P130B001 Matematika 1 ` Teorija

9. IŠVESTINĖS

9.4 DIFERENCIALAS IR JO SAVYBĖS

Tarkime, kad funkcija y  f x  yra diferencijuojama intervale a, b  , t.y. egzistuoja baigtinė riba
y
lim  f x  .
x 0 x
Šią lygybę užrašysime taip:
y
 f x    x  , čia  x  0 , kai x  0 .
x
Tada
y  f x  x   x  x .
Kadangi
 x x
lim  lim  x   0 ,
x 0 x x 0
tai
 xx  ox .
Taigi, funkcijos pokytį  y sudaro du dėmenys: pirmasis - f x  x vadinamas pagrindine pokyčio
dalimi, antrasis -  x  x yra aukštesnės eilės nykstamasis dydis negu x .

Apibrėžimas Pagrindinė funkcijos f x  pokyčio  y dalis f x x yra vadinama šios funkcijos
diferencialu taške x ir žymima
dy  df ( x)  f xx .

Argumento pokytis lygus jo diferencialui, nes kai y  x , turime

dy  dx  xx  x  dx  x .
Iš čia gauname
dy  f xdx ir f x  
dy
.
dx

Kadangi
y  dy  ox ,
tai y  dy , kai ox  yra pakankamai mažas. Iš čia gauname
y  f x  x  f ( x)  f xx
ir
f x  x  f ( x)  f xx .

Fizikinė
prasmė Lygybę f x  x  f ( x)  f xx galima taikyti apytiksliam skaičiavimui.

Apskaičiuokite apytiksliai 65 (nesinaudodami skaičiuotuvu).

Uždavinys

Sprendimas 1
x  65  x0  x  64  1 ; f ( x)  x ; f ( x)  ;
2 x

1
P130B001 Matematika 1 ` Teorija

1 1
f ( x0 )  64  8 ; f ( x0 ) 
 .
2 64 16
1 1
65  64  1  8   8,0625
2 64 16

SAVYBĖS 1. d c   0 , nes c  0 ;
2. d c  u   c  du , nes c  u   c  u ;
3. d u  v  du  dv , nes d u  v  (u  v)dx  udx  vdx  du  dv ;
4. d u  v  v  du  u  dv , nes d u  v  (uv  uv)dx  vudx  uvdx  vdu  udv ;
 u  vdu  udv  u  u v  uv u vdx  uvdx vdu  udv
5. d    , nes d    dx   ;
v v2 v v2 v2 v2
6. Diferencialo formos invariantiškumo savybė.
Jei y  f (u), u   x , tai dy  f u du , t.y. sudėtinės funkcijos diferencialo
forma yra tokia pati, kaip ir tuo atveju, jei u būtų nepriklausomas kintamasis.
Įrodymas.
dy  dy  x    y  x  dx  yu  u x dx  f u du .

Geometrinė y y  f (x)
prasmė dy  x  tg  f x0 x
.
Funkcijos diferencialas lygus

.
y liestinės, nubrėžtos per tašką x0 ,
dy
. 
ordinatės pokyčiui, kai
x
argumento pokytis yra x .

x
x0 x0  x

2
P130B001 Matematika 1 ` Teorija

DIFERENCIALO TAIKYMO UŽDAVINIŲ PAVYZDŽIAI

Absoliutinė Nagrinėsime funkciją y  f x  . Tarkime, kad dydis x yra gautas matuojant arba
ir santykinė apytiksliai skaičiuojant. Tuomet dydis x turi paklaidą x . Tai didžiausia paklaida,
paklaidos kurią galima padaryti matuojant duotu prietaisu. Ji vadinama dydžio x absoliutine
paklaida. x gali būti teigiamas arba neigiamas skaičius. Taigi, tikroji dydžio
reikšmė matuojant, yra x  x.
x
Santykis vadinamas dydžio x santykine paklaida.
x
Dažnai, padauginus iš 100, santykinė paklaida būna išreikšta procentais. Tuomet,
įvertinant prietaiso tikslumą sakoma, kad matuojant jis gali padaryti iki k proc.
paklaidą.
Jeigu apytikslius duomenis naudosime tolimesniuose skaičiavimuose, gausime ir
Funkcijos
funkcijos f(x) apytiksles reikšmes.
absoliutinė ir
Funkcijos absoliutinė paklaida yra lygi skirtumui tarp dviejų funkcijos reikšmių,
santykinė
gautų suskaičiavus funkciją su išmatuota reikšme ir tikrąja reikšme
paklaidos
y  f x  x  f x .
Kai x reikšmės yra labai mažos (artimos nuliui), dydį  y galima pakeisti funkcijos
diferencialu dy :
dy  f x  x  y.
Tuomet funkcijos santykinė paklaida
dy
 .
y

Skritulio spindulys, išmatuotas konkrečiu prietaisu lygus 125  0,5 cm. Raskite
Uždavinys
santykinę paklaidą, gautą skaičiuojant skritulio plotą.
Sprendimas 125 cm- matavimo prietaisu gauta spindulio reikšmė.
0,5 cm – dydžio absoliutinė paklaida (didžiausia prietaiso leistina paklaida).

1 būdas
Apskaičiuosime skritulio plotą S  r 2 ir rasime skritulio ploto pokytį S ir
S
santykinę paklaidą .
S
S   r  r   r 2   125  0,5   125 2  125,25 .
2 2

- absoliutinė skritulio ploto paklaida.

S 125,25
  0,008016  0,8%
S   125 2
- santykinė skritulio ploto paklaida.

2 būdas
Naudosime diferencialo formulę skritulio ploto pokyčiui rasti.
S  dS  S   r  2r  r  2  125  0,5  125 .
dS 2rr r 0,5
  2  2  0,8%.
S r 2
r 125
Skaičiuojant antruoju būdu, mažiau „juodo“ darbo, o gautas rezultatas yra tas pats
(jeigu absoliutinė matavimo paklaida artima 0).

Kupolo formos stogas yra dengiamas skarda. Kiek skardos pritrūks, jeigu, matuodami
Uždavinys kupolo skersmenį, radome 14 m, bet apsirikome 1 cm? Kiek padidės kupolo tūris?
Sprendimas Rutulio paviršius S rut.  4R 2 .
3
P130B001 Matematika 1 ` Teorija

Dengiamo stogo paviršiaus plotas S stogo.  2R 2 .

 
dS  S   R  4R  R  4  3,14  7  0,01  0,88 m 2 .
4
Rutulio tūris Vrut.  R 3 .
3
2
Kupolo tūris Vkup.  R 3 .
3
 
dV  V   R  2R 2  R  6,28  49  0,01  3,08 m 3 .
Pastaba: Atliekant matavimus, reikia būti labai kruopščiam, nes menkiausia ilgio
paklaida duoda nemažas paviršių plotų ir dideles tūrių paklaidas.