Professional Documents
Culture Documents
semiotika
samecniero Jurnali
III
SEMIOTICS
SCIENTIFIC JOURNAL
Tbilisi
Tbilisi
2008
2
UDC 81´22
misamarTi: Address:
saqarTvelo 0179 Tbilisi Georgia 0179 Tbilisi
ColoyaSvilis q. #3 Cholokashvili st. #3
semiotikis kvlevis centri Researching Centure of Semiotics
E-mail: tsira_barbakadze@iliauni.edu.ge
ISSN 1512-2409
3
Sinaarsi
filosofia da semiotika
gigi TevzaZe
paradigma da urCxuli (filosofiuri gonebis saqmis gamoZieba) 7
qeTevan bezaraSvili
saazrovno modelebi bizantiur kulturaSi, elinofiloba da
qarTuli saero literaturis warmoSobis problema 51
manana kvaWantiraZe
vin aris petre? (niSnisa da konceptis
urTierTmimarTebisaTvis ilias moTxrobaSi ‘sarCobelazed~) 97
Tamar lomiZe
feris mxatvruli gaazrebis Taviseburebebi
nikoloz baraTaSvilis poeziaSi 115
nana lolaZe
emociebis gamoxatvis enobrivi suraTi 122
merab RaRaniZe
dasavluri qristianoba aRmosavluri Tvalsawieridan:
“romis sakiTxi” ilia WavWavaZisa da fiodor tiutCevis
politikur publicistikaSi 127
kulturis semiotika
nino abakelia
`daimonebi~ qarTul miTo-ritualur sistemaSi 151
Tamar berekaSvili
postmodernizmi da masobrivi kultura 167
4
zurab kiknaZe
Zveli aRTqmis istoriis ritmebi 176
lela patariZe
moqalaqeoba qarTlis samefoSi qristianizaciis konteqstSi 203
marina qavTaraZe
miTo-poeturi simbolikis Sesaxeb musikaSi
(zaqaria faliaSvilis `abesalom da eTeris” magaliTze) 227
rusudan canava
agresia da rituali 235
levan cagareli
interteqstualoba rogorc fiqcionalobis signali 260
gia joxaZe
rolan barti da qarTuli istoriuli diskursi 270
semiotika da sxva...
naTela arvelaZe
Teatris ena 285
cira barbaqaZe
dialogSi (ga)darCenilebi
(gigi TevzaZis filosofiuri proza `aq da yvelgan~) 298
levan bregaZe
niSani da sistema 307
zaza SaTiriSvili
qarTuli leqsi nacionalizmis xanaSi: 1859-1916 ww 312
5
CONTENTS
Ketevan Bezarashvili
The Thinking Models of Byzantine Culture, Hellenophilism and
the Problem of Development of Georgian Secular Literature 95
Manana Kvachantiradze
Who is Peter? 114
Tamar Lomidze
Originality of Colour Interpretation
in Nikoloz Baratashvili’s Poetry 121
Nana Loladze
Linguistic picture of expressing emotions 125
Merab Ghaghanidze
The Western Christianity from the Point of View of the Orient
The Roman Question in the Political Articles
by Ilia Chavchavadze and by Fyodor Tyutchev 150
Semiotics of Culture
Nino Abakelia
“Daemons” in Georgian mythico-ritual system 166
Tamara Berekashvili
Postmodernism and popular culture 175
Zurab Kiknadze
The Rhythms in the Old Testament History 201
Lela Pataridze
Citizenship in Kartli Kingdom in the Context of Christianization 226
6
Marina Kavtaradze
On mythico-poetic symbolism in music 234
Rusudan Tsanava
Aggression and Ritual 247
Levan Tsagareli
Intertextuality as a signal of the fictionality 269
Gia Jokhadze
Rolan Barth and the Georgian Historical Discourse 282
Semiotics and . . .
Natela Arveladze
The Expressive Language of the Theatre 297
Tsira Barbakadze
Escaped Thoughout the Dialogue 306
Levan Bregadze
Sign and System 311
Zaza Shatirishvili
Georgian Verse in an Age of Nationalism: 1859 -1916 317
7
f i l o s o f i a d a
s e m i o t i k a
gigi TevzaZe
paradigma da urCxuli*
(filosofiuri gonebis saqmis gamoZieba)
* * *
* * *
robert muzili
* * *
* * *
„......êòî ïîáåäèë íå ïîìíþ,
äîëæíî áûòü ãðåêè; ñòîëüêî ìåðòâåöîâ âíå äîìà ìîãóò
áðîñèòü òîëüêî ãðåêè”
* * *
* * *
* * *
“aRmoCnda, rom TeTri qviT
mokirwyluli gza, romelsac
mivuyvebodiT, iyo urCxulis kudi”
g.k.Cestertoni
* * *
“%^&^%798870^&^%^&%$$%&^
)(*()&*&^*&^%&&*(*7878$%^%”
*&^789
SeniSvnebi:
paradigma aris scenari, meore mxriv ki, is, vinc am scenaris zust
ganxorcielebas Tvalyurs adevnebs, is, vinc mudam imyofeba movlenebis
gverdiT.
raki paradigma yvelganmyofi da yvelgangamWolia, is raRac
zogad da saerTo fenomens unda warmoadgendes. magram, amave dros,
arseboben konkretuli paradigmebi, iqneba es kanonebi Tu
msoflmxedvelobebi. amitom “cnebaTa aRreva” rom aviciloT Tavidan,
im zogads da saerTos SeiZleba paradigmuloba vuwodoT.
paradigmuloba, es makontrolebeli da sakuTari
ganxorcielebisaTvis mzrunveli arseba, rogorc Cans, sami “formiT”
gamoixateba: 1. paradigmuloba gveubneba, rom samyaro xdeba kanonebis
(paradigmebis) mixedviT; 2. paradigmuloba gveubneba, rom istoria
aris paradigmebis monacvleoba; 3. paradigmuloba gveubneba, rom
paradigma aris aucilebeli da gardauvali.
gavyveT TiToeuli am debulebis kvals da vnaxoT, rogor xdeba
maTi ganxorcieleba, rogor xdeba am sami ZiriTadi “wesis” CvenSi
Semosvla.
pirveli “formis” ganxorcieleba iwyeba miTebis qmnadobasTan
erTad. (manamde “ra xdeboda”, SeuZlebelia CavwvdeT, momxdaris kvali
vnaxoT da gavyveT). Cveni gamocdilebis pirveli mocemuloba
aris miTi.
miTi aris SemTxveva, romelic xorcieldeba gansazRvrul sivrceSi
sul, drois mdinarebis gaTvaliswinebis gareSe ramdenime
Tanasworuflebiani subieqtis mier. magaliTad, “persefonas miTi”
aris SemTxveva, romelSic monawile personaJebi weliwadis droTa
monacvleobas gansazRvraven. es ambavi xorcieldeba yovel weliwads.
miTi gevlineba rogorc magaliTi, nimuSi, romlis mixedviTac
Sesabamisi movlena xdeba.
aseTive struqtura gaaCnia imasac, rasac Cvens garemoSi kanoni
ewodeba; yoveli kanoni SemosazRvravs Tavisi moqmedebis sivrces
da xdeba masSi drois miuxdavad. anu kanoni gevlineba magaliTad,
romlis mixedviTac xorcieldebian, an unda ganxorcieldnen Sesabamisi
movlenebi.
kanonebi (albaT miTebic) “aRmoCndebian” xolme. magram is, rac
aseTi gawyobis saSualebas iZleva, rac gvaiZulebs samyaros, rogorc
asxmuls, wesrigs, kosmoss, anda rogorc naqsovs, teqsts vuyuroT
da masSi “bolomde” kanonebis arseboba vigulisxmoT, aris
paradigmuloba.
piradigma da urCxuli 29
Gigi Tevzadze
e n i s a d a l i t e r a t u r i s
s e m i o t i k a
cira barbaqaZe
lirikuli subieqtis
identifikacia anu
koncepti s i s x l i muxran
maWavarianis poeziaSi
filologiis mecnierebaTa
koncepti* `sisxli~
doqtori, ilia WavWavaZis
saxelmwifo uni-
versitetis humanitarul «Ïîíèìàíèå ïðîñòîãî ñòèõîòâîðåíèÿ
mecnierebaTa da kultu- ïðåäïîëàãàåò íå òîëüêî ïîíèìàíèå
ris kvlevebis fakulte- êàæäîãî èç ñîñòàâëÿþùèõ åãî ñëîâ â åãî
tis asocirebuli profe- îáû÷íîì çíà÷åíèè: íåîáõîäèìî ïîíèìàíèå
sori. âñåãî îáðàçà æèçíè äàííîãî îáùåñòâà,
ZiriTadi naSromebi: îòðàæàþùåãîñÿ â ñëîâàõ è ðàñêðûâà-
qarTuli mWevrmetyve- þùåãîñÿ â îòòíêàõ èõ çíà÷åíèÿ»
lebis lingvopragmatika,
Ýäâàðä Ñåïèð
folkloruli ritorika,
Tanamedrove politikuri
diskursis ritorikuli ` _ ici, ram mogiyvana, babua?
Taviseburebani, qarTuli _ ara! _ upasuxa SviliSvilma.
sakanonmdeblo stili... _ me getyvi, aba: sisxlma mogiyvana, babua,
interesTa sfero: saswaulia sisxli. . . . . . . . . . . .
semiotika, ritorika, sti- mxolod sisxli laparakobda da fiqrobda,
listika, kritika. xolo ras laparakobda da fiqrobda sisxli,
_ RmerTma uwyis! ~
Ggalaktioni
40 cira barbaqaZe
Sen _
sisxlo Cemo _ sad ar daRvrilo...
Sen _
sad ar gxvrepda Savi yorani...
vin gagakvirvos,
ram gagakvirvos,_
nadidgorali,
naSamqorali.
Sen _
sisxlo Cemo _
Seni Rvawlia,
ramac aqamdec ki moaRwia:
sveticxoveli,
xanZTa,
varZia
da isic, _
rac mters warutacnia.
Sen _
sisxlo Cemo _
Seni dineba
vefxistyaosniT xSirad migrZvnia...
sityva,
romelic geCoTireba _
vcdilob _ gaSoro, _
rac SemoZlia,
Sen _
sisxlo Cemo _
sisxlo xniero,
daucxromelo da ucnauro...
sabednierod,
sabednierod, _
hai, hai, rom
kidev xmaurob.
42 cira barbaqaZe
namyo me ar meeWveba,
sisxlis vici Cemis fasi;
. . . . . . . . . . . . . . . .
ris beWedi! ra beWedi! _
mTavaria, sisxli! sisxli!..
namyo me ar meeWveba,
sxvaTaSoris, arc mermisi.
samagierod, _
odes xorci mieca miwas,
odes leqsSiRa xmaurobda poetis sisxli, _
qveyana SeZra sikvdilma misma...
PP. S.
Tu gaviTvaliswinebT, rom arsebobs qarTuli sisxli da poet-
uri sisxli, maSin muxran maWavariani, metaforulad rom vTqvaT,
`cisfersisxliani~ poetia!~ Dda kidev erTxel davimowmebT
martin haidegers: `poeziiT yofierebis dafuZneba `RmerTis miniS-
nebebs~ ukavSideba da, amave dros, poeturi sityva gadmocemaa `eris
xmisa~. holderlinis poeziis gamo naTqvami ase morgebuli aRmoCn-
da muxran maWavarianis poeziisTvisac!
* amitom iyo, rom ilia QWavWavaZe `aCrdilSi~ ase avedrebda ufals qvyanas: `Zliero
RmerTo, SenTvis brZodnen qarTvlisa Zeni, dasabamiTve ar ician, _ ra ars mSvidoba, ikmare
saRmrTod maT patiJni da sisxlis ZRveni, Tu ram Segcodes, _ Seisyides tanjviT Sendoba.~
lirikuli subieqtis identifikacia anu koncepti sisxli muxran maWavarianis poeziaSi 49
daskvnisTvis:
samyaros qarTuli enobrivi suraTis `dasaxatad~ mniSvnelova-
nia qarTuli poeziis enobrivi suraTi, romelic, Tavis mxriv, gulisx-
mobs calkeul poetTa enobrivi suraTebis Seqmnas. individualuri
konceptebis gamovlena_analizi Cveni kvlevis erT_erTi amocanaa.
aRmoCnda, rom Tu ana kalandaZe `varskvlavebis~ poetia, terenti
graneli_`qaris~... muxran maWavarianis poeziis mTavari koncepti
sisxlia. Kkoncepti sisxli poetis SemoqmedebaSi avlens ara
mxolod ZiriTad saleqsikono da metaforul mniSvnelobebs, aramed
individualuri poetikis mTel speqtrs, rac, sabolood, nasazrdoe-
bia am sityvis arqeti puli, bibliuri Tu miTologiuri Sinaarse-
biT.
unda aRiniSnos agreTve erTi detali, romelic kvlevisas gam-
oikveTa: Tu sisxli qarTul frazeologiaSi umetesad uaryofiT
konotaciebs aCens, muxran maWavarianis poeziaSi piriqiT, dadebiTi
konotaciebis siWarbea.
amdenad, koncepti sisxli gvevlineba im metaforul baded, rom-
lis qsova ar damTavrebula da arc arasodes damTavrdeba, sanam ena
cocxalia da agrZelebs qmnadobas. ZiriTadi azri ki muxran maWa-
varianis sisxlisa, es aris poetis saqarTvelosTan da saqarTve-
los sisxlTan identifikacia, romlidanac logikurad gamomdinar-
eobs _ poetis sisxlTan identifikacia. Ees is sisxlicaa, romel-
ic, rogorc ilia ityoda, `kacTa sicocxlis gasaxangrZliveblad~
aris movlenili.
literatura
Tsira Barbakadze
In order to draw the Georgian linguistic picture of the world, the linguistic pic-
ture of Georgian poetry is essential, which, in its turn, implies the construction of
linguistic pictures of individual poets. The identification and analyses of individual
concepts have been one of the objectives of my investigation. It has become
salient that, while Ana Kalandadze is a poet of Stars, and Terenti Graneli is of
Wind, the central concept of Mukhran Machavariani’s poetry is Blood. In the
poet’s writings, the concept Blood reveals not only principal lexical and metaphor-
ical meanings, but the whole spectrum of individual poetics, being ultimately gen-
erated by archetypic, biblical and/or mythological implications of the word.
The study has uncovered another detail: while, in Georgian phraseology, Blood
reveals mostly negative connotations, Mukhran Machavariani’s poetry, on the con-
trary, demonstrates the abundance of positive connotations.
Thus, the concept Blood acts as a metaphoric grid, the knitting of which has not
been completed and will never be unless a language is alive and procedes cre-
ation. The subject matter of Mukhran Machavariani’s Blood is the identification
of the poet with Georgia and and her blood, logically intailing the poets iden-
tification wioth blood. This is the blood which, as Ilia Chavchavadze has put it,
comes 'in order to prolong humans’ lives.’
51
qeTevan bezaraSvili
saazrovno modelebi
bizantiur kulturaSi,
elinofiloba da qarTuli saero
literaturis warmoSobis
filologiis mecnierebaTa problema
doqtori, ilia WavWavaZis
saxelmwifo universitetis
pumanitarul mecnierebaTa da kacobriobis kulturul memkvidreobaSi
kulturis kvlevebis qarTuli kulturis adgilisa da ganviTa-
fakultetis asocirebuli
profesori. xelnawerTa
rebis perspeqtivebis warmosaCenad sayurad-
erovnuli centris ufrosi Reboa misi Seswavla im kulturul-ti po-
mecnieri TanamSromeli. logiur modelebTan mimarTebaSi, romlebsac
grigol nazianzelis
TxzulebaTaASemswavleli unda ganesazRvraT misi Camoyalibeba. analizis
saerTaSoriso proeqtis wevri marTebulobisaTvis, raTa gamoiricxos
(www. nazianzos.fltr.ucl.ac.be).
ZiriTadi naSromebi: grigol
kulturuli tradiciis individualuri aRqma
RvTismetyvelis poeziis anda erTi ti pis kulturis Sefaseba sxva
qarTuli versia, 1990. miqael kulturis poziciidan, aucilebelia kvlevis
fselosis ritorikuli
traqtatebis Targmanebi, 1996. imgvari kriteriumebis moZebna, rasac
ritorikisa da Targmanis safuZvlad udevs, rogorc semiotikur
Teoria da praqtika grigol
RvTismetyvelis Txzule- mecnierebaSia aRniSnuli, normebis Sesaxeb
baTaYqarTuli Targmanebis adekvaturi da erTiani Sexedulebebi da
mixedviT, Tbilisi, “mecniereba”, mwyobri struqtura. kodifikatori da
2004. (TanaavtorebTan) S.
Gregorii Nazianzeni opera. aRmqmeli identuri kodebiT unda sarge-
Versio Iberica, I-V, in Corpus blobdnen. mxolod aseTi analizis SemTxvevaSi
Christianorum, Turnhout,
Leuven, Brepols publishers, kvlav iZens semiotikur sicocxles
1998-2007. kulturuli mexsierebis Semnaxveli teqsti,
interesTa sfero:
kodikologia, wyaroTmcod-
romelSiac enis makodirebeli meqanizmiT
neoba, bizantiuri da qarTuli Sesabamisi informaciuli Sinaarsia gad-
literatura, qarTuli mocemuli.1
samonastro da kulturis
kerebi (aToni, antioqia, bizantiuri literaturis istoriulma
gelaTi), antikuri da Sua Seswavlam gamoavlina is kategoriebi, rom-
saukuneebis ritorikis Teoria,
Targmanis Teoria.
lebic gavrcelebuli iyo masSi, ramac sa-
fuZveli Seqmna misi semiotikuri Seswav-
lisaTvis. samyaros aRqmis modelebs Soris
1
lotmani 2004: 6, 155-157; 162, 436, 447.
52 qeTevan bezaraSvili
2
semiotikuri da istoriuli meTodebis nayofieri Tanaarsebobis Sesaxeb ix.
lotmani 2004: 392, 395-397. niSanTa sistemis klasifikaciisaTvis ix. lotmani
2004: 402-407.
3
gureviCi 1972 da sxv.
saazrovno modelebi bizantiur kulturaSi, elinofiloba da qarTuli saero... 53
mamebs (basili kesariels, grigol RvTismetyvels, grigol nosels),
aseve ioane oqropirs, isidore pelusiels da sxvebs.
cnobilia, rom aleqsandrieli da kapadokieli mamebi iyvnen
erT-erTi pirveli qristiani avtorebi, vinc miiRo klasikuri
ganaTleba, gaiTavisa klasikuri literaturuli formebi,
filosofiuri terminologia da gamoiyena isini qristianobis
samsaxurisaTvis. am mniSvnelobiT aleqsandrieli da kapadokieli
mamebi SeiZleba TavianTi drois erT-erT pirvel elinofilebad
miviCnioT.4 maTi moRvaweobis Sedegad antikuri ritorikuli da
filosofiuri formebi da Teoriebi TandaTanobiT norma gaxda
qristianuli mwerlobisaTvis.
rwmenisa da codnis urTierTmimarTebis es sakiTxi ramdenime
aspeqts moicavs, romlebic SeiZleba bizantiur saazrovno modelebad
davaxasiaToT.
a) es aris patristikis warmomadgenelTa klasikuri
tradiciisadmi mimarTebis orgvaroba. erTi mxriv, isini aRiarebdnen,
rom bibliur winaswarmetyvelTa da mociqulTa sityva iyo umaRlesi
WeSmariteba da ganaqiqebdnen ritorikis mSvenieri ornamentebis
siyalbes da filosofiis daxvewil xelovnebas. meore mxriv, qristiani
avtorebi (gansakuTrebiT, kapadokielebi) Teoriuli poziciidan
uaryofdnen antikur ritorikul-filosofiur formebs, rogorc
saSualebas, rogorc cru mWevrmetyvelebas (eloquentia) da mecniere-
bas, magram iyenebdnen maT TavianTi klasikuri ganswavlulobis
Sesabamisad da qristianuli ideebis samsaxurisaTvis. zogjer isini
ritorikuladve gamodiodnen ritorikis winaaRmdeg.5
aRniSnuli orgvari damokidebuleba (dapirispireba ritorika-
filosofiis miRebasa da uaryofas Soris, erTi mxriv, da warmarTuli
formisa da qristianuli Sinaarsis urTierTmimarTeba, meore mxriv)
mTeli bizantiuri literaturis safuZvelTa safuZvelia.6 zemoT
ganxiluli mimarTebebis dualizmi, rogorc modeli, cxadad Camoyalibda
IX-XI saukuneebis bizantiur literaturul-Teoriul azrovnebaSi
(fotiosi, basili minimusi, miqael fselosi da sxv.).7
4
rwmenisa da codnis urTierTmimarTebisaTvis wm. mamaTa nawerebSi ix. volfsoni
1956: 9-11; 12-15; 16-140. nordeni 1918 b: 498, 529, 534, 562-563 da sxv.
5
am dualizmis Sesaxeb ix. hungeri 1978 a: 65-233. hungeri 1969. beki 1969:
93. brauningi 1995. freibergi 1975. SevCenko 1982. muleti... 1982. lemerli
1986. gine 1911. demoeni 1996 da sxv. kapadokielTa gamonaTqvamebis wyaroebisaTvis
ix. bezaraSvili 2005 a: 276-277.
6
semiotikaSi miRebulia, rom erTi da igive niSani sxvadasxva doneze SeiZleba
sxvadasxvagvarad iqnes wakiTxuli (lotmani 2004: 407).
7
kustasi 1962. vaisi 1955. Smidti 2001. oTxmezuri 1989. maieri 1911. boisonade
1838. bezaraSvili 1996 a. bezaraSvili 1996 b. bizantiuri literaturul-
Teoriuli azrovnebis analizisaTvis da samecniero literaturisaTvis mis
Sesaxeb ix. bezaraSvili 2004.
54 qeTevan bezaraSvili
19
terminis Aj ristotelikov~ gagebisaTvis Sua saukuneebSi ix. hungeri 1978 a: 43;
runia 1989.
20
ix. kustasi 1973: 124-125.
21
aRniSnuli magaliTebis analizisaTvis patristikidan (tkbili - mware, vardi -
ekali) ix. bezaraSvili, 2001 b. bezaraSvili 2002.
~
22
martini 1974: 169-170, 259, 274, 338-339, 342-345. ernesti 1962: s.v. a[nqo~, crwma.
leimpi 1968: s.v. a[kanqa, bavto~, glukuvth~, rJodwniva.
saazrovno modelebi bizantiur kulturaSi, elinofiloba da qarTuli saero... 59
warmarTuli literaturuli formisa da qristianuli Sinaarsis
Tanaarsebobis problema uarsebiTesi iyo patristikaSi. grigol
RvTismetyveli amas uwodebs ritorikuli xelovanebis saSualebiT
~ ~
mcnebaTa simwaris datkbobas (tevcnh/ glukavzwn to; pivkron twn
~
ejntolwn - PG 37, carm. II, 1, 39, v. 41), raTa axalgazrda Taobas uCvenos
siwmindisaken mimavali gza (vv. 37-43). sityva “yrma” (nevo~) grigolis
TxzulebebSi gamoyenebulia pavle mociquliseuli sulieri
mniSvnelobiT (I kor. 3, 1-2; ebr. 5, 13-14). grigolis frazis wyaro
warmarTulia: lukreciusic apirebda filosofiis simwaris datkbobas
yrmaTaTvis (De rerum natura, I, 936-943). rogorc vTqviT, Teologias
iseTive upiratesoba hqonda Sua saukuneebSi, rogorc antikur
periodSi _ filosofias. mizezi is iyo, rom qristianTaTvis
mSvenierebis cnebam garegnuli formebidan, ritorikuli xelovnebidan
WvretaSi, saRvTo azrSi gadainacvla. “CvenTvis”, anu qristianTaTvis
mSveniereba WvretaSiao, _ ambobda grigol RvTismetyveli (to; kavllo~
hJmin ejn qewriva/ - Gr. Naz. PG 37, carm. II, 1, 39, v. 51). miqael fselosi
amas uwodebda saxarebiseuli Zvirfasi margalitis (maT. 13, 45-46)
movarayebas oqros CarCoTi. igi gulisxmobda mistikuri Wvretisa
da sibrZnis mSvenierebis gamoxatvas ritorikuli ornamentebiT
(Psellos, Ad Pothum, c. 585-90), anu mSvenierebis orive aspeqtis
Tanaarsebobas 23.. grigol RvTismetyveli da miqael fselosi
warmarTuli formisa da qristianuli Sinaarsis SeeerTebis am
gzas uwodebdnen ritorikis (lovgo~) “gansxvavebul” (a[llh) an
~
“axal”, “uCveulo” (kainhv) gzas: a[llhn twn lovgwn oJdovn (Gr. Naz.
~
PG 37, carm. II, 1, 39, v. 22; 64); kaino;n tout j a]n ei[h to; novhma (Psellos,
Ad Pothum, c. 232).
klasikuri literaturuli formisa da qristianuli Sinaarsis
Tanaarseboba eTanxmeba stilis axal cnebas, romelic miqael fselosis
mier “Teologiurad” (qeologiko;~ carakthvr) aris saxeldebuli
da romelsac samecniero literaturaSi saRvTismetyvelo-ritorikul
stils uwodeben.24 miqael fselosi gulisxmobda qristianuli sada
stilis Serwymas ritorikul da Teologiur maRalfardovnebasTan
grigol RvTismetyvelis SromebSi (Psellos, Ad Pothum, c. 227,30-31; c.
12214-216; 227-228; c. 13243-245; 340; c. 20377-383).
23
mSvenierebis cnebis (kavllo~, cavri~, hJduv~, glukuv~) esTetikuri da transcendenturi
interpretaciebisa da neoplatonuri wanamZRvrebis Sesaxeb, aseve magaliTebisaTvis
patristikidan da literaturis bizantieli Teoretikosebis Sromebidan ix.
tatarkieviCi 1972. biCkovi 1981: 231-232. bezaraSvili 2004: 536-580.
24
bezaraSvili 2004: 547-551. Sdr. SevCenko 1981: 296-300. ix. maieri 1911.
60 qeTevan bezaraSvili
25
kustasi 1962: 138-145, 156-157 (ix. Sen. 7). Sdr. II kor. 1, 12; toi~ ~
~ aJploi~
v asin. Greg. Naz. Or. 32, c. 26. PG 36, 204 A 13-B7. ix. amstuci 1968: 16-116, 118-119.
rJhm
leimpi 1968: s.v. aJplou~,~ aJplovth~. SevCenko 1981: 296-299.
26
bezaraSvili 2004: 260-318.
27
hungeri 1969. martini 1974: 7, 291. kenedi 1980: 25-40. kustasi 1973: 18, 30,
42, 57, 170. bezaraSvili 2004: 159-197.
saazrovno modelebi bizantiur kulturaSi, elinofiloba da qarTuli saero... 61
magaliTebisaTvis kvlav grigol RvTismetyvelis Txzulebania
~ ~
dasaxelebuli: ouj kata; tuvpon twn e[xwqen sofwn, ajlla; kata; mivmhsin
~
ajtecnw~ th;n ajpostolikhvn..., anu naTqvamia, rom grigoli werda ara
gareSe filosofosTa mixedviT, aramed mociqulTa moukazmveli
stilis baZviTo (Nicet.Paphl. Encomium Gr. Naz-ni).28
qristianul literaturaSi TandaTan normad iqca klasikuri
ritorikuli stilis Tanaarseboba wm. werilis sisadaveTan (xSirad
ritorikuli xelovaneba - tevcnh da apostoluri sisadave - aJplovth~
dapirispirebuli cnebebia dasaxelebuli wyaroebis mixedviT). miqael
fselosis formulirebiT, wm. grigolma (rogorc qristianuli
literaturis saukeTeso warmomadgenelma) moaxerxa SeuTavseblis
SeTavseba _ qristianuli sisadavis SeTavseba klasikur ritorikul
stilTan da berZnuli filosofiis cnebiT-terminologiur aparatTan
(Psellos, Ad Pothum, c. 20382-383). am gziT man gamoimuSava specialuri
stili, romelsac, rogorc vTqviT, saRvTismetyvelo an ritorikul-
filosofiuri ewodeba.
g) ganxiluli modelebidan gamomdinareobs kidev erTi paradigma:
saeklesiosa da inteleqtualuris dapirispireba da urTierTkavSiri,
romelic iTvaliswinebs mkiTxvelTa da msmenelTa sxvadasxva dones:
gankuTvnils martivad moazrovne mrevlisaTvis Tu inteleqtualTa
viwro wrisaTvis an orives erTad. mag., wyaroebSi saubaria qristiani
avtoris orgvari ganswavlulobis Sesaxeb _ saero da saeklesio
sibrZneSi (“sÂmeon loRoTeti, kaci yovliTa sawarmarToÁTa da
gareSiTa sibrZniTa sruliad ganswavluli da egreve SinaganTa amaT
da CuenTa saeklesioTa wignTa Zuelisa da axlisa sjulisaTa
moswrafebiT wurTili”.29 basili didis epitafiaSi, grigol
RvTismetyvelis mixedviT, sagangebodaa saubari basilisa da misi
mamis saero ganaTlebis Sesaxeb (Or. 43, c. 12-14, c. 23. ix. zemoT: C).
wyaroebSi saubaria agreTve, rom saero sibrZneSi gawafuli avtoris
Txzulebebi gamiznulia orive ti pis mkiTxvelisaTvis:
ganswavlulTaTvis da litonTaTvis, vis ramdenis aTviseba SeuZlia
da rogor. miqael fselosis mixedviT, svimeon loRoTeti ritmiTa
~
da sityvis simSvenieriT (tw/ me;n ga;r rJuqmw/ kai; to; kavllei) rCeul
~
msmenels (to;n ejllovgimon ajkroathvn) izidavs, sicxadiTa (safei)
da sisadaviT (potivmw/) _ gaunaTlebelT (ta;~ ijdiwvtida~ ajkoav~),
~
lakoniurobiTa da damajereblobiT ki (suntwvmw/ kai; piqanw/ ), orive
28
Sdr. rico 1976: 19-20. interpretaciisaTvis ix. bezaraSvili 2004: 198-212.
29
efrem mcire, “mosaà senebeli mcire sÂmeonisaTÂs loRoTetisa”. ix. kekeliZe
1957: 223.
62 qeTevan bezaraSvili
saxis msmenels (ajmfwtevroi~) xiblavs (PG 114, 193 D10-15). wm. mamaTa
stilis es ambivalenturi Sefaseba damaxasiaTebelia miqael
fselosisaTvis grigol RvTismetyvelis stilis Sesaxeb daweril
traqtatSic (Psellos, Ad Pothum, c. 15294-295; grigoli msmenels aZlevs
imdenis aTvisebis saSualebas, ramdensac saWirod miiCnevs, danarCens
ki zeSTa saganZurSi itovebs).
h) yovelive zemoTqmuls Sesabamisad ukavSirdeba ritorika-
filosofiis sakralurobis idea; poeziis sakralur xelovnebad
gaazreba, erTi mxriv, misi esTetikuri daniSnuleba, meore mxriv, da
orive am mimarTebis (sakralurobisa da esTetikurobis) igavurobiTa
da alegoriulobiT SekavSireba, mesame mxriv (es ukanaskneli damatebiT
moiTxovs kvlevas da gamovlenas).30
poeziis sakraluroba ritorikis sakralurobaze iyo
damokidebuli, radgan poezia ritorikis nawilad miiCneoda (Plat.
Gorg. 502d2; Hermog. De ideis).31 grigol RvTismetyvelis leqsi
“sakuTari poeziis Sesaxeb” (In suos versus. PG 37, Carm. II,1,39),
romelsac Ars Poetica-sac uwodeben, qristianuli poeziis am axali,
sakraluri daniSnulebis mauwyebeli iyo.32 Sua saukuneebis evropul
sqolastikaSi miRebuli SexedulebiT, romelic aristoteles
“poetikis” arabuli komentarebidan gavrcelda, poezia da ritorika
filosofiisa da logikis nawilebia.33
ritorika-filosofiis sakralurobis ideis umniSvnelovanesi
gamoxatuleba iyo XI saukunis bizantiaSi eklesiis sami ierarqis:
grigol RvTismetyvelis, basili didisa da ioane oqropiris
dResaswaulis damkvidreba. isini WeSmariti ritorikis warmomad-
genlebad iyvnen aRiarebulni, rasac ganapirobebda ara mxolod maTi
stili, aramed agreTve maTi Txzulebebis saRvTismetyvelo Sinaarsi.34
es brZeni mamebi gaxdnen ara mxolod filosofiuri da Teologiuri,
aramed agreTve ritorikuli idealebi bizantiisaTvis. maT saxeSi
swored es ori done gaerTianda: maTi sityvebis momxibvleloba,
maTi adamianuri “logosi” da saRvTo “logosis” madli. rogorc
aRniSnaven, am wm. mamaTa saSualebiT aRdga sityvisa da sulis,
30
poeziis dakavSireba filosofiasTan alegoriis gziT Sua saukuneebis
literaturisaTvis aris damaxasiaTebeli (kurciusi 1953: 207).
31
kenedi 1980: 114. milovanoviCi 1997: 499.
32
bezaraSvili 2007.
33
minisi... 1988: 276-289.
34
rogorc cnobilia, kapadokielma mamebma da ioane oqropirma umaRles doneze
ganaviTares filosofiuri safuZveli qristianuli doqtrinebisaTvis. maT gamoiyenes
atikuri stili ganaTlebuli sazogadoebisaTvis. ix. kenedi 1983: 50, 185 da sxv.
saazrovno modelebi bizantiur kulturaSi, elinofiloba da qarTuli saero... 63
ritorikisa da RvTismetyvelebis, bunebrivisa da zebunebrivis
WeSmariti harmonia.35 aRsaniSnavia, rom miqael fselosma daaxasiaTa
grigol nazianzelisa da svimeon metafrastis stili, rogorc
ritorikisa da filosofiis Tanaarseboba (Psellos, Ad Pothum, c.
13243-245,340; c. 17317-318; Psellos, Encomium in Metaphr. Symeonem. PG 114,
188 A 11). ritorika da filosofia, zogjer erT mTlianobad miCneuli
klasikur literaturaSi (Sdr. platonis WeSmariti ritorika,
rogorc filosofiuri ritorika - Plat. Gorg. 517a; Phaedr. 261a etc.),
qristianobaSi warmodgenilia Teologiisa da ritorikis kavSiriT
farTo gagebiT _ rogorc WeSmariti Teologiuri ritorika.36
zemoTqmuls SemdgomSi SeiZleba kidev daematos amave ti pis
modelebi da maTi saxeobebi, ufro gafarTovdebs kvlevis are, magram
amjerad warmodgenilic sakmarisia aRmosavluri qristianuli
azrovnebis erTgvari mimarTulebis Sesaxeb warmodgenis Sesaqmnelad
da misi gavlenis arealis dasazusteblad. SeiZleba davaskvnaT, rom
Tu antikuri kulturis mTavari modeli iyo elinurisa da
barbarosulis, kulturisa da antikulturis dapirispireba da
elinuri civilizaciis gavrceleba mis sapirispiro dabali
civilizaciis samyaroSi, Sua saukuneebis bizantiuri kulturisaTvis
damaxasiaTebeli iyo sxvagvari antiTeturi modeli: qristianuli
sibrZne da araqristianuli cnobiereba, saRvTo sibrZne da e.w.
“gareSe” gamomsaxvelobiTi (literaturul-filosofiuri) formebi.
Sua saukuneebisaTvis damaxasiaTebeli kodis _ ierarqiulobis zemoT
ganxiluli princi pis mixedviT, “gareSe” forma, romelic TavisTavad
miuReblad aris Sefasebuli, Rirebulia mxolod qristianul
SinaarsTan mimarTebaSi da mis gamosaxatavad. aqedan gamomdinare,
gasagebi unda iyos araqristianuli, umetesad antikuri kulturis
sxvadasxvagvari Sefaseba (uaryofiTi Tu neitraluri) sxvadasxva
konteqstSi erTi da imave bizantieli avtoris TxzulebebSic ki.
35
igulisxmeba ioane mavropusis xilva 1084 wels. ix. lagardi... 1882: 115. Sdr.
Syceliotes, Prol. Syll., 395, 10ff. beki 1963: 95-96. kustasi 1973: 124-125.
36
Sdr. kenedi 1983: 126-131. kenedi 1980: 41-82. kustasi 1973: 124.
64 qeTevan bezaraSvili
44
"ara saRramatikosoTa, arca safilosofosoTa, aramed Semdgomni Targmanni
pirveldamaSuralTa TargmanTa wignebisagan ganviswavlebiT da viTarca RmrTisad,
egreTve CuenTad uwinaresTad SevhracxT madlsa mas...” (cod. Iber. Jer. 43, XII-XIIIs.,
f. 1v). ix. metreveli... 1998: XXXII. am pasaJis interpretaciisaTvis (romelSic
gamoyenebulia ritorikuli uaryofisa da Tavis dakninebis gziT sapirispiros
Cvenebis xerxi) ix. bezaraSvili 2001 a.
45
"ukueTu lomi ver cidamtkavlebr xldeboda karebsa filosofosTasa...” (cod.
Iber. Jer. 43, f. 3v). ix. metreveli... 1998: XXXIV. interpretaciisaTvis ix.
bezaraSvili 2004: 159-197.
46
samecniero SromebisaTvis Sua saukuneebSi “filosofiis” mniSvnelobebis Sesaxeb
ix. Sen. 8. gramatikisa da ritorikis mniSvnelobaTa Sesaxeb ix. gudemani 1912:
1780-1811. robinsi 1993. hungeri 1978 b: 10-50. hermenevtikuli gramatikis da
ritorikis Teoriis funqciebis kavSiris Sesaxeb Sua saukuneebis Teoriul
azrovnebaSi ix. brauningi 1963. brauningi 1995. konli 1986: 337, 349-355.
kasteri 1988: 35-50, 71-94. minisi... 2005: 285-290.
47
bezaraSvili 2004: 119, 125, 170-187, 280-285, 294-299, 448-450 da sxv.
68 qeTevan bezaraSvili
50
rafava 1976: 67-68. oTxmezuri 1999. bezaraSvili 2001 a.
51
"sawarmarToTave sityuaTa miscems dasaà snelad sibrZnisa sawarmarToÁsa” (cod.
Iber. Tbilisi. A 110, XIIs., f. 1-8). efrem mcire, winabWe sityÂsa _ “TxrobaÁ didisa
dionÂsisTÂs da wignTa maTTÂs, mis mier aRwerilTa” (lolaSvili 1983: 72, 74).
52
oTxmezuri 2002: XLI.
53
oTxmezuri 2004. TvalTvaZe 2002. doborjginiZe, 1995. doborjginiZe
2001.
70 qeTevan bezaraSvili
54
bezaraSvili 2004: 105-146, 147-155; 159-198; 530-588 etc.
55
oTxmezuri 1989. oTxmezuri 1991. bezaraSvili 2004: 139-147.
56
"acumides oqromZivTa maT TÂsTa Cemi igi attikeli, rameTu ityÂs, viTarmed:
~
“mxoloÁ dasabamsave drka da vidre samobamdis dadga” (Sdr. Mona;~ ajp j ajrch~ eij~
~
duavda kinhqeisa, mevcri Trivado~ e[sth. Gr. Naz. Or. 29, c. 2. PG 36, 76 B 9-10).
yauxCiSvili 1937: 20931-2101. saubari sawyis monadaze, romelic orobisken da
sabolood triadisken warimarTeba, miCneulia arapirdapir (anu mexsierebiT)
citirebad savaraudo neoplatonuri wyarodan _ plotines “eneadebidan” (V,2,1).
ix. norisi 1990: 134. moreskini 1974: 1390-1391.
57
WeliZe 1995 a. bezaraSvili 2005 a: 289-290.
saazrovno modelebi bizantiur kulturaSi, elinofiloba da qarTuli saero... 71
c) berZen avtorTa (gansakuTrebiT, grigol RvTismetyvelis)
Sromebis da maTi Targmanebis gavleniT terminebi “elini”, “elinuri”,
“elinizmi” _ E
{ llhn, eJllhnikov~, eJllhnismov~ (romelTac axal aRTqmaSi
da wm. mamaTa nawerebSi hqonda warmarTulis, araqristianulis
mniSvneloba da misT., aseTive tendenciuri mniSvnelobiT gadmodioda
qarTulad, rogorc “warmarTi”, “mekerpe” da a.S.) kargaven TavianT
mkveTrad uaryofiT Sinaarss efremis originalur da naTargmn
SromebSi, iseve rogorc XI saukunis bizantiur da qarTul
literaturaSi sazogadod. terminTa es jgufi iRebs maRali
ritorikul-filosofiuri stilis mniSvnelobas qristianul
literaturaSi (Zveli tendenciuri mniSvnelobis paralelurad)
da kargi ritorikul-filosofiuri ganaTlebis aRmniSvneli xdeba
qristianTa Soris. gasaTvaliswinebelia isic, rom elinur ganaTlebas,
romelic iyo qristianuli ganaTlebis nawili da romelsac hqonda
Teologiis msaxuris (ancilla theologiae) funqcia Sua saukuneebSi,
SenarCunebuli aqvs es gageba qarTvel elinofilTa naazrevSi.58
azrovnebis es gza, romelic saTaves iRebs kapadokielTa TxzulebebSi,
xolo qarTul mwerlobaSi efrem mciris mier iwyeba, ganmsazRvreli
aRmoCnda momdevno periodis qarTuli literaturis kulturuli
orientaciisaTvis. mag., sityva “elinuri”, “elinuri enidan” da misT.,
rac aRniSnavda “berZnulidan qarTul enaze Targmnas”, farTod
gavrcelda efremis Targmanebis Semdeg, maSin roca XI saukunemde
termini “elinuri” gamoxatavda warmarTuls (klasikur berZnul
samyarosaTan dakavSirebuls) da sityva “berZuli” gamoiyeneboda
ZiriTadad qristianuli gagebiT.59
elada da aTeni, rogorc saero sibrZnis simboloebi, farTod
gavrcelebuli gaxda qarTul naTargmn mwerlobaSic. mag., grigol
RvTismetyvelis homiliebis zemoT dasaxelebuli informacia aTenis,
rogorc filosofiisa da saero ganaTlebis centris Sesaxeb (Or.
58
am ganaTlebis mniSvneloba kargad Cans grigol RvTismetyveliseul basili
didis epitafiaSi. aRsaniSnavia, rom ara mxolod efrem mcirem, aramed efTvime
aTonelmac srulyofilad Targmnes is pasaJi grigol RvTismetyvelis am homiliidan,
sadac “gareSe”, saero ganaTleba iyo ganxiluli da gramatikis, ritorikisa da
filosofiis, rogorc saswavlo sagnebis, funqciebi iyo daxasiaTebuli (Or. 43, c.
23. PG 36, 528 A 3-10; cod. Iber. Tbilis. A 109, XII-XIIIss., f. 29r; cod. Iber. Tbilis. A 1, XIs.,
f. 145v); maSin, roca efTvime aTonelma gamotova sxva ritorikuli da “gareSe”
sakiTxebis Semcveli pasaJebi imave homiliis TargmanSi.
59
termini “berZuli” qarTul TargmanebSi umetesad berZnuli dednebis termin
~
R
J wmaio~-is Sesatyvisad gamoiyeneboda. igi gulisxmobda kulturul kuTvnilebas
aRmosavleT romis imperiisadmi (ix. yauxCiSvili 2006). ar igulisxmeba is
SemTxvevebi, roca mag., “queyanaÁ eladisaÁ” geografiuli saberZneTis mniSvnelobiT
gvxvdeba Zvel qarTul wyaroebSi, kerZod, Teofile xucesmonazvnis anderZSi (ix.
lolaSvili 1982: 54).
72 qeTevan bezaraSvili
43, c. 12. PG 36, 509 B 3-8. Or. 43, c. 14. PG 36, 513 A 5-8) Semonaxulia
grigolis TxzulebaTa orsave qarTul TargmanSi (efTvime aTonelisa
- E: cod. Iber. Tbilis. A 1, f. 139r da efrem mcirisa - M: cod. Iber. Tbilis.
A 109, f. 123v). igivea naTqvami “grigol RvTismetyvelis cxovrebaSi”
~
da mis qarTul TargmanebSi: th;n mhtevra twn lovgwn ta;~ A j qhvna~
metadiwvkei (PG 35, 248 D 5). “dedad sityÂsa _ aTinasa misdevda” M
(A109, 238r). “da esreT muniT moiwia aTinad, romeli-igi dedaÁ ars
filosofosobisaÁ” E (A1, 139r).
grigol RvTismetyvelis TxzulebaTa qarTulma Targmanebma
~
Semoitanes enis elinizaciis sakiTxi (glwssan ejxellhnivzein -
“ellenyofaÁ enaTaÁ”. Or. 43, c. 23. PG 36, 528 A 3 - 12. Basil. Min. cod.
Paris. Coisl. Gr. 240, s. XI, f. 27r; cod. Iber. Tbilis. A 109, XII-XIIIss., f. 29r;
Nicet. Herakl. cod. Oxon. Coll. s. Trinit. Gr. 44, s. XII, f. 178v-179v; cod. Iber.
Tbilis. H 1337, XIIIs., f. 100v). amgvarad, terminis eJllhnivzein sxva
mniSvneloba (garda zemoT ganxilulisa) gramatikul-ritorikuli
xasiaTisaa. igi gulisxmobs stilur normebs, rogorc stilis
Rirsebis (ajretai; levxew ~) nawils ritorikul da poetikur
TeoriebSi aristoteledan moyolebuli (Rhet. III, 12, 1413 b 1; III, 5,
1407 a 19 etc.). elinurobis cneba SeiZleboda qarTveli
swavlulebisaTvis cnobili gamxdariyo ZiriTadad grigol
RvTismetyvelis XLIII homiliis _ basili didis epitafiisa da
misi komentarebis saSualebiT (basili minimusisa da nikita
heraklielisa; dionise Trakielis gramatikis ganmartebaSi enis
elinizaciis uSualo xseneba ar Cans). bizantiur ritorikul
TeoriaSi es termini gulisxmobda berZnuli civilizaciis
memkvidreobiTobas bizantiur literaturaSi, rac gamovlenili iyo
arqaizmebSi, aticizmebSi, literaturuli formis baZvaSi.60 igi
gulisxmobda agreTve maRali stilis, wminda enis codnas da
gamoyenebas (aiJ eJllhnikaiv. bohqo;~ givnetai th~ E J llavdo~ glwvssh~),
warmarTul filosofiur terminologias da ritorikul xerxebs
~
(crasqai kai; lovgou~ touvtwn -ӈ umevad RrmaTa da sawarmarToTa
~
sityuaTa”; twn levxewn mh; ajgnovein - “leqsTa wignurisa sityÂsaTa
ara umecrebad”), aseve klasikur versifikacias (logometriva -
“sityÂsmzomeloba”; citirebulia grigol nazianzelis, basili
minimusis da nikita heraklielis zemoT dasaxelebuli Sromebidan).61
zemoxsenebuli ganmartebebis mixedviT, enis elinizacia qarTuli
60
kaJdani 1991: 911-912 (s.v. Hellenes, Hellenism). ernesti 1962: s.v. eJllhnivzein,
eJllhnismov~. martini 1974: 85, 249-259, 320. kustasi 1973: 65, 86.
61
hermenevtikuli gramatikis nawilebis funqciisaTvis ix. Sen. 46.
saazrovno modelebi bizantiur kulturaSi, elinofiloba da qarTuli saero... 73
TargmanebisaTvis niSnavda maRali ritorikuli stilis, ritorikuli
ornamentebis gamoyenebas. igi gulisxmobda filosofiuri terminebis
lakoniurobas, romlebic Seqmnili iyo berZnuli sityvawarmoebis
modelebis safuZvelze da mSobliuri qarTuli enis mdidari
saSualebebis gamoyenebiT. enis elinizacia gulisxmobda agreTve
sintaqsur da lingvistur kalkebs frazis SemoklebisaTvis
berZnulis msgavsad. zogjer igi gulisxmobda klasikuri metris
Taviseburebebis interpretacias, Camoyalibebuls Targmanebze darTul
SeniSvnebSi da sxv.62
elinuri (anu saero) ganaTleba (gramatika, ritorika, filosofia,
astronomia, geometria, ariTmetika, musika an medicina), rogorc
prestiJuli ganaTleba qristianTaTvis, ufro da ufro mniSvnelovani
xdeba qarTul literaturaSi. grigol RvTismetyveliseuli basilis
epitafiis (Or. 43) fragmentis mesame (gelaTuri) Targmani nikita
heraklielis komentarebis TargmaniTurT, romelic am sakiTxs exeba,
SemTxveviTi ar aris. ritorikuli xerxebis, gramatikuli komentarebis,
filosofiuri terminologiis gamoyeneba ufro cxadi xdeba am
periodisaTvis. basili minimusis komentarebis efremiseul TargmanSi
da qarTveli mTargmnelis sakuTar SeniSvnebSi gamoiyeneba axali
ritorikuli da gramatikuli terminologia. klasikuri
filosofiuri Txzulebebi iTargmneba da gadaiwereba qarTuli
elinofiluri skolis (anu gelaTis Teologiuri skolis)
msmenelTaTvis da sxv.
d) zemoT ganxiluli bizantiuri kulturis erT-erTi modeli
_ “meTevzurebri da aristoteluri” gamoyenebulia ioane petriwis
SromaSi. rogorc vTqviT, grigol RvTismetyvelis cnobili frazis
~ ~
nawili “aristotelebr” (aJlieutikw~, oujk Aj ristotelikw~. Or. 23, c.
12. PG 35, 1164 C12-D1. Sdr. efrem mciris Targmani: “meTevzurebr,
ara aristotelebr”. cod. Iber. Tbilis. A 292, f. 254r) sazogado gamonaTqvami
iyo Sua saukuneebSi. igi niSnavda RvTismetyvelebisaTvis
aristoteleseuli diskursiuli xasiaTis miniWebas, logikuri
dasabuTebis meTodis Seqmnas wminda WvretiTi TeologiisaTvis:
“xedvaÁmca filosofosTa gancdisaÁ mearistotelura da
RmrTismetyuelebaÁ nivTisagan miuxebeli warmomeyena”.63 am sityvebiT
62
bezaraSvili 1998 b. oTxmezuri... 2000: 207-239.
63
yauxCiSvili 1937: 22217-22. aseve iyo es gamonaTqvami interpretirebuli
samecniero literaturaSi (TevzaZe 1984: 85). terminis A j ristotelikov~ gagebisaTvis
Sua saukuneebSi ix. Sen. 19-Si dasax. literatura. aristoteles terminis
~ u{lh~) gagebisaTvis ix. kavarnosi
“nivTisagan miuxebeli” (a[neu u{lh~, cwrista; th~
1989: 40-42. amonios ermisis komentarebisaTvis ix. rafava 1983: 1230-35. biusi
1895: 1127-28. toposis wyaroebisaTvis ioane petriwis SromaSi ix. bezaraSvili
2005 b.
74 qeTevan bezaraSvili
64
Cod. Iber. Tbilis. A 24, XIIs., f. 1v. ix. rafava 1976: 66.
65
"da amaTiTa eklovnebiTa mouzRudavs venaà isa amis TÂsisa nayofTa SuenierebaÁ,
xolo uSinaganes raÁ venaà isa SevidodeT ..., maliad movisTuloT sitkboebaÁ”
(cod. Iber. Tbilis. A 24, f. 1v). ix. rafava 1976: 67.
66
bezaraSvili 2001 a: 145, 156.
67
SaniZe 1968: 80, 97. bezaraSvili 2004: 573.
saazrovno modelebi bizantiur kulturaSi, elinofiloba da qarTuli saero... 75
igi saubrobs mociqulTa da wm. mamaTa nawerebis sisadaveze (“litoni”,
Sdr. aJplov~) da maT xelSeuxeblobaze.68
efremi icnobs agreTve baZvis cnebis orgvar aspeqts: ritorikul-
filosofiuri formis baZvas (ix. zemoT “karebsa filosofosTasa”
- cod. Iber. Jer. 43, XII-XIII ss., f. 3v) da saRvTo Sinaarsis mifarulebisa
da sisadavis baZvas pavle mociqulis analogiiT (“pavlesgan eswava
ese” - cod. Iber. Jer. 43, f. 3r; “pavles msgavsad sZiTa mzrdelsa Cuenisa
siCCoebisasa” (cod. Iber. Jer. 13, XIII-XIV ss., f. 250r).69 baZvis cnebis
ori aspeqti miniSnebulia efrem mciris kolofonSi grigol
RvTismetyvelis liturgikuli homiliebis Targmanebis mimoxilvisas.70
igive problema guldasmiT aris efremis mier gaazrebuli grigol
RvTismetyvelis poeziasTan dakavSirebiT. “grigol RvTismetyvelis
cxovrebis” TargmanSi efremi gvTavazobs am sakiTxis Taviseul
gagebas (rasac igi umatebs berZnuli originalis qarTul Targmans).
aq igi saubrobs klasikuri, saero literaturuli formis baZvis
Sesaxeb grigolis mier, romlis mizania qristianuli azris gadmocema
poeziaSi.71
g) saeklesiosa da inteleqtualuris dapirispireba da erTianoba,
rogorc mkiTxvelTa sxvadasxva donis gaazrebisa, gvxvdeba efrem
mciris nawerebSic. mag., erTsa da imave kolofonSi efremi saubrobs
sayovelTao saeklesio daniSnulebis (“yovelTa eklesiaTa zeda”
ganfenili) Targmanebis Sesaxeb da meore mxriv, ganswavlulTa viwro
wrisaTvis gankuTvnili sakuTari Txzulebebis Sesaxeb (“iSÂT
vieTTÂsme gulisà mismyofelTaTÂs” - cod. Iber. Jer. 43, f. 3rv ).72
h) ritorikis sakralur xelovnebad aRqma da esTetikuri funqcia
gadmocemulia efrem mciris mier bizantiuri modelebis Sesabamisad.
erTi mxriv, igi eTanxmeboda ritorikisa da filosofiis
urTierTmimarTebisadmi gamoxatul bizantiur damokidebulebas;
xolo meore mxriv, igi emxroboda ritorikisa da filosofiis
68
"wmida saxarebasa da ebistoleTa pavle mociqulisaTa, raodenca litoniTa
sityÂTa aRweril iyos, brZenTa da marTlmadidebelTagani vervin Seexebis” (cod.
Iber. Tbilis. A 24, XIIs., 3v). ix. rafava 1976: 68.
69
bregaZe 1988: 149, 163.
70
bezaraSvili 2004: 159-197; 198-259.
71 ~ ~ ijdivoi~ lovgoi~ ajpetupwvsato (Vita Gr. Naz.-ni. PG 35, 265
pan ei\do~ paideuvsew~ toi~
A 11 - B 9): add. “gareSeTa amsgavsa guari, SewyobilebaÁ da marcuali, xolo mizezi
sityÂsaÁ SemoiRo saRmrToTa werilTa moZRurebisagan ... da yovelgan ganhTesa ...
swavlaÁ RmrTismetyuelebisaTÂs” (qeologivan. cod. Iber. Tbilis. A 109, XII-XIIIss., f.
245rv).
72
bezaraSvili 2004: 346.
76 qeTevan bezaraSvili
73
efrem mcire, “mosaà senebeli mcire sÂmeonisaTÂs loRoTetisa”. ix. kekeliZe
1957: 212-226; 219; 224-225.
74
Psell. ep. 174; Mes. bibl. ed. C. Sathas, 1876. ix. kustasi 1973: 27, 85, 146.
75
efrem mcire, mosaà senebeli, ix. kekeliZe 1957: 224. bezaraSvili 2004: 578.
saazrovno modelebi bizantiur kulturaSi, elinofiloba da qarTuli saero... 77
rCeboda rusTavelis prologis sakamaTo formulirebamde sibrZnis
dargad gaazrebuli poeziis Sesaxeb.
76
wyarosaTvis ix. aleqsiZe 1990.
77
wyaroebisaTvis ix. nozaZe 1974: 130. nozaZe 1963: 488-489. Sdr. vaxtangiseuli
1712: tlÀ(=338). ix. agreTve bezaraSvili 2000: 128.
78
yauxCiSvili 1973/74.
79
oTxmezuri 2002: LXI-LXV.
80
WeliZe 1995 b: 79. meliqiSvili 1986: 229. fiqroben, rom qarTul saero
literaturas (saero-saxotbos da saistorio-panegirikuls) saTave daedo gelaTuri
skolis meore periodSi. ix. meliqiSvili 1993.
saazrovno modelebi bizantiur kulturaSi, elinofiloba da qarTuli saero... 79
c) rogorc vTqviT, elada da aTeni, rogorc saero sibrZnis
simboloebi, aseve farTod gavrcelebuli gaxda qarTul mwerlobaSi
da naTargmni literaturidan gadavidan originalurSi. mag., qarTul
wyaroebSi XII saukunis umaRlesi saswavlebeli gelaTSi iwodeba
“meored ierusalemad ... sxuad aTinad”. amiT saRvTismetyvelo da
saero swavlebis erTianoba aris cxadyofili (daviT aRmaSeneblis
istorikosi). amave periodSi gelaTi iwodeba agreTve “eladad”:
“vnatri eladsa _ TÂT mas gelaTsa” (ioane SavTeli, v. 105, 4).
elini, aTeneli brZenni _ filosofosni da ritorni aqeben Tamars
saero poeziaSi (“SemokrbiT brZenno, aTinelT Zeno, Tamars vaqebdeT”
- SavT. v. 2, 1; “he, filosofni, dawyebad myofni, goneba-vrcelni
ritorTa wvevad, elenTa Svilni, elads swavlilni, ena-mzeobdes
sityvaTaArCevad” - Caxr. v. 38, 1-2; “aTens brZenTa xams aqebdes ena
bevri” - rusTaveli, v. 694, 4) da sxv.81
d) qarTuli saero mwerloba TiTqmis mTlianad e.w.
aristotelurobis gamoxatuleba gaxda Sinaarsobrivadac da
formobrivadac. Sinaarsobrivad igi iyo maRali RvTismetyvelebis
Semcveli, filosofiuri terminologiis farTod momxmarebeli, xolo
formobrivad maRalfardovani, e.w. aristoteluri da atikuri, anu
elinuri, stilis gamomxatveli. evangeluri sisadave am periodisaTvis,
SeiZleba iTqvas, rom TiTqmis aRar aris misabaZi.
mag., elinofilur skolaSi didi iyo interesi iambikuri formis
filosofiuri poeziis mimarT. formisa da Sinaarsis TvalsazrisiT
es poezia epoqis literaturul gemovnebasa da moTxovnebs
exmaureboda. igi Seicavda qristianuli RvTismetyvelebis uarsebiTes
sakiTxebs, xolo formobrivad Seesabameboda elinofilTa swrafvas
lakoniurobisaken, enis gaelinurebisaken da maRalfardovani
ritorikuli stilisaken. am poeziis iambikuri ucxouri sazomiT
(klasikuri berZnuli iamburi trimetridan warmoSobili bizantiuri
12-marcvliani leqsis qarTulSi SemotaniT) Sesrulebuli qarTuli
Targmanebi gansxvavdeboda qarTuli liturgikuli poeziis bunebrivad
xatovani enisagan, sayovelTao saeklesio daniSnulebisagan da
ganswavlul mkiTxvelTa viwro wrisaTvis iyo gankuTvnili. rogorc
saleqsTwyobo forma, ise berZnulis mibaZviT Seqmnili enobrivi
formebi (mimReoburi da uSemasmenlo konstruqciebi, nasaxelari
zmnebi da sityvaTqmnadoba, mag., attikel-mÃneobs, iSÂdgzisebs, imzebs,
amaRnintebs, enaTelciskrovnebis, asulobs _ gelaTuri skolis
81
cxorebaÁ mefeT-mefisa daviTisi, SaniZe 1992: 175. Zveli qarTveli mexotbeni,
lolaSvili 1957/1964. interpretaciisaTvis ix. bezaraSvili 1998 a: 128.
80 qeTevan bezaraSvili
95
bezaraSvili 2005 a: 290-296.
96
mari 1899: 251.
saazrovno modelebi bizantiur kulturaSi, elinofiloba da qarTuli saero... 85
warmarTuli xalxuri literaturis ganviTarebas,97 saeklesio
mwerlobis saxeebis, Janrebisa da zogi sxva literaturuli formis
gadasvlas saero literaturaSi98 (Tu gaviTvaliswinebT, rom Tavis
droze es saliteraturo formebi swored klasikuri
literaturidan SeiTvisa qristianulma), literaturuli fiqciis,
anu mxatvruli gamonagonis mniSvnelobas99 da a.S.
cxadi xdeba, rom zemoxsenebuli patristikuli da sqo-
lastikuri saazrovno modelebi da paradigmebi gvexmareba gan-
vsazRvroT “vefxistyaosnis” erovnuli warmoSoba da adgili
qristianuli literaturis konteqstSi. rogorc aRniSnaven, sabWoTa
ideologiis matarebelma literaturulma kritikam, romelic
akritikebda sakiTxisadmi evropocentrul damokidebulebas
(uaryofda ra “literaturis evropul ti ps”) mcdarad miakuTvna
qarTuli Zegli sparsuli romanuli eposis ti ps (v. Jirmunski, v.
SiSmariovi, e. meletinski).100 modeli _ qristianuli Sinaarsi
araqristianul, warmarTul saero formaSi, romelic farTod iyo
gavrcelebuli patristikul nawerebSi (gansakuTrebiT
kapadokielebTan), cxadyofs rusTavelis imave esTetikur Sexedulebas,
rac gvxvdeba bizantiur literaturaSi.
ase rom, marTalia, elinofiluri mimarTuleba gvian daiwyo
qarTul mwerlobaSi, magram misi Sedegebi gacilebiT nayofieri
aRmoCnda, vidre sxva aRmosavlur qristianul literaturebSi (mag.,
siriulSi, somxurSi), sadac man, mwerlobis adreuli periodidan
dawyebulma, adreve Sewyvita Tavisi arseboba. qarTul mwerlobaSi
ki misma ganviTarebam, rasac mohyva bizantiuri kulturis modelebis
Teoriuli gaazreba, mogvca maRalmxatvruli saero literatura.
97
ingoroyva 1938: 1-2.
98
kekeliZe 1981: 5-25.
99
siraZe, 1975: 190-195. siraZe 1978: 238. literaturuli fiqciis Sesaxeb
rusTavelis poemaSi ix. agreTve karbelaSvili 2000.
100
ix. karbelaSvili 1996.
86 qeTevan bezaraSvili
literatura
kenedi 1980: G. A. Kennedy, Classical Rhetoric and its Christian and Secular
Tradition from Ancient to Modern Times, Chapel Hill: Univ. of North
Carolina Press, 1980.
kenedi 1983: G.A. Kennedy, Greek Rhetoric under Christian Emperors, Princeton,
New Jersey, 1983.
konli 1986: T. Conley, Byzantine Teaching of Figures and Tropes: An
Introduction, in: Rhetorica. A Journal of the History of Rhetoric, Berkley,
California, 4, 1986, p. 333-374.
kurciusi 1953: R. Curtius, European Literature and the Latin Middle Ages,
transl. by W.R. Trask, London, 1953.
kustasi 1962: G.L. Kustas, The Literary Criticism of Photius. A Christian
Definition of Style, in: EJ llhvnika, 17 (1962), p. 132-169.
kustasi 1973: G. Kustas, Studies in Byzantine Rhetoric (Analecta Blatadôn,
17), Thessaloniki, 1973.
ladaria 2007: n. ladaria, xmisa da bgeris simbolikisaTvis dante
aligieris “RvTaebriv komediaSi”, semiotika, 1, Tb., 2007, gv. 80-
91.
lagardi ... 1882: Johannis Euchaitarum metropolitae quae in codice Vaticano
Graeco 676 supersunt, edd. P. de Lagarde et J. Bollig, in: Abhandlungen
der Göttinger Gesellschaft der Wissenschaften, 28, Berlin, 1882.
leimpi 1968: G.W. Lampe, A Patristic Greek Lexicon, Oxford, 1968.
lemerli 1986: P. Lemerle, Byzantine Humanism (Byzantina Australiensia 3),
translated by H. Lindsay and A. Moffatt, Canberra, 1986.
lidel/skoti 1961: H.G. Liddell, R. Scott, A Greek-English Lexicon, Oxford,
1961.
lolaSvili 1957/1964: Zveli qarTveli mexotbeni, i. lolaSvilis
gamocema, I (CaxruxaZe), Tb., 1957; II (SavTeli), Tb., 1964.
lolaSvili 1978: Zveli qarTuli literaturis Zeglebi, i. lolaSvilis
gamocema, Tb., 1978.
lolaSvili 1983: areopagituli krebuli, i. lolaSvilis gamocema,
Tb., 1983.
lolaSvili 1982: i. lolaSvili, aTonur qarTul xelnawerTa siaxleni,
Tb., 1982.
lomiZe 1988: T. lomiZe, Caxruxaulis struqtura da misi
msoflmxedvelobrivi safuZveli, wignSi: qarTuli riTmis
istoriidan, Tb., 1988, gv. 7-28.
lotmani 2004: H.M. Lotman, Semiosfera. Stat>i, issledovani%,
zametki, S-Peterburg, 2004.
maieri 1911: Tou~ uJpertivmou Yellou~ lovgo ~ scediasqei;~ pro;~ Povqon
~ qeologikou~
bestav r chn aj x iwv s anta auj t o; n grav y ai peri; tou
~
carakthro~. A. Mayer, Psellos’ Rede über den rhetorischen Character
saazrovno modelebi bizantiur kulturaSi, elinofiloba da qarTuli saero... 91
des Gregorios von Nazianz, in: Byzantinische Zeitschrift, 20, 1911, S.
27-100 (= Psellos, Ad Pothum).
mari 1899: N. Marr, Vozniknovenie i rascvet drevnegruzinskoy
svetskoy literaturj, {urnal Ministerstva Narodnogo
Prosve\eni%, XII, 1899.
martini 1974: A. Martin, Antike Rhetorik, München, 1974.
meliqiSvili 1986: d. meliqiSvili, gelaTuri skola da qarTuli
mecnieruli enis ganviTarebis sakiTxebi, Tsu Sromebi 267
(enaTmecniereba 10), 1986, gv. 213-145.
meliqiSvili 1993: d. meliqiSvili, gelaTis samonastro-literaturuli
skola (akademia). quTaisis universitetis moambe, 1, 1993, gv. 6-
24; 2, 1993, gv. 19-20.
meliqiSvili 1999: d. meliqiSvili, Zveli qarTuli filosofiur-
Teologiuri terminologiis istoriidan, Tb., 1999.
metreveli 1983: H. Metreveli, Le rôle de l’ Athos dans l’ Histoire de la
culture Géorgienne, dans Bedi Kartlisa, Revue de Kartvelologie, vol.
XLI, Paris, 1983, pp. 17-26.
metreveli ... 1998: S. Gregorii Nazianzeni opera. Versio Iberica, I. Orationes
I, XLV, XLIV, XLI, editae a H. Metreveli et K. Bezarachvili, T.
Kourtsikidze, N. Melikichvili, T. Othkhmezouri, M. Rapava, M. Chanidze
cum Introductione a H. Metreveli et E. Chelidze (Corpus Christianorum.
Series Graeca, 36; Corpus Nazianzenum, 5), Turnhout, Leuven, 1998.
milovanoviCi 1997: C. Milovanoviè-Barham, Gregory of Nazianzus: Ars
Poetica (In suos versus: Carmen II,1,39), in: Journal of Early Christian
Studies, 5.4 (1997), p. 497-510.
minisi ... 2005: The Cambridge History of Literary Criticism, vol. 2. The
Middle Ages by A. Minnis, I. Johnson, Cambridge, 2005.
minisi ... 1988: A.J. Minnis, A.B. Scott, D. Wallace, Medieval Literary Theory
and Criticism, Oxford, 1988.
moreskini 1974: C. Moreschini, Il Platonismo cristiano di Gregorio Nazianzeno,
in: Annali della Scuola Normale superiore di Pisa, Ser. III,IV.4 [1974], p.
1390-1391.
muleti ... 1982: Byzantinism and the Classical Tradition. University of
Birmingham. Thirteenth Spring Symposium of Byzantine Studies, 1979,
ed. by M. Mullet, R. Scott, Birmingham, 1982.
multoni ... 1950: W.F. Moulton, A.S. Geden, A Concordance to the Greek
Testament, Edinburg, 1950.
mWedliZe 2006: m. mWedliZe, miqael fselosis filosofiuri pozicia,
saazrovno da pedagogiuri meTodi, Tb., 2006.
nozaZe 1963: v. nozaZe, vefxistyaosnis RmrTismetyveleba, parizi, 1963.
nozaZe 1974: v. nozaZe, vefxistyaosnis mijnurTmetyveleba, parizi,
1974.
92 qeTevan bezaraSvili
The significance of the thinking models of Byzantine culture for the processes
in Old Georgian ecclesiastic literature reasoning the development of secular literature
are studied in the article. These are the models based mainly on the interrelation
of faith and reason: the dual attitude of the representatives of patristic literature
towards the classical paradigms that reveal the interrelation of Christian contents
and classical literary-philosophical forms, the double meaning (“outer” and Christian)
of the terms “philosophy”, “philosopher”, “hellenization” and the like. Another
model is the antithesis of fishers’ way and Aristotelian way wide-spread in the
Middle Ages for distinguishing monastic, ascetic theology from intellectual method
of scholastic theology, also for making difference between the levels of style _ the
Evangelic, Apostolic plainness (aJplovth~) and the rhetorical-philosophical refined
style. The antithesis of rhetorical logos and divine Logos, of the images of bitter
and sweet, thorns and roses/grapes implying the same opposition of aesthetic and
transcendental is also analyzed as one of the models wide-spread in Byzantine
and Georgian literature. The two aspects of the concept of mimesis (traditional,
Classical and new, Christian), also two kinds of listeners: simple and intellectual,
and finally the idea of sacralization of rhetoric and poetry against the background
of their relation to philosophy and theology are studied as the thinking models and
paradigms which were also widely used.
The cultural orientation on the thinking processes of Byzantium, i.e. on the
critical study of ecclesiastic and classical texts, on the commentatory activities, on
the tendency to literary-theoretical thought, also the great interest in secular wisdom,
namely in grammatical, rhetorical, philosophical studies, the neutral attitude to it
and appreciation of its educational and pedagogical value, etc. were reflected in
the Greek and Georgian schools of the Black Mountain (Antioch) in the 11-th
century. It is noteworthy that the concept and term Hellenic, Hellenism (eJllhnivzein)
that in early Christian literature had cultural-theological meaning denoting “pagan”,
and consequently in Georgian literature before the 11th century had pejorative
meaning showing anti-pagan attitude, in the translations and original works looses
its strictly negative content and receives the meaning of high rhetorical-philosophical
style and good education since that period..
The method of accepting Greek culture developed on the Black mountain
reached its height in Gelati school. The term “Hellenic” in linguistic and cultural
meaning became wide-spread in Hellenophile Georgian literature expressing the
interrelation of faith and reason. Introducing the philosophical literature with the
96 qeTevan bezaraSvili
help of the works of saint fathers was turned into the method of studying directly
the classical sources, the commentaries of Neo-Platonic philosophers etc. This
was the method of Byzantine scholarship of the 11th century (Michael Psellos,
etc.).
The language and style of Gelati school was reflected in the writings of the
Georgian authors of the 12th-13th centuries: in the Life of David the Builder, in the
History and Eulogy of the Monarchs, in the verses of the eulogists Chakhrukhadze
and Shavteli, in the hymns of Arsen Bulmaisimisdze, Nikoloz Gulaberisdze, and in
Rustaveli’s poem. The Byzantine model of interrelation of secular/outer literary
form and Christian contents (taking its origin from Alexandrian and Cappadocian
schools) became the most important feature of Georgian secular literature.
Regarding these data it may be concluded that the models of Byzantine
culture revealed on the basis of historical study of the problem makes a sound
ground for semiotic study of the ancient texts keeping the special cultural information
with the help of codifying means of language. Revealing the codes and models of
the Middle Ages and adequate interpretation of them excludes the individual
perception of them; it also excludes the evaluation of this culture according the
criteria of another culture (mainly the modern one). The main antithetic model of
Byzantine culture _ Christian wisdom and “outer”, i.e. secular, literary-philosophical
form analyzed against the background of hierarchical principle as the code of the
Middle Ages makes it obvious that the “outward” form which is not acceptable
from Christian point of view becomes relevant only in the relation to divine wisdom.
That is why the dual attitude to it _ the pejorative and neutral evaluation of one
and the same classical sources is characteristic of the Byzantine texts transferred
into Georgian translations, too. Turning from the pejorative evaluation to neutral
and positive attitude towards “outer” wisdom in the service of Christian ideas,
significance of the Classical heritage for Christian literature against the background
of Byzantine renaissance that was introduced in Hellenophile Georgian thought
was one of the main reasons of development of secular literature.
mcenareTa samyaros protoqarTveluri da protoindoevropuli saxelebi 97
manana kvaWantiraZe
niSnisa da konceptis
urTierTmimarTebisaTvis
ilias moTxrobaSi `sarCobelazed~
petre marTlac `SuaSia~ _ arc aqeT, arc iqiT. arc sikeTis fasi
icis zustad da arc codvisa. moTxrobis orive epizodi _ `loW-
inis xevic~ da `maxaTas mTac~ zustad amaze metyvelebs. ai, biWi ki
zustad arqmevs saxels yvelafers, zustad icis, ras niSnavs kacoba,
sikeTe, samarTlianoba da isic, rom masTan dapirispirebisas yovel-
gvari codva uZluria. kedeli, romelsac sikeTe da kacoba aRmar-
Tavs, gamoricxavs codvas Tavisi arsobis ZaliT, rogorc ar-arss.
xalxuri sibrZnis maqmisalizmi _ `gawydes, sadac wvrilia-meTqi~ _
am ontologiuri arsis erTguli kacis sityvaa. ar unda dagvaviw-
ydes, rom es `mariliani sityva~ im `mariliani saxis~ mqone adamians
ekuTvnis, romlis piriTac ilia mTel qarTul sazogadoebas uyenebs
braldebas. es `mariliani saxe~ ilias miniSnebiT (da sakuTar
ZmasTan SedarebiT) im jgufisadmi mis kuTvnilebas mowmobs, romel-
sac saxareba `marili queynisais~ uwodebs. biWi im `sxva niSan-
wylis~ matarebelia, romelsac ilia aRar azustebs da romelic
isev saxarebiT ganimarteba: `nuTu ar amogikiTxavT werilSi: `qva,
romelic daiwunes mSeneblebma, kuTxis Tavad daidva~ (markoz 12,
10). swored am `dawunebuli~ biWis kompetencias andobs ilia
WeSmariti sikeTis garCevas yalbisagan, saqmisa _ `saqmisagan~, oRond
konteqsti da teqstSi swori orientacia saxarebis ori citatis
codnas moiTxovs, pirveli: `romelsa hrwmenes Cemi, saqmeTa romelsa
me viqm, manca qmnes~ (ioane 14,12) da meore: `keTilman kacman keTil-
isa saunjisa gamoiRos keTili da borotman kacman borotisagan
saunjisagan gamoiRos boroti~ (maTe 12,35). is, ra codvebsac biWe-
bi sCadian, petres edeba bralad, radgan petrem verc saqmis miyola
da erTguleba SeZlo da verc `keTili saunjisagan keTilis gamoReba~.
moTxrobaSi TamaSdeba dauZlurebuli sikeTis drama, romelmac
sakuTari Tavis Zala da fasi ar icis, CvevaSia gadasuli, `saqmedaa~
(Jestadac ki!) qceuli da rogorc Cans, aklia is guliTadoba,
romelsac biWi eZebs. sikeTis niSani ufroa, vidre arsi da Zalaga-
moclili, gamofituli, veRarafers cvlis Tavis garSemo. `kinaRam
ar mominadirao~ - ise eubneba biWi petres, TiTqos safrTxes daaR-
wia Tavi, Tumca isic aSkaraa, rom sikeTes jer kidev aqvs SenarCuneb-
uli Tavisi ontologiuri arsoba, biWs igi mudmivad axsovs da ar
eTmoba: `dRemde maxsovs~... `mominadira~ da sxv.
swored am xsovnis gamo finaluri kiTxva-fraza TiTqos Sei-
cavs samomavlo intencias da Semobrunebis SesaZleblobas, Tumca
moTxrobaSi aRwerili situacia krizisis winadRea. ilias SeS-
foTeba da radikalizmi saxarebiseuli gafrTxilebidan modis: `mov-
vin aris petre? 105
als Rame, odes veravis xel-ewifos saqme~ (ioane 9,4). ilia ukve
xedavs im drois niSnebs, roca saqme veRar `isaqmebs~ da sikeTe
veRar `ikeTilebs~.
kidev erTi niSani, romelic wamoWril problemas ukavSirdeba
da romlis semioturobac teqstSi mkafiod ikiTxeba, aris valis
gadaxda, valis dabruneba, Tanac, aTmagad. `vinc marTlis saxeliT
Seiwynarebs marTals, marTlis sazRaurs miiRebs~ (maTe 10,41). es
aTmagad dabrunebuli marTlis sazRauri imaze migvaniSnebs, ramde-
nad kargad icis biWma sikeTis fasi, magram man sxva simarTlec icis
da swored misi ZaliT uyenebs braldebas petres: `gana Sen ki
amxanagi ara xar Cemis maminacvlisa~... `Tqven yvelam mogviReT bolo~.
petresadmi am ambivalenturi damokidebulebebis WrilSi, SesaZloa,
valis dabruneba TviT niSnis simbolurobis ZaliT, erTdroulad
orive planis miniSnebebs Seicavdes – marTlis erTgulebis sazRaursac
da misi Ralatis sazRaursac.
qalaqi petresTvis ucxo, araTavisi sivrcea, romelic ilias
SeniSvniT, petres ar uyvars da ar endoba. maxaTas mTa am gaucxove-
bis centraluri lokusia, sadac yvela mniSvneloba radikaluradaa
daSorebuli niSans. am daSorebas teqsti ara mxolod petres
cnobierebis moZraobiT, aramed saxrCobelis teritoriaze petres
fizikuri gadaadgilebiTac gamoxatavs (`xelaxla gadainacvla ad-
gili~. `adgili gadainacvla~). aq aSkarad areulia ganzomilebebi
da petresac orientacia uWirs – sanaxaobac aforiaqebs, dacinvisac
eSinia da Tavsac uxerxulad (uadgilod) grZnobs. am sivrceSi
yvelaferi TiTqos Tavdayira dgeba: petre kacis CamoxrCobas TamaS-
ad aRiqvams, CamoxrCobis adgils – saTamaSo moednad, mRvdels –
terterad, msjavrdebuls Tan cnobs, Tan – vera. petres ver auxsnia,
`dedakacebi ase ra gaugiJebia~ da sxv. mniSvnelobis miugneblobiT
`aforiaqebuli~ sivrce petres fiqris gamoxatulebaa da misi
piriT metyvelebs: imeorebs SekiTxvebs da pasuxis miuReblobiT
Sewuxebuli, kvlav da kvlav imeorebs. mTeli am foriaqis mizani
isaa, rom misi aracnobieri petrem rogorme Tvali aaridos sima-
rTles, radgan cxvenia imisi, rasac Tvali unda gausworos.
petres am sivrcis eSinia da cxvenia, radgan igi raRac iseTs ax-
senebs, ris gaxsenebasac gaurbis. petres gaurkveveli fiqri sima-
rTlisken ki ar miiltvis, aramed isev gaurkvevlobaSi darCenas
cdilobs. mTel maxaTas sivrces, iseve rogorc petres _ es orma-
goba, gaurkvevloba, mousvenroba msWvalavs.
106 manana kvaWantiraZe
literatura
Manana Kvachantiradze
Who is Peter?
(To the interrelation of sign and concept in Ilia Chavchavadze’s
story “On the Gallow”)
Tamar lomiZe
he, cao, cao, xateba Seni jer kidev gulzed maqvs daCneuli!
....gulis-Tqma Cemi Sens iqiTa eZiebs sadgurs,
zenaarT samyofs, rom daSTos aq amaoeba...~
literatura
Tamar Lomidze
nana lolaZe
emociebis gamoxatvis
enobrivi suraTi
literatura
Nana Loladze
merab RaRaniZe
dasavluri qristianoba
aRmosavluri
Tvalsawieridan:
“romis sakiTxi”
ilia WavWavaZisa
da fiodor tiutCevis
politikur
ilia WavWavaZis sax- publicistikaSi
elmwifo universitetis
profesori; naSromebisa da 1
eseebis avtori litera-
turis, kulturisa da
safrangeTis revoluciidan moyolebu-
religiis Sesaxeb, romel- li, mTeli XIX saukunis ganmavlobaSi evro-
Ta Soris aRsaniSnavia pis sazogadoebriv-politikur cxovrebaSi
monografia “sinamdvile mwvaved idga “romis sakiTxi”, romelic kidev
da warmosaxva daviT ufro garTulda saukunis bolo mesamedSi.
guramiSvilis `mxiarul
zafxulSi” (2002) da
aqtualur ganzomilebaSi is gulisxmobda
krebulebi: “rwmenisa da papis saxelmwifos _ romis wmida saydris
imedis gzaze” (2003), “wv- saeklesio saxelmwifos _ yofna-aryofnis
domisa da gamoxatvis problemas, mis moTxovnaTa legitimurobis
ostatoba” (2004). aRiarebas an araRiarebas, am saxelmwifos
urTierTobas sxva evropul saxelmwifoebT-
an, _ pirvel yovlisa, italiis samefosTan,
romelic nel-nela ikrebda Zalas da, erTiani
italiis Seqmnis mizanswrafviT, TandaTan
eufleboda apeninis naxevarkunZulis mTel
teritorias. italiis samefom miznad daisaxa,
romi Tavisi erovnuli saxelmwifos nawilad
eqcia, papebi ki cdilobdnen, gadaerCinaT da
SeenarCunebinaT aTaswlovani saeklesio sax-
elmwifo _ rogorc kaTolike eklesiis me-
Tauris saero mmarTvelTagan damoukideblo-
bisa da xelSeuxeblobis sawindari. saekle-
sio saxelmwifos suverenitetsa da, Sesabam-
128 merab RaRaniZe
1
es statia Sesula ilia WavWavaZis sicocxlisdroindel xelnawer krebulSi,
magram TxzulebaTa krebulSi pirvelad gamoqveynda 1997 wels ilias octomeu-
lis VI tomSi (WavWavaZe 1997: 92-101).
2
ilia ar asaxelebs mis vinaobas, magram, rogorc Cans, laparakia memarcxene
politikosis, italiis mTavrobis Tavmjdomaris, agostino depretisis, Sesaxeb,
romelsac es Tanamdeboba ekava 1876-1878 ww.
3
advili SesaZlebelia, rom “saerTo”-Si “saero” igulisxmebodes (Tu, saerTod,
koreqturasTan ara gvaqvs saqme; Sdr. msgavs konteqstSi: “papma... ukve gaaba qseli
italiaSi saero mflobelobis dasacemad” _ WavWavaZe 2005: 588).
130 merab RaRaniZe
4
amave wels ilia aqveynebs mimoxilvas, romelsac octomeulis gamomcemlebma
“bismarki da romis papi” uwodes (WavWavaZe 2005: 338-342), magram es teqsti
mxolod iribad ukavSirdeba “romis sakiTxs”.
132 merab RaRaniZe
7
fiodor tiutCevis statia “papoba da romis sakiTxi sanqtpeterburgis
TvalsazrisiT” (“La papauté et la question romaine au point de vue de Saint-Péters-
bourg”) pirvelad daibeWda frangulad 1850 wlis 1 ianvars, frangul Jurnal
Revues des Deux Mondes-is saaxalwlo nomerSi (Jurnali gamoirCeoda antirev-
oluciuri da antisocialisturi orientaciiT). rusulad is pirvelad gamo-
qveynda JurnalSi Ðóññêèé àðõèâ, 1886, nomeri 5; Targmanis saTauria: “romis
sakiTxi” ("Ðèìñêèé âîïðîñ"). teqstis ukanaskneli akademiuri gamocema ix.:
tiutCevi 2003: 55-74 (frangulad), 158-178 (rusulad).
8
am diskusiis mimoxilva ix.: leini 1988: 236-249; tarasovi 2003: 354-371;
ukanasknel xans gamoqveynebul naSromTagan, romelic tiutCevis am teqsts axle-
burad aanalizebs, sanimuSod ix.: cimburski 1995: 86-98 (teqsti ganxilulia
rusuli saxelmwifoebriv-imperiuli ideologiis konteqstSi); bezvinski 1997:
113-120 O(teqsti ganxilulia kaTolikuri poziciidan).
dasavluri qristianoba aRmosavluri Tvalsawieridan: `romis sakiTxi~... 137
9
sagangebo kvlevis gareSe Zneli saTqmelia, ramdenad ireklavs ilias amgvari
pozicia qarTuli sazogadoebrivi azris saerTo ganwyobilebas. Sdr. Tundac
akaki wereTlis SemTxveva (moiswrafiSvili 2002: 44-48).
dasavluri qristianoba aRmosavluri Tvalsawieridan: `romis sakiTxi~... 141
10
ilias adreul leqsSic “qarTvlis dedas” (1858) safrangeTis revoluciis
devizi _ “Zmoba, erToba, Tavisufleba” (Liberté, égalité, fraternité: Tavisufleba,
Tanasworoba, Zmoba) _ miCneulia “qristes mcnebad”.
11
ilia rom kargad icnobda am nakads, isic metyvelebs, rom igi jer kidev 60-
ian wlebSi Sesdgomia evropuli Tu rusuli antiqristianuli mimarTulebis
imgvari fuZemdebluri teqstebis Targmnas qarTulad, rogorebicaa baironis
“kaeni” da “manfredi” an lermontovis “demoni” (WavWavaZe 1988: 63-67).
12
ix. Tundac ioane SavTeliseuli “axalo romo!” (SavTeli 1964: 152).
dasavluri qristianoba aRmosavluri Tvalsawieridan: `romis sakiTxi~... 143
13
qarTuli ideis Sesaxeb da misi dakavSireba uSualod romTan, “axali romis”
_ “bizantinizmis” daZlevis winapirobiT, Tumca “mesame romis” ideis qarTul
konotaciaTa gareSe: ix. akaki baqraZis statia “daviwyebuli idea” (baqraZe 2004:
454-478).
144 merab RaRaniZe
14
sxva wyaroebi ilias kabinetSi garibaldis biustis Sesaxeb laparakobs: ix.
ekaterine gabaSvilisa da iona meunargias mogonebani (WavWavaZe 1987: 382; meunar-
gia 1957: 37).
dasavluri qristianoba aRmosavluri Tvalsawieridan: `romis sakiTxi~... 145
18
romelsac aRtacebiT moixseniebda ilia (ix. zemore) da ase axasiaTebda: “iyo
friad mtkice aRmasrulebeli konstituciisa” (WavWavaZe 1997: 178).
dasavluri qristianoba aRmosavluri Tvalsawieridan: `romis sakiTxi~... 147
19
am dogmis Tanaxmad, roca papi, rogorc romis pirvelmoZRvari, Tavisi kaTedri-
dan metyvelebs, _ ese igi, roca yvela qristianis mwyemsisa da moZRvris
msaxurebis aRsrulebisas, Tavisi umaRlesi mociqulebrivi Zalauflebis Rirse-
biT, mTeli eklesiisaTvis gansazRvravs moZRvrebas sarwmunoebis an zneobis
Sesaxeb, _ romis pirvelmoZRvris amgvari gansazRvrebani ucdomelia.
148 merab RaRaniZe
Dliteratura
Merab Ghaghanidze
The Roman Question was a political dispute between the Italian Govern-
ment and the Papacy and this question didn’t lose its actuality during the whole
second half of the 19th century. The Roman Question began when Rome was
declared Capital of Italy (1861). After the occupation of Rome by Royal Army
of the Italian Kingdom (1870) this situation made more critical.
Ilia Chavchavadze and Fyodor Tyutchev had writeen some several articles
on this problem. Both of them were poets and so they reflexed it in their poetry
also. The position of Tyutchev is based on the Eastern Christian tradition, the
position of Ilia Chavchavadze is more nearer to the liberal attitude. Both of them
are very critical towards to the Papacy, but their points of view are different.
151
k u l t u r i s s e m i o t i k a
nino abakelia
“daimonebi” qarTul
miTo-ritualur sistemaSi
literatura
Nino Abakelia
Tamar berekaSvili
postmodernizmi da masobrivi
kultura*
D literatura
Tamara Berekashvili
zurab kiknaZe
viciT, rom xarani arc misi qveyanaa, arc misi samSoblo (moledeT
`dabadebis adgili~) da arc misi mamis saxli. es samive kvalifika-
cia ufro urs SeiZleba mivusadagoT, sadac albaT, Tu Teraxi ara,
abrami da misi Zmebi mainc daibadnen. magram xaranis mimarT ~Seni
qveyana~, `Seni samSoblo~, `mamaSenis saxli~ SeiZleba mxolod imas
niSnavdes, rom xarani namdvilad xdeboda da gaxdeboda kidec, is xma
rom ara, mis samkvidrebel qveyanad. xaranSi abramma ukve raRac
dovlaTi daagrova, magram xarani mainc misTvis gardamavali dro da
adgili aRmoCnda (xarran aqadurad niSnavs `gzas~). gangebiT, mas aq
egeboda damkvidreba.
I. msxemoba qanaanSi
VII. tipologia
literatura
Zurab Kiknadze
Four substantially differing periods can be identified in the history of The Chosen
people:
1. The age of the patriarchs in Canaan is characterized by being aliens, sojourns,
ger. Canaan is a land where he is to remain always as an alien, a ger. Abraham is
always on the move, wandering through the country. This journeying is hiss mode
of life. He does not ever build a house anywhere, apart from the only stone
structure, and pitches a tent for dwelling, this being one of the main attributes of
being in exile (Ps. 120:5). The patriarchs led an Abelian type of life, dealt with by
Saint Augustine in his De civitate Dei (XV, 1), whereby Abel is fundamentally
opposed to Cain who became the first builder of cities, his descendants founded
an urban civilization of which Terah and Abraham _ forfathers of the chosen
people get rid.
2. The Egyptian period. What was their modus vivendi in Egypt? Their status as
of sojourners changed. They become slaves that of urbanistic-industrial civiliza-
tion _ builder of cities, palaces, temples and pyramids. A people descending
from “dwellers in tents” _ successors of those who never built a substantive
house _ now made bricks in Egypt to build cities. Slavery is the ultimate type of
sojourn.
3. The period of wilderness. Getting rid of Egyptian slavery and liberation be-
came linked to the wilderness. “Let us into the wilderness…” (Ex. 5:3). Coming
out of Egypt was at the same time going into the wilderness _ to freedom. There
were two paths from sojourn: one _ descent to slavery, which occurred in Egypt;
the other _ rise to liberty, which the people found in the wilderness.
4. The period of settlement in Canaan. After crossing the Jordan, the modus
vivendi of the people changed to the reverse of sojourn and Abelian free life.
The twelve tribes divided among themselves the land of Canaan, so that each
might settle on its lot whose boundaries were set once and for all, firmly and
unalterably. but settling is a process rather than a single act. First the nation’s
theocratic guidance continued in the form of the charismatic rule of the judges,
superseded after several generations by kingship. Whereas judgeship, as a con-
tinuation of Moses’ leadership was an expression of freedom, kingdom points to
possession of land. The process of becoming established is completed and reached
sits peak in the building of the temple and palace in place of tents.
202
lela patariZe
***
xolo odes moiwia Jami da movida netari ese dedaka-
ci, mociquli da maxarebeli Zisa RmrTisaÁ, wmidaÁÁ
nino, pirvel viTarca tyue, viTarca ucxoÁÁ da vi-
Tarca mwiri, viTarca Seuwevneli, viTarca usmi da
utyvi, romelica aw meqmna Cuen tyue igi dedofal,
ucxoÁÁ igi _ deda, Seuwevneli Sesavedrebel yovelTa,
da utyvi igi _ qadag Zlier da mecnier dafarulTa
CemTa gulis sityuaTa (moqcevaÁ qarTlisaÁ 1964:
158)
amas ambobs qarTlis mefe miriani sikvdilis win daweril
`wignSi~. qarTlis sazogadoebis religiuri Semotrialebis su-
204 lela patariZe
’Alla; ti?? tauÀta; aujcouÀsi nuÀn ejp! ejkei?nois oiJ ba?rbaroi oiJ tou;s
kat! ekeiÀno kairouÀ ejx hJmwÀn feuvgontas uJpodedegmevnoi kai;
filanqrwvpw/ terhvsantes aijcmalwsiva,/ o{ti ouj movnon th;n sw-
terivan ajlla; kai ta; thÀs semnovthtos aujtoiÀs katevsthsan ejn
ajsfaleiva e[cein. ( Eusevbiou, E
[ is to;n bivon Kwnstantivnou Basi-
laewÀs, II, 53)
(evsebiusi 1902: 63.)
ucxooba mcxeTaSi
ars miaxlebaÁ Seni RmrTisa mimarT" anu male Sen Tavad gaxdebi
eklesiis wevri da maSasadame ierusalimis moqalaqe.
ninom Tavisi cxovreba daasrula, ara samefo qalaq mcxeTaSi,
ara saufliswulo qalaq ujarmaSi, aramed samisionero moRvaweo-
bis gzaze, mcire daba bodSi: da dasneulda da warmoemarTa mcxeTad.
da viTarca moiwia kuxeTad, dabasa, romelsa hqvian bodini, verRara
eZlo svlad _ ambobs mematiane (moqcevaÁ qarTlisaÁ 1964: 89).
maSasadame ninos mwiroba arc qarTlis gaqristianebis Semdgom
Sewyvetila...
sabolood, ase Sevajamebdi: qarTlis ganmanaTlebeli wminda
nino Tavis samisionero moRvaweobis dros dgeba saTemo sazoga-
doebis pirispir, am sazogadoebis wevroba efuZneba moqalaqeobis
anu "mkvidrobis" mravalganzomilebian koncepts. aq uTuod erT-
erTi umTavresi princi pi warmarTuli religiuri kultSi monawi-
leobis uflebaa. ganmanaTleblis mizania axali ideologiis Semo-
tana am erTobaSi, amisTvis ki is Tavad aseTi erTobis safuZvlebis
Seryevas cdilos. ara marto sityviT, aramed umTavresad Tavisi
qmedebiT is cdilobs daanaxos xalxs, rom arsebobs imaze maRali
erToba da imaze ufro sasurveli identoba, vidre aris mcxeTis
samoqalaqo Temis mkvidroba.
ucxoobidan mkvidrobisken
mkvidrni qarTlisani
mkvidrTa gaqristianeba.
Lela Pataridze
marina qavTaraZe
miTo-poeturi simbolikis
Sesaxeb musikaSi
SeniSvnebi
Marina Kavtaradze
Historically myth preceded all the other forms of spiritual activities of humans
and among them the art. In itself it contains primordial images of each of them and
that’s why it might be reanimated at any moment. In the myth remaking process
the logic of myth, its semantic and functional principles are being focused on musical
poetics.
The author of the paper makes an attempt to analyze the structure of Z.
Paliashvili’s opera “Abessalom and Eteri” and reveal its connection with the
mythological archetype. The genre-stylistic features of the opera, traditionally
defined as an opera-oratorio, a tragedy of antique style “Abessalom-passion”, the
prototype of which have been focused on the conception and structural peculiarities
of myth, have become the basis of the given approach. The mythological
interpretation of “Eteriani” played a decisive role in the formation of the musical
conception of “Abessalom and Eteri”
Z. PaliaShvili’s tribute consisted in his ability to professionalize, according
to the laws of the composing art, what was based on the archetype of existing
musical tradition and to transfer its structure into a new quality.
235
rusudan canava
agresia da rituali
1
terminebs: agresia, risxva da Zaladoba statiaSi
erTi fenomenis aRsaniSnad viyenebT.
236 rusudan canava
2
rogorc vxedavT, r.Jirari erTmaneTisgan mijnavs msxverplSewivasa da sisxlis
aRebas. am mosazrebas ar eTanxmeba v.burkerti.
agresia da rituali 237
3
samsxverplo krizisis magaliTad Jirars mohyavs j. henris dakvirveba indielebis
erT-erT tomze. am tomma daiviwya Tavisi miTebi, kultura rogorc religiuri,
ise teqnikuri. isini mTlianad moicva sisxlis aRebis jaWvurma reaqciam.
erTaderTi, rac maT axsovdaT da yvebodnen, iyo uzustesi ambebi SurisZiebis
ciklebze. e. i. sakuTari tomis ganadgurebis istoria. am tomSi msxverplSewirvis
idea sisxlis aRebad gadaiqca, ramac mTeli tomi socialuri TviTmkvlelobis
zRurblamde miiyvana. (Jirari: 2000:68-69).
240 rusudan canava
orive elementi aqvs. igi WeSmarit gmirad mas Semdeg gadaiqca, rac
risxva daTrguna.
gansakuTrebiT gamoirCevian xTonizmiT "damZimebuli" RmerTebi,
ufro ki qalRmerTebi. am mxriv berZnul tragediaSi friad sain-
tereso suraTi ikveTeba. aq olimpieli RmerTebi sabolood iZenen
"olimpiur" Tvisebebs _ isini adamianTa Soris uzenaesi samarTliano-
bisa da kanonierebis damkvidrebas eswrafvian. saWiroebis SemTx-
vevaSi sjian. rac Seexeba risxvas, igi adamianebSi "mZvinvarebs" (risxva/
agresia/Zaladoba adamianebis/socialuri sazogadoebis maxasiaTebe-
li gaxda). antikuri eposisa da tragediebis gmirebi wyenas ki ar
iviwyeben, aramed suls "ivseben" braziT, "aZliereben" risxvas, mudmi-
vad ixseneben Seuracxyofas da sul ukan iyurebian _ SurisZiebaze
fiqroben.
Seuracxyofis ardaviwyebasa da risxvis ganxorcielebaSi trage-
diebis gmirebs exmarebian xTonuri bunebis RmerTebi. rogorc aRvniS-
neT, "xTonuri warsuli" zogjer olompiel RmerTebSic "iRviZebs",
Tumca isini axerxeben TavianTi emociebis marTvas.
cnobilma Sumerologma a. kifiSinma safuZvlianad gamoikvlia
risxvis miTo-ritualuri modeli. misi azriT, RvTaebrivi risxvis
Tavdapirveli idea ukavSirdeba mdedr RvTaebas _ qalRmerT dedas.
sxva yvela "risxva" am modelis modifikaciebia. qalRmerTis risxva
Tavs atydeba mis partniors, rasac mosdevs dasja, danawevreba da
aRdgoma (kifiSini 2000:160-162). mkvlevaris daskvniT, versiebisa
da variantebis siWrelis miuxedavad, es modeli universaluria. a.
kifiSinma axsna isic, Tu ratom mrisxaneben e.w. qalwuli RvTaebebi.
"qalwuloba" aris udidesi kosmiuri qalRmerTis myofobis erT-
erTi forma. qalwuloba qalRmerTi dedis androginul mdgomare-
obas gulisxmobs. qalwuli RmerTebis risxvis mizezi SeiZleba
gaxdes maTi "mTlianobis" darRvevis mcdeloba. sakralur doneze
es ukavSirdeba pirveli mTlianobis _ qaosis _ gayofas or po-
larul opoziciad, romelTagan erTi mamria, meore _ mdedri. an-
droginebi kosmiuri Zalauflebis mflobelebi, yovlisSemZleni arian;
Tavis TavSi "atareben" qmarsac da Svilsac. amitom "gayofa" maT-
Tvis am uflebis nawilis dakargvas niSnavs. androginebs ar surT
TavianTi "harmoniis" daTmoba. androginuli mTlianobis darRvevis
Semdeg gamoyofili mdedri RvTaebebisTvis gansakuTrebiT mniSvnelovani
xdeba "dakarguli" mamri nawilis dapatroneba, masze erTpirovnuli
uflebis dakanoneba. ase rom, mdedri qalRmerTis risxvis mTavari
mizezi mamri partnioris arasasurveli saqcielia.
agresia da rituali 245
literatura
Rusudan Tsanava
s e m i o t i k i s i s t o r i a
d a T e o r i a
mamuka biWaSvili
M
ori magaliTi
forma da koncepti
wakiTxva da interpretacia
konkretuli magaliTi
literatura
Mamuka Bichashvili
levan cagareli
interteqstualoba,
rogorc fiqcionalobis
signali
1
Sdr. kareri 1985. laxmani interteqstualobis imave formebs moixseniebs
rogorc Tanxvedrisa (Kontiguitätsrelation) da msgavsebis mimarTebebs (Similaritätsre-
lation). Sdr. laxmani 1984:136; mimarTebiTi interteqstualobis Sesaxeb ix.
agreTve Svanici 1983
264 levan cagareli
2
cnebebi imitacia, polemika da dialogi ganmartebuli aqvs oraiC toliCs
1995:68.
266 levan cagareli
literatura:
Levan Tsagareli
gia joxaZe
literatura
Gia Jokhadze
Historical discourse involves two regular types of shifters. The first type
comprises what we might call the shifters of listening. In addition to the event
reported, discourse mentions at the same time the act of the informer, and the
speech of the utterer which is related to it. This form of shifter thus designates any
reference to the historian's listening, collecting testimony from elsewhere and
telling it in his own discourse. Listening made explicit represents a choice, for it is
possible not to refer to it at all; it brings the historian closer to the anthropologist,
in so far as he mentions the source of his information. The listening shifter is
obviously not distinctive to historical discourse: it is found frequently in conversa-
tion, and in certain expository devices used in the novel (such as anecdotes which
are taken from fictional sources of information mentioned in the text). The sec-
ond type of shifter comprises all the explicit signs whereby the utterer - in this
case, the historian - organizes his own discourse, taking up the thread or modify-
ing his approach in some way in the course of narration: that is to say, where he
provides explicit points of reference in the text. This is an important type of
rolan barti da qarTuli istoriuli diskursi 283
shifter, and there can be many different ways of 'organizing' discourse according-
ly; but these different instances can all be subsumed under the principle that each
shifter indicates a movement of the discourse in relation to its matter, or more
precisely a movement in relation to the sequence of its matter, rather like the
operation of the temporal and locational deictics 'here is/there is'. Thus we can
cite as cases where the shifter affects the flow of utterances: the effect of immo-
bility, that of returning to an earlier stage, that of coming back again, that of
stopping dead, and that of announcing. The second point also reminds us, in its
we, that this type of discourse - though linear in its material form - when it is face
to face with historical time, undertakes (so it would appear the role of amplifying
the depth of that time. We become aware of what we might call a zig-zag or saw-
toothed history. Historical discourse is familiar with two general types of inaugu-
ration in the first place, there is what we might call the performative opening for
the words really perform a solemn act of foundation; the model for this is poetic,
the sing of the poets.
In the article we have tried to find similar positions in the Georgian histori-
cal discourse.
284
s e m i o t i k a d a s x v a . . .
naTela arvelaZe
Teatris semiotika
Teatris ena
* * *
* * *
* * *
literatura
Natela Arveladze
cira barbaqaZe
semiotika da kritika
dialogSi (ga)darCenilebi*
`vnaxoT... ~
`..azrovnebis elementaruli
aqtic ki _ es aris Targmani~
l o t m a n i
mogzaurebi
garsia lorka
Tsira Barbakadze
levan bregaZe
semiotika yvelasaTvis
niSani da sistema
`×åãî ñòîèò âàø æàëêèé ðàõ, âàøà æàëêàÿ treuga dei, âàøà
æàëêàÿ eirene!~
naTelia, rom Targmani rusulidan aris Sesrulebuli da ara
germanulidan (originalidan).
yvelaze meti albaToba Secdomis daSvebisa maSin aris, roca
erTi sistemis SigniT arsebobs polisemantikuri niSani, rac bune-
briv sistemebSi Cveulebrivi movlenaa (magaliTad, erTi da igive
simptomi SesaZloa ramdenime daavadebis momaswavebeli iyos). enac
bunebrivi sistemaa (Tumca xelovnuri enebic arsebobs) da masSic
mravali polisemantikuri niSania, mravali polisemantikuri sity-
vaa (ufro zustad, albaT arc arsebobs erTmniSvnelovani sityva,
oRond zogierTi sityvis polisemia aSkaraa, zogisa SeniRbulia).
ramdeni mniSvneloba aqvs zars? leqsikons CavxedoT:
1. spilenZis Senadnobisagan Camosxmuli Rru nakeToba konusis
formisa, romelsac SigniT Tavmsxvili Rero (ena) hkidia xmis gamo-
sacemad;
2. mowyobiloba bgeriTi signalisaTvis. eleqtruli zari;
3. (saub.) zaris rekvis xma. zaria, gaaRe kari!;
4. uzomo SiSiT gamowveuli SeSfoTeba, _ elda;
5. (Zv.) samgloviaro, usityvo galoba micvalebulis gasvenebi-
sas;
6. moTqmiT tirili, datireba visime;
7. (kuTx.) dawnuli sasiminde, oTx boZze mdgari (Sdr. Zari);
8. kamaTeli. zaris gagoreba.
9. gamoTqma zari da zeimi an zar-zeimi did, xmaurian zeims
niSnavs.
suramis cixis legendaSi aseTi frazaa: `glovis zariT miacila
dedam Tavisi pirmSo cixemde~. germanul TargmanSi aris: `zaris
rekvis TanxlebiT (an zaris rekvis fonze _ unter Glockengelaeut)
miacila dedam Tavisi vaJi cixemde~.
anu: me-5 an me-6 mniSvnelobebis nacvlad pirveli mniSvnelobiT
aris zari gadasuli TargmanSi.
axla yovlad `umarTavi~ omoformic vaxsenoT, romelic ar ici
saidan gamogixteba! SeiZleba asi weli icxovro da ver SeniSno, rom
xmebi, madnebi, Zvrebi, devs, mwers, Wamde, devni, xevs, kikinebs,
ulayebs, xurda, Caica, iosebs, Telavs, madridi, banda zmnebic
aris da arsebiTi saxelebic (xmebi [Sen] _ zmnaa, xolo xmebi [xma
mravlobiT ricxvSi] _ arsebiTi saxeli. arc mniSvnelobiT, arc
310 levan bregaZe
Levan Bregadze
The paper deals with the questions of relationship between signs and the
systems of signs.
Emphasis is placed on the difficulties caused by the polysemy of signs.
312
zaza SaTiriSvili
semiotika da poetika
filosofiis
romantizmis epoqidan qarTul liter-
mecnierebaTa doqtori, aturaSi iwyeba axali poetikisa da axali
Cikagos universitetis Janruli sistemebis Camoyalibeba, romelic
miwveuli mecnieri. XX saukunis 10-ian wlebSi axali mkveTri
ZiriTadi Sromebi: cvlilebebis winaSe aRmoCnda.
gakaltionis poetika da
ritorika (2004),
XIX saukunem mogvca qarTuli medit-
narativis apologia aciuri elegia ("14-marcvliani" sazomiT) da
(2005). 10-marcvliani "universaluri leqsi". "Sai-
interesTa sfero: ri" daviwrovda da or leqss daudo safuZ-
literaturis Teoria veli _ esaa "baris" 4-terfiani qore da e.w.
da literaturis
istoria, kritika.
8-marcvliani (5/3) "mTis" leqsi (romelic,
sinamdvileSi, 2-terfian anapests warmodgens
daqtiluri klauzuliT). pirvelis di-
dostati akaki wereTelia, meorisa _ vaJa-
fSavela.
baraTaSvilma qarTul poezias axali
Janri _ "lirikuli poema" (bedi qarTlisa)
aCuqa, romelic XIX saukunis erT-erTi cen-
traluri Janri aRmoCnda (ix: ilias, akakis,
vaJas da sxvaTa nimuSebi). XX saukuneSi es
Janri nel-nela kvdeboda, sanam besik xaranaulma
gasuli saukunis 70-ian wlebSi mas axali
suli ar STabera; galaktionis avangardis-
tuli jon ridi, samwuxarod, qarTulma
poeturma tradiciam ver aiTvisa.
1
1859 wels peterburgSi akakim saidumlo baraTi
daiwera, xolo 1916 wels quTaisSi "cisferi yanwebis"
pirveli nomeri gamovida.
qarTuli leqsi nacionalizmis xanaSi: 1859-1916 ww. 313
1
evropa Tu azia? Tb.: literaturuli matiane, 1997, gv. 227 (nikolo miwiSvilis
es werili _ "qarTuli kulturis axali gzebi" _ pirvelad "qarTuli mwerlobis"
1926 wlis pirvel nomerSi daibeWda).
qarTuli leqsi nacionalizmis xanaSi: 1859-1916 ww. 317
Zaza Shatirishvili