You are on page 1of 384

goCa jafariZe

Ziebani
saqarTvelosa da axlo aRmosavleTis
istoriaSi
Gotcha Djaparidze

RESEARCHES
Into the History of Georgia
and the Near East

Volume I

Publishing House
MKHEDARI
Tbilisi 2012
goCa jafariZe

Ziebani
saqarTvelosa da axlo aRmosavleTis
istoriaSi

I tomi

mxedari
Tbilisi 2012
krebulSi Sesulia sxvadasxva dros, aRmosavluri wyaro-
ebis safuZvelze, dawerili statiebi saqarTvelosa da axlo
aRmosavleTis istoriis Sesaxeb; agreTve – recenziebi da mimo-
xilvebi. wigni gankuTvnilia saqarTvelosa da axlo aRmosavle-
Tis istoriiT dainteresebul pirTaTvis.

© saavtoro uflebebi daculia

Ziebani
ISBN 978-9941-0-4626-1 (yvela tomis)
ISBN 978-9941-0-4627-8 (pirveli tomis)
tiraJi 250 cali

sagamomcemlo zaza xozberiZe


uzrunvelyofa irma jiSkariani

gamomcemloba `mxedari~
misamarTi: Tbilisi, rusTavelis gamziri 1, me-4 sad.
tel: 2 99 72 95
el-fosta: mkhedari@mkhedari.ge
avtoris winaTqma

krebulSi warmodgenili statiebis Tematika moicavs saqarTve-


losa da axlo aRmosavleTis politikuri da ekonomikuri istoriis
sakiTxebs, islamis gavrcelebas saqarTveloSi, genealogiur, ono-
mastikur da toponimikur Ziebebs, qarTuli diplomatiis istorias,
qronologias, qarTul da islamur numizmatikasa da metrologias,
qarTuli da ucxouri samecniero naSromebis mimoxilvebsa da recen-
ziebs. isini dawerilia qarTuli da aRmosavluri, upiratesad, ara-
buli (naratiuli, epigrafikuli, dokumenturi, numizmatikuri) wya-
roebis safuZvelze. Cem mier moZiebulia araerTi axali arabuli wya-
ro saqarTvelos istoriisTvis da pirveladaa Semotanili qarTul
istoriografiaSi.
`Ziebanis~ pirveli tomis statiebi daiwera 1973-2009 wlebSi da
gamoqveynda saqarTveloSi da mis farglebs gareT. TiTqmis yvela
maTgani, publikaciis Semdegac, rCeboda Cem TvalsawierSi da im ime-
diT, rom odesme movaxerxebdi am naSromebis Sekrebasa da xelaxal
gamocemas, vavsebdi maT axali wyaroebis monacemebiTa da axali li-
teraturiT. mkiTxveli advilad SeamCnevs am damatebebsa da Caswo-
rebebs, romlebic sqolioebSi motanilia kvadratul frCxilebSi.
arasamecniero organoebSi dabeWdili naSromebi amJamad qveyndeba
sruli samecniero aparatiT.
imedi maqvs, rom axlo momavalSi `Ziebanis~ meore tomic gamova,
romelSic Seva rogorc adre dabeWdili, ise – axali, gamouqveynebe-
li naSromebic.
statiebis Tavdapirvel momzadebaSi araerTi rCeva miviRe Cemi
kolegebisgan. inglisuri reziumeebis redaqtoria ariane Wanturia.
yvelas uRrmes madlobas movaxseneb.

Tbilisi,
2012 w.
sarCevi

avtoris winaTqma 5

Semoklebebi 8

qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi 11

Sua saukuneebis arabTa warmodgenebi qarTvelTa 33


warmomavlobis Sesaxeb

nisba aT-Tiflisi VIII–XIV saukuneebis islamur samyaroSi 46

wanarTa Sesaxeb 83

erTi toponimis Sesaxeb iahia antioqielis „istoriaSi~ 97

abuleTisZeTa sagvareulos istoriisaTvis 103

liparit IV baRvaSi bizantiisa da Turq-selCukTa 112


diplomatiur urTierTobebSi

najm ad-din il-Razi 135

diplomatia 1123 wlis Sarvanis konfliqtis dros 156

ramdenime epizodi demetre I-is zeobis xanidan 161


arabul istoriul wyaroebSi

saqarTvelo da mosulis zengianTa saaTabago 173


(XII s-is 60-iani wlebis damdegi)

cda erTi TariRis dadgenisa 182


(Tanaavtori T. natroSvili)

vaxuSti da XII–XIII saukuneebis saqarTvelos istoriis 201


qronologiis sakiTxi

„‘aja‘ib ad-dunÁa~ aiubianTa saxelmwifosa da saqarTvelos 212


diplomatiuri urTierTobebis erTi epizodis Sesaxeb

giorgi laSas gardacvalebis TariRis Sesaxeb 225

axali arabuli wyaro XIII s-is saqarTvelos istoriisaTvis 233

ad-dumanisi – iSviaTi arabuli nisba 247


erTi epizodi mefe rusudanisa da monRolebis 253
diplomatiuri kontaqtebis istoriidan

XIII saukunis Tbileli mecnieri maraRis observatoriaSi 264

qarTuli noxebis eqsportis Sesaxeb XIII saukuneSi 280

Уникальный дирхем Умм Джа‘фар (Зубайды) 181/797-98 г. 385


(соавтор В.Н. Настич)

О некоторых аббасидских монетах с изображениями живых существ 294


в собрании Государственного Эрмитажа (соавтор И.Г. Добровольский)

Tbilisis amiras ali ibn ja‘faris monetebi 304

Новые добавления к работе Э. Цамбаура “Die Münzprägungen des Islams” 323

sxvadasxva
mimoxilvebi da recenziebi

erayeli mkvlevari „vefxistyaosnis~ Sesaxeb 334

О некоторых методах и итогах анализа пробы восточных монет 338

Изучение мусульманской нумизматики VII-XIII вв. Ираке 356

Обзор новых зарубежных трудов по нумизматике Азербайджана 361

[rec.] В. В. Зварич. Нумизматический словарь 368

[rec.] В. Хинц. Мусульманские меры и веса с переводом в 371


метрическую систему. Перевод с немецкого Ю.Э. Брегеля; Е. Давидович.
Материалы по метрологии средневековой Средней Азии. Москва, 1970

[rec.] ciala RvaberiZe. ilxanTa iranis spilenZis fulis katalogi 377


(saqarTvelos saxelmwifo muzeumis fondebis mixedviT).
Tbilisi, `mecniereba~, 1994
8

Semoklebebi

enimkis moambe akad. n. maris sax. enis, istoriisa da


materialuri kulturis institutis moambe
Tsu Sromebi Tbilisis saxelmwifo universitetis Sromebi
ls gaz. literaturuli saqarTvelo
macne (els) macne. enisa da literaturis seria
macne (iaexis) macne. istoriis, arqeologiis, eTnografiisa
xelovnebis istoriis seria
macne (iexis) macne. istoriis, eTnografiisa da xelovnebis
istoriis seria.
mski masalebi saqarTvelosa da kavkasiis istoriisaTvis
nmai narkvevebi maxlobeli aRmosavleTis istoridan
sa kr. saqarTvelo da aRmosavleTi
siam kr. saqarTvelos istoriis aRmosavluri masalebi.
sin saqarTvelos istoriis narkvevebi
ssm moambe saqarTvelos saxelmwifo muzeumis moambe
ssma macne saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis macne
sZ semitologiuri Ziebani
qd qarTuli diplomatia. weliwdeuli
qse qarTuli sabWoTa enciklopedia.
qc qarTlis cxovreba
qw qarTuli wyaroTmcodneoba
АН Академия Наук
БСЭ Большая Советская Энциклопедия
ЗВОИРАО Записки Восточного отделения императорского русского
археологического общества
ИМКУ Исследования материальной культуры Узбекистана
ИФЖ Историко-филологический журнал Академии Наук Армя-
нской ССР
Л. Ленинград
9

М. Москва
HAA Народы Азии и Африки
НЭ Нумизматика и эпиграфика
ОИГ Очерки истории Грузии
ООН Отделение общественных наук
САДС Средняя Азия в древности и средневековье
(история и культура)
СВ Советское востоковедение
СНБ Страны и народы Востока
СПб Санкт Петербург
СЭ Советская этнография
Tб. Тбилиси
Труды ГИМ Труды государственного исторического музая
ЭВ Эпиграфика Востока
AI Ars Islamica
ANS MN American Numismatic Society Museum Notes
ANS NNM American Numismatic Society Numismatic Notes and
Monographs
AAS Les Annales archéologiques de Syrie
BÉO Bulletin des Études Orientales de l’Institut Français de Damas
BGA Bibliotheca Geographorum Arabicorum
BSOAS Bulletin of the School of Oriental and African Studies
BZ Byzantinische Zeitschrift
Georgica Georgica. A Journal of Georgian and Caucasian
Studies. Rustaveli Volumes
EI Encyclopaedia of Islam. WebCD Edition. Brill
Academic Publishers, 2003
EI1
Encyclopaedia of Islam, 1st ed., Leiden, 1913-1938
EI2
Encyclopaedia of Islam, 2nd ed., Leiden, 1954-2004
EIr The Encyclopaedia Iranica
HJAS Harward Journal of Asiatic Studies
HOS Harward Oriental Studies
10

IA Islâm Ansiklopedisi
IOS Israel Oriental Studies
IQ The Islamic Quarterly
JA Journal Asiatique
JAOS Journal of the American Oriental Society
JESHO Journal of the Economic and Social History of the Orient
JNSI Journal of the Numismatic Society of India
JRAS Journal of the Royal Asiatic Society
JRASGBI The Journal of the Royal Asiatic Society of Great Britain and
Irland
MA Melanges Asiatiques
MESA Bulletin Middle East Studies Association Bulletin
MW The Muslim World
NC The Numismatic Chronicle
NCirc The Numismatic Circular
NENIEH Near Eastern Numismatics, Iconography, Epigraphy and
History, ed. D. D. Kouymjian. American University of Beirut, 1974
NZ Numismatische Zeitschrift
PO Patrologia Orientalis
RÉA Revue des Études Arméniennes, nouvelle série
RN Revue Numismatique
SI Studia Islamica
qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli
saxelwodebebi*

pirveli kontaqtebi saqarTvelosa da arab muslimebs So-


ris VII saukunis 40-50-ian wlebSi damyarda. aqedan moyolebu-
li, saukuneebis manZilze, saqarTvelos mWidro politikuri,
ekonomikuri da kulturuli kavSirebi hqonda arabTa saxa-
lifoebTan, axlo aRmosavleTis arabulenovan samyarosTan.
es kavSir-urTierTobebi aisaxa mraval arabul naratiul da
dokumentur wyaroSi, romlebic qarTvelebsa da saqarTvelos
sxvadasxva dros sxvadasxva saxeliT ixsenieben.
qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi,
ra Tqma unda, ucnobi ar aris arabistebisa da sxva mkvlevar-
TaTvis, magram, mTlianobaSi da specialurad, es sakiTxi adre
msjelobis sagani ar gamxdara. winamdebare naSromSi qarTve-
lebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi ganxilulia
farTo wyaroTmcodneobiTi bazis safuZvelze. gaTvaliswi-
nebulia IX–XIX saukuneebis ZiriTadi arabuli istoriuli,
geografiuli da genealogiuri Janris Txzulebebi, arabuli
ganmartebiTi leqsikonebi, dokumenturi da epigrafikuli
wyaroebi. garda amisa, gamoyenebulia arabul qveynebSi mivli-
nebebis dros Cven mier mopovebuli onomastikuri masalebic.
1. VII saukunis 50-ian wlebSi, somxeTis dapyrobis Semdeg, arab-
Ta laSqari qarTlisken daiZra. qarTlis erismTavarma brZolas Ta-
vi aarida da arabebs morCileba gamoucxada. qarTli (iberia), arab.
jurzÀn (‫)ﺟﺮﺯﺍﻥ‬, iyo is qveyana, romelic, arabi istorikosisa da geog-
rafis al-ia‘kubis (gard. 897 an 905 w.) cnobiT, arabTa sardalma habib
b. maslamam daipyro.1

* naSromi wakiTxulia moxsenebis saxiT 1990 w. 1 Tebervals saqarTvelos mecni-


erebaTa akademiis akad. g. wereTlis saxelobis aRmosavleTmcodneobis institu-
tis seminarze „islamuri samyaro. istoria. politika. kultura“. pirvelad dai-
beWda 1993 w. – kr. saqarTvelos da qarTvelebis aRmniSvneli ucxouri da qarTuli
terminologia. Tb., gv. 121-145. xelaxla ibeWdeba damatebebiT da koreqtivebiT.
12 Ziebani

habib b. maslamam Tavisi laSqroba siriidan daiwyo. arab sardals


yvela SesaZlebloba hqonda imisTvis, rom esargebla sirielTa in-
formaciiT samxedro eqspediciis marSrutebisa da mowinaaRmdege
qveynebis Sesaxeb. maT Soris iyo qarTlic, romlis saxelwodeba am pe-
riodis siriulSi iyo gurzan.2 Cans, es saxelwodeba arabebisTvis si-
riaSive gaxda cnobili da aseve miiRes igi. mxolod misi pirveli aso
`g~, romelic arabulSi ar aris, Secvales „j(im)~-iT~.
1.1. arabul naratiul wyaroebSi jurzani zogjer ixsenieba wi-
naislamur ambebTan dakavSirebiT – al-balazuris (IX s.) Tanaxmad,
jurzani epyraT xazarebs.3 igive avtori da IX–X saukuneebis arabi
geografebi mogviTxroben jurzanis miwaze iranis Sahis xosro anu-
Sirvanis (531–579) aRmSeneblobiT saqmianobaze.4 magram am cnobaTa
wyaroebis daZebna ar xerxdeba. X s-is qristiani arabi istorikosis
sa‘id b. bitrikis (evtixis) Tanaxmad, bizantiis imperatorma irak-
lim (610–641), romelic iranis winaaRmdeg salaSqrod trapizonSi
dabanakda (622 w.), daxmarebisTvis mouwoda jurzanis maliqs5 (eris-
mTavars). am cnobas SeiZleba analogi movuZebnoT bizantieli is-

1
al-Áa‘kubi. Ta’rix. baÁruT (TariRis gareSe), gv. 16811.
2
The Syriac Chronicle Known as that of Zachariach of Mitylene. London, 1899, gv. 328. siri-
uli gurzan momdinareobs saSualo sparsul waru´an-idan, rac mglis qveyanas
niSnavs. ix. g. wereTeli. saqarTvelos iranul saxelwodebaTa istoriisaTvis da
T. CxeiZe. saqarTvelosa da qarTvelebis aRmniSvneli terminebi saSualo spar-
sulsa da parTul enebSi. – kr. saqarTvelosa da qarTvelebis aRmniSvneli uc-
xouri da qarTuli terminologia, Tb., 1993, gv. 92-106 da gv. 107-120. damatebiT
ix. agreTve: i. abulaZe. termin „gurjis“ etimologiisaTvis. – kr. marqsistuli
enaTmecnierebisaTvis. tf. 1934, gv. 293-300; T. CxeiZe. narkvevebi iranuli ono-
mastikidan. Tb., 1984, gv. 42-43; Т. В. Гамкрелидзе. Вяч. Вс. Иванов. Индоевропейский язык
и индоевропейцы. т. II, Тб., 1984, gv. 496. J. Markwart. Iberer und Hyrkanier. – Caucasica, VIII,
1931, gv. 78.
3
al-balazuri. fuTuh al-buldan. baÁruT, 1398/1978, gv.19721.
4
iqve, gv.19812; Ibn Khordhadbeh. Kitab al-masalik wa’l-mamalik (BGA, VI), Ed. M.J.de Goeje.
Lugduni-Batavorum, 1899, gv. 1239; Ибн Хордадбех. Книга путей и стран. Перевод с арабско-
го, комментарии, исследование, указатели и карты Н. Велихановой. Баку, 1986, gv. 1099; Ibn
al-Fakih al-Hamadani. Compendium libri Kitab al-boldan (BGA, V), Ed. M.J.de Goeje. Lugduni-
Batavorum, 1885, gv. 2886; Ibn al-Athir. Al-Kamil fi’l-ta’rikh. vol. I, Editeurs Dar Sader, Dar Bey-
routh, 1965, gv. 4411.
5
Eutychii Patriarchae Alexandrini. Annales. Pars posterior accedunt Annales Yahia Ibn Said Antio-
chensis. Conjuncta opera ediderunt L. Cheikho, B. Carra de Vaux, H. Zayyat. Parisis, 1909, gv. 214
(Semdeg sa‘id b. bitriki, anda iahia antioqieli).
qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi 13

torikosis Teofane JamTaaRmwerlis (gard. 818 w.) „qronografSi“.6


1.2. arabulma wyaroebma Semogvinaxes mravali cnoba saxalifosa
da jurzanis/qarTlis urTierTobis Sesaxeb. is Cans habib b. masla-
mas dacvis sigelSi,7 romelmac VII s-is 40-50-ian wlebSi gansazRvra
urTierTobebi dampyrobel arabebsa da qarTvelebs Soris. VIII s-is
20-ian wlebSi jurzani daipyro maslama b. ‘abd al-maliqma.8 IX s-is da-
sawyisSi mas daeufla Tbilisis amira muhammad b. ‘aTabi.9 820 w. aq mox-
da ajanyeba arabTa winaaRmdeg.10 842 w. jurzanis olqSi SeiWra arabi
sardali xalid b. iazidi.11 853 w. igi daipyro buRa-Turqma12 da sxv.
1.3. IX-X saukuneebis arabi geografebi jurzans miakuTvneben
arminiÁas13 – arabTa politikur-administraciul erTeuls VIII-IX
saukuneebis samxreT kavkasiaSi, romelic, qarTlis garda, aerTianeb-
da, agreTve, somxeTsa da albaneTs (arrans). arabi avtorebi, zogjer,
arminiÁas oTx nawilad yofen da jurzans II arminiÁaSi aTavseben.14
1.4. jurzani arabul wyaroebSi eTnikonia, e.i. rogorc qveyana,
ise – misi mosaxleoba. magaliTad, al-mas‘udi bab al-abvabis (daru-
bandis) mTebis mezoblad mcxovreb xalxTa Soris, alanebis, xazare-
bisa da abxazebis garda, asaxelebs jurzans15 – e.i. qarTlis mcxov-

6
georgika. bizantieli mwerlebis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. t. IV, nakv. I,
berZnuli teqsti qarTuli TargmaniTurT gamosca da ganmartebebi daurTo s.
yauxCiSvilma. Tb., 1941, gv. 95.
7
al-balazuri, gv. 204.
8
al-Áa‘kubi, gv. 3181.
9
iqve, gv. 46322.
10
В. Ф. Минорский. История Ширвана и Дербенда X-XI веков. М., 1963, gv. 4541 (Targma-
ni); ۴13 (arabuli teqsti).
11
iqve, gv. 4530 (Targmani); ۴29 (arabuli teqsti).
12
al-balazuri, gv. 21320.
13
Ibn Rusta. Kitab al-a‘lak an-nafisa (BGA, VII), Ed. M.J. de Goeje. Lugduni-Batavorum, 1892,
gv. 10610; Ibn al-Fakih al-Hamadani, gv. 22.
14
Ibn Khordhadbeh, gv. 12213; Ибн Хордадбех, gv. 10829; al-balazuri, gv. 19716-17; Ibn
al-Fakih al-Hamadani, gv. 2877. arminiÁas oTx nawilad dayofa modis bizantielTa
xanidan. VI s-Si imperator iustinianes (527-565) dros imperiis mier dapyrobil
somxeTsa da mis mimdebare teritoriebze Camoyalibda oTxi administraciuli
erTeuli: I, II, III da IV armenia (Н. Адонц. Армения в эпоху Юстиниана. СПб, 1908, gv.
172-73). arabebma miiRes am erTeulebis mxolod saxelwodebebi, romelTa Semad-
geneli mxareebi da maTi sazRvrebi (IV armeniis garda) aRar Seesabameboda bizan-
tiurs (А. Н. Тер-Гевондян. Армения и арабский халифат, Ереван, 1977, gv. 157). bizanti-
is armeniaSi qarTli ar Sedioda.
15
Al-Mas‘udi. Kitab al-tanbih wa’l-ischraf (BGA, VIII), Ed. M. J. de Goeje. Lugduni-Batavorum.
14 Ziebani

rebT, iberielebs, qarTvelebs. qarTvelTa aRmniSvneli terminebia


agreTve al-jurz (‫ )ﺍﻟﺠﺮﺯ‬da al-jurziÁa (‫)ﺍﻟﺠﺮﺯﻳﺔ‬. al-mas‘udi X s-is Sua
xanebisTvis asaxelebs al-juriÁas samefos. al-juriÁa aSkarad gra-
fikuli Secdomaa da unda iyos al-jurziÁa.16 XIII s-is arabi geogra-
fi iakuTi, romelic imowmebs al-mas‘udis, iZleva swored al-jur-
ziÁa formas.17 al-jurziÁas samefo Seesabameba qarTvelTa samefos
samxreT saqarTveloSi. al-mas‘udis cnobiT, al-jurziÁa, romelsac
ewodeba xazran resp. jurzan, mravalricxovani qristiani xalxia.18 XI
s-is istorikosis iahia antioqielis Tanaxmad, daviT III kurapalati
(975-1001) iyo maliq al-jurzÀn,19 maliq [bilad] al-jurziÁa20 an ma-
liq al-jurz, e.i. qarTlis, qarTvelTa [qveynis] an qarTvelTa mefe.
is ixsenieba, agreTve, rogorc davud al-jurzÒ21 – e.i. daviT qarTve-
li.
1.5. aris Sem Txve ve bi, ro ca ara bul wya ro eb Si da mow me bul
ter mi neb Si jur zan, al-jurz, an al-jur ziÁa aso eb ze wer ti le bi
ga da ad gi le bu lia da gvaqvs, Se sa ba mi sad, xazrÀn (‫)ﺧﺰﺭﺍﻥ‬, al-xa zar
(‫ )ﺍﻟﺨﺰﺭ‬da al-xa za riÁa (‫)ﺍﻟﺨﺰﺭﻳﺔ‬. es Sec do me bi, na wi lob riv, ga dam wer-
Ta bra lia, mag ram zog jer, gan sa kuT re biT ki XII-XIII saukuneebis
ara bi av to re bi, vfiq robT, Seg ne bu lad cvlid nen im dro i saT vis
nak le bad cno bil da gav rce le bul jrz-jurz-s arab Ta is to ri a-
Si kar gad cno bi li da uf ro ga sa ge bi xzr-xa zar-ebiT. ma ga li Tad,
ibn al-asi ris (gard. 1234 w.) cno biT, 421/1030w. Sa da di a ni ami ra
fad lu ni Tavs da es xa xa za rebs.22 al-xzr-s nac vlad aq un da wa vi-
kiT xoT al-jurz, qar Tve le bi. ‘imad ad-din al-is fa ha nis (gard.
1201 w.) Ta nax mad, did sel Cuk Ta sul Tan ma alf-ar slan ma (1063-

1894, gv. 1848. v. minorski jurzans Targmnis rogorc saqarTvelos (Грузия), ise –
qarTvelebs (грузины). В. Ф. Минорский. История..., gv. 44, 4530.
16
al-mas‘udi. muruj az-zahab va l-ma‘adin al-javhar. I, baÁruT, 1978, gv. 22619.
17
ÁakuTis cnobebi saqarTvelosa da kavkasiis Sesaxeb. nakv. I, arabuli teqsti,
qarTuli TargmaniTa da SesavliT gamosca e. sixaruliZem. Tb., 1964, gv. 4221 (Tar-
gmani); 4611 (arabuli teqsti).
18
al-mas‘udi. muruj, gv. 22620.
19
iahia antioqieli, gv. 17119,22.
20
iqve, gv. 1847.
21
iqve, gv. 1693; g. jafariZe. erTi toponimis Sesaxeb iahia antioqielis „istori-
aSi“. – macne (iaexis), 1986, #1, gv. 87.
22
Ibn al-Athir. Al-Kamil.., vol. IX, Beyrouth, 1966, gv. 4095,7.
qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi 15

1072) da laS qra bi lad al-xa zar23 – xa zar Ta qve ya na, si nam dvi le Si
ki bi lad al-jurz, e.i. qar Tvel Ta qve ya na. ibn al-asi ri wers, rom
1121 w. is la mis qvey ne bis wi na aR mdeg ga mo vid nen qur je bi, rom le-
bic ari an al-xa zar/xa za re bi.24 ueW ve lia, rom ara bi is to ri ko sis
wya ro Si iq ne bo da al-jurz. XII s-is ano ni mi si ri e li ara bi is to-
ri ko si da viT IV-s xa zar Ta25 resp. jur zTa me fes uwo debs. ase ve
wers mu ham mad al-ha ma vi (XIII s-is I na xe va ri), ro me lic al-xzr/
xa za rebs qar Tvel Ta aR sa niS na vad xma robs XII s-is 60-70-ian wle-
bam de.26 ro gorc Cans, am pe ri od Si jurz jer ki dev ga mo i ye ne bo-
da ara bul Si qar Tve le bis aR sa niS nad,27 mag ram mom dev no xa ne bis

23
qiTab Ta’rix davla al saljuk, min inSa’ al-‘imad ad-din al-isfahani. ixTisar
aS-SaÁx al-imam al-faTh b. ‘ali b. muhammad al-bundari. misr, 1318/1900, gv. 3012
(Semdeg: ‘imad ad-din al-isfahani/al-bundari).
24
Ibn al-Althir. Al-Kamil, vol. IX, 1966, gv. 5672. imaves imeorebs ibn al-‘ibri (Ta’rix
muxTasar ad-duval, baÁruT, TariRis gareSe, gv. 20120). mogvianebiT ad-dimiSki
(gard. 1327 w.) da ibn xalduni (gard. 1406 w.) ibn al-asiris aRniSnul cnobas xa-
zarTa da qurjTa naTesaobis TvalsazrisiT ganixilaven. ad-dimiSki ar eTanxme-
ba ibn al-asirs qurjTa da xazarTa igiveobis Taobaze (Ed-Dimishqui. Cosmography.
Texte Arabe, publié par M. A. Mehren. St. PBg,1866, gv. 263); ibn xalduni ki ibn al-asi-
ris damowmebisas aRniSnavs, rom xazarebi Turqmenebi arian da, SesaZloa, qurje-
bi maTi erT-erTi tomiao (ibn xaldun. Ta’rix. V, baÁruT, 1968, gv. 10411-13). aseTma
miTiTebebma SecdomaSi Seiyvana muraja d’ossoni (gard. 1807 w.), romelic Tvli-
da, rom qarTvelebs TavianTi saxeli xazarebma dautoves. x. m. frenma aRniSna am
Tvalsazrisis mcdaroba da miuTiTa, rom Secdoma ganapiroba abu l-farajis
(igive ibn al-‘ibri) `istoriaSi~ jurzis xazarad wakiTxvam (Description Géographique
de la Géorgie par le tsarévitch Wakhoucht publiée d’après l’original autographe par M. Brosset. St.
Pbg, 1842, gv. 55, Sen. 1; П. Иосселиани. Различные наименования грузинов. Тифлис. 1846, gv.
28). albaT, swored arabuli wyaroebis cnobaTa mcdar interpretacias emyareba
Turqi istorikosis m. balas gancxadeba, rom selCukTa xanaSi, mTel samxreT ami-
erkavkasiasTan erTad, saqarTveloc `xazarTa qveynad iTvleboda~. M. Bala. Gür-
custan. – IA, Cilt I. Istanbul, 1942, gv. 837-845; n. Sengelia, XI-XIII ss. saqarTvelos is-
toriis sakiTxebi Tanamedrove Turqul istoriografiaSi. – Tsu Sromebi, t. 290,
aRmosavleTmcodneoba, Tb., 1989, gv. 157.
25
Cl. Cahen. Une chronique syrienne du VIe/XIIe siècle: Le “Bustan al-Jami‘.” – BÉO, Années
1937-1938, Le Caire. 1938, t. VII-VIII, gv. 118.
26
Мухаммад ал-Хамави. ат-Та’рих ал-Мансури (Мансурова хроника). Издание текста, пре-
дисловие и указатели П. А. Грязневича. М., 1960, gv. 78а3, 78б2, 83б2-3, 86.
27
aRsaniSnavia, rom eTnikuri termini `jurz~ “Jorsy”, “Jörsy”, “Jorsii”, “Jörste” da
“Jorschittes” formiT cnobili iyo ierusalimSi evropel piligrimTaTvis XV s-Sic
ki. G. Peradze. An Account of the Georgian Monks and Monasteries in Palestine. – Georgica. A
Journal of Georgian and Caucasian Studies. Rustaveli Volumes. Nos. 4 and 5, 1937, gv. 192, 195,
197; [Addenda: grigol feraZe. ucxoel piligrimTa cnobebi qarTveli berebisa da
16 Ziebani

am be bis aR we ri sas, wya ro eb Si es eT ni ku ri ter mi ni TiT qmis aRar


gvxvde ba.
2. jurzanis paraleluri formaa jurjÀn (‫)ﺟﺮﺟﺎﻥ‬. Cveulebriv,
jurjani (gurgani) kaspiis zRvis samxreT-aRmosavleTiT mdebare
mxarea. iSviaTad, magram mainc gvaqvs iseTi SemTxvevebi, roca is niS-
navs qarTls da qarTvelebs. am mniSvnelobiT es eTnikoni, IV s-is am-
bebTan dakavSirebiT, dasaxelebulia n. maris mier aRmoCenilsa da
gamocemul agaTangelosis `istoriis~ arabul versiaSi, wm. grigo-
lis, wm. rifsimesa da maTi mimdevrebis wamebaSi,28 romelic Sedge-
nilia arauadres X s-isa. Semdeg is gvxvdeba al-ia‘kubis „istori-
aSic~; xalifa harun ar-raSidis (786-809) dros arabTa winaaRmdeg
ajanyebulan sanarielebi da jurjanelebi (as-sanariÁa va l-jur-
jan) – e.i. wanarebi da qarTlis mosaxleoba. jurjanelebs ebrZvis
arabTa sardali sa‘id b. al-haisami.29 eTnikuri termini `jurjan~,
iseve rogorc `jurzan~, krebiTi saxelia. qarTveli warmodgenilia
formiT jurjánã (‫)ﺟﺮﺟﺎﻧﻲ‬.30
2.1. iahia antioqielis `istoriis~ parizul nusxaSi giorgi I-is
(1014–1027) tituli maliq al-abxaz, e.i. afxazTa mefe, ganmartebu-

qarTuli monastrebis Sesaxeb. gamosacemad moamzada, Sesavali werili da dama-


tebiTi SeniSvnebi daurTo g. jafariZem. Tb., 1995, gv. 43, 44, 48, 53, 72]; zogierTi
piligrimi pirdapir aRniSnavs, rom “Jorsy”, “Jörsy”, “Jorsii” da “Jorschittes” arian
“Georgittes”, “Georgytes” – qarTvelebi (G. Peradze. dasax. naSr., gv. 195, 197). XV–XVI
ss. evropul sapiligrimo literaturaSi damowmebuli qarTvelebis aRmniSvne-
li kidev ori termini “Cursy” da “Gorziani (Gorzianni)” (G. Peradze. dasax. naSr., gv.
191, 196, 198) aseve modis jurzisa da misi sparsuli formidan gurz (mr. gurzian). n.
mari Tvlida, rom `gurz~-idan “Образованы ... с незначительным искажением не только
“Грузия” (<*Gur-Ziya), но и “Georgia” (Н. Марр. Крещение армян, грузин, абхазов и алла-
нов святым Георгием. СПб, 1905, gv. 196. Sen. 2). analogiuri Tvalsazrisi aqvT iust.
abulaZes (dasax. naSr., gv. 297) da g. paiWaZes (Г. Пайчадзе. Название Грузии в русских
письменных исторических источниках. Тб., 1989, gv. 64). [Addenda: sxva Tvalsazrisis Se-
saxeb ix. g. jafariZe. Georgiani, anu rogor uwodebdnen laTinebi qarTvelebs pa-
lestinaSi IX–XIII saukuneebSi. – Tamar gamsaxurdia. 70. saiubileo krebuli, miZ-
Rvnilia Tamar gamsaxurdias naTeli xsovnisadmi. Tb., 2007, gv. 171-180, reziume
ingl. enaze, gv. 399].
28
Н. Марр. Крещение..., gv. 1141,3, 1346, 1367-9, 136 (arabuli teqsti), 1154, 1359, 1378-12
(Targmani). jurzanis msgavsad, romelic aseve xSirad gvxvdeba am TxzulebaSi (gv.
11624, 13217, 1349), jurjanic agaTangelosis `istoriaSi~ berZnul da somxur versi-
ebSi dasaxelebuli iberiisa da vracis Sesatyvisia. G. Garitte. Documents pour l’étude du
livre d’Agathange. Città del Vaticano, 1946, gv. 215.
29
al-Áa‘kubi, gv. 42811,13.
30
Н. Марр. Крещение, gv. 1368.
qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi 17

lia, rogorc maliq al-jurjÀn31 – e.i. jurjanelTa, qarTvelTa mefe.


XIV-XV saukuneebSi egviptis sultnebisa da qarTvel mefeTa mimowe-
raSi es ukanasknelni jurjÀnis (qarTvelTa) mefeebadac iwodebian.32
magram mamluqTa diplomatikis cnobilma mkvlevarma J. Wansbrough yu-
radReba miaqcia veneciisa da mamluqebis 846/1442 w. xelSekrulebas,
romelic Semonaxulia italiur da arabul enebze. xelSekrulebis
XVI muxlis arab. jurjans Seesabameba italiuri pelegrini/piligri-
mi. am da sxva masalebis safuZvelze mkvlevari Tvlis, rom es sityva,
zogadad, aRniSnavda piligrimsac. 33 amdenad, yovel konkretul Sem-
TxvevaSi saWiro iqneba imis garkveva, Tu ra mniSvnelobiTaa naxmari
sityva jurjani, eTnonimis Tu piligrimisa.34
2.2. jurjanidan aris nawarmoebi jurjÒ, rac aseve qarTvelisa da
qarTulis tolfasia. XIII s-is arabi leqsikografi as-saRani Tbilis-
Tan dakavSirebiT wers: Tiflis al-qalima jurjiÁa,35 e.i. Tbilisi qar-

31
iahia antioqieli, gv. 23914.
32
XIV-XV ss. arabi istorikosebi saqarTvelos Sesaxeb (al-umari, al-muhibbi,
al-kalkaSandi) arabulidan Targmna, Sesavali, SeniSvnebi da saZiebeli daurTo
d. goColeiSvilma, Tb., 1988, gv. 53; sulTan jakmakis (1438-1453) 1440 wliT daTa-
riRebuli werili qarTvelTa mefisadmi (Addenda: B. Abu Manneh. The Georgians in
Jerusalem in the Mamluk Period. – Egypt and Palestine. Ed. by A. Cohen, G. Baer. New York, Jeru-
salem, 1984. gv. 1108). am eTnikur termins – “Jorjan”, “Jorgan”, qarTvelis mniSvnelo-
biT, icnobs XII-XVI saukuneebis evropuli sapiligrimo literaturac. G. Peradze.
dasax. naSr., gv. 186, 198.
33
[Addenda: J. Wansbrough. Venice and Florence in the Mamluk Commercial Privileges. –
BSOAS, 1965, vol. XXVIII, pt. 3, gv. 491, 502 (muxli XVI), 515 (inglisuri Targmani), gv.
515-516, Sen. 80. am dakvirvebis Suqze al-kalkaSandis (gard. 1418 w.) cnobaSi, rom
ierusalimisa da ramlas qristian piligrimTa Soris iyvnen al-faranj al-jur-
jan, igulisxmebian franki (evropeli) da ara qarTveli piligrimebi, rogorc
fiqrobda v. biorkmani (W. Björkman. Beiträge zur Geschichte der Staatskanzlei im islami-
schen Ägypten. Hamburg, 1928, gv. 166; XIV-XV ss. arabi istorikosebi..., gv 69]; aiubian-
Ta diplomatikis specialisti h.-a.heini jurjans, dausabuTeblad, grigorianad
Targmnis (H.-A. Hein. Beiträge zur Ayyubidischen Diplomatik. Freiburg, 1968, gv. 187).
34
[Addenda: es exeba 790/1388 w. barkukis brZanebulebaSi dasaxelebul `jurjan-
sac~, romlis qarTuli Targmani gamosca g. jafariZem - sulTan barkukis ori
brZanebuleba ierusalimis franciskelTa sameurveos arqividan. – qarTuli dip-
lomatia. weliwdeuli, 8, Tb., 2002, gv. 670-674].
35
as-saRani. al-‘ubab az-zahir va l-lubab al-faxir (stambolis aia sofias me-
CeTis nusxa. #2703), statia fls; misive, aT-Taqmila da z-zaÁl va s-sila, III, al-
kahira, 1973, gv. 403; g. jafariZe. muslimi moRvaweebi aT-Tiflisis nisbiT VIII-
XIV saukuneebSi. – macne (els), 1989, #4, gv. 77, Sen. 3.
18 Ziebani

Tuli sityva ariso. eTnikuri termini jurji icis egviptelma isto-


rikosma al-jabarTim (gard. daaxl. 1826 w). is asaxelebs ramdenime mam-
luq begs, romlebic iyvnen erovnebiT qarTvelebi – jurjÒ bi l-jins.36
2.3. jurjanidan iwarmoeba nisba (warmomavlobis saxeli) al-ju-
rjÀnÒ, romelic xSirad gvxvdeba Sua saukuneebis muslim moRvaweTa
Soris. magram, rogorc wesi, es nisba miuTiTebs am pirTa kavSirs kaspi-
ispira jurjanTan (gurganTan) da saqarTvelodan gamosuli muslime-
bi al-jurjÀnÒs nisbiT jer kidev gamosavlenia. rac Seexeba qristian
qarTvelebs, ramdenime aseTi al-jurjÀnÒ (abu iuhana al-jurjÀnÒ, an-
tuni al-jurjÀnÒ) dasaxelebulia XII-XIX saukuneebis sinuri xelnawe-
rebis arabul minawerebSi.37
3. Sua saukuneebis arabul naratiul wyaroebSi xSirad gvxvde-
ba eTnonimi al-abxÀz (‫)ﺍﻻﺑﺨﺎﺯ‬da am saxelwodebis sxva formebic: al-
afxÀz (‫ )ﺍﻻﻓﺨﺎﺯ‬da al-abxÀs (‫)ﺍﻻﺑﺨﺎﺱ‬. es eTnikuri termini arabulSi (ise-
ve rogorc somxursa da sparsulSi) qarTulis gziT unda iyos Sesu-
li.
3.1. bilÀd al-abxÀz – abxazTa qveyana, maliq al-abxÀz afxazTa mefe
(mTavari) ramdenjerme ixsenieba n. maris mier aRmoCenil agaTangelosis
`istoriis~ arabul versiaSi.38 am versiiT afxazebi da qarTvelebi, TiT-
qosda, qristianobaze moaqcia grigol ganmanaTlebelma IV s-Si. magram
aq aSkara anaqronizmTan gvaqvs saqme. IV s-Si afxazeTi ar warmoadgen-
da damoukidebel politikur erTeuls. is Sedioda lazikis (egrisis)
samefoSi. amasTan, misi gaqristianeba moxda VI s-Si. n. mari miiCnevda,
rom termini `abxazi~ am TxzulebaSi Setanil iqna mogvianebiT, berZnu-
lidan arabulad mTargmnelis, an gadamweris mier. mari `abxazis~ qveS
gulisxmobda lazebs, lazikas da Tvlida mas am ukanasknelTa arabul
glosad.39 es varaudi dadasturda g. garitis mier gamocemuli agaTan-
gelosis `istoriis~ berZnuli versiiT, romelSic `abxazi~, saerTod,

36
al-jabarTi. Ta’rix ‘aja’ib al-asar fi T-Tarajim va l-axbar, I, baÁruT, 1978,
gv. 17322, 1758, 1966. D. Ayalon. Studies in al-Jabarti. I. – JESHO. 1960, vol. III, pt. 3, gv. 319-
320; amave dros, al-jabarTim icis, agreTve, termini al-qurj. cnobili leqsi-
kografis murTada az-zabidis nekrologSi (gard. 1791 w.) is wers, rom man icoda
qurjTa (qarTvelTa) zogierTi ena. al-jabarTi. ‘aja’ib al-asar, II, baÁruT, 1978,
gv. 10613.
37
r. gvaramia. qarTul-sinuri xelnawerebis arabuli minawerebi. – kr. mraval-
Tavi, IX, Tb., 1981, gv. 76, 77, 82.
38
Н. Марр. Крещение.., gv. 1143, 1346, 13614.
39
iqve, gv. 160-161.
qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi 19

ar figurirebs. samagierod, rogorc aRniSnavs g. gariti, lazi arabul


versiaSi xSirad Secvlilia (Targmnilia) abxÀziT.40
3. 2. IX-X saukuneebis zogierT arabul wyaroSi eTnonimi al-abxaz
(al-afxaz) damowmebulia winaislamur ambebTan da arabTa dapyrobiT
omebTan dakavSirebiT. magaliTad, sa‘id b. bitriki da al-mas‘udi ab-
xazTa maliqs ixsenieben im mefe-mTavarTa Soris, romlebsac (622 w.)
iranze gasalaSqreblad uxmo bizantiis imperatorma iraklim.41 es
cnoba arabma avtorebma, safiqrebelia, romelime bizantieli isto-
rikosisagan aiRes.42
al-balazuri afxÀzebs (‫)ﺍﻻﻓﺨﺎﺯ‬asaxelebs bizantielTa sardlis
mavrianusis laSqarSi, romelic 654 w. damarcxda habib b. maslamasTan
brZolaSi.43 rogorc sa‘id b. bitrikis, ise – al-balazuris aq moyva-
nil cnobebSi eTnikuri termini abxaz (afxaz), SesaZloa, sakuTriv af-
xazTa (afsua)44 mniSvnelobiT gamoiyeneboda.
3.3. arabuli wyaroebiT abxÀzebi saqarTvelos politikur aspa-

40
G. Garitte. Documents.., gv. 221. z. anCabaZe Tvlida, rom am TxzulebaSi warmodge-
nili geografiuli da politikuri viTareba asaxavda ara IV, aramed IX s. suraTs,
xolo masSi moxseniebuli abxazTa mefe iyo avtoris Tanamedrove mTeli dasav-
leT saqarTvelos (afxazeTis) mefe. З. Анчабадзе. Из истории средневековой Абхазии
(VI-XVII вв.) Сухуми, 1959, gv. 49.
41
sa‘id b. bitriki, gv. 216.
42
erTi aseTi avtori SeiZleba iyos Teofane (georgika, t. IV, nakv. 1, gv. 95).
iraklis am laSqrobaSi afxazTa monawileobis Sesaxeb ix. Г. А. Амичба. Т. Г. Папуаш-
вили. Из истории совместной борьбы грузин и абхазов против иноземных завоевателей. Тб.,
1985, gv. 71-73.
43
al-balazuri, gv. 20021; aqve unda aRiniSnos, rom at-tabari da Semdeg ibn al-
asiri weren, rom VI s. 60-70-ian wlebSi xosro anuSirvanis (531-579) samflobe-
loSi – arminiaSi SeWrilan: banjarebi, balanjarebi, alanebi da abxazebi. imave
xalxebma Semdeg morCileba gamoucxades TurqTa xakans sinjibus (Al-Tabari. Tarikh
at-Tabari. Tome II. Edition critique par M.A. F. Ibrahim, Le Caire (TariRis gareSe), gv. 100-
101; Ibn al-Athir. Al-Kamil…,vol. I, gv. 436-37). CvenTvis saintereso eTnikuri termini
aq gadmocemulia ‫( ﺍﺑﺨﺰ‬da ara ‫ )ﺍﺑﺨﺎﺯ‬formiT. m. artamonovi SeuZleblad Tvlida Sa-
vi zRvispireTSi mcxovreb afxazTa monawileobas xosro anuSirvanis winaaRmdeg
laSqrobaSi da Tanac kaspiispireTSi mcxovreb xalxebTan (banjar, balanjar) er-
Tad. is uSvebda at-tabaris Txzulebis teqstSi kalmismieri Secdomis SesaZleb-
lobas da „abxazis~ nacvlad kiTxulobda „xazars~ (М. И. Артамонов. История хазар, Л.,
1962, gv. 126; А. Р. Шихсайдов. Книга Ат-Табари. “История посланников и царей” о народах
Северного Кавказа. – Cб. Памятники истории и литературы Востока. М., 1986, gv. 69, 81, 82).
44
terminebis „afxaz~ da „afsua~ urTierTmimarTebis Sesaxeb ix. Ш. Инал-Ипа.
Вопросы этно-культурной истории абхазов. Сухуми, 1976, gv. 355; T. gamyreliZe, Zveli
kolxeTis satomo saxelTa istoriidan. – macne (iexis), 1991, #2, gv. 7-16.
20 Ziebani

rezze aqtiurad Canan IX s-is Sua xanebidan. XII s-is dasawyisis anonimi
avtoris cnobiT, buRa Turqma Tbilisis aRebis (853 w.) Semdeg dalaS-
qra qurjebi da abxazebi da daamarcxa isini.45 al-mas‘udis Tanaxmad,
jurziebi da abxazebi jizias uxdidnen sanapiro olqis Tbilisis gam-
gebels arabTa mier am qalaqis dapyrobidan da muslimTa mier misi da-
saxlebidan – xalifa muTavaqilis (847–861) dromde.46 al-mas‘udisve
cnobiT (X s-is Sua xanebi), abxazebi arian qristianebi, maT hyavT me-
fe, cxovroben bab al-abvabis (darubandis) an al-kabkis (kavkasionis)
mTasTan da maT esazRvrebian alanebi da al-jurziÁas (qarTvelTa)
samefo.47 S. inal-ifas azriT, al-mas‘udis am cnobaSi igulisxmebian,
sakuTriv, afxazebi,48 magram, rogorc cnobilia, IX-X saukuneebSi af-
xazTa samefo ukve aerTianebda dasavleT saqarTvelos da, amdenad,

45
В. Минорский. История.., gv. 4630, (Targmani), ۵21(arabuli teqsti).
46
al-mas‘udi. muruj.., gv. 22622.
47
iqve, gv. 22619. misive, Kitab al-tanbih…, gv. 1847. IX-X saukuneebis sxva arabul ge-
ografiul TxzulebebSi afxazTa Sesaxeb sxva raime ueWveli cnoba ar moipoveba.
iyo cda, rom ibn rusTahis (X s.) naSromSi (Ibn Rustah. Kitab al-a‘lak an-nafisa (BGA, t.
VII), Ed. M.J. de Goeje. Ludguni-Batavorum, 1892, gv.139) damowmebuli eTnonimi ‫– ﻟﻮﻏﺮ‬
lav-Rar waekiTxaT rogorc ‫ – ﺍﻭﻏﺰ‬avRaz (afxazi) (J. Marquart. Osteuropäische und
ostasiatische Streifzüge. Leipzig, 1903, gv. 164-176; Ф. Вестберг. К анализу восточных источ-
ников о Восточной Европе. – Журнал министерства народного просвещения (н.с. ), 1908, ч.
XIII, февраль, отд. 2, gv. 388; W. Barthold, W. Minorsky. Abkhaz. – EI2 , vol. I, gv. 100; Dzh.
Giunashvili. Abkhaz. – EIr, Ed. by E. Yarshater. vol. I, fasc. 2. London, Boston, Henley (Tari-
Ris gareSe), gv. 223). magram amgvari identifikacia sadavoa (ix. В. В. Бартольд. Вве-
дение к изданию Худуд ал-алам. – В. В. Бартольд. Сочинения, т. VIII, М., 1973, gv. 542; Б.
Н. Заходер. Каспийский свод сведений о Восточной Европе, М., 1962, gv. 123); a. gadlo
Tvlis, rom lav-Rar aris damaxinjebuli gadmocema ungrelTa saxelisa mioger/
magor, muger (А. Б. Гадло. Этническая история Северного Кавказа, М., 1979, gv. 118).
garda amisa, IX-X saukuneebis arab geografTa Txzulebebis gamocemebSi gvxvde-
ba toponimi al-abxaz, romelic arranis (albaneTis) teritoriaze lokalizdeba
(Ibn Khordadhbeh, gv. 12311; Ибн Хордадбех, gv. 10912, 303, Sen. 212; al-istaxri. al-masa-
liq va l-mamaliq. al-kahira, 1961, gv.1109,1129,1138). magram igive toponimi sxva ga-
mocemebSi ikiTxeba rogorc al-abxÀn (‫ )ﺍﻻﺑﺨﺎﻥ‬an al-laÁjan (‫( )ﺍﻟﻼﻳﺠﺎﻥ‬Ibn-Haukal. Opus
Geographicum, II, Ed. J.K. Kremers, Lugdini-Batavorum, 1939, gv. 3428, 34814. Al-Moqaddasi.
Descriptio imperii moslemici (BGA, III), Ed. M.J. de Goeje (Ed. Secunda). Lugdini-Batavorum, 1906,
gv. 3748, 37612, 38118); rogorc markvartma gaarkvia, am toponimis swori formaa ‫ﺍﻟﻼﻳﺰﺍﻥ‬
/‫( ﺍﻟﻼﻳﺮﺍﻥ‬laÁzÀn/laÁrÀn) (J. Marquart. Eranšahr nach der Geographie des Ps. Moses Xorenac’i.
Berlin, 1901, gv.119; ix. agreTve, v. minorskis komentari wignSi: Hudud al-‘alam. Regions
of the World. A Persian Geography (372 A.H. – 932 A.D.). Translated and Explained by V. Minorsky.
London, 1937, gv. 407-409). mis adgilmdebareobas exeba n. velixanovac. Ибн Хордадбех,
gv. 303, Sen. 42.
48
Ш. Инал-Ипа. dasax. naSr., gv. 395.
qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi 21

is unda gulisxmobdes afxazTa samefos mTel mosaxleobas,49 romlis


ZiriTadi nawilic qarTuli iyo. momdevno saukuneebSi ki arabi avto-
rebis abxÀz, sul ufro aSkarad, qarTvelebTan da saqarTvelosTanaa
gaigivebuli.
3.4. iahia antioqielisTvis (XI s.) giorgi I-is (1014–1027) samefo,
mefis titulidan (ix. qvemoT) gamomdinare, iyo bilÀd al-abxÀziÁa
– afxazTa qveyana, bilÀd al-abxÀzÒ – abxazis qveyana, an mulq al-
abxÀzÒ50 – abx›zis samefo. sadr ad-din al-husaÁnis cnobiT, bagrat IV
Tavs daesxa bardavs, ris sapasuxodac did selCukTa sulTani alf-
arslani daiZra abxÀzebze (kasada abxÀz)51 da 5 Tve darCa qurjisTanSi52
(saqarTveloSi). jalal ad-dini, rogorc cnobilia, ar Sesula afxa-
zeTSi, magram misi biografi an-nasavi wers, rom xvarazm-Sahma saqar-
Tveloze (bilÀd al-qurj) laSqrobisas „daipyro sanaxebi abxÀzTa
siRrmeSi~, dalaSqra „abxÀzTa qveynis (bilad al-abxÀz) ukiduresi
sazRvrebi“.53 aSkaraa, rom al-husaÁnisa da an-nasavis am cnobebSi qur-
jisTani, bilad al-qurj (saqarTvelo) da bilad al-abxaz (afxazTa
qveyana) erTmaneTTan aris gaigivebuli.
3.5. iakuTi aRniSnavs, rom abxazi erT-erTi mxaris saxelia al-kab-
kis (kavkasionis) mTebze. esaa mTebSi Znelad savali da oRroCoRro
mxare, dasaxlebuli „qristiani xalxiT, romlebsac qurjebs uwode-
ben“.54 igive avtori wers, rom Tbilisi 515/1122 wlamde imyofeboda
muslimTa xelSi, „vidre ar gamovida... Tbilisis mosazRvre mTebidan,
romlebsac ewodeba abxazis mTebi, qristiani tomi, saxelad qurj,
mravalricxovani jariT da Tavs ar daesxa maT mezobel islamis qvey-

49
З. Анчабадзе. Из истории.., gv. 120. v. minorskis azriT: “Масуди видимо описывает
вместе народ абхазцев и связанную с его царским домом династию Западной Грузии” (В. Ми-
норский. История.., gv. 94).
50
iahia antioqieli, gv. 2508, 2525,11.
51
Садр ад-Дин Али ал-Хусайни. Ахбар ад-даулат ас-селджукиййа. Издание текста, перевод,
введение, примечания и приложения З. М. Буниятова. М., 1989, gv. 5439 (Targmani), 25b12,
27a6 (arabuli teqsti).
52
Ал-Хусайни, 5627 (Targmani), 27a6 (arabuli teqsti).
53
En-Nesewi. Histoire du sultan Djelal ed-Din Mankobirti, prince du Kharesm. Texte arabe publié d’apres
le manuscrit de la Bibliothèque Nationale par O. Houdas. Paris, 1891, gv. 12122, 12217, 11411; Ан-Насави.
Жизнеописание султана Джалал ад-Дина Макбурны. Перевод, предисловие, комментарии, примеча-
ния и указатели З. М. Буниятова. Баку, 1973, gv. 16724, 16830, 1601.
54
ÁakuTis cnobebi, gv. 112-13 (Targmani), 28 (arabuli teqsti).
22 Ziebani

nebs~.55 amrigad, iakuTis Tanaxmad, abxazis mxare, abxazis mTebi dasax-


lebulia qurjebiT, e. i. – qarTvelebiT. gvaqvs am ori eTnikuri ter-
minis igiveobis sxva konkretuli magaliTebic. 440/1048-49 w. Turq-
selCukebma basianSi daamarcxes bizantielebi da daatyveves „abxaz-
Ta maliqi kariti~56 – igive qarTveli feodali, kldekaris erisTavi
liparit baRvaSi. ‘imad ad-din al-isfahani mogviTxrobs, rom 1154 w.
selCukma ufliswulma sulaiman-Sahma iqorwina Tavisi Zmis qvrivze,
qarTvelTa mefis asulze (binT maliq al-qurj), romelic imave dros
iyo „abxazi qalbatoni“ (xaTón al-abx›ziÁa).57
3.6. araerTi cnobiT, abx›zebi ibrZvian bizantiis laSqris Semad-
genlobaSi. 420/1029 w. CrdiloeT siriaSi moqmed bizantiis jarSi
maT asaxelebs ibn al-‘adimi,58 440/1048-49 w. basianis brZolaSi – ibn al-
asiri,59 xolo 1071 w. manaskertis brZolaSi (qurjebTan erTad) – ‘imad
ad-din al-isfahani60 da ibn al-‘adimi.61 pirvelsa da mesame cnobebSi
igulisxmebian bagrat IV-is qveSevrdomebi dasavleT saqarTvelodan,
romelTa Soris, albaT, iqnebodnen afxazebic (afsuebi). meore cnobis
abxazebi ki aSkarad qarTvelebi arian: kldekaris erisTavis liparit
baRvaSis meomrebi. 1139 w. miwisZvriT dangreuli ganja, ‘imad ad-din al-
isfahanis Tanaxmad, daarbies „urwmuno abxazTa da qurjTa~62 laSqreb-
ma, e.i. dasavleT da aRmosavleT saqarTvelos jarebma. „abxazTa~ laS-
qars meTaurobda kaxeTis msxvili feodali ivane abuleTis Ze.63
3.7. XI s-dan eTnikur termin abxÀzs arabi avtorebi asaxeleben
qarTvel mefeTa titulaturaSi. iahia antioqielisaTvis giorgi I

55
iqve, gv. 4020-23 (Targmani), 449-11 (arabuli teqsti).
56
Ibn al-Athir. Al-Kamil.., vol. IX, gv. 54612, 55618; b. silagaZe. ibn al-asiris Txzu-
lebis „Tarix al-qamilis~ erTi adgilis dadgenisaTvis. – kr. qarTuli wyaroT-
mcodneoba, 1971, III, gv. 63-68; g. jafariZe. ibn al-asiris erT cnobis Sesaxeb. – kr.
saqarTvelos istoriis aRmosavluri masalebi. wigni I, Tb., 1976, gv. 40-45.
57
‘imad ad-din al-isfahani/al-bundari, gv. 2135-8. am cnobaSi igulisxmeba de-
metre I-is asuli rusudani, romelic, Tavdapirvelad, iyo sulTan mas‘udis
(1134-1152) coli.
58
Ibn al-‘Adim. Histoire d’Alep. Ed. S. Dahan. t. I. Damas, 1951, gv. 240.
59
Ibn al-Athir. Al-Kamil.., vol. IX, gv. 54612.
60
‘imad ad-din al-isfahani/al-bundari, gv.3716 (teqstSi SecdomiT weria: ‫)ﺍﺑﺨﺎﺑﻲ‬.
61
Ibn al-‘Adim. Histoire d’Alep. t. II Ed. S. Dahan. Damas, 1954, gv. 248-251.
62
‘imad ad-din al-isfahani/al-bundari, gv. 1738.
63
iqve, gv. 17312.
qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi 23

iyo maliq al-abxÀz64 – afxazTa mefe, an jirjÒs al-abxÀzÒ65 – gior-


gi afxazi da, ubralod, al-abxÀzÒ66 – afxazi.67 arabul wyaroebSi „ab-
xÀzTa mefis~68 tituls atarebs bagrat (arab. bukrat, bukratis) IV.69
„abxazTa da qurjTa mefis~ tituliT ixseniebian daviT IV, demetre I
da giorgi III.70 `abxÀzTa mefis~ tituli damowmebulia qarTvel mefeTa
titulaturaSi XIV s-Sic, egviptis mamluq sultnebTan mimoweraSi.71
3. 8. sakuTriv afxazis (afsua) mniSvnelobiT eTnikuri termini abxÀs
(‫ ) ﺍﺑﺨﺎﺱ‬xelaxla gvxvdeba XV s-is egvipteli istorikosis badr ad-din
al-‘aÁnis (gard. 1451 w.) TxzulebaSi „induri foladis maxvili al-ma-
liq al-mu’aiÁadis cxovrebaSi~, romelic mieZRvna Cerqezuli dinasti-
is egviptis mamluq sulTans al-mu’aiÁad saÁf ad-din SaÁxs (1412-1421).
al-‘aÁni CamoTvlis mTavar Cerqezul tomebsa da maT ganStoebebs, rom-
lebic cxovrobdnen „uReltexilebze damur-kabisTan (darubandTan)
tabarisTanis (kaspiis) zRvis mxridan – qarTvelebamde~.72 abxazis gar-

64
iahia antioqieli, gv. 33913, 2503.
65
iqve, gv. 24110, 24214-15.
66
iqve, gv. 2404,7, 24110, 24213, 15, 18, 20, 22, 2432.
67
sainteresoa aRiniSnos, rom aseve giorgi abazgs (afxazs) uwodebs qarTvel
mefes bizantieli istorikosi giorgi kedrene. georgika. bizantieli mwerlebis
cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. tomi mexuTe. teqstebi qarTuli TargmanebiTurT
gamosca da ganmartebebi daurTo s. yauxCiSvilma. Tb., 1983, gv. 58.
68
rogorc cnobilia, pirveli qarTveli mefe, romelic 978 w. ekurTxa „afxaz-
Ta mefed~, iyo bagrat III (975-1014). XI s-is dasawyisidan man miiRo `qarTvelTa
mefis~ titulic. amieridan, qarTvel mefeTa titulaturaSi `mefe afxazTa~ pir-
vel adgilze dgas (ix. j. stefnaZe. XI-XII saukuneebis saqarTvelos mefeTa ti-
tulebis gagebisaTvis. – kr. Ziebani saqarTvelosa da kavkasiis istoriidan, Tb.,
1976, gv. 156-57). swored es garemoeba, rogorc Cans, gaxda mizezi imisa, rom ucxo-
ur wyaroebSi `afxazma~ miiRo zogadad qarTvelisa da `afxazeTma~ saqarTvelos
mniSvneloba. m. lorTqifaniZe. afxazebi da afxazeTi. Tb., 1990, gv. 12; qarTul-
afxazuri urTierTobebis damaxinjebis gamo. Tb., 1991, gv. 11.
69
iahia antioqieli, gv. 2525, Ал-Хусайни, gv. 5536 (Targmani), gv.263 (arabuli teq-
sti); ‘imad ad-din al-isfahani/al-bundari, gv. 3013.
70
veyrdnobiT XII s-is arabi istorikosis ibn al-azrak al-farikis maiafariki-
nis istoriis („Ta’rix al-maiÁafarikin~) im cnobebs, romlebic SeniSvnebis saxiT
daerTo amedrozis mier gamocemul ibn al-kalanisis `damaskos istorias~– Ibn
al-Qalanisi. History of Damascus. Ed. with Extracts from Other Histories and Summary of Contents
by H. F. Amedroz. Catholic Press of Beirut, 1908, gv. 2059, 32818, 36132.
71
XIV-XV ss. arabi istorikosebi saqarTvelos Sesaxeb, gv. 599.
72
badr ad-din al-‘aÁni. as-saÁf al- muhhanad fi siraT al-maliq al-mu’aiÁad
`SaÁx al-mahmudi~. hakkakahu va kaddama lahu f. m. salsuT. raja‘ahu m. m. ziÁada.
al-kahira, 1966–1967, gv. 25-27.
24 Ziebani

da, aq dasaxelebulia ÀbazÀc (‫)ﺁﺑﺰﺍ‬. al-‘aÁni wers, rom abazas enaze lapa-
rakoben, agreTve, tomebi: ‫ﺳﻜﺎﻏﻮﺍ‬/sqÀRóÀ (savaraudoa: SqaRua – Sqaraua –
Sxaraua, e.w. Crdilokavkasieli abazebi) da – ‫ﺟﻐﺎ‬/j.R›73 (SesaZloa, jiqebi,
romelTac icnobs qarTuli wyaroebic). momdevno saukuneebis osmalur
wyaroebSi swored abaza gaxda sakuTriv afxazis (afsua) aRmniSvneli sa-
xelwodeba. es icis antioqiis arabma patriarqma makarim, romelmac XVII
saukuneSi imogzaura saqarTveloSi.74 mas aRar Seaqvs abazebi (ab›z›/
‫ )ﺍﺑﺎﺯﻯ‬qarTvelTa (qurj) samflobeloebSi da aRniSnavs, rom am xalxs, ro-
melic mosaxleobda Savi zRvis aRmosavleTiT da damoukidebeli gaxda,
Cerqezebis msgavsad, Tavisi gamgebeli hyavda.75
3.9. XIX s-Si, muhajirobis Sedegad, osmaleTis imperiaSi gadasax-
lebul da arabul qveynebSi gansaxlebul afxazebs (afsua) ewodebo-
daT da dResac ewodebaT ab›za (‫)ﺍﺑﺎﻇﻪ‬. siriasa76 da egvipteSi am eTnikur-
ma terminma jer nisbas (warmomavlobis saxeli) da Semdeg, Cvens droSi
ki, gvaris funqciac miiRo. SeiZleba davasaxeloT, magaliTad, cnobi-
li egvipteli dramaturgi da poeti ‘aziz abaza77 (1889-1969), kinomsaxi-
obi ruSdi abaza, sirieli generali mamduh abaza (gard. 1980 w.)78 da sxv.
4. qarTvelebis aRsaniSnad arabulSi yvelaze gavrcelebuli kre-
biTi saxeli iyo al-qurj (‫)ﺍﻟﻜﺮﺝ‬. IX-X saukuneebis arabi geografebi ar
icnoben am eTnikur termins.79 ar Cans is wm. grigolis, wm. rifsimesa

73
iqve, gv. 2616, 271.
74
g. wereTeli. arabuli qrestomaTia. Tb., 1949, gv.831; makari antioqieli. cnobebi sa-
qarTvelos Sesaxeb. arabulidan Targmna T. margvelaSvilma. – kr. armaRani. Tb., 1982,
gv. 91.
75
g. wereTeli. arabuli qrestomaTia, gv. 864-6; makari antioqieli. cnobebi, gv. 91, 92.
76
siriaSi abazTa/afxazTa kompaqturi dasaxleba iyo qveynis samxreT nawilSi,
kuneitras muhafazaSi. 1967 w. israelTan omis Semdeg isini CrdiloeT kavkasii-
dan gamosul sxva eTnikur jgufebTan erTad gadasaxldnen damaskoSi.
77
Арабская республика Египет. Справочник. М., 1990, gv. 279-280; БСЭ, т. IX, М., 1972, gv. 152.
78
me vicnobdi general mamduh abazas, prezident hafez asadis daaxloebul
pirs, romelsac gacnobierebuli hqonda Tavisi afxazuri warmomavloba. is da-
iRupa 1980 w. „muslimi Zmebis~ teroristuli organizaciis mier damaskoSi sam-
xedro-sahaero Zalebis afeTqebis dros. misi Zma Saraf abaza, cnobili Tavisi
antiqarTuli ganwyobilebiT, wlebis manZilze xelmZRvanelobda CerqezTa saq-
velmoqmedo organizacias damaskoSi.
79
XIII s. arabi avtori iakuTi, Tavis „geografiul leqsikonSi~, termin qurjis
ganmartebisas, imowmebs X s-is geografis al-mas‘udis cnobas kavkasionis mTebi-
sa da maTi mimdebare qveynebis Sesaxeb: „mosdevs jidanis (xaidaki, kaitaki – g.j.)
samefos kabkis (kavkasioni – g.j.) karebis mxridan mefe, romelsac ewodeba bar-
qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi 25

da maTi mimdevrebis wamebis arabul versiaSic, romelic zemoT ram-


denjerme davasaxeleT. magram, IX-X saukuneebSi es eTnikuri termini,
SesaZloa arsebobda. am varaudis safuZvels iZleva v. minorskis mier
gamoqveynebuli XII s-is dasawyisis anonimi avtoris cnobebi, romle-
bic ucnobi wyarodan momdinareobs: buRa Turqma Tbilisis aRebis (853
w.) Semdeg dalaSqra qurjebi da abx›zebi da daamarcxa isini, xolo 944
w. Sarvanis gamgebeli da darubandelebi SeTanxmdnen, rom erToblivi
ZaliT daelaSqraT qurjebi da urwmunoTa sxva mefeebi.80
ibn al-azrak al-fariki (XII s.) XI s-is dasawyisis maiafarikinSi
(diar-baqri) ixseniebs erT qurj amiras, romelic aq qurjTa mefes
gamoeqca.81 1071 w. manaskertTan qurjebi bizantielebTan erTad ib-
rZodnen Turq-selCukTa winaaRmdeg.82 es is xalxia, romelic, iaku-
Tis Tanaxmad, 515/1122 w. daeufla Tbiliss.83 XII-XIII saukuneebis sa-
qarTvelos politikuri ambebis gadmocemis dros, arabi avtorebi
(ibn al-asiri, ibn vasili, ibn al-‘adimi, sibt ibn al-jauzi, abu Sama,
abu l-fida, al-makrizi da sxv.) eTnonim qurjs xSirad ixsenieben. yve-
la konkretul SemTxvevas, simravlis gamo, aq aRar movitanT.
4.1. iakuTma icis al-mas‘udis zemomoyvanili cnoba al-jurziÁas

zinani da cnobilia misi qveyana qurjis saxeliT~ (ÁakuTis cnobebi, gv. 7836-37),
magram rogorc aCvena v. minorskim, al-mas‘udis am cnobaSi unda wavikiTxoT „al-
qarx~ (‫)ﺍﻟﻜﺮﺥ‬. В. Минорский. История.., gv. 203. igive iTqmis X s-is arabi geografis
al-istaxris erT cnobasTan dakavSirebiT, romelic exeba darubands. al-istax-
ri aRniSnavs, rom darubandi aris navsadguri xazarTa (e.i. kaspiis) zRvaze, sari-
risa da sxva urwmuno qveynebis mxridan, da jurjanis, tabarisTanisa da deilemis
navsadguric (al-istaxri, gv. 110). arabi geografis Txzulebis erT-erT nusxaSi
(gv. 109, Sen.1012) es cnoba ufro gaSlilia: „bab al-abvabi (darubandi) navsadgu-
ria xazarebis, sariris, alanebisa da urwmunoTa sxva qveynebis mxridan, rogore-
bicaa Sanzani, xizani, qrj-i, raklani, zariqarani, Rumuqi. da isaa, agreTve, nav-
sadguri jurjanis, tabarisTanis da deilamisa~. aq dasaxelebuli qrj ueWvelad
unda wavikiTxoT rogorc qarxi. magram es saxelwodeba al-istaxris Txzulebis
sparsul versiaSi mTargmnelma gaiazra rogorc gurji/qarTvelebi da Semdeg,
Cven droSi, aseve iTargmna qarTuladac (istaxri, hodud al-‘alami, hamdallah
yazvini. Targmani SeniSvnebiTa da saZiebliT v. fuTuriZisa. Tb., 1937, gv. 3, Tar-
gmani; gv. 6 (sparsuli teqsti).
80
В. Минорский. История..,gv. 4630, 4927 (Targmani),٥21-22, ٧25 (arabuli teqsti).
81
Ibn al-Azraq al-Fariqi. Tarikh al-Fariqi. Ed. by B.Awad. Cairo, 1959, gv. 979-10 (dawvrile-
biT ix. Cveni statia amave krebulSi: abuleTisZeTa sagvareulos istoriisaTvis.
gv.103-111).
82
Ibn al-Athir. Al-Kamil.., vol. X, gv. 653; Ibn al-‘Adim, II, gv. 24-25.
83
ÁakuTis cnobebi.., gv. 113-14 (Targmani), 28-9 (arabuli teqsti).
26 Ziebani

Taobaze (ix. 1.4) da wers: „me vambob, rom isini qurjebi arian~.84 magram
imaves ver vityvi yvela arabi avtoris (mag., ibn al-asiri, ibn xaldu-
ni) Sesaxeb. isini ara marto erTmaneTSi ureven jzr-xzrs, aramed, zog-
jer, qurjebs xazarebTan aigiveben (ix. zemoT, 1.5, Sen. 24). iahia antio-
qieli miiCnevda, rom al-qurj aris jurjanis Turquli saxelwodeba.85
4.2. XI s-idan arabul wyaroebSi eTnikuri termini al-qurj mkvidrdeba
saqarTvelos mefeTa titulaturaSi. „qurjTa mefea~ bagrat IV,86 „qurjTa
(da abxazTa) mefeebia~ daviT IV, demetre I, giorgi III87 da sxva xelmwifeebi,
romlebsac arabi avtorebi saxelis gareSe ixsenieben.
4.3. iakuTi wers, rom qurjebi tomia qristian xalxTagan, romle-
bic mosaxleoben kabkis (kavkasionis) mTebSi. maT aqvT TavianTi ena,
arian guladni, Zlierni, mravalricxovanni, aqvT qveyana, romlis
saxelwodebac dakavSirebulia maTTan.88 es aris bil›d al-qurj –
qarTvelTa qveyana, saqarTvelo. arabi avtorebi iyeneben am saxel-
wodebis sparsul formasac – qurjisT›n (‫)ﻛﺮﺟﺴﺘﺎﻥ‬. Tu ar vcdebiT, is
pirvelad gvxvdeba al-husaÁnisTan,89 Semdeg ki damowmebulia XIII-XV
saukuneebis avtorebis: ibn al-‘ibris,90 ibn al-fuvatis,91 abu l-fi-
das92 da al-kalkaSandis93 TxzulebebSi. mas asaxelebs egvipteli leq-

84
iqve, gv. 4221-22 (Targmani), 4611 (arabuli teqsti).
85
iahia antioqieli, gv.23914; gvaqvs iseTi SemTxvevac, roca gaigivebulia al-
qurj da al-qurd, e.i. qurTebi. [Addenda: es Tvalsazrisi momdinareobs XIV s-is
arabi enciklopedistis al-‘umaris (gard. 1349 w.) erTi cnobis araswori inter-
pretaciidan (ix. Cveni statia amave krebulSi: Sua saukuneebis arabTa warmodge-
nebi qarTvelTa warmomavlobis Sesaxeb. gv. 33-45)].
86
ал-Хусайни, gv. 4841 (Targmani), 22b12 (arabuli teqsti). mefis saxeli aq ar aris
moyvanili. teqstSi saubaria swored bagratze.
87
ix. Sen. 71; C. Cahen. La chronique abrégée d’al-‘Azimi. – JA, t. 230 (Juillet– Septembre),
Paris, 1938, gv. 3889, 3937.
88
ÁakuTis cnobebi, gv. 7829-32 (Targmani), 8215-17 (arabuli teqsti).
89
ал-Хусайни, gv. 27a6 (arabuli teqsti).
90
ibn al-‘ibri, gv. 25616, 26218.
91
ibn al-fuvati. Talxis al-adab fi mu‘jam al-alkab, IV/1; hakkakahu m. javvad,
dimaSk, 1962, gv. 406, Sen. 1.
92
Géographie d’Aboulféda publié… par M. Reinaud et Mac Guckin de Slane. Paris, 1840, gv. 402, 40314.
93
al-kalkaSandi. subh al-a‘Sa, IV, al-kahira, 1963, gv. 36117, al-kalkaSandi imow-
mebs al-birunis (gard. 1048 w.) mas‘udis kanuns, magram am ukanasknelSi gvaqvs ara
qurjisTan, aramed – gurjian (qurjian). (Абу Райхан Беруни. Канон Мас‘уда. Вступи-
тельная статья, перевод и примечания П. Г. Булгакова и Б.А. Розенфельда. При участии М.М.
Рожанской (перевод и примечания) и А. Ахмедова (примечания). – Избранные произведения,
т. V, Ташкент, 1973, gv. 47126).
qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi 27

sikografi murTada az-zabidi94 (gard. 1791 w.). al-kalkaSandis Tanax-


mad, Savi zRvis napirze, rogorc ki Tavdeba trapizonis mxare, iwye-
ba qurjTa qveyana.95 abu l-fidas cnobiT qurjebis qalaqia XIV s-Si
soxumi.96
4.4. qurjTa qveyanaa ara marto mTeli saqarTvelo, aramed misi
calkeuli mxareebic. qurjTa qveynis mefes uwodebs samcxis aTabag
mzeWabuks Tavis werilSi (arabul enaze) antioqiis patriarqi do-
roTeosi97 (XV-XVI saukuneebis mijna). antioqiis kidev erTma patri-
arqma makarim, romelmac XVII s-Si imogzaura saqarTveloSi,98 icis,
rom miuxedavad daSlilobisa, qurjebs ekuTvniT xuTi mxare: bilÀd
TiflÒs (‫)ﺑﻼﺩ ﺗﻔﻠﻴﺲ‬99 – Tbilisis qveyana (romelic faravs qarTls);
qÀxÀT an bilÀd al-qÀxÀT (‫ ﺑﻼﺩ ﺍﻟﻜﺎﺧﺎﺕ‬،‫)ﻛﺎﺧﺎﺕ‬100 – kaxeTi; al-miqrÀl, bilÀd
al-miqrÀl an bilÀd al-miqrÀlÀr (‫ ﺑﻼﺩ ﺍﻟﻤﻜﺮﺍﻻﺭ‬،‫ ﺑﻼﺩ ﺍﻟﻤﻜﺮﺍﻝ‬،‫)ﺍﻟﻤﻜﺮﺍﻝ‬101 – sa-
megrelo; qŸriÁa an bilÀd al-qŸriÁa (‫ ﺑﻼﺩ ﺍﻟﻜﻮﺭﻳﺎ‬،‫)ﻛﻮﺭﻳﺎ‬102 – guria da
bilÀd al-mirÀl an bilÀd al-mÒrÀlÀr (‫ ﺑﻼﺩ ﺍﻟﻤﻴﺮﺍﻻﺭ‬،‫)ﺑﻼﺩ ﺍﻟﻤﻴﺮﺍﻝ‬103 – ime-
reTi. qarTl-kaxeTis aRmniSvnelia vilaiÁaT al-qurj, vilaiÁaT
qurjisTÀn da qurjisTÀn im arabul dokumentebSi, romlebic Sedge-
nilia XVIII s-is miwurulisa da XIX s-is dasawyisis aRmosavleT ami-

94
murTada az-zabidi. Taj al-‘arus, IV, misr, 1306/1888-89, gv. 116.
95
al-kalkaSandi. subh al-a‘Sa..., V, gv. 35519.
96
Géographie d’Aboulféda, gv. 334.
97
saqarTvelos mecnierebaTa akademiis k. kekeliZis sax. xelnawerTa institu-
tis dokumenti, AD:503.
98
aq viyenebT makari antioqielis mogzaurobis im pasaJebs, romlebic dabeWda g.
wereTelma (arabuli qrestomaTia. Tb., 1975, gv. 82-92) da, agreTve, am Txzulebis qar-
Tul Targmans. makari antioqieli. cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. arabulidan Tar-
gmna T. margvelaSvilma. – kr. armaRani. Tb., 1982, gv. 88-122, komentarebi, gv. 527-29.
99
g. wereTeli. arabuli qrestomaTia, gv. 827-6; makari antioqeli. cnobebi. gv.
527, Sen. 18.
100
g. wereTeli. arabuli qrestomaTia, gv. 9012,915. adreul (IX–X saukuneebis) ara-
bul wyaroebSi es saxelwodeba gvaqvs xÀxÒt (‫ )ﺧﺎﺧﻴﻂ‬da hÀhÒt (‫ )ﺣﺎﺣﻴﻂ‬formiT. al-ba-
lazuri, gv. 205; o. cqitiSvili. arabTa mflobelobis winaaRmdeg qarTveli xalxis
ganmanTavisuflebeli brZolis istoriidan. – macne (iaexis), 1986, #1, gv. 804, 8115.
101
g. wereTeli. arabuli qrestomaTia, gv. 9013, 913 (al-miqralar/megrelebi, ise-
ve rogorc al-miralar/imerlebi Turquli mravlobiTi ricxvis formaa).
102
iqve, gv. 827.
103
iqve, gv. 827, 868, 8714. amave dros, makari antioqieli imerlebs uwodebs aCik-
bÀSebs (‫)ﺍﭼﻖ ﺑﺎﺵ‬. im saxelwodebas, romelic gamoiyeneboda imdroindel osmale-
Tis imperiaSi.
28 Ziebani

erkavkasiaSi,104 magram XIX s-is 60-ian wlebSi saqarTveloSi Camosuli


sirieli poetisTvis – rizk allah hasunisTvis (gard. 1880 w.) diÁÀr
qurj (‫)ﺩﻳﺎﺭ ﻛﺮﺝ‬105 – qurjTa mxareebi isev mTeli saqarTveloa.
4.5. eTnonim qurjidan106 aris nawarmoebi nisba (warmomavlobis saxe-
li) al-qurjÒ (‫)ﺍﻟﻜﺮﺟﻲ‬, romelsac atarebda Sua saukuneebis axlo aRmo-
savleTis araerTi muslimi moRvawe, maT Soris, hadisebisa da samarTlis
mcodne abu l-hasan faÁruz b. ‘abd allah al-qurjÒ (gard. 525/1130-31
w.),107 mamluqi amira ‘alam ad-din sanjar al-qurjÒ108 (XIII s-is 70-iani wle-
bi) da sxv.109 Tanamedrove arabul qveynebSi bevrma nisbam gvaris funqcia
miiRo. ase gaCnda gvarsaxeli qurjÒ, romelic davafiqsireT siriaSi.110
4.6. eTnonim qurjidan aris nawarmoebi mamakacisa da qalis sakuTa-
ri saxelebi qurjÒ (‫ )ﻛﺮﺟﻲ‬da qurjiÁa (‫)ﻛﺮﺟﻴﺔ‬. mamakacis saxeli qurji
gvxvdeba XII-XIV saukuneebis egvipteSi. ‘imad ad-din al-isfahani, ibn
vasili (gard. 1298 w.) da abu Sama (gard. 1267 w.) ixsenieben egviptis sul-
tnebis salah ad-dinis (1171-1193) da al-‘adilis (1200–1218) mamluq
amiras, asadias samxedro SenaerTebis erT-erT meTaurs ‘alam ad-din
qurjÒs, romelic gardaicvala damaskoSi 1205 w. 27 oqtombers.111 al-

104
n. yanCaveli. daRestnuri warmoSobis sami arabuli dokumenti. – mravalTavi,
VIII, Tb., 1980, gv. 121-25.
105
rizk allah hasun. an-nafasaT. londoni, 1868, gv. 72, beiTi 27-e; rizkala ha-
suni. mogzauroba kavkasiaSi. Targmna l. ruxaZem. Tb., 1982, gv. 124 (qarTul Tar-
gmanSia: kera qarTvelTa).
106
[Addenda: maRribis qveynebSi – alJirSi, libiasa da TunisSi, sadac adgilob-
riv dialeqtebSi SeimCneva „qaf~-is Canacvleba „kaf~-iT, qarTvelebs eZaxdnen
kurjs da ara – qurjs (Tunisis magaliTze ix. k. feraZe. qarTveli mamluqebi
TunisSi XVIII-XIX ss. (winaswari cnoba) – krebuli miZRvnili profesor arCil
CxeiZis 80 wlisTavisadmi. Tb., 2002, gv. 200-212)].
107
e. sixaruliZe. as-sam‘anis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. – kr. saqarTvelos
istoriis aRmosavluri wyaroebi. wigni I, Tb., 1976, gv. 48, 49, 51.
108
muhi ad-din b. ‘abd az-zahir. TaSrif al-aiÁam va l- ‘usur fi siraT al-maliq
al-mansur. al-kahira, 1961, gv. 57.
109
X-XII saukuneebis ramdenime muslimi moRvawe am nisbiT gamovlenili aqvs o.
cqitiSvils. ix. o. cqitiSvili. arabeT-saqarTvelos kulturuli urTierTobis
istoriidan (X–XII ss.). – macne (iaexis), 1980, 4, gv. 109-111.
110
gasuli saukunis 70-iani wlebis miwurulis q. damaskos telefonebis cnobar-
Si figurirebda vinme hasan sa‘id qurjÒ.
111
Imad ad-Din al-Isfahani. Conquête de la Syrie et de la Palestine par Salah ed-Din. Publié par …C. de
Landberg, vol. I. Texte Arabe. Leyde, 1888, gv. 344; ibn vasil. mufarrij al-qurub fi axbar ba-
ni aiÁub, II, al-kahira, 1957, gv. 354; abu Sama. Tarajim ar-rijal al-karnaÁn as-sadis va
s-sabi‘, al-ma‘ruf bi z-zaÁl ‘ala r-ravdaTaÁn. baÁruT, 1974, gv. 5220-21.
qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi 29

makrizis (gard. 1442 w.) cnobiT, swored misi aSenebulia kairoSi ham›m
qurjÒ – qurjis abano,112 romelic mdebareobda qalaqis Crdilo-aR-
mosavleTiT, madrasa an-nabulusias maxloblad, al-xanaka as-salhias
karebTan. ar aris gamoricxuli, rom masve ukavSirdeba qurjis abano
damaskoSic, romelsac XIII s-Si asaxelebs ibn Saddadi.113 qurjÒsTan
dakavSirebul kidev or mikrotoponims kairoSi asaxelebs al-makrizi.
esenia jami‘ al-qurjÒ114 - e.i. qurjis meCeTi da hiqr qurji115- ijariT
qurjisTvis gacemuli miwis nakveTi. vin iyo es qurjÒ, ucnobia. XIII s-is
II naxevrisa da XIV s-is egviptis araerTi mamluqi amira atarebda am sa-
xels. esenia saif ad-din qurjÒ116 – burjel mamluqTa erT-erTi meTau-
ri (man 1299 w. mokla sulTani lajini da TviTonac mokles imave wels),
akuS qurjÒ al-hajibi damaskoSi117 (daiRupa 1300 w. homsTan, monRoleb-
Tan brZolaSi), ‘izz ad-din aibeq qurjÒ118– aTaseulis amira (gard. 1301
w. damaskoSi), saif ad-din asandamur qurjÒ – egviptis sulTnis naibi
tarablusSi, hamasa da halabSi119 (moaSTes sultnis brZanebiT qraqis
cixeSi1316 w.), amira qurjÒ aS-Samsi120 (moRvaweobda XIV s-is 70-80-ian
wlebSi) da sxv. am periodis egvipteSi eTnikuri terminidan xSirad
iwarmoeboda sakuTari saxeli, mag., jarqas, kifjak121 da sxv. amdenad,
is amirebi (yovel SemTxvevaSi, nawili mainc), romlebic atarebdnen
saxels `qurji, warmoSobiT, SesaZloa, qarTvelebi iyvnen.122

112
al-makrizi. qiTab al-mava‘iz va l-i‘Tibar bi-ziqr al-xitat va l-asar. II.
baÁruT (TariRis gareSe), gv. 8027-30; XV s-is I naxevarSi, al-makrizis dros, abano
ukve dangreuli iyo.
113
Ibn Šaddad. La Description de Damas. Ed. critique d’al-A‘lak al-]atira. Ed. par S.Dahan. Da-
mas, 1956, gv. 194, #41.
114
al-makrizi. qiTab al-mava‘iz.., gv. 32410-11.
115
iqve, gv. 1164; Die Chroniq aš-Šuğa’is’. Herausgegeben und überzetzt von B.Schäfer. Wiesba-
den, 1977, gv. 118. D
116
al-makrizi. qiTab as-suluq li-ma‘rifaT duval al-muluq, I/3, al-kahira,
1970, gv. 8222; 8669, 8673, 86817, 8745; Moufazzal Ibn Abil-Fazail. Histoire des Sultans Mame-
louks. Texte Arabe publié et traduit en Française par E.Blochet. II, - PO, t. XIV, fasc. II, Paris, 1920,
gv. 609.
117
al-makrizi. qiTab as-suluq.., gv.88815-16,9053.
118
iqve, gv. 91721.
119
al-makrizi. qiTab as-suluq.., gv. 78518, 81613, 8861, 90019; al-makrizi. qiTab as-
suluq... II/1, al-kahira, 1941, gv. 7519-20, -16, 9016-91, 934,6,12,14, 10515.
120
al-makrizi. qiTab as-suluq.., III/1, al-kahira, 1970, gv.34416-17, 36418-19, 39412-13.
121
D. Ayalon. Names, Titles and Nisbas of the Mamluks. – IOS, 1975, vol. V, gv. 202, Sen. 45.
122
e. bloSesa da J. sovaJes Tanaxmad, saxeliT `qurji~ arabulad zogjer gadmoce-
30 Ziebani

muslimebma qurjiÁa Searqves ivane mxargrZelis asuls – TamTas,123


romelic 1210 w. miaTxoves xlaTis aiubian gamgebels. es saxeli gav-
rcelebuli iyo XVI s-is egvipteSi, qristianTa wreebSi.124 gasul sau-
kuneSi qurjiÁa erqva cnobil siriel komersant qals haddads,125 ro-
melsac kavSiri ar hqonda qarTul eTnosTan. qurjiÁa haddadis sa-
xels atarebs erT-erTi quCa damaskos centrSi.126
damaskos arabuli enis akademiis prezidentma, cnobilma siri-
elma mecnierma Saqir al-fahhamma macnoba, rom saxeli qurjiÁa adre
farTod iyo gavrcelebuli siriaSi, rogorc muslimebSi, ise – qris-
tianebSi. magram amJamad is iSviaTad gvxvdeba, radganac mSoblebi am-
jobineben, rom Svilebs Zveli, tradiciuli arabuli saxelebi daar-
qvan.

mulia monRoluri `gorCi~, rac niSnavs Wirveuls, xrikians, mabezRaras. (Moufazzal


ibn Abil-Fazail. Histoire..., gv. 710. Sen.; J. Sauvaget. Names et surnoms de Mamelouks. – JA,
1950, t. 228, gv. 54, #187), magram egviptesa da siriaSi monRol diplomatebTan
saubarSi es sityva monRolurSi ver davadastureT.
123
am saxeliT ixseniebs mas sibt ibn al-jauzi (gard. 1257 w.) (miraT az-zaman fi
Ta’rix al-a‘iÁan, VIII, haÁdarabad, 1952, gv. 6604, 6623, 7541). rogorc ivane mxar-
grZeli, ise – TamTa, miuxedavad maTi genetikuri fesvebisa, qarTuli feodalu-
ri sazogadoebis ganuyofel nawils warmoadgendnen. ivane mxargrZeli qarTve-
li saxelmwifo moRvawe iyo. SemTxveviTi ar aris, rom an-nasavi mas uwodebs ivane
al-qurjis (qarTvels) (en-Nesewi, gv. 2288, 23715-16; ан-Насави, gv. 21138, 22556, 2782). aqve
unda aRvniSnoT isic, rom muslimebma qurji xaTuni (gurji xaTuni) Searqves ru-
sudan mefis asuls Tamars, romelic rumis selCukTa sulTnis qai-xusrau II-is
(1237–1246) coli gaxda. ix. al-makrizi. qiTab as-suluq..., I/2, al-kahira, 1975, gv.
63111; В. Гордлевский. Государство Сельджукидов Малой Азии. М.-Л., 1941, gv. 32, 59, 129,
132, 165; a. gawerelia. dedofali Tamari („gurji xaTuni~) da poeti jelal ad-din
rumi. - gaz. ls, 1960, ##41, 42; e. javeliZe, gurji xaTunis (dedofali Tamaris)
da jelal ad-din rumis urTierTobis istoriidan. – Jurn. ciskari, 1970, #1, gv.
107-117. mogvianebiT, es saxeli gavrcelda araqarTul wreebSic. XIV s-is Sua xa-
nebSi gurji xaTuni erqva dasavleT anatoliaSi aidinis cnobili sagvareulos
warmomadgenlis umar-beis qaliSvils (I. H. Uzuncarşili. Anadolu Beylikleri ve Akkoyunlu,
Karakoyunlu Devletleri, II, Baski, Ankara, 1969, gv. 120. cnoba mogvawoda b-nma g. beraZem).
124
sinas 1554 da 1562 wlebis dokumentebSi, romlebic exeba, umTavresad, kairo-
elTa sakuTrebas, dasaxelebulia ori melqiti qristiani qali, qurjiÁa qaramis
asuli (1554 w.) da qurjiÁa rizk allah binT iusuf b. iuhana asuli ibn al-asfa-
risa, melqiti ‘isa b. nasr allah b. farajis coli (1562 w.). D. S. Richards. Documents
from Sinai concerning mainly Cairene property. – JESHO, 1985, vol. XXVIII, pt. 3, gv. 238, 283.
125
amis Sesaxeb pirvelad mivuTiTeT 1985 wels – g. jafariZe. siriuli Canaxate-
bi. – gaz. ls, 1985, 9. VIII.
126
es quCa mdebareobs damaskos centralur ubanSi, kinoTeatr „as-sufaras~
maxloblad.
qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi 31

4.7. erayel arabebs CemTan saubarSi araerTxel uTqvamT, rom


qurji, qurjiÁas isini, sazogadod, lamaz bavSvebs uwodebdnen.127
qurjiÁa (Kardjiye) qarTveli qalisa, da, farTo mniSvnelobiT, lamazi
qalis (“une jolie femme”) mniSvnelobiT arabuli enis siriul dialeq-
tSi dafiqsirebuli aqvs a. barTelemis.128 ase iyo TunisSic. 129
lamazis niuansi qurjma/qurjiam, vfiqrobT, XVI-XVIII ss-Si Sei-
Zina. am dros saqarTveloSi tyvis syidvam farTo xasiaTi miiRo. qar-
Tveli tyveebiT maragdeboda maxlobeli aRmosavleTis monaTa baz-
rebi. iyideboda, ra Tqma unda, „rCeuli saqoneli~, lamazi gogo-biWe-
bi. maTi eTnikuri saxeli lamazi bavSvis sinonimad iqca.
5. saqarTvelos Tanamedrove saxelwodeba arabulSi aris jur-
jiÁa, rac Georgia-s arabul formas warmoadgens.

127
samwuxarod, Tavis droze am pirTa vinaoba ar Caviwere.
128
A. Barthélemy. Dictionnaire Arabe-Français. Dialectes de Syrie: Alep, Damas, Liban, Jérusa-
lem. Quatrième fascicule. Paris, 1950, gv. 709.
129
[Addenda: qarTvelma eqimebma (col-qmarma) malxaz kereseliZem da lali stu-
ruam, romlebic 1979-80 wlebSi muSaobdnen TunisSi da saSualeba hqondaT, Sex-
vedrodnen qarTveli mamluqebis STamomavlebs, macnobes erTi maTganis, cnobi-
li qirurgis – prof. farxaTis naambobi: misi bebia, roca lamaz qals naxavda, it-
yoda, kurjiasaviT mSvenieriao. zogierTi monacemiT, TiTqos ase iyo TurqeT-
Sic. qarTvelma qvelmoqmedma levan saRaraZem (gard. 1989 w.) miambo erTi ambavi,
risi mowmec TviTon gaxda 1932 w. TurqeTSi, saqarTvelodan emigraciis dros,
erTi Turqis ojaxSi, sadac kvlav gogona gaCnda, gamwarebuli mama bebiaqalma ase
daamSvida: „unda gixarodes, Sexede namdvili gurjia SegeZinao~].
32 Ziebani

THE ARABIC DESIGNATIONS OF THE GEORGIANS


AND GEORGIA

The Arab-Georgian centuries-old contacts, beginning in the 640-650s, found


reflection in varied and numerous Arabic narrative and documentary sources of the
9th-19th centuries. Besides evidence on political, economic and cultural interrela-
tions, these sources have recorded the designations of the Georgians and Georgia
used among the Arabs.
On the basis of vast factual material, in the present paper the following desig-
nations of the Georgians are considered: Jurz (sing. Jurzī), Jurzān, Jurziya, Jurjān
(sing. Jurjānī, Jurjī), Abkhāz (sing. Abkhāzī), Kurj (sing. Kurjī); Kartli (Iberia):
Jurzān, Jurjān; and of the entire Georgia: Bilād al-Abkhāz, Bilād al-Kurj, and
Kurjistān.
It should be noted that the ethnic term Abkhāz – attested in 9th-14th cent. Arabic
sources – in the majority of cases implied the Georgians, while Bilād al-Abkhāz
(“the Country of the Abkhazians”) referred to Georgia. Later the term Abāza ap-
peared, meaning the Abkhazians (Apsua) proper.
Among the other designations, the most widespread in the Arabic world were:
in reference to the Georgians, Kurj, and to the country, Bilād al-Kurj and Kurjistān
became most widespread in the Arab world.
The nisba (relative name) al-Kurjī and the personal names Kurjī and Kurjiya
were formed from the ethnic term Kurj, born by many Muslim medieval figures in
the Near and Middle East. Some 13th-14th cent. place names in Cairo and Damascus
are linked to these names. The name Kurjiya is attested in modern Syria.
The modern designation of Georgia in Arabic, Jurjiya stems from the Euro-
pean designation of the country, Georgia.
Sua saukuneebis arabTa warmodgenebi qarTvelTa
warmomavlobis Sesaxeb*

genealogiur Janrs mniSvnelovani adgili uWiravs Sua


saukuneebis arabul literaturaSi. islamamdeli arabuli
genealogiis mcodneni iyvnen Tavad beduinebi, romlebic
zepirad gadascemdnen TavianT codnas. arabTa didi dap-
yrobiTi omebis dros daiwyo genealogiuri masalebis Seg-
roveba-fiqsacia1 da VIII s-ის miwurulsa da IX s-is dasawyis-
Si am sferoSi gaCnda pirveli specialuri krebulebi. dap-
yrobiTma omebma arabebs daumorCila vrceli teritoria
espaneTidan indoeTamde. maTi batonobis qveS moeqca ara-
erTi xalxi, romlebTanac arabebs, maT administracias ad-
gilebze, yoveldRiuri kontaqtebi hqondaT. bunebiT cno-
bismoyvare arabebi cdilobdnen, garkveuliyvnen am xalxe-
bis warmomavlobaSi da qmnidnen maTi naTesaobis versiebs.
sxvadasxva xalxTan erTad maT ainteresebdaT qarTvelebis
warmomavloba-naTesaobac.

* pirvelad daibeWda 2009 w. – kr. samecniero paradigmebi (krebuli eZRvneba


naTela vaCnaZes). Tb., 2009, gv. 195-206.
1
islamamde gvartomobis codna arabeTSi gvarovnuli sazogadoebis yoveldRi-
uri cxovrebisaTvis aucilebeli elementi iyo. VIII s-is 40-iani wlebidan am codnam
sxva praqtikuli niuansi SeiZina. hijris 20/641 w. xalifa ‘umarma Seqmna divan al-
mukaTila, an divan al-jundi – laSqris uwyeba, romlis movaleobac iyo muslimu-
ri Temis wevrTaTvis xelfasebisa da pensiebis gacema. saamisod Sedga specialuri
reestri, romelSic pirvel adgilze idgnen mociqul muhammadis ojaxisa da misi
gvaris warmomadgenlebi; Semdeg is pirebi, romlebmac pirvelad miiRes islami; mu-
hajirebi, ansarebi da, saerTod, yvela muslimi – gvarisa da tomis mixedviT. Tana-
mimdevroba tomebisa da gvarebisa da, aqedan gamomdinare, xelfasebisa da pensiebis
odenoba ganisazRvreboda muhammadisa da islamis winaSe maTi damsaxurebis mixed-
viT. divan al-mukaTilas Seqmnam dRis wesrigSi daayena arabul tomTa genealogi-
is Seswavla da, SeiZleba iTqvas, Seasrula umniSvnelovanesi roli arabuli genea-
logiuri mecnierebis CamoyalibebaSi. П. А. Грязневич. Развитие исторического сознания
арабов (VI-VIII вв.). – Очерки истории арабской культуры, V-XV вв., М., 1982, gv. 16, 149-150; F.
Rosenthal. Nasab. – EI, vol. VII, gv. 967.
34 Ziebani

X s-is arabi istorikosi da geografi al-mas‘udi erT-erT qarTul


toms wanarebs – arab. as-sanarias arabul fesvebs uZebnida da miiCnev-
da, rom wanarebi iyvnen samxreTarabuli tomis nizar b. ma‘ad b. mudaris
tomis– ‘ukailis Stos STamomavlebi.2 sityvaSi „al-jurz~/qarTvelebi
Tanxmovnebze wertilebis gadaadgilebis gamo, arabi avtorebi am eTno-
nims, arcTu iSviaTad, aigivebdnen al-xazar/xazarebTan.3
gvaqvs iseTi SemTxvevac, roca, aseve, mcdaradaa gaigivebuli
qurj/qarTvelebi da qurd/qurTebi.4 garda amisa, xalxTa klasifi-

2
g. jafariZe. wanarTa Sesaxeb. – iv. javaxiSvilis sax. Tbilisis saxelmwifo
universitetis Sromebi, 1979, 328, gv. 29-41 (ix. amave krebulSi, gv. 83-96).
3
g. jafariZe. qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi. – saqar-
Tvelosa da qarTvelebis aRmniSvneli ucxouri da qarTuli terminologia. Tb.,
1993, gv. 124-25 (ix. amave krebulSi, gv. 11-32).
4
es Tvalsazrisi momdinareobs XIV s-is arabi enciklopedistis ibn fadl al-
lah al-‘umaris (gard. 1349 w.) erTi cnobidan, romelic samecniero literatur-
aSi, Tavdapirvelad, Sihab ad-din al-kalkaSandis (gard. 1418 w.) Txzulebis meS-
veobiT Semovida (al-kalkaSandi. subh al-a‘Sa fi sina‘aT al-inSa’, VIII, al-kahira,
1915, gv. 27; al-kalkaSandi. subh al-a‘Sa fi sina‘aT al-inSa’, I, al-kahira, 1913, gv.
369; В. Г. Тизенгаузен. Заметка Элькалкашанди о грузинах. – ЗВОИРАО, т. I, вып. 3, СПб, 1886,
gv. 208-16, 209-11; al-kalkaSandi. cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. arabulidan Tar-
gmna m. metrevelma. – armaRani. aRmosavluri mwerlobis nimuSebi. Tb., 1977, gv.
457; XIV-XV ss. arabi istorikosebi saqarTvelos Sesaxeb. arabulidan Targmna,
Sesavali, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo d. goColeiSvilma. Tb., 1988, gv. 54; g.
wereTeli. arabul-qarTuli leqsikoni. Tb., 1951, gv. 212). cnoba qurjTan da qur-
dTan dakavSirebiT gvxvdeba al-‘umaris Txzulebis „maRali terminologiis gan-
marteba~ im nawilSi, romelic exeba qarTvelTa samefos (al-‘umari. aT-Ta‘rif bi
l-mustalah aS-Sarif. misr, 1312/1894, gv. 53-55). aq saubaria qarTvelTa qveyana-
ze, hulaguianebTan da amira CobanTan qarTvelTa mefis bartilmas urTierTo-
baze, am ukanasknelis cdaze daexsna muslimTagan jvris monasteri; motanilia
saqarTvelos mefesTan egviptis sultnebis mimoweris nimuSi. al-‘umari exeba,
agreTve, qarTvelTa laSqars, romelic „hulaguianTa laSqris Zalasa da sim-
didres warmoadgens, romelsac isini endobian da eyrdnobian~ (XIV-XV ss. arabi
istorikosebi, gv. 51) da swored aq wers: „va amma ‘asqar al-qurj fa hum salibaT
din as-salib va ahl al-ba’s va n-najda minhum va iukalu fi l-muslimin al-qurd
va fi n-nasara al-qurj~ (al-‘umari. aT-Ta‘rif.., gv. 54). aRniSnul cnobaSi zmna
iukalu, romelsac ar axlavs „lahu~ („li~ windebuli+nacvalsaxeluri sufiqsi),
unda iTargmnos ara rogorc „ewodeba, romelsac hqvia saxelad~, rogorc es Cve-
ulebrivad gvxvdeba al-‘umarisa da al-kalkaSandis cnobebis rusul da qarTul
TargmanebSi (В. Г. Тизенгаузен. Заметка.., gv. 209; al-kalkaSandi. cnobebi.., gv. 457;
XIV–XV ss. arabi istorikosebi.., gv. 54), aramed „amboben, naTqvamia, iTqmis~ (g.
wereTeli. arabul-qarTuli leqsikoni, gv. 204-5). amitom, citirebuli cnoba me,
iseve rogorc d. eialons (D. Ayalon. Eunuchs, Caliphs and Sultans: A Study in Power Rela-
tionships. Jerusalem, 1999, gv. 145), ase mesmis: „da rac Seexeba qarTvelTa laSqars,
Sua saukuneebis arabTa warmodgenebi 35

kaciisa da maTi warmomavlobis gansazRvrisas, arabebi, Cveulebriv,


misdevdnen bibliur sqemas5 da avsebdnen mas.

bibliiT, rogorc cnobilia, kacobrioba noes sami vaJisgan mo-
dis. swored misgan ganStovdnen xalxebi qveyanaze warRvnis Semdeg.
bibliaSi dasaxelebulia xalxebi, romelTa mamamTavrebic gaxdnen
semi, qami da iafeti, moxazulia am xalxebis sacxovrisi geografi-
uli areali, magram – ara yvelasi. arabTa Semosevebamde karga xniT
adre romael-bizantieli avtorebisTvis Zneli ar iyo imis SemCne-
va, rom ricxvi, maT dros realurad arsebuli xalxebisa, gacilebiT
meti iyo, vidre amas biblia asaxelebda. Tu adre ara, ukve III s-idan
mainc qristiani avtorebi swavlobdnen maTi Tanamedrove xalxebis
genealogias da cdilobdnen, gaerkviaT, noes romeli vaJi iyo ma-
Ti winapari. am mxriv, arsebobda gansxvavebuli Sexedulebebi. Seiq-
mna specialuri literatura: Liber generationis hominum da Diamerismos,
romelSic dasmulia xalxTa warmomavlobis sakiTxebi. am Janris naS-
romTa ricxvs, magaliTad, miekuTvneba ipolite romaelis „qronika~,
romelic daiwera 234-235 wlebSi. mis safuZvelze V–VII saukuneebi
Seiqmna sxva 8 redaqcia, maT Soris, epifane kviprelis (gard. 403 w.)
Txzuleba.6

isini mtkiceni arian jvris sarwmunoebaSi da guladi da mamaci xalxia maTgan


[qristianTagan]. amboben: muslimebSi arian qurTebi, xolo qristianebSi – qar-
Tvelebi~. al-‘umaris mxedvelobaSi hqonda ara ori eTnonimis – qurj/qarTve-
lebisa da qurd/qurTebis igiveoba, aramed is, rom guladobiT da simamaciT mus-
limTa Soris gamorCeulni arian qurTebi (rac kargad gamoCnda 1171-1250 wlebSi,
roca egviptes ganagebda qurTuli warmoSobis aiubianTa dinastia), xolo qris-
tianTa Soris – qarTvelebi. arabi avtoris mier qarTvelTa aseT maRal Sefase-
bas, romelsac, SeiZleba iTqvas, gamorCeuli adgili ukavia qarTvelTa Sesaxeb
arab-muslimTa warmodgenebSi, im dros realuri safuZveli hqonda. qarTvelTa
samxedro SenaerTebma simamaciT Tavi gamoiCines monRolTa rigebSi, XIII s-is II
naxevridan – XIV s-is 10-iani wlebis CaTvliT, egviptis mamluqebTan ilxanebis
samxedro konfrontaciis dros.
5
arabul istoriografiaze bibliuri tradiciis gavlenis Sesaxeb ix. F. Rosen-
thal. The Influence of the Biblical Tradition on Muslim Historiography. – Historians of the Middle
East. Ed. by B. Lewis. London, 1962, gv. 36-45.
6
k. kekeliZe. xalxTa klasifikaciisa da geografiuli ganrigebis sakiTxebi
Zvel qarTul mwerlobaSi. – k. kekeliZe. etiudebi Zveli qarTuli kulturis is-
toriidan. I, Tb., 1956, gv. 168-82; К. Кекелидзе. Идея братства закавказских народов по
генеалогической схеме грузинского историка XI века Леонтия Мровели. – k. kekeliZe. eti-
udebi Zveli qarTuli kulturis istoriidan. III, Tb., 1955, gv. 96-107.
36 Ziebani

islamma miiRo samyaros Seqmnis bibliuri tradicia, aRiara ada-


mi (yuranSi adamianebi arian adamis Svilebi, misi STamomavlebi) da eva
(arab. havva’)7, noe (arab. nux), romelic iTvleba erT-erT yvelaze pa-
tivcemul mociqulad islamamde da warRvna, romelsac gadaurCa mxo-
lod noes kidobans TavSefarebuli misi axloblebi da cxovelebi.8
yuranSi ar ixseniebian saxelebiT noes/nuxis sami vaJi: semi (sam), qami
hami) da iafeti (iafisi),9 magram maT asaxeleben da aRiareben yuranis
komentatorebi, arabi istorikosebi, geografebi da sxva avtorebi.

adamisa da evas Sesaxeb islamuri warmodgenebi ix. Е. А. Резван. Адам и бану Адам
7

в Коране (К истории понятий “первочеловек” и “человечество”. – Ислам. Религия, общество,


государство. М., 1984, gv. 59-68; М. Б. Пиотровский. Творение мира и человека. – М. Б.
Пиотровский. Коранические сказания. М., 1991, gv. 37; J. Pedersen. Adam.– EI, vol. I, gv.176;
J.Eisenberg [G.Vajda].Hawwa’.– EI, vol. III. gv. 295.
8
noes Sesaxeb islamuri tradicia ix. М. Б. Пиотровский. Пророки великих ката-
строф. – М. Б. Пиотровский. Коранические сказания. М., 1991, gv. 44-54; B. Heller. Nuh.– EI,
vol. VIII, gv. 108; XIV s-is arab avtors Sams ad-din muhammad ibn abu talib ad-di-
miSkis (gard. 1327 w.) Tavis kosmografiul TxzulebaSi nuhbaT ad-dahr fi ‘aja-
ib al-barr va l-bahr/„rCeuli epoqisa xmeleTisa da zRvis saocrebaTa Sesaxeb~
(ix. Cosmographie de Chems-ed-Din Abou Abdallah Mohammed ed-Dimichqui. Texte arabe, publié
d’après l’édition commencée par M.Fraehn d’après les manuscripts de St.-Pétersbourg, de Paris, de
Leyde et de Copenhague. SPb., 1866) mohyavs romeliRac anonimuri krebulis legen-
da, romlis Tanaxmadac, warRvnis Semdeg gadarCenili yvela xalxi laparakobda
erT - „israilis~ enaze. es xalxi Segrovda erT adgilze, romelsac ewodeboda
kusa, sadac daiwyes uzarmazari nagebobis Seneba did mTaze, dedamiwis centrSi
im SemTxvevisTvis, Tu warRvna gameordeboda. am nagebobas ar hqonda sarkmlebi,
magram hqonda karebebi, romlebic Sedioda 72 savaneSi. roca yvela TavianT sa-
vaneSi gancalkevda, RamiT gaisma uflis xma da daangria kacobriobis es erTiani
sacxovrisi. amis Semdeg amovarda „Savi qari~ ise, rom, adamianebs ar SeeZloT er-
TmaneTis danaxva. TiToeul am 72 jgufs (ojaxs) qari devnida garkveuli mimar-
TulebiT da roca is Cadga, aRmoCnda, rom isini iyvnen TavianTi saxlidan Sors.
iafetianebi, magaliTad, aRmoCndnen misgan CrdiloeTiT da gaiyvnen 37 xalxad
da enad im savaneebis raodenobis mixedviT, romlebSic cxovrobdnen. semitebma,
maTda gasaocrad, aRmoaCines, rom cxovrobdnen TavianT Zvel adgilebSi, magram
gaiyvnen 19 xalxad da enad, maT mier dakavebuli savaneebis raodenobis mixedviT.
am miwas ewoda babil, rac niSnavs gadaadgilebas, gadanacvlebas. sxva legendiT,
xalxTa dayofa moxda jer kidev noes dros, romelTanac iyo adamianTa 80 wyvili.
yvela isini laparakobdnen siriulad da warmoadgendnen erT mTlian xalxs. ki-
dobnidan gamosulma noem aaSena sofeli, sadac maT SeeZloT gamoeZinaT. diliT
aRmoCnda, rom isini laparakobdnen 80 enaze da erTmaneTis ar esmodaT. mxolod
noes esmoda maTi enebisa. В. П. Демидчик. Арабская литература мамлюкского периода.
Жанр мирабилий. Душанбе. 1982, gv. 60.
9
Ippin. Sam. - EI, vol. VIII, gv. 1007; G.Vajda. Ham (Cham) – EI, vol. III, gv. 104; B. Heller
[A.Rippin]. Yafith. – EI, vol. XI, gv. 236.
Sua saukuneebis arabTa warmodgenebi 37

rogorc qristianuli, ise islamuri koncefciiT, noem dedamiwa


daunawila Tavis sam vaJs. semi, romlis STamomavlebic arian ibrahimi
resp. abrami da misi vaJi isma‘ili, arabTa winaparia. qamisgan (ham) ga-
mohyavT sudanelebi, nubielebi, eTiopelebi, zogjer, hindo-sinde-
bic da Savkaniani xalxebi. iafetis (iafis) STamomavalTa Soris arabi
avtorebi asaxeleben gogsa da magogs (iajuj va majuj), xSirad Tur-
qebsa da xazarebs, ufro iSviaTad, slavebs (sakaliba). sparselebs da
rumelebs, e.i. bizantielebs, xan ukavSireben sems da xan – iafets.
sam Zmas Soris, semituri tradiciiT, upiratesoba aSkarad sems
eniWeba, Tumca iafetis mimarT iSviaTad Cans arakeTilmosurne damo-
kidebuleba.
sxvadasxva avtorTan noes sami vaJis STamomavlebi dasaxelebu-
lia sxvadasxvanairad. xan zustad ise, rogorc bibliaSia, xan nawi-
lobriv, anda – sruliad gansxvavebulad.
saerTo raodenoba xalxebisa, romlebic qristian avtorebs ga-
mohyavdaT noes vaJebisgan, Seadgenda 72-s, Tumca ar iyo erTi azri
imis Taobaze, Tu visgan ramdeni xalxi gamovida.
noes vaJebis STamomavali xalxebis saerTo ricxvs muslimi av-
torebic, ZiriTadad, 72-iT sazRvraven. amave dros, arabul-islamu-
ri Tvalsazrisi am sakiTxze eyrdnoboda aseve yurans da hadisebs,
romelTac emateboda saerTosemitur da iranul safuZvelze war-
moqmnili gadmocemebi.10

xalxTa klasifikaciis arabul sitemebSi Cveni yuradReba miiq-
cia samxreTi kavkasiis xalxebis, kerZod, qarTvelebis adgilma.
erT-erTi pirveli arabi avtori, romelmac Camoayaliba xalxTa
warmomavlobis koncefcia da Seexo qarTvelebsac, iyo cnobili is-
torikosi da geografi abu l-munzir hiSam ibn muhammad ibn al-sa’ib
al-qalbi (daaxl. 120/837–206/820-21 ww.)11 misi koncefcia saukuneebis
manZilze gavrcelebuli da popularuli iyo arabul mwerlobaSi. ibn
al-qalbis xSirad imowmeben Sua saukuneebis avtorebi, magram mis kla-
sifikaciaSi qarTvelebis adgilze SeiZleba vimsjeloT mxolod uf-
ro gviandeli avtorebis, iakuTisa da ad-dimiSkis Sromebis mixedviT.

10
В. П. Демидчик. Арабская литература, gv. 60.
11
mis Sesaxeb ix. П. А. Грязневич. Развитие исторического сознания, gv. 146-155; W.
Atallah. al-Kalbi, I. Hisham b. Muhammad b. al-Sa’ib al-Kalbi. II. Muhammad b. al-Sa’ib al-Kalbi.
– EI, vol. IV, gv. 494.
38 Ziebani

XIII s. arabi mecnieri-enciklopedistis iakuT ibn ‘abd allah


al-hamavi ar-rumis (gard. 1229 w.) „geografiul leqsikonSi~ (mu‘jam
al-buldan) xSiradaa damowmebuli ibn al-qalbis dReisTvis dakar-
guli Txzuleba qiTab ansab al-buldan („wigni qveynebis/qalaqebis
genealogiebis Sesaxeb~), romelic, TiTqosda, igivea, rac misive iS-
Tikak al-buldan („qveynebis etimologia~).12
iakuTis TxzulebaSi motanili citatebiT Tu vimsjelebT, xal-
xebisa da qveynebis saxelwodebebi ibn al-qalbis eTnarqebis saxele-
bidan gamohyavs. aq SevCerdebiT iafetis modgmaze. ibn al-qalbis Ta-
naxmad: „Áafes ibn nuhis, - mSvidoba mas, - STamomavalTagan arian Áunani,
saklabi, ‘abdari, burjani, jurzani, farisi da ar-rumi.~13 amave dros, ibn
al-qalbi mamamisisgan – muhammad b. al-sa’ib al-qalbisgan14 miRebu-
li informaciiT aRniSnavda, rom rumi, saklabi, armina15 da afranji
Zmebia, STamomavlebi lanta (lanti, laiti) ibn qasluxim ibn Áunan ibn
Áafesisa. da rom TiToeuli maTgani mosaxleobs dedamiwis garkveul
adgilze, romelic iwodeba misi saxeliT~.16
iakuTi, mogzaurebisgan miRebuli informaciiT, wers, rom armi-
niÁa (e.i. somxeTi) ewoda am teritorias armina ibn lantas mixedviT.
amasTan, lanta avmaris Zea17 da ara qasluximisa. zemodasaxelebul
eTnarqebs ukavSirdebian bizantielebi, slavebi, somxebi, qarTvele-
bi da frankebi.

И.Ю. Крачковский. Арабская географическая литература. – И. Ю. Крачковский. Избран-


12

ные сочинения, т. IV, М.,-Л., 1957, gv. 121; ÁakuTis cnobebi saqarTvelosa da kavkasiis
Sesaxeb. nakv. I. arabuli teqsti qarTuli TargmaniTa da SesavliT gamosca e. si-
xaruliZem. Tb., 1964, gv. 020.
13
ÁakuTis cnobebi, gv. 71.
14
muhammad b. al-sa’ib al-qalbi (gard. 763 w.) iyo arabi istorikosi - tradici-
onalisti, ekzegeti da genealogisti. gadascemda cnobebs genealogiis sxvadas-
xva sakiTxTan dakavSirebiT. W. Atallah. al-Kalbi, gv. 494.
15
iakuTis Tanaxmad, „armina ibn lanta ibn avmar ibn Áafis ibn nuhi iyo pirveli,
vinc Camovida da dasaxlda iq~ (ÁakuTis cnobebi.., gv. 12), e.i. arminiÁaSi, somxeTSi.
16
ÁakuTis cnobebi.., gv. 71; XIII s. arabi kosmografi zaqaria al-kazvini am in-
formaciis avtorad asaxelebs Tavad ibn al-qalbis. Zakariya’ b. Muhammad b.
Mahmud al-Qazwini. Atar al-Bilad. Beirut. Dar Sader (uTariRo), gv. 614.
17
ÁakuTis cnobebi, gv. 12; lanta SeiZleba gaigivdes TorgomasTan (qarT.
Targamosi). avmari a.ter-gevondianis azriT, gomeria. qasluximis identifika-
cia ar xerxdeba. А. Тер-Гевондян. Армения и арабский халифат. Ереван, 1977, gv. 258;
А.Тер-Гевондян. Арабский вариант предания о происхождении армян. – Вестник Ереванского
университета (Общественные науки), 1971, #1 (на армянском яз., резюме на русском яз.),
gv.159-165.
Sua saukuneebis arabTa warmodgenebi 39

ibn al-qalbis Tanaxmad, arminas vaJebi arian ardabili18 da bai-


lakani.19 is eTnarqebi, romelTagan momdinareobs am qalaqebis saxel-
wodebebi.
CvenTvis gansakuTrebiT sainteresoa is faqti, rom, imave ibn al-
qalbis mixedviT (romelic imowmebs Sarki ibn kutamis20), Zmebi arian
jurzani da arrani – vaJebi qasluxim ibn lanta ibn iunan ibn iafis ibn
nuhisa.21
jurzani arabul wyaroebSi eTnikonia: qveyana – qarTli da xal-
xi – qarTlis mosaxleoba, qarTvelebi, iverielebi.22 ibn al-qalbis
Tanaxmad, is eTnarqicaa. eTnarq jurzans ukavSirdeba qveynisa da
xalxis saxelwodeba. arrani eTnarqia im xalxis da qveynisa, romelic
CvenTvis albaneTisa da albanelebis saxeliTaa cnobili.
ibn al-qalbis Tanaxmad, somxebis, qarTvelebisa da albanelebis
eTnarqebi axlo naTesavebi arian. arrani da jurzani Zmebia, armina
ibn lanta - maTi biZa, bailakani da ardabili – arranis da jurzanis
biZaSvilebi. yvela maTgani iafetis STamomavalia (ix. sqema I).
ibn al-qalbis Tvalsazrisi, samxreTi kavkasiis xalxebis eT-
narqebis axlo naTesaobis Sesaxeb, manamde qristianul mwerlobaSi
ar gvxvdeba. ar aris gamoricxuli, rom es Tvalsazrisi raRac saxiT
arsebobda VIII–IX saukuneebis samxreT kavkasiaSi. samwuxarod, saTa-
nado qarTuli informacia amis Taobaze ar gagvaCnia. mogvianebiT,
leonti mrovelma samxreTi kavkasiis xalxTa naTesaobis idea ufro
maRal safexurze aiyvana. misi koncefciiT, rogorc cnobilia, so-
mexTa, qarTvelTa da albanelTa eTnarqebi haosi, qarTlosi da bar-
dosi Zmebi iyvnen da STamomavlebi iafetisa.23

18
ÁakuTis cnobebi.., gv. 8.
19
iqve, gv. 37.
20
aS-Sarki ibn al-kutami (gard. daaxl. 150/787 w.) gadascemda Zvel arabul po-
ezias, arabTa ambebs (axbar), leqsikografiul, geografiul, istoriul da genea-
logiur cnobebs. W. P. Heinrichs. Al-Sharki b. al-Kutami. – EI, vol. IX, gv. 353.
21
ÁakuTis cnobebi.., gv. 42.
22
g. jafariZe. qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi, gv. 124.
23
qarTlis cxovreba, I. teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixed-
viT s. yauxCiSvilis mier. Tb., 1955, gv.3-6; a. abdalaZe, „qarTlis cxovreba~ da sa-
qarTvelo-somxeTis urTierToba. Tb., 1982.; В. Цулая. Историческая концепция гру-
зинского историка XI века Леонтия Мровели (Этнокультурный аспект). – История СССР,
1987, #4. gv. 175-85; leonti mrovelis istoriuli koncefciis Sesaxeb Catarebu-
li diskusiis Sesaxeb masalebi. ix. saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis mac-
ne, 1968, #1, gv. 317 da Smd.
40 Ziebani


ibn al-qalbi xSiradaa citirebuli Sams ad-din muhammad ibn abi
talib ad-dimiSkis (gard. 1327 w.) kosmografiul TxzulebaSi.24
Tavis genealogiur sqemas ad-dimiSki iwyebs semiti xalxebis
aRweriT. am sqemiT, noes vaJis – semisgan warmoiSvnen arabebi, spar-
selebi da rumelebi, romlebmac gainawiles dedamiwis centraluri
raionebi. iafetisgan warmodgnen iafetianebi, maT Soris, slavebi,
iajujis da majujis xalxebi. isini gansaxldnen dedamiwis aRmosav-
leTiT da CrdiloeTiT. hamisgan modian koptebi, berberebi, sudanis
xalxebi, romlebic gansaxldnen dedamiwis dasavleT da samxreT na-
wilebSi.
ad-dimiSki, Cans, icnobda ibn al-qalbis Tvalsazriss samxreTi
kavkasiis xalxebis warmomavlobis Sesaxeb, Tumca, ar moixsenia es av-
tori da ramdenadme Secvala misi informacia.
ad-dimiSkim icis lantas (igive Torgomas) sami (da ara ori) vaJi:
armina, qamaSixi da qasluximi. arminas vaJebia ardabili, dabili (dvi-
ni) da barda (bardavi). qamaSixis vaJebia: jurzani da mukani (muRani an
movakani), qasluximisa – arrani. am cnobaSi jurzanis mama qamaSixia
da ara qasluximi, magram am SemTxvevaSic samxreTi kavkasiis xalxebis
eTnarqebi (da amdenad es xalxebic) erTmaneTis naTesavebia. armina
jurzanis biZaa, Tumca, ara Cans, is jurzanis mamaze ufrosia, Tu –
umcrosi (ix. sqema II).
amrigad, ad-dimiSkis TxzulebaSi, garkveuli cvlilebiT, er-
Txel kidev gaiJRera samxreTi kavkasiis xalxebis, maT Soris, qar-
Tvelebis, iafetisgan warmomavlobis im koncefciam, romelic ekuT-
vnis ibn al-qalbis. magram arabul istoriul mwerlobaSi gvaqvs sxva
Tvalsazrisic, romelic qarTvelebs semis STamomavlad miiCnevs. da
qarTvelebisa da somxebis naTesaoba ufro maRal xarisxSi ahyavs.

gamoCenili arabi istorikosi ibn xalduni (gard. 1406 w.) Tavis
„istoriaSi~ (Ta’rix) ramdenjerme exeba qarTvelebisa da somxebis
naTesaobas. am sakiTxze arabi mematiane yuradRebas amaxvilebs ma-
Sin, roca mogviTxrobs XIII saukunis saqarTvelosa da kilikiis som-

Cosmographie de Chems-ed-Din... ed-Dimichqui. gv. 187-88, 262. genealogiuri cnobe-


24

bi gafantulia ad-dimiSkis Txzulebis sxvadasxva adgilze, gansakuTrebiT, me-9


TavSi. am naSromis kompoziciis Sesaxeb ix. В. П. Демидчик. Арабская литература.., gv.
59.
Sua saukuneebis arabTa warmodgenebi 41

xeTis istoriis sxvadasxva epizods. ase, roca ibn xalduni gadmog-


vcems jalal ad-dinis mier Tbilisis aRebas 1226 w., is mkiTxvels
aZlevs ganmartebas imis Taobaze, Tu vin arian qurjebi, e.i. qarTve-
lebi:
„es qarTvelebi (al-qurj) arian Zmebi (ixvaTun) somxebisa
(al-arman) da somxebi ki warmomavlobiT ukavSirdebian ib-
rahims, mSvidoba mas~.25
XIII s-is 70-ian wlebSi, kilikiis somxeTze egviptis mamluqTa
laSqrobis aRweris dros ibn xalduni aRniSnavs:
„es somxebi warmodgebian ibrahimis, mSvidoba mas, Zmisgan.
kamuilis Zeni arian. kamuili aris Ze nahurisa, Ze Tarahis,
romlis saxeli yuranSi Secvlilia azariT. nahuri aris
Zma ibrahimisa – mSvidoba mas. da amboben, qarTvelebi
(al-qurj) arian somxebis Zmebi da somxeTi maT miekuT-
vneba~.26
amrigad, ibn xaldunis Tanaxmad, winapari qarTvelebis/al-qurj
da somxebisa/al-arman, romlebic Zmebi arian, iyo ibrahimis (abramis)
Zmis – nahuris vaJi kamuili – STamomavali semisa. somxebi da qarTve-
lebi semis modgmisani gamodian (ix. sqema III).
Tvalsazrisi qarTvelebisa da somxebis Zmobis Sesaxeb, arc ibn
xaldunamde da arc Semdeg, arabul wyaroebSi Cven ar Segvxvedria.27
ibn al-asiris Tu an-nasavis TxzulebebSi, romlebiTac ibn xaldu-
ni sargeblobda, qarTvel-somexTa naTesaobaze saubari ar aris. ibn
xaldunis informatorma ueWvelad icoda is Tvalsazrisi qarTveli
da somexi eTnarqebis Zmobisa, romelic Camoayaliba leonti mro-
velma da saqarTveloSi iyo gavrcelebuli. rac Seexeba qarTvelTa
warmomavlobas semisgan, amis Taobaze miTiTeba gvxvdeba bizantiur
qristianul literaturaSic da eqvTime aTonelis (gard. 1028 w.) mier
Sesrulebul epifane kviprelis Txzulebis qarTul TargmanSi, ro-
melic Sevsebulia ipolite romaelis qronikidan.28

25
ibn xaldun. Ta’rix. V, baÁruT, 1968, gv. 272.
26
iqve, gv. 833, 900.
27
marTalia, IX s-is arabi istorikosi abu hanifa ad-dinavari somxebs semis
STamomavlebad acxadebs, magram is qarTvelebs ar ixseniebs. abu hanifa ad-dina-
vari. axbar at-tival. Tahkik ‘abd al-mun’im ‘amir. baRdad, 1959, gv. 3.
28
k. kekeliZe. xalxTa klasifikaciisa da geografiuli ganrigebis sakiTxebi,
gv. 168-182, 171.
42 Ziebani


xalxTa warmomavlobis Sesaxeb werdnen arabulenovani qristi-
ani mwerlebic. aRniSnul sakiTxSi maTze didia bizantiuri lite-
raturis gavlena. uaRresad iSviaTad, magram mainc, arabulenovani
qristiani avtorebi ixsenieben qarTvelebsac.
davasaxelebT X s-is aleqsandriis melqit (marTlmadidebel)
patriarqs evtixis, imave sa‘id ibn bitriks (263/877-328/940), romelic
avtoria samedicino, istoriuli da apolegetikuri naSromebisa.29
sa‘id ibn bitriki gadmoscems samyaros Seqmnis bibliur istorias. ka-
cobrioba – 72 xalxi mas, aseve, noes sami vaJidan gamohyavs. maTgan 25
semis modgmaa, 32 – qamis, xolo 15 – iafetisa. iafetis STamomavlebi
dasaxldnen tigrosidan ukidures CrdiloeTamde. maT Soris arian
jurzan/qarTvelebi da al-abxaz/afxazebi. es ukanasknelni xalxTa
sxva arabul klasifikaciebSi ar Segvxvedria. jurzanTan da abxaz-
Tan erTad iafetis modgmisa arian somxebi, frankebi, alanebi, ruse-
bi, slavebi, Turqebi, paWanikebi, gogi da magogi, xazarebi, berZnebi,
bizantielebi, dailamelebi, bulgarebi da sxv.30
sa‘id ibn bitriki ar saubrobs samxreTi kavkasiis xalxebis, maT
Soris, qarTvelebis, im axlo naTesaobaze, rasac aRniSnaven ibn al-
qalbi da ad-dimiSki. amave dros, muslimi avtorebisgan gansxvavebiT,
sa‘id ibn bitriki wers, rom iafetis modgmidan eqvs xalxs aqvs anba-
ni. es anbanebia: iunani/berZnuli, rumi/bizantiuri, armani/somxuri,
andalusi/espanuri, ifranji/frankuli, anu laTinuri da jurzani/
qarTuli.31 aRniSnuli informacia exmianeba winare xanebis qristia-

29
F. Micheau. Sa‘id b. al-Bitrik. – EI, vol. VIII, gv. 853.
30
Eutychii Patriarchae Alexandrini Annales. – Corpus Christianorum Orientalium. Scriptores Ar-
abici. Textus. Series Tertia – Tomus VII. Conjuncta Opera Ediderunt L. Cheikho, B. Carra De Vaux,
H.Zayyat. Beruti– Parisis, 1909, gv. 18.
31
Eutychii Patriarchae Alexandrini Annales, gv. 18; n. doborjginiZe, Tavis saintereso naS-
romSi (n. doborjginiZe. qristianuli istoriografia da TxuTmeti samwerlobo enis
toposi. – Jurn. literatura da sxva. agvisto, 2005, gv.190–205), romelic exeba qris-
tianul istoriografias da TxuTmeti samwerlo enis toposs, a. guTSmidis mixedviT
(A. Gutschmid. Untersüchungen über Διαμερισμός τήςγής und andere Bearbeitungen der Mosaischen Völk-
ertafel. – A.Gutschmid. Kleine Schriften,V, Leipzig, 1894, gv. 585-717, 691), asaxelebs konstanti-
nopolel episkoposs – evtuxes, romelic igive sa‘id ibn bitrikia. misi Txzulebis
laTinur versiaSi damwerloba, romelic iafetis modgmis xalxebs aqvT, xuTia (nac-
vlad eqvsisa): berZnuli (Graeca), romauli (Romana), somxuri (Armenica), qarTuli (Gu(a)
rzanica/Jarzanica), espanuri (Hispanica) (n. doborjginiZe. dasax. naSr., gv. 195-96). arabulis-
gan gansxvavebiT, frankuli (Ifranji), anu laTinuri, am versiaSi ar aris.
Sua saukuneebis arabTa warmodgenebi 43

nul mwerlobaSi gavrcelebul cnobebs anbanis mqone xalxebis Sesa-


xeb, romelTa Soris saxeldebian iberielebic. 32

xalxTa zemomotanili arabuli klasifikaciebi, romlebSic qar-
Tvelebic figurireben, dRemde ar gamxdara qarTvel mkvlevarTa yu-
radRebis sagani. miuxedavad zRaprulobisa, maT aqvT kulturul-isto-
riuli mniSvneloba. jer erTi, maTSi warmoCindeba is warmodgenebi, rom-
lebic arabebs hqondaT mezobeli xalxebis warmomavlobaze da meore,
rac ufro mniSvnelovania, am warmodgenebSi zogjer asaxulia is zepi-
ri, an werilobiTi tradiciebi da Tvalsazrisebi, rac Tavad am xalxebs
hqondaT.

sqema I
ibn al-qalbis da iakuTis Tvalsazrisi

32
n. doborjginiZe. qristianuli istoriografia, gv. 193-95.
44 Ziebani

sqema II
ad-dimiSkis Tvalsazrisi

sqema III
ibn xaldunis Tvalsazrisi
Sua saukuneebis arabTa warmodgenebi 45

MEDIEVAL ARAB VIEWS ON THE ORIGIN OF GEORGIANS

The article studies those medieval Arabic genealogical structures in which


Georgians (Arab. Jurzan, al-Kurj) are present; it is based on the data provided by
Muslim and Christian Arab authors: Hisham b. Muhammad b. al-Sa’ib b. al-Kalbi (ca
120/837-206/820-21), Sa‘id b. Bitrik (263/877-328/940), Shams al-Din Muhammad b.
Abi Talib al-Dimashki (died in 1327) and Ibn Khaldun (died in 1406).
According to the first three above-mentioned authors, who consider that mankind
is derived from Noah’s three sons (Shem/Sam, Ham and Japheth/Yafith), the Georgians
are the descendants of Japheth/Yafith.
Ibn al-Kalbi holds the view that South Caucasian peoples are related; this
conception, with certain changes, was repeаted by al-Dimashki. Japheth’s grandson
or son, Lanta (Lanti, Layti) was the father of the Armenians’ ancestor Armina and
Kaslukhim; Armina’s sons are Ardabil and Baylakan. Kaslukhim’s sons are Jurzan and
Arran. Therefore, Armina is the uncle of Jurzan, ancestor of the Georgians and Arran,
ancestor of the Albanians.
According to al-Dimashki, Lanta is the father of Armina, Kamashikh and
Kaslukhim. Armina is the father of Ardabil, Dabil/Dwin and Barda‘a, Kamashikh of
Jurzan and Mukan, and Kaslukhim of Arran. In this version too Armina is the uncle
of Jurzan, the Georgians’ ancestor. As to Ibn Khaldun, he considered the Georgians/
al-Kurj and Armenians/al-Arman to be brothers. Their ancestor was the descendant of
Shem/Sam, in particular - of Camuel (Kemuel), son of Ibrahim’s brother Nahor.
It is suggested that the Arabic views on the origin of Georgians and relations
between the South Caucasian peoples reflect those verbal or written traditions and
views that existed among the peoples of this region.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis
islamur samyaroSi*

nisba adamianis arabul-muslimuri rTuli saxelis Semadgene-


li nawilia1 da aRniSnavs pirovnebis eTnikur, religiur, po-
litikur da socialur kuTvnilebas, dabadebisa da sacxovre-
bel adgilebs. Sua saukuneebSi adamians SeiZleboda hqonoda
ramdenime nisba.2 muslimuri samyaros araerTi moRvawe Tana-
medroveebisa da momdevno TaobebisTvis swored nisbiT iyo
cnobili. Svils SeeZlo mieRo mamis nisba, magram es ar iyo sa-
valdebulo da aucilebeli.
nisbebis2 didi nawili ukavSirdeba maxlobeli da Sua aRmosavleTis
mniSvnelovan qalaqebs – dawinaurebul politikur, ekonomikur da kul-
turul centrebs (mag., baRdadi, qufa, hamadani, isfahani...). am qalaqTa
Soris figurirebs Tbilisic, romelsac arabebi Tifliss an Tafliss
uwodebdnen.3 aqedan aris nawarmoebi nisba aT-TiflÒsÒ an aT-TaflÒsÒ.

* pirvelad daibeWda 1989 w. saTauriT „muslimi moRvaweebi aT-Tiflisis nis-


biT VIII-XIV saukuneebSi~ – macne (els), 1989, #4, gv. 77-88; 1990, 1, gv. 65-78. wina-
mdebare gamocemaSi damatebiT Setanilia 11 muslimi aT-Tiflisis nisbiT: NN13,
28, 37, 38, 39, 41, 42, 43, 47, 49, 52.
1
sxva nawilebia: ‘alami – sakuTari saxeli (mag., ahmad, fatima), quniÁa – mamobi-
sa da dedobis aRmniSvneli saxeli. am SemTxvevaSi Svilis saxels win uswrebs abu
– mama, anda umm – deda (mag., abu ahmad, umm fatima). nasabi – naTesaoba, sia winapre-
bisa, sadac TiToeul maTgans win uZRvis ibn – Ze (mag., ahmad ibn ibrahim muhammad),
an binT – asuli (mag., fatima binT ahmad ibn ibrahim) da lakabi – sapatio tituli
(magaliTad, Sams ad-din, baha’ ad-davla).
2
nisba iwarmoeba „al~ artikliT (romelic sparsulSi moxsnilia) da „i~ sufiq-
siT (romelic ar aris savaldebulo, roca nisba warmodgeba profesiisgan). daw-
vrilebiT arabul-muslimuri saxelis, kerZod ki nisbas, Sesaxeb ix. H. Fleisch. ‘Ism.
– EI2, vol. IV, gv. 179; Системы личных имен у народов мира. М., 1986, gv. 45-46.
3
gvxvdeba taflÒs formac (g. wereTeli. arabul-qarTuli leqsikoni. Tb.,1951, gv.
34), romelic iSviaTad gamoiyeneba (mag., abu ‘ubaÁd. qiTab al-amval. sahhahahu va ‘al-
laka havamiSahu m. h. al-faki, al-kahira, 1934, gv. 208; o. cqitiSvili. habib ibn maslamas
„dacvis sigeli~ abu ubaidis TxzulebaSi. – macne (iaexis), 1976, #2, gv. 193, 194, 195).
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 47

nisba aT-TiflÒsÒ (aT-TaflÒsÒ) SeiZleba etarebinaT im mus-


limebs, romlebic TavianTi cxovrebis romelime epizodiT (daba-
deba, mudmivad cxovreba, droebiT moRvaweoba...) dakavSirebulni
iyvnen TbilisTan. Sua saukuneebis TbilisisTvis ki, rogorc cno-
bilia, damaxasiaTebeli iyo qristianTa da muslimTa Tanacxovre-
ba. muslimuri mosaxleoba aq gaCnda arabTa gabatonebis Semdeg4 da
gaizarda saamiros SeqmnasTan (VIII s-is 30–70-iani wlebi) erTad.
muslimebi agrZelebdnen TbilisSi cxovrebas 1122 wlis Semdegac,
roca Tbilisi gaerTianebuli saqarTvelos dedaqalaqi gaxda da
sargeblobdnen im privilegiebiT, romlebic maT miiRes qarTveli
mefeebisgan.
TbilisSi muslimebi saxldebodnen muslimuri samyaros sxvadas-
xva kuTxidan. amave dros, rigi politikuri, ekonomikuri da kultu-
ruli faqtorebisa ganapirobebda maT ukuimigraciasac. amdenad, im
pirebs, romlebic atarebdnen aT-Tiflisis nisbas, SeeZloT ecxov-
raT da emoRvawevaT rogorc TbilisSi, ise – muslimuri samyaros
sxvadasxva mxareSi.5 dRemde gamovlenili iyo ramdenime aT-Tiflisi,

arabi leqsikografebi as-saRani (gard. 1252 w.) da murTada az-zabidi (gard. 1790 w.)
ganixilavdnen TaflÒs da TiflÒs formebs. isini aRniSnavdnen, rom am sityvaSi pir-
veli Tanxmovani „T~ faThaTi, e.i. „a~-xmovniTaa, magram xalxi mas qasraTi, e. i., „i~-
xmovniT axmovanebso. rodesac is qasraTi xmovandeba sityva iqneba arabuli fi‘lilis
modelis msgavsi, magram, am msgavsebis miuxedavad, aq „T~ Zireulia, radganac sityva
Tiflis qarTulia (al-qalima jurjiÁa). xolo roca „T~ xmovandeba faThaTi, e.i., „a~-
xmovniT, maSin sityva nawarmoebia Taf‘il modelis mixedviT da arabulia (as-saRani.
al-ubab az-zahir va l-lubab al-faxir. – stambolis aia-sofias meCeTis biblioTekis
nusxa, #2703, damaskos arabuli enis akademiis fotopiri, statia fls; misive. aT-Taq-
mila va z-zaÁl va s-sila. hakkakahu m. abu l-fadl ibrahim va m.m. ‘allam, t. III, al-kahi-
ra, 1973, gv. 403; murTada az-zabidi. Taj al-‘arus, t. IV, misr, 1306, gv. 210).
4
[Addenda: Cvens xelT arsebuli yvelaze adreuli cnobiT, romelic ekuTvnis
abu l-haTim muhammad ibn hibban ibn ahmad aT-Tamimi al-busTis (gard. 354/965 w.),
TbilisSi dasaxlda abu l-kasim kais b. sa‘d b. ‘ibada al-xazraji, romelic ukve
10 wlisa emsaxureboda mociqul muhamads. sifinis brZolaSi (657 w.) iyo xalifa
‘alis mxareze – siriis gamgeblis, muavias winaaRmdeg. mogvianebiT, 58/677-78 w.
xalifa mu‘aviam is moikiTxa da abu l-kasim kais b. sa‘di gaiqca da dasaxlda Tbi-
lisSi. aq is ganmartoebiT cxovrobda da gardaicvala 85/704-5 w. ibn hibban. maSa-
hir ‘ulama’ al-amsar va a‘lam fukaha’ al-aktar. hakkakahu va vassakahu va ‘allaka
‘alaihi marzuk ‘ali ibrahim. al-mansura, 1991, gv. 101-102, #418].
5
amave dros, Tbilisel muslimebs SeeZloT etarebinaT sxva nisbebic. ix. g. ja-
fariZe. XIII saukunis Tbileli mecnieri maraRis observatoriaSi. – macne (iae-
xis), 1984, #2, gv. 99-110.
48 Ziebani

maT Soris XII s-is gamoCenili mecnieri hubaiS ibn ibrahim aT-Tif-
lisi, XIII s-is sufi poeti najm ad-din aT-Tiflisi da sxv.,6 magram, am
mxriv, jer kidev bevria gasakeTebeli. isini dasaZebni da aRsanusxa-
via Sua saukuneebis uaRresad mdidar arabul da sparsul litera-
turaSi, gansakuTrebiT ki, biografiuli da genealogiuri Janrebis
TxzulebebSi. maTi cxovrebis Seswavlam, SesaZloa, mogvces axali
masala Tbilisis istoriisaTvis, Tbilisel muslimTa kulturuli
monapovrebis, maxlobeli da Sua aRmosavleTis qalaqebTan Tbilisis
kontaqtebis Sesaxeb da sxv.
amjerad SesaZlebloba gvaqvs, warmovadginoT VIII–XIV saukune-
ebSi mcxovrebi xuT aTeulze meti aT-Tiflisi, romlebic garkveul
rols TamaSobdnen rogorc Tbilisis, ise – maxlobeli aRmosavle-
Tis politikur, ekonomikursa da kulturul cxovrebaSi.
1. ‘abd allah ibn hammad aT-Tiflisi – suniti muhaddisi
(hadisebis – mociqul muhammadis Sesaxeb gadmocemebis – profesio-
nali Semgrovebeli da mcodne). mas ixseniebs al-xatib al-baRdadi
(gard. 1071 w.)7 da as-sam‘ani (gard. 1166 w.),8 romlebic aRniSnaven, rom
misgan hadisebs gadascemda muhammad ibn baiÁan aT-Tiflisi (ix. 3). am
miTiTebis safuZvelze SeiZleba vivaraudoT, rom ‘abd allahi cxov-
robda da moRvaweobda VIII s-is Sua xanebSi.
2. busr ibn baiÁan ibn humran aT-Tiflisi – zomier SiitTa,
imamitTa me-6 imamis ja‘far as-sadikis (732-765) mimdevari. mas ixseni-
ebs Siiti istorikosi at-tusi (gard. 1067 w.), romelic mokled aRniS-
navs, rom busri dasaxlebula q. madainSi (erayi).9
3. muhammad ibn baiÁan ibn humran al-mada’ini aT-Tiflisi
– suniti muhaddisi, Zma busr ibn baiÁanisa (2). is warmoSobiT iyo Tbi-

6
e. sixaruliZe. as-sam‘anis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. – kr. saqarTvelos
istoriis aRmosavluri masalebi, wigni I, Tb., 1976, gv. 45-53; Хубaйш Тифлиси.Опи-
сание ремесел (Байан ас-сана‘ат). Перевод с персидского, введение и комментарии Г. П. Ми-
халевич, М., 1976; g. jafariZe. najm ad-din aT-Tiflisi. Sa‘ir sufi min al-karn as-
sabi‘ al-hijri. – majalla majma‘ al-luRa al-‘arabiÁa bi-dimaSk, dimaSk, 1983, t.
58, IV, gv. 795-804.
7
al-xatib al-baRdadi. Ta’rix baRdad av madinaT as-salam. t. II, misr, 1349/1931,
gv. 96.
8
as-Sam‘ani. al-Ansab, vol. III, Ed. by Abdur-Rahman b. Yahya al-Mu‘allimi al-Yamini. Haydera-
bad, 1963 (Beirut, 1980, reprinti), gv. 66; e. sixaruliZe. dasax. naSr., gv. 49.
9
at-tusi, abu ja‘far muhammad ibn al-hasan. rijal at-tusi. an-najaf,
1381/1961, gv. 160, #88.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 49

lisidan (asluhu min Tiflis).10 misi meore nisba al-mada’ini, romelsac


atarebda muhammadis mamac, aseve suniti muhaddisi baiÁan ibn humrani,11
mowmobs, rom am arabul ojaxs kavSiri hqonda erayis qalaq mada’inTan.
Tbiliseli muhammad ibn baiÁani isev baRdadSi dasaxlebula,12 rac, bu-
nebrivia, 762 wlis Semdeg unda momxdariyo. Tbilisel muslimTa uku-
migracia, rogorc Cans, xdeboda ukve VIII s-is II naxevarSi. baRdad-
Si is gadascemda hadisebs, romlebic moismina ‘abd allah ibn hammad
aT-Tiflisisgan da sxva pirTagan. esenia: hammad ibn zaÁd ibn dirham
al-azdi (gard. 179/795 w.), romelic iTvleboda Tavisi drois yvelaze
sando muhaddisad, marvan ibn Suja‘ al-jazari (gard.184/800 w.), al-
ma‘afi ibn ‘imran abu mas‘ud al-azdi13 (gard. 185/801 w.) da sxv.
4. al-fadl ibn abi kurra aT-Tamimi as-samandi aT-Tiflisi –
Siiti muhaddisi, ja‘far as-sadikis erT-erTi mimdevari. mis Sesaxeb cnobebs
gvawvdian Siiti istorikosebi: al-barki (gard. 887 an 893 w.), an-najaSi (gard.
1058 w.) da at-tusi. iyo qufeli,14 ekuTvnoda Tamimis arabul toms (saidanac
momdinareobs misi pirveli nisba). rogorc zomier SiitTa mimdevari moR-
vaweobda azerbaijanSi (an-najaSi mis meore nisbas ukavSirebs azerbaijanis
qalaq samands15), saidanac gadasula arminiaSi,16 saxalifos im provinciaSi,
romelSic Sedioda Tbilisis saamiroc. al-fadlis mesame nisba aT-Tifli-
si17 miuTiTebs, rom misi moRvaweoba TbilisTanac iyo dakavSirebuli.

10
al-xatib al-baRdadi. Ta’rix baRdad, t. II, gv.96; as-Sam‘ani, gv. 66; e. sixaruli-
Ze. dasax. naSr., gv. 47, 49-51.
11
al-xatib al-baRdadi. Ta’rix baRdad. t.VII, misr, 1349/1931, gv. 111; misive.
al-muSTabih fi r-rijal. t. II, al-kahira, 1962, gv. 248.
12
as-Sam‘ani, gv. 66.
13
al-xatib al-baRdadi. Ta’rix baRdad, t. II, gv.96; as-Sam‘ani, gv. 66. dasaxele-
bul pirTa sruli saxelebi, romelTac al-xatib al-baRdadi SemoklebiT iZle-
va da maTi gardacvalebis wlebi motanilia ibn ‘imad al-hanbalis (gard. 1678 w.)
mixedviT – SazaraT az-zahab fi axbar man zahaba, t. I, baÁruT, 1399/1979, gv. 212,
306, 308.
14
al-barki, abu ja‘far ahmad ibn abi ‘abd allah. qiTab ar-rijal. Tehran, 1342,
gv. 34.
15
an-najaSi, ahmad ibn ‘ali ibn ahmad. qiTab ar-rijal (gamocemis adgilis gare-
Se), 1317/1899-1900, gv. 237. q. samandi azerbaijanSi ver moviZieT.
16
at-tusi. rijal..., gv. 271, #12.
17
iqve. am nisbis gareSe al-fadls ixseniebs kidev erTi Siiti avtori ‘ali ibn
SahraSub al-mazandarani (gard. 1192 w.). – ma‘alim al-‘ulama fi fihrisT quTub
aS-Si‘a va asma’ al-musannifina. TaTimma qiTab al-fihrisT li l-SaÁx abi ja‘far
at-tusi. Tahkik m. s. bahr al-‘ulum, an-najaf, 1380/1961, gv. 91.
50 Ziebani

al-fadl ibn abu kurra ja‘far as-sadikis meore mimdevaria, ro-


melic aT-Tiflisis nisbas atarebda. am imams gamorCeuli adgili
uWiravs Siit imamitTa, imave ja‘farianTa (arab. ja‘fari) an Torme-
tianTa (arab. isna ‘aSari) imamebs18 Soris, iTvleba imamitTa seqtis
fuZemdeblad da, saerTod, didi avtoritetiT sargeblobda muslim
RvTismetyvelTa da samarTlismcodneTa Soris. misi rezidencia iyo
medinaSi, saidanac mWidro kavSiri hqonda damyarebuli qufasTan –
eraySi Siituri moZraobis umniSvnelovanes centrTan. ja‘faris mo-
wafeebi, romelTa ricxvi 4 aTass aRwevda, iwerdnen da avrcelebdnen
am imamis mier gadacemul hadisebs. TiToeuli misi mowafe iTvlebo-
da codnis erTi romelime dargis karg mcodned, rac saSualebas aZ-
levda imamitebs, warmatebiT ekamaTaT mowinaaRmdegeebTan da ewar-
moebinaT aliduri propaganda, rogorc medinaSi, ise – saxalifos
sxva qalaqebSi.19
ja‘far as-sadikis mimdevarTa moRvaweobis geografiuli areali
sakmaod farTo iyo. amaze, nawilobriv, metyvelebs maTi nisbebi (al-
kummi, al-hamadani, as-sijisTani, as-sairafi, al-jurjani, al-armani,
al-marandi, da sxv.), romlebic damowmebulia an-najaSisa da at-tu-
sis SromebSi.
ja‘far as-sadikis moRvaweobis dros Tbilisis saamiro Camoya-
libebisa da ganmtkicebis periodSi iyo. bunebrivia, SeiZleba vivara-
udoT, rom Siit imamTa es TvalsaCino warmomadgeneli yvela Rones

ja‘far as-sadikis Sesaxeb ix. И. П. Петрушевский. Ислам в Иране, Л., 1966, gv. 250;
18

С. М. Прозоров. Арабская историческая литература в Ираке, Иране и Средней Азии. Шиит-


ская литература, М., 1980, gv. 22; M. G. S. Hodgson. Dja‘far al-Sadik. - El2, vol. II, gv. 374-375.
19
Siituri mwerloba did yuradRebas uTmobda rogorc imamTa, ise – maT mim-
devarTa moRvaweobas. ukve ja‘far as-sadikis mimdevar mowafeTa Soris daiwera
pirveli nawarmoebebi ar-rijalis saxelwodebiT im muhaddisebis Sesaxeb, rom-
lebic gadascemdnen ja‘farTan mosmenil hadisebs (saerTod, Siitebi imowmeben
mxolod im hadisebs, romlebic alidi imamebisgan momdinareoben). TandaTano-
biT maT miemataT is pirebic, romlebic gadascemdnen ja‘faris winamorbedi da
momdevno sxva imamebis hadisebsac. ar-rijalis tipis Txzulebebidan yvelaze
mniSvnelovania at-tusisa da an-najaSis zemodasaxelebuli Sromebi. am Janris
literaturis Sesaxeb, romelic saerTod ukavSirdeba codnis garkveuli dar-
gis – ‘ilm ar-rijalis an ma‘rifaT ar-rijalis Seqmnas VIII s-is II naxevarSi. ix.
С. М. Прозоров. dasax. naSr., gv. 23-24, 40; B. Scarcia Amoretti. ‘Ilm al-Ridjal – EI2, vol. III,
gv. 1151; al-Amine, Hassan, Islamic Shi‘ite Encyclopaedia, vol. I (N. P., N. D.), gv. 84-85; Arabic
Literature to the End of the Umayyad Period, Ed. by A.F.L.Beeston, T. M. Johnstone, R. B. Serjeant
and G. R. Smith, Cambridge University Press, 1983, gv. 300-301.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 51

ixmarda, raTa Tavisi mimdevrebis meSveobiT dasayrdeni Seeqmna saxa-


lifos am sasazRvro punqtSi. ar aris gamoricxuli, rom mas am mxriv
warmatebebic hqonda. niSandoblivia is garemoeba, rom erT-erT Si-
itur hadisSi, romelic swored ja‘far as-sadiks ukavSirdeba, Tbi-
lisi yumTan da qufasTan erTad RmerTis mier gamorCeul qalaqad
aris dasaxelebuli. g. beraZe, romelmac pirvelad miaqcia yuradRe-
ba Siiti istorikosis hasan ibn muhammad al-kummis (gard. 406/1015-16
w.) TxzulebaSi Ta’rix al-kumm („yumis istoria~) dacul am hadiss20
da Semoitana is qarTul istoriografiaSi, miiCnevs, rom Tbilisis
moxsenieba ori umniSnelovanesi Siituri centris – qufasa da yumis
gverdiT, SemTxveviTi da usafuZvlo ar unda iyos. Siituri moZrao-
bis winaSe Tbilisis raRac gansakuTrebul „damsaxurebas~ Tu SeeZlo
gamoewvia da Siitebis TvalSi gaemarTlebina ja‘far as-sadikisadmi
miweril gadmocemaSi Tbilisis dasaxeleba qufisa da yumis tolfas
„RvTivkurTxeul qalaqad~.21
Siit istorikosebs aRnusxuli hyavT imamitebis is mimdevrebi, rom-
lebmac dagvitoves naSromebi, saxeldobr, hadisebis 6600 wigni (qiTab) da
400 asli (mr. usul – wyaro, originali), imamebis – muhammad al-bakirisa
(gard. 732 w.) da ja‘far as-sadikisadmi micemuli kiTxvebisa da pasuxebis
Canawerebi. am mimdevarTa Soris aris al-fadl ibn abi kurrac, romelsac,
at-tusis Tanaxmad, Seudgenia wigni (qiTab)22 hadisebis Sesaxeb. es hadisebi,
romlebic man moismina ja‘far as-sadikisagan, anda Suamaval informator-
Tagan, damowmebuli aqvT IX-X saukuneebis bevr cnobil Siit mwerals,23 rac

20
g. beraZe. Sua saukuneebis Tbilisis istoriisaTvis (erTi muslimuri gadmo-
cemis Sesaxeb). – axloaRmosavluri krebuli. Tb., 1980, gv. 54-60.
21
iqve, gv. 57.
22
at-tusi. al-fihrisT. sahhahahu va ‘allaka ‘alaÁhi al-‘alama as-saiÁd m. s.
al-bahr al-‘ulum. an-najaf, 1356/1937, gv. 125, #55.
23
at-tusis (al-fihrisT, gv.125; rijal, gv. 489) Tanaxmad, jaWvi im muhaddise-
bisa, romlebic al-fadlisgan gadascemdnen, ase gamoiyureba: husaÁn ibn sa‘id ibn
hammad al-ahvazi (IX s.), cnobili Siiti fakihi (samarTlismcodne), fikhis Sesaxeb
30 Sromis avtori, imamebis: ‘ali ar-ridas (gard. 818 w.) da muhammad al-javvadis
(gard. 835 w.) mimdevari – ibrahim ibn sulaÁman ibn ‘abd allah an-nihmi abu l-ishak
al-xazzazi al-qufi (gard. 883 w.), muhaddisi, istorikosi da literatori, avto-
ri Sromisa qiTab ar-rijal man rava ‘an as-sadik („wigni as-sadikisgan hadisebis
gadamcemTa Sesaxeb~) – humaÁd ibn ziÁad ibn hammad abu l-kasim ad-dihkan al-qufi
(gard. 922 w.), cnobili mecnieri, muhaddisi da biografi. an-najjaSis Tanaxmad
(ar-rijal, gv. 237), jaWvi im pirebisa, romlebic gadascemdnen hadisebs al-fad-
lisgan, aseTia: Sarif ibn sabik aT-Tiflisi (IX s.) – ‘ali ibn ishak ibn ‘imadi (IX s.)
52 Ziebani

mowmobs, rom al-fadl ibn abi kurra sando muhaddisad iTvleboda.


5. abu muhhamad Sarif ibn sabik aT-Tiflisi – VIII s-is II
naxevrisa da XI s-is dasawyisis Siiti muhaddisi, Siit istorikosTa
(an-najaSi, at-tusi da sxv.) Tanaxmad, al-fadl ibn abu kurras mimde-
vari. warmoSobiT iyo aseve qufeli, romelic Semdeg gadasula Tbi-
lisSi.24 is avtoria hadisebis wignisa (qiTab), romelsac imowmebdnen
IX-XII saukuneebis cnobili Siiti avtorebi.25
6. abu muhhamad al-hasan aT-Tiflisi – Siiti muhaddisi,
imamebis: musa al-qazimis (gard. 799 w.) da ‘ali ar-ridas (gard. 818 w.)
mimdevari.26
7. ishak ibn isma‘il ibn Su‘aÁb aT-Tiflisi al-‘umavi –
Tbilisis arabi amira27 (daaxl. 817-853), Su‘aÁbianTa sagvareulodan,

– muhammad ibn ahmad al-qilabi (IX s.) – ahmad ibn muhammad ibn sa‘idi, igive ibn ‘uk-
da (gard. 944 w.), cnobili biografi, istorikosi, Siituri gadacemebis Semkrebi
da mcodne – muhammad ibn ja‘far ibn batta abu ja‘far al-kummi (X s.), didi avto-
ritetis mqone qufeli muhaddisi. yvela dasaxelebuli pirebis sruli saxelebi,
romelTac an-najaSi da at-tusi SemoklebiT iZlevian, aRdgenilia s. prozoro-
vis mixedviT (С. М. Прозоров. dasax. naSr., gv. 90, 104, 127, 133, 136, 175).
24
an-najaSi, gv. 148; at-tusi. rijal, gv. 476, #3; misive. al-fihrisT, gv. 82,
#344; al-qaSSi. rijal al-qaSSi. qarbala (TariRis gareSe), gv. 292, #183; ‘ali ibn
SahraSub al-mazandarani, gv. 91; Sdr. al-‘amili. a‘Áan aS-Si‘a, t. VII, naw. I, dimaSk,
1938, gv. 185, #919; at-tusi Sarifs asaxelebs im pirTa Soris, romlebic ar ga-
dascemdnen hadisebs romelime imamisgan. rogorc Cans, mas ar mousmenia imamiti
imamebisTvis da iyenebda sxva muhaddisebis, maT Soris al-fadl ibn abu kurras
informacias. mis kidev erT informators – hammad as-samandaris asaxelebs al-
qaSSi (rijal, 292).
25
an-najaSis Tanaxmad (ar-rijal, gv. 148), jaWvi muhaddisebisa, romlebic imow-
mebdnen am wigns, aseTia: mu‘aviÁa ibn haqim ad-duhni (XI s.) – muhammad al-barki
(gard. 835 w.) – misi vaJi, gamoCenili Siiti mecnieri da enciklopedisti abu ‘abd
allah ahmad ibn muhammad al-barki (gard. 887 an 893 w.) – al-hasan ibn hamza al-‘ala-
vi at-tabari (gard. 969 w.). miuxedavad amisa, ibn davud al-hilli (gard. 1339 w.) aR-
niSnavs, rom Sarifi iyo susti (da‘if) muhaddisi (al-hilli, ‘ali ibn davud. qiTab
ar-rijal. Tehran, 1342/1923-24, gv. 461, 225).
26
at-tusi. rijal, gv. 397, #17; al-hilli. gv. 569,#28. Siizmis istoriis mkvlev-
ris al-‘amilis Tanaxmad, abu muhammadi aris igive al-hasan ibn nadr al-armani
(a‘Áan aS-Si‘a, t. 2, dimaSk, 1365/1946, gv.124, #4021; t. 23, gv. 351-364, #4652), mag-
ram sxva raime damatebiT cnobas am pirovnebis Sesaxeb ar iZleva.
27
ishaki qarTul wyaroebSi moxseniebulia rogorc sahak (saak) ismaelis Ze (ma-
tiane qarTlisa. qarTlis cxovreba. teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnawe-
ris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, t. I, Tb., 1955, gv. 255-256). aT-Tiflisis nisbiT
mas asaxelebs al-ia‘kubi (Ta’rix al-ia‘kubi, II, baÁruT (TariRis gareSe), gv. 464,
al-umavis nisbiT ki – as-safadi (Das Biografische Lexicon des Salah ad-din Halil ibn Aibak
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 53

romlis warmomadgenlebic, rogorc fiqroben, VIII s-is 30-iani wle-


bidan imyofebodnen TbilisSi. is araerTgzis ganudga abasian xali-
febs da, miuxedavad damsjeli eqspediciiebisa, romlebic mis winaaR-
mdeg igzavneboda, didxans SeinarCuna Zalaufleba.
is haks kav Si ri hqon da ka xe Tis sam Tav ro sa da af xaz Ta sa me fos
gam geb leb Tan, co lad hyav da sa ri ris (avar Ta, Crd. da Res tan Si)
mflo be lis asu li. da axl. 837 w. man va nan dSi (som xe Ti) da a mar cxa
im pe ra tor Te o fi les (829-842) mi er ga mog zav ni li bi zan ti el Ta
laS qa ri. 853 wlis 5 ag vis tos xa li fa mu Ta va qi lis sar dal ma bu-
Ra-Tur qma ai Ro Tbi li si, xelT ig do da sik vdi liT da sa ja ur Ci
ami ra.28
8. hamza mulahhin ibn ‘ali aT-Tiflisi – alidi. xalifa
‘alis (656-661) vaJis – husaÁnis (gard. 680 w.) pirdapiri STamomavali

as-Safadi. Teil 8, Hrsg. von N. Y. Najm. Wiesbaden, 1971, gv. 404). es ukanaskneli nisba gan-
pirobebulia imiT, rom ishaki (an misi winapari) iyo omaianTa mavali (klienti),
Tumca al-mas‘udi imis SesaZleblobasac uSvebda, rom is kureiSTa tomis omaian-
Ta sagvareulos ekuTvnoda. muruj az-zahab, va ma‘adin al-javhar. al-juz’ al-
avval, baÁruT, 1979, gv. 227.
28
ishak ibn isma‘ilis moRvaweobis Sesaxeb ix. matiane qarTlisa. gv. 255-256; al-
ia‘kubi, gv. 464, 475, 481, 489-490; al-balazuri. fuTuh al-buldan, baÁruT, 1978,
gv. 212. At-Tabari. Tarikh at-Tabari vol. IX, Ed. critique M. A. F. Ibrahim. Le Caire, 1976, gv. 192-
193; В. Ф. Минорский. История Ширвана и Дербенда. М., 1961, gv. 46; [Абу Бакр Мухаммад
ас-Сули. Китаб ал-аврак (Книга листов). Критический текст и перевод на русский язык В. И.
Беляева и А. Б. Халидова. Предисловие, примечания и указатели А. Б. Халидова, СПб, 1998,
gv. 46, 65, 106]; misi saxeli Sevida arabul poeziaSi, moxsenebulia poet ‘ali ibn
jahmis erT kasidaSi, romelic am poetma Tbilisis aRebasTan da ishakis sikvdil-
Tan dakavSirebiT miuZRvna xalifa muTavaqils (divan ‘ali ibn jahm. ‘ana bi-Tahki-
kihi x. mardam biq, dimaSk, 1949, gv. 174-175, #84; В. Минорский. История.., gv. 82). am
leqsis pirveli striqonebi, poetis dausaxeleblad, suRdabilis aRweris dros,
motanilia ÁakuTis geografiul leqsikonSi (ÁakuTis cnobebi saqarTvelosa da
kavkasiis Sesaxeb. nakv. I, arabuli teqsti, qarTuli TargmaniTa da SesavliT ga-
mosca e. sixaruliZem, Tb., 1964, gv. 71). qarTul da ucxour samecniero litera-
turaSi ishak ibn isma‘ilis Sesaxeb bevri ram aris dawerili. davasaxelebT zogi-
erTs: a. menTeSaSvili. buRa Turqis laSqroba saqarTveloSi. – Tsu studentTa
samecniero Sromebis krebuli, 1955, #7, gv. 127-134; e. sixaruliZe. erTi cnoba
Tbilisis amira ishak ibn ismailis Sesaxeb. – Tsu Sromebi. aRmosavleTmcodneo-
ba),1976, t. 180, gv. 139-143; d. niniZe. bagrationTa sagvareulos istoriuli qro-
nologiidan – daTariReba „mohamedis gamoCinebis~ mixedviT. – istoriul-poli-
tikuri Ziebani, krebuli II, Tb., 1993, gv. 12-14; m. lorTqifaniZe. Тбилисский эмират.
– ОИГ, т. II, Тб., 1988, gv. 344-348; V. Minorsky. Tiflis. – E.J. Brill’s First Encyclopaedia of Islam,
1913–1936. vol. VIII, Leiden-New York-Köbenhaven, 1987, gv. 753; M. Canard. Les principalités
Arabes d’Arménie. – RÉA, nouvelle série, t. XI, Paris, 1975-1976, gv. 201-204.
54 Ziebani

(me-7 Taoba). mas ixseniebs Siiti genealogisti ibn ‘inaba (gard. 1424
w.).29 marTalia, is ar miuTiTebs hamzas moRvaweobis xanas, magram aR-
niSnavs, rom misi mama ‘ali ad-dinavari iyo imam muhammad al-javvadis
(812-832) Tanamedrove, romlis brZanebiTac damkvidrda q. dinavar-
Si.30 am cnobis mixedviT, hamza ibn ‘ali aT-Tiflisi IX s-is Sua xanebSi
cxovrobda.
9. abu ja‘far muhammad al-asRar aT-Tiflisi – alidi. ham-
za aT-Tiflisis vaJi. mas ixseniebs XI s-is Siiti genealogisti ibn ta-
bataba,31 romelic aRniSnavs, rom muhammadi damkvidrebula k. Tinnisze
(xmelTaSua zRvaSi damietasa da faramas Soris), rac kalmismieri Sec-
doma unda iyos, avtori zogjer wers Tinniss – Tiflisis nacvlad da
piriqiT.32
alidebis kavSirebi TbilisTan, rac dRemde ucnobi iyo, ar SeiZ-
leba interess ar iwvevdes.
VIII-X saukuneebSi xalifa ‘alis vaJebis hasanis, husainisa da ‘ab-
basis mravalricxovani STamomavlebi, romlebic opoziciaSi edgnen
jer omaianebs, Semdeg ki abasianebs, rogorc cnobilia, daifantnen
da dasaxldnen Crd. afrikaSi, maxlobeli da Sua aRmosavleTis qvey-
nebSi. omaianebi, bunebrivia, ar endobodnen loialurad ganwyobil
alidebsac ki, ar aZlevdnen maT saxelmwifo Tanamdebobebs da sicoc-
xles uswrafavdnen yvelaze saxifaToebs. ZiriTadad amave politi-
kas atarebdnen abaselebic, romlebic, Tavdapirvelad, Zalauflebis
ganmtkicebis mizniT, dauaxlovdnen alidebs. Tavis mxriv, hasanisa da
husainis STamomavlebi xSirad awyobdnen xolme ajanyebebs centra-
luri xelisuflebis winaaRmdeg da zogjer axerxebdnen kidevac Za-

ibn ‘inaba. ‘umda at-talib fi ansab abi talib. an-najaf, 1381/1961, gv. 345.
29

30
iqve.
31
ibn tabataba, abu isma‘il ibrahim ibn nasir. munTakilaT at-talibiÁa, Tah-
kik m. m. al-xurasan, an-najaf, 1388/1968, gv. 66. nisbis gareSe am pirovnebas asa-
xelebs ibn ‘inaba (gv. 345). ibn tabatabas abu ja‘far muhammadis genealogiaSi
gamotovebuli aqvs misi mamis saxeli (gv 102). Tanamedrove arab mkvlevars u.
r. qahhalas Tavis avtorTa leqsikonSi (mu‘jam al-mu’allifina, t. XI, dimaSk,
1960, gv. 174-175) aT-Tiflisis nisbiT Seaqvs hamzas da muhammadis erT-erTi
STamomavali, genealogisti muhammad ibn al-muhassini (gard. 1087 w.), magram
qahhalas mier dasaxelebuli wyaro (ix. at-tahrani, aRa buzurg. tabakaT a‘lam
aS-Si‘a va huva an-nabis fi l-karn al-xamis. baÁruT, 1971, gv. 183) am nisbas ar
iZleva.
32
ibn tabataba, gv. 101-102, 371 (gamomcemlis komentari). msgavsi aRrevebis Se-
saxeb ix. qvemoT, Sen. 34.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 55

lauflebis xelSi Cagdebas (mag., maRribSi, hijazSi, iemenSi, tabaris-


tanSi, deilamSi, jurjanSi...).33
Siitur literaturaSi alidebis STamomavlobas gansakuTrebu-
li yuradReba eTmoba. Sedgenilia alidebis ganStoebaTa genealo-
giebi, aRnusxulia maTi gavrcelebis, damkvidrebisa da aRsrulebis
adgilebi. hamzasa da misi vaJis TbilisSi damkvidreba, rac swored
am tipis TxzulebebSia fiqsirebuli, imamitTa politikiT unda iyos
ganpirobebuli. am varaudis safuZvels iZleva hamzas mamis – ‘ali ad-
dinavaris kavSiri me-9 imamTan, muhammad al-javvadTan. muhammad ibn
hamzas STamomavlebi, SesaZloa, aRar cxovrobdnen TbilisSi. cnobi-
lia, rom misi erTi vaJi ‘ali hadusa gadasaxlebula baRdads.34
Tbilisis mimarT SiitTa interesebis sailustraciod Siituri li-
teraturidan SeiZleba kidev ramdenime faqti moviyvanoT. ibn tabatabas
Tanaxmad, TbilisSi damkvidrebulan ‘alis vaJis ‘abbasis SvilTaSvilis
kasim ibn kasimis STamomavlebi,35 albaT IX s-is miwurulsa Tu X s-is da-
sawyisSi. sxva cnobiT, romelic abu l-faraj al-isbahanis miekuTvneba,
xalifa al-mukTadiris (908-932) dros, araugvianes 925 wlisa, TbilisSi
mouklavT erTi alidi – husain ibn ‘ali,36 romelic iyo pirdapiri STa-

33
alidebis Sesaxeb ix. C1. Huart. Alids. – Shorter Encyclopaedia of Islam. Leiden, 1961,
gv. 32-33; B.Lewis. Alids. – EI2 , vol. I, gv. 402.
34
ibn tabataba, gv. 66.
35
iqve, gv. 102. avtori aqac SecdomiT wers Tinniss – Tiflisis nacvlad. munTakilaT
at-talibiÁas gamomcemeli al-xurasani Seix muhammad ibn abu ja‘far al-‘ubaÁdlis
(gard. 437/1045-46 w.) Txzulebaze Tahzib al-ansab („genealogiaTa Semokleba~) day-
rdnobiT miuTiTebs (gv. 88, Sen. 2), rom kasim ibn kasimis STamomavlebi swored Tbilis-
Si da, garda amisa, maraRasa da bardavSic damkvidrebulan. ibn tabataba sxva SemTxve-
vaSi aRniSnavs, rom TbilisSi dasaxlebula ‘alis vaJis – hasanis STamomavalTa ori
Stoc (gv. 101). magram maTi moRvaweoba sinamdvileSi dakavSirebuli iyo iemenTan da
egviptesTan, kerZod ki, kunZul TinnisTan (al-xurasanis Sen. gv. 371). Tbilisisa da
Tinnisis, da maTgan nawarmoebi nisbebis aRreva gvxvdeba sxva SromebSic. mag. ibn TaR-
ri birdi (gard. 1470 w.) Tavis TxzulebaSi an-nujum az-zahir fi muluq misr va l-ka-
hira ixseniebs cnobili Teologis abu l-hasan ‘ali ad-daraktinis maswavlebels abu
baqr muhammad ibn ‘ali aT-Tiflisis (gard. 369/979-80 w.) (Abu l-Mahasin ibn Taghri Birdi’s
Annals entitled an-Nujum az-zahira.., vol. II, pt. 2, № 3, Ed. by W. Popper. Berkeley, 1912, gv. 26), ro-
melic sinamdvileSi cnobili iyo aT-Tinnisis nisbiT. ibn TaRri birdi. an-nujum az-
zahira fi muluq misr va al-kahira, t. IV, al-kahira, 1383/1963, gv. 137, Sen. 1; ibn ‘imad
al-hanbali. SazaraT az-zahab fi axbar man zahaba, t. III, baÁruT, 1399/1979, gv. 70.
36
al-isbahani, abu l-faraj. makaTil at-talibina. Sarh va Tahkik a.sakir, al-
kahira, 1368/1949, gv. 709. am naSromSi, romelic dasrulda 925 w., aRniSnulia, rom
husaini mouklavs xalxs, romelsac ewodeboda as-safariÁa. vfiqrobT, rom aq un-
da iyos as-sanariÁa, e.i. wanarebi.
56 Ziebani

momavali ja‘far as-sadikis vaJis – isma‘ilisa. am isma‘ilisgan ki, ro-


gorc cnobilia, saTaves iRebs Siizmis ukiduresi seqta – ismailitoba.
amrigad, VIII-X saukuneebSi Tbilisis kavSirebi rogorc zomier,
ise ukidures SiizmTan (damatebiT ix. #14) – aSkaraa. magram masale-
bis simcire mainc ar iZleva saSualebas, zustad ganvsazRvroT am pe-
riodis TbilisSi Siituri moZraobis roli da mniSvneloba.
SeiZleba davuSvaT, rom islamis qveynebis umetesobis msgavsad,
Siitebi TbilisSic Seadgendnen aqtiurad moqmed umciresobas. yo-
vel SemTxvevaSi, X s-is Sua xanebSi, ibn haukalis Tanaxmad, Tbilisis
misaxleoba (misi muslimuri nawili) wminda sunas, e.i. orTodoqsalu-
ri islamis momdevari iyo.37 aseve sunitia, rogorc vnaxavT, aT-Tif-
lisiebis didi umravlesobac.
10. abu l-kasim ‘isa ar-rakki aT-Tiflisi – eqimi da astro-
logi. moRvaweobda siriaSi hamdanian saif ad-davlasa (945–967) da
baRdadSi buveihel adud ad-davlas (977-982) karze. ibn abu usaÁbi‘as
(gard. 1270 w.) Tanaxmad, Targmnida siriulidan arabulad da iyo „Ta-
visi drois cnobili eqimi da saeqimo xelobis WeSmariti mcodne~.38 av-
toria Sromisa at-tibb („medicina~).39

37
e. sixaruliZe. ibn haukali Tbilisis Sesaxeb. – kr. saqarTvelos istoriis
aRmosavluri masalebi. wigni I, Tb., 1976, gv. 36.
38
ibn abi usaÁbi‘a. ‘uÁun al-anba’ fi tabakaT al-atibba’. t. II, 1299/1882, gv.140.
damatebiT mis Sesaxeb ix. ibn al-kalanisi. Ta’rix dimaSk. bi-Tahkik s. zaqqar, di-
maSk, 1403/1983, gv. 66; Ibn al-Qifti’s Ta’rih al-Hukama’. Auf Grund der Vorarbeiten Aug. Mül-
ler’s. Hrsg. J. Lippert. Leipzig, 1903, gv. 250 (aq ‘isa ar-rakkis nisbad dasaxelebulia an-
nafisi); H. Zuter. Die Mathematiker und Astronomen der Araber und ihre Werke. Abhandlungen
für Geschichte der Mathematischen Wissenschaften. Hrsg. M. Cantor, 10, Leipzig, 1900, gv. 61; Г.
П. Матвиевская, Б. А. Розенфельд. Математики и астрономы мусульманского средневековья
и их труды (VIII – XVIII вв.), 2, М., 1983, gv. 156, №133.
39
И. К. Эфендиев. История медицины в Азербайджане с древнейших времен до конца XIX
века. Баку, 1964, gv. 72 (mkvlevrebi aRniSnaven, rom ‘isa ar-rakki iyo astronomiis
mcodne). i. efendievis Tanaxmad, ‘isa ar-rakki (ur-raggi) siriulidan naTargmn
samedicino naSromebs amdidrebda Tavisi komentarebiT, rac gamoixateboda ma-
salis kritikul analizsa da sakuTari pozitiuri Sexedulebebis gadmocemaSi
(И. К. Эфендиев. dasax. naSr., gv. 72). mkvlevari ‘isa ar-rakkis azerbaijanel eqimTa
Soris asaxelebs da mis naSroms – at-tibbs miiCnevs „X s-Si azerbaijanis medi-
cinis mdgomareobis amsaxvel Cvenamde moRweul pirvel Zeglad~. samwuxarod, i.
efendievi ar miuTiTebs Tavisi informaciis wyaros da arc imas, Tu sad aris da-
culi at-tibb. aRvniSnavT, rom es Txzuleba ucnobi darCa k. brokelmanisa da f.
sezginisaTvis. qarTvel mkvlevarTagan ‘isa ar-rakki aT-Tiflisis (i. efendievze
dayrdnobiT) pirvelad Seexo g. ficxelauri. Г. З. Фицхелаури. Медицина и выдающи-
еся медики средневекового Востока. Тб., 1982, gv. 163-164.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 57

11. abu l-kasim sabiT ibn bundar ibn asad aT-Tiflisi –


suniti muhaddisi (IX-X ss.?). mas ixseniebs cnobili fakihi da sufi
abu nu‘aim al-isbahani40 (gard. 1038 w.).
12. abu ‘abd allah isma‘il ibn muhammad ibn humaÁd aT-
Tajir an-naÁsaburi aT-Tiflisi – nisbebis mixedviT iyo did-
vaWari da, Cans, kavSiri hqonda rogorc TbilisTan, ise – niSaburTan
(irani). daibada 373/982-83 w.,41 gardacvalebis weli ucnobia.
13. abu sahl ‘abd al-mun‘im ibn ‘ali ibn nuh aT-Tiflisi
– erT-erTi maswavlebeli saxelganTqmuli muslimi mecnieris abu
r-raihan al-birunisa – Raznadan (gard. 1048 w.). wigni indoeTis Sesa-
xeb al-birunim dawera Tavisi maswavleblis TxovniT da rCeviT.42
14. abu muhammad al-hasan ibn bundar aT-Tiflisi – Siiti
literatori (adib) da gramatikosi X s-is miwurulsa da XI s-is dasaw-
yisSi. ibn al-kiftis Tanaxmad,43 al-hasan ibn bundari 50 weli Seiswavli-
da literaturasa da arabuls, rac moixsenia Tavis wignSi al-manakib va
l-masalib („saqebari da saZraxi Tvisebebi~). es wigni mas Seudgenia amira
‘ali ibn ja‘farisTvis, romelic, lakabis – al-muzaffar (gamarjvebu-
li) da quniis – abu l-hasan – mixedviT, unda iyos Tbilisis ja‘farianTa
sagvareulos amira X s-is miwurulsa da XI s-is pirvel mesamedSi.44
ibn al-kiftis Tanaxmad, al-hasan ibn bundari iyo ukiduresi Sii-

40
Abu Nu‘aim. Geschichte Isbahans. Nach der Leidener Handschriften hrsg. von. S. Dedering.
Bd. I, Leiden, 1931, gv. 240-241. abu nu‘aÁmi asaxelebs ramdenime muhaddiss (magali-
Tad, hamid ar-raffa, hamid ibn muhammad al-haravi...), romelTac eyrdnoboda
sabiTi. maTi moRvaweobis xanis gansazRvra, rasac amJamad ver vaxerxebT, saSua-
lebas mogvcemda ufro zustad dagvedgina sabiT ibn bundaris cxovrebis droc.
41
The Histories of Nishapur. Ed. by. R. N. Frye. Harvard Oriental Series, The Hague, 1965, gv.
40a.
42
Абу Рейхан Бируни. Индия. Избранные произведения, т. 2, перевод А.Б. Халидова и Ю.Н.
Завадовского, под редакцией В. И. Беляева, комментарии В. Г. Эрмана и Б. Халидова, 1963, gv.
58-59; П. Г. Булгаков. Жизнь и труды Беруни. Ташкент, 1971, gv. 201.
43
ibn al-kifti. inbah ar-ruvaT ‘ala anbah an-nuhaT. bi-Tahkik m. abu l-fadl
ibrahim, t. I, al-kahira, 1339/1950, gv. 290, 168.
44
zemoxsenebuli lakabiTa da quniiT ‘ali ibn ja‘fari ixsenieba monetebze (d.
kapanaZe. X saukunis Tbiluri drama ali ben jafarisa. – saqarTvelos saxelmwi-
fo muzeumis moambe. 1944, t. XII-B, gv. 185; misive. Клад монет начала XI в. Тбилиского
эмира Али ибн Джафара. – ЭВ, т. XIV, 1961, gv. 74; D. Lang. Studies in the Numismatic History
of Georgia in Transcaucasia (ANS NNM, No. 130). New York, 1955, gv. 14-15. ibn al-kiftis
inbah ar-ruvaTis gamomcemeli abu l-fadl ibrahimi am Txzulebis saZieblebSi
(t. IV, gv. 258) amira ‘ali ibn ja‘fars arasworad aigivebs niSaburel literator-
Tan (adib) ali ibn ja‘far al-qaTib abu l-hasan al-farisi an-nahavi aS-Sa‘irisTan.
58 Ziebani

ti Tavis mxareSi (qana Si‘an muRaliÁan fi vilaÁaTihi), avtori vrceli


kasidebisa Siizmisa da Siiti imamebis Sesaxeb, romlebic ar gamoir-
Ceodnen poeturi RirsebebiT. mas dauweria didi traqtati al-mu-
faxara va l-muqasara/„trabaxi da layboba~ gamoCenili arabi poete-
bis al-muTanabis (gard. 965 w.) da ibn ar-rumis (gard. 896 w.) poezia-
Si.45 garda amisa, mas ekuTvnoda kidev erTi traqtati al-musabakaT
al-musaraka („plagiatobis Sejibri~), sadac aCvena, Tu ra aiRo da ra
isesxa (axaza) al-muTanabim winamorbed poetTagan. is iyo am sakiTxis
mcodne da, saerTod, specialisti (xabir) poeziisa da poeturi moti-
vebis (ma‘ani) kritikisa.
ibn al-kiftis am cnobidan gamomdinare, al-hasan ibn bundari,
romlis TbilisSi moRvaweobac eWvs ar unda iwvevdes, iyo arabuli
poeziis, kerZod, ibn ar-rumisa da al-muTanabis Semoqmedebis mkvle-
vari. is miekuTvneba im arab filologTa ricxvs, romlebic swavlob-
dnen poetur nasesxobebs arabi poetebis, maT Soris, al-muTanabis
leqsebSi. am problemis Seswavla saxalifoSi daiwyo VIII s-is meore
naxevridan da mniSvnelovani adgili daikava arabul filologiur
mecnierebaSi IX s-Si.46 poetur nasesxobaTa Teorias bevrma avtorma
miuZRvna Sromebi.47 samwuxarod, al-hasan ibn bundaris wignebi ar Se-
monaxula. misi saxeli48 ucnobi iyo ukve haji xalifasaTvis (XVII s.)
da ucnobi darCa im Tanamedrove mkvlevrebisTvisac, romlebic swav-
lobdnen poetur nasesxobebs al-muTanabis poeziaSi.49

45
ibn al-kifti. inbah..., gv. 190.
46
arabul poeziaSi poetur nasesxobaTa (an plagiatis) Sesaxeb ix. Su‘aÁb, mu-
hammad ‘abd ar-rahman. al-muTannabi baÁna nakidaÁhi fi l-kadim va l-hadis. misr,
1962, gv. 181-226 (Tavi III, $1, „literaturuli nasesxobebi~); А. Б. Куделин. Средневе-
ковая арабская поэтика (вторая половина VIII-XI вв.). М., 1983, gv.100-123.
47
magaliTad, as-sahab ibn ‘abbadi (gard. 995 w.), al-xaTimi (gard. 995 w.), ibn vaki‘
aT-Tinnisi (gard. 1003 w.), muhammad al-amidi (gard. 1042 w.) da sxv. maT Sesaxeb ix.
А. Б. Куделин. dasax. naSr., gv. 101-102.
48
al-hasan ibn bundar aT-Tiflisis Sesaxeb ibn al-kiftiseuli cnobebis Se-
moklebuli versia moipoveba ibn maqTumis (gard. 1348 w.) TxzulebaSi Talxis al-
axbar al-luRaviina („enaTmecnierTa mokle ambebi~), romlis avtografic dacu-
lia kairos erovnul biblioTekaSi (dar al-quTub al-vataniÁa. Ta’rix TaÁmur,
#3069, gv. 52). CvenTvis saintereso adgili am Txzulebidan gadaiRo da mogvawo-
da Tsu-s ufrosma maswavlebelma, egviptelma ‘abd ar-raufma.
49
magaliTad, Su‘aÁb. dasax. naSr., gv. 181-226; А. Б. Куделин. dasax. naSr., gv. 100–
123; R. Blacher. Un poète arabe du IVé siècle de I’Hégire (X siècle de J.-C. ), Abou-t-Tayyib al-
Motanabbi. Essai d’histoire litterature. Paris, 1935.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 59

15. ahmad ibn muhammad aT-Tiflisi – am pirovnebis profesia


ucnobia. misi mavla (klienti), muhammad ibn ikbalis deda, romelic
gardaicvala 472 w. 24 rajabs (1028 w. 20 ianvari), moxsenebulia sam-
xreT arabeTSi aRmoCenili erTi saflavis qvis epitafiaSi.50
16. al-‘arif bi-llah abu baqr muhammad ibn isma‘il ibn
muhammad ibn biTun ibn as-sari aT-Tiflisi an-naÁsaburi
as-sufi – Safiiti fakihi, muhaddisi, mukri (yuranis mkiTxveli), su-
fi, imami. mis Sesaxeb mogviTxroben as-sam‘ani, az-zahabi (gard. 1348
w.) da sxva arabi avtorebi.51 daibada 400 w. rajabSi (1010 w. Teberva-
li-marti) TbilisSi. mamamisi dasaxlebula niSaburSi da muhammads
swored aq unda mieRo ganaTleba. misi maswavleblebi iyvnen abu ta-
hir muhammad ibn mahmiS az-ziÁadi (gard. 410/1019 w.), ‘abd allah ibn
iusuf ibn babavaÁhi (gard. 409/1018-19 w.), ibn ‘abd ar-rahman as-sula-
mi (gard. 412/1021-22 w.)52 – cnobili Safiiti muhaddisebi, fakihebi da
sufiebi, romlebic moRvaweobdnen niSabursa da iranis sxva qalaqeb-
Si. iTvleboda avtoritetul, sando muhaddisad. hyavda mravali mo-
wafe, maT Soris gamoCenili genealogisti da biografi abu l-kasim
kivam ad-din isma‘il ibn muhammad al-isbahani (gard.1140 w.). gardaic-
vala niSaburSi, 483 w. SavvalSi (1091 w. noemberi-dekemberi).
17. abu ahmad hamid ibn Áusuf al-husaÁn aT-Tiflisi –
adibi, muhaddisi, asketi, sufi, sulTan maliq-Sahis veziris Taj
al-mulqis (gard. 482/1089) mimdevari. mis Sesaxeb cnobebs gvawvdian
as-sam‘ani, ibn ‘asaqiri (gard. 1176 w.), as-safadi (gard. 1363 w.) da sxva
avtorebi.53 iyo Tbiliseli, ganaTleba miiRo baRdadSi, ierusalimsa

50
Répertoire chronologique d’épigraphie Arabe. Tome septième, Le Caire, 1936, №2725.
51
as-Sam‘ani, gv. 65-66. Sdr. e. sixaruliZe. as-sam‘anis cnobebi, gv. 48, 50; az-zaha-
bi. saÁr an-nubala’, t. XII. – stambolis ahmed III-is biblioTekis nusxa, damaskos
arabuli enis akademiis fotopiri, gv. 3; ibn TaRri birdi. an-nujum az-zahira...,
t. V, al-kahira, 1383/1963, gv. 131; ibn ‘imad al-hanbali. SazaraT az-zahab..., t. III,
baÁruT, 1399/1979, gv. 368; n. ma‘ruf. ‘urubaT al-‘ulama’ al-mansubina fi bilad
ar-rum va l-jaza’ir va Sahrazur ila buldan al-‘ajamiÁa, t. III, baRdad, 1979, gv.
232.
52
am pirTa Sesaxeb ix. ibn ‘imad al-hanbali. SazaraT az-zahab, t. III, gv. 181, 188,
193, t. IV (baÁruT, 1399/1979), gv. 139; damatebiT ix. as-subqi. tabakaT aS-Safi‘iÁa
al-qubra (gamocemis adgilis gareSe), t. III, 1388/1969, gv. 60.
53
as-Sam‘ani, gv. 66. Sdr. e. sixaruliZe. as-sam‘anis cnobebi..., gv. 49, 50 ibn ‘asa-
qir. Tahzib Ta’rix dimaSk al-qabir. hazzabahu va raTTabahu aS-SaÁx ‘abd al-ka-
dir badran, t. IV, baÁruT, 1979, gv. 20; ibn al-asir. al-lubab fi Tahzib al-ansab.
t. I, al-kahira, 1375/1938, gv. 178; Das Biographische Lexicon des Salahaddin Halil ibn Aibak
60 Ziebani

da meqaSi. mis maswavlebelTa Soris ixsenieba muhammad ibn ahmad al-


baÁhaki (gard. 402/1011-12 w.) – ierusalimidan, ‘ali ibn ibrahim al-
‘akuli – meqadan, ‘abd allah ibn xaÁri – baRdadidan da sxv. iTvlebo-
da „rCeul (alfadl) da aRmatebul (TamiÁz)~ mecnierad.54 bevrs mog-
zaurobda. garda zemoxsenebuli qalaqebisa, namyofi iyo damaskosa
da halabSi. siriaSi mogzaurobis dros, as-safadis cnobiT, is Sexvda
gamoCenil arab poets da filosofoss abu l-‘ala al-ma‘aris. garda-
icvala 484/1091-92 wlis Semdeg.
18. abu sa‘d mas‘ud ibn ‘abd ar-rahman ibn ‘ali ibn al-ha-
san al-baiÁa‘ aT-Tiflisi – Safiiti fakihi. daibada 410/1019-20
w., gardaicvala 490/1096-97 w.55
19. abu l-kasim mahmud ibn Áusuf ibn al-husaÁn aT-Ti-
flisi al-barzandi – Safiiti fakihi da muhaddisi. mis Sesaxeb
cnobebs gvawvdian as-sam‘ani, as-subqi (gard. 1370 w.) da al-asnavi
(gard. 1370 w.).56 iyo Tbiliseli (min ahl Tiflis), magram meore nisba
- al-barzandi miuTiTebs mis raRac kavSirs azerbaijanis qalaq bar-
zandTan.
abu l-kasimma ganaTleba miiRo baRdadSi, sadac swavlobda sa-
marTals abu ishak ibn ibrahim aS-SirazisTan (gard. 1077 w.), romelic
moRvaweobda nizam al-mulqis mier specialurad misTvis daarsebul
nizamiÁas medreseSi. ismenda hadisebs muhammad ibn husaÁn (abu Áa‘la)
ibn al-farrasTan (gard. 1066 w.) da abasianTa gvaris or cnobil mu-
haddisTan – abu l-Rana’im ‘abd as-samad ibn al-ma’munTan (gard. 1073
w.) da abu l-husaÁn muhammad ibn ‘ali al-muhTadi bi-llahTan (gard.
1017 w.).57
rogorc Cans, mahmud ibn iusufma ganaTleba daasrula, ara ugvia-

as-Safadi. Teil XI, Hrsg. von Š. Faisal, Wiesbaden, 1981, gv. 279-280; Jacut’s geografische Wörter-
buch. Hrsg. von F. Wüstenfeld. Bd. I, Leipzig, 1866, gv. 859.
54
am epiTetebs iyenebdnen gamoCenili mecnierebis daxasiaTebis dros (e. sixa-
ruliZe. as-sam‘anis cnobebi..., gv. 49, Sen. 8).
55
The Histories of Nishapur.., gv. 127b.
56
as-Sam‘ani. al-Ansab, vol. II, Haydarabad, 1963, (Bairut, 1980, reprinti), gv. 148-149; as-
subqi. tabakaT aS-Safi‘iÁa al-qubra. t. 9, al-kahira (TariRis gareSe), gv. 294, 988;
al-asnavi, jamal ad-din ‘abd ar-rahim. tabakaT aS-Safi‘iÁa. Tahkik a. al-jabbur,
baRdad, 1390/1970-71 (gv. 310, 282).
57
mahmud ibn Áusuf aT-Tiflisis maswavleblebis Sesaxeb ix. ibn xalliqan. va-
faiÁaT al-a‘iÁan. hakkakahu i.‘abbas, t. I, baÁruT, 1398/1977-78, gv. 29-31; ibn al-
-asir. al-qamil fi T-Ta’rix, t. X, baÁruT, 1966, gv. 52, 88.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 61

nes, 1077 wlisa. amis Semdeg, as-sam‘anis Tanaxmad, is dabrunebula Tavis


qalaqSi (e.i. TbilisSi), sadac gadascemda hadisebs. mis mowafeTa So-
ris ixsenieba muhaddisi abu baqr ibn taiÁb ibn muhammad al-Rada’iri
al-abivardi, romelic moRvaweobda mervSi (gard. 506/1112-13 w.).
sayuradReboa is garemoeba, rom mahmud ibn Áusuf aT-Tiflisi
kidev erTi aT-Tiflisia, romelic sunituri islamis SafiitTa maz-
habs (skolas) miekuTvneboda (ix. agreTve 15 da 17). qvemoT vnaxavT,
rom amave mazhabs sxva araerTi aT-Tiflisic warmoadgenda. SeiZleba
SemTxveviTia, magram mainc niSandoblivia is, rom aT-Tiflisis nis-
biT moRvaweTa Soris, romlebic Cven moviZieT, arc erTi hanafiti,
maliqiti anda hanbaliti ar gvxvdeba. ar aris gamoricxuli, rom Tbi-
lisis sunit muslimebSi swored Safiitebi Warbobdnen.
20. aT-Tiflisi – ucnobi moRvawe, an moRvaweebi damaskoSi, ro-
melTa saxelebTanac, ibn al-‘asaqiris Tanaxmad, XII saukunis damas-
koSi dakavSirebuli iyo ori toponimi:
1. ‘aÁn aT-Tiflisi – aT-Tiflisis wyaro,58 romelic, n. eliseevis
azriT, SeiZleba iyos imave ‘aÁn al-kassarin – nur ad-din zangis bimaris-
TanTan.59 2. dar aT-Tiflisi – aT-Tiflisis saxli, omaianTa didi meCeTis
samxreTiT,60 xorblis bazrisa (suk al-kamh) da furnis61 dasavleTiT.
21. abu l-fadl hubaÁS ibn ibrahim ibn muhammad Saraf ad-
din qamal ad-din jamal ad-din badi‘ az-zaman aT-Tiflisi
– XII s-is gamoCenili mecnieri, avtori mravali naSromisa filoso-
fiaSi, medicinaSi, astronomiaSi, astrologiasa da sxva dargebSi.
hubaÁS aT-Tiflisis erTi naSromis (qifaiÁaT at-tibb) nusxebSi av-
toris nisbad miTiTebulia al-Raznavi, rac al-kunavis (konieli) da-

58
ibn ‘asaqir. Ta’rix madina dimaSk, xitat dimaSk. Tahkik salah ad-din al-mu-
najjid, t. II, naw. I, dimaSk, 1954, gv. 76, #229; Sdr. A. Talass. Les mosquées de Damas
d’après Yousof ibn ‘Abdel-Hadi. Bairut, 1975, gv. 95, #236; ibn Saddadi wyaros nacvlad
asaxelebs aT-Tiflisis arxs, mdinares (nahr). S. Dahan. La Description de Damas d’Ibn
Šaddad, historien et géographe mort à Alep en 684/1285. Edition critique d’al-A‘laq al-Hatira. Da-
mas, 1956, gv. 124, #236; H. Sauvaire. Description de Damas. Tr. de l’arabe. – JA, 1885, VI, gv.
440. am wyaros Tavze aSenebuli iyo meCeTi, romelsac hyavda imami da hqonda vak-
fi (ibn ‘asaqir. Ta’rix madina dimaSk, xitat., gv. 76, 229).
59
N. Elliséeff. La Description de Damas d’Ibn ‘Asakir (Historien mort à Damas en 571/1176).
Damas, 1959, gv. 137, #229, Sen.1. misive. Corporations de Damas sous Nur al-Din. Matériaux
pour une topographie économique de Damas au XIIe siècle. – Arabica, t. III/1, 1956, gv. 71, #28
60
ibn ‘asaqir. Ta’rix madina dimaSk, xitat..., gv. 138.
61
N. Elliséeff. La Description.., gv. 235, #23, Sen. 7.
62 Ziebani

maxinjebul formad aris miCneuli.62 filologiur naSromebSi huba-


iSis saxels emateba tituli adibi, samedicino TxzulebebSi – haqimi
da muTatabbibi, xolo astronomiulsa da astrologiurSi – munaj-
jimi, SaÁxi da saidi.63
dRemde gamocemul Sua saukuneebis mdidar arabul biografiul
literaturaSi hubaiS aT-Tiflisi ar ixsenieba. pirvelad mas da mis
Sromebs asaxelebs XVII s-is Turqi mecnieri haji xalifa.64 orienta-
listTa yuradReba hubaÁS aT-Tiflisim XIX s-is 40-50-iani wlebidan
miiqcia65 da mis Sesaxeb bevri ram aris dawerili.66 gamoTqmulia vara-
udi, rom is im TbiliselTa ricxvs miekuTvneboda, romlebmac Tbi-
lisi daviT aRmaSeneblis mier qalaqis aRebis (1122 w.) Semdeg dato-
ves.67 saerTod ki, hubaÁSis cxovrebisa da moRvaweobis Sesaxeb msje-
loba SeiZleba misi Sromebis safuZvelze.
iranelma mkvlevarma m. raiahim yuradReba miaqcia im faqts, rom
hubaÁS aT-Tiflisis erTi arabuli samedicino naSromi „Takvim al-
adviÁa~ miZRvnilia abasianTa veziris Saraf ad-din ‘ali ibn tarrad

Хубайш Тифлиси. Описание ремесел. Перевод с персидского, введение и комментарии Г.


62

П. Михалевич. М., 1976, gv. 51.


63
iqve, gv. 52; haji xalifa. qaSf az-zunun fi asami l-quTub va l-funun. baÁruT
(TariRis gareSe), t. II, gv. 1644.
64
haji xalifa. qaSf az-zunun. t. I, gv. 262, 263 da sxv. Tavis sxva naSromSi jihan
numa haji xalifa (igive qaTib Celebi) baqos aRweris dros ixseniebs am qalaqidan
gamosul Safiitebis fakihs, „kategoriebisa~ da „qcevis wesebis~ avtors aT-Tif-
lisis, romelic gaigivebulia hubaiSTan (qaTib Celebis cnobebi saqarTvelosa
da kavkasiis Sesaxeb. Turqulidan Targmna, Sesavali da saZieblebi daurTo g.
alasaniam, Tb., 1978, gv. 120, 264, Sen. 49).
65
ix. Г. П. Михалевич. Введение. – wignSi: Хубайш Тифлиси. Описание ремесел, gv. 13-14;
66
am naSromebidan yvelaze mniSvnelovania: A. Ateş. Hicri VI-VIII (XII-XIV) asirlarda
Anadolu′da Farsça Eserler. – Türkiat mecmuasi, 1945, VIII, 2, gv. 97-101; i. afSaris Sesavali
werili wignSi: hubaÁS Tiflisi. baiÁan as-sana‘aT. – farhang-e iran-zamin, t. 5, #4,
Tehran, 1336/1957, gv. 279-297; a. munzavi. farhang-name-ie arabi be-farsi. Tehran,
1337, gv. 65-69; m. raiahi. piSagang-e farsi dar diÁar rum. – aiande, #7-8, 1360/1981,
gv. 620-625; Г. П. Михалевич. Введение.., gv. 11-61. qarTvel mkvlevarTagan hubaÁS Tif-
lisis Sesaxeb ix. S. amiranaSvili. „vefxistyaosnis~ dasaTaureba, miniaturebi Ses-
rulebuli XVI-XVIII saukuneebSi. Tb., 1957, gv. 15; v. gabaSvili. saqarTvelos savaW-
ro urTierTobebi XII saukuneSi. – Tsu Sromebi, 1967, t. 121, gv. 204; qaTib Celebis
cnobebi.., gv. 120, 264; m. gabaSvili. saqarTvelos qalaqebi XI-XII saukuneebSi. Tb.,
1981, gv. 92; g. jafariZe, hubaiS Tbiliseli da misi traqtati. – gaz. wignis samyaro,
26.1, 1977; g. amiranaSvili. erTi recenziis gamo. – gaz. ls, 4.V. 1984.
67
Г. П. Михалевич. Bведение.., gv. 52; m. raiahi. piSagang-e farsi dar diÁar rum, gv. 620.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 63

az-zaÁnabisadmi (1128–1139/40), daaxloebiT 540/1134-35 wlamde.68 aqe-


dan gamomdinare, irkveva, rom Tbilisidan emigrirebuli hubaÁSi baR-
dadSi dasaxlebula. aq unda Seedgina mas kidev sxva samedicio naSro-
mi arabulad risala at-tibbiÁa, nazm as-suluq da qamil aT-Tadbir. 69
hubaÁS aT-Tiflisis cxovrebis Semdegi periodi, daaxloebiT XII
s-is 50-ani wlebidan, dakavSirebulia rumis selCukTa saxelmwifos-
Tan da mis sataxto qalaqTan – koniasTan. man aq Seqmna sparsul enaze
Tavisi mTavari Sromebi, romelTa nawilic miuZRvna sulTan kiliC-
arslans (1156-1193) da selCuk ufliswulebs.
hubaiS aT-Tiflisis gardacvalebis zusti TariRi ucnobia. haji xa-
lifa iZleva 629/1231-32 w.,70 rac aSkarad miuRebelia. hubaÁSi, romelmac
Tavisi pirveli naSromi 1135 wlisaTvis dawera, am dromde ver icocxleb-
da.71 k. brokelmani asaxelebs daaxloebiT 600/1202-3 w.,72 magram es TariRi
ar moiZieba wyaroebSi da saeWvoa. m. raiahi, varaudobs, rom hubaÁS aT-Tif-
lisi gardaicvala ara uadres 559/1163-64 da ara ugvianes 579/1183-84 wle-
bisa,73 rac ufro axloa WeSmaritebasTan. imedia, rom momavalSi axali wya-
roebis publikaciebi naTels mohfenen da ufro daazusteben am sakiTxs.
hubaÁS aT-Tiflisis Sromebi didi xania aRnusxulia mkvlevarTa
mier. ukanasknelad isini dawvrilebiT ganixila g. p. mixaleviCma.74 am
naSromebs, zogierTi damatebiT, qarTveli mkiTxvelisaTvis qvemoT
kidev erTxel davasaxelebT.
saxelosno traqtati baiÁan as-sana‘aT („xelobaTa aRwera~).
es naSromi, romelic daiwera koniaSi, sulTan kiliC-arslanis
karze, iTvleba Cvenamde moRweul yvelaze adreul sparsul saxe-
losno traqtatad da warmoadgens gamoyenebiTi xasiaTis mcire en-
ciklopedias, romelic Seicavs avtorisaTvis praqtikaSi cnobils
da, umetesad ki, sxvadasxva Sromidan Sekrebili sxvadasxvagvari saxe-
losno xerxisa da receptis aRweras.75 traqtati Sedgeba 20 Tavisagan,
romlebSic ganxilulia mecniereba alqimiis Sesaxeb, Zvirfasi qvebis,

68
m. raiahi. piSagang-e farsi dar diÁar rum, gv. 620.
69
iqve, gv. 620-621.
70
haji xalifa. qaSf az-zunun, t. II, gv. 1379.
71
m. raiahi. piSagang-e farsi dar diÁar rum, gv. 623.
72
C. Brockelmann. Geschihte der arabischen Literatur. Supplementbänd, I, Leiden, 1937, gv. 893.
73
m. raiahi. piSagang-e farsi dar diÁar rum, gv. 623-624.
74
Г. П. Михалевич. Bведение.., gv. 18-49.
75
iqve.
64 Ziebani

brolis, emalisa da Wiqurebis sxvadasxva ferad SeRebvis, Zvirfasi


qvebis gaprialebis, maxvilis pirebisa da yovelgvari iaraRis gamow-
rTobis, saRebavTa, tuSisa da melanis Serevis, qaRaldze warwerebis
amoSlis, yovelgvari warweris gamJRavnebis, tilos garecxvis, tan-
sacmlidan laqebis amoyvanis xerxebi da sxva sakiTxebi.76 traqtatis
saxelosno-yofiTi xasiaTi, misi mravalferovani Sinaarsi da marti-
vi ena miuTiTebs, rom is gamiznuli iyo ganaTlebul adamianTa farTo
wrisa da qalaqis xelosnebisaTvis. hubaÁS aT-Tiflisis es traqtati
1957 w. gamosca i. afSarma stambolis aia-sofias meCeTis wigTnsacavi-
sa da Teiranis centraluri biblioTekis xelnawerebis safuZvelze.77
misi rusuli Targmani vrceli Sesavali weriliTa da komentarebiT
ekuTvnis g.p. mixaleviCs.78
filologiuri naSromebi.
1. kanun-e adab („ganaTlebis wesi~) – fundamenturi leqsikogra-
fiuli naSromi, arabul-sparsuli leqsikoni, romelic hubaÁSma da-
asrula 545/1150 w. da miuZRvna sulTan kiliC-arslans.79 haji xalifa
mas uwodebs Zvirfas wigns, romelsac ar moepoveboda badali sizus-
tesa da srulyofaSi.80 kanun-e adab XVIII s-Si iTargmna Turqulad.
1971-72 wlebSi is sam tomad gamoica TeiranSi.81
2. kavafi, qiTab al-kavafi („riTmebi~, „riTmebis wigni~) – sparsul
enaze ganmartebuli arabuli riTmebis leqsikoni. cnobilia sxva sa-
TaurebiTac: Tarjuman-e kavafi („riTmebis ganmarteba~), an qiTab
baiÁan al-kafiÁa („riTmebis axsnaTa wigni~). es naSromi, romelic mi-
eZRvna kiliC-arslansa da mis vaJs – kutb ad-dins,82 gamiznuli iyo
poeziis moyvarulTaTvis, damwyeb poetTaTvis, maTTvis, visac surda

Хубайш Тифлиси. Описание ремесел, gv. 65-66.


76

77
baiÁan as-sana‘aT be Tashih va mukaddama-ie iraj-e afSar. – farxang-e iran-
zamin, Tehran, t. V, #4, 1336/1957, gv. 279–457. ix. o. vilCevskis recenzia: Абу-л
Фазл Хобейш Ибрагим Тифлиси. Биян ас-сана‘ат (описание технологии). – СЭ, 1959, №2,
gv. 180-182.
78
Хубайш Тифлиси. Описание ремесел…
79
Г. П. Михалевич. Bведение.., gv. 42.
80
haji xalifa. qaSf az-zunun, t. II, gv. 1310.
81
hubaÁS ibn ibrahim Tiflisi. kanun-e adab. be ehTemam-e Rulam-reza taher, t.
1-3, Tehran, 1350-51. am naSromis Sesaxeb ix: Г. Г. Зарин заде. Об арабско-персидском
словаре Хубейша Тифлиси “Канун ал-адаб”. – Вторая всесоюзная конференция семитологов,
14-18 июня, 1968. Sdr. ЭВ, 1971, ХХ, gv. 109.
82
Г. П. Михалевич. Bведение, gv. 44.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 65

gascnoboda Znelsa da iSviaT arabul riTmebs.83 Txzuleba gamouce-


melia. arsebobs misi mravali nusxa.
3. vujuh-e kur’an („yuranis mniSvnelobebi~) – yuranis leqsikis
ganmarteba sparsul enaze. daiwera 558/1162-63 w. koniaSi,84 gamoi-
ca TeiranSi 1961 w. stambolis sulaimaniis biblioTekis unikaluri
xelnaweris mixedviT.85
4. javami‘ al-baiÁan dar Tarjuman-e kur’an („yuranis Targmanis
ganmartebaTa krebulebi~) – leqsikoni-cnobari sparsul enaze, ro-
melic ganmartavs yuranis leqsikur da stilistur Taviseburebebs.86
gamoucemelia. misi erTaderTi nusxa daculia Teiranis universite-
tis biblioTekaSi.87
5. baiÁan aT-Tasrif („uRlebis ganmarteba~). Cvenamde ar moaRwia.
moxseniebulia kanun-e adabisa da vujuh-e kur’anis SesavalSi.88
6. Talxis ‘alal al-kur’an („yuranis Semoklebuli ganmarteba~).
Cvenamde ar moaRwia. dasaxelebulia baiÁan as-sana‘aTis SesavalSi.89
mas ixseniebs haji xalifac. 90
samedicino naSromebi:
1. Takvim al-adviÁa („wamalTa cnobari~) farmakologiuri naSro-
mi arabul enaze, romelic daiwera XII s-is 30-iani wlebis dasawyisSi.
misi pirveli nawili warmoadgens samkurnalo nivTierebaTa saxelebis
cxrilebs arabul, sparsul, berZnul, laTinur da siriul enebze. sul
aRwerilia 734 dasaxelebis wamali. meore nawilSi axsnilia am wamalTa
Sedgeniloba da maTi samkurnalo Tvisebebi.91 arsebobs am Txzulebis
mravali nusxa. Taksim al-adviÁas („wamalTa dayofa~) saxelwodebiT am
Txzulebis arasruli xelnaweri inaxeba mosulSi, ibrahim Celebi ‘at-
taris kerZo koleqciaSi.92 Takvimis sparsuli Targmani adviÁe-ie mu-

83
iqve, gv. 45.
84
iqve.
85
abu l-fazl hubaÁS ibn ibrahim Tiflisi. vujuh-e kur’an be-sa‘i va ehTemam-e
mahdi muhakkik, Tehran, 1340/1961.
86
П. Михалевич. Bведение.., gv. 45.
87
iqve.
88
iqve.
89
iqve.
90
haji xalifa. qaSf az-zunun. t. I, gv. 479.
91
П. Михалевич. Bведение.., gv. 41
92
iqve.
66 Ziebani

farrida va muraqqaba daculia Teiranis mejlisis biblioTekaSi.93


2. majmu‘aT rasa’il tibbiÁa („samedicino traqtatebis krebuli~).
es krebuli, romlis erTaderTi nusxa daculia prinstonis universi-
tetSi, Seicavs cxra samedicino traqtats:
– Takdim al-‘ilaj va TakdiraT al-minhaj („mkurnalobis Sesava-
li da meTodis gansazRvrebebi~) – medicinis safuZvlebis Sesaxeb.
– avdiÁaT al-adviÁa („nakadulebi wamlebisa~) – wamlebis Sedgeni-
lobis, momzadebisa da gamoyenebis Sesaxeb.
– rumuz al-minhaj va qunuz al-‘ilaj („niSnebi meTodisa da sa-
ganZurebi mkurnalobisa~) – sneulebaTa saxelwodebebis, maTi sim-
ptomebis, wamalTa receptebisa da gamoyenebis cxrilebi.
– ar-risala al-muTa‘arafa bi-asma’iha al-muTaradafa („sinonim-
Ta aRiarebuli traqtati~) – samedicino leqsikoni.
– lubab al-asbab („mizezTa arsi~) – sneulebaTa gansazRvris, ma-
Ti mizezebis, simptomebisa da mkurnalobis Sesaxeb.
– Sarh ba‘d masa’il munTahaba min qiTab kanun – [ibn sinas] kanuni-
dan amokrefili zogierTi sakiTxis ganmarteba.
– Tahsil as-sahha bi-l-asbab as-siTTa („eqvsi saSualebiT gamo-
janmrTeleba~) – eqvsi ZiriTadi pirobis Sesaxeb, romlebic aucile-
belia janmrTelobis SesanarCuneblad.
– risala fi ma ÁaTa‘allaku bi l-a‘ziÁa al-mutlaka va l-dava’iÁa
(„traqtati imis Sesaxeb, rac ukavSirdeba idealur sakvebsa da wam-
lebs~), dietis Sesaxeb.
– ixTisar fusul bukrat („hipokrates Tavebis Semokleba~),94 er-
Ti traqtati krebulidan Tahsil as-sihha, romelic oTxi nawilisgan
Sedgeba, daculia damaskos az-zahirias erovnul biblioTekaSi.95 mi-
si pirveli nawili 1914 w. daibeWda damaskoSi.96
4. baiÁan at-tibb („medicinis aRwera~). gamocemulia misi nusxa,
romelic daculia Teiranis sipahsalaris madrasas biblioTekaSi.97

93
iqve.
Ph. K. Hitti. N. Faris. B. Abd al-Malik. Descriptive Catalogue of the Garret Collection of Ara-
94

bic Manuscripts in the Princeton University Library. Princeton University Press, 1938, gv. 347,
#1108.
95
fihris al-maxtutaT dar al-quTub az-zahiriÁa. al-‘ulum va l-funun al-
muxTalifa ‘inda al-‘arab. vada‘a m. s. as-sabba‘, dimaSk, 1980, gv. 11.
96
aT-Tiflisi. Tahsil as-sihha bi-asbab as-siTTa, al-juz’ al-avval ma‘a l-jad-
val, dimaSk, 1333/1914.
97
Г. П. Михалевич. Введение.., gv. 41.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 67

5. nazm as-suluq („qcevis wesi~) – martiv wamalTa leqsikoni. gamo-


ucemelia. am naSromis nusxa daculia britaneTis muzeumSi.98
6. sihhaT al-abdan („sxeulis sijansaRe~). am naSromma Cvenamde ver
moaRwia. moxseniebulia hubaÁS aT-Tiflisis qamil aT-Ta‘biris Sesa-
valSi.99
7. usaTauro samedicino naSromi arabul enaze ebrauli anbaniT.
m. i. ulmani mas asaxelebs bodles biblioTekis aRmosavluri xelna-
werebis koleqciaSi.100 naSromi Sedgeba 15 nawilisagan: temperatu-
ra, avadmyofobaTa mimdinareoba da krizisebi, sisxlis gamoSveba,
gantvirTva safaRaraTo saSualebebiT, gulisreva, qirurgia, qalTa
sneulebebi, higiena, fizikuri varjiSebi, balneologia, saWmelebi da
sasmelebi, janmrTelobis SesanarCunebeli saSualebebi, saSualebe-
bi, romlebic TviTon iqmneba, gansxvavebebi mravalgvari sneulebisa,
SesaniSnavi bunebrivi nivTierebebi.
astronomiuli, astrologiuri da sxva naSromebi:
1. baiÁan an-nujum („mnaTobTa aRweriloba~) – sparsul enaze. gan-
martavs varsklavTa da ciur mnaTobTa moZraobas, exeba astrolabebs
da maT mowyobilobas.101 am Txzulebis nusxa daculi iyo iraneli fi-
lologisa da poetis m. baharis kerZo biblioTekaSi. Tavis „stilis-
tikaSi~ man gamoaqveyna Tavi astrolabebis Sesaxeb am traqtatidan.102
2. madxal ila ‘ilm an-nujum („mnaTobTa mecnierebis Sesavali~) –
astronomiuli Txzuleba sparsul enaze. gamoucemelia. am naSromis
nusxa daculia stambolSi nur-i osmanies kerZo biblioTekaSi.103
3. malhamaT ad-daniÁal („danielis winaswarmetyvelebani~) – as-
trologiuri traqtati, romelSic, astronomiuli da astrologiu-
ri movlenebis safuZvelze, CamoTvlilia winaswarmetyvelebis xer-
xebi. mieZRvna kiliC-arslan II-s. britaneTis muzeumis katalogSi is
Setanilia usul al-malahimis („winaswarmetyvelebaTa safuZvlebi~)
saxelwodebiT.104 daculia am Txzulebis mravali nusxa sparsulad da

98
iqve, gv. 42.
99
iqve, gv. 41.
100
M. Ulmann. Die Medizin im Islam. – Handbuch der Orientalistik, Bd. VI. Leiden-Köln, 1970,
gv. 169.
101
Г. П. Михалевич. Введение.., gv. 46.
102
m.-T. bahar. sabqSenasi ia Tarix-e Tatavvur-e nasr-e farsi, 1-3, Tehran, 1321-
1327.
103
Г. П. Михалевич. Введение.., gv. 46.
104
Ch. Rieu. Catalogue of the Persian Manuscripts in the British Museum, vol. II, 1881, gv. 512.
68 Ziebani

erTic arabulad – halabis (siria) arabuli mecnierebis institutSi.105


gamoica liTografiuli wesiT TeiranSi 1925 w.106
4. qamil aT-Ta‘bir („srulyofili ganmarteba~) – traqtati siz-
mrebis axsna-ganmartebis Sesaxeb sparsul enaze, romelic mieZRvna
kiliC-arslan II-s. daculia misi mravali nusxa.107 gamoica TeiranSi,
1969 w.108
ar Semonaxula hubaÁS aT-Tiflisis kidev sami naSromi samar al-
masa’il („sakiTxTa Sedegebi~), qamil aT-Tadbir („srulyofa marTvi-
sa~) da kanun al-lubab („sibrZnis wesi~),109 romelTa Sinaarszec msje-
lobis saSualeba ar gvaqvs.
hubaÁS aT-Tiflisi, romelic flobda arabul, sparsul, ber-
Znul, laTinursa da siriul enebs, rogorc vnaxeT, ZiriTadad wer-
da arabulad da sparsulad. mkvlevrebi aRniSnaven, rom hubaÁSis pi-
rovneba uaRresad sayuradReboa, rogorc sparsuli enis pionerisa
rumis selCukTa saxelmwifoSi. m. raiahi wers, rom man „Seitana da ga-
navrco sparsuli ena rumSi, waruZRva sparsuli enis qaravans am qvey-
nis centrebSi~.110 sparsulad Sedgenil mis Txzulebebs gansakuTre-
buli mniSvneloba eniWebaT saerTod iranuli kulturis istoriisa,
da kerZod ki, sparsuli enis istoriis Sesaswavlad.111 marTalia, ume-
teswilad isini kompilaciuria, magram es garemoeba ar amcirebs maT
Rirsebebs, radganac mis mier dasaxelebul wyaroTa umravlesobas
ar mouRwevia Cvenamde. 112
22. abu ishak ibrahim ibn humaÁd ibn ahmad aT-Tiflisi
as-sufi – muhaddisi, sufi Seixi, vaWari. al-munziris (gard. 1258 w.)
cnobiT, daibada TbilisSi 532/1137-38 an 533/1138-39 ww. swavlobda
aleqsandriaSi cnobil Safiit muhaddisTan abu tahir ahmad ibn mu-

M. Kamal. Catalog of Manuscripts. University of Aleppo, 1400/1980, gv. 154.


105

Г. П. Михалевич. Введение.., gv. 49.


106

107
iqve.
108
hubaÁS ibn ibrahim Tiflisi. qamil aT-Ta‘bir be Tashih-e muhammad husaÁn
ruqnzad-e adamiÁaT. Tehran, 1348/1969. hubaÁSis am naSroms mniSvnelovani adgi-
li dauTmo N. Bland-ma: On the Mohammadan Science of Ta‘bir, or the Interpretation of Dreams.
– JRAS, 1856, t. XVI, gv. 118-171.
109
m. raiahi. piSagang-e farsi dar diÁar rum, gv. 624.
110
iqve.
111
iqve.
112
iqve.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 69

hammad al-isbahani as-salafisTan113 (gard. 576/1180-81 w.) da Semdeg


Tavadac gadascemda hadisebs. gardaicvala kairoSi 618 wlis 13 zul
ka‘das (1221 w. 9 Tebervali) da dakrZales mukattamis mTis kalTaze.114
23. abu l-kasim ‘abd allah (anas) ibn ‘abd al-‘aziz ibn
‘abd allah aT-Tiflisi al-muRazali – fakihi, muhaddisi, su-
fi Seixi. mis Sesaxeb cnobebi moipoveba al-munziris, az-zahabis (gard.
1348 w.) da as-safadis (gard. 1363 w.) TxzulebebSi.115 iyo Tbilisidan,
sadac daibada, daaxloebiT, 1122 w. Semdeg dasaxlda baRdadSi, sadac
miiRo ganaTleba. aq dauaxlovda cnobil sufis abu najib as-suhra-
vardis116 (gard. 1168 w.), romelTanac swavlobda fikhs (samarTals).
hadisebs mas aswavlidnen cnobili muhaddisebi abu l-muzaffar hab-
baT allah ibn ahmad ibn aS-Sibli (gard. 557/1161-62 w.), abu zura‘a ibn
muhammad ibn tahir al-mukaddasi (gard. 566/1170 w.) da sxv.117 ‘abd al-
lahis erT-erTi mowafe iyo al-munziri. gardaicvala baRdadSi, 620
w. 12 rabi‘ al-avvals (1223 w. 20 aprili) da dakrZales bab al-harbTan.
24. ibn sadid aT-Tiflisi – moxseniebulia arabi avtoris ‘abd
al-latif al-baRdadis (gard. 1231 w.) mier saqarTveloSi jalal ad-
dinis SemosevasTan (1225 w.) dakavSirebiT. ibn sadids jalal ad-di-
nisTvis Seuvalobis pirobiT (aman) uomrod Caubarebia saqarTvelos
samefos erT-erTi qalaqi.118

113
abu tahir...al-isbahani as-salafi aleqsandriaSi dasaxlda 511/1117-18 w.
546/1151 wlidan sicocxlis bolomde aswavlida specialurad misTvis gaxsnil
madrasaSi (ibn xalliqan. vafaiÁaT al-a‘iÁan. t. I, gv. 105-7).
114
al-munziri. aT-Tqmila li-vafaiÁaT an-nakla. hakkakahu va ‘allaka ‘alaÁhi
b. a. ma‘ruf, baÁruT, 1401/1981, t. III, gv. 63, #1850.
115
al-munziri, t. III, gv. 97, #1925; az-zahabi. al-muxTasar al-muhTaj ilaÁhi
min Ta’rix abi ‘abd allah muhammad ibn sa‘id ibn muhammad ibn ad-dubaÁsi. Tahkik
m. javvad, t. II, baRdad, 1963, gv. 147-148 (az-zahabi orjer ixseniebs am pirovnebas,
jer ‘abd allahis, mere ki anasis saxeliT). Das Biographische Lexicon des Salahaddin
Halil ibn Aibak as-Safadi. Teil IX, Hrsg. von G. Van Ess. Wiesbaden, 1974, gv. 423, #4358.
116
mis Sesaxeb ix. Дж. С. Тримингэм. Суфийские ордены в Исламе. Пер. с английского под
редакцией и с предисловием О. Ф. Акимушкина, М., 1989, gv. 39.
117
al-irbili. Ta’rix al-irbil. hakkakahu va ‘allaka ‘alaÁhi sami ibn as-saiÁd
xamas as-sakar, t. I (gamocemis adgilisa da TariRis gareSe), gv. 258-59; abu Sama.
Tarajim ar-rijal al-karnaÁn as-sadis va as-sabi‘ al-ma‘ruf bi-zaÁl ‘ala r-rav-
daTaÁn. baÁruT, 1974, gv.162; al-munziri, t. III, gv. 366-367; Das Biographische Lexicon
des Salahaddin Halil ibn Aibak as-Safadi, Teil X. Hrsg. von A. Amara und J. Sublet, Wiesbaden,
1980, gv. 270 ; ibn TaRri birdi. an-nujum az-zahira fi muluq misr va al-kahira. t.
VI, al-kahira, 1963, gv. 286.
118
C. Cahen. ‘Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien de son temps. - BÉO, Damas, 1970,
70 Ziebani

25. zahir ad-din aT-Tiflisi – saqarTveloSi jalal ad-di-


nis Semosevebis Tanamedrove, cnobili arabi istorikosis ibn vasi-
lis (gard. 1298 w.) erT-erTi informatori.119
26. ahmad ibn ibrahim aT-Tiflisi – xelosani. misi saxeli ikiT-
xeba 1228 w. q. divrigSi (mcire azia) agebul ahmad Sahis meCeTis (jami‘ ka-
hira) kaTedris warweraSi (gaakeTa ahmad ibn/ibrahim aT-Tiflisim).120
27. abu l-bika’ sabiT ibn Tavan ibn ahmad najm ad-din aT-
Tiflisi – muhaddisi, sufi Seixi, imami da poeti. cnobebi mis Se-
saxeb Semogvinaxes arabma avtorebma: al-irbilim (gard. 1239 w.), abu
Samam (gard.1268 w.), al-munzirim, ibn Saqir al-quTubim (gard. 1363
w.), az-zahabim, as-safadim da ibn TaRri birdim121 (gard. 1470 w.). daiba-
da 575/1179-80 w. TbilisSi.122 ganaTleba unda mieRo q. baRdadSi. ama-
ze miuTiTebs is, rom najm ad-din aT-Tiflisi gadascemda hadisebs,
romlebic moismina cnobil baRdadel istorikosTan da muhaddisTan
ibn al-jauzisTan (gard. 1200 w.). baRdadSive dauaxlovda is sufiuri
moZRvrebis cnobili skolis (tarika) suhravardias faqtobriv da-

t. XXIII, gv.123; g. jafariZe. axali arabuli wyaro XIII saukunis saqarTvelos isto-
riisaTvis. – Jurn. ciskari, 1980, #1, gv. 137.
119
ibn vasils mohyavs zahir ad-dinis naambobi: „erT Tbilisels (muslims) uT-
qvams Tavisi SvilebisTvis: Tu ki allahi – maRalimc ars igi – daupyrobs Tbi-
liss muslimebs [da am dros me cocxali aRar viqnebi], dadeqiT Cems saflavTan
da CamomZaxeT: allahma - maRalimc ars igi – daapyrobinao Tbilisi muslimebs
da [marTlac], roca daipyro jalal ad-dinma [Tbilisi], am kacis erT-erTi Svili
mivida mamis saflavze da iZaxda mis win amas~ (ibn vasil. mufarrij al-qurub fi
axbar bani aiÁub, t. IV, baÁruT, 1972, gv. 18). ibn vasilTan damowmebuli es pasaJi,
vfiqrobT, kargad asaxavs XIII s. 20-ian wlebSi Tbilisel muslimTa erTi nawilis
antiqarTul da antiqristianul ganwyobilebebs, ramac gauadvila xvarazmelebs
Tbilisis aReba.
120
Répertoire chronologique d’épigraphie Arabe. Tome onziéme, deuxiéme fascicule. Le Caire,
1942, gv. 126, #4189; c. kaxiani. dmanisis arabuli warwerebi, Tb., 1965, gv. 13.
121
al-irbili. Ta’rix al-irbil. hakkakahu va ‘allaka ‘alaÁhi sami ibn as-saiÁd
xamas as-sakar, t. I (gamocemis dgilisa da TariRis gareSe) gv. 258-259. abu Sama. Ta-
rajim ar-rijal al-karnaÁn as-sadis va as-sabi‘ al- ma‘ruf bi-zaÁl ‘ala r-ravda-
TaÁn. baÁruT, 1974, gv.162; al-munziri, t.III, gv. 366-367; Das Biographische Lexicon des
Salahaddin Halil ibn Aibak as-Safadi, Teil X, Hrsg. von A. Amara und J. Sublet, Wiesbaden, 1980,
gv. 270; az-zahabi. Ta’rix al-islam va vafaiÁaT al-maSahir va l-a‘lam. hakkakahu va
sahhahuhu ad-duqTur baSSar ‘avvad ma‘ruf, SaÁx Su‘aÁb al-arnavuti, salih mahdi
‘abbas. at-tabaka ar-rabi‘a va s-siTTuna, hijris 611-625 w.w., baÁruT, 1988, gv. 45,
#16; ibn TaRri birdi. an-nujum az-zahira fi muluq misr va al-kahira. t. VI, al-
kahira, 1963, gv. 286.
122
az-zahabi. Ta’rix al-islam, gv. 45, #16.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 71

maarsebels, saxelganTqmul sufis Sihab ad-din as-surhavardis123 da


gaxda misi erT-erTi didi mimdevari (min qibar ashabihi). as-suhravar-
di Zalze afasebda najm ad-dins da andobda mas, Caesworebina Secdo-
mebi Tavis SromebSi.124 baRdadSi najm ad-dini sargeblobda didi av-
toritetiT. abasianTa xalifas is egvipteSi elCadac ki gaugzavnia,
magram am misiis TariRi da mizezi CvenTvis ucnobia.
najm ad-din aT-Tiflisim gaiara sufid moqcevis mravalsafexu-
riani gza, gaxda sufiebis Seixi. biografebi aRniSnaven, rom man icoda
samarTali (fikh), religiis safuZvlebi (usul), muhammadTan dakavSi-
rebuli gadacemebi (axbar), eTika (suluq), arabuli ena da gramatika,
poezia, SariaTisa da tarikaTis mecniereba125 (‘ilm aS-Sari‘a va t-ta-
rika), eweoda mistikur varjiSebs (riÁada) da zneobriv ganwmendas (mu-
jahada). iyo kaligrafi, werda sakuTar nawarmoebebs da dauweria mra-
vali tomi (qaTaba al-ajza’), maT Soris, leqsebic. 126 Zneli saTqmelia,
Semoinaxa Tu ara misi leqsebis divani. arabuli xelnawerebis dRemde
gamocemul da CvenTvis xelmisawvdom katalogebSi is ar Segvxvedria.
magram Cven saSualeba gvqonda, mogveZia najm ad-din aT-Tiflisis rva
leqsi, romlebic Semogvinaxes misma biografebma. oTxi maTgani dacu-
lia ibn Saqir al-quTubisa da as-safadis127 biografiuli Janris Txzu-
lebebSi da momdinareobs najm ad-dinis umcrosi Tanamedrovis Sihab
ad-din al-kusis (gard. 1255 w.) oTxtomiani leqsikonidan Taj al-ma‘a-
rif („leqsikonTa gvirgvini~128). viZleviT am leqsebis Targmanebs:

123
Sihab ad-din as-suhravardis Sesaxeb ix. Дж. С. Тримингэм. dasax. naSr. gv. 39-
40; A History of Muslim Philosophy. Ed. and introduced by M. M. Sharif. Wiesbaden, 1963, gv.
353-372.
124
amdenad, najm ad-din aT-Tiflisi SeiZleba CavTvaloT redaqtoradac Sihab
ad-din as-suhravardis cnobili naSromebisa: ‘avarif al-ma‘arif, jazb al-ku-
lub fi muvasalaT al-mahbub da nuRbaT al-baiÁan fi Tafsir al-kur’an .
125
sufizmSi Sari‘aTi da tarikaTi mistikuri „gzis~ pirveli da meore etapebia.
ix. Дж. С. Тримингэм. dasax. naSr., gv. 298, 302.
126
es leqsebi da narkvevi najm ad-din aT-Tiflisis Sesaxeb pirvelad davbeW-
deT arabul enaze damaskos arabuli enis akademiis JurnalSi 1983 w. najm ad-din
aT-Tiflisi. Sa‘ir sufi min al-karn as-sabi‘ al-hijri. – majalla majma‘ al-lu-
Ra al-‘arabiÁa bi-dimaSk, dimaSk, 1403/1983, t. 58/IV, gv. 795-804. mokled imave sa-
kiTxze ix. Cveni werili „siriuli Canaxatebi~. – gaz. ls, 9. VIII. 1985.
127
am avtorTa Sromebi dasaxelebulia zemoT, ix. sqolio #121.
128
al-kusis es leqsikoni, romelSic moxseniebuli iyo avtorisaTvis cnobili
muhaddisebi, ramdendac viciT, ar Semonaxula. al-kusis Sesaxeb ix. al-adfavi.
al-jami‘ al-asma’ al-fudala’ va ar-ruvaT. misr, 1966, gv. 157.
72 Ziebani


is simdidrea yvelaze cudi,
TviT rom ar ici, rogor moige,
Secode maSin, roca aiRe,
misi daxarjviT ver ixeire.129

Tu Cemi guli nugeSis Suqs dalandavs SenSi,
vneba maSinve waaqezebs Seni trfobisken,
magram Tu dacda samduravi, miugebs vneba,
numca yofila is mijnuri, vinc iwuwuna.130

dRes arvin icis, rogor modis sarCo dRiuri,
arams da alals erTurTisgan veRar vasxvavebT,
magram xeli xom zogs mokle aqvs da zogs – grZeli,
erTs didi lukma xvdeba wilad, meores – mcire.131

gamoiyene Seni dRe radgan,
is martooden aris stumari,
dRes moixveWe, rac ZalgiZs igi,
dro gaielvebs viTa maxvili.
wamebi am dRis ar dagekargos,
maTi dakargva codva iqneba,
daexsen mermiss, fiqrs momavalze,
sad ra iqneba, rogor iqneba.132

najm ad-din aT-Tiflisis es ukanaskneli leqsi kargad gamoxatavs


sufi poetis damokidebulebas am cxovrebisadmi. e. bertelsis Tanax-
mad, sufiur wreebSi gavrcelebuli iyo gamoTqma: „sufi Tavisi drois
Svilia~ (as-sufi ibn vakTihi). es imas niSnavs, rom sufi mxolod am mim-
dinare wamiT cxovrobs, radganac ganvlili ukve aRar arsebobs, xolo
momavali ki jer ar damdgara da aseve realurad jer ar arsebobs.133
najm ad-din aT-Tiflisis kidev oTxi leqsi, romlebic al-irbi-

129
leqsi dawerilia ramalis poeturi zomiT.
130
leqsi dawerilia qamilis poeturi zomiT.
131
dawerilia sari‘is poeturi zomiT.
132
dawerilia ramalis poeturi zomiT.
133
Е. Э. Бертельс. Избранные труды. Суфизм и суфийская литература. М., 1965, gv. 37.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 73

lis piradad mousmenia poetisgan, Setanilia am avtoris „irbilis


istoriaSi~.134 erTi maTgani najm ad-dins 1215 w. agvistoSi dauweria
cnobili sufi abu talib al-maqqis (gard. 996 w.) wignze kuT al-ku-
lub fi mu‘amalaT al-mahbub („gulTa sazrdo satrfosTan urTier-
TobaSi~) da warmoadgens am nawarmoebis xotbas. meore gamoxatavs po-
etis damokidebulebas hadisebisadmi. warmovadgenT mxolod danar-
Ceni ori leqsis Targmans:

zogierTebi wynarad rCevas rom iZlevian,
am dros urjukni da sastikni arian Tavad,
maTi gulebi Zils miscemian,
mxolod enebi fxizloben marad.135

hoi, msaxvralo sicocxlis. dRidan Seqmnisa,
nu aCqardebi, rac ingreva, xom isedac wava, gaqreba,
sawuTro daxril Senobas hgavs da
gana sadamde unda gaZlos daqanebulma?
mainc mokvdebi. svesvianad icxovre, Tunda
bolo erTia, am qveynidan warmavali xar.136
najm ad-din aT-Tiflisim sicocxlis bolo periodi damaskoSi
gaatara. aq is iyo al-asadias xanakas Seixi da erT-erTi meCeTis imami.
sikvdilamde cota xniT adre man Tavisi biblioTeka damaskos sumai-
saTias xanakas137 uanderZa. gardaicvala 631 w. 7 jumada I-s/1234 wlis 8
Tebervals da meore dRes dakrZales damaskos sufiebis sasaflaoze.
28. abu ‘abd allah muhammad ibn sabiT ibn Tavan aT-
Tiflisi – vaJi najm ad-din aT-Tiflisisa (#27). ixsenieba sajaro
leqciebis msmenelad (al-musTami‘) 631 w. al-muharrams/1233 w. iv-
lisSi damaskos [omaianTa] meCeTSi da 634 w. 16 safars/1236 w. 19 oq-
tombers damaskos cixis abu duradas meCeTSi damaskos leqtorebisa
da auditoriis Sesaxeb cnobebSi.138 aseTi sajaro leqciebi farTod

134
al-irbili. Ta’rix al-irbil, gv. 258-259.
135
leqsi dawerilia mudari‘is poeturi zomiT.
136
dawerilia qamilis poeturi zomiT.
137
sufiebis am xanakas Sesaxeb ix. Ибн Джубайр. Путешествие. Пер. с арабского, всту-
пительная статья и примечания Л. А. Семеновой, М., 1964, gv. 208-209.
138
S. Leder. Y. M. al-Sawws. M.al-‘ar. Mu‘am al-Sam‘t al-Dimaqiyya. Les certificates
d’audition à Damas, 550-750H./1155-1349. Damas,1996, gv.117.
74 Ziebani

gavrcelda damaskoSi daaxloebiT XII s-is Sua xanebidan, iseT sakiT-


xebze, rogorebic iyo hadisebi, fikhi da sxv. leqciebs eswrebodnen
eqspertebi, studentebi da, agreTve, Cveulebrivi xalxi. daswreba
sando eqspertisa, romelsac SeeZlo waekiTxa leqcia an gaekontro-
lebina misi sizuste, ganixileboda rogorc garantia gadmocemebis
(hadisebis) sizustisa da sandoobisTvis. cnobebi am leqciebis Sesa-
xeb daculia damaskos az-zahirias biblioTekis xelnawerTa koleq-
ciaSi. leqciebze damswreTa da monawileTa saxelebi dasaxelebulia
wakiTxuli teqstis arSiebze anda calke furclebze.139
29. ‘umar ibn ahmad Sams ad-din aT-Tiflisi – Tbiliseli
vaWris Svili, Tavadac vaWari da poeti. rumis seljukTa saxelmwifo-
Si, q. sivasSi savaWrod yofnis dros Sexvda cnobil iranel mistikoss
avhad ad-din qirmanis140 (gard. 1238 w.), miatova Tavisi saqmeebi da gax-
da misi erT-erTi uaxloesi mimdevari.141
rogorc zemoT vnaxeT, aT-Tiflisis nisbas ara erTi sufi ata-
rebda. maTi cxovreba dakavSirebuli iyo maxlobeli aRmosavleTis
qalaqebTan (baRdadi, damasko, kairo, aleqsandria). amasTan, rogorc
Cans, sufizmis gavrcelebisaTvis TbilisSic arsebobda xelsayreli
pirobebi. saamisod cnoba pirvelad daviT aRmaSeneblis dros gvaqvs.
sibt ibn al-jauzis Tanaxmad, Tbilisis aRebis Semdeg mefes aq auSe-
nebia „qarvasvlebi stumarTaTvis da saxlebi mqadageblebisaTvis,
sufiebisa (xazi Cvenia – g.j.) da poetebisaTvis~.142 am mxriv sayurad-
Reboa is faqtic, rom TbilisSi cxovrobda da moRvaweobda avhad ad-
din qirmanis kidev erTi mimdevari, gamoCenili mecnieri faxr ad-din
al-xilati.143
30. badr-i Tiflisi.
31. saÁf ad-din harun Tiflisi.

139
iqve.
mis Sesaxeb ix. B. M. Weischer. Auhaduddin Kirmani und seine Vierzeiler. – Der Islam, Bd.
140

1979, 56/1, gv. 130-34. misive. Awhad al-din... al-Kirmani. – El2, vol. V, gv. 163-164.
141
Manaqeb-e Owhad al-Din Hamed ibn-e Abi-Alfakhri Kermani. Persian Text from the VII Cen-
tury A. H. Ed. by B. Forozanfar. Tehran, 1963, gv. 49, 50-51, 135-136. aqve (gv. 44) motanilia
avhad ad-dinisadmi miZRvnili Sams ad-dinis robaiebi. aRniSnuli naSromi mogva-
woda prof. m. Toduam.
142
o. cqitiSvili. sibt ibn al-jauzis cnoba daviT aRmaSeneblis Sesaxeb. – Tsu
Sromebi, 1967, t. 118, gv. 205.
143
g. jafariZe. XIII saukunis Tbileli mecnieri maraRis observatoriaSi. – mac-
ne (iaexis), 1984, #2, gv. 99-110.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 75

32. kadi Tiflisi.


33. qamal Tiflisi.
34. latif Tiflisi.144
35. al-mubaraq ibn muhammad ibn ‘ali al-musavi aT-
Tiflisi – Safiiti fakihi (samarTlismcodne). as-subqis (gard. 1370
w.) Tanaxmad, mas Seudgenia wigni fikhis Sesaxeb or nawilad, romelic
daasrula 644 w. rabi‘ II-is TveSi145 (1246 w. agvisto-seqtemberi).
36. ahmad ibn ‘ali ibn Áusuf ibn ‘umar aT-Tiflisi – gadam-
weri (nassax). 650 w. 18 safars/1250 w. 30 ivliss mas dausrulebia gada-
wera ‘abd allah ibn al-husaÁn al-aqbari al-baRdadis (gard. 1219 w.)
Txzulebisa aT-TabaiÁan fi i‘rab al-kur’an („yuranis wakiTxvis gan-
marteba~).146
37. muhammad ibn bahram ibn ia‘kub as-samman aT-Tiflisi
– ixsenieba rogorc msmeneli sajaro leqciebisa 664 w. rabi‘ II-sa da
zu l-hijjas TveebSi/1266 w. ianvarsa da seqtemberSi aS-Sahidis mad-
rasaSi da kasiunis mTis ZirSi kerZo piris saxlSi.147
38. ‘abd allah ibn ‘abd allah aT-Tiflisi – ixsenieba 669 w.
22 ramadans/1270 w. 4 maiss sajaro leqciis msmenelad al-maliq an-na-
siris ribatSi.148
39. aidamur ibn ‘abd allah ‘izz ad-din as-salihi aT-Ti-
flisi – ixsenieba 671 w. rabi‘ II-is Tvis pirvel aTeulSi/1272 w. 4 no-
embers damaskos gareT ‘izz ad-din aibeqis madrasaSi sajaro leqciis
msmenelad.149
40. abu l-faTh ‘umar ibn bundar ibn ‘ali qamal ad-din
aT-Tiflisi – Safiiti fakihi, yadi. mis Sesaxeb cnobebs gvawvdi-

144
zemoxsenebuli xuTi pirovneba (#30-34) dasaxelebulia jalal ad-din xa-
lil Sirvanis naSromSi nusxaT al-majalis, hijris VII/XIII s-is poetTa Soris.
cnoba amis Taobaze s. nafisis wignidan Ta’rix nazm va nasr dar iran va dar za-
man farisi (t. I, Tehran, 1344/1965, gv. 177-179) mogvawoda b-nma g. beraZem.
145
as-subqi. tabakaT aS-Safi‘iÁa al-qubra, t. VIII, al-kahira, 1971, gv. 355, #1249;
u. r. qahhala. mu‘jam al-mu’allifina. t. 13, dimaSk, 1961, gv. 415.
146
‘abd allah jabbur. fihris al-maxtutaT al-‘arabiÁa fi maqTaba avkaf al-
‘ama fi baRdad, I (al-kur’an va ‘ulumihi, al-hadis va ‘ulumihi, fikh), baRdad,
1973, gv. 57-58. aRniSnuli Txzulebis nusxa Sedioda im xelnawerTa koleqciaSi,
romelic ekuTvnoda warmoSobiT qarTvel erayis mamluq gamgebel daud-faSas
(1817-1831).
147
S. Leder. Y. M. al-Sawws. M.al-‘ar. dasax. naSr., gv. 123.
148
iqve, gv. 34.
149
iqve, gv. 63.
76 Ziebani

an sibt ibn al-jauzi (gard. 1256 w.), abu Sama, al-Áunini (gard. 1326
w.) da sxva avtorebi.150 daibada TbilisSi 601/1204-5 an 602/1205-6
ww., axalgazrdobaSi Seiswavla yurani, hadisebi da fikhi. 1245-1259
wlebSi iyo siriis mTavari yadis (kadi al-kudaT) moadgile (na’ib)
da imave dros damaskoSi al-‘adiliÁas medreses maswavlebeli. mis
mowafeTa Soris asaxeleben cnobil hafizs, Seix muhi ad-din an-na-
vavis.
1259 w. siriis dapyrobis Semdeg ilxanTa yaenma hulagum qamal ad-
-din aT-Tiflisi daniSna siriisa da CrdiloeTi mesopotamiis qala-
qebis: mosulis, mardinisa da maiafarikinis mTavar yadid, magram male
Secvala is Siiti muhi ad-din ibn zaqiT da qamal ad-dins halabisa da
misi sanaxebis yadioba uboZa. miuxedavad didi avtoritetisa da sa-
marTlianobisa, Tanamedroveebma mas monRolebTan TanamSromloba ar
apaties da monRolTa gandevnisTanave, 1260 w., daapatimres. ganTavi-
suflebis Semdeg is gaemgzavra kairoSi, sadac aswavlida fikhs. garda-
icvala iqve, 672 w. 14 rabi‘ al-avvals/1273 w. 28 seqtembers da dakrZa-
les mukattamis mTis kalTaze.
41. sunkur ibn ‘abd allah Sams ad-din al-jamali aT-Ti-
flisi – ixsenieba 672 w. 2 rajabs/1274 w. 12 ianvars damaskos sakrebu-
lo meCeTSi sajaro leqciebis msmenelad damaskos leqtorebisa da
auditoriis Sesaxeb cnobebSi.151
42. qasir ibn ‘abd allah az-zahiri aT-Tiflisi – ixsenie-
ba 681 w. 24 rabi‘ II-s/1281 w. 1 agvistos kasiunis mTaze al-muzaffaris
meCeTSi sajaro leqciebis msmenelad.152
43. haSim ibn husaÁn ibn haSim Saraf ad-din aS-Safi‘i
aT-Tiflisi – ixsenieba 683 w. jumada I-isa da rajabis TveebSi
/1284 w. ivlisisa da seqtember-oqtombris TveebSi sajaro leqci-
ebis msmenelad kasiunis mTis kalTaze, erT-erTi msmenelis sax-
lSi.153

150
sibt ibn al-jauzi. miraT az-zaman fi Ta’rix al-a‘iÁan. t. VIII, haÁdarabad,
1371/1952, gv. 753. abu Sama, gv. 204, 206, 211-212. al-Áunini. zaÁl miraT az-zaman,
t. III, haÁdarabad, 1960, gv. 64-65; ibn tulun. kudaT dimaSk. dimaSk, 1956, gv. 70-
71; as-subqi, t. VIII, gv. 309-310; ibn kadi Suhba ad-dimiSki. tabakaT aS-Safi‘iÁa,
t. II, haÁdarabad, 1399/1979, gv. 182-183. pirvelad ‘umar ibn bundaris Sesaxeb ix.
g.jafariZe. Tanamedrove siria, Tb., 1979, gv. 49.
151
S. Leder. Y. M. al-Sawws. M.al-‘ar. dasax. naSr., gv. 87.
152
iqve, gv. 40.
153
iqve, gv. 79, 122.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 77

44. amin ad-din ibn sa‘id aT-Tiflisi – ibn Saddadis (gard.


1285 w.)154 dros damaskoSi iyo amin ad-din ibn sa‘id aT-Tiflisis meCeTi,
romlis adgilmdebareobis dadgenac ar xerxdeba.
45. muhammad ibn haSim jamal ad-din aT-Tiflisi – yadi,
XIII s-is II naxevris moRvawe, nasir ad-din at-tusis (gard.1271 w.) Ta-
namedrove da mis mier daarsebuli maraRis observatoriis TanamSro-
meli. cnobili iyo ibn as-sabunis saxeliTac. 155
46. ibrahim ibn ‘usman ibn al-hasan aT-Tiflisi – xelosa-
ni. misi saamSeneblo warwera q. sinopSi, arslanis Sadrevanze, TariR-
deba 688 w. jumada II-s/1289 w. ivlisiT.156
47. abu l-sana’ mahmud ibn Áunus ibn mahmud al-himaÁri
aT-Tiflisi – ixsenieba 688-689/1289-1290 al-mismarias madrasa-
Si da kasiunis mTis kalTaze sajaro leqciebis msmenelad damaskos
leqtorebisa da auditoriis Sesaxeb cnobebSi.157
48. qamal ad-din aT-Tiflisi – rumis (mcire azia) adminis-
traciis erT-erTi nawilis (oTxidan) meTauri yazan yaenis (1295-1304)
dros, didi veziris jamal ad-dinis naibi.158
49. abu darr javhar ibn ‘abd allah safi ad-din az-za-
hiri at-tavaSi aT-Tiflisi – muhaddisi. ixsenieba 671/1273 –
688/1289 ww. sajaro leqciebis msmenelad kasiunis mTis kalTaze al-
mismariÁas da ad-diÁa’iÁas madrasebSi da al-muzaffaris meCeTSi, da-

154
S. Dahan. La Description de Damas d’Ibn Šaddad, historien et géographe mort à Alep en
694/1285. Edition critique d’al-A‘laq al-Hatira. Damas, 1956, gv. 157; H. Sauvaire. Description de
Damas. Tr. de l’Arabe. - JA, 1885, VI, gv. 469 (soveris Tanaxmad, es aris amin abu sa‘id
aT-Tiflisis meCeTi). am meCeTs ixseniebs ‘abd al-kadir an-nu‘aÁmic (daris fi
Ta’rix al-madaris, t. II, dimaSk, 1951, gv. 78, 99, 363, #15; ix. agreTve: A. Talass. Les
Mosquées de Damas d’après Yousof ibn Abd el-Hadi. Bairut, 1975, gv. 130, #16.
155
ibn al-fuvati. mu‘jam al-alakab. Tahkik ‘abd al-kadus al-hindi, lahur, 1932, gv.
589.
156
Répertoire chronologique d’épigraphie Arabe. Tome treizième. Le Caire, 1944, #4911.
157
S.Leder. Y. M. al-Sawws. M.al-‘ar. dasax. naSr., gv. 50, 110, 129.
158
Aksarayli Mehmed olu Kermüddn Mahmud. Müsmeret ül-Ahbr. Mukaddime ve haiyelerle
tashih ve nereden Osman Turan. Ankara, 1944, gv. 209-210, 216-217, 219-223; D’Ohsson. His-
torie des Mongols, depuis Tchinguiz-Khan jusqu’à Timour bey ou Tamerlan, t. IV. La Haye et Ams-
terdam, 1835, gv. 204; В. В. Бартольд. О некоторых восточных рукописях в библиотеках Кон-
стантинополя и Каира. - В. В. Бартольд. Сочинения, т. VIII, М., 1973, gv. 237-238; v. kiknaZe.
qarTvelebi monRolTa karze. – Jurn. mnaTobi, 1984, #10, gv. 164 (aq es qamal ad-
dini gaigivebulia siriis yadisTan - ‘umar ibn bundar aT-TiflisisTan (ix. #40)
romlis lakabic aseve qamal ad-dini iyo).
78 Ziebani

maskos omaianTa meCeTSi da msmenelTa saxlebSi.159 ibn qasiris (gard.


1373 w.) Tanaxmad, gardaicvala 700/1301 w. kairoSi.160
50. mahmud ibn qamil Taj ad-din aT-Tiflisi – am pirovne-
bis profesia ucnobia. gardaicvala 704 w. rajabs/1305 w. ianvari-Te-
bervali. misi akldama aT-Turba aT-TajiÁa al-mukaddamiÁa damasko-
Si – salihias ubanSi moxseniebuli aqvs ibn tuluns161 (gard. 1546 w.).
51. muhammad ibn ‘abd al-‘aziz ibn ‘abd al-jabbar ‘ala
ad-din al-xilati aT-Tiflisi – yadi. nasir ad-din at-tusis
mier daarsebuli maraRis observatoriis erT-erTi pirveli Tanam-
Sromlis, Tbiliseli mecnieris, faxr ad-din al-xilatis162 (1191-
1282) vaJi. ibn al-fuvatis is unaxavs 705/1305 w. arranSi, ilxanTa
sulTanis banakSi, sadac muhammadi iTxovda Tbilisis yadis Tanam-
debobas.163
52. abu l-tahir isma‘il ibn ibrahim ibn abi baqr najm ad-
din aT-Tiflisi – imami. gard. 746 w. zu l-hijjas TveSi/1346 w. ap-
rilSi 89 wlisa .164
53. muhammad ibn abi baqar aT-Tiflisi – am pirovnebis pro-
fesia ucnobia. misi saxeli moxseniebulia q. sivasis sasaflaoze erTi
saflavis qvis epitafiaSi, romelic daTariRebulia 791 wlis 10 zu
l-hijjaTi/1389 w. 30 noembriT.165
54. jamal ad-din ibn abi baqr ibn al-hajj ‘umar ibn al-
husaÁn aT-Tiflisi – ixsenieba sivasis sasaflaoze aRmoCenil
saflavis qvis epitafiaSi. is unda iyos vaWari (xavaja) – Zma muhammad
ibn abi baqr aT-Tiflisisa166 (#53).

159
S. Leder. Y. M. al-Sawws. M. al-‘ar. dasax. naSr., gv. 40, 50, 73, 87, 100, 102, 129, 260.
160
ibn qasir. al-bidaiÁa va an-nihaiÁa. t. XIV, baÁruT, 1977, gv. 17.
161
ibn tulun as-salihi. al-kala’id al-javhariÁa fi aT-Ta’rix as-salihiÁa.
al-kism al-avval, dimaSk, 1980, gv. 336.
162
g. jafariZe. Tbileli mecnieri.., gv. 99-110.
163
ibn al-fuvati. Talxis majma‘ al-adab fi mu‘jam al-alkab, t. IV/2, dimaSk,
1963, gv. 1065, 1586.
164
ibn hajar al-‘askalani. ad-durar al-qamina fi a‘iÁan al-mi’a as-samina. I, gv.
362; A. J. Arberry. A Hanbali Tract on the Eternity of the Qur’an. - The Islamic Quarterly, 1956, vol.
III, No. 1, gv. 21.
165
Répertoire chronologique d’épigraphie arabe, tome XVIII (Années 784 à 800 de l-Hégire).
Établi par L. Kalus. Sous la direction de N. Élisséeff. D.Sourdel et J. Sourdel-Thomine. Institut Fran-
çais d’Archéologie Orientale du Caire, 1991, gv. 121-122, #791014.
166
iqve, #791015.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 79


jamal ad-din aT-Tiflisi Cvens siaSi ukanaskneli aT-Tiflisia.
XIV da momdevno saukuneebSi am nisbiT moRvawe kidev araerTi musli-
mia sagulvebeli, magram maT gamosavlenad da warmosaCenad saWiroa
wyaroebis axali wris Seswavla da analizi.
rogorc vnaxeT, aT-Tiflisis nisbas atarebdnen sruliad sxva-
dasxva profesiis adamianebi: muhaddisebi, RvTismetyvelebi, samar-
Tlismcodneni (maT Soris yadiebi), literatorebi, poetebi, eqimebi,
vaWrebi, xelosnebi da sxv. Tbiliseli literatoris (adib) al-hasan
ibn bundar aT-Tiflisis (#14) saxiT gamovlinda gamoCenili arabi
poetis al-muTanabis poeziis kidev erTi mkvlevari, romlis saxelic
ucnobi iyo arabi literaturis istoriis specialistebisaTvis. sain-
tereso poeti Cans najm ad-din aT-Tiflisi (#27), romelic damaskoSi
aResrula. magram Tbilisidan gamosul muslimTa Soris yvelaze did
figurad rCeba farTo diapazonis mecnieri hubaÁS ibn ibrahim aT-Tif-
lisi (#21), romlis memkvidreobis Seswavlac qarTveli orientalis-
tebis mier, vfiqrobT, uaRresad sasargeblo da saSuri saqmea.
Tbilisidan gamosul zemoxsenebul muslimTa eTnikuri kuTvni-
leba ucnobia. biografebi amaze Cveulebriv ar amaxvileben yurad-
Rebas, magram dasaSvebi da savsebiT mosalodnelia, rom maT Soris
araerTi qarTvelic iyo. ukve VIII s-is II naxevarSi, ioane sabanisZis
Tanaxmad, qarTlSi bevri qristiani ganudga qristianobas da islami
miiRo.167
aT-Tiflisis nisbas atarebdnen islamis sxvadasxva mimdinare-
obis warmomadgenlebi: upiratesad SafiitTa mazhabisa. ramdenime
Tbiliseli iyo cnobili sufi Seixebis: abu najib as-suhravardis,
Sihab ad-din as-suhravardisa da avhad ad-din qirmanis mimdevari. am
pirTa biografiebis Seswavlam mogvca axali masala TbilisSi isla-
mis ZiriTad mimdinareobaTa istoriis Sesaxeb.
Tbilisidan gamosul muslimTa moRvaweobis areali farTo iyo
da moicavda maxlobeli da Sua aRmosavleTis mniSvnelovan qalaqebs:
baRdads, damaskos, kairos, aleqsandrias, ierusalims, niSaburs, is-
fahans da sxv. XII-XIII saukuneebSi SeimCneva maTi migracia mcire aziis
qalaqebiskenac – koniaSi, sivasSi, divrigSi da sinopSi. bevri Tbili-
seli, romelic ganaTlebis misaRebad miemgzavreboda maxlobeli aR-

167
amis Sesaxeb ix. s. janaSia. araboba saqarTveloSi. – Sromebi, II, Tb., 1952, gv. 394.
80 Ziebani

mosavleTis kulturul centrebSi (baRdadi, damasko...), samudamod


iq rCeboda sacxovreblad da Tavisi wvlili Sehqonda Sua saukunee-
bis muslimuri kulturis ganviTarebaSi.
moyvanili masala, vfiqrobT, garkveul warmodgenas gviqmnis imis
Taobaze, Tu rogori iyo Tbilisis muslimTa kulturuli done da maTi
kulturuli monapovrebi. amave dros, Zneli ar aris davinaxoT, rom rao-
denoba aT-Tiflisis nisbiT moRvawe im muslimebisa, romlebic sakuTriv
TbilisSi cxovrobdnen, arcTu didia. es ramdenime mizeziT aixsneba. mus-
limTa batonobis xanis Tbilisis istoria – lokaluri istoriis tipisa,
romlis msgavsi bevri icis arabulma istoriografiam da romelSic au-
cileblad iqneboda CamoTvlili da dasaxelebuli aq moRvawe yvela met-
naklebad mniSvnelovani muslimi, ar Semonaxula. is Txzulebebi ki (Ziri-
Tadad biografiuli da genealogiuri Janrisaa), sadac moZiebuli iqna
maT Sesaxeb cnobebi, iqmneboda Tbilisidan moSorebiT, maxlobeli da Sua
aRmosavleTis msxvil kulturul centrebSi. bunebrivia, rom maTi avto-
rebi, upiratesad, afiqsirebdnen am centrebSi moRvaweebs, periferias ki
SedarebiT naklebad aqcevdnen yuradRebas. vfiqrobT, rom, swored amis
gamo, arabuli biografiuli literaturisTvis ucnobi darCa hubaÁS ibn
ibrahim aT-Tiflisi, romelmac Tavisi cxovrebis didi nawili mcire azi-
aSi gaatara. garda amisa, zemomoyvanili sia aT-Tiflisiebisa, romlebic
Cven gamovavlineT, ar SeiZleba iyos sruli. dReisaTvis arabul samya-
roSi dabeWdilia da yovelwliurad gamoicema Sua saukuneebis uaRre-
sad mdidari arabuli literaturuli memkvidreobis mravali Zegli, rom
araferi vTqvaT aTeul aTasobiT xelnawerze, romlebic elian TavianT
mkvlevars. yvela maTganis mopoveba, Seswavla da, ubralod, Tvalis ga-
davlebac ki, did sirTuleebTan aris dakavSirebuli, da xangrZliv dros
moiTxovs.168 am amocanis ganxorcieleba momavlis saqmea.

168
naSromis ZiriTadi nawili Sesrulebulia 1979-1983 wlebSi, siriis arabTa
respublikaSi mivlinebis dros, roca saSualeba gvqonda gvemuSava am qveynis
mdidar wignTsacavebSi da, nawilobriv mainc, gavcnobodiT mravalricxovani
arabuli werilobiTi wyaroebis publikaciebs.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 81

NISBA AL-TIFLĪSĪ IN THE 8TH – 14TH CENTURIES


ISLAMIC WORLD

In Arabic nomenclature nisba was one of the components of a medieval Arabic


proper name. It was formed originally from the name of the individual’s tribe or clan,
then from his place of birth, origin or residence, sometimes from a madhab or sect,
and occasionally from a trade or profession. A man might have several nisbas which
were normally given in chronological order of residence. The names listed by the
biographers usually contain nisbas formed on the basis of place names which belong
to Dr al-Islm. One such nisba was al-Tifls (or al-Tafls), derived from the city of
Tbilisi (in Georgia, Transcaucasia), called Tifls, or Tafls by the Arabs and being the
centre of the Arab Emirate established in the 730s-770s. Up to 1122 Tbilisi was the
mainstay of Islam and the source of its dissemination throughout Georgia. Together
with amrs and the Arab administration, Muslim population also appeared in the
city. Muslims continued to reside in Tbilisi after 1122 as well, enjoying a number of
privileges and allowances granted by the Georgian kings.
Although Muslims ruled and resided in Tbilisi for centuries, regrettably, our
knowledge about them is scanty. At the same time, in Arabic and Persian sources,
especially in works of biographic genre, one comes across many persons bearing the
al-Tifls nisba, pointing to their various contacts with Tbilisi. This has prompted the
present author to bring together evidence on these persons in order to expand, as far
as possible, our knowledge, albeit based on fragmentary evidence, on aspects of the
social and cultural life of Tbilisi Muslims in the Middle ages.
It is possible to trace fifty-two Muslims with the al-Tifls nisba in Arabic and
Persian narrative or epigraphic sources; they all played a certain role in the political,
economic and cultural life of the 8th-14th centuries Tbilisi and the Islamic world of
the same period. There must have been more of them and it is to be hoped that future
scholars will be able to supplement the list given below.
The foregoing material helps form a definite opinion about the level of culture
of Tbilisi Muslims and their cultural achievements. As shown above, Muslims
of various professions had the al-Tifls nisba: theologians, jurists (including
judges), men of letters, poets (Nos.14, 27, 28), physicians (No.10), merchants,
statesmen, craftsmen, and others. Al-Hasan ibn Bundr al-Tifls, a man of letters
from Tbilisi (No. 14), proves to be one of the researchers (unknown so far to
experts in the history of Arabic literature) into the poetry of the outstanding Arab
poet al-Mutanabb. But of all the Muslims who came from Tbilisi, Hubaysh ibn
82 Ziebani

Ibrhm al-Tifls (No. 21), a scholar of diversified interests and scope, appears to
be the greatest.
The ethnic affinity of the above-mentioned Muslims is unknown; as a rule their
biographers never concentrated their attention on their origin, but possibly there were
quite a few Georgians among them. In any case, back in the second half of the 8th
century the Georgian writer Ioane Sabanisdze notes the presence of neophytes among
the Tbilisi population.
The al-Tifls nisba was used by the representatives of various trends of Islam:
Sh‘a’s - both “moderate” and “extremist” and Sunns - mainly of the Shafi‘ school
(Nos. 16, 18, 19, 34). Some of the Muslims from Tbilisi were followers of the well-
known Sūf Shaykhs Abã Najb al-Suhraward, Shihb al-Dn al-Suhraward and
AwÈad al-Dn Kirmn (Nos. 23, 27, 28). The study of the biographies of all these
persons supplied new material on the history of the main trends of Islam in Tbilisi.
It is not difficult to see that the number of Muslims with the al-Tifls nisba who
lived in Tbilisi proper in the 8th-14th centuries is not large. The history of Tbilisi under
the Muslim rule – a sort of local history (so common in Arabic historiography) which
always mentions all more or less important Muslims – has not come down to us. And
those works (mainly of biographical and genealogical genres) providing information
about them, were created far from Tbilisi in the large cultural centres of the Middle
East. It is but natural that their authors should have written only about persons
flourishing in those places.
The area of the activity of Muslims bearing nisba al-Tifls was vast, including
both Tbilisi and the main cities of the Middle East: Baghdad, Damascus, Cairo,
Alexandria, Jerusalem, Nishapur, Ispahan, and others. In the 12th-13th centuries they
started migrating to cities of Asia Minor as well: Konya, Sivas, Divrigi and Sinop.
Their migration was caused by various political, economic and cultural factors. Many
Tbilisi Muslims who went to be educated in the cultural centres of the Middle East
(Baghdad, Damascus, etc.) remained there forever, contributing to the development of
Islamic culture.
wanarTa Sesaxeb*

qarTul istoriografiaSi miRebuli TvalsazrisiT, wanarTa


Tavdapirveli sacxovrisi iyo darialis xeobaSi, wanareTis
xevis (dRevandeli xevis) teritoriaze. VIII saukunis Sua xane-
bidan wanarebi gaaqtiurdnen aRmosavleT saqarTvelos poli-
tikur asparezze. isini kaxeTis SekavSirebisa da arabTa wina-
aRmdeg brZolis iniciatorebi gaxdnen. amasTan dakavSirebiT,
„wanareTis~ mniSvneloba gafarTovda da TandaTan gavrcelda
kaxeTis mTiuleTze, mTel kaxeTze da zogjer kaxeTTan Seer-
Tebul da gaerTianebul miwebsac aRniSnavda.1 wanarebi figu-
rireben qarTul da ucxour naratiul wyaroebSi. am mxriv, sa-
interesoa Sua saukuneebis arabuli istoriul-geografiuli
literatura, romelic mdidar informacias gvawvdis qarTve-
lebisa da saqarTvelos Sesaxeb.

I. wanarebi arabul wyaroebSi


arabul naratiul wyaroebSi wanarebis Sesatyvisia as-sanaria.
arabi geografis, ibn al-fakih al-hamadanis (IX s-is miwuruli – X
s-is dasawyisi) „qveynebis wignis~ (qiTab al-buldan) zogierT nusxaSi
gvxvdeba am saxelwodebis sxva formebic: as-sunaria da as-sunnaria.2
XIV s-is leqsikografi ibn manzuri iZleva as-sinaria formasac. 3 ara-
bul wyaroebSi as-sanaria eTnikonia, romelic aRniSnavs mxares, qve-
yanas, samefos da iq mcxovreb xalxs, toms.
ibn xordadbehi (daaxl. 820-912/13 wlebi) as-sanarias arminiaSi

* pirvelad daibeWda 1999 w. – iv. javaxiSvilis sax. Tsu Sromebi. t. 328, gv. 29-
41.
1
m. lorTqifaniZe. axali feodaluri samTavroebis warmoqmna. – sin, II, Tb.,
1979, gv. 391-392 da Smd.; М. Лордкипанидзе. Возникновение новых феодальных государств.
– ОИГ, II, Тб., 1988, gv. 257, 261.
2
Ibn al-Fakih al-Hamadani. Compendium Libri Kitab al-Boldan (BGA, V), Ed. M .J. de Goeje.
Lugduni-Batavorum. 1885, gv. 294, Sen. b, Codd.
3
ibn manzur. lisan al-‘arab (gamocemis adgilisa da TariRis gareSe), gv. 2505
(Semdeg ibn manzuri).
84 Ziebani

aTavsebs.4 ibn manzuris Tanaxmadac, as-sanaria arminiaSi mcxovrebi


xalxia.5 arabTa batonobisdroindeli arminia ki, rogorc cnobilia,
moicavda, sakuTriv, somxeTs (arab. arminiÁa), albaneTs (arab. arran)
da qarTls. wanarTa samosaxlo teritoria swored qarTlia, romel-
sac arabebi jurzans eZaxdnen. ibn a‘sam al-qufi (X s.) wers, rom as-sa-
naria urwmunoTa saxeobaa (sinf) im qveyanaSi (ard), romelsac ewode-
ba jurzani.6 820 wels arabi sardali xalid ibn iazidi as-sanarias/wa-
narebs ajanyebul jurzanSi ebrZoda.7 magram am dros as-sanaria/wa-
nareTi politikurad ukve gamoyofili iyo jurzanisgan (ix. qvemoT).
X saukunis Sua xanebSi arabi geografi da istorikosi al-mas‘u-
di as-sanarias asaxelebs im xalxTa (allan, al-xazar, jurzan, abxaz,
qaSq) Soris, romlebic esazRvrebian bab al-abvabs, e. i. darubands da
cxovroben kavkasiis mTis maxloblad. misi sxva cnobiT, as-sanaria
aris samefo (mamlaqa), romelic gadaWimulia Tbilisis sasazRvro
olqidan (suRr) – bab al-lanis (darialis) cixemde da mas (aRmosav-
leTiT) ekvris Saqi. am qveyanaSi isini batonoben sxva xalxebzec. 8 X
s-is kidev erTi geografis, al-istaxris, Txzulebis „qveynebisa da
gzebis wignis~(„qiTab al-masaliq va l-mamaliq~) erT-erTi nusxis mi-
xedviT, as-sa[na]riasa da Saqs Soris mdebareobs al-‘abriÁa,9 romelic
v. minorskis konieqturiT aris al-aiÁÁa – elisenis dablobi10, xolo
d. musxeliSvilis azriT ki – heria, sakuTriv, kaxeTi.11 rogorc vxe-
davT, arabuli wyaroebiT as-sanarias/wanarTa tomis samosaxlo, an
maTi kontrolis qveS arsebuli miwebi, X saukuneSi mainc, sakmaod
vrcelia, darialidan – Saqamde.
ibn a‘sam al-qufis Tanaxmad, as-sanaria/wanarebi arian urwmuno-

4
Ibn Khordadhbeh. Kitab al-Masalik wa’l mamalik (BGA, VI), Ed. M.J.- de Goeje, Lugduni -
Batavorum. 1899, gv. 123.
5
ibn manzuri, gv. 2506.
6
Al-Kufi. Kitabu’l futuh, vol. VI, Hydarabad, 1972, gv. 233.
7
al-ia‘kubi. Ta’rix, II, baÁruT (uTariRo), gv. 422.
8
al-Mas‘udi. Kitab al-tanbih wa’l-ischraf (BGA, VIII), Ed. M.- J. de Goeje. Lugduni-Batavorum,
1894, gv. 227; X s-nis sparsuli anonimuri Txzulebis „hudud al-‘alemis~ cnobiT,
sanarias olqi gadaWimuli iyo Tbilissa da Saqs Soris, 20 farsangis, e.i., daax-
loebiT 120 km manZilze (Hudud al-‘Alam. The Regions of the World. A Persian Geography,
172A.H.–982A.D. Translated and explained by V. Minorsky. London, 1937, gv. 144).
9
al-istaxri. al-masaliq va l-mamaliq. al-kahira, 1961, gv. 113, Sen.
10
Hudud al-‘Alam, gv. 400.
11
Д. Мусхелишвили. Из исторической географии Восточной Грузии. 1982, gv. 37.
wanarTa Sesaxeb 85

ni – qafirebi. urwmuno, am SemTxvevaSi, ar niSnavs warmarTs, rogorc


amas zogierTi mkvlevari fiqrobs.12 qafiri muslimTaTvis qristia-
nis tolfasicaa. marTlac, al-mas‘udi iuwyeba, rom as-sanaria/wana-
rebi aRiareben qristianobas;13 ibn haukalis mixedviT ki, qristiania
maTi mefe, sanaharibi14 (ix. qvemoT).
VIII s-is 50-iani wlebidan IX s-is 50-ian wlebamde arabul wya-
roebSi aRniSnulia as-sanarias/wanarTa antiarabuli ajanyebebi da
maT winaaRmdeg arabTa damsjeli eqspediciebis brZolebi.15 xalifa
harun ar-raSidis (786–809) dros arminias valis, xuzaima ibn xazims
(803–806), aujanydnen as-sanaria/wanareTi da jurzani/qarTli.16 as-
sanarias da jurzanis mosaxleobas imave xanebSi amarcxebs sa‘id ibn
al-haisam aT-Tamimi,17 e.i. qarTli am dros aRar faravs wanareTs.
ibn a‘sam al-qufi VIII s-is 70-iani wlebisaTvis pirvelad aRniS-
navs arabTa winaaRmdeg as-sanarias/wanareTis kavSirs hahitis/kaxe-
Tis mosaxleobasTan.18 es kavSiri Semdeg kaxeTze as-sanarias/wanarTa
politikur hegemoniaSi gadaizarda, rac kargadaa cnobili qarTul
istoriografiaSi.
as-sanaria/wanarebs TavianTi gamgebeli hyavdaT. X s-is qristia-
ni arabi istorikosis sa‘id ibn bitrikis erTi cnobiT, romelic wi-
naislamur xanas miekuTvneba, 622 wels iranis winaaRmdeg salaSqrod
gamzadebulma da trapizonSi dabanakebulma bizantiis imperatorma
iraklim, jurzanisa da abxazis maliqebTan erTad, daxmareba sTxova
as-sanarias maliqsac, e.i., wanarTa mTavars. sanacvlod, imperatorma
mas, jurzanis maliqis msgavsad, Tavis sasaxleSi, darbazobisas, tax-

12
T. mibCuani. dasavleT saqarTvelos qarTvel mTielTa eTnogenezis, gansax-
lebisa da kulturis istoriidan. Tb., 1989, gv. 102-103.
13
al-mas‘udi. muruj az-zahab va ma‘adin al-javhar. I, baÁruT, 1978, gv. 227.
14
Ibn Haukal. Opus Geographicum. II. Ed. J.K. Kramers. Lugduni-Batavorum. I, 1939, gv. 348.
15
al-balazuri. fuTuh al-buldan. baÁruT, 1398/1978, gv. 211; al-ia‘kubi.
Ta’rix, gv. 428, 457, 463, 475, 490; Al-Kufi. Kitabu’l futuh, gv. 233; o. cqitiSvili. arabTa
mflobelobis winaaRmdeg qarTveli xalxis ganmaTavisuflebeli brZolis isto-
riidan. – macne (iaexis), 1986, #1, gv. 73-82; m. lorTqifaniZe. axali feodaluri
samTavroebis warmoqmna, gv. 379-380.
16
al-ia‘kubi. Ta’rix, gv. 428.
17
iqve.
18
Al-Kufi. Kitabu’l futuh, gv. 234; b. silagaZe arabTa batonoba saqarTveloSi. Tb.,
1991, gv. 81.
86 Ziebani

tze dajdomis ufleba aRuTqva.19 wanareTis xevs rom Tavisi mTavari


hyavda, amas „moqcevaÁ qarTlisaÁc~ adasturebs.20 ukve arabTa Semose-
vebis win, Cans, wanarTa gamgebels Zlieri poziciebi hqonda da gamor-
Ceuli mdgomareoba ekava qarTlSi. SemTxveviTi ar unda iyos isic,
rom, rodesac arabma sardalma habib ibn maslamam daipyro jurzanis
(qarTlis) araerTi mxare da punqti, maT Soris, vinc mas calke dau-
zavda xarkis (aTava) gadaxdis pirobiT, iyvnen as-sanaria/wanarebic. 21
X s-is arabi istorikosis at-tabaris cnobiT, 239 wlis jumada
al-axiras TveSi, e.i. 853 wlis 7 noembridan 5 dekembris CaTvliT, aba-
sianTa sataxto qalaqSi, samaraSi, al-‘amas karibWesTan, mouklavT
as-sanarias mflobeli (sahib).22 aRsaniSnavia, rom swored am dros,
853 wlis 10 noembers, samaraSi sikvdiliT dasajes buRa-Turqis laS-
qrobis dros datyvevebuli qarTveli didebuli kostanti kaxi, ro-
melic, rogorc fiqroben (n. vaCnaZe, k. kucia), kaxeTidan iyo.23 aRniS-
nuli ambebis qronologiuri Tanxvedra am ori pirovnebis igiveobis
varauds badebs.
X s-is Sua xanebSi, al-mas‘udis Tanaxmad, as-sanarias/wanarTa ma-
liqs ewodeba qurukusi resp. qorepiskoposi.24 X saukunis Sua xanebSi-
ve ibn haukali amierkavkasiaSi cnobil yvelaze did mefeTagan asaxe-
lebs sams: Sarvan-Sah muhamad ibn ahmad al-azdis, imave muhamad ibn
al-iazids (948–956), laizan-Sahs da sanarias maliqs – sanaharibs.25 am
sanaharibis vinaoba dasadgenia. s. kakabaZe fiqrobda, rom is mTav-
robda X s-s 70-ian wlebSi da, albaT, kaxeTis mflobelis daviTis wi-
namorbedi iyo.26 ukanasknelis zeoba a. mkrtumians 976–1000 wlebiT

19
Eutychii Patriarchae Alexandrini. Annales. Pars posterior accedunt Annales Yahia Ibn Sa‘id
Antiochensis. Conjuncta opera ediderunt L. Cheikho, B. Carra de Vaux, H. Zayyat. Beruti-Parisis,
1909, gv. 2.
20
moqcevaÁ qarTlisa. Zveli qarTuli agiografiuli literaturis Zeglebi.
wigni I (V-X ss.). Tb., 1964, gv. 94.
21
al-balazuri. fuTuh, gv. 205.
22
Ta’rikh at-Tabari. vol. IX. Le Caire, 1976, gv. 196.
23
Житие и мученичество святого мученика Константи грузина, который был замучен царем
Вавилонян Джафаром. Перевод с древнегрузинского, исследование и комментарии Н. З. Вач-
надзе и К. К. Куция. Тб., 1978, gv. 22, 26.
24
al-mas‘udi. muruj.., gv. 227.
25
Ibn Haukal. Opus Geographicum, gv. 348; V. Minorsky. Caucasica IV. – BSOAS, 1953, vol.
XV, pt.,3, gv. 519-520.
26
С. Какабадзе. О племени цанар. - saistorio krebuli. III. tf., 1928, gv. 109.
wanarTa Sesaxeb 87

aqvs gansazRvruli.27 T. papuaSvili mas, saerTod, ar ixseniebs.28 n. ve-


lixanova sanaharibs aigivebs mose kalakantuecis „aRvanTa istoria-
Si~ dasaxelebul Saqis gamgebel senaqerimTan da wers, rom „misi xan-
grZlivi mmarTvelobis periodi, roca sanaria SeuerTda Saqs, iTvle-
ba Saqis samefos ayvavebis xanad~.29 magram am daskvnis SesaZleblobas
mose kalakantuecis Txzuleba30 ar iZleva da es sakiTxi, vfiqrobT,
qarTvel mkvlevarTa msjelobis sagani unda gaxdes.
X s-is damdegs wanarebi aqtiurebi Canan Tbilisis saamiroSi. am
dros abu l-faraj al-isfahanis (X s.) cnobiT, as-safarias, resp. as-sa-
naria saxeliT cnobil xalxs TbilisSi mouklavs Siit-imamitTa me-6
imamis ja‘far as-sadikis pirdapiri STamomavali, alidi husain ibn
‘ali.31
al-mas‘udi exeba as-sanarias/wanarTa warmomavlobas. igi wers:
„es qristiani as-sanaria/wanarebi miiCneven, rom arabTagan
arian, nizar b. ma‘adis, [misi Zis] mudaris [STamomavlebi], da
rom isini ‘ukailis Stoa. damkvidrdnen iq Zveli droidan da
batonoben mraval xalxze.. me vnaxe iemenSi, ma’ribis qveyanaSi
‘ukailianebi, al-mazhijis mokavSireebi, da ar aris gansxvave-
ba maTsa da [wanarTa] Soris xasiaTiT. isini Zlierebi arian da
hyavT mravali cxeni... as-sanaria/wanarebi fiqroben, rom Zvel
droSi gamoeyvnen ma’ribis ‘ukailianebs~.32
al-mas‘udis mier moxseniebuli nizar ibn ma‘adi, arabuli genea-
logiuri sistemis Tanaxmad, Crdiloarabuli tomebis saerTo wina-
paria. am tomebis umravlesoba nizaris vaJebis – mudarisa da rabi‘as
STamomavlad Tvlis Tavs. mudaris STamomavloba, Tavis mxriv, iyofa
kaÁs ‘alÁanis da xindifis jgufebad. zemoxsenebuli ‘ukailis tomi
kaÁs ‘alÁanis ganStoebas warmoadgenda.33

27
А. Г. Мкртумян. Грузинское феодальное княжество Кахетии в VIII–XI вв. и его взаимо-
отношения с Арменией. Тб., 1983, gv. 37, Sen. 11.
28
T. papuaSvili. ranTa da kaxTa samefo. Tb., 1982.
29
Н.М. Велиханова. Изменение исторической географии Азербайджана в результате араб-
ского завоевания. – Сб. Историческая география Азербайджана. Баку, 1987, gv. 64.
30
Мовсес Калакантуеци. История страны Алуанк. Пер. с древнеармянского и комментарии
Ш. В. Смбатяна. Ереван, 1984, gv. 170.
31
g. jafariZe. muslimi moRvaweebi aT-Tiflisis nisbiT VIII-XIV saukuneebSi. –
macne (els), 1989, #1, gv. 84.
32
al-mas‘udi. muruj.., gv. 227, 228.
33
G. Rentz. Djazirat al-‘Arab – EI2, vol. I, gv. 544-45; H. Kidermann. Rabi‘a and Mudar. – EI2,
88 Ziebani

Crdiloarabuli tomebis migracia arabeTis naxevarkunZulis ga-


reT winaislamur xanaSi daiwyo. sasanianTa batonobis dros, e.i. ara
uadres III saukunisa, mudari, rabi‘a da, agreTve, baqri dasaxldnen
CrdiloeT mesopotamiaSi – al-jaziraSi34 da im adgilebs, sadac isini
binadrobdnen, ewoda diar-mudari, diar-rabi‘a da diar-baqri. diar-
mudaris olqi md. evfratis gaswvriv mdebareobda. misi mTavari qalaqi
iyo rakka md. balixze (Tanamedrove siriaSi). mogvianebiT, X saukunis
miwuruls, mudaris ganStoeba – ‘ukailis tomi da am tomidan gamosu-
li ‘ukailianTa sagvareulo daeufla al-jaziras mniSvnelovan qa-
laqs, mosuls. ‘ukailianTa warmomadgenlebi flobdnen al-jaziras
sxva qalaqebsac: jaziraT ibn ‘umars, nisibins, balads da TaqriTs. mus-
lim ibn kuraiSis (1061-1085) dros ‘ukailianTa samflobeloebi gada-
Wimuli iyo, TiTqmis, baRdadamde da halabamde. XI s-is miwurulidan
Turq-selCukebis gamoCenam ganapiroba am dinastiis dacema.35
al-mas‘udi Tvlis, rom as-sanaria arab ‘ukailianTa Stoa. is
msgavsebasac ki xedavs ma’ribis (iemenSi) ‘ukailianebsa da as-sanaria/
wanarebs Soris, magram aseTi msjeloba ar SeiZleba seriozulad mi-
viRoT. klavdius ptolemaiosi (erTaderTi, antikur mweralTa So-
ris) wanarebs samxreT kavkasiaSi asaxelebs ukve II saukuneSi,36 ufro
adre, vidre daiwyeboda mudaris tomis migracia CrdiloeTi mesopo-
tamiisken. saerTod ki, aRsaniSnavia, rom Sua saukuneebis zogierTi
arabi avtori aseve umarTeblod ukavSirebda arabul samyaros sxva
kavkasiur tomebsac, magaliTad, didoelebsa da Cerqezebs.37
XI s-idan as-sanaria qreba arabuli wyaroebis furclebidan. es
eTnikoni ar gvxvdeba ÁakuTis (gard. 1229 w.) cnobil „geografiul
leqsikonSi~ da Tumca mas ixsenieben XIV s-is avtori ad-dimiSki,38 XIV

vol. VIII, gv. 352-53; G.Levi Della Vida. Nizar b. Ma‘add. – EI2, vol. VIII, gv. 82-83; W. Montgom-
ery Watt. Ma‘add. – EI2, vol. V, gv. 894.
34
Ph. K. Hitti. History of the Arabs, London and Basingstoke, 1979, gv. 280; G.Le Strange. The
Lands of the Eastern Caliphate. Cambridge, 1930, gv. 85.
35
К. Э. Босворт. Мусульманские династии. М., 1971, gv. 89-90.
36
n. lomouri. klavdios ptolemaiosis „geografiuli saxelmZRvanelo~. cno-
bebi saqarTvelos Sesaxeb. – mski, 1955, I, 32, gv. 44. koment. 55.
37
al-balazuri. fuTuh.., gv.198; Ibn al-Fakih al-Hamadani. Compendium, gv. 288; badr
ad-din al-‘aÁni. as-saÁf al-muhannad fi siraT al-maliq al-muaiÁad SaÁx al-mah-
mudi. al-kahira. 1966–1967, gv. 27-29.
38
Ed-Dimichqi, Chems-Ed-Din Abou Abdallah Mohammed. Cosmography. Texte Arabe, pub-
lie… par A.F. Mehren. St. Pbg. 1866, gv. 262.
wanarTa Sesaxeb 89

da XIX saukuneebis leqsikografebi ibn manzuri da murTada az-za-


bidi,39 magram maTi cnobebi IX-X saukuneebis arab avtorTa cnobebis
perifrazia.

II. wanarTa vainaxuri warmomavlobis Tvalsazrisi


qarTveli mkvlevrebi wanarebs qarTul (aRmosavlur, an dasav-
lur) samyaros miakuTvneben.40 maTi Tavdapirveli gansaxlebis – xe-
vis toponimika da epigrafika qarTulia. RvTismsaxureba wilknis
kaTedris samwysoSi, romelSic Sedioda wanareTi, iseve rogorc
mcxeTis mTel sakaTalikosoSi, mimdinareobda qarTul enaze. arabTa
winaaRmdeg brZolisa da kaxeTis saxelmwifod organizebis saTave-
Si myofi wanarebi, romlebic emsaxurebodnen qarTuli saxelmwifos
(samTavros) Seqmnis saqmes, sruliad aSkaraa, rom eniT da eklesiiT,
e. i., kulturul-istoriuli saxiT, iyvnen qarTvelebi.41 amave dros,
mosazreba darialis xeobaSi, saqarTvelos samxedro gzis raionSi,
warsulSi vainaxuri (CeCnur-inguSuri) tomebis gansaxlebis Taoba-
ze,42 zogierT mkvlevars safuZvels aZlevs, imsjelos wanarTa vaina-
xur warmomavlobazec.
wanarTa Crdilokavkasiuri, vainaxuri warmomavlobis Tvalsaz-
riss, Cveulebriv, imowmeben da icaven ucxoeli mkvlevrebi.
1937 wels v. minorskim gamosca X s-is ucnobi avtoris sparsuli
geografiuli Txzulebis hudud al-‘alemis („samyaros sazRvrebi~)
inglisuri Targmani dawvrilebiTi komentarebiTurT. am Txzuleba-
Si dasaxelebuli eTnonimi sanaria/wanarebi mkvlevarma ganmarta ro-
gorc „mamaci qristiani xalxi, romelic cxovrobda alaznis Crdi-
loeTiT, Saqis Crdilo-aRmosavleTis mimarTulebiT~.43 aqve, minor-
ski werda: „rac Seexeba wanarTa tomis birTvs, n. marma mianiSna misi
da Tanamedrove CeCnebis (daRestansa da vladikavkazs Soris raionSi
mosaxle Crdilokavkasieli xalxis) saerTo warmomavloba. aseTia,

39
ibn manzur. lisan al-‘arab, gv. 2506; az-zabidi, murTada. Taj al-‘arus, t.
XIII, misr, 1306/1888-89, gv. 341.
40
m. lorTqifaniZe. axali feodaluri samTavroebis warmoqmna, gv. 391.
41
М. Лордкипанидзе. Возникновение новых феодальных государств, gv. 257.
42
TiTqos eWvs ar unda iwvevdes is, rom CeCnebsa da inguSebs, ZiriTadad, ukve Cvens
eramde ekavaT maTi axlandeli teritoria. А. И. Шавхелишвили. Из истории взаимоотно-
шений между грузинскими и чечено-ингушскими народами. Грозный, 1963, gv. 16.
43
Hudud al-‘Alam, gv. 402.
90 Ziebani

agreTve, kavkasiis im nawilis aRiarebuli avtoritetuli specialis-


tis a. n. genkos Tvalsazrisic~.44 mogvianebiT, Sarvanisa da daruban-
dis istoriis Sesaxeb v. minorskis 1958 w. inglisurad gamocemulsa da
1963 wels rusul enaze Targmnili naSromis komentarebSi, arabi av-
toris al-mas‘udis cnobasTan dakavSirebiT, naTqvamia, rom wanarebi
cxovrobdnen kavkasionis zekarze, Semdeg maT gaafarToves TavianTi
samflobelo aRmosavleTiT, kaxeTSi; rom al-mas‘udi maT Tvlis Sa-
qis mezoblebad, e.i., urevs kaxelebSi, maSin roca wanarebis ZiriTadi
birTvi albaT (gamoyofilia Cven mier – g.j.) iyo CeCnuri warmomav-
lobis.45 amiT, faqtobrivad, safuZveli daedo wanarTa CeCnuri war-
momavlobis Tvalsazriss, romelic Semdeg sxva SromebSic aisaxa.
vnaxoT, ras emyareba v. minorskis Tvalsazrisi.
n. mari im naSromSi, romelsac imowmebda minorski, werda saqar-
Tvelos samxedro gzaze qarTvelebis mosvlamde CeCnur-inguSuri
tomebis gansaxlebaze, magram mas mxedvelobaSi ara hyavda wanarebi.
lingvisturi TvalsazrisiT, wanarebi mars warmomavlobiT miaCnda
„SiSina jgufis~ tomad.46 am jgufis warmomadgenlebi, misi azriT,
iyvnen megrelebi da Wanebi.47 Tavis erT-erT naSromSi ki is wanarebs
pirdapir svanebs miakuTvnebda.48
rac Seexeba a. genkos, v. minorskis mier damowmebul naSromSi is,
marTalia, aRniSnavda, rom ~Весь район Военногрузинской дороги вхо-
дил в сферу расселения чеченских (ингушских) племен, ныне разделяющих
свое пребывание здесь с осетинами и грузинами-мохевцами”,49 magram ara-
fers werda konkretulad wanarTa vainaxuri warmomavlobis Sesa-
xeb. CvenTvis ucnobia misi argumentebi amis Taobaze v. minorski-
sadmi gagzavnil werilSi, magram uaRresad saeWvoa, moetana raime
mniSvnelovani sabuTi. msgavsi ram ar arsebobs. ramdenadac viciT,

Н. Я. Марр. К истории передвижения яфетических народов с юга на север Кавказа. – Из-


44

вестия императорской Академии Наук, 1916, gv. 1397-1398; А. Н. Генко. Из культурного про-
шлого ингушей. – Записки коллегии востоковедов. 1930, V, gv. 711;ôagreTveï1936 wlis 24
martiT daTariRebuli a. genkos werili v. minorskisadmi.
45
V. Minorsky. A History of Sharvan and Derbend. Cambridge, 1958, gv. 162, Sen.1; В. Минор-
ский. История Дербенда и Ширвана X-XI веков. М., 1963, gv. 210-11.
46
Н. Я. Марр. К истории передвижения яфетических народов, gv. 1397.
47
Н. Я. Марр. Племенной состав населения Кавказа. – Труды комиссии по изучению племен-
ного состава населения России Российской Академии Наук, 3, Петроград, 1920, gv. 19.
48
Н. Я. Марр. Из поездок в Сванетию. – Христианский Восток, II/1, 1913, gv. 32.
49
А. Н. Генко. Из культурного прошлого ингушей, gv. 706.
wanarTa Sesaxeb 91

wanarTa Sesaxeb a. genkos beWduri saxiT Tavisi Tvalsazrisi ar da-


ufiqsirebia.
v. minorski, Cveulebiv, uaRresad zusti da keTilsindisieria
sxvaTa publikaciebis citirebisas, magram am SemTxvevaSi imaves ver
vityviT. amasTan, arc is unda dagvaviwydes, rom Tavis mosazrebas wa-
narTa Sesaxeb v. minorski varaudis doneze gamoTqvamda. magram am ga-
moCenili orientalistis avtoriteti imdenad didi iyo, rom misi es
varaudi, gadamowmebis gareSe, farTod gavrcelda samecniero lite-
raturaSi. is aisaxa „islamis enciklopediis~ axal gamocemaSi, k. bos-
vorTis erT-erT statiaSi50 da, gansakuTrebiT, sabWour istoriog-
rafiaSi. amasTan, rogorc qvemoT vnaxavT, v. minorskis zogjer iseTi
ramec miaweres, rac mas ar uTqvams.
1972 wels a. mkrtumiani kaxeTis samTavros warmoSobisadmi miZ-
Rvnil werilSi werda, rom, qarTveluri tomebis garda, kaxeTSi cxov-
robdnen vainaxuri jgufis tomebic (albaT, wanarebi, gardabnelebi,
TuSebi da sxv.).51 aSkaraa, man icoda v. minorskis Tvalsazrisi, magram
ar daimowma. samagierod, daimowma a. genkos zemoxsenebuli naSromi,
Tumca, ar miuTiTa Sesabamisi gverdi, radgan es, ubralod, SeuZlebe-

50
C. Bosworth. al-Kabk. – EI2, vol. IV gv. 345 (It is possible that they were ethnically related
to the Cecens, even though in Mas‘udi’s time they allegedly claimed descent from the North Ara-
bian tribe Ukayl. dasaxelebulia al-mas‘udis muruj.., II, 67); kidev erT statiaSi,
romlis avtorebi arian v. minorski da k. bosvorTi, faqtobrivad ki – bosvorTi,
aRniSnulia, rom n. i. maris hipoTezis Tanaxmad, wanarebi identurni arian Tana-
medrove TuSebisa, romelTa enac CeCnuris monaTesavea (wanarebi “According to the
hypothesis of N. Y. Marr, were identical with the modern T‘ush, whose language is related to that
of the Cecens”. V.Minorsky. [C. Bosworth]. al-Kurdj. – EI2, vol. V, gv. 487). magram n. maris
aq damowmebul naSromSi (К истории передвижения яфетических народов, gv. 1397 da
Smd.) saubaria mxolod TuSuris siaxloveze megrul da Wanur enebTan; rom TuSe-
bi cxovrobdnen sadRac samxreTSi, Wanebis an megrelebis maxloblad da Semdeg
gandevnes CrdiloeTiT, kavkasiis mTebSi; da rom swored am raionSi, SedarebiT
axlo warsulSi, ukve arabebis dros, VIII–IX saukuneebSi cxovrobdnen wanarebi,
romlebic, saxelwodebis mixedviT, miekuTvnebodnen SiSina jgufs. Tu ras gu-
lisxmobda n. mari „SiSina jgufSi~, zemoT ukve iTqva. n. maris msjeloba Seesaba-
meboda mis mier Camoyalibebul iafetur Teorias.
51
А. Г. Мкртумян. К вопросу об образовании феодального княжества Кахетии. – Историко-
филологический журнал Армении, 1972, #1, gv. 231. a. mkrtumianis Tvalsazrisi, kaxe-
Tis mosaxleobis eTnikuri siWrelis Sesaxeb, romelic mis sxva naSromSic aris
gameorebuli (А. Г. Мкртумян. Грузинское феодальное княжество Кахетии), marTebulad
gaakritika m. lorTqifaniZem. М. Лордкипанидзе. Возникновение новых феодальных го-
сударств, gv. 256, Sen. 37.
92 Ziebani

li iyo. rogorc iTqva, a. genko wanarTa warmomavlobaze konkretu-


lad aq arafers werda.
1973 wels wanarTa sakiTxs Seexo n. volkova, CrdiloeTi kavkasiis
eTnonimebisa da tomobrivi saxelwodebebisadmi miZRvnil naSromSi.
man aRniSna, rom ar arsebobs pirdapiri cnobebi wanarTa enobrivi kuT-
vnilebis Sesaxeb, rac SeuZlebels xdis davukavSiroT es xalxi vainaxe-
bis, daRestnelebis an qarTvelebis winaprebs. kavkasiis am nawilis eT-
nikuri situaciidan gamomdinare, antikur da adrefeodalur xanaSi
mxolod imis varaudi SeiZleba, rom wanarebi laparakobdnen erT-erT
iberiul-kavkasiur enaze. aqve volkova werda, rom wanarTa vainaxu-
ri warmomavlobis idea ekuTvnis v. minorskis, romelmac al-mas‘udis
teqstis komentirebisas aRniSna, qarTulad wanari mamac mTielebs
niSnavso52 da daimowma v. minorskis naSromis „Sarvanisa da darubandis
istoriis~ rusuli Targmani. aq kuriozTan gvaqvs saqme. v. minorskis
naSromSi motanilia arabuli as-sanarias qarTuli Sesatyvisi wanari
da ganmarteba, rom es xalxi mamaci mTielebia.53 igive kargad Cans am
naSromis inglisur originalSic: “Sanariyya...In Georgian Tsanar. The spirited
mountainers”.54 sxvagan, „hudud al-alemis~ inglisuri Targmanis komen-
tarebSi, v. minorskim sparsuli sanaris somxur Sesatyvisad moitana
Tsanark da aRniSna, rom wanarebi arian “spirited Christian people”.55
n. volkovam, garda amisa, kidev erTi „aRmoCena~ moaxdina. man da-
matebiT miuTiTa,56 rom v. bartoldma „hudud al-alemis~ xelnaweris
komentirebisas gamoTqva mosazreba wanarebisa da CrdiloeT daRes-
tnis xalxTa genetikur naTesaobaze. v. bartoldis es naSromi57 da-
mowmebulia saTanado gverdis gareSe. amis mizezi ki isaa, rom, v. bar-
tolds aq saerTod ar uxsenebia wanarebi. qvemoT vnaxavT, rom vol-
kovas „mignebebi~ uyuradRebod ar darCenila.
wanarTa sakiTxs ramdenjerme Seexo a. novoselcevi. 1972 wels is
fiqrobda, rom „wanarebi, SesaZloa, ekuTvnodnen vainaxebs da enaTe-
savebodnen TuSebs~.58 1984 wels a. novoselcevi aRniSnavda, rom „wa-

52
Н. Волкова. Топонимы и племенные названия Северного Кавказа. М., 1973, gv. 124-126.
53
В. Минорский. История Дербенда и Ширвана, gv. 210-111, Sen. 100.
54
V. Minorsky. A History of Sharvan and Derbend, gv. 162, Sen. 1.
55
Hudud al-‘Alam, gv. 400.
56
Н.Волкова. Топонимы.., gv. 126.
57
Худуд ал-алам. Рукопись Туманского. Введение и указатели В. В. Бартольда. Л., 1939.
58
А. П. Новосельцев. В. Т. Патушо. Л. В. Черепнин. Пути развития феодализма. М., 1972, gv. 40.
wanarTa Sesaxeb 93

narTa eTnikuri kuTvnileba dRemde sadavoa~,59 1990 wels ki werda:


„wanarTa eTnikur warmomavlobasa da maT teritoriaze mimdinare-
obs dava. zogierTi mecnieri (damowmebulia v. minorski, g. mkrtumi-
ani, Tavad a. novoselcevi) maT Tvlis kavkasiur, SesaZloa, CeCnebTan
da inguSebTan axlomdgom tomad. Tumca, wanarebi IX–X saukuneebSi
mWidrod iyvnen dakavSirebulni kaxeTTan, ar arsebobs safuZveli
gavaigivoT maTi teritoria am aRmosavlur qarTul olqTan, yovel
SemTxvevaSi, IX s-Si mainc. mogvianebiT isini TandaTan Seerwynen qar-
Tvelebs~.60 Tu ris safuZvelze gaxda sadavo wanarTa eTnikuri war-
momavloba, amis Sesaxeb zemoT iyo saubari da a. novoselcevis sit-
yvebs komentars aRar gavukeTebT.
qarTveli mkvlevrebi ar iziareben wanarTa vainaxuri warmomav-
lobis Tvalsazriss. magram, samwuxarod, ar yofila misi kritikuli
ganxilvis seriozuli cda. amasTan, rogorc vnaxavT, es Tvalsazrisi
„gamdidrda~ axali detalebiT.
1982 wels daibeWda T. papuaSvilis monografia „ranTa da kaxTa same-
fo~, romelSic mkvlevari exeba wanarTa vainaxuri warmomavlobis Tval-
sazrissac. T. papuaSvili, sruliad moulodnelad, mas miawers a. genkos
(romelsac am sakiTxze, rogorc vnaxeT, araferi daubeWdavs). is wers:
„erT-erTi pirvelTagani, romelmac wanarebis warmoSobis idea wamoaye-
na, iyo a. genko. igi ara marto wanarebs miiCnevda CeCnur-inguSuri warmo-
Sobis tomad, aramed Tavis naSromSi61 yovelgvari mtkicebisa da sabuTe-
bis motanis gareSe, saqarTvelos samxedro gzis gaswvriv mobinadre mo-
saxleobaze laparakobs, rogorc vainaxuri modgmis xalxze~.62 mkvlevar-
ma arc v. bartoldi daiviwya: „v. v. bartoldma, muSaobda ra X s. sparsuli
wyaros „hudud al-alemis~ xelnawerze, yuradReba miaqcia masSi moxse-
niebul eTnonim „wanars~ da gamoTqva mosazreba, rom wanarebs garkveu-
li genetikuri kavSiri unda hqonodaT Crdilo daRestnis xalxebTan~.
am msjelobis wyaro, ra Tqma unda, n. volkovaa, magram aqve, n. volkovas-
gan gansxvavebiT, damowmebulia v. bartoldis Sromis Sesabamisi pasaJis
33-e gverdi, romelSic aseve araferia naTqvami wanarebze. T. papuaSvili

59
А. П. Новосельцев. Страны Закавказья и Хазария в VIII- первой половине IX в.– kr. sa,
Tb., 1984, gv. 193.
60
misive. Хазарское государство и его роль в истории Восточной Европы и Кавказа. М.,
1990, gv. 107.
61
damowmebulia: А. Н. Генко. Из культурного прошлого...
62
n. papuaSvili. ranTa da kaxTa samefo. Tb., 1982, gv. 36.
94 Ziebani

ganagrZobs: „wanarTa eTnikuri warmomavlobis Ziebis axali etapi Seqmna


v. f. minorskim. arabul wyaroebSi (masudTan) moxseniebul eTnonim „wa-
narze~ muSaobis procesSi man wamoayena am eTnikuri terminis vainaxuri
warmoSobis idea. ukeTebda ra komentars masudis teqsts, igi aRniSnavda:
„qarTulad „wanar~ niSnavs vaJkacur mTielebs, romelnic cxovrobdnen
kavkasionis gadasasvlelTan, xolo ufro mogvianebiT maT gaafarToves
TavianTi samflobeloebi aRmosavleTiT, kaxeTSi. masudi maT Tvlis Sa-
qis mezoblad, e. i., igi urevs maT kaxelebSi, rac ar aris swori. sakuTriv
wanarebi, ganagrZobs v. minorski, uTuod (gamoyofilia Cven mier - g.j.)
unda iyvnen CeCnuri warmoSobisani~.63 am SemTxvevaSi v. minorski ar aris
koreqtulad damowmebuli. wanaris mniSvnelobasTan dakavSirebiT mas
miewereba is, rac ar uTqvams da garda amisa, misi varaudi imis Taobaze,
rom „wanarebis ZiriTadi birTvi albaT iyo CeCnuri warmomavlobis~ (ix.
zemoT), warmodgenilia kategoriulad, radganac sityva „albaT~ (rus. ве-
роятно) Secvlilia sityviT „uTuod~.
wanarTa vainaxuri warmoSobis Sesaxeb a. genkos (rogorc zemoT
gairkva, ararsebul) Tvalsazrisze msjeloben j. gvasalia,64 T. mibCu-
ani da b. silagaZe. T. mibCuanic imowmebs v. bartoldis zemomotanil
(aseve ararsebul) Tvalsazriss.65 b. silagaZe wers, rom „genkos vara-
udiT, wanarebi CeCnur-inguSuri warmoSobis da Semdeg gaqarTvele-
buli xalxia~ da rom „am Teoriis zegavleniT v. minorskisac miaCnia,
rom wanarebi Cerqezuli (gamoyofilia Cven mier - g.j.) warmoSobisa-
ni arian~.66 amrigad, v. minorskis wanarTa Cerqezuli warmomavlobis
Tvalsazrisic miaweres. magram qarTveli mkvlevrebi, rogorc iTqva,
vainaxuri Teoriis mowinaaRmdegeebi arian67.
rogorc vnaxeT, wanarTa vainaxuri warmomavlobis Tvalsazrisi,

63
iqve.
Дж. Гвасалия. Историческая география Восточной Грузии. Тб., 1991, gv. 155.
64

65
T. mibCuani. dasavleT saqarTvelos..., gv. 208.
66
b. silagaZe. arabTa batonoba.., gv. 126.
67
1988 wels moskovSi CrdiloeTi kavkasiis xalxebis istoriis Sesaxeb ga-
mocemul koleqtiur naromSi, iq, sadac ganxilulia vainaxTa istoria (Исто-
рия народов Северного Кавказа с древнейших времен до конца XVIII в., М., 1988., gv.
151-152), wanarebTan vainaxebis raime kavSiri ar ixsenieba. magram, ukanasaknel
xanebSi, CeCnur-inguSur samecniero da arasamecniero wreebSi, sruliad dau-
sabuTeblad, magram daJinebiT, acxadeben wanarTa vainaxuri modgmis Sesaxeb.
aris cdebi wanarebisa da osebis gaigivebisa. yovelive amis Taobaze sakmaod
didi informaciaa internetis saitebze, rasac axlo momavalSi ganvixilavT.
wanarTa Sesaxeb 95

romelic varaudis doneze gamoTqva v. minorskim, ar efuZneba myar


safuZvels ara mxolod imitom, rom mis mier damowmebul naSromebSi
ar aris saubari wanarebze, aramed imis gamoc, rom ar arsebobs raime
ueWveli sabuTi wanarTa araqarTuli warmoSobis Taobaze. samwu-
xarod, v. minorskis Tvalsazrisi (miuxedavad imisa, iReben Tu uar-
yofen mas) wlebis manZilze ukritikod gadadis naSromidan naSromSi.
es garemoeba erTxel kidev migvaniSnebs im pasuxismgeblobaze, rome-
lic aucilebelia winamorbed avtorTa zusti citirebis dros.
96 Ziebani

ABOUT THE TSANARS

It is acknowledged in Georgian historiography that the east Georgian tribe of


Tsanars originally populated the territory of Tsanaretis Khevi (mod. Khevi), the Daryal
Gorge. From the middle of the 8th century they became active on the political scene
of Eastern Georgia, emerging as the initiators of uniting Kakheti and waging struggle
against the Arabs. The meaning of “Tsanareti” gradually expanded, spreading to the
“Mtiuleti” of Kakheti, the entire Kakheti, and occasionally designating the lands tied
to Kakheti.
The Tsanars appear both in Georgian and foreign narrative sources under the name
of as-Sanaria. They are often referred to by Arab authors; historians, geographers and
lexicographers (al-Baladhuri, al-Ya‘kubi, al-Tabari, Ibn A‘sam al-Kufi, Ibn al-Fakih
al-Hamadhani, Ibn Khordadhbeh, al-Istakhri, Ibn Haukal, al-Mas‘udi, al-Dimashki,
Ibn Mandhur and others). Their evidence is studied in the first part of this paper.
The second part of the paper deals with the hypothesis on the Veinakh (Chechen-
Ingush) provenance of the Tsanars, advanced by V. Minorsky (in Hudud al-‘Alam.
The Regions of the World. A Persian Geography, 372 AH-982 AD. Translated and
explained by V. Minorsky. London, 1937, p.402; V. Minorsky. A History of Sharvan
and Darband. Cambridge, 1958, p. 162, n. 1). This hypothesis is repeated in the
works of various authors without any substantiation. It is shown that Minorsky’s
hypothesis is based on the works of N. Y. Marr and A. N. Genko (Н. Марр. К истории
передвижения яфетических народов с юга на север Кавказа. – Известия имп.
Академии Наук, Х, 12, 1916, с. 1397-98; А. Н. Генко. Из культурного прошлого
ингушей. – Записка коллегии востоковедов. IV, 1930, с. 706) who generally discuss
the movement and settlement of Kartvelian and Veinakh tribes in the area of the
Georgian Military Road, but actually nothing is said about the Veinakh origin of the
Tsanars. Furthermore, N. Marr assigned the Tsanars to the Georgian tribes of Svans
(Н. Марр. Из поездок в Сванетию. – Христианский Восток. II, 1, с. 32).
erTi toponimis identifikaciis Sesaxeb
iahia antioqielis „istoriaSi~*

qristiani arabi istorikosis, iahia ibn sa‘id al-antaqis, imave iahia


antioqielis1 (gard. 1066 w.), „istoria~ iTvleba mniSvnelovan wya-
rod X–XI saukuneebis pirveli mesamedis siria-mesopotamiis, fati-
mianTa egviptisa da bizantiis istoriis Sesaswavlad. garda amisa,
rogorc cnobilia, is Seicavs saintereso cnobebs saqarTvelo-bi-
zantiisa da saqarTvelo-egviptis urTierTobaTa Sesaxebac.
1883 wels v. rozenma pirvelad gamosca iahia antioqielis Txzu-
lebis is nawili, romelic bizantiis imperator basili I-is (976-1025)
moRvaweobas exeba.2 arabul teqsts man daurTo rusuli Targmani, ga-
mokvleva da vrceli SeniSvnebi.3
„istoriis~ sruli teqsti, romelic 425/1034 wlamde modis,4 1909
w. dabeWdes l. Seixom, b. kara de vom da h. zaiaTma. 1924 w. e. kraCkov-

* pirvelad daibeWda 1986 w. – macne (iaexis), #1, gv. 83-87; rusulad: Об ото-
ждествлении одного топонима в истории Яхйи Антиохийского. – Сб. Восточное источнико-
ведение и специальные исторические дисциплины. Вып. V, М., 1997, gv. 78-83.
1
iahia antioqielis Sesaxeb ix. Император Василий Болгаробойца. Извлечения из лето-
писи Яхъи Антиохийского, издал, перевел и объяснил В.Р. Розен. СПб, 1883, gv. 09-057; M.
Canard. al-Antaki, Yahya b. Sa‘id b. Yahya. – EI2, vol. I, gv. 516; sin, t. III, Tb., 1979, gv. 38-39;
b. silagaZe. iahia antioqielis cnobebi saqarTvelo-bizantiis urTierTobis Se-
saxeb X s-is bolo meoTxedsa da XI s-is pirvel meoTxedSi. – qw, VI, Tb., 1985, gv.
108-109.
2
Император Василий Болгаробойца (es naSromi 1972 w. xelaxla gamoica parizSi - M.
Canard-is winasityvaobiT).
3
iahia antioqielis Txzulebis sruli Targmani m. roSCinis informaciiT dacu-
lia ruseTis mecnierebaTa akademiis arqivSi, v. rozenis fondSi. ix. М. Ю. Рощин.
“Люди Писания” в государственной структуре фатимидского Египта. – Сб. Государственная
власть и обшественно-политические структуры в арабских странах. М., 1984, gv. 17, Sen. 2.
4
Eutychii Patriarchae Alexandrini. Annales. Pars posterior accedunt Annales Yahia Ibn Saïd An-
tiochensis. Conjuncta Opera ediderunt L.Cheikho, B.Carra de Vaux, H.Zayyat. Corpus Scriptorum
Christianorum Orientalium. Scriptores Arabici. Series tertia. Tomus-VII. Beruti-Parisis, 1909 (Sem-
deg: iahia antioqieli, 1909), gv. 91 da Smd. savaraudoa, rom, Tavdapirveli saxiT,
es Txzuleba modioda 458/1066 wlamde. Император Василий Болгаробойца.., gv. 054-
055; M. Canard. al-Antaki, gv. 516.
98 Ziebani

skim da a. vasilievma daiwyes am Txzulebis axali, mecnieruli gamo-


cema franguli TargmaniTurT,5 rac, samwuxarod, ar dasrulda da
Sewyda 404/1013-14 wlis ambebze.
iahia antioqielis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb qarTul isto-
riografiaSi Sevida v. rozenis gamocemis6 mixedviT. es cnobebi saTa-
nadod aris Seswavlili da Sefasebuli qarTvel mkvlevarTa mier7 da
amis Sesaxeb sityvas aRar gavagrZelebT. SevCerdebiT mxolod erT
toponimze, romelsac arabi istorikosi samjer ixseniebs didi qar-
Tveli saxelmwifo moRvawis daviT III kurapalatis moRvaweobasTan
dakavSirebiT da romlis mniSvnelobac dazustebas moiTxovs. arabu-
li grafikiT es toponimi aris ‫ﺍﻟﺘﻲ‬.
iahia antioqielis Tanaxmad (e. kraCkovskis da a. vasilievis kri-

5
Histoire de Yahya-Ibn-Sa‘ïd d’Antioche continuateur de Sa‘id-ibn-Bitriq. Éditée et traduite en
Français par I. Kratchkovsky et A.Vasiliev. Fasc. I. PO, t. 18, fasc. 5, Parisis, 1924, gv. 701-833;
Fasc. II. – PO, t. 23, fasc. 3, Parisis, 1932, gv. 349-520 (Semdeg: Histoire de Yahya-Ibn-Sa‘id
d’Antioche, fasc. II). am gamocemis Sesaxeb ix. И. Ю. Крачковский. Предисловие к кн. Исто-
рия Йахйи ибн Са‘ида Антиохийского. – И.Ю. Крачковский. Избранные сочинения. т. 6, М.-
Л., 1960, gv. 460-462.
6
Император Василий Болгаробойца.., arabuli teqsti, gv. 22, 25, 29, 58-60, 61, 70. ru-
suli Targmani, gv. 24, 27, 41, 61-63, 65, 70. v. rozenis gamocemaze dayrdnobiT, es
cnobebi arabulidan qarTulad Targmna da komentarebiTurT dabeWda b. silaga-
Zem (dasax. naSr., gv. 114-120). iahia antioqielis „istoriis~ 1909 w. gamocemis gac-
nobam gviCvena, rom v. rozenis naSromSi, romelic, ZiriTadad, imperator basili
II-is moRvaweobiT ifargleba, ar Sevida ramdenime cnoba saqarTvelos Sesaxeb,
maT Soris, imperator basili II-is ZmisSvilze bagrat IV-is qorwinebis Taobaze
(iahia antioqieli, 1909, gv. 252).
7
iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria, t. II. – Txzulebani Tormet tomad, t.
II, Tb., 1983, gv. 128, 130, 134-135; v. gabaSvili. saqarTvelo-egviptis urTierTo-
bis istoriidan (XI–XII ss.). – Tsu Sromebi, t. 125, 1965, gv. 55-81; o. cqitiSvili.
masalebi saqarTvelos sagareo politikis istoriisaTvis giorgi I-is mefobis
xanaSi. – saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis macne, 1968, #4, gv. 115-133; v.
kopaliani. saqarTvelosa da bizantiis politikuri urTierToba 970–1070 wleb-
Si. Tb., 1969, gv. 7, 29-31, 36, 52-53 da Smd.; m. lorTqifaniZe. tao–klarjeTi („qar-
TvelTa samefo~). – sin, t. II, Tb., 1973, gv. 479-181; misive. saqarTvelos Sinapo-
litikuri da sagareo viTareba X s-is 80-iani wlebidan XI s-is 80-ian wlebamde.
– sin, t. III, Tb., 1979, gv. 174-179; S. badriZe. saqarTvelo da bizantia. – S. badriZe.
saqarTvelos urTierTobebi bizantiasa da dasavleT evropasTan. Tb., 1984, gv.
57-73; Н. Ломоури. К истории восcтания Варды Склира. – Tsu Sromebi, 1957, t. 67, gv. 36,
40; М. Лордкипанидзе. Из истории грузино–византийских взаимоотношений на грани X–XI
вв. – kr. saqarTvelos feodaluri xanis istoriis sakiTxebi, t. II, Tb., 1972, gv. 35,
36; Sh. Badridze. Contribution a’l’histoire des relations entre le Tao et Byzance (Les années 70 du X
siècle). Insurrection de Barda Skleros. – Bedi Kartlisa. t. XXXIII, Paris, 1975, gv. 162-203 da sxv.
erTi toponimis identifikaciis Sesaxeb 99

tikuli gamocemis mixedviT), 987 w. imperator basilis winaaRmdeg


ajanyebulma barda fokam8 daxmareba sTxova qarTvelTa mefes, qalaq
‫ﺍﻟﺘﻲ‬-s mflobels9 (sahib) - daviTs.
barda fokas ajanyebis Caqrobis Semdeg basilma Serisxa daviTi,
qarTvelTa mefe (maliq al-jurzan), ‫ﺍﻟﺘﻲ‬-s mflobeli10 da dasasrul,
daviT kurapalati gardaicvala qalaq ‫ﺍﻟﺘﻲ‬-Si.11
iahia antioqielis „istoriis“ zogierT nusxaSi ‫ﺍﻟﺘﻲ‬-s nacvlad
gvxvdeba ‫ ﺍﻟﻨﻲ‬12 da ‫ﺍﻛﺘﻲ‬-c. 13 1909 w. gamocemaSi upiratesoba eniWeba ‫ﺍﻟﻨﻲ‬
formas,14 v. rozenis, e. kraCkovskisa da a. vasilievis gamocemebSi ki -
‫ﺍﻟﺘﻲ‬-s, romelsac gvaZlevs am Txzulebis nusxaTa umravlesoba.
‫ ﺍﻟﺘﻲ‬iahia antioqielis TxzulebaSi gauxmovanebelia. v. rozeni mas kiT-
xulobda rogorc al-Tai-s.15 marTalia, man dauSva ani-d (‫ )ﺍﺍﻧﻲ‬wakiTxvis
SesaZleblobac, magram Semdeg isev al-Tai-s mianiWa upiratesoba16. misi
azriT, ufro sworia „istoriis~ is adgili, sadac daviTi dasaxelebulia,
ubralod, al-Taisa da ara qalaq al-Tais mflobelad. al-Tai aris qve-
yana, olqi da ara qalaqi. is gaigivebulia taosTan. mkvlevari amis Taoba-
ze werda: “Под Давидом царем Грузии, владетелем города ал-Тай подразумевается
без сомнения Давид, куропалат тайский ...Что ал-Тай здесь назван “городом”, а не
областью или страной, ошибка уже самого автора, тем более простительная, что
другим арабам это имя было и осталось совершенно неизвестным”.17
v. rozenis Sromis saZiebelSi al-TaisTan dakavSirebiT weria:

8
barda fokas ajanyebisa da masSi daviT kurapalatis monawileobis Sesaxeb ix.
S. badriZe. saqarTvelo da bizantia, gv. 67-68; m. lorTqifaniZe. tao-klarjeTi,
gv. 480-481; История Византии. II. М., 1967, gv. 218-219.
9
Histoire de Yahya-Ibn-Sa‘id d’Antioche, fasc. II, gv. 424; Sdr. Император Василий Болгаро-
бойца.., arabuli teqsti, gv. 22.
10
Histoire de Yahya-Ibn-Sa‘id d’Antioche, fasc. II, gv. 429. zogierT nusxaSi (iqve, Sen. 5)
CvenTvis saintereso toponimi qalaqia (madina).
11
Histoire de Yahya-Ibn-Sa‘id d’Antioche, fasc. II, gv. 460; Sdr. Император Василий Болгаро-
бойца.., arabuli teqsti, gv. 39.
12
Histoire de Yahya-Ibn-Sa‘id d’Antioche, fasc. II, gv. 429, Sen. 6; gv. 460, Sen. 7.
13
iqve, gv. 429, Sen. 6.
14
iahia antioqieli (1909), gv. 170. sxva SemTxvevebSi CvenTvis saintereso topo-
nimi am gamocemis ZiriTad teqstSi ar Sedis. is Setanilia variantebSi (iqve, gv.
168, Sen. 11; gv. 184, Sen. 3).
15
Император Василий Болгаробойца.., rusuli Targmani, gv. 24, 25, 41.
16
iqve, arabuli teqsti, gv. 22, Sen. 17; gv. 71, Corrigenda.
17
Император Василий Болгаробойца.., gv. 208, Sen. 160.
100 Ziebani

Sdr. taiki, taikis provincia.18 iahia antoqielis Txzulebis arabul


teqstze darTul „korigendaSi~, aseve, gatarebulia al-Taisa da ta-
os igiveobis Tvalsazrisi.19
‫ﺍﻟﺘﻲ‬-s rozeniseuli wakiTxva e. kraCkovskim da a. vasilievma ucvle-
lad datoves iahia antioqielis „istoriis~frangul TargmanSi.20 b. si-
lagaZis mier Sesrulebul qarTul TargmanSi ki ‫ﺍﻟﺘﻲ‬-s Seesabameba tao.21
arabuli wyaroebis Seswavla amJamad safuZvels gvaZlevs, gadavsin-
joT ‫ﺍﻟﺘﻲ‬-s tradiciuli wakiTxva-identifikaciis sakiTxi. irkveva, rom es
saxelwodeba sruliadac ar iyo ucnobi arabi avtorebisTvis, rogorc
amas v. rozeni aRniSnavda. ‫ﺍﻟﺘﻲ‬-s ixsenieben XIII s. arabi geografi iakuTi22 da
istorikosi muhammad al-hamavi.23 ‫ﺍﻭﻟﺘﻲ‬-s formiT is damowmebulia XIII-XIV
saukuneebis istorikosebis al-iuninisa24 da ibn ad-davadaris25 SromebSic.
XIII saukunis geografis iakuTis „geografiul leqsikonSi~, ro-
melic v. rozenis dros ukve didi xnis gamocemuli iyo, es toponimi
gaxmovanebulia da ikiTxeba rogorc ulTa.26 ulTa ki igivea, rac ol-
Tisi – taos, samxreT saqarTvelos cnobili qalaqi, romlis warmoSo-
bac, qarTveli mkvlevrebis Tanaxmad, IX-X saukuneebs ukavSirdeba.27
amrigad, iahia antioqieli ar cdeba, roca ‫ﺍﻟﺘﻲ‬-s qalaqs uwodebs.

18
iqve, gv. 439.
19
iqve, Corrigenda, gv. 71.
20
Histoire de Yahya-Ibn-Sa‘id d’Antioche, fasc. II, gv. 424, 429, 460; В.П. Степаненко. К да-
тировке получения сана куропалата Давидом II, Багратидом Тао. – Tsu Sromebi (istoria,
xelovnebaTmcodneoba, eTnografia), t. 227, Tb., 1982, gv. 76.
21
b. silagaZe. dasax. naSr., gv. 115.
22
Jacut’s geographische Wörterbuch. Hrsg. von Ferd. Wüstenfeld.. Bd. I, Leipzig, 1866, gv. 350.
ÁakuTis cnobebi saqarTvelosa da kavkasiis Sesaxeb. nakv., I, arabuli teqsti qar-
Tuli TargmaniTa da SesavliT gamosca e. sixaruliZem. Tb., 1963, gv. 17.
23
muhammad al-hamavi. Ta’rix al-mansuri, abu l-‘id dudus red. dimaSk,
1302/1982, gv. 209, 213.
24
al-Áunini. zaÁl mir’aT az-zaman, II, haÁdarabad, 1955, gv. 410; З. М. Буниятов. Ма-
териалы по истории Грузии в сочинении Кутб ад-Дина ал-Йунини “Зайл мир’ат аз-заман”. –
macne (iaexis), 1972, #4, gv. 130, 131.
25
Die Chronik des Ibn ad-Dawadari. Achter Teil. Der Bericht über die frühen Mamluken. Hrsg.
von U. Haarmann. Kairo, 1971, gv. 141 (Semdeg: ibn ad-davadari).
26
ÁakuTis cnobebi.., gv. 17; Арабские источники об Армении и сопредельных странах
(Йакут ал-Хамави, Абу-л-Фида, Ибн Шаддад). Составил А.Т. Налбандян. Ереван, 1956 (som-
xur enaze. rusuli saTauri wignze moTavsebulia somxuris paralelurad), gv.
21, 136, #29.
27
Ш. Месхия. Города и городской строй феодальной Грузии. Тб., 1959, gv. 37; sin, t. II, gv.
349; m. gabaSvili. saqarTvelos qalaqebi XI-XII saukuneebSi. Tb., 1981, gv. 29.
erTi toponimis identifikaciis Sesaxeb 101

mas mxedvelobaSi aqvs ulTa, olTisi da ara tao. ramdenadac viciT,


arabul wyaroebSi es olTisis yvelaze adreuli moxseniebaa.28
‫ﺍﻟﺘﻲ‬-s mniSvnelobis garkvevis Semdeg iahia antioqielis zemomota-
nili cnobebi axal Sinaarss iZens. irkveva, rom daviT kurapalati gar-
dacvlila olTisSi,29 rac sxva (qarTul da somxur) wyaroebSi aRniSnu-
li ar aris. garda amisa, sayuradReboa isic, rom daviTi ulTa/olTisis
mflobelad (sahib) iwodeba. arabul wyaroebSi arcTu iSviaTia iseTi
SemTxvevebi, roca ama Tu im xelmwifes misive sataxto qalaqis mflobe-
lad ixsenieben xolme. ase, magaliTad, kilikiis somxeTis mefeebi satax-
to qalaqis – sisis mixedviT sisis mflobelad (sahib sis), xolo almoha-
dianTa (maRribSi) saxelmwifos gamgebeli abu hafs murTada (1248-1266)
Tavisi rezidenciis – maraqiSis mixedviT maraqiSis mflobelad (sahib
maraqiS) iwodebian30 da sxv. am magaliTebis gaTvaliswinebiT, olTisic
sataxto qalaqad igulisxmeba, rac, Tavis mxriv, adasturebs qarTul is-
toriografiaSi gamoTqmul mosazrebas imis Taobaze, rom es qalaqi iyo
daviT kurapalatis rezidencia da imiertaos politikuri centri.31
dasasrul, aRvniSnavT, rom saxelwodeba tao iahia antioqielisaT-

28
olTisi damowmebulia somxur, sparsul da Turqul wyaroebSic. somxur wya-
roebSi, k. Tumanovis Tanaxmad, is pirvelad gvxvdeba XI s-is istorikosTan aso-
RikTan (C. Toumanoff. Studies in Christian Caucasian History. Georgtown University Press, 1963,
gv. 455) uxtikis (Sdr. zemoxsenebuli arab. ‫ﺍﻛﺘﻲ‬/uqTi) formiT. sparsulenovan is-
torikosTan ibn bibisTan (Akhbar-e Seljuqe-ye Rum. The Historical Texts about the Seljuqs
in Asia Minor with an Introduction and Appendixes by Dr. T. Mashkour. Teheran, 1971, gv.178)
gvaqvs ‫ﺍﻭﻟﺘﻲ‬/olTi. Turqul wyaroebSia ‫( ﺍﻭﻟﺘﻲ‬Cildiris vilaieTis jaba davTari.
Turquli teqsti, qarTuli TargmaniT gamosacemad moamzada c. abulaZem, gamok-
vleva daurTo m. svaniZem, Tb., 1979, gv. 36 #10, 315 #119; Turquli wyaroebi XVI
s-is I meoTxedis samcxe-saaTabagos istoriisaTvis. Turquli dokumentebi qar-
Tuli TargmaniT, gamokvleviTa da SeniSvnebiT gamosca c. abulaZem. Tb., 1983, gv.
62, #108), anda ‫( ﺍﻭﻟﺖ‬gurjistanis vilaieTis didi davTari. Turquli teqsti ga-
mosca, Targmani, gamokvleva da komentarebi daurTo s. jiqiam. wigni I, teqsti,
Tb., 1947, gv. 408-410).
29
es moxda 1001 w. (iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria. t. II, gv. 128; sin,
III, gv. 158) an 1000 w. 31 marts, rasac mxars uWers iahia antioqielis informacia
(C. Toumanoff. The Bagratids of Iberia from the Eighth to the Eleventh Century. – Le Museon,
1961, t. LXXIV, 1-2, gv. 40; Повествование Вардапета Аристакеса Ластивертци, перевод с
древнеармянского, вступительная статья, комментарии и приложения К. Н. Юзбашяна. М.,
1968, gv. 143, Sen. 13).
30
ibn ad-davadari, gv. 103, 180, 363.
31
v. kopaliani. saqarTvelosa da bizantiis urTierToba, gv. 65; d. musxeliSvi-
li. saqarTvelos istoriuli geografiis ZiriTadi sakiTxebi. Tb., 1980, gv. 174;
misive. olTisi. – qse, t. VII, Tb., 1984, gv. 519.
102 Ziebani

vis saerTod ucnobi darCa. daviT kurapalati misTvis iyo maliq al-
jurzan, maliq [bilad] al-jurzia, anda maliq al-jurz,32 e.i. qarTlis,
qarTvelTa qveynis, qarTvelTa mefe da ara taos gamgebeli. arabi isto-
rikosi daviT kurapalats uwodebs davud al-jurzis33 – iveriels, qar-
Tvels da ara taoels. unda vigulisxmoT, rom swored ase icnobdnen am
did qarTvel saxelmwifo moRvawes maxlobel aRmosavleTSi.

ON THE IDENTIFICATION OF A CERTAIN TOPONYM


IN YAHYA B. SA‘ID AL-ANTAKI’S “HISTORY”

The paper deals with a new conjectural reading of a vague toponym ‫ ﺍﻟﺘﻲ‬quoted
several times in the “History” of the 11th century Arab-Christian author Yahya b. Sa‘id
al-Antaki. The great Georgian political figure and the ruler of the southern Georgian
province Tao, David Kuropalates, who is named on three occasions as the owner
(sahib) of ‫ﺍﻟﺘﻲ‬, died in this city (ca. 1000). V. Rosen and later I. Krachkovski and A.
Vasiliev read ‫ ﺍﻟﺘﻲ‬as al-Tai. V.Rosen considered that ‫ ﺍﻟﺘﻲ‬/al-Tai was a region of Tao
and believed it a mistake of the Arab historian who called al-Tai a city rather than a
region or country. He thought also that other medieval Arab authors were unaware of
this toponym. ‫ ﺍﻟﺘﻲ‬is identified with Tao in the studies of other modern scholars.
The point of view of the mentioned scholars with respect to the meaning and
identification of the toponym ‫ ﺍﻟﺘﻲ‬is unacceptable. First, in the “History” of Yahya b.
Sa‘id al-Antaki it is referred to as a city (madina) and not a region. Secondly, despite V.
Rosen’s opinion, Yahya b. Sa‘id al-Antaki was not the only Arab author familiar with
this term. The toponym ‫ ﺍﻟﺘﻲ‬is also mentioned by the Arab geographer Yakut (d. in 1229)
who read it as Ulta and by the Arab historian Muhammad al-Hamawi (first half of the 13th
cent.) in his Ta’rikh al-Mansuri. The same toponym in the form of ‫ ﺍﻭﻟﺘﻲ‬is documented in
the works of 13th-14th century Arab historians: al-Yunini and Ibn al-Dawadari.
Considering the above mentioned facts, the present author offers a new reading
of ‫ﺍﻟﺘﻲ‬, as Ulta. This toponym is identified with the city of Oltisi in southern Tao
(southern Georgia), the region governed by David Kuropalates. One can only
presume that the city was his residence. According to Yahya b. Sa‘id al-Antaki, David
Kuropalates died in Oltisi, a fact not mentioned anywhere in the works of medieval
Georgian and Armenian historians.

32
Histoire de Yahya-Ibn-Sa‘id d’Antioche, fasc. II, gv. 424, 429, 460.
33
iqve, gv. 425.
abuleTisZeTa sagvareulos istoriisaTvis*

qarTul istoriografiaSi abuleTisZeTa sagvareulos fuZem-


deblad iTvleba abuleTi, romelic cxovrobda XII s-is I naxe-
varSi. 1992 w. dabeWdil erT naSromSi, romelSic arabuli wya-
roebis mixedviT ganvixileT ramdenime epizodi demetre I-is
zeobis xanidan, SesaZleblad miviCnieT am sagvareulos asakis,
sul mcire, erTi saukuniT `daZveleba~1. amis safuZveli mog-
vca XII s-is arabi istorikosis, `maiafarikinis da amidis isto-
riis~ (Ta’rix al-maiafarikin va amid) avtoris, ibn al-azrak
al-farikis (gard. 1181 w. Semdeg) erTma cnobam,2 romelic amJa-
mad ufro vrcladaa ganxiluli.
ibn al-azrak al-fariki 1010 w. Sua xanebis ambebSi, ufro adreuli
ucnobi werilobiTi wyaros, an, SesaZloa, maiafarikinis arqivis do-
kumentebis safuZvelze, mogviTxrobs Sidapolitikuri brZolis erT
epizodze marvanianTa saamiroSi. es saamiro, rogorc cnobilia, moi-
cavda samxreT somxeTsa (vanis tbis dasavleTi da Crdilo-dasavle-
Ti, apahuniqis olqi) da diar-baqrs (CrdiloeTi mesopotamiis Crdi-
loeTi nawili). misi fuZemdebeli iyo humaidis qurTuli tomis be-
ladi bazi, romelic 983-84 w. daeufla q. maiafarikins – diar-baqris
Crdilo-aRmosavleT nawilSi. bazis disSvilma al-hasan b. marvanma
(990–997) saTave daudo marvanianTa qurTul sagvareulos, romelmac
1085 wlamde iarseba3. man ganamtkica Tavisi batonoba mniSvnelovan

* pirvelad daibeWda 2005 w. – saistorio Studiebi (saqarTvelos istoriis ka-


Tedris samecniero SromaTa krebuli), V, Tb., gv. 30-38.
1
g. jafariZe ramdenime epizodi demetre I-is zeobis xanidan arabul istoriul
wyaroebSi. – macne (iexis), 1992, 2, gv. 122, Sen. 34.
2
Ibn al-Azraq al-Fariqi. Tarikh al-Fariqi. Ed. by B. A. L. Awad. Cairo, 1959, gv. 96. qvemoT vi-
yenebT am Txzulebis sxva gamocemas: ibn al-azrak al-fariki. Ta’rix al-fariki.
Takdim va muraja‘a ad-duqTur hasan az-zaÁn. baÁruT, 1988.
3
marvanianTa istoriis Sesaxeb ix. К. Э. Босворт. Мусульманские династии. Справочник
по хронологии и генеалогии. Перевод с английского и примечания П. А. Грязневича. М., 1971,
gv. 87-88; H. F. Amedroz. The Marwanid Dynasty at Mayyafariqin in the Tenth and Eleventh Cen-
turies A.D. – JRAS, 1903, gv. 123-154; H. H. Forsyth. The Byzantine-Arab Chronicle (983-1034)
104 Ziebani

teritoriaze anatoliis samxreT-aRmosavleTiT; 382/992-93 w. miiRo


zomebi, rom daecva xlaTi da manaskerti bizantielTa Setevisagan da
ganavrco Tavisi gavlena vanis tbis CrdiloeTiT. al-hasan b. marvan-
ma 20-wliani zavi dado bizantielebTan da uzrunvelyo CrdiloeTi
sazRvris usafrTxoeba. magram saxelmwifos centrad rCeboda maia-
farikini da amidi, arzanTan erTad.
997 w. al-hasan b. marvans SeTqmuleba mouwyo da mokla Zmam, ami-
ra mumahhid ad-davlam, romelic 1010 w. Tavad gaxda SeTqmulebis
msxverpli. am saxelmwifo gadatrialebebSi mTavar rols TamaSobda
amira al-hasanis veziris vaJi, yovlisSemZle hajibi Sarva b. muhamma-
di (igive Sarvin b. mamma). al-farikis Tanaxmad, mumahhid ad-davlas-
Tan Sarvas dapirispirebis mizezi gaxda Sarvas Rulami (mona) ibn fa-
liusi, romelic mumahhid ad-davlam aiTvalwuna. ibn faliusma da-
arwmuna Sarva, rom amira mis mokvlas apirebda, waaqeza, rom daeswro
misTvis, moekla igi da Tavad gamxdariyo amira. hijris 400 w. bolos
an 401 w. damdegs, daaxloebiT, 1010 w. ivlisSi Sarvam Tavis cixeSi –
al-haTaqSi miipatiJa mumahhid ad-davla, daaTro da sakuTari xeliT
aCexa amira. imave RamiT Sarva da ibn faliusi gaemarTnen maiafariki-
nisken da moulodneli SeteviT xelT igdes marvanianTa sataxto qa-
laqi. Sarva daufla amiras rezidencias – hamdanianTa sasaxles (kasr
bani hamdan), xazinas da amiras beWeds. Semdeg man Tavisi momxreebi
dagzavna marvanianTa sxva cixe-qalaqebis dasamorCileblad. mumah-
hid ad-davlas Zmam abu nasr b. marvanma, romelic is‘irdis mflobeli
iyo, arzanSi gaqceviT uSvela Tavs da aqedan, qurTuli tomebis dax-
marebiT, daiwyo brZola SarvasTan xelisuflebisTvis. misi pirveli-
ve Seteva Sarvas marcxiT dasrulda. Sarva gaiqca amidSi, romelsac
abu nasrma alya Semoartya. brZola amidisaTvis 1011 w. ivlisSi das-
rulda. marvanianma daikava qalaqi, xelT igdo Sarva, da, miuxedavad
imisa, rom Seuvalobas Sehpirda, xsenebul al-haTaqis cixeSi moaS-
Tobina is.4 amiT Sidapolitikuri brZola marvanianTa saamiroSi das-

of Yahya b. Sa‘id al-Antaki (volumes I and II). The University of Michigan, Ph. D., 1977, gv. 400;
H. Kennedy. The Prophet and the Age of the Caliphates. The Islamic Near East from the Sixth to
the Eleventh Century. London and New York. 1986, gv. 262-264 (meore gamocema, 2004, gv.
259-264); S. Heidemann. A New Ruler of the Marwanid Emirate in 401/1010 and Further Consid-
erations on the Legitimizing Power of Regicide. – Aram. 9-10, 1997-1998, gv. 599-617; C. Hillen-
brand. Marwanids. – EI2, vol. VI, gv. 626; C. Hillenbrand. Mayyafariqin. – EI2, vol. VI, gv. 928.
4
ibn al-azrak al-fariki, gv. 20-36.
abuleTisZeTa sagvareulos istoriisaTvis 105

rulda.. abu nasr b. marvani, romelmac nasr ad-davlas tituli miiRo,


amira gaxda da marvanianTa saamiros 1061 wlamde ganagebda.
Sarvas amboxis Sesaxeb, al-farikis garda, damoukideblad da
mokled mogviTxroben elia nisibineli, xolo al-farikis mixedviT,
aseve mokled – ibn Saddadi da ibn al-asiri.5 maTgan al-fariki erTa-
derTia, romelic iuwyeba, rom marvanianTa saamiroSi xelisuflebi-
saTvis brZolaSi monawileobdnen qarTvelebic (al-qurj). Cvens in-
teress iwvevs arabi mematianis informaciis swored es nawili.
al-farikis Tanaxmad, mumahhid ad-davlas samsaxurSi iyo er-
Ti qarTveli amira. is maiafarikinSi Tavisi qveynidan gamoeqca qar-
TvelTa maliqs, romelsac erqva ‫ ﺍﺑﻦ ﺃﺑﻰ ﺍﻟﻠﻴﺚ‬/ ibn abÒ l-laÁs. am amiras,
romlis STamomavlebi al-farikis drosac (savaraudoa XII s-is 40-80-
iani wlebi) cxovrobdnen TbilisSi, Tan axlda didZali xalxi (jama‘a
qasÒra). is jer mumahhid davlas samsaxurSi Cadga, xolo roca ukanas-
kneli mokles, Sarvas miemxro.6
maiafarikinis dakavebis Semdeg, al-farikis Tanaxmad, qalaqSi
Sarvas winaaRmdeg mosaxleobis mRelvareba daiwyo. xalxs eWvi gauC-
nda, rom Sarvas Rulami ibn faliusi apirebda maiafarikinis gadace-
mas bizantiis imperatorisTvis (basili II-isTvis). Sarvas brZanebiT,
qarTvelebma isrebi dauSines amboxebul xalxs, magram maTi daSoSmi-
neba ver SeZles. xalxi moiTxovda ibn faliusis gadacemas, razedac
Sarvam uari ganacxada. sastik brZolaSi Sarva iZlia. ibn faliusi
mokles. Sarvam amiras saganZuri gaitaca da amidSi gaiqca. is swored
aq Seipyro da Semdeg mokla abu nasr b. marvanma.7
al-farikis zemomotanil informaciaSi CvenTvis sayuradRebo
ori faqtia.
jer erTi, irkveva, rom qarTvelebi monawileobdnen saqarTvelos
mezobeli muslimuri saamiros Sidapolitikur brZolaSi. msgavsi
ram manamde arabul wyaroebSi ar gveguleba da siaxles warmoadgens.
samwuxarod, ucnobi rCeba vinaoba maiafarikinSi gaqceuli qarTveli
amirasi da is, Tu ra bedi ewia mis mravalricxovan Tanmxleb qarTve-
lebs Sarvas sikvdilis Semdeg. isini albaT daxoces, anda, ufro sa-
varaudoa, rom marvanianTa axali gamgeblis – abu nasr b. marvan nasr
ad-davlas samsaxurSi Cadgnen. maT Sesaxeb al-fariki aRar saubrobs.

5
S. Heidemann. A New Ruler of the Marwanid Emirate, gv. 601.
6
ibn al-azrak al-fariki, gv. 33.
7
iqve.
106 Ziebani

meore, rac CvenTvis amJamad gacilebiT mniSvnelovania, aris is,


rom aq dasaxelebulia qarTvelTa maliqi ibn abÒ l-laÁs, romelsac
maiafarikinSi gaeqca zemoxsenebuli qarTveli amira.

saxeli `ibn abÒ l-laÁs~, Tu mas rTuli arabul-islamuri saxelis
TvalsazrisiT ganvixilavT, nasabia. nasabi aris naTesaoba, genealo-
gia. is gviCvenebs Svilis damokidebulebas mSoblebisadmi, rac ara-
bulSi gamoixateba sityviT ibn/Ze, Tu is mamakacia da binT/asuli, Tu
is qalia. bevri pirovneba islamis istoriaSi cnobilia nasabiT, maga-
liTad, ibn sina (gard. 1037 w.), an ibn ruSdi (gard. 1198 w.).
zogjer genealogiur rigSi mamis sakuTar saxels – ‘alams cvlis
qunia – mamobis an dedobis aRmniSvneli – saxeli. roca saqme mamakacs
exeba, qunia iwarmoeba elementiT abó/mama, romelsac mosdevs Svilis
saxeli. es ukanaskneli SeiZleba iyos ufrosi Svili, Tumca dasaSve-
bia – umcrosic. cnobilia, rom bavSvs, zogjer, dabadebisTanave aZ-
levdnen ara marto sakuTar saxels, aramed quniasac. zogierTi qunia
ise xSirad gamoiyeneboda, rom is sakuTari saxelic gaxda, magali-
Tad, abu baqri, saxeli pirveli marTlmorwmune xalifasi (632-634).
zogjer qunias atarebdnen uSvilo adamianebic. 8
al-farikis cnobaSi maliqis mamis saxeli aris qunia - ‫ ﺃﺑﻮﺍﻟﻠﻴﺚ‬/ abó
l-laÁs, qarTulad – laisis mama. rac Seexeba nasabs - `ibn abÒ laÁs~, is
sityvasityviT qarTulad niSnavs abó l-laÁsis, e.i. laisis mamis Zes.
arabuli saxelebis umravlesobas gansazRvruli semantikuri
datvirTva aqvs. gamoiyofa totemuri saxelebi, romelTa Soris gan-
sakuTrebiT xSiria lomi. aseT totemur saxelebs miekuTvneba `laÁs~
(gansazRvruli artikliT da mis gareSe), romelic niSnavs loms. cno-
bilia arabuli tomi banó laÁs, romelic Sedioda meqis midamoebSi mo-
saxle qinanas tomis gaerTianebaSi; am saxels atarebda araerTi cnobi-
li muslimi, romelTa Sorisaa arabi filologi al-laÁs b. muzaffari
(gard. 748 w.); muhaddisi (winaswarmetyvel muhammadis Sesaxeb gadace-
maTa Semkrebi da gadamcemi) al-laÁs b. sa‘di (gard. 791 w.); hanafiti Te-
ologi abó l-laÁs nasr as-samarkandi (gard. 983-1002/3 w.) da sxv.
`abó l-laÁs~, sxva araerTi arabuli saxelis msgavsad, gavrcelda
saqarTveloSi. bolo aso am saxelSi - arab. ‫ﺙ‬/s metyvelebaSi xSirad

8
Я. П. Сикстулис, В. В. Матвеев, О. Б. Фролова, И. А. Амирьянц. Арабы. – Системы личных
имен у народов мира. М., 1989, gv. 44; Ism. – EI2, vol. IV, gv. 179; A. Schimmel. Islamic Names.
Edinburgh University Press. 1997, gv. 4-10; A. J. Wensinck. Kunya. – EI2, vol. V, gv. 395.
abuleTisZeTa sagvareulos istoriisaTvis 107

gamoiTqmis rogorc `T~ da arcTu iSviaTad ase gadmodis qarTulSic


(sakÒl<Takil, miskÀl<miTkal). es gaxda imis mizezi, rom arabuli sa-
xeli ‫ﺃﺑﻮ ﺍﻟﻠﻴﺚ‬/ `abó l-laÁs~ qarTulSi (amjerad semantikuri datvir-
Tvis gareSe) damkvidrda `abuleTis~ formiT. es rom asea, dasturde-
ba sxva masaliT. ‘imad ad-din al-isfahanis `selCukTa sagvareulos
istoria~ (Ta’rÒx al saljók), romelic Seamokla al-bundarim, mog-
viTxrobs, rom 1139 w. miwisZvriT dangreuli ganja aiRo qarTvelTa
mxedarTmTavarma ivanÒ ibn abÒ l-laÁsma. es ukanaskneli aris ivane
abuleTisZe.9
abuleTisZeTa feodaluri sagvareulo saTaves iRebs ucnobi
abuleTidan, romlis saxelic am sagvareuloSi xSirad meordeba. sa-
qarTveloSi saxel `abuleTis~ adreul gavrcelebaze mowmobs X s-iT
daTariRebuli Sida qarTlis sof. zedalisas (yof. znauris raioni)
eklesiis samSeneblo warwera,10 sadac is pirvelad aris moxseniebu-
li.
Cvens istoriografiaSi damkvidrebuli TvalsazrisiT, am sagva-
reulos fuZemdebelia is abuleTi, romelic 1110 w. monawileobda
daviT aRmaSeneblis mier samSvildis aRebaSi11 da romelic am dros
moulodnelad Cndeba daviT aRmaSeneblis istorikosis Txzulebis
furclebze.12 mematiane arafers gveubneba arc am pirovnebaze da
arc mis winaprebze, magram Zneli dasajerebelia, rom misi aRzeveba
ase moulodnelad, swored 1110 wlidan daiwyo. miT umetes, rom axla
Cven gvaqvs al-farikis cnoba.
al-farikis Tanaxmad, `ibn abÒ l-laÁs~, anu `abó l-laÁsis Ze~ iyo
qarTvelTa maliqi. arabulad maliq mefes niSnavs. buveihelTa, sel-
CukTa, fatimianTa, aiubianTa da mamluqTa saxelmwifoebSi am tituls
atarebdnen ara marto monarqebi, aramed – ufliswulebi, vezirebi da
provinciuli gamgeblebic. 13 g. wereTlis Tanaxmad, maliqis qarTuli
Sesatyvisia mefe da mTavari;14 arabul wyaroebSi maliqad ixseniebian

9
g. jafariZe. ramdenime epizodi.., gv. 121-123.
10
n. SoSiaSvili. lapidaruli warwerebi, V-X ss. Tb., 1980, gv. 190-191; a. gogola-
Ze. daviT aRmaSeneblis anderZi SiomRvimisadmi. Tb., 2001, gv. 149-150.
11
n. SoSiaSvili. abuleTi. – qse, t. I, Tb., 1975, gv. 45; n. SoSiaSvili. abuleTisZe-
ni. – qse, t. I, Tb., 1975, gv. 45.
12
cxoreba mefeT-mefisa daviTisi. teqsti gamosacemad moamzada, gamokvleva,
leqsikoni da saZieblebi daurTo m. SaniZem. Tb., 1992, gv.177.
13
D. Ayalon. Malik. – EI2, vol. VI, gv. 261.
14
g. wereTeli. arabul-qarTuli leqsikoni. Tb., 1951, gv. 245.
108 Ziebani

ara marto qarTveli mefeebi (magaliTad, daviT IV aRmaSenebeli, de-


metre I da sxv.), aramed msxvili qarTveli feodalebic (magaliTad,
liparit IV baRvaSi, ivane mxargrZeli...).
cxadia, qarTvelTa maliqi `ibn abÒ l-laÁs~ iyo ara mefe, aramed
maRali rangis qarTveli feodali. misgan ltolvili qarTveli ami-
ra, rogorc al-fariki wers, Sevida mumahhid ad-davlas samsaxurSi,
xolo es ukanaskneli zeobda 997–1010 wlebSi. amrigad, udavoa, mali-
qi cxovrobda X-XI saukuneebis mijnaze.
Cven viciT maliqis nasabi da ara ‘alami (sakuTari saxeli). nasa-
bi `ibn abÒ l-laÁs~ SeiZleba gavigoT rogorc `[mavani] Ze abuleTisa~,
ise – gvari `abuleTisZe~, Tumca, dabejiTebiT amis mtkiceba Znelia.
magram, Tu gaviTvaliswinebT imas, rom saxeli abuleTi xSirad meor-
deba abuleTisZeTa sagvareuloSi, al-farikis mier moxseniebuli ma-
liqi uciloblad SeiZleba miviCnoT am sagvareulos erT-erT adre-
ul warmomadgenlad. savaraudoa, rom 1110 wlisTvis abuleTisZeTa
saxls, ara nakleb, erTi saukunis istoria mainc hqonda.

abuleTisZeTa saxlis istorias ukanasknel xanebSi sagangebod
Seexo a. gogolaZe.15 n. SoSiaSvilis kvaldakval gogolaZes miaCnia,16
rom abuleTisZeTa sagvareulos fuZemdebeli iyo swored samSvil-
dis amRebi abuleTi. sxva masalebTan erTad misi msjelobisa da amave
dros kritikis sagani gaxda Cvens mier 1992 w. damowmebuli al-fari-
kis zemoxsenebuli cnoba da mosazreba abuleTisZeTa sagvareulos
`daZvelebis~ Taobaze, romelic ar jdeba a. gogolaZis sqemaSi.
a. gogolaZe wers, rom `arabuli saxeli `abu-lais~ qarTulSi ara
marto `abuleTis~ saxeliT damkvidrda, rogorc miaCnia g. jafari-
Zes, aramed sxva formebiTac: TviT abul-lais, abulalis, abulis,
abulasanis da, SesaZloa, kidev sxva saxiT. aqedan ki miviReT gvare-
bi: abulaisZe, abulaZe, aseve abuleTisZe da sxv. amitom ar viciT 1010
wlis axlo xanebSi qarTveli didebulis saxeli ibn-abul-laisi qar-
Tulad rogor iwereboda: abuleTad, TviT abul-laisad, abulalad,
Tu kidev sxva formiT gamoiTqmoda~.17

15
a. gogolaZe. daviT aRmaSeneblis anderZi SiomRvimisadmi. Tb., 2001, gv. 139-
150.
16
misive. Zagan-modistosis vinaobisa da abuleTisZeTa gvaris istoriisaTvis. –
Jurn. istoria da geografia skolaSi, 1990, 3 (98), gv. 87-94.
17
misive. daviT aRmaSeneblis anderZi.., gv. 149.
abuleTisZeTa sagvareulos istoriisaTvis 109

arabuli anTroponimebis amgvari interpretaciis safuZvelze a.


gogolaZe aRniSnavs: `cnobilia, rom bagrat III-is dros hereTis eris-
Tavi iyo qarTveli didebuli vinme `abulali~. SesaZloa, 1010 wlis
axlo xanebSi swored am abulalis Svili, arabuli saxelis `abulai-
sis~ erT-erTi qarTuli formis mqone didebulis Ze gaeqca qarTvel
mefes da al-fariki am abulalis Zes ixseniebs ibn-abul-laisad, anu
abulaisis Zed~.18
a. gogolaZis argumentacia miuRebelia. arabuli warmomavlobis
pirTa saxelebis umravlesobas qarTulSi advilad eZebneba arabuli
Zirebi. SemiZlia darwmunebiT ganvacxado, rom hereTis erisTavis sa-
xeli abulal, ufro swored abulala, romelsac gvTavazobs `matiane
qarTlisas~ WalaSviliseuli nusxa,19 momdinareobs arabuli qunia-
dan abó l-‘alÀ’ /‫ﺍﺑﻮ ﺍﻟﻌﻼء‬.
al-‘alÀ’ aRwerilobiT saxelTa ricxvs miekuTvneba da niSnavs ma-
Rals. is Cveulebriv iwereba gansazRvruli `al~ artikliT, Tumca
lakabebSi, quniebisgan gansxvavebiT, uartiklodaa (magaliTad, ‘alÀ’
ad-dÒn, ‘alÀ’ ad-davla). abu l-‘alÀ’ gavrcelebuli qunia iyo. sakmari-
sia davasaxeloT gamoCenili arabi poeti abu l-‘alÀ’ al-ma‘arÒ (gard.
1058 w.).
abulasanis arabuli Sesatyvisi, aseve sruliad aSkarad, aris qu-
nia abó l-Ðasan/‫ﺍﺑﻮ ﺍﻟﺤﺴﻦ‬. hasani aseve aRwerilobiT saxelTa ricxvs mie-
kuTvneba, niSnavs lamazs, mSveniers da iwereba rogorc gansazRvru-
li (`al~) artikliT, ise – mis gareSe.
abul/abulas (saidanac aris nawarmoebi gvarebi abulaZe, abulaS-
vili) arabul warmomavlobas ver vadasturdeb. magram is, iseve ro-
gorc abulala da abulasani, abu l-laÁsTan ver gaigivdeba. bolo
sami saxelis semantika erTmaneTisgan absoluturad gansxvavebulia.
a. gogolaZe imowmebs vaxuStis, romelic abuleTs abulel-is
formiT ixseniebs,20 magram es aSkarad mecnieri batoniSvilis Secdo-
mad unda CaiTvalos. mkvlevari wyaroebiT ver dagvidasturebs, rom
`abó l-laÁs~ qarTulSi am formiTac damkvidrda. sabolood ki SeiZ-
leba davaskvnaT, rom arabulma saxelma `abó l-laÁs~ qarTulSi mog-
vca mxolod abuleTi da ara am saxelis sxva raime forma.

18
iqve.
19
matiane qarTlisa. – qarTlis cxovreba dadgenili yvela ZiriTadi xelnawe-
ris mixedviT s. yauxCiSvilis mier. tomi I, Tb., 1955, gv. 279.
20
a. gogolaZe. daviT aRmaSeneblis anderZi SiomRvimisadmi. Tb., 2001, gv. 143.
110 Ziebani


al-fariki qarTveli maliqis Sesaxeb damatebiT arafers iuwye-
ba. es arcaa gasakviri, arabi avtori werda maiafarikinisa da amidis
da ara saqarTvelos istorias,21 magram misi zemomotanili lakonuri
cnoba udavod faseuli da sayuradReboa. zemoT iTqva, rom, qarTvel
maliqs – romlis saxelic iyo `ibn abÒ laÁs~, resp. [mavani] Ze abuleTisa,
abuleTisZe – maiafarikinSi gaeqca qarTveli amira. mizezs arabi av-
tori ar asaxelebs, magram ueWvelia, amira gaiqca maliqis SiSiT, raTa
Tavidan aecilebina raRac mizeziT gamowveuli Zlieri siuzerenis
risxva. unda vifiqroT, rom abuleTisZeTa feodaluri saxli XI sau-
kunis damdegs ara marto ubralod arsebobda, aramed is ukve sakmaod
Zlieri da gavlenianic iyo da es garemoeba, vfiqrobT, saTanadod
unda iqnas gaTvaliswinebuli am qarTuli feodaluri sagvareulos
istoriis kvlevis dros.

21
Tumca, isic unda iTqvas, rom al-farikis Txzuleba, romelic dRemde sruli
saxiT ar aris gamocemuli, Zvirfas cnobebs Seicavs XII s-is saqarTvelos isto-
riis (didgoris brZola, daviT aRmaSeneblis tolerantuli politika muslimTa
mimarT, demetre I-isa da giorgi III-is omebi mezobel muslim saamiroebTan, de-
metre I-is gardacvalebis TariRi da sxv.) Sesaxeb. ix. e. sixaruliZe. al-fariki sa-
qarTveloSi. – sZ, II, Tb., 1985, gv. 83-91; e. sixaruliZe. al-farikis cnoba demetre
I-is gardacvalebis Sesaxeb. – kr. axlo aRmosavleTi da saqarTvelo. II, Tb., 1999,
gv. 15-19; g. jafariZe. saqarTvelo da maxlobeli aRmosavleTis islamuri samya-
ro XII-XIII s-is pirvel mesamedSi. Tb., 1995, gv. 40-42, 51-54, 97-98, 103-106, 108-109,
113-114, 235-244.
abuleTisZeTa sagvareulos istoriisaTvis 111

ON THE HISTORY OF THE ABULETISDZE FAMILY

It is an accepted view in Georgian historiography that the Georgian feudal family


of Abuletisdze originated from the name Abuleti, who participated in the takeover
of the fortified city of Samshvilde by Georgians in 1110. However, based on Tarikh
al-Mayyafariqin wa-Amid of the 12th century Arab historian Ibn al-Azraq al-Fariqi
(ed. Hasan al-Zayn, Bayrut, 1988, p. 20-36), which relates to the political affairs of
Mayyafariqin (in Diyar Bakr) of 1010, it is possible to reconsider this view. Al-Fariqi
mentioned that one Georgian amir fled with his numerous men from the Georgian
malik (resp. feudal lord) Ibn Abī l-Layth to Mayyafariqin. There he first joined the
service of the Marwanid Amir Mumahhid al-Dawla (997-1010), and afterwards in
1010 – of Hajib Sharwa b. Muhammad who had rebelled against his patron and killed
him. Because the name Abuleti resp. Arab. Abū l-Layth had often occurred among the
representatives of Abuletisdze family, it is suggested that the mentioned malik Ibn Abī
l-Layth, who lived at the turn of the 10th-11th centuries, can be considered as one of the
earliest representatives of this feudal family. This in turn sets back the history of the
family for at least one more century.
liparit IV baRvaSi bizantiisa da
Turq-selCukTa diplomatiur urTierTobebSi*

kldekaris erisTavi liparit IV baRvaSi XI saukunis 30-50-iani


wlebis cnobili politikuri moRvawea.1 man Tavi gamoiCina ro-
gorc bagrat IV-is (1027-1072) Seurigebelma mowinaaRmdegem. me-
fis xelisuflebasTan brZolaSi lipariti bizantiis saimperio
karis mZlavri mxardaWeriT sargeblobda da didad iyo misgan
davalebuli. amdenad, SemTxveviTi ar iyo is, rom XI saukunis
40-ian wlebSi bizantiis somxur samflobeloebSi SeWril Turq-
selCukebTan brZolebSi imperiis mokavSired, Tavdapirvelad,
swored kldekaris erisTavi aRmoCnda da ara saqarTvelos mefe.
lipariti monawileobda Turq-selCukebis winaaRmdeg im cnobil
brZolaSi, romelic basianSi, kaputrus cixesTan moxda. bizantielTa
da qarTvelTa gaerTianebuli samxedro Zalebi liparit baRvaSis, ani-
sisa da iveriis Temis mmarTvelis katakalon kekavmenisa da vaspuraqanis
Temis mmarTvelis aaron vestis meTaurobiT damarcxdnen, Tavad lipa-
riti ki tyved Cauvarda Turq-selCukTa sardals ibrahim inals2 da bi-

* pirvelad daibeWda 1998 w. – qd. V. weliwdeuli. Tb., gv. 314-336.


1
n. Sengelia. selCukebi da saqarTvelo XI saukuneSi. Tb., 1968, gv. 198, Sen. 130;
v. kopaliani. saqarTvelosa da bizantiis politikuri urTierToba 970-1070
wlebSi. Tb., 1969, saZiebeli; m. lorTqifaniZe. saqarTvelos Sinapolitikuri da
sagareo viTareba X s-is 80-iani wlebidan XI s-is 70-ian wlebamde. – sin, t. III,
Tb.,1979, gv. 160-169, 173-179, 184-186, 188-191, 194-197; r. metreveli. liparit IV
baRvaSi. – qse, t.VI, Tb., 1983, gv. 247; z. papasqiri. erTiani qarTuli feodaluri
saxelmwifos warmoqmna da saqarTvelos sagareo-politikuri mdgomareobis zo-
gierTi sakiTxi. Tb., 1990, gv. 42, 158-160, 169-171 da Smd.
2
ibrahim inali (iinali, ianali, ibrahim ibn inali) iyo dediT sulTan ToRrul-
begis Zma, meTauri TurqmenTa jgufisa, romelic wyaroebSi inalianTa saxeliT
ixsenieba. vidre ToRrul-begi xorasansa da kaspiispireTSi iyo dakavebuli, ib-
rahim inali ibrZoda dasavleT iranSi. hijris 433/1041-42 wels man daikava q. rei
da 434/1042-43 wels ki – hamadani, jibalSi (sparseTis eraySi), ramac ganapiroba aq
adre Camosaxlebuli e.w. erayeli Turqmenebis gandevna da am ukanasknelTa Tav-
dasxmebi eraysa da Crd. mesopotamiaze (al-jaziraze). 434/1042-3 welsve ToR-
rul-begma ibrahim inals CamoarTva rei, romelic Tavis sataxto qalaqad aqcia.
liparit IV baRvaSi bizantiisa da Turq-selCukTa 113

zantiur diplomatias mis dasaxsnelad didi Zalisxmeva dasWirda.


liparitis datyvevebisa da tyveobidan ganTavisuflebis Sesa-
xeb, rac uaRresad gaxmaurda imdroindel axlo aRmosavleTSi, bevri
daiwera. winamdebare werili miznad isaxavs, warmoaCinos liparitis
ganTavisuflebis diplomatiuri aspeqtebi. amave dros, saWirod mig-
vaCnia erTxel kidev davubrundeT liparitis datyvevebisa da ganTa-
visuflebis TariRebs, romlebic dRemde sadavoa mkvlevarTa Soris.3

kaputrus brZolisa da liparit baRvaSis datyvevebis Sesaxeb
mogviTxroben qarTuli, somxuri, bizantiuri da arabuli wyaroebi.

ibrahimma gadainacvla qurTistanSi, sadac ebrZoda kakveihianebsa da anazianebs.


momdevno xanebSi is orjer aujanyda ToRrul-begs. ukanaskneli ajanyebis dros
1059 w. damarcxebuli tyved Cavarda da 2 agvistos is mSvildis sabliT moaSTes.
ix. C. E.Bosworth. The Political and Dynastic History of the Iranian World. - The Cambridge His-
tory of Iran, vol. 5. The Saljuq and Mongol Periods. Ed. By J. A. Boyle, Cambridge, 1968, gv.
41, 42; Садр ад-дин Али ал-Хусайни. Ахбар ад-даулат ас-селджукиййа (Зубдат ат-таварих).
Издание текста, перевод, введение, примечания З. М. Буниятова. М., 1980, gv. 185, Sen. 4;
dawvrilebiT mis Sesaxeb ix. n. Sengelia. selCukebi da saqarTvelo, gv. 18, Sen. 54).
3
liparitis datyvevebis TariRad 1048 wels asaxeleben: M. Brosset. Additions et
éclaircissements à l’histoire de la Géorgie depuis l’Antiquité jusqu’en 1469 de J.C. St.-Pbg., 1851,
gv. 227; G. Schlumberger. L’épopée byzantine à la fin du dixième ciècle, troisème partie, Paris,
1905, gv. 558; iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria. Tb., 1965, gv. 146; v. kopali-
ani. saqarTvelosa da bizantiis politikuri urTierToba, gv. 244, 247, 256; Â. Н.
Бенешевич. Три анийские надписи из эпохи византийского владычества. Петроград, 1921, gv.
7; К. Н. Юзбашян. Армянские государства эпохи Багратидов и Византия IX-XI вв. М., 1988,
gv. 222;G C. Cahen. Pre-Ottoman Turkey, London, 1968, gv. 68; W. Felix. Byzanz und die isla-
mische Welt im früheren 11. Jahrhundert. Wien, 1981, gv. 165, Sen. 39 da sxv. 1049 wels upi-
ratesobas aniWeben: R.Grousset. Histoire de l’Arménie des origines à 1071, Paris, 1947, gv.
589; E. Honigmann. Die Ostgrenze des byzantinischen Reiches von 363 bis 1071. Bruxelles, 1935,
gv. 180; С. Маркарян. О значении и датировке битвы тюрок-сельджуков с войсками союзни-
ков (1049 г.). – macne (iaexis) 1983, #4, gv. 119-129, 127-128; misive. Сельджуки в Ира-
не XI века. Саратов, 1991, gv. 119-129. gancalkevebiT dgas kidev erTi TariRi: 1050
w., romelsac asaxeleben g. miqaeliani da s. agajanovi (ix. Г. Г. Микаелян. История
Киликийского-армянского государства. Ереван, 1952, gv. 55; С. Г. Агаджанов. Государство
сельджукидов и Средняя Азия в XI–XII вв., М., 1991, gv. 69); brZolis TariRad samec-
niero literaturaSi gvxvdeba 1048 wlis 18 ivlisic. v. minorskis mixedviT, mas
miuTiTebs n. Sengelia (n. Sengelia. selCukebi da saqarTvelo, gv. 190; iqve, 93-e
SeniSvnaSi upiratesoba eniWeba 1048 wlis seqtembers) da is Cvenc gavimeoreT. (ix.
g. jafariZe. ibn al-asiris erTi cnobis Sesaxeb (XI s. 50-iani wlebi) – siam, wigni I,
Tb., 1976, gv. 40-44). samwuxarod, es TariRi gaugebrobis Sedegia: minorski asaxe-
lebs ara 18 ivliss, aramed 1048 an 1049 wlis 18 seqtembers. ix. V. Minorsky. Studies in
Caucasian History. London, 1953, gv. 57, 61, Sen. 2..
114 Ziebani

am mxriv, gansakuTrebiT mniSvnelovania bizantieli istorikosis (ag-


reTve magistris, proedris, eparqis, kuropalatis, mcvelTa drun-
garis) ioane skilices (gard. XII s-isô pirvel aTwleulSi, an 1159 (?)
wlis Semdeg4) „istoriuli mimoxilva~,5 romelic moicavs periods 811
wlidan 1057 wlamde.
skilice eyrdnoboda mraval winamorbed avtors. misi Txzulebis
bolo nawili, romlis mTavari gmiria katakalon kekavmeni (gard. 1057
wlis Semdeg), j. Separdis azriT, momdinareobs kekavmenis saxotbo
biografiidan. es biografia, safiqrebelia, ar aris dawerili TviT
kekavmenis mier, magram swored mas unda miewodebina ucnobi avtori-
saTvis masalebi Tavisi cxovrebisa da miRwevebis Sesaxeb, romlebic
Semdeg gamoiyena skilicem.6 misi Txzulebis es nawili, romelic impe-
rator isaak komnenis zeobis (1057-1059) xanaSi unda iyos Sedgenili,
droiT yvelaze axlosaa kaputrus brZolasTan (romelSic kataka-
lon kekavmeni monawileobda) da xSir SemTxvevaSi, rogorc j. Separdi
uCvenebs, sando wyaro Cans.7
skilice kaputrus brZolis TariRad asaxelebs II indiqtionis,
e.i. 1048 wlis 18 seqtembers, SabaTs.8 sinamdvileSi 18 seqtemberi iyo
kvira da ara SabaTi. SabaTi modioda 17-ze.9 anisisa da iveriis Temis

4
М. В. Бибиков. Развитие исторической мысли. – Культура Византии, вторая половина
VII-XII вв. Ответственные редакторы З. В. Удальцова и Г. Г. Литаврин. М., 1989, gv. 108-
109; A.K(azhdan). A.C(utler). Scylitzes, John. – The Oxford Dictionary of Byzantium. Prepared at
Dumbarton Oaks. A.P. Kazhdan ed. in chief, vol. III, New York, Oxford. Oxford University Press,
1991, gv. 1914.
5
Ioannis Scylitzae Synopsis Historiarum. Ed. I. Thurn. Berolini et Novi Eborarci, 1973 (Semdeg:
skilice).
6
skilices Txzulebis didi nawili Sevida meore bizantieli istorikosis gi-
orgi kedrenes „istoriul mimoxilvaSi~, romelic Sedgenilia XI-XII saukuneebis
mijnaze. kedrenes cnobebi saqarTvelos, qarTvelebisa da, kerZod, liparit baR-
vaSis Sesaxeb (im dros, roca jer kidev ar arsebobda skilices naSromis mecni-
eruli gamocema), qarTulad Targmna s. yauxCiSvilma. ix. georgika. bizantieli
mwerlebis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. tomi mexuTe. teqstebi qarTuli Tar-
gmanebiTurT gamosca da ganmartebebi daurTo s. yauxCiSvilma, Tb., 1963, gv. 75
(Semdeg: kedrene).
7
J. Shepard. Scylitzes on Armenia in the 1040s and the role of Catacalon Cecaumenos. – RÉ A,
nouvelle série, t. XI, Paris, 1975-1976, gv. 269-311.
8
skilice, gv. 452/kedrene, gv. 75.
9
dRisa da ricxvis amgvari Seusabamoba ubiZgebda mkvlevrebs, eZebnaT alter-
natiuli TariRi. ase, magaliTad, n. beneSeviCi brZolas aTariRebda 1048 wlis 10
seqtembriT, roca es dRe iyo SabaTi (Н. Бенешевич. Три анийские надписи.., gv. 7).
liparit IV baRvaSi bizantiisa da Turq-selCukTa 115

gamgeblis katakalon kekavmenisagan gansxvavebiT, liparits, TiTqos,


ar surda SabaTs omi, radganac mas ubedur dReTa ricxvs miakuTvneb-
da.10 aseTi tradicia, ramdenadac viciT, ar iyo saqarTveloSi, xolo
bizantiaSi SabaTi pativsacem dRed iTvleboda.11 ubralod, safiqre-
belia, liparits cudad hqonda dacdili SabaTs brZola. magram is
Turqebis iniciativiT mainc moxda. brZola daiwyo SabaT saRamos, 17-
Si da dasrulda kvira diliT, 18-Si. es garemoeba, rogorc p. orgelsi
fiqrobda, advilad xsnis mcire uzustobas skilices qronologiaSi.12
XII saukunis somexi istorikosi maTeos urhaeci (edeseli) li-
paritis datyvevebis TariRad iZleva somxuri welTaRricxvis 498
wels,13 romelic daiwyo 1049 wlis 9 marts da dasrulda 1050 wlis 8
marts. mogvianebiT amave TariRs imeoreben smbat sparapeti (gard.
1276 w.) da stefanos orbeliani (gard. 1304 wels).14 maTi monacemebiT,
brZola daTariRdeba 1049 wliT.
davas iwvevs informacia aristakes lastivertecisa, romelic
mocemulia misi Txzulebis XI–XIII TavebSi.15 mematiane asaxelebs
Turqebis ramdenime Semosevas somxeTSi, iZleva TariRs 497 wels som-
xuri welTaRricxviT,16 romelic Seesabameba periods 1048 wlis 10
martidan 1049 wlis 9 martis CaTvliT, magram mkvlevrebi ver SeTan-
xmebulan, exeba Tu ara is kaputrus brZolas.17 ukanasknel xanebSi s.

10
skilice, gv. 452/kedrene, gv. 75. araqarTul literaturaSi es fraza zogjer
isea gagebuli, TiTqosda, SabaTs qarTvelebi ar omobdnen. ix. J. Shepard. Scylitzes
on Armenia, gv. 276; С. Маркарян. О значении.., gv.122; misive. Сельджуки в Иране, gv.194.þ
11
B.C(roke). A.C(utler). Day. – The Oxford Dictionary of Byzantium. Prepared at Dumbarton
Oaks. A. P. Kazhdan ed. in chief, vol. I, New York, Oxford. Oxford University Press, 1991, gv. 591.
12
P. Orgels. Kékaumenos et la guerre pétchénègue. – Byzantion, XIII, 1938, gv. 403, Sen. 1.
13
Chronique de Matthieu d’Édesse, continuée par Grégoire le Prétre. Trad. en Français et accom-
pagnés de notes historiques et géographiques par E.Dulaurier. Paris, 1858, gv. 87.
14
Stéphannos Orbélian. Histoire de la Siounie. Tradiute de l’Arménien par M. Brosset. Première
Livraison. St.Pét., 1864, gv. 213-215; stefanos orbelianis „cxovreba orbelianTa~-s
Zveli qarTuli Targmanebi. qarTul-somxuri teqstebi gamosacemad moamzada,
Sesavali da saZieblebi daurTo e. cagareiSvilma, Tb., 1978, gv. 30, Sen. 2; Смбат
Спарапет. Летопись, пер. с древнеармянского, предисловие и примечания А. Г. Галстяна, Ере-
ван, 1974, gv. 26.
15
Повествование Вардапета Аристакеса Ластивертци, перевод с древнеармянского, вступи-
тельная статья, комментарии и примечания К. Н. Юзбашяна. М., 1968, gv. 86-90, 88.
16
iqve.
17
J. Shepard. Scylitzes on Armenia, gv. 273, Sen. 12, 14; gv. 280-281, Sen. 31; К. Н. Юзбашян.
Армянские государства, gv. 222.âôûô÷
116 Ziebani

marqariani Seecada daesabuTebina, rom es brZola, aristakes lasti-


vertecis Tanaxmad, moxda ara 497, aramed – 498/1049 wels.18
arabuli wyaroebidan CvenTvis saintereso sakiTxze erTmaneTis-
gan damoukidebelsa da originalur informacias Seicaven XII-XIII
saukuneebis arabi istorikosebis al-‘azimis (gard. 1161 wlis Semdeg)
„al-‘azimis istoria~ (Ta’rix al-‘azimi), romelic „halabis istori-
is~ (Ta’rix halab) saxelwodebiTac aris cnobili da ibn al-asiris
(gard. 1233 w.) „srulyofili istoriaSi~ (al-qamil fi-T-Ta’rix).19
al-‘azimis informacia (am avtoris Txzulebis xelnaweridan) li-
paritis datyvevebis Sesaxeb, Turqi mkvlevris m. h. inanCis meSveobiT,

18
С. Маркарян. О значении.., gv. 127-128; misive, Сельджуки в Иране, gv. 109-112.
19
muhamad ibn ‘ali ibn muhamad abu ‘abd alah al-‘azimi aT-Tanuxi (1090-1161)
ekuTvnoda aT-Tanuxis did sagvareulos, romelic q. halabSi (Crd. siria) dam-
kvidrda. al-‘azimi am qalaqSi cxovrobda da aqve gardaicvala (C. Cahen. La chro-
nique abregée d’al-‘Azimi. – JA, 1938, t. 230, gv. 353-356; misive, al-‘Azimi.– EI2, vol. I,
gv. 823). is avtoria ramdenime istoriuli Sromisa, romelTagan Cvenamde moaRwia
mxolod erTma, msoflio istoriis tipis Txzulebam. masSi ambebi dalagebulia
qronologiur rigze, samyaros Seqmnidan hijris 538/1143-44 wlamde. am Txzu-
lebis erTaderTi nusxa, gadawerili 633/1235-36 w., daculia stambolSi, umumis
biblioTekaSi (Or. 398, yara mustafas xelnaweri). misi nawilobrivi gamocema (ro-
melic moicavs 1063–1143-44 ww.) Ta’rix al-‘azimis saxelwodebiT ekuTvnis kl. ka-
ens (C. Cahen, La chronique, gv. 357-446), xolo sruli, Ta’rix halabis saxelwodebiT
– i. za‘rurs (al-‘azimi al-halabi, muhammad b. ‘ali. Ta’rix halab, 483–556/1090-
1161. hakkakahu va kaddama lahu ibrahim za‘rur, dimaSk, 1984. Semdeg: al-‘azimi).
pasaJebi al-‘azimis Txzulebidan Setanilia i. ‘abbasis mier momzadebul kre-
bulSi „nawyvetebi istoriis Sesaxeb dakarguli wignebidan~ (SazaraT min quTub
mafkuda fi Ta’rix, isTaxrajaha va hakkakaha ihsan ‘abbas, baÁruT, 1984, gv. 49-74).
al-‘azimis Txzulebas, jer kidev srul gamocemamde, xelnaweris saxiT, iyeneb-
dnen kl. kaeni, m. h. inanCi, v. minorski, v. feliqsi (C. Cahen. La Syrie du Nord a l’époque
des croisades, Paris, 1940, gv. 42; M. H.Yinanç. Türkye tarihi. Selçuklular devri, I, Anadolunun
fethi, Istanbul, 1944, gv. 48; V. Minorsky. Studies in Caucasian History, London, 1953, gv. 62,
Sen. 2; W. Felix. Byzanz und die islamische Welt im früheren 11. Jahrhundert. Wien, 1981, gv. 23,
166.) v. minorskis mixedviT, misi erTi cnoba daimowma p. Tofuriam (p. Tofuria.
aRmosavleT amierkavkasiis politikuri erTeulebi XI–XII saukuneebSi, Tb., 1975,
gv. 194). al-‘azimis istoriaSi daculi ramdenime epizodi daviT IV aRmaSeneblisa
da demetre I-is zeobidan Seswavlilia Cem mier (ix. g.jafariZe. ramdenime epizo-
di demetre I-is zeobis xanidan arabul istoriul wyaroebSi. – macne (iexis) 1992,
#2, gv. 117, 119-120; misive. saqarTvelo da maxlobeli aRmosavleTis islamuri
samyaro XII-XIII s-is pirvel mesamedSi, Tb., 1995, gv. 49, 51). rac Seexeba ibn al-asi-
ris Txzulebas, romlis sxva saxelwodebaa Ta’rix al-qamil („srulyofili is-
toria~), is kargadaa cnobili qarTul istoriografiaSi da mis Sesaxeb sityvas
aRar gavagrZelebT.
liparit IV baRvaSi bizantiisa da Turq-selCukTa 117

cnobili iyo vl. minorskisaTvis. Tavis naSromSi Studies in Caucasian Hi-


story (gv. 62, Sen. 2) liparitis saxeli (al-‘azimis mixedviT) mas motani-
li aqvs libarisis formiT. rac Seexeba ibrahim za‘ruris publikaci-
as, aq es saxeli ikiTxeba, rogorc alqiars, alqiarsus.20 ar gamovric-
xav, rom is arasworadaa amokiTxuli xelnawerSi. msgavsi SemTxvevebi
za‘ruris gamocemaSi bevria. al-‘azimi liparitis datyvevebas aTari-
Rebs hijris 439/28.VI.1047–16.VI.1048 wliT. misi cnobiT, am wels ina-
li, ToRrul-begis Zma, Sevida rumis (bizantiis) teritoriaze. rume-
lebi (bizantielebi) gamovidnen abxaz alqiarsTan erTad. rumelebi
damarcxdnen da datyvevebuli abxazi miuyvanes ToRrul-begs.21
imave ambavs, ufro vrclad, magram hijris 440/16.VI.1048–5.VI.1049
wels, mogviTxrobs ibn al-asiri. is iuwyeba, rom am dros maverannah-
ridan ibrahim inalTan Seikriba mravali Ruzi. im sababiT, rom misi
samflobelo (igulisxmeba hamadani da hulvanis raioni22 das. iranSi)
ar iyo sakmarisi RuzebisTvis sadgomad da saarsebod, ibrahimma ur-
Cia maT elaSqraT bizantiaze alahisaTvis (e. i. daewyoT saRvTo omi,
jihadi) da eSovaT nadavli; Tanac aRuTqva, rom maT kvaldakval wavi-
doda da daxmarebas gauwevda.
Ruzebma miaRwies manaskerts, arzan rums (Teodosiupoli, Tana-
medrove erzerumi), xelT igdes didZali tyve da nadavli. brZolebi
bizantielebTan cvalebadi warmatebiT mimdinareobda da sabolo-
od muslimTa gamarjvebiT dasrulda. ibrahim inalma daamarcxa bi-
zantielTa da abxazTa 50-aTasiani laSqari, aota da mosra isini da
daatyveva didi jgufi patrikiosebisa, romelTa Soris iyo al-karit
(lipariti) abxazTa maliqi (mTavari). man Tavis dasaxsnelad ibra-
him inals 300 aTasi dinari da 100 aTasi dinaris saCuqari SesTavaza,
magram ibrahimi ar dasTanxmda. man gaagrZela bizantiis teritori-
is darbeva-mooxreba, vidre konstantinopolamde 15 dRis savali ar
darCa. muslimebma xelT igdes 100 aTasze meti tyve da didZali na-
davli (maT Soris 19 aTasi jaWvis perangi), romlis gamosatanad saWi-
ro gaxda 10 aTasi uremi.23

20
al-‘azimi, gv. 338, 339.
21
iqve, gv. 338.
22
C. E.Bosworth. The Political and Dynastic History, gv. 43.
23
Ibn al-Athir. al-Kamil fi’l - ta’rikh. Vol. IX, Editeurs Dar Sader, Dar Beyrouth, Beyrouth, 1966,
gv. 546-47; П. К. Жузе. Материалы по истории Азербайджана из “Тарих ал-камил” Ибн ал-
Асира. Баку, 1940, gv. 116; n. Sengelia. dasax. naSr., gv. 190. ibn al-asiris Txzulebis
118 Ziebani

ori xsenebuli arabi avtoris TariRebi liparitis datyvevebis


Taobaze gansxvavdeba erTmaneTisgan.
al-‘azimi iZleva hijris 439 wels, romelic, rogorc iTqva, moi-
cavs periods 1047 wlis 28 ivnisidan da 1048 wlis 15 ivnisis CaTvliT.
vinaidan brZola seqtemberSi moxda (ix. skilices cnoba), liparitis
datyveveba daTariRdeba 1047 wliT, rac yvelaze adreulia sxva Ta-
riRebTan SedarebiT (ix. zemoT). 18 seqtemberi 1047 wels iyo paraske-
vi da saRamos dawyebuli brZola (Tu is marTlac am dros moxda), dam-
Tavrdeboda SabaTs. qronologiuri Seusabamoba aqac umniSvneloa.
sxva saqmea, ramdenad marTebulia es TariRi.
SeiZleba iTqvas, rom hijris 439 wels al-‘azimis mier moTxrobi-
li ambebis umetesoba, ZiriTadad, sworia da dasturdeba sxva wyaro-
ebiT.24 amave dros, al-‘azimi hijris 439 wliT arasworad aTariRebs

zogierT nusxaSi, aRniSnul epizodSi, abxazTa maliqis saxelad, karitis garda,


gvxvdeba farbt. rogorc erTi, ise meore, marTebulad iqna gaigivebuli lipa-
ritTan, jer m. sen-martenis, xolo Semdeg h. amedrozis mier (ix. M.-J. Saint-Martin.
Mémoires historiques et géographiques. Tome second, Paris, 1819, gv. 214-215; H. Amedroz. The
Marwanid dynasty of Mayyafariqin in the tenth and eleventh centuries A.D. – JRAS, 1903, t. 35,
gv. 141; qarTul istoriografiaSi ix. b. silagaZe. ibn al-asiris Txzulebis „Ta-
rix al-qamilis~ erTi adgilis dadgenisaTvis. – qarTuli wyaroTmcodneoba, t.
III, Tb., 1971, gv. 63-69); [Addenda:samwuxarod, sen-martenisa da amedrozis Sromebi
ucnobi darCa d. s. riCardsisTvis, romelmac, arcTu didi xnis winaT, inglisu-
rad Targmna ibn al-asiris cnobebi Turq-selCukTa Sesaxeb (The Annals of the Saljuq
Turks. Selections from al-K§mil fÊ’l-Ta’rÊkh of ‘Izz al-DÊn Ibn al-AthÊr. Translated and annotated
D.S. Richards. Routledge Curzon. London, 2002). is wers, rom am periodSi qarTvelTa
mefe iyo bagrati (1028-1072) da rom qarTul qronikebSi ar moipoveba raime cnoba
misi datyvevebis Sesaxeb, es kariti ar aris identificirebuli da rom is saxel
`bagratis~ damaxinjebaa (The Annales, Sen. 68)]. ibn al-asiris zemomotanili cno-
ba mogvianebiT gameorebuli aqvs arab geografsa da istorikoss ‘izz ad-din mu-
hammad b. ‘ali b. Saddads (gard. 1285 w.). ix. ‘izz ad-din b. Saddad. vasf li-Simal
suriÁa. al-a‘lak al-xatira fi ziqr umara’ aS-Sam va l-jazira, I/2, naSr va Tahkik
a.-m. edde. – BÉO, Damas, 1892, t. XXXII-XXXIII, gv. 325; ‘Izz al-Din ibn Šaddad. Description
de la Syrie du Nord. Traduction annotée de al-A‘laq al-hatira fi dikr umara’ al-Sham wa l-Gazira par
A.-M. Eddé-Terrasse. Damas, 1984, gv. 205-206.
24
es exeba, kerZod, egvipteSi Turqebis mier muSrif abu sa‘d al-iahudis mkvle-
lobas; arabuli banu kuras tomis mier saidis midamoebis mooxrebasa da maT ga-
nadgurebas fatimiani xalifas – al-musTansiris mier wargzavnili sardlis, sa-
Wuris raihan ‘aziz ad-davlas mier (Choix de passages de la chronique d’Égypte d’Ibn
Muyassar Ta ad-Din Muh. b. ‘Ali b.Yusuf b. alab Raib m.677H. Sélection faite par Taqiyy
ad-Din b. ‘Ali al-Maqrizi en l’année 814H, édité et présenté par A.Fu’ad Sayyid. Institut Français
d’Archéologie Orientale du Caire, 1981, gv. 3-4); Saizaris cixis mflobelis biZis abu
muRis munkiz ibn nasr ibn munkizis sikvdils (Ibn Khallikan’s Biographical Dictionary.
liparit IV baRvaSi bizantiisa da Turq-selCukTa 119

selCukebTan dapirispirebuli buveihiani gamgeblis abu qalijaris


sikvdils. abu qalijari, sinamdvileSi, gardaicvala 440 wlis 4 ju-
mada al-ulas, e. i., 1048 w. 15 oqtombers.25 rac ar unda sworad iyos
sxva ambebi daTariRebuli, am Secdomis fasi metia. saqme isaa, rom,
swored, hijris 439 wels Sewyda abu qalijarisa da ToRrul-begis
dapirispireba da isini morigdnen. sulTanma aRkveTa ibrahim inalis
Tavdasxmebi mis samflobeloebze – luristansa da farsze. 439 wlis
rabi‘ al-axiris TveSi, e. i., 1047 wlis 25 seqtemberidan 23 oqtombris
CaTvliT, dadebuli xelSekrulebiT, ToRrul-begi qorwindeboda
abu qalijaris asulze, xolo abu qalijaris vaJi abu mansuri ki –
ToRrul-begis Zmis CaRri-beg davudis asulze. 1047-1048 wlebis zam-
TarSi baRdadSi didi SiSi gamoiwvia cnobam imis Sesaxeb, rom ibrahimi
apirebda baRdadze laSqrobas. yovelive amas iuwyeba ibn al-asiri,
faqtobrivad, erTaderTi avtori, romelic dawvrilebiT mogviT-
xrobs selCukTa samxedro moqmedebebze dasavleT iranSi da romlis
informaciac miRebulia Tanamedrove gamokvlevebSi.26 ibrahim inali
hijris 439 w. jer kidev dasavleT iranSi imyofeboda da am dros mas
ar SeeZlo elaSqra somxeTSi.
ibn al-asiri, rogorc aRiniSna, ibrahim inalis SeWras bizantiis
teritoriaze da liparitis datyvevebas aTariRebs hijris 440 wliT,
romelic moicavs periods 1048 wlis 16 ivnisidan 1049 wlis 5 ivnisis
CaTvliT. ufro adre, ibn al-asiris msgavsad, ibrahim inalis laSqro-
bas bizantielebze hijris 440 wels, magram liparitis datyvevebis
mouxsenieblad, mogviTxrobs kidev erTi arabi istorikosi ibn al-
jauzi27 (gard. 1200 w.). ibn al-jauzisa da ibn al-asiris es cnoba gan-

Translated from the Arabic by Mac Guckin de Slane, vol. III, Beirut, 1970, gv. 428) da al-jazi-
raSi TaRlibiani asfaris gamosvlasa da mis dapatimrebas (Ibn al-Athir, IX, gv. 540-
541).
25
ibn al-jauzi. al-munTazam fi Ta’rix al-muluq va l-umam. VIII, haÁdarabad,
1358, gv.136, 139; Ibn al-Athir, IX, gv. 547; M. Kabir. The Buwaihid Dynasty of Baghdad. Calcutta,
1964, gv. 111; H. Bowen. Abu Kalidjar al-Marzuban b. Sultan al-Dawla. – EI2, vol. I, gv. 132; C.
E. Bosworth. The Political and Dynastic History, gv. 45.
26
Ibn al-Athir, IX, gv. 536, 538-539; C. E. Bosworth. The Political and Dynastic History, gv.
44-45; M. Kabir. The Buwaihid Dynasty, gv. 111.
27
TvalsaCinoebisTvis movitan ibn al-jauzis cnobis Targmans: „[440 w.] mivida
mravali Ruzi maverannahridan inalTan da uTxra maT: viwrod varT imisTvis, rom
dadgeT CvenTan da rCevaa, wavideT rumis dasalaSqrad da viomoT. gaemarTnen da
wavida [inali] maT Semdgom da darCa massa da konstantinopols Soris 15 dRe da
120 Ziebani

sxvavdeba al-‘azimisgan, eTanxmeba skilices informacias da brZo-


lis TariRad (Tu is seqtemberSi moxda) iZleva 1048 wels.
qarTuli wyaro „matiane qarTlisa~, romelic exeba liparitis
datyvevebas, ar asaxelebs TariRs, magram movlenebis Tanamimdevro-
bis gaTvaliswinebiT misi gamoTvla SesaZlebelia.
XI s-is 40-iani wlebis Sua xanebis ambebis gadmocemisas mematia-
ne mogviTxrobs liparitis cdaze, daufleboda aniss, rac 1045 wliT
TariRdeba. am wlis gazafxulze is ukve momxdari ambavia. mas Semdeg,
rac „mosces anelTa anisi bagratis dedasa~,28 qarTuli wyaro iuwyeba
bagratis yofnas afxazeTSi gazafxulze,29 anakofiis alyas, Tbilisis
amiras gardacvalebas, bagratis mier Tbilisis dakavebas da brZolas
isnisaTvis. xolo „viTar .. gardaxdes dReni zafxulisani~ bagratma
warumatebloba ganicada anisSi, raSic, qarTveli mematianis Tanax-
mad, liparits miuZRoda wvlili.30
anisi, rogorc cnobilia, 1045 wels bizantielebma igdes xelT.
j. Separdi, somxuri da bizantiuri wyaroebis analizis safuZvelze,
bizantielTa mier anisis dakavebas, daaxloebiT, marti-ivnisis Tve-
ebiT aTariRebs.31 anisSi warumateblobis Semdeg daiwyo mefisa da
liparitis konfrontaciis axali faza. mawyverelma uRalata mefes
da liparits miemxro. rodesac bagratma es gaigo, zamTrisa buqTa sa-
SinelTa gardaiara SavSeTi da Cavida qarTls.32 Tu qarTveli memati-
anis Txrobis Tanamimdevrobas mivyvebiT, es ambavi moxda 1045 wlis
dekemberSi an 1046 wlis ianvar-TebervalSi.33 liparitma bagrats da-

daeufla 100 aTasze met tyves da nadavlad waiRo maTgan 4 aTasi jaWvis perangi.
datvirTes is, rac mas moutanes, 10 aTas uremze da dabrunda ukan~ (ibn al-jau-
zi, gv. 137).
28
qarTlis cxovreba, gv. 229.
29
iqve.
30
iqve, gv. 300.
31
J. Shepard. Scylitzes on Armenia, gv. 297.
32
qarTlis cxovreba, gv. 300.
33
aRniSnuli ambebis qronologia qarTul istoriografiaSi ramdenadme sxvag-
varad aris warmodgenili. iv. javaxiSvilis Tanaxmad, „rodesac bagrats anisi
SeaZlies... am dros 1045 w. iyo. maSin irkveva, rom anakofiis cixis garemocva da
miwurva asaRebad 1046 wlis gazafxulis Jams unda momxdariyo~. Tbilisis daka-
vebas da isnisaTvis brZolas mkvlevari 1046 wlis farglebSi aTavsebda da bag-
ratis gadasvlas SavSeTidan qarTlSi zamTris buqSi, 1046 wlis damlevs, an 1047
wlis damdegiT aTariRebda (iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria, gv. 144);
Tbilisis amiras gardacvalebas m. lorTqifaniZe 1046 wliT aTariRebs (saqar-
liparit IV baRvaSi bizantiisa da Turq-selCukTa 121

upirispira misi Zma – demetre, romelic bizantiidan Camoiyvana. or


brZolaSi – sasireTis WalaSi da aryis cixesTan liparitma daamarcxa
mefe. am brZolebs Soris gardaicvala demetre da bagrati waruma-
teblad Seecada Sexvedroda liparits xovleSi.34
aryis cixesTan gamarjvebis Semdeg liparitma Seipyro bagratis
erTguli feodalebi, kalmaxis erisTavi sula, artanujis erisTavi
grigoli Ze abuserisa, daikava kalmaxi da artanuji da „moirWuna...
zemosa queyanasa~,35 e.i. mesxeTi. liparitis am warmatebebs mematiane
amTavrebs cnobiT, rom „warvida liparit... dvinad, da ulaSqra ber-
ZenTa mefesa dvinelsa zeda, da Semoiqca Tavis queynad~. 36
j. Separdis qronologiiT, bizantielTa samxedro kampania dvi-
nis winaaRmdeg, romelsac Sadadianebi flobdnen, daiwyo anisis da-
kavebisTanave –1045 wlis zafxulis miwuruls, anda Semodgomaze da
dasrulda maTi mZime marcxiT.37 hijris 437/9.VIII.1045–7.VII.1046 w. bi-
zantielTa laSqrobas dvinze adasturebs al-‘azimic. Tu mas vendo-
biT, bizantielebi ToRrul-begis mier wargzavnil yuTlumiSs dau-
marcxebia.38 am marcxs mohyva iveriis duka mixail iasitis gadayeneba
da mis adgilze katakalon kekavmenis daniSvna.39
dvinze bizantielTa xelaxali laSqroba, bizantiuri da somxu-
ri wyaroebis analizis safuZvelze, 1046-47 wlebis zamTriT TariR-
deba.40 bizantielebma xelT igdes anisze daqvemdebarebuli anberdi,
wmida mariami (surmari), wmida grigoli da Seecadnen aeRoT cixe xe-
lidonioni (cicernakaberdi, dRevandeli erevnis farglebSi) – dvi-

Tvelos istoriis narkvevebi, t. III, Tb., 1979, gv. 163; М. Лордкипанидзе. История
Грузии XI-начала XIII века, Тб., 1974, gv. 58). v. kopalianis azriT, saqarTvelos mefis
xelisuflebisaTvis anisis gadacema, qarTvelebis mier anakofiis gasaTavisuf-
leblad brZolis dawyeba, TbilisSi bagratis mowveva da qarTveli moxeleebis
gandevna anisidan erTi wlis ganmavlobaSi, kerZod, 1044 wlis miwurulidan 1045
wlis dasasrulamde unda momxdariyo (v. kopaliani. saqarTvelosa da bizantiis
politikuri urTierToba, gv. 218).
34
iqve, gv. 300-301.
35
iqve, gv. 302.
36
iqve.
37
J. Shepard. Scylitzes on Armenia, gv. 297-298.
38
al-‘azimi, gv. 337.
39
J. Shepard. Scylitzes on Armenia, gv. 300.
40
iqve, gv. 303.
122 Ziebani

nis maxloblad, cicabo kldeze.41 isini axlos iyvnen warmatebasTan,


magram 1047 wlis seqtemberSi andrianopolSi daiwyo leonti Torni-
kis ajanyeba da imperatorma konstantine monomaxma gamoiZaxa dvin-
Tan mdgomi laSqari, romelsac xelmZRvanelobda saWurisi konstan-
tine sarkinozi.
konstantine dauzavda dvinis gamgebels abu l-asvars42 da kon-
stantinopolSi dabrunebulma didi roli iTamaSa leonti Tornikis
ajanyebis CaqrobaSi.
maSasadame, lipariti dvinze mowyobil bizantielTa bolo laS-
qrobaSi monawileobda da samSobloSi misi dabrunebis zemo qrono-
logiuri zRvari SeiZleba iyos 1047 wlis seqtemberi.
„matiane qarTlisas~ avtori wers, rom mas Semdeg, rac lipariti
„Semoiqca Tavis queynad .. Semdgomad weliwdisa moqcevisa gamoCndes
Turqni sulTnisani queyanasa basianisasa~.43 s. yauxCiSvilis ganmar-
tebiT, moqceva weliwdisasa igivea, rac erTi wlis Semdeg44 da Tu
asea, mematianis cnobiT sruliad aSkaraa, rom brZola basianSi moxda
liparitis samSobloSi dabrunebidan (araugvianes, 1047 wlis seqtem-
brisa)45 erTi wlis Semdeg, e.i., 1048 wels. es is TariRia, romelsac,

41
К. Н. Юзбашян. Армянские государства, gv. 171.
42
J. Shepard. Scylitzes on Armenia, gv. 283. leonti Tornikis ajanyebis Sesaxeb ix. Г. Г.
Литаврин. Внутренняя и внешняя политика Византии в 1025-1057 гг. – История Византии в
трех томах, том 2, М., 1967, gv. 271-272.
43
qarTlis cxovreba, gv. 302.
44
iqve, gv. 446.
45
s. marqarianis azriT, „matiane qarTlisa~ mogviTxrobs ambebs, romlebic ar
gvaZlevs safuZvels TurqebTan liparitis brZola, ueWvelad, 1048 wliT dava-
TariRoT. is miiCnevs, rom 1048 w. zafxulsa da Semodgomaze lipariti samSob-
loSi sxva saqmeebiT iyo dakavebuli. mkvlevari fiqrobs, rom 1048 w., mas Semdeg,
rac bagrat IV-m daikava Tbilisi, TurqebTan brZolamde, lipariti orjer mainc
SeebrZola mefes, amasTan, erTxel – zamTarSi. 1048-49 wlebSi sasireTis Wala-
Si da aryis cixesTan man orjer daamarcxa bagrati. qarTveli mematianis cnoba,
rom mere lipariti ganmtkicda mesxeTSi, xolo Semdgomad weliwdisa moqcevisa
gamoCndes Turqni da lipariti SeebrZola ibrahim inals, marqarians miaCnia imis
sabuTad, rom brZola moxda 1049 da ara – 1048 wels. marTalia, man icis 1047 w.
dvinis kampaniaSi liparitis monawileobis Sesaxeb, magram ratomRac amis Semdeg
ganixilavs liparitisa da bagratis im dapirispirebas, rasac sinamdvileSi adgi-
li hqonda 1047 wlamde (С. Маркарян. О значении, gv. 125-126). maTe urhaeci da smbat
sparapeti kaputrus brZolaSi Turq-selCukTa erT-erT sardlad asaxeleben
yuTlumiSs. s. marqariani Tavisi Tvalsazrisis gasamtkiceblad aRniSnavs, rom
arsebobs cnobebi, rom 1048 wlis zafxulSi yuTlumiSi eomeboda kakveihian abu
liparit IV baRvaSi bizantiisa da Turq-selCukTa 123

rogorc vnaxeT, gvTavazoben skilice da ibn al-asiri. Turq-sel-


Cukebma moxerxebuli dro SearCies bizantiis somxuri samflobelo-
ebis dasalaSqrad. am dros bizantiis ZiriTadi samxedro Zalebi som-
xeTidan iyo gawveuli leonti Tornikis ajanyebis Casaqrobad.46

kaputrusTan brZolaSi ibrahim inals mravali bizantieli pat-
rikiosi Cauvarda xelSi. maTgan yvelaze saxelovani da warCinebuli
iyo liparit baRvaSi. lipariti dauyovnebliv Seecada gamoesyida
Tavi, magram, rogorc iTqva, ibrahim inalma ar miiRo mis mier SeTava-
zebuli sakmaod didi Tanxa da saCuqari. Turqebi liparitSi, Cans, ga-
cilebiT metis miRebas imedovnebdnen. ibrahimma lipariti ToRrul-
begs mihgvara.47 amis Semdeg saqmeSi Caeria imperatori konstantine
monomaxi, romelic, skilices cnobiT, mTlad imis cdaSi iyo, rom ga-
moesyida erTguli mokavSire. man Zvirfasi saCuqrebi da gamosasyidi
gaugzavna sulTans vaspuraqanis dukas aaronis mdivnis (hipogramma-
teus), giorgi drososis, xeliT da sTxovda liparitis ganTavisuf-
lebas da zavis dadebas.48

qalijars, romelic flobda hamadans da amis gamo, albaT, ver SeZlebda, monawi-
leoba mieRo kaputrus brZolaSi. mkvlevari am SemTxvevaSi imowmebs kl. kaenis
statias Qutlumush et ses fils avant l’Asie Mineure (C. Cahen. Turcobyzantina et Oriens Chris-
tianus. Variorum Reprints, London, 1974, gv.17). magram aq saubaria mxolod yuTlumiSis
saomar moqmedebebze abu qalijaris winaaRmdeg 440 wlis dawyebamde, e.i., 1048 w.
16 ivnisamde.
46
P. Charanis. The Byzantine Empire in the eleventh century. – A History of the Crusades. K.M.
Setton General editor, vol. II, The First Hundred Year. Ed. By M. W. Baldwin. Madison, Milwaukee,
London, 1969, gv. 190.
47
vardanis cnobiT, ToRrul-begma liparits islamis miReba SesTavaza, magram
uari miiRo (Вардан Великий. Всеобщая история, перевел Н. Эмин. СПб, 1861, gv. 124-25).
liparitisadmi sulTnis ganwyobisa da tyveobaSi liparitis yofnis zogierTi
detalis Sesaxeb ix. mixail ataliatesa da maTe urhaecis cnobebi. georgika, bi-
zantieli mwerlebis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. tomi meeqvse, teqstebi qar-
Tuli TargmaniTurT gamosca da ganmartebebi daurTo s. yauxCiSvilma, Tb., 1966,
gv. 25-26; n. Sengelia. selCukebi da saqarTvelo, gv. 102.
48
skilice, gv. 453-454/kedrene, gv. 78. bizantiis yvela Temis mmarTvels hqonda
Tavisi kancelaria, romelSic SeeZloT emsaxuraT notarebs, hipogramateusebsa
da xartularebs. mdivnebi ara marto adgendnen da iwerdnen saqmian qaRaldebs,
aramed asrulebdnen sxvadasxva davalebas. erTi aseTi mdivani iyo giorgi dro-
sosi. Semonaxulia misi sabeWdavebi, romlebic, safiqrebelia, miekuTvneba vaspu-
raqanis Semdegdroindel periods. Н. С. Скабаланович. Византийское государство и
церковь. СПб, 1884, gv. 89; К. Н. Юзбашян. Армянские государства, gv. 181.
124 Ziebani

ibn al-asiri iuwyeba, rom hijris 441/5.VI.1049–25.V.1050 wels impe-


ratorma (e. i. konstantine monomaxma) didZali saCuqari gaugzavna ToR-
rul-begs da sTxova dazaveba, razedac is dasTanxmda.49 amis Semdeg man
liparitis dasaxsnelad nasr ad-davla ibn marvans sTxova daxmareba.50
nasr ad-davla ibn marvani (1011–1061) marvanianTa qurTuli di-
nastiis mesame warmomadgeneli, CrdiloeTi mesopotamiis Crdilo-
eTi nawilis, diar-baqris gamgebeli iyo. is flobda maiafarikinsa
da manaskertsac. mniSvnelovani strategiuli pozicia diar-baqri-
sa, romelic akontrolebda gzebs aRmosavleTidan siriisa da ana-
toliisaken, agreTve, Zlieri saxelmwifoebis mezobloba ubiZgebda
mas, yofiliyo moxerxebuli diplomati, raTa SeenarCunebina arse-
boba. nasr ad-davlas megobruli urTierToba hqonda bizantiasTan.
441/1049-50 wels, ToRrul-begis moTxovniT, man selCukTa sulTnis
saxelze xutba aRavlina mTel diar-baqrSi,51 sadac adre didi iyo is-
mailit fatimianTa gavlena.52 am garemoebam marvanians gauadvila bi-
zantiis imperatoris Txovnis Sesruleba. man ToRrul-begTan maRa-
li rangis sasuliero piri, Saix al-islami abu ‘abd allah ibn marvani
gagzavna da liparitis ganTavisuflebis Taobaze iSuamdgomla.
erTi mxriv, giorgi drososis da, meore mxriv, nasir ad-davlas Su-
amdgomlobam da mis mier wargzavnili Saix al-islamis elCobebma Tavisi
Sedegi gamoiRo. ibn al-asiri wers, rom ToRrul-begma lipariti gamo-
sasyidis gareSe gaanTavisufla. magram bizantiis mefem mainc gaugzavna
mas Zvirfasi saCuqari da arc nasr ad-davla daiviwya (ix. danarTi).53
skilices Tanaxmad, ToRrul-begma imperatoris mier giorgi
drososis xeliT gagzavnili Zvirfasi saCuqari ar miiRo:
„man moindoma ... eCvenebina, rom ufro didsulovani mefea, vid-
re uRirsi vaWari da mefes [konstantine monomaxs – g.j.] saCuq-
rad gaugzavna igi [lipariti]. gamosasyidi aiRo da mTlianad
liparits misca~.54
XII saukunis bizantieli istorikosis zonaras cnobiT, ToRrul-

49
Ibn al-Athir, IX, gv. 557.
50
iqve, gv. 556.
51
iqve.
52
К. Э. Босворт. Мусульманские династии. М., 1971, gv. 87.
53
Ibn al-Athir. al-Kamil fi’l-tarikh. Vol. X, Editeurs Dar Sader, Dar Beyrouth, Beyrouth, 1966,
gv. 28.
54
skilice, gv. 453-454/kedrene, gv. 78.
liparit IV baRvaSi bizantiisa da Turq-selCukTa 125

begs ara marto misTvis gagzavnili Tanxa daubrunebia, aramed, Tavis


mxriv, liparitis xeliT, imperators saCuqaric gaugzavna.55 amis Se-
saxeb al-‘azimi da ibn al-asiri arafers iuwyebian.
ToRrul-begma liparits Tavisi elCic gaayola. ibn al-asiri wers,
rom is iyo ‘alavi, e.i. alidi. al-‘azimis cnobiT, misi saxelia: nasir ibn
isma‘il aS-Sarifi56 da am pirovnebas, sxva ambebTan dakavSirebiT, ixse-
niebs ibn al-asiri: hijris 434/1042-43 w. ToRrul-begma nasir al-ala-
vi Tavis nacvlad daniSna (isTanaba) q. hamadanSi, Semdeg ki reiSi.57 el-
Cis lakabi (tituli) Sarif58 imis mauwyebelia, rom nasr ibn ismaili iyo
marTlac alidi, islamis fuZemdeblis muhamadis biZaSvilisa da siZis,
arabTa meoTxe xalifas ‘alis (656-661) STamomavali. zonara am elCs
serifs (resp. Sarif) uwodebs59 da wers, rom man konstantinopolSi im-
perators warudgina didi gadasaxadi, romelsac iTxovda sulTani da

55
georgika. bizantieli mwerlebis cnobebi, gv. 238. k. Tumanovi arasworad wers,
rom lipariti gaaTavisufla alf-arslanma. C. Toumanoff. Armenia and Georgia. – The
Cambridge Medieval History, vol. IV, The Byzantine Empire, pt. I. Byzantium and its Neighbours,
ed. by J. M. Hussey. Cambridge, 1966, gv. 622.
56
al-‘azimi, gv. 339. kl. kaeni, hamidulahis mier gamoqveynebuli dokumentis mi-
xedviT (zusti miTiTeba ar aris), wers, rom is aris Serifi nasir (najia?) ibn is-
ma‘il al-hasani. C. Cahen. La Diplomatie Orientale de Byzance face à la poussée Seldjukide.
– C. Cahen. Turcobyzantina et Oriens Christianus. Variorum Reprints, London, 1974, gv. 13.
57
Ibn al-Athir, X, gv. 509.
58
Sarif, mr. aSraf, rac sityvasityviT „didgvarovans~, „keTilSobils~ niSnavs,
iyo mociqul muhammadis STamomavalTa saerTo saxelwodeba. islamSi Siituri
propagandis wyalobiT muhamadis saxlisadmi (ahl al-baÁT) kuTvnileba gaxda
gansakuTrebuli gamorCeulobis niSani. muhamadis saxlisadmi siyvarulis mo-
valeobas gansazRvravda yurani (42:22/23). abasianTa saxalifoSi Sarifis wodeba
daumkvidrdaT muhammadis biZebis – ‘abbasis da abu talibis STamomavlebs, fati-
mianTa egvipteSi ki Sarifi SeiZleba yofiliyo muhammadis SviliSvilebis (‘alisa
da fatimas mxridan) – hasanisa da husainis STamomavlebi. marTalia, nasr ibn is-
maili iyo Siiti, magram es ar SeuSlida mas xels, Seesrulebina suniti ToRrul-
begis davaleba. selCukTa epoqaSi, rogorc sultnebis, ise abasiani xalifebis
karze, araerTi Siiti gvxvdeba. ix. magaliTad, A. Bausani. Religion in the Saljuq Period.
– The Cambridge History of Iran, 5, The Saljuq and Mongol Periods. Cambridge, 1968, gv. 292.
59
serif/Serifis zonaraseuli araswori ganmartebiT, „serifi uxucesia: es
aris imaTi iseTive (moxele) uZvelesi droidan, rogoricaa CvenSi sinkelozi (i.
abulaZis Tanaxmad, patriarqis TanaSemwe. – i. abulaZe. Zveli qarTuli enis leq-
sikoni, Tb., 1973, gv. 406) da rogorc sinkelozi patriarqis sikvdilis Semdeg mis
adgils daiWers, aseve serific – xalifas gardacvalebis Semdeg gardacvlilis
movaleobas asrulebs~ (georgika. tomi meeqvse, gv. 238).
126 Ziebani

ukan gabrunda.60 ibn al-asiri mogviTxrobs, rom bizantielebma ganaax-


les konstantinopolis sakrebulo meCeTi61 da misi minareTi, dakides
meCeTSi kandelebi da gaakeTes mis mihrabze mSvild-isari.62 meCeTSi
sruldeboda locva (salaT) da xutba ToRrul-begis saxelze. yove-
live es, konstantine monomaxma, Cans, ToRrul-begis moTxovniT, lipa-
rit baRvaSis ganTavisuflebis sanacvlod gaakeTa. amis Semdeg bizan-
tiis imperatorma gamoacxada dazaveba.63 amiT, faqtobrivad, daiwyo
pirveli diplomatiuri kontaqtebi bizantiasa da selCukebs Soris. am
kontaqtebSi centraluri adgili daikava liparit baRvaSis gamoxsnam.

60
georgika, bizantieli mwerlebis cnobebi, tomi meeqvse, gv. 238.
61
ibn al-asiri meCeTis agebas konstantinopolSi miawers cnobil arab sardals,
omaianTa xalifa abd al-maliqis (685–705) vaJs – maslama ibn abd al-maliqs (Ibn al-
Athir, X, gv. 28). maslama 716-17 wlebSi xelmZRvanelobda arabTa mier konstanti-
nopolis alyas, romelic, bizantiis dedaqalaqze arabTa ori winamorbedi Sete-
vis msgavsad, warumateblad dasrulda. am meCeTTan maslamas kavSirze mxolod
ibn al-asiri ar wers. konstantine porfirogenetis Tanaxmad, meCeTi konstanti-
nopolSi, pretoriumSi, maslama ibn abd al-maliqis TxovniT aSenda (Константин
Багрянородный. Об управлении империей. Текст, перевод и комментарий под редакцией Г. Г.
Литаврина и А. П. Новосельцева. М., 1989, gv. 719). konstantinopolSi meCeTis agebas
aseve maslamas miawers „meCeTTa baRis~ XVIII saukunis osmalo avtori (F. W. Has-
luck. Christianity and Islam under the Sultans, vol. II, Ed.by M. M. Hasluck, Oxford, 1929, gv. 719;
[igive naSromi, Istanbul, 2000, gv.560]). es cnobebi mcdaria. arabi sardali konstan-
tinopolSi ar Sesula, arabTa alya iyo warumatebeli da saeWvoa, rom maslamas
Txovna daekmayofilebinaT. saukeTeso SemTxvevaSi, meCeTi SeiZleboda agebuli-
yo konstantinopolis saxmeleTo galavnis miRma, an bosforis aziur nawilSi,
sadac moalyeebs banaki hqondaT gaSlili. TviT konstantinopolSi, pretorium-
Si, konstantines forumis maxloblad, meCeTis aSeneba, albaT, ukavSirdeba 860
wels arabTa elCobas, ramac maT, politikuri situaciis gamo, xelsayreli Se-
degebi moutana. meCeTi, rogorc Cans, aSenda muslimi tyveebis, mogzaurebisa da
vaWrebisaTvis da arsebobda 1204 wlamde, laTinTa mier konstantinopolis dap-
yrobamde. XIII-XIV saukuneebis arabi mogzaurebi (al-haravi, ibn batuta) bizan-
tiis dedaqalaqSi aRar ixsenieben muslimTa raime salocav saxls (F. W. Husluck.
Christianity and Islam, gv. 719-720; [igive naSromi, Istanbul, 2000, gv. 561]; M. Canard. Les
expeditions des Arabes contre Constantinople dans l’histoire Orient. – M. Canard. Byzance et les
musulmans du proche Orient. London, 1973, gv. 61-121, 69). aRsaniSnavia, rom g. Slumber-
Jes Tanaxmad, ToRrul-begma konstantine monomaxs mosTxova meCeTis aSeneba (G.
Schlumberger. L’épopée byzantine, gv. 564) da ara ganaxleba, rac arasworia. aqve dav-
ZenT, rom ibn al-asiris cnobebSi (ix. danarTi) erT SemTxvevaSi dasaxelebulia
konstantinopolis masjidi e.i. meCeTi, xolo meoreSi jami‘ – sakrebulo meCeTi.
xutbis aRvlena mxolod sakrebulo meCeTSi SeiZleboda. SeiZleba davuSvaT,
rom konstantinopolis meCeTi ganaxlebis Semdeg gaxda sakrebulo.
62
Ibn al-Athir, X, gv. 28.
63
iqve.
liparit IV baRvaSi bizantiisa da Turq-selCukTa 127

selCukTa tyveobidan ganTavisuflebuli lipariti, Tavdapirve-


lad, konstantinopolSi Cavida, sadac konstantine monomaxma didi
pativi miago da uxvad dasaCuqrebuli samSobloSi daabruna. magram
rodis moxda es ambavi?
maTeos urhaeci, romelic liparitis datyvevebis TariRad iZle-
va 1049 wels, wers, rom is tyveobaSi iyo ori weli, e.i. 1051 wlamde.64
amave TariRs mxars uWers sinas mTis erTi qarTuli xelnaweris mi-
naweri: „Seiwyale mSromeli amis wignisaÁ... e~okmeli, saxeliT oden
xucesi, uSromeli, romeli amis dawerisa S~d samocdaaTi wlisa Semo-
viwie. q~knsa soa~ (1051 w.). „mas Jamsa davwere ese, odes liparit Tor-
qTa gauSves~.65 magram kaputrusTan lipariti 1048 w. daatyveves, da
aqedan ori weli 1050 wlis seqtemberze modis.
al-‘azimi da ibn al-asiri bizantia – Turq-selCukebis dazavebi-
sa da liparitis tyveobidan daxsnis TariRad asaxeleben hijris 441
wels,66 Tvis miTiTebis gareSe. 441 weli Seesabameba periods 1049 wlis
5 ivnisidan 1050 wlis 25 ivnisis CaTvliT. CvenTvis saintereso ambavi
moxda imave 441 wels, ToRrul-begis mier ibrahim inalis ajanyebis
Caqrobis Semdeg. arc ibn al-asiri (da, ramdenadac viciT, arc rome-
lime sxva wyaro) ar miuTiTebs am xanmokle ajanyebis Tves, magram misi
miaxloebiT gamoTvla SesaZlebelia. ibn al-asiri mogviTxrobs, rom
ToRrul-begma, mas Semdeg, rac damarcxebul ibrahim inals waarTva
jibali, alya Semoartya isfahans. es moxda hijris 442 wlis pirvel
TveSi, muharramSi, e.i., 1050 wlis 26 maisidan 24 ivnisamde.67 maSasa-
dame, ibrahim inalis ajanyeba, safiqrebelia, unda momxdariyo 1050
wlis gazafxulis pirvel TveebSi. Tu asea, maSin bizantia-selCuke-
bis dazavebasa da liparitis ganTavisuflebaze saubari mxolod am-
is Semdeg SeiZleba. dasaSvebia, rom es ambebi gadasuliyo hijris 442
wlis damdegsac.

64
[Addenda: maTe urhaelis cnobiT, lipariti tyveobaSi ori weliwadi iyo. tyve-
obaSi man sxvadasxva gmiroba Caidina, erTxel sulTnis winaSe Zlier eTiopels
SeeWida, sZlia da mokla `urwmuno~ metoqe. amis gamo sulTanma is gaaTavisufla
da didZali saCuqriT gaistumra bizantiaSi. Armenia and Crusaders. Tenth to Twelfth
Centuries. The Chronicle of Matthew of Edessa. Translated from Original Armenian with a Com-
mentary and Introduction by E. Dostourian. Foreworded by K. Maksoudian. London, 1993, gv. 79].
65
iv. javaxiSvili. sinis mTis qarTul xelnawerTa aRweriloba, Tb., 1947, gv. 105;
misive. qarTveli eris istoria, gv. 147.
66
al-‘azimi, gv. 339.
67
Ibn al-Athir, X, gv. 562.
128 Ziebani

sirieli qristiani mwerali abu l-faraj grigorius bar hebreusi


(gard. 1286 w. ) liparitis ganTavisuflebis TariRad debs hijris 442
wels/periods 1050 w. 26 maisidan 1051 w. 4 maisis CaTvliT, anda ber-
Znuli (selevkianTa) eris 1361 wels,68 romelic Seesabameba 1050 wels.
ori TariRis Sepirispireba gvaZlevs drois monakveTs 1050 wlis 26
maisidan am wlis bolomde. ibn al-asiris informaciis gaTvaliswine-
biT, SeiZleba davaskvnaT, rom bizantia-selCukebis dazaveba da li-
paritis ganTavisufleba moxda 1050 wlis gazafxulze, araugvianes
misi miwurulisa. am SemTxvevaSi kldekaris erisTavis tyveoba ori
arasruli weli gamova.
liparitis ganTavisuflebis ambavi yvelgan (miT umetes, sinas
mTaze) erTnairi siswrafiT ver gavrceldeboda da gadamwyveti Se-
iZleboda yofiliyo TviT liparitis dabruneba saqarTveloSi, rac
Tavisuflad SeiZleba momxdariyo 1051 w. damdegs.
liparitis gamoxsniT imperatorma konstantine monomaxma daib-
runa erTguli mokavSire, romelic kvlav SeeZlo daepirispirebina
bagrat IV-isaTvis. magram ra sargebloba naxa ToRrul-begma?
ToRrul-begma, rogorc iTqva, uari Tqva gamosasyidze. magram
ramdenad uangaro iyo misi didsulovneba, romelzedac mogviT-
xrobs ibn al-asiri? n. Sengelia miiCnevs, rom sulTnis guluxvoba
ufro did miznebs isaxavda. mas ar akmayofilebda mxolod saCuqrebi
da yovelwliuri xarki ainteresebda.69 magram ToRrulis mier xarkis
gadaxdis moTxovnas mxolod zonara ixseniebs. al-‘azimi da ibn al-

68
The Chronography of Gregory Abu’l Faraj, the Son of Aaron, the Hebrew Physician Commonly
Known as Bar Hebraeus being the first part of his Political History of the World, translated from the
Syriac by E.A.W.Budge, vol. I, Oxford University Press. London, 1932, gv. 205. am Txzulebis
inglisur TargmanSi arabuli (hijris) 442 wlis Sesatyvisad SecdomiT dasaxe-
lebulia 1048 weli. liparit baRvaSis Tavgadasavali bar hebreuss ramdenadme
sxvagvarad aqvs moTxrobili: 442 wels, roca sulTanma ToRrul-begma morCi-
leba mosTxova marvanian nasr ad-davlas, is dasTanxmda da sulTans, ZRvenTan
erTad, gaugzavna erTi didebuli bizantieli tyve. Semdeg bizantiis mefem kon-
stantinem sTxova nasr ad-davlas, eSuamdgomla sulTanTan, raTa mas gaeTavi-
suflebina es tyve, romlis saxelic ar ixsenieba, magram romelSic igulisxme-
ba lipariti. nasr ad-davlam misi Txovna Seasrula, xolo ToRrul-begma tyve
gamosasyidis gareSe gaanTavisufla. Semdeg bizantiis mefem aRadgina arabTa
meCeTi samefo qalaqSi (konstantinopolSi), dakida iq kandelebi, daayena arabi
mueZini da dauniSna mas regularuli xelfasi. man ToRruls gaugzavna didZali
saCuqari, romlis siac TiTqmis emTxveva ibn al-asirisas (ix. danarTi).
69
n. Sengelia. selCukebi da saqarTvelo, gv. 193, 194.
liparit IV baRvaSi bizantiisa da Turq-selCukTa 129

asiri amis Sesaxeb arafers weren. kaputrusTan brZolis wageba jer


kidev ar iyo katastrofa70 da ToRrul-begis moTxovnas imperatori
ar daakmayofilebda.
Cven yuradRebas gavamaxvilebT ToRrul-begis gadawyvetilebis
propagandistul mxareze. liparitis ganTavisuflebis safasurad,
sulTnis moTxovniT, aRmosavleTis qristianuli samyaros deda-
qalaqSi ganaaxles meCeTi da misi minareTi da, rac mTavaria, aq,
ToRrulis saxelze, aRavlines xutba (ix. danarTi). es aqcia mimar-
Tuli iyo Siit (ismailit) fatimianTa winaaRmdeg, romlebic preten-
zias acxadebdnen islamur samyaroSi lideris rolze.
k. kaenis Tanaxmad, 1037 wlidan konstantinopolis meCeTSi xutba-
Si swored fatimiani xalifas saxels ixseniebdnen.71
suniti ToRrul-begis saxelze xutbis aRvlena Turq-selCukTa
sulTans islamur samyaroSi sunituri islamis damcvelis Saravan-
dediT mosavda. ToRrul-begi baRdadSi Sesasvlelad emzadeboda da,
Siit buveihianTa nacvlad, Tavad apirebda xalifaze meTvalyureo-
bis dawesebas. amdenad, konstantinopolis meCeTSi sulTnis saxelis
moxseniebas selCukebisTvis didi politikuri mniSvneloba hqonda.
aseve propagandistuli aqcia iyo (ueWvelia, ToRrul-begis moTxov-
niT) konstantinopolis meCeTis mihrabze gakeTeba mSvild-isrisa,
romelic Turq-selCukebis simbolo iyo.72
ToRrul-begi mxolod amiT ar dakmayofilda. mogvianebiT, 1055-
56 wels, ukve baRdadis dakavebis Semdeg, ToRrul-begis mier kon-
stantinopolSi xelaxla elCad mivlinebulma imave nasir ibn isma‘il
aS-Sarifma, imperator Teodorasgan miiRo ufleba, konstantinopo-
lis sakrebulo meCeTSi abasiani xalifas al-ka’im bi-amr alahis sa-

70
amas adasturebs kaputrus brZolis Semdeg bizantielTa laSqroba ganjaze,
romelzedac wlinaxevris manZilze yuTlumiSi iyo Semowyobili. al-‘azimi mog-
viTxrobs (gv. 338), rom rumis mefem daxmareba sTxova yvela mezobels da isini
daexmarnen mas. maT Soris iyo Tavad bagrat abxazi. man (sxva wyaroebSi daufiq-
sirebeli cnobiT) konstantine monomaxs mZevlebad Tavisi meuRle da qaliSvi-
li gaugzavna. mokavSireebis miaxloebisas, yuTlumiSi ukuiqca. bagratis mona-
wileobas am laSqrobaSi iuwyeba qarTuli wyaroc „matiane qarTlisa~ (qarTlis
cxovreba, gv. 296). ganjaze laSqrobas, iseve, rogorc liparitis datyvevebas,
al-‘azimi 439/28.VI.1047–15.VI.1048 wliT aTariRebs, magram marTebuli iqneba
440/1049-50, ufro zustad ki 1050 weli.
71
C. Cahen. La diplomatie Orientale , gv. 13.
72
g. beraZe. Tamuqi. – aRmosavluri filologia, III, Tb., 1973, gv. 82.
130 Ziebani

xelzec aRevlina xutba. es ukve muslimTa TvalSi fatimianTa srul


diskreditacias niSnavda. am dros konstantinopolSi myofma fatimi-
anTa elCma yadi abu abd allah muhammad ibn ja‘far al-kuda‘im es am-
bavi saswrafod acnoba fatimian xalifas al-musTansirs, romelmac
bizantielTa winaaRmdeg represiebi Caatara palestinaSi, moaxdina
aRdgomis eklesiis konfiskacia, jizia daakisra qristian berebs da
gauzarda es gadasaxadi sxva qristianebs.73 motanili magaliTi imis
kargi ilustraciaa, Tu rogor aRiqmeboda muslimTa Soris xutba da
nebismieri siaxle misi aRvlenis dros.
sayuradReboa kidev erTi garemoeba. liparitis dabrunebas sa-
qarTveloSi, rogorc cnobilia, mohyva misi xelaxali dapirispire-
ba bagratTan da mefis samwliani gamgzavreba bizantiaSi.74 lipariti
(cxadia, bizantiis mxardaWeriT) qveynis faqtobrivi gamgebeli gax-
da, man Tavisi Zlierebis zenits miaRwia, magram aRarasodes gamosu-
la Turq-selCukebis winaaRmdeg.
skilice iuwyeba, rom ganTavisuflebisas ToRrul-begma lipa-
rits urCia samudamod daemaxsovrebina es dRe da arasdros moendo-
mebina iaraRis xelSi aReba Turqebis winaaRmdeg.75 ar aris gamoric-
xuli, rom sulTanma mas piroba daadebina da daafica kidec. 76 sayu-
radReboa is, rom 1053 w., roca Turq-selCukTa sardalma yuTlumiSma
aiRo da moaoxra yarsi,77liparits raime aqtivoba ar gamouCenia.
1054 w. Turqebma ganaaxles Tavdasxmebi somxeTze. amjerad maT
TviT sulTani ToRrul-begi xelmZRvanelobda. vanis tbis raionSi
Turq-selCukebi daeuflnen arWeSs, berqris, gaemarTnen manasker-

73
Ibn Khallikan’s Biographical Dictionary, gv. 227; al-makrizi, Taki ad-din. iTTi‘az al-
hunafa’ bi-axbar al-a’imma al-fatimiin al-xulafa’, II, al-kahira, 1070, gv. 230;
Th. Bianquis. Damas et la Syrie sous la domination Fatimide (359-468/969-1076). Tome II, Damas,
1989, gv. 568.
74
es moxda, rogorc Cans, 1052 wels (ix. maqsime berZniSvili. turinos kompila-
ciis gamo. – kavkasiis xalxTa istoriis sakiTxebi, Tb., 1966, gv. 164; mamisa berZniS-
vili. „matiane qarTlisaÁ~-s erTi adgilis dazustebisaTvis. – qw, V, Tb., 1978, gv.
39-49). bagratis bizantiaSi gamgzavreba axlaxan 1051-1052 ww. mijniT daaTariRa
j. samuSiam (j. samuSia. XI saukunis saqarTvelos istoriis ramdenime movlenis
daTariRebisaTvis. – qd, weliwdeuli, 4, Tb., 1997, gv. 249).
75
skilice, gv. 454/kedrene, gv. 78.
76
v. kopaliani uSvebda imis SesaZleblobas, rom liparitma sulTans erTgule-
bis ficic misca (v. kopaliani. saqarTvelosa da bizantiis politikuri urTier-
Toba, gv. 255).
77
К. Н. Юзбашян. Армянские государства, gv. 224.
liparit IV baRvaSi bizantiisa da Turq-selCukTa 131

tisken, daipyres da moaoxres tao da qaldia,78 bizantiis is samflo-


beloebi, romlebic esazRvreboda samxreT saqarTvelos. wina Semo-
sevebisgan gansxvavebiT, 1054 w. Turqebma bizantielebTan brZolaSi
ramdenime marcxi ganicades.79 liparits arc am saomar operaciebSi
miuRia monawileoba. amrigad, gvaqvs safuZveli vifiqroT, rom ToR-
rul-begis mier liparitis ganTavisuflebis erT-erTi piroba iyo
misi neitraliteti selCukebisa da bizantielebis konfrontaciis
dros.
aristakes lastivertcis cnobiT, somxeTSi laSqrobisas, Tur-
qebma CrdiloeTiT miaRwies afxazTa cixes,80 romlis lokalizeba ar
xerxdeba. raime sarwmuno sabuTi imisa, rom Turqebi am dros SeiWrnen
samxreT saqarTveloSi, ar Cans. SeiZleba gamovTqvaT frTxili vara-
udi: ToRrul-begma liparits aRuTqva, rom Tu pirobas Seasruleb-
da, mis samflobeloebs ar daarbevda. am SemTxvevaSi ufro gasagebi
xdeba qarTveli mematianis cnoba imis Taobaze, rom iyo moyuared mi-
sa (liparitis – g.j.) xuarasans doRlubeg sulTani.81
liparit baRvaSisa da Turq-selCukTa amgvar urTierTobas ar SeiZ-
leboda ar gamoewvia bizantiis gaRizianeba. Zlieri lipariti, romelsac
1052-1055 wlebSi saqarTveloSi, faqtobrivad, metoqe aRar hyavda da ro-
melic, amasTan, gareSe mterTan brZolebSi Tavis samokavSireo movale-
obas aRar asrulebda, miuRebeli iqneboda imperiisTvis.82 faqtia, rom
konstantine monomaxma, daaxloebiT, 1054 wlis miwurulSi83 saqarTve-
loSi daabruna bagrat IV, rasac mohyva bizantiis mxardaWeras moklebu-
li aRzevebuli kldekaris erisTavis swrafi dacema.

78
Повествование Вардапета Аристакеса Ластивертци, gv. 97-100.
79
К. Н. Юзбашян. Армянские государства, gv. 225.
80
Повествование Вардапета Аристакеса Ластивертци, gv. 97; aristakes lastivert-
ci. istoria. qarTuli Targmani gamokvleviT, komentarebiTa da saZieblebiT ga-
mosca e. cagareiSvilma, Tb., 1974, gv. 87.
81
qarTlis cxovreba, gv. 304.
82
is, rom liparitis mimarT bizantiis damokidebulebis Secvlis mizezi, SesaZ-
lebelia, iyo kldekaris erisTavisadmi ToRrul-begis keTilganwyoba, SeniSnu-
li aqvs z. papasqirs (erTiani qarTuli feodaluri saxelmwifos warmoqmna, gv.
205).
83
am TariRis Sesaxeb ix. j. samuSia. XI saukunis saqarTvelos istoriis ramdeni-
me movlenis daTariRebisaTvis, gv. 297.
132 Ziebani

danarTi
ibn al-asiri selCukTa tyveobidan liparit
baRvaSis ganTavisuflebis Sesaxeb

[441/5.VI.1049–25.V.1050 weli] „bizantiis mefem (maliq ar-rum)


gaugzavna ToRrul-begs [mociquli], gaugzavna didZali saCu-
qari da sTxova dazaveba, rasac is dasTanxmda. bizantiis mefem
[agreTve] gaugzavna [mociquli] ibn marvans [nasr ad-davlas] da
sTxova, ezruna abxazTa zemoxsenebuli mTavris (maliq) ganTavi-
suflebis Taobaze. nasr ad-davlam amis gamo wargzavna SaÁx al-
islami abu ‘abd allah ibn marvani sulTan ToRrul-begTan da
man gaanTavisufla is gamosasyidis gareSe. es iyo mniSvnelovani
[ambavi] misTvis [liparitisTvis] da bizantiis mefisTvis, romel-
mac [sulTans] sanacvlod gaugzavna didZali saCuqari. [bizanti-
elebma] ganaaxles konstantinopolis meCeTi (masjid), sadac Se-
asrules locva da [aRavlines] xutba ToRrul-begis saxelze~.84
[455 weli] „8 ramadans, paraskevs (4.IX.1063 w.), daaxloebiT
70 wlis asakSi, gardaicvala [sulTani ToRrul-begi].85 zogi-
erTi ram misi cxovrebidan.. iyo sulgrZeli da [magaliTi] misi
sulgrZelobisa Semdegia: misma Zmam ibrahim inalma daatyveva
bizantielTagan - roca isini dalaSqra - erT-erTi maTi mTa-
vari (maliq).86 man Tavis dasaxsnelad 400 aTasi dinari87 aZlia,
magram ibrahimma ar miiRo misgan [gamosasyidi] da is ToRrul-
begs mihgvara. bizantiis mefem gaugzavna [mociquli] nasr ad-
davla ibn marvans [da sTxova], rom molaparakeboda ToRrul-
begs misi ganTavisuflebis Taobaze. da rodesac ToRrul-beg-

84
Ibn al-Athir. IX, gv. 556-557.
85
4 seqtemberi iyo xuTSabaTi da ara paraskevi. magram es gansxvaveba advilad
aixsneba, Tu davuSvebT, rom ToRruli SeiZleba aResrula saRamos, rac ukve pa-
raskevis dadgomas moaswavebda. riCardsi upiratesobas aniWebs 5 seqtembers,
romelic iyo paraskevi [(The Annals of the Saljuq Turks, gv. 144)].
86
ibn al-asiri maliqs uwodebs bizantiis imperatorsac da liparitsac. maliqis
qarTuli Sesatyvisi aris mefe, mTavari (g. wereTeli. arabul-qarTuli leqsikoni,
Tb., 1951, gv. 245). amdenad am terminis Targmna damokidebulia konteqstze.
87
dinari muslimuri dinastiebis oqros monetaa (4,25 g). am SemTxvevaSi, SesaZ-
lebelia, rom dinarSi igulisxmeba bizantiuri oqros fuli – nomisma [riCar-
dsis inglisur TargmanSi SecdomiT dasaxelebulia 4 aTasi dinari (The Annals of
the Saljuq Turks, gv. 144)].
liparit IV baRvaSi bizantiisa da Turq-selCukTa 133

ma moismina misi werili, gaugzavna ibn marvans bizantieli ga-


mosasyidis gareSe da gaayola mas erTi alidi. bizantiis mefem
[sanacvlod] ToRrul-begs gaugzavna is, rac ar misvlia wina-
re Jams. esaa: 1000 farCisa da 500 sxvadasxva xarisxis qsovili
(savb); garda amisa, 500 cxeni (al-qurra‘).88 gaugzavna [agreTve]
200 aTasi dinari, vercxlis 100 fila, 300 jiSiani cxeni (Sahri),89
300 egvipturi saxedari, 1000 TeTrbewva, SavTvala da Savrqia-
ni Txa. [xolo] ibn marvans gaugzavna 10 mani90 muSki.91 bizanti-
is mefem ganaaxla meCeTi, romelic maslama ibn abd al-maliqma
aaSena konstantinopolSi, ganaaxla misi minareTi da dahkida
masSi kandelebi, gaakeTa mis mihrabze mSvildi da isari da ga-
moacxada dazaveba~.92

88
al-qurra‘ arabi leqsikografebis ganmartebiT cxenebis krebiTi saxelia
(al-fairuzabadi. al-kamus al-muhit, III, baÁruT, uTariRo, gv. 78; az-zabidi, Taj
al-‘arus min jamahir al-kamus, misr, 1306/1888-89, gv. 493); es mniSvneloba dafiq-
sirebuli aqvs, agreTve, XI s-is arab avtors abu muhammad al-a‘rabi al-asvad al-
Rundijanis (asma’ xaÁl al-‘arab va ansabiha va ziqr fursaniha li-abi muhammad
al-a‘rabi al-mulakkab al-asvad al-Rundijani. dimaSk, 1981, gv. 213), romelic
imasac wers (iqve), rom al-qurra‘ aris arabebTan saxelganTqmuli, jiSiani cxeni,
romlis saxelic ukavSirdeba amave saxelwodebis mTas, misi sididis gamo.
89
ix. E. W. Lane. Arabic English Lexicon, book I, part 4, New York, 1956, gv. 1612.
90
mani iyo wonis erTeuli Sua aRmosavleTis qveynebSi. kanonikuri mani Seadgen-
da 812,5 g-s.
91
muSki imdroindel aRmosavleTSi fufunebis sagans warmoadgenda da yvela-
saTvis xelmisawvdomi ar iyo. es surnelovani nivTiereba SemohqondaT tibeti-
dan da CineTidan da sakmaod Zvirad fasobda. 10 mani (8 kg) muSki Zvirfasi saCu-
qari iyo.
92
Ibn al-Athir, X, gv. 28; danarTSi motanili arabi istorikosis es cnobebi pirve-
lad iTargmna Cven mier (ix. g. jafariZe. ibn al-asiris erTi cnobis Sesaxeb, gv.
42-43; winamdebare werilSi Targmani dazustebulia). isini ar iyo Targmnili arc
frangulad da arc rusulad defremerisa da Juzes mier (C. Defrémery. Fragments de
géographes et d’historiens Arabes et Persans inédits relatifs aux anciens peulpes du Caucase et de
la Russie méridionale. – JA, XIII juin, 1849, 457-522; П. К. Жузе. Материалы...,), romlebmac
Targmnes saqarTvelos Sesaxeb ibn al-asiris cnobaTa mniSvnelovani nawili.
134 Ziebani

LIPARIT IV BAGHVASHI IN THE DIPLOMATIC


RELATIONS OF BYZANTIUM AND THE SALJUQ TURKS

On 18 September 1048 the Saljuq Turks commanded by Toghril Beg’s half


brother Ibrahim Inal, defeated the armed forces of the Byzantines and Georgians near
the Kaputru fortress, in Basiani. The Turks captured Liparit IV Baghvashi, eristavi of
Kldekari, a well-known Georgian statesman and ally of Byzantium. It took much effort
on the side of Byzantine diplomacy to get him released.
Along with other questions (the dates of the Kaputru battle and the release of
Liparit from Saljuq captivity) the diplomatic aspects of the liberation of Liparit are
studied. The evidence of Georgian, Armenian, Syriac, Byzantine and Arabic sources,
especially that of al-Azimi and Ibn al-Athir, is cited. it is shown that the Byzantine
Emperor Constantine Monomachus sent many presents to Toghril Beg to have Liparit
released. In addition, a Khutba was read in the chief Mosque of Constantinople on behalf
of the Sunnite Toghril Beg, which was of considerable propagandistic significance for
the Saljuqs, actually constituting an anti-Fatimid action.
It is suggested that one of the conditions for the release of Liparit by Toghril Beg
was Liparit’s neutrality in the future confrontation of the Saljuqs and Byzantines. This
is confirmed by the fact that Liparit did not take part in battles against the Turk Saljuqs
that had invaded the Armenian provinces of Byzantium in 1053 and 1054.
najm ad-din il-Razi*

1040 w. dendanekanis velze (seraxssa da mervs Soris) mas‘ud


Raznelis ganadgurebam Turq-selCukebs gza gauxsna axlo
aRmosavleTisaken. daiwyo maTi Zlevamosili msvleloba
erayisa da mcire aziis mimarTulebiT. dapyrobiT omebs
Tan sdevda vrcel teritoriebze momTabare oRuzi Tur-
qebis, imave Turqmenebis,1 gansaxlebac. TurqmenTa 24 tomi-
dan selCukTa epoqaSi 6 tomi ixsenieba. maT Soris erT-erTi
mniSvnelovani iyo dogeris,2 romelic dapyrobiTma omeb-
ma jer CrdiloeT iranSi, mere ki CrdiloeT mesopotamia-
Si – al-jaziraSi miiyvana. am tomidan warmodga arTukianTa
sagvareulo,3 romelic al-jaziras CrdiloeT nawilSi di-
ar-baqrSi4 damkvidrda.
diar-baqrSi dafuZnebisTanave arTukianebs uwevdaT brZolebi
arsebobis SesanarCuneblad da TavianTi samflobeloebis gasafar-
Toeblad, rogorc did selCukTa sulTan muhamedTan (1105–1118),
ise – muslim da qristian mezoblebTan, maT Soris jvarosnebTan da
saqarTvelosTan. am brZolebSi dawinaurda najm ad-din il-Razi,5

* pirvelad daibeWda 1990 w. – kreb. daviT aRmaSenebeli. Tb., gv. 207-227.


1
momTabare oRuzebs XI s-dan, Cveulebriv, Turqmenebs uwodeben. В. В. Бартольд.
Туркмены. – В. В. Бартольд. Сочинения. т. V, М., 1968, gv. 572; C. E. Bosworth. The Political and
Dynastic History of the Iranian World. – The Cambridge History of Iran. 5. The Saljuq and Mongol Pe-
riods. Cambridge, 1968, gv. 17; A. K. Lambton. Continuity and Change in Medieval Persia. Aspects
of Administrative, Economic and Social History, 11th-14th Century, New York, 1987, gv. 17.
2
В. В. Бартольд. Очерк истории туркменского народа. – В. В. Бартольд. Сочинения. т. II, ч. I,
М., 1963, gv. 575; C. E. Bosworth. The Political and Dynastic History, gv. 4; A. K. Lambton. Conti-
nuity and Change in Medieval Persia, gv. 4.
3
F. Sümer. Döger. – El2, vol. II, gv. 613-614; C. Cahen. Artukids. – El2, vol. I, gv. 662.
4
diar-baqrs ekava teritoria tigrosis marjvena da marcxena napirebidan ev-
fratamde. aq iyo mniSvnelovani qalaqebi: amidi, mardini, maiafarikini, arzani, hisn
qaifa da xarputi (xarberdi). G. Le Strange. The Lands of the Eastern Caliphate. London, Liver-
pool, 1966, gv. 86-87; C. Cahen. Le Diyar Bakr au temps des premiers Urtukides. – JA, 1935, t. 227,
#2, gv. 221-27; D. Sourdel-Thomine. Diyar Bakr. –El2, vol. II, gv. 343-344.
5
am saxelis pirveli nawili (najm ad-din) aris lakabi (tituli) da niSnavs sar-
136 Ziebani

romelmac did selCukTa saxelmwifos rRvevis procesSi didi roli


iTamaSa diar-baqrSi arTukianTa damoukidebeli saamiroebis Camoya-
libebaSi.
il-Razis mama, arTukianTa sagvareulos fuZemdebeli arTuk6
b. eqsebi, istoriuli wyaroebis furclebze pirvelad 1073 w. Cnde-
ba. is jer maliq-Sahis, mere ki misi Zmis TuTuSis samsaxurSi iyo da
sicocxle 484/1091-92 w. ierusalimisa da palestinis gamgeblad da-
asrula.7 arTukis 8 vaJidan ori yvelaze energiuli – suqmani da il-
Razi – erT xans kidev marTavdnen ierusalims, vidre fatimianebma ar
aiZules isini 1098 w. daetovebinaT palestina. suqmani gaemarTa di-
ar-baqrSi, sadac adre mamasTan erTad ibrZoda da, erTgul Turqme-
nebze dayrdnobiT, 1098-1102 wlebSi daeufla or qalaqs – mardinsa
da hisn qaifas. is monawileobda jvarosanTa winaaRmdeg brZolebSic;
gardaicvala 1105 w.8
il-Razim moRvaweobisTavis erayi airCia. male maliq-Sahis va-
Jebma muhamadma da barqiarukma sulTnis taxtisaTvis xangrZlivi
brZola daiwyes. il-Razim muhamadis mxare daiWira da erTguli sam-
saxurisaTvis baRdadis Sihnas mniSvnelovani Tanamdeboba miiRo.
roca 1104 w. zaviT Zmebma saxelmwifo gaiyves, il-Razim zurgi aqcia
Tavis mfarvels da xutba barqiarukis saxelze aRavlina, magram am-
jerad angariSi SeeSala. 1104 w. barqiaruki gardaicvala, muhamadma
daikava baRdadi da gadaayena il-Razi, romelic iZulebuli gaxda,
samudamod daetovebina erayi. 9

wmunoebis varskvlavs, meore (il-Razi) ki – ‘alami (sakuTari saxeli), romelic


Sedgeba ori sityvisagan: Turq. il (xalxi) da arab. Razi (mebrZoli) da niSnavs
xalxTmbrZols. g. wereTeli. arabul-qarTuli leqsikoni. Tb., 1951, gv. 173.
6
qarTul wyaroebSi es saxeli damowmebulia arduxis (ardoRis) an ardoxis
formiT. qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixed-
viT s. yauxCiSvilis mier, t. I, Tb., 1955, gv. 340 (variantebiT); t. II, Tb., 1959, gv. 6.
7
Ibn Khallikan’s Biographical Dictionary. Tr. from the Arabic by Mac Guckin de Slane, vol. I.
Paris, 1842, gv. 171-172; C. Cahen. Artukids, gv. 662-663.
8
C. Cahen. Artukids, gv. 664.
9
il-Razis moRvaweobis Sesaxeb ZiriTadi arabuli wyaroebia: ibn al-kalanisi.
Ta’rix dimaSk, Tahkik suhail zaqqar, dimaSk, 1983; ibn al-azrak al-fariki. Ta’rix
maiafarikin va amid. – britaneTis muzeumis xelnawerebi. SedarebiT sruli Or.
5803 da nakluli Or. 6310 (mTlianad es Txzuleba ar aris gamocemuli. is nawili,
romelic arTukianebs exeba, redaqtirebuli da inglisurad Targmnili aqvs k.
hilenbrands Tavis gamoucemel sadoqtoro disertaciaSi: C. Hillenbrand. The Histo-
ry of the Jazira 1100-1150: The Contribution of Ibn al-Azraq al-Fariqi, 2 vols. Edinburgh, 1979 da
najm ad-din il-Razi 137

sulTnisagan Serisxulma il-Razim diar-baqrs miaSura, sadac,


misi Zmis – suqmanis energiuli moRvaweobis wyalobiT, arTukianeb-
ma fexi ukve moikides. maT dasayrdens warmoadgendnen momTabare
Turqmenebi, romelTac asazrdoebda diar-baqris mravalricxovani
noyieri saZovrebi. mardinsa da hisn qaifas suqmanis sikvdilis Sem-
deg misi vaJi ibrahimi ganagebda. il-Razis ar hqonda Tavisi samflo-
belo, magram male gaumarTla. 1108 w. ZmisSvilis sikvdilma mas gza
gauxsna xelisuflebisaken, gaxda arTukianTa sagvareulos meTauri
da daeufla mardins. rac Seexeba hisn qaifas, is ibrahimis Zmas – daud
b. suqmans darCa.
diar-baqri moSorebuli iyo selCukTa saxelmwifos centrs. ci-
xe-simagreTa qseli, romelic aq, jer kidev islamis adreul xanaSi,
bizantielTa winaaRmdeg Seiqmna,10 saSualebas aZlevda il-Razis, Se-
darebiT usafrTxod egrZno Tavi. mardinis miuval cixeSi gamagre-
buli arTukiani sul ufro xSirad ambobda uars, monawileoba mieRo
im laSqrobebSi, romlebsac mosulis gamgeblebi (mavdudi, ak-son-
kur barsuki), sulTan muhamadis miTiTebiT, jvarosanTa winaaRmdeg
awyobdnen. muhamadis SurisZiebis Tavidan acilebis mizniT, is cdi-
lobda, erTguli mokavSireebi eZebna. mtkice aRmoCnda misi kavSiri
damaskos gamgebelTan ToR-TeginTan, romelic misi simamric gaxda.
siZe-simamri daukavSirdnen antioqiis gamgebels roJers, romelmac
1115 w. seqtemberSi sastikad daamarcxa siriaSi maT dasasjelad da,
agreTve, frankebTan sabrZolvelad SeWrili sulTnis laSqari bur-
suk b. bursukis meTaurobiT.11
bursukis marcxs mniSvnelovani Sedegebi hqonda il-RazisaTvis.

mis nawilobriv publikaciaSi: C. Hillenbrand. Muslim Principality in Cursader Times. The


Early Artuqid State. Nederlands Historisch-Archaeologisch Institut. Istanbul, 1990); Ibn al-‘Adim.
Histoire d’Alep, t. II, ed. S. Dahan, Damas, 1954 (Semdeg Ibn al-‘Adim); sibt ibn al-jauzi.
miraT az-zaman, VIII, haÁdarabad, 1951(Semdeg: sibt ibn al-jauzi); Ibn al-Athir. al-
Kamil fi’l-tarikh. Vol. X, Editeurs Dar Sader, Dar Beyrouth, Beyrouth, 1966 (Semdeg: Ibn al-Athir)
da sxv. gamokvlevebidan gaTvaliswinebulia: К. Босворт. Мусульманские династии.
М., 1971, gv. 167; C. Cahen. Le Diyar Bakr, gv. 227-240; misive. Artukids, gv. 662-664; K.
Süssheim. Il-Ghazi. – El2, vol. IV, gv. 118-119; S. Runciman. A. History of the Crusades, vol. II,
Cambridge, 1957, gv. 107-108, 111-112, 121-123,128-129, 131-134, 147-155,158-162; A His-
tory of the Crusades, vol. I, ed. M. W. Baldwin. Madison, Milwaukee, London, 1969, gv. 171-174,
403-405, 412-418, 450-452; C. Hillenbrand. The Career of Najm al-Din Il-Ghazi. – Der Islam, Bd.
58, Heft 2, 1981, gv. 250-292 da sxv.
10
C. Hillenbrand. The Career, gv. 265.
11
iqve, gv. 253; A History of the Cursades, gv. 404.
138 Ziebani

muhamads amis Semdeg aRar ucdia mis dasasjelad axali laSqris gag-
zavna. garegnulad aRarc il-Razi urCobda da roca 1118 w. muhamadi
gardaicvala, man aRadgina normaluri urTierTobebi axal sulTan-
Tan – mahmudTan (1118-1131). am periodisaTvis arTukiani, faqtobri-
vad, damoukidebeli iyo. man sagrZnoblad ganimtkica Tavisi pozi-
ciebi diar-baqrSi, xelT igdo maiafarikini (1118 w.)12 da al-jaziras
sxva qalaqebic: harani, nisibini da ra’s al-aini.13 il-Razis kargi ur-
TierTobebi hqonda, agreTve, or ZmisSvilTan: hisn qaifas gamgebel
daudTan da balaq b. bahramTan, romelic flobda q. xarputs (xarber-
di) – hanZiTis mTavar qalaqs diar-baqris Crdilo-dasavleTiT, ev-
fratis marcxena napirze.
1118 wlidan Seicvala il-Razis damokidebuleba yofil mokavSi-
reebTan – jvarosnebTan. ganxeTqilebis mizezi gaxda q. halabi (alepo).
halabi iyo CrdiloeTi siriis mniSvnelovani ekonomikuri cen-
tri, magram Sinaomebma da mmarTvelTa ganuwyvetelma cvlam daasus-
ta da gaapartaxa is. amasTan, qalaqi tripolidan da antioqiidan jva-
rosanTa mudmivi muqaris qveS moeqca. halabi mniSvnelovan strate-
giul punqtsac warmoadgenda da misTvis brZolas gadamwyveti mniS-
vneloba eniWeboda CrdiloeT siriaSi hegemoniisaTvis.14
511/1117-18 w. mokles halabis gamgebeli saWurisi lulu da mo-
saxleobam il-Razis qalaqis dakaveba SesTavaza. arTukianma miiRo es
miwveva, magram male imedebi gaucruvda. halabis Semosavali ver ak-
mayofilebda il-Razisa da misi Turqmenebis moTxovnebs. qalaqSi ar
iyo sursaT-sanovage, xazinaSi ki – fuli. il-Razi mcire xniT darCa
halabSi, Semdeg aq Tavisi vaJi TemurTaSi datova da mardinSi dab-
runda.15
halabis zonaSi il-Razis gamoCenam jvarosanTa SeSfoTeba gamo-
iwvia. 1119 w. roJer antioqielma mouxSira halabze Tavdasxmebs da
Seiqmna realuri safrTxe qalaqis dacemisa. SeSfoTebulma halabe-
lebma mas Semdeg, rac sulTnisa da sxva muslimi gamgeblebis daxma-
rebis imedi dakarges, erTxel kidev ixmes il-Razi.
k. hilenbrandi Tvlis, rom halabis saqmeebSi Careva il-Razis
pirveli Secdoma iyo, radganac amiT misi Zalebi gamoifita da sar-

12
C. Hillenbrand. The Career, gv. 266, Sen. 75.
13
iqve, gv. 266.
14
iqve, gv. 267.
15
Ibn al-Athir, X, gv. 531-533; Ibn al-‘Adim, gv. 180.
najm ad-din il-Razi 139

gebloba ki ver naxa.16 magram Znelia, daeTanxmo am Tvalsazriss, rad-


ganac swored am „Secdomam~ ixsna halabi dacemisgan da samudamod Se-
unarCuna is muslimebs. 1119 w. ivnisSi arTukiani 20 aTasi (zogierTi
cnobiT – 40 aTasi)17 TurqmeniTa da moxalisiT (muTatavvi‘) daiZra
CrdiloeTi siriisaken. mokavSired mas isev ToR-Tegini eguleboda,
magram moxda ise, rom mis mosvlamde, TurqmenTa daJinebuli moTxov-
niT, il-Razim 27 ivniss moulodnelad Seutia balatis velze daba-
nakebul roJer antioqielis ufro mcire laSqars18 da sastikad daa-
marcxa is. muslimebma ociode kaci dakarges, jvarosanTagan ki mxo-
lod amdenivem uSvela Tavs.19 daiRupa roJeri, tyved Cavarda 70-ze
meti raindi. maT gamosasyidad il-Razim 300 aTasi dinari daawesa da
isini, vinc Tavis daxsna ver SeZlo, halabSi daaxocina.20 Turqmenebma
moaoxres bedis anabarad mitovebuli antioqiisa da suvaidias sana-
xebi da xelT igdes didZali tyve da nadavli. balatTan muslimebma
moipoves pirveli yvelaze didi da brwyinvale gamarjveba jvaros-
nebze. „es iyo gamarjveba – saukeTeso gamarjvebaTa da xotbaSesxmul
ZlevaTa Soris, romlis msgavsic ar momxdara islamSi wina wlebsa da
wina xanebSi~, - werda ibn al-kalanisi.21 brZolis win il-Razim, pirve-
lad XII s-is dasawyisis siriaSi, gamoiyena saRvTo omis – jihadis lo-
zungi, daafica Tavisi amirebi, rom gmirulad ibrZolebdnen, ukan ar
daixevdnen da sicocxles ar daiSurebdnen jihadisaTvis.22
balatTan sastiki marcxis Semdeg jvarosanTa mdgomareoba anti-
oqiaSi kritikuli Seiqna. qalaqi praqtikulad daucveli iyo, magram
il-Razim ver gamoiyena es Sansi. misi Turqmenebi, rogorc ki nadavli
iSoves, daifantnen. Tavad man gauTavebeli sma daiwyo23 da roca gamof-
xizlda, gvianRa iyo. antioqias ierusalimis mefem balduinma miaSura,
gaamxneva frankebi da balatTan gamarjvebidan 40 dRis Semdeg, rodesac
il-Razi antioqiaze daiZra, jvarosnebi mas momzadebulebi daxvdnen.

16
C. Hillenbrand. The Career, gv. 267, 169.
17
Ibn al-Athir, X, gv. 553; Ibn al-‘Adim, gv. 187.
18
roJers hyavda 3 aTasi mxedari da 9 aTasi qveiTi (Ibn al-Athir, X, gv. 554) an 20
aTasi meomari (sibt ibn al-jauzi, gv. 79).
19
Ibn al-‘Adim, gv. 189; Runiciman. A History..., gv. 150; A History of the Crusades, gv. 413.
20
Ibn al-Athir, X, gv. 555; Ibn al-‘Adim, gv. 193.
21
ibn al-kalanisi, gv. 320.
22
Ibn al-‘Adim, gv. 188; Hillenbrand. The Career, gv. 274-275.
23
Усама б. Мункыз. Книга назидания. М., 1958, gv. 195, 196.
140 Ziebani

danisTan brZolaSi orive mxare dazaralda24 da il-Razim SeZlo mxo-


lod ramdenime meorexarisxovani sasazRvro punqtis dakaveba. 1120 w. is
Seecada, xelaxla mietana ieriSi antioqiaze, magram Tavis ZalebSi dar-
wmunebulma seriozuli Secdoma dauSva, sasjelis muqariT aukrZala
Turqmenebs, eZarcvaT is teritoriebi, romlebic unda gaevloT. sapa-
suxod Turqmenebma miatoves is da mcire razmiT darCenili arTukiani
gansacdelisgan ToRTeginma ixsna.25 antioqia arc amis Semdeg asvenebda
il-Razis. ibn al-‘adimis erTi cnobiT, saqarTveloze laSqrobis dros,
gzaze dubais b. sadakas misTvis SeuTavazebia antioqiis winaaRmdeg fu-
liTa da samxedro ZaliT daxmareba, Tuki sanacvlod halabs miiRebda
da arTukianic daTanxmebula.26 aSkara iyo, rom balatTan gamarjvebis
Semdeg jvarosnebs axali mrisxane da dauokebeli metoqe gamouCnda,
romelTanac brZola mTeli Zalebis mobilizacias moiTxovda. am saf-
rTxem jvarosnebi aiZula, eZebnaT axali mokavSireebi qristianTa So-
ris, kerZod ki, kavSiri daemyarebinaT daviT aRmaSenebelTan.27
saqarTveloze laSqrobis (1121 w.) win najm ad-din il-Razi gana-
gebda halabis olqs CrdiloeT siriaSi da diar-baqris did nawils.
mis uzenaesobas aRiarebdnen sxva arTukianebi, arzanisa da bidlisis
mflobeli tuRan-arslani da zogierTi patara qalaqis gamgeblebic.
miuxedavad imisa, rom halabi mardinTan SedarebiT ufro didi da
mniSvnelovani qalaqi iyo, jvarosnebTan da ismailitebTan misi siax-
lovis gamo, il-Razi amjobinebda mardinSi ecxovra. aq is Tavs ufro
uSiSrad grZnobda.
il-Razis ar hyavda didi mudmivi jari. mis ZiriTad samxedro Za-
las warmoadgendnen daqiravebuli Turqmenebi, romlebic diar-baq-
rSi momTabareobdnen. Turqmenebs vxedavT il-Razis samsaxurSi, ro-

24
iqve.
25
Ibn al-‘Adim, gv. 195.
26
iqve. gv. 200.
27
am sakiTxis Sesaxeb qarTul istoriografiaSi ix. z. avaliSvili. jvarosan-
Ta droidan. Tb., 1989; v. kopaliani. saqarTvelos urTierToba jvarosnebTan da
bizantiasTan. – Tsu Sromebi, t. 125, 1968, gv. 83-103; T. natroSvili (T. kaxiani).
movida idumal qarTls Sina, Jurn. droSa, 1971; igive naSromi ix. T. natroSvili,
maSriyiT maRribamde. Tb., 1974, gv. 13-22; S. mesxia, ZlevaÁ sakvirveli. Tb. 1972, gv.
72-81; S. badriZe, saqarTvelo da jvarosnebi, wignSi S. badriZe. saqarTvelos ur-
TierTobebi bizantiasTan da dasavleT evropasTan. Tb., 1984, gv. 112-142; q. Cxata-
raiSvili. didgoris brZolis istoriuli mniSvneloba, wignSi: q. CxataraiSvili,
i. SaiSmelaSvili. didgoris brZola. Tb., 1973, gv. 8-10; r. metreveli. daviT IV aR-
maSenebeli, Tb., 1986, gv. 290-298 da sxv.
najm ad-din il-Razi 141

ca mas ekava baRdadis Sihnas Tanamdeboba28 da Semdeg – yvela mis omSi.


ibn al-kalanisi maT adarebs lomebsa da sonRulebs, romlebic eZi-
eben da Tavs dastrialeben msxverpls.29 mixeil sirieli werda, rom
Turqmenebi il-Razis erTgulni da morCilni iyvnen.30 k. ziusheimi da
k. hilenbrandi, sxva wyaroebis mixedviT, miuTiTeben, rom arTukia-
nis gavlena da Zalaufleba Turqmenebze iyo araCveulebrivi da Se-
udarebeli; rom Tavad il-Razic STagonebuli iyo maTi ergulebiTa
da TavdadebiT.31
k. hilenbrandi aRniSnavs, rom TurqmenebTan urTierTobam gan-
sazRvra il-Razis kariera Tanabrad, rogorc misTvis sasargeblod,
ise – sazianod.32 saqme isaa, rom Turqmenebi, romlebic gamoirCeod-
nen TavianTi brZolis unariT, amave dros, iyvnen meryevni da urCebi.
maT amoZravebdaT mxolod swrafva Zarcvisaken. ama Tu im mmarTvels,
maT Soris il-Razis, mxolod maSin SeeZlo TurqmenTa dayolieba
laSqrobaSi monawileobaze, Tu dauyovnebliv gadauxdida maT fuls,
an miscemda garantias nadavlze brZolis Semdeg. amis gamo il-Razis
samxedro operaciebi seriozulad iyo SezRuduli. arabi istori-
kosebis Tanaxmad, is ver awyobda xangrZliv laSqrobebs frankebze,
radganac Turqmenebi, romlebsac xurjinebiT Tan mohqondaT sakvebi
(gamomSrali cxvris xorci da fqvili), saaTebs iTvlidnen da imaze
fiqrobdnen, rom rac SeiZleba swrafad dabrunebuliyvnen ukan da
Tu laSqroba gagrZeldeboda – ifantebodnen33. ase daiSalnen isini
nadavliTurT balatTan gamarjvebis Semdeg. il-Razis gauTavebel
smasTan erTad es iyo imis mizezi, rom daucveli antioqia auRebeli
darCa. zemoT isic aRiniSna, Tu rogor miatoves Turqmenebma il-Ra-
zi antioqiaze xelaxali laSqrobis dros. k. hilenbrandi am faqtSi
xedavs ganxeTqilebas, romelic il-Razisa da Turqmenebis urTier-
TobaSi gaCnda.34
arabi avtorebi axasiaTeben il-Razis rogorc mamacsa da gu-

28
Ibn al-Athir, X, gv. 338, 372.
29
ibn al-kalanisi, gv. 319.
30
Chronique de Michel le Syrien. tr. J. B. Chabot, t. III, fasc. 3, Paris, 1910, gv. 105; C. Hil-
lenbrand, The Career, gv. 271.
31
K. Süssheim. Il-Ghazi, gv. 1119; Hillenbrand. The Career, gv. 271.
32
C. Hillenbrand. The Career, gv. 271.
33
Ibn al-Athir, X, gv. 568; ibn xaldun. Ta’rix, V, baÁruT, 1968, gv. 488.
34
C. Hillenbrand. The Career, gv. 275.
142 Ziebani

luxvs,35 sastiksa36 da loTs.37 daviT aRmaSeneblis istorikosis Ta-


naxmad, es iyo kaci dahmani da mravalRone.38 evropeli mkvlevrebi,
romlebic il-Razis moRvaweobas jvarosanTa istoriis kuTxiT gani-
xilaven, mkacrad afaseben mis pirovnul Tvisebebs. r. rorixtisTvis
is darCa loTi, sastiki da aRviraxsnili. r. grusesTvis ki – tlanqi,
beberi mxedari.39 k. hilenbrandi, romelmac il-Razis moRvaweobas,
dRemde, yvelaze vrceli da safuZvliani gamokvleva miuZRvna, aR-
niSnavs, rom is iyo Wirveuli da damoukidebeli pirad da politikur
cxovrebaSi da meryevi – gadawyvetilebis miRebis dros.40 skepticizmi
sWarbobs il-Razis samxedro da politikuri niWis miseul Sefaseba-
Sic.
k. ziusheimis kvaldakval, k. hilenbrandic wers, rom il-Razi
ar iyo didi niWis sardali da samxedro strategi.41 am Tvalsazri-
sis dasasabuTeblad is ganixilavs balatisa da didgoris brZolebs.
pirvelSi, misi azriT, il-Razim TurqmenTa iniciativis wyalobiT
gaimarjva da sabolood ver gamoiyena am gamarjvebis Sedegebi. Tbi-
lisTan ki man marcxi ganicada; magram es sakiTxi ar SeiZleba ase cal-
mxrivad gadaiWras. il-Razis, rogorc iTqva, ar hyavda mudmivi ja-
ri da, amdenad, misi warmatebebi mxolod daqiravebuli TurqmenebiT
sakmaod STambeWdavia. 1115 w. man sastikad daamarcxa sulTnis regu-
laruli laSqari ak-sonkur bursukis meTaurobiT. balatTan daRu-
puli roJeri Tavad niWieri sardali iyo da mis marcxs mxolod Tur-
qmenTa mondomebiT ver avxsniT. rac Seexeba didgoris katastrofas,

35
ibn TaRri birdi. an-nujum az-zahira fi muluq misr va l-kahira, V, 1383/1963,
gv. 223.
36
amis maCvenebelia, Tundac, il-Razis mier jvarosani tyveebis gaJleta ha-
labSi (ix. zemoT).
37
amis Sesaxeb, usama ibn munkizis garda (ix. zemoT, Sen. 23), aRniSnavs ibn al-ka-
lanisic (gv. 305).
38
s. yauxCiSvilis ganmartebiT, dahmani moxerxebulia (qarTlis cxovreba, t. I,
gv. 433), magram am Zvel iranul sityvas (tahman, tahma, taxma) sxva axsna aqvs: gmiri,
mamaci, gambedavi. ix. M. Brosset. Histoire de la Géorgie depuis l’antiquité jusqu’au XIX siècle.
Tr. du Géorgien, lre partie. St.-Pbg, 1849, gv. 365, Sen. 19; T. CxeiZe. narkvevebi iranuli
onomastikidan. Tb., 1984, gv. 15.
39
R. Röhricht. Geschichte des Königreichs Jerusalem. Innsbruck, 1898, gv. 136; R. Grousset.
Histoire des Croisades et du Royaume de Jérusalem. I, Paris, 1934, gv. 560; C. Hillenbrand. The
Career, gv. 252.
40
C. Hillenbrand. The Career, gv. 290.
41
K. Süssheim, Il-Ghazi, gv. 1119; C. Hillenbrand. The Career, gv. 277.
najm ad-din il-Razi 143

am SemTxvevaSi gadamwyveti iyo ara marto il-Razis samxedro niWi,


aramed misi metoqis – daviT aRmaSeneblis samxedro genia.
k. kaeni wers, rom il-Razi, momTabareTa es beladi, romelic
mTel Tavis dros farTo masStabis samxedro eqspediciebs andomeb-
da, gansxvavebiT sxva Turqmenebisgan, romlebic mxolod angrevdnen,
dakavebuli iyo administraciuli da religiuri saqmeebiTac. 42 a.
sevimis Tanaxmad, arTukiani iyo „ara marto Zlieri meomari, aramed
politikosi da niWieri administratoric~.43 ufro skeptikurad afa-
sebs il-Razis, rogorc mmarTvelis, unars k. hilenbrandi.44 magram
erTi ram faqtia: il-Razim Tavis samflobeloebSi, gansakuTrebiT
ki diar-baqrSi, Seqmna mtkice xelisufleba, ris wyalobiTac aq Tavs
uSiSrad grZnobdnen, rogorc TviTon, ise – misi memkvidreebic.
k. hilenbrandi ver uaryofs, rom il-Razi iyo energiuli sam-
xedro lideri da drodadro gamWriaxi politikosic. 45 Cven ki dav-
ZendiT, rom is iyo uaRresad sicocxlisunariani, gamZle pirovneba,
romelmac rTul pirobebSi, sulTnisagan Serisxulma, centralur
xelisuflebasTan da jvarosnebTan brZolebSi moipova da ganavrco
Tavisi Zalaufleba, SeZlo is, rasac axerxebdnen, upiratesad, sel-
Cuk sultnebTan daaxloebuli amirebi da aTabagebi, romlebic iktad
iRebdnen samflobeloebs. man, rogorc marTebulad aRniSnavs k. hi-
lenbrandi, islamis istoriaSi Seasrula mniSvnelovani roli, rac
gamoixata selCukTa centraluri xelisuflebisaTvis nel-nela Zi-
ris gamoTxrasa da, TandaTanobiT, al-jazirasa da CrdiloeT siria-
Si damoukidebeli saamiroebis SeqmnaSi.46
XIII s-is anonimuri siriuli qronikis Tanaxmad, il-Razi „gaxda
Zlevamosili da gandidda, radganac marTavda sakuTar qveyanas, Ta-
visi Zmis suqmanis Svilebisa da biZaSvilis – daudis (!) qveynebs asiri-
amde, somxeTamde da iberiamde~.47 magram misi gandidebis mizezi mainc
jvarosanTa winaaRmdeg brZola iyo. k. ziusheimi aRniSnavs, rom imad

42
C. Cahen. Le Diayar Bakr, gv. 237.
43
A. Sevim. Artuk Oğlu Ilghazi. – Belletin, 1962, Cilt XXVI, Sayi 104, gv. 690; C. Hillenbrand.
The Career, gv. 283.
44
C. Hillenbrand. The Career, gv. 282-284.
45
iqve, gv. 290.
46
C. Hillenbrand. The Career, gv. 291.
47
The First and Second Crusades from an Anonymous Syriac Chronicle, Tr. by A. S. Tritton, with
Notes by H.A.R. Gibb. – JRAS, 1933, gv. 89. aq SecdomiT aris miTiTebuli, rom daudi
iyo il-Razis biZaSvili.
144 Ziebani

ad-din zengimde da saladinamde il-Razi iyo erT-erTi im amirebs


Soris, romlebmac SeaCeres jvarosanTa winsvla CrdiloeTisa da aR-
mosavleTisaken.48
balatTan gamarjvebam warmoudgenlad gazarda il-Razis avto-
riteti axlo aRmosavleTSi. gansakuTrebuli STabeWdileba moaxdi-
na im faqtma, rom jvarosnebze didi gamarjveba moipova swored man
da ara sulTnis mier specialurad wargzavnilma laSqarma. abasianTa
xalifam il-Razis sapatio xalaTi uboZa, mas mieZRvna leqsebi49 da,
miuxedavad imisa, rom balatTan gamarjvebis Semdeg, arTukianis war-
matebebi mokrZalebuli iyo, 1119-21 wlebSi is mainc didebis zenitSi
imyofeboda. swored am pirovnebam, tipurma warmomadgenelma im xal-
xisa, romelmac maxviliT daipyro wina azia da arsebiTad Secvala mi-
si eTnikuri ruka, ilaSqra saqarTveloze 1121 w. agvistoSi.
arTukianebTan daaxloebuli XII s-is arabi istorikosi ibn al-
azrak al-fariki wers, rom il-Razi gamoexmaura daviT aRmaSeneblis
mier Seviwroebul Tbilisel muslimTa mowodebas, miiRo maTi miw-
veva, Caebarebina qalaqi da ilaSqra saqarTveloze.50 k. hilenbran-
di marTebulad Tvlis, rom es iyo il-Razis morigi uxeSi Secdoma.51
laSqrobis Sedegebi, cxadia, sxva daskvnis saSualebas ar iZleva, mag-
ram am samxedro eqspediciis win arTukians optimizmis safuZveli
hqonda.
1121 w. Tbilisis mdgomareoba waagavda halabis viTarebas 1119
wlamde: rogorc erT, ise – meore qalaqSi, ar iyo mtkice xelisuf-
leba. halabs emuqrebodnen jvarosnebi, Tbilisis asaRebad ki emza-
deboda daviT aRmaSenebeli. halabis, am mniSvnelovani strategiu-
li punqtis, dakaveba jvarosnebs saSualebas aZlevda, ganuyoflad
ebatonaT CrdiloeT siriaSi, siriis sazRvao sanapirosa da pales-
tinaSi. Tbilisis dakargviT muslimebs xelidan eclebodaT, aseve,
mniSvnelovani ekonomikuri da strategiuli centri, ris Semdegac
qarTvelTa mefe, TiTqmis, asrulebda qveynis gaerTianebas da mas

48
K. Süssheim. Il-Ghazi, gv. 1119.
49
arab istorikos ibn al-asirs mohyavs nawyveti al-‘azimis leqsisa, sadac poe-
ti ase mimarTavs il-Razis: „Tqvi, rac ki gsurs da Seni natvra asruldeba. Semoq-
medis Semdeg Sen xar sayrdeni. yuranma gaixara, odes daicavi da atirda saxareba
mimdevarTa daRupviT“. Ibn al-Athir, X, gv. 568, 555.
50
V. Minorsky. Caucasica in the History of Mayyafariqin – BSOAS, vol. XIII, pt. I, 1949, gv.14;
e. sixaruliZe, al-fariki saqarTveloSi, – sZ, t. II, Tb., 1985, gv. 87-88.
51
C. Hillenbrand. The Career, gv. 269.
najm ad-din il-Razi 145

veRaraferi daabrkolebda, rom ufro aqtiurad ebrZola selCukTa


winaaRmdeg mTeli amierkavkasiis masStabiT. halabelebi gamudmebiT
sTxovdnen daxmarebas mezobel muslim gamgeblebs da aseve iqceod-
nen Tbiliselebic. il-Razis mzadyofnam da balatTan gamajvebam ha-
labi ixsna jvarosanTa safrTxisagan da didi saxeli mouxveWa arTu-
kians. Tbilisis saqmeebSi Careva, albaT, mas aseTive warmatebis ilu-
zias uqmnida.
Tbilisis dakaveba ar iyo TviTmizani il-RazisaTvis. qarTvel
mkvlevrebs dasabuTebuli aqvT, rom saqarTveloze laSqrobiT is
imedovnebda jvarosanTa am mokavSiris ganadgurebas.52 il-Razis,
ueWvelia, aSfoTebda daviT aRmaSeneblis samxedro aqtivoba.53 mar-
Talia, arTukians saqarTvelosTan saerTo sazRvari ara hqonda, mag-
ram misi samflobeloebis xelyofis signali SeiZleboda gamxdariyo
qarTvelTa mefis mier aSornias darbeva 1120 w. noemberSi.54 aSornia
(igive aSorniq, arSaruniq, arSarunia)55 – es somxuri olqi, romelic
Turq-selCukebma daipyres, arcTu Sors mdebareobda diar–baqri-
sagan. CrdiloeTidan mosalodneli samxedro muqaris likvidaciis
Semdeg il-Razis, kancler goties Tanaxmad, veRaraferi SeuSlida
xels, rom Tavisuflad Sesdgomoda „ierusalimisa da antioqiis da-
morCilebas da qristianTa amowyvetas~.56 1121 w. maisSi man ubrZana
Tavis vaJs sulaimans, romelic halabis gamgeblad daniSna, rom ne-
bismier pirobebze dazaveboda frankebs. am dros is ukve Crdiloe-
Tis mezoblis dasalaSqrad emzadeboda.
saqarTveloze il-Razis laSqrobas ganapirobebda „Turqmenu-

52
natroSvili, maSriyiT maRribamde, gv. 20; mesxia. ZlevaÁ sakvirveli, gv. 91;
CxataraiSvili. didgoris brZolis istoriuli mniSvneloba, gv. 10; metreveli.
daviT IV aRmaSenebeli, gv. 192.
53
XIV s-is arabi istorikosi al-‘aini, romelic agviwers didgoris brZolas,
aRniSnavs, rom mis win qarTvelebs daulaSqravT siria (‘ikd al-juman fi Ta’rix
ahl az-zaman, ssr kavSiris mecnierebaTa akademiis aRmosavleTmcodneobis in-
stitutis nusxa. C 350, t. III, gv. 311), magram al-‘ainis informacia mTlianad emya-
reba ibn al-asirisas, es ukanaskneli ki, siriis nacvlad, asaxelebs islamis qvey-
nebs. Ibn al-Athir, X, gv. 267.
54
natroSvili. maSriyiT maRribamde, gv. 20.
55
Brosset. Histoire de la Géorgie, gv. 364, Sen. 7, gv. 365, Sen. 8. arSarunia, igive eras-
xaZori mdebareobda airaratis provinciaSi, axurianis qvemo dinebis dasavle-
TiT, araqsis sanapiroze. movses xorenaci. somxeTis istoria. Zveli somxuridan
Targmna da SeniSvnebi daurTo a. abdalaZem. Tb., 1984, gv. 290, Sen. 216.
56
avaliSvili. jvarosanTa droidan, gv. 45.
146 Ziebani

li faqtoric~. momTabare Turqmenebi iyvnen rogorc diar-baqrSi,


ise – amierkavkasiaSic. isini aq ara marto dapyrobiTi omebis Sede-
gad moxvdnen. cnobilia, rom maliq-Sahis veziri nizam al-mulqi mo-
iTxovda iranidan momTabareTa gayvanas bizantiisa da saqarTvelos
sazRvrebze, radganac es mousvenari elementi mraval dabrkole-
bas uqmnida mmarTvel klass.57 momTabareTa eqstensiuri meurneoba
ucxo da miuRebeli iyo ganviTarebuli qarTuli feodaluri sazo-
gadoebisaTvis.58 es ganapirobebda daviT aRmaSeneblis Seurigebel
brZolas maTTan, rogorc saqarTveloSi, ise mis – sazRvrebTan, ar-
ransa da somxeTSi.59 1120 w. noemberSi swored Turqmenebi moarbia
mefem aSorniaSi. daviT aRmaSeneblis istorikosi wers, Tu rogor
Ciodnen selCukianTa sulTnis winaSe „ganZel-tfilel-dmanel~ vaW-
rebTan erTad „eseviTariTa WiriTagan Seiwrebulni Turqmanni~.60 bu-
nebrivia, davuSvaT, rom aseve Ciodnen isini TavianT aRiarebul be-
ladTan – il-RazisTanac. TurqmenTa saCivrebis dakmayofileba da
qarTvelTa sanimuSod dasja arTukians karg Sanss aZlevda imisTvis,
rom aRedgina momTabareebze 1120 w. Seryeuli gavlena.
diar-baqri aSkarad mcire iyo aq momTabare TurqmenebisTvis,
romlebic axal sasicocxlo sivrceebs eZebdnen. maT izidavda ami-
erkavkasiis, kerZod ki, somxeTis noyieri saZovrebi da am mimarTu-
lebiT diar-baqris TurqmenTa ltolva XII s-is damdegidan daiwyo.
mcire iyo diar-baqri pativmoyvare il-RazisTvisac. Zlevamosili
laSqroba da Tbilisis daufleba il-Razis saSualebas miscemda, Se-
eqmna vrceli saxelmwifo Tbilisidan halabamde da TurqmenTa mxar-
daWeriT eTamaSa mniSvnelovani roli im brZolaSi, romelic selCu-
kebsa da daviT aRmaSenebels Soris amierkavkasiaSi gasabatoneblad
mimdinareobda.
saqarTveloSi, ucxo qveyanaSi, laSqroba, cxadia, saxifaTo iyo.
ar SeiZleba, rom il-Razis ar scodnoda daviTis samxedro warmate-
bebis Sesaxeb. magram, aseve riskTan iyo dakavSirebuli misi brZole-
bi jvarosnebTan da niWieri sardali iyo roJer antioqieli, romel-

57
v. gabaSvili. did selCukTa saxelmwifo –kr. nmai, Tb., 1957, gv. 125; misive, aR-
mosavleTi XI-XII saukuneebis qarTuli saistorio wyaroebis furclebze. – Tsu
Sromebi, t. 125, 1968, gv. 295.
58
gabaSvili. aRmosavleTi, gv. 295.
59
qarTlis cxovreba, t. I, gv. 338, 339, 340, 344.
60
iqve, gv. 340.
najm ad-din il-Razi 147

mac Tavi dakarga balatTan. sakuTari Zalebis garda, il-Razis isic


amxnevebda, rom amjerad meti mokavSire Semoikriba. mas Tan wamoh-
yva Tavisi siZe, hilas (centraluri erayi) gamgebeli, arabTa mefed
wodebuli dubais b. sadaka,61 romlis mamasTan arTukians, jer kidev
baRdadis Sihnad yofnis dros, hqonda kavSiri. marTalia, dubaisi
sulTnisgan iyo devnili, magram is didZali fuliTa da saCuqriT eax-
la simamrs da, ibn al-‘adimis cnobiT, masTan kavSirma gaaZliera il-
Razi.62 il-Razim uxmo Tavis vasals, arzanisa da bidlisis gamgebels
– tuRan arslans, romelic am dros dvinsac flobda.63 daviT aRmaSe-
neblis istorikosis cnoba saSualebas iZleva vivaraudoT, rom mas
eaxlnen Turqmenebi „damaskoT da halabiTgan amoRmarT~64 – rogorc
erTguli mokavSiris ToR-Teginis qveSevrdomebi damaskodan, ise –
sakuTari samxedro razmebi halabidan. maTe urhaelis Tanaxmad, il-
Razim brZana, „Sekrebiliyo misi didi jari yoveli TurqmenTa tomi-
dan... mTeli karmianis CaTvliT~.65 somexi mematiane karmians malatias
uwodebs.66 es qalaqi ar eqvemdebareobda il-Razis, magram malatiaSi
am dros axalgazrda selCukiani gamgeblis aTabagad ijda misi Zmis-
Svili balaq b. bahrami.67 il-RazisTvis karmianeli (garmianeli) Tur-
qebis68 damxmared gagzavna mxolod mas SeeZlo. magram mTavari mokav-
Sire mainc iyo arranis gamgebeli, sulTan mahmudis Zma ToRrul b.
muhamadi, romelsac, mcirewlovnebis gamo, meurveobda aTabagi qen-
ToRdi.
ToRrulma jer kidev mamis, sulTan muhamadis, sicocxleSi mii-
Ro iktad sava, ava da zenjani. 1119 w. is qen-ToRdis waqezebiT aujan-
yda Zmas, magram iZlia da ganjas Seafara Tavi. imave wels sanjarma
daamarcxa mahmudi da ToRruls isev uboZa rogorc zemoaRniSnu-

61
dubaisi 1120 w. daqorwinda il-Razis asulze. Ibn al-Athir, X, gv. 561.
62
Ibn al-‘Adim, gv. 198.
63
sixaruliZe. al-fariki saqarTveloSi, gv. 88.
64
qarTlis cxovreba, t. I, gv. 340.
65
l. davlianiZe. maTe urhaelis cnobebi daviT aRmaSeneblis Sesaxeb. –kr. sa-
qarTvelo rusTavelis xanaSi, Tb., 1966, gv. 244.
66
Extraits de la Chronique de Mathieu d’Édesse. – Reueil des Historiens des Croisades. docu-
ments Arméniens. Tome premier, Paris, 1869, gv. 127.
67
C. Cahen. Balak, –El2, vol. I, gv. 983.
68
garmianeli Turqebis Sesaxeb ix. C. Cahen, L’Origine des Garmyans” – JA, 1951, t.
239, gv. 349-354; g. alasania. „garmian“, „garmianelis“ ganmartebisaTvis. – macne
(els), #4, 1975, gv. 175-178.
148 Ziebani

li samflobeloebi, ise – damatebiT: gilani, deilami da q. yazvinic.


69
ToRruli flobda, agreTve, q. naxWevans. ibn al-asiris Tanaxmad,
514/2. IV.1120 – 21.II.1121 w., e.i., didgoris brZolamde, mahmudma Ta-
visi sardali juiuS-begi gagzavna Zmis dasamorCileblad, magram
is qen-ToRdisTan erTad ganjaSi gamagrda da brZola ar momxdara.70
amis Semdeg, mcire xniT, konfliqti Zmebs Soris aRar Cans. 1121 w. mi-
wuruls qen-ToRdi gardaicvala da 1222 w. martSi ToRrulma morCi-
leba gamoucxada sulTans.71
al-farikis cnobiT, Tbilisel muslimebs daxmarebisTvis miu-
marTavT ToRrulisTvisac, romelmac aq Tavisi Sihna gamogzavna.72
magram misi daxmareba ar iyo efeqturi, radganac Tavad ganicdida
dawolas rogorc sulTnisagan, ise – saqarTvelosgan. arransa da
mis mTavar qalaq ganjaSi gamagrebuli Turq-selCukebi ukve moeq-
cnen daviT aRmaSeneblis TvalsawierSi. 503/1109-10 w. daviTma pir-
velad dalaSqra ganjis sanaxebi, magram damarcxda sulTan muha-
medTan da ukuiqca.73 didgoris brZolis win, maTe urhaelis Tanax-
mad, ganjis amiras Tavdasxmis sapasuxod, man ganaxorciela axali,
amjerad Zlevamosili reidi mis winaaRmdeg.74 ToRrulze daviTis
galaSqrebas aRniSnavs ibn al-kalanisic. 75 SeSfoTebuli ToRru-
li cdilobda, rom angariSi gaewia Tbilisel muslimTaTvis da,
amave dros, gamoeZebna Zlieri mokavSire qarTvelebis winaaRmdeg.
sulTani mahmudi, romelsac is ebrZoda, cxadia, am saqmeSi ar ga-
moadgeboda. samagierod, mimzidveli Canda kavSiri im droisaTvis
didebiT mosil najm ad-din il-RazisTan da dubais b. sadakasTan.76
al-farikisgan gansxvavebiT, ibn al-kalanisi da ibn al-‘adimi

69
Ibn al-Athir, X, gv. 547-548; З. М. Буниятов. Государство атабеков Азербайджана, Баку,
1978, gv. 17-19; Bosworth. The Political and Dynastic History, gv. 120-121.
70
Ibn al-Athir, X, gv. 587.
71
iqve, gv. 597.
72
sixaruliZe. al-fariki saqarTveloSi, gv. 88.
73
ibn al-kalanisi, gv. 269-70; Садр ад-Дин ал-Хусайни. Ахбар ад-даулат ас-сельджу-
киййа. Издание текста, перевод, введение, примечания и приложения З. М. Буниятова. М.,
1980, gv. 46b.
74
davlianiZe. maTe urhaelis cnobebi, gv. 243-244.
75
ibn al-kalanisi, gv. 326. amdenad, daviTis am samxedro aqciis mimarT skepti-
cizmi (mesxia. ZlevaÁ sakvirveli, gv. 86-87) usafuZvloa.
76
ToRrulis kavSiri dubaisTan grZeldeboda didgoris brZolis Semdegac,
amjerad sulTan mahmudis winaaRmdeg. Ibn al-Athir, X, gv. 626-628.
najm ad-din il-Razi 149

aRniSnaven, rom swored ToRrulma mouwoda il-Razis dasaxmareb-


lad qarTvelebisa da maTi mefis – daviTis winaaRmdeg.77 ibn al-asiri
mogviTxrobs, rom qarTvelTagan Sewuxebulma mezobelma muslimma
amirebma erTmaneTTan werilobiTi kavSiri daamyares da ase SeTan-
xmdnen erTobliv laSqrobaze78. rac Seexeba daviT aRmaSeneblis is-
torikoss, misi cnobiT, koaliciuri laSqari sulTnis iniciativiT
Seiyara („maSin sulTanman mouwoda arabeTisa mefesa durbezs, sada-
yas Zesa, da mosca Ze TÂisi maliqi79 da yoveli Zali misi; da aCina spa-
salarad elRazi, Ze arduxisi...~). asea miRebuli qarTul istoriog-
rafiaSic,80 magram koaliciaSi mahmudis ori metoqis, maT Soris, tax-
tis erTi pretendentis monawileoba saeWvos xdis am Tvalsazriss.
mahmuds rTuli urTierTobebi hqonda rogorc ToRrulTan (ix.
zemoT), ise – dubais b. sadakasTan. 1120 w. hilas gamgebelma sulTnis
Zma mas‘udi da misi aTabagi Sir-giri waaqeza mahmudis winaaRmdeg asa-
janyeblad. sulTanma gaimarjva, mere Zma da aTabagi Semoiriga da du-
baisze ilaSqra. ukanasknelma moaoxra erayi da il-RazisTan gaiqca.
mcire xnis Semdeg is Seecada morigeboda sulTans, magram – amaod.81
ar gaWra il-Razis Carevamac. 82 eraySi Siiti dubais b. sadakas dab-
runebis kategoriuli winaaRmdegi iyo abasiani xalifac. man il-Ra-
zis mosTxova, rom gaeZevebina dubaisi, magram Tavaziani uari miiRo.83
1121 w. sulTans hilas gamgebelze araviTari gavlena ar hqonda da
dubaisma saqarTveloze laSqrobaSi mxolod imitom miiRo monawi-
leoba, rom il-Razis siZe da mokavSire iyo.
aRsaniSnavia, rom 1121 w. saqarTveloze am koaliciur laSqro-
basTan dakavSirebiT arabi avtorebi saerTod ar ixsenieben sul-
Tans. es SemTxveviTi ar unda iyos. maT kargad icodnen imdroindeli
politikuri viTareba da mahmudis damokidebuleba ToRrulTan da

77
ibn al-kalanisi, gv. 326; Ibn al-‘Adim, gv. 199-200.
78
Ibn al-Athir, X, gv. 567.
79
qarTlis cxovreba, t. I, gv. 340. mkvlevrebi Tvlian, rom wyaroSi dasaxelebu-
li sulTnis „Ze~ sinamdvileSi aris misi Zma – ToRruli. ix. mesxia. ZlevaÁ sakvir-
veli, gv. 97; metreveli. daviT IV aRmaSenebeli, gv. 193 .
80
magaliTad, ix. r. kiknaZe. XI-XII saukuneTa Tbilisis istoriidan, – iv. java-
xiSvilis sax. istoriis institutis Sromebi, t. V, nakv. I, Tb., 1960, gv. 121; saqar-
Tvelos istoriis narkvevebi, t. III, Tb., 1979, gv. 238-239.
81
Ibn al-Athir, X, gv. 592.
82
iqve.
83
iqve, gv. 568.
150 Ziebani

dubaisTan. eWvi ar aris, rom „Seiwrebulni~ Turqmenebi da „ganZel-


tfilel-dmanelni~ vaWrebi Ciodnen sulTanTan, rogorc umaRles
instanciasTan, magram man, rogorc aRniSnavda ibn al-asiri, ver SeZ-
lo, xeli SeeSala qarTvelebisTvis, aeRoT Tbilisi.84 mas ar aRmo-
uCenia realuri samxedro daxmareba koaliciisaTvis da vfiqrobT,
rom is ver daniSnavda il-Razis spasalarad im laSqrisa, romlis Sey-
rac ubralod ar ZaluZda. saukeTeso SemTxvevaSi, mahmuds SeeZlo
moewonebina koaliciis miznebi da Tavi Seekavebina ToRrulisa da
dubaisis winaaRmdeg mtruli gamosvlebisagan. marTlac, 1121 w. zaf-
xulSi arabuli wyaroebi mis raime samxedro aqciebze ar miuTiTeben.
dubaisisgan daSinebuli xalifas TxovniT, mTeli es dro sulTanma
laSqarTan erTad baRdadSi umoqmedod gaatara da agvistoSi Zlivs
gadaurCa saSinel xanZars, romelmac misi sasaxle STanTqa.85
al-farikis cnobiT, TbilisTan brZolis win il-Razis ver Seu-
erTdnen misi mokavSireebi: tuRan-arslani da ToRruli.86 koalici-
aSi pirveli maTganis monawileobaze mxolod al-fariki wers da misi
am cnobis Semowmeba ar SegviZlia.87 magram imaves ver vityviT ToRru-
lis Sesaxeb. saqarTveloSi mis marcxs aRniSnaven XII s-is istoriko-
sebi: al-‘azimi88 (gard. 1161 w.) – halabidan da maTe urhaeli89 – edesi-
dan, romlebic erTmaneTisgan damoukideblad iRebdnen TavianT in-
formacias. damaskoeli ibn al-kalanisi (gard. 1161 w.), romelic erT-
erTi pirveli Seexo il-Razis kampanias, marTalia, konkretulad ar
asaxelebs damarcxebulT, magram miuTiTebs koaliciaSi ToRrulis
monawileobaze.90 mogvianebiT imaves aRniSnavs ibn al-‘adimi.91 ibn al-

84
Ibn al-Athir, t. XII, gv. 452.
85
ibn al-jauzi. munTazam fi Ta’rix al-muluq va l-umam, X, haÁdarabad,
1359/1940, gv. 223-24.
86
sixaruliZe. al-fariki saqarTveloSi, gv. 88.
87
marTalia, imaves wers sibt ibn al-jauzic (o. cqitiSvili. sibt ibn al-jau-
zis cnoba daviT aRmaSeneblis Sesaxeb. – Tsu Sromebi, 1967, t. 118, gv. 205), magram
misi informacia il-Razis kampaniis Sesaxeb al-farikis parafrazia. am ori avto-
ris cnobebis urTierTmimarTebis Sesaxeb ix. C. Hillenbrand. Some Mediaeval Islamic
Approaches to Source Material. – Oriens, vol. 27-28, 1981, gv. 200, 205.
88
C. Cahen. La Chronique abrégée d’al-‘Azimi. – JA, 1938, t. 230, gv. 388.
89
davlianiZe. maTe urhaelis cnobebi, gv. 246.
90
ibn al-kalanisi, gv. 326.
91
Ibn al-‘Adim, 200; g. kutalia. qemal ad-dinis cnoba didgoris brZolis Sesaxeb.
– saq. ssr mecnierebaTa akademiis moambe, t. 74, 2, 1974, gv. 503.
najm ad-din il-Razi 151

asiri ki, romlis originaluri informaciis wyaro didgoris brZo-


lis Sesaxeb dRemde ucnobia, brZolis velidan gaqceulTa Soris
asaxelebs ToRrulsac. 92 es cnobebi, al-farikisTan SedarebiT, Cven
ufro sandod da misaRebad migvaCnia.93
diar-baqridan wamosulma il-Razim arzrumi da yarsi gaiara da
manglis-TrialeTis gziT gaemarTa Tbilisisken. mkvlevarTa das-
kvniT, brZola, daviT aRmaSeneblis gadawyvetilebiT, qarTvelTa mi-
er sagangebod SerCeul adgilze, didgorTan moxda.94 il-Razi Sevida
viwro da mouxerxebel adgilze, sadac ver gaSala Tavisi mraval-
ricxovani laSqari. magram ratom dauSva aseTi Secdoma gamocdil-
ma sardalma? pasuxs am kiTxvaze, TiTqosda, ibn al-kalanisi da ibn
al-‘adimi iZlevian. isini miuTiTeben, rom Tavdapirvel SetakebaSi
qarTvelebi damarcxdnen da ukuiqcnen, magram Semdeg dadevnebul
muslimebs miubrundnen da sZlies maT.95 Cans, rom daviTma gamoiye-
na is taqtikuri xerxi, romelic saerTod ucxo ar iyo aRmosavleTis
samxedro xelovnebaSi. damarcxebis imitaciiT gaaTamama il-Razi da
Seityua iq, sadac generaluri brZolis gamarTva misTvis ufro mosa-
xerxebeli iyo.
didgoris brZolis (1121 w. 12 agvisto) finali cnobilia. mus-
limTa udidesi nawili96 brZolis velze daeca. gadarCenilebs qar-

92
Ibn al-Athir, X, gv. 567.
93
al-farikis cnobas sarwmunod miiCnevda v. minorski. ibn al-asirze dayrdno-
biT is Tvlida, rom ToRruli ver SeuerTda il-Razis da misi gegmebi CaiSala
imitom, rom sulTanma mis winaaRmdeg gagzavna jarebi. Minorsky. Caucasica, gv. 30,
magram, rogorc zemoT aRiniSna, ibn al-asiris Tanaxmad, konfliqti ToRrul-
sa da mahmuds Soris moxda didgoris omamde – ara ugvianes 1121 w. martisa da
maSinac saqme omamde ar misula. cxadia, es ambavi ver SeuSlida xels aranis gam-
gebels, monawileoba mieRo koaliciur laSqrobaSi. aseve miiCnevda S. mesxiac
(ZlevaÁ sakvirveli, gv. 99-100). miuxedavad imisa, rom mahmuds koaliciis inici-
atorad Tvlida, r. kiknaZem (XI-XII saukuneTa Tbilisis istoriidan, gv. 122-123)
gaiziara v. minorskis Tvalsazrisi.
94
avaliSvili, jvarosanTa droidan, gv. 39; CxataraiSvili. SaiSmelaSvili,
didgoris brZola, gv. 17, 31.
95
ibn al-kalanisi. gv. 326; Ibn al-‘Adim, gv. 200; kutalia. qemal ad-dinis cnoba,
gv. 503.
96
daviT aRmaSeneblis istorikosis Tanaxmad, muslimTa laSqari simravliT
iyo „viTarca qviSa[Á] zRÂsaÁ, romelTa ver itevda queyana~ (qarTlis cxovre-
ba, t. I, gv. 340-341), somxuri da evropuli wyaroebiT ki – 450–600 aTasi (mesxia,
ZlevaÁ sakvirveli, gv. 102-103). Tanamedrove qarTul istoriografiaSi miRebu-
lia 200-300 aTasi (sin, t. III, gv. 239). ufro mokrZalebulad gamoiyureba ibn al-
152 Ziebani

Tvelebma did manZilze misdies da 4 aTasi kaci daatyveves. ToRrul-


ma, il-Razim da dubais b. sadakam (romelmac xalxTan erTad 300 aTasi
dinaris qonebac dakarga)97 gaqceviT uSveles Tavs. amasTan dakavSi-

asiris cnoba, rom muslimTa laSqari `30 aTass aRwevda (‫ﻳﺒﻠﻐﻮﻥ ﺛﻼﺛﻴﻦ ﺍﻟﻔﺎ‬/“iabluRóna
salÀsÒna’alfan~, Ibn al-‘Athir, X, gv. 567). [Addenda: ibn al-asiris Txzulebis al-
qamil fi T-Ta’rix kritikuli teqstis gamocemamde, m. defremerim Tavis vrcel
naSromSi: C. Defrémery. Fragments de géographes et d’historiens Arabes et Persans inédits relatifs
aux anciens peuples du Caucase et de la Russie méridionale. – JA, XIII, Juin 1849, gv. 457-522, Se-
itana am istorikosis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb, mis xelT arsebuli xelnawe-
ris safuZvelze. didgoris brZolis aRweris dros (gv. 483) xelnawerSi il-Razis
laSqris raodenoba arasrulad iyo dasaxelebuli: `is aRwevda. . aTass~/ “....‫ﻳﺒﻠﻐﻮﻥ‬
‫”ﺍﻟﻔﺎ‬. nakluli cifri – `30~ defremerim aRadgina abu l-faraj ibn al-‘ibris cno-
biT, romelic daimowma sen-martenisa da d’ossonis mixedviT (J.Saint-Martin. Memoi-
res sur l’Armenie, t. II, Paris, 1828, gv. 265 da D’Ohsson, Voyage d’Abou-el-Cassim. Paris, 1828,
gv.166. asea ibn al-‘ibris Txzulebis `Ta’rix al-muxTasar ad-duval~ Tanamedro-
ve gamocemaSic (dar al-masira, ba¡ruT, TariRis gareSe, gv. 202). iv. javaxiSvils
eWvi Sehqonda defremeriseul aRdgenaSi (`Tavdapirvels ibn al-asiris dedanSi
iqneb 300 000, an 400 000 aqvs~, qarTveli eris istoria, II. Txzulebani Tormet to-
mad, t. II, Tb., 1983, gv. 202, Sen. 4; ix agreTve S. mesxia, ZlevaÁ sakvirveli, gv. 103.
magram `30~ kargad ikiTxeba ibn al-asiris Txzulebis erT-erT uZveles, 1287 w.
nusxaSi (ssr kavSiris mecnierebaTa akademiis aRmosavleTmcodneobis institu-
tis xelnaweri, #373, paginaciis gareSe, 514 wlis ambebi, qveTavi: „islamis qveyne-
bis winaaRmdeg qarTvelTa gamosvlis moxsenieba~ da asea ibn al-asiris Txzule-
bis yvela gamocemaSi. amdenad skepticizmi arabi istorikosis cnobisadmi usa-
fuZvloa]. ibn al-kalanisisTvis da ibn al-‘adimisTvis koaliciuri laSqari iyo
„didZali~ (xalk ‘azim,‘alam ‘azim), ibn al-asirisTvis ki „mravalricxovani jari~
(‘asqar qasir) da es arc aris gasakviri. XI s-is miwurulisa da XII s-is pirveli
naxevris axlo aRmosavleTis samxedro operaciebSi 15-20 aTasiani jari mraval-
ricxovnad iTvleboda, 200-300 aTasian laSqars ki arabuli wyaroebi ar asaxele-
ben arcerT kampaniaSi. 100 aTasi meomari mxolod erTxel Seugrovda barqiaruks
(Ibn al-Athir, X, gv. 306) da orjer – sanjars (Ibn al-Athir, X, gv. 576; XI, gv.177; Lambton,
Continuity and Changes, gv. 8). Tavad il-Razis 1121 wlamde yvelaze didi jari – 20-
40 aTasi Turqmeni balatis brZolaSi hyavda. mogvianebiT, 524/1129-30 w. imad ad-
din zengis winaaRmdeg Seyrilma arTukianTa gaerTianebulma Zalebma Seadgines
didZali xalxi – 20 aTasamde Turqmeni (Ibn al-Athir, X, gv. 664), rogorc Cans, 20
aTasi meomris gamoyvana diar-baqris Turqmenebidan savsebiT realuri iyo. du-
bais b. sadakas saukeTeso SemTxvevaSi SeeZlo Seekriba 10 aTasi qveiTi da 15 aTa-
si mxedari (a. j. naji, al-imara al-maziÁadiÁa, baRdad, 1970, gv. 174). rac Seexeba
ToRruls, misi SesaZleblobebi ucnobia, magram mogvianebiT, arranisa da azer-
baijanis gacilebiT Zlier gamgebels aTabag Sams ad-din il-denizs gamohyavda
50 aTasi meomari (Ibn al-Athir, XI, gv. 388; Буниятов. Государство, gv. 50). es monacemebi,
vfiqrobT, gasaTvaliswinebelia didgoris omSi muslimTa koaliciis odenobis
gansazRvris dros.
97
Ibn al-‘Adim, gv. 200; g. kutalia, qemal ad-dinis cnoba, gv. 503.
najm ad-din il-Razi 153

rebiT, k. hilenbrandi ironiulad SeniSnavs: „islamis mZle damcveli,


sarwmunoebis varskvlavi, romelmac mcire xniT adre aseTi dideba mo-
utana muslimTa saqmes, axla bednieri iyo imiT, rom dubaisTan da ram-
denime mxlebelTan erTad gaiqca da Sercxvenili dabrunda mardins~.98
didgoris brZolam gadawyvita Tbilisis bedi. al-farikis cno-
biT, 505 w. bolos, e.i. 1122 w. 10 Tebervlidan 11 martamde, daviTma
aiRo qalaqi.99 il-Razis uiRblo kampania da Tbilisis dacema gaxda
erT-erTi yvelaze ufro gaxmaurebuli ambavi imdroindel axlo aR-
mosavleTSi da aisaxa rogorc XII, ise – XIII-XV saukuneebis mraval
arabul wyaroSi.100 muslimebi, romlebic 400 wlis batonobis Semdeg
Tbiliss Tavisad miiCnevdnen, mtkivneulad ganicdidnen mis dakar-
gvas da qalaqis isev ukan dabrunebaze ocnebobdnen.101
didgorTan daviTis gamarjvebis102 istoriuli mniSvneloba saTa-

98
C. Hillenbrand. The Career, gv. 280.
99
es cnoba ar aris al-farikis Txzulebis vrcel (Or. 5803) nusxaSi, saidanac
Sesrulda v. minorskis inglisuri da e. sixaruliZis qarTuli Targmanebi il-Ra-
zis kampaniis Sesaxeb. samagierod, is Sesulia meore, ufro mokle xelnawerSi (Or.
6310). g. wereTeli. arabuli qrestomaTia. Tb., 1949, gv. 70-71.
100
ibn al-kalanisi, gv. 326; al-‘azimi – C. Cahen. La Chroniques, gv. 388; C. Cahen. Une chro-
nique syrienne du Ve/XIIe siècle: “Le Bustan al-Jami‘”– BÉO, Années 1937-1938, t. VII-VII, Damas, 1938,
gv. 118-119; al-fariki (sixaruliZe. al-fariki saqarTveloSi, gv. 87-89; Ibn al-Athir, X,
gv. 567-568; Ibn al-‘Adim, gv. 200 (kutalia, qemal ad-dinis cnoba, gv. 503); sibt ibn al-ja-
uzi, VIII, gv.101 (cqitiSvili, sibt ibn al-jauzis cnoba, gv. 205); Мухаммад ал-Хамави.
Та’рих ал-Мансури (Мансурова хроника). Издание текста, предисловие и указатели П. А. Грязневича,
М., 1960, gv. 162; ÁakuTis cnobebi saqarTvelosa da kavkasiis Sesaxeb. nakv. I, arabuli
teqsti, qarTuli TargmaniTa da SesavliT gamosca e. sixaruliZem. Tb., 1964, gv. 40; ibn
al-‘ibri. Ta’rix muxTasar ad-duval. baÁruT (TariRis greSe), gv. 202; Abu-l-Fida’. Al-
Mukhtasar fi akhbar al-bashar, II, Cairo (TariRis greSe), gv. 232; Al-Dahabi. Kitab al-‘ibar fi khabar
man gabar, IV, Ed. by Salah al-din Munajjid. Kuwait, 1983, gv. 31; al-‘aini, gv. 311b (ibn al-asi-
ris mixedviT), gv. 321b (sibt ibn al-jauzis mixedviT); ibn TaRri birdi, V, gv.104; ibn
xalduni, V, gv. 104-105 da sxv. garda arabulisa, aRsaniSnavia XIII s-Si siriul enaze
Sedgenili anonimuri qronikac: The First and Second Crusades, gv. 89 (es ukanaskneli, iseve
rogorc ibn al-kalanisisa da al-‘azimis Txzulebebi, aRniSnul sakiTxTan dakavSi-
rebiT qarTul istoriografiaSi dRemde ar yofila gaTvaliswinebuli). somxuri da
evropuli wyaroebis Sesaxeb ix. mesxia. ZlevaÁ sakvirveli, gv. 6-7, 11.
101
ix. g. jafariZe. muslimi moRvaweebi aT-Tiflisis nisbiT VIII-XIV saukuneeb-
Si.– macne (els), #1, 1990, gv. 171, Sen. 117.
102
am gamarjvebiT daviT aRmaSeneblis saxeli farTod gaxda cnobili musli-
mur aRmosavleTSi. arabul wyaroebSi aisaxa misi moRvaweobis sxvadasxva mxare
da gardacvaleba. aRniSnulia, rom daviTi iyo is mefe, romelmac daipyro Tbili-
si. C. Cahen. Une Chronique Syriene, gv. 118.
154 Ziebani

nadod aris Sefasebuli qarTvel mkvlevarTa mier da amis Sesaxeb sit-


yvas aRar gavagrZelebT. rac Seexeba il-Razis, marcxi mZime dartyma
iyo misi pativmoyvareobisa da gegmebisaTvis. arTukianis moRvaweobis
arealad isev diar-baqri da CrdiloeTi siria darCa, magram misi pozi-
ciebi aqac Seirya. halabSi adgilobrivi Zalebis waqezebiT ajanyda mi-
si vaJiSvili sulaimani. marTalia, il-Razim swrafad aRadgina Tavisi
Zalaufleba am qalaqSi, magram sxva raime mniSvnelovani samxedro aq-
tivoba aRar gamouCenia. es arc aris gasakviri. man dakarga brZolisu-
narian TurqmenTa didi nawili. garda amisa, didgoris brZolaSi Tav-
Si daWrili dasneulda kidevac. 103 sikvdilma mas daaxleobiT 60 wlis
asakSi, maiafarikinis maxloblad, 1122 wlis noemberSi uwia.104
il-Razis samflobelo misma orma vaJiSvilma gaiyo. halabi da
mardini TemurTaSma igdo xelT, maiafarikini ki – sulaimanma. es
ukanaskneli 1124 w. gardaicvala da TemurTaSma daikava maiafari-
kinic, magram iZulebuli gaxda, samudamod daeTmo halabi. mas ar
gamohyva mamis energia da agresiuloba. es il-Razis SeeZlo, emoq-
meda vrcel teritoriebze: palestinidan – erayamde da siriidan
– saqarTvelomde, TemurTaSis interesebi ki ar scildeboda diar-
baqrs. magram mas aqac seriozuli metoqe gamouCnda Tavisi biZaS-
vilis hisn qaifas mflobelis, daud b. suqmanis saxiT. adre daudi
il-Razis uzenaesobas aRiarebda da mis CrdilSi iyo, magram 1122
wlis Semdeg gaaqtiurda. man xelT igdo 1124 w. daRupuli energi-
uli arTukianis balaq b. bahramis samflobelo hanZiTSi105 da misi
mTavari qalaqi xarputi, Semdeg ki gaafarTova Tavisi saamiro vanis
tbis mimarTulebiT.
dauds, il-Razis msgavsad, didi gavlena hqonda Turqmenebze.106
maTe urhaelis Tanaxmad, somxuri eriT 574, anu 1125 w. 18 Tebervli-
dan 1126 w. 17 Tebervlamde, e.i. demetre I-is zeobis pirvelsave wels,
daudma xlaTis gamgebel ibrahim b. suqmanTan da sxva muslim amireb-

103
avaliSvili. jvarosanTa droidan, gv. 466; ibn TaRri birdi, V, gv. 223; The
First and Second Crusades, gv. 89.
104
C. Cahen. Le Diyar Bakr, gv. 240; Süssheim. Il-Ghazi, gv. 1119. il-Razis cxedari dak-
rZales maiafarikinSi (ibn al-kalanisi, gv. 330-31), sadac daasaflaves, agreTve,
1135 w. mokluli dubais b. sadakac [Addenda: il-Razis sikvdilis detalebis Sesa-
xeb ix. g. jafariZe. il-Razi, kaci dahmani da mravalRone. – gaz. eri. 14.VIII.1991].
105
il-Razis uSualo memkvidreebis moRvaweobis Sesaxeb ix. C. Hillenbrand. The Es-
tablishment of Artuqid Power in Diyar Bakr in the Twelfth Century.– SI, 1981, vol. 54, gv. 129-153.
106
C. Hillenbrand. The Establishment of Artuqid Power, gv. 142.
najm ad-din il-Razi 155

Tan erTad ilaSqra saqarTveloze107, magram marcxi ganicada108 da ar-


TukianTa revanSi ar Sedga. 1127 wlidan mosulis aTabagis imad ad-
din zengis muqaram aiZula rogorc daudi, ise – TemurTaSi, mTeli
yuradReba diar-baqrze gadaetanaT. amis Semdeg, didi xnis manZilze
arTukianebi gaqrnen saqarTvelos istoriis Tvalsawieridan.

NAJM AL-DIN ILGHAZI

The paper deals with the activities of Najm al-Din Ilghazi (d. in 1122), the chief
of the Turkoman Artukid dynasty, ruler of the sizeable part of Diyar Bakr (in northern
Mesopotamia) and Halab (northern Syria). Najm al-Din Ilghazi’s campaign against
Georgia, which ended in the rout of the Muslims in the Didgori battle, near Tbilisi on
12 August 1121, is discussed.

107
Matthieu d’Édesse. Chronique. Tr. E. Dulaurier, 1858, gv. 146; maTeos urhaeli. qro-
nografia. erevani, 1973, gv. 244-245, 341 (somxur enaze). cnoba somxuri gamocemi-
dan gviTargmna da mogvawoda k. kuciam [ ix. agreTve Armenia and the Crusades. Tenth to
Twelfth Centuries. The Chronicle of Matthew of Edessa. Translated from the Original Armenian with
a Commentary and Introduction by Ada Edmond Dostourian. Forwarded by Krikor H. Maksoudian.
University Press of America. Lanham-New York-London. 1993, gv. 236].
108
am cnobas pirvelad yuradReba miaqcia m. brosem (M. Brosset, Additions et éclair-
cissements à l’histoire de la Géorgie depuis l’antiquité jusqu’en 1469 de J.-C. St. Pbg, 1851, gv.
231), magram Semdeg, ratomRac, miviwyes qarTul istoriografiaSi. mas Cveuleb-
riv imowmeben arTukianTa istoriis mkvlevrebi. C. Cahen, Le Diyar Bakr, gv. 242;
misive, Artukids, gv. 664; C. Hillenbrand. Establishment, gv. 143.
diplomatia 1123 wlis
Sarvanis konfliqtis dros*

1123 wlis maisSi SarvanSi erTmaneTs daupirispirda erayis


selCukTa sasultno da saqarTvelos samefo.1 iniciativa
selCukebma gamoiCines. sulTani mahmud b. muhamadi (1118-
1131) SarvanSi SeiWra, aiRo q. Semaxia da daatyveva Sarvan-
Sahi. sababad man gamoiyena Tbilisel muslimTa da Sarvan-
darubandis antiqarTuli muslimuri wreebis Civili da
qarTvelTa winaaRmdeg Semweoba-daxmarebis Txovna. misi
uaxloesi mizani iyo Sarvanze mzardi qarTuli politikuri
gavlenis aRkveTa, saboloo ki – saqarTveloze laSqroba.
daviT IV dauyovnebliv daiZra Sarvanisken. gzad man gaanadgura
sulTnis dasaxmareblad wamosuli maraRis mflobeli amira ay-
sonyur al-ahmadilis (aRsunRulis) 4-aTasiani razmi da miadga
Semaxias, sadac mahmudi iyo gamagrebuli. samwuxarod, yivCaRebTan
uTanxmoebam saSualeba ar misca mefes, brZolis velze daemtkicebina
Tavisi upiratesoba. sulTanma Tavi aarida brZolas da ukuiqca,
xolo daviTs aRar ucdia gaemwvavebina konfliqti.
1123 wlis maisSi qarTvelebisa da Turq-selCukebis

* pirvelad daibeWda 2000 w. – qarTuli diplomatia. weliwdeuli, 7, Tb., gv.


257-263.
1
am sakiTxze vrceli literatura arsebobs. ix. iv. javaxiSvili, qarTveli
eris istoria, II, Tb., 1965, gv. 206; n. asaTiani. saqarTvelo-Sarvanis politikuri
urTierToba XII saukuneSi (werili I. XII saukunis pirveli naxevari).– Tsu Srome-
bi, t. 125, XII, saqarTvelos istoriis sakiTxebi, Tb., 1963, gv. 32-39; j. stefnaZe.
saqarTvelos politikuri urTierToba kavkasiis xalxebTan XII saukuneSi, Tb.,
gv. 1974, 83-84; p. Tofuria. aRmosavleT amierkavkasiis politikuri erTeulebi
XI-XII ss-Si, Tb., 1975, gv. 210, 220; m. lorTqifaniZe. saqarTvelo Sarvanis urTier-
Toba 1123 wels. – sin, t. II, Tb., 1979, gv. 241-244; r. metreveli. daviT aRmaSenebe-
li, Tb., 1986, gv. 220-221; В. Минорский. История Ширвана и Дербенда X-XI веков, М.,
1963, gv. 177; М. Лордкипанидзе. История Грузии XI – начала XIII века, Тб., 1974, gv. 107-
108; З. М. Буниятов. Государство атабеков Азербайджана (1136–1225), Баку, 1978, gv. 149-150;
С. Ашурбейли. Государство Ширваншахов (VI-XVI вв.), Баку, 1983, gv. 129-131.
diplomatia 1123 wlis Sarvanis konfliqtis dros 157

dapirispireba metoqeTa diplomatiuri demarSebiT Semoifargla.


dRemde amis Taobaze msjeloba mxolod daviT aRmaSeneblis
istorikosis cnobebis safuZvelze SeiZleboda.
qarTveli mematianis Tanaxmad, sulTanma Semaxias aRebis
Semdeg daviTTan Tavisi mociquli wargzavna da `miuwera wigni~ –
Tanamedrove diplomatiur enaze rom vTqvaT, nota:
`Sen tyeTa mefe xar da vera odes gamoxval velTa; xolo me
ese-ra SarvanSa Sevipyar £elTa da xarajasa Cemsa viTxov;
Sen Tu genebos, ZRueni jerovani gamogzavne da Tu ginda
samalavTaT gamoved da mnaxe.~2
daviTisadmi erayis selCukTa sulTnis mimarTvis toni
damamcirebeli da Seuracxmyofeli iyo. aseve damamcirebeli da
sruliad miuRebeli – misi winadadeba, rom mefes misTvis ZRueni
jerovani mierTmia. mahmudi Zalismieri poziciidan cdilobda
daviT IV-ze zegavlenis moxdenas. magram sulTnis werilma mefeze
selCukebisTvis sasurveli efeqti ver moaxdina. amaze metyvelebda
daviTis mier Tavisi samxedro Zalis demonstrireba. amasTan, isic
safiqrebelia, rom saqarTvelos samefo kari mxolod amiT ar
dakmayofildeboda da sulTnis notas notiTve upasuxebda.
es varaudi dagvidastura XII s-is Sua xanebis arabi istorikosis
muhamad ibn ‘ali ibn muhamad ibn al-‘imranis Txzulebam: al-inaba’ fi
Ta’rix al-xulafa’ (`cnobebi xalifebis istoriidan~), romelic 1973
w. leidenSi gamosca kasim as-sammaraim.3
ibn al-‘imranim daafiqsira sulTan muhamadis laSqroba
saqarTvelos winaaRmdeg da misi SeWra SarvanSi, rasac Sedegad
mohyva selCukTa winaaRmdeg qarTvelTa gamosvla. am ambavs arabi
istorikosi hijris 516 wliT aTariRebs, rac ramdenadme arazustia.

2
qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT
s. yauxCiSvilis mier. Tb., 1955, gv. 343.
3
Ibn al-‘Imrani. Al-Inaba’ fi Ta’rikh al-Khulafa’. Ed. by Qasim al-Samarrai, Leiden, 1973. es
Txzuleba iwyeba mociqul muhammadis cxovrebiT da mTavrdeba xalifa al-mu-
sTanjidis zeobiT 560/1164-5 w. masala dalagebulia xalifebis zeobis wlebis
mixedviT. Tavad ibn al-‘imranis Sesaxeb mcire ramaa cnobili. viciT, rom iyo sa-
marTlismcodnec (fakih), cxovrobda abasiani xalifas – al-musTanjidis (1160-
1172) dros da jer kidev cocxali – 560/1164-5 w. am dros is ar imyofeboda eraySi.
ibn al-‘imranis Txzulebis gamocemis arabul garekanze miTiTebulia, rom is
gardaicvala, daaxl., 580 w., e.i., 1184-85 w. magram gamocemis SesavalSi, romelic
gamokvlevas warmoadgens, amis Sesaxeb kasim al-samarrai arafers wers.
158 Ziebani

516 wels, romelic moicavs periods 1122 wlis 12 martidan 1123


wlis 28 Tebervlis CaTvliT, erayis selCukTa sulTani apirebda
am laSqrobis dawyebas, magram is gadaido imis gamo, rom 1122
wlis noemberSi Tavrizis karebTan mokles misi mxedarTmTavari
juiuS-begi.4 muhamadi SarvanSi mxolod hijris momdevno 517 wels,
saxeldobr, 1123 wlis maisSi SeiWra.
ibn al-‘imrani sxva uzustobasac uSvebs. qarTvelTa mefed am
dros demetres asaxelebs. arabi avtori, romelic demetres, rogorc
mefis, Tanamedrove iyo, amas, cxadia, retrospeqtulad akeTebs.
ibn al-‘imranis Tanaxmad, Sarvanze daZrul qarTvelTa laSqars
swored demetre xelmZRvanelobda. marTalia, daviT aRmaSeneblis
istorikosi 1123 wlis Sarvanis konfliqtSi demetres monawileobas
ar ixseniebs, magram es savsebiT dasaSvebia. demetres, am dros, ukve
sakmao gamocdileba hqonda Sarvanis saqmeebSi da mefes Tavisuflad
SeeZlo, waregzavna Tavisi memkvidre SarvanSi qarTvelTa laSqris
avangardis saTaveSi.
ibn al-‘imranis cnobiTve, swored demetrem gaugzavna werili
(nota) erayis selCukTa sulTans. magram, sjobs, movusminoT Tavad arab
istorikoss. qarTvelTa mier Tbilisis dapyrobis Semdeg, 516 wels:
`sulTani mahmudi Tavis vazirTan – Sams al-mulq ibn nizam
al-mulqTan5 erTad mis [Tbilisis] gasaTavisufleblad
wavida [da roca] Sarvans mivida, vera gaawyo rame
[SarvanelTa winaaRmdeg]. da gamovida qarTvelTa (al-
qurj) mefe (maliq) demetre Ze daviTisa (dimitri ibn davud)
ramdenime marhalaze,6 gaugzavna mas [muhamads] mociquli
da SeuTvala: gavige Sens Sesaxeb, ase giTqvams: `waval da
movTxri daviTis saxls~ (baÁT davud). daviTis Ze ukve
gamovida Sensken 50 farsaxze7 da Tu kaci xar, gamodi misken
5 farsaxze. Sen rom ar iyo taxtisa da gvirgvinis mflobeli

4
g. jafariZe. saqarTvelo da maxlobeli aRmosavleTis islamuri samyaro XII–
XIII s-is pirvel mesamedSi, Tb., 1995, gv. 53.
5
Sams al-mulq ‘usmani iyo did selCukTa sultnebis alf arslanisa da maliq-
Sahis saxelganTqmuli veziris – nizam al-mulqis (mokles 1092 w.) erT-erTi vaJi.
6
marhala Sua saukuneebis islamur samyaroSi iyo manZili, romelic mogzaurs
SeeZlo daefara erT dReSi. dasafari teritoriis Taviseburebebis gamo marha-
las zoma cvalebadi iyo daSeadgenda 6-7, zogjer 8 farsaxsac (Marhala. – EI2, vol.
VI, gv. 558-559).
7
farsaxi saSualod iyo 6 km.
diplomatia 1123 wlis Sarvanis konfliqtis dros 159

– Cveni adaTebi ki moiTxovs mefeTa pativis dacvas –


Semogitevdi da dagatyvevebdi. wadi Seni pativiT da Tavad
nuras ityvi amis Semdeg Cems ganzraxvaze~.8
demetres notidan kargad Cans, rom mas swams Tavisi Zalisa, moq-
medebs mahmudis Tavmoyvareobaze, emuqreba sulTans da, amave dros,
aZlevs Sanss, uomrad gaecalos qarTvelebs. is sayuradRebo deta-
lebs Seicavs mahmudis muqaris Taobaze (waval da movTxri daviTis
saxls), qarTvelTa adaTze, pativi miegoT omSi metoqe gvirgvinosni-
saTvis. mimoweris msgavsi nimuSis moZieba albaT gaWirdeba diploma-
tiis istoriaSi. samwuxaroa, rom teqsti am werilisa ar Semogvinaxa
qarTulma wyarom, iseve, rogorc arc aRmosavlur wyaroebSia dacu-
li mahmudis werili daviTisadmi.
demetre, iseve, rogorc mahmudi, Zalismieri poziciidan
gamodioda, magram sulTnisgan gansxvavebiT, demetres qadilis
Zala Seswevda. aRmavlobis gzaze mdgomi saqarTvelos samxedro
potenciali, am dros, erayis selCukTa sasultnos araTu
Camouvardeboda, aramed aRemateboda kidec.
sulTanma mahmudma male gaacnobiera, Tu ra safrTxe emuqreboda.
is SemaxiaSi gamagrda da qarTvelebTan urTierTobis qedmaRluri
toni Secvala, xvewna-mudaraze gadavida:
`maSin sultanman mravalTa mier vedrebaTa da ZRuenTa da
mudariTaTa SeTulilobaTa, viTarca monaman Wirveulman,
arRa ZRueni anu omni iTxovna, aramed gza samltolvaro,
friad rame simdabliT da ara sultanurad, Seiwrebulman
SimSiliTa da wyuriliTa mraval dRe~.9
sabolood mahmudi gaipara kidec Semaxiidan (`masve Ramesa
gaipara, da sasduniT meoti sx¢T gziT warvida soflad T¢sad~10).

8
ibn al-‘imrani, 214.
9
qarTlis cxovreba, 344.
10
iqve. unda aRiniSnos, rom Sarvanidan ukuqceulma sulTanma mahmudma 517 w.
rabi‘ I-is bolos/ 1123 wlis maisSi Tavisi veziri Sams al-mulqi sikvdiliT da-
saja bailakanSi. arabi avtorebi sxvadasxva mizezs asaxeleben. ibn al-asiris Ta-
naxmad, roca qarTvelTa laSqari daiZra sulTnisken, vezirma urCia mas Seewyvi-
ta omi qarTvelebTan da ukan dabrunebuliyo. ‘imad ad-din al-isfahanis versi-
iT, sulTanma Sams al-muluqs daabrala Sarvanis Tavze datexili ubedurebebi.
ix. qiTab Ta’rix davla al saljuk min inSa’ ‘imad ad-din al-isfahani, ixTisar
al-faTh b. ‘ali b. muhammad al-bundari al-isfahani. misr, 1318/1900, gv. 40; Ibn
al-Athir. Al-Kamil fi’l-ta’rikh. vol. X. Editeurs Dar Sader, Dar Beyrouth. Beyrouth, 1966, gv. 614;
160 Ziebani

arabi istorikosebi ‘imad ad-din al-isfahani (romlis Txzule-


ba Seamokla al-bundarim) da ibn al-asiri cdiloben, rom Sarvanis
konfliqtSi sulTani mahmudi gamarjvebulad warmoadginon, magram
isini tendenciurni arian.11 ibn al-‘imranis cnobac imaze miuTiTebs,
rom sulTanma Tavi aarida brZolas. sul male, imave wlis ivnisSi, da-
viT IV SeiWra SarvanSi, `aRiRo gulistani, saxli Tavadi Sarvanisa~ da
`moirTo Sarvani~. amiT brZola SarvanisaTvis saqarTvelos samefosa
da erayis selCukTa sasultnos Soris, amjerad yovelgvari diploma-
tiis gareSe, samxedro Zalis safuZvelze, saqarTvelos gamarjvebiT
dasrulda.

DIPLOMACY DURING THE 1123 SHIRWAN CONFLICT

The paper deals with the diplomatic demarches of the Georgian Royal Court and
Iraq’s Saljuq Sultan Mahmud b. Muhammad (1118-1131) during the confrontation
of the two sides in Shirwan in May 1123. The letter of Demetre, son of David the
Builder (1089-1125), preserved in Al-Inba’ fi Ta’rikh al-Khulafa’ of the 12th century
Arab historian Ibn al-‘Imran (ed. by Qasim al-Samarrai, Leiden, 1973, p. 214), has
been translated into Georgian and studied for the first time.

The Chronicle of Ibn al-Athir for Crusading Period from al-Kamil fi’l-ta’rikh. Part I. The Years 491-
541/1097-1146. The coming of the Francs and the Muslim Response. Translated by D. S. Richards,
Ashgate, 2006, gv. 247; В. Минорский. История Ширвана и Дербенда, gv.177; З. М. Буниятов.
Государство атабеков, gv. 150.
11
g.jafariZe. saqarTvelo da maxlobeli aRmosavleTis islamuri samyaro, gv. 53.
ramdenime epizodi demetre I-is zeobis xanidan
arabul istoriul wyaroebSi*

qarTuli istoriuli wyaroebi sityvaZunwebi arian demetre


I-is (1125-1156) moRvaweobis Sesaxeb. mefes an ar hyavda Tavi-
si mematiane, anda mis Txzulebas ar mouRwevia Cvenamde. amis
gamo, cxadia, ar SeiZleba interess ar iwvevdes is cnobebi,
romlebic demetre I-is droindeli saqarTvelos Sesaxeb uc-
xoel avtorebs SemounaxavT. am avtorTagan amjerad gvsurs
gamovyoT da warmovadginoT ori arabi istorikosi al-‘azimi
da ‘imad ad-din al-isfahani.
pirveli istorikosi muhammad b. ‘ali b. muhammad abu ‘abd allah
aT-Tanuxi, romelic cnobilia al-‘azimis nisbiT, daibada 483/1090 w.
da gardaicvala 556/1161 w. halabSi1 (siria). is ekuTvnoda aT-Tanuxis
didi sagvareulos erT-erT Stos, romelic am qalaqSi damkvidrda.
al-‘azimis Txzulebebidan Cvenamde moaRwia2 mxolod erTma – Ta’rix
al-‘azimi („al-‘azimis istoria~), romelic warmoadgens msoflios
mokle istorias. masSi ambebi – samyaros Seqmnidan 538/1143-44 wlam-
de3 – dalagebulia qronologiuri principiT, wlebis mixedviT, da
aqcenti gadatanilia siriaze.
Ta’rix al-‘azimis erTaderTi nusxa, romelic gadawerilia
633/1235-36 w., daculia stambolSi, umumis biblioTekaSi. misi erTi
nawili, romelic 1063–1143-44 wlebis ambebs moicavs, 1938 w. gamosca
cnobilma frangma orientalistma klod kaenma.4

* pirvelad daibeWda 1992 w. – macne (iaexis), #2, gv. 117-125.


1
al-‘azimis biografiis Sesaxeb ix. C. Cahen, La chronique abrege 1e d‘al-‘Azimi. – JA, t.
230, 1938, gv. 353-356; misive, al-‘Azimi. – EI 2, vol. I, gv. 823.
2
daikarga al-‘azimis ori Txzuleba: siraT al-faranj (`frangTa cxovreba~) da
TaziÁl ‘ala Ta’rix al-kalanisi (`al-kalanisis istoriis damateba~) – u.r. qahha-
la. mu‘jam al-mu’allifina, XI, baÁruT (TariRis gareSe), gv. 42. al-‘azimis `Ta-
ziÁl~ Semdgom safuZvlad daedo ibn al-‘adimis (XIII s.) `halabis istorias~.
3
C. Cahen. la chronique..., gv. 355.
4
iqve, gv. 357-423 (arab. teqsti), 425-448 (SeniSvnebi).
162 Ziebani

meore istorikosi – abu ‘abd allah muhammad b. muhammad ‘imad ad-


din al-isfahani daibada 1125 w. isfahanSi da gardaicvala 1201 w. da-
maskoSi.5 siWabukis wlebi man gaatara isfahanSi, Semdeg msaxurobda
baRdadSi abasian xalifasTan da egvipteSi, sulTan salah ad-dinis
(1171-1193) karze. mas ekuTvnis mravali naSromi,6 maT Soris, nusraT
al-faTra va ‘usraT al-fiTra (`daxmareba siZabunisaTvis da qmnile-
baTa TavSesafari~), romelic amJamad Cven gvainteresebs. es naSro-
mi warmoadgens gadamuSavebuls da 1194 wlamde gavrcobil arabul
Targmans Saraf ad-din qaSanis (gard. 533/1138-39 w.) mier sparsul
enaze dawerili Txzulebisa futur zaman as-sudur va sudur zaman
al-futur (`dacema vezirTa xanisa da vezirebi dacemis xanisa~), ro-
melic moicavda selCukTa istorias 1072-1134 wlebSi.7
imad ad-din al-isfahanis nusraT al-faTras erTaderTi nus-
xa daculia parizis nacionalur biblioTekaSi (#772) da dRemde
gamocemuli ar aris.8 magram is xelmisawvdomia al-faTh b. ‘ali b.

5
H. Masse. ‘Imad al-Din Muhammad b. Muhammad al-Katib al-Isfahani, EI 2, vol. III, gv. 1157-
1158.
6
magaliTad, XII s-is arab poetTa anTologia, romelSic uxvadaa warmodgeni-
li istoriuli realiebi (al-isfahani, ‘imad ad-din. xaridaT al-kasr fi jari-
daT al-‘asr. al-kahira, 1951; baRdadi, 1955; dimaSk, TariRis gareSe; Tunis, 1966),
salah ad-dinisadmi miZRvnili ori istoriuli naSromi (qiTab al-faTh al-kusi
fi faTh al-kudsi - ‘Imad ed-din el Katib el-Isfahani, Conquête de la Syrie et de la Palestine
par Salah ed-din, publié... par C. de Landbérg. Text Arabe, I, Leyde, 1888 da qiTab al-bark
aS-Sami, romelic Semoinaxa al-bundaris mier Semoklebuli versiiT: Sana al-bark
al-Shami pt. I, ed. R. Şeşen (TariRis gareSe) da qiTab al-bark aS-Sami, al-kahira, 1979),
‘imad ad-din al-isfahanis mier aris Sedgenili salah ad-dinisadmi Tamaris „fi-
cis wigni~, romelic mcire xnis winaT gaxda cnobili. ix. m. Todua. ori werili
(Tamar mefis werili salah ed-dinisadmi). – Jurn. saunje, 1975, 4, gv. 225-228; mi-
sive. qarTul-sparsuli etiudebi, Tb., 1979, gv. 26-27, 74-82 [j. giunaSvili [rec].
abu baqr ibn al-zaqi yunavi. „mweralTa baRnari~, teqsti daadgina da komentare-
bi daurTo m. iunesim. Tavrizi, 1970. – macne (els), 1975, 2, gv. 163-165; T. natroSvi-
li. g. jafariZe. Tamaris „ficis wignis~ Sesaxeb. – gaz. ls, 22. I. 1982; g. jafariZe.
saqarTvelo da maxlobeli aRmosavleTis islamuri samyaro. XII–XIII s-is pirvel
mesamedSi. Tb., 1995, gv. 129-134.]
7
am Txzulebis Sesaxeb ix. В. В. Бартольд. Туркестан в эпоху монгольского нашествия.
– В. В. Бартольд. Сочинения, т. I, М., 1963, gv. 74; З. М. Буниятов. Государство атабеков
Азербайджана. Баку, 1978, gv. 9; n. Sengelia. selCukebi da saqarTvelo XI saukuneSi.
Tb., 1968, gv. 10-11.
8
am nusxas gamosacemad amzadebda moskovis aRmosavleTmcodneobis institutis
werilobiTi Zeglebis ganyofilebis gamge g. kurpalidisi, magram is sacxovreb-
lad gadasaxlda saberZneTSi da misi am Sromis Semdgomi bedi CvenTvis ucnobia.
ramdenime epizodi demetre I-is zeobis xanidan 163

muhammad kivam ad-din al-isfahani al-bundaris (gard. 1245 w.) mier


623/1226 w. Sedgenili am Txzulebis Semoklebuli versiiT – zub-
daT an-nusra va nuxbaT al-‘usra („naRebi `daxmarebisa~ da rCeuli
`TavSesafrisa~).9 garkveulia, rom al-bundaris mier Semoklebuli
es versia, ZiriTadi istoriuli faqtebis gadmocemisas, zustad mis-
devs ‘imad ad-dinis Txzulebas da Semoklebebi exeba mxolod umniS-
vnelo ambebs.10 amrigad, gvaqvs ufleba, rom ‘imad ad-dinis nusraT
al-faTras Sesaxeb vimsjeloT al-bundaris zubdaT an-nusras mi-
xedviT.
al-bundaris zubdaT an-nusra 1889 w. pirvelad gamosca m. hut-
smam.11 1900 w. es naSromi sxva saTauriT: qiTab Ta’rix davla al sal-
juk (`selCukTa sagvareulos saxelmwifos istoriis wigni~) xelaxla
daibeWda kairoSi.12
axla SevexebiT im masalebs demetre I-is zeobis xanidan, romle-
bic daculia al-‘azimisa da ‘imad ad-din al-isfahanis13 zemodasaxe-
lebul TxzulebebSi.

9
В. В. Бартольд. Туркестан, gv. 74; Ч. А. Стори. Персидская литература, ч. II, М., 1972, gv.
746; n. Sengelia. selCukebi da saqarTvelo, gv. 10-11.
10
В. Розен. Арабские сказания о поражении Романа Диогена Алп-Арсланом. II. Имад ад-
дин Испаганский. – ЗВОИРАО. III, СПб, 1887, gv. 190; n. Sengelia. selCukebi da saqar-
Tvelo, gv. 11.
11
Recueil de textes relatifs à l’histoire des Seljoucides. II. Histoire de Seljoucides de l’Iraq par
al-Bondari d’après ‘Imad ad-din al-Katib al-Isfahani. Texte arabe publié ... par M. Th. Houtsma,
Leide, 1889. am gamocemidan aris Sesrulebuli Txzulebis Turquli Targmani: Iraq
ve Horasan Selçüklulari Tarihi ‘Imad ad-din al-katib al-Isfahanini al-Bondari tarafindan ihtisar Edi-
len Zubdat al-Nusra ve Nuhbat al-‘Usra adli Kitabinin tercümesi. M.Th. Houtsma terafindan 1889 da
Leiden’de nesredilen metindan tü1rkçeye çevirem Kivameddin Burslan. Istanbul, 1943.
12
qiTab Ta’rix davla al saljuk min inSa’ ‘imad ad-din al-isfahani, ixTisar aS-
SaÁx al-imam ‘imad ad-din al-isfahani. ixTisar al-faTh b. ‘ali b. muhammad al-
bundari al-isfahani. misr, 1318/1900 (Semdeg: ‘imad ad-din al-isfahani/al-bun-
dari).
13
unda aRiniSnos, rom amave avtorebs aqvT cnobebi saqarTvelos istoriis wina
periodebisaTvisac. al-‘azimi mogviTxrobs 489/1047 w. ibrahim inalis mier lipa-
rit kldekaris erisTavis datyvevebis Sesaxeb (V. Minorsky. Studies in Caucasian Histo-
ry, London, 1953, gv. 62, Sen. 2 [ ix. amave krebulSi „liparit IV baRvaSi bizantiisa
da Turq-selCukTa diplomatiur urTierTobebSi“, gv. 112-134], rac ar Sevida k.
kaenis gamocemaSi da agreTve, 1121 w. daviT IV-is mier muslimTa koaliciis da-
marcxebisa da mefis gardacvalebis Taobaze (C. Cahen. La chronique.., gv. 388, 393),
xolo ‘imad ad-din al-isfahani – XI s-is 60-ian da XII s-is 20-ian wlebSi saqarTve-
losa da selCukTa urTierTobaTa Sesaxeb (‘imad ad-din al-isfahani/al-bunda-
ri, gv. 30, 37).
164 Ziebani

al-‘azimis cnobebi uaRresad lakoniuria. hijris 520/17.I.1126–


16.I.1127 w. ambebis gadmocemis dros is mogviTxrobs:
`Camovarda SfoTi qarTvelebs (al-qurj) Soris da miitaca xe-
lisufleba kacma, romelic ar iyo samefo saxlidan~.14
msgavsi ram 1126 an 1127 w. damdegis saqarTveloSi sxva (qarTuli
Tu somxuri) wyaroebisTvis ucnobia. erTaderTi ajanyeba mefis wi-
naaRmdeg amirspasalar ivane abuleTis Zisa da ufliswulis (cvata?)
monawileobiT, vardanis mixedviT (Tu ki misi qronologia sworea),
moxda 1130 w.15
hijris 524/15. XII.1129 – 3. XII.1130 w. ambebSi al-‘azimi gvawvdis sam
cnobas qarTvelTa Sesaxeb. maTgan ori selCukebTan konfliqts exe-
ba:
`dalaSqres qarTvelebma [muslimebi], daeca maT sulTnis laS-
qari da daibruna nadavli~16... `dalaSqres qarTvelebma iranis
qveyana da daeca maT sulTani ToRruli~.17
al-‘azimis zemomotanil pirvel cnobaSi ar Cans qarTvelTa laS-
qrobis konkretuli mimarTuleba da arc sulTnis saxeli ixsenieba.
magram ukanaskneli unda iyos ara mahmud b. muhamadi, aramed – misi Zma
ToRruli.18 marTalia, man taxti mxolod 1132-1133 ww. daikava, mag-
ram sulTnis tituliT arabul wyaroebSi is ufro adrec ixsenieba.19

14
C. Cahen. La chronique..., gv. 397.
15
Всеобщая история Вардана Великого, перевел Н. Эмин, М., 1861, gv. 150. amis Sesaxeb
ix. iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria, t. II, Tb., 1963, gv. 223-224; r. metre-
veli. Sidaklasobrivi brZola feodalur saqarTveloSi (XII saukune), Tb., 1977,
gv.116-117; j. stefnaZe. saqarTvelos politikuri urTierToba kavkasiis xalxeb-
Tan, Tb., 1974, gv. 128, Sen. 88; misive. saqarTvelo XII da XIII s-is pirvel meoTxed-
Si. Tb., 1985, gv. 69-70; sin, t. III, Tb., 1979, gv. 185.
16
C. Cahen. Le chronique.., gv. 402.
17
iqve, gv. 404.
18
es is ToRrulia, romelic 1121 w. daviT aRmaSenebelma daamarcxa didgorSi.
ToRruli upirispirdeboda Tavis Zmas sulTan mahmuds. 1125 w. is iZulebuli
gaxda, Tavi Seefarebina xorasanSi did selCukTa sulTnisaTvis – sanjarisaTvis.
1127 w. ToRruli, mas‘udTan erTad, sanjaris mxardaWeriT, kvlav dabrunda ar-
ranSi. C. Bosworth. The Political and Dynastic History of the Iranian World. – The Cambridge
History of Iran. vol. 5. The Saljuk and Mongol Periods. Cambridge, 1968, gv. 124-125; Садр ад-
Дин Али ал-Хусайни. Аxбар ад-даула ас-селджукиййа. Издание текста, перевод, введение,
примечания и приложения З. М. Буниятова. М., 1980, gv. 95; З. М. Буниятов. Государство...,
gv. 23.
19
ToRruls sulTnis tituliT ixsenieben, magaliTad, al-fariki da sibt b. al-
jauzi. e. sixaruliZe. al-fariki saqarTveloSi. – semitologiuri Ziebani, II, Tb.,
ramdenime epizodi demetre I-is zeobis xanidan 165

1120-1124 da 1127-1131 ww. TorRuli ganagebda arrans. amdenad, ufro


marTebuli iqneba, Tu al-‘azimis meore cnobaSi iranis nacvlad, rom-
lis wakiTxvasac gvTavazobs k. kaeni, aRvadginoT arrani.
al-‘azimis mixedviT, saomari moqmedebebis iniciativa qarTve-
lebs ekuTvnodaT. pirvel konfliqtSi jer maT hqondaT warmateba,
magram Semdeg muslimebma daibrunes qarTvelTa mier mopovebuli na-
davli. meore cnobaSi, arranis dalaSqvris Semdeg, irkveva, rom qar-
Tvelebs daeca ToRruli. al-‘azimi ar wers brZolis Sedegebze, mag-
ram ToRruls rom gaemarjva, aucileblad aRniSnavda amas. ar aris
gamoricxuli, rom am SemTxvevaSi saqme exeba imave ambavs, rasac mog-
viTxrobs vardani: 1130 w. gagis velze, arranis uSualo siaxloves,
demetre I-ma sZlia `urjuloTa (muslimTa) uricxv mxedrobas~.20
al-‘azimis mesame cnobiT, romelic imave wliT aris daTariRebu-
li,
`daeca -s mflobeli qarTvelebs da daamarcxa isini~.21
k. kaenma zemoT motanili toponimi, romelsac diakritikuli
niSnebi ara aqvs, gauSifravi datova. Cven mas vkiTxulobT rogorc
‫ﻃﺮﺍﺑﺰﻧﺪﺓ‬-s trazipons. grafikuli siaxlove am ori toponimis daweri-
lobaSi imdenad aSkaraa, rom amgvari daSveba savsebiT SesaZlebelia.
amrigad, al-‘azimi mogviTxrobs saqarTvelos ucnob konfliqtze
trapizonTan,22 romelsac am dros ganagebda konstantine gabra (1126-
1114).23 es cnoba sruliad axalia da mxolod momavali kvleva-Zieba
gviCvenebs, ramdenad Seefereba is sinamdviles.
‘imad ad-din al-isfahanis cnobebi, romlebsac aq ganvixilavT,
XII s-is 30-50-ian wlebze modis. istorikosi exeba ganjis saSinel mi-
wisZvras, romelsac am qalaqze qarTvelTa laSqroba mohyva; miwis-

1985, gv. 88; o. cqitiSvili. sibt ibn al-jauzis cnoba daviT aRmaSeneblis Sesaxeb.
– Tsu Sromebi, t. 118, Tb., 1967, gv. 204-205.
20
Всеобщая история Вардана Великого, gv. 150.
21
C. Cahen. La chronique.., gv. 402.
22
demetre I-mde, ioane batoniSvilis erTi cnobiT (kalmasoba, II, Tb., 1948, gv.
163), romlis wyaroc daudgenelia, trapizonSi pirvelad ilaSqra daviT aRmaSe-
nebelma. v. kopaliani. saqarTvelos urTierToba jvarosnebTan da bizantiasTan.
– Tsu Sromebi, t. 125, Tb., 1968, gv. 111-113; q. CxataraiSvili, daviT aRmaSeneblis
epoqis istoriisaTvis. – macne (iaexis), 1989, 3, gv. 18-19.
23
История Византии, т. 2, М., 1967, gv. 309; A. Bryer. A Byzantine Family: The Gabrades, –
Historical Journal (University of Birmingham), 1970,vol. XII, 2, gv. 164-187.
166 Ziebani

Zvris TariRad dasaxelebulia hijris 533 w.,24 romelic daiwyo 1138


w. 8 seqtembers da dasrulda 1139 w. 27 agvistos. magram, mxiTar go-
Sis ufro sando cnobiT, es miwisZvra moxda 1139 w. 30 seqtembers.25 am
dros arranisa da ganjis mflobeli aTabagi yara-sonyuri26 farsis
gamgeblis boz-abas winaaRmdeg iyo salaSqrod wasuli. yara-sonyur-
ma sZlia boz-abas, farsi selCuk ufliswuls selCuk-Sahs gadasca
da, ‘imad ad-din al-‘isfahanis mixedviT, mxolod ukandabrunebulma
azerbaijanis qalaq burujirdSi Seityo, rom
„qalaqi ganja da misi sanaxebi Caiqca. da rom [ganja] miwisZvram
daangria da daiqca. TiTqosda is miwam gaanadgura. da rom mas
urwmuno abxazebi da qarTvelebi (al-qurj) daesxnen, rom mi-

24
‘imad ad-din al-isfahani/al-bundari gv. 173. amave TariRs asaxelebs sibt
b. al-jauzi (mira’T az-zaman fi Ta’rix al-a‘iÁan, VIII, haÁdarabad, 1952, gv. 16-
69), stefanos orbelianis cnobiT (Histoire de la Siouine par Stéphannos Orbélian. Tr. de
l’Arménien par M. Brosset, St. Pbg., 1986, gv. 411), miwisZvra moxda somxuri eriT 587/15.
II.1138–14.II.1139 w., rac mxars uWers ‘imad ad-dinis cnobas.
25
The Albanian Chronicle of Mxit’ar Goš by C. J. F. Dowsett. – BSOAS, 1958, vol. XXI, pt. 3,
gv. 481-82; l. davlianiZe, mxiTar goSis „albaneTis qronika~. – qw, II, Tb., 1968, gv.
38; З. М. Буниятов. Новые данные о землетрясении в Гяндже 1139 г. – Доклады АН Азербайд-
жанской ССР, т. XXI, 1965, gv. 55-75. amave TariRs uWers mxars kirakos ganZakeci
(Киракос Гандзакеци. История Армении, пер. с древнеармянского, предисловие и коммента-
рии Л. А. Ханларян, М., 1976, gv. 95, 137) da vardani (Всеобщая история Вардана Велико-
го, gv. 151), arab avtorTagan ki – ibn al-asiri (Ibn al-Athir. Al-Kamil fi t-tarikh. vol. XI,
Editeurs Dar Sader, Dar Beyrouth. Beyrouth,1966, gv. 77) da al-husaini (Ахбар ад-даулат. .,
gv. 105), romlebic asaxeleben hijris 534/28.VIII.1139–16.VIII.1140 w. ibn al-jau-
zi (al-mudhiS. baÁruT, 1973, gv. 70) ixseniebs or miwisZvras, rogorc hijris 533,
ise – 534 wlebSi.
26
yara-sonyuri 521/1127 w. dainiSna selCukiani ufliswulebis ToRrulisa da
mas‘udis aTabagad da arranSi gaigzavna (Садр ад-Дин Али ал-Хусайни, gv. 95; З. М.
Буниятов. Государство..., gv. 23). mokle xanSi man didi Zalaufleba moipova da Sem-
deg saSiSi gaxda mas‘udisTvis, romelic 1134 w. daeufla sulTnis taxts. somxur
wyaroebSi misi saxeli gvxvdeba Rara-senTuris an xaranguris formiT (l. dav-
lianiZe. dasax. naSr., gv. 39; mxiTar airivaneci. qronografiuli istoria, Zveli
somxuridan Targmna, Sesavali, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo l. davlianiZe-
tatiSvilma, Tb., 1990, gv. 80), yara-sonyuris mimdevrebs aRniSnavs qarTuli wya-
roebis yarasunRulianni, an yarssuRuliani (vaxuSti. aRwera samefosa saqarTve-
losa. – qarTlis cxovreba, t. IV, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris
mixedviT s. yauxCiSvilis mier, Tb., 1973, gv. 165; e. TayaiSvili. saistorio masala-
ni. – Zveli saqarTvelo. saistorio da saeTnografio sazogadoebis krebuli. II,
e. TayaiSvilis redaqtorobiT. tf., 1913, ganyofileba mesame, gv. 63), romlebic
demetre I-ma 1128 w. daamarcxa dmanisTan.
ramdenime epizodi demetre I-is zeobis xanidan 167

si xalxidan 300-aTasamde ukve gawyda,27 xolo danarCenebs,


vinc Tavi mis cixesa da borcvs ver Seafara, [qarTvelebi] Seeb-
rZolnen (amarru)28 da es imasTan erTad, rom misi [ganjis] ked-
lebi dairRva da saxlebi daingra. da rom ganZebi gaiTxara da
gadamaluli [qoneba] moinaxa [qarTvelTa mier]~.
‘imad ad-din al-isfahani Semdeg mogviTxrobs:
„yara-sonyuri swrafad wavida ganjas. [am droisaTvis] abxazTa
laSqris spasalars (mukaddim) ivane abu l-laisis Zes – alla-
hic daswyevlis mas – miwisZvrisaTvis ubedurebebi (zalazil)29
da gaWirvebisaTvis gaWirvebebi daematebina. man qalaq ganjis
karebi waiRo da [axali] qalaqi aaSena. ganja uwoda da es kare-
bi Seaba, isargebla imiT, rom yara-sonyuri qveyanaSi ar iyo da
tanjva gardmouvlina mas [ganjas]. es moxda 533/1138-39 wels.
da roca movida yara-sonyuri, aRdga rwmenis saxelmwifo, dab-
runda daxmarebisa da simtkicis adaTi, RmerTis erTarsobis
mimdevrebma (ahl aT-Tavhid) sZlies samebis mimdevarT (ahl
aT-Taslis).30 aRorZinda kargi [ram] ukeTurobis waborZikebiT.
SeebrZola maT [qarTvelebs] yarasonyuri, sZlia maT, daamcira
(salamahum) da mosra didZali, daangria axali qalaqi, ganjis
karebi ganjasve daabruna da xelaxla aaSena is, [adre rom iyo],
masze ufro kargad da ufro lamazad~.31
rogorc vxedavT, ‘imad ad-din al-isfahani miwisZvriT dangreul
ganjaze qarTvelTa laSqrobis mZime suraTs gvixatavs. am laSqrobis
Sesaxeb mogviTxroben agreTve mxiTar goSi32 da kirakos ganZakecic.
33
amasTan, arabi istorikosisa da mxiTar goSis cnobebi bevr rameSi
emTxveva erTmaneTs.

27
ibn al-asiri (gv. 77) da sibt b. al-jauzi (gv. 169) daRupulTa ricxvs 230 aTa-
siT sazRvraven. am adgilis Turqul TargmanSi saqme isea warmodgenili, rom es
xalxi, TiTqosda, qarTvelebma gaJlites (Iraq ve Horasan, gv. 174).
28
zmna amarras am mniSvnelobis Sesaxeb ix. E. W. Lane. An Arabic-English Lexicon, Book
I, pt. 7. London, 1885 (reprinti, New York, 1956), gv. 2700.
29
arab. zalzala-s/miwisZvra (mr. zalazil) erT-erTi mniSvnelobaa „ubedure-
bebi~. P. Steingass. Arabic-English Dictionary. New Dehli, 1985, gv. 461.
30
e.i. muslimebma sZlies qristianebs. ‘imad ad-din al-isfahani/al-bundari, gv.
173.
31
‘imad ad-din al-isfahani/al-bundari, gv. 173; Киракос Гандзакеци, gv. 95, 137.
32
l. davlianiZe. dasax. naSr., gv. 38-39.
33
Киракос Гандзакеци, gv. 95, 137.
168 Ziebani

‘imad ad-din al-isfahanis cnobaSi sayuradReboa miTiTeba imis


Taobaze, rom qarTvelTa laSqris sardali iyo ivane abu l-laisis Ze,
romelic, jer kidev m. hutsmam, savsebiT marTebulad, gaaigiva ivane
abuleTis ZesTan.34
ivane abuleTis Ze daviT aRmaSeneblis da demetre I-is drois sa-
xelmwifo moRvawea, romlis saxelTanac dakavSirebulia qarTvelTa
araerTi samxedro warmateba. vardanis mixedviT, demetre I-is winaaR-
mdeg SeTqmulebisaTvis is sikvdiliT dausjiaT 1132 w.,35 magram, amave
dros, cnobilia isic, rom laSa giorgisdroindeli mematiane da sa-
muel aneci ivane abuleTis Zis sikvdiliT dasjis TariRad asaxele-
ben 1145 wels,36 rac, vfiqrobT, ufro Seefereba sinamdviles. yovel
SemTxvevaSi, ‘imad ad-din al-isfahanis mixedviT, ivane abuleTis Ze
cocxalia 1139 w. da asevea mxiTar goSis cnobiTac. 37

34
Recueil de textes, gv. 190; ix. agreTve: h. margariani. ramdenime epizodi XII sau-
kunis meore meoTxedis saqarTvelos istoriidan. – Tsu Sromebi, t. 165, Tb., 1975,
gv. 83; abó l-laÁs arabuli saxelia – ‫ ﺍﺑﻮ ﺍﻟﻠﻴﺚ‬da sityvasityviT lomis mamas niSnavs.
arabuli “‫ ” ﺙ‬zepir metyvelebaSi xSirad gvaZlevs „T~-s. amis gamo abu l-laÁs
qarTulSi Semovida da damkvidrda abuleTis formiT. saerTod, kaxeTis didgva-
roan feodalTa abuleTisZeTa sagvareulos fuZemdeblad iTvleba is abuleTi,
romelic cxovrobda XII s-is I naxevarSi (n. SoSiaSvili. abuleTi; abuleTis Zeni.
– qse, t. I, Tb., 1975, gv. 45). Cven gvaqvs XII s-is arabi istorikosis ibn al-azrak
al-farikis erTi cnoba, romelic saSualebas iZleva, sul mcire, erTi sauku-
niT mainc `davaZveloT~ am sagvareulos asaki. al-fariki ixseniebs erT qarTvel
didebuls, romelic, ara ugvianes 1010 wlisa, maifarikinSi (diar-baqri) gaeqca
qarTvelTa maliqs (mTavari, erisTavi), romelsac erqva ibn abu-l-laisi, e.i. abu-
leTis Ze (Tarikh al-Fariqi by Ibn al-Azraq al-Fariqi. Ed. by B.A.L. Awad. Cairo, 1959, gv. 96) (
ix. Cveni statia amave krebulSi: abuleTisZeTa sagvareulos Sesaxeb, gv. 103-111).]
35
Всеобщая история Вардана Великого, gv. 151.
36
qarTlis cxovreba, t. I, teqsti dadgenilia yvela ZiriTadi xelnaweris mi-
xedviT. s. yauxCiSvilis mier, Tb., 1955, gv. 367 (`demetre abuleTis Zesa ivanes
Tavi mohkveTa... meoce weliwadsa mefobisa misisa~). samuel anecis mixedviT, de-
metrem ivane mokla somxuri eriT 594/1145-1146 w. imave wels `amirapet~ jolis
auRia tavuSi da ganudevnia iqidan abas mefe (samuel aneci. krebuli istoriuli
nawarmoebebidan. vaRarSapeti, 1893 (somx. enaze), gv. 133; damowmebulia margari-
anis mixedviT: А. Г. Маргарян. К истории и хронологии внутриклассовой борьбы Грузии
и Cеверной Армении в 30-50-х гг. XII в. – Сб. Кавказ и Византия, вып. I, Ереван, 1979, gv.
62); mxiTar goSi adasturebs, rom amira Cavlim tavuSi aiRo 1144/45 w. (The Albanian
Chronicle, gv. 483). 1145 w. ivane abuleTis Zis sikvdiliT dasjis TariRad miRebuli
aqvs g. nadiraZes da h. margarians. g. nadiraZe. nikoloz urbneli – saqarTvelos
istoriis mkvlevari. Tb., 1973, gv. 64; А. Г. Маргарян. К истории.., gv. 62.
37
mxiTar goSi wers, rom ganjaze laSqrobisas qarTvelTa mxedarTmTavari iyo
ivane (The Albanian Chonicle, gv. 482). douseti ar iZleva mis identifikacias. l. dav-
ramdenime epizodi demetre I-is zeobis xanidan 169

qarTvelTa 1139 wlis laSqroba miwisZvriT dangreul ganjaze,


vfiqrobT, ver daikavebs sapatio adgils demetre I-is samxedro war-
matebaTa aqtivSi.38 uaryofiTia mis mimarT ara marto muslimi ‘imad
ad-din al-isfahanis, aramed qristiani, Tundac monofiziti, mxiTar
goSis damokidebulebac. ganjis darbevas erTi SesaZlebeli Sedegi
SeiZleboda hqonoda da hqonda kidevac: muslimTa ukiduresi gaRi-
zianeba da maTi Zalebis konsolidacia. yara-sonyuri swrafad dab-
runda ganjaSi, sadac nangrevebSi daiRupa misi ori vaJi,39 aRadgina
qalaqi da daiwyo saomari moqmedebebi qarTvelebTan.
‘imad ad-din al-isfahani miuTiTebs, rom yara-sonyurma gaimar-
jva qarTvelebze, rasac adasturebs mxiTar goSic. 40 magram cdeba
arabi istorikosi, roca wers, rom aTabagma daangria axali ganja (ro-
melic saerTod ar aSenebula) da ukan daabruna misi karebi. rogorc
cnobilia, es karebi dRemde inaxeba gelaTis monasterSi.41
demetresa da yara-sonyuris konfrontacia didxans ar gagrZe-
lebula. es ukanaskneli moulodnelad gardaicvala 1140 w. agvisto-
dan 1141 w. Tebervlamde ardebilSi.42 momdevno aTabagis Cavli janda-
ris (gard. 1146 w. Semodgomaze) dros, arranis selCukebsa da saqar-
Tvelos Soris Setakebebze ‘imad ad-din al-isfahani arafers wers.
cota mogvianebiT ki, is aRniSnavs, rom 541 w. zu l-ka‘das TveSi/4.

lianiZe marTebulad aigivebs mas ivane abuleTis ZesTan (l. davlianiZe. dasax.
naSr., gv. 28), magram, amave dros, is ukritikod iRebs vardanis cnobas 1132 w. iva-
ne abuleTisZis sikvdiliT dasjis Taobaze (iqve, gv. 31) z. buniatovis mixedviT,
mxiTar goSTan dasaxelebuli ivane aris ivane mxargrZeli (!). З. М. Буниятов. Госу-
дарство..., gv. 192.
38
am sakiTxze gansxvavebuli Tvalsazrisi aqvs j. stefnaZes (demetre pirveli,
Tb., 1990, gv. 42-43).
39
Ibn al-Athir, gv. 77.
40
mxiTar goSi mogviTxrobs, rom yara-sonyurs orjer daulaSqravs saqarTve-
lo (The Albanian Chronicle.., gv. 483).
41
karebze amokveTili qarTuli warwera iuwyeba, rom is Camotanilia demetres
mefobis me-13, e.i. 1138 wels (M. Brosset. Rapports sur un voyage archéo1ologique dans la
Géorgie et dans l’Arménie exécuté en 1847-1848, 3e et dernière livraison, St.- Pét., 1851, gv. 40-
41). ganjis am karebze aris agreTve 8-striqoniani arabuli warwera, romlis mi-
xedviTac is gaukeTebia mWedel ibrahim b. ‘usman b. ‘anqavaihs, Sadadiani Savir b.
fadlis brZanebiT. Х. В. Френ. Железные (ганджийские) ворота. – Известия Азербайд-
жанской археологической комиссии, вып. II, Баку, 1926, gv. 39-48.
42
‘imad ad-din al-isfahanis cnobiT, yara-sonyuri mokvda hijris 535/17.
VIII.1140–5.VIII.1141 w. (gv. 173), mxiTar goSis mixedviT ki – somxuri eriT 589/15.
XI–1140-13.XI.1147 w. (The Albanian Chronicle.., gv. 483).
170 Ziebani

IV – 3.V.1147 w. mokles arranisa da azerbaijanis Semdegi gamgebeli


faxr ad-din ‘abd ar-rahman tuRan-iureqi,43 romelic am dros apireb-
da elaSqra qarTvelebze.44
dasasrul, SevCerdebiT ‘imad ad-din al-isfahanis kidev erT cno-
baze, romelSic Cans selCukiani sulaiman-Sahis meuRle qarTvelTa
mefis asuli, abxazi qalbatoni.
sulaiman-Sahi, muhammad b. maliq-Sahis vaJi, mas‘udis gardacva-
lebis (1152 w.) Semdeg aqtiurad Caeba sasulTno taxtisaTvis brZo-
laSi da daupirispirda axal sulTan muhammad b. mahmuds (1154-1159).
548/29.II.1153–17.III.1154 w. xvarazm-Sah ‘ala ad-din asTizis (1127-1156)
Zmebis – inal-Teginis, iusufisa da sxva Turqi amirebis mxardaWeriT
is jibalSi SeiWra, xelT igdo hamadani da daikava sulTnis taxti,
magram man male gauTavebeli sma daiwyo, raSic mxari auba misma vezir-
mac. Tavmobezrebulma Turqma amirebma ganizraxes daepatimrebinaT
veziri da inal-Tenigi, romelic sulaimanis colisZma iyo. am dros,
rogorc wers ‘imad ad-dini, is ukve
`daqorwinda Tavisi Zmis colze, qarTvelTa mefis asulze
(binT maliq al-qurj), Sevida masTan da dResaswaulobda qor-
winebas da mxiarulobda~.
mosalodneli safrTxis Sesaxeb sulaimans pirvelma colma, xva-
razm-Sahis asulma, qorwinebis Rames acnoba. SeSinebulma sulaiman-
Sahma dauyovnebliv miatova abxazi qalbatoni (xaTun al-abxaziÁa) da
RamiTve, xvarazmel colTan da inal-TeginTan erTad, saswrafod da-
tova hamadani.45
vin aris sulaiman-Sahis Zma, romlis colic – qarTvelTa mefis
asuli man iTxova? ueWvelia, 1152 w. gardacvlili mas‘udi. imdroin-
del islamur samyaroSi gavrcelebuli praqtikiT, sulaimanma, Tavisi
Zalauflebis ganmtkicebis mizniT, iqorwina Zmis qvrivze. es ukanas-
kneli – qarTvelTa mefis asuli, abxazi qalbatoni ki SeiZleba iyos
mxolod demetre I-is qaliSvili rusudani. mxiTar goSi iuwyeba, rom

43
tuRan-iureqi iyo sulTan mas‘udis (1134–1152) hajibi, man didi gavlena moi-
pova saxelmwifoSi da bolos, msxverpli gaxda sulTnis mier mowyobili SeTqmu-
lebisa, romelSic monawileobda yofili veziri xass-beq falang-ari. Садр ад-Дин
Али ал-Хусайни, gv.109; З. М. Буниятов. Государство..., gv. 36.
44
‘imad ad-din al-isfahani/al-bundari, gv. 197. tuRan-iureqis survilis Sesa-
xeb, daelaSqra saqarTvelo, mogviTxroben sxva istorikosebic. l. davlianiZe.
dasax. naSr., gv. 42; Садр ад-дин Али ал-Хусайни, gv. 109.
45
‘imad ad-din al-isfahani/al-bundari, gv. 212-213.
ramdenime epizodi demetre I-is zeobis xanidan 171

1147-48 wlisaTvis rusudani ukve mas‘udis coli iyo.46 mxiTar goSis


es cnoba arcTu didi xnis winaT Semovida qarTul istoriografiaSi,
mis gauTvaliswineblad ki Tamaris meore istorikosis miTiTeba imis
Taobaze, rom rusudani iyo sZal-yofili didTa sulTanTa Samirame-
Ti da dedofali yovlisa xuarasnelTa uflebisa,47 safuZvels aZlev-
da qarTvel mkvlevrebs, rom mis qmrad (mas‘udis garda) egulisxmaT
sxva selCuki sultnebic: sulaiman-Sahi48 da arslan-Sahi (1161-1171).49
‘imad ad-din al-isfahanis cnoba saSualebas gvaZlevs, sabolood
gavarkvioT es sakiTxi. rusudani, demetre I-is asuli, iyo ori sel-
Cuki sulTnis – mas‘udisa da sulaiman-Sahis coli. misi ukanaskneli
qorwineba xanmokle aRmoCnda. sulaiman-Sahi iZulebuli gaxda dae-
tovebina rusudani. mogvianebiT, 1160 wels is kvlav daeufla selCu-
kianTa sasultno taxts, magram iyo Tu ara am dros masTan rusudani?
am kiTxvaze arc ‘imad ad-din al-isfahani da arc CvenTvis cnobili
sxva mematianeebi arafers amboben.

46
The Albanian Chronicle, gv. 485, da ara 1147-48 wlis Semdeg, rogorc amas fiqro-
ben mxiTar goSis Txzulebis qarTuli Targmanidan gamomdinare. l. davlianiZe.
dasax. naSr., gv. 30; j. stefnaZe. Tamaris mamida rusudani. – Jurn. mnaTobi, 1987,
7, gv. 155-161; misive, demetre pirveli, gv. 24.
47
qarTlis cxovreba, t. II, teqsti. dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mi-
xedviT s. yauxCiSvilis mier, Tb., 1959, gv. 115.
48
Жизнь царицы цариц Тамар. Перевод и введение В. Л. Дундуа. Исследование и примече-
ния М. М. Бердзнишвили, Тб., 1985, gv. 19-20, 53, Sen. 3.
49
s.kakabaZe. rusTaveli da misi `vefxistyaosani”, Tb., 1966, gv.107. rusudanis
SesaZlebel qmarTa Soris asaxelebdnen, agreTve, sulTan sanjars da kievis mTa-
vars iziaslavs. s. kakabaZe. rusTaveli rusTaveli, gv. 107; C. Т. Еремян. Юрий Бого-
любский по армянским и грузинским источникам. – Научные труды Ереванского гос. универ-
ситета, 1946, XXIII, gv. 400.
172 Ziebani

A FEW EPISODES FROM THE PERIOD OF DEMETRE I’S


REIGN IN ARABIC HISTORICAL SOURCES

Georgian historical sources are laconic about the reign of King Demetre I (1125-
1156). Hence interest attaches to the evidence on Georgia in the reign of Demetre I
preserved in the works of medieval Arab authors. Of these authors, the present paper
presents the evidence of two Arab historians: Muhammad b. ‘Ali b. Muhammad Abu
‘Abd Allah al-Tanukhi al-‘Azimi (d. 556/1161) and Abu ‘Abd Allah Muhammad b.
Muhammad ‘Imad al-Din al-Isfahani (d. 1201). The latter’s work Nusrat al-fatra is
available through the abridged version of this work compiled in 623/1226 by al-Fath
b. ‘Ali b. Muhammad Kiwam al-Din al-Isfahani al-Bundari (d.1245), entitled Zubdat
al-Nusra wa nukhbat al-‘usra. Special attention is given to the 1138 campaign of
the Georgians against Ganja and to the wedding of the Sultan Sulayman-Shah to the
widow of his bother al-Mas‘ud, daughter of Demetre I, narrated by ‘Imad al-Din al-
Isfahani.
saqarTvelo da mosulis zengianTa saaTabago
(XII s-is 60-iani wlebis damdegi)*

1161 wlis 4 agvistos giorgi III-m (1156-1184) anisTan brwyin-


vale gamarjveba moipova muslimTa koaliciaze – Sah-armen
suqman II-isa (1128-1185) da misi mokavSireebis (arzanisa da
biTlisis amira faxr ad-din davlaT Sahi, yarsis da surmaris
mflobeli da sxv.) samxedro Zalebze. brZolis velidan ote-
bul Sah-armens mxolod 400 mebrZoli axlda Tan. nawili misi
mxedrobisa daiRupa, nawilic tyved Cavarda. tyveTa raode-
nobaze sxvadasxva monacemia: 2-3 aTasi (grigol xucesi), 9 aTa-
si (ibn al-azrak al-fariki) an 41 aTasi (vardani). daatyveves
6 spasalari da 7 didi amira, didebulebi suqmanis saxlidan,
maT Soris, badr ad-dini – Sah-armenis colisZma da isbaqirdis
(igive isfairdi, md. bohtanis Crdilo Senakadze) mflobeli
haldri kirk-tuRi. samxedro marcxis1 Semdeg amoqmedda sa-
qarTvelos mezobeli muslimuri saxelmwifoebis diplomatia,
romelic qarTvelTa mier datyvevebul muslimTa ganTavisuf-
lebas isaxavda miznad. gansakuTrebiT aqtiurobdnen xlaTis
dedofali, suqman II-is meuRle da mosulis zengianTa saaTaba-
gos veziri al-javvad al-isfahani, igive abu ja‘far muhammad
b. ‘ali jamal ad-din al-isfahani.
mosulis (mavsilis) zengianTa saaTabagos fuZemdebelia ‘imad ad-
din b. ak-sonkur zengi (zengi), romelic 1127 wels erayis selCukTa
sulTanma mahmud II b. muhammadma (1118-1131) CrdiloeTi mesopotami-
is strategiulad umniSvnelovanesi qalaqis – mosulis, gamgeblad
da Tavisi Svilebis aTabagad daniSna. zengi formalurad rCeboda

* pirvelad daibeWda 1997 w. – qarTuli diplomatia. weliwdeuli, IV, Tb., 99-107.


winamdebare gamocemaSi Setanilia cvlilebebi.
1
am brZolis Taobaze didi literatura arsebobs. dawvrilebiT mis Sesaxeb ix.
g. jafariZe. saqarTvelo da maxlobeli aRmosavleTis islamuri samyaro XII–XIII
s-is pirvel mesamedSi. Tb., 1995, gv. 102-105.
174 Ziebani

selCuki sulTnis samsaxurSi, magram, faqtobrivad, damoukideblad


moqmedebda. man Tavis Zalauflebas dauqvemdebara CrdiloeTi me-
sopotamiisa (al-jazira) da siriis (himsi da bika‘as dablobi) nawili.
misi saxelmwifo (saaTabago) samxreT-aRmosavleTiT esazRvreboda
abasiani xalifebis miwebs da aRwevda TiqriTs da Sahrazurs, Crdi-
lo-aRmosavleTiT – haqaris qurTebis cixeebs, Crdilo-dasavleTiT
– daniSmendianebis saamiros da diar-baqrisa da hisn-qaifas arTuki-
anTa samflobeloebs.
‘imad ad-din zengi warmatebiT ebrZoda jvarosnebs da 1144 w. wa-
arTva maT q. edesa (ruha). warmatebuli iyo misi saSinao politikac.
man ganamtkica administraciuli aparati, xels uwyobda miwaTmoqme-
debisa da vaWrobis ganviTarebas. 1146 wels ‘imad ad-din zengi mokles
da saaTabago misma vaJebma gainawiles. mosuli saif ad-din Razis, xo-
lo siria – nur ad-dins xvda wilad. 1149 wels saif ad-din Razi gar-
daicvala da mosuls daepatrona misi Zma kutb ad-din mavdudi.
kutb ad-din mavdudi, romelsac axasiaTeben rogorc samarTli-
ansa da mowyale xelmwifes, garkveul rols asrulebda maxlobeli
aRmosavleTis politikur cxovrebaSi. 551/1156 w., erayis selCukTa
sulTnis muhammad II-is (1153-1159) TxovniT, man daapatimrebina sul-
Tnis taxtis maZiebeli selCuki ufliswuli sulaiman-Sahi da mosu-
lis cixeSi gamoketa is; aseve, sulTan muhammadis TxovniT, 1157 wels
monawileobda baRdadis alyaSi, romelic abasianTa saxalifoze sel-
CukTa gavlenis aRdgenas isaxavda miznad.
1159 w., muhammadis gardacvalebis Semdeg, kutb ad-dinma sapatim-
rodan gaaTavisufla sulaiman-Sahi da xeli Seuwyo mis gasultnebas
im pirobiT, rom misi aTabagi gaxdeboda, magram uniaTo da loTma su-
laiman-Sahma imedi ar gaumarTla. 1161 w. is mokles da sulTnis taxti
azerbaijanisa da arranis mZlavri aTabagis Sams ad-din eldiguzis
proteJem arslan-Sahma daikava. kutb ad-din mavdudi erTguli mo-
kavSire iyo nur ad-din zengisa2, romelmac daimorCila mTeli siria

2
zengianTa istoriisa da kutb ad-din mavdudis moRvaweobis Sesaxeb ix. Ibn al-
Athir. Al-Kamil fi t-tarikh. vol. XI, Editeurs Dar Sader, Dar Beyrouth. Beyrouth, 1966, gv. 205, 214,
224, 255, 264, 306, 331 (Semdeg: Ibn al-Athir); Ibn Khallikan’s Biographical Dictionary. Trans-
lated from the Arabic by Mac Guickin de Slane. vol. III, Beirut, gv. 458-459; sa‘id ad-divahji.
Ta’rix al-mavsil (mosulis istoria), al-mavsil, 1982, gv. 288-292 (arabul enaze);
А. Мюллер. История ислама, т. III, СПб, 1896, gv. 141-142, 154-158; К. Э. Босворт. Мусуль-
манские династии, М., 1973, gv.169-170; З. М. Буниятов. Государство атабеков Азербайд-
жана, Баку, 1978, gv. 40, 51, 63, 67; А. Семенова. Из истории средневековой Сирии. Сель-
saqarTvelo da mosulis zengianTa saaTabago 175

da warmatebiT ebrZoda jvarosnebs. mosulis laSqari did rols Ta-


maSobda nur ad-dinis kampaniebSi. Tavisi zeobis miwuruls mosulis
gamgebeli iZulebuli gaxda eRiarebina aTabag Sams ad-din eldigu-
zis marionetis, sulTan arslan-Sahis uzenaesoba, magram mas (Crdi-
loeTi mesopotamiis sxva muslimi gamgeblebisgan gansxvavebiT),
arasdros miuRia monawileoba saqarTvelos winaaRmdeg im koalici-
ur laSqrobebSi, romlebsac XII saukunis 60-ian wlebSi suqman II da
eldiguzi awyobdnen.

kutb ad-dinis karze, didi xnis manZilze, umniSvnelovanes fi-
guras warmoadgenda mosulis zemoxsenebuli veziri jamal ad-din
al-isfahani. misi papa sulTan maliq-Sahis (1072–1092) samsaxurSi iyo,
xolo Tavad mahmud II-is karze dawinaurda. aq is dauaxlovda ‘imad
ad-din zengis. ganaTlebuli, eleganturi da kargad mosaubre jamal
ad-dini zengis uaxloesi megobari gaxda da roca zengi mosulis aTa-
bagad dainiSna, man jamal ad-dins samarTavad nisibini da ar-rahba
uboZa, xolo Semdeg Tavisi samflobelos zedamxedvelad (muSrif)
daniSna da mas ganusazRvreli uflebebi misca.
zengis sikvdilis Semdeg jamal ad-dini saif ad-din Razis veziri
gaxda da spasalar zain ad-din ‘alisTan erTad warmarTavda saxel-
mwifo saqmeebs. kutb ad-din mavdudis dros is 16 weliwads rCeboda
veziris Tanamdebobaze da udidesi gavleniT sargeblobda. Semdeg
kutb ad-dinma ver aitana misi gaZliereba, 1163 wels Serisxa is da da-
atusaRa. 1164 wels jamal ad-dini sapatimroSi gardaicvala. is mo-
sulSi dakrZales, erTi wlis Sedeg ki didi pativiT gadaasvenes jer
meqaSi, xolo mere medinaSi miabares miwas. jamal ad-din al-isfaha-
nim, romelmac didZali qoneba daagrova, mosulsa da mis farglebs
gareT, meqasa da medinaSic ki gaiTqva saxeli Tavisi qvelmoqmedebiT.

джукский период. М., 1990, gv. 15-18; Ph. Hitti. History of the Arabs. London and Basingstoke,
1979, gv. 644-645; H. A. Gibb. Zengi and the Fall of Edessa. The Career of Nur ad-Din. – A His-
tory of Crusades. Kenneth M. Setton General Editor, vol. I. The First Hundred Years. Ed. by M.W.
Baldwin. The University of Wisconsin Press. Madison, Milwaukee and London, 1969, gv. 449-462,
513-527; K. V. Zettenstéern. Zengi. ‘Imad al-Din”, –E11, vol. IV, Leiden, 1936, gv. 417; N. Eliséeff.
Nur ad-Din, un grand prince musulman de Syrie au temps de croisades (511-569H/1118-1174), vol.
I-III, Damas, 1967; misive. Mawdud b. ‘Imad al-Din Zanki Kutb al-Din. – EI2, vol. VI, gv. 870;
C. E. Bosworth. The Political and Dynastic History of the Iranian World (A.D. 1000–1217). – The
Cambridge History of Iran. 5. The Saljuq and Mongol Periods. Ed. by J. A. Boyle, Cambridge, 1968,
gv.169, 178.
176 Ziebani

mosulis vezirs sapatio saxelad ewoda al-javvad, rac guluxvs niS-


navs da mas araerTma poetma Seasxa xotba.3
jamal ad-dinis saqvelmoqmedo saqmianoba ar Semoifargleboda
mxolod islamuri samyaroTi. is qristianTa qveSevrdom muslimeb-
zec zrunavda. saqarTvelos saqmeebSi gacnobierebuli arabi isto-
rikosi ibn al-azrak al-fariki4 (gard. 1181 wlis Semdeg), romelmac
1164 wels sagangebod aRniSna mosulis veziris gardacvaleba, wers,
rom man SesTavaza afxazTa mefes (igulisxmeba demetre I) TbilisSi
muslimTaTvis, sneulTaTvis da uilajoebisTvis (bi-rasm al-musli-
min va l-marada va l-du‘afa’) aeSenebina saavadmyofo (bimarisTan),5
magram mefem upasuxa, rom mas sakuTari saxsrebiT (mal) aaSenebda.6
jamal ad-dinis qvelmoqmedebaSi didi adgili eWira datyvevebul
muslimTa daxsna-gaTavisuflebas. ibn al-asiris (gard. 1233 w.) cno-
biT, is mxolod siriaSi (jvarosanTagan) yovelwliurad yidulobda
da (aTavisuflebda) 10-aTasi dinaris Rirebulebis muslim tyves – es
garda im tyveebisa, romelTac is qarTvelebisgan yidulobda.7
1161 wlis 4 agvistos anisTan qarTvelTa mier datyvevebul mus-
lim meomarTa gamoxsnac jamal ad-din al-isfahanis sazrunavi gaxda.
saqarTvelos samefo karTan adreuli kontaqtebi, am mxriv, mas warma-
tebis imeds aZlevda. tyveTa gasaTavisufleblad jamal ad-dinis Za-
lisxmevaze cnobebi Semogvinaxes arabulma da siriulma naratiulma
wyaroebma.
ibn al-azrak al-fariki iuwyeba, rom jamal ad-dinma elCi gaug-
zavna afxazTa mefes (giorgi III-s) da mis winaSe zemoxsenebuli hal-
dri kirk-tuRis ganTavisuflebis Taobaze iSuamdgomla. mefem ve-

3
jamal ad-din al-isfahanis cxovrebis Sesaxeb ix. Ibn Khallikan’s Biographical Dic-
tionary, vol. III, 295-299; Al-Djawad al-Isfahani, Abu Dja‘far Muhammad b. ‘Ali. – EI2, vol. II,
gv. 489.
4
al-farikis Sesaxeb ix. e. sixaruliZe. al-fariki saqarTveloSi. – sZ, II, Tb.,
1985, gv. 83-85.
5
ibn al-azrak al-fariki, Ta’rix al-maiafarikin (didi britaneTis muzeumis
vrceli nusxa, OR. 5803), 185; V. Minorsky. Studies in Caucasian History, London, 1953, 91,
Sen. 4; r. kiknaZe. XI–XII saukuneTa Tbilisis istoriidan. – iv. javaxiSvilis sax.
istoriis institutis Sromebi, t. V, nakv. I, Tb., 1960, gv.126.
6
am pasuxis Semdeg mefe male dasneulda da gardaicvala (ibn al-azrak al-fa-
riki, Ta’rix al-maiafarikin, gv.185). moaswro Tu ara man bimarisTanis aSeneba,
ucnobia.
7
Ibn al-Athir, XI, gv. 309; jafariZe, saqarTvelo da maxlobeli aRmosavleTis is-
lamuri samyaro, gv.105, Sen. 68.
saqarTvelo da mosulis zengianTa saaTabago 177

ziris Suamdgomloba daakmayofila da gaaTavisufla is. amis garda,


jamal ad-dinma gadaixada 1000 dinari, raTa gamoesyida sxva muslimi
tyveebic, kerZod, hijazeli arabebi, romelTac ar gaaCndaT fuli da
ar hyavdaT patroni da ojaxi.8
tyveebis dasaxsnelad jamal ad-dins sagangebo elCoba gaugzavnia
saqarTveloSi. amis Sesaxeb sayuradRebo informacias gvawvdis siriu-
li qristianuli literaturis SesaniSnavi warmomadgeneli abu l-fa-
raj iuhanna gregorius bar hebreusi, igive ibn al-‘ibri (1226-1286).
bar hebreusi, romelic melitenaSi daibada eqimis ojaxSi, 20 wli-
sa ukve iakobitTa episkoposi iyo, xolo 38 wlisa, 1264 wels – aRmo-
savleTis mafriani (mis Sesaxeb ix. qvemoT) gaxda. mas rezidencia hqon-
da nineviaSi, mosulis garSemo raionSi, magram bevrs mogzaurobda
da xSirad imyofeboda q. maraRaSi, sadac 1259 wels ilxan hulagus
brZanebiT gaixsna didi observatoria, romlis did biblioTekaSi
ecnoboda iSviaT xelnawerebs. bar hebreusi amave qalaqSi gardaicva-
la. garda sasuliero sferoSi moRvaweobisa, is iyo mravalmxrivi,
enciklopediuri codnis mecnieri da datova mravali naSromi,9 ro-
melaTgan yvelaze cnobilia misi istoriuli Txzulebebi. bar he-
breusis `qronika~, Sedgeba ori nawilisgan. pirvelia saero istoria,
romlis siriuli teqsti 1890 wels parizSi gamosca p. bejanma.10 misi
inglisuri Targmani 1932 wels gamoaqveyna e. bajma,11 xolo meore –
`saeklesio istoria~, romelic 1877 wels laTinuri TargmaniT 3 to-
mad gamosces j. abelom da T. lamim.12 swored am TxzulebebSia dacu-
li cnobebi mosulis veziris mier saqarTveloSi gagzavnili elCobis

8
History of Damascus 363-555 AH by Ibn al-Qalanisi, Ed. with Extracts from other Histories and
Summary of Contents by A.F.Amedroz. Catholic Press of Beirut, 1908, gv. 361; Minorsky. Studies,
gv. 91.
9
bar hebreusis cxovrebis da maTi Sromebis mokle daxasiaTebis Sesaxeb ix. A.
S. Atiya. A History of Eastern Christianity, London,1968, 201-208; Р. Гусейнов. Сирийские ис-
точники ХII-ХIII вв. об Азербайджане, Баку, 1960, gv.54-62;
10
Barhebraei Gregorii Chronicon syriacum, Ed. Bedjan. Parisiis, 1890.
11
The Chronography of Gregory Abū’l Faraj, the Son of Aaron, the Hebrew Physician Commonly
Known as Bar Hebraeus. Translated from the Syriac by E.A.Wallis Budge. vol. I, English Transla-
tion, Oxford University Press. London, 1932, gv. 286-287.
12
Gregorii Barhebræi, Chronicon ecclesiasticum. t. I-III, Ed. J. B. Abbeloos et Th. J. Lamy, Lova-
nii, 1872-1877. am elCobis Sesaxeb informacia bar hebreusis mixedviT damowmebu-
li aqvs sxvadasxva avtors: Minorsky, Studies, gv. 91; i. tabaRua. saqarTvelo evropis
arqivebsa da wignTsacavebSi, t. III, Tb., 1987, gv. 25 ; jafariZe. saqarTvelo da max-
lobeli aRmosavleTis islamuri samyaro, gv.105, Sen. 69.
178 Ziebani

Sesaxeb,13 romlebic ZiriTad nawilSi erTmaneTs imeoreben da avseben


kidec. saero istoria bar hebreusma Targmna arabuladac,14 magram
TargmanSi CvenTvis saintereso informacia ar Sesula.
bar hebreusi wers, rom 1161 wels iberielTa mefem giorgim Tur-
qebs waarTva didi qalaqi anisi, xelT igdo didZali nadavli da mra-
vali arabi (taiaie) tyve. amira jamal ad-dinma, mosulSi yvelaze mow-
yale adamianma, romlis wyalobac iyo uxvi, tyveebis gamosasyidad
giorgisTan elCad mafriani ignatiusi gagzavna.
ignatiusi, erobaSi laz‘ar hasanis Ze, malatiis maxloblad mde-
bare jubasidan iyo. man sasuliero ganaTleba miiRo malatiaSi da
Semdeg berad aRikveca jubasSi, wm. sergis monasterSi. 1142 wlis oq-
tomberSi laz‘arma daikava aRmosavleTis mafrianis Tanamdeboba ia-
kobitTa (siriul) eklesiaSi da amieridan ewoda ignatius laz‘ar II.
is gardaicvala 1164 wlis 14 ivniss.15
im dros mravali iakobiti cxovrobda palestinaSi, antioqiasa da
edesas Soris mdebare teritoriaze, da TviT mosulSic. 16 aRmosavle-
Tis mafrianis Tanamdeboba, romelic ignatius laz‘ar II-s ekava, iako-
bitTa eklesiaSi patriarqis Semdeg meore iyo Tavisi mniSvnelobiT.17
is iyo patriarqis moadgile saeklesio sakiTxebSi tigrosis aRmosav-
leTiT mdebare miwebze, CrdiloeT mesopotamiaSi, iransa da mis iqiT
mdebare qveynebSi. aRmosavleTis mafrians ufleba hqonda, daeniSna da
gadaeyenebina episkoposebi da, saerTod, damoukideblad asrulebda
mRvdelmTavris funqciebs misi iurisdiqciis qveS myof qveynebSi.18 am
maRali saeklesio Tanamdebobis piris meSveobiT jamal ad-din al-is-
fahani imedovnebda giorgi III-is dayoliebas da ar Semcdara.
ignatius laz‘ari marto ar iyo. mas Tan axlda ori episkoposi da
ramdenime arabi. am ambiT gaocebuli qarTvelTa mefe Tavad gaemar-

13
The Chronography of Gregory Abū’l Faraj, 286-287; Gregorii Barhebræi. Chronicon eccle-
siasticum, t. III, 354-356.
14
Ta’rix muxTasar ad-duval li-l-‘alama RriRurius al-malati al-ma‘ruf
bi- ibn al-‘ibri, ba¡ruT, 1415/1994.
15
Ignatius Ephrem I Barsoum, Patriarch of Antioch and all the East (1887–1957). History of
Syriac Sciences and Literature, Aleppo, 1987, gv. 380.
16
J. Prawer. Social Classes in the Crusader States: The “Minorities.” – A History of Crusades.
Kenneth M. Setton General Editor. vol. V. The Impact of the Crusades on the Near East. Ed. by N.P.
Zacour, H. W. Hazard. The University of Wisconsin Press, 1985, gv. 77.
17
Atiya. A History, 1968, gv. 220.
18
Ignatius Ephrem I Barsoum, History, gv. 502; Atiya. A History, gv. 220.
saqarTvelo da mosulis zengianTa saaTabago 179

Ta mafrianis da misi Tanamgzavrebis Sesaxvedrad, isini „pativiT mii-


Ro da gamouyo bina sacxovreblad, eklesia RvTismsaxurebisTvis da
zeimisTvis, radganac isini saqarTveloSi Camovidnen uflis movli-
nebis wina dRiT~.19 bar hebreusis Tanaxmad, es moxda berZnebis, anu se-
levkianTa eris 1472 wels,20 romelic diwyo 1161 wlis 1 oqtombers.21
`uflis movlinebis wina dRe~ – winadRea naTlisRebisa, romelic iwye-
ba 6 ianvars. amgvarad, irkveva, rom jamal ad-din al-isfahanis mier ga-
mogzavnili elCebi saqarTveloSi mosulan 1162 wlis 5 ianvars.22
bar hebreusi aRniSnavs, rom mefem daakmayofila ignatiusis
Txovna da mravali tyve usasyidlod gaaTavisufla,23 sxvebi ki oqro-
Ti gamoisyides mosulis veziris elCebma.24 amrigad, jamal ad-dinis
qvelmoqmedebas giorgi III-m didsulovani JestiT upasuxa, rasac
(arabuli da siriuli wyaroebis mowmobiT) sakmao gamoxmaureba moh-
yva maxlobel aRmosavleTSi.
qarTvelma mefem ignatiuss mosulis gamgebelTan saCuqrebi gaa-
tana. es imaze metyvelebs, rom giorgi III-sTan molaparakebaSi ara
marto jamal ad-dini, aramed kutb ad-din mavdudic yofila Car-
Tuli. masTan urTierTobis gasamtkiceblad, giorgi III-m kidev er-
Ti nabiji gadadga. ignatiuss, Tavis mxriv, iberielTa elCi gaayola
da roca isini mosulSi mividnen, misi gamgebeli (kutb ad-dini – g.j.)
gamovida maT Sesaxvedrad. amrigad, rogorc erTma (qarTulma), ise
meore (zengianTa) mxarem, sanimuSo Tavazianoba gamoiCines da erTma-
neTs TavianTi pativiscema daudastures.
uaRresad STambeWdavi iyo elCebis msvleloba mosulSi: „maf-
riani da elCebi Sevidnen qalaqSi jvrebiT, romlebic damagrebu-

19
Gregorii Barhebraeus. Chronicon Ecclesiasticum, gv. 354.
20
i. tabaRuas es TariRi arasworad aqvs dasaxelebuli, 1476 weli, nacvlad
1472 wlisa. saqarTvelo evropis arqivebsa da wignTsacavebSi, gv. 25. mkvlevarma
yuradReba ar miaqcia arc imas, rom bar hebreusis laTinur TargmanSi am TariR-
Tan frCxilebSi motanilia qristianuli welTaRricxvis 1161 weli.
21
ix. Wüstenfeld-Mahler’sche Vergleichungs-Tabellen, unter mitarbeit von Joachim Mayr neu
bearbeiter vom Berthold Spuler. Wiesbaden, 1961, gv. 67.
22
winamdebare statiis pirvel gamocemasTan SedarebiT, TariRi dazustebu-
lia.
23
The Chronography of Gregory Abū’l Faraj, gv. 286; amasve mowmobs haldri kirk-tu-
Ris gaTavisuflebac, rasac ibn al-azrak al-fariki mogviTxrobs (ix. zemoT).
24
Gregorii Barhebraeus. Chronicon Ecclesiasticum, gv. 356; tabaRua, saqarTvelo evro-
pis arqivebsa da wignTsacavebSi, gv.25.
180 Ziebani

li iyo Subis Tavebze~25 da amiT sajarod moaxdines qristianuli


rwmenis simbolos demonstrireba, rac muslimuri kanonmdeblo-
biT, muslimTa iurisdiqciis qveS myof teritoriaze ikrZalebo-
da.26 aqve davZenT, rom es, faqtobrivad, pirveli cnobaa imis Ta-
obaze, Tu rogor iRebdnen qristianuli saqarTvelos elCs im-
droindel islamur samyaroSi, mis erT-erT wamyvan politikur
centrSi.
bar hebreusi aRniSnavs, rom qarTvelTa elCoba iyo „sanugeSo,
rogorc qristianebisTvis, ise arabebisTvis – maTi tyveebis ganTavi-
suflebis gamo~.27 jamal ad-din al-isfahanim miiRo is, risTvisac iR-
wvoda. mosulis qristianebma ki igrZnes da miiRes aRmavlobis gzaze
myofi Zlieri qristianuli saqarTvelos mxardaWera.
J. fiei, aRmosavleTis eklesiis istoriis cnobili mkvlevari,
romelic exeba mosulis qristianTaTvis am elCobis pozitiur Sede-
gebs, miuTiTebs, rom ignatius laz‘arma moipova ufleba, rom aeSe-
nebina samlocvelo mosulis maxloblad mdebare sofel bar-Teli-
Si da sapatriarqo senaki, romelic ekvroda am soflis mTavar ekle-
sias. daaxloebiT amave dros ganaxlda mosulidan samxreT-aRmosav-
leTiT 35 km-ze bar behnamis monastris eklesiis darbazi. darbaz-
Si, patara karebis xelmarjvniv, romelsac mivyavarT episkoposTa
saflavebisken, miwidan 1,25 metris simaRleze, kldeSi datanebulia
22x30 sm sididis qva, romelzec amokveTilia V saukunis wmindanis
bar behnamis gamosaxuleba. cxenze amxedrebuli, jvarosanTa samos-
Si gamowyobili wmindani jvriT daboloebuli SubiT gmiravs sata-
nas,28 e.i. islams.

25
The Chronography of Gregory Abu’l Faraj, gv. 287; Gregorii Barhebraeus. Chronicon Eccle-
siasticum, gv. 356; tabaRua. saqarTvelo evropis arqivebsa da wignTsacavebSi, gv.
25. islamur samyarosa da bizantiaSi Subi arasabrZolo daniSnulebiTac gamoi-
yeneboda. Subis Tavze alamsac abamdnen xolme (ix. magaliTad, iv. javaxiSvili. ma-
salebi qarTveli eris materialuri kulturis istoriisaTvis. t. III-IV, Tb., 1962,
gv. 229).
26
bar hebreusi ar wers, magram a. fiei Tvlis, rom qarTvelebi mosulSi Sesu-
lan amxedrebulebi, rac islamis qveynebSi qristianebs, aseve, ekrZalebodaT. J.
M. Fiey. Nasara. – EI2, vol. IV, 1993, gv. 972.
27
The Chronography of Gregory Abu’l Faraj , gv. 287.
28
qristianul, maT Soris, qarTul ikonografiaSi, wmindanTa Subebi, romlebi-
Tac gmiraven satanas, xSirad jvriT bolovdeba. ix. magaliTad, Г. Н. Чубинашвили.
Грузинское чеканное искусство. Исследование по истории грузинского средневекового искус-
ства. Иллюстрации. Тб.,1959, №№ 34-35, 40-43, 183-184, 191, 193, 230 da sxv.
saqarTvelo da mosulis zengianTa saaTabago 181

mar behnami gmiravs satanas

J. fiei fiqrobs, rom misi Seqmna ucnob xelovans STaagona „qar-


Tveli jvarosnebis~ sazeimo Sesvlam mosulSi29. yovelive zemoTqmu-
li, vfiqrobT, gansakuTrebul Rirebulebas aniWebs saqarTvelosa
da mosulis zengianTa urTierTobis ganxilul epizods da faseuls
xdis mas saqarTvelos diplomatiis istoriis Seswavlisas.

GEORGIA AND THE ZANGIDS OF MOSUL (1161)

On August 4, 1161 the Georgian King Giorgi III (1156-1184) routed a Muslim co-
alition led by Shah-Arman Sukman II (1128-1185) at Ani, taking numerous captives.
Following the defeat in the field, the diplomacy of neighbouring Muslim states took
action towards getting the captured troops released. Particularly active was Jamal al-
Din al-Isfahani, the vizier of the Zangid ruler of Mosul, Qutb al-Din Mawdud (1149-
1170). Jamal al-Din Isfahani sent the Maphrian of the East, the Jacobite Ignatius Laza-
rus II (1142-1164), as an envoy to Giorgi III. This was followed by a return embassy
of the Georgians to Mosul. These diplomatic contacts and their consequences for the
Muslims and the Christians are studied in the paper on the basis of Arab and Syrian
authors (Ibn al-Azraq al-Fariqi, Abu’l-Faraj Bar Hebraeus).

J. M. Fiey. Mossoul chrétienne. Beyrouth (uTariRo), 37; misive. Assyrie chrétienne, vol. 11,
29

Beyrouth, 1965, gv. 602-604; misive. Nasara, gv. 972.


Tanaavtori T. natroSvili
cda erTi TariRis dadgenisa*

qarTul istoriografiaSi dRemde azrTa sxvadasxvaobaa Tamar


mefis gardacvalebis TariRis Sesaxeb.
iv. javaxiSvili werda: „Tamar mefis gardacvalebis Sesaxeb
mtkice da erTxmivi cnobebi ar mogvepoveba: erTi wyaro TariRad
1210 w. Tvlis, meore – 1191 w., sxva wyaroebSi kidev 1207 w... simar-
Tlis gamorkveva wyaroebis aseTi uTanxmoebis gamo advili saqme
ar aris“.1
cxadia, dabneuloba Seipyrobs mkiTxvelsac da mkvlevarsac, ro-
desac Tvals gadaavlebs sxvadasxva mecnieris Sromebs da amoikiT-
xavs Tamaris gardacvalebis sxvadasxva TariRs: 1201 w. (vaxuSti bag-
rationi), 1207 w. (s. kakabaZe), 1212 w. (m. brose, p. ingoroyva), 1213 w. (T.
Jordania, i. javaxiSvili), 1216 w. (k. kekeliZe).
marTalia, qarTul istoriografiaSi Tamaris gardacvalebis Ta-
riRad damkvidrda 1213 weli,2 magram bolo xanebSi xelaxla daisva
sakiTxi aRiarebuli TariRis gadasinjvis Taobaze. s. kakabaZis mier
dadgenil TariRs (1207 w.) 3 garkveuli argumentaciiT mxari dauWi-
res b. silagaZem4 da j. odiSelma.5
rogorc Cans, aRiarebuli TariRi mainc saWoWmano da sadavo yo-
fila.
im sabuTebs, romelTa safuZvelze fiqroben, rom Tamar mefe gar-
daicvala 1207 wels, ra Tqma unda, gacilebiT meti Rirebuleba eqne-

* pirvelad daibeWda 1974 w. – macne (els), #1, gv.151-165.


1
iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria. t. II, Tb., 1965, gv. 290.
2
ucxoeli mkvlevarni metwilad imowmeben broseseul TariRs – 1212 w.
3
s. kakabaZe. rusTaveli da misi vefxistyaosani. Tb.,1966, gv. 229-230. adrindeli
naSromebis miTiTeba ix. iqve, gv. 230, Sen. 1.E
4
b. silagaZe. XII-XIII ss. saqarTvelos istoriis zogierTi sakiTxi ibn al-asi-
ris cnobaTa Suqze. – saqarTvelo rusTavelis xanaSi (rusTavelis dabadebis 800
wlisTavisadmi miZRvnili krebuli), Tb., 1966, gv. 124-129.
5
mcire qronikebi (kinklosebis istoriuli minawerebi), teqstebi gamosca, Sesa-
vali werili da komentarebi daurTo jumber odiSelma, Tb., 1968, gv. 94-96.
cda erTi TariRis dadgenisa 183

boda, sarwmuno faqtad rom ar gamoiyurebodes daviT soslanis gar-


dacvaleba 1207 wels – yarsis aRebis Semdeg.6
ibn al-asirisa da basili ezosmoZRvris monaTxrobi qarTvelTa
mier yarsis aRebaze, Cveni azriT, erTsa da imave movlenas asaxavs.
upirveles yovlisa, emTxveva TariRebi. ibn al-asiris cnobiT,
yarsis aReba momxdara 603 wels hijriT7 (1206 wlis 8 agvisto – 1207
wlis 27 ivlisi), basili ezosmoZRvris mixedviT – aseve 1206/7 wels.8
emTxveva mTeli rigi detalebic.
ibn al-asiri: yarsis cixes didi xnis ganmavlobaSi hqonda Semor-
tymuli alya.9
basili ezosmoZRvari: „mravliT JamiTgan hbrZodes sargis Tmo-
gueli, Salva Toreli da mesxni, garna verara Rone qmnes aRebisa.. ga-
re Semouxunes yovelni cixeni da sofelni da igi mxolo marto hqon-
daT sparsTa~.10
ibn al-asiri: sabolood yarsis gamgebeli mourigda qarTvelebs
da Caabara cixe.11
basili ezosmoZRvari: yarselebma Caabares kliteni cixisa Ta-
marsa da mis Zes.12
ibn al-asiris mixedviT, yarsis aRebas uSualod mohyva qarTvel-
Ta dedoflis gardacvaleba.13
erTi SexedviT, SeiZleba mogveCvenos, rom amasve mogviTxrobs ba-

6
swored am TariRs gulisxmobda i. javaxiSvili, rodesac werda: „daviT sosla-
nis sikvdilis TariRi cxadad arsad aris aRniSnuli, magram sxvadasxva wyaroSi
moipoveba erTi qronologiuri cnoba, romelic, ueWvelia, daviT soslanis sik-
vdils unda exebodes~. iv. javaxiSvili. dasax. naSr., gv. 279.
7
ibn al-asir. al-qamil fi T-Ta’rix. kairo, 1929-1938 (najjaris gamocema), t. IX,
gv. 289. vardani yarsis aRebas aTariRebs 1206 wliT. ix. Всеобщая история Вардана
Великого. Перевел Н. Эмин, М.,1861, gv. 169.
8
basili ezosmoZRvari gadmogvcems: „... ocdamesamed, gina-Tu meoTxed, aRmav-
lobasa mefobisa misisa weliwadsa ikiTxa saqme karisa“ (qarTlis cxovreba. teq-
sti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, t. II,
Tbilisi, 1959, gv. 143). misive sityviT, Tamari gamefda 1183 wels (iqve, gv.116). ma-
Sasadame, avtoris mier aRniSnuli ocdamesame da ocdameoTxe weliwadi Tamaris
mefobisa udris 1206/7 w.
9
ibn al-asiri, gv. 289.
10
qarTlis cxovreba, t. II, gv. 143.
11
ibn al-asiri, gv. 289.
12
qarTlis cxovreba, t. II, gv. 143-144.
13
ibn al-asiri, gv. 289.
184 Ziebani

sili ezosmoZRvaric. 14 magram gasaTvaliswinebelia is mniSvnelovani


garemoeba, rom basili ezosmoZRvris Txzulebas sruli saxiT Cvenam-
de ar mouRwevia.15 misi meore nawili iv. javaxiSvilma aRadgina vaxtan-
gis swavlul kacTa komisiis mier Sevsebuli „qarTlis cxovrebis“ mi-
xedviT, sadac Tamaris mefobis momTxrobeli teqsti Seudara „isto-
riaTa da azmaTa“ teqsts da rac am ukanasknelTan SedarebiT zedmeti
aRmoCnda Sevsebul „qarTlis cxovrebaSi“, is miiCnia Tamaris meore
istorikosis (anu basili ezosmoZRvris) nawarmoebidan amoRebulad.16
s. yauxCiSvili SeniSnavs, rom iv. javaxiSvilis mier mowodebuli
gamoklebis meTodiT miRebuli naSTi yovelTvis ar iqneba basili
ezosmoZRvris Txzulebis xalasi teqsti.17
SedarebiTi Seswavlis Sedegad iv. javaxiSvili askvnida, rom „qar-
Tlis cxovrebis“ SemavsebelT basili ezosmoZRvris yvela cnobiT ar
usargebliaT“..„unda gvaxsovdes mudam da vicodeT, rom Tamar mefis
meore istorikosis Txzulebis dakarguli nawilis zemoaRniSnuli
gziT aRdgenili teqsti dednis srul teqstad ver CaiTvleba. mas Se-
iZleba da ueWvelia, amaze metic unda hqonoda“.18
s. yauxCiSvili aRniSnavs, rom vaxtangis swavlul kacebs Tamaris
istoriaze redaqciuli muSaobis dros SesaZleblad daunaxavT Tama-
ris ori istoriis Serwyma da, xSir SemTxvevaSi, rigrigobiT aris mo-
Tavsebuli Tamaris pirveli istorikosisa da basili ezosmoZRvris
teqstebi. „erTi sityviT, es ori istorikosi erTimeores avsebs Tavi-
si moTxrobili ambebiT“.19
basili ezosmoZRvari yarsis aRebis epizodSi orjer asaxelebs
daviT soslans, romelic saqarTvelos laSqars sardlobda. gansa-
kuTrebiT mravlismTqmelia meore dasaxeleba: yarselebma ukve Sew-

14
qarTlis cxovreba, t. II, gv. 144.
15
rogorc cnobilia, WalaSviliseuli nusxa, aRmoCenili 1923 wels iv. java-
xiSvilis mier, Sedgeba ori nawilisgan. pirveli nawili (XVI s. xelnaweri) wydeba
ruqn ad-dinTan omis uwinares ambavze da danaklisi Sevsebulia vaxtangis Sem-
degdroindeli erT-erTi nusxidan. dawvr. ix. iv. javaxiSvili. Zveli qarTuli
saistorio mwerloba. Tb., 1945, gv. 394; qarTlis cxovreba, t. II, s. yauxCiSvilis
Sesavali werili, gv. 016.
16
iv. javaxiSvili. Zveli qarTuli saistorio mwerloba, gv. 395; s. yauxCiSvili.
dasax. naSr., gv. 017.
17
s. yauxCiSvili. dasax. naSr., gv. 018.
18
i. javaxiSvili. dasax. naSr., gv. 395.
19
s. yauxCiSvili, dasax. naSr., gv. 019-020.
cda erTi TariRis dadgenisa 185

yvites winaaRmdegoba. „daSTomilTa maT iTxoves daviTisgan, raTa


TviT Tamar mivides“.20
vaxtangiseul nusxebSi basili ezosmoZRvris teqsts yarsis aRe-
baze mosdevs vrceli Txroba, amoRebuli „istoriaTa da azmaTagan“,
romelic iwyeba daviT soslanis gardacvalebiT.21
amrigad, sagulvebelia, rom yarsis aRebis Semdeg gardaicvala
ara Tamar mefe, aramed – daviT soslani.22
maSasadame, ori wyaro, arabuli da qarTuli, TiTqmis erTnairad
gadmogvcems yarsis aRebas da erTnairadac aTariRebs. erTader-
Ti gansxvaveba isaa, rom arabul wyaroSi xsnebuli epizodis Semdeg
aRniSnulia gardacvaleba saqarTvelos dedoflisa, xolo qarTul
wyaroSi – daviT soslanisa.
bunebrivia, rom ufro sandod miviCnioT qarTuli wyaros cnoba.
ibn al-asiris Txzulebis Rirebulebaze ori azri ar SeiZleba
arsebobdes, magram gadaWarbeba iqneba, yovelmxriv eWvmiutanel wya-
rod gamovacxadoT igi.
Secdomas xom ar uSvebs ibn al-asiri?
ueWvelia, rom yarsis aRebis Semdeg gardaicvala daviT soslani
anu mefe daviTi (rogorc ixsenieben qarTuli wyaroebi). maSasadame,
ucxoeTSi vrceldeboda xma saqarTvelos mefis gardacvalebaze da
advili dasaSvebia, rom naklebad cnobili daviT soslanis gardacva-
leba mieCniaT saqarTvelos mefe-qalis gardacvalebad.23
amasTan erTad, moipoveba sxva cnobebi, saidanac aSkarad Cans,
rom Tamar mefe 1207 wels namdvilad ar gardacvlila.

20
qarTlis cxovreba, t. II, gv. 143.
21
iqve, gv. 144, Sen. 1; Sdr., qarTlis cxovreba, dasabamiTgan meaTcxramete sau-
kunemdis, naw. I, m. broses gamocema, peterburgi, 1849, gv. 326.
22
basili ezosmoZRvari, romelmac dagvitova Tamaris avadmyofobisa da gar-
dacvalebis vrceli aRweriloba, cxadia, oriode sityviT mainc aRniSnavda misi
meuRlis gardacvalebis faqts, magram Sevsebul „qarTlis cxovrebaSi“ Tamaris
pirveli istorikosis cnoba SeutaniaT, radgan erTi da igive epizodi erTnairad
iqneboda gadmocemuli. analogiur SemTxvevas miuTiTebs s. yauxCiSvili (dasax.
naSr., gv. 034-035).
23
albaT, aseve unda aixsnas vardaniseuli TariRi (1206 w.), romelsac imowme-
ben m. broses mixedviT. sxvaTa Soris, n. eminis TargmaniT, vardani aRniSnavs ara
Tamaris, aramed – misi meuRlis gardacvalebas (vardani, gv. 171). rac Seexeba la-
Sa-giorgisdroindel matianesa da kinklosur qronikebSi mocemul TariRs, isic
miCneulia daviT soslanis gardacvalebis TariRad. dawvrilebiT ix. iv. javaxiS-
vili. qarTveli eris istoria, t. II, gv. 279-280.
186 Ziebani

iv. javaxiSvili aRniSnavda: „...1207 w. Tamaris gardacvalebis Ta-


riRad sruliad Seusabamo rame aris da sxva mtkice istoriuls cno-
bebs (Tund sparseTSi qarTvelTa Zlevamosils laSqrobas) ewinaaR-
mdegeba“.24
iranSi laSqrobis aRweras erT-erTi mniSvnelovani adgili uWi-
ravs Tamaris pirveli istorikosis TxzulebaSi „istoriani da azmani
SaravandedTani“.25
Txrobis dasawyisSi mocemulia laSqrobis gegma, romelic wamo-
uyenebiaT Tamaris winaSe saqarTvelos mxedarTmTavrebs: „aw brZanos
mefobaman Tquenman, raTa ara cudad daviwyebasa miecnes sadame spaTa
SenTa saqmeni, aramed aRvamxedroT erays, rom-gursa zeda, romel ars
xorasani“.26
istorikosi gvawvdis qarTuli mxedrobis mTel marSruts, zed-
miwevniT zustad asaxelebs geografiul punqtebs, dawvrilebiT gad-
mogvcems sabrZolo epizodebs da bolos gvauwyebs imasac, Tu ramde-
nad ganxorcielda laSqrobis dasaxuli gegma: „da uSinaganesisa rom
– gurisa mimarT miiwivnes, romel ars xorasani“.27
Tamaris pirveli istorikosis mixedviT, iranSi laSqroba mom-
xdara Tamaris sicocxleSi.28 amas adasturebs ori Tanadrouli qar-
Tuli wyaroc.
iv. javaxiSvili werda basili ezosmoZRvris Sesaxeb: „...Cvens isto-
rikoss, sxvaTa Soris, naTqvami aqvs, rom Tu momavali Taobani Tamaris
mefobis didebulebis ambavs ar daijereben, aseTma urwmunoebma gaix-

24
iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria, t. II, gv. 279.
25
qarTlis cxovreba, t. II, gv. 103-109.
26
iqve, gv. 103; rom-guris Sesaxeb ix. v. gabaSvili. qarTuli wyaroebis „romgu-
ri“. – ssma macne, 1971, # 4, gv. 124-130.
27
qarTlis cxovreba, t. II, gv. 107; sxvaTaSoris, k. kaeni ase axasiaTebs am laS-
qrobas: “…an almost lunatic escapade which once took a Georgian force up to the very borders of
Khorasan”– C. Cahen. The Turks in Iran and Anatolia before the Mongol invasions. – History of the
Crusades, ed. by K. M. Setton and M. W. Baldwin, vol. II, Philadelphia, 1962, gv. 665.
28
s. kakabaZe Tavdapirvelad amtkicebda, rom „sparseTze galaSqreba“, rome-
lic, faqtobrivad, laSa-giorgis dros SeiZleba momxdariyo, SecdomiT Tamaris
mefobaSia Setanili (saistorio moambe, t. I, gv. 289). mkvlevarma SemdgomSi gada-
sinja Tavisi mosazreba. igi aRniSnavs: „Tamaris dros 1206 wels CrdiloeT iran-
Si mowyobili laSqroba“. ix. s. kakabaZe. rusTaveli da misi vefxistyaosani, gv.
25. laSqrobis daTariReba, etyoba, gamomdinareobs mxolod da mxolod Tamaris
gardacvalebis im TariRidan, romelsac amtkicebda s. kakabaZe. 1206 weli namdvi-
lad Seusabamaso TariRia da araviTari sabuTi ar moepoveba.
cda erTi TariRis dadgenisa 187

senon „erayamdis misgan dadebuli xaraja da baRdadis kerZ maraRam-


dis“ da maSin darwmundebian, rom yvelaferi, rac naambobia, marTali
ariso. vinc Tamar mefis droindeli saqarTvelos istoria icis, is, ra-
sakvirvelia, maSinve mixvdeba, rom Cvens avtors aq saqarTvelos laS-
qris sparseTSi Zlevamosili galaSqreba aqvs nagulisxmevi, rodesac
zemomoyvanil winadadebaSi aRniSnuli ambebi marTlac moxda“.29
magram yvelaze saintereso is aris, rom laSa-giorgisdroindeli
mematiane, romelic TiTqosda 1207 wliT aTariRebs Tamaris gardac-
valebas, imavdroulad, Tamaris mefobis aRwerilobaSi moixseniebs
iranSi laSqrobas: „dalewnes sparseTisa qalaqni, da marandi amos-
wyvides da eranis queyana. esdenad siSoresa Sina mividen, romel arca
Tu saxeli qarTvelobisa ismoda~.30
„sparseTisa qalaqni“ da „eranis queyana“ aSkarad migvaniSnebs,
rom laparakia swored im did laSqrobaze, romelsac aRwers Tamaris
pirveli istorikosi.31 amas TvalnaTliv adasturebs q. marandis dasa-
xeleba laSa-giorgisdroindel matianeSi.32
rac Seexeba zemoxsenebuli cnobis meore nawils, isic emTxveva
Tamaris pirveli istorikosis sityvebs iranSi laSqrobasTan dakav-
SirebiT: „qarTvelTa naTesavi veravin miwevnil iyo laSqrad, ara me-
fe, ara mTavari“.33

29
iv. javaxiSvili. Zveli qarTuli saistorio mwerloba, gv. 395-396. Sdr. qar-
Tlis cxovreba, t. II, gv. 123-124.
30
qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s.
yauxCiSvilis mier, t. I, Tb., 1955, gv. 104-107.
31
rogorc cnobilia, „istoriansa da azmanSi“ CamoTvlilia kidec qarTuli
mxedrobis mier aRebuli sparseTisa qalaqni: marandi, Tavrizi, miana, zangani, av-
hari, yazvini, gurgani. ix. qarTlis cxovreba, t. II, gv. 104-107.
32
marandis aRebas sakmaod didi adgili aqvs daTmobili „istoriansa da azman-
Si“. qarTlis cxovreba, t. II, gv. 104-105. swored q. marandTan yofila yvelaze
seriozuli brZola. iv. javaxiSvilis sityviT, marandis aRebam iseTi STabeWdi-
leba moaxdina Tavrizelebze, rom maT ubrZolvelad damorCileba arCies (iv.
javaxiSvili. qarTveli eris istoria, t. II, gv. 105-106). „istoriansa da azmanSi“
CamoTvlil qalaqTagan, Cans, marandis aRebas hqonia yvelaze didi gamoZaxili,
vinaidan, ucxouri wyaroebic, laSa-giorgisdroindeli mematianis msgavsad,
qarTvelTa mier marandis aRebas aRniSnaven.
33
qarTlis cxovreba, t. II, gv. 107. analogiur gamoTqmas vxvdebiT farsadan
gorgijaniZis TxzulebaSi, sadac motanilia giorgi laSas sityva ivane aTabagi-
sadmi (ganjaze laSqrobis dros), romelic ar SemounaxavT sxva qarTul wyaro-
ebs; kerZod aRniSnulia „arasdros ar gagonilao sxvaTa saqarTvelos mefeebis
188 Ziebani

amrigad, gadamwyveti mniSvneloba eniWeba aRniSnuli laSqrobis


daTariRebas.
samive qarTuli wyaro dums TariRis Sesaxeb.
TariRi araa miTiTebuli arc iakuTis geografiul leqsikonSi,
sadac vkiTxulobT, rom marandis ganadgureba daiwyo mas Semdeg, rac
qarTvelebma aaoxres qalaqi da tyved waiyvanes didZali misi mcxov-
rebi.34 v. minorski imowmebs iakuTis cnobas da SeniSnavs, rom es aris
uaRresad Zvirfasi sabuTi qarTvelTa laSqrobaze iranSi, rasac
dawvrilebiT mogviTxrobs qarTuli wyaro.35
kidev ufro Zvirfasi cnoba moipoveba ibn xaliqanis biografiul
leqsikonSi, romelsac Tavis droze yuradReba miaqcies defremerim
da iv. javaxiSvilma.
ibn xaliqani gadmogvcems cnobili swavlulis ‘izz ad-dinis biog-
rafias. es pirovneba dabadebula q. arbelaSi 534 /1139-40) wels, Sem-
dgomSi iqidan gauZevebia qalaqis gamgebels da ‘izz ad-dini damkvid-
rebula q. mosulSi.36
ibn xaliqani agrZelebs: „es moxda, ramdenadac vici, 602 an 603
wels, magram ibn batiSi ambobs, rom es iyo 606 wels. imave wels qar-
Tvelebi gamoemarTnen da aiRes marandi, qalaqi, daqvemdebarebu-
li azerbaijanze, arbelas maxloblad; maT gaZarcves igi; amoJli-
tes mcxovrebTa nawili da waiyvanes tyveobaSi danarCenni“.37
iv. javaxiSvili aRniSnavda, rom, SesaZloa, ibn xaliqanis TariRi
exebodes q. ardebilis aRebas, xolo ibn batiSis TariRi – iranSi laS-
qrobas.38
Cans, iv. javaxiSvilis daskvna ganapiroba defremeris konieqtu-

ymaTagano ZveliT aqnobamdisano, rom erani, erayi da xorasani daerbioso Tqve-


nis metsao, rom Tqven daarbiveTo...“ (citirebulia Semdegi naSromis mixedviT: r.
kiknaZe. kidev erTi qarTuli wyaro laSa-giorgis istoriisaTvis. – saqarTvelo
rusTavelis xanaSi (rusTavelis dabadebis 800 wlisTavisadmi miZRvnili krebu-
li), Tb.,1966, gv. 99). sxvaTa Soris, farsadan gorgijaniZec xazs usvams, rom iran-
Si laSqroba momxdara Tamaris sicocxleSi (iqve).
34
ÁakuTis cnobebi saqarTvelosa da kavkasiis Sesaxeb, nakv. I, arabuli teqsti
qarTuli TargmaniTa da SesavliT gamosca eTer sixaruliZem, Tb., 1964, gv. 83.
35
V. Minorsky. Marand. – Encyklopaedie des Islam, III, Leiden-Leipzig, 1936, gv. 290.
36
Ibn Khalikan’s Biographical Dictionary. Translated by Mac Guckin de Slane, vol. I, Paris, 1843,
gv. 489.
37
iqve, gv. 490.
38
iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria, t. II, gv. 287.
cda erTi TariRis dadgenisa 189

ram, romelmac ibn xaliqanis mier dasaxelebuli q. arbela, ratom-


Rac, miiCnia ardebilad.39
magram ardebili aq arafer SuaSia. TavisTavad, q. arbela (anu ir-
bili) arc isea daSorebuli q. marands, rom gveucnauros ibn xaliqanis
naTqvami („marandi, arbelas maxloblad“). manZili marand-arbelas So-
ris TiTqmis igivea, rac marand-ardebils Soris. mTavari ki isaa, rom
swored q. arbeladan gaaZeves zemoxsenebuli pirovneba da ibn xaliqa-
ni marandis aRebas aRniSnavs, rogorc imave wels mezobel qalaqSi mom-
xdar RirsSesaniSnav movlenas. Semdeg imowmebs ‘izz ad-dinis Svilis
mier SeTxzul leqss, sadac arbelelTa usamarTloba da sisastike Se-
darebulia qarTvelebis analogiur moqmedebasTan q. marandSi.40
erTi sityviT, ibn xaliqanis teqstSi mxolod da mxolod maran-
dis aoxrebaa moxseniebuli.
ibn xaliqanic da ibn batiSic aTariReben ‘izz ad-dinis gaZevebas
q. arbeladan. magram qarTvelebs auRiaT q. marandi „imave wels“ anda
„swored im wels“. damowmebuli gamoTqma, konteqstis mixedviT, ibn
batiSis TariRs unda exebodes, romelic ufro sarwmunod gveCvene-
ba, vinaidan, TviTon ibn xaliqani orWoful TariRs debs: 602-603 ww.
(1205 w. 18 agvisto – 1207 w. 27 ivlisi). misive sityvebidan Cans, rom
igi araa darwmunebuli mocemuli TariRis ueWvelobaSi da, SesaZ-
loa, amitomac imowmebs Tavis maswavlebels ibn batiSs. amasTan er-
Tad, ‘izz ad-dinis gaZevebisas, iqneba es 602 Tu 606 weli, ibn xaliqani
dabadebulic ar iyo.41 xolo ibn batiSi, q. mosulis mkvidri, im xaneb-
Si, daaxloebiT, ocdaaT weliwads iTvlida.42 isic unda mivuTiToT,
rom swored q. mosulSi, sadac cxovrobda da moRvaweobda ibn batiSi,
Cavida q. arbeladan gaZevebuli ‘izz ad-dini da mosulSive gardaic-
vala 1222 w.43 maSasadame, ‘izz ad-dinis gaZevebis zusti TariRi ibn ba-
tiSs ufro unda scodnoda, vidre – ibn xaliqans.
amrigad, ibn batiSis mixedviT, marandis aRebis TariRia 606 (1209 w.
6 ivlisi – 1210 w. 24 ivnisi) weli. Tu gaviTvaliswinebT Tamaris pirveli

39
Fragments de géographes et d’historiens Arabes et Persans inédités, relatifs, aux anciens peuples
du Caucase et de la Russie méridionale traduits et accompagnés de notes critiques par C. Defrémery.
– JA, XIII, juin., 1849, gv. 520, Sen.1.
40
ibn xaliqani, gv. 490.
41
igi daibada 1211 wels (ix. ibn xaliqani, gv. IX).
42
ibn xaliqani, gv. 187, Sen. 5.
43
iqve, gv. 490.
190 Ziebani

istorikosis cnobas laSqrobis dawyebaze: „moiwia are sTulisa~,44 unda


davaskvnaT, rom laSqroba iranSi momxdara 1209 wlis Semodgomaze.
defremeri aRniSnavs, rom ibn batiSis TariRi ukeT eTanxmeba som-
xur wyaroebs da imowmebs m. CamCianis cnobas (sen-martenis mixedviT).45
m. CamCiani marandis aRebis TariRad 1209 wels sdebs.46
m. brose werda, rom qarTuli mxedroba iranisaken daiZra 1209
wlis damlevs.47
Cveni azriT, iranSi laSqrobis yvelaze sarwmuno TariRad unda
CaiTvalos 1209 weli, xolo Tamaris pirveli istorikosis, basili
ezosmoZRvris da laSa-giorgisdroindeli mematianis erToblivi
mowmobiT, es laSqroba momxdara Tamaris mefobaSi.
maSasadame, Tamari cocxalia 1209 welsac.

44
qarTlis cxovreba, t. II, gv. 104.
45
Defremery. dasax. naSr., gv. 520, Sen. 1.
46
M.-J. Saint-Martin. Mémoires historiques et géographiques sur l’Armenie, t. I, Paris, 1818, gv.
382. marTalia, m. CamCiani XVIII saukunis istorikosia, magram, l. babaianis sit-
yviT, misi naSromi dResac inarCunebs Tavis samecniero Rirebulebas, ZiriTadad
im mniSvnelovan wyaroTa wyalobiT, romelnic Tavis droze gamouyenebia m. Cam-
Cians da SemdgomSi dakargula. l. babaiani xazgasmiT aRniSnavs, rom m. CamCianis
naSromi erTgvarad pirvelwyaros warmoadgens da Seicavs Zvirfas faqtobriv
masalas (Л. О. Бабаян. Социально-экономическая и политическая история Армении в ХIII-
XIV веках, М., 1969, gv. 3); aqve unda davumatoT, rom kirakoz ganZakelic moixseni-
ebs q. marandis aRebas (dauTariReblad) da zaqaria mxargrZelis mier SurisZie-
bis motiviT Catarebul represiebs (ix. Kiracos de Gantzac. Histoire d’Armenie. Traduits
par M. Brosset. St.-Petersbourg, 1870, gv. 91). mis Txrobas, TiTqmis, sityvasityviT em-
Txveva vardanis TxzulebaSi aRwerili aReba – q. ardebilisa (vardani, gv. 171).
safiqrebelia, rom kirakozsac q. ardebilis aReba unda hqondes moTxrobili da
q. marands SecdomiT miuTiTebdes, vinaidan, Tamaris pirveli istorikosis Ta-
naxmad, SurisZiebiT gamowveuli represiebi Catarda swored ardebilSi. ix. qar-
Tlis cxovreba, t. II, gv. 102.
47
m. brose. saqarTvelos istoria, naTargmni da ganmartebuli s. RoRoberiZis
mier. gamocema n. RoRoberiZisa, Tfilisi, 1895, gv. 175; dasaxelebuli naSromi
warmoadgens Targmans m. broses xelnaweridan (Очерк критической истории Грузии),
romelic dawerilia 1855 wels, e.i. oTxi wlis Semdeg misive cnobili gamokvlevis
(“Additions”) gamoqveynebidan, sadac iranSi laSqrobis TariRad aRniSnuli hqonda
1211. ix. M. Brosset. Additions et eclaircissements à l’Histoire de la Georgie. St.-Petersbourg,
1851, gv. 297.
cda erTi TariRis dadgenisa 191

numizmatikuri masala
irkveva, rom Tamar mefe cocxalia 1210 welsac. amas TvalnaTliv
amtkicebs 1210 wels misi saxeliT moWrili spilenZis monetebi.
1210 w. Tamaris monetis detaluri aRwera zedmetad migvaCnia.
aseTi samuSao, ukve didi xania, Catarebulia mkvlevarTa mier. mxo-
lod movitanT am monetis damaxasiaTebel ZiriTad zedwerilebs,
romlebic Sesrulebulia qarTuli asomTavruliT da arabul enaze.48
Av. monetis centrSi moTavsebuli Tamaris xelrTvis garSemo
aris zedwerili asomTavruliT (daqaragmebulad): „saxeliTa RvTi-
saTa iqna Wedai vecxlisi amis qoronikonsa ul~ (1210 w.).
Rv. monetis centrSi moTavsebulia xuTstriqoniani arabuli
zedwerili: „didi dedofali/ dideba qveynisa da sarwmunoebisa/
Tamar asuli giorgisa/ mesiis Semwe/ anmtkicos RmerTman Zlevani
misi~. garSemo aseve arabulad: „amravlos RmerTman dideba misi,
gaaxangrZlivos misi mfarveloba da Semwe iyos misi warmatebisa~.
Tamaris 1210 w. moneta jer kidev XIX saukunis ocdaaTian wlebSi
iyo cnobili m. brosesTvis.49
SemdgomSi, 1210 w. Tamaris monetebi gamocemuli da damowmebu-
li aqvT J. barTolomeis,50 v. langluas,51 e. paxomovs,52 T. lomours,53
d. kapanaZes,54 d. lengs.55 Tamaris gardacvalebis TariRis dadgeni-
sas am monetebs iTvaliswinebdnen m. brose56 da m. janaSvili.57

48
monetis aRweras viZleviT Semdegi naSromis mixedviT: Е. Пахомов. Монеты Гру-
зии, Тб.,1970, gv. 91, #57.
49
literatura miTiTebulia e. paxomovis dasaxelebul naSromSi, gv. 91; garda
amisa, 1210 w. Tamaris moneta aisaxa m. broses Semdeg SromebSi: M. Brosset. Rapport
sur l’ouvrage intitulé Нумизматические факты грузинского царства et Revue de Numismatique
Géorgienne. St.-Petersbourg, 1847, gv. 67; misive Additions. gv. 298.
50
J. Bartholomei. Lettres sur la numismatique Géorgienne. – Mélanges Asiatiques, t. III. 1857,
gv. 83, 89, 99; #15.
51
V. Langlois. Essai de classification des suites Monetaires de la Géorgie. Paris, 1860, gv. 67, #27.
52
. Е. Пахомов. dasax. naSr. gv. 91, N 57.
53
T. lomouri. fuli SoTa rusTavelis epoqaSi. – SoTa rusTavelis epoqis ma-
terialuri kultura. Tbilisi, 1938, gv. 289.
54
Д. Капанадзе. Грузинская нумизматика, М., 1955, gv. 64; d. kapanaZe. qarTuli numiz-
matika, Tb., 1969, gv. 75.
55
D. Lang. Studies in the Numismatic History of Georgia in Transcaucasia (ANS NNM, No. 130),
New York, 1955, gv. 25.
56
M. Brosset. Rapport, gv. 69. Sdr. misive, saqarTvelos istoria, gv. 176.
57
m. janaSvili. Tamar mefe. Tbilisi, 1917, gv. 74.
192 Ziebani

eWvi, 1210 wliT Tamaris monetis daTariRebaSi Seitana s. kakaba-


Zem. saqme isaa, rom arsebobs Tamaris 1187 w. monetebic, romelTa Zi-
riTadi nawilis garegnuli saxe iseTivea, rogoric 1210 w. monetebi-
sa. gansxvaveba moWris TariRSia. pirvelzea uz (407) qoronikoni, meo-
reze ki – ul (430) qoronikoni.
s. kakabaZe fiqrobda, rom es monetebi moWrilia erTi da imave si-
qiT da, SesaZlebelia, Secdoma TariRSi qarTuli asomTavrulis „Ⴆ~
da „Ⴊ~-s aRrevis gamo (maTi grafikuli moxazulobis msgavsebis ni-
adagze) moxda. amitomac 1210 w. monetebi unda miviCnioT 1187 w. moW-
ril monetebad.58
Tavisi varaudis safuZvelze s. kakabaZem ugulebelyo 1210 wlis
Tamaris moneta, romelic gadaWriT uaryofs Tamaris gardacvalebis
TariRad 1206 Tu 1207 wlis aRiarebas, xolo b. silagaZesa da j. odi-
Sels saerTod ar gauTvaliswinebiaT misi arseboba.
ra SeiZleba iTqvas s. kakabaZis varaudis Sesaxeb?
1210 w. Tamaris moneta iTvleba erT-erT gavrcelebul samoneto
tipad. saqarTvelos saxelmwifo muzeumis numizmatikis ganyofileba-
Si daculia mravali moneta, romelTa moWris TariRad miTiTebulia
rogorc 1187, ise – 1210 wlebi. Semowmebam gvaCvena, rom ႯႪ (ul), e.i.
430 qoronikoni (1210 w.), mSvenivrad ikiTxeba ganZebis fondis ##123,
125,142, 149, 157 da qarTuli fulis ZiriTadi fondis 1834, 1856, 1872,
1873, 1880, 1883, 4179, 7716, 7718, 7721, 7728-30, 7747, 7750, 7752 calebze59.
am monetebis ricxvi SeiZleboda kidev gagvezarda, magram esec sakma-
risia. Tundac imitom aris sakmarisi, rom bevri egzemplari moWrilia
sxvadasxva siqiT. es garemoeba ki TariRis sizusteSi eWvis Setanas ga-
moricxavs.
TiTo siqiT ramdenime aseuli da aTasi moneta iWreboda da war-
moudgenelia, rom erTi siqis TariRSi daSvebuli Secdoma (ႯႦ nac-
vlad ႯႪ-isa) SeumCneveli darCeniliyo da ar SeesworebinaT monete-
bis sxva siqiT moWris dros.
e. pa xo mo vi sav se biT sa mar Tli a nad mi u Ti Teb da: “Ошибку в сме-
щении Ⴆ и Ⴊ едва ли можно допустить, так как обе формы выработаны

58
С. Какабадзе. Год смерти грузинской царицы Тамары Великой. – Известия Тифл. высших
женских курсов, 1914, т. I, gv. 167.
59
monetebze muSaobis neba dagvrTo ganyofilebis gamgem v. leqviniZem. muSao-
baSi yovelmxriv gviwyobda xels ganyofilebis TanamSromeli, istoriis mecnie-
rebaTa kandidati T. abramiSvili, risTvisac madlobas movaxsenebT.
cda erTi TariRis dadgenisa 193

очень явно и отчетливо, и видно, что гравер понимал то, что вырезывал...”60
yovelive amis gamo, s. kakabaZis skepticizmi Tamaris 1210 w. mone-
tis mimarT usafuZvlo da dausabuTebelia. saerTod ki, am monetis
TariRis sizusteSi arcerT sxva mkvlevars ar epareboda eWvi, dawye-
buli m. broseTi da damTavrebuli d. lengiT.
samoneto saqmis istoria icnobs SemTxvevebs, rodesac moneta iW-
reba gardacvlili da taxtidan Camogdebuli monarqis saxeliT. amas
ganapirobebs aRniSnuli movlenis dagvianebiT gageba centridan da-
Sorebul provinciebSi, anda politikuri situacia, brZola taxtis
memkvidreTa partiebs Soris. magram aseTi SemTxvevebic erTeulia, ar
atarebs masobriv xasiaTs da arc xangrZlivi drois manZilze xdeba.
amdenad, SeuZlebelia, rom Tamaris saxeli raime mizeziT gaCeni-
liyo 1210 wels moWril monetebze, Tuki is 1207 wels gardaicvala.
daskvna SeiZleba iyos erTaderTi da utyuari:
„didi dedofali~, „dideba qveynisa da sarwmunoebisa~ da „mesiis
Semwe~ – Tamari 1210 wels jer kidev cocxali iyo.
Tamar mefis gardacvalebis TariRis dasadgenad aucilebelia
misi epoqis sxva numizmatikuri masalebis gaTvaliswinebac. amjerad,
mxedvelobaSi gvaqvs giorgi laSas daTariRebuli monetebi.
numizmatebisaTvis ukve XIX saukunidan aris cnobili giorgi la-
Sas mier 430 qoronikons, e. i. 1210 wels, spilenZisgan moWrili aras-
wori formis monetebi.61
kidev erTxel vamaxvilebT yuradRebas am monetebis moWris Ta-
riRze. iseve, rogorc Tamaris monetebi, giorgi laSas monetebic da-
TariRebulia 1210 wliT.
giorgi laSas 1210 w. spilenZis araswori monetebis mravali tipi
arsebobs. ZiriTadad, maTze moTavsebuli zedwerilebi aseTi saxisaa.62
Av. centrSi, qarTuli asomTavruliT (daqaragmebulad) ikiTxe-
ba: „giorgi Ze Tamarisa~. garSemo ki – aseve asomTavruliT: „saxeliTa
RvTisaTa iqna Wedai vecxlisi amis qoronikonsa ul~ (1210 w.).
Rv. centrSi xuTstriqoniani arabuli zedwerilia: „mefeT mefe /
dideba qveynisa da sarwmunoebisa/ giorgi Tamaris Ze / mesiis maxvili/~.

60
Е. Пахомов. dasax. naSr., gv. 94.
61
literatura motanilia e. paxomovis dasax. naSromSi, gv. 97.
62
aRweriloba mogvaqvs e. paxomovis mixedviT ix. Е. Пахомов. dasax. naSr., gv. 96;
am monetaTa tipebis saxesxvaobebze ix. iqve, gv. 97-98.
194 Ziebani

garSemo sparsulad: „saxeliTa RvTisaTa iqna Wedai ama vecxlis


430 wels~.
garda araswori Wedvis monetebisa, giorgi laSas ekuTvnis swo-
ri formis spilenZis unikaluri monetac, romelic pirvelad e. paxo-
movma gamoaqveyna.63
ZiriTadad, garegnuli saxe am monetisa aseTia:
Av. centrSi moTavsebulia mefis gamosaxuleba mTeli figuriT.
aqve asomTavruliT (daqaragmebulad) ikiTxeba: „giorgi Ze Tamarisa~,
da moWris TariRi ႯႪ – e. i. 430 qoronikoni, anu 1210 weli.
Rv. oTx foTlisebur rozetSi moTavsebulia moWris weli hij-
riT, xolo rozetebs Soris segmentebSi arabuli zedwerili, romel-
sac e. paxomovi ase kiTxulobs: „mefeT mefe giorgi Tamaris Ze mesiis
maxvili~.
foTlisebur rozetebSi e. paxomovi hijris TariRad kiTxulob-
da 606 an 616 wels, mas orive TariRis wakiTxva SesaZleblad miaCnda,
Tumca ufro sworad 606 w. Tvlida.64 amave TariRs iziarebs d. kapana-
Zec. 65
monetis Seswavlam gvaCvena, rom misi moWris TariRi ueWvelad
aris 606 (1209-1210) weli, xolo 616 (1219-1220) wlis wakiTxva gamoric-
xulia. am SemTxvevaSi qoronikul TariRSi aso Ⴊ-s Semdeg mis doneze-
ve unda yofiliyo Ⴇ da ႯႪႧ qoronikoni mogvcemda 1219 wels, magram,
monetis gacveTis miuxedavad,66 Ⴊ-s Semdeg Ⴇ arafriT ar ikiTxeba.
hijris 606 weli iwyeba 1209 w. 6 ivliss da mTavrdeba 1210 w. 24
ivniss. Tu gaviTvaliswinebT monetis qoronikonul TariRsac, misi
moWris dro 1210 wlis pirveli naxevriT (25 ivnisamde) ganisazRvreba.
rogorc vxedavT, 1210 wels giorgi laSas Tavisi saxeliT mouW-
ria araswori formis monetebi qveynis SigniT mimoqcevisaTvis da
swori formis monetebic, romlebic mimoqcevaSi iyo saqarTvelos
farglebs gareTac.
amrigad, mogvepoveba 1210 wliT daTariRebuli rogorc Tamaris,
ise – misi Zis giorgi laSas monetebi. deda-Svilis monetebi damouki-
debeli samoneto tipebia. erTi Tamars aRiarebs mefeT mefed da me-

63
Е. Пахомов. dasax. naSr., gv. 100, #65a.
64
iqve, gv. 101.
65
d. kapanaZe. qarTuli numizmatika, gv. 79.
66
es moneta amJamad daculia saqarTvelos saxelmwifo muzeumis numizmatikis
ganyofilebis fondSi, sainventaro #1956.
cda erTi TariRis dadgenisa 195

siis Semwed, meore ki – giorgi laSas. aq ar SeiniSneba raime ubralo


miTiTebac ki Tanamefobaze, rac aisaxa sxva, winamorbed monetebze.
mxedvelobaSi gvaqvs giorgi III-isa da Tamaris,67 agreTve, Tamarisa da
daviTis68 erToblivi monetebi.
unda gavixsenoT, rom Sua saukuneebSi monetis moWra samefo xe-
lisuflebis prerogativas warmoadgenda. sasanelTa iranSi moneta
iWreboda Sahis gamosaxulebiTa da misi saxeliT. bizantiis imperia-
Si – keisris gamosaxulebiTa da misi saxeliT. keisris gverdiT bizan-
tiur monetebze zogjer gvxvdeba taxtis memkvidreTa da TanamefeTa
gamosaxulebani da saxelebic.
arabul aRmosavleTSi IX saukunis 30-iani wlebidan monetebze
religiuri xasiaTis zedwerilebis gverdiT dasaSvebi iyo mxolod
xalifasa da taxtis memkvidris saxelebis moxsenieba. romelime mmar-
Tvelis mier monetaze sakuTari saxelis aRniSvna damoukideblobis
gamocxadebas niSnavda.
mas Semdeg, rac xalifam dakarga saero xelisufleba (945 w.), mi-
si saxelis moTavseba monetebze formalur xasiaTs atarebda da misi
religiuri uzenaesobis aRiarebas niSnavda. magram amieridan mone-
tis moWris ufleba calkeuli amirebisa da sultnebis prerogativa
xdeba. `siqqa~, sakuTari saxeliT monetis moWris ufleba, ama Tu im
gamgeblis realuri politikuri Zalauflebis deklaracia iyo.
sakuTari saxeliT Wridnen monetebs qarTveli mefeebi: daviT
kurapalati, bagrat III, bagrat IV, giorgi II, daviT aRmaSenebeli, de-
metre I, giorgi III.69 am mefeebis sicocxleSi sxvas aravis mouWria
saqarTveloSi sakuTari saxeliT moneta, Tumca, maT, ra Tqma unda,
hyavdaT taxtis memkvidreebi. marTalia, Tamaris saxeli gvaqvs gior-
gi III-is monetebze da daviT soslanisa – Tamaris monetebze, magram
arc Tamars mouWria mamis sicocxleSi sakuTari fuli da arc daviT
soslans gautarebia sakuTari samoneto politika.
gamonakliss warmoadgens giorgi laSas monetebi da esec im Sem-
TxvevaSi, Tu davuSvebT, rom am monetebis moWra Tamaris sicocxleSi
moxda. aseTi daSveba ki ewinaaRmdegeba samoneto saqmeSi arsebul kano-

67
Д. Капанадзе. Грузинская нумизматика, gv. 63; misive, „giorgisa da Tamaris~ saxe-
liT moWrili fulis Sesaxeb. – ssm moambe, 1944, t. XII B, gv. 191-195.
68
Е. Пахомов. dasax. naSr., gv. 94, #60; Д. Капанадзе. dasax. naSr., gv. 65, #64.
69
Е. Пахомов. dasax. naSr., gv. 52, 55-56, 57-60, 61-70, 75-80, 80-85.
196 Ziebani

nebs, rogorc CvenSi, ise maxlobeli da Sua aRmosavleTis sxva qveynebSi.


giorgi laSas 1210 wlis monetebi garkveul uxerxulobas uqmni-
da im mkvlevarT, romlebic Tamaris gardacvalebas 1212 wliT saz-
Rvravdnen.
pirveli, vinc gaoceba gamoxata am monetebis gamo, iyo TviT m. bro-
se. mas araCveulebriv movlenad eCveneboda giorgi laSas mier sakuTa-
ri saxeliT monetebis moWra Tavisi dedis sicocxleSi.70 magram amaze
Sors m. brose aRar wasula. misTvis mTavari da gadamwyveti iyo weri-
lobiTi wyaro, romlis mixedviT Tamari cocxali Canda 1212 wlamde.
giorgi laSas 1210 w. monetebis gamo gaoceba gamoxata e. paxomov-
mac: “Дата показывает, что матрица была составлена еще при жизни Тамары в
1210 году, однако, имя последней отдельно на монете не упоминается, и на пер-
вом месте выступает Гиоргий IV – факт очень странный, так как последнему
в это время было всего 15 лет от роду и отстранение царицы от управления
царством несколько непонятно”.71 (gamoyofilia Cven mier – avtorebi).
e. paxomovis gaoceba kanonzomieri iyo. gamocdili numizmati
grZnobda, rom giorgi laSas monetaSi raRac politikuri cvlileba
imaleboda, magram man ver daarRvia Tamaris zeobis wlebis broseseu-
li qronologia, Tumca mkvlevari mainc iZulebuli gaxda angariSi ga-
ewia laSa-giorgis monetebisaTvis da daaskvna, rom 1210 wels Tamarma
Zalaufleba gadasca Tavis Svils da TviTon ki monasterSi aRikveca!72
giorgi laSas monetebma zogierT mkvlevars ukve gamoaTqmevina
varaudi politikur cvlilebaze saqarTvelos saxelmwifo mmarTve-
lobaSi 1210 wels.
aseTi daskvna gaakeTa jer kidev 130 wlis winaT m. baraTaevma,
qarTuli numizmatikis Sesaxeb pirveli fundamenturi naSromis Sem-
qmnelma. is werda, rom giorgi laSas 1210 w. moneta: “служит .. верным
доказательством, что Гиорги IV царствовал в этом году – и один, судя по штем-
пелям этих монет”.73
aseTive daskvna gamoitana am monetis safuZvelze cnobilma sab-
WoTa numizmatma a. bikovma: “В 1210 г. Тамара передает престол сыну, номи-
нальному соправителю ее после смерти Давида, Георгию IV Лаша”.74

70
M. Brosset. Rapport.., gv. 69.
71
Е. Пахомов. dasax. naSr., gv. 98.
72
iqve, gv. 87.
73
М. Баратаев. Нумизматические факты Грузинского царства. СПб, 1844, gv. 98.
74
А. А. Быков. Грузинские монеты XII-XIII вв. – Сб. Памятники эпохи Руставели. Л., 1938, gv. 85.
cda erTi TariRis dadgenisa 197

nawilobriv ase varaudobs d. lengic. misi azriT, giorgi laSas


monetebi miuTiTeben, rom „dedamisma, daaxloebiT, am xanebSi gadas-
ca samefo xelisuflebis didi wili giorgis~.75
aseTive daskvna gamomdinareobs i. jalaRanias sityvebidanac:
„1210 wlidan, giorgi IV laSas gamefebasTan erTad (gamoyofilia
Cven mier – avtorebi), iwyeba axali saxis monetis moWra, sadac mefe
Tavs uwodebs „giorgi Ze Tamarisa“.76
dasaxelebul mkvlevarTa azri sainteresoa im mxriv, rom giorgi
laSas monetebi Tamaris zeobis wlebis gansazRvrisas ufro met yu-
radRebas imsaxurebs, vidre eqceodaT Tamaris Sesaxeb arsebul ga-
mokvlevebSi XIX saukunidan dRemde.
giorgi laSas 1210 w. moneta aSkarad asaxavs saqarTvelos saxel-
mwifo mmarTvelobaSi momxdar cvlilebas. giorgi laSas sakuTari
saxeliT monetis moWra SeeZlo saxelmwifo gadatrialebis an dedis
sikvdilis Semdeg. Tamaris saxelmwifo saqmeebidan CamoSorebisa (ne-
biT Tu iZulebiT) da „monasterSi aRkvecis~ Taobaze Cven araviTari,
arc sarwmuno da arc saeWvo sabuTi ar gagvaCnia. gvrCeba, vigulis-
xmoT mxolod da mxolod Tamaris gardacvaleba.
mxolod es faqti xsnis imas, Tu ratom gvxvdeba erTsa da imave
wels ori mefis tipologiurad gansxvavebuli monetebi.77
dedis gardacvalebis Semdeg, axalma monarqma giorgi laSam,
samoneto saqmeSi arsebuli wesis mixedviT, dauyovnebliv ganaxor-
ciela sakuTari monetis emisia – moWra rogorc araswori formis
spilenZis monetebi, romelTac unda daekmayofilebinaT saSinao
bazris moTxovnileba, ise – swori formis spilenZis monetebi,

75
D. M. Lang. dasax. naSr., gv. 25.
76
i. jalaRania. Tamaris fuli. – Zeglis megobari. krebuli ocdamesame, Tb.,
1970, gv. 22.
77
istoriam Semogvinaxa erTi saintereso da iSviaTi moneta, romlis erTi mxare
moWrilia Tamaris 1210 w. monetis aversis siqiT, meore ki – laSa-giorgis 1210 w.
monetis reversis siqiT (saqarTvelos saxelmwifo muzeumis numizmatikis gan-
yofileba, sainventaro #3155 ( ix. Е. Пахомов. dasax. naSr., gv. 101, 300; d. kapanaZe.
qarTuli numizmatika, gv. 78). d. kapanaZe amas imiT xsnida, rom erTsa da imave za-
rafxanaSi muSaobis dros xelosnebma siqebi aries. es daskvna savsebiT realuri
da marTebulia. xelosnebs siCqareSi, SesaZloa, areodaT axali mefis samoneto
siqebi. magram, rogorc Cans, Secdoma male gamosworda, radganac TviT moneta,
romelic, araviTar SemTxvevaSi, damoukidebeli samoneto tipi ar aris, unikums
warmoadgens.
198 Ziebani

romlebic vercxlis krizisis periodSi sagareo bazarzec gadioda.


rogorc pirveli, ise meore tipis monetebi (qarTul da arabul
enebze) qarTul da araqarTul mosaxleobas, saqarTvelos saxelmwi-
foSi da mis farglebs gareTac, ucxadebdnen saqarTvelos taxtze
axali mefis asvlis faqts da warmoadgendnen axali mefis politiku-
ri Zalauflebis deklaracias.
maSasadame, numizmatikuri masalis safuZvelze unda davaskvnaT,
rom Tamar mefe gardaicvala 1210 wlis pirvel naxevarSi. am TariRs
eTanxmebian gviandeli xanis qarTuli wyaroebi: JamTaaRmwereli,78
farsadan gorgijaniZe,79 vaxuSti bagrationi.80
„qarTlis cxovrebis“ baraTaSviliseul nusxaSi aRniSnulia, rom
Tamari gardaicvala 1210 wels.81 swored am wyaroSi damowmebuli Ta-
riRi Seuwynareblad miiCnia iv. javaxiSvilma, radganac „istoriani da
azmanis“ mixedviT, Tamar mefe gardaicvala zaqaria mxargrZelis sik-
vdilis Semdgom, maSasadame, arauadres 1212 wlisa“.82 amave Txzuleba-
Si zaqarias gardacvalebis Semdeg aRweril movlenaTa miaxloebiTi
TariRic ar gagvaCnia.83 maTi savaraudo xangrZlivobis safuZvelze iv.

78
qarTlis cxovreba, t. II, gv. 151.
79
saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis k. kekeliZis saxelobis xelnawerTa
instituti H-2140, f. 33; Sdr. iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria, t. III, Tb.,
1966, gv. 9; r. kiknaZe, dasax. naSr., gv. 98.
80
vaxuSti. saqarTvelos istoria. ganmartebuli da Sevsebuli axlad SeZenilis
arxeologiuris da istoriulis cnobebiT d. baqraZis mier, nawili pirveli, Tbi-
lisi, 1885, gv. 216; marTalia, vaxuStis sityviT, Tamari gardaicvala 1201 wels,
magram unda vigulisxmoT, daaxl. 1211 w. (Sdr. qronikebi da sxva masala saqarTve-
los istoriisa, Sekrebili, qronologiurad dawyobili. axsnili da gamocemuli
T. Jordanias mier, Tbilisi, 1892, gv. 292). XV saukunis winare qarTul qronologi-
aSi daSvebul radikalur Secdomas, daaxloebiT, aTi wlis farglebSi, Tavis dro-
ze miuTiTebda sen-marteni. M.-J. Saint-Martin. Memoires, t. II, Paris, 1819, gv. 257, 292.E
81
qarTlis cxovreba, t. II, gv. 146, sqolio.
82
iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria. t. II, gv. 290.
83
ar aris gamoricxuli, rom „istoriansa da azmanSi~ aRweril mTiulTa amboxe-
basTan gavaigivoT is areuloba mTaSi, romelsac gadmogvcems ioane bagrationi
laSa-giorgis mefobisas. ix. k. kekeliZe. literaturuli wyaroebi laSa-giorgis
istoriisaTvis. – etiudebi Zveli qarTuli literaturis istoriidan, I, Tbili-
si, 1956. gv. 294. k. kekeliZe SeniSnavs, rom ioane bagrationis naSromi, ZiriTadad,
momdinareobs vaxuStis Txzulebidan; da, rac mTavaria, am naSromSi gansakuT-
rebiT zustad aris daculi vaxuStis qronologiuri gamoangariSebani da Tari-
Rebi (k. kekeliZe. dasax. naSr., gv. 284). vaxuStis qronologiaSi, daaxloebiT, aT-
wliani koreqtivis Setanis Sedegad, sagulvebelia, rom ioane bagrationis mier
aRniSnuli amboxeba momxdariyo 1216–1217 wlebSi.
cda erTi TariRis dadgenisa 199

javaxiSvilma Tamaris gardacvalebis TariRad 1213-1214 ww. aRiara.84


Tumca am ori TariRidan ufro marTebulad miiCnevda 1213 wels.85
aRsaniSnavia, rom m. brose eyrdnoboda mxolod zaqaria mxar-
grZelis gardacvalebis TariRs da ar iTvaliswinebda momdevno mov-
lenebs.86
laSa-giorgisdroindeli mematiane ar eTanxmeba Tamaris pir-
vel istorikoss da gvauwyebs, rom zaqaria cocxalia giorgi la-
Sas mefobaSic. giorgi laSas daxasiaTebis Semdeg vkiTxulobT: „da
iyo samefo misi didsa dawynarebisa Sina, da iyvnes gamged da gan-
mzraxad yovelTa saqmeTa misTa misisave mSoblisobiTgan (!) mxar-
grZeli zaqaria, mandaturTuxucesi da amirspasalari, da ivane
aTabagi~.87
iv. javaxiSvili aRniSnavda: „mSoblisobiTgan“ ori sityvis Sec-
domiT SenaerTs warmoadgens, magram „obiTgan“ romeli sityvis da-
maxinjebad unda iqnes cnobili, Zneli saTqmelia~.88 Tu verwmune-
biT iv. javaxiSvilis mosazrebas, SeiZleba davaskvnaT, rom dedan-
Si, albaT, iqneboda: „mSoblis mefobiTgan~. Cveni azriT, es varian-
ti zustad Seesityveba konteqsts. SesaZloa, imitom Seikava Tavi
aseTi daskvnisagan iv. javaxiSvilma, rom ufro metad endoboda
Tamaris pirveli istorikosis cnobas, magram es cnoba saeWvo unda
iyos.
Tamaris gardacvalebas 1210 wels adasturebs epistoluri masa-
la (de buas werili), 89 romelic winamdebare krebulSi ar Sevida. 90

84
iv. javaxiSvili, qarTveli eris istoria, t. II, gv. 290. amave cnobebis gaTva-
liswinebiT, k. kekeliZem Tamaris gardacvalebis TariRi 1216 wlisaTvis gada-
itana. ix. istoriani da azmani SaravandedTani (cda teqstis aRdgenisa), akad. k.
kekeliZis redaqciiTa da gamokvleviT, Tbilisi, 1941, Sesavali werili, gv. 42, 43.
85
iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria. t. II, gv. 385, t. III, gv. 9.
86
M. Brosset. Additions..., gv. 297-298; Tamaris gardacvalebis savaraudo TariRad
1212-1214 ww. m. brosem mxolod imitom daaskvna, rom, misi azriT, zogierT somxur
warweraSi zaqaria cocxali Cans 1214 wels, ix. M. Brosset. Additions..., gv. 275-276.
87
qarTlis cxovreba, t. I, gv. 370.
88
laSa-giorgisdroindeli mematiane. gamosca iv. javaxiSvilma, Tb., 1927, gv. 8.
89
ix. T. natroSvili. g. jafariZe. cda erTi TariRisa dadgenisa. – macne (els),
1974, #2, gv. 168-189.
90
[Addenda: winamdebare statiis pirveli gamocemis Semdeg Tamar mefis gar-
dacvalebis TariRad somxuri lapidaruli wyaroebis safuZvelze igive TariRi
miiRo SanSe darCiaSvilma (S. darCiaSvili. `XIII saukunis dasawyisis saqarTvelos
qronologiis sakiTxisaTvis~, Jurn. mnaTobi, #2, 1975, gv. 151-158), didi xnis man-
200 Ziebani

AN ATTEMPT TO ASERTAIN ONE DATE

There is a difference of opinions in Georgian historiography regarding the death


of Queen Tamar. Part of the researchers (based on the Arab chronicler Ibn al-Athir’s
evidence) name 1207, while others give priority to 1213.
The present paper focuses on numismatic material. The last coins of Queen Tamar,
minted of copper, date from 1210. Copper coins, struck in the name of Tamar’s suc-
cessor Giorgi Lasha, are dated to the same year. In the view of authors, this points to
the change that had taken place at the Georgian Royal Court in 1210. One monarch –
Queen Tamar died, and the new King Giorgi Lasha ascended the throne.

Zilze Tamaris gardacvalebis sakiTxze sagangebo naSromi ar dawerila. viTare-


ba Seicvala 2004-2010 wlebSi. jer gvanca abdalaZem or statiaSi (`kidev erTxel
Tamar mefis gardacvalebis TariRze~, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis
saxelmwifo universitetis siRnaRis (kaxeTis) filialis samecniero SromaTa
krebuli, V, krebuli eZRvneba mociqulTa sworis wminda ninos saqarTvelo-
Si Semosvlas, siRnaRi, 2004, gv. 7-15; da `XIII saukunis dasawyisis saqarTvelos
istoriis qronologiidan~, iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo
universitetis Sromebi, 359, gv. 106-107), xolo Semdeg mixeil baxtaZem (`kidev
erTxel Tamar mefis gardacvalebis TariRis Sesaxeb~. ivane javaxiSvilis saxe-
lobis Tbilisis saxelmwifo universitetis humanitarul mecnierebaTa fakul-
teti. saqarTvelos istoriis instituti. Sromebi, II, 2011, gv. 215-227) daicves
1210 weli. S. darCiaSvilma xelaxla daadastura Tavisi Tvalsazrisi Tamaris
gardacvalebis TariRis Sesaxeb (`Tamar mefis, daviT soslanis gardacvalebisa
da laSa-giorgis gamefebis sakiTxisaTvis~, SanSe darCiaSvili, Ziebani qarTul-
somxuri urTierTobebis istoriidan ( Tb., 2010, gv. 55-69). ciala RvaberiZem mxa-
ri dauWira 1207 wels (`rodis gardaicvala mefe Tamari~, istoriisa da eTno-
logiis institutis Sromebi, IX, 2009, 97-104), xolo Temur kenkebaSvilma – 1215
wels (gardacvaleba da dakrZalva Tamar mefisa. Tbilisi, 2010, 4-12). ar aris ga-
moricxuli, rom am sakiTxze momavalSic gagrZeldes kamaTi].
vaxuSti da XII - XIII saukuneebis saqarTvelos
istoriis qronologiis zogierTi sakiTxi*

vaxuSti bagrationis „istoriis~ pirvel nawilSi, romelic XIV


saukunemde modis da, TavisTavad, araoriginaluria, sxva SeniS-
vnebTan erTad, damoukidebel mniSvnelobas inarCunebs qronolo-
giuri SeniSvnebi, romlebic mTavari wyaros teqstis gareSe dga-
nan.1
vaxuStim daaTariRa saqarTvelos istoriis araerTi umniSvnelovane-
si movlena. mas ekuTvnis Tamaris mefobis monakveTis qronologiis dadge-
nis pirveli cdac. am periodisTvis vaxuSti iZleva Semdeg TariRebs:
1174 w. – giorgi III-is gardacvaleba. Tamaris gamefeba
1177 w. – Tamaris pirveli qorwineba
1180 w. – giorgi rusis gaZeveba
1181 w. – Tamaris meore qorwineba
1183 w. – giorgi-laSas dabadeba
1193 w. – Samqoris omi
1196 w. – basianis omi
1198 w. – konstantinopolis aReba jvarosanTa mier
1199 w. – daviT soslanis gardacvaleba
1201 w. – Tamar mefis gardacvaleba.2
didi xania aSkaraa, rom yvela es TariRi mniSvnelovnad aris da-
cilebili realurs.
m. brose, romelmac qarTuli da ucxouri werilobiTi wyaroebis
safuZvelze pirvelad safuZvlianad gadasinja da gaaswora vaxuSti-
seuli qronologia, vaxuStis zogierT TariRs iRebda aTwliani ko-

* pirvelad daibeWda 1979 w. – Tsu Sromebi, t. 205 (istoria, xelovnebaTmcod-


neoba, eTnografia). Tb., gv. 121-129.
1
v. gabaSvili, vaxuSti me-17-18 ss. evropuli istoriografiis sinaTleze. –
analebi (iv. javaxiSvilis saxelobis istoriis institutis Sromebi), Tb., 1947,
gv. 113.
2
vaxuSti batoniSvili. aRwera samefosa saqarTvelosa. teqsti, dadgenili yve-
la ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier. – qarTlis cxovreba, t.
IV, Tb., 1973, gv. 171-192.
202 Ziebani

reqtivis safuZvelze.3 T. Jordanias miaCnda, rom „Tamar mefis qro-


nikebi sazogadod aTi weliT ukan rCeba~.4
vaxuStis qronologiaSi aTwliani Sesworebis SetaniT mivi-
RebT, rom Tamari gamefda (1174+10) – 1184 w., giorgi laSa ki daibada
(1183+10) – 1193 w. am TariRebs mxars uWeren sxva qarTuli wyaroebis
monacemebi da isini aRiarebulia qarTul istoriografiaSi.5 magram
amave meTodiT aRdgenili Samqorisa da basianis omebis TariRebi iq-
neba, Sesabamisad, 1203 da 1206 ww., nacvlad 11956 da 12027 wlebisa.
maSasadame, aTwliani koreqtivi vaxuStis qronologiaSi yovel-
Tvis ar gvaZlevs realur TariRs.
r. kiknaZes miaCnia, rom vaxuStis Secdoma aT welze naklebi xniT,
kerZod, 6 wliT ganisazRvreba. mkvlevari gamodis iqidan, rom jva-
rosanTa mier konstantinopolis aRebis TariRad vaxuStim 1204 wlis
nacvlad daasaxela 1198 w. da, amrigad, eqvswliani Secdoma dauSva;8
am movlenas win uswrebs an mosdevs sxvadasxva xangrZlivobis ambavi.
irkveva, rom, vaxuStis mixedviT, Samqoris brZolidan basianis brZo-
lamde sami weli gasula, basianis brZolidan ori wlis Semdeg jva-
rosnebma konstantinopoli aiRes. kidev erTi wlis Semdeg gardaic-
vala daviT soslani, xolo daviTis gardacvalebidan ori wlis Sem-
deg – Tamar mefe.9
eqvswliani Secdomis gasworebis Sedegad miviRebT, rom basianis omi
moxda 1202 w., daviT soslani gardaicvala (1199+6) – 1205 w., Tamari ki
(1201+6) – 1207 w.10 pirveli TariRi, albaT, ueWvelia, bolo ori – sadavo.
sxva SemTxvevebSi ki eqvswliani Secdomis gasworeba sruliad Seusabamo
TariRebs (1180 w. – Tamaris gamefeba. 1183 w. – misi pirveli qorwineba.
1190 w. – giorgi laSas dabadeba. 1199 w. – Samqoris omi) gvaZlevs.
amrigad, eqvswliani koreqtivic, aTwlianis msgavsad, ar war-

3
M. Brosset. Additions et éclaircissements à l’histoire de la Géorgie. St.-Pét., 1851, gv. 296.
4
T. Jordania. qronikebi da sxva masala saqarTvelos istoriisa. wigni pirveli,
tf., 1892, gv. 292.
5
iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria. wigni meore. Tb., 1964, gv. 244, 266; j. odi-
Seli. mcire qronikebi (kinklosebis istoriuli minawerebi), Tb., 1968, gv. 93.
6
r. kiknaZe. farsadan gorgijaniZe da „istoriani da azmani, SaravandedTani~,
Tb., 1975, gv. 118.
7
n. Sengelia (rec. ). osman Turani. TurqeTi selCukTa xanaSi. – macne (iaexis),
1974, #1, gv. 196; g. alasania. basianis brZolis TariRisaTvis. – macne (iaexis),
1975, #1, gv. 89-92.
8
r. kiknaZe. dasax. naSr., gv. 130.
9
iqve, gv. 131.
10
iqve.
vaxuSti da XII - XIII saukuneebis saqarTvelos istoriis 203

moadgens universalur xerxs vaxuStis TariRebis dasazusteblad.


bunebrivia, saWiroa, sabolood gairkves, Tu ris mixedviT aris
agebuli vaxuStis qronologia da SeiZleba Tu ara misi gamoyeneba ama
Tu im koreqtivis Setanis Semdeg.
cnobilia, rom vaxuStis ZiriTadi wyaro iyo „qarTlis cxovre-
bis~ vaxtangiseuli redaqcia, e. w. „axali qarTlis cxovreba~.11 es
ukanaskneli ki Tamaris mefobis monakveTSi warmodgenilia Tamaris
pirveli da meore istorikosebis TxzulebaTa kombinirebuli teq-
stebiT. vaxuSti srulad imeorebs im Tanamimdevrobas, rac XVIII s-is
redaqtorebs daucavT am ori Txzulebis kombinaciis dros.12
Tamaris pirveli istorikosis TxzulebaSi TariRebi ar aris.13
Tamaris meore istorikosTan ki Tamaris mefobidan mocemulia misi
taxtze asvlis TariRi ori sxvadasxva welTaRricxviT, qoronikonis
403 w., rac gvaZlevs (780+403) – 1183 w. da dasabamiTgan 6686 w.,14 rac
(6686-6508) – 1178 w. Seesabameba.
„qarTlis cxovrebis~ vaxtangiseul redaqciaSi Tamaris game-
febis TariRad dasaxelebulia zemoaRniSnuli dasabamiTgan 6686 w.
(e.i. 1178 w.), magram mis Sesabamisad miTiTebulia sruliad gaugebari
qrist. welTaRricxvis 1156 weli.15
garda amisa, „qarTlis cxovrebis~ vaxtangiseul redaqciaSi aris
kidev erTi TariRi – giorgi III-is gardacvalebisa – tJd, e.i. 1174 w.16
es mcdari TariRic, romlis warmomavloba CvenTvis ucnobia,17 Seu-
sabamobaSia im TariRebTan, romlebic aRniSnul TxzulebaSi Tamaris
gamefebis sawyis weliwadad aris miCneuli.
sxva konkretuli TariRebi saqarTvelos istoriis CvenTvis sain-
tereso monakveTisTvis „qarTlis cxovrebis~ vaxtangiseul redaq-
ciaSi, vaxuStis ZiriTad wyaroSi, ar moipoveba.
swavlul kacebs, iseve, rogorc Semdeg vaxuStis, romlebic icnob-

11
am dasaTaurebis Sesaxeb ix. k. grigolia. axali qarTlis cxovreba. Tb., 1954, gv. 285.
12
S. mesxia. vaxuSti da Zveli saqarTvelos saistorio mwerloba. – analebi (iv.
javaxiSvilis saxelobis istoriis institutis Sromebi). Tb., 1947, gv.19.
13
qarTlis cxovreba. tomi meore. teqsti, dadgenili yvela ZiriTadi xelnawe-
ris mixedviT s. yauxCiSvilis mier. Tb., 1959, gv. 1-114.
14
iqve, gv. 116.
15
qarTlis cxovreba dasabamiTgan mecxramete saukunemdis, Targmnili da ga-
mocemuli RvawliTa u. brosesi. nawili pirveli. Zveli moTxroba. 1469 wlamdis
qristes aqeT. sankt-peterburRi, 1849, gv. 277.
16
iqve, gv. 276.
17
T. Jordanias azriT, vaxtangis wyaroSi ewereboda tJid – e.i. 1184 w. da mcdari
tJd – 1174 w. aqedan warmodgeba (T. Jordania. qronikebi, gv. 268).
204 Ziebani

dnen laSa-giorgisdroindeli mematianis Txzulebasac, ratomRac ar


usargebliaT am TxzulebaSi daculi mravalricxovani TariRiT.
„qarTlis cxovrebis~ vaxtangiseuli redaqciis kvaldakval vaxuS-
tis naSromSic giorgi III-is gardacvalebis TariRad miRebulia 1174
w.18 es aris erTaderTi TariRi vaxuStis qronologiaSi, romelic mas
ar ekuTvnis. magram, „qarTlis cxovrebis~ vaxtangiseuli redaqciisgan
gansxvavebiT, vaxuStisTan 1174 weli aris Tamaris gamefebis TariRic.
Tavisi Sromis Sesaval nawilSi („mkiTxvelTaTvis sityua raÁsTÂs
ars Sroma ese~) vaxuStim yuradReba miaqcia Seusabamobas Tamaris ga-
mefebis zemoaRniSnul or TariRs Soris: „kualad Tamaris gamefebis
qoronikoni ara aris SeTqmuli (swori – g.j.), rameTu weril ars dasa-
bamiTgan iyo x~qpv (6686). qristesi C~rnv (1156)~.19 Tu erTia marTebu-
li, maSin meore mcdaria da piriqiT. „esreT ar WeSmaritebs~ daaskvna
man da qronologiis gamarTvis Tavisi gza SemogvTavaza:
„xolo Cven aleqsi angaarisa da frangTagan konstantinepolis
aRebis qoronikoni vpoveT, maT mas zeiTi da mas queiTi munve we-
rilis („qarTlis cxovrebis~ vaxtangiseuli redaqciis – g.j.)
wlis ricxveulebiT vyveniT, romelsa swers i~À [18] wels laSas
gamefebasa da Tamaris k~d [24] wlis mefobis aRmavlobasa da misi
sikudilis qoronikonsa zeda, romeli vpoveT, vyavT~20.
vnaxoT jer, ra kavSirSia „aleqsi angaarisa da frangTagan kon-
stantinepolis aRebis qoronikoni~, Tamaris „k~d [24] wlis mefobis
aRmavlobasTan~, e.i. Tamaris mefobis 24-e welTan.
„frangTagan~, e.i. jvarosnebis mier bizantiis dedaqalaqis – kon-
stantinopolis aRebisa da imperator aleqsi angelosis („angaaris~)
damxobisa da sikvdilis ambavi moTxrobilia vaxuStis ZiriTad wyaro-
Si – „qarTlis cxovrebis~ vaxtangiseul redaqciaSi, sadac is, Tavis
mxriv, Sevida Tamaris meore istorikosis Txzulebidan.21 aqvea Txroba
imis Taobazec, Tu ra Seubralebeli iyo Tamari mtris mimarT da, mi-
uxedavad amisa, rogor ganicada man aleqsis sikvdili. Semdeg modis
patara nawyveti Tamaris pirveli istorikosis Txzulebidan, sadac is
CarTulia basianis omisa da daviT soslanis sikvdilis ambebs Soris.22

18
r. kiknaZe. dasax. naSr., gv. 17.
19
vaxuSti batoniSvili. aRwera samefosa saqarTvelosa, gv. 10.
20
iqve, gv.10
21
qarTlis cxovreba dasabamiTgan mecxramete saukunemdis, gv. 325. Sdr. qar-
Tlis cxovreba. tomi meore (s. yauxCiSvilis gam.), gv. 142-143.
22
qarTlis cxovreba dasabamiTgan mecxramete saukunemdis, gv. 326; qarTlis
cxovreba, tomi meore (s. yauxCiSvilis gam.), gv. 99-100.
vaxuSti da XII - XIII saukuneebis saqarTvelos istoriis 205

mere ki naTqvamia, rom Tamarma: „ocdamesamed, gina Tu meoTxed aRmav-


lobasa mefobisa misisasa weliwadsa, ikiTxa saqme karisa~,23 rasac mos-
devs karis – imave yarsis dalaSqvra da aReba qarTvelebis mier.24
„qarTlis cxovrebis~ vaxtangiseuli redaqcia, TiTqos, ar iZle-
va imis saSualebas, rom Tamaris mefobis ocdamesame Tu ocdameoT-
xe weli da yarsis aReba imave wliT daTariRdes, riTac winamorbedi
ambebi: konstantinopolis aReba, aleqsis sikvdili... magram vaxuStim
es ambebi Tanadroulad miiCnia. interpolatorisaTvis damaxasiaTe-
beli meTodiT man Seamokla Tavisi ZiriTadi wyaros teqsti da kon-
stantinopolis aRebasa da aleqsi angelosis sikvdils uSualod mo-
ayola „xolo JamTa amaT ikiTxa Tamar saqme karisa, romel Tamarisa
mefobisa weli aRvidoda ocdameoTxed~,25 rasac mere yarsis aRebis
ambavi mosdevs.
vaxuStis redaqciaSi Tamaris zeobis ocdamesame weli amovardni-
lia. samagierod, TxrobaSi gaCnda axali, damatebiTi fraza „JamTa
amaT~. swored am frazidan Cans, rom Tamaris zeobis ocdameoTxe weli
vaxuStis miaCnia jvarosanTa mier konstantinopolis aRebis Tanad-
roul ambad. ase daukavSira man msoflio istoriaSi kargad cnobil
faqts is „ricxveuli~ – „Tamaris k~d [24] wlis mefobis aRmavloba~ –
rac mas „qarTlis cxovrebis~ vaxtangiseul redaqciaSi eguleboda.
rogorc aRiniSna, jvarosanTa mier konstantinopolis aRebis
TariRi vaxuStis SecdomiT moaqvs: 1198 weli – 1204 wlis nacvlad.
vaxuSti wers, rom es TariRi „hpova~, moiZia. davuSvaT, rom es Ta-
riRi man marTlac naxa romelime istoriul TxzulebaSi. magram
aseTi wyaros moZebna dRes, Tu ki is saerTod arsebobda, Zalze sa-
eWvoa.2627
vnaxoT jer, ra kavSirSia `aleqsi angarisa da frangTagan kon-

23
qarTlis cxovreba dasabamiTgan mecxramete saukunemdis, gv. 326.
24
Txroba unda modiodes Tamaris meore istorikosis Txzulebidan. yovel Sem-
TxvevaSi, ase gamoiyureba is iv. javaxiSvilis mier aRdgenil am Txzulebis teq-
stSi (qarTlis cxovreba, tomi meore, s. yauxCiSvilis gam., gv. 143).
25
vaxuSti batoniSvili. aRwera samefosa saqarTvelosa, gv. 189.
26
yovel SemTxvevaSi, amis safuZvels ar iZleoda stratemanisa da baroniusis
Sromebi, romlebiTac sargeblobda vaxuSti (ix. straTemani. Teatro, anu aspa-
rezi matianuri. vaxuStis mier Sesrulebuli Targmani – saqarTvelos mecniere-
baTa akademiis akad. k. kekeliZis sax. xelnawerTa institutis xelnaweri, S:420;
Деяния церковные и гражданские из летописании Кесаря Барония, собранная и переведенная
с польского языка на славянский. М., 1712).
27
vaxuSti batoniSvili. aRwera samefosa saqarTvelosa. – saqarTvelos cen-
traluri arqivis xelnaweri. A:103, gv. 322.
206 Ziebani

stantinopolis aRebis qoronikoni~ Tamaris `kd~ [24] wlis mefobis


aRmavlobasTan, e.i., Tamaris mefobis 24-e welTan.
sayuradReboa is garemoeba, rom Tavad vaxuStis mier Sedgenil
sinqronul tabulaSi, romelic mis Txzulebas erTvis da ar aris ga-
mocemuli, aleqsi angelosis mmarTveloba 1193 wlidan – 1203 wlam-
de modis.26 Semdeg ki „konstantinopolis mefeebad~ dasaxelebulni
arian: aleqsi IV da aleqsi V – 1203 w. da balduini – 1204 w.28 marTalia,
TariRebSi aqac aris Secdoma: aleqsi angelosi 1195 w. gamefda, mag-
ram, sxva mxriv, es monacemebi zustia.
amrigad, vaxuStis unda scodnoda, rom aleqsi angelosi 1198 w.
ar daRupula. maS, ratom dauSva man teqstSi uxeSi Secdoma? xom ar
aiTvala konstantinopolis aRebis TariRi Tamaris zeobis 24-e wlis
mixedviT, 1174 wlidan?
dadebiTi pasuxi am kiTxvaze Cven savsebiT bunebrivad gveCveneba.
1198 weli – jvarosanTa mier konstantinopolis aRebisa da Tamaris
zeobis 24-e weli vaxuStis qronologiaSi gaxda is mniSvnelovani rgo-
li, saidanac gamoTvlilia sxva, rogorc mis „zeiTi~, ise mis „queiTi~
ambebis TariRebi.
yarsis aRebas, rac zamTris TveSi moxda, „qarTlis cxovrebis~
vaxtangiseuli redaqciiT mosdevs daviT soslanis sikvdili.29 ro-
gorc axali ambavi, vaxuStim is 1199 wliT daaTariRa. daviT soslanis
sikvdilis Semdeg misi wyaroTi „ara mciredTa JamTa~ (Tamaris pirve-
li istorikosis Tanaxmad... „JamTa ara mcired myofelTa~) mSvidoba
sufevda;30 mere ki moTxrobilia ardebilis sulTnis mier anisis mo-
oxrebisa da qarTvelTa sapasuxo eqspediciis ambavi.31
vaxuSti am movlenebs Tanadroulad Tvlis. sxvaTa Soris, aseve
miiCnevda ufro adre farsadan gorgijaniZec. 32
ar de bi lis sul Tnis das jis Sem deg „qar Tlis cxov re bis~
vax tan gi se ul re daq ci a Si moT xro bi lia qar Tve le bis laS qro ba
iran Si – Se mod go ma ze. am or am bavs So ris aqac gar kve u li Su a-
le dia: „ sxva Jam Ta ~, 33 mag ram Ta ma ris pir ve li is to ri ko si TiT-
qos am Su a le dis va ra uds ar iZ le va. 34 yo vel Sem Txve va Si, va xuS ti

28
iqve.
29
qarTlis cxovreba dasabamiTgan mecxramete saukunemdis, gv. 326-327.
30
iqve, 327; qarTlis cxovreba. tomi meore (s. yauxCiSvilis gam.), gv. 100.
31
qarTlis cxovreba dasabamiTgan mecxramete saukunemdis, gv. 328.
32
r. kiknaZe. dasax. naSr., gv. 128.
33
qarTlis cxovreba dasabamiTgan mecxramete saukunemdis, gv. 328.
34
qarTlis cxovreba. tomi II (s. yauxCiSvilis gam.), gv. 103.
vaxuSti da XII - XIII saukuneebis saqarTvelos istoriis 207

iran Si laS qro ba sac ar de bi lis dar be vis Ta nad ro u lad mi iC nevs.
axali, savaraudoa, rom momdevno wlis ambebia: zaqaria mxargrZe-
lis sikvdili da mTielTa ajanyeba, ramac sami Tve: ivlisi, agvisto da
seqtemberi gastana.35 vaxuSti am Tveebs ar asaxelebs,36 magram, ueWvelia,
icoda isini.
Tamari gardaicvala mTielTa ajanyebis Semdeg.37 bunebrivia, rom
swored am movlenaTa Tanamimdevrobis gaTvaliswinebiT, 1199 wlis Sem-
deg gamotova ra 1 weli, vaxuStim Tamaris gardacvaleba daaTariRa 1201
wliT, is iZleva Tves da ricxvsac: 18 ianvars, rac mis ZiriTad wyaroSi
ar aris da, albaT, laSa-giorgisdroindeli mematianis Txzulebidan
momdinareobs.38
ase daaTariRa vaxuStim 1198 wlis „zeiTi~ movlenebi. daTariReba
movlenebis savaraudo Tanamimdevrobas emyareba.
jvarosanTa mier konstantinopolis aRebidan daviT soslanis sik-
vdilamde Sualedi TariRebSi, vaxuStis mixedviT, 1 welia, Tamaris gar-
dacvalebamde ki – 3 weli. r. kiknaZe, romelic konstantinopolis aRe-
bis mcdar TariRs realuri 1204 wliT asworebs, Tvlis, rom vaxuStis
Tanaxmad, daviT soslani gardaicvala 1205 w., xolo Tamari – 1207 w.39
es SeiZleboda asec yofiliyo, vaxuStis Secdoma mxolod kon-
stantinopolis aRebis mcdari TariRiT rom Semoifarglebodes.
magram, vaxuStis mixedviT, 1198 weli xom Tamaris zeobis 24-e weli,
yarsis aRebis welicaa. ibn al-asiris cnobiT, yarsi qarTvelebma ai-
Res 1206-7 w.40 sxva realuri TariRi am ambisTvis dReisaTvis mecni-
erebas ar aqvs.
vaxuStim, Tavisdauneburad, sxvadasxva wlis ambebi erT welSi
gaaerTiana da maT TanamimdevrobaSi amoagdo erTi rgoli, romlis
xangrZlivobis periodic 2-3 welia. aqedan gamomdinare, eqvswliani
koreqtivis Setanam vaxuStiseul TariRebSi ar SeiZleba sasurveli
Sedegi mogvces. damTxvevebs realur TariRebTan eqneba SemTxvevvi-
Ti da ara – kanonzomieri xasiaTi.

35
qarTlis cxovreba dasabamiTgan mecxramete saukunemdis, gv. 332-333.
36
vaxuSti batoniSvili. aRwera samefosa saqarTvelosa (s. yauxCiSvilis gam.),
gv. 191.
37
qarTlis cxovreba dasabamiTgan mecxramete saukunemdis, gv. 336.
38
qarTlis cxovreba. tomi pirveli. teqsti, dadgenili yvela ZiriTadi xelna-
weris mixedviT s. yauxCiSvilis mier. Tb., 1955, gv. 371.
39
r. kiknaZe. dasax. naSr., gv. 131.
40
T. natroSvili. g. jafariZe. cda erTi TariRis dadgenisa. – macne (els), 1974,
#1, gv. 152-153.
208 Ziebani

SeuZlebelia, vaxuStis mixedviT vimsjeloT daviT soslanis gar-


dacvalebaze 1205 w. maSin, roca, „qarTlis cxovrebis~ vaxtangiseuli
redaqciis da Tavad vaxuStis Tanaxmad, daviTi yarsis garemocvisa da
misi aRebis monawilea.
maSasadame, vaxuStisgan gamomdinare, daviT soslanis Tu Tama-
ris sikvdilis41 gadaTariReba42unda moxdes yarsis (1206/7 w.) da ara
konstantinopolis aRebis (1204 w.) TariRis gaTvaliswinebiT.
Tamaris gardacvalebis TariRad 1201 wlis miRebis Semdeg vaxuS-

41
Tamaris gardacvalebis TariRis Sesaxeb, rogorc cnobilia, qarTul istoriog-
rafiaSi azrTa sxvadasxvaobaa. tradiciuli 1213 wlis garda, varaudoben 1207 wel-
sac (am sakiTxze literatura ix. T. natroSvili. g. jafariZe. dasax. naSr., gv. 151).
T. natroSvilTan erTad Cven SevecadeT dagvesabuTebina, rom numizmatikuri masa-
lebiT Tamari gardaicvala 1210 w. (T. natroSvili. g. jafariZe. dasax. naSr., gv. 164).
amave TariRs somxuri epigrafikuli wyaroebis safuZvelze gvTavazobs S. darCaSvi-
lic (S. darCaSvili. XIII saukunis dasawyisis saqarTvelos qronologiis sakiTxisaT-
vis. – Jurn. mnaTobi, 1975, #2, gv. 157). 1975 w. 24-28 marts n. berZeniSvilis xsovnisadmi
miZRvnil samecniero sesiaze aRniSnul TariRs mxari dauWires m. lorTqifaniZem, m.
dumbaZem, i. gagoSiZem da j. stefnaZem, xolo 1207 wels – b. silagaZem da j. odiSelma
da l. tuxaSvilma moxsenebaSi „aTabagobis saxelos garkvevisaTvis~ (l. beriaSvili. e.
orjonikiZe. n. berZeniSvilis xsovnisadmi miZRvnili samecniero sesia. – macne (iaexis)
1975, #3, gv. 164). r. metrevelma daicva tradiciuli 1213 w. (r. metreveli. erTi fur-
celi saqarTvelos istoriidan (mTielTa ajanyebis sakiTxisaTvis XIII saukunis aTian
wlebSi). – Jurn. ganTiadi, 1977, #2, gv. 173), xolo j. odiSelma – 1207 w. (j. odiSeli.
qarTuli istoriuli qronologiis erTi sakiTxi. XII–XIII ss. mijna. – Jurn. ciskari,
1976, #1, gv.120). j. odiSeli Seecada numizmatikuri masalis diskreditacias, magram
misi argumentebi moklebulia damajereblobas. ra Tqma unda, zogierTi, maT Soris,
qarTuli werilobiTi wyaro, marTlac asaxelebs Tamaris gardacvalebis TariRad
1207 w., magram maTze dayrdnoba, vidre numizmatikur faqtebs sxvagvar axsnas ar mo-
vuZebniT, saTuoa. Tamaris xanis qarTuli istoriuli wyaroebi, samwuxarod, Seryvni-
li saxiT aris Cvenamde moRweuli. kargad aris cnobili, Tu rogor aRadgina iv. ja-
vaxiSvilma Tamaris meore istorikosis Txzuleba, swored aq, erTi cnobiT, Tamari
cocxalia Tavisi mefobis 23-e an 24-e wels. meore, ufro kategoriuli cnobiT, riTac
Txzuleba mTavrdeba – gardacvlili mefobis 23-e, e.i. 1207 w. (Sdr. T. natroSvili. g.
jafariZe. dasax. naSr., gv. 94; j. odiSeli. qarTuli istoriuli qronologiis erTi sa-
kiTxi, gv. 120). ekuTvnis ki is basili ezosmoZRvars? k. grigolia am Txzulebis das-
kvniT nawils Tamaris mesame istorikoss (rusTavels) miakuTvnebs (k. grigolia. Tama-
ris kidev erTi mematiane istorikosi. Tb., 1977). laSa-giorgis droindeli mematianis
Txzuleba, romelic Tamaris gardacvalebis TariRad 1207 w. aRniSnavs da romelic
originalur Txzulebad iyo miCneuli, n. SoSiaSvilis Tanaxmad, dawerili Cans XVII
saukunis dasawyisSi (n.SoSiaSvili. „anaseuli qarTlis cxovrebis~ gadaweris TariRi.
– mravalTavi (filologiur-istoriuli Ziebani), V, Tb., 1975, gv. 55). yovelive es mi-
uTiTebs, rom Tamaris xanis qarTuli saistorio wyaroebis kritikuli Seswavla jer
kidev ar aris dasrulebuli da, amdenad, maT qronologiur monacemebs frTxilad
unda movekidoT, erTaderT WeSmaritad Tanadroul wyarod rCeba numizmatikuri ma-
sala, 1210 wlis is monetebi, romlebmac, SesaZloa, Tavad Tamaris xelSic ki gaiares.
42
qarTlis cxovreba, tomi II (s. yauxCiSvilis gam.), gv. 151.
vaxuSti da XII - XIII saukuneebis saqarTvelos istoriis 209

tis SeeZlo gamoeyenebina „qarTlis cxovrebis~ vaxtangiseuli re-


daqciis „is ricxveuli romelsa swers i~À [18] wels laSas gamefebasa~,
kerZod ki, JamTaaRmwerlis cnoba imis Taobaze, rom Tamaris sikvdi-
lis Jams, gamefebisas, giorgi laSa iyo 18 wlisa.42
am cnobis gaTvaliswinebiT, vaxuStim miiRo giorgi laSas dabadebis
TariRi (1201 - 18) – 1183 w. amis Semdeg Sesavsebi rCeba ori monakveTi: I.
1174–1183 da II. 1193–1198 wlebi.
vaxuStis wyaroSi, rogorc iTqva, TariRebi ar aris. samagierod,
aq CamoTvlilia rigi ambebisa, romlebic win uswrebdnen konstanti-
nopolis aRebas jvarosnebis mier. vaxuStis redaqciiT es ambebia:
1. Tamar mefis mier trapizonis sakeisros Seqmna;
2. basianis omi;
3. xalifas elCebis Casvla TamarTan;
4. somex-qarTvelTa religiuri uTanxmoeba da amave wels karis
pirveli aReba qarTvelebis mier;
5. Samqoris omi.43
vivaraudoT TiToeuli ambisTvis TiTo axali weli (1–1197 w., 2–
1196 w., 3–1195 w., 4–1194 w., 5–1193 w.) da rogorc basianis, ise Samqoris
omebisTvis miviRebT vaxuStiseul TariRebs. rogorc Cans, vaxuSti
aqac movlenebs Tanamimdevrobis mixedviT aTariRebda.
1174–1183 wlebis SualedSi vaxuStis ZiriTad wyaroSi movlenebi
erTmaneTs meqanikurad aRar misdevs. isini ufro mWidrod arian er-
TmaneTTan dakavSirebulni. vaxuStim Tavisi wyarodan icoda, rom Ta-
maris meore qorwinebis Semdeg am wlis bolomde giorgi laSa jer ki-
dev ar iyo dabadebuli. momdevno wels mobrunda giorgi rusi da mere
moxda guzan taoelis ajanyeba. aRniSnulia is wuxili, rac gamowveuli
iyo taxtis memkvidris aryoliT. dasasrul ki – albaT, momdevno wels
daibada giorgi laSa.44
1183 wlidan daRmavali gziT, aRniSnuli ambebis gaTvaliswine-
biT, Tamaris meore qorwinebis TariRad vaxuStim miiRo 1181 w.
Tamaris meore qorwinebas, „qarTlis cxovrebis~ vaxtangiseu-
li redaqciiT, win uswrebs giorgi rusTan ganqorwineba da misi ga-

43
vaxuSti batoniSvili. aRwera samefosa saqarTvelosa (s. yauxCiSvilis gam.),
gv. 183-189; Sdr. qarTlis cxovreba dasabamiTgan mecxramete saukunemdis, gv.
312-325.
44
qarTlis cxovreba dasabamiTgan mecxramete saukunemdis, gv. 292-298.
210 Ziebani

Zeveba,45 rasac advilad SeiZleboda dasmoda axali TariRi – 1180 w.


Tamaris pirveli qorwineba gagrZelda 2,5 weli.46 vaxuStim, ro-
gorc Cans, es monacemi daamrgvala 3 wlamde – iseve, rogorc Cvens
droSi iv. javaxiSvilma47 da Tamaris pirveli qorwinebis TariRad mi-
iRo 1177 w.
ase daaTariRa vaxuStim 1198 wlis „queiTi~ movlenebi.
vaxuStis qronologiaSi pirvelive TariRi Seicavda aTwlian
Secdomas, magram aTwliani koreqtiviT yvela sxva TariRis erTnairi
sizustiT gasworeba ar xerxdeba, radganac vaxuSti iyenebda savara-
udo daTariRebis xerxs movlenaTa Tanamimdevrobis mixedviT.
Tamaris pirveli istorikosis Txzuleba, romelic vaxtangiseu-
li „qarTlis cxovrebis~ ZiriTadi wyaro iyo, rogorc fiqroben, ar
aris zustad qronologiur rigze gawyobili Txzuleba.48 masSi dar-
Rveulia movlenaTa aRweris Tanamimdevroba, romelTac, ra Tqma un-
da, vaxuSti ar asworebs.
kidev meti: vaxuSti, zogjer arc am Tanamimdevrobas icavs da rig
movlenebs sakuTari iniciativiT aerTianebs. ase magaliTad, kon-
stantinopolisa da yarsis aRebis garda, mas Tanadroul ambebad aqvs
miCneuli qarTvel-somexTa religiuri uTanxmoeba da yarsis (karis)
pirveli aReba qarTvelebis mier, Tumca misi wyaro am ambebs ar aer-
Tianebs.
yovelive amis gamo, Tamaris mefobis monakveTis saqarTvelos is-
toriis vaxuStiseuli qronologia uaRresad frTxil damokidebu-
lebas saWiroebs. ra Tqma unda, SeiZleba gaviTvaliswinoT movlena-
Ta Tanamimdevrobis, an maT Soris Sualedebis vaxuStiseuli gageba,
magram misi TariRebis ueWveli da kategoriuli aRiareba, Tundac,
garkveuli koreqtivebis safuZvelze, ar gveCveneba mizanSewonilad.

45
iqve, gv. 288.
46
iqve.
47
iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria, gv. 258.
48
r. kiknaZe. dasax. naSr., gv. 108.
vaxuSti da XII - XIII saukuneebis saqarTvelos istoriis 211

VAKHUSHTI BAGRATIONI AND SOME PROBLEMS OF


CHRONOLOGY OF THE GEORGIAN HISTORY OF THE
12TH-13TH CENTURIES

In the first part of “The History of Georgia”, covering the period up to the 14th
c. and being a non-original work, Vakhushti Bagrationi was the first among Georgian
historians who attempted to establish the chronology of the most important events
of the reign of Queen Tamar. The dates suggested by him (1174 to 1201) differ
considerably from the real ones. At first it was assumed that the difference was 10
years (T. Zhordania). Now it is considered that the error in Vakhushti’s chronology is
6 years (R. Kiknadze). It is however, impossible to specify the dates of Vakhushti even
with account of the difference of 10 and 6 years.
The methods used by Vakhushti in dating separate events and the causes of
inaccuracy of his chronology are studied in the paper.
`‘aja‘ib ad-dunÁa~ aiubianTa saxelmwifosa da
saqarTvelos diplomatiuri urTierTobebis
erTi epizodis Sesaxeb*

‘aja’ib ad-dunÁa („samyaros sakvirvelebani~), ucnobi avtoris ge-


ografiuli Txzuleba sparsul enaze, daiwera XIII saukunis 20-ian
wlebSi. Txzulebis xelnaweri 1859 w. isfahanSi SeiZina cnobilma
rusma aRmosavleTmcodnem n. xanikovma da gadasca ruseTis mecni-
erebaTa akademiis aziis muzeums. samecniero mimoqcevaSi ‘aja’ib
ad-dunÁa 1954 wels Semoitana n. d. mikluxo-maklaim.1 man ‘aja’ib
ad-dunÁaSi moiZia monacemebi avtoris cxovrebis (ganaTleba,
interesebi, Siituri simpatiebi, mogzaurobebi da sxv.) Sesaxeb,
gansazRvra am Txzulebis daweris dro – daaxloebiT, 1220/21–
1230/31 wlebi2 da rusulad Targmna ‘aja’ib ad-dunÁas is nakveTe-
bi, romlebic exeba azerbaijans, somxeTsa da, nawilobriv, saqar-
Tvelos.3 mkvlevari werda, rom am nawils, rogorc istoriuli
geografiis wyaros, didi mniSvneloba hqonda. man gansakuTrebiT
Zvirfasad miiCnia masSi daculi ekonomikuri xasiaTis monacemebi
da wminda istoriuli xasiaTis cnobebic. 4 n. d. mikluxo-maklaim
aCvena, rom ‘aja’ib ad-dunÁas avtori eyrdnoboda winamorbed wya-
roebs. garda amisa, is sargeblobda sxvadasxva pirisgan miRebuli
zepiri informaciiT da sakuTari dakvirvebebiT, romlebic mas
hqonda mravali mogzaurobis wyalobiT.5

* pirvelad daibeWda 1999 w. – qarTuli diplomatia. weliwdeuli. VI, Tb., gv. 126-
135. rusul enaze: По поводу сообщения ‘адж‘аиб ад-дунйа (Айюбидское посольство в Грузии).
– Центральная Азия (Источники, история, культура), М., 2005, с. 332-340.
1
Н. Д. Миклухо-Маклай. Географическое сочинение XIII в. на персидском языке (Новый
источник по исторической географии Азербайджана и Армении). – Ученые записки Инсти-
тута востоковедения, т. IX, М.-Л., 1954, gv. 175-213.
2
iqve, gv. 180-184, 184-185.
3
iqve, gv. 196-210.
4
iqve, gv. 211-212.
5
iqve, gv. 185-190, 190-191.
„‘aja‘ib ad-dunÁa~ aiubianTa saxelmwifosa 213

n. d. mikluxo-maklaim yuradReba miaqcia im faqts, rom ‘aja’ib ad-


dunÁas avtori tyved hyoliaT qarTvelebs, rac Tavad moixsenia. ano-
nimis Tanaxmad, 606 wlis Sa‘banSi, e.i., 1210 wlis ianvar-TebervalSi,
roca is urwmunoTa xelT iyo, abxazis mefes ewvia ‘adilis (egviptis
aiubianTa sulTnis) vaJis, maliq aSrafis (al-maliq al-aSrafis) el-
Ci.6 es cnoba n. d. mikluxo-maklaim mxolod anonimis biografiisaT-
vis gamoiyena da, samwuxarod, sruli saxiT ar Targmna. Semdeg, rode-
sac anonimis zepir wyaroebs axasiaTebda, n. d. mikluxo-maklai kvlav
Seexo am elCobas da werda, rom avtorma qarTvel mefesTan mosuli
aiubianTa elCisgan moismina ambavi salah ad-dinis mier ierusalimis
aRebisa (1187 wlis oqtomberi7) da iqidan frankebis gandevnis Sesaxeb
da rom es ambavi man moitana Tavis naSromSi (xelnaweri, gv. 107a).8
aiubianTa elCis viziti saqarTvelos mefesTan n. d. mikluxo-mak-
lais gamocemis mixedviT daimowma r. kiknaZem, romelmac qarTulad
Targmna am geografiuli Txzulebis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb.9
1993 wels n. p. smirnovam ganaxorciela ‘aja’ib ad-dunÁas kri-
tikuli gamocema, romelsac daurTo rusuli Targmani da komenta-
rebi.10 swored am gamocemam mogvca saSualeba, winamdebare werilSi
vrclad gvemsjela maliq aSrafis mier saqarTveloSi gamogzavnili
elCis misiaze. aqve aRvniSnavT, rom es elCoba ar aris moxseniebuli
Tanadroul qarTul da, ramdenadac viciT, aRmosavlur wyaroeb-
Sic. is ueWvelad sayuradReboa da afarToebs Cvens codnas aiubi-
anTa saxelmwifosa da saqarTvelos diplomatiuri urTierTobebis
Sesaxeb.
CvenTvis saintereso cnobas, romelsac ierusalimTan dakavSire-
biT gvTavazobs ‘aja’ib ad-dunÁas avtori, n. p. smirnova sparsulidan
rusulad ase Targmnis:
“В ша‘бане 606/ январе 1210 года, когда я находился в плену у кафи-
ров, к правителю Абхаза пожаловал посол от Малика Ашрафа б. ‘Адиля.

6
Н. Д. Миклухо-Маклай. Географическое сочинение, gv.182-183.
7
sinamdvileSi es moxda 1187 w. 4 ivliss.
8
Н. Д. Миклухо-Маклай. Географическое сочинение, gv.190-191.
9
„samyaros sakvirvelebaTa~ cnobebi saqarTvelos da kavkasiis Sesaxeb. spar-
suli teqsti qarTuli TargmaniT, SesavliT da SeniSvnebiT gamosca r. kiknaZem.
Tb.,1978, gv. 14, Sen. 25.
10
‘Аджа’иб ад-дунйа (Чудеса мира). Критический текст и перевод с персидского, введение,
комментарий и указатели Л. П. Смирновой. М.1993.
214 Ziebani

Он рассказал о восстании франков. От него я слышал, как он говорил:


"Мы разрушили город Кудс, а его крепостной вал весь сбросили в ров.
Мечеть Акса, башню Да’уда-пророка, мир ему, и Кумаму оставили [не-
тронутыми] по той причине, что беспокоились из-за восстания франков.
Нам нужны были десять тысяч мужей, чтобы охранять город. Если бы
мы оставили там войско, то не смогли бы оказать им сопротивления. Мы
слышали, что они теперь сожалеют о разрушении Кудса".11
motanil eqscerptSi dasaxelebuli adgilebi da pirebi cnobilia:
– kudsi ierusalimis erT-erTi arabuli saxelwodebaa.
– winaswarmetyvel da’udis, anu daviTis koSki Sedioda ierusali-
mis citadelis safortifikacio sistemaSi da mdebareobda mis Crdi-
lo-aRmosavleT nawilSi.
– meCeTi aksa (al-aksa, „Soreuli meCeTi~) ierusalimSi, kubaT as-
saxrasTan („kldis gumbaTTan~) erTad, haram aS-Sarifis samxreT na-
wilSi, mesame uwmindesi adgilia muslimTaTvis meqisa da medinas Sem-
deg.
– kumama aRdgomis eklesiaa, yvela qristianis mTavari saloca-
vi da yovelwliuri piligrimobis adgili ierusalimSi. qristianTa
wmindaTa-wminda adgilis diskreditaciis mizniT, muslimebma daama-
xinjes aRdgomis eklesiis saxelwodeba da „aRdgoma~, arab. kiama, ga-
daakeTes kumamad, rac nagavs niSnavs.
– frankebi (spars. farang) evropeli jvarosnebi arian.
– abxazis resp. qarTvelTa mmarTveli (spars. maliq) mefe giorgi
laSaa (1210–1223).
maliq aSrafi (al-maliq al-aSrafi), aiubianTa sulTan al-‘adilis
Ze, ivane mxargrZelis siZe, cnobili pirovnebaa axlo aRmosavleTisa
da saqarTvelos istoriaSi. XIII saukunis II aTwleulSi is saqarTve-
los mezobel muslim gamgebelTagan erT-erTi yvelaze Zlieri iyo,12
magram 1210 wlis damdegs aiubianTa Soris jer kidev meorexarisxo-
van figuras warmoadgenda. misi imdroindeli samflobelo q. hara-
ni CrdiloeT mesopotamiaSi sakmaod iyo dacilebuli saqarTvelos
sazRvrebs da gaugebaria, Tu ratom unda gamoegzavna swored mas am
dros elCi saqarTveloSi.
rac Seexeba motanili cnobis Sinaarss, n. smirnovas TargmanSi is

11
‘Аджа’иб ад-дунйа, gv. 73.
12
ix. g.jafariZe. saqarTvelo da maxlobeli aRmosavleTis islamuri samyaro
XII–XIII s-is pirvel mesamedSi. Tb., 1995, gv. 172-174.
„‘aja‘ib ad-dunÁa~ aiubianTa saxelmwifosa 215

sruliad gansxvavdeba imisgan, rasac werda mikluxo-maklai. irkve-


va, rom saqme exeba ara 1187 w. ieruslimis aRebas salah ad-dinis mier
da frankebis gandevnas qalaqidan (rac, momxdari ambis xandazmulo-
bis gaTvaliswinebiT, ramdenadme saocaria), aramed frankebis raRac
ajanyebas, rasac Sedegad mohyva ierusalimis galavnis dangreva TviT
muslimebis mier, romelTac ar SeeZloT daecvaT qalaqi. mikluxo-
maklai, Cans, xelnawerSi am adgils safuZvlianad ar gaecno. magram,
rogorc qvemoT vnaxavT, arc smirnovas Targmania savsebiT zusti da
mas ar axlavs komentarebi, rogorc „frankebis ajanyebis~, ise – ieru-
salimis safortifikacio sistemis dangrevis Sesaxeb.
anonimi avtori iuwyeba, rom 606 wlis Sa‘banSi, rac Seesabameba pe-
riods 1210 wlis 29 ianvridan 26 Tebervlis CaTvliT, aSrafis elCi
abxazis resp. qarTvelTa mefes atyobinebda kudsis, e.i. ierusalimis
galavnis dangrevas, amis mizezs da wuxils momxdaris gamo. am infor-
maciis mixedviT, frankebis ajanyeba da ierusalimis galavnis dan-
greva 1209 wels, anda 1210 wlis damdegs unda gvevarauda; magram arc
am dros, arc manamde da arc Semdeg, muslimTa winaaRmdeg ar momxda-
ra frankTa raime ajanyeba, romelmac ieruslimis galavnis dangreva
ganapiroba. gagviCnda eWvi Targmanis sisworeSi da aman gvibiZga mig-
vemarTa originalisTvis.
‘aja’ib ad-dunÁas sparsuli teqstis gadamowmebam gviCvena, rom
sityvas „ajanyeba~ Seesabameba ‫ﺧﺮﻭﺝ‬/xoruj.13 ueWvelia, rom mocemul
konteqstSi am sityvas, romelic sparsulSi Sevida arabulidan, aqvs
sruliad sxva mniSvneloba, kerZod, es aris gamosvla, laSqrobis sa-
xiT. aSkara gaxda (ix. qvemoT), rom saqme exeba swored frankTa, jvaro-
sanTa laSqrobas da ara ajanyebas. teqstis amgvari gageba, romelic
mxedvelobidan gamorCa smirnovas, arsebiTad cvlis cnobis Sinaarss
da azustebs mis TariRs, dagvidastura cnobilma iranistma b-nma gia
beraZem. Cveni TxovniT, man Tavazianad mogvawoda CvenTvis saintere-
so eqscerptis zusti qarTuli Targmani, romelic aq mogvaqvs:
„606 wlis Sa‘bans, rodesac urwmunoTa (qafir) xelT viyavi,
maliq aSraf b. ‘adilis mociquli (rasul) movida abxazis me-
fesTan (maliq abxaz) da frankTa (farang) gamosvlis (xoruj)
ambavs yveboda. misgan movismine, rom ambobda: „qalaqi kudsi
davangrieT da [galavnis] mTeli kedlebi TxrilSi (xandak) Cav-

13
‘Аджа’иб ад-дунйа, gv. 367.
216 Ziebani

yareT. meCeTi aksa, koSki da’ud winaswarmetyvelisa – mSvido-


ba masze! – da kumama davtoveT [xeluxleblad] im mizeziT, rom
frankTa gamosvlam Segvafiqriana. Cven aTi aTasi kaci gvWir-
deboda im qalaqis dasacavad da Tuki laSqars iq davtovebdiT,
maTTvis winaaRmdegobis gawevas ver SevZlebdiT~. axla ki gavi-
geT, rom kudsis dangrevis gamo nanoben~.
amrigad, aiubianTa elCs mxedvelobaSi hqonda frankebis gamos-
vla, laSqroba muslimTa winaaRmdeg. Tu asea, Zneli aRar aris dava-
zustoT, Tu romel gamosvlas exeba saqme, miTumetes, rom mas mohyva
ierusalimis galavnis dangreva.
maxlobeli aRmosavleTis istoriaSi kargad cnobili da Tavis
droze uaRresad gaxmaurebuli es ambavi moxda hijris 616 wlis dam-
degs, anu 1219 wlis martSi, misi mizezi ki iyo mexuTe jvarosnuli
laSqroba (da ara ajanyeba), romelic daiwyo 1217 wlis seqtemberSi.14
laSqroba moulodneli aRmoCnda aiubianTa xandazmul sulTan
al-‘adilisTvis (1200-1218). is am dros egvipteSi imyofeboda, xolo
aiubianTa laSqari TavianT iktebSi iyo gafantuli. movlenebi ase gan-
viTarda: saomari operaciebi jer palestinaSi mimdinareobda, magram
Semdeg ierusalimze, anda damaskoze laSqrobas, jvarosnebma amjo-
bines egvipteze Seteva. egvipteSi aiubianTa Zalauflebis Semusvra
maT SesaZlebelobas miscemda, daexsnaT ierusalimi muslimTagan da
sabolood ganemtkicebinaT iq poziciebi.
1218 wlis 30 maiss jvarosnebi siriidan egvipteSi SeiWrnen, ni-
losis gaswvriv dabanakdnen da alya Semoartyes cixe-qalaq dami-
etas – nilosis deltis erT-erT totze. damieta sazRvao portic
iyo da egviptis gasaRebad iTvleboda. misi dakaveba saSualebas
aZlevda jvarosnebs, mieRoT Sevseba cocxali ZaliT da sursaTi
zRvidan, romelsac maTi floti akontrolebda da, rac mTavaria,
nilosiT da xmeleTiT ieriSi mietanaT kairoze, aiubianTa sataxto
qalaqze.
al-‘adilma aiubianTa samxedro Zalebi marj as-sufarTan ganala-
ga, raTa Tavis vaJs, al-qamils, damietas dacvaSi daxmareboda. amave
dros, 1218 wlis ivnisSi man ubrZana meore vaJs, damaskos mflobels

14
mexuTe jvarosnuli laSqrobis ambebis gadmocemisas gamoyenebulia: Van
Cleve. The Fifth Crusade. – A History of the Crusades. K. M. Setton General Editor. Vol. II. The
Later Crusades, 1189-1311. Ed. by R.L. Wolff and H.W. Hazard. Madison, Milwaukee, and Lon-
don, 1969, gv. 377-428.
„‘aja‘ib ad-dunÁa~ aiubianTa saxelmwifosa 217

– al-maliq al-mua‘zzam ‘isas, daengria cixe Taboris mTaze palesti-


naSi, raTa is jvarosnebs ar Cavardnoda xelSi.15
damietas alya weliwadnaxevari gagrZelda. am dros, 1218 wlis 31
agvistos sulTani al-‘adili gardaicvala. aiubianTa saxelmwifo,
faqtobrivad, misi sami vaJis xelT aRmoCnda. al-qamil muhammadi, ro-
melic egvipteSi imyofeboda, sulTnad gamocxadda. palestina, tran-
siordania da centraluri siria, q. damaskosTan erTad, al-maliq al-
mu‘azzam ‘isas, xolo CrdiloeTi siria da CrdiloeTi mesopotamiis
didi nawili xlaTis mflobels, al-maliq al-aSrafs daeqvemdebara.16
al-qamili Seecada, molaparakeboda jvarosnebs da maT, dami-
etas nacvlad, ierusalimi SesTavaza. magram jvarosnebma, romle-
bic axlos iyvnen alyaSemortymuli cixe-simagris aRebasTan, uari
ganacxades. maSin al-qamilma daxmarebisTvis Zmebs mimarTa. pirve-
lad mas gamoexmaura da egviptes gaemgzavra damaskos gamgebeli
al-maliq al-mua‘zzam ‘isa, magram misi daxmareba efeqturi ar aR-
moCnda.
1219 wlis martSi al-mua‘zzamma gadawyvita siriaSi awewili
saqmeebis mosagvareblad ukan dabrunebuliyo. manamde man moci-
quli wargzavna ierusalimSi da qalaqis galavnis dangreva brZana.17
am gadawyvetilebas Tavisi safuZveli hqonda. siria daclili
iyo aiubianTa samxedro Zalebisgan, romlebic egvipteSi imyofe-
bodnen. jvarosnebs SeeZloT, moulodneli ieriSiT aeRoT ierusa-
limi da sxva cixe-qalaqebi, romelTac mcirericxovani garnizonebi
icavdnen, CaeyenebinaT iq TavianTi Zalebi (romelTa gandevna Semdeg
uaRresad Zneli iqneboda) da gabatonebuliyvnen mTel siria-pales-
tinaze. dangreuli galavnisa da sxva simagreebis aRdgenas didi dro
sWirdeboda. maT gareSe ierusalimis SenarCunebas ki jvarosnebi ub-
ralod ver SeZlebdnen.
ierusalimSi myofi al-mua‘zzamis Zma al-‘aziz ‘usmani da misi us-
Tadari ‘izz ad-din aibeqi Seecadnen, SeecvalaT al-mua‘zzamis brZa-
neba, anda gaeWianurebinaT is; irwmunebodnen, rom SeeZloT qalaqis
dacva frankebis ieriSisagan.18 ueWvelia, maT salah ad-dinis mier

15
R. S. Humphreys. From Saladin to the Mongols. State University of New York Press Albany,
1977, gv. 158.
16
iqve, gv. 161.
17
iqve, gv. 163.
18
iqve, gv. 184; M. Sharon, The Ayyubid Walls of Jerusalem. A New Inscription from the Time of al-
218 Ziebani

aSenebuli ierusalimis mZlavri fortifikaciebis Seuvalobis imedi


hqondaT. qalaqis galavanSi datanebuli burjebidan TiToeuli xom
citadels hgavda.19 magram al-mua‘zzami Tavis gadawyvetilebaSi ur-
yevi iyo. man miswera Zmas da arwmunebda mas, rom Tu frankebi aiReb-
dnen ierusalims, daxocavdnen mis mosaxleobas da Semdeg daipyrob-
dnen damaskos da mTel sirias. amitom ierusalimis galavnis dangre-
va gardauvali gaxda.20
616 wlis 1 muharrams, e.i. 1219 wlis 19 marts aiubianebma daiwyes
qalaqis mZlavri galavnisa da sxva fortifikaciebis ngreva.21 nangre-
vebiT amoavses Txrili (xandaki) galavnis garSemo da Tavdacvis es sa-
Sualebac likvidirebul iqna.22
momxdarma ambavma Soki moaxdina islamur samyaroze. XIII saukunis
arabi itorikosebi (ibn al-asiri, abu Sama, sibt ibn al-jauzi, iakuTi)
didi emociiT aRweren galavnis dangrevas. zogi mas gagebiT ekideba,
zogic – aSkara skepticizmiT.23 zogjer galavnis dangreva ierusali-
mis dangrevad (Taxrib al-kuds) aris aRqmuli.24
mravalricxovan muslim mosaxleobas eWvi aRar epareboda, rom
frankebi karze iyvnen momdgarni. qalaqSi panikam daisadgura. abu Sa-
mas cnobiT, iseTi aliaqoTi atyda, rom meored mosvla gegoneboda.
dazafrulma didma da pataram, qalma da kacma, moxucma da mixrwnil-
ma, as-saxras da al-aksas meCeTebs Seafares Tavi, SemoiZarcves samosi
da daiglijes Tmebi, romlebiTac gaivso as-saxras meCeTi da al-aksas
mihrabi. ierusalimis mosaxleobis didi nawili gaiqca da qalaqSi co-
taRa darCa. ltolvilebma miaSures al-qaraqs, egviptesa da damas-
kos. SimSiliTa da wyurviliT gzaSi uricxvi xalxi daiRupa. ltolvi-
lebis mier ierusalimSi datovebuli mTeli qoneba gaiZarcva. es iyo

Mu‘azzam ‘Isa. – Studies in Memory of Gaston Wiet. Ed.by M.Rosen-Ayalon. Jerusalem, 1977, gv. 188.
19
ibn vasil. mufarrij al-qurub fi axbar bani aiÁub, IV, hakkakhu va vada‘a hava-
Sihi h. m. rabi‘. al-kahira, 1972, gv. 32.
20
M. Sharon. dasax. naSr., gv. 188.
21
iqve. garda ierusalimisa, daangries, agreTve, toronis, baniasis da safadis
fortifikaciebic.
22
ierusalimi, faqtobrivad, gaumagrebeli rCeboda sam saukuneze meti xnis
manZilze. misi fortifikaciebi aRadgina osmaleTis sulTanma – suleiman I-ma
947/1537–947/1540-41 wlebSi (M. Sharon. dasax. naSr. gv. 191).
23
M. Sharon. dasax. naSr. gv. 188.
24
al-makrizi. qiTab as-suluq li-ma‘rifaT duval al-muluq. sahhahahu va va-
da‘a havamiSahu muhammad mustafa ziÁada. I/1, al-kahira, 1934, gv. 204.
„‘aja‘ib ad-dunÁa~ aiubianTa saxelmwifosa 219

ubedureba, romlis msgavsic islamSi ar momxdarao, dasZens abu Sama.25


al-maliq al-aSrafis elCma saqarTvelos mefes, giorgi laSas,
swored 1219 wlis 19 marts momxdari ambavi mouTxro. arabul wyaro-
ebSi elCis naambobis, TiTqmis, yvela detali dasturdeba. marTlac,
aiubianebma xeluxleblad datoves al-aksa da daviTis koSki; gadar-
Ca qristianTa aRdgomis eklesiac. fanatikos muslimebs surdaT misi
dangreva, magram al-mua‘zzamma ar daaneba.26 elCis informaciaSi sa-
intereso faqtia is, rom aiubianebs ierusalimis dasacavad aTi aTasi
meomari esaWiroebodaT, ris Sesaxebac sxva wyaroebi duman.
amasTan, anonimi, romelic aRniSnuli ambis Tanamedrove iyo, Ta-
vis daTariRebaSi uSvebs arsebiT, Tanac 10-wlian Secdomas. is asaxe-
lebs hijris 606/1210 w., nacvlad hijris 616/1219 wlisa. ar aris ga-
moricxuli, rom Secdoma gadamweris bralia. man TariRSi gamotova
aTeuli (‘aSara). amrigad, Tu Tve (Sa‘ban) sworad aris dasaxelebuli,
al-aSrafis elCi saqarTvelos samefo karze mosula drois im monak-
veTSi, romelic TariRdeba 1219 wlis 12 oqtombridan 9 noembris CaT-
vliT da ara – 1210 wlis ianvar-TebervalSi, rogorc amas adre fiq-
robdnen. am dros taxtze ijda Tamaris vaJi giorgi laSa (1210-1223).
aq SeiZleboda dagvesrulebina Cveni kvleva. magram Cndeba kiT-
xva, ratom gadawyvita al-maliq al-aSrafma, adre mxolod harranis,
axla ki aiubianTa saxelmwifos CrdiloeTi forpostis – xlaTisa da
CrdiloeTi mesopotamiis mniSvnelovani nawilis gamgebelma, saqar-
Tvelos samxreT sazRvrebTan yvelaze Zlierma da gavlenianma mus-
limma gamgebelma, rom moexsenebina qarTveli mefisTvis ierusali-
mis galavnis dangreva?
gavixsenoT istoria.
XIII s-is damdegs saqarTvelom pirvelad ganaxorciela laSqro-
bebi md. arezis samxreTiT, Sah-armenTa saxelmwifos teritoriaze,
muqara Seuqmna xlaTs – am saxelmwifos sataxto qalaqs da vanis tbis
raionis sxva qalaqebs. Sah-armen suqman II-is (gard. 1185 w.) dasuste-
buli memkvidreebi, albaT, didxans ver gauwevdnen seriozul wina-
aRmdegobas saqarTvelos samefos, magram saqmeSi Caerien aiubianebi,
romlebmac im droisaTvis moaswres, gabatonebuliyvnen CrdiloeTi

25
abu Sama. Tarajim rijal al-karnaÁn as-sadis va s-sabi‘ al-ma‘ruf bi-zaÁl
‘ala r-ravdaTaÁn. baÁruT, 1974, gv. 115-116.
26
S. Runciman. A History of the Crusades. vol. III, Cambridge University Press, 1954, gv. 158.
220 Ziebani

mesopotamiis CrdiloeT nawilebSi. hijris 603/1206-7 w. al-‘adilis


erT-erTma vaJma, maiafarikinis mflobelma al-maliq al-avhadma, ai-
ubianTa sxva Zalebis mxardaWeriT, xelT igdo xlaTi da bolo mouRo
Sah-armenTa damoukidebeli saxelmwifos arsebobas.
saqarTvelos samefo kari ar Seurigda aiubianTa warmatebas da
gaagrZela laSqrobebi al-avhadis samflobeloebis siRrmeSi. yvela-
ze seriozuli iyo laSqroba 1210 wlis oqtomberSi, roca qarTvele-
bis mier alyaSemortymuli xlaTi mxedarTmTavar ivane mxargrZelis
moulodnelma datyvevebam gadaarCina. es epizodi dawvrilebiT sxva-
gan gvaqvs ganxiluli27 da masze sityvas aRar gavagrZelebT. aRvniS-
navT mxolod, rom ivane mxargrZelis gamosyidvis safasurad saqar-
Tvelos samefo karma 30-wliani zavi dado xlaTis aiubianebTan. za-
vis daurRvevlobis garants warmoadgenda ivanes qaliSvili TamTa.
is jer al-avhadis meuRle gaxda, xolo misi gardacvalebis Semdeg
al-avhadis Zmis – al-maliq al-aSrafisa, romelic, harranTan erTad,
xlaTsac daeufla.
30-wlianma zavma SeaCera saqarTvelos samefos winsvla md. are-
zis samxreTiT, vanis tbis mniSvnelovani savaWro gzebis mimarTule-
biT. CrdiloeTis mezoblis muqaris uvnebelyofis Semdeg al-aSrafi
energiulad Seudga Tavisi samflobelos gafarToebas CrdiloeT
mesopotamiasa da CrdiloeT siriaSi.
amrigad, al-maliq al-aSrafi kargad iyo cnobili saqarTveloSi
rogorc sulTnis vaJi, xlaTis gamgebeli da ivane mxargrZelis siZe,
uaRresad gavleniani aiubianTa Soris da 1219 w. mas Tavisuflad Se-
eZlo, damoukideblad gaegzavna diplomatiuri misia saqarTveloSi.
aiubianebTan zavma mniSvnelovani privilegiebi moupova qarTve-
lebs – maT samonastro Tems da piligrimebs ierusalimSi. bunebrivia,
rom saqarTvelos samefo kars da qarTul eklesias hqondaT TavianTi
interesebi wminda qalaqSi, sadac qarTveli piligrimebi Sediodnen am-
xedrebulni, iaraRasxmulni da ar ixdidnen gadasaxadebs (Jak de vitri).28
savaraudoa, rom ierusalimis galavnis dangrevisa da qalaqSi daw-
yebuli areulobis dros Seilaxa qristianTa, maT Soris, qarTuli qris-
tianuli Temis interesebi da uflebebi.29 im dros, roca Zarcvavdnen

27
T. natroSvili. g. jafariZe. cda erTi TariRis dadgenisa. – macne (els), 1974,
#2, gv. 177-178.
28
T. natroSvili. g. jafariZe. cda erTi TariRis dadgenisa, gv.179.
29
g. jafariZe. dasax. naSr., gv. 176.
„‘aja‘ib ad-dunÁa~ aiubianTa saxelmwifosa 221

muslimebs, bunebrivia, rom xelyofdnen qristianTa qonebasac. ueWve-


lia isic, rom ierusalimis qarTuli qristianuli Temis mesveurebi amis
Taobaze iCivlebdnen giorgi laSasTan da moiTxovdnen daxmarebas.
saqarTvelos xelisufalTa Sesabamis reaqciaze miuTiTebs akris
arqiepiskoposi Jak de vitri. is iuwyeba, rom qarTvelebi Zalze aR-
SfoTdnen imis gamo, rom damaskos gamgebelma koradinusma (igulis-
xmeba al-mua‘zzami) daangria ierusalimis kedlebi maTi survilis
winaaRmdeg, im dros, roca laTinebs garemoculi hqondaT damieta
da muqara SeuTvales mas.30
aris safuZveli vifiqroT, rom saqarTvelos samefo kars surda,
sababad gamoeyenebina ierusalimis galavnis dangreva xlaTis aiubia-
nebTan 30-wliani zavis dasarRvevad da maT winaaRmdeg saomari moqme-
debebis gasaaxleblad. xmebi amis Sesaxeb farTod gavrcelda da cno-
bili gaxda mexuTe jvarosnuli laSqrobis monawileTaTvisac.
oliverusi, romelmac aRwera jvarosanTa mier damietas aReba
1219 w. 5 noembers, wers, rom qarTvelebi apirebdnen SeetiaT damas-
kosTvis an muslimTa sxva romelime samflobelosTvis.31 aiubianTa
damasko, ra Tqma unda, Soreuli perspeqtiva iyo, magram savsebiT re-
aluri Canda Seteva saqarTvelos mosazRvre al-aSrafis samflobe-
loze vanis tbis raionSi.
bunebrivia, aseT xmebs ar SeiZleboda SeSfoTeba ar gamoewviaT
muslimTa Soris. aiubianTa winaaRmdeg kidev erTi frontis gaxsna
ukiduresad gaarTulebda maT isedac mZime mdgomareobas.

30
Jacques de Vitry. History of Jerusalem. Tr. from the Original Latin by A. Stewart (Palestine
Pilgrims’ Text Society). vol. XI, London, 1896, gv. 83-84. T. natroSvili. maT ewodebaT
georgianebi. – T. natroSvili. maSriyiT maRribamde. Tb., 1974, gv. 37. cnobilia
isic, rom damietaSi myofi papis legat pelagiusisgan giorgi laSam miiRo romis
papis „didebuli rCeva da brZaneba~, daxmareboda qristianebs (m. TamaraSvili.
istoria kaTolikobisa qarTvelTa Soris. Tfilisi, 1902. i. tabaRua. saqarTve-
lo evropis arqivebsa da wignsacavebSi (XIII–XVI ss.), I, Tb., 1984, gv. 176. ix. ag-
reTve S. badriZe. saSinao da sagareo politika XIII s. 10-20-ian wlebSi. – sin, III,
Tb., 1979, gv. 341). aRsaniSnavia, rom pelagiusi 1219 wlis seqtemberSi Cavida da-
mietaSi (S. Runciman. dasax. naSr. gv. 155). Zneli saTqmelia, rodis gaugzavna man
papis mowodeba giorgi laSas, damietas alyis dros, Tu – misi dacemis (1219 wlis
5 noemberi) Semdeg.
31
Oliver of Paderborn. The Capture of Damietta. Christian Society and Crusades 1198-1299.
Sources in Translation...by J. Gavigan. Edited, with Introduction by E.Peters. University of Pennsyl-
vania Press. Philadelphia. 1991, gv. 91; T. Donovan. Pelagius and the Fifth Crusade. Oxford Uni-
versity Press, London, 1950, gv. 74. T. natroSvili. maT ewodebaT georgianebi, gv. 37.
222 Ziebani

al-aSrafs uaRresad esaWiroeboda saqarTvelos samefos keTil-


ganwyoba da neitraliteti jvarosanTa mexuTe laSqrobisas. im dros,
roca aiubianTa saxelmwifos centrs, egviptes, jvarosnebi sasikvdi-
lo muqaras uqmnidnen, mas ar hqonda saSualeba, sulTan al-maliq
al-qamils daxmareboda. al-aSrafs garTulebebi hqonda CrdiloeTi
mesopotamiis zogierT gamgebelTan da, rac mTavaria, eSinoda qar-
Tvelebis Tavdasxmisa.32
es avaldebulebda al-aSrafs, gadaedga aucilebeli nabijebi
CrdiloeTis Zlier megobarTan mSvidobisa da normaluri urTier-
Tobebis SesanarCuneblad. Tavisi elCi saqarTveloSi al-aSrafma,
albaT, swored am mizniT gagzavna.
elCi, romelmac giorgi laSas ierusalimis galavnis dangreva auw-
ya, albaT, cdilobda, Seemsubuqebina mZime STabeWdileba momxdari am-
bis gamo da gaenelebina saqarTvelos xelisufalTa ukmayofileba.
anonimis cnobaSi dafiqsirebuli aiubianTa sinanuli galavnis
dangrevis Taobaze, SesaZloa, erTgvari mobodiSebacaa ierusalimSi
qristianTa da qarTvelTa uflebebis Selaxvis gamo.
1219 wlis mart-seqtemberSi ierusalimis galavnis dangrevis su-
lisCamdgmeli al-maliq al-mua‘zzami siriaSi imyofeboda.33 ar aris
gamoricxuli, rom al-aSrafis mier saqarTveloSi elCis wargzavnaSi
masac miuZRvis wvlili. oqtombris dasawyisSi is egvipteSi dabrun-
da,34 magram misma daxmarebam saqmes ver uSvela. 1219 wlis 5 noembers
damieta daeca da aiubianebs mZime dReebi daudgaT. es ambavi al-aSra-
fis elCis informaciaSi ar aisaxa. misTvis damietas dacema jer kidev
ucnobi iyo.
imis Taobaze, Tu ra pasuxi gasca giorgi laSam al-aSrafis elCs,
aja‘ib ad-dunias avtori aras ambobs. safiqrebelia, rom giorgi la-
Sam mxolod cnobad miiRo is, rac al-aSrafma SemoTvala. maxlobel

32
ix. g. jafariZe. dasax. naSr., gv. 179. iqve dasaxelebulia saTanado literatu-
ra (T. natroSvili, J. riSari). T. natroSvili miiCnevs, rom al-aSrafis egvipte-
Si wasvla mTlianad gauxsnida gzas damaskosken qarTul mxedrobas (ix. T. nat-
roSvili. maT ewodebaT georgianebi, gv. 38; Т. Натрошвили. От Машрика до Магриба,
М., 1978, gv. 33); J. riSaris azriT, qarTvelTa dawola „al-aSrafis samefoze iyo
ueWvelad is mizezi, romelmac xeli SeuSala mas efeqturi daxmareba aRmoeCina
al-qamilisTvis 1221 wlamde~. J. Richard. The Latin Kingdom of Jerusalem. vol. A and B. Tr.
from the French by J. Shirley. Amsterdam, New York, Oxford, 1979, gv. 296.
33
R. S. Humphreys. dasax. naSr., gv. 164.
34
iqve, gv. 165.
„‘aja‘ib ad-dunÁa~ aiubianTa saxelmwifosa 223

aRmosavleTSi Seqmnili situacia mefes ukarnaxebda, efiqra aqtiur


sagareo politikaze saqarTvelos mosazRvre xlaTis aiubianTa sam-
flobelos mimarTulebiT. es politika realur saxes miiRebda, rom
ara monRolTa pirveli gamoCena samxreT kavkasiaSi.35

‘ADJA’IB AL-DUNYA ON ONE EPISODE OF DIPLOMATIC


RELATIONS OF THE AYYUBIDS AND GEORGIA

The Persian geographical work ‘Adja’ib al-Dunya (“Wonders of the World”),


written by an anonymous author in the 1220s-1230s, contains an interesting piece
of evidence on one episode of diplomatic relations of the Ayyubids and Georgia.
According to the anonymous author, at the time when he was a captive of the Georgians,
namely in Sha‘ban 606 AH/January-February 1210 AD, the Georgian King was visited
by an envoy of the Ayyubid Sultan al-‘Adil’s son al-Malik al-Ashraf, who was the
ruler of Akhlat and Northern Mesopotamia. The envoy told the king the story of the
demolition of the Walls of Jerusalem (‘Adja’ib al-Dunya. [Russian] translation from
Persian, Introduction, Comments and Footnotes by L. Smirnova, M. 1993, p. 73).
The details of the information of the Ayyubid envoy are confirmed by Arab sources
as well. At the same time, as is shown in the paper, the anonymous author makes
a significant error in dating the event in 606 AH/1210 instead of 616AH/1219. The
demolition of the Walls of Jerusalem was caused by the start of the Fifth Crusade in
September 1217. This well-known fact in the history of the Middle East took place on
1 Muharram 616 AH/19 March 1219 AD and not in 606. If the date in the information
of the anonym author on the month (Sha‘ban) is correct, then the Ambassador of al-
Ashraf must have arrived in Georgia during the period of October 12 through November
9, 1219, and not during the period of January-February 1210.

35
sainteresoa aRiniSnos, rom al-maliq al-aSrafi sulTan al-qamilis dasaxma-
reblad da jvarosanTa winaaRmdeg sabrZolvelad egvipteSi gaemgzavra mxolod
1221 w. Teberval-martSi, roca saqarTveloSi SemoWrilma monRolebma, jebesa
da subudais meTaurobiT, orjer daamarcxes qarTvelebi. man uari uTxra giorgi
laSas, Seeqmna koalicia (azerbaijanis aTabagTan erTad) monRolTa winaaRmdeg.
al-aSrafma moimizeza, rom frankebi ufro saSiSni iyvnen, vidre – monRolebi,
romlebic jer kidev uSualod ar emuqrebodnen aiubianebs (Ibn al-Athir. al-Kamil fi’t-
tarikh, vol. XII. Editeurs Dar Sader, Dar Beyrouth. Beyrouth, 1966, gv.99; g. jafariZe. dasax.
naSr., gv. 176-180). al-aSrafis gamgzavrebam da aiubianTa Zalebis gaerTianebam
jvarosanTa mexuTe laSqrobis marcxi ganapiroba.
224 Ziebani

The demolition of the Walls of Jerusalem resulted in the infringement of the


interests of the Christian population of the city, including the Georgian community.
According to Jacques de Vitry, the Archbishop of Acre, the Georgians were outraged
at the demolition of the Walls of Jerusalem and they sent a threat to Koradin, ruler of
Damascus, i.e. al-Malik al-Mu‘azzam ‘Isa (Jacques de Vitry. History of Jerusalem.
Tr. from the Original Latin by A. Stewart. Palestine Pilgrim’s Text Society. vol. XI,
London, 1896, p. 84).
It may be surmised that King Giorgi Lasha (1210-1223) intended to use the
report as a pretext for denouncing the 30-year peace treaty concluded in 1210 with
the Ayyubids of Akhlat and for resuming hostilities in the region of Lake Van. Rumors
of this, having a real basis, became widespread, reaching the participants of the Fifth
Crusade. They naturally caused the concern of the Muslims. Al-Ashraf was badly
in need of the goodwill and neutrality of the Kingdom of Georgia during the Fifth
Crusade. At the time when the Crusaders created a mortal danger for Egypt – a vital
centre of the state of the Ayyubids – he was not in a position to render aid to his brother,
the Sultan al-Kamil. The regret, expressed by the Ayyubids in connection with the
destruction in Jerusalem, recorded by the anonym, may have been an apology, as it
were, for the infringement of the rights of Christians, including the Georgians, in the
Holy City.
giorgi laSas
gardacvalebis TariRis Sesaxeb*

ori epoqis gasayarze mefobda giorgi laSa. Zlieri da ayva-


vebuli saxelmwifo Caibara Tamarisgan. Tavad „gulovani da
SemmarTebeli~ kargi meomari iyo, gamgrZelebeli XI–XII sau-
kuneebis mebrZol qarTvel mefeTa tradiciebisa, im mefeebi-
sa, romlebic piradad miuZRodnen mterze laSqars. mis dros
daiTrguna azerbaijanis aTabagTa winaaRmdegoba, faqtobri-
vad dasrulda CrdiloeTi somxeTis SemoerTeba. mis daxmare-
bas elodnen evropeli jvarosnebi. axlomaxlo ar Canda mteri,
romelic saSiSi iqneboda saqarTvelosTvis, magram xanmokle
aRmoCnda es keTildReoba da uiRblo iyo, TiTqosda, bednier
varskvlavze dabadebuli mefis cxovreba.
giorgi laSas zeobis miwuruls moulodnelad gamoCndnen saqar-
TveloSi monRolebi. sxva xelmwifeTa msgavsad, ar dafrTxa mefe da
cixe-qalaqebs ar Seafara Tavi. aRmosavleTSi pirvelad is aRudga ia-
raRiT Cingis-xanis sardlebis jebes da subudais Zlevamosil mxed-
robas da arc diplomatiuri Zalisxmeva daiSura saSiSi mtris wina-
aRmdeg mezobeli muslimi gamgeblebis gasaerTianeblad. damarcxda,
magram bolomde ibrZola. brZolaSi daWrili male aResrula, magram
zustad rodis? amis Taobaze qarTvel mkvlevarTa Soris azrTa sxva-
dasxvaobaa da es kargad aisaxa „saqarTvelos istoriis narkvevebSi~.
„narkvevebis~ III tomSi, XIII s-is 10-20-iani wlebis saqarTvelos
saSinao da sagareo politikis daxasiaTebisas, S. badriZe werda, rom
giorgi laSa mokvda 1223 w.1 imave „narkvevebSi~, monRolTa pirveli
Semosevis gadmocemis dros, r. kiknaZe miuTiTebda, rom mefe garda-
icvala 1222 w. 18 ianvars.2
orive mkvlevars hqonda safuZveli, daesaxelebina aRniSnuli Ta-

* pirvelad daibeWda 2003 w. – kr. valerian gabaSvili, 90. Tb., gv. 501-510.
1
sin, t. III, Tb., 1979, gv. 348.
2
iqve, gv. 537.
226 Ziebani

riRebi. pirveli – 1223 w. daasabuTa mari brosem3 da miRebulia mra-


vali mkvlevris (r. metreveli, j. stefnaZe, S. xanTaZe da sxv.) mier.4
meore – 1222 weli SemogvTavaza ivane javaxiSvilma5 da aseve gaiziara
araerTma mkvlevarma (n. berZeniSvili, s. kakabaZe, l. tuxaSvili).6
„narkvevebSi~, romelSic gasuli saukunis 70-iani wlebisaTvis Se-
jamda qarTuli istoriografiis mTeli miRwevebi, giorgi laSas gar-
dacvalebis ori gansxvavebuli TariRis dafiqsirebis dros saWiro
iyo redaqtoris Careva da misi SeniSvna mainc, magram, samwuxarod, ase
ar moxda.
SeiZleba gaCndes kiTxva: gana ase didi mniSvneloba aqvs erT wels
istoriisaTvis da Rirs ki mis Sesaxeb vrclad msjeloba?
erTi weli marTlac rom wamieri gaelvebaa istoriisaTvis, mag-
ram vin gansazRvravs mis mniSvnelobas adamianis, miT umetes, mefis
cxovrebaSi? nuTu araferi momxdara seriozuli im erT weliwadSi,
romelsac vaklebT an vamatebT giorgi laSa cxovrebas? maS ra vuyoT
CrdiloeTi kavkasiidan monRolTagan devnil da ganjis sanaxebSi
Camosaxlebul yivCaRebTan sastik oms 1222 w.? anda qarTvelTa laS-
qrobas bailakanze imave wels? vis mefobaSi movaTavsoT es ambebi –
giorgi laSasi Tu rusudanisa? Tu pativs vcemT Cvens warsuls, maq-
simalurad zustad unda gavmarToT misi qronologiac, davadginoT
vin rodis iyo da rodis ra moxda. mere ufro advili iqneba msjeloba
sxva, ufro seriozul socialur-ekonomikuri xasiaTis movlenebze,
romelTac, sruliad garkveuli da obieqturi mizezebiT, axlo war-
sulSi upiratesoba eniWeboda politikuri movlenebis SeswavlasTan
SedarebiT.

3
Histoire de la Géorgie depuis l'antiquité jusqu'au XIXe siècle. Traduite du Géorgien par M.Brosset.
Ire partie, Iie livraison, St.-Pét.,1850, gv. 495-496, Sen. 3.
4
S. xanTaZe. giorgi IV laSa. – qse, III, Tb., 1978, gv. 160; j. stefnaZe. saqarTvelo
XII saukunesa da XIII saukunis pirvel meoTxedSi. Tb., 1985, gv. 153; r. metreveli.
bagrationebi. Tb., 1993, gv.10; m. surgulaZe. bagrationTa samefo saxli. genealo-
giuri tabulebi Seadgines m. surgulaZem da m. qavTariam. Tb., 1995, gv. 49; qarTu-
li diplomatiuri leqsikoni (mTavari redaqtori r. metreveli), t. I, Tb., 1997, gv.
122.
5
iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria. III, Tb., 1964, gv. 5.
6
n. berZeniSvili. saqarTvelo XI–XVIII saukuneebSi. – n. berZeniSvili. saqar-
Tvelos istoriis sakiTxebi. VI, Tb., 1973, gv. 96; saqarTvelos istoria. I, damxma-
re saxelmZRvanelo. Tb., 1958, gv. 220; s. kakabaZe. rusTaveli da misi vefxistyao-
sani. Tb., 1966, gv. 182; l. tuxaSvili. narkvevebi qarTuli diplomatiis istorii-
dan. Tb., 1994, gv. 225.
giorgi laSas gardacvalebis TariRis Sesaxeb 227

vnaxoT, ra safuZveli aqvs giorgi laSas gardacvalebis zemomo-


tanil TariRebs.
iv. javaxiSvili eyrdnoboda mefis mematianis cnobas, rom is „mok-
vda ianvarsa Turametsa, dResa oTxSabaTsa~, roca „qronikoni iyo
oTxasormocdaori~,7 e.i. (780+442) – 1222 w. TiTqosda yvelaferi na-
Telia, magram aris erTi Seusabamoba. 18 ianvari oTxSabaTze modioda
ara 1222, aramed – 1223 wels.
k. kekeliZe miuTiTebda, rom 532 wliani qoronikonis uryevi sa-
fuZveli iyo 1 marti. martis weliwadi, rogorc samoqalaqo, saqar-
TveloSi Semovida IX saukunis pirveli mexuTedidan da arsebobda
X saukunis meore naxevramde. am droidan is xmarebidan idevneba ian-
vris weliwadiT.8 mkvlevari aRniSnavda, rom marti darCa mxolod qo-
ronikonuri wlis safuZvlad da saamiso magaliTebic mohyavda. misi
azriT, „rodesac mematiane ambobs, rom laSa-giorgi gardaicvala qo-
ronikonis umb (442), dRes oTxSabaTsa, es niSnavs, rom is namdvilad
gardaicvala ara 1222 wels, aramed 1223 wels, rodesac oTxSabaTi
marTlac 18 ianvars modioda~.9 amave dros, saWiroa aRiniSnos, rom
aris araerTi magaliTi imisa, roca qoronikonis weliwadi Seesabame-
boda Cveni erisas,10 e.i. aiTvleboda ianvridan. amitom, mxolod laSa
giorgisdroindeli mematianis cnobis safuZvelze, Znelia upirate-
soba mivaniWoT mefis gardacvalebis aq dasaxelebuli TariRebidan
erT-erTs. saWiroa damatebiTi sabuTebis motana. maT asaxelebda ma-
ri brose.
m. brosesTvis cnobili iyo qoronikonis es TariRi, romelic Se-
vida „qarTlis cxovrebis~ mis xelT arsebul nusxebSi, magram man sxva
faqtebs ufro gauwia angariSi. brosem icoda, rom arabi istorikosis
ibn al-asiris (gard. 1234 w.) Tanaxmad, monRolTa pirveli Semosevis
dros, hijris 618 w., romelic daiwyo 1221 w. 25 Tebervals da dasrul-
da 1222 w. 14 Tebervals, saqarTvelos mefe iyo kaci,11 xolo hijris

7
qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s.
yauxCiSvilis mier. t. I, Tb., 1955, gv. 371; iv. javaxiSvili. dasax. naSr., gv. 5.
8
k. kekeliZe. Zveli qarTuli weliwadi. – k. kekeliZe. etiudebi Zveli qarTuli
literaturis istoriidan. I, Tb., 1956, gv. 121-123.
9
iqve, gv. 123.
10
v. guCua. qronologiuri SeniSvnebi. – kr. sa, Tb., 1984, gv. 102-103.
11
Histoire de la Géorgie, gv. 495-196, Sen. 3. samwuxarod, broses kalmismieri Secdoma
aqvs daSvebuli da wers, rom mefe iyo qali, Tumca mTeli misi msjeloba mowmobs,
228 Ziebani

620 w., romelic daiwyo 1223 w. 4 Tebervals, meore arabi istorikosi


abu l-fida (gard. 1331 w.) ixseniebda saqarTvelos mefis sikvdils da
taxtze qalis asvlas, rogorc axal ambavs.12 man icoda agreTve ru-
sudanis werili romis papisadmi, onore III-isadmi, romelSic giorgi
laSa ukve gardacvlilad ixsenieba da romelic gaigzavna rusudanis
taxtze asvlidan cota xnis Semdeg, safiqrebelia 1223 w. Sua xaneb-
Si, an cota ufro gvian13 da dasasrul, brosem, romelmac pirvelad
gamoiTvala, rom 18 ianvari oTxSabaTs dadga ara 1222, aramed – 1223
w., mis xelT arsebuli sxva monacemebis gaTvaliswinebiT, giorgi la-
Sas gardacvalebis TariRad 1223 w. 18 ianvari daaasaxela. ase aqvs mas
es TariRi motanili rogorc vaxtangiseuli „qarTlis cxovrebis~
franguli Targmanis komentarebSi, ise – saqarTvelos istoriis da-
matebebsa da ganmartebebSi da qronologiur cxrilebSic. 14
m. broses argumentebidan yvelaze Zlieria is, rom oTxSabaTi 18 ian-
vars modioda 1223 da ara 1222 w. mis mier dasaxelebul arab avtorTa

rom mxedvelobaSi hyavda kaci. ibn al-asiri, romelsac brose imowmebda defre-
meris mixedviT (M. Defrémery. Fragments des géographes et d’historiens Arabes et Persans iné-
dits, relatifs aux anciens peuples du Caucase et de la Russie Méridionale. – JA, Novembre-Decembre
1889, t. 14, gv. 447-450; ix. agreTve: Ibn al-Athir. al-Kamil fi’t-tarikh, vol. XII, Editeurs Dar
Sader, Dar Beyrouth. Beyrouth, 1966, gv. 384. Semdeg ibn al asiri.) mefed asaxelebs swo-
red kacs.
12
Histoire de la Géorgie, gv. 495-496, Sen. 3; ix. agreTve, abu l-fida’. al-muxTasar fi
axbar al-baSar, III, al-matba‘a al-husainiÁa al-misriÁa, 1325/1907, gv. 133.
13
Histoire de la Géorgie, gv. 495-496, Sen. 3; werilis teqsti ix. m. TamaraSvili. isto-
ria kaTolikobisa qarTvelTa Soris. tf., 1902, gv. 7-8, 563-564; i. tabaRua. saqar-
Tvelo evropis arqivebsa da wignsacavebSi. I (XIII–XVI ss.). Tb., 1984, gv. 176-177,
#5. werilidan vigebT, rom romis papma mouwoda imperators (fridrix II-s) wmin-
da miwis dasaxsnelad siriaSi gamgzavreba. aq aSkarad igulisxmeba 1223 w. martSi
florenciis krebis dadgenileba, roca gadawyda, rom fridrixi Tavis laSqro-
bas daiwyebda 1225 w. 24 ivniss. am dadgenilebis safuZvelze evropis yvela kuT-
xeSi erTxel kidev daigzavna Sikrikebi mxardaWeris da daxmarebis misaRebad (В.
Билбасов. Крестовый поход императора Фридриха второго. СПб, 1863, gv. 30-32; Th.Van
Cleve. The Crusade of Frederic. – A History of Crusades, vol. II, The Later Crusades, 1189-1311.
Ed. by R.L. Wolf, H.W. Hazard. The University of Wisconsin Press. Madison, Milwaukee and Lon-
don, 1969, gv. 438; g. jafariZe. saqarTvelo da maxlobeli aRmosavleTis islamuri
samyaro XII-XIII s-is pirvel mesamedSi. Tb., 1995, gv. 184). es Sikrikebi, Cans, saqar-
TveloSic movidnen da es unda momxdariyo, ara uadres, 1223 w. gazafxulis miwu-
rulisa. am dros giorgi laSa ukve cocxali aRar iyo.
14
M. Brosset. Additions et éclaircissements à l’histoire de la Géorgie depuis l’antiquité jusqu’en
1469 de J.-C. St.-Pét., 1851, gv. 333. Addition IX, Tables généalogiques et statistiques des dynasties
Géorgiennes, gv. 624, No.61.
giorgi laSas gardacvalebis TariRis Sesaxeb 229

cnobebsa da rusudanis werilSi giorgi laSas gardacvalebis weli pir-


dapir ar aris miTiTebuli. hijris 618 w., roca moxda ramdenime brZo-
la qarTvelebsa da monRolebs Soris, giorgi laSa jer kidev cocxali
iyo, magram es weli dasrulda 1222 w. 14 Tebervals da SeiZleboda mefe
manamde, 18 ianvars gardacvliliyo. amitom saWiroa Tvali gavadevnoT
movlenebis ganviTarebas 1221 w. miwurulsa da 1222 w. damdegs.
monRolTa Semosevebis Tanamedrove ibn al-asiri, romelic daw-
vrilebiT agviwers maT brZolebs dasavleT iransa da amierkavkasi-
aSi, aRniSnavs, rom hijris 618 w. rajabSi, romelic daiwyo 1221 w. 21
agvistos da dasrulda 1221 w. 20 seqtembers, monRolebma aiRes ha-
madani; ramadanis TveSi, e.i. 19 oqtombridan 18 noembris CaTvliT –
bailakani; mere isini miadgnen ganjas, daxarkes qalaqi da dalaSqres
saqarTvelo. mesamed sZlies qarTvelebs, magram ver gabedes qveynis
siRrmeSi SeWra, Sarvanisken gaemarTnen, mZime alyis Semdeg aiRes
Semaxia, daiZrnen darubandisken, auares mas gverdi da gadavidnen
CrdiloeT kavkasiaSi.15 ibn al-asiri ar wers, magram SeiZleba miaxlo-
ebiT gamovTvaloT, rom monRolebma ganja daxarkes da qarTvelebi
daamarcxes ara ugvianes noembrisa, Semaxia daeca Semodgoma-zamTris
(noemberi-dekemberi) mijnaze, xolo monRolebma samxreTi kavkasia
datoves 1221 w. bolos, anda –1222 w. damdegs.
monRolTa Semosevebis kidev erTi Tanamedrove ‘abd al-latif
al-baRdadi (gard. 1231 w.) arzrumSi iRebda cnobebs maTi laSqrobe-
bis Sesaxeb. man icis qarTvelTa marcxisa da Sarvanis mooxrebis Se-
saxeb hijris 618 wels. mematiane mokled aRniSnavs, rom CrdiloeT
kavkasiaSi gadasulma monRolebma sZlies yivCaRebs da alanebs, xolo
Semdeg wers, rom gardaicvala qarTvelTa Wabuki mefe da gamefda mi-
si da, romelic daqorwinda arzrumis amiras vaJze.16
zustad rodis sZlies monRolebma yivCaRebs da alanebs, ar vi-
ciT. magram saeWvoa, es momxdariyo 1222 w. 18 ianvramde. ‘abd al-la-
tif al-baRdadis informacia aSkarad asaxavs im ambebs, romlebic
moxda momdevno 619 wels. muslimuri welTaRricxvis es weli ki daiw-
yo 1221 w. 15 Tebervals.
laSa giorgisdroindeli mematiane mogviTxrobs, rom monRolTa

15
Ibn al-Athir, gv. 381-385.
16
C. Cahen. Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien de son temps. – BÉO, Damas, 1970,
t.XXIII, gv. 125-126; g. jafariZe. axali arabuli wyaro XIII saukunis saqarTvelos
istoriisaTvis. – Jurn. ciskari, 1980, #1, gv. 135-136.
230 Ziebani

nebayoflobiTi gacla qarTvelebma TavianT gamarjvebad miiCnies. qve-


yana sazeimo ganwyobilebam moicva. da maSin, roca mefe iyo „warmarTe-
basa da bednierobasa Sina~, rusudani „iTxova xlaTsa dasasmelad did-
man sulTanman meliqman, romels egÂptiT vidre xlaTamdis sparseTi
hqonda.~17 es „didi sulTani meliqi~ aris aiubianTa saxelmwifos gamge-
beli, sulTani al-maliq al-qamili (1218-1238). xlaTi (da al-jazira)
epyra mis Zmas, al-maliq al-aSrafs (ivane mxargrZelis siZes, TamTas,
imave qurjias, qmars), magram am dros is al-qamilis dasaxmareblad da
jvarosanTa winaaRmdeg sabrZolvelad egvipteSi gaemgzavra da xla-
Ti, droebiT, Tavis umcros Zmas Sihab ad-din Razis uboZa.
al-qamils, Cans, rusudani am ukanasknelisTvis undoda colad.
dinastiuri qorwinebiT aiubianebi, safiqrebelia, imedovnebdnen,
uzrunveleyoT TavianTi saxelmwifos CrdiloeTis sazRvrebis
usafrTxoeba qarTvelTa SesaZlebeli Setevisagan. magram aiubian-
Ta da bagrationTa damoyvrebis cda uSedegod dasrulda: „daSala
mowyalebaman RmrTisaman da ar yo esre~. Semdeg mematiane wers, rom
giorgi laSas „didiTa SemoxuewiTa sTxova Sarvan-Sahman~ rusuda-
ni. mefe dasTanxmda, SarvanSi mosalaparakeblad gagzavna qarTlis
erisTavi da 8 ianvars Tavadac gaemgzavra iq, „gakazmad da micemad
disa misisa~, magram 10 dRis Semdeg, roca ukan dabrunebas apirebda,
moulodnelad gardaicvala bagavanSi, e.i. baqoSi – Sarvan-SahTa sa-
taxto qalaqSi.18
rodis moxda yovelive es, 1221 w. miwuruls da 1222 w. damdegs?
nuTu am uaRresad mokle droSi CaiSala molaparakebebi aiubianebTan
da daiwyo molaparakebebi Sarvan-SahTan rusudanis gaTxovebis Tao-
baze? nuTu amis ganwyoba eqnebodaT giorgi laSas, romelmac is-is
iyo aicila Tavidan monRolTa safrTxe da, gansakuTrebiT, Sarvan-
Sahs, romlis samflobeloc moaoxres monRolebma? vfiqrobT, rom
– ara. saWiro iyo raRac dros gaevlo, raTa damSvidebuliyvnen da
omiT miyenebuli Wrilobebi moeSuSebinaT Tav-TavianTi qveynebis-
Tvis. „warmarTeba da bedniereba~, romelSic mefe imyofeboda, unda
moicavdes 1222 wels.
m. broses kvaldakval, Cvenc SegviZlia davaskvnaT, rom hijris
618 w., romelic dasrulda Cv. w. 1222 w. 14 Tebervals, giorgi laSa

17
qarTlis cxovreba, I, gv. 371.
18
С. Ашурбейли. Государство Ширваншахов (VI–XVI вв.). Баку, 1983, gv. 149; g. jafa-
riZe. saqarTvelo da maxlobeli aRmosavleTis islamuri samyaro, gv. 171, Sen. 42.
giorgi laSas gardacvalebis TariRis Sesaxeb 231

jer kidev cocxali iyo, xolo hijris 620 w., romelic daiwyo Cv. w.
1223 wlis 4 Tebervals, saqarTvelos samefo taxtze ukve qali ijda.
abu l-fidaze adre (romelsac imowmebda m. brose),19 amas iuwyeba ibn
al-asiric. 20 maSasadame, cvlilebebi saqarTvelos samefo taxtze
unda momxdariyo hijris 619 wels, e.i. drois monakveTSi, romelic
daiwyo 1222 w. 15 Tebervals da dasrulda 1223 w. 3 Tebervals. mag-
ram yovelive es mainc arapirdapiri argumentebia imis sasargeblod,
rom giorgi laSa ar momkvdara 1222 w. ianvarSi. yovelgvari eWvis ga-
safantad saWiroa pirdapiri cnoba da es cnobac SeiZleba movitanoT
XIII s-is pirveli naxevris aiubianTa mematianis muhammad al-hamavis
Txzulebidan „Ta’rix al-mansuri~ („mansuriuli istoria~).
muhamad al-hamavi, romelic saqarTvelosa da qarTvelebis Sesa-
xeb araerT saintereso cnobas gvawvdis, iuwyeba, rom hijris 619 w.
(romelic, rogorc iTqva, daiwyo 1222 w. 15 Tebervals), gardaicvala
saqarTvelos mefe da amis Sesaxeb qarTvelebma Seatyobines zemoxse-
nebul aiubian gamgebels al-maliq al-aSrafs.21
amrigad, wre Seikra. arapirdapiri da pirdapiri monacemebiT gi-
orgi laSa ar momkvdara 1222 w. 18 ianvars. laSa giorgisdroindeli
mematianis mier dasaxelebuli 442 qoronikonis 18 ianvris sabediswe-
ro oTxSabaTi dadga 1223 w. swored am dros daasrula sicocxle Ta-
maris memkvidrem, „lomma ZaliTa da umankom gonebiTa, moyuarulman
yovelTa kacTa didTa da mcireTa~ (laSa giorgisdroindeli memati-
ane).

19
ix. zemoT, sqolio 12.
20
Ibn al-Athir, gv. 412 da Smd.
21
Мухаммад ал-Хамави. Ат-Та’рих ал-Мансури (Мансурова хроника). Издание текста, пре-
дисловие и указатели П.А. Грязневича, М., 1960, gv. 142b; muhammad al-hamavi. aT-Ta’rix
al-mansuri. Tahkik abu l-‘id dudu, dimaSk, 1982, gv. 94.
232 Ziebani

ON THE DATE OF DEATH OF THE KING GIORGI LASHA

There are different views among Georgian scholars on the date of death of the
Georgian King Giorgi Lasha, son of Queen Tamar. Two dates are offered – January 18,
1223 and January 18, 1222. The first was argued by M. Brosset and is supported by
numerous historians such as R. Metreveli, Sh. Badridze, Sh. Khantadze, J. Stepnadze
and others. The second date was proposed by I. Javakhishvili and it is also accepted by
a number of scholars – S. Kakabadze, N. Berdzenishvili, R. Kiknadze, L. Tukhashvili
and others. Based on new evidence, more specifically, that provided by Muhammad
al-Hamawi, Arab historian of the first half of the 13th century (Мухаммад ал-Хамави.
Aт-Та’рих ал-мансури/Мансурова хроника. Издание текста, предисловие и ука-
затели П. А. Грязневича, М., 1960, p. 142б; Muhammad al-Hamawi. Al-Ta’rikh al-
Hamawi. Ed. by Abu l-‘Id Dudu. Damascus, 1982, p. 94), it is demonstrated, that
Giorgi Lasha passed away on January 18, 1223.
axali arabuli wyaro XIII saukunis saqarTvelos
istoriisaTvis

saqarTvelos istoriis ucxour wyaroTa Soris mniSvnelova-


ni adgili uWiravs IX-XV saukuneebis arabul saistorio li-
teraturas. qarTuli istoriografia icnobs bevr arab da ara-
bulenovan istorikoss (al-balazuri, at-tabari, al-fariki,
ibn al-asiri, an-nasavi, al-kalkaSandi...), romelTac aqvT cnobe-
bi saqarTvelos Sesaxeb. maT ricxvs emateba XII-XIII saukuneebis
arabi mecnieri ‘abd al-latif al-baRdadic.
al-muvaffak ad-din abu muhamad ‘abd al-latif ibn iusuf ibn
muhamad ibn ‘ali abu sa‘d al-baRdadi, romelic ibn al-labbadis sa-
xeliTac iyo cnobili, daibada hijris 557/1162-63 w. q. baRdadSi da
iqve gardaicvala 629/1231-32 w. baRdadsa da mosulSi miiRo man Tavi-
si epoqis Sesaferisi safuZvliani ganaTleba da Tavadac Seqmna mra-
vali mecnieruli naSromi, romlebic moicavdnen imdroindeli cod-
nis yvela sferos: filologias, filosofias, istorias, geografias,
maTematikas, medicinas da sxv.1 am naSromTa vrceli siidan, romelic
166 dasaxelebas iTvlis da ibn abi usaÁbi‘as mier Sedgenil mis biog-
rafias erTvis, Cvenamde moaRwia egviptis mokle aRweram (qiTab al-
ifada va l-i‘Tibar fi l-umur al-muSahada va-l-havadis al-mu‘aiÁana

* naSromis saJurnalo, Semoklebuli varianti gamartivebuli damowmebebiT,


pirvelad daibeWda 1980 w. – Jurn. ciskari, #1, gv. 134-138. winamdebare gamocema
sruli saxiTaa da, amasTan, Sevsebulia ramdenime Semdegdroindeli publikaci-
iT.
1
‘abd al-latif al-baRdadis cxovrebisa da misi Sromebis Sesaxeb ix. S. M. Stern.
‘Abd al-Latif al-Baghdadi. – EI, vol. I, gv. 74; agreTve: J. von Somogyi. Ein arabischer Bericht
über die Tataren im “Ta’rih al-Islam” von ad-Dahabi. – Der Islam. Dreiundzwanzigster Band, 1936,
gv. 123-124; J. de Somogyi. Adh-Dhababi’s “Tarikh al-islam” as an Authority on the Mongol In-
vasion of the Caliphate. – The Journal of the Royal Asiatic Society of Great Britain and Irland.
1936, gv. 596-597; C. Cahen. Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien de son temps. – BÉO,
Damas, 1970, t. XXIII, gv. 101-102; C. Cahen. Abdallatif al-Baghdadi et les Khwarazmiens. – Iran
and Islam. Edinburgh University Press. 1971, gv. 149-150.
234 Ziebani

bi-ard misr), romelic gasuli saukunis dasawyisSi gamoica evropaSi.2


cnobili arabi istorikosis az-zahabis (gard. 1348 anda 1352-53
w.) mravaltomianma kompilaciurma „islamis istoriam~ (Ta’rix al-
islam va vafaiaT al-maSahir al-‘alam) Semogvinaxa pasaJebi ‘abd al-
latifis „TaTarTa ambebidan~. am ukanasknelma damoukidebeli saxiT
Cvenamde ar moaRwia. j. de somogi fiqrobda, rom „TaTarTa ambebi~
Seadgenda nawils ‘abd al-latifis romeliRac dakarguli naSromi-
sa, romelsac miakvlia az-zahabim da Seitana Tavis TxzulebaSi.3 gar-
da amisa, arab eqimsa da bibliograf ibn abi usaÁbi‘as (gard. 1270 w.)
aqvs ramdenime miTiTeba ‘abd al-latifis memuaruli Janris Txzule-
baze, romelsac, pirobiTad, avtobiografiasac uwodeben.4
saqarTvelo da qarTvelebi dasaxelebulia ‘abd al-latif al-
baRdadis im cnobebSi, romlebSic aRwerilia monRolTa pirveli re-
idebi da xvarazmelTa Semosevebi.
j. somogi aRniSnavda, rom ‘abd al-latifi monRolebs exeba hij-
ris 605/1208-9 da 617/1220-21 wlebis ambebSi – or nakveTSi. az-zaha-
bis Txzulebis kritikul gamocemaSi (romelic ganaxorciela ‘umar
‘abd as-salam Tadmurim) ‘abd al-latifis cnobebi motanilia hij-
ris 606/1209-10 da 618/1221-22 wlebSi. mTlianad, somogis Tanaxmad,
informacia Sedgenili unda iyos 625/1227-28 w. Semdeg,5 vinaidan ‘abd
al-latifi xSirad imeorebs 625/1227-28 w. monRolTa mier isfahanis
mooxrebis ambavs.6 am cnobebs az-zahabis „islamis istoriis~ bri-
taneTis muzeumis nusxis (#1640) safuZvelze pirvelad yuradReba

2
S. de Sacy, Relation de l’Egypte par Abd al-Latif, Paris, gv. 1810.
3
J. de Somogyi. Adh-Dhababi’s “Tarikh al-islam”.., gv. 596-597.
4
iqve, gv. 597; C. Cahen. ‘Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.., gv. 101-102.
5
‘abd al-latif al-baRdadi bevrs mogzaurobda. egviptis, siriis da maRribis
garda, somogis azriT, is imyofeboda monRoleTSic. erTaderTi arapirdapiri
sabuTi, rac mas moaqvs, aris Semdegi: ‘abd al-latifis biografiaSi aRniSnulia,
rom 626/1229 w. is gaemgzavra qimaxs, xolo iqedan – dairkSi. somogi, iakuTis mi-
xedviT, miiCnevs, rom qimaxi adgilia CineTis sazRvarze, Turquli mosaxleo-
biT, „saidanac Turqi xalxi, yivCayTa tomi warmodga~ (J. de Somogyi. Adh-Dhababi’s
“Tarikh al-Islam”, gv. 598). magram es punqti, ufro savaraudoa, aris qemaxi anatoli-
aSi, mangujaqianTa samflobeloSi; rac Seexeba dairks (an deberkis), masSi unda
vigulisxmoT divrigi. amasTan, rogorc somogi werda, ueWvelia, ‘abd al-latif
al-baRdadi xvdeboda da iRebda informacias monRolTa Sesaxeb Sua aziis mkvid-
rTagan. J. de Somogyi. Adh-Dhababi’s “Tarikh al-islam”, gv. 597.
6
J. de Somogyi. Adh-Dhababi’s “Tarikh al-islam”..., gv. 598.
axali arabuli wyaro 235

miaqcia d. somogim, romelmac amis Taobaze ori statia gamoaqveyna.7


‘abd al-latif al-baRdadis kuTvnili yvela pasaJi – misi avto-
biografiidan, cnobebi az-zahabis „islamis istoriis~ stambolis aia
sofias nusxidan (3012), romlebSic saubaria monRolebze, xvarazme-
lebze, avtoris Tanamedrove araerT cnobil saxelmwifo moRvawe-
ze: baRdadis xalifebis, aiubianTa sagvareulos warmomadgenlebisa
da sxvaTa Sesaxeb, Sekriba da gamoaqveyna k. kaenma.8 manve frangulad
Targmna is cnobebi, romlebic xvarazmelebs exeba.9 ‘abd al-latif
al-baRdadis cnoba saqarTveloSi monRolTa pirveli Semosevis Se-
saxeb, az-zahabis „Ta’rix al-islamis~ britaneTis muzeumis nusxis
(#1640) safuZvelze, nawilobriv – arabuli teqsti (faqtobrivad,
somogis gamocemis mixedviT) rusul TargmanTan erTad, kl. kaenisa
da Cveni Sromebis gauTvaliswineblad, 1982 w. TbilisSi gamoaqveyna
z. buniatovma.10
1980 w. winamdebare naSromis pirveli gamocemis dros veyrdno-
bodiT j. somogisa da kl. kaenis publikaciebs. amjerad gaTvaliswi-
nebulia az-zahabis „islamis istoriis~ kritikuli gamocema11 da misi
eleqtronuli versiac. 12

‘abd al-latif al-baRdadi Tanadamxduri da momswre iyo mon-
RolTa pirveli Semosevebisa 1220-1221 wlebSi, romlebmac Tavzar-
damcemi gavlena moaxdines maxlobeli da Sua aRmosavleTis xalxeb-
ze. arabi istorikosebi am Semosevebis analogiebs ver poulobdnen
istoriaSi. islamis samyaroze damtydari ubedureba mwvaved ganica-
da ‘abd al-latifmac:13

7
J. von Somogyi. Ein arabischer Bericht.., gv.123-124; J. de Somogyi. Adh-Dhababi’s “Tarikh
al-islam”.., gv. 600-603.
8
C. Cahen. ‘Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.. , gv. 111-128.
9
C. Cahen . Abdallatif al-Baghdadi et les Khwarazmiens, gv.150-166.
10
З. М. Буниятов. Еще одна неизвестная страничка из истории средневековой Грузии. –
macne (iaexis), 1982, #4, gv. 125-127.
11
az-zahabi. Ta’rix al-islam va vafaiaT al-maSahir al-‘alam. 601-610 hijri;
Tahkik ad-duqTur ‘umar ‘abd as-salam Tadmuri. baÁruT, 1422/2001 (Semdeg, az-
zahabi, 2001); igive, 611-620 hijri, bairuT, 2001; igive, 621-630 hijri. baÁruT,
1422/2002 (Semdeg, az-zahabi, 2002).
12
Al-Waraqq com. http://www. alwaraq. net/
13
C. Cahen. ‘Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.., gv. 125. az-zahabi. Ta’rix al-
islam... 601-610 hijri, gv. 26.
236 Ziebani

„TaTarTa ambavi sxva ambebs faravs da nTqavs. es aris istoria,


romelic sxva istoriebs dagvaviwyebs, SemTxveva – yvela sxva
SemTxvevas rom ararad xdis da ubedureba, romelic dedamiwis
zurgze vrceldeba da mTel sigrZe-siganeze aRavsebs mas~.
‘abd al-latif al-baRdadi pirveli arabi mweralia, romelmac
606 w. ambebSi daaxasiaTa monRolTa anTropologiuri tipi da maTi
Tvisebebi: TaTrebs aqvT farTo saxe, ganieri mkerdi, msubuqi dundu-
lebi, patara Tvalebi; arian Savgvremnebi, moZraoben da azrovneben
swrafad. xalxma cota ram Tu icis maT Sesaxeb. isini iReben cnobebs
ucxo xalxebis Sesaxeb, magram ukanasknelni amas ver axerxeben. co-
tas SeuZlia ijaSuSos maTTan da gaigos maTi mdgomareoba, vinaidan
ucxoeli maT ara hgavs. roca surT galaSqreba romelime mimarTu-
lebiT, niRbaven TavianT zraxvebs, aRdgebian erTbaSad ise, rom arc
[mowinaaRmdegeTa] qalaqis mosaxleobam icis rame maT Sesaxeb, vidre
ar Sevlen qalaqSi da arc [maTma] laSqarma, vidre ar Sexvdebian mas.
brZolaSi iyeneben cru ukandaxevas, mtris maxeSi Setyuebasa da zur-
gidan Tavdasxmas. maTi qalebi mamakacTa msgavsad ibrZvian da zog-
jer ZuZumwovara bavSvebs kiserze ikideben. roca qalaqSi SeiWrebi-
an, daundoblad xocaven qalebs da bavSvebs. mamakacebidan SeiZleba
daindon mxolod xelosnebi da isini, visac SeuZlia momsaxureba.
umetesoba atarebs mSvild-isars, romelsac amzadebs yvela. isris
wverebi rqis, rkinis da Zvlisaa. xmlebs ufro urWoben, vidre urtya-
men. damcavi javSani tyavisaa da msubuqi. iyeneben msubuq da patara
unagirebs, romelTac Rirebuleba ara aqvT. maTi cxenebi Wamen axal
da mSral furaJs da yvelafers, rasac naxaven, xe iqneba Tu foTlebi.
Tavad Wamen nebismieri cxovelis Semwvar xorcs.
dasasrul, ‘abd al-latif al-baRdadi wers:
„rodesac xocaven, TaTrebma ar ician gamonaklisi da dando-
ba. maTi mizani TiTqosda adamianTa modgmis ganadgurebaa... da,
Cans, surT ara imdenad qoneba da simdidre, ramdenadac ganad-
gureba samyarosi, raTa is gaudaburdes~.14
‘abd al-latif al-baRdadis informaciis meore nakveTSi, rome-
lic az-zahabis hijris 618/1221-22 w. ambebSia Setanili, moTxrobi-
lia saqarTveloze monRolTa laSqrobis Sesaxeb:

C. Cahen. ‘Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.., gv. 125; az-zahabi. Ta’rix al-
14

islam... 601-610 hijri, gv. 26-27.


axali arabuli wyaro 237

„TaTrebs gamoeyo ori jgufi, msgavsad imisa, rogorc gamoi-


yofa [cecxlis] ori ena jojoxeTidan.15 erTi azerbaijanisa da
arranisken gaemarTa, Semdeg ki qarTvelTa qveynisken (bilad
al-qurj) wavida, xolo meore razmi hamazansa da isfahans mi-
vida, Seutia hulvans da baRdadze laSqrobas isaxavda miznad.
rac Seexeba pirvel [jgufs], man moaoxra qveynebi, romlebze-
dac gadaiara. da roca [TaTrebma] qarTvelTa qveyanas16 miaRwi-
es, qarTvelebma Sehyares TavianTi jarebi da Sexvdnen maT, mag-
ram damarcxdnen. moikla maTgan [qarTvelTagan] 8 aTasi rCeu-
li meomari da didZali qveSevrdomi da glexi (min al-iTba‘ va
l-fallahina). qarTvelTa mefe (maliq al-qurj) sasowarkve-
TilebaSi Cavarda. magram didebulebma (al-umara’) zomebi mi-
iRes da ixsnes is TaTarTa mZlavri eSvebidan. [mefe] erT-erT
cixe-simagreSi gamagrda, xolo TaTrebi TareSobdnen qveya-
naSi, aoxrebdnen da vinc gadarCa, maT winaaRmdeg mrisxanebiT
TiTebs iWamda.17 [Semdeg] TaTrebs gamoeyo erTi mxedari. qar-
TvelTa18 mefem ikiTxa: aris Cvens Soris vinme iseTi, vinc gava
masTan [orTabrZolaSi]? maSin erTma qarTvelma moymem (batal)
daiwyo qadili, gamovida da gaemarTa TaTrisken. TaTarma [bev-
ri] ar daaxana, mohkla is, gamoiyvana misi cxeni, nela mobrun-
da da cxeni gaaWena, raTa misi asaki gaego. gaocda qarTvelTa19
mefe da Tqva: [SexedeT] ise waiyvana [cxeni], TiTqosda iyidao.
Semdeg qarTvelebma sxva jari Sekribes da daxmarebisaTvis
mimarTes arzan ar-rumis laSqars, magram Tqva xalxma: isini
[TaTrebi] aRar dabrunebulan da roca gaZlierda qarTvel-

15
asea az-zahabis Txzulebis didi britaneTis muzeumis nusxaSi:‫ﺍﻧﺸﻌﺐ ﻣﻦ ﺍﻟﺘﺘﺎﺭ ﻓﺮﻗﺘﺎﻥ‬
‫( ﻛﻤﺎ ﻳﻨﺸﻌﺐ ﻣﻦ ﺟﻬﻨﻢ ﻟﺴﺎﻧﺎﻥ‬J. von Somogyi. Ein arabischer Bericht.., gv. 126; az-zahabi. Ta’rix al-
islam. . . 611-620 hijri, gv. 47); aia-sofias nusxis mixedviT, k. kaenis gamocemaSi (C.
Cahen. ‘Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien..., gv. 125 ), `jojoxeTis~ (‫ )ﺟﻬﻨﻢ‬nac-
vlad weria „maTi mxridan~ (‫)ﻣﻦ ﺟﻬﺘﻬﻢ‬, rac winadadebas („rogorc gamoiyofa ori
ena maTi mxridan~) gaugebars xdis .
16
am SemTxvevaSi weria bilad al-xzr/xazar, e.i. xazarTa qveyana, nacvlad al-
jzr/al-jurzisa. aseTi SemTxvevebi ‘abd al-latifis cnobaSi sxvaganac gvxvde-
ba. msgavsi aRrevebis Sesaxeb ix. amave krebulSi: g. jafariZe. qarTvelebisa da sa-
qarTvelos arabuli saxelwodebebi. gv. 11-32.
17
yuranis III suris 115-e aias perifrazi: „xolo rodesac marto rCebian, Tqveni
siZulviliT TiTebs iWamen~.
18
arabul teqstSia al-xzr/xazar al-jurz-is nacvlad.
19
ix. Sen. 20.
238 Ziebani

Ta Zala (SavqaT al-qurj),20 gabrundnen ucnobi garemoebisa


da saSiSi mizezis gareSe... es moxda 618/1221-22 wels da me am
dros viyavi arzanSi21... Semdeg TaTrebi miiqcnen Sarvanisken,
daipyres maxviliT, mosres dedabudianad, ZaliT – maxviliT,
gadaWres darubandi, gadauares yivCaRebsa da alanebs da mos-
res maxviliT~.22
zemomoyvanili vrceli cnoba exeba monRolTa im laSqrobas, ro-
melic, Cingiz-xanis davalebiT, jebe da subudai noinebis sardlo-
biT, 1220 w. gazafxulze daiwyo samaryandidan. xvarazm-Sah muhamadis
(1200-1221) devnaSi monRolebma Sua aziidan gadaWres irani da azer-
baijani, aiRes mravali qalaqi, mospes aTeulobiT aTasi mSvidobiani
mcxovrebi, cecxls misces auracxeli materialuri dovlaTi da sa-
qarTvelos sazRvrebs moadgnen.
1220 w. miwurulsa da 1221 w. damdegs, monRolebma ramdenjerme
daamarcxes qarTvelebi. am brZolebidan ‘abd al-latif al-baRda-
di mxolod erTs asaxelebs.23 mis mier moxseniebuli qarTvelTa mefe
Tamaris vaJia – giorgi laSa (1210-1223), romelsac didi istoriuli
gansacdeli daatyda Tavs. ‘abd al-latif al-baRdadi mogviTxrobs,
rom monRolebTan marcxis Semdeg saqarTvelos samefo karze saso-
warkveTilebam daisadgura, magram misi informaciidan isic Cans, rom
qarTvelebs farxmali ar dauyriaT. faqtia, rom Zlevamosil jebesa
da subudais yvelaze metad mainc saqarTveloSi gauWirdaT. giorgi-
laSam organizebuli samxedro Zala daupirispira mters, romelsac
manamde cixe-qalaqebSi Sexiznul garnizonebTan da mosaxleobasTan

20
asea (‫ )`ﻓﻠﻤﺎ ﺇﺷﺘﺪﺕ ﺷﻮﻛﺔ ﺍﻟﻜﺮﺝ‬az-zahabis `Ta’rix al-islamis~ didi britaneTis muzeu-
mis nusxaSi (J. von Somogyi. Ein arabischer Bericht.., gv.126) da am Txzulebis kritikul
gamocemaSi (az-zahabi. Ta’rix al-islam ... 611-620 hijri, gv. 47). sxvagvaradaa kl.
kaenis mier gamocemul teqstSi (aia sofias nusxa: C. Cahen. ‘Abdallatif al-Baghdadi,
portraitiste et historien.., gv. 126): “‫~ﻓﻠﻤﺎ ﺇﺷﺘﺪﺕ ﺷﻮﻛﺔ ﺍﻟﺤﺮﺝ‬/ `roca gaZlierda Zala danaSauli-
sa~, rac gaugebaria. amitom upiratesobas pirvel wakiTxvas vaniWebT.
21
albaT arzrumSi, rogorc fiqrobs kl. kaeni C. Cahen. ‘Abdallatif al-Baghdadi, por-
traitiste et historien.., gv. 126, Sen. 1.
22
C. Cahen. ‘Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.., gv. 126. az-zahabi. Ta’rix al-
islam... 611-620 hijri, gv. 47.
23
am ambebis qronologiis Sesaxeb ix. b. silagaZe. XII-XIII ss. saqarTvelos isto-
riis zogierTi sakiTxi ibn al-asiris cnobaTa Suqze. – saqarTvelo rusTavelis
xanaSi (rusTavelis dabadebis 800 wlisTavisadmi miZRvnili krebuli). Tb., 1968,
gv. 129-137; r. kiknaZe. monRolebi da maTi dapyrobiTi omebi. – sin, III, Tb., 1979,
gv. 532-536.
axali arabuli wyaro 239

hqonda saqme. swored Zlieri da Seupovari winaaRmdegoba iyo mize-


zi imisa, rom 1220-21 wlebSi monRolebs, miuxedavad ramdenime gamar-
jvebisa, ar auRiaT arc erTi qalaqi saqarTvelos samefos sazRvreb-
Si.
giorgi-laSas samxedro RonisZiebebSi mezobeli politikuri er-
Teulebis darazmvac Sedioda. ‘abd al-latif al-baRdadi CvenTvis
cnobili erTaderTi muslimi avtoria, romelic mogviTxrobs, rom
qarTvelebma daxmarebisaTvis mimarTes mezobeli arzan ar-rumis anu
arzrumis saamiros laSqars da, Cans, miiRes es daxmareba. am cnobis
WeSmaritebas adasturebs laSa giorgisdroindeli mematiane: mefem
damarcxebis Semdeg monRolebTan sabrZolvelad „moirTna karnu-qa-
laqisa (e.i. arzrumis g.j.) laSqarni~...24
‘abd al-latifis Tanamedrovis, cnobili arabi istorikosis ibn
al-asiris Tanaxmad, qarTvelebma monRolTa winaaRmdeg gaerTia-
neba mouwodes, agreTve, azerbaijanis aTabegs uzbeks (1210-1225) da
xlaTis mflobels, aiuabian al-maliq al-aSrafs (1210-1237), magram,
samwuxarod, didi koaliciis Sekvra ar moxerxda. saamisod uzbeki
uniaTo da windauxedavi mmarTveli aRmoCnda, xolo al-aSrafma, ro-
melsac monRolebi jer kidev uSualod ar emuqrebodnen, egvipteSi
jvarosanTa winaaRmdeg sabrZolvelad amjobina gamgzavreba.25
giorgi-laSam didi gegmis mxolod nawili ganaxorciela: „moir-
Tna karnu-qalaqisa laSqarni~, magram monRolebma moulodnelad da-
toves saqarTvelo: „vidre zedmisvlamde gaiqcnes da gadaixuewnes,
ganvles darubandis gza~.26
monRolTa CrdiloeT kavkasiaSi gadasvlis Semdeg, imave wlis am-
bebSi ‘abd al-latif al-baRdadi mogviTxrobs giorgi laSas gardac-
valebis, rusudanis gamefebisa da misi qorwinebis ambebs:

24
qarTlis cxovreba. teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s.
yauxCiSvilis mier, tomi I, Tbilisi 1955, gv. 370.
25
ibn al-asir. al-qamil fi-T-Ta’rix. k. tornbergis gam. t. XII, 1853, gv. 245. [war-
modgenili statiis pirveli gamocemis Semdeg am sakiTxs dawvrilebiT SevexeT
orjer: saqarTvelos sagareo politikis istoriidan. – Jurn. mnaTobi, 1984, #12,
gv.147-151 da saqarTvelo da maxlobeli aRmosavleTis islamuri samyaro XII-XIII
s-is pirvel mesamedSi. Tb., 1995, gv. 176-179].
26
laSa giorgisdroindeli mematiane. qarTlis cxovreba. teqsti dadgenili
yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier. tomi I, Tb., 1955, gv.
370.
240 Ziebani

„Semdeg mokvda qarTvelTa27 Wabuki mefe da gamefda misi da,


romelmac arzan ar-rumis mflobels – al-muRiss SeuTvala,
rom masze daeqorwinebina misi erT-erTi umcrosi vaJi. is iyo
xlaTis mflobelis begTimuris qaliSvilis Ze, lamazi, 17 wli-
sa. [muRisma] daaqorwina is dedofalze da gavrcelda xma, rom
is gaqristianda~.28
sinamdvileSi, giorgi laSa gardaicvala ara 618/1221-22, aramed
momdevno 619/1222-23 w., ufro zustad 1223 w. 18 ianvars.29 rusudani
gaTxovda 620/1223-24 w. rusudanis qorwinebis ambavs ixsenieben sxva
arabi istorikosebic (ibn al-asiri, abu l-fida), magram, maTgan gan-
sxvavebiT, ‘abd al-latifis cnobaSi yuradRebas ipyrobs erTi de-
tali: arzrumis gamgeblis, muRis addin ToRrul-Sahis (1202-1225)
umcrosi vaJi, romelic rusudanis meuRle gaxda, dediT iyo xlaTis
mflobelis – begTimuris STamomavali.
begTimuri q. xlaTs daeufla 1185 w., roca uZeod gadaego xlaTis
Sah-armenTa saxelmwifos gamgebeli, suqmanianTa dinastiis ukanaskne-
li warmomadgeneli, nasir ad-din suqman ibn ibrahimi. misma mamluqma
begTimurma Tavi Sah-armenad gamoacxada da xlaTs 1193 wlamde gana-
gebda.
begTimuri asasinebma imsxverples. Semdeg misi mcirewlovani
Svilic daiRupa da saxelmwifoSi areuloba daiwyo. taxtze erTma-
neTs cvlidnen Sah-armenTa mamluqebi. xlaTs Tvali daadges me-
zobelma saxelmwifoebma. saqarTvelos samefo kari, romelsac ga-
nuwyveteli omebi hqonda xlaTTan XII saukuneSi, seriozulad isa-
xavda miznad mis aneqsias, magram xlaTisTvis brZolaSi warmateba
siriis aiubianebs xvdaT wilad. aiubianTa sulTnis, al-‘adilis
(1200-1218), Ze al-avhadi 1207 w. daeufla xlaTs da mis dros 1210 w.
saqarTvelosTan 30-wliani samSvidobo xelSekrulebac daido.
arc is aris gamoricxuli, rom dinastiuri qorwineba rusudan-
sa da muRis ad-dinis vaJs Soris, romelic dediT xlaTis mflobelis
STamomavali iyo, Soreul miznebsac isaxavda. saqarTvelos samefos

27
ix. Sen.29.
28
C. Cahen. ‘Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.., gv. 126. az-zahabi. Ta’rix al-
islam...611-620 hijri, gv. 48; damatebiT am sakiTxze ix. g. jafariZe. saqarTvelo
da maxlobeli aRmosavleTis islamuri samyaro, gv. 180-181.
29
g. jafariZe. giorgi laSas gardacvalebis TariRis Sesaxeb. – kr. valerian ga-
baSvili, 90. Tb., 2003, gv. 501-510 da amave krebulSi, gv. 225-232.
axali arabuli wyaro 241

is axal perspeqtivebs uxsnida xlaTisTvis brZolaSi. garda amisa,


aRniSnulma qorwinebam kidev ufro gaaZliera saqarTvelos politi-
kuri gavlena arzrumis saamiroze.
‘abd al-latif al-baRdadi gakvriT exeba monRolTagan devni-
li Turqebis ( yivCayebis) gadmosvlas samxreT kavkasiaSi, amave, 618
wels
„ciskideTidan (afak) gamoCndnen Turqebi, rac ar xdeboda Cve-
ulebriv da walekes qveyana. yvela isini movidnen Tbilisis
mxridan da iyvnen maTgan, vinc gadaurCa TaTarTa xmlebs~.30
Semdeg mematiane vrclad mogviTxrobs monRolTa pirveli razmis
cdaze, daelaSqra baRdadi.31 brZolebSi monRolTa Seupovroba Tana-
medroveebze did STabeWdilebas axdenda. ‘abd al-latif al-baRdadi
aRniSnavs, rom al-maliq al-aSrafs Turme hkiTxes azri TaTarTa Sesa-
xeb da man upasuxa:
„ra unda vTqva am xalxze, romelTagan jer aravin Cagvigdia
tyved. isini ibrZvian manamde, vidre ar daixocebian, anda ar
gadarCebian“.32
irkveva, rom am informaciis wyaro saqarTvelos samefo kari
iyo. es sityvebi, TaTarTa omebis aRwerasTan erTad, saqarTvelos
mefes SemoeTvala da andazasaviT qceuli ‘abd al-latif al-baR-
dadim arzrumSi gaigo.33 mefe agreTve ityobineboda, rom vidre
TaTarTa mier daxocilTa ricxvs vinme daTvlida, maTi raodenoba
ormagdeboda da
„amitom amboben ara imas, Tu ramdeni daxoces [TaTrebma] qveya-
naSi, aramed mxolod imas, Tu ramdeni gadarCa“.34
‘abd al-latif al-baRdadis informacia monRolTa Sesaxeb mTav-
rdeba niSabursa da ferRanaSi maT mier Cadenili saSineli ambebis35
aRweriT.

30
C. Cahen. ‘Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.., gv. 126-127; yivCayebTan
qarTvelebis konfliqtis Sesaxeb, sakiTxze dawvrilebiT ix. b. silagaZe. arabi
mwerali yivCaRTa Semosevis Sesaxeb amierkavkasiaSi XIII s-is 20-iani wlebis da-
sawyisSi. – qw,. VII, Tb., 1987, gv. 67-78; r. kiknaZe. monRolebi da maTi dapyrobiTi
omebi, gv. 537.
31
C. Cahen. ‘Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.., gv. 126-127.
32
iqve, gv. 127. az-zahabi. Ta’rix al-islam...611-620 hijri, gv.49.
33
C. Cahen. ‘Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.., gv. 127.
34
iqve; az-zahabi. Ta’rix al-islam...611-620 hijri, gv. 48-49.
35
C. Cahen. ‘Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.., gv. 127-128.
242 Ziebani


‘abd al-latif al-baRdadi xvarazm-Sah muhamadis (1200-1220),
jalal ad-dinisa da, saerTod, xvarazmelTa Sesaxeb, sagangebo nakve-
TebSi Cerdeba.36
avtoris damokidebuleba muhamadisadmi mkveTrad uaryofiTia.
marTalia, is ar malavs xvarazm-Sahis dadebiT Tvisebebs, magram, ama-
ve dros, yuradRebas amaxvilebs mis iseT uaryofiT mxareebze, rogo-
ric iyo muxanaToba, sisastike, daundobloba da mekobreoba.
rogorc cnobilia, muhamadma xvarazmis hegemonobiT gaaerTia-
na TiTqmis mTeli irani, rasac bevri adgilobrivi, wvrili gamgebe-
li Seewira. amas abd al-latifi danaSaulad uTvlida muhamads iseve,
rogorc mis mtrul damokidebulebas baRdadis xalifasTan.37
muhamadisadmi miZRvnil vrcel pasaJSi, sadac daxasiaTebulia
sulTnis eqspansiuri gegmebi, CvenTvis sainteresoa ‘abd al-latif
al-baRdadis cnoba, rom muhamads surda,
„wasuliyo [salaSqrod] Tbilisze da gadaeqcia is Tavisi sa-
xelmwifos dedaqalaqad (sarir mulqihi), saidanac igamgeb-
lebda ar-rumis, somexTa da yivCaRTa qveynebze, danarCen aR-
mosavleTsa da dasavleTze“.38
marTalia, sxva aRmosavluri wyaroebi muhamadis am gegmas ar icno-
ben, magram aseTi ganzraxva xvarazm-Sahs SeiZleba marTlac hqonoda.
1217-1218 ww. muhamadma Semoimtkica jibali (sparseTis erayi) da aiZu-
la saqarTvelos mezobeli azerbaijanis aTabagi uzbeki, Tavi mis vasa-
lad eRiarebina. sulTanma gaafrTxila saqarTvelos samefo kari, rom
Tu ar Sewydeboda azerbaijanis darbeva, is ilaSqrebda saqarTvelo-
ze, risTvisac 50 aTasi rCeuli meomari gamoyo.39 baRdadze warumate-
beli laSqrobisa da xvarazmSi dabrunebis gamo, samxedro konfliqti
saqarTvelosTan ar moxda. magram xma imis Taobaze, rom muhamads Tbi-
lisis dalaSqvra surda, swored am dros unda gavrcelebuliyo.
‘abd al-latif al-baRdadi gvixatavs jalal ad-dinis (1220-1231) por-

36
iqve, gv. 116-124;
37
iqve, gv. 126,116-117; az-zahabi. Ta’rix al-islam... 611-620 hijri, gv. 365.
38
`bilad al-Rarb va l-‘ajam~ (C. Cahen. Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien..,
gv. 117; C. Cahen. Abdallatif al-Baghdadi et les Khwarazmiens, gv.158); an `bilad al-‘arab
va l-‘ajam~/~arabTa da araarabTa, sparselTa qveynebze~. az-zahabi. Ta’rix al-is-
lam... 611-620 hijri, gv. 365.
39
Ан-Насави. Жизнеописание султана Джалал ад-Дина Манкбурны. Пер. с арабского, пре-
дисловие, комментарии, примечания и указатели З. М. Буниятова. Баку, 1973, gv. 61.
axali arabuli wyaro 243

trets („is iyo SavyviTela, gamxdari, maxinji...~)40 da sakmao adgils uTmobs


mis brZolebs xlaTTan, rumis sasulTnosTan da saqarTvelosTan.
avtoris damokidebuleba xvarazmelTa mimarT am pasaJebSic uar-
yofiTia:
„xvarazmelebTan gavrcelebulia mruSoba da mamaTmavloba
ar iTvleba uxamsobad da dauSveblad didebulTaTvis da mda-
balTaTvis. veragoba maTi damaxasiaTebeli Tvisebaa“.41
xvarazmelTa veragoba abd al-latif al-baRdadis saqarTvelos
magaliTzec aqvs dasuraTebuli. informacia mas miuRia Tavisi yo-
fili mowafisagan, romelsac saaqimo saqme Seaswavla. es ukanaskneli
TbilisSi 6 weli cxovrobda da eqimobiT didZali qoneba daagrova.
man uambo ‘abd al-latifs, rom
„[xvarazmelebma] TbilisTan aiRes cixe Seuvalobis pirobiT
(bi-l-aman) da roca gamovida cixidan maTi xalxi, gaSordnen
maT mcirediT, Semdeg moubrundnen da daxoces isini, visac
aRuTqves mSvidoba – rom ar daxocavdnen da daatyveves isini,
visac aRuTqves mSvidoba – rom ar daatyvevebdnen“...42
‘abd al-latif al-baRdadi wers, Tu rogor cdilobda jalal
ad-dini, romelic ukve aoxrebda saqarTvelos sanapiro mxareebs, mo-
edunebina saqarTvelos samefo karis yuradReba:
„rodesac moaxlovdnen xvarazmelebi, maTi elCi eaxla dedo-
fals tkbili sityviT da roca masTan darbazobaze iyo, movi-
da macne ambiT, rom es xalxi aoxrebda qveynis sanapiroebs. ma-
Sin dedofalma uTxra elCs: gana amgvarad iqcevian mefeeebi,
elCs erTs alaparakeben da Tavad sawinaaRmdegos akeTeben? da
brZana misi gaZeveba~.43
‘abd al-latif al-baRdadi mogviTxobs qarTvelebsa da xvaraz-

40
C. Cahen. Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.., gv. 123; C. Cahen. Abdallatif al-
Baghdadi et les Khwarazmiens, gv. 158; az-zahabi. Ta’rix al-islam... 611-620 hijri, gv.
309 (jalal ad-dinisgan gansxvavebiT, misi Zma – Rias ad-dini iyo garegnobiT
ulamazesi da mSvenieri, magram usamarTlo da sastiki. dediT jalal ad-dini iyo
indoeli, xolo Rias ad-dini – Turqi).
41
C. Cahen. Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.., gv. 123; C. Cahen. Abdallatif al-
Baghdadi et les Khwarazmiens, gv. 158; az-zahabi. Ta’rix al-islam... 611-620 hijri, gv.
309.
42
C. Cahen. Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.., gv. 123; az-zahabi. Ta’rix al-
islam... 611-620 hijri, gv. 309.
43
iqve.
244 Ziebani

melebs Soris brZolaze (igulisxmeba garnisis brZola, 1225 wlis


agvistoSi), roca qarTvelTa mTavar-banakSi Tavi iCina uTanxmoebam
ivane mxargrZelsa da Salva axalcixels Soris. xvarazmelTa elCis
gaZevebidan
„TxuTmeti dRis Semdeg movidnen (xvarazmelebi). gamovida maT
winaaRmdeg qarTvelTa laSqari. Tqva ivanem da moewyo laSqa-
ri centrad, marjvena da marcxena frTad. magram Tqva Salvam:
isini [xvarazmelebi] amisi Rirsni ar arian da maT mec veyofi.
is CaeSva brZolaSi windauxedavad, 7 aTasi meomriT, romelTa
umravlesoba iyo Turqmani, radganac TavSi simTvrale hqon-
da. daiZra, SeiWra maT SuagulSi, magram [xvarazmelebi] gar-
sSemoertynen, daeca misi alami da maSin Tqva ivanem: Salva da-
marcxda da Cvenc ukuviqceT. is gaemarTa uReltexilisken da
ukan mihyvnen otebulni. isini iCexebodnen viwrobebSi ise, rom
umetesoba daiRupa. ivane da vinc masTan iyo, gamagrdnen cixe-
ebSi uReltexilze. xolo xvarazmelebma ki daiwyes yvelafris
mooxreba, rac ki hpoves. dedofali gamagrda cixeebSi uRel-
texilze“.44
xvarazmelTa veragobasa da muxanaTobas ‘abd al-latif al-baR-
dadi saqarTvelos kidev erTi qalaqis aRebis magaliTze gviCvenebs.
qalaqi mtrisTvis ibn as-sadid aT-Tiflisis (e.i. Tbilisels) Cauba-
rebia. SeiZleba vivaraudoT, rom es pirovneba yadi iyo, magram, sam-
wuxarod, ara Cans, Tu romel qalaqzea saubari:
„Semdeg ibn as-sadid aT-Tiflisim moiwadina dazaveba. ifiqra,
rom isini [xvarazmelebi] adamianebsa hgavdnen da rom SeeZloT
sityvisa da pirobis Sesruleba. gamovida da iTxova Seuvaloba
(aman) qalaqis xalxisTvis mTlianad: muslimTaTvis, qarTvele-
bisa da ebraelebisaTvis. miiRo jalal ad-dinisa da Rias ad-
dinis [jalal ad-dinis Zmis – g.j.] xelwerili, Seuvaloba, maTi
beWdebi da vercxlis firfita oqros warweriT, romelsac eZa-
xian paizas. miiRo garantia. [magram] erTi saaTis Semdeg, roca
Sevidnen [xvarazmelebi qalaqSi], daitaces ibn as-sadidis mam-
luqebi da misi qoneba. inana [ibn as-sadidma] es. [xvarazmelebma]
igive gaukeTes yvelas da eZaxdnen muslimebs renegatebs(mur-
Taduna), miiTvises maTi qoneba da colebi, ar dautovebiaT arc

44
iqve.
axali arabuli wyaro 245

erTi lamazi qali da lamazi bavSvi. moulodnelad miadgeboda


xolme [xvarazmeli] vinmes ojaxs, moiTxovda saWmel-sasmels
da saxlis patronis colTan daZmobilebas. Semdeg sawolSi
iwvevda mas da ambobda: Cven debs ase veqceviTo. diliT ki Tu
maTTan naxavda bavSvs, romelic moewoneboda, Tan mihyavda. Tu
vinmes gasayidi saqoneli hqonda da 50 dinars afasebda, 5 di-
nars aZlevda da Tu patroni rames ityoda, TavSi rkinis buni-
kian maTraxs gadauWerda, ris gamoc is kvdeboda, an grZnobas
kargavda“.45
jalal ad-dini amtkicebda, rom misi ZiriTadi mizani monRo-
lebTan brZola iyo, magram, faqtobrivad, misi samxedro kampaniebi
mimarTuli iyo samxreTi kavkasiisa da mcire aziis qveynebis winaaR-
mdeg. man aimxedra da gadaimtera am qveynebis qristianuli da musli-
muri mosaxleoba. qarTvelebSi xvarazmelebs meti siZulvili daum-
saxurebiaT, vidre – monRolebs. es Cans zemoxsenebuli Tbiliseli
mkurnalis sityvebSi, romlebic mas abd al-latif al-baRdadisTvis
uTqvams:
„yvela, vinc ki ebrZoda TaTrebs, mowmobs, rom TaTrebi xva-
razmelebze ukeT iqcevian“.46

‘abd al-latif al-baRdadis avtobiografiul TxzulebaSi, rom-
lis nawyvetebic az-zahabis „islamis istoriam~ Semogvinaxa, saqar-
Tvelo da qarTvelebi ar warmoadgendnen Txrobis ZiriTad Temas da
isini ixseniebian islamis samyaroSi momxdari mniSvnelovani ambebis
aRwerisas. amisda miuxedavad, ‘abd al-latifis cnobebi udavod sa-
yuradReboa da isini, garkveulad, avseben Cvens codnas XIII saukunis
20-iani wlebis saqarTvelos istoriis Sesaxeb.

45
C. Cahen. Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.., gv. 123-124. az-zahabi. Ta’rix
al-islam...611-620 hijri, gv. 309.
46
C. Cahen. Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.., gv. 124; az-zahabi. Ta’rix al-
islam...611-620 hijri, gv. 310.
246 Ziebani

A NEW ARABIC SOURCE FOR THE HISTORY OF


13th-CENTURY GEORGIA

Al-Dhababi’s (d. 1348 or 1352-53) Ta’rikh al-Islam (“History of Islam”) has


preserved excerpts from a work of autobiographic genre by ‘Abd al-Latif al-Baghdadi,
an Arab scholar of the 12th-13th centuries (d. 629/1231-32). Attention was first paid
to the work by J.von Somogyi (in Der Islam. Dreiundzwanzigster Band, 1936, pp.123-
124; The Journal of the Royal Asiatic Society of Great Britain and Ireland, 1936, pp.
596-597). Later, these excerpts were selected from the Ayasofya manuscript (No 3012)
of Al-Dhababi’s work and published by Claude Cahen (in Bulletin d’Études Orientales,
Damas, 1970, t.XXIII, pp. 101-102).
The work of ‘Abd al-Latif al-Baghdadi provides many new and interesting pieces
of evidence on the Tatar-Mongols and Khwarazmians. He is the first Arab writer
to describe, in the events of AH 606, the anthropologic type of the Mongols, their
character, arms, especial fighting capacity, cruelty and mercilessness in relation to the
defeated.
The work of ‘Abd al-Latif al-Baghdadi contains fresh interesting details on the
first inroad of the Mongols into Georgia (1219-20) and on the reaction of the Georgian
royal courts. Especially interesting is the evidence on Muhammad Khwarazm Shah
(1200-1220) and Jalal al-Din (1220-1231); Muhammad Khwarazm Shah’s interest in
relation to the South Caucasus takes shape; ‘Abd al-Latif al-Baghdadi describes the
relations of Jalal al-Din with Queen Rusudan (1223-1245) and his attitude towards
the Christian and Muslim population of the Kingdom of Georgia. New details are
presented on the Garnisi battle (1225), when the Georgian military forces were routed.
‘Abd al-Latif al-Baghdadi presents the Khwarazmians in an extremely negative light,
quoting the words of a Tbilisian physician by way of illustration: “All those who
fought against the Tatars attest that the Tatars behave better than Khwarazmians”.
In general, the work of ‘Abd al-Latif al-Baghdadi, being a new source for
Georgian history of the 1220s, complements and enriches the data of other sources on
the tragic developments of Georgian history of the period.
ad-dumanisi – iSviaTi arabuli nisba*

XVI saukunis arabi istorikosis, ibn tulunis (gard.


953/1546 w.)1, TxzulebaSi al-kala’id al-javhariÁa fi
Ta’rix as-salihiÁa („Zvirfasi qvebis yelsabamebi salihi-
as istoriaSi~),2 romelSic aRwerilia damaskos (siria) um-
niSvnelovanesi ubani salihia, dasaxelebulia saintereso
nisba (warmomavlobis saxeli)3 ad-dumÀnÒsÒ (‫)ﺍﻟﺪﻣﺎﻧﻴﺴﻰ‬. am nis-
bas atarebda XIII s-is Sua xanebSi damaskoSi gardacvlili
erTi muslimi sasuliero moRvawe.
eWvi ar aris, rom nisba ad-dumanisi dakavSirebulia dmanisTan, qve-
mo qarTlis umniSvnelovanes qalaqTan. XIII s-is arabi geografi iakuT
al-hamavi asaxelebs am toponims da axmovanebs mas: ‫ ُﺩﻣﺎ ِﻧﺲ‬/dumÀnis.4 XII
s-is arabi istorikosis ibn al-azrak al-farikis TxzulebaSi Ta’rix
al-maiafarikin va amid („maiafarikinis da amidis istoria~) dmanisi

* pirvelad daibeWda 2003 w. – konstantine wereTeli, 80. saiubileo krebuli


miZRvnili konstantine wereTlis 80 wlisTavisadmi. Tb., gv. 107-109. winamdebare
gamocema Sevsebulia axali masalebiT.
1
Sams ad-din muhammad ibn ‘ali ibn ahmad ibn tulun as-salihi ad-dimiSki al-ha-
nafi iyo Tavisi drois cnobili mecnieri da nayofieri mwerali, aswavlida hadi-
sebs da samarTals, avtoria istoriuli Txzulebebisa, romlebSic aisaxa siri-
aSi mamluqTa mflobelobis dasasruli da osmalTa batonobis dasawyisi (W. M.
Brinner. Ibn •ålån. – EI2, vol. IV, gv. 957-958).
2
ibn tulun. al-kala’id al-javhariÁa fi Ta’rix as-salihiÁa. kism al-avval.
Tahkik muhammad ahmad duhman, dimaSk, 1980.
3
nisba, rogorc cnobilia, adamianis arabul-muslimuri rTuli saxelis Se-
madgeneli nawilia da aRniSnavs pirovnebis eTnikur, religiur, politikur Tu
socialur kuTvnilebas, dabadebisa da sacxovrebel adgilebs. dawvrilebiT
arabul-muslimuri saxelis, kerZod ki, nisbas Sesaxeb ix. Ism. – EI2, vol. IV, gv.179;
A. Shimmel. Islamic Names. Edinburgh University Press, 1997, gv. 10-12; J. Sublet. Nisba. – EI2,
vol. VIII, gv. 53.
4
ÁakuTis cnobebi saqarTvelosa da kavkasiis Sesaxeb. nakv. I. arabuli teqsti
qarTuli TargmaniT da SesavliT gamosca e. sixaruliZem. Tb., 1964. gv. 61 (arab.
teqsti), gv. 57 (qarT. Targmani).
248 Ziebani

damowmebulia rogorc ‫ﺩﻭﻣﺎﻧﺲ‬/dómÀnis da ‫ﺩﻭﻣﺎﻧﻴﺲ‬/dómÀnÒs.5 forma ‫ﺩﻭﻣﺎﻧﻴﺲ‬/.


dómÀnÒs gvxvdeba XIII s-Si saqarTveloSi moWril monetebzec. 6
fiqroben, rom dmanisis gaqalaqeba moxda IX s-Si, arabTa bato-
nobis xanaSi.7 am dros is Tbilisis saamiroSi Sedioda. XI s-is 80-ian
wlebSi dmanisi xelT igdes Turq-selCukebma. 1124 w. daviT aRmaSe-
nebelma gaaTavisufla is muslimTa batonobisagan da demetre I-is
(1125-1156) droidan dmanisi mtkiced damkvidrda erTiani saqarTve-
los samefos SemadgenlobaSi.
arqeologiuri gaTxrebis Sedegad dmanisSi gamovlinda araer-
Ti arabulenovani epigrafikuli Zegli – saflavis qvebis warwere-
bi,8 romlebic miuTiTeben, rom qalaqSi arsebobda mravalricxovani
muslimuri mosaxleoba. yvelaze adreuli am warwerebidan hijris
601/1204-5 wlisaa,9 magram eWvs ar unda iwvevdes is, rom muslimTa da-
saxleba aq gacilebiT adre, ukve arabTa batonobis xanaSi gaCnda da
Semdeg gaizarda Turq-selCukTa batonobis dros.
erTiani saqarTvelos samefoSi Sesvlis Semdegac muslimuri
mosaxleoba dmanisSi ganagrZobda arsebobas da, albaT, sargeblob-
da imave privilegiebiT, romlebic Tbilisis muslimebs misces qar-
Tvelma mefeebma. ukanaskneli arabulenovani epigrafikuli Zegli
dmanisidan hijris 777/1375-76 wliT TariRdeba.10
dmanisis arabul warwerebSi miTiTebulia araerTi muslimis
saxeli, magram, samwuxarod, am warwerebiT Znelia msjeloba imis
Sesaxeb, Tu romel socialur da kulturul fenebs ekuTvnodnen
es pirebi. ucnobia dmanisel muslimTa kulturuli monapovrebi

5
al-fariki. Ta’rix al-maiafarikin va amid. – didi britaneTis muzeumis nus-
xa, Or. 5803, 182a, 200a; Ibn al-Qalanisi. History of Damascus 363-555 A.H. Edited with Extracts
from other Histories and Summary of Contents by H.F. Amedroz. Catholic Press of Beirut, 1908,
gv. 365.
6
T. lomouri. fuli SoTa rusTavelis epoqaSi. – kr. SoTa rusTavelis epoqis
materialuri kultura, Tb., 1938, gv. 292; g. wereTeli. dmanisis monetis gamo. –
literaturuli Ziebani, t. II, Tb., 1944, gv. 167-172.
7
dmanisis istoriis Sesaxeb ix. l. musxeliSvili. dmanisi (qalaqis istoria da
naqalaqaris aRwera). – kr. SoTa rusTavelis epoqis materialuri kultura, gv.
319-448; sin, t. II, Tb., 1973, gv. 552-553; t. III, Tb., 1979, gv. 501-502 (iqve dasaxele-
bulia sxva literaturac).
8
c. kaxiani. dmanisis arabuli warwerebi. Tb., 1965.
9
iqve, gv. 20.
10
c. kaxiani. ori arabulenovani saflavis qvis warweris Sesaxeb. – macne (els).
1974, #2, gv. 146.
axali arabuli wyaro 249

iseve, rogorc dRemde ucnobi iyo maxlobeli aRmosavleTis is-


lamur samyaroSi moRvawe romelime dmaniseli muslimic. am mxriv,
erTgvar informacias ibn tulunis dasaxelebuli Txzuleba iZle-
va.
ibn tuluni iuwyeba, rom nisbas ad-dumÀnÒsÒ atarebda RvTismo-
mosavi Saixi sadr ad-din hamid ibn ‘ali, romelic gardaicvala hij-
ris 643 w. 14 rabi‘ al-avvals, e.i. 1245 w. 9 agvistos.11 damaskos sali-
hias ubanSi, Sarqasias kvartlis CrdiloeT nawilSi, ibn tulunis Ta-
naxmad, yofila sadr ad-dinis mavzoleumi – aT-Turba ad-dumanisiÁa
da mis mier aSenebuli meCeTic. 12
salihias ubani damaskoSi, kasiunis mTis kalTaze, XII s-Si Seiq-
mna. am ubanSi dasaxldnen jvarosanTagan ltolvili palestinelebi.
saamSeneblo (gansakuTrebiT religiuri nagebobebis) bumi aq XII-XIII
saukuneebis mijnidan iwyeba. am periodiT TariRdeba salihias uZve-
lesi madrasa al-‘umariÁa. 1202 w. aigo meCeTi al-hanbaliÁa. salihi-
as ubani gadaiqca islamuri ganaTlebis umniSvnelovanes centrad.13
swored am ubanSi (sadac daibada TviT ibn tuluni) moRvaweobda, aq
gardaicvala da dakrZales Saixi sadr ad-din hamid ibn ‘ali ad-du-
manisi.
samwuxarod, ibn tuluni arafers ambobs sadr ad-dinis cxovre-
baze. mis Sesaxeb ar moipoveba cnobebi arabi avtorebis (ibn Saqir al-
quTubi, as-safadi, al-munziri, ibn ‘imad al-hanbali) biografiuli
Janris umniSvnelovanes TxzulebebSi. magram is faqti, rom sadr ad-
din ad-dumanisim salihias ubanSi aago meCeTi, mowmobs, rom iyo SeZ-
lebuli da avtoritetuli piri, albaT sufi, razedac migvaniSnebs
misi titulic – Saixi.
sadr ad-din hamid ibn ‘ali ad-dumanisi Tavisi cxovrebis rome-
liRac epizodiT dakavSirebuli iyo dmanisTan. ufro mosalodne-
lia, rom is daibada da siymawvilis wlebi gaatara dmanisSi. Semdeg ki,
rogorc es im dros iyo miRebuli, codnis gasaRrmaveblad da gasam-
didreblad axlo aRmosavleTis mZlavr islamur centrebs miaSura
da sabolood damaskoSi damkvidrda.

11
ibn tulun. al-kala’id al-javhariÁa, gv. 338.
12
iqve.
13
T. Miura. The Salihiyya Quarter in the Suburbs of Damascus. Its Formation, Structure, and
Transformation in the Ayyubid and Mamluk Periods. – BÉO, Damas, 1995, t. XLVII, gv. 129-182.
250 Ziebani


sadr ad-din ibn ‘ali ar iyo erTaderTi muslimur samyaroSi, ro-
melic ad-dumanisis nisbas atarebda. XVII s-is gamoCenili osmalo
istorikosi, geografi da bibliografi mustafa ibn ‘abd allah qaTib
Celebi, romelic cnobilia haji xalifas (xalfas) saxeliT,14 Tavis
vrcel bibliografiul leqsikonSi qaSf az-zunun ‘an asami l-quTub
va l-funón („fiqrebis gamJRavneba wignebisa da xelovnebaTa saxele-
bis Sesaxeb“) asaxelebs aÐmad ibn aÐmad ibn aÐmad ad-dumÀnisÒ as-sÒvÀsÒs,
mamiT dmanisels, dabadebuls rumis selCukTa saxelmwifos erT-
erT dedaqalaqSi, sivasSi15 (yofili sevastia, anatoliis Crdilo-
aRmosavleT nawilSi).
ahmad ibn ahmad ad-dumanisi as-sivasis ekuTvnis Txzuleba „muj-
mal (majma‘) al-akval fi-l-hiqam va l-amsal~(„krebuli aforizme-
bisa sibrZnesa da andazebSi)~,16 romelic daiwera 693/1293 w., albaT,
sivasSi. am krebulis avtografis faqsimile 2002 w. gamoica TeiranSi
sparsuli kulturis xelSemwyobi sazogadoebis mier.17 masSi
Sesulia yuranis aiebi, andazebi, moraluri da eTikuri xasiaTis
aforizmebi da arabuli leqsebi, romelTa didi nawili Targmnilia
arabulad. krebuli gamiznuli iyo kancelariebis mdivnebisa da sxva
TanamSromlebisTvis, romlebic werdnen oficialur werilebs anda
maRali stilis prozas. is gviCvenebs, Tu rogor amzadebdnen Sua
saukuneebis mweralTa klass.18
dRemde mkvlevarTaTvis cnobili iyo saqarTvelosTan dakav-
Sirebuli ori nisba: al-qurji da aT-Tiflisi, romelTac atarebda
VIII-XIV saukuneebSi saqarTveloSi mcxovrebi, anda saqarTvelodan
axlo da Sua aRmosavleTis sxvadasxva regionSi emigrirebuli ara-
erTi muslimi19 am nisbebis matarebelTa ricxvs amieridan emateba

14
qaTib Celebis, imave haji xalifas Sesaxeb ix. Orhan Şaik Gökay. Katib Čelebi. – EI2,
vol. IV, gv. 760.
15
Lexicon Bibliographicum et Encyclopaedicum. Kašf al-íunån ‘an asamÊ al-Kutub wa’l-Funån.
A Mustafa Ben Abdallah Katib Jelebi dicto et nomine Haji Khalfa (red. Gustav Flügel), V, London,
1850, gv. 390, 405.
16
iqve.
17
Ahmad ibn Ahmad ibn Ahmad Domānīsī Siwāsī. Mujmal Al-Aqwāl fī al-Hikam wa al-Amthāl,
composed and copied in 693AH. Persian Manuscripts in Facsimile. No.2. In Memory of Jalal-al-din
Muhaddith. Ed. Mahmoud Omidsalar&Iraj Afshar, Tehran, 1381/2002.
18
krebulis daxasiaTebis Sesaxeb ix. W. Hanaway-s rec. – JAOS, 2004, vol. 124, No.3, gv. 626.
19
e. sixaruliZe. as-sam‘anis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. – kr. siam, wigni I, Tb.,
axali arabuli wyaro 251

ad-dumanisic. maTi cxovrebis da moRvaweobis Seswavla, sxva masa-


lebTan erTad, saSualebas mogvcems vimsjeloT saqarTvelos mus-
limuri mosaxleobis wvlilze saerTo-muslimuri kulturis Seq-
mnaSi.

RARE ARABIC NISBA AL-DUMANISI

Until recently Georgian scholars were aware of only two Arabic nisbas (noun
of relation) – al-KurdjÊ and al-TiflÊsÊ, that represent a connection with Georgians (in
Arabic al-Kurdj) and their capital Tbilisi (in Arabic TiflÊs or TaflÊs). These nisbas were
adopted by numerous Muslims of the 8th-14th centuries living in Georgia or emigrated
to various regions of the Middle East. Study of such persons’ lives and their activities,
together with other relevant materials, might provide an opportunity to judge on the
contribution of Georgia’s Muslims’ to Islamic culture.
In addition to the two above-noted nisbas, the present paper will discuss an
unknown and very rare nisba, namely, al-Dum§nisÊ. It is mentioned in al-|al§’id al-
djawhariyya fÊ ta’rÊkh al-‘§liÈiyya (ed. M.A.Duhm§n, t. I, Damascus, 1980, p. 338),
written by an Arab historian, Shams al-DÊn MuÈammad b. ‘AlÊ b. AÈmad b. •ålån al-
‘§liÈÊ al-DimashÎÊ al-\anafÊ (died in 1546). This nisba was borne by Shaykh ‘adr al-
DÊn \§mid b.‘AlÊ al-Dum§nisÊ, who died on 14 RabÊ‘ I 643 AH/ August 9, 1245 AD.
The mosque built by him and his mausoleum al-Turba al-Dum§nÊsiyya were located
in S§liÈiyya, the most important quarter of Damascus.
The Nisba al-Dum§nisÊ derives from Dmanisi, which is a name of the city
that emerged in the 9th century in Eastern Georgia under the Arab rule and became
part of Tbilisi Emirate. In 1124, the Georgian King David IV the Builder liberated
it from the Muslim rule and united it with the Georgian Kingdom. Along with
Georgians, Dmanisi was also populated by Muslims, which is attested by numerous
Arabic inscriptions found on 13th-14th centuries graves discovered in the course of
archeological excavations.
Throughout some specific episodes of his life, ‘adr al-DÊn \§mid b. ‘AlÊ al-

1976, gv. 45-53; g.jafariZe. muslimi moRvaweebi aT-Tiflisis nisbiT VIII–XIV sau-
kuneebSi. – macne (els), 1989, #4, gv. 77-88; iqve, 1990, #1, gv. 65-78; o. cqitiSvili.
arabeT-saqarTvelos kulturuli urTierTobis istoriidan (X-XI ss.). – macne (ia-
exis), 1980, #4, gv. 102-113.
252 Ziebani

Dum§nÊsÊ was connected with Dmanisi. He was probably born there and later, for
unknown reasons, moved to Damascus, which was one of the flourishing centers of
Islamic culture.
Another person bearing the above-mentioned nisba was AÈmad b. AÈmad
b. AÈmad al-Dum§nīsī al-SÊw§sÊ, who was born in Sivas (North-Eastern part of
Anatolia), and his father was from Dmanisi. He is the author of Mujmal al-Aqw§l
fÊ al-Hikam wa al-Amth§l, cited in a large bibliographical dictionary Kašf al-íunån
‘an as§mÊ ’l-kutub wa ’l-funån (Ed. G. Flügel, vol. V, London, 1850, pp. 390, 405),
composed by K§tib Čelebi (\§jjÊ KhalÊfa) (d. in 1657). The facsimile of the autograph
of Mujmal, completed in 693/1293, probably in Sivas, was published in Tehran in
1381/2002 by M. Omidsalar and I. Afshar.
erTi epizodi mefe rusudanisa da monRolebis
diplomatiuri kontaqtebis istoriidan*

1243 wlis 3 ivliss monRolebma qose daRTan brZolaSi1 sas-


tikad daamarcxes mcire aziis selCukTa sulTani, qai-xusrau
b. qai-yubadi (1237-1244) da Semdeg moaoxres rumis sasultno.
dasrulda Tu ara saomari moqmedebebi, mefe rusudani sabo-
lood dauzavda somxeTis sazafxulo sadgomebze dabrune-
bul monRolebs da morCileba gamoucxada maT.2 magram vidre
es moxdeboda, samxreT kavkasiaSi dislocirebuli monRolTa
SeiaraRebuli Zalebis mxedarTmTavrebi, romelTa xelmZRva-
nelic 1242 wlamde CormaRan-noini iyo,3 xolo Semdeg – baiCu

* pirvelad daibeWda 1995 w. – kreb. qd, weliwdeuli, II, gv. 166-179.


1
am brZolis Sesaxeb ix. В. Гордлевский. Государство Сельджукидов Малой Азии. М.-
Л., 1941, gv. 16; n. Sengelia. qose daRis brZola. – iv. javaxiSvilis dabadebis 100
wlisTavisadmi miZRvnili saistorio krebuli. Tb., 1979, gv. 300-312; n. asaTiani.
monRolTa sayaenosTan saqarTvelos urTierTobis zogierTi faqtis dazuste-
bisaTvis. – qd, weliwdeuli, I, Tb., 1994, gv. 102-105.
2
i. sixaruliZe. qarTveli xalxis brZola damoukideblobisaTvis XIII–XIV saukune-
ebSi. Tb., 1967, gv. 82; b. silagaZe. monRolTa meore gamoCena amierkavkasiaSi da saqar-
Tvelos dapyroba-danawileba. – macne (iexis), 1992, #3, gv. 65; n. asaTiani. dasax. naSr., gv.
98-111; sin, t. III, Tb., 1979, gv. 550). dazavebis TariRad miCneulia, daaxloebiT, 1242 weli.
3
CormaRani (igive CormaRoni, CormaRuni, jurmuRani, monR. Čormaqan) ugedei-
yaenma (1229–1241) 1229 w. 30-40 aTasi mxedriT gagzavna iranis dasamorCileblad
da jalal ad-dinis winaaRmdeg sabrZolvelad. monRolebma daipyres aRmosavle-
Ti da dasavleTi irani, aiRes da daangries erayis, azerbaijanis, gilanis da taba-
risTanis qalaqebi (Рашид ад-дин. Сборник летописей. т. I, книга первая. Перевод с персид-
ского Л. А. Хетагурова. Редакция и примечания Л. А. Семенова. М.-Л., 1952, gv. 98-99; т. II.
Перевод с персидского Ю. П. Верховского, примечания Ю. П. Верховского и Б. Н. Панкратова.
М.-Л., 1960, gv. 20-21; r. kiknaZe. monRolTa Semosevebi. – kr. nmai, Tb., 1957, gv. 175).
1230 wlis zamTarSi CormaRanis laSqris avangardi pirvelad gamoCnda arranSi.
1231 wlis zafxulSi monRolebma sabolood sZlies jalal ad-dins da 1231–1232
wlebSi daipyres azerbaijani da arrani (Ан-Насави. Жизнеописание султана Джалал
ад-дина Манкбурны. Перевод с арабского, предисловие и примечания З. М. Буниятова, Баку.
1974, gv. 260-270, 294-297; Ibn al-Athir. al-Kamil fi-t-ta’rikh. Editeurs Dar Sader, Dar Beyrouth.
Beyrouth, 1966, vol. XII, gv. 500; Я.А. Манандян. Новые данные о времени разрушения Ган-
джи монголами. – Известия Азербайджанского филиала АН СССР, #7, 1949, gv. 79-80. А.
А. Али-Задэ. Социально-экономическая и политическая история Азербайджана, XIII–XIV вв.,
Баку, 1956, gv.111-112; И. П. Петрушевский. Иран под властью Хулагуйдов. – Сб. Татаро-
254 Ziebani

(baCu)-noini, molaparakebas awarmoebdnen rusudanTan da maT


Soris iyo dazavebis cdac. monRolebisa da rusudanis am dip-
lomatiuri kontaqtebis Sesaxeb saubari iqneba winamdebare
statiaSi.
xvarazmelebTan sisxlismRvrel brZolebSi dasustebulma sa-
qarTvelos samefom, romlis samxedro organizaciac faqtobrivad
moiSala bolnisis brZolis (1228 w.) Semdeg, ver SeZlo seriozuli
SeiaraRebuli winaaRmdegoba gaewia monRolebisaTvis. ar moxer-
xda mezobel muslimur saxelmwifoebTan erTad antimonRoluri
frontis Seqmnac. 4 saqarTvelo martodmarto aRmoCnda monRolTa
pirispir. am pirobebSi, albaT, umjobesi iqneboda maTTvis morCi-
lebis gamocxadeba da, Tundac, uaRresad mZime pirobebze dazave-
ba, magram rusudani sxvagvarad moiqca. man datova Tbilisi da da-
savleT saqarTveloSi gadavida. bedis anabarad darCenilma misma
qveSevrdomebma cixe-simagreebs Seafares Tavi da pasiur Tavdacva-
ze gadavidnen.
saqarTvelos samefo karis politika XIII s-is 30-ian wlebSi, rac
SeiZleba daxasiaTdes rogorc arc omi da arc zavi, xelsayreli aR-

монголы в Азии и Европе. М., 1970, gv. 225). muRani (arranSi) gadaiqca monRolTa sa-
zamTro bazad, saidanac isini axorcielebdnen laSqrobebs wlis danarCen dros
saqarTvelos samefos, vanis tbis regionis, CrdiloeTi mesopotamiisa da mcire
aziis mimarTulebebiT. CormaRani iTvleboda yaenis nacvlad da, garda imisa,
rom iyo umaRlesi mTavarsardali, flobda sasamarTlo xelisuflebasac (Кира-
кос Гандзакеци. История Армении. Перевод с древнеармянского, предисловие и комментарии
Л. А. Ханларян. М., 1976, gv. 167-168 (Semdeg: kirakos ganZakeci); А. А. Али-Задэ. dasax.
naSr., gv. 123-124).
4
1231-1232 wlebSi saqarTvelos samefo kari Seecada antimonRoluri kavSiri
Seekra aiubianebTan, magram – uSedegod (g. jafariZe. saqarTvelo da maxlobeli
aRmosavleTis islamuri samyaro XII-XIII s-is I mesamedSi. Tb., 1995, gv. 194-195).
male aseTi kavSiri SeuZlebelic gaxda. 1232 wlis Semodgomaze rumis sulTa-
ni qai-yubad b. yiliC-arslani samxreT saqarTveloSi SeiWra. amis sababi iyo is,
rom rusudanma, ibn bibis cnobiT, TiTqosda, Seaguliana CormaRani, daelaSqra
sivasis sanaxebi. selCukebTan brZolaSi damarcxebulma rusudanma misTvis ara-
xelsayreli zavi dado qai-yubadTan da ikisra, saWiroebis SemTxvevaSi, samxedro
daxmareba aRmoeCina sulTnisaTvis (n. Sengelia. ibn bibi ala ad-din qai-yubadis
saqarTveloSi laSqrobis Sesaxeb. – macne (iaexis), 1975, #4, gv.103). qarTvelma me-
omrebma monawileoba miiRes qai-yubadis samxedro kampaniaSi aiubianTa winaaR-
mdeg CrdiloeT mesopotamiaSi. 1233 w. qai-yubadma xelT igdo xlaTis aiubianTa
samflobelo, romelic esazRvreboda monRolTa mier dapyrobil azerbaijans,
magram ar gamouCenia raime survili, dapirispireboda monRolebs da saqarTve-
losTan erTad gamosuliyo maT winaaRmdeg.
erTi epizodi mefe rusudanisa da monRolebis 255

moCnda dampyroblebisTvis. mterma aiklo da moaoxra qarTli, kaxe-


Ti, samxreTi saqarTvelo, somxeTi, 1232-335 – 1239 wlebSi xelT igdo
saqarTvelos samefos umniSvnelovanesi qalaqebi (Tbilisi, lore,
anisi, yarsi..).
samefo xelisuflebis pasiurobis pirobebSi qarTvel feodalTa
erTi nawili: avag da SanSe mxargrZelebi, varam gageli, ivane cixis-
jvarel-jayeli da sxv. iZulebulni gaxdnen, morCileba gamoecxade-
binaT monRolebisTvis da separatuli zavi daedoT maTTan.
dasavleT saqarTveloSi gaxiznuli rusudani, romelmac Tavisi
vaJi daviTi mefed akurTxa, am nabijisgan Tavs ikavebda. monRolebs
jer kidev mZime brZolebi elodaT sakmao samxedro potencialis
mqone siria-CrdiloeTi mesopotamiis aiubianebTan da rumis Zlier
sasulTnosTan, romlis gamgebeli qai-xusrau b. qai-yubadi – rusu-
danis siZe iyo. mefes, SesaZloa, imedi hqonda, rom monRolebi damar-
cxdebodnen. Tavis mxriv, monRoli mxedarTmTavrebi,6 islamur sam-
yarosTan gadamwyveti dapirispirebis win, eridebodnen dasavleT sa-
qarTveloSi SeWras da uomrad, diplomatiuri arxebiT cdilobdnen
zegavlena moexdinaT rusudanze da aeZulebinaT igi damorCilebo-
da. am mizniT isini iyenebdnen amirspasalar avag mxargrZels.
avag mxargrZeli, qarTvel feodalTagan pirveli, damorCilda
monRolebs da CormaRan-noins eaxla. kirakos ganZakecis cnobiT,
is Semdeg yara-yorumSi monRolTa yaenTan gaemgzavra, morCile-

5
qarTul istoriografiaSi miRebuli iyo, rom monRolebi saqarTveloSi meo-
red gamoCndnen 1235 w. (sin, t. III, gv. 547), magram, rogorc aCvena b. silagaZem, es
ufro adre, 1232–33 wlebSi moxda (b. silagaZe. dasax. naSr., gv. 56 da Smd.)
6
CormaRans Tan axlda sami didi noini: baiCu, CaRata da iosuri (resp. eke-esuri).
qarTveli JamTaaRmwereli maT miiCnevs Cingiz-yaenis oTxi vaJis (CaRata, juCi,
ugedei da Tuli) warmomadgenlebad da aRniSnavs, rom isini sadaca movidodian
da zenaarss iTxovdnen, Seiwyalebdnen, da urCTa mosrvidnen, da xarajs mis qu-
eynisasa oTxad iyofden da Tavis £elmwifeTa gaugzavniden (JamTaaRmwereli. as-
wlovani matiane. teqsti gamosacemad moamzada, gamokvleva, SeniSvnebi da leqsi-
koni daurTo r. kiknaZem. Tb., 1987, gv. 68). maTi xelmZRvanelobiT moqmedebdnen
sxva monRoli sardlebi, romelTa nawils asaxelebs grigol akaneli (moisarTa
tomis istoria. somxuri teqsti, qarTuli TargmaniTa da komentariT gamosca n.
SoSiaSvilma. Tb., 1961, gv. 11). am noinebis Sesaxeb ix. F. W. Cleaves. The Mongolian
Names and Terms in the History of the Nations of the Archers by Grigor of Akanc. – HJAS, 1949,
vol. XII, #3-4, gv. 400-435; J. A. Boyle. Some Additional Notes on the Mongolian Names in the
History of the Nation of the Archers. – Researches in Altaic Language. Ed. by L. Ligeti. Budapest,
1975, gv. 33-42.
256 Ziebani

ba gamoucxada mas da amis safasurad Tavisi samflobeloebi daib-


runa. samSobloSi mobrunebul avags male gaufuWda urTierTo-
ba monRolebTan da is iZulebuli gaxda dasavleT saqarTveloSi
gaqceuliyo. man yaens acnoba, rom gaqcevis mizani Tavis gadarCena
iyo da ara morCilebaze uaris Tqma. yaenma ubrZana monRol mxdar-
TmTavrebs arranSi, rom ziani ar mieyenebinaT avagisTvis, xolo
avags saCuqrebi gaugzavna da SeuTvala, uSiSrad gamocxadebuli-
yo masTan.7
yaenisgan daimedebuli avagi monRol mxedarTmTavrebs eaxla,
romlebmac uzrunvelyves misi usafrTxoeba da Semdeg is, monRol
moxele tonRuz-aRasTan erTad (romelic yaenma gadasaxadebis am-
krefad daniSna), rusudanTan gagzavnes mosalaparakeblad da SeuT-
vales mas, uSiSrad damorCileboda did xelmwifes (yaens).8
kirakos ganZakeci am ambis TariRs ar asaxelebs, magram misi ga-
moTvla SeiZleba. avagis zemoxsenebuli Tavgadasavali da rusudan-
Tan gaqceva somexi mematianis TxzulebaSi motanilia mas Semdeg, rac
monRolebma aiRes yarsi (da surb mari) da manamde, vidre isini orTvi-
ani alyis Semdeg daeuflebodnen arzrums.9
yarsis cixis erTi qarTuli warweris mixedviT, es cixe-qalaqi
1238 w. jer kidev rusudans eqvemdebareboda,10 magram mters is SeeZ-
lo aeRo imave, an – momdevno 1239 wels. arzrumze laSqroba (misi ga-
remocva da aReba) ki –1242 wlis ivnis-ivlisiT TariRdeba.11

7
kirakos ganZakeci, gv. 167.
8
iqve, gv. 166-167.
9
v. silogava. yarsis cixis erTi qarTuli warwera. – macne (iaexis), 1980, #1, gv.
161-174.
10
sin, t. III, gv. 548.
11
somexi avtorebi: kirakos ganZakeci, vardani, anonimi sebastieli da stefa-
nos episkoposi arzrumis aRebis TariRad deben 1242 wels (kirakos ganZakeci,
gv.175; grigol akaneli, gv. 110-111, komentarebi, gv. 112; n. Sengelia. dasax. naSr.,
gv. 302), xolo arabi istorikosebi: ibn al-‘adimi, ibn vasili da al-makrizi asa-
xeleben hijris 640 w. (Ibn al-‘Adim. Histoire d’Alep, t. III, Ed. par S. Dahan. Damas, 1968,
gv. 263; ibn vasil. mufarrij al-qurub fi axbar bani aiÁub, V, al-kahira, 1977, gv.
310; al-makrizi. qiTab as-suluq, I/2, al-kahira, 1957, gv. 311), romelic daiwyo
1242 wlis 1 ivliss da dasrulda 1243 wlis 20 ivniss. kirakos ganZakecis mixed-
viT (gv. 176), monRolebma rumis sasultnos gavarebic aikles da muRanSi gamoi-
zamTres. es cnoba, TiTqosda, iZleva safuZvels, rom arzrumis aReba monRolTa
mier 1242 wlis Semodgomaze vivaraudoT, magram am droisTvis monRolTa moZ-
roba arabi istorikosebisTvis (ibn al-‘adimi, ibn vasili) SeumCneveli darCa,
erTi epizodi mefe rusudanisa da monRolebis 257

avagi, safiqrebelia, 1239 w. gaemgzavra yara-yorumSi. ugedei-


yaenTan mgzavrobisa da yaenTan mimowerisTvis xangrZliv dros Tu
gaviTvaliswinebT,12 kirakos ganZakecis mier moTxrobil avag mxar-
grZelis zemoxsenebul Tavgadasavals 2-3 weli mainc dasWirdebo-
da.
avagi da tonRuz-aRa, albaT, 1242 wlis pirvel TveebSi (ara ugvi-

samagierod, maT es daafiqsires ufro adre, zafxulis TveebSi. hijris 639/12.


VII.1241–30.VI.1242 wlidan maiafarikinis aiubiani gamgebeli al-maliq al-muzaf-
far Sihab ad-din Razi, sulTan al-‘adilis (1200-1218) Ze da al-maliq al-aSrafis
(ivane mxargrZelis siZis) Zma xvarazmelebTan (jalal ad-dinis laSqris naSTeb-
Tan) kavSirSi CrdiloeT mesopotamiaSi sxva aiubianebTan awarmoebda brZolebs.
mis winaaRmdeg gaerTiandnen centraluri da CrdiloeTi siriis aiubianTa Zale-
bi homsis mflobelis al-maliq al-mansuris meTaurobiT. 639 wlis ukanasknel
zu l-hijjas, anda 640 wlis pirvel, muharramis TveSi, drois im monakveTSi, ro-
melic daiwyo 1242 wlis 2 ivniss da dasrulda 30 ivliss, amidSi dabanakebulma
al-maliq al-mansurma Seityo, rom monRolebma ilaSqres arzrumze da aiRes
is, xolo Semdeg moaoxres xarputic. monRolTa SesaZlebeli Tavdasxmis SiSiT
al-maliq al-mansuri jer ra’s al-‘ainSi, mere ki xarputSi (ueWvelia, aqedan mon-
RolTa ukuqcevis Semdeg) wavida. saomari moqmedeba Sihab ad-din RazisTan man
momdevno, safaris TveSi (e.i. 31.VII–28.VIII) ganaaxla da 25 agvistos md. xabur-
Tan sastikad daamarcxa metoqe (Ibn al-‘Adim, gv. 264-265; ibn vasili, gv. 310; ibn
Saddad, al-a‘lak al-xatira fi ziqr umara’ aS-Sam va l-jazira, III/2, dimaSk, 1968,
gv. 468). am dros aiubianTaTTvis monRolTa Semotevis safrTxe ukve moxsnili
iyo. swored es monacemebi gvaZlevs safuZvels, rom arzrumis alya da misi aReba
monRolTa mier 1242 wlis ivnis-ivlisis TveebiT davaTariRoT [Addenda: 1995 w.
am naSromis dabeWdvis Semdeg, saSualeba mogveca gavcnobodiT az-zahabis (gard.
1348 w.) „islamis istorias~, romelmac daadastura aRniSnuli TariRis gamoT-
vlis sizuste. az-zahabi pirdapir wers, rom monRolebma arzrumi aiRes 640 w. mu-
harramSi, e.i, 1242 w. 1-30 ivliss. az-zahabi. Ta’rix al-islam. vafai¡aT al-maSahir
va l-a‘lam. havadis va vafaiÁaT, 631-640 h. Tahkik ‘abd as-salam Tadmuri, baÁruT,
1422/2002, gv. 49].
12
ase, magaliTad, baTo-xanis sataxto qalaqidan – saraidan md. orxonis napi-
ramde (sadac yurulTaize yaenad airCies guiuqi) mgzavrobas plano karpini sam-
Tvenaxevari (1246 wlis 7 aprilidan 22 ivlisamde) mounda. aseTive dro (1253 wlis
15 seqtembridan 27 dekembramde) dasWirda rubruks, rom monRoleTSi mangu-ya-
enis banakamde mieRwia (Путешествия в восточные страны Плано Карпини и Рубрука. Ре-
дакция, вступительная статья и примечания Н. П. Шастиной. М., 1957, gv. 71-74, Sen. 180;
gv. 218, Sen. 198, gv. 123, 230, Sen. 133, 136; gv. 235, Sen. 196). kilikiis mefe heTumi
volgispireTidan yara-yorumSi 4 TveSi (1254 wlis 13 maisidan 13 seqtembramde)
Cavida (kirakos ganZakeci, gv. 223-224). TviT iseTi umniSvnelovanesi ambavic ki,
rogoric iyo ugedei-yaenis gardacvaleba 1241 wlis 11 dekembers, aRmosavleT
evropaSi salaSqrod myofma baTo-xanma mxolod 1242 wlis martSi Seityo (iqve,
gv. 174). saqarTvelodan monRoleTSi Casvlas da ukan dabrunebas, normaluri
svliT, albaT 10 Tve mainc dasWirdeboda.
258 Ziebani

anes gazafxulis miwurulisa) gamocxaddnen rusudanTan. maTi misia,


romlis iniciatorebic monRolebi iyvnen,13 win uswrebda arzrumze
laSqrobas da ar aris gamoricxuli, am laSqrobis samzadisTan iyo
dakavSirebuli. strategiulad mniSvnelovani arzrumidan gza ix-
sneboda mcire aziis sasicocxlo centrebisken. arzrumze laSqroba
niSnavda rumis sasulTnosTan omis dawyebas. amis gamo baiCu-noini,
romelmac 1242 w. dasneulebuli CormaRani Secvala samxreT kavka-
siaSi moqmedi monRolTa laSqris umaRlesi mTavarsardlis postze,
ueWvelia, dainteresebuli iqneboda zurgis usafrTxoebiTa da sel-
CukebTan momaval omSi qarTuli samxedro SenaerTebis maqsimaluri
gamoyenebiT. amis SesaZleblobas iZleoda mxolod rusudanis sruli
damorCileba.
kirakos ganZakeci iuwyeba, rom avagma da tonRuz-aRam SeZles ru-
sudanis darwmuneba-dayolieba da ukan mefesTan dadebuli xelSek-
rulebiT dabrundnen.14
sazavo xelSekrulebiT, rusudani da misi vaJi daviT, romelic
is-is iyo ekurTxa mefed, morCilebas ucxadebdnen monRolebs. mor-
Cileba gulisxmobda ara marto monRolTa yaenis uzenaesobis aRia-
rebas, aramed – sxva mZime faqtobriv valdebulebebsac – xarkis ga-
daxdas da monRolTa saomar operaciebSi monawileobas.
monRolebisTvis xarkis gadaxdis Taobaze kirakos ganZakeci ara-
fers wers, magram imas ki aRniSnavs, rom mefem monRolebs gaugzavna
mcirericxovani jari, romelic avags miando.15 qarTveli meomrebi,
safiqrebelia, avagTan erTad monawileobas iRebdnen arzrumis aRe-
baSi. im SemTxvevaSi, Tu rusudani Tavis valdebulebebs Seasruleb-
da, monRolebi ar daarRvevdnen xelSekrulebas.16 misi darRveva, al-
baT, gamoiwvevda saomari moqmedebebis eskalacias dasavleT saqar-
TveloSi.
amrigad, 1242 wels rusudanma gadadga pirveli nabiji, raTa gar-
kveuli pirobiT dazaveboda monRolebs. cxadia, is imedovnebda, rom
morCilebis safasurad monRolebi mas da mis vaJs mefobas daumtki-
cebdnen, magram monRol noinebs arranSi amis ufleba ar hqondaT. es

13
sagulisxmoa, rom manamde monRolebs aseTi iniciativa, Cvens xelT arsebuli
monacemebiT, ar gamouCeniaT.
14
kirakos ganZakeci, gv. 160.
15
iqve, gv. 180.
16
iqve, gv. 169.
erTi epizodi mefe rusudanisa da monRolebis 259

mxolod yaens SeeZlo da amitom baiCu-noini valdebuli iqneboda, sa-


zavo xelSekruleba yara-yorumSi yaenTan gadaegzavna. am dros mon-
RolTa imperias ugedeis qvrivi, regenti turegina-xaTuni ganagebda.
monRolebi, saerTod, did mniSvnelobas aniWebdnen imas, rom esa
Tu is gamgebeli, romelmac morCileba gamoacxada, piradad xlebo-
da yaens da daedasturebina Tavisi erTguleba. amasve moiTxovdnen
isini rusudanisganac, magram mefes amis gakeTeba umZimda da eSinoda
kidec. is drois gayvanas cdilobda da monRoli mxedarTmTavrebis
daJinebul moTxovnaze, kirakos ganZakecis cnobiT, ase pasuxobda:
„ar SemiZlia gamovcxadde TqvenTan, vidre xakanTan, Tqvens me-
fesTan gagzavnili Cemi mociquli ar dabrunebulao~.17
kirakos ganZakecis am informaciidan (romelic somexi mematianis
TxzulebaSi win uswrebs qose daRTan monRolTa mier rumis selCuk-
Ta damarcxebis ambavs) isic irkveva, rom rusudans monRolTa yaen-
Tan Tavisi elCi gaugzavnia. sazavo xelSekrulebas yaenTan, monRol-
Ta mociqulTan erTad, is waiRebda da mefisTvis pasuxis Camotanac
mas daekisreboda. ar SevcdebiT, Tu vityviT, rom es iyo saqarTvelos
samefo karis mier monRolTa uzenaes gamgebelTan gagzavnili pirve-
li diplomatiuri misia. gasarkvevia, vin iyo elCi.
iv. javaxiSvili miiCnevda, rom rusudanis elCi iyo arsen Wyondi-
del-mwignobarTuxucesi,18 magram es mosazreba ar dasturdeba. mgela
abulxataris Zisadmi gacemuli sigeli,19 romelic arsenis elCobas ix-
seniebs, iuwyeba, rom rusudanma Tavisi veziri baTosTan, e.i. Crdilo-
eTis ulusis, oqros urdos gamgebelTan gagzavna. rac Seexeba kirakos
ganZakecis mier naxseneb rusudanis mociquls, is xakanTan yofila miv-
linebuli.
xakani, xani, somexi mematianisaTvis monRolTa mefe, uzenaesi
xelmwifea20 maSin, roca baTo misi naTesavi da mTavarsardalia.21 amas-
Tan, xakanTan, e.i. yaenTan rusudanis elCis gagzavnis zeda qronolo-

17
iqve, gv. 180.
18
iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria. III, Tb., 1966, gv. 116.
19
qarTuli istoriuli sabuTebis korpusi. I. Seadgines da gamosacemad moamza-
des T. enuqiZem, v. silogavam, n. SoSiaSvilma. Tb., 1984, gv. 118-119.
20
kirakos ganZakeci, gv. 167, 168, 173, 193. terminebis – xakanis da xanis urTier-
TmimarTebaze ix. В. В. Бартольд. Хакан. – Сочинения, т. V, М., 1968, gv. 602; misive. Хан.
– Сочинения, т. V, М., 1968, gv. 604.
21
kirakos ganZakeci, gv. 181, 217, 221, 222, 226.
260 Ziebani

giuri zRvari SeiZleba iyos, ara ugvianes, 1242 wlis ivnisi, xolo ba-
To am wlis miwurulamde jer kidev ar imyofeboda volgispireTSi.
kargad aris cnobili, rom mas Semdeg, rac 1236 wlis Semodgomi-
dan 1241 wlis gazafxulamde moaoxra volgis bulgareTi, ruseTi da
yivCayTa velebi, baTo dasavleTisken daiZra. misma laSqarma daumar-
cxeblad gaiara poloneTi, CexeTi, ungreTi da 1242 wlis gazafxul-
ze adriatikis sanapiros miaRwia. 1242 wlis martSi baTom Seityo uge-
dei-yaenis gardacvalebis (1241 wlis 11 dekemberi) ambavi, rac gaxda
sababi misi samxedro kampaniis Sewyvetisa da ukan dabrunebisa.
baTos laSqris ukan dabruneba sakmaod nela mimdinareobda da is
naxevari weli gaiwela. 1242 wlis zamTarSi monRolTa razmebi dunais
qvemo welze imyofebodnen da maT mxolod 1242 wlis miwurulSi da
1243 wlis damdegs moiyares Tavi Savi da kaspiis zRvebs Soris mdeba-
re daST-i yivCayis saxeliT cnobil velebze.22
miiCneven, rom monRolTa axali saxelmwifo – oqros urdo, rom-
lis sataxto qalaqic gaxda sarai md. volgaze, warmoiqmna 1243 wlis
damdegs.23 bunebrivia, rom baTo swored am droidan SeZlebda aqtiu-
rad Cabmuliyo samxreTi kavkasiis saqmeebSi24 da rusudanic amave xa-

22
W. Barthold, J. A. Boyle. Batu. EI 2, vol. II, gv. 1105; B. Spuler. The Muslim World. II. The
Mongol Period. Leiden, 1960, gv. 12-13; Б. Д. Греков. А. Ю. Якубовский. Золотая орда и ее
падение. М., 1950, gv. 58; В. Т. Пашуто. Монгольский поход в глубь Европы. – Сб. Татаро-мон-
голы в Азии и Европе. М., 1970, gv. 204-221, 216-217; В. Л. Егоров. Историческая география
Золотой орды в XII–XIV вв., М., 1985, gv. 26-27.
23
В. Л. Егоров. dasax. naSr., gv. 27. swored 1243 wels didi mTavari iaroslavi, pir-
veli rus mTavarTa Soris, pirvelad gaemgzavra baTos mTavarbanakSi, raTa mieRo
iarliyi Tavis samflobeloze.
24
qarTul istoriografiaSi baTosTan arsenis elCoba (rasac mxolod mgela
abulxataris Zisadmi gacemuli dawerili iuwyeba) sxvadasxvagvaradaa daTari-
Rebuli: 1241-42 w. (n. berZeniSvili. savaziro feodalur saqarTveloSi. – saqar-
Tvelos istoriis sakiTxebi, t. III, Tb., 1966, gv. 20; qarTuli samarTlis Zeglebi,
t. III, teqstebi gamosca, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo i. doliZem. Tb., 1970,
gv. 158; qarTuli istoriuli sabuTebis korpusi, gv. 118); 1249 w. axlos an 1242–45
ww. (s. kakabaZe. arsen Wyondidelis axlad mopovebuli sigeli 1240 w. axlo dro-
isa; С. Какабадзе. Грамота Арсения Чкондидского архиепископа ок. 1240 г. – Грузинские
документы IX-XV вв. в собрании Ленинградского отделения Института востоковедения АН
СССР. Перевод и комментарии С. С. Какабадзе. М., 1982, gv. 71; i. cincaZe. monRolebi
da monRolTa dapyrobebi. Tb., 1967, gv. 156) ara uadres, 1241 wlisa (i. sixaruliZe.
dasax. naSr., gv. 81), 1243 w. (b. silagaZe. dasax. naSr., gv. 69). am naSromebSi gaTva-
liswinebuli ar aris aRmosavleT evropaSi baTos laSqrobis, ukan dabrunebisa
da oqros urdos Camoyalibebis qronologia.
erTi epizodi mefe rusudanisa da monRolebis 261

nebidan (da ara – adre) gaxdeboda iZulebuli, angariSi gaewia Cingiz-


yaenis SviliSvilisTvis.
yovelive zemoTqmuli gasaTvaliswinebelia, roca arsen Wyondi-
del-mwignobarTuxucesis baTosTan elCad mivlinebis TariRs vad-
genT, anda rusudanis sxva diplomatiur RonisZiebebs vswavlobT.
arsen Wyondidel-mwignobarTuxucesi oqros urdos gamgebels,
unda vifiqroT, eaxla, ara uadres, 1243 wlisa, magram is yara-yorums
ar wasula. yovel SemTxvevaSi, saamiso sabuTi ar moipoveba. amrigad,
saZiebelia sxva piri, romelic monRolTa yaenTan manamde gaigzavna.
amasTan dakavSirebiT, yuradRebas gavamaxvilebT kirakos ganZakecis
kidev erT cnobaze. somexi mematiane ixseniebs Tavad hamadolas, ru-
sudanis elCs xakanTan,25 romelsac ukavSirebs monRolTa tyveobidan
ivane mxargrZelis asulis TamTas gaTavisuflebas.
TamTa, 1210 wlis sazavo xelSekrulebis safuZvelze, miaTxoves
xlaTis aiubian gamgebels, sulTan al-‘adilis vaJs, al-maliq al-av-
hads. al-avhadi male gardaicvala da TamTa, romelsac muslimebma
qurjia Searqves, al-avhadis Zmis, al-maliq al-aSrafis meuRle gax-
da.26 1229 wlis 14 aprils xvarazm-Sahma jalal ad-dinma xangrZlivi
alyis Semdeg aiRo xlaTi, tyved Caigdo qalaqSi myofi TamTa da ro-
gorc juveini iuwyeba, Rame gaaTia masTan.27 imave wlis 10 agvistos
al-aSrafisa da rumis sulTnis qai-yubadis gaerTianebulma Seiara-
Rebulma Zalebma iasi-CimenTan daamarcxes jalal ad-dini. xvarzm-
Sahma datova xlaTi, magram Tan waiyvana TamTa.28 1231 wels is tyved
Cauvarda monRolebs, romlebmac daamarcxes jalal ad-dini. kira-
kos ganZakecis cnobiT, monRolebma TamTa gagzavnes yaenTan, sadac
mravali weli dahyo.29
kirakos ganZakeci mogviTxrobs, rom rusudanis mier elCad gag-
zavnilma hamadolam ukan dabrunebisas xakans gamosTxova TamTa, ro-
melmac miiRo yvelaferi, rac adre al-aSrafs ekuTvnoda. sulTan
qai-xusraus damarcxebidan meore wels ki, e.i., 1244 w. monRolebma

25
kirakos ganZakeci, gv. 182.
26
T. natroSvili. g. jafariZe. cda erTi TariRis dadgenisa. – macne (els). 1974,
2, gv. 177-179, 184.
27
juveinis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. sparsul teqsts Sesavali waumZRva-
ra, qarTuli Targmani da SeniSvnebi daurTo r. kiknaZem. Tb., 1974, gv. 34.
28
g. jafariZe. dasax. naSr., gv. 193.
29
kirakos ganZakeci, gv. 182.
262 Ziebani

aiRes xlaTi, daipyres bznuniki da gadasces is TamTas.30 somexi mema-


tianis informacias adasturebs arabi istorikosi sibt b. al-jauzi.
is iuwyeba, rom hijris 643/29.V.1245–18.V.1246 w. qurjia (e.i., TamTa)
ukan dabrunebula xakanis iarliyiT, romelic mas aZlevda uflebas
xlaTze da mis olqze.31
b. silagaZis Tanaxmad, hamadola rusudanma baTosTan gagzavna. es
moxda mas Semdeg, rac baTom cno rusudani saqarTvelos mefed (1243
w.). bardavSi myofma monRolma noinebma mosTxoves rusudans, gamoc-
xadebuliyo maTTan. rusudani, romelic lamazi qali iyo, SiSobda
wasvlas. man noinebs uari SeuTvala da es ambavi hamadolas meSveobiT
baTos acnoba.32 mkvlevari eyrdnoba kirakos ganZakecis informaci-
as, magram es ukanaskneli mxolod nawilobrivaa sworad damowmebu-
li. somexi mematiane sruliad aSkarad miuTiTebs, rom hamadola miv-
linebuli iyo xakanTan, e.i., yaenTan. hamadola swored is elCi unda
iyos, romelmac monRolebisa da rusudanis sazavo xelSekruleba wa-
iRo yaenTan da romlis dabrunebas (da mefobis damtkicebas) ase elo-
deboda mefe. es pirovneba qarTul wyaroebSi ar ixsenieba. ar aris ga-
moricxuli, rom hamadola igive hamidolaa, romelic XIII s. 20-iani
wlebis damdegs, grigol akanelis cnobiT, manasgomis (e.i. alaverdis)
patroni iyo.33
hamadola monRolTa mbrZanebelTan gaigzavna, ara ugvianes 1242
wlis maisisa. mas dabruneba daugvianda da es moxda TamTasTan erTad
1244 w., anda, sibt b. al-jauzis qronologiiT, ara uadres 1245 wlis
29 maisisa, roca rusudani, albaT, ukve cocxali aRarc iyo.
hamadolas dabrunebis lodinSi monRolTa mxedarTmTavrebTan

30
iqve.
31
sibt b. al-jauzi. miraT az-zaman fi Ta’rix al-a‘ian, VIII, haÁdarabad, 1371/1952,
gv. 754; am dros TamTas meuRle al-maliq al-aSrafi ukve cocxali aRar iyo (is
gardaicvala 1237 w.). TamTam SeuTvala mis Zmas Sihab ad-din Razis – maiafariki-
nis gamgebels (romelsac rumis sulTanma qai-xusraum qose daRis brZolis win
daubruna 1233 w. aneqsirebuli xlaTi): „me viyavi Seni Zmis coli, yaenma miboZa
xlaTi da Tuki daqorwindebi Cemze, es qveyana Seni iqneba~, magram Razim ar upasu-
xa. Semdeg TamTam SeuTvala, rom midioda maiafarikinis dasakavebladac, magram
Razim arc amjerad gasca pasuxi. amis Semdeg cnobebi TamTas Sesaxeb aRar gvxvde-
ba.
32
b. silagaZe. dasax. naSr., gv. 71, Sen. 79.
33
grigol akaneli, gv. 9, 10. mosazreba, rom hamadola, SesaZloa, aris damaxinje-
buli sahmadavla (grigol akaneli, koment. gv. 172), miuRebelia. am saxelis Ziria
arab. hammad allah.
erTi epizodi mefe rusudanisa da monRolebis 263

gamocxadebis gaWianurebam rusudans ar moutana sasurveli Sedegi.


qose daRTan rumis selCukTa damarcxebis (1243 wlis 3 ivlisi) Semdeg
aSkara gaxda, rom monRolTa niaRvris SeCereba SeuZlebeli iyo. ru-
sudani iZulebuli gaxda, gaekeTebina is, rac adre miuRebeli Canda
misTvis – vaJTan erTad gamocxadebuliyo baiCu noinis winaSe. Semdeg
moxda is, rac mosalodneli iyo. daviT rusudanis Ze, romelic mefed
gamocxadda, dasamtkiceblad, volgispireTis gziT, baTo-xanTan Sev-
liT, yara-yorumSi gaigzavna. am viTarebaSi rusudanis pirvelma dip-
lomatiurma misiam monRolTa uzenaes gamgebelTan Tavisi ZiriTadi
mniSvneloba dakarga da kirakos ganZakecim mxolod mis erT Sedegze
– TamTas ganTavisuflebaze SeaCera yuradReba.

AN EPISODE FROM THE HISTORY OF THE DIPLOMATIC


CONTACTS OF QUEEN RUSUDAN AND THE MONGOLS

The paper deals with the evidence of the Armenian chronicler Kirakos Gandzaketzi
(d. 1277) on the peace negotiations conducted before the June-July 1242 campaign
against Erzurum, by the commanders of the Mongol armed forces deployed in the
Transcaucasus (led by Baichu-Noin) with Queen Rusudan, fugitive to Western Georgia.
The talks, in which the Amirspasalar Avag Mkhargrdzeli took part, ended with a peace
treaty, according to which Rusudan acknowledged Mongol overlordship, sending a
small force to them. In return, Rusudan hoped that the Mongols would confirm the
kingship of her son. It is suggested that the peace treaty was sent to Karakorum for
approval by the Mongol Khan. It was borne by the Georgian feudal lord Hamadola.
The release of Ivane Mkhargrdzeli’s daughter Tamta from Mongol captivity is credited
to the efforts of Hamadola.
XIII saukunis Tbileli mecnieri maraRis
observatoriaSi*

1259 wels gamoCenilma iranelma mecnierma nasir ad-din at-


tusim,1 ilxanTa iranis yaenis hulagus (1256–1265) brZanebiT,
q. maraRaSi (azerbaijani) daaarsa observatoria,2 romelmac,
daaxloebiT, naxevari saukune iarseba.3 mecnierebis istoriis
mkvlevarni maraRis observatorias Tvlian axal etapad Sua
saukuneebis muslimuri observatoriebis ganviTareba-evo-
luciaSi. man daCrdila Tavisi winamorbedebi da, mogvianebiT,
mas mxolod uluR-begisa (1447–1449) da osmalo sulTnis mu-
rad III-is (1574–1595) observatoriebs Tu utoleben mniSvne-
lobiT.4
maraRis observatoria aRWurvili iyo Tavisi drois saukeTeso
astronomiuli xelsawyoebiT,5 misi biblioTeka iTvlida 400 aTas
wigns, romlebic monRolebma dapyrobil qveynebSi daitaces.6 TviT

* pirvelad daibeWda 1984 w. – macne (iaexis), 1984, #2, gv. 99-110.


1
nasir ad-din at-tusis moRvaweobisa da misi Sromebis Sesaxeb ix. H. Suter. Die
Mathematiker und Astronomen der Araber und ihre Werke. Leipzig, 1900, gv. 146-153; G. Sarton.
Introduction to the History of Science. vol. II, pt. II, Baltimore, 1931, gv. 1001-1013; Г. Д. Мамед-
бейли. Основатель Марагинской обсерватории Насирэддин Туси, Баку, 1961; R.Strothmann, J.
Ruska. Al-Tusi, Nasir al-Din. - EI 2, vol. X. gv. 746.
2
maraRis observatoriis Sesaxeb ix. A. Sayili. The Observatory in Islam. Ankara, 1960,
gv. 187-223; Г. Д. Мамедбейли. dasax. naSr; E.S. Kennedy. The Exact Sciences in Iran under the
Saljuks and Mongols. – The Cambridge History of Iran. vol. 5, Cambridge, 1968, gv. 668-673, 678.
3
maraRis observatoriam arseboba Sewyvita, ara uadres, 1304 da, ara ugvianes,
1316 wlisa. SemorCenilia misi nangrevebim ix. A. Sayili. dasax. naSr., gv. 197, 213; D.
N. Wilber. The Architecture of Islamic Iran. The Ilkhanid Period. Princeton, New Jersy, 1955, gv.
107, sur. 5; L. Lockhart. Persian Cities. London, 1960, gv. 60-62.
4
A. Sayili. dasax. naSr., gv. 393, 396; Sdr. H. Nasr. Islamic Science. An Illustrated Study.
1976, gv. 112.
5
am instrumentebis Sesaxeb ix. G. Sarton. dasax.naSr., gv.1004; A. Sayili. dasax.
naSr., gv. 197-201.
6
H. Suter. dasax. naSr., gv. 147; В. В. Бартольд. Историко-географический обзор Ирана. –
В.В. Бартольд. Сочинения. т. VII, М., 1971, gv. 204; И. Ю. Крачковский. Арабская географиче-
XIII saukunis Tbileli mecnieri maraRis observatoriaSi 265

mravalmxrivma da farTo interesebis mqone mecnierma nasir ad-din


at-tusim observatoriaSi Semoikriba jgufi gamoCenili muslimi da
Cineli mecnierebisa. amis gamo, a. sailis SeniSvniT, maraRis observa-
toria iyo ara marto astronomiuli kvleva-Ziebis centri, aramed
mas hqonda samecniero akademiis xasiaTic, sadac arsebobda mecnie-
ruli kontaqtebisa da ideebis gacvlis SesaniSnavi SesaZlebloba.7
maraRis observatoriis mravalricxovan TanamSromlebs Soris,
Cveulebriv, gamoyofen oTx mecniers, romelTac, nasir ad-din at-
tusis xelmZRvanelobiT, daevalaT observatoriis Seqmna da orga-
nizacia. nasir ad-dini maT Tavad asaxelebs Tavisi „zij-i-ilxanis~
(„ilxanis astonomiuli cxrilebis~) SesavalSi. esenia: mu’aiad ad-din
al-‘uradi – damaskodan, najm ad-din dabirani – yazvinidan, faxr ad-
din al-maraRi – mosulidan da faxr ad-din al-xilati – Tbilisidan.8
Tavdapirvelad, swored, es oTxi mecnieri, nasir ad-din at-tu-
sisTan erTad, Seadgendnen observatoriis Stats, mis sayrdens
(ruqn). pirveli sami muslimuri samyaros sakmaod cnobili politi-
kuri da kulturuli centrebidan (damasko, mosuli, yazvini) iyvnen.
gamonaklisia faxr ad-din al-xilati, romelic qristianuli saqar-
Tvelos dedaqalaqidan miiwvies.9
TbilisSi muslimuri mosaxleoba, rogorc cnobilia, Tbilisis
saamiros SeqmnasTan (VIII s-is 30-iani wlebi) erTad gaCnda da arsebob-
da mas Semdegac, rac muslimTa batonobisgan gaTavisuflda (1122 w.)
da kvlav saqarTvelos sataxto qalaqad iqca.
muslimuri Tbilisis politikuri da socialur-ekonomikuri is-

ская литература. – И. Ю. Крачковский. Избранные сочинения, М.-Л., 1967, gv. 114; A. Sayili.
dasax. naSr., gv. 194; Г. Д. Мамедбейли. dasax. naSr., gv. 31.
7
A. Sayili. dasax. naSr., gv. 207.
8
H. Suter. dasax. naSr., gv.147. Sdr. Tahrir-i Tarix-i vassaf, Teirani, 1346/1967,
gv. 29; m. bahar. sabaqSenasi. t. III, Teirani, 1337/1958, gv. 159; Ibn Shakir al-Kutubi.
Fawat al-wafayat. Ed. by Ihsan Abbas. vol. III, Beirut, 1974, gv. 251; Рашид ад-Дин. Сборник
летописей. т. III, перевод с персидского Л. К. Арендса. М.-Л., 1946, gv. 48-49.
9
faxr ad-din al-xilatis Tbilisuri warmomavloba nasir ad-dinisa da sxvaTa
cnobebis mixedviT aRniSnulia samecniero literaturaSi. ix. Всемирная история
Шлоссера. т. II, Санкт-Петербург–Москва, 1869, gv. 360; H. Suter. dasax. naSr., gv. 147; G.
Sarton. dasax. naSr., gv. 1005; История Азербайджана. т. I, Баку, 1958, gv. 195; Г.Д. Мамед-
бейли. dasax. naSr., gv. 193; r. kiknaZe. uluR-begi. Tb., 1968, gv. 63-64; m. giorgobia-
ni. Tbilisisa da gelaTis observatoriebi. – mecniereba da teqnika, 1973, #12, gv.
18-19; e. xaraZe. astronomia. – qse, t. I, Tb., 1975, gv. 650; Н. Берозашвили. Тбилисский
список “Начал” Евклида. – macne (els), 1977, #2, gv. 165 da sxv.
266 Ziebani

toriis sxvadasxva sakiTxi Seswavlilia vrcel samecniero litera-


turaSi (iv. javaxiSvili, v. minorski, S. mesxia, m. lorTqifaniZe, v. ga-
baSvili da sxv.), magram, TiTqmis, araferi viciT Tbilel muslimTa
kulturis Sesaxeb. amdenad, faxr ad-din al-xilatis Tbilisuri war-
momavloba, iseve rogorc misi kavSiri maraRis observatoriasTan,
bunebrivia, interess iwvevs.
cnobebi faxr ad-din al-xilatis Sesaxeb daculia XIII–XIV suku-
neebis arabul da sparsul werilobiT wyaroebSi. yvelaze vrclad
mis Sesaxeb mogviTxrobs maraRis observatoriis biblioTekis gamge,
istorikosi ibn al-fuvati (gard. 1323 w.) naSromSi Talxis al-maj-
ma‘ al-adab fi mu‘jam al-alkab10 („mokle krebuli cnobebisa lakabTa
leqsikonSi“):
„faxr ad-din abu l-fadl ‘abd al-‘aziz ibn ‘abd al-jabbar ibn
‘umar al-xilati, brZeni, eqimi, iyo erTi im xuT brZenTagan,
romlebic SeTanxmdnen, [emuSavaT] maraRis observatoriaSi
didi sulTnis hulagus dros 657/29.XII.1259 – 17.XII.1259 w. ma-
Ti ufrosi iyo nasir ad-dini, [xolo danarCenebi]: faxr ad-din
al-xilati, faxr ad-din al-maraRi, mu’aiad ad-din al-‘uradi
da najm ad-din al-kazvini. isini airCia nasir ad-dinma da sul-
Tanma gagzavna [xalxi] maT mosayvanad“.11
„faxr ad-dini daxelovnebuli iyo eqimobaSi. is swavlobda Sa-
ix muhazzib ad-din ‘ali ibn ahmad ibn hubal al-baRdadisTan
da Seiswavla misi wigni al-muxTar. moismina (sami‘a) jami‘ al-
usul misi Semdgenlis majd ad-din abi sa‘adaT ibn al-asiris-

10
am naSromis mxolod IV da V tomebi SemorCa. IV tomi, romlis xelnaweri da-
culia damaskos az-zahirias wignsacavSi, zemoaRniSnuli saTauriT 1963–1967
wlebSi damaskoSi oTx nawilad dabeWda m. j. ‘avvadma. V tomi saTauriT mu‘jam
al-alkab 1932 w. lahorSi gamosca ‘abd al-kudus al-hindim. am TxzulebaSi la-
kabebis (titulebis) mixedviT dalagebulia ibn al-fuvatis winamorbedi da misi
Tanamedrove mravali saero da sasuliero piris mokle biografiebi.
11
ibn al-fuvati. Talxis al-majma‘ al-adab fi mu‘jam al-alkab. t. IV/3, dimaSk,
1965, gv. 215-216, #2175. cnobis es nawili rusulad Targmna z. buniatovma, ro-
melmac sabWour orientalistikaSi pirvelad miaqcia yuradReba ibn al-fuvatis
naSroms. З. М. Буниятов. Выдающиеся личности Азербайджана в сочинении Ибн ал-Фувати
“Талхис маджма‘ ал-адаб фи му‘джам ал-алкаб”. – Известия АН Азербайджанской ССР.
Серия истории, философии и права, 1970, #3-4, gv.168. misive. Сведения о некоторых со-
трудниках Марагинской обсерватории в сочинении Ибн ал-Фувати. – Циркуляр Шамахинской
астрономической обсерватории. 1971, ч. VIII, gv. 9; qarTul samecniero literaturaSi
ix. m. giorgobiani. dasax. naSr., gv. 18-19.
XIII saukunis Tbileli mecnieri maraRis observatoriaSi 267

gan. [faxr ad-dini] iTxovda xalifas karisgan (dar al-xilafa),


rom daeweraT misTvis manSuri Tbilisisa da misi sanaxebis ya-
dis Tanamdebobaze da miiRo is. daumegobrda (sahiba) avhad ad-
din al-qirmanis, romelmac Semosa is xirka aT-TasavvufiT. man
momca ijaza. miicvala maraRas, 680 w. SavvalSi. daibada 587 w.~12
ibn al-fuvatis am zemomotanil cnobebSi faxr ad-din al-xila-
tis cxovrebis da moRvaweobis bevri saintereso detalia.
warmomavloba. faxr ad-din al-xilati daibada hijris
587/29.I.1191–17.I.1192 w.13 nisba – warmomavlobis saxeli al-xilati
(an al-axlati) miuTiTebs mis raRac kavSirze q. xlaTTan, SaharmenTa
saxelmwifos dedaqalaqTan vanis tbis napirze. SesaZloa, is daiba-
da xlaTSi, anda xlaTelebi iyvnen misi mSoblebi. raime konkretuli
cnoba faxr ad-dinis xlaTSi moRvaweobis Sesaxeb ar mogvepoveba.
ganaTleba. ibn al-fuvatis Tanaxmad, faxr ad-dins miuRia same-
dicino ganaTleba. is swavlobda muhazzib ad-din abu l-hasan ‘ali
ibn ahmad ibn hubal al-baRdadisTan,14 romelic iTvleba XII s. max-
lobeli aRmosavleTis erT-erT yvelaze did eqimad.15 faxr ad-dins
Seuswavlia misi mTavari naSromi muxTar fi-t-tib („rCeuli medici-
naSi~),16 romelic, TanamedroveTa azriT, iyo „didebuli wigni, rome-
lic moicavda codnas da praqtikas~.17
arabi istorikosi as-safadi (gard. 1362 w.) Tavis vrcel biogra-
fiul leqsikonSi aRniSnavs, rom faxr ad-dini muhazzib ad-dinTan
q. mosulSi swavlobda.18 es ki SeiZleboda momxdariyo 1204-5 wlidan,

12
ibn al-fuvati, gv. 215-216.
13
z. buniatovs faxr ad-din al-xilatis dabadebis TariRi hijriT – 587 w. aras-
worad gadayavs Cvens eraze da asaxelebs 29. I. 1197–17. I. 1198 w. З. М. Буниятов.
Выдающиеся личности Азербайджана, gv. 168; misive. Сведения о некоторых сотрудниках
Марагинской обсерватории, gv. 9.
14
muhazzib ad-din ahmad ibn hubalis biografiis Sesaxeb ix. ibn abi usaÁbi‘a.
‘uÁun al-anba’ fi tabakaT al-atibba’, t. I, al-kahira, 1882, gv. 304-306. ‘umar rida’
al-qahhala. mu‘jam al-mu’allifin. t. 7, dimaSk, 1959, gv. 21; J. Vernet. Ibn Hubal. –
EI2, vol. III, gv. 805.
15
G. Sarton. dasax. naSr., gv. 304; XIII s. arabi avtoris ibn abi usaÁbi‘as Tanaxmad,
ibn hubali iyo „erTaderTi Tavis droSi, gamoCenili mecnieri Tavisi epoqisa sa-
eqimo xelovnebaSi~ (‘uÁun al-anba’, gv. 304).
16
es naSromi amJamad gamocemulia. ix. ibn hubal. qiTab muxTaraT fi t-tib. t.
I-IV, haÁdarabad, 1943-44.
17
ibn abi usaÁbi‘a, gv. 306.
18
as-safadi. qiTab al-vafi bi-l-vafaÁaT, t. 19 (sulTan ahmad III-is biblioTekis
268 Ziebani

roca muhazzib ad-dinma datova q. mardini19 da dasaxlda mosulSi, sa-


dac 1213 w. 13 ivniss gardaicvala.
aseve mosulSi cxovrobda da aq 1210 w. 24 ivniss gardaicvala
faxr ad-din al-xilatis meore maswavlebeli, cnobili literatori,
gramatikosi, yuranis komentatori da muslimuri samarTlis – fik-
his didi mcodne majd ad-din abu sa‘daT mubaraq ibn al-asiri.20 majd
ad-dini gadacemda hadisebsac – islamis fuZemdeblis muhammadis ga-
monaTqvamebisa da moqmedebebis Sesaxeb gadmocemebs, romlebic mus-
limuri samarTlis erT-erT wyaroa.21 misi mravalricxovani Srome-
bidan umniSvnelovanesia swored hadisebis krebuli jami‘ al-usul
fi-ahadis ar-rasul22 („krebuli safuZvlebisa mociqulis hadisebis
Sesaxeb“), romelic Seuswavlia (sami‘a23) faxr ad-dinsac da, amrigad,
miuRia samarTlebrivi ganaTlebac.
savaraudoa, rom medicinaSi da samarTalSi codnis miRebis wlebi
q. mosulSi, muslimuri kulturis am umniSvnelovanes centrSi,24 faxr
ad-dinisTvis 1210–1213 wlebSi damTavrda. mosulSive unda mieRo mas
safuZvliani momzadeba maTematikaSic (rac im dros astronomiis cod-
nasac gulisxmobda25). amgvari daskvnis gamotanis uflebas gvaZlevs
faxr ad-din al-xilatis maTematikuri naSromi nur ad-dalala fi l-
jabr va l-mukabala („Suqi miTiTebisa algebris Taobaze“), romelic

nusxa, damaskos arabuli enis akademiis fotopiri 19/2920), gv. 2 ; Das Biographische
Lexicon des Salahaddin Halil Ibn Aibak as-Safadi. Teil 18. Hrsg. von Aiman Fu’ad Saiyid. Stuttgart,
1988, gv. 515, #512.
19
TariRs viZleviT ibn abi usaÁbi‘as mixedviT: muhazzib ad-dinma mardini dato-
va mas Semdeg, rac arTukianma gamgebelma kutb ad-dinma daxoca Tavisi aRmzrde-
li nizam ad-din albkaSi da mamluqi badr ad-din lulu (‘uiun al-anba’, gv. 304). es
ambavi ki 1204-1205 wliT TariRdeba. ix. ibn al-asir. al-qamil fi-T-Ta’rix. t. XI,
baÁruT, 1966, gv. 508-509.
20
majd ad-din ibn al-asiris biografiis da Sromebis Sesaxeb ix. ‘umar rida’ al-
qahhala. mu‘jam al-mu’allifin. t. 8, dimaSk, 1959, gv. 184; F. Rosenthal. Ibn al-Athir.
– EI 2, vol. III, gv. 723.
21
И. П. Петрушевский. Ислам в Иране в VII– XV веках. Л., 1966, gv. 125.
22
es naSromi 1949 w. 12 tomad gamoica kairoSi h. al-fakis redaqciiT.
23
swavlebis am meTodis Sesaxeb ix. Munir-ud-Din Ahmed. Muslim Education and on the
Scholars’ Social Status up to the 5th Century Muslim Era. Zürich. 1968, gv. 93; Sdr. А. Б. Ха-
лидов. Книжная культура. – Очерки истории арабской культуры V-XV вв., М., 1962, gv. 260.
24
XII-XIII ss. mosulis kulturuli cxovrebis Sesaxeb ix. sa‘id ad-divahji. al-
mavsil fi l-‘ahd al-aTabaqi. baRdad, 1958, gv. 92-108.
25
A. S. Tritton. Materials on Muslim Education in the Middle Ages. London, 1957, gv. 136-137.
XIII saukunis Tbileli mecnieri maraRis observatoriaSi 269

daculia Teiranis universitetis biblioTekis koleqciaSi (#4409/1).26


aRniSnul naSromSi (romelic 60 gverdia), faxr ad-dini Tavisi maswav-
leblis maswavleblad, maTematikis istoriis cnobili specialistis,
prof. boris rozenfeldis informaciiT,27 asaxelebs maTematikossa
da astronom Saraf ad-din al-muzaffar ibn muhammad at-tusis (gard.
daaxloebiT 1210 w.), romelic muSaobda hamadanSi.28 b. rozenfeldi Se-
saZleblad Tvlida, agreTve, rom faxr ad-dinis maswavlebeli iyo ma-
Tematikosi da Teologi qamal ad-din musa b. iunisi (1156-1242).29 es sav-
sebiT dasaSvebia, Tu gaviTvaliswinebT imas, rom ukanaskneli iyo mo-
sulis mkvidri, romelic swavlobda baRdadSi da aswavlida mosulSi,
sadac gardaicvala kidec. is nasir ad-din tusis maswavlebelic iyo.30
moRvaweoba. maraRis observatoriaSi miwvevamde faxr ad-din al-
xilatis cxovrebaSi, ibn al-fuvatis Tanaxmad, SeiZleba gamovyoT
misi daintereseba sufizmiT, Tbilisis yadis Tanamdebobis miReba da
saeqimo moRvaweoba.
sufizmiT gataceba muslimTa Soris XII-XIII saukuneebSi, rogorc
garkveulia samecniero literaturaSi, karg tonad iTvleboda.31
XII saukunidan oficialuri sunituri RvTismetyveleba Seu-
rigda zomier sufizms. es ukanaskneli mtkiced damkvidrda islamis
msoflmxedvelobis sistemaSi da TandaTan islamic ganimsWvala su-
fiuri ideebiT. sufizmi farTod gavrcelda, gansakuTrebiT, qala-
qebSi. sufiebad, an ama Tu im sufi Seixis mimdevrebad xdebodnen ro-
gorc qalaqis dabali fenebi da glexebi, ise – feodalebi da msxvili
vaWrebi.32 gamonakliss arc mecnierebi Seadgendnen, romelTac, amave
dros, oficialuri Tanamdebobebic ekavaT.33

26
Г. П. Матвиевская, Б. А. Розенфельд. Математики и астрономы мусульманского средне-
вековья и их труды (VIII-XVII вв.). М., 1983, Книга 2, gv. 411, № 371б; Книга 3, gv. 334.
27
[prof. b. rozenfeldma es cnoba mogvawoda pirad werilSi, 1986 w. 7 maiss].
28
Saraf ad-din tusis Sesaxeb ix. Г. П. Матвиевская, Б. А. Розенфельд. Математики и
астрономы.., gv. 365, 333.
29
b. rozenfeldis igive werili (sqolio 27). qamal ad-din musa ibn iunisis (an
iunusis) Sesaxeb ix. Г. П. Матвиевская, Б.А. Розенфельд. Математики и астрономы .., gv.
378, 354.
30
Г. П. Матвиевская, Б. А. Розенфельд. Математики и астрономы, gv. 392, 368. H. Daiber.
F. J. Rager. Al-Tusi, Nasir al-Din. – EI (WebCD Edition. Brill Academic Publishers, 2003), gv. 746.
31
И. П. Петрушевский. dasax. naSr., gv. 330.
32
iqve.
33
ase magaliTad, sufi iyo maraRis observatoriis TanamSromeli kutb ad-din
270 Ziebani

sufizms eziara faxr ad-din al-xilatic, romelic gaxda XIII sau-


kunis erT-erTi yvelaze cnobili iraneli mistikosis da poetis avhad
ad-din qirmanis (gard. 1238 w. 21 marts)34 erTi 17 mowafeTagani.35 avhad
ad-dins Seumosavs faxr ad-din al-xilati xirka aT-TasavvufiT.
rogorc cnobilia, sufiuri adaTebiT, sufis gzaze damdgari mu-
ridi sulier moZRvars – Seixs irCevda xolme. murids evaleboda, Se-
ixis nebas damorCileboda da uyoymanod Seesrulebina misi miTiTe-
bebi. sufiebis rigebSi miRebisas Seixi murids sufis samosiT – xir-
kaTi mosavda. xirkas sxvadasxva saxeobidan xirka aT-Tasavvuf ganasa-
xierebda mWidro kavSirs sufid moqceulsa da mis sulier moZRvars
Soris. ukanaskneli xdeboda muridis yvelaze intimuri fiqrebisa da
survilebis mesaidumle, misi „WeSmariti mama~.36
rogorc ibn al-fuvatis cnobidan Cans, avhad ad-din qirmanisa da
faxr ad-din al-xilatis Soris analogiuri kavSiri damyarebula.
vinaidan murids sufiebis ZmobaSi kars mxolod Seixi uRebda, Se-
iZleba ganvsazRvroT faxr ad-dinis sufid gaxdomis TariRic: ara
uadres 1234-36 wlisa, roca Tavad avhad ad-dini gaxda sufiebis Seixi
q. baRdadSi, ribat al-marzubaniaSi37 da ara ugvianes 1238 w. 21 marti-
sa, roca is gardaicvala.
cnobilia, rom avhad ad-dini bevrs mogzaurobda da namyofi iyo sa-
qarTveloSic. avhad ad-din qirmanis cxovrebis aRweraSi, romelic mis
mowafeTa wreSi Seiqmna, aRniSnulia, rom is rusudanis mefobis dros
saqarTveloSi Camovida (ueWvelia, xvarazmelTa Semosevebamde) tyved

dabirani aS-Sirazi (gard. 1311 w.), romelsac sxvadasxva dros malatiis da sivasis
yadis Tanamdebobac eWira. G. Sarton. dasax. naSr., gv. 1017-1020.
34
avhad ad-din qirmanis cxovrebisa da moRvaweobis Sesaxeb ix. B. W. Weischer. Au-
haduddin Kirmani und seine Vierzfeiler. – Der Islam. Bd.56/1, 1979, gv. 130-134; Id. al-Kirmani
Awhad al-Din Hamid b. Abi’l-Fakhr. – EI 2, vol. V, gv. 163-164.
35
maT Sesaxeb ix. Manaqeb-e Owhad al-Din Hamed ibn-e Abi-Alfakhr-e Kermani. A Persian
Text from the VII Century A. H. Edited by G. Foruzanfar. Tehran, 1969, gv. 44-46. naSromi mog-
vawoda prof. m. Toduam, risTvisac madlobas movaxsenebT. aseve madlobas mo-
vaxsenebT b-n g. beraZes, romelmac am wignidan CvenTvis saintereso adgilebi
gviTargmna sparsulidan da, garda amisa, statiaze muSaobis dros, araerT sayu-
radRebo cnobaze miaqcia Cveni yuradReba.
36
Е. Э. Бертельс. Суфизм и суфийская литература. – Е. Э. Бертельс. Избранные труды. М.,
1965, gv. 40; И. П. Петрушевский. dasax. naSr., gv. 323; J. L. Michon. Khirka. – EI 2, vol. V,
gv. 18.
37
ibn al-fuvati. al-havadis al-jami‘a fi-T-Tajarub an-nafi‘a fi l-mi’a as-sabi‘a.
m. javvadis red., baRdad, 1351/1932, gv. 73; B. W. Weischer. Auhaduddin Kirmani, gv. 130.
XIII saukunis Tbileli mecnieri maraRis observatoriaSi 271

Cavardnili erTi Tavisi Rulamis gamosaxsnelad. rusudanma is kargad


miiRo da saqarTveloSi darCenac SesTavaza, razedac avhad ad-dini ar
dasTanxmda.38
ar aris gamoricxuli, rom faxr ad-din al-xilati avhad ad-dins
saqarTveloSi, kerZod, TbilisSi, Sexvda da dauaxlovda. dasaSvebia
isic, rom misi gataceba sufizmiT iranel mistikosTan Sexvedramde,
swored TbilisSi daiwyo, sadac sufiebis moRvaweobisaTvis xelsay-
reli pirobebi arsebobda.39
TbilisTan faxr ad-dinis kavSiri sruliad aSkara xdeba Tbili-
sis yadis Tanamdebobaze misi daniSvnis Semdeg.
yadi mWidrod iyo dakavSirebuli muslimuri qalaqis mmarTve-
lobasTan da rogorc muslimTa mosamarTle, msajuli, didi gavle-
niTac sargeblobda.40
yadis Tanamdebobis arseboba TbilisSi ganpirobebuli iyo aq
muslimuri mosaxleobis sakmao raodenobiT, rogorc muslimTa ba-
tonobis dros, ise – 1122 w., misi gaTavisuflebis Semdeg.41
yadis Tanamdebobaze, Cveulebriv, samarTlismcodneebi iniSnebod-
nen. faxr ad-din al-xilatis, romelsac samarTlebrivi ganaTlebac
hqonda miRebuli, iTxova da miiRo kidevac xalifas karisgan Tbilisis
da misi sanaxebis yadiobis manSuri – gansakuTrebuli mowmoba, romelic
am daniSvnas adasturebda da romelic sajarod ikiTxeboda im qalaqebi-
sa da olqebis meCeTebSi, sadac vrceldeboda yadis samarTali – kada’.42
ibn al-fuvati faxr ad-dinis vaJis – ‘ala ad-dinis mokle daxasi-
aTebaSi aRniSnavs, rom mamamisma yadioba miiRo abasiani xalifa mus-
Ta‘sim bi-llahisgan,43 romelic zeobda 1242-1258 wlebSi.

38
Manaqeb-e Owhad al-Din.., gv. 20-23; m. Todua. qarTul-sparsuli etiudebi, II, Tb.,
1975, gv. 196, Sen. 3. sxvaTa Soris, avhad ad-dinis mimdevarTa Soris kidev erTi
Tbiliselia: ‘umar ibn ahmad Sams ad-din Tiflisi. Manaqeb-e Owhad al-Din.., gv. 153-
159.
39
History of Damascus 363-555 A.H. by Ibn al-Qalanisi, Ed. with Exracts from other Histories and
Summary of Contents by H. F. Amedroz. Catholic Press of Beirut, 1908, gv. 206 (damowmebulia
al-farikis cnoba).
40
v. gabaSvili. Tbilisis mmarTveloba X–XI saukuneebSi. – Tsu Sromebi, t.
108, 1964, gv. 340. yadis iurisdiqciis Sesaxeb dawvrilebiT ix. E. Tyan. Histoire de
l’organisation judicaire d’Islam. Leiden, 1960, gv. 342-429.
41
m. gabaSvili. saqarTvelos qalaqebi XI–XII saukuneebSi. Tb., 1981, gv. 86.
42
E. Tyan. dasax. naSr., gv. 184. И. П. Петрушевский. dasax. naSr., gv. 191.
43
‘ala ad-dini, sxvaTa Soris, aT-Taflisis (aT-Tiflisis) nisbas atarebda. ibn
al-fuvatim is naxa 1305-6 w. arranSi, ilxanTa yaenis banakSi, sadac ‘ala ad-di-
272 Ziebani

niSandoblivia, rom faxr ad-din al-xilatim abasianTa xalifas


swored Tbilisis da ara sxva romelime qalaqis yadioba sTxova. mis
Txovnas, Cans, sakmao safuZveli hqonda: is aq cxovrobda, moRvaweob-
da da kargad iyo cnobili saqarTvelos sataxto qalaqSi.
am dros, saxelganTqmuli muhazzib ad-din al-baRdadis mowafes,
faxr ad-din al-xilatis Tavadac cnobili eqimis saxeli hqonda ga-
vardnili. ibn al-fuvati mokled aRniSnavs, rom is „daxelovnebuli
iyo eqimobaSi, xolo siriuli qristianuli literaturis brwyinvale
warmomadgeneli ibn al-‘ibri, igive abu l-faraj grigorius bar heb-
reusi (gard. 1286 w.) da faxr ad-dinis Tanamedrove maraRaSi, mas Ta-
visi drois yvelaze cnobil eqimTa ricxvs miakuTvnebs.44
rogorc aRiniSna, faxr ad-din al-xilati 1259 w. miiwvies Tbili-
sidan maraRis observatoriaSi. observatoriaSi muSaobis specifi-
ka ganapirobebda maTematikisa da astronomiis codnas. aseTi codna
hqondaT maraRaSi masTan erTad miwveul danarCen sam mecniersac,
romelTac nasir ad-din at-tusis xelmZRvanelobiT daekisraT ob-
servatoriis organizeba:
mu’aiad ad-din al-‘uradi iyo astronomi da inJineri, romelmac
Seqmna observatoriis astronomiuli xelsawyoebi da dagvitova naS-
romi maT Sesaxeb.45
najm ad-din dabirani (al-kazvini) – astronomi da filosofosi,
romelmac dagvitova naSromebi fizikaSi, filosofiasa da logikaSi.46
faxr ad-din al-maraRi – inJineri da maTematikosi, romelsac
mravali naSromi dauweria.47
gamonakliss arc faxr ad-din al-xilati warmoadgenda.
XV s-is iraneli astronomi ruqn ad-din amuli mas observatori-
is astronomTa ricxvSi asaxelebs,48 xolo XVI s-is sparsulenovani
avtori Saraf-xan bidlisi mas „zust mecnierebebsa da astronomia-

ni Tbilisis yadis Tanamdebobas iTxovda. ibn al-fuvati. Talxis al-majma‘ al-


adab, t. IV/2, dimaSk, 1963, gv. 1065, 1586.
44
ibn al-‘ibri. Ta’rix muxTasar al-baSar. baÁruT (uTariRo), gv. 286. jerje-
robiT ucnobia, datova Tu ara faxr ad-dinma, Tavisi saxelovani maswavleblis
msgavsad, raime naSromi medicinaSi. arabuli da sparsuli xelnawerebis CvenTvis
xelmisawvdom katalogebSi maTi daZebna ar moxerxda.
45
G. Sarton. dasax. naSr., gv. 1013-1014.
46
iqve, gv. 868; Г. Д. Мамедбейли. dasax. naSr., gv. 197.
47
ibn al-fuvati. Talxis al-majma‘ al-adab., t. IV/3, gv. 339.
48
A. Sayili. dasax. naSr., gv. 215.
XIII saukunis Tbileli mecnieri maraRis observatoriaSi 273

Si Tavisi drois codnis krebuls~ uwodebs.49 misi zemodasaxelebuli


naSromi algebris Sesaxeb maTematikis istoriis specialistTa Ses-
wavlis sagani gaxda.50
nasir ad-din at-tusis mier maraRis observatoriaSi Sekrebi-
li mecnierebi warmoadgendnen imdroindeli maxlobeli aRmosav-
leTis saukeTeso samecniero Zalebs. sakmarisia aRiniSnos, rom
observatoriaSi muSaobda kutb ad-din dabirani aS-Sirazi, ro-
melic iTvleba yvela drois erT-erT udides iranel mecnierad.51
faxr ad-din al-xilatis moxvedra maraRis observatoriis Tanam-
SromelTa pirvel oTxeulSi udavod mowmobs mis did mecnierul
avtoritets, romelic mas unda moepovebina TbilisSi moRvaweobis
dros.52
maraRis observatoriaSi Sekrebili mecnierebi nasir ad-din at-
tusis meTaurobiT muSaobdnen astronomiuli cxrilebis zijis Sed-
genaze. nasir ad-dinis Tavdapirveli gegmiT es cxrilebi unda Sedge-
niliyo mzis garSemo saturnis wriul brunvaze dakvirvebaTa safuZ-
velze, rac, daaxloebiT, 30 wels moiTxovda. magram am gegmam imedebi
gaucrua hulagu yaens.53
cnobilia, rom ilxanTa mbrZanebeli astrologTa gavlenis qveS im-

49
Шараф-хан ибн Шамсаддин Бидлиси. Шараф-наме. том I, перевод, предисловие, приме-
чания и приложения Е. И. Васильевой. М., 1967, gv. 47 (wyaroSi misi saxeli damaxinje-
bulia: mavlana muxi ad-din axlati).
50
[Addenda: es traqtati gaaanaliza r. raSedma. R. Rashed. Ibn al-Haytham et le Théo-
rème de Wilson. – R. Rashed. Entre arithmetique et algèbre Recherches sur l’histoire des mathméta-
tique Arabe. Paris: Les Belles Lettres, 1984; rozenfeldi da matvievskaia aRniSnaven (Г.П.
Матвиевская. Б. А. Розенфельд. Математики и астрономы., Книга 3, М., 1983, gv. 334), rom
faxr ad-din al-xilatim gamoiyena maTematikos abu ja‘far muhammad ibn al-hu-
sain al-harisis (X s.) mier ganxiluli ~правило композиции форм к задаче нахождения
всех рациональных решений уравнения x2+y2=N по данному решению (a, b) по правилу

x= 2auv+ b(u2-v2),
y=
a (u2-v2)-2buv
u +v2
2
u2+v2

b. rozenfeldma 1986 w. 7 maisis zemoxsenebul werilSi aseve gvacnoba, rom ra-


SedTan am avtors ewodeba ‘abd al-‘aziz b. ‘abd al-jabbari, magram saZiebelSi da-
saxelebulia misi nisba al-xalati].
51
G. Sarton. dasax. naSr., gv. 1017-1020.
52
SeiZleba davuSvaT, rom nasir ad-din at-tusi faxr ad-din al-xilatis mosu-
lidan icnobda, sadac oriveni qamal ad-din iunisis (ix. zemoT) mowafeebi iyvnen.
53
A. Sayili. dasax. naSr., gv. 204.
274 Ziebani

yofeboda da Tavis moqmedebas xSirad astrologTa winaswarmetyvele-


biT sazRvravda.54 observatoriis daarsebisas hulagu astrologiuri
interesebiT xelmZRvanelobda. dakvirvebaTa 30-wliani programa ilxan-
Ta yaens ar awyobda, radganac mas sicocxleSive surda mieRo praqtiku-
li sargebloba observatoriisagan. amitom, misi survilis Sesabamisad,
nasir ad-din at-tusim Secvala Tavdapirveli gegma da miiRo dakvirveba-
Ta 12-wliani programa, romelic 1271 w. dasrulda.55 magram hulagu verc
am programis dasrulebas moeswro. is manamde, 1265 w. gardaicvala.
12-wliani dakvirvebis Sedegad maraRis observatoriaSi Seiqmna
astronomiuli cxrilebi, romlebic zij-i-ilxanis („ilxanis astro-
nomiuli cxrilebis~) saxeliT aris cnobili.
g. sartonis, a. sailis da sxva mkvlevarTa daskvniT, es astrono-
miuli cxrilebi iyo maraRis observatoriis TanamSromelTa mTava-
ri miRweva, maTi Sromebis mTavari Sedegi.56 g. mamedbeilis SeniSvniT,
marTalia, ilxanis cxrilebi, esaa „maraRis observatoriis astrono-
miuli katalogi Sedgenili Tavad nasir ad-dinis mier~, magram, amave
dros, „is warmoadgens maraRis observatoriis yvela mecnieris Tor-
metwliani Sromis nayofs~.57
zij-i-ilxani, romelic, Tavdapirvelad, albaT, sparsulad dai-
wera, oTx wignad iyofoda. pirvelSi ganxiluli iyo sxvadasxva xal-
xis qronologia, meoreSi – planetebis moZraoba, mesameSi – drois
gansazRvra, meoTxeSi ki – astrologiuri operaciebi.58
`ilxanis cxrilebma~ didi popularoba moipova maxlobel aRmo-
savleTSi, man SeaRwia CineTSi, da i. kraCkovskis SeniSvniT, mTlianad
daimorCila adgilobrivi astronomiuli mecniereba.59 is praqtiku-
lad gamoiyeneboda uluR-begis astronomiuli cxrilebis Sedgenis
Semdegac. es naSromi araerTxel iTargmna arabulad – saTanado ko-
mentarebiT da XVIII s-Si cnobili gaxda evropaSic. 60
faxr ad-din al-xilati „ilxanis cxrilebis~ – am koleqtiuri naS-

54
ilxanTa astrologiuri crurwmenebis, astonomiisa da astrologiis kavSi-
ris Sesaxeb am periodSi ix. G. Sarton. dasax. naSr., gv. 20.
55
A. Sayili. dasax. naSr., gv. 204.
56
G. Sarton. dasax. naSr., gv. 1006; A. Sayili. dasax. naSr., gv. 204, 223.
57
Г. Д. Мамедбейли. dasax. naSr., gv. 182.
58
G. Sarton. dasax. naSr., gv. 1006.
59
И. Ю. Крачковский. dasax. naSr., gv. 114.
60
iqve; Sdr. G. Sarton. dasax. naSr., gv. 1006.
XIII saukunis Tbileli mecnieri maraRis observatoriaSi 275

romis erT-erTi Tanaavtoria, magram misi roli maraRis observatoria-


Si mxolod amiT ar amoiwura.
„ilxanis cxrilebis~ Sedgenis Semdeg gairkva, rom dakvirvebaTa
programis Semcirebam masSi uzustobebi gamoiwvia. nasir ad-din at-
tusis ar dascalda maTi gasworeba.61 is 1274 w. gardaicvala.
ruqn ad-din amulis cnobiT, nasir ad-din at-tusis sikvdilis
Semdeg maraRis observatoriis astronomebi 30 weli fxizlobdnen,
vidre ar dasrulda mzis garSemo saturnis wriuli brunva. asir ad-
din al-abharis, muhi ad-din al-marribis, najm ad-din dabiranis da
faxr ad-din al-xilatis moumzadebiaT astronomiuli cxrilebi da
traqtatebi evklides Sromebis da ptolemes almagestis safuZvel-
ze, ris mixedviTac moxda zij-i-ilxanis koreqtireba.62
amrigad, faxr ad-din al-xilati am koleqtiuri Sromis monawile-
dac gvevlineba, magram ruqn ad-din amulis cnoba dazustebas moiT-
xovs. faxr ad-din al-xilati (najm ad-din dabirani al-kazvinis msgav-
sad) dakvirvebaTa am 30-wliani ciklis damTavrebamde gardaicvala.
maraRaSi faxr ad-din al-xilatis moRvaweobis kidev erT mxares
gvamcnobs ibn al-fuvati. mas faxr ad-dinisgan miuRia ijaza.
ijaza, rac mowmobis boZebas niSnavs, muslimuri ganaTlebis sis-
temaSi codnis gadacemis erT-erTi formaa. maswavlebeli, romelic
mowafes ijazas aZlevda, amiT adasturebda, rom am ukanasknelma misi
xelmZRvanelobiT moismina hadisebis romelime wigni, krebuli.63
irkveva, rom faxr ad-din al-xilati maraRaSi hadisebsac gadas-
cemda. ibn al-fuvati, romelic faxr ad-dinis maraRaSi gadasvlis
Jams 16 wlis Wabuki iyo, mis erT-erT mowafed Cans.
as-safadi, arabi istorikosis zahir ad-din ibn al-qazirunis
(gard. 1298 w.) mixedviT, aRniSnavs, rom faxr ad-din al-xilatis, ro-
melmac Rrma moxucebulobas miaRwia, didi simdidre daagrova.64 amis
SesaZleblobas iZleoda rogorc mZlavri finansuri mxardaWera, ro-
melic maraRis observatorias da mis TanamSromlebs hqondaT ilxan-
Ta mxridan, ise – misi saeqimo praqtika da pedagogiuri moRvaweoba.

61
A. Sayili. dasax. naSr., gv. 214-215.
62
dawvrilebiT ix. A. Sayili. dasax. naSr., gv. 214-215.
63
A. S. Tritton. dasax. naSr., gv. 40; Munir-ud-Din Ahmad. dasax. naSr., gv. 98; Abdullah
Fayyad. Al-Ijazat al-‘ilmiyyah ‘ind al-moslimeen. Baghdad, 1967, gv. 21; А. Б. Халидов. dasax.
naSr., gv. 260-261.
64
as-safadi, gv. 2.
276 Ziebani

faxr ad-din al-xilati, ibn al-fuvatis Tanaxmad (ix.zemoT), gar-


daicvala maraRaSi, hijris 680 w. SavvalSi, e. i. drois im monakveTSi,
romelic Tavsdeba 1282 wlis 13 ianvridan 11 Tebervlamde, 91 wlis
asakSi.
faxr ad-din al-xilati da qarTuli feodaluri sazogadoeba.
faxr ad-din al-xilatis moRvaweoba muslimTa mosamarTled Tbilis-
Si ganapirobebda mis kavSirs qarTul feodalur sazogadoebasTan.
cnobilia, rom yadis, saerTod, xalifa, anda saxalifos daSlis
Semdeg sulTani, an sxva muslimi gamgebeli niSnavda xolme. ase iyo
mTels muslimur samyaroSi da igive unda davuSvaT TbilisSic, mus-
limTa batonobis dros. ibn al-fuvatis cnobiT, XIII s-is 40-50-ian
wlebSic ki, Tbilisis yadis abasiani xalifa amtkicebs. ufro gvian,
XIV s-is dasawyisSi faxr ad-din al-xilatis vaJi Tbilisis yadio-
bas ilxanTa yaenisgan iTxovs.65 amave dros, muslimTa mosamarTlis
moRvaweobas qristianuli saqarTvelos dedaqalaqSi ar SeiZleboda
Tavisi specifikuri niSnebic ar hqonoda. Zneli dasaSvebia, rom Tbi-
lisis yadis kandidatura, imisda miuxedavad, Tu vin daniSnavda mas,
ucnobi da miuRebeli yofiliyo qarTuli feodaluri sazogadoebis-
Tvis.
yadis uflebamosileba ar Semoifargleboda mxolod samarTal-
warmoebiT. is asrulebda notariusis funqciebsac – beWdiT amow-
mebda anderZebs, xelSekrulebebs, saqorwino kontraqtebs, savaWro
xelSekrulebebs66 da sxv. am TvalsazrisiTac, TbilisSi qristianuli
da muslimuri mosaxleobis Tanaarsebobis pirobebSi, yadis moRvawe-
oba ar SeiZleboda darCeniliyo saqarTvelos samefo karisa da qar-
Tuli marTlmsajulebis interesebis miRma.
XIII s-is saqarTvelos istoriidan cnobilia, rom Tbilisis yadi-
ebi monawileobdnen qristianTa sasamarTlo procesebzec. mag., Tbi-
lisis yadi, anisis, dvinis yadiebTan, somex da qarTvel didebuleb-
Tan erTad, monawileobas iRebda im sasamarTlo procesze, romelic
moiwvia ivane mxrgrZelma q. dvinSi ori somxuri antiqalkedonituri
monastris davis gadasaWrelad.67
saqarTvelos mmarTveli wreebi Tbilisis yadiebs iyenebdnen

65
ibn al-fuvati. Talxis majma‘ al-adab, t. IV/2, gv. 1065, 1586.
66
И. П. Петрушевский. dasax. naSr., gv. 195.
67
iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria, wigni II, Tb., 1965, gv. 306-307; sin, t.
III, Tb., 1979, gv. 499-500.
XIII saukunis Tbileli mecnieri maraRis observatoriaSi 277

sxvadasxva molaparakebis dros. magaliTad, XIII s-is miwuruls ajan-


yebulma daviT VI-m yaenTan mosalaparakeblad gagzavna kaTalikosi
abrami, didebuli ivane burseli da Tbileli yadi.68
yovelive es mowmobs, rom XIII saukuneSi saqarTvelos samefo ka-
ri, qarTuli feodaluri sazogadoeba, saTanado angariSs uwevda
Tbilisis yadiebs, romlebic sakmao avtoritetiT sargeblobdnen.
aqedan gamomdinare, SeiZleba davuSvaT isic, rom qarTuli feoda-
luri sazogadoebis zeda fenisTvis faxr ad-din al-xilatis saxeli
sakmaod kargad iyo cnobili.
am varauds amagrebs arabi avtoris ibn Saqir al-quTubisa (gard.
1362 w.) da as-safadis vrcel biografiul leqsikonebSi daculi erTi
cnoba, romelic, Tavis mxriv, momdinareobs zahir ad-din ibn al-qa-
zirunis Cvenamde mouRweveli Txzulebidan.
am cnobis Tanaxmad, rac, TavisTavad, calke ganxilvas saWiroebs,
ilxanTa yaeni hulagu daqorwinebula qarTvelTa maliqis (mefis, di-
debulis?) daviTis qaliSvilze, romlis saxelia mama-xaTuni, an Tamar-
xaTuni. am qorwinebis mowmeebi iyvnen nasir ad-din tusi da faxr ad-din
al-maraRi. qorwinebas eswreboda yadi faxr ad-din al-xilatic. 69
bunebrivad gveCveneba davuSvaT faxr ad-din al-xilatis – saxel-
ganTqmuli sufis, avhad ad-din qirmanis mimdevris, gamoCenili eqi-
mis, maTematikosis da astronomis – kavSirebic qarTuli kulturis
moRvaweebTan, qarTvel mecnierebTan,70 magram yovelive es, pirda-
piri faqtebis uqonlobis gamo, mxolod SesaZleblobis farglebSi
rCeba.

68
iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria, wigni III, Tb., 1966, gv. 242-243; sin, t.
III, gv. 610, Sen. 1.
69
Fawat al-wafayat by Ibn al-Kutubi (+764/1362). Ed. by Ihsan Abbas, vol. IV, Beirut, 1974,
gv. 240-241; Das biographische Lexicon des Salahaddin Halil Ibn Aibak as-Safadi. Teil 27, Bei-
rut, 1997, gv. 400; zahir ad-din ibn al-qazirunisTvis es ambavi gadaucia maraRis
observatoriis erT-erT TanamSromels, maTematikoss, inJiners, astronomsa da
qaTibs najm ad-din ahmad ibn ‘ali ibn abi l-farajs, romelic ibn al-bavvab al-
baRdadis saxeliT iyo cnobili (mis Sesaxeb ix. ibn al-fuvati. Talxis majma‘ al-
adab, t. IV/3, gv. 399. gamomcemlis, m. javvadis SeniSvna). am ibn al-bavvabs Seudge-
nia saqorwino kontraqtic. aqve davZenT, rom hulagus qarTveli colis Sesaxeb
specialur literaturaSi raime cnoba ar Segxvedria.
70
mecnierebis sxvadasxva dargis, maT Soris, maTematikis, bunebismetyvelebis,
medicinis da, gansakuTrebiT, astronomiis ganviTarebis Sesaxeb X-XIII ss saqar-
TveloSi ix. kekeliZe. Zveli qarTuli literaturis istoria, t. II, Tb., 1981, gv.
37.
278 Ziebani

faxr ad-din al-xilati Tbilisis muslimTa sazogadoebis kul-


turuli wris erT-erTi, magram ara erTaderTi warmomadgenelia.
Zneli warmosadgenia Tbilisis saamiro da Semdeg XII-XIII sau-
kuneebSi muslimebiT met-naklebad mWidrod dasaxlebuli Tbilisi
arabuli da sparsulenovani muslimi mwerlebis, poetebisa da mecni-
erebis gareSe. magram vin iyvnen isini, ra memkvidreoba dagvitoves da
ra roli Seasrules, sakuTriv, Tbiliselma Tu Tbilisidan maxlobe-
li aRmosavleTis sxvadasxva qalaqsa da mxareSi sxvadasxva mizeziT
emigrirebulma muslimebma saerTo-muslimuri (arabul-muslimuri,
sparsul-muslimuri) kulturis SeqmnaSi, anda qarTuli kulturis
ganviTarebaSi?
am kiTxvaze sruli pasuxis gacema momavlis saqmea da SesaZlebe-
lia mxolod arabuli da sparsuli mravalricxovani werilobiTi (is-
toriuli da geografiuli literatura da sxv.) wyaroebis guldas-
miT Seswavlis safuZvelze.71 winamdebare werili ki mcire wvlilia am
problematikis kvlevis rTul gzaze.

71
ix. e. sixaruliZe. as-samanis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. – siam, wigni I, Tb.,
1976, gv. 45-53. winamdebare statiis pirveli gamocemis (1984 w.) Semdeg am mimar-
TulebiT garkveuli Sedegebi iqna miRweuli: ix. g. jafariZe. muslimi moRvaweebi
aT-Tiflisis nisbiT. – macne (els), 1989,#4, gv. 77-88; 1990, #1, gv. 65-78 da amave
krebulSi: nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi, gv. 42-79) da
misive. ad-dumanisi – iSviaTi arabuli nisba (konstantine wereTeli, 80. saiubi-
leo krebuli, miZRvnili konstantine wereTlis 80 wlisTavisadmi, Tb., 2003, gv.
107-109 da amave krebulSi gv. 247-252).
XIII saukunis Tbileli mecnieri maraRis observatoriaSi 279

A 13th CENTURY TBILISI SCHOLAR AT MARAGHA


OBSERVATORY

The article reviews the life and activity of Tbilisi Muslim scholar Fakhr al-Din
al-Khilati, one of the collaborators of Maragha observatory which was established by
Nasir al-Din al-Tusi on the direct order of Ilkhan Hulagu in 1259.
According to the Talkhis al-madjma‘ al-adab fi mu‘djam al-alkab of Ibn al-Fuwati
(d. 1323), Fakhr ad-Din al-Khilati was born in 1191. During 1204-1213 he studied
medicine at Ibn Hubal al-Baghdadi, traditions at Majd al-Din Ibn al-Athir as well ma-
thematics and astronomy in Mosul. He later became a famous doctor, astronomer and
mathematician.
Fakhr al-Din al-Khilati was one of 17 students and the followers of Awhad al-
Din al-Kirmani, famous Iranian mystic. In the 1240s-1250s he received a position of
kadi, Muslim judge in Tbilisi and its environs. From there he was invited to Maragha
observatory in 1259.
Fakhr al-Din al-Khilati, along with other astronomers and mathematicians of the
observatory, under the guidance of Nasir al-Din al-Tusi, participated in the composi-
tion of al-Zidj al-Ilkhani (“Ilkhanid astronomical tables”) and after the death of al-Tusi
(in 1274) – of its further improvement and revision. Fakhr al-Din al-Khilati’s mathe-
matical treatise Nur al-dalala fi ’l-jabr wa ’l-mukabala is extant.
Fakhr al-Din al-Khilati died in Maragha in 1282.
qarTuli noxebis eqsportis Sesaxeb XIII saukuneSi*

XII-XIII saukuneebSi saqarTvelos didi savaWro-ekonomi-


kuri kavSirebi hqonda mezobel qveynebTan. ganviTarebuli
iyo rogorc saimporto, ise – saeqsporto vaWroba. imdro-
indeli qarTuli da aRmosavluri wyaroebi asaxeleben mra-
valferovan xelosnur nawarms, romelic saqarTvelodan
sazRvargareT gahqondaT. saamiso cnobebi araerT qarTvel
mkvlevars aqvs moxmobili da saTanadod Sefasebuli.1
saqarTvelos saeqsporto vaWrobaSi mniSvnelovani adgili ekava
safeiqro nedleulsa da safeiqro xelosnobis nakeTobebs. amis Se-
saxeb originaluri da uaRresad sayuradRebo cnobebia daculi XIII
s-nis arabi geografisa da kosmografis zaqaria’ al-kazvinis (gard.
1283 w.) TxzulebaSi asar al-bilad va axbar al-‘ibad („qalaqTa Zeg-
lebi da allahis monaTa ambebi~),2 romelic 1275 w. daiwera. Tbilisis
aRweris dros aq dasaxelebulia is savaWro saqoneli, romelic qa-
laqidan gahqondaT; kerZod ki, abreSumi, Txeli Sali, qveSagebi, tan-
sacmeli, mravalnairi nabdebi da natifi (faqizi, rbili/arab. rakik)
noxebi.3

* pirvelad daibeWda 1991 w. – kr. axlo aRmosavleTi da saqarTvelo. Tb., gv. 212-217.
1
iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria. wigni II, Tb., 1965, gv. 94; v. gabaSvili.
saqarTvelos savaWro urTierTobebi XII saukuneSi. – Tsu Sromebi, t. 121, 1967,
201-202 da Smd.; g. beraZe. masalebi XII saukunis saqarTvelos istoriisaTvis ibn
isfandiaris TxzulebaSi. – siam, wigni I, Tb., 1976, gv. 69-74; sin, t. III, Tb., 1979, gv.
109; m. gabaSvili. saqarTvelos qalaqebi XI-XII saukuneebSi. Tb., 1981, gv. 101-103; S.
mesxia. saistorio Ziebani. Tb., 1983, gv. 112; g. afrasiZe. saqarTvelos Sua sauku-
nebis qalaqebi (XII-XIII ss.). Tb., 1984, gv. 110-113 da sxv.
2
zaqaria al-kazvinis da misi am naSromis Sesaxeb ix. И. Ю. Крачковский. Арабская
географическая литература. – И. Ю. Крачковский. Избранные сочинения, IV, М.-Л., 1957, gv.
35-66; T. Lewicki. al-|azwÊnÊ, Zakariyya’ b. MuÈammad. – EI2, vol. IV, gv. 866; M. Kowalska.
The Sources of al-QazwÊnÊ’s $th§r al-Bil§d. – Folia Orientalia, t. VIII, 1967, gv. 41-88; Zakarija
Ben Muhammad ben Mahmud el-Cazwini’s Kosmographie. Zweiter Teil. ‫ – ﻛﺘﺎﺏ ﺁﺛﺎﺭ ﺍﻟﺒﻼﺩ‬Die Den-
kmäler der Länder. Hrsg. von F. Wüstenfeld. Göttingen, 1848; zaqaria al-kazvinis cnobebi
saqarTvelosa da kavkasiis Sesaxeb. arabul teqsts Sesavali waumZRvara, qarTu-
li Targmani da SeniSvnebi daurTo o. cqitiSvilma. Tb., 1975.
3
B. Dorn. Geographica Caucasica. Mémoires de l’Academie Impériale des Sciences de St. Péters-
qarTuli noxebis eqsportis Sesaxeb XIII saukuneSi 281

Tbilisuri saeqsporto saqonlis siidan amjerad Cvens gansakuT-


rebul interess iwvevs noxebi (arab. bisat, mr. busut). zaqaria al-
kazvini dRemde cnobili pirveli avtoria, romelic saqarTvelodan
noxebis eqsports aRniSnavs. Tu gaviTvaliswinebT im garemoebas, rom
mravalricxovani aRmosavluri wyaroebi, romlebic mdidar infor-
macias gvawvdian maxlobeli da Sua aRmosavleTisa, Tu amierkavkasiis
rigi qveynebis mexaliCeobis wamyvani centrebisa da yvelaze gavrce-
lebuli noxebis tipebis Sesaxeb4 XIII saukunemde, Cveulebriv, gverds
uvlian saqarTvelos, zaqaria al-kazvinis es cnoba gansakuTrebul
Rirebulebas iZens.
samwuxarod, arabi geografi ar miuTiTebs, Tu konkretulad
sad gahqondaT Tbilisidan noxebi. sxva aRmosavluri wyaroebidan
irkveva, rom erT-erTi aseTi qveyana iyo mcire aziis (rumis) sel-
CukTa saxelmwifo. amis Sesaxeb werda akad. v. gordlevski.5 mar-
Talia, mas saTanado wyaro ar dausaxelebia, magram, Cans, igi iTva-
liswinebda Sams ad-din ahmad aflaqis (gard. 1360 w.) mier mavlavias
ordenis winamZRvrebis, maT Soris, jalal ad-din rumis cxovrebis
Sesaxeb sparsulad daweril Txzulebas manakib al-‘arifin,6 rome-
lic araerTxel aqvs damowmebuli. aRniSnul sparsul TxzulebaSi
daculia sayuradRebo miTiTeba, romlis mixedviTac, daaxloebiT
XIII s-is Sua xanebSi, rumis sasultnos dedofals gurji xaTuns (Ta-
mars – rusudanis asuls) jalal ad-din rumis wreSi aRzrdili erT-
erTi qaliSvilisTvis, sxva saCuqrebTan erTad, gautanebia „natifi
(faqizi) xaliCebi, fardebi da momcro xaliCebi – qarTuli, Sirazu-
li da aksarauli~.7

bourg, 6ème série. Sciences politiques, histoire et philologie, t. VII, St.-Pétersbourg, 1847, gv. 29, 66;
zaqaria al-kazvinis cnobebi.., arab. teqsti, gv. 17, Targmani, gv. 40.
4
am TvalsazrisiT aRmosavluri wyaroebi monografiulad Seiswavla r. ser-
jantma – R. Serjeant. Islamic Textiles. Materials for a History up to the Mongol Conquest. Beirut,
1972. amierkavkasiis qveynebSi safeiqro saqmisa da, kerZod, mexaliCeobis Sesaxeb
ix. iqve, gv. 60-71; agreTve: p. Tofuria. amierkavkasiis qalaqebi. Tb., 1985, gv. 86-
100; З. М. Буниятов. Государство атабеков Азербайджана. Баку, 1978, gv. 188-203; А. Тер-
Гевондян. Армения и арабский халифат. Ереван, 1977, gv. 205-206.
5
В. А. Гордлевский. Государство Сельджукидов Малой Азии. М.-Л., 1941, gv. 114; p. To-
furia. dasax. naSr., gv. 99, Sen. 100.
6
aflaqisa da misi naSromis Sesaxeb ix. В. А. Гордлевский. dasax. naSr., gv. 10-11; F.
Meier. Aflaki, Shams al-Din.– EI2 , vol. I, gv. 234.
7
g. beraZe. dasax. naSr., gv. 89 (miTiTebulia aflaqis Txzulebis 1961 w. ankaris
gamocema, t. II, gv. 727). Sdr. e. javeliZe. gurji xaTunis (dedofali Tamari) da
jalal ad-din rumis urTierTobis istoriidan. – Jurn. ciskari, 1970, #11, gv.
113 [ ix. agreTve, Shams al-Din Ahmad-e Aflaki. The Feats of the Knowers of God (Manakeb
282 Ziebani

mcire aziaSi qarTuli noxebis gavrcelebisa da gamoyenebis Se-


saxeb kidev erTi, sruliad axali cnoba aqvs XIII s-is egviptel isto-
rikoss muhi ad-din ibn ‘abd az-zahirs (gard. 1292 w.),8 romelic iyo
egviptis mamluqTa sami sulTnis – beibarsis (1260-1277), kalavunisa
(1280-1290) da xalilis (1290-1294) piradi mdivani da maTi kancelari-
is gamge.
garda ramdenime istoriuli Txzulebisa,9 ibn ‘abd az-zahiri av-
toria erTi dRiurisa, romelic man epistoles saxiT gaugzavna eg-
viptis vezirs baha’ ad-din ibn hannas. am dRiurSi, romelic Semogvi-
naxa orma egviptelma enciklopedistma al-‘umarim10 (gard. 1349 w.)
– nawilobriv da al-kalkaSandim11 (gard. 1418 w.) – sruli saxiT, daw-
vrilebiT aris aRwerili 1277 w. beibarsis laSqroba mcire aziaSi. am
dros egviptis sulTanma abulusTanTan sastikad daamarcxa selCuk-
Ta da monRolTa gaerTianebuli Zalebi da daeufla q. kaisarias (ka-
iseri) – rumis selCukTa erT-erT rezidencias, mcire aziis msxvil
savaWro-saxelosno da umniSvnelovanes kulturul centrs.12
ibn ‘abd az-zahiri Tavis dRiurSi mogviTxrobs beibarsis sazeimo
Sesvlas kaisariaSi 1277 wlis 22 aprils da agviwers qalaqis RirSesa-
niSnaobebs. is wers, rom aq naxa
„madrasebi, xanakebi da ribatebi, romlebic mowmobdnen Sari-
aTisa da religiuri mecnierebebisadmi maT amgebTa zrunvasa
da miswrafebas. umSvenieresi wiTeli [feris] Tlili da

al-‘arefin). Translated from the Persian by John O’Kane. Brill. Leiden-Boston-Köln, 2002, gv. 507.]
8
J. Pedersen. Ibn ‘Abd al-Z§hir. – EI2, vol. IV, gv.679-680; A.Z. Khowaiter. Baibars The First.
London, 1978, gv. 144-166.
9
es Sromebi man miuZRvna mamluqi sultnebis: beibarsis, kalavunisa da xalilis
cxovrebas. ix. S.F. Sadeque. Baybars I of Egypt. Oxford, 1956; ibn ‘abd az-zahir. ar-raud
az-zahir fi siraT al-maliq az-zahir. Tahkik va naSr ‘abd al-‘aziz al-xuvaitar.
ar-riad, 1392/1976; ibn ‘abd az-zahir. TaSrif al-aiam va l-‘usur fi siraT al-ma-
liq al-mansur. Tahkik murad qamil. al-kahira, 1961; A. Moberg. ‘Abdallah ibn ‘Abd
ez-Zahir’s Biografi över Sultanen el-Malik el-Asraf Halil. Lund, 1902 (arabuli teqsti da Tar-
gmani Svedur enaze).
10
Al-‘Umari’s Bericht über Anatolien in seinem Werk Masalik al-absar fi mamalik al-amsar. Zum
ersten mal herausgegeben von. F. Taeschner. I. Text, Leipzig, 1929, gv. 3-18.
11
al-kalkaSandi. subh al-‘aSa fi sina‘aT al-inSa’. XIV, misr, 1383/1963, gv. 139-
165. dRiuri asea dasaTaurebuli: „epistole, romelic Seadgina yadi muhi ad-din
ibn ‘abd az-zahirma da miswera Tavis batons (sahib) vazir baha’ ad-din ibn hannas,
al-maliq az-zahiris mier rumis qveyanaSi kaisariis dapyrobis, TaTarTa xeli-
dan misi daxsnis, am samefos dauflebis, selCukTa taxtze asvlisa da Semdeg misi
[sulTnis] ukan dabrunebis Sesaxeb~.
12
kaisariis Sesaxeb ix. R. Jennings. Kaysariyya. – EI2, vol. IV, gv. 842-846.
qarTuli noxebis eqsportis Sesaxeb XIII saukuneSi 283

ornamentirebuli qviT nageb am Senobebs hqondaT kidev ufro


lamazad dagebuli iatakebi. maTi oTaxebi da talanebi dafa-
ruli iyo ulamazesi saxis qaSaniT da, yvela – mofenili qar-
Tuli da kalis noxebiT („va jami‘uha mafruSa bi-l-busut al-
qurjiÁa va-l-kaliÁa~). 13
amrigad, aflaqisa da ibn ‘abd az-zahiris cnobebidan irkveva, rom
qarTuli noxebi miRebuli da gavrcelebuli yofila rumis selCukTa
saxelmwifoSi. isini dasaxelebulia gurji xaTunis mier naboZeb mdid-
rul mziTevSi; maT gamoiyenebdnen kaisariis muslimTa saswavleblebSi
– madrasebSi14 da, agreTve, sufiebis TavSesafrebSi – xanakebsa da riba-
tebSi, romlebic aq, iseve rogorc mTels muslimur samyaroSi, centra-
luri xelisuflebis gansakuTrebuli mfarvelobiT sargeblobdnen.
aRsaniSnavia, rom selCukTa xanis mcire azia, sadac SehqondaT qar-
Tuli noxebi, Tavad gamoirCeoda safeiqro xelosnobis maRali doniT.
XIII-XIV saukuneebis arabi da evropeli mogzaurebi da geografebi,
maT Soris, ibn ‘abd az-zahiris Tanamedrove marko polo, miuTiTeben,
rom mcire aziis qalaqebSi amzadebdnen da sxva qveynebSi gahqondaT
dedamiwis zurgze saukeTeso noxebi.15 aseT pirobebSi mcire aziis sel-
CukTa saxelmwifoSi qarTuli noxebis gamoyenebis faqtebi maT maRal
xarisxsa da adgilobriv nawarmTan konkurenciis unarze metyvelebs.
ibn ‘abd az-zahiris da aflaqis cnobebSi, qarTulTan erTad, da-
saxelebulia sxva safeiqro nawarmic, kerZod, aksaraisa da kalis no-
xebi da xaliCebi. imdroindeli wyaroebis monacemebiT irkveva, rom
aksarais noxebis badali mTels mcire aziaSi ar iqsoveboda. isini ga-
sayidad gahqondaT egvipteSi, siriaSi, eraysa da iseT Soreul qvey-
nebSi, rogorebicaa indoeTi da CineTi.16 maxlobel aRmosavleTSi

13
al-kalkaSandi, gv. 157.
14
aRsaniSnavia, rom selCukTa batonobis dros kaisariaSi iyo 7 madrasa. R. Jen-
nings. dasax. naSr., gv. 845.
15
[Ibn Sa‘id al-Magribi. Libro de la extension de la tierra en longitud y latitud. Edicion critica
y notas del Dr. Juan Vernet Gines. Tetuan, 1958, gv. 118; Géographie d’Aboulféda. Texte Arabe
publié... par M. Reinaud et M. Le. Bon Mac Guckin de Slane. Paris, 1840 [Addenda: Islamic Geo-
graphy. Vol. 13. Mathematical Geography and Cartography, vol. 3, Ed. by F. Sezgin in collaboration
with Fuat Benfeghoul, Carl Ehrig-Eggert, Eckhard Neubauer. Institute for the History of Arabic-Is-
lamic Science at the Johann Wolfgang Goethe University, Frankfurt am Main, 1992, gv. 379]; ibn
battuta. rihla, baÁruT (TariRis gareSe), gv. 295; R. Serjeant. dasax. naSr., gv. 193;
Книга Марко Поло. Перевод со старофранцузского И. П. Минаева. Ред. и вступительная статья
И.П. Магидoвича. М., 1955, gv. 56; F. Spuhler. Bisat. – EI2, Supplement, fasc. 3-4, gv. 146.
16
ibn battuta, gv. 295; В. А. Гордлевский. dasax. naSr., gv. 150.
284 Ziebani

didi mowonebiT sargeblobda kalis,17 imave kalikalas, anu arzrumis


noxebic. rogorc aksarais, ise kalis noxebi fufunebis sagnebs war-
moadgenda da prestiJulad iTvleboda. SeiZleba vifiqroT, rom ase-
Tive prestiJul safeiqro nawarmad iTvleboda qarTuli noxebic.
amrigad, SeiZleba iTqvas, rom qarTuli noxebi, romelTa damza-
debasac Soreuli warsulidan misdevdnen,18 XIII saukuneSi popula-
robiT sargeblobda qveynis farglebs gareT. rogorc Cans, am dros,
miuxedavad xvarazmelTa da monRolTa gamanadgurebeli Semoseve-
bisa, saqarTveloSi mexaliCeoba – safeiqro xelosnobis es umniSvne-
lovanesi dargi – sakmaod ganviTarebuli da dawinaurebuli iyo.

ON THE EXPORT OF GEORGIAN CARPETS IN


THE 13TH CENTURY

In the 12th-13th centuries Georgia maintained close commercial links with the
neighboring countries of the East. Both export and import trade was developed, as is
attested by Georgian and Oriental written sources. Among the various handicrafts of
local manufacture, designed for export, carpets appeared for the first time in the 13th
century. The export of carpets from Tbilisi is attested in Kitab athar al-bilad of the
well-known Arab geographer and cosmographer Zakariya’ al-Qazwini (d. 1283). The
spread and use of Georgian carpets (busut al-kurjiya) in the Asia Minor Saldjukid state
– itself famed for its manufacture of top quality carpets – is reported by the Egyptian
historian Muhi al-Din ibn ‘Abd al-Zahir (d.1292), in the Diary of the campaign of
the Sultan Baybars to Asia Minor in 1277 (preserved in in Al-‘Umari’s Bericht über
Anatolien in seinem Werk Masalik al-absar fi mamalik al-amsar. Zum ersten mal
herausgegeben von. F. Taeschner. I. Text, Leipzig, 1929, 3-18 and Shihab al-Din al-
Kalkashandi’s Subh al-a‘sha fi sina‘at al-insha’, vol. XIV, Misr, 1383/1963, 139-165)
and in Manakib al-‘arifin (biography of preceptors of the Sufi order of Mawlawia) of
the Persian-language author Shams al-Din Aflaki (d.1360).

17
BÁakuTis cnobebi saqarTvelosa da kavkasiis Sesaxeb. nakv. I, arabuli teqsti,
qarTuli TargmaniTa da SesavliT gamosca e. sixaruliZem. Tb., 1964, gv. 74; p. To-
furia. dasax. naSr., gv. 97-98; R. Serjeant. dasax. naSr., gv. 66, 78. sxvaTa Soris, spar-
suli yali, saidanac miviReT qarTuli xaliCa (g. jalabaZe. n. yifiani. xaliCa. –
qse, t. II, Tb., 1977, gv. 419), swored kalidan momdinareobs.
18
c. yaraulaSvili. saxeli „noxi~ da „orxauli~ „vefxistyaosanSi~ da misi para-
lelebi qarTul eTnografiul yofaSi. – ssma macne, 1966, 5, gv. 149.
Соавтор В.Н. Настич
УНИКАЛЬНЫЙ ДИРХЕМ УММ ДЖА‘ФАР ( ЗУБАЙДЫ)
181/797-98 г.*

В 1991 г. московский нумизмат А. А. Койфман предоставил авторам


статьи для определения и публикации весьма необычную серебряную
монету из своей коллекции. Обе ее стороны частично пострадали от
сильной коррозии, но почти все надписи на ней – имена и титулы, кора-
нические цитаты, основные выпускные сведения, в том числе дата – 181
г.х., читаются или восстанавливаются однозначно.
Диаметр монеты 27 мм, вес 2,52 г. По внешнему виду, метрологии, почерку
и расположению надписей она, безусловно, относится к дирхемам аббасидской
чеканки конца VIII в. Однако тщательный поиск в обширной нумизматической
литературе и ряде крупных музейных собраний показал отсутствие не только
других экземпляров данной чеканки или того же монетного двора (см. ниже),
но даже сколько-нибудь близких нумизматических аналогов по содержанию мо-
нетных легенд. Почерк надписей дирхема в целом соответствует куфическому
стилю оформления аббасидских монет того времени. В линиях письма заметна
некоторая небрежность, выдающая достаточно опытную, но торопливую руку:
похоже, что заказ на гравировку штемпелей выполнялся в условиях жесткого
“цейтнота”.
Л. ст. В центре, в ободке из слитых точек, в четыре строки – комбинация
цитат из Корана (сура 20, аят 8 и сура 59, аят 24)1:

* Предварительное сообщение об этой монете было сделано на конференции в Махачкале


в октябре 1991 г. В. Н. Настич, Г. И. Джапаридзе. Уникальный дирхем Умм Джа‘фар (Зубай-
ды), жены халифа Харуна ар-Рашида. – IV Всесоюзная конференция востоковедов Восток:
прошлое и будущее народов. Тезисы докладов и сообщений. Т. II, М., 1991, с. 168-169. Статья
впервые была напечатана в 2004 г. – Уникальный дирхем Умм Джа‘фар (Зубайды) 181/797-98
г. – Сб. Восточное историческое источниковедение и специальные исторические дисциплины.
Вып. 6, М., с. 206-215.
1
Здесь и далее цитаты из Корана приводятся в переводе И. Ю. Крачковского: Коран. М.,
1986.
286 Ziebani

По кругу, в ободке из коротких параллельных насечек:


‫ ؟ [ ﺿﺮﺏ ﻫﺬﺍ ﺍﻟﺪﺭﻫﻢ ﺑﺎﻟﻠﻮﻳﺔ ﺳﻨﺔ ﺍﺣﺪﻯ ﻭ ﺛﻤﻨﻴﻦ ﻭ ﻣﺌﺔ‬- .. ‫ﺑﺴﻢ ﺍﺍﻟﻪ ] ﺣﺎﻝ‬
Во имя Аллаха <...> (? – дефектный участок, утрачено не менее 10 букв)
чеканен этот дирхем в ал-Луваййа в году сто восемьдесят первом.
Об. ст. В центре, в ободке из слитых точек, в четыре строки — часть аята 29
суры 48:

В поле ниже последней строки – три точки, собранные `пирамидкой`


(), рядом с которыми две более мелкие, попавшие на штемпель случайно.
По кругу, в таком же ободке, как на л. ст. :
‫ﺻﻠﻰ ﺍﷲ ﻋﻠﻰ ﻣﺤﻤﺪ ﻣﻤﺎ ﺍﻣﺮ ﺑﻪ ﺍﻡ ﺟﻌﻔﺮ ﺍﺑﻨﺖ ﺍﺑﻰ ﺍﻟﻔﻀﻞ ﺍﻡ ﻭﻟﻰ ﻋﻬﺪ ﻟﻤﺴﻠﻤﻴﻦ‬
Да благословит Аллах Мухаммада. Из того, о чем повелела Умм
Джа‘фар, дочь Абу-л-Фадла, мать наследника престола мусульман.

Рис. 1. Дирхем ал-Луваййи 181 г.х.


УНИКАЛЬНЫЙ ДИРХЕМ УММ ДЖА‘ФАР 287

Кунйа Умм Джа‘фар принадлежит одной из самых известных женщин в


истории средневекового ислама – колоритной и влиятельной Амат ал-‘Азиз (бук-
вально ~рабыня всемогущего"), более известной по письменным источникам под
прозванием Зубайда (уменьшительное от араб. зубда “сливки, свежее масло”).
Зубайда – дочь Абу-л-Фадла Джа‘фара, сына второго аббасидского халифа Абу
Джа‘фара ал-Мансура (754-775), родилась в 145/762-63 г. и в 19-летнем возрасте
в 165/781-82 г. стала женой будущего пятого аббасидского халифа – знаменитого
Харуна ар-Рашида (786-809). Их сын Мухаммад ал-Амин в 175/791-92 г. был
объявлен наследником престола и в 193/809 г. после смерти отца стал шестым
по счету аббасидским халифом. Ал-Амин был единственным из этой династии
“чистым” хашимитом как по отцовской, так и по материнской линии. Зубайда
пережила свержение и гибель своего сына в 813 г. и скончалась в джумада I 216
г.х. (июнь-июль 831 г.).2
Зубайда оставила свой след в аббасидской нумизматике. Ее кунйа Умм
Джа‘фар в разной форме и в сочетании с различными дополнениями встреча-
ется на дирхемах, выпускавшихся на нескольких монетных дворах халифата:3
– ал-Мухаммадийа и Ма‘дин Баджунайс, 186-190 и 190-195 гг.х. (в форме
Умм Джа‛фар);
– Ма‛дин Баджунайс, 190 г.х. (Умм);
– Ма‛дин Баджунайс, 195 г.х. (в трех вариантах: Умм Джа‘фар умм ал-
халифа, ас-саййида умм ал-халифа и ас-саййида Умм Джа‘фар);
– памятный, без указания монетного двора, 195 г.х. (умм ал-Амин амир ал-
му’минин, ас-саййида Умм Джа‘фар бинт Аби-л-Фадл).4

2
Подробнее о Зубайде см. Ibn Khalliqān’s Biographical Dictionary. Transl. by Mac Guckin de
Slane. Vol. 1. Paris, 1843; reprint: Librairie du Liban. Beirut, 1970, с. 532-533; Das biographische
Lexicon des Salāhaddīn Halīl ibn Aibak as-Safadī. Teil 14. Hrsg. von S. Dedering. Wiesbaden, 1982,
с. 176-178; K. V. Zetterstéen. Zubaida bint Dja‛far. – in: E. J. Brill’s First Encyclopaedia of Islam,
1913-1936. Vol. VIII. Leiden – New York – København – Köln, 1987, с. 1235; N. Abbot. Two
Queens of Baghdad. Mother and Wife of Hārūn al-Rashīd. Chicago, Illinois, 1946; ‫ﺗﺎﺭﻳﺦ ﺑﻐﺪﺍﺩ ﺍﻭ ﻣﺪﻳﻨﺔ‬
‫ ﺳﻴﺪﺍﺕ‬.‫؛ ﻣﺼﻄﻔﻰ ﺟﻮﺍﺩ‬7802‫ ﺭﻗﻢ‬،333.‫ ﺹ‬،‫ﻡ‬1931/‫ﻫـ‬1349،‫ ﻣﺼﺮ‬،‫ﺍﻟﺴﻼﻡ ﻟﻠﺤﺎﻓﻆ ﺍﺑﻰ ﺑﻜﺮ ﺍﺣﻤﺪ ﺑﻦ ﻋﻠﻰ ﺍﻟﺨﻄﻴﺐ ﺍﻟﺒﻐﺪﺍﺩﻯ‬
.44-51 .‫ ﺹ‬،‫ﻡ‬1950 ، ،‫ ﺑﻴﺮﻭﺕ‬،‫ﺍﻟﺒﻼﻁ ﺍﻟﻌﺒﺎﺳﻰ‬
3
См. В. Тизенгаузен. Монеты Восточного Халифата. СПб., 1873, №№ 1412, 1435, 1452,
1475, 1588, 1589; А. А. Быков. Аббасидский памятный дирхем начала IX века. – СВ, вып.
IV, 1945, с. 83-90; G. C. Miles. Numismatic History of Rayy (ANS NS, No 2), New York, 1938,
с. 82-85;‫ ﺍﻟﻨﻈﺎﻡ ﺍﻟﻨﻘﺪﻯ ﻓﻰ ﻓﺘﺮﺓ ﺍﻟﺨﻼﻓﺔ ﺍﻻﻣﻮﻳﺔ ﻭ ﺍﻟﻌﺒﺎﺳﻴﺔ ﻭ ﺿﺮﺏ ﻭ ﻧﺪﺍﻭﻝ ﺍﻟﻨﻘﻮﺩ ﺍﻟﻌﺮﺑﻴﺔ ﻓﻰ ﺍﺭﻣﻴﻨﻴﺔ ﻭ‬.‫ﺃﺭﺩﺷﻴﺮ ﻣﻮﺷﻐﻴﺎﻥ‬
‫ ﺗﺮﺟﻤﺘﻬﺎ ﻋﻦ‬.‫ ﻣﻦ ﻛﺘﺎﺏ ”ﺿﺮﺏ ﺍﻟﻨﻔﻮﺩ ﺍﻟﻌﺒﻴﺔ ﻓﻰ ﺍﺭﻣﻴﻨﻴﺔ ﻭ ﺗﺪﺍﻭﻟﻬﺎ ﺩﺍﺧﻞ ﻭ ﺧﺎﺭﺝ ﺍﻻﻣﺒﺮﺍﻃﻮﺭﻳﺔ ﺍﻟﻌﺮﺑﻴﺔ‬.‫ﺍﻻﻣﺒﺮﺍﻃﻮﺭﻳﺔ ﺍﻟﻌﺮﺑﻴﺔ‬
.119،120 ،104-105 ،91‫ ﺗﺴﻠﺴﻞ‬،48-49.‫ﺹ‬،1997 ،‫ ﺣﻠﺐ‬.‫ﺍﻟﻜﺴﻨﺪﺭ ﻛﻴﺸﻴﺸﻴﺎﻥ‬.‫ﺍﻻﺭﻣﻴﻨﻴﺔ ﺩ‬
4
Недавно арабский нумизмат (ныне покойный) С. Шамма обнаружил на одном аббасидском
288 Ziebani

Дирхем 181 г.х. (соотв. 5 марта 797 – 21 февраля 798 г.х.) выделяется
среди всех известных монет Зубайды. Прежде всего, это самый ранний из
нумизматических памятников с ее именем и пока единственный, на котором
она названа умм валū ‘ахд ал-муслимūн “мать наследника престола мусуль-
ман”. Коранические надписи в поле лицевой и оборотной сторон монеты со-
вершенно нехарактерны для аббасидских дирхемов VIII–IX веков,5 а монет-
ный двор (если он правильно прочтен и идентифицирован) вообще до сих
пор не был известен. Никаких сведений о такой или подобных ей монетах
в литературе нами не обнаружено, и на данный момент, описанный выше
дирхем 181 г.х., битый от имени Умм Джа‘фар, можно считать уникальным.
Название места чеканки на монете дано в форме ‫( ﺑﺎﻟﻠﻮﻳﺔ‬естественно, без
диакритических точек). Единственная палеографическая особенность его со-
стоит в том, что второй лāм, очевидно, пропущенный при гравировке штем-
пеля и вырезанный позднее, оторван от горизонтальной линии и напоминает
висящий над строкой алиф. Независимо от этого, графическая форма слова
допускает минимум осмысленных и топонимически атрибуируемых вари-
антов его прочтения. Здесь в качестве таковых рассматриваются две – ‫ﺍﻟﻠﻮﺑﺔ‬
ал-Лауба и ‫ ﺍﻟﻠﻮﻳﺔ‬ал-Луваййа; немногочисленные прочие версии по разным
причинам мы отклоняем.6

дирхеме название нового, ранее неизвестного монетного двора — ал-Кāмилийа, локализация


которого не установлена, чеканившего дирхемы от имени Зубайды (в форме Умм Джа‘фар
бинт Абū-л-Фадл) в 184/800 г. Samir Shamma. Harun al-Rashid’s Wife Strikes Coins. Благодаря
любезности автора нам удалось ознакомиться с содержанием этого доклада, прочитанного 11
ноября 1997 г. на Международном нумизматическом конгрессе в Берлине и не опубликован-
ного в печатном виде.
5
O. Codrington (A Manual of Musalman Numismatics. London, 1904, с. 20) отметил текст, поме-
щенный в поле об. ст. этого дирхема (Коран, 48:29), как известный в исламской монетной че-
канке, но не указал, в эмиссии каких именно династий и какого времени. Едиственный случай
такого рода, известный нам только для XIV в., – серебряный динар (6 дирхемов) Хулагуида
Абу Са‘ида, чеканенный в Багдаде в 719 г.х.; см. İ. Artuk, C. Artuk. İstanbul Arkeoloji Müzeleri
teşhirdeki İslâmî Sikkeler Kataloğu. Cilt II, İstanbul 1974, с. 780, # 2244, lev. XCIIIA.
6
Авторы статьи признательны М. Бейтсу (M. Bates, American Numismatic Society) и А. А.
Молчанову, которые предложили другие версии чтения этого монетного двора, допустимые па-
леографически: первый (в личном письме Г. Джапаридзе от 15.01.1999 г.) – ‫ ﺍﻻﻭﻳﻪ‬Алāвūх, второй
– ‫ ﺍﻟﻠﻴﻮﻳﻪ‬ал- Лūвиййа. В действительности, никаких реальных соответствий первой версии ни в
письменных источниках, ни среди наличного топонимического материала нами не обнаружено.
Что же касается предложенного А. А. Молчановым чтения ал-Лūвиййа, находящего паралле-
ли в письменных источниках (дополнительные примеры подобраны Н. И. Сериковым), то оно
отклоняется нами по двум соображениям: во-первых, для такого чтения в слове определенно
недостает знака для долгого ū после коренного лāм, и во-вторых, ни в одном из доступных нам
УНИКАЛЬНЫЙ ДИРХЕМ УММ ДЖА‘ФАР 289

Согласно Йакуту,7 местечко ал-Лауба находится в Саваде (южный Ирак),


между Васитом и ал-Бата’ихом, исторически ничем не примечательное и,
главное, никем из средневековых авторов никаким образом не связываемое
с именем Умм Джа‛фар. Строго говоря, нет подобных прямых сообщений и
касательно ал-Луваййи, однако, имеются любопытные и важные косвенные
данные, позволяющие отдать ей серьезное предпочтение в качестве вероят-
ного места чеканки нашего дирхема.
Луваййа8 – местечко вблизи Мекки, немного не доезжая до Бустан ибн
‘Амира9 по дороге паломников, ведущей из Куфы.10 Харуну ар-Рашиду, кото-
рый много сделал для благоустройства этой дороги, во время одного из хаджжей
понравилась местность ал-Луваййа, лежавшая на его пути. Халиф распорядил-
ся построить в той местности замок и посадить пальмы на склоне горы (хайф
ал-джабал).11 Эта местность, которую Харун переименовал в Хайф ас-салāм,
позднее была известна именно под этим названием. Абу Исхак ал-Харби (ум.
в 285/898 г.), описывая дорогу паломников из Куфы в Мекку, упоминает только
Хайф ас-салāм. Он же сообщает, что там был великолепный дворец – здание из
золота и тикового дерева (садж), сады для Повелителя верующих, жилые по-
стройки (манзил) для людей (очевидно, для пилигримов) и много воды.12
Своей благотворительностью славилась и Зубайда. Среди прочих богоу-
годных дел ей принадлежит большая заслуга в обеспечении Мекки питьевой
водой и благоустройстве пилигримной дороги, вдоль которой ею был постро-
ен ряд водоемов и караван-сараев для паломников. Сама эта дорога, длиной

письменных источников историческая область Ливия не связывается с личностью или деяниями


Зубайды.
7
Jacut’s geographisches Wörterbuch, Hrsg. von F. Wüstenfeld. Bd. IV. Leipzig, 1869, с. 368.
8
Jacut’s geographisches Wörterbuch, с. 371.
9
Бустан ибн ‘Амир – местность в 24 милях севернее Мекки: Ibn Rusteh. Les atours précieux.
Trad. de Gaston Wiet. Le Caire, 1955, с. 208-209.
10
О пилигримной дороге Куфа – Мекка см. G. Le Strange. The Lands of the Eastern Caliphate.
Cambridge: University Press, 1930, с. 82-84; Saad A. Al-Rashid. Darb Zubaydah. The Pilgrim Road
from Kufa to Mecca. Riyadh: University Libraries, 1980.
11
В издании Ф. Вюстенфельда — хайф ал-хайл (см. прим. 9); в восточных изданиях словаря
Йакута (т. 5, Бейрут, 1975, с. 26-27; т. 5, Бейрут, 1990, с. 31) предпочтение отдается чтению
хайф ал-джабал.
12
1969/‫ﻫـ‬1389 ،‫ ﺍﻟﺮﻳﺎﺽ‬.‫ﻛﺘﺎﺏ "ﺍﻟﻤﻨﺎﺳﻚ" ﻭ ﺍﻣﺎﻛﻦ ﻃﺮﻕ ﺍﻟﺤﺞ ﻭ ﻣﻌﺎﻟﻢ ﺍﻟﺠﺰﻳﺮﺓ ﻟﻼﻣﺎﻡ ﺍﺑﻰ ﺍﺳﺤﻖ ﺍﻟﺤﺮﺑﻲ ﺗﺤﻘﻴﻖ ﺣﻤﺪ ﺍﻟﺠﺎﺳﺮ‬
354 ,‫ ﺹ‬،‫ ﻡ‬- Упоминание о Хайф ас-саламе есть также у арабского географа XI в. Ибн ал-Бакри
(ум. в 487/1094 г.):‫ ﺗﺄﻟﻴﻒ ﺍﻟﻮﺯﻳﺮ ﺍﻟﻔﻘﻴﻪ ﺍﺑﻰ ﻋﺒﺪ ﺍﷲ ﺑﻦ ﻋﺒﺪ ﺍﻟﻌﺰﻳﺰ ﺑﻦ ﺍﻟﺒﻜﺮﻯ‬.‫ﻣﻌﺠﻢ ﻣﺎ ﺍﺳﺘﻌﺠﻢ ﻣﻦ ﺍﺳﻤﺎء ﺍﻟﺒﻼﺩ ﻭ ﺍﻟﻤﻮﺍﻗﻊ‬
.‫ ﺹ‬، ‫ﻡ‬1949-‫ﻫـ‬1318 ،‫ ﺍﻟﻘﺎﻫﺮﺓ‬.‫ ﻋﺎﺭﺿﺔ ﺑﻤﺨﻄﻮﻃﺎﺕ ﺍﻟﻘﺎﻫﺮﺓ ﻭ ﺣﻘﻘﻪ ﻭ ﺿﺒﻄﻪ ﻭ ﺷﺮﺣﻪ ﻣﺼﻄﻔﻰ ﺍﻟﺴﻘﺎ‬،‫ ﺍﻟﺠﺰء ﺍﻟﺜﺎﻟﺚ‬.‫ﺍﻻﻧﺪﻟﺴﻰ‬
.787
290 Ziebani

1400 км, получила название в ее честь – дарб Зубайда.13 Поэтому, хотя пря-
мых сведений об этом в источниках нет, логично предположить, что Зубайда
принимала активное участие и в благоустройстве ал-Луваййи, находившейся
на расстоянии двух дневных переходов от Мекки.
Йакут не называет даты паломничества, в ходе которого халифом были
проведены описанные мероприятия. Другие источники сообщают, что Харун
ар-Рашид неоднократно ходил к святым местам во главе хаджжа – гораздо
чаще, чем другие халифы: по ат-Табари, ал-Йа‘куби и др., это было в 170,
173-175, 177, 17914 и, в частности, в том же 181 г.х.,15 когда был отчеканен
описанный нами дирхем Умм Джа‘фар. Надо полагать, к тому времени благо-
устройство Луваййи было уже завершено и халиф за несколько дней до при-
бытия в Мекку (и, возможно, на обратном пути) мог хорошо отдохнуть там в
своем великолепном дворце.
Зубайда, по примеру своего супруга, тоже часто совершала палом-
ничество в заповедные земли ал-Хиджаза. По данным арабских историков,
это важнейшее для любого мусульманина событие происходило в ее жизни
пять или шесть раз. В первый свой хаджж в Мекку она отправилась пешком в
173/790 г. вместе с мужем Харуном ар-Рашидом; в 176/793 г. Зубайда совер-
шила хаджж в сопровождении одного из своих братьев. О датах следующих
паломничеств источники сообщают не всегда, как и о том, совершала ли она
их сама, в компании с августейшим супругом или с другими родственниками.
Известна дата ее последнего хаджжа в Мекку –211/827 г.16
Если наше определение монетного двора на описанном дирхеме 181
г.х. верно, то можно допустить, что его появление относится к очередному
паломничеству Умм Джа‘фар к аравийским святыням. А поскольку боль-
шой хаджж всегда совершается в конце мусульманского года, в месяце зу-

13
Saad A. Al-Rashid, M. J. L. Young. Darb Zubayda. – in: EI 2, Supplement, fasc. 1-2, с. 198; см.
также примеч. 11.
14
‫ ﺗﺤﻘﻴﻖ ﻣﺤﻤﺪ ﺍﺑﻰ ﺍﻟﻔﻀﻞ ﺍﺑﺎﻫﻴﻤﺰ‬،‫ ﺍﻟﺠﺰء ﺍﻟﺜﺎﻣﻦ‬.‫ ﺗﺄﺭﻳﺦ ﺍﻟﺮﺳﻞ ﻭ ﺍﻟﻤﻠﻮﻙ ﻻﺑﻰ ﺟﻌﻔﺮ ﻣﺤﻤﺪ ﺑﻦ ﺟﺮﻳﺮ ﺍﻟﻄﺒﺮﻯ‬:‫ﺗﺄﺭﻳﺦ ﺍﻟﻄﺒﺮﻯ‬
‫ ﻛﺘﺎﺏ ﺍﻟﻤﺨﺒﺮ ﻟﻠﻌﻼﻣﺔ ﺍﻻﺧﺒﺎﺭﻯ ﺍﻟﻨﺴﺎﺑﺔ ﺍﺑﻰ ﺟﻌﻔﺮ ﻣﺤﻤﺪ ﺑﻦ ﺣﺒﻴﺐ ﺑﻦ‬.261 ،255 ،241 ،238-239 ،232 .‫ ﺹ‬،1966 ،‫ﺍﻟﻘﺎﻫﺮﺓ‬
،‫ ﺣﻴﺪﺍﺭﺍﺑﺎﺩ‬.‫ ﻭ ﻗﺪ ﺍﻋﻨﻴﻨﺖ ﺑﺘﺼﺤﻴﺢ ﻫﺬﺍ ﺍﻟﻜﺘﺎﺏ ﺍﻟﺪﻛﺘﻮﺭ ﺍﻻﺑﺴﺔ ﺍﻳﻠﺰﺓ ﻟﻴﺨﺘﻦ ﺷﺘﻴﻦ‬.‫ ﻫـ‬245 ‫ﺍﻣﻴﺔ ﺑﻦ ﻋﻤﺮﻭ ﺍﻟﻬﺎﺷﻤﻰ ﺍﻟﺒﻐﺪﺍﺩﻯ ﺍﻟﻤﺘﻮﻓﻰ‬
.38.‫ ﺹ‬،1361/1946
15
430.‫ ﺹ‬،‫ﻡ‬1992/‫ﻫـ‬1412 ،‫ ﺑﻴﺮﻭﺕ‬،‫ ﺍﻟﻤﺠﻠﺪ ﺍﻟﺜﺎﻧﻰ‬.‫؛ ﺗﺄﺭﻳﺦ ﺍﻟﻴﻌﻘﻮﺑﻰ‬268 .‫ ﺹ‬،‫ ﺍﻟﺜﺎﻣﻦ‬.‫ ﺝ‬، ‫ ﺗﺄﺭﻳﺦ ﺍﻟﻄﺒﺮﻯ‬The History
of al-Tabarī (Ta’rīkh al-rusul wa’l-mulūk), vol. XXX. The ‘Abbasid Caliphate in Equilibrium.
Transl. and annot. by C. E. Bosworth. New York: State University Press, 1989, с. 166; Maçoudi. Les
prairies d’or. Texte et traduction par C. Barbier de Meynard. T. IX. Paris, 1877, с. 67; Ibn Qotayba.
Ma‘ārif. Edition critique avec préface par Tharwat ‘Okacha. Le Caire: Dār al-ma‛ārif, 1969, с. 38.
16
N. Abbot. Two Queens of Baghdad, с. 246-247.
УНИКАЛЬНЫЙ ДИРХЕМ УММ ДЖА‘ФАР 291

л-хиджжа, то наш дирхем появился на свет не позднее зимы 797-798 гг.


Как известно, для монетной чеканки, независимо от ее объема, требуется
наличие монетного металла, технических средств и соответствующего пер-
сонала. Не случайно, что регулярная и массовая эмиссия средств обращения,
определявшаяся рыночным спросом, как правило, осуществлялась в круп-
ных административных и/или экономически значимых торгово-ремесленных
центрах. Причины и цели ограниченного выпуска монет в малоприметных
или вовсе неизвестных пунктах, примеров которого немало в мусульманской
нумизматике, не всегда поддаются однозначному объяснению и в каждом от-
дельном случае требуют специального исследования. Луваййа принадлежала
именно к таким неприметным пунктам, где монетная чеканка носила не ре-
гулярный, а разовый характер.
Проще всего было бы допустить, что рассматриваемая нами эмиссия 181
г.х. была приурочена к завершению благоустройства Луваййи и постройке ха-
лифского дворца, а помещение необычных для монет того времени цитат из
Корана объяснить широко известным благочестием и религиозным рвением
Умм Джа‛фар. Однако, по всем имеющимся данным, бурная устроительная
деятельность Зубайды во многих других уголках халифата не сопровожда-
лась специальной монетной чеканкой, а на известных монетах с ее именем
глубокая религиозность честолюбивой супруги халифа ар-Рашида выража-
лась гораздо более сдержанно. В этой связи следует отметить, что особен-
но многозначительным выглядит аят 48:29 на оборотной стороне рассмат-
риваемого дирхема. Неслучайность подбора цитат из Корана здесь вполне
очевидна; однако, неясно, с какими конкретными людьми и событиями они
были связаны – кому адресованы, на что призваны воодушевить или от чего
предостеречь?
Нам представляется, что разгадка вышеупомянутых акций (чеканка мо-
нет в ал-Луваййа и подбор Зубайдой аятов из Корана) кроется в событиях,
последовавших за 181 годом хиджры.
По сообщению ат-Табари (ум. в 923 г.), которое повторяет Абу Закарийа
ал-Азди (ум. в 334/945-46 г.), в 182/798-99 г. халиф Харун ар-Рашид принял
важное решение о провозглашении вторым после Мухаммада ал-Амина на-
следником престола другого своего сына – ‘Абдаллаха ал-Ма’муна, рожден-
ного от рабыни-персиянки. По пути из Мекки в 182 г.х. Харун отправился
в город ар-Ракку, которому он отдавал явное предпочтение перед Багдадом,
где расквартированные войска принесли присягу на верность ал-Ма’муну в
качестве второго после ал-Амина наследника халифского престола. Из ар-
292 Ziebani

Ракки ал-Ма’мун поехал в Багдад, где также принял присягу от столичного


гарнизона.17
В дальнейшем ат-Табари вновь вернулся к этому событию, но поме-
стил его уже под 183/799-800 г.18 Эту же дату предлагает и ал-Йа‘куби (ум. в
891 г.).19 Такая противоречивость сведений источников относительно даты
назначения ал-Ма’муна вторым наследником свидетельствует о том, что в
этом важном вопросе, уже при жизни упомянутых арабских историков, не
было единого мнения; нет его и у современных исследователей.20 Возмож-
но, что решение халифа о назначении второго наследника созрело не сразу;
первоначально оно могло получить огласку в качестве намерения несколько
раньше его реального осуществления. Если так, то можно предположить,
что Зубайда к концу 181 г.х. могла узнать об этом намерении Харуна и се-
рьезно обеспокоиться по этому поводу, поскольку в таком случае у ее сына
ал-Амина, первого наследника престола, вскоре появлялся опасный конку-
рент, которого к тому же поддерживал могущественный вазир Джа‘фар б.
Йахйа ал-Бармаки.
Можно также предположить, что, не имея ни права, ни возможности откры-
то протестовать против упомянутого намерения мужа, Зубайда замаскировала
свое недовольство именно таким путем, повелев отчеканить донативные дирхе-
мы для раздачи среди своего окружения в ал-Луваййе во время хаджжа, поме-
стив на них явно не случайно подобранный фрагмент аята 29 суры 48‫“ ﺍﻟﻔﺘﺢ‬По-
беда”, рассчитывая таким образом воодушевить сторонников ал-Амина и при-
звать их выступить в его поддержку. Дальнейшие события, кстати, показали, что
подобные опасения матери первого наследника были далеко не беспочвенны:
вскоре после кончины Харуна ар-Рашида и вступления ал-Амина на халифский
престол (193/809 г.) противостояние между братьями переросло в вооруженную

17
،‫ ﺗﺤﻘﻴﻖ ﺩﻛﺘﻮﺭﻋﻠﻰ ﺣﺒﻴﺒﺔ‬.‫ ﺗﺄﻟﻴﻒ ﺍﻟﺸﻴﺦ ﺍﺑﻰ ﺯﻛﺮﻳﺎ ﻳﺰﻳﺪ ﺑﻦ ﻣﺤﻤﺪ ﺑﻦ ﺍﻟﻘﺎﺳﻢ ﺍﻻﺯﺩﻯ‬.‫ ﺗﺄﺭﻳﺦ ﺍﻟﻤﻮﺻﻞ‬.269.‫ ﺹ‬،‫ﺗﺄﺭﻳﺦ ﺍﻟﻄﺒﺮﻯ‬
293.‫ ﺹ‬،‫ﻡ‬1967/‫ ﻫـ‬1387،‫ ﺍﻟﻘﺎﻫﺮﺓ‬- The History of al-Tabarī, vol. XXX, с. 167.
18
The History of al-Tabarī, vol. XXX, с. 180.
19
415. .‫ ﺹ‬،‫ﺗﺄﺭﻳﺦ ﺍﻟﻴﻌﻘﻮﺑﻰ‬
20
Так, 183/799-800 г.х. в качестве даты провозглашения ал-Ма’муна наследником престола
указывают F. Gabrieli (La successione di Hārūn ar-Rašīd e la guerra fra al-Amīn e al-Ma’mūn. -
Rivista degli studi orientali, 1926–1928, XI, с. 344-345) и A. Bekaya (al-Ma’mūn. - EI2, vol. VI,
с. 331). Другие ученые отдают предпочтение 182 г.х. (L. Bouvat. Les Barmécides d’après les
historiens arabes et persans. Paris, 1912, с. 69; D. Sourdel. Le vizirat ‘abbāside de 749 à 936 (132 à
324 de l’Hégire), t. I. Damas, 1959, с. 151). См. также: H. Kennedy. The Early Abbasid Caliphate: a
Political History. London – Totowa, New Jersey, 1981, с. 124; The History of al-Tabarī, с. 167-168,
n. 610 (комментарий К. Э. Босворта).
УНИКАЛЬНЫЙ ДИРХЕМ УММ ДЖА‘ФАР 293

конфронтацию, закончившуюся для ал-Амина трагически – в 813 г., по приказу


ал-Ма’муна, он был убит.
Таковы первые результаты проведенного авторами исследования уни-
кального и во многом загадочного дирхема, чеканенного в 181 г.х. от имени
Умм Джа‘фар с указанием неизвестного прежде монетного двора, который
мы определяем как ал-Луваййа. Вполне возможно, дальнейшие разыскания
помогут уточнить и детализировать наши атрибуции, либо внесут в них те
или иные поправки.
Соавтор И.Г. Добровольский
О НЕКОТОРЫХ АББАСИДСКИХ МОНЕТАХ С
ИЗОБРАЖЕНИЯМИ ЖИВЫХ СУЩЕСТВ В
СОБРАНИИ ГОСУДАРСТВЕННОГО ЭРМИТАЖА*

В конце VII – начале VIII в., в результате монетной реформы халифа


Абдал Малика (685-705), впервые в истории монетного дела Ближнего и
Среднего Востока были чеканены чисто эпиграфические монеты – золотые
динары, серебряные дирхемы и медные фельсы. Позже, при Аббасидах,
сменивших Омейядов, внешний вид монет несколько изменился, однако,
главный принцип подбора их надписей остался прежним: в основном
они носили религиозный характер и исходили из Корана. Центральные
легенды были сохранены, прежде всего, для символа веры. Аллах,
Мухаммад и халиф упоминались на строго определенных и наиболее
почетных местах.1 Распространяясь во все концы огромного государства,
эти монеты служили эффективным средством и для пропаганды идей
новой монотеистической религии – ислама.
При чекане эпиграфических монет Абдал Малик, видимо, учитывал мнение
мединских богословов, осуждавших рисование живых существ. Так, из одного
сообщения ал-Макризи видно, что мединцы, получив динары Абдал Малика,
чеканенные до монетной реформы, не одобрили имевшееся на них изображение
(сура),2 а таким было изображение стоящего халифа, которое помещалось на
омейядских золотых монетах в 74/693-94–77/696-97 гг.3
Прямого осуждения рисовать живые существа в Коране нет. 4 Оно получило
обоснование богословами лишь на основании сунны и хадисов и стало

* Статья впервые была опубликована в 1991 г. – Сб. axlo aRmosavleTi da saqarTve-


lo/Ближний Восток и Грузия, Тб., с. 143-153.
1
А. А. Быков. Аббасидский памятный дирхем начала IX в. – СВ, 1947, IV, с. 84
2
D. Eustache. Études de numismatique et de métrologie musulmanes. – Hésperis Tamuda, 1969,
vol. X, fasc. 1-2, с. 106, 158, #74.
3
G. C. Miles. The Earliest Arab Gold Coinage. – ANS MN, 13, New York, 1967, с. 212-214.
4
А. Массе. Ислам. М., 1963, с. 130.
О НЕКОТОРЫХ АББАСИДСКИХ МОНЕТАХ С ИЗОБРАЖЕНИЯМИ 295

господствующим в их среде в конце VIII – начале IX в.5 В 20-х годах VIII в. и


в IX в. в халифате имели место выступления мусульман против изображений,6
однако, в этот период было не просто игнорировать богатые традиции живописи,
процветавшие на Ближнем и Среднем Востоке еще до появления арабов.
Запрет рисовать живые существа – как один из запретов ислама – окончательно
сформировался с конца ХI в.,7 а до этого, несмотря на оппозицию богословов,
изображениями людей, животных, птиц и рыб покрывались стены дворцов,
замков, мечетей и бань. Ими украшались ткани, керамические и металлические
ремесленные изделия. Изображения живых существ встречаются и на некоторых
омейядских и раннеаббасидских фельсах,8 имевших ограниченный ареал
обращения.
У ал-Хатиба ал-Багдади сохранились сведения об особых динарах (по 300
мискалей каждый) Джафара Бармакида с изображением этого могущественного
везира,9 казненного в 803 г. Эти динары не сохранились. Зато нумизматам
известен уникальный дирхем 241/855-56 г. халифа ал-Мутаваккила, носящий
изображение самого халифа на одной стороне и одногорбого верблюда
с погонщиком – на другой.10 Несколько позже, в Х в., динары и дирхемы
Аббасидов, а затем и Буидов, с изображениями живых существ стали появляться
чаще. Кроме изображений они сильно отличались от монет установленного типа
и по своим надписям и весовым показателям. Чеканились подробные монеты,
вероятно, в особых случаях, в связи с праздниками и различными торжествами
и раздавались в дар приближенным халифов, или же разбрасывались в толпе во
время торжественного шествия халифов и амиров по улицам. В нумизматической
литературе их принято называть медальонами, памятными, пропагандистскими
или же дарственными монетами.

5
О. Г. Большаков. Ислам и изобразительное искусство. – Труды государственного Эрмита-
жа, 1969, т. Х, с. 147.
6
Там же, с. 145, 147.
7
Там же, с. 152. Об этом запрете написано много. Кроме цитированной в примеч. 4 и 5
литературы укажем также: A. J. Wensinck. Sura. – EI2, Bd. III с. 607-609; K. A. C. Creswell. The
Lawfulness of Painting of Early Islam. – Ars Islamica, 1946, 11-12, с. 159-166; A.V. Isa. Muslim and
Taswir. – The Muslim World, 1955, 45, с. 159-166; Th. Arnold. Painting in Islam. New York, 1965,
с. 1-40; O. Grabar. The Formation of Islamic Art. New Haven, London, 1973, с. 75-103; В.Л. Во-
ронкова. Ислам и изобразительное искусство. – Hароды Азии и Африки, 1965, #5, с. 121-126.
8
В.Тизенгаузен. Монеты Восточного халифата. СПб, 1873, ##2517-18, 2659, 2661-63,
2669-70 и др.
9
N. A .R. Daftar. The Medallion of Ja‘far al-Barmaki. – NC. VIIth ser., 1980, vol. 20, с. 192.
10
E. Bergmann. Eine abbasidische Bildmünze. – NZ, 1869, I, с. 445-456; N. A. R. Daftar. The
Medallion of Caliph al-Mutawakkil. – NC, VIIth ser., 1977, vol. 17, с. 170-171.
296 Ziebani

Ряд аббасидских золотых и серебряных монет с изображениями живых


существ имеется в богатейшей нумизматической коллекции Государственного
Эрмитажа. Они принадлежат двум халифам – ал-Муктадиру би-ллах (908–
932) и его сыну, но не непосредственному преемнику ал-Мути‘ ли-ллах (946–
974).11 Первый из них, занявший престол в 13-летнем возрасте, был слабым и
безвольным правителем, проводившим много времени в гареме и развлечениях.
Его 24-летнее правление было отмечено возвышением и падением 13 визиров,
наиболее способному среди которых ‘Али б. ‘Исе удалось существенно улучшить
состояние государственных финансов. Халифатом, фактически, управлял евнух
Мунис, прибравший к рукам военную и гражданскую власть и получивший
почетный титул амир ал-умара. В результате мятежей халиф был дважды
низложен в 296/908 и 317/929 гг., однако, ему удалось в обоих случаях вернуть
трон. Третий мятеж стоил ему жизни. Он пал от рук берберских гвардейцев,
доставивших его голову Мунису.
При преемниках ал-Муктадира завершился распад халифата. В 945 г. один
из братьев Буидов – Ахмад ( Му‘изз ад-даула) – вступил в Багдад и лишил халифа
светской власти. Занявший в 946 г. престол ал-Мути‘ ли-л-лах не допускался к
управлению государством. Более того, Буиды Му‘изз ад-даула и его сын ‘Изз ад-
даула нередко брали под контроль дела мусульманской общины.
Возможности для чекана монет у ал-Муктадира и ал-Мути‘ были
различными. Несмотря на территориальное сокращение халифата, ал-
Муктадир, в особенности в начале своего правления, все же располагал
крупными материальными ресурсами.12 Сохранилось много его золотых
и серебряных монет установленного типа, которые чеканились в Ираке,
северной Месопотамии, Сирии, Джибале и др. 13 Что касается ал-Мути‘, в
отличие от отца, он находился в полной зависимости от Буидов и был крайне

11
О деятельности ал-Муктадира и ал-Мути‘ и основных письменных источниках по истории
этих двух халифов см. K. V. Zettersteen. Аl-Muktadir bi- llah. – EI1, Bd. III, с. 775-776. Он же.
Аl-Muti‘ li-llah. – EI1, Bd. III, с. 875.
12
Ал-Муктадир получил в наследство громадное богатство. Его предшественник ал-
Муктафи (902-908) оставил после себя по одним сведениям 8, а по другим – 10 и даже 14 млн.
динаров. См. Ал-Мас‘уди. Мурудж аз-захаб ва-л-ма‘адин ал-джаухар. Дж. 4, Байрут, 1978, с.
191; Рашид б. Аз-Зубайр. Китаб аз-заха’ир ва-т-тухаф. Кувайт, 1959, с. 220, #307; The Con-
cluding Portion of the Experiences of the Nations by Miskawaihi… Arabic Text ed. By H. Amedroz.
vol. I. Oxford. 1920 (The Eclipse of the Abbasid Caliphate. Original Chronicles of the Fourth Islamic
Century. Vol. I), с. 238. В хранилищах ал-Муктадира копилось огромное эстетическое сокро-
вище. О дворце халифа, где стояло дерево, изготовленное из серебра и золота, с сидящими на
него серебряными птицами, см. А. Мец. Мусульманский ренессанс. М., 1966, с. 303.
13
В.Тизенгаузен. Монеты.., ##2209-24, 2226-64, 2891-95, 2934.
О НЕКОТОРЫХ АББАСИДСКИХ МОНЕТАХ С ИЗОБРАЖЕНИЯМИ 297

ограничен в средствах. Его собственных монет известно мало,14 хотя имя этого
халифа, как правило, упоминалось на монетах мусульманских правителей
стран Востока.
На фоне огромного количества эпиграфических аббасидских динаров и
дирхемов монеты ал-Муктадира и ал-Мути‘ с изображениями живых существ
составляют незначительный процент. Из тех монет подобого типа, которые
предложены ниже из собрания Эрмитажа, одни являются весьма редкими и
уникальными, а другие – представлены в многочисленных коллекциях мира.

Две серебряные монеты ал-Муктадира би-ллах с изображениями


быка и всадника.

#1. Без места и года чекана, 20 мм, 2,75 г, #1352 (табл. 1). Из коллекции
бывшего Азиатского музея. Впервые без прорисовки опубликовал Х.М.Френ.15
Л.ст. В поле: горбатый бык с конской сбруей, лежащий влево. Сверху
надпись: ‫ – ﺍﻟﻤﻘﺘﺪﺭ ﺑﺎﷲ‬ал-Муктадир би-ллах.
Об.ст. В поле: всадник на коне, идущий влево, в головном уборе (шлеме?)
и кольчуге (?), доходящей до колена. Сверху надпись: ‫ ﷲ ﺟﻌﻔﺮ‬Богу, Джа‘фар
(Джа‘фар является именем собственным халифа).
#2. Без места и года чекана, 9 мм, 3,08 г, #20848 (табл. 2), со следами
напайки ушка. Из бывшей коллекции Е. Пахомова.
Л. и об. ст. как у #1, однако, штемпеля этих монет разные.
Серебряные монеты ал-Муктадира с изображениями быка и всадника
имеются во многих музеях мира.16 Кроме этого, одна подобная уникальная

14
N. Nakshabandi. The Islamic Dinar in the Iraq Museum. Vol. I. Umayyad and Abbasid Dinar.
Baghdad, 1953, с. 165-166.
15
Ch.V.Fraehn. Recensio Numorum Muhammedanorum. Academie Imperialis Scientiarum Petro-
politanae. Petropoli, 1826, с. 22** #329.
16
В частности: в Национальной библиотеке Парижа: Longpérier A. Lettre à R. Reinaud au sujet des
monnaies des Rois de Caboul. – JA, Fevrier - Mars, 1845, с. 192-200; в Британском музее: J.Walker. Is-
lamic Coins with Hindu Types. – NC, 1946, vol. 6, pt. III-IV, с. 121-122; в Национальном музее Дамаска:
Dja‘far, Abdel-Kadir. Monnaies Musulmanes et poids en verre inédits. – Mélanges Syriens offerts à M. Rene
Dussaud. I, Paris, 1939, с. 418; в Американском нумизматическом обществе: G.C. Miles. Rare Islamic
Coins. New York. 1950, #348-349; в Археологическом музее Стамбула: I. Artuk, C. Artuk. Istanbul
Arkeoloji Müzelеri Teschirdeki. Islami sikkeleri Kataloğu. Cilt I. Istanbul, 1971, c. 139 (табл. XI), #473; в
Иракском музее: И. Салман. Сувар мин ал-хаийат ал-халифа ал-‘Аббаси ал-Муктадир би-ллах, мин
дирхамаи силатаи би-исмихи. – Ал-Маскукат, 1950, #4, c. 12. Они имелись также в коллекциях Га-
гарина (В. Тизенгеузен. Монеты.., #2363) и Э. Цамбаура (E. Zambaur. Contributions à la numismatique
Orientale. – NZ, 1905, Bd. XXXVI, с. 54-58, #28. Ныне они хранятся, возможно, в Венском музее).
298 Ziebani

золотая монета хранится в собрании Американского нумизматического


общества в Нью-Йорке.17 Известен также редкий серебряный вариант этого
типа, на л. ст. которого вправо от хвоста быка изображен трезубец, а между
спиной быка и именем халифа стоит монограмма.18
Современный иракский нумизмат И. Салман считает, что всадник на
этих монетах, возможно, является самим халифом, а другие изображения,
указывающие на пристрастие халифа к охоте над дикими быками и его увлечение
наездничеством, якобы выполнены в стиле Самаррской школы живописи.19
Однако, дело обстоит иначе. Давно уже установлено, что тип монет ал-
Муктадира “бык и всадник” является не оригинальным, а – заимствованным.
Их прототипы чеканились индийскими правителями Афганистана и
Пенджаба во второй половине IX в., чаще всего от имен царей Спалапати
Дэвы (ок. 875 г.) и Саманта Дэвы (ок. 900 г.). На прототипах бык представляет
собой священного быка божества Шивы-Нанди,20 а всадник обращен вправо
и держит копье. На них помещены легенды на санскрите.21
В некоторых нумизматических работах высказано мнение, что монеты
типа “бык и всадник” с именем ал-Муктадира, возможно, чеканились
владетелями Кабульской долины, которые освободились от временного
подчинения Саффаридам и признавали себя вассалами багдадского халифа.22
Однако, полное отсутствие их имен на монетах, по всей вероятности,
исключает такую возможность.

17
G. C. Miles. Rare.., #199.
18
Впервые этот вариант был издан Е. Томасом: E. Thomas On the Coins of the Hindu Kings
of Kaboul. – JRAS, t. IX, 1848, с. 186-187. Известны еще два экземпляра этого варианта в Аш-
молянском музее (Оксфорд) (I. Sourdel-Thomine, B. Spuler “Propyläen Kunstgeschichte”.– Die
Kunst des Islam. Berlin, 1983, с. 240. #155 d, c) и в Иракском музее (И. Салман. Указ.соч., с.
10). Монограмма на л.с. , как полагают, представляет собой сдвоенные буквы на санскрите.
19
И. Салман. Указ. соч., с. 3. Он же. Маскукат ал-мусаввара фи маджму‘ат Абдаллах Шукр
ас-Сарраф. – Ал-Маскукат, 1969, #2, c. 19.
20
О быке Нанди см. История Индии в средние века. М., 1968, с. 201; Г.М. Бонград-Левин.
Индия в древности. М., 1985, с. 514-515; H. Zimmer. Myths and Symbols in Indian Art and Civili-
zation. New York, 1946, с. 48, 61, 71, 138, 196-198.
21
J. Walker. Islamic Coins.., c. 127-128; A.S. Alteker. A Bull and Horseman Type of the Abbasid
Caliph al-Muqtadir Billah Ja‘far. – J N S I, 1946, vol. VII, pt. 1, с. 77-78.
22
E. Zambaur Указ. соч., с. 16. Такую же возможность допускал и Ст. Лэн-Пуль: St. Lane-
Poole Fasti Arabici. – NC, 1892, vol. I, c. 172. К Кабулу относил чекан этих монет, не каса-
ясь вопроса их принадлежности, сирийский нумизмат М.А. ал-‘Уш: M. A.al-‘Ush. Traces du
classicismе dans la numismatique arabe-islamique. – Les Annales archeologiques de Syrie, Damas,
1972, t. XXI, 1-2, c. 309, #3.
О НЕКОТОРЫХ АББАСИДСКИХ МОНЕТАХ С ИЗОБРАЖЕНИЯМИ 299

Дж. Уокер, посвятивший обстоятельную статью указанному типу


монет, считает, что они являлись официальным халифским чеканом и были
выпущены в Багдаде с пропагандистскими целями, “с тем, чтобы добиться
поддержки индийских племен в Кабульской долине”.23 Однако, насколько
нам известно, письменные источники не содержат каких-нибудь сведений о
политических контактах ал-Муктадира с этими племенами.
Следует отметить, что обращение индийских прототипов не было
ограничено только Афганистаном. Они проникали в Восточную Европу24
и на Ближний Восток. Одна такая монета была обнаружена в Дамасском
кладе аббасидских, тулунидских, ихшидидских, хамданидских, саманидских
и буидских монет.25 Надо полагать, что они были хорошо известны при
дворе халифа и могли быть использованы в качестве образца для выпуска
дарственных монет и без влияния внешнеполитического фактора. Тем более,
что чекан монет типа “бык и всадник” был возобновлен при ал-Мути‘, не
обладавшим реальной политической властью.

Золотая монета ал-Мути‘ ли-ллах с изображениями


быка и всадника

#3. Без места и года чекана, 21 мм, 3,4 г, #599 (табл. 3), пробит.
Л. ст. В поле: горбатый бык с конской сбруей, лежащий влево. Сверху
надпись: ‫ – ﺍﻟﻤﻄﻴﻊ ﷲ‬ал-Мути‘ ли-ллах. У края – линейный ободок.
Об. ст. В поле: всадник на коне, идущий влево, в головном уборе (шлеме?)
и кольчуге (?), доходящей до колена. Правой рукой всадник держит вожжи,
а левой – рукоятку прямого меча. Сверху – надпись: ‫ – ﷲ ﺍﻟﻔﻀﻞ‬Богу, ал-Фадл
(ал-Фадл – имя собственное халифа).
Впервые эта монета, являющаяся, по-видимому, уникальной, была
издана без иллюстрации А. Марковым,26 однако, ввиду того, что она была
включена в дополнениях основного каталога, осталась незамеченной для
многих нумизматов. В том числе и Дж.Уокера.
При ал-Мути‘ чеканились также серебряные монеты подобного типа.

23
J. Walker. Islamic Coins.., с. 126.
24
А. А. Быков. Находки средневековых индийских монет в Восточной Европе. – ЭВ, 1969,
#19, с. 73-77.
25
M. A. Al-‘Ush. Traces.., с. 309.
26
А. Марков. Инвентарный каталог мусульманских монет императорского Эрмитажа,
СПб., 1896, с. 962, #1086 AA.
300 Ziebani

Единственный такой экземпляр из коллекции полковника Х.Троттера в 1892


г. без иллюстрации опубликовал Ст. Лэн-Пуль.27

Серебряные монеты ал-Муктадира би-ллах и ал-Мути‘ ли-ллах с


изображением зайца

#4. Без места и года чекана, 22,5 мм, 3,47 г, #1185 (табл. 4), с отверстием.
Из бывшей коллекции Е. Пахомова.
Л.ст. В поле: восьмиугольник, внутри которого находится изображение зай-
ца. Вокруг надпись: ‫ – ﺍﻹﻣﺎﻡ ﺍﻟﻤﻘﺘﺪﺭ ﺑﺎﷲ ﺟﻌﻔﺮ‬Имам ал-Муктадир би-ллах, Джа‘фар.
Об. ст. как л. ст.
Монета является большой редкостью. Насколько нам известно,
единственный подобный экземпляр из собрания музея Борджии в Риме в
1792 г. опубликовал И. Адлер.28
#5. Без места и года чекана. 19,5 мм, 3,40 г, #12507 (табл. 5), с
отверстием. Эту, видимо, уникальную монету впервые без иллюстрации
опубликовал А.Марков.29
Л.ст. В поле: восьмиугольник, внутри которого находится изображение
зайца влево. Вокруг надпись: ‫ ﺍﻹﻣﺎﻡ ﺍﻟﻤﻄﻴﻊ ﷲ ﺍﻟﻔﻀﻞ‬- Имам ал-Мути‘ ли-ллах, ал-
Фадл. Об. ст. как л. ст.

Золотая монета ал-Муктадира би-ллах с изображениями


сокола и верблюда

#6. Мадинат ас-салам, 304/916-17 г, 35,5 мм, 8,47 г, #5153 (табл. 6), с
отверстием у края, где, видимо, было припаяно ушко. Впервые опубликовал
И. Г. Добровольский в 1987 г.30
Л.ст. В поле: изображение сокола с распростертыми крыльями. Вокруг
три линейных ободка, средний из которых толще остальных. За ними

27
St. Lane-Poole. Указ. соч., с. 172. Отметим также, что монеты типа “бык и всадник” выпу-
скались и такими мусульманскими династиями, как Саманиды, Газневиды, Гуриды, не говоря
уж о Делийских султанах (XIII в.) и других правителях Индии. См. J. Walker. Islamic Coins, c.
127; M. Mitchiner. Тhe World of Islam, #651-652.
28
I.G. Adler. Museum cuficum Borgianum Vеlitris. Pars II, Hanfiae, 1792, c. 48, tab. XXVII B.
29
А. К. Марков. Инвентарный каталог.., с. 879, #1086.
30
И. Г. Добровольский. Уникальный динар халифа ал-Муктадира из собрания Эрмитажа. –
Тезисы докладов конференции “Новое в советской нумизматике и нумизматическом музееве-
дении (К 200-летию Отдела нумизматики Эрмитажа)”. Л., 1987, с. 16.
О НЕКОТОРЫХ АББАСИДСКИХ МОНЕТАХ С ИЗОБРАЖЕНИЯМИ 301

круговая легенда: ‫ﺑﺎﺳﻢ ﺍﷲ ﺿﺮﺏ ﻫﺬﺍ ﺍﻟﺪﻳﻨﺎﺭ ﺑﻤﺪﻳﻨﺔ ﺍﻟﺴﻼﻡ ﺳﻨﺔ ﺃﺭﺑﻊ )ﻭ( ﺛﻼﺛﻤﺎﺋﺔ ﻟﻌﺒﺪ ﺍﷲ ﺟﻌﻔﺮ ﺍﻷﻣﻴﺮ‬
‫ – ﺍﻟﻤﻘﺘﺪﻳﺮ ﺑﺎﷲ‬Именем Аллаха чеканен этот динар в Мадинат ас-саламе в 304
году для раба божья Джа‘фара амира ал-Муктадира би-ллах.
Об. ст. В поле: изображение взнузданного двугорбого (бактрийского)
верблюда под седлом. Слева – ветка, вверху – украшение, назначение
которого непонятно. Вокруг три линейных ободка, средний из которых толще
остальных. За ними круговая легенда: 33 стих IX суры Корана: ‫ﻣﺤﻤّﺪ ﺭﺳﻮﻝ ﺍﷲ ﺃﺭﺳﻠﻪ‬
‫ﺍﻟﺤﻖ ﻟﻴﻨﻈﺮﻩ ﻋﻠﻰ ﺍﻟﺪﻳﻦ ﻛﻠّﻪ ﻭ ﻟﻮ ﻛﺮﻩ ﺍﻟﻤﺸﺮﻛﻮﻥ‬
ّ ‫ – ﺑﺎﻟﻬﺪﻯ ﻭ ﺩﻳﻦ‬Мухаммад посланник Аллаха,
который послал его прямым путем и религией истины, чтобы проявить ее
выше всякой религии, хотя бы и ненавидели это многобожники.
Как видно, изображения сокола и верблюда на л. и об. ст. монеты заменяют
характерные для аббасидских динаров центральные легенды религиозного
характера, исходящие из Корана. Помещение изображения верблюда на
монетах имеет древнюю традицию: подобные примеры можно привести
из римской, кушанской и согдийской нумизматики.31 Одногорбый верблюд
изображен на вышеупомянутом уникальном дирхеме ал-Мутаваккила.
Что касается сокола, то его изображение, хоть и получившее широкое
распространение в мусульманском искусстве,32 на монетах встречается
впервые.
Обращает на себя внимание не совсем обычная и не характерная для
аббасидских динаров круговая легенда. После выпускных сведений в ней
упоминается “раб божий” (‘абдаллах) Джа‘фар, ал-Муктадир би-ллах. Насколько
нам известно, выражение “раб божий” в сопровождении с именем халифа
встречается на арабских монетах конца VII – начала VIII в., притом на фельсах.
В отличие от других монет ал-Муктадира с изображениями живых существ,33

31
H.A. Grueber. Coins of the Roman Republic in the British Мuseum. vol. II. London, 1910, с.
589-590; R. W. Bulliet. The Camel and the Wheel. Cambridge, 1975, с. 91-92, 101, 169, 232; О.
И. Смирнова. Двугорбый верблюд на согдийских монетах, – Страны и народы Востока. М.,
1987, вып. XXV, с. 142-148. Л. И. Ремпель Фрагмент бронзовой статуи верблюда и крылатый
верблюд Варахши (К вопросу о природе согдийского искусства). – Средняя Азия в древности
и средневековье (история и культура). М., 1977, с. 99.
32
При ал-Муктадире чеканились и другие монеты необычного типа, которых нет в собрании
Эрмитажа. Так, известен уникальный дирхем этого халифа, на обеих сторонах которого он
изображен с чашей вина и лютней в руках – H. Nützel. Eine Porträtmedaille des Chalifen el-
Muktadir-Billah. – ZN, 1900, Bd. 22, с. 259-265. Отметим, также, интересную золотую монету,
поле л. и об. ст. которой, вместо обычных легенд, занимает орнамент – Treasures of Islam. Ed.
by T.Falk. London, 1985, #551.
33
Вместе с тем, имеются сведения о других дарственных монетах при ал-Муктадире. Так,
‘Ариб в своем продолжении исторического труда ат-Табари в событиях 301/93-14 и 307/919-
302 Ziebani

этот динар носит выпускные сведения – место и год чекана. К сожалению, в


арабских письменных источниках, описывающих события 304 г.х., нам не удалось
обнаружить какого-нибудь намека о чекане динаров такого необычного типа.
Каково было применение памятных или же дарственных монет с
изображениями живых существ? Отверстия, проделанные в этих монетах и
следы от напайки ушков говорят о том, что они служили украшением и тем
самым представляли собой эстетическое сокровище. Вместе с тем, в случае
необходимости, эти монеты могли превратиться в средство обращения
и платежа. Обнаруженная в Багдадском кладе одна серебряная монета ал-
Муктадира, типа “бык и всадник”,34 указывает на то, что она могла обращаться
наравне с чисто эпиграфическими монетами установленного типа.

920 годов, в качестве дарственных монет, упоминает дирхемы и динары ал-Мусаййафа (‘Ариб
б. Са‘д ал-Куртуби. Силат та’рих ат-Табари. – в кн. Зуийул та’рих ат-Табари, т. ХI. Тахкик
М.А.Ф. Ибрахим. Дар ал-ма‘ариф, без м. и д., с. 45, 73). Ал-Мусаййафа были монеты, стороны
которых не имели надписей и изображений (См. Ибн Манзур. Лисан ал-‘араб, т. 18, без м. и д.,
с. 2172. E.W. Lane. An Arabic-English Lexicon. Book I, pt. 3, London. 1872, с. 1486).
34
И. Салман. Сувар мин хаййат, с. 1; Н. Накшабанди. Нукуд ас-силат ва-д-диа‘ййа. – Ал-
Маскукат, 1972, #3, c. 11.
О НЕКОТОРЫХ АББАСИДСКИХ МОНЕТАХ С ИЗОБРАЖЕНИЯМИ 303

tabula

1 2

4
5

6
Tbilisis amiras ‘ali ibn ja‘faris monetebi*

amira ‘ali ibn ja‘fari (X s-is miwuruli – XI s-is 20-iani wle-


bi) erT-erTi warmomadgenelia ja‘farianTa (banu ja‘far)
arabuli dinastiisa, romelic TbilisSi daaxloebiT IX s-is
80-ian wlebSi damkvidrda1 da qalaqs ori saukunis manZilze
flobda.
X-XI saukuneebis max lo be li da Sua aR mo sav le Tis mra va li
mus li mi gam geb lis msgav sad, ja‘fa ri a ne bi Wrid nen sa ku Tar mo-
ne tebs,2 rom leb sac di di mniS vne lo ba aqvT am di nas ti is is to ri-
i sa da qro no lo gi is Se sas wav lad. aR sa niS na via, rom mxo lod maT
Se mog vi na xes zo gi er Ti ja‘fa ri a ni ami ras (man sur ibn ja‘fa ri,
ja‘far ibn man su ri) sa xe le bi da mxo lod mo ne te bis mo na ce me biT
ga ni saz Rvre ba mmar Tve lo bis xa na Ta vad ‘ali ibn ja‘fa ri sa, ro-

* pirvelad daibeWda 1991 w. – kr. amierkavkasiis istoriis problemebi, Tb., gv.


132-150; rusul enaze: О монетах Тбилисского амира Али б. Джафара. – Сб. Восточное
источниковедение и специальные исторические дисциплины. Вып. V. М., 1997, gv. 204-216;
inglisur enaze: On the Coins of the Tbilisi Amir ‘Ali B.Ğa‘far. – BÉО, Damas, 1998, t. L. gv.
97-107.
1
ja‘farianTa istoriisa da qronologiis Sesaxeb ix. m. lorTqifaniZe. Tbili-
sis saamiros istoriidan. – kr. mimomxilveli, t. 2. Tb., 1951, gv. 196-201. misive.
Tbilisis saamiro. – sin, t. 2, Tb., 1973, gv. 502-504; misive. jafarianebi. – qse, t.
11. Tb., 1987, gv. 543. S. mesxia. saqalaqo komuna Sua saukuneebis TbilisSi. – S. mes-
xia. sastorio Ziebani. t. 2. Tb., 1982, gv. 212, 236-247. V. Minorsky. Caucusica in the his-
tory of Mayyafaricin. – BSOAS, vol. XIII, pt. I, 1949, gv. 31-32; misive. Studies on the Caucasian
History. London, 1953, gv. 19, 23, 43, 46, 56-57.
2
ja‘farianebi TbilisSi sakuTari monetebis Wras iwyeben X s. 50-iani wlebi-
dan (Е. Пахомов. Монеты Грузии. Тб., 1970, gv. 46-49; А. Молчанов. Дирхам тифлисского
эмира Джафара ибн Мансура 374 г.х. – Девятая Всероссийская конференция Великий Новго-
род, 16-21 апреля 2001 г. Тезисы докладов и сообщений. СПб. Гос. Эрмитаж, 2001, с. 58-60,
илл.). hijris 335/946-47 wlamde aq dirhemebi gamodioda abasianTa saxeliT (И.
Джалагания. Иноземная монета в денежном обращении Грузии V-XIII вв. Тбилиси, 1979, gv.
59-62). literaturaSi moxseniebulia erTi Tbilisuri oqros monetac (dinari),
romelic xalifa al-muTTaqi bi l-llahs (940–944) ekuTvnis. ix. Collection White-
King. Troisiene partie. Monnaies des Khalifes Arabes, de Maroc et d’Egypte etc. Collection du Dr.
White-King vente a Amsterdam le 26 juin 1905, Amsterdam, 1905, №2139. ramdenad swored
aris gansazRvruli es moneta da sad inaxeba dRes is, CvenTvis ucnobia.
Tbilisis amiras ‘ali ibn ja‘faris monetebi 305

mel sac qar Tu li da ara bu li we ri lo bi Ti wya ro e bi uaR re sad iS-


vi a Tad ix se ni e ben.3
‘ali ibn ja‘faris monetebi, romlebmac Cvenamde moaRwies, moW-
rilia hijris 386–418/996-97–1027-28 wlebSi. isini yvelaze mraval-
ricxovanni arian sxva ja‘farianTa monetebTan SedarebiT.4 CemTvis
cnobilia 460-ze meti misi dirhemi, romlebic daculia rogorc
ruseTis, ise – ucxoeTis muzeumebSi. am monetebis didi nawili (431
egz.) modis Tbilisisa da sof. qvaxvrelis (q. goris maxloblad) gan-
Zebidan.
pirveli aRmoCnda 1953 w. md. mtkvris marjvena napiris gamagrebis
dros, gogirdis abanoebis midamoebSi.5 421 moneta am ganZidan sxva-
dasxva dros Semovida saqarTvelos saxelmwifo muzeumSi da aq ina-
xeba (numizmatikis ganyofileba, ganZebi ##8252–8547, 16928–17031,
20807–18, 22470–78), 2-2 moneta saCuqrad gadaeca peterburgis saxel-
mwifo ermitaJs da moskovis saxelmwifo a.s. puSkinis sax. saxviTi xe-
lovnebis muzeums, xolo sami moneta – moskovis saxelmwifo istori-
ul muzeums.
rac Seexeba qvaxvrelis ganZs,6 misi nawili daifanta da amJamad sa-
qarTvelos saxelmwifo muzeumSi am ganZidan daculia mxolod 10 mo-
neta (numizmatikis ganyofileba, ganZebi ##18786-18795).

3
erTaderTi qarTuli wyaro, sadac ‘ali ibn ja‘fari ixsenieba, aris 1020 wliT
daTariRebuli mcxeTis sveticxovlisadmi melqisedeq kaTalikosis dawerilis
adreuli nawili (qarTuli istoriuli sabuTebi IX–XIII ss. Seadgines da gamosa-
cemad moamzades T. enuqiZem, m. v. silogavam, n. SoSiaSvilma, Tb., 1984, gv. 27). ara-
buli wyaroebidan ix. ibn al-kifti. inbah ar-rueaT ‘ala anbah an-nuxaT. bi-Tahkik
muhamed abi l-fadl ibrahim. juz’ al-avval (al-kahira, 1369/1950, gv. 290, 168). aq
dasaxelebulia Tbiliseli mecnieri (literatori da gramatikosi) abu muhammad
al-hasan ibn bundar aT-Tiflisi, romelmac amira ‘ali ibn ja‘fars erT-erTi Ta-
visi naSromi uZRvna. g. jafariZe. muslimi moRvaweebi aT-Tiflisis nisbiT. macne
(els), 1989, 4, gv. 85-86.
4
numizmatikur literaturaSi aRnusxulia mxolod 13 dirhemi, romlebic ‘ali
ibn ja‘faris winamorbedma amirebma – mansur ibn ja‘farma da ja‘far ibn mansurma
moWres. И. Джалагания. dasax. naSr., gv. 73; А. Молчанов. dasax. naSr., gv. 58-60.
5
ganZi Seiswavla da gamosca d.kapanaZem (Д. Капанадзе. Клад монет XI в. Тбилисского
эмира Али ибн Джафара. – Доклад на сессии Института истории материальной культуры
АН СССР, 27. IV.1954. misive. Клад монет начала XI в. Тбилисского эмира Али ибн Джафара.
– ЭВ, 1961, т. XIV, gv. 71-78). damatebiTi informacia mis Sesaxeb aqvs i. jalaRanias
(И. Джалагания. dasax. naSr., gv. 65-67), romelic aRniSnul ganZs metexis ganZs uwo-
debs, albaT imis gamo, rom is aRmoCnda Tanamedrove metexis xidis maxloblad.
6
m. anTaZe. qvaxvrelis ganZi. – ssm moambe. t. XXXVIII, Tb., 1986, gv. 121-125.
306 Ziebani

numizmatikur literaturaSi ar iyo dasaxelebuli ‘ali ibn


ja‘faris 15 dirhemi, romlebic daculia mssxm-Si (##199981 –
1999957). isini muzeums 1959 w. gadasca moskovis mxatvruli gamofe-
nebisa da panoramebis direqciam. samwuxarod, maTi warmomavlobis
garkveva ar moxerxda. maqvs eWvi, rom es monetebi Tbilisis ganZidan
momdinareoben.
‘ali ibn ja‘faris monetebma didi xania miipyres mkvlevarTa (a.
markovi, d. kapanaZe, e. paxomovi, d. lengi, x. muSeRiani, i. jalaRania,
m. anTaZe,) yuradReba da iTvleba, rom am amiras saxeliT iWreboda
sami sxvadasxva tipis dirhemebi.8 magram, ukanasknel xanebSi ‘ali ibn
ja‘faris numizmatikuri masalebis xelaxalma kompleqsurma Seswav-
lam miCvena, rom sinamdvileSi misi samoneto tipebis raodenoba ga-
cilebiT metia. garda amisa, gairkva isic, rom dazustebas moiTxovs
am amiras zogierTi adre cnobili dirhemis aRwera, daTariReba da
gansazRvrac. yovelive aman ganapiroba winamdebare werilis momza-
deba.
‘ali ibn ja’faris dirhemebis tipebi, romelTa daxasiaTeba qve-
moT aris motanili, warmodgenilia rogorc iSviaTi da unikaluri,
ise – mravalricxovani egzemplarebiT.

7
am monetebze mimiTiTa uzbekeTis mecnierebaTa akademiis arqeologiis insti-
tutis (q. samaryandi) ufrosma mecnier-TanamSromelma, aw gansvenebulma arqeo-
logma da numizmatma boris koCnevma. monetis fotosuraTebi mogvawoda mssxm-s
numizmatikis ganyofilebis TanamSromelma n. asavinam (smirnovam).
8
И. Джалагания. dasax. naSr. gv. 64.
Tbilisis amiras ‘ali ibn ja‘faris monetebi 307

I tipi
AR hijris 386/996-97 w. 28 mm, 3,84 g. ssm, ganZebi #5129 (tab. 1). mo-
neta aRmoaCina da gamoaqveyna d. kapanaZem,9 romelmac didi wvlili
Seitana qarTuli numizmatikis Seswavlasa da ganviTarebaSi.
Subli. centrSi samstriqoniani zedwerilia:
‫ ﻻ ﺍﻟﻪ ﺍﻻ‬ar aris RvTaeba, garda
‫ ﺍﷲ ﻭﺣﺪﻩ‬allahisa, erTisa,
‫ ﻻ ﺷﺮﻳﻚ‬ara hyavs mas moziare
garSemo brtyeli xazovani rkalia, romlis SigniTac xsenebuli ze-
werilis oTxive mxareze (zemoT, qvemoT da gverdebze) moTavsebulia
oTxi patara rgoli. rkalis gareT ori garSemovlebuli zedwerilia:
I (Sida): ‫ﺑﺴﻢ ﺍﷲ ﺿﺮﺏ ﻫﺬﺍ ﺍﻟﺪﺭﻫﻢ ﺑﺘﻔﻠﻴﺲ ﺳﻨﺔ ﺳﺖ ﻭ ﺛﻤﺎﻧﻴﻦ ﻭ ﺛﻠﺜﻤﺎﺋﺔ‬
saxeliTa allahisa, moiWra es dirhemi Tbiliss 386 wels.
II (gareTa): yuranis XXX suris me-3 aia:
‫ﷲ ﺍﻻﻣﺮ ﻣﻦ ﻗﺒﻞ ﻭ ﻣﻦ ﺑﻌﺪ ﻭ ﻳﻮﻣﺌﺬ ﻳﻔﺮﺡ ﺍﻟﻤﺆﻣﻨﻮﻥ ﺑﻨﺼﺮ ﺍﷲ‬
Zalaufleba allahisaa, adrec da merec da im
dRes gaixareben morwmuneni allahis SewevniT.
kideze SemorCenilia xazovani rkalis fragmenti.
zurgi. centrSi xuTstriqoniani zedwerilia:
‫ ﻣﺤﻤﺪ‬muhammadi
‫ ﺭﺳﻮﻝ ﺍﷲ‬mociqulia allahisa
‫ ﺍﻟﻄﺎﻳﻊ ﷲ‬at-ta’i‘ li-llahi
‫ ﺍﻻﻣﻴﺮ ﺍﻟﻤﻈﻔﺮ‬amira gamarjvebuli
‫‘ ﻋﻠﻲ ﺑﻦ ﺟﻌﻔﺮ‬ali ibn ja‘fari
centraluri zedwerili SemozRudulia xazovani rkaliT, rom-
lis garSemo aRbeWdilia yuranis IX suris 33-e aia:
‫ﻣﺤﻤﺪ ﺃﺭﺳﻠﻪ ﺑﺎﻟﻬﺪﻯ ﻭ ﺩﻳﻦ ﺍﻟﺤﻖ ﻟﻴﻈﻬﺮﻩ ﻋﻠﻲ ﺍﻟﺪﻳﻦ ﻛﻠﻪ ﻭ ﻟﻮ ﻛﺮﻩ ﺍﻟﻤﺸﺮﻛﻮﻥ ﺭﺳﻮﻝ ﺍﷲ‬
muhammadi mociqulia allahis, romelmac gamogzavna is
swori gziTa da rjuliT WeSmaritiT, raTa aRamaRlos
yvela sarwmunoebaze, Tundac sZuldeT es urwmunoebs.
e. paxomovis Tanaxmad, ‘ali ibn ja‘faris 386 wlis kidev erTi dir-
hemi daculia msimSi.10 vinaidan muzeumi imJamad remontis gamo dake-
tili iyo, am monetis naxva ar moxerxda. magram misi anabeWdi qaRal-

9
d. kapanaZe. X s. Tbiluri drama ali ben jafarisa. – ssm moambe. t. XII–B, Tb.,
1944, gv. 183-189.
10
Е. Пахомов. Монетные клады Азербайджана и других республик и областей Кавказа.
Баку, Вып. VII, 1957, gv. 39.
308 Ziebani

dze da metrologiuri monacemebi (27–28 mm, 4,62 g.) moviZie e. paxomo-


vis mdidar kartoTekaSi, romelic daculia ermitaJis numizmatikis
ganyofilebaSi. anabeWdis mixedviT Tu vimsjelebT, es moneta, Tavisi
tipiT ar gansxvavdeba ssm-is egzemplarisgan, Tumca ki, aSkarad sxva
siqiT aris moWrili.
386/996-97 wlis dirhemebi gvaZleven ‘ali ibn ja‘faris mmarTve-
lobis yvelaze adreul da, SesaZloa, sawyis TariRsac ki.
amira ‘ali ibn ja‘fari, pirvelad ja‘farianTa Soris, am monetebze
atarebs lakabs (tituls) al-muzaffar, rac gamarjvebuls niSnavs. am
monetebis mniSvnelovani Tavisebureba, ramac ukve miipyro mkvlevarTa
(d. kapanaZe, m. lorTqifaniZe, d. lengi) yuradReba, aris is, rom maTze ix-
senieba abasiani xalifa at-ta’i‘ li-llahi (974-991), nacvlad al-kadir
bi-llahisa (991-1031). es ukanaskneli xalifa gaxda mas Semdeg, rac buve-
ihelma baha ad-davlam taxtidan Camoagdo at-ta’i‘ li-llahi.
al-kadiri yvela muslimma gamgebelma maSinve ar cno, miT umetes,
rom damxobili xalifa cocxali darCa. ‘ali ibn ja‘faris msgavsad,
samanianebi da buveihelTa zogierTi Stos warmomadgenlebic ki ga-
nagrZobdnen at-ta’i‘ li-llahis moxseniebas xutbaSi da monetebze.11
muslimTa sulier meTaurad. xorasanSi al-kadiri xalifad aRiares
mxolod 389/999 w., samanianebze mahmud Raznevelis gamarjvebis Sem-
deg.12 daaxloebiT 390/1000 w. al-kadiris Zalaufleba mniSvnelovnad
ganmtkicda.13 xolo at-ta’i‘ li-llahis sikvdilis (393/1003 w.) Sem-
deg ki misi avtoriteti kidev ufro gaizarda.
niSandoblivia, rom ‘ali ibn ja‘faris sxva dirhemebze al-kadir
bi-llahi Cveulebriv ixsenieba xolme.

II tipi
AR. hijris xx4 w. 23 mm, 4,12 g. es unikaluri moneta, romelic da-
culia amerikis numizmatikuri sazogadoebis koleqciaSi. gamoaqvey-
na d. lengma14.

11
G.C. Miles. The Numismatic History of Rayy. New York. 1938, gv. 173-176; H.W. Mitchell.
A Hoard of Dirhams from Ardekan. – NC 7th ser,. 1965, vol. 5, gv. 218; S.M. Stern. The Coins of
Amul. – NC, 7th ser., 1967, vol. 7, gv. 265-266.
12
C. E. Bosworth. The Ghaznavids. Edinburgh,1983, gv. 28.
13
D. Sourdel. Al-Kadir Bi’ Llah. – EI2, vol. IV, gv. 378.
14
D. M. Lang. Studies in the Numismatic History of Georgia in Transcaucasia. (ANS NNM, No.
130), New York, 1955, gv. 15.
Tbilisis amiras ‘ali ibn ja‘faris monetebi 309

Subli. monetis centrSi oTxstriqoniani zedwerilia, romelic


(fotos mixedviT) SuaSi gayofilia 9 patara rgoliT.

‫ ﻻ ﺍﻟﻪ ﺍﻻ‬ar aris RvTaeba, garda


‫ ﺍﷲ ﻭﺣﺪﻩ‬allahisa, erTisa
ooo ooo ooo
‫ ﻻ ﺷﺮﻳﻚ ﻟﻪ‬ara hyavs mas moziare
‫ ﺍﻟﻘﺎﺩﺭ ﺑﻠﻠﻪ‬al-kadir bi-llahi

garSemo ori zedwerilia:


I (Sida): ‫ﺑﺴﻢ ﺍﷲ ﺿﺮﺏ ﻫﺬﺍ ﺍﻟﺪﺭﻫﻢ ﺑﺘﻔﻠﻴﺲ ﺳﻨﺔ ﺍﺭﺑﻊ‬
moiWra es dirhemi Tbiliss xx4 wels
II (gareTa) – yurani XXX3.
kideze xazovani rkalia.
zurgi. centrSi xuTstriqoniani zedwerilia, romlis me-3 da me-4
striqonebi gayofilia 9 patara rgoliT.
‫ ﺍﷲ‬allahs
‫ ﻣﺤﻤﺪ‬muhammadi
‫ ﺭﺳﻮﻝ ﺍﷲ ﺍﻻﻣﻴﺮ‬mociqulia allahisa, amira
ooo ooo ooo
...‫ ﺍﻟﻤﻈﻔﺮ ﺍﺑﻮ‬gamarjvebuli abu....
‫‘ ﻋﻠﻲ ﺑﻦ ﺟﻌﻔﺮ‬ali ibn ja‘fari
garSemo, xazovan rkalze: yurani IX33 (fragmenti).
gansxvaveba pirvelsa da meore tipebs Soris aSkaraa. ans-s uni-
kumze amira pirvelad atarebs qunias, romlisganac SemorCa mxolod
dasawyisi – `abu~.
xalifas saxeli moTavsebulia monetis Sublze da sxv. moWris Ta-
riRi, romelic fragmentulad aris SemorCenili, d. lengis Tanaxmad,
al-kadiris zeobis wlebisa da 386 w. dirhemis monacemebis gaTvalis-
winebiT, SeiZleba iyos 394/1003-04, 404/1013-14 an/da 414/1023-24 ww.15.
mkvlevars ar miuniWebia upiratesoba romelime maTganisTvis. me mi-
saRebad mimaCnia mxolod 394–404 wlebi, radganac ukve 413 wlidan
(Tu ufro adre ara), rogorc qvemoT vnaxavT, ‘ali ibn ja‘faris dir-
hemebi sxva TaviseburebebiT (Sublze aRar aris meore garSemovle-
buli zedwerili, amira atarebs ormag lakabs/tituls da sxv.) xasi-

15
iqve, gv. 16.
310 Ziebani

aTdebian. garda amisa, am tipis monetebi ar gvxvdeba Tbilisis ganZSi,


romlis dagrovebac daiwyo swored 413 wlidan.

III tipi
hijris 413/1022-23 wlis gamoucemeli movercxlili monetebi.
CemTvis cnobilia 7 moneta, romelzedac es TariRi srulad, an
nawilobriv ikiTxeba. erTi maTgani daculia mssxm-Si. ‘ali ibn ja‘fa-
ris sxva 14 dirhemTan erTad es moneta 1959 w. gadaeca muzeums (ix.
zemoT).
1. 24 mm. 5,29 g. mssxm 19981 (tab.2).
Subli centrSi eqvsstriqoniani zedwerilia:

Zliereba

Zliereba
Zliereba

ar aris RvTaeba, garda


allahisa, erTisa
ara hyavs mas moziare
al-kadir bi-llahi
Zliereba

garSemo, or xazovan rkals Soris, romelTagan Sida Txelia, xo-


lo gareTa, zeda, monetis kidis siaxloves – sqeli, moTavsebulia
zedwerilis fragmenti:
[‫]ﺳﻨﺔ[ ﺛﻠﺚ ﻋﺸﺮﺓ ﻭ ﺃ]ﺭﺑﻌﻤﺎﺋﺔ‬
. . . [4]13 [wels]

zurgi. centrSi eqvsstriqoniani zedwerilia:

Zliereba
Zliereba

muhammadi mociqulia allahisa


Zliereba

amira gamarjvebuli
Zlevamosili abu l-hasan
‘ali ibn ja‘fari
Zliereba

garSemovlebuli zedwerili CamoWrilia.


413 wlis danarCeni 6 moneta daculia ssm-Si (ganZebi, ##283, 8318,
Tbilisis amiras ‘ali ibn ja‘faris monetebi 311

8321, 8327, 8350, 20809). isini aRmoCnda Tbilisis ganZSi, magram ganZis
gamocemis dros maTi identifikacia ar momxdara. monetebis xarisxi
aradamakmayofilebelia. samoneto firfitebisa da siqebis zomebi ar
emTxveva erTmaneTs, warwerebi areebze, am Tu im zomiT, gadaSlilia, ki-
deebi xSirad CamoWrilia, ris gamoc garSemovlebuli zedwerilebidan
SemorCenilia mxolod fragmentebi. or monetaze aris iseTi zedweri-
lebi, romlebic ar ikiTxeba mssxm-is egzemplarze. mivuTiTeb mxolod
maT.
#2, 25 mm, 3, 4 g. ssm, ganZebi #8331 (tab. 3).
zurgi. garSemovlebuli zedwerili: yuranis IX suris 33-e aias
fragmenti:
.... ‫ ]ﺑﺎ[ﻟﻬﺪﻯ ﻭ ﺩﻳﻦ ﺍﻟﺤﻖ‬...
...swori gzi[Ta] da rjuliT WeSmaritiT...

3. 22 mm, 3,55 g. ssm, ganZebi #10809 (tab. 4).


Subli. or xazovan rkals Soris, romelTagan qveda Txelia, xolo
zeda – monetis kidis siaxloves – sqeli, ikiTxeba garSemovlebuli
zedwerilis fragmenti:
[ ‫ﻣﺪﻳﻨﺔ ﺗﻔﻠﻴﺲ ﺳﻨﺔ ﺛﻠـ]ﺙ ﻭ ﺃﺭﺑﻌﻤﺎﺋﺔ ﻋﺸﺮﺓ‬
... qalaq (madina) Tbiliss [41]3 wels
III tipis aRniSnul monetebze, marTalia, nominalis saxelwodeba
ar Semoinaxa, magram, ueWvelad, es iyo dirhemi. am sityvas me nawilob-
riv vkiTxulob Tbilisis ganZis erT egzemplarze (ssm, ganZebi #8352
– 28 mm, 5,07 g). TariRi am monetaze waSlilia, magram, Tavisi Tavisebu-
rebebiT, aSkarad 413 w. aris moWrili.
amgvarad, III tipis monetebis Sublze garSemovlebuli zedweri-
li ase aRdgeba:
‫ﺑﺴﻢ ﺍﷲ ﺿﺮﺏ ﻫﺬﺍ ﺍﻟﺪﺭﻫﻢ ﺑﻤﺪﻳﻨﺔ ﺑﺘﻔﻠﻴﺲ ﺳﻨﺔ ﺛﻠﺚ ﻋﺸﺮﺓ ﻭ ﺃﺭﺑﻌﻤﺌﺔ‬
saxeliTa allahisa, moiWra es dirhemi
qalaq (madina) Tbiliss 413 wels.
zurgis garSemovlebuli zedwerilia: yurani XI33.
413 wlis dirhemebze ar aris araviTari niSani Sublis meore garSe-
movlebuli zedwerilisa, romelic damaxasiaTebeli iyo ‘ali ibn ja‘fa-
ris adreuli monetebisTvis.16 zarafxanad aRniSnulia ara ubralod

16
Е. Пахомов. Монеты Грузии, gv. 38-48.
312 Ziebani

Tiflis-i (Tbilisi), aramed madina (qalaqi) Tiflis-i.17 ufro didebu-


lia amiras titulatura. axla is atarebs ormag lakabs/tituls: al-
muzaffar (gamarjvebuli), al-mansur (Zlevamosili). srulad ikiTxeba
qunia (mamobis aRmniSvneli saxeli) abu l-hasan. sityva ‘izz (Zliereba),
romelic aRbeWdilia III tipis monetebis Sublis da zurgis centralu-
ri zedwerilis oTxive mxares, siaxlea jafarianTa numizmatikaSi. yve-
la aRniSnuli niSniT 413 wlis dirhemebi advilad gansxvavdeba ‘ali ibn
ja‘faris winamorbedi monetebisgan.

IV tipi
hijris 418/1027-28 wlis movercxlili dirhemebi.
es monetebi Tbilisis ganZidan pirvelad gamoaqveyna d. kapana-
Zem. imis gamo, rom monetebis zedwerilebi cudad Semoinaxa, sruli
saxiT maTi aRdgena man moaxerxa ramdenime egzemplaris Sejereba –
Sedarebis gziT. miuxedavad amisa, IV tipis aRwera mainc saWiroebs
dazustebas da Sevsebas. misi rekonstruqciisaTvis me gaviTvalis-
wine mssxmis 16 daTariRebuli moneta (#199983 – 27 mm. 4,96 g. tab.
5., #199985 – 23 mm, 3,94 g. tab. 6. ##199993 da 199995) da ssm-is (gan-
Zebi ##18787 – 24 mm. 6,36 g. tab. 7 – qvaxvrelis ganZidan, ##8282,
8285, 8326, 8336, 8345, 8353, 8359, 8362, 8403 17030, 20808 – Tbilisis
ganZidan) koleqciebidan da, agreTve, 3 moneta waSlili TariRiT
(ssm, ganZebi ##8346, 8348, 22471), romlebic, yvela niSniT, aSkarad
418 w. moiWra.
Subli. centrSi isevea, rogorc 413 w. monetebze.18 gareSemo, er-
Ti sqeli xazovani rkalis qvemoT zedwerilia:
‫ ﺑﺘﻔﻠﻴﺲ ﺳﻨﺔ‬20‫ ﺑﻤﺪﻳﻨﺔ‬19‫ﺛﻤﺎﻥ ﻋﺸﺮﺓ ﻭ ﺃﺭﺑﻌﻤﺌﺔ ﺑﺴﻢ ﺍﷲ ﺿﺮﺏ ﻫﺬﺍ ﺍﻟﺪﺭﻫﻢ‬
saxeliTa allahisa moiWra es dirhemi
qalaq (madina) Tbiliss 418 wels.

17
413 wlamde, am mxriv, erTaderTi gamonaklisi, albaT, aris mansur ibn ja‘fa-
ris 364 w. dirhemi, romelzedac, SesaZloa, aseve ikiTxeba qalaqi Tbilisi/madina
Tiflis. Е. Пахомов. Монеты Грузии, gv. 48.
18
d. kapanaZis aRweraSi gamotovebulia sityva ‫‘( ﻋﺰ‬izz).
19
ikiTxeba mxolod erT monetaze (ssm, ganZebi, 22471) waSlili TariRiT
20
sityva madina (qalaqi) aRdgeba Tbilisis ganZis or egzemplarze (ssm, ganZebi
8346, 8348) waSlili TariRiT. pirvelze d. kapanaZem waikiTxa mxolod Tiflis.
mis mier miTiTebul kidev or dirhemze (ssm, ganZebi 8352, 8354) zarafxana saer-
Tod ar ikiTxeba.
Tbilisis amiras ‘ali ibn ja‘faris monetebi 313

zurgi. centrSi xuTstriqoniani zedwerilia:


‫ ﷲ‬21 allahs
‫ ﻣﺤﻤﺪ ﺭﺳﻮﻝ ﺍﷲ‬muhammadi mociqulia allahisa
‫ ﺍﻻﻣﻴﺮ ﺍﻟﻤﻈﻔﺮ‬amira gamarjvebuli
‫ ﺍﻟﻤﻨﺼﻮﺭ ﺍﺑﻮ ﺍﻟﺤﺴﻦ‬Zlevamosili abu l-hasan
‫‘ ﻋﻠﻲ ﺑﻦ ﺟﻌﻔﺮ‬ali ibn ja‘fari
garSemo, sqeli xazovani rkalis qvemoT: yurani IX33.
418/1027-28 wlis dirhemebze aRniSnulia yvelaze gviandeli TariRi
‘ali ibn ja‘faris 30 welze meti xnis mmarTvelobisa da amis Semdeg, mi-
si moRvaweobis Sesaxeb, raime cnoba (werilobiTi Tu numizmatikuri) ar
mogvepoveba.
‘alis memkvidre iyo ja‘fari. mas pirvelad ixseniebs „matiane qar-
TlisaÁ~ qarTvel da somex mefeebTan erTad, rogorc monawiles im di-
di laSqrobisa, romelic moewyo ganjis amiras fadl ibn muhammadis22
(gard. XI.1031 w.) winaaRmdeg. am laSqrobis savaraudo TariRia 1030 w.23
am monacemebiT, Tbilisis amiras taxtze cvlileba 1028-1030
wlebSi unda momxdariyo.
418 w. dirhemebi Tavisi zedwerilebiT (Sinaarsi, striqonTa gan-
lageba) axlos dganan 413 w. dirhemebTan. SesaZlebelia, rom swored
amis gamo miiCnies isini mkvlevrebma erTtipobrivad.
Tbilisis ganZis gamocemis dros, d. kapanaZem CaTvala, rom ganZis yve-
la moneta iyo erTi da imave tipisa da erTsa da imave wels (418 w.) moWri-
li. es Tvalsazrisi mtkiced damkvidrda literaturaSi.24 igive gameorda
qvaxvrelis ganZis gamocemisas.25 sinamdvileSi, rogorc Tbilisis, ise qvax-
vrelis ganZebi Seicaven gansxvavebuli tipis 413 da 418 wlebis monetebs.
miuxedavad imisa, rom monetebis udides nawilze TariRi waSlilia,
an CamoWrili, maTi identifikacia, mcire gamonaklisis garda, SesaZlebe-
lia. amis safuZvels iZleva TiToeuli samoneto tipisTvis damaxasiaTe-
beli specifikuri niSnebi.

21
d. kapanaZis aRweraSi ‫ ﷲ‬gamotovebulia. aRsaniSnavia, rom es sityva daTari-
Rebul egzemplarebze, umetes SemTxvevaSi, waSlilia.
22
qarTlis cxovreba. teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT
s. yauxCiSvilis mier. t. I, Tb., 1955, gv. 296.
23
V. Minorsky. Tiflis. – EI1, vol. IV, gv. 816; p. Tofuria. aRmosavleT amierkavkasiis
politikuri erTeulebi XI–XII saukuneebSi. Tb., 1975, gv. 193.
24
Д. Капанадзе. Клад монет начала XI в…, gv. 74; Е. Пахомов. Монетные клады…, gv. 39;
И. Джалагания. dasax. naSr., gv. 16.
25
m. anTaZe. dasax. naSr., gv. 122, 125.
314 Ziebani

413 wlis dirhemebisgan gansxvavebiT, 418 wlis dirhemebis Sublze mxo-


lod erTi xazovani rkalia (garSemovlebuli zedwerilis Tavze). zurgis
centralur zedwerilSi aRar gvxvdeba sityva ‫ﻋﺰ‬/‘izz (Zliereba). samagi-
erod, am zedwerilis pirvel striqonad aRniSnulia ‫ﷲ‬/li-llah (allahs).
gansxvavebuli xeliT aris Sesrulebuli am monetebis zedwerile-
bic. es gansakuTrebiT kargad Cans Semdegi sityvebis moxazulobaSi:

sityva 413 w. monetebi 418 w. monetebi

paleografiuli monacemebi gansakuTrebiT mniSvnelovania iseTi


monetebis identifikaciisaTvis, romlebic Zalze gacveTilia da rom-
lebzedac ramdenime, zogjer ki, mxolod erTi sityvaa Semonaxuli.
paleografiis safuZvelze SeiZleba ganisazRvros, agreTve, tipi Tbi-
lisis ganZis mravali mcirediametriani (7–14 mm) monetisa, romlebze-
dac moWris TariRi saerTod ar aris aRniSnuli. yvela zemodasaxele-
buli niSnis mixedviT, Tbilisis ganZSi, daTariRebuli egzemplarebis
garda, SeiZleba gamoiyos 413 wlis 19026 da 418 wlis 206 moneta.27 qvax-

26
ssm, ganZebis fondi: 8263, 8273, 8277, 8279-81, 8284, 8286-87, 8289-90, 8295, 8303-
04, 8308, 8317, 8320, 8323, 8325, 8343-44, 8349, 8352, 8354-55, 8360-61, 8363, 8365, 8367-
68, 8375, 8380-81, 8390, 8393, 8397, 8405-06, 8408-13, 8415, 8417, 8420, 8423-28, 8422,
8435, 8437-38, 8440, 8445, 8449, 8451-58, 8463-66, 8468-69, 8474-77, 8480, 8482-85, 8487-
93, 8496, 8498, 8500-01, 8503-06, 8508-09, 8511-14, 8516-18, 8523-24, 8527-28, 8530,
8533-34, 8539-40, 8543, 8547, 16928-33, 16935, 16939-40, 16945-47, 16951, 16953-56,
16958, 16962, 16965, 16969-70, 16973, 16976, 16979-80, 16983-84, 16987, 16989, 16991-96,
17000-1, 17003-9, 17011, 17013, 17015-18, 17020, 17022-25, 17027-29, 20807, 20816-17,
22470, 22472-73. se 33 16916-17. amave tipisaa, agreTve, ssmSi paxomovis koleqcii-
dan Semosuli ori moneta (qarTuli fulebis ZiriTadi fondi, 5885-86).
27
ssm, ganZebis fondi: 8252-60, 8262-72, 8274-75, 8278, 8291-94, 8296-98, 8300-02, 8305-
07, 8309-16, 8319, 8322, 8324, 8328-35, 8337, 8340-42, 8346-48, 8351, 8356-58, 8364, 8366,
8369-74, 8376-79, 8382-89, 8392, 8394-96, 8398-8402, 8407, 8414, 8416, 8429, 8433-34, 8436,
8439, 8441-44, 8446-48, 8459-62, 8467, 8470-73, 8478-79, 8481, 8486, 8494-95, 8497, 8499,
8502, 8507, 8510, 8515, 8519-22, 8525-6, 8529, 8531-32, 8535-37, 8541-42, 8544-46, 16937-38,
Tbilisis amiras ‘ali ibn ja‘faris monetebi 315

vrelis ganZSi (sadac mxolod erT dirhemze Semoinaxa TariRi – 418 w.)
ki – Sesabamisad 628 da 329 moneta.30
413–418 ww. dirhemebis samoneto liTonis Sedgeniloba erTgva-
rovania. isini damzadebulni arian brinjaosgan da vercxlis Txeli
feniTaa dafaruli. es gamovlinda laboratoriuli analiziT, rome-
lic Caatarebina d. kapanaZem31 da, vfiqrobT, rom ar arsebobs safuZ-
veli eWvi SevitanoT mis sisworeSi.32
monetis gafuWeba damaxasiaTebelia ‘ali ibn ja‘faris samoneto
politikisaTvis. misi yvelaze adreuli 387/996-97 w. dirhemi daba-
li (560) sinjisaa,33 riTac mniSvnelovnad gansxvavdeba abasianTa da
ja‘farianTa maRalxarisxiani dirhemebisgan, romlebic iWreboda

16942-44, 16948-50, 16952, 16957, 16959-61, 16963-64, 16966-68, 16971-72, 16974-75, 16977-
78, 16981-82, 16985-86, 16988-90, 16997-99, 17002, 07010, 17012, 17014, 17019, 17021, 17026,
17031, 20810-15, 20818, 22471, 22474-78. mssxm: 190539, 190540. gaTvaliswinebuli ar
aris msimis sami egz. Tbilisis ganZidan, romelTa naxvac ver movaxerxeT. garda ami-
sa, ar moxerxda Tbilisis ganZis uaRresad gacveTili da mcire diametriani 12 mo-
netis (8299, 8418-19, 8421-22, 8430-31, 8450, 8538, 16934, 16936, 16941) tipis dadgenac.
28
ssm, ganZebis fondi 18786, 18788-90, 18792-93.
29
ssm, ganZebis fondi 18791, 18794-95.
30
zemoT dasaxelebuli iyo ‘ali ibn ja‘faris 15 dirhemi, romlebic 1959 w. ga-
daeca mssxm-s. aRniSnuli daTariRebuli egzemplarebis garda, 10 uTariRo mo-
netidan 413 w. samoneto tips miekuTvneba 199984, 199986 da 199994, xolo 418 w.
samoneto tips ki –199982, 199987-92.
31
Д. Капанадзе. Клад монет начала XI в…, gv. 72.
32
i. jalaRania (dasax. naSr. gv. 66) aRniSnavs, rom 1974 w. Tbilisis ganZis mone-
tebi Seamowmes sasinjo palatis specialistebma, romlebmac gamoitanes daskvna,
rom isini, SedarebiT, dabali sinjis vercxlisgan arian damzadebulni. samwuxa-
rod, analizis aqti ssm-is numizmatikis ganyofilebaSi ver moviZie da CemTvis
ucnobi darCa, Tu rogori iyo konkretulad es dabali sinji. Sav sasinj qvaze
ganZis 10 monetis (413 w. samoneto tipis 8283, 8304, 8321, 20809 da 418 w. samoneto
tipis 8285, 8304, 8321, 8362, 22471) axalma analizma mogvca mxolod vercxlis kva-
li (1986 w. Tebervlis analizis aqti, romelsac xels awers sasinjo zedamxedve-
lobis saxelmwifo inspeqciis ufrosi m. begiaSvili, inaxeba ssm-ix numizmatikis
ganyofilebaSi. aseT SemTxvevaSi moneta an movercxlilia, anda misi sinji 500-ze
dabalia. vinaidan Sav qvaze analiziT liTonis Sedgeniloba ar irkveva, damate-
biTi konsultaciisaTvis mivmarTe ssm-is qimiuri laboratoriis gamges r. bax-
taZes. mis mier III da IV tipis monetebis (##8283, 8285) mikroskopiulma Seswav-
lam Slifze aCvena, rom isini damzadebulia brinjaosgan da dafarulia 100 mik-
ronze naklebi sisqis vercxlis feniT. aRsaniSnavia isic, rom zogierT dirhemze
(magaliTad, 16787) movercxlili zedapiri xmarebisgan isea gacveTili, rom spi-
lenZis mowiTalo feri SeuiaraRebeli TvaliTac ki kargad Cans.
33
Д. Капанадзе. Клад монет начала XI в…, gv. 72.
316 Ziebani

TbilisSi IX–X ss-Si. mogvianebiT, XI s. 20-iani wlebis dasawyisidan,


arsebuli masalis mixedviT, aq daiwyo movercxlili dirhemebis ga-
moSveba. am movlenas d. kapanaZe xsnida Tbilisis mZime politikuri
da ekonomikuri mdgomareobiT.34 amasTan erTad, samoneto krizisi
Tbilisis saamiroSi SeiZleba aixsnas e.w. vercxlis krizisiT, im glo-
baluri movleniT, romelic damaxasiaTebeli gaxda muslimuri samya-
rosaTvis uzarmazar teritoriaze Sua aziidan espaneTamde.35
aRsaniSnavia, rom levantsa da mcire aziaSi 970 wlisaTvis ver-
cxlis moneta iWreboda 12-ze met zarafxanaSi. Semdeg misi emisia iS-
viaTi gaxda da mTlianad Sewyda 1027-28 ww. ufro adre 1019-20 ww. ver-
cxlis monetis Wra Sewyda im teritoriebze, romlebic buveihelTa
kontrols eqvemdebarebodnen.36
yuradRebas ipyrobs is faqti, rom Tbilisisa da qvaxvrelis gan-
Zebi dakompleqtebulia mxolod hijris 413–418 ww. monetebiT.37 is,
rom ganZebSi ar moxvda ufro adreuli xanis sxva tipis dirhemebi,
vfiqrobT, ar anda iyos SemTxveviTi. XI s. 20-iani wlebis dasawyisSi
isini, albaT, ukve amoRebuli iyvnen mimoqcevidan. am periodis Tbi-
lisis saamiros fulis mimoqcevaSi gabatonebuli adgili eWira daka-

34
iqve, gv. 76, 77.
35
vercxlis krizisis Sesaxeb. ix. Е. А. Давидович. Из области денежного обращения в
Cредней Азии XI–XII вв. – НЭ, т. II, М., 1960, gv. 92-117; Б. М. Сайпанов. Проблема “сере-
бряного кризиса” денежного обращения на Востоке в нумизматической литературе. – Вест-
ник Московского университета (История). 1976, № 1, gv. 53-65. R. Blake. The Circulation of
Silver in the Moslem East down to the Mongol Epoch. – HJAS, 1937, vol. 11, gv. 291-328. A. M.
Watson. Back to Gold – and Silver. – The Economic History Review, Second series, 1937, vol. XX,
No. 1, gv. 1-34. saqarTveloSi vercxlis krizisis Sesaxeb ix. n. qoiava. fulis tri-
ali rusTavelis epoqis saqarTveloSi – enimkis moambe, tf., 1938, III, gv. 99-110; m.
gabaSvili. saqarTvelos qalaqebi XI–XII saukuneebSi. Tb., 1981, gv. 148-165.
36
A. M. Watson. dasax. naSr., gv. 2.
37
hijris 414–417 ww. monetebi jerjerobiT ar gvxvdeba. es SeiZleba imiT aix-
snas, rom am wlebSi Tbilisis zarafxana ar moqmedebda. rogorc amerikeli nu-
mizmati m. beitsi aRniSnavs, axlo aRmosavleTSi Sua saukuneebSi zarafxana yo-
velTvis pasuxobda moTxovnebs. roca saxelmwifos anda kerZo pirebs hqondaT
samoneto liToni da sanacvlod surdaT mieRoT moneta, zarafxana Wrida maT-
Tvis monetas. Tu garkveul periodSi amiT arc erTi mxare ar iyo dainterese-
buli, zarafxana ar moqmedebda. M. L. Bates. Islamic Numismatics. General problems in
Islamic Numismatics. Content and Form of Inscriptions on Islamic Coins.– MESA Bulletin, 12/3,
1978, gv. 10. meore mxriv, arc is aris gamoricxuli, rom 414-417 wlebSi gamodioda
413 w. dakanonebuli samoneto tipis seriuli monetebi. aseTi praqtikis Sesaxeb
Sua aziaSi ix. Е. А. Давидович. Материалы для характеристики чекана и обращения средне-
азиатских медных монет XV в. – НЭ, т. V. М., 1965, gv. 241.
Tbilisis amiras ‘ali ibn ja‘faris monetebi 317

nonebul falsifikatebs – movercxlil dirhemebs, romlebic gadax-


dis saSualebad gamoiyenebodnen saamiros farglebs gareTac. amas
kargad mowmobs qvaxvrelis ganZi.
zemomotanili oTxi tipis dirhemebis daTariReba zustia, an met-
naklebad zusti (ans-s egzemplari). gvrCeba kidev ori tipis dirhe-
mebi, romlebzedac TariRebad SeorCenilia mxolod aseulebi. Cemi
azriT, maTi gamoSveba win uswrebda III tipis dirhemebis moWras, mag-
ram teqnikurad ufro advilia, rom isini boloSi ganvixilo.

V tipi
1 AR hijris 4 xx w. 27 mm, 4,75 g. sosm 13896 (38988-125) l. m. sanoia-
nis (leninakani) yofili koleqciidan. monetis pirveli mokle aRwera
(fotosuraTis gareSe) ekuTvnis x. muSeRians.38 srul aRweras viZlevi
mis mier gamogzavnili fotosuraTisa da TabaSiris anabeWdis miRe-
biT.
Subli. centrSi xuTstriqoniani zedwerilia.
‫‘ ﻋﺪﻝ‬adl (samarTlianoba, marTlmsajuleba)
‫ ﻻ ﺍﻟﻪ ﺍﻻ‬ar aris RvTaeba, garda
‫ ﺍﷲ ﻭﺣﺪﻩ‬allahisa erTisa,
‫ ﻻ ﺷﺮﻳﻚ ﻟﻪ‬ara hyavs mas moziare
... ‫[ ﺍ ﻟﻘﺎﺩ ﺭ‬a]l-kadi[r......
garSemo, brtyeli xazovani rkalis qvemoT, zedwerilis fragmentia:
‫]ﺃ[ ﺭﺑﻌﻤﺎﺋﺔ‬... ‫ﺑﺴﻢ ﺍﷲ ﺿﺮﺏ‬
saxeliTa allahisa, moiWra ... 4xx wels
zurgi. centrSi eqvsstriqoniani zedwerilia:

‫‘ ﻋﺪﻝ‬adl
‫ ﻣﺤﻤﺪ ﺭﺳﻮﻝ‬muhammadi mociqulia
‫ ﺍﷲ ﺍﻻﻣﻴﺮ‬allahisa, amira
‫ ﺍﻟﻤﻈﻔﺮ ﺍﻟﻤﻨﺼﻮﺭ‬gamarjvebuli, Zlevamosili
‫‘ ﻋﻠﻲ ﺑﻦ ﺟﻌﻔﺮ‬ali ibn ja‘fari
‫ ﻣﻨﺼﻮﺭﻱ‬mansuri

garSemo CamoWrilia.

38
Х. А. Мушегян. Нумизматическая коллекция из Ширака. – Вестник общественных наук
АН Армянской ССР, 1979, № 7, gv. 93, №197 (на армянском яз.)
318 Ziebani

arsebobs am tipis kidev erTi moneta.


1970 wels Tbiliselma moqalaqem, mebadurma i. g. bratkom ssm-s ga-
dasca md. mtkvris kalapotSi nanaxi ‘ali ibn ja‘faris 5 moneta (ganZe-
bi ##12728-32). mogvianebiT, i. jalaRaniam isini miakuTvna Tbilisis
ganZs im mosazrebiT, rom yvela es moneta tipiT, faqturiT da Senaxvis
TvalsazrisiT identuri iyo Tbilisis ganZis sxva monetebisa,39 magram
am monetebis xelaxalma Seswavlam sxva Sedegebi mogvca. aRmoCnda, rom
5-dan 2 egzemplari (12728, 12729) axali tipisaa, romelTa msgavsic sa-
erTod ara gvxvdeba Tbilisis ganZSi.40 erTi maTgani (2) sosm-is egzem-
plaris identuria (meoris Sesaxeb ix. qvemoT).
2. AR. TariRi CamoWrilia. 18 mm, 4,84 g. ssm, ganZebi 2728 (tab. 9).
Subli da zurgi. centraluri zedwerilebi V tipis 1-is msgavsia, mag-
ram maTi bolo striqonebi CamoWrilia da TviT warwerebic Zalze dazia-
nebuli. Sublze SemorCenilia garSemovlebuli zedwerilis fragmenti:
... ‫ ﺿﺮﺏ ﻫﺬﺍ‬....
...moiWra es...
zurgis garSemovlebuli zedwerili CamoWrilia.
amrigad, saxezea axali saintereso samoneto tipi. am tipis mo-
netebze amira atarebs ormag lakabs, magram mas ara aqvs qunia. siax-
les warmoadgenen sityvebi: ‘adl (samarTlianoba, marTlmsajuleba)
– Sublisa da zurgis centraluri zedwerilis pirveli striqonidan
mansuri (mansuriuli, Zlevamosili) – zurgis centraluri zedweri-
lis bolo striqoni. es ukanaskneli motanilia mimarTebiTi saxelis
(ism al-mansub) formiT. misi msgavsi sityvebi (mag., iamini, nasiri da
sxv.) pirvelad Cndeba RaznevianTa monetebze. gvxvdeba isini sxva di-
nastiebis, mag., karaxanianTa monetebzec. am sityvebis mniSvnelobe-
bis Sesaxeb numizmatebs gansxvavebuli mosazrebebi aqvT gamoTqmu-
li41. piradad CemTvis, ‘ali ibn ja‘faris monetebze mansuris gaCenis
mizezi jerjerobiT ucnobi rCeba.

39
И. Л. Джалагания. dasax. naSr., gv. 65.
40
danarCeni samidan erTi – 12730, 418 w. samoneto tipisaa. ori egzemplaris –
12731-32 – tipis gansazRvra maTi mcire diametris gamo ar moxerxda. garda amisa,
aRvniSnavT 413 w. samoneto tipis kidev erT dirhems – 9563, romelic i. g. bratkom
1956 w. gadasca ssm-s.
41
Е. А. Давидович. Нумизматические материалы для хронологии и генеалогии среднеазиатс-
ких Караханидов. – Нумизматический cборник. М., 1957, gv. 94-96. misive. Денежное хозяй-
ство Средней Азии в XIII веке. М., 1972, gv. 23-28; K. A. Luther. Notes on ‘Ala’ al-Din Muham-
mad’s coinage of Transoxiana. – ANS MN. vol. X, New-York, 1962, gv. 126-135.
Tbilisis amiras ‘ali ibn ja‘faris monetebi 319

rodis aris gamoSvebuli V tipis monetebi?


sosm-is egzemplarze SemorCenili TariRi da xalifas saxeli
(al-kadiri) miuTiTeben, rom es SeiZleboda momxdariyo rogorc hij-
ris 400/1009-10 w., ise – mogvianebiTac, XI s. 20-iani wlebis miwuru-
lamde. magram, vinaidan aRniSnuli monetebi jer kidev vercxlisaa
(ssmis egzemplaris sinjia 700) da isini ar Sevidnen Tbilisis ganZSi,
maTi moWris TariRad hijris 400–412/1009-10–1021-22 wlebi unda vi-
gulisxmoT. SeiZleboda Tu ara, rom es monetebi moWriliyo ufro
gvian, 1028–1030 wlebSi? vfiqrob, rom – ara. saamiros mZime ekono-
mikur pirobebSi da vercxlis krizisis aRmavlobis xanaSi naklebad
sarwmunoa, rom Tbilisis amiras Seewyvita spilenZis movercxlili
dirhemebis gamoSveba da ganeaxlebina vercxlis monetis emisia.

VI tipi
1 AR hijris 4xx w. 17,5 mm. 3, 82 g. pe #6597 (tab. 10).
es moneta pirvelad gamosca a. markovma da SecdomiT miakuTvna
Sadadianebs.42 misi kuTvnileba sworad gansazRvra d. kapanaZem.43
Subli. centraluri zedwerili iseTivea, rogorc 413 da 418 ww.
monetebze. magram sityva ‫ﻋﺰ‬-is gareSe. garSemo, xazovani rkalis Tav-
ze SemorCenilia zedwerilis fragmenti:
‫]ﺃ[ ﺭﺑﻌﻤﺎﺋﺔ‬.. .
... 4xx [wels]
zurgi. centraluri zedwerili iseTivea, rogorc 413 w. moneteb-
ze, magram ‫ﻋﺰ‬-is gareSe. garSemovlebul zedwerilSi ikiTxeba yura-
nis IX suris 33-e aias fragmenti

... ‫ ﻋﻠﻰ ﺍﻟﺪﻳﻦ ﻛﻠﻪ‬...


... yvela religiaze ... …
d. kapanaZem pes egzemplari miakuTvna 418 w. samoneto tips.44
msgavseba maT Soris (iseve, rogorc 413 w. samoneto tipTan), ra Tqma
unda, aris. magram amave dros aris gansxvavebac. arsebobs am tipis va-
rianti (2). is iyo im monetebis ricxvSi, romlebic 1970 w. muzeums ga-
dasca i. g. bratkom (ix. zemoT).

42
А. К. Марков. Инвентарный каталог мусульманских монет императорского Эрмитажа.
СПБ., 1896, gv. 309б, №1.
43
Д. Капанадзе. Клад монет начала XI в… gv. 74.
44
iqve.
320 Ziebani

#2 AR. moWris TariRi waSlilia. 11 mm, 0,98 g. ssm, ganZebi #12729


(tab. 11).
Subli da zurgi. centraluri zedwerilebi iseTivea, rogorc VI
tipis pirvel monetaze. zurgis centraluri zedwerilis Tavze mo-
Tavsebulia msxvili amozneqili wertili. garSemovlebuli zedweri-
lebi orive mxareze waSlilia.
VI tipis monetebis analizma Sav sasinj qvaze mogvca, Sesabamisad,
500 da 700 sinji. moWris TariRis fragmenti pe-s egzemplarze mow-
mobs, rom isini moiWra hijris 400/1009-10 w. anda mis Semdeg. imave mi-
zezebis gamo, romlebic dasaxelebuli iyo V tipis monetebis daTa-
riRebis dros, me vTvli, rom maTi moWra ar SeiZleboda momxdariyo
hijris 412 welze gvian.
zemoganxiluli monetebi warmoadgenen ‘ali ibn ja‘faris mmar-
Tvelobis xanis erTaderT nivTier Zeglebs, romlebmac Cvenamde mo-
aRwia. ‘ali ibn ja‘faris memkvidreebi kidev naxevari saukunis manZil-
ze flobdnen Tbiliss, magram maTi monetebi ucnobia. isini dRemde
ar aris aRmoCenili. ar aris gamoricxuli, rom ukanaskneli ja‘fari-
anebi iZulebulni iyvnen uari eTqvaT sakuTari monetis Wraze. moma-
vali kvleva-Zieba, imedia, naTels mohfens am sakiTxs.45

45
[Addenda: 2009 w. cnobili gaxda zemoxsenebuli ali b. ja‘faris vaJis – ja‘far
III b. ‘alis monetebi (Turkia S., Paghava I. The Coinage of Ja‘far III B. ‘Alī, Emir of Tiflis.
– Journal of Oriental Numismatic Society, #197, Autumn 2008. gv. 5-11), xolo radenime
wliT adre – 2005 w. ‘ali b. ja‘faris SviliSvilis – abu nasr mansur (II) b. ja‘faris
(daaxl. 438/1046-461/1068) spilenZis monetebi (Sylloge der Münzen des Kaukasus und
Osteuropas im Orientalischen Münzkabinett Jena. Bearbeitet von Tobias Mayer. Mit Beiträgen von
Stefan Heidemann und Gert Rispling. Wiesbaden, 2005, gv. 110. 1005-1106 (5.46 da 2.83 gg).
am ukanasknelebze ikiTxeba abasiani xalifas al-ka’im bi-amr-allahis (422/1030-
467/1074) saxelic. rogorc vxedavT, ali b. jafaris STamomavlebi ganagrZobdnen
monetebis emisias].
Tbilisis amiras ‘ali ibn ja‘faris monetebi 321

ON THE COINS OF THE TBILISI AMIR ‘ALI B. JA‘FAR

Amir ‘Ali b. Ja‘far (end of the 10th -1020s) was one of the representatives of
the Arab dynasty of Ja‘farids (Banu Ja‘far) that established themselves in Tbilisi
(Georgia, South Caucasus) in ca the 880s, ruling the city for two centuries. Like
many independent Muslim rulers of the Middle East and Caucasus of the 10th-11th
centuries, the Ja‘farids minted their own coins which are of major importance for
the study of the history and chronology of this dynasty. In particular, they have
preserved the names of some Ja‘farid amirs, and it is thanks to coin data that the
time of rule of ‘Ali b. Ja‘far himself – very rarely mentioned in written sources – is
determined.
The extant coins of ‘Ali b. Ja‘far, minted in AH 386/A.D.996-97 AD – AH
418/1027-28 AD, are most numerous in comparison with the pieces of the other
Ja‘farids. Over 460 of his dirhams are preserved in Georgian and foreign museum
collections. They have repeatedly claimed the attention of scholars and it has
been generally accepted that three different types of dirhams were struck in the
name of this amir. However, a complex study of ‘Ali b. Ja‘far’s numismatic relics,
conducted in the present article, has revealed that the number of his coin-types is in
reality much larger. The article presents detailed descriptions of six types.
The emission of ‘Ali b. Ja‘far coins may be divided into 2 groups according
to metal composition: coins of the earlier group made of silver, issued from
AH386/996-97AD and not later than AH412/1021-22AD (types I, II, V, VI) and
dirhams struck in silver-plated copper in AH413/1022-23AD and 418/1027-28
AD. The differences and criteria of defining the AH 413 and AH 418 issues are
discussed and on this ground new determination of the composition of ‘Ali b.
Dja‘far’s two hoards – that of Tbilisi of 1953 and Kvakhvreli of 1978 – is presented.
322 Ziebani

tabula

1
2

3
4

5 6

7 8

9
10 11
НОВЫЕ ДОБАВЛЕНИЯ К РАБОТЕ Э. ЦАМБАУРА
“DIE MÜNZPRÄGUNGEN DES ISLAMS”*

В 1971 г. американский нумизмат Г. К. Майлс опубликовал список 55


исламских монетных дворов, не зафиксированных в фундаментальном
труде Э.Цамбаура1, которые были выявлены различными нумизматами, в
том числе и самим Майлсом в 1943-1971 гг. (уже после завершения труда
Цамбаура)2.
Предлагаемый нами список добавлений к работе Э.Цамбаура содержит еще
110 исламских монетных дворов, функционировавших к западу от Индии. Часть
их отмечена в советской и зарубежной нумизматической литературе до 1971 г.,
остальные открыты и идентифицированы после этого.
Принимая во внимание многочисленность нумизматических публикаций,
можно предположить, что и наши добавления не являются исчерпывающими3.
1. ‫ – ﺁﻣﻌﺪﻥ‬. Āм‘адан: в Марокко, на севере-востоке от Дабду. (Идрисиды).
D. Eustache Les ateliers monétaires du Maroc. – Hespéris-Tamuda. Rabat, 1970,
vol. 11, с. 96, #5.
2. – ‫ ﺁﻭﻩ‬. Āве: в Джибале (Иран). (Великие Сельджуки).
C. Alptekin Selçuklu paralari. Ankara, 1971, #146; Т. Ходжаниязов. Денежное
обращение в государстве Великих Сельджуков. Ашхабад, 1977, с. 109.
3. ‫ – ﺍﺝ‬. Удж, или ‫ ﺍﻭﺝ‬εдж: в Восточном Туркестане (Учтурфан). (Кара-
ханиды).
Б. Кочнев. Заметки по средневековой нумизматике Средней Азии. – ИМКУ,
1978, вып.14, с. 124-125.
4. ‫ – ﺍﺧﺎﻟﺴﻴﺦ‬. Аϊβлсδϊ, или ‫ ﺍﺧﻠﺴﻴﺦ‬Аϊалсδϊ: Ахалцихе (Грузия). (Ильханы).

* Статья впервые была опубликована в 1982 г. - Nouvelles additions a l’ouvrage de Zambaur,


Die Münzprägungen des Islams. - BÉO, tomes XXXII-XXXIII, Damas, années 1980-1981, с. 89-
97; На русском яз. в 1984 г. – ЭВ, XII, 1984, с. 80-83.
1
E. Zambaur. Die Münzprägungen des Islams. Wiesbaden, 1968.
2
G.C. Miles. Additions to Zambaur’s Münzprägungen des Islams. – ANS MN, 1971, vol. 17, с.
229-233.
3
В ходе работы над русской версией статьи мы получили ряд полезных советов и замечании
от Е.А. Давидович, за что приносим ей искреннюю благодарность.
324 Ziebani

Т. Ломоури. Ахалцихский монетный двор. –Вестник Гос. музея Грузии, 1944,


т. XII-В, с. 213-216. На груз. яз. с рус. рез.
5. ‫ ﺍﺭﺩﻭ ﻫﻤﺎﻳﻮﻥ‬. – Ордζ Хумβйζн, или ‫ ﺍﺭﺩﻭﻯ ﻫﻤﺎﻳﻮﻥ‬Ордζ-йи Хумβйζн “Царст-
венный лагерь”, походный монетный двор. (Тимуриды, Османы).
A. Schaendlinger. Osmanische Numismatik. Braunschweig, 1973, с. 56; S. Album. A
Hoard of Silver from the Time of Iskander Qara-Qoyunlu. – NCh, 1976, vol. 16, с. 118-119.
6. ‫ ﺃﺭﺽ ﺍﻟﺨﺰﺭ‬. – Ард̣ ал-ωазар: местонахождение неизвестно. У Э. Цамбаура:
‫ ﺃﺭﺽ ﺍﻟﺨﻴﺮ‬Ард̣ ал-ϊайр. (Хазары).
А. А. Быков. О хазарском чекане VIII-IX вв. – Труды Гос. Эрмитажа, 1971,
т. 12, с. 26-36.
7. ‫ ﺍﺻﻴﻼ‬. – Aτδлβ, или ‫ ﺍﺻﻴﻼ ﻣﺪﻳﻨﺔ‬Мадδна Асδлβ: Арзила (Марокко). (Ид-
рисиды, Мариниды).
D. Eustache. Les ateliers.., с. 96, #3; M. Mitchiner. Oriental coins and their
values. London, 1977, с. 19, 111.
8. ‫ – ﺍﻧﺒﻴﺮ‬.Анбδр, в Джузджане (Хорасан). (Арабо-сасанидские, Омейяды).
P. Balog. An Umayyad dirham struck in 79 H. at Anbir in Juzjan, Khurasan. –
AION, 1970, vol. 30/4, p. 550-558; H. Gaube. Arabo-Sasanidische Numismatik.
Braunschweig, 1973, с. 84-85.
9. ‫ – ﺍﻭﺷﻨﻰ‬. έшнδ: Ушнувийа. Юго-западнее оз. Урмия (Иран). (Кара-
Коюнлу).
S. Album. A Hoard.., с. 134, 138.
10. ‫ – ﺑﺎﺩﻛﻮﺑﻪ‬. Бβдкζба: Баку (Азербайджан). (Османы).
Е. Пахомов. Монетныe клады Азербайджана и других союзных республик,
краев и областей Кавказа. Баку, 1949, т. 4, #1246.
11. ‫ – ﺑﺎﺭﺍﺏ‬. Бβрβб: город и область в среднем течении р. Сыр-дарьи. По
Э. Цамбауру варианты: ‫ ﻓﺎﺭﺏ‬Фβраб и ‫ ﻓﺮﺍﺏ‬Фарβб (Саманиды, Хорезмшахи,
Ануштегиниды).
Е. А. Давидович. Бараб – новый среднеазиатский монетный двор Саманидов
и Ануштегинидов. В кн. Письменные памятники Востока, 1972. М., 1977, с.
124-129.
12. ‫ – ﺑﺎﺭﺍﻧﻲ‬. Бβрβнδ: местонахождение неизвестно. (османы).
A. Schaendlinger Osmanische Numismatik, с. 157.
13. ‫ ﺑﺎﺭﻓﺮﻭﺵ‬. – Бβрфрζш, или ‫ ﺑﺎﺭﻓﺮﻭﺷﺪﻩ‬Бβрфурζшдех: в Мазендерене
(Иран), на р. Баболь по дороге из Сари в Амоль. (Сефевиды, анонимный
чекан иранских городов).
Rabino di Borgomale. Coins and Seals of Shahs of Persia. Hertford. 1945, с. 30;
M. Mitchiner. Oriental coins.., с. 21, 292.
НОВЫЕ ДОБАВЛЕНИЯ К РАБОТЕ Э. ЦАМБАУРА 325

14. ‫ – ﺑﺎﺯﺍﺭﺑﻮﻟﻎ‬. Бβзβр-бζлаξ: местонахождение неизвестно. (Ильханы).


Е. Пахомов Монетныe клады Азербайджана. Баку, 1938, т. 2, #469; А.
Сейфеддини. Монеты Ильханов. Баку, 1968, с. 179.
15. ‫ – ﺑﺎﻟﻜﺴﺮﻱ‬. Бβликесрδ, или ‫ ﺑﺎﻟﻜﺴﻴﺮ‬Бβликесδр: в Западной Анатолии
(Турция). (Османы).
A. Schaendlinger. Osmanische Numismatik, с. 31.
16. ‫ – ﺑﺠﺎﺭ‬. Биджβр: местонахождение неизвестно. (Саманиды, Великие
Сельджуки, анонимный чекан иранских городов).
R. Vasmer. Der Kufische Münzfund fon Friedrichshof in Estland. Dorpat, 1925, с. 29;
Rabino di Borgomale. Coins, таб. III; Т. Ходжаниязов. Денежное обращение.., с. 109.
17. ‫ – ﺑﺮﺟﻘﺸﻢ‬. Бурдж-οишм: в Бадахшане (Афганистан). (Саманиды).
M. Mitchiner. Oriental coins.., с. 22, 135.
18. ‫ – ﺑﺮﻧﻜﺖ‬. Баранкет: возможно, Фаранкет, в Шаше (Узбекистан).
(Караханиды).
Б. Кочнев. Заметки.., с. 129.
19. ‫ – ﺑﻼﺭ‬. Билβр: в Татарстане. (Джучиды).
Г. А. Федоров-Давыдов. Клады джучидских монет – НЭ, 1949, вып. 1, с. 188.
20. ‫ – ﺑﻼﺳﺎﻏﻮﻥ‬. Балβсβξζн: одна из караханидских столиц (Киргизистан).
(Караханиды).
Б. Кочнев. Заметки .., с. 122.
21. ‫ – ﺑﻠﺠﺎﻥ‬. Балджβн: в Ираке, между Басрой и Абаданом (великие Сельджуки).
Т. Ходжаниязов. Денежное обращение.., с. 109.
22.‫ – ﺍﻟﺒﻨﺎ‬. Ал-Бинβ: в Ираке, возможно на т. Тигре, в 2 фарсахах (12 км) от
Багдада. (Аббасиды).
M.A. Al-‘Ush. Rare Islamic Coins, NENIEH, 1974, с. 194.
23.‫ – ﺑﻨﺪﺯ‬. Бандиз: в Юго-Западном Иране. (Музаффариды).
M. Mitchiner. Oriental coins.., с. 21, 264.
24. ‫ – ﺑﻨﻰ ﺗﺎﻭﺩﺍ‬. Банδ Тβвдβ: в Марокко, севернее Феса. (Алморавиды).
D. Eustache. Les ateliers monétaires.., с. 96, #7.
25.‫ – ﺑﻬﺖ‬. Бахт: в Марокко, южнее Кансера (Идрисиды).
D. Eustache. Les ateliers monétaires.., с. 96, #8.
26. ‫ – ﺑﻮﻻﺩ‬. Бζлβд: возможно, город в долине р. Боротал. (Чагатаиды).
В. Д. Жуков. Дункетскй клад. – ИМКУ, 1959, вып. 1, с. 176-207.
27.‫ – ﺑﻮﻧﺔ‬. Бζна: Бон (Эт-Тиб) (Алжир). (Хафсиды).
н-Нуπӯд ал-‘арабийа фδ υунис. Ал-Банк ал-марказδ фδ υунис, 1968, с. 148.
28. ‫ – ﺑﻴﻜﻨﺪ‬. Байканд, или ‫ﺑﻴﻜﻨﺪ‬Пайканд: вероиятно, в Восточном Туркестане (с
одноименным городом около Бухары не идентифицируется). (Караханиды).
326 Ziebani

Б. Кочнев. Заметки.., с. 127-128.


29. ‫ – ﭙﺭﻙ‬. Парак: в Шаше (Узбекистан). (Шайбаниды).
Е. А. Давидович. Некоторые черты обращения медных монет в Средней
Азии конца XV-XVI в. и роль надчеканов. – Известия Отделения общественных
наук АН Таджикской ССР, 1953, т. 3, с. 50.
30. ‫ – ﺗﺎﺭﺩﻧﺖ‬. Тβрудант: Тарудант – главный город области Сус на юге Марокко
(Са‘диды)
D. Eustache. Les ateliers monétaires.., с. 96, #10.
31. ‫ – ﺗﺎﺯﻯ‬.Тβзβ, или ‫ ﺗﺎﺯﻩ‬Тβза: в Восточном Марокко. (Мариниды).
M. Mitchiner. Oriental coins.., с. 23, 106, 110.
32. ‫ – ﺗﺎﻏﺼﺎ‬. Тβгττβ: в Марокко, на юге Вади-Тагаса. (Аббасиды).
D. Eustache. Les ateliers monétaires.., с. 96, #11.
33. ‫ – ﺗﺮﺷﻴﺰ‬. Туршδз: в Хорасане (Иран), главный город округа Бушт.
(Сефевиды).
Rabino di Borgomale. Coins.., с. 28.
34. ‫ – ﺗﻬﻠﻴﻂ‬. Тахлδт: в Марокко, на юге Вади-Луккус. (Идрисиды).
D. Eustache. Les ateliers monétaires.., с. 97, #15.
35. ‫ – ﺗﻮﺯﺭ‬. Таузар, на юге Туниса. (Хафсиды).
Ан-Нуπζд ал-‘арабийа фδ υунис, с. 148.
36. ‫ – ﺟﺮﺑﻪ‬. Джарба (Джерба): остров на зал. Габес (Тунис). (Османы).
Ан-Нуπζд ал-‘арабийа фδ υунис, с. 149; A. Schaendlinger. Osmanische
Numismatik, 37.
37.‫ – ﺍﻟﺠﻨﺪ‬. Ал-Джаннад: в Йемене. (Сулайхиды/Зийадиды).
M.A. Al-‘Ush. Rare Islamic Coins, с. 198.
38 ‫ – ﺟﻨﺪﻯ ﺑﻴﻚ ﺑﺎﺯﺍﺭﻯ‬. Джундδ-бδк бβзβрδ: местонахождение неизвестно.
(Джучиды).
А. Г. Мухаммадиев. Два клада татарских монет XV в. – СА, 1966, #2, с. 259-
273.
39. ‫ – ﺟﻮﺭﻡ‬. Джζрм (так!): Джирм в Бадахшане (Афганистан). (Саманиды).
M. Mitchiner. Oriental coins.., с. 25, 140.
40. ‫ – ﭽﺍﻧﺠﻪ‬. Чβнджа, или ‫ ﺧﺎﻧﺠﻪ‬χβнджа: Гюмюшане (вилайет Гюмюшане,
Турция). (Османы).
A. Schaendlinger. Osmanische Numismatik, с. 38.
41. ‫ – ﺟﻤﺸﻜﺰﻙ‬. Чемишказак: в Анатолии (Турция), севернее Харпута.
(Османы).
A. Schaendlinger. Osmanische Numismatik, с. 38.
42. ‫ – ﺣﺪﻳﺪﻩ‬. χудайда (Ходейда), в Йемене. (Османы).
НОВЫЕ ДОБАВЛЕНИЯ К РАБОТЕ Э. ЦАМБАУРА 327

A. Schaendlinger. Osmanische Numismatik, с. 38.


43. ‫ – ﺣﻞ ﺑﺮﺩﻯ ﺑﺎﺯﺍﺭﻯ‬. χилл-бирдδ-бβзβрδ: местонахождение неизвестно.
(Джучиды).
А.Г. Мухаммадиев. Два клада татарских монет, с. 259-273.
44. ‫ – ﺩﺧﻜﺖ‬. Даϊкат: в Илаке (Узбекистан). (Караханиды).
Б. Кочнев. Заметки.., с. 128.
45. ‫ ﺩﺭﻋﺔ‬. – Дар‘а: в Марокко, на западе Джебел-Загоры.
(Са‘диды).
D. Eustache. Les ateliers monétaires, с. 97, #16.
46. ‫ – ﺩﺳـﺎﺩﺭ‬.Дисβдир: местонахождение неизвестно. (Омейяды).
Н. Ан-Накшабанди, М. Ал-Бакри. Ад-Дирхам ал-‘Умави ал-му‘арраб. Багдад,
1974, с. 36.
47. ‫ – ﺍﻟﺪﺷﺖ‬. Ад-Дашт: Дашт-и Майсан (?), Ирак, нижнее течение Тигра.
(Аббасиды).
Dja‘far Abdel Kader. Monnaies musulmanes et poids en verre inédites. – Melanges
Syriens offerts à René Dussaud. Paris, 1939, t. 1, с. 409, #19.
48. ‫ – ﺩﺷﺖ ﻣﻴﺴﺎﻥ‬. Дашт-и Майсβн: Ирак. (Арабо-сасанидские, Омейяды).
J. Walker. A Catalogue of Arab-Sasanian Coins. London, 1941, с. CXVII, 42; Id.
A Catalogue of Arab-Byzantine and Post-Reform Umayyad Coins. London, 1956, с.
XXXIX, 142; H.Gaube. Arabo-Sasanidische Numismatik, с. 94-95.
49. ‫ – ﺩﻣﻮﺭ ﻗﺒﻮﺍ‬. Дамζр οабζ: Дербент (Дагестан). (Османы).
Е. Пахомов. Монетные клады. Баку, 1957, т. 7, #1833.
50. ‫ – ﺩﻣﺎﻧﻴﺲ‬. Дмβнδс: Дманиси (Грузия). (Багратид – вассал великих
монгольских ханов).
Т. Ломоури. К вопросу о грузинских монетах 12 в. – Бюллетень Гос. музея
Грузии, 1940, т. 10-В, с. 121-131. На груз. яз. с рус. рез. Г. В. Церетели. Об одной
монете из Дманиса. – В кн. Литературные изыскания. Тб., 1944, т. 2, с. 167-170.
На груз. яз.
51. – ‫ ﺭﺩﺍﻧﺔ‬. Рудβна: Тарудант (Марокко). (Алавиды).
D. Eustache. Les ateliers monétaires.., с. 97, #18.
52. ‫ – ﺭﺍﻣﺰ‬. Рβмиз, или Рβмуз: Рамхурмуз, в Хузистане (Иран). (Нур-Авард
атабег Лур-Бузург).
S.Album. The Coinage of Nur-Award. Atabeg of Lur-Buzurg. 751-757 H./A.D.
1350-1356. – ANS MN, 1977, vol. 22, с. 217.
53. ‫ – ﺭﻭﺫﺭﺍﻭﺭ‬. Рζκрβвар: Рудравар, в Джибале (Иран). (Сельджуки Ирака).
N. M. Lowick. Seljuk Coins. – NC, 1970, vol. 10, с. 248.
54. ‫ – ﺍﻟﺮﻭﻳﺎﻥ‬. Ар-Руййβн: в Табаристане (Иран). (Аббасиды, Ильханы).
328 Ziebani

M. A. Al-‘Ush Rare Islamic Coins, с. 196-197; M. Mitchiner Oriental coins, с. 28, 259.
55. ‫ – ﺯﺑﻚ‬. Забак, Зебак: в Бадахшане (Афганистан). (Саманиды).
M. Mitchiner. Oriental coins.., с. 28, 142.
56. ‫ – ﺯﻛﻢ‬. Загам: Загеми, в Кахетинском царстве (Ныне в Азербайджане).
(Сефевиды)
Т. Кутелия. Монеты, чеканенные в Загеми. – Мацне (Сер. истории,
археологии, этнографии и истории искусства), 1972, #4, с. 133-142 (на груз. яз.).
57. ‫ – ﺯﻳﺠﺎ ﺧﺴﺮﺍ‬. Зδджβ-ωусрβ: возможно, Азинджа-Хусрау, к востоку от
р.Тигра. (Омейяды).
Н.Ан-Накшабанди, М.Ал-Бакри. Ад-Дирхам ал-‘Умави.., с. 37.
58. ‫ – ﺯﻳﺪﺍﻥ‬. Зайдβн: в Хузистане (Иран), возможно около р. Джеррахи. Э.
Цамбаур помещал его в Хорасане. (Ильханы).
N. М. Lowick. Trade Pattern in Persian Gulf. – NENIEH, 1974, с. 325.
59. ‫ – ﺯﻳﺰ‬. Зδз: в Марокко, на юге Вади-Зиз. (Xариджит-суфрит, Идрисиды).
D. Eustache. Les ateliers monétaires.., с. 97, #19.
60. ‫ – ﺳﺎﺭﻛﻨﺪ‬. Сβрканд: местонахождение неизвестно, возможно в Восточном
Туркестане. (Караханиды).
Б. Кочнев. Заметки.., с. 124.
61. ‫ – ﺳﺒﻮ‬. Субζ: в Марокко, северо-западнее Феса.(Идрисиды).
D. Eustache. Les ateliers monétaires.., с. 97, #21.
62. ‫ – ﺳﺮﺩﻗﻘﺸﻢ‬.Сурадиπ οишм: в Бадахшане (Афганистан). (Саманиды).
M. Mitchiner. Oriental coins.., с. 28, 143
63. ‫ – ﺳﺮﻳﺮ‬.Сарδр: в Дагестане, северо-западнее Дербента. (Джучиды).
Г.А. Федоров-Давыдов. Клады джучидских монет, с. 189.
64. ‫ – ﺳﻠﺪﻭﺫ‬. Сулдζθ: область к западу от оз. Урмия (Иран). (Кара-Коюнлу).
S. Album. A Hoard.., с. 132.
65. ‫ – ﺍﻟﺴﻮﺱ‬. Ас-Сζс, или (‫ﺳﻮﺱ )ﻣﺪﻳﻨﺔ‬Мадӣна Сӯс: Тарудант в Марокко
(Алмохады).
D. Eustache. Les ateliers monétaires.., с. 98, #24.
66. ‫ – ﺳﻮﺳﻨﺔ‬. Сζсана: в Малой Азии, около Масисы. (Тулуниды).
M.A. Al-‘Ush. Rare Islamic Coins, с. 197.
67. ‫ – ﺷﻠﺠﻰ‬. Шалджδ: на р. Таласе (Киргизистан). (Караханиды).
М. Н. Федоров. Политическая история Караханидов в конце первой и во
второй четверти XI в. – НЭ, 1974, вып. 11, с. 163.
68. ‫ – ﺷﻮﺩﺍﺭ‬. Шавдβр: район Ургута (около Самарканда, Узбекистан).
(Шайбаниды).
Е.А. Давидович. 1. Денежное хозяйство на территории Южного Таджикистана
НОВЫЕ ДОБАВЛЕНИЯ К РАБОТЕ Э. ЦАМБАУРА 329

и Узбекистана во втором десятилетии XVI в. – В кн. Нумизматический сборник.


М., 1977, вып. 5, ч. 1, с. 26, 28. (Труды Государственного исторического музея, вып.
49); 2. Клады древних и средневековых монет Таджикистана. М., 1979, #75.
69. ‫ – ﺷﻴﺮﺑﺎﺯﺍﺭ‬. Шδрбβзβр: Иран, точное местонахождение неизвестно.
(Ильханы).
M.Mitchiner. Oriental coins.., с. 30, 253.
70. ‫ – ﺻﻔﺮﻭ‬. σуфрζ: Сефру, юго-восточнее Феса (Марокко). (Меграва).
D. Eustache. Les ateliers monétaires, с. 98, #26.
71. ‫ – ﻋﺎﺩﻝ ﺟﻮﺍﺯ‬. ‘άдил Джавβз: Адилсеваз, на северо-востоке оз. Ван (Турция).
(Кара-Коюнлу).
S. Album. A Hoard..., с. 144.
72. ‫ – ﻓﻀﺎﻟﺔ‬. Фад̣βла: северо-восточнее Касабланки (Марокко). (Алавиды).
D. Eustache. Les ateliers monétaires.., с. 98, #31.
73. – ‫ ﻗﺎﺑﺲ‬.οβбис: Гебес (Тунис). (Хафсиды).
Ан-Нуπζд ал-‘арабийа фδ υунис, с. 149.
74. ‫ – ﻗﺒﺎﺩﻳﺎﻥ‬. οубβдийβн: в районе Шаартуза (Таджикистан). (Тимуриды).
Е.А. Давидович. 1. Некоторые черты.., с. 45-72; 2. Материалы для
характеристики медных монет XV в. – НЭ, 1969, вып. 5, с. 225-248; 3. Клады.., #66.
75. ‫ – ﻗﺮﺟﻴﻦ‬. οарджδн: в Северной Осетии, на правом притоке р. Терека – р.
Карджин. У Цамбаура: Фархин (?). (Ильханы).
Ц. М. Гваберидзе. О новом монетном дворе Северной Осетии. – в. кн.
Нумизматический сборник, Тб., 1977, с. 117-121.
76. ‫ – ﻗﺮﺳﺘﺎﻥ‬. οаристβн: возможно, в Гарджистане (Северо-западный Афганис-
тан). (Саманиды).
N. M. Lowick An Early Tenth Century Hoard from Isfahan. – NC, 1974, vol. 14,
с. 114-115.
77. ‫ – ﻗﺮﻣﺎﻥ‬. οирмβн: вероятно, в Волжской Болгарии (Чувашия). (Джучиды).
Н. Ф. Калинин. А.Х. Халиков. Итоги археологических работ 1945-1952 гг.
Казань, 1954, с. 98; Г.А. Федоров-Давыдов. Клады джучидских монет, с. 108.
78. ‫ – ﻗﺮﻧﻰ‬. οарнδ, а также‫ﻛﺎﺭﻧﻰ ﻛﺮﻧﻰ‬/ Кβрнδ/Карнδ: Гарни (Армения). У Э.
Цамбаура: Карин или Курби. (Ильханы, Кара-Коюнлу).
Е. Пахомов Монетныe клады, Баку, 1940, т. 3, ##872-873; М. Сейфеддини.
Монеты Ильханов, с. 189.
79. ‫ ﻗﺰﺍﺭﺩﻭ‬. – οуз-Ордζ: Баласагун (Киргизистан). У Э. Цамбаура: Кара-орду.
(Караханиды).
М. Н. Федоров. Баласагун при Караханидах по нумизматическим данным. –
Известия АН Киргизской ССР, 1975, #2, с. 87-94.
330 Ziebani

80. ‫ – ﻗﺸﻢ‬. οишм, или ‫ ﻛﺸﻢ‬Кишм: в Бадахшане (Афганистан); ср. #62.


(Саманиды).
M. Mitchiner. Oriental coins.., с. 34, 136.
81. ‫ – ﻗﻨﺪﺯ‬. οундуз (Афганистан). (Караханиды, Хорезмшахи, Тимуриды).
Е. А. Давидович: 1. Шаартузский клад двойных динаров 906/1500-1501
и 907/1501-1502 гг. – Доклады АН Таджикской ССР, 1953, вып. 9, с. 3-42; 2.
Денежное хозяйство, с. 13, 28-29; A. D. Bivar. A Mongol Invasion Hoard from
Afghanistan. – NENIEH, 1974, с. 377.
82. ‫ – ﻗﻴﺲ‬. οайс: Киш, остров в Персидском заливе. (Ильханы).
N. M. Lowick. Trade Pattern in Persian Gulf, с. 324, 332.
83. ‫ – ﻛﺎﺑﺸﺎﻥ‬. Кβбишβн: в Иранском Азербайджане. (Ильханы).
M. Mitchiner. Oriental coins.., с. 34, 259.
84. ‫ – ﻛﻨﺠﺪﻩ‬. Кандже[х], или ‫ ﻛﻨﺠﻴﺪﻩ‬Канджδде[х]: округ к западу от Исфиджаба
(Сайрам, Казахстан). (Чагатаиды).
В.Д. Жуков Чекан Кенджде и анэпиграфические монеты в Дункентском кладе:
Дополнение к предварительному сообщению. – ИМКУ, 1961, вып. 2, с. 307-312.
85. ‫ – ﻛﻮﻩ ﻛﻴﻠﻮ‬. Кζхи-Гδлζ: область в остане Лур-Бузург с главным городом
Бехбехан. (Иран). У Э.Цамбаура: ‫( ﮔﻮﻩ ﻟﺴﻮﻩ‬Нур-Авард атабег Лур-Бузурга).
S. Album. The Coinage.., с. 261.
86. ‫ – ﻛﻴﺮﺍﻥ‬. Кδрβн: город, вероятно, между Табризом и Байлаканом. (Великие
монгольские ханы).
Кол. Гос. Эрмитажа, расшифровка Р. Фасмера; М. Сейфеддини. Монеты с
надписью Улуг-мангул улус-бек. – НЭ, 1971, вып. 9, с. 20.
87. ‫ – ﻟﺮﺑﺰﺭﻙ‬. Лур-Бузург: Большой Лурестан, юго-восточная часть остана
Лурестан (Иран). У Э. Цамбаура: ‫ﺍﺭﺳﺎﺑﻨﺪ‬/‫ﺍﺭﺯﺑﻨﺪ‬Арзбанд/ Арсβбанд или,‫ﺍﺭﺯﻧﺪ‬
Арзанд).(Ильханы, Нур-Авард атабег Лур-Бузурга).
S. Album. The Coinage.., с. 214-215, 217.
88. ‫ – ﻟﺸﻜﺮ‬. Лашкар: Аскар-Мукрам, в Хузистане (Иран). (Великие монгольские ханы).
И. Джалагания. Из истории монетного дела в Грузии XIII в. Тб., 1958, с. 23;
М.А. Сейфеддини. Монеты.., с. 121.
89. ‫ – ﻟﻜﺘﺎﻭﺓ‬. Лактβва: Тагунит (Марокко). (Са‘диды).
D. Eustache. Les ateliers monétaires.., с. 99, #32‫ﺯ‬
90. ‫ – ﻟﻮﺭﻛﻮﺟﻴﻚ‬. Лζр-Куджδк: Малый Лурестан, северо-западная часть
остана Лурестан (Иран). (Ильханы).
M. Mitchiner. Oriental coins.., с. 36, 260.
91. ‫ – ﺍﻟﻤﺪﻳﻨﺔ ﺍﻟﺒﻴﻀﺎء‬. Ал-Мадδна ал-Байд̣β’: Касабланка (Марокко).
(‘Алавиды).
НОВЫЕ ДОБАВЛЕНИЯ К РАБОТЕ Э. ЦАМБАУРА 331

D. Eustache. Les ateliers monétaires.., с. 121, #34.


92. ‫ – ﻣﺪﻳﻨﺔ ﺗﻔﻴﻠﻠﺖ‬. Мадδна Тафδлалат: Сиджилмаса (Марокко). (Са‘диды).
D. Eustache. Les ateliers monétaires.., с. 99, #35.
93. ‫ – ﻣﺪﻳﻨﺔ ﺍﻟﻤﻮﻓﻘﻴﺔ‬. Мадδна ал-Муваффакийа: в Ираке, на р. Евфрате. У Э.
Цамбаура: ‫ ﻣﺪﻳﻨﺔ ﺍﻟﻤﻔﻮﺿﻴﺔ‬Мадδна ал-Муфаввад̣ийа. (Аббасиды).
Ан-Накшабанди. Канз χид̣р Илийβс. – Sumer, 1954, vol. 10, с. 185;
Numismatic literature, 1959, vol. 49, с. 626.
94. ‫ – ﻣﺮﻳﺮﺓ‬. Мрδра: в Марокко на юге Вади-Мрирт. (Идрисиды).
D. Eustache. Les ateliers monétaires.., с. 99, #38.
95. ‫ – ﺍﻟﻤﻌﺪﻥ ﺟﺮ‬. Ал-Ма‘дан Джар: Ал-Ма‘дан Джарбаййа, около серебряного
рудника Панджхира. (Саманиды).
M. Mitchiner. Oriental coins, с. 38, 141.
96. ‫ – ﻣﻜﺲ‬. Мукус: Мюкюс, в Ванском вилайете (Турция). (Османы).
A.Schaendlinger. Osmanische Numismatik, с. 54.
97. ‫ – ﻣﻮﻻﻯ ﺍﺑﺮﺍﻫﻴﻢ‬. Мавлβй Ибрβхδм: южнее Марракеша (Марокко). (‘Алавиды).
D. Eustache. Les ateliers monétaires.., с. 99, #40.
98. ‫ – ﻣﻴﺎﻥ ﻛﺎﻝ‬. Мийβн кβл: остров между рукавами Зеравшана – Карадарьей и
Акдарьей. (Шайбаниды).
Е. А. Давидович. Некоторые черты.., с. 50.
99. ‫ – ﻧﺎﺋﻦ‬. Нβ’ин: Наин. на севере Фарса (Иран). (Буиды, Сефевиды).
Rabino di Borgomale. Coins.., с. 28; D. B. Whitcomb. The Fars Hoard: A Buid
Hoard from Fars Province, Iran. – ANS MN, 1976, vol. 21, с. 174.
100. ‫ – ﻧﻜﺒﻮﻟﻰ‬. Никбζлδ: Никополь в Болгарии. (Османы).
A. Schaendlinger. Osmanische Numismatik, с. 55.
101. ‫ – ﻧﻮﺑﺎﺯﺍﺭ‬. Навбβзβр: вероятно, в районе Гиссара (Tаджикистан).
(Тимуриды).
Е. А. Давидович. Материалы, с. 232-233; она же. Клады, #66.
102. ‫ – ﻧﻮﻧﺪ‬. Наванд: вероятно, Навандак, между Чаганианом и Гиссаром.
(Тимуриды).
Е. А. Давидович. Материалы.., с. 233.
103. ‫ – ﺍﻟﻨﻴﻘﺶ‬. Ан-Нδπ: либо город на дороге между Реем и Нишабуром, либо
две отдельные области на Аравийском полуострове. (Омейяды).
M. A. Al-‘Ush. Rare Islamic Coins, с. 193-94.
104. ‫ – ﻭﺍﺩﻯ ﻻﻭ‬. Вβдδ лβв: на юге Вади-Лау (Марокко). (Хаммудиды).
D. Eustache. Les ateliers monétaires.., с. 99, #43.
105. ‫ – ﻭﺑﻜﻨﻰ‬. Вабканδ: Вабкен, севернее Бухары (Узбекистан). (Шайбаниды).
Е.А. Давидович. 1. Денежное хозяйство.., с. 26; 2. Клады.., с. 369, 417.
332 Ziebani

106. ‫ – ﻭﺧﺶ‬. Ваϊш: область в долине одноименной реки (Таджикистан).


(Великие Сельджуки, Хорезмшахи, Тимуриды).
Е.А Давидович: 1. Материалы.., с. 232-233; 2. Клады.., с. 144; A.D. Bivar. A
Mongol Invasion Hoard, с. 379..
107. ‫ – ﻭﻣﻬﻨﺎ‬. Вамахнβ: Яумана (?) около Хенифры (Марокко). (Идрисиды).
D. Eustache. Les ateliers monétaires.., с. 99, #43?.
108. ‫ – ﺍﻟﻮﻟﺠﺔ‬. Ал-Валаджа: севернее Феса (Марокко). (Алморавиды).
D. Eustache. Les ateliers monétaire.., с. 100, #49.
109. ‫ – ﻳﻜﻢ‬.Иккем: на юге Вади-Икем (Марокко). (Идрисиды).
D. Eustache. Les ateliers monétaires.., с. 100, #52.
110. ‫ – ﻳﻤﮕﺎﻥ‬. Йумгβн (?): в Восточном Бадахшане. (Саманиды).
M. Mitchiner. Oriental coins.., с. 40, 141.
sxvadasxva
mimoxilvebi da recenziebi
erayeli mkvlevari „vefxistyaosnis~ Sesaxeb

1980 wels eraySi, qalaq mosulis universitetis JurnalSi al-


jami‘a (#5) daibeWda baRdadis universitetis profesoris, doqtor
jalil qamal ad-dinis statia: „arabebi Zvel qarTul literaturul
memkvidreobaSi~.1 es sakiTxi, romelic statiis saTaurSia dasmuli,
avtorma ganixila rusTavelis „vefxistyaosnis~ safuZvelze.
arabul samyaroSi arcTu naTeli warmodgena aqvT qarTvelebsa
da saqarTveloze. aman ganapiroba j. qamal ad-dinis statiis Sesava-
li nawili, sadac man erayel mkiTxvels Cveni Tavi warudgina:
„qarTvelebs, rogorc aRmosavleTis xalxs, adaTebis, tradicie-
bisa da idealebis mxriv, bevri ram aqvT saerTo arabebTan. maTi saer-
To Tvisebebia: Tavisuflebis siyvaruli da misi gandideba, adamianu-
ri didsulovneba da amiT siamaye; sulieri silamazis Zieba xorciel-
ze metad, miswrafeba sibrZnisaken, saxelis moxveWisa da kulturi-
saken – fulis, Tanamdebobebisa da wodebis moxveWamde, sispetake da
gulwrfeloba siyvarulSi, megobrobasa da amxanagobaSi, ojaxursa
da sazogadoebriv urTierTobebSi, uangaro Tavganwirva samSoblo-
saTvis, saxelisa da adamianuri RirsebebisTvis brZolaSi~.
rogorc vxedavT, es mSvenieri wardginebaa da raoden gadaWarbe-
bulic ar unda iyos xotba, ucxo adamianis aseTi azri udavod sasia-
movnoa CvenTvis.
j. qamal ad-dinma mkiTxvels warudgina rusTavelic. mkvlevari
aRniSnavs, rom rusTaveli, qarTuli literaturis siamaye, Tavisi
epoqis erT-erTi progresulad moazrovne adamiani iyo.
erayeli profesori mokled exeba poemis siuJets. misTvis ros-
tevani da avTandili, yovelgvari pirobiTobis gareSe, arabebi arian.
rac Seexeba tariels, is qarTvelia (da ara indoeli). poemis Sinaarsi
mas moagonebs gilgameSis eposs. tarielsa da enqidus, gilgameSsa da

* pirvelad daibeWda 1989 w. – gaz. saxalxo ganaTleba, 5.IX; rus. varianti: gaz.
Народное просвещение, 10. IX. 1989; Semdeg – kr. wignis megobari, Tb., 1990, gv. 160-
163.
.1 27-29 .‫ ﺹ‬،1980 ،5 ،‫ ﺍﻟﺠﺎﻣﻌﺔ‬. ‫ ﺍﻟﻌﺮﺏ ﻓﻲ ﺍﻟﺘـﺮﺍﺙ ﺍﻻ ﺩﺑﻲ ﺍﻟﺠﻮﺭﺟﻲ ﺍﻟﻘﺪﻳﻢ‬.‫ﺟﻠﻴﻞ ﻛﻤﺎﻝ ﺍﻟﺪﻳﻦ‬
erayeli mkvlevari „vefxistyaosnis~ Sesaxeb 335

avTandils Soris, misi azriT, didi msgavsebaa. msgavsebas xedavs igi


firdousis „Sah-namesTanac~, magram, amave dros, is „vefxistyaosans~
miiCnevs namdvil originalur qarTul poemad.
j. qamal ad-dini Tvlis, rom rusTaveli ganicdida aRmosavlu-
ri poeziis gavlenas; im poeziisa, romelic ganadidebs gonierebas,
sibrZnes, Tavisuflebas, simamaces, sispetakes, gulwrfelobas, WeS-
marit megobrobas, namdvil siyvarulsa da samSoblosaTvis Tavdade-
bas. igi imowmebs rusTavelis aforizms: „sjobs sicocxlesa naZrax-
sa...~ da adarebs mas arabuli raindobis mexotbis, gamoCenili poetis
al-muTanabis (X s.) erTi leqsis striqonebs:
„icxovre saxelovnad, an mokvdi Rirseulad, almebis frial-
sa da horolTa ZgerebaSi. mokvdi ise, rom mZime iyos es da-
naklisi da ara usaxelod, rogorc cxovrobdi. saxeli eZie,
jojoxeTis alic rom gwvavdes, monobas exsen, Tund samoTxe
gqondes maradis...~
raindisaTvis mamacoba aucilebelia, magram martooden es ar
aris sakmarisi, – wers erayeli mkvlevari, – xams Wkua-gonebac. didi
al-muTanabis Tanaxmad, goneba pirvel adgilzea, simamace ki – meore-
ze:
„TviT is sapyari, Cvils rom vera sZlevs, jabans gaTelavs.
safrTxes aicilebs mxolod raindi, fons gava iolad mamacis
goneba...~
aseve fiqrobs qarTveli rusTaveli, romelic Tavis poemaSi gmir
arab avTandils, sadac saWiroa, gamoayenebinebs Zalas, xolo iq, sa-
dac gansjaa saWiro – Wkua-gonebas.
rusTavelis damokidebuleba qalisadmi – wers j. qamal ad-dini
– ukavSirdeba mis damokidebulebas siyvarulisadmi. rusTavelTan
siyvaruli iseve, rogorc simamace, cxovrebisTvis aucilebeli pi-
robaa. mas sworad esmis trfobis sixele arabebTan („mijnuri Smagsa
gviqvian arabuliTa eniTa...~). Tavis mkiTxvels Tu msmenels igi mij-
nurs warmoudgens im adamianad, romelic mzad aris Tavi gawiros
satrfosaTvis. namdvili siyvaruli WeSmaritad didi grZnobaa, ro-
melic qancavs sulsa da sxeuls. al-muTanabis sityvebiT:
„roca didia survilebi, sxeulebi iRlebian mis SesrulebaSi~.
mkvlevari ixsenebs siyvarulis erT-erT msxverpls, arab urva ibn
xazams, romelic ase agviwers Tavis tanjvas:
„iamamasa da najdis (mxareebia arabeTSi – g.j.) misnebisTvis
336 Ziebani

ara daviSure ra, rom ganvekurneT. rac ki SeeZloT – manuge-


Ses da Semiloces, rogorc icodnen; bolos ki miTxres: vfi-
cavTo allahs, mxolod mas ZaluZs Seni morCena. veras gavaw-
yobT Cven imasTan, rasac Seni neknebi faravs~ (e.i. siyvaruliT
dakodil gulTan – g.j.).
damowmebulia sxva arabi poetis sityvebic:
„me miyvars satrfo erTaderTi da ara msurs, rom gavcvalo
sxvaze. mxolod isa mwads, Cemi rom gaxdes da Tu gamSorda,
sxva, mis garda, aravin minda~.
j. qamal ad-dinis azriT, qarTvelebTan da arabebTan saerToa
megobrobis, siyvarulisa da trfobis safuZvlebi. qarTveli mijnu-
ris (mamakacis) tanjva trfobiT gaxelebuli arabis tanjvis msgav-
sia. igive iTqmis qarTveli da arabi qalebis siyvarulis Sesaxebac.
mkvlevari Tvlis, rom rusTavelTan siyvaruli uzriulia, iseTive,
rogorc uzriuli skolis poetebTan.
sakiTxis amgvari dasma axali ar aris rusTavelologiaSi. mkiT-
xvels SevaxsenebT, rom uzriuli lirika aris arab beduinTa satrfi-
alo lirika. gadmocemiT, amgvari leqsebis SeTxzviT, gansakuTre-
biT, gamoiCines Tavi hijazis erT-erTi tomis – uzras poetebma. isini
umRerodnen ubiwo, platonur siyvaruls ubeduri Seyvarebulebisa,
romlebic erTmaneTs sastikma bedma daaSora. Tavad allahis nebiT
warmoqmnil idealuri qalisadmi sabediswero, TiTqmis mistikur siy-
varuls mijnurisaTvis moaqvs mxolod tanjva, romlisganac xsna sik-
vdilsac ki ar SeuZlia.
uzriuli siyvaruli gamsWvalulia fatalizmiT, usaSvelo sevdi-
Ta da ganwirulobis grZnobiT. uzriul lirikaSi gmiri mTeli Tavisi
cxovrebis manZilze inarCunebs erTgulebas mxolod erTi satrfo-
sadmi. am lirikis mudmivi siuJetia satrfos iZulebiTi gaTxoveba,
Seyvarebuli mamakacis tanjva da sevda. uzriuli siyvarulis siuJe-
tebi, mogvianebiT, aRmosavleTis xalxebis mraval romanul eposs da-
edo safuZvlad. elementebi am siyvarulisa aris „vefxistyaosanSic~,
magram, arsebiTad, rusTavelTan siyvaruli gansxvavebulia. rogorc
aRniSnavs akad. al. baramiZe, rusTavelis Semoqmedebis sagania ara
mistikuri, saRmrTo, sazeo mijnuroba, aramed amqveyniuri, miwieri,
xorcieli, anu sxvanairad, realuri, materialuri, bunebrivi, adami-
anuri grZnoba.
j. qamal ad-dini, samwuxarod, ar icnobs qarTul rusTavelo-
erayeli mkvlevari „vefxistyaosnis~ Sesaxeb 337

logiur literaturas (romlis saukeTeso nimuSebis aRmosavlur da


evropul enebze Targmnac saSuri saqmea). igi „vefxistyaosans~ ara-
bi mkiTxvelisa da mkvlevris poziciebidan udgeba da es arcaa gasak-
viri. amis safuZvels mas aZlevda poemis nawilobrivi „arabuli fo-
ni~, romelic uyoymanod WeSmaritebad miiCnia. miuxedavad amisa, misi
cdebi – paralelebi dauZebnos rusTavelis sibrZnes arabul poezi-
aSi, vfiqrobT, yuradRebas imsaxurebs. „vefxistyaosanis~ arabuli
Targmani (Sesrulebuli nizar xalilis mier) ki, romelic 1984 wels
daibeWda damaskoSi, vimedovnebT, myar safuZvels Seuqmnis arabul
qveynebSi poemis ufro seriozul Seswavlas.

IRAQI SCHOLAR ABOUT RUSTAVELI’S


MAN IN THE PANTHER’S SKIN

In 1980, a paper by Professor, Doctor Jalal Kamal al-Din of Baghdad University


was published in the journal of Mosul (Iraqi) Univeristy al-Jami‘a (#5, pp.27-29):
The Arabs in Old Georgian Literary Legacy. The question is discussed on the basis
of Rustaveli’s The Man in the Panther’s Skin. The researcher touches briefly on the
plot of the poem. To him Rostevan and Avtandil are – beyond all conventionality
– Arabs. As to Tariel, he is a Georgian (and not Indian). The contents of the poem
reminds him of the Gilgamesh epic. In his view, there is a great resemblance between
Tariel an Enkidu and Gilgamesh and Avtdandil. He sees a resemblance with Firdausi’s
Shahname as well. At the same time, however, he considers The Man in the Panther’s
Skin a genuine Georgian poem. Jalal Kamal al-Din finds parallels between The Man
in the Panther’s Skin and oriental poetry. At the same time, he believes that love with
Rustaveli is Udhrit – the same as with Udhrit poets, which is not true.
О НЕКОТОРЫХ МЕТОДАХ И ИТОГАХ АНАЛИЗА
ПРОБЫ ВОСТОЧНЫХ МОНЕТ*

Современная нумизматика наряду с традиционными методами


изучения монетного материала перед исследователями ставит такие
задачи, как установление весового стандарта и пробы монеты. Первая
задача облегчена тем обстоятельством, что определение массы монеты
монетными весами не представляет особой трудности и многочисленные
публикации каталогов, монетных кладов и отдельных монет почти всегда
снабжены весовыми данными материала. Вторая сопряжена с определен-
ными трудностями. В большинстве случаев опробование монет требует
лабораторных условий, дорогостоящей аппаратуры (например, при
нейтронно-активационном и рентгенофлюоресцентном методах анализа)
и опытных специалистов. Вместе с тем, его значение трудно переоценить.
Причины колебания курса различных монет, хронологические рамки
кризисных явлений в денежном обращении, состояние ресурсов и
происхождение металлов, применяемых в монетном чекане, определение
происхождения подражаний, установление средневековых и современ-
ных фальшивых монет – вот далеко не полный перечень тех вопросов,
решение которых полностью или частично возможно в результате анализа
монетного металла.
Опробование восточных монет давно уже стало составной частью
нумизматических исследований.1 Методы анализа, применяемые в лабораториях

* Впервые статья была oпубликована в сб. Восточное источниковедение и специальные


исторические дисциплины. Вып. I, М, 1989, с. 219-235.
1
Е. Пахомов. Химический анализ ширваншахских монет. – Известия Азкомстариса. Вып.
3. Баку, 1927, с. 58-62; Д. Капанадзе. Проба грузинской монеты. – Сообщения АН ГССР.
1943, т. IV, №6 (на груз. яз), с. 573-576; он же. Клад монет начала XI в. тбилисского эмира
‘Али б. Джа‘фара. – ЭВ, 1961, XIV, с. 75. Важность анализа монетного металла наиболее
полно проявилась в трудах Е.А. Давидович, посвященных нумизматике Средней Азии. См.
ее работы: О загадочных дирхемах мусейяби, мухаммеди и гитрифи (Из истории монетного
дела в Средней Азии IX – X вв.) – XXV Международный конгресс востоковедов. Доклады
делегации СССР. М., 1960; Денежное обращение в Мавераннахре при Саманидах. – НЭ,
1966, VI, с. 115, 132-134; Денежное хозяйство Средней Азии в XIII в. М., 1972, с. 101-103; Из
О НЕКОТОРЫХ МЕТОДАХ И ИТОГАХ АНАЛИЗА 339

музеев СССР, в основном сводятся к штриховой пробе (на пробирном камне),2


химическому и количественному спектральному анализу.3 Если первый метод
дает возможность определения чистого драгоценного металла в сплаве, то два
последних позволяют также установить процентное количество примесей. В
последнее время стали получать распространение также такие современные
физические методы анализа с применением рентгеновских лучей, как
рентгеноструктурный4 и рентгенофлюоресцентный5 анализ (в физической
лаборатории Гос. Эрмитажа) и электрозондовый рентгеноспектральный
микроанализ6 (в физико-химический лаборатории Института металлургии АН
ГССР). Однако подобные исследования все еще малочисленны.
Анализ монетного металла широко применяется в зарубежных

области денежного обращения в Средней Азии XI-XII вв. – НЭ, 1960, II, с. 102-104; История
монетного дела Средней Азии XVII – XVIII вв. Душанбе, 1964, с. 102-110.
2
О штриховой пробе см. Справочник Пробирера, составлен канд. техн. наук Е.А. Марен-
ковым. М., 1935, с. 82 и сл.; Х. Фенглер. Г. Гироу. В. Угнер. Словарь нумизмата. Пер. с нем.
Г. М. Арсеньева. М., 1982, с. 315. Результаты анализа некоторых арабских дирхемов по штри-
ховой пробе использованы в работах: Д. Капанадзе. Клад монет.., с. 75; Г. И. Джапаридзе Из
истории арабской нумизматики и метрологии (IX – X вв.). Канд. дис. Тб., 1968, с. 122-124 (на
груз. яз).
3
О методе количественного спектрального анализа см. И.В.Богданова-Березовская,
Д.В. Наумов. О применении количественного спектрального анализа при исследовании
археологических бронзовых моделей. – Новые методы в археологических исследованиях.
М., 1963, с. 77-89. Результаты анализа по этому методу отражены в таких трудах, как: О. И.
Смирнова. Каталог монет с городища Пенджикент (Материалы 1949-1956 гг.). М., 1963, с.
168-171 (приложение: И. В. Богданова-Березовская, Д.В. Наумов. Результаты анализа монет);
Е.А. Давидович. Из области денежного обращения.., с. 102-104; Е. Ртвеладзе, Ш. Р. Пидаев.
Каталог древних монет Южного Узбекистана. Ташкент, 1981, с. 94-118 (приложение: С.
В. Лавушкина. Химический состав металла монет из Северной Бактрии); М. А. Бубнова.
Извлечение серебра купелированием в Средней Азии в IX-XI вв. – Известия АН Таджикской
ССР, ООН. 1962, 1(28), с. 29-36, 36-39 (приложение: Ю. Н. Туркин. Метод определения
количественного состава средневековых серебряных монет из собраний Государственного
Эрмитажа).
4
Рентгеноструктурный анализ основан на явлении дифракции рентгеновских лучей при
взаимодействии с кристаллической решеткой исследуемого вещества; см. А. Косолапова,
Л. Вязменская. Применение метода рентгеностуктурного анализа для определения способа
изготовления серебряных изделий. – Сообщения Гос. Эрмитажа. Л., 1974, XXXIX, с. 68-70.
5
Подробно о методе рентгенофлюоресцентного анализа см. ниже, примеч. 30.
6
Электрозондовый рентгеноспектральный микроанализ применяется для определения
химического состава образца сравнением интенсивности характеристического рентгеновского
излучения от образца и эталона. О результате анализа грузинско-сасанидской драхмы по
этому методу см. М. В. Цоцелия. В. П. Домуховский. Новый вариант грузино-сасанидской
монеты. – Вестник Государственного музея Грузии. Тб., 1981, т. XXXV-В. с. 115-116.
340 Ziebani

нумизматических исследованиях. Наряду с традиционными способами


опробования предлагается ряд современных недеструктивных физических и
химических методов, сообщения о которых зачастую появляются на страницах
английского журнала “Archaeometry” или же в специальных сборниках.7 Немало
восточных (сасанидских, мусульманских) монет исследовано нейтронно-
активационным и рентгенофлюоресцентным методами анализа или же
традиционным, но значительно усовершенствованным за последнее время
методом измерения плотности золотых монет. Методика и результаты подобных
исследований изложены в настоящей статье.
Метод измерения плотности (МИП). Этот метод, основанный на
Архимедовом законе гидростатики, был хорошо известен в древности и
средневековье.8 В наше время он опять привлек к себе внимание исследователей.
Наиболее значительный вклад в его усовершенствование внесли Е. Кейли,9
У. Одд, М. Юз и С. Блэкшоу.10 Метод является быстрым и недеструктивным
способом определения чистого веса золотых монет, для серебряных же он
совершенно непригоден.
Суть МИП состоит в следующем: монету предварительно очищают
ацетоном, промывают в мыльной воде и взвешивают гидростатическим или
аналитическими весами поочередно в воздухе и жидкости (так называемое

7
Например: Methods of Chemical and Metallurgical Investigations of Ancient Coinage. A Sym-
posium Held by the Royal Numismatic Society at Burlington House. London on 9-11 December
1970. Ed. by E.T. Hall and D.M. Metcalf. L., 1972.
8
Ph. Grierson Numismatics. Lоndon, 1975, c. 151; Омар Хаййам. Трактаты. Пер. Б.А.
Розенфельда. Вступит. статья и коммент. Б.А. Розенфельда и А.П. Юшкевича. М., 1961, с.
147-151.
9
E.R. Caley. Validity of Specific Gravity Method for the Determination of the Fineness of Gold
Objects. – The Ohio Journal of Science. 1949. vol. XLIX, № 2, с. 73-82; он же. Estimation of Com-
position of Ancient Metal Objects. Utility of Specific Gravity Measurements. – Analytical chemistry,
1952, vol. 24, № 4, с. 676-681.
10
M. J. Hughes, W.A.Oddy. A Reappraisal of the Specific Gravity Method for the Analysis
of Gold Alloys. – Archaeometry. 1970, #12, 1, c 1-11; W. A. Oddy, M.J. Hughes. The Specific
Gravity Method for the Analysis of Gold Coins. – Methods.., c. 75-87; W.A.Oddy. S.M. Blackshow.
The Accuracy of the Specific Gravity Method for the Analysis of Gold Alloys. – Archaeometry.
1974, #16, 1 c. 81-90. В зарубежной научной литературе метод измерения плотности обычно
называется методом измерения удельного веса. См. указанную выше литературу в примеч.
9 и 10, а также: P. Naster. Numismatique et methods de laboratoire. – Congrès international de
Numismatique. Paris, 6-11 Juillet, 1953. T.1, Rapports. P., 1953, c. 171-192; P. Montgomery. Specific
Gravity Applied to Numismatics. – Journal of International Numismatics (Bellaire, USA). 1975, vol.
9, № 2, с. 28-32.
О НЕКОТОРЫХ МЕТОДАХ И ИТОГАХ АНАЛИЗА 341

гидростатическое взвешивание).11 В качестве жидкости вместо воды в


настоящее время рекомендуется нетоксическое, бесцветное и невоспламеняемое
органическое вещество перфторо-1-метил-декалин, плотность которого (1,972
г/см3 при 250 С) больше, а поверхностное натяжение меньше по сравнению с
водой.12 Плотность монеты находят по формуле:

где ρм – плотность монеты, ρw – плотность жидкости, mм – масса монеты при


взвешивании в воздухе и mw – масса монеты в воде.
Плотность золота, как известно, составляет 19,32г/см3, серебра – 10,5, а
меди – 8,9 г/см3. Примешиванием серебра к золоту получается сплав, плотность
которого в зависимости от количества золота в сплаве будет колебаться от 19,3 до
10,50 г/см3. Таблицу перевода плотности золотых монет в золотое содержание в
процентах дал Е. Кейли,13 в дальнейшем ее уточнили У. Одди и М. Юз,14 а затем
У. Одди и С. Блэкшоу.15
Чем больше содержание золота в монетном сплаве, в котором вторым
добавочным металлом является серебро, тем точнее результат, полученный по
МИП. С увеличением лигатуры, в особенности меди, результаты анализа могут
оказаться неточными. В средневековых монетах, как известно, медь употреблялась
как для укрепления сплава, так и для порчи монет. Помимо этого сама золотая
руда содержит определенный процент меди, которая может оказаться в монете
в качестве естественной примеси. У. Одди и С. Блэкшоу показали, что наличие
5% меди в золото-серебряном сплаве снижает результаты, полученные по МИП,

11
О подготовке и процедуре гидростатического взвешивания монет и других предметов см.
M.J. Hughes, W.A. Oddy. A Reappraisal.., c. 4-5; они же. The Specific Gravity Method.., c. 78-79;
С. И. Гаузнер. С. С. Кивилис. А. П. Осокина и др. Измерения массы, объема и плотности.
М., 1972, с. 578-580 и сл. Описание советских гидростатических весов см. С. С. Кивилис.
Плотномеры. М., 1980, с. 78-88; Н. М. Рудо. Весы. М. – Л., 1957, с. 78-81.
12
M. J. Hughes, W. A. Oddy. A Reappraisal.., c. 3; они же. The Specific Gravity Method.., c.
78-79. О плотности перфторо-I-метил-декалина при различной температуре см. W. S. Green
Physical Properties and Applications of Some Inert Fluorocarbon Fluids: – Chemistry and Industry.
III. 1960, c. 63-67; W. A. Oddy, M. J. Hughes. The Specific Gravity Method.., c. 78. В качестве
жидкости некоторые исследователи употребляли также четыреххлористый углерод; см. M.
Hendy. Coinage and Money in Byzantine Empire, 1081-1261, Wash., 1969, c. 12.
13
E. R. Caley. Estimation of Composition.., c. 678.
14
W. A. Oddy, M. J. Hughes. The Specific Gravity Method.., c. 81.
15
W. A.Oddy, S. M. Blackshow. The Accuracy.., c. 81-90.
342 Ziebani

на 3,3% и больше,16 а не на 2%, как предполагал Е. Кейли. С увеличением меди


возможность неточного определения содержания золота возрастет. Это можно
проиллюстрировать на примере динара хорезмшаха Мухаммада (1200-1220)
из собрания Британского музея. У. Одди и Ф. Швейцер проанализировали его
различными методами. Сухая проба, наиболее точная среди них, показала,
что содержание золота в динаре составляет 22,9-23,4%.17 Анализ по МИП дал
только 12,3-13% золота. Ошибка была обусловлена наличием около 20% меди
в монетном сплаве,18 как это было установлено нейтронно-активационным
методом анализа.
Таким образом, во время анализа золотых монет по МИП желательно знать о
количестве меди, которую они содержат. Для этого в зарубежных исследованиях
практикуется применение метода рентгенофлюоресцентного анализа. У.
Одди и С. Блэкшоу отмечают, что при исследовании римских, византийских и
раннесредневековых европейских монет, в которых не предполагается наличие
меди свыше 3%, МИП вполне применим.19 Сказанное, по всей вероятности,
можно распространить на золотой чекан Омейядов, Аббасидов, Фатимидов
и некоторых других мусульманских династий Ближнего и Среднего Востока.
Исследование одних и тех же аббасидских и фатимидских динаров по МИП и
нейтронно-активационным методом анализа, о котором речь пойдет ниже, дало
приблизительно сходные результаты, с точностью ± 1,5%.20
Нейтронно-активационный анализ (НАА). История активационного

16
Там же.
17
W. A. Oddy, F.A. Schweizer Comparative Analysis of Some Gold Coins. – Мethods.., c. 174.
18
Там же.
19
W. A. Oddy, S. M. Blackshow The Accuracy.., c. 90.
20
См. содержание золота в oмейядском динаре, чеканенном в 105 г.х. монетным двором
Ма‘дин амир ал-му’минин би-л-Хиджаз (из собрания АНО): по МИП – 97% и по нейтронно-
активационному методу анализа – 97,4-97,9%: A. S. Ehrenkreutz. Studies in the Мonetary
History of the Near East in the Middle Ages. – JESHO. 1959, vol. II, pt. 2 с. 156; G. C. Miles. A
Unique Umayyad Dinar of 91 H/A. D. 709-710. – RN. VIe série. 1972, t. XIV, c. 267. Результаты
анализа этими двумя методами 18 фатимидских динаров из Британского музея см. W. A. Oddy.
The Gold Contents of Fatimid Coins Reconsidered. – Metallurgy in Numismatics, vol. 1. Ed. by
D.Metcalf and W.A. Oddy. L., 1980, c. 100; R.A. Messier The Almoravids. West African Gold and
the Gold Currency of the Mediterranean Basin. – JESHO. 1974, vol. XVII, pt. 1, c. 42-44; ср. анализ
византийских номисм: Ph. Grierson. The Debasement of the Besant in the Eleventh century. – BZ.
1954, Bd. 47, H.2, c. 379-393; oн же. Notes on the Fineness of the Byzantine Solidus. – BZ. 1961,
Bd. 54, H.1, c. 91-97; C. Morrison. Le dévaluation de la monnaie Byzantine au XIe siècle: essai
d’interprétation. – Travaux et mémoires (Centre de recherche d’histoire et civilisation de Byzance).
P., 1976, c. 3-47.
О НЕКОТОРЫХ МЕТОДАХ И ИТОГАХ АНАЛИЗА 343

анализа начинается с открытия в 1934 г. супругами Жолио-Кюри наведенной


или искусственной радиоактивности. Хотя первую попытку активационного
анализа провели еще в 1936 г. Д. Хеваши и Г. Леви,21 в нумизматике он стал
применяться только с 1958 г.22 Наибольшее распространение в изучении древних и
средневековых, в том числе восточных, монет получил нейтронно-активационный
метод анализа с применением тепловых нейтронов. Исследователи обращались
и к другим способам активации – посредством фотонов большой энергии,
применения заряженных частиц и др.23 Однако, насколько нам известно, пока в
отношении восточных монет использовался только НАА.
Суть НАА состоит в следующем:24 образец облучается нейтронами и
становится радиоактивным. Затем определяются виды и измеряется энергия
радиоактивности. Известно, что каждый из образующихся при облучении
радиоактивных изотопов обладает своими собственными специфическими
характеристиками, не совпадающими с аналогичными характеристиками
других изотопов. Определение видов радиоактивности, выделяемых образцом
с помощью специальной аппаратуры, дает возможность идентифицировать
элементы, содержащиеся в монете, а измерение энергии – количество элементов
в монете, которые характеризуют радиоактивность.
Активационный анализ недеструктивен и дает возможность проанализировать
всю монету в целом. Единственный элемент, который нечувствителен к активации,
– свинец. В случае наличия свинца в сплаве результаты НАА в конечном итоге
могут оказаться не совсем точными. Это, пожалуй, единственный недостаток

21
О НАА см. Д. Тейлор. Нейтронное излучение и активационный анализ. М., 1965; Г. Боуэн.
Д. Гиббонс. Радиоактивационный анализ. Пер. с англ. Ю. В. Яковлева. М., 1968; Р. Кузнецов.
Aктивационный анализ. М., 1974; А. Г. Дутов. Г.В. Левушкина. В.А. Комар. Активационный
анализ в науке и технике. Минск, 1984; М. Дж. Эйткин. Физика и археология. Пер. с англ. И.
М. Биккермана и В. С. Березинского. М., 1963, с. 248-249.
22
V. Emelaus. Neutron Activation. – Аrchaeometry. 1958, 1, c. 6-15; P. Meyers. Activation
Analysis Method Applied to Coins: A Review. – Мethods.., c. 183-194.
23
P. Meyers. Activations Analysis, c. 183-184; P. Reimers, G. J. Lutz, C. Segebade. The Non-
Destructive Determination of Gold, Silver and Copper by Photon Activation Analysis of Coins and
Art Objects. – Archaeometry. 1977, #19, 1, c. 167-172.
24
Излагается на основе литературы, приведенной в примеч. 21-23. НАА монет в СССР,
насколько нам известно, не проводился. Что касается его применения в археологии см. Ш.
Бахтоваршоев, С. Д. Безгин, А. А. Джураев и др. Недеструктивный нейтронно-активационный
анализ элементного состава археологических объектов. – Известия АН Таджикской ССР (От-
деление физико-математических и геологических наук), 1982, №2, с. 52-56. Кроме этого, дан-
ные А. Гордуса об анализе некоторых согдийских серебряных сосудов эрмитажной коллекции
привлечены в кн. Б. Маршак. Согдийское серебро. М., 1971, с. 104-106 (приложение: Предва-
рительные результаты анализа серебряных сосудов методом нейтронной активации).
344 Ziebani

метода. Вместе с тем большое неудобство представляет также облучение


монет в атомном реакторе. Подвергаясь бомбардировке интенсивным потоком
нейтронов, монета в течение длительного времени сохраняет небольшую дозу
радиоактивности. Для устранения этого неудобства профессор Мичиганского
университета (США) А.А. Гордус применяет два способа, которые полностью
решают проблему радиоактивного остатка в монетах.
Первый способ25 предлагает облучение монет не мощным потоком нейтронов
в атомном реакторе, а источником более низкой интенсивности, в частности
смесью плутония и бериллия, которая содержится в переносном контейнере,
заполненном водой. Устройство это называется нейтронным коллиматором
(Neutron Howitzer). Монета и прикрепленный к ней эталон – серебряный
диск известной пробы – помещаются в патроне и опускаются в контейнер,
где в течение одной минуты подвергаются облучению. Затем их вынимают
из контейнера, разъединяют и по отдельности помещают в радиоактивных
детекторах, которые измеряют счет радиоактивности монеты и диска в течение
одной минуты. При этом измерении основной причиной ошибок, обусловленной
природой радиоактивного вещества, является самопоглощение в измеряемом
объекте. Это значит, что при радиоактивном распаде не все излучение выходит
из пределов образца. Доля потерь излучения в результате самопоглощения
зависит от энергии излучения и толщины образца. Для устранения фактора
толщины А.А. Гордус использует данные, получаемые от эталона – серебряного
диска, радиоактивность которого связана с числом нейтронов, проходящих
через монету и достигающих диска. Чем толще монета или выше ее серебряное
содержание, тем ниже будет радиоактивность диска. Экспериментом показано,
что комбинация радиоактивного уровня в монете (С) и в диске (D) математически
выражается в уравнении, не зависящем от толщины монеты, и применяется для
всех, за исключением очень тонких, монет:

Путем облучения различных монет XX в. – различной толщины и известного


серебряного содержания – вместе с диском А.А. Гордус вычисляет среднее

25
Описанный способ см. A. A. Gordus. Quantititative Non-Destructive Neutron Activation
Analysis of Silver in coins. – Аrchaeometry. 1967, 10, c. 78-86; A. A. Gordus, J. L. Bacharach.
Studies on the Fineness of Silver Coins. – JESHO. 1968, vol. XI, pt. III, c. 301-304; A. A. Goruds.
Neutron Activation Analysis of Coins and Coin-Steaks. – Мethods..., c. 127-131.
О НЕКОТОРЫХ МЕТОДАХ И ИТОГАХ АНАЛИЗА 345

значение константы (R) – 0,371.26 Это значение применяется во время анализа


средневековых серебряных монет:

Так как во время анализа в нейтронном коллиматоре, период полураспада


изотопов очень краток, то радиоактивность монет исчезает через 10-15 минут. В
результате этого каждую монету можно облучить по нескольку раз. Десятикратное
облучение, которое обычно проводит А.А. Гордус, дает результат, расходящийся
с действительным содержанием серебра на ± 1 -1,5 %.27
Другой способ, предлагаемый А.А. Гордусом, называется анализом соскобов28
монеты. Способ предусматривает следующую процедуру: края монеты, которые
предварительно очищены от окисей наждачной бумагой, натирают кварцевой
трубкой или пластинкой (очищенной путем травления). Вследствие этого на
поверхности кварцевой пластинки остается металлический соскоб в количестве
0,0001 г. С каждой монеты собирается 2-3 таких соскоба. 40-50 соскобов с
монет вместе с 5 соскобами сплава известного состава помещают в запаянные
полиэтиленовые трубки и облучают в радиоактивном реакторе в течение двух
часов. Затем в облученных образцах анализируется радиоактивность серебра,
золота, меди, цинка, мышьяка и сурьмы. Путем сравнения радиоактивного
уровня соскобов с монеты и эталона можно вычислить соотношение % Сu : %
Ag, % Au : Ag, % Zn : % Ag, % Аs : % Ag.29
Недостатком данного способа НАА является то, что микропроба, взятая с
поверхности монеты, может не всегда точно соответствовать содержанию внутри
сплава. Во время анализа не активизируются железо, олово и свинец, вследствие
чего проба серебряных монет будет немногим больше действительной. Однако,
благодаря тому, что для анализа не требуется транспортировка монет из музея в
лабораторию, он получил широкое распространение.
Рентгенофлюоресцентный анализ (РФА). Основой для анализа послужила
способность атомов элементов давать свой характерный рентгеновский спектр.

26
A. A. Gordus, J. L. Bacharach. Studies.., c. 303.
27
A. A. Gordus. Neutron Activation Analysis.., c. 130-131.
28
Англ. Coin-streak analysis. Технику анализа впервые разработал Е.В.Сейр в Национальной
лаборатории Брукхавена (США), а описал Адон А. Гордус: Bulletin de Société Français Numis-
matique. 1970, 25, c. 543-544; A.A. Gordus. Nuetron Activation Analysis.., c. 133-138; P. Meyers.
Activation Analysis.., c. 187.
29
Суть способа излагается по А. А. Гордусу: Neutron Activation Analysis.., c. 132-133.
346 Ziebani

Суть РФА заключается в непрерывном облучении исследуемого образца


рентгеновскими лучами. Под их действием атомы вещества возбуждаются,
и испускается флюоресценция в виде вторичного рентгеновского излучения.
Каждый элемент испускает свой набор линий в рентгеновской области,
соответствующий разности энергии электронов на различных оболочках
атомов. Вторичное рентгеновское излучение образца анализируется с помощью
рентгеновского спектрометра. Измеряя интенсивность линий элементов, можно
определить количественный и качественный состав вещества.
Недостаток РФА заключается в том, что глубина проникновения
рентгеновских лучей невелика и без повреждения удается исследовать только
тонкий поверхностный слой толщиной порядка 0,01-0,1 мм.30
В настоящее время РФА широко используется в промышленности,
медицине,31 археологии.32 Нашел он применение и в нумизматике,33 однако по
сравнению с МИП и НАА в отношении восточных монет используется меньше.
Как отмечалось выше, каждому из рассмотренных нами методов анализа
монет присущи определенные недостатки,34 приблизительность результатов,
но следует учесть, что совершенно точного результата возможно достичь
только в случае повреждения монеты (химический анализ). Недеструктивность

30
О рентгенофлюоресцентном или же рентгеноспектральном флюоресцентном анализе см.
Н. Ф. Лосев Рентгеноспектральный флуоресцентный анализ. М., 1969; А. Н. Смагунова. Н.
Ф.Лосев. Рентгеноспектральный флуоресцентный анализ. Иркутск, 1975; И.А. Захаров. В. Н.
Тимофеев. Люминесцентные методы анализа. Л.,1978; М. Дж. Эйткин. Физика и археология..,
с. 242-247; Б. А. Колчин. Археология и естественные науки. Под ред. Б.А. Колчина. М., 1965,
с. 15; K.G. Caroll. Chemical Analysis by X-Ray Fluorescence. – American Journal of Archaeology.
1957, vol. 61, c. 363; E.T.Hall. X-Ray Fluorescence Spectroscopy in Chemical Analysis. – Endeavour.
1959, XVIII, c. 83-87.
31
С. Юденфренд. Флуоресцентный анализ в биологии и медицине. М., 1965; Д. П. Щербов.
Флуориметрия в химическом анализе минерального сырья. М., 1965; А.Н. Смагунова, Н. Ф.
Лосев. Рентгеноспектральный флуоресцентный анализ.., с. 205-208.
32
М. Дж. Эйткин. Физика и археология.., с. 246; M. Banks. E.T. Hall. X-Ray Fluorescence
Analysis of Museum Objects: A New Instrument. – Archaeometry. 1973, #15, c. 53-78.
33
Например: T. Florowsky. Z. Stós. Non-Destructive Radio-isotope X-ray Fluorescence Analysis
of Old Silver Coins. – Archaeometry. 1975, 17, 2, c. 165-175; C. E. Hawkes. J.M. Merrick. D.
M. Metcalf. X-ray Fluorescence Analysis of Some Dark-age Coins and Jewellery. – Archaeometry.
1966, 9, c. 98-138; F. S. Schweizer. Analysis of Ancient Coins Using a Point Source linear x-ray
Spectrometer: A Critical Review. – Methods, c. 153-170. Возможность исследования монетного
металла методом РФА имеется в физической лаборатории Гос. Эрмитажа (руководитель канд.
техн. наук А.Н. Косолапов).
34
Об оценке преимуществ и недостатков этих методов см. E. T. Hall. A Summing-up from the
Point of View of the Scientist. – Methods.., c. 315-320.
О НЕКОТОРЫХ МЕТОДАХ И ИТОГАХ АНАЛИЗА 347

является большим преимуществом МИП, НАА и РФА. Два последних метода


дают возможность наряду с определением пробы исследовать также и лигатуру,
показать малые (следовые) элементы (trace elements) примеси, что очень важно.
В этом можно удостовериться ниже. Проиллюстрируем итоги некоторых
исследований, посвященных анализу сасанидских и мусульманских монет.
А.А. Гордус в соавторстве с Дж. Бакараком и самостоятельно методом
НАА проанализировал большое количество драхм всех сасанидских царей.
Выясняется, что серебряное содержание драхм колеблется между 85 и 96%.
Проба большинства монет – выше 90%, и редки случаи, когда она опускается
ниже 80%35. Выявлена одна интересная особенность драхм Хосрова II (591-
628), на лицевой стороне которых, вправо от ободка, обозначено слово “Afid”. В
отличие от других монет этого царя того же года и места чекана, но без наличия
указанного слова, они неизменно характеризуются высоким содержанием (99%)
серебра.36
В 1957 г. Е. Кейли опубликовал химический анализ восьми омейядских
дирхемов, чеканенных в 85/704 – 188/803-04 гг.37 Поздние дирхемы этой группы
оказались более высокого качества, чем ранние. Так, дирхемы Васита 85/705 и
124/741 гг. имели пробу соответственно 91,49 и 98,46%.38 Е. Кейли объяснил этот
факт сменой серебряного источника (рудника), дававшего более чистый металл
сравнительно с предыдущим периодом, или же улучшением метода очистки и
производства серебра.39 А.А. Гордус, не соглашаясь с подобным объяснением,
считает, что повышение пробы дирхемов было преднамеренным экономическим
мероприятием со стороны тех, кто контролировал работу монетных дворов.40
Исследованные им по НАА омейядские дирхемы (461 ед.), чеканенные в таких
монетных дворах, как ал-Васит, ал-Куфа, Димашк (Дамаск) и ал-Мубарака,
показывают различные тенденции повышения содержания серебра.41 Наиболее
высокой пробой (99%) отличаются дирхемы Васита 101/719-20 – 131/748-49 гг.42

35
J.L. Bacharach. Gordus A.A. The Purity of Sasanian Silver Coins: An Introduction. – JAOS.
1972, vol. 92, №2, c. 280-283; A. A. Gordus. Non-destructive Analysis of Parthian, Sasanian and
Umayyad Silver Coins. – NENIEH, c. 146-161; A. A. Gordus. Neutron Activation Analysis.., c. 145-
147.
36
A.A. Gordus. Neutron Activation Analysis.., c. 146.
37
E.R. Caley. Chemical Composition of Some Early Dirhems. – ANS MN. 1957, VII, c. 211-217.
38
Там же, с. 213.
39
Там же, с. 215.
40
A. A. Gordus. Neutron Activation Analysis.., c. 140
41
Там же, с. 141-143.
42
Там же, с. 141.
348 Ziebani

Этот период совпадает с резким сокращением монетных дворов в халифате и


концентрацией чекана основной массы омейядских дирхемов в Васите.43
Проба аббасидских дирхемов еще подробно не исследована. Некоторые
данные по этому вопросу содержатся в статье Р. Бикхази, посвященной
хамданидским монетам.44 НАА (выполненный А.А. Гордусом) показал, что
дирхемы, чеканенные такими монетными дворами, как Мадинат ас-Салам
(Багдад), ал-Васит, Антакийа, Миср и Димашк в 329/940-41–335/946-47 гг.,
характеризуется достаточно высоким содержанием (94,19–98,20%) серебра.45
Особо выделяется багдадский чекан (средняя проба шести экз. – 97,7%).46
Хамданидские дирхемы 330/941-42 – 331/942-43 гг. имеют такую же пробу.
Сообщение письменных источников об улучшении качества дирхемов, которые
чеканил в это время Хамданид Насир ад-Давла (929-969) в Багдаде, вследствие
реформы, не подтверждается.47
Исследование по РФА 400 дирхемов, чеканенных в 95/713-14 – 380/990-
91 гг. различными монетными дворами в ареале от Испании до Средней Азии,
показало в них наличие ртути. Практика покрытия серебряных монет ртутью
процветала между 155/770 – 195/810 гг., и делалось это, по-видимому, с целью
увеличения веса дирхемов.48
Многочисленные омейядские, аббасидские, тулунидские и ихшидидские
динары (из собрания АНО) проанализировал А.С. Эренкрейтц (США) по
МИП49. Содержание золота в исследованных им 115 омейядских динарах 696-
97 – 750 гг. без указания места чекана достаточно высокое – 96%.50 При халифе
Хишаме (724-743) появляется еще одна группа динаров, проба которых выше
– 98%.51 Такая двойственность пробы, как предполагает А.С. Эренкрейтц,

43
Там же, с. 144.
44
R.J. Bikhazi. Hamdanid Coins of Madinat al-Salam A.H. 330-331. – NENIEH, c. 255-277.
45
Там же, с. 268, табл. IV.
46
Там же, табл. IV, №54-59.
47
Там же, с. 271-272.
48
Z. Stós-Fertner. Zastosowanie radioizotopowej analizy fluorescencyjnej do oznaczania
zanieczyszcsen cięzkimi metalami srebra dirhemów arabskich. – Wiadomości Numizmatyczene.
1975, XIX, c. 207-224; A. Kaczmarczyk, R.E.M. Hedges. H. Brown. On the Occurence of Mercury
Coated Dirchems – NC. 1977, №17, c. 162-170.
49
A. S. Ehrenkreutz. Studies.., c. 129-161. Д. Меткалф дает высокую оценку этой работе,
считая ее образцовой, существенным источником и основой для будущих исследований (D. M.
Metcalf. Analysis of the Metal Contents in Medieval Coins. – Methods.., c. 392)
50
A. S. Ehrenkreutz. Studies.., c. 135-138.
51
Там же, с. 137-138.
О НЕКОТОРЫХ МЕТОДАХ И ИТОГАХ АНАЛИЗА 349

вызвана тем, что они чеканились в различных местах – Дамаске (96%-ные


пробы) и Египте (98%-ные пробы). Египетские динары, чекан которых с
80-х годов VIII в. уже не вызывает никакого сомнения, имеют именно 98%
содержания золота.52
Проба ранних аббасидских динаров (121 экз.) без указания места чекана
не отличается от омейядских.53 После открытия монетного двора в Багдаде
(146/763-64 г.) некоторое время такая высокая проба у аббасидских динаров не
наблюдается. Возможно, что функционирование монетных дворов Дамаска и
Египта было приостановлено.54 Со 170/786-87 г. на динарах халифата впервые
появляются имена египетских наместников. Это показатель возобновления (или
же начала) золотого чекана в этой провинции. Проба египетских динаров (со
198/813-14 г. уже с указанием монетного двора – Миср) составляет 98%.55
Ухудшение пробы динаров наблюдается в период борьбы за власть между
ал-Амином (809-813) и ал-Мамуном56 (813-833), но после победы последнего
проба стабилизируется и остается в среднем на уровне 96%.57 Это относится
к динарам Багдада и Самарры (Сура ман ра’а), чеканенным в 836-942 гг. К
концу этого периода в обращение поступают и более низкопробные (85-90%)
динары.58
Высоким содержанием золота (98%) отличаются египетские динары,
чеканенные как Аббасидами, так и основателем династии Тулунидов – Ахмедом
ибн Тулуном (868-884). При его преемниках встречаются и более низкопробные
(94-95%) динары. Проба провинциального (Химс, Филистин, Антакийа, ар-

52
Там же, с. 138, 141. Кроме этого имеется прямое указание на то, что наместник Египта
‘Абд ал-‘Азиз б.Марван в 77/696-97 г. отдал приказ чеканить динары (ал-Макризи. Китаб
ал-мава‘из ва-л-и‘тибар фи зикр ал-хитат ва-л-асар, ал-джуз’ ал-аввал, Байрут [б.г.], c. 21010;
A. Grohmann. Einführung und Chrestomathie zur arabischen Papuruskunde. Praha, 1955, c. 186;
A. S. Ehrenkreutz. Studies.., c. 138). При Омейядах динары чеканились также в Северной Аф-
рике (монетный двор Ифрикийа) до 739 г. и Испании (монетный двор ал-Андалус) до 744 г.
(J. Walker. A Catalogue of the Arab-Byzantine and Post-Reform Umaiyad Coins. L., 1956, c. LV).
Проба этих динаров, как показывает А. С. Эренкрейтц, не отличается стабильностью (от 85 до
96%) (A. S. Ehrenkreutz. Studies.., с. 135-136). Встречаются и динары с указанием монетного
двора ал-Ма‘дин амир ал-му’минин би-л-Хиджаз (G. C. Miles. A Unique Umayyad Dinar.., c.
264-268). О пробе этих динаров см. выше, примеч. 20.
53
A. S. Ehrenkreutz. Studies.., с. 139, 154.
54
Там же, с. 141.
55
Там же, с. 140-141.
56
Там же, с. 142-143.
57
Там же, с. 144-148.
58
Там же, с. 144, 159.
350 Ziebani

Рафика) тулунидского золотого чекана по сравнению с египетским значительно


ниже (88-96%).59 Восстановление аббасидского господства в Египте в 905 г.
ознаменовалось порчей динаров. Из 38 проанализированных монет большинство
(81,5%) имеет пробу ниже 96%, немало экземпляров, в которых содержание
золота ниже 89%.60 А.С. Эренкрейтц полагает, что Аббасиды были вынуждены
прибегнуть к порче динаров перед лицом фатимидской угрозы. Немаловажное
значение имело также сокращение притока западноафриканского золота по
той причине, что Фатимиды овладели торговыми путями в Северной Африке.61
Положение в Египте изменилось после прихода к власти Ихшидидов в 935-966
гг. Стабилизация политической обстановки способствовала улучшению пробы
египетского динара (98-99%), однако проба провинциального чекана (Филистин)
все же остается низкой (89-93%).62
По МИП А.С. Эренкрейтц проанализировал также динары таких
мусульманских династий, как Буиды, Саманиды, Газневиды и Сельджукиды на
Среднем Востоке, Фатимиды и Айюбиды на Ближнем Востоке.63 Относительно
первых он не располагал такими многочисленными материалами, как в случае
с Омейядами и Аббасидами, но его наблюдения, безусловно, заслуживают
внимание. Так, при Буидах наблюдается явное ухудшение и снижение пробы
багдадских динаров – 56%.64 Анализ буидских динаров подтверждает сообщение
письменных источников об их низком качестве. Среди саманидских, газневидских
и сельджукских золотых монет наиболее высокую и стабильную пробу (93-
96%) имеют динары такого значительного торгово-ремесленного центра, как
Нишапур.65
Высоким содержанием золота характеризуются аглабидские (800–909)
динары – 98-99%.66 Что касается пробы фатимидского динара, то по этому вопросу
имеются более новые исследования: У. Одди – по усовершенствованному методу
измерения плотности и Р.А. Мессиера – по нейтронно-активационному методу
анализа,67 данными которых мы воспользуемся.

59
A. S. Ehrenkreutz . Studies.., с. 149-150.
60
Там же, с. 150-152.
61
Там же, с. 152.
62
Там же, с. 153.
63
A.S. Ehrenkreutz. Studies in the Мonetary History of the Near East in the Middle Ages. II – JE-
SHO. 1963, vol. VI, pt. 3. с. 243-277.
64
Там же, с. 256.
65
Там же, с. 254.
66
Там же, с. 250-252.
67
W. A. Oddy. The Gold Contents, c. 99-118; R.A. Messier. The Almoravids.., c. 31-47.
О НЕКОТОРЫХ МЕТОДАХ И ИТОГАХ АНАЛИЗА 351

Согласно Р. Мессиеру, содержание золота в 44 фатимидских динарах (из


собраний Британского музея и Национальной библиотеки Парижа), которые
чеканены в монетных дворах Египта в 369/979-560/1164 гг., в среднем составляет
97,4%.68 Однако здесь следует учесть различные периоды монетного дела
фатимидского Египта. По свидетельству арабских авторов Ибн Ба‘ра и ал- Макризи,
халиф ал-Амир (1101-1130) в 514/1120 или 518/1124 г. стал чеканить динары очень
высокой пробы, которая никем не была превзойдена ни до, ни после него. По данным
анализа У. Одди, это случилось гораздо раньше, в 491/1097-98 г.69 Если до этого
периода средняя прoба египетских фатимидских динаров составляла около 97%,70
то после – 97- 98%.71 Самое высокое содержание золота в фатимидских динарах,
зарегистрированное в анализах У.Одди, составляет 99,1%,72 а в анализах Р. Мессиера
– 99,5%.73 Проба провинциального золотого чекана (Северная Африка, Сицилия,
Палестина) значительно ниже.74
Салах ад-Дин (1171–1193), основоположник новой династии в Египте,
испытывал нехватку золотых ресурсов, что было связано с непрерывными
военными кампаниями.75 Это отразилось и на качестве его динаров. Анализ по
МИП, проведенный А. С. Эренкрейтцем, показал большой ремедиум пробы
динаров Салах ад-Дина между 90–99%.76 Динары его преемников, в особенности
ал-Камиля (1218-1238), имеют более стабильное содержание золота – 96,29 –
98,83%.77
Данные о пробе различных династий Северной Африки и
Испании 78 по НАА содержат исследование Р. Мессиера, посвященное
западноафриканскому золоту и золотой валюте бассейна Средиземноморья.
Неожиданной явилась проба алморавидских динаров, чеканенных в

68
R. A. Messier. The Almoravids.., c. 34.
69
W. A. Oddy. The Gold Contents.., c. 107.
70
Там же.
71
Там же, c. 117 и сл. Среди них попадаются также динары низкой пробы (78,8; 80%), одна-
ко это, возможно, чеканка крестоносцев по образцу фатимидских динаров.
72
Там же, с. 11732.
73
R. A. Messier. The Almoravids.., c. 34, с. 445.
74
W. A. Oddy. The Gold Contents.., c. 103-104, 105, 108-109.
75
A. S. Ehrenkreutz. The Crisis of Dinar in the Egypt of Saladin. – JAOS, 1956, vol. 76, #3, c.
182-183.
76
Там же, с. 181, 184.
77
Там же, с. 184. A.S. Ehrenkreutz. The Standard of Fineness of Gold Coins Circulating in Egypt
at the Time of the Crusades. – JAOS, 1954, vol. 74, #3, c. 164.
78
R. A. Messier. The Almoravids.., c. 34-36, 42-47 (Appendix).
352 Ziebani

458/1058-544/1149 гг. Среднее содержание золота в 87 экз. (из коллекции


Британского музея и Национальной библиотеки Парижа) составляет 92,2%,79
на 5% ниже по сравнению с фатимидскими и зиридскими (в Северной
Африке) динарами. Этот показатель находится в противоречии с той
высокой международной репутацией, которой пользовались алморавидские
динары в странах Средиземноморья и Ближнего Востока. Р. Мессиер
считает, что алморавидским динарам высокую репутацию принесло
западноафриканское, т. е. суданское (из Ганы), золото, использовавшееся
для их чекана. Средневековыми авторами это золото характеризуется как
очень чистое, наилучшего качества. Более поздний анализ показал, что
оно содержит около 8% примеси80 и действительно является очень чистым,
так как чаще всего содержание примесей в золотой руде составляет около
20%81. Р. Мессиер полагает, что алморавидские мастера по чекану, используя
суданское золото, не считали нужным очищать его и по этой причине их
динары по качеству уступают динарам других соседних государств, где
техника очистки стояла выше. 82
В одной из своих работ А. А. Гордус упоминал о широкой программе
исследования средневековых серебряных монет, в том числе дирхемов
мусульманских династий, по НАА.83 Однако, насколько нам известно, кроме
омейядских он опубликовал только анализ мамлюкских монет.84 Установлено,
что предполагаемая проба бахритских дирхемов в среднем составляет 66 2/3 %
. Такое содержание серебра в дирхемах находит отражение в разменном курсе
динара, равнявшегося 13 1/3 чистым дирхемам.85
В зарубежных исследованиях в анализе монетного металла современными
методами (НАА, РФА) наряду с установлением пробы важное место стало

79
Там же, с. 36.
80
J. Meniaud. Haut Sénégal-Niger (Soudan Français), 2e Série. – Géographie Économique. II.
Paris, 1912, c. 182. R.A. Messier. The Almoravids.., c. 37.
81
C. C. Patterson. Abundances of Native Copper, Silver and Gold Accessible to Early Metallur-
gists. – American Antiquity, 1971, #36, c. 302; R.A. Messier. The Almoravids.., c. 37.
82
R. A. Messier. The Almoravids.., c. 37.
83
A. A. Gordus. Neutron Activation Analysis.., c. 148.
84
A. A. Gordus. J. Bacharach. Studies on the Fineness of Silver Coins, c. 298-317. Полезные
данные о пробе (методом купелирования) фатимидских и мамлюкских дирхемов содержит
статья: P. Balog. History of the Dirham in Egypt from the Fatimid Conquest until the Collapse of the
Mamluk Empire. – RN, VIe Série, 1961, t. III, c. 109-146.
85
A. A. Gordus, J. Bacharach. Studies.., с. 310.
О НЕКОТОРЫХ МЕТОДАХ И ИТОГАХ АНАЛИЗА 353

занимать выявление малых элементов примеси.86 Так, А. А. Гордус установил,


что сасанидские драхмы в той или иной степени содержат примесь золота
в количестве до 1%.87 Средневековые мастера, по-видимому, не знали, что
используемое для монетного чекана серебро содержало такую примесь, и не
пытались извлечь ее.88 Во время купелирования уровень золотой примеси не
меняется и его процент 100% х (%Au : Ag) является указателем уровня золотой
примеси в самой серебряной руде.89 Это дает возможность идентификации
серебряных источников и установления происхождения серебра, применяемого
в монетном чекане. В этом плане особенно интересным оказался анализ
омейядских дирхемов. А. А. Гордус, установив в них различный уровень
концентрации золотой примеси (две очень низких, 0,70, 0,75, 0,80 и 1%),
выделил, по крайней мере, 6 серебряных источников, расположенных
в различных областях Ирана, которые эксплуатировались Омейядами и
использовались в монетном деле.90
По уровню золотой примеси удалось уточнить местоположение некоторых
спорных сасанидских и омейядских монетных дворов. Так, Дж. Уокер
полагал, что Махи на омейядских дирхемах находится недалеко от Мерва
(Хорасан) или Хамадана (Джибал). Уровень золотой примеси в дирхемах Махи
показывает, что более верна вторая локализация.91 Анализ золотой примеси в
аббасидских дирхемах позволил А. А. Гордусу и Д. Меткалфу установить, что
они использовались для чекана византийских милиарисиев.92 Помимо золота
указателем местонахождения серебряного источника могут быть также такие

86
Например: Ph. Grierson. Trace Elements in Byzantine Copper Coins of the 6th and 7th Centu-
ries. – Dona Numismatica. Walter Hävernick zum 23 Januar 1965 dargebracht. Hamburg, 1965,
c. 29-35; B. C. Butler, D.M. Metcalf . Trace Elements in Byzantine Copper Coins: A Method of
Non-Destructive Analysis. – NCirc, 1967, LXXV, c. 229-234 (по методу РФА); P. L. Meyers. E.V.
Sayre Van Zeltz. Determination of Major Components of Trace Elements in Ancient Silver by Ther-
mal Neutrons Activation Analysis. – Journal of Radioanalytical Chemistry, 1973, #16, c. 67-78; О
значении выявления малых (следовых) элементов примесей cм. Ph. Grierson. Numismatics, c.
149; M. Bates. Islamic Numismatics. Section 3. – Middle East Studies Association (MESA) Bulletin,
1978, 12, 3, c. 10.
87
A. A. Gordus. Neutron Activation Analysis.., c. 134.
88
Там же.
89
Там же.
90
A. A. Gordus. Non-Destructive.., c. 145.
91
A. A. Gordus. Neutron Activation Analysis.., c. 138.
92
A. A. Gordus. D.M. Metcalf. The Alloy of the Byzantine Miliarasion and the Question of Re-
minting of Islamic Silver. – Hamburger Beitrage zur Numismatik. 1970-1972, 24-26, c. 9-36.
354 Ziebani

элементы, как иридиум93 и висмут,94 которые при очистке серебра купелированием


полностью не удаляются.
В динарах малым, или следовым, элементом Р. Мессиер предполагает
медь. Исследование алморавидских, фатимидских и других динаров
Северной Африки методом НАА, кроме серебра выявило в них низкую
концентрацию меди (обычно ниже 1,5%).95 Р. Мессиер считает, что медь в
таких случаях является не искусственным добавлением к сплаву, а характерной
особенностью золотой руды и может служить указателем ее местонахождения.96
Анализ алморавидских динаров, которые чеканились в Сиджиламасе из
западноафриканского, т. е. суданского, золота, позволил Р. Мессиеру установить
характерные для этого золота рамки концентрации меди в пределах 0,8%–1,6%.97
Дальнейшее исследование показало, что большинство алморавидских динаров
Северной Африки чеканено именно из этого золота.98 В 68 алморавидских
динарах, чеканенных в Испании, доля суданского золота составляет 49%.99 В
фатимидском золотом чекане выделяются два периода – до и после 439/1047-
48 г., когда Фатимиды потеряли контроль над своими североафриканскими
провинциями. В первом периоде 47% исследованных динаров чеканено
из суданского золота, во втором периоде – только 24%.100 Это наблюдение
показывает, что после утраты контроля над североафриканскими провинциями
Фатимидам стало труднее получать золото от золотой торговли с Западной
Африкой, и они стали использовать главным образом местные ресурсы, однако
последние (по-видимому, нубийское золото) были недостаточны и Фатимиды
искали пути получения суданского золота, которое отныне почти всегда
поступало от алморавидских купцов, упоминаемых в документах Генизы.
Таким образом, Алморавиды сыграли решающую роль, как в эксплуатации
западноафриканских золотых месторождений, так и в распространении этого
золота в Европе, Египте и других странах.101

93
Silver Vessels of Sasanian Period. Vol. I: Royal Imagery. P.D. Harper with a Technical Study by
P.Meyers. The Metropolitan Museum of Art. New York, 1976, c. 151.
94
H. M. Kerrel. R. B. Stevenson. Some Analyses of Anglo-Saxon and Associated oriental Silver
Coinage. – Methods.., c. 198.
95
R. A. Messier. The Almoravids.., c. 37, 42-47.
96
Там же.
97
Там же.
98
Там же.
99
Там же.
100
Там же, c. 39, 40.
101
Там же, c. 40.
О НЕКОТОРЫХ МЕТОДАХ И ИТОГАХ АНАЛИЗА 355

Современные методы анализа (РФА, НАА) использовались также для


выяснения происхождения куфических подражаний, встречающихся в польских
кладах,102 или же для установления времени приготовления подделок аббасидских
монет, обнаруженных в большом кладе в Иране103 и т. д.
Таким образом, как было показано выше, использование современных
методов анализа монетного металла открывает новые возможности в
нумизматических исследованиях. Желательно их внедрение и широкое
применение в музеях нашей страны, располагающих ценнейшими и
уникальными коллекциями монет.104

102
M. Czapkiewicz. Some Remarks on the Imitations of Arabic Dirhams from the 8th to 10th Cen-
tury Based on the Examination of Coin Metal [pt I] Z. Stós-Fertner. Some Remarks on the Imitations
of Arabic Dirhams from the 8th to 10th Century Based on the Examination of Coin Metal [Pt II]. –
Proceedings of the International Numismatic Symposium. Ed. by I. Gedai and K.Biró-Sey. Budapest,
1980, c. 101-107, 109-113.
103
A. A. Morton. An Iranian Hoard of Forged Dirhams. – NC 7th Ser. 1974, vol. 14, c. 153-164
и приложение: L. H. Cope. A Metallurgical Examination of Four False Dirhams from the Iranian
Hoard, c. 165-168.
104
После публикации статьи, нам стал доступным сб. A Survey of Numismatic Research 1978-
1984. Ed. by M. Price, E.Besly, D. Macdowall, M. Jones and A.Oddy. Vol. II. Oriental Numismatics,
Medals and Scientific Techniques. L., 1986, в котором даются обстоятельныe обзоры некоторых
современных методов анализа монетного металла: W. A. Oddy. Scientific techniques in Numis-
matics. Introduction, c. 961-963; он же. Physical Methods of Analysis, c. 964-977; Z. Stós-Gale.
X-Ray Fluorescence and lead Isotope Analysis, c. 978-1003; G. R. Gilmore. The Application of
Activation Analysis, c. 1004-1021; M. R. Cowell. The Application of Chemical Spectroscopic and
Statistical Мethods of Analysis, c. 1022-1040.
ИЗУЧЕНИЕ МУСУЛЬМАНСКОЙ НУМИЗМАТИКИ
VII-XIII ВЕКОВ В ИРАКЕ*

Монеты средневековых мусульманских династий Ближнего и Среднего


Востока представляют собой ценнейший источник по политической и социально-
экономической истории региона. Этим объясняется большой интерес, который
проявляют к ним вот уже два столетия нумизматы многих стран. Среди них за
последние десятилетия все чаще появляются имена арабских ученых, чьи труды
содержат много новых материалов.
Серьезное внимание изучению средневековой мусульманской нумизматики
уделяется в Ираке. Труды иракских нумизматов публикуются преимущественно
в известном археологическом и историческом журнале Ирака “Sumer” и
единственном в арабских странах специальном нумизматическом журнале
“ал-Маскукат” (“Монеты”), издаваемом с 1969 г.1 Генеральным департаментом
древностей Ирака. Прочную основу для нумизматических исследований в
этой стране создает Иракский музей, располагающий богатым, ежегодно
расширяющимся монетным собранием. Источниками его пополнения служат
монетные находки, археологические раскопки, приобретение монет у отдельных
лиц и частные пожертвования. Последние имеют немаловажное значение: так,
в 1969 г. коллекционер из Неджефа Абдаллах Шукр ас-Сарраф передал в дар
музею личную богатую коллекцию, насчитывающую 1593 монеты – в том числе
431 золотую – различных мусульманских династий VII-XIX вв.2.

* Обзор был впервые опубликован в журнале НАА, 1981, #4, с. 152-155, и отражает состо-
яние дел до этого периода. В последующий период нумизматические исследования в Ираке, в
силу известных политических событий, сократились, а затем вовсе прекратились.
1
По 1976 г. вышло 7 номеров этого журнала, причем три первых вышли как части I тома. См.
Ал-Маскукат, 1969, т. I, ч. 1; 1969, т. I, ч. 2; 1972, т. I, ч.3; 1973, т. IV; 1974, т. V; 1975, т. VI; 1976, т. VII.
Обзор О. Г. Большакова первой части первого тома Ал-Маскукат, см. ЭВ, 1972, т. XXI, с. 86.
2
Обзор наиболее ценных монет этой коллекции и ее каталог составил М. Б. ал-Хусайни
(см. Ал-Маскукат, 1969, т. I, ч.2, с. 3-13 и 48-81). Среди редких и уникальных монет коллекции
ас-Саррафа отметим: дирхем Хаджаджа б. Йусуфа, чеканенный в Нисабуре в 78 г.х., фельс
Дабила (Двина) 86 г.х., самаркандский динар 202 г.х.(!) с именем имама ар-Рида, арминийский
динар 246 г.х. и др.
ИЗУЧЕНИЕ МУСУЛЬМАНСКОЙ НУМИЗМАТИКИ 357

Большая заслуга в изучении нумизматики домонгольского периода


принадлежит бывшему директору Генерального департамента древностей,
покойному ан-Насиру ан-Накшабанди.3 Его первые нумизматические статьи,
посвященные главным образом золотым монетам аббасидов, тулунидов,
буидов, газневидов, сельджуков и других династий, появились в послевоенные
годы на страницах журнала “Sumer”.4 В 1953 г. был издан первый том его
монографии Исламский динар в Иракском музее,5 посвященный омейядским
и аббасидским динарам. Вo вводной части дается характеристика монетного
дела у арабов и монетной реформы ‘Абд ал-Малика (685-705), эпиграфика,
проба и метрология динаров. Подробное описание динаров Иракского музея
дополняется ссылками на материалы из других музеев мира. Посмертно, в
1969 и 1974 гг., вышли в свет труды ан-Накшабанди по арабо-сасанидским6
и пореформенным омейядским дирхемам7 (последний в соавторстве с М.Д.
ал-Бакри). Эти работы ввели в научный оборот серебряные и золотые монеты
VII-X вв. Иракского музея, среди которых немало редких и уникальных
экземпляров.
Ан-Накшабанди одним из первых арабских нумизматов начал
публикацию монетных кладов, обнаруженных на территории Ирака. Среди
его работ в этой области выделим издание огромного клада золотых монет,
найденного в 1896 г. в местечке Хидр-Илйас близ Багдада.8 Уцелевшие от
расхищения 3369 динаров были переправлены в Стамбул, где хранятся в
музее Топ-Капы-Сарай. Состав клада очень интересен. Он содержит золотые
монеты шестнадцати мусульманских династий VII-X вв. и может послужить

3
Неполная библиография нумизматических трудов ан-Накшабанди опубликована в Ал-
Маскукат, 1969, т. I, ч. 1, с. 21.
4
Sumer, 1947, vol. III, с. 270-311; 1949, vol. V, pt. 1, с. 95-109, 254-275.
5
An-Nasir an-Nakshabandi. The Islamic Dinar in the Iraq Museum. Vol. I. Umayyad and Abba-
sid Dinar. Baghdad, 1953. Его же. добавления к этому труду по материалам Археологического
музея Стамбула см. Sumer, 1954, vol. X, pt. 2, с. 301-309. Второй том Исламского динара, на-
сколько нам известно, не издан, хотя он был готов к печати в 1969 г. см. Ал-Маскукат, 1969,
т. I, ч.1, с. 21.
6
Ан-Насир ан-Накшабанди. Ад-Дирхам ал-ислами ал-мадруб ‘ала т-тираз ас-сасани (Ис-
ламский дирхем сасанидского чекана). I, Багдад, 1969.
7
Ан-Насир ан-Накшабанди. Махаб Дарвиш ал-Бакри. Ад-Дирхам ал-‘умави ал-му‘арраб
(Арабизированный омейядский дирхем), Багдад, 1974.
8
Ан-Насир ан-Накшабанди. Канз Хидр-Илийас (Клад из Хидр Илйаса). – Sumer, 1954, vol.
X, pt. 2, с. 180-199. С кладом впервыe ознакомился известный австрийский нумизмат Э. Цам-
баур, который составил его рукописный каталог, использованный в его монографии: E. Zam-
baur. Die Münzprägungen des Islams. Wiesbaden, 1969.
358 Ziebani

хорошим материалом для изучения истории денежного обращения и


экономики Ирака конца X в.9
Монетные находки и клады Ирака привлекли также внимание других
иракских исследователей: ‘Исы Салмана10, Махаб Дарвиш ал-Бакри,11
Исма‘ила Хиджары,12 Са‘иды Мухаммад Салих,13 Тал‘ата Рашшада14 и др.
Со временем, видимо, станет возможным составление топографии монетных
находок и монетных кладов на территории Ирака, что имеет большое значение
для изучения истории денежного обращения и экономики Ирака в целом.
Активную научную деятельность ведут в Ираке нумизматы женщины.
Имена С. М. Салих и М. Д. Ал-Бакри были уже упомянуты. Последняя –
член нумизматических обществ Великобритании и США, заведует нумиз-
матическим отделом Иракского музея. Помимо публикации кладов, она –
автор многочисленных статей, в которых рассмотрены аббасидские дирхемы15
и динары16 и хранящиеся в Иракском музее монеты ильханов.17
Отметим также имя Видад ‘Али Казаз, члена нумизматических обществ
США и Великобритании, внимание которой сосредоточено на исследовании
арабо-сасанидских и аббасидских серебряных монет.18

9
Обратим внимание нумизматов на наличие в кладе саманидских динаров, намного увели-
чивающих число известных к тому времени золотых монет этой династии, а также арминий-
ских динаров саджида Йусуфа б. Дивдада 298 г.х. и буида Рукн ад-Давла 350-352 г.х.
10
‘Иса Салман. Маджму‘ат дананир ‘умавийа, канз Аби Саида (Собрание омейядских ди-
наров. Клад Аби-Сайды). – Sumer, 1972, vol. 28, с. 113-120 (омейядские монеты).
11
Махаб Дарвиш ал-Бакри. Инкишаф нукуд джалаирийа фи ‘Укар-куфа (Находка джалаи-
ридских монет в ‘Укар-Куфе). – Ал-Маскукат, 1972, т. 1, ч. 3, с. 77-80 (джалаиридские моне-
ты); ее же. Канз ал-‘утайфийа ал-фидди (Серебряный клад из ал-‘Утайфийа). – Ал-Маскукат,
1973, т. 4, с. 36-88 (омейядские и аббасидские дирхемы).
12
Исма‘ил Хусаин Хиджара. Ан-Нукуд ал-мукташифа фи Йасин-тепе (Монеты, найденные
в Ясин-Тепе). – Ал-Маскукат, 1975, т. 6, с. 72-101 (аббасидские, буидские, саманидские, фати-
мидские и сельджукские динары).
13
Са‘ида Мухаммад Салих. Дананир захабийа фи мантика Абу Гурайб (Золотые динары
из округи Абу-Гурайб). – Ал-Маскукат, 1976, т. 7, с. 226-233 (монеты аббасидов, айюбидов,
атабегов).
14
Тал‘ат Рашшад. Маскукат мин Башатабийа фи л-Мавсил (Монеты из Башатабийа в Мосу-
ле). – Ал-Маскукат, 1976, т. 7, с. 20-32 (монеты аббасидов, атабегов, ильханов).
15
Sumer, 1970, vol. 26, с. 329-335; Ал-Маскукат, 1974, т. 5, с. 55-76; 1975, т. 6, с. 17-37; 1976,
т. 7, с. 145-168.
16
Ал-Маскукат, 1976, т. 7, с. 44-99.
17
Sumer, 1965, vol. 21, с. 157-166; 1967, vol. 23, с. 215-222; 1969, vol. 25, с. 115-126.
18
Sumer, 1968, vol. 24, с. 127-129; 1970, vol. 26, с. 285-289; Ал-Маскукат, 1969, т. I, ч.1, с.
13-15; 1972, т. I, ч. 2, с. 29-31; т. I, ч.3, с. 46-47; 1975, т. 6, с. 38-40.
ИЗУЧЕНИЕ МУСУЛЬМАНСКОЙ НУМИЗМАТИКИ 359

Нынешний директор Генерального департамента древностей ‘Иса


Салман опубликовал несколько редких и уникальных омейядских и
аббасидских дирхемов19 и динаров.20 Среди них особо следует выделить
арминийский дирхем 78/697-98 г. – самую раннюю пореформенную омейяд-
скую серебряную монету.21
Мусульманские монеты в эпоху Буидов в Ираке – тема магистерской
диссертации иракского нумизмата Нахида ‘Абд ар-Раззака Дафтара. В опу-
бликованных им работах рассмотрены редкие буидские монеты Иракского
музея, их эпиграфика, взаимоотношения между буидами и аббасидами по
монетным данным.22
Продуктивно работает Мухаммад Бакир ал-Хусайни, научный
сотрудник Генерального департамента древностей. В его ранних трудах
рассматривались атабегские монеты. В 1966 г. вышла в свет монография
ал-Хусайни Исламские деньги в эпоху атабегов,23 в которой исследуются
золотые, серебряные и медные монеты зенгидов и бегтигинидов.
Детальное описание монет сопровождается подробными комментариями,
освещающими время монетного чекана.
В 1968 г. М.Б. ал-Хусайни защитил докторскую диссертацию, посвя-
щенную сельджукским монетам, которая, насколько нам известно,
полностью не опубликована. Изданы некоторые ее разделы, касающиеся
иконографии и эпиграфики сельджукских монет.24 Среди них очень полезна
большая работа о лакабах сельджукских владетелей, встречающихся
на многочисленных монетах25. Вообще эпиграфика исламских монет26

19
Sumer, 1962, vol. 18, с. 129-140; 1964, vol. 20, с. 259-284; 1965, vol. 21, с. 167-127; 1967,
vol. 23, с. 201-214.
20
Sumer, 1970, vol .26, с. 163-167; Ал-Маскукат, 1972, т. I, ч. 3, с. 1-6; 1973, т. 4, с. 1-12; 1974,
т. 5, с. 3-23; 1975, т. 6, с. 5-8; 1976, т. 7, с. 6-9.
21
‘Иса Салман. Акдам дирхам му‘арраб ли-л-халифа ‘Абд ал-Малик ибн Марван (Древнейший
арабизированный дирхем халифа Абд ал-Малика ибн Марвана). – Sumer, 1971, vol. 27, с. 147-152.
22
Ал-Маскукат, 1973, т. 4, с. 39-44; 1974, т. 5, с. 80-86; 1975, т. 6, с. 80-86; 1975, т. 6, с. 49-68;
1976, т. 7, с. 138-144.
23
Мухаммад Бакир ал-Хусайни. Ал-‘Умлат ал-исламийа фи ‘ахд ал-атабики (Мусульман-
ские монеты периода атабеков). Багдад, 1966.
24
Ал-Маскукат, 1969, т. 1, ч. 1, с. 5-9; Sumer, 1968, vol. 24, с. 101-117; 1969, vol. 25, pt. 1-2,
с. 15-34.
25
Мухаммад Бакир ал-Хусайни. Дираса тахлилийа ва ихса’ийа ли-л-алкаб ал-исламийа
(Разыскания в области мусульманской титулатуры). – Sumer, 1971, vol. 27, с. 185-231; Sumer,
1972, vol. 28, pt. 1-2, с. 153-184.
26
Sumer, 1970, vol. 26, pt. 1-2, с. 169-235 (О куньях и лакабах на монетах, чеканенных в
360 Ziebani

домонгольского периода занимает особое место в публикациях этого


нумизмата.
Для успешного изучения мусульманской нумизматики большое значение
имеет издание трудов средневековых арабских авторов о монетах, сбор и
обработка сведений письменных источников о монетном деле (организация
чекана, монетная терминология, курс и др.). Отметим в этой связи выход в
свет в 1967 г. в Неджефе нового издания известного трактата ал-Макризи о
монетах.27
В прекрасной монографии ‘Абд ал-‘Азиза ад-Дури Экономическая
история Ирака в IV в.х. монетной системе посвящена весьма содержательная
глава.28 На основе тщательного подбора и анализа данных письменных
источников в ней освещены такие вопросы, как система биметаллизма в
халифате, обращение монет (штучное и на вес), курс монет и причины его
колебания, монетный двор, его политика, и многие другие.
Таковы основные направления работы иракских исследователей.

Куфе); Ал-Маскукат, 1976, т. 7, с. 169-215 (О куньях и лакабах на монетах, чеканенных в Рее)


и др.
27
Ал-Макризи. Ан-Нукуд ал-Исламийа (Шузур ал-‘укуд фи зикр ан-нукуд) (Исламские мо-
неты). Ред. Саййд Мухаммад Бахр ал-‘Улум. Неджеф, 1967.
28
‘Абд ал-‘Азиз ад-Дури. Та’рих ал-‘Ирак ал-иктисади фи л-карн ар-раби‘ ал-хиджри
(Экономическая история Ирака в IV в.х.). Багдад, 1947, с. 209-234.
ОБЗОР НОВЫХ ЗАРУБЕЖНЫХ ТРУДОВ ПО
НУМИЗМАТИКЕ АЗЕРБАЙДЖАНА

В зарубежных музейных и частных нумизматических коллекциях


хранится немало монет, чеканенных в период правления различных му-
сульманских династий в средневековом Азербайджане. За последние три
десятилетия стали известны такие уникальные монеты, как аббасидский
дирхем Табриза, битый в 879-80 г.н.э.,1 динары Барда'а, отчеканенные Сад-
жидами в 909–910 г.2 и Аббасидами в 930 г.,3 дирхем Салларида Вахсудана
б. Мухаммада,4 указывающий на его происмаилитские настроения (выпу-
щен в Джалал-Абаде, монетном дворе неизвестного местонахождения).
Ряд важных вопросов азербайджанской нумизматики стал объектом
специальных исследований, авторами которых являются С. Албэм (США) и
Д.К.Куймджян (США).
Имя С. Албэма хорошо известно среди специалистов, занимающихся
мусульманской нумизматикой. Одна из его статей (“Заметка о монетном чекане
Мухаммада ибн ал-Хусайна ар-Раввади”5), напечатанная в 1972 г. во французском
нумизматическом журнале, посвящена нумизматике Раввадидов. В ней впервые
дается описание двух раввадидских дирхемов из собрания Национальной

* Впервые обзор был напечатан в 1980 г. – Реферативный сборник Азербайджан за рубе-


жом (Центр научной информации по общественным наукам АН Азербайджaнской ССР), 8,
Баку, c. 78-85.
1
Монета хранится в Иракском музее (№2749, вес – 3, 30 г). См. Махаб Дарвиш ал-Бакри.
Нафа’иc мин ад-дарахим ал-‘аббасийа фи л-матхаф ал-‘Ираки. – Журн. Ал-Маскукат, #6,
1975, с. 20. Следует отметить, что до этого монетный чекан Табриза был известен с середины
XIII в. См. E. von Zambaur. Die Münzprägungen des Islams. I Bd. Wiesbaden, 1968, c. 85.
2
Монета хранится в Иракском музее (вес – 4, 35 г). См. Nasir an-Nakshabandi. The Islamic
Dinar in the Iraq Museum. Vol. I. Umayyad and Abbasid Dinar. Baghdad, 953, c. 156, #169.
3
Монета хранится в Нью-Йорке, Американском нумизматическом обществе (вес – 4,163 г).
См. G.C. Miles. Rare Islamic Coins (ANS NNM, No.118), New York, 1950, с. 50, №191.
4
Монета хранится в частной коллекции Бенджамена Ф. Гамилтона из Милфорда (Штат Кон-
нектикут, США). См. S. M. Stern. The Early Isma‘ili Missionaries in North-West Persia and in
Khurasan and Transoxania. – BSOAS, Vol. 23, pt. 1, 1960, c. 72.
5
S. Album. Notes on the Coinage of Muhammad ibn al-Husayn al-Rawwadi. – RN, VIe Serie, An-
nee 1972, Paris, 1972, Tome XIV, c. 93-104.
362 Ziebani

библиотеки Парижа6 и одного дирхема той же династии по публикации Абу-л-


Фатха Кахрамани7.
Первые два дирхема чеканены в Мараге из низкопробного серебра в 1002
г. (вес – 8.05 г) и в 1014 г. (вес – 8.95 г), последний – в Ардебиле. На всех трех
монетах читаются имена халифа – ал-Кадир би-ллах (лицевая сторона) и эмира
– Мухаммад ибн ал-Хусайн Раввад (оборотная сторона). Причем, имя эмира
полностью сохранилось лишь на ардебильском дирхеме.
Упомянутые дирхемы являются единственными в своем роде. Насколько
нам известно, нумизматические памятники Раввадидов до публикации статьи
С. Албэма были совершенно не изучены. Они не зарегистрированы в работе
Е. А. Пахомова Монетные клады Азербайджана (тт. 1–9, Баку, 1926–1966).
В обширной монографии Е. Цамбаура Die Münzprägungen (см. ссылку #1) в
списке монетных дворов, где упомянуты и Ардебиль и Марага, раввадидский
чекан отсутствует. Поэтому их выявление и изучение С. Албэмом можно счи-
тать существенным вкладом в нумизматику Азербайджана.
Монеты Мухаммада б. Хусайна имеют большое значение для уточнения
хронологии этого правителя. Мухаммад б. Хусайн – третий представитель
династии Раввадидов, сменивших Салларидов (Мусафаридов) в Азербайд-
жане во второй половине X века. Основными источниками по истории этой
династии служат труды армянского историка XI в. Асохика и турецкого исто-
рика XVII в. Ахмеда б. Лютфуллаха Мюнеджжим-баши.
Согласно Мюнеджжим-баши, сын Раввадида Хусайна б. Мухаммада в
(961 г. он объявил Табриз столицей своего государства) Абу л-Хайджа Му-
хаммад, он же Мамлан, в 983-84 г. полностью подчинил себе весь Азербайд-
жан. Он умер в 1000 г. и трон перешел к его сыновьям: вначале Абу-н-Насру
Хусайну, затем Абу-л-Мансуру Вахсудану (1025–1069)8. В отличие от Мю-
неджжим-баши Асохик сообщает, что в 988 г. скончался Абу-л-Хайджа, гото-
вивший поход против Васпуракана, и воцарился его сын Мамлан.9
Противоречивость данных, содержащихся в письменных источниках,
давно была отмечена исследователями, давая основание для различных пред-
положений. Так, В. Минорский считал, что умерший в 988 г. эмир Абу-л-

6
Там же, c. 102-103, илл. 1-2.
7
Абу л-Фатх Кахрамани. Нишан-и кавмийат ва азадаги. – Хунар ва мардум. I, №104,
1350/1971, с. 9-31.
8
V. Minorsky. Studies in Caucasian History. London, 1953, c. 67-68.
9
Всеобщая история Степ'аноса Таронского, Асох'ика по прозванию – писателя XI в. Пере-
ведена с армянского и объяснена Н. Эмином. М., 1864, с. 140-141.
ОБЗОР НОВЫХ ЗАРУБЕЖНЫХ ТРУДОВ ПО 363

Хайджа был тот же Мухаммад б. Хусайн.10 Последний, согласно М.Х. Ша-


рифли, правил в 983–988 гг., затем на престол вступил его сын Мамлан, тот
же Мухаммад (до 1019/1020 г.).11 А Кесреви отождествлял Абу-л-Хайджу (ум.
988 г.) с Хусайном б. Мухаммадом.12 По мнению С. Албэма, кунию Абу-л-
Хайджа носили и отец, и сын: Хусайн б. Мухаммад и Мухаммад б. Хусайн. В
988 г. скончался Хусайн б. Мухаммад и его упоминание в 988 г. Мюнеджжим-
баши, правителем Азербайджана, объясняется тем, что при жизни своего
отца он принимал участие в государственном управлении.13
Опубликованные С. Албэмом раввадидские монеты достоверно показы-
вают, что смерть Мухаммада б. Хусайна не подтверждается ни в 988, ни в
1000 годах. Он еще был жив в 1014 г.
С. Албэм отмечает, что в его распоряжении имеется дирхем Вахсудана б.
Мухаммада, чеканенный в 1016 г. на неизвестном монетном дворе14, что сви-
детельствует о том, что между 1014–1016 гг. власть в государстве Раввадидов
перешла к сыну Мухаммада – Вахсудану. Этим ставится под сомнение сооб-
щение Мюнеджжим-баши о правлении Абу-н-Насра Хусайна б. Мухаммада в
1000–1025 гг. С. Албэм не исключает возможности того, что за Абу-н-Насром
была закреплена часть государства в качестве личного удела, где он правил
при жизни отца и брата, но тут же делает оговорку, что такая возможность до
появления новых данных может рассматриваться предположительно15.
Исходя из наблюдений С. Албэма, генеалогию Раввадидов (вторая по-
ловина X - первая половина XI вв.) можно представить следующим образом:
Мухаммад б. Хусайн ар-Раввади
|
Хусайн б. Мухаммад (956-988)
|
Абу-л-Хайджа Мухаммад б. Хусайн (988-014)
|
Вахсудан б. Мухаммад (1014-16-1059) и т. д.

10
V. Minorsky. Studies..., с. 122.
11
М. Х. Шарифли. Феодальные государства Азербайджана второй половины IX - XI вв. Ав-
тореферат диссертации на соискание ученой степени доктора исторических наук. Баку, 1965,
с. 72-73. Ср. П. Топурия. Государственные образования Восточного Закавказья IX-XII вв., Тб.,
1975, с. 39-40.
12
A. Kasrawi Tabrizi. The Forgotten Rulers, vol. 11, Tehran, 1929, c. 137.
13
S. Album. Notes..., c. 100.
14
Там же, с. 101.
15
Там же.
364 Ziebani

Особо следует выделить работы проф. Д. Куймджяна. В 1969 г. в Колумбий-


ском университете (США) он защитил докторскую диссертацию “Нумизматиче-
ская история юго-восточного Кавказа и Азербайджана, основанная на исламском
чекане V/XI–VII/XIII вв.”.16 В этой обширной (466 стр.) неопубликованной моно-
графии рассмотрены кардинальные вопросы истории монетного дела Елдигузи-
дов17, ширваншахов и Бешкенидов. В ней привлечен широкий круг письменных
источников и нумизматических материалов, составлен корпус монет указанных
династий и на основе монетных данных освещена их политическая история.
Некоторые разделы этого труда нашли отражение в двух статьях Д.
Куймджяна. Одна из них – Три уникальные золотые монеты Елдигузидов,
атабеков северо-восточного Ирана – была прочитана в виде доклада в 1973
г. на VIII международном нумизматическом конгрессе (США) и напечатана в
1976 г. в актах конгресса.18
Д. Куймджяну впервые удалось выявить и определить золотые монеты
представителей династии Елдигузидов: Абу Бакра и Узбека, монетный чекан
которых до этого был известен лишь по медным монетам. После краткого
изложения политической истории Елдигузидов19 Д. Куймджян дает описание
трех золотых монет, которые поступили в Американское нумизматическое
общество из разных коллекций. Приводим основные данные этих монет:
1. Д. 28,5 – 30.0 мм, вес – 3,65 г.
Лицевая сторона:
[‫ ؟‬. . . ] ‫ ﺟﻬﺎﻥ ﺑﻬﻠﻮﺍﻥ‬// ‫؟‬.... ‫ ﺍﺑﻮ ﺑﻜﺮ ﺑﻦ‬// [‫ ؟‬. . . ] ‫ﺍﻟﺴﻠﻄﺎﻥ‬
Султан […? ] Абу Бакр б. [Мухаммад ? ] //Джахан Пахлаван//[…? ].
Оборотная сторона:
‫] ﺍﻟﻨﺎﺻﺮ ﻟﺪﻳﻦ ﺍﷲ‬//‫ ﻣﺤﻤﺪ ﺭﺳﻮﻝ ﺍﷲ‬// [‫]ﻻ ﺍﻟـ[ ﻩ ﺍﻻ ﺍ] ﷲ‬
[Нет бог]а кроме А[ллаха] //Мухамм]ад посланник Aллаха//
[Aн-На]сир ли-дин Аллах].20
2. Д. 18,5 мм, вес - 1,54 г.

16
D. K. Kouymjian. A Numismatic History of Southeastern Caucasia and Adharbayjan Based
on the Islamic Coinage of the 5th/11th to the 7th/13th Centuries. Doctoral dissertation (Columbia
University, New York), 1969.
17
Эта династия именуется также Ильдегизидами и Ильденизидами. В обзоре придержива-
емся чтения, предложенного В. Н. Минорским и принятого позже Д. Куймджяном.
18
D. K. Kouymjian. Three Unique Gold Coins of the Eldiguzid Atabegs of Northwestern Iran. -
Actes du 8ème Congrès International de Numismatique (Paris-Basel, 1976), с. 527-541.
19
Литература по истории этой династии недавно пополнилась монографией акад. З. М. Бу-
ниятова. Государство атабеков Азербайджана (1136-1225). Баку, 1978.
20
D. K. Kouymjian. Three Unique Gold Coins.., c. 533-534, табл. 55,3.
ОБЗОР НОВЫХ ЗАРУБЕЖНЫХ ТРУДОВ ПО 365

Лицевая сторона:
[‫ ﺍﺑﻮ ]ﺑﻜﺮ[ ﺟﻬﺎﻥ ﺑﻬﻠﻮﺍ]ﻥ‬// (‫ )؟‬... ‫ ﺍﻟﺴﻠﻄﺎﻥ‬//[‫ ]ﻣﺤﻤﺪ[ﺭﺳﻮﻝ ﺍ ]ﷲ‬// [...]
[…]//[Мухаммад ] посланник А [ллаха] //[су]лтан...(?) //
Абу [Бакр] // Джахан Пахлава[н].
Оборотная сторона:
[‫]ﺍﻣﻴﺮ ﺍﻟﻤﻮﻣﻨﻴﻦ‬// ‫)؟( ﺍﷲ‬... ‫ ]ﺍﻟﻨﺎ[ﺻﺮ ﻟﺪﻳﻦ‬//[‫ ]ﻭ[ﺣﺪﻩ ﻻ ﺷﺮﻳﻚ ]ﻟﻪ‬//[‫]ﻻ[ﺍﻟﻪ ]ﺍﻻ ﺍﷲ‬
[Нет] бога [кроме Аллаха]// [е]диного.Нет [ему] равного//
[Ан-На]сир ли-дин ...? Аллах//[ повелитель правоверных].21
3. Д. 19,5-20.5 мм, вес – 1,75 г.
Лицевая сторона:
(‫ﻡ )؟‬... ‫ ]ﺍ[ﺫﺑﻚ‬// (?) ‫]ﺍ[ﺑﻮ ﺑﻜﺮ‬
[А] бу Бакр ... (?) // [У]збек ... м(?)
Оборотная сторона:
[‫ ]ﺍﻟﻨﺎﺻـ[ﺭ ﻟﺪﻳﻦ ﺍﻟـ]ﻟﻪ‬//[‫]ﻣﺤﻤﺪ[ ﺭﺳﻮﻝ ﺍﻟـ]ﻟﻪ‬
[Мухаммад] – посланник Ал[лаха]//[Ан-Наси]р ли-дин Ал[лах].22
Все три монеты чеканены из низкопробного золота, без указания места
и года чекана.
Касаясь двух первых золотых монет и комментируя их надписи, Д. Куйм-
джян высказывает интересное предположение о том, что титул султан на
монетах относится к Абу Бакру (1191-1211), получившему его вслед за Кы-
зыл-Арсланом (1186-1191), хотя об этом письменные источники ничего не
сообщают. Они выпущены, по всей вероятности, после 1200 г. – после смерти
султана Текеша (1172-1200), когда новый хорезмшах Мухаммад (1200-1220)
был занят делами на Востоке.23
Что касается третьей золотой монеты, то обращает на себя внимание на-
личие на ней имен братьев Абу Бакра и Узбека, отношения между которыми
были не из лучших. Д.Куймджян объясняет этот факт возможным объедине-
нием братьев против общего врага – третьего брата Кутлуг-Инанджа. В таком
случае эта монета чеканена до смерти последнего, наступившей в 1195 г.24

21
Там же, с. 537, табл. 55,4.
22
Там же, табл. 55,5.
23
Там же, с. 535-536.
24
Там же, с. 538. Д. Куймджян допускает, что золотым элдигузидским динарам соответствуют
упомянутые ан-Насави 200 тыс. “грубых динаров” (barbaric dinars), которые были взяты
Джалал ад-Дином в Ширване, однако тут же отвергает эту мысль (там же, с. 539). Отметим,
что у ан-Насави речь идет не о “грубых динарах”, а о динарах барбари (‫)ﺑﺮﺑﺮﻩ‬, которые, по
справедливому замечанию З. М. Буниятова, соответствуют византийским иперперам (См.
ан-Насави. Жизнеописание султана Джалал ад-Дина Манкбурны. Пер. с араб. предисловие,
366 Ziebani

Другая статья Д. Куймджяна Уникальная монета ширваншаха Минучих-


ра II 555 г.х. (1160 г.н.э.), напечатанная в 1974 г. в сборнике, посвященном из-
вестному американскому нумизмату Г. К. Майлсу,25 проливает свет на хроно-
логию названного ширваншаха, именуемого в отечественных исследованиях
Минучихром (или Манучихром) III.26
Анализируемая в этой статье уникальная медная монета (вес -10,62 г, д.
27-33 мм). была приобретена Старосельским в 1922 г. и в настоящее время
хранится в коллекции Американского нумизматического общества.
Лицевая сторона: внутри двухлинейного круга, помещена трехстрочная
надпись:
‫ ﻣﻨﺠﻬﺮ‬// ‫ ﺍﻟﻤﻌﻈﻢ‬// ‫ﺍﻟﻤﻠﻚ‬
ал-Малик// высочайший// Минучихр
Вне круга Д. Куймджян читает место и дату чекана:
[‫ﺷﻤﺎﺧـ]ﻳـ[ـﺔ ﻓﻲ ﺳﻨﺔ ﺧﻤـ]ـﺲ‬
Шамах[и]йа, в год . . . пят[ого].
Оборотной сторона: внутри двухлинейного круга выбита трехстрочная
надпись:
‫ ﺳﻠﻴﻤﺎﻥ‬// ‫ﺍﻟﺴﻠﻄﺎﻥ‬// ‫ﺍﻟﻤﺴﺘﻨﺠﺪ‬
ал-Мустанджид// Султан//[С]улейман
В круговой надписи передается мусульманский символ веры:
‫]ﻻ ﺍﻟﻪ ﺍ[ ﻻ ﺍ ﷲ ﻣﺤﻤﺪ ﺭﺳﻮﻝ ﺍﷲ‬
[Нет Бога к]роме Аллаха, Мухаммад – посланник Аллаха.27
Медная монета ширваншаха Минучихра II – одна из тех редких ширван-
шахских монет, которая сохранила нам и место, и год чекана. Выясняется,
что монетный двор Шамахийа, чекан которого был известен с XIV в., функ-
ционировал еще в XII в. Что касается даты чекана, то она сохранилась не
полностью, однако наличие на монете имен халифа ал-Мустанджида (1160–
170) и сельджукского султана Сулеймана (1160–1161) дало возможность Д.
Куймджяну восстановить ее (1160 г.) с большой точностью.28 Тем самым ему

комментарии, примечания и указатели З. М. Буниятова. Баку, 1973, с. 388). Эти же динары


упоминает и Джувайни. Атабек Узбек ежедневно посылал Джалал ад-Дину Хасану – главе
исмаилитов – 1000 динаров барбари (См. Juwaini. The History of the World-Conqueror. Transl.
from Persian by J. A. Boyle. vol. 11, Manchester, 1958, c. 701).
25
D. K. Kouymjian. A Unique Coin of the Shirvânshâh Minûchihr II Dated A.H.555/1160 A.D. –
NENIEH, Beirut. 1974, c. 339-346.
26
З. М. Буниятов. Указ. соч., с. 151.
27
D. K. Kouymjian. A Unique Coin.., c. 342.
28
Там же, c. 342-343. Иное толкование надписи этой монеты – по фотографии, присланной
ОБЗОР НОВЫХ ЗАРУБЕЖНЫХ ТРУДОВ ПО 367

удалось установить и то, что правление Минучихра II продолжалось с 1122


по 1160 гг., о чем исследователи могли лишь предполагать по косвенным дан-
ным.29
Ширваншах Минучихр II, по всей видимости, скончался в том же 1160 г.
Доказательством этому служит опубликованная в этой же статье неизвестная
медная монета Ахситана б. Минучихра, чекан которой, согласно Д.К. Куйм-
джяну, можно отнести к 1160 г.30
Нумизматические материалы нередко представляют ценнейшие данные
по политической истории прошлого. Это еще раз находит свое подтвержде-
ние в вышерассмотренных работах С. Албэма и Д.К. Куймджяна.

Д.К.Куймджяном Е.Пахомову в 1965 г., – дано в докторской диссертации и вышедшей недавно


монографии М. А. Сейфеддини. См. М. А. Сейфеддини. Монетное дело в Азербайджане в
XII-первой половине XV вв. Автореферат диссертации на соискание ученой степени доктора
исторических наук. Баку, 1970, с. 36; Его же. Монетное дело и денежное обращение в Азер-
байджане в XII–XV вв. Баку, с. 119-120. Ср. D. K. Kouymjian. A Unique Coin.., c. 342, ссылка 17.
29
З. М. Буниятов. Указ. соч., с. 155.
30
D. K. Kouymjian. A Unique Coin.., c. 343, 344.
В. В. ЗВАРИЧ. НУМИЗМАТИЧЕСКИЙ СЛОВАРЬ
Издание третье, дополненное. Львов. 1978

Нумизматический словарь В.В.Зварича1 был впервые опубликован


в 1973 г. на украинском языке, а затем был переведен на русский и
выдержал два издания довольно большим тиражом в 1975-1976 гг. В
1978 г. вышло в свет существенно дополненное и расширенное третье
издание (ред. Н. Ф. Котляр) этого труда. Словарь содержит 764 статьи
разного объема, в которых рассматриваются термины, непосредственно
связанные с монетами, монетным чеканом и денежным обращением. В
нем охарактеризованы денежные единицы, имевшие распространение
в Древней Греции, Риме, на Ближнем и Среднем Востоке, в России, в
странах Восточной и Западной Европы и др. В ряде статей объясняются
финансовые и политэкономические термины, знание которых необходимо
для изучения истории денежного обращения. Практическую пользу могут
принести сведения о пробе золота и серебра в каратной, золотниковой
и метрической системах. В словаре собраны многочисленные сведения
о современных монетах и монетных системах, а в приложении дается
довольно подробный список валют различных стран мира (наименование
валюты, ее деление, содержание чистого золота и ее официальный курс
к доллару США и советскому рублю). К словарю прилагаются также
список нумизматической литературы (200 наименований), указатель
терминов и 292 иллюстрации старинных и современных монет.
Большинство словарных статей написано со знанием дела, формулировки и
определения сжаты и предельно ясны. Нумизматический словарь В.В. Зварича,
являющийся единственным трудом подобного рода в советской нумизматиче-
ской литературе, уже привлек и, безусловно, будет привлекать внимание большо-
го круга читателей: историков, археологов, этнографов, экономистов и др.
Отмечая несомненные достоинства рецензируемого труда, следует также
указать и на некоторые его недостатки. В словаре ничего не говорится о таких
денежных единицах, как драхма, тетрадрахма и денар – в сасанидском Иране,

1
Рецензия впервыe была опубликована в 1979 г. – macne (iaexis), #2, gv.171-173.
В. В. ЗВАРИЧ. НУМИЗМАТИЧЕСКИЙ СЛОВАРЬ 369

танга – при Тимуридах, ашрафи – в Египте (XV в.) и государстве Сефевидов,


чао – в Китае и государстве ильханов, алтун – в Османской империи. Отсут-
ствуют колхидки, чеканившиеся в Западной Грузии в VI-III вв. до н.э. Из визан-
тийских нумизматических терминов не попали в словарь истаменон номизма,
тетартерон номизма и номизма трахи аспрон.
Tребуют уточнения некоторыe указания В.В. Зварича при разъяснении от-
дельных нумизматических терминов.
В статье “Динар” отмечается, что эту золотую монету начали чеканить ха-
лифы Дамаска в 696 г. Этот динар соответствовал византийскому солиду и имел
вес 4,25 г. В том же году Абд ал-Малик, пятый халиф Омейядов, провел реформу
арабской монетной системы, в результате которой арабские монеты стали чека-
нить по образцу византийских (с. 61). На самом деле экспериментальный чекан
динара осуществлялся приблизительно с 691 г. по 696 г.2 До монетной реформы
Абд ал-Малика солид действительно служил образцом для чекана динара, совпа-
дал и их весовой стандарт (4,5 г), однако, после реформы (77/696-97 г.) динар по
своим надписям и весу коренным образом отличался от солида.
В. В. Зварич приводит расплывчатые данные о пробе динара (с. 61), хотя по
этому вопросу имеются заслуживающие внимания исследования А. Эренкрей-
ца.3 В этой же статье следовало также учесть и то, что в государстве ильханов,
после монетной реформы Газан-хана (1295-1304), динар становится наименова-
нием крупного серебряного номинала (ок. 12,8 г).
В статье “Дирхем” отмечается, что эта серебряная монета введена в конце
VII в. до н.э. (ок. 692-696 гг.) с начальным весом в 3,9 г (с. 63). Допускаем, что
здесь налицо корректурные ошибки и следует читать VII в. н. э. и 2,9 г, однако
надо было четко разграничить дирхемы, чеканенные в 692-696 гг. по сасанидско-
му образцу,4 и пореформенные, чисто эпиграфические, так называемые куфиче-
ские дирхемы, которые появились в 78/697-98 г.5 или же в 79/698-99 г.6 В этой же
статье города ал-Куфа и ал-Басра по недрозумению отнесены к Ирану.
В словаре толкуется значение миткаля как единицы веса (с. 113). И в этом

2
Ph. Grierson. The Monetary Reforms of ‘Abd al-Malik. – JESHO, 1960, vol. III, pt. 3, с. 244.
3
A. S. Ehrenkreutz. Studies in the Monetary History of the Near East in the Middle Ages, I. – JE-
SHO, 1959, vol. II, pt. 2, с. 128-161; II, JESHO, 1963, vol. VI, pt. 3, с. 243-277.
4
Ph. Grierson. The Monetary Reforms.., с. 245.
5
‘Иса, Салман. Акдам дирхам му‘арраб ли-л-халифа ‘Абд ал-Малик б. Марван (Салман,
‘Иса. Наиболее ранний арабизированный дирхам халифа ‘Абд ал-Малика б. Марвана). – Sumer,
1971, vol. 27, с. 147-152 (чекан монетного двора Арминийа)
6
J. Walker. A Catalogue of the Arab-Byzantine and Post-Reform Umayyad Coins. London, 1956,
с. LIII; Ph. Grierson. The Monetary Reforms.., с. 245.
370 Ziebani

случае сведения, данные автором, не точны и не полны. Эта единица веса и ее


разновидности детально освещены в труде В. Хинца.7 К тому же следует указать,
что правильнее форма мискал (‫)ﻣﺜﻘﺎﻝ‬, а не миткал.
Невозможно согласиться с автором словаря в том, что высокая проба солида
оставалась почти неизменной до 1453 г. и что небольшие колебания имели место
с 1071 – по 1078 г. (с. 158). Исследования Ф. Грирсона показали, что высокая
проба солида (24 карата) оставалась неизменной до 30-х годов XI в. Затем проис-
ходит ее понижение и в 70-х годах XI в. она достигает катастрофически низкого
уровня (8-9 каратов).8 Проба новой византийской золотой монеты иперпера по
сравнению с солидом также была ниже (20-21 карата)9 и она продолжала ухуд-
шаться в XIII-XIV вв.
Что касается вогнутых монет (лат. nummi scyphati), то они чеканились в Ви-
зантии не в Х в. (с. 117), а со времени императора Михаила IV (1034-1041)10 и в
последующие века. Вогнутыми были, в частности, иперперы.
Есть замечания к библиографии. В нее не вошли труды ряда советских ну-
мизматов (Е. А. Давидович, К. Голенко, Х. А. Мушегяна и др.), имеющие боль-
шое значение для истории денежного обращения в Средней Азии и Закавказье.
Отсутствуют некоторые справочные издания на западноевропейских языках, по
которым читатель мог бы получить полезные сведения по монетной терминоло-
гии и истории монетного дела тех или иных стран.11
К сожалению, следует отметить и то, что среди 292 иллюстраций не на-
шлось места для восточных (мусульманских) монет.
В словаре чувствуется некоторое тяготение к западной нумизматике, из-за
чего пострадала восточная, изучение которой имеет богатую традицию. Хотим
надеяться, что в следующем издании словаря автор обратит на это должное вни-
мание.

7
В. Хинц. Мусульманские меры и веса с переводом в метрическую систему. М., 1970, с. 11-17.
8
Ph. Grierson. The Debasement of Bezant in the Eleventh Century. – BZ, 1954, Bd. 47, Heft 2, с.
379-393; Id. Notes on the Fineness of the Byzantine Solidus. – BZ, 1961, Bd. 54, Heft , 1, с. 91-97.
9
Ph. Grierson. From Solidus to Hyperperon. The Names of Byzantine Gold Coins. – NCirc, 1966,
vol. LXXIV, #15, с. 124.
10
M. Hendy. Coinage and Money in Byzantine Empire, 1081-1261. Washington, 1969, с. 5.
11
Напр., R. Göbl. Sasanidische Numismatiк. Brаunschweig, 1968; M. Hendy. Coinage..; Rabino
di Borgomale. Coins, Medals and Seals of Shahs of Iran, 1500-1941, Hertford, 1945 (reprint, 1971);
A.C. Schaendlinger. Osmanische Numismatiк. Brаunschweig, 1973; E.von Zambaur. Die Münzprä-
gungen des Islams. Bd. I, Wiesbaden, 1968.
В. ХИНЦ. МУСУЛЬМАНСКИЕ МЕРЫ И ВЕСА
С ПЕРЕВОДОМ В МЕТРИЧЕСКУЮ СИСТЕМУ.
ПЕРЕВОД С НЕМЕЦКОГО Ю. Э. БРЕГЕЛЯ. Е.ДАВИДОВИЧ. МАТЕРИАЛЫ ПО
МЕТРОЛОГИИ СРЕДНЕВЕКОВОЙ СРЕДНЕЙ АЗИИ. МОСКВА, 1970

Рецензируемая книга состоит из двух самостоятельных, но связанных по те-


матике работ известного немецкого востоковеда В. А. Хинца и видного советского
нумизмата Е.А. Давидович. Нами будет рассмотрен только труд В. Хинца, русский
перевод которого сделан Ю.Э. Брегелем. В предисловии переводчика сказано,
что в связи с изданием русского перевода В. Хинц просмотрел текст немецкого
издания, вышедшего в свет в 1955 г.,1 и внес в него некоторые изменения (с. 5).
Сличение русского перевода с оригиналом показало, что изменения коснулись не-
которых единиц мер. В частности, привлечен дополнительный материал для ха-
рактеристики иракского ратля, ратля руми и араша. В русское издание этого труда
включены также новые меры объема и длины: τафψа (с. 59), сунπурδ (с. 60) и ϊуφва
(с. 72); ал-бβб (мера длины) заменен ан-нβбом (с. 72) и т. д. К тому же Ю. Э. Бре-
гель по согласованию с автором внес в труд В. Хинца свыше 100 исправлений. Эти
исправления, относящиеся к различным расчетам, дают особо точные определе-
ния отдельных мер. Все вышесказанное дает нам право считать данный перевод не
стереотипным, а дополненным и обработанным изданием немецкого оригинала.
Труд В.Хинца состоит из четырех глав, в которых последовательно
рассмотрены меры веса (с. 11-44), объема (с. 45-61), длины (с. 62-78) и
поверхности (с. 73-74), употреблявшиеся в мусульманских странах от Марокко
до Индии. Причем, учитываются их изменения в зависимости от страны и эпохи.
Автор использовал широкий круг арабских, персидских и турецких источников
(в том числе и неопубликованных), сведения европейских путешественников и
учел наиболее важные исследования по мусульманской метрологии.
В основе всех расчетов В. Хинца лежит новое определение товарного веса
канонического дирхама в 3,125 г, мискаля в 4,64 г и их весовых вариантов в Египте,
Сирии и Иране, а также длина т. н. черного локтя, в среднем составляющая 54,04
см (с. 64).
Без преувеличения можно сказать, что в смысле полноты материалов и точности

1
Walter Hinz. Islamische Masse und Gewichte umgerechnet ins metrische system – HO, Ergä-
zungsband 1, heft 1). Leiden, 1965.
372 Ziebani

расчетов книга В. Хинца является наилучшей среди работ по восточной метрологии


и ценнейшим пособием в этой области. Вместе с тем, в связи с новым изданием
этого труда возникают некоторые замечания. Можно было ожидать, что в нем будут
предусмотрены ценные сведения арабского автора Абу-л-Вафы ал-Бузаджани (939-
997), ставшие доступными благодаря американскому ученому А.Эренкрейтцу.2
Однако эти сведения, которые позволяют уточнить размер меры объема курр ал-
му‘аддала и других мер, входящих в систему этого курра, не были учтены. Кроме
этого, из сочинений средневековых арабских авторов – Ибн Русте, Ибн ал-Факиха
ал-Хамадани, Ибн Хаукала, ал-Мукаддаси, ал-Хваризми, Йакута и др. – также можно
было почерпнуть добавочные сведения для характеристики таких мер, как барδд,
ξалва, фаддн, ψабл, ϊуφва, шибр, ξирра, ирдабб, πабб, πζб, натил, ζкйа и др.
В связи с этим, ничуть не умаляя достоинств труда немецкого ученого, мы
позволим себе сделать к нему некоторые дополнения.

Меры длины и поверхности


Барδд. По В.Хинцу длина этой единицы = 4 фарсахам, т. е. округленно 24
км. (с. 63). Однако, согласно Ибн Русте и ал-Мукаддаси, этот барид был рас-
пространен в Ираке и пустыне. В Сирии-Палестине и Хорасане барид был = 6
милям, или 2 фарсахам,3 т. е. 12 км.
νалва (расстояние полета стрелы). Эта мера длины, не упомянутая в труде
В.Хинца, по Ибн Русте была равна 1/24 фарсаха,4 т. е. 250 м.
Фаддβн. В труде В.Хинца дается определение лишь позднесредневекового
египетского фаддана (с. 74). В Саваде X в., по данным Ибн Хаукала, 1 фаддан
был = 2½ джариба.5 Зная площадь канонического джариба (В. Хинц. с. 73), не-
трудно рассчитать и его площадь, которая равна 3,3990 кв. м.
χабл (“канат”). Эта мера длины была распространена не только в Андалусии
(В.Хинц, с. 72). но и в Саваде X в., где по расчетам Дж. Ласснера она была = 400 м.6

2
A. S.Ehrenkreutz. The Kurr System in Medieval Iraq. – JESHO., 1962, vol. V, pt. III, с. 309-314;
Id. The Tasrif and Tas‘ir calculations in Medieval Mesopotamian Fiscal Operations. – JESHО, 1964,
vol. VII, pt.I, с. 46-56.
3
Ibn Rosteh. Kitab al-a‘lak an-nafisa. Ed. M.J.De Goeje. BGA, VIII, Lugduni Batavorum. 1892,
с. 22; Al-Mokaddasi. Descriptio Imperii Moslemici. Ed. Ed. M.J.De Goeje (BGA, III). Еditio Se-
cunda. Lugduni Batavorum. 1906, с. 65-66.
4
Ibn Rosteh, с. 22.
5
Opus Geographicum …auctore Ibn Haukal...ed. J. H. Kramers, fasc. I. Lugduni Batavorum, Lip-
siae, 1938, с. 242.
6
J. Lassner. The Habl of Baghdad and Dimenssions of the City. A Metrological Note. - JESHО,
1963, vol. VI, pt. II, с. 228-229.
В. ХИНЦ. МУСУЛЬМАНСКИЕ МЕРЫ И ВЕСА 373

ωуφва (“шаг”). Согласно Ибн Русте эта мера длины идентична королевско-
му локтю,7 т. е. она была равна 66,5 см.
Шибр (“пядь”). Эта мера длины, не упомянутая в труде В. Хинца, по Ибн
Русте была равна 1/3 локтя.8 Арабский географ подразумевал королевский
локоть (22,16 см). Аналогичное сообщение имеется у Йакута,9 а согласно ал-
Калкашанди шибр равен 1/3 зира‘ ал-йад (в 49,875 см),10 т. е. 16,625 см.

Меры веса и объема


νирβра (“мешок”). Эта мера объема в труде В.Хинца определена для позд-
него средневековья (с. 46). В Дамаске X в., по данным ал-Мукаддаси, объем
гирары можно рассчитать в 1½ филистинского кафиза.11 Если считать, что этот
кафиз идентичен кафизу Рамлы, главного города Палестины, то гирара равна
округленно 175 кг или 227 л.
Ирдабб. Определяя эту меру в 73,125 кг по ал-Мукаддаси, В.Хинц все же
отдает предпочтение более поздним авторам: ал-‘Умари и ал-Калкашанди, со-
гласно которым ирдабб был = 96 малым кадахам, т. е. 69,9 кг (с. 47). Однако
данные ал-Мукаддаси подтверждаются сообщением Кудамы б. Джа‘фара, по
которому курр ал-му‘аддал был на 40 раз больше ирдабба.12 Следовательно, он
равен 73,125 кг.
οабб. Эта мера объема была известна не только в Иерусалиме (В. Хинц, с.
48), но и в Саваде. Савадский кабб был = 4 маккукам, или же 5 ‘аширам,13 что
соответствует 30 л.
οζб. Согласно ал-Хваризми куб весил 3 багдадских ратля,14 т. е. 1,22 кг.
Курр. В настоящее время можно твердо установить размер курр ал-
му‘аддала, от которого зависели все другие типы курра. эта мера объема, ко-
торую Ибн ал-Факих ал-Хамадани называет багдадской мерой,15 была равна 60

7
Ibn Rosteh, с. 22.
8
Там же.
9
Jacut’s geographische Wörterbuch . . . Hrsg. Fd. Wüstenfeld. Bd.I, Leipzig, 1866, c. 39.
10
Ал-Калкашанди. Субх ал-а‘ша фи сина‘ат ал-инша’, IV, al-Kахира, с. 446.
11
Al-Mokaddasi, с. 181.
12
E. Lane. An Arabic-English Lexicon derived from the Best and Most Copious Eastern Sources.
Book I, pt. VII. London, 1885, с. 2601.
13
Al-Khowarezmi. Liber Mafatih al-Olum. Ed. G.Van Vloten. Leiden, 1895, с. 67.
14
Там же, с. 187.
15
О. В. Цкитишвили. К истории города Багдада. Тб., 1968 (Глава о Багдаде машхадской
рукописи труда Ибн ал-Факиха, фотокопия, с. 79).
374 Ziebani

кафδзам по 120 раφлей,16 т. е. 2925 кг. Курр ал-му‘аддал фактически идентичен


большому курру. Это последнее название, видимо, распространилось с XI в., так
как в X в. оно не встречается. Данные из анонимного сочинения Киφāб ал-ψβвδ
ли-л-а‘мβл ас-султβнδйа ва русζм ал-ψисβб ад-дδвβнδйа приписывать автору X
в. ар-Рази, как это делает В. Хинц (с. 53), на наш взгляд, неправомерно. Как по-
казывает Кл.Каэн, это сочинение относится ко второй четверти XI в.17 Такого же
мнения придерживается А. Эренкрейтц.18
Абу-л-Вафа ал-Бузаджани перечисляет и характеризует разные типы кур-
ра: курр ал-кβмил, курр ал-πанπал, курр ал-фβлидж, курр ас-сулаймβнδ, курр ад-
дδнаварδ, курр ал-хβшимδ и курр ал-йазδдδ.
Курр ал-кβмил, весом 3600 багдадских ратлей, т. е. 1462 кг, применялся в
Васите, Джамиде и Батаихе.19 Этот же курр под названием маψтζм был известен
в районах Каскар, Нахр ас-силах и Шатт ал-фарис, а под названием джарδб – на
морском побережье Савада.20
Курр ал-πанπал был распространен в Басре и весил 3000 багдадских
ратлей,21 т. е. 1218,75 кг.
Курр ал-фβлидж употреблялся в Саваде и был равен 1880 багдадским
ратлям,22 т. е. 170 кг. В Хузистане, в районах Джунди Сабур, Абраджи и Анбар
эта мера объема была известна как мурсал или же абраджδ и равнялась 300
φаскам,23 примерно 2000 багдадских раφлей, т. е. была равна 812,5 кг.
Курр ас-сулаймβнδ был известен в северном Ираке, ал-Джазире и соответ-
ствовал 1920 багдадским раφлям,24 т. е. 780 кг.
Курр ал-хβшимδ применялся в Хузистане, в районах Ахваз и весил 2400
ратлей25, т. е. 975 кг. Он был идентичен курр ал-харζнδ и курр ал-ахвβзδ, упо-
минаемые ал-Хваризми.26

16
A. S. Ehrenkreutz. The Kurr System.., с. 311.
17
C. Cahen. Documents relatifs à quelques techniques Iraqiennes au debut du onzième sècle. – Ars
Islamica, 1951, t. 15-16, с. 24.
18
Там же; The Tasrif and Ta’sir Calculations.., с. 47.
19
A. S. Ehrenkreutz. The Kurr System.., с. 312 (Table III). Все расчеты различных видов курра
в метрической системе сделаны нами.
20
Там же.
21
A. S. Ehrenkreutz. The Kurr System.., с. 312.
22
Там же.
23
Там же.
24
Там же.
25
Al-Khowarezmi, с. 67.
26
A. S. Ehrenkreutz. The Kurr System.., с. 312.
В. ХИНЦ. МУСУЛЬМАНСКИЕ МЕРЫ И ВЕСА 375

Курр ад-дδнаварδ употреблялся в Джибале и весил 600 раφлей,27 т. е. 243,7 кг.


Курр ал-йазδдδ был распространен среди бедуинов Йемена и был равен 75
кафδзам28 по 120 раφлей,29 т. е. 3655 кг.
В систему курр ал-му‘аддала в Ираке входили следующие меры объема:
πафδз (1/60 курра), маккζк (1/480 курра), ‘ашδр (1/600 курра), кайладжа
(1/1400 курра), руб‘ (1/5760 курра) и сумн (1/11520 курра).30
В X в. бувейхидский правитель ‘Адуд ад-Давла ввел в Фарсе новую меру
объема, названную джарδб ал-‘ад ̣ζдδ. 24 таких джарδба по 300 багдадских
ратлей, согласно ал-Бузаджани, составляли 1 курр ал-му‘аддал.31 Следователь-
но, джариб ал-‘ад ̣ζдδ был = 121,875 кг. Кафδз в этой системе был равен 1/10
джарδба,32 т. е. 12,188 кг. 1/6 часть кафδза составлял кафф. Эта мера, вовсе не
упомянутая в труде В. Хинца, равнялась 5 багдадским раφлям,33 т. е. весила 2 кг,
или же 2,6 л. Данные ал-Бузаджани подтверждает ал-Мукаддаси. Он сообщает,
что в Ахвазе кафф равнялся 1/3 махтφζма, по 2 τβ‘34, что дает для этой меры
округленно 2 кг. 1/10 часть каффа составлял ‘ашδр,35 который в системе джарδб
ал-‘ад ̣ζдδ равнялся 0,26 л.
Натил. Эта мера объема, согласно ал-Хваризми, была = 7 дирхемам,36 т. е.
21,875 г.
επδйа, Раφл. В труде В.Хинца не отразилось сведение ал-Хваризми о том,
что укийа для масла была равна 10 дирхемам,37 т. е. 31,25 г. Следовательно, раφл
состоит из 120 дирхемов. Согласно аз-Захрави, такой вес имел медицинский
ратл.38 Интересно отметить, что в одной из грузинских медицинских рукописей
XVII-XVIII вв., в которой применяются арабские меры веса и объема, встречает-
ся подобное определение ратля.39

27
Там же.
28
Там же, с. 312.
29
Так полагает А. С. Эренкрейтц. The Kurr System.., с. 312.
30
Там же.
31
A. S. Ehrenkreutz. The Tasrif and Ta’sir Calculations.., с. 47.
32
Там же.
33
Там же.
34
Al-Mokaddasi, с. 397.
35
A. S. Ehrenkreutz. The Tasrif and Ta’sir Calculations.., с. 47.
36
Al-Khowarezmi, с. 15.
37
Там же.
38
H. Sauvaire. Materiaux pour servir à l’histoire de la numismatique et de la métrologie Musul-
manes. – JA, 1884, t. IV, с. 215.
39
Институт рукописей им. К. Кекелидзе АН Грузии, фонд Q: #916, с. 919.
376 Ziebani

Грузинские источники содержат и другие интересные данные о мусульман-


ских мерах и весах. В частности, грузинский лексикограф Сулхан-Саба Орбелиани
(+1725) в своем “Путешествии в Европу” дает сведения о стамбульском батмане и
кинтаре. Стамбульский батман весил 48 грузинских тухтов, т. е. 7,3 кг, а кинтар (груз.
yanTari) – около 30 стамбульских батманов,40 т. е. 219 кг.
В заключение несколько слов о работе, проведенной переводчиком, извест-
ным иранистом Ю.Э. Брегелем. Помимо вышеуказанных исправлений в расчетах,
он для удобства читателей снабдил книгу алфавитным указателем мер и составил
список как цитированной, так и дополнительной нецитированной в книге В.Хинца
литературы. Ю.Э. Брегель, безусловно, прав, считая, что этот список в известной
степени выполнит роль библиографии по мусульманской метрологии, но нам хоте-
лось бы добавить еще некоторые труды, которые содержат интересные данные по
мусульманской метрологии, помимо упомянутых в нашей рецензии:
1. Абу Йа‘ла. Ал-Ахкам ас-султанийа. ал-Кахира, 1938, с. 104-109,157-158, 188.
2. Абу Убайд. Китаб ал-амвал. ал-Кахира, 1934, с. 514-522.
3. Ибн Сина. Канун врачебной науки, кн.3. Ташкент, 1963, с. 23 (Определение
мер объема и весов из сборника ас-Сахрави. Меры объема и весов из сборника
Йуханы ибн Сахрийуны).
4. Ра’ис, Диа’ ад-Дин. ал-Харадж ва н-нузум ал-малийа ли д-давлат ал-
исламийа. ал-Кахира, 1961, с. 281-380.
5. Laurella Bey. Measures, monnaies et poids en ussage en Egypte. Le Caire, 1904.
6. G. C. Miles. Byzantine Weight-standard validiated by al-Walid. – ANS NNM,
No.78, New York, 1939.
7. G. C. Miles. On the Varieties and Accuracy of Eight Century Arab Weights. –
Eretz Israel, 1963, vol. 7, с. 78-87.
8. D. Sperber. Islamic Metrology from Jewish Sources. – NC, Ser. 7, 1965, vol.
5, vol. 5, с. 231-237.
9.Yahya Ibn Adam’s Kitab al-Kharadj. Ed. transl. and provided with an
introduction and notes by A.Ben Shemesh. Leiden, 1958, с. 98-101.

40
Сулхан-Саба Орбелиани. Путешествие в Европу. Перевод с грузинского Е. Гогоберидзе.
Тб., 1969, с. 106.
ciala RvaberiZe. ilxanTa iranis spilenZis fulis
katalogi (saqarTvelos saxelmwifo muzeumis
fondebis mixedviT). Tbilisi, `mecniereba~, 1994*1

saqarTvelos saxelmwifo muzeumis numizmatikis ganyofile-


baSi didZali qarTuli, aRmosavluri da evropuli monetaa
daculi. maTi nawili aRmoCenilia saqarTvelos teritoria-
ze. nawilic, sxvadasxva dros, sxvadasxva gziT Semovida muze-
umSi.
qarTveli numizmatebis damsaxureba am Zvirfasi numizmati-
kuri saganZuris registraciis, atribuciis, klasifikaciisa
da mecnieruli Seswavlis saqmeSi didia. mis safuZvelze da-
iwera araerTi sayuradRebo gamokvleva sxvadasxva periodis
saqarTvelos samoneto saqmisa da fulis mimoqcevis Sesaxeb.
samwuxarod, SedarebiT naklebi yuradReba eqceoda samone-
to katalogebis publikacias, rasac numizmatikur kvleva-Zi-
ebaSi gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba. katalogs dRis
sinaTleze gamoaqvs samuzeumo fondebSi daunjebuli mone-
tebi, xelmisawvdoms xdis maT mkvlevarTa da koleqcionerTa
farTo wrisaTvis, warmoadgens safuZvels Semdgomi kvlevi-
saTvis. im mcirericxovan katalogebs, romlebic qarTvelma
numizmatebma (T. abramiSvili, i. jalaRania, T. quTelia, m. wo-
welia) gamoaqveynes, axlaxan Seemata ciala RvaberiZis „il-
xanTa iranis spilenZis fulis katalogi~, romelsac safuZ-
vlad daedo saqarTvelos saxelmwifo muzeumis numizmatikis
fondebSi daculi numizmatikuri masalebi.
katalogi ar moicavs ilxanTa saxelmwifos mTel periods. miuxe-
davad imisa, rom es saxelmwifo warmoiqmna 1256 w., didi xnis ganmav-
lobaSi misi gamgeblebi monetebs Wridnen monRolTa uzenaesi yaenis

* pirvelad daibeWda 1995 w. – quTaisis universitetis moambe, 1, gv. 81-85; in-


glisuri reziume, gv. 143-145.
378 Ziebani

saxeliT. ilxanis saxeli saqarTveloSi gamoSvebul monetebze pir-


velad Cndeba 1280 wlidan da, Cveulebriv, aRiniSneba yazan yaenis ze-
obis (1295-1304) xanidan. winamdebare sarecenzio katalogSi Sevida
swored is spilenZis fuli, romelic iWreboda ilxanTa mier XIII s-is
miwurulidan XIV s-is 50-ian wlebamde, ilxanTa saxelmwifos sabo-
loo daSlamde.
katalogi Sedgeba Sesavlis (gv. 1-21), sakuTriv katalogisa (gv. 22-
159) da tabulebisagan (gv. 160-176).
SesavalSi saubaria ilxanTa saxelmwifos warmoqmnaze, mis saz-
Rvrebze, yazan yaenis samoneto reformaze; aRniSnulia, rom, ver-
cxlis monetebisgan gansxvavebiT, spilenZis fulis emisia ilxanTa
saxelmwifoSi xdeboda ara erTi dakanonebuli, aramed sxvadasxva
tipis mixedviT da spilenZis safasis zedwerilebis nairsaxeobas ar
eweoda kontroli (gv. 5), Tumca ki, „saxelmwifo akontrolebda mis
wona-zomas~ (gv. 6).
c. RvaberiZe aRniSnavs, rom „dRemde gaurkvevelia ilxanTa ira-
nis spilenZis nominalebis dasaxeleba, ara gvaqvs pirdapiri werilo-
biTi wyaro, romelic ilxanebis dros spilenZis monetis moWris xasi-
aTze migvaniSnebda~ (gv. 6-7). XIV s. pirveli mesamedis erTi qarTuli
xelnaweris safuZvelze mkvlevari fiqrobs, rom am dros saqarTve-
loSi spilenZis fulis uknines erTeuls erqva asari, romelic iyo
dangis wonis – 0,71 g. monRolur fulad woniT sistemaSi, romelic
gavrcelebuli iyo XIV s. I naxevris saqarTveloSic, 1 drahkani (anu
vercxlis dinari) udrida 60 asars (gv. 10).
sainteresoa c. RvaberiZis msjeloba im mizezebze, romlebmac
ganapirobes spilenZis fulis tipebis mravalferovneba da cvaleba-
doba. amas is ekonomikuri mizezebiT xsnis.
SesavalSi mkvlevari iZleva arasrul sias im zarafxanebisa, ro-
melTa produqciac Sevida katalogSi. sagangebo yuradRebas uTmobs
vaxtang III-is monetebis sam tips. katalogSi gaTvaliswinebulia Sro-
mebi (T. lomouris, e. paxomovis, d. kapanaZis, i. jalaRanias, st. len-
pulis, m. seifeddinis da sxv.), romlebic ilxanTa monetebs exeba. c.
RvaberiZis damsaxurebaa is, rom samecniero mimoqcevaSi Semoitana
ilxanTa spilenZis safasis araerTi axali samoneto tipi.
katalogi warmodgenilia cxrilis saxiT. aq klasificirebuli
da aRwerilia ZiriTadi samoneto tipebi qronologiuri Tanmimdev-
robiT. miTiTebulia sainventaro nomeri ama Tu im fondSi daculi
ilxanTa iranis spilenZis fulis katalogi 379

monetisa, misi moWris adgili da weli (hijriT da qristianuli wel-


TaRricxviT), wona (gramebSi) da zoma (milimetrebSi), Sublisa da
zurgis zedwerilebi rogorc arabuli grafikiT, ise – qarTul Tar-
gmanSi. tabulebze, romlebzedac, fotosuraTebis nacvlad, Cana-
xatebia, mocemulia TiToeuli axali samoneto tipis mxolod erTi
srulyofili moneta. sul motanilia 102 monetis Canaxati.
SeiZleba Tamamad iTqvas, rom c. RvaberiZem gaswia didi Sroma,
raTa Seedgina yvelaze vrceli da sruli katalogi ilxanTa spilen-
Zis monetebis katalogTa Soris. amiT man didi samsaxuri gauwia ro-
gorc kolegebs – numizmatebs, ise ilxanTa epoqis mkvlevarebsa da
koleqcionerebs. dRevandel umZimes socialur-ekonomikur piro-
bebSi aseTi naSromis gamocema uaRresad did Zalisxmevas moiTxovda
da dasafasebelia. misasalmebelia cnobili koleqcioneris b-n zu-
rab Rvinjilias qvelmoqmedebac. is gaxlavT wignis sponsori.
zogadad, c. RvaberiZis mier gamocemul katalogze mxolod po-
zitiuri azri SeiZleba gvqondes. amasTan, gverds ver avuvliT im
xarvezebs, romlebic am naSroms axlavs.
katalogis upirvelesi moTxovnilebaa, rom zustad iZleodes
monetebis garegnul maxasiaTeblebs. am mxriv, c. RvaberiZis naSromi
xSirad scodavs. aq yuradRebas SevaCerebT mxolod zogierT uzus-
tobaze.
zedwerilebi arabuli grafikiT Cawerilia cudi xeliT da maTi
wakiTxva zogjer Wirs. ugulebelyofilia diakritikuli niSnebi da
aris sxva Secdomebic. ase, magaliTad:

2. monetebis Sublisa da zurgis centralur zedwerilebs ara-


380 Ziebani

buli grafikiT ara aqvs dayofis niSnebi da gaugebari rCeba, romel


striqonze romeli sityva da frazaa moTavsebuli. aRdgenili sit-
yvebi da frazebi yovelTvis ar aris moTavsebuli kvadratul frCxi-
lebSi. striqonTa raodenoba monetebis Sublze da zurgze zogjer
arasworadaa miTiTebuli. ase, magaliTad, #70-is aRweris dros aR-
niSnulia, rom mis zurgze 4 striqonia, maSin roca Canaxati 3 stri-
qons gvaZlevs da zedwerili (striqonTa dayofisa da aRdgenili
sityvebis gaTvaliswinebiT, aseT saxes miiRebs:
‫ ﺧﻠﺪ ﻣﻠﻜﻪ‬/[‫ﻏﺎﺯﺍﻥ ]ﻣﺤﻤﻮﺩ‬/[‫ ﺍ ﻟـ]ـﺎﻋﻈﻢ‬/ ‫ﺍﻟﺴﻠﻄﺎﻥ‬
3 . dasazustebelia arabuli zedwerilebis qarTuli Targmane-
bi. ase, magaliTad: ‫ﻣﺤﻤﺪ ﺭﺳﻮﻝ ﺍﷲ‬unda vTargmnoT ase: „muhamadi mociqu-
lia allahisa~ da ara „muhamadi winaswarmetyveli allahisa~ (##50,
62) anda „...mociquli misi~ (##36, 71).
‫ﻏﻴﺎﺙ ﺍﻟﺪﻧﻴﺎ ﻭ ﺍﻟﺪﻳﻦ‬iTargmneba rogorc „samyarosa da sarwmunoebis
xsna~ da ara „mSvidobisa da religiis mfarveli~ (##36,79, 92, 96 da
sxv.). saidan miviReT „mSvidoba~? arab. ‫ ﺩﻧﻴﺎ‬qarTulad iqneba „qveya-
na, qveyniereba, samyaro~, rus. “мир”, rac qarTulad „mSvidobasac~
aRniSnavs da, Cans, Secdoma qarTul TargmanSi rusulis aRniSnuli
mniSvnelobidan modis.
‫ﻋﻠﻲ ﻭﻟﻲ ﺍﷲ‬Targmnilia ase: „ali RmerTis moadgile~ (##74, 79,
111...), rac uxeSi Secdomaa. arab. ‫ﻲ‬ َ ‫ َﻭِﻟ‬niSnavs axlos yofnas. vali, mr.
avlia’ aris is, vinc axlos aris, axlos dgas. islamuri warmodgeniT,
vali is pirovnebaa, romelic axlos dgas allahTan. is wmindania, ro-
melzedac gardmovlenilia RvTiuri madli, romelsac aqvs saswaul-
moqmedebis unari, morwmuneTa qomagia allahis winaSe. Siituri doq-
triniT, ali (islamis fuZemdeblis muhamadis biZaSvili da misi siZe,
arabTa meoTxe xalifa 656-661 wlebSi) aris vali allahisa. umjobe-
sia, es sityva ar iTargmnos da mieces saTanado ganmarteba.
aRmosavluri monetebis zedwerilebis wakiTxvis dros sakmarisi
ar aris mxolod arabuli anbanis codna. saWiroa aRmosavluri enebis
codnac, minimalur doneze mainc. swored aRmosavluri enebis arcod-
na, rac damaxasiaTebelia TiTqmis yvela qarTveli numizmatisTvis, ga-
napirobebs ara marto araswor wakiTxvas da zedwerilebis arasworad
gadmocemas, aramed uxeS Secdomebasc monetebis atribuciis dros.
4. #271 moneta c. RvaberiZis Tanaxmad, moWrilia SehrisTan-
Si. imave monetaze ufro adre m. seifeddini zarafxanad kiTxulob-
da SahrisTan-i raSidi-s (М. Сейфеддини. Монетное дело и денежное
ilxanTa iranis spilenZis fulis katalogi 381

обращение в Азербайджане XII-XIV вв. II. Баку, 1981, gv. 37 ). monetis Cana-
xati ar gvaZlevs saSualebas, Cveni wakiTxva warmovadginoT. magram
c. RvaberiZe ubralod valdebuli iyo Tavisi pozicia gamoexata am
sakiTxTan dakavSirebiT.
5. abu baqri, omari, osmani da ali, cxadia imamebic iyvnen, magram
katalogSi unda mivuTiToT ara imamebi (magaliTad: ##36, 150, 151,
157, 159...), aramed is, rom isini xalifebi iyvnen. 127 monetaze olja-
iTu sulTnis saxelad SecdomiT weria mahmudi da ara muhamedi. il-
xanTa monetebze gvxvdeba uiRuruli da ara monRoluri (##50, 55...)
zedwerilebi.
6. SeniSvnebi gvaqvs, agreTve, katalogis Sesavali Teoriuli na-
wilisadmi. avtori marTalia, roca wers, rom spilenZis fuli iWre-
boda erTi dakanonebuli wonisa da zomisa da rom saxelmwifo akon-
trolebda amas, magram es ar niSnavs spilenZis safasis centralize-
bul Wras (gv. 19). centralizebuli emisia niSnavs samoneto Wris kon-
centrirebas erT an ramdenime zarafxanaSi, risi magaliTebic gvaqvs
maxlobeli da Sua aRmosavleTis samoneto saqmis istoriaSi, magram
ara ilxanTa saxelmwifoSi.
saqarTvelos saxelmwifo muzeumSi dacul mravalricxovan za-
rafxanaSi moWrili ilxanTa spilenZis monetebis safuZvelze c. Rva-
beriZe askvnis, rom es fuli „Seuferxeblad mimoiqceoda mTel il-
xanTa samflobeloebSi~ (gv. 19). cxadia, am safasis miReba savaldebu-
lo iyo ilxanTa erTian saxelmwifoSi, magram gana ase Seuferxeblad
SeiZleboda is yofiliyo mimoqcevaSi?
ilxanTa saxelmwifos fulis sistemis safuZvels warmoadgenda
vercxlis moneta. vercxlis monometalizmis pirobebSi gadaxdis Zi-
riTadi saSualebaa vercxlis moneta. bilonuri, spilenZis monetebi
xurda fulis funqcias asruleben da emsaxurebian wvril vaWrobas.
didi raodenobiT maTi transportireba erTi adgilidan meoreze ar
aris momgebiani da gamarTlebuli. spilenZis safase, upiratesad, mi-
moqcevaSia im mxaresa da qalaqSi, sadac moiWra. saqarTvelos samo-
neto ganZebSic, rogorc Tavad c. RvaberiZe uCvenebs (saqarTvelos
urTierToba ilxanTa da jelairianTa saxelmwifosTan Tb., 1986, gv.
80-81), ilxanTa spilenZis fuli mcire raodenobiT gvxdeba. kata-
logSi aRwerili 352 monetidan ganZebidan modis mxolod oTx aTeu-
lamde moneta da maTi umravlesoba saqarTveloSia moWrili.
uxerxulia gamoTqma, rom „spilenZis fuli... iyo ekvivalenturi
382 Ziebani

vercxlis monetis~ (gv.19). ekvivalenti niSnavs tolfass, TanabarRi-


rebuls. ilxanTa spilenZis safase, cxadia, ar iyo vercxlis ekviva-
lenti. sxva saqmea, roca vercxlis monetebi garkveuli kursiT SeiZ-
leboda daxurdavebuliyo spilenZis safaseSi da piriqiT.
miuRebelia katalogis saTauri. Cvens winaSea ilxanTa (an hula-
guianTa) saxelmwifos da ara ilxanTa iranis spilenZis fulis kata-
logi.
aq aRar SevCerdebiT sxva mraval wvrilmanze. aRniSnuli xar-
vezebis Tavidan acileba ar warmoadgenda did sirTules. saamisod
saWiro iyo konsultaciebi aRmosavleTmcodneebTan da, rac mTava-
ria, wignis redaqtireba anda recenzireba aseve aRmosavleTmcodne
istorikosis mier.

TSIALA GHVABERIDZE. CATِ ALOGUE OF THE COPPER MONEY OF


Il-KHAN IRAN
(According to the Fonds of the State Museum of Georgia).
Tbilisi. “Metsniereba”. 1994, 178 p., pls. The Acad. S. Janashia State Museum.
Georgian Acad. Sci.

The Catalogue under review embraces the copper money minted by the Il-khans
from the end of the 13th century to the 1350s – to the final disintegration of the Il-
Khan state and preserved in the fonds of the State Museum of Georgia. It comprises the
introduction (pp. 1-210), the Catalogue proper (pp. 22-159) and plates (pp.160-176).
The introduction discusses the emergence of the Il-Khan state, its boundaries, and
Ghazan Khan’s monetary reform. It is noted that, unlike silver coins, copper money was
issued in the Il-Khan state not according to a single, prescribed type but various types
and that the variety of inscriptions indicating the value of copper was not controlled
(p. 5), even though “the state did control weight and size” (p. 6). Ghvaberidze notes
that “The names of the face-values of the copper coins of Il-Khan Iran are unclear
to the present day, and we have no direct source pointing to the character of striking
copper coins in the Il-Khan period’ (pp. 6-7).On the basis of Georgian MS. of the
first third of the 14th century, the scholar believes that at that time the smallest unit
of money in Georgia was called asari, being of the weight of a dang (0.71 g). In the
Mongol system of money and weights, current in Georgia in the first half of the 14th
century, 1 drahkan (or silver dinar) equalled 60 asars (p. 10). Ghvaberidze’s discussion
ilxanTa iranis spilenZis fulis katalogi 383

of the causes of the variety and variability of the types of copper money is of interest,
invoking economic reasons. In the introduction she presents an incomplete list of the
mints whose production entered the Catalogue. Ghvaberidze gives special attention
to the three types of coins of Vakhtang III. The work takes into account the studies
dealing with Il-Khan coins (T. Lomouri, E. Pakhomov, D. Kapanadze, I. Jalaghania,
St. Lane-Poole, M. Seifeddini, and others).
The catalogue is presented in the form of a table, with a classification and
description of the principal coin types in chronological order. The inventory number
of the coins, the place and date of its minting (according to the Hijra and the Christian
chronology), the weight and size, the inscriptions on the reverse and obverse – both in
Arabic characters and in Georgian translation – are indicated. The plates, which bear
drawings in place of photos, present only one perfect coin of each new coin type. In all
102 drawings of coins are adduced.
It is safe to say that Ghvaberidze did painstaking work to compile the most
comprehensive catalogue to date of Il-Khan copper coins. She has done great service
both to her colleagues-numismatists and to researchers and collectors of the Il-Khan
period. Publication of such a study in today’s grave socio-economic conditions requires
great effort and is worthy of appreciation. The charity of the well-known collector Mr.
Zurab Ghvinjilia, the sponsor of the book, should be welcomed.
In General one can have only a positive view on the Catalogue published by
Ghvaberidze. At the same time one cannot bypass shortcomings of the work.
The foremost demand set to a catalogue is to convey precisely the external
characteristics of coins. In this respect Ghvaberidze’s work is often flawed: the
inscriptions in Arabic character are written in poor hand. occasionally rendering their
reading difficult, diacritical marks are ignored, and there are frequent errors in the
rendering of the formulas of religious and Islamic good wishes of the titles and mints
and in their Georgian translation. I have critical remarks as well with regard to the
Introduction, i.e. theoretical part. The author is right in her statement that copper
money was minted according to prescribed weight and size and and that the state
controlled this. However, this does not mean centralized minting of copper coins (p.
19). Centralized minting means its concentration in one or several mints, as is attested
in the history of Middle and Near-Eastern minting, but not in the Il-Khan state.
On the basis of the numerous Il-Khan copper coins, struck in many mints and
preserved in the State Museum of Georgia, Ghvaberidze concludes that this money
“was in unhindered circulation through the Il-Khan state.” But could it have been
in such free circulation? Silver formed the basis of the money system of the Il-Khan
state. In conditions of silver monometallism the silver coin is the principal medium of
384 Ziebani

payment. Billon and copper coins perform the function of change, serving petty trade.
Their transportation in large quantities from one place to another is neither profitable
nor justified. Copper money remains predominantly in circulation in the region or city
in which it is minted. As Ghvaberidze herself shows in her monograph “Georgia’s
Relations with the State of Jalayrids and Il-khans” (Tbilisi, 1986, pp. 80-81), even in
Georgia’s coin hoards Il-khan copper money occurs in small quantity, of the 352 coins,
described in the Catalogue, only up to 40 coins come from hoards, their majority
having been struck in Georgia.
The statement “Copper money … was equivalent to the silver” (p. 19) is not
felicitous. The Il-Khan copper money was obviously not equivalent to silver. Exchange
of silver coins for copper money at a definite rate, and vice versa, is another matter.
The title of the Catalogue is unacceptable. We are dealing not with a catalogue of
the copper money of Il-Khan Iran but with the Il-Khan (or Hulaguid) state.
The above shortcomings could have easily been avoided by consulting Georgian
Orientalists, and which is most important, by having the book previously reviewed by
an Orientalist historian.

You might also like