Paskaita. Įrodymai.

Įrodymų samprata.

Įrodymams skirtas 20 str. Turinio požiūriu abi sąvokos yra identiškos; įrodymai – informacija apie
praeityje buvusius faktus. Tarp savęs santykis toks, kad ne visi faktiniai duomenys yra įrodymai – turi
atitikti požymius.
1. Faktiniai duomenys – informacija, kuri naudojama IT metu. Tuo metu įrodymų dar nėra.
a. Sąsajumo (liečiamumo) reikalavimas: tik tokie faktiniai duomenys, kurie patvirtina
bent vieną bylai reikšmingą aplinkybę (pvz., veikos padarymo apl., atsakomybę
lengvinančios/sunkinančios apl., asmens kaltumą įrodančios/paneigiančios apl.).
b. Leistinumo reikalavimas: 1) įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys; 2) teisėtais
būdais gauti duomenys; 3) yra galimybė tokius duomenis patikrinti; tokie duomenys
kurių neįmanoma patikrinti teoriškai yra laikomi neleistini (pvz., įvairiausi
anoniminiai laiškai, anoniminio asmenys liudijimai, kopijų pateikimas kuomet negali
patikrinti dokumento originalo).
2. Įrodymai – duomenys, kurie teisme tampa įrodymais (dėl teisėjo kompetencijos, pačio
teismo proceso – jis viešas, žodinis, jame vyksta rungimasis ir visos šalys turi teisę pasisakyti
dėl įrodymų). Įrodymais tampa tik tie faktiniai duomenys, kurie atitinka sąsajumo ir
leistinumo reikalavimus.
a. Patikimi
b. Pakankami

Įrodinėjimo tikslas yra materialiosios tiesos nustatymas.

 Materialioji tiesa (baudžiamojoj teisėnoj) reiškia, kad teismas privalo kiekvienoje byloje
nustatyti tikrąsias praeityje buvusio įvykio aplinkybes. Tam, kad galėtų tai padaryti, neturi
pareigos apsiriboti tik tais įrodymais, kuriuos pateikė proceso šalys. Teismas pats aktyviai
gali stengtis nustatyti materialiąją tiesą.
 Formalioji tiesa (civilinėj teisėnoj ir in common law) yra tokia tiesa, kurią teismo procese
pristato proceso šalys. Teismas neturi galimybės nusistatyti savo tiesą – jie pasirenka tarp
tiesų, kurias pristato.

Įrodinėjimo pareiga.
 Įrodinėjimo pareigą turi valstybiniai subjektai.
o Jeigu teismo pareiga įrodinėti materialią tiesą, turi onus probandi. Jeigu formalioji –
neturi onis probandi.
 Subjektai kurie turi teisę įrodinėti: privatieji subjektai.
 Subjektai, kurie neturi procesinės pareigos, bet profesinę pareigą įrodinėti: kaltinamojo
gynėjai.

Įrodinėjimo dalykas - apibūdina visas aplinkybes, kurios privalo būti įrodomos kiekvienoje
konkrečioje byloje.
 Nusikalstama veika: jos padarymo laikas, vieta, būdas, aplinkybės, padariniai, t.t. Procesinė
NV nėra tapati/nebūtinai sutampa su NV sudėtimi. Pvz., baudžiamajai teisei nesvarbu ar
pavogė kažką ir rankinuko ar kišenės; ar pasisavino milijoną ar 20k. BP svarbi nusikalstama
veika kaip įvykis.
 Kaltumas: susiejam konkretų asmenį prie konkrečios nusikalstamos veikos.
 Žala: dydis, pobūdis.
 Aplinkybės, apibūdinančios kaltinamojo asmenybė: dalykai, svarbūs skriant bausmę.

Įrodinėjimo dalyką matome iš tų teisės normų, ką teismas privalo atsakyti konkrečioje byloje. Iš
baigiamojo akto struktūros matome, koks yra įrodinėjimo dalykas konkrečioje byloje.

1
Įrodinėjimas kaip procesas.
Įrodinėjimas – procesinė veikla, renkant įrodymus, juos tikrinant ir vertinant. Dalinamas į sąlyginius
etapus (klasikinė įrodinėjimo struktūra):
1. Rinkimas. Būdai, rinkti įrodymus:
o Atlikti tyrimo veiksmus (apklausti, apieškoti, pnš.). Jie paprastai neturi prievartos
elemento arba jis yra toks minimalus, kad neatspindi paties veiksmo esmės.
o Naudoti procesinės prievartos priemones (krata, pokalbių klausymasis,
nusikalstamos veikos imitacija, t.t.) Patys pareigūnai ir prokurorai ją renka.
o Informacija pateikiama iš išorės (įtariamasis teikia duomenis svarbius, nukentėjusys
teikia duomenis).
2. Patikrinimas.
o Kiekvieną įrodymą patikrinti atskirai (kaip buvo apklaustas, ar istorija išsami ir be
nesąmonių, t.t.)
o Tikrinami įrodymai visumoje (lyginami įrodymai tarpusavyje, ar papildo vienas kitą,
ar sudaro loginę visumą)
o Tikrinami atliekant papildomus tyrimo veiksmos/prievartos priemones
3. Vertinimas.
o Sąsajumo ir leistinumo vertinimas (atsirenki informaciją leistiną nuo neleistinos)
o Nustatyti faktus vertinimo kontekste (kokius faktus laikai nustatytais iš bylos; ar buvo
toks žmogus ten, ar tikrai taip veikė, etc)
o Faktų teisiškas įvertinimas (požymiai, kurie atitinka tam tikros nusikalstamos veikos
požymius).

Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės:

 Laisvo įrodymų vertinimo principas – teismas laisvas pagal savo vidinį įsitikinimą vertinti
nurodymus.
 Teismas privalo įvertinti visus įrodymus ir savo išvadas grįsti įrodymų visuma, o ne pavieniais
įrodymais.
 Teisėjas negali nepaisyti bendražmogiškų, mokslinių taisyklių, pnš.

Paskaita. Įrodymai ir jų rūšys.

Įrodinėjimo dalyką galima išvesti iš nuosprendžio turinio, kaltinimo akto ir pan. Reikia įrodyti:
aplinkybes, vietą, laiką, būdą, aplinkybes rodančias žmogaus kaltę/nekaltę, žalą.

7k formulė (į juos atsakius gali būti išaiškinta baudžiamoji byla): Kas? Ką? Kaip? Kur? Kada? Kodėl?
Kam padedant?

Įrodymų šaltiniai:
 Subjektų ar dalyvių parodymai (įtariamojo/kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo)
 Ekspertizės aktas ir specialisto išvada
 Daiktai ir dokumentai

Kaltinamojo parodymai:
 Gali jų ir nebūti; jei sutinka duoti juos, gali meluoti (už tai nebus jokių sankcijų).
 Tokius parodymus reikia vertinti atsargiai, nes kaltinamasis suinteresuotas bylos baigtimi.
 Jei prisipažįsta kaltę, tai yra vertinamas kaip įrodymas iš visų visumos, lygus su kitais
įrodymais

2
  (regina probaciona – įrodymų karalienė, kaltinamojo prisipažinimas; dabar BP tokio nebėra,
nes visi įrodymai vertinami pagal visumą ir yra lygiaverčiai. Ankščiau ekspertizės aktas buvo
regina probaciona ir teismas turėjo motyvuoti, kodėl su pripažinimu nesutinka).

Įtariamojo parodymai:
 Jei apklausa atlikta pas IT teisėją, jo parodymai gali būti laikomi įrodymais. Jei pas IT
pareigūną/prokurorą, negali būti laikomi įrodymais.
 Paskelbiami (apklausos protokolas pas IT teisėją) tada, kai įtariamasis yra miręs, išvykęs į
užsienį, atsisako/vengia duoti parodymus, neprisimena aplinkybių, arba kaltinamasis duoda
parodymus kurie prieštarauja ankščiau teisme duotiems parodymams.

Liudytojo parodymai:
 Liudytojas nėra suinteresuotas bylos baigtimi, nukentėjusysis yra.
 Liudytojais negali būti žmonės, kai dėl fizinių/psichinių trūkumų negali suvokti veikos
pobūdžio.
 Liudytojo apklausos dalykas – 7k formulė +tam tikra informacija, santykiai, pnš.
 Liudytojo teisės – duoti parodymus savo gimtąja kalba, padaryti vaizdo įrašą, pats surašyti
dokumentus, prašyti taikyti apsaugos priemones (suteikti visišką/dalinį anonimiškumą),
turėti atstovą (nors kritikuojamas šitas, kadangi jis nesuinteresuotas bylos baigtimi; kartais
reikalinga, kai pvz., liudytojas yra nepilnametis).
 Liudytojo pareiga – atvykti (jei to nepadaro, bauda iki 30MGL, areštas kažko), nemeluoti.
 Liudytojo imunitetas – teisė neduoti parodymų, apsaugo nuo liudytojo statuso.
 Šeimos/pnš. imunitetai– gali turėti kaltinamojo šeimos nariai, giminaičiai, asmuo kuris gali
duoti parodymus apie savo galmai padarytą nusikalstamą veiką. Prieš apklausą žmonės turi
būti įspėjami, kad gali neatsakyti į klausimus ir atsisakyti būti liudytojais; jei atsako ir duoda
melagingus, už juos atsako kaip liudytojai.
 Profesiniai imunitetai – teisėjai, gynėjai, atstovai, vertėjai, dvasininkai, viešosios info
rengėjai, skleidėjai ir žurnalistai. Turi imunitetą ne dėl visų dalykų, o tik dėl tų, kurias sužinojo
atliekant pareigas. Teisėjas negali būti apklausiamas apie teismo pasitarimo paslaptis;
gynėjas ir atstovai – dėl bendravimo su kaltinamuoju; vertėjas – dėl aplinkybių, kurias
sužinojo versdamas; dvasininkai – dėl aplinkybių, kurias sužinojo išpažinties metu; žurnalistai
– dėl informacijos šaltinio paslapties atskleidimo. Jei prokuroras priima nutarimą ir prašo
teisėjo netaikyti imuniteto, tai teisėjas gali apriboti imunitetą ir priversti būti liudytoju; dėl
procesinio statuso imunitetai – valdžios atstovai. Prezidento apklausos ypatumai – galima
apklausti tik jei sutinka (liud imunitetas), apklausti gali tik ITT, tik prezidento rezidencijoje ir į
teismą nekviečiamas.
 Specialusis liudytojas – atsirado, nes kai kurie asmenys turi nacionalinį imunitetą. Būtinas
leidimas, jei reikia seimo narį patraukti į atsakomybę. Leidimo nebuvo gauta, žmogus sutiko
būti apklaustas kaip spec liudytojas. Pusiau įtariamasis, pusiau liudytojas. Negali turėti
gynėjo, bet gali turėti atstovą. Atstovu gali būti advokatas, padejėjas, teisininnkas, jei leis. Jie
neprivalo duoti parodymų, bet gali sutikti duoti. Spec liudytojas gali meluoti, gali neatvykti ir
jam už tai nieko nebus. Pagrindinis privalumas - turi teisę reikalauti būti įtariamuouoju (galės
aktyviau ginti savo interesus). Laikina figūra, teisme jo nebūna.

Kaip vertinami liudytojo parodymai? Išsamumas, tikrumas ir pan. Parodymai formuojami:

 Informacija suvokiama
 Ją reikia prisiminti
 Atgaminti apklausos metu

Reikia įvertinti visas sąlygas, kurios turėjo įtakos parodymų formavimui. Suvokimui: blogas
matomumas, trumpalaikis suvokimas, būklė ir t.t. Žmogaus interesai, profesija, žinios kažkokios,

3
apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų. Prisiminimui įtakos galėjo turėti dar kažkokios sąlygos. Jei yra
įtarimas, kad liudytojas meluoja, reikia nustatyti melo motyvus.

Nukentėjusiojo parodymai:
 Žala – fizinė, turtinė ir neturtinė.
 Tik fizinis asmuo, gali būti šeimos nariai (nariai, kuriuos pasirenka prokurorai).
 Pareigos – atvykti, duoti teisingus parodymus.
 Gali būti užduoti klausimai: reikia detalizuoti žalą (pobūdį, dydį; nukentėjusysis gali padidinti
arba sumažinti žalą siekiant paslėpti savo paties nusikalstamą veiką).

Ekspertizės aktas ir specialisto išvada:

 Ekspertas skiriasi nuo specialisto (kiekvienas ekspertas yra specialistas, bet ne kiekvienas
specialistas yra ekspertas).
 Abu turi specialių žinių – išsilavinimo ar specialiu pasirengimu įgytos išsamios kažkokios
žmonių veiklos žinios, reikalingos ekspertizei atlikti.
 Kad specialistas būtų pripažintas ekspertu, reikalingos sąlygos:
o Turėti pagal teisingumo ministro paruoštą programą įrašytas į teismo ekspertų
sąrašą išlaikytus kvalifikacijos egzaminus – teisės žinių ir spec dalies.
o Teismo ekspertų sąrašą tvarko teisingumo ministerija.
o Privatūs ekspertai – auditoriai, statybininkai.
o Išimtys: 1) tam tikrai atvejais gali būti ne tik iš sąrašo, bet ir jei nėra tam tikros
specialybės, gali būti paskirtas specialistas. 2) teismo ekspertu gali būti paskirtas,
kuris turi teisę būti ekspertu vienoje iš ES šalių ir Lietuva sudarė teisinės pagalbos
sutartį.
o Lietuvos teismo ekspertizės centras, kriminalistinių tyrimų centras atlieka beveik visų
rūšių ekspertizes. VTNT valstybinė teismo medicinos, psichiatrijos tarnybos.
 Eksperto teisės – susipažinti su bylos medžiaga (kuri susijusi su ekspertizės dalyku), prašyti
pateikti papildomą medžiagą, dalyvauti atliekant su ekspertizės dalyku susijusius tyrimo
veiksmus, nepateikti ekspertizės (jei nebūna papildomos reikiamos medžiagos); teisė suteikti
pareigūnui informaciją ar atsakyti į klausimus, kurie nutartyje nebuvo suformuluoti –
parodyti savo iniciatyvą (nors geriau to nedaryt).
 Eksperto pareigos – pateikti išvadą (nebent negali), šaukiamas atvykti į teismą, pateikti
nešališką išvadą remdamasis žiniomis ir jam pateiktais klausimais.
 Eksperto atsakomybė – jei neatvyks, atsisakys pateikti ar pateiks melagingą išvadą, iki 30MGL
bauda, laisvės atėmimas.
 Ekspertizė skiriama: specialisto išvadą surašo specialistas, o ekspertizės – ekspertas.
Ekspertizę gali paskirti tik teismas (įskaitant ITT), prokuroras rašo prašymą teisėjui, o jis
sprendžia, skirti ar ne. Prokuroras privalo pranešti įtariamajam, suformuluoti klausimus gali,
dar kažką. Specialisto išvada duodama, kai yra užduotis ištirti tam tikrą objektą. Teisėjas
nedalyvauja. Pareigūnas gali žodžiu duoti užduotį ir neinformuoti įtariamojo.
 Ekspertizės akto turinys: įžanginė dalis, tiriamoji dalis, išvados (turi būti dėl kiekvieno
suformuluoto klausimo, nors ats gali ir nebūti).
 Ekspertizės akto turinys ir specialisto išvados iš esmės sutampa. Jei teismas mano, kad aktas
neišsamus/nepagrįstas, gali būti skiriama nauja ekspertizė, o papildoma jei aktas
nepakankamai išsamus/yra naujos medžiagos. Pakartotinė, jei nėra pagrįsta išvada. Atlieka
kitas ekspertas.
 Specialistu dažnai būna ekspertas, bet kartais ir ne. Teisės, pareigos analogiškos, atsakomybė
panaši. Specialistas atlieka ne ekspertizę, o objektų tyrimą – duoda išvadas surašytas atskiru
dokumentu ar užfiksuotas tam tikro proc veiksmo protokole. Užduotį ištirti objektą gali duoti
prokuroras, ITT, teismas.

4
Daiktai:
 Daiktai – nebylūs liudytojai. Bet kokie materialūs objektai, kuriuos apžiūrint/tiriant gali būti
gaunama reikšminga BP informacija. Pagrindinės rūšys:
o Nusikalstamos veikos padarymo įrankiai, priemonės, rezultatai
o Daiktai, ant kurių išliko veikos pėdsakų
o Daiktai, kurie buvo veikų objektais
o Visi kiti daiktai, kurie gali būti reikšmingi tyrimui
 Kokių rūšių pėdsakai gali išlikti ant daiktų:
o Atspindžiai (pirštų antspaudai; ranka – pėdsaką formuojantis objektas, stalas –
pėdsaką priimantis objektas)
o Daiktai (šukės)
o Medžiagos (kuro dėmės, tepalas, kraujas)
 Tam tikrais atvejais, dokumentai gali būti traktuojami kaip daiktai (jei dokumentas turi nors
vieną požymį, t.y. kažkas yra ant jo fiziškai, bus traktuojamas daiktu; jei esmė yra turinys, tai
kaip dokumentas).
 Pats daiktas neturi reikšmės, turi tai, kas buvo su juo daroma. Apžiūrėti daiktą gali:
specialistas, IT pareigūnas, prokuroras. Ištirti gali specialistas. Apžiūros rezultatus reikia
fiksuoti apžiūros protokole. Fiksuojami tiek bendrieji, tiek specialieji požymiai. Jei objektas
tiriamas, fiksuojama specialisto išvadoje.
 Daiktai laikomi kartu su bylos medžiaga, jei tai neįmanoma – nurodoma vieta, kur jie laikomi.
Proceso metu apžiūrėti daiktai gali būti grąžinami savininkui, perduodami kitoms įstaigoms,
sunaikinami, realizuojami.

Dokumentai:
 Materialus objektas, kuriame tam tikrais ženklais ir tam tikru būdu užfiksuota informacija,
reikšminga tyrimui ar bylos nagrinėjimui. Rūšys:
o Proceso veiksmų protokolai
o Įstaigų, įmonių organizacijų tam tikri dokumentai
o Fizinių asmenų privatūs dokumentai
o Garso, vaizdo įrašai
o Kiti materialūs objektai
 Dokumentus reikia apžiūrėti, dažnai ir ištirti. Reikia žinoti dokumento autorių ar šaltinį
(norint įvertinti). Geriausia originalus.

Paskaita. Procesinės prievartos priemonės.

Gali taikyti tik tam tikri valstybės subjektai, kai jie turi pasiekti tik tam tikrus konkrečius tikslus, kurie
numatyti įstatyme.

Procesinės prievartos priemonės – įstatyme numatytos priemonės, pasireiškiančios žmogaus teisių

suvaržymu, kurias valstybės subjektai taiko siekdami procesinių tam tikrų tikslų.

Kiekviena procesinė priemonė paprastai taikoma dviem etapais:

1. Priemonės paskyrimas. Paskirti gali šie valstybės subjektai: plačiąja prasme teismas (ITT,
teisėjai, teismas); IT pareigūnas; prokuroras. IT pareigūnas ir prokuroras turi priimti nutarimą
(dokumentas vadinasi Nutarimas); Nutartį (Nutarties dokumentą) priima teismas (plačiąja
prasme). NEMAIŠYTI ŠITŲ DVIEJŲ
2. PPP atlikimas ar tam tikrų apribojimų taikymas.

PPP sistemą sudaro tam tikros priemonės, kurios nurodyta BPK III dalyje (119-163 str.). Visos PPP
nuo įprastų ir pagal BPK skirstomos į dvi grupes:

5
  Kardomosios priemonės (nuo griežčiausios):
1. suėmimas,
2. intensyvi priežiūra (BPK 131 str. Prim (1), blanketinio pobūdžio nuostata, kad tam
tikra įstaiga turi patvirtinti taisykles),
3. namų areštas,
4. įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir/arba nesiartinti prie
nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu,
5. užstatas,
6. dokumentų paėmimas,
7. įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje,
8. rašytinis pasižadėjimas neišvykti,
9. karinio dalinio vadovybės stebėjimas,
10. nepilnamečių atidavimas prižiūrėtojui.
 Kitos PPP priemonės:
1. laikinas sulaikymas,
2. Atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą,
3. Atvesdinimas
4. Asmens apžiūra
5. Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas
6. Krata
7. Asmens (žmogaus kūno) krata
8. Poėmis
9. Pašto siuntų poėmis
10. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas
11. El ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas bei kaupimas
12. Prokuroro teisė susipažinti su informacija
13. Fotografavimas
14. Filmavimas (vaizdo įrašymas)
15. Matavimas
16. Rankų antspaudų paėmimas
17. Pavyzdžio genetinei dektiloskopijai (DNR) paėmimas
18. Laikinas nušalinimas nuo pareigų arba laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla
sustabdymas
19. Savo tapatybės neatskleidžiančių IT pareigūnų veiksmai
20. Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimas
21. Slaptas sekimas
22. Bauda
23. Areštas
 Jeigu įtraukiamas juridinis asmuo baudžiamojon atsakomybėn:
1. laikinas juridinio asmens veiklos sustabdymas
2. laikinas juridinio asmens veiklos apribojimas (BPK 389 str.)

PPP klasifikacijos pagal tai, kokias žmogaus teises priemonė apriboja:

1. Žmogaus laisvės neliečiamumas (konstitucijos 20 str/EŽTK 5 str): suėmimas, namų areštas,
intensyvi priežiūra, t.t.
2. Teisė į asmens neliečiamybę ir orumą: asmens krata, asmens apžiūra, pavyzdžių
lyginamajam tyrimui paėmimas, t.t.
3. Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą: pašto siuntų poėmis, el tinklų kontrolė, t.t.
4. Teisė į nuosavybę: poėmis, laikinas etc.
5. Teisė į būsto neliečiamumą: krata.

6
 6. Teisė laisvai kilnotis, pasirinkti gyvenamą vietą Lietuvoje, išvykti: dokumentų paėmimas,
rašytinis pasižadėjimas neišvykti, t.t.
Pagal valstybės subjektų kompetenciją skirti PPP:
1. Teismas/teisėjas – gali skirti griežčiausias priemones, gali skirti visas priemones: suėmimą,
intensyvią priežiūrą, namų areštą, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir/arba
t.t.; gali spręsti dėl kitų PPP: nesuimtojo/įtariamojo/kaltinamojo atidavimą į sveikatos
priežiūros įstaigą, kratos, asmens kratos, poėmio, pašto siuntų poėmio, el. Tinklų info
kontrolės, prokuroro teise susipažinti su informacija, laikinojo pašalinimo nuo pareigų,
laikino teises užsiimti tam tikra veikla sustabdymo, savo tapatybės neatskleidžiančių IT
pareigūnų veiksmų, nusikalstama veiką imituojančių veiksmų atlikimo, slapto sekimo, arešto.
2. Prokuroras – mažiau griežtas priemones: užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas
periodiškai registruotis policijoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, karinio dalinio vadovybės
stebėjimas, nepilnamečių atidavimas prižiūrėtojui. Gali paskirti kitas: suimtojo atidavimas į
sveikatos priežiūros įstaigą, laikinas nuosavybės teisių apribojimas, bauda, taip pat visas kitas
PPP kurias gali paskirti IT pareigūnas.
3. IT pareigūnas – švelniausias priemones: dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai
registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, karinio dalinio vadovybės
stebėjimą, nepilnamečio atidavimą prižiūrėtojui. Kitas PPP: laiknas sulaikymas, atvesdinimas,
asmens apžiūra, pavyzdžių lyginimajam tyrimui paėmimas, fotografavimas, matavimas,
filmavimas, rankų antspaudų paėmimas, pavydzžio genetinei desgfg paėmimas.
4. BPK 1601. Jame numatyta kokiais atvejais IT pareigūnas ar prokuroras gali taikyti ir
griežtesnes kardomasias priemones negavus IT teisėjo/teisėjo leidimo. T.y. tam tikri
neatidėliotini atvejai.

PPP gali būti viešo ir neviešo pobūdžio.

 Viešo pobūdžio
 Neviešo pobūdžio: slaptas sekimas, el tinklų info gavimas; priemonės, apie kurių taikymą
negalima pranešti įtariamąjam nes nebus rezultatų reikiamų tada.

Kardomosios priemonės – tai įtariamojo ar kaltinamojo atžvilgiu taikomos PPP siekiant BPK 119 str
numatytu tikslu. Tikslai:
1. Įtariamojo, kaltinamojo arba nuteistojo dalyvavimo procese užtikrinimas.
2. Netrukdomo IT tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme, nuosprendžio įvykdymo užtikrinimas.
3. Kelio naujų nusikalstamų veikų padarymui užkirtimas.

Pagrindinės kardomųjų priemonių rūšys (BPK 120 str.):

 8 yra bendro pobūdžio iš išvardintų.
 2 specialios: tai karinio dalinio vadovybės stebėjimas ir nepilnamečių atidavimas.

Kardomųjų priemonių bendrosios nuostatos – tam tikros taisyklės, kurių turi būti laikomasi skirianti
kardomąją priemonę, neatsižvelgiant į rūšį (BPK 121 str.):
 Skiriant kardomąją priemonę visuomet surašomas procesinis dokumentas, kurio turinys
numatytas BPK 125 str. (Nutarimas arba nutartis).
 Bet kuri iš kardomųjų priemonių gali būti skiriama tik tuo atveju, kai yra pakankamai
duomenų leidžiančių manyti, kad įtariamasis kuriam skiriama priemonė padarė nusikalstamą
veiką – dokumentų pakankamumas yra subjektyvus, vertina dokumentą priimantis
subjektas.
 Vienu metu tam pačiam įtariamąjam arba kaltinamąjam gali būti taikomas kelios švelnesnės
už suėmimą kardomosios priemonės. Jeigu yra suėmimas, tai kitos negali būti skiriamos.
Jeigu ne, tai kombinacijos galimos.

7
  Sprendimas dėl kardomosios priemonės paskyrimo turi būti priimamas ir jos rūšis
parenkama išaiškinus ir įvertinus šio klausimo sprendimui reikalingų aplinkybių visumą.
o Aplinkybės nurodytos BPK 124 str. 4 dalyje.
o Turi būti atsižvelgta į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą
o Įtariamojo asmenybę
o Sveikatos būklė,
o šeimyninė padėtis, t.t. (savarankiškai užsirašyt).

Suėmimas – griežčiausia kardomoji priemonė. Jos taikymui turi egzistuoti dvi prielaidos:
 Duomenų pakankamumas
 Spec prielaidos: BPK numatytos suėmimo prielaidos yra dviejų rūšių:
o Suėmimo skyrimo pagrindai (bent vienas iš pagrindų; jei Lietuvoj tai bent vienas iš
pirmų trijų pagrindų):
 Pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs/slėpsis nuo
pareigūnų/prokuroro/teismo (atsižvelgiama į šeimyninę padėtį, darbo
turėjimą, kitas aplinkybes)
 Pagrįstas manymas, kad įtariamasis trukdys procesui (vilkins procesą, bandys
paveikti liudytojus, pnš)
 Pagrįstas manymas, kad įtariamasis darys BPK 122 str 4 dalyje numatytus
naujus nusikaltimus (labai sunkius, sunkius arba kai kuriuos apysunkius
nusikaltimus – iš apysunkių, tai vagystė, plėšimas, turto prievartavimas,
turto sugadinimas/sunaikinimas)
 Prašymas išduoti asmenį užsienio valstybei arba perduoti tarptautiniam
baudžiamajam teismui, ar pagal europos arešto orderį, t.t. (BPK 122 str. 5
dalis).
o Suėmimo skyrimo sąlygos (abi sąlygos turi būti suėmimui):
 Negalimumas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti numatytų
BPK 119 str numatytų kardomųjų priemonių taikymo tikslų
 Griežtesnis negu 1 metų laisvės atėmimo bausmes numatymas
baudžiamąjame įstatyme už veiką, kurios padarymu asmuo yra įtariamas
arba kaltinamas.

Suėmimo skyrimo tvarka numatyta 123 str. suėmimo skyrimo procedūra skiriasi pagal tai, ar 1)
skiriamas laisvėje esančiam įtariamąjam, ar 2) suėmimas skiriamas BPK 140 str. nustatyta tvarka
laikinai sulaikytam įtariamąjam. Abiem atvejais procedūra susideda iš tam tikrų etapų:
1. Laisvėje esančiam kaltinamajam/įtariamajam (skiriasi kai taikom teisme ar IT tyrimo metu).
Jei IT tyrimo metu prokuroras mano, kad būtina taikyti suėmimą, yra atliekami veiksmai:
 Prokuroras surašo pareiškimą ir įteikia pareiškimą IT teisėjui
 IT teisėjas išnagrinėja prokuroro pareiškimą ir priima nutartį arba skirti suėmimą,
arba atsisakyti skirti suėmimą
 Nagrinėjant pareiškimą įtariamasis ar gynėjas nedalyvauja – teismo posėdis nėra
rengiamas
 Jeigu IT teisėjas patenkina pareiškimą ir priima nutartį skirti suėmimą, įtariamasis yra
suimamas ir nevėliau kaip per 48h pristatomas tam teisėjui, kuris tą nutartį priėmė.
 IT teisėjas teismo posėdyje, kuriame dalyvauja gynėjas, prokuroras apie suėmimo
pagrįstumą apklausia pristatytą suimtąjį ir priklausomai nuo apklausos rezultatų
priima tam tikrus sprendimus: arba palieka nutartį dėl suėmimo galioti ir nustato
suėmimo terminą, arba priima nutartį dėl suėmimo taikymo panaikinimo arba
pakeitimo kita kardomąja priemone.
 Jeigu kaltinamojo suėmimas vyksta teisme, tai procedūra elementari – visus
klausimus sprendžia teismas, kuris nagrinėja bylą (posėdis, bla bla bla).

8
 2. Laikinai sulaikytam asmeniui:
 Vėliausiai per 48h nuo sulaikymo įtariamasis turi būti pristatomas IT teisėjui,
prokuroras pas IT teisėją turi atvykti turint pareiškimą dėl suėmimo reikalingumo,
teisėjas iš karto dalyvaujant gynėjui ir prokurorui apklausia pristatytąjį įtariamąjį apie
suėmimo pagrįstumą ir gali priimti dviejų rūšių nutartį: 1) skirti suėmimą, 2)
atsisakyti skirti suėmimą, 3) IT teisėjas vertina prokuroro pateiktą informaciją ir
duoda daugiau laiko prokurorui pateikti daugiau įrodymų apie įtariamojo padarytą
nusikalstamos veikos padarymą.

Apie suėmimo paskyrimą būtinai reikia pranešti BPK 128 str. nurodytiems asmenims. Būtina pranešti
šeimos nariams ir artimiesiems; užsienio reikalų ministerijai jeigu užsienietis; reikia pranešti
nukentėjusiesiems (turi būti pranešta jeigu jis nori, kada suimtasis bus paleistas ir pnš).

Suėmimo terminai ir pagrįstumo terminai.

Kriterijai, jeigu norima pratęsti suėmimo terminus, priklauso nuo:
 Veikos sudėtingumo
 Veikos pavojingumo
 Įtariamųjų/kaltinamųjų skaičiaus
 Įrodinėjimo sudėtingumo

6 mėnesių taisyklė (BPK 127 str 1 d): suėmimas negali būti taikomas ilgiau nei šešis mėnesius.
Nepilnamečių atveju 4 mėnesiai. Pirmą kartą skiriant suėmimą, terminas negali būti ilgesnis nei 3
mėnesiai. Toliau terminą galima pratęsti, tai gali padaryti IT teisėjas, iki 6 mėnesių. Nepilnamečių
atvejų iš pradžių max 2 mėn, vėliau pratęsti max dar 4 mėnesius. Jeigu reikės, vėliau terminus dar
gali pratęsti apygardos teisėjai.

Suėmimas gali būti pratęstas:

 Dėl ypatingo bylos sudėtingumo
 Dėl didelės bylos apimties
Apygardos teismo teisėjas max gali pratęsti bendrai iki 9 mėn, nepilnamečių atveju iki 6 mėn. Tačiau
jeigu byla labai sudėtinga, tyrimas vyksta dėl organizuotų grupių veikų, sunkių/labai sunkių veikų,
suėmimas gali būti pratęstas iki 18 mėn, nepilnamečių atveju iki 12 mėn.

BPK 127 str 11 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad suėmimas jokiais atvejais negali trukti ilgiau, nei 2/3
gręsiančios laisvės atėmimo bausmės.

Proceso arba civiline tvarka gali pateikti ieškinį už suėmimą ir paskui kai būna išteisinamas žmogus.

Skundų terminai skirtingi. Suimtasis/gynėjas per 20 d., prokuroras per 3 dienas. Nes
suimtasis/gynėjas nebūtinai žino visus duomenis tai jiems reikia didesnio laiko tarpo.

Skundą galima paduoti tik per tą teismą/teisėją, kuris priima nutartį. Skundas paduodamas
aukštesniąjam teismui kuris skundą per 7 dienas turi išnagrinėti. Paprastai skundus nagrinėja 3
teisėjų kolegija.

Intensyvi priežiūra - tai yra elektroninė stebėjimo priemonė, paprastai taikoma ne apyrankė, o
apykojė. Egzistuoja tam tikros zonos, kur negalima būti įtariamajam/kaltinamajam, yra tokios kur jis
privalo būti tam tikru laiku (raudonos/žalios zonos). Jeigu nesilaiko sąlygų, galima paskirti suėmimą.

9
Namų areštas (BPK 132 str), įpareigojimas įtariamajam būti nustatytu metu tam tikroje vietoje,
nebendrauti su tam tikrais asmenimis, t.t. Jeigu nesilaiko sąlygų, galima skirti intensyvią
priežiūrą/suėmimą.

Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio, t.t. (BPK 132 str. 1). Terminai nėra numatyti, juos
turi nurodyti skiriant priemonę. Gyventi pasilieka nukentėjusysis.

Užstatas. Piniginė įmoka, kurią sumoka įtariamasis, šeimos nariai, giminaičiai, organizacijos, t.t.
Paskiria prokuroras ir teismas. Užstatas konfiskuojamas jei nesilaikoma tam tikrų sąlygų, galima
pakeisti į kitas priemones jei yra pagrindai.

Dokumentų paėmimas. Gali skirti visi (pareigūnas neatidėliotinais atvejais). Galima paimti pasą,
tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą.

Įtariamojo įpareigojimas periodiškai registruotis. Gali skirti visi (pareigūnas neatidėliotinais

atvejais).

Rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Visi subjektai gali skirti. Gali įsipareigoti nesilankyti tam tikrose
vietose, nebendrauti su tam tikrais asmenimis, t.t.

Karinio dalinio vadovybės stebėjimas.

Nepilnamečio atidėjimas prižiūrėti. Atiduodama kitiems šeimos nariams, giminėms, įstaigoms.

Paskaita. Kitos procesinės prievartos priemonės.

Kardomosios priemonės taikomos tik įtariamajam, visos kitos gali būti taikomos ir kitiems (liudytojui
ir pan.) Kitos PPP turi papildomą (šalia kardomųjų) tikslą – surinkti naudingos tyrimui informacijos.
Taikant kitas PPP, IT pareigūnas turi daugiau laisvės, nes jų gali taikyti nemažai.

Laikinas sulaikymas (BPK 140 str.).

Galima sulaikyti, kai yra suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos.
Taikyti gali IT pareigūnas ir prokuroras, kai:
 Sulaikomas asmuo yra užkluptas darant nusikalstamą veiką (gali sulaikyti ir paprastas pilietis,
tačiau iš karto turi pranešti policijai, o jie prokurorui).
 Tuoj pat po to, kai jis tą nusikalstamą veiką padarė (gali sulaikyti nepriklausomai nuo to, kiek
laiko praėjo, jei yra pagrindas suimti ateityje)

Kiti dalykai:
 Laikino sulaikymo trukmė: max 48h.
 Per 24h asmuo turi būti apklaustas kaip įtariamasis, jam turi būti įteiktas pranešimas, todėl
dažniausiai sulaikymas trunka 24h.
 Reikia pranešti šeimos nariams ir artimiems giminaičiams; surašyti laikino sulaikymo
protokolą (terminas skaičiuojamas nuo faktinio sulaikymo); laikas įskaitomas į suėmimo
laiką, o vėliau ir į laisvės atėmimo bausmę jei tokia paskirta.

Atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą.

Asmens laisvę ribojanti priemonė, kuri taikoma atsiradus būtinybei tirti įtariamojo/kaltinamojo
sveikatos būklę atliekant dviejų rūšių ekspertizes: teismo medicinos ir teismo psichiatrijos
(dažniausiai antroji atliekama).

BPK 141 str., numatytos dvi tvarkos IT tyrimo metu:

10
 1. Jei suimtas, į įstaigą siunčiamas prokuroro nutarimu.
2. Jei nesuimtas, siunčiamas IT teisėjo nutartimi.
Teismo procesu, sprendžia teismas.

Kiti dalykai:
 Terminas, kiek turi būti laikomas nėra numatomas. Praktikoje paprastai 3 mėn, o terminą
gali pratęsti IT teisėjas.
 Įstaigoje asmuo gali būti laikomas ir atlikus ekspertizę – dažniausiai tais atvejais, kai
ekspertai konstatuoja, kad įtariamasis yra pavojingas visuomenei.
 Buvimo laikas įstaigoje įskaitomas į suėmimo laiką, vėliau į laisvės atėmimo bausmę jei tokia
skirta.

Atvesdinimas (142 str.).

Užtikrinti tam tikrų žmonių dalyvavimą procese.
 Sprendimą gali priimti visi valstybės subjektai.
 Gali būti atvesdinamas tik įtariamasis/kaltinamasis, liudytojas, nukentėjusysis.
 Jei žmogus neatvyksta dėl svarbių priežasčių, apie tai reikia pranešti.
 Atvesdina policininkai.
 Jei buvimo vieta nežinoma, IT pareigūnai, prokuroras ar teismas turi paskelti to žmogaus
paiešką.
 Jei neatvyksta be svarbios priežasties, galima paskirti baudą arba areštą iki 1 mėn.

Asmens apžiūra (143 str.).

 Žmogaus kūno apžiūra.
 Išoriškai apžiūrimas įtariamojo, nukentėjusiojo ar bet kurio kito asmens kūnas.
 Naudojama siekiant nustatyti nusikalstamos veikos pėdsakus ar tam tikras ypatingas žymes,
pvz., apgamai, randai.
 Gali atlikti IT pareigūnas, prokuroras arba gydytojas. Jei žmogus apnuoginamas – tos pačios
lyties asmuo (išskyrus gydytojas).

Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas (144 str.).

 Asmens kūno audinių, išskyrų dalelės, kraujo, plaukų, nagų ir pnš.; individualūs duomenys –
rašysena, balsas, dantų žymės, t.t.
 Gali būti laisvieji, sąlygiškai laisvieji ir eksperimentiniai:
o Laisvieji – tie kurie atsirado iki IT tyrimo ir nėra skirti specialiai lyginamajam tyrimui.
Pvz., laiškai, konspektai.
o Sąlygiškai laisvieji – atsirado kai vyksta tyrimas, bet jų tikslas nėra identifikavimas.
Pvz., ranka užrašyti parodymai.
o Eksperimentiniai – paimti tyrimo metu, jų tikslas – identifikuoti. Pvz., užrašytas tam
tikras diktuojamas tekstas.
 Gali būti imami iš įtariamojo, nukentėjusiojo, liudytojo.
 Atliekant šį veiksmą geriau kviesti specialistą.

Krata (145 str.).

 Varžoma privataus gyvenimo, būsto, neliečiamybės teisė.
 Sprendimą gali priimti IT teisėjas nutartimi. Neatidėliotinais atvejais – IT prokuroro nutarimu,
kartais pareigūno, jei prokuroro nutarimu jau buvo atlikta krata. Teisėjo patvirtinimą, kad
krata atlikta teisėtai, reikia gauti per 3 dienas.
 Krata daroma siekiant surasti tam tikrus objektus ar subjektus:
o Siekiant surasti NV įrankius, nusikalstamu būdu įgytus daiktus/vertybes, daiktus ir
dokumentus, turinčius reikšmės NV tirti, ieškomus asmenis, lavonus.

11
 o Jei nėra teisėjo patvirtinimo, reikia grąžinti daiktus ir rezultatai, kurie buvo gauti,
negali turėti įrodomosios reikšmės (nors jei neteisėtai gaunama informacija, bet
kažkas sužinoma apie kitus subjektus, tai gali būti traktuojami kaip įrodymai)
 Kratos rūšys: buto, namo, vietovės, asmens. Atliekant buto, namo, kitų patalpų kratą, turi
dalyvauti savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis šeimos narys/artimas giminė;
įmonėje – tam tikri atstovai. Jei negali, bet koks iš gatvės pilnametis fizinis asmuo arba
savivaldybės institucijos atstovas. Gali būt daromas vaizdo ar garso įrašas.
 Atlikimo taisyklės:
o Pateikti teisinį pagrindą – nutarties ar nutarimo kopija paliekama šeimininkui.
o Paprašyti žmogų pačiam duoti tam tikrus daiktus. Jei atiduoda, nurodo vieta,
rekomenduojama kratos netęsti (gali rasti kitų nelegalių daiktų, bet jei nerandi – tai
procesinis pažeidimas).
o Atrakinti patalpas, jei pats savininkas nenori.
o Negadinti daiktų jei nereikia.
o Kratą atliekantis pareigūnas turi teisę uždrausti patalpoje esanties/ateinantiems
asmenims išeiti iš jos, susižinoti tarpusavyje.
o Draudžiama daryti kratą naktį – 22-6 val.
o Visus paimtus daiktus reikia parodyti proceso veiksmo dalyviams/
o Kruopščiai aprašyti daiktus protokole arba apraše: visus požymius, kaip buvo paimti.
o Pareigūnai turi imtis visų priemonių, kad nebūtų paskelbtos tam tikros privataus
gyvenimo aplinkybės.
o Diplomatinėje atstovybėje kratą gali atlikti jei jų šeima sutinka/prašo taip padaryti.
Tokiu atveju turi dalyvauti prokuroras ir užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Asmens krata (146 str.).

Daroma pagal tas pačias taisykles, bet dar yra specifinės:
 Dviem atvejais krata gali būti atlikta be priimtos nutarties – sulaikant/suimant ir kai yra
pakankamas pagrindas manyti, kad patalpoje, kur krata darome, asmuo gali prie savęs
paslėpti daiktus, svarbius tyrimui.
 Asmens kratą gali daryti tik tos pačios lyties asmuo.
 Atliekant asmens kratą neprivalo dalyvauti jokie kiti asmenys.

Poėmis (147 str.)

 Yra žinoma kur ir ką reikia paimti.
 Sprendimas teismo nutartimi ir tam tikrais atvejais prokuroro sprendimas.
 Dalyvauti turi tie patys asmenys, atlikimo taisyklės tos pačios.

Pašto siuntų poėmis (148 str.).

 IT teisėjo nutartis.
 Pašto darbuotojai turi vykdyti pareigūnų nurodymus.
 Atlikti gali ne tik prokuroras, bet ir IT pareigūnas.
 Turinį apžiūri tik prokuroras arba teisėjas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas (151 str.).

 Teisė savo nuožiūra nepažeidžiant įstatymų naudoti objektą, juo disponuoti.
 Jei imami pinigai, nutraukiamos visos operacijos, nebent nurodyta kitaip.
 Tikslai:
o Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį.
o Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar galimą išplėstinį turto konfiskavimą.

12
  Galima apriboti įtariamajam, kaltinamajam, moraliai atsakingam už kaltinamojo veiksmus
juridiniam asmeniui, taip pat turintiems tam tikrą turtą.
 Skiriamas prokuroro nutarimi jei IT, teisme – teismas. Panaikinamas prokuroro nutarimu,
teismo nutartimi ar kai nebėra reikalinga PPP/baigiasi procesas.
 Būtinai pranešama tam žmogui ir turto arešto akto registro tvarkytojui.
 Turtas turi būti aprašytas, parodytas tam, kas dalyvauja, detaliai su požymiai, tutas
perduodamas saugoti tam tikriems asmenims, prokuroras nusprendžia kam – savininkui,
šeimos nariui, pnš. Jie priima rašytinį pasižadėjimą saugoti turtą.
 Galimas apskundimas.
 Iki 6 mėn., po to galima pratęsti 2 kartus po 3 mėnesius. Išimtys:
o Terminas gali būti ilgesnis kai asmens buvimo vieta nežinoma.
o Terminas gali būti ilgesnis sunkių ir labai sunkių nusikaltimų bylose.

El. Ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, fiksavimas, kaupimas (154 str.).
 Dažniausiai kontroliuojami tel. pokalbiai
 Ne viešo pobūdžio veiksmas – nepranešama, tik po visko pranešama.
 Gali būti taikoma bet kurio asmens atžvilgiu, išskyrus gynėjo.
 Teisėjo nutartimi gavęs prokuroro prašymą, neatidėliotinais atvejais – prokuroro nutarimu,
bet reikia gaut teisėtumo patvirtinimą.
 Jei ryšio tiekėjai nepadeda, jiems bauda.
 Be nutarties galima tik jei liudytojas/nukentėjęs prašo to ir nereikia naudotis specialia įranga.
 Iš pradžių 6, po to 3, max. 9 men.

Prokuroro teisė susipažinti su informacija (155 str.).

 Renkama informacija, kuri gali apimti duomenis apie privatų gyvenimą.
 Leidimą duoda IT teisėjas.
 Jei info neliečia privataus gyvenimo, galima ir be leidimo.
 Prokuroras gali atvykti į bet kokią viešą įstaigą ar organizaciją, pageidauti kad jam būtų leista
susipažinti su informacija, daryti įrašus, kopijuoti ar prašyti, kad jam ta info būtų pateikiama
raštu. Tuos veiksmus gali pavesti atlikti ir IT pareigūnui.
 Praktikoje naudojama, jei norima gauti tel pokalbių išklotinę – to galima reikalauti tik iš
juridinių asmenų.
 Jei darbuotojai atsisako, bauda.
 Info prokuroras gali panaudoti tik nusikalstamai veikai tirti. Jei info nereikšminga, ją privalo
sunaikinti.

Fotografavimas, filmavimas, matavimas, rankų atspaudų paėmimas, pavyzdžio DNR paėmimas.

 Taikyti gali IT pareigūnas su savo nutarimu.
 Gali taikyti įtariamųjų ar kitų asmenų atžvilgiu (bet tada reikia prokuroro).

Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas.
 Siekiant, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirti NV ir siekiant užkirsti galimybę daryti naujas
NV.
 Gali būti taikoma teisėjo nutartimi.
 Nėra nustatytas terminas, galioja 6 mėn taisyklė.
 Galima apskųsti aukštesniąjam teismui.

Savo tapatybės neatskleidžiančių IT pareigūnų veiksmai.

 Tokia pareigūnų veikla, kurios metu pareigūnai kitiems asmenims nenurodo savo duomenų,
pareigų ir pan; jai gali būti ne tik pareigūnai, bet ir paprasti piliečiai.
 Teisėjo nutartis pagal prokuroro prašymą, neatidėliotinai – prokuroro nutarimas.

13
  Agentų veikla negali būti provokuojančio pobūdžio.
 Suteikiamas anonimiškumas, apklausiami kaip slapti liudytojai.

NV imituojančių veiksmų atlikimas (159 str.).

 Negalima provokuoti nusikalstamos veikos atlikimo.
 Pareigūno dalyvavimas atliekant nusikalstamą veiką teisėjo nutartimi, neatidėliotinai –
prokuroro.
 Nėra atsakomybės, nes asmuo vykdo valstybės institucijos užduotį.

Slaptas sekimas (160 str.).

 Asmens arba transporto priemonės ar objekto slaptas stebėjimas
 Naudojama nustatyti bendrininkus, tam tikrus ryšius ir pan.
 Atliekamas IT metu.
 Pagrindas – teisėjo nutartis, neatidėliotinai – prokuroro arba pareigūno nutarimas.
 Pareigūnai gali būti apklausiami kaip anoniminiai liudytojai.
 Slapto sekimo metu gali būti daromas vaizdo, garso įrašas, bet turi būti pažymėta nutartyje.
 Nusikaltimo sunkumas neturi reikšmės.

Bauda ir areštas.
 Bauda iki 30 MGL, t.y. iki 30 BSI.
 Baudą gali skirti teisėjas, prokuroras.
 Galima taikyti beveik visų proceso dalyvių atžvilgiu.
 Areštuoti gali tik teismo nutartimi.
 Teisėjo nutartis dėl baudos ar arešto gali būti skundžiama tam teisėjui, kuris priėmė
sprendimą.

Paskaita. Ikiteisminis tyrimas.

Esmė - paruošti bylą teismui ir surinkti kuo daugiau reikšmingos informacijos.

Uždaviniai:
 Greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas NV aplinkybes.
 Nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį.
 Sudaryti sąlygas tinkamam bylos išnagrinėjimui teisme.
 Imtis būtinų priemonių užtikrinant proceso dalyvių teisę į žalos atlyginimą ir kitas teises.

Tyrimo metu galioja nekaltumo prezumpcija.

Byla gali būti ir nutraukta ikiteisminio tyrimo metu.

IT procesinės prielaidos - veiksniai, lemiantys IT pradėjimą:

1. Tikėtinos informacijos apie galimai padaryta NV buvimas.
2. Aplinkybių, dėl kurių procesas yra negalimas, nebuvimas.

IT subjektai (atlieka IT):

 Pareigūnas: turi vykdyti visus prokuroro nurodymus, bet tam tikrus dalykus gali ir pats
padaryti, o po to pranešti. Dirba IT įstaigoje (VSAT, STT, FNTT, policija, t.t.). Praneša
prokurorui apie tyrimo eigą ir vykdo visus nurodymus. Be prokuroro gali: atlikti apklausą,
patikrinti parodymus, kt. Gali taikyti kitas kardomasias ir kitas PPP.
 Prokuroras: pasirenka tyrimo kryptį, apimtį, priima svarbiausius sprendimus bylioje, gali ir
pats atlikti visą tyrimą. Gali spręsti dėl sustabdymo, nutraukimo, nutraukto tyrimo
atnaujinimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo.

14
  Teisėjas: skiria ir sankcionuoja PPP taikymą, prisaikdina ir apklausia liudytojus,
nukentėjusiuosius (negali prisaikdinti nepilnamečių, šeimos narių/giminių), tvirtina
prokuroro nutarimus nutraukti tyrimą, tvirtina prokuroro nutarimus atnaujinti tyrimą tam
tikrais atvejais, nagrinėja skundus, daro kitus veiksmus – pvz., sprendžia klausimą dėl
nušalinimo, skiria ekspertizę, t.t.

Gali būti veiksmai, atliekami kitų procesų dalyvių iniciatyva, pvz., įtariamasis, nukentėjusysis ir panš.,
gali prašyti prokuroro, kad būtų atliktas vienas ar kitais veiksmas. Tada jie dalyvauja atliekant
veiksmą. Jei prokuroras nesutinka, nesutikimą galima apskųsti IT teisėjui.

IT vieta – ten, kur veika buvo padaryta.

Atskirieji pavedimai – vykdo tik tos teritoijos pareigūnai.

IT terminai: 176 str. pratęsti terminus gali aukštesnysis prokuroras

 dėl baudžiamojo nusižengimo - 3 mėn
 nesunkūs, apysunkiai, neatsargūs – 6 mėn
 sunkūs, labai sunkūs – 9 mėn

Prioritetiniai tyrimai turi būti atliekami dar greičiau - jei žmogus yra suimtas ir jei įtariamasis ar
nukentėjusysis yra nepilnametis.

IT duomenys paprastai neskelbtini (177 str), tačiau tam tikrais atvejais gali būti paskelbiama. Negali
nieko skelbti dėl nepilnamečių.

Teisė susipažinti su IT duomenimis. 181 str. ši teisė galioja, kai surašytas kaltinamasis aktas.

IT pradžia:
 Visais atvejais, kai gaunama info apie galima padarytą NV, privaloma pradėti ikiteisminį
tyrimą, tačiau pagal BPK to kartais neužtenka.
o Gavus skundą ar pranešimą apie NV – žodinį ar rašytinį.
o Prokurorui ar pareigūnui patiems nustačius NV požymius; jei neaišku ar veika buvo
padaryta, pareigūnas gali atlikti patikslinamuosius veiksmus.
o IT pareigūnas gali atlikti įvykio vietos apžiūrą, liudytojų apklausą, gauti info ar dokus
apie veiką iš pranešėjo, jį apklausti. Informacijai patikslinti skiriama iki 10 dienų. Jei
pasitvirtina reikia pradėti tyrimą/surašomas nutarimas atsisakyti pradėti IT.
 Privačiai viešo kaltinimo bylose. IT pradedamas jei yra nukentėjusiojo skundas ar prokuroro
reikalavimas. Prokuroras gali pradėti ikiteisminį tyrimą jei veika turi visuomeninę reikšmę
arba jei yra žala asmeniui, kuris negali apginti savo interesų.

IT metu atliekami veiksmai:

1. Duomenų rinkimo veiksmai - apklausos, apžiūros.
2. PPP paskyrimo ir taikymo veiksmai.
3. Proceso eigą lemiančių ir proceso dalyvių statusą nustatančių sprendimų priėmimas.
4. Prašymų ir skundų pateikimas ir nagrinėjimas.

Šaukimas į apklausą:
 Įteikiant šaukimą (nurodyta info 182 str 1dalis. kas ir kur turi atvykti. įspėjimas dėl
atsakomybės už neatvykimą) arba telefonu (atsakomybė nebus taikoma).

IT pareigūno atliekama liudytojo, nukentėjusiojo apklausa:

 atliekama prokuroro arba teisėjo.

15
  Nustatoma asmens tapatybė, išaiškinamos teisės, atsakomybė, liudytojas pats užrašo
parodymus jei nori. Pasirašomas protokolas (su juo susipažinama, pataisoma) tarp visų
apklausos dalyvių.

Teisėjo atliekama apklausa (liudytojo ir nukentėjusiojo):

 Gali apklausti jei prašo prokuroras.
 Apie tokią apklausą reik pranešti įtariamajam. Prisaikdinama.
 3 atvejai:
o jei prokuroras mano, kad liudytojo nebus įmanoma apklausti nagrinėjant bylą
teisme,
o jei mano, kad liudytojas gali pakeisti parodymus teisme arba atsisakyti duoti
parodymus,
o jei mano, kad liudytojas teisėjui duos išsamesnius parodymus.

įtariamojo apklausa. Pranešimas apie įtarimą:

 Prieš pirmą apklausą įteikiamas pasirašytinai pranešimas apie įtarimą.
 Jei nutarimas keičiamas, reikia pranešti.
 Ten nurodoma NV, baudžiamasis įstatymas ir įtariamojo teisės.

IT pareigūno ar prokuroro atliekama įtariamojo apklausa:

 Turi būti paklausiama ar pripažįsta padaręs NV.

Teisėjo atliekama įtariamojo apklausa:

 Inicijuoja tiek prokuroras, tiek gynėjas.
 Prokuroras gali prašyti jei mano, kad įtariamasis gali pakeisti parodymus ar atsisakyti juos
duoti. Gynėjas gali prašyti, bet turi paaiškinti apklausos metu.

Nepilnamečių apklausos:
 Apklausti vieną kartą, atstovas privalo dalyvauti.
 Rekomenduojama naudoti nuotolinio bendravimo priemones.

Akistata:
 Jei du asmenys duoda priešingus parodymus.
 Siekiant pašalinti prieštaravimus.
 Tvarka ta pati, atlieka IT pareigūnas ar prokuroras.

Paskaita. Bylos nagrinėjimas 1 instancijos teisme.

Skyriai BPK bylos nagrinėjimo:

 17 sk (teismo sudėtis ir teismingumas 221-230 str.)
 18 sk (bylos parengimas nagrinėti teisme 231-240 str.)
 19 sk (bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos 241-261 str.)
 20 sk (parengiamoji teismo posėdžio dalis 262-270 str.)
 21 sk (įrodymu tyrimas 271-292 str.)
 22 sk (baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis žodis 293-296 str.)
 23 sk (nuosprendžio priėmimas 297-310 str.)

Kaip atrodo teismų sistema: yra 22 teismai – bendrosios kompetencijos (apylinkių teismų 12,
apygardų teismų 5, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos aukščiausiasis/kasacinis teismas) ir
specializuoti teismai (3 teismai; Lietuvoje tik administraciniai jie: regionų apylinkės, Vilniaus
apylinkės administracinis teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas). Vienas didelis

16
miestas turi bendrą apylinkės teismą, o pvz., Šilutėj yra Šilutės rūmai, kurie nėra savarankiški, bet
priklauso ten kažkam, gal apygardai kaip suprantu.

Byla gali būti nagrinėjama 1 instancijos teisme, 2 (apeliacinė) instancijos ir 3 (kasacinė) instancija.
Baudžiamasias bylas nagrinėja tik bendrosios kompetencijos teismai.

Apygardas pirma instancija tiria kai sunkūs ir labai sunkūs tam tikri nusikaltimai (yra keli pagal BPK
kuriuos tiria apylinkė vistiek); dėl apylinkių priimtų sprendimų.

Pagrindinė paskirtis bylos nagrinėjimo 1 instancijos teisme:

 Įgyvendinama pagrindinė BK paskirtis – nustatyti kaltą asmenį ir paskirti bausmę.

Dalyvaujantys subjektai: teismas, kaltinimo šalis (prokuroras, iš dalies nukentėjusysis), gynybos šalis
(kaltinamasis, gynėjas), civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, gali dalyvauti tam tikrų asmenų atstovai
(kaltinamojo, nukentėjusiojo, civ ieškovo ir atsakovo), pagalbines funkcijas vykdantys asmenys
(sekretorius, vertėjas), tam tikri įrodomosios informacijos šaltiniai (liudytojai, specialistai, ekspertai).

Būdingi bruožai:
 Galioja pilnai visi BP principai – rungimosi, greitumo, proporcingumo, nekaltumo
prezumpcija, in dubio pro reo, proceso kalbos, viešumo, t.t.
 Teismas privalo ištirti visus parodymus pats, jie būna pateikiami žodžiu, visi veiksmai ypač
tyrimų stadijoje, nukreipti į tiesos nustatymą byloje (materialiosios tiesos).
 Priima teismas pabaigoje nuosprendį, gali nutraukti tyrimą nutartimi.

(whomst?? IEVA??? Kas cia) Tiesioginis, žodinis, laikantis viešumo, bei rungimosi principo reikalavimu
vykdomas bylos nagrinėjimas, apylinkės arba apygardos teisme, atliekamas siekiant įvykdyti
teisingumą ir užbaigiamas nuosprendžio ar nutarties priėmimu.

1 etapas: Bylos parengimo nagrinėti teisme. Atliekami tam tikri parengiamieji veiksmai ir priimama
nutartis perduoti bylą nagrinėti teisme. Gali būti priimami ir kiti sprendimai, kokie yra numatyti BPK.
Teisėjas sėdi už stalo, skaito bylą ir priiminėja tam tikrus sprendimus (tai ne teismo posėdis).
 Pagrindinė esmė – ar yra kliūčių nagrinėti I instancijos teisme ar ne. Jei yra kliūčių (pvz kai
baudžiamasis procesas negalimas apskritai, kai kaltinamasis serga, pnš.)
 Pasiruošimo etape išsiunčiami šaukimai kas dalyvaus teisme, proceso dalyviai gali jų
pageidavimu susipažinti su bylos medžiaga, nagrinėjami įvairūs prašymai, kartais prašome IT
teisėją atlikti papildomus veiksmus, organizaciniai/techniniai paruošiamieji klausimai
sprendžiami.
2 etapas: bylos nagrinėjimo teisme (tik žodinė procesinė forma)
 Pagrindiniai elementai: parengiamoji posėdžio dalis, įrodymų tyrimas, baigiamosios kalbos ir
kaltinamojo paskutinis žodis, nuosprendžio priėmimas ir paskelbimas.
 Apylinkės teisme nagrinėja paprastai 1 teisėjas (gali būti 3 teisėjų kolegija).
 Apygardos teisme – 3 teisėjai (gali nagrinėti 1 teisėjas).
 3 teisėjų kolegija nagrinėja, jei subjektas yra specialus asmuo (aukštų pareigų) arba iki gyvos
galvos gali būti įkalinamas žmogus.
Pilnai galioja nušalinimo taisyklės.

Bylos nagrinėjimo etapas:

1. Teisėjo paskyrimas:
 Teisėjas būna pasirenkamas atsitiktiniu būdu elektroninėje sistemoje. O šiaip pagal
teritoriją.
2. Parengiamoji posėdžio dalis:

17
  Teismas pradeda teismo posėdį, išaiškina pareigas vertėjui jei jis dalyvauja, pašalina
liudytojus iš teismo posėdžių salės, išsprendžia klausimą ar galima nagrinėti bylą jei
kažkoks dalyvis neatvyko, paskelbia teismo sudėtį, išaiškina teises/pareigas, priima ir
išsprendžia įvairius prašymus.
3. Įrodymų tyrimas:
 Prasideda kaltinamojo akto perskaitymu. Teismas pats tiesiogiai nagrinėja visus
preliminarius įrodymus/reikšmingus duomenis, atlieka tam tikrus aktyvius veiksmus (gali
paskirti ekspertizę jeigu reikia), apžiūri daiktinius įrodymus, atlieka įvairių subjektų
apklausas, t.t.
 Vyksta iki to momento, kol neliks jokių abejonių dėl faktinių aplinkybių.
4. Baigiamosios kalbos, kaltinamojo paskutinis žodis:
 Visi posėdžio dalyviai gali pasakyti baigiamąją kalbą; pradeda prokuroras, baigia
kaltinamasis arba gynėjas.
 Kaltinamojo paskutinis žodis gali pareikšti savo nuomonę dėl kaltinimo ir surinktų
įrodymų.
5. Nuosprendžio priėmimas/paskelbimas:
 Priimamas nuosprendis pasitarimų kambaryje, dalyvauja tik tie teisėjai kurie tiesiogiai
dalyvavo.
 Būna paskelbiamas nuosprendžio laikas ir vieta; paprastai turi būti surašytas per 14
dienų, jei sudėtinga max. iki 45 dienų. Jis paskelbiamas, nuosprendžio turinys: net jei
buvo uždaras posėdis, reikia paskelbti rezoliucinę (sprendimo) dalį. Nuosprendžio
nuorašai išsiunčiami visiems dalyviams.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisina nuo to, ar buvo apskųstas – jei apskųstas nuo
apeliacinio teismo sprendimo paskelbimo dienos, jei neapskųstas – po to, kai pasibaigia apeliacinio
apskundimo terminas

1 instancijos teisme priiminėja dvejopus aktus:

1. Nutartis:
 Tarpinis (nebaigiamasis) sprendimas.
 Baigiamasis sprendimas (tam tikrais atvejais). 2 atvejai:
i. 1) nutraukti baudžiamąjį procesą (pvz., numirė žmogus, neturi amžiaus;
sprendžiamas ne baudžiamoji atsakomybė, o kiti dalykai nutartimi),
ii. 2) paskirti priverciamasias medicinos pobūdžio priemones.
2. Nuosprendis: baigiamasis pirmosios instancijos procesas. Pirmojoj instancijoj turėtų būti
baigiamas nuosprendžiu, bent jau to tikimasi yra. Trys rūšys:
 Apkaltinamieji
 Išteisinamieji: galimi du pagrindai išteisinimo:
i. 1) apkaltintas žmogus nepadarė nusikalstamos veikos,
ii. 2) pačios nusikalstamos veikos nėra.
 Nuosprendžiai, kuriais nutraukiamas BP (nei tokie, nei tokie): atsiranda pagrindai
arba BK bendrojoje/specialiojoje dalyje, atleisti asmenį nuo baudžiamosios
atsakomybės. Pvz., jei kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, žmogus kuris paėmė
kyšį gali pranešti iš karto, kad taip padarė ir bus atleistas, arba nusipirko narkotikų ir
juos iš karto atiduoda policijai ir yra atleidžiamas nuo baudž. atsakomybės.

Apskundimas. 2018.12.12.
Jų BP yra 3 pagrindiniai, o kokia forma galima skųsti procesinį aktą, priklauso nuo teismo procesinio
akto rūšies (nutartis ar nuosprendis, iš 1 instancijos).

Nuosprendžių apskundimas: Baigiamųjų nutarčių Tarpinių nutarčių

18
 apskundimas: apskundimas:
 Apeliacija  Apeliacija  BBK X dalies tvarka
 Kasacija  Kasacija

Yra tam tikra grupė nutarčių, kurios apskritai yra neskundžiamos. Tai nereiškia, kad žmogus negali
niekaip jas skųsti, bet kaip savarankiško dokumento negali jo skųsti. Gali skųsti atskiru dokumentu
kaip vieną iš baudžiamųjų procesinių sprendimų: apeliaciniame dokumente.

Apeliacija:
 Teismai, kurie nagrinėja apeliacinius skundus: priklauso nuo to, kas pirmąja instancija
nagrinėjo bylą, apylinkė ar apygarda. Apylinkę – apygarda, apygardą – apeliacinis teismas
(yra vienas, esantis Vilniuj).
 Kas gali būti skundžiami: nuosprendžiai visi, baigiamosios nutartys.
 Reikšmė:
1. Ištaisyti pirmosios instancijos klaidas,
2. Formuoja vienodą įstatymų taikymo praktiką,
3. Kitos reikšmės: 1) pateikus apeliaciją, nuosprendis neįsiteisėja ir nepradedamas
vykdyti (vienintėlė galimybė atlikti bausmę pateikus apeliaciją, yra su nuteistojo
prašymu), 2) pateikus apeliaciją ir toliau žmogui galioja nekaltumo prezumpcija.
 Apeliantai: įstatymas nustato sąrašą subjektų, kurie gali teikti apeliacijas bet kokiu pagrindu.
o Nuteistasis; asmuo, kurio atžvilgiu nutrauktas baudžiamasis procesas; asmens
gynėjas ar atstovas.
o Prokuroras.
o Nukentėjusysis su savo atstovais.
Išteisintasis gali apeliuoti tik dėl išteisinimo pagrindo ir motyvų (jei apkaltinamojo
nuosprendžio priėmimo pagrindas ar motyvas gali jam sukurti kitokią teisinę atsakomybę –
administracinę, drausminę, t.t.).
Gynėjas – gali teikti apeliaciją tik tada, kai turi tam pritariančią raštu išreikštą ginamojo valią.
Savarankiškai skundo apeliacinio teikti negali, nebent ginamasis savo valios išreikšti negali
(nepilnametis, pnš.).
Civilinis ieškovas/atsakovai – gali būti apeliantais tik civilinio ieškinio ribose (kur turi tam
tikrą interesą, gali nukentėti ar nenukentėti).
Tie, kurie nuo nuosprendžio kažkaip nukentėjo, patys nebūdami privačiais BP subjektais –
pvz., užstato davėjas, konfiskuoto turto asmenys, pnš. Tik tais klausimais, kurie tiesiogiai
liečia jų teises ar interesus.
 Apeliacinis skundas: tas dokumentas, kuriuo yra inicijuojamas apeliacijos procesas. Įstatymas
apeliaciniam skundui kelias reikalavimus:
1. Turi būti rašytinis.
2. Jo turinys turi atitikti įstatymo reikalavimus.
3. Turi būti apelianto pasirašytas.
 Apeliacinio skundo padavimo tvarka: paduodamas per teismą, kurio procesinis sprendimas
yra skundžiamas (toks reguliavimas dėl to, nes pirmos instancijos teismas atlieka
organizacinius veiksmus – kad visi būtų vienoje vietoje, t.t. ir preliminariai patikrina
apeliacijos priimtinumo klausimą – skundą teikia tas, kas turi tokią teisę, ar pasirašytas, ar
laiku pateiktas, t.t.)
 Terminai: apeliacinio apskundimo terminas yra 20 kalendorinių dienų. Jos skaičiuojamos
skirtingai:
1. Bendrasis termino skaičiavimas yra 20 dienų nuo nuosprendžio ar kito baigiamojo
akto paskelbimo dienos.

19
 2. Jeigu apeliantas yra suimtas 20 dienų terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio
nuorašo įteikimo dienos.
3. Jeigu apeliantas nedalyvavo paskelbiant nuosprendžio paskelbime, skaičiuojama nuo
nuosprendžio nuorašo išsiuntimo dienos.
Atnaujinti apeliacijos skundimo terminą, jei buvo svarbios priežastys: sunki liga, negalėjo
surasti gynėjo, t.t. Termino pratęsimą sprendžia tas, kas sprendžia organizacinius klausimus –
pirmos instancijos teismas. Terminas negali būti atnaujinamas jokiu atveju, jeigu nuo
termino datos praėjo daugiau nei 6 mėnesiai.
 Apeliacinės instancijos teismo sudėtis: bendra taisyklė – 3 baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai,
bet gali būti ir mišriosios kolegijos teisėjai (baudžiamųjų bylų ir civilinių bylų skyriai) – mišrus
pasidaro, kai sprendžiami ir svarbūs civilinės teisės klausimai.
 Apeliacinio nagrinėjimo ribos: bendrasis principas kuris apibrėžia ribas yra quantum
apellantum, tantum devolutum – teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame
skunde. T.y. pagal bendrą tvarką, apeliacinis teismas sprendžia tiktai to, kuris skundžiasi
klausimus ir tiktai tuos, kuriuos skundžia klausimus.
o Yra iššimčių: jeigu teismas nustato netinkamą BT taikymą arba esminius procesinius
pažeidimus, ir tai liečia ne tiktai tą, kuris skundžiasi bet ir kitus, teismas turi teisę
priimti sprendimą ir dėl skundų nepadavusių asmenų. (tiktai gerinančius, ne
bloginančius sprendimus).
o Non informatio impeius principas – draudimo pabloginti situaciją sprendimas. Kad
nebūtų sukurta baimė apeliuoti. Negali būti bloginama padėtis, jeigu žmogus teikia
apeliacinį skundą. Jeigu skundžiasi ne tik kaltinamasis ir gynėjas, o prokuroras ir
nukentėjusysis ir prašo bloginti padėtį, teismas tą padaryti gali.
o Net ir blogindamas padėtį, teismas negali jos bloginti labiau, nei to prašo prokuroras
ar nukentėjusysis.
 Apeliacijos proceso struktūra iš esmės tokia pati, kaip ir pirmosios instancijos teisme.
Susideda iš 2 etapų:
1. Bylos parengimo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme etapas: visiškai kitoks nei
pirmos instancijos teisme. Didžiąją dalį filtro padarė pirmosios instancijos teismas –
viską patikrino, sužiūrėjo. Bet čia yra atliekami parengiamieji darbai:
 Apeliacinės instancijos pirmininkas, kitoks pirminikas, pirmiausia paskiria
teisėją, kuris dar kartą patikrina apeliacinio skundo priimtinumo sąlygas (ar
pasirašytas, ar apeliantas tinkamas, t.t.). Jeigu neatitinka, apeliacinis skundas
gali būti grąžinamas apeliantam.
 Apeliacinio teismo pirminikas, teisėjas, t.t. paskiria atitinkamą teisėją-
pranešėją. Žiūrės ne tik formalius dalykus, bet gilinsis, išanalizuos bylos esmę
ir kitiems teisėjams pristatys bylos esmę. Tai nereiškia, kad kiti teisėjai neturi
susipažinti su bylos medžiaga.
 Teismo pirmininkas ar kt. Sudaro teisėjų kolegiją, kurie nagrinės bylą iš
esmės. Į ją įeina ir prieš tai paskirtas teisėjas-pranešėjas.
2. Bylos nagrinėjimo etapas: 1) pasirengimo nagrinėti, 2) nagrinėjimo iš esmės, 3)
baigiamųjų kalbų etapas, 4) sprendimo priėmimo ir paskelbimo etapas.
 Galima būti nagrinėjama 2 procesinėm formom: rašytine (nešaukiant teismo
posėdžio ir apsikeičiant procesiniais dokumentais; surašant dokumentą,
niekas gyvai nieko nemato, pnš.) ir žodine (teismo salėj kaip būna) – rašytinė
yra prioritetas, nes jis greitesnis, pigesnis ir pnš.
 Rašytine tvarka gali būti nagrinėjama: 1) jeigu tai yra apeliacija dėl
nutarties baigiamosios, 2) tai yra apeliacija dėl to, kad yra
netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, tačiau nereikia keisti
faktinių aplinkybių (visos šalys sutinka kad faktinės aplinkybės gerai
nustatytos, bet bausmė netinkama pagal jas paskirta; aka nereikia

20
 tirti įrodymų ar reikalauti naujų, t.y. iš dokumentų jis viską gali
įvertinti); 3) arba nėra kitų įstatyme numatytų pagrindų, kuriems
esant įsakmiai neleidžiamas nagrinėti rašytine tvarka. Rašytinio
proceso tvarka yra įgyvendinima dokumentų pagrindu. Pirmas
veiksmas – informuoja proceso šalis, kad baudžiamoji byla bus
nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Antras veiksmas – proceso
šalims, kurios turi teisę pateikti atsiliepimą, kažkas su apeliaciniu
skundu ir pareiškia terminą per kurį galima pateikti raštu atsiliepimą
į apeliacinį skundą. Trečias veiksmas – informuoja proceso šalis,
kokia teisėjų kolegija nagrinės raštu ir išreiškia teisę pareikšti
nušalinimą raštu. Ketvirtas veiksmas – išaiškina teisę raštu pareikšti
prašymus, jei tokių reikia.
 Žodinis bylos nagrinėjimas – nustato atvejus, kada rašytine tvarka
negali būti nagrinėjama (esant bent vienam iš šitų pagrindų):
o Jeigu apeliacija pateikta nuteistojo/išteisintojo situaciją
bloginančiais pagrindais.
o Jeigu apeliacija yra paremta būtinumu ištirti faktines
aplinkybes ir priimti su faktinėmis aplinkybėmis susijusį
procesinį sprendimą.
o Jeigu yra sprendžiamas priverčiamųjų medicinos priemonių
klausimas.
o Jeigu baudžiamąją bylą pirmos instancijos tvarka išnagrinėjo
apygardos teismo 3 teisėjų kolegija.
o Jeigu byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti
žodinius proceso šalių paaiškinimus.
o Jeigu to prašo apeliantas.
 Subjektai:
 Subjektai, kurie privalo dalyvauti apeliacinės instancijos teisme:
prokuroras ir gynėjas; išimtis – jei apeliacinį skundą teikia prokuroras ar
kažkas kitas nuteistąjį bloginančiais pagrindais, suimtas
nuteistasis/išteisintasis turi būti pristatomas į apeliacinį teismą.
 Subjektai, kurie turi teisę dalyvauti: visi kiti.

(2 etapas) Byla nagrinėjama iš esmės taip pat, kaip pirmos instancijos tvarka.
1. Parengiamasis etapas iš esmės toks pats. Nėra įrodymų etapo (kaltinamojo akto
perskaitymo), nes nuosprendis jau yra ir to nebereikia; vietoje to teisėjas-pranešėjas
informuoja proceso šalis apie bylos esmę.
2. Nagrinėjamas iš esmės: įrodymų tyrimai gali būti tiriami, bet nėra privalomi. Tiriami tada, kai
naujų netyrė pirmos instancijos teismas arba atsisakė juos tirti nepriimdamas jų. Visais kitais
atvejais, iš naujo jie nėra tiriami. Liudytojų niekas nekviečia, dokumentų neskaito ir
neanalizuoja, daiktų neapžiūri, t.t. Viską vertina iš naujo, bet netiria.
3. Baigiamosios kalbos: kalba tie patys proceso dalyviai kaip ir pirmojoj instancijoj tik kitu
eiliškumu. Paskutinis kalba – gynyba (kaltinamasis/gynėjas). Jeigu apeliaciją teikia ir
prokuroras ir nukentėjęs – jie kalba pirmi; jei nuteistasis teikia apeliaciją – tai jis pradės
baigiamąsias kalbas.
4. Sprendimo priėmimas/paskelbimas – toks pats kaip pirmosios instancijos teisme.

Procesiniai sprendimai apeliacinėje instancijoje: priklauso nuo to, kas yra skundžiama – nuosprendis
ar nutartis.
 Nuosprendis – apeliacinis teismas gali priimti nutartį, arba nuosprendį.

21
 o Nutartys: 1) apeliacinį skundą atmesti, 2) panaikinti nuosprendį ir baudžiamąją bylą
nutraukti, tais pagrindais kurie yra nesusiję su atleidimu nuo baudžiamosios
atsakomybės, 3) nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos
instancijos teisme (galima perduoti pirmai instancijai tik išimtiniais retais 3 atvejais:
jeigu pirmos instancijos teismas buvo šališkas; jeigu buvo pažeistos esminės
teismingumo taisyklės; jeigu reikia skirti priverčiamasias medicinos poveikio
priemones.), 4) panaikinti nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti prokurorui
(vienintėlis pagrindas: jeigu kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK reikalavimų),
5) pakeisti nuosprendį (dviem pagrindais nekeisdamas sprendimo iš esmės: jei
teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba yra netinkamai išspręsti teismo
nuosprendyje sprendžiami klausimai).
o Nuosprendžiai: 1) panaikinti nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti tais
pagrindais, kada asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės arba suėjo
senaties terminai, 2) pakeisti nuosprendį (tada, kai yra netinkamai pritaikytas baudž
įstatymas arba neteisinga paskirta bausmė), 3) panaikinti nuosprendį ir priimti naują
nuosprendį (4 atvejais: jei pirmos instancijos teismas priėmė išteisinamąjį
nuosprendį, o apeliacinis mano kad reikia priimti apkaltinamąjį; jeigu pirmos
instancijos priima apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinis teismas mano kad reikia
priimti išteisinamąjį; jeigu pirmos instancijos teismas nuosprendžiu nutraukė
baudžiamąjį procesą, o apeliacinis mano, kad reikia priimti išteisinamąjį arba
apkaltinamąjį nuosprendį; jeigu pirmos instancijos teismas padarė esminį BPK
pažeidimą), nuosprendis yra pakeičiamas, kada sprendimas nėra kardinaliai
skirtingas ir yra ta pačia linkme, tiesiog kvalifikuojamas dalykas kitaip; jeigu mato,
kad priimti reikia priešingą sprendimą, jis turi panaikinti pirmos instancijos
sprendimą ir priimti naują.
 Nutartis – apeliacinis teismas gali priimti tik nutartį.
1. Apeliacinį skundą atmesti.
2. Panaikinti nutartį ir perduoti atgal pirmos instancijos teismui.
3. Panaikinti nutartį ir perduoti bylą prokurorui.
4. Pakeisti nutartį.
5. Panaikinti nutartį ir priimti naują nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas gali baudžiamąją bylą peržiūrėti ir faktinių aplinkybių prasme ir teisės
taikymo prasme.

Kasacija.
 Teismai, kurie nagrinėja baudžiamasias bylas kasacine instancija: Lietuvos aukščiausias
teismas.
 Teismo kolegijų sudėtis: 3 teisėjų; išplėstinė 7 teisėjų; plenarinė sesija. Pagal bendrą tvarką,
visose kolegijose tai teisėjai, kurie priklauso baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų. Kasacinė gali
susidėti ir iš mišrios kolegijos: kai prisideda kažkas iš civilinių bylų skyriaus (gali būti 3 teisėjų,
7 teisėjų – išplestinė, viso aukščiausiojo teismo plenarinė sesija) – vėlgi, kai reikšmę turi
civilinės teisės klausimai.
 Kas gali būti skundžiama kasacine tvarka: yra skundžiami įsiteisėję teismų sprendimai
(nuosprendžiai ar nutartys). Tai gali būti vien tik apeliacinio teismo nuosprendis ar nutartis
(tinka pirmos instancijos sprendimas, o ne apeliacinio teismo sprendimas), bet kartu ir
apeliacinio, ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis ar nutartis.
 Kasatoriais gali būti: visi kaip ir apeliantai, tokiomis pat sąlygomis ir išlygomis.
 Sąlygos kasaciniam skundui priimti:
1. Kasacijos negali būti be apeliacijos (negali skųsti to, kas nebuvo skųsta apeliacine
tvarka).

22
 2. Kasacine tvarka galima skųsti tiktai tuos klausimus, kurie buvo skundžiami apeliacine
tvarka (kasacinis teismas negali būti pirmas teismas, kuris nagrinės tuos klausimus).
3. Kasacinis skundas negali būti teikiamas pakartotinai (pakartotinumas yra išdėstytas
įstatyme; pvz., jei kasacinį skundą teikia nuteistasis ir jis atmestas, o paskui teikia jo
gynėjas tą patį skundą, tai bus pakartotinas skundas; same su prokurorais ir
nukentėjusiais).
 Kasacinis skundas: keliami tokie patys reikalavimai kaip ir apeliaciniam skundui (rašytinis, turi
atitikti įstatymo reikalavimus, turi būti pasirašytas kasatoriaus). Greta to, keliami savarankiški
reikalavimai: kasaciniam skunde turi būti nurodytas ir pagrįstas aiškus ir konkretus kasacijos
pagrindas. Kas yra kasacijos pagrindai nustato įstatymas, yra išskiriami:
1. Netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas – tiek bendrosios, tiek specialiosios
dalies normų pažeidimai.
2. Esminiai BPK pažeidimai – dvi grupės pažeidimų: 1) esminiai kaltinamojo teisių
pažeidimai (nereikalauja nei priežastinio ryšio, nei pagrindų), 2) esminiai bet kokie
kiti pažeidimai, tik tokie, kurie teismui sukliudė išsamiai arba nešališkai išnagrinėti
bylą ir priimti teisingą sprendimą (jeigu sukuria negatyvius pagrindus čia parašytus
paskutinius tris; reikės įrodyti ir pažeidimo faktus ir padarinių faktus).
 Kasacijos pateikimo terminai: privalo būti pateikiamas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo
sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisina nuo to
(apeliacijos atveju) jei apskųstas nuo apeliacinio teismo sprendimo paskelbimo dienos.
Kasacinio apskundimo terminas skaičiuojamas 3 mėn nuo apeliacinio teismo sprendimo
paskelbimo dienos. Jeigu praleidžiamas 3 mėn terminas (gali būti pratęsiamas svarbiom
priežastim esant), nebegali būti po 1 metų atnaujinamas.
 Kasacinio skundo padavimo tvarka: skirtingai nei apeliacinis skundas, yra paduodamas
tiesiogiai Lietuvos aukščiausiajam teismui, nes: 1) apeliacinės instancijos teismas įsiteisinus
paskelbimui pas save nuosprendžio nelaiko ir grąžina pirmos instancijos teismui, 2) pateikus
apeliacinį skundą, automatiškai atsiras apeliacijos procesas. Kasacinio skundo padavimas
negarantuoja, kad kasacija įvyks (atrankos procedūra, kurios nepraėjęs skundas tiesiog nebus
nagrinėjamas, todėl nėra prasmės per kitą teismą teikti skundą).
 Kasacinio skundo priėmimo tvarka: BPK nustato “filtro” (atrankos) procedūrą – net ir
tinkamai surašius ir pateikus kasacinį skundą, procesas nėra garantuojamas.
 Lietuvos aukščiausiam teisme gavus skundą, pirmiausią jį patikrina
pirmininkas/baudž bylų skyriaus pirimininkas/tas kitas, ne turinį, o formalias sąlygas.
 Jeigu pirmininkai nenustato negalimumo sąlygų, aukš teismo pirmininkas ar kiti,
suformuoja atrankos kolegiją: paskiria 3 teisėjus ir jiem perduoda skundą. Jie spręs,
priimti skundą nagrinėjimui ar ne.
 Atrankos kolegija nagrinėja rašytinio proceso tvarka skundo nagrinėjimo klausimą.
Dar kartą patikrina formaliuosius dalykus ir svarbiausia – įvertina ar yra nurodytas ir
pagrįstas kasacijos pagrindas. Jeigu konstatuoja kokius nors pažeidimus, jie atsisako
priimti kasacinį skundą. Šitą klausimą kolegija nusprendžia nutartimi, bei ta nutartis
yra galutinė ir neskundžiama. Jeigu per laikotarpį gali ištaisyti nurodytas klaidas, vėl
gali teikti skundą ir jis nebus laikomas pakartotiniu skundo teikimu.
 Jei kolegija nusprendžia priimti skundą, jo pildyti/keisti nebegalima – ką priėmė, tas
ir taps kasacinio nagrinėjimo kažkuo.

 Kasacinis nagrinėjimas gali vykti žodžiu arba raštu.

Žodžiu, jei:
 Kasacija yra pateikiama stengiantis pagbloginti atsakomybėn traukiamo asmens padėtį.
 Jei baudžiamąją bylą kasacine tvarka nagrinėja išplėstinė 7 teisėjų kolegija ar baudž. bylų
skyriaus plenarinė sesija.

23
  Jei apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmos instancijos teismo nuosprendį ir pats
priėmė savo nuosprendį (sprendimai priešingi).
 Jei baudžiamąją bylą 1 inst. nagrinėjo apygardos teismo 3 teisėjų kolegija.
 Jeigu pats kasacinis teismas nusprendžia, kad teisingam sprendimui jis nori išklausyti
žodinius proceso šalių paaiškinimus

Visais kitais atvejais procesas rašytinis. Tvarka tokia pati kaip apeliaciniam.
 Proceso šalys informuojamos, kad nagrinėjimas vyks rašytinio porceso tvarka.
 Proceso šalys informuojamos, kokia teisėjų kolegija nagrinės bylą raštu.
 Proceso šalims išaiškinama teisė pareikšti nušalinimus ir prašymus raštu.
 Išaiškinama teisė per tam tikrą laikotarpį raštu pateikti atsiliepimą į kito asmens (kasatoriaus)
kasacinį skundą. 20 dienų terminas. Atsiliepimai nėra privalomi, išskyrus prokurorą - jis
privalo. 
 Rašytine tvarka skelbiamas baigiamasis aktas. 

Žodinė forma. 
Kai kurie privalo dalyvauti, kai kurie turi teisę. Privalo dalyvauti gynėjas ir prokuroras. Jei kasacija yra
pateikta padėtį bloginančiais pagrindais, suimtas nuteistasis privalo būti pristatytas į teismą (teisės
būti išklausytam teisme išraiška).

Žodžiu vyksta taip pat, kaip apeliacijoj.

Kolegijos:
 3 teisėjų - įprastai nagrinėja 3 teisėjų kolegija.
 7 teisėjų - nagrinėja tada, kai norima suformuoti naują teisės normos aiškinimą ir taikymą
teismų praktikoje.
 Plenarinė baudž. bylų skyriaus sesija - nagrinėja tuomet, kai norima nukrypti arba pakeisti
jau suformuotą teisės normos taikymo praktiką. 

Kasacinio proceso ribos.

1 ir 2 inst. aktus patikrina tik teisės taikymo aspektu. (ar BK ir BPK buvo aiškinamas ir taikomas
teisingai):
 Pats kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Vadovaujasi tomis
aplinkybėmis, kurias nustatė pirmos inst. ar apeliacinės inst. teismas. Negali nustatyti naujų
faktų. 
 Teismas naujų įrodymų nerenka.
 Teismas įrodymų nevertina.
 Teismas išnagrinėja baudžiamąją bylą tik dėl to, dėl ko yra pateikiamas skundas. Bet: jei
teismas nustato esminius įstatymo pažeidimus ir tie pažeidimai liečia ne tik kasatorių, bet ir
kitus, teismas turi teisę išeiti iš skundo ribų ir nuspręsti ir dėl tų, kurie skundo neteikė. 
 Pabloginti padėtį teismas gali tik tada, jei to prašo skunde.

Sprendimai, kuriuos gali priimti kasacinės inst. teismas:

 Atmesti kasacinį skundą.
 Panaikinti nuosprendį ir paskesnes teismų nutartis ir bylą nutraukti.
 Panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, taip pat apeliacinio teismo nutartį ar
nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo 1 inst. teismui.
o Pagrindai: 1) 1 inst. teismas buvo šališkas; 2) jis pažeidė tam tikras įsakmias
teismingumo taisykles
 Panaikinti apel. int. teismo nuosprendį ar nutartį ir palikti galioti 1 inst. teismo nuosprendį ar
nutartį. 

24
  Panaikinti apel. inst. teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti
apeliacine tvarka (jei apel. int. teismas neišnagrinėjo skundo tiek, kiek buvo prašoma).
 Pakeisti nuosprendį ar nutartį.

Jei kasacinis teismas grąžina bylą į 1 inst. ar 2 inst., šie teismai nagrinėdami bylą turi atsižvelgti į
kasacinio teismo nurodytus aspektus, tačiau pats teismas negali nurodyti kaip turi būti išspręsta byla.

Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams

Optimalumo prado svarbus išraiškos elementas:
1) BP dalykiai ir kiti asmenys, kurie įsitikinę, kad pažeistos jų teisės gali apskųsti paduodami skundą;
2) skundas patenka į aukštesnįjį teismą ir glaustais terminais išsprendžiama; 3) sprendimas per
trumpą laiką leidžia išvengti teismo proceso vilkinimo; 4) esant pagrindui, panaikinamos/pakeičiamos
nutartys.

Nutartys, kurių negalima skųsti (dažniausiai procedūrinio pobūdžio):

 Nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje;
 Dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko;
 Dėl pareikštų nušalinimų
 Dėl naujų įrodymų rinkimo
 Dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, t.t.

Ikiteisminis, 1inst., apeliacija, kasacinis ir vykdymas - tai yra ordinarus baudžiamasis procesas. 

Supaprastintos ar sutrumpintos tam tikros procesinės formos

 Padaryti procesą pigesnį
 Greitesnį
 Yra mažesnės dalyvaujančių asmenų procesinės teisės

BPK yra dvi formos:

1. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas - sutrumpina ir pagreitina teisminį bylos
nagrinėjimo etapą
2. Pagreitintas procesas - sutrumpina ir pagreitina iš esmės IT tyrimo etapą ir iš dalies teisminio
nagrinėjimo etapą

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas

Naudotis šia forma galima tik tam tikroms sąlygoms esant:
 Tai turi būti tokia NV, už kurią galima skirti ne tik terminuotą laisvęs atėmimą ar laisvės
atėmimą iki gyvos galvos.
 Kaltininkas atlygina nukentėjusiajam padarytą žalą arba įsipareigoja atlyginti ar pašalinti
padarytą žalą.
 Pats kaltininkas neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas šita supaprastinta procesine
forma.

Esmė - teisminis bylos nagrinėjimas tokiame procese nevyksta. Prokuroras perduoda kaltinimo
dokumentą teismui, o jis niekieno neklausdamas ir netirdamas arba priima tą įsakymą arba dar
kažką. 

 Jei prokuroras nusprendžia galimybę baigti tokiu būdu, jis informuoja įtariamąj, pasiūlo.
 Įtariamasis privalo išreikšti savo valią. Jei nesutinka, tuo ir baigias.
 Jei sutinka, prokuroras informuoja nukentėjusį (nuo jo valios nieko nepriklauso, galima tik
skųsti prokuroro sprendimą).

25
  Prokuroras surašo ne kaltinamąjį aktą, o pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo
baudžiamojo įsakymo priėmimo tvarka. Jį neša į teismą su visa byla.
 Vienas teisėjas nusprendžia, ką daryti. Teisėjas gali:
o surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą
o perduoti bylą nagrinėti teisme: 1) bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, 2)
kilusias abejones galima pašalinti tik teisminio nagrinėjimo metu)
o nutraukti procesą.
 Teismo baudžiamasis įsakymas yra lygus teismo nuosprendžiui. Per 14 dienų nuteistasis gali
apskųsti tam teismui, kuris priėmė spresprendimą ir prašyti, kad teismas normalia tvarka
išnagrinėtų bylą. Jei tokį prašymą parašo, tas įsakymas automatiškai netenka galios. Jei
neparašo, įsiteisėja ir yra nebeskundžiamas. 

Kadangi teismo baudž. įsakymas paprieštaravus netenka galios, teismas, kuris nagrinėja po to bylą,
nėra suvaržytas to įsakymo, gali paskirti visai kitokią bausmę.
Visas teisminis nagrinėjimas toks pats, kaip įprastine tvarka, išskyrus kelis skirtumus natūrialiai, pvz.,
nebus kaltinamojo akto.

Pagreitintas procesas
Prielaidos:
 Jei nagrinėjamos bylos ar veikos aplinkybės yra aiškios.
 Tai turi būti NV, kuri yra teisminga apylinkės teismui kaip 1 inst.
 Jei prokuroras į teismą kreipiasi arba tuoj pat kai NV buvo padaryta, arba ne vėliau kaip per
14 dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios.

Knygoj ten kažkas netikslu (ten gali būt terminas 10 dienų ir skaičiuojama nuo padarymo (turi būt
nuo ikiteisminio tyrmo pradžios)).

Kaltinamasis aktas nerašomas. Rašomas prokuroro pareiškimas nagrinėti bylą pagreitinto proceso
tvarka. Teismas gali:
 Tuoj pat surengti teismo posėdį.
 Paskirti kitą teismo posėdžio datą (ne vėliau nei po 14 dienų nuo prokuroro pareiškimo
gavimo).

Pagrindinis klausimas, kurį sprendžia teisėjas - ar kaltinamajam reikalingas gynėjas. Jei reikalingas,
nukeliamas vėlesniam laikui. Teismas tą pačią dieną turi teisę apklausti liudininkus,
nukentėjusiuosius ir kaltinamąjį, jei sutinka. Turi teisę paskirti suėmimą. Teisėjas gali atmesti
prokuroro pareiškimą. Tai reiškia, kad ta byla nebus nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Remiasi
formaliais pagrindais - legitimumo sąlygomis (tomis prielaidomis, kada atitinka/neatitinka sąlygų). 

Esmė - trumpas procesas iki teismo, aplinkybės aiškios, teisėjas vertina, ar byla gali būti nagrinėjama
tokia forma. 

Baudžiamojo proceso ypatumai sprendžiant tam tikrus klausimus

 Ypatumai tuomet, kai baudž. atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo.

 Ypatumai, kai yra žmogui skiriama ne bausmė, o priverčiamos medicinos priemonės.
 Kai baudžiamoji byla nagrinėjama teisme kaltinamajam nedalyvaujant (in absentia)

Privataus kaltinimo bylos - tokių nėra šiuo metu. 

Juridinis asmuo

26
NV daro per fizinius asmenis (vadovus ir pan.). Daro ne sau, o juridiniam asmeniui.
 Fizinio asmens, kuris padrė tą veiką ir juridinio asmens procesai turi vykti kartu.
o Išimtis: numatyti 10 atvejų, kada tie procesai gali vykti atskirai (pvz., jei fizinis asmuo
numirė; jei dėl fizinio asmens padaryto sveikos jam yra suėjęs senaties terminas; jei
fizinis asmuo susirgo psichine liga; jei fizinis asmuo yra ne Lietuvoje ir vengia atvykti)
 Juridinio asmens atstovai gali būti: vadovas, darbuotojas arba advokatas. Atstovą paskiria
juridinis asmuo. Jei nepasirenka, atstovą paskiria IT tyrimo pareigūnas. Tas atstovas gali
naudotis įtariamojo ir kaltinamojo teisėmis. 
 Juridiniam asmeniui gali būti taikomos specifinės procesinės prievartos priemonės: juridinio
asmens veiklos sustabdymas (teismas tam tikram laikotarpiui visisškai uždraudžia visų
juridinio asmens veiklų ir jo padalinių veiklą) ir juridinio asmens veiklos apribojimas
(uždraudžia tam tikrą veiklą arba tam tikruose padaliniuose)
 Teismo baigiamieji sprendimai:
o jei baudžiamojon atsakomybėn kartu traukiamas ir fizinis, ir juridinis asmuo, abiejų
atžvilgiu priimamas vienas teismo baigiamasis aktas;
o skųsti nuosprendį gali jurdinio asmens atstovas;
o specifinis nuospredndžio galiojimas (jei teismo nuosprendis priimtas tik juridiniam
asmeniui, toks nuosprendis nesaisto fizinio asmens baudžiamąją bylą nagrinėjančio
teismo; jei nagrinėjant fizinio asmens bylą paaiškėja apilinkybės, kurios rodo, kad ir
juridinis asmuo galėjo būti nuteistas nepagrįstai, tai toks nuosprendis gali būti
pagrindas atnaujinti juridinio asmens bylą). 

Kaltinamajam nedalyvaujant
Liečia tik teisminį nagrinėjimą.

 Įprastame procese kaltinamojo dalyvavimas privalomas. Jei jis piktybiškai nedalyvauja – jį

suima. 
 Jei kaltinamasis pats sau sukūrė tokią sutuaciją, kad negali dalyvauti, tai gali būt nagrinėjama
be jo, pvz, jei netinkamai elgiasi per posėdį.

Dvi įstatymo numatytos sąlygos, kada galima taikyti in absentia:

 Jei kaltinamojo nėra Lietuvoje.
 Kaltinamasis vengia atvykti į teismą.
Abiem atvejais turi būti įrodymai. 

Tokiame procese yra privalomas gynėjo dalyvavimas. Jei pats nėra pasikvietęs, jam paskiria. Gynėjas
įgyvendina tam tikras kaltinamojo teises ir pareigas. 

Baigiamojo teismo sprendimo apskundimas.

 Asmuo, kurio baudž. atsakomybės klausimas buvo sprendžiamas, turi teisę pateikti apeliacinį
skundą nepaisant termino.
 Asmuo, kuris buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, turi teisę pareikšti, jog jis dalyvaus
nagrinėjant bylą apeliacinės inst. teisme. Jei vis tiek neatvyksta tai teismas gali išnagrinėti
apeliaciją įprastai.

27