Professional Documents
Culture Documents
Isbn 978-9941-9249-5-8
Isbn 978-9941-9249-5-8
iosebaSvili
biologia
XI klasi
VDJDPRPFHPORVD[OL
2012 weli
VDJDPRPFHPORVD[OL
redaqtori: x. klau
teqredaqtori: g. CiqviniZe
mxatvrebi: l. siWinava
l. cxondia
dizaini,
komp. uzrunvelyofa: g. tabliaSvili
l. siWinava
II genetika
§11. mendelis mier dadgenili memkvidreobiTobis kanonzomierebebi ............57
hibridTa erTgvarobis kanoni
niSan-TvisebaTa daTiSvis kanoni
§12. dihibriduli Sejvareba .....................................................................................................70
mendelis III kanoni
§13. genebis SeWiduli damemkvidreba ..................................................................................75
§14. sqesis genetika .......................................................................................................................82
sqesTan SeWiduli niSnebis damemkvidreba
§15. genebis urTierTqmedeba . ..................................................................................................92
arasruli dominireba
komplementaroba, epistazi, polimeria
genTa mravlobiTi moqmedeba
§16. memkvidruli cvalebadoba ................................................................................................100
§17. aramemkvidruli cvalebadoba ........................................................................................108
IV evolucia
§24. Sexedulebebi cocxali samyaros evoluciis Sesaxeb ........................................156
lamarkis evoluciuri Teoria
§25. Carlz darvini . ........................................................................................................................160
darvinis Sexeduleba xelovnur gadarCevaze
arsebobisaTvis brZola
darvinis Sexeduleba bunebriv gadarCevaze
§26. evoluciis sinTezuri Teoria ........................................................................................170
saxeoba. saxeobis kriteriumebi
populacia
§27. mikroevolucia ........................................................................................................................175
mikroevoluciis faqtorebi: mutacia, populaciuri talRebi,
izolacia, genebis nakadi da dreifi
§28. bunebrivi gadarCeva .............................................................................................................183
bunebrivi gadarCevis formebi
§29. organizmTa Seguebuloba _ bunebrivi gadarCevis Sedegi ............................188
mimikria
qceviTi Seguebuloba
fiziologiuri Seguebuloba
STamomavlobaze zrunva
§30. saxeobis warmoqmnis formebi ..........................................................................................198
geografiuli saxeobaTawarmoqmna
ekologiuri saxeobaTawarmoqmna
makroevolucia
evoluciis damamtkicebeli sabuTebi
divergenciuli da konvergenciuli evolucia
§31. biologiuri progresi da regresi ................................................................................209
evoluciis mimarTulebebi _ arogenezi, alogenezi, katagenezi
V ekologia
§32. ekologia _ samecniero disciplina ...........................................................................212
§33. ekologiuri faqtorebi ......................................................................................................215
abioturi faqtorebi
klimati
sinaTle
§34. abioturi faqtorebi ............................................................................................................222
temperatura
wyali
§35. abioturi faqtorebi ............................................................................................................228
niadagi
§36. bioturi faqtorebi ..............................................................................................................236
pozitiuri, negatiuri da neitraluri urTierTobebi
§37. kvebiTi jaWvebi . .....................................................................................................................242
kvebiTi qselebi
§38. ekologiuri piramidebi .....................................................................................................246
ricxvTa, biomasisa da energiis piramidebi
§39. populaciis ricxobriobaze moqmedi faqtorebi .................................................253
populaciis dinamika
populaciis homeostazi
§40. adamianis populaciis zrda .............................................................................................260
§41. biogeoqimiuri wrebrunva .................................................................................................266
naxSirbadis cikli
§42. azotis cikli ............................................................................................................................270
§43. adamiani da garemo . ...............................................................................................................273
atmosferos dabinZureba
§44. wylisa da xmeleTis dabinZureba ..................................................................................283
§45. adamianis dadebiTi moqmedeba garemoze . ................................................................289
mavneblebis kontroli
ekosistemebis marTva: saTburebi da Tevzebis meurneoba
VI adamiani da mikroorganizmebi
§46. infeqciuri da arainfeqciuri daavadebebi ...........................................................297
paTogenebi _ virusebi, baqteriebi, protistebi,
sokoebi, Wiebi
§47. daavadebebis prevencia ......................................................................................................302
usafrTxo wyali
usafrTxo sakvebi
§48. antisxeulebi da imunuri pasuxi . ..................................................................................307
imunologiis gamoyeneba
§49. individualuri da saerTo dacva daavadebebisgan .............................................312
mZime infeqciuri daavadebebi: Sids-i da tuberkulozi
daavadebebis prevencia
Sids-isa da tuberkulozis gavrceleba msofliosa da
saqarTveloSi
§50. sasargeblo mikroorganizmebi ......................................................................................320
sokoebis gamoyeneba puris cxobasa da yvelis warmoebaSi
antibiotikebi
baqteriebis roli Rvinis warmoebaSi
fermentebis miReba genmodificirebuli baqteriebidan
pirobiTi niSnebi
daskvniTi nawili
kiTxvebi
testebi
rTuli kiTxvebi
modeli
girCevT
7
erT-erTi umniSvnelovanesi procesi, romelic interfazaSi xdeba, dnm-is
sinTezia, amitom am fazas S faza uwodes (ingl. Synthesis). dnm-is sinTezi in-
terfazis Sua periodSi mimdinareobs.
S fazamde yoveli qromosoma dnm-is erTi molekulisgan Sedgeba. dnm-is
molekulas aqvs unikaluri unari, warmoqmnas Tavisive msgavsi, anu gaormag-
des. Tu rogor axerxebs dnm-is molekula amas, Sen mogvianebiT gaigeb.
gaormagebis Sedegad yovel qromosomaSi dnm-is ori, absoluturad iden-
turi molekula _ qromatidi warmoiqmneba. interfazaSi qromatidebi abur-
dul Zafebs hgvanan.
interfazis periodebs S fazamde da mis Semdeg G1 da G2 asoebiT aRniSna
ven (ingl. Gap _ intervali, naprali). GG 1 fazaSi intensiurad mimdinareobs
dnm-is sinTezisTvis saWiro fermentebisa da sxva struqturuli cilebis
sinTezi, warmoiqmneba ribosomebi. am fazaSi ujredi zomaSi matulobs.
G2 fazaSi ujredSi aqtiurad mimdinareobs metaboluri procesebi: sin-
Tezdeba cilebi da atf, ormagdebian mitoqondriebi, qloroplastebi da
centriolebi.
Tu mitozuri gayofis mimdinareobisas, mikroskopSi sxvadasxva dros
Caixedav, verc ki warmoidgen, rom erTi da igive ujreds akvirdebi, imdenad
gansxvavebul suraTs dainaxav.
mitozi uwyveti procesia, romlis yoveli faza SeumCnevlad gadadis Sem-
dgom fazaSi, magram misi aRweris moxerxebulobisTvis mas oTx fazad yofen.
mitozi profaziT iwyeba. is mitozis yvelaze xangrZlivi fazaa. am dros
cvlilebebi xdeba rogorc birTvSi, ise citoplazmaSi. birTvi izrdeba mo
culobaSi, yoveli qromosomis qromatidebi iwyeben spiralurad daxvevas.
isini imdenad ixvevian, rom sawyisi sigrZis mxolod 4% xdebian. TiToeul
qromosomas ukve gansazRvruli, sxvebisgan gansxvavebuli forma aqvs. misi
Semcveli qromatidebi erTmaneTTan dakavSirebulia centromerebiT da erT
mTlian qromosomas qmnian. interfazaSi gaormagebuli ujredis centris
centriolebi Sordebian erTmaneTs da miemarTebian polusebisken. ujredis
birTvSi qrebian birTvakebi, birTvis membrana iSleba da birTvis garsi qreba.
centriolebidan gamomavali mikromilakebi iwyeben gayofis TiTistaris war-
moqmnas. zogierTi mikromilaki birTvidan citoplazmaSi gadmosuli qro
mosomebis centromerebs ukavSirdeba da isini ujredis centrisken gadaaqvs,
zogierTi ki sawinaaRmdego polusidan gamosul mikromilaks.
am momentidan iwyeba mitozis meore faza _ metafaza, romelSic qromo-
somebi ekvatorul sibrtyeSi erT mwkrivad ise lagdebian, rom sapirispiro
polusebidan gamosuli Zafebi ukavSirdebian TiToeuli qromosomis sxva
dasxva qromatids.
rodesac surT, Seiswavlon qromosomebis struqtura, ricxvi, zoma da
forma, dasakvirveblad swored mitozis am fazas irCeven, vinaidan qromo-
somebi yvelaze kargad metafazaSi Canan.
metafazas anafaza mosdevs. anafazaSi Svileuli qromosomebi erTmaneTs
scildebian. motoruli cilebiT qromosomebi mikromilakebis `liandagze~
centriolebisken moZraoben. amavdroulad, mikromilakebi mokldebian. Tum
ca, is mikromilakebi, romlebic qromosomebTan ar arian dakavSirebuli,
8
interfaza da mitozi
interfaza profaza
2 3 4
9
periods ujredis erTi gayofidan meore gayofamde ujredis sa-
sicocxlo cikli hqvia. is interfazasa da mitozs moicavs. mitozi
ujredis gayofis iseTi xerxia, romlis Sedegad miRebul Svileul
ujredebs raodenobrivad da Tvisobrivad erTnairi genetikuri
informacia gaaCnia da is zustad iseTia, rogoric dediseul uj
reds hqonda.
10
2. suraTze mitozis fazebi araswori TanmimdevrobiTaa ganla-
gebuli.
1 3
2 4
11
2. dnm-is ramden molekulas Seicavs somaturi ujredis TiToeu-
li qromosoma metafazisa da anafazis stadiebze:
a. metafazaSi _ 1, anafazaSi _ 1;
b. metafazaSi _ 1, anafazaSi _ 2;
g. metafazaSi _ 2, anafazaSi _ 1;
d. metafazaSi _ 2, anafazaSi _ 2.
12
I organizmTa gamravleba da ganviTareba
§2
dnm-is gaormageba _ replikacia
replikaciaSi monawile nivTierebebi
3
1 3
2 2
dnm-is gaormageba uotsonisa da krikis hipoTezis mixedviT
1. nukleotidebi; 2. Zveli jaWvebi; 3. axali jaWvebi.
13
dReisTvis es hipoTeza mravali eqsperimentiTaa dadasturebuli. ukve
sayovelTaod aRiarebulia, rom dnm-s aqvs unikaluri unari, warmoqmnas zus
taDd Tavisi msgavsi meore molekula, anu gaormagdes. cnobilia am procesis
monawile yvela nivTiereba, romelzec j. uotsonsa da f. kriks warmodgenac
ki ar hqondaT.
Zalian martivad Tu aRvwerT, dnm-is gaormagebis rTuli procesi Semdeg
ZiriTad etapebs moicavs:
1. specialuri fermenti _ helikaza (ingl. Helix _ spirali) dnm-is or
jaWvs Soris arsebul wyalbadur bmebsa da am bmebiT `gakeril~ ormag spi-
rals or polinukleotidur jaWvad Slis;
2. calkeuli Tavisufali nukleotidebi, romlebic yovelTvis arian bir
TvSi, `eZeben~ Sesabamis komplementarul mewyvileebs TiToeul jaWvze da
maT wyalbaduri bmebiT ukavSirdebian;
3. fermenti _ dnm-polimeraza kovalenturi bmebiT `gadaakerebs~ erTma-
neTs axlad mierTebul nukleotidebs da axal `Svileul~ jaWvebs warmoqmnis.
4. gaormagebis procesis damTavrebis Semdeg miiReba nukleotiduri Sed-
genilobis mixedviT absoluturad identuri dnm-is ori molekula. TiToeu-
li maTgani erT `Zvel~ da erT `axal~ `Svileul~ polinukleotidur jaWvs
Seicavs.
dnm-is gaormagebis process replikacia uwodes (ingl. Replication _ aslis
aReba, gadaReba).
replikacia Zalian hgavs ukve arsebuli Targis mixedviT, raRac axali ma-
salis Seqmnis process. Zveli jaWvi TiTqos erTgvari Targia _ matrica axa-
li jaWvisTvis. aseTi tipis reaqciebs matriculi reaqciebi ewodeba.
14
amis Semdeg mecnierebi gamohyofdnen dnm-s baqteriebis A da B
jgufidan da acentrifugebdnen. centrifugirebis Sedegi ase ga
moiyureboda:
15
N 14
N
A B
A B
dnm
A B
dnm
dnm
A B
15
5. Seadare C baqteriebis dnm-is jaWvebi A da B baqteriebis dnm-is
jaWvebs.
6. am monacemebis mixedviT, mosalodneli iyo aseTi mdebareobis
ori fraqciis gaCena centrifugis sinjaraSi? axseni, ratom?
7. gauZlo Tu ara uotsonisa da krikis hipoTezam eqsperimentul
gamocdas?
namdvilad xdeba dnm-is erT `Zvel~ jaWvze meore `axali~ jaW-
vis aSeneba?
8. warmoidgine, rom mogitanes centrifugis sinjara (X), romelSic
baqteriis dnm garkveul pozicias ikavebs. Seadare X dnm-is cen-
trifugirebis Sedegi A, B, C baqteriebis dnm-ebis centrifu-
girebis Sedegs da gvipasuxe: rogori azotis Semcvel sakveb
areSi mravldeboda es baqteria?
X A B C
replikacia _ replication
http://highered.mcgraw-hill.com/olc/dl/120076/bio22.swf
16
I organizmTa gamravleba da ganviTareba
§3
hipoTeza: erTi geni _ erTi cila
gonebrivi SesaZleblobebis
dambla pnevmonia
daqveiTeba
17
mecnierebi Seecadnen gaerkviaT, ra iyo eriTrocitebis deformaciis
mizezi. maTi varaudiT, SesaZloa, eriTrocitebis formis cvlileba misi mTa-
vari nivTierebis _ hemoglobinis struqturis cvlilebasTan yofiliyo da-
kavSirebuli. am sakiTxSi garkveva maT elqtroforezis meTodis gamoyenebiT
SeZles.
- - - -
eleqtroforezis + + + +
aparati eleqtroforezis mimdinareoba
18
janmrTeli (1) da namgliseburi anemiiT daavadebuli
adamianis (2) hemoglobinis eleqtroforegramebis Se- -
darebisas aRmoCnda, rom isini dadebiTad damuxtuli
eleqtrodisken moZraobisas sxvadasxva manZils gadian.
2
mecnierebma ivaraudes, rom daavadebuli adamianis hemo
globinis molekula naklebad aris damuxtuli uaryofi 1
Tad da amitom gadis SedarebiT nakleb manZils.
II
19
genebi Tavis funqcias cilebis sinTezis gziT axorcieleben.
eleqtroforezi _ electrophoresis
20
I organizmTa gamravleba da ganviTareba
§4
genetikuri kodi
transkripcia
translacia
transkripcia translacia
dnm rnm cila
21
termini transkripcia gadaweras niSnavs.
genSi Cawerili informaciis gadawera i-rnm-
Si xdeba. swored is warmoadgens Suamavals
birTvsa da citoplazmas Soris. 1
vnaxoT, rogor mimdinareobs es procesi.
dnm-is patara monakveTSi _ genSi wyde-
ba wyalbaduri kavSirebi komplementarul
nukleotidebs Soris da ormagi spirali am
ubanSi ixsneba. dnm-is `gaSiSvlebul~ nukle
otidebs birTvSi arsebuli Tavisufali nuk-
leotidebi komplementarobis principis mi 3
xedviT uerTdebian.
4 romeli nukleotidi moZebnis da dau- 2
kavSirdeba dnm-is adenins?
fermenti rnm-polimeraza gadaakerebs
nukleotidebs da i-rnm-is molekula mza-
daa. is dnm-is molekulas scildeba, tovebs
birTvs da citoplazmaSi ribosomebisken mie-
marTeba.
5 rogor axerxebs i-rnm-is sakmaod didi
molekula birTvidan Tavis daRwevas, mas xom
citoplazmisgan birTvis garsi gamohyofs?
transkripcia
1. dnm-is molekula;
2. geni;
3. i-rnm-is molekula.
1
22
am mcire zomis molekulas ori
funqciuri ubani aqvs. erTi ub 3
niT is konkretul aminomJavas
2
ierTebs, xolo meore ubniT, ro
melsac antikodoni hqvia, i-rnm-Si
mocemuli aminomJavas Sesabamis
kodons amoicnobs.
6 rogori nukleotiduri t-rnm
Sedgeniloba unda hqondes kodon- 1. antikodoni;
sa da antikodons? 2. aminomJavas ubani;
3. aminomJava.
aminomJavebiT datvirTuli
t-rnm-ebi ribosomisken miemarTe 1
bian.
1 2 1 2
1 2 1 2
4 3 4 3 13
4 3 4 3 5 5
5 5 6 7 8
6 7 8 6 7 8 7 8
9 6 9
9 12 9 10 10
10 10 11 11
1 11 3 11 12 12 12
2 5
4
translacia
II III IV
1. ribosoma; 2. i-rnm; 3. t-rnm; 4. kodoni; 5. anti-kodoni; 6. cilis molekula.
23
cilis molekulaSi erTi aminomJavas CarTvas dnm-is molekulaSi
sami nukleotidis garkveuli Tanmimdevroba _ tripleti kar-
naxobs. dnm-is molekulaSi devs tripletebis saxiT daSifruli
brZaneba cilis molekulis sinTezis Sesaxeb. brZanebis sisruleSi
moyvanas sxvadasxva saxis ribonukleinis mJavas molekulebi em-
saxurebian. genSi Cawerili brZanebis gadawera i-rnm-Si xdeba. am
process transkripcia ewodeba. ribosomebTan aminomJavebi t-rnm-s
miaqvs. i-rnm-is mier motanili brZanebis mixedviT cilis sinTezis
process translacia ewodeba.
fenil-
Tirozini cisteini
alanini
serini
stopkodoni stopkodoni
leicini
stopkodoni triftofani
histidini
leicini prolini arginini
glutamini
asparagini serini
izoleicini
treonini
asparaginis
mJava
valini alanini glicini
glutaminis
mJava
24
a. warmoidgine, rom Senc monawileob am eqsperimentSi. Seitane
sinjaraSi yvela is nivTiereba, romelic am cilis sinTezis
Tvisaa aucilebeli.
b. yuradRebiT daakvirdi cxrils da gvipasuxe, ratom `dasWirda
bunebas~ 20 aminomJavasTvis 64 kodonis Seqmna?
T g a g g a c T T a c g T T a
25
I organizmTa gamravleba da ganviTareba
§5
usqeso gamravleba
usqeso gamravlebis formebi
26
pirobebSi, garss ixsnis, mravaljer iyofa mitozurad da axal organizmad
yalibdeba.
1
sporebi
27
vegetatiuri gamravlebiT warmoqmnil axal mcenareebs zustad iseTi
niSan-Tvisebebi aqvT, rogorc mSobliur mcenareebs.
vegetatiurad mravldeba zogi cxovelic. magaliTad, hidra dakvirtviT
mravldeba. mis sxeulze ramdenime ujredi iwyebs dayofas da TandaTan dedi-
seul hidraze kvirti _ patara hidra gamoizrdeba, romelsac warmoeqmneba
sacecebiani piri da `dedis~ nawlavis RrusTan dakavSirebuli nawlavis Rru.
rodesac `deda~ hidra sakvebs moipovebs, misi nawili patara hidraSic xvdeba
da piriqiT _ patara hidra nadavls `dedas~ uyofs. sul male patara hidra
gamoeyofa dediseul organizms da damoukideblad, iqve Soriaxlos iwyebs
cxovrebas. am momentidan `deda~ da `Svili~ erTmaneTis konkurentebi arian.
28
1. qoTnidan miwianad amoiRe mcenare, romlis gamravlebac gsurs.
ecade, fesvebi ar dauziano. frTxilad moacile fesvebs miwa.
Tu es rTulia, SegiZlia miwa wyliT Camorecxo. fesvebis kona
gayavi ise, rom orive nawilSi miwiszeda nawilebi sakmao raode
nobis iyos. fesvebis gasayofad danac SegiZlia ixmaro. Carge
gadayofili nawilebi sxva qoTnebSi, Seavse miwiT da morwye.
2. Suaze gaWeri kombostos Tavi da daakvirdi. rogor fiqrob,
mcenaris romeli organoebi qmnian mas?
3. SeiZine yvavilebis maRaziaSi narcisis an titas bolqvebi.
usqeso gamravlebisas:
29
I organizmTa gamravleba da ganviTareba
§6
sqesobrivi gamravlebis formebi
gametebis agebuleba
gametogenezi
meiozi
calsqesiani
saxeobebi
hermafrodituli
saxeobebi
30
spermatozoidi Zalian patara da moZravia. Zu
6 5
Zumwovrebis spermatozoids aqvs Tavi, yeli da ku 1
di. Tavis nawils TiTqmis mTlianad qromosomebis
Semcveli birTvi avsebs. citoplazma ujredSi Za 4 2
lian cotaa. Tavis wina nawilSi membraniT Semo
sazRvruli, hidrolizuri fermentebis Semcveli
akrosomaa, romelic aucilebelia kvercxujredis
garsis gasaxsnelad _ sxvagvarad ganayofiereba
SeuZlebelia.
1 spermatozoidebis yelSi bevri mitoqondriaa
koncentrirebuli. axseni amis SesaZlo mizezi. 3
sasqeso ujredebis warmoqmnis, ganviTarebisa
da formirebis process gametogenezi hqvia. spermatozoidi
vnaxoT, rogor mimdinareobs ovogenezi _ kver 1. Tavi; 2. yeli; 3. kudi;
cxujredebis warmoqmnis procesi da spermato 4. birTvi; 5. akrosoma;
genezi _ spermatozoidebis warmoqmnis procesi. 6. membrana.
maT Soris bevri ram aris msgavsi, magram gansakuTrebiT unda aRiniSnos game
togenezis I da II fazebis mimdinareobebs Soris msgavseba.
spermatogenezi ovogenezi
gamravlebis faza
zrdis faza
momwifebis faza
mimarTulebiTi
sxeulakebi
spermatozoidebi kvercxujredi
31
meiozi ori, erTmaneTis momdevno gayofisgan _ pirveli da meore meio
zuri gayofisgan Sedgeba. meiozis orive gayofa igive fazebs moicavs, rasac
mitozi.
meiozi I
32
si da qromosomebi citoplazmaSi gadadian. qromosomebis centromerebs Ti
Tistaras Zafebi ukavSirdeba.
meore meiozuri gayofis metafazaSi orive ujredis qromosomebi ekva
torul sibrtyeSi lagdeba.
meore meiozuri gayofis anafazaSi TiTistaras Zafebi mokldeba. qromo
somebis Semcveli qromatidebi erTmaneTs Sordebian da ujredis polusebi
sken gadaitanebian. qromatidebi damoukidebel qromosomebad gardaiqmnebian.
meore meiozuri gayofis telofazaSi TiToeuli ujredidan miiReba or-
ori ujredi qromosomTa haploiduri raodenobiT. sabolood, meiozis das
rulebisTvis, sawyisi, pirveladi sasqeso ujredidan warmoiqmneba oTxi hap
loiduri ujredi, qromosomTa ganaxevrebuli raodenobiT.
mamrebis oTxive haploiduri ujredi momwifebis fazaSi spermatozoi
debad yalibdeba _ warmoeqmnebaT Solti da SeuZliaT moZraoba. es oTxive
spermatozoidi srulfasovania da SeuZlia kvercxujredis ganayofiereba.
mdedrebSi kvercxujredebis momwifebisas meiozuri gayofa gansxvave
bulad mimdinareobs. citoplazma Svileul ujredebs Soris araTanabrad
nawildeba. gansakuTrebiT didi raodenobiT citoplazma mxolod erT uj
redSi xvdeba, saidanac sicocxlisunariani kvercxujredi yalibdeba, danar
Ceni sami ujredi, e.w. mimarTulebiTi sxeulakebi ki iRupeba.
mxolod erTi kvercxujredis warmoqmnisa da sami genetikurad srul
fasovani ujredis daRupva ganpirobebulia erT ujredSi mTeli samarago
sakvebi nivTierebis Senaxvis aucileblobiT. es maragi saWiroa Canasaxis gan
viTarebisTvis.
ujredis
procesi
gayofis tipi
Sedgeba ujredis ori gayofisgan
somaturi ujredebis tipuri gayofaa
ujredis gayofis win xdeba qromosomebis gaormageba
Sedgeba mxolod erTi gayofisgan
xdeba krosingoveri
ar xdeba homologiuri qromosomebis koniugacia
xdeba qromosomebis ricxvis ganaxevreba
warmoqmnil ujreds aqvs qromosomTa
diploiduri nakrebi
33
2. gadaitane cxrili rveulSi. Seadare erTmaneTs mitozi da mei
ozi. upasuxe kiTxvebs.
34
3. gadaitane cxrili rveulSi da aRniSne gametogenezis romel
fazebSi mimdinareobs mitozisa da meiozis procesebi.
a. gamravlebis faza;
a b g
b. zrdis faza;
mitozi
g. momwifebis faza.
meiozi
35
I organizmTa gamravleba da ganviTareba
§7
ganayofiereba
organizmebis individualuri ganviTareba _ ontogenezi
embrionuli da postembrionuli ganviTareba
36
organizmebis individualuri ganviTareba
ontogenezi
zigota blastula
3 1
2 1. blastomerebi;
2. eqtoderma;
3. entoderma;
gastrula
37
rulas stadiaze iwyeba momavali cxovelis qsovilebisa da organoebis Camo
yalibeba.
eqtodermisgan viTardeba nervuli firfita, romelic Semdgom nervul
milad Camoyalibdeba. xerxemliani cxovelebis nervuli milidan warmoiqm
neba zurgisa da Tavis tvini.
eqtodermisgan viTardeba agreTve mxedvelobis, ynosvisa da smenis orga
noebi, aseve kanis garegani Sre.
entodermis ujredebi warmoqmnian mils _ momaval nawlavs, xolo nawla
vis gamonazardebi SemdgomSi gardaiqmneba RviZlad, kuWqveSa jirkvlad da
filtvebad.
cxovelebis organoebis didi nawili mezodermisgan warmoiqmneba. misgan
viTardeba xrtilovani da Zvlovani ConCxi, Tirkmelebi, kunTovani, sasqeso
da gul-sisxlZarRvTa sistema.
individis dabadebis an gamoCekvis momentSi mTavrdeba embrionuli da
iwyeba ganviTarebis postembrionuli periodi.
postembrionuli ganviTareba SeiZleba iyos pirdapiri da arapirdapiri.
38
zrdasruli cxovelisTvis damaxasiaTebeli organoebi.
ganasxvaveben metamorfozis or tips.
metamorfozi arasrulia, rodesac cxoveli gadis ganviTarebis sam fa
zas: kvercxi _ larva _ zrdasruli organizmi. ase viTardebian, magaliTad,
nawlavRruianebi, kibosnairebis umravlesoba, rgolovani Wiebi.
sruli metamorfozi oTx fazad mimdi
nareobs. es fazebia: kvercxi _ larva (mat
li)_ Wupri _ zrdasruli mweri (imago).
kvercxi
Wupri mosvenebis gansakuTrebuli, Suale
duri stadiaa, romlis drosac larvuli
larva organoebi qreba da mweri zrdasrul or
ganizmad gardaiqmneba.
amfibiebis larvuli formaa _ Tavkom
bala, romelsac, Tevzebis msgavsad, la
Wupri yuCebis xvrelebi, gverdiTi xazi, orsak
niani guli da sisxlis mimoqcevis erTi
wre aqvs. metamorfozis procesSi, ro
melic farisebri jirkvlis hormonis mo
qmedebiT mimdinareobs, gaiwoveba kudi,
Wiamaias ganviTareba sruli qreba gverdiTi xazi, Cndeba kidurebi, vi
metamorfoziT Tardeba filtvebi da sisxlis mimoqcevis
meore wre.
39
ganayofiereba gametebis Serwymis procesia. ganyofierebisas aR
dgeba saxeobisTvis damaxasiaTebeli qromosomTa diploiduri
kompleqti. individualuri ganviTarebis process zigotidan sikv
dilamde, ontogenezi hqvia. ontogenezi or periods _ embrio
nulsa da postembrionuls moicavs. arsebobs postembrionuli
ganviTarebis ori gza: pirdapiri da arapirdapiri.
40
1. rogori ganviTareba axasiaTebs koRos? ZaRls?
2. TuTis abreSummxvevias parkebs peplis gamofrenamde mduRare
wyalSi yrian Wuprebis dasaxocad. ratom iqcevian ase sastikad?
3. zRvispira qalaqebSi, dasavleT
saqarTvelosa da Tbilisis zo
gierT adgilebSi, gazafxulidan
gvian Semodgomamde mosaxleoba
Sewuxebulia koRoebiT. rogor
fiqrob, ra unda iyos amis mize
zi?
4. marjnis polipebi mimagrebul
cxovrebas ewevian. maTi larvebi
moZravebi arian.
ra mniSvneloba aqvs amas saxeo
bisTvis?
5. Canasaxis romeli Sridan viTar
deba badura? mxedvelobis nervi?
Tvalis mamoZravebeli kunTebi?
Tvalis mkvebavi sisxlZarRvebi?
koRos ganviTareba
http://www.youtube.com/watch?v=dXpAbezdOho
http://www.youtube.com/watch?v=7NhA9SHunKs&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=GZIyQGdgPho&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=A2gilSwvQik&feature=related
41
I organizmTa gamravleba da ganviTareba
§8
ujredTa diferenciacia
ujredTa diferenciaciis molekuluri meqanizmi
42
genebi rCebian, romlebic ujreds misTvis specifikuri funqciebis Sesrule
baSi exmarebian.
am hipoTezis sisworeSi dasarwmuneblad saWiro iyo iseTi eqsperimentis
mofiqreba, romelic saSualebas miscemda ukve garkveuli funqciebis Sesas
ruleblad daspecializebul ujreds, gamoevlina misi mTliani genuri Sesa
Zleblobebi, anu aemoqmedebina `gamorTuli~ genebi, Tuki isini marTla arse
bobdnen diferencirebul ujredSi.
teqnikurad es amocana sakmaod rTuli Sesasrulebeli aRmoCnda, Tumca,
mkvlevarebma mainc SeZles misi gadawyveta.
maT ultraiisferi sxivebis ze
moqmedebiT daSales bayayis kvercx 1 3 4
2
ujredis birTvi, romelic Seicavda
srul genetikur instruqcias baya
yis organizmis ganviTarebis Sesaxeb.
ubirTvo ujredSi, sadac mxolod am
instruqciis ganxorcielebisTvis
5
aucilebeli nivTierebebi darCa,
maT Tavkombalas nawlavis ujredi
dan gamoyofili birTvi gadaitanes.
6
amiT kvercxujredSi axali brZaneba
gaCnda. eqsperimenti gasaocari Se
degiT dasrulda _ birTvis trans
plantaciis Sedegad kvercxujredi
dan Tavkombala gamoiCeka, romelic
Semdeg zrdasrul bayayad gadaiqca.
am eqsperimentiT erTmniSvne 7
lovnad dadasturda, rom yoveli
diferencirebuli ujredi orga
4
nizmisTvis damaxasiaTebeli genebis
mTel nakrebs Seicavs, anu organiz
mis yvela ujredi, genebis Semcve
lobis TvalsazrisiT, erTnairia.
aqedan gamomdinare, organizm
Si unda arsebobdes raRac meqanizmi,
romelic mis sxvadasxva ujredSi ge 8
nebis gansxvavebul aqtivobas gaakon
trolebs.
aseTi urTulesi meqanizmi marT
lac arsebobs, romelic genebis moq
medebis yvela etaps akontrolebs _ birTvis transplantaciis
eqsperimenti
transkripciidan translaciamde.
1. transkripciis kontroli. in 1. bayayis kvercxujredi; 2. birTvi;
3. ultraiisferi sxivi; 4. Tavkombala;
formacias imis Sesaxeb, Tu rogor 5. ubirTvo kvercxujredi; 6. nawlavis
unda warimarTos saqmianoba, ujre ujredi; 7. Canasaxi; 8. zrdasruli bayayi.
di specialuri informaciuli mo
43
lekulebis saSualebiT iRebs. isini mo
cemuli ujredis cila-receptorebze
citoplazma 1
zemoqmedebiT agzavnian signals dnm-
Si moTavsebul, e.w. gen-regulatore
bamde. es genebi ar Seicaven informa
cias cilebis sinTezis Sesaxeb. maTi
daniSnuleba cilebis sinTezze pasu
xismgebeli genebis CarTva-gamorTvaSi
mdgomareobs. kontrolis es etapi gu
lisxmobs kontrols imaze, Tu romeli
geni unda CairTos, anu romeli genis 8
citoplazma
transkripcia unda moxdes.
2. transkripciis Semdgomi kont 2
roli. am etapze kontroldeba, Tu ra
siCqariT unda datovos warmoqmnilma
7
i-rnm-ma birTvi da gadaadgildes ci
toplazmaSi.
3. translaciis kontroli. am dros
regulirdeba i-rnm-is `sicocxlis xan birTvi 6
grZlivoba~ da aseve, ribosomebTan misi
dakavSirebis unari.
4. translaciis Semdgomi kontro 3
li. sinTezis Semdeg cilis molekula
garkveul cvlilebebs ganicdis mis 4 5
Tvis specifikuri funqciis SesaZenad.
kontrolis meqanizmis bolo etapi am genebis aqtivobis kontroli
gardaqmnebs aregulirebs. 1. sasignalo molekula; 2. receptori;
3. dnm; 4. geni-regulatori;
5. geni; 6. i-rnm; 7. ribosoma; 8. cila.
44
1. gadaixate sqema rveulSi. miuTiTe, romeli genebi aris `CarTu
li~ kuWqveSa jirkvalSi, hipofizSi da Zvlis wiTel tvinSi?
insulinis geni
hemoglobinis geni
45
5. romeli sasignalo niv
Tierebis araswori mo
qmedebis Sedegia akro
megalia?
akromegalia
insulini
46
I organizmTa gamravleba da ganviTareba
§9
yvavilovan mcenareTa ganayofiereba
47
bolos da bolos, mtvris mili TeslkvirtSi patara xvreliT _ mikropi
leTi SeaRwevs da iq ixsneba. masSi myofi ori haploiduri ujredi _ spermia
TeslkvirtSi Tavisufldeba. sainteresoa, rom spermiebi, yvela sxva mcena
reuli ujredebisgan gansxvavebiT, ar arian dafaruli ujredis kedliT. maT
mxolod membrana akravT gars. erT-erTi maTgani kvercxujreds anayofi
erebs da diploidur zigotas warmoqmnis, romlisganac Canasaxi viTardeba.
meore spermia TeslkvirtSi e.w. centralur, diploidur ujreds erwymis.
misgan triploiduri ujredi warmoiqmneba, romlis dayofiT triploiduri
qsovili _ endospermi yalibdeba. masSi Canasaxis zrda-ganviTarebisTvis
aucilebeli nivTierebebi maragdeba. ase gardaiqmneba Teslkvirti Teslad.
1
4
5
2 6
48
fermentebi ki mxolod wylian garemoSi da siTboSi arian aqtiuri. garda
amisa, Canasaxma zrda-ganviTareba rom daiwyos, mas energia esaWiroeba. ener
gia im nivTierebebis daSliT unda gamoiyos aerobuli sunTqvisas, romlebic
masSi membranebis gavliT SeaRweven. aerobuli sunTqva ki mxolod Jangbadis
monawileobiT mimdinareobs. ase rom, wyali, Jangbadi da siTbo fermentebis
muSaobis aucilebeli pirobaa.
TeslSi wyali mikropiles gavliT Sedis da osmosiT endospermis ujre
debSi aRwevs. ujredebi iberebian, amitom Teslis kani skdeba. wylian garemoSi
fermentebi muSaobas iwyeben da cilebs aminomJavebamde, naxSirwylebs gluko
zamde, lipidebs ki glicerinamde da cximovan mJavebamde Slian. es nivTierebe
bi Canasaxis ujredebSi Sedian da maTgan isev cilebi, lipidebi da naxSirwylebi
sinTezirdeba, romlebic Canasaxis
ujredebis zrdas xmardeba. pirve
lad Teslidan fesvaki gamodis,
romelic niadagidan wyalsa da
mineralebs STanTqavs. mxolod
amis Semdeg amoizrdeba Teslidan
patara Rero foTlebiT. rogorc
ki is niadagidan Tavs daaRwevs,
iwyeba fotosinTezis procesi da
mcenare ukve damoukidebel kveba
ze gadadis. ase rom, Teslis masis
kleba da mcenaris zrda erTmane
Tis paralelurad mimdinareobs.
mcenaris aRmoceneba
49
2. ilustraciaze sami yvavilis sqematuri gamosaxulebaa.
A B C
50
3. aRwere, rogor warmoiqmneba mravalTesliani nayofi.
51
I organizmTa gamravleba da ganviTareba
§10
parTenogenezi _ qalwulebrivi gamravleba
parTenogenezis formebi
52
diploiduri parTenogenezisas kvercxujredi meiozurad ar iyofa. is
diploiduri ujredia da misgan spermatozoidis monawileobis gareSe vi
Tardeba axali organizmi. ase mravldebian, magaliTad, dafniebi.
obligatur parTenogenezs iseT parTenogenezs uwodeben, romelic mo
cemuli saxeobis gamravlebis erTaderTi formaa. ase mravldeba mwerebis
zogierTi saxeoba.
fakultaturi parTenogenezis dros saxeoba ZiriTadad sqesobrivad,
ganayofierebuli kvercxujredidan mravldeba da parTenogenezs mxolod
Zalian iSviaTad mimarTavs. misTvis parTenogenezi gamravlebis saTadarigo
formaa.
vnaxoT, rogor mravldebian bugrebi _ bones sayvareli dakvirvebis obi
eqtebi. isini zafxulSi, rodesac sakvebi uxvadaa, uamrav gaunayofierebel
kvercxs deben. maTgan ufrTo mdedrebi iCekebian, romlebsac Sors gafrena ar
sWirdebaT da xarbad woven foTlebis wvens. gvian SemodgomiT bugrebi ganayo
fierebul kvercxebs deben. zamTargamovlili am kvercxebidan gazafxulze
frTiani mdedrebi viTardebian, romlebic Sors frenen da axal-axal mcena
reebze qmnian parTenogenezuri ufrTo mdedrebis koloniebs.
ginogenezi parTenogenezis erT-erTi Taviseburi formaa. am dros kver
cxujreds Canasaxis warmosaqmnelad spermatozoidi mainc sWirdeba, magram
ara gasanayofiereblad, aramed mxolod stimulirebisTvis. ginogenezisas
spermatozoidi kvercxujredSi iWreba, magram is ukvalod ise gaiwoveba ci
toplazmaSi, rom misi birTvi kvercxujredis birTvs ar Seerwymis. ginogene
zis Sedegad mxolod mdedri individebi Cndebian, amitom parTenogenezis am
formas mdedrobiT parTenogenezs uwodeben. ase mravldeba tropikuli pa
tara Tevzi _ molinezia.
androgenezisas kvercxujredSi erTdroulad ori spermatozoidi aR
wevs. maTi birTvebi erTmaneTs erwymian da dasabams aZleven Canasaxis ganviTa
rebas. kvercxujredis birTvi ki Canasaxis warmoqmnaSi ar monawileobs. is
nadgurdeba. androgeneziT mravldeba saharis kiparisi.
1 2
3 ginogenezi
mdedri individi
androgenezi
mamri individi
53
parTenogenezs qalwulebriv gamravlebas uwodeben imis gamo, rom
Canasaxis ganviTareba gaunayofierebeli kvercxujredidan xde
ba. gamravlebis es forma, umetesad, uxerxemlo cxovelebisa da
mcenareebisTvis aris damaxasiaTebeli. Zalze iSviaTad, is Tevzeb
sa da qvewarmavlebSic gvxvdeba. ganarCeven haploidur, diploi
dur, obligatur da fakultatur parTenogenezs. parTenogene
zis gansakuTrebuli formebia ginogenezi da androgenezi.
54
gadawere rveulSi da Casvi gamotovebuli sityvebi:
androgenezisas mxolod .......... sqesis individebi ibadebian, ami
tom parTenogenezis am formas .......... parTenogenezs uwodeben.
55
4. floridis erT-erT zooparkSi
zvigenma, romelic 3 weli imyo
feboda mamrTan kontaqtis gare
Se, naSieri dabada. am faqtis
komentirebisas, mecnierebma da
nanebiT aRniSnes: imis gamo, rom
zvigenebs nadirobiT vanadgu
rebT, isini did xarks uxdian bune
bas _ iZulebulni arian, saxeobis
gadarCenisTvis ukanaskneli Sansi
gamoiyenon da parTenogenezurad
gamravldnen.
axseni, ras gulisxmobdnen mec
nierebi? ra uaryofiTi mxare aqvs
parTenogenezur gamravlebas?
parTenogenezi _ parthenogenesis
ginogenezi _ ginogenesis
androgenezi _ androgenesis
56
II genetika
§11
mendelis mier dadgenili memkvidreobiTobis kanonzomierebebi
hibridTa erTgvarobis kanoni
niSan-TvisebaTa daTiSvis kanoni
57
rajod. dasaTesad irCevdnen didi nayofisa da uxvmosavliani mcenaris Tes
lebs. aseTi gziT miRebul mcenareebsa da cxovelebs isini mravali Taobis
manZilze ajvarebdnen.
Semonaxulia werilobiTi mtkicebuleba imisa, rom uZveles civilizacia
Si ukve mimdinareobda muSaoba mcenareebisa da cxovelebis seleqciaSi.
adamianSi memkvidruli daavadebebis gadacemis pirveli monacemebi moi
poveba TalmudSi. Talmudi ebrauli wesiT cxovrebis kanonebis krebulia. am
krebulSi miTiTebulia im biWebis windacveTis saSiSroebaze, romelTa ufros
Zmebsa da biZebs, dedis mxridan, aReniSAnebodaT sisxlis Seudedebloba.
miuxedavad amisa, niSan-TvisebaTa memkvidreobiT gadacemis kanonzomi
erebis dadgenaze aravis ufiqria.
mcenareTa SejvarebaSi pirveli, saguldagulod gaazrebuli cdebi Caata
ra germanelma botanikosma, iozef kiolroiterma 1761-66 wlebSi. mixakebsa
da Tambaqoze Catarebuli cdebiT igi mivida daskvnamde, rom STamomavlebis
Camoyalibebasa da niSnebis gadacemaSi Tanabrad monawileobs orive mSobeli.
genetikis ganviTarebaSi udidesi mniSvneloba hqonda frangi mecnieris,
Sarl nodenis eqsperimentebs. man Sejvarebisas STamomavlebSi memkvidru
li niSnebis damemkvidrebis raodenobrivi Seswavla gadawyvita. S. nodens aq
imedgacrueba eloda. arasworma meTodurma midgomam _ erTdroulad mra
vali niSnis Seswavlam, ar misca mecniers Sedegebis swori interpretaciis sa
Sualeba. igi iZulebuli gaxda, uari eTqva cdebis gagrZelebaze.
sul sxvagvarad miudga memkvidreobiTobis kanonzomierebebis Seswavlas
gregor mendeli.
gregor mendeli kvlevebs avgustinelTa mo
nasterSi atarebda. am monasterSi igi berad iyo
aRkvecili da sasuliero da pedagogiur moRva
weobas eweoda.
mendels monastris senakSi mowyobili hqonda
patara samxece, sadac sxvadasxva cxovels ajva
rebda. sul male monastris xelmZRvanelobam
aukrZala es saqmianoba, magram mas ar miutovebia
mcenareebTan da futkrebTan muSaoba. igi akvir
deboda adgilobriv, kviprosis, egviptur da
amerikul futkrebs, aSenebda yvavilebs, amynob
da msxlebs, swavlobda bolokis, kombostosa da
bardis mavneblebs. gregor mendeli
mendelma gadawyvita, gamoekvlia, Tu ra kanon
zomierebiT gadascemen memkvidrul niSnebs mSo
blebi STamomavlebs. kvlevis obieqtis SerCevi
sas, man arCevani bardaze gaakeTa.
es ar iyo SemTxveviTi arCevani. jer kidev
bardis mavneblebze muSaobisas, mendelma SeamC
nia, rom arsebobs memkvidruli niSnebiT gansx
vavebuli bardis mravali jiSi. am jiSebs aqvs kar
gad SesamCnevi ganmasxvavebeli niSnebi, advilia avgustinelebis monasteri
58
maTi movla-moSeneba, iZleva mravalricxovan STamomavlebs. amasTan, mravl
deba TviTdamtverviT, Tumca, saWiroebis SemTxvevaSi SesaZlebelia maTi jva
redini damtverva xelovnurad.
mendelma cdisTvis mxolod TiTo niSniT gansxvavebuli wyvilebi SearCia.
igi sul Svid niSans akvirdeboda da yoveli wyvili erTmaneTisgan mxolod
erTi alternatuli (kontrastuli, urTierTgamomricxavi) niSniT gansx
vavdeboda: magaliTad, erTi jiSis mcenares wiTeli yvavilebi hqonda, mis me
wyviles ki _ TeTri; erTi grZelReroiani (2 m-mde) iyo, meore ki _ mokleRe
roiani (60 sm-mde) da a.S.
mendelis mier cdisTvis SerCeuli Svidi wyvili niSani
59
Sedegebi sarwmuno mxolod maSin iqneboda, Tu mas xelT STamomavalTa didi
raodenoba eqneboda. magram erTi mSobliuri wyvilis SejvarebiT miRebuli
STamomavlebis ricxvi arcTu ise didi iyo. amitom igi erTmaneTs ajvarebda
mraval mSobliur mcenares. praqtikulad, es iyo calkeuli cdis mravali as
li. amitom, kanonzomierebis dasadgenad man gaaerTiana mravali SejvarebiT
miRebuli Sedegebi ise, TiTqos es erTi Sejvarebis Sedegi iyo.
Tvali mivadevnoT mendelis mier Catarebul erT-erT cdas. mendelma
grZelReroiani bardis jer kidev ga
bardis yvavilis xelovnuri, uSlel yvavilebs, mtvris marcvlebis
jvaredini damtverva momwifebamde, mtvrianebi moaWra. am
yvavilebs man maSinve zemodan patara
1 parkebi Camoacva, raTa butkoebi dac
uli yofiliyo SemTxveviTi damtver
visgan. butkoebis momwifebis Semdeg,
mendelma butkos dingebze funjiT
gadaitana mokleReroiani bardis yva
1. mtvriana; vilebidan aRebuli mtveri.
2 2. butko;
3. nayofi; Semodgomaze mendels ukve xelT
4. Tesli.
3 hqonda hibridTa Teslebi. Teslebi
man gazafxulze daTesa da daelo
da mcenaris gazrdas. yvela mcenare
4 grZelReroiani gaizarda, e.i. isini
erT-erTi mSoblis msgavsi iyvnen.
60
mendelma gaagrZela cdebis seria. mas ainteresebda, rogor moxdeboda
niSnebis damemkvidreba momdevno FF2 TaobaSi.
amis gasarkvevad igi F1 Taobis grZelReroiani mcenaris yvavilebs TviT
damtvervis saSualebas aZlevda an xelovnurad mtveravda F1 Taobis sxva
grZelReroiani mcenaris mtvriT.
mendelma daTesa am SejvarebiT miRebuli Teslebi. igi sruliad darw
munebuli iyo, rom FF2 Taobis yvela mcenaris Rero grZeli iqneboda. mende
lis molodini ar gamarTlda; aRmocenebuli bardebis daaxloebiT 3/4-s (787
bardas) grZeli Rero, xolo 1/3-s (277) _ mokle Rero hqonda, anu niSnebi
daiTiSa.
F1
F2
61
F2 Taobis hibridebSi dominantur da recesiul niSnebs Soris Tanafardoba
F2 Taoba
niSani dominanturi X recesiuli dominanturi : Sefardeba
recesiuli
yvavilis
feri X 705:224 3,15:1
yvavilebis
ganlageba X 651:207 3,14:1
Teslis
feri X 6022:2001 3,01:1
Teslis
forma X 5474:1850 2,96:1
nayofis
forma X 882:299 2,95:1
nayofis
feri X 428:152 2,82:1
Reros
sigrZe X 787:277 2,84:1
62
mendelis azriT, gametebSi _ kvercxujredsa da spermiebSi, am wyvilidan
mxolod TiTo faqtori unda moxvedriliyo. kvercxujredisa da spermiis
Serwymisas, zigotidan ganviTarebul mcenareSi am niSnis gamovlena damokide
buli unda iyos imaze, Tu romeli faqtorebi aRmoCndeba erTad zigotaSi.
mendelma ivarauda, rom es faqtorebi zigotaSi erTmaneTs ar ereva,
isini gancalkevebulad _ diskretulad inaxeba da aseve gadaecema Semdgom
Taobebs. F1 Taobis hibridebSi recesiuli niSnis ganmsazRvreli faqtorebi,
ubralod, daTrgunulni iyo dominanturiT. F2 Taobis hibridebs Soris rece
siuli individebis gaCena ki imaze miuTiTebda, rom zigotaSi erTad moxvda
ori erTnairi recesiuli faqtori.
mendelma ver SeZlo faqtoris raobis axsna _ qromosomebisa da genebis,
mitozisa da meiozis procesebi xom gacilebiT mogvianebiT sxva mecnierebma
aRmoaCines.
1902 wels u. satonma da t. boverma, sakuTari eqsperimentuli monacemebi
Ta da mendelis Sromaze dayrdnobiT, wamoayenes memkvidreobiTobis qromo
somuli hipoTeza, romlis Tanaxmadac, mendeliseuli `memkvidruli faqto
rebi~ lokalizebulia qromosomebSi. mogvianebiT ki, 1909 wels, amerikelma
genetikosma Tomas morganma cdebiT daadastura es hipoTeza. am faqtors geni
danielma mecnierma vilem iohansenma uwoda.
dReisaTvis ukve cnobilia, rom informacia individis niSan-Tvisebis Se
saxeb qromosomaSi arsebul genebSia moTavsebuli. geni qromosomebis dnm-is
molekulis garkveuli fragmentia. is Seicavs informacias organizmis niSnis
an Tvisebis Sesaxeb.
dadgenili iqna, rom yoveli saxeoba qromosomaTa gansazRvrul raodeno
bas, anu qromosomaTa kompleqts Seicavs.
63
kompleqtis TiToeul qromosomas Tavisi mewyvile qromosoma aqvs. maga
liTad, bardas 14 qromosoma aqvs da is 7 wyvils Seadgens. wyvil qromosomebs
homologiuri qromosomebi hqvia. homologiuri qromosomebi ara mxolod
garegnulad emsgavseba erTmaneTs, aramed maTi qromosomebis erTsa da imave
lokusSi, anu ubanSi erTi da imave niSnis ganmsazRvreli genia lokalizeb
uli. magaliTad, Tu homologiuri wyvilis erTi qromosomis gansazRvrul
lokusSi bardis Reros sigrZis ganmsazRvreli geni mdebareobs, misi mewy
vile qromosomis imave lokusSi aucileblad bardis Reros sigrZis ganmsaz
Rvreli geni iqneba moTavsebuli. xolo Tu imave qromosomis sxva lokusSi
bardis nayofis Seferilobis ganmsazRvreli genia, mis mewyvile qromosoma
Si, imave adgilas nayofis Seferilobis geni iqneba.
aleluri genebi
yvavilis yvavilis
Seferiloba Seferiloba
araaleluri
genebi
Reros Reros
sigrZe sigrZe
aleluri genebi
64
davuSvaT, kvercxujredi Seicavs grZeli Reros ganmsazRvrel alels, xo
lo spermia _ mokle Reros ganmsazRvrel alels. ganayofierebisas zigotaSi
aRmoCndeba sigrZis ganmsazRvreli genis orive aleli _ grZelic da moklec.
rogori iqneba am zigotidan ganviTarebuli mcenare, damokidebulia imaze, Tu
romelia dominanturi da romeli recesiuli aleli. Cven mier ganxilul Sem
TxvevaSi, grZeli Reros ganmsazRvreli aleli dominanturia, xolo mokles
ganmsazRvreli _ recesiuli, amitom mcenare grZelReroiani iqneba.
erTi individis yvela qromosomaSi lokalizebuli genebis erTobliobas
genotipi hqvia. mocemuli genebis garegnul, xilul gamovlenas ki fenotipi.
amrigad, mendelis mier gamoTqmuli varaudi faqtorebis arsebobis Sesa
xeb, romlebic, rogorc xedav, alelebs Seesabameba, swori aRmoCnda.
mendelma Sejvarebis sqemebis Sesadgenad SemoiRo recesiuli da dominan
turi alelebis aRniSvna. dominantur alels igi laTinuri alfabetis didi
asoTi aRniSnavda (magaliTad, A, B, C, D.....), xolo mis Sesabamis recesiuls _
pataraTi (a, b, c, d......).
Sejvarebis sqemis warmodgenisTvis Semdegi simboloebi gamoiyeneba:
P _ mSobliuri individi; _ mdedri individi; _ mamri individi; X _
Sejvareba; G _ gametebi; F1 _ hibridTa pirveli Taoba; F2 _ hibridTa meore
Taoba, miRebuli F1 Taobis hibridTa SejvarebiT.
imis gamo, rom gametebis Serwymis albaToba Tanabaria, Serwymis yvela
SesaZlo variantis warmosadgenad penetis cxrils iyeneben. am cxrilSi mam
robiT gametebs horizontalur svetSi weren, xolo mdedrobiTs _ ver
tikalurSi. maTi gadakveTis adgilas iwereba zigotaSi am niSnis mixedviT
alelebis SesaZlo SeTanwyoba, anu STamomavlis genotipi mxolod am niSnis
mixedviT.
mendelis Cven mier ganxilul cdebs simboloebisa da penetis cxrilis
daxmarebiT warmogidgenT.
imis gamo, rom grZeli Rero dominanturi niSania, mas aRvniSnavT A asoTi,
xolo recesiul mokles _ a asoTi.
grZelReroiani wminda jiSis mcenaris genotipi am niSnis mixedviT iqneba
AA, xolo mokleReroianis _ aa.
P: X
G:
F1
yvela Aa grZelReroiania
65
P: X
G:
F2
66
mendelma aseTi ram moifiqra: grZelReroiani barda Seajvara recesiul
homozigot mokleReroian individTan. igi varaudobda, rom Tu grZelRe
roiani barda homozigoti A iyo, STamomavlobis 100% erTnairi unda yofili
yo, e.i. niSnis daTiSva ar unda momxdariyo. xolo heterozigoti Aa grZel
Reroiani bardis SemTxvevaSi, F1 TaobaSi unda gamoCeniliyo mokleReroiani
individebic.
aseT Sejvarebas mogvianebiT gamaanalizebeli Sejvareba uwodes.
penetis cxrilis gamoyenebiT, sqematurad warmoadgine homozigoti
da heterozigoti grZelReroiani bardebis gamaanalizebeli Sejvarebis Se
degebi. swori iyo Tu ara mendelis varaudi?
miRebuli Sedegebis safuZvelze mendeli darwmunda Tavis varaudSi, rom
memkvidruli faqtorebi, rogorc dominanturi, ise recesiuli, erTmaneTSi
ar ireva da Tavisuflad gadadis gametebSi. isini `Seupovrad inarCuneben Ta
vis individualobas~ Taobidan TaobaSi.
67
a. rogori genotipebi aqvs cdaSi gamoyenebul Tagvebs?
b. rogori iqneba STamomavlobaSi Tanafardoba Seferilobis mi-
xedviT meore wyvilis Sejvarebisas?
rezus-dadebiToba (A)
rezus-uaryofiToba (a)
memarjveneoba (B)
cacioba (b)
P: P:
X X
F1 F1
68
5. bususiani nayofebis mqone atmis TviTdamtverviT miiRes 122
mcenare, romelTagan 91-ma ganiviTara bususiani nayofi, xolo
31-ma _ gluvi.
a. gansazRvre mSoblebis genotipebi.
b. rogor gametebs warmoqmnis mSobliuri forma?
g. gansazRvre STamomavlebis genotipebi.
d. 91 bususiani nayofis mqone mcenaridan ramdenia heterozigoti?
6. warmogidgenT monohibridu
li Sejvarebis msvlelobis P: X
ilustracias sami Taobis
manZilze. miuwere genotipe F1
bi TiToeul individs. gvipa
suxe, rogor xdeba F2 Taobis
X
yoveli hibridis TviTdam
tverviT gamravlebisas misi F2
niSnis damemkvidreba F3 Tao
baSi.
http://www.siskiyous.edu/class/bio1/genetics/monohybrid_v2.html
http://www.sumanasinc.com/webcontent/animations/content/mendel/men-
del.html
69
II genetika
§12
dihibriduli Sejvareba
mendelis III kanoni
70
wminda jiSis homozigoti dominanturi gluvi da yviTelTesliani mcena
ris genotipi am niSnebis mixedviT iqneba RRYY, xolo homozigoti recesiuli
danaoWebuli da mwvaneTesliani mcenaris _ rryy.
orive homozigoti mSobeli erTi tipis gametebs warmoqmnis. aseTi game
tebis Serwymisas, yvela STamomavali erTnairi iqneba rogorc fenotipurad,
ise genotipurad _ fenotipurad gluvi da yviTeli, xolo genotipurad ori
niSniT heterozigoturi, anu diheterozigoti.
R Y r y
R Y r y
R Y R Y R Y R Y r y r y r y r y
R Y
r y
am niSnebiT diheterozigotur organizmSi gametebis warmoqmnis proces
Si, sxvadasxva homologiur qromosomaSi mdebare yoveli aleluri wyvili
dan, gametaSi TiTo-TiTo gadadis.
R Y
r y
R Y R y r Y r y
71
mendelis mier Catarebuli dihibriduli Sejvarebis sqema ase gamoiyureba:
P: X r y r y
R Y r y
R Y R Y
R Y r y R Y
r y r y
G: R Y R Y r y r y R Y R Y
R Y
r y r y
R Y _ 100 %
F1
r y
X
R Y R Y
r y r y
G: R Y R y r Y r y R Y R y r Y r y
R Y R y r Y r y
R Y R Y R Y R Y
R Y
R Y R y r Y r y
R Y R y R Y R y
R y
R y R y r y r y
R Y R Y r Y r Y
r Y
r Y r y r Y r y
R Y R y r Y r y
r y
r y r y r y r y
F2
72
amrigad, dihibriduli Sejvarebis dros, hibridTa meore TaobaSi yoveli
niSan-Tvisebis damemkvidreba danarCenebisgan damoukideblad xdeba. es ka
nonzomiereba mendelis III kanonis saxelwodebiT aris cnobili.
mendelma cdebi mxolod 10 wlis dauRalavi Sromis Semdeg daamTavra.
misma orma, arc Tu didi zomis statiam, romelSic asaxuli iyo uzarmazari
Sromis Sedegebi, sruliad Secvala biologebis Sexeduleba memkvidreobiTo
baze da misca biZgi genetikis ganviTaArebas. Tumca, am Sromebis wardgenisas,
mendelis Tanamedrove mecnierTa erTi wrisTvis is gaugebari darCa.
mendelis Sromebis gamoqveynebidan TiTqmis 40 wlis Semdeg, sami biolo
gi sxvadasxva evropul qveyanaSi _ karl korensi germaniaSi, hugo de frizi
holandiaSi da erix Cermaki avstriaSi, erTmaneTisgan da, rac mTavaria, men
delisgan damoukideblad mividnen zustad igive daskvnebamde, rac mendelis
SromebSi iyo Camoyalibebuli. miuxedavad amisa, maT erTxmad aRiares men
delis pirvelaRmomCenis ufleba.
polidaqtilia albinizmi
73
2. xveulTmian, uWorflo mamas da sworTmian, Worflian dedas
hyavT sami Svili. samive Worfliani da xveulTmiania. rogori
genotipebi aqvT mSoblebs am niSnebis mixedviT?
3.
a. TuTis abreSummxvevias mdedri pepela, romlis sada Seferi
lobis muxluxo ikeTebs yviTel parks, Seajvares zoliani mux
luxosa da TeTri parkis mqone mamrTan. hibridebma ganiviTares
zoliani muxluxoebi da yviTeli parkebi. rogoria mSoblebisa
da STamomavlebis genotipebi?
P:
X
F1: 100%
74
II genetika
§13
genebis SeWiduli damemkvidreba
75
erT Taobas meorisgan ori kvira aSorebs da weliwadSi daaxloebiT 20-25
Taobas iZleva.
drozofilas sul 4 wyvili qromosoma aqvs.
eTeriT daZinebul drozofilaze advilia misi garegnuli niSnebis lu
piT daTvaliereba.
T. morganma Seajvara ruxi normalurfrTiani da Savi CanasaxovanfrTiani
buzebi. am Sejvarebis Sedegad F F 1 TaobaSi yvela STamomavali ruxi norma-
lurfrTiani, ori aleluri geniT heterozigoti aRmoCnda.
1 mendelis romel kanons Seesabameba mi
P: X Rebuli Sedegi?
X 2 drozofilas romeli niSnebia domi
nanturi? recesiuli?
FF1 Taobis hibridebis erTmaneTTan Sejva
F1 rebiT, mendelis III kanonis Tanaxmad, F F 2 Tao
baSi morgans unda mieRo daTiSva 9:3:3:1, anu
STamomavalTa 9/16 _ ruxi normalurfrTi
ani, 3/16 _ ruxi CanasaxovanfrTiani, 3/16 _
Savi normalurfrTiani da 1/16 Savi Canasaxo
X
vanfrTiani unda yofiliyo.
morganma ki monohibriduli Sejvarebis
msgavsi Sedegi miiRo: STamomavlebis 75% ruxi
normalurfrTiani aRmoCnda, xolo 25% _ Sa
F2 vi CanasaxovanfrTiani, e.i. STamomavlebs hqon
daT mSoblebisTvis damaxasiaTebeli niSnebi,
axali kombinaciebi ki ar gamovlinda.
75% 25% morganma gadawyvita FF1 Taobis hibridTa
genotipis dadgena.
morganma FF1 Taobis ruxi (A) normalurfrTiani (B) di
heterozigoti mdedri Seajvara Sav (a) CanasaxovanfrTian
a b
(b) dihomozigot recesiul mamrTan.
morgani varaudobda: Tu ucnobi genotipis mdedri di A B
heterozigotia da sxeulis Seferilobisa da frTis sigr A B
Zis genebi sxvadasxva wyvil homologiur qromosomebSia a b 25%
moTavsebuli, maSin STamomavlebs Soris daTiSva fenoti
pis mixedviT Semdegnairad unda moxdes:
A b
A b
P: a b 25%
a B
A B a b a B
X 25%
a b
a b a b a b
a b
G: AB Ab aB ab ab 25%
a b
F1
e.i. STamomavlebs Soris fenotipis mixedviT daTiSva unda iyos 1:1:1:1.
76
morganma sruliad gansxvavebuli Sedegi miiRo.
hibridebSi gamovlinda oTxi gansxvavebuli fenotipi, magram araTana
bari raodenobiT. mSoblebis niSnebis mqone individebi gacilebiT meti iyo,
axlad warmoqmnili niSnebis mqone individebTan SedarebiT, kerZod: 41,5%
ruxi normalurfrTiani aRmoCnda, 41,5% _ Savi CanasaxovanfrTiani, 8,5% _
ruxi CanasaxovanfrTiani da 8,5% _ Savi normalurfrTiani.
imis gamo, rom mSoblebis niSNnebis mqone individebi gacilebiT meti ra
odenobiT aRmoCnda STamomavlebs Soris, morganma ivarauda, rom ruxi Se
feriloba da frTebis normaluri sigrZe, iseve, rogorc Savi Seferiloba da
Canasaxovani frTebi, raRacnairad aris erTmaneTTan dakavSirebuli. isini
erTad gadaecema, sxvagvarad rom vTqvaT, erTmaneTTan SeWidulia.
miRebuli Sedegebis safuZvelze, morganma daaskvna, rom niSnebis SeWidu
li damemkvidreba aixsneba am niSnebis ganmsazRvreli genebis erT qromosoma
Si mdebareobiT. amitom, gametebis warmoqmnis procesSi, meiozis dros es genebi
erTmaneTs ar Sordeba. isini STamomavlobas erTad, SeWidulad gadaecema.
erT qromosomaSi lokalizebuli genebis erTad damemkvidrebas morgan
ma SeWiduli damemkvidreba uwoda, xolo erT qromosomaSi lokalizebul
genebs _ SeWiduli genebi.
maSin, ratom gaCnda hibridebs Soris mcire raodenobiT individebi, rom
lebsac mSobliseuli niSan-Tvisebebis axali kombinaciebi axasiaTebdaT? ga
modis, rom genebis SeWiduloba sulac ar aris absoluturi, sruli?!
P: X a b
A B a b A B
A B
a b a b a b 50%
a b
G: AB ab ab a b
a b 50%
F1
e.i. STamomavlebs Soris fenotipis mixedviT daTiSva unda iyos 1:1.
77
Tan, meore homologiur qromosomaSi SeiZleba gadainacvlos. am process kro
singoveri hqvia.
A Aa a A Aa a A Aa a
B Bb b B bB b B b B b
krosingoveris procesi meiozis dros
A A a a P:
X
B B b b
A B a b
A Aa a
a b a b
B bB b A B
A A a a
A b
a B
B b B b
a b
A A a a
G: A B A b a B a b a b
B b B b
A A a a
B b b
B
F1 A B A b a B a b
gametebis warmoqmna a b a b a b a b
mdedr drozofilebSi 41.5% 8.5% 8.5% 41.5%
78
morganma da misma moswavleebma drozofilaze cdebis mTeli seria Caata
res. maT, genTa am ori wyvilis garda, drozofilaSi gamoavlines sxva SeWidu
li genebic: sxeulis ruxi Seferilobisa da wiTeli Tvalis, sxeulis yviTeli
Seferilobisa da TeTri Tvalis.
ratom ar waawyda mendeli SeWidulobis movlenas?
mendelma bardis Svidi wyvili niSani Seiswavla da Svidive niSnis ganmsazR
vreli geni SemTxveviT sxvadasxva wyvil homologiur qromosomaSi aRmoCnda.
mendels bardis erTiT meti niSanic rom Seeswavla, aucileblad waawydeboda
SeWidulobis movlenas da, TavisTavad cxadia, niSan-TvisebaTa damoukide
blad daTiSvis kanonebamde ver mividoda. mendeli am mxriv Zalze `iRbliani~
aRmoCnda.
79
4. drozofilebSi Tvalis wiTeli Seferilobis aleli (B) domini
rebs mewamuli (Zowisferi) Seferilobis alelze (b), xolo grZe
li frTis ganmsazRvreli aleli (A) _ mokle frTis alelze (a).
orive niSnis mixedviT heterozigoti mdedri Seajvares Zowis
ferTvalebian moklefrTian mamrTan.F F1 TaobaSi miRebuli iyo:
mwvane Seferili 97
mwvane TeTri 10
yviTeli Seferili 17
yviTeli TeTri 100
80
6. Seajvares bocvrebis ori jiSi. erTi jiSisTvis damaxasiaTebe
lia angoris bewvi da sada (erTi feris) Seferiloba, xolo meo
resTvis _ normaluri bewvi da Wreli Seferiloba. F F 1 Taobis
yvela hibrids hqonda normaluri bewvi da Wreli Seferiloba.
P:
X
F1
angora sada 38
normaluri Wreli 41
angora Wreli 4
normaluri sada 7
81
II genetika
§14
sqesis genetika
sqesTan SeWiduli niSnebis damemkvidreba
82
mamr drozofilaSi ori tipis gameta warmoiqmneba _ naxevari maT Soris Sei
cavs X, naxevari ki y qromosomas. amitom, mdedr drozofilas homogameturs,
xolo mamrs ki heterogameturs uwodeben. sasqeso qromosomebis garda, ro
gorc mdedrs, ise mamrs, gametebSi aqvs agreTve TiTo qromosoma, yoveli da
narCeni sami wyvili autosomidan.
P:
X
X X X y
G:
X X X y
X X X y X X X y
drozofilebSi gametebis warmoqmnisa da
ganayofierebis procesebi
83
mamrobiTi
warmomadgenlebi
heterogameturoba
X X X y
X X X 0
mdedrobiTi
warmomadgenlebi
heterogameturoba
X y X X
X 0 X X
84
dividSi ki gamovlindeba is niSani, romlis ganmsazRvreli alelic iqneba X
qromosomaSi, radgan y qromosomaSi ar moipoveba X qromosomaSi lokalize
buli genebis alelebi. magaliTad, adamianis X qromosoma Seicavs sisxlis
Sededebis ganmsazRvrel H alels. misi recesiuli h aleli iwvevs mZime daa
vadebas _ hemofilias (sisxlis Seudedebloba). mamakacis bedi _ janmrTeli
iqneba is Tu hemofiliiT daavadebuli, mTlianadaa damokidebuli imaze, Tu
romel X qromosomas miiRebs igi dedisgan _ H Tu h alelis Semcvels; mas
xom y qromosomaSi am genis aleli ar gaaCnia.
amave qromosomaSia daltonizmis, kbilis formisa da zomis ganmsazRvre
li genebi. maTi Sesabamisi ubnebi y qromosomaSi ar aris.
daltonizmi memkvidruli daavadebaa. avadmyofs darRveuli aqvs ferebis
aRqmis unari _ igi ver arCevs wiTelsa da mwvane fers. ferebis normaluri
85
sqematurad warmogidgenT am qorwinebas:
X X X y D y
X
P: D d
X D
X X X Xy
D D D D
X X X y
G: D d D X X X Xy
d D d d
D D D d D d
F1
86
ujredebis momwifebisas, spermatozoidebis erTi naxevari miiRebs X qromo
somas H aleliT, xolo meore naxevari y qromosomas alelis gareSe.
H y
X X X y X
P: H h
X H
X X X Xy
H H H H
X X X y
G: H h H X X X Xy
h H h h
X X XX Xy Xy
H H H h H h
F1
87
10 TiTebs Soris apkis mqone mamakaci daqorwinda janmrTel qalze. aris
Tu ara realuri Sansi imisa, rom am ojaxSi dabadebul bavSvebs _ gogonebsac
da biWebsac ar eqnebaT TiTebs Soris apki?
kbilis minanqris Zlieri, mkveTri cveTa gan
pirobebulia X qromosomaSi lokalizebuli do
minanturi geniT. y qromosomaSi misi homologi
uri ubani ar aris.
11 SeiZleba Tu ara mSoblebs, romelTac kbi
lebis aseTi daavadeba aqvT, normaluri kbilebis
mqone vaJi eyoloT? pasuxi sqematurad daasabu
Te.
drozofilebSi Tvalis Seferilobis geni lokalizebulia X qromosoma
Si, misi homologiuri ubani y qromosomaSi ar aris. Tvalis wiTeli Seferi
lobis W aleli dominirebs TeTri Seferilobis w alelze.
wiTelTvala mdedri drozofila Seajvares TeTrTvala mamrTan. F1 Tao
baSi yvela STamomavali _ mdedrebica da mamrebic, wiTelTvala iyo.
SegviZlia vivaraudoT, rogoria maTi mSoblebis genotipebi am niSnis
mixedviT?
wiTelTvala mdedri drozofila SeiZleba iyos XWXW an XWXw genotipis
mqone. is, rom niSnis daTiSva ar moxda da yvela STamomavali wiTelTvalaa,
imas niSnavs, rom mdedri homozigotia, anu XWXW genotipis mqone. mamri Xwy
genotipis iqneboda, vinaidan TeTri Seferiloba recesiuli niSania da sxva
gvarad es niSani ar gamovlindeboda.
Xw y
P:
X
XW XW Xw XW y
XWXW Xw y
G: XW XW Xw XW y
W
X XW Xw
y
88
tipis gametebs warmoqmnis, homogameturi ewodeba. sqess, romel
sac gansxvavebuli sasqeso qromosomebi aqvs da amitom ori tipis
gametebs warmoqmnis, ewodeba heterogameturi. organizmis sqesi
ganayofierebis momentSi ganisazRvreba. is niSnebi, romlis ganm
sazRvreli genebi mdebareoben sasqeso qromosomebSi, sqesTan
SeWidulad damemkvidrdeba.
raqitiT
daavadebuli
89
rogori fenotipi da genotipi eqnebodaT mSoblebs, Tu cno
bilia, rom mwvane (A) Seferiloba dominirebs yavisferze (a)?
mdedris y qromosomaSi bumbulis Seferilobis geni ar aris
lokalizebuli.
90
dedofali
viqtoria
I princi alberti
II
alisa leo- beatrisa
poldi
III
irena frid- aleq- nikoloz II viqtoria alfons leo-
morisi
rixi sandra (ruseTis evgenia XII poldi
mefe) (espan. mefe)
IV
voldemari henrixi anastasia uflisw. tremadoni alfonso
aleqsi
— janmrTeli qali
— janmrTeli mamakaci
— hemofiliis genis mtarebeli qali
— hemofiliiT daavadebuli qali
— hemofiliiT daavadebuli mamakaci
91
II genetika
§15
genebis urTierTqmedeba
arasruli dominireba
komplementaroba, epistazi, polimeria
genTa mravlobiTi moqmedeba
Cven mier ganxilul magaliTebSi genebi ise iqceva, rogorc calkeuli er
Teulebi. yoveli maTgani gansazRvravs erTi romelime niSnis ganviTarebas
da ar aris damokidebuli sxvaze. magram bunebaSi sakmaod xSiria SemTxvevebi,
roca erTi niSani yalibdeba ori da meti geniT, zogjer ki genebis mTeli kre
buliT.
yoveli genis gamovlena damokidebulia mis garemomcvel sxva genebze.
erTmaneTze urTierTqmedebas axdens rogorc aleluri, ise araaleluri ge
nebi. dominantoba da recesiuloba aleluri genebis urTierTqmedebis tipu
ri magaliTia. miuxedavad amisa, xSiria SemTxvevebi, rodesac heterozigotur
mdgomareobaSi dominanturi aleli srulad ver Trgunavs recesiul alels
da F
F 1 TaobaSi gamovlenili niSani atarebs Sualedur xasiaTs. damemkvidrebis
aseT saxes arasruli dominireba hqvia.
wiTelkenkriani da TeTrkenk
P: X riani marwyvis SejvarebiT, F1 Ta
obaSi yvela hibrids vardisferi
kenkra aqvs. hibridebSi arc er
Ti Seferiloba ar dominirebs _
vlindeba Sualeduri feri.
arasruli dominirebis SemTx
G:
vevaSi, ise, rogorc sruli domini
rebis dros, F1 Taobis hibridebi
fenotipisa da genotipis mixed
F1
viT erTnairia. sruli dominire
bisas, FF 2 TaobaSi fenotipis mi
xedviT daTiSva aris 3:1, xolo
X genotipis mixedviT _ 1:2:1. aras
ruli dominirebisas, F2 TaobaSi
daTiSva fenotipisa da genotipis
G: mixedviT erTnairia da aris 1:2:1.
arasrulia dominireba wiTeli
F2 da TeTryvaviliani gulisabas Se
jvarebisas. F1 Taobis hibridebi
vardisferyvavilianebi arian, xo
lo F2 TaobaSi mcenareebs wiTeli,
vardisferi da TeTri yvavilebi hqonda 1:2:1 SefardebiT.
92
rogor SeiZleba am movlenis axsna?
aRmoCnda, rom erTi mSobliuri mcenaris orive A alelSi Cadebulia in
formacia im fermentis Sesaxeb, romelic pasuxismgebelia wiTeli feris pig
mentis sinTezze. amitom, pigmenti didi raodenobiT gamomuSavdeba da yvavi
lebs wiTeli feri aqvs.
meore mSobliuri mcenaris a alelma ganicada mutacia _ fermentma da
karga aqtivoba da pigmenti ar gamomuSavdeba. amitom, aa alelebis mqone
mSobliuri mcenaris yvavilebi TeTria.
Aa alelebis Semcveli hibridebis mxolod erT _ A alelSia `momuSave
fermenti~, meore a alelSi ki ara. amitom, heterozigotebSi wiTeli pigmen
tis raodenoba orjer mcirdeba da Seferil
oba vardisferia.
rodesac ajvareben andaluziuri wminda
P: X jiSis Sav da TeTr qaTmebs, F1 Taobis yvela hi
bridi cisferi ibadeba. bumbuli Zalian lamaz
mocisfro fers Rebulobs, Savi da TeTri win
wklebis Serevis gamo.
1 rogor unda moiqces fermeri, Tu mas
F1 surs, rom fermaSi mxolod cisferi qaTmebi
hyavdes?
aleluri genebis urTierTqmedebis maga
liTia kodominirebac, romelic naTlad Cans
sisxlis jgufis damemkvidrebis dros. rogorc ici, zogierTi niSnis ganmsaz
Rvrel gens alelis ramdenime varianti gaaCnia. es alelebi lokalizebulia
wyvili homologiuri qromosomis erTsa da imave lokusSi. yovel diploidur
organizmSi am genis mxolod ori alelia. niSnis gamovlena damokidebulia
imaze, Tu alelur genTa romeli
sisxlis genotipebis SesaZlo wyvili aRmoCndeba individSi.
jgufebi variantebi dadgenilia, rom adamianis sisx
I 0 0
J J lis oTx jgufs gansazRvravs J genis
sami aleli _ J0, JA, JB. diploidur
II J0 JA an JA JA zigotaSi or-orad kombinirebisas,
III J0 JB an JB JB maT SeuZliaT warmoqmnan eqvsi sa
xis genotipi: J0J0; J0JA; JAJA; J0JB;
A B
IV J J JBJB; JAJB.
J0J0 genotipis mqone adamianebs
sisxlis I jgufi aqvT. A da B aleli 0 alelis mimarT dominanturia, amitom,
J0JAA da JAJAA genotipebis SemTxvevaSi, adamianebs sisxlis II jgufi, xolo J0JB
da JBJBB genotipis SemTxvevaSi III jgufi aqvT.
imis gamo, rom A da B alelebi dominanturebi arian, isini erTmaneTs ver
Trgunaven. amitom orive aleli erTnairi xarisxiT moqmedebs fenotipze da
JAJB genotipSi erTad arsebobisas sisxlis sxva _ IV jgufs gansazRvravs. am
movlenas kodominireba hqvia.
davuSvaT, dedas da mamas I jgufis sisxli aqvT. SesaZlebelia Tu ara, maT
Svilebs sxva jgufis sisxli hqondeT?
93
warmovadginoT sqematurad es qorwineba:
J0 J0
J0 J0 J0 J0 J0
P: X
J0 J0
G: J0 J0 J0
J0 J0
94
P: X
AAbb aaBB aB aB
G: Ab Ab aB aB Ab
AaBb AaBb
X
F1 Ab
AaBb AaBb AaBb AaBb
AB Ab aB ab F1
G: AB Ab aB ab
AB Ab aB ab
aB
AaBB AaBb aaBB aaBb
ab AaBb Aabb aaBb aabb
95
CCJJ genotipis mqone leghor
X nis jiSis qaTmebs, C dominanturi
P: alelis arsebobis miuxedavad, Te
Tri feri aqvT, vinaidan C alelis
CCJJ ccjj moqmedeba iTrguneba J aleliT. ccjj
genotipis mqone viandotis jiSis
G: CJ CJ cj cj
qaTmebis TeTri feri ki ganpiro
bebulia c recesiuli aleliT, ro
F1 X melic upigmentobas gansazRvravs.
F1 TaobaSi yvela qaTams hqonda
CcJj CcJj TeTri Seferiloba, vinaidan C Se
ferilobis aleli daTrguna J gen
G: CJ Cj cJ cj CJ Cj cJ cj ma _ ar misca C alels gamovlenis,
anu Sefervis warmoqmnis saSuale
CJ Cj cJ cj ba.
F1 TaobaSi miRebuli TeTri he
CJ CCJJ CCJj CcJJ CcJj terozigoti qaTmebis erTmaneT
Tan SejvarebiT F2 Taobis hibri
Cj CCJj CCjj CcJj Ccjj debSi moxda daTiSva.
4 daakvirdi ilustracias.
cJ CcJJ CcJj ccJJ ccJj gansazRvre STamomavlobis feno
tipebi. gamoCndebian F2 TaobaSi Se
cj CcJj Ccjj ccJj ccjj ferili qaTmebi?
F2
96
nanturi aleli: (a1 a1 a2 a2 a3 a3 a4 a4). Savkanianisa da TeTrkanianis Svilebi
mSoblebisgan memkvidreobiT miiReben oTx dominantur da oTx recesiul
alels da maTi kanis feri iqneba Sualeduri.
5 rogori iqneba Savkanianisa da TeTrkaniani mSoblebis Svilebis geno
tipi? eqneba Tu ara maT yvela Svils kanis erTnairi Seferiloba?
sakmaod xSirad, erTi geni zegavlenas axdens niSnebis mTel kompleqsze.
magaliTad, sisxlis jgufis ganmsazRvreli J genis alelebi, sisxlis jgufebis
garda, gansazRvravs jgufebis mixedviT adamianis mdgradobas revmatoidu
li, onkologiuri da infeqciuri daavadebebis mimarT.
mcenareebSi wiTelyvavilian mcenareTa umravlesobas Reroc wiTeli aqvs,
xolo TeTryvavilianebs _ mwvane.
geni, romelic drozofilis TvalSi pigmentis uqonlobas gansazRvravs,
amasTanave, aqveiTebs nayofierebas, gavlenas axdens zogierTi Sinagani orga
nos Seferilobaze, amcirebs sicocxlis xangrZlivobas. genis aseT moqmede
bas genTa mravlobiTi moqmedeba hqvia.
aqedan gamomdinare, genotipi ar SeiZleba ganvixiloT, rogorc calkeu
li genebis meqanikuri jami. genebi erTmaneTTan urTierTqmedeben.
97
3. muqi wiTeli marcvlis mqone xorbals aqvs A1 A1 A2 A2 genotipi,
TeTrmarcvlians _ a1 a1 a2 a2.
P: X
A1 A1 A2 A2 a1 a 1 a 2a 2
98
6. erT-erTi saxeobis TuTiyuSebSi bumbulis Seferilobas gan
sazRvravs ori wyvili araaleluri geni. genebi ar aris SeWidu
li. bumbulis yviTeli Seferiloba ganpirobebulia dominan
turi A aleliT, xolo cisferi _ dominanturi B aleliT. im
SemTxvevaSi, Tu TuTiyuSs genotipSi aqvs orive dominanturi A
da B aleli, is mwvanea. orive wyvilis mixedviT recesiuli ho
mozigotebi TeTrbumbulianebi arian.
http://www.youtube.com/watch?v=m0BjEglOpcY&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=oHFYRgZIDBY&feature=related
99
II genetika
§16
memkvidruli cvalebadoba
cvalebadobis saxeebi
memkvidruli aramemkvidruli
memkvidruli
100
mutaciis Sedegad warmoqmnili gadaxrebi enoTeraSi
mutacia
a_g_a_T_a_c_g_T_g_c_T_g_c_a_T
maSin i-rnm-s Semdegi struqtura eqneba:
u_c_u_a_u_g_c_a_c_g_a_c_g_u_a
a_g_a_T_c_g_T_g_c_T_g_c_a_T
101
warmoadgine aseTi genis Sesabamisi i-rnm-isa da cilis molekulis
struqtura. Seadare is normaluri genis mier kodirebul cilas. rogor fiq
rob, Seasrulebs Tu ara aseTi cila misTvis damaxasiaTebel funqcias?
adamianSi genuri mutaciebi mravali memkvidruli daavadebis gamomwvevia.
diuSenis sindromi ganpirobebulia im genis mutaciiT, romelic pasuxis
mgebelia kunTovani ujredis membranis erT-erTi cilis _ distrofinis sin-
Tezze. daavadebis dros boWkoebis mTlianobis darRveva miofibrilebis daS-
las iwvevs.
daavadebis ZiriTadi simptomebi 2-5 wlis asakidan vlindeba. daavadebuli
bavSvi gvian iwyebs siaruls, ar SeuZlia sirbili, xtoma. mogvianebiT aReniS-
neba TeZoebisa da menjebis, mxris sartylis, zurgisa da muclis kunTebis
mzardi sisuste. bavSvi savarZels an logins aris mijaWvuli.
daavadebulebs cvlilebebi gulis kunTSic aReniSnebaT. isini mxolod
20-35 wlamde cocxloben. sikvdilis mizezi xSirad gulisa da diafragmis
muSaobis darRvevaa.
suraTze xedav texasis mkvidrs, tom mekers, ro-
melic am diagnoziT ukve 50 welia cocxlobs. es
uiSviaTesi gamonaklisia.
qromosomuli mutaciebi. zogjer qromosoma mis
garkveul nawils kargavs (delecia), zogjer frag-
menti 1800-iT Semobrundeba (inversia), xandaxan qro
mosomis garkveuli fragmenti ormagdeba (dublika-
cia), xan arahomologiuri qromosomebi erTmaneTs
monakveTebs ucvlian, xan ki erTi qromosomis nawili
an mTlianad qromosoma sxva qromosomas ukavSirde-
ba (translokacia). aseTi cvlilebebi qromosomebis
tom mekeri
normalur struqturas arRvevs.
roca delecia me-5 wyvil qromosomaSi xdeba, viTardeba sindromi, ro
melsac `katis knavili~ ewodeba. daavadebuli bavSvebis tirili katis kna
vils hgavs, rac xorxis xrtilebis cvlilebebiTaa ganpirobebuli. bavSvebi
CamorCebian gonebrivi ganviTarebiT, aqvT mTvarisebri saxe da monRoloi-
duri Tvalis Wrili. aReniSnebaT mikrocefalia (tvinis zoma gacilebiT pa-
taraa normaze, mocemuli asakisTvis). aseTi bavSvebi, Cveulebriv, sqesobrivi
simwifis miRwevamde iRupebian.
genomuri mutaciebi. genomuri mutacia aris dauzianebeli struqturis
mqone qromosomebis ricxvis cvlileba genotipSi. zogjer, meiozis proce-
sis normaluri darRvevis gamo, ujredSi SeiZleba qromosomebis raodenoba
Seicvalos _ masSi erTiT meti an naklebi qromosoma aRmoCndes an qromo-
somebis raodenoba jeradad gaizardos.
1 rogor dairRva meiozis procesi, Tu organizmSi aRmoCnda erTiT meti
qromosoma?
2 rogor dairRva meiozis procesi, Tu organizmSi qromosomTa ricxvi
2-jer gaizarda?
qromosomTa ricxvis darRvevas Tan axlavs darRvevebi organizmis ganvi-
102
TarebaSi. zogjer, aseTi uxeSi da Zlieri cvlilebis gamo Canasaxi iRupeba.
3 gaixsene, rogoria daunis, terner-SereSevskis sindromiT daavadebu
lebis genotipebi? ra darRvevebi aReniSnebaT maT?
me-18 wyvilSi erTi zedmeti qromosomis arseboba adamianSi iwvevs ed
vardsis sindroms. am sindromiT daavadebuli bavSvebi xSirad asakovan de
debs uCndebaT. daavadebulebi Zalian patara woniT ibadebian, aReniSnebaT
saxis qalas, gulis, Zvlovani sistemisa da sasqeso organoebis mravali paTo-
logia. bavSvebis daaxloebiT 60% sami Tvis asakamde iRupeba.
mutacia SeiZleba moxdes sasqeso an somatur ujredebSi.
sasqeso ujredebSi momxdari mutaciebi ar moqmedebs im organizmis niSan-
Tvisebebze, romelSic mutacia warmoiqmneba. is momdevno TaobebSi mxolod
im SemTxvevaSi gamovlindeba, Tu ganayofierebaSi is gameta miiRebs monawi
leobas, romelSic mutacia moxda.
somatur ujredSi momxdari mutacia sqesobrivi gamravlebis dros mem-
kvidreobiT ar gadaecema. im SemTxvevaSi, Tu usqeso gamravlebisas axali
organizmi viTardeba iseTi ujredidan an ujredTa jgufidan, romlebic mu-
taciur gens Seicaven, es mutacia SeiZleba STamomavlebs gadaeces.
sainteresoa, ratom xdeba mutacia? ra aris misi gamomwvevi mizezi?
gairkva, rom mutacia, SesaZloa, mravalma fizikurma da qimiurma agentma
gamoiwvios. maT mutagenebi uwodes.
fizikuri faqtorebidan gansakuTrebiT mniSvnelovania sxvadasxva saxis
gamosxiveba. maTgan Zlieri mutagenuri zemoqmedebiT rentgenisa da ultrai-
isferi sxivebi xasiaTdeba.
103
T g a g g a c T T a c g T T a
a c T c c T g a a T g c a a T
normaluri geni
T g a g g a c T T a c g T T a
a c T c c T g a a T g c a a T
u u
T g a g g a c T T a c g T T a
a c T c c T g a a T g c a a T
u u u u
104
garemoSi adaptaciis TvalsazrisiT, gansakuTrebiT didi mniSvneloba
aqvs memkvidreobiTi cvalebadobis erT-erT formas, romelsac kombinaci-
uri cvalebadoba ewodeba.
kombinaciuri cvalebadobis erT-erTi mizezi meiozis procesSi geneti-
kurad mravalferovani gametebis warmoqmnaa.
vnaxoT, rogor uzrunvelyofs meiozi gametebis mravalferovnebas.
simartivisTvis davuSvaT, rom organizmis diploiduri kompleqti Sei-
cavs oTx qromosomas, dediseuli qromosomebi wiTelia, xolo mamiseuli _
mwvane.
ilustracia giCvenebs, Tu rogoraa damokidebuli gametebis warmoqmna
homologiuri qromosomebis ganlagebaze pirveli meiozuri gayofis metafa-
zaSi.
ganvixiloT homologiuri qromosomebis SemTxveviTi ganlagebis I da II
varianti.
I
I II
105
zogadad, yoveli saxeobisTvis gametebSi qromosomTa kombinacia 2n-is
tolia. n aris mocemuli saxeobisTvis damaxasiaTebel qromosomTa haploi-
duri ricxvi. Cven mier ganxilul SemTxvevaSi is 22 anu 4-is tolia.
imis gamo, rom adamianebs 23 wyvili homologiuri qromosoma aqvT, game
tebSi kombinaciebis raodenoba 223-is, anu 8 milionis tolia. es ki imas niS-
navs, rom yovel gametaSi dediseuli da mamiseuli qromosomebi 8 milionnairi
kombinaciiT SeiZleba dalagdnen. kvercxujredebisa da spermatozoidebis
SemTxveviT Serwymisas ki maT SeuZliaT warmoqmnan diploiduri zigota qro-
mosomTa 64 trilioniani sxvadasxva kombinaciiT.
nurc krosingovers daiviwyeb. is kombinaciuri cvalebadobis meore mniS-
vnelovani faqtoria. am procesis dros homologiuri qromosomebi xom erT-
maneTs genebs ucvlian. amitom, ar unda gagikvirdes, rom dedamiwaze ar moi-
Zebneba ori absoluturad erTnairi adamiani.
106
6. qromosomaTa normaluri kompleqtis mqone mSoblebs SeeZinaT
Svili, romlis ujredebSi gamovlenili iyo sami X qromosoma.
cvalebadobis romel tips miekuTvneba es cvlileba?
http://www.youtube.com/watch?v=XAGxp9j5rtc
http://highered.mcgraw-hill.com/olc/dl/120074/bio18.swf
107
II genetika
§17
aramemkvidruli cvalebadoba
108
aseTi kvleva Caatara. man cxra sxvadasxva jiSis tyupi furebi or jgufad
dayo da TiTo jgufSi tyupebidan TiTo xbo Seiyvana. pirveli jgufis furebs
is dabadebidan gaZlierebulad kvebavda, meore jgufis furebs ki _ mwirad.
aRmoCnda, rom gaZlierebul kvebaze myofi furebis wona mniSvnelovnad
aRemateboda mwirad nakvebi tyupiscalebis wonas. amasTan, sxvadasxva jiSis
tyupebs Soris wonaSi gansxvaveba sxvadasxvagvari iyo. igive pirobebma nak-
lebi xarisxiT imoqmeda maT simaRleSi zrdaze _ gansxvaveba tyupebs Soris
TiTqmis ar iyo.
amiT bone kidev erTxel darwmunda, rom fenotipis Camoyalibebaze, geno-
tipTan erTad, garemo moqmedebs. Tumca, sxvadasxva jiSis erTi da igive niSani
sxvadasxvagvarad reagirebs garemos erTnair pirobebze.
garemo faqtorebis zemoqmedebiT gamowveul fenotipur cvlilebebs
modifikaciurs uwodeben.
rogorc wesi, modifikacia adaptaciur xasiaTs atarebs da aZlevs or-
ganizms saSualebas, ukeT Seeguos garemo pirobebs. magaliTad, Tu Tagvebi,
romlebic mTis maxloblad barSi saxloben, mTaSi gadasaxldebian, maT sisxl-
Si eriTrocitebis raodenoba moimatebs.
1 ra aris TagvebSi eriTrocitebis momatebis mizezi? rogor eguebian am
cvlilebiT isini Secvlil garemos?
2 moifiqre, barSi daSvebisas rogor Seicvleba eriTrocitebis raode-
noba Tagvebis sisxlSi.
modifikacias jgufuri xasiaTi aqvs. magaliTad, primulas yvavilebs oTa
xis pirobebSi (18-20οC) wiTeli Seferiloba aqvs.
tenianobisa da temperaturis 30-35οC-mde gazrdi
sas, iTrguneba Seferilobaze pasuxismgebeli gene
bis moqmedeba da primulas yvavilebi TeTrdeba.
Tu mcenares davabrunebT oTaxis pirobebSi, pri
mula isev wiTlad ayvavildeba.
3 ra Sedegs unda movelodeT, Tu sxvadasxva pi-
robebSi gazrdil TeTryvavilian da wiTelyvavil-
ian primulas Teslebs erTnair temperaturul pi-
robebSi davTesavT?
109
zRvari? magaliTad, kvebis racionis gavleniT, mkveTrad izrdeba msxvil-
fexa rqosani pirutyvis wveladoba. magram arsebobs racionis momatebis
zRvari, romlis zeviT, rogorc ar unda vkveboT Zroxa, misi wveladoba aRar
moimatebs. gansazRvruli niSan-Tvisebis modifikaciuri cvalebadobis far-
glebs am niSan-Tvisebis reaqciis norma ewodeba. reaqciis normas genotipi
gansazRvravs.
reaqciis norma genetikurad mkacradaa gansazRvruli da memkvidreobi-
Ti xasiaTi aqvs. TAaobidan TaobaSi memkvidreobiT gadaecema ara TviT niSnis
sidide, aramed am niSnis reaqciis norma. magaliTad, broileris jiSis wi-
wilebis wona SeiZleba Seicvalos 400 gramidan 1,8 kilogramamde, magram jer
aravis unaxavs amaze mcire an didi zomis wiwilebi.
4 wonis daklebis mizniT, adamianebi sxvadasxva dietas mimarTaven. erTi
da imave dietiT zogi metad iklebs wonaSi, zogi naklebad. ifiqre:
a. riT daamtkiceb, rom dietiT wonis dakleba modifikaciuri cvaleba-
dobaa.
b. ratom ar iklebs erTi da imave dietiT sxvadasxva adamiani erTnairad?
zogierTi niSnis cvalebadobis farglebi sakmaod farToa, zogierTis _
viwro. rogorc wesi, raodenobriv niSnebs _ foTlis zomas, qaTmis kvercxis
mdeblobas, adamianis wonas, simaRles, ZuZumwovrebis sxeulSi cximis dagro
vebas _ farTo reaqciis norma aqvs, xolo Tvisobriv niSnebs _ bewvis fers,
rZis cximianobas, yvavilis agebulebas _ ufro viwro.
Tu organizmebs ama Tu im niSnis zrdis an klebis mixedviT ganvalagebT,
maSin miiReba mocemuli niSnis cvalebadobis rigi, romelsac variaciuli
rigi ewodeba. es rigi Sedgeba calkeuli variantebisgan. varianti aris niSan-
Tvisebis ganviTarebis calkeuli gamovlena. variaciuli rigis SedgeniT Se
saZlebelia individis raime niSnis reaqciis normis, anu am niSnis modifi-
kaciuri cvalebadobis farglebis dadgena.
SevadginoT erTi jiSis lobios marcvlebis sigrZis cvalebadobis vari-
aciuli rigi. gavzomoT 50 cali Teslis sigrZe. vTqvaT, gazomviT dadginda,
rom es ricxvi cvalebadobs 13 mm-dan 20 mm-mde. variantebi SevitanoT cxri-
lis pirvel rigSi.
ganvsazRvroT sxvadasxva variantis Sexvedris sixSire. magaliTad, ram-
denjer gvxvdeba 15 mm sigrZis Tesli da monacemebi CavweroT cxrilis meore
rigSi. ase moviqceT yvela variantisTvis.
TiTieuli variantis
2 4 6 13 14 7 3 1
Sexvedris sixSire
110
aage lobios Teslis sigrZis variaciuli mrudi. ordinatTa RerZze
daitane variantebis Sexvedris sixSiris maCveneblebi, xolo abscisTa RerZ
ze _ variantebi. mrudis monacemebiT gansazRvre mocemuli niSnis saSualo
sidide.
5 ra SeiZleba iyos lobios Teslis zomis cvlilebis mizezi?
111
2. ra mniSvneloba unda hqondes sisxlis gadasxmis sadgurisTvis
im qalaqis sisxlis jgufis variaciuli rigis codnas, sadac es
sadguria?
3. mamakacma colad SeirTo plastikuri operaciebiT `galamaze-
buli~ qali. unda hqondes mas imedi, rom maTi Svilebi daimem-
kvidreben dedis `Selamazebul~ niSnebs?
4. TbilisSi bevri gogona mTeli wlis manZilze garujulia. amas
isini solariumis saSualebiT axerxeben. ras urCevdiT maT?
112
III Tanamedrove genetikuri teqnologiebi
§18
bioteqnologia
genuri inJineria
genmodificirebuli baqteriebi
bioteqnologia
113
molekuluri biologia
bioteqnologia
genuri inJineria
114
A B 2
2 1
1
restriqtazebis moqmedeba
1. dnm-is molekula; 2. restriqtazebi.
1 3
4
2
6
genmodificirebuli
baqteriis miReba
1. baqteria;
2. plazmidi;
3. ujredi sasurveli geniT;
4. ujredis dnm;
5. rekombinaciuri plazmidi;
6. genmodificirebuli baqteria.
115
genmodificirebul baqteriebs
did rezervuarebSi cxovelqmede 1
bisa da swrafi gamravlebisTvis op
timalur pirobebs uqmnian da maTgan
sasurvel produqts didi raode 2
nobiT Rebuloben.
baqteriis mTavar momuSave man-
qanad gamoyenebis gziT miRebulia
insulini, adamianis zrdis hormoni, genmodificirebuli
baqteriidan cila-produqtis miReba
xaris somatotropini, vaqcinebi, sim-
sivnis nekrozis faqtori, epidermi 1. genmodificirebuli baqteria;
2. cilovani produqti.
sis zrdis faqtori.
Teoriulad, baqteriaSi nebismi
eri organizmis nebismieri genis Setanaa SesaZlebeli. magaliTad, baqteriis
ujredSi plazmidis saSualebiT adamianis nebismieri geni SeiZleba Cainer
gos. organizmis genebis mTel am koleqcias, romelsac rekombinaciuli baq
teriebi Seicaven, `genebis biblioTeka~ Searqves.
am biblioTekidan zogierTi `wigni~ adamianma ukve sakmaod warmatebiT
gamoiyena sxvadasxva genetikuri daavadebis samkurnalod.
2 2 2 2
1
genebis biblioTeka
3 1. dnm-is molekula;
2. A, B, C da D genebi;
3. rekombinaciuli baqteria
_ erT-erTi `wigni” genebis
biblioTekidan.
116
1. rekombinaciul dnm-s xSirad qi
meras uwodeben. gaecani berZnul
miTs am arsebis Sesaxeb da gvipa-
suxe, ratom Seerqva rekombinaci-
ul dnm-s aseTi saxeli?
117
III Tanamedrove genetikuri teqnologiebi
§19
genmodificirebuli mcenareebi. maTi miRebis mizani
genmodificirebuli mcenareebis miRebis teqnologiebi
genmodificirebuli mcenareebis gamocda
genmodificirebuli mcenareebis miRebis mizania:
gazardon mcenaris winaaRmdegobis unari mavneblebisa da parazitebis
mimarT;
gazardon mcenaris gamZleoba garemos araxelsayreli pirobebis (maRali
an dabali temperatura, wylis deficiti, mwiri niadagi) mimarT;
Seqmnan maRali kvebiTi Rirebulebis mcenareebi, romlebic Seicaven nax-
Sirwylebis, cilebis, cximebis, vitaminebis dabalansebul raodenobas.
mecnierebi fiqroben, rom mxolod am miznebis warmatebiT ganxorciele
bis SemTxvevaSia SesaZlebeli sasursaTo deficitTan gamklaveba, romelic
msoflios uaxloes aTwleulebSi emuqreba.
genmodificirebuli mcenareebis miRebas, baqteriebTan SedarebiT, mniS-
vnelovani sirTule axlavs Tan. saqme isaa, rom mcenare miliardobiT ujreds
Seicavs da rekombinaciuli dnm yvela maTganSi unda aRmoCndes. amitom gen-
modificirebul mcenareTa mi
saRebad gansxvavebuli teqno 1 3
logia gamoiyeneba. veqtorad
aq agrobaqterium-is plazmids iye 2
4
neben. es erTaderTi baqteriaa,
romlis plazmids mcenareul
ujredebSi SeRweva SeuZlia da
isic, mxolod garkveul mcena- 5
reTa ujredebSi.
mcenaris fesvis an Reros
wverodan iReben qsovilis Txel
fenas (0,5 mm) da agrobaqterium- 6
is rekombinaciul plazmidTan
erTad garkveuli Sedgenilobis genmodificirebuli
mcenaris miReba
siTxeSi aTavseben. 7
ramdenime xnis Semdeg ujre 1. agrobacterium;
2. plazmidi;
debi gadaaqvT areSi, romelic 3. ujredi sasurveli
mcenaris normaluri ganviTa- geniT;
rebisTvis aucilebel sakvebsa 4. ujredis dnm;
da hormonebs Seicavs. ujrede 5. rekombinaciuri
bi gamravlebas iwyeben da qso- 8 plazmidi;
6. mcenaris ujredebi;
vils warmoqmnian. am meTods 7. qsovilur kultura;
qsoviluri kulturis miRebis 8. mcenaris aRmonaceni.
meTodi hqvia.
118
qsovilidan mcire xanSi mcenaris organoebi iwyeben ganviTarebas. fesvis
warmoqmnisTanave mcenareebi saTburSi gadaaqvT. am meTodiT erTi mcenari-
dan ganusazRvreli raodenobis genetikurad identuri genmodificirebuli
mcenareebis miRebaa SesaZlebeli, wlis nebismier dros.
magram agrobaqterium-is plazmidebi yvela saxeobis mcenareSi ver aRweven.
maTi genmodificirebisTvis metad saintereso
meTodi gamoiyeneba, romelic `genis Tofis~ sa
xelwodebiTaa cnobili. es Tofi oqros pawawina,
TvaliT uxilav tyviebs isvris. tyvia garedan
sasurveli genis Semcveli dnm-iTaa dafaruli.
tyviebs mcenaris qsovilis Txel fenebs esvrian.
`natyviar~ qsovils hormonebis Semcvel sakveb
areSi aTavseben da misgan genmodificirebuli
mcenareuli organizmi yalibdeba. am gziT aris
miRebuli genmodificirebuli vaSli, stafilo,
zeTisxili, Tambaqo. dReisTvis msoflioSi 100-ze
meti saxis genmodificirebuli mcenare arsebobs.
`genis Tofi~
genmodificirebuli bostneuli
119
vebs, romelic misi mavneblis _ kolorados xoWos sxeulSi toqsikur niv-
Tierebad gardaiqmneba. amis gamo kartofils xoWo aRar ekareba.
CineTSi 3,8 milioni heqtari genmodificirebul bambas ukavia, romlis
nayofs misi mavnebeli Wia veRar anadgurebs.
amerikaSi soiasa da marcvleulis naTesebis naxevarze genmodificire
buli mcenareebi mohyavT. maTSi Seyvanili mikrobis genis gamo, es mcenareebi
toqsins gamoimuSaveben da amitom mavneblebi da parazitebi veRar azianeben.
msoflios mraval qveyanaSi genmodificirebuli marcvleulis naTesebs
uzarmazari farTobebi ukavia.
53% aSS
17% argentina
11% brazilia
6% kanada
4% indoeTi
3% CineTi
2% paragvai
1% samxreT amerika
3% danarCeni qveynebi
120
4 mecnierebi varaudoben, rom am proeqtis warmatebiT ganxor
cielebis SemTxvevaSi mcenareuli produqti mniSvnelovnad gaiaf
deba. ifiqre, ratom?
mcenareTa genmodificirebas garkveuli siZneleebic axlavs
Tan. gaurkvevelia, rogor `miiRebs~ mcenareSi CarTul ucxo gens is
garemo, romelSic mcenare izrdeba da ra gavlenas moaxdens axali
geni masze. amitom genmodificirebul mcenareTa warmoebis erT-
erTi mniSvnelovani da aucilebeli etapi misi garemoSi gamocdaa.
gamocda gulisxmobs mcenaris daTesvas da xangrZliv dakvirvebas
imaze, avlens Tu ara sasurvel Tvisebas mcenare mocemul garemoSi
da ra gavlenas axdens is am garemoSi binadar sxva cocxal orga-
nizmebze _ xom ar icvleba raime mcenareTa da cxovelTa popula-
ciebSi. mxolod aseTi gamocdis `warmatebiT Cabarebis~ SemTxveva-
Si eZleva ufleba bioteqnologiur kompanias, awarmoos da gayidos
genmodificirebuli mcenare.
7%
121
2. msoflioSi simindis naTesebis 61% da bambis naTesebis 83%
genmodificirebul mcenareebze modis.
evropis kavSiri acxadebs, rom erT-erTi saxis genmodificire-
buli simindi garkveuli saxeobis peplebs anadgurebs did bri-
taneTSi. mecnierTa azriT, Tu ase gagrZelda, es mdinareebSi
sicocxlis mospobas gamoiwvevs. amitom isini krZalaven aseTi
genmodificirebuli simindis dasaTesad Semotanas evropaSi.
Seni azriT, ra kavSiri SeiZleba hqondes pepelebis ganadgure-
bas mdinareSi sicocxlis mospobasTan?
3. indoeTis soflis meurneobidan nacionaluri Semosavlis erTi
mesamedi bambis kulturaze modis. genmodificirebuli bamba
gacilebiT iafia. 2007 wels indoeTSi aseTi faqti moxda: Zro
xam erT-erTi saxis genmodificirebuli bamba SeWama, ramac misi
sikvdili gamoiwvia. fermerma sasamarTloSi iCivla. Seni azriT:
a. indoeTma uari unda Tqvas genmodificirebuli bambis warmoe-
baze?
b. Zroxis sikvdili erTeuli SemTxvevaa, romelzec yuradRebis
miqceva ar Rirs?
g. am faqts SeiZleba garemosTvis Sorsmimavali arasasurveli
Sedegi mohyves?
4. aSS iZulebulia avstraliidan Seiyvanos futkrebi mcenareTa
dasamtverad, radgan iq futkrebis ricxvma mniSvnelovnad ik-
lo. amis mizezad genmodificirebuli mcenareebi saxeldeba.
a. zemoT motanili magaliTebi erTmniSvnelovnad miuTiTebs ima-
ze, rom msofliom saerTod uari unda Tqvas mcenareTa genmo
dificirebaze? gaiTvaliswine, rom kompetenturi mecnieruli
monacemebiT, uaxloes aTwleulebSi msoflios bevr qveyanaSi
mosaxleobas sakvebi produqtebis deficitis gamo SimSili elis.
es sakiTxi gansakuTrebiT mwvaved dgas ganviTarebad qveynebSi.
b. Seni azriT, ra aris zemoT motanili arasasurveli faqtebis
mizezi? rogor SeiZleba maTi Tavidan acileba?
5. amerikis, indoeTisa da evropis qveynebis gamocdilebis gaT-
valiswinebiT, Tu saqarTvelo, ekonomikuri TvalsazrisiT,
gadawyvets romelime genmodificirebuli produqtis moyva-
nas, raSi unda iyos darwmunebuli upirveles yovlisa?
romeli qveynebisTvis aris sasicocxlod aucilebeli `oqros brin-
jis~ moyvana? moiZie informacia da dawere referati Temaze: `saqa-
rTveloSi gavrcelebuli xorblis jiSebi~ Semdegi gegmis mixedviT:
1. xorblis sxvadasxva jiSis kvebiTi Rirebuleba;
2. jiSebis gamZleoba parazitebisa da mavneblebis mimarT;
3. jiSebis gamZleoba garemos faqtorebis mimarT;
4. jiSebis mosavlianobis maCveneblebi.
122
III Tanamedrove genetikuri teqnologiebi
§20
genmodificirebuli cxovelebi. maTi Seqmnis mizani
cxovelTa klonireba
1
4
2 genmodificirebuli
cxovelis miReba
1. dnm sasurveli geniT;
2. geni;
3 3. Sprici sasurveli geniT;
6 4. ganayofierebuli kvercxujredis
5 `donori~ Tagvi;
7
8 5. ganayofierebuli kvercxujredi;
9 6. kvercxujredis birTvi;
7. spermis birTvi;
8. `surogati~ deda;
9. genmodificirebuli Tagvi.
123
am gziT genmodificirebuli pirveli cxoveli iyo Tagvi, romelic 1981
wels miiRes. mas Semdeg es cxoveli farTod gamoiyeneba eqsperimentebSi,
romelTa mizania ama Tu im genis funqciis Seswavla. aseTi eqsperimentebi
saSualebas aZleven mecnierebs gaerkvnen adamianis mravali genetikuri daa-
vadebis warmoSobis mizezebSi.
kvercxujredSi genis uSualod ineqciis gziT genmodificirebul cxo
velTa miRebis cda xSir SemTxvevaSi uSedegod mTavrdeba. ucxo geni iSviaTad
erTveba kvercxujredis dnm-Si, aseve ver kontroldeba dnm-Si misi CarTvis
adgili.
cxovelTa klonireba
I II
124
1 rogor fiqrob, klonirebaSi gamoyenebuli sami cxvridan romelia do-
lis namdvili deda _ romlis aslia doli? axseni, ratom fiqrob ase.
125
1. genmodificirebuli cxovelebidan aris miRebuli adamianis
hormoni _ eriTropoetini da sisxlis Sededebis erT-erTi faq
tori.
a. rogor fiqrob, romeli daavadebis samkurnalod iyeneben sisx
lis Sededebis am faqtors?
b. eriTropoetinis zegavleniT Zlierdeba Zvlis wiTeli tvinis
funqciebi. daakvirdi hormonis saxelwodebas da ifiqre, ro
meli daavadebis samkurnalod SeiZleba iyos is gamoyenebuli.
2. fermeris Semosavali mTlianadaa damokidebuli didi raode-
nobiT maRali xarisxis produqciis warmoebaze. moismine er-
Ti amerikeli fermeris azri Zroxebis moSenebis tradiciuli
meTodis Taobaze, romlis mixedviT cxovelebs Sesajvareblad
mxolod kargi fenotipuri maCveneblis mixedviT irCeven.
`es yvelaferi samorineSi ruletis borblis datrialebas
hgavs. Tqven sruliad SemTxveviT an igebT, an agebT, an Zalian
iSviaTad, yvelaze didi Tanxis _ jek-potis _ mflobeli xde
biT.~ axseni, ratom aris seleqciis Zveli meTodi aseTi didi
riskis Semcveli.
1. cxovelTa seleqciis erT-erTi Tanamedrove meTodia `sin-
jaraSi ganayofiereba~. adamianisTvis sasurveli memkvidruli
niSan-Tvisebis mqone Zroxis organizmSi (I) SeyavT hipofizis
hormoni, romlis zegavleniT ramdenime kvercxujredi erT-
droulad mwifdeba. momwifebul kvercxujredebs aTavse-
ben sakveb areSi da mas sasurveli Tvisebebis mqone xaris (II)
spermatozoidebiT anayofiereben. spermatozoidebis Senaxva
garkveul pirobebSi ramdenime wlis manZilzec ki SeiZleba.
zigotis oTx ujredad dayofis stadiaze ujredebs erTmane-
Tisgan acalkeveben da isev sakveb areSi abruneben. TiToeuli
ujredi, zigotis msgavsad, Tavidan iwyebs dayofas. maTgan emb
rionebi yalibdeba, romlebic sxvadasxva `surogati dedis~(III)
organizmSi gadaaqvT.
`sinjaraSi ganayofierebis~
meTodi
kvercxujredi
spermatozoidi
Canasaxi
Canasaxis ujredebi
126
a. Seadare erTmaneTs seleqciis tradiciuli da `sinjaraSi ga-
nayofierebis~ meTodebi da CamoTvale `sinjaraSi ganayofie
rebis~ meTodis upiratesobani.
b. Tu amerikeli fermeris terminologias gamoviyenebT, mcir
deba Tu ara `wagebis~ Sansi `sinjaraSi ganayofierebis~ dros?
2. evropaSi mosaxleobis nawils, cxovelTa dacvisa da sxvadasx-
va arasamTavrobo organizaciebs amoralurad miaCniaT da
eWvis TvaliT uyureben cxovelebis gamoyenebas eqsperimen
tebSi. isini moiTxoven sakuTari mTavrobisgan, mudmivad saq-
mis kursSi amyofos mosaxleoba imis Sesaxeb, Tu ra mizniT
tardeba cdebi cxovelebze. Sens winaSea monacemebi, romlebic
asaxaven Tu ra mdgomareobaa am mxriv did britaneTsa da ni
derlandebSi. gaecani monacemebs da gvipasuxe:
100
90
80 Tagvebi
70 mecniereba Tevzebi
60 ganaTleba frinvelebi
50
diagnostika ZuZumwovrebi
40
30 medicina virTagvebi
20 reptiliebi
10
0
2001 2002 2003 2004 2005 2006
http://content.tutorvista.com/biology_11/content/media/cloning.swf
127
III Tanamedrove genetikuri teqnologiebi
§21
genmodificirebuli organizmebi da biologiuri
usafrTxoeba
128
msoflio jandacvis organizacia rekomendacias iZleva imaze, rom genmo
dificirebuli produqciis warmoebisas momavalSi gaTvaliswinebuli iqnas
ama Tu im qveynis ekonomikuri, socialuri da politikuri mdgomareoba, aseve
kultura da religiuri Sexedulebebi, vinaidan qveynebi Zalze gansxvavdebi-
an erTmaneTisgan am parametrebiT.
msoflio jandacvis organizaciis azriT, Tanamedrove bioteqnologiebis
gamoyenebiT XXI saukuneSi adamianis keTildReobis STambeWdavi gaumjobese-
ba mxolod im SemTxvevaSi iqneba SesaZlebeli, Tu saerTaSoriso sazogadoeba
Seqmnis ekologiur da adamianis janmrTelobis dacvis efeqtur garantiebs.
dReisTvis arsebobs TxuTmetamde saerTaSoriso SeTanxmeba, romelic gen
modificirebuli produqtebis gamoyenebis sxvadasxva aspeqts aregulirebs.
2000 wels msoflios 130 qveyanam xeli moawera SeTanxmebas, romelic gare-
mos biousafrTxoebis karTaxenas SeTanxmebis saxelwodebiT aris cnobili.
129
2003 wels evropis parlamentma ratificireba gaukeTa biousafrTxoebis
dokuments, romelic aregulirebs genmodificirebuli sakvebiT saerTaSo
riso vaWrobas da daawesa am produqtis etiketirebis wesebi. am wesebis Tanax-
mad, nebismieri sakvebi, romelic 0,9% genmodificirebul produqts Seicavs,
etiketirebuli unda iyos.
importirebuli genmodificirebuli tvirTi unda Seicavdes nukleotid
Ta garkveul usafrTxo Tanmimdevrobas, erTgvar niSans, romelic ganasxva
vebs am produqts sxva produqtisgan. es, problemebis Seqmnis SemTxvevaSi,
gaaiolebs mis droul amoRebas sakvebi qselidan.
tvirTi aseTive saxiT unda Seicavdes informacias produqtis mwarmoe-
bel kompaniaze da imaze, Tu ra saxis genmodificireba Cautarda mocemul
organizms.
genmodificirebuli sakvebis etiketirebaze evropasa da amerikis Seer
Tebul Statebs Soris azrTa mkveTri sxvadasxvaobaa. amerikis SeerTebuli
Statebi miiCnevs, rom aseTi sakvebis usafrTxoeba dadasturebulia saerTa
Soriso organizaciebis mier. etiketireba mosaxleobaSi kidev ufro gaaZli
erebs eWvs imaze, rom es produqtebi raRaciT gansxvavdeba Cveulebrivi pro
duqtebisgan da sabolood negatiur damokidebulebas Camoayalibebs maT
mimarT. amerikis SeerTebuli Statebis azriT, swored aseTi damokidebu
lebis gamo zambiam, mozambikam da zimbabvem uari Tqves genmodificirebuli
produqtebis Semcvel humanitarul daxmarebaze.
msoflio savaWro organizacia eTanxmeba amerikis SeerTebuli Statebis
pozicias da miiCnevs, rom etiketireba arRvevs saerTaSoriso vaWrobis we-
sebs da xels uSlis saerTaSoriso vaWrobas.
130
1. arsebobs genmodificirebuli sakvebis sami kategoria:
sakvebi, romelic TviTon warmoadgens genmodificirebul or-
ganizms (simindi, brinji, xorbali, soia, kartofili, banani).
131
III Tanamedrove genetikuri teqnologiebi
§22
adamianis genomis proeqti
genetikuri testireba medicinaSi
genetikuri testireba kriminalistikaSi
132
genetikuri testireba medicinaSi
2
1 restriqtaza
samedicino testirebis
procedura
1. dnm mutaciuri geniT;
3 2. dnm-is fragmentebi;
3. dnm-is fragmentebis
4 eleqtroforezi;
tute 4. qaRaldi;
5. sasinji dnm.;
6. rentgenis firfitaze
gamovlenili mutaciuri geni.
133
genetikuri testireba kriminalistikaSi
134
amis Semdeg dnm-is fragmentebs eleqrtoforeziT erTmaneTs acileben,
nukleotidur Zafebad TiSaven, qaRaldze gadaaqvT da radiaqtiur sasinj
dnm-s umateben. misi nukleotiduri Sedgeniloba markerebis komplementa-
rulia. qaRaldze rentgenis firfitas aTavseben, romelzec kontrastulad
gamoxatuli eleqtroforezuli suraTi _ fraqciebis raodenoba, maTi sisqe
da urTierTganlageba mxolod erTi konkretuli adamianisTvis iqneba damaxa-
siaTebeli
I II III
1
`dnm-is TiTebis anabeWdis~ meTodi
2
1. I, II, III _ sxvadasxva adamianis dnm;
2. restriqtaza;
3 3. dnm-is fragmentebi;
4. dnm-is fragmentebis eleqtroforezi;
5. qaRaldi;
6. sasinji dnm;
4 7. rentgenis firfita dnm-is gamovlenili
fragmentebiT.
tute
6
5 7
I II
ilustraciaze sqematuradaa warmodgenili ori ada-
mianis dnm-is fragmentebis eleqtroforegrama.
1 ra aiZulebs dnm-is fragmentebs dadebiTad damux-
tuli eleqtrodisken gadaadgildnen?
2 ra moxdeba, eleqtrodebs adgili rom SevucvaloT?
3 ra parametriT gansxvavdeba erTmaneTisgan am ori
adamianis meore fraqciis fragmentebi.
4 ori adamianis eleqtroforegramaze pirveli da
mexuTe fraqciebis mdebareoba erTmaneTs emTxveva, Tum-
ca, zolebis sisqe gansxvavebulia. axseni amis mizezi.
135
kriminalistebs damnaSavis dasadgenad xSirad danaSaulis adgilidan aRe-
buli sisxlis an nerwyvis erTi wveTi, zogjer Tmis ramdenime Reri aqvT, rom-
lis dnm sakmarisi ar aris misi Sedgenilobis gasaanalizeblad.
dReisTvis sakvlevi masalis simciris problema gadaWrilia erT-erTi Ta-
namedrove dnm-teqnologiis wyalobiT, romelsac polimerazuli jaWvuri
reaqcia ewodeba. am meTodiT, ramdenime saaTSi, dnm-is molekulis erTi gark
veuli fragmentidan milionobiT misi msgavsi fragmentis miRebaa SesaZlebe-
li.
meTodis genialoba mis simartiveSia. avtomatizebul xelsawyoSi aTav
seben sinjaras, romelic Seicavs sastarto dnm-is, nukleotidebis, dnm-po-
limerazasa da e.w. praimerebis narevs. praimeri patara zomis xelovnurad
sinTezirebuli dnm-ia. is SerCeviTad ukavSirdeba dnm-is garkveul ubans, ro-
melic unikaluria konkretuli pirovnebisTvis. xelsawyo swrafad acxelebs
narevs 90-95°C-mde, dnm-is nukleotidur jaWvebs Soris kavSiris gasawyvetad.
jaWvebi erTmaneTs scildeba. amis Semdeg narevi swrafad civdeba. am pirobebSi
praimerebi dnm-is orive jaWvs ukavSirdebian da dnm-polimeraza moqmedebas
iwyebs. daaxloebiT or wuTSi dnm-is erTi molekulidan ori molekula sin-
Tezirdeba. amiT polimeruli jaWvuri reaqciis erTi cikli sruldeba. xel-
sawyo isev acxelebs narevs sinjaraSi da jaWvuri reaqciis meore cikli iwyeba,
romelsac avtomaturad sxva mravali cikli mohyveba.
polimerazuli
jaWvuri reaqcia
1. gacxeleba dnm-is
jaWvebis dasacileblad;
2. gacieba praimerebis
1 dasakavSireblad;
3. praimeri;
4. dnm _ polimerazas
moqmedeba.
2
3
I cikli
4
II cikli
IV cikli III cikli
136
4 rogor fiqrob, rodemde SeiZleba gagrZeldes es procesi da rodis Se
iZleba Sewydes avtomaturad?
polimerazuli jaWvuri reaqciis meTods farTo gamoyeneba aqvs sxva
dasxva daavadebaTa diagnostikaSi.
polimerazuli jaWvuri reaqciis mTavari monawile mkveTri temperatu-
ruli cvlilebis mimarT mdgradi, gansakuTrebuli dnm-polimerazaa, rome
lic Zalian maRali temperaturis pirobebSi muSaobs. am saocar ferments
mecnierebma cxel wylebSi binadar baqteriebSi `miagnes~ da meTodi mis aseT
gansakuTrebul Tvisebebze daafuZnes. am, marTlac genialuri ideisa da misi
praqtikuli ganxorcielebisTvis, polimerazuli jaWvuri reaqciis meTodis
avtors, amerikel mecniers k.maliss 1993 wels nobelis premia mieniWa.
5 rogori temperaturis farglebSi muSaoben adamianis organizmSi ar-
sebuli fermentebi?
6 rogor pasuxoben isini organizmis temperaturis cvlilebas?
Dadamianis genomis proeqtis ganxorcielebis Sedegad dadginda
adamianis mTeli dnm-is nukleotiduri Tanmimdevroba. aRmoCeni
lia genetikuri daavadebebis gamomwvevi asobiT geni. am genebis
gamosavlenad eqimebi genetikuri testirebis meTods mimarTaven.
damnaSaveTa dasadgenad kriminalistikaSi `dnm-is TiTebis anabeW-
dis~ meTods iyeneben. es meTodi efuZneba faqts, rom yoveli ada
mianis dnm-s nukleotidebis unikaluri Tanmimdevrobebi gaaCnia.
137
2. yoveli adamiani misTvis damaxasiaTebel markerebs mSoblebis
gan iRebs. adamianis dnm-Si ar SeiZleba iyos nukleotidebis
iseTi ganmeorebadi Tanmimdevroba, romelic mis dedas an ma-
mas ar gaaCnia. amitom `dnm-is TiTebis anabeWdis~ meTodiT Sesa
Zlebelia pirovnebis mSoblebis dadgenac. xSirad samarTal-
damcavebs aseTi sakiTxebis gadasawyvetadac mimarTaven.
col-qmari oTx bavSvs zrdis. ilustraciaze warmodgenil-
ia ojaxis eqvsive wevris `dnm-is TiTebis anabeWdi~. daexmare
samarTaldamcavebs gaerkvnen TiToeuli bavSvis warmomav-
lobaSi.
a. es col-qmari oTxive bavSvis biologiuri mSobelia?
b. romeli bavSvis biologiuri mama an deda SeiZleba iyos sxva
pirovneba?
I II 1 2 3 4
mSoblebisa da bavS-
vebis `dnm-is TiTebis
anabeWdebi~:
I. deda;
II. mama;
1, 2, 3, 4 _ bavSvebi.
138
1. moifiqre kriminaluri scena da warmoadgine danaSaulis adgi-
lidan aRebuli masalis iseTi `dnm-is TiTebis anabeWdi~, ro-
melic saSualebas mogcems, pirdapir daadanaSaulo eWvmitani-
li mkvlelobaSi. moawyve Seni namuSevris prezentacia.
2. moiZie informacia, iyeneben Tu ara genetikuri testirebis
meTods saqarTveloSi, genetikuri daavadebebis gamosavlenad.
ra saxis testireba utardebaT adamianebs. dawere am Temaze
referati da moawyve prezentacia.
fenilketonuria sakmaod gavrcelebuli, recesiuli geniT gamow
veuli genetikuri daavadebaa. am daavadebisas adgili aqvs erT-
erTi fermentis mutaciur cvlilebas, ris gamoc aminomJava fe-
nilalaninidan veRar xerxdeba Tirozinis sinTezi. es organizmSi
toqsikuri nivTierebebis dagrovebas iwvevs, romelic xels uSlis
toqsikuri
nivTiereba
fermenti
fenilalanini Tirozini
139
1. ilustraciebze Tanamedrove laboratoriebi da maTi aRWur-
vilobaa asaxuli. Seadare is miSeris laboratorias. rogor
fiqrob, male gairkveva `nagavi dnm-is” daniSnuleba?
Tanamedrove laboratoriebi
140
III Tanamedrove genetikuri teqnologiebi
§23
genuri Terapiis meTodebi
veqtoris problema
Rerovani ujredebi
genuri Terapiis eTika
141
genuri Terapiis meore meTodi genmodificirebuli virusis adamianis
organizmSi Seyvanaa. am SemTxvevaSi is SerCeviTad poulobs samizne organos,
magaliTad, RviZls, filtvebs da ainficirebs mis ujredebs.
am meTodis gamoyeneba mkvlevarebma kistozuri fibrozis samkurnalod
scades. am mZime daavadebis dros mTlianad irRveva sasunTqi, saWmlis mom-
nelebeli da nawilobriv, gamomyofi sistemis funqcionireba, ris gamoc daa-
vadebuli adamianis saSualo sicocxlis xangrZlivoba mxolod 15 welia.
organoTa sistemebis funqcionirebis moSlis mizezi isaa, rom daavadeb-
uli adamianis kanis, sasunTqi gzebis, filtvebis, RviZlis, pankreasis, nawla
vebis epiTeluri ujredebi uCveulod sqel da webovan lorwos gamohyofs.
lorwo axSobs RviZlisa da pankreasis sadinarebs, grovdeba nawlavebSi, cxvi
ris RruSi, bronqebSi, alveolebSi, es ki araCveulebriv garemos qmnis mikro-
bebis gasamravleblad. dasustebuli organizmi kargavs infeqciebTan brZo-
lis unars da avadmyofi iRupeba.
1 4
kistozuri fibrozi
5
1. filtvis alveoli; 2. lorwo; 3. pankreasis sadinari; 4. cilis arxi; 5. qloris ionebi.
142
mecnierebi cdiloben, lipidebisgan xelovnu-
rad Seqmnan mikroskopuli sfero _ liposoma,
romlis centrSi sasurveli geni iqneba moTavse-
buli. aseT liposomas membranis gavliTY birTvSi
SeRwevis unari eqneba.
1 rogori agebuleba aqvs plazmur membra-
nas?
2 romeli nivTierebebi aRweven plazmuri
membranis gavliT citoplazmaSi daubrkole-
blad?
3 romeli membranebis gadalaxva mouwevs
liposomas, rom masSi moTavsebulma genma dazia liposoma
nebul dnm-mde miaRwios?
kvleva im mimarTulebiTac mimdinareobs, rom sasurveli geni rogorme
membranaSi moTavsebul cila-receptorTan dakavSirebis gziT aRmoCndes
ujredSi.
genetikuri daavadebebis samkurnalod mecnierebi `genuri Tofis~ gamo
yenebasac cdiloben.
1 sqematurad warmoadgine tyvia, romelsac `genuri Tofi~ isvris.
mkvlevarebi muSaoben agreTve xelovnuri, 47-e qromosomis Seqmnaze, ro-
melic didi veqtori iqneba da bevr genetikur kods daitevs. is avtonomi
urad imoqmedebs da xels ar SeuSlis sxva qromosomebis normalur funq-
cionirebas. garda amisa, mas imunuri sistema ar Seutevs. mecnierebi amJamad
fiqroben rogorme gamonaxon gzebi, rom aseTma didma konstruqciam birTvSi
SeaRwios.
143
Rerovani ujredebi
Rerovani ujredebi
144
somaturi Rerovani ujredebi aRmoCenilia aseve kunTebsa da RviZlSi.
somaturi Rerovani ujredebi iseT qsovilebSic aris nanaxi, sadac maT
arsebobas mecnierebi ar moelodnen. samecniero wreebSi didxans iyo dam-
kvidrebuli azri imis Sesaxeb, rom nervul ujredebs gamravlebis unari ar
gaaCniaT. 1960 wels mkvlevarebma virTagvas Tavis tvinSi aRmoaCines ori
ubani, romelic gamravlebis unaris mqone ujredebs Seicavda. magram isini
darwmunebuli iyvnen, rom es ujredebi nervul ujredebad ver diferencir
debodnen. dReisaTvis ukve sadao aRaraa is faqti, rom Tavis tvini Seicavs
Rerovan ujredebs, romelTac gamravlebisa da nervul qsovilad diferen-
cirebis unari gaaCniaT.
rogorc eqsperimentuli monacemebi mowmoben, laboratoriul pirobeb-
Si somatur Rerovan ujredebs SeuZliaT gardaiqmnan ara marto im qsovilis
ujredebad, romelSic imyofebian, aramed warmoqmnan sxva saxis ujredebic.
somaturi Rerovani ujredebis aseT Tvisebas plastikuroba Searqves.
dadgenilia, rom Zvlis wiTeli tvini ori tipis Rerovan ujredebs Sei-
cavs _ hematopoetursa da stromalurs. hematopoeturi Rerovani ujrede-
bi warmoqmnian sisxlis yvela saxis ujreds da aseve SeuZliaT diferencire-
ba nervul, ConCxis, kunTisa da RviZlis ujredebad. stromuli embrionuli
ujredebi ki warmoqmnian Zvals, myesebs, cximovan qsovils, gulis kunTisa da
ConCxis kunTis ujredebs. Tavis tvinis Rerovan ujredebs SeuZliaT sisxli-
sa da ConCxis kunTis ujredebad gardaqmna.
11
4
1 5 somaturi Rerovani
ujredebis
plastikuroba
1. Zvlis wiTeli tvini;
9 3 2 2. hematopoeturi ujre-
debi;
3. stromaluri ujrede-
6 bi;
4. sisxlis ujredebi;
5. gulis kunTis ujrede
bi;
6. RviZlis ujredebi;
7. neironebi;
7 8. Zvlovani qsovili;
9. myesis ujredebi;
10. cximovani qsovili;
11. Tavis tvini.
10
145
mecnierebi cdiloben, Rerovani ujredebis
es unikaluri unari iseTi daavadebebis sam-
kurnalod gamoiyenon, romlis mizezi ujre-
debis degeneracia an nekrozia. aseTi daavade-
bebis ricxvi ki sakmaod didia. magaliTad,
gulis infarqtisas ziandeba da iRupeba gulis
kunTis ujredebi; insultis, Tavisa da zur-
gis tvinis travmebisas _ nervuli ujredebi;
hepatitebisa da cirozis dros _ RviZlis
ujredebi; diabetis dros _ kuWqveSa jirkv-
nekrozuli
lis ujredebi da a.S. amitom, aseTi daavadebi-
ubnebi
sas, mkvdari ujredebis Casanacvleblad da
dazianebuli qsovilis aRsadgenad pacientis
organizmSi Rerovani ujredebis Seyvana Sesa-
Zloa, Zalze efeqturi aRmoCndes.
146
Wiplaris Rerovani ujredebis aseTi unikaluri Tvisebebis gamo, iqmne-
ba am ujredebis bankebi: dabadebis Semdeg eqimebi cdiloben Wiplaridan da
placentidan danakargebis gareSe amoiRon sisxli. es aris martivi da umtkiv
neulo procedura, romelic daaxloebiT 5 wuTi grZeldeba. miRebul sisxls
etikets ukeTeben da Txevad azotSi yinaven. aseT mdgomareobaSi Rerovani
ujredebis Senaxva didi xnis ganmavlobaSi SeiZleba. es ujredebi SesaZloa
gamoyenebuli iqnas bavSvis, maTi mSoblebis, da-Zmebis, naTesavebisa da sru-
liad ucxo adamianebis mier, rasisa da eTnikuri jgufis miuxedavad, sxva
dasxva daavadebis samkurnalod. Wiplaris ujredebis transplantaciisas,
pacientebSi alergiuli reaqciebi praqtikulad ar aRiniSneba. Wiplaris Re-
rovan ujredebs `axalSobilis yvela adamianisadmi miZRvnil pirvel saCuqa-
rs~ uwodeben.
Wiplaris
Rerovani
ujredebis
miRebisa da
Senaxvis
procedura
147
mecnierebma jer kidev bevri ram ar ician somaturi Rerovani ujredebis
Sesaxeb. arsebobs kiTxvebi, romlebzec pasuxi mecnierebs jerjerobiT ar ga
aCniaT. magaliTad:
ramdeni saxis somaturi Rerovani ujredi arsebobs adamianis organizmSi
da romel qsovilebSi arian isini moTavsebuli?
saidan warmoiqmna somaturi Rerovani ujredebi _ embrionuli ujrede-
bidan Tu organizmSi arsebobs maTi warmoqmnis sxva gzebic?
ratom rCebian isini aradiferencirebul mdgomareobaSi, rodesac maT
garSemo yvela ujredi specializirebulia garkveuli funqciis Sesasru
leblad?
organizmSic inarCuneben isini plastikurobas, Tu am unars mxolod la
boratoriul pirobebSi avlenen?
romeli sasignalo molekulebi karnaxobs da aregulirebs Rerovani uj
redebis gamravlebasa da specializacias?
148
Rerovani ujredebis Semdgomi
gamravlebis mizniT, isini didi zo-
mis WurWlebSi gadaaqvT da stan
dartul pirobebSi amyofeben. am
gziT aradiferencirebuli Rero
vani ujredebis didi raodenobiT
miRebaa SesaZlebeli.
embrionuli Rerovani
ujredebis gamravleba
ase rom, mecnierebs jer kidev bevri ram aqvT dasazustebeli. maT ar ici
an, ra aris is sasignalo nivTiereba, rac embrionul Rerovan ujredebs aiZu-
lebs gadaadgildes dazianebuli qsovilisken. aseve ar arian darwmunebuli,
rom ujredebi yovelTvis SeZleben sasurvel, da ara nebismier sxva qsovilad
diferencirebas. yovelive amis gamo, embrionalur ujredebze eqsperimen
tebi bevr qveyanaSi kanoniT ikrZaleba.
149
2
3
1
Rerovani ujredebis
gamoyeneba genur
TerapiaSi
1. normaluri geni;
2. retrovirusi;
3. genmodificirebuli
4 retrovirusi;
4. Rerovani ujredebi.
150
2008 wels ingliselma mecnie
rebma pirvelad scades Tandayo-
lili sibrmavis mkurnaloba genu
ri Terapiis meTodiT. sibrmavis
mizezi baduris ujredebSi erT-er-
Ti genis mutacia iyo. mkvlevarebma
dazianebuli genis nacvlad, viru
sis veqtoris saSualebiT norma
luri geni Seitanes. avadmyofs transgenuli virusis Setana baduraSi
mxedveloba daubrunda. am, marT-
lac udides gamarjvebas, romelic
uTuod did rols iTamaSebs Tvalis sneulebaTa mkurnalobaSi, win 15 wliani
eqsperimenti uZRoda, romelic laboratoriul cxovelebze tardeboda.
4 genetikuri daavadebebis samkurnalod eqimebi dazianebuli genebis
Sesacvlelad mudmivad saWiroeben normalur genebs. saidan maragdebian eqi
mebi `janmrTeli~ genebiT? ramdenad xelmisawvdomia is?
miuxedavad imisa, rom genur Terapias momavlis medicinis erT-erT wamy-
van dargad ganixilaven da misi meTodebis daxvewaze msoflios mraval qveya-
naSi mecnierebi intensiurad muSaoben, is mainc neli nabijiT miiwevs win.
mTavar damabrkolebel faqtorad isev virusuli veqtoris gamo pacient-
Ta umravlesobaSi aRmocenebuli imunuri reaqciebi rCeba. pirveli seriozu-
li dartyma genurma Terapiam 1999 wels ganicada, rodesac 18 wlis pacienti
mkurnalobis dawyebidan 4 dRis Semdeg gardaicvala. daRupvis mizezi viru-
suli veqtoris mimarT pacientis imunuri reaqcia iyo.
garda amisa, virusis veqtorad gamoyenebis SemTxvevaSi, yovelTvis aris
imis riski, rom virusi daubrundeba `Tavis Zvel saqmianobas~ da gankurnebis
nacvlad daaavadebs pacients.
genuri Terapiis susti mxarea isic, rom is mxolod erTi geniT gamowveu-
li genetikuri daavadebis samkurnalod SeiZleba iqnes gamoyenebuli. daa-
vadebaTa umravlesobas ki ramdenime genis erTdrouli araswori moqmedeba
ganapirobebs.
151
mxatvrobis niWi STamomavlobiT gadaecema. mxedvelobaSi isicaa misaRebi,
rom genuri Terapiis meTodebiT sargeblobas mxolod finansurad Zlieri
adamianebi SeZleben, vinaidan is sakmaod Zviria.
ase rom, genebis SecvliT Zalian gatacebam da genuri Terapiis meTodebis
farTod danergvam SesaZloa, sazogadoeba naklebad Semwynarebeli gaxados
iseTi adamianebis mimarT, romlebic maTgan gansxvavebulebi arian.
sazogadoebis garkveuli nawilis azriT, swored aq imaleba yvelaze didi
saSiSroeba.
aseTma midgomam, SesaZloa, evgenikuri ideebis damkvidrebas Seuwyos
xeli. `evgenes~ _ berZnulad keTilSobils, kargi gvarisas niSnavs. evgenika
moZRvrebaa adamianis modgmis memkvidruli genebis gaumjobesebisa da srul
yofis Sesaxeb. es ideebi sakmaod popularuli iyo XX saukunis pirvel naxe
varSi, evropis garkveul wreebSi. am adamianebs miaCndaT, rom danaSauli, Za-
ladoba da sxva socialuri problemebi arasrulfasovani, `cudi sisxlis~
adamianebis mier iyo gamowveuli. isini `keTilSobili sisxlis~ adamianebTan
SedarebiT swrafad mravldebodnen da amiT anagvianebdnen da auaresebdnen
adamianTa modgmas.
am ideebs, samwuxarod, zogierTi mecnieric iziarebda. uamravi adamiani
emsxverpla maT arahumanur da sastik eqsperimentebs, romlis mizani evgeni-
kuri moZRvrebis simarTlis damtkiceba iyo. milionobiT adamiani daiRupa
sakoncentracio banakebSi, meore msoflio omis dros. am gziT cdilobdnen
nacistebi germanuli naciis `gakeTilSobilebas~ _ `asufTavebdnen~ mas
ebraelebisa da boSebisgan.
152
vilebis axali qsovilebiT Canacvleba, xolo maTSi normaluri
genebis CanergviT ki genetikuri daavadebebis mkurnaloba.
153
3. ama Tu im organos seriozuli dazianebisa da funqciis dakarg-
vis SemTxvevaSi, eqimebi organoTa transplantaciis meTods
mimarTaven. dReisTvis SesaZlebelia gulis, nawlavis, RviZlis,
pankreasis, filtvis, Tirkmlis transplantacia. romelma me
Todma SeuZlia gauwios mas konkurencia momavalSi da ra upi-
ratesobis gamo?
1. daavadebis mizezi;
2. daavadebis mimdinareoba da niSnebi;
3. daavadebis asakobrivi maCveneblebi;
4. daavadebis mkurnalobis arsebuli meTodebi da maTi efeqturoba;
5. daavadebis mkurnalobis perspeqtivebi.
moawyve namuSevris prezentacia.
154
aRmoCnda, rom namglisebri anemiis recesiuli alelis Semcvel
heterozigotur organizmSi misi SeWra eriTrocitebis defor-
macias iwvevs da aseT garemoSi malariis gamomwvevi veRar mravl-
deba.
malaria
namgliseburi
anemia
www.sumanasinc.com/webcontent/animations/content/stemcells_scnt.html
155
IV evolucia
§24
Sexedulebebi cocxali samyaros evoluciis Sesaxeb
lamarkis evoluciuri Teoria
156
saxeobebi
gvarebi
rigebi
klasebi
lines klasifikacia
157
rTulisken, naklebsrulyofilidan ufro srulyofilisken, anu organiza-
ciis donis amaRlebas lamarkma gradacia uwoda.
gradaciis pirvel mizezad lamarks miaCnda yoveli cocxalis Sinagani,
RmerTisgan naboZi Tviseba _ swrafva srulyofisken. am Tvisebas lamarkma
progresisken swrafva uwoda.
organuli samyaros evoluciis meore mizezad lamarki miiCnevda organiz
mebze im garemos zemoqmedebas, romelSic isini cxovrobdnen. lamarkis az-
riT, garemo mravalferovani da cvalebadia, amitom is organizmebze sxvada
sxvagvarad moqmedebs. magaliTad, karg niadagze gazrdili mcenare Tavisi ieriT
sruliad gansxvavdeba cud niadagze gazrdili, igive saxeobis mcenarisgan.
cxovelebs garemos zemoqmedebiT warmoeqmnebaT axali unarebi da Cvevebi,
romlebic iwveven zogi organos Zlier gavarjiSebas. gavarjiSebuli orga
no kargad viTardeba, misi zomebi matulobs, gau
varjiSebeli da gamouyenebeli organoebi ki gada
gvardebian, knindebian da pataravdebian. lamarki
fiqrobda, rom ixvs, wyalSi xSirad curvis gamo,
fexis TiTebs Soris kani gaeWima da sacurao apki ga
uCnda, romelic mis STamomavlobas gadaeca. gveli
ki mucelze gawolili arCevda xoxvas da amitom gau-
qra fexebi. Tu axal pirobebSi organizmisTvis axali
organoebi aucilebelia, isini warmoiqmnebian `Sina-
gani swrafviT~. swored am meqanizmiT xsnida lamarki
ixvi Jirafebis grZeli kidurebisa da kisris warmoqmnas.
maRal totebze foTlebs rom miswvdomodnen, isini
xSirad iyenebdnen da avarjiSebdnen am organoebs.
158
amrigad, lamarkis mixedviT, organuli samyaros mravalferovnebis mi
zezi, erTi mxriv, organizmis Tandayolili swrafvaa srulyofisken, xolo
meore mxriv, garemos moqmedeba da mis mier sicocxlis manZilze SeZenili sa-
sargeblo niSnebis memkvidreobiT gadacema.
159
IV evolucia
§25
Carlz darvini
darvinis Sexeduleba xelovnur gadarCevaze
brZola arsebobisaTvis
darvinis Sexeduleba bunebriv gadarCevaze
XIX saukunis Sua periodi gamorCeuli iyo mecnieruli aRmoCenebiT. as-
tronomebma maTematikurad daasabuTes mzis sistemis ganviTarebis Teoria,
geologebma aRmoaCines danaleqi qanebis TandaTanobiT warmoqmna, daasab-
uTes, rom dedamiwis zedapiri yoveldRiurad icvleba temperaturis, qaris,
wvimebis, mcenareebisa da cxovelebis cxovelqmedebis Sedegad. qimikosebma
daadgines, rom cocxalsa da aracocxals msgavsi qimiuri Sedgeniloba aqvs.
mcenareTa da cxovelTa sistematikis, biogeografiis, paleontologiis,
SedarebiTi anatomiis, embriologiis monacemebi naTlad metyvelebda cocxa-
li arsebebis mravalferovnebaze, maTi naTesaobis SesaZleblobaze da ewinaaR-
mdegeboda Sexedulebas bunebis RmerTis mier Seqmnasa da mis ucvlelobaze.
am faqtebs axsna sWirdeboda. rac Carlz darvinma SeZlo.
Carlz darvini bavSvobidan qimiuri cdebiT, cxoveleb
ze dakvirvebiT da maTi koleqciebis SegrovebiT iyo gata-
cebuli. igi edinburgis universitetSi medicinas swavlob-
da, xolo kembrijis universitetSi _ RvTismetyvelebas.
studentobis wlebSi daeufla aseve savele kvlevis meTo-
debs.
universitetis damTavrebis Semdeg darvini gaemgzavra
samecniero eqspediciaSi dedamiwis garSemo samefo flot-
is gemiT `bigli~. gemze 22 wlis darvini naturalistad muS-
aobda. eqspediciaSi man 5 weli dahyo.
Carlz darvini daakvirdi ilustracias da aRwere `biglis~ marSruti.
160
galapagosis arqipelagis Se-
darebiT axalgazrda vulkanur
kunZulebze, romlebic samxreT
amerikis kontinentidan 900 km-
iT arian dacilebuli, darvinma
SeamCnia, rom aq binadari mcena-
reebi da cxovelebi mkveTrad gan-
sxvavdebodnen samxreT amerikis
galapagosis galapagosis ku kontinentze binadari monaTe-
zRvis iguana save saxeobebisgan. magaliTad,
arqipelagze man aRmoaCina ucna
uri, unikaluri zRvis xvlikis _
iguanas saxeoba, romelic zRvis
wyalmcenareebiT ikvebeboda da
mkveTrad gansxvavdeboda konti-
nentis gvalvian raionebSi mcxov
rebi iguanebisgan. zRvis iguanas
sakvebis mosapoveblad kargi cur
Tanamedrove va sWirdeba. saamisod mas Sebr
zarmaca tyelebuli kudi da TiTebs So
giganturi
ris gadaWimuli apki aqvs.
zarmacas namarxi garda amisa, darvinma ipova
naSTi giganturi zarmacasa da javSno-
sanis namarxi naSTebi, romlebic
Tavisi zomebiT mniSvnelovnad aRematebodnen mis Tanamedrove `naTesavebs~.
vulkanur kunZulebze, darvinma aRmoaCina mTiulebis monaTesave saxeobebi,
romlebic erTmaneTisgan niskartis formiT gansxvavdebodnen.
darvinisTvis naklebad dasajerebeli iyo, rom yoveli axladwarmoqmnili
vulkanuri kunZulisTvis `Semomqmeds~ gansakuTrebuli mTiulebi Seeqmna. aq
ufro sxva daskvnis gakeTeba iqneboda swori. darvinis azriT, yvela mTiulis
winapari, SesaZloa, amerikis kontinentis erTi saxeoba yofiliyo, romlis STa-
momavlebi sxvadasxva kunZulebze, sxvadasxva pirobebSi moxvdnen da niskartis
forma imitom SeecvalaT, rom zogi kaqtusis yvaviliT ikvebeboda, zogi magari
TesliT, zogi ki mwerebiT.
analogiur suraTs waawyda darvini
afrikis sanapirozec. mwvane koncxis bi-
nadari cxovelebi hgavdnen materikze bi
nadrebs, Tumca, garkveuli niSnebi gansx
vavdebodnen maTgan.
avstraliaSi darvini daintersda Can-
TosnebiTa da kvercxismdebelebiT, rom-
lebic dedamiwis sxva adgilebSi ukve ga-
daSenebuli iyvnen. avstralia, rogorc
materiki, jer kidev umaRlesi ZuZumwov
mTiulebis SesaZlo
winapari rebis warmoqmnamde gamocalkevda, ami-
161
tom es SedarebiT primitiuli ZuZumwovrebi avstraliaSi `izolirebuli~
aRmoCndnen da materikis ZUuZUumwovrebisgan gansxvavebiT, sxva pirobebSi da-
moukideblad viTardebodnen.
eqspediciis monacemebma darvini miiyvana im daskvnamde, rom organizmebi
icvlebian maTi sasicocxlo pirobebis cvlilebebis Sesabamisad.
darvinma miznad daisaxa aexsna, Tu rogor xdeba es cvlilebebi da axali
saxeobebis warmoqmna. misi yuradReba ingliseli fermerebis saqmianobam mi-
ipyro. am droisTvis maT gamoyvanili hyavdaT mtredebis, ZaRlebis, msxvil-
fexa pirutyvis, qaTmebis uamravi jiSi, romlebic akmayofilebdnen adamianis
materialur da esTetikur moTxovnebs. pasuxi imaze, Tu rogor SesZles fer-
merebma aseTi mravalferovani jiSebis miReba, darvinma maTi muSaobis meTo-
debis Seswavlisas miiRo.
fermerebi cxovelebis an mcenareebis moSenebisas, maTTvis sasurveli sax-
eobidan Sesajvareblad im wyvilebs arCevdnen, romlebsac yvelaze mkveTrad
hqondaT gamoxatuli fermerisTvis saintereso niSan-Tviseba. ase iqceodnen
isini mravali Taobis manZilze. magaliTad, simindis uxvmosavliani jiSis ga-
mosayvanad, isini Sesajvareblad yvelaze msxvilmarcvlian, didi taroebis
mqone mcenareebs arCevdnen. miRebuli STamomavlebidan isev yvelaze msxvil
marcvlian da didtaroebian mcenareebs ajvarebdnen. ase grZeldeboda ram-
denime weli, vidre ar miiRebdnen simindis jiSs, romelsac memkvidrulad
hqonda ganmtkicebuli didi taro da msxvili marcvali.
162
bankivuri qaTami
163
da gamravldes, ramdenime Taobis Semdeg isini sruliad gandevnian dedami-
widan danarCen saxeobebs. sicocxlisTvis brZolaa saWiro. es brZola, Sesa-
Zloa, samkvdro-sasicocxloc iyos da erTi SexedviT naklebad SesamCnevi
konkurenciac.
brZola arsebobisaTvis
164
mtacebeli yovelTvis icvleba msxverplis sazianod _ is mudmivad sru-
lyofs nadirobis xerxebs. msxverplic icvleba mtaceblis sazianod _ srul
yofs misgan dacvis meTodebs. magaliTad, mtacebels uCndeba eSvebi, brWyalebi,
swrafi moZraobis unari, miparviTi qceva; msxverpls ki uCndeba mfarvelobiTi
Seferiloba, Sxamiani nivTierebebi. iqmneba Caketili wre, roca msxverplis
srulyofa mtaceblisgan Tavis dasacavad, mtaceblis nadirobis xerxebis sru-
lyofas iwvevs. es Tavis mxriv, isev msxverplis srulyofas iwvevs da a.S.
arsebobisTvis saxeobaTaSorisi brZolis paradoqsuli Tavisebureba isaa,
rom am brZolaSi arian damarcxebulebi, magram ar arseboben gamarjvebulebi.
Tu erT-erTi saxeoba am brZolaSi `waagebs~ da gadaSendeba, amiT gamarjvebu-
li saxeobis cxovreba ar gaadvildeba.
Tu saxeoba-mtacebeli anadgurebs saxeoba-msxverpls, amiT is saSiSroebis
winaSe ayenebs Tavis arsebobas. Tu msxverpli `axerxebs~ mtaceblis `damarcxe-
bas~, anu mtaceblisTvis is Znelad mosapovebeli xdeba, amas `gamarjvebuli~
saxeobis ricxobriobis zrda mohyveba, rac am saxeobisTvis saWiro resursebis
Semcirebas gamoiwvevs. amitom `gamarjvebuli~ saxeoba gadaSenebis piras aR-
moCndeba.
simZafres saxeobaTaSorisi brZola maSin aRwevs, rodesac erTmaneTs is-
eTi saxeobebi ebrZvian, romlebic msgavs pirobebSi binadroben da erTnair
sakvebs iyeneben.
Sidasaxeobrivi brZola arsebobisTvis. gansakuTrebiT mkacri, sastiki da
daundobeli Sidasaxeobrivi brZolaa, radgan erTi saxeobis individebs erT-
nairi moTxovnileba aqvT sakvebze, wyalze,
TavSesafarze, mdedrze, mzis sxivebze. mag-
aliTad, swrafad mzardi xeebi Crdilaven ne-
la mzard xeebs da amiT zRudaven maT zrdas;
lomi, romelic antilopas Wams, sakvebs sxva
loms arTmevs; frinvelebis erTi wyvilis mi-
er dakavebul fuRuroSi ver dasaxldeba sxva
wyvili.
Sidasaxeobrivi brZola gansakuTrebiT svavi
mZafrdeba saxeobaSi individebis raodenobis
zrdisas. magaliTad, zogierTi saxeobis frinvelebis bartyebis siWarbisas,
ufro Zlieri bartyebi budidan SedarebiT sustebs agdeben da `imeteben~ maT
mtaceblisTvis an saSimSilod.
amrigad, mraval individs Soris gadarCebian da gamravldebian mxolod isi-
ni, romlebic `TanamoZmeebTan~ SedarebiT ukeTesad SeewinaaRmdegebian klima-
tis cvlilebebs, ukeT gadaurCebian mtaceblebs, ukeT moipoveben sakvebs da
ukeT icaven Tavs parazitebisgan.
bunebaSi individebis erTi nawilis SerCeviT ganadgurebas da meore nawilis
warmatebul gamravlebas darvinma ukeT SeguebulTa gadarCena, anu bunebrivi
gadarCeva uwoda.
darvinis azriT, sasicocxlo garemos cvlilebebis dros, gadarCenisTvis
sasargeblo SeiZleba aRmoCndes sruliad axali sxva niSnebi da ara isini, rom-
lebic erT dros sasargeblo iyo. am dros icvleba gadarCevis mimarTuleba.
165
gamravlebis wyalobiT axladwarmoqmnili niSnebi farTod vrceldeba saxeo-
baSi da warmoiqmneba axali saxeoba. mTavaria, rom axali niSani, romlis mixed-
viTac xdeba gadarCeva, memkvidruli iyos.
amrigad, darvinis mosazrebiT, garemo pirobebTan Seguebis procesSi sax-
eobebi icvlebian. saxeobis Secvlis anu evoluciis mamoZravebeli Zala bune-
166
droulad SeimuSava identuri Teoria. alfred uole-
sis Teoria dafuZnebuli iyo samxreT amerikisa da
samxreT-aRmosavleT aziis kunZulebze mogzaurobis
Sedegebze.
sainteresoa, rom orive mecnierze zegavlena moax-
dina malTusis naSromma, orive maTgani swavlobda sx-
vadasxva kunZulebze florasa da faunas da orivem
aRmoaCina mniSvnelovani gansxvavebebi am saxeobebs
Soris.
darvinma ar gamoaqveyna Tavisi naSromi uolesis
statiis gamocemamde. 1858 wels orive avtorma Ta-
visi Teoria londonis lines sazogadoebas moaxsena.
uolesma aRiara darvinis pirveloba, manve Semoitana alfred uolesi
termini `darvinizmi~ evoluciis Teoriis aRsaniSna-
vad. Tumca, xSirad evoluciis Teorias darvin-uole-
sis Teoriasac uwodeben.
167
3. gadaitane cxrili rveulSi. dadebiTi pasuxi aRniSne `+~-iT,
xolo uaryofiTi `-~-iT.
bunebrivi xelovnuri
gadarCevis Sedegi
gadarCeva gadarCeva
a b g d
168
2. rogor axsnida lamarki mTiulebis sxvadasxvagvari niskartis
warmoqmnas?
http://www.youtube.com/watch?v=he2pQuBLD8w&feature=related
169
IV evolucia
§26
evoluciis sinTezuri Teoria
saxeoba. saxeobis kriteriumebi
populacia
170
ganasxvaveb, Tumca, maT gansxvavebuli qromoso
muli kompleqti aqvT da sxvadasxva saxeobas mi
ekuTvnebian. Zalian gamocdili biologebic ki
bevrjer moqceulan CixSi maTi Seswavlisas.
171
leT cimbirSi. sxvadasxva areali maT Seujvareblobas ganapirobebs.
geografiuli kriteriumis SefardebiToba vlindeba erTi gvaris mrava-
li saxeobis arealis damTxvevaSi. amavdroulad, arseboben saxeoba-kosmopo-
litebi (taraknebi, saxlis buzebi), romlebic yvelgan arian gavrcelebulni.
ekologiuri kriteriumi gviCvenebs garemos im faqtorebis erTobliobas,
romelic aucilebelia am saxeobis arsebobisTvis. erTi saxeobis individebi
msgavs ekologiur pirobebSi arseboben.
istoriuli kriteriumi saxeobis individebis winaprebis erTianobaze, ma
Ti warmomavlobisa da ganviTarebis erTian istoriaze metyvelebs.
saxeobis arc erTi kriteriumi ar aris absoluturi. mxolod erTi rome-
lime kriteriumiT SeuZlebelia imis gansazRvra, romel saxeobas miekuTvne-
ba esa Tu is individi. saxeobis mTlianobasa da erTianobas sxvadasxva krite-
riumebis erToblioba gansazRvravs.
bunebaSi es erTianoba SenarCunebulia e.w. reproduqciuli izolaciis
meSveobiT, romelic xels uSlis saxeobebis Serevas.
aseTi izolacia uzrunvelyofilia mravali meqanizmiT, magaliTad, gan-
sxvavebuli arealebiT, gamravlebis sxvadasxva periodiT an adgiliT, qce-
vis TaviseburebebiTa da a.S. magaliTad, bayayebis erTi saxeobis mdedrebi
qviriTs mdinaris napirze yrian, xolo sxva saxeobis _ guburebSi. qviriTebs
mxolod sakuTari saxeobis mamrebi anayofiereben.
yoveli saxeoba ikavebs sxvadasxva sididis teritorias _ areals. zogjer
es teritoria SedarebiT pataraa, zogjer _ Zalian didi. baikalis tbaSi bi-
nadari saxeobebisTvis areali mxolod am tbiT Semoifargleba, Savi yvavi ki
mTel dasavleT evropaSia modebuli.
erTi saxeobis individebi mTel teritoriaze Tanabrad ar arian dasaxle-
bulni _ isini jgufebad cxovroben. es jgufebi met-naklebadaa izolire-
buli aseTive sxva jgufisgan. am jgufebs populaciebi hqvia. amitom amboben,
rom saxeobebi populaciis formiT arseboben.
populaciebi
saxeoba
172
populacia erTi saxeobis individebis jgufia, romelic met-naklebad
aris izolirebuli amave saxeobis aseTive jgufis individebisgan. populaci
is wevrebi Tavisuflad ejvarebian erTmaneTs da xangrZlivad arseboben mo-
cemul arealSi.
rac ufro daSorebulia populaciebi, miT iSviaTia an saerTod ar xdeba
maT individebs Soris Sejvareba. aseTi populaciebi erTmaneTs mxolod mi-
graciis dros an gamozamTrebis adgilas ekontaqtebian.
rodesac populaciis daxasiaTeba surT, aRweren mis ricxobriobas, Soba-
dobas, sikvdilianobas, asakobriv Sedgenilobas. am monacemebs demografiu-
li maCveneblebi hqvia.
populaciis erT-erTi yvelaze mniSvnelovani maxasiaTebelia genofondi.
genofondi populaciis genebisa da alelebis jamia.
saxeobis arealis sxvadasxva ubanze cxovrebis pirobebi ramdenadme gansx-
vavebulia, amitom mocemuli saxeobis calkeul populaciebSi SeiZleba war
moiqmnas da dagrovdes iseTi niSan-Tvisebebi, romlebic maT erTmaneTisgan
ganasxvavebs. populaciebs, calkeuli organizmebis msgavsad, cvalebadobis
unari aqvT.
173
liebi (2) SedarebiT patarebi. kidev ufro patarebi arian Sua
aziis udabnoebSi mcxovrebi meliebi (3) da yvelaze patara zo-
misani (4) _ avRaneTSi, pakistansa da indoeTSi binadroben. ra-
tom miakuTvnes sxvadasxva meliebi erT saxeobas _ Cveulebriv
melas?
1 2 3 4
3. warmoidgine aseTi situacia:
zooparkisTvis gsurs, Sei
Zino spiloebis wyvili, ro
melic gamravldeba. gaqvs
SesaZlebloba, SeiZino af
rikuli savanisa da afrikuli
tyis spilo. rogor SeiZleba
afrikuli savanis afrikuli tyis
imis garkveva, arsebobs Tu spilo spilo
ara Teoriuli Sansi, rom am
wyvils nayofieri naSieri eyolos?
4. ipove araswori frazebi:
a. populacia sxvadasxva saxeobis individTa erTobliobaa, ro
melsac gansazRvruli areali ukavia.
b. erTi populaciis individebi Tavisuflad ejvarebian erTmaneTs.
g. genebis erTobliobas, romelsac flobs populaciis yvela in-
dividi, populaciis genotipi ewodeba.
d. populaciaSi Semavali individebi araerTgvarovania geneti-
kuri Sedgenilobis mixedviT.
174
IV evolucia
§27
mikroevolucia
mikroevoluciis faqtorebi: mutacia, populaciuri talRebi,
izolacia, genebis nakadi da dreifi
populaciaSi cvlilebebi mudmivad mimdinareobs, magram maTi Sedegi gan-
sxvavebulia. erT SemTxvevaSi populaciam SeiZleba SeinarCunos stabilu-
roba, sxva SemTxvevaSi ki erTi saxeoba SeiZleba meoreTi Seicvalos. arcTu
iSviaTia ama Tu im saxeobis gaqroba, gadaSeneba.
yvela evoluciur cvlilebas, romelic saxeobis SigniT mimdinareobs,
mikroevolucia hqvia.
evoluciur cvlilebebs populaciaSi iseTi procesebi iwveven, rogori-
caa mutacia, populaciuri talRebi, izolacia, genebis nakadi da dreifi.
amitom am procesebs mikroevoluciis faqtorebs uwodeben.
mutacias sxvadasxva geni sxvadasxva sixSiriT ganicdis. maionizebeli ra-
diaciis, zogierTi qimiuri naerTis, virusebis, organizmebis daberebisa da
stresis moqmedebiT mutaciebis sixSire mkveTrad izrdeba.
mutaciuri procesis wyalobiT, dedamiwaze dasaxlebuli yvela organiz-
mis genotipi mudmivad icvleba. warmoiqmneba genebis sul ufro da ufro me-
ti da axali alelebi. iqmneba udidesi gene-
tikuri mravalferovneba, romelic masalaa
evoluciisTvis.
axlad warmoqmnili mutaciebi SeiZle-
ba iyos sasargebloc, neitraluric da sa-
zianoc. Tumca, mutaciebis aseTi dayofa,
ra Tqma unda, pirobiTia. mutaciis sarge-
blianoba an mavnebloba damokidebulia im
pirobebze, romelSic organizmi cxovrobs.
erTi organizmisTvis saziano mutacia
mocemul pirobebSi, SeiZleba, sasargeblo
gamodges sxva organizmisTvis sxva pirobeb-
Si da piriqiT. magaliTad, xoWoebsa da koRo
ebs ar SeeZloT `winaswar scodnodaT~, rom
adamianebi inseqticidebs gamoigonebdnen da
ver `moamzadebdnen~ damcvelobiT mutacias
am nivTierebebis sawinaaRmdegod. miuxeda-
vad amisa, es mutaciebi warmoiqmnen. isini
gamovlenilia mwerebis im populaciebSic ki,
romlebsac inseqticidebTan Sexebac ki ar
inseqticidebisadmi mdgradi
hqoniaT. es mutaciebi neitraluri iyo. ma-
xoWoebis warmoqmna gram, rogorc ki adamianebma inseqticidebis
175
gamoyeneba daiwyes, es mutaciebi gaxdnen ara mxolod sasargeblo, aramed um-
Tavresni maT gadasarCenad.
individebma, romlebsac memkvidreobiT ergoT mutacia (romelic sulac
ar sWirdebodaT mis `inseqticidamdel eraSi~ mcxovreb mSoblebs), SeiZines
kolosaluri upiratesoba im mwerebTan SedarebiT, romlebsac aseTi mutaci
ebi ara aqvT.
bunebrivi gadarCeva `afasebs~ mutacias, sazianoa is Tu sasargeblo imis
mixedviT, Tu ramdenad efeqturia is mocemul pirobebSi am organizmis gada
sarCenad da gasamravleblad.
mutaciebi SemTxveviTia da ara mimarTuli, anu ar arsebobs meqanizmi, ro
melic uzrunvelyofda organizmisTvis sasargeblo mutaciis mizanmimar-
Tul warmoqmnas.
amgvarad, mutacia populaciis memkvidruli cvalebadobis mTavari wya
roa. mutacia unarCunebs populacias genetikur mravalferovnebas da qmnis
safuZvels bunebrivi gadarCevisTvis.
mutaciis gareSe evolucia SeuZlebeli iqneboda.
bunebaSi populaciis ricxobrioba periodulad imatebs an iklebs. am
cvlilebas populaciuri talRebi anu sicocxlis talRebi hqvia.
sicocxlis talRebi SeiZleba iyos sezonuri da arasezonuri. sezonuri
cvlileba xSirad genetikuradaa ganpirobebuli. arasezonuri ki populaci-
aze garemos sxvadasxva abioturi da bioturi faqtorebis moqmedebis Sede-
gia. es faqtorebia: temperaturisa da tenianobis mkveTri cvlileba, sakvebis
nakleboba, gvalva, xanZari, wyaldidoba, epidemiebi da sxva. es faqtorebi
xSirad iwvevs cocxali organizmebis masobriv gawyvetas. gansakuTrebiT
iCagrebian naklebmoZravi organizmebi _ mcenareebi, moluskebi, qvewarmav-
lebi, amfibiebi.
TavisTavad cxadia, rom `sikvdil
gadarCenilebis~ mcirericxovani po
pulaciis genofondSi alelebis six
Sireebi Seicvleba da is gansxvavebuli
iqneba sawyisi populaciisgan. amis mi
zezia populaciaSi alelebis nawilis
sruliad SemTxveviTi gaqroba misi
mtarebeli individebis gaqrobasTan
erTad. im alelebis koncentracia ki,
romlis mtarebelnic arian populaci
is darCenili individebi, mkveTrad mo
imatebs, radgan konkurenciis Semci mtacebeli
rebis gamo populaciaSi individebi
intensiurad gamravldebian. msxverpli
populaciuri talRebi cvlian po
pulaciaSi alelebisa da genotipebis
sicocxlis talRebi
sixSires. swored amaSi mdgomareobs
maTi evoluciuri mniSvneloba _ isi
ni masalas awvdian evolucias. maT sruliad SemTxveviT da aramimarTulad
176
gamoyavT evoluciur arenaze mTeli rigi genotipebi. xanZari da wyaldidoba
ar arCevs karg da cud alelebs. man SeiZleba walekos iseTi alelebi, romle-
bic sasargebloni arian mocemuli situaciisTvis da piriqiT, datovos arasa-
sargeblo alelebi.
populaciebSi alelebis sixSireebis cvlilebis erT-erTi mizezi izola
ciaa. izolacia erTi saxeobis individebs Soris Tavisufali Sejvarebis Sewy
veta an dabrkolebaa. es iwvevs Sidasaxeobrivi jgufebisa da axali saxeobebis
warmoqmnas.
gamoyofen izolaciis sxvadasxva formas: geografiuls, ekologiurs, se-
zonurs, qceviTs da a.S. izolaciis yvela am formas SeuZlia reproduqciuli
izolacia anu Seujvarebloba ganapirobos.
geografiuli anu sivrcobrivi izolaciis dros, xmeleTze binadari saxe-
obebisTvis dabrkolebas mdinareebi qmnian, xolo wyalSi mcxovrebTaTvis _
xmeleTis nawilis SeWra maT sacxovrebel arealSi. aseTi barierebis gaCena
177
yofs saxeobas an populacias,
gayofil nawilebs Soris aRar
xdeba Sejvareba da genetikuri
informaciis mimocvla. maT Soris
genetikuri gansxvaveba TandaTan
Zlierdeba da iseT dones aRwevs,
rom sxvadasxva populaciis indi
videbi erTmaneTs veRar ejvare-
bian an Sejvarebisas ar toveben
nayofier STamomavlebs. es ukve
reproduqciuli izolaciaa.
ekologiuri izolaciis dros,
populaciebi ikaveben erTi da imave
teritoriis sxvadasxva adgils da
erTmaneTs amitom ar xvdebian.
geografiuli izolacia
178
genTa nakadi
179
individisgan, maSin es aleli mxolod erT individs eqneba. amitom misi SemTx-
veviTi dakargvis albaToba patara populaciaSi gacilebiT maRalia.
populaciaSi SemTxveviT alelis ara marto dakargvaa SesaZlebeli, ara
med SeZenac.
populaciebSi alelebis sixSireebis SemTxveviTma, aramimarTulma cvli-
lebam, romelic ar aris damokidebuli bunebriv gadarCevaze, miiRo genebis
dreifis saxelwodeba. genebis dreifi iwvevs populaciis genetikuri mraval-
ferovnebis Semcirebas an gazrdas da aqedan gamomdinare, garkveuli niSnebiT
maT divergencias. divergencia ki, Tavis mxriv, saxeobis warmoqnis safuZvels
warmoadgens.
genTa dreifi
180
1. ipove Sesabamisoba mocemul terminebsa da maT maxasiaTeblebs
Soris. gadaitane cxrili rveulSi da maTi aRmniSvneli cifre-
bi Seitane cxrilSi.
a b g d e v z
1 2 3 4
a. romel etapze imoqmedes antibiotikebiT baqteriis populaci-
aze _ Stamze?
b. romel baqterias gaaCnda rezistentuli geni?
g. gaaCnda Tu ara rezistentuli genis mqone baqterias raime upi
ratesoba sxva baqteriebTan SedarebiT, antibiotikebis moqme
debamde?
d. ra etapze SeiZina am genis mqone baqteriam upiratesoba, sxva
baqteriebTan SedarebiT?
181
1. ra roli aqvs kombinaciur cvalebadobas evoluciis procesSi?
2. grafikze gamosaxulia populaciuri talRebi. romel mona
kveTSi iqneba gadarCevis zewola yvelaze meti?
mutaciuri procesi:
a. ar iwvevs populaciis genofondis cvlilebas;
b. aZlevs evolucias mimarTulebas;
g. iwvevs populaciaSi axali alelebis gaCenas;
d. uzrunvelyofs SedarebiT sicocxlisunariani fenotipebis
SerCevas.
mikroevolucia _ microevolution
Mmutacia _ mutation
populaciuri talRebi _ population waves
izolacia _ isolation
genebis nakadi _ gene flow
genebis dreifi _ gene drift
182
IV evolucia
§28
bunebrivi gadarCeva
bunebrivi gadarCevis formebi
mastabilizebeli gadarCeva
183
ferilobis ankarebic. es axali Seferiloba memkvidreobiT gadaecema. miuxe-
davad amisa, mutantebis ricxvi ar izrdeba _ maT swrafad anadgureben mta-
cebeli frinvelebi, romlebic kargad gamoarCeven maT wylis mcenareulobis
fonze. aqedan gamomdinare, isini iSviaTad aRweven sqesobriv simwifes da iS-
viaTad toveben STamomavlobas.
mastabilizebeli gadarCeva
mamoZravebeli gadarCeva
xismzomelas rogorc Ria, ise muqi formebi did dros mRierebiT dafarul
aryis xis qerqze atarebdnen, sadac isvenebdnen da ikvebebodnen. Ria Seferi-
lobis individebi Zalian hgavdnen mRierebs, rac aZlevda maT saSualebas, kar-
gad SeniRbuliyvnen. frinvelebi da peplebze monadire sxva cxovelebi Zlivs
arCevdnen xeze msxdom Ria feris peplebs. muqi pepela ki advilad dasanaxi iyo
da amis gamo mas advilad kenkavdnen frinvelebi.
XIX saukunis Sua wlebSi inglisSi samrewvelo revolucia mimdinareobda.
raionebi, sadac bevri fabrika iyo, Zlier dabinZurda. mravali xis qerqi, gan-
sakuTrebiT fabrikebisa da qarxnebis axlos, WvartliT daifara. erTdrou-
lad am raionebSi daiwyo muqi xismzomelebis raodenobis gazrda da baci pep-
lebis raodenobis SesamCnevad Semcireba.
mecnierebma gamoTqves varaudi, rom xismzomelebis populaciis Sedgeni-
184
lobis cvlileba sxva araferi iyo, Tu ara bunebrivi gadarCevis Sedegi, ro-
melic garemos cvlilebam gamoiwvia.
dizruptuli gadarCeva
185
bunebrivi gadarCevis am formas
dizruptuli gadarCeva hqvia. misi
klasikuri magaliTia lokokinebSi
ramdenime fenotipuri jgufis Cam-
oyalibeba. baRis lokokinas indi-
videbi zolebis raodenobiTa da ni-
Jaris feriT gansxvavdebian. niJaris
sxvadasxva Seferiloba icavs loko-
kinebs frinvelebisgan. swored am
niSniT moxda lokokinas populaciis
ramdenime formad dayofa.
dizruptuli gadarCevis magali-
Tia agreTve aSS-Si mTebSi mglebis vazis lokokinebi
186
3. bunebaSi dResacaa SemorCenili mtevanfarfliani Tevzi lati-
meria, uZvelesi qQvewarmavali hateria, SiSvelTeslovani mce
nare ginko, romlebsac `cocxal namarxebsac~ uwodeben. gadar
Cevis romelma formam moiyvana isini dRemde?
187
IV evolucia
§29
organizmTa Seguebuloba _ bunebrivi gadarCevis Sedegi
mimikria
qceviTi Seguebuloba
fiziologiuri Seguebuloba
STamomavlobaze zrunva
Seguebuloba bunebrivi gadarCevis Sedegia.
bunebriv pirobebSi yovel saxeobas iseTi niSan-Tvisebebi gaaCnia, romli
Tac is zustad aris morgebuli saarsebo garemos da daculia misi arasasur
veli zemoqmedebisgan.
es Seguebuloba exeba maTi sxeulis formas, fers, gamravlebis intensivo-
bas, qcevas da a.S.
organizmebis niSnebsa da Tvisebebs, romlebic uzrunvelyofen organiz
mebis saarsebo garemosTan Seguebas, adaptacia hqvia. saxeobis Seguebulo-
baSi igulisxmeba agreTve Sinagani organoebis agebuleba, misi Sesabamisoba
maT funqciasTan.
188
cxovelebis umravlesoba ki cdilobs, SeiniRbos da SeumCneveli gaxdes
mtrisaTvis. am movlenas mimikria anu mimsgavseba ewodeba.
zogierTi saxeoba Tavis gadasarCenad garemos obieqtebs formiT ems-
gavseba.
bziki buzi
189
1 CamoTvale is Seguebulobe
bi, riTac Txunela da mercxali
Tavis saarsebo garemos eguebian.
fiziologiuri Seguebuloba
190
2 rogor fiqrob, ratom ara aqvs aseTi mkveTri Seferiloba mdedr far-
Sevangs?
qviriTis dasayrelad gvelTevzebi baltiis zRvis auzis mdinareebidan
sargasis zRvaSi Cadian. amisTvis maT ramdenime aTasi kilometris gadalaxva
uwevT. sargasis zRvaSi, romelic atlantikis okeanis didi wyalmcenareebiT
dafaruli nawilia, gvelTevzebi qviriTs 200 m-is siRrmeSi yrian da iRupe-
bian. patara STamomavlebi winaprebis adgils isev ubrundebian. am mogzauro-
bas isini 2-3 weliwads andomeben.
3 gvelTevzebi, vidre sargasis zRvisken gaemarTebodnen, sxeulSi didi
raodenobiT cxims igroveben, zurgis mxare maT Zlier umuqdebaT da Tvalebi
udiddebaT. axseni am cvlilebebis mizezi.
evropuli gvelTevzas
migracia
migracia
migraciis erT-erTi forma frinvelebis sezonuri mimofrenaa. es qcevi
Ti adaptacia sacxovrebeli garemos klimatis sezonuri cvlilebiTaa ga
mowveuli. magaliTad, mercxlebi budoben Crdilo naxevarsferos zomier
sartyelSi, xolo gamosazamTreblad tropikul qveynebSi mifrinaven, sadac
191
maT SimSiliT sikvdili ar emuqrebaT. gazafxulze isini ukan brundebian.
qceviTi Seguebulobani gansa-
kuTrebiT nadirobis dros vlinde
ba.
gvelkisera yanCa namdvili myvin
Tavia. wyalqveS curvisas is farTod
Slis frTebs. misi Crdili Tevzebs
izidavs. swrafi moZraobiT daWeril
Tevzs yanCa haerSi aagdebs da ise atrialebs, rom Tevzi TaviT miemarTeba misi
farTod gaRebuli niskartisken.
4 ratom atrialebs yanCa Tevzs haerSi?
zogierTi cxoveli nadirobisas jgufebad erTiandeba. es im SemTxvevaSi
xdeba, roca cxoveli msxverpls marto ver ereva. yanCas Tevzze nadirobisas
damxmare ar sWirdeba. mgeli ki cxenirems marto ver moereva. amitom mglebi
cxeniremze nadirobisas xrovebs qmnian.
jgufuri nadiroba gansakuTrebul qceviT Seguebulobebs moiTxovs, ro-
melic am jgufis wevrebis qcevas erTi miznisken mimarTavs.
mglis xrovis ramdenime wevri cxenirems daedevneba. sirbiliT daRlil
msxverpls xrovis sxva wevrebi gzas uWrian da Tavs esxmian. zogierTi yelSi ece
ma, zogi _ fexebSi, zogi _ mucelSi da erTad uReben bolos am did cxovels.
socialuri urTierTobebi TvalnaTliv Cans lomebis ojaxSi _ praidSi,
sadac funqciebi ojaxis wevrebs Soris aris gadanawilebuli.
praids nadirobis gansakuTrebuli strategia aqvs.
yvelaze rTul saqmes, nadirobas, xvadi lomebi Zu lomebs andoben, Tvi-
Ton ki teritoriisa da ojaxis usafrTxoebis dacva evalebaT. Zu lomi msx-
verplTan miparvis xelovnebas flobs. is qaris mimarTulebis sawinaaRmde-
god, frTxilad uaxlovdeba msxverpls da swrafi moZraobiT saxeSi ecema.
Tavze Camokidebuli mtaceblis simZimis gamo msxverpli vardeba. am dros
nadirobaSi sxva Zu lomebic erTvebian da glejen mas.
5 ratom `iTvaliswinebs~ lomi qaris mimarTulebas?
nadavlis gayofisas ojaxSi umkacresi ierarqiaa daculi. pirvelad na-
davls xvadi _ ojaxis ufrosi Seeqceva, Semdeg Zuebi da bolos, axalgazrda
wevrebi. bokverebze es kanoni ar vrceldeba.
192
lomebis ojaxSi nadirobis es Cvevebi mxolod instinqtur xasiaTs ar ata
rebs. axalgazrda lomebi nadirobis Cvevebs zrdasruli, gamocdili lomebis-
gan swavloben. bokveri, romelsac ukve SeuZlia dedis devna, dedas akvirdeba
da misgan swavlobs nadirobas. aTi Tvis asakSi is ukve flobs msxverplTan
miparvis xelovnebas. damoukideblad nadirobas isini mxolod ori wlis asak-
Si iwyeben.
ar arsebobs qceva, romelic mTeli sicocxlis manZilze ar ganicdides
cvlilebas. xoxbis axlad gamoCekili bartyebi budis Tavze, haerSi gamoCeni-
li nebismieri sagnis danaxvaze irindebian, yuCdebian, imalebian. wamozrdil
xoxbebs SiSis grZnoba uqrebaT im sagnebze, romlebsac xSirad xedaven. maT
aRar aSinebT foTlebi, beRurebi. isini mxolod mtacebeli frinvelebis da-
naxvaze irindebian.
axladgamoCekili an axalSobili individi bunebriv pirobebSi pirvelad
dedas xedavs, mis sunsa da siTbos grZnobs. es SegrZnebebi mkveTrad, Zli-
er aRibeWdeba masSi. is ar scildeba dedas, Tan dasdevs mas. mexsierebis am
yvelaze adreul formas imprintingi uwodes. imprintingi aRbeWdvas niSnavs.
cdebiT dadasturda, rom axlad gamoCekili wiwila dedad imas miiCnevs,
visac an rasac sicocxlis pirvel dReebSi dainaxavs. garkveuli drois Sem-
deg imprintingi qreba.
imprintings avstrieli mecnieri, no-
belis premiis laureati konrad lorenci
(1903-1989) swavlobda. lorencs adevnebu
li ixvisa da batis naSierebi sicocxlis
pirvel dReebSi swored mas xedavdnen.
6 ra mniSvneloba aqvs imprintings
axladdabadebuli cxovelebisTvis? ra pi
robebSi SeiZleba iyos is saziano?
STamomavlobaze zrunva
193
zogi mSobeli naSiers Tavisi sicocxlis fasadac ki icavs _ cdilobs,
mtaceblis yuradReba sakuTar Tavze gadaitanos. sainteresoa, rom am dros
Svilebi `itrunebian~.
194
xmeleTis kus kargad icavs bakani, magram mtacebeli frinvelebi mas jer
haerSi aitaceben, Semdeg ki miwaze anarcxeben bakanis gasatexad.
saxeobis nebismieri niSani an Tviseba SeguebulobiT xasiaTs atarebs, ro-
melic mizanSewonilia mocemul garemoSi, mocemul sasicocxlo pirobebSi.
Seguebuloba `mzamzareuli~ arasodes aris. is SemTxveviTi memkvidruli
cvlilebebis _ mutaciebis gadarCevis Sedegia, romelic zrdis organizme
bis sicocxlisunarianobas konkretul pirobebSi.
195
7. Tu SesaZlebloba geqneba, daude gamosaCekad qaTams batis
kvercxi da daakvirdi axlad gamoCekili batis WuWulis qce-
vas.
196
3. warmodgenili mtkicebulebebidan SearCie swori pasuxi:
a. TeTri kurdRlis bewvis Seferiloba mfarvelobiTia;
b. zogierTi buzis futkarTan msgavseba gamafrTxilebelia;
g. Wiamaias mkveTri Seferiloba gamafrTxilebelia;
d. zebrebSi muqi da naTeli zolebis morigeoba maT agresiuloba
ze miuTiTebs.
adaptacia _ adaptation
mimikria _ mimicry
instinqti _ instinct
imprintingi _ imprinting
197
IV evolucia
§30
saxeobis warmoqmnis formebi
geografiuli saxeobaTawarmoqmna
ekologiuri saxeobaTawarmoqmna
makroevolucia
evoluciis damamtkicebeli sabuTebi
divergenciuli da konvergenciuli evolucia
198
va ekologiur adgils ikaveben. maT Soris
izolacias iwvevs Sejvarebis vadebisa da
adgilis Seusabamoba, cxovelebis qceva, sxva
dasxva sakvebiT kveba. magaliTad, havais kun-
Zulebze cxovrobs xilis buzis ori saxeoba.
isini garegnulad Zalian hgvanan erTmaneTs.
orive saxeoba saxlobs erTsa da imave adgi-
lebSi, ikvebeba erTi da igive merqniani mce-
naris wveniT. amasTan, erTi saxeoba ikvebeba
xis zeda nawilis Rerosa da totebze Camona
deni wveniT, xolo meore _ miwaze Camocve-
nil foTlebze Camonadeni wvenis gubidan. am
saxeobebs Soris Sejvareba arasdros xdeba.
es magaliTi gviCvenebs, rom genetikuri gan-
sxvaveba populaciebs Soris SeiZleba war-
moiqmnas sxvadasxva ekologiuri speciali ekologiuri
zaciis gamo. saxeobaTwarmoqmna
mecnierebs miaCniaT, rom wiwkanas saxeo
bebi warmoiqmneba kvebiTi specializaciis gamo _ kvebis adgilis SerCeviT,
sakvebis SedgenilobiT, sakvebis moZebnisa da mopovebis xerxebiT. magali-
Tad, didi wiwkana SedarebiT msxvili mwerebiT ikvebeba, romlebic baRebsa
da parkebSi xeebis totebidan qerqis daCeCqviT amohyavs. mcire zomis wiwkana
patara mwerebze nadirobs, romelsac balaxovani mcenareebis Reroebidan
moipovebs. Zalian patara wiwkanebi wiwvovani xeebis TeslebiT ikvebebian,
romlebsac xis kenweros totebSi pouloben.
axali saxeobebi poliploidiis gziT,
praqtikulad myisieradac SeiZleba warmoiqm-
nas. magaliTad, qrizanTemebis gvarSi yvela
saxeobas aqvs qromosomebis 9-is jeradi _ 18,
27, 36, 45 ....... 90 raodenoba. mecnierebi varau-
doben, rom saxeobaTa warmoqmna am SemTxve
vaSi moxda `winapari~ qrizanTemis ZiriTadi
qromosomuli nakrebis poliploidiiT. poliploiduri qrizanTemebi
14 qomosomiani
didfoTola
vardisagan miRebuli
28 qromosomiani
poliploiduri forma
199
saxeobebidan axali gvarebis, gvarebidan axali ojaxebis da a.S. warmoSo-
bis process makroevolucia hqvia.
mikroevoluciisagan gansxvavebiT, romelic saxeobis SigniT mimdinare
obs, makroevolucia zesaxeobrivi evoluciaa. miuxedavad amisa, makroevolu
ciaSi monawileobs mikroevoluciaSi moqmedi yvela procesi _ mutacia, re-
produqciuli izolacia, bunebrivi gadarCeva.
makroevoluciis eqsperimentulad dadastureba praqtikulad SeuZlebe-
lia. Tumca, arsebobs mravali arapirdapiri mtkicebuleba, romelsac iZleva
paleontologiis, embriologiis, SedarebiTi anatomiisa da sxva mecniereba-
Ta monacemebi.
gansakuTrebiT damajerebelia paleontologiis monacemebi, romelic Se
iswavlis gadaSenebuli organizmebis namarx naSTebs da adgens maT msgavseba-
gansxvavebas Tanamedrove organizmebTan.
yvelaze uZvelesi qanebi Raribia naSTebiT da isini martivad agebuli
mcenareebisa da cxovelebis naSTebs Seicaven; SedarebiT axalgazrda qaneb
Si ki mravalricxovan da rTulad agebuli organizmebis namarxebs pouloben.
namarxebis umravlesoba organizmebis myari nawilebi _ Zvlebi, niJarebi, mce
nareebis meqanikuri qsovilebia. did interess iwvevs uZvelesi cxovelebis
kidurebis an mTeli organizmis anabeWdebi.
paleontologiuri monapovrebiT SesaZlebeli gaxda TiTqmis srulad
aRedginaT filogenetikuri rigebi anu saxeobebis rigebi, romlebic Tan-
mimdevrulad scvlidnen erTmaneTs romelime mcenaris an cxovelis evolu-
ciaSi. filogenetikuri rigebi naTel suraTs iZleva imis Sesaxeb, Tu rogor
xdeboda Zveli formebidan axali formebis warmoqmna.
napovnia Tevzebsa da amfibiebs, qvewarmavlebsa da ZuZumwovrebs Soris
gardamavali formebic. arqeopteriqsi da mikroraptori gui gardamavali
rgolebia qvewarmavlebidan frinvelebis warmoqmnis evoluciis jaWvSi. maT
200
gasuli saukunis oTxmocdaaTiani wlebis aRmoCenebiT aRdgenili iqna
mcire, ciyvis zomis xmeleTis Cliqiani ZuZumwovris zRvis gigantad _ veSa
pad TandaTan gardaqmnis saintereso istoria. namarxi naSTebi mowmoben, rom
Tanamedrove veSapebis Soreuli winaprebi (I) cxovrobdnen daaxloebiT 65
milioni wlis win xmeleTze da ikvebebodnen Tevzebisa da wylis sxva cxovel
Ta xmeleTze gamoriyuli gvamebiT. pir
velyofili `veSapi~ (II), romelic cxov
I
robda daaxloebiT 50 milioni wlis win,
wyalxmeleTa cxoveli iyo da wyalSi eZeb
da sakvebs.
am jaWvis Semdegi warmomadgeneli mo
II siarule veSapia (III), romelic 45 milioni
wlis win cxovrobda. is zomiT zRvis lo
mis toli iyo, hqonda sakmaod grZeli ki
durebi, romelic kargad iyo Seguebuli
rogorc curvasTAan, ise fskerze siarul
III Tan. is grZel kuds curvisTvis iyenebda,
Tumca, es kudi naklebad hgavda veSapis
mZlavr kudis farfls.
43 milioni wlis win gaCnda Tanamed
IV
rove veSapis winapari (IV), romelmac gaa
keTa Semdegi da ukve Seuqcevadi nabiji
zRvaSi. misi kidurebi Zlier dapatarav
V da, xolo menjis sartyeli praqtikulad
gamoeyo xerxemals.
da bolos, 40 milioni wlis win cxov
robda veSapi (V), romlis sxeulis sigrZe
xmeleTis ZuZumwovris veSapad aRwevda 15 metrs. misi kidurebi ukve
gardaqmna mTlianad gardaiqmna mZlavr farfle
bad. es iyo ukve namdvili veSapi. Tumca,
man mainc SeinarCuna garkveuli msgavseba Tavis xmeleTis winaparTan _ men
jis sartyeli da saxeSecvlil kidurebze pawawina sami TiTi.
amrigad, paleontologiuri matiane iZleva mtkicebulebas xmeleTis Zu
Zumwovrebis zRvis binadar cxovelad TandaTanobiT gardaqmnis Sesaxeb, ma
gram evoluciis dasasabuTeblad mxolod namarxebis monacemebi ar aris sak
marisi.
makroevoluciis kanonzomierebebis gagebaSi didi wvlili embriologi
urma kvlevebma Seitana. embriologia mecnierebaa, romelic Canasaxebis gan
viTarebas Seiswavlis.
SedarebiTi embriologiis fuZemdebelma, karl berma xerxemlianebis kla
sebis Canasaxebis ganviTarebis Seswavlisas, adreul stadiaze maT Soris sa
ocari msgavseba aRmoaCina.
yvela xerxemliani cxoveli ganviTarebisas gadis erTujredian stadias,
rac yvela cxovelis umartivesebidan warmoSobis maniSnebelia. erTujredi
ani zigotis stadias mosdevs erTSriani buStisebri blastulis stadia. es
201
Tevzi salamandra ku qaTami Rori adamiani
xerxemlianebis embrionuli ganviTareba
frinvelis ganviTareba
202
mogvianebiT biogenetikur kanonSi Sesworebebi Seitanes. dadginda, rom
ontogenezSi adgili aqvs istoriuli ganviTarebis zogierTi etapebis amo
vardnas, winaprebis Canasaxovani da ara zrdasruli formebis stadiebis ga
meorebas, mutaciebiT gamowveuli im niSnebis warmoqmnas, romlebic maT wi
naprebs ar hqondaT.
mcenareebisa da cxovelebis sxvadasxva jgufis anatomiis Seswavlisas na
Teli gaxda, rom mTeli rigi struqturebiT isini msgavsni arian. magaliTad,
yvavilebs aqvT jamis foTolakebi, gvirgvinis furclebi, mtvrianebi, but
koebi. Tumca, saxeobebi erTmaneTisgan maTi zomiT, SeferilobiT, sxvadasx
va nawilis raodenobiTa da agebulebiT gansxvavdebian. zustad aseve, yvela
oTxfexa xerxemlians _ amfibiebs, qvewarmavlebs, ZuZUumwovrebs kidurze xu
203
gvelebis Sxamiani jirkvlebi sanerwyve jirkvlebis homologiuria, xo
lo sarZeve jirkvlebi _ saofle jirkvlebisa. kitris ulvaSebi, kaqtusis
eklebi, kowaxuris nemsebi homologebia _ isini foTlis saxecvlilebebia.
homologiuria frCxilebi, brWyalebi, Cliqebi.
homologiuri organoebis warmoqmna divergenciuli evoluciis Sedegia.
adamianis xeli, Ramuras frTa, daTvis TaTi, zRvis lomis fex-farfli, ve
Sapis farfli divergenciis Sedegia. isini warmoiqmnen ZuZUumwovrebis saerTo
204
rudimentebi mcenareebsac aqvT. Wangas, SroSanas, gvimras fesurebze (sa
xeSecvlil ylortebze) qerclebi aqvT. qerclebi rudimentuli foTlebia.
rudimentuli organo saxeobis yvela individs aqvs.
rudimentebi organuli samyaros istoriuli ganviTarebis mniSvnelovani
rudimentuli
menjis Zvlebi
veSapi
rudimentuli kiduri
205
anebi (mWrelebi) da lomveSapas
Suanebi (eSvebi), kaqtusis ekle
bi (saxeSecvlili foTlebi) da
kowaxuris eklebi (saxeSecvli
li ylorti).
analogiuri organoebi war
moeqmnebaT sistematikurad da
Sorebul organizmebs, erTnair
garemo pirobebTan Seguebis an am
organoebis mier erTnairi funq
analogiuri organoebi
ciis Sesrulebis Sedegad.
analogiuri organoebis arseboba miuTi
Tebs konvergenciuli evoluciis arseboba 1
ze.
konvergencia evoluciis procesSi ara
monaTesave jgufebis organizmebSi niSan-Tvi
sebebis damTxvevaa. msgav niSan-Tvisebebs isini
2
iZenen msgavsi saarsebo pirobebis da bunebrivi
gadarCevis erTi mimarTulebiT moqmedebis ga
mo.
3
konvergencia
1. iqtiozavri; 2. delfini;
3. zvigeni.
206
zigzagisebri, swori an maryuJis
formis, xolo sinaTlis pulsacia
_ mokle an grZeli. Sejvarebisas
partniorebi erTmaneTs sinaTlis
signalis mixedviT arCeven. romeli
gziT warmoiqmnen es saxeobebi?
I II
207
6. kartofilis gorgali, WinWris fesura, titas bolqvi, marwyvis
pwkali _ homologiuri organoebia. romeli organos saxecvli
lebas warmoadgenen isini?
7. homologiuri organoebia Tu analogiuri zvigenisa da veSapis
kudis farfli?
8. homologiuri Tu analogiuri organoebia planariis, buzis,
adamianis Tvalebi?
9. daasaxele mweris kiduris analogiuri organoebi.
10. mTis batebs, miuxedavad imisa, rom sul ar sWirdebaT curva,
TiTebs Soris apki aqvT. rogor organos miekuTvneba mTis batis
sacurao apki?
SearCie swori pasuxi.
1. makroevoluciis procesSi:
a. warmoiqmneba axali saxeobebi;
b. warmoiqmneba axali populaciebi;
g. warmoiqneba axali klasebi.
2. mcenaris romeli organos homologiuria xaxvis bolqvi:
a. fesvis;
b. Reros;
g. yvavilis;
d. ylortis.
3. atavizmis magaliTad SeiZleba CaiTvalos:
a. axalzelandiur kivebSi frTebis gaqroba;
b. zvigenisa da delfinis wina kidurebis garegani msgavseba;
g. adamianebSi Wia danamatis _ apendiqsis arseboba;
d. zogierTi adamianis unari, amoZraos yurebi.
4. konvergenciis magaliTad SeiZleba CaiTvalos delfinis gare
gani msgavseba:
a. selapTan;
b. zvigenTan;
g. lurj veSapTan;
d. yvela am cxovelTan.
208
IV evolucia
§31
biologiuri progresi da regresi
evoluciis mimarTulebebi _ arogenezi, alogenezi, katagenezi
evoluciis mimarTuleba
209
da sisxlis mimoqcevis or wred
dayofa, alveolebis warmoqmnis 1 2 3
xarjze filtvebis sasicocxlo
tevadobis gazrda da a.S. am
aromorfozebis Sedegad ufro
intensiurad xdeba organoe
bis momarageba JangbadiT, rac
amaRlebs maTi muSaobis inten 4 5 6
sivobas.
mcenareTa samyaroSi aro
genezis tipuri magaliTia mce
narebis gadasvla wylidan xme
leTze, SiSvelTeslovani da
farulTeslovani mcenareebis
filtvebi
warmoqmna da sxva.
1. salamandra; 2. bayayi; 3. 4. qvewarmavali;
mcenareTa ganviTarebaSi
5. frinveli; 6. ZuZumwovari.
aromorfozebia epidermisis,
bageebis, gamtari da meqanikuri qsovilebis, yvavilisa da nayofebis warmo
qmna.
aromorfozebis warmoqmna, rogorc wesi, dakavSirebuli iyo did geolo
giur da klimatur cvlilebebTan. isini yalibdebodnen bunebrivi gadarCevis
procesSi memkvidruli cvalebadobis safuZvelze da warmoadgenen farTo
mniSvnelobis Seguebulobebs. aromorfozebi iZlevian upiratesobas arsebo
bisTvis brZolaSi da axali, adre miuwvdomeli saarsebo garemos aTvisebaSi.
aromorfozebi iwveven didi sistematikuri jgufebis _ tipebis, klasebis,
rigebis warmoqmnas.
alogenezi iseTi evoluciuri mimarTulebaa, romelsac Tan axlavs idio
adaptaciebis SeZena. idioadaptacia konkretul saarsebo garemosTan Segue
baa, romelic sasargebloa arsebobisTvis brZOolaSi.
aromorfozebisgan gansxvavebiT, idioadaptaciebi ar iwvevs organizaci
is donis amaRlebas.
cxovelebSi idioadaptaciis magaliTia loqos Seguebuloba fskerze
cxovrebasTan _ dabrtyelebuli sxeuli, gruntis feris Sesabamisi Seferi
loba, ulvaSebis ganviTareba da sxva.
mcenareebSi idioadaptaciis magaliTebia yvavilebis mwerebiT an qariT
jvaredini damtvervisTvis, Teslebis gavrcelebisTvis mravalferovani Segu
ebuloba.
idioataptacia
210
sxvadasxva idioadaptaciis wyalobiT ZuZUumwovrebma SesZles gavrceleba
ara mxolod sxvadasxva geografiul zonaSi (tropikebidan yinulovan udab
noebamde), aramed sruliad sxvadasxva saarsebo garemoSi _ xmeleTze, wyal
Si, niadagSi, nawilobriv haerSi. aman mniSvnelovnad Seamcira saxeobebs So
ris konkurencia sakvebze, saarsebo adgilze, Tumca, maTi organizaciis done
ar Secvlila _ igive darCa.
idioadaptaciebi iwveven mcire sistematikuri qvejgufebis _ saxeobebis,
gvarebis, ojaxebis warmoqmnas.
katagenezi evoluciis gansakuTrebuli mimarTulebaa, romelic dakav
Sirebulia organizaciisa da cxovrebis niris mkveTr gamartivebasTaAn. orga
nizaciis gamartiveba iwvevs rigi sistemebisa da organoebis dakargvas da am
process degeneracia hqvia. degeneracia xSirad dakavSirebulia parazituli
an mjdomare cxovrebis nirze gadasvlasTan. magaliTad, mRvimeebSi, niadagSi
mcxovrebma saxeobebma dakarges mxedvelobis unari, mxedvelobis organoe
bis reduqciis gamo. Roris so
kauWebi liters ara aqvs saWmlis mom
nelebeli sistema, grZnobaTa
misawovrebi organoebi. zogierT parazit
mcenares ara aqvs fesvebi, foT
lebi. xSirad isini fotosinTe
zis unars kargaven, vinaidan mas
pinZlis xarjze cxovroben.
organizaciis donis saer
Roris soliteris Tavi paraziti mcenare To gamartivebasTan erTad pa
razitebs, xSirad erTob dax
vewili, specifikuri Seguebulobebi warmoeqmnebaT maspinZlis organizmSi
sacxovreblad. amitom organizaciis donis gamartiveba sulac ar niSnavs
aRniSnuli saxeobis an jgufis gadaSenebas. piriqiT, am saxeobebis umravle
soba imyofeba biologiuri progresis mdgomareobaSi.
evoluciis procesSi xdeba evoluciuri gzebis kanonzomieri monacv
leoba. kerZod, arogenezs yovelTvis Tan sdevs idioadaptaciebis periodi.
arogenezi
idioataptacia
211
yoveli axali didi sistematikuri jgufi Tavis arsebobas aro
geneziT iwyebs, kerZod, uzrunvelyofs axali garemos dapyrobas,
garemo resursebis ufro srul gamoyenebas. miaRweven ra orga
nizaciis donis amaRlebas, am jgufis organizmebi gansaxldebian
sxvadasxva adgilsamyofelSi, ris Semdegac iwyeba kerZo Seguebu
lobebis _ idioadaptaciebis ganviTareba.
aromorfozebi, idioadaptaciebTan SedarebiT, iSviaTad xde
ba. isini, rogorc wesi, moaswaveben organuli samyaros ganviTa
rebis axal etaps.
212
3. mimikria aris:
a. degeneraciis magaliTi;
b. aromorfozis magaliTi;
g. biologiuri regresis magaliTi;
d. idioadaptaciis magaliTi.
a. mfarvelobiTi Seferiloba;
b. Cliqosnebis fexebze TiTebis Semcireba;
g. sqesobrivi gamravleba;
d. ZuZumwovrebis bewvi;
e. mcenaris foTlebze mkvrivi kutikula;
v. zogierTi peplis msgavseba mcenaris foTlebTan.
1. aromorfozi; a b g d e v
2. idioadaptacia.
213
V ekologia
§32
ekologia _ samecniero disciplina
214
Tanamedrove ekologia aris fundamenturi sinTezuri samecniero dis
ciplina, romelic exeba cocxali organizmebis cxovelqmedebis TiTqmis
yvela sferos. misi Seswavlis obieqtebs samsafexurian konstruqcias adare
ben. konstruqciis pirvel safexurze cocxali organizmebis calkeuli in
dividebia, meore safexurze _ populaciebi da Tanasazogadoeba, xolo mesa
meze _ ekosistemebi.
ekosistema organizmTa Tanasazogadoebaa, Tavis saarsebo fizikur gare
mosTan erTad. ekosistemis magaliTad dedamiwis garkveuli regionis tropi
kuli tye gamogvadgeba, dasaxlebuli aTasobiT sxvadasxva saxeobis mcena
reebiT, cxovelebiTa da mikrobebiT, romlebic erTmaneTTan milionobiT
sxvadasxva saxis kavSirs amyareben.
215
ekologia swavlobs cocxali organizmebis saarsebo pirobebs,
maT urTierTqmedebas cocxal da aracocxal saarsebo garemos
Tan. ekosistema organizmTa Tanasazogadoebaa, Tavis saarsebo
fizikur garemosTan erTad. Tanamedrove ekologia sinTezuri
samecniero disciplinaa, romelic exeba cocxali organizmebis
cxovelqmedebis TiTqmis yvela sferos.
2.
a. amoicani ilustraciaze mocemuli ekosistema;
b. daasaxele Tanasazogadoebis Semadgeneli populaciebi;
216
V ekologia
§33
ekologiuri faqtorebi
abioturi faqtorebi
klimati
sinaTle
klimaturi faqtorebi
217
tosinTezs warmarTavs, fotosinTezis gareSe ki sicocxle dedamiwaze war
moudgenelia _ es procesi uzrunvelyofs yvela cocxals sakvebiTa da Jang
badiT.
mze kosmosSi asxivebs uzarmazari ra 10%
odenobis eleqtromagnitur talRebs. ga
moTvlilia, rom Cvens planetaze aRwevs am
gamosxivebis mxolod ori memiliardedi 40%
nawili da am minimaluri raod enobis mxo 50%
lod ≈ 0,2% gamoiyeneba mcenareebis mier
organuli nivTierebebis Sesaqmnelad.
sinaTlis reJimi dedamiwaze Zalian
gansxvavebulia. is sxvadasxvagvaria tye
Si, mindorSi, zRvis wylis zedapirze da mzis gamosxiveba
fskerze. sxvadasxva situaciaSi sinaTlis infrawiTeli gamosxiveba
maqsimalurad asaTviseblad da gamosaye xiluli sxivebi
neblad mcenareebs nairgvari Seguebu ultraisferi da rentgenis sxivebi
lobani gamoumuSavdaT. sinaTlisadmi da
mokidebulebis mixedviT arseboben Crdilis, Crdilis amtani da sinaTlis
moyvaruli mcenareebi.
Crdilis mcenareebis sacxovrebeli garemo farTofoTlovani da wiwvo
vani tyeebis Zlier daCrdiluli qveda iarusebia. maTTvis damaxasiaTebelia
farTo, nazi, muqi mwvane feris foTlis firfitebi, romlebic moZrav grZel
yunwebze sxedan.
Crdilis mcenareebi
sinaTlis moyvaruli
mcenare
218
gansakuTrebuli Seguebulobebi ga
moumuSavdaT sinaTlis mimarT zRvis
siRrmeSi mcxovreb wiTel wyalmcena
reebs. wyalSi gavlisas sinaTlis speq
tris wiTel da lurj nawils, romelsac
qlorofilis fotosinTezisTvis iye
nebs mcenare, wylis fenebi STanTqaven.
rCeba mxolod mwvane sxivebi, romlebic
sustad STainTqmeba qlorofilis mier.
samagierod, mas wyalmcenareebis wi
Teli pigmenti _ fikoeriTrini STanT zRvis wiTeli wyalmcenare
qavs. es saSualebas aZlevs mcenares, fotosinTezisTvis gamoiyenos mzis ener
giis is nawili, romelic wyals `gadaurCa~.
cocxali organizmebisTvis mniSvneloba aqvs ara marto sinaTlis inten
sivobasa da talRis sigrZes, aramed ganaTebis xangrZlivobasac.
dRis xangrZlivoba ekvatorze mudmivia da is daaxloebiT 12 saaTis to
lia. sxva ganedebze ki, wlis sxvadasxva dros, 9 saaTidan 15 saaTamde icvleba.
aq binadari mcenareebisa da cxovelebisTvis damaxasiaTebelia gansakuTre
buli reaqcia dRis xangrZlivobaze, romelsac fotoperiodizmi uwodes. es
organizmebi maTi cxovelqmedebis sxvadasxvagvar aqtivobebs wlis sxvadasxva
dros uTanxmeben da amTxveven. magaliTad, mcenareebSi Teslis gaRiveba, aR
moceneba da yvaviloba gazafxulze, grZeli dRis pirobebSi xdeba, nayofebi
sa da Teslebis warmoqmna _ zafxulSi, kvirtebisa da Teslebis gadasvla
svenebis mdgomareobaSi, foTolcvena Semodgomasa da zamTars emTxveva, ro
desac dRis xangrZlivoba naklebia.
sainteresoa, rogor aRiqvamen mcenareebi sinaTlisa da sibnelis monacv
leobas?
mecnierebma aRmoaCines sinaTlisadmi mgrZnobiare fotoreceptori _
lurj-mwvane pigmenti fitoqromi, romelsac Zalian mcire raodenobiT Sei
cavs mcenaris TiTqmis yvela nawili. es receptori or formaSi arsebobs.
erTi maTgani F660 STanTqavs wiTel sxivebs, xolo meore FF730 _ grZel wiTel
sxivebs. es ori forma erTmaneTSi Zalian swrafad gadadis. sinaTlis xilul
sxivSi wiTeli sxivebi bevrad sWarboben grZel wiTel sxivebs, amitom dRisiT
mcenareSi receptori F660 formiT arsebobs. es receptoris fiziologiurad
aqtiuri formaa, romelic stimuli
rebs Teslis gaRivebas, foTlebis
gr
Ze xiv
ve
wi i
l
Te
li
ganviTarebisTvis umniSvnelovanesi
wi
219
erTi SexedviT, cxovelebi mcenareebis msgavsad, pirdapir ar arian da
mokidebuli sinaTleze, Tumca, es faqtori udides rols TamaSobs maTi
cxovelqmedebisa da qcevebis regulaciaSi. bevri cxoveli Semodgomaze, zam
Tris siciveebis dadgomamde bevrad adre
eZleva zamTris Zils an iseTi adgilebisken
migrirebs, sadac is sakvebiT iqneba uzrun
velyofili. Semodgomis mokle dRe maTTvis
zamTris momaswavebeli erTaderTi saimedo
da myari signalia. vidre zamTris Zils mie
cemian, cxovelebi gaZlierebulad ikvebe
bian da sarezervo nivTierebebs igrove
ben, romlebic maT SesaZleblobas aZlevT,
didxans gaZlon aseT mdgomareobaSi. zogi
frinvelebis migracia
erTi maTganis Zili ramdenime Tve grZel
deba. rogorc wesi, cxovelebi zamTris Zils bunagebsa da soroebSi atareben,
sadac daculi arian temperaturis Zlieri cvlilebebisgan. zamTris Zilisas
mkveTradaa Semcirebuli metabolizmi, dabalia guliscemisa da sunTqvis six
Sire. magaliTad, Trias guli normalurad wuTSi 400-jer scems, Zilisas ki
ο ο
mxolod 5-jer. misi sxeulis temperatura 30 C-dan 6 C-mde ecema. mecniereb
ma cxovelebis tvinsa da sisxlSi aRmoaCines peptidi, romelic, rogorc Cans,
zamTris Zils aregulirebs.
sinaTlezea damokidebuli aseve dRe-Ramuri Zil-RviZilis ciklic. Segim
Cnevia albaT, rom gazafxulze, rogorc wesi, adre geRviZeba, xolo zamTarSi
diliT adre adgoma giWirs.
2 daasaxele hormoni, romelic Zil-RviZilis procesebs aregulirebs.
aRmoCnda, rom praqtikulad yvela procesi cocxal organizmebSi gar
kveuli ritmulobiT anu dRe-Ramuri periodulobiT mimdinareobs; yovel
cocxal organizms aqvs unari, dRe-Ramis ganmavlobaSi gazomos dro _ ro
gorc amboben, mas biologiuri saaTi gaaCnia.
magaliTad, adamianSi 100-mde aseT ritmul process iTvlian, romlebic
erTmaneTTan SeTanxmebulad moqmedeben. am procesebis darRveva iwvevs mdgo
mareobas, romelic desinqrozis saxelwodebiTaa cnobili. desinqrozi ada
mianSi advilad SesamCnevia, rodesac is TviTmfrinaviT mgzavrobisas de
damiwis ramdenime sartyels icvlis. Zil-RviZilis ritmis darRveva iwvevs
ara mxolod uZilobas, aramed seriozul cvlilebebs gul-sisxlZarRvTa,
sasunTqi da saWmlis momnelebeli sistemebis moqmedebaSi.
biologiuri ritmebis Seswavlas didi praqtikuli mniSvneloba aqvs. maga
liTad, ganaTebis xelovnuri regulaciiT SesaZloa, miRweul iqnas mcenareTa
masiuri yvaviloba an cxovelTa nayofierebis gazrda. nebismieri medikamenti
an toqsini gansxvavebulad moqmedebs organizmze dRis sxvadasxva monakveT
Si. es jer kidev Zvel CineTSi icodnen. isini acxadebdnen, rom yoveli organos
Tvis arsebobs `janmrTelobisa da daavadebis~ saaTebi da am princips iTva
liswinebdnen medicinaSi, sxvadasxva daavadebis mkurnalobis dros. mwerebis
`daavadebis saaTis~ gaTvaliswinebiT, SesaZloa, ise vebrZoloT maT inseqti
cidebis minimaluri raodenobiT, rom naklebad davabinZuroT garemo.
220
garemos komponentebs, romlebic gavlenas axdenen cocxali or
ganizmebis arsebobaze, ekologiuri faqtorebi ewodeba. abiotur
faqtorebs aracocxali bunebis yvela komponenti miekuTvneba.
bioturi faqtorebi cocxal organizmebs Soris warmoqmnili ur
TierTobebia. sinaTle erT-erTi yvelaze mniSvnelovani abioturi
faqtoria, vinaidan masze pirdapir aris damokidebuli fotosin
Tezis procesi. sinaTlisadmi damokidebulebis mixedviT, arse
boben Crdilis, Crdilis amtani da sinaTlis mcenareebi. sinaTle
mniSvnelovan rols TamaSobs cxovelTa qcevebisa da cxovelqme
debis regulaciaSi. cocxali organizmebis damaxasiaTebel spe
cifikur reaqciebs dRis xangrZlivobaze fotoperiodizmi ewo
deba.
B
Tveebi
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
221
2. heliofiti gakveTilis teqstSi ganxiluli erT-erTi jgufis
mcenareebis aRmniSvneli terminia. ganmarte es termini.
3. gaixsene, ras uwodeben sinaTliT gamowveul tropizms da raSi
mdgomareobs es fenomeni.
4. ra warmoadgens fototropizmis qimiur safuZvels?
5. daasaxele Tavis tvinis struqtura, romelic cxovelebSi zam
Tris Zilsa da sezonur gamravlebas aregulirebs.
6. ra damokidebuleba aqvT sinaTlesTan ilustraciaze warmod
genil organizmebs?
planaria evglena
Wiayela futkari
A B
mcenareebi mcenareebi
222
rogor fiqrob:
a. romeli procesia es?
b. romeli meTodiT SeiZleba daakvirdnen am ritmuli procesis
sxvadasxva fazebs?
g. rogori moqmedebis medikamentebi SeiZleba Seiyvano avadmyo
fis organizmSi sxvadasxva fazebis dros?
223
V ekologia
§34
abioturi faqtorebi
temperatura
wyali
temperatura
224
STanTqma mcirdeba. udabnos erT-erTi kalia gasaTbobad mzis sxivis perpen
dikularulad dgeba, gaTbobis Semdeg ki pozas icvlis. Tu temperaturam
400C-s gadaaWarba, is miwas scildeba da mcenareebze gadainacvlebs, sadac
temperatura gacilebiT dabalia.
zogi mweri -400C-ian yinvas uZlebs, radgan sxeulSi glicerols igrovebs,
romelic antifriziviT moqmedebs da ujredebSi
yinulis kristalebi aRar warmoiqmneba. endoTermu
li cxovelebi naklebad arian damokidebulni ga
remos temperaturaze. siciveSi sxeulis mudmivi
temperaturis SenarCunebaSi maT xels uwyobs xSiri
bewvisa da bumbulis safari, kanqveSa cximi. udab
nos mcire zomis zogi cxoveli Zlier sicxeSi Tavs
soroebs afarebs, sadac SedarebiT xelsayreli mik
roklimatia, zogi maTgani zafxulis Zils eZleva.
udabnos Tagvi
wyali
225
wyalTan damokidebulebis mixedviT, mcenareebs hidrofitebad, mezofi
tebad da qserofitebad yofen.
hidrofitebi wyliT ganebivrebuli mce
nareebi arian. umetesoba maTganisTvis wyali
ara mxolod ekologiuri faqtori, aramed
saarsebo garemocaa. wyalSi mTeli sxeuliT
arian Cayursulebi wyalmcenareebi da zogi
erTi yvavilovani mcenare. blanti da mkvri
vi wyali am yvavilovani mcenareebis sakmao
didi zomis Rerosa da foTlebis efeqtur
sayrdens warmoadgens.
1 daasaxele SenTvis cnobili hidro wylis mcenare
fitebi.
mezofitebi (mezo _ saSualo) im mcenareebis yvelaze didi ekologiuri
jgufia, romlebic wylis deficitisadmi saSualo gamZleobiT gamoirCevi
an. am jgufSi gaerTianebuli arian mdelosa da tyis balaxovani mcenareebi,
gvimrebi da TiTqmis yvela farTofoTlovani xe-mcenare.
qserofitebi (qsero _ mSrali) wylis ukiduresi deficitis pirobebSi
mcxovrebi mcenareebia. maT mravali iseTi morfologiuri da fiziologiuri
adaptacia gaaCniaT, romliTac isini, erTi mxriv, kargad moipoveben wyals
da, meore mxriv, efeqturad da ekonomiurad xarjaven mas.
qserofitebSi sukulentebsa da sklerofitebs
gamoyofen.
sukulentebs (sukulentes _ wvniani) wvniani,
msxvili Rero an foTlebi aqvT, sadac isini wyals
igroveben. sukulents, romelic ReroSi igrovebs
wyals, foTlebi eklad an qerqlad aqvs gadaqceuli.
aseTi sukulentia kaqtusi, romelic ReroSi dagro
vebul wyals Zlieri gvalvebisas ekonomiurad xar
javs.
foTlebSi imaragebs wyals aloe, sedumi da brio
sedumi
filumi.
sukulentebis erT-erTi niSani epidermisis nao
WebSi CaZiruli da damaluli bageebia. es mcenareebi
xSirad fermrkTalebi arian. am iers maT epidermi
sis xSiri gamonazardebi aniWebs. aseTi `qurqi~ tens
akavebs _ qmnis teniani haeris uZrav fenas da amiT
amcirebs transpiracias.
zogierTi sukulenti aorTqlebis Sesamcireb
lad bageebs dRisiT xuravs da RamiT xsnis.
briofilumi
sainteresoa, rogorRa awarmoebs is fotosin
Tezs daxuruli bageebiT?
saqme isaa, rom RamiT bageebiT Sesuli CO2 ujredSi organul mJavas war
moqmnis. is dRisiT qimiuri gardaqmnebis gziT ujredSi isev CO2-s aTavisuf
lebs, romelic fotosinTezis procesSi erTveba.
226
sklerofitebi (skleros _ magari) garegnulad sukulentebis antipode
bi arian. maTi tyaviseburi, magari, mSrali Rero da foTlebi ar Seicavs wylis
marags. sqeli kutikula maT foTlebsa da Reroze efeqturad ewinaaRmdege
ba wylis aorTqlebas. sklerofitebs miekuTvneba saqsauli, zeTisxilis xe.
sklerofitebs aqvT unari, dakargon ujredSi arsebuli wylis 25% ise, rom
metabolizmi ar daerRveT. aseTi unari mRierebsac aqvT. Zlier gvalvebSi
isini Zalian didi raodenobiT kargaven wyals da ifSvnebian, TiTqos kvdebi
an. magram wvimis Semdeg swrafad inazRaureben wylis danakargs da Tvalsa da
xels Sua cocxldebian.
zeTisxilis xe mRiera
zogierTi qserofiti deficituri wylis mopovebas Zalian grZeli fesve
biT axerxebs, romelic gruntis wylebamde aRwevs. aseTi fesvebi gaaCnia aka
cias, oleandrs.
qserofitebis msgavsad, mravalferovani adaptaciebi wylis deficitis
mimarT, gvalvian da mSral garemoSi mcxovrebi cxovelebisTvisacaa damaxa
siaTebeli: mwerebis sasunTqi xvrelebi cxel dReebSi sarqvelebiT ixureba;
aqlems mcire raodenobiT saofle jirkvali da Zalian grZeli helnes maryu
Ji aqvs; udabnos bayayi wyals specializebul Sardis buStSi igrovebs; udab
nos Tagvi cxims imaragebs, romelic endogenuri wylis warmoqmnas xmardeba.
2 ganmarte, ras niSnavs endogenuri wyali da rogor warmoiqmneba is?
namibiaSi erT-erTi gekoni udabnos dilis cvars TvalebSi igrovebs da
grZeli enis moxerxebuli moZraobiT lokavs mas.
saocaria am cxovelebis qceviTi Seguebulobanic. yvelaze didi raode
227
cxovelebs Soris saukeTeso `hidrogeologebs~ uwodeben. gvalvis periodSi
spiloebi damSrali mdinareebis fskerze SuanebiT Rrmulebs Txrian, sadac
wyali grovdeba. kameCebi, martorqebi da sxva cxovelebi spilos mier gaTxri
li `WebiT~ sargebloben. ukana fexebiT Txrian Was daaxloebiT 1 m. siRrme
ze kenguruebic. wyurvilis dasakmayofileblad gienebi xandaxan nesvsa da
sazamTros Wamen, kenguru xeebs qerqs aclis da xis wvens lokavs.
2.
a. daajgufe Sen garSemo arsebuli mcenareebi hidrofitebad,
mezofitebad da qserofitebad.
b. romeli niSnebiT amoicnob am mcenareebs?
g. gamoTvale procentulad, romeli jgufis mcenareebs Sexvde
bi ufro xSirad?
228
d. xelovnurad moSenebul mcenareebs Soris skverebSi da parkeb
Si, romeli jgufis mcenareebi Segxvda ufro xSirad? saWiroe
ben isini gansakuTrebul zrunvas?
229
V ekologia
§35
abioturi faqtorebi
niadagi
25%
50%
niadagis Sedgeniloba
15% mineraluri komponenti
wyali
haeri
qvebi
mineraluri komponenti; >3
230
meqanikuri komponentebis sxvadasxva procentuli Semcveloba gansxvave
buli Tvisebebis niadags warmoqmnis. cxrilSi mocemulia qviSnari da Tixnari
niadagis Tvisebebi.
nazi,
mineraluri komponenti; nawilakebis zoma < 0,002 mm.
nestian mdgomareobaSi
struqtura uxeSi, warmoqmnis webvad masas,
nawilakebis zoma > 0,06 mm. romelic gamoSrobis
Semdeg Zlier magrdeba
da skdeba.
didi zomis forebi. forebi patara zomisaa.
forianoba kargi aeracia. cudi aeracia.
231
wyali niadagSi sam mdgomareobaSi arsebobs.
higroskopuli wyali wyalbaduri bmebiT Txeli apkis saxiT ekvris garSemo
niadagis yvelaze patara nawilebs. higroskopuli wyali yvelaze mSral niada
gebSic ki gvxvdeba. is niadagis yvelaze wvril forebSi iwyebs dagrovebas da
kapilarul wyals warmoqmnis. man gruntis wylebidan niadagis zedapiramdec
ki SeiZleba miaRwios.
wyali niadagSi
1. niadagis nawilaki;
2. higroskopuli wyali;
3. haeri;
3 4. kapilaruli wyali;
5. gravitaciuli wyali.
5
4
232
am mxriv Zalian upretenzioa fiWvi. is Rarib, unayofo niadagebze xarobs.
misi sruli antipodia muxa, romelic mxolod Zalian nayofier niadagze izr
deba.
farTofoTlovani tyis mcenareebi zomierebi arian moTxovnilebebSi da
saSualo nayofierebis niadagebze xaroben.
xanZari
233
1. niadagis feri sakmao informaciis Semcvelia.
niCabiT aiRe niadagis zeda, daaxloebiT 10 sm. sisqis fena da
sinaTleze dakvirdi mis fers.
feri
niadagis
Tvisebebi
muqi saSualod muqi baci
mineraluri komponenti;
organul
nivTierebaTa maRali saSualo dabali
Semcveloba
axseni:
a. ratom aris dakavSirebuli organuli nivTierebebis maRali
Semcveloba niadagis nayofierebasTan, mcenareebi xom organu
li nivTierebebiT ar ikvebebian?
b. ratom aRmoCnda cxrilSi mxolod azoti, sxva qimiur elemen
tebsac xom didi mniSvneloba aqvs mcenarisTvis? ratom ga
keTda aqcenti mxolod masze?
g. rogor zrdis aeracia niadagis nayofierebas?
d. ratom aris aucilebeli, rom niadagis fers sinaTleze daak
virde?
2. meqanikuri komponentebis Semcvelobis TvalsazrisiT, niada
gebs sam ZiriTad kategoriad yofen _ qviSnar, Tixnar da la
mian niadagebad. maTSi am komponentebis saSualo gadanawile
bas diagrama giCvenebs.
234
advilad gaarkvev, romel jgufs miekuTvneba Seni niadagi, Tu
mas muWSi moiqcev da xels magrad mouWer. qviSiani niadagi muWis
gaxsnis Semdeg TiTebs Soris ifanteba; lamiani niadagi advilad
Seikvreba koStad, romelic adviladve iSleba; Tu niadagi Tixi
ania, koStis warmoqmnisTvis meti Zala dagWirdeba, Tumca, koSti
advilad aRar daiSleba.
ufro zustad niadagis meqanikur Sedgenilobas aseTi procedu
riT gamoikvlev:
awone 100 gr. niadagi, kargad dafSveni da kolbaSi moaTavse. daas
xi 200 ml. wyali, kolbas saxuravi daaxure da narevi kargad an
jRrie 3 wT-is ganmavlobaSi ise, rom niadagis nawilakebi kargad
Seerios wyals da erTgvarovani suspenzia warmoiqmnas. suspenzia
danayofebian qimiur WiqaSi gadaitane. 5 wT. sruliad sakmarisia
imisTvis, rom qviSa fskerze daileqos.
frTxilad, ise, rom suspenzia ar SeinjRres, moniSne Wiqaze is
danayofi, romelic qviSis fenas aRniSnavs. Caiwere, ra moculoba
daikava qviSam WiqaSi.
daayovne 1 sT. am drois ganmavlobaSi qviSis fenis zemoT lamis
fena warmoiqmneba. frTxilad gaakeTe Wiqaze Sesabamisi aRniSvna
da Caiwere lamis moculoba. 24 sT-is Semdeg lamis zemoT Tixis
mRvrie fenas SeniSnav, romelic gamoyofili iqneba mis zemoT mde
bare wylis fenisgan. aRniSne Wiqaze da Caiwere lamis moculoba.
24 sT
1 sT
5 wT 5 wT
235
3. Tu gsurs, Sens niadagSi wylis Semcveloba gazomo, gaiTvalis
wine, rom niadagi axali morwyuli ar unda iyos. ukeTesia, Tu
sakvlevad 2-3 dRis mourwyav niadags aiReb.
a. awone aluminis folga da CainiSne misi masa (a).
b. gadaitane folgaze mcire raodenobiT gafxvierebuli niadagi
da awone. CainiSne misi masa (b).
g. moaTavse niadagiani folga saSrob karadaSi 1100C-ze 24 saa
Tis ganmavlobaSi. 24 saaTis Semdeg moaTavse niadagiani folga
eqsikatorSi (qimiuri WurWeli, romelSic haeris tenianoba nu
lis tolia).
d. gacivebis Semdeg awone niadagiani folga da CainiSne misi masa.
e. gaimeore g da d procedurebi, sanam niadagiani folgis masis
maCveneblebi zustad ar daemTxveva erTmaneTs (c).
v. gamoiangariSe niadagSi wylis procentuli Semcveloba Semde
gi formuliT:
b–c
X 100
b–a
z. rogor fiqrob, romel wyals zomavdi niadagSi _ gravitaci
uls, kapilaruls Tu higroskopuls?
T. CamoTvlilTagan, romel wyals aqvs gansakuTrebiT didi mniSv
neloba mcenareebisTvis?
i. Tu cdis pirobas daarRvevdi da sasinjad axalmorwyul nia
dags aiRebdi, romeli wylis Semcveloba gaizomeboda am meTo
diT?
k. ratom aris aucilebeli cdis sxvadasxva etapze niadagis eqsi
katorSi moTavseba?
236
z. Tu gsurs Seafaso, ramdenad nayofieria Seni niadagi, gazome
humusis Semcveloba im niadagebSi, romelsac sxvadasxva fir
mebi gTavazoben rogorc saukeTeso, organuli nivTierebebiT
mdidar niadags. sainteresoa, ramdenad swor reklamas ukeTe
ben isini sakuTar produqcias. daakvirdi, eTanxmeba Tu ara am
niadagebis feri maTSi arsebuli organuli nivTierebebis ra
odenobas da Sesabamisad, maT nayofierebas.
5. niadagis pH Zalian martivad gamoikvleva. awone 5 gr. niadagi,
gadaitane sinjaraSi, daumate 10 ml. wyali, daaxure sinjaras
sacobi da energiulad SeanjRrie. datove sinjara StativSi 48
saaTi. mas Semdeg, rac niadagis nawilakebi sinjaris fskerze
daileqeba, moaTavse indikatoris qaRaldi siTxeSi da feris
mixedviT imsjele niadagis pH–ze.
6. gaaanalize 1, 2, 3, 4, 5 eqsperimentebis Sedegebi da imsjele,
ramdenad sworad gaqvs SerCeuli niadagi mcenareebisTvis.
237
V ekologia
§36
bioturi faqtorebi
pozitiuri, negatiuri da neitraluri urTierTobebi
238
mutualizmi (laT. mutuus _ urTi
erT, samagiero) orive partniorisTvis 2
sasargeblo urTierTobis iseTi for
maa, romlis dros arc erT maTgans damo
ukideblad arseboba ar SeuZlia. mutual 1
izmis yvelaze naTeli magaliTi mRieraa.
mRieraSi sokos hifebi imdenad mWid
rod ekvrian gars wyalmcenareebis uj
redebs, rom erT mTlian organizms war
moqmnian. sokoebi mcenaris fotosinTezis
produqtebiT sargebloben, xolo wyal
mcenares wyalsa da mineralur marilebs mRiera
awvdian. 1. sokos hifebi; 2. wyalmcenare.
xavsebi xe-mcenareze
239
mtacebloba negatiuri urTierTo
bis erT-erTi yvelaze gavrcelebuli
formaa. mtacebels uwodeben cxovels,
romlis sakvebs nanadirevi warmoadgens,
anu isini iWeren da klaven msxverpls.
3 daasaxele mtacebeli mcenare.
bunebrivi gadarCevis procesSi mta
cebelic da msxverplic xvewen da sru
lyofen Tavdasxmisa da Tavdacvis saSu
alebebs. nadiroba
konkurencia or iseT saxeobas So
ris uaryofiTi urTierTobis formaa, romelTac msgavsi ekologiuri moT
xovnilebebi gaaCniaT. rodesac aseTi ori saxeoba mezoblad cxovrobs,
TiToeuli maTganisTvis araxelsayreli piroba iqmneba, radgan konkurenti
amcirebs sakvebis mopovebisa da TavSesafris aTvisebis Sansebs. konkuren
tebis urTierToba bolos da bolos imiT mTavrdeba, rom erT-erTi maTgani
meores gandevnis. mcenareebSi konkurentis daTrgunva, ZiriTadad, sinaT
lis, wylis, sakvebi nivTierebebis datacebiTa da xelSi CagdebiT miiRweva.
cxovelebis SemTxvevaSi ki dapirispireba SesaZloa `xelCarTuli~ brZoliT
damTavrdes.
parazitizmi ori saxeobis individis iseTi urTierTobaa, rodesac erT-
erTi maTgani meores xangrZlivad iyenebs, rogorc saarsebo garemosa da
kvebis wyaros. bunebaSi aTi aTasobiT parazituli saxeoba arsebobs. maT
gan 5 000-mde adamianis parazitia. parazitebi mtaceblebis msgavsad ar arian
dainteresebulni msxveplis naadrevi sikvdiliT. maT urCevniaT xangrZlivad
uzrunvelyon sakuTari TAavi sakvebiTa da TavSesafriT.
neitralizmi urTierTobis iseTi formaa, romlis drosac erT terito
riaze mcxovrebi organizmebi erTmaneTze ar zemoqmedeben. aseTi tipis urTi
erTobebi bunebaSi Zalian xSiria. aseTia, magaliTad, Wiayelisa da koRos,
kurdRlisa da kodalas, ciyvisa da irmis urTierToba.
cocxali organizmebi ara mxolod erTmaneTze zemoqmedeben, aramed gav
lenas axdenen aracocxal garemoze da zogjer Zalian mkveTrad cvlian mas.
magaliTad, naZvi Tavis totebis qveS Zlier Crdils warmoqmnis, Camocvenili
wiwvebis gamo niadagi mJaviandeba da Raribdeba. yvelaferi es araxelsayrel
garemos qmnis sxva cocxali organizmebisTvis.
sawinaaRmdego gavlena aqvs niadagze aryis xes. misgan Camocvenil foT
lebsa da totebze baqteriebis zemoqmedebiT niadagi mdidrdeba humusiTa da
mineraluri marilebiT, umjobesdeba misi struqtura, xdeba ufro fxvieri,
mravldebian niadagSi mcxovrebi organizmebi. niadagis Zlier gardamqmnelad
iTvleba muxac.
individis normaluri ganviTareba mniSvnelovnadaa damokidebuli
mis garemomcvel sxva organizmebze. ekologebi cocxali organiz
mebis urTierTobebis ramdenime formas gamoyofen. esenia: koope
racia, mutualizmi, komensalizmi, mdgmuroba, konkurencia, mta
cebloba, parazitizmi da neitralizmi.
240
1. urTierTobis romel formas miakuTvneb sarevela mcenaree
bisa da kulturuli mcenareebis urTierTobas?
eqtoparazitebi endoparazitebi
241
ocaria, rom rodesac axalgazrda mdedri WianWvela tovebs
budes, axal budeSi mas Tan sokos sporebi miaqvs.
murena gruperi
242
3. muxis fesvTa sistema aumjobe
sebs niadagis qimiur da fizikur
struqturas da saukeTeso piro
bebs qmnis aerobuli baqteriebis
(A) dasasaxleblad. es baqterie
bi antibiotikebs gamoyofen da
erTgvar damcav xazs warmoqm
nian muxis fesvebis garSemo. da
avadebis gamomwvevi baqteriebi
(B) am barieris gadalaxvaSi uZ
lurebi arian.
moifiqre: A
a. ra damokidebulebaa muxis fes
vebsa da A A baqteriebs Soris? B
b. ra damokidebulebaa A A da B B baq
teriebs Soris?
g. ra damokidebulebaa muxis fes
vebsa da B B baqteriebs Soris?
www.sumanasinc.com/webcontent/animations/content/organelles.html
www.youtube.com/watch?v=8BEKrc-aXF8
243
V ekologia
§37
kvebiTi jaWvebi
kvebiTi qselebi
244
kvebiTi jaWvebi
mesame rigis
konsumentebi
meore rigis
konsumentebi
pirveli rigis
konsumentebi
mcenareWamia II kvebiTi done zooplanqtoni
producentebi
245
vebis monawileebi arian; dafniebiT ikvebebian ara mxolod wvrili Tevzebi,
aramed wylis sxva fexsaxsrianebic; bugrebis mtrebi arian Wiamaiebi, buzis _
matlebi, obobebi, mweriWamia frinvelebi; bayayi sxvadasxva saxeobis mweriT
ikvebeba, amavdroulad, masze sxvadasxva saxeobis frinveli nadirobs.
kvebiTi qseli
246
2. daalage organizmebi da Seqmeni kvebiTi jaWvi.
reducenti
II rigis konsumenti
I rigis konsumenti
producenti
247
V ekologia
§38
ekologiuri piramidebi
ricxvTa, biomasisa da energiis piramidebi
248
saqme isaa, rom producentebi erTmaneTisgan zomiT Zalian gansxvavdebian.
magaliTad, producentia erTujrediani wyalmcenarec da muxis xec, ekolo
giur piramidebSi ki maT erTi da igive adgili aqvT miCenili, orive maTgani
pirvel kvebiT dones ikavebs. Tu prodecenti didi zomisaa, maSin misi ricxo
brioba bevrad naklebia pirveli rigis konsumentTan SedarebiT. magaliTad,
erTi akaciis xis foTlebiTa da rtoebiT ramdenime antilopa ikvebeba. aseT
SemTxvevaSi piramida deformirdeba da TiTqos `Tavdayira~ dgeba.
249
xmeleTis ekosistemebSi, Cveuleb
mozardi
riv, producentebis saerTo masa me
48 kg
tia mis momdevno pirveli rigis kon
sumentebi masasTan SedarebiT, es
ukanaskneli ki meore rigis konsumen
xbo 100 kg
tebis masas aWarbebs da a.S. amitom
miiReba normaluri formis piramida,
romelic qvemodan zeviT TandaTan viw ionja 8200 kg
rovdeba. magaliTad, mozardi, romelic
48 kg-s iwonis, weliwadSi saSualod moixmars 100 kg-ian xbos, romelsac gamo
sakvebad 8 200 kg-mde ionja sWirdeba.
Tumca, xandaxan biomasis piramidac SeiZleba amobrundes. magaliTad,
okeaneSi fitoplanqtonis momxmareblebis saerTo biomasa SesaZloa, bevrad
meti aRmoCndes fitoplanqtonis masaze. aseTi situacia zogadad damaxasi
aTebelia iseTi ekosistemebisTvis, romlebSic Zalian patara zomis produ
centebi da didi zomis konsumentebi arian. amis mizezi isaa, rom fitoplanq
tonis sicocxlis xangrZlivoba ramdenime dRe, zogjer ki ramdenime saaTia.
is am periodSi Zalian produqtiulia, Tumca, mis mier Seqmnili produqcia
swrafadve moixmareba msxvili cxovelebis mier, romlebic wlebis manZilze
TandaTan zrdian sakuTar masas. biomasis piramida ki afasebs organizmebis
biomasas konkretul momentSi. is ricxvTa piramidis msgavsad, ekosistemis
mxolod statikur mdgomareobas asaxavs. es piramidebi ar iZlevian srul
yofil informacias ekosistemis Sesaxeb, Tumca, maTi monacemebiT garkveu
li praqtikuli sakiTxebis gadawyvetaa SesaZlebeli. magaliTad, ricxvTa
piramidis monacemebiT SesaZlebelia nadirobis iseTi normebis dadgena, ro
melic zians ar miayenebs ekosistemas.
yvelaze srulyofilad ekosistemis dinamikur mdgomareobas energiis pi
ramida asaxavs. is aRwers sakvebis gadaadgilebas da energiis nakads kvebiTi
jaWvis gavliT.
kvebiTi kavSirebi TanasazogadoebaSi sxva araferia, Tu ara erTi orga
nizmidan meoreze mzis energiis gadacemis gzebi. producentebi fotosin
Tezis procesSi mzis energias organuli nivTierebebis qimiuri bmebis ener
giad gardaqmnian da organuli nivTierebebis sinTezs axmaren. am energiis
nawili mcenareTa sunTqvis process xmardeba, nawili ki mcenareTa sxeulis
aSenebas anu maTi masis Seqmnas. organul masas, romelsac mcenareebi drois
garkveul SualedebSi qmnian, pirveladi produqcia ewodeba. swored is war
moadgens konsumentebisa da reducentebis energetikul rezervs.
mcenareuli sakvebi pirveladi konsumentebis mier mTlianad ar SeiT
viseba. SeuTvisebeli sakvebi eqskrementebis saxiT isev garemoSi brundeba.
SeTvisebis xarisxi damokidebulia sakvebis qimiur Sedgenilobaze da or
ganizmis saWmlis momnelebel fermentebze. SeTvisebul sakvebSi arsebuli
qimiuri bmis energiis Zalze didi nawili ujredis cxovelqmedebas da misi
homeostazis SenarCunebas xmardeba. gansakuTrebiT didia aseTi danakarge
bi kunTovani ujredebis muSaobisas, sadac organuli nivTierebebi sawvavad
gamoiyeneba. sabolood, ujredis metabolizmisTvis gankuTvnili energia
250
xmeleTis ekosistemebSi, Cveuleb
mozardi
riv, producentebis saerTo masa me
48 kg
tia mis momdevno pirveli rigis kon
sumentebi masasTan SedarebiT, es
ukanaskneli ki meore rigis konsumen
xbo 100 kg
tebis masas aWarbebs da a.S. amitom
miiReba normaluri formis piramida,
romelic qvemodan zeviT TandaTan viw ionja 8200 kg
rovdeba. magaliTad, mozardi, romelic
48 kg-s iwonis, weliwadSi saSualod moixmars 100 kg-ian xbos, romelsac gamo
sakvebad 8 200 kg-mde ionja sWirdeba.
Tumca, xandaxan biomasis piramidac SeiZleba amobrundes. magaliTad,
okeaneSi fitoplanqtonis momxmareblebis saerTo biomasa SesaZloa, bevrad
meti aRmoCndes fitoplanqtonis masaze. aseTi situacia zogadad damaxasi
aTebelia iseTi ekosistemebisTvis, romlebSic Zalian patara zomis produ
centebi da didi zomis konsumentebi arian. amis mizezi isaa, rom fitoplanq
tonis sicocxlis xangrZlivoba ramdenime dRe, zogjer ki ramdenime saaTia.
is am periodSi Zalian produqtiulia, Tumca, mis mier Seqmnili produqcia
swrafadve moixmareba msxvili cxovelebis mier, romlebic wlebis manZilze
TandaTan zrdian sakuTar masas. biomasis piramida ki afasebs organizmebis
biomasas konkretul momentSi. is ricxvTa piramidis msgavsad, ekosistemis
mxolod statikur mdgomareobas asaxavs. es piramidebi ar iZlevian srul
yofil informacias ekosistemis Sesaxeb, Tumca, maTi monacemebiT garkveu
li praqtikuli sakiTxebis gadawyvetaa SesaZlebeli. magaliTad, ricxvTa
piramidis monacemebiT SesaZlebelia nadirobis iseTi normebis dadgena, ro
melic zians ar miayenebs ekosistemas.
yvelaze srulyofilad ekosistemis dinamikur mdgomareobas energiis pi
ramida asaxavs. is aRwers sakvebis gadaadgilebas da energiis nakads kvebiTi
jaWvis gavliT.
kvebiTi kavSirebi TanasazogadoebaSi sxva araferia, Tu ara erTi orga
nizmidan meoreze mzis energiis gadacemis gzebi. producentebi fotosin
Tezis procesSi mzis energias organuli nivTierebebis qimiuri bmebis ener
giad gardaqmnian da organuli nivTierebebis sinTezs axmaren. am energiis
nawili mcenareTa sunTqvis process xmardeba, nawili ki mcenareTa sxeulis
aSenebas anu maTi masis Seqmnas. organul masas, romelsac mcenareebi drois
garkveul SualedebSi qmnian, pirveladi produqcia ewodeba. swored is war
moadgens konsumentebisa da reducentebis energetikul rezervs.
mcenareuli sakvebi pirveladi konsumentebis mier mTlianad ar SeiT
viseba. SeuTvisebeli sakvebi eqskrementebis saxiT isev garemoSi brundeba.
SeTvisebis xarisxi damokidebulia sakvebis qimiur Sedgenilobaze da or
ganizmis saWmlis momnelebel fermentebze. SeTvisebul sakvebSi arsebuli
qimiuri bmis energiis Zalze didi nawili ujredis cxovelqmedebas da misi
homeostazis SenarCunebas xmardeba. gansakuTrebiT didia aseTi danakarge
bi kunTovani ujredebis muSaobisas, sadac organuli nivTierebebi sawvavad
gamoiyeneba. sabolood, ujredis metabolizmisTvis gankuTvnili energia
250
ujreduli sunTqvis procesSi siTbos saxiT gamoiyofa da garemoSi ifanteba.
energiis im nawils, romelic ujredis metabolur procesebze ixarjeba, pi
robiTad sunTqvaze danaxarjebi uwodes.
I II III IV
siTbo
kvebiTi done
251
nebismieri ekosistemisTvis energiis anu produqtiulobis piramidas
yovelTvis namdvili piramidis forma aqvs. misi yoveli momdevno blokis
zoma safuZvelidan wverisken proporciulad mcirdeba. amasTanave, meoradi
produqciis saerTo done yovelTvis naklebia ekosistemis pirvelad pro
duqciasTan SedarebiT.
amgvarad, ekosistemaSi mzis energia TandaTan organuli naerTebis qimi
uri bmebis, meqanikur, siTbur, eleqtrul energiad gardaiqmneba. Tanasazoga
doebis TiToeuli wevri faqtiurad mzis energiis gardamqmnelia. energiis
erTi saxidan meoreSi gadasvlisas, energiis garkveuli nawili yovelTvis
siTbos saxiT ikargeba. sabolood, ekosistemis biotur nawilSi moxvedrili
mzis energia swrafad ileva. misi Sevseba mxolod mzis energiis axali por
ciis miwodebiTaa SesaZlebeli.
252
1. daasaxele organizmSi qimiuri energiis eleqtrul energiad
gardaqmnis magaliTi.
2. ra saxis energiebad gardaiqmneba mzis energia manaTobel Tevz
Si?
3. ilustraciaze warmodgenili ori piramida grafikulad war
moadgens kvebiT jaWvs: anwlis xe _ bugri _ WianWvela _
SaSvi. erT-erTi maTgani ricxvis piramidaa, meore ki energiis.
amoicani piramidebi.
A B
4. ilustraciaze ori ricxvTa piramidaa. erT-erTi maTgani ga
moxatavs kvebiT jaWvs: foTlebi _ muxluxo _ SaSvi _ qori,
xolo meore: xe-mcenare _ bugri _ Wiamaia _ Wiamaias para
ziti. amoicani piramidebi da Seni mosazrebebi argumentebiT
daasabuTe.
A B
kartofili
Zroxis xorci
brinji
I rigis konsumenti qaTami
II rigis konsumenti rZe
III rigis konsumenti Tafli
Roris xorci
loqo
xizilala
ixvi
253
2. parazituli mcenareebi miekuTvnebian:
a. producentebs;
b. konsumentebs;
g. reducentebs.
254
V ekologia
§39
populaciis ricxobriobaze moqmedi faqtorebi
populaciis dinamika
populaciis homeostazi
255
mrudi, romelic populaciis zrdas
asaxavs yovelgvari resursebiT uzrun
velyofil, gamravlebisTvis idealur
garemoSi, Zalian swrafad icvlis sim
baqteriebis ricxvi
rudes da usasrulobaSi miemarTeba.
magram bunebaSi bioturi potenciali
srulad arasdros realizdeba. misi si
dide, Cveulebriv, isazRvreba, rogorc
sxvaoba populaciaSi individTa Soba
dobasa da sikvdilianobas Soris.
r = b - d, sadac b _ dabadebulTa
ricxvia, d _ daRupulTa ricxvi, drois
erTi da igive intervalSi. amitom bune
brivi populaciebis zrdis grafiks Te dro (wT.)
oriuli grafikisgan mkveTrad gansxva
vebuli forma aqvs.
aseTi mrudi jer zemoT mii
wevs, Semdeg icvlis mimarTule
populaciis ricxobrioba
populaciis populaciis
normaluri normaluri
ricxobrioba ricxobrioba
garemos
ricxobrioba SemzRudveli populaciis
naklebia garemos zemoqmedeba ricxobrioba
tevadobaze mcirdeba izrdeba
256
garemos zogierTi faqtoris moqmedeba ar aris damokidebuli populaci
is ricxobriobaze. magaliTad, Zlieri yinvebisas, miuxedavad imisa, mraval
ricxovania Tu mcirericxovani maTi populacia, masiurad iRupebian: frin
velebi, romlebic mwerebiT ikvebebian; Txunelebi da Tagvebi _ gruntis
gayinvis gamo; budeebSi eyinebaT kvercxebi roWoebs. populaciis ricxobrio
baze ar aris damokidebuli gvalvis moqmedeba, wyaldidoba da xanZari. isini
erTianad anadgureben mcire da mravalricxovan populaciebs. Sesaferisma
klimaturma pirobebma ki SeiZleba populaciis arnaxuli zrda gamoiwvios,
rogorc es kaliebis Semosevis SemTxvevaSi xdeba.
garemos zogierTi faqtori moqmedebas populaciaze mxolod maSin ax
dens, rodesac populacia ricxobrivad izrdeba. amasTanave, misi gavlena miT
ufro Zlieria, rac metia populaciis simWidrove. populaciis simWidrove
farTobis erTeulze individebis ricxvia. es faqtorebi ara ubralod mkveT
rad zrdian an amcireben populaciis ricxobriobas, aramed aregulireben
mas. swored es faqtorebi uzrunvelyofen populaciis homeostazs. gansa
kuTrebiT efeqturi maregulirebeli faqtorebi konkurencia, parazitizmi
da mtaceblobaa.
konkurenciis erT-erTi umkacresi forma mcenareebSi TviTgamoxSirvaa.
mcenareebis aRmocenebis maRali simWidrovisas, maTi nawili aucileblad
iRupeba, radgan ver uZlebs fiziologiu
rad ufro Zlieri mezoblebis konkurenci
as. garda amisa, mWidro naTesebSi daCagrul
mcenareebs naklebi ylortebi uviTardebaT,
maTi masa mcirdeba.
cxovelebSi konkurenciis aseTi mkacri
formebi mxolod maSin vlindeba, rodesac
sakvebis, wylis an sxva resursebis raode
noba Zalian SezRudulia da maT ar ZaluZT
resursebis mopoveba sxva teritoriaze.
magaliTad, patara tbebSi, sadac sxva saxe
obis Tevzebi ar arian, qorWilebi sakuTari
TviTgamoxSirva
naSierebiT ikvebebian. Tumca, kanibalizmi
cxovelebSi Zalian iSviaTi movlenaa.
konkurentebTan brZolis Zalian saintereso forma
ybebi aqvs erT-erT parazit mwers, romelic Tavis kvercxebs
sxva mweris kvercxebSi debs. maspinZlis kvercxSi sakve
bi nivTierebis raodenoba SezRudulia, is mxolod erTi
individisTvisaa sakmarisi, amitom parazitul larvas
kvercxidan gamoCekvisTanave uCndeba ybebi, romelic
mas srulebiTac ar sWirdeba kvercxis SigTavsiT kvebis
Tvis. ybebs is konkurentze Tavdasasxmelad iyenebs.
konkurentebi erTmaneTs Tavs manamde esxmian, sanam kve
bas daiwyeben. konkurentis ganadgurebis Semdeg larvas
paraziti mweris ybebi uqreba da is mSvidad Seeqceva sakvebs.
larvebi
257
1 romeli organoidebi monawileoben larvis ybebis gaqrobaSi?
populaciis zrdas konkurentebis mier gamoyofili qimiuri nivTierebe
bic aferxebs. magaliTad, akvariumis wyali, romelSic dafniebi iyvnen, afer
xebs imave saxeobis dafniebis gamravlebas da am Tvisebas wyali ramdenime
dRe inarCunebs.
bayayis Tavkombalebi wyalSi gamoyofen cilovan nivTierebebs, romelic
sxva Tavkombalebis zrdas aferxebs. rac ufro didia individi, miT ufro
Zlierad zemoqmedebs is sxva mcire zomis individebze.
2 daasaxele msgavsi faqtebi mcenareebSi.
teritoriuli qcevebi mocemul teritoriaze populaciis ricxobriobis
zrdis Semaferxebeli erT-erTi efeqturi meqanizmia. cxovelebis umravle
soba agresias avlens mis teritoriaze SeWril ucxo an Tundac nacnobi in
dividis mimarT. zogi frinveli aqtiurad icavs Tavis budes. homeostazis
SedarebiT `rbili~ meqanizmi teritoriis markireba anu moniSvnaa. zogierTi
frinveli amas galobiT axerxebs. cisferi veSapebi dabali sixSiris bgerebs
gamoscemen, romliTac erTmaneTs 860 km-is farglebSi atyobineben, sazRvari
ar gadmolaxon. TevzebSi ufro metyveli `ferebis enaa~. maTi Seferiloba
miuTiTebs, rom teritoria dakavebulia.
frinvelebsa da ZuZumwovrebSi populaciis zrdis sapasuxo reaqcia zog
jer gansaxlebaa. amiT mocemul teritoriaze individebis optimaluri rao
denoba narCundeba. sainteresoa, rom `emigrantebs~ Soris axalgazrda indi
videbi Warboben.
populaciis simWidrovis gazrda cxovelebSi daZabulobasa da stress
iwvevs, romelic Sobadobis Semcirebisa da sikvdilianobis gazrdis mize
zia. Tavis tvinis qerqis signalebs populaciis simWidrovis gazrdis Sesaxeb
hipoTalamusi exmaureba, romelic cvlis endokrinuli sistemis muSaobas.
3 axseni, rogor SeiZleba gaizardos an Semcirdes Sobadoba hipoTala
musis gavleniT?
populaciis ricxobriobis Zalian efeqturi regulatori msxverplisa da
mtaceblis urTierTobaa. msxverplisa da mtaceblis ricxobrioba periodulad
icvleba. am cvlilebas kanonzomieri da regularuli xasiaTi aqvs _ msxverp
lis ricxobriobis matebas yovelTvis mosdevs mtaceblis gamravleba. rodesac
mtaceblis ricxvi maqsimums aRwevs, msxverplis ricxvi mkveTrad mcirdeba, rac
Tavis mxriv mtaceblis ricxvis Semcirebas iwvevs. aseTi cvlilebebi gansakuT
rebiT iseT Tanasazogadoe
bebSia TvalsaCino, romlebic lemingi
populaciis ricxobrioba
saxeobrivi TvalsazrisiT ar bu
arian mdidrebi. aseTi oTx
wliani cikli skandinaviis
qveynebSi lemingebsa da mis
mters, TeTr bus aqvT.
wlebi
258
populaciis zrdis siCqare mis biotur potencialzea damokidebu
li. bunebaSi arsebobs faqtorebi, romelic zRudavs bioturi po
tencialis bolomde realizacias. garemos tevadoba individebis
is maqsimaluri ricxvia, romlis uzrunvelyofac SeuZlia gare
mos. populaciis ricxobriobis SenarCunebas populaciis homeo
stazs uwodeben. homeostazis efeqturi meqanizmebi konkurencia,
parazitizmi da mtaceblobaa.
P aurella
individebis ricxvi 1sm3 wyalSi
P caudatum
P aurella
P caudatum
dReebi
259
2. cdebis sxva seriaSi gauze ikvlevda mtaceblisa da msxverplis
urTierTobis gavlenas maTi populaciebis dinamikaze.
eqsperimentis erT-erT seriaSi man daadgina: mtacebeli infu
zoriis _ Didinium nasutum-is gamravleba kanonzomierad mos
devda misi msxverplis _ Paramecium caudatum-is gamravlebas.
rodesac mtaceblis raodenoba maqsimums aRwevda, is mTlia
nad anadgurebda msxverpls da amis Semdeg TviTonac iRupe
boda.
eqsperimentis meore seriaSi sinjaraSi mcireoden qviSas yrid
nen. am SemTxvevaSi, mtaceblis daRupvis Semdeg msxverpli swra
fad mravldeboda.
daakvirdi A A da B grafikebs da A
ifiqre:
a. romeli maTgani asaxavs pir
veli eqsperimentis monace
mebs?
b. romeli mrudi gamoxatavs
msxverplis populaciis ri
cxobriv cvlilebas?
g. romeli mrudi ekuTvnis mta
cebels?
d. ratom gamoiyenes eqsperi B
mentSi qviSa?
e. saidan gaCnda meore eqspe
rimentSi msxverpli misi
mtris daRupvis Semdeg?
260
4. populaciis ricxobriobis analizisTvis xSirad sargeblo
ben monacemebiT, romelic populaciaSi individebis sikvdi
lianobas asaxavs. sikvdilianoba Sobadobis sawinaaRmdego
sididea. es aris drois garkveul erTeulSi daRupuli indi
videbis raodenoba. populaciis asakobrivi struqtura imazea
damokidebuli, Tu gadarCenis ra Sansebi aqvT individebs sxva
dasxva asakobriv jgufebSi.
ilustraciaze 3 mrudia, romelic gviCvenebs, Tu rogor na
wildeba sikvdilianoba sxvadasxva asakobriv jgufebSi.
gadarCenili individebis
A
ricxvi
C
asaki
sakvebi
bioturi
faqtorebi
populaciis
abioturi Sobadoba, sikvdilianoba, simWidrove
faqtorebi migracia
261
V ekologia
§40
adamianis populaciis zrda
Tanamedroveobis erT-er
Ti mwvave problema mosaxle
obis arnaxuli zrdaa. eqs
262
mosaxleoba am cifrs miuaxlovdeba, dedamiwas SimSili emuqreba.
es tendencia ukve igrZnoba _ sakvebi produqtebis warmoeba CamorCe
ba mosaxleobis zrdis tempebs. yoveldRiurad msoflioSi 12 000 adamiani
iRupeba SimSiliT. marto indoeTSi, erTi wlis manZilze, SimSiliTa da ara
srulfasovani kvebis gamo milioni bavSvi kvdeba.
1 axseni, ras gulisxmobs arasrulfasovani kveba?
dedamiwaze mosaxleobis gadanawilebis kvlevisas, mecnierebma sami Ziri
Tadi kanonzomiereba aRmoaCines.
populaciis zrda maqsimaluria ganviTarebad qveynebSi, romlebsac
yvelaze naklebad SeuZliaT Tavis gamokveba da minimaluria ganviTarebul
qveynebSi.
magaliTad, keniaSi 24 milioni adamiani cxovrobs. misi mosaxleobis zrdis
tempi wliurad 4%-ia, rac yvelze maRali maCvenebelia mTel msoflioSi. si
cocxlis xangrZlivoba am qveyanaSi mxolod 54 welia. mosaxleobis umravle
soba wera-kiTxvis ucodinaria.
eqspertebis monacemebiT, 2050 wels yvelaze mWidrod dasaxlebuli qve
yana indoeTi iqneba, germaniasa da iaponiaSi ki, savaraudod, mosaxleoba Sem
cirdeba.
2000 w 2050 w
263
zrdis maRali tempebisas irRveva populaciis asakobrivi Sedgeniloba
izrdeba Sromisuunaro mosaxleobis _ bavSvebisa da xanSiSesulebis ricxvi.
aseT qveynebSi bavSvebi mosaxleobis TiTqmis 50%-s Seadgenen, xolo xanSiSe
sulebi _ 15%-s.
populaciebSi, asakobrivi jgufebis TvalsaCinod warmosadgenad, popu
laciebis piramidebs iyeneben, romelic populaciaSi asakobrivi jgufebis
procentul Sefardebas asaxavs. keniisa da dasavleT evropis qveynebis popu
laciur piramidebs erTi SexedviTac advilad ganasxvaveb. keniis piramida
formiT namdvil piramidas hgavs, dasavleT evropis qveynebisa ki ufro svets
mogagonebs. es imitom, rom keniaSi axalgazrdebis ricxvi mkveTrad aWarbebs
xanSiSesul adamianTa ricxvs. maTi gamravlebiT populacia swrafad izrdeba.
evropis qveynebSi yvela asakobrivi jgufi TiTqmis Tanabrad aris warmod
genili. aseTi proporciis mqone populacias zrdis naklebi tendencia aqvs.
asaki
asaki
ricxobrioba ricxobrioba
kenia dasavleT evropa
264
Tanamedroveobis erT-erTi mwvave problema mosaxleobis arna
xuli zrdaa. 2050 wlisTvis Cvens planetaze mosaxleoba. savara
udod, 9 milards miaRwevs. eqspertebis monacemebiT, dedamiwis
tevadoba 10 miliardis farglebSia. populaciis zrda maqsimalu
ria ganviTarebad qveynebSi. dedamiwis mosaxleobis 75% qalaqebSi
icxovrebs.
265
1. ori piramididan erTi kongos mosaxleobis asakobriv Sedgeni
lobas gamoxatavs, meore ki germaniisas. amoicani es piramide
bi.
A B
asaki
266
am ori bavSvidan, erTi ganviTarebadi qveynis mkvidria, meore ki
ganviTarebul qveyanaSi cxovrobs. orive maTganis problema ara
srulfasovani kvebaa. axseni ukiduresi sigamxdrisa da zRvarga
dasuli simsuqnis mizezebi.
267
V ekologia
§41
biogeoqimiuri wrebrunva
naxSirbadis cikli
yvela qimiuri elementi, romelic Sens organizms aSenebs, erT dros de
damiwis aracocxal bunebas ekuTvnoda. sicocxlis gaCenidan dRemde, cocxa
li organizmebi dedamiwis `kuTvnil~ qimiur elementebs garemodan itaceben
da sxeuls iSeneben. magram am elementebis maragi dedamiwaze usasrulo ar
aris. mecnierTa azriT, erTaderTi saSualeba, rom raime zRvruls, sasruls
usasrulobis Tviseba mianiWo, unda aiZulo is, wreSi itrialos. qimiuri ele
mentebi, romlebsac cocxali organizmebi cxovelqmedebisTvis iyeneben, ara
cocxal garemos ubrundebian da garkveuli xnis Semdeg sxva cocxali orga
nizmebis sxeulSi aRmoCndebian. ase rom, sicocxlis uwyvetobas dedamiwaze
nivTierebaTa biogeoqimiuri wrebrunva udevs safuZvlad.
dedamiwaze nivTierebaTa saerTo wrebrunva Zalian hgavs saaTis meqa
nizms, romlis TiToeuli detali konkretuli qimiuri elementis ciklia.
Cveni organizmis TiToeul
qimiur elements Tavisi `bedi~
S aqvs atmosferoSi, liTosfer
osa da hidrosferoSi.
O2 liTosferos dedamiwis ga
re, myar garss uwodeben, atmos
feros _ airovans, xolo hi
C drosferos okeaneebi, zRvebi,
C organuli tbebi da mdinareebi qmnian.
araor-
ganuli atmosferos, liTosfero
sa da hidrosferos im nawils,
romelic cocxali organizme
Si P N
Ca biTaa dasaxlebuli, biosfero
ewodeba.
biologiuri wrebrunva ar
aris mkacrad Caketili. qimiuri elementebisa da nivTierebebis nawili xan
daxan wrebrunvas eTiSeba, organizmis gareT grovdeba da am nivTierebis
erTgvar marags qmnis garemoSi. ase dagrovda, magaliTad, azoti atmosfero
Si, qvanaxSiri da navTobi _ dedamiwis qerqSi, kalciumis karbonati _ zRveb
Si. nivTierebebis aseTi maragi naklebad aris xelmisawvdomi cocxali orga
nizmebisTvis, isini nela erTvebian biogeoqimiur ciklSi da amitom am marags
ama Tu im nivTierebis sarezervo fondi ewodeba.
268
naxSirbadis cikli
CO2-is STanTqma
CO2-is gamoyofa
fotosinTezi
CO2 sunTqva
gaxrwna
difuzia
CO2 qvanaxSiri
navTobi
H2CO3
+ -
H +HCO3
almasi
MgCO3 CaCO3
kirqva grafiti
dolomiti
269
kalciumisa da karbonatis ionebs wylis organizmebi sxeulis sxvadasxva
nawilebis, ConCxisa da niJarebis asagebad iyeneben. sikvdilis Semdeg isini
okeanis fskerze ileqebian da naxSirbadiT mdidar fenebs warmoqmnian. xan
grZlivi drois Semdeg es fenebi fizikur da qimiur cvlilebebs ganicdian da
danaleq qanebad gardaiqmnebian.
hidrosferosa da atmosferos naxSirorJangs xmeleTis mcenareebi da
wyalmcenareebi STanTqaven da fotosinTezis procesSi naxSirbadi CO2-dan
rTuli organuli nivTierebebis molekulebSi gadainacvlebs. fotosinTezi
udevs safuZvlad yvela sxva elementis wrebrunvas dedamiwaze anu swored
is CarTavs Cveni virtualuri saaTis meqanizms da mis yvela danarCen rgols
aiyoliebs.
organul nivTierebebSi SeboWili naxSirbadis kvlav garemoSi naxSiror
Jangis saxiT gamoTavisufleba mcenareebisa da cxovelebis sunTqvis proces
Si xdeba.
1 rogor aRmoCnda naxSirbadi atmosferodan cxovelis organizmSi?
2 naxSirorJangis garda, romeli nivTiereba Tavisufldeba atmosfero
Si mcenareebisa da cxovelebis sunTqvisas?
atmosferoSi naxSirorJangis dabruneba gansakuTrebiT intensiurad
niadagidan xdeba, sadac uamravi reducenti saxlobs. niadagSi naxSirorJangs
sunTqvisas mcenaris fesvebic aTavisufleben. sunTqvisas naxSirorJangs so
koebica da baqteriebic warmoqmnian. anaerobul pirobebSi isini atmosferoSi
meTans gamohyofen. am procesebs erTad niadagis sunTqva Searqves. naxSiror
Jangis atmosferoSi gadasvla vulkanuri amofrqvevis drosac xdeba. iseT
pirobebSi, sadac reducentebis moqmedeba Seferxebulia garemo faqtorebis
gamo, magaliTad, niadagSi an wyalSi ar aris sakmarisi Jangbadi, dabalia pH
an ar aris Sesaferisi temperatura, mcenaris narCenebi veRar ixrwneba, qvana
xSirad da torfad gadaiqceva da droebiT eTiSeba naxSirbadis wrebrunvas.
qvanaxSiri da torfi naxSirbadis mniSvnelovani sarezervo fondebia. naxSir
badis rezervuarebs almasisa da grafitis sabadoebic miekuTvneba.
raodenobrivi TvalsazrisiT, naxSirbadis yvelaze did rezervuars da
naleqi qanebi, kirqvebi da dolomitebi warmoadgenen. Tumca, naxSirbadi am
naerTebSi Zalian xangrZlivad aris Camarxuli da wrebrunvaSi mxolod teq
tonikuri procesebis dros am qanebis gaSiSvlebisas erTveba.
270
1. aRwere da sqemis saxiT warmoadgine gza, romelic atmosfe
rulma CO2-ma gaiara, vidre is reducentis sunTqvisas isev at
mosferoSi dabrundeboda.
2. aRwere da sqemis saxiT warmoadgine vulkanuri amofrqvevis
Sedegad atmosferoSi aRmoCenili naxSirorJangis bedi, Tu is:
271
V ekologia
§42
azotis cikli
NO2- NO3-
+
NH4
272
atmosferuli azoti N2
N2 N2 N2
N2
vulkani
elWeqi
organizmebis
nitrati organuli
naSTebi da
azotfiqsa- mcenareebis azoti mcenareeb
eqskrementebi
tori fesvebSi sa da cxovelebSi
baqteriebi
araorganuli lpobis baqteriebi
sasuqebi (amonifikacia)
nitrifikatori
nitrati baqteriebi
NO3
- NO2
- N 2O N2
denitrifikaciis procesi kravs azotis wrebrunvas da xels uSlis niadagSi
azotis oqsidebis dagrovebas, romlebic maRali koncentraciebisas toqsi
kurebi arian.
amgvarad, azotis cikli ZiriTadad baqteriebis muSaobas ukavSirdeba,
mcenareebi ki masSi erTvebian da am ciklis Sualeduri produqtebiT sarge
bloben.
273
1. daasaxele azotSemcvel nivTierebaTa cvlis saboloo pro
duqtebi, romlebsac ZuZumwovrebi SardTan erTad garemoSi
gamoyofen.
2. fermerebi 3-4 weliwadSi erTxel mindvrebze ionjas an samyu
ras Tesaven. axseni, ratom?
3. rogor zrdis niadagis gafxviereba mis nayofierebas?
274
V ekologia
§43
adamiani da garemo
atmosferos dabinZureba
275
cxovelebze eqsperimentebiT da
dasturebulia, rom qalaqis mtve
ri, Wvartli da boli, romelsac
qarxnebi gamohyofen, azbesti, ro
melic teqnikaSi xSirad ixmareba,
avtomobilebis cveTisas gamoyofi
li rezinis nawilakebi ujredebis
simsivnur gadagvarebas iwveven.
gamoTvlilia, rom erTi avtomobi
li wliurad, saburavebis cveTisas,
saSualod 10 kg-mde mtvers war
moqmnis. garda amisa, avtomobilis
avtomobilebis gamonabolqvi qalaqSi
gamonabolqvi tyvias Seicavs, ro
melic Zalian saSiSia adamianisTvis. is CasunTqvidan ramdenime wuTSi eriT
rocitebis membranebSi aRmoCndeba da azianebs mas. tyvia mravali fermentis
inhibitoria. tyviis ujredebSi Sesvlis gamo ar muSaobs ionuri arxebi, ir
Rveva hemoglobinis sinTezi. mas aqvs kancerogenuli da teratogenuli moq
medeba, azianebs neironebsa da gliis ujredebs.
276
saTburis efeqti da globaluri daTboba
7%
277
2 ra kavSirs xedav tyeebis farTobis Semcirebasa da atmosferoSi nax
SirorJangis koncentraciis zrdas Soris?
meTanis raodenobis momatebas atmosferoSi mecxoveleobisa da brin
jis naTesebis, aseve nagavsayrelebis farTobis gazrdas ukavSireben. es airi
mcoxnelebis saWmlis momnelebel sistemaSi, aseve brinjis plantaciebsa
da nagavsayrelebze specifikuri anaerobi baqteriebis moqmedebis Sedegad
gamoiyofa.
eqspertebis azriT, saTburi airebis koncentraciis Semdgomi gazrda
atmosferos qveda fenebisa da dedamiwis zedapiris temperaturis matebas
gamoiwvevs, rac Tavis mxriv Secvlis msoflio okeanis temperaturas. yve
laferi es globaluri daTbobis mizezi gaxdeba, rac msoflio klimatis ra
dikalur cvlilebebSi gamovlindeba.
globalur daTbobas mravali ekologiuri, ekonomiuri da socialuri
problema mohyveba.
fiqroben, rom antarqtidis sanapiroebidan
yinuli ukan daiwevs, 15%-iT Semcirdeba arq
tikis yinulovani safari. polaruli yinulis
dnobis gamo okeaneebSi wylis donem SesaZloa
1-2 metriT moimatos, rac dedamiwis kolo
salur farTobs CaZiravs da 1 miliardamde
adamiani gadasaxlebis aucileblobis winaSe
dadgeba. wyalSi SeiZleba aRmoCndes egviptis
teritoriis 1/4 da bangladeSis 1/3.
dadneba samxreT amerikis, afrikis, CineTisa
da tibetis mTebis yinulovani safari. afrikis mcirdeba okeaneebis yinulovani
orma yvelaze maRalma wertilma _ kiliman safari
jarom da keniam ukve dakarga TAavisi yinulo
vani qudis 80%. es mTebi afrikis strategiuli wertilebia. maTi yinuliT
ikvebeba am kontinentis mdinareTa umravlesoba, maT Soris nilosi da kongo.
am mdinareebs daSroba emuqreba.
temperaturis mateba gamoiwvevs niadagis tenianobis Semcirebas dedami
wis bevr regionSi. gvalvebi aq Cveulebrivi movlena gaxdeba.
gamokvlevebma aCvena, rom globaluri katastrofis Tavidan asacile
blad, atmosferoSi gamoyofili CO2 weliwadSi 2 miliard tonas ar unda
aRematebodes, rac dRevandeli maCveneblis 1/3-ia.
amis misaRwevad 1997 wels msoflios 116 qveynis delegatebma kiotoSi (ia
ponia) miiRes dadgenileba, romelic avaldebulebs msoflios 38 ganviTarebul
qveyanas, Seamciros CO2-is gamoyofa atmosferoSi 1990 welTan SedarebiT 5%-
iT, amasTan, evropis kavSiris qveynebma _ 8%-iT, aSS _ 7%-iT, xolo iaponiam _
6%-iT.
mecnierTa erTi nawili optimisturad aris ganwyobili da miiCnevs, rom
temperaturisa da CO2-is koncentraciis gazrda fotosinTezis process gaa
Zlierebs, es ki naxSirorJangis koncentracias atmosferoSi TandaTan Seam
cirebs da normis farglebs daubrunebs, rac TavisTavad moxsnis globaluri
daTbobis problemas.
278
ozonis Sris Semcireba
279
baSi ixmareba. am nivTierebebs xmaroben aseve sxvadasxva saxis aerozoliani
balonebis warmoebaSi, kompiuterebis mikrosqemebis gasawmendad. yvela am
nivTebidan qlorftororganuli naerTebi atmosferoSi xvdeba. mzis ul
traiisferi sxivebis zemoqmedebiT misi molekulidan qlori gamoiyofa, ro
melic ozons Slis. is katalizatoriviT moqmedebs _ erT atom qlors aTaso
biT molekula ozonis daSla SeuZlia.
1985 wels 20 qveyanam xeli moawera venis konvencias ozonis Sris Sesa
xeb da dadginda ozonis Sris damSleli nivTierebebis xmarebidan amoRebis
grafiki. dRes yvelaze agresiuli qlorftornaxSirwyalbadebi ukve amoRe
bulia xmarebidan, Tumca, atmosferodan maT gaqrobas kidev didi dro das
Wirdeba, radgan isini Zalian nela iSlebian.
saocaria, magram ozoni, romelic icavs sicocxles Cvens planetaze, at
mosferos qveda fenebSi saSiSia, radgan is azianebs adamianis sasunTq or
ganoebs, aRizianebs Tvalebs, Slis mcenareTa qsovilebs da amcirebs mosav
lianobas, ikavSirebs mtvers, bols da warmoqmnis smogs, moqmedebs, rogorc
saTburis airi. qveda fenebSi ozonis warmoqmnas xels uwyobs atmosferoSi
sawvavis moxmarebisas gamoyofili NO2.
mzis sinaTle
NO2 NO + O (Jangbadis radikali) O + O2 O3
280
nivTierebebs, romlebic seriozul cvlilebebs iwvevs wvimis wylis Sedge
nilobaSi. man es cvlilebebi qarxnebisgan sakmaod dacilebul adgilebSi _
velebsa da tyeebSi SeamCnia. man aseve aRwera mJava wvimebis moqmedebis Sede
gebi _ qsovilebis gauferuleba, metalebis korozia, samSeneblo masalebis
daSla, mcenareebis ganadgureba. miuxedavad imisa, rom aseTi SemaSfoTebeli
NO2
SO2 4NO2 + 2H2O=4HNO3
SO3 + H2O=H2SO4
NO2
signali Zalian didi xnis win gaisma, industriul qveynebSi mas didi xnis gan
mavlobaSi ignorirebdnen.
mxolod gasuli saukunis 50-ian wlebSi iyo iZulebuli kanada, SeemuSave
bina tbebis pH-ze dakvirvebisa da Seswavlis specialuri programa. 60-ian
wlebSi skandinaviam ganacxada mis tbebSi Tevzebis Semcirebisa da zog maT
ganSi maTi srulad gaqrobis Sesaxeb.
garkveuli xnis ganmavlobaSi mJava wvimebi mxolod Crdilo naxevarsfe
ros regionis problemad rCeboda, iq warmoebis maRali tempebiT ganviTa
rebis gamo. Semdeg es dedamiwis globalur problemad gadaiqca, radgan mJa
va produqtebi haeris nakadiT mraval aTas kilometrze gadaitaneba da mJava
wvimebi im qveynebSic modis, romlebic Zalian arian daSorebulni atmosfe
ros dabinZurebis kerebs.
1972 wels mJava wvimebis problema pirvelad SvedeTma daayena gaerTia
nebuli erebis organizaciis konferenciaze da am dRidan is erT-erT mwvave
problemad rCeba, romelic Tavs daatyda kacobriobas.
mJava wvimebi uaryofiTad moqmedebs tbebis, mdinareebis, yureebis flo
rasa da faunaze. wylis mcenareebi yvelaze kargad Tavs pH 7-9-is farglebSi
grZnoben. pH-is SemcirebasTan erTad, isini TandaTan iRupebian da sakvebi
akldeba wylis yvela binadars. pH 6-ze iRupebian kiborCxalebi, pH 5,5-ze _
fskeris baqteriebi, romlebic Slian organul narCenebs da fskerze gauxr
wneli naSTebi grovdeba, amis Semdeg iRupeba planqtoni. rodesac pH 4,5-s mi
aRwevs, iRupebian Tevzebi, amfibiebi da mwerebi. wyalsatevis fskeridan iwyeba
metalebis _ tyviis, vercxliswylis, aluminis, kadmiumis gamorecxva. aseTi
wylis miReba did saSiSroebas uqmnis adamianis janmrTelobas.
281
mJava wvimebis gamo seriozuli ziani miadga SvedeTis Tevzis meurneobas,
norvegiis 1700 tbaSi saerTod gaqra Tevzi, bavariis tbebSi, romlis pHH-is
maCvenebeli 4-5-is farglebSia, arc erTi Tevzi ar gadarCa.
mJava wvima
pH 5
pH<6
pH 4,5
pH 6
Hg
pH 5,5 Al
Pb
282
adamianis saqmianobis yvelaze SemaSfoTebeli faqti garemos da
binZurebaa. atmosferos bunebrivi da xelovnuri damabinZureb
lebi aWuWyianeben. atmosferos dabinZurebam sami mTavari prob
lema warmoqmna _ globaluri daTboba, ozonis Sris cvlileba
da mJava wvimebi. samive maTganis ZiriTadi mizezi sawvavis mox
marebisas atmosferoSi gamoyofili naxSirorJangi, gogirdisa da
azotis oqsidebia. ozonis Sris degradaciaSi qlorftororganu
li nivTierebebic monawileoben.
natriumis gaRivebuli
# disulfatis Teslebis gaRivebis
koncentracia raodenoba procenti
(%) (20 Teslidan)
1 0.00 19 19 17 20 18
2 0.05 18 19 18 19 19
3 0.10 12 13 14 11 12
4 0.50 0 1 0 0 1
5 2.50 0 0 0 0 0
283
1. eqspertebis TvalsazrisiT, termini `mJava wvimebi~ zustad ar
asaxavs situacias. maTi azriT, ukeTesi iqneboda termin `mJava
naleqebis~ damkvidreba mecnierebaSi. rogor fiqrob, ra aqvT
mxedvelobaSi eqspertebs?
2. mJava wvimebis `pirveli msxverpli~ kanadis, Sotlandiisa da
skandinaviis mdinareebi da tbebi iyo. didwilad amis mizezi am
qveynebis niadagisa da qanebis qimiuri Sedgenilobaa. isini ver
axerxeben mJava wvimebis neitralizacias. rogor fiqrob, rom
eli nivTierebebiT aris Raribi es niadagebi?
3. eqspertebis monacemebiT, bolo asi wlis manZilze msoflios
bevr did qalaqSi 1,50C-iT daTba. axseni, ra aris amis mizezi?
4. kilimanjaros Tovliani mTebis problemas mxolod afrikis
mosaxleoba ver gadawyvets. es msoflio sazogadoebis amo
canaa. rogor fiqrob, piradad Sen ra SegiZlia gaakeTo am da
bevri sxva problemis gadasawyvetad, rac globalur daTbobas
mohyveba?
www.earthguide.ucsd.edu/earthguide/diagrams/greehouse
284
V ekologia
§44
wylisa da xmeleTis dabinZureba
wylis dabinZureba
285
gruntis wylebis ZiriTadi damabinZureble
bi nagavsayrelebia, saidanac maTSi aTasgvari
toqsikuri nivTierebebi _ fenolebi, mJavebi,
tuteebi, cianidebi, mZime metalebi da pestici
debi iJoneba wvimis wyalTan erTad. ekologe
bi am process Cais paketidan cxel wyalSi niv
Tierebebis gadasvlas adareben.
pesticidebis Warbad gamoyenebas mravali
gauTvaliswinebeli Sedegi SeiZleba mohyves.
Zalian sainteresoa erT-erTi inseqticidis is
toria, romelic ddt-s saxelwodebiTaa cno
bili. 1948 wels Sveicarielma qimikosma p. miu
nagavsayreli
lerma nobelis premia daimsaxura ddt-s malariis
sawinaaRmdego Tvisebebis aRmoCenis gamo. meore msoflio omis dros didi
moTxovnileba gaCnda mavne mwerebis sawinaaRmdego nivTierebebze, radgan
im dros malaria da tifi mZvinvarebda, rasac mwerebi _ koRoebi da tilebi
avrcelebdnen. ddt maT winaaRmdeg brZolis idealuri saSualeba iyo. misi
toqsikuroba adamianisTvis imdenad umniSvnelod miaCndaT, rom eqimebi ur
Cevdnen, is pirdapir tanze mieSxurebinaT. ddt sakmaod iafi iyo da mas wynari
okeanis kunZulebze pirdapir afrqvevdnen, aSS-s SeiaraRebuli Zalebis ga
dasxmis win, raTa jariskacebi malariiT ar daavadebuliyvnen.
ddt-s iyenebdnen aseve soflis meurneobaSi. mTeli oci wlis manZilze is
Seucvlel preparatad miaCndaT, romelic mkveTrad zrdida soflis meurne
obis produqtebis nayofierebas, maTi mavnebeli mwerebis ganadgurebis gamo.
ddt-s arasasurveli Tvisebebi mxolod garkveuli drois Semdeg gamov
linda. aRmoCnda, rom ddt ara mxolod cxovelebisTvis iyo saSiSi, aramed
maTi naSierebisTvisac, radgan dedis rZeSi gadadioda. is uaryofiT gavle
nas axdenda frinvelebzec _ isini TxelnaWuWian kvercxebs debdnen. ddt
ara mxolod mavnebel mwerebze moqmedebda, aramed sasargeblo mwerebsac
anadgurebda. amis gamo misi gamoyeneba mraval qveyanaSi aikrZala.
sabediswero ddt-s swored is Tviseba aRmoCnda, rac mis erT-erT dade
biT Tvisebad iTvleboda _ is stabiluri naerTia. bunebaSi mas ar hyavs Ta
visi `momxmarebeli~, radgan xelovnurad Seqmnili nivTierebaa. amitom bune
briv pirobebSi ddt ar iSleba da niadagsa da wyalSi grovdeba. kvebiT jaWvSi
moxvedris Semdeg, yovel kvebiT doneze misi koncentracia TandaTan izrdeba,
ddt
286
radgan cxoveluri organizmebi ar Seicaven mis damSlel fermentebs. yvelaze
didi raodenobiT is mtacebeli frinvelebis organizmSi aRmoCndeba. gansa
kuTrebiT didi raodenobiT grovdeba ddt adamianis organizmSic, romelic
sakvebad frinvelis xorcs, rZesa da yvels, zRvis produqtebs moixmars. is
moqmedebs sisxlmbad organoebze, Trgunavs fermentebs, iwvevs mutaciebs.
kvebiTi jaWvebis gavliT cocxal organizmebSi, pesticidebis garda, mZime
metalebi _ vercxliswyali, kadmiumi, tyvia, spilenZi, TuTia, qromi, dariS
xani akumulirdeba. moluskebsa da TevzebSi dagrovili vercxliswyali did
saSiSroebas warmoadgens adamianisTvis. amis samwuxaro magaliTia daavadeba
minamata, romelmac saxelwodeba im yuredan miiRo, sadac vercxliswyali di
di raodenobiT dagrovda wyalSi axlomdebare sawarmos narCenebidan. am daa
vadebam bevri adamianis sicocxle Seiwira.
zRvebsa da okeaneebs yvelaze Zlierad navTobi abinZurebs.
atlantisa da wynari okeanis zedapiris 4% mudmivadaa dafaruli navTo
bis feniT. zRvebSi yovelwliurad 6 milionamde tona navTobi iRvreba. nav
Tobis fena zogjer Txel apkad aris gadakruli wylis zedapirze, zogjer
ki ramdenime santimetrs aRwevs. droTa ganmavlobaSi misgan koStebi war
moiqmneba, romlebic didxan tivtivebs zRvis zedapirze. maT mravali wvrili
cxoveli ekroba, romlebiTac Tevzebi da veSapebi ikvebebian. Tavis msxverpls
isini navTobis koStTan erTad ylapaven. zogierTi amis gamo iRupeba, zogi ki
mTlad iJRinTeba navTobiT. maTi sakvebad gamoyeneba Zalian saSiSia. navTo
biT dabinZurebul wylebSi baqteriebi Cndeba, romlebic navTobproduqte
biT ikvebebian. navTobs kidev erTi saxifaTo Tviseba aqvs, masSi sxva dam
abinZurebeli nivTierebebi ixsneba da wylis zedapirze koncentrirdeba. amis
gamo irRveva gazTa cvla atmosferosa da okeanes Soris, icvleba zRvis mier
sinaTlis arekvlis unari da siTbos cvlis procesi. paralelurad, mkveTrad
ecema mcenareTa produqtiuloba.
287
niadagis degradacia
tyis ganadgureba
288
naxSirorJangs ufro maRali simkvrive aqvs, vidre atmosferos sxva airebs,
amitom misi fenebi ufro axlosaa niadagTan. amasTanave, mas siTbos aqtiuri
STanTqmis unari aqvs da rogorc wesi, misi temperatura 1,50C-iT ufro maRa
lia, haeris temperaturasTan SedarebiT. tyis gaCexvis Semdeg, gaSiSvlebuli
da tafasaviT gaxurebuli niadagi siTbos naxSirorJangs gadascems, romelic
cxel fenad edeba mas da wylis gaZlierebulad aorTqlebas iwvevs. amas niada
gis gamoSroba mohyveba. am dros safrTxeSia niadagSi mcxovrebi yvela arseba.
bevri maTgani ver uZlebs eqstremalur pirobebs da iRupeba. amis gamo mkveT
rad ecema niadagis nayofiereba. am situacias `udabnos efeqti~ uwodes.
niadagis degradaciasa da gaudabnoebas misi araracionaluri gamoyeneba,
saqonlis Warbi Zoveba, miwis didi farTobebis mravaljeradi meqanikuri da
muSaveba _ xvna da kultivireba uwyobs xels. Zlieri qari aseT niadags, ro
melic praqtikulad mtvrad aris qceuli da kargad verafers eWideba, haerSi
itacebs da did manZilze gadaaqvs. erT-erT aseT SemTxvevas adgili hqonda
kanzasis, texasisa da oklahomas StatSi, 1934 wlis 12 maiss. am dRes arnaxuli
siZlieris qarma haerSi aitaca niadagis 25 sm-iani fena milioni heqtari far
Tobidan. ramdenime saaTis ganmavlobaSi es masa aTasi kilometris manZilze
gaifanta aRmosavleTiT. ramdenime xanSi vaSingtonisa da niu-iorkis Tavze
uCveulod Savi feris Rrublebi
gaCnda. mtvris aseT qariSxlebs ara
erTxel gadautania niadagis zeda
fenebi afrikidan amerikis konti
nentze. 1969 wels Zlierma qarma
CrdiloeT kavkasiisa da ukrainis
mtvrad qceuli niadagi fineTSi,
Sveciasa da norvegiaSi Caitana. ase
Ti stiqiuri ubedurebebis saxiT
ubrundeba adamians, erTi SexedviT,
normaluri ganzraxva, aiTvisos da
daamuSaos niadagi. mtvris qariSxali CineTSi
289
3. rogor icvleba wyalsatevebSi Jangbadis raodenoba masSi cxe
li Camdinare wylis gavleniT?
4. rogor icvleba wyalsatevis binadarTa metabolizmi masSi
CaAmdinare cxeli wylis gavleniT?
moiZie informacia minamatas daavade
bis Sesaxeb da warmoadgine referatis
saxiT, Semdegi sqemis mixedviT:
a. daavadebis mizezi;
b. baqteriebis roli vercxliswylis me
tabolizmSi;
g. vercxliswylis moqmedebis specifiku
roba cocxal organizmebze;
d. daavadebis simptomebi;
e. daavadebis aRmoCenis istoria.
290
V ekologia
§45
adamianis dadebiTi moqmedeba garemoze
mavneblebis kontroli
ekosistemebis marTva: saTburebi da Tevzebis meurneoba
mavneblebis kontroli
291
sarevela mcenareebs maRali temperatu
riTac ebrZvian. arsebobs e.w. `cecxlis To
febi~, romelTa alis swrafi gadatareba sa
revelas foTlebze sruliad sakmarisia maTi
ganadgurebisTvis _ am dros foTlis cilebi
denaturirdeba.
1 ratom aris es sakmarisi mcenaris ga
nadgurebisTvis?
cecxlis TofebiT niadagSi sarevela mce
nareebis Teslebis ganadgurebac SeiZleba. did
farTobebze niadags Termulad manqanebi amu
Saveben. cecxlis Tofi
sarevela mcenareebs herbicidebiTac ebr
Zvian. zogierTi herbicidi mxolod im qso
vils azianebs, romelzec uSualod xvdeba Se
sxurebisas.
2 rogor fiqrob, ramdenad efeqturia
aseTi herbicidi mravalwliani sarevela mce
naris winaaRmdeg sabrZolvelad?
zogierTi herbicidi niadagSi SeaqvT. is
fesvebidan mTel mcenareSi vrceldeba da mis
yvela qsovils azianebs. niadagSi Setanili
zogi herbicidi xels uSlis sarevela mcena
reebis Teslis gaRivebas.
cecxlis manqana
292
nentidan movida, saidanac TviT salvinia. mecnierebma wyalsatevebSi gauSves
2 aTasi braziliuri xoWo. erTi wlis Semdeg maTma ricxvma 6 milions miaRwia.
am xnis ganmavlobaSi am patara xoWoebma 50 tonamde salvinia gaanadgures.
brZolis aseTi efeqturi meTodi gamoiyeneba mavnebeli mwerebis winaaRm
degac. mavnebel mwerebs adamiani maTi mtaceblebis, parazitebisa da paTo
genebis saSualebiT ebrZvis.
mtaceblebidan adamiani iyenebs obobebs, Wiamaiebs, asfexebs, aseve xerxem
lian cxovelebs _ bayayebs, gombeSoebs, xvlikebs, zRarbebs, frinvelebs,
ZaRlebs.
Wiamaiebi bugrebze, tkipebze, mcire
zomis moluskebze nadiroben. mebaReebi
cdiloben, yovelgvari piroba Seuqmnan maT
gamravlebisTvis. magaliTad, isini rgaven
WinWars, sadac Wiamaiebi Tavs afareben, ar
gamoaqvT baRidan mcenareTa gamxmari Re
roebi da narCenebi, sadac Wiamaiebi izam
Treben.
Wiamaiebi bugrebs anadgureben
293
mavneblebis ricxobriobis Semcireba paTogenuri mikrobebiTa da sokoe
biTac aris SesaZlebeli. CrCilebis, peplebis, xoWoebis, buzebis winaaRmdeg
ZiriTadad iseT baqteriebs iyeneben, romlebic maT sxeulSi sakvebTan erTad
saWmlis momnelebel sistemaSi xvdebian. baqteriebis sporebs wyalSi ureven
da xeebs asxureben. baqteriebi xocaven peplebis muxluxoebs, romlebic xee
bis foTlebiT ikvebebian.
294
saTburebi da Tevzebis meurneoba
saTburi
1. sinaTlis wyaro;
1 2. naxSirorJangis
2 miwodeba;
3. gamaTbobeli;
4. sensori;
5 3
5. sakotrolo centri.
295
Tevzebis meurneobis mowyobisas iseT jiSebs arCeven, romlebic kargad
izrdebian da mravldebian xelovnur pirobebSi, naklebad mgrZnobiareni
arian sxvadasxva daavadebis gamomwvevebis mimarT, kargad eguebian da ar aqvT
pretenziebi xelovnur sakvebze.
Tevzebs specialuri sakvebi tabletebiT kvebaven, romlebic didi ra
odenobiT Seicaven cilebs. zogierT sakvebSi antibiotikebic Sedis. daavade
bebis gamomwvevebis sawinaaRmdegod antibiotikebsa da pesticidebs xSirad
wyalSic amateben.
zedmetma sakvebma da Tevzebis eqskrementebma SesaZloa, baqteriebis gam
ravleba gamoiwvios, romelic, Tavis mxriv, wyalSi Jangbadis raodenobas Se
amcirebs. saTburisgan gansxvavebiT, aq Zalian Znelia Jangbadisa da wylis
temperaturis kontroli.
mtacebeli Tevzebisa da frinvelebisgan sarewao Tevzebs badeebiT icaven.
Tevzebis meurneoba
3 1. sakvebi;
2. mtacebeli
frinvelebisgan
damcavi bade;
3. mtacebeli Tevzebisgan
damcavi bade.
296
1. warmoidgine, rom xilis baRSi Zalian gamravldnen bugrebi.
fermeri iZulebuli gaxda maT winaaRmdeg sabrZolvelad Wia
maiebi gamoeyenebina. mrudebi grafikze gamoxataven Wiamaiebi
sa da bugrebis ricxobriv cvlilebas garkveuli drois man
Zilze. wiTeli wrfe aRniSnavs dones, romlis zemoT mavnebeli
ekonomikuri zaralis momtania.
moifiqre:
a. romeli mrudi ekuTvnis Wiamaiebsa da romeli _ bugrebs?
b. grafikis mixedviT, rodis Seiyvana Wiamaiebi fermerma baRSi?
g. Wiamaiebis ricxobriobis rogor cvlilebas emTxveva bugrebis
ricxobriobis Semcireba?
d. ratom klebulobs Wiamaiebis ricxvi bugrebis ricxvis Semci
rebasTan erTad?
e. grafikis mixedviT, bolomde anadgureben Tu ara bugrebs Wia
maiebi?
v. ra moxdeba im SemTxvevaSi, Tu brZola Wiamaiebis sruli gamarj
vebiT damTavrda?
297
1. ekologiur sistemaSi organizmTa Soris damokidebulebis ra
forma arsebobs sarevela mcenareebsa da kulturul mcena
reebs Soris?
2. SenTvis cnobil romel mcenareul hormons gaaCnia herbici
duli Tviseba, ris gamoc mas sarevelebis gasanadgureblad
iyeneben?
298
VI adamiani da mikroorganizmebi
§46
infeqciuri da arainfeqciuri daavadebebi
paTogenebi _ virusebi, baqteriebi, protistebi,
sokoebi, Wiebi
virusi ≈ 1 nm gripi
299
wiTelas virusi rnm-is Semcveli virusia, MM F
romlis cilovani garsi 3 ZiriTadi komponen H
tisgan _ M, F da H cilisgan Sedgeba. M cila
F da H cilebs ikavSirebs. H ciliT virusi
maspinZlis ujredis membranaze specifikur
receptors amoicnobs da ukavSirdeba. F cil
iT is maspinZlis membranas erwymis. amis Semdeg
virusis rnm maspinZlis ujredSi gadainacv
lebs da mis dnm-Si Caekereba. ujredi sakuTari
rezervebiT iwyebs virusis rnm-is sinTezs, ro
melic maspinZlis ribosomebs M, F da H cilebs
amzadebinebs. virusis rnm da misi Sesabamisi wiTelas virusi
300
protisti _ erTujrediani Soltiani tri
panosoma adamianis parazitia, romelic e.w. Zi
lis daavadebas iwvevs. tripanosomebi binadro
ben afrikaSi gavrcelebuli cxovelebis sisxlSi.
isini daavadebuli cxovelebidan janmrTeli ada
mianis organizmSi buz ceces kbeniT gadaaqvs.
tripanosomebi kanidan sisxlSi xvdebian da
mravldebian. sisxlis saSualebiT es paraziti
tripanosoma sisxlSi
adamianis yvela organosa da qsovilSi iWreba
da iq Zlier Sxamebs gamoyofs, romelic ujre
debs Slis. nervuli sistemis dazianebis gamo,
daavadebul adamians fexze dgoma uWirs, ver
moZraobs, SezRuduli aqvs azrovneba da sul
eZineba. aqedan warmodga daavadebis saxelwo
debac.
Soltiani parazitia leiSmaniac, romelic
moskitis kbenisas daavadebuli cxovelidan
leiSmaniozi
adamianis organizmSi gadadis. is kanze Seuxor
cebel wylulebs aCens, azianebs RviZls.
301
daavadeba organizmis Sinagani garemos mudmivobis rRvevaa.
arainfeqciur daavadebebs gansxvavebuli mizezebi da mimdinareo
ba gaaCnia.
infeqciur daavadebebs paTogenuri organizmebi _ virusebi, baq
teriebi, protistebi, sokoebi, Wiebi iwveven. isini sxvadasxva gziT
_ wyliT, haeriT, uSualo kontaqtiT vrceldebian.
302
a. mrudis aRmavali Sto gamoxatavs
baqteriebis wraf gamravlebas.
baqteriebis raodenoba
am periodSi isini aucileblad
moiTxoven aminomJavebs, naxSir
wylebs, wyals. risTvis sWirde
baT maT es nivTierebebi?
b. ratom aris aucilebeli finj
nebis TermostatSi moTavseba?
g. 24 saaTis Semdeg finjnebi Ter
mostatidan gamoiRe da kargad
daakvirdi baqteriebis kolo
niebs. daaTvaliere isini jer dro
lupiT, Semdeg mikroskopiT.
d. gansxvavdebian Tu ara IO, II, da III finjanze gazrdili baqteriebis
koloniebi raodenobrivad da Tvisobrivad erTmaneTisgan?
e. romeli finjani gamoirCeva baqteriebis mravalferovnebiT?
303
VI adamiani da mikroorganizmebi
§47
daavadebebis prevencia
usafrTxo wyali
usafrTxo sakvebi
usafrTxo wyali
304
1 3
2
wylis gasufTaveba
1. wyalsatevi; 2. metalis bade; 3. rezervuari koagulantiT;
4. Slamis daleqva; 5. rezervuari JangbadiT gamdidrebuli wyliT;
6. filtracia; 7. dezinficireba, ftorireba; 8. Slami.
usafrTxo sakvebi
305
vis xelebidan an sawveli aparatidan xvdeba. Tumca, sanam rZe qarxnamde miaR
wevs, mis yovel 1 litrSi ukve aTobiT milioni baqteriaa. qarxanaSi rZes an
1300C-ze acxeleben _ asterileben 2 wuTi, an pasterizacias ukeTeben 750C-
ze, 15 wuTi gacxelebiT.
sterilur rZeSi aRar arian baqteriebi da misi Senaxva 6 Tvis manZilze
SeiZleba. sterilur rZes gemo ecvleba. pasterizebuli rZe ar Seicavs paTo
genur baqteriebs, Tumca, masSi mainc rCeba sxva baqteriebi. is mxolod 6-10
dRe inaxeba macivarSi da gemo ar ecvleba. pasterizaciisa da steriliza
ciis gareSe rZeSi Casaxlebuli baqteriebi rZis cximisa da cilebis daSlas
iwyeben. daSlis produqtebi spirti, gogirdwyalbadi da aminebia. isini rZes
usiamovno suns aZleven. rZis naxSirwylebis daSlisas rZemJava warmoiqmneba,
romelic rZis aWras iwvevs.
1 axseni, ra emarTeba am dros rZis cilebs? ras warmoadgens am dros
WurWlis fskerze daleqili nivTiereba?
zogjer rZes kalciumsa da vitaminebs umateben, amcireben masSi cximis
raodenobas an umateben Saqars da Sesqelebul rZes amzadeben.
gayinva mikrobebisgan Tavdacvis erT-erTi efeqturi meTodia. sakvebi
produqtebis didi umravlesoba wyals Seicavs. gayinul wyals mikrobebi me
tabolizmisTvis veRar iyeneben.
dehidrataciisas sakveb produqtebs wyals acileben. rZe dehidrataci
isas rZis fxvnilad gadaiqceva, romelSic baqteriebi uwylobis gamo veRar
viTardebian.
dakonservebisas sakveb produqts Zalian maRal temperaturaze acxele
ben. sterilizacia xocavs ara mxolod mikrobebs, aramed mis sporebsac. amis
Semdeg WurWels hermetulad xuraven. aseT mdgomareobaSi sakvebi produqti
Zalian didi xnis ganmavlobaSi inaxeba.
zogjer sakveb produqtebs sxvadasxva qimiur nivTierebebs, e.w. konser
vantebs umateben. konservantad msubuq sasmelebSi ufro xSirad gogirdis
dioqsidi an sulfiti gamoiyeneba, xolo Zexveulsa da SaSxSi _ nitratebi.
1 2
4 5
306
wylis gasufTaveba rTuli procesia, romelic mTel rig fizi
kur, qimiur da biologiur procedurebs gulisxmobs. sakvebis
usafrTxoebas sxvadasxva saxis teqnologiebiT aRweven. esenia:
pasterizacia, sterilizacia, gayinva, dehidratacia, dakonserve
ba, konservantebis damateba.
307
1. amerikis yofil prezidents, jon kenedis ekuTvnis aseTi fra
za: `is, vinc gadawyvets sasmeli wylis problemas, ori nobe
lis premiis Rirsia. pirvels is ideisTvis imsaxurebs, xolo
meores _ mSvidobisTvis~.
308
VI adamiani da mikroorganizmebi
§48
antisxeulebi da imunuri pasuxi
imunologiis gamoyeneba
309
ans daavadebisgan da ar unda iwvevdes garTulebebs. aseTi vaqcinebis damza
deba genuri inJineriis gziT aris SesaZlebeli.
vnaxoT, rogor mzaddeba B hepatitis vaqcina.
B hepatiti RviZlis mZime virusuli daavadebaa. B hepatitis cila-anti
geni virusis zedapirzea moTavsebuli. informacia am antigenis Sesaxeb viru
sis erT-erT genSia Cawerili. es geni virusidan safuaris dnm-Si gadaaqvT da
safuars gamravlebisaTvis optimalur pirobebs uqmnian. isini areSi uamravi
raodenobis virusis antigens gamoyofen. antigens asufTaveben da vaqcinaci
isTvis iyeneben.
2
1 3
5 6
hepatitis vaqcinis damzadeba
1. hepatitis virusi; 2. cila antigenis geni; 3. safuaris ujredi; 4. safuaris dnm;
5. safuaris gamravleba; 6. hepatitis vaqcina.
310
mxolod fexmZimobis dros Cndeba. hibridomebs swored am cilis sawinaaRm
dego antisxeulebs amzadebineben. antisxeulebi daaqvT testis lentze da
lents SardSi aTavseben. dadebiTi reaqciis SemTxvevaSi fexmZimobis diagnozi
ismeba. monoklonuri antisxeuli SeiZleba medikaments miebas. amis Semdeg me
dikamenti daniSnulebisamebr, mxolod im ujreds daukavSirdeba, romelsac
antisxeuli amoicnobs.
samwuxarod, aris SemTxvevebi, rodesac imunuri sistemis gamarTuli mo
qmedeba irRveva da is araadekvaturi xdeba _ brZolas iwyebs ararsebul
mterTan. magaliTad, autoimunuri daavadebebis dros organizmi antisxeu
lebs sakuTari ujredebis sawinaaRmdegod gamoimuSavebs. diabetis dros
imunuri sistema pankreasis im ujredebs miiCnevs mtrad, romlebic insulins
gamoimuSavebs da iwyebs antisxeulebis damzadebas maT sawinaaRmdegod.
revmatoiduli arTritis dros nadgurdeba SemaerTebeli qsovilis uj
redebi, romlebic saxsrebs aSeneben, amitom moZraoba Zalian mtkivneuli da
TiTqmis SeuZlebeli xdeba.
alergiuli daavadebebisas organizmi ratomRac Zalian mgrZnobiare
xdeba sruliad uvnebeli da zogjer Zalian sasargeblo nivTierebebis, maga
liTad, Taflis, rZis, kvercxis, Tevzis, marwyvis mimarT. gansakuTrebiT
problemuria gadanergili organos dacva imunuri sistemis `Tavdasxmisgan~.
recipientis limfocitebi amoicnoben donoris organos ujredebis zeda
pirze arsebul antigenebs, romlebsac organizmi, cxadia, ucxod miiCnevs da
cdilobs maT moSorebas.
SeuTavseblobac, romelic Tavs iCens sisxlis gadasxmebis dros, imunuri
sistemis muSaobazea damokidebuli. saqme isaa, rom eriTrocitebs membranaze
gaaCnia naxSirwylovani bunebis ori saxis antigeni _ A da B, romlebsac aglu
tinogenebs uwodeben, xolo plazma ki Seicavs a da b antisxeulebs, romleb
sac aglutininebi hqviaT. aglutinogenebisa da aglutininebis Semcvelobis
mixedviT, ganasxvaveben A, B, A B da 0 jgufis sisxls.
daakvirdi sisxlis jgufebis sqemas. Seicavs Tu ara sisxlis romelime
jgufi erTdroulad erTi saxis aglutinogensa da aglutinins?
msgavsi ram mxolod sisxlis araswori gadasxmis dros xdeba. am SemTxveva
A B
A B
A
A
A
b a a b
A
A jgufi B jgufi AB jgufi 0 jgufi
311
Si aglutininebi boWaven eriTrocitebs, rasac eriTrocitebis erTmaneTTan
Sewebeba mohyveba. am process aglutinacia hqvia. Sewebebuli eriTrocitebi
ileqeba da kapilarebs axSobs. amas hemolizic emateba _ dazianebuli er
iTrocitebidan hemoglobini plazmaSi iJoneba. amiT sabolood ferxdeba da
irRveva organoebis sakvebiTa da JangbadiT momarageba da adamiani iRupeba.
imuniteti
aqtiuri pasiuri
312
3. organoTa gadanergvisas cdiloben axlo naTesavebis, dedis,
mamis, Zmebiss da debis organoebi gamoiyenon. axseni, ratom?
4. warmoidgine, rom eqimi xar. SenTan movida pacienti, SeSfoTe
buli imiT, rom sami dRis win mas kontaqti hqonda megobarTan,
romelsac muclis tifi aRmoaCnda. rogor gadawyvetilebas
miiReb _ daavadebis Tavidan asacileblad vaqcinas gamoiyeneb
Tu Srats?
gaiTvaliswine, rom muclis tifis inkubaciuri periodi 7-14
dRe grZeldeba. inkubaciuri periodi droa mikrobis SeWridan
daavadebis pirveli niSnebis gamovlenamde.
1. cxrili gamoxatavs sisxlis sxvadasxva jgufebis SeTavsebado
bas sisxlis gadasxmisas. gadaixate cxrili rveulSi da Cawere
donoris grafaSi Sesabamisi sisxlis jgufebi.
donori
recipienti
A
b
B
a
AB
ar Seicavs
aglutininebs
0
a
b
2. α-galaqtozidaza fermentia, romelsac SeuZlia B jgufis sisx
lis gardaqmna 0 jgufis sisxlad. rogor fiqrob, rogor axer
xebs fermenti amas?
3. cilis agebulebis ra Tavisebureba uzrunvelyofs imas, rom
adamianis organizms milionamde gansxvavebuli antisxeulis
damzadeba SeuZlia?
moiZie informacia BB hepatitis Sesaxeb da dawere referati Sem
degi gegmis mixedviT:
daavadebis gamomwvevi mizezi;
daavadebis mimdinareoba;
mkurnalobis saSualebebi;
daavadebis prevencia.
antisxeuli _ antibody
http://.highered.mcgraw-hill.com/olc/dl/120110/micro43.swf
313
VI adamiani da mikroorganizmebi
§49
individualuri da saerTo dacva daavadebebisgan
mZime infeqciuri daavadebebi: Sids-i da tuberkulozi
daavadebebis prevencia
Sids-isa da tuberkulozis gavrceleba msofliosa da
saqarTveloSi
tuberkulozi
314
zogierTi adamianis imunuri sistema imdenad
Zlieria, rom umklavdeba paTogens da anadgurebs
mas. ufro xSirad ki imuniteti mxolod droebiT
Trgunavs mikrobs da rogorc ki imunuri sistema
sxvadasxva mizezis, magaliTad, arasrulfasovani
kvebis, stresebis, Tambaqos mowevis, narkotikebis
gamoyenebis gamo. sustdeba, baqteria aqtiurdeba
da gamravlebas iwyebs. limfis saSualebiT is mTel
organizmSi _ limfur jirkvlebSi, filtvebSi,
ZvlebSi, TirkmelebSi, saSvilosnoSi xvdeba. am or
ganoebSi Tavmoyril baqteriebs fagocitebi uteven,
Tumca, maTi moqmedeba araefeqturia, radgan koxis
robert koxi
Cxirebi gamoyofen qimiur nivTierebebs, romlebic
fagocitebSi lizosomebis moqmedebas Trgunaven.
amis gamo baqteriebi fagocitebSi Tavs usafrTxod grZnoben da intensiu
rad mravldebian. sabolood leikociti iRupeba, Cxirebi kvlav ujredSoris
sivrceSi aRmoCndebian, swrafad mravldebian da azianeben kans, saSarde gzebs,
nawlavebs, Tvalebs. yvelaze xSiri mainc filtvebis tuberkulozia. misi niS
nebia: sxeulis temperaturis momateba (370C), xvela, zogjer sisxliani naxve
liT, oflianoba, sisuste, umadoba, sigamxdre, limfuri jirkvlebis gadide
ba, anemia.
Tu inficirebuli adamiani maSinve ar
daavadda, is infeqciis mtarebeli xdeba.
amis gamovlena mxolod mantus reaqciiT
aris SesaZlebeli.
adamianis piradi pasuxismgebloba imaSi
mdgomareobs, rom daavadebis Tundac erTi
simptomis xangrZlivad gamovlenisas, man
aucileblad unda mimarTos eqims, romelic
gamokvlevebs Cautarebs da mkurnalobas
dauniSnavs. mkurnaloba sakmaod xangrZli mantus sinji
315
tuberkulozis axali SemTxvevebi msoflios sxvadasxva
qveyanaSi 2007 wlis monacemebiT
316
xangrZlivi inkubaciuri periodi da infeqci
uri procesebis neli ganviTareba. aiv-viruss 1
sferos forma aqvs. misi cilovani garsis ze
dapirze moTavsebulia gansakuTrebuli ci
2
la, romelic specifikurad ukavSirdeba ama
Tu im ujredis receptors da xels uwyobs
viruss maspinZel ujredSi SeRwevaSi. cilo
vani garsis SigniT rnm-is ori identuri mo
lekulaa.
1 ra informaciaa Cawerili aiv-is rnm-is
molekulaSi?
virusis moqmedebis meqanizmi bolomde Sids-is virusi
jer kidev kargad ar aris gaSifruli, Tum
1. cila; 2. rnm.
ca, mecnierebma ukve ician, rom daavadebis
mTavari mizezi T limfocitebis specialu
ri jgufis, e.w. T-helperebis (T-helpers) ganadgurebaa. T-helperebi imunuri
sistemis Zalian mniSvnelovani ujredebi arian. isini imunur sistemaSi mare
gulirebel funqcias asruleben. T-helperebi gansazRvraven, rogor Seebr
Zolos organizmi paTogens. mis winaaRmdeg aamoqmedos fagocitebis armia,
romlebic STanTqaven da ineleben `mters~, Tu B limfocitebi, romelTa mier
gamomuSavebuli antisxeulebi boWaven _ `tyved ahyavT Tavdamsxmeli~. ase
rom, T-helperebzea damokidebuli imunuri sistemis brZolis swori strate
giis arCeva da, aqedan gamomdinare, brZolis efeqturoba, infeqciis keris ga
nadgurebis siswrafe.
T-helperebSi SeWris Semdeg, virusi iwyebs gamravlebas, rasac am ujre
debis membranebis destruqcia mohyveba. isini TiTqos `webovanebi~ xdebian
da sxva, dauzianebel T-ujredebs ekvrian. aseT, erTmaneTze Sewebebul kom
pleqsebze ieriSi sxva saxis limfocitebs miaqvT da anadgureben maT. sain
teresoa, rom aiv virusis SeWris Semdeg, ratomRac, irTveba T-ujredebis
TviTganadgurebis meqanizmi da isini `suicidiT~ amTavreben sicocxles. T-
limfocitebis ganadgurebis procesi daxloebiT 10 wels grZeldeba. sabo
lood, ujredebis masiuri ganadgurebis gamo, imunuri sistema veRar icavs
organizms da nebismieri mikrobi, isinic ki, romlebic janmrTeli adamianis
organizmSi Cveulebriv arseboben, Zalize saSiSi xdeba. Sids-iT daavadebuli
adamiani nebismieri mikrobis msxverpli SeiZleba gaxdes.
jerjerobiT, aiv-infeqciis mkurnalobis efeqturi meTodi, romelic
mTlianad gaanadgurebda am viruss organizmSi, ar arsebobs. mkurnalo
bis Tanamedrove meTodebi aferxebs da praqtikulad aCerebs aiv-infeqciis
progresirebas da ar aZlevs mas saSualebas, gadavides bolo stadiaSi, anu
Sids-Si. drouli mkurnalobis SemTxvevaSi, dainficirebuli adamiani Cveu
lebriv, aqtiur cxovrebas eweva. Tumca, isic unda aRiniSnos, rom xangrZlivi
mkurnalobisas virusi mutacias ganicdis da samkurnalo preparatebi arae
feqturi xdeba. saWiro xdeba axali preparatebis daniSvna. didi mniSvneloba
aqvs aseve swor kvebas, Zils. dainficirebuli adamiani daculi unda iyos
Zlieri stresebisgan, unda moeridos mzeze xangrZlivad yofnas.
317
aiv-virusi daavadebuli adamianis organizmis praqtikulad yvela saxis
siTxeSi SeiZleba arsebobdes, Tumca, maTi is raodenoba, romelsac sxva ada
mianis daavadeba SeuZlia, mxolod sisxlSi, limfaSi, spermaSi da rZeSia. das
nebovneba mxolod im SemTxveaSia SesaZlebeli, Tu virusis Semcveli siTxe
uSualod janmrTeli adamianis sisxlsa da limfaSi, an dazianebul lorwovan
garsze moxvda. organizmis gareT virusi ususuria, is sisxlis, limfis, sper
mis gaSrobisas an 560C-ze zemoT momentalurad iRupeba.
sisxlSi moxvedrisas ki virusiT dasnebovnebis albaToba 95%-ia, amitom
dasnebovnebulTa ricxvi Zalian maRalia narkomanebSi, romlebic mravajera
dad xmaroben erTmaneTis Spricebs, axalgazrdebSi, romlebic xSirad icv
lian sqesobriv partniorebs da ar xmaroben damcav saSualebebs. aiv-virusiT
inficirdebian axalSobilebi, romlebic inficirebuli dedis rZiT ikvebe
bian.
2 daasaxele kidev erTi SemTxveva, romlis drosac Zalian maRalia aiv-
virusiT dasnebovnebis Sansi.
gaeros mier gamoqveynebuli angariSis Tanaxmad, msoflioSi aiv-iT dain
ficirebis SemTxvevebi Semcirda. bolo 10 wlis ganmavlobaSi infeqciis gavr
celebis maCvenebelma 20%-iT iklo.
318
wlamdea. eqspertebis varaudiT, saqarTveloSi 4000-mde araregistrirebuli
aiv-iT inficirebulia.
saqarTveloSi Sids-is gavrcelebas bevri faqtori uwyobs xels, maT So
ris: narkomania, mosaxleobis migracia da farTo kontaqtebi sxva qveynebTan,
erTjeradi samedicini instrumentebisa da sasterilizacio saSualebaTa na
kleboba, Sids-is Sesaxeb mosaxleobis informirebulobis dabali done.
37,3 % 55,7 %
intravenuri
narkomaniiT
vertikaluri
gziT
homoseqsualuri
kontaqtiT
heteroseqsualuri
kontaqtiT
0,9 % daudgenelia
3,3 %
2,3 % sisxlis gadasxmiT
0,5 %
319
1. diagramaze aiv-iT inficirebulTa ganawilebaa regionebis mixedviT.
Tbilisi 994
aWara 370
samegrelo 453
imereTi 389
foTi 44
kaxeTi 124
afxazeTi 214
qvemo qarTli 119
Sida qarTli 87
mcxeTa-TianeTi 22
raWa-leCxumi 5
samcxe-javaxeTi 37
guria 57
svaneTi 9
2000 79
2001 93
2002 95
2003 100
2004 163
2005 242
2006 276
2007 344
2008 351
2009 58
2010 456
a. rogori tendenciaa saqarTveloSi aiv-virusis gavrcelebis
TvalsazrisiT?
320
b. romel wels aris piki virusis gavrcelebis mixedviT?
g. riT gansxvavdeba saqarTveloSi aiv-virusis gavrcelebis dina
mika afrikisa da evropis qveynebTan SedarebiT?
d. ra punqtebs unda efuZnebodes saqarTveloSi Sids-Tan brZolis
strategia?
gadawere rveulSi, moZebne wyvilebi da daakavSire erTmaneTTan
isrebiT:
koRos kbeniT
tatus gakeTebiT
haeriT
aiv-virusi gadaecema stomatologTan vizitisas
WurWliT
tansacmliT
salonSi manikuris gakeTebisas
aiv-virusi ar gadaecema ofliT
nerwyviT
sisxlis gadasxmiT
wyliT sacurao auzSi
http://highered.mcgraw-hill.com/olc/dl/120088/micro41.swf
321
VI adamiani da mikroorganizmebi
§50
sasargeblo mikroorganizmebi
sokoebis gamoyeneba puris cxobasa da yvelis warmoebaSi
antibiotikebi
baqteriebis roli Rvinis warmoebaSi. fermentebis miReba gen-
modificirebuli baqteriebidan
322
didi dozebiT gamoyenebis SemTxvevaSi baqteriociduli moqmedeba penici
linsac SeiZleba hqondes, Tumca, is am dros cudad moqmedebs adamianis or
ganizmzec.
zogierT baqterias penicilini verafers aklebs. anu is rezistentulia
penicilinis mimarT, radgan gamoyofs ferment penicilinazas, romelic Slis
mas. xSirad baqteriebi antibiotikebis mimarT mgrZnobelobas maSin kargaven,
rodesac adamianebi droze adre wyveten eqimis mier daniSnuli antibio
tikebis miRebas an piriqiT, antibiotikebs maSin Rebuloben, rodesac maTi
miRebis saWiroeba srulebiT ar aris.
adamianisTvis komerciulad Zalian saintereso aRmoCnda safuara sokoe
bis gansakuTrebuli unari, gardaqmnas glukoza naxSirorJangad da spirtad
anaerobul pirobebSi. adamiani sokoebis am unars puris, Rvinisa da spirtis
warmoebaSi iyenebs.
1 ra mniSvneloba aqvs sokosTvis spirtul duRils?
puris cxobisas fqvilsa da wyals
erTmaneTSi ureven, safuars umate
ben, coms zelen da garkveuli xniT
siTboSi (daaxloebiT 280C) aTavseben.
sokos fermentebis mier warmoqmnili
naxSirorJangi comSi nasvretebs aCens,
comi moculobaSi imatebs _ fuvdeba.
coms patar gundebad anawileben da
RumelSi 1800C-ze aTavseben. cxobisas
sokoebi iRupebian da spirtuli duRi
lis procesi wydeba, spirti ki orTql
deba.
323
yvelis warmoebaSi adamiani sokoebTan erTad baqteriebsac `amuSavebs~.
pasterizebul rZes baqteriebs umateben, romlebic rZis Saqars _ laq
tozas rZis mJavad gardaqmnian. mJAava areSi rZis xsnadi cilebi denaturird
eba da rZidan gamoileqeba. koagulaciis procesis dasaCqareblad rZes qimo
zins umateben. qimozini fermentia, romelsac adamianebi genmodificirebul
baqteriebs didi raodenobiT amzadebineben. adre qimozinis funqcias xor
cisTvis dakluli xbos kuWidan miRebuli renini asrulebda. rZidan gamole
qil cilebs Srats acileben, wnexaven wylis maqsimalurad mosacileblad da
sxvadasxva yalibebSi aTavseben formis misaRebad.
e.w. cisferi yvelis warmoebaSi soko peniciliu
mi gamoiyeneba. evropaSi cnobil rokfors, gorgon
zolas Tu stiltons yvelisTvis damaxasiaTebel
garegnobasa da gemos swored es obis soko aniWebs.
cisferi yvelis misaRebad masSi grZeli nemse
biT sahaero xvrelebs akeTeben da sokos sporebi
SeaqvT. sporebidan peniciliumis mwvane miceliumi
viTardeba. cisferi yveli
324
aiRe ori qimiuri Wiqa, danomre. orive WiqaSi Cayare 5 gr. safuari.
meore WiqaSi Caamate 10 gr. Saqris fxvnili. orive Wiqas daumate
200 ml. Tbili wyali da cotaodeni fqvili. ingredientebi kargad
Seurie erTmaneTs. dadgi Wiqebi Tbil adgilas 15 wT. axseni, ra
moxda pirvel da meore WiqaSi.
325
ÆÏÂÀÃÉ ÂÀÍÀÈËÄÁÉÓ ÄÒÏÅÍÖËÉ ÌÉÆÍÄÁÉ