You are on page 1of 45

arnold Ciqobavas saxelobis muSaobis gegma

enaTmecnierebis instituti 13 aprili,


aprili, 11 saa
saaTi

v. S e n g e l i a, fragmentebi mogonebidan akademikos ar-


nold Ciqobavaze. XXXVII_XL IV
T. u T u r g a i Z e, delimitaciuri sistemis CamoKalibe-
bisaTvis qarTulSi (araara nawilakis mixedviT)

n. q u T e l i a, fonetika-fonologiis sagnis Sesaxeb


arnold Ciqobavas m. s u x i S v i l i, pirdapiri obieqtis mravlobiTobis su-
sakiTxavebi fiqsis Sesaxeb zmnaTa erT JgufSi

g. g o g o l a S v i l i, mwerlis enobrivi Tavisufleba da


subieqturi meore da obieqturi mesame pirTa gamo-
XXI xatva zmnaSi

a. a r a b u l i, enobrivi potenciis realizaciis erTi sa-


gulisxmo SemTxvevisaTvis (d a j a m e b u l i)
2010 wlis 13-16 aprili
s. o m i a Z e, sametKvelo komunikaciis strategiebi gender-
masalebi poetikuri rakursiT

m. b u k i a, qarTvelizmebis SeTvisebis tendencia afxazuri


enis dialeqtebSi

T. b u r y u l a Z e, rTuli TanwKobili winadadebis erTi


sakiTxisaTvis qarTulSi

n. S a v r e S i a n i, Tanaobis pirmiumarTavi damatebisaTvis


svanurSi
Tbilisi
2010 m. T e T r a Z e, bacburi enis CVC tipis saxelur fuZeTa
fonemuri struqturisaTvis

3
14 aprili,
aprili, 14 saa
saaTi 15 aprili,
aprili, 11saa
saaTi

a. y i n y a r a u l i, `vefxistKaosnis~ avtoris vinaobisa- i. C a n t l a Z e, kvlav `kodor~-is etimologiisaTvis


Tvis heruli (ingilouri) leqsika poemaSi
n. a r d o t e l i, sabrunebeli saxelis fuZe bagvalur
S. a f r i d o n i Z e, metKvelebis nawilTa formaluri enaSi
opoziciebisaTvis (adieqtiuri da adverbialuri
sitKvebi) n. y o x o n e l i Z e, mcenareTa saxelwodebebi r. inaniSvi-
lis enaSi
l. s a n i k i Z e, mimGeobis erTi zmnuri kategoriis Sesa-
xeb bacbur (wova-TuSur) enaSi m. r o b a q i Z e, `Tav~ sitKviT Sedgenili ori antonimu-
ri kompozitis Sesaxeb qarTul enaSi
m. G l o n t i, ufali da Tavisufali
e. g i u n a S v i l i, saSualo sparsuli onomatikis kvlevi-
t. g u r g e n i Z e, gramatikuli klasebis ierarqiuli saTvis qarTul wKaroebSi
struqtura neitralizaciis fonze
S. g a b e s k i r i a, xeTuri masalis Seswavlis mniSvneloba
m. s a G l i a n i, Ge-/Gen/-GŠn/-Gena/-GŠna/-Genð/-Gen‰/-Gen‹ qarTuli enis istoriisaTvis
nawilakis Sesaxeb svanurSi
l. a z m a i f a r a S v i l i, -or da -al sufiqsebiani arse-
n. o T i n a S v i l i, sofel KanCaveTis onomastika biTi saxelebis Sesaxeb xunZurSi

k. m i T a g v a r i a, saxelis sufiqsuri warmoeba adiGeur e. S e n g e l i a, ricxvSi fuZemonacvle zmnebi lazurSi


enaSi
m. C a C a n i Z e, saxelis leqsikografiuli paradigmis Tao-
a. a v a k i m o v i, akad. q. lomTaTiZe saxelis srulxmovno- baze qarTulSi
bis Sesaxeb afxazur da abazur enebSi
q. m a r g i a n i - s u b a r i, svanuri enis evidencialur da
n. b e n d u q i Z e, uKoloba-uqonlobis aGmniSvneli saxe- epistemikur formaTa tipologiuri analizisaTvis
lebi qarTulsa da CeCnurSi
e. n a p i r e l i, kodTa urTierTmimarTebis zogi sakiTxi
lagodexis raionSi

4 5
16 aprili,
aprili, 11 saa
saaTi artiom avakimovi

akad.
akad. q. lomTa
lomTaTi
TaTiZe
TiZe saxe
saxelis
xelis srulxmov
srulxmovno
xmovnobis
nobis Sesa
Sesaxeb
saxeb
r. f a r e u l i Z e, piris niSanTa warmomavlobisaTvis qis- afxazur
afxazur da abazur
abazur enebSi
enebSi
turSi
akademikos q. lomTaTiZis kvlevebSi mniSvnelovania srul-
n. m a y a v a r i a n i, nawlavGruianTa afxazuri saxelwo- xmovnobis sakiTxi, romelic mecniers ganxiluli aqvs afxazur-
debebis semantikur-struqturuli analizi abazur enaTa oTxive dialeqtis monacemTa gaTvaliswinebiT.
miCneulia, rom am enaTa amosavali viTarebisaTvis damaxasi-
m. q u r d i a n i, kaxianebis gvaris warmomavlobisaTvis aTebeli iyo srulxmovnoba, xolo TanxmovanTa Tavmoyra aris
Zlieri maxvilis moqmedebis Sedegi; umaxvilo poziciaSi myofi
T. v a S a k i Z e, n. J o r b e n a Z e, viTarebiTbrunvisfor- a da ˆˆ xmovnebi mezobel marcvalSi Zlieri maxvilis qonis Se-
mian saxelTa morfologiuri da sintaqsur-semanti- mTxvevaSi ikargeboda. (mag.; abJ. dial.: amS´´
amS´´ `dRe~ < * a-ma-
ma-S´a
kuri statusisaTvis `id.~, tap. dial.: mSˆˆ
mSˆˆ `dRe~ < * maSa
maSa `id.~ da a.S.).
abJuursa da bzifur dialeqtTa Soris srulxmovnobis
T. m a x a r o b l i Z e, zmniswinis funqciebi da klasifika- mxriv ori ZiriTadi kanonzomiereba gamoikveTa: a) rode rodesac
desac
ciis principebi bzifur
bzifur dia dialeqtSi
leqtSi gvaqvs srulxmov
srulxmovno
xmovnoba
noba,
ba, abJu
abJuur
Juur dia
dialeqtSi
leqtSi
mokve
mokveci
kvecilia
cilia xmova ni (mag.; bzif. akoaTanaa `guTani~, abJ.
xmovani
vani,
n. x a x i a S v i l i, arsebobis semantikuri velis zmnaTa- akoaTan|| agoaTan `id.~, bzif. akoataa `ixvi~, abJ. akoat `id.~ da
Tvis (sufeva) a.S.); es wesi moqmedebs afxazur enaSi qarTulidan Semosul
leqsikaSi. b) rode
rodesac
desac bzifur
bzifur dia
dialeqtSi
leqtSi gvaqvs srulxmov
srulxmov-
xmov-
l. g i g l e m i a n i, reduplikaciiT miGebuli zmnisarTe- noba
noba,
ba, abJu
abJuur
JuurSi
urSi Sekum
SekumSu
kumSulia
Sulia fu
fuZise
Ziseu
seuli smova
smovani
vani,
ni (mag.; bzif.
bi svanurSi agoaarÿTa `ezo~, abJ. agoÿÿrTa `id~, bzif. aT¥
¥gara `amoReba, amo-
yvana~, abJ. aTgarÿÿÿ`id.~ da a.S.); es procesi ZiriTadad sakuTar
g. v a n i l i S i, hidronim `kalende[r]iS Galis~ etimo- masalaSi gvaqvs da dakavSirebulia maxvilTan: maxvilis gadaweva
logia iwvevs xmovnis SekumSvas.
irkveva, rom aSxarulsa da tapanTurSi arsebuli viTareba
r. l o l u a, namKos formebis warmoebisaTvis udiur enaSi identuria abJuurisa da bzifuris. sxva sityvebiT rom vTqvaT,
aSxarul da tapanTur dialeqtebSic SeiZleba gamoiyos Semde-
n. f o n i a v a, ori saerToqarTveluri ZirisaTvis gi mimarTeba: a) rode
rodesac
desac aSxa
aSxarul
xarul dia
dialeqtSi
leqtSi gvaqvs srul-
srul-
xmovno
xmovnoba
noba,
ba, tapan
tapanTur
panTur diadialeqtSi
leqtSi mokve
mokveci
kvecilia
cilia amosa
amosava
savali
vali xmova
xmova-
va-
s. p a p i a S v i l i, kuTxuri identobis sakiTxi dialeq- ni (mag.; aSx. rabaa `maTi mama~, tap. rab `id.~, aSx. (a)qˆTaa `so-
ni,
tur kunZulSi (aspinZis raionSi Casaxlebuli imer- feli~, tap. qˆT `id.~ da a.S.) da b) rode rodesac
desac aSxa
aSxarul
xarul dia
dia-
lebis magaliTze) leqtS
leqtSi gvaqvs srulxmov
srulxmovno
xmovnoba
noba,
ba, tapan
tapanTur
panTurSi
TurSi Sekum
SekumSu
kumSulia
Sulia fuZi
fuZi-
Zi-

6 7
seu
seuli smova ni (mag.; aSx. Caafara `keTeba~, tap. aCfara `id~,
smovani
vani, levan azmaifaraSvili
aSx. abaaga `mgeli, mela~, tap. abga `id.~ da a.S.).
rusi mkvlevari g. serdiuCenko afxazur-abazur enebSi cdi- -or da -al sufiq
sufiqse
fiqsebi
sebia
biani arse
arsebi
sebiTi
biTi saxe
saxele
xelebis
lebis Sesa
Sesaxeb
saxeb
lobda fomematuri mniSvnelobis mqone geminirebuli Tanxmov- xunZur
xunZurSi
ZurSi
nebis gamoyofas, magram q. lomTaTiZem gaarkvia, rom ori er-
Tnairi Tanxmovnis Tavmoyra fuZeSi aris srulxmovnobis da- xunZur enaSi moipoveba arsebiTi saxelebi, romelTa Semad-
rRvevis Sedegi afxazur-abazur enebSi. ufro metic, aSxaruli genlobaSic, specialuri analizis meSveobiT, SesaZlebelia ga-
dialeqtis orsave kilokavSi (afsuis, kuvinskis) saTanado Se- movlena amjamad ukve umoqmedo afiqsebisa. saxelis fuZes Se-
mTxvevebSi or Tanxmovans erTad iSviaTad Tu sadme SevxvdebiT, zrdil amgvar afiqsTa Soris SeiZleba davasaxeloT -or or da -alal.
al
-or
or ƒ o m - o r `mgeli~. Jer kidev p. uslari varaudobda,
or:
(mag.; aSx. GoÿÿGoa `Zlieri~ Sdr. abJ. / bzif. ÿGoGoa `id.~, aSx.
rom es sitKva ukavSirdeba zmnas ƒ a m - i - z e `motaceba~. mar-
ZoÿÿZoara `recxva~ Sdr. abJ. / bzif. ÿZoZoara `id.~ da sxv.). ro- Talia, am substantivis agebulebis analizi mkvlevars ar mou-
gorc Cans, afxazur dialeqtebSi, abazurisagan gansxvavebiT, cia, magram, miuxedavad amisa, varaudi sarwmuno Cans. ƒ o m- ←
ganusazrvrelobis a-s gaCenis Semdeg, moxda maxvilis gadatana, ƒ a m- cvlilebis mizezi advilad SeiZleba avxsnaT: bolosarTi
ris Sedegadac abJuur da bzifur dialeqtebSi am procesma -or
or sitKvaSi maxviliania, ris Sedegadac o xmovnis mier asimi-
gamoiwvia fuZiseuli xmovnis SekumSva.
lirebulia fuZiseuli a: ƒom-£r ← *ƒam-£r. unda iTqvas, rom
aris SemTxvevebi, rodesac erTi dialeqtis or sxvadasxva
ama Tu im morfemis mier fuZeSi gamowveuli regresuli asimi-
kilokavSi gvaqvs procesebi, romlebic dakavSirebulia dia-
laciis aseTi SemTxvevebi xunZur enaSi ar warmoadgenen iSvia-
leqtTa Soris dadasturebul or zemoT dasaxelebul ZiriTad
Tobas.
kanonzomierebasTan, kerZod, es faqti dadasturebulia abJuu-
zedmiwevniTi mniSvneloba sitKvisa ƒ o m o r (`mgeli~), am-
ri dialeqtis jgerdisa da baRmaranis kilokavebSi (mag., jgerd.
rigad, unda KofiliKo `mtacebeli~, rac, albaT, tabus Se-
amaaS´ˆn `zRva~, baRm. amS´ˆn `id.~. mTxvevas warmoadgens. mglis tabus odindel arsebobaze mianiS-
maSasadame, kvlevis Sedegad gairkva, rom aSxaruli dialeq- neben sxva daGestnuri enebic, romlebSic `mglis~ saxelwodeba
ti Tavisi srulxmovnobiT mihyveba bzifurs (rabaa `maTi mama~, Canacvlebulia `mxecis~ mniSvnelobis mqone sitKviT: darg. ja-
(a)qˆTaa `sofeli~ da sxv.), xolo tapanTuri, Tavis mxriv, mi- nivar, lezg. Tab. janavar, aGul. Janavur, wax. Janavar (sitKva
hyveba abJuurs (a)Cfara `keTeba~, abga `mgeli, mela~ da sxv.). nasesxebia sparsulidan, Sdr. agreTve xunZ. janavar `mxeci~). am
bzifuri dialeqtisTvis damaxasiaTebelia sruli, SeukumSavi TvalsazrisiT saKuradGeboa agreTve svanuri saxelwodeba
fuZe, xolo abJuurisaTvis damaxasiaTebelia SekumSuli an Se- mglisa: T x Š r e . rogorc irkveva, misTvis amosavali iKo `na-
kvecili fuZe. egeve iTqmis abazuris dialeqtebze: aSxarulSi diris~ semantika; Sdr. m e - T x … -   r `monadire~, i - T x … -
Segvxvdeba srulxmovniani sityvebi, xolo tapanTurSi _ saTa-   r `nadirobs~... (m. Cuxua). mglis tabus naTel magaliTad
nado adgilas xmovani dakargulia. xunZur enaSi warmogvidgeba agreTve sitKva m a l „ u n `wKeu-
li~. es sitKva arabuli warmomavlobisaa. mglis metsaxelad igi
Crdilour xunZurSia dadasturebuli z. JafariZis mier.
-al
al ƒ a m - a l - o `bua~ (bavSvebis SesaSineblad gamogoni-
al:

8 9
li arseba). es sitKvac warmomdgari Cans zmnisagan ƒ a m - i - z e mcired, xolo yana e t e r a d iTqmis.
`motaceba~. meore, ufro gavrcelebuli saxelwodeba am arsebi- DE : odoSad iTqmis Txili, nigozi, nuSi da egeviTari,
sa aris b o „ o l o . interess iwvevs am mimarTebiT teqsti cercvi da simindi a r a m o J a m e b u l i (aramed D)
erT-erTi xunZuri akvnis simGerisa: mcired naklebi, xolo yana _ e t e r a d.
„ali ƒame, bo„olo, `ali moitace, bua, saleqsikono statiis redaqciebidan Cans, rom Jam- Jam- fuZidan
dir muh´amad t¾elaro. Cems muhamads ar mogcem. nawarmoebia nairgvari formebi, anu leqsikurad (terminulad)
fati ƒame, ƒ a m a l o, fati moitace, `taciav~, es warmoeba jer kidev damdgari ar aris. Sinaarsi, cxadia, Zve-
dir x´irad du t¾elaro. Cems Zvirfass Sen ar mogcem~. li qarTulidan iRebs saTaves, sadac moJa moJame
Jamebu
mebuli
buli `drodam-
bolokiduri -o o (ƒamal-o
o), safiqrebelia, aq iseTive deriva- dgars, moweuls, drouls~ niSnavda. `vefxistyaosanSi~ (`aw wa-
ti unda iKos, rogoric gvaqvs sitKvaSi m e s e d -o o `mSvenieri di, naxe Seni mze naxvisa moJamebulman~), viqtor nozaZis Tanax-
qali~, `mzeTunaxavi~; Sdr. mesed `oqro~. ƒ a m - i - z e (`motace- mad, moJa
moJame
Jamebu
mebuli
buli `moaxloebulia~.
ba~) zmnisagan -al
al sufiqsis darTviT nawarmoebia agreTve arse- aRniSnuli semantikuri tendencia fxovur dialeqtur
biTi saxeli ƒ a m - a l `Zarcva-gleJa~, `dataceba~, `aoxreba~. arealSi (unda vifiqroT _ damoukideblad) terminul mniSvne-
lobad damdgara:
1. momwifebuli [muwuki] (am SemTxvevaSi pirdapiri mi-
mReoburi Sinaarsi jerac xelSesaxebia): `d a J a m e -
b u l i iara, nestariT gamosarwyavi~ (vaJa).
avTandil arabuli 2. daJamebuli, daJamuli (fS. xevs. mox.) damwifebuli,
mwife: `Tqmula: d a J a m u l s esroden, dabla cvioda
enobrivi potenciis realizaciis erTi sagulisxmo koxia~ (a. San., al. WinWar.).
SemTxvevisaTvis (d a J a m e b u l i)

garkveul nayofTa s i m w i f i s a da u m w i f r o b i s aRsa-


niSnavad sulxan-saba orbeliani iyenebs Jam-Jam- fuZidan warmoqm-
nil mimReobebs; redaqciebis mixedviT gvaqvs:
ZA: nuSTa, nigozTa da egeviTarTa, cercvTa, simindTa da nodar ardoteli
egeviTarTa d a u J a m e b e l s a da simagrenaklebsa
o d o S s a uwoden, xolo yanaTasa _ e t e r s a . sabru
sabrune
brunebe
nebeli
beli saxe
saxelis
xelis fuZe
fuZe bagva
bagvalur
valur enaSi
enaSi
B: nuSTa ... da egeviTarTa a r a d a J a m e b u l s a ,
bagvalur enaSi, axlomonaTesave enaTa analogiurad, brune-
aramed naklebsa o d o S s uwoden, xolo yanaTasa _
bis paradigmaSi gamoiKofa sabrunebeli saxelis fuZis oTxi sa-
etersa.
xeoba: 1) marti
martivi
tivi (aramar
aramarki
markire
kirebu
rebuli
buli)
li) fuZe
fuZe,
Ze, rome
romelic
melic nulo
nulova
lova-
va-
C: o d o S a d iTqmis TxilTa, nigozTa, nuSTa da
ni morfe
morfemiT
rfemiT aris warmodge
warmodgeni
dgenili
nili da grama
gramati
matiku
tikuli
kuli gamoxa
gamoxatu
xatu-
tu-
egeviTari cercvi da simindi a r a m o w e v n u l i lebiT
lebiT Ziri
ZiriTa
riTadad
Tadad mxolo
mxoloo
loobiTi
biTi ricxvis
ricxvis saxe
saxelo biTis (resp.
xelobi
lobiTis
mowilvad, aramed oden m o J a m e b u l i da naklebi abso
absolu
soluti
lutivis
tivis)
vis) formas
formas emTxve
emTxveva
Txveva;
va; 2) meo
meore (`iribi
iribi~
bi~) fuZe
fuZe,
Ze,

10 11
rome
romelic
melic speci
specia
cialuri
luri mar
marke
kere
ke rebiT
rebiT formde
formdeba
mdeba;
ba; 3) mravlo
mravlobi
lobiTi
biTi bi/
bi/-mi},
mi {-dadari
dari}, ibadi
ibadi/-ba
ri {-iba di badi
badi},
di {-aa}, {-i
i}, {-e
e}, {-di
di},
di {-l lÀ´a
À´a}...),
ricxvis
ri cxvis pirve
pirveli
veli fuZe
fuZe,
Ze, rome
romelic
melic saxe
saxelo
xelobi
lobiTis
biTis formas
formas ud-
ud- romelTa gamoKeneba semantikurad motivirebulia, Tumca amgva-
ris;
ris; 4) mravlo
mravlobi
lobiTi
biTi ricxvis
ricxvis meo
meore (`iribi
iribi~
bi~) fuZe
fuZe,
Ze, rome
romelic
melic
metwi
metwilad
twilad standar
standarti
dartize
tizebu
zebulia
bulia.
lia. ri Sepirobebuloba Tanamimdevrulad da bolomde ar aris ga-
1. mxoloobiT ricxvSi fuZeTa warmoebisas saxelobiTis tarebuli. mravlobiTobis formebi nawarmoebia mxoloobiTi
forma, rogorc klasmimarT aqtantTa gamomxatveli morfolo- ricxvis saxelobiTis formebisagan (xSirad) an imave ricxvis
giuri odenoba, upiratesad gamoiKeneba ara uSualod `irib~ irib brunvaTa fuZisagan (iSviaTad).
brunvaTa formebis sawarmoeblad, aramed meore (`irib~) fuZe- 4. mravlobiTi ricxvis meore (`iribi~) fuZe mTlianad moi-
Ta warmosaqmnelad, mag.: sax. milh `mze~ _ fuZ. milh-milh-i-, sax. cavs mravlobiTi ricxvis saxelobiTis ucvlel an modificire-
as `vercxli~ _ fuZ. as- as-i- da sxv. am tipis magaliTebi bul formas. mxoloobiTi ricxvisagan gansxvavebiT, mravlobiT-
cxadKofen, rom saxelobiTis forma, Tu -V V struqturis marke- Si gamoiKofa ori ZiriTadi semantikuri Jgufi: a) adami adamian
mianTa
anTa
rebs brunvis niSanTa kuTvnilebad ar miviCnevT, `irib~ brunva- klasi (I-II kl. _ b klasifikatoriT) da b) nivTTa
klasi klasi (III
nivTTa klasi
Ta fuZes edeba safuZvlad. kl. _ r klasifikatoriT). am or Jgufs irib brunvaTa fuZe
2. meore (`iribi~) fuZe SeiZleba gamoiKenebodes rogorc gansxvavebulad ewarmoeba: 1) pirvel JgufSi gaerTianebul go-
klasmimarT aqtantTa brunvebis (ergerg.
erg., mic. afeqt sawarmoeb-
mic., afeqt.) nier sulier da maTTan gaTanabrebul arsebebs meore fuZe
lad, ise klasmiumarTav aqtantTa brunvis (naT
naT sawarmoebladac.
naT.) ewarmoeba {-alu
alu}, {-lu
alu lu}, {-u
lu u} markerebiT, romelTagan pirveli
meore fuZe SeiZleba warmodgenili iKos: a) nulovani mo- ori rTuli agebulebisaa: -aa nivTis klasis saxelTa `iribi~
rfemiT {-∅ ∅}, roca saxelobiTi da meore fuZe formobrivad fuZis mawarmoebelia, -l l _ damoukidebeli elementi, -u _ II
erTmaneTs emTxvevian; b) {-V V} struqturis markeriT, romlis fuZis niSani, rac adamianis klasis markirebas axdens [gudava
darTva, am enis fonotaqtikidan gamomdinare, bolokiduri 1971: 96]; 2) meore JgufSi Semaval nivTis klasis saxelTa fu-
xmovnis apokopes axdens, mag., musa
musa `xari~ _ erg. mus-
mus-u-r (< mu-
mu- Zis markerebad, mxoloobiTis msgavsad, dasturdeba {-aa} da
sa-u-r)...; g) {-CV} struqturis formantebiT, romelTa da-
sa- i}, romelTagan ufro produqtiulia {-aa}. rac Seexeba {-i
{-i i}-s,
rTva fuZis warmoebisas semantikurad motivirebulia: {-S S ´u } i} niSniT dasrulebul sul ramdenime saxelis fuZes daer-
{-i
daerTvis I gramatikuli klasis saxelebs (garda …as´ …as´ `Zma~ da Tvis da SerwKmis safuZvelze am ukanaskneli xmovnis dagrZele-
mamakacTa sakuTar saxelebisa), xolo {-l lÀ´i
À´i} gvevlineba II kla- bas iwvevs, mag.: qoT-
qoT-i `nabdis fexsacmelebi~ _ erg. qoT- qoT-‹-r
sis Kvela da III klasisi erTi Jgufis saxelTaTvis (garda as´ as´ (<qoT
qoT-i-i-r), w´ek-
qoT- ek-i `Txebi~ _ erg. w´ek-
ek-‹-r (< w´ek-
ek-i-i-r) da a. S.
`da~ qalTa sakuTari saxelebisa). sporadulad daCndeba agreT- kvanaduri kilokavi, Tlisur-TlibiSourisagan gansxvavebiT,
ve {-da
da la} elementebi, romlebic fuZes Sexorcebuli
da}, {-la
la {-aa} sufiqsis nacvlad irib brunvaTa fuZeSi {-Š Š} alomorfs
odindeli formantebi Canan, mag.: sax. raj `niori~ _ naT. raj- gviCvenebs, rac semantikuri atraqciiT aris axsnili [kibriki...
da-lÀ´
da (Sdr. xunZ. raji-du
du-l
du `id.~), sax. muC… `qari~ _ naT. mu- 2001: 138; Sdr. gudava 1971: 58, 96].
Cu-la
la-lÀ´
la º muC-u-lÀ´ da misT.
3. mravlobiTi ricxvis pirveladi (martivi) fuZe, Tu mo-
rfonologiur cvlilebebs ar gaviTvaliswinebT, mravlobiTis
saxelobiTs emTxveva. igi iwarmoeba sxvadasxva sufiqsebiT ({-V V-

12 13
Suqia afridoniZe gadamwKvetia msazGvrel saxelTa aGmniSvne vneli (da ara mimTi
aGmniSvneli mimTiTe
mTiTe-
Te-
li xasiaTi, sxva sitKvebiT rom vTqvaT, maTi srulmniS
beli
beli) srulmniSvne
mniSvne-
vne-
metKvele
metKvelebis
lebis na
nawil
wilTa
wilTa forma
formalu
maluri
luri opozi
opozici
zicie
ciebisa
bisaTvis
saTvis lovno
lovnoba ba rasac nacvalsaxeli moklebulia (aki TviT termini
noba,
(adieqtiuri da adverbialuri sitKvebi) nacval
nacvalsa
cvalsaxe xelic swored imas miuTiTebs, rom igi SeiZleba See-
saxelic
nacvlos Kvela saxis saxels!).
1. morfologiisa da sintaqsis mWidro kavSiris erTi mniS- 5. saxelebisagan mkveTr sxvaobas gviCvenebs adver adverbi
verbia
bialuri
luri
vnelovani gamovlena Tanamedrove qarTulSi gulisxmobs zogi- sitKvebi _ zmnisar
zmnisarTe
sarTebibi romelTa umravlesoba saTanado zed-
Tebi,
erTi metyvelebis nawilis formalur SezRudvas. sarTavebisgan iwarmoeba, Tanxmovanze Tavdeba da am saxiTaa ga-
saxelebi, romlebsac brunebis unari aerTianebs, specifi- qvavebuli (rogorc wesi, Tanamedrove an istoriul viTarebiT-
kuri semantikuri funqciis kvalobaze gamorCeul formebs sa da moqmedebiTSi (kar kargigi > kar gad, cu
kargad di > cu
cudi dad; aseve: wi
cudad wi--
gviCvenebs, kerZod, aRmni
aRmniS
niSvneli
vneli da mimTi
mimTiTe
mTiTebe
Tebeli
beli saxelebi sxva- na > wi na(()T, ze
wina
na mo > we
zemo mo(()T, mar
wemo
mo marJve
Jvena > mar
Jvena Jvniv, mar
marJvniv marcxe na >
cxena
cxe
dasxvagvar formalur CarCoebSi Tavsdeba prepoziciur msa- mar cxniv; wa
marcxniv wasas
sasvle
sasvleli
vle li (kaci) > wawasas
sasvle
sas lad (gaemzada) da a. S.).
vlelad
vle
zRvrelebad maTi gamoyenebisas. ramdenime gamonaklisi gvxvdeba zmnisarTebis xmovanze fu-
2. msazRvrelebad gamoyenebuli aRmniS aRmniSvne
mniSvneli
vneli saxelebi, rom- Zis gaTavebisa (ne nela
la,, Cqa
la Cqara
ra,, maGla
ra maGla,, dab
dabla
la,, ma
la le), magram um-
male
lebic aRniSnaven sagans, Tvisebas, ricxvs an rigs, zoma-wonas, ravlesoba istoriulad Tanxmovanze Tavdeboda (maGlad >
qveynis mxares... axasiaTebs moqmedsa Tu samoqmedo pirs da sxv. maGla, ma mali
li ad > ma
liad le, ne
male neli
liad
li ad > ne la...), rac saerTo suraTs
nela
_ Sesabamisad, arsebiTi, zedsarTavi, ricxviTi saxelebi da mi- ar cvlis. iqac ki, sadac zmnisarTebi xmovanze Tavdeba, saTana-
mReobebi _ saxelobiTSi mudam xmovanze mTavrdeba. es xmovani do zedsarTavTan opoziciuri Tanafardoba mainc mKardeba
an fuZiseulia (xmovanze fuZegaTavebul saxelebSi), an –saxe- (Cqa ra _ Cqa
Cqara ri, maGla _ maGali, ne
Cqari la _ ne
nela li) da misT.
neli
lobiTis -i niSani (Tanxmovanze fuZegaTavebul saxelebSi). 6. adieqtiur da adverbialur sitKvebs Soris Tanafardo-
3. gamonakliss warmoadgens mxolod mimTi mimTiTebeli saxele-
mTiTebe
Tebeli bis es wesi sruliad urKevia da mis realizebas araviTari da-
bi, kerZod, III piris nacvalsaxelebTan Tanxvedrili CvenebiTi brkoleba ar Sehqmnia.
nacvalsaxelebi es es,, is eg,, romelTac rogorc saxelobiTSi, ise
is,, eg maSasadame, prepo
prepozi
pozici
ziciur
ciur msazGvrelad
msazGvrelad gamoKenebu
gamoKenebuli
buli
sxva brunvebSi Tanxmovanze uTavdebaT fuZe (orfuZianobis pi- srulmniS
srulmniSvne
mniSvnelo
vnelova
lovani
vani brune
bruneba
nebadi
badi saxe saxeli
xeli nomi nomina tivSi (anu
minativ
nativSi
robebSi), Sesabamisad _ am im,, mag). sainteresoa, rom Tanxmo-
am,, im sawKis brunvaSi) bolo boloki
lokidu
kiduri
duri xmovnis
xmovnis gare
gareSe
reSe ar ixma ixmar
mareba.
ba
vanzeve daboloebuli I da II piris nacvalsaxelebi Cven Cven,, Sen
Sen,, mniSvneloba ara aqvs imas, xmovanze uTavdeba amgvar
Tqven, romelTa pirveli sami brunva formalurad identuoria
Tqven msazGvrels fuZe, Tu _ Tanxmovanze. xmovanfuZianebi, wesisa-
da mxolod sintaqsuri analizi gamogvacnobinebs maTs funqci- mebs, sruliad ucvleli rCeba, xolo TanxmovanfuZianebi mihKve-
as, kuTvnilebiT nacvalsaxelebad gar daqmnisas TanxmovanfuZi- ba am saxis msazvrelTa brunebis saerTo wess. es wesi normati-
an msazGvrelTa rigSi gadainacvlebs da gahKveba am tipis bru- ulia da mis revizias araviTari safuZveli ara aqvs.
nebas. aseve iqceva I piris mx. ricxvis xmovanfuZiani nacvalsaxe-
me romelic mTlianad icvlis fuZes (> Cem-) da Tanxmovan-
li me,
fuZian msazGvrelebs SeuerTdeba SeTanxmebis saerTo wesiT.
4. rogorc Cans, saxelebis msazGvrelebad gamoKenebisas

14 15
nino benduqiZe melsac xmovani mokvecili aqvs bolokidur poziciaSi. aRsaniS-
navia, rom -ca nawilaki CeCnurSi, Cveulebriv, zmnis win dgas,
uKoloba
uKoloba-
ba-uqonlo
uqonlobis
lobis aGmniSvne
aGmniSvneli
vneli saxe
saxele
xelebi
lebi magram mocemul zmnaSi is am saxiT, mxolod bolokidur pozi-
qarTul
qarTulsa
Tulsa da CeCnur
CeCnurSi
nurSi ciSi dasturdeba.

uyoloba-uqonlobis saxelTa warmoeba qarTulSi ori ti- rogorc iTqva, dcu


cu (d(dcu) mimRe
mimReo
mReobis funqcia uyolo-
pisaa: uyoloba-uqonloba iwarmoeba u_ur ur da u_o o konfiqse- ba-uqonlobis gamoxatvaa. arsebiTi saxeli dgas mxolobiTi ri-
biT. iSviaTad gvxvdeba oden u- TavsarTiani warmoebac: cxvis saxelobiT brunvaSi.
1) u_ur
ur (raenarev fuZeebTan disimilaciiT u_ul) magaliTad:
gvxvdeba saxelTa mcire ricxvSi: u-bed-ur-i, u-mad-ur-i, u-gem- meƒaS dcu `uulvaSo~
ur-i. aseve disimilaciiT miRebuli: u-fer-ul-i, u-wver-ul-i bexq bcu `udanaSaulo~
da a. S. xi dcu `uwylo~
2) u_o o Cveulebrivi mawarmoebelia uyoloba-uqonlobis
hava’ dcu `uhaero~
saxelebisa arsebiTTagan: u-gul-o, u-qud-o, u-Wku-o, u-unar-o.
bram bcu `uzomo~ da a.S.
3) gvaqvs oden u- TavsarTiani warmoebac: u-ricxv-i.
aRniSnul mimReobasTan arsebiTi saxeli SeiZleba idges
uyoloba-uqonlobis aRmniSvneli saxelebi dasturdeba CeC-
nurSic. Cvens mier amowerili masala a. karasaevisa da a. macie- mravlobiTi ricxvis saxelobiT brunvaSic. Sdr.. b‘rg bocu
vis `rusul-CeCnuri leqsikonidan~, romelic daaxloebiT 160 `uTvalo~ da b‘rgaS dcu `uTvalebo.~ cerg (cergaS)
erTeuls Seadgens, davalageT struqturis mixedviT. analizma ucu `ukbilo (ukbilebo)~.
gviCvena, rom CeCnur enaSi uyoloba-uqonlobis saxelebi SeiZ- sainteresoa, rom `uyuros~ mniSvnelobiT amJamad ixmareba
leba or jgufad daiyos: xuram
xuram, dcu
cu `uyuro~-Si
ram, albaT nasesxebi sityva. igi lerg d
pirvel jgufSi, romelic SedarebiT mravalricxovania,
gamoyenebuli sityvis sinonimia. e bcu `utvino~ aRweriT
gamoiyofa is saxelebi, romlebic uqonlobas aRweriTad gamo-
formas SeiZleba Seenacvlos ‘ovdal `suleli, briyvi, abda-
xataven. aRweriTi formebi Sedgeba saxelisagan, romelsac mo-
li~. esec nasesxebi sityvaa.
sdevs dac `ar aris~ zmnis awmyos mimReoba dcu
cu.
cu. unda aRi-
maJ cu `uwvero~ || qsa `qosa~ da a. S sinonimuri para-
niSnos, rom dac zmna nawarmoebia du `aris~ zmnisagan uaryo-
lelebi, savaraudod, nasesxebi unda iyos (Sdr. qarTuli qo-
fiTobis -c nawilakis darTviT, amasTanave, -c nawilakis da-
sa).
rTva iwvevs zmnis fuZeSi u xmovnis a-Ti Secvlas, romelic am
uyoloba-uqonlobis aRmniSvneli saxelebi CeCnurSi aRwe-
zmnaSi amosavali xmovani Cans. savaraudod, du meoreulia da
riTi formebis paralelurad iwarmoeba organuladac. uyolo-
momdinareobs da-
da-sagan. da forma dasturdeba CeCnuri enis zog
ba-uqonlobis mawarmoebeli sufiqsi CeCnurSi aris -za za,
za Sdr.
kilokavSi (mag.: maisTurSi), inguSur da wova-TuSur enebSi.
mocemul zmnaSi d- cvalebadi gramatikuli klasis niSania, -aa- zemoT dasaxelebuli magaliTi: bram bcu `usazRvro, uzomo~
xmovani awmyos mawarmoebeli formanti Cans. zmnas fuZe dakar- da igive saxeli -za
za nawilakiT: baram-za
za.
za.
guli aqvs. Tavis mxriv -c nawilaki momdinareobs -ca-sagan,
ca ro- -za sufiqsi CeCnurSi zedsarTav saxelebs awarmoebs arse-
biTTagan. mag.: e `sindisi, namusi~ _ evaza `usindiso, unamu-

16 17
so~. dya `wili, nawili~ da dya--za uwilo, ubeduri~. Cam `ge- ro `zeviT~, CrdiloeTisken (bzifurisken _ m. b.) miviwevT, ik-
mo~ Cm-za
za `ugemuri~ ( aRweriTad Cam bocu `gemos armqone~). veTeba qarTulidan nasesxebi leqsikis simravle, abJuurSi ki
megrelizmebi Warbobs. am movlenas ganixilavdnen s. janaSia, q.
b‘rg `Tvali~ sityvisgan -g segmentis mokveciT nawarmoebia
lomTaTiZe, x. bRaJba, T. gvancelaZe...
b‘rze `uTvalo, brma~. sainteresoa CeCnuri b‘ar da qarTuli moxsenebaSi warmodgenilia qarTveluri sityvebi, romle-
brma fuZeebis Sedareba.. qarTuli brma,
brma albaT momdinare bar-
bar- bic gvxvdeba afxazuri enis orsave dialeqtSi.
ma-sagan
ma fonetikurad hgavs CeCnurs. xom ar aris es ori leqse- 1. bzifur dialeqtSi qarTulidanaa Sesuli a-prasa
prasa / > a-pa-
pa-
ma identuri?. rasa
rasa `prasi~; abJuurSi mis leqsikur fardad a-prasqia
prasqia / a-pa-
pa-
aseve saintereso suraTs iZleva CeCnuri yora `yru~ rasq½a gvaqvs, rac megruli puras
rasq½ puraskia
raskia-sgan
kia (`prasi~) momdinareobs.
formis Sedareba qarTul `yuryur~
yur~-Tan. CeCnurSi `yu
yuri
yuri~
ri sityvas 2. afxazuris orive dialeqtSi xis saxlis aRsaniSnavad
Seesabameba lerg (<le
lerig
lerig).
rig). sakiTxi ismis, xom ar SeiZleba CeC- hibriduli kompozitia gamoyenebuli. bzifurSi qarTuli pa- pa-
nurSi yora qarTulidan nasesxebad CaiTvalos. lo-s
lo afxazurad adaptirebul a-pal-s pal erTvis saxlis aRmniS-
-za sufiqss wovaTuSurSi Seesatyviseba -wi wi,
wi, Sdr. dade--wi vneli afxazuri (a)‚nˆ, da `Zeluris~ aRsaniSnavad gvaqvs a-
`umamo~, nax--wi `uxalxo~ da sxva. SeniSnulia, rom -wi forman- pal-
pal-‚nˆ forma. abJuurSi ki kompozitis pirvel ingredentad
tiT nawarmoebi uqonlobis saxelebi wova-TuSurSi ufro me- gamoyenebulia megruli jargva
jargvali jarg°al‚
gvali da sityva a-jarg°al‚nˆ for-
tia, vidre CeCnur-inguSur enebSi (a. Coqaevi). miTaa warmodgenili.
-za//
za//-
//-wi sufiqsebi, romelTa dialeqturi variantebia -Za//
Za//-
//- 3. `Sekmazuli fxalis~ aRsaniSnavad bzifuri dialeqti
Zi warmoSobiT saerTonaxuria. iyenebs qarTuli Warxal
Warxal-
xal formisgan miRebul a-Warxal
Warxal / a-
Wˆrxal sityvas. abJuurSi ki a-x°ˆl gvxvdeba, romelic megru-
li xul-is
xul (`keJera, kolrabi~) fardia.
4. `tylapi~ bzifurSi gadmocemulia SeTvisebuli a-
mty½al sityviT, romlis amosavali forma qarTuli tyemal
mty½ tyemal-ia,
mal
manana bukia abJuurSi ki megrulidan (resp. dasavluri dialeqtebidan) na-
ty½ab gvxvdeba (q. lomTaTiZe).
sesxebi a-ty½
qarTve
qarTveliz
Tvelizme
lizmebis
mebis SeTvi
SeTvise
Tvisebis
sebis tenden
tendencia
dencia afxazu
afxazuri
zuri enis
5. Tav-is avadmyofobis aRsaniSnavad bzifurSi a-Sakik
Sakik
dia
dialeqteb
leqtebSi
tebSi
forma gvaqvs. marTalia, sityva arabuli warmomavlobisaa, mag-
afxazur nasesxeb leqsikaSi soliduri adgili uWiravs ram afxazurisTvis sesxebis Sualeduri rgoli qarTuli Saki Saki-
ki-
qarTvelizmebs. ki unda iyos. megrulSi am avadmyofobis aRsaniSnavad Saki
Sakita
kitaxa
taxa
qarTvelizmebi Warbobs abJuur dialeqtSi. bzifurSi maT Sak½tax½
gvxvdeba. es ukanasknelia amosavali abJuuri a-Sak½ tax½a-sTvis
sinonimur wyvilebad afxazuri, Turquli, iSviaTad rusuli (`Sakiki~).
sityvebi daCndeba. 6. `cementi~ bzifurSi gadmoicema a-cement
cement saxiT, rome-
miuxedavad amisa, TvalSi gvxvdeba erTgvari tendencia sa- lic SeiZleba nasesxebi iyos qarTulidan, an rusulidan. abJu-
kuTriv qarTvelizmebis gadanawilebisa afxazuri enis dialeqt- ur a-camet
camet formas ki megrulis kvali etyoba (megr. camecameti
meti
Ta Soris. samecniero literaturaSi SeniSnulia, rom rac uf- `cementi~).

18 19
aseTi sinonimuri wyvilebi mravlad gvxvdeba. kombalze... –sadaobiTi. maSasadame, isini struqturulad sxva-
msgavs leqsikur wyvilTa analizi TavisTavad aCens ki- dasxva niuansisani arian.
Txvas, ra garemoSi, ra viTarebaSi unda esesxebina bzifur dia- 3) zemoT ganxiluli winadadebebi ar arian Serwymulni
leqts qarTuli sityvebi. vvaraudobT, am mimarTulebiT kvle- ara marto imitom, rom sxvadasxva brunvaSi dganan da imarTvi-
vis gagrZeleba bevr saintereso kiTxvaze gagvcems pasuxs. an, aramed imitomac, rom maTTan sxvadsxvagvari semantikuri mi-
marTebaa. vfiqrobT, dasaxelebuli winadadebebi rTuli Tan-
wyobili winadadebebia. msgavsi tipi unda gavaerTianoT Tan-
wyobil winadadebaTa calke wyebis saxiT.

Tea buryulaZe

rTuli
rTuli TanwKobi
TanwKobili
wKobili wina
winada
nadade
dadebis
debis erTi
erTi saki
sakiTxi
kiTxisa
TxisaTvis
saTvis
qarTul
qarTulSi
TulSi Salva gabeskiria
1) saenaTmecniero literaturaSi agebulebis mixedviT
xeTu
xeTuri
Turi masa
masalis
salis Seswav
Seswavlis
swavlis mniSvne
mniSvnelo
vneloba
loba qarTu
qarTuli
Tuli enis
gamoyofen sami tipis winadadebas: martivs, rTuls (Tanwyobil-
isto
is tori
torii
riisaTvis
saTvis
sa da qvewyobils) da Serwymuls. xSirad Cndeba xolme sadavo
sakiTxebi imasTan dakavSirebiT, rogori wyobisaa winadadeba: moxsenebaSi gamoTqmuli Tvalsazrisis Tanaxmad, uZvelesi
rTuli Tanwyobili Tu Serwymuli? sakiTxis sirTules iwvevs indoevropuli enis xeTuris (nesituri) araindoevropuli fe-
is faqtic, rom, rogorc cnobilia, Serwymuli winadadeba zog- nis mniSvnelovan komponents qarTuli warmoadgens, romlis na-
jer momdinareobs rTul Tanwyobil winadadebaTagan. wili xaTuri (protoxeTuri) warmomavlobisaa.
2) qarTulSi gvxvdeba aseTi tipis winadadebebi: `im qar- mkvlevarTa mier gamovlenili mravali xeTur-qarTveluri
Tuli puris madlis eSxiT eSxiT,
xiT simar
simarTliT
marTliT,
TliT qaRald
qaRaldze
Raldze gadamaqvs~ paraleli axsnilia, rogorc indoevropul-qarTvelur saerTo
(g.leon.); `mudmiv iara
iaraRiT
raRiT da kombal
kombalze
balze uWiravs Tvali~ (m.ja- kontinuumidan momdinare an xeTebisgan qarTvelebis mier Se-
vax.); `Cumi xmiT,
xmiT nana
nanasa
nasaviT
saviT daiwyo~ (m.javax.); `poetebi mxolod Tvisebul masalad. am ukanasknels mcire aziidan Zvel iberiaSi
qaRald
qaRaldze
Raldze,ze riTme
riTmebiT
mebiT molaparakeni rodi arian~ (g.leon.) gadmosaxlebul xeTizebul mesxTa memkvidreobadac miiCneven.
erTi SexedviT aseTi wyobis winadadebebi SeiZleboda Ca- xeTuri enisa da nawilobriv xaTuris, romelic xeTologe-
gveTvala ubralodamatebebian Serwymul winadadebebad. radgan bis azriT, Zv. w. II aTaswleulSi `STanTqes~ indoevropulma
marTva Semasmenelsa da ubralo damatebebs Soris calmxrivia enebma, monacemebis ganxilva qarTulTan avlens Kvela enobriv
da zmnisagan modis, TiTqos Serwymuli tipis winadadebisaTvis doneze arsebul Tanxvedrebs, gansakuTrebiT morfologiaSi:
ar unda hqonoda mniSvneloba sxvadasxva brunvas. yvelgan ubra- saerTo brunvis niSnebi, qarTuli nacvalsaxelebis xeTur
lo damatebebia(simarTliT, eSxiT, qaRaldze, iaraRiT...), mag- zmnis uGvlilebaSi gamoKeneba, qarTulis msgavsad xeTurSi da-
ram aq araerTgvari ubralo dmatebebi gvaqvs: simarTliT, eS- tivi da lokativi ar ganirCeva.
xiT, iaraRiT saWurvlis ubralo damatebebia, xolo qaRaldze, xeTebis panTeonis, romelzedac xaTebis didi gavlena eyvs
ar iwvevs, GvTaebaTa saxelebi Zvel saqarTveloSi darCa, ro-

20 21
gorc: 1. warmarTul GvTaebaTa saxelebi, mag.: armazi, zadeni, rad~, iseve rogorc luwili `luviuri ena~, palaili `palauri ena~.
Telefia. 2. piris saxelebi: Tarxuni, daTa, talia, xuxa. 3. sa- -ili sufiqsi qarTuli -el-is gadmocemas unda warmoadgendes,
zogado saxelebi: Tаr-u `amindis GvTaeba~, qarT. dar-i, šant `ye- romelic reliqturad Zvel qarTulSic dasturdeba: ebraeli
qa-quxilis, elvis GvTaeba~, qarT. SanT-i. ena. Zvel qarTulSi enebTan ixmareba -ebr (Sdr. xeT. iṷr `msgav-
mkvlevarTa nawili fiqrobs, rom Zveli iberiis dedaqala- sad~).
qis GvTaebaTa nawili iranulia (armazi, zadeni), gaim ki semi- amgvarad, uZveles, `xeTuri~ periodis qarTulSi am fun-
turadaa miCneuli (n. mari). moxsenebaSi gatarebulia Tvalsaz- qciiT ixmareboda -el sufiqsi, Zvel qarTulSi -ebr (romelic
risi, rom warmarTobis epoqis GvTaebebi qarTulia _ `Zvelni ibr formiT somxurma enamac isesxa), xolo axal qarTulSi
GmerTni mamaTa CvenTani~. qarTuli Teonimebi xeTur teqstebSi -ur- / -ul damkvidrda.
kanonzomieradaa gadmocemuli, piruku ki dabrkolebebs awKde-
ba. mag. qarT. armaz-i `mTvaris GvTaeba~ > xeT. arma `mTvare~,
sadac armazis bolokiduri Tanxmovani xeTurSi saxelobiTi
brunvis niSnad iqna gaazrebuli.
didi msgavseba vlindeba winaaziur da qarTvelur toponi- lela giglemiani
mebs Soris, romelTa nawilsac qarTveluri formantebi da
etimologia aqvs. arqaulobis TvalsazrisiT hidronimebia redup
redupli
duplika
likaci
kaciiT
ciiT miGebuli
miGebuli zmnisar
zmnisarTe
sarTebi
Tebi svanur
svanurSi
nurSi
gamosaKofi, xeTebis udidesi mdinare, klasikuri periodis ha-
lisi (Sdr. qarT. Gele: zan. Gal-i), Topada (tba kapadokiaSi) ÒÄÃÖÐËÉÊÀÝÉÀ, ÒÏÂÏÒÝ ÀáÀË ÓÉÔÚÅÀÈÀ ßÀÒÌÏÄÁÉÓ ÄÒÈ-ÄÒÈÉ
ÓÀÛÖÀËÄÁÀ, ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉÀ ÒÏÂÏÒÝ ÓÅÀÍÖÒ ÓÀáÄËÄÁÓÀ ÃÀ ÆÌÍÄÁÛÉ,
da sxva. ÉÓÄ ÆÌÍÉÓÀÒÈÄÁÛÉÝ, ÊÄÒÞÏÃ, ÃÀÓÔÖÒÃÄÁÀ ×ÖÞÉÓ ÂÀÏÒÊÄÝÄÁÉÓ
Ḫatt (`xaTis qveKana da misi dedaqalaqi~), Ḫattusa da Ḫattu ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÛÄÌÈáÅÄÅÄÁÉ.
(xeTebis dedaqalaqi) qarTuli sakuTari saxelebis semitureno- 1. ÂÅáÅÃÄÁÀ ÖÊÀÅÛÉÒÏ ×ÖÞÄÂÀÏÒÊÄÝÄÁÖËÉ ÆÌÍÉÓÀÒÈÄÁÉ:
van gadmocemas unda warmoadgendes. ÀÌÑÉ-ÀÌÑÉ (ÁØ.) ,,ÀÓÄ ÃÀ ÀÓÄ”, ÉÌÄ-ÉÌÄ (ÁÆ.), (ØÓ.) ÉÌÂæð-ÉÌÂæð
(ÁØ.) ,,ÀËÀÂ-ÀËÀÂ, ÀØÀ-ÉØ,” ÆÏÂÀÍ, ÜÉØÉ- ÜÉØÉ (ÁØ.), ÜÉØëÎ ÜÉØÄ (ËÛá.),
eTno-toponim qarTudan (`qarTveli~, `qarTvelTa qveKana~,
ÜÉØÄÎ- ÜÉØ (ËÍÔ.) ,, ãÄÒãÄÒÏÁÉÈ”, ËÄØæÀ-ËÄØæÀ (ÁÆ.) ,,ØÅÄÅÉÈ-
romlis zanuri SesatKvisia qorTu `aGmosavleT saqarTvelos
ØÅÄÅÉÈ”, ËÄÑÀ-ËÄÑÀ (ÁÆ.) ,,ÆÄÅÉÈ-ÆÄÅÉÈ.”
mkvidri, qarTveli~), SesaZloa, migveGo qarTus-i, e. i. qarTus ÌÀÂ: ÀÜÀÃáÏÙæ ÀÌÑÉ-ÀÌÑÉ ËÀÒÃÀÛ ËðÈáÄËÉÈÄ (ÁØ.) _
qalaqi. am ukanasknelisgan aqaduri enis fonetikuri normebis ßÀÅÉÃÍÄÍÏ ÀÓÄ ÃÀ ÀÓÄ ÁÉÍÉÓ ("ÓÀÌÚÏ×ÉÓ") ÓÀÞÄÁÍÄËÀÃ.
mixedviT unda iKos miGebuli xeTebis dedaqalaqis xaTuri ÉÌÄ-ÉÌÄ ÑÉ ÉÛæÌÉÍÄá (ÁÆ.) ,, ÀØÀ-ÉØ ÛÄÉÓÅÄÍÄÁÄÍ”
ÉÌÂæð-ÉÌÂæð ÌÀÓÀÒà âÄÃÍÉ ÊÄÝÄÍ (ÁØ.) ,,ÆÏÂÀÍ ÁÄÅÒÉ áÏÒÁÀËÉ
forma Ḫattus.
ÌÏÃÉÓ”
qarTu udevs qarTvelTa TviTsaxelwodeba qarTvels safuZ- ÜÉØÉ-ÜÉØÉ ÌÀÌÂæÄÛ ÌÉàÉÒ (ÁØ.) ,,ãÄÒÄãÄÒÏÁÉÈ ÀÒÀ×ÄÒÉ ÌÉàÉÒÓ”
vlad. ËÄØæÀ-ËÄØæÀ ÏÙæÄÒ (ÁÆ.) ,,ØÅÄÅÉÈ-ØÅÄÅÉÈ ßÀÌÏÅÄÃÉ”
dedaqalaqebis oreulebis TvalsazrisiT aGsaniSnavia kapa- ËÄÑÀ-ËÄÑÀ ÄÓáÒÉ ,,ÆÄÅÉÈ-ÆÄÅÉÈ ÌÉÃÉÓ”
dokiaSi mesx eTnonimidan miGebuli mazaka da Zveli iberiis 2. ×ÖÞÉÓ ÂÀÏÒÊÄÝÄÁÉÓÀÓ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÌÄÏÒÄ ÊÏÌÐÏÍÄÍÔÉ ÒÏÌÄËÉÌÄ
dedaqalaqi mcxeTa (← *mesxTa). ÁÒÖÍÅÀÛÉ( ÌÉÝÄÌÉÈÛÉ, ÌÏØÌÄÃÄÁÉÈÛÉ ÀÍ ÅÉÈÀÒÄÁÉÈÛÉ) ÌÏÂÅÄÅËÉÍÏÓ.

termin xaT-s ukavSirdeba aseve ḫattili `xaTuri ena~, `xaTu-

22 23
À) ÌÉÝÄÌÉÈÉ: ÍÄÁÏÆ-ÍÄÁÏÆÓ ,,ÓÀÙÀÌÏ-ÓÀÙÀÌÏÏÁÉÈ”, ÞÉÍÀÒ-
ÞÉÍÀÒÓ ,,ÃÉË-ÃÉËÀÏÁÉÈ”…
ÌÀÂ: ÄÙæÄ ÛÉà áÖÙæÄ ËÉÝ ×ÄÃÉÀÓ, Ñ'ÀËÝÖÍÄá ÍÄÁÏÆ-ÍÄÁÏÆÓ
(ËÄÍÔ.) ,,ÈÖ ÀØÅÈ ßÚÀËÉ ÀáËÏÓ, ÒßÚÀÅÄÍ ÓÀÙÀÌÏÏÁÉÈ”.
ÄÎ ÃÄÍÀ ÃÄÝáÄÍÜÖ ÀËÌðÆËÉ ÞÉÍðÒ-ÞÉÍðÒÓ (ËÍÔ.) ,,ÄÓ ÂÏÂÏ
ÝÉÃÀÍ ÜÀÌÏÃÉÏÃÀ ÈÖÒÌÄ ÃÉË-ÃÉËÀÏÁÉÈ”.
Á) ÌÏØÌÄÃÄÁÉÈÉ: ÊÀÜ-ÊÀÜæÛ (ÁÆ.),,ÀÙÌÀÒÈ-ÀÙÌÀÒÈ”, ÆéÌ-ÆéÌÛæ
(ÁÆ.) ,,ÝÏÔ-ÝÏÔÀÈÉ”…
ÌÀÂ: ÈÏÈÀÍÓ ÄÓÙÖÒÉ ÊÀÜ-ÊÀÜæÛ ,,ÈÏÈÀÍÆÄ ÌÉÅÃÉÅÀÒ ÀÙÌÀÒÈ-
ÀÙÌÀÒÈ”.
ÆéÌ-ÆÖÌÛæ áÏÜÉËà ÀÒÉ ,,ÝÏÔ-ÝÏÔÀÈÉ ÖÊÄÈÀÀ”
Â) ÅÉÈÀÒÄÁÉÈÉ: ÁéÂÉ-ÁéÂÉà (ÁÆ., ËÛá.) ,,ÌÀÂÒÀ-ÌÀÂÒÀÃ,” ÊÀÒÂÀ
ÌÀÂÒÀÔ. ÈêÌðÛ-ÈêÌðÛà (ÁÆ.) ,,ÍÄË-ÍÄËÀ”, ÈÀÂ-ÈÀÂà (ÁØ., ËÍÔ.) ,,ÀØÀ-
ÉØ, ÌÄÜáÄÒÀÃ.”
ÌÀÂ: ÍÀÝÀÒØÄØÉÀÎ ÃêæÓ áÀÞÂêÒÎÄË ÈÄÔëÍÓ ÁéÂÉ-ÁéÂÉà (ËÛá.)
,,ÍÀÝÀÒØÄØÉÀ ÃÄÅÓ ÊÀÒÂÀ ÌÀÂÒÀÃ (,,ÌÀÂÒÀ-ÌÀÂÒÀÃ") ÀÞÂÄÒÄÁÓ ÓÀÃÂÉÓÓ.”
ÈÀÌÈÀÌðÛà ÁÀÑà ÏÍâæÄà (ÁØ.) ,,ÍÄËÍÄËÀ ÂÏÍÓ ÌÏÅÄÃÉ.”
ÉÈØðÒ ÈÀÂ-ÈÀÂà ÆÉá ËéâÀÍÉÓÂÀ (ÁØ.) ,,áÍÖËÛÉ ÌÀÒÝÅËÄÁÉ ÀØÀ-
ÉØÀÀ.”
ÛÄÉÞËÄÁÀ ÛÄÂÅáÅÃÄÓ ÈÀÍÃÄÁÖËÃÀÒÈÖËÉ ×ÏÒÌÄÁÉÝ ÌÀÂ.,
ÊÀÜ-ÊÀÜÑÉ ÍðâÄÃæ ÌÀ×ÛðÒ áæðÓæ (ÁØ.) ,,ÀÙÌÀÒÈ-ÀÙÌÀÒÈ
ÍÀÓÉÀÒÖËÄÅÉ ÃÀÙËÉËÉ ÅÉÚÀÅÉ.”
ÀËÎðÒÓ ÏáÁÉÍÀá ÆéÌ-ÆéÌÑÉ ÍÄÍÜðÛ ËÉØÜÄ (ÁØ) ,,ÀÌÀÈ ÝÏÔ-
ÝÏÔÀÈÉ ÔÚÉÓ àÒÀ ÃÀÖßÚÉÀÈ.”
3. -ÉÍ, -ÖÍ, -éÍ ÓÖ×ÉØÓÉÈ ÂÀ×ÏÒÌÄÁÖËÉ ÒÄÃÖÐËÉÝÉÒÄÁÖËÉ
ÆÌÍÉÓÀÒÈÄÁÉ.
ÊðË-ÊðËÖÍ ËáÌ., ÊðËÊðËéÍ ÜÁá. ,,ÆÏÂãÄÒ, ÃÒÏÂÀÌÏÛÅÄÁÉÈ,
ÃÒÏÃÀÃÒÏ, ÀØÀ-ÉØ”. ÎÄÓ--ÎÄÓÉÍ (ÁÆ., ËÛá.) ÎÄÓ-ÎÄÓÖÍ, ÎðÓ-ÎðÓéÍ
(ÁØ.) ÄÓÉ-ÄÓÉÍ, ÎÄÓÉ-ÎÄÓÉÍ (ËÍÔ.) ,,áÀÍÃÀáÀÍ,
,, ÆÏÂãÄÒ”.
ÌÀÂ: ÌÀÒÄÌ ÌéØÀ×à ÊðË-ÊðËÖÍ ÌÉÜÀ ÍÀÜÏÌ ÄÓÄÒ ÒÀÂÃÉ ,,ÊÀÝÉÓ
ÍÀÝÅËÀà ÆÏÂãÄÒ ÌÉÓÉ ÍÀÌÏØÌÄÃÀÒÉ ËÀÐÀÒÀÊÏÁÓÏ” ( ÛÃÒ.ÌÄÂÒ. ÊÀË-
ÊÀËÄ ÊÀÍ-ÊÀËÄ ,,ÆÏÂÉÄÒÈÉ”, ÊÀË-ÊÀËÄÛÀ ,,ÆÏÂãÄÒ-áÀÍÃÀáÀÍ”)
ÎðÓ-ÎðÓÖÍ ÃÏÓà ÀÛÃÖÄ ËÀáæðÒÓ (ÁØ.) ,,ÌÈÄÁÓ ÆÏÂãÄÒ ÀÃÒÄ
ÃÀÀÈÏÅÓ.”
ÎÄÓ-ÎÄÓÉÍ ØÀ ÉÃêÒÉ ( ËÛá.) ,,áÀÍÃÀáÀÍ ÂÀÌÏÉÃÀÒÄÁÓ.”
4. ÒÄÃÖÐËÉÝÉÒÄÁÖËÉ ×ÖÞÄÖÝÅËÄËÉ ÊÏÌÐÏÆÉÔÄÁÉ ÆÏÂãÄÒ
ÊÀÅÛÉÒÉÈ ÀÒÉÀÍ ÛÄÄÒÈÄÁÖËÉ.
ÀÛ É ÀÛ ,,ÀÓÄ ÃÀ ÀÓÄ” (ÆÓ., ËÍÔ.) ,,ÈÀÍÃÀÈÀÍ,” æÏÃ É æÏà (ÁÆ.)
,,ÄÒÈáÀÍÓ, ÅÉÃÒÄÌÃÄ”. ÄãÙÀÎÄãÙÀ (ÁØ.) ,,ÌÀÉÍÝÃÀÌÀÉÍÝ”, ØÀÎØÀ (ÆÓ.,
ËÍÔ.) ØêÎØÀ (ËÛá.),, ÉØÉÈ-ÉØÉÈ”

24
ÌÀÂ: ÀÛ É ÀÛ ,,ÄÓÄÒ áÏÚÒÀ ÌÉÜðÛà ÂÌÉÒÓ” (ÁÆ.) ,,ÀÓÄ ÃÀ ÀÓÄ ÖØÍÉÀ persischen im südlich Kaukasus, Proceedings of the conference “Bilingua-
ÂÌÉÒÓ ÜÄÌÈÅÉÓÏ.” lism in Iranian Cultures”, Bamberg 1992 ).
æÏÃ É æÏà ÄÓÄÒ ËéÌÂÉàæÉÍ É ÀÈá' ëÓÄÒ ÃÄÛ ÏÈÂìàÀ ,,ÄÒÈáÀÍÓ qarTul werilobiT ZeglebSi gamovlenilia sasanuri leq-
ÅÀÊÀÅÄÁÃÉÏ ÃÀ ÀáËÀ ÅÄÙÀÒ ÛÄÅÀÊÀÅÄÏ”. sikis mravalricxovani da mravalferovani nimuSebi, romlebic
ÄãÙÀÎÄãÙÀ ÃÄÌ ËÀÌÚÄÜÍÉ, ÄÛáÖ ÂÀÜÉËÓ ÌÉ áæÉÞÂÒÉÍÄ, ÌÄÒÌÄ
ÂÀÜÉËÓ ÓÉ ãÀÞÂÒÉÍÄ ,,ÌÀÉÍÝÃÀÌÀÉÍÝ ÈÖ ÀÒ ÌÏÌÄÛÅÄÁÉ, ÄÒÈ ÃÀÍÀÓ ÌÄ wignuri an zepiri gziT iyo SeTvisebuli.
ÅÉÊÒÀÅ, ÌÄÏÒÄÓ ÛÄÍ ÂÊÒÀÅ” saSualo sparsuli nasesxobebidan metad mniSvnelovania
ØêÎØÀ ÄÌÔÄáëËÉ àÚÉÍÔ ,,ÁÉàÉ ÉØÉÈ-ÉØÉÈ ÂÀßÄÖËÀ.” sasanuri onomastika (anTroponimebi, toponimebi da eTnonime-
ØÀÉØÀ ØÉáÄ ,,ÉØÉÈ-ÉØÉÈ ßÄÅÓ.” bi), romlis sistemuri Seswavla aucilebelia (Zvel) iranul-
ÀÌ ÆÌÍÉÓÀÒÈÓ ÀØÅÓ ÒÏÂÏÒÝ ÓÉÅÒÝÖËÉ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÀ, ÀÓÄÅÄ qarTuli enobrivi intereferenciis Rrma kvlevisaTvis. zogier-
ÃÒÏÉÓ ÂÀÂÄÁÀÝ.
Ti maTgani ganxiluli iyo m. andronikaSvilis monografiasa
ÂÅÀØÅÓ ×ÖÞÄÝÅËÉËÉ ÒÄÃÖÐËÉÊÀÝÉÉÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÝ:
À) áÌÏÅÍÉÓ ÛÄÝÅËÀ À-Ö : ÊêËðÒ-- ÊÖËðÒ ,,ÊÀËÄË-ÊÖËÄËÄÁÉ” (narkvevebi iranul-qarTuli enobrivi urTierTobidan, 1966,
Á) ÈÀÍáÌÏÅÍÉÓ ÛÄÝÅËÀ: ÓïÌÉÚïÌÉà ,,ÌÛÅÉÃÀÔ, ÅÄÃÃÉÁÄÃà gv. 417-517) da T. CxeiZis calkeul SromebSi.
,,ÞËÉÅÞËÉÅÏÁÉÈ”. iranul enaTa istoriuli gramatikisa da dialeqtolo-
giis, aseve qarTvelologiuri kvlevebis Tanamedrove done am
sakiTxebis axleburi gaazrebisa da gansxvavebuli Teoriuli
ganzogadebis safuZvels qmnis.
moxsenebaSi warmodgenilia sasanuri religiur-Teoforuli
elene giunaSvili anTroponimebis (adar adarzazani
za buzmi
ni, buz miri
mi burzo
ri, bur gri--or
zo, gri ormiz
mizdi
miz pa--
di, pa
naguS
na guSnas
guS naspi
nas xuaara da sxv.) sistemuri etimologiuri, semanti-
pi, xu
saSu
saSua
Sualo sparsu
sparsuli
suli onoma
onomati
matikis
tikis kvlevi
kvlevisa
visaTvis
saTvis qarTul
qarTul kuri da struqturul-tipologiuri analizi, maTi arqetipebi-
wKaroeb
wKaro ebSi
ebSi sa da qarTulSi auTenturi gadmocemis Cvenebis cdiT.

islamamdeli iranisa da qarTlis (iberiis) samefos isto-


riul-kulturul urTierTobebs mravalsaukunovani tradicia
aqvs.
es kontaqtebi gansakuTrebiT mravalmxrivi da mniSvnelova- giorgi gogolaSvili
ni xdeba
sasanelTa mmarTvelobis xanaSi (III-VII ss. Cv.w.). sasanuri mwerlis enobrivi Tavisufleba da
iranis Rrma gavlenam qarTul civilizaciaze saTanado asaxva subieqturi meore da obieqturi
hpova im drois (iseve rogorc gviandeli periodis) qarTul mesame pirTa gamoxatva zmnaSi
suliersa da materialur kulturaSi.
akaki SaniZe SeniSnavs: `dResac e r T a d - e r T i s a z o m i
sasanelTa dominirebas saqarTveloSi Tan axlda maTi
haesa da sanis xmarebis sakiTxis gadasaW-
oficialuri, religiuri da saliteraturo enis – saSualo relad aris TviTeuli mwerlis survili
sparsulis farTo gavrceleba (ix. J. Gippert, Zum Status des Mittel- d a m o w o n e b a: visac r o g o r m o s w o n s, i m g v a r a d
x m a r o b s s a u b a r S i c a d a w e r a S i c~. ras niSnavs
25 26
mwerlis `survili da mowoneba~? ra gansazRvravs mas? es (yvavis, Cans...) formebi? xom ar dadga dro, visa
visaub
saubroT
ubroT h da s
`mwerlis survili da mowoneba~ e. w. `mwerlis enobrivi Tavi- prefiq
prefiqse
fiqsebis
sebis `ra
`raRac
raRac sxva funqci
funqcieb
qciebze
ebze~
ze~ am tipis (e. w. aranorma-
suflebis~ sferoSi Sedis, Tu raime enobrivi kanonzomiereba tul) formebSi? faqtia, miniSneba aris S2-ze an O3-ze, Tumca
gansazRvravs mas? Semodis damatebiTi niuansi.
`survili da mowoneba~ rom ar aris SemTxveviTi, iqidanac erTi konkretuli magaliTi: Zvel qarTulSi S2 piris niSa-
Cans, rom klasikosi mwerlebi principulad moiTxoven h- da s- ni brZanebiTis formebSi ar gvqonda da es iyo wesi:
prefiqsebis dacvas TavianT nawerebSi.
TxrobiTi: da-s-were brZanebiTi: da-were!
vaJa-fSavela sTxovda Tavis gamomcemlebs, h-s ar Sexebod-
h-kiTxe kiTxe!
nen: `amasTan gTxovT umorCilesad, bgera `h~ daicvaT Cems nawe-
axal qarTulSi xSir SemTxvevaSi Tu TxrobiTSi S2 h an s
rebSi ise, rogorc me vxmarob~.
dakargulia, brZanebiTis formebSi Cndeba:
akaki wereTeli iumors moiSveliebs: frazaSi hyvavis hyvavis gu-
gu-
ria h-s Tu amovagdebT, yvavebis qveyanaze iqneba saubario. ar gastydeT
gastydeT,
stydeT qarTvlis Svilebo! (g. leon.); aR- aR-s-deq,
deq, sa-
ilia WavWavaZe xelnawerebSi sagangebod muSaobda h- / s- pre- qarTvelov! (g. leon.); ga- ga-s-wi,
wi, ga-
ga-h-kurcxle
kurcxle,
cxle, Cemo merano!
fiqsebis gasworebaze (z. WumburiZe). (n. baraT.); nu s-tiri
tiri,
ri, mSveniero! (v. barn.); nu s-Cqaro
Cqarob
rob, yaf-
k. gamsaxurdia vrclad msjelobs am Temaze: `akademikosi To- lan! (b. barn.); droSa qveiT da- da-s-wie!
wie! (m. javax.); ar ga-
ga-h-bedo
bedo!
do!
furia kvlav mtruladaa ganwyobili `h~ da `s~-s mimarT... Cveni (m. javax.); s-TqviT,
TqviT miam
miambeT
ambeT,
beT ra moxda! (m. javax.); midi, da- da-h-ka!
ka
lingvistebi amtkiceben, `h~ yrua da amitom aRar gvesaWiroebao. (m. javax.); anda: ratom aris `ade
adeqi
adeqi~,
qi magram `Se Se-
Se-s-deq!
deq!~ da mi-
es gaxlavT smenis ameraciis Sedegi. sityvebSi: `hqonda~, `mi- sTanani.
hqris~, sruliad araa es asoniSani yru. miqris _ es xom Rimilis ar Cans SemTxveviTi es faqtebi. aq S2 piris niSans damate-
momgvreli sityvaa... igivea `hyvavis~ nacvlad `yvavis~ rom iTqvas... biTi niuansi Semoaqvs: ara _ gramatikuli _ aramed stilis-
me gaocebuli var, ram SeaZulaT Cvens enaTmecnierebs hae... savse- turi... TiTqosda raRac intensiuri moqmedeba aisaxeba... es
biT gaugebaria, rad SeiZules asoniSani sani. `Cans~ _ ra qarTu- faqti Seswavlas saWiroebs... vTqvaT, imave k. gamsaxurdiasTan,
lia; ucilod unda daiweros `sCans~, `swers~ da ara `wers~. m. javaxiSvilTan, v. barnovTan, o. CxeiZesTan am kuTxiT aucile-
araerTi Canaweri aqvs m. javaxiSvils am Temaze Tavis cno- belicaa sakiTxis ganxilva... h- da s- prefiqsTa funqciebis re-
bil `bloknotebSi~; xSirad aRizianebs kidec `mSrali~ grama- intepretacia xdeba. es ar Cans axali dawyebuli. am Tvalsaz-
tikuli wesebi: `marto gramatikoss jer arsad Seuqmnia ena. sa- risiT unda gadaixedos axali qarTuli enis Zeglebi, dialeq-
Wiroa didi Semomqmedic, an Tavdapirvelad Semomqmedi, rome- tebi. amitom saubari imis Taobaze, rom mwerali arRvevs enob-
lic sanimuSo droSas hqsovs epoqisaTvis. da mebrZol laSqar- riv normebs da uSvebs Secdomebs, safrTxiloa...
sac, bedma Tu gangebam, uceb mouvlina medroSe~. am TvalsazrisiT sagangebo yuradRebas imsaxurebs dialeq-
cxadia, mecnieruli kamaTi aq warmodgenili azrebis Sesa- turi monacemebis Seswavla; erTi saintereso detali: dRevan-
xeb Sedegs ver mogvcems. Cven SeiZleba kiTxva davsvaT: ratom del qarTul dialeqtebSi subieqturi meore da obieqturi me-
uCndebaT survili mwerlebs, am Temaze ekamaTon enaTmecnie- same piris niSnad 18 variantia dadasturebuli. vfiqrobT, ro-
rebs? xom aris sakiTxebi, romlebSic isini eTanxmebian lingvis- gorc klasikos mweralTa SemTxvevaSi, ise dialeqtur metyve-
tebs? aq ra xdeba? ras xedaven mwerlebi am formebSi (hyvavis, lebaSi es problema met yuradRebas imsaxurebs; sakiTxis amgva-
sCans...) iseTs, rasac ver vamCnevT enaTmecnierebi? ratom miaC- rad dasma martivi da araswori Sefasebaa movlenisa: `am saqme-
niaT, rom am konkretul SemTxvevaSi sworia hyvavishyvavis,
vis, sCans da Si didi arev-darevaa: sadac niSani saWiroa, bevrgan ar weren,
misTanani (e. i. aranormatuli) da ara, ase vTqvaT, normatuli xolo sadac saWiro araa, aseve bevrgan weren~ (i. imnaiSvili).

27 28
tariel gurgeniZe С1=оны formiT gamoixateba, romelic yvela kombinacias aRniS-
navs:
gramatikuli klasebis ierarqiuli C1={c1c1, c1c2, c1c3; c2c2, c2c3; c3c3}.
struqtura neitralizaciis fonze am etapisTvis, zogadi wesis mixedviT veRar davadgenT
ierarqiul struqturas c1 > c2 > c3. arc damatebiTi kriteriume-
zogadi wesis mixedviT (t. gurgeniZe: 1984), mravlobiTi bi (tranzitulobis Tviseba da neitralizaciis gaTvaliswine-
ricxvis monacemebis gaTvaliswinebiT ivaraudeba, rom Tu cici=Ci ba) gamogvadgeba. Tumca, is faqti, rom SemorCa C1=c1c1 forma,
da cjcj=Cj, xolo cicj=Ci, maSin ci > cj. TavisTavad ukve metyvelebs c1 simbolos gabatonebul mdgoma-
rusul enaSi uZveles safexurze (I etapze) mesame piris na- reobaze danarCeni (c2 da c3) simboloebis mimarT.
cvalsaxelisTvis mravlobiT ricxvSi (mxolobiTis msgavsad: zedsarTaul struqturaSi I etapze gvqonda aseTi suraTi:
с1=онъ, с2=онá, с3=онó) sami forma arsebobda: они, оны, óна, rom- с1=новый, с2=новая, с3=новое; sami forma gvqonda mravlobiT ri-
lebsac Sesabamisad aRvniSnavT C1, С2 da С3 simboloebiT. Cveni cxvSic: С1=новии, С2=новыя, С3=новая. С1, С2 da С3 simboloebi ima-
varaudiT isini Semdeg kombinaciebs aRniSnavdnen: ve kombinaciebs aRniSnavdnen, rogoric vivaraudeT nacvalsaxe-
C1={c1c1, c1c2, c1c3}, C2={c2c2, c2c3}, C3={c3c3}. lur struqturaSi. amitom, zedsarTaul struqturaSic, I
c1c1=C1, c2c2=C2, xolo c1c2=C1; anu, zogadi wesis mixedviT c1 > c2. etapze ivaraudeba ierarqiuli struqtura: c1 > c2 > c3.
aseve, c1c1=C1, c3c3=C3, xolo c1c3=C1, anu, c1 > c3; da bolos, c2c2=C2, II etapze zedsarTaul struqturaSi mravlobiT ricxvSi
c3c3=C3, xolo c2c3=C3, anu, c2 > c3. am safexurze (I etapze) aseTi ori forma SemogvrCa: C1=новые, С2=новыя, romlebic Semdeg kom-
ierarqiuli struqtura ivaraudeba: c1 > c2 > c3. binaciebs aRniSnaven: C1={c1c1, c1c2, c1c3}; C2={c2c2, c2c3, c3c3}. ro-
momdevno safexurze (II etapze) mravlobiT ricxvSi mesame piris gorc vxedavT, c3c3 kombinaciis gamoxatva II etapze ikisra С2
nacvalsaxelisTvis ori forma SemogvrCa: С1= они da С2= оне, formam.
romlebic aRniSnaven Semdeg kombinaciebs: C1={c1c1, c1c2, c1c3; c3c3}, c1c1=C1, c2c2=C2, xolo c1c2=C1; anu, c1 > c2;
C2={c2c2, c2c3}. rogorc vxedavT, c3c3 kombinaciis gamoxatva II c1c1=C1, c3c3=C2, xolo c1c3=C1; anu, c1 > c3.
etapze ikisra C1 formam. vinaidan c2c2=c3c3=c2c3=C2, amitom II etapze zogadi wesiT ver da-
c1c1=C1, c2c2=C2, xolo c1c2=C1; anu, c1 > c2; vadgenT ierarqiul mimarTebas c2 da c3 simboloebs Soris. dama-
c2c2=C2, c3c3=C1, xolo c2c3=C2; anu, c2 > c3. tebiT kriteriumad aq tranzitulobis Tvisebac aRar gamo-
vinaidan c1c1=c3c3=c1c3=C1, amitom am etapze zogadi wesiT ver gvadgeba (nacvalsaxeluri struqturisagan gansxvavebiT). sama-
davadgenT ierarqiul mimarTebas c1 da c3 simboloebs Soris. aq gierod, neitralizaciis gaTvaliswinebiT gveqneba: vinaidan I
Semodis damatebiTi kriteriumi: vinaidan c1 > c2, xolo c2 > c3, etapze arsebuli C2 ~ C3 opoziciis neitralizaciis Sedegad
amitom c1 > c3 (tranzitulobis Tvisebis gaTvaliswinebiT); anu II momdevno safexurze SemogvrCa am opoziciis erT-erTi wevri,
etapzec aseTi ierarqiuli struqtura gvaqvs: c1 > c2 > c3. kerZod, C2 (xolo C3 daikarga), amitom SegviZlia vTqvaT, rom II
imave Sedegs miviRebT neitralizaciis gaTvaliswinebiT: vi- etapze zedsarTaul struqturaSi c2 > c3; rac Seexeba C1-s, igi II
naidan wina safexurze arsebuli C1 ~ C3 opoziciis neitraliza- etapze новые formiT warmogvidga (I etapis новии formis na-
ciis Sedegad momdevno safexurze SemogvrCa am opoziciis erT- cvlad). rogorc vxedavT, II etapzec aseTi ierarqiuli struq-
erTi wevri, kerZod, C1 (xolo C3 daikarga), amitom SegviZlia tura gvaqvs: c1 > c2 > c3.
vTqvaT, rom II etapze c1 > c3. rac Seexeba C2-s, II etapze igi оне III etapze mravlobiT ricxvSi erTaderTi C1=новые forma
formiT warmogvidga (I etapis оны formis nacvlad). SemogvrCa, romelic yvela kombinacias gamoxatavs. aqac iseTive
III etapze mravlobiT ricxvSi mesame piri erTaderTi suraTia, rac nacvalsaxelur struqturaSi gvqonda. amitom

29 30
daskvnac analogiuri iqneba. qroniul WrilSi.
xunZuri enisTvis I etapze aseTi amosavali sistema ivarau- sinqroniul WrilSi SeiZleba vilaparakoT ori saxis neit-
deba: ralizaciaze:
{c1c1, c1c2, c1c3, *c1c4}= C1; 1. neitralizacia siRrmuli donidan zedapirul struqtu-
{c2c2, c2c3, *c2c4}= C2; rebSi gadasvlis dros;
{c3c3, *c3c4}= C3; 2. neitralizacia zedapirul struqturaSi, anu, formob-
{*c4c4}=*C4. rivi opozicia SeiZleba moiSalos garkveul SemTxvevebSi.
I epatze aseT ierarqiul struqturas vvaraudobT: da bolos, Tu davuSvebT Ia saxis sistemas:
c1 > c2 > c3 > c4. IV gramatikuli klasis gaqrobis Semdeg am klasSi
Semavali sityvebi gadavidnen III klasSi, e. i. *c4c4 kombinaciis {c1c1, c1c2, c1c3, c1c4}=
gamoxatva ikisra C3 formam. {c2c2, c2c3, c2c4}=
xunZuri enisTvis ganviTarebis II etapze gvaqvs: {c3c3, c3c4}= C4
{c4c4}=
{c1c1, c1c2, c1c3}= C1
{c2c2, c2c3}= C2 ║C4 maSin Ia etapze neitralizaciis momentis gaTvaliswinebiT c4
{c3c3}= C3 unda iyos gabatonebul mdgomareobaSi danarCeni (c1, c2, c3) sim-
boloebis mimarT.
II etapze С1, С2, С3 formebis paralelurad ixmareba ufun-
qciod darCenili C4 forma. Tu ar gaviTvaliswinebT C4 formas,
maSin II etapze aseTi ierarqiuli struqtura ivaraudeba:
c1 > c2 > c3.
da bolos, TandaTan gandevna ra paraleluri С1, С2, С3
gubaz vaniliSi
formebi, III etapze C4 erTaderT formad mogvevlina:
hidronim `kalende[
kalende[r]iS Ralis~
Ralis~ etimologia
{c1c1, c1c2, c1c3}=
{c2c2, c2c3}= C4 xelvaCauris raionis sofel sarfis aRmosavleTiT aris da-
{c3c3}= saxlebuli ubani kalen
kalende
lende[
de[r]i, aqve Camoedineba mdinare amave
is faqti, rom III etapze SemorCa mxolod C4 forma, ar saxelwodebiT, rac Cveulebrivi movlenaa, rogorc aRniSnavs
gvaZlevs imis uflebas, rom I etapze c4 ierarqiis umaRles sa- giorgi yazbegi: ... `TurqeTis saqarTveloSi... yoveli sofeli,
fexurze davayenoT. yoveli SesaniSnavi sagani aZlevs maT (mdinareebs) saxelwode-
neitralizaciis gaTvaliswineba, rac Cven damatebiT krite- bas~ (yazbegi, 1983: 55). amave regionSia toponimi okanda
okandale
dale _
riumad ganvixileT, gulisxmobs wina epatze arsebuli opozi- sakandele da okanda
okandaleS
daleS Rali
Rali _ sakandelis Rele. kalen
kalen-
len-
ciis neitralizaciis Sedegad (diaqroniuli neitralizacia!) de[
de[r]iS Rali
Rali-s
li saxelwodebas dRes xsnian TurqulTan kavSi-
daskvnebis gakeTebas momdevno etapis mimarT. riT. TiTqos swori saxelwodeba am toponimisa da mdinarisa
zogadi wesis mixedviT, amosaval sistemaSi, anu I etapze, c4 aris kalnidere e. i. sisxliani xevi (kalni _ sisxliani, dere
ierarqiul struqturis yvelaze dabal safexurze imyofeba. _ xeoba, xevi), rac saeWvod migvaCnia. jer erTi, analogiuri
Cven mier SemuSavebuli zogadi wesi `muSaobs~ konkretul sin- saxelwodebiT mdinare TurqeTSi qalaq xofasTan Camoedineba

31 32
da arc iq da arc aq adgilobrivi mcxovreblebi mdinares kal- Tamar v a S a k i Z e, n i n o jorbenaZe
nideres ar uwodeben, aramed _ kalende[r]is. TurqeTSi aris
mdinare saxelwodebiT dere
deremen
remende
mendere
deresi
resi,
si rac sityvasityviT `wis- viTarebiTbrunvisformian saxelTa morfologiuri
qvilis xevs~ niSnavs (baqraZe, 2003: 18). da sintaqsur-
sintaqsur-semantikuri statusisaTvis
cnobilia, rom qarTul da kolxur warmoqmnil hidronimeb-
Si gavrcelebulia -ur ur//-ul
ur ul sufiqsi. damoukideblad -ur ur//
ur -ul
ul viTarebiTbrunvisformiani saxeli, romelic sintaqsurad
da kninobiTobis a-s darTviT: -ur ur-a
ur a//-ul
ul-a
ul a. magaliTad, -urur:
ur ubralo damateba, viTarebis, adgilis, droisa Tu miznis gare-
eng-ur
ur-i,
ur tex-ur
ur-i
ur (mdinareebi kolxeTSi); -ul ul:
ul riwe-ulul-i,
ul Sa- moeba an Sedgenili Semasmenlis saxeladi nawili SeiZleba
ra-ul
ul-i
ul (mdinareebi raWaSi). es sufiqsi kninobiTobis a-s da- iyos, yovelTvis imarTvis zmnis, mimGeobisa da masdarisagan
rTviT ufro gavrcelebulia: Zir-ul ul-a
ul (mdinare zemo imereT- (viT. brunvis formiT) da amavdroulad Tavadac marTavs sub-
Si), qvedr-ul
ul-a
ul (mdinare raWaSi), -uraura:
ura laiS-ura
ura,
ura Cix-ura
ura stantiur msazGvrels naTesaobiT brunvaSi:
(mdinareebi imereTSi da sxva (a. Rlonti). aRniSnuli magali-
Tebidan gamomdinare, SeiZleba vivaraudoT, rom mdinare kalen- a) wavida, wasuli, wasvla
de[r]is adrindeli saxelwodeba iyo kale kalend
lend-
nd-u[r]a an kalend
kalend-
lend-
u[r]i da SesaZlebelia fuZed sazogado arsebiTi saxeli, an
toponimi iyos. analogiurad warmoqmnili hidronimia Sqapaj- wyl-is mosatan-ad
uri Rali `Sqapajuri Rele~ (koptone, arqabi, TurqeTi _
o. memiSiSi).
toponimi kalend
kalend-ur
lend ur-i
ur (kalenduri, kalendura), zemoT na-
xsenebi okandale, okandaleSi Rali (okandele) kavSirSia ka- b) mivida, misuli, misvla
landas dResaswaulTan, romlis warmarTuli warmoSobis miu-
xedavad is kargad adaptirebuli iyo qristianobasTan. saqar-
TveloSi is xis kultTanac SeiZleba yofiliyo kavSirSi. mo- megobr-is saxl-a-mde (º mdis)
saxleobas is mainc qristianul dResaswaulebTan dakavSirebiT
hqonda gaazrebuli da ara warmarTobasTan. amitom mosaxleo- zmnis, mimGeobisa Tu masdaris mier viTarebiTi brunvis
bis cnobierebaSi ar iwvevda winaaRmdegobas is, rom warmarTu- formiT marTuli saxeli Tavis mxriv brunvaSi iTanxmebs Tan-
li warmoSobis dasaxlebuli punqtisa da mdinares axlos aSe- xmovanfuZian an xmovanfuZian msazGvrels, magram Tanamedrove
nebuli iyo eklesia, romlis nangrevebi axlac dasturdeba ze- qarTulSi (Zveli qarTulisagan gansxvavebiT) aseT SemTxvevebSi
moT aRniSnul dasaxlebaSi. TviTon termini kalanda warmo- nulsafexurebrivi SeTanxmeba gvaqvs (Sdr. Zv. qarT. saxier-
saxier-ad
SobiT ukavSirdeba laTinursa da berZnuls. moZRur-
moZRur-ad,
ad wmida- mowame-d):
wmida-d mowame-
Cveni azriT, toponimi `kalende[r]i~ da hidronimi `kalen-
de[r]iS Rali~ unda aixsnas berZnul-romauli gavleniT. topo- a) gadaiqca, gadaqceuli, gadaqceva
nimi `kalende[r]i~ formis mixedviT SedarebiT axlos dgas la-
Tinur Calendae-sTan.
lazur yofaSi kaland-is dResaswaulis adgilis gansa- did-Ø dev-ad
zRvra sakvlvia.

33 34
b) gadaiqca, gadaqceuli, gadaqceva l) krebiTobas (bavSvebi jguf-
jguf-jgufad dadiodnen...), m) adgils _
Sigmyofobasa Tu siaxloves (mzeze hyvaoda soflad
soflad aluCa da
gaismoda debis simGera; myudro GameSi moxetiale beduins
patara-Ø bavSv-ad sizmrad
sizmrad minaxavs mxare; rom ar aanTos isev sanTeli, daviwyebu-
li xatis maxlob
maxloblad
xloblad...),
lad n) miwevniTobas (yvela am xmebSi dabu-
analogiuri viTareba gvaqvs Tandebulian variantebTan: debula, SeerTebula da adis camde
camde...),
mde o) dros (or zGvas Sua
Zvelis
ZvelisZve
lisZvelad
Zvelad saomari iyo lelo...), p) miwevniTobas droSi
a) mivida, misuli, misvla (GmerTo, micocxle megobrebi, vinc dRemde momyva...), j) mizans
(mTvare rom amobrwyindeba, guli gafre
gafrenad
frenad mzad aris; Semoqme-
dis mxarze vzivar, me var SaSvi mgalobeli, sakal
sakalma
kalmasod
masod,
sod samu
samu-
mu-
did-Ø saxl-a-mde (º mdis) Sakod
Sakod,
kod saa
saaSikod
Sikod gamoveli...), r) kuTvnilebas (CeCemad
Cemad rom dagi-
gule, neta, Tu icodi?), s) ricxobriv gardaqcevas (devis erTi
b) mivida, misuli, misvla Tavi cxrad iqca...), t) simcire-naklebobas (orad orad ori
megobari, ori juja varT...).
viTarebiTbrunviani forma morfologiurad saxelia (arse-
patara-Ø saxl-a-mde (º mdis) biTi, zedsarTavi, nacvalsaxeli, mimGeoba...) da ara zmnisarTi.
sintaqsur-semantikuri funqcia ar unda gansazGvravdes ama Tu
-mde
mde (º -mdis
mdis)
mdis Tandebuliani forma Tavadac gvevlineba im formis morfologiur statuss.
marTul msazGvrelad (asa asamde
asamde wigni, asam
asamde wignma, asamde
asamde
wigns...).
nairgvaria viTarebiTi brunvis formiT warmodgenili saxe-
lebis semantikuri funqciebic. igi gamoxatavs: a) pacienss (or-
beliani ludoviko meToTxmetesTan alodines da meTxuTmete maka TeTraZe
kacad
kacad Sevida...), b) gardaqcevas (Tu isari sadme mindvrad moa-
denda sxepas, _ qva yvavi
yvavilad
vilad iqceoda, yvavili ki peplad
peplad...),
lad bacburi enis CVC tipis saxelur fuZeTa
g) viTarebas (aragvs zemoT, aragvs qvemoT welamdea saTibebi, fonemuri struqturisaTvis
kenkeSa da ukadrisa, nazsa
nazsaTu
zsaTuTad
TuTad natifebi...), d) msgavsebas (mo-
gonebebi elvareben isev beWdebad
beWdebad,
bad mova demoni, dafiqrdeba da I. bacburi enis fonemuri Sedgeniloba da sintagmaturi
SeeWvdeba; zustad iseTnairad uTxra, rogorc Sen eubnebi analizi ukve ori saukunea Seswavlis sagania, da sxvadasxva
xolme...), e) Tanaobas (fes
fesve
fesvebi
vebia
bianad amoZirkva is sarevela...), dros ganxiluli aqvT a. Sifners, i. deSerievs, d.imnaiSvils,
v) jerobas (sikvdils arCevda, gamarjvebuls, is aTaswi
aTaswilad
wilad...),
lad k. WrelaSvils, r. gaguas da sxvebs.
z) uqonlobas (mogwyinda gana unayofod,
unayofod elCo, yiali?), Cven SeviswavleT bacburi enis saxeluri fuZeebis struq-
T) ganmeorebas (visgan ras iTxovT, xelme
xelmeo
meored aGar momsvlel- tura sinqroniuli aspeqtiT. saanalizod aRebulia yvela is
no?), i) sixSiresa Tu iSviaTobas (me misi Crdili xSirad
xSirad mxib- fuZe, rac dadasturebulia bacbur leqsikonSi (d. da n. qada-
lavda da xSirad
xSirad mwvavda trfobis survili; da iSviiSvia
viaTad ve- giZeebi, `wova-TuSur-qarTul-rusuli leqsikoni~). gaTvaliswi-
lebze gavliT mezobel soflad gadava mgzavri...), k) fers (me- nebuli gvaqvs rogorc sakuTari, ise nasesxebi leqsikuri erTe-
fereba mze alersis mTxovars, vardis
vardisfe
disferad
ferad caman CamomTova...), ulebi.

35 36
II. erTmarcvlian fuZeebSi raodenobrivad yvelaze mraval- erTsa da imave fuZeSi ar gvxvdeba SiSina da sisina afrika-
ricxovani aRmoCnda CVC tipi. am modelSi vgulisxmobT xmov- tebi Z c w j C W; aseve afrikatebTan erTad fuZeSi ar Segvxde-
niT daSorebul TanxmovanTa mimdevrobas, sadac anlautSic da ba SiSina da sisina spirantebi: z s J S.
auslautSic SeiZleba gvqondes rogorc cali konsonanti, aseve xSulebsa da afrikatebSi Tu erTi mJReria, meore Tanxmo-
TanxmovanTa orwevra da samwevra kompleqsebi. vani ar iqneba fSvinvieri. gamonaklisis saxiT SeiZleba CaiTva-
CVC tipi warmodgenilia 12 struqturuli nairsaxeobiT, los bVq, bVT T´, dVf, qVd, qVj mimdevrobebi, aqedan sakuTriv
romlebSic ganawilebulia 642 fuZe. aRsaniSnavia, rom erTmar- bacburi fuZe mxolod buT T´ `mTvare~ aris, danarCenebi qarTu-
cvliani fuZeebi rig SemTxvevaSi ormarcvliani fuZeebis ga- lidan SeTvisebuli fuZeebia.
martivebiTaa miRebuli; gansakuTrebiT es exeba qarTulidan sonorTagan erT fuZeSi ar gvaqvs ori r da ori m.
Sesul ormarcvlian xmovanfuZian saxelebs, romlebic bacbur- gvaqvs wyvileulTa rogorc decesiuri (upiratesad), ise
Si bolo xmovans kargaven da erTmarcvliandebian. es procesi aqcesiuri kompleqsebi. sakuTriv bacbur saxelebSi yvelaze pro-
exeba TiTqmis yvela struqturul models. duqtiuli Cans CSp tipis kompleqsebi anlautSi da SSp tipis
III. CVC tipis fuZeebSi yvela sada xmovani gvxvdeba. grZe- kompleqsebi _ auslautSi. aqve aRsaniSnavia, rom erTi da imave
li xmovnebidan Tanxmovani+xmovani+Tanxmovani tipis saxelebSi mimdevrobis kompleqsebi ar gvxvdeba anlautsa da auslautSi.
warmodgenilia ‰ xmovani , sul ramdenime fuZeSi; grZeli ‹ ori xSulis Tanmimdevroba anlautSi nasesxebi fuZeebiTaa
dasturdeba CCVC tipis erT fuZeSi (tჵ‹r _ `varskvlavi1.) warmodgenili, xolo auslautSi nasesxeb saxelebTan erTad
CVC tipis struqturul modelSi SeiZleba Segvxvdes damava- gvaqvs ori bacburi saxelic: h´´adb `baga~, Tabw `Subi~.
li difTongic: buჲh `bu~, daჲr `daira~. ori spirantis Tanmimdevroba anlautsa da auslautSi ase-
IV. TanxmovanTa ganawileba erTamrcvlian CVC tipis fuZe- ve nasesxebi saxelebiTaa warmodgenili.
ebSi ZiriTadad Tavisufalia, magram, rogorc samecniero li- amgvarad, CVC tipis fuZeebisTvis damaxasiaTebelia rigi
teraturidanaa cnobili, zogierTi Tanxmovnis funqcionireba fonotaqtikuri SezRudvebi, romlebic exeba TanxmovanTa kom-
poziciurad SezRudulia. davamatebT or SezRudvasac, romle- pleqsebsac da distanciur, xmovniT gaTiSul mimdevrobebsac.
bic Segvxvda CVC tipis fuZeebSi, kerZod, a) CVC tipis fuZe- am SezRudvebis gaTvaliswineba mniSvnelovani iqneba sxva tipis
ebSi J mxolod erT fuZeSi davadastureT fuZis Tavkidura fuZeTa agebulebis analizisTvis.
poziciaSi: Jang `Jangi~, b) p anlautSi mxolod nasesxeb fuZe-
ebSi gvxvdeba.
V. CVC struqturis fuZeSi pirveli Tanxmovnis mixedviT
SeiZleba ganvsazRvroT xmovnis momdevno Tanxmovani. bacburi
amJRavnebs tendencias, rom fuZeSi ar SeiZleba gvqondes erTi roman lolua
da imave rigis Tanxmovnebi. am wess srulad iziareben bagismie-
rebi b f p m. namyos formebis warmoebisaTvis udiur enaSi
sxva rigis TanxmovnebTan es wesi vrceldeba, Tu ar iqneba
erTi da igive fonema; es erTnairad exeba xSulebsac da spi- udiuri zmnisaTvis ar aris damaxasiaTebeli dro-kiloTa
rantebsac. identuri Tanxmovnebis Tanmimdevrobis fuZeebi rom analitikuri warmoeba maSin, rodesac aseTi warmoebaZalze ga-
gavaanalizoT, vnaxavT, rom umravlesoba nasesxebi saxelebia. vrcelebulia sxva daRestnur enebSi. safiqrebelia, rom isto-
gamonaklisia WoW `piri~, tut `buzi~. riulad udiurSi analitikuri formebi uxvad unda gvqonoda.
amis Sesaxeb, Tvistom enaTa Cvenebis garda, udiuri enis namyo

37 38
drois -Á formantis meSveobiT nawarmoebi (meoradi) formebic -Á
Á formantiT nawarmoebi formebisagan evg. jeiraniSvilTan
metyvelebs. oden namyo-uwyvetelia (imperfeqti) aRniSnuli, xolo vl. fan-
evg. jeiraniSvili udiurSi namyo drois aRmniSvnel sam fi- CviZesTan am formis garda gvaqvs: namyo-winarewarsuli (plus-
nitur formas imowmebs, esenia: namyo-uwyveteli (imperfeqti), kvamperfeqti) da masze nawarmoebi pirobiT-natvriTi kavSirebi-
aoristi I da aoristi II (perfeqti _ r. l.). vl. fanCviZes- Ti (awarmoebs gi- klitika), kavSirebiTi II (namyos koniunqtivi)
Tan am formebis garda namyo-winarewarsulic (pluskvamperfeq- da myofadi ZiriTadisagan da myofadi potenciurisagan nawar-
ti) gvxvdeba. moebi pirobiT-natvriTi kilos ori forma.
aRsaniSnavia, rom udiurs moepoveba mxolod ori `pirvela- am CamonaTvals unda daematos pirobiT-natvriTi kilos me-
di~ (uSualod zmnis fuZeze dayrdnobiT nawarmoebi) namyos same forma, romelic myofadi aucileblobiTisagan iwarmoeba,
drois forma _ aoristi (-i mawarmoebliani) da perfeqti (-e mag.: zu tÁa baq
baq-i
i-gi
gi-zu
gi zu-ÁÁ Sotin meno uk
zu uk-ala
ala-Te
ala Te-ne
Te ne-ÁÁ `me rom
ne
mawarmoebliani), xolo danarCeni formebi (imperfeqti, plus- mand vyofi
vyofili
filiya
liyavi
yavi,
vi is amas ar ityoda
ityoda [ueWvelad]~, xolo pi-
kvamperfeqti da sxva) -Á formantis meSveobiT iwarmoeba, rome- robiT-natvriTi kavSirebiTis gamoyofa calke formad, piri-
lic enklitikurad daerTvis zmnas. qiT, saeWvod moCans.
-Á enklitikis awmyos formaze darTvisas xdeba moqmedebis unda aRiniSnos, rom es sami forma, garda pirobiT-natvri-
drois Secvla: awmyo + -Á > namyo usruli (imperfeqti). Tu es Ti kilos mniSvnelobis gamoxatvisa, ori drois mijnaze ganvi-
mawarmoebeli isedac namyo drois formas daerTvis, maSin mi- Tarebul moqmedebasac aRniSnavs. gramatikulad es formebi
Rebul formas moqmedeba winarewarsulSi gadaaqvs. garda ami- myofads warmoadgens, magram maTi moqmedeba viTardeba namyo
sa, -Á enklitika myofadze darTviT awarmoebs pirobiT-natvri- droSi myofadsa an awmyoze miTiTebiT, mag.: meno baq baq-ala
ala-ne
ala ne-ÁÁ,
ne
Ti kilos formebs, ix. -Á Á (-iÁ) enklitikis meSveobiT nawarmoe- ama baTeneqi `es unda
unda momxda
momxdari
mxdariyo
riyo,
yo magram ar moxda~.
bi namyos aRmniSvneli meoreuli formebi b-es `keTeba~ (masda- safiqrebelia, rom -Á formanti istoriulad namyos mawarmo-
ris forma) zmnis magaliTze: ebeli meSveli zmna unda yofiliyo da aseTi funqciiT is das-
turdeba kidec zogierT lezgiur enaSi, Sdr. aRuluri: mehemed
sawyisi forma nawarmoebi forma m‘‡elim e `muhamedi maswavlebelia~ da mehemed m‘‡elim iÁ `muha-
awmyo b-es-a=(ne)** `akeTebs~ imperfeqti b-es-a=(ne)=Á medi maswavlebeli iyo~. lezgiur enaSic namyo drois aRmniSvne-
perfeqti b-e=(ne) pluskvamperfeqti b-e=(ne)=Á li sxvadasxva formebis sawarmoeblad gamoyenebulia -Á mawarmoe-
aoristi b-i=(ne) *pluskvamperfeqti II b-i=(ne)=Á beli, mag.: raxazva `ambobs~ _ raxazva-Á Á `ambobda~, iÁizma `ake-
perfeqti II (SedegobiTi)b-iÁo=(ne) ---------------------- Tebs~ _ iÁizma-Á Á `akeTebda~, iÁida `gaakeTebs~ _ iÁida-ÁÁ `gaake-
myofadi I (ZiriTadi) b-al=(ne) pirobiT-natvriTi I b-al=(ne)=Á Tebda~. -Á formanti namyos mawarmoeblad gvevlineba kavkasiis al-
myofadi aucileblobiTi b-ala=(ne) pirobiT-natvriTi aucileblobiTi banurSic, mag.: q[risto]sen bubuya
yana
yanabi
na biÁÁ-aa-ÁÁ haWink eklesiax `rogorc
bi
b-ala=(ne)=Á (viTarc) qristes (erg.) SeuySeuyvar
uyvarda
varda eklesia (mic.)~ (ef. 5, 25),
myofadi II (potenciuri) b-o=(ne) pirobiT-natvriTi II (potenciuri) Tumca misi meSveli zmnis funqciiT gamoyeneba ver davadastureT.
b-o=(ne)=Á aRsaniSnavia, rom -Á mawarmoebeli udiurSi SeiZleba sxva
koniunqtivi b-a=(ne) namyos koniunqtivi b-a=(ne)=Á
metyvelebis nawilebsac daerTos, magram mxolod piris for-
*kondicionali b-aÁi=(n) *kontrafaqtivi b-aÁi=(n)=iÁ
mantis Semdgom, postfiqsur poziciaze. namyos mawarmoeblisa
da piris niSnisagan Semdgari kompleqsi faqtobrivad meSveli
* warmodgenili formebi mxolod nijur kiloSi gvxvdeba. zmnis funqcias iZens, mag.: Sair Te-zu zu-ÁÁ, vðzTadalo-zu-
zu  `poe-
** frCxilebSi Casmulia piris aRmniSvneli formanti. ti ar viyavi, maswavlebeli viyavi~...

39 40
qeTevan margiani-subari warmoebis mqone myofadsrulis formebi (am ukanasknelTagan
gansxvavebiT da myofadusrulis msgavsad) cxadi, ueWveli mo-
svanuri enis evidencialur da epistemikur qmedebis (mdgomareobis) Sinaarss moklebulni arian, maTTvis
formaTa tipologiuri analizisaTvis pirobiTobaa niSandoblivi: ËðÉÒðÒÓ ÉàæÃÖÍÉ ËéÈÄÒ áÄ×ÓÉ
(bq.) _ `wignebs Tu ikiTxavs
ikiTxavs naswavli gamova~; ÌéáðÒ Ñ''íÃÒÉ,,
1. lingvistikaSi farTo gagebiT evidencialoba da episte- ÌéáðÒÄÜáðÍ ÜÖÔæÄáæÍÉ (bz.) _ `xval Tu aval, aval zeg Camovbrun-
mikuroba erT kategoriad ganixileba (givoni), mkvlevarTa nawi- debi (Sdr: ÌéáðÒ ÑÉ ÙÖÒÉ, ÌéáðÒÄÜáðÍ ÜÖ ÔæÄáæÍÉ `xval aval
lis (dendale, tasmovski, kozinceva, kordi...) mosazrebiT, isini (ueWvelad,), zeg Camoval~) _ epistemia, Sesasrulebeli moqme-
gansxvavebuli kategoriebia: evidencialoba informaciis wya- debis mimarT mxolod varaudis qona, aris is niuansi, ris
rosTan aris mimarTebaSi, epistemika ki informaciis ueWvelo- gamoc qarTuli da svanuri zmnis myofadis formebi semantiku-
basTan. ukanaskneli formulirebis mixedviT, evidencialobas rad erTmaneTs ver faraven. epistemikuri elementi aseve niSan-
svanur enaSi moqmedebis unaxaobis aqti Seesabameba, am Tvalsaz- doblivia svanurSi pirobiTis mwkrivis saxeliT cnobil for-
risiT igi (iseve, rogorc danarCeni qarTveluri enebi) miekuT- maTaTvis, romlebic formalurad myofadisgan namyousrulis
vneba im enaTa ricxvs, romlebSic evidencialobis kategoriis sufiqsebiTRa gansxvavdebian, Sinaarsoblivad ki moqmedebis
mniSvnelobebi Tavis gamoxatulebas poveben rogorc morfolo- droiT (warsuli): ÉàæÃÖÍíË `rom (iqneb) kiTxulobda~ (Sdr.
giaSi, aseve sintaqsSi. aRniSnuli sakiTxi svanurSi saTanado uwyvet. ÉàæÃðÍÃÀ/ÉàæÃÉæ `kiTxulobda~...)
donezea Seswavlili da moqmedebis aqti ki _ morfologiur 4. aseve, svanur enaSi Cven mier bolo dros dadasturebuli
kategoriad miCneuli; magram epistimikuroba ratomRac dRemde zmnaTa formebi, romlebic gadmogvcemen warsulSi savaraudo,
niSandoblivad aravis CauTvlia am enisTvis. ufro metic, gamo- dauzustebeli, pirobiTad Sesrulebuli moqmedebis statikur
Tqmulia mosazreba (vileti, sumbaTova), rom svanurs, iseve Sedegs awmyo-myofadSi (áëÌÉ `albaT (iqneb) uWamia~, áëÂÉ `albaT
rogorc qarTuls, evidencialuri formebis Semdgomi detali- (iqneb) uSenebia~, `wasula~ _ áÄÆÍÉ `iqneb wasula~, áÄÜÃÉ `iqneb
zacia-diferenciacia (epistimika, inferencia...) ar axasiaTebs. yofila~) an warsulSive (áëÌíË `albaT (iqneb) eWama~, áëÂíË
2. svanur enaSi arsebobs myofadusrulad da pirobiTus- `albaT (iqneb) eWama~, áÄÆÍíË `iqneb (albaT, rom...) wasuliyo~;
ruladwodebuli formebi, romelTa badali mwkrivebi qar- áÄÜÃíË `iqneb (albaT, rom...) yofiliyo~). aRniSnuli formebi
Tuls ar moepoveba. maTi semantika swored epistemikuria, qar- statikur zmnaTa models imeoreben da, Cveni azriT, maTive in-
TulSi msgavsi Sinaarsi mxolod aRweriTad gadmoicema; myofa- versiaqmnili formebia, vinaidan semantikac migvaniSnebs aRniS-
dusruli: ÉÃÂðÒÉÍÉ (bz.), ÉÃÂÒæÍÉ (bq.) _É É`klavdes iqneba, nul mwkrivebTan maTs mimarTebaze: epistemikuroba (moqmedebis
rom klavdes~; ÉÎÒæÍÉ//ÉÎÒÖÍÉ _ `werdes iqneba, rom werdes~; ganxorcielebis damajereblobis erTgvari pirobiToba, romli-
pirobiTusruli: ÉÃÂÀÒæÍíË//ÉÃÂÀÒæÍÉæ _ `klavda iqneb, rom Tac myofadi (gansakuTrebiT _ myofadusruli) xasiaTdeba, am
ekla~; ÉÎÒÖÍíË//ÉÎÒÖÍÉæ `werda iqneb, rom ewera...~; formebisTvisac niSandoblivia. Sdr. áæÀÌêÒÖÍÉ `iqneb (rom) vam-
3. qarTulSi myofadi ZiriTadad awmyos zmniswinian for- zadebde~ _ ÌÄÌóÒÉ `iqneb (albaT, rom...) mimzadebia~, ÌÄÌÀÒíË
mas warmoadgens: wers _ dawers..., msgavsi warmoebis myofadi `iqneb (albaT, rom...) memzadebina~. aRniSnuli formebi I an II Se-
svanursac moepoveba: awmyos forma + e. w. `windebul-Tandebu- degobiTs ekedleba, magram maTgan semantikur gansxvavebas swo-
li~: ÀÃÂðÒÉ `klavs~ _ ÜæÀÃÂðÒÉ `mo-klavs~; maTi semantika ab- red epistemikuroba ganapirobebs: warsulSi Sesrulebuli mo-
soluturad Seesatyviseba qarTulisas: dro _ momavali, aspeq- qmedeba an misi statikuri Sedegi mTqmelisTvis savaraudoa, da-
ti _ sruli, araevidencialuri, ueWveli, damatebiTi qveniuan- uzustebelia: ÓÉ æÏÛêÌÉÍ ãÄÆÍÉ ËÀáæÈÄ? `Sen sava savar
varaudod ram-
ram-
sebis gareSe (`idealuri codna~, delensi). Tumca sakuTari denjer
denjer wasul
wasulxar
sulxar (iqnebi asuli) mTaSi~? (Sdr. æÏÛêÌÉÍ ãÉÆÍÀ?

41 42
`ramdenjer wasulxar?~) æÏÛÀ ËðÎÒ áÄàæÃêÍíË ÉÓÂÖ ÌÖÓ? `sa sa-
sa- nana maWavariani
vara
varau
raudod (ne(netav
netav)
tav) ramdeni wigni waekiTxa (eq
eqne
eqnebo
neboda
boda waki
wakiTxu
kiTxu-
Txu-
li)
li) mamaSens?~ (Sdr. æÏÛÀ ËðÎÒ áÏàæÃêÍóÍ?.. `ramdeni wigni wa- nawlavRruianTa afxazuri saxelwodebebis
ekiTxa = hqonda wakiTxuli?~..) semantikur-
semantikur-struqturuli analizi
evidencialobia-epistemikurobis TvalsazrisiT svanuris vi-
Tareba Zalian mogvagonebs zogierTi indo-evropuli enisas; maga- enis leqsikis ama Tu im ubanSi ukufenilia enobrivi er-
liTad frangulSi `modaluri kondicionali (-rais sufiqsiani Tobis yofis sxvadasxvaoba, radgan yofis sxvadasxvaoba gan-
formebi) umetesad gamoxataven ararealur an potenciur moqme- sazGvravs swored im Taviseburebebs, romlebic sxvadasxva enis
debas, romelic damokidebulia garkveuli pirobis realizacia- leqsikuri fondis Sinagan danawevrebaSi SeimCneva.
ze~ (kordi); Sdr. svan. ÌéáðÒà ËÄÙæ ÜæðÃ×ÀàæÉ `xvalamde afxazuri enis ZiriTad leqsikur fondSi gamoiyofa na-
xorci gafuWdeba (`SesaZloa gafuWdes~) _ erTi mxriT episte- wlavGruianTa saxelwodebebis mcire jgufi:
mikuria, wyaro ki aris inferencia (daskvna sakuTari gamocdile- akamˆrS´S´a `lokokina~, akamˆrS´aS´ (bzif.), akamˆrS´S´´a ac°a
bis, samyaros Sesaxeb codnis niadagze: xorci malfuWebadi pro- `lokokinas niJara~,
duqtia...), meore mxriv, es moqmedeba (gafuWeba) potenciuria arw°ˆrax°ac `Wiayela~, Sdr. ax°ac,
(Sdr. ÜæÉ×àðæÉ `gafuWdeba!~ _ gamoxatavs moqmedebis ara SesaZ- aGuerwk½ `Wiayela~,
leblobas, aramed namdvilobas, e. w. `idealuri codnas~); evi- abJ´ˆ `nexvis Wia, Wiafandura, bostana~,
dencialur elementad iTvleba Tavisi funqciiT germanulSi ko- apay∂a `tkipa, JGiba~,
niunqtivi I (xanzeni). bulgarulSi, rogorc sxva balkanur eneb- moxsenebaSi mocemulia am saxelwodebaTa semantikur-
Si evidencialuri sistema modalizebulia, anu modaloba da struqturuli analizi.
evidencializmi xSirad faraven erTmaneTs: magaliTad, konklu- nawlavGruianTa leqsikaSi struqturuli TvalsazrisiT
zivi,ÖÒromelic gamoxatavs sakuTar inferenciaze dafuZnebul gamoiyofa sxvadasxva modelebi: saxelwodebani warmodgenilia
azrs an meryev, dauzustebel codnas... (nicolova). gauformebeli fuZiT an kompoziciiT.
svanurSi saanalizo formebi (myofadusruli da -sruli,
pirobiTusruli da -sruli, pirobiT-SedegobiT I da II) Sesru-
lebuli Tu Sesasrulebeli moqmedebis Sesaxeb mxolod savara-
udo codnas, albaTobas gamoxataven; amasTan, maT yovelgvari
modaluri leqsemisa Tu nawilakis gareSe SeswevT hipotaqsis Tamar maxarobliZe
unari, sadac damokidebuli winadadeba xSirad swored pirobi-
Tia, mTavari da damokidebuli winadadebis SeerTeba ki, Ziri- zmniswinis funqciebi da klasifikaciis principebi
Tadad, ukavSiroa, radgan zmna-Semasmeneli Tavad Seicavs saWi-
ro niuanss; aRniSnul nakvTTa es funqcia swored epistemiku- tradiciuli qarTveluri enaTmecnierebis mixedviT, zmnis-
robiT aris ganpirobebuli. amdenad, vfiqrobT, evidencialoba wins aqvs 4 funqcia. Cven gamovyofT zmniswinis eqvs funqci
qcias
funqci as:
as
da epistimika svanurSi morfosintaqsuri kategoriebia. 1. gezis gamoxatva,
2. orientaciis gamoxatva,
3. aspeqtis dasruleba,
4. mwkrivis formaTa warmoeba,
5. sityvis mniSvnelobis cvla,

43 44
6. zmnis pirianobis cvla. Tod, zmniswini sakmaod mniSvnelovan rols asrulebs poliper-
aRsaniSnvia is garemoeba, rom sakmaod xSiria zmniswinis sonaluri struqturebis sistemaSi.
funqciaTa gadakveTa. zemoT CamoTvlili funqciebidan bolo,
meeq
meeqvse
eqvse funqcia
funqcia pirvelad aris warmodgenili. zmniswinis mier
pirianobis cvla ZiriTadad exeba lokalur aqtants.
pirianobis matebisas gamovyofT or SemTxvevas:
1. pirianobis zrda xdeba zmniswinis cvliT:
koba miTagvaria
daarRvia man is _ SemoarRvia man mas is
aaSena man is _ moaSena man mas is / miaSena man mas is / saxe
saxelis
xelis sufiq
sufiqsu
fiqsuri
suri warmoe
warmoeba
daaSena man mas is adiRe
adi Reur
Reur enaSi
enaSi
davwere me is (aRvwere / amovwere / gadavwere) _
movwere me mas is / mivwere me mas is adiReuri ena saxelebis sityvawarmoebiTi afiqsebis struq-
gavtexe me is _ movtexe me mas is turis mravalferovnebiT gamoirCeva. SesaZlebelia gamoiyos
gavWeri/davWeri me is _ movWeri/SemovaWeri me is mas Semdegi struqturuli tipebi:
2. pirianobis zrda xdeba zmniswinis damatebiT: a) C
vtiri me _ davtiri me mas -
 (–) adiR. da- – `Txilnari~ (Sdr. d– `Txili~)
vyviri me _ davyviri me mas -…
… adiR. fs–-… …(ˆ) `cocxali~ (Sdr. fs– `suli~)
vwere me is _ movwere me mas is / mivwere me mas is -R
Rº(ˆ) adiR. nˆs–-R Rº(ˆ) `rZlebi erTmaneTisaTvis~ (Sdr. nˆs–
vaxvie me is _ Semovaxvie me is mas / davaxvie me is mas /
`rZali~).
movaxvie me is mas
-S
S adiR. haW´–-S S `stumrebis misaRebi oTaxi~ (Sdr. haW´–
vWam me mas _ movWam me mas mas
`stumari~)
zmniswini Tavis Tavze iRebs xmovan prefiqsTa erT-erT Zi-
riTad funqcias _ pirianobis kleba-matebas. es gasagebi movle- -l
lÀ(–) adiR. SˆRºˆ-l lÀ `samarile~ (Sdr. SˆRºˆ `marili~)
naa enis ganviTarebis ekonomikis universaluri principidan -b
b adiR. kºˆr-b b `Rrmuli~ (Sdr. kºˆ `Sua~ ("середина")
gamomdinare. gvaqvs ori tipis SemTxveva: -†
† adiR. …ˆfsa-† † `burbuSela~ (Sdr. …ˆfsˆn `randva~)
1. zmniswini zrdis pirianobas xmovanis prefiqsis gareSe: -ƒ
ƒ(–) º -xxº(ˆ), eseni sinonimuri sufiqsebia: nˆb–ƒ
ƒ º nˆb–-xxº(ˆ)
gavtexe me is _ movtexe me mas is, gavglije me is _ movglije `Ripiani~ (Sdr. nˆb– `muceli~).
me is mas, SevWame me is _ movWame me is mas da sxv. -t
t(–) adiR. bR–-t t– `farTomkerdiani~ (Sdr. bR– `mkerdi~).
2. zmniswini zrdis pirianobas xmovan prefiqsTan erTad, -l
l¶(–) adiR. Wa-l l¶– `biWi~ (Sdr. W– `axalgazrda, axali~),
Tumca xmovani prefiqsis darTva araobligatorulia: gavtexe
adiR. n–pa-ll¶ `didwarba~ (Sdr. nap– `warbi~).
me is _ movatexe me mas is, gavglije me is _ movaglije me is
-jj(–) adiR. bza-jj– `boroti (Sdr. bz– `ena~)
mas, SeWame me is _ movaWame me is mas da sxv.
-c
c(–) adiR. nˆba-c c `msunagi~ (Sdr. nˆb– `muceli~)
zmniswinis eqvsidan xuTi funqcia aris derivaciuli. sir-
Tules ar warmoadgens am afiqsebis derivaciul semantikaTa
sistemuri gaazreba da garkveuli jgufebis gamovlena. b) VC
gTavazobT zmniswinis klasifikaciis axlebur principebs -aR
aR adiR. lÀ–RÀ-aR
aR `simaRle~ (Sdr. lÀaRÀ– `maRali~)
inerciisa da asimetriulobis kanonebis gaTvaliswinebiT. saer-

45 46
g) CV -R
Rºaa¬¶º(–)
¦ (< -R
Rº(–) + ¬¶ºˆ `kargi~)
-R
R– adiR. «ˆ-R R– `vaJkacoba~ (Sdr. «ˆ `kaci, mamakaci~)
-W
W– adiR. kºa-W W– `siarulis manera~ (Sdr. kº– `siaruli~) -na…
na… adiR. wˆkºˆ-na…
na… `Zalian patara~ (Sdr. wˆkºˆ `patara~)
-k
kº–– adiR. –ja-k kº–– `moswavle~ (Sdr. –j– `swavla~) -R Rºa `Znelad aRsazrdeli~ (Sdr. pºˆn
a(–) adiR. pºˆ-R
Rºa

-mm– adiR. …ˆ-mm– `xis didi uro~ (Sdr. …–n (`da)rtyma~) `aRzrda~)
-d
d– adiR. ‡a-d d–-…ad `xelsawyoebi~ (Sdr. ‡– `xeli~) -rˆ
rˆ (< r– + –) adiR. gºˆSˆ‡–-rˆˆ `ybedi~
-s
s– adiR. fa-s s– `adrindeli~ (Sdr. f– `dasawyisi~) -W
W´a (< W– + ) adiR. ¬¶a-Wa
Wa `uzrdeli~
-T
T– adiR. s¶han-T T– `baliSi~ -Ra
Ra (< Ra + ) adiR. a¬¶ºa-Ra
Ra `metismetad mTvrali~.
-r
r– adiR. ad-r r– `sxva~ (Sdr. ad– `iq~)
-qqº–– adiR. bza-qqº–– `munji~ (Sdr. bz– `ena~) z) VCV
-S
S– adiR. n–-S S– `elami~ (Sdr. n– `Tvali~) -an
an–
an– adiR. S-an
an–
an– < Sˆ + an–
an– `erTi mesamedi~
-l
l¶– adiR. za-l l¶– `erTi goji~ (Sdr. zˆ `erTi~)
-‡
‡º–– (< yab. ƒº––) adiR. Thˆbˆ-‡º–– `kuziani~ T) VCVCV sufiqsis es tipi prefiqsebTan erTad gvxvdeba
-z
z– adiR. n–-z z– `elami~ (Sdr. n– `Tvali~) ricxviT saxelebSi: -an
an–
an–r– adiR. aS-an
an–
an–r– `mesame~.
-Jˆ
Jˆ adiR. †ˆ-Jˆ Jˆ `TeTri~ rogorc zemoaRniSnulidan Cans yvelaze produqtiulia
C, CV struqturis sufiqsebi.
d) CC yvelaze iSviaTia VC, VCV, VCVCV tipis sufiqsebi.
-fx
fxÀ adiR. gºˆbJ´ˆ-fx
fx fx¶
fx `ficxi~ zogi adiReuri sufiqsi sxva afxazur-adiRur enebSi hpo-
-nC
nC´(–)
nC adiR. ƒar…ˆ…-nC nC´(–)
nC `susti~ (nn- fonetikuri dana- vebs paralelebs.
rTia)
-nj
nj adiR. bRºˆ-nj nj `iribi~, `mrudi~ (Sdr. adiR. bRºˆ
`gverdi~ ("бок").
-nt
nt(–) adiR. S´xºa-nt
nt nt– `mwvane~
nt
elene napireli
-Sx
SxÀ
SxÀº(ˆ) adiR. ƒºaj–-Sx
SxÀ
SxÀº(ˆ) `didi sofeli~ (Sdr. ƒºaj– `sofe-
li~)
kodTa urTierTmimarTebis zogi sakiTxi
lagodexis raionSi
e) CCV
-bl
bl¶
bl¶– adiR. Ra-bl
l¶– `SimSili~ (Sdr. R– `weli~) saqarTveloSi me-20 saukuneSi ganxorcielebuli migracie-
-fC
fC–
fC– adiR. Rºa-fC
fC–
fC– `nacrisferi~ (gvxvdeba mxolod am si- bis Sedegad qarTuli dialeqtebis teritoriuli gavrcelebis
tyvaSi) suraTi sagrZnoblad Seicvala. es migraciebi sxvadsxva xasiaTi-
sa da masStabis iyo da Sesabamisad, qarTuli eTnokulturuli
v) CVC
da lingvisturi suraTis CamoyalibebaSi sxvadasxva rolic
-rˆl
rˆl¶
rˆl¶(–) (< r– + l¶–); -rˆn
rˆn(–)
rˆn adiR. gºˆbJ´ˆrˆl¶ `braziani, xvdaT wilad. erT-erTi masStaburi migracia, romelmac mniS-
mrisxane~ vnelovani roli iTamaSa saqarTvelos politikuri da kultu-

47 48
ruli momavlis gansazRvraSi, iyo lagodexis raionSi ganxor- (imeruli) da moetana > maetana > meetana (kaxuri) (jorbenaZe,
cielebuli migraciebi me-20 saukunis dasawyisSi. 1998, 317).
am migraciis Sedegad kaxeTis regionSi Seiqmna kompaqtu- imeruli kodis matareblisTvis kaxurSi dadasturebuli
rad dasaxlebuli imeruli soflebi, e. w. `lagodexis imeruli mee
meetana
tana,
na meey
meeyva
eyvana
vana,
na mee
meewona ar igivdeba sakuTar kodSi dadas-
dialeqturi kunZuli~, romelic, marTalia, sakuTar birTvul turebul analogiur formebTan. erTgvari qvecnobieri `lin-
enobriv areals ar moscilebia, magram sxvadasxva mizezis gamo gvisturi analizis~ Sedegad am kompleqsebis cvlilebisas miRe-
arsebobas ganagrZobs misi warmomSobi eTnografiuli kuTxidan buli identuri formebi (me mee
meetana
tana...)
na aRqmulia, rogorc sxva-
moSorebiT, ganicdis sxva dialeqtebisa da, amasTanave, salite- dasxva amosavali formidan miRebuli da es, rogorc vTqviT,
raturo enis gavlenas, rac Zalze sayuradReboa kodTa urTi- aisaxeba kodebis gadarTvis dros. erTi mxriv, imereli salite-
erTmimarTebis sakiTxisTvis.
raturo kodze gadarTvisas amJRavnebs Tavis lingvistur cod-
aRvniSnavT, rom sametyvelo kodebis Tanaarsebobis dros
nas imis Sesaxeb, rom amosavali saliteraturo forma aris mo-mo
sakuTari da mezoblis kilouri Taviseburebebisadmi gacnobie-
rebuli damokidebuleba warmoSobs erTgvar ,,zonebs~, sadac zmniswini, meore mxriv, kaxuris Sesatyvis formad aRiarebs ma-
ma
SeuZlebelia raime gavlenaze laparaki. gavlenisadmi yvelaze zmniswins. imis miuxedavad, rom, rogorc iTqva, e xmovnis win
Seuvali da gamZle aRmoCndeba is niSnebi, romelic molapara- aseT foemebSi kaxurSic didi xania ma-ma naklebad gvxvdeba.
kes Tavisi metyvelebis ZiriTad Tvisebad miaCnia, agreTve, SeuZ- moxsenebaSi warmodgenili iqneba sailustracio masala Cven
lebelia, man miiRos paraleluri kodis is niSani, romelic mier mopovebuli teqstebidan, agreTve `qarTuli dialeqturi
gamorCeviT miuCnevia sxvisi metyvelebis maxasiaTeblad. korpusidan~.

kodTa urTierTmimarTeba sxvadasxva ierarqiul doneze Se-


iswavleba, magram amJamad warmovadgenT mxolod ma-, ma Sa-
Sa- zmnis-
winebis, rogorc koduri markerebis sakiTxs kaxu kaxuri
xuri da imeru
imeru-
ru-
li sametyvelo kodebis mimarTebisas. nikoloz oTinaSvili
ma-
ma-, Sa-
Sa-, zmniswinebi da maTi me-
me-, Se-
Se- varinatebi damaxasia-
Tebelia rogorc imeruimeruli
ruli,
li ise kaxu
kaxuri
xuri dialeqtisTvis.
naSromSi gamoTqmulia mosazreba, rom ma-
sofel KanCaveTis onomastika
ma- da Sa-
Sa- zmniswine-
bis, rogorc koduri markeris funqcia kaxur kaxurSi
xurSi e xmovnis win
sofeli mdebareobs qsnis Sua welze misgan dasavleTiT
ramdenadme SezRudulia. amasTan ma- ma- ukve TiTqmis aRar gvxvde-
ba am poziciaSi, Sa-
Sa- ki paralelurad gvxvdeba Se-s Se gverdiT. oTxi kilometris mocilebiT mTa zebeKuris ganStoebis wKal-
kaxur
kaxurSi
xurSi ma-,
ma Sa-
Sa- zmniswinebi e xmovnis win umetesad warmo- gamKofze, romelic qsnisa da lexuris auzebs miJnavs. igi erT-
dgenilia me-;
me Se-
Se variantebiT. erTi Zveli dasaxlebuli punqtia, romelic araerT istoriul
imerulSic, romelsac garkveul poziciebSi, rogorc wKaroSia moxsenebuli.
vTqviT, axasiaTebs ma-
ma da Sa-
Sa zmniswini, e xmovnis win warmodge- vaxuSti bagrations Tavis `aGweraSi~ moxseniebuli aqvs
nilia mxolod me-,me Se-
Se saxiT. KanCieTis formiT da rukazec datanili aqvs sasaxlis aGmniS-
imeru
imeruli
ruli da kaxu
kaxuri
xuri mee
meetana
tana,
na See
Seetana
tana...
na tipis formebi ori vneli niSniT. sofels aseve asaxelebs meTvramete saukuneSi
sxvadasxva procesis Sedegs warmoadgenen: moetana > meetana germaneli mogzauri giuldenStedti, romelic aGniSnavs, rom

49 50
`qsanze mdinare KanCaveTis xevze qanebia qviSiani kirqva namarxe- uri leqsika warmoqmnilia sakuTari saxelisagan da TviT to-
biT~. ufro adre ki qsnis erisTavTa sagvareuli matiane `Zeg- ponimidan. magaliTad: zebeKuri // zebaKurebi (wKalgamKofi qe-
li erisTavTa~ (XIV s.) sofels aGniSnavs KanCaeTis formiT. dia ori mdinarisa), gediaurebi (sof. CrdiloeTiT velia
sofelSi moZiebuli toponimebi sul asormoc erTeuls aGniSnuli gvaridan warmoSobili), binkaurebi (nasaxlarebi),
Seadgens; dadasturebuli gvaqvs ocdaxuTi gvari (oris gamo- xduri (buCqnari, nasaxlarebi), armazuli mamulebi (wKal-
klebiT Kvela qarTulia). mcxovrebT raodenoba 250 komlia. gamKofi qedis dasavleTiT lexuris marcxena mxares (ekuTvnoda
dGeisaTvis cnobili movlenebis gamo komlTa raodenoba gana- KanCaveTs), armazis niSi (864 wlis armazis bazilikis niSi
xevrebulia. mcxovrebTa gvarebia: berianiZe, musaiZe, mwiTuri, aGniSnul qedze), feiqruli (mindori soflis samxreTiT), xa-
gabitaSvili, xuciSvili, daviTuri, mayaraSvili, tatunaSvili, yilauri (gvaridan warmoqmnili mindvris saxelia sof. samxre-
TeziaSvili, dauSvili, gagaZe, JiquriZe, winamZGvriSvili, cqvi- TiT). mravlobiTSi gvxvdeba toponimebi, romlebic adgilis si-
tiSvili, JarmelaSvili, papiaSvili, sabiaSvili, durgliSvili, dides aGniSnavs: sasaxleebi _ sasaxlis naSTi, romelic qsnis
TamaraSvili, qoqaSvili, garievi. erisTavebis ganaKar ratiSvilebs ekuTvnoda. ratiaanTi _ ad-
toponimebidan kompozitur saxelTa meore komponentad gili soflis centrSi, sadac es gvari cxovrobd, nakafebi (ve-
gvxvdeba wKali, wKaro, xevi, Gele: Sirmis wKali, wiTeli lebi), tbebi (saZovari), naqoxrebi (mindvrebi), farnebi (niSi,
wKali, TeTri wKali, yuylauri wKaro, armaislis wKaro, SuSu- muxnari).
ra wKaro, Cakiduli wKaro, Cakiduli xevi, kupreveli xevi, xa- gvxvdeba na- sa- prefiqsebiT nawarmoebi toponimebi: sa-
na-, sa-
dis xevi, veZa wKaro, Gele, asanaaT Gele (tatunaSvili), Gromi gumbari (tKe), saburTalo (mindori), saqere (mindori), sazia-
Gele; mTebis qedebis meore komponentad gvxvdeba veli, mTa, qe- ro (velebi), nasaKdrali (niSi), nazvrevi (mindori), nakafi
di, Cirdili: batatis veli (sakuTari saxelia), nacixora veli, (tKe), nacixora (ratiSvilebis sasaxlis koSki).
zebeKuri // zebaKuri mTa, balias mTa, Gele mTa, saniaoT qedi, religiuri mniSvnelobis toponimebs ganekuTvneba: wminda
wminda giorgis qedi, wminda giorgis qedi, Savi kldis Cirdi- giorgi (eklesia), wminda marine (eklesia), niSi (muxisa da ca-
li, CoGa Cirdeli da sxva. cxvis koromebi or adgilas), lomisa (niSi), amaGleba (ekle-
tomonimur saxelTa meore komponentad gvxvdeba ubani an sia), KanCaeTis kabeni (agebulia GvTismSoblis saxelze).
win erTvis zemo, qvemo, Sua: zemo ubani (CrdiloeTis mxare), sofelSi gvxvdeba ramdenime -ar sufiqsiani toponimi: sa-
qvemo ubani (cqvitiSvilebis ubani), Sua ubani (tatunaSvilebis mgubari, fuZnari (nasaxlarebia), naqoxari (mamulebi), nafetva-
ubani). ri (sadac es mcenare iTeseboda), naTaTuxari (Kofili saxnavi)
toponimur saxelTa erTi Jgufi Seicavs adamianis gvars da sxva.
an saxels, romelsac Tan erTvis mawarmoebeli sufiqsi -an an//
an
-anT
anT qurTaulaani (soflidan wasuli gvaria), zazaani (zazaS-
anT:
vili, wasuli gvaria), gagaZiaani (gagaZeebi), JGabuanTi (gagaZee-
bis erTi Sto), faqizaanTi (JarmelaSvilebis erTi Sto), da-
fqviaanTi (JiquriZeebi) da sxva.
qarTuli dialeqtis qsnur metKvelebaSi -ur // -ul su-
fiqsebs aqvT potencia Seasrulon sxvadasxv funqcia. toponimi-

51 52
salome omiaZe lis Zalisa da madlis, mfarvelobis imedi qristian qarTve-
lebs yovelTvis hqondaT da aqvT, gansakuTrebiT ki _ qalebs.
samet
sametK
metKvelo
velo komu
komuni
munika
nikaci
kaciis
ciis stra
strate
tegi
te gie
giebi muxran maWavarianTan RvTismSoblisadmi mimarTva ar Segvxved-
gender
genderpo
derpoe
poetiku
tikuri
kuri rakur
rakursiT
kursiT ria, poeti Zalian xSirad axsenebs ufals (RmerTi, ufali
qriste), ana kalandaZesTanac dasturdeba ieso qristes Semdegi
enaSi imgvari Sesityvebebis arseboba, rogoricaa `qaluri saxelebi: ufali, RmerTi, macxovari, CvenTvis jvarcmuli, mesia,
poezia~, `mamakacuri leqsebi~, bunebrivad aCens qaluri da ma- uzenaesi, rabi. anasTvis ufali miuwvdomelia, uaRresi krZalva
makacuri sametyvelo komunikaciis strategiaTa gamovlenis in- igrZnoba yoveli misi xsenebisas, misdami mimarTvisas. muxrani
teress, radgan cxadia, rom am gamonaTqvamebSi mxolod qaluri ki zogjer ufro gabedulia, ufro met siTamames avlens, igi
da mamakacuri Temebi ar igulisxmeba, romelTa Sesaxeb msjelo- qristes gankacebuls, Cven Soris myofs xedavs da mas, zogjer
ba tradiciulia literaturaTmcodneobaSi. rogorc miwiers, ise mimarTavs (erTgan emduris kidec).
genderpoetikuri kvlevisaTvis avirCieT erTmaneTis Ta- sametyvelo komunikaciis mamakacuri strategiis niSnebad
namedrove poetebis _ ana kalandaZisa da muxran maWavarianis unda davasaxeloT muxran maWavarianis SemoqmedebaSi inveqtiu-
Semoqmedeba. ri, obscenuri da Jargonuli leqsikis gamoyeneba. araerTi
kulturuli, fsiqologiuri da socialuri aspeqtebi striqonis moyvana SeiZleba, romlebSic swored mxolod mamaka-
ganapirobebs erovnuli enobrivi pirovnebis qcevas. stereoti- cis TvaliT danaxuli xorcieli qali Cans.
puli mosazrebis mixedviT, mamakacisaTvis damaxasiaTebelia Za- genderologebis dakvirvebiT, mamakacebi xSirad iyeneben
lauflebis demonstrireba, imperatiuloba, sentenciebis xSiri neologizmebsa da terminebs, isini ufro midrekili arian si-
gamoyeneba, rac daadastura muxran maWavarianis poeturma dis- tyvaTSemoqmedebisken, vidre qalebi. ana kalandaZesTan arc Cven
kursma. mamakacis saubari TviTprezentacia ufroa, vidre Tana- Segvxvedria uCveulo warmoeba, muxran maWavarianTan ki amis ma-
mosaubris Zieba da misi azris gaziarebis survili _ omaxianad galiTebi aris (`yovlad uqristo~, `ixelaxlebs~, `fexaRricx-
gaismis muxran maWavarianis xma, ualternativodaa warmodgeni- viT~, `ginda afrena _ abeRureba~, `siSore gawarsulebs~, `ga-
li misi mosazrebebi maSin, roca ana kalandaZe TiTqmis yovel- vganTiaddi~...).
Tvis sxvisi azris mosasmenadaa mzad, dialogs mieltvis, yovel- samyaros feriTi Semecnebis mxriv ver aRmovaCineT verc
Tvis Tanamosaubris mZebnelia. ana absolutur WeSmaritebasac erTi maxasiaTebeli, romelic qali poetisa da mamakaci poetis
ki SekiTxviTa da eWvis gamoTqmiT gvawvdis, sakuTari azris mier samyaros suraTis xedvis, aRqmisa da am suraTis repro-
utyuarobis dadasturebas igi sametyvelo komunikaciis sxva duqciis gansxvavebulobas dagvanaxvebda. ar dadasturda gende-
monawilis an monawileTagan iTxovs. orive poetur dis- rul fsiqologiasa da sociologiaSi gavrcelebuli Semdegi
kursSi mudmivad SesagrZnobia maTi Semqmneli poetebis konfe- stereotipuli mosazreba: `qalebi ferTa ufro farTo
siuri kuTvnileba, riTac ar dasturdeba erT-erTi genderuli speqtrs aRiqvamen, vidre mamakacebi~.
stereotipi imis Sesaxeb, rom qalebi ufro religiurebi arian, cxadia, es SemosazRvrul empiriul masalaze dayrdnobiT
vidre mamakacebi, magram am mimarTulebiT garkveuli gansxvaveba miRebuli daskvnebia. Cveni mcire kvleva, ra Tqma unda, ar kma-
mainc gamoCnda: ana kalandaZis poeziaSi gansakuTrebuli adgi- ra analizis Sedegebis gansazogadeblad. erTi qali poetisa da
li uWiravs RvTismSoblis, yovladwmida qalwulis saxes, rom- erTi mamakaci poetis aRqmasa da sametyvelo komunikaciis

53 54
strategiebSi gamovlenili msgavseba-gansxvavebebi saanalizo po- farglebSia moqceuli, Tumca misi mcxovrebni, moSorebuli
etur diskursTa (poetebis genderul wyvilTa) gazrdis in- arian mSobliur kuTxeebs. amitom kuTxuri identobis, TviTda-
teressa da Seswavlili Tu sxva damatebiTi niSnebis mixedviT saxelebis problema met-naklebad maTac aqvT da aqedan gamo-
maTi analizis aucileblobas badebs. mdinare, mniSvnelovani da saintereso iyo maT mier gansa-
zRvruli TviTidentoba da isic Tu rogor gansazRvraven isi-
ni TavianTi mezoblebis identobas. pasuxebi sakmaod mravalfe-
rovani iyo:

• `oSoridan var axla, Svilo, am wuTSi oSoridan var,


sofio papiaSvili
mesxeTidan var... imereli var, magram, axla mesxeTSi
vcxovrob ager, Svilo da mesxeli var, aba raRa var?
kuTxu
kuTxuri
Txuri idento
identobis
tobis saki
sakiTxi
kiTxi dia
dialeqtur
leqtur kunZul
kunZulSi
ZulSi
(aspinZis raionSi Casaxlebuli imerlebis magaliTze) imereTidan ro Camovedi patara bavSvi viyavi, didi ki
ara~ (meliko qasraSvili, aspinZa);
cnobilia, rom jgufis TviTdasaxeleba koleqtiuri vina- • `rom gekiTxebian sadauri xarTo, ras pasuxobT? games-
obis erT-erTi mTavari markeria. misi meSveobiT jgufi Tavis xebuli imereli-meTqi (elguja cinaZe, aspinZa);
Tavs gareSeTagan mijnavs. swored TviTdasaxelebaSi axdens jgu- • `aqve, biZia, mesxebi cxovroben Cvens mezoblad~ (elgu-
fi sakuTari arsis imgvar Sejamebas, TiTqos saxelSi arsebob- ja cinaZe).
des misi gadarCenis garantia. koleqtiur saxels Tilismis
Cvens respondentebTan saubarSi kidev erTi, uaRresad sa-
msgavsi mistikuri konotacia aqvs.
intereso aspeqti gamokveTa. saqme isaa, rom dialeqtTa TviTga-
mesxeTSi Cveni eqspedicia maSin Sedga, rodesac dialeq-
mijvnis procesSi enobrivi koleqtivis wevrebi, faqtobrivad,
turi teqstis zepir istoriad gamoyenebis precendenti CvenSi
`lingvistebad~ gvevlinebian, vinaidan maT kargad aqvT SeniSnu-
ukve arsebobda. Cven vsargeblobdiT am gamocdilebiT, gvqonda
li rogorc TavianTi, ise sxva kuTxis warmomadgenelTa dia-
Sesabamisi instruqcia, viyenebdiT specialur kiTxvars da
leqtisTvis damaxasiaTebeli niSnebi. bunebrivia, rom es saki-
vcdilobdiT, Cven mier mopovebuli masala saintereso yofili-
Txi Cveni interesis sferos warmoadgenda da amitom sagange-
yo rogorc dialeqturi teqstis, ise zepiri istoriis statu-
bod vekiTxebodiT maT imis Sesaxeb Tu rogor afasebdnen maT
siTac. Sesabamisad, Cveni respondentebis saubari motivirebu-
irgvliv arsebul enobriv garemos, vTxovdiT, daexasiaTebinaT
li iyo Cveni samecniero miznis Sesabamisad _ mogvepovebina,
mezobeli sametyvelo kodis Taviseburebani, gamoejavrebinaT
rac SeiZleba vrceli lingvisturi da faqtobrivi masala mi-
sxva kodis warmomadgenalTaTvis. pasuxebi namdvilad STambeW-
graciuli procesebis Sesaswavlad.
davi iyo. TiToeul maTgans kargad aqvs SeniSnuli sametyvelo
aRniSnaven, rom mSobliuri garemosgan da sakuTari vina-
kodTa gansxvaveba:
obisgan daSorebiT gamowveuli simptomebi erTmaneTs hgavs, mi-
elgu
elguJ
guJa cina
cinaZe
naZe,
Ze, imere
imereli
reli:
li:
uxedavad imisa, fizikuri gadaadgilebiT aRmoCndeba pirovneba
• `Cven
Cven viciT magaliTad saqoneli wamodene, amaTma
amaTma ici-
ucxo garemoSi Tu Tavissave samSobloSi gaucxovdeba. mesxeTSi
migrirebuli mosaxleoba kvlav Tavis samSobloSi cxovrobs. aq an: wamaasxi saqoneli~;
Seiqmna dialeqturi kunZulebi, romlebic kvlav samSoblos

55 56
• `Cven
Cven ro daiZaxeb ojaxSi, batono, ase viciT pasuxis merab robaqiZe
gacema. amgen
amgenma
genma ara, hee, romeli xar~;
• `balRo, raÁ Cadi, e, maixede aqeT, kaco. sad midixar, `Tav~
Tav~ sit
sitKviT Sedge
Sedgeni
dgenili
nili ori anto
antoni
tonimu
nimuri
muri
biWo, pasuxsac ara mcem~. kompo
kompozi
pozitis
zitis Sesa
Sesaxeb
saxeb qarTul
qarTul enaSi
enaSi
.
iulia
iulia zedgi
zedgini
giniZe
niZe,
Ze, mesxi
mesxi:
sxi:
1. `Tav~
Tav~ sityvas .gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba pi-
• `imerlebi xo aqana
aqana da iqana
iqana ician~.
rovnuli Tvisebebis gamosaxvaSi aqvs. igi enacvleba Zvel xel-
nina
nina Jvari
variZe
riZe,
Ze, mesxi
mesxi:
sxi: nawerul ikiTxvisebSi iseT sityvebs, rogoricaa guli guli,
li, suli
suli,
li,
• `ra vici, aba, mTiulebis saqme, Cven mesxe
mesxele
sxelebi
lebi varT,
varT, gone
goneba
neba,
ba, romlebic aseve mTlianpirovnuli semantikis matare-
Cven Cvene
Cvenebu
neburad
burad vlapa
vlapara
parakobT
rakobT,
kobT, isini
isini mTiu
mTiulurad
lurad la-
la- belnic arian. es imas rodi niSnavs, rom xelnawerebSi areulia
para
parako
rakoben
koben.
ben. exlandeli momavali mainc Cven enaze lapa- es mniSvnelobebi _ isini semantikur planSi kveTen erTmaneTs,
rakobs, mTiulurad aRar laparakoben da ai, Cemi xnis rogorc mTlianpirovnuli Sinaarsis sityvebi. am cnebaTa pi-
xalxi, iqidan vinc aris Camosuli, is laparakobs mTi- rovnul mniSvnelobas gvidasturebs agreTve maTTan `kac~ kac~ si-
ulurad. imerulic egrea~. tyvis monacvleoba.
am dialeqturi kunZulis Seswavlisas identobis marker- 2.
2. Tavs,
Tavs, rogorc calke aRebul leqsikur erTeuls, qar-
TulSi ara erTi mniSvneloba aqvs. bunebrivia, rom am Tavisi
Ta saintereso opoziciuri wyvilebi ikveTeba: Cven _ amaT (am am-
am-
polisemiuri mniSvnelobebiT Sedis kompozitebSi. amasTan, Ta- Ta-
genma
genma)
ma
vi kompozitebSi gviCvenebs simbolur-gadataniT semantikas _
• `Cven
Cven viciT magaliTad saqoneli wamodene, amaTma
amaTma ici- igi mTlia
mTliani pirov
pirovne
rovnebis
nebis mniSvnelobiT itvirTeba.
an: wamaasxi saqoneli~; 3. Tavi
Tavisuf
visufle
sufleba
leba konceptualuri semantikis Semcveli kom-
• `Cven
Cven ro daiZaxeb ojaxSi, batono, ase viciT pasuxis pozitia igi adamianobis ideas gamoxatavs da sxvadasxva leqsi-
gacema. amgen
amgenma
genma ara, hee, romeli xar~; kuri erTeulebiT gadmoicema qarTul enaSi (aznaureba, ƒsna,
ganrineba). Tavi
Tavisuf
visufle
suflebis
lebis ideis arsebiTi marcvali adamianis
aRniSnuli wyvili aqtiurdeboda maSinac, rodesac mesxe- monuri yofisgan ganTavisuflebaa. es idea gansakuTrebuli sim-
Tis adgilobrivi da migrirebuli mosaxleoba kerZebis Sesaxeb ZafriTaa mowodebuli `vefxistyaosanSi~. Tavisuflebis mopove-
gvesaubreboda: bamde adamiani viRacis an riRacis monaa, mas didi Sinagani Za-
• `Cven
Cven vicodiT, amaT (am
(amgen
amgenma
genma)
ma) ar icoden. lisxmeviT uxdeba `vnebisgan~ (codvisgan) ganTavisufleba da
• `Cven
Cvenma
Cvenma xalxma aswavla suyvelaferi: Wamac, dalevac, Tavisi Tavis pirovnebad dadgineba. vnebaTagan xsna da ganrine-
gakeTebac, stumris mobrZanebac, ra icodnen~; ba. Tavi
Tavisuf
visufle
sufleba
leba sikeTesTanaa wilnayari. Sdr. Tavƒ
Tavƒsnie
snieri (sa
(sa-
sa-
ba)
ba), Tavxsni
Tavxsnili
xsnili (mTiul.)=Tavisufali.
• `kerZebi, sacivi amaTm
amaTma ar icoden ra iyo, Cven Camevi-
Tavi
Tavisuf
visufle
sufleba
leba rom monu
monuri
nuri mdgomareobidan (farTo gage-
taneT, es sacivis gakeTeba iqidan. Cven xinkali ar vi-
biT _ fizikuri da sulieri) xsnaa, es genialuri mxatvruli
codiT, amge
amgenis
genisgan
nisgan viswavleT aq, xinkali aq mzaddebo- gadawyvetiTaa mocemuli rusTavelis poemaSi, romelSic ara-
da, ase, Cemi qalbatoni. Cveni tradicia iyo kargi sa- erT sayuradRebo gamonaTqvams vxvdebiT adamianis umaRlesi Ri-
civi, kargi Romi zed mere, kargi civi Rvino WinWila- rebulebisa da Rirsebis Sesaxeb. avTandilis werilSi rosteva-
Ti da aseTi rame.~ . nisadmi naTqvamia: `miec glaxakTa saWurWle, aTavi
aTavisuf
visufle
sufle mone
mone-
ne-
asevea: aqau
aqauri _ iqau
iqauri,
ri, Cvene
Cvenebu
neburi
buri _ adgi
adgilob
gilobri
lobrivi
rivi...
vi... bi~
bi~. anda: `SiSi ver gixsnis
gixsnis sikvdilsa~. ra Tqma, unda, mcdaria

57 58
poemis ikiTxvisebi: `SiSi ver ixsnis
ixsnis sikvdilsa~, radgan xsna,
xsna, v e, rogorc z m n a. zmnasTan analogiuria agreTve g r a m a -
Tavi
Tavisuf
visufle
sufleba
leba winaaRmdegobis daZleviT (riRacisgan an viRacis- t i k u l i k l a s e b i s asaxva mimGeobaSi.
gan ganT
ganTavisuf
visufle
suflebiT
lebiT,
biT, xsniT,
xsniT, ganri
ganrine
rinebiT
nebiT,
biT, distan
distanci
tancire
cirebiT
rebiT)
biT moi- mimGeoba arsebiT saxelTan msazGvrelis funqciiT gvxvdeba
poveba. (dacin™ ƒav _ gaTibuli Kana). sazGvrul saxels mimGeoba uTan-
`Ta
Tavi
Tavisuf
visufle
sufleba
leba~
ba~ ori sxvadasxva fuZiT Sedgenili kompozi- xmdeba garkveuli formiT zedsarTavi saxelebis analogiurad; sa-
tia, Zveli qarTuli enis ZiriTadi leqsikuri fondis kuTvni- xelobiTisagan gansxvavebulia ergativisa da irib brunvaTa for-
li sityvaa da misi gaazreba qarTveli eris erovnuli gonis mebi: sax. dal»
dal»in™
in™ taTeb
taTeb `micemuli fuli~, erg. dal» dal»inC™
inC™
originaluri filosofiuri gamoxatulebaa. es sityva dastur- buv, naT. dal»
taTbuv
taTbuv, dal»inC™
inC™ taTbu bu¹, mic. dal»
taTbu¹ dal»inC™
inC™ taTbun
bun es we-
taTbun...
deba uZveles qarTul werilobiT ZeglebSi, bibliaSi. si im SemTxvevebzec vrceldeba, rodesac sazGvrul mimGeobas
4. sayuradReboa Sesityveba `Tavis
Tavis Sekvra
Sekvra~,
kvra~, romlis se- Tavis mxriv axlavs msazGvreli: sax. as aTin™ aTin™ Tux˜
Tux˜ `Cemi da-
mantika pirovnul
pirovnul rRvevas
rRvevas ukavSirdeba, rac pirovnebis mTlia- naKili marili~, erg. as aTinC™
aTinC™ Tuxov xov, naT. as aTinC™
Tuxov, aTinC™ Tuxo
xo¹...
Tuxo¹
nobis deformaciis ukiduresi gamovlenaa. `kruloba~ pirovne- msazGvrel mimGeobas Cveulebriv axlavs msazGvreli, mas-
bis mTlianobis rRvevis ukiduresi xarisxia, vnebaTa ukiduresi Tan mimGeoba sazGvrulis funqciiT gvxvdeba: agas dien™ dien™
gamZafrebaa, umZimesi Sinagani vnebaa. sayuradReboa erTi adgi- Cxindri `bebias moqsovili windebi~. aseTi sazGvruli Se-
Cxindri
li `vefxistyaosnidan~: `Tav
Tavsa
Tavsa mrTe
mrTelsa rad Seik
Seikrav
ikrav,
rav, wylulsa iwKobs substantiur msazGvrels s a x e l o b i T S i an e r -
axlad rad iwyluleb?~ _ eubneba avTandili tariels (876.4) g a t i u l brunvaSi.
da konteqstidan sruliad cxadia, rom `SekvraSi~ poemis mimGeobas aqvs moqmedebiTi gvarisa (aqtiuri) da vnebiTis
avtori gulisxmobs tarielis gauwonasworebel sulier mdgo- (pasiuri) m n i S v n e l o b a: abun˜
abun˜ `1, mkeravi; 2. Sesakeri~.
mareobas, mis ukidures sasowarkveTas. maTi gamiJvna xdeba sintaqsur doneze. dasturdeba ori saxis
5. naSromSi struqturul-semantikur aspeqtSi `Tavisuf- mimGeoburi konstruqcia: I. nanas nanas Tetuntun˜ maƒ˜
Tetun˜ maƒ˜ `dedis
lebis~ cnebasTan mimarTebiT gaanalizebulia somxuri Sesa- dasayreli puri~; II. maƒ˜
maƒ˜ Tetun
tun˜ nan `puris damyreli de-
Tetun˜
tyvisebi _ ինքնատէր [inqnater], ինքնիշխան [inqniSxan], da~. orive konstruqciisaTvis amosavalia gardamavali zmnis
անձնատէր [anZnater], անձնիշխան [anZniSxan]], ազատ [azat]. konstruqcia _ nanas Tet™ maƒ˜
nanas Tet™ maƒ˜ `deda yris purs~.
I konstruqciidan (nanas Tetun˜ maƒ˜) SesitKvebaSi
(maszGvrel-sazGvruli) Tetun tun˜ maƒ˜
Tetun˜ maƒ˜ _ maƒ˜
maƒ˜ sazGvrulia,
tun˜ _ msazGvreli. am mimGeoburi konstruqciisaTvis
Tetun
Tetun˜
amosaval zmnur konstruqciaSi, _ nanas nanas Tetet™ maƒ˜
Tet™ maƒ˜, _ maƒ˜
maƒ˜
latavra sanikiZe o b i e q t i _ damatebaa, amdenad, _ p a s i u r i. SesitKvebaSi
igi, maqvemdebarebeli s a z G v r u l i, SeiwKobs Tavis
mimGeobis erTi zmnuri kategoriis Sesaxeb m s a z G v r e l mimGeobas da mas p a s i u r mniSvnelobas ani-
bacbur (wova-
wova-TuSur)
TuSur) enaSi yebs. msazGvreli mimGeoba nawilobriv inarCunebs zmnur ni-
Sans: marTavs mxolod substantiur msazGvrels _ saxels (ro-
bacburSi, rogorc cnobilia, mimGeobsaTvis damaxasiaTe- melic momdinareobs zmnuri konstruqciis s u b i e q t i d a n
belia z m n u r i n i S n e b i c, msgavsad sxva enebisa: aspeqti, _ qvemdebaridan) e r g a t i v S i (na nas zmnuri konstruqciis
nanas
nanas),
dro (uwinares-SemdgomiToba)... o b i e q t i (damateba) maƒ˜
maƒ˜) masTan sazGvrulad daCndeba da
specifikuria mimGeobis funqcia SesitKvebaSi _ saxeli + ar aris marTuli mimGeobisagan: msazGvreli mimGeoba daqvemde-
mimGeoba + saxeli: igi s a x e l s m a r T a v s brunvaSi i s e -

59 60
barebulia sazGvruli saxelisadmi, SeewKoba mas atributuli ÐÖÁËÉÊÀÝÉÄÁÛÉ ÃÀ ÀÒÝ ÈÀÍÀÌÄÃÒÏÅÄ ÝÏÝáÀË ÌÄÔÚÅÄËÄÁÀÛÉ ÀÒ
ÃÀÂÅÉ×ÉØÓÉÒÄÁÉÀ.
msazGvrelis formiT (ix. zemoT).
-ÙÄÍ ÍÀßÉËÀÊÉ ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÃÉÀËÄØÔÖÒ
aqac, SesitKvebaSi _ msazGvrel-sazGvruli, bacburisa- 1
ÍÀÉÒÓÀáÄÏÁÄÁÓ ÉÞËÄÅÀ: (ÁÆ.) -ÙÄ , (ÁÆ., ËÛá.) -ÙÄÍ, (ÁÆ., ËÛá., ÜÏË.)
Tvis saerTo wesis Tanaxmad, m s a z G v r e l i m i m G e o b a
-ÙëÍ, -ÙëÍÀ, (ÁÆ., ØÓ.) -ÙÄÍÀ, (ÁÆ., ËÍÔ.) -ÙÄÍð, (ÜÏË.) -ÙÄÍêÎ, -ÙÄÍì.
pirvel
pirvel adgil zea sazGvruli saxeli _ meoreze (Te
adgilzea
gilzea, tun˜
Tetun
Tetun˜
ÒÏÂÏÒÝ ÝÍÏÁÉËÉÀ, ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÍÀßÉËÀÊÈÀ ÒÀÌÃÄÍÉÌÄ
maƒ˜ `dasay
maƒ˜ dasayre
sayreli
reli puriri~).
puri~
×ÖÍØÝÉÖÒ ãÂÖ×Ó ÂÀÌÏÚÏ×ÄÍ, ÒÏÌÄËÈÀ ÄÒÈ ÍÀßÉËÓ, ØÀÒÈÖËÉÓ
II konstruqciaSi, _ maƒ˜ maƒ˜ Tetun
tun˜ nan,
Tetun˜ nan, _ nan
ÌÓÂÀÅÓÀÃ, ÓÖ×ÉØÓÖÒÉ ÄËÄÌÄÍÔÉÓ ÓÀáÄ ÀØÅÓ, ÌÄÏÒÄ ÍÀßÉËÓ ÊÉ _
s a z G v r u l i a, a q t i u r i, zmnuri konstruqciidan.
ÃÀÌÏÖÊÉÃÄÁÄËÉ ÓÉÔÚÅÉÓÀ ÃÀ ÉÓÉÍÉ, ÒÏÂÏÒÝ ÝÍÏÁÉËÉÀ, ÆÌÍÀÓÈÀÍÀÝ
mimGeobas (Tetun˜) igi a q t i u r Sinaarss (myreli) aniyebs.
ÃÀÓÔÖÒÃÄÁÉÀÍ ÃÀ _ ÓÀáÄËÈÀÍÀÝ.
msazGvreli mimGeoba ver marTavs Tavis s a z G v r u l s (nan nan).
nan
-ÙÄ//-ÙÄÍ//-ÙëÍ//-ÙÄÍÀ//-ÙëÍÀ//-ÙÄÍð//-ÙÄÍêÎ//-ÙÄÍì ÈÀÍÀÌÄÃÒÏÅÄ
amave dros Tetuntun˜ sazGvrulia substantiuri msazGvrelisa
Tetun˜
ÓÅÀÍÖÒÛÉ, ÄÒÈÉ ÛÄáÄÃÅÉÈ, ×ÖÍØÝÉÀÃÀÊÀÒÂÖËÉ ÍÀßÉËÀÊÉÓ
(maƒ
maƒ˜) da mas m a r T a v s s a x e l o b i T brunvaSi ise, ro-
maƒ˜
ÛÈÀÁÄàÃÉËÄÁÀÓ ÔÏÅÄÁÓ. ÉÂÉ ÂÀÌÏÉÚÄÍÄÁÀ ÒÏÂÏÒÝ ÍÄÁÉÓÌÉÄÒÉ
gorc saTanado zmnuri konstruqciis zmna. aqac substantiuri
ÌÄÔÚÅÄËÄÁÉÓ ÍÀßÉËÈÀÍ (ÀÒÓÄÁÉÈÉ ÓÀáÄËÉ, ÆÄÃÓÀÒÈÀÅÉ ÓÀáÄËÉ,
m s a z G v r e l i (maƒ
maƒ˜) pirvel adgilzea, s a z G v r u l i
maƒ˜
ÒÉÝáÅÉÈÉ ÓÀáÄËÉ, ÍÀÝÅÀËÓÀáÄËÉ, ÆÌÍÀ, ÆÌÍÉÆÄÃÀ, ÈÀÍÃÄÁÖËÉ,
mimGeoba (Te tun˜) _ meoreze, mas m o q m e d e b i T i gvaris
Tetun
Tetun˜ 2
ÊÀÅÛÉÒÉ, ÍÀßÉËÀÊÉ) , ÀÓÄÅÄ ÓÀáÄËÆÌÍÀÓÈÀÍÀÝ (ÓÀßÚÉÓÈÀÍ ÃÀ
(aqtiuri) mniSvneloba aqvs.
ÌÉÌÙÄÏÁÀÓÈÀÍ). ÀÙÓÀÍÉÛÍÀÅÉÀ ÉÓÉÝ, ÒÏÌ ÜÀÄÒÈÅÉÓ ÆÌÍÉÓßÉÍÓÀ ÃÀ
mimGeoba inarCunebs saxelis marTvis
ÆÌÍÀÓ ÛÏÒÉÓÀÝ:
z m n u r T v i s e b a s n a w i l o b r i v: erTi mxriv, rogorc
1. ÀÒÓÄÁÉÈÉ ÓÀáÄËÉ + -ÙÄÍ ÍÀßÉËÀÊÉ (ÌÀÂ.: ÁÆ. ÌÄÝØæÉËÓÙÄÍ
sazGvruli, zmnis analogiurad, substantiur msazGvrels mar-
ËÏáæÆéÆÉ! `ÌÏÃÉ ÃÀ ÌÏÝÉØÖËÓ ÂÀÅÖÂÆÀÅÍÉ"! ËÍÔ. ÌÉÛÂæÉ ÂæðÒ
Tavs brunvaSi, meore mxriv, sazGvruli misgan umarTavia, piri-
ÞÉÒÞæÄË ÂæðÒÙÄÍ ËÉ ÄÎ ÓÏ×ÄËÉÓÀ `ÜÄÌÉ ÂÅÀÒÉ ÞÉÒÞÅÄËÉ ÂÅÀÒÉÀ ÉÌ
qiT, TviTon (mimGeoba) SeewKoba sazGvruls, rogorc atribu-
ÓÏ×ÄËÛÉ"...).
tuli msazGvreli.
2. ÆÄÃÓÀÒÈÀÅÉ ÓÀáÄËÉ + -ÙÄÍ ÍÀßÉËÀÊÉ (ÌÀÂ.: ËÍÔ. ÀËÄ ÌðÃ
ÌÀÊÖ, áÏÜÀÙÄÍ ðÌÉâÃ! `ÄÓ ÀÒ ÌÉÍÃÀ, ÄÒÈÉ ÊÀÒÂÉ (`ÊÀÒÂÉÙÀ")
ÌÏÌÉÔÀÍÄ"! ÜÏË. áÏËÀÙÄÍ ÄÜáÉ ÄÈÉÔá! `ÀÁÀ, ÄÒÈÉ, ÝÖÃÉ ÉØÉÈ ÂÀßÉÄ
(`ÃÀÉÁÒÖÍÄ")"!...).
3. ÒÉÝáÅÉÈÉ ÓÀáÄËÉ + -ÙÄÍ//-ÙÄÍÀ ÍÀßÉËÀÊÉ (ÌÀÂ.: ËÍÔ.
medea saGliani
ÓÄÌÉÙÄÍ ÌðßæÄÍ! `ÀÁÀ, ÄÒÈÉ, ÓÀÌÉ (`ÓÀÌÉÙÀ") ÌÀÜÅÄÍÄ"! ÜÏË. ØÀ ÌÀßÄ
ÄÛáÖÙÄÍÀ! `ÌÀÍÀáÄ, ÀÁÀ, ÄÒÈÉ"!...).
ÙÄ/-ÙÄÍ/-ÙëÍ/-ÙÄÍÀ/-ÙëÍÀ/-ÙÄÍð/-ÙÄÍêÎ/-ÙÄÍì
ÍÀßÉËÀÊÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ ÓÅÀÍÖÒÛÉ 4. ÍÀÝÅÀËÓÀáÄËÉ + -ÙÄ//-ÙÄÍ//-ÙëÍ//-ÙÄÍð ÍÀßÉËÀÊÉ: À) ÐÉÒÉÓ
ÍÀÝÅÀËÓÀáÄËÉ + -ÙÄÍ//-ÙÄÍÀ ÍÀßÉËÀÊÉ (ÁÆ. {ÁÀÐà áóØæÉÍ àÚÉÍÔÓ}:
ÅÀÒËÀÌ ÈÏ×ÖÒÉÀ ÓÅÀÍÖÒ ÍÀßÉËÀÊÄÁÆÄ ÌÓãÄËÏÁÉÓÀÓ ÂÀÌÏÚÏ×Ó ÎÀÙÏ, ÓÉÙÄÍ ËðÃÉ ÌÉ ËðÌÌðÒãæ! `ÌÙÅÃÄËÌÀ ÖÈáÒÀ ÁÉàÓ: `ÀÁÀ, ÛÄÍ
ÒÀÌÃÄÍÉÌÄ ÂÀÖÒÊÅÄÅÄËÉ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÉÓ ÍÀßÉËÀÊÓ. ÄÓÄÍÉÀ: ÙÄÍ, ÄÍÂÉ,
ÂÏÌÍì, ÌÉÒ ÃÀ àÖÒ.
1
ÀÌãÄÒÀà ÜÅÄÍ ÛÄÅÄáÄÁÉÈ -ÙÄÍ ÍÀßÉËÀÊÓ, ÒÏÌÄËÉÝ ÓÀÊÌÀÏà ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÓÀÀÍÀËÉÆÏ ×ÏÒÌÀ Å. ÈÏ×ÖÒÉÀÓÀ ÃÀ Ì. ØÀËÃÀÍÉÓ `ÓÅÀÍÖÒÉ
ÐÒÏÃÖØÔÉÖËÉÀ ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÍÉÓ ÓÀÌ ÃÉÀËÄØÔÛÉ: ÁÀËÓÆÄÌÏÖÒÛÉ, ËÄØÓÉÊÏÍÉÓ" ÌÉáÄÃÅÉÈ ÉÂÉÅÄÀ, ÒÀÝ ÙÄÍ (Éá. ÂÅ. 793), ÈÖÌÝÀ ÓÀËÄØÓÉÊÏÍÏ ÓÔÀÔÉÀÛÉ
ËÀÛáÖÒÓÀ ÃÀ ËÄÍÔÄáÖÒÛÉ ÃÀ, ÀÂÒÄÈÅÄ, ÜÏËÖÒÖË ÌÄÔÚÅÄËÄÁÀÛÉ, (Éá. ÂÅ. 794) ÙÄ ÍÀßÉËÀÊÉ ÂÀÌÏÔÏÅÄÁÖËÉÀ. ÒÏÂÏÒÝ ÜÀÍÓ, ÛÄÌÈáÅÄÅÉÈÀÀ ÂÀÌÏÒÜÄÍÉËÉ.
2
áÏËÏ ÁÀËÓØÅÄÌÏÖÒÛÉ ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÍÀßÉËÀÊÉÓ áÌÀÒÄÁÀ ÀÒÝ ÄÒÈÀÃÄÒÈ ÂÀÌÏÍÀÊËÉÓÓ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ ÛÏÒÉÓÃÄÁÖËÉ, ÒÏÌÄËÈÀÍÀÝ ÅÄÒ
ÃÀÅÀÃÀÓÔÖÒÄÈ.

61 62
(`ÛÄÍÙÀ"), ÄÒÈÉ, ÃÙÄÓ ÌÄ ÃÀÌÄáÌÀÒÄ"!...), Á) ÜÅÄÍÄÁÉÈÉ ÍÀÝÅÀËÓÀáÄËÉ ÓÂ'êÃÙÄÍ ðÈÜÉáÍðÍ ÌëÒÌÀ áÏÒÄæÓ! `áÅÄãÄÌ ÖÈáÒÀ ÀÌÀÓ: ÀÁÀ, ÉÓÄÅ
ÌÉÜ `ÌÀÓ" + ÍÀÔÅÒÉÈ-ÊÀÅÛÉÒÄÁÉÈÉ ÍÀßÉËÀÊÉ -Ö `ÌÝÀ" + ÍÀÔÅÒÉÈ- ÛÄÞÅÄÒÉ (`ÛÄ-Ä-Üá-ÉÒ-À") ÌÄÏÒÄ ÂÒÏÅÀÛÉ (`áÒÏÅÀ-Ó")"!...), Ã)
ÊÀÅÛÉÒÄÁÉÈÉ ÍÀßÉËÀÊÉ -ÖæÉ `ÌÝÀ" + ÓáÅÀÈÀ ÓÉÔÚÅÉÓ ÍÀßÉËÀÊÉ ÄÓÄÒ ÆÌÍÉÓßÉÍÉ + ÍÀÔÅÒÉÈ-ÊÀÅÛÉÒÄÁÉÈÉ ÍÀßÉËÀÊÉ -Àæ `ÌÝÀ" + ÓáÅÀÈÀ
`-Ï-" + -ÙÄÍ ÍÀßÉËÀÊÉ (ÁÆ. àÚÉÍÔà áóØæ: ÎÀÙÏ, ÌÉÜîæÉ ÄÓÄÒÙÄÍ ÓÉÔÚÅÉÓ ÍÀßÉËÀÊÉ ÄÓÄÒ `-Ï" + -ÙÄÍ ÍÀßÉËÀÊÉ + ÆÌÍÉÓ ×ÖÞÄ (ÁÆ.
ËÀáæëÌá! `ÁÉàÌÀ ÖÈáÒÀ: ÀÁÀ, ÄÒÈÉ, ÌÄÝ (`ÌÀÓÌÝÀÌÝÀÏÙÀ") ÌÏÌÄÝÉÈÏ ÌéáÌïÒÉà áÀÛÂæÌÉÍ: Ø'êæ ÄÓÄÒÙÄÍ ËÀáæëÌá! `ÌÄÙÏÒÄÌ ÓÈáÏÅÀ:
(`ÌÉÓÝÄÓ")"!), Â) ÊÉÈáÅÉÈÉ ÍÀÝÅÀËÓÀáÄËÉ + -ÙÄÍ ÍÀßÉËÀÊÉ (ËÛá. ÌÏÌÄÝÉÈÏ (`ÌÉÓÝÄÓÌÝÀÏ"), ÄÒÈÉ"!...), Ä) ÆÌÍÉÓßÉÍÉ + ÍÀÔÅÒÉÈ-
ÃëÓÀÌÀ áÏÌâÄÒêÍ, ÌÉÜ ÌêÎÙÄÍ áêÃÀá ÀËÎÀÒ `ÀÒÀ×ÄÒÉ ÉÝÏÃÀ ÊÀÅÛÉÒÄÁÉÈÉ ÍÀßÉËÀÊÉ -Àæ `ÌÝÀ" + ÆÌÍÉÓ ×ÖÞÄ + -ÙÄÍÀ ÍÀßÉËÀÊÉ
(`ÂÀÄÂÄÁÏÃÀ"), ÌÉÓÈÅÉÓ (`ÌÀÓ") ÅÉÍ ÉÚÅÍÄÍ ÄÓÄÍÉ (`ÒÀÙÀ äØÏÍÃÀÈ (ËÛá. ... ÌÀÒÈÀË ÌêÒíËà {áëØæ}: Ø'êæ ÏáâÉÃÙÄÍÀ ÂÏÁ `ÌÀÒÈÀËÌÀ
ÄÓÄÍÉ")", Ã) ÊÉÈáÅÉÈÉ ÍÀÝÅÀËÓÀáÄËÉ + -ÙÄÍ ÍÀßÉËÀÊÉ + æóÎ `-Ý" ÊÀÝÌÀ ÖÈáÒÀ: ÀÁÀ, ÄÒÈÉ, ÂÏÁÉ ÂÀÌÏÌÉÔÀÍÄÏ"!...).
ÍÀßÉËÀÊÉ (ÁÆ. ÌÉÍÖ ËéàðÈ ËÉá, ÄÜÎÀÒÄ ËÀßðÃÈÄ ÌíÃÄ ÀÜÄá, ÌóÙÄÍ- 7. ÆÌÍÉÓÀÒÈÉ + -ÙÄÍ-/-ÙÄÍÀ ÍÀßÉËÀÊÉ: À) ÃÒÏÉÓ ÆÌÍÉÓÀÒÈÉ + -
æóÎ ÄÓÄÒ ÀÌÈêÍðÒ ËÉá ÄãÎðÒ?! `ÜÅÄÍ (`ÈÅÉÈÏÍÌÝÀ") ÃÀßÚÄÅËÉËÉ ÅÉÚ- ÙÄÍ ÍÀßÉËÀÊÉ (ËÛá. ËÀÂæÀÍÉ ÓÂÏÁÍÄ ËÀÃÄÙ ÀÆÆÉá ÌéÁÑìÍêËÉÓ, ÄÒÄ
ÏÈ (`ÀÒÉÀÍ"), ÉÌÀÈ (`ÉÌÄÄÁÉ{Ó}") ÓÀÍÀáÀÅÀà ÈÖ ÀÒ ßÀÅÉÃÄÈ Ñ'ÀáÌÄâÒÀËæÍÀá ÀÓÀÁÉÀÎÓ, ÛíÌêÎÙÄÍ áëÒÉá ËÀÂæÀÍ `ÂÀÓÅÄÍÄÁÉÓ ßÉÍÀ
(`ßÀÅÉÃÍÄÍ"), ÀÌÉÓÈÀÍÄÁÉ ÅÉÍ (`ÒÀÙÀÌÝÀ") ÀÒÉÀÍ ÉÓÉÍÉ"?!), Ä) ÊÉÈá- ÃÙÄÓ ÀÂÆÀÅÍÉÀÍ ÌÀÝÍÄÄÁÓ (`ÛÄÌÔÚÏÁÉÍÄÁÄËÓ"), ÒÏÌ ÂÀÀÂÄÁÉÍÏÍ
ÅÉÈÉ ÍÀÝÅÀËÓÀáÄËÉ + ÓáÅÀÈÀ ÓÉÔÚÅÉÓ ÍÀßÉËÀÊÉ ËÏØ `-Ï" + -ÙÄÍ ÍÀÈÄÓÀÏÁÀÓ (`ÀÓÀÁÉÀ-Ó"), ÈÖ ÒÏÃÉÓ ÄØÍÄÁÀÈ ÂÀÓÅÄÍÄÁÀ"), Á) ÀÃÂÉËÉÓ
ÍÀßÉËÀÊÉ (ËÛá. ÈÄÖÒ ÌêÒíËà ËëØæÄ: ÎÀÒ ËÏØÙÄÍ ËéÌêÒ ÀËÄ ÆÌÍÉÓÀÒÈÉ + -ÙÄÍ ÍÀßÉËÀÊÉ (ËÛá. ÉÌÈëÙÄÍ áêÒ ËëÆÉ, ÄÜÀ ÌêÌ áÏáÀË
æÏãÀáÀÛÄÍÄÁÖË? `ÖÓÉÍÀÈËÏ ÊÀÝÌÀ ÈØÅÀ: `ÍÄÔÀ ÅÉÍ ÉÚÏÏ ÄÓ `ÓÀà (`ÓÀÉÈÊÄÍÙÀ") ÖÍÃÀ ßÀÅÉÃÄÓ (`ÀØÅÓ ÓÀÅÀËÉ"), ÉÓ (`ÉÌÉÓÉ") ÀÒ
ÏãÀáÀÛÄÍÄÁÖËÉ"?), Å) ÊÉÈáÅÉÈÉ ÍÀÝÅÀËÓÀáÄËÉ + -ÙÄÍ ÍÀßÉËÀÊÉ + ÉÝÉÓ"...), Â) ÊÉÈáÅÉÈÉ ÆÌÍÉÓÀÒÈÉ + -ÙÄÍ ÍÀßÉËÀÊÉ (ËÛá. ÌÉÜÀ ÌÖ
æêÎ `-Ý" ÍÀßÉËÀÊÉ + ÃÒÏÉÓ ÆÌÍÉÓÀÒÈÉ ÜÉØÀ `ÃÒÏÓ" (ËÛá. ÉÌÑìÎÙÄÍ ÀÈæÀ×, ÀËÄ ÜÖ áÀáËëÍÀ (ËÛá., ÓÅ. ÐÒÏÆ., ÂÅ. 62:14)
ÌéÚÒíÍÔÀËÄ ÙÏÛà ËÉÔÄáÓ ÃÄÛÄÒ ÉÌâÄÒÉ, ÌÀÎÙÄÍæêÎ ÜÉØÀ ÔÄáÍÉá `ÌÀÌÀÌÉÓÉ ÒÏÂÏÒ ÃÀÉÊÀÒÂÀ, ÄÓ ÓÝÏÃÍÉÀ"...), Â) ÌÉÌÀÒÈÄÁÉÈÉ ÆÌÍÉÓ-
`ßÄÒÏÄÁÉÓ ÖÊÀÍ ÃÀÁÒÖÍÄÁÀÓ ÅÄÒÀÅÉÍ ÉÂÄÁÓ, ÈÖ ÒÀ (`ÒÀÙÀÌÝÀ") ÃÒÏÓ ÀÒÈÉ + -ÙÄÍ//-ÙÄÍÀ ÍÀßÉËÀÊÉ (ÁÆ. {ÀÌÍëÌ áóØæ}: ÄÜìÛ ÃëÓÀÌÀ ÌÉáë,
ÁÒÖÍÃÄÁÉÀÍ"...). ÉÓÂæÀ ØÄÓóÛ, ÉÌæóÎÙÄÍ ãÉÒÉ `ÀÌÀÍ ÖÈáÒÀ: ÌÉÓÉ ÀÒÀ×ÄÒÉ ÀÒ ÅÉÝÉ, Ä,
5. ÆÌÍÉÓ ×ÖÞÄ + -ÙÄÍ//-ÙÄÍÀ//-ÙÄÍð ÍÀßÉËÀÊÉ (ÁÆ. ÀÙÄÙÄÍð! ÛÄÍÉ ØÉÓÉÓ, ÓÀà (`ÓÀÃÙÀÝÀ") ÂÀØÅÓ (`ÂÚÀÅÓ")", ËÛá. ÀÍâÀà ÉÌáÄÍìÙÄÍ
`ßÀÌÏÃÉ (`ßÀÌÏÃÉÙÀ"), ÄÒÈÉ"!..): À) ÆÌÍÉÓ ×ÖÞÄ + ÓáÅÀÈÀ ÓÉÔÚÅÉÓ {ÀËÄ} `ÓÀÉÃÀÍÙÀÝ ÌÏÅÉÃÀ ÄÓ"...), Ã) ÂÀÍÖÓÀÆÙÅÒÄËÏÁÉÈÉ ÆÌÍÉÓ-
ÍÀßÉËÀÊÉ -Éã `-ÌÄÈØÉ, -ÈØÏ" + -ÙÄÍ ÍÀßÉËÀÊÉ... ÀÒÈÉ + -ÙÄÍ//-ÙÄÍÀ ÍÀßÉËÀÊÉ (ËÛá. ÀÌÄÑÉ ÀÌÊÀËÉÁ ÀÒÀÊÓ êÌÁæÉá: ÄÛáÖ
6. ÆÌÍÉÓßÉÍÉ (ÌÀÒÔÉÅÉ ÀÍ ÒÈÖËÉ) + -ÙÄÍ//-ÙÄÍÀ ÍÀßÉËÀÊÉ + ËÏØ {ÌÖáæÁÄ} ÜæÄÌÓÄà ÉÌëÎÙÄÍ ÛÃêÛæà `ÀÌÀÆÄ ÀÓÄÈ ÀÒÀÊÓ ÚÅÄÁÉÀÍ:
ÆÌÍÉÓ ×ÖÞÄ (ÁÆ. ÑÉÙÄÍ ðáÌêÒðÍ! `ÌÏÃÉ ÃÀ ÌÏÄÌÆÀÃÄ"!..) : À) ÄÒÈÉ ÞÌÀ ÃÀÒÜÀÏ ÓÀÃÙÀÝ ÌÀÒÔÏ"...).
ÆÌÍÉÓßÉÍÉ + ÓáÅÀÈÀ ÓÉÔÚÅÉÓ ÍÀßÉËÀÊÉ ÄÓÄÒ `-Ï" + -ÙÄÍÀ + ÆÌÍÉÓ ÓÅÀÍÖÒ ÓÀÀÍÀËÉÆÏ ÌÀÓÀËÀÆÄ ÃÀÊÅÉÒÅÄÁÀÌ ÂÅÉÜÅÄÍÀ, ÒÏÌ -æêËÄ,
×ÖÞÄ (ÁÆ. ÀË áÄËßÉ×É ÂÄÆÀËà ÀÃàÊîÒÄ: ÜÖ ÄÓÄÒÙÄÍÀ ÀÊÒÄ ÀË -ÌÏÛ ÍÀßÉËÀÊÄÁÉÓ ÂÀÒÃÀ ÂÀÍÖÓÀÆÙÅÒÄËÏÁÉÈÉ ÆÌÍÉÓÀÒÈÉÓ
ÏÈðáÉ ÚíÒÓ, ÌóÎ ÄÓÄÒ ìÒÉ, ìÒÉ `ÀÌ áÄËÌßÉ×ÉÓ ÛÅÉËÌÀ É×ÉØÒÀ: ÌÉÓÀÙÄÁÀà -ÙÄÍ ÍÀßÉËÀÊÉÝ ÂÀÌÏÉÚÄÍÄÁÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÓÉÔÚÅÀÓ ÌÄÔ ÄØÓÐ-
ÂÀÅÀÙÄÁÏ (`ÂÀ-À-ÊÀÒ-ÄÁ-Ó-Ï") ÀÌ ÏÈÀáÉÓ ÊÀÒÓ, ÒÀÝ ÉØÍÄÁÀ, ÉØÍÄÁÀÏ"...), ÒÄÓÉÖËÏÁÀÓ ÀÍÉàÄÁÓ.
Á) ÆÌÍÉÓßÉÍÉ + ÍÀÔÅÒÉÈ-ÊÀÅÛÉÒÄÁÉÈÉ ÍÀßÉËÀÊÉ -Öæ `ÌÝÀ" + -ÙÄÍ 8) ÈÀÍÃÄÁÖËÉÀÍÉ ÓÀáÄËÉ + -ÙÄÍ ÍÀßÉËÀÊÉ: À) ÈÀÍÃÄÁÖËÉÀÍÉ
ÍÀßÉËÀÊÉ (ÁÆ. ... ÆÖÒêËà áóØæ {ÀËÀÓ}: îÎ, ã'ëÓÄÒ ÚðáÁÀ, Ü'îæÙÄÍ ÓÀáÄËÉ + ÓáÅÀÈÀ ÓÉÔÚÅÉÓ ÍÀßÉËÀÊÉ ÄÓÄÒ `-Ï" + -ÙÄÍ//-ÙÄÍÀ ÍÀßÉËÀÊÉ
ÄÓÄÒ ÄÓÂÄÍÄ, ÀÌÍÉóÍà ÄÓÄÒ Ìóæ áðÚÒÉÓ ÌÉÜ ÌÉÜÀ àÀÛæÄÌ! `ØÀËÌÀ ÖÈáÒÀ (ÁÆ. ÄÜØÀ ÒÏÓÔÏÌà áóØæ {ÀËÀÓ}: ë, ÞÖÙæÀÈ'ëÓÄÒÙÄÍ ÍíÓêæ
ÀÌÀÓ: ÅÖÉ, ÛÄ (`ÈÅÉÈÏÍÏ") ÊÀáÐÀÅ, ÌÏÉÝÀ (`ÃÀ-ÃÂ-À-ÌÝÀ-ÊÄÍ-Ï"), ÏÈÊæÀÒÀ, ÀÃÏ áÌÄËëÈÓ ÄÓÄÒ ãÀÎ Ñ'ðÍÌðÒÂÉ `ÌÀÛÉÍ ÒÏÓÔÏÌÌÀ ÖÈáÒÀ
ÀÌÉÓÈÅÉÓ ÒÀ ÂÉØÍÀÓÏ (`ÃÀÌÀÒÈÏÓ") ÛÄÍ (`ÌÀÓ") ÜÄÌÌÀ (`ÌÉÓÌÀ") ÀÌÀÓ: Ä, ÍÄÔÀÅÉ ÆÙÅÀÛÉ ÀÒ (`ÍÖ-ÌÝÀ") ÂÀÃÀÌÀÂÃÏÓÏ (`ÂÀÃÀÖÂÃÉÀ"),
ÌÄÖÙËÄÌ (`ÊÀÝ-ÌÀ")"!...), Â) ÆÌÍÉÓßÉÍÉ + ÂÀÞËÉÄÒÄÁÉÈÉ ÍÀßÉËÀÊÉ -Àà ÈÏÒÄÌ áÌÄËÄÈÆÄ ÌÄÝ (`ÈÅÉÈÏÍÀÝ") ÅÉÅÀÒÂÄÁÏ"), Á) ÈÀÍÃÄÁÖËÉÀÍÉ
`ÊÉÃÄÅ, ÊÅËÀÅ" + -ÙÄÍ ÍÀßÉËÀÊÉ (ÁÆ. {áæÄãÄà áóØæÉÍ ÀËÀÓ}: ÎÀÙÏ, ÓÀáÄËÉ + -ÙÄÍ//-ÙÄÍÀ ÍÀßÉËÀÊÉ + ÍÀßÉËÀÊÉ æðÎ `-Ý".

63 64
9. ÊÀÅÛÉÒÉ + -ÙÄÍ//-ÙëÍ//-ÙÄÍÀ//-ÙÄÍð ÍÀßÉËÀÊÉ. moqmedebani adamianis (an cxovelis) somatur organoTa (Tvali,
10. ÍÀßÉËÀÊÉ + -ÙÄÍ//-ÙëÍ//-ÙÄÍÀ//-ÙÄÍð ÍÀßÉËÀÊÉ. bage, piri, muxli...) saTanado funqcias afiqsirebs.
11. ÓÀáÄËÆÌÍÀ (ÌÀÓÃÀÒÉ ÀÍ ÌÉÌÙÄÏÁÀ) + -ÙÄÍ//-ÙëÍ//-ÙÄÍÀ mkvlevarTa erTi nawilis azriT (a. SaniZe, arn. Ciqobava,
ÍÀßÉËÀÊÉ (ÁÆ. ...ÌÉÜÀ æðÆÒðËÓ áóØæ {áÄËßÉ×Ã}: ÄãÀ ÌêÃÄÎ ant. kiziria, i. imnaiSvili...), pirdapiri damatebis arqona am
ËÉÚÒÖËÙÄÍ ÏËÁÉÍÀà ÂÖÛÂæÄÎ ËÀÜêÑìÒÓ `ÈÀÅÉÓ (`ÌÉÓ") ÅÄÆÉÒÄÁÓ rigis zmnaTa SesityvebaSi meoreulia.
ÖÈáÒÀ áÄËÌßÉ×ÄÌ: ÉÓ ÊÉ ÀÒÀ ÃÀ ÃÀÒÀãÏÁÀ (`ÚÀÒÀÖË-ÏÁ-À") msgavsi semantikis zmnaTa analogiiT (mag., aRixilna Tu-
ÃÀÅÖßÚÏÈ ÜÅÄÍÓ ÈÀÅËÀÓ") ÃÀ À. Û.
alni...), Sexed-n-a, SemoguWurit-n-a zmnaTa SesityvebaSi pirda-
ÜÅÄÍÉ ÃÀÊÅÉÒÅÄÁÉÈ, -ÙÄ//-ÙÄÍ//-ÙëÍ//-ÙÄÍÀ//-ÙëÍÀ//-ÙÄÍð//-ÙÄÍêÎ//-
pir obieqtad aseve Tual Tualni
alni aRdgeba: Sexed-n-a, SemoguWurit-n-a
ÙÄÍì ÍÀßÉËÀÊÓ ÓÅÀÍÖÒÛÉ, ÄÒÈÉ ÛÄáÄÃÅÉÈ, ÂÀÀÜÍÉÀ ÒÀÌÃÄÍÉÌÄ
*Tualn-i (Sdr., Zv. qarT. saxedveli `Tvali~ i. abulaZe, 1973).
×ÖÍØÝÉÀ, ÊÄÒÞÏÃ, ÉÂÉ ÂÀÌÏÉÚÄÍÄÁÀ ÂÀÍÖÓÀÆÙÅÒÄËÏÁÉÈÉ ÍÀßÉËÀÊÉÓ
×ÖÍØÝÉÉÈ, ÂÅÉÜÅÄÍÄÁÓ ÌÉÌÀÒÈÖËÄÁÀÓ ÃÀ ÌÀÓÈÀÍ ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÖË aseTi aRdgenis realurobas zogjer konteqstic adasturebs:
ÓÉÔÚÅÀÓ ÈÉÈØÏÓ ÌÄÔ ÄØÓÐÒÄÓÉÖËÏÁÀÓ ÀÍÉàÄÁÓ. ÈÖÌÝÀ, ÖÍÃÀ ÉÈØÅÀÓ, `a R i x i l n a nikon Tual
Tualni
alni da m i x e d n a m.cx. 257,11 (v. imna-
ÒÏÌ ÌÉÓÉ ÐÉÒÅÀÍÃÄËÉ ×ÖÍØÝÉÀ ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÓáÅÀ ÍÀßÉËÀÊÄÁÈÀÍ iSvili, 1975, 425). ganiRimna, ganicinna zmnebis SesityvebaSi
ÛÄÃÀÒÄÁÉÈ ÛÄÓÖÓÔÄÁÖËÉÀ ÃÀ ÖÌÄÔÄÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÊÏÍÔÄØÓÔÉÓ SesaZlo pirdapir obieqtad b a g e n i ivaraudeba (sarjvelaZe,
ÌÉáÄÃÅÉÈÀÝ ÊÉ àÉÒÓ ÓÀÀÍÀËÉÆÏ ËÄØÓÄÌÉÓ ×ÖÍØÝÉÉÓ ÂÀÒÊÅÄÅÀ. 1982, 5551, v. imnaiSvili, 1975, 425). am varaudis semantikuri
ÒÀÝ ÛÄÄáÄÁÀ ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÍÀßÉËÀÊÉÓ ßÀÒÌÏÌÀÅËÏÁÀÓ, ÛÄÓÀÞËÏÀ, argumentaciisaTvis mniSvnelovania s i c i l i s a da R i m i l i s
ÛÄÌÏÓÖËÉ ÉÚÏÓ ØÀÒÈÖËÉÃÀÍ (ÛÃÒ. ØÀÒÈÖËÉ ÄÍÉÓ ÃÉÀËÄØÔÄÁÛÉ sabaseuli ganmarteba: s i c i l i ... ganyofani sicilTani ese
ÂÀÅÒÝÄËÄÁÖËÉ ÖÞÅÄËÄÓÉ ÍÀßÉËÀÊÉ -ÚÄ//-ÚÄÍ) ÀÍËÀÖÔÛÉ Ù//Ú ÈÀÍáÌÏÅ- ars: R i m i l i ars sicili simSvidiT, uƒmo, bage bageTa
geTa oden See-
ÀÍÈÌÏÍÀÝÅËÄÏÁÉÓ ÛÄÃÄÂÀÃ. tyobodes; s i c i l i ars mcired ƒmiani da mdabali~, Rim-Rimi
`pi
piris
piris Secinili~... sicilisa da Rimilis procesebSi piris, ba-
geebis monawileobas Zv. qarTulis saTanado konteqstebic
adasturebs: m R i m v a r i T a p i r i T a etyoda duksa (pat. I, 83-
45); b a g i s - y o f a dacinva, `kicxeva~ bages-moyofden me O, _
murman suxiSvili
mekicxviden me pb (ierem. 38, 19) (abulaZe, 1973).
bunebrivia, imuƒl-n-a zmnisaTvis pirdapir damatebad ase-
pirdapiri obieqtis mravlobiTobis
sufiqsis Sesaxeb zmnaTa erT JgufSi ve somaturi saxeli m u ƒ l i igulisxmeba: `xolo igi mivida sa-
kurTxevlad, i m u ƒ l n a da mun dasTxia sisxli T‚si~ (klarj.
Zvel qarTulSi gamoiyofa zmnaTa erTi jgufi, romelTac mr. 1991, 357); Sdr., i m u ƒ l n a (mrk. 10,17) C m u ƒ l n i d a -
SesityvebaSi pirdapiri damateba ar eZebneba, zmnis morfolo- i d g n a DE (am da msgavsi faqtebis sxvagvari gaazrebisaTvis ix.
gia ki II seriis mwkrivebSi pirdapiri obieqtis mravlobiTobas l. nozaZe, 1974, gv. 51; 2005. gv. 228).
migvaniSnebs. aseTi zmnebia: Sexed-n-a (moxed-n-a, STaxed-n-a...), gansxvavebuli viTareba gvaqvs `xmianobis~ gamomxatvel
ganicin-n-a, ganiRim-n-a, Semog‚Wurit-n-a, aRmoiWurit-n-a, imuxl- zmnebSi i k r C x i a l n a , a R i y e f n a , i y ‚ r n a da a.S. rogorc
n-a..., iy‚r-n-a, ikrxial-n-a, ikrCxial-n-a, aRimRer-n-a, aRiyef-n-a... mxolobiT, aseve mravlobiT ricxvSi dasmuli pirdapiri dama-
ra Tqma unda, paralelurad es zmnebi gvxvdeba n-s gare- tebis aRdgena SesityvebaSi am semantikis zmnaTa morfologiiT
Sec: ganicina, ganiRima... dasaxelebuli zmnebiT nagulisxmevi SeuZlebeli ar aris, magram bevr kiTxvas aCens. Sdr.: `aRi aRiyuv
aRiyuv-
yuv-

65 66
la yovelman erTbaSad R a R a d e b a  didi da Zlieri~ (isu n. baSi da, meore mxriv, ara nawilakisa (resp. sada
sada nacvalsaxelis)
6,20 G). `didad r a  m e aRmoifS
aRmoifS‚
ifS‚nna.
nna erTgzis xolo, da misca urTierTobaSi zmnaTa formebTan: Zv. qarTulSi bunebrivia
wmida suli T‚si wmidaTa angelozTa~ (cx. g. mTawm. 397,14). msazGvrel-sazGvrulis /kacisa Ze/ tipi; iqve uzmniswino da
ganxilul zmnaTa SesityvebebSi pirdapiri damatebis zmniswinian formaTa win erTnairad ixmareboda ara (resp.
odindeli arsebobis erTgvar sakontrolo saSualebad SeiZle- sada). am wesTa mixedviT Tanamedrove qarTuli arsebiTad gan-
ba gamodges sagulvebeli pirdapiri damatebis nacvlad Sesi- xsvavdeba Zveli qarTulisagan.
tyvebaSi amave fuZis moqmedebiTbrunviani substitutis Canac- axal qarTulSi delimitaciis unari SeiZines zmniswineb-
vlebac (suxiSvili, 2007, 31-32): m o x e d n a (ricxv. 16,5), Sdr., mac da koneqciuri kategoriebis mawarmoeblebmac: ara (resp. sa
sa--
m o x e d n a T u a l i T a (lim. 115,9); `da movides igini misa pa- da dauSvebelia zmniswinTa win, agreTve gvaris, qcevis, kauza-
da)
rexsa mas da i k r x i a l n a mwared~ (parxl. mravalT. 324 v, 28- ciis da situaciis mawarmoebel prefiqsTa win: bunebrivia /ar
30 b); Sdr., `i k r x i a l n a ƒ m i T a maRliTa, vidremde mSobel- dawers/, arabunebrivia /ara dawers/, bunebrivia /ar exmareba/,
Taca misTa ganuk‚rda~ [iqve 327 v, 10-12 b] (sarjvelaZe, 1995)... arabunebrivia /ara daexmareba/ da sxv.
gamoricxuli ar aris, rom `xmianobis~ aRmniSvnel zmneb- axal qarTulSi delimitaciis unari SeiZina -a sufiqsma
Si -nn gviandeli CanarTi iyos. es -nn mogviano xanis ZeglebSic saxelTa bolos micemiT, naTesaobiT, moqmedebiT da viTarebiT
dasturdeba: i y v i r n a (q. cx. II 88,20). a R i z a x n e s (q. cx. II brunvebSi, moTxrobiT brunvaSic. Tu saxeli xmovanfuZiania:
249,5), d a i y v i r n a (rusud. 44, 8)... sayuradReboa, rom am- bunebrivia /Zmasa hkiTxa/, arabunebrivia /Zmasa gamohkiTxa/ _
gvar zmnebTan Sexamebuli gansazRvrebis tipis saxelebi mrav- zmniswinTa win dauSvebelia gavrcobili formebi.
lobiT ricxvSi dganan da zmnasTan erTad moqmedebis intensi- delimitaciuri unaris qona-arqona vlindeba Txzul sa-
vobis funqcias gamoxataven: d a i y v i r n a s a z a r e l n i man xelTa formebSic imave wesiT, ra wesic moqmedebs ara nawila-
devman (rusud. 56, 34-35), zav d i d n i d a i W e x n a (rusud. kis damoukideblad xmarebisas. Zvel qarTulSi gvaqvs ramdenime
124, 35) da sxv. gamonaklisi (a r c a, a r G a, Sdr. arave), rac aixsneba sxva wes-
Ta gaTvaliswinebiT.

Tedo uTurgaiZe rostom fareuliZe

delimitaciuri sistemis CamoKalibebisaTvis qarTulSi piris niSanTa warmomavlobisaTvis qisturSi


(ara nawilakis mixedviT)
mixedviT)
1. naxur enaTa zmnaSi, rogorc specialuri literaturi-
Zveli qarTulis sintagmebSi emfatikur xmovansa da dan aris cnobili, piris formaTa gasarCev ZiriTad saSualebe-
zmniswinebs, agreTve koneqciuri kategoriis mawarmoeblebs Jer bad gamoKofilia: pirTa nacvalsaxelebis gamoKeneba piris niS-
kidev ara hqondaT delimitaciis unari, rac kargad Cans, erTi nebad (wovaTuSurSi), sxvadasxva drouli formebis gamoKeneba
mxriv, substantiuri msazGvrelisa da sazGvrulis urTierTo- (CeCnuri enis qisturi dialeqti), gramatikuli klas-kategori-

67 68
is niSanTa gamoKeneba (CeCnuri enis zogi dialeqti, inguSuri am fuZis zanur Sesatyvisad migvaCnia forx(
forx(v)-ia:
ia: 1. `da-
ena) (d. imnaiSvili). fexvili, davardnili (avadmyofobiT), orive fexiT koWli~ (o.
2. qisturi dialeqti pirebs ganarCevs mxolod gardamava- qajaia, megrul-qarTuli leqsikoni). 2. zogi mTqmelis ganmar-
li zmnis awmKosa da namKo uwKvetlis formebSi, kerZod, I da II tebiT, forxvia
forxvia aris nebismieri oda saxli. zogis TqmiT,
pirTa saziaro forma upirispirdeba III piris formas. Sdr.: forxvia
forxvia daZvelebuli, waqcevis piras misuli saxlia, ityvian
inf. m a l a ¹ `daleva~, awmKo: I da II p. m e l ( - e), II p. m o l ( - o)... Raribul saxlzec.
3. piris niSnebad pirTa nacvalsaxelebis gamoKeneba ar forxvia
forxvia gvxvdeba zmnur formaSic: ako- ako-forx-
forx-ua `dafex-
aris wovaTuSuris Tavisebureba. piris nacvalsaxelTa (garkve- va, daCaCanakeba~, es Ziri warmodgenilia mimReobaSic: ako- ako-
ul poziciasa da fonetikuri procesebis Semdeg) gamoKeneba forxv-
forxv-il- il-i `dafexvili, daCaCanakebuli~.
piris niSnebad Cveulebrivia qistur dialeqtSic. am mxriv maT svanurSi dasturdeba lˆforx-
lˆforx-al-
al-e || l-forx-
forx-al-
al-e
Soris gansxvaveba umniSvneloa. `zereled aSenebuli~ (masala mogvawoda medea saRlianma).
4. piris nacvalsaxelTa zmnasTan SerwKmis Sedegad Cveni azriT, es leqsema svanurSi megrulidan unda iyos
warmoiqmneba piris niSnebi. qisturSi zmnis droul formebs Sesuli, vinaidan, s.q. a-s Sesatyvisad svanurSi o araa mosa-
erwKmian CV struqturis piris nacvalsaxelebi, ris Sedegadac lodneli, s.q. ƒ ki ucvlelad unda gadasuliyo.
ikargeba nacvalsaxelis xmovniTi nawili. aGsaniSnavia, rom CV 2. s .q. Txe…
Txe…-, qarT. Txev-
Txev-l-a `Tevzaoba~; m-Txev-
Txev-l-ar-
ar-i
struqturaSi xmovani unda iKos sada, martivi. aseTi struq- || me-
me-sa-
sa-Txev-
Txev-l-e `meTevze, monadire~; sa-
sa-Txev-
Txev-el-
el-i `bade~.
turisaa qisturSi I da II piris nacvalsaxelebi (I piris inkl. es Ziri samecniero literaturaSi (n. mari, g. klimovi)
formis gamoklebiT) saxelobiTsa da naTesaobiTSi (naT-is dakavSirebulia svanur TxŠ- TxŠ- || Tx…
Tx… ZirTan. x-eTxŠ-
eTxŠ-l-i `eZebs~,
formantis Cavardnis Sedegad). garda amisa, amave struqturi- li-
li-TxŠ-
TxŠ-li `Zebna~, an-an-TxŠ `moZebna~; me-
me-Tx…
Tx…-ðrr `monadire~,
saa, agreTve, II piris nacvalsaxeli ergativSi (Sdr., qisturi la-
la-Tx…
Tx…-ð `sanadiro~.
»a, salt. CeCnuri »ah´, `Sen~). g. klimovs qarTul-zanuri erTianobis xanisaTvis aRudge-
5. moxsenebaSi ganxilulia qistur zmnaSi piris katego- nia *Txe…
Txe…l- arqetipi. Cveni azriT, s.q. Txe…
Txe…- Ziris Sesatyvisi
riis sakiTxis Sesaxeb specialur literaturaSi arsebuli Se- unda iyos zanuri Txil- Txil-. megr. Txil-
Txil-ua `darajoba, mwyemsva,
xedulebebi. gamoTqmulia mosazreba, rom qisturSi, wovaTuSu- Tvalyuris devneba, mofrTxileba~. ma- ma-Txil-
Txil-ar-
ar-i || ma-
ma-Txil-
Txil-e
ris msgavsad, piris kategoria ukve CamoKalibebulia. `mcveli, mwyemsi~; o-T-xil-
xil-ar-
ar-i `sacavi, Tvalyuris sadevnebeli~.

naTela quTelia
naTia foniava

ori saerToqarTveluri ZirisaTvis fone


foneti
netika
tika-
ka-fono
fonolo
nologi
logiis
giis sagnis
sagnis Se
Sesaxeb
saxeb

1. qarTuli enis imerxeul dialeqtSi dasturdeba farƒfarƒ- XX saukunem gansakuTrebuli roli iTamaSa lingvistikis
iel-
iel-i `sabZlis wina nawili, gadaxuruli~ (S. futkaraZe, Cvene- rogorc mecnierebis ganviTarebaSi. swored man gansazRvra ena,
burebis qarTuli). rogorc sakuTriv lingvistikis obieqti, Tavis srul da mra-
valmxriv ganzomilebaSi.

69 70
`fonemis~ da `morfemis~, rogorc abstraqtul erTeul- rda termini _ `fonetika-fonologia~. vfiqrob, amTaviTve un-
Ta, axleburma gagebam saSualeba misca lingvistebs Seiswavlon da ganixilebodes problema: aris es terminTa dapirispireba,
enaSi arsebuli sxvadasxva ierarqiuli doneebi. `fonema~ da Tu arsebiTad erTi da igivea _ rasakvirvelia, erTi da igivea,
`morfema~, rogorc enis ierarqiuli erTeulebi, qmnian rea- vinaidan igulisxmeba sametyvelo anu socialurad Rirebuli
lur enobriv struqturebs enobrivi ierarqiis sxvadasxva do- bgeris Seswavlis ori aspeqti: fizikuri (artikulaciur-akus-
neze, romelTa urTierTmimarTeba ayalibebs enas rogorc sis- tikuri) da funqcionaluri (socialuri), rac Tavis mxriv Sei-
temas mTlianobaSi. cavs: koartikulacias da masTan dakavSirebul Sida da gare
humanitaruli mimarTulebis arc erT dargs ara aqvs ise- `sandhis kanonTa~ gamovlenas da am kanonTa moqmedebis Sedegs;
Ti zusti meTodebi, rogorc enaTmecnierebas. imis mixedviT, fonetikur tendenciebs, romelTa qronologia da dinamika
Tu rogorc ganviTardeba enobriv movlenaTa mecnieruli sis- scildeba koartikulaciur qmedebaTa sferos da globaluria
tematizacia, misi albaTobis xarisxi miT ufro TvalsaCino iq- enisTvis, rac aisaxeba kidec paradigmatul sistemebSi da fo-
neba ierarqiul doneTa erTeulebis sintagmaturi mimarTebani, nematur struqturebSi; ekonomiis principi (a. martine) da
romlebic ayalibeben enas mTlianobaSi _ rogorc diaqroniu- fonetikuri cvlilebebi; fonematuri sistemis diaqroniuli
li, ase sinqroniul WrilSi. transformacia; fonotaqtika; universaluri fonetikuri kano-
mecniereba enis Sesaxeb ise, rogorc yvela sxva mecniere- nebi da maTi SezRudva droiTa da sivrciT; sxva kanonis Careva
ba, dogmaTa sistema ar aris, vinaidan meTodebi icvleba. `fo- da kanonis reinterpretacia; da bolos _ gansazRvravs Tu ara
nema~ sametyvelo bgeraa, is realurad arsebobs da enaTmecnie- fiikuri da funqcionaluri aspeqtebis TanaJamieri moqmedeba
rebis Seswavlis sagans warmoadgens. enaSi, rogorc sistemaSi, enis fonemur da morfologiur doneTa modelis Camoyalibe-
Tanamoqmedebs bgeris fizikur-akustikuri substancia da fun- bas.
qcia. substanciisa da funqciis organuli Serwymis safuZvel-
zea SesaZlebeli enis sxvadasxva ierarqiul doneTa Tanamoqme-
deba, amaSi mdgomareobs `fonemis~, rogorc abstraqtuli er-
Teulis, axleburi gageba da ara fonetikisa da fonologiis
mixeil qurdiani
dapirispirebaSi, rogorc es n. trubeckoisTan gvaqvs (arn. Ci-
qobava). `fonologia rogorc saenaTmecniero disciplina swav-
kaxi
kaxia
xianebis
nebis gvaris
gvaris warmomav
warmomavlo
mavlobi
lobisa
bisaTvis
saTvis
lobs sametyvelo bgeras anu fonemas sityvaTganmasxvaveblobi-
Ti funqciis TvalsazrisiT, gamodis ra misi (fonemis) akusti-
kaxianebis sagvareulo saqarTveloSi, balszemoTa svaneT-
kur-fiziologiuri raobidan~ (g. axvlediani).
Si _ mulaxis qveynis (resp. Temis) muJalis mxaris (mdinare
fonema abstraqcia ar aris am sityvis pirdapiri mniSvne-
mulxras marcxena napiri) sofel JabeSSi saxlobs.
lobiT. imaves amtkiceben `funqcionaluri fonetikis~ rogorc
kaxianTa gvaris warmomadgenlebi XIV saukunidan moixsene-
fonetikis axali mimarTulebis Casaxvis da Teoriis Camoyali-
bian wyaroebSi (mag.: XIV-XV ss. bin[de] kaxiani damowmebulia ,
bebis pionerebi: p. uslari, i. boduen de kurtene, n. kruSev-
rogorc `mouravi~ anu mediatori; XV s. babonai kaxiani damow-
ski, l. SCerba, mogvianebiT, g. axvlediani da a. martine.
mebulia sabuTSi, rogorc mowme; XV-XVI ss. Zviad kaxiani damow-
lingvistikis sauniversiteto kursebSi TiTqmis damkvid-
mebulia rogorc `mowme~ da sxv. ix. svaneTis werilobiTi Zeg-

71 72
lebi, t. I, Tbilisi: `mecniereba~, 1986). Tumca, es wyaroebi Zi- rebis neba miuciaT da sacxovrebelic gamouyviaT. isini `amana-
riTadad mestiuria da ara mulaxuri, magram amaSi araCveuleb- Tad~ miuRiaT kaxianebs da Tavisi gvaric miuciaT. gadmocemis Ta-
rivi araferia, amave dokumentebSi sxva mulax-muJaluri gvare- naxmad, es ojaxi `saveTSi~ b.taevebi yofilan. gvaris rusuli ga-
bic gvxvdeba. saqarTvelos sxva kuTxeebSi (Tbilisi, samtredia, formebis mixedviT Cans, rom maTi gadmosaxleba mecxramete sauku-
quTaisi...) kaxianis gvaris xalxi swored JabeSidan aris gansax- neze adrindeli movlena ver iqneboda. Tumca, amJamad isini ukve
lebuli. sabolood asimilirebulni arian, rogorc kaxianebis gvarTan, ase-
mulaxSi arsebuli gadmocemis Tanaxmad, kaxianebis sagva- ve mulax-muJalis TemTan da qarTvelTa svanebis tomTan. miuxeda-
reulo arahomogenuria da or Semadgenels Seicavs: pirveli vad amisa maT dResac, usamarTlod, exumrebian xolme `savuri~
kaxianebi Zirad qaSagebi anu Cerqezebi // adiRebi yofilan da warmoSobis Temaze, Tumca kaxianebs, bunebrivia, es Zalian swyinT.
`kesaris~ dros (svanurSi ke kesar
sar aRniSnavs zogadad `did me- profesor vaJa Sengelias azriT, SesaZlebelia amave kax kax½-
fes~, `mefeT-mefes~) dasaxlebulan muJalSi (m. qurdianis eti- fuZis palatalizebul Wax½ Wax½ variants ukavSirdebodes svanuri
mologiiT: mu muJa
Jali
Ja mzvare
li igive Ziria, rac qarTuli mzva re da zanu- gvarsaxeli Wexa
Wexani
ni.
xani
mJora
ri mJo ra da niSnavs `mziur adgils~). muJalelTa mier monaTe- palatalizacia axasiaTebs rogorc svanurs (*k…aCx >
save qaSagTa, romlebsac qarTveluri tomebi aRiqvamdnen `Tvi- WiSx; *kaC- WS da sxv.) aseve adiReur enas, oRond Tu svanurSi
sad~ da ara `ucxod~, didi da Zlieri ojaxebis TavisTan Casax- es fonetikuri procesi dRemokle aRmoCnda da paradigma sru-
leba da Temis wevrebad miReba mulaxelebTan tradiciul qiS- lad ver moicva, adiReurSi is sistemurad realizda. kax- kax
pobaSi sakuTari poziciebis gamagrebis surviliT unda yofi- (<*kax
kax½)
kax Ziris SemTxvevaSi es mniSvnelovania relatiuri qrono-
liyo nakarnaxevi. logiis dasadgenad: adiReuri kax½ kax Ziri svanurSi, savaraudod,
gvarsaxel kaxi
kaxia
xiani-s
ni etimologiac adiRur (Cerqezul) eT- Semovida maSin, rodesac k > W procesi svanurSi aRar, aRar adiRe-
nonims kax½ unda ukavSirdebodes. am saxeliT sxva Cerqezuli urSi ki jer kidev
kidev ar moqmedebda. svanuri gvari Wexa
Wexani
xani,
ni ki ga-
tomebi moixseneben qvemo adiRelebs anu sakuTriv adiRelebs formda mogvianebiT, maSin, rodesac adiReurSi palatalizacia
(Ziri Wax½
Wax½ <*kax
kax½
kax½ palatalizaciiT adiRurSi `qvemours~ niSnavs). k > W ukve funqcionirebda.
kaxianebis meore `rigis~ Sesaxeb sofel JabeSSi arsebobs
aseTi gadmocema: erTi ojaxi `kaxianebi~ saveTidan anu yaraCai-
balyareTidan mosulan da JabeSelebisTvis TavSesafari uTxovi-
aT. ra mizeziT gamoxiznulan, es aravin icis. sofels Tavidan
isini ar miuRia, magram arc gaugdia da miucia cxovrebis ufleba
medea Rlonti
JabeSis CrdiloeTiT, mdinaris gadaRma mTaze, patara vake adgil-
qelSi
ze (svanurad nak). isini aq cxovrobdnen kai xnis maZilze, qel Si ufali
ufali da Tavi
Tavisu
visufa
sufali
fali
(qoxSi, an karavSi). garkveuli periodis Semdeg, JabeSSi gaCenila
1. ufal-is
ufal leqsikur-semantikur budeSi Tavmoyrili as
Jami, romelsac naxevarze meti mosaxleoba amouwyvetia. amiT
ocdaaTamde leqsikuri erTeuli moicavs oTx aTeulamde seman-
usargebliaT `’savebs~ da Semoseva gadauwyvetiaT. es informacia
tikur vels da, mTlianobaSi, urTierdapirispirebul paradig-
am ojaxs miuwodebia JabeSelebisTvis, maT Tadarigi dauWeriaT da
mas Seadgens: erTi mxriv _ `sa
sakuT
sakuTriv
kuTriv RmerTis
RmerTis,
Tis, yove
yoveli
velive
live ze-
ze-
Semoseva mougeriebiaT. amis Semdeg, am ojaxisTvis sofelSi cxov-

73 74
ciu
ciurisa
risa da masTan
masTan dakav
dakavSi
kavSire
Sirebu
rebulis
bulis~
lis aRmniSvnelni da, meore 4. Tavi
Tavisu
visufa
sufalis
falis Tavdapirveli semantikis gasaazreblad
mxriv _ `ma maRa
maRali
Rali wode
wodebis
debis adami
adamia
mianis,
nis, Zala
Zalauf
laufle
uflebis
lebis,
bis, pati
pativi
tivisa
visa uaRresad sagulisxmoa u_o uqonlobis afiqsiT nawarmoebi
da qone
qonebis
nebis mflo
mflobe
lobelis
belis~
lis aRmniSvnelni. Zveli qarTuli u-ufl ufl-o
ufl o `upatrono; `Tavisufali~ (aseve
2. ufal-is
ufal leqsikur-semantikuri budis kuTvnilebaa ze- msgavsi warmoebis u-memeuf
meuf-o
uf o, u-me
mefo
mefo-
fo  `Tavisufali~).
moxsenebuli paradigmis miRma STenili `Tavisufalis~ (Tavisu- ieremia winaswarmetyvelis wignSi (`Tqua erman Cemman, da
fali, uuflo, T‚Tmflobeli, T‚TmflobelobiTi, umeufeo, uuflo
uuflo viyvneT
viyvneT da Senda arRara movideT merme~ _ ieremia 2,
nebebiTi, nebieri, T‚Tƒelmwife, aznauri, azati, Tarxani) da 31) uuflo
uuflo Taviseburi leqsikur-semantikuri funqciiT
`Ta
Tavi
Tavisuf
visufle
suflebis
lebis~
bis (T‚Tmflobeloba, T‚Tƒelmwifeba, aznaureba, warmoCndeba: israelianebma uari Tqves ufalze
ufalze (zecier meufe-
aznaurobiTi) semantikuri velebi. ze), da sakuTari nebiT gaiTavisufles Tavi zecieri patroni-
gamWvirvale Sedgenilobis kompozitebis Tavis Tavis-ufa
vis ufali
ufali da sagan, maT Tavis nebaze yofna amjobines da darCnen uuflod uuflod
Tavis
Tavis-uf
vis ufle
ufleba
leba semantika dReisaTvis umTavresad adamianis (aseve `upatronod~ (anu umeuumeufod _ zecieri meufisa da patronis
sagnis an movlenis) fizikuri, xorcieli mdgomareobisa Tu vi- gareSe). amgvari boroti arCevaniT eri Tu kaci sakuTari Tavis
Tarebis WrilSi ganixileba (ix. qegl-i). Zvel qarTulSi poli- uflad sakuTarsave Tavs ganagebs (Sdr. am muxlis Zveli rusu-
semiuri Tavi
Tavisu
visufa
sufali
fali (`Tavisufali~, `ganTavisuflebuli~, `rac li Targmani: "мы сами себе господа") da amdenad aris uuflo uuflo
enebos, qnas~, `aravisi mona~, `warCinebuli~, `didgvarovani~, (←*uu-fal
fal-o
fal o) `Tavisufali~, anu `sakuTari nebiT ganTavisuf-
`aznauri~, `keTilSobili~, `upatrono~) sami semantikuri mi- lebuli zecieri uflisagan~.
marTulebiT warmodgeba: `sa sazo
sazoga
zogadod
gadod Tavi
Tavisu
visufa
sufali
fali~,
li `rarai
raimesgan
mesgan Zveli qarTuli uuflouuflo gasaocari sizustiT gamoxatavs
an vinmes
vinmesgan
mesgan Tavi
Tavisu
visufa
sufali
fali~
li da `sa sag
sagange
angebo
gebo (mamaRa
maRali
Rali)
li soci
socia
cialuri
luri qristiani qarTveli eris uaryofiT damokidebulebas uuflo
statu
statusis
tusis mqone
mqone~.
ne (uRmerTo) myofobasa da cxovrebis wesze, rodesac uaryof
3. ufal-Si
ufal aRadgenen arqetipebs: erTi mxriv _ *-uf uf // ufal RmerTs, jiutad rCebi T‚Tmflobe
T‚Tmflobeladbelad da gaugonari
*uf
uf + -al al (n. mari, s. janaSia, r. gordeziani), meore mxriv _ kadnierebiT ewevi TviTrjulobas (Sdr.: Zveli qarTuli T‚Tu- T‚Tu-
*uf
uf-
uf // *f f- + al,
al Sdr.: uf-l-eb-a;
uf uf → me-f
me-uf
uf-e f-e; s-uf
uf-ev-a
uf fali
fali `kadnieri~ da T‚Tufle
T‚Tufleba
le ba `kadniereba~).
(feinrixi-sarjvelaZe) da mesame mxriv _ oden *f f (v. Tofuria, 5. amis sapirispirod, sakuTriv TavisTavis-ufal
vis ufal-is
ufal Tavdapir-
g. maWavariani, T. uTurgaiZe). veli semantika itevs `Tavisuflebis~ namdvil qristianul Si-
*ufal
ufal-,
ufal *uf uf-,
uf *falfal-,
fal *f f- arqetipTa Tavdapirvel mniSvne- naarss: WeSmaritad Tavis
Tavis-ufa
vis ufali
ufali igia, visac TavisTavis patronad
lobad varaudoben `floba; qona-yola~-s (n. mari, arn. Ciqobava, ufali
ufali hyavs da Tavis
Tavis neba-survilebs uflis
uflis nebisaebr warmar-
f. erTeliSvili, g. maWavariani, r. gordeziani), ris dastura- Tavs. RvTivmoniWebuli WeSmariti Tavisuflebis RirsebiT is
dac uTiTeben: zan. ma-f ma f-un
un,
un ga-f
ga f-un
un `qona, yola~. Riad rCeba imoseba, vinc Tavis
Tavis `wadilTa nebas~ daufdaufle
uflebia
lebia da Tavi
Tavisi
visi ne-
Tavkiduri u-s Tavdapirveli funqcia da mniSvneloba. arqetip- biT damorCilebia ufals (da ara codvas). mxolod amgvar Ta- Ta-
Ta amgvari etimologiuri gaazreba gvavaraudebinebs ufal-is ufal visuf
visufle
suflebas
lebas ziarebuli adamiani Tavisufldeba codvaTagan
(`RmerTis~) amosaval semantikas: `yo yovel
yovelTa
velTa da yoveyoveli
velives
lives uze-
uze- (Sdr.: `ukueTu Zeman gangaTavisuflnes, WeSmaritad Tavisufal
nae
naesi,
si meuf
meufle
ufle,
le mflobe
mflobeli
beli (mqomqoni
mqoni da myoli li → `yo
myoli)~ yove
yoveli
velives
lives iyvneT...~ (ioane 36), `xolo aw ganTavisuflebul xarT codvisa
zeci
zecie
cieri bato
batoni
toni,
ni patro
patroni ni → `yo
roni~ yove
yoveli
velives
lives da yovel
yovelTa
velTa zeci
zecie
cie- da damonebul RmrTisa~ (romaelTa mimarT 6, 22).
ri meu
meufe~.
fe

75 76
ÍÀÔÏ ÛÀÅÒÄÛÉÀÍÉ eTer Sengelia

ÈÀÍÀÏÁÉÓ ÐÉÒÌÉÖÌÀÒÈÀÅÉ ÃÀÌÀÔÄÁÉÓÀÈÅÉÓ


ÓÅÀÍÖÒÛÉ ricxv
ricxvSi
cxvSi fuZe
fuZemo
Zemonac
monacvle
nacvle zmnebi
zmnebi lazur
lazurSi
zurSi

ÒÏÂÏÒÝ ÝÍÏÁÉËÉÀ, ÖÁÒÀËÏ ÃÀÌÀÔÄÁÀ ÂÀÃÌÏÉÝÄÌÀ ÌÉÝÄÌÉÈ, rogorc cnobilia, lazurSi subieqturi Tu obieqturi
ÍÀÈÄÓÀÏÁÉÈ, ÌÏØÌÄÃÄÁÉÈ ÃÀ ÅÉÈÀÒÄÁÉÈ ÁÒÖÍÅÀÛÉ ÃÀÓÌÖËÉ pirebis ricxvi zmnaSi, qarTulis msgavsad, saTanado niSnebiT
ÈÀÍÃÄÁÖËÉÀÍÉ ÀÍ ÖÈÀÍÃÄÁÖËÏ ÓÀáÄËÉÈ. ÓßÏÒÄà ÅÉÈÀÒÄÁÉÈÉ
gamoixateba. magram qarTulSi moipoveba erTi wyeba zmnebisa,
ÁÒÖÍÅÉÈ ÂÀÃÌÏÉÝÄÌÀ ÈÀÍÀÏÁÉÓ ÂÀÌÏÌáÀÔÅÄËÉ ÃÀÌÀÔÄÁÀ.
ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÁÒÖÍÅÉÓ ÓÉÍÔÀØÓÖÒÉ ×ÖÍØÝÉÄÁÉ ÓÅÀÍÖÒÛÉ romlebic Taviseburebas avlenen ricxvis gamoxatvis Tvalsaz-
ÞÉÒÉÈÀÃÀà ØÀÒÈÖËÉÓ ÌÓÂÀÅÓÉÀ, ÄÓ ÓÀÊÉÈáÉ ÓÀÌÄÝÍÉÄÒÏ risiT. kerZod, Tu zmna ver awarmoebs mravlobiTi ricxvis
ËÉÔÄÒÀÔÖÒÀÛÉ ÌÊÅËÄÅÀÒÈÀ ÌÉÄÒ (Í. ÀÁÄÓÀÞÄ, À. ÊÉÆÉÒÉÀ...) formas, is Seinacvlebs sxva fuZes. aseTi zmnebi ricxvSi monac-
ÀÒÀÄÒÈÂÆÉÓ ÂÀÍáÉËÖËÀ.
ÀÌãÄÒÀà ÚÖÒÀÃÙÄÁÀÓ ÂÀÅÀÌÀáÅÉËÄÁÈ ÅÉÈÀÒÄÁÉÈÛÉ ÃÀÓÌÖË vleni arian (a.SaniZe): jdoma _ sxdoma; vardna _ cvivna; gdeba
ÈÀÍÀÏÁÉÓ ÂÀÌÏÌáÀÔÅÄË ÐÉÒÌÉÖÌÀÒÈÀÅ ÃÀÌÀÔÄÁÀÆÄ. _ yra; sma _ sxma; kvla _ xocva; yvana _ sxma; gdeba _ reka...
ÓÀÌÄÝÍÉÄÒÏ ËÉÔÄÒÀÔÖÒÀÛÉ ÂÀÌÏÈØÌÖËÉÀ ÌÏÓÀÆÒÄÁÀ, ÒÏÌ saintereso viTarebaa am mxriv lazurSi. moZiebul masa-
ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÅÉÈÀÒÄÁÉÈÉ ÁÒÖÍÅÉÈ ÂÀÃÌÏÝÄÌÖËÉ ÖÁÒÀËÏ ÃÀÌÀÔÄÁÀ,
ØÀÒÈÖËÉÓÀÂÀÍ ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÉÈ, ÈÀÍÀÏÁÀÓ ÅÄÒ ÂÀÌÏáÀÔÀÅÓ: `ÅÉÈÀÒÄÁÉÈ laSi calke jgufs qmnis ricxvSi fuZemonacvle zmnebi:
ÁÒÖÍÅÀÛÉ ÃÀÓÌÖËÉ ÖÁÒÀËÏ ÃÀÌÀÔÄÁÀ ØÀÒÈÖËÛÉ ÆÏÂãÄÒ tkom-
tkom (metkomers) `agdebs~ _ bR-bR (dobRafs) `yris~; Zi-Zi
ÈÀÍÀÏÁÀÓÀÝ ÂÀÃÌÏÓÝÄÌÓ, ÂÀÍÓÀÊÖÈÒÄÁÉÈ -ÉÀÍ
ÉÀÍ ÓÖ×ÉØÓÉÀÍ ÓÀáÄËÄÁÈÀÍ. (Zin) `devs~ _ bR-
bR (obRun) `yria~;
ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÊÉ ÅÉÈÀÒÄÁÉÈÉ ÁÒÖÍÅÉÈ ÈÀÍÀÏÁÉÓ ÂÀÃÌÏÝÄÌÀ ÀÒ áÃÄÁÀ, tax-
tax (taxufs) `texs~ _ funCxol
funCxol-
Cxol (funCxolufs) `am-
ÓÀÀÌÉÓÏà ÀÒÓÄÁÏÁÓ ÓÀÂÀÍÂÄÁÏ ÈÀÍÃÄÁÖËÉ -ÝÀáêÍ
ÝÀáêÍ | -ÝÀáÀÍ
ÝÀáÀÍ | -ÝáÀÍ
ÝáÀÍ "
(Í. ÀÁÄÓÀÞÄ). tvrevs~, `amsxvrevs~;
ÖÍÃÀ ÀÙÉÍÉÛÍÏÓ, ÒÏÌ ÓÅÀÍÖÒÉÓ ÚÅÄËÀ ÃÉÀËÄØÔÛÉ ÃÀ ÌÀÈ Rur-
Rur (Rurun) `kvdeba~ _ Wyod-
Wyod (eWyodun) xof. || Wkod-
Wkod-
ÛÏÒÉÓ ÜÏËÖÒÖËÛÉ, ÀÙÍÉÛÍÖË ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ, ÅÉÈÀÒÄÁÉÈÛÉ ÃÀÓÌÖËÉ (eWkodun) viw.-arqab. || Skund-
Skund- (eSkundu) aTin.-arTaSn. `ixo-
ÖÁÒÀËÏ ÃÀÌÀÔÄÁÀ -ÝÀáÀÍ
ÝÀáÀÍ ÈÀÍÃÄÁÖËÉÓ ÃÀÖÒÈÅÄËÀÃÀÝ ÂÀÌÏáÀÔÀÅÓ
ÈÀÍÀÏÁÀÓ Ëé- ÐÒÄ×ÉØÓÉÓ ÌÄÛÅÄÏÁÉÈ. ØÀÒÈÖËÛÉ, ÒÏÂÏÒÝ ceba~;
ÝÍÏÁÉËÉÀ, -ÉÀÍÉÀÍ ÓÖ×ÉØÓÉÀÍÉ ßÀÒÌÏÄÁÀ ÂÅÀØÅÓ, ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÊÉ Ëé- Ëé l- (melafs) `vardeba~ _ bR-
bR (dibRen) xof. || xv-
xv- (nixven)
ÐÒÄ×ÉØÓÉÀÍÉ: aTin.-arTaSn. `cviva~;
`
Ëé-ÁÏ×Û-à áÀÌÖÒãÃÀ ØÀ ËìÔæÓ (ÜÏË.) `ÁÀÅÛÅÄÁÉÀÍÀà yvil-
yvil (yvilufs) `klavs~ _ Wyvid-
Wyvid- (eWyvidufs) `xocavs~;
ÀÐÉÒÄÁÃÀ ÂÀØÝÄÅÀÓ" Can-
Can (Cans) `abia~ _ Cxeel
Cxeel-
el (Cxeelen) `ixunZleba~.
ËéÝÉÝæ-ËéÊÉÔæà ÛïÃÍÉá ØêÌÈÄ ÌÀ (ÜÏË.) `ÊÀÔÉÀÍ- ricxvis gamoxatvis TvalsazrisiT, lazurSi yuradRebas
ÊÍÖÔÄÁÉÀÍÀà ÂÀÌÏÉÚÒÄÁÉÀÍ áÏËÌÄ ÂÀÒÄÈ ÚÅÄËÀÍÉ" iqcevs erTeuli zmnebi:
ËéÉÓæ-ËéãÉãæà ÀÈæÉ×á ËÀÛÉêËÉÓÀ (ËÛá.) `ÖÊÅÀËÏà a) oden mravlobiTis Sinaarsis gamomxatveli zmna, ro-
ÃÀÊÀÒÂÄÓ ÏÌÛÉ"
ËéÃÉÌÈÉËà ÉÛÂÌÉÍê ÎÄáæ?! (ËÛá.) `ÓÉÃÄÃÒÉÀÍÀà ÉÈáÏÅÀ melsac mxolobiTis Sesabamisi forma ar eZebneba: qos- qos- (qo-
ÝÏËÉ?!"... sufs) `xvets, gvis~;
b) zmna, romelic mravlobiTobis Sinaarss aRweriTad
gadmoscems: CxenCe
CxenCelis
CelisTe
lisTe
Te Cans `bevri
` asxia~ (CxenCxeli `akido~,
`Ciri~ e. i. akidosaviT, CiriviT asxmulia~).
saanalizo erTeulebi Taviseburebas avlenen mwkrivTa
warmoebisa da saxelTan SeTanxmebis TvalsazrisiT.

77 78
vaJa Sengelia XLI. arn. Ciqobava samecniero Tu sxva xasiaTis miRwevebs
miesalmeboda, magram mcire
mcire Sede
Sedegis
degis didad
didad warmoCe
warmoCenis
Cenis mcde-
mcde-
fragmen
fragmente
mentebi
tebi mogo
mogone
gonebi
nebidan
bidan aka
akade
demi
de mikos
mikos loba
loba,
ba gabu
gabuqe
qeba
buqe ba aRizi
aRizia
zi a nebda
nebda,
da ambobda: "Шумим, брат, шумим!"
arnold
arnold Ciqo
Ciqoba
qobava
bavaze
vaze.
ze. XXXVII_ _XLIV
XLII. b-ni arnoldi TanamSromlebisa da aspirantebisagan
akademiur da akuratul muSaobas moiTxovda; yura yuradRe
radRebas
dRebas aq-
aq-
XXXVII. arn. Ciqobavas stilisaTvis damaxasiaTebeli iyo cevda
cevda rogorc naSro
naSromis
Sromis pozi
poziti
zitiur
tiur Sede
Sedegebs
degebs da logi
logikur
gikur ga-
ga-
azris mokled da naTlad Camoyalibebis unari. amas moiTxovda marTu
marTulo
Tulobas
lobas,
bas ise _ gafor
gaforme
formeba
mebasac
basac...
sac
sxvebisganac... ambobda: mokled
mokled da gasa
gasage
sagebad
gebad wera
wera Znelia
Znelia,
lia aspiranturaSi Semosvlisas sabuTebTan erTad referati
vrclad da bundovnad _ advilio... unda warmogvedgina. davwere referati n. iakovlevisa da d. aS-
maxsovs, erTxel erT-erT TanamSromels usayvedura gau- xamafis `adiReuri saliteraturo enis gramatikis~ Sesaxeb. es
gebrad weris gamo da ironiiT dasZina: bundovanno! wigni soliduri moculobisa iyo da, Sesabamisad, Cemi refera-
tic (masSi Sefasebis elementebic iyo) vrceli gamovida (Taba-
XXXVIII. ormocdaaTiani wlebis meore naxevarSi, rode- xis 40 gverdze meti). b-ni arnoldi gaecno Cems naSroms, Sina-
sac stalinis mxileba da kritika daiwyo, arn. Ciqobavas aZa- arsi momiwona, magram xeli damiwuna: aseT nawers ver miviRebT,
lebdnen, rom eTqva _ saenaTmecniero diskusiis Semajamebeli unda gadaweroTo. vuTxari: sabuTebis Setanis vada xval gadis
werili stalins me davuwereo (miTumetes _ stalinis am we- da gadaweras ver movaswreb, radgan kargi naweri rom gamomivi-
rilSi faqtobriv arn. Ciqobavas debulebaTa mxardaWera iyo des, nela unda vwero-meTqi... mkacrad mipasuxa: unda moaswro-
gamJRavnebuli)... b-ma arnoldma kategoriuli uari ganacxada: To... miuxedavad imisa, rom mTeli Rame gavaTene, meore dRisa-
stalinTan ramdenime Sexvedra gaimarTa da maT mxolod
mxolod sakon
sakon-
kon- Tvis referatis gadawera ver movaswari. b-n iv. gigineiSvils
sulta
sultacio
tacio xasi
xasia
siaTi hqonda
hqonda da, rac gamoqveynda, Tavad mas SevCivle Cemi gasaWiri (universitetSi Cemi leqtori iyo da
ekuTvniso... maSin institutis direqtoris moadgiled muSaobda). damamSvi-
da: ara uSavs! sabuTebs dRes miviRebT da referati xval moi-
XXXIX. zogierTma n. maris damsaxurebis miCqmalva daswa- taneTo... ase gadavrCi!
ma usamarTlod: mars _ revoluciamdel burJuaziul mecniers _ aspiranturaSi swavlis dros davwere Tezisebi moxsenebi-
maRal Sefasebas aZlevs, xolo mars _ Camoyalibebul sabWoTa sa, romelic enaTmecnierebis institutis aspirantTa da axal-
mecniers _ akritikebso... es maSin politikur braldebad gazrda mecnier TanamSromelTa konferenciaze unda wamekiTxa.
aRiqmeboda. oTxad gakecili ori furceli jibeSi karga xans medo, sanam b-
cdilobdnen, n. maris saxeli arn. Ciqobavas winaaRmdeg ni arnoldis naxvas movaxerxebdi (maSin ar viyavi ise daaxloe-
gamoeyenebinaT, razec b-ni arnoldi dananebiT aRniSnavda: buli, rom masTan Sin advilad mivsuliyavi). daaxloebiT ori
Tqven ggoni
ggoniaT
niaT,
aT mari
mari undaT
undaT?
daT ara,
ara Ciqo
Ciqoba
qobava
bava ar undaT
undaT da mars kviris Semdeg universitetSi Sevxvdi kavkasiur enaTa kaTedra-
joxad
joxad iyene
iyenebe
nebeno
beno...
no am konteqstSi sayuradReboa arn. Ciqobavas ze da Tezisebi gadaveci gasacnobad (vizireba iyo saWiro). me-
SeniSvna: n. mars hyavda bevri momxre da mowinaaRmdege, magram ore dRisaTvis damibara... Tezisebi damibruna. Tezisebs aseTi
wamkiTxveli _ cota... warwera `amSvenebda~: `WuWyianis STabeWdilebas tovebs... etyo-

79 80
ba, jibiT utarebia avtors. Sinaarsi sainteresoa... arn. Ciqoba- 1984 wels Jurnal `mnaTobSi~ daibeWda s. durmiSiZis Se-
va~. damwyebi mkvlevarisaTvis es, bunebrivia, sawyenic iyo da kiTxva, romliTac is qarTvel mecnierebs mimarTavda, da maTi
gasaxaric, kargi gakveTilic... pasuxebi (SekiTxvis adresati iyo 18 cnobili mecnieri). Seki-
Txva aseTi iyo: `aqvs Tu ara Tavisi poezia mecnierebas da, Tu
XLIII. arn. Ciqobavas damsaxureba qarTuli saliteratu- aqvs, raSi gamoixateba igi?~ sainteresoa b-ni arnoldis pasuxi:
ro enis normaTa dadgenis saqmeSi cnobilia (sakmarisia iTqvas, `poezia Tu esTetika!
rom normaTa dadgenis principebi da mravali norma mis mier didi sixaruli, rac axali kanonzomierebis S e r C e v a -
aris SemuSavebuli). b-ni arnoldi normaTa dadgenisas, sxva ar- s a Tu g a m o v l e n a s mkvlevarisaTvis moaqvs, e s T e t i -
sebiT sakiTxebTan erTad, did mniSvnelobas aniWebda damkvid- k u r i ZaliT yovel poezias waaWarbebda.
rebul tradicias... amis gareSe mecnieruli akribia mZime tvirTad iqceoda
gasuli saukunis 70-ian wlebSi daiwyo qarTul enciklo- (da an intrigis Sxams ra gauZlebda?)~.
pediaze muSaoba da pirvel rigSi misi `sityvanis~ sakiTxi da-
dga. `sityvanis~ proeqti, bunebrivia, enaTmecnierebis insti-
tutmac miiRo gansaxilvelad. sxva sakiTxebTan erTad, orTog-
rafiis sakiTxebic idga. institutis TanamSromlebis mier
iza CantlaZe
warmodgenili SeniSvnebi sabWos unda ganexila...
1973 Tu 1974 wels samecniero sabWos sxdomaze (maSin
kvlav `kodor
kodor~
or~-is etimo
etimolo
mologi
logii
giisaTvis
saTvis
sabWos swavluli mdivani viyavi) sxvadasxva sakiTxi gamoitanes
gansaxilvelad. erT-erTi iyo _ qarTulad monRo monRoli
Roli unda da-
daleli svanebi TavinT xeobas arc afxazeTs uwodeben
gvewera Tu mongomongoli
goli.
li sabWos wevrebis meti wili mongol-s
da arc svaneTs. mavanni amboben, rom es teritoria marSaniebis
uWerda mxars (evropul enebSi asea da monRolurSic g gvaq- samflobelo iyoo _ ki, magram marSaniebi maruSianebi (e. i.
vso)... svanebi) ar iyvnen istoriulad?!! arc TavianT Tavs uwodeben
b-ma arnoldma moismina argumentebi da ganacxada: qarTve- svans _ isini arian ÃÀËðÒ (`dal-el-eb-i~, Ìé-ÃðË `dal-el-i~):
lebma monRolebi XIII saukuneSi naxes da monRo monRoli
Roli-o
li _ ase `fetvs dal
dalSi aRaravin Tesavs, svane
svaneTi
neTidan
Tidan gvigzavniano~ _ gvi-
uwodes... mas Semdeg aRar unaxavT... Txres xeobaSi. savele samuSaoebis dros gavarkvieT, rom svane-
samecniero sabWom monRo
monRoli
Roli,
li rogorc norma, daamtkica. bi dResac ki ar aRiqvamen kodoris xeobas afxazeTis terito-
riad, amitomac uwodeben mas maTTvis ufro axlobel, anu sva-
XLIV. gamoCenili qarTveli mecnieri, saqarTvelos mecniere- nuri samyarosTvis bunebriv toponims ÃðË da ara kodor
kodor _ es
ukanaskneli rom svanuri warmomavlobisa iyos, maSin umlauti-
baTa akademiis vice-prezidenti, akad. s. durmi
durmiSi
miSiZe
SiZe b-ni arnoldis
ani forma *kod
kodæer
kod er unda gvqonoda; amitomac qeTevan margiani-
didi pativismcemeli iyo, rac araerTxel gamoumJRavnebia (ker-
dadvanisa (1998:95) da zurab WumburiZiseuli gaazreba svanuri
Zod, mniSvnelovani iyo is mxardaWera, rasac is arn. Ciqobavas
ÓÊíÃÉ (`Rrma~) leqsemidan saanalizo toponimis momdinareobis
xsovnis ukvdavyofis RonisZiebebis, maT Soris _ enaTmecniere- Sesaxeb, saeWvo Cans (WumburiZe, 2007:34); auxsneli rCeba, ag-
bis institutisaTvis misi saxelis mikuTvnebis, mimarT gamoxa- reTve, rogorc Ziriseuli o xmovnis sigrZis dakargvis, ise an-
tavda)... lautis s Tanxmovnis ukvalod gauCinarebis sakiTxi. esec rom

81 82
ar iyos, raWuli skodoskodori
dori’s
ri (mdinare rionis erTi monakveTis manana CaCaniZe
saxelwodeba onsa da ambrolaurs Soris) analogiuri toponi-
mebi dasturdeba saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi. esenia sof- saxe
saxelis
xelis leqsi
leqsikog
sikogra
kografi
rafiu
fiuli para
paradig
radigmis
digmis
lebi: skind-
skind-or-
or-i, skand-
skand-e (WiaTura), kud-
kud-ar-
ar-o (raWa), kvad-
kvad-o- Tao
Taobaze
baze qarTul
qarTulSi
TulSi
ur-
ur-a (mcire mdinare sofel RoreSaSi) da kod- kod-a-ur-
ur-a (tye ze-
mo imereTSi). vfiqrobT, aRniSnul toponimTa Tu hidronimTa lingvisturi leqsikonebisaTvis enis leqsikografiuli
gaTvaliswinebis gareSe `kodoris~ etimologiaze msjeloba parametrizaciis sakiTxi aris is fundamenti, romelic princi-
srulyofili ver iqneba. pulad gansazRvravs leqsikis mecnieruli damuSavebisa da leq-
abaSis raionis mikrotoponimiaSi ramdenimejer dastur-
sikografiuli warmodgenis formats. leqsikografiul para-
deba forma kodo kodore
dore.
re Tu amovalT qarTvelur enaTa qrestoma-
metrTa ori ZiriTadi jgufi _ sakuTriv enobrivi da eqstra-
Tiuli xmovanTSesatyvisobidan (qarT. a: zan. o: svan. a) da an-
gariSs gavuwevT rogorc kad- kad Ziris semantikas, ise -or
or sufiq- lingvisturi _ Sesabamisad, diskretuli da aradiskretuli,
sis gansakuTrebulad farTo gavrcelebulobas megrulSi, ma- gvawvdis ra informacias rogorc TviT enis, ise enis Seswavlis
Sin SesaZloa am leqsemisTvis saerToqarTvelur doneze aRvad- Sesaxeb, mTlianad eqvemdebareba e.w. parametrTa Tavisuflebis
ginoT *kadkad-
kad Ziri, romelic Tanamedrove qarTulis yvela dia- kanons. aqedan gamomdinare, leqsikografiul parametrTa asaxva
leqtsa TuU saliteraturo enaSi warmodgenilia na-kad na kad-
kad da konkretul leqsikonSi ganisazRvreba enis specifikiT, leqsi-
na-kad
na kad-ul
kad ul-
ul fuZeTa saxiT. misi zanuri Sesatyvisi iqneboda kografiuli tradiciiT, leqsikonis tipiTa da daniSnulebiT
kod-or
kod or-,
or xolo svanuri _ la-kad la kad-a
kad a (Sdr. toponimi la-
la-kad-
kad-a da am leqsikonis avtor-leqsikografisa Tu leqsikografebis
afxazeTSi da hidronimi la- la-kad-ur
kad ur-i
ur i Cxorowyus raionSi). SexedulebebiT.
vfiqrobT, rom kodo kodori
dori svanuri kadar
kadar (`mSrali, xmeli adgi- qarTulSi enis leqsikografiuli parametrizaciis Teo-
li, xmeleTi~) sityvis `zanizebuli forma ki ar unda iyos (mi-
riuli da praqtikuli sakiTxebis damuSaveba-warmodgenis Tval-
bCuani 1989:132)~, aramed qarTveluri -kad kad-Ziris
kad amsaxveli,
sazrisiT normatiuli mniSvnelobisaa iseTi akademiuri lin-
romelic, albaT, `wyals~ aRniSnavda Tavis droze, iseT wyals,
gvisturi leqsikonebi, rogoricaa: qarTuli enis ganmartebiTi
mzis gulze mdebare mTisZira gorak-ferdobebidan rom iRebda
saTaves (lala-
la-kad-
kad-a’s mniSvnelobis ganmartebisTvis ix. vukol be- leqsikoni da qarTuli enis orTografiuli leqsikoni. miuxe-
riZis, qeTevan ZoweniZis, oTar qajaias, paata cxadaiasa da vile- davad imisa, rom es leqsikonebi zogadad gansxvavdebian enis
na jojuas imeruli da megruli leqsikonebi). rom kodo kodori
dori leqsikografiuli parametrizaciis asaxvis cendridanuli da
`wylis~ semantikas Seicavs da ara `mTis ferdobis an xmeleTi- centriskenuli tendenciebiT, CvenTvis sainteresoa orive maT-
sas~, unda Candes samegrelos teritoriaze daculi erTi to- ganisaTvis saerTo ZiriTadi leqsikografiuli parametri, ker-
ponimidanac, esaa kod-
kod-or-
or-fon-
fon-i (abaSa). sayuradReboa, rom na-na- Zod, gramatikuli (morfologiur-sintaqsuri) parametri da
kad-
kad-el-
el-i moxeur dialeqtSi aRniSnavs `fSans, mdinaris ganto- misi warmodgenis forma saxelisaTvis. moxsenebaSi gaanalizebu-
tebas~; qarTlSi is `sarwyavi wylis erTeulia~ an `nakveTis lia aRniSnuli leqsikonebis monacemebi da dadgenilia saxelis
rwyvis dros wylis mimarTulebis Sesacvleli tixari~ (Sdr. leqsikografiuli paradigmis specifika qarTulSi.
guruli na- na-kad-
kad-i `CamoTxrili
` an Camoqceuli ferdi~ da kod-kod-
me `mTis
` koncxi, ferdobi, mdinaris amaRlebuli napiri~).

83 84
aleqsi WinWarauli `miT erTiTa maTraxiTa Tavi asre g a r d a h f r i w~
(206; 210/209);
`vefxistyaosnis~
vefxistyaosnis~ avtoris vinaobisaTvis `TqvenTa mterTa da orgulTa dahfrew
dahfrewdiT
hfrewdiT,
diT da-casWridi-
heruli (ingilouri)
ingilouri) leqsika poemaSi Ta~ (1558; 1562/1563);
ar darCa kaci cocxali mun misgan d a u f r e w e l i
I. ukanis (1039; 1043).
herul
herul-
rul-ingi
ingilo
gilou
louri:
ri
1. tarieli uambobs avTandils: mama momikvda weliwda- `da
dafre
dafrewa
frewa
wa 1. dafxrewa, daxeva, dagleja. wigni dafrewaÁ
mdis sabnelos vijeqio (furclis dafxrewa, daxeva). mimR.: dafre
dafrewul
frewul,
wul danaf
danafrew
nafrew,
rew da-
`uka
ukanis
ukanis gamomiyvanes xasTa maT winamdgomelTa~ (336; fxrewili. 2. dapoba, wvrilad daxeTqa (SeSisa, xisa, ficrisa
340/337). da misT.) ∼ SiSas waldi h f r e w e n. mimR.: dafre
dafrewul
frewul,
wul, danaf
danaf-
naf-
`vefxistyaosnis~ damdgeni komisiis mTavarma redaqciam da- rew dapobili.
adgina, rom ukanis aris zmnizeda da niSnavs: `Semdeg~, `bolos~. 2. frew-
frew Ziri ara Cans arc erT sxva qarTul dialeqtSi.
2. amis kvalobaze poemaSi gasasworebia gadamwerTagan Se- igi mxolod herul-ingiloursa da `vefxistyaosanSia~, rac
ryvnili kidev ori taepi: utyuari sabuTia imisa, rom poemis avtori heri iyo.
a) `mas
mas ukaniT
ukaniT gonebaman misman asre damamxoca~ (128;
124/128) III.
III. dagde
dagdeba
gdeba | gawir
gawirva
wirva
poemis avtoris mSobliuri kilos, herul-ingilouris
monacemTa gaTvaliswinebiT dgindeba, rom avtografSi unda 1. aris SemTxvevebi, roca azerbaijanuls herul-ingilou-
gvqonoda mas ukanis
ukanis.
nis am varauds mxars uWers TariRian xelna- ridan sityva ganudevnia, Tavisi sityviT Caunacvlebia, magram
werTa Soris yvelaze uZvelesi E (1646 w.) xelnaweri. es sityva herul-ingilouris monaTesave fxour dialeqtebs da
b) `mas
mas ukaniT
ukaniT gauwyvedlad deba mWirdis cecxlTa cxel- `vefxistyaosans~ Semounaxavs. aseTebia sinonimebi _ gawir
gawirva
wirva da
Ta~ (1210; 1214) dagde
dagdeba
gdeba.
ba
zustad igive viTarebaa am taepSiac. amitom, orivegan un- 2. sxvaoba is aris, rom herul-ingilourSi g a w i r v a
da davbeWdoT _ mas ukanis
ukanis.
nis aRar Cans, dagdeba ki Zalian xSirad ixmareba. amis mizezi isic
aris, rom fxouri dialeqtebi, herul-ingilouri dialeqti da
II.
II. frew-
frew- | friw-
friw- `vefxistyaosani~ ar icnoben zmnas d a t o v e b a .
herul
herul-
rul-ingi
ingilo
gilou
louri:
ri
1. es zmna Zveli qarTuli enis leqsikonebSi mwirad aris `da
dagde
dagdeva
gdeva
va datoveba, mitoveba. pur gaTibis ukan miwas ke-
warmodgenili: `ga
gafre
gafrewa
frewa gaxeva. `g a n v f r i w e naxevari misi da dem abruneven, a g d e v e n faÁzibe pur daaTesula. (toveben
naxevari igi moviblardne~ (onofr. cnoba, 38) (i. abulaZe) (2 2) SemodgomisTvis puris dasaTesad)~ (3).
`vefxis
vefxistya
fxistyao
tyaosani
sani~
ni~: xevsu
xevsuru
suruli
ruli:
li
abjarsa frewdis, gacudda simagre javSan-qafisa (1410; cxenis lurjais wamyvano, dagagda boslis karzeda (xevs.
1415/1416); Taviseb. 179, 12) (9)

85 86
TuSu
TuSuri
Suri:
ri mayvali, wnori, muryani, nekerCxali...) dasturdeba rogorc Zve-
alvanSi ambav d a a g d i : `CaTmaSi dagvcnes canio!~ (xevs. li ise axali qarTulis samwerlo ZeglebSi, balaxebis saxele-
poez. 211, 40) (9). bi ki (Zurwa, WanWyata, xari Cliqa, anisuli, avSani, varskvlava,
`vefxis
vefxistya
fxistyao
tyaosani
sani~
ni~; vardkaWaWa, vaciwvera, zRarba, Tagvisyana, kenkeSa...) ZiriTadad
`me waval da Sen d a g a g d e b~ (887; 891/890); `d a - dialeqtebidanaa cnobili.
v a g d e zRvari indoTa~ (419; 424/421). rig SemTxvevaSi mwerals endemuri mcenareebis saxeldebi-
3. gawir
gawirva
wirva (`datoveba“, `mitoveba“). sas gamoyenebuli aqvs adgilobrivi saxelebi. am SemTxvevaSi Zi-
xevsu
xevsuru
suruli
ruli:
li riTadad dasturdeba aRweriTi warmoeba. mag.: kaWa kaWaWa
WaWa bala
balaxi
laxi:
xi
[jaWvi] `ielovanze g a v w i r e , gaqanda, rogorc wyalio~ aseT adgilas aqa-iq amowvdili nari da k a W a W a b a l a x i c
(xevs. poez. 44, 18) (9). ki gaxarebs (saRamo xanis Canawerebi, 1973). R v i n i s f e r i
droebam Camoiara, yvela g a w i r a v s Zvelsao, s a n T e l a: yvavis yviTelgula, TeTrgvirgvinebiani gvirila,
Tqvenac g a m w i r e T , qalebo, nucru nu mixvevT Ãelsao lurjad akunwluli vardkaWaWa, R v i n i s f e r i s a n T e l a
(399, 3) (iqve). (keTili miwa, 1984).
`vefxis
vefxist
fxistKaosan
sani~: wylis mati
matite
titela
tela:
la ufro Rrmad Sig wyalSi, baiebi, dum-
kacsa RmerTi ar g a s w i r a v s (887; 592/589); Cemsa farebi, w y l i s m a t i t e l e b i da samyurebi (Sveli zamTar-
tyvesa ver g a v s w i r a v (644; 649/646); rad dagvyarna, rad Si, 1986). prasa
prasa bala
balaxi
laxi:
xi iqac gvaswavlidnen: es p r a s a b a -
g a g v w i r n a (824; 898/826); ver g a v s w i r a v xeli xelsa l a x i a, es Tagvisyana, es SavTava, es sosanio da sxv. (t. I,
(734; 738/736). 1968). mwerlis enaSi gvxvdeba rogorc kuTxuri, ise axali na-
warmoebi saxelebic. mag.: lomis
lomispi
mispira
pira:
ra es maRlebi, xom ici, ge-
orginebia, ai iqiTebi _ l o m i s p i r e b i, aqeT _ qrizanteme-
bi (wveTebi foTlebze, 1962). daTvidaTvija
vijaga
jagara
gara:
ra mis napirebze xvav-
rielad xarobs leli da Wili, d a T v i j a g a r a da Cala
nineli WoxoneliZe (Sveli zamTarSi, 1986).
rig SemTxvevaSi mwerals mcenareTa saxelebi misi kuTxis-
mcena
mcenare
nareTa
reTa saxel
saxelwo
xelwode
wodebe
debebi
bebi r.
r. inan
inaniSvi
iSvilis
vilis Tvis damaxasiaTebeli fonetikuri cvlilebebiT aqvs warmodge-
enaSi
enaSi nili: brtyena
brtyena,
na geor
georgi
orgina
gina,
na qrizan
qrizante
zantema
tema,
ma uTxova
uTxovari
vari,
ri Svindlar
Svindlarwa
dlarwa,
wa
xomar
xomardu
marduli
duli da sxv., xan ki mimarTavs orsave formas, rogorc
TvalsaCino qarTveli mwerlis r. inaniSvilis enaSi uxva- literaturuls (avtoriseuli metyvelebis), ise kuTxurs (per-
daa warmodgenili rogorc adgilobrivi, ise Semotanili da sonaJTa metyvelebis) gadmocemis SemTxvevaSi. mag.: Sindi Sindi º
Cveni wyal-WalisaTvis damaxasiaTebeli xeebis, buCqebis, balaxe- Svindi
Svindi,
di ifani
ifani º ifni
ifni:
ni kvirtebi dahberiaT, sacaa dauskdebaT
bis, rogorc veluri ise kulturul mcenareTa saxelwodebebi, jagmuxas da uzans, S i n d s a da i f a n s (cisferi gorgali,
romelTa `surneleba, sadac unda iyo, Cems miwas gagaxsenebs, 1968); bevri vicodiT: rcxila, i f n i, qorafi, S v i n d i,
Cems velebsa da mTebs~. umetesi maTgani, gansakuTrebiT _ xeTa Svindlarwa, bevri ara: WanWyata, xeWrela, Trimli, uTxovari
da buCqebis saxelebi (komSi, broweuli, fSati, Txili, Trimli, (t. I, 1953-1968).

87 88
nino xaxiaSvili 11, 2. `s a s u f e v e l i c a T a  xiiZulebis~... maTe 11, 12.
`mieriTgan s a s u f e v e l i R m r T i s a  xexarebis~... luka
arse
arsebo
sebobis
bobis seman
semanti
mantiku
tikuri
kuri velis
velis 16, 16.
zmnaTa
zmnaTaTvis
TaTvis (sufeva
(sufeva)
sufeva) sulxan-sabas ganmartebiT, sufe
sufeva
feva `maRali mefobaa~, sa-
sa-
sufe
sufeve
feveli
veli ki: `ese ars samyofi angelozTa, sada wmidani arian
enaSi xSirad erTi da imave moqmedebis gamosaxatavad winaSe R½Tisa B~... (sulxan-saba, II).
sxvadasxva zmnaa gamoyenebuli da piriqiT, erTi da igive zmnu- rogorc arn. Ciqobava aRniSnavs, `s-uf-ev-s, me-uf-e, uf-
ri (an saxeluri) Ziri axali semantikis mqone erTeulebs al- erTi Ziridan nawarmoebi Cans; esaa uf- (romelSic SesaZ-
udevs safuZvlad. lebelia -u- Zirs Sexorcebuli prefiqsi iyos). s-uf-ev-s zmna-
am TvalsazrisiT gansakuTrebiT sayuradReboa arseboba- Si s- prefiqsi isevea Semonaxuli, rogorc Se-i-s-yid-a, gamo-i-s-
myofobis aRmniSvneli zmnebi, romlebic uZveles leqsikur yid-a-Si~... (arn. Ciqobava).
fonds warmoadgens. sufe
sufeva
feva qarTuli enis ganmartebiT leqsikonSi asea gan-
`arsebobis~ semantikuri velis zmnaTaTvis, rogorc ara- martebuli: `Zv. da wign. saxeli sufevs zmnis moqmedebisa, _ me-
erTxel aRniSnula samecniero literaturaSi, niSandoblivia foba, batonoba; arseboba, yofna... sasusasufe
sufeve
feveli
veli ekl. wmindanTa
`qona-yolis~ zmnebad transformaciis unari, agreTve, `mdgoma- sulebis samkvidrebeli zecaSi, _ samoTxe~... (qegl VI, Tb.,
reoba-moZraobisa~, `gangeba-qmnisa~ da a. S. mniSvnelobebis zmne- 1960).
bad gardaqmna. amasTan erTad, `arsebobis~ zmnebs SeswevT una- sufe
sufeva
feva zmnis amosavali mniSvneloba `arseboba, myofoba~
ri garkveuli morfologiuri saSualebebiT zmnuri semantikis unda yofiliyo, Semdeg ki `mefoba, batonoba, mflobeloba~ da
gaaqtiurebisa, dinamikur zmnebad gardasaxvisa (Sdr.: ar-s da a. S. da es bunebrivicaa, radganac, rogorc aRniSnulia samec-
i-ar-ebis, h-g-ies da gana-g-ebs...)... masalobrivi da semantikuri niero literaturaSi, qona-yolis zmnebi pirveladni ar arian,
momentebis gaTvaliswinebiT samecniero literaturaSi gamo- isini saTaves arseboba-mdgomareobis zmnebidan iReben. am Tval-
Tqmulia Tvalsazrisi, rom `arseboba-mdgomareobisa~, `qona-yo- sazrisiT, sainteresoa, rom msoflioSi gvaqvs iseTi enebi, rom-
lisa~ da `moZraobis~ zogierT zmnasa da nacvalsaxels saerTo lebSic `qona-yolis~ aRmniSvneli zmna ar moipoveba, magram
Zireuli masala gaaCniaT, kerZod: [r]: a-r-s _ r-a; [g]:h-g-ies, e- warmodgenilia `arsebobis~ gamomxatveli zmnebi (e. benvenisti),
g-o _ i-g-i, e-g-e; [vi]: u-vi-s _ vi-n (a. arabuli, e. osiZe, m. xolo iberiul-kavkasiur enebSi `qona-yolis~ Sinaarsis gadmo-
qurdiani). cemis TvalsazrisiT ramdenime safexuri gamoiyofa (v. Senge-
Zvel qarTulSi arsebobis aRsaniSnavad gvxvdeba sufe sufeva
feva lia).
(sufevs
sufevs)
fevs) zmnac; romelic Zveli qarTulis leqsikonebSi umete- amgvarad, varauds qarTulSi `arsebobis~ semantikis pir-
sad ganmartebulia, rogorc `mefoba, batonoba~. veladobis Sesaxeb sxva enebSi arsebuli viTarebac uWers mxars.
`ufali s u f e v s, Sueniereba Seimosa~ fsal. 92, 1
sufe
sufeva
feva,
va sasu
sasufe
sufeve
feveli
veli,
li ufali
ufali da a. S. ukve xanmet teq-
stebSia dadasturebuli:
`mamao Cueno [zecaTao[ romeli xar caTa Sina wmida xi-
yavn saxeli Seni movedin s u f e v a  Seni~... maTe 6, 910. luka

89 90

You might also like