Professional Documents
Culture Documents
arnold Ciqo
Ciqoba
qobavas
bavas
saki
sakiTxa
kiTxave
Txavebi
vebi
XXIV
ivane JavaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo
universiteti
arnold Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis
instituti
arnold
arnold Ciqo
Ciqoba
qobavas
bavas
saki
sakiTxa
kiTxave
Txavebi
vebi
XXIV
2013 wlis 23-26 aprili
masalebi
Tbilisi
2013
1
samecniero sesia gaimarTeba arn. Ciqobavas saxelobis
enaTmec
enaTmecni
mecnie
nierebis
rebis insti
institu
tutis
stitu tis sxdoma
sxdomaTa bazSi (p. ingo-
maTa darbaz
darbazSi
roKvas quCa #8, meore sarTuli)
reglamenti
momxsenebels _ 10 wuTi
msJelobaSi monawiles _ 3 wuTi
redaqtori _ v. Senge
Sengelia
ngelia
2
muSaobis gegma
23 apri
aprili
rili,
li, 11 saa
saaTi
a. a r a b u l i, Se-
Se zmniswinis funqciuri gaaqtiurebisa da
bral- fuZis axali semantikisaTvis `vefxistyaosanSi~
m. C u x u a, lazuri zoRa
zoRa `zRva~ fuZis megruli ekvivalentisa-
Tvis
3
24 apri
aprili
rili,
li, 11 saa
saaTi
n. S a v r e S i a n i, m. s a R l i a n É, gansazRvrebiTi damokide-
buli winadadebisaTvis svanurSi
4
25 apri
aprili
rili,
li, 11 saa
saaTi
T. m a x a r o b l i Z e, daqtiluri sistemebi
5
26 apri
aprili
rili,
li, 11 saa
saaTi
n. W o x o n e l i Z e, Torn-,
Torn Tor-
Tor fuZiani omonimuri calebis
warmomavlobisaTvis qarTulSi
T. l o m T a Z e, terminisaTvis `emfatikuri a~
n. x a x i a S v i l i, ciqu
ciqu-
qu sityvis semantikisaTvis
m. C a C a n i Z e, n. r a z m a Z e, n. m a i s u r a Z e, leqsikis mini-
mizaciis sakiTxisaTvis
6
avTandil arabuli
Se-
Se- zmnis
zmniswi
niswinis
winis funqci
funqciu
qciuri gaaq
gaaqti
aqtiure bisa da bral-
tiurebi
urebisa bral-
fuZis
fuZis axali
xali seman
semanti
mantiki
tikisaT
kisaTvis
saTvis `vefxis
vefxistya
fxistyao
tyaosan
sanSi~
Si~
7
vefx. 915, 4: va Seni bra
brali
li, dav, Tvara sikvdili Cemi lxinia.
li
fsevdomak. 215, 9: arcamca iyo sasabra
bralis
bra lis kaci, romeli mivido-
dis geheniasa, da arcamca saqebel, romeli mividodis
sasufevelsa.
vefx. 810, 2: Sermadinca daabrunva, sa
sabra
bralo
bra loman
loman cremlni Rvarna.
vefx. 864, 4: imRers leqsTa sa sabra
bralo
bra loTa
lo Ta, Rvarisaebr cremlni
Ta
sdian
nodar ardoteli
xunZ
xunZur-
ur-andi
andiur
diur-
ur-dido
didour
dour saku
sakuTar
kuTar saxel
saxelTa
xelTa
qarTu
qarTulad
Tulad gadmoce
gadmocemi
cemisa
misa da marTlwe
marTlweri
Tlwerisa
risaTvis
saTvis
1
frCxilebSi mocemulia saTanado saxeli xunZuri transkrifciiT, xolo
frCxilebs gareT warmodgenilia misi qarTuli ekvivalenti. Tu xunZuri da
misi qarTulad gadmocemuli forma erTnairia, xunZuri varianti aRar
mieTiTeba. martooden saxelobiTi brunvis niSnis gamoyofa xdeba.
8
xandulai (ƒandula), mamalav-i, cevexan (c´eŸeƒan zedmiw. `wi-
namZRoli~), xerRu (ƒerRu zedmiw, `qoria~), xaidayai (xada-
ya), laCenilav-i (zedmiw. `Sevardena~) da sxv.
3. andiur-didour enebSic Zireuli sakuTari saxelebi
bevri ar aris, mag.:
kara
karata
ratau
tauli:
li adilav-i, bolaC-i, aSu (‡aSu), Ralbaw-i
(zedmiw. `loma~), zaRalav-i, miko (zedmiw. `patara~), hadu
(h>adu zedmiw. `swrafi~), hetlelav-i ((h>et¾lelaŸ), mesedo
(zedmiw. `oqrua~), berquta (zedmiw. `ganZi~, `Tilisma~), berci-
nai (bercina, zedmiw. `turfa~), nucalai, tavus-i (zedmiw.
`farSavanga~)...; axva
axvaxu
vaxuri
xuri:
ri: Rabawe (zedmiw. `loma~), zaRala, ya-
maCi, xoCobare (= xuCbari), becena (zedmiw. `turfa~), qvanTo
(qŸanTo), misedo (zedmiz. `oqrua~), Wuhara (Wuh>ara zedmiw.
`TavkerZa~, `amayi~) da sxv. misT.
didour enaTa sinamdvileSi pirTa saxelebi, romlebic
istoriulad am enaTa kuTvnilebas Seadgenda, mcire raodeno-
biT Semogvenaxa, mag.: heTu (h>eTu), kuzi, aca („aca), manyo,
hentlo (hent¾o), hlohe (l‘oh>e), heTu (h>eTu), teryo, nayi...
4. zemomoyvanil da zog sxva sakuTar saxelTa qarTulad
gadmocemisas sakvlev enaTa fonologiuri sistemebis specifi-
kuri rigebis transliteracia ase gvesaxeba: a) lateralebi:
spiranti l′ _ hl,hl fSvinvieri afrikati l _ Tl, Tl, abruptiu-
li afrikati t¾ _ tl; tl; b) faringalebi: fSvinvieri afrikati
ƒ _ xx,, mJReri spiranti „ _ o,, yru spiranti h> _ h;
h g) sonan-
tebi: palataluri _ i, i, wyvilbagismieri … _ v;v; d) larin-
galuri xSuli ‡ _ o. o.
rac Seexeba saTanado TanxmovanTa magar korelatebs da
specifikur (palatalizebul, faringalizebul, nazalize-
bul...) xmovnebs, romlebic sakuTar saxelebSi Zalian iSviaTad
iCenen Tavs, maTi transliteracia unda moxdes Sesabamisi mar-
tivi (neitraluri) Tanxmovnebis (resp. xmovnebis) saSualebiT,
mag.: xunZ. c´eŸeƒan _ qarT. cevexani, axv. ƒaC´iRa (zedmiw. `qo-
ria~) _ qarT. xaCiRa da a. S.
9
5. orkomponentiani anTroponimebi gansakuTrebiT damaxa-
siaTebelia Turquli warmomavlobis sakuTar saxelTaTvis, ro-
melTa meore nawili xSirad wodebis an Tanamdebobis (sulTa-
ni, xani, begi...) gamomxatvelia: ahmed-xan-i, hamzaT-beg-i, xan-biqa,
zahra-biqa da mr. sxv.
Cveni SexedulebiT, amgvari kompozituri struqturis
pirTa saxelebi erT cnebas aRniSnaven da erT mTlian monoli-
Tur erTobas qmnian, amitom erTad unda iwerebodnen, mag.:
harunbegi, delimxani, xanbiqa...
iSviaTad gvxvdeba bibliuri personaJebisa da ebraul-
berZnuli warmomavlobis saxelebi, romlebic arabuli an qar-
Tuli enebis gziT aris Semosuli, mag.: axv. adame `adami~, ili-
asi, maria; sak. did. isay-i (Zv. ebr. isaak), ilias (Zv. ebr.
elia), iayuf-i (ayuf, Zv. ebr. iakob), suleiman-i (suleman <
solomon), isa (‡isa < ieso), hava (h>aŸa < eva) da misT.
6. bolo dros Tavi iCina rTuli agebulebis mravalmar-
cvlian sakuTar saxelTa gamartivebis tendenciam, romlebic
ikumSebian an ikvecebian, mag.: fazulah > fazu, abubaqar >
abaqar, uzlifaT > uzi, abulmuslim > abusi... enis amgvari
qceva misi imanenturi potenciis gamovlenad unda miviCnioT.
am enaTa fonotaqtikis mixedviT, mravalmarcvlianoba damaxasi-
aTebeli ar aris, amitom ena mis daZlevas am gziT cdilobs. es
garemoeba ki damatebiTi dasturia imisa, rom kompozituri
agebulebis sakuTari saxelebi saerTo odenobas qmnian da maTi
komponentebi erTi maxvilis qveS eqcevian. amis safuZvelze ena-
Si Cndeba arakanonikuri struqturebi, romelTa gamartivebis
tendencia amJamad TvalsaCinod aris warmodgenili.
10
eTer beriZe
Tedo
Tedo saxo
saxokia
xokia da sofe
sofeli
feli furtio
furtio
11
Tis (yinCauris) Tanamedrove rkina-betonis xidiT. sofeli
mTis ferdobzea Sefenili, (zRvis donidan 790 m) da Tavisive
sacxovrebeli ubnebiTaa SemosazRvruli: bari, elvauri, foTe-
luri mWedluri, forCxiTi momwvari...
sofels Tavs dahyurebs furtios mTa (1558 m. zRvis do-
nidan) romelic sxalTiswylisa da Ciruxiswylis wyalgamyofs
warmoadgens.
furtio saqarTvelos erT-erTi uZvelesi sofelia, rom-
lis darseba-dafuZnebis TariRi dRemde ucnobia, magram uZve-
lesi nasaxlarebi, sasaflaoebi da rac mTavaria me12 saukunis
TaRiani xidi metyvelebs, rom es sofeli erT-erT arqaul da-
saxlebas miekuTvneba.
toponim furtois etimologia jer kidev sakvlevia.
lazeTSi arsebuli mdinaris saxeli `furtuna~ saqar-
TveloSi furt fuZisagan nawarmoebi sxva saxelebis arsebobasa
da dakargvaze unda miuTiTebdes (i. beqiriSvili).
mweral nodar xvedeliZis azriT, Cvens winapar qurumebs
heliocentruli sistemis sqemaze misadagebuli hqondaT er-
Tmarcvliani astronomiuli terminebi, maT Soris `fur~ da am
fuZidan warmoiSva furtio (n. xvedeliZe).
ar aris gamoricxuli furtios saxelis warmoqmna ter-
min furTunadan, romelic qariSxals, qarbuqs, qaraSots niS-
navs (S. niJaraZe). (ori mdinarisa da xeobis Sesayarze furti-
os geografiuli mdebareoba, bunebis am movlenebis gavlenas
marTlac ganicdis) amitom soflisaTvis am saxelis darqmevac
niSandoblivia.
furtios saxelis warmoSoba SeiZleba vivaraudoT ita-
liuri sityvisagan _ fortuna, furtioSi xom (samanqane
gzebis arsebobamde) furtios mTis gadavliT xdeboda Rorjo-
misa da didaWaris xeobebisa da TviT sxalTis xeobisa dakavSi-
reba mareTis (mariTis, (yaraderes, Turqobisdroindeli saxe-
lia) xeobasTan, aqedan ki savaWro-saqaravno gza miemarTeboda
samxreT- aRmosavleTsa da samxreT-dasavleTSi.
12
furtios Sesaxeb mamis monaTxrobs ase igonebs indira
beriZe, Tedo saxokias `CiCerones~ SvilTaSvili: Zvelad mtris
jari Tavs dasxmia saqarTvelos soflebs, maT furtioc auwio-
kebiaT, pirutyvi mTlianad gaurekavT, roca mcxovreblebs hki-
Txes soflis mdgomareoba, maT upasuxniaT, erTi fur-ic ar da
_ tie-so da es saxelic -fur da -tie Zirebisagan warmodge-
bao. Tqmuleba sakmaod mimzidvelia, aseTi Sedgenilobis topo-
nimebi saqarTveloSi mravladaa (norio, gonio, dobrio kir-
naTSi, vaio), amitom maTi etimologiis dadgena siZneles ar
unda warmoadgendes (e. beriZe).
zemo aWaris livis did davTarSi~ furtio gvxvdeba
furdi formiT (z. SaSikaZe), magram osmalur transkrifciaSi
bevri soflis saxeli aRmoCnda Secvlili formiT. davTris
aRweraSi, 1566-1574 wlebi, sofelSi 4 komlia. zemo aWaris
livis davTarSi moxseniebulia furtios mosazRvre sofeli me-
liqwminda (14 komli, dRevandeli furtios ubani _ mWedlu-
ri, sadac cxovroben meliqiSvilebi (Turqobis dros meliqoR-
lebad wodebuli), savaraudod, 1566-1574 wlebSi furtio te-
ritoriulad ufro patara iyo, vidre meliqwminda da komlTa
raodenobis aseTi monacemic amis Sedegi unda iyos. Tedo sa-
xokias aRweriT (1898 weli), furtioSi 50 komli iyo (T. sa-
xokia), dRes ki misi ricxvi 300 aRwevs.
mazraSi da soflidan sofelSi gadaadgilebis dros Te-
do saxokias axldnen adgilobrivi mcxovreblebi, Cveni azriT,
sagangebod SerCeuli adamianebi, romlebic kargad flobdnen
TavianTi mxaris istorias, wes-Cveulebebs, adgilTa saxelebsa
da calkeuli gvarebis warmomavlobas. isini stumrisaTvis in-
formatorebic iyvnen da saukeTeso mTxrobelebic, magram dRe-
mde Cveni mkiTxveli, Cveni sazogadoeba yvelaze metad icnobda
iunus-aRa beriZes, furtios mkvidrs (r. surmaniZe)
SeiZleba iTqvas is Zvirfasi masala, Tqmulebebisa da le-
gendebisa (romelSic gansakuTrebiT Cans xsovna Tamar mefisa),
toponimebisa da xSirad maTi etimologiisa, SesaZloa zepirsi-
tyvierebas dRemde ver Semoenaxa, Tedo saxokiam ki es gaakeTa
kalmiT, dauRalavi SromiT da Tavisi megzuris `uebro moam-
bis~ (T. saxokia), iunus beriZis meSveobiT.
13
naSroms zogadad aqvs istoriuli da mecnieruli Rire-
buleba, magram es saucxood da gansakuTrebulad gamoixateba
sofel furtios fonze, magaliTze. aki Tavad avtoric ambobs:
rac sazogadod aWaris Sesaxeb iTqmis, gansakuTrebiT iTqmis am
mxaris soflis, furtios Sesaxebo (T. saxokia).
furtio istoriuli gaxda, istoriuli gaxda wignSi mo-
xseniebuli gvarebi, romelTa memkvidreebi yovelTvis cdilo-
ben akeTon sazogado-sasargeblo saqmeni sofelSi, esec `mo-
gzaurobanis~ avtoris damsaxurebaa.
manana bukia
qarTve
qarTvelur
Tvelur-
lur-afxazu
afxazuri
zuri lingvo
lingvokul
gvokultu
kulturu
turuli
ruli
urTi
ur Tier
TierTo
erTobis
Tobis isto
istori
torii
riidan _ VII.
VII.
landSaft
landSaftTan
dSaftTan dakav
dakavSi
kavSire
Sirebu
rebuli
buli leqsi
leqsika
sika
qarTve
qarTvelu
Tveluri
luridan
ridan afxazur
afxazurSi
zurSi SeTvi
SeTvise
Tvisebu
sebuli
buli termi
termine
mine-
ne-
bad mi
migvaC
gvaCnia
gvaCnia:
a-dgil
dgil `adgili, miwa~ < adgi
adgili
gili `1. sivrcis nawili de-
damiwis zedapirze, midamo. 2. mamuli...~ qegl), adg adgili (Zv.
qarT.) `sacxovrisi, samyofi~, ardgi
ardgili >dgil / ad
dgili (megr.), adgil > gi /
adgil
ad gil (svan.). forma adg
adg˜ˆl
ˆl gvaqvs abazurSic; sityva xSirad
gvxvdeba afxazur kompozitebsa da toponimebSi.
a-mar
marda
marda `aRmarTi~ < aRmar
aRmarTi
marTi `daqanebuli adgili _ qve-
vidan mayureblis TvalsazrisiT~.
a-da
damra
damra `akldama~ < dara
darani
rani `gamoqvabuli kldeSi an miwa-
Si~ (qegl), dara
darani
rani `kldeSi, anu miwis qveS Sesasvleli~ (saba),
14
dara
darani
rani (megr.) `darani, gvirabi wylis donisa, wyalqveSa budo-
bi Tevzebisa, naprali, gamoqvabuli kldeSi, wyalSi~
a-pa
papanwy
papanwy◦H
panwy Hr `saSineli, Znelad misaRwevi adgili < papan
papan-
pan-
wyvili
wyvili / papan
papanwyvi
panwyviri
wyviri `wyliani ormo; saSiSi gube Znelad gada-
sasvleli; saxifaTo gza, adgili~
a-sanZR
sanZR◦H
sanZR H (abJ.) `sazRvari~ < sazRva
sazRvari
zRvari `xazi, romelic ri-
same farglebs aRniSnavs, romelic or teritorias, or adgils
hyofs urTierTisagan, _ mijna, zRvari~ (qegl), sanZRo sanZRo
(megr.) `sazRvari~, samZR…a> > (svan.) `sazRvari~
samZR…ar
a-sa
safa
safara
fara / a-sa
safar
safar `xergi, zvavi~, `safari~, `jebiri~ < sa-
sa
fari
fari `3. Txrili an sagangebo adgili Sesafareblad~ (qegl)
a-ty
a ty˜ap
ty ap `talaxi, lafi, tlapo~ < tlapotlapo `Txeli tala-
xi, lafi~ (qegl)
afxazu
afxazuri
zurida
ridanaa
danaa Semosu
Semosuli
suli megrul
megrulSi
grulSi Semde
Semdegi
degi si-
si-
tyvebi
tyvebi:
bi:
azma
azmaxi
maxi / azima
azimaxi
maxi / aZma
aZmaxi
maxi / aZmaxˆ
aZmaxˆ / admaxˆ
admaxˆ `gube, tbori,
gamoyenebulia saqonlis sarwyuleblad samegrelos mTianeTSi~
< a-Zmax
Zmax `Waobi, WanWyobi~
axra
axra `cicabo, Sveulkldovani mTa; Wiuxi~ (qajaia, 2001, 208)
< a-xra
xra `cicabo klde~
ahafu
ahafu-
fu-foqva
foqva `gamoqvabuli, kldiani adgili, qvabi~, ahafu
ahafu
`gamoqvabuli, kldiani adgili, qvabi~ < a-hafˆ hafˆ `gamoqvabuli,
mRvime~.
afxazuri warmomavlobis gvgonia megruli algˆdi `qva-
biviT Cavardnili adgili mTaSi~.
saerTo Zirebi Cans qarTul axo `sayaned gakafuli tye~
(qegl) da afxazur a-mxˆmxˆ `yana~ sityvebSi; gvaqvs abazurSic: mxˆ
`naTesi, mosavali~.
landSaftis aRmniSvneli qarTuli terminebia gamoyene-
buli afxazur toponimebSic: oparaxoparax˜a
rax a _ mikrotoponimi oCam-
Ciris r-nis sof. kindRSi, mg◦ˆZ
mg ˆZ'
ˆZ'ˆrx◦a
ˆrx a mguZixva _ sofeli guda-
uTis raionSi, argun
argunfay
gunfay tyiani daferdeba sof. atiSaduSi...
15
Tea burWulaZe
erTi
erTi tipis
tipis myari
myari sin
sintaq
taqsu
taq suri
suri mode
modelis
delis
aRre
aR revi
revisa
visaTvis
saTvis beWdur
beWdur medi
media
diaSi
16
kavSiri miemarTeba arsebiT saxels, maSin bunebrivia romelicmelic
forma. xolo, Tu asaxsneli wevri nacvalsaxelia, maSin unda
mivusadagoT vinc mimarTebiTi sityva.
roca wevr-kavSiri miemarTeba arsebiT saxels, mas, Tavis
mxriv, axlavs nacvalsaxeliT gamoxatuli msazRvreli. aseT Se-
mTxvevaSi, marTalia, msazRvrelad nacvalsaxeli gvaqvs, magram
mimarTeba gramatikuladac da Sinaarsobrivadac sazRvrul wev-
rTanaa. raki sazRvruli sityva arsebiTi saxeliTaa gadmocemu-
li, rome
romelic
melic wevr-kavSiri unda iyos warmodgenili.
maSasadame, winadadebebi ase gaimarTeba: Cven ar gvinda
revanSi, magram damoukidebelma sasamarTlom unda gaasamar-
Tlos is adami
adamia
mianebi
nebi,
bi, romel
romelTac
melTac danaSauli aqvT Cadenili; im
xalxma
xalxma,
ma, romel
romelsac
melsac sxvis keTilmowyobil saxlSi SeZlo cxovre-
ba, am qalaqis centrs miaSura da dRemde iq arian; Zalian di-
di imedi maqvs, rom im adami
adamian
mianTa
anTa ricxvi iwureba, romle
romlebic
lebic
aseT gadawyvetilebas iReben an miiReben; is adamianebi, romle-
bic jer kidev 3 Tvis win parlamentSi mmarTveli partiis siiT
gavidnen, sxva politikur partiaSi gadadian.
wevr-kavSiris SerCevisas yuradReba unda mieqces aseve
imas, asaxsneli sityva romeli jgufis arsebiTi saxeliTaa
gadmocemuli. krebiTi saxeliT gamoxatul misamarT sityvas
mxolobiT ricxvSi warmodgenili wevr-kavSiri unda SevuwyoT :
im xalxma
xalxma _ romel
romelmac
melmac;
mac im ers
ers _ romel
romelsac
melsac...(da
sac ara: im xalx-
ma _ romlebmac; im ers _ romlebsac...).
17
elisabed gazdeliani
moqme
moqmede
qmedebi
debiTi
biTi brunvis
brunvis alomor
alomorfe
morfebi
febi
svanur
svanurSi
nurSi
18
xlxs uCxo-S…
uCxo S… (< uCxa-…S
uCxa …S)
…S Cvabza (bq., qr. 191) `xalxs wvimiT
gaaZRebda~; q…inlˆmgeno
q…inlˆmgeno-S
no S (< q…inlˆmge
q…inlˆmgene
gene-…S
ne …S)
…S g…eSi kal…
(bq.) `saqonliT (suldgmuliT) savse ezo (kalo)~.
zemosvanur dialeqtebSi -i iÀze dasrulebul saxelebSi,
sadac -i i SeiZleba sxvadasxva warmomavlobis iyos, bolo -i i xan
oÀd iqceva, xanac ucvlelad rCeba. bz.: miCa qa lirkli-…S
lirkli …S m
laxqemni... (bz., qr. 73) `Cemi gagdebiT (garekviT) ra moemate-
ba~; namˆrTa
namˆrTalo
lo-S
lo S (< namˆrTli
namˆrTli-…S
…S) sofal…S anx…atd (poez.,
…S
60, 2) `gulkeTilobiT (mTeli) sofel amowydiT~. bq.: lˆxor-
Tei lwsi-S…
lwsi S… gar ƒednix (bq., qr. 181) `Sekrebazec mxolod
mowveviT modian~; nagzo
nagzo-S
gzo S (< ngzi-…S
ngzi …S)
…S sg÷binCu anSni lade-
Rs (bq., qr. 181) erTi kviriT adre niSnavs dRes~.
-o
o da -u
u boloxmovniani saxelebi cotaa svanurSi, da mo-
mqedebiTi brunvis -…S …S formanti maTze gavlenas ver axdens. am
poziciaSi xSirad adgili aqvs -… …Às metaTeziss.
rac Seexeba -uS
uS alomorfs, is xSirad gvxvdeba svanur
poeziaSi, rogorc xmovanfuZian, ise TanxmovanfuZian saxeleb-
Tan. mag.: TaTul Tof-uS
Tof uS g…idaraji (poez., 168, 2) `TaTuli
TofiT gvdarajobs~. gvxvdeba -uS uS alomorfiseuli -u uÀs metaTe-
zisis SemTxvevebi. maremi zisxi
zisxi-Su
xi Su lˆRafi (poez., 168, 21)
`adamianis sisxliT SeRebili~.
dRevandeli svanuris balszemour da qvemosvanur dia-
leqtebSi, zogjer _ balsqvemourSic, aRniSnuli -uS uS forman-
ti moqmedebis viTarebas gamoxatavs da mimReobebs daerTvis.
mag.: ƒednix laWnur
laWnur-uS
nur uS (bz., qr. 9) `modian Wianuris dakvriT~;
ƒamS-uS
ƒamS uS xodisg niSans (bq., 175) `ZaliT udebs niSans~; Cvamzˆrix
amŠni laq…is-uS
laq…is uS (lSx., 212, 15) `dalocaven aminis TqmiT~; zu-
ral laWom
laWom-uS
Wom uS anRˆrda (lnt.) `qali sirbiliT mdioda~.
sakvlevia -…S
…S da -uS uS alomorfTa urTierTmimarTebis
sakiTxi.
19
lela giglemiani
mize
mizezi
zezisa
zisa da miznis
miznis zmnisar
zmnisarTe
sarTebi
Tebi svanur
svanurSi
nurSi
20
giorgi gogolaSvili
piris
piris niSan
niSanTa
SanTa siste
sistemis
temis zoga
zogadi
gadi saki
sakiTxe
kiTxebi
Txebi
Tamar vaSakiZe
`scems~
scems~ meSve
meSveli
Sveli zmna Zvel qarTul
qarTulSi
TulSi
21
pativ
pativ-ice
tiv icemis
icemis yovlisa mier morwmunisa~; `da raÎTa cxoveli
igi xati mas Sina Tay…anis-ice
Tay…anis icemo
icemodis
modis maT mier~...) gvaris for-
mebs.
saxelur komponentebad dasturdeba: a) arsebiTi saxeli
(`ukŸeTu ƒmelad gza-sces
gza sces,
sces ganagos simdidre T‚si~...), b) zed-
sarTavi saxeli (`da naTel naTel-scem
Tel scemdiT
scemdiT maT saxeliTa mami-
saÎTa~...), g) saobieqto mimReoba (`vidremde gansas…ene
gansas…enebe
sas…enebeli
beli-
li-
sces ufalman~...), d) gaarsebiTebuli zmna (`da JamiTi-Jamad
mivaln mamaÎ da nuge
nugeSi
geSinis
Sinis-scemn
nis scemn sity‚T da saqmiT~...), e) masda-
ri (`brZo
brZola
brZola-sces
la sces maT da ereodes maT da mowy‚dnes igini
misT‚s~...).
scems
scems meSvel zmnas iyenebs sawarmoeblad kauzativis
formaTa erTi nawilic. maTi saxeluri komponenti viTarebiT-
brunvisformiani masdaria (`da kurTxe
kurTxevad
Txevad scemda
scemda da miscemda
TiToeulsa eklesiasa Ralasa~...).
meSvelzmniani formis saxeluri wevri warmogvidgeba
wrfelobiTi (`oxraÎ igi say‚risaÎ zar-scem
zar scemdes
scemdes yovelTa daba-
debulTa~...), saxelobiTi (`vidremde gansas…ene
gansas…enebe
sas…enebeli
beli-sces
li sces
ufalman~...) da micemiTi (`raÎTa ara iZlio saqmiTa da nuca
adgi
adgils
gils-scem
ls scem eSmaksa damk‚drebad Sen Tana~...) brunvis forme-
biT. warmoSobiT igi (saxeluri komponenti) SeiZleba iyos: a)
subieqti (`da raÎTa cxoveli igi xati mas Sina Tay…anis-ice
Tay…anis ice-
ice-
modis
modis maT mier~...), b) pirdapiri obieqti (`ukŸeTu ƒmelad
gza-sces
gza sces,
sces ganagos simdidre T‚si~...), g) ubralo damateba
(`war
warwe
warwerad
werad sca domentianoss da Teodores zemoÎ kerZoÎve
igi SeCŸenebaÎ mwvalebelTaÎ~...).
mcire nawils scems meSvelzmniani formebisa eZebneba Se-
sabamisi organuli warmoebis variantebi (`mo moRe
moRebad
Rebad sca jŸari-
sa cxovelisa zeTi da gardaiyvana igi mtilad T‚sagan~, Sdr.:
`mo
moa
moaRebi
Rebina
bina Sio nakŸercxali da daisxna~...). sinTezur formaTa
uqonloba sxvadasxva mizeziT aixsneba.
saintereso Cans organuli da analizuri variantebis
urTierTmimarTebis sakiTxi.
scems meSvelzmnian formaTa erTi nawili frazeologiu-
ri gamoTqmebia.
22
levan kelauraZe
aqti
aqtiur
tiur da inaqti
inaqtiur
tiur brunva
brunvaTa
vaTa niS
niSne
nebis
nebis
rekon
re konstruq
konstruqci
struqcii
ciisaTvis
saTvis saer
saerTo
erTo-
To-qarTve
qarTvelur
Tvelur-
lur-
medi
medite
tera
ranul
nulSi
diteranul Si
23
(gardamaval srulaspeqtian konstruqciebSi) aqtiuri brunvis
xelaxali markirebis saWiroeba warmoSva, Tumca am brunvis axa-
li niSnis Camoyalibebis procesi calkeul qarTvelur enebSi
damoukideblad ganxorcielda.
funqciaSezRuduli inaqtiuri brunva ki TandaTanobiTi
gaqrobis gzas daadga.
5. Sumerulsa da buruSulSi amosavali aqtiuri brunvi-
dan ergativi, xolo inaqtiuridan absolutivi ganviTarda.
6. baskuri enis aqtiuri brunvis niSani -k meoreuli Cans.
is SeiZleboda megrul-lazuri nacvalsaxelur-zmnizeduri
warmomavlobis -q niSanTan dagvekavSirebina.
baskuris micemiTi brunvis niSani -i (da ZiriTadi fondis leq-
semebSi daculi bolokiduri -i-c?) SesaZloa sqm aqtiuri
brunvis -i niSnidan momdinareobdes.
guCa kvaracxelia
leqsi
leqsiku
sikuri
kuri seman
semanti
mantika
tika da Tana
Tanamed
namedro
medrove
rove
para
paradig
radigme
digmebi
mebi
24
termin _ semantikis SemoGebisa da `semasiologiis~ para-
lelurad misi xmarebis Sesaxeb literaturaSi aGniSnulia,
rom semantika, rogorc damoukidebeli samecniero disciplina,
ΧΙΧ saukunis miwuruls Seiqmna. enaTmecnierebis am sferos sa-
xelmdeblad iTvleba frangi mecnieri miSel breali, romelmac
1897 wels gamosca naSromi `Essai de Sémantique, sadac termini
`semantika~ pirvelad Semovida samecniero sityvaxmarebaSi da
dResac ixmareba frang da inglisel mecnierTa mier. mis sino-
nimad ΧΙΧ saukunis bolosa da ΧΧ saukunis dasawyisidan rusi
da germaneli enaTmecnierebi iyenebdnen termin `semasiologi-
as~, romelic dGes upiratesad `leqsikuri semantikis~ sinoni-
mad gamoiyeneba.
leqsikuri semantikis, rogorc semantikuri disciplinis,
Seswavlis obieqts sityvis mniSvneloba warmoadgens. sityvasve
Seiswavlis leqsikologiac, romelic leqsikur semantikaze bev-
rad xandazmulia (termini `leqsikologia~ pirvelad Cndeba
1765 wels didrosa da d'alamberis frangul enciklopediaSi).
TandaTan yalibdeba leqsikuri semantikis sagnisa da proble-
mebis kvlevis tradicia. cxadia, rom leqsikologiisa da leq-
sikuri semantikis sferoebi gadaikveTeba. amasTanave, sakiTxTa
erTi wyeba, romelsac leqsikologia Seiswavlis, ar ganixileba
leqsikur semantikaSi da piriqiT. saerTo sakTixebis ganxilvac
TiToeul maTganSi gansxvavebuli sisruliTa da siGrmiT mi-
mdinareobs, da rac mniSvnelovania disciplinaruli diferen-
cirebis TvalsazrisiT, sityvis mniSvnelobisadmi gansxvavebuli
midgomiT.
yovelive amas Tavis droze aGniSnavda arn. Ciqobava. leq-
sikur semantikaSi sityvis mniSvnelobaTa aGwera dGes gagebu-
lia rogorc enis sruli aGweris integraluri nawili; Tavis
mxriv, enis aGwera moiazreba rogorc formaluri `mowyobi-
loba~, romlis meSveobiT xorcieldeba adamianTa enobrivi mo-
qmedebis modelireba.
leqsikuri semantikis sferoSi damuSavebuli Teoriebi
gansxvavebul mecnierul paradigmebSi erTiandebian. moxseneba-
Si ganxiluli iqneba zogierTi maTgani (izolacionisturi, an-
Tropocentruli, sociokulturuli).
25
maia kikvaZe
qvemo
qvemogu
moguru
guruli
ruli metyve
metyvele
tyvelebis
lebis spe
speci
cifi
cifika
fika
`WanWa
WanWaTis
WaTis sadReg
sadRegrZe
dRegrZelos
rZelos~
los~ mixed
mixedviT
xedviT
26
guruli kilos Taviseburebani asaxulia leqsebSi, gamo-
canebSi, namdvil ambebSi, pirad werilebSi. piradi werilebi,
ZiriTadad, frontidanaa gamogzavnili. SeiZleba iTqvas, enob-
rivi TvalsazrisiT swored isinia saintereso.
1. fone
foneti
netiku
tikuri
kuri proce
procese
cesebi
sebi WanWaTelTa metyvelebaSi Seu-
zRudavad vlindeba: SeiniSneba i xmovnis refleqsi xmovanze
fuZedaboloebul saxelebTan: `mokiTxva dei deidai
daisas~;
sas `ne
nena
nenais
nais
gamomcxvari Wadi menatreba~; `no nora
noraie
raie gasaTxovari damxvdeba~.
vxvdebiT asimilaciis, disimilaciis, bgeris dakargvis, substi-
tuciis SemTxvevebs: `mokiTxva biZi biZie
Ziesas~;
sas `amas xuTme
xuTmeti
meti maneTi
unda~; `ge
geiq
geiqca
iqca,
ca ZaRli gie giekida
kida~;
da `vevera
verafe
rafeli
feli gaxda~.
2. morfo
morfolo
rfologi
logiu giuri:
ri: a)TanxmovanfuZiani sakuTari saxele-
bi wodebiTSi saxelobiTis formiTaa:
`salami deda, rezo da anzo anzori
zori~.
ri
b)Taviseburad mbrunavi arsebiTi saxeli amba ambavi
bavi sruli
fuZiTaa gamoyenebuli: `mawuxebs Tqveni amba ambavis
bavis gageba~.
g)ormagi mravlobiTis formebia: `mokiTxva yvelas: biZa biZa-
Za-
nebo
nebo,
bo, dei
deidane
danebo
nebo...
bo...~
...
d) ricxviTi saxelis araswori dawerilobaa: `2 2 naxe
naxeva
xevari
vari
Tvea frontze var~.
d) `es~ CvenebiTi nacvalsaxelis nacvlad gamoiyeneba:
agi,
agi,magi
magi.
gi. piris nacvalsaxelebi naTesaobiTSi dairTaven -s ni-
Sans: `Cvens
Cvens irgvliv asea~.
e)Cans -gan/
gan/dan TandebulTa monacvleoba: `am amxa
amxana
xanage
nagebi
gebidan
bidan
daCagruli mec Sevicvale~.
d)zmnebi
zmnebi da saxel
saxelzmne
xelzmnebi
zmnebi ZiriTadad dialeqturi formi-
Taa naxmari: `xels vareb vareb~
reb~; micli
miclili
clili;
li; upiratesoba eniWeba mi-
mReobur formebs: cnobi cnobilobs
bilobs;
lobs; vtyobi
vtyobilob
bilob~
lob~; vRebu
vRebulob
bulob...
lob...
3. sintaq
sintaqsu
taqsuri
suri:
ri: atributuli msazRvreli sazRvrulTan
xSirad fuZis saxiTaa: `ba baton
baton mixeilis veZebT~;`me meo
meomar biWebis
misamarTi momwereT~; aris Sereuli paradigmac: `Sav Savma
Savma stiqi-
am WanWaTSi SemoaRwia~; iSviaTia inversiuli wyobis SemTxveve-
bi: `gaxve
gaxveul
xveulma
ulma cecxlis
cecxlis alSi alSi~
Si~ mravali daWrili gamoviyvane~;
nawilakdarTul gansazRvrebiT nacvalsaxelTan sazRvruli
mravlobiTSia:`momwereT yove yoveli
velive
live ambe
ambebi
bebi~;
bi
27
darRvevebia qvemdebare-Semasmenlis ricxvSi SeTanxmebaSi:
`dReebi midi
midiod
diodnen
odnen~
nen~; zogjer
zogjer wina
winada
nadade
dadebaa
debaa uSemas
uSemasmen
masmenloa
menloa:
loa: aba
kargad, mxned da marjved!
wina
winada
nadade
dadeba
debaSi
baSi araa dacu
daculi
culi sityva
sityvaTa
tyvaTa ririgi:
gi: `gnaxeT kar-
gad!~
Serwymul winadadebaSi erTgvar wevrebs ara aqvT erTna-
iri ricxvis forma: `fiq fiqriT
fiqriT,
riT, sizmre
sizmrebiT
mrebiT TqvenTan var~;
WanWaTelTa metyvelebaSi xSirad ismis sxvaTa sityvis na-
wilakebidan -o:
`...roca iwyeba xvna-Tesva, ismis traqtorTa guguni,
kafe-TeTeseo
Teseo,
seo zevidan ra CamogvZaxis?...(guguli).
teqstebSi(rogorc leqsebSi, ise namdvil ambebSi) mrav-
ladaa mimar
mimarTvis
marTvis forme
formebi
mebi,
bi, danar
danarTe
narTebi
Tebi da CarTu
CarTule
rTulebi
lebi;
bi; wode-
biTSi dasmuli saxeli xan TavSia, xan SuaSi, xanac bolo-
Si:`erTad Zmebo
Zmebo,
bo, erTad debo
debo,
bo erTad Cemo Cemo sofle
soflele
lelebo
lebo!
bo!~
`xo, Wiri
Wirime
rime,
me bednieri viqnebiT!
prosodiuli -o o xmovani saleqso taepebSi gasariTmavad
gamoiyeneba.
winadadebaSi emocias aZlierebs hiperbola: `SiSi Zval-
rbilSi atans~.
4. leqsi
leqsika
sika:
ka: aRsa
aRsaniS
saniSna
niSnavia
navia mraval
mravalfe
valfero
ferova
rovani
vani dia
dialeqtiz
leqtizme
tizme-
me-
bi da dia
dialeqtu
leqturi
turi fraze
frazeo
zeologiz
logizme
gizmebi
mebi:
bi: `gaTxovdi, nena
nena!
na!~; `daa-
yola Tavisi siglaxe~; `Savad Semosa bevri WiSkari~; `Tavis mo-
fxaniza ar mcalia~; SeiniSneba barbarizmebi: `agi kariC kariCni
riCni visia?~;
`nem
nemce
nemcebi
cebi gvesvrian~; `mwereT mag adre
adresiT
resiT~;
siT `Cveni zemli
zemlia
liaki iyo.
28
roman lolua
late
latera
teralu
raluri
luri Tanxmov
Tanxmovne
xmovnebi
nebi saer
saerTo
erTolez
Tolezgi
lezgiur
giurSi
urSi
da maTi
maTi kavka
kavkasi
kasiis
siis alba
albanu
banuri
nuri Sesa
Sesat sebi2
satKvise
visebi
2
naSromi Sesrulebulia SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fon-
dis mxardaWeriT (sagranto proeqti: /89/2-120/12).
29
lɂ´ > arC. lÀ/ lÀ´: lezg. R½: Tab. x½: aR. x½: ruT.
s.-lezg. *l
< || x½: wax. x½: kriw. x½: bud. x½: ud. ƒ: kavk.-alb. ƒ (an x?): xin.
q; Sdr. xunZ. lÀ´: and. lÀ´: axvax. lÀ´: did. lÀ: darg. R½ || g || q´:
lak. x´:
arC. dill‘: lezg. ruR R½u-: Tab. irxx½u-: aR. erxx½i-:: ruT.
rixx½ˆ-: wax. ixx½ˆ-: kriw. ˆxx½ˆ-: bud. ˆxx½ˆ-: ud. uƒ»»: kavk.-alb. uƒ»»
lɂ´-: and. onl
(an ux?): xin. zeqq `eqvsi~; Sdr. xunZ. anl lɂ´i-: axv.
lɂ´i-: did. il
i¹l lÀ-: darg. uriR R½-|| uregg-|| ureqq´-: lak. raxx´...
s.-lezg. *t tÀ´ > arC. tÀ´: lezg. q/kk: Tab. q´: aR. q´: ruT. g/>
j: wax. g/qq´: kriw. q: bud. q: ud. y: kavk.-alb. y: xin. k/qq´; Sdr.
xunZ. tÀ´: and. tÀ´: axvax. tÀ´: did. l¶´:
¶´ darg. ‡ || g: lak. k:
arC. bot t´À:
´À lezg. aqq: Tab. aqq´: aR. aqq´: ruT. aqq: bud.
eqq: ud. eyy: xin. lˆqq´a `xorci~; Sdr. and. rit tÀ´i: did. rel l¶´a:
darg. di‡‡ (urax.) || dig g (wudax.): lak. dikk...
s.lezg. *llÀ > arC. lÀ: lezg. R½: Tab. x½: aR. x½: ruT. <
|| x½: wax. x½: kriw. x½: bud. x½: ud. x: kavk.-alb. x: xin. x½; Sdr.
xunZ. lÀ: and. lÀ: axvax. lÀ: did. l: darg. x½: lak. x½/SS:
arC. ell‘as: Tab. a-Ø-xx½uz: aR. larxx½as:: ruT. x½d, li-xx½-in:
wax. ya‡a-v-xx½as: bud. araxx½ar: ud. laxx-es: kavk.-alb. Ze-xx-es: xin.
S-iri (< *C´e-xx½-iri) `dadeba~, `Camodeba~; lezg. avaxx½iz `Ca-
C´e-S
goreba~, `Camosvla~, akaxx½iz `Camoyra~: Sdr. xunZ. lÀ-eze: axv.
lÀ-ur-ulɂa: darg. [qa]-bi-xx½-es: lak. bi-S
bi-l S-in (< *bi-xx½-in) `da-
deba~, `Camodeba~...
lÀ´ > arC. lÀ´: lezg. (< *R
s.-lezg. *l R½?): Tab. S (< *xx½):
aR. x½: ruT. <|| x½: wax. x½: kriw. x½: bud. x½: ud. x: kavk-alb. x:
xin. x½; Sdr. xunZ. lÀ´: and. lÀ´: axvax. lÀ´: did. lÀ: darg. x½/> S:
lak. S´ (< *xx½´):
½´
arC. l‘´an/ lÀ´ene: lezg. ad (< *R
R½ad ?) || iw´i: Tab. Sid
(< *xx½id): aR. x½ed, x½iT´a || S´er, S´iri (burk.):: ruT. x½d, x½ii:
wax. x½»an, x½inen: kriw. x½d, x½ij: bud. x½a°d, x½i: ud. xe: kavk.-
alb. xe: xin. x½u `wyali~; Sdr. xunZ. lÀ´in: and. lÀ´en: axv.
lÀ´eni: did. lÀi: xvarS. lÀa¹: darg. Sin (< *xx½in): lak. S´in (<
*xx½´in)...
30
lateraluri spirantebi saerTolezgiurSi Zalian male
_ arCibulis gancalkevebis Semdeg da udiuris gamoyofamde,
Seerwynen erTmaneTs, anu gaxdnen neitralurebi intensivobis
TvalsazrisiT, xolo Semdeg neitralurma yru lateralurma
spirantma winavelaruli yru spiranti (xx½) mogvca. amgvar gan-
viTarebas adasturebs orive lateraluri spirantis erTgvari
refleqsacia lezgiur enebSi, Tu ar CavTvliT arCibul enas,
romlis Cvenebac -sa da -s cal-calke rekonstruqciis saSu-
alebas gvaZlevs.
lateraluri afrikatebi moiSala SedarebiT gvian. fone-
tikuri procesebi ganviTarda damoukideblad arCibulSi, udi-
urSi, xinaluRursa da saerTosamurul erTobaSi. vfiqrobT,
rom lateralurma afrikatebma pirvel etapze mogvca winave-
laruli afrikatebi.
aRsaniSnavia, rom kavkasiis albanuri moyvanil Sesatyvi-
sobaTa formulebSi igive korespondeciebiT aris warmodgeni-
li, rac udiurSi dasturdeba. es ukuagdebs kavkasiis alba-
nurSi lateralur TanxmovanTa arsebobis Sesaxeb gamoTqmul
varauds (s. muraviovi, i. giperti, r. lolua) da amyarebs al-
banuris tradiciul gaigivebas udiurTan.
b. Talibovi da e. bokarevi saerTolezgiurisaTvis *t tÀ
fonemas varaudoben. vfiqrobT, ar gvaqvs aranairi safuZveli,
rom davuSvaT am bgeris arseboba saerTolezgiur fuZe-enaSi;
CvenTvis sruliad cxadia, rom am bgeram cvlileba ganicada
jer kidev arCibulis gamoyofamde da, amdenad, misi postuli-
reba saerTolezgiuri fuZe-enisaTvis mxolod hipoTeturadaa
SesaZlebeli. aRsaniSnavia, rom k korespondencia lakurSic da
darguulSic gvxvdeba. es gvaZlevs safuZvels, rom *t tÀ > *kk₁
procesis dawyeba vivaraudoT jer kidev saerTodaRestnur
qronologiur doneze (rig dialeqtebSi).
rom davuSvaT *ttÀ bgeris arseboba saerTolezgiurSi, ma-
Sin am bgeris postulireba unda moxdes aRmosavlur-samurul
da dasavlur-samuruli erTobisaTvis, rac yovlad dauSveblad
migvaCnia, miT ufro, Tu gaviTvaliswinebT imas, rom am bgeris
31
intensiuri varianti sxva lateraluri afrikatebis msgavsad
saerTosamuruli erTobis daSlamde gadavida savaraudod in-
tensiur winavelarul afrikatSi (kk´).
b. gigineiSvili saerTolezgiurisaTvis *t tÀ > *kk process
varaudobs, rasac ver gaviziarebT. Tu es procesi marTlac
ganviTarda winarelezgiurSi, maSin ratom ar daemTxva erTma-
neTs saerTodaRestnuri *t tÀ-sa da *kk-s refleqsebi lezgiur
enebSi? vfiqrobT, rom saerTodaRestnuri *t tÀ saerTolezgi-
urSi gadavida velarul sust abruptiul afrikatSi (pirobi-
Tad _ *kk₁), romelmac Semdgom ori gansxvavebuli koresponden-
cia mogvca lezgiur enebSi (*kk da *yy). sistemis simetriulo-
tÀ > *kk₁ procesis parale-
bis TvalsazrisiT logikuria, rom *t
lurad lɂ > *qq₁ procesic vivaraudoT.
*l
Tamar lomTaZe
termi
termini
minisa
nisaTvis
saTvis `emfa
emfati
fatiku
tikuri
kuri a~
a~
32
ridoniZes, T. uTurgaiZes... gamoTqmulia ramdenime msgavsi Tu
gansxvavebuli mosazreba. magaliTad, mas fonetikuri bunebisa-
dac miiCneven, radgan Cndeba Tanxmovniani amosavlis Semdeg.
mis daniSnulebad msazRvrel-sazRvrulis wyvilis SemosazRvra-
sac miiCneven, aseve a-s darTvas stilistikur saWiroebas ukav-
Sireben.
aRniSnul funqciebs ganvixilavT imis saCveneblad, rom
termini `emfatikuri~ sasurvelia iyos im SemTxvevaSi, Tu mas
eqneboda gamomsaxvelobiTi, gaZlierebiTi, an xazgasmis fun-
qcia. magram, raki es daniSnuleba aRniSnul a-s arc Zvel qar-
TulSi hqonda da arc axalSi aqvs, termini `emfatikuris~ ga-
moyeneba gamarTlebulad ar migvaCnia.
qeTevan margiani-subari
hipo
hipotaq
potaqsu
taqsuri
suri konstruq
konstruqci
struqciis
ciis erTi
erTi tipi
tipisa
pisaTvis
saTvis
svanur
svanur enaSi
enaSi
33
`a q a T s a m w e l a r m o v i d e , maSin gmarTebs glova,
flasi~ (`vefxistyaosani~ 169,3);
`mm o v k v d e,e Tavsa nu moiklav~... (iqve 787,3).
dRevandeli saliteraturo qarTulisTvis ki aRniSnuli
movlena ucxoa.
gansakuTrebiT yuradsaRebia is faqti, rom svanuri ukav-
Siro-ukorelato rTuli winadadebis zmna-Semasmeneli yovel-
Tvis romelime inferenciuli (sakuTriv svanuri) mwkriviT aris
gamoxatuli (inferenciuli awmyoTi, myofadis inferenciuli
saxeobiT...) da ara qarTuliseburi kategoriuli zmnuri for-
mebiT.
Cveni azriT, svanur
svanurSi
nurSi hipo
hipotaq
potaqsu
taqsuri
suri konstruq
konstruqci
struqciis
ciis Seda
Seda-
da-
rebiT
rebiT arqa
arqau
qauli tipis
tipis Senar
SenarCu
narCune
Cunebas
nebas xeli
xeli Seu
Seuwyo:
wyo: a) infe
infe-
fe-
renci
renciu
ciuli (epis
episte
epistemi
temiku
mikuro
kurobis
robis,
bis piro
pirobi
robiTo
biTobis
Tobis seman
semanti
mantikis
tikis Semcve
Semcve-
mcve-
li)
li zmnebis
zmnebis arse
arsebo
sebobam
bobam enaSi
enaSi;
Si b) axali rTuli konstruqciis
SeqmnisTvis motivaciis ararsebobam: wignis enam sxva moTxovne-
bi wamoayena, sxva sivrce moiTxova (um umTav
umTavre
Tavresi
resi mize
mizezi
zezi!)
zi da igi
saanalizo mimarTulebiTac ufro metad ganviTarda, umwerlo-
bo enam ki mxolod zmnis gansakuTrebuli moqnilobiTa da in-
formaciuli tevadobiT `isargebla~ da bevri ram organul
formebSi asaxa; Sesabamisad, rTuli qvewyobili winadadebis
tipic, specifikuri (inferenciuli) mwkrivebiT gamoxatuli
Semasmenlis xarjze, Zveli formiT SenarCunda, Tumca mis para-
lelurad saliteraturo enis analogiiT (da ara aucileblo-
biT) TandaTanobiT konstruqciis srulyofili (kavSiriani,
korelatiani) formac damkvidrda;
34
Tamar maxarobliZe
daqti
daqtilu
qtiluri
luri siste
sisteme
temebi
mebi
35
inarCuneben urTierTobas am enaze. mimdinareobs Jestur enaTa
nacionalizacia da dawyebulia reintegraciis procesi. Zveli
qarTuli daqtiluri anbani, romelic dRemde gamoiyeneba Te-
mis wevrebis mier, cxadia, imeorebs rusuls. aq mxolod qar-
TulisTvis damaxasiaTebeli ramdenime gansxvavebuli asoa dama-
tebuli.
yruTa TemTan intensiuri muSaobis Sedegad maTTan er-
Tad Cven SevqmeniT axali qarTuli daqtiluri anbani. faqtob-
rivad es gaxlavT pirveli qarTuli daqtiluri anbani. upirve-
les yovlisa, ki SevimuSaveT Teoriuli baza, romelic safuZ-
vlad daedo qarTuli daqtiluri anbanis Seqmnas.
rusu
rusuli
suli daqti
daqtilu
qtiluri
luri anba
anbani
bani qarTu
qarTuli
Tuli da
daqti
qtilu
qtiluri
luri anba
anbani
bani
(Zveli
Zveli)
li)
axali
axali qarTu
qarTuli
Tuli daqti
daqtilu
qtiluri
luri anba
anbani
bani
36
koba miTagvaria
zoo
zoonime
nimebis
mebis Semcve
Semcveli
mcveli gvare
gvarebi
rebi sxvadas
sxvadasxva
dasxva
siste
sistemis
temis enebSi
enebSi
37
TiTo-orola zoonimis Semcveli gvari dasturdeba (v. maRraZe,
q. margiani).
adiReur gvarebSi yvelaze xSirad gvxvdeba h– `ZaRli~
fuZe, romlis meSveobiTac 40-mde gvari aris nawarmoebi (n. ia-
kovlevi, d. aSxamafi, z. kumaxova, j. kokovi, b. uinbegauni). rac
gamowveuli unda iyos ZaRlis kultiT adiRebTan: hamˆƒº–,
ha hab–ºˆ;
ha
xSiria S´ˆ `cxeni~ (S
S´ˆRºan–, S´ˆRºˆn, S´ˆRˆsT–n...); baj–
baj– `mela~
(b
b–jaS´–,
ja b–jan–,
jan bJ´
bJ´– `krazana~ (bJ
bJ´
bJ´–mbaxº–, bJ´
bJ´–c, bJ´
bJ´–xº–ƒ–); bl –
`gveli~ (bl
bl½
bl½–na…, bl–
bl–RºaJ).
inglisur onomastikonSi xSiria gvarebi cock `mamali~
(Handcock, Hellcock, Geffcock), wolf `mgeli~ (Wolfin, Wolfenden,
Wolfryd); fox `mela~ (Foxall, Foxwell, Foxen).
rusulSi zoonimebis Semcveli gvarebis mravalferovne-
baa: frinvelebis saxelwodebebisgan nawarmoebi gvarebi
(Воронин, Голубев, Воробьев, Орлов da a. S.); cxovelTa saxelwo-
debebis Semcveli gvarebi (Быков, Баранов, Волков da a. S.), mwe-
rebis saxelwodebis Semcveli gvarebi (Комаров, Жуков).
qarTul gvarsaxelebSi mravladaa cxovelTa, frinvelTa,
TevzTa Tu mwerTa saxelebisagan nawarmoebi gvarebi.
cxovelTa saxelebi gvaqvs Semdeg qarTul gvarebSi ve- ve-
fxvaZe, kver
fxva kverna
naZe, me
na mela
laZe, ar
la arCva
CvaZe, ire
Cva irema
maZe, Sve
ma Sveli
liZe, cxva
li cxvari
riaaSvi-
ri
li, xa xara
raZe da a.S.
ra
frinvelTa saxelebisgan warmoqmnili gvarebia: ka kaka
kaba
ka baZe,
ba
Sevar
Se vardna
var dnaZe, kaW
dna kaWka
kaWi
kaWiSvili, si
Wi sira
raZe, Ci
ra Citi
tiSvili, Cxik
ti Cxikva
vaZe, qa
va qaTa
Tama
Ta maZe,
ma
mama
ma mala
ma laZe da a. S.
la
Tevzebisa da mwerTa saxelebi gvxvdeba gvarebSi: Tev Tevza
zaZe,
za
kalma
kal maxe
ma xeli
xe liZe, ko
li koRu
RuaaSvili, fut
Ru futka kara
ka raZe...
ra
megrulSi zoonimebis Semcveli or aTeulamde gvaria: me me--
liaava, ji
li jiqqia, fo
focxve
cxver
cxve ria, qa
qaca
cara
ca rava, kur
ra kurdRedRel
dRelia, xo
xojajava, to
ja toron
ron--
ron
jaZe, Ci
ja Cita
taia, ko
ta koRo
Ronnia... (z. WumburiZe). xolo svanurSi cin
Ro cindede--
de
liani (Sdr. megr. cindali) (v. maRraZe), uS uSxv
xvani (Sdr. Zv.
xv
qarT. us usxi
xi `xari~) (q. margiani).
38
rogorc vxedavT, gvarebis warmoqmnis gzebi da saSuale-
bani metad mravalferovania. zoonimebis Semcveli gvarebis
umetesoba martivi SeerTebiT miiReba.
rusulsa da megrulSi sufiqsuri warmoeba gvaqvs (rus.
Бык-ов, Волк-ов, megr. jiq-ia,
jiq xoja
xoja-va),
ja kompozituri zoonimebis
Semcveli gvarebis mravalferovnebam da analizma gamoavlina is
saerTo da gansxvavebuli, rac sxvadasxva sistemis enebs aqvT
gvarebis semantikisa da struqturis TvalsazrisiT.
nikoloz oTinaSvili
sityvaT
sityvaTSe
tyvaTSeer
SeerTe
erTebiT
TebiT nawar
nawarmo
warmoe
moebi topo
toponi
ponime
nimebi
mebi
frones
fro nes xeo
xeobaSi
baSi
39
istoriuli: xundisubani, RarisTavi, mTavarJuli, tyisu-
bani, urmisaxeli, xtonis xevi, saqarTvelos cixe, axalSeni, qve-
natkoci...
axali: giorgiwminda, qvaTeTri, samwyali, Wmuruxevi, bze-
bis xevi...
mikrotoponimebi: siqturaanT daniTaulebi, gobejiSvile-
bis ubani, beraSvilebis miwebi, abedis Rele, xucianT tbebi,
mesxianT ubani...
gamoiyofa kompozitur saxelTa sxvadasxva tipebi, ro-
melTa Seswavla-mimdinare etapze aucilebel saqmed migvaCnia.
salome omiaZe
diskur
diskursu
kursuli
suli kompe
kompeten
petenci
tenciis
ciis defi
defici
ficiti
citi
poli
politi
litikur
tikur rito
ritori
torika
rikasa
kasa da masme
masmedi
mediis
diis enaSi
enaSi
40
da stabiluri mniSvnelobis mqone enobrivi erTeulebi unda
Warbobdes.
kvlevam gviCvena, rom Tanamedrove masobrivi kulturis
gavleniT komunikaciuri kompetenciis saerTo donem daiwia,
SeiniSneba periferiuli komunikaciuri praqtikis centraliza-
ciis tendencia _ leqsikuri fondis gaRaribeba, gramatikul
saSualebaTa gamartiveba, gamonaTqvamis emociuri Sinaarsis wi-
lis gazrda racionaluri Sinaarsis wilTan mimarTebiT, me-
tyvelebis vulgarizacia, razedac vrclad moxsenebaSi visaub-
rebT.
merab robaqiZe
`vefxi
vefxitya
fxityaos
tyaosnis
osnis~
nis~ erTi
erTi tae
taepis mniSvne
mniSvnelo
vnelobis
lobis
dadge
dadgeni
dgenisa
nisaTvis
saTvis
41
Tavkidur poziciaSi SeeZlo moeca rogorc `zabun~, aseve `Za-
bun~, ra sac gvidas tureben `vefxistyaosnis~ xelnawerebi. z>Z
fonetikuri variantebi gvxvdeba Zveli qarTuli enis leqsikaSi
(zorva // Zorva, zraxva // Zraxva, zaxili (Zaxili), zroxa //
Zroxa, zoeba // Zo(v)eba).
2. sakiTxi exeba `daZabuneba~ sityvis mniSvnelobis dadge-
nas vfx-is erT strofSi, romelSic vkiTxulobT: «sjobs sayva-
relsa moyvare razomca dauZabundes» (833.2 _ 1957 wlis gamo-
cema) poemaSi gvxvdeba kidev am sityvis sxvadasxva forma: davZa-
bundi, daZabundes, saZabuno _ yvelgan dasustebis, sisus tis
mniSvnelobiT. miCneulia, rom moxmobil taepSi saWiroa «ar»
nawilakis aRdgena, winaaR mdeg SemTxvevaSi Sinaarsi Seusabamo
saxes iRebs im azriT, rom sayvarlisadmi moyvaris «da Zabune-
ba» moyvares Rirsebas ulaxavs da aseTi ram rusTavelis xeli-
dan ar gamovidodao (a. SaniZe). Sesabamisad, mkvlevaris azriT,
unda iyos «ar dauZabundes», rac strofs daubrunebs pirvan-
del saxeso. ismis kiTxva _ ramdenad sworia es Sexeduleba,
gamomdinareobs Tu ara is rusTavelis epoqis sulidan da poe-
midan, romelSic rainduli siyvarulia xotbaSesxmuli? vfiq-
rob, amgvari gaazreba ar unda iyos swori.
3. «visramianSi»-Si araerTxel vxvdebiT am sityvas. Zabu-
nis (daZabunebis) arsis gasagebad sinaTlis Setana SeuZliaT
aseT adgilebs am Txzulebidan, romelic Tavisi leqsikiT ax-
los dgas vfx-Tan: ramini ambobs: `ara maqvs Tmobisa Rone, aRa-
ra var gulsa zeda patroni... odiTgania Cemni Wirni, odiTgan
damiZabuna mijnurobaman! vici, romel wesia mijnurTa Zabunoba,
sneuli var da ususurad myofi, mijnurobisagan daZabunebuli
(raminis werili vi sis) me miwyiT Zabuni var. misgan kide Tuca
esre ubeduri ar viyav, me guli esre ver damimonebda; mijnu-
roba Zabunia. Senve daumdabldi mijnurobasa~. romanis moxmo-
bili adgi lebi sacnauryofs, rom `daZabuneba~ აris mijnuris
sulieri mdgomareoba, ~gulis WiriT~ ga mowveuli `sneuleba~.
42
4. vaxtang VI-is gamocemaSi aseTi komentaria mowodebu-
li: `sjobs sayvarelsa moyvare ra zomca dauZabundes~ = «rac
ram am sofels kacs Seuyvardeba sayvareli is aris da moyvare
qriste aris; axla ambobs ragindara qristes sawyeni rom qnas
kacma da Seuyvardes codviT qriste daZadaZabu
Zabune
bunebu
nebulad
bulad hyvandes,
is uTqvams mainc qriste gijobso da sjobso». rogorc vxe davT,
vaxtangi am taepSi religiur siyvaruls xedavs da `moyvareSi~
qristes warmogvidgens; codvis Camdeni Tavis TavSi qristes
aZabunebs. Cven vfiqrobT, komentari naZaladevi da xelovnuria.
vaxtangi mTlianad am strofSi religiur gagebas aqsovs, rac
ar gamomdinare obs arc gansaxilveli strofis Sinaarsidan,
arc poemis sulidan, romelic renesansuli siyvarulis mziuri
sunTqviT, gagebiTa da cnobierebiTaa ganmsWvaluli.
5. n. naTaZe `vfx~-is Tavis saskolo gamocemaSi CvenTvis
saintereso taepis sityvas ase gan martavs: `dauZabundes _ ga-
ugulCvildes, moulbes (mniSvneloba sworadaa mignebuli)~.
yu radRebas iqcvs d. CubinaSvilis leqsikonis ganmarteba: mi-
jnurobam damiZabuna, любовь сковала меня, visr. 154; 127; SesaZ-
lebelia, WeSmariteba vipovoT da davinaxoT am ganmartebaSi,
Tu mas gaviazrebT siyvarulis grZnobiT gamowveuli ~sneule-
biT~, `gulis WiriT~, rac Seyvarebul Sia aRZruli satrfos
mimarT.
6. avTandili daZabunebulia, ara im gagebiT, rom fiziku-
rad dasustebulia anda moqceulia Seyvarebulis Zlieri nebis
qveS, aramed imiT, rom misi Zlieri sasiyvarulo gancda-grZno
bebi mimarTulia (orientirebulia) satrfosadmi, romelsac
eTayvaneba; is savsea, dasneule bulia siyvarulis seniT (vne-
biT), `gulis WiriT~. aq `daZabuneba~ mkacrad gansazRvrul Si-
na arss iZens, rac WeSmariti siyvarulisTvis moucilebelia. es
is grZnobaa, roca mijnuris `guli wasulia~ da igi `ugulo-
daa~ darCenili. aseTi siyvaruli `dabneda~-sTan miaxlebaa, sa
damdisac midis avTandili, magram mas ar epueba: (wina 832
strofSi naTqvamia: `ra mieaxlis dabnedad, ver xel-hyvis da-
Zrvad enisad~; magram avTandili Zlieri nebisyofis pirovnebaa
43
da damTrgunvel grZnobas ebrZvis: 833 - `Tqva: ~Cemo, Seni
Sors myofi krulia, vinca dadumdes, / raTgan Sen dagrCa go-
neba, guli Senkenve dabrundes, TvalTa mtiralTa Sexedva Seni-
ve swad des da undes~. rogorc vxedavT, avTandili ver egueba
imas, rom igi da bnedamdea misuli da `enis daZvrac~ aRar Za-
luZs, mas gacnobierebuli aqvs, rom satrfos gan moSoreba
emuqreba `SekvriT~, rac `dadumebas~ (a. SaniZes konieqturis
saxiT Semoaqvs `daduneba~, rac agreTve ar aris swori, konteq-
sti moiTxovs swored `dadumebas~) iwvevs; Tavis Tavs Caago-
nebs, rom ~TvalTa mtiralTa Sexedva Senive swaddes da undes~
da aqve das Zens, rom `Sek vra_dabnedas~ sjobs iseT mdgomare-
obaSi yofna, rogoricaa `daZabuneba~. amgva rad, rogorc vxe-
davT, `dabnedas~ poemis avtori upirispirebs `daZabunebas~,
roca am bobs: sjobs, say va relsa moyvare razomca dauZabun-
des~. es ki is mdgomareobaa, roca gamijnurebu li adamiani
gulsa da gonebas ar kargavs; sul sxva mdgomareobaSia tarie-
li _ igi dabnedi lia, mas guli, cnoba da goneba warTmeuli
aqvs, miuxedavad imisa, rom Cveulebriv mdgomare obaSi igi
brZeni raindia. Zlieri nebis adamians, rogoricaa avTandili,
es ar emarTeba miuxedavad imisa, rom igi miaxloebulia `dabne-
dasTan~, roca enis daZvrac SeuZlebeliaa, magram igi cnobie-
rebas ar kargavs, Segnebulad ebrZvis damTrgunvel grZno bas,
radgan aseT mdgomare obas amjobinebs `daZabunebis~ mdgomareoba-
Si yofnas _ `sjobs, sayvarelsa moyvare razomca dauZabundes~.
7. `gulis Wiri~, rogorc mijnurobis sulier mdgomareo-
ba, kategoriulad gulisxmobs `da Zabunebas~, rac samijnuro
`dauZlurebaa~ (`davuZlurdi, mijnurTaTvis kvla wamali ar-
siT ari~), sneulebaa. moyvare uZabundeba sayvarels; `daZabune-
ba~, sazogadod, damaxasiaTebe lia mijnurobisTvis; rogorc
`visramianSia~ naTqvami _ «wesia mijnurTa Zabunoba».
44
medea saRliani
45
ÁÒÀÂÅÀÍ-É{Ó} ÀÙÄÁÀ)"...; ËÉâÄà `ÌÏÓÅËÀ" ÈÀÅÉÓÉ ÞÉÒÉÈÀÃÉ
ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÉÈ ÉáÌÀÒÄÁÀ ÚÅÄËÀ ÉÌ ÓÖËÉÄÒÉÓ ÀÙÌÍÉÛÅÍÄË ÀÒÓÄÁÉÈÈÀÍ,
ÒÏÌÄËÈÀ ÌÏÓÅËÀÝ ÒÄÀËÖÒÀà ÛÄÓÀÞËÄÁÄËÉÀ. ÌÀÂ.: âÄÃÍÉ `ÌÏÅÀ" _
ÌÀÒÄ `ÀÃÀÌÉÀÍÉ", ÆÖÒÀË `ØÀËÉ", âðÍ `áÀÒÉ", ÌÖÛÂæÒÉ `ÓÔÖÌÀÒÉ",
ÈáÄÒÄ `ÌÂÄËÉ" ÃÀ À. Û., ÌÀÂÒÀÌ ÉÂÉÅÄ ÆÌÍÀ áÛÉÒÀà ÂÀÌÏÉÚÄÍÄÁÀ ÛÄÌÃÄÂ
ÛÄÓÉÔÚÅÄÁÄÁÛÉ: áÏËÀ ÊÖàÉ ËÉâÄÃ|×ÉÓêÒ ÊÖàÉ ËÉâÄà (ËÛá.)
`ÂÀÁÒÀÆÄÁÀ (ÆÄÃÌÉß. _ ÝÖÃÉ ÊÖà-É{Ó} ÌÏÓÅËÀ|×ÉÓ-ÉÀÍ-É ÊÖà-É ÌÏ-
ÓÅËÀ)"; ÛÃéØà ËÉâÄà (ÆÓ.) `ÀÓÀÊÛÉ ÛÄÓÅËÀ, ÅÉÍÌÄÓ (ÜÅÄÖËÄÁÒÉÅ ÌÏáÖ-
ÝÉÓ) ÀÓÀÊÀÌÃÄ ÌÉÓÅËÀ (ÆÄÃÌÉß. _ ÊÁÉËÀà ÌÏÓÅËÀ)"; ÛÄÒÏÁðÛ ËÉâÄÃ
(ÜÁá.) `ÌÏÙËÀ, ÌÏØÀÍÝÅÀ, ÃÀÛÅÒÏÌÀ, ÌÏÈÌÉÍÄÁÉÃÀÍ ÂÀÌÏÓÅËÀ; ÈÀÅÌÏÁÄÆ-
ÒÄÁÖËÏÁÀ (ÆÄÃÌÉß. _ ÌÀÛÅÒÀË-ÏÁ-ÉÓ ÌÏÓÅËÀ)"; áÏËÀ ÂÖÌÉ ËÉâÄÃ
(ËÛá.) `ÂÀÁÒÀÆÄÁÀ (ÆÄÃÌÉß. _ ÝÖÃÉ ÂÖË-É{Ó} ÌÏÓÅËÀ)" ÃÀ À. Û.),
ÒÏÌËÄÁÉÝ ÀØÔÉÖÒÀà ÌÏÍÀßÉËÄÏÁÄÍ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÆÀÝÉÉÓ ÐÒÏÝÄÓÛÉ.
ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÆÌÍÄÁÉ ÃÀãÂÖ×ÄÁÖËÉÀ ÌÀÈÉ ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ ÛÄÓÀÞËÄÁ-
ËÏÁÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ.
Å×ÉØÒÏÁÈ, ÌÓÂÀÅÓÉ ÆÌÍÄÁÉÓ ÓÒÖËÀà ÀÙßÄÒÀ ÃÀ ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ
ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ ÃÀãÂÖ×ÄÁÀ ÌÄÔÀà ÓÀÉÍÔÄÒÄÓÏ ÉØÍÄÁÀ
ÓÅÀÍÖÒÉ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÆÌÄÁÉÓ ÓÒÖË×ÀÓÏÅÀÍÉ ÛÄÓßÀÅËÉÓÀÈÅÉÓ.
ÌÀÓÀËÀÆÄ ÃÀÊÅÉÒÅÄÁÀÌ ÝáÀÃÚÏ, ÒÏÌ ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÂÀÒÊÅÄÖËÉ
ÓÉÔÚÅÉÓ ÉÒÂÅËÉÅ ÛÄØÌÍÉË ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒ ÛÄÓÉÔÚÅÄÁÄÁÓ ÌÏÞÌÄ
ØÀÒÈÖË ÄÍÀÛÉ, áÛÉÒ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ, ÀÒ ÂÀÀÜÍÉÀ ÒÉÝáÏÁÒÉÅÀà ÔÏËÉ
ÐÀÒÀËÄËÄÁÉ. ÒÏÃÄÓÀÝ ÀÒÀÌÏÍÀÈÄÓÀÅÄ ÄÍÄÁÓ ÛÏÒÉÓ áÃÄÁÀ ÛÄÃÀÒÄÁÀ,
ÄÓ ÂÀÒÊÅÄÖË ÊÉÈáÅÄÁÓ ÉÌÃÄÍÀà ÀÒ ÀÜÄÍÓ, ÌÀÂÒÀÌ ÒÏÃÄÓÀÝ
ÌÏÍÀÈÄÓÀÅÄ ÄÍÀÈÀ ÓÉÔÚÅÀÈÊÀÅÛÉÒÄÁÓ ÛÏÒÉÓ ÀÓÄÈÉ ÛÄÓÀÌÜÍÄÅÉ ÃÀ
ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÖËÉ ÓáÅÀÏÁÀÀ, ÄÓ ÖÊÅÄ ÂÀÓÀÊÅÉÒÉÀ ÃÀ, ÜÅÄÍÉ ÀÆÒÉÈ, Ö×ÒÏ
ÓÉÙÒÌÉÓÄÖË ÊÅËÄÅÀÓ ÌÏÉÈáÏÅÓ.
46
murman suxiSvili
ausla
auslau
lautis u dabo
dabolo
boloe
loebis Sesa
Sesaxeb
saxeb Zvel qarTul
qarTulSi
TulSi
47
gis `Rru~, `xvreli~) mniSvnelobac gamoixateba, Sdr.: `nawlev-
ni Seiwynareben r u v T a Sina maTTa nivTsa, mas uSuersa... da
mier gansTxeven~. m. sw. 176, 24.
Zveli Tu axali qarTuli enis masalis safuZvelze -u su-
fiqsad gamoiyofa Semdeg erTmarcvlian fuZeebSi: br-u, Rrj-u
(fenrixi, sarjvelaZe 2000), dRl-u (klimovi 1976), bnd-u,
dRl-u, Rrj-u (jorbenaZe 1980) da sxv. am formantis realu-
roba upiratesad rogorc qarTul, aseve zanur da svanur
zmnur fuZeebTan SepirispirebiT mowmdeba, Sdr.: br-u _ br-
un-av-s, megr. bur-in-i, Rrj-u _ Rrej-s, svan. li-Rj-ˆn-e, dRl-u
_ dRl-ez-s, megr. dRul-af-a, Wan. o-ndRul-u, bnd-u _ bned-s
da sxv. dialeqturi (xevs.) zirw-u `wivil-kiviliT Secxadeba~
formalurad da semantikuradac aseve zmnuri Zrwun fuZis va-
rianti Cans (arabuli 2001).
qarTul-zanur doneze rekonstruirebul martiv *yur- da
warmoqmnil *yur-u saxelebis zanuri variantebis gansxvavebu-
li fonematuri Sedgeniloba (‡uj-i da ‡ur-u) gamoricxavs
megr. ‡ur-u (`regveni~ < `yru~) derivaciuli formisaTvis amo-
savlad *‡ur- Zirs: megrulsa da WanurSi saxelur fuZeTa aus-
lautSi r > j-s (palatalizacia -i i formantis zegavleniT), Sdr.:
saerTo-qarTv. *yur- qarT. yur-i : megr./Wan. ‡uj-i; saxeluri ‡ur-
Ziridan warmoebis SemTxvevaSi megrulSi ‡ur-u-s nacvlad mosa-
lodneli iyo *‡uj-u (Sdr.: megr. ‡uj-a `regveni~, Wan. ‡uja
`yru~); amasTan, sadavo Cans qarT. yru-s yur- saxeluri fuZis re-
ducirebuli (*yr-u < *yur-u) formidan momdinareobis sakiTxic,
radganac istoriulad qarTulSi mxolod or- da metmarcvliani
saxeluri fuZeebi ikumSeboda (uTurgaiZe 1976).
ase rom, sacilobeli SeiZleba gaxdes qarT. yru da megr.
‡uru derivaciul formaTa ara marto amosavali fuZis rao-
bis, aramed am formaTa genetikuri mimarTebis sakiTxic.
calkeul fuZeTa istoriul-SedarebiTi analizi saerTo-
qarTvelur doneze auslautis -u-s formantiseulobas da am-
gvar fuZeTa zmnur warmomavlobas mianiSnebs, Sdr.: qarT. RrZ-
u / RrZ-o : svan. Rij-u bq., lSx. `daRrejili~, li-Rj-ˆn-e `gaRi-
zianeba~ (Cuxua 2000-2003).
48
Tea teteloSvili
transla
translaci
slacias
ciasTan
asTan dakav
dakavSi
kavSire
Sirebu
rebuli
buli ramde
ramdeni
denime
nime
saki
sakiTxi
kiTxisa
TxisaTvis
saTvis
termin transla
translaci
slaciiT
ciiT aRiniSneba gramatikuli movlena,
romlis drosac `srulmniSvnelovani sityva erTi gramatikuli
klasidan gadadis meoreSi~. sityvis `klasi~ da funqcia imde-
nad mWidrodaa dakavSirebuli erTmaneTTan, rom `klasis~
cvlileba iwvevs sityvis funqciis cvlilebas da _ piriqiT.
transla
translaci
slaciis
ciis vrceli enaTmecnieruli Seswavla dakavSire-
bulia frangi mecnieris _ lusien tenieris _ saxelTan. qar-
Tul lingvistikaSi termin transla
translaci
slaciis
ciis saxeliT aRniSnuli
gramatikuli movlenis Seswavlas arcTu ise xangrZlivi isto-
ria aqvs da sul ramdenime naSroms moicavs. Tumca isic unda
iTqvas, rom is gramatikuli saSualebebi, romlebic gamoiyene-
ba transalciisTvis, araerTi qarTveli gramatikosis Seswav-
lis obieqti gamxdara.
translaciis kvlevisas ikveTeba garkveuli sakiTxebi, rom-
lebic, Cveni azriT, sainteresoa ara marto translaciis
srulyofili SeswavlisaTvis, aramed zogi gramatikuli Sexe-
dulebis gansxvavebul WrilSi warmoCenisTvisac.
sityvis translirebisTvis gamoiyeneba rogorc morfo-
logiuri elementebi (translativebi), ise sintaqsuri saSua-
lebebi. magaliTad:
• sityva `qudisgan~ maadieqtivebeli translativis _-ian
ian-
ian
qud-i → qud-
is _ darTviT viRebT adieqtivs: qud- qud-ian-
ian-i _
substantivi → adieq
substanti
stantivi adieqti
eqtivi
tivi (translaciis morfologiuri
saSualeba);
• winadadebaSi `me gaTamamebuli var lama
lamaze
mazebi
zebisa
bisagan
sagan~
gan (qegl,
t. IV) adieqtivi gvevlineba substantivis funqciiT, masasa-
dame, gasubstantivebulia (translaciis sintaqsuri saSua-
leba).
zemoTqmulidan gamomdinare, daismis kiTxva: sad aris
translaciis adgili _ morfologiasa Tu sintaqsSi?
49
Tu davuSvebT, rom translaciis SemTxvevaSi mocemuli si-
tyva icvlis funqcias, romel metyvelebis nawils unda miva-
kuTvnoT translirebuli varianti? magaliTad, zemomoyvanil
winadadebSi (`me gaTamamebuli var lama
lamaze
mazebi
zebisa
bisagan
sagan~)
gan dadasture-
buli sityva-forma `la lama
lamaze
mazebis
zebisgan
bisgan~
gan zedsarTav saxelad unda
ganvixiloT Tu arsebiTad?
am da translirebul formaTa Seswavlisas gamokveTil ki-
dev ramdenime sxva sakiTxs vrclad gavaanalizebT moxsenebaSi.
Лариса Тупцокова
50
Глагольные частицы, не выделенные в литературе, можно раз-
делить на три группы.
1) Фонетические варианты рассмотренных глагольных частиц:
-х-: сыуук1ыгъа-х «ты меня уже убил» (Нэмык1
къыхэмыгъэхьажьми сыуук1ыгъах, Зура. «Если даже не добавишь еще
чего-то, ты и так меня уже убил, Зура.» (Ю.Т.). Имеет значение
завершенности. М.А Кумахов определяет –х- как суффикс глагола.
-к1ае-: иш1угъо-к1ае-у «довольно зажиточно» (Василь ятэ иунагъо
иш1угъок1аеу псэущтыгъэ. «Семья отца Василя жила довольно
зажиточно» (Т.К.). Имеет увеличительную (амплификативную) функ-
цию. Г.В. Рогава и З.И. Керашева включают –к1ай- в глагольные
частицы.
-го-: ыш1э-го-рэп «пока не знает» (Джыри ешак1э ыш1эгорэп.
«Он пока не знает, как надо удить» (Т.К.). Ограничительная функция
«пока» (ограничивает продолжительность действия финитного глагола).
-къу-: сыхэу-къу-агъ « я ошибся» (Ащ нахь ш1у1уа1ок1э
сыпщыгугъыщтыгъ, ау сыхэукъуагъ. «Я надеялся, что ты будешь
лучше, но я ошибся» (Ю.Т.). Показывает ошибочность, неудачность
характера действия.
2) Глагольные частицы с отличной семантикой:
-хэ-: уфэя-хэ-п «ты совершенно не хочешь». (... О уафэулэуныр
уик1ас, ау уиныбджэгъу горэ бгъэулэунк1э уфэяхэп. « Ты любишь для
них хлопотать,но совершенно не хочешь беспокоить кого-нибудь из
друзей (Ю.Т.).». Имеет значение категоричности, оттенок несогласия.
-к1ы-: хэлъэщы-к1ы «он прихрамывает». (Ныом ылъэгъурэр
к1элэ ищыгъ, лъэпэ-лъаг, к1опц1э нэгу, костюм ч1ыпц1э
щыгъ,1элъэныкъомк1э чемоданыр ы1ыгъ, адрэ 1эм плащ п1уак1эр
едзэк1ыгъ, къыхэмыщыпэу, ау гуфаплъэу, уеплъыпэмэ хэпш1ык1эу
хэлъэщык1ы. «Старушка видит подтянутого молодого человека,
стройного, смуглолицего, одет в темный костюм, в одной руке держит
чемодан, через другую перекинут черный плащ, едва заметно, но
присмотревшишь видно, что он заметно прихрамывает (Т.К.)».
Некоторые глагольные основы на к1ы (ик1ын, хэк1ын) потеряли свое
первоначальное значение глагола и выполняют функции частиц.
3) Нововыявленные глагольные частицы:
-ие-, -ые-, -ия-: и1эн-ие-ба «есть же», агъэш1эгъон –ые-п «не
удивились бы», щысэбгъэлъэгъун-ия «ты мне там разве показал бы»
(Гъунэ горэ и1эниеба, мазэ мэхъушъ гъогум сытет. «Есть же какой-то
предел этому, уже месяц, как я на дороге» (Ю.Т.).
-я-: плъэк1ынхэ- я «ну разве ты смог бы» (Ау мощ фэдэ унагъом
щебгъэ1эзэнхэ плъэк1ынхэя! - уцыр щытзэ къошыным игъухьажьыгъ.
51
«Ну разве ты смог бы в такой семье ее лечить! – стоя в кувшине
растение завяло» (Т.К.). Оттенок сожаления.
-а-: сытебгъэт1ысхьана «ты разве посадишь меня на коня» (- Адэ
шым сытебгъэт1ысхьана? – ы1уагъ к1алэм. «Ты разве посадишь меня на
коня? – сказал парень» (Адыгские сказки).
rostom fareuliZe
Seda
Sedare
darebi
rebiTi
biTi `brunvis
brunvis~
vis~ saki
sakiTxi
kiTxisa
TxisaTvis
saTvis CeCnur
CeCnurSi
nurSi
52
naTela fartenaZe
SavSu
SavSuris
Suris sintaq
sintaqsur
taqsur Tavi
Tavise
visebu
sebure
bureba
rebaTa
baTa Sesa
Sesaxeb
saxeb
53
`am dro, ani, erTi
erTi litra
litra Zes am dro imdeni qi yaSuRi,
kovzi iani mawonSi Cadev, ameiRe, Sayeneb, iani~...
gvxvdeba Taviseburi Sewyobis SemTxvevac, micemiT brunvaSi,
roca msazRvreli unda iyos warmodgenili fuZis saxiT da sa-
zRvruli irTavdes brunvis niSans, SavSurSi piriqiT gvxvdeba,
gaurkveveli raodenobis aRmniSvneli msazRvreli dairTavs
brunvis niSans, sazRvruli ki fuZis saxiTaa: `ucocxlian
bevrs xalx aq~...
nacval
na cvalsa
cval saxel
saxelTa
xel Tagan
Ta gan atributul msazRvrelad xSirad
gvxvdeba kuTvnilebiTi nacvalsaxelebi. SavSurSi pirveli pi-
ris kuTvnilebiTi nacvalsaxelebi (rogorc mxolobiTi, aseve
mravlobiTi ricxvis) saxelobiT, moTxrobiTsa da micemiT
brunvaSi TiTqmis ar dairTavs brunvis niSans, is ZiriTadad
fuZis saxiTaa warmodgenili. kerZod:
`oTuzbeS Tane CujuRlar akiTxvina Cem kacma kacma~;
ma `erTi
mogvZebna fasaforTiT, Cem siZem
siZem moZebna, or-sami welia~...
aris SemTxveva, rodesac kuTvnilebiTi nacvalsaxeli mo-
TxrobiT brunvaSi gaformebulia saxelobiTi brunvis niSniT.
`Ce
Cemi
Cemi babo
baboma
boma imiyvana, avaT viyavi~...
SeiZleba orive nawili fuZis saxiT iyos warmodgenili:
`axla xarebi marto Cem simamr
simamr yavs~; `Cem
Cem mamam
mamamTil
mamTil qali
yavda, gadmodian, gaqucven da wadian~...
inversiuli wyoba gacilebiT naklebia, isic im SemTxvevaSi,
roca msazRvreli ricxviTi saxelia:
`Svi
Svili
Svili oTxi Tane myavs~; `xevwuruli anai myavs, Zma erTi erTi
Tane~...
substan
substanti
stantiu
tiuri msazRvre
msazRvreli
zRvreli.
li SavSur metyvelebaSi substan-
tiuri msazRvreli umetesad prepoziciuria. xSiria substan-
tiuri msazRvreli brunvis niSnis Tanxmovandakarguli formiT
Sewyoba saxelobiT brunvaSi mdgar sazRvrulTan:
`ver mevgone did saxli, kldi Tavi Tavi~;
vi `lobio aris agaru-
lai, xaSri
xaSri lobio
lobio~...
bio
aseTi formebis gverdiT gvxvdeba fuZis saxiT warmodgeni-
li substantiuri msazRvrelic: `ara aq, ara simind simind koto
kotori
tori~...
ri
54
iSviaTia piruku SemTxvevebi, roca micemiT brunvaSi msa-
zRvreli srulad dairTavs brunvis niSans, magram sazRvrulia
fuZis saxiT warmodgenili:
`yrali suli udis anwlis anwlis furcel
furcel~...
cel
inversiuli wyoba umetesad gvaqvs maSin, roca sazRvruli
Sedgenili Semasmenlis saxeladi nawilia:
`kaxiZeebi naTe
naTesa
Tesavia
savia Cemi
Cemi~;
mi `Cveni cixea
cixea bazgi
bazgire
gireTi
reTisa
Tisa~
sa ...
2. qvemde
qvemdeba
debari
barisa
risa da Semas
Semasmen
masmenlis
menlis ricxv
ricxvSi
cxvSi SeTan
SeTanxme
Tanxmeba
xmeba
Semasmeneli mravlobiTSia qvemdebaresTan iseT SemTxveveb-
Si, sadac unda yofiliyo mxolobiTSi da piriqiT, mxolobiT-
Sia, roca unda Sewyoboda mravlobiTis formiT:
`Cemi simam
simamri
mamri axla izmiT arian arian~...
an `qe
qeri
qeri,
ri, budRa-furnesi qi
acxoben, TeTri, wiTelic arian arian~...
an `aq arvin
arvin ar darCedarCebi
rCebian
bian~;
an
`ara
aravin
aravin ar arian arian iqa axla~... `xal xalxi
xalxi vin arianarian es kidi iqa?~;
`jibis Terefis maya mayari
ya ri fuls gadaay
gada ayri
rian
ayrianan~... `aq Teli
Teli gurji
gurji
arian
arian~;
an `eski mileTi arian, Teli Teli kai arian
arian~.
an `TurqeTSi bevri bevri
xalxi
xalxi cxovro
cxovroben
roben~;
ben `bevbevri
bevri xalxi
xalxi meiy
meiyre
iyrebi
rebian
bian~...
an `bev
bevri
bevri gadmo-
gadmo-
vden,
vden Taqsi qveSeSeTSi gadaxta, amavyvaneT~; `xuTi komli rCe-
bian, bevri
bevri wadiwadian
dian~...
an `wa
wadi
wadian
dian rZal-
rZal-Svili
Svili~;
li `dedamdedamTil
damTil-
Til-mama
mama-
ma-
Til ar yavs, memik memikden
mikden~...`TqvenSi
den hastne
hastnebi
tnebi aris?~;
aris `iqidan
gadmovdo
gadmovdoda
vdoda buRe buRebi
Rebi deiWedebodnen mierevoda, Sevdoden mo-
revSi~...
qvemde
3. qvem deba
de baris
ba brunve
ris brun vebi
ve bi.. icis
bi icis’ znasTan qvemdebare gvxvde-
ba saxelobiT brunvaSi: `xo xoja
xo ja (=xojam) icis gurjuli...~. xSiria
gardauval zmnasTan qvemdebaris ergatiuli konstruqcia:
`daTv
daTvma
daTv ma da ge geleb
lebma
leb ma meerivnen...~; `douStvineT, ukan me meiq
iqca
iqca
xoja
xo jama
ja ma~~... datiur konstruqciebSi qvemdebare umetesad fuZis
ma
saxiTaa warmodgenili: `erTi meriemaÎ yofila, daTv mu muu pa--
upa
ravs da baRvi yolia...~; `de dedab
de dabreb
dab reb uTuTqmi
qmian
qmi an, baboi gvyavda iqa,
an
momkdara iq~... pirdapiri damateba pirvel seriaSi nacvlad mi-
cemiTi brunvisa gvxvdeba saxelobiTi brunvis formiT an fu-
Zis saxiT. iribi damateba ki umetesad fuZis saxiT: `SorvebSi
kakal
ka kal ar gu guu revT...~; `marto yar
urevT yarTof
Tof vTe vTesavT
savT, si
savT simind
mind ar
55
vTesavT
vTesavT,
savT wamali ar gvaq...~; `ima araferi ar qvia, ima suji suji
etyvian
etyvi an...~; `kacebi fuli
an fuli gayri
gayrian
yrian,
an wevlen...~; `Tqven WamT Rori
xorci
xor ci?...~; `me ve
ci vela
lapa
la pari
pa rike
ri kebo
kebodi
bo di Cem dedam
dedamTil
damTil,
Til, mamam
mamamTil
mamTil.
Til...~;
`qa
qaTam
qa Tam ras etyviT, qa Tam?|~... aseve gvxvdeba ubralo damtebis
qaTam
Tam
Tandebulian formaTa monacvleoba: `kroWebSi, qilikebSi ko-
lofeb akeTeben Se SeSi
Sidan
Si dan~; `daT
dan daTvi
daT vidan
vi dan eSinia, gaqceva undoda,
da ver wasula~...
naTia foniava
Tanxmo
Tanxmovan
xmovanTkom
vanTkompleq
Tkompleqse
pleqsebi
sebi abazur
abazur zmnur Zireb
ZirebSi
rebSi
56
anlautSic, identurfonemiani jgufebis garda, warmodge-
nilia araidenturfonemiani jgufebi, romlebic qmnian harmoni-
ul (aba-r-fx
fxa-ra
fx `erTmaneTis gaTboba~) da araharmoniul Tan-
xmovanTkompleqsebs (-la-kka-ra `cema raRaciT~).
abazuric, afxazuris msgavsad, upiratesobas aniWebs Tan-
xmovanTa decesiur SeerTebas.
abazur zmnur ZirebSi bgeraTkomleqsebi yvelaze gavrcele-
bulia anlautSi, SedarebiT naklebad inlautsa da auslaut-
Si. samive poziciis TanxmovanTkompleqsebis dawvrilebiTi ana-
lizi moxsenebaSi iqneba warmodgenili.
Wabuki qiria
myofa
myofadis
fadis wre lazur
lazurSi
zurSi
57
(warmoebis meqanizmi aqac qarTulisa da megrulis analogiu-
ria _ zmniswi
zmniswini
wini+
ni+ uwyvete
uwyveteli
teli),
li mag.:
...ne viT manaTi gomdi
gomdinup
dinupti
nupti (Ciq., I, 950); `arc aT maneTs
davkargavdi~;
Wita enveriq biTTum koCi-na Ziatu, nena gaman gamanTxip
manTxiptu
Txiptu,
tu, To-
lefe gamug
gamugzap
mugzaptu
zaptu da owkertu (Ciq., I, 486)
`patara enveri yovelTvis kacs rom naxavda, enas gamouyof-
da, Tvalebs gadmokarklavda (`gamounTebda~) da uyurebda~;
doi
doiyura
yurati
ratiko
tikoni
koni...
ni... ÎeSqur
eSqurdu
qurdutu
dutu do melap
melaptu
laptu (Ciq., I, 444);
`rom dameyvira, SeSindeboda da Camovardeboda .
3. qarTulisa da megrulis analogiuria viTareba myofa myofa-
fa-
dis kavSi
kavSire
SirebiT
rebiTTan
biTTan dakavSirebiTac, mag.:
Cqin-Ti dixa mo mefCap
mefCaptaT
fCaptaT faraTe (yifS., 6); `Cvenc miwas
nu mivyidideT (mivcemdeT)~;
Cqin var gamafCaT-Si, Cqini dixaSa ÎeriSa Turqi var mu-
lun do Cqin-Ti dixa mo mefCaf mefCaftaT
fCaftaT faraTe! (yifS., 6); `Cven
Tu ar gavyidiT, Cvens miwaze, Cvens adgilebze Turqi ar mova,
da Cvenc miwas nu gavyidideT~ (nu mivcemdeT fuliT)~;
si mo gaSqu
gaSquri
Squrine
rinetas
netas,
tas, divis Cqimde muT var axenen (diumez.,
64); `Sen nu SegeSindebodes, devi me verafers mizams~;
mTel koCef WumaniS haq okibRan, ar-TeR oxor-muSis mo
dosqi
dosqidu
qidutaz
dutaz-ia
taz (diumez., 72); `yvela kaci xval aq Seiyaros,
erTic ki Tavis saxlSi ar darCebodeso~;
4. lazurSi dasturdeba myofa myofadis
fadis piro
pirobi
robiTis
biTis nakvTis maga-
liTebic:
em vaxTis man okiTxu do oWaru qomiCqomiCqu
miCqutu
qutuko
tukoni
koni,
ni, ne viT ma-
naTi gomdinupti do baSforTi-Ti ordo doviqifti (Ciq., I,
95); `maSin me rom wera da kiTxva mcodnoda, arc aT maneTs
davkargavdi da pasportsac male aviRebdi (`gavakeTebdi~).
uTole qoCiq Tqveren: `ar Toli qomi qomiRu
miRutu
Rutuko
tukoÎ
koÎa~-Si, Ror-
moTiq sum qomuCuSi, varTi xvamu (xalx. 252); `usinaTlo (uT-
valo) kacs uTqvams: erTi Tvali mqonodao da RmerTma sami
rom misca, arc daloca~.
58
dunÎas muT var minon, bere-Cqimi taxti-Cqimiz na gelaxeda-
sen qomeC
qomeCqi
meCqitu
qituko
tuko-Îa
ko (diumez., 40); `amqveynad araferi minda, Ce-
mi Svili Cems taxtze rom mcodnodao~;
amgvarad, myofa
myofadis
fadis wris nakvTe
nakvTebi
kvTebi ara mxolod
mxolod qarTul
qarTulsa
Tulsa
da megrul
megrulSi
grulSi,
Si, aramed
aramed lazur
lazurSic
zurSic dastur
dasturde
turdeba
deba.
ba.
lazuri zmnis formaTa paradigmaSi warmosadgenia myofa myofa-
fa-
dis piro
pirobi
robiTis
biTis nakvTic, rac aqamde mxolod megrulis speci-
fikad miiCneoda.
xaTuna yandaSvili
mraval
mravalgzi
valgziso
gzisobis
sobis gamoxat
gamoxatva
xatva Tana
Tanamed
namedro
medrove
rove qarTul
qarTulSi
TulSi
(k. gamsa
gamsaxur
msaxurdi
xurdia
diasa da m.
m. java
javaxiS
vaxiSvi
xiSvilis
vilis prozis
prozis
mixed
mixedviT
xedviT)
viT)
59
awmyo
awmyo:
myo:
`cxeni gulTmisania, mxedris ganwyobilebas Seic
Seicnobs
icnobs xol-
xol-
me winaswar~.
uwyvete
uwyveteli
teli:
li:
`amas etyoda
etyoda xolme
xolme zviads: Senma mstovrebma Tu mudam
marTali Tqves, SimSilisagan amoswydebiano ucilod~.
I Turme
Turmeo
meobiTi
biTi:
Ti:
`aRmosavleTisken gadalala Rrublebi, Semodgomis ca mo-
iwminda da iseTi kaSkaSa mTvare daadga sveticxovels, rogorc
mina
minaxavs
naxavs xolme
xolme~.
me
mravalgzisoba gamoixateba leqsikuri erTeuliT _ `mra- mra-
valgzis
valgzis~
gzis~.
`zviadi sarkinozebTan nabrZoli iyo mraval
mravalgzis
valgzis~.
gzis
zogjer zemoaRniSnul TxzulebebSi mravalgzisoba gamoxa-
tulia uwyvetlis mwkrivis meSveobiT:
`damdnar erboSi davcu
davcurav
vcuravdiT
ravdiT da qeris ludiT viWyiviWyipe
Wyipe-
pe-
bodiT
bodiT~.
diT
`xogais mindiasa~ da `TeTr sayeloSi~ mwerlebs SesaZloa
gamoeyenebinaT xolmeobiTis mwkrivebi xevsuruli metyvelebis
iluziis Sesaqmnelad. k. gamsaxurdiam `xogais mindiaSi~ gamoi-
yena awmyos xolmeobiTis `arn~arn~ forma, magram aseTi formebi
ar gvxvdeba xevsurul dialeqtSi:
`qistebi raT arn usjulo, dedi, sru yvelas Tavsi rjuli aqv~.
m. javaxiSvilma `TeTr sayeloSi~ ramdenime SemTxvevaSi
gamoiyena II xolmeobiTis mwkrivis formebi:
`erTxel kidev movixede. koSkis Tavze mTvare amovi
amovidis
vidis~.
dis
am SemTxvevaSi, bunebrivi iqneboda, mwerals II Turmeobi-
Tis mwkrivi gamoeyeneina_ `amosu
amosuli
suliyo
liyo~
yo~. zmna `amovi
amovidis
vidis~
dis~ aras-
woradaa gamoyenebuli _ am SemTxvevaSi Sinaarsobrivad mra-
valgzisoba ar igulisxmeba.
60
nato S a v r e S i a n i, m e d e a saRliani
61
ÁÀËÓØÅÄÌÏÖÒ ÃÉÀËÄØÔÛÉ ÀÙÍÉÛÍÖËÉ äÉÐÏÔÀØÓÖÒÉ ßÉÍÀÃÀÃÄ-
ÁÄÁÉ ÀÍ ÖÊÀÅÛÉÒÏà ÂÅÄÅËÉÍÄÁÀ, ÀÍ ÓáÅÀ ÌÉÌÀÒÈÄÁÉÈÉ ÍÀÝÅÀË-
ÓÀáÄËÄÁÉ (ÄÓæÀ, ÄÒæÀ, Ìð `ÒÏÌÄËÉÝ" ÃÀ À. Û.) ÄÍÀÝÅËÄÁÀ. ÌÀÂ.:
ÀÒÃÀá ÄÛáÖ ÌÄÜÉ Äáæ-àðÛ, áÄÃæðÎÓ ÌÉÍÄ ÁÄÃÑÉ ÌðÃÌÀ
áÄÁÀÃÀÖÍÃÀá ÄÛáÖ ØÀÈÀËÓÄÒ (ËÍÔ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ., 328:34-35) `ÉÚÅÍÄÍ
ÄÒÈÉ ÌÏáÖÝÉ ÝÏËØÌÀÒÉ, ÒÏÌÄËÈÀÝ ÀÒÀ×ÄÒÉ ÄÁÀÃÀÈ ÄÒÈÉ ØÀÈÌÉÓ
ÌÄÔÉ (`ÉÚÅÍÄÍ ÄÒÈÉ ÝÏË-ØÌÀÒÉ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ÌÀÈ ÁÄÃ-ÆÄ ÀÒÀ×ÄÒÉ
Ä-ÁÀÃ-À-È ÄÒÈÉ ØÀÈÌ-{ÉÓ} ÌÄÔÉ")
ÛÃÒ. ÁØ. ÀÒÃÀá ÄÛáÖ ÌÄÜÉ áÄáæ-àðÛ, ÄÓæðÎÓ ÌÀÌÀÂæÄÛ áÀÁÀÃéÍÃÀá
ÄÛáÖ ØÀÈÀËéÍØÀ `ÉÚÅÍÄÍ ÄÒÈÉ ÌÏáÖÝÉ ÝÏËØÌÀÒÉ, ÒÏÌÄËÈÀÝ
ÀÒÀ×ÄÒÉ ÄÁÀÃÀÈ ÄÒÈÉ ØÀÈÌÉÓ ÂÀÒÃÀ (`ÉÚÅÍÄÍ ÄÒÈÉ ÌÏáÖÝÉ
ÝÏËØÌÀÒÉ, ÅÉÓÀÝ ÀÒÀÓÀØÌÄ Ä-ÁÀÃ-À-È ÄÒÈÉ ØÀÈÌ-{ÉÓ} ÂÀÒÃÀ")
ËÉÌÆéÒ ÜÖ áÄÃæðÛÉ Äã ÌÄÆÂÀ, áÄÃæóÎ ÌÄÆÂÀÉÓÂÀ ÆÖÒêË ÜÖ
ÉÙæÑêË (ÁÆ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ., 1978, 38:24-25) `ËÏÝÅÀ ÜÀÄÛËÄÁÀ áÏËÌÄ
ÉÌ ÏãÀáÓ, ÒÏÌÄË ÏãÀáÛÉÝ ØÀËÉ ÉÌÛÏÁÉÀÒÄÁÓ (`ËÏÝÅÀ ÃÀ-Ö-ÛÀÅ-Ã-ÄÁ-
À ÉÌ ÌÏÓÀáËÄÓ, ÒÏÌÄË ÌÏÓÀáËÄÛÉ{Ý} ØÀËÉ ÉÌÛÏÁÉÀÒÄÁÓ")
ÛÃÒ. ÁØ. ËÉÌÆéÒ ÜÖ áÄÃæðÛÉ Äã ÌÄÆÂÀ, Ìð ÌÄÆÂÀÉÓÂÀ ÆÖÒÀË ÜÖ
ÉÙæÑêË (ÁØ.) `ËÏÝÅÀ ÜÀÄÛËÄÁÀ áÏËÌÄ ÉÌ ÏãÀáÓ, ÒÏÌÄË ÏãÀáÛÉÝ
ØÀËÉ ÉÌÛÏÁÉÀÒÄÁÓ (`ËÏÝÅÀ ÃÀ-Ö-ÛÀÅ-Ã-ÄÁ-À ÉÌ ÌÏÓÀáËÄÓ, ÒÀ
ÌÏÓÀáËÄÛÉ{Ý} ØÀËÉ ÉÌÛÏÁÉÀÒÄÁÓ") ÃÀ ÓáÅ.
ÌÏáÓÄÍÄÁÀÛÉ ÓÒÖËÀà ÉØÍÄÁÀ ÂÀÍáÉËÖËÉ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÄÁÉÈÉ ÃÀÌÏ-
ÊÉÃÄÁÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÉÓ ÊÀÅÛÉÒÄÁÉ ÈÖ ßÄÅÒ-ÊÀÅÛÉÒÄÁÉ, ÀÂÒÄÈÅÄ,
ÌÈÀÅÀÒÉ ÃÀ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉÓ ÂÀÍËÀÂÄÁÉÓ (ÊÏÌÁÉ-
ÍÉÒÄÁÉÓÀ ÃÀ ÜÀÒÈÅÉÓ) ÓÀáÄÄÁÉ ÓÅÀÍÖÒÉÓ ÚÅÄËÀ ÃÉÀËÄØÔÉÓ (ÌÀÈ ÛÏ-
ÒÉÓ ÜÏËÖÒÖËÉ ÌÄÔÚÅÄËÄÁÉÓÀ ÃÀ ËÀáÀÌÖËÖÒÉ ÊÉËÏÊÀÅÉÓ) ÌÏÍÀ-
ÝÄÌÈÀ ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÉÈ.
62
eTer Sengelia
olara
olara sityvis
sityvis warmomav
warmomavlo
mavlobi
lobisa
bisaTvis
saTvis
megrul
megrulSi
grulSi
63
vaJa Sengelia
fragmen
fragmente
mentebi
tebi mogo
mogone
gonebi
nebidan
bidan akade
akademi
demikos
mikos
arnold
arnold Ciqo
Ciqoba
qobava
bavaze
vaze.
ze. XLVIII--XL
64
`pravda~ ki ar tyuis, aramed is, vinc gazeTis am gamonaTqvams
araswor interpretacias aZlevso...
am ganxilvis Semdeg b-n arnolds quCaSi Sexvedria erTi
axalgazrda mkvlevari (n. maris momxre) da misTvis uTqvams: ra
usamarTlod mogeqcnen, batono arnold, Zalian vwuxvaro... b-
ni arnoldi: Cemi saTqmeli me iq ukve vTqvi da axals verafers
mogaxsenebo (etyoba aRniSnul pirs undoda b-ni arnoldisa-
Tvis raime daecdevinebina).
am ganxilvas Sedegad is mohyva, rom arn. Ciqobava gaaTa-
visufles universitetis profesoris Tanamdebobidan, magram
daaxloebiT erTi Tvis Semdeg aRadgines, raki Seityves stalinis
uaryofiTi damokidebulebis Sesaxeb n. maris pirovnebis mimarT...
65
iza CantlaZe
same
samedi
medici
dicino
cino leqsi
leqsika
sika qarTve
qarTvelur
Tvelur anTro
anTropo
Troponi
ponimi
nimia
miaSi
66
Seicvala saqmis viTareba: gamoqveynda calkeuli leqsikonebi
da gamokvlevebi qarTuli, svanuri Tu megruli masalebis ga-
TvaliswinebiT. rac Seexeba lazurs da qarTuli enis istori-
ul an Tanamedrove samxrul dialeqtebs, SeiZleba iTqvas, rom
am mxriv Zalze cotaa gakeTebuli; xalxuri samedicino termi-
nologiis kvlevis TvalsazrisiT ki bolo arealSi mxolod
sqematurad gvaqvs Seswavlili samecniero problemebi. amitom
amjerad Cven davinteresdiT im samedicino leqsikiT, romelic
qarTveluri anTroponimikis erT-erTi komponenti aRmoCnda.
miuxedavad imisa, rom qarTvelologTa umravlesoba
mxars uWers oficialur qarTul gvarTa Suasaukuneobriv is-
torias, jer erTi, `matiane qarTlisa~ VI-X saukuneebSic
warmogvidgens maT (romelTagan zogi dResac ixmareba!), da me-
orec, rogor SevuxamoT gavrclebul Teorias iseTi struqtu-
rebi, romelTa fuZeebi uTuod aRdgeba saerToqarTvelur do-
neze, radganac dRemde zusti fonologiuri kanonzomierebiT
gamoirCevian da qarTvelur enaTa klasikur bgeraTSesatyviso-
bebs amJRavneben?
qarTuli m-Wed
Wed-l
Wed l-ii-Ze
Ze / m-Wed
Wed-l
Wed l-i
i-Sv
Sv-il
Sv il-i
il i / m-Wed
Wed-l
Wed l-ur
ur-i
ur i
megruli Wkad-u
Wkad u-aa
svanuri mu-Skud
mu Skud-i
Skud i-an
an-i
an i ← mˆ-Skd
mˆ Skd
an kidev:
qarTuli kac-a
kac a-Ze
Ze / kac-i
kac i{aa}-Sv
Sv-i
Sv i-li
li / kac-el
kac el-a
el a-SvSv-i
Sv i-li
li /
kac-o
kac o-Sv
Sv-i
Sv i-li
li / kac-ob
kac ob-a
ob a-Sv
Sv-i
Sv i-li
li / kac-it
kac it-a
it a-Ze
Ze /
kac-ita
kac ita-{s
ita s}-Sv Sv-i
Sv i-li
li
megruli koC-ia
koC ia / koS-ia
koS ia;
ia koC-al
koC al-a
al a-Ze
Ze / koC-al
koC al-i
al i-ZeZe (aWara,
mesxeT-javaxeTi), koC-ua
koC ua-Sv
ua Sv-il
Sv il-i
il i / koC-i
koC i{aa}-Sv
Sv-i
Sv i-li
li /
ko{n
ko n}-C
C-aa-Ze
Ze / koCn-i
koCn i-Ze
Ze (tao-klarjeTi)
svanuri WuS-il
WuS il-ian
il ian-i
ian i (XIII s.) ← WS-il
WS il-ian
il ian-i
ian i (?)
rasakvirvelia, uTuod migviTiTeben: pirvelad sazogado
saxelSi (kac
kac-i
kac i, Wed-v
Wed v-aa,...) gaCnda kanonzomieri fonematSesa-
tyvisoba, romelic Semdeg aqedan meqanikurad gadavida jer sa-
kuTar saxelSi (kac
kac-a
kac a / kac-ia
kac ia,
ia {mm}-Wed
Wed-el
Wed el-a
el a,...), mere ki gvarSio,
67
magram mxolod qarTulZiriani struqturebic rom gvaqvs megru-
li, lazuri an svanuri gramatikuli inventariT (Sdr. megru-
li Wed
Wed-ia
ia, svanuri m-Wed
ia Wed-l
Wed l-ian ian-i
ian i ← Wed-el
Wed el-ian
el ian-i
ian i, megruli
kac-ia
kac ia,
ia svanuri kac-an
kac an-i
an i,...) da Tanac uZveles gvarebSi?! yvelaze
metad ki sainteresoa koc-iakoc ia-Sv
ia Sv-il
Sv il-i
il i (qarTul-megruli konta-
minirebuli forma?), romelic aSkarad adasturebs qarTvelo-
logiis erT-erT debulebas imis Sesaxeb, rom konsonanturi bge-
radgadawevebi ufro Zveli epoqisaa, vidre vokaluri, e. w. koci koci-
ci-
aSvil
aSvilØze
vil uadresia koCia
ko Cia{Svi
Svili
Cia Svili li}.
maSasadame, aucilebelia fuZis fonologiuri struqtu-
ris gaTvaliswineba anTroponimTa istoriis kvlevisas ara mxo-
lod qarTvelur enebSi, rasac Sesabamis gamokvlevebSi (lin-
gvistTa Tu aralingvistTa) ver vamCnevT! Zveli masalebis am
TvalsazrisiT gadaxedvac ki, viqrobT, uTuod Segvacvlevinebs
azrs oficialur gvarTa gviandeli warmomavlobis Sesaxeb.
rac Seexeba samedicino terminologiis Semcvel qarTul
gvarebs, miuxedavad imisa, rom maTi raodenoba sakmaod mokrZa-
lebulad gamoiyureba danarCen profesiaTa aRmniSvneli fuZee-
bidan momdinare gvarsaxelebTan SedarebiT, aqac daaxloebiT
igive situaciaa: gamoi
gamoiyofa
yofa samisami Ziri
ZiriTa
riTadi
Tadi fena
fena _ Zveli
Zveli
(mkurnaliZe, wamalaiZe / wamalaSvili, maxlauri), mogvi mogvia
gviano
epoqi
epoqisa
qisa (aqimiSvili / aqimaZe) da axali axali (eqimiSvili, doxtu-
riSvili, ferSanaSvili).
sxvadasxva dros samxreT saqarTvelos maRal aristokra-
tias warmoadgendnen: mxargrZelebi, orbelebi, Torelebi, jaye-
lebi da manka
mankaber
kaberde
berdele
delebi
lebi.
bi Cveni yuradReba miiqcia bolo gvar-
ma Tu zedwodebam, romelic SesaZloa (Zalze frTxili varau-
dis safuZvelze!) karabadinis, anu samkurnalo wignis mcodne
sagvareuloze miuTiTebdes (Tumca arc isaa gamoricxuli, rom
manka
mankaber
kaberdi
berdi toponimic iyos). garkveul fonetikur gardaqmnaTa
uwinaresoba-Semdgomadobis procesi ase warmogvidgena:
ma-ka
ma kara
*ma karaba
rabadin
badin-e
din e → *ma ma-ka
ma kara
karabadn
rabadn-e
badn e → *ma ma-ka
ma kara
karabad
rabad-e
bad e → *ma ma-
ma
karabd
karabd-e
rabd e → *kakarebd
karebd-e
rebd e → *ma ma-ka
ma kaberd
kaberd-e
berd e → *mama-n
ma n-ka
kaberd
kaberd-e
berd e → *mama-n
ma n-k
ka -
berd-e
berd e+elel-i
el i → manka
mankaber
kaberde
berdeli
deli
68
mosalodnelia, rom Jami Jami{ar
mi ar}aS
ar aSvi
aSvili
vili / JamiJamie
mieraSvi
raSvili
vili da
yvavi
yvavila
vilaZe
laZe / yvavi
yvavilaS
vilaSvi
laSvili
vili samedicino leqsikis amsaxveli gva-
rebi iyos (Sdr. Jam-ob-a
Jam `momsvreli seni~, n. CubinaSvili; yu-yu-
av-il-i
av `senia~, saba).
vfiqrobT, rom max maxla
lau
la uri ← *mama-xal
ma xal-aa-ur
xal ur-i
ur i, romlis Ziri
dRemde daculi megrul la-xalla xal-a
xal a / la-xar
la xar-a
xar a leqsemaSi, avadmyo-
fobas rom aRniSnavs (Sdr. qarTuli enTroponimi la-xur la xur-a
xur a) da
svanuri struqturis sityvaa.
albaT, qarTuli wama wamala
malai
laiZis Sesatyvisi unda iyos svane-
Tis saeklesio krebis `sulTa matianes~ palimfsestur (XI s.)
mosaxsenebelSi dadasturebuli gvari Wam-ar Wam ar-ian
ar ian (v. silogava).
Tu es asea, maSin specialur literaturaSi (g. rogava) dRe-
mde arsebuli varaudi qarTuli wam-al wam al-
al da svanuri Wem-Wem (`Ti-
va~) fuZeTa fonologiuri kavSiris Sesaxeb unda gadaisinjos,
gaixazos wam-
wam / Wam-
Wam ZirTa mimarTebis sakiTxi da saerToqarve-
luri enis doneze unda aRdges ara w1em- em an w1am-
am / w1em-
em
(g. klimovi) arqiformebi, aramed mxolod w1am. am
Cven kvlavac gavagrZelebT kvlevas am mimarTulebiT da
SevecdebiT davadasturoT `aqimobis~ Sesabamisi leqsika ara
mxolod qarTuli, armed svanuri, megruli da lazuri masale-
bis ixedviTac, rogorc anamedrove, ise istoriul WrilSi.
rac erTob rTuli (ara marto lingvisturi) problemebis wi-
naSe gvayenebs; samagierod, muSaobis procesSi Zalas Segvmatebs
didebuli sulxan-sabas ganmarteba: `aqi aqimi
aqimi sxua
sxuaTa enaa,
enaa qarTu
qarTu-
Tu-
lad mkurna
mkurnali
nali hqvian
hqvian,
an rome
romelic
melic sneulT
sneulT mlxene
mlxenelia
nelia~.
lia
69
irine C a C a n i Z e, T a m a r guCua
me-19
me 19 sau
saukunis
kunis qarTul
qarTulSi
TulSi arse
arsebu
sebuli
buli
rusi
rusiciz
sicizme
cizmebis
mebis Sesa
Sesaxeb
saxeb
(m. javaxiSvilis werilebis mixedviT)
70
приронить) _ unda iyos: xma ver amouRiaT, krinti ver dauZravT;
71
• `erT fasSi iyideba~ _ unda iyos: erT fasad iyideba;
72
m a n a n a C a C a n i Z e, n a t o r a z m a Z e,
naTia maisuraZe
leqsi
leqsikis
sikis mini
minimi
nimiza
mizaci
zaciis
ciis saki
sakiTxi
kiTxisa
TxisaTvis
saTvis
73
kuri tendenciebis ganviTarebis magistralur xazs pirobiTad
warmovadgenT saxelwodebiT `konsesusidan dakoreqtirebamde~
(yvelaze aqtualuria modeli: saxeli [sakuTriv saxeli; resp.
termini] arcTu lirikuli gadaxveviT, aqvea `kohabitaciac~ da
`datreningebac~).
leqsikis minimaziciisaTvis ganmsazGvrelad miviCnevT si-
tyva-statiis struqturas leqsikonis tipis mixedviT. Sesabami-
sad, leqsikografiuli aspeqtiT leqsikis minimizaciis oTxi Zi-
riTadi formati gveqneba:
I. ganmartebiTi,
II. terminologiuri,
III. enciklopediuri,
IV. ucxo sityvaTa leqsikonebisaTvis.
miuxedavad imisa, rom sakiTxisadmi amgvari midgoma aris
leqsikis minimizaciis problemis mxolod erTi konkretuli
sferos, kerZod, leqsikografiis farglebSi mowesrigebis cda,
igi araerTi sagulisxmo daskvnis gakeTebis saSualebas iZleva
rogorc zogadad leqsikologiaSi, ise enobrivi ierarqiis
leqsikur doneze.
merab Cuxua
lazu
lazuri
zuri zoRa
zoRa `zRva~
zRva~ fuZis
fuZis
megru
megruli
gruli ekvi
ekviva
vivalen
valenti
lentisa
tisaTvis
saTvis
74
1950 wels k. boudam pirvelma scada saerToqarTveluri arqe-
tipis rekonstruqcia, misi varaudiT, winareforma *zu zuRua
zuRua sa-
xeobisa unda yofiliyo. am rekonstruqciaSi, Ziris gaxmovane-
bisas gadamwyveti mniSvneloba svanur monacems mieniWa, Sdr.
svan. ZuRua
ZuRua `zRva
zRva~.
zRva
g. klimovisTvis amosavali gaxda qarTulis viTareba da
mis mier aRdgenilia *zRua
zRua prototipi, Tumca amgvari midgo-
miT auxsneli rCeba o/u xmovnebis povniereba lazur-svanurSi.
gaugebaria, ras unda gamoewvia interkonsonatur poziciaSi
xmovnis gaCena, Tu is fuZe-enaSi ar mogvepoveboda.
megrulSi fiqsirebuli zRva saliteraturo qarTuls
emTxveva, rac samarTlianad aris axsnili arn. Ciqobavas mier,
rogorc nasesxoba saliteraturo qarTulidan.sakiTxavia, ro-
gori iyo sakuTriv megruli Sesatyvisi?
am kuTxiT
kuTxiT yura
yuradRe
radRebas
dRebas mii
miipyrobs saxe
saxeli
xeli zorRaT
zorRaT-i
RaT i me-
me-
grulSi
grulSi.Si hidronomis saxiT zorRaT
zorRaT-i
RaT i dasturdeba zugdidis
raionis sofel ganmuxurSi (ganarjiaS muxuri). zorRaT
zorRaT-i
RaT i mdi-
nare enguris marjvena Senakadia. zRvas erTvis erT kilometr-
Si. mdinare gamodis sof. meore otobaiidan, magram zorRaT-i
mas ewodeba nakarRalisa da Tayis (Releebia) SeerTebis Semdeg
xuT kilometrze (p. cxadaia).
zorRaT
zorRaT-i
RaT i forma aseve figurirebs rTuli Sedgenilobis
toponimSi zorRaT-iS no’un-i `zorRaTis nayanevi~, romelic
saxnavi farTobia ukve Sav zRvasa da Tavad zorRaT
zorRaT-s
RaT Soris.
Cveni varaudiT, adgilisa da mdinaris swored es saxeli
zorRa
zorRa-T
Ra T-ii unda Seicavdes qarTuli zRva (laz. zoRa
zoRa)
Ra formis
sakuTxiv megrul Sesatyviss. Cveni dakvirveva imas amtkicebs,
rom zRva megrulSi marTlac saliteraturo enis zegavleniT
damkvidrda, cxadia, man istoriulad megrulSi arsebuli saxe-
obis adgili daikava. es ukanasknelis naSTis saxiT SemogvrCa
zorRaT-si, romelic iTargmneba rogorc zRveT-i
zRveT i, Sdr. msgavsi
derivaciisTvis top. kaxa-T-i.
xolo saxeldebis motivaciisaTvis mniSvnelovani xdeba
Warbi wylianobis momenti, romelic megrulSi dResac zRva si-
75
tyvis CarTviT miiRweva. amgvarive xedvaa asaxuli zRvaia topo-
nimSi, romelic dasturdeba walenjixa-zugdidis sazRvarze da
saidanac saTaves iRebs md. jumi. zRvaia gvxvdeba xobis raion-
Sic, Sdr. zRvaia `tbori pirvel xorgaSi~.
amdenad, zor
zorRa
Ra-T-i aRniSnavda zRvasTan axlos mdebare
Ra
wyaluxv adgils, romelic xSirad itboreboda da asocirdebo-
da zRvasTan. am SemTxvevaSi interessmoklebuli arc is faqti
Cans, rom zemoaRniSnul mdinares zorzorRaT
RaT-i mxolod ori mdge-
RaT
nelis nakarRal-isa da Tay-is SeerTebis Semdgom ewodeba.
zRvis aRmniSvneli zo
zoRa
Ra fuZis gamoyeneba toponimikaSi
SevniSneT lazuri dialeqtSic, kerZod, gasuli saukunis 20-ia-
ni wlebis damoukidebeli saqarTvelos rukaze fiqsirebulia
toponimi zo
zoRa
Ra-xe
Ra xevi
xevi, ras zRvisxevs unda niSnavdes.
vi
nana cecxlaZe
Temis
Temis niSan
niSanTa
SanTa uni
unifi
fika
fikaci
kaciis
ciis tenden
tendencia
dencia qarTu
qarTuli
Tuli
enis samxrul
samxrul kilo
kiloeb
loebSi
ebSi
76
aRsaniSnavia aseve -ob Temis niSnis gamoyeneba sxva su-
fiqsTa nacvlad:
-eb (brZa
brZanobs
brZanobs, iwyobs
nobs iwyobs, an
anTobs
Tobs), -i (mRe
Tobs mRerobs
mRe robs), -av (cek
robs cekvobs
cekvobs)..
vobs
qobuleTursa da klarjul metyvelebaSi SeiniSneba -i
Temis niSnis unifikaciis tendencia: is cvlis ramdenime Temis
niSans:
-av klis (klavs), akakri
rida
ri da (akravda).
isve
eb is venis
venis (isvenebs).
dasturdeba smismian
an formac (Sdr. svamen).
aqve unda aRiniSnos isic, rom zog zmnaSi samxrul metyveleba-
Si SenarCunebulia arqauli viTareba, gvxvdeba uTemisniSno
fuZeebi: Tib
Tibda nayda
da, nays, na galax
yda, ga laxda
lax akri
da, ak rida
ri da...
da ... Zveli qarTu-
lisTvis, rogorc cnobilia, damaxasiaTebeli iyo zmnuri for-
mebi: Semoss
Semoss, aR
aRƒƒocs da a. S. maT Semdgom dairTes -av av Temis
niSani. es faqti samxrul metyvelebaSi Temis niSanTa gamoyeneba-
Si arsebuli unifikaciis tendenciis sapirispiro movlena ki ar
gaxlavT, aramed arqauli viTarebis analogiiT aris gaCenili.
nato wuleiskiri
`dardi
dardi~
di~ da `sevda
sevda~
da~ _ seman
semanti
mantiku
tikuri
kuri
orga
organi
ganiza
nizaci
zaciis
ciis proble
problema
lema
77
sityvebi `dardi~ da `sevda~ qarTuli enis ganmartebiT
leqsikonsa sulxan-sabasTan Semdegnairadaa ganmartebuli:
dardi
dardi-usiamovno,
di Semawuxebeli grZnoba, gamowveuli mZi-
me mdgomareobiT, ubedurebiT da misT., sevda, naRveli...risame
fiqri, javri, sazrunavi. (qegli)
sevda
sevda-dardi,
da naRveli, kaeSani.(qegli)
sevda
sevda,(sa
da savda
savda)-sxvaTa
vda enaa, qarTulad Savi navReli hqvi-
an.[javriT Sewuxeba].(leqsikoni qarTuli). sulxan-sabasTan `sev-
da~ da `naRveli~ sinonimebadaa CaTvlili, rac Seexeba sityvas
`dardi~, igi mis ganmartebas ar iZleva.
rogorc Cans, sityva `dardi~ udavod intravertul
grZnobaTa vels ganekuTvneba, oRond gasaTvaliswinebelia is,
rom iqac mas Tavisi kuTvnili adgili gaaCnia. misi ZiriTadi ma-
xasiaTeblebis gamo igi `mwuxarebis~ semantikur klasSi Sedis.
samecniero literaturaSi saubaria imaze, rom `dardi~,
rogorc wminda grZnobis aRmniSvneli sityva, SeiZleba daxasi-
aTdes Semdegnairad:
1. mizezis mqone(aman gauCina dardi),
2. konkretuli(Svilis dardma gadaiyola),
3. intensiuri(dardi ar masvenebs).
abstraqtuli `sevda~ xasiaTdeba Semdegi parametrebiT:
maluli, uxmo, ganfenili, umotivo, xangrZlivi.
leqsikografiuli masalidan Cans, rom `sevdis~ `naRve-
liT~ Canacvleba SeiZleba(Tumca sruliad ara). arsebobs enaSi
iseTi frazeologiuri gamoTqmebi, sadac `naRvelis~ Secvla
sxva semantikuri erTeuliT Znelad xerxdeba da SeiZleba iT-
qvas, SeuZlebelicaa. magaliTad, rogoricaa: mware naRveli, Sa-
vi naRveli, gulSi xarSavs naRvels, da a. S.
sityva `dardi~, rogorc ufro konkretuli grZnobis
gamoxatuleba, `gul~ sityvasTan xSirad gvxvdeba, xolo `sev-
da~, rogorc ufro abstraqtuli, `sul~ sityvasTanaa dakavSi-
rebuli.
miuxedavad imisa, rom motanil leqsikografiul amonari-
debSi `dardi~ da `sevda~, erTi SexedviT, sinonimur cnebeba-
daa miCneuli, maTi am TvalazrisiT gatoleba lingvistur ara-
78
koreqtulobad SeiZleba CaiTvalos. am tipis SemTxvevebSi, SeiZ-
leba iTqvas, rom `semantikur akrZalvis~ kanonTan gvaqvs saqme.
moxsenebaSi ganxiluli iqneba sxva leqsikografiuli masa-
la da yvela is SesaZlo SemTxveva, romelic akrZalvis am wess
eqvemdebareba.
roena Wkadua
moqme
moqmede
qmedebis
debis mra
mraval
valgzi
valgziso
gzisobis
sobis orga
organu
ganuli
nuli
gamoxat
gamoxatvi
xatvis
vis anali
analizi
lizisa
saTvis
zisaTvis svanur
svanurSi
nurSi
79
-ˆr
ˆr,
ˆr -ˆr’l
ˆr’l)
ˆr’l morfemebi `...v. Tofurias mixedviT Cveulebrivobasac
gadmogvcems, amitomac gagviWirda zRvris gavleba da Sesabamisi
SemoklebisaTvis (xlm.) zusti funqciis miniWeba~ (i. CantlaZe).
amave leqsikonSi es formatebi ganmartebulia rogorc,
erTi mxriv, xolmeobiTis, mravalgzisobis, gameorebuli moqmede-
bisa da, meore mxriv, obieqtis simravlis gadmomcemi infiqsebi.
aRniSnuli formantebi daerTvis rogorc gardamaval,
ise gardauval zmnebs. gardamavlebTan, rogorc wesi, mosdevs
-i
i, iSviaTad -e e bolosarTi. gardauvalebTan ki nulovani dabo-
loeba da ramdenadme gansxvavebuli funqcia aqvT.
-’l
’l...
’l sufiqsebs, maTi mniSvnelobidan gamomdinare, mrav-
lobiTi ricxvis niSnebs ukavSireben (T. SaraZeniZe, al. onia-
ni...) zmnebSi maTi erT-erTi funqcia pirdapiri obieqtis mrav-
lobiTobis Cvenebaa da isini uRlebisas samsave seriaSi das-
turdeba. mag.:
tablŠlrs any’l’li
’l (bz.) `tablebs acxobs~
tablŠlar annayaale (lSx.) `tablebi gamoacxo~
lemzirr oxnay’’la (bq.) `salocavi purebi gamoucxvia~
meTx…rs x…a naTxuare aToZienaala (int.) `monadires
bevri nadiri dauxocavs.
obieqtis simravlis aRmniSvnel sufiqsebs zmnaSi SeiZle-
ba nuli
nuli Caenacvlos: narbi‰lunRo lemzirrs any’lix || anyex
(bz.) `cxobis Semdeg salocav purebs acxoben~. dina lerq…’rs
acburl li
l || acubre (bq.) `qaliSvili tansacmels {ga}moWris~.
moqmedebis gameoreba xSirad gadadis CveulebiT moqmede-
baSi da zogadi awmyos mniSvnelobas iZens. mag.
m‰dxvs Cu xvidiar’ld, eCqas wˆdr kaTx’rs ahvd’lix,
Ji xvmzˆr’lid i Cu xuTred (sv. qr. bz.) `cotas rom Sevnay-
rdebiT (davpurdebiT), maSin mwdeebi kaTxebs {da}arigeben, da-
vilocebiT da davlevT~.
dinŒl iTqs mead acŠr…‰l ‰li
‰l (lSx.) `gogona marcvals xSi-
rad xalavs~.
mravalgzisoba da obieqtis simravle, marTlac, Zneli ga-
samijnia erTmaneTisgan, Tanac erTi meores ar gamoricxavs.
samecniero literaturaSi yuradReba gamaxvilebulia
80
svanurSi iterativis aRniSvnaze ara mxolod droSi, aramed
sivrceSic. gansakuTrebiT fuZedrekadebTan, sadac formantebi
-ˆr
ˆr,
ˆr -ur
ur obieqtis nawilebad qcvaze miuTiTeben (q…ice `Wris~ _
a-q…c-ur-e `{da}Wris~).
mravalgzisobis formantebis Semcveli gardamavali zmnebi
gadmoscemen Semdeg mniSvnelobebs:
1. obieqtis simravles (ƒici krp‹lrs xvany’lid (bz.)
`comis burTulebs vacxobT~).
2. moqmedebis gameorebas rogorc erTis, ise erTze metis
mimarT (dabars aWad‰lix (lSx.) `yanebs farcxaven~. qors
adawyli (bq.) `saxls alagebs~).
3. obieqtis nawilebad qcevas (Rolaq adgˆlˆ ˆre (bq.)
`cxvari daglija~).
4. moqmedebis Cveulebriobas (niRaStrs Zinrs x…aC-
gun’l
’lid
’l (lnt.) `Tiknebs dilas (dilaobiT) {mo}vawovebT~.
5. zogadi awmyos (sofellisga xensras SiSd abJinlix (bq.)
`sofelSi moulodnel ambavs xelad acnobeben~.
rac Seexeba gardauval zmnebs, marTalia, zogi maTgani
gamoxatavs moqmedebis mravalgzisobas (ifS…d
ifS…d-iel
ifS…d iel `traba-
xobs~, ik…Cx-iel
ik…Cx iel `dakuntruSobs~), magram, garda amisa, isini
moqmedebis dawyebiTobas, statikurobas da sxva enobriv mniS-
vnelobasac gadmoscemen.
nineli WoxoneliZe
Torn-
Torn-, Tor-
Tor- fuZi
fuZia
Ziani omo
omoni
nimu
nimuri
muri cale
calebis
lebis
warmomav
warmomavlo
mavlobi
lobisa
bisaTvis
saTvis qarTul
qarTulSi
TulSi
81
axal qarTulSi qeglis mixedviT dasturdeba Torne Torne \\
Tone
Tone leqsemebi. ZiriTad saleqsikono erTeulad Tonea
Tonea miCneuli.
gvxvdeba Torn-
Torn \\ Ton-fuZeTagan
Ton rogorc nawarmoebi si-
tyvebi, ise sintagmebi. mag., Tone
Toneu
neuli || Torne
Torneu
neuli ToneSi
gamomcxvari puri (an mWadi); Toni
Toni(s
ni s) lava
lavaSi
vaSi TorneSi gamo-
mcxvari lavaSi; Tonis
Tonis amonTe
amonTeba
nTe ba naxurebi Tornis xelaxla amo-
nTeba; Tones
Tones Tvals uzams (Tvals
Tvals aurTavs
aurTavs,
Tavs, aurTmevs
aurTmevs)
Tmevs ToneSi
nakverCxals guls gauCxreks gasaRviveblad da sxv.
Sdr. ebr., arab., aqad. tinûru (k. wereT.).
2. Zvel qarTulSi – Torne
Torne `fari~: moiRo Tornჱ
Tornჱ− uZle-
veli siwmidჱ O, – − moiRos fari−– uZleveli Rirsebisa (pb.,
sibrZ. sol. 5, 20). Segkribo... yovelni... Torni
TorniTa
niTa da Cafxute-
biTa (O, ezek. 38, 5).
qeglSi aRniSnuli sityva dasturdeba rogorc Torni Torni,
ni
ise Toris
Toris saxiT da Zvelis klasifikaciiT. Torni: [mefes]
Torni
Tor ni moarTves da sabarkuli (g. leon.). TorTorni
ni gadaicva [ma-
mamzem] (k. gamsax.). loms daexura Tavs muzaradi, tanT saomari
Caecva To
Toriri (g. abaS.).
samecniero literaturis mixedviT 1. sityva berZnuli-
dan unda iyos nasesxebi ό ώραρ,-āko (l. geleniZe).
2. igi s.-qarTveluri sityva unda iyos dakavSirebuli
Tor `moxveva, Cacma, Casacmeli = mosaxvevi~, qarT. Tori || Tor-
ni (pluralia tantum) : zan. [Tor- : svan. Sdär- || Stor- ||
Sdor- *STor-) sityvebTan (m. Cuxua).
3. Tori
Tori (T. tor) sartyeli, badurad naqsovi sartyeli
(aWaruli, Cveneburebis qarTuli, ingilouri). TevzsaWeri ba-
de: `ReleebSi dejWirav, saCmaiT, ToriT (SavSuri).
4. xevsurulSi dasturdeba Tori
Tori knin. Tor
Torani mniSvne-
lobiT moduRebuli Sratis (`tkbisvlis~) xaWo Sratnarevi.
ziscvrisas akeTeben erbos, satans, kaltsaØ, xarSos, tkbisvlis
Tors (Sinamrewv.). ga
gaTor
Torde
Tor deba
de ba siTxeSi gaiSleba, gaiTqvifeba
(yveli da misT.).
82
vfiqrobT, am SemTxvevaSi Tori
Tori igive unda iyos rac sva-
nuris T…ir bz., T…ir bq., lnt. T…r lSx. 1. orTqli, oxSiva-
ri. cx…ads T…‹r oxŒzi (bz.) − saaraye qvabs orTqli asdis. 2.
naTavedi. eSxu lˆgres, eSxu boTlik T…irs i alis Ci kuidol-
Tesga disgx (bq. 71) –− erT kvercxs, erT boTl naTaveds da
amaT yvelas kalaTaSi awyoben.
nino xaxiaSvili
ciqu
ciqu-
qu- sityvis
sityvis seman
semanti
mantiki
tikisa
kisaTvis
saTvis
83
qarTuli enis ganmartebiT leqsikonSi ciqvis
ciqvis ganmarte-
bisas ilustraciad damowmebulia erTaderTi ilustracia da-
ciqvi Zv. despani, mociquli. [vax-
viT guramiSvilis poemidan: `ciq
ciqvi
tang mefem] ubrZana Tavis moymeTa: ... `aw xeli hkideT ciq
ciqveb
veb--
veb
sa, mag matyuara flidebsa!~ (d. guram.) (qegl VIII, 1964); Sdr.:
sa
moci
mociqu
ciquli
quli 1. vinmes
vinmesTan
mesTan rai
raime dava
davale
valebiT
lebiT gagzav
gagzavni
gzavnili
nili (mi
migzav
migzav-
gzav-
nili
nili)
li piri
piri,
ri _ Sua Suamava
mavali
vali...
li // gadat. mauwyebeli, momtani, Se-
mtyobinebeli (raime ambisa); winamorbedi. ◊ bnele bneleTis
leTis moci
mociqu
ciqu-
qu-
li...
li eSma
... ◊ eS makis
ma moci
kis mo ciqu
ci li gadat. macduri; matyuara... pirSi
quli
qu
maqebeli eSmakis mociquliao (andaza). 2. ist. elCi (mniSv. 2),
despani (mniSv. 2)... 3. ekl. saxarebis mixedviT _ ieso qristes
TiToeuli mowafeTagani, romlebic mis moZRvrebas avrceleb-
dnen... (qegl V, 1958).
Tanamedrove qarTulSi ciqva ciqva zmna aRar arsebobs (is iS-
viaTia ZvelSic), ciqu ciqu-
qu Ziri ki SemorCa sityvebSi: moci mociqul
ciquli
qul
da samo
samoci
mociqu
ciqulo
qulo (eklesia); agreTve, saci saciqu
ciquel
quel,
el romelic, Ziri-
Tadad, dialeqtebSi gvxvdeba. qeglis ganmartebiT saciq saciqve
ciqveli
veli
aris `1. sao
saojaxo
jaxo nivTe
nivTebi
Tebi (Wur
WurWe
WurWeli
Weli,
li aveji
aveji,
ji da sxva iara
iaraRi
raRi...),
Ri
romle
romlebic
lebic SeiZ
SeiZle
iZleba
leba mezob
mezobleb
zoblebma
lebma erTma
erTmaneTs
TmaneTs aTxovon
aTxovon.
von av mezo-
bels cecxli da wyali saciqveli egonao (andaza). mosaciqvles
daxede da saciqvelze uari ise uTxario (andaza). [efemiamac]
rac mezoblebSi an saciqveli hqonda, an sesxi _ moitana (T.
razik.). 2. Zv.
Zv igivea
igivea,
vea rac samo
samoci
mociqu
ciqulo
qulo (qegl VI, 1960).
saciqvelis es mniSvnelobebi dadasturebulia daviT Cu-
binaSvilis leqsikonSic: saciq veli samociqulo (naxe ciqua) //
saciqve
ciqveli
mdabiurad: samezoblo saTxovebeli, saxlSi saxmarni nivTni,
avejeuloba, WurWeli da misTanani~... ciqua
ciqua (vsciqu) oxa, meo-
xeba, Suamdgomloba, Suamavloba anu mociquloba... moci mociqu
ciquli
quli
(e. i. mciqveli, naxe ciqua) saRmrTosa Sina werilsa ewodebis
mowafeTa qe½sTa, viTa movlenilad mqadageblad saxarebisa kacTa
Soris (mat. 10,2;...). // msofliurad: movlenili Suamavlad, meo-
xad, gina SeTulilis sityvis saTqmelad... (d. CubinaSvili 1984).
yvela CvenganisaTvis moci
mociqu
ciquli
qulis
lis saxeli wmida maxareb-
lebTan asocirdeba: moci
mociqu
ciqule
qulebi
lebi swored ieso qristes 12 mo-
84
wafe, misi moZRvrebis gamavrceleblebi arian. amas sulxan-sabas
ganmartebac mowmobs: `mo moci
mociqu
ciquli
quli ese ars RmrTisa mier movli-
nebuli Sjulis maswavlelad...~ (sulxan-saba 1991). moci mociqu
ciqu-
qu-
lebri
lebrivi
rivi Rvawli
Rvawli _ mociqulTa msgavsi saqmianoba _ uangaro,
Tavganwiruli, erTguli, Sdr.: `Sromoben mociqulebriv, Tavi
ar moaqvT didada~ (akaki).
arnold Ciqobavas naSromSi `saxelis fuZis uZvelesi age-
buleba qarTvelur enebSi~, vkiTxulobT: `mo mo-ciq
mo ciq-ul
ciq ul-
ul (awmyo:
ciqu
ciqu-s)...
qu vciqu `vmociqulob~, e.i. `vigzavnebi~ (berZn. appos-
vciqu
tolos `gagzavnili~), Sdr. megr. fuZe: -Cqv Cqv-:
Cqv mi-da-Cq Cq-u,
Cq Wan. me-
ndo-Cq
Cq-u
Cq `gagzavna~... (Ciqobava 1942: 66).
xolo Wanur-megrul-qarTul leqsikonSi arnold Ciqobava
werda:
`Wan. Cqv- || Sqv-: mendo-Cq-u `gzavna, посылать~
megr. Cqv-: midê-Cq-u ` _ ~
qarT. cqv-: [mo-ciq-ul-i] [посланный]
svan. ciqæ-
...bolokiduri -v (Cqv-) ikargeba megrulSic da WanurSic
u-s win: Cqu- < Cqvu-. Cqv-
Cqv Zirs qarTulSi Seesatyviseba: cqv- cqv ||
ciqv-
ciqv || Zv.Zv qarT.
qarT ciq…-.
ciq… es Ziri warmodgenilia qarT. mo-ciq-
ul-Si, rac `gagzavnils~ niSnavs.
svanurSi ciq…-
ciq… amJamadac ixmareba zmnis fuZed (Ciqobava
1938: 379).
aq moyvanili svanuri -ciq… ciq…-
ciq… Ziris mniSvneloba avtors
ar miuTiTebia. sainteresoa, am mxriv, svanuris monacemebi:
zmna, romelSic ciqu ciqu-
qu Ziri dasturdeba, `TvalTvals~ aRniS-
navs: svan. x-o-ciq…
ciq…-r-i
ciq… `uTvalTvalebs~, mé-ciqciq…
ciq…-r-i `moTval-
Tvale~, svanurSi leqsikuri erTeuli li-ciq li ciq…
ciq…-r-ii `ma
malu
malulad
lulad
cqeras
cqeras~,
ras `TvalTvalTva
TvalTvals
Tvals~
ls niSnavs. agreTve, svanuri folkloruli
gmiri, personaJi ciq…l-id
ciq…l id-iid _ `jaSuSi, flidi, matyuara, enis
mimtani adamiani~.
zemomoyvanil masalaSi gamoikveTa ciqu ciqu-
qu- Ziris da misgan
nawarmoebi saxelebis ramdenime mniSvneloba: gzavna _ mivline-
ba (raime misiiT), Suamavloba, msaxureba, daxmareba (aqedan
85
gamomdinare: saxmari nivTebi, romelic SeiZleba sxvas aTxo-
vo...); da, uaryofiTi : TvalTvali, enis mitana, jaSuSo-
ba_mstovroba. mizezi semantikuri gadasvlebisa naTelia: moci-
quli igzavneba, is Tavisi saqmiT exmareba, emsaxureba sxvas, is
Suamavalia or mxares Soris, Tumca, mas, rogorc Suamavals,
uwevs ambis mitan-motana, dakvirveba (TvalTvali); Sesabamisad,
is an sikeTes emsaxureba, an _ borotebas: mas sikeTis motanac
SeuZlia da borotebisac.
cira janjRava
megru
megruli
gruli bJa `mze~
mze~ nawar
nawarmo
warmoeb
moeb sityveb
sityvebsa
tyvebsa
da idio
idiomatur
matur gamoTqmeb
gamoTqmebSi
TqmebSi
megrulSi bJa-sagan
bJa afiqsebiT nawarmoebi saxelebic gvaqvs.
86
a) s u f i q s u r i w a r m o e b a
bJeli
bJeli || bJeri
bJeri || bJeSi
bJeSi `mziani, mziuri~
bJala
bJala || bJala
bJalara
lara `mzianoba, mziani adgili~...
b) p r e f i q s u l i - s u f i q s u r i w a r m o e b a
nabJe
nabJeri
bJeri || nabJal
bJalu
nabJal u `namzeuri~
obJa
obJale
Jale || obJa
obJale
JaleSi
leSi `samzeo adgili~...
nino jorbenaZe
87
Zirebis garTuleba, xolo martivi fuZeebi prefiqs-morfemoi-
debad iqcnen.
savaraudod, `ze ze~/`qve
ze qve~qve Zirebic iSleba: z-e e; q-u
u-ee...
aRniSnuli Zirebis gamoyenebis sayovelTaod cnobili Se-
mTxvevebis garda (ze/qvemo, ze/qve-viT, ze/qve-na...) SesaZlebelia,
igive Zirebi monawileobdnen sxva fuZeebis agebaSic. savaraudod:
ze>mm-z
ze z-e
e (SesaZlebelia ze ze>*mm-zz-ev
ev-i
ev i>mm-z
z-ee cvlilebis
varaudic), semantikuri gadasvliT: `zemo adgili~, `zeviT~>
`zemoT mdebare ciuri sxeuli~>ciuri sxeulis sakuTari saxeli;
Tavis mxriv m-z z-e
e>*mm-z
z-aa>*zz-aa, semantikuri gadasvliT `mze~>
`mzis triali~>`mzis trialis dro, garkveuli periodi~>`weli~,
`weliwadi~ (svanuris analogiuri fuZe sxva warmoSobis Cans).
aRniSnuli Ziri dasturdeba `za za-fxul
za fxul~,
fxul `za za-mTar
za mTar~
mTar fuZeebSi,
romlebic, savaraudod, ase unda davSaloT:
za-m
za m-T T-ar
ar-i
ar i, sadac `mm~ ganviTarebulia, `T T~ _ `T-ov-s~
fuZeSi dadasturebuli Ziri, rogorc amas marTebulad varau-
doben. amave varaudiT, `T T-ar
ar~
ar mimReobaa da mTlianad kompozi-
ti aRniSnavs `Tovlian dros, sezons~.
savaraudod, amave ZirTanaa kavSirSi `Ja mi (=dro, xani)
Jami
Jami~
fuZe. ganviTarebis safexurebi ase warmogvidgeba:
za>*za
za
*za za i (semantikuri gadasvla: `wel-n-i~>`dro~, `xani~)>
za-nn-i
za-mm-i
za
*za Ja-mm-i
i>Ja
Ja i;
xolo, `qve~ ZirTan dakavSirebiT ikveTeba:
q-vv-e
e>qva
qva (SesaZlebelia q-v v-e
e>*qq-v
v-av
av(/al
av al-)-i
al i>qq-v v-aa cvlile-
bis daSvebac), semantikuri gadasvliT: `qvemoT mdebare masa,
miwa, miwis nawili~ >`qva~.
enis ganviTarebis Semdgom etapze aRniSnuli Zirebi
axal-axali formebis warmoebas udeben safuZvels, romelTa
Soris kavSiric ufro TvalsaCinoa da eWvs ar iwvevs.
88