KOMPIUTERINĖ GRAFIKA IR PROJEKTAVIMAS

11-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“,

įvykusios Vilniuje 2008 m. balandžio 08 d., straipsnių rinkinys

CAD IR BIM TECHNOLOGIJOS

PROJEKTUOJANT PASTATĄ
Renata Jočienė
Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Anotacija. Straipsnyje aptariami šiuolaikinių pastatų projektavimo

ypatumai ir poreikiai, nagrinėjamos modeliavimo ir projektavimo
sąvokos, informacinio modeliavimo technologijos (BIM) poreikis.
Lyginamos BIM ir CAD technologijos, apibrėžiami jų skirtumai.

Įvadas
Projektuojant bet kokį statybos objektą, labai svarbu sukurti ko-
kybišką, tikslų ir konkurencingą projektą. Architektams, konstrukto-
riams ir kitiems inžinieriams reikia ne tik sukurti tokį projektą, bet ir
atlikti skaičiavimus. Visoms problemoms spręsti reikia pasirinkti
tinkamą programinę įrangą, kuri leistų lengvai atlikti reikiamus brė-
žinius, skaičiavimus, o svarbiausia – netrukdytų kūrimo proceso,
kuris ypač svarbus architektams. Be to, programa turėtų kontroliuoti
projektuoto darbą, kad būtų išvengta klaidų. Todėl padidėjus projek-
tavimo apimtims vis daugiau atsiranda programinės įrangos, kuri
siūlo platesnes projektavimo galimybes.

Bendrosios žinios
Labiausiai paplitusios projektavimo programinės įrangos (pvz.,
AutoCAD) yra paremtos kompiuterinio projektavimo technologija
CAD (angl. Computer Aided Design). Šia technologija paremta pro-
gramine įranga suprojektuoti projektai yra 2D brėžiniai (pvz., pastato
planai, fasadai, pjūviai), kurie yra primityvūs, todėl neturi jokio ryšio

99
tarpusavyje. Pavyzdžiui, siena plane yra vaizduojama dviem lygia-
grečiomis linijomis, ir sistemai nėra suprantama, kad šios linijos
vaizduoja tą pačią sieną pjūvyje. Bet kokie pakitimai tokioje sistemo-
je yra sudėtingi. Kompiuterinio projektavimo srityje tobulėjant in-
formacinėms technologijoms CAD prasmė įgyja naujų prasmių, bet
vis dažniau tenka išgirsti pastato informacinio modeliavimo techno-
logijos BIM (angl. Building Information Modeling) apibrėžimą.

Kompiuterinio projektavimo technologija CAD

CAD yra technologija remiasi esinių ir primityvų rinkiniu. Mo-
deliavimas CAD sistemoje turi savo privalumų, palyginti su mode-
liavimu pieštuku ant popieriaus lapo, bet iš tiesų tai yra tik modelia-
vimo imitavimas. Būtent pieštuku projektuotojai dirbo pastaruosius
porą šimtų metų. Pavyzdžiui, architektai braižydavo planus, pjūvius,
fasadus ir atskiras pastato dalis. Jeigu vienas iš šių vaizdų pasikeis-
davo, tai architektas turėdavo keisti kiekvieną brėžinį, o kartu ir su
juo susijusius kitus brėžinius. Šiandien, projektuojant CAD sistemo-
je, yra galimybė naudoti trynimo (Delete) mygtuką, bet darbo princi-
pas išliko toks pats (1pav.).

1 pav. Kompiuterinio projektavimo sistema CAD

100
 Šiandien CAD jau neatspindi šiuolaikinio kompiuterinio projek-
tavimo, inžinerinių sistemų ir gamybos procesų valdymo galimybių
visumos. Technologija skirstoma dar smulkiau: CAM (angl. Compu-
ter Aided Manufacturing), CAE (angl. Computer Aided Engenee-
ring), AEC (angl. Architecture Engeneering Construction).
Šiuolaikinis kompiuterinis projektavimas yra tikra mokslinė sri-
tis, kuri remiasi pastato modeliavimo technologija. Technologija
apima viską, kas yra tarp idėjos ir realaus pastato. Ji prasideda nuo
nagrinėjamo statinio virtualios formos arba modelio sukūrimo, apra-
šant visus realiam objektui būdingus parametrus (aukštį, plotį, tekstū-
rą, tankį, stiprį ir t. t.). Taip pat apibūdinamas ryšys su kitais objek-
tais. Sukuriamos sąlygos, panašios į realias. Tuomet nagrinėjami
rezultatai. Gauti rezultatai pateikiami įprastine techninės dokumenta-
cijos forma – sudaromi brėžiniai, detalizuojami mazgai ir elementai,
sudaromos specifikacijos, sąmatos. Taigi šiuolaikinės kompiuterinės
technologijos dar projektuojant suteikia galimybę su virtualiu mode-
liu elgtis lyg su realiu objektu, imituoti įvairiausias realias situacijas.
Tokio projekto tikslas yra garantuoti, kad informacija cirkuliuos tarp
visų projektavimo dalyvių (architektų, konstruktorių, kitų specialis-
tų). Todėl moderni pastato informacinio modeliavimo technologija
BIM programinei įrangai turi sudaryti sąlygas kuo lengviau vykdyti
visas pastato kūrimo stadijas.

Informacinio modeliavimo technologija (BIM)

BIM sistemoje modelis – tai realiai egzistuojančių arba įsivaiz-
duojamų objektų, procesų, reiškinių analogas (pakaitalas), o mode-
liavimas – kūrimas modelių, kad būtų galima išnagrinėti arba ištirti
objektus, procesus, reiškinius. Modeliavimo pradžia suprantama kaip
objekto, proceso, reiškinio prototipas. Modeliavimo pabaiga – spren-
dimo priėmimas: arba sukuriamas naujas objektas, kurio modelį nag-
rinėjome, arba koreguojame jau egzistuojantį objektą, arba gauname
apie šį objektą papildomų žinių. Modeliavimas – kūrybiškas proce-
sas, kurį įsprausti į tam tikrus rėmus nėra lengva.

101
 Kuriant informacinį modelį, nustatomos ypatybės, būsena ir ki-
tokie elementarių objektų parametrai. Informacijos neturi būti daug,
tačiau ji turi būti esminė. Kokia informacija apie elementarų objektą
bus esminė, kuriant informacinį modelį, priklauso nuo modeliavimo
tikslo. Nuo modeliavimo tikslo priklauso informacija, reikalinga ti-
riamam objektui, reiškiniui, procesui apibūdinti. Kuo tiksliau bus
aprašytas modelis, tuo tikslesnį gausime rezultatą.
Atsiradusi pastato informacinio modeliavimo BIM technologija
esmingai pakeitė požiūrį į automatizuotą statinio projektavimą. Šia
technologija siekiama užtikrinti pastato projekto, jo statybos proceso
valdymo tęstinumą.
2 paveiksle yra pavaizduota BIM kaip pažangius pastato projek-
tavimo ir dokumentacijos metodas, kuris grindžiamas modelio kūri-
mu ir visos susijusios informacijos apie pastatą rinkimu.

2 pav. Building Inforamation Modeling

BIM technologija, apimanti visas projekto dalis, leidžia projek-

tavimo ir statybos proceso dalyviams dirbti su kompiuteriniu pastato
modeliu kaip su realiu objektu. Tokia technologija remiasi programi-
nė įranga didina architektų, konstruktorių, inžinierių darbo našumą,
kūrybingumą.

102
BIM privalumai
BIM privalumas yra tas, kad ji valdo pakitimus. Kitaip nei CAD,
BIM tikslas yra leisti programinei įrangai kontroliuoti skaičiavimą,
elementų tarpusavio sąveikas. Projektuotojas skiria daugiau laiko
projektui modeliuoti ir apsisprendimui įvertinti, tampa modelio, o ne
brėžinių kūrėjais. BIM sistemoje pastato planai, fasadai, pjūviai ir
detalizacija yra automatiškai generuojami.
Taigi pagrindinis tarp BIM ir CAD technologijomis paremtų
programinių įrangų skirtumas yra tai, kad BIM sistema surenka visą
informaciją apie modelį į vieną duomenų saugyklą ir susieja šią in-
formaciją tarp objektų, o CAD yra primityvų ir sudėtingų objektų
rinkinys.
BIM veikia kaip sistema, kuri vykdo užduotis, o ne braižo objek-
tus. CAD sistemoje yra brėžiamos dvi linijos (objektai), kurios vaiz-
duoja sieną, o BIM paremtoje programinėje įrangoje jau yra koman-
da Wall, kuri sukuria parametrizuotą sieną. Ši siena turi tokias
savybes kaip plotis, aukštis, tekstūra, struktūra ir vieta. Tokia siena
turi ryšį su kitomis sienomis, planuose ji su kitomis sienomis susi-
jungia arba nesusijungia. Panašiai susijungia ir jei įdedame duris, tai
daugiau nei keturios linijos ir lankas, tai durys plane ir fasade. Įke-
liant duris į sieną automatiškai yra sukuriama anga sienoje. Visi pa-
pildomi sienos įrankiai yra sienai specifiniai, leidžiantys priartinti
sienas prie stogų ar grindų, keisti jų struktūrą ir profilius.
BIM neleidžia klysti. Papildomas BIM technologijos pranašumas
yra tai, kad sistema neleidžia sukčiauti. Elementai turi savybes, pa-
remtas realaus gyvenimo ypatybėmis, todėl yra sunku kūrimo proce-
so metu padaryti klaidą. Jeigu turime duris plane, tai jos automatiškai
atsiranda kituose susijusiuose vaizduose. CAD paremtoje programi-
nėje įrangoje būtų nesunku suklysti, nes durys rankiniu būdu yra
pernešamos iš plano į fasadą ar pjūvį. Taip pat CAD sistemoje gali-
ma pakeisti matmenų reikšmes, o BIM paremtoje programinėje įran-
goje aplinkoje bus vaizduojami tik realūs matmenys.
BIM yra paremta statybinių elementų rūšiavimo sistema, bet ne
„sluoksniais“. Statybos modelio matomumas ir objektų grafika reda-

103
guojama naudojant tvarkingai suklasifikuotų kategorijų sąrašus.
CAD sistemoje kiekviena linija yra sluoksnio ir priklauso nuo varto-
tojo, kaip jis valdo šiuos sluoksnius. Pavyzdžiui, BIM programinėje
įrangoje nėra būdo atsitiktinai įsidėti langą į sienos kategoriją. BIM
sistemoje sluoksniai nebenaudojami, nes realūs pastatai nėra pastatyti
iš abstrakčių spalva užkoduotų sluoksnių.
Sistemų palyginimas yra pateiktas 1 lentelėje.

1 lentelė. BIM ir CAD palyginimas

Savybė CAD BIM
Vaizdai, kurie turi ryšius –

Parametriniai sprendimai –

Automatinės lentelė –

Braižymas 2D


DWG suderinamumas


Įdėtinių brėžinių palaikymas


Linijų storiai, tipai ir šablonai


Matomumo valdymas


Automatinis mastelio valdymas –

Viena projekto duomenų bazė vienoje rinkmenoje –

Taikomosios programos
Pirmiausia kuriamas informacinis modelis pateikiamas simboli-
ne forma. Tai – schemos, grafikai, pradiniai užrašai ir pan. Paskui
kuriamas kompiuterinis modelis. Tam reikalui reikia turėti tinkamą
programinę įrangą, suvokti, kokia įranga kam skirta, gebėti su šia
įranga dirbti. Tada nebus sunkumų keičiant informacinį modelį kom-
piuteriniu ir eksperimentuojant. Programinė įranga, paremta BIM
technologija, yra pateikta 2 lentelėje.

104
2 lentelė. Programinės įrangos paremtos BIM technologija
Programinė įranga Gamintojas
Revit Autodesk
NavisWorks JetStream Autodesk
ArchiCAD Graphisoft
Constructor Graphisoft
Bentley Architecture Bentley Systems
Digital Project Gehry Technologies LLC
VectorWorks Architect Nemetschek N.A
Tekla Structures Tekla Corporation
SPIRIT SOFTTECH GmbH
StruCad AceCad Software Inc
IFC Engine Series TNO

Autodesk Revit yra naujausia ir technologiška BIM technologinė

platforma, kuri palaiko architektūrinę (Revit Architecture), konstruk-
cinę (Revit Structure) ir inžinerinių tinklų (Revit MEP) disciplinas ir
skirta bendradarbiavimo, suderinamumo ir statybinio projektavimo
pokyčių valdymo problemoms spręsti. Šiuo momentu tai yra pagrin-
dinė šių sričių programinė įranga tarptautinėje rinkoje.
Revit yra specializuota, parametrinė programinė pastatų kūrimo
įranga, kuri yra paremta informacinio modeliavimo technologija
(BIM), ji siūlo fizinį ir analitinį modeliavimą projektavimui, derini-
mui ir dvikryptį ryšį su skaičiavimo programomis. Prieš pradedant
dirbti šia programa, reikia suprasti, kaip Autodesk Revit valdo in-
formaciją. Kiekvienas pastato projektas išsamiai apibūdina pastato ir
visą informaciją, reikalingą tiek 2D, tiek 3D vaizdams ir lentelėms
sukurti. Ši informacija yra saugoma vienoje duomenų bazėje. Visus
pastato modelio vaizdus (planus, pjūvius ir specifikacijas) Revit’e
naudoja kaip vieną ir tą pačią duomenų bazę. Dvikryptis ryšys yra
galėjimas koordinuoti pokyčius iš bet kurio vaizdo į duomenų bazę ir
iš duomenų bazės – į visus vaizdus. Todėl Revit’e yra dirbama su
vienu modeliu, o visus vaizdus (planus, fasadus, pjūvius, 3D vaizdus
ir kt.) Revit generuoja pati (3 pav.). Tokiu principu sukurtame mode-
lyje pakeitę ką nors viename vaizde, tai pasikeičia ir kituose. Tik nuo

105
mūsų poreikio ir noro priklauso, kokį vaizdą norime matyti ir kokia
informacija apie modelį mums reikalinga.

3 pav. BIM technologija programoje Revit Architecture 2008

Išvados
1. Šiandien kompiuterinio projektavimo technologija (CAD) jau
neatspindi šiuolaikinio kompiuterinio projektavimo, inžinerinių si-
stemų ir gamybos sudėtingų procesų valdymo galimybių visumos.
2. Šiuolaikinės kompiuterinės technologijos leidžia kurti virtualų
modelį ir elgtis su juo lyg su realiu, imituojant įvairiausias realias
situacijas.
3. Pastato informacinio modeliavimo technologijos (BIM) priva-
lumas yra tas, kad ji valdo pakitimus. Kitaip nei CAD, BIM tikslas
yra leisti programinei įrangai kontroliuoti skaičiavimus, elementų
sąveikas tarpusavyje, todėl populiari AutoCad programa yra univer-
sali, tinkanti mokytis braižyti, atlikti nedidelės apimties projektus, o
Revit – modeliuoti ir kurti.

106
Literatūra
1. Treeck, Ch.; Rank, E. Dimensional reduction of 3D building models
using graph theory and its application in building energy simulation [in-
teraktyvus]. 2006 m. lapkričio 21 d. [žiūrėta 2007 05 30] Prieiga per in-
ternetą: http://springerlink.metapress.com
2. Donath, D.; Lomker, T. M.; Richter, K. 2004. Plausibility in the plan-
ning process-reason and confidence in the computer-aided design and
planning of buildings. Automation in Construction [interaktyvus]. Vo-
kietija. [žiūrėta 2008 01 03] Prieiga per internetą:
http://www.scopus.com/scopus/home.url
3. Krygiel, E.; Demchak G.; Dzambazova, T. 2007. Introducing Revit Ar-
chitecture, p. 10–79. Elvin.
4. Elvin, G. 2007. Integrated Practice in Architecture: Mastering Design-
Build, Fast-Track, and Building Information Modeling, p. 7–254.
5. Fukai, D. 2006 Building SIMPLE: Building An Information Model,
p. 5–26.

CAD and BIM technologies in building drafting

Renata Jočienė

Summary

Unlike two-dimensional computer-aided drafting, parametric three-

dimensional modeling is particularly useful at the early stages of design,
where engineering skills are required. The main difference between 3D
modeling and 2D drafting is that buildings are modeled rather than drawn.
Revit software works the way you think, so you can create naturally,
design freely, and deliver efficiently. And because it is purpose-built for
building information modeling (BIM), any change you make-anytime,
awhere-is automatically coordinated throughout your project.
Ill. 3, Lent. 2, bibl. 5 (in Lithuanian, summary in English).

107