0 Įvadas Merged

Studijų programa: Statybos inžinerija
T230B121 Statybinių gaminių ir

konstrukcijų gamybos
technologija
Įvadas
Medžiagą parengė:
Doc. dr., Arūnas Aleksandras Navickas
Įvadas
Šiuolaikiniame kontekste statybinių gaminių ir konstrukcijų (statybos produktų) gamybos

technologiją galime apibrėžti kaip:
• statybos produktų sukūrimą iš žaliavų, naudojant įvairius procesus, įrengimus, operacijas ir

kryptingą darbuotojų veiklą pagal detalų planą.
• procesą, kurio metu įvykę žaliavos pokyčiai leidžia jai tapti naujo produkto(ų) dalimi.
• Sukurtą produktą, kuris įgyja pridėtinę vertę tiekimo grandinėje.
Statybinių gaminių ir konstrukcijų (statybos produktų) gamybos technologija apima:

 Produkto projektavimą.
 Žaliavų parinkimą.
 Procesų sekos, pagal kurią pagaminamas produktas, nustatymą.
2
T230B121
Įvadas
Statybinių gaminių ir konstrukcijų (statybos produktų) gamybos technologiją

galima apibūdinti kaip:
1. Techninį procesą
Įrengimai Įrankiai
Produktas
Žaliavos
Gamybos procesas
Nauda
Energija Darbas
3
T230B121
Įvadas
Statybinių gaminių ir konstrukcijų (statybos produktų) gamybos technologiją

galima apibūdinti kaip:
1. Ekonominį procesą
Gamybos procesas
Pridėtinė
vertė
Pradinė Medžiaga Gaminys

medžiaga gamyboje
4
T230B121
Įvadas
5
T230B121
Įvadas
Nuo reikalavimų iki eksploatacinių ypatybių / Nuo bendrųjų iki konkrečiųjų savybių
S S1 S2 S3 S4 S5 S6 S7 S8
G Galimybių Projektiniai Techninis Detalusis Gamyba / Statybos Statinio Statinio
C studija pasiūlymai projektas projektas Statyba užbaigimas naudojimas konversija
Bendrinės savybės Konkrečios savybės
Reikalavimai Eksploatacinės ypatybės
Informacija Optimizavimas
Tarptautinė Nacionalinė Statinio Komponentų Produktų Paslaugų

IFC + nacionalinių + statinio + komponentų + konkrečių + konkretus
standartų panaudojimas naudojimas savybių naudojimas
nuoroda produktai
Tipų ir savybių Konteksto Funkcinių ir Komponentų Produktų Procesų
bendrinis apibrėžimas techninių apibrėžimas savybių organizavimo
apibrėžimas sistemų apibrėžimas apibrėžimas
apibrėžimas
6
T230B121
Įvadas
7
T230B121
Įvadas
8
T230B121
Įvadas
LST EN ISO 23387:2020 Statinio informacinis modeliavimas (BIM). Statybinių objektų duomenų
šablonai, naudojami statomo turto gyvavimo ciklo metu. Sąvokos ir principai (ISO 23387:2020)
NSIK klasifikavimo
nuorodinis kodas Statinio objektas
(Tipas)
NSIK identifikavimo Skaitmeninis

nuorodinis kodas AA
duomenų šablonas
(Egzempliorius)
NSIK klasifikavimo
ar identifikavimo Savybė Savybių grupė
ypatybės žyma
Vienetai Kiekis Nuorodinis dokumentas
Išvardintos reikšmės
9
T230B121
Įvadas
LST EN ISO 23387:2020 Statinio informacinis modeliavimas (BIM). Statybinių objektų duomenų
šablonai, naudojami statomo turto gyvavimo ciklo metu. Sąvokos ir principai (ISO 23387:2020)
Nuorodinis
Statinio objektas
dokumentas
Nuorodinis
DuomenųAAšablonas
dokumentas
Nuorodinis
Savybė Savybių grupė
dokumentas
Vienetai Kiekis Nuorodinis dokumentas
Išvardintos reikšmės
10
T230B121
Nuorodos į šaltinius
1. https://statyba40.lt/titulinis/paskelbti-dokumentai/;
2. https://cobuilder.com/en/
3.
https://standards.cen.eu/dyn/www/f?p=204:110:0::::FSP_PROJECT
,FSP_LANG_ID:64242,25&cs=1770646CC6500A6BCDEC44339
2F6E801A
11
T230B121

konstrukcijų gamybos technologija
12. Normatyviniai dokumentai, susiję
su statybinių gaminių ir konstrukcijų
gamybos technologijomis
Paskaitos tikslas
Išmokti įvertinti normatyvinius dokumentus, kuriuose

gaminių kokybė charakterizuojama gamybos techniniu ir
technologiniu lygiu, kokybės rodiklių stabilumu ir atitikties
įvertinimu.
2 T230B121 Statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologija | 12. Normatyviniai dokumentai,
susiję su statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologijomis
Paskaitos struktūra
1. Europos Sąjungos normatyviniai dokumentai

2. Esminiai normatyvinių dokumentų reikalavimai
3. Statybos produktų direktyvą
4. Statybos produkto kokybė
Įvadas
Statybos produktas - tai produktas arba komplektas, kuris

gaminamas ir pateikiamas į rinką, kad būtų nuolat įmontuotas į
statinį arba jo dalis, ir kurio eksploatacinės savybės daro
poveikį statinio eksploatacinėms savybėms, susijusiomis su
esminiais statinių reikalavimais.
Įvadas
Statybos produkto gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo,

kuris gamina statybos produktą arba kuris užsako suprojektuoti
ar pagaminti tokį produktą ir parduoda tą produktą savo vardu
arba naudodamas savo prekės ženklą.

Europos Sąjungos normatyviniai dokumentai
Reikalavimai gaminiams seniau buvo reglamentuojami

“Senojo požiūrio” (angl. Old Approach) direktyvomis,
kurioms būdingas konkretus smulkmeniškas įvairių
produktų reikalavimų reglamentavimas.
“Naujojo požiūrio” (angl. New Approach) direktyvomis – jos

reglamentuoja tik pagrindinius privalomus reikalavimus,
pirmiausia susijusius su produktų sauga, galimu jų poveikiu
vartotojų sveikatai ar aplinkai, o kartais ir su kai kuriais kokybės
aspektais. Konkrečių produktų techniniai reikalavimai nustatyti
darniuosiuose (harmonizuotuose) standartuose.
„Bendrąja produktų saugos direktyva“ – ji taikoma
tiems produktams, kuriems nėra numatytas konkretus
reglamentavimas, o, taip pat ji taikoma visiems produktams tais
aspektais, kurių nenumato konkretūs produktų reikalavimus
reglamentuojantys teisės aktai.

Standartai, kurių taikymas deklaruojamas kaip

laisvanoriškas, naudojami ruošiant Europos normas (EN),
tarptautinius standartus (ISO), nacionalinius standartus
(LST).

CE ženklinimas (angl. CE marking) – kai kurių pramonės

gaminių privalomas ženklinimas pagal “Naujojo požiūrio”
direktyvas, patvirtinantis, kad gaminiui yra atliktos visos
reikiamos atitikties įvertinimo procedūros ir gaminys
atitinka visus jam taikomus privalomuosius reikalavimus.

Esminiai normatyvinių dokumentų reikalavimai
Statybos produktai turi būti tinkami naudoti statiniuose, jei jie

(visas produktas arba atskiros jo dalys) atitinka savo paskirtį,
atsižvelgiant į taupumą ir todėl atitinka toliau išvardytus
esminius reikalavimus statiniams, kuriems taikomi tokius
reikalavimus apimantys nuostatai. Šie reikalavimai apima
tinkamą techninę priežiūrą ir turi būti vykdomi, norint užtikrinti
ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę.
1.Mechaninis atsparumas ir patvarumas

Statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad
apkrovos, kurios gali veikti statybos metu ir juos
naudojant, nesukeltų:
a) viso statinio arba jo dalies griūties;
b) didesnių už leistinas deformacijų;
c) žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar
sumontuotai įrangai dėl didelių apkrovas laikančios
konstrukcijos deformacijų;
d) žalos, kurios pasekmės yra neproporcingos ją
sukėlusiai pirminei priežasčiai.

2. Sauga gaisro atveju

Statiniai turi būti taip suprojektuoti ir statomi taip, kad
kilus gaisrui:
– statinį laikančios konstrukcijos tam tikrą laiką
išlaikytų apkrovas;
– būtų ribojamas ugnies bei dūmų susidarymas ir
plitimas statinyje;
– būtų ribojamas gaisro plitimas į gretimus statinius;
– ugniagesiai gelbėtojai galėtų saugiai dirbti.

3. Higiena, sveikata ir aplinka

Statiniai turi būti suprojektuoti ir statomi taip, kad nekiltų
jokio pavojaus naudotojų ar kaimynų higienai arba
sveikatai, ypač dėl žemiau išvardytų priežasčių:
– kenksmingų dujų išsiskyrimo;
– pavojingų dalelių ar dujų buvimo ore;
– pavojingos spinduliuotės;
– vandens ar dirvožemio taršos ar užnuodijimo;
– netinkamo nuotekų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų
pašalinimo;
– drėgmės statinio dalyse ir jo dalių vidaus paviršiuose.

4. Sauga naudojimo metu

Statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad, jį
naudojant ir prižiūrint, būtų išvengta nelaimingų atsitikimų
rizikos juo naudojantis arba jį eksploatuojant, pavyzdžiui,
paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, nutrenkimo ar
sužalojimo elektros srove, sužeidimų dėl sprogimo.

5. Apsauga nuo triukšmo

Statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad jame
arba šalia jo esančių žmonių girdimas triukšmas neviršytų
sveikatai pavojingo lygio ir sudarytų patenkinamas sąlygas
miegoti, ilsėtis ir dirbti.

6. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas

Statinys, jo šildymo, kondicionavimo, vėdinimo ir kiti
įrenginiai turi būti suprojektuoti bei pastatyti taip, kad juos
naudojant būtų kuo mažesnės energijos sąnaudos,
atsižvelgiant į vietovės klimatines sąlygas ir pastato
naudotojų reikmes.
7. Tvarus gamtos išteklių naudojimas

Statiniai turi būti projektuojami, statomi ir griaunami taip,
kad būtų tvariai naudojami gamtiniai ištekliai ir ypač
užtikrinamas:
a) statinių, jų medžiagų ir dalių pakartotinis naudojimas arba
perdirbamumas po nugriovimo;
b) statinių ilgaamžiškumas;
c) statiniams skirtų aplinkai nežalingų žaliavų ir antrinių
žaliavų naudojimas.

STR 1.01.04:2002 Statybos produktų atitikties įvertinimo schemos
Atitikties
Atitikties deklaravimo
sertifikavimo
schemos
Atitikties įvertinimo būdai schemos
1+ 1 2+ 2 3 4
a) pradinis produkto tipo bandymas BL BL G G BL G
b) gamykloje atrinktų bandinių bandymas
G G G
pagal nustatytą planą
c) bandinių, atrinktų gamykloje, rinkoje SĮ
arba statybos aikštelėje, priežiūros (KĮ)
kontrolinis bandymas (BL)
d) gamybos kontrolė G G G G G G
e) pradinis gamybos kontrolės sistemos SĮ SĮ SĮ SĮ
įvertinimas (KĮ) (KĮ) (KĮ) (KĮ)
f) nuolatinė gamybos kontrolės sistemos SĮ SĮ SĮ
priežiūra, vertinimas ir patvirtinimas (KĮ) (KĮ) (KĮ)
G - gamintojas;
SĮ - paskelbtoji (notifikuota) arba paskirtoji sertifikavimo įstaiga;
KĮ - paskelbtoji (notifikuota) arba paskirtoji kontrolės įstaiga;
BL - paskelbtoji (notifikuota) arba paskirtoji bandymų laboratorija;
SĮ - paskelbtoji (notifikuota) ar paskirtoji sertifikavimo įstaiga arba paskelbtoji
(KĮ) (notifikuota) ar paskirtoji kontrolės įstaiga, paskelbtoji (notifikuota) arba
(BL) paskirtoji bandymų laboratorija sertifikavimo įstaigos pavedimu.

Statybos produktų vertinimo sistemos
ES reglamentas Nr. 305/2011 ir STR 1.01.04 nustato tas pačias vertinimo sistemas
Statybos
produkto Sistema 1+, 1 Sistema 2+, 2 Sistema 3 Sistema 4
sistema
Eksploatacinių Eksploatacinių Eksploatacinių Eksploatacinių

Gamintojas savybių savybių savybių savybių
deklaracija deklaracija deklaracija deklaracija
Produkto Bandymų
Gamybos
Paskirtoji eksploatacinių protokolas,
kontrolės
(Paskelbtoji) savybių
atitikties
ataskaita ar -
Įstaiga pastovumo kiti
sertifikatas
sertifikatas dokumentai

Statybos produktų direktyvą
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr.

305/2011 2011 m. kovo 9 d.
Kai statybos produktui taikomas darnusis standartas arba kai jis atitinka Europos
techninį įvertinimą, kuris jam buvo išduotas, gamintojas, pateikdamas tokį produktą į
rinką, parengia jo eksploatacinių savybių deklaraciją.
Parengdamas eksploatacinių savybių deklaraciją, gamintojas prisiima atsakomybę
už tai, kad statybos produkto savybės atitiktų tokias deklaruotas eksploatacines
savybes. Nesant objektyvių įrodymų, kad šios sąlygos neįvykdytos, valstybės narės
preziumuoja, kad gamintojo parengta eksploatacinių savybių deklaracija yra tiksli
ir patikima.
Kiekvieno rinkai tiekiamo produkto eksploatacinių savybių deklaracijos kopija
pateikiama popierine forma arba naudojant elektronines priemones.
Popierinė eksploatacinių savybių deklaracijos kopija pateikiama, jei jos prašo
gavėjas.

Gamintojas, tiekdamas Lietuvos Respublikos rinkai statybos produktą, neturintį

darniųjų techninių specifikacijų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir
atvejais dalyvaujant paskirtajai įstaigai, atlieka statybos produkto eksploatacinių
savybių pastovumo vertinimą bei tikrinimą ir parengia: techninius dokumentus,
kuriuose apibūdinami visi elementai, susiję su reikalaujama statybos produkto
eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistema; statybos produkto
eksploatacinių savybių deklaraciją, kuria prisiima atsakomybę už statybos
produkto atitiktį deklaruotoms jo eksploatacinėms savybėms; montavimo,
instaliavimo, surinkimo ar naudojimo instrukcijas ir saugos informaciją.
Platintojas, Lietuvos Respublikos rinkai tiekdamas statybos produktą, neturintį
darniųjų techninių specifikacijų, užtikrina, kad prie statybos produkto būtų pridėta
jo eksploatacinių savybių deklaracija, montavimo, instaliavimo, surinkimo ar
naudojimo instrukcijos ir saugos informacija.

„CE“ ženklas patvirtina:

kad statybos produktų charakteristikos atitinka perimtų darniųjų standartų
(harmonizuotų standartų) reikalavimus.
kad statybos produktų charakteristikos atitinka Europos techninio liudijimo
reikalavimus;
kad statybos produktų charakteristikos atitinka nacionalines technines
specifikacijas, apie kurias pagal nustatytą procedūrą buvo informuotos Europos
Sąjungos valstybės.

ESMINIAI STATINIŲ REIKALAVIMAI
STATYBOS PRODUKTO ESMINĖS CHARAKTERISTIKOS

Pagaminto ir pateikto į tiekimo rinką statybos produkto charakteristikos, susijusios su
esminiais statinių reikalavimais
STATYBOS PRODUKTO EKSPLOATACINĖS SAVYBĖS

Statinyje įmontuoto statybos produkto eksploatacinės savybės, susijusios su
atitinkamomis esminėmis charakteristikomis, išreikštomis norminių reikalavimų
lygiais, klasėmis ar aprašymais

Darniosios ir nedarniosios srities statybos produktams keliami reikalavimai:

Kiekvienam statybos produktui gamintojas parengia eksploatacinių savybių deklaraciją
(ESD).
Darniosios srities statybos produktams ESD rengiama pagal Reglamento Nr. 305/2011 III
priedą.
Nedarniosios srities statybos produktams ESD rengiama pagal STR 1.01.04:2015
„Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių
pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo
įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai vertinimai ir techninio vertinimo įstaigų
paskyrimas ir paskelbimas“.
Darniosios srities statybos produktai turi būti žymimi CE ženklu.
Nedarniosios srities statybos produktai gali būti žymimi CE ženklu, jei jiems yra parengti
Europos techniniai įvertinimai (ETĮ).
ESD ir kiti techniniai dokumentai turi būti parengti lietuvių kalba, jei juos norima tiekti
Lietuvos rinkai. (Pagal Statybos įstatymo 21 straipsnio 16 dalį).

Darniosios srities statybos produktai

Vadovaujantis 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento
(ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų
rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL 2011
L 88, p. 5) (toliau – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.
305/2011), nuostatomis rinkai tiekiami statybos produktai, turintys darniąsias
technines specifikacijas (darniuosius Europos standartus ir Europos vertinimo
dokumentus, kurių pagrindu išduodami Europos techniniai įvertinimai).
Nedarniosios srities statybos produktai

Vadovaujantis nacionalinių teisės aktų (Lietuvos Respublikoje – Lietuvos
Respublikos statybos įstatymo) nuostatomis rinkai tiekiami statybos
produktai, neturintys darniųjų techninių specifikacijų.

Statybos produkto kokybė
Buvo iki 2013-07-01 Po 2013-07-01

pagal Direktyvą 89/106/EEB pagal Reglamentą ES 305/2011
ATITIKTIES EKSPLOATACINIŲ
DEKLARACIJA SAVYBIŲ DEKLARACIJA
Visiems statybos produktams Visiems statybos produktams
ATITIKTIES EKSPLOATACINIŲ SAVYBIŲ PASTOVUMO SERTIFIKATAS
SERTIFIKATAS → ( KAI KONTROLĖS SISTEMA 1+ar 1)
TIK reglamentuojamiems ARBA
GAMYBOS KONTROLĖS ATITIKTIES SERTIFIKATAS
statybos produktams
( KAI KONTROLĖS SISTEMA 2+)
ARBA
pagal AM 2012-07-19d.įsakymu PRADINIŲ BANDYMŲ PROTOKOLAS
Nr.D1-628 patvirtintą (KAI KONTROLĖS SISTEMA 3 ar 4)
sąrašą ir STR 1.01.04:2002 TIK reglamentuojamiems statybos produktams
nustatytas kontrolės sistemas
pagal AM 2018-06-29d.įsakymu Nr.D1-601 patvirtintą
sąrašą ir STR1.01.04:2015 nustatytas kontrolės sistemas




1. Lietuvos Respublikos Statybos Įstatymas. 1996 m. kovo

19 d. Nr. I-1240 [interaktyvus]. Nauja įstatymo redakcija
nuo 2002 m. liepos 1 d.: Nr. IX-583, Priimtas 2001-11-08,
Valstybės Žinios, 2001, Nr. 101-3597 (2001-11-30)
[žiūrėta 2010 m. rugsėjo 20 d.].
2. http://www.spec.lt/index.php?cid=1114
3. http://www.am.lt/VI/index.php#a/4958
4. http://www.lsd.lt/typo_new/


technologija
1. Nerūdinių statybinių medžiagų
gamybos technologijos pagrindai
Paskaitos tikslas
• Suteikti žinios apie Lietuvos teritorijoje eksploatuojamas nerūdines

medžiagas, pagrindinių uolienų savybes, žaliavų perdirbimo būdus,
naudojamų nerūdinių medžiagų perdirbimo įrenginių komponavimą ir
perdirbimo technologines schemas.
2
T230B121
Paskaitos turinys
1. Nerūdinių statybinių medžiagų žaliavos Lietuvoje
2. Svarbiausieji uolienų rodikliai
3. Nerūdinės medžiagos Lietuvoje
4. Nerūdinių medžiagų įrenginių komponavimas ir perdirbimo
technologinės schemos
3
T230B121
Įvadas
Lietuvos teritorijai būdingi paviršiniai Kvartero geologinio periodo žvyro
telkiniai. Tai geologijos prasme jaunos uolienos, todėl jų dalelės chemiškai
nesudūlėjusios. Jų sudėtyje yra įvairių geologinių periodų dalelių, daugiausiai
granitinių, karbonatinių ir kvarcinių. Kitų padermių yra tik priemaišų.
4
T230B121
Nerūdinių statybinių medžiagų žaliavos Lietuvoje
Lietuvos teritorijoje randamų seniausių nuosėdinių uolienų amžius yra apie 700 - 600
mln. metų. Ankstesniųjų geologinių periodų uolienos yra magminės arba
metamorfinės. Pastarosios sudaro vadinamąjį, kristalinį pamatą, ant kurio slūgso
vėliau, iš kalnų geologinių padermių dūlėjimo produktų, augalų ir gyvūnų mineralinių
liekanų, įvairių vandens sąnašų ir kitų nuosėdų susidariusios uolienos. Per dešimtis ir
šimtus milijonų metų šios nuogulos suakmenėjo, dalis jų virto naudingųjų iškasenų,
pvz., klinties, dolomito, kreidos, opokos, molio, žvyro ir kitų, klodais. Šiuo metu yra
geologų ištyrinėta beveik visa Lietuvos teritorija maždaug 20 m gylio.
5
T230B121
Uolienų genetinė klasifikacija
Magminės Masyviosios Gelminės: granitas, sienitas, dioritas, gabras

(pirminės) Vulkaninės Išsiliejusios: porfyras, diabazas, trachitas,
bazaltas, pofyritas, andezitas Puriosios:
vulkaniniai pelenai ir smėliai, pemza
Susicementavusios: vulkaniniai tufai
Nuosėdinės Mechaninės Biriosios: žvyras, skalda, smėlis, molis

(antrinės) Chemogeninės Susicementavusios: smiltainiai, konglomeratai,
Organogeninės brekčija Gipsas, anhidritas, magnezitas, klintis,
klintainiai, kriauklainiai, kreida, diatomitas,
trepelis
Metamorfinės Pasikeitusios: Gneisas,

(tretinės) gelminės Marmuras, kvarcitas, molio skalūnas
nuosėdinės
6
T230B121
Svarbiausieji uolienų rodikliai
Gniuždo- Tamprumo
Uolienos Uolienos Atsparumas šalčiui,
masis modulis, E
pavadinimas tankis, g/cm3 ciklais
stipris, MPa X.10-4
Magminės:
gelminės:
granitas 2,53-2,70 100-260 5-6 100-300
gabras 2,85-3,05 100-350 9-11 100-300
išsiliejusios:
porfyras 2,54-2,66 60-150 6-8 50 - 200
bazaltas 2,22 - 3,07 110-500 8-8,3 50 - 200
Metamorfinės:
gneisas 2,00-2,50 10-200 6-7 25 - 200
kvarcitas 2,55-2,70 100-250 7-9 100-300
Nuosėdinės:
karbonatinės 1,70-2,70 5-200 0,2-9 0-300
smiltainiai 2,00 - 2,50 10-250 1,4-5 15-300
7
T230B121
Klasifikavimas pagal slūgsojimo sąlygas
Pagal slūgsojimo sąlygas naudingosios iškasenos gali būti paviršinės ir giluminės.

Paviršinės yra žemės paviršiuje arba slūgso po plonu bergždžiosios uolienos
sluoksniu. Jas galima eksploatuoti atviruoju būdu, įrengus kasavietę arba karjerą.
Giluminės yra giliai žemėje, todėl jas galima kasti požeminiu būdu, įrengus šachtas.
8
T230B121
Naudingųjų iškasenų užterštumas
• Pagal užterštumą mineralines žaliavas galima skirti į tris kategorijas: švarias, mažai
užterštas ir labai užterštas.
• Švarios yra aukščiausios kokybės, jų nereikia valyti arba sodrinti.
• Mažai užterštos yra tokios, kurių užterštumas neviršija leidžiamų yra technologinių
normų. Jos gali būti naudojamos arba šiek tiek pavalytos perdirbimo metu.
• Labai užterštos, kurių be specialių įrenginių teršalams šalinti ir valymo priemonių
naudoti negalima.
9
T230B121
Klasifikavimas pagal naudingųjų iškasenų perdirbimo
galimybes
Uolienų ir naudingųjų iškasenų kasyba ir perdirbimo galimybės apibūdinamas jų

tvirtumu.
• Minkštos uolienos lengvai išpurenamos kasant ekskavatoriais arba kitokiomis
purenimo priemonėmis ir gali būti nuplaunamos didelio slėgio vandens srove.
• Vidutinio tvirtumo uolienos sunkiai kasamos ir nuo masyvo atskiriamos
gręžiant ir sprogdinant.
• Tvirtos uolienos nuo masyvo atskiriamos ir, jei reikia, smulkinamos gręžiant ir
sprogdinant.
10
T230B121
Žvyras ir smėlis
• Žvyras ir smėlis - nuosėdinės mechaninės biriosios uolienos, susidariusios iš

magminių, ankstesniųjų nuosėdinių ir metamorfinių uolienų nuolaužų bei
dūlėjimo produktų, susiklosčiusių vietoje arba perneštų ledynų ir galingų
vandens srovių. Jas sudaro rieduliai (skersmuo > 63 mm), žvirgždas (4 - 63 mm),
smėlis (0,063 - 4 mm), aleuritas (0,063 - 0,005 mm) ir molis (< 0,005 mm).
Skirtinguose telkiniuose yra skirtingos granuliometrinės sudėties dalelių mišiniai.
Vienuose daugiau žvirgždo, kituose - smėlio, o trečiuose vien tik smėlis. Žvyro
telkiniuose žvirgždo dalelių būna nuo 5 iki 60 procentų. Statybos darbams žvyras
tinkamas eksploatuoti, jei jame yra daugiau kaip 10 % žvirgždo ir mažiau kaip 5
% molio - aleurito. Gali būti naudojami ir kitokios granuliometrinės sudėties
telkiniai, tačiau tais atvejais žaliavai sodrinti reikia sudėtingesnės įrangos ir tai turi
ekonomiškai apsimokėti.
• Žvyro ir smėlio telkiniai susidarė kalvotose vietose, kai mechanines uolienų
nuolaužas pernešdami vandens srautai surūšiavo ir jos nusėdo ramesniuose
vandens baseinuose.
11
T230B121
Žvyras ir smėlis
• Žvyro telkinių, paruoštų pramoninei

eksploatacijai, Lietuvoje yra 555. Juose pagal
pramonines kategorijas išžvalgyta apie 560
mln.m3, o paruoštų įsisavinti yra apie 500
mln.m3. Preliminariais duomenimis, yra
aptikti dar 107 telkiniai, kuriuose slūgso apie
325 mln.m3 žaliavos. Dauguma telkinių
smulkūs - iki 0,5 mln.m3, stambesnių,
kuriuose žaliavos daugiau kaip 5 mln.m3, yra
tik 23.
• Apie ketvirtadalis išžvalgytų tinkamų statybos
darbams žvyro telkinių yra ledyninės kilmės,
suklostyti ištirpusio ledo vandens deltų
zonose. Daugumos telkinių kokybė gera,
vienodas naudingo sluoksnio storis. Todėl šie
telkiniai išsamiai išžvalgyti ir eksploatuojami,
pvz., Kalnėnų, Dovilų, Poškų, Lembertiškio,
Šilų, Ginevės, Nemakščių, Svėdasų ir kiti.
12
T230B121
Dolomitas
Dolomitas - cheminė nuosėdinė uoliena, sudaryta iš to

paties pavadinimo mineralo (Ca Mg (C03)2). Jame yra
nemaža ( iki 25 %) kitų mineralų - kalcito, gipso, molio
mineralų, geležies oksidų ir kitokių priemaišų.
Pagal susidarymo sąlygas skiriamas pirminis ir antrinis
dolomitas. Pirminis arba chemogeninis,
išsikristalizavęs ir iškritęs nuosėdomis iš persotinto
vandeninio tirpalo. Antrinis - susidaręs
dolomitizuojantis jau susidariusioms kalcio karbonato
uolienoms.
Tačiau Lietuvos teritorijoje esančių dolomitų tik dalis
tinkami statybos darbams. Dolomito yra išžvalgyti
keturi telkiniai, o eksploatuojami trys - Petrašiūnų,
Klovainių ir Skaistgirio. Šių telkinių naudingo sluoksnio
storis yra iki 10 m, o dangos storis irgi beveik toks pat -
apie 10 m. Dolomito klodai yra sluoksniuoti. Sluoksnių
storis (0,2-1) m. Dolomito fizikinės mechaninės
savybės klodo storyje yra nevienodos - viršutinių
sluoksnių dolomitas yra kavernuotas, tankus ir stiprus.
Gilėjant yra mažiau kavernų, mažėja stiprumas ir
uoliena laipsniškai pereina į dolomitizuotą mergelį.
Dolomito uoliena gali būti įvairių stiprio klasių - 20, 30,
40, 50, 60, 80, 100 MPa.
13
T230B121
Dolomitas
Dolomito akmens fizikinių ir mechaninių savybių rodiklių vertės priklauso nuo

sluoksnio gylio ir atitinkamai kinta. Priklausomai nuo stiprumo, tankio ir
vandens įgėrio kinta ribose - suminkštėjimo koeficientas yra apie 0,7-0,75.
Atsparumas šalčiui - daugiau kaip 15 užšaldymo ir atšildymo ciklų. Dolomito
akmens vertę mažina jame esančios kavernos, plyšiai, molio intarpai ir kiti
defektai. Dolomitą perdirbant į skaldą, dalelėse defektų lieka mažai, nes
trupinama uoliena skilinėja silpniausiose, t. y. defektų vietose ir jie išnyksta.
Todėl skaldos dalelės stipresnės negu stambių uolienos gabalai.
• Dolomitas nuo seno naudojamas kaip gamtinis akmuo pastatų ir statinių
statybai. Iš jo yra pastatyta dvarų rūmų, tiltų, gyvulininkystės pastatų.
Eksperimentais nustatyta, kad iš gelmės iškeltas dolomitas ore, veikiamas
atmosferos, tankėja ir stiprėja dėl to, kad jo poros prisipildo persikristalizavusio
kalcito. Pirito turintis dolomitas ore silpnėja, nes piritas oksiduojasi, susidaro
sieros rūgštis, kuri ardo akmens paviršių. Iš kietesnių ir gražesnę tekstūrą
turinčių dolomito sluoksnių gaminamos fasadų apdailos plokštės pastatams ir
statiniams aptaisyti.
• Dolomitas yra įvairiapusio panaudojimo žaliava - jis gali būti naudojamas
statyboje, chemijos pramonėje, metalurgijoje metaliniam magniui gaminti ir
kitur. Dolomitą eksploatuojant atrankiniu būdu, šią puikią žaliavą galima būtų
išnaudoti kur kas racionaliau negu vien statybinei skaldai, keliams ir betonui. Iš
dolomito, kuriame yra daugiau kalcio, gaminami dolomito miltai dirvoms
kalkinti.
14
T230B121
Klintis
• Klintis - nuosėdinė karbonatinė uoliena, kurios sudėtyje vyrauja (daugiau kaip 50

%) mineralas kalcitas (CaC03), kitą dalį sudaro įvairios priemaišos - dolomitas,
aleuritas, molis ir kt. Klintis yra svarbiausia žaliava kalkių, cemento ir mišriųjų
rišamųjų medžiagų gamybai; taip pat ji naudojama popieriaus, cukraus,
metalurgijos pramonėje ir daug kur kitur.
• Lietuvos teritorijoje klintis susidarė Permo periodu. Jos daugiausia yra Akmenės
ir kituose aplinkiniuose rajonuose. Klodai slūgso (1-20) m gylyje, o naudingojo
sluoksnio storis siekia 30 m. Klintis klostėsi ant nelygaus pagrindo, todėl ties
pagrindo pakilimais klinties sluoksniai būna plonesni, o įdubose, ypač karstinėse
duobėse, atitinkamai storesnį. Dėl tektoninių reiškinių ir ledynų veikos klinties
klodų struktūra keitėsi. Akmenės klode galima išskirti tris pluoštus. Apie 15-20 %
viso klodo sudaro apatinis pluoštas, kurio storis apie 15 m, t. y. molingoji klintis.
Šio pluošto apačioje aptinkama lauko špato, kvarcinio smėlio, aleurito, mergelio,
molio ir kt. Šio sluoksnio storis apie 12 m.
15
T230B121
Klintis
• Virš molingosios klinties slūgso kalcitinė ir dolomitingoji klintis. Ji sudaro vidurinį

sluoksnį, kurio naudingasis storis iki 18 m. Klinties struktūra įvairi - yra kristalinės
(apie 90-95 % ), organogeninės ir pakitusios. Kristalinės klinties tarpsluoksnių
storis iki (10-12) m. Ši klintis yra šviesiai pilkos spalvos, vidutinio tvirtumo,
poringa, nesluoksniuota. Kalcito grūdelių skersmuo (0,008-0,03) mm. Pasitaiko ir
stambesnių kalcito arba kitų mineralų bei priemaišų grūdelių. Kalcito klintis
geriausiai tinka rišamosioms medžiagoms gaminti.
• Viršutinėje klinties pluošto dalyje aptinkama, vadinamosios gniutulinės klinties.
Ji šviesiai pilka, sudaryta iš smulkių ir vidutinio stambumo pelitomorfinio kalcito
kristalų, sulipusių į (2-3) mm dydžio gniutulus. Šios klinties tarpsluoksnių storis
apie 0,3 m. Gniutulinė klintis gilėdama pereina į kristalinę.
• Iki šiol Akmenės rajone geologų išžvalgyti trys klinties telkiniai: Karpėnų, Menčių
ir Narbučių. Pirmieji du eksploatuojami.
• Akmenės rajone galima išplėsti cemento, statybinių kalkių ir klintmilčių gamybą.
Geologams vertėtų ištirti šiaurės rytų kryptimi perspektyvų Karpėnų klinties
telkinio plotą. Perspektyvūs yra ir kiti greta esantys klinties telkiniai.
16
T230B121
Molis
• Molis - tai plastiška nuosėdinė uoliena, sudaryta iš molio mineralų: kaolinito,

montmorilonito, hidrožėručio ir kitų. Daugiau kaip pusė šių mineralų dalelių yra
smulkesnės nei 0,01 mm ir ne mažiau kaip 30 % - smulkesnės nei 0,005 mm.
Molyje yra kvarco, lauko špato, karbonatinių dalelių ir organinių medžiagų
priemaišų. Molis yra chemiškai sudūlėjusių uolienų likutinis produktas, ypač
plačiai žemės paviršiuje paplitusi uoliena. Lietuvoje daugiausiai naudojamas
Kvartero periodu susidaręs molis.
• Molio dalelės yra labai smulkios, todėl vandens buvo lengvai pernešamos ir
nusėdavo ramiame baseine. Tačiau į kai kuriuos molio telkinius ledynų buvo
atnešta sudūlėjusių uolienų likusių stambių nuolaužų: granito, karbonatų, smėlio,
žvirgždo ir kitų priemaišų. Molis, kuriame yra neleistinų karbonatinių priemaišų,
keramikos pramonei netinkamas. Dalyje telkinių susiklostė švarus molis, išplautas
ledynų tirpsmo vandens. Jis yra geros kokybės ir turi pramoninę vertę.
17
T230B121
Molis
• Pagal molio susidarymo sąlygas galima skirti dvi nelygiavertes paragenetines

grupes: ledyninę (glacialinę) ir ledynų tirpsmo vandens (akvaglacialinę). Pirmoje
grupėje - molingesnė, nedaug nuolaužų turinti morena. Lietuvoje yra tik vienas
toks neeksploatuojamas telkinys. Visi kiti yra kvartero molio telkiniai. Iki šiol
Lietuvoje išžvalgyti 45 molio telkiniai, o eksploatuojama tik 20. Kasmet iškasama
apie 2 mln. t. Ištekliai pagal tinkamumą yra tokie: cementui - 26 mln. t, plytoms -
61 mln. t, keramzitui - 16 mln. t. Geriausi moliai yra išsidėstę Jūros - Šešupės,
Kauno - Kaišiadorių, Dysnos limnoglacialinėse lygumose. Čia išžvalgyti didžiausi
molio telkiniai, kurių plotai dideli, naudingi sluoksniai stori, medžiaga dispersinė.
Iš molio gaminama daug statybinės keramikos gaminių: plytų, čerpių, drenažo
vamzdžių, keramzito, keraminių plytelių.
18
T230B121
Nerūdinių medžiagų įrenginių komponavimas ir
perdirbimo technologinės schemos
• Pagal perdirbamą žaliavą ir gaminamą produkciją nerūdinių medžiagų įmonės

skirstomos į tris grupes: skaldos gamybos (trupinimo ir sijojimo), žvirgždo ir
smėlio gamybos (dalinio trupinimo ir sijojimo) ir smėlio gamybos (sijojimo).
Priklausomai nuo klimato sąlygų gamybos gali dirbti ištisus metus arba tik
šiltuoju metų laiku - sezoniškai. Gamyklos, išgaunančios žaliavą hidromechaniniu
būdu, dirba tik sezoniškai. Įrenginių panaudojimo koeficientas (darbo trukmės
santykis su galima darbo trukme) priklausomai nuo jų kiekio technologinėje
linijoje yra nuo 0,7 iki 0,85.
19
T230B121
20
T230B121
• Projektuojant stacionarią gamyklą, tariama, kad ji turi gaminti produkciją

mažiausiai 25 metus. Jos našumas turi būti ne mažesnis kaip 500 000 t/m.
Stacionariosios gamyklos statomos ten, kur žaliavos pakanka numatytam
mažiausiai 25 metų laikotarpiui. Laikinų surenkamųjų - išardomųjų gamyklų
našumas gali būti iki 450 000 t/m, o kilnojamųjų - iki 300 000 t/m. Jos
įrengiamos, kai reikia daug medžiagų kokio nors stambaus objekto statybai, pvz.,
kelio, užtvankos, gyvenvietės ir pan.
21
T230B121
• Kai žaliava vienodai stipri, pavyzdžiui iš gelminių ir metamorfinių uolienų,

montuojamos vieno srauto technologinės linijos. Kai žaliava nevienodo
stiprumo, pvz., perdirbant karbonatines uolienas, montuojamos dviejų srautų
(viena stipresnėms uolienoms, antra - silpnesnėms) technologinės linijos. Žvyras
perdirbamas dviejų arba net trijų srautų (žvirgždo skaldos, žvirgždo ir smėlio
arba tik žvirgždo ir smėlio) linijose. Žvirgždo skaldos linija montuojama tuomet,
kai žaliavoje yra daug trupintinos frakcijos dalelių. Kai technologinės linijos
našumas turi būti didesnis kaip 1,5 mln.t/m., tuomet statomos dvi vienodos
mažesnio našumo lygiagrečios technologinės linijos.
22
T230B121
• Kai žaliavoje yra molio arba kitokių kenksmingų priemaišų, įrengiami produkcijos
plovimo arba, jei reikia, kitokie teršalų šalinimo įrenginiai. Jei įvairiose telkinio
vietose žaliavos stambumas yra labai skirtingas, ji gali būti kasama greta iš dviejų
arba daugiau telkinio vietų. Tokiais atvejais gali prireikti žaliavą suvienodinti
laikinuose sandėliuose. Tam tikslui žaliava tuo pat metu pilama iš skirtingų
telkinio vietų į vieną aikštelę, o iš jos tiekiama į perdirbimo technologinę liniją.
Sandėliavimo ir perkrovimo stadijose žaliava persimaišo ir suvienodėja. Sumaišyti
reikia, kad visą laiką vienodai būtų apkrauti visi trupintuvai ir sijotuvai.
23
T230B121
• Nerūdinių medžiagų technologijos schema ir perdirbimo būdas parenkamas ir

pagrindžiamas atsižvelgiant į žaliavą ir norimą gauti produkciją. Geriausia
technologija parenkama atlikus kelių variantų ekonominių rodiklių apskaičiavimus
ir įvertinus esamas sąlygas. Svarbiausi rodikliai yra: materialinės sąnaudos,
energijos ištekliai ir jų sąnaudos, produkcijos kokybė, produkcijos realizacija ir kt.
24
T230B121
 Žaliavų kasyba;
 Uolienų transportavimas;
 Uolienų smulkinimas;
 Sijojimas;
 Uolienų plovimas;
 Produkcijos sandėliavimas.
25
T230B121
Karjero įrengimas susideda iš trijų etapų: karjero vietos paruošimo, dangos

nukasimo ir naudingųjų žaliavų gavybos. Visas šių darbų kompleksas baigiamas
kelių nutiesimu ir reikalingų pagrindinių ir pagalbinių inžinerinių tinklų bei
įrenginių ir technologinės įrangos komplektavimu.
26
T230B121
Uolienos kasamos ekskavatoriais, kraunamos į transporto priemones ir vežamos

perdirbimui.
27
T230B121
Trupinimo procese stambūs žaliavos gabalai sumažinami iki reikiamo didumo

grūdelių, kurie tinka naudoti arba toliau perdirbti.
28
T230B121
Nerūdinių medžiagų pramonėje uolienų sijojimas yra viena iš svarbiausių operacijų.

Kai kuriuose karjeruose sijojimas sudaro iki 30% visų perdirbimo išlaidų. Pagal
paskirtį yra keli sijojimo etapai: paruošiamasis, klasifikuojamasis, kontrolinis ir
atrankinis.
29
T230B121
Smėlis dažnai būna užterštas moliu, dulkėmis, silpnų uolienų ir organinėmis

priemaišomis. Be to, žaliava gali būti užteršiama ją sandėliuojant tarpinėse
aikštelėse, o perdirbimo stadijoje produkcija gali užsiteršti tos pačios uolienos
dulkėmis. Norint pasiekti aukštą produkcijos kokybę, standartų atitikimą,
dažniausiai gamybos metu produkciją reikia plauti.
30
T230B121
31
T230B121
Principinės įrenginių komponavimo

schemos:
a - po pirminio trupinimo įrengtas
tarpinis sandėlis; b - po tretinio
trupinimo produkcija skirstoma į
frakcijas; c - trupinama tik
trupintina frakcija, gaminant dviejų
frakcijų produkciją; d - trupinama
trupintina frakcija, bet gaminama
tik vienos frakcijos produkcija; e -
prieš trupinimą atskiriamos
smulkiosios dalelės; f - trupinimas
ir sijojimas uždaru ciklu; g -
trupinimas ir skirstymas į frakcijas
esant galimybei keisti dalelių
stambumą
32
T230B121
33
T230B121
Iškastas, išsijotas, išplautas ir atskirtas nuo vandens žvirgždas ar smėlis toliau yra
sandėliuojami tam skirtuose bunkeriuose ar angaruose.
34
T230B121
Eksploatacinių savybių deklaracija
35
T230B121
1. DELTUVA Juozas, VAITKEVIČIUS Vitoldas. Statybinių nerūdinių medžiagų gavyba,

perdirbimas ir naudojimas. Kaunas: Technologija, 2006, [ISBN 9955-09-988-7],
275p.
2. Lietuvos Respublikos Statybos Įstatymas. 1996 m. kovo 19 d. Nr. I-1240
[interaktyvus]. Nauja įstatymo redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.: Nr. IX-583,
Priimtas 2001-11-08, Valstybės Žinios, 2001, Nr. 101-3597 (2001-11-30)
3. http://www.nsm.lt/index.php?id=3
4. http://www.pagiriunesta.lt/Karjero_galerija
5. Sand and Stone Production line. – [žiūrėta 2012-03-12]. Prieiga per internetą:
http://www.southafricacrusher.com/production-line/sand-and-stone-
production-line.php.
6. Building Sand Processing Equipment. – [žiūrėta 2012-03-10]. Prieiga per
internetą: <http://www.kfcrusher.com/product/S-goyilc.html>.
36
T230B121

technologija
2. Cementiniai betonai ir skiediniai,
silikatiniai betonai
Paskaitos tikslas
• Sužinoti cementinių ir silikatinių betono komponentų pagrindines

technologines charakteristikas, jų, kaip svarbių sudedamųjų konstrukcijos ar
statybos produkto dalių, struktūros ypatumus
2
T230B121
1. Betonų klasifikacija
2. Cementų tipai ir sudėtis
3. Portlandcemenčio
gamybos technologija
4. Specialūs cementai
5. Betono ir skiedinio
sudėtis bei struktūra
6. Orinių kalkių gamyba
7. Silikatinio betono
gaminių gamyba
3
T230B121
Įvadas
Pagal paskirtį betonai skirstomi į konstrukcinius, konstrukcinius -
termoizoliacinius, termoizoliacinius, hidrotechninius, kelių, dekoratyvinius,
chemiškai atsparius kaitrai ir saugančius nuo radioaktyviųjų spindulių.
4
T230B121
Betono technologijos istoriniai aspektai
Asirai ir babiloniečiai pastatų sutvirtinimui naudodavo molį, senovės graikai

naudodavo kalkių skiedinį, senovės egiptiečiai - kalkių ir gipso skiedinį. Didžiajai kinų
sienai (213 m. pr. Kr.) naudotas betonas su kalkėmis. I a. pr. Kr. iš tokio betono
pastatytas Romos Panteono šventyklos kupolas (>40 m skersmens). Žlugus Romos
imperijai, betonas ilgai beveik nebuvo naudojamas.
5
T230B121
Betono technologijos istoriniai aspektai
Betoną vėl imta vartoti, kai jo sudėtis ir savybės buvo patobulintos. 1756 m. anglų
inžinierius Džonas Smitonas (John Smeaton) sukūrė pirmą modernų betoną (su
hidrauliniu cementu) pridėdamas į mišinį ir smulkių užpildų. 1824 m. anglų išradėjas
Jozefas Aspdinas (Joseph Aspdin) išrado portlandcementį, kuris pakeitė iki tol betono
gamybai naudotą hidraulinį cementą. Jozefas Aspdinas sukūrė pirmą tikrą cementą,
degindamas klintis ir molį kartu. Degimo procesas pakeitė medžiagų chemines
charakteristikas ir buvo gautas labai tvirtas cementas. Gelžbetonis, kuris buvo
užpatentuotas 1867 m, buvo išrastas 1849 m. gėlininko Jozefo Mone (Joseph
Monier). Išradus gelžbetonį, betonas XIX amžiuje tapo viena svarbiausių statybinių
medžiagų. O XX amžiaus antroje pusėje imta naudoti ir polimerines rišamąsias
medžiagas.
6
T230B121
Betonų klasifikacija
• 1) pagal tankį (ypač sunkūs, sunkūs, lengvi, ypač lengvi);

• 2) užpildų stambumą (smulkiagrūdžiai - dalelių skersmuo iki 10 mm,
stambiagrūdžiai iki 150 mm);
• 3) rišamąją medžiagą (cementiniai, silikatiniai, gipsiniai, su mišriomis ir
specialiomis rišamosiomis medžiagomis);
• 4) pagal kietėjimo sąlygas (sukietėję natūraliai arba hidroterminiu būdu).
7
T230B121
Betonų klasifikacija
Iš konstrukcinio betono gaminamos laikančiosios konstrukcijos. Iš konstrukcinių

termoizoliacinių betonų gaminami pastatų laikantieji atitvarų elementai ir kartu
pagerinantys šiluminę izoliaciją. Termoizoliaciniai betonai gali būti vartojami pastatų
elementų šiluminei izoliacijai. Hidrotechniniai turi būti stiprūs, tankūs, nelaidūs
vandeniui, atsparūs šalčiui bei agresyviam gruntiniam vandeniui. Kelių betonai turi
būti stiprūs, atsparūs dilumui, smūgiams, šalčiui, temperatūros ir drėgmės
svyravimams. Dekoratyviniams svarbu spalva ir faktūra, vartojami pastatų apdailai.
Chemiškai atsparūs betonai turi būti atsparūs druskų tirpalams, rūgštims, šarmams
bei jų garams. Atsparūs kaitrai betonai turi neprarasti laikančiosios galios, ilgą laiką
veikiami aukštos temperatūros.
8
T230B121
Cemento tipai
Specialus cementinis rišiklis –

Pavyzdys: super sulfatinis cementas
Cementas su daugiau negu 75 %

šlako ir virš 20 % kalcio
sulfato
Plati mišinių konsistencijos skalė

priklausomai nuo sudėties turi būti
įvertinta standartinių bandymų metu.
Stiprio klasės tokios kaip ir įprastinių

cementų.
9
T230B121
Cemento tipai
• 1) CEM I portlandcementis be priedų, dedama tik gipso;

• 2) CEM II sudėtinis portlandcementis (su tam tikru kiekiu priedų);
• 3) CEM III šlakinis cementas (kai didesni šlako priedo kiekiai);
• 4) CEM IV pucolaninis cementas (kai priedai yra pucolaniniai);
• 5) CEM V sudėtinis cementas (kai priedai tiek šlakiniai, tiek ir pucolaniniai).
Portlandcemenčio mineraloginė sudėtis: alitas 3CaO*SiO2, belitas 2CaO*SiO2,
trikalcio aliuminatas 3CaO*Al2O3, tetrakalcio aliumo feritas 4CaO* Al2O3* Fe2O3.
Alitas greitai kietėja ir įgauna didelį stiprį. Belitas ilgai kietėja, o po ilgo kietėjimo
įgauna tvirtumą. Trikalcio aliuminatas greit kietėja, bet nedidelis stipris.
Tetrakalcio aliumo feritas mažai daro įtakos cemento savybės.
10
T230B121
Cemento tipai
11
T230B121
Cementų tipai ir sudėtis (LST EN 197-1)
Portland-
CEM I
cementis
Sudėtinis A ( -D, -S, -P, -Q, -V, -W, -T, -L, -LL, -M)
Portland- CEM II ( -D, -S, -P, -Q, -V, -W, -T, -L, -LL, -M)
cementis B
A
Šlakinis
CEM III B
cementas
C
Pucolaninis A
CEM IV ( -D, -P, -Q, -V, -W)
cementas B
Sudėtinis A ( -S, -P, -Q, -V)
CEM V
cementas B
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Pagrindinių komponentų kiekis % pagal masę be klinkerio
12
T230B121
Cemento fizikinės ir mechaninės savybės
Portlandcemenčio klinkeris Gipsas
• 1) gniuždomasis ir lenkiamasis stipris (cemento standartinis stiprumas).

Pagal standartinį stiprumą cementas skirstomas į klases (32,5; 42,5; 52,5);
• 2) rišimosi terminai (pradžia - ne anksčiau kaip 60 min. ir pabaiga -ne vėliau
kaip 600 min.);
• 3) sumalimo smulkumas, cemento dalelės būna 40 μm dydžio;
• 4) vandens kiekis normalaus tirštumo tešlai; šis kiekis būna 24...28 %,
portlandcemenčiui, su priedais iki 30 %.
13
T230B121
Portlandcemenčio gamybos technologija
• Portlandcementis gaunamas sumalus klinkerį su gipsu ir kitais priedais.

Klinkeris gaminamas išdegant ir sukepant žaliavų mišinį iš klinčių ir molio tam
tikru santykiu. Cemento malimo metu pridedama gipso, gali būti pridedami ir
kiti priedai. Išdegus klinkerį gaunama suprojektuota mineraloginė sudėtis.
14
T230B121
15
T230B121
• Klintis ir molis yra sumaišomas naudojant apie 75 % klinties ir apie 25 % molio.
Cemento žaliavos
maišymo būdai
Klintis su moliu suberiamas

į maišyklę, kur žaliavos Klintis ir molis sumaišomi vandens
sumaišomos, sumalamos ir terpėje,
išdžiovinamos. kurioje būna 34–42 % vandens.
Sausasis gamybos būdas Šlapiasis gamybos būdas
16
T230B121
Sausasis gamybos būdas

• Į krosnį paduodama sausas mišinys.
• Klinkerio gamyba vyksta sukamojoje krosnyje.
• Sukamąją krosnį sudaro plieninis cilindras, suvirintas iš atskirų 3–6 m ilgio ir 3–120 mm
storio plieno lakštų atskirų sekcijų.
• Žaliava iš šaltojo galo į karštąjį juda 2–4 % nuolydžiu.
• Krosnis sukama 0,5–1,5 aps./min.
• Krosnies ilgis būna 60–95 m.
17
T230B121
18
T230B121
Šlapias gamybos būdas

• Į krosnį paduodamas šlamas.
• Naudojant šlapią gamybos būdą, krosnis yra Ilgesnės, jos yra su filtrų pašildytuvu,
grandinių zona ir vidiniais šilumokaičiais.
• Krosnys dažniausiai būna 5×135 m, 4×150 m, 4,5×170 m, 5×185 m.
• Išdeginant šlapiuoju būdu krosnis skirstoma į tokias zonas:
1. Džiovinimo temperatūros iki +200°C zona
2. Pašildymo temperatūros +200...800°C zona
3. Kalcinavimo (dekarbonizacijos) temperatūros +800...1000°C zona
4. Egzoterminių (kietafazių) reakcijų temperatūros +1000....1300°C zona
5. Sukepimo (reakcijų lydale) temperatūros +1350...1450...1350°C zona
6. Aušinimo temperatūros +1350...800°C zona
19
T230B121
20
T230B121
Sukamosios krosnies zonų temperatūra
21
T230B121
22
T230B121
23
T230B121
24
T230B121
25
T230B121
26
T230B121
27
T230B121
28
T230B121
29
T230B121
30
T230B121
31
T230B121
32
T230B121
33
T230B121
34
T230B121
35
T230B121
36
T230B121
37
T230B121
38
T230B121
39
T230B121
Specialūs cementai
• 1) aliuminatinis cementas (su padidintu trikalcio aliuminato kiekiu) jau po 3 parų

pasiekia norminį stiprumą;
• 2) plėtrusis cementas, kietėjimo metu nevyksta susitraukimo deformacijos, jis
šiek tiek plečiasi, tai pasiekiama pridedant tam tikra gipso kiekį. Naudojamas
įdėtinių detalių sandarinimui;
• 3) baltasis portlandcementis gaminamas parenkant molį, kuriame yra mažai
geležies, taip pat ribojant technologinį procesą (naudojant rutulinį malūną).
Taip pat gaminami ir spalvoti cementai pridedant spalvos pigmentų, atsparių
šarmams. Naudojami dekoratyvinio betono gamybai.
40
T230B121
Specialūs cementai
• Pucolaniniai cementai. (CEM IV) gaminamas malant klinkerį ir pridedant daugiau

priedų (SiO2 mikrodulkes, pelenus). Pucolaniniams cementams būdingas
mažesnis poringumas ir mažesnis laidumas vandeniui. Pucolaniniai cementai
atsparūs sulfatams ir vandens poveikiui. Naudojami hidrotechninėms
konstrukcijoms betonuoti, konstrukcijoms, kurias veikia mineralizuoti vandenys.
Šių cementų mažas atsparumas šalčiui. Būdingas lėtesnis kietėjimas negu
portlandcemenčiui.
41
T230B121
Specialūs cementai
Medžiagų kiekis, %
Rišamoji medžiaga
CaO SiO2 Al2O3 Fe2O3
Portlandcementis 65,0 20,0 6,0 2,5
Granuliuotas aukštakrosnių
40,0 37,0 11,0 0,3
šlakas
Šlakinio cemento granuliuotas

41,5 35,7 12,2 0,23
aukštakrosnių šlakas
42
T230B121
Specialūs cementai Šaltinis: VDZ
Portlandcemenčio klinkeris
43
T230B121
Specialūs cementai Šaltinis: VDZ
Granuliuotas aukštakrosnių šlakas
44
T230B121
Specialūs cementai
Aukštakrosnių šlakų gavyba
Šlakas gaunamas lydant

geležies rūdą. Lydant
karbonatai reaguoja su rūdos
bei kuro priemaišomis ir
sudaro kalcio bei magnio
silikatus ir aliuminatus.
Pastarieji +1400...1500°C
temperatūroje lydosi ir
sudaro šlaką, kuris dėl
mažesnio tankio kaupiasi virš
skysto ketaus, po to
pašalinamas iš aukštakrosnių.
T230B121 45
Specialūs cementai
Granuliuotų aukštakrosnių šlakų gavyba

Granuliuoti aukštakrosnių šlakai gaunami granuliavimo būdu.
Granuliavimas yra staigus aukštakrosnių šlakų ataušinimas vandeniu,
rečiau – oru. Skysti šlakai per lovį pilami į betoninius rezervuarus su
vandeniu. Čia šlakai staiga ataušta ir veikiami vandens garų, subyra į
smulkias granules.
T230B121 46
Specialūs cementai
Šlakinio cemento gamyba

Šlakinis cementas yra gaunamas sumalant granuliuotus aukštakrosnių šlakus,
gipsą ir portlandcemenčio klinkerį. Medžiagos bendrai malamos
daugiakameriniuose rutuliniuose malūnuose. Rutulinį malūną sudaro plieninis
cilindras, padalytas į keletą kamerų.
T230B121 47
Specialūs cementai
Temperatūros pokyčiai 1 m3 betono masyvo

48
T230B121
49
T230B121
Vanduo betono gamybai
Vanduo betono gamybai. Gali būti naudojamas geriamas, upių, jūrų, ežerų vanduo,
jei tenkina jam keliamus reikalavimus. Negalima naudoti rūgštinio vandens (pH>4),
taip pat ribojamas druskų kiekis (iki 5000 mg/l), sulfatų kiekis (iki 2700 mg/l).
Ribojamas organinių priemaišų kiekis vandenyje, nes jos lėtina kietėjimą. Kietėjančio
betonui priežiūrai naudojamas vanduo, jam keliami tokie patys reikalavimai kaip ir
maišymui naudojamam vandeniui.
50
T230B121
Cheminiai betono priedai (įmaišos)
Mineraliniai betono priedai būna aktyvieji ir mikroužpildai. Aktyvieji mineraliniai priedai

didina betono stiprumą ir patvarumą. Aktyvieji mineraliniai priedai būna gamtiniai
(nuosėdinės uolienos, vulkaninės uolienos) ir dirbtiniai (gaminami iš išdegto molio,
granuliuotu šlakų ir kitų medžiagų, kuriose yra amorfinio SiO2). Aktyviųjų mineralinių
priedų dedama 20-35% nuo cemento kiekio. Priedams nepatartina naudoti silpnų, purių ir
vandenį sulaikančių medžiagų. Mikroužpildai padidina betono mišinių plastiškumą,
rišlumą, pagerina cemento akmens struktūrą. Juos naudojant sutaupoma cemento.
Mikroužpildai gaunami iki cemento smulkumo sumalus klintis, vulkanines uolienas,
gamybos atliekas, bentonitinį molį.
• Cheminiai betono priedai padeda optimizuoti gelžbetoninių gaminių gamybos proceso

parametrus, pagerina mišinių ir betono savybės. Nedideliais kiekiais įpilami maišant
betono mišinį. Priedai gali būti:
• 1) reologines savybes reguliuojantys: a) plastikliai; b) superplastikliai; c) vandens
atsiskyrimą mažinantys;
• 2) rišimosi ir kietėjimo intensyvumą reguliuojantys: a) rišimosi greitikliai; b) kietėjimo
greitikliai; c) rišimosi lėtikliai;
• 3) struktūrą reguliuojantys: a) orą įtraukiantys; b) dujodarai; c) putokšliai; d) vandens įgėrį
mažinantys;
• 4) specialieji: a) prieš šaltiniai; b) armatūros koroziją mažinantys; c) cemento išplovimą
mažinantys;
• 5) daugiafunkciniai kompleksiniai priedai – kurie atlieka kelių priedų vaidmenį.
51
T230B121
52
T230B121
Betono sudėtis ir struktūra
Betonas yra medžiaga, sudaryta iš sukietėjusio cemento akmens, įvairių rūšių,

didumo ir formų užpildų, priedų (smulkių mineralinių ir cheminių), daugybės mikro
ir makroporų bei kapiliarų, esančių cemento akmenyje, užpilduose ir tarp jų sąlyčio
vietų. Visų šių struktūrinių elementų padėtis apibūdina betono struktūrą.
53
T230B121
Poros betonuose būna: oro (jos yra uždaros, sferinės, kurios susidaro maišant betono
mišinį ir įtraukiant tam tikrą oro kiekį maišymo metu) ir kapiliarinės (atviros
susisiekiančios poros, kurios susidaro išgaruojant vandeniui).
54
T230B121
Porų ir kapiliarinių ertmių tipai: a - atviros ištisinės, b - pusiau uždaros, c - vidinės

uždaros
55
T230B121
Gali būti nagrinėjama betono:

• submikrostruktūra,
• mikrostruktūra,
• mezostruktūra,
• makrostruktūra,
• megastruktūra.
56
T230B121
Didelio stiprumo betonas. Tai didesnio kaip 50 MPa stiprumo betonas, daugiausia
vartojamas laikančioms konstrukcijoms su įtemptąja armatūra gaminti. Jiems
priskiriami betonai, kurių stiprumo klasė didesnė už C40/50. Ypač stiprieji betonai –
C90/105. Jų gamybai naudojamos aukštos kokybės medžiagos. Užpildai turi būti
švarūs, suskirstyti į frakcijas ir galimai mažesnio tuštumingumo. Betono mišinių ir
vandens santykis turi būti kiek galima mažesnis, mišiniai turi būti labai gerai
sumaišyti ir, formuojant gaminius, ypač gerai sutankinti.
57
T230B121
Veiksniai apsprendžiantys betono stiprumą ir

ilgaamžiškumą yra
Amžius
V/C santykis
Oro kiekis
Cemento tipas
Cementinio akmens ir užpildų ryšys
Kietėjimo sąlygos
58
T230B121
59
T230B121
- Gniuždomasis stipris 80 – 500 MPa

- Tempiamasis stipris 3 – 20 MPa
- Lenkiamasis stipris (Quantz matrica) 3 – 27 MPa
- Lenkiamasis stipris (armuotas) 5 – 75 MPa
- Karbonizacija 1,5 mm po 3 metų
- Chloridų difuzija nežymi
- Atsparumas vandens migracijai neišmatuojamas
- Atsparumas šalčiui < 100 g/m2
- Susitraukimas 1 – 1,5 ‰
- Plyšio plotis << 0,1 mm
- Tankis 1500 - 2700 kg/m3
60
T230B121
61
T230B121
62
T230B121
Smulkiagrūdis betonas. Jiems priskiriami su smulkiu užpildu (kurių dalelių skersmuo

yra iki 10 mm) gaminami betonai. Jiems gaminti naudojami didesni kiekiai cemento,
taip pat jiems būdingas didesnis susitraukimas ir valkšnumas. Gniuždomojo ir
tempiamojo smulkiagrūdžio betono stiprumo santykis yra 7...10. Kai užpildų
koncentracija didelė, tamprumo modulis ne žemesnis kaip norminis tokio pat
stiprumo stambiagrūdžio betono tamprumo modulis. Smulkiagrūdžio betono,
kietėjusio 28 paras, susitraukimo deformacijos yra 0,4...0,7 mm/m.
63
T230B121
64
T230B121
Orinių kalkių gamyba
Orinėmis kalkėmis vadinamos tokios, kurios kietėja tik ore. Jų gamybos procese
atliekamos tokios operacijos:
• 1. Žaliavų paruošimas (smulkinimas ir sijojimas).
• 2. Degimas (gaunamos degtos kalkės). +800...1200 oC temperatūroje vyksta
kalkių reakcija su vandeniu.
• 3. Malimas arba gesinimas.
• KALKIŲ GESINIMAS. Pagal gesinimosi greitį kalkės skirstomos į greitai (gesinimosi
trukmė ne ilgesnė kaip 7 min), vidutiniškai (trukmė ne ilgesnė kaip 25 min), lėtai
besigesinančios (trukmė ilgesnė kaip 25 min). Priklausomai nuo vandens kiekio
galima gauti gesintų kalkių miltelius (1 litras kalkių su litru vandens), tešlą (1 /2,5)
arba pieną.
• ORINIŲ KALKIŲ KIETĖJIMAS. Kalkių kietėjimas vyksta kristalizaciniu būdu. Kalcio
hidroksido tešla, garuojant vandeniui iš jos, darosi standesnė – vyksta
kristalizacinis kalkių kietėjimas. Gaunasi gana silpnas kalkių akmuo, kuris toliau
gali kietėti vykstant karbonizacijai. Kalkių tešla įgauna nedidelį stiprumą (gesintos
0,5 – 1,0 MPa, negesintos 1,0 – 5,0 MPa).
65
T230B121
66
T230B121
Silikatinis betonas
• SILIKATINIŲ BETONŲ GAMYBOS PRINCIPAI IR KIETĖJIMAS. Silikatinis betonas - tai dirbtinis

akmuo, kurio komponentai surišti cementuojančiais junginiais - kalcio hidrosilikatais,
susidarančiais autoklavinėmis sąlygomis. Silikatinio betono mišinius galima ruošti iš kalkių
ir kvarcinio smėlio bei kitų medžiagų. Sudedamosios dalys gali būti kalkės, maltas ir
nemaltas smėlis, bei vanduo. Tokie mišiniai normalioje temperatūroje kietėja lėtai ir būna
nedidelio stiprumo (1...2 MPa).
• Kalkės, naudojamos silikatinių blokelių gamyboje, turi būti švarios, šviežiai išdegtos,
kalcitinės, greitai besigesinančios, jų aktyvumas turi būti > 70%, MgO kiekis neturi viršyti
5%. Gali būti naudojamos gesintos arba negesintos kalkės. MgO kiekis ir neužgesusių
dalelių yra ribojamas todėl, kad šios medžiagos gesinasi pavėluotai, gesimo metu didėja jų
tūris, todėl pusfabrikačiai su didesniu MgO kiekiu gali suirti. Kalkės sandėliuojamos
uždarose, gerai vėdinamose patalpose, specialiose talpyklose ar specialiuose maišuose,
užtikrinant apsaugą nuo drėgmės.
67
T230B121
Pagrindinės silikatinių betonų žaliavos
Gaminamų statybos produktų sortimentas:
Smėlis + Kalkės + Vanduo Tankus silikatinis blokelis
68
T230B121
Silikatinio betono gaminių gamyba
SILIKATINIŲ GAMINIŲ AUTOKLAVINIS KIETINIMAS: suformuoti gaminiai kietinami

hermetiškuose slėginiuose induose – autoklavuose. Kietinant betoną autoklave
būna +174...190 oC, slėgis 0,9....1,3 MPa, o aplinka prisotinta vandens garų.
69
T230B121
Silikatinių betono gaminių gamybos proceso pagrindinės technologinės

operacijos:
Smėlio kasimas ir transportavimas;
Smėlio sijojimas;
Gabalinių kalkių trupinimas ir malimas;
Maltų kalkių bei smėlio mišinio paruošimas;
Paruošto mišinio gesinimas;
Silikatinio betono gaminių formavimas;
Kietinimas autoklavuose;
Silikatinio betono gaminių sandėliavimas.
70
T230B121
Gaminant silikatinio betono gaminius, smėlio ir kalkių mišinys gali būti gesinamas
būgnuose, silosuose arba reaktoriuose. Gesinimo būdai skiriasi kalkių ir smėlio mišinio
paruošimu.
71
T230B121
Gesinant būgne, kvarcinis smėlis ir negesintos maltos kalkės perkeliamos į skirtingus

bunkerius virš gesinimo būgno. Iš jų smėlis ir kalkės periodiškai patenka į gesinimo
būgną, kur mišinys gesinamas garu, esant 3 – 5 atm slėgiui, besisukančiame
metaliniame būgne. Gesinimo ciklas trunka 50 – 60 min. Po gesinimo gaunama gerai
išmaišyta vienalytė kalkių ir smėlio masė, kurioje kiekvienas smėlio grūdelis būna
padengtas plonu gesintų kalkių sluoksniu. Eksploatuojant gesinimo būgnus kartais
gaunama nevienalytė, blogai permaišyta masė, šių įrenginių našumas nedidelis,
žaliavoms reikia didelių bunkerių, o garų išleidimo procesas – pavojingas. Dėl šių
priežasčių gesinimo būgnai dažniausiai keičiami į silosus.
Naudojant silosus, kvarcinis smėlis iš anksto permaišomas su kalkėmis ir perkeliamas
į juos. Gesinimo ciklas trunka nuo 2 h iki 10 h. Gesinimo procesas intensyvinamas,
šildant kalkių ir smėlio mišinį garu, kurio temperatūra – 60 – 70 °C. Pakrautas toks
mišinys į silosus greit įšyla iki 100 °C ir per 2 – 4 h visiškai užgesinamas. Kalkių
gesinimo temperatūra turi didelė įtaką silikatinių blokelių stiprumui. Silikatiniai
blokeliai pagaminti iš gesintų kalkių žemesnėje kaip 60 °C temperatūroje, yra daug
silpnesni.
72
T230B121
Reaktoriuose mišinys gesinamas 1,5 – 4 h. Naudojami periodiniai ir nepertraukiamo

veikimo reaktoriai. Esant nepertraukiamam ciklui, reaktorius visą laiką iki viršaus
užpildomas mišiniu, kurio drėgnis, leidžiantis reaktoriumi, sumažėja nuo 7 – 9 % iki 3
– 3,5 %. Judantis kalkių ir smėlio mišinys nuolat permaišomas reaktoriuje įrengtomis
mentėmis. Pasibaigus gesinimo procesui, masė patenka į maišytuvą, kuriame
papildomai permaišoma ir sudrėkinama. Šiuo metu plačiausiai naudojama ši
technologija, nes taip sumažėja komponentų įrangos tūris, silikatinės masės
paruošimo silosų – reaktorių tūris, paprastesnis įrenginių aptarnavimas, didesnis
našumas, sumažėja bendras transporterių ilgis, technologinio proceso trukmė,
gaunama geriau permaišyta, vienalytė silikatinė masė, o iš jos – kokybiškesni
silikatiniai blokeliai.
73
T230B121
74
T230B121
TANKAUS SILIKATINIO BETONO GAMYBOS TECHNOLOGIJA. Silikatiniam betonui

gaminti naudojamos kalkės, kalkių gesinimosi trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 20
min. Naudojamas maltas ir nemaltas smėlis, smėlyje negali būti organinių
priemaišų, sieros junginių, molio. Silikatiniams kaip ir cementiniams betonams
tinka pirminiai kvarciniai smėliai, taip pat ir stambūs užpildai: skalda, žvirgždas,
šlakas, įvairūs dirbtiniai užpildai.
75
T230B121
SILIKATINIŲ PLYTŲ GAMYBOS TECHNOLOGIJA. Silikatinės plytos gaminamos iš

kalkių (5 - 8 masės ) ir smėlio (92 - 95  pagal mišinio masę), bei pridedama 7 
vandens. Gaunama standi masė kuri tankinama presavimo būdu. Mišinys
paduodamas į presą. Presavimo jėga yra didelė 15-20 MPa.
76
T230B121
77
T230B121
1. Statybinių medžiagų ir dirbinių technologija: mokomoji knyga

/Ramunė Žurauskienė, Džigita Nagrockienė ; Vilniaus
Gedimino technikos universitetas. - Vilnius : Technika, 2008,
.[ISBN 9789955282884], 185psl.
2. Silikatų technologijos pagrindai / A. Balandis [ir kiti]. Vilnius :
Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995. [ISBN 542001307X]
438 p.
3. WECKENMANN, Hermann. (2010) Wall elements made of
polystyrene concrete - an interesting alternative. CPI
Concrete Plant International. No.2 I, Germany, p. 200 - 203.
4. http://www.vdz-online.de/home.html?&L=1
5. http://www.cementas.lt/lt/gamyba
6. http://www.poritas.lt/default.asp?f1=574&f2=540
78
T230B121

technologija
3. Gipsinių rišamųjų medžiagų
Paskaitos tikslas
• Išnagrinėti gipsinių rišamųjų medžiagų pagrindu pagamintų

statybos produktų žaliavas;
• Tinkamai įvertinti tešlos savybių įtaką gaminių savybėms,
• Išaiškinti šių medžiagų panaudojimą gipso kartono plokščių
gamybos technologijoje
2
T230B121
1. Gipsinių rišamųjų medžiagų gamyba
2. Gipso kartono plokščių gamybos technologija
3
T230B121
Įvadas
Gipsas - tai greitai besirišanti rišamoji medžiaga. Jis pagal rišimosi trukmę
skirstomas į greitai (pradžia 6 min, pabaiga 30 min) arba lėtai (pradžia ne anksčiau
20 min, pabaiga nenormuojama) besirišantį gipsą. Kai jis rišasi per greitai naudojami
lėtikliai.
4
T230B121
Gipsinių rišamųjų medžiagų gamyba
GIPSINIŲ RIŠAMŲJŲ MEDŽIAGŲ KIETĖJIMAS. Kietinimas atliekamas aukštoje

temperatūroje t. y. džiovinant, cheminės reakcijos vyksta prisijungiant vandenį.
Vanduo išgarinamas ir tada vyksta kietėjimo procesas. Džiovinimas atliekamas
džiovinimo kamerose. Skiriami trys periodai: paruošiamasis periodas, kuriame
pushidratis gipsas tirpsta vandenyje tol, kol susidaro sotusis tirpalas. Koloidacijos
periodo metu dėl sotaus tirpalo gipsas netirpsta ir kietas gipsas reaguoja su
vandeniu, masė virsta geliu. Kristalizacijos periodu smulkios koloidinės dalelės
virsta stambesnėmis kristalinėmis dalelėmis ir gelis palaipsniui susikristalizuoja.
5
T230B121
Sausų gipsinių mišinių gamyba
Sausas gipsinis mišinys – tai vienas iš daugelio statyboje naudojamų statybinių

mišinių. Jis susideda iš rišamosios medžiagos (pushidratis gipsas arba anhidritas),
išdžiovintų užpildų ir priemaišų. Dažniausiai sausieji mišiniai būna supilstyti į
popierinius maišus. Gaminant įprastus skystuosius skiedinius reikia tikslios svėrimo
ir maišymo įrangos, todėl statybos aikštelėje sunku tiksliai atsverti ir pagaminti
norimų savybių skystuosius skiedinius. Dėl šių priežasčių daugiau prioritetų turi
sausųjų mišinių gamyba ir naudojimas. Sausuosius mišinius naudotojas į aikštelę
gali atvežti įvairiais kiekiais. Neparuošti mišiniai gali išlaikyti savo savybes ilgą laiką.
6
T230B121
Pagrindinė sausų gipsinių mišinių sudėtis yra tokia: įvairaus rupumo užpildai, rišamoji
medžiaga - pushidratis gipsas arba anhidritas, modifikuojantys priedai. Šie gipsiniai
mišiniai plačiai naudojami statybų apdailos srityje. Gipsinės rišamosios medžiagos
iškraunamos ir tiekiamos į sandėlius pniaumatiniu transportu - suslėgto oro srautu. Iš
atsarginių silosų į tarpinius silosus bei dozavimo įrenginius gipsinės rišamosios
medžiagos perduodamos nepertraukiamo veikimo šnekiniais ir juostiniais
transporteriais. Gipsinės rišamosios medžiagos saugomos ne aukštesnėje nei +50°C
temperatūroje betoniniuose silosuose, kuriuose telpa iki 500 m3 medžiagų, arba
plieno bunkeriuose, kurių talpa iki 80m3. Taip pat naudojami specialūs stacionarūs
silosai iš lakštinio plieno, kurių talpa nuo 100 m3 iki 2 000 m3. Medžiagos, atvežtos
maišuose, saugomos krūvose, kurių aukštis iki 10 maišų. Saugoti gipsines rišamąsias
medžiagas sausuose sandėliuose galima iki 2 mėn.
7
T230B121
8
T230B121
Gipso savybės
Gipso stipris. Jis nustatomas po 2 val. kietėjimo. Gipsas kietinamas sausose sąlygose,
kietėjimas vyksta dėl vandens išgaravimo ir kalcio sulfato dehidratacijos. Stipris
gniuždant 2-25 MPa, stipris lenkiant 1,2-8 MPa. Gipso kietėjimas vyksta jį sumaišius
su vandeniu, tuomet vyksta cheminė reakcija:
CaSO4*0,5H2O+1,5H2O—CaSO4*2H2O.
9
T230B121
Gipso kartono plokščių gamybos technologija
• Ruošiamas gipso mišinys pridedant smulkiagrūdžių užpildų (smėlio).

• Gipso kartono plokščių gamyba susideda iš kelių operacijų: formavimo mišinio
ruošimo, plokščių lakšto formavimo, plokščių pjaustymo, plokščių kietinimo
džiovinant, jų kalibravimo ir pagamintos produkcijos sandėliavimo.
10
T230B121
Gipso kartono plokštė - gaminys, susidedantis iš sukietėjusio gipso mišinio

plokštės, apdengtos ir tvirtai sujungtos su stipraus bei patvaraus kartono
lakštais taip, kad būtų galima išpjauti plokščią stačiakampę formą. Pagal tam
tikro plokščių tipo paskirtį kartoniniai paviršiai gaminami skirtingi, o plokštėje
gali būti priedų papildomoms savybėms suteikti. Ilgieji šonai padengti kartonu
ir profiliuoti taip, kad būtų pritaikomi galutiniam kalibruotam gaminiui.
11
T230B121
Principinė gipso kartono plokščių gamybos technologinė schema: 1 - gipsinio rišiklio

talpa; 2 - iškrovimo įrenginys; 3 - ekvatorius; 4 - tarpinis bunkeris; 5 - dozatorius; 6, 7 -
ciklonų sistema; 8 - bunkeris; 9 - dozatorius; 10 - krakmolo dozatorius; 11 - stiklo
kapojimo įrenginys; 12 - putų generatorius; 13 - talpos priedams; 14 - makulatūros šlamo
talpa; 15 - hidrofilinio skysčio talpa; 16 - klijų talpa; 17, 18 - kartono išvyniojimo mašinos;
19 – gipso mišinio maišyklė; 20 - formavimo stalas; 21 - konvejeris; 22 - ritininis
konvejeris; 23 - pjaustymo įrenginys; 24 - greitėjamasis ritininis konvejeris; 25 - drėgnų
atliekų atskyrimo konvejeris; 26 - skersinis stalas; 27 -juostinis transporteris; 28 -
perdavimo stalas; 29 - džiovykla; 30 - ištraukimo įrenginys; 31 - pagreitinamasis
konvejeris; 32 - stalas; 33 – išlyginimo kalibravimo įrenginys; 34 - surinkimo įrenginys; 35
- pakavimo mašina.
12
T230B121
Gipso Makulatūros Plaušo Vandens Plastiklių
bunkeris bunkeris bunkeris bunkeris bunkeris
Makulatūros
svarstyklės
Gipso Plaušo Vandens Plastiklių
svarstyklės svarstyklės svarstyklės svarstyklės
Makulatūros
plaušintuvas
Plaušintuvas Dozatoriaus maišytuvas
Permaišymo
generatorius
Gipskartonio maišyklė
Apatinio
kartono ritinys
Mišinio paskleidimo
įrenginys
Viršutinio
kartono ritinys
Gaminio formavimo įrenginys
Matmenų žymėjimo įrenginys
Panelių markiravimo įrenginys
Pjaustymo įrenginys
13
T230B121
Gaminių apvertimo ir
grupavimo įrenginys
Kietinimo kamera
Kokybės
kontrolės postas
Kalibravimo įrenginys
Sandėliavimo Paketavimo ir panelių

padėklai markiravimo įrenginiai
Paketų aprišimas
Sandėlis
14
T230B121
15
T230B121
Pagrindinė žaliava – gipsas sraigtiniu transporteriu paduodamas iš gipso paruošimo

cecho. Į gipso tešlos sudėtį įeina: gipsas, vanduo, polipropileninis plaušas, plastikliai ir
plaušintas kartonas. Šios medžiagos, kurių nereikia papildomai ruošti, sandėliuojamos
cisternose ar bunkeriuose specialiai tam skirtame sandėlyje. Reikalingi komponentai
gamybai dozuojami pagal masę – svarstyklėmis. Gipsas, vanduo ir kiti priedai sveriami
±1% tikslumu. Automatinio veikimo svarstyklės dozuoja pagal programą nedalyvaujant
operatoriui.
16
T230B121
• 1 - gipso bunkeris; 2 - makulatūros bunkeris; 3 - plaušo bunkeris; 4 - vandens

bunkeris; 5 - plastiklių bunkeriai; 6 - svorinės svarstyklės; 7 - makulatūros
plaušintuvas; 8 - dozatoriaus maišytuvas; 9 - plaušintuvas; 10 - permaišymo
generatorius; 11 - gipso kartono maišyklė; 12 - mišinio paskleidimo įrenginys.
17
T230B121
• Makulatūra iš sandėliavimo vietos paduodama į makulatūros plaušinimo

įrenginį. Čia gautas plaušintas kartonas sumaišomas su reikiamu plaušo
kiekiu specialiame plaušintuve. Į plaušintuvą dedama krakmolo, taip pat
įpilamas reikiamas kiekis vandens su plastikliais. Gaunama pulpa
paduodama į generatorių, kuriame susmulkinamos likusios stambios
dalelės. Gauta vientisa masė savitaka patenka į gipso kartono maišyklę.
• Prieš tai atsveriami reikalingi plastiklio ir vandens kiekiai.
18
T230B121
• Kad sukibtų viršutinis kartono sluoksnis su apatiniu formuojamo gaminio

kraštuose, specialūs purkštukai purškia klijus. O tam, kad kartonas
sukibtų su gipso kartono tešla, atskiras purkštukas nuolat apipurškia
kartoną.
• Vientisos plokštės formavimas vyksta nepertraukiamai. Formavimo
mašina dirba pagal užsiduotą programą.
19
T230B121
20
T230B121
• Iš pjaustymo posto GK plokštės keliauja į vertimo ir grupavimo postą.

Specialūs verstuvai sugrupuoja plokštes poromis. Taip sugrupuotos jos
juda link keltuvo, kuris nukreipia plokštes į tunelinę džiovinimo kameros
lentynas.
21
T230B121
22
T230B121
23
T230B121
24
T230B121
25
T230B121
26
T230B121
• Džiovinimo kameroje yra keturios lentynos su rolgangų sistemomis. Į vieną

lentyna sustumiamos 46 gipso kartono plokštės. Kai pilnai užpildoma viena
lentyna, keltuvas sekančią plokščių partiją nukreipia į antrą lentyną, tuomet
viskas vyksta analogiškai. Iš viso į kamerą telpa 184 plokštės. Gipso kartono
plokštės džiovinamos 120 min.
27
T230B121
• Keltuvo pagalba iš džiovinimo kameros lentynų plokštės gali keliauti į

išgrupavimo postą, kuris sudarytas ir juostinių transporterių ir rolgangų
sistemos.
• Kad plokštės atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus, turi būti labai tikslių
matmenų. Tam skirtas kalibravimo postas. Iš šio posto gipso kartono plokštės
keliauja į pakavimo ir žymėjimo postą.
28
T230B121
29
T230B121
30
T230B121
31
T230B121
32
T230B121
T230B121 Statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologija | 3. Gipsinių rišamųjų medžiagų 33

1. Gipso atvežimas iš karjero 8. Plokščių pradinis kietėjimas

2. Gipso smulkinimas 9. Plokščių pjaustymas
3. Gipso sumalimas malūne 10. Plokščių apvertimas
4. Talpos žaliavų sandėliavimui 11. Plokščių kietėjimas
5. Gipso mišinio maišymas 12. Plokščių kalibravimas ir
6. Mišinio paskleidimas pakavimas
7. Plokštės formavimas
34
T230B121
35
T230B121
1. Statybinių medžiagų ir dirbinių technologija:
mokomoji knyga /Ramunė Žurauskienė,
Džigita Nagrockienė ; Vilniaus Gedimino
technikos universitetas. - Vilnius : Technika,
2008, .[ISBN 9789955282884], 185psl.
2. http://www.knauf.lt/www/lt/sausos_sistemos
/plok_t_s/gipso_kartono_plok_t_s/gipso_plok
stes.html
36
T230B121

technologija
4. Betono mišinių gamybos
technologija
Paskaitos tikslas
Įsisavinti betono mišinių ruošimo technologija, siekiant paruošti reikiamų
savybių betono mišinį.
2
T230B121
1. Betono mišinių ruošimo linijų schemos

2. Betono mišinio komponentų dozavimas
3. Betono mišinių ruošimo cechai
3
T230B121
Įvadas
Technologiniai betono mišiniai maišomi betono mišinių ruošimo cechuose ir

sunaudojami vietoj gelžbetoninėms konstrukcijoms gaminti. Prekiniai betono
mišiniai transportuojami į statybos vieta ir iš jų daromos monolitinės konstrukcijos.
4
T230B121
Technologiniai ir prekiniai betono mišiniai
5
T230B121
Betono mišinių ruošimo linijų schemos
• Mišinių ruošimo įranga cechuose gali būti išdėstyta pagal vertikalią arba
horizontalią schemas. Vertikaliu atveju įranga užima mažai vietos, tačiau
sunaudojama daug energijos, horizontaliu – sunaudojama mažiau energijos, bet
užima daugiau gamybinio ploto. Betono mišinio ruošimo cechuose yra medžiagų
sandėliai, dozavimo įranga, maišymo įranga, medžiagų ir betono mišinio
transportavimo įranga ir įvairi pagalbinė įranga.
6
T230B121
Betono mišinių ruošimo linijų schemos
1.) Užpildų pakrovimo piltuvas su dangčiu

2.) Kaušinis konvejeris arba S tipo konvejeris
3.) Besisukantis skirstymo įrenginys užpildų bunkeryje
4.) Kelių kamerų užpildų bunkeris
5.) Užpildų bunkerio pripildymo lygio stebėjimo jutiklis
6.) Užpildų dozavimo sistemos elementai
7.) Užpildų dozatorius su papildoma kelių komponentų
svėrimo galimybe
8.) Cemento silosas su pneumatiniu įrenginiu
9.) Cemento aeravimo įrenginys
10.) Sraigtinis cemento transporteris
11.) Cemento dozatorius
12.) Rotorinis maišytuvas
13.) Iškrovimo skirstomasis bunkeris su gumine žarna
nukreipta į automobilinį betonvežį ar automobilinį betono
maišytuvą
14.) Valdymo pulto patalpa
15.) Kompresorius dozavimo ir cemento aeravimo
įrenginiams
16.) Cemento pripildymo lygio elevatoriuje nuolatinio
stebėjimo įrenginys
17.) Išmetamo oro filtras cemento silose
18.) Vandens dozatorius
19.) Užpildų paskirstymo platforma
7
T230B121
Reikalavimai cemento sandėliavimui
• CEMENTO SANDĖLIAVIMAS. Įvertinant specifines cementų savybes keliami tokie

reikalavimai: 1) jie turi būti sandėliuojami pagal rūšis ir markes, 2) naujai atvežtą
cementą reikia laikyti atskiroje taroje ir nenaudoti tol, kol nebus gauti
laboratorinių tyrimų duomenys, 3) kad nesumažėtų aktyvumas cementą reikia
apsaugoti nuo kritulių ir grunto drėgmės, 4) kad cementas sandėlyje nesusigulėtų,
reikia perkrauti iš vienos sandėlio taros į kitą. Taip pat cementas sandėliuojamas
siloso tipo sandėliuose, gali būti ir bunkerinio tipo sandėliuose arba maišuose.
Sandėliuojant cementą svarbu užtikrinti sausas sandėliavimo sąlygas. Kiekviena
cemento atmaina turi būti sandėliuojama atskiruose silosuose.
8
T230B121
Užpildų sandėliavimas
• Pagal saugojimo būdą užpildų sandėliai būna rietuviniai, pusbunkeriniai ir

silosiniai. Sandėliai gali būti uždarieji arba atviro tipo. Rajonuose, kur gausu
kritulių rekomenduotini uždari sandėliai, nes užpildų drėgmė priklauso nuo
kritulių. Užpildai sandėliuojami sektoriniuose, bunkeriniuose arba silosiniuose
sandėliuose. Sektoriniai sandėliai paprastai būna atviro tipo. Sandėliuojant
užpildus svarbu užtikrinti užpildų drėgmės pastovumą. Tai užtikrina uždari
sandėliai. Jei naudojami atviri sandėliai drėgmė gali būti kontroliuojama
naudojant automatizuotą įrangą.
9
T230B121
Betono mišinio komponentų dozavimas
• Betono mišinio komponentai dažniausiai dozuojami pagal masę. Akytieji

užpildai, kurių piltinis tankis kinta, rekomenduojami dozuoti pagal tūrį.
Cementas, vanduo ir priedai dozuojami +-1%, o užpildai +-2% tikslumu.
Dozavimo tikslumui kenkia kintama užpildų drėgmė, todėl ją reikia įvertinti. Yra
gaminami: automatiniai, pusiau automatiniai, ir rankinio valdymo dozatoriai.
Automatinio sekimo dozatoriais medžiagos sveriamos pagal programą
nedalyvaujant operatoriui. Į pusiau automatinio veikimo dozatoriaus bunkerį
medžiagos patenka ir atsveriamos automatiškai, o į betono maišytuvą jos
suberiamos gavus operatoriaus signalą iš valdymo pulto. Rankinio valdymo
dozatorių bunkerių uždorius valdo operatorius. Medžiagų masę jis mato svėrimo
įrenginio skalėje. Pagal darbo rėžimą dozatoriai būna ciklinio arba nuolatinio
veikimo. Surenkamojo gelžbetonio gamyklų betono mišinių ruošimo cechuose
su ciklinio veikimo maišytuvais medžiagos dažniausiai dozuojamos automatiniais
lygiagrečiai veikiančiais dozatoriais.
10
T230B121
Betono maišytuvai
• Pagal darbo rėžimą betono maišytuvai skirstomi į ciklinio ir nuolatinio veikimo.

Ciklinio veikimo maišytuvų svarbiausias technologinis rodiklis yra būgno talpa,
nuolatinio veikimo – našumas. Betono maišymas atliekamas maišyklėmis jos
skirstomos į: gravitacines, priverstinio maišymo ir planetarines maišykles. Pagal
konstrukciją gravitacinius maišytuvus galima skirstyti: 1) su kriaušės formos
palenkiamu maišymo būgnu, kai medžiagos pakraunamos ir paruoštas mišinys
iškraunamas per vieną atvirą būgno galą, 2) su palenkiamu dviejų kūgių formos
būgnu, kai medžiagos pakraunamos per vieną ir mišinys iškraunamas per kitą
atvirą būgno galą, 3) su nepalenkiamu reversyviniu būgnu, kai medžiagos
pakraunamos ir sumaišomos sukantis būgnui i vieną pusę, o mišinys iškraunamas
sukantis jam į kitą pusę. Gravitaciniai maišytuvai yra stacionariniai ir kilnojami.
Pagal veikimo principą priverstinio maišymo maišytuvai yra tokie: priešsroviniai,
rotoriniai, mentiniai, šnekiniai maišytuvai. Plačiausiai naudojami rotoriniai
maišytuvai.
11
T230B121
Betono maišytuvai
• BETONO MIŠINIO MAIŠYMO TRUKMĖ. Maišymo trukmė priklauso nuo

maišytuvo tipo, būgno talpos, užpildų rūšies ir stambumo, mišinio technologinių
savybių. Minimalus maišymo laikas priklauso nuo mišinio tūrio, konsistencijos ir
maišyklės tipo. Min. maišymo laikas sekundėmis kai mišinio tūris < 500 l. siekia
50-75 s. Min. maišymo laikas (s), kai mišinio tūris > 500 l. siekia 50-120 s.
Palyginus atskirus mišinio komponentus tai jų tūrio suma didesnė už mišinio.
Medžiagų tūrio sumažėjimas siekia 20-40 %. Išeigos koeficientas 0,6...0,8.
12
T230B121
Betono mišinių ruošimo cechai
• Betono mišiniai ruošiami specialiuose ciklinio arba nuolatinio veikimo cechuose.

Surenkamojo gelžbetonio gamyklose dažniausiai įrengiami cikliškai dirbantys
cechai. Jų sudėtyje būna: rišamųjų medžiagų ir užpildų transportavimo iš
pagrindinio sandėlio įrenginiai, šių medžiagų bunkeriai, kuriuose turi tilpti tiek,
kiek suvartojama jų per 2...3 darbo valandas, dozatoriai, maišytuvai ir paruoštų
mišinių išdavimo įrenginiai. Technologiniai įrenginiai betono mišinių cechuose gali
būti išdėstyti pagal vienalaipsnę arba dvilaipsnę vertikaliąją schemą. Kai
technologiniai įrenginiai išdėstyti vienalaipsniškai, cechai kompaktiški, kai
išdėstyti dvilaipsniškai – cechai žemesni, bet pareikalauja didesnio gamybinio
ploto, reikia daugiau transportavimo įrenginių. Maišytuvus betono mišiniams
ruošti galima išdėstyti pagal linijas (vieną arba dvi) ir lizdiniu būdu.
13
T230B121
14
T230B121
15
T230B121
16
T230B121
17
T230B121
18
T230B121
19
T230B121
20
T230B121
21
T230B121
22
T230B121
23
T230B121
24
T230B121
25
T230B121 Statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologija | 4. Betono mišinių gamybos technologija
26
T230B121
27
T230B121
28
T230B121
Betono mišinių transportavimo įrenginiai
29
T230B121
30
T230B121
1. Statybinių medžiagų ir dirbinių technologija: mokomoji knyga /Ramunė
Žurauskienė, Džigita Nagrockienė ; Vilniaus Gedimino technikos
universitetas. - Vilnius : Technika, 2008, .[ISBN 9789955282884], 185psl.
2. Williams, Alan. Design of reinforced concrete structures / Alan Williams.
Austin [Tex.]: Engineering Press, 2004. [ISBN 0793185394], 385p.
3. Malakauskas, Martynas. Gelžbetoninių gaminių technologija: vadovėlis
specialiųjų vidurinių mokyklų statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos
specialybės moksleiviams / Martynas Malakauskas. Vilnius: Mokslas, 1990.
[ISBN 5420005344], 286p.
4. NORDIMPIANTI SYSTEM Srl. (2010) New Production of Pre-stressed Hollow
Core Slabs Starts at One of the Leading Companies Operating in the
Belgian Market. CPI Concrete Plant International. No.2 I, Germany, p. 284 -
291.
5. http://www.bauma.de/en/Database
31
T230B121
T230B121 Statybinių gaminių ir konstrukcijų

gamybos technologija
5. Armavimo elementų gamybos

technologijos pagrindai
Paskaitos tikslas
• Išnagrinėti vielinės, strypų, lynų armatūros pagrindinius rodiklius,
armatūros plieno stiprinimo būdus, tinklų, strypynų, įdėtinių detalių
gamybos, naudojant automatizuotus armatūros karpymo, lankstymo,
suvirinimo įrengimus, ypatumus.
2
T230B121
1. Armavimo elementų gamybos žaliavos

2. Armavimo elementų gamyba
3. Armavimo elementai
3
T230B121
Įvadas
Statyboje dažniausiai naudojami paprastieji plienai. Statyboje plienas daugiausiai

naudojamas metalinių konstrukcijų gamybai ir kaip armatūra gelžbetoniui.
Metalinės konstrukcijos montuojamos iš pirminių elementų, kurie metalurgijos
gamyklose valcuojami gana plataus sortimento: stori ar ploni lakštai (skarda),
įvairaus profilio juostos, bei valcuoto plieno profiliai.
4
T230B121
Armavimo elementų gamybos žaliavos
• Metalais vadinamos medžiagos, kurių pagrindiniai požymiai yra specifinis

blizgesys, didelis laidumas šilumai ir elektrai, plastiškumas, stiprumas, didelis
tankis.
• Metalai skirstomi į juoduosius (geležis ir jos lydiniai) ir spalvotuosius, kurie savo
ruoštu skirstomi į lengvuosius (aliuminis, magnis, titanas), sunkiuosius (varis,
nikelis, alavas, švinas) ir sunkiai lydžius (volframas, molibdenas, vanadis).
• Apie 95% visų pasaulyje gaminamų metalų – juodieji. Išskyrus tauriuosius, laisvų
metalų gamtoje nėra. Dauguma jų randami mineralinėse uolienose, kurios
vadinamos rūdinėmis uolienomis.
• Rūdose paprastai yra daug nereikalingų medžiagų, todėl jos sodrinamos (iš
pradžių rūda smulkinama, iš jos išplaunamas smėlis ir molis, o po to atitinkamai
kaitinant, nenaudingos atskiriamos nuo naudingųjų. Mokslas nagrinėjantis
iškastų rūdų paruošimą, perdirbimą, metalų išgavimą ir lydinių gamybą
vadinamas – metalurgija.
5
T230B121
• PLIENAI – konstrukcinė medžiaga. Bendra jų gamybos schema: krosnyse ketus

perdirbamas į plieną, supilstomas į luitadėžes, iš jų sustingęs į luitus plienas
perduodamas į valcavimo ir kalimo skyrius, kuriuose iš jo gaminami rūšiniai
gaminiai ar ruošiniai. Statyboje naudojami įvairūs plieno profiliai, armatūra.
Jiems neleidžiama ataušt mažiau kaip +800oC. Toks padirbimas vadinamas
karštuoju. Armatūros strypai valcuojami karštai periodinio profilio valcais. Šie
strypai gali būti sustiprinti termiškai arba šaltojo ištempimo būdu. Taip
gaminama didesnio skersmens armatūros viela. Mažesnio skerspjūvio
armatūros viela gaminama šaltojo traukimo būdu, t. y. pratraukiama pro
specialius apspaudžiamuosius įrenginius, kurie vadinami filjeriais. Šaltai
apspausta viela sukietėja.
T230B121 6
• Metalo profiliai : lygiašoniai, nelygiašoniai, tėjiniai, dvitėjiniai, loviniai, bėginiai.

Dvitėjiniai ir loviniai metalo profiliai panaudojami kolonoms, laiptams,
perdangoms, o kampuočiai įvairiems rėmams skydams ir t. t. Statybose
daugiausiai sunaudojama dvitėjinio profilio plieno.
• Lakštinis plienas naudojamas rezervuarams, gaubtams, didelio skersmens
vamzdžiams, stogų dangai ir t. t.
7
T230B121
Dažniau naudojamų armatūros klasių savybės
Stipris (MPa) Skersinės

Nominalusis f tk
Armatūros Paviršiaus charakte- skaičiuotinis armatūros
skersmuo, f yk
klasė forma ristinis fyd(f0,2d) skaičiuotinis
mm
fyk(f0,2k) stipris (MPa)
S240 5,5–40,0 lygi 1,08 240 218 174* 157
S400 6,0–40,0 rumbuota 1,05 400 365 290* 263
S500 3,0–40,0 lygi ir 1,05 500 450(410) 360* 324
rumbuota (328) (295)
* – naudojant rištuose strypynuose ar tinkluose.
() – skliausteliuose – vielinės armatūros.
• Armatūrinis plienas (strypai) skiriamas gelžbetoniniams elementams gaminti.

Plieninę armatūrą gali sudaryti atskiri strypai, suvirinti strypai, ar ištisiniai
karkasai. Pagal gamybos būdą armatūra skirstoma į strypinę karštai valcuotą,
vielinė šaltai traukta ir lyninę pintą. Vielinė armatūra gaminama 3, 4, 5 mm
skersmens. Armatūrai lynai pinami iš 1-5 mm plieninės vielos (pvz., K-7 skaičius –
vielų skaičius). Vielų ir strypų tamprumo modulio vidutinė reikšmė yra 205 MPa.
Tikroji reikšmė gali kisti nuo 195 iki 210 MPa ir priklauso nuo gamybos proceso.
Lynų tamprumo modulis 190 kN/mm2. Tikroji reikšmė kinta nuo 175 iki 195
kN/mm2 ir priklauso nuo gamybos proceso. Eksploatacinių savybių deklaracijose
gali būti nurodoma ir takumo ribos reikšmė.
8
T230B121
T230B121 9
Armavimo elementų gamyba
T230B121 10
Armatūros tinklų gamybos etapai:

• Ruošinių sandėliavimas;
• Armatūros tiesinimas;
• Skersinės armatūros padavimas;
• Virinimas elektrokontaktiniu būdu į tinklus;
• Tinklų karpymas;
• Tinklų apvertimas;
• Armatūros tinklų sandėliavimas.
T230B121 11
Ruošinių sandėliavimas
T230B121 12
Ruošinių paruošimas armatūros gamybai
T230B121 13
T230B121 14
T230B121 15
Armatūros tiesinimas
T230B121 16
Armatūros virinimas elektrokontaktiniu būdu į tinklus
T230B121 17
T230B121 18
Skersinės armatūros padavimas
T230B121 19
Skersinės armatūros padavimas
T230B121 20
T230B121 21
Tinklų karpymas
T230B121 22
Tinklų apvertimas
T230B121 23
Gaminio ruošimas sandėliuoti
T230B121 24
Armatūros tinklų sandėliavimas
T230B121 25
T230B121 26
Armavimo elementai
27
T230B121 Statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologija | 5. Armavimo elementų gamybos technologijos pagrindai
Armatūros tinklų gamybos technologinės linijos schema
T230B121 28
Armatūros tinklų gamybos technologinės linijos schema
T230B121 29
T230B121 30
T230B121 31
T230B121 32
T230B121 33
Armavimo elementai
T230B121 34
Armavimo elementai
T230B121 35
Armavimo elementai
T230B121 36
Armavimo elementai
Suvirintų tinklų privalumai:

• Armavimo tikslumas, stabilumas ir patogumas;
• Geresnis sutvirtinimas;
• Armavimas minimaliomis darbo jėgos sąnaudomis ir per minimalų laiką;
• Kompleksinis tiekimas, greitis ir lankstumas;
• Tinklų kokybė ir kvalifikuota pagalba.
T230B121 37
Armavimo elementai
Armavimo elementų panaudojimas
T230B121 38
Armavimo elementai
Armavimo elementų panaudojimas
T230B121 39
1. Williams, Alan. Design of reinforced concrete structures /

Alan Williams. Austin [Tex.]: Engineering Press, 2004. [ISBN
0793185394], 385p.
2. EUROBEND. (2010) All-purpose reinforcement machinery.
CPI Concrete Plant International. No.2 I, Germany, p. 306 -
308.
3. http://www.serfas.lt/site/produkcija.html
4. STR 2.05.05:2005. Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų
projektavimas [interaktyvus]. Patvirtinta Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 26 d. įsakymu
Nr. D1-44. [žiūrėta 2010 m. rugsėjo 20 d.]
T230B121 40

6. Betoninių ir gelžbetoninių
gaminių formavimas
Paskaitos tikslas
Išnagrinėti gaminių formavimo ir betono mišinių klojimo,

tankinimo būdus, aptariant konstrukcijų formas, jų paruošimą
2 T230B121
1. Betoninių ir gelžbetoninių gaminių formavimo proceso

operacijos
2. Gelžbetoninių gaminių formų konstrukcijos
3. Betoninių ir gelžbetoninių gaminių formavimo metodai
3 T230B121
Įvadas
Visi betoninio ar gelžbetoninio gaminio formavimo procesai skirstomi į

gamybos operacijas, kurios vykdomos specializuotoje darbo vietoje,
išdėstytoje pagal technologinio proceso seką.
4 T230B121
Betoninių ir gelžbetoninių gaminių formavimo proceso operacijos
Betoninių ir gelžbetoninių gaminių formavimo proceso operacijos:

1. Formų surinkimas ir valymas
2. Formų tepimas
3. Armatūros sudėjimas į formas
4. Armatūros įtempimas
5. Betono mišinio klojimas ir formavimas
6. Betono tankinimas
5 T230B121
Gelžbetoninių gaminių formų konstrukcijos ir joms naudojamos medžiagos
FORMŲ KONSTRUKCIJOS IR MEDŽIAGOS. Gelžbetoninių gaminių formos

susideda iš dugno, bortų, bortų tvirtinimo prie dugno šarnyrinių sujungimo
priemonių, bortų sujungimo užraktų, formų paėmimo kėlimo ir
transportavimo priemonėmis detalių. Metalinių formų dugno laikančioji
konstrukcija daroma iš lovinio profilio plieno. Formų bortai gaminami iš
lovinio profilio plieno, kampuočių. Atverčiami bortai prie formų dugnų
tvirtinami šarnyrais.
6 T230B121
Formų valymas ir tepimas
Formos valomos mechaniniu, pneumatiniu ir cheminiu būdu. Valant

mechaniškai naudojami elektriniai įrankiai su plieninės vielos šepečiais,
abrazyviniais šlifavimo diskais, specialios mašinos su cilindriniais plieninės
vielos šepečiais, plieniniais žiedais. Formų dugnus galima valyti su inercine
freza. Jos skirstomos į judamąsias ir nejudamąsias. Valant pneumatiniu būdu
formos apipučiamos suslėgto oro srove arba pirmiausia valomos
mechaniškai ir paskui suslėgtu oru. Valant cheminiu būdu naudojamos
betoną ardančios rūgštys.
7 T230B121
TEPALAI FORMOMS. Surenkamojo gelžbetonio gamyklose naudojami tokie

tepalai: suspensijos, emulsijos, mašininės alyvos, naftos produktai ir jų
mišiniai. Suspensija tai – dispersinės sistemos, susidedančios iš mineralinių
medžiagų. Tokie tepalai nusiplauna vandeniu. Emulsijomis vadinamos
koloidinės sistemos susidedančios iš dviejų nesimaišančių skysčių, kurių
vienas pasiskirstęs kitame smulkiais lašeliais. Mašininėmis alyvomis, naftos
produktais ir jų mišiniais tepamos metalinės formos.
8 T230B121
Betoninių ir gelžbetoninių gaminių formavimo metodai
BETONINIŲ IR GELŽBETONINIŲ GAMINIŲ FORMAVIMO METODAI. Tai vibracinis,

nevibracinis ir kombinuotas. Vibraciniai metodai dažniausiai taikomi formuojant
betoninius ir gelžbetoninius gaminius. Vibracinis formavimas pagristas
tiksotropinėmis betono mišinių savybėmis.
9 T230B121
Betono mišinio vibracinis tankinimas
BETONO MIŠINIŲ IŠORINIS VIBRAVIMAS. Tai toks tankinimas, kai vibraciniai

mechanizmai tvirtinami prie gaminio formų sienučių. Tokiose vertikaliose vibracinėse
formose galima gaminti vamzdžius, laiptatakius, karnyzų blokus, stambiaplokščių
pastatų pertvaras ir perdangas. Taip formuotų gaminių briaunos būna tikslios,
šoniniai paviršiai lygūs.
BETONO MIŠINIŲ PAVIRŠINIS VIBRAVIMAS. Toks būdas, kai formavimo agregato
vibracinis mechanizmas liečiasi su formuojamo gaminio plokštuma. Šis būdas
taikomas nepertraukiamo vibracinio formavimo linijose plokštiems 15-30 mm storio
gaminiams. Mechanizmo virpesių dažnis 50-75 Hz, amplitudė 0,2-0,4 mm
vertikalioje, horizontalioje ar nuožulnioje padėtyje.
BETONO MIŠINIŲ VIDINIS VIBRAVIMAS. Toks būdas, kai vibracinis mechanizmas
montuojamas cilindrinės formos įdėkluose, kurie kartu yra ir tuštumų gaminyje
formavimo įrenginiai. Vibracinius impulsus galima sukelti serijinės gamybos
vibratoriais arba debalansiniais velenais. Virpesiai 50-75Hz. Galima sutankinti 200-
300 mm storio sluoksnius. Kai vibracinis mechanizmas yra tankinamame betone
gaminiui formuoti sunaudojama elektros energijos. Taip gaminamos tuštymėtosios
perdangos plokštės, ventiliacijos blokai, vamzdžiai, tuščiavidurės elektros linijų
atramos.
10 T230B121
Vibracinės aikštelės
BETONO MIŠINIŲ TŪRINIS VIBRAVIMAS. Toks būdas kai vibraciniai impulsai

suteikiami tuo pačiu metu visam tankinamo mišinio tūriui. Taip tankinami gaminiai
formuojami ant vibracinių aikštelių.
VIBROAIKŠTELĖS Vibracinių aikštelių mechanizmai gali sukelti harmoninius
apskritiminius, harmoninius kryptinius ir neharmoninius vibracinius virpesius.
Harmoninius apskritiminius virpesius sukelia aikštelės su vienu debalansiniu velenu.
Šių aikštelių rėmas juda vertikalia ir horizontalia plokštuma. Tokios aikštelės tinka
masyviems gaminiams formuoti. Aikštelėse kur virpesiai nukreipti vertikaliai
montuojami du debalansiniai velenai, kurie sukasi priešingomis kryptimis. Šių
aikštelių konstrukcija sudėtinga, reikia galingų elektros variklių, triukšmingos.
Tinkamos plokštiems nestoriems gaminiams formuoti. Aikštelių virpesių dažnį galima
keisti 2-3 greičių elektros varikliais. Apkrautos aikštelės amplitudė 0,35-0,6.
11 T230B121
Betono mišinio presavimas ir plūkimas
Presuojant betono mišinius sudėtinės dalelės priverčiamos judėti, jos viena prie kitos
priartėja, susitankina. Presavimo būdai yra tokie: štampinis, radialinis, ekstruzinis ir
volinis. Plokščius gelžbetoninius gaminius iš slankiųjų mišinių galima gaminti
štampiniu filtraciniu presavimo būdu. Radialiniu presavimo būdu gaminami
vamzdiniai gaminiai. Ekstruzinis presavimas – tai toks būdas, kai nepertraukiamai
tiekiamas betono mišinys išspaudžiamas per specialų gaminio skerspjūvio formos
antgalį. Gaminys išeina nepertraukiama juosta. Šis agregatas susideda iš betono
mišinio bunkerio šnekinio slėgtuvo su pavara ir važiuoklės. Volinis presavimas – tai
toks būdas, kai betono mišinys formose sutankinamas judančiais lygiais arba tam
tikro profilio volais.
Plūkiant pasikartojantys plūktuvų smūgiai suteikia betono mišinio dalelėms kinetinės
energijos ir šios jėgų veikimo kryptimi artėja viena prie kitos. Plūkiant mišinius
klodais galima sutankinti didelio storio standaus smulkiagrūdžio betono mišinio
sluoksnį. Sutankinimo laipsnis priklauso nuo betono mišinio standumo bei sunaudoto
darbo plūkiamo gaminio tūrio vienetui. Darbo sąnaudos nustatomos įvertinant
plūktuvo masę, kritimo aukštį bei smūgių skaičių.
12 T230B121
Betono mišinio vakumavimas
BETONO GAMINIŲ VAKUUMAVIMAS IR VIBROVAKUUMAVIMAS.

Vakuumavimas. Šis tankinimo būdas dažniausiai naudojamas kartu su vibravimu bei
presavimu. Vakuumuojant iš slankiojo betono mišinio išsiurbiamas vandens perteklius
ir dėlto kietosios dalelės suartėja, sutankėja. Nors vakuumuojant padidėja betono
stiprumas, ilgaamžiškumas, tačiau vakuumavimas turi trūkumų. Pasišalinant
vandeniui, susidaro vienos krypties kapiliarai ir dėl to padidėja betono laidumas
vandeniui. Vakuumavimą tikslinga taikyti kartu su vibravimo būdu. nes pašalinus
vandenį betono tankis nepadidėja betono stiprumas taip pat ne. Taikant
vibrovakuumavimo būdą, ant vibracinės aikštelės suformuojamas gaminys. Paskui
jis vakuumuojamas - betonas išretinamas. Vakuumuojant laisvas vanduo ir oras
juda priskydo darbo plokštumos ir garų pavidalu patenka į vandens surinktuvą.
Vakuumuojame betone sumažėja vandens kiekis, kietosios dalelės suartėja,
susitankina ir dėl to betono tūris sumažėja. Betono tankinimo efektyvumas priklauso
nuo vakuumavimo režimo, trukmės, nuo to ar sutapatinami vakuumavimo,
vibravimo procesai. tankinimo procesui turi įtakos užpildai, cementas, pradinis
vandens kiekis. Nereikia pašalinti kuo daugiau vandens nes gali sutrikti kietėjimo
procesas. Vakuumuotas betonas ilgaamžiškesnis, mažiau laidus vandeniui, geriau
sukimba su armatūra.
13 T230B121
Betono gaminių išcentrinis formavimas
Formuojant gaminius centrifugavimo būdu, forma su joje esančiu betono mišiniu

sukama apie išilginę ašį. Sukamoje formoje išcentrinės jėgos betono mišinį spaudžia
prie formos sienelių ir sutankina. Išcentrinį gaminių formavimą galima suskirstyti į dvi
stadijas: 1. betono mišinio paskirstymo palei formos sieneles bei vidurinės tuštumos
suformavimas 2. betono mišinio tankinimas. Pirmosios stadijos metu betono mišinys
suklojamas į besisukančią formą ir dėl trinties į jo sienutes pradeda suktis kartu.
Sukdamasis ir veikiamas išcentrinės jėgos, mišinys tolygiai pasiskirsto formoje.
Antrosios stadijos metu (tankinimo metu), sukimosi greitį reikia gerokai nevienoda –
išoriniuose sluoksniuose tanki, didesnė stambesnių dalelių koncentracija, vidiniuose
sluoksniuose betonas akytas, smulkiagrūdis. Dėl šių priežasčių centrifugavimas nėra
kokybiškas. Norint padidinti kokybiškumą reikia naudoti iki 10...20 mm stambumo
užpildus, slankius ir rišlius mišinius.
14 T230B121
Betono mišinio vibropresavimas ir vibroštampavimas
Vibropresavimas - kai gaminiai gaminami iš labai standžių mišinių su nedideliu

vandens kiekiu. Naudojami vibropresai. Gelžbetoninių gaminių, formuojamų iš
standžiųjų mišinių ant vibracinių aikštelių, vibravimo trukmė yra gana ilga. Kad
vibracinio tankinimo efektyvumas būtų didesnis. Naudojamos priekrovos. Dėl to
apie du kartus sutrumpėja vibravimo trukmė, gaminių paviršius, kurį slegia
priekrova, būna lygus. Priekrovos masė priklauso nuo betono mišinio savybių.
Priekrovas galima suskirstyti į paprastas ir vibracines. Paprastos uždedamos ant
formuojamo gaminio ir savąja mase slegia betono mišinį. Vibracinės priekrovos,
tuo pat metu slėgdamos betoną, suteikia jam papildomus priverstinius vibravimo
impulsus. Naudojant tokias priekrovas, betonas būna 10...15 % stipresnis, negu
naudojant paprastąsias priekrovas.
Vibracinis štampavimas. Tai toks formavimo būdas, kai gaminio konfigūracijos
vibracinis štampas, uždėtas ant sukloto į formą lygiu sluoksniu standaus betono
mišinio paviršiaus, veikiamas virpesių ir statinės apkrovos, grimzta, suteikdamas
gaminiui tam tikrą geometrinę formą. Vibracinis štampas atlieka vibracinio
tankinimo, presavimo ir formuotuvo funkcijas. Yra įvairių konstrukcijų vibraciniai
štampai: vienuose jų vibraciniai mechanizmai sukelia apskritimo, kituose -
vertikaliai nukreiptus virpesius. Slankusis vibracinis štampavimas. Šiuo būdu iš
standžių mišinių formuojami ilgų matmenų gelžbetoniniai bei armuotieji
cementiniai blokštieji gaminiai kreiviniai kevalai. Yra du slankiojo vibracinio
štampavimo variantai; kai nestacionarus vibracinis štampas juda išilgai
stacionarios gaminio formos ir kai po stacionariu vibraciniu štampu juda gaminio
forma.
15 T230B121
Betono mišinio vibracinis valcavimas
Vibracinis valcavimas - tai nepertraukiamas gelžbetoninių gaminių formavimo būdas,

kai betono mišinys tankinamas vibruojant ir presuojant volais ar plokštėmis. Toks
būdas taikomas nepertraukiamo veikimo gaminių gamybos staklynuose, betonavimo
kombainuose.
Išcentrinis valcavimas. Tai iki 5 m ilgio ir 1200...3000 mm skersmens slėginių
vamzdžių gamybos būdas. Išcentrinė jėga, atsirandanti sukantis formai, panaudojama
standžiam betono mišiniui paskirstyti palei formos sieneles t. y. vamzdžiui formuoti.
Betono mišinys sutankinamas valcuojant jį tarp besisukančio volo ir formos. Forma
sukasi, nes riedėjimo žiedais remiasi į besisukantį volą. Betono mišinys formoje
klojamas juostiniu klotuvu.
16 T230B121
Betono mišinio radialinis presavimas
Radialinio presavimo būdu gaminami vamzdiniai gaminiai. Radialinė presavimo

apkrova susidaro presavimo galvutei sukantis apie vertikalią ašį. Standų betono
mišinį, patekusį ant besisukančios galvutės, išcentrinė jėga nubloškia prie gaminio
formos vidinio paviršiaus. Presavimo galvutės ritiniai sutankina, o cilindrinis
pagrindas išlygina suformuoto vamzdžio vidinį paviršių.
17 T230B121
Betono mišinio ekstruzinis formavimas
BETONO GAMINIŲ EKSTRUZINIS FORMAVIMAS. Tai toks būdas kai nepertraukiamai

tiekiamas betono mišinys išspaudžiamas per specialų gaminio skerspjūvio formos
antgalį. Gaminys išeina nepertraukiama juosta. Ekstruzinio formavimo agregatas
susideda iš betono mišinio bunkerio, šnekinio slėgtuvo su pavara ir važiuoklės.
Formuojant gaminio juostą, reaktyvinė jėga stumia agregatą priešinga kryptimi.
18 T230B121
19 T230B121
Armatūros sudėjimas į formą
20 T230B121
Betono mišinio klojimas
21 T230B121
Betono mišinio klojimas į formas
22 T230B121
Vibraciniai įdėklai
23 T230B121
Betoninių ir gelžbetoninių gaminių formavimas
24 T230B121
25 T230B121
26 T230B121
Viršutinės formos plokštės uždėjimas ir mišinio sutankinimas
27 T230B121
Betoninių ir gelžbetoninių gaminių išformavimas
28 T230B121
Gaminių išformavimas
29 T230B121
Betoninių ir gelžbetoninių gaminių transportavimas
30 T230B121
31 T230B121
1. Statybinių medžiagų ir dirbinių technologija: mokomoji knyga

/Ramunė Žurauskienė, Džigita Nagrockienė ; Vilniaus
Gedimino technikos universitetas. - Vilnius : Technika, 2008,
.[ISBN 9789955282884], 185psl.
2. Malakauskas, Martynas. Gelžbetoninių gaminių technologija:
vadovėlis specialiųjų vidurinių mokyklų statybinių gaminių ir
konstrukcijų gamybos specialybės moksleiviams / Martynas
Malakauskas. Vilnius: Mokslas, 1990. [ISBN 5420005344],
286p.
3. http://www.markuciai.lt/index.php?id=1089
4. http://www.perdanga.lt/index_.php?1;1101854769
5. http://www.weilerprecast.com/
32 T230B121

7. Betono kietėjimas ir jo
intensyvinimas
Paskaitos tikslas
• Išnagrinėti betono kietėjimo aukštoje temperatūroje ypatumus,

temperatūros kėlimo greičio įtaka jo struktūrai, apibrėžti betono
šiluminio kietinimo trukmę ir režimą, apžvelgti periodinio ir nuolatinio
veikimo kameras, kontaktinį kietinimą.
T230B121 2
1. Betono šiluminio kietinimo režimas
2. Šiluminio kietinimo metodai
3. Šiluminio kietinimo kameros
T230B121 3
Įvadas
Taikant šiluminius būdus, per palyginti

trumpą laiką galima gauti projektinio
stiprumo gaminius, taip sutrumpėja
surenkamų konstrukcijų gamybos
trukmė.
T230B121 4
Betono šiluminio kietinimo trukmė
• Šiluminiam betono kietinimo būdui sunaudojama apie

70...80 % bendros gaminių gamybos trukmės.
Hidroterminio kietinimo trukmė 12-13 h. betonas turi
pasiekti atleidžiamąjį stiprumą. Jį įgavęs gaminys gali
būti išformuojamas, transportuojamas ir montuojamas.
T230B121 5
Betono šiluminio kietinimo režimas
Prieš šiluminį kietinimą išlaikytų gaminių betonas būna stipresnis, trumpiau juos
reikia kietint, nes galima kaitinti intensyviau. Šiluminio kietinimo metu gaminius,
suformuotus iš slankiųjų mišinių, rekomenduojama prieš šutinant išlaikyti
normalioje temperatūroje 3....6 h , suformuotus iš standžių mišinių 2...3 h, o iš ypač
standžių 1...2 h. Kietinamuose gaminiuose vyksta sudėtingi fizikiniai ir cheminiai
procesai. Šiluminio poveikio intensyvumas turi būti toks, kad šio periodo metu kiek
galima mažiau būtų suardyta betono struktūra. Kietinant plonasienius elementus,
temperatūros kėlimo greitis turėtų būti ne didesnis kaip 26 oC per h. Uždarose
metalinėse formose po 40...60 oC per h. Po kaitinimo yra izoterminio kietinimo
periodas. Baigus izoterminio kietinimo procesą plonasienius gaminius
rekomenduojama aušinti iki 35 oC per h., kitokius 30 oC per h. Iš kamerų gaminius
galima išimtim tik tada, kai tarp jų paviršiaus ir aplinkos temperatūros yra ne
didesnis kaip 40 oC skirtumas. Sukietinti gaminiai, išlaikyti ceche 4..6 h ataušta iki
aplinkos temperatūros.
T230B121 6
Temperatūros kėlimo greitis
• TEMPERATŪROS KĖLIMO IR AUŠINIMO GREITIS, KIETINANT BETONO

GAMINIUS. Kėlimo metu temperatūra nuo aplinkos temperatūros
keliama iki izoterminio periodo temperatūros kėlimo greitis priklauso
nuo betono stiprumo, kurį jis įgauna išlaikymo metu. Jei temperatūra
keliama per greitai, tai betone susidaro vidiniai įtempimai ir suardoma
betono struktūra. Kėlimo greitis neturi viršyti 60 oC per val.
T230B121 7
Izoterminio periodo trukmė
• IZOTERMINIO PERIODO TEMPERATŪRA IR TRUKMĖ, KIETINANT BETONO

GAMINIUS. izoterminis periodas rodo kad temperatūra yra pastovi tam
tikrą laiką. Optimali kietinimo temperatūra su portlandcemenčiu yra 60
oC. Tai ilgiausias periodas. Jo metu vyksta pagrindiniai kietėjimo
procesai. Periodo trukmė 8-12 val. Temperatūra priklauso nuo norimo

gauti stiprumo po kietinimo. Didėjant trukmei didėja stiprumas.
T230B121 8
Duobinės šiluminio kietinimo kameros
• Tai periodinio veikimo kamera, čia šiluminio kietinimo procesas

nutraukiamas, kai reikia išimti sukietintus gaminius ir suformuotus
sudėti į kameras. Periodinio veikimo kameros dažniausiai naudojamos
srautiniai agregatinei technologijai. Čia gaminiai kietėja 100 %
santykinio drėgnumo aplinkoje. Kamera kurios temperatūra žemesnė
kaip 60 oC, o slėgis atmosferinis bus pripildyta sočiųjų garų ir oro. Taigi
gelžbetoniniai gaminiai gali būti kietinami garų ir oro mišinyje. Duobinės
šiluminio kietinimo kameros būna neįgilintos įgilintos visiškai arba iš
dalies. Svarbiausi elementai yra sienos, grindys su hidrauliniu uždoriu
kondensaciniam vandeniui ištekėti, kilnojamasis dangtis ir vamzdžių
sistema su garo tiekimo bei reguliavimo armatūra. Kietinamų gaminių
kokybė labai priklauso nuo temperatūros kameroje vienodumo.
Gaminiai kietėja skirtingos temperatūros aplinkoje.
T230B121 9
Tunelinės šiluminio kietinimo kameros
• Tai nuolatinio veikimo šiluminio kietinimo kameros, kuriose gaminiai

kietėja praeidami pašildymo, izoterminio kietinimo ir atvėsinimo zonas.
Nuolatinio veikimo tunelinėse šiluminio kietinimo kamerose gaminiai
kietinami garų ir oro mišinyje, kuris nuo natūralios ir priverstinės
ventiliacijos juda. Naudojamos, kai gamybos būdas yra konvejerinis.
Tokios kameros būna vieno arba daugiau aukštų. Ne vieno aukšto
šiluminio kietinimo kameros galuose montuojami keltuvai. Tunelinių
šiluminio kietinimo kamerų trūkumas yra dideli šilumos nuostoliai per
galines angas. Bet mažesnės šilumos sąnaudos, negu kietinant gaminius
duobinėse šiluminio kietinimo kamerose.
T230B121 10
Vertikalios šiluminio kietinimo kameros
• VERTIKALIOS KIETINIMO KAMEROS. naudojamos taip pat kai gamybos

būdas konvejerinis. Vertikaliose nuolatinio veikimo šiluminio kietinimo
kamerose garas perforuotais vamzdžiais tiekiamas į viršutinį dalį, todėl
joje temperatūra yra aukščiausia apie 100 oC. Leidžiantis žemyn
temperatūra žemėja ir apatinėje kameros dalyje, kurio pripildyta garo ir
oro mišinio, temperatūra yra apie 30...35 oC. Vertikalių kamerų tūris yra
apie 5...6 kartus mažesnis už tokio pat našumo daugiaaukščių tunelinių
kamerų. Vertikaliose kamerose gaminiams kietinti suvartojama apie
100...2000 kg/m3 garo. Jos pranašesnės už tunelines, nes užima mažiau
vietos ir šilumos nuostoliai yra daug mažesni per kameros galus.
T230B121 11
Kontaktinis betoninių ir gelžbetoninių gaminių
kietinimas
Betono kontaktinio kietinimo esmė kai betonas šyla per susilietimo su kaitinamais
paviršiais plotą. Tuo pačiu metu kaitinama aplinka atskiria drėgmę nepraleidžiančia
pertvara ir tarp betono bei aplinkos nevyksta drėgmės mainai. Taip kietinami gaminiai
vertikaliose kasetinėse formose, termoforų paketuose ir kt. Šilumos nešėju
naudojamas garas, karštas vanduo, dujos. Kasetinėse formose pagaminama didžioji
daugumas stambiaplokščių gyvenamųjų namų elementų. Gaminiai, pagaminti
kasetinėse formose, būna tikslių matmenų, jų paviršiaus kokybė gera, betono
stiprumas didesnis 10...20 %, negu šutinant duobinėse kamerose. Kasetinė
technologija turi ir trūkumų betonas, esantis arčiau šilumnešio tiekimo angos į
šilumines sekcijas, įkaista greičiau ir, intensyviau kietėdamas, įgyja didesnį stiprumą.
Betono kasetėms suvartojama labai daug metalo, jas sunku valyti, tepti. Kasetinis
įrenginys tai kompleksinis agregatas, atliekantis gaminių formavimo ir kietinimo
funkcijas. Gelžbetoniui kontaktinis būdas taikomas gaminant plokščius gelžbetoninius
gaminius horizontaliose termoformose. Jose šiluminis poveikis yra tolygesnis negu
vertikaliose kasetinėse formose. Horizontaliose termoformose gaminamos
stambiaplokščių namų išorinių sienų plokštės iš lengvojo betono. Kietinimas
horizontalių termoformų paketuose yra pažangus ir technologiškas būdas. Lengva
pritaikyti konvejerinėms linijoms.
T230B121 12
Elektroterminis betono kietinimas
ELEKTROTERMINIS BETONO KIETINIMAS. vyksta tada kai temperatūra keliama
elektros srovės pagalba. Galimi 3 būdai: 1.Elektrodinis šildymas. (kintamosios
elektros srovės, leidžiamos pro betoną, energija dėl aplinkos varžos virsta šilumine,
todėl betonas įkaista. Elektros srovės laidininkas betone yra vanduo su jame
ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis. Kietėjant betonui, betono elektrinė varža
didėja, o srovės stiprumas mažėja. Betonas į elektros grandinę įjungiamas
stropiniais, styginiais, ir kt elektrodais. Elektrodai gali būti išdėstomi kietinamo
gaminio viduje arba uždedami ant jo paviršiaus. Kietinant gaminius elektriniu būdu
kasetinėse formose, temperatūrą galima kelti greičiau po30 oC per h ir įkaitinus iki
90 oC, elektros srovę išjungti. Gaminiai baigia kietėti termoso būdu. 2. šildymo
elektriniais šildymo prietaisais. Šiluma į kietinamų gaminių paviršių spinduliuojama
iš prietaisų, kurie elektros energiją generuoja į šiluminę. Šiluminiais prietaisais
šildomų gaminių paviršius turėtų įkaisti ne daugiau kaip iki 90 oC temperatūros.
Visais atvejais betoną reikia apsaugoti, kad negaruotų drėgmė. Šiluminio poveikio
intensyvumas keičiamas reguliuojant šildytuvų galingumą bei jų atstumą nuo
gaminio. Darbo sąlygos geresnės negu šutinant, tačiau elektros energijos sąnaudos
didesnės, negu šildant elektroniniu būdu, nes kietėjimo procesui sunaudojama tik
dalis šilumos. 3. Šildymas elektromagnetiniu lauku. Tai kintamojo magnetinio lauko,
kuriame dėl elektromagnetinės indukcijos įkaista metalas, panaudojimas. Tokio
lauko energija armatūroje ir plieninėje formoje virsta šilumine. Kylant armatūros ir
formų temperatūrai, įšyla betonas. Tokiose kamerose rekomenduojama kietinti
tankiai armuotas konstrukcijas.
T230B121 13
Šiluminio kietinimo kameros
T230B121 14
T230B121 15
T230B121 16
T230B121 17
T230B121 18
T230B121 19
T230B121 20
T230B121 21
1. Malakauskas, Martynas. Gelžbetoninių gaminių technologija: vadovėlis

specialiųjų vidurinių mokyklų statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos
specialybės moksleiviams / Martynas Malakauskas. Vilnius: Mokslas,
1990. [ISBN 5420005344], 286p.
2. http://www.zenith.de/html_englisch_800x600/index-d.htm
3. http://www.prinzing-gmbh.de/english/prinzing.htm
4. http://media.digtator.fi/digtator/public/15c929c69c732
dcefa7c3480668837c4/view?ac=show&folder_id=2101&org=15&view=0
&showfiles=50&check_guide=1
5. http://www.kraftenergy.com/products-enclosure-curing-chamber.htm
T230B121 22

technologija
8. Silikatinio ir akytojo betono
gaminių technologijos pagrindai
Paskaitos tikslas
Išnagrinėti silikatinių statybos produktų žaliavas, formavimo

masių savybių įtaką gaminių savybėms, silikatinių gaminių
gamybos technologines operacijas, aukštos temperatūros
hidroterminio kietinimo įtaką silikatinių ir akytojo betono
gaminių savybėms, akytos ar poringos struktūros
susiformavimo principus.
T230B121 2
1. Silikatinių dirbinių gamybos technologines operacijos
2. Silikatinių dirbinių žaliavos
3. Silikatinių dirbinių formavimas ir autoklavinis kietinimas
4. Akytos struktūros silikatinių gaminių konvejerinė linija
T230B121 3
Įvadas
Silikatinis betonas — tai dirbtinis akmuo, kurio komponentai surišti kalcio
hidrosilikatais, susidarančiais autoklavinėmis sąlygomis. Tokio betono
mišinius galima ruošti iš kalkių ir kvarcinio smėlio bei kitų medžiagų. Tokie
mišiniai normalioje temperatūroje kietėja lėtai ir būna nedidelio stiprumo
(1.....2 MPa), todėl suformuoti gaminiai kietinami hermetiškuose
slėginiuose induose — autoklavuose.
T230B121 4
Įvadas
Lietuvoje silikatinės plytos pradėtos gaminti 1929 m. Kauno priemiestyje

Petrašiūnuose, tačiau gamykla buvo nedidelė ir išleisdavo nedaug
produkcijos. Gamyba išaugo tik pokario laikotarpiu, kada atsirado naujos
didesnių pajėgumų gamyklos, su kuriomis pradėta gaminti ir silikatinius
blokelius. Vėliau 1954 m. įkurta silikatinių plytų gamykla „Silikatas“.
Gamykloje gaminamos silikatinės paprastosios (pilnavidurės ir su
tuštymėmis) apdailos (iškiliuoju reljefiniu ir grublėtu paviršiumi) plytos,
silikatiniai blokai ARKO M. Šiuo metu Varėnos rajone įsikūrusi UAB „Matuizų
plytinė“ – įprastų bei apdailai skirtų silikatinių plytų, silikatinių blokelių
„Siliblokas“ gamintoja. Įmonės gaminiai naudojami vidaus ir išorės sienų arba
armuoto mūro konstrukcijoms bei apdailos sluoksniui mūryti, laikantis
naujausių statybos normų ir taisyklių.
T230B121 5
Gaminio paskirtis ir nomenklatūra
UAB “Matuizų plytinė” silikatinių blokelių “Siliblokas” asortimentas:
Vnt. Vnt. Vnt.

Vnt. sk., Vnt. sk., Padėklo Atsparu- Svoris,
Pavadinimas Matmenys, mm Kubatūra, plotas, kiekis
m2 m3 masė, kg mas šalčiui kg
m3 m2 padėkle
M12 250x120x238 0,00714 0,0595 140,1 16,8 96 800 35 9,97
M15 250x150x238 0,008925 0,0595 112,0 16,8 80 840 35 13,07
M18 250x180x238 0,01071 0,0595 93,4 16,8 64 780 35 14,84
M24 250x248x238 0,014756 0,0595 67,8 16,8 48 895 35 18,16
T230B121 6
Silikatinių dirbinių gamybos technologines operacijos
Kalkės Vanduo Smėlis
Sraigtinis Vibracinis
Dozatorius Dozatorius sijotuvas
transporteris
Pucolaninis Malūnas, Dvivelenis Silosas,
priedas dozatorius maišytuvas reaktorius
Formavimo bunkeriai Dvivelenis maišytuvas

Vanduo
Presas Vagonėlis Autoklavas
Garas
Sandėlis Kokybės kontrolė
T230B121 7
Silikatinių dirbinių žaliavos
T230B121 8
T230B121 9
T230B121 10
Šiuo metu daugiausiai kalkės gesinamos reaktoriuose, nes taip sumažėja

komponentų silosų tūris, silikatinės masės paruošimo silosų – reaktorių tūris,
paprastesnis įrenginių aptarnavimas, didesnis našumas, sumažėja bendras
transporterių ilgis, technologinio proceso trukmė, gaunama geriau permaišyta,
vienalytiškesnė silikatinė masė, o iš jos – kokybiškesni silikatiniai blokeliai.
T230B121 11
T230B121 12
Silikatinių mišinių maišymas
T230B121 13
T230B121 14
Silikatinių plytų formavimas
T230B121 15
Tam kad pusfabrikatis būtų gaunamas tam tikros formos ir dydžio, paruoštas
formavimo mišinys pilamas į preso formavimo mechanizmą, o tada slegiamas
atitinkama jėga. Jėga gali būti pridedama iš vienos arba iš dviejų pusių.
Spaudžiant kietos mišinio dalelės suartėja, mažėja mišinio poringumas. Tarp
stambesnių mišinio dalelių pasiskirsto mažesnės dalelės, o tarpuose tarp jų –
pačios mačiausios dalelės. Pagrindinės šio pasiskirstymo sąlyga – homogeniškas
visų mišinio dalelių išmaišymas ir vienodas jų pasiskirstymas. Svarbus veiksnys,
presuojant dirbinius, yra presavimo trukmė. Šios trukmės padidėjimas nuo 2,6 s iki
8,7 s neturi įtakos pusfabrikačių stiprumui, kai jų drėgnis yra 6 %. Tai paaiškinama
didesniu drėgnos masės plastiškumu. Sausesniems formavimo mišiniams, kurių
drėgnis 4,5 %, turintiems mažesnį plastiškumą, presavimo trukmės pailgėjimas
nuo 1,6 s iki 44 s turi didelę įtaką: presuojant mažesniu slėgiu, gaunamas panašus
tankis, kaip ir naudojant mažesnę presavimo trukmę bei didesnį slėgį.
Presavimo metu iš formavimo mišinio gaunamų pusfabrikačių stipris gniuždant,
didėjant presavimo slėgiui nuo 17,5 MPa iki 36 MPa, didėja nuo 0,27 MPa iki 0,37
MPa, t.y. padidinus presavimo slėgį dvigubai, pusfabrikačių stipris didėja tik 37 %.
Tai reiškia, kad pusfabrikačių stipris gniuždant didėja daug lėčiau negu presavimo
slėgis.
T230B121 16
T230B121 17
T230B121 18
Silikatinių dirbinių autoklavinis kietinimas
T230B121 19
Autoklavinis kietinimas yra paskutinė ir pati svarbiausia technologinė operacija

silikatinių blokelių gamyboje, kurios metu įgaunamas pagrindinis dirbinių
stipris. Šios technologinės operacijos tikslas – pagreitinti cheminę reakciją,
vykstančią tarp rišamosios medžiagos ir užpildo. Autoklavinio kietinimo metu
susidaro silikatinis akmuo. Autoklavinio kietinimo metu blokeliai kietinami
hidroterminėmis sąlygomis, esant 174 °C temperatūrai ir 8 atm (0,8 MPa)
slėgiui. Esant normaliai temperatūrai, smėlis kalkių ir smėlio mišiniuose yra
inertiškas ir nesugeba chemiškai reaguoti su kalkėmis. Kalkės kietėja labai
lėtai ir medžiagos ilgą laiką neturi didelio stiprio (jų stipris siekia vos 1 – 2
MPa), o tokie dirbiniai lengvai tirpsta vandenyje.
Esant hidroterminėms sąlygoms autoklave, kvarcinis smėlis reaguoja su
kalkėmis, sudarydamas didelio stiprumo cementuojančią medžiagą – kalcio
hidrosilikatus:
Sočiųjų garų aplinkoje (kai drėgnis 100 %), kvarcinis smėlis įgauna cheminį
aktyvumą ir pradeda greitai reaguoti su kalkėmis, sudarydamas didelio stiprio
vandenyje netirpstantį junginį – kalcio hidrosilikatus. Šioje reakcijoje susidarę
kalcio hidrosilikatai suriša kvarcinio smėlio grūdelius į monolitą.
T230B121 20
T230B121 21
Bendrai silikatinių dirbinių kietinimo autoklave procesus sąlyginai

galima suskirstyti į penkis etapus:
1) Garų įleidimas ir 100 °C temperatūros sudarymas;
2) Tolesnis temperatūros ir slėgio didinimas iki nustatytų didžiausių
reikšmių;
3) Izoterminis silikatinių dirbinių kietinimas;
4) Lėtas slėgio mažinimas iki atmosferinio, o temperatūros – iki 100 °C;
5) Išimtų iš autoklavo blokelių galutinis atvėsinimas, arba jų
atvėsinimas autoklave;
T230B121 22
T230B121 23
Pirmas etapas prasideda pradėjus leisti garus į autoklavą iki 100 °C temperatūros ir jos nusistovėjimo
autoklave. Šiame etape garas, kaip labai veiksmingas šilumos nešėjas, intensyviai atiduoda šilumą, kuri šildo
autoklavo sieneles, vagonėlius ir pusfabrikačius. Autoklavo sienos, vagonėliai bei kiti metaliniai elementai
pasižymi didesniu šilumos laidumu nei apdorojami dirbiniai ir todėl anksčiau pasiekia 100 °C temperatūrą. Dėl
šios priežasties pusfabrikačio paviršiuje temperatūra ir susidariusio kondensato temperatūra yra mažesnė.
Šilumos mainai vyksta dėl vandens garų kondensacijos ant dirbinių paviršiaus. Šiame etape yra didžiausias
temperatūros skirtumas tarp autoklavo aplinkos ir pusfabrikačio paviršiaus, taip pat tarp pusfabrikačio
paviršiaus ir jo centro. Šis skirtumas siekia 30 – 50 °C.
Antrasis etapas prasideda slėgį keliant autoklave ir trunka, kol jis pasiekia didžiausią nurodytą reikšmę. Šiuo
periodu kyla ne tik temperatūra, bet ir garų slėgis. Kylant slėgiui, greitėja šilumos mainai. Garas patenka į
pusfabrikačio poras ir ten kondensuojasi. Šiame etape temperatūros gradientas tarp dirbinio paviršiaus ir
centro mažėja iki 3 – 5 °C, o tokia temperatūra jau nebegali sukelti ardančių įtempių. Šiame periode
pusfabrikatis įgauna tam tikrą stiprį.
Trečiasis etapas – dirbinių išlaikymas pastoviame slėgyje ir temperatūroje. Temperatūra visame dirbinio tūryje
susilygina maždaug po 30 – 60 min nuo išlaikymo pradžios. Izoterminio kietinimo trukmė priklauso nuo
gaminiui keliamų kokybės reikalavimų ir naudojamo slėgio: kuo aukštesnis slėgis, tuo trumpesnė kietinimo
trukmė.
Ketvirtas etapas prasideda mažinant slėgį ir temperatūrą. Etapo pradžioje dirbiniai turi aukštesnę
temperatūrą, nei autoklavo aplinka, todėl porose, pripildytose kondensato, susidaro garas, o tai gali suardyti
dirbinius. Šiuo etapu yra didžiausia tikimybė atsirasti trūkiams, todėl pradžioje garą reikia išleisti kaip galima
lėčiau.
Penktąjį etapą apibūdina temperatūros mažėjimas, t.y. blokeliai atvėsinami nuo 100 °C iki 18 –
20 °C temperatūros. Dirbiniai atvėsinami autoklave arba išorėje. Dėl greitesnio vėsimo gali atsirasti mažų
trūkių, kurie mažina mechaninį gaminio stiprį. Todėl ir šitas periodas laikomas pavojingu dirbinio savybėms.
T230B121 24
T230B121 25
Silikatiniams blokeliams parenkamas tam tikras autoklavinio kietinimo režimas, kurį

sudaro tolygus temperatūros ir slėgio kėlimas (1,5 – 2 h), izoterminis kietinimas (4–
8 h), temperatūros ir slėgio mažinimas (2 – 4 h). Visas autoklavinio kietinimo ciklas
trunka 10 – 14 h.
Autoklavinio kietinimo metu susidaro skirtingos sudėties kalcio
hidrosilikatai. Dažniausiai pasitaiko šie patvariausi junginiai: CSH(I), C5S6H5
(tobermoritas), C6S6H (ksonotlitas) ir α – C2SH.
Silikatinio rišiklio kokybę galima gerinti didinant malto smėlio kiekį,
mažinant nemalto smėlio stambumo modulį.
Silikatinių dirbinių kietinimą galima suintensyvinti keliant temperatūrą,
tačiau tam reikia kelti slėgį, o tai techniškai sudėtinga. Daug paprasčiau
suintensyvinti silikatinių blokelių kietėjimą autoklavuose tirpiomis druskomis,
dispersiniais priedais, kristalizacijos centrais. Iš druskų naudojamas natrio sulfatas
NaSO4. Jam reaguojant su Ca(OH)2, susidaro CaSO4 ir NaOH. Natrio šarmas
tuojau pat reaguoja su kvarciniu smėliu, sudarydamas vandenyje tirpius silikatus.
Jie vandens tirpale suskyla į silicio rūgštį ir natrio šarmą, kuris vėl reaguoja su
kvarciniu smėliu. Silicio rūgštis daug greičiau reaguoja su Ca(OH)2 negu kvarcinis
smėlis. Taip pat galima naudoti NaCl, kuris mažina nesurištų kalkių kiekį gaminyje.
T230B121 26
T230B121 27
T230B121 28
Silikatinio betono dirbinių savybių nustatymas
T230B121 29
Silikatinio betono dirbinių sandėliavimas
T230B121 30
T230B121 31
T230B121 32
T230B121 33
T230B121 34
T230B121 35
T230B121 36
T230B121 37
T230B121 38
Akytos struktūros silikatinių gaminių formavimas
T230B121 39
Akytieji silikatiniai betonai skiriasi nuo sunkiųjų tuo, kad juose yra vienodai
pasiskirsčiusių oro porų ir tuštumų. Akytieji silikatiniai betonai dar skirstomi į
putų ir dujų. Pirmuoju atveju oro poros ir tuštumos suformuojami į kalkių ir
smėlio mišinį įmaišius specialų putų mišinį, o antruoju – įdėjus dujodario priedų
(aliuminio milteliu pudros, vandenilio peroksido ar kt.). Gaminant akytąjį
betoną, labai smulkiai sumaltas kalkių ir smėlio mišinys suformuoja tiršta masę,
kuri vėliau išsipučia ir stabilizuojasi. Porų išpūtimui naudojama aliuminio
miltelių pudra išsisklaido dar iki kietinimo proceso pradžios. Vėliau iš šios
masės, kietėjant autoklave, susidaro porėtas kalcio silikatas. Dėl ypatingos
struktūros akytąjį betoną lengva pjaustyti, gręžti ir frezuoti, todėl dirbant su šia
medžiaga galima kurti įvairias dirbinių formas. Gaminant akytojo betono
elementus, naudojama tiksli pjaustymo technologija. Dėl porėtos struktūros
akytojo betono dirbiniai yra masyvūs, bet lengvi. Kadangi gaminių matmenys
yra labai tikslūs, mūrijant vietoj skiedinio galima naudoti ir klijus. Iš putų arba
dujų silikato gali būti gaminami konstrukciniai-termoizoliaciniai ir
termoizoliaciniai dirbiniai: įvairus blokai, blokeliai. Konstrukciniai-
termoizoliaciniai akytieji dirbiniai gali būti armuojami ir iš jų gaminamos
laikančiosios konstrukcijos – sijos, plokštės ir pan. Tačiau armatūra turi būti
apsaugota nuo korozijos.
T230B121 40
T230B121 41
T230B121 42
T230B121 43
T230B121 44
Akytos struktūros silikatinių gaminių autoklavinis
kietinimas
T230B121 45
Akytos struktūros silikatinių gaminių konvejerinė
linija
T230B121 46
linija
T230B121 47
linija
T230B121 48
linija
T230B121 49
linija
T230B121 50
linija
T230B121 51
Akytos struktūros silikatinių gaminių sandėliavimas
T230B121 52
1. Silikatų technologijos pagrindai / A. Balandis [ir kiti]. Vilnius :

Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995. [ISBN 542001307X] 438
p.
2. STR 2.05.12:2005. Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų iš
tankiojo silikatbetonio projektavimas [interaktyvus].
Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m.
vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-100. [žiūrėta 2010 m. rugsėjo 20
d.].
3. http://www.poritas.lt/default.asp?f1=574&f2=540
4. http://www.perkistatai.lt/blokeliai/arko_muro_blokai
T230B121 53

0 Įvadas Merged

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

0 Įvadas Merged

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Studijų programa: Statybos inžinerija

T230B121 Statybinių gaminių ir

Šiuolaikiniame kontekste statybinių gaminių ir konstrukcijų (statybos produktų) gamybos

• statybos produktų sukūrimą iš žaliavų, naudojant įvairius procesus, įrengimus, operacijas ir

Statybinių gaminių ir konstrukcijų (statybos produktų) gamybos technologija apima:

Statybinių gaminių ir konstrukcijų (statybos produktų) gamybos technologiją

Statybinių gaminių ir konstrukcijų (statybos produktų) gamybos technologiją

Pradinė Medžiaga Gaminys

Bendrinės savybės Konkrečios savybės

Reikalavimai Eksploatacinės ypatybės

Tarptautinė Nacionalinė Statinio Komponentų Produktų Paslaugų

NSIK identifikavimo Skaitmeninis

Vienetai Kiekis Nuorodinis dokumentas

Vienetai Kiekis Nuorodinis dokumentas

T230B121 Statybinių gaminių ir

Išmokti įvertinti normatyvinius dokumentus, kuriuose

1. Europos Sąjungos normatyviniai dokumentai

Statybos produktas - tai produktas arba komplektas, kuris

Statybos produkto gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo,

5 T230B121 Statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologija | 12. Normatyviniai dokumentai,

Reikalavimai gaminiams seniau buvo reglamentuojami

“Naujojo požiūrio” (angl. New Approach) direktyvomis – jos

7 T230B121 Statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologija | 12. Normatyviniai dokumentai,

Standartai, kurių taikymas deklaruojamas kaip

8 T230B121 Statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologija | 12. Normatyviniai dokumentai,

CE ženklinimas (angl. CE marking) – kai kurių pramonės

9 T230B121 Statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologija | 12. Normatyviniai dokumentai,

Statybos produktai turi būti tinkami naudoti statiniuose, jei jie

1.Mechaninis atsparumas ir patvarumas

11 T230B121 Statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologija | 12. Normatyviniai dokumentai,

2. Sauga gaisro atveju

12 T230B121 Statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologija | 12. Normatyviniai dokumentai,

3. Higiena, sveikata ir aplinka

13 T230B121 Statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologija | 12. Normatyviniai dokumentai,

4. Sauga naudojimo metu

14 T230B121 Statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologija | 12. Normatyviniai dokumentai,

5. Apsauga nuo triukšmo

15 T230B121 Statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologija | 12. Normatyviniai dokumentai,

6. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas

7. Tvarus gamtos išteklių naudojimas

17 T230B121 Statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologija | 12. Normatyviniai dokumentai,

18 T230B121 Statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologija | 12. Normatyviniai dokumentai,

Eksploatacinių Eksploatacinių Eksploatacinių Eksploatacinių

19 T230B121 Statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologija | 12. Normatyviniai dokumentai,

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr.

20 T230B121 Statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologija | 12. Normatyviniai dokumentai,

Gamintojas, tiekdamas Lietuvos Respublikos rinkai statybos produktą, neturintį

21 T230B121 Statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologija | 12. Normatyviniai dokumentai,

„CE“ ženklas patvirtina:

22 T230B121 Statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologija | 12. Normatyviniai dokumentai,

ESMINIAI STATINIŲ REIKALAVIMAI

STATYBOS PRODUKTO ESMINĖS CHARAKTERISTIKOS

STATYBOS PRODUKTO EKSPLOATACINĖS SAVYBĖS

23 T230B121 Statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologija | 12. Normatyviniai dokumentai,

Darniosios ir nedarniosios srities statybos produktams keliami reikalavimai:

24 T230B121 Statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologija | 12. Normatyviniai dokumentai,

Darniosios srities statybos produktai

Nedarniosios srities statybos produktai

25 T230B121 Statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologija | 12. Normatyviniai dokumentai,

Buvo iki 2013-07-01 Po 2013-07-01

26 T230B121 Statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologija | 12. Normatyviniai dokumentai,

27 T230B121 Statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologija | 12. Normatyviniai dokumentai,

28 T230B121 Statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologija | 12. Normatyviniai dokumentai,

29 T230B121 Statybinių gaminių ir konstrukcijų gamybos technologija | 12. Normatyviniai dokumentai,