PIRMA KNYGA 1, Atrodo, kad kiekvienas menas ir kiekvienas moks las, taip pat Kiekvienas veiksmas ir sqmoningas pasi rinkimas siekia ko nors gero. Todel telsingal buvo pa- vadinta géria tal, Ko vist siokia’. Be to, alsku, ked tikslai buna skirting: vieny tkslai yra tik veikla, 0 ity — dar ir tos veiklos padariniat. Kai tikslal ne ‘apslriboja tik veikla, tos velklos padariniai bina vertin- gesni negu patl veikla. Kadangi yra daug veiklos, me- fy ir moksly? rly, fai buna ir daug tksly: gydymo meno tikslas yra sveikata, laiva statybos — lalvas, karo meno — pergalé, Ukdo tvarkymo — turtas. Kur tokie me- hal bina pajungti kuriai nore aukstesnio meno sriiai Kelp ental jojimo menui bina pajungtas 29314 dirbimo smenas ir ity jojimul reikalingy dalkty gamyba, 0 pats jolimo menas ix apskrital karo menas — karinio vado: vavimo menui, ten ir kiti menal ponasial bina pajung {i kitiems menams, Visals toklals atvejais aukstesniy remy tikslal_yra vertingesni u2 jiems pajungty mem tikslus — juke del any tiksly siekiama ir Si, Nera jokio skirtumo, ar veiklos tikslas yra_patt veikla, ar dar kas nore be veiklos, kaip antal mlsy xa tik minétuose menuose. 2. Jeiga jvairiy veiklos rOSiy tkslas yra tas, kurio mes sicklame del jo paties, o visa kita norime pasiekt tik del sito galutinio tikslo ir kickvienu atveju pash fenkame, #lrédami ne Kokio kito tikslo — tai boty dlaina be galo", ir mist siekimas buty tuitias ir be- prasmis— 0 tik sito, tal aidku, kad tas galutinis tkslas bus gérls, tal yra aukSéiausiasis gersood menas, Mat {is tustato, kusle ir mist gyvonime? Thegalétume tarsi Saulial, taikantys i teo, kur rekkiat O jeigu inh bent bendrais bruozals rmokslu pei ‘Argi ta get padi ‘Agi mes, jh paZine 7 talking, iengviaw pataikyt faip, tai_mes turime pamégi vamatyts, kas fis yra ie Kurlam menui « las. “Atiodo, Kad jit priklauso svar siojo meno aritial Toks menas Pbiausiojo ir aukitlau- tai valstybes valdymo okslat. ya rekalingl aerate Kurieis moksias ir Koki masta kiekvienas Filet tari wasiimt Mes matome, kad met ir garbiae piltst menal jaan yra pajungtl, kaip anta Karo, dkinin Bair idkalbos menal, Kadangi jis naudojasi visais Titus menais, be to, dar jstatymais mustato, kq reikta Test ir nuo ko susilakyti, tal fo galutins tikslas apl- day Tot ity men tks. Tod! Sis tikslas zmonéms Ja sukstiausiasis pecs. Nors ss kslas yra tOks pat "eciram imogul, i vatstybel, vi délto jis sipriau it eae aw pasireliiia valstybése — ix slekiant (aukStion- siojo gario}, ir jj WSsaugant, Sveikintinas dalykas, kat ‘ieacekin peskiras #mogus, bet doug graZiay i Kil A eefet jj pasickia. itisos tautos ir valstybés y. Mes Eta ir tyrinésime Siuos dalykus. Siaip ar teip. jie sejeal su valstybes mokshut, Mes jausimés pakan- pe aédéste dalykea toda, ai alikinsime j tie, Hey lets turimo}t medzinga. Juk ne visuose moksliniuo ‘eSfynejimuose reikia siekttvisisko tkslumo, panastal at irne visuose amatininky ir menininky kunntuose kelp i Tumor teisingumo supratimui, sudaranéiam Milyybes moksio objekia, bidinge tek dave, skirt wey eieyravig, Jog xilo mint, Kad te dalykat yra i avanial, one prigimtinial. Panay svyravizag ™a- Tai i gerybiy sampratoje, nes daug kam i jy kilo Te ne vienas yra auvgs del turle, ne vie- ‘lal narsumo. Todi mes, Kelbédami apie tokius dalykus ir remde inion tekiomis.prielaidomls, pasitenkinsime tuo, kad rales jaime tiesd Ge apgraibomis ir bendrais bruozais se cRedam! apie daly, kuriuos émanome tk aps nelaim rita i remdamiestattinkamomis prlelaidomis, parody. sime tik 18 jt) Splaukianélas atitinkamas iSvadas. Talp pat turéty ir skaitytojes suprasti kiekvieng déstymo Ualelg. Mat ispruses skaltytojas Kiekvienoje mokslo frityje reikalaus ik tiek tikslumo, kiek jo leiddia da Iyko prigimis. Panatial baty beprasmiska 18 matematl ko reikalauti Hk argumenty regimybés, 0 1 orato: aus — loginiy jrodymy, ‘Kiekvienas tinkamai sprendzia tik apie tai, ka jis tmano.— éia jis bina geras teiséjas. Apic paskiras sritis tinkamal sprend?ia tk tas, kurls tose srilyse yra iSpruses, 0 visapusiskal sprendiia tk visapusiskal 18 pruses imogus, Todel jaunuoliui nedera klausytt pas Raitt 8 valstybés mokelo sities. Mat jis dar neturi gy vyenimo patitties, 0 paskaitos kaip tik remiasi ptirtim ir negrinéja kalp Uk ja. Be to, jaunuolis labiau yra linkes pasiduoti jausmams ir alstroms, tad tokios pas keaifos jam bGty nenaudingos ir beprasmes, nes ju tks: Jas yra ne padinimas, o velksmas. Be to, néra jokio brendinio bado, nes 4 tokumg lela ne mela, o tl Kod jaunt fmones postuodaJossmams Ir Jy selina Sicha sovo sy. Tokens fmonems, anil kalpIt FesusiveMlantiems, pofnimas ya nenawtngas. O Us, nas bana dle noudings. Ta foka teal bus ange apie kausyofa, ope ta xep relia supast!déstoma medsiaga, i apie pat dé toma dala 2 KolangtKiekvienas petinias ir kickvlonas sq rmoninguspesirinkimas sea tam UKTO gexo, tal mes, fa siya pene, lentes ar Smo menas it Koks vis velkla pasion geri Yee ‘kdtiuses, Del jo povedinimo eve vst ones inka: Ir mini, i esimokslinsilI° jt vadina lle O oimg jie sutapatina su foes ger gyvent™ ir Saeko Bet del lines eames js ro stain: mt hos miomone nesutinka si ismineiy muomone, Dauguma Janonin) }@ Jaiko kokiu nors aiskiai matomu ir apéluo-lama dalyku, pavyzdzivi, malonumu arba turtu, arba garbe — Kiekvienas vis Kuo kitu. Daznal net tas pat Emogus aple ja yra vis kitos nuomones: apsizges lalke Taime sveikata, miskurdes — turta, 0 Zinodami esq ne mokyti, Zmones gérisi tals, kurie Kalba jspadingat Ir vvartoja jiems nesuprantamus posakis. ‘Kai kurie® mane, kad, be visy ty apéluoplamy 9 rybiy, yra dar geris pats savaime, del kurlo visi tie dalykal yra vite gerybémis. Visas tas nuomones istirt Daty beprasmiska; mes apsribosime tik tomis nmomoné- mis, kurios yra labiausiai paplitusios ir atrodo bent Kiel moles. ‘Mes neturime wimlrst, kad yra skirtumas tarp des yymo, urls reinias| pradmenimis, ir déstymo, kuris veda prie pradmeny. Juk ir Platonas teisingai kélé klau- img ir tyzinéjo, ar Kelias cima nuo pradmend, ar veda pre pradmeny — panafial kalp stadione: [ar bégama} uo felséjy) postikio stulpo link, ar alvirkséiei”. Relkia prodéti nuo Zinomy dalyky, 0 Sie bina dvejopi: arba tik mums Zinomi, arba Zinomi apskrital. Mes turime pra- déti nuo ty dalyky, kurle mums inom. Todél relkla, kad tas, Kuris Klausys paskaity apie ger, teisinguma ir apskrital aple valstybes tvarkymo mena (ei to ture nnaudos}, jau i anksto turéty tam Ukry gery jprodiy, Mat ‘Seities taskas yra ,ead" [dalyky murodymas], it jeiga tas ,kad palsankomei paaiskes, nebereikes pridétt dar ir ,kodel”. Tokiy proéiy 2mogus arba jaw tur pag Findus, arba lengval juos jgis. O tas, kurls jy noturl ir nesugeda perimli, tegul pallouso, ka sako Heziodas 5. Bet mes gridkime prie tos vietos, nuo kurlos bu- vome pasuke j Jali. Atrodo, kad dauguma monly — ir tal yra patys menklausl 2monés — ne be pagrindo ger) ir lalmg supranta talp, kalp jprasta kasdieniniame gyvenime, ir laime laiko malonuma, Todél jie mégsta ‘gyvenimg, kuping malonumy. Mat yra trys pagrindhalal Eyvenimo Didai: kq tik mis minétasis gyvenimas, gy- enimas tarnaujant valstybe ir flosofo gyvent mas, Dat gama Zmoniy yra vergiskos prigimties — jie pasirenka Eyvuliy gyvenima, Ir vis tiek atrovlo, kad jie turi loki foki pagtinda, nes tarp aukst iy mo: ni pasitaiko nemaéa tokiy, Iuriems bOdingos tos pa- os aistros, kalp ir Sardanapalu! Kilns ir veiklis Zmones posirenka garbe — toks apskrital_yra tkslas Zmogavs, kuris savo gyvenima pa skyré valatybel. Bet ais Uksles yra labiow iorinis negu fas, kurio mes siekiame. Mat éia svarbesnis yra tas kris teikia garbe, o ne ts, kris Jq gauna, tuo tarpu faukgéiausigfigér] met [slvaizduojame glddint masy pidiy vidaje ir sunkiat atskiriama nuo mis. Be ftrodo, jog #monés sickia garbés norédami jsitikint kad jie patys yra verti. Todél jie norl, Kad juos gerbty imanantys Zmonés, kurle juos gerai paisa, ir gerbtn wi doruma, Is to darosi alfku, Kad doramas yra dides- nie vertybe, ir galstume sakytl, ked tai ir bus tikslas imogaus, gyvenancio valstybée labul. Bet atrodo, kad jr faunu%as dar néra Ukslas tikraja to Fodlo prasme. Juk gall atsitkti, kod) doras 2mogus.visq_gyvent mlega arba nicko nevelkia ir, be to, dar patiria kanéias Ir dldtlausas nelaimes. Sitaip gyvenanéio 2mogaus mi as nelalkys laimingu, nebent noréty Z0t bot Asseugot nwo paradoksaljt telgin Ret ufteks apie tal — au pakankamal apie tal buvo kalbeta plaéiajel publikat Kirluose veikaluose ™, Tretiasis gyvenimo bidas yrafilotofo tyrinétojo gy sj} ponagrinesimevéliau, Pinigus kauplan fr ais, kad tur lo imogaus gyvenimas néra Tals las néra mis sikiomas gevis — juk jis yra tke prie mont Kam nors kitam, Todél tiksIo velkiaw galen Tavkyth ankséiau paminetus dalykns (matonuma ir Iicl nes juos vertiname dél jy pally. Bet attodo, kad Ie jie nora galutinis tikslas, nors juos remla visiems Jinomi argumentai, Tuos datykus Kol kas atidekime | ooy imogus pats savaime" ir ,zmogus 6. Bus geriau, jel mes panagrinéstme aukédiousigji ger} apskrital ir aptarsime paskiras nuomones apie nors toks nagringjimas bus Tebal nemalonus, nes idejas pradéjo vartoti mums artimi vyrai". O vis delto, no: int iSgelbeti tlesa, bus geriau — ir net biitina — at Imesii net Ir tas mints, Kurios mums yra pasidariusios saves i tars! | Sird} jaugusios,— uk mes esame filoso fal, Ir draugol, ir tiesa mums yra mieli, bet ms venta patciga atiduoti pirmenybe tiesai Tie, kurie pagrindé Sita moksla, nesukre idejy ty daikty, apie kuriuos kalbédami jie vartojo Zodzius pit. ‘mesnis" ir ,paskesnis", todél jie nesugalvojo né skaléiy idéjos. Tatiau fod} ,geras" mes taikome ir esmel, ir okybei, ir santykiu. Bet tas, kas yra_pats savalin fesmé, yra 18 prigimties ankstesnis uf santykj (santykis yra tarsi Kokla baties atéala arba alsitiktinis priedas), Todél néra jokios bendros idéjos ty dalyiky, kurlems ‘mes pridedame Zod} ,geras” TToliau. Kadangl Zodis ,geras" furl tiek pat presmin, kip ir dodis ,yra"— jis vartojamas esmés kategorijo. je, pavyzdiiui, dievas, protas; Kokybés kategorijoje avyzdziul, dorybés; Kickybés kategorijoje, pavyzd2iu, salkas; santykio kategorijoje, pavyzdtint, naudingas; Taiko kategorijoje, pavyzd2iui, proga; vietos kategori joje, pavyzdin, gyvenamoji vieta i kt,— tal aigku, kad negell bit! [geras] kas nors visuotinai bendras ‘vienas, nes tuo alvoju {Sis Jods] negalety Bit varto jamas visose kategorijose, o tik vienoje, Toliau, Kadangi vienai idéjai priklausanéiy daikty ir mokslas yra vienas, tai ir visy daikty, kuriems tal- ome Zod] ,.geras", taip pat turéty bot: tik vienas moks las, © 18 tkryjy yra daug mokshy, net ir tada, Kal Zod) eras” varlojame vienoje kategorijoje, pavyzd iui Progos mokslas: karo atveju tal bus Karo. mokslas, ligoje — gydymo menas. Arba saiko ativilgiu: ligo Je — gydymo menas, 0 mankital — gimnastika Taip pat neaisku, ka tle 2monés nori pasakyt, prie loth Kiekvienos sqvokos’ pridédami pats savalme", "jul lal tos pagios ‘btybes, 2mogaus, pavadinimas. Nerasl joklo skirtumo larp ,2mogaus patles savaime" ir ,2mogaus", O jelgu top, tal tas pat bus ir dél ,gérlopaties savaime" eric Taip pat wgérls pats savaime" nebus didesnis géris 41 to, Kad ‘is yea améinas, juk ilgelaikis baltumas nebus baltesnis uz viendien| beltuma, Gal patikimesnis yra pitagorininky mokslas — jie | gérybiy elle jung ir vieneta. Atrodo, kad jais seka ir Speusipas Bet aple tal bus Kalbama kitur'™, Masy iSdéstyta kritikat Baty gelima prikist: cia kalbama ne apie kiek vieng gérlo pasirelskima, o tk aple vienos idejos api mamas gérybes, kuriy Zmonés sickia ir kurias labal vertina dél jy paéiy, o tas gérybes, kurias jos kuria faba kaip nors isaugojs, arba sutraksdo tam, kas joms prieSinasi, laiko tik priemone anoms jgyti ir vadina gerybemis Kitokla prasme, Aidku, kad gérybes tai vadinamos dvejopa prasme: gérybés paéios savaime ir gerybés kaip priemonés anoms igyti Todél, gérybes pudlas savaime atskyre nu naudingy dalyley, polite Kimo, ar viena idéja apima gerybes patlas savalme. Kokias gérybes galetume pavadinti géryberis pagiom avaime? Argi ne toklas, kuriy sickiame tik dl jy pa iy, pavyadlus, protinguma, regejimg, kei kuriuos ma- mus ir garbe? Nors karlais ju siekiame ir del Kity LUksly, vis tek jas galétume priskirt prie gerybiy pa ‘iy savalme. O gal nera kito gerio paties savaime, kaip tik gérlo idéjat Tada ji Duty tik tuséia forma be turk nio. O jeigu ir Kit dalykal priklauso prie gérybiy pa iy’ savaime, tai juose visuose turéty lérySketl ta. Patt fgetlo sqvoka, kaip antai ta pati baltumo sqvoka tinka niegui ir Daltiems dazams. Bet garbel, protingumu, malonumui bidinga vis kite, skittinga gerio savoka. Taigi néra Kokio nors visuotinio gério vienos idéjos Tad kokia prasme gérj vadiname gériu? Juk , gé- His— ne atsitktinis homonimas, taikomas jvairiems alykams. © gal talp vadiname él to, kad tie vist feral yra Kile 18 vienintelio bendro gérlo arba vistchia to paties vienintetio gério, o gal talp sakome yoga! analogija? Antal Kaip kOnui bidingas regejimes, {hip sielal — protingumas; analogikai ir kitiems daly koms, Bet dabar tuos dalykus veréiau atidékime | Salt ‘Tiksias ju nagrinejimas priklauso kitai filesofljos sri- Panafial_yra ir su idéjy mokslu. Net jeigu ir egzls: tuoty gérls, Kurs bUty vienas ir boty siejamas su vi fis gerais dalykais apekcital arba egeistuoty skyrium ir pats savalme, aisku, kad 2monés savo veiksmais ne- galety jo reallzuoth arba jgyt. Bet #monds kalp tik Sickia tokio gerlo. Tiesa, kal kas galéty manyti, kod ta absoliutyit geri Daty galima paZint atstzvelgiant | girybes, Kurias galime 1S tikrajy igytl ir realizuot Tai boty mums tarsi pavyzdys: 18 jo mes galétume ge- lau padint! .gérybes mums", 0 pazing Jas ir igyt. Sis teiginys tur Siok tok} pagrinda, bet jis priestarau- ja praktinei ment velklai: vist menal siekia savolo ge fo ir-stengiast Wfalsyti jo tUkumus, bet nesiripina pavintt absollutysi ger}. Zinoma, tal néra paginas Galykes, kad visi menininkai nepadista toldos svarbios pagalbinés priemones ir net nesistengia paZint. Bel Kite vertus, sunku nesutikl ie su tokia somprotavimu: Kokla nauda bus audéjui ar dalidei 18 to, kad jls pa: ins absoliutujj. geri? Arba Kaip taps geresniu gydy- foju ar karvediie tas, kurls bus pasinérgs j tos idéjos ontempliacija? Juke aigku, kad gydytojas turi galvoje ne ysveikatg paéia savaime", o Zmogaus svelkata, tk: Fiat sake, savo ligonio evelkata. Juk jis gydo paskt rs 2mones. Tal tek ape sitas problemas. 7. Griakime vel pele mfisy nagrinéjamo gério ir pa ‘aurekime, kas tal yva, Kiekvienoje velkloje ir kiek- Viename mene jis bina vie kitoks. Vienoks jis bina ydymo mene, kitoks karo mene, panadial kituose enuose, Tai kas yra tas kickvieno meno gérist Argi fis nebus tai, dél Ko daroma visa kita? Gydymo mene tai bus svelkata, Karo mene — pergalé, statybos me: he — mamas, kituose menuose — vis kas kita. Tat bus kickvienos veiklos Ir kiekvieno pasiryzimo tikslas. Juk ‘dé jo dmonés daro visa kita. Talgi, jeiga visos veiklos ridys turt vieng Uks'y, tai bus ir vienas veikla pesie kiamas geris, 0 jel yra daug GksIy, tai bus daug ir pa siekiamy gerybiy “Tad mbsy samprotavimas, eldamas Kitu kelly, priéjo ta patia iSvada, Paméginkime tq dalyka dar geriam is slaltkint. Kadangl yra daug tiksiy, o mes kartais vie hus tkslus pasienkame dél kurio nors kito tikslo, pe Vysdful, turta, fleta, apskritai visokius jrankius, tal false, kad ne viel fikslat yra galutiniai — tk aukédiau: Sasi géris.yra gafutinis tkslas. Taigh, Jelgu yra tik Vienas gelutinis Uikslas, tai jis ie bus milsy slekiamas feria, o jeigu ju yra daug, tai gérls bus tas, kuris bus fobuliausias. Tiksla, Kurlo sickiame Uk dél. jo paties vodiname tobulesnia ui tq, kuris yra tk priemoné ki tom tikslul pasiekti,o tg, kurlo nickuomet nesiekiame del kity tiksly,— tobulesniu wh tuos tikslus, kuriy sie Keiame ir del jy padiy, ir del kity tiksly. Absoliuéiat fobulu vadiname tq tiksla, Kurlo sleklame tik del jo Duties, nickuomet — del kity tiksly. Toks géris kaip tik yra Taimé. Mat J visuomet pasi- fenkame dé Jos patios, o nickuomet — dél ko nors ki- Garbe, malontina, mintinguma, kiekvienq dorybés rij pasitenkame ir del jy paély ~~ juk, not nesitiké lam! hj kokios natidos, mes kiekviena 1 ju pasirink= fume— bet ir dél laimés, nes manome, kad jie mu: ves | laime, Tadiau laimés niekas nepasizenka dé) kit dalyku, o pasirenka tik del Jos patios. Tas pat iseina ir remiantis [laimés} pakankamumo au sqvoko. Mat tobuliausiam gérlul pakanka paties vgs. Pekerikamumo sau sqvokq mes taikome ne tik cskiram vieniam Zmogui, bet taip pat susijusiam su (evais, valkats, Zmona ir apskrital su draugais ir pile ais, nes Zmogus 18 prigimtles yra skirlas bendruome- hie Tik reikia nustatyti Koklg mors iy rySiu riba, nes Jet siesime émogy su protévials,alnlals ir draugy draw nis, nebus galo, Taclen apie tal véliau pakalbésime Pakonkema satu mes vadiname tal, kas, visiskal ats fai mama, padaro gyvenima pageidaujama ir neturintjokin, trukumy, Mes manome, kad toks dalykas yra lal meé: jt yra labiausial 16 visy gerybly siektina, nes néra ‘ity gérybiy sumos sudedamo}i dalis, o jel {jungtume jg | kity gerybiy aibe, net maziausio gero dalyko pr Sidejimas padarytu ia dar labiou siekting; mat tas prle ddas_padidinty Jos verte, © didesné gérybi visuomet yra labiaw siektina. Talgi attodo, kad laimé yra ta, kas tobula, kem pakankka saves patics; jl yra musy veiklos galutinis tikslas. AukSéiaisiojo gério sutapatinimas su laime galbit jau yra apskritat visy pripatistamas dalykas, bet vis tiek boty pageldautina tikslian nusakyti, Kas ji yra. i {al atsakysime, jel nustatysime, Kokle 'yra 2monéms bidingi darbal, Mat koip fleitininko, skulptoriaus, kkickvieno menininko ir apskrital kiekvieno dirbantio ir a nors pasickiancio vertinguma ir sékme lomla darbo Tezultatal, taip, atrodo, turety lemti ir imogaus, jet Jmogui 1& viso yea bidingh Kokie darbai. Dailidé ir Datsiuvys dirba if pasiekia tam tkry rezultatu. Nejaugi Smogus kaip oks nieko nedizbty ir 18 prigimties bat neveiklust Kaip akis, ranka, koja ir apskrital kiekvie ‘kono dalis turi sou bodinga funkeija, taip, matyt le Zmogus, be daliniy funkeljy, turl tam tikra savo funkeijq. Kas tal galéty batie Tal nebus eyvybés past reitkimas, nes jis yra bendras ie augalams, 0 mes ie8ko- me to, kas bldinga tik Zmogui. Talgl atmeskime gyvy bés pasirelskima— jos funkeija yra maitinti ir augt TToliaa buty gyvybé Kaip pojléiy pasirciskimas. Bet i 81 gyvybes apraiska yra Benda ir arklil, ir jautiui ir Kiekvienam gyvanul. Tad belieka tik tam tikra prota turingios sielos dalies veikla, Ta sielos dalis pakldsta protui, o kita vertus, J! patl turl prota tr velkia protau: dama. Kadangi i [su siolos protingaja dalim! susiusi} gyvybes apraiika yra suprantama dvejopai , tai 3 ty fviejy prasmiy reikia pasirinkti gyvybes apraitika Kaip proto velkla, nes jt gerlan atitinka gyvybés savoka, ‘Jeig 2mogu priderantis darbas_yra Jo siclos velkla, icurt remiasi jos protinguoja. precu arba vyksta ne be jos protingojo prado, jeigu tam tikro #mogaus ir Fy Imaus imogaus darbg rasles ativilgla vadiname tapa Giais, pavyzdétul, kitaristo ir 2ymaus kitaristo darba, ir taip drome visals atvejais, atitinkamo darbo pranatu- mu laikydami meisteiskuma: kitaristo darbas yra gio jimas, o Zymaus kitaristo — puikus grojimas; jeiga talp ‘ya it jeigu 2mogaus darby laikome tam tkra gyvenimo Dida, ty. gyvenima koip sielos veikla ir datba re- montis protinguoju siclos pradu, 0 iymaus Zmogeus fyvenim laikome tokiu paéiu, tik geriau ir tobuliau Yelkianéiu; jeigu kiekvienas darbas tobulai atliekamas ik remiantis jam bUdinga dorybe— jel taip yra, tal nukiélauslas Pmogui pasieklamas géris yra sielos veik fn jai budingos dorybes prasme, o jeigu yra daug dory Tommy, tai geriausios ir tobuliasios dorybes ® pras- Reikia dar pridurti: per visq 2mogaus gyvenima, nes vienta kregide dar ne pavasaris,talp pati viena diene. Ponasiai nepadarys #mogaus Taimingo viena diena ar ‘umpas lalko tarpas. ni tokie aukstiausiojo gerlo apmatal. Mat pirmiau Jn reikia sukurti apmatus, o jaw paskui smulklal ap- raiineti, Kai apmatal geri, tada bet kas gali darbg to- hulinth ir plot! fo sledamasias dalis. Lalkas éia bon erlausios pataréjos ir padejéjas. Sitoki bOdu. vyko fr-meny) paZange, nes kiekvienas galt prideti tai, ko dar Bet éla reikia prisiminti tal, ka ankstiau sakéme ne visuose dalykuose reikia slektl tokio pat tiksiumo — kickvienu atveju_siekt tik tiek, Kiek Ieidiia turimoi medilaga, i tik tokiu mastu, koki gelima pasiekti nog Tinsjant ‘atitinkamam dalykui bUdinguy metoda, Juk pavyzdiut, dailidé ir matematikas skirtingal iiGri 1 {agiakamp Vienas #0ri, kuo stagiakampls yra naudin- ftas jo darbul, o kitas tira, kas jis yra ir Kokios jo Yontyiés, nes jam rOpi Urth patlg tesa, Panatiat reikia tis Ie kitais alvejals, kad Safutinia\ dalykat new/got {i pagrindinio, Ne visur Tygiat reikia leEkotl ir priezas fh, kartais ‘wétenka parodyt, Kad tikrai taip yrs, pa yd pradmen, atveju —- juk ieeities tafkas irprodmno yra tal, kas #6 tkrujy yra. Vienus pradmenis alime padinti indukeljos bid, kitus intuictja, dar kitus fam tikru pripratimu, kitos vel kitokiais bidals. Prie Kiekvieno pracmens reikla pamégintolth tuo Keli, Ku- Fis titinka jo. prigimt), ir stengtis tksliai apibreHt hes tal laboi svarbt tolesniom tyrinéjimul, Juke mano: Ima, Kad pradiia yra daugiau negu pusé viso dalyko ", ir tyrindjant ji daug ka muviecia 3. Laime relkia tyrinéth remiantis ne tik loginémis lsvadomis ir prielaidomis, 18 Kuriy darome tas isvadas, bet taip pat 2monése paplitusiomis nuomonémis apie jg, nes su tiesa visi faktai sutinks, o tarp netiesos ir tiesos tuojau iskyla nesutarim. ‘Gérybes yra skirstomos | tris rOsis: | vadinamasias orines, | siclos gérybes ir kino gérybes. 15 jy slelos gerybes mes laikome aukséiausiomis ir gérybemis tik- Fala to Zodzio prasme, o sielos veikla ir darba priski- Fame prie sielos gérybiu. Taig misy aukieiausiojo gério apibrézimas yra teisingas; jis sutinka su i8 seno- ‘Yes einandia monity nuomone, filosofal jj taip pat pri lima. Js yra teisingas dar ir del to, kad tam tikra veikla fr darbas yra laikomi galutiniu tikstu, nes tuo gatutinis tikslas priskiriamas prie sielos, o ne prie ioriniy ver: tybiq. Su miley apibrezima dora ir telginys, Kad Iai ‘minges. tmogus geral gyvena ir jam gerat einasi, nes pagal mOsy epibréfima loimé yra geras gyvenimas ir gerove. ‘Miisy laimés apibrésime yra ir vist paprastal Zmonty, relkalaujami laimés elemental, Mat vieniems laimé yra Gorybé, kitiems — supratingumas, dar kitiems — filo Soft ismintis. Kiti prie Sy dalyky arba prie vieno Kuro hors i jy dar prideda malonuma arba juos suprante Kip neatskiriamal susijusius su malonumals, arba ne be malonamy, pagaliau dar kiti prie viso to prideda i8o- fing sékme, Davgelis ty nuomoniy yra placial paplite fos, jos atsirado dar senovéje, kitas sketbia tik kal Kurie Zymis ‘vyrai, Ablem atvejals negalima sakyt kad fos nuomonés visitkal Klaidingos — bent vient ar ba kelet atBvilgy Jos yra telsingos Misy apibrésimas sutinka su (nuomonémis} ty, ku fie sako, Ked laime yra dorybe arba tam tikra dorybe hes dorybel bildinga sielos veikla, atitinkant! dorybe. Zinoms, yra didelis skirtumas, ar auksCiausiajt ger Suprantame kaip dorybés turéjima, ar kaip naudojimasi joer ji likome tik [sielos] muostata (hexis), ar veikla {Tuk gall batt [sielos] muostata, bet nicko gero nepada- rome, Kalp antai miegodami arba Ir Slaip nieko neveik ami, Veikloje sito negall biti, nes Zmogus bitinat velks ir geral veiks, Kaip olimpiadose ne tie apvain uojami, Kurie yra grafiausi ir stipriausl, o tie, kurie Adalyvauja varéybose — i8 jy kal Kurie tampa nugalé- tojais— taip if gyvenime tik tle gauna pergalés vai nik, iurie telsingal velkia Ju gyvenimas jau pats savaime yra malonus. Mat raionuas yra siclos bOsena, o malonuma kiekvienam felkia tai, kas kq megsta, pavyzdiui, arklys tam, kuris| mnégela atklius, scends reginys tam, Kuris toklus regi hius mégsta,Iygial talp pat if telsingl darbai tam, Kuris Imegsla telsinguma, ir apskritai doras poelgis tam, ku- tis mégsta dorybe. Daugumos 2moniy malonumat kovo: Ja vient ot) kitals, nes jie néra malonumel 38. prigim. tion, 6 tas, kuris mégeta kilnius dalykus, dziangias) tik tals dalykals, kurle 1b prigimties yra malonis — to- iio bina dorybing! darbai: jie yra malonds ir tiems, kurle mégsta kilnuma, ir patys savaime. Tokiy Zmonity fgyveniial nereikia malonumo tarsi kokio prikabinamo upuokalo, nes jy gyvenimas yra savaime malonus, Prle to, kas pasakyta, dar reikla pridurt, kad tas, kuris nesidiougia ilaials darbais, negali buti laikomes do tying; Juk nepavadins! teisingu to, kuris nesidziaugla toisingu elgesia, nei kilneéirazia to, kurls nesidéiaugia Kilniasrdiskais darbais,— talp yra ir visals kitais at Vejals. © jeiga talp, tai dori veiksmat yra patys saval tne imalonus: kiekvienas #8 jy yra ne tk malonus, bet Ir vertingas bet graius — ir didziausiu masta, jeigu tik Kllnusanogus apie juos teisingal sprendiia, 0, kaip sa kee, js sprendia teisingal. Taigt lalmé yra aukstiau- lus, kraviausios ir maloniauslas géris; tos ys savokos