XI, 1. Diewu gasbinimui skirti pastatai iv pasta ti, skirti svarbiausiyjy pareigany bendriesiems pietums, turéty bati deramoje ir visi toje padioje vietoje idskyrus tas dventyklas, kurias jstatymas arba Pito orakulo® istarmé liepia jrengti atskirai ‘Tokios vietos padétis tari atitikt ja kilnia paskir ‘i, tur boti geriau jtvietinta, palyginti su kaimy- ‘ninémis miesto dalimis. 2. Zemiau reikéty jrengti aikite, tokg, kuri Tesalijoje vadinama ,laisvaja',— ji tari boti Svar: joje meturi yk jokia prekyba, ir jos amatininkas ar Zemdirbys, ar koks kitas pana. us Zmogus nega ja i2engt, nebent kviotiamas pa reigany, Vieta bus malonesné, jeigu dia bus rengia ‘mos vyrosiuy gimmastikos pratybos,—juk i kil 1 uisiémima reiki suskirstyti pagal amy, kad ir ou jaunuoiais lest laika kas norsi8 pareignu, ir vyrecniefi - su parciganais, nes buvimas pareigany akivaizdoje Iabiausiaijskiepija tikeaji kukluma ir ‘baime, badinga Inisviems émonéms, O turgaus sik 16 turéty but atskira ir atokiai,tokioje voto, kuri Duty patogi atgabenti visoms prekéms ir jara, ir sausuma. 3, Kadangi valstybis valdantysis sluoke nis skirstomas jZynius ir pareiginus, yn bendrie ji pietus turetu vykti aplink éventuosius pastatus, © tuos valdiios parviganus, kurie rapinasi sutart- mis, apkaltinimais, Saukimais jteisma ir panaiiy reikalu tvarkymu, taip pat torgaus prieziora ir va inamaja miesto prio3inra, reikia jkurdinti alia aikités kokioje nors vieéoje susitikimy vietoe, 0 to kia vieta yra netoli botinosios aikivés ~ mat aus teshioj yra skirta lasvalaikiui pralesti o pastaro ji—botiniesiemes reikalams tvarkyti 262 4, Minétoji tvarka turi buti taikoma ir visoje Salyje: ten pareiginams, kuriuos vieni vadina risky pritiarétojais, o kiti ~ lauky pritiondtejais, turi batijrengtos sergybos bastinés, ir bendiefi pietts jiems turi bati rengiam jy bustinése; ir ventykos vieoje Salve turi buti suskirstytoe: vie nos ~ dievams, 0 kitos — herojams. Tadiau dabar neverta gaisti laika siy dalyky tikslinimui ir svarstymui, Nesunku visa tai Znoti, daug sunkiaw jeyvendinti, nes kalba troskimai, 0 jvykdo aplin- kybis. Dél to dio metu atsisakykime platesnit samprotavimy apie tai, XI 1. Daber reikia aptarti pagia santvarka, if kokiu ir kokio pobuudio dalyky ji turi eusidéti, joi ti turi buti laiminga ir gerai tvarkoma valstybo. Yea du daly, iS kuriy randasi géris visiems, vie nas is jy ~teisingai nustatyti veiklos tksla ir pa- skirt o kitas ~ surasti veiksmus tikslui pasiekti Ge dalykai gali derintis tarpusavyje ir nesiderin- ti; mat kaj kada tikslas bona nustatytas geras, ta au veiksmai, kuriais jo sickiama, yea Kaidingi, 0 kai knda pakeliui j tksla viskas sekasi, tagiau pats \isibriftastikelas bina nickingas; kai kada klysta- ma ir dl vieno, ir dé ito, kaip, pavyeddiu, evdy- mo mene: kai kada gydytojai negali teisingai nuspresti, koks kas laikytinas sveiku, ir nesuge hha rasti priemoniy numatytai baklei pasickti; tagiau menuose ir moksluose batina gerai zinoti abu Siuos dalykus — ir ones jam Slektiy. 2 Talgh ckivaizdu, kad visi siekia gero Frenne ir laimés, taéiau vieni turk galimybe tai 12820 263pasiokti o kiti dél tam tikry aplinkybiy arba pri sgimties ~ ne((nes geram gyvenimui reiki tam tik 1y itelliy, esantiems geresnéje padétyje ~ maziau, blogesnéje ~ daugiau)\dar Rit, nors ir turédami ga- limybe, siekia laimés neteisingu badu. Kadangi mo. su uéduotis yra padinti geriausiaja santvarka i ji yra ta, kuriai esant valstybé geriausiai tvarkoma, geriausiai boty twarkoma ta valstyb, kuriai Ia biausiai pavrkin pasiektilaime, tai akivaizdu, kad Datina isiaiskint, kas yra laimé. 8. Mes teigiame (ir esame spibréie tai ,Etikoje™, joi tik tie sam- protavimai dia gali bati nauding’),\kad lnime yra veikla tobulaitaikant dorybe, be to, ne santylishai, bet absolinéiaij Sakydamas ,santykiskai",turiu ga: voje batinybe, o salkydamas ,absoliuéiai® — kil pavyzdiui,reikaluose, susjusiuose su feisingumu, twisétos mucbaudos ir bausmés kyla i8 doryhés, ta au yra nulemtos batinybés, ir kilnumas joms bo: dingas tik if butinybes Guk labiau norétume, kad niekam — nei émogui, nei valstybei ~tokiy dalyky visai neprireiktu), 0 veiksmai, Kuriais sickiama garbés ir Klestéjimo, yra kilniausi absolivéia. Juke vienas dalykas yra tam tro blogio sunsikinimas ir visai prieSingas ~ pastarieji veikamai, kurie yra tam tikry gérybiy igyvendinimas bei karimas. 4, Doras imogus gali kilniai pasinaudoti ir skurdu, ir liga, ir kitomis nelaimémis, tagiau palaima teikia priedingi dalyleai Guk ir tai apibnéta ,Btikos" sam- protavimuose%, kad doras yra tas, Kuriam dél jo dorybés gora tai, kas yra absoliuéiai gera, ir aki vaiadu, kad ir veiksmus reikiaInikyti absoliudiai do vrais ir kilniais tuo patiu pagrindu); tai ir vertia 264 ones manyt, kad Isimé pridausant no rin rb titan pat, kaip mans kad nepreksitn fb ir malonate skambinimo predastisvikian ya Ipra on [atlhto} menas. Taig ven 8 minétay dala toe es egpstuoi, o htus uréty para pint jtatymy leidas, 5. Dél to mos linktume ead valatyée sandara turity ti, kas priklauso uo likimo (ne pripadstame ji esant [rin ge ‘bin Seimininka, bet ad valstybé bits dra, tai ju ebe ik, o Hnaimo ir pasrinkimo reiklas) ‘Tadia vastybé ya dora, eg valdymedalyenun- tye pilioin ya dor, 0 pas mus valdyme dalyeaw Jn vis pli, Tad reiki iain, ap Emogus tampa dora, Juk note ir imanome, kad vs ar cu bat dor, okiekvienas itis atsira ~ ne a- binu pagoidautinas bata pastarainatvejs— juli _kekvienas taki’ plaukin ie ini 6 [Bete Tis ir dora tampama dl tru dally Tie trys daly ~ tal prints, jprodiny ir nasty Vea pirma bana imoraus prisimtis,o ne KOR mors ‘ito gyno ir tam tikras nas bel sila. Tai il ai ary pigimtiniy fearing) néra jokin nas dos, ns pra js pain; mat ki karo (sy bal ib prigimtios ost ily ie jprotiy gal bai nulreipiamos blogs ara gera ke 7. iti ga na gyvena digas pel pgm, ka rie mn 4° ~ dari pagal iret, o tmogus vadovauiast dar ir mastymt, nes jam vieninteliam bodingas mastomas. Taig ie [trys padi] tur tarpusasyie sutari, Jk vadovetdamios! masta 2monés da fol atojyelgis priesingn avo jproiams i pr fit, jigs nami, kad tap gr 1288Kokia turéty bati prigimtis ty, kurie batu pa: ‘lusnas jstatymu leidéjui, ju esame apibevze anke. Gaus; visa kita ~ ta jau aublojimo dalyeas: kai koi ‘mokstama pratinantis, kai ko — Klausantis, XIII. 1. Kadangi kiekviena pilietiné bendeija su sideda i valdanéivju ir valdiniu, reikia istirti, ar valdantieji ir valdiniai tui keistis vietomis, ar bati te patys iki gyvos galvos; juk akivaizdu, kad ir ju aukdéjimas turés atiikti gj suskisstyma, Jeigu ve ni skirtusi nuo kity tap, Knip, masu manymu, di- vai ir herojei skiriasi nuo Zmoniu, visy pirma smarkiai pranokdami juos kimu, taip pat sila, ir valdanéiuju pranaéumas prie’ valdinius baty ne- abejotinas ir akivaizdus, tai bity aisku, kad ge- rau karta praddjus vieniems valdsti,o kitiems bo- 1 valdomioms iki gyvos galvos, 2. Tadiaw kadangi nelengva tai pasickti ir néra taip, Kaip Indijoe, kur, Skilakso* toigimu, karaliai éitaip pranoketa ssavo valdinius, tai akivaidu, kad dél daugelio priezastiy/batina visiems lygiai dalyvauti valdyme ir bati valdoiniems pakaitomis)Juk lygybé yea to ‘kia pati panaiiy asmeny (padets), ir santvarkai, ‘kurios sondara priestarauja teisingueni, sunk i silaikyti, nes tada su valdiniais susivienija visi twokétantys perversmo, kiek tik ju yra éalyje; 0 kad valdangiojo sluoksnio nariy butu tick, jog jie tapty stipresni ui visus pastaruosius, yra neima- nomas dalykes. 3. Tatiau neabejoting, kad valdan- tieji vis délto turi skietis nuo valdiniy. Kaip tai bus jgyvendinta ir kaip jie dalyvaus [valdyme], tuo ‘uri pasirapint jstatymy leidéjas. Tai jau ankaéiau 266 Dbuvo minéta. Mat pati prigimtis nustaté skirtuma, padarydama taip, kad tai, kas yra vienos radios, ‘uri jaunesne dali ir vyresne dali, i kuriu pirma jni dera bati valdomai, o antrajai - valdyti. Nie- ‘kas nosipiktina valdomas tam tikrame amiuje ir nodamas, kad pats gaus Siq privilegia sulaukes tinkamo am. aus. 4, Taigi tam tikra prasme galima teigt, kad valdyti ir bati valdomi eur tie patys, o kita ver tus — kad ne tie patys, Vadinasi ir jy sukléjimas turi bati tarsi tas pats, o tarsi ir no tas pats. Sa oma, kad tas, kuris norétu ateityje gorai valdy- ti, pirmiausia pats turi patirti valdyma, (Valdzia, kkaip minéta pirmuosiuose svarstymuose, tarnau- ja valdandiojo Inbui arba valdinio labui. Pirmaja is ju vadiname despotiska, o antraja ~ laisvuju val dymu, <..>% 5, Kai kurie paliepimai skiriasi ne ‘tuo, kas jais liepiama, o tuo, dél ko liepiama. To: 46! Iaisviems jaunuotiams yea visai kiln atti

You might also like

• Aristotelis, Nikomacho Etika 10 Knyga 261-273

  

  Document13 pages

  Aristotelis, Nikomacho Etika 10 Knyga 261-273

  Vakarė Kavaliauskaitė

  No ratings yet
• 6 Seminaras Aristotelis, Nikomacho Etika 1-2 Knygos 63-74psl-1

  

  Document7 pages

  6 Seminaras Aristotelis, Nikomacho Etika 1-2 Knygos 63-74psl-1

  Vakarė Kavaliauskaitė

  No ratings yet
• 5 Seminaras Ksenofontas, Hijeronas

  

  Document9 pages

  5 Seminaras Ksenofontas, Hijeronas

  Vakarė Kavaliauskaitė

  No ratings yet
• • Magazines
  • Podcasts
  • Sheet music
• 5 Seminaras Platonas, Valstybė 8-9 Knygos

  

  Document45 pages

  5 Seminaras Platonas, Valstybė 8-9 Knygos

  Vakarė Kavaliauskaitė

  No ratings yet
• 2 Seminaras Tukididas Melo Dialogas-1

  

  Document5 pages

  2 Seminaras Tukididas Melo Dialogas-1

  Vakarė Kavaliauskaitė

  No ratings yet