Jūratė Gedminienė, Daiva Riukienė

MATEMATIKOS
valstybiniam brandos egzaminui

UŽDUOČI
Ų
PAVYZDŽI
Pagal atnaujintą egzaminų programą
AI 2013
Parengė: Vilma Jonušienė
3
UŽDUOtis

Parengė: Vilma
I dalis
1
1 1 1 1
 3 1
3  27   1 
3 3 3
3           
 8 8  8  8
1 1
 3  3
  1  
3 3 3
3 1
           1 1
 2    2   2 2
   

Ats.: C
2
log 2 108  log 2 27  log 5 125 
 log 2 108 : 27   log 5 5 
3

 log 2 4  3 log 5 5  2  3  1

Ats.: B
3 S pav.  96 cm 2

6a 2  96  a 2  16  a  4
V  a 3  43  64 cm3  
64 : 1  64 kubeliai
3
Vm.kubelio  1  1 cm 
3

Ats.: B
4 Balto kauliuko atvirtusių
akučių skaičius.

1 2 3 4 5 6 Pirmas skaičius rodo juodo

kauliuko, o antras balto
1 (1;1) (1;2) (1;3) (1;4) (1;5) (1;6) kauliuko atvirtusių akučių
Juodo kauliuko atvirtusių

2 (2;1) (2;2) (2;3) (2;4) (2;5) (2;6)

skaičių.

3 (3;1) (3;2) (3;3) (3;4) (3;5) (3;6)

akučių skaičius.

4 (4;1) (4;2) (4;3) (4;4) (4;5) (4;6)

5 (5;1) (5;2) (5;3) (5;4) (5;5) (5;6)
6 (6;1) (6;2) (6;3) (6;4) (6;5) (6;6)

A – baltas kauliukas atvirs lyginiu akučių skaičiumi, o

juodas – 3 akutėmis.
3 1
P  A  
36 12 Ats.: C
5 Taisyklingojo šešiakampio plotą sudaro 6 lygiakraščiai
trikampiai.
S1 yra lygiakraščio trikampio plotas, o S2 yra pusė
lygiakraščio trikampio ploto.
Nuspalvintos dalies plotą sudaro 1,5 lygiakraščio trikampio.

S1
1,5 15 1
S2
 
6 60 4
Ats.: A
6 x  25 pvz. x  26
25 25
A:  1 25 25
x 26 
25 25 26 
 27
B:  1 A B
x  1 27
25 25
C:  1
x  1 25
x 26
D:  1
25 25
x  1 27
E:  1
25 25 Ats.: B
7 1 x
4 2  8
2 x 3
2 2  2
2 x 3
2 2
2 x 3
x5
Ats.: E
8
1
6
 
10800  1800 ha   18000000 m 2

 
18000000 : 800000  22,5 m 2

Ats.: B
9
2 x3
Kai f x   , tai
x5
2
 2 x3  4x  3
f x   4  
2
 4 
  4 
 x5  x5
4x  3  4x  5 4 x  12  4 x  20 8
  
x5 x5 x5

Ats.: A
10 Norint rasti kiek yra triženklių skaičių, kurių bent vienas
skaimuo lygus 3, reikia iš visų galimų triženklių skaičių
atimti tuos, kurie neturi nei vieno skaitmens lygaus 3.

Skaitmenys (0, 1, ..., 9) skaičiuje gali kartotis.

Iš viso yra 9·10·10 = 900 triženklių skaičių.

Triženklius skaičius, kurie neturi nei vieno skaitmens

lygaus 3, sudarome iš skaitmenų 0, 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9.
Iš viso yra 8·9·9 = 648 tokie triženkliai skaičiai.

900  648  252

Ats.: C
11
f g 2  f 1  3

Ats.: D
12

40! 40  39  38!
 
38!39! 38!39  38!
40  39  38! 40  39
   39
38!1  39 40

Ats.: B
13

 1  sin x  1 / 3
 3  3 sin x  3 /  1
 2  1  3 sin x  4

Ats.: A
14 Jeigu vektoriai priešpriešiniai, tai kampas tarp
jų yra 1800.

2
c  3,6 d 
3
c  d  c  d  cos 
2
c  d  3,6   cos180  2,4   1  2,4
0

Ats.: E
II dalis
15
3 4 a
4 4 a

3  4
4 a

4 a
12

a 3 a 3 a 3
12 12 12
4  a  a  3  1
 12  12  12

Ats.: 12
16
2 x
3x   10 / 3
3
9 x  2  x   30
10 x  32 / : 10
x  3,2 Natūralieji šios nelygybės sprendiniai
yra 1, 2 ir 3

1 2  3  6
Ats.: 6
17

f x   3 x  4 , g x   5
2
3x  4  5  Apibrėžimo sritis:

3x  4  0
3 x  4  25 3 x  4
3 x  21 / : 3 x  1
1
3
x7
Ats.: 7
18
2
S m  16 cm r R

2 16 2 4
16    r  r   r
 
4 8
R  2r  R  2  
 
2
2  8  64
Sd    R          64
   
 
S  S d  S m  64  16  48 cm 2

Ats.: 48 cm2
19 3
V1  12 m
h
2
r   r  h  12

V2    0,5r   3h  
2

2
3h  0,75   r  h 
V1 12

0,5r  0,75 12  9 m  3

Ats.: 9 m3
20 Apskaičiuojame visų pažymių aritmetinį vidurkį:
2  4  3  5  1  6  6  7  5  8  5  9  3 10

2  3 1 6  5  5  3
186
  7,44
25
Randame kiek vaikų gavo pažymį 8, 9 ir 10 (>7,44):

5  5  3  13
8 9 10
Ats.: 13 mokinių
21
2
2 2 sin  2
4  tg   cos   4  2
 cos  
cos 
2
 4  sin 

Kai sin   0,2,

2 2
tai 4  sin   4  0,2  3,96
Ats.: 3,96
22
Laimi trečiasis kaladėlę traukiantis vaikas reiškia, kad pirmas ir
antras ištraukė ne baltas kaladėles.
A – pirmas vaikas ištraukė ne baltą kaladėlę
B – antras vaikas ištraukė ne baltą kaladėlę Nepriklausomi
įvykiai
C – trečias vaikas ištraukė baltą kaladėlę
D – laimi trečias vaikas
(kaladėlės į dėžę negrąžinamos)

4 3 1 3
P A  , PB    , PC  
7 6 2 5
4 1 3 6
PD     
7 2 5 35
Ats.: 6/35
23
1; a; 4 aritmetinė progresija

a2  a1  a3  a2  d
Apibrėžimo sritis:

a 1  4  a a0
2 a 5 /:2
a  2,5  2
a  6,25 Ats.: 6,25
24 1 2
y  x x  1 A2; 2  Lietimosi taškas
2
1 3 1 2
f x   x  x x0  2
2 2
k  f ' x0 
3 2
f ' x   x  x
2
3 2
f ' x0   f ' 2    2  2  4
2
k 4 Ats.: 4
25 Susitiks po x val.

A B

Iš A į B: Iš B į A:

t  3h t  2h s s 6
 x   x  s /
v
s
v
s 3 2 s
3 2 2 x  3x  6
t  xh
nuvažiavo
t  xh
nuvažiavo
5x  6 / : 5
s
x
s
x x  1,2 h 
3 2
Ats.: 1,2 h
III dalis
26 A
2,1
Turisto greitis yra
km km a km/h
/8
3x

600 B
s  v t
T x km t  s/v
Pagal kosinusų teoremą: 2
 3x  3x
2,1  x     2  x   cos 60 0
2 2
/ 64
 8  8
282,24  64 x 2  9 x 2  24 x 2
Iš T į B Iš T į A
s= x km v = a km/h
49 x 2  282,24 / : 49
x 2  5,76  x  2,4 km 
v = a km/h t = 3x/8a h
t = x/a h s = 3x/8 km

x 2 x 3 3x
tT  A  :2   
a 3 a 8 8a Ats.: 2,4 km
27 Duota : ABCDA1 B1C1 D1  kubas
B1 C1

D1
a  2 cm, CM  C1M  1 cm A1
Rasti : 1) VDBCM , 2)  MOC M
1
1) VDBCM   S BCD  MC
3 B C
O
1 1 2
VDBCM    2  2  1  A D
3 2   MC 3
S BCD

2) AC 2  AD 2  DC 2  AC  8  2 2
OC  AC : 2  2 , MC  1
MC 1 2
tg MOC   
OC 2 2
2 2 3 2
 MOC  arctg Ats. : 1) cm , 2) arctg
2 3 2
28 2
1) f x   A1; 0 
x
1
 1
x
2
F x   2   C  22 x  C  4 x  C
1
 1
2
4 1  C  0  C  4
F x   4 x  4
2) 4 x  4  0 F-ja kerta Ox ašį taškuose (x; 0)

2
4 x  4 /:4  x 1   x 1
Ats.: 2) (1; 0)
28 -3)
1
 
S    4 x  4 dx 
0
1
 2 
  4  x x  4 x  
 3 0
8 
  1 1  4 1 
3 
8   1 1
   4     1   1
3   3 3
1
Ats. : 1
3
29
a  b  a  b  cos 
2
 k 3 k   k 3   k 2
a  ; ; k 2  
2 2
a   
2
 
    k 2
 2
2
k 3
   
k 3 k 
b ; ; k 2   b k 3
 2 2 
 k 3 k 3 k k
a  b    
 2    k 2  k 2  1,5k 2

 2  2 2
1,5k 2  k 3  k 3  cos 
cos   0,5    60 0

Ats.: 600
30 Domisi tik krepšiniu a mokinių.
Domisi tik futbolu b mokinių.
Domisi ir krepšiniu ir futbolu 29-a-b mokinių.
a  29  a  b   21 29  b  21 b  8
    
b  29  a  b   15 29  a  15 a  14
Gavome, kad tik krepšiniu domisi 14 mokinių, o tik
futbolu domisi 8 mokinių. Tada ir krepšiniu ir futbolu
domisi 29-14-8 = 2 mokiniai.
A – atsitiktinai parinkti du šios klasės mokiniai abu domisi tik krepšiniu.
14 13
2
C14 2  1 7 13 13
P  A  2   
C29 29  28 29 14 58
2 1 Ats.: 13/58
31 Geometrinė progresija, kurios -1 < q < 1. Sn 

b1 1  q n
1 q

S5  ? Cisterna buvo pripildyta per 5 valandas. bn  b1  q n 1

b1  b2  48 m   3 Per pirmąsias dvi valandas į cisterną buvo pripilta 48 m3

vandens

S 4  2S5  b1 
Per pirmąsias 4 val. į cisterną buvo pripilta 2 kartus
daugiau vandens negu per paskutiniąsias 4 val.

 48
b1  b1  q  48  b1 1  q   48  b1  1  q (1)


b
 1 1 q 4
 
 2
b1 1  
q 5

 b1  (2)
 1  q  1 q 
Sutvarkę lygtį (2) (kitoje skaidrėje) gauname, kad q = 0,5.

48 321  0,55 
b1   32, S5   62
1  0,5 1  0,5 Ats.: 62 m3
31 b 1  q 4  2b 1  q 5  1 q
1 1
  2b1 /
1 q 1 q b1
 
1  q  2 1  q  21  q 
4 5

4 5
1  q  2  2q  2  2q
5 4
2q  q  2q  1  0
q 2q  1  2q  1  0
4

2q  1q 4  1  0
2q  1  0 arba q 4  1
q  0,5 q  1netinka 