10 užduotis

Sprendimai

Levonė Enzelienė
1 uždavinys. Jei   2 15;
   180;    2 15 180;  3 180 15 165;    55.
  2 15  255 15 125.
Ats.: B.
2 uždavinys. Metant 3 monetas, jos gali atvirsti 8 skirtingomis galimybėmis
(baigtimis), n = 8. Galimybių, kad metant jas, lygiai 1 moneta atsivers herbu yra
m = 3. Todėl tikimybė, kad taip įvyks P  m  3.
n 8
Ats.: D.
3 uždavinys. Ritinio ašinis pjūvis yra stačiakampis, kurio ilgis lygus ritinio
aukštinei h = a = 3 cm, o plotis lygus ritinio pagrindo skersmeniui b = 2r = 4 cm.
Taigi, šio stačiakampio įstrižainės ilgis d  32  4 2  25  5(cm).
Ats.: C.
4 uždavinys. Kadangi yra 5 kortelės, bet imamos tik trys ir iš jų sudaromas
triženklis skaičius, tai tokių galimybių iš viso yra 543  60.
Ats.: E.
5 uždavinys. Skritulio spindulys r = 4 : 2 = 2 cm. Nuspalvinta dalis yra skritulinė
išpjova ir jos plotas   r 2    2 2  4
S  90  90    .
360 360 4
Ats.: A.
 a2 a
6 uždavinys. Jei ,o nėra sveikasis skaičius, tai iš duotųjų skaičių porų
tinka a  3; b  2. 4 b
Ats.: B.
7 uždavinys. Pavaizduotas funkcijos y  f  x grafikas. Naudojantis juo, nustatome,
kiek sprendinių turi lygtis f  x  4. Tokių x reikšmių yra lygiai trys.
Ats.: D.
8 uždavinys. Funkcijos y  kx  b grafikui priklauso fiksuotas taškas (a; 0). Todėl
b
0  k  a  b;  k  a  b;  k   .
a Ats.: A.
9 uždavinys. Funkcijos f  x  4  x apibrėžimo sritis 4  x  0;   x  4;
 

 x  0,  x  0.
x2
Į ją iš nurodytųjų skaičių nepatenka 5.
Ats.: E.
10 uždavinys. Lygties 4 cos x  6  6 sprendinių skaičius
nustatomas grafiniu būdu. Nubrėžiami y  4 cos x  6
  
ir y  6 grafikai. Šie grafikai intervale x  90 ;360 
susikerta 3 kartus. Lygtis turi 3 sprendinius.

Ats.: D.
11 uždavinys. lg x  4  0; lg x  4  lg1;   x  4  0;   x  4;  x 4;5.
 
     x  4 1,  x  5,  

Ats.: B.
12 uždavinys. Trikampio ABC kampas C yra apskritimo, kurio centras O, įbrėžtinis
kampas. ACB   . O kampas AOB yra šio apskritimo centrinis kampas.
AOB  2ACB  2  2 . Nuspalvinto lanko AB ilgis l: l    2  2    .
Ats.: C. 180 45
1  1 
13 uždavinys.  
3 1 a  a 1
2  4
1
  1 1 1
a 4 a 2   a2 
1 1
  
 1  a 2 4  a 4.
1 1 
 
a 2 a 4 a  a 1
4 4 
 a4
 
 
  Ats.: A.
14 uždavinys. x  3 1; 1 x  3 1;  4  x  2;  x  4;2.
Ats.: D.
15 uždavinys. a  4a  0;  a a  4  0;  a  0 arba a  4.
2

Ats.: -4; 0.
 2 
16 uždavinys. log5  x 11  2;  x2 11  52;  x2  36  0;  x  6.
 
Patikrinimas.
Mažesnysis lygties sprendinys x  6.
Ats.: x  6.
 2 x9 2 x9 2 x9 2
17 uždavinys. 1 



1
 0,04;   
 

1 1
;  
 
1
 
  .
5 

 
 5 25  
5
 
 5
1
Kadangi pagrindas a  1, tai 2x  9  2;  2x 11;  x  5,5;  x  ;5,5.
5 Ats.: x  ;5,5.
 
 
18 uždavinys. Ilgesniosios dalies ilgį pažymime x. Tada trumpesniosios dalies ilgis
0,44x. Sudarome lygtį: x  0,44x  72; 1,44x  72;  x  50.
Ilgesniosios dalies ilgis 50 cm, tada trumpesniosios dalies ilgis 72 – 50 = 22 cm.
Ats.: 22 cm.
19 uždavinys. Iš skaitmenų 0; 1; 2; 3; 4; 5 galima sudaryti triženklių skaičių su
skirtingais skaitmenimis. Jų skaičius yra 55 4 100.
1 Ats.: 100.
20 uždavinys. 4 2 1,.25 1  4 1,2 1  2 1,2  3,2.
Ats.: 3,2
21 uždavinys. 1) Piramidės pagrindo (kvadrato) kraštinės ilgis a. Tada pritaikius
Pitagoro teoremą a  102  82  100 64  36  6. Kvadrato kraštinės ilgis a =
12. 2
1 1
Piramidės tūris V  S pagr  H  1448  384(dm3). S pagr 122 144(dm2 ).
2) 1 1 3 3
Sšon  P  h   41210  240(dm ). Sviso  Sšon  S pagr  240144  384(dm2 ).
2
2 2
Ats.: 1) 384dm3; 2) 384dm2.
22 uždavinys. 1) Į komandiruotę vyksta 5 darbuotojai iš 20, bet būtinai vyksta
įmonės vadovas, tai kiti 4 gali būti parinkti iš 19. Galimybių yra 191817  3876.
3 21
2) Jei į komandiruotę vienu metu negali išvykti direktorius, jo pavaduotojas ir
buhalteris, tai galimybių skaičių surasime taip:
1) surandame, kiek yra galimybių iš visų išrinkti 5 darbuotojus:
2019181716
15504.
5 43 21
2) surandame, kiek galimybių, jei visi trys vadovai išvažiuotų į komandiruotę, t.y.
tada su jais galėtų vykti dar du darbuotojai. Tas skaičius yra 1716
136.
3) Taigi, galimybių, kai neišvyksta į komadiruotę visi 21
trys, skaičius yra 15504 – 136 = 15368.
3) Galimybių, penkiems darbuotojams parinktiems atsitiktinai išvykti į
komandiruotę, skaičius n = 15504. O galimybių, kad į komandiruoę išvyks
direktorius ir jo pavaduotojas, o buhalteris neišvyks, skaičius m  171615  680.
Tikimybė, kad taip įvyks P  m  680  5  0,044. 3 21
n 15504 114

Ats.: 1) 3876; 2) 15368; 3) ~0,044

23 uždavinys. Kadangi visos trys dalys yra lygiaplotės, tai
1 1
S1  S2  S3   Skvadr   a2.
3 3
Tada vienos dalies plotas
1 1 2 a 2  ax a 2 a
S3   a   a  x   a ;  ; 3a2  3ax  2a2; a2  3ax;  3.
2 3 2 3 x
Kadangi a yra 3 kartus didesnė už x, tai x yra 3 kartus mažesnis už a.
Ats.: 3 kartus mažesnis
24 uždavinys. 1) Parabolės y  x2  5x 14 taškai C ir D yra tiesėje, lygiagrečioje
OX ašiai, kai y = -14. Taškas D(0; -14), taškas C(5; -14), nes
x2  5x 14  14; x2  5x  0; x  0 arba x  5.
2) A(-2; 0), C(5; -14); AC (5    2;14  0)  AC  7;14.
   

3) BD(0  7;0   14  BD  7;14.

Kampo tarp įstrižainių kosinusas yra kampo tarp vektorių AC ir BD
kosinusas:
 ^  AC  BD  7 7   14  14  49 196 147 3
cos AC; BD       .
 
AC  BD 2 2
  7    14  7 2   14
2 7 5 7 5 495 5
     
3
Ats.: 2) AC (7;14); 3)
5
25 uždavinys. 1) Draugai gali susėsti 65 43 21 720 būdų.
2) Jei Asta su Mariumi nori sėdėti greta, tai visi susėsti gali 25 43 21 240
būdų.
3) Galimybių (būdų), kad Asta nesėdės šalia Mariaus yra 720 – 240 = 480.
Tikimybė, kad jie nesėdės greta, yra P  480  2 .
720 3 2
Ats.: 1) 720; 2) 240; 3) 3
26 uždavinys. ADB  BCA  90, nes remiasi į skersmenį AB.
AED  BEC , nes yra kryžminiai. Pagal trikampių panašumo požymį
trikampiai, kurie turi dvi atitinkamai lygių kampų poras, yra panašieji.
DEA ~ CEB.
27 uždavinys. 1)  1 cos2 x 
 1 cos2 x  sin2 2 cos2 x sin x
A  sin x  tgx  tgx    2 cos x.

sin x  sin x sin x cos x
 
 

 2sin   2sin     4sin   4  2 3.

2) 3 3 3
 2cos xdx 2sin x
  3  3 3 2
 
3 3
Ats.: 2) 2 3.
28 uždavinys. 1) Jei a5  2 , o skirtumas lygus d, tai a5  a1  4d  2; a1  2  4d .
a2  a1  d  2  4d  d  2  3d . A  a2  a1   2  4d  2  3d  12d 2 14d  4.

2) Sandauga A  a2  a1 įgyja mažiausią reikšmę funkcijos A minimumo taške.

 2 ' 7
A' d   12d 14d  4  24d 14; 24d 14  0; d  .
  12
- + A’(d)
7 A(d)
12
d = 7 yra funkcijos A minimumo taškas. 7
12 Ats.: 2) 12
29 uždavinys. Tegul triženklis skaičius yra xyz 100x 10 y  z . Tada kitas trižen-
klis skaičius, kurio skaitmenys surašyti atvirkščia tvarka yra zyx 100z 10 y  x.
Šių skaičių skirtumas bus: 1) jei skaičius xyz yra didesnis
xyz  zyx  100x 10 y  z   100z 10 y  x  99x  99z  99 x  z .
Skaičius, kurį gauname atėmus, tikrai dalijasi iš 9.
Jei didesnis yra skaičius zyx , tai jų skirtumas
zyx  xyz  100z 10 y  x  100x 10 y  z   99z  99x  99 z  x.
Gautas skaičius dalijasi iš 9.
30 uždavinys. 1) AK  0,5a; CK  2a. Iš ACK ,
2 1 22 2 17a 2 a 17
AC  0,5a  2a  a  4a 








 .
4 4 2
CK a 17 2 4
sin CAK   2a :  2a   . sin CAK  sin CAF .
K AC 2 a 17 17
2) Apie trikampį ACF apibrėžto apskritimo ilgis R. Pagal sinusų teoremą:
AC AF CF
   2R.
sin AFC sin ACF sin CAF
Taikydami kosinusų teoremą, 2
17 a a 17 1
CF 2  AC 2  AF 2  2 AC  AF cosCAF   4a2  2  2a  
4 2 17
17a 2 25a 2 25a 2 5a
  4a  2a 
2 2 . CF   .
4 4 4 2
Gautus rezultatus įstatome į sinusų teoremą:
CF 5a 4 5a  17 5a 17 Iš čia R  5a 17 : 2  5a 17 .
 2R; 2R  :   .
sin CAF 2 17 2 4 8 8 16
31 uždavinys. Visų ekskavatorių, kurie kasė duobę, darbo laikai sudaro aritmetinę
progresiją, kurios skirtumas d – laiko tarpai, kai prisijungia kitas ekskavatorius.
Pirmojo darbo laikas x1, antrojo laikas x2 , trečiojo laikas x3 , o paskutiniojo xn
Jie visi, dirbdami kartu, duobę gali iškasti per 24 h.
Suminis visų ekskavatorių darbo laikas būtų 24n valandų
Kadangi pirmasis ekskavatorius dirbo 5 kartus ilgiau negu paskutinysis, tai
x1 1
 5; xn  x1.
xn 5
Šios aritmetinės progresijos visų narių suma lygi 24n. Sudarome lygtį:
1
x1  xn x1
 x1
Sn   n  24n; 5  n  24n;
2 2
6
x1
5  24; 6 x  48; x  40
1 1
2 5
Pirmasis ekskavatorius dirbo 40 h. Reiškia, duobė buvo iškasta per 40 h.
Ats.: 40 h.