Professional Documents
Culture Documents
Kvantinės Fizikos Klausimai
Kvantinės Fizikos Klausimai
I teorija – šviesa yra elektromagnetinės bangos. Tai įrodo bangų savybės (atspindys, lūžimas,
interferencija, difrakcija, poliarizacija)
Iš švininės dėžutės išgręžtu kanalu sklindantis siauras pavienių alfa dalelių pluoštas buvo
nukreipiamas į tiriamos medžiagos (aukso) foliją.
Dauguma alfa dalelių pralėkdavo foliją daugiau ar mažiau nukrypdamos nuo pradinės linkmės.
Pasiekusios ekraną, padengtą švitalu, jos sukeldavo šviesos žybsius, kurie ekrane susiliedavo į
apskritą šviesią dėmelę,
Išėmus aukso foliją dėmelė sumažėdavo.
Nedidelis skaičius alfa dalelių nukrypdavo nuo pradinės linkmės didesnio nei 900 kampu arba netgi
atšokdavo atgal.
4) Einšteino lygtis
∆EF=∆m*c2
5) Fotoefekto dėsniai
1) per vienetinį laiką iš katodo paviršiaus išplėštų fotoelektronų skaičius yra tiesiogiai proporcingas
krintančios elektromagnetinės spinduliuotės intensyvumui (fotokatodo energinei apšvietai);
2) fotoelektronų didžiausia pradinė kinetinė energija priklauso nuo spinduliuotės dažnio, bet nepriklauso
nuo jos intensyvumo;
3) kiekvienai medžiagai būdingas tam tikras mažiausias (ribinis) spinduliuotės dažnis, kuriam esant dar
vyksta fotoefektas. Šis dažnis vadinamas fotoefekto raudonąja riba.
Krintančios šviesos dažnis turi būti didesnis už tam tikrą (mažiausią) vertę, kad įvyktų fotoefektas.
h*f≥Aiš h*c/λ≥Aiš
I
Is ɸ2
IK2 Soties srovė, nes nebėra
elektronų išmušti
Is ɸ 1
IK1
Vyksta stabdymas
-U3=0 0 U
8 )Ką vadiname soties fotosrove? Paaiškinti nuo ko priklauso soties srovės dydis?
Stabdymo įtampa priklauso nuo fotoelekronų, išplėštų iš katodo paviršiaus, pradinės kinetinės energijos.
Fotoefekto reiškinys pritaikomas skaičiuotuvuose; prietaisuose, kurie automatiškai išjungia ir įjungia gatvių
apšvietimą; televizijoje vaizdo signalams paversti elektriniais.
Radioaktyviosios medžiagos – tai medžiagos, kurios savaime skleidžia alfa, beta ir gama spinduliuotes.
BETA SPINDULIUOTĖ - greitai skriejančių elektronų. Pasižymi didesne nei alfa dalelių skvarba (juos
sugeria 4-5mm storio aliuminio plokštelė). Veikia elektrinis ir magnetinis laukas.
GAMA SPINDULIUOTĖ - elektromagnetiniai spinduliai. Pasižymi labai didele skvarba (juos sugeria 13mm
storio švino arba 12m oro sluoksnis). Neveikia elektrinis ir magnetinis laukas.
Izotopai – cheminio elemento atomų branduoliai, turintys tiek pat protonų, bet skirtingą skaičių neutronų.
1
H2 1 protonas 1 neutronas DEUTERIS
1
H3 1 protonas 2 neutronai TRITIS
17) Ką vadiname branduolinėmis reakcijomis? Kas jas sukelia? Kas jose dalyvauja?
Grandininė branduolinė reakcija – savaime besiplečianti branduolinė reakcija, kurią palaiko jos pačios
produktai.
V etapas – generatorius.
Neutronų atšvaitai; valdymo strypai (kadmio arba boro); šilumnešis; neutronų lėtiklis (sunkusis vanduo
arba grafitas); branduolinio kuro strypas (urano).
Branduolio, turinčio Z protonų ir N neutronų, masė yra mažesnė už to paties skaičiaus laisvųjų protonų ir
neutronų masių sumą.
∆m = Zmp + Nmn – mbr ( ∆m – masės defektas; Z – protonų skaičius; mp – protono masė; N – neutronų
skaičius; mn – neutrono masė; mbr – branduolio masė )
Atomo brnaduolio ryšio energija nusakoma darbu, kurį reikia atlikti norint suskaldyti branduolį į pavienius
nukleonus, bet nesuteikti jiems kinetinės energijos.
Savitoji ryšio energija – branduolinio ryšio energijos ∆Er ir branduolį sudarančių nukleonų skaičiaus A
santykis.
1. NUOSTOVIŲJŲ BŪSENŲ POSTULATAS – Elektronas gali skrieti apie branduolį tik tam tikromis
orbitomis, nespinduliuodamas energijos. Šios orbitos vadinamos nuostoviomis. Kiekvieną orbitą atitinka
apibrėžta atomo energija En.
2. DAŽNIŲ TAISYKLĖ – Peršokant elektronui iš toliau nuo branduolio esančios orbitos į artimesnę
branduoliui orbitą n, atomas išspinduliuoja energiją, kuri lygi atitinkamų nuostoviųjų energijų En ir Em
skirtumui.
Išlydžio lempa, stiklinis vamzdelis, rubino kristalas, spyruoklė, šaldiklis, energijos šaltinis.
[T]=s
Radiacijos dozė – fizikinis dydis, apibūdinantis švitinamo kūno sugertą jonizuojančiosios spinduliuotės
energiją, tenkančią 1 kg kūno masės.
[D] = 1 Gy = 1 J/kg
N = N0 / 2n arba N=N0*2-t/T
I - Pirminė kosminė spinduliuotė – pramušą Žemės viršutinius atmosferos sluoksnius (nepasiekia Žemės);
II - Antrinė kosminė spinduliuotė – pirminiai sukelia branduolines reakcijas, iš kurių atsiranda antriniai
spinduliai (visi žemiau 20km yra antriniai).
35) Elementariųjų dalelių savybės rūšys, kuo jos skiriasi viena nuo kitos?
Burbulinė kamera: