1. Kas yra sakramentai?

 Sakramentai – Kristaus įsteigti regimi (ir veiksmingi) ženklai, kuriais gauname Dievo malonę.  Palyginkime su kelio
ženklais: tarp jų ir sakramentų yra ir panašumų, ir skirtumų. Tikri kelio ženklai yra tik informuojantys.  Tuo tarpu
sakramentas yra toks ženklas, kuris ne tik informuoja, bet taip pat ir padaro tai, apie ką informuoja (pvz.: jei kelio
ženklas nurodo, kad už 300 m yra ligoninė, tai 44 sakramentas ne vien pasako, kad Dievas tave gydo, bet iš tiesų per
sakramentą Dievas gydo kūno ir dvasios žaizdas).

 Yra septyni sakramentai, visus juos įsteigė pats Kristus.

Jie grupuojami taip:

- įkrikščioninimo sakramentai – Krikštas, Sutvirtinimas, Eucharistija;

- gydymo sakramentai – Sutaikinimo sakramentas, Ligonių patepimas
- tarnavimo sakramentai – Šventimų sakramentas ir Santuoka.

2. Dievo iniciatyva ir žmogaus atliepas sakramentuose.

 Kristus ant Kryžiaus nugali nuodėmę bei mirtį ir įsteigia Bažnyčią, kad per joje švenčiamus sakramentus mums
teiktų tą malonę, kurią duoda Jo kančia, mirtis ir Prisikėlimas. Šią Dievo malonę žmogus turi sąmoningai ir asmeniškai
priimti.

 Kompiuterio analogija – dėl gimtosios nuodėmės mes esame tapę tarsi „seni kompiuteriai“, kurie negali „pavežti“
pačios naujausios programos, kuri vadinasi „Dangaus laimė“, arba „Amžinasis gyvenimas“, arba „Dievo regėjimas“ ir
pan. Ką reikia daryti, kad kompiuteris galėtų ją priimti – reikia jį atnaujinti (angl. upgrade): padidinti standžiojo disko
talpą, darbinės atminties tūrį, greitį ir t.t. Sakramentai „atnaujina“ mus, kad mes pajėgtume susitikti Dievą, mus
sudievina, padaro panašius į Jį.

 Sakramentų veikimas priklauso nuo Dievo ir nuo žmogaus: kompiuterio analogija – savo kompiuteryje galima
turėti puikiausias programas, tačiau kol nepaspaudei mygtuko „Instaliuoti“ ir kol nepradėjai jomis iš tiesų naudotis –
iš jų jokios naudos. Taip ir sakramentai yra nuostabios Dievo dovanos mums, tačiau jos gali būti suvaržytos
nuodėmės arba neveikiančios dėl to, kad jomis nesinaudojame. 3. Tikėjimo kelionės pagrindas – Įkrikščioninimo
sakramentai:

 Kelionės pradžia – Krikšto sakramentas. Krikštas nuplauna gimtąją nuodėmę, atveria mums duris į Bažnyčią,
padaro mus Dievo vaikais. Neišdildomas antspaudas, todėl teikiamas tik vieną kartą gyvenime. Niekas negali Krikšto
panaikinti. „Kraujo krikštas“ ir „troškimo krikštas“.

 Išvažiavimas į greitkelį – Sutvirtinimo sakramentas. Sutvirtinimo sakramentu pakrikštytieji tobuliau sujungiami su

Bažnyčia, praturtinami ypatinga Šventosios Dvasios jėga ir todėl dar labiau įpareigojami, kaip tikri Kristaus liudytojai,
žodžiu bei darbu skleisti ir ginti tikėjimą. Apdovanojami Šventosios Dvasios dovanomis.  Sąmoningai ir asmeniškai
pasakome „taip“ Kristui (dauguma buvome pakrikštyti kaip kūdikiai, kai dar negalėjome sąmoningai tos dovanos
priimti; dabar turime galimybę tai padaryti!) Neišdildomas antspaudas (kaip ir Krikšto atveju).

 Maistas kelionėje nuo jos pradžios iki pat pabaigos – Eucharistija. Kristus maitina mus savo Kūnu ir Krauju, kad
taptume vis panašesni į Jį ir pajėgtume gyventi pagal Jo pavyzdį; Kristaus Kūnas ir Kraujas stiprina mus, kad
įgyvendintume Krikšto ir Sutvirtinimo įsipareigojimus; Dalyvavimas Eucharistijoje kiekvienam katalikui yra jo
gyvenimo centras, pasirengimas amžinai bendrystei su Dievu ir pagalba kasdienei kelionei žemėje.
Apibendrinimas:
 Sakramentai yra Kristaus įsteigti regimi ženklai, kuriais gauname neregimą Dievo malonę, suvienijančią mus su
Dievu ir padedančią gyventi tikrai krikščionišką gyvenimą.
45  Krikščioniškojo gyvenimo kelionė prasideda Krikštu, kuris nuplauna gimtąją nuodėmę, įvesdina į Bažnyčią ir
padaro mus Dievo vaikais.
 Sutvirtinimo sakramentas suteikia mums Šventosios Dvasios dovanas. Šio sakramento galia mes sustiprinami
sąmoningai ir atsakingai gyventi krikščionišką gyvenimą ir liudyti savo tikėjimą.
 Eucharistijoje Dievas mus nuolat stiprina ir maitina, kad ištvertume krikščioniškojo gyvenimo kovoje ir taptume
vis labiau panašūs į Jį.