Dievo ir žmogaus meilės dialogas.

„Tikiu Dievą Tėvą“ maldos analizė

Mokytoja Miglė Mikalauskienė

 Pamokos uždaviniai
• Susipažinsime su Tikėjimo išpažinimu;
• Išanalizuosime maldą „Tikiu Dievą tėvą“,
• Sužinosime, ką reiškia žodis CREDO.
 Tikėjimas
Tikėjimas – Dievo dovana, jo įlietoji antgamtinė
dorybė – įgalina suvokti, jog mums pasiūlyta
didelė Meilė, gerasis Žodis, kad mes, priėmę tą
Žodį, kuris yra Jėzus Kristus, žmogumi tapęs Žodis,
būtume perkeisti Šventosios Dvasios. Jis apšviečia
kelią į ateitį ir suteikia mums vilties sparnus
džiugiai tam keliui įveikti. Įstabi tikėjimo, vilties ir
meilės sampyna yra krikščioniškosios egzistencijos
dinaminė jėga, kreipianti visiškos bendrystės su
Dievu link.
 Žmonių tikėjimas
Žemiškoji Bažnyčia neišsilaikytų be tikėjimo
išpažinimų, o išpažinimai būtų beverčiai be
Bažnyčios. Tikėjimo išpažinime Bažnyčia išreiškia
ir įtvirtina tai, kaip ji tiki, vadovaudamasi Dievo
žodžiu. Dėl to išpažinti reiškia pritarti Dievo
žodžiui. Tad išpažinimai yra ne kokia nors
savavališka žmonių kūryba, o griežtai prie
Apreiškimo pririštas mokymas.
 Tikėjimo išpažinimas
• Tikėjimas yra žmogaus atsakymas Dievui, kuris apsireiškia ir
atsiduoda, gausiai teikdamas šviesos galutinės savo gyvenimo
prasmės ieškančiam žmogui. Bažnyčia visą savo tikėjimo esmę
norėjo sutelkti į organiškas ir darnias santraukas, pirmiausia
skirtas besirengiantiems Krikštui. Šv. Kirilas Jeruzalietis sako,
kad „ši tikėjimo sintezė nėra sudaryta pagal žmonių
nuomones; iš viso Šventojo Rašto buvo išsirinkta tai, kas
svarbiausia, kad būtų sudaryta vieninga tikėjimo doktrina“.
Šios tikėjimo santraukos vadinamos „Tikėjimo išpažinimais“,
nes jos glaustai išreiškia krikščionių išpažįstamą tikėjimą. Jos
vadinamos „Credo“, („Tikiu“), nes paprastai prasideda šiuo
lotyniškuoju žodžiu. Jos vadinamos ir „tikėjimo simboliais“,
nes yra tikinčiųjų atpažinimo ir bendrumo ženklas.
 Kaip ir kada atsirado šis tekstas?
• Pirmieji tikėjimo išpažinimai buvo naudojami krikšto liturgijoje:
vyskupas klausinėdavo katekumeno apie jo tikėjimą. Ar tu tiki
Dievą Tėvą dangaus ir žemės Kūrėją?…
• Po to, tikėjimo išpažinimas, buvo pradėtas naudoti mišių
liturgijoje. Rytų šalyse, kiekviena svarbesnė Bažnyčia, turėjo
savo variantą. Iš tų laikų yra išlikę keletas variantų, bet
nebenaudojami dabar. Bažnyčia išsirinko du tekstus, kurie
turėjo didžiausią autoritetą ir kuriuos, liaudiškai vadiname,
“ilguoju ir trumpuoju” tikėjimo išpažinimais.
• Kalbėti „Credo“ tikint - tai bendrauti su Dievu – Tėvu ir Sūnumi,
ir Šventąja Dvasia. Taip pat tai bendravimas ir su visa Bažnyčia,
kuri mums perduoda tikėjimą ir kurios prieglobstyje mes tikime.
• Trumpuoju Credo vadinamas ‘‘apaštalų simboliu‘‘. Šis apaštalų
tikėjimo išpažinimas atsirado 4 amžiuje, Romoje. Greitai,
vakarų šalyse, buvo priimtas kaip oficialus Credo. Iki VIII
amžiaus, po truputį, buvo papildomas.
• Legenda sako, kad Sekminių dieną, kiekvienas apaštalas, šiam
tekstui, parašė po stulpelį. Tikriausiai tai yra tik legenda, kuri
pabr ėžia svarbų dalyką: šis Credo skelbia apaštalų tikėjimą.
Tai yra ką apaštalai tikėjo ir skelbė. Beveik viskas tiesiai iš
Naujojo Testamento.
• Ilgasis Credo yra vadinamas Nikėjos – Konstantinopolio Credo.
Šis tekstas buvo sukurtas Nikėjos (325) ir Konstantinopolio
(381) visuotiniuose susirinkimuose.
 Bažnyčios gyvenimui ypač svarbūs du
simboliai:
• Apaštalų Simbolis (Apšatalų tikėjimo išpažinimas).
Taip vadinamas dėl to, kad jis laikomas tikslia
apaštalų tikėjimo santrauka. Tai senas Romos
Bažnyčios tikėjimo simbolis, perduodamas Krikšto
valandą.

• Nikėjos – Konstantinopolio Simbolis yra dviejų

pirmųjų visuotinių Bažnyčios Susirinkimų (325 ir 381
m.) vaisius. Ir šiandien jis yra bendras visoms
didžiosioms Rytų ir Vakarų Bažnyčioms.
 Apaštalų tikėjimo išpažinimas
TIKIU DIEVĄ TĖVĄ visagalį, Tikiu į Šventąją Dvasią,
dangaus ir žemės Sutvėrėją; šventąją visuotinę Bažnyčią,
ir į Jėzų Kristų, šventųjų bendravimą,
vienatinį jo Sūnų, mūsų Viešpatį,
nuodėmių atleidimą,
(nusilenkiame) kuris prasidėjo iš
Šventosios Dvasios, kūno iš numirusių prisikėlimą
gimė iš Mergelės Marijos, (atsitiesiame) ir amžinąjį gyvenimą.
kentėjo prie Poncijaus Piloto,
buvo prikaltas prie kryžiaus, Amen.
numiręs ir palaidotas;
nužengė į pragarus;
trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių;
įžengė į dangų,
sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje,
iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.
 Nikėjos – Konstantinopolio tikėjimo išpažinimas
TIKIU Į VIENĄ DIEVĄ, visagalį Tėvą,
dangaus ir žemės, regimosios ir neregimosios
visatos Kūrėją.
Tikiu į vieną Viešpatį Jėzų Kristų, vienatinį
Dievo Sūnų,
prieš visus amžius gimusį iš Tėvo:
Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš
tikro Dievo;
gimusį, bet ne sukurtą, esantį vienos prigimties
su Tėvu.
Per jį visa yra padaryta.
Jis dėl mūsų, žmonių, dėl mūsų išganymo
nužengė iš dangaus.
(nusilenkiame) Šventosios Dvasios veikimu
priėmė kūną iš Mergelės Marijos ir tapo
žmogumi. (atsitiesiame)
Valdant Poncijui Pilotui,
jis dėl mūsų buvo prikaltas prie kryžiaus,
nukankintas ir palaidotas.
Kaip Šventajame Rašte išpranašauta,
trečiąją dieną prisikėlė iš numirusių.
Įžengė į dangų ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje.
Jis vėl garbingai ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti
ir viešpataus per amžius.
Tikiu į Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją,
kylančią iš Tėvo ir Sūnaus,
su Tėvu ir Sūnumi garbinamą ir šlovinamą,
kalbėjusią per pranašus.
Tikiu vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę
Bažnyčią.
Pripažįstu vieną Krikštą nuodėmėms atleisti.
Laukiu mirusiųjų prisikėlimo
ir būsimo amžinojo gyvenimo.
Amen.
 Analizė

• Tikiu į Dievą. Tai pirmasis Tikėjimo išpažinimo

teiginys, nes Dievas yra visko pradžia ir pabaiga,
„pirmas ir paskutinis“.
• Visagalis. Dievas yra meilė, kaip tvirtina
evangelistas Jonas, tad ir visagalybė turi būti
suvokiama kaip visagalė meilė. Dievas, kuris yra
meilė, viską gali iš meilės.
• Dievas Tėvas. Dievo tėvystė neturi nieko bendra su
biologiniu vyriškumu, su vyriškąja lytimi. Dievas
vadinamas Tėvu dėl to, kad Jis sukūrė visą pasaulį,
o taip pat ir dėl sandoros su Izraelio tauta.
• Kūrėjas. Tikėjimo išpažinime sakome, kad tikime į Dievą
Kūrėją (Sutvėrėją). Pirmasis Biblijos sakinys skelbia:
„Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę" (Pr 1, 1). Tai
atsakymas į pagrindinius klausimus: „Iš kur esame kilę?“.
• Tikiu į Jėzų Kristų. Krikščionys tiki į Jėzų Kristų.
• Gimė iš Mergelės Marijos. Dievas išsirinko Mariją, kad būtų
Jo Sūnaus Motina. Tačiau tai nebuvo jai primesta,
nepaliekant jokio pasirinkimo.
• Nužengė į pragarus. Katekizmas laikosi tradicinio Bažnyčios
mokymo ir kalba apie Jėzų, kuris nužengia į pragarus, kaip
pergalę švenčiantis Gelbėtojas ir mirusiesiems paskelbia
Gerąją Naujieną .
• Trečiąją dieną prisikėlė iš numirusių. Jėzaus Prisikėlimas
yra pagrindinė mūsų tikėjimo tiesa.
• ĮŽENGĖ Į DANGŲ ir sėdi Dievo. Teiginys „sėdi Dievo Tėvo
dešinėje“ reiškia, kad Sūnus tobulai prilygsta Tėvui
dieviškumu, kad jie sudaro tą pačią vieną dievystę.
• Ateis gyvųjų IR MIRUSIŲJŲ TEISTI. Tai reiškia, kad pasaulio ir
kiekvieno iš mūsų istorija turės pabaigą.
• Tikiu Bažnyčią. Žodis „Bažnyčia" reiškia „susirinkimą". Tai yra
ne bet koks žmonių susirinkimas, tačiau Dievo Tėvo
sušauktas Dievo tautos surinkimas.
• Šventųjų bendravimas. Mes, gyvenantieji žemėje, maldos ir
meilės ryšiais bendraujame su iškeliavusiais iš šio pasaulio.
• Amžinasis gyvenimas. Tikėjimo išpažinimo pabaigoje
sakome, kad tikime amžinąjį gyvenimą. Krikščioniui mirtis yra
ne žmogaus asmens egzistencijos pabaiga, bet perėjimas į
amžinąjį gyvenimą.
 Užduotis.
1. Kas yra CREDO?
2. Du pagrindiniai tikėjimo išpažinimai.
3. Ar mokate šias maldas?