„Nė vienas negali ištarti: 'Jėzus yra Viešpats', jei Šventoji Dvasia nepaskatina“ (1 Kor 12, 3).

„Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: 'Aba, Tėve!'“ (Gal 4, 6). 152Tuo
įtikėti įmanoma tik veikiant Šventajai Dvasiai. Norint susivienyti su Kristumi, pirma reikia būti
Šventosios Dvasios paveiktiems. Tai Ji mus pasitinka ir sužadina mumyse tikėjimą. Krikštu –
pirmuoju tikėjimo sakramentu – Šventoji Dvasia Bažnyčioje mums kiekvienam sielos gilumoje
asmeniškai perteikia gyvenimą, trykštantį iš Tėvo ir mums pasiūlytą Sūnuje:

Šventoji Dvasia savo malone sužadina mūsų tikėjimą ir prikelia naujajam gyvenimui: „pažinti
vienintelį tikrąjį Dievą ir Jo siųstąjį Jėzų – Mesiją“ 2. Vis dėlto Ji iš Švenčiausiosios Trejybės
Asmenų apreiškiama paskutinė.

Tikėti į Šventąją Dvasią – tai išpažinti, kad Ji yra vienas Švenčiausiosios Trejybės Asmenų,
vienesmė su Tėvu ir Sūnumi, „su Tėvu ir Sūnumi garbinama ir šlovinama“ 4. 236Dėl to apie
dieviškąjį Šventosios Dvasios slėpinį kalbėta „Trejybės teologijoje“. Dabar aptarsime Šventosios
Dvasios vaidmenį dieviškojoje „ekonomijoje“.

Šventoji Dvasia drauge su Tėvu ir Sūnumi nuo pradžios iki pabaigos įgyvendina mūsų išganymo
planą. Tačiau tik „paskutinėmis dienomis“, pradedant atperkančiu Sūnaus Įsikūnijimu, Ji kaip
Asmuo buvo apreikšta ir padovanota, pažinta ir priimta. Dabar tas dieviškasis planas, kurį
įvykdė Kristus, kaip naujosios kūrinijos „Pirmgimis“ ir Galva, išlietos Dvasios dėka įgauna
žmonijoje Bažnyčios, šventųjų bendravimo, nuodėmių atleidimo, kūno iš numirusiųjų
prisikėlimo ir amžinojo gyvenimo kontūrus.

Bažnyčia, kaip apaštalų tikėjimu gyvenanti ir jį perduodanti bendruomenė, yra Šventosios

Dvasios pažinimo vieta; Ją pažįstame:

— Jos įkvėptuose Raštuose;

— Tradicijoje, kurios nesenstantys liudytojai tebėra Bažnyčios tėvai;

— Bažnyčios Magisteriume, kuriam Ji talkina;

— sakramentų liturgijoje, kai per jos žodžius ir simbolius Šventoji Dvasia mus suvienija su
Kristumi;

— maldoje, kurioje Ji mus užtaria;

— Bažnyčią ugdančiose charizmose ir tarnystėse;

— apaštalavimo ir misijų gyvenime;

— šventuosiuose, kuriais Dvasia apreiškia savo šventumą ir tęsia išganymo darbą.

Ta, kurią Tėvas atsiuntė į mūsų širdis, Jo Sūnaus Dvasia, 7 tikrai yra Dievas. 245Vienesmė su
Tėvu ir Sūnumi, Ji yra nuo jų neatskiriama tiek vidiniame Trejybės gyvenime, tiek būdama
meilės dovana pasauliui. Tačiau, garbindamas vienesmę ir nedalomą gyvybę teikiančią
Švenčiausiąją Trejybę, Bažnyčios tikėjimas išpažįsta ir Asmenų skirtingumą.254 Siųsdamas savo
Žodį, Tėvas visada siunčia ir savo Dvasią;485 tas siuntimas vieningas, nes Sūnus ir Šventoji
Dvasia, nors skirtingi, yra neišskiriami. Tiesa, pasirodo Kristus, regimas neregimojo Dievo
atvaizdas, bet Jį apreiškia Šventoji Dvasia.
Šventoji Dvasia – Šventojo Rašto aiškintoja

Norint suvokti šventųjų autorių intencijas, reikia atsižvelgti į jų laikų ir jų kultūros sąlygas, tos
epochos „literatūrinius žanrus“, to meto jausenos, kalbėjimo, pasakojimo būdus. „Juk tiesą vis
kitaip pateikia ir skirtingu būdu išreiškia ir įvairiopas istorinis tekstas, ir pranašystė, ir poezija, ir
dar kitoks raiškos būdas.

Dieviškieji Asmenys nėra vieną dievystę pasidaliję, bet kiekvienas jų yra visas Dievas: „Tėvas yra
tas pat, kas ir Sūnus, Sūnus tas pat, kas Tėvas, Tėvas ir Sūnus tas pat, kas ir Šventoji
Dvasia,590 tai yra vienos prigimties Dievas.

Dieviškieji Asmenys yra realiai skirtingi. „Dievą išpažįstame vieną, bet ne

vienasmenį.“67468689 „Tėvas“, „Sūnus“, „Šventoji Dvasia“ nėra paprasti vardai, pažymintys
tam tikrą dieviškojo buvimo būdą, nes jie realiai tarpusavyje skiriasi: „Ir Sūnus nėra Tėvas, ir
Tėvas nėra Sūnus, ir Šventoji Dvasia nėra nei Tėvas, nei Sūnus.“ 68 Jie yra skirtingos kilmės: „Tai
Tėvas, kuris gimdo, Sūnus, kuris gimdomas, Šventoji Dvasia, kuri kyla.

Ką Bažnyčia nori pasakyti, išpažindama: „Tikiu į Šventąją Dvasią“? Tikėti į Šventąją Dvasią
reiškia išpažinti trečiąjį Švenčiausiosios Trejybės Asmenį, kylantį iš Tėvo ir Sūnaus, „su Tėvu ir
Sūnumi garbinamą ir šlovinamą“. Dvasia atsiųsta „į mūsų širdis“ (Gal 4, 6), kad gautume naują
Dievo vaikų gyvenimą.

Benediktas XVI apie Šventąją Dvasią: Ji mus ragina bendrauti su kitais žmonėmis, uždega mūsų
meilės ugnį, Ji padaro mus Dievo meilės misionieriais.

Kas šaukia: Ateik, Šventoji Dvasia, turi būti pasirengęs prašyti: Ateik ir sunaikink manyje tai, kas
turi būti sunaikinta. Vilhelmas Štėlinas

Šventosios Dvasios malonės dovanos, aprašytos Šventajame Rašte 1 Kor 12,6. Išgydymo
dovana, stebuklingi darbai, pranašavimas, įvairių kalbų dovana, kalbų aiškinimas.

Koks Šv. Dvasios vaidmuo Jėzaus gyvenime?

Be Šventosios Dvasios negalima suprasti Jėzaus. Niekur kitur, o Jo gyvenime pasirodė Dievo
Dvasia, kurią mes vadiname Šventąja Dvasia. Ant kryžiaus Jėzus iškvėpė Dvasią.

Ant Jėzaus Šventoji Dvasia nusileidžia balandžio pavidalu.

Šventoji Dvasia yra tikrasis trečiojo Švenčiausiosios Trejybės Asmens vardas. Jėzus vadina ją
taip pat Parakletu (Guodėju, Užtarėju) ir Tiesos Dvasia. Naujajame Testamente ji dar vadinama
Kristaus Dvasia, Viešpaties Dvasia, Dievo Dvasia, garbės Dvasia, pažadėtąja Dvasia.

Daugel kartų ir įvairias būdais Dievas yra kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus, o dabar
dienų pabaigoje jis prabilo į mus per Sūnų.

Jėzus atėjo, kad gautume Šventąją Dvasią. Ji keičia mūsų gyvenimą. Tai yra nauja
tikrovė. Gyvenimas Šventojoje Dvasioje. Krikščionišką gyvenimą gyvename ne savo
jėgomis. Jeigu pasikliaujame tik savo jėgomis, nieko nepavyks. Globėjas – Šv. Dvasia.
nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti. (Jn 15, 5).

Gali būti daug atsakymų.

Šventoji Dvasia yra Dievo asmuo. Šventoji Dvasia atskleidžia Dievo tikrovę.
Šventoji Dvasia pažįstama ne iš žodžių, bet iš patirties. Kalbėti apie ją labai daug yra
neįmanoma.
Šventoji Dvasia yra patyrimas. Simboliai: ugnis, vanduo.
Šventoji Dvasia veikia mūsų gyvenime mums dar to nesuvokiant.
Šventoji Dvasia ateina į mūsų gyvenimą per sakramentus. Šventoji dvasia veikia
visuose sakramentuose. Jos šaukiamasi per santuokos sakramentą. Šv. Mišiose per
epiklezės maldą kunigas šaukiasi Šventosios dvasios.
Jėzus ragina prašyti Šventosios Dvasios.
Bažnyčia jaučiasi pašaukta šiai misijai – skelbti Šventąją Dvasią,