Mišių Dalys

Įžangos priegiesmis
Žmonėms susirinkus, kunigas su patarnautojais eina prie altoriaus. Giedamas arba garsiai skaitomas įžangos
giedojimas. Jei niekas negieda ir neskaito, pats kunigas, pasisveikinęs su žmonėmis, perskaito įžangos
priegiesmį.
Žr. šios dienos Mišių tekstą.
Pasisveikinimas
Atėjęs prie altoriaus, su patarnautojais priklaupia ar nusilenkia, altorių pabučiuoja ir, jei numatyta,
pasmilko. Paskui su patarnautojais eina prie kėdžių.
Įžangos giedojimą baigus, kunigas ir tikintieji stovėdami persižegnoja; kunigas, pasisukęs į žmones, taria:
Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.
Amen.
Viešpats su jumis.
Ir su tavimi.
Arba:
Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė, Dievo Tėvo meilė ir Šventosios Dvasios bendrystė tebūna su jumis visais.
Ir su tavimi.
Arba:
Dievo, mūsų Tėvo, ramybė, Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė ir Šventosios Dvasios paguoda tebūna su
jumis visais.
Ir su tavimi.
Arba vyskupas:
Ramybė jums.
Ir tau, Ganytojau.
Gailesčio aktas
Broliai seserys, ruošdamiesi švęsti išganymo paslaptis, prisipažinkime nusikaltę ir melskime Dievą atleidimo.
Po trumpos tylos visi kartu kalba:
Prisipažįstu visagaliam Dievui ir jums, broliai seserys, kad labai nusidėjau mintimis, žodžiais, darbais ir
apsileidimais.
(Mušdamiesi į krūtinę):
Esu kaltas, esu kaltas, esu labai kaltas. Todėl prašau Švenčiausiąją Mergelę Mariją, visus angelus ir
šventuosius, ir jus, broliai seserys, melsti už mane Viešpatį Dievą.
Tepasigaili mūsų visagalis Dievas ir, atleidęs kaltes, tenuveda mus į amžinąjį gyvenimą.
Amen.
Arba:
Broliai seserys, ruošdamiesi Dievo žodžio klausytis ir Kristaus aukoje dalyvauti, prašykime Dievą nuodėmių
atleidimo.
Po trumpos tylos:
Viešpatie, esame tau nusidėję.
Pasigailėk mūsų!
Viešpatie, būk mums gailestingas.
Suteik mums išganymą.
Teatleidžia, tedovanoja ir tepanaikina mums nuodėmes visagalis ir gailestingas Viešpats.
Amen.
Arba:
Pradėdami šventąsias Mišias, prisiminkime savo kaltes ir melskime Dievą atleidimo.
Po trumpos tylos:
Siųstas gydyti nuodėmės sužeistų širdžių, Viešpatie, pasigailėk!
Viešpatie, pasigailėk!
Atėjęs šaukti į atgailą nusidėjėlių, Kristau, pasigailėk!
Kristau, pasigailėk!
Įžengęs pas Tėvą mūsų užtarti, Viešpatie, pasigailėk!
Tepasigaili mūsų visagalis Dievas ir teatleidžia mums nuodėmes, kad tyra širdimi dalyvautume šioje šventoje
aukoje.
Amen.
Maldavimai
Kunigas su žmonėmis arba patys žmonės gieda ar kalba maldavimus (jeigu jie nebuvo įjungti į gailesčio
aktą).
Kyrie, eleison!
Kyrie, eleison!
Christe, eleison!
Christe, eleison!
Kyrie, eleison!
Kyrie, eleison!
Arba:
Garbės himnas
Advento, gavėnios sekmadieniais ir lapkričio 2 d. Garbės himno nėra.
Garbė Dievui Aukštybėse,
o žemėje ramybė geros valios žmonėms!
Šloviname tave, aukštiname tave,
lenkiamės tau, garbiname tave;
gėrimės tavo didžia garbe,
Viešpatie Dieve, dangaus Valdove,
visagali Dieve Tėve!
Viešpatie, vienatini Sūnau, Jėzau Kristau,
Viešpatie Dieve, Dievo Avinėli, Tėvo Sūnau!
Tu naikini pasaulio nuodėmes –
pasigailėk mūsų!
Tu naikini pasaulio nuodėmes –
priimk mūsų maldavimus!
Tu sėdi Dievo Tėvo dešinėje –
pasigailėk mūsų!
Tu vienas Šventas, tu – vienatinis Viešpats,
tu – pats didingiausias, Jėzau Kristau,
su Šventąja Dvasia
Dievo Tėvo garbei. Amen.
Pradžios malda
Kunigas, sudėjęs rankas, sako:
Melskimės.
Drauge su kunigu visi kurį laiką tyliai meldžiasi. Po to kunigas, rankas išskėtęs, gieda ar skaito pradžios
maldą.
Maldą kunigas baigia taip:
Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia
gyvena ir viešpatauja per amžius.
Arba (jei pabaigoje minimas Jėzus Kristus):
Jis, būdamas Dievas, su tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.
Arba (jei kreipiamasi į Jėzų Kristų):
Tu, būdamas Dievas, su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyveni ir viešpatauji per amžius.
Amen.
Žodžio liturgija
Sėdima
Pirmasis skaitinys
Skaitinys baigiamas šiais žodžiais:
Tai Dievo žodis.
Dėkojame Dievui.
Atliepiamoji psalmė
Psalmininkas ar vienas iš giesmininkų gieda ar skaito psalmę, o žmonės kartoja priegiesmį.
Antrasis skaitinys
Skaitinys baigiamas šiais žodžiais:
Tai Dievo žodis.
Dėkojame Dievui.
Stovima
Posmelis prieš evangeliją
Evangelija
Jei numatyta smilkyti, kunigas įberia į smilkytuvą smilkalų. Skaitysiantis evangeliją diakonas, pasilenkęs prieš
kunigą, pusbalsiu prašo palaiminimo:
Tėve, palaimink mane.
Kunigas pusbalsiu taria:
Teatveria Viešpats tavo širdį ir lūpas, kad vertai skelbtum jo šventąją Evangeliją – vardan Dievo Tėvo, ir
Sūnaus,  ir Šventosios Dvasios.
Diakonas atsako:
Amen.
Jei diakono nėra, kunigas, nusilenkęs prieš altorių, tyliai sukalba:
Visagali Dieve, nuvalyk mano širdį ir lūpas, kad vertai skelbčiau tavo šventąją Evangeliją.
Diakonas arba kunigas, lydimas patarnautojų su žvakėmis, o jei numatyta smilkyti, ir su smilkytuvu, įlipa į
sakyklą ir taria:
Viešpats su jumis.
Ir su tavimi.
Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal ***.
Tai sakydamas, nykščiu daro kryželius – po vieną ant knygos, savo kaktos, lūpų ir krūtinės. Žmonės atsako:
Garbė tau, Viešpatie!
Diakonas arba kunigas pasmilko knygą, jeigu tai numatyta, ir garsiai skaito arba gieda evangeliją.
Po Evangelijos:
Girdėjote Viešpaties žodį.
Šlovė tau, Kristau!
Kunigas tyliai sukalba:
Evangelijos žodžiai tenaikina mūsų klaidas.
Sėdima
Pamokslas
Stovima
Tikėjimo išpažinimas
Sekmadieniais ir iškilmių dienomis po pamokslo atliekamas tikėjimo išpažinimas. Kunigas paskelbia:
Giedame (kalbame) iškilmingąjį tikėjimo išpažinimą.
Tikiu (į) vieną Dievą, visagalį Tėvą, dangaus ir žemės, regimosios ir neregimosios visatos Kūrėją.
Tikiu (į) vieną Viešpatį Jėzų Kristų, vienatinį Dievo Sūnų, prieš visus amžius gimusį iš Tėvo: Dievą iš Dievo,
šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo; gimusį, bet ne sukurtą, esantį vienos prigimties su Tėvu. Per jį
visa yra padaryta.
Jis dėl mūsų, žmonių, dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus. (Visi nusilenkia). Šventosios Dvasios veikimu
priėmė kūną iš Mergelės Marijos ir tapo žmogumi (atsitiesia).
Valdant Poncijui Pilotui, jis dėl mūsų buvo prikaltas prie kryžiaus, nukankintas ir palaidotas.
Kaip Šventajame Rašte išpranašauta, trečiąją dieną prisikėlė iš numirusių.
Įžengė į dangų ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje. Jis vėl garbingai ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti ir viešpataus per
amžius.
Tikiu (į) Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją, kylančią iš Tėvo ir Sūnaus, su Tėvu ir Sūnumi garbinamą ir
šlovinamą, kalbėjusią per pranašus.
Tikiu vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią. Pripažįstu vieną Krikštą nuodėmėms atleisti. Laukiu
mirusiųjų prisikėlimo ir būsimo amžinojo gyvenimo. Amen.
Arba:
Giedame (kalbame) kasdienį tikėjimo išpažinimą.
Tikiu (į) Dievą, Tėvą visagalį,
dangaus ir žemės Sutvėrėją;
ir (į) Jėzų Kristų,
vienatinį jo Sūnų, mūsų Viešpatį (visi nusilenkia),
kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios,
gimė iš Mergelės Marijos (atsitiesia);
kentėjo prie Poncijaus Piloto,
buvo prikaltas prie kryžiaus,
numiręs ir palaidotas;
nužengė į pragarus;
trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių;
įžengė į dangų,
sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje,
iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.
Tikiu (į) Šventąją Dvasią,
šventąją visuotinę Bažnyčią,
šventųjų bendravimą,
nuodėmių atleidimą,
kūno iš numirusių prisikėlimą
ir amžinąjį gyvenimą. Amen.
Visuotinė malda
Aukos liturgija
Sėdima
Atnašavimas
Pasirengimas atnašavimui
Po visuotinės maldos pradedamas atnašų giedojimas. Jei nėra kam giedoti, jis visai praleidžiamas.
Patarnautojai patiesia ant altoriaus korporalą ir purifikatorių, pastato taurę, padeda mišiolą.
Dera, kad savo dalyvavimą tikintieji išreikštų atnašomis: duonos ir vyno – Mišioms laikyti arba kitokių aukų –
Bažnyčiai ir vargšams išlaikyti.
Duonos atnašavimas
Kunigas, stovėdamas prie altoriaus, paima pateną su duona, laiko ją kiek pakeltą virš altoriaus ir tyliai kalba.
Jei negiedama, tuos žodžius kunigas gali sakyti balsiai:
Garbė tau, Dieve, visatos Kūrėjau! Iš tavo dosnumo turime duonos, kurią aukojame tau. Tas žemės ir
žmogaus darbo vaisius taps mums gyvybės duona.
Pateną su duona padeda ant korporalo.
Garbė tau, Dieve, per amžius!
Taurės paruošimas
Diakonas arba kunigas įpila į taurę vyno ir truputį vandens, tyliai kalbėdamas:
Slėpiningu vandens ir vyno susiliejimu suvienyk mus, Viešpatie, su dievyste savo Sūnaus, kuris mūsų
žmogiškąją prigimtį yra prisiėmęs.
Vyno atnašavimas
Kunigas paima taurę, laiko ją kiek pakeltą virš altoriaus ir kalba:
Garbė tau, Dieve, visatos Kūrėjau! Iš tavo dosnumo turime vyno, kurį aukojame tau. Tas vynmedžio ir
žmogaus darbo vaisius taps mums dvasiniu gėrimu.
Taurę pastato ant korporalo.
Garbė tau, Dieve, per amžius!
Prašymas priimti atnašas
Kunigas pasilenkęs tyliai kalba:
Priimk mus, Viešpatie, nusižeminusius ir gailesčio kupinus. Tegul tau, Dieve, patinka šiandienė mūsų auka.
Smilkymas
Jei numatyta smilkyti, kunigas pasmilko atnašas ir altorių. Paskui diakonas ar patarnautojas pasmilko kunigą
ir žmones.
Rankų plovimas
Altoriaus šone kunigas nusiplauna rankas, tyliai sakydamas:
Nuplauk, Viešpatie, mano kaltybę, nuvalyk mano nuodėmes.
Stovima
Raginimas melstis
Paskui, ties altoriaus viduriu atsisukęs į žmones, skėsdamas rankas, kunigas sako:
Melskitės, broliai seserys, kad visagalis Dievas Tėvas maloniai priimtų mano ir jūsų auką.
Tepriima Viešpats iš tavo rankų šią auką. Tegul ji teikia jam garbę ir šlovę, o mums ir visai Bažnyčiai –
dvasinę naudą.
Atnašų malda
Maldą kunigas baigia taip:
Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.
Arba (kreipiantis į Kristų):
Tu gyveni ir viešpatauji per amžius.
Arba (pabaigoje minint Kristų):
Jis gyvena ir viešpatauja per amžius.
Amen.
Dėkojimo giesmė
Viešpats su jumis.
Ir su tavimi.
Aukštyn širdis!
Keliame į Viešpatį.
Dėkokime Viešpačiui Dievui.
Verta ir teisinga.
Žr. šios dienos Mišių tekstą arba Dėkojimo giesmės .
Šventas, šventas, šventas
Viešpats, galybių Dievas!
Pilnas yra dangus ir žemė jo garbės.
Osana aukštybėse!
Garbė tam, kurs ateina Viešpaties vardu!
Osana aukštybėse!
^ Top
Eucharistijos malda
Klūpoma
II Eucharistijos malda, žr. čia
III Eucharistijos malda, žr. čia
IV Eucharistijos malda, žr. čia
V Eucharistijos malda, žr. čia
VI Eucharistijos malda, žr. čiaI EUCHARISTIJOS MALDA
Rankas išskėtęs, kunigas sako:
Gerasis Tėve, per Jėzų Kristų, tavo Sūnų, mūsų Viešpatį, karštai tave maldaujame:
sudeda rankas ir sako:
priimk
žegnoja duoną ir taurę drauge, sakydamas:
ir palaimink † šias dovanas ir atnašas, šias šventas, tyras aukas!
Rankas išskėtęs tęsia:
Tau jas aukojame pirmiausia už šventąją visuotinę Bažnyčią. Teikis ją visame pasaulyje laimingą ir vieningą
laikyti, saugoti ir valdyti. Globok savo tarną, mūsų popiežių ***, mūsų vyskupą *** ir visus, kurie ištikimai
laikosi apaštalinio katalikų tikėjimo.
Gyvųjų paminėjimas
Atmink, Viešpatie, savo žmones (*** ir ***), ir visus čia susirinkusius, kurių nuoširdus tikėjimas tau žinomas.
Rankas sudeda ir truputį pasimeldžia už gyvuosius, už kuriuos nori. – Paskui, rankas išskėtęs, tęsia:
Už juos tau mes aukojame, ir jie patys už save ir visus saviškius aukoja šią šlovinimo auką.
Trokšdami savo sieloms atpirkimo, tikėdamiesi išganymo ir apsaugos, jie siunčia savo maldas tau, amžinasis,
gyvasis, tikrasis Dieve.
Šventųjų paminėjimas
Drauge su visa Bažnyčia mes pagarbiai prisimename pirmiausia šlovingąją, nepalytėtąją Mergelę Mariją,
Dievo, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Motiną; taipogi † šventąjį Juozapą, jos Sužadėtinį; šventuosius
apaštalus ir kankinius – Petrą ir Paulių, Andriejų (Jokūbą, Joną, Tomą, Jokūbą, Pilypą, Baltramiejų, Matą,
Simoną ir Tadą; Liną, Kletą, Klemensą, Sikstą, Kornelijų, Kiprijoną, Lauryną, Krizogoną, Joną ir Paulių, Kozmą
ir Damijoną) – ir visus šventuosius. Dėl jų nuopelnų ir užtarimo visada ir visur mus stiprink savo globa ir
pagalba. (Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.)
Rankas išskėtęs, tęsia:
Viešpatie, maloniai priimki šią mūsų – tavo tarnų ir visos tavo šeimos – auką. Duok savo ramybę mūsų
laikams, išgelbėk mus nuo amžinojo pasmerkimo ir priskirk prie savo išrinktųjų.
Rankas sudeda.
(Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.)
Rankas ištiesęs viršum atnašų, sako:
Šias atnašas, Dieve, teikis palaiminti ir pašventinti. Tebūna jos tobulos, tau priimtinos, kad mums taptų tavo
mylimojo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūnu ir Krauju.
Rankas sudeda.
Viešpaties žodžius sekančiose formulėse reikia tarti tiksliai ir aiškiai, kaip reikalauja jų svarba.
Kančios išvakarėse
paima duoną ir, ją kiek pakėlęs, tęsia:
jis paėmė duoną į savo šventas, garbingas rankas,
pakelia akis,
pakėlė akis į dangų – į tave, Dieve, savo visagalį Tėvą, – tau dėkodamas, laimino, laužė ir davė savo
mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
Imkite ir valgykite jos visi, nes tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas.
Konsekruotą Ostiją iškėlęs parodo žmonėms, vėl padeda ant patenos ir pagarbiai priklaupia.
Paskui sako:
Lygiai taip po vakarienės
paima taurę ir, ją kiek pakėlęs, tęsia:
jis paėmė šią brangiausiąją taurę į savo šventas, garbingas rankas, vėl tau dėkodamas, laimino ir davė
truputį pasilenkia
Imkite ir gerkite iš jos visi, nes tai yra taurė naujosios ir amžinosios sandoros, mano kraujo, kuris už jus ir
visus išliejamas nuodėmėms atleisti. Tai darykite mano atminimui.
Taurę iškėlęs parodo žmonėms, vėl pastato ant korporalo ir pagarbiai priklaupia.
Paskui taria:
Tikėjimo paslaptis!
Mes skelbiame, Viešpatie, tavo mirtį ir išpažįstame tavo prisikėlimą, laukdami tavęs ateinant.
[Arba:
Kada tik valgome šią duoną ir geriame iš šios taurės, mes skelbiame, Viešpatie, tavo mirtį, laukdami tavęs
ateinant.
Arba:
Išgelbėk mus, pasaulio Gelbėtojau, kuris savo kančia ir prisikėlimu mus atpirkai.
Arba:
Kristus mirė, Kristus kėlės, Kristus vėl ateis!]
Kunigas, rankas išskėtęs, sako:
Todėl, Viešpatie, mes, tavo tarnai ir visa tavo šventoji liaudis, minėdami tavo Sūnaus, mūsų Viešpaties
Jėzaus Kristaus palaimingąją kančią, prisikėlimą iš numirusių ir garbingą įžengimą į dangų, aukojame
šviesiausiajai tavo didybei tavo paties mums duotų dovanų auką – tyrą, šventą, be dėmės auką – šventąją
gyvenimo Duoną ir amžinojo išganymo Taurę.
Meiliai pažvelk į šią auką ir maloniai priimk, kaip kitados esi priėmęs savo tarno, teisiojo Abelio atnašas,
mūsų tikėjimo protėvio Abraomo auką ir savo vyriausiojo kunigo Melkizedeko šventąją auką – tyrąsias
duonos ir vyno dovanas.
Pasilenkęs, rankas sudėjęs, kalba toliau:
Karštai maldaujame tave, visagali Dieve: paliepk šventajam savo Angelui nunešti šią auką prie tavo aukštojo
sosto – tavo dieviškosios didybės akivaizdon, kad, priėmę nuo šio altoriaus tavo Sūnaus švenčiausiąjį Kūną ir
Kraują,
išsitiesia ir persižegnoja, tardamas:
mes taptume pilni dangaus palaimos ir malonės.
Rankas sudeda.
Mirusiųjų paminėjimas
Rankas išskėtęs, sako:
Atmink, Viešpatie, mirusiuosius (***), kurie, pažymėti tikėjimo ženklu, pirma mūsų paliko pasaulį ir miega
ramybės miegu.
Rankas sudeda ir truputį pasimeldžia už mirusiuosius, už kuriuos nori. – Paskui, rankas išskėtęs, tęsia:
Juos, Viešpatie, ir visus, kurie mirė susijungę su Kristumi, priimk į šviesos, ramybės ir atilsio šalį.
Rankas sudeda.
Dešine ranka mušdamasis į krūtinę:
Taip pat ir mums, nusidėjėliams,
toliau kalba, rankas išskėtęs:

neapsakomu tavo gailestingumu pasitikintiems, suteik dalį su savo šventaisiais apaštalais ir kankiniais – su
Jonu, Steponu, Motiejumi, Barnabu (Ignotu, Aleksandru, Marcelinu, Petru, Felicita, Perpetua, Agota, Liucija,
Agniete, Cecilija, Anastazija) – ir visais šventaisiais. Priimk mus į jų bendriją ne dėl mūsų nuopelnų, o dėl
savo atlaidumo.
Rankas sudeda ir kalba toliau:
Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį, per kurį tu, Dieve, visas šias gėrybes nuolat kuri, laimini, gaivini, šventini
ir mums dovanoji.
Pakėlęs pateną su Ostija ir Taure, sako:
Per jį, su juo ir jame tau, visagali Dieve Tėve, su Šventąja Dvasia visa garbė ir šlovė per amžius.
Amen.
[Savi Šventųjų paminėjimai:
Kalėdų aštuondienį:
Drauge su visa Bažnyčia minėdami šventąją dieną, kai garbingoji Mergelė Marija, nepalytėtoji Motina,
pasauliui pagimdė Išganytoją, mes pagarbiai prisimename †
Per Tris Karalius:
Drauge su visa Bažnyčia minėdami šventąją dieną, kai tavo Sūnus, per amžius lygiai su tavimi garbingas,
žmogaus kūno pavidalu mums regimas pasirodė, mes pagarbiai prisimename †
Velykų aštuondienį:
Drauge su visa Bažnyčia minėdami (šventąją naktį) didžiąją dieną, kai mūsų Viešpats Jėzus Kristus prisikėlė iš
numirusių, mes pagarbiai prisimename †
Viešpatie, maloniai priimki šią mūsų – tavo tarnų ir visos tavo šeimos – auką, aukojamą taip pat ir už tuos,
kuriuos Krikšto vandeniu ir Šventosios Dvasios galia išvadavai iš nuodėmės vergijos ir atgimdei malonės
gyvenimui. Duok savo ramybę mūsų laikams, išgelbėk mus nuo amžinojo pasmerkimo ir priskirk prie savo
išrinktųjų. †
Per Šeštines:
Drauge su visa Bažnyčia minėdami šventąją dieną, kai mūsų Viešpats, vienatinis tavo Sūnus, prisiimtą mūsų
trapiąją būtį iškėlė į tavo garbingąją dešinę, mes pagarbiai prisimename †
Per Sekmines:
Drauge su visa Bažnyčia minėdami šventąją Sekminių dieną, kai Šventoji Dvasia ugnies liežuviais apaštalams
pasirodė, mes pagarbiai prisimename †]
Toliau eina komunijos apeigos, žr. Komunija.
II EUCHARISTIJOS MALDA
Dėkojimo giesmė
Kristus – žmogaus Atpirkėjas
Viešpats su jumis.
Ir su tavimi.
Aukštyn širdis!
Verta ir teisinga.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga visur ir visada tau, dangaus Tėve, dėkoti per tavo mylimąjį
Sūnų Jėzų Kristų – tavąjį Žodį, per kurį tu visa sukūrei ir kurį atsiuntei mūsų atpirkti ir išganyti. Šventosios
Dvasios veikimu jis priėmė kūną ir gimė iš Mergelės Marijos. Kad įvykdytų tavo valią ir įgytų tau šventą
tautą, jis ištiesė rankas prikalti prie kryžiaus ir tuo būdu nugalėjo mirtį, apreiškė prisikėlimą. Todėl mes su
visais angelais ir šventaisiais vienu balsu skelbiame tavo garbę:
Osana aukštybėse!
Osana aukštybėse!
Tikrai Tu, Viešpatie, šventas! Tu – šventumo šaltinis!
Rankas sudeda ir, jas ištiesęs viršum atnašų, sako:
Todėl tave prašome: Šventosios Dvasios galia pašventink šias atnašas,
rankas sudeda ir peržegnoja pateną drauge su taure, tardamas:
kad jos mums taptų mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūnu ir † Krauju.
Rankas sudeda.
Kai savo noru turėjo būti kančiai išduotas,
jis paėmė duoną, dėkodamas ją laužė ir davė savo mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
Paskui sako:
jis, paėmęs ir taurę vyno, vėl dėkodamas, davė mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
Po to taria:
[Arba:
ateinant.
Arba:
Arba:
Minėdami jo mirtį ir prisikėlimą, mes tau, Viešpatie, aukojame gyvenimo Duoną ir išganymo Taurę.
Dėkojame tau, kad pašaukei mus tarnauti tavo akivaizdoje.
Karštai maldaujame, kad mus, Kristaus Kūno ir Kraujo aukos dalyvius, Šventoji Dvasia sutelktų vienybėn.
Atmink, Viešpatie, savo Bažnyčią plačiajame pasauly: ugdyk joje tobulą meilę, globok mūsų popiežių ***,
mūsų vyskupą *** ir visą kunigiją.
[Galima įterpti:
Atmink savo tikintįjį (tikinčiąją) ***, kurį (kurią) (šiandien) pasišaukei iš šio pasaulio. Kaip jis (ji) Krikštu buvo
suaugęs (-usi) su tavo Sūnaus mirtimi, taip tesuauga ir su jo prisikėlimu.]
Atmink mirusius mūsų tikėjimo brolius ir seseris, kurie užmigo su viltimi prisikelti. Ir visiems, tavo malonėje
baigusiems žemės kelionę, leisk išvysti tavo šviesųjį veidą.
Pasigailėk, meldžiame, mūsų visų ir leisk mums drauge su šventąja Dievo Gimdytoja Mergele Marija, su
palaimintaisiais apaštalais ir visais šventaisiais turėti dalį amžinajame gyvenime ir garbinti tave bei šlovinti
rankas sudeda
per tavo Sūnų Jėzų Kristų.

Amen.
Toliau eina komunijos apeigos, žr. p. Komunija.
III EUCHARISTIJOS MALDA
Tikrai tu, Viešpatie, šventas, ir visi kūriniai vertai tave šlovina. Per savo Sūnų, mūsų Viešpatį Jėzų Kristų
Šventosios Dvasios galia tu gaivini bei šventini visą pasaulį ir be paliovos telki savo tautą, kad nuo saulėtekio
iki saulėlydžio tavo garbei aukotų tyrąją auką.
Rankas sudeda ir, jas ištiesęs virš atnašų, sako:
Todėl nuolankiai tave, Viešpatie, prašome: Šventosios Dvasios galia pašventink šias paaukotas tau atnašas,
rankas sudeda ir peržegnodamas pateną drauge su taure, taria:
kad jos mums taptų Kūnu ir † Krauju tavo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus,
rankas sudeda
kurio liepiami šias paslaptis švenčiame.
Tą naktį, kurią turėjo būti išduotas,
jis paėmė duoną, tau dėkodamas, laimino, laužė ir davė savo mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
Paskui sako:
jis, paėmęs taurę vyno, vėl tau dėkodamas, laimino ir davė mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
Paskui taria:
[Arba:
ateinant.
Arba:
Arba:
Minėdami Viešpatie, tavo Sūnaus išganingąją kančią, didį prisikėlimą iš numirusių ir įžengimą į dangų,
laukdami jo garbingojo atėjimo, dėkinga širdimi aukojame tau šią gyvą ir šventą auką.
Pažvelk meilingai į savo Bažnyčios atnašą – į tą Avinėlį, kurio aukojimu permaldautas būti norėjai. Tegul,
stiprinami tavo Sūnaus Kūno ir Kraujo, gaivinami jo Šventosios Dvasios, mes būsime Kristuje vienas kūnas ir
viena siela.
Teįteikia jis tau mus kaip amžiną dovaną, kad laimėtume dalį su tavo išrinktaisiais – su Mergele Marija,
šventąja Dievo Gimdytoja, su šventaisiais apaštalais ir garbingais kentėtojais, (su šventuoju ***) ir su visais
šventaisiais, kurių užtarimas, kaip tikime, nuolat mums teikia pagalbą.
Dėl šitos aukos, kuri mus sutaikina su tavimi, gailestingasis Dieve, visam pasauliui duoki gerovę ir taiką.
Keliaujančiai žemėje savo Bažnyčiai sustiprink tikėjimą, viltį ir meilę. Globok savo tarną, mūsų popiežių ***,
mūsų vyskupą ***, visus vyskupus, kunigus ir visą atpirktąją žmoniją.
Gerasis Tėve, tu gi norėjai, kad ši bendrija čionai susirinktų, todėl išklausyk jos maldas. Visur išsisklaidžiusius
savo vaikus apie save gailestingai suvienyk.
† Taip pat mirusius mūsų tikėjimo brolius ir seseris, ir visus, kurie, tau mieli, iškeliavo iš šio pasaulio, priimk į
dangaus karalystę, kur tikimės drauge su jais tavo garbe amžinai gėrėtis
rankas sudeda:
per Kristų, mūsų Viešpatį, per kurį tu pasauliui teiki visokias gėrybes.
[Galima pakeisti taip:
† Atmink savo tikintįjį (tikinčiąją) *** kurį (kurią) (šiandien) pasišaukei iš šio pasaulio; kaip jis (ji) Krikštu
buvo suaugęs (- usi) su tavo Sūnaus mirtimi, taip tesuauga ir su jo prisikėlimu, kada jis žadins numirusius
keltis iš žemės ir mūsų gendantį kūną padarys panašų į savo garbingąjį kūną.
Taip pat mirusius mūsų tikėjimo brolius ir seseris, ir visus, kurie, tau mieli, iškeliavo iš šio pasaulio, priimk į
dangaus karalystę, kur tikimės drauge su jais tavo garbe amžinai gėrėtis. Ten nušluostysi mums nuo akių
kiekvieną ašarą, o mes, tave, Dieve, regėdami veidas į veidą, per amžius būsime į tave panašūs ir
nesiliaudami tave šlovinsime per Kristų, mūsų Viešpatį, per kurį tu pasauliui teiki visokias gėrybes.]
Amen.
IV EUCHARISTIJOS MALDA
Dėkojimo giesmė
Amžinoji Kūrėjo didybė
Viešpats su jumis.
Ir su tavimi.
Aukštyn širdis!
Verta ir teisinga.
Tikrai verta tau dėkoti, teisinga tave, dangaus Tėve, garbinti! Tu vienatinis Dievas, gyvas ir tikras, esi nuo
amžių ir būsi per amžius, neprieinamoje šviesoje gyveni ir gyvensi. Tu vienas – meilė, gyvybės šaltinis; tu
visa sukūrei, visiems teiki dosnią palaimą, visus džiugini skaisčiąja savo šviesybe. Tau dieną ir naktį tarnauja
angelų nesuskaitomos minios. Jie gėrisi spindinčio tavo veido grožybe ir be paliovos tave garbina. Su jais tad
ir mes tave išpažįstame, o mūsų balsu – visi kūriniai džiaugsmingai tau gieda:
Osana aukštybėse!
Osana aukštybėse!
Tau šlovę mes teikiame, Tėve šventasis, nes didis esi. Visuose tavo darbuose išmintis spindi ir meilė. Pagal
savo paveikslą tu žmogų sukūrei ir visą pasaulį davei jam tvarkyti, kad jis, tau vienam, Kūrėjui, tarnaudamas,
visiems kūriniams viešpatautų.
Kai per neklusnumą jis tavo draugystę prarado, jo nepalikai mirties valdžioje. Gailėdamasis žmonių, juos
skatinai tavęs ieškoti ir ieškantiems padėdavai rasti.
Žmonėms tu sandorą siūlei ne kartą, per pranašus mokei juos laukti išganymo. Ir taip tu mylėjai pasaulį,
Tėve šventasis, jog, laiko pilnatvei atėjus, mūsų gelbėti atsiuntei savo vienatinį Sūnų.
Šventosios dvasios veikimu priėmęs kūną ir gimęs iš Mergelės Marijos, jis viskuo buvo į mus panašus,
išskyrus nuodėmę. Vargdieniams jis skelbė išganymą, belaisviams – išvadavimą, nuliūdusiems – džiaugsmą.
Paklusdamas tavajai valiai, jis savo noru ryžosi mirti, o prisikeldamas iš numirusių, sunaikino mirtį ir atkūrė
gyvenimą, kad nebe sau mes gyventume, bet jam, už mus numirusiam ir prisikėlusiam. Kaip pirmąją dovaną
savo tikintiesiems, jis atsiuntė nuo tavęs, o Tėve, Šventąją Dvasią, kuri išbaigia jo darbą, pašventindama
pasaulį.
Todėl mes, Viešpatie, prašome, kad Šventoji Dvasia teiktųsi pašventinti šias dovanas,
rankas sudeda
idant jos taptų mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus
ir vieną kartą peržegnoja duoną ir taurę drauge, sakydamas:
Kūnu ir † Krauju
rankas sudeda
švęsti tai didžiajai paslapčiai, kurią jis paliko mums amžinai sandorai.
Atėjus valandai, kurią tu, Tėve šventasis, turėjai Jėzų pašlovinti, jis, mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė
jiems savo meilę iki galo. Vakarieniaujant
jis paėmė duoną, laimino, laužė ir davė savo mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
Paskui sako:
Lygiai taip
paėmęs taurę, pripiltą vyno, jis tau dėkojo ir davė mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
Paskui taria:
[Arba:
ateinant.
Arba:
Arba:
To dėlei Viešpatie, dabar švęsdami atpirkimo minėjimą, mes prisimename Kristaus mirtį ir nužengimą į
pragarus; išpažįstame jo prisikėlimą ir įžengimą į dangų, kur sėdi tavo dešinėje. Laukdami jo garbingojo
atėjimo, aukojame tau priimtiną, visam pasauliui išganingą, šventą jo Kūno ir Kraujo auką.
Pažvelk meilingai, Viešpatie, į Auką, kurią pats esi davęs Bažnyčiai. Suteik malonę, kad visi, kurie ta viena
Duona dalysis ir iš tos Taurės gers, Šventosios Dvasios jungiami į vieną kūną, subręstų į gyvą atnašą Kristuje
tavo garbei ir šlovei.
Dabar tad, Viešpatie, atmink visus tuos, už kuriuos mes šią auką aukojame: atmink savo tarną, mūsų
popiežių ***, mūsų vyskupą ***, visus vyskupus, kunigus, aukotojus, patarnautojus – visus šios aukos
dalyvius ir visą savąją tautą, taip pat tuos, kurie nuoširdžiai tavęs ieško.
Atmink ir tuos, kurie numirė Kristaus ramybėje, ir visus mirusiuosius, kurių tikėjimą vienas tu pažinai.
Visiems mums, savo vaikams, maloningasis Tėve, suteik stiprybės laimėti tą dalį, kurią jau turi Švenčiausioji
Mergelė Marija, Dievo Gimdytoja, apaštalai ir tavo šventieji dangaus karalystėje. Su visa kūrinija, išvaduota
iš nuodėmės ir mirties sunaikinimo, tenai tave šlovinsime per Kristų, mūsų Viešpatį,
rankas sudeda
per kurį pasauliui teiki visokias gėrybes.
Amen.
V EUCHARISTIJOS MALDA
(Susitaikinimo I)
Viešpats su jumis.
Ir su tavimi.
Aukštyn širdis!
Verta ir teisinga.
Tikrai verta ir teisinga dėkoti tau, Viešpatie, Tėve šventasis! Tu nuolat mus ragini į tobulesnį gyvenimą, o
būdamas geras ir maloningas, nesiliauji rodęs gailestingumą ir nusidėjėlius skatini vien tavo atlaidumui su
pasitikėjimu atsiduoti. Nors daugel kartų sulaužėme tau pažadėtą ištikimybę, tu nenusigręžei nuo mūsų, bet
visą žmoniją per savo Sūnų, mūsų Viešpatį Jėzų Kristų nauju ryšiu su savimi taip tvirtai sujungei, jog niekas
sutraukyti jo nebegali. Ir šitą malonės bei susitaikinimo metą tu savo tautai duodi, kad, kreipdami į tave
savo širdis, ramybę atrastume Kristuje ir, labiau atsivėrę Šventajai Dvasiai, visiems žmonėms broliškai
tarnautume. Todėl, nuostabos pagauti, reiškiame tau dėkingumą, šloviname tavo meilės didybę ir,
džiaugdamiesi tavo siųstu išganymu, drauge su gausingomis dangaus gyventojų miniomis sutartinai
giedame tau garbės giesmę:
Osana aukštybėse!
Osana aukštybėse!
Dieve! Tu nuo pasaulio pradžios taip visa tvarkai, kad žmogų pakeltum į didį šventumą, nes pats esi Šventas.
Teikis pažvelgti į čia susibūrusią savo tautą ir išlieti Šventosios Dvasios galybę,
kad šios atnašos mums taptų Kūnu † ir Krauju tavo mylimojo Sūnaus Jėzaus Kristaus,
rankas sudeda
kuris tavo vaikų garbę mums teikia.
Kai mes buvome paklydę ir neverti prie tavęs artintis, tu parodei didžiausią mums meilę, nes tavo Sūnus,
vienintelis Teisusis, pats pasidavė į mūsų rankas ir leidosi kalamas prie kryžiaus.
Rankas sudeda.
Prieš ištiesdamas savo rankas tarp dangaus ir žemės kaip nesibaigiančios su tavimi sandoros ženklą, jis -
panorėjo su savo mokiniais atšvęsti Velykas.
Paima duoną ir, ją kiek pakėlęs, tęsia:
Vakarieniaudamas paėmė duoną, tau dėkodamas, laimino, laužė ir davė jiems, tardamas:
truputį pasilenkia
Paskui sako:
Lygiai taip po vakarienės, žinodamas, kad jo išlietu ant kryžiaus Krauju visa bus sutaikinta su tavimi,
jis paėmė taurę, pripiltą vyno, vėl dėkojo ir davė savo bičiuliams, tardamas:
truputį pasilenkia
Paskui taria:
[Arba:
ateinant.
Arba:
Arba:
Todėl, minėdami tikrąjį Sutaikintoją, mūsų Velykų Avinėlį Jėzų Kristų, švęsdami jo mirtį bei prisikėlimą iš
numirusių ir laukdami jo garbingo atėjimo, aukojame tau, gerasis, ištikimasis Dieve, tavo malones žmonėms
teikiančią Auką.
Meilingasis Tėve, maloniai pažvelk į tuos, kuriems leidi šioje vienoje Kristaus Aukoje dalyvauti ir su tavimi
joje susijungti. Tegu Šventoji Dvasia sutelkia visus į vieną šeimą, kurioje išnyktų bet koks suskilimas.
Stiprink mūsų minties ir širdies vienybę su mūsų popiežiumi *** ir mūsų vyskupu ***. Padėk mums visiems
darbuotis, kad ateitų tavo karalystė – iki tos valandos, kada stosime prie dangiškojo tavo sosto šventi tarp
šventųjų drauge su palaimintąja Mergele Marija ir apaštalais, ir mūsų mirusiais broliais seserimis, kuriuos
dabar pavedame tavo gailestingumui.
Tada tapę naujais kūriniais, pagydyti iš nuodėmės žaizdų, išvaduoti iš visokio sugedimo, dėkodami amžinai
gyvajam Jėzui Kristui,
rankas sudeda
tave nuolankiai garbinsime ir išpažinsime.
Amen.
VI EUCHARISTIJOS MALDA
(Susitaikinimo II)
Viešpats su jumis.
Ir su tavimi.
Aukštyn širdis!
Verta ir teisinga.
Visagali Dieve Tėve, per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų tave garbiname, tau dėkojame už didžius tavo darbus
pasauly. Nors drasko žmoniją prieštaravimai ir nesantaika, bet jaučiame, kaip tu žmones lenki ilgėtis
vienybės. Šventoji Dvasia gi žadina širdis, kad priešai tartis pradėtų, pykęsi vienas kitam ranką paduotų,
tautos santarvės siektų. Tavo galybė padaro, jog taikos ilgesys vaidus malšina, meilė neapykantą nugali,
atleidimas kerštą išrauna. Todėl mes nepaliausime tau dėkoję ir su dangaus chorais amžinai šlovinę
prakilniausiąją tavo didybę:
Osana aukštybėse!
Osana aukštybėse!
Tave, Dieve Tėve, visatos Valdove, garbiname per tavo Sūnų Jėzų Kristų, ateinantį tavo vardu. Jis yra
žmoniją gelbintis žodis, nusidėjėliams ištiestos rankos, į tavo ramybę mus vedantis kelias.
Dieve, visų mūsų Tėve! Kai per nuodėmę nuo tavęs atsitraukėme, savo Sūnaus mirtimi susigrąžinai mus, kad
būtume vėl prie tavęs ir mylėtume vienas kitą.

Todėl, tavo sūnaus Jėzaus Kristaus paliepimu švęsdami jo paliktą susitaikinimo Auką, maldaujame tave
Šventosios Dvasios galia pašventinti † šias atnašas.
Rankas sudeda.
Kai, mus gelbėdamas, turėjo atiduoti savo gyvybę,
Jėzus per Vakarienę paėmė į rankas duoną, tau dėkodamas, ją laimino, laužė ir davė savo mokiniams,
tardamas:
truputį pasilenkia
Paskui sako:
Lygiai taip aną vakarą
jis paėmė taurę ir, šlovindamas tavo gailestingumą, davė mokiniams, tardamas:
Paskui taria:
[Arba:
ateinant.
Arba:
Arba:
Viešpatie, mūsų Dieve, tavo Sūnus mums paliko didžios savo meilės laidą; todėl mes, minėdami jo mirtį ir
prisikėlimą, tau atiduodame tai, ką tu mums davei: tobulą susitaikinimo Auką!
Meldžiame tave, Tėve Šventasis, kad mus su savo Sūnumi meiliai priimtum ir suteiktum mums šiame
pokylyje Šventąją Dvasią, kuri naikina visa, kas skiria.
Tavo dvasia testiprina mūsų vienybę su mūsų popiežiumi ***, mūsų vyskupu ***, su visais ganytojais ir visa
tavąja tauta. Padaryk, meldžiame, savo Bažnyčią vienybės ženklu ir taikos įrankiu žmonijai.
Kaip čia surenki mus prie savo Sūnaus altoriaus ir vieniji su palaimintąja Dievo Gimdytoja Mergele Marija
bei visais šventaisiais, taip suburk visų luomų ir tautų, visų giminių ir kalbų žmones į amžinos vienybės puotą
naujame pasaulyje, kur spindės tobula santarvė.
Rankas sudeda.
To prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Amen.
I EUCHARISTIJOS MALDA
Gerasis Tėve, per Jėzų Kristų, tavo Sūnų, mūsų Viešpatį, karštai tave maldaujame:
sudeda rankas ir sako:
priimk
žegnoja duoną ir taurę drauge, sakydamas:
ir palaimink † šias dovanas ir atnašas, šias šventas, tyras aukas!
Rankas išskėtęs tęsia:
Tau jas aukojame pirmiausia už šventąją visuotinę Bažnyčią. Teikis ją visame pasaulyje laimingą ir vieningą
laikyti, saugoti ir valdyti. Globok savo tarną, mūsų popiežių ***, mūsų vyskupą *** ir visus, kurie ištikimai
laikosi apaštalinio katalikų tikėjimo.
Gyvųjų paminėjimas
Atmink, Viešpatie, savo žmones (*** ir ***), ir visus čia susirinkusius, kurių nuoširdus tikėjimas tau žinomas.
Rankas sudeda ir truputį pasimeldžia už gyvuosius, už kuriuos nori. – Paskui, rankas išskėtęs, tęsia:
Už juos tau mes aukojame, ir jie patys už save ir visus saviškius aukoja šią šlovinimo auką.
Trokšdami savo sieloms atpirkimo, tikėdamiesi išganymo ir apsaugos, jie siunčia savo maldas tau, amžinasis,
gyvasis, tikrasis Dieve.
Šventųjų paminėjimas
Drauge su visa Bažnyčia mes pagarbiai prisimename pirmiausia šlovingąją, nepalytėtąją Mergelę Mariją,
Dievo, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Motiną; taipogi † šventąjį Juozapą, jos Sužadėtinį; šventuosius
apaštalus ir kankinius – Petrą ir Paulių, Andriejų (Jokūbą, Joną, Tomą, Jokūbą, Pilypą, Baltramiejų, Matą,
Simoną ir Tadą; Liną, Kletą, Klemensą, Sikstą, Kornelijų, Kiprijoną, Lauryną, Krizogoną, Joną ir Paulių, Kozmą
ir Damijoną) – ir visus šventuosius. Dėl jų nuopelnų ir užtarimo visada ir visur mus stiprink savo globa ir
pagalba. (Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.)
Viešpatie, maloniai priimki šią mūsų – tavo tarnų ir visos tavo šeimos – auką. Duok savo ramybę mūsų
laikams, išgelbėk mus nuo amžinojo pasmerkimo ir priskirk prie savo išrinktųjų.
Rankas sudeda.
Rankas ištiesęs viršum atnašų, sako:
Šias atnašas, Dieve, teikis palaiminti ir pašventinti. Tebūna jos tobulos, tau priimtinos, kad mums taptų tavo
mylimojo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūnu ir Krauju.
Rankas sudeda.
Kančios išvakarėse
jis paėmė duoną į savo šventas, garbingas rankas,
pakelia akis,
pakėlė akis į dangų – į tave, Dieve, savo visagalį Tėvą, – tau dėkodamas, laimino, laužė ir davė savo
truputį pasilenkia
Paskui sako:
jis paėmė šią brangiausiąją taurę į savo šventas, garbingas rankas, vėl tau dėkodamas, laimino ir davė
truputį pasilenkia
Paskui taria:
[Arba:
ateinant.
Arba:
Arba:
Todėl, Viešpatie, mes, tavo tarnai ir visa tavo šventoji liaudis, minėdami tavo Sūnaus, mūsų Viešpaties
Jėzaus Kristaus palaimingąją kančią, prisikėlimą iš numirusių ir garbingą įžengimą į dangų, aukojame
šviesiausiajai tavo didybei tavo paties mums duotų dovanų auką – tyrą, šventą, be dėmės auką – šventąją
gyvenimo Duoną ir amžinojo išganymo Taurę.
Meiliai pažvelk į šią auką ir maloniai priimk, kaip kitados esi priėmęs savo tarno, teisiojo Abelio atnašas,
mūsų tikėjimo protėvio Abraomo auką ir savo vyriausiojo kunigo Melkizedeko šventąją auką – tyrąsias
duonos ir vyno dovanas.
Pasilenkęs, rankas sudėjęs, kalba toliau:
Karštai maldaujame tave, visagali Dieve: paliepk šventajam savo Angelui nunešti šią auką prie tavo aukštojo
sosto – tavo dieviškosios didybės akivaizdon, kad, priėmę nuo šio altoriaus tavo Sūnaus švenčiausiąjį Kūną ir
Kraują,
išsitiesia ir persižegnoja, tardamas:
mes taptume pilni dangaus palaimos ir malonės.
Rankas sudeda.
Mirusiųjų paminėjimas
Rankas išskėtęs, sako:
Atmink, Viešpatie, mirusiuosius (***), kurie, pažymėti tikėjimo ženklu, pirma mūsų paliko pasaulį ir miega
ramybės miegu.
Rankas sudeda ir truputį pasimeldžia už mirusiuosius, už kuriuos nori. – Paskui, rankas išskėtęs, tęsia:
Juos, Viešpatie, ir visus, kurie mirė susijungę su Kristumi, priimk į šviesos, ramybės ir atilsio šalį.
Rankas sudeda.
Dešine ranka mušdamasis į krūtinę:
Taip pat ir mums, nusidėjėliams,
toliau kalba, rankas išskėtęs:

neapsakomu tavo gailestingumu pasitikintiems, suteik dalį su savo šventaisiais apaštalais ir kankiniais – su
Jonu, Steponu, Motiejumi, Barnabu (Ignotu, Aleksandru, Marcelinu, Petru, Felicita, Perpetua, Agota, Liucija,
Agniete, Cecilija, Anastazija) – ir visais šventaisiais. Priimk mus į jų bendriją ne dėl mūsų nuopelnų, o dėl
savo atlaidumo.
Rankas sudeda ir kalba toliau:
Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį, per kurį tu, Dieve, visas šias gėrybes nuolat kuri, laimini, gaivini, šventini
ir mums dovanoji.
Amen.
[Savi Šventųjų paminėjimai:
Kalėdų aštuondienį:
Drauge su visa Bažnyčia minėdami šventąją dieną, kai garbingoji Mergelė Marija, nepalytėtoji Motina,
pasauliui pagimdė Išganytoją, mes pagarbiai prisimename †
Per Tris Karalius:
Drauge su visa Bažnyčia minėdami šventąją dieną, kai tavo Sūnus, per amžius lygiai su tavimi garbingas,
žmogaus kūno pavidalu mums regimas pasirodė, mes pagarbiai prisimename †
Velykų aštuondienį:
Drauge su visa Bažnyčia minėdami (šventąją naktį) didžiąją dieną, kai mūsų Viešpats Jėzus Kristus prisikėlė iš
numirusių, mes pagarbiai prisimename †
Viešpatie, maloniai priimki šią mūsų – tavo tarnų ir visos tavo šeimos – auką, aukojamą taip pat ir už tuos,
kuriuos Krikšto vandeniu ir Šventosios Dvasios galia išvadavai iš nuodėmės vergijos ir atgimdei malonės
gyvenimui. Duok savo ramybę mūsų laikams, išgelbėk mus nuo amžinojo pasmerkimo ir priskirk prie savo
išrinktųjų. †
Per Šeštines:
Drauge su visa Bažnyčia minėdami šventąją dieną, kai mūsų Viešpats, vienatinis tavo Sūnus, prisiimtą mūsų
trapiąją būtį iškėlė į tavo garbingąją dešinę, mes pagarbiai prisimename †
Per Sekmines:
Drauge su visa Bažnyčia minėdami šventąją Sekminių dieną, kai Šventoji Dvasia ugnies liežuviais apaštalams
pasirodė, mes pagarbiai prisimename †]
II EUCHARISTIJOS MALDA
Dėkojimo giesmė
Kristus – žmogaus Atpirkėjas
Viešpats su jumis.
Ir su tavimi.
Aukštyn širdis!
Verta ir teisinga.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga visur ir visada tau, dangaus Tėve, dėkoti per tavo mylimąjį
Sūnų Jėzų Kristų – tavąjį Žodį, per kurį tu visa sukūrei ir kurį atsiuntei mūsų atpirkti ir išganyti. Šventosios
Dvasios veikimu jis priėmė kūną ir gimė iš Mergelės Marijos. Kad įvykdytų tavo valią ir įgytų tau šventą
tautą, jis ištiesė rankas prikalti prie kryžiaus ir tuo būdu nugalėjo mirtį, apreiškė prisikėlimą. Todėl mes su
visais angelais ir šventaisiais vienu balsu skelbiame tavo garbę:
Osana aukštybėse!
Osana aukštybėse!
Tikrai Tu, Viešpatie, šventas! Tu – šventumo šaltinis!
Todėl tave prašome: Šventosios Dvasios galia pašventink šias atnašas,
kad jos mums taptų mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūnu ir † Krauju.
Rankas sudeda.
Kai savo noru turėjo būti kančiai išduotas,
jis paėmė duoną, dėkodamas ją laužė ir davė savo mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
Paskui sako:
jis, paėmęs ir taurę vyno, vėl dėkodamas, davė mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
Po to taria:
[Arba:
ateinant.
Arba:
Arba:
Minėdami jo mirtį ir prisikėlimą, mes tau, Viešpatie, aukojame gyvenimo Duoną ir išganymo Taurę.
Dėkojame tau, kad pašaukei mus tarnauti tavo akivaizdoje.
Karštai maldaujame, kad mus, Kristaus Kūno ir Kraujo aukos dalyvius, Šventoji Dvasia sutelktų vienybėn.
Atmink, Viešpatie, savo Bažnyčią plačiajame pasauly: ugdyk joje tobulą meilę, globok mūsų popiežių ***,
mūsų vyskupą *** ir visą kunigiją.
[Galima įterpti:
Atmink savo tikintįjį (tikinčiąją) ***, kurį (kurią) (šiandien) pasišaukei iš šio pasaulio. Kaip jis (ji) Krikštu buvo
suaugęs (-usi) su tavo Sūnaus mirtimi, taip tesuauga ir su jo prisikėlimu.]
Atmink mirusius mūsų tikėjimo brolius ir seseris, kurie užmigo su viltimi prisikelti. Ir visiems, tavo malonėje
baigusiems žemės kelionę, leisk išvysti tavo šviesųjį veidą.
Pasigailėk, meldžiame, mūsų visų ir leisk mums drauge su šventąja Dievo Gimdytoja Mergele Marija, su
palaimintaisiais apaštalais ir visais šventaisiais turėti dalį amžinajame gyvenime ir garbinti tave bei šlovinti
rankas sudeda
per tavo Sūnų Jėzų Kristų.

Amen.
III EUCHARISTIJOS MALDA
Tikrai tu, Viešpatie, šventas, ir visi kūriniai vertai tave šlovina. Per savo Sūnų, mūsų Viešpatį Jėzų Kristų
Šventosios Dvasios galia tu gaivini bei šventini visą pasaulį ir be paliovos telki savo tautą, kad nuo saulėtekio
iki saulėlydžio tavo garbei aukotų tyrąją auką.
Todėl nuolankiai tave, Viešpatie, prašome: Šventosios Dvasios galia pašventink šias paaukotas tau atnašas,
kad jos mums taptų Kūnu ir † Krauju tavo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus,
rankas sudeda
kurio liepiami šias paslaptis švenčiame.
Tą naktį, kurią turėjo būti išduotas,
jis paėmė duoną, tau dėkodamas, laimino, laužė ir davė savo mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
Paskui sako:
jis, paėmęs taurę vyno, vėl tau dėkodamas, laimino ir davė mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
Paskui taria:
[Arba:
ateinant.
Arba:
Arba:
Minėdami Viešpatie, tavo Sūnaus išganingąją kančią, didį prisikėlimą iš numirusių ir įžengimą į dangų,
laukdami jo garbingojo atėjimo, dėkinga širdimi aukojame tau šią gyvą ir šventą auką.
Pažvelk meilingai į savo Bažnyčios atnašą – į tą Avinėlį, kurio aukojimu permaldautas būti norėjai. Tegul,
stiprinami tavo Sūnaus Kūno ir Kraujo, gaivinami jo Šventosios Dvasios, mes būsime Kristuje vienas kūnas ir
viena siela.
Teįteikia jis tau mus kaip amžiną dovaną, kad laimėtume dalį su tavo išrinktaisiais – su Mergele Marija,
šventąja Dievo Gimdytoja, su šventaisiais apaštalais ir garbingais kentėtojais, (su šventuoju ***) ir su visais
šventaisiais, kurių užtarimas, kaip tikime, nuolat mums teikia pagalbą.
Dėl šitos aukos, kuri mus sutaikina su tavimi, gailestingasis Dieve, visam pasauliui duoki gerovę ir taiką.
Keliaujančiai žemėje savo Bažnyčiai sustiprink tikėjimą, viltį ir meilę. Globok savo tarną, mūsų popiežių ***,
mūsų vyskupą ***, visus vyskupus, kunigus ir visą atpirktąją žmoniją.
Gerasis Tėve, tu gi norėjai, kad ši bendrija čionai susirinktų, todėl išklausyk jos maldas. Visur išsisklaidžiusius
savo vaikus apie save gailestingai suvienyk.
† Taip pat mirusius mūsų tikėjimo brolius ir seseris, ir visus, kurie, tau mieli, iškeliavo iš šio pasaulio, priimk į
dangaus karalystę, kur tikimės drauge su jais tavo garbe amžinai gėrėtis
rankas sudeda:
per Kristų, mūsų Viešpatį, per kurį tu pasauliui teiki visokias gėrybes.
[Galima pakeisti taip:
† Atmink savo tikintįjį (tikinčiąją) *** kurį (kurią) (šiandien) pasišaukei iš šio pasaulio; kaip jis (ji) Krikštu
buvo suaugęs (- usi) su tavo Sūnaus mirtimi, taip tesuauga ir su jo prisikėlimu, kada jis žadins numirusius
keltis iš žemės ir mūsų gendantį kūną padarys panašų į savo garbingąjį kūną.
Taip pat mirusius mūsų tikėjimo brolius ir seseris, ir visus, kurie, tau mieli, iškeliavo iš šio pasaulio, priimk į
dangaus karalystę, kur tikimės drauge su jais tavo garbe amžinai gėrėtis. Ten nušluostysi mums nuo akių
kiekvieną ašarą, o mes, tave, Dieve, regėdami veidas į veidą, per amžius būsime į tave panašūs ir
nesiliaudami tave šlovinsime per Kristų, mūsų Viešpatį, per kurį tu pasauliui teiki visokias gėrybes.]
Amen.
IV EUCHARISTIJOS MALDA
Dėkojimo giesmė
Amžinoji Kūrėjo didybė
Viešpats su jumis.
Ir su tavimi.
Aukštyn širdis!
Verta ir teisinga.
Tikrai verta tau dėkoti, teisinga tave, dangaus Tėve, garbinti! Tu vienatinis Dievas, gyvas ir tikras, esi nuo
amžių ir būsi per amžius, neprieinamoje šviesoje gyveni ir gyvensi. Tu vienas – meilė, gyvybės šaltinis; tu
visa sukūrei, visiems teiki dosnią palaimą, visus džiugini skaisčiąja savo šviesybe. Tau dieną ir naktį tarnauja
angelų nesuskaitomos minios. Jie gėrisi spindinčio tavo veido grožybe ir be paliovos tave garbina. Su jais tad
ir mes tave išpažįstame, o mūsų balsu – visi kūriniai džiaugsmingai tau gieda:
Osana aukštybėse!
Osana aukštybėse!
Tau šlovę mes teikiame, Tėve šventasis, nes didis esi. Visuose tavo darbuose išmintis spindi ir meilė. Pagal
savo paveikslą tu žmogų sukūrei ir visą pasaulį davei jam tvarkyti, kad jis, tau vienam, Kūrėjui, tarnaudamas,
visiems kūriniams viešpatautų.
Kai per neklusnumą jis tavo draugystę prarado, jo nepalikai mirties valdžioje. Gailėdamasis žmonių, juos
skatinai tavęs ieškoti ir ieškantiems padėdavai rasti.
Žmonėms tu sandorą siūlei ne kartą, per pranašus mokei juos laukti išganymo. Ir taip tu mylėjai pasaulį,
Tėve šventasis, jog, laiko pilnatvei atėjus, mūsų gelbėti atsiuntei savo vienatinį Sūnų.
Šventosios dvasios veikimu priėmęs kūną ir gimęs iš Mergelės Marijos, jis viskuo buvo į mus panašus,
išskyrus nuodėmę. Vargdieniams jis skelbė išganymą, belaisviams – išvadavimą, nuliūdusiems – džiaugsmą.
Paklusdamas tavajai valiai, jis savo noru ryžosi mirti, o prisikeldamas iš numirusių, sunaikino mirtį ir atkūrė
gyvenimą, kad nebe sau mes gyventume, bet jam, už mus numirusiam ir prisikėlusiam. Kaip pirmąją dovaną
savo tikintiesiems, jis atsiuntė nuo tavęs, o Tėve, Šventąją Dvasią, kuri išbaigia jo darbą, pašventindama
pasaulį.
Todėl mes, Viešpatie, prašome, kad Šventoji Dvasia teiktųsi pašventinti šias dovanas,
rankas sudeda
idant jos taptų mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus
ir vieną kartą peržegnoja duoną ir taurę drauge, sakydamas:
Kūnu ir † Krauju
rankas sudeda
švęsti tai didžiajai paslapčiai, kurią jis paliko mums amžinai sandorai.
Atėjus valandai, kurią tu, Tėve šventasis, turėjai Jėzų pašlovinti, jis, mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė
jiems savo meilę iki galo. Vakarieniaujant
jis paėmė duoną, laimino, laužė ir davė savo mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
Paskui sako:
Lygiai taip
paėmęs taurę, pripiltą vyno, jis tau dėkojo ir davė mokiniams, tardamas:
truputį pasilenkia
Paskui taria:
[Arba:
ateinant.
Arba:
Arba:
To dėlei Viešpatie, dabar švęsdami atpirkimo minėjimą, mes prisimename Kristaus mirtį ir nužengimą į
pragarus; išpažįstame jo prisikėlimą ir įžengimą į dangų, kur sėdi tavo dešinėje. Laukdami jo garbingojo
atėjimo, aukojame tau priimtiną, visam pasauliui išganingą, šventą jo Kūno ir Kraujo auką.
Pažvelk meilingai, Viešpatie, į Auką, kurią pats esi davęs Bažnyčiai. Suteik malonę, kad visi, kurie ta viena
Duona dalysis ir iš tos Taurės gers, Šventosios Dvasios jungiami į vieną kūną, subręstų į gyvą atnašą Kristuje
tavo garbei ir šlovei.
Dabar tad, Viešpatie, atmink visus tuos, už kuriuos mes šią auką aukojame: atmink savo tarną, mūsų
popiežių ***, mūsų vyskupą ***, visus vyskupus, kunigus, aukotojus, patarnautojus – visus šios aukos
dalyvius ir visą savąją tautą, taip pat tuos, kurie nuoširdžiai tavęs ieško.
Atmink ir tuos, kurie numirė Kristaus ramybėje, ir visus mirusiuosius, kurių tikėjimą vienas tu pažinai.
Visiems mums, savo vaikams, maloningasis Tėve, suteik stiprybės laimėti tą dalį, kurią jau turi Švenčiausioji
Mergelė Marija, Dievo Gimdytoja, apaštalai ir tavo šventieji dangaus karalystėje. Su visa kūrinija, išvaduota
iš nuodėmės ir mirties sunaikinimo, tenai tave šlovinsime per Kristų, mūsų Viešpatį,
rankas sudeda
per kurį pasauliui teiki visokias gėrybes.
Amen.
V EUCHARISTIJOS MALDA
(Susitaikinimo I)
Viešpats su jumis.
Ir su tavimi.
Aukštyn širdis!
Verta ir teisinga.
Tikrai verta ir teisinga dėkoti tau, Viešpatie, Tėve šventasis! Tu nuolat mus ragini į tobulesnį gyvenimą, o
būdamas geras ir maloningas, nesiliauji rodęs gailestingumą ir nusidėjėlius skatini vien tavo atlaidumui su
pasitikėjimu atsiduoti. Nors daugel kartų sulaužėme tau pažadėtą ištikimybę, tu nenusigręžei nuo mūsų, bet
visą žmoniją per savo Sūnų, mūsų Viešpatį Jėzų Kristų nauju ryšiu su savimi taip tvirtai sujungei, jog niekas
sutraukyti jo nebegali. Ir šitą malonės bei susitaikinimo metą tu savo tautai duodi, kad, kreipdami į tave
savo širdis, ramybę atrastume Kristuje ir, labiau atsivėrę Šventajai Dvasiai, visiems žmonėms broliškai
tarnautume. Todėl, nuostabos pagauti, reiškiame tau dėkingumą, šloviname tavo meilės didybę ir,
džiaugdamiesi tavo siųstu išganymu, drauge su gausingomis dangaus gyventojų miniomis sutartinai
giedame tau garbės giesmę:
Osana aukštybėse!
Osana aukštybėse!
Dieve! Tu nuo pasaulio pradžios taip visa tvarkai, kad žmogų pakeltum į didį šventumą, nes pats esi Šventas.
Teikis pažvelgti į čia susibūrusią savo tautą ir išlieti Šventosios Dvasios galybę,
kad šios atnašos mums taptų Kūnu † ir Krauju tavo mylimojo Sūnaus Jėzaus Kristaus,
rankas sudeda
kuris tavo vaikų garbę mums teikia.
Kai mes buvome paklydę ir neverti prie tavęs artintis, tu parodei didžiausią mums meilę, nes tavo Sūnus,
vienintelis Teisusis, pats pasidavė į mūsų rankas ir leidosi kalamas prie kryžiaus.
Rankas sudeda.
Prieš ištiesdamas savo rankas tarp dangaus ir žemės kaip nesibaigiančios su tavimi sandoros ženklą, jis -
panorėjo su savo mokiniais atšvęsti Velykas.
Paima duoną ir, ją kiek pakėlęs, tęsia:
Vakarieniaudamas paėmė duoną, tau dėkodamas, laimino, laužė ir davė jiems, tardamas:
truputį pasilenkia
Paskui sako:
Lygiai taip po vakarienės, žinodamas, kad jo išlietu ant kryžiaus Krauju visa bus sutaikinta su tavimi,
jis paėmė taurę, pripiltą vyno, vėl dėkojo ir davė savo bičiuliams, tardamas:
truputį pasilenkia
Paskui taria:
[Arba:
ateinant.
Arba:
Arba:
Todėl, minėdami tikrąjį Sutaikintoją, mūsų Velykų Avinėlį Jėzų Kristų, švęsdami jo mirtį bei prisikėlimą iš
numirusių ir laukdami jo garbingo atėjimo, aukojame tau, gerasis, ištikimasis Dieve, tavo malones žmonėms
teikiančią Auką.
Meilingasis Tėve, maloniai pažvelk į tuos, kuriems leidi šioje vienoje Kristaus Aukoje dalyvauti ir su tavimi
joje susijungti. Tegu Šventoji Dvasia sutelkia visus į vieną šeimą, kurioje išnyktų bet koks suskilimas.
Stiprink mūsų minties ir širdies vienybę su mūsų popiežiumi *** ir mūsų vyskupu ***. Padėk mums visiems
darbuotis, kad ateitų tavo karalystė – iki tos valandos, kada stosime prie dangiškojo tavo sosto šventi tarp
šventųjų drauge su palaimintąja Mergele Marija ir apaštalais, ir mūsų mirusiais broliais seserimis, kuriuos
dabar pavedame tavo gailestingumui.
Tada tapę naujais kūriniais, pagydyti iš nuodėmės žaizdų, išvaduoti iš visokio sugedimo, dėkodami amžinai
gyvajam Jėzui Kristui,
rankas sudeda
tave nuolankiai garbinsime ir išpažinsime.
Amen.
VI EUCHARISTIJOS MALDA
(Susitaikinimo II)
Viešpats su jumis.
Ir su tavimi.
Aukštyn širdis!
Verta ir teisinga.
Visagali Dieve Tėve, per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų tave garbiname, tau dėkojame už didžius tavo darbus
pasauly. Nors drasko žmoniją prieštaravimai ir nesantaika, bet jaučiame, kaip tu žmones lenki ilgėtis
vienybės. Šventoji Dvasia gi žadina širdis, kad priešai tartis pradėtų, pykęsi vienas kitam ranką paduotų,
tautos santarvės siektų. Tavo galybė padaro, jog taikos ilgesys vaidus malšina, meilė neapykantą nugali,
atleidimas kerštą išrauna. Todėl mes nepaliausime tau dėkoję ir su dangaus chorais amžinai šlovinę
prakilniausiąją tavo didybę:
Osana aukštybėse!
Osana aukštybėse!
Tave, Dieve Tėve, visatos Valdove, garbiname per tavo Sūnų Jėzų Kristų, ateinantį tavo vardu. Jis yra
žmoniją gelbintis žodis, nusidėjėliams ištiestos rankos, į tavo ramybę mus vedantis kelias.
Dieve, visų mūsų Tėve! Kai per nuodėmę nuo tavęs atsitraukėme, savo Sūnaus mirtimi susigrąžinai mus, kad
būtume vėl prie tavęs ir mylėtume vienas kitą.

Todėl, tavo sūnaus Jėzaus Kristaus paliepimu švęsdami jo paliktą susitaikinimo Auką, maldaujame tave
Šventosios Dvasios galia pašventinti † šias atnašas.
Rankas sudeda.
Kai, mus gelbėdamas, turėjo atiduoti savo gyvybę,
Jėzus per Vakarienę paėmė į rankas duoną, tau dėkodamas, ją laimino, laužė ir davė savo mokiniams,
tardamas:
truputį pasilenkia
Paskui sako:
Lygiai taip aną vakarą
jis paėmė taurę ir, šlovindamas tavo gailestingumą, davė mokiniams, tardamas:
Paskui taria:
[Arba:
ateinant.
Arba:
Arba:
Viešpatie, mūsų Dieve, tavo Sūnus mums paliko didžios savo meilės laidą; todėl mes, minėdami jo mirtį ir
prisikėlimą, tau atiduodame tai, ką tu mums davei: tobulą susitaikinimo Auką!
Meldžiame tave, Tėve Šventasis, kad mus su savo Sūnumi meiliai priimtum ir suteiktum mums šiame
pokylyje Šventąją Dvasią, kuri naikina visa, kas skiria.
Tavo dvasia testiprina mūsų vienybę su mūsų popiežiumi ***, mūsų vyskupu ***, su visais ganytojais ir visa
tavąja tauta. Padaryk, meldžiame, savo Bažnyčią vienybės ženklu ir taikos įrankiu žmonijai.
Kaip čia surenki mus prie savo Sūnaus altoriaus ir vieniji su palaimintąja Dievo Gimdytoja Mergele Marija
bei visais šventaisiais, taip suburk visų luomų ir tautų, visų giminių ir kalbų žmones į amžinos vienybės puotą
naujame pasaulyje, kur spindės tobula santarvė.
Rankas sudeda.
To prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Amen.
Toliau eina komunijos apeigos, žr. Komunija..
Komunija
Stovima
Viešpaties Jėzaus malda
Taurę ir pateną padėjęs ant korporalo, rankas sudėjęs, kunigas sako:
Išganytojo pamokyti ir jo liepiami, drįstame tarti:
Arba:
Melskimės, kaip Viešpats Jėzus Kristus mus išmokė:
Tėve mūsų, kuris esi danguje!
Teesie šventas tavo vardas,
teateinie tavo karalystė,
teesie tavo valia
kaip danguje, taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
ir atleisk mums mūsų kaltes,
kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
Ir neleisk mūsų gundyti,
bet gelbėk mus nuo pikto.

Gelbėk mus Viešpatie, nuo visokio blogio. Suteik ramybę mūsų laikams. Gailestingai padėk, kad mes, iš
nuodėmių išvaduoti ir nuo neramumų apsaugoti, su palaiminga viltimi lauktume mūsų Išganytojo Jėzaus
Kristaus atėjimo.
Tavo valdžia, ir galybė, ir garbė per amžius!
Viešpatie Jėzau Kristau, tu savo apaštalams esi pasakęs: „Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo
ramybę“. Žiūrėk tad ne mūsų nuodėmių, o savosios Bažnyčios tikėjimo, ir suteik jai žadėtą ramybę ir
vienybę. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius.
Amen.
Atsisukęs į žmones, skėsdamas ir sudėdamas rankas, kunigas priduria:
Viešpaties ramybė visada telydi jus.
Telydi ir tave.
Palinkėkite vieni kitiems ramybės.
Visi pareiškia vieni kitiems santaiką ir meilę pagal vietos papročius priimtu ženklu; kunigas tai daro diakonui
arba patarnautojui.
Duonos laužymas
Kunigas paima Ostiją, viršum patenos sulaužo ir vieną dalelę įleidžia į Taurę, tyliai kalbėdamas:
Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūnas ir Kraujas, čia sujungti, tebrandina mus amžinajam gyvenimui.
Tuo metu giedama ar kalbama:
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
pasigailėk mūsų!
pasigailėk mūsų!
suteik mums ramybę!
Malda prieš Komuniją
Kunigas tyliai kalba:
Viešpatie Jėzau Kristau, gyvojo Dievo Sūnau! Tėvo valią vykdydamas, Šventajai Dvasiai bendradarbiaujant,
tu savo mirtimi atgaivinai pasaulį. Šiuo švenčiausiuoju savo Kūnu ir Krauju išvaduok mane iš nuodėmių ir
visokių blogybių; padėk man visuomet laikytis tavo įsakymų ir neleisk niekuomet nuo tavęs atsiskirti.
Arba:
Tavo Kūno ir Kraujo priėmimas, Viešpatie Jėzau Kristau, tegul neužtraukia man teismo ir pasmerkimo, bet
dėl tavo gerumo tegul gydo ir saugo mano dvasią ir kūną.
Komunija
Kunigas priklaupia, paima Ostiją ir, ją laikydamas truputį pakeltą viršum patenos, atsisukęs į žmones, balsiai
sako:
Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmes. Laimingi, kurie yra pakviesti į Avinėlio puotą!
Viešpatie, nesu vertas, kad ateitum į mano širdį, bet tik tark žodį, ir mano siela pasveiks.
Kunigas, pagarbiai priimdamas Kristaus Kūną, tyliai sako:
Kristaus Kūnas tesaugo mane amžinajam gyvenimui.
Priimdamas Kristaus Kraują:
Kristaus Kraujas tesaugo mane amžinajam gyvenimui.
Po to ima pateną ar komuninę, eina prie priimsiančiųjų Komuniją ir, kiekvienam jų rodydamas truputį
pakeltą Ostiją, taria:
Kristaus Kūnas.
Priimantysis atsako:
Amen.
Baigus dalyti Komuniją, pats kunigas ar diakonas nuvalo pateną, trupinėlius nubraukdamas į taurę, kurią
paskui išplauna. Plaudamas kunigas tyliai kalba:
Ką lūpomis priėmėme, Viešpatie, tebūna priimta tyra širdimi. Ši laikina dovana tepadeda mums laimėti
amžinąjį gyvenimą.
Komunijos priegiesmis
Kunigui priimant Kristaus Kūną, pradedamas komunijos giedojimas.
Komunijos malda
Melskimės.
Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.
Amen.
Pabaiga
Viešpats su jumis.
Ir su tavimi.
Tepalaimina jus visagalis Dievas – Tėvas, ir Sūnus, † ir Šventoji Dvasia.
Amen.
Telydi jus Viešpaties malonė.
Arba:
Kristaus aukos vaisiai jus visur telydi.
Arba:
Mišios baigtos. Eikite ramybėje.
Dėkojame Dievui.
Kaip ir Mišių pradžioje, kunigas pagarbiai pabučiuoja altorių. Drauge su patarnautojais priklaupęs ar
nusilenkęs, grįžta į zakristiją.
Advento Dėkojimo giesmės
1. Du Kristaus atėjimai.
Tikrai verta, o Dieve, tau dėkoti, teisinga Tave visada šlovinti per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Jis, pirmą kartą
atėjęs ir nuolankiai žmogaus kūną priėmęs, atpirko mus, kaip buvo nuo amžių nuspręsta, ir atvėrė mums
kelią į amžinąją laimę. Ir antrą kartą ateis garbingas ir didingas, idant viso pasaulio akivaizdoje mums
atiduotų pažadėtą nesibaigiančio gyvenimo dovaną, kurios dabar budėdami laukiame. Todėl mes su
angelais ir arkangelais, ir su visa dangaus dvasių bendruomene niekuomet nepaliausime tave garbinę
giesme: Šventas...
2. Dvejopas Kristaus laukimas.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga tave, dangaus Tėve, garbinti ir tau dėkoti per mūsų Viešpatį
Jėzų Kristų. Visi pranašai apie jį pranašavo, Mergelė Motina su neapsakoma meile jo laukė, Jonas
Krikštytojas jį ateisiantį skelbė, atėjusį parodė. Dabar su džiugia viltimi mes laukiame jo gimimo šventės,
kad, vėl atėjęs, mus rastų maldingai budinčius ir džiaugsmingai jam teikiančius šlovę. Todėl mes su angelais
ir arkangelais, ir su visa dangaus dvasių bendruomene niekuomet nepaliausime tave garbinę giesme:
Šventas...
Kalėdų dėkojimo giesmės
1. Kristus – šviesa.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga visur ir visada tau dėkoti, šventasis Viešpatie, visagali Tėve,
amžinasis Dieve. Slaptingu Žodžio Įsikūnijimu nauja tavosios garbės šviesa mūsų dvasiai sužibo, idant mes,
regimai pažinę Žmogumi tapusį Dievą, per jį pamiltume neregimąsias vertybes. Todėl mes su angelais ir
arkangelais, ir su visa dangaus dvasių bendruomene niekuomet nepaliausime tave garbinę giesme:
Šventas...
2. Įsikūnijimu visa atstatyta.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga tave, amžinasis Tėve, garbinti ir tau dėkoti per mūsų Viešpatį
Jėzų Kristų. Kaip skelbia didinga Kalėdų šventė, neregimasis Dievas priėmė mūsų regimą prigimtį, gimęs
prieš amžius – nužengė į laiko tėkmę. Ką nuodėmė buvo sugriovusi, jis atstatė: grąžino pasauliui pirmykštį
nekaltumą ir pražūčiai pasmerktą žmogų pašaukė į dangaus karalystę. Todėl mes su visais angelais tavo
garbei šioje mieliausioje šventėje giedame: Šventas...
3. Žodžio įsikūnijimo vaisiai.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga tave, visagali Dieve Tėve, garbinti ir tau dėkoti per mūsų
Viešpatį Jėzų Kristų. Per jį šiandieną sušvito nuostabūs pasikeitimai: Amžinasis Žodis, priimdamas trapią
mūsų prigimtį, be galo išaukštino žmonių giminę, ir ta nuostabi su juo giminystė daro mus nemirtingus.
Todėl mes drauge su angelais ir šventaisiais šloviname tave džiaugsmo giesme: Šventas...
Gavėnios dėkojimo giesmės
1. Dvasinė gavėjimo reikšmė
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga tave, didis Dieve, išpažinti ir tau dėkoti per mūsų Viešpatį Jėzų
Kristų. Kasmet maloningai kvieti mus gavėti, kad mes, tavo tikintieji, sąžinę apsivalę, džiaugsmingai
lauktume šventųjų Velykų. Karščiau melsdamiesi, nuoširdžiau padėdami artimui, stropiau naudodamiesi
atgimimo sakramentais, galime pasiekti Dievo vaikų malonės pilnatvę. Todėl mes su angelais ir arkangelais,
ir su visa dangaus dvasių bendruomene niekuomet nepaliausime tave garbinę giesme: Šventas...
2. Dvasinė atgaila
amžinasis Dieve. Tu mums, savo vaikams, paskyrei tinkamą metą širdies tyrumui atkurti ir trokšti, kad mes,
pražūtingus norus sutramdę, nebevergautume praeinantiems dalykams, bet kuo labiau pamėgtume
amžinuosius. Todėl mes drauge su dangaus angelais ir šventaisiais šloviname tave nepaliaujama giesme:
Šventas...
3. Santūros vaisiai.
amžinasis Dieve. Tu nori, kad mes, nusidėjėliai, tau pagarbą reikštume atgaila, idant, žemės gėrybes
saikingai vartodami, turėtume kuo sušelpti stokojančius ir taptume tavo dosnumo sekėjais. Todėl mes
drauge su nesuskaitoma angelų daugybe tau giedame garbę ir šlovę: Šventas...
4. Pasninko vaisiai
amžinasis Dieve. Tu atgaila mūsų geismus tramdai, stiprini dvasią, ugdai dorybes ir gausini nuopelnus per
mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Per jį tavo didybę garbina angelai ir arkangelai, o su jais cherubinai, serafinai ir
šventųjų minios drauge tau reiškia džiaugsmingą šlovę. Leisk ir mums, meldžiame, prie jų prisidėti – drauge
su jais nuolankiai tau giedoti: Šventas...
Kristaus kančios dėkojimo giesmės
1. Kryžiaus galybė
amžinasis Dieve. Tavo Sūnaus išganinga kančia visiems apreiškė, jog reikia tave išpažinti, o neapsakoma
kryžiaus galia žmonijai parodė šio pasaulio pralaimėjimą ir Nukryžiuotojo pergalę. Todėl mes drauge su
visais angelais ir šventaisiais šloviname tave, savo Viešpatį, nuolankiai giedodami: Šventas...
2. Šventojo Kryžiaus pergalė.
amžinasis Dieve. Tu žmonijos išganymui skyrei kryžiaus medį, kad iš ten prisikeltų gyvybė, iš kur mirtis kilo,
ir kad nuodėmės medžiu nugalėjusį suvedžiotoją atpirkimo medžiu nugalėtų mūsų Viešpats Jėzus Kristus.
Per jį tavo didybę šlovina angelai ir arkangelai, o su jais cherubinai, serafinai ir šventųjų minios tau reiškia
džiaugsmingą sutartinę šlovę. Leisk ir mums, meldžiame, prie jų prisidėti – drauge su jais nuolankiai tau
giedoti: Šventas...
Velykų dėkojimo giesmės
1. Velykų paslaptis.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga kiekvienu metu tave, Viešpatie, garbinti, (o ypačiai šią šventąją
naktį) o ypačiai šią didžiąją dieną (o ypačiai šiuo didingu laiku) dera teikti tau šlovę, nes mūsų Velykų
Avinėlis – Kristus jau yra paaukotas. Jis tikrai yra tas Avinėlis, kuris pasaulio nuodėmes naikina. Jis savo
mirtimi mūsų mirties geluonį išrovė ir mums gyvybę prisikėlimu sugrąžino. To dėlei, Velykų švenčių
sulaukęs, čia, žemėje, džiūgauja visas pasaulis. Su juo ir visas dangus – angelų ir šventųjų minios tau garbės
giesmę nepaliauja giedoję: Šventas...
2. Naujas gyvenimas Kristuje.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga kiekvienu metu tave, Viešpatie, garbinti, o ypač šiuo didingu
laiku dera teikti tau šlovę, nes mūsų Velykų Avinėlis – Kristus jau yra paaukotas. Šviesos vaikus jis
pašventino amžinajam gyvenimui, tikintiesiems atkėlė vartus į dangaus karalystę. Savo mirtimi mūsų mirtį
jis nugalėjo, o prisikėlimu visus prikėlė gyventi. To dėlei, Velykų švenčių sulaukęs, čia, žemėje, džiūgauja
visas pasaulis. Su juo ir visas dangus – angelų ir šventųjų minios tau garbės giesmę nepaliauja giedoję:
Šventas...
3. Kristus gyvena ir nuolat mus užtaria.
laiku dera teikti tau šlovę, nes mūsų Velykų Avinėlis – Kristus jau yra paaukotas. Jis ir toliau už mus aukojasi
ir mus tau nuolat užtaria. Jis, kartą numiręs, daugiau nebemiršta, nužudytasis Avinėlis per amžius gyvena.
To dėlei, Velykų švenčių sulaukęs, čia, žemėje, džiūgauja visas pasaulis. Su juo ir visas dangus – angelų ir
šventųjų minios tau garbės giesmę nepaliauja giedoję: Šventas...
4. Velykų paslaptis atstatė visa.
laiku dera teikti tau šlovę, nes mūsų Velykų Avinėlis – Kristus jau yra paaukotas. Įveikęs mirtį, jis visa atstatė,
ką nuodėmė buvo sugriovusi, ir mums sugrąžino gyvenimo pilnatvę. To dėlei, Velykų švenčių sulaukęs, čia,
žemėje, džiūgauja visas pasaulis. Su juo ir visas dangus – angelų ir šventųjų minios tau garbės giesmę
nepaliauja giedoję: Šventas...
5. Kristus – kunigas ir auka.
laiku dera teikti tau šlovę, nes mūsų Velykų Avinėlis – Kristus jau yra paaukotas. Jis, ant kryžiaus
paaukodamas savo kūną, įvykdė, ką ženklino senosios aukos. Gyvybę dėl mūsų išganymo tau atiduodamas,
parodė, kad jis – ir kunigas, ir aukuras, ir aukos avinėlis. To dėlei, Velykų švenčių sulaukęs, čia, žemėje,
džiūgauja visas pasaulis. Su juo ir visas dangus – angelų ir šventųjų minios tau garbės giesmę nepaliauja
giedoję: Šventas...
Eilinių sekmadienių dėkojimo giesmės
1. Velykų paslaptis ir Dievo tauta.

amžinasis Dieve, per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Kančia ir prisikėlimu jis atliko nuostabų darbą: iš nuodėmės
ir mirties jungo iškėlė mus į garbę. Dabar mes esame išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta,
įsigytoji liaudis. Mes garbiname, Viešpatie, šlovingus tavo darbus, pašaukti iš tamsybių į tavo nuostabią
šviesą. Todėl mes su angelais ir arkangelais, ir su visa dangaus dvasių bendruomene niekuomet
nepaliausime tave garbinę giesme: Šventas...
2. Išganymo paslaptis.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga tave, visagali Dieve, išpažinti ir tau dėkoti, per mūsų Viešpatį
Jėzų Kristų. Nupuolusių žmonių pagailėjęs, jis teikėsi gimti iš Mergelės Marijos; nuo amžinosios mirties mus
kryžiaus kančia išvadavo, prisikėlimu – amžinąjį gyvenimą mums padovanojo. Todėl mes su angelais ir
Šventas...
3. Žmogų išganė Žmogus.
amžinasis Dieve. Aukščiausia garbė tau priklauso, kad dieviška galia mus mirtinguosius gelbi. Kai per senąjį
žmogų – Adomą – patekome į mirties vergiją, tu iš jos mus vaduoji per naująjį Žmogų – mūsų Viešpatį Jėzų
Kristų. Per jį dangaus angelai šlovina tavo didybę ir džiaugiasi tavo akivaizdoj amžina laime. Leisk ir mums,
meldžiame, prie jų prisidėti – drauge su jais džiaugsmingai giedoti: Šventas...
4. Išganymo istorija.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga tave, amžinasis Dieve, garbinti ir tau dėkoti per mūsų Viešpatį
Jėzų Kristų. Savo gimimu jisai žmoniją atnaujino, kančia nuodėmes išdildė, prisikėlimu amžinąjį gyvenimą
laidavo ir grįždamas pas tave savo Tėvą, dangaus vartus mums atkėlė. Todėl mes drauge su visais angelais ir
šventaisiais šloviname tave nepaliaujama giesme: Šventas...
5. Pasaulio sukūrimas.
amžinasis Dieve. Tu sutvėrei bekraštį pasaulį su laikų kaita ir daiktų įvairove. Sukūręs žmogų pagal savo
paveikslą, tu jam atidavei nuostabią gamtą, kad tavo vardu ją valdytų, tavųjų darbų didingumą pažintų ir
tave nuolat šlovintų per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Todėl mes su visais angelais ir šventaisiais šloviname
tave, Viešpatie, džiaugsmo giesme: Šventas...
6. Amžinųjų Velykų laidas.
amžinasis Dieve. Tavy mes gyvename, judame, esame, kasdien patirdami tavo gerumo palaimą. Davei
mums ir amžinojo gyvenimo laidą, nes Jėzaus iš numirusių prisikėlimas ir Šventosios Dvasios atėjimas leidžia
mums tikėtis amžinųjų Velykų. Mes dėkojame tau, garsiname didžius tavo darbus ir drauge su angelų
chorais giedame: Šventas...
7. Išganymas Kristaus klusnumu.
amžinasis Dieve. Tu taip mylėjai pasaulį, taip jo gailėjai, jog mūsų atpirkti siuntei Išganytoją – savo Sūnų.
Pagal tavo šventąją valią jis viskuo, išskyrus nuodėmę, panašus į mus tapo, kad ir mumyse tai mylėtum,
Sūnuje ką mylėjai. Mes jo klusnumu atgavome tavo malonę, kurią per neklusnumo nuodėmę buvome
praradę. Todėl mes drauge su visais angelais ir šventaisiais šloviname tave, Viešpatie, džiaugsmo giesme:
Šventas...
8. Bažnyčią vienija Trejybės vienybė.
amžinasis Dieve. Per nuodėmę nuo tavęs nutolusius žmones tu savo Sūnaus krauju ir Šventosios Dvasios
galybe draugėn prie savęs panorai vėl suburti. Daugeriopos tavo išminties garbei, Trejybės vienybės tel-
kiami, jie tampa Bažnyčia – mistinis Kristaus kūnas ir Šventosios Dvasios buveinė. Todėl mes drauge su
angelų chorais džiaugsmingai tau giedame šlovę: Šventas...
Dėkojimo giesmės Švč. M. Marijos garbei
1. Švč. M. Marijos motinystė.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga visur ir visada tau, dangaus Tėve, dėkoti, ir šiandien, kai
pagerbiame Švenčiausiąją Mergelę Mariją, tave garbinti, šlovinti ir aukštinti. Šventosios Dvasios veikimu ji
pradėjo vienatinį tavo Sūnų ir, išlikdama garbinga Mergelė, pagimdė pasauliui amžinąją šviesą – mūsų
Viešpatį Jėzų Kristų. Per jį tavo didybę garbina angelai ir arkangelai, o su jais cherubinai, serafinai ir šventųjų
minios tau reiškia džiaugsmingą sutartinę šlovę. Leisk ir mums, meldžiame, prie jų prisidėti – drauge su jais
nuolankiai tau giedoti: Šventas...
2. Bažnyčia Marijos žodžiais šlovina Dievą
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga, o Dieve, tavo darbais šventuosiuose gėrėtis ir šiandien, kai
minime Švenčiausiąją Mergelę Mariją, jos pačios žodžiais šlovinti tavo gerumą. Plačiojoje žemėje tu didžių
dalykų esi padaręs ir amžiais lieki be galo maloningas. Pažvelgęs į savo nuolankią tarnaitę, per ją tu žmonijai
davei Išganytoją – savo Sūnų, mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Per jį dangaus angelai šlovina tavo didybę ir
džiaugiasi tavo akivaizdoj amžina laime. Leisk ir mums, meldžiame, prie jų prisidėti – drauge su jais
džiaugsmingai giedoti: Šventas...
Gedulinės dėkojimo giesmės
1. Kristuje prisikėlimo viltis.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga tave, visagali Tėve, garbinti ir tau dėkoti per mūsų Viešpatį
Jėzų Kristų. Jame palaimingo prisikėlimo viltis mums nušvito, ir nors liūdina mus mirties būtinumas, bet
paguodžia žadėtasis nemarumas. Gyvenimas, Viešpatie, tavo ištikimiesiems tik pasikeičia, bet nenutrūksta,
ir, šios žemės laikinajam būstui suirus, danguje jų laukia amžinoji buveinė. Todėl mes su angelais ir
Šventas...
2. Kristus mirė, kad mes gyventume.
Kristų. Jisai prisiėmė mirtį, kad mes nebemirtume; jis vienas numirė, kad visi amžinai tau gyventume. Todėl
mes drauge su angelais ir šventaisiais dėkingi tau giedame šlovę: Šventas...
3. Kristus – mūsų išganymas ir gyvenimas.
Kristų. Jisai pasaulio išganymas, žmonijos gyvybė, mirusiųjų prisikėlimas. Per jį dangaus angelai šlovina tavo
didybę ir džiaugiasi tavo akivaizdoj amžina laime. Leisk ir mums, meldžiame, prie jų prisidėti – drauge su jais
nuolankiai tau giedoti: Šventas...
4. Žemėje gyvename dangui.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga visur ir visada tave išpažinti ir tau dėkoti, šventasis Viešpatie,
visagali Tėve, amžinasis Dieve. Tu pašaukei mus gyventi, savo apvaizda mums vadovauji ir vėl į žemę, iš
kurios esi mus paėmęs, pagal nuodėmės įstatymą liepi mums sugrįžti. Bet, Jėzaus Kristaus mirtimi atpirkęs,
ir vėl mus pažadinsi garbingai su juo prisikelti. Todėl mes drauge su dangaus angelais ir šventaisiais
šloviname tave nepaliaujama giesme: Šventas...
5. Mūsų prisikėlimas – iš Kristaus pergalės.
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga visur ir visada tave išpažinti ir tau dėkoti, šventasis Viešpatie,
visagali Tėve, amžinasis Dieve. Tu toks gailestingas ir maloningas, jog mums nusikaltusiems neleidi pražūti.
Per nuodėmę mirties grobiu mes buvome tapę, o tu Kristaus pergale mus išgelbėjai ir drauge su juo grąžinai
į gyvenimą. Todėl mes drauge su dangaus angelais ir šventaisiais čia, žemėje, garbiname tavo didybę
nepaliaujama giesme: Šventas...
Šv. Mišios sudarytos iš dviejų pagrindinių dalių: Žodžio ir Aukos liturgijų. Žodžio liturgijos metu

klausoma Dievo Žodžio, Bažnyčios mokymo tiesų, išpažįstamas tikėjimas bei prašoma malonių sau ir
Bažnyčiai. Aukos liturgija apima aukojimą, perkeitimą ir susivienijimą (šv. Komunijos priėmimą).
1. Mišių pradžia. Pasirengimas gailesčiu ir malda.

1. Įžanginė giesmė.
2. Kryžiaus ženklas.
3. Gailesčio aktas (Kyrie).
4. Garbės himnas (Gloria).
5. Įžanginė malda (Kolekta).
2. Žodžio liturgija. Dievo žodžio klausymas ir atsiliepimas.
1. Skaitiniai (iš Senojo Testamento ir Naujojo Testamento, Evangelija).
2. Tarpiniai giedojimai.
3. Homilija.
4. Tikėjimo išpažinimas.
5. Visuotinė malda.
3. Aukos liturgija.
1. Atnašų paruošimas.
2. Atnašų atnešimas.
3. Aukojimo giesmė.
4. Eucharistijos malda. Sanctus („Šventas“) giesmė. „Tėve mūsų“ malda. Agnus Dei
(„Dievo Avinėli“) giesmė.
5. Komunija.
4. Mišių pabaiga. Palaiminimas.
https://docs.google.com/file/d/0BwIXmqZNzDvzak95Q20yNzJtekk/edit
Kunigas: Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.
Visi: Amen.
Kunigas: Viešpats su jumis.

Visi: Ir su tavimi.
Kunigas: Broliai seserys, ruošdamiesi švęsti išganymo paslaptis, prisipažinkime nusikaltę ir melskime Dievą
atleidimo. (Trumpa tyla).
Visi su kunigu: Prisipažįstu visagaliam Dievui ir jums, broliai seserys, kad labai nusidėjau mintimis,
žodžiais, darbais ir apsileidimais. (Mušdamas į krutinę) Esu kaltas, esu kaltas, esu labai kaltas. Todėl
prašau Švenčiausiąją Mergelę Mariją, visus angelus ir šventuosius, ir jus, broliai seserys, melsti už mane
Viešpatį Dievą.
Kunigas: Tepasigaili mūsų visagalis Dievas ir, atleidęs kaltes, tenuveda mus į amžinąjį gyvenimą.
Visi: Amen.
Kunigas: Viešpatie, pasigailėki

Visi: Viešpatie, pasigailėk!
Kunigas: Kristau, pasigailėk!

Visi: Kristau, pasigailėk!
Kunigas: Viešpatie, pasigailėk.

Visi: Viešpatie, pasigailėk!
Kunigas: Garbė Dievui aukštybėse.

Visi su kunigu: O žemėje ramybė geros valios žmonėms! Šloviname Tave, aukštiname Tave, lenkiamės
Tau, garbiname Tave, gėrimės Tavo didžia garbe, Viešpatie Dieve, dangaus Valdove, visagali Dieve Tėve!
Viešpatie, vienatini Sūnau, Jėzau Kristau, Viešpatie Dieve, Dievo Avinėli, Tėvo Sūnau! Tu naikini pasaulio
nuodėmes – pasigailėk mūsų! Tu naikini pasaulio nuodėmes – priimk mūsų maldavimus! Tu sėdi Dievo
Tėvo dešinėje – pasigailėk mūsų! Tu vienas Šventas, Tu – vienatinis Viešpats, Tu – pats didingiausias,
Jėzau Kristau, su Šventąja Dvasia Dievo Tėvo garbei. Amen.
Kunigas: Melskimės. …Prašome per Kristų mūsų Viešpatį.

Visi: Amen.
Skaitovas (pirmas skaitinys): Tai Dievo žodis.

Visi: Dėkojame Dievui.
Skaitovas (antras skaitinys): Tai Dievo žodis.


Visi: Ir su tavimi.
Kunigas: Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal Matą (Morkų, Luką, Joną).

Visi: Garbė Tau, Viešpatie!
Kunigas: Girdėjote Viešpaties žodį.

Visi: Šlovė Tau, Kristau!
Kunigas: Išpažinkime tikėjimą.
Visi su kunigu: Tikiu Dievą Tėvą visagalį, dangaus ir žemės sutvėrėją. Ir Jėzų Kristų, vienatinį jo Sūnų,
mūsų Viešpatį, kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios, gimė iš Mergelės Marijos, kentėjo prie Poncijaus
Piloto, buvo prikaltas prie kryžiaus, numiręs ir palaidotas; nužengė į pragarus; trečiąją dieną kėlėsi iš
numirusių; įžengė į dangų, sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje, iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti. Tikiu
Šventąją Dvasią, Šventąją visuotinę Bažnyčią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno iš
numirusių prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą. Amen.
Kunigas: Melskitės, broliai seserys, kad visigalis Dievas Tėvas maloniai priimtų mano ir jūsų auką.
Visi: Tepriima Viešpats iš tavo rankų šią auką. Tegul ji teikia jam garbę ir šlovę, o mums ir visai Bažnyčiai –
dvasinę naudą.

Visi: Ir su tavimi.
Kunigas: Aukštyn širdis.

Visi: Keliame į Viešpatį.
Kunigas: Dėkokime Viešpačiui Dievui.

Visi: Verta ir teisinga.
Kunigas: …Drauge su angelų chorais giedame:

Visi: Šventas, šventas, šventas Viešpats, galybių Dievas! Pilnas yra dangus ir žemė jo garbės. Osana
aukštybėse! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!
Kunigas:… Tikėjimo paslaptis!

Visi: Mes skelbiame, Viešpatie, Tavo mirtį ir išpažįstame Tavo prisikėlimą, laukdami Tavęs ateinant.
Kunigas: Išganytojo pamokyti ir jo liepiami, drįstame tarti:

Visi: Tėve mūsų, kuris esi danguje! Teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia
kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes,
kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto.
Kunigas: …Jėzaus Kristaus atėjimo.

Visi: Tavo valdžia, ir galybė, ir garbė per amžius!
Kunigas: …Tu gyveni ir viešpatauji per amžius.

Visi: Amen
Kunigas: Viešpaties ramybė visada telydi jus.

Visi: Telydi ir tave.
Kunigas: Palinkėkite vieni kitiems ramybės.

Visi: Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, suteik mums ramybę!
Kunigas: Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmes. Laimingi, kurie yra pakviesti į Avinėlio puotą!
Visi: Viešpatie, nesu vertas, kad ateitum į mano širdį, bet tik tark žodį ir mano siela pasveiks.

Visi: Ir su tavimi.
Kunigas: Tepalaimina jus visagalis Dievas – Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia.
Visi: Amen.
Kunigas: Telydi jus Viešpaties malonė.

MIŠIŲ GIESMĖS
Prieš Mišias
PULKIM ANT KELIŲ, visi krikščionys * didžiai ištroškę Jėzaus malonės! * Su ašaromis Dievui dėkokim, * tą
Mišių auką jam paaukokim.
2 Suklaupę meldžiam, Jėzau saldžiausias, * maldas priimki mūsų karščiausias; * mus išmokyki Dievą pažinti,
* vykdyt jo valią ir jį garbinti.
3 Ugdyki žemėj meilę, ramybę; * mirusiems teiki dangaus linksmybę; * gyviems sveikatą, metų geriausių *
duok per tą auką Mišių švenčiausią.
4 Puolam po kojų, Jėzau meilingas, * nepaisyk kalčių, būk gailestingas; * viltį padėjom aukoje Tavo, * visus
mus glauski prie Širdies savo.
5 Savo malonę duok mums patirti, * neleiski niekam nuodėmėj mirti; * duok Tave, Jėzau, karštai mylėti, *
paskui per amžius danguj regėti.
DIEVE, ARČIAU TAVĘS veržias širdis, * Jokia kančia kely nesulaikys. * Skambės tyli giesmė * net pro skausmų
gelmes: *
Dieve, arčiau Tavęs, * arčiau Tavęs!
2 O, panardink gelmėj savo širdies – * lai tylią raudą ji sielos girdės. * O, kaip bus maloni * kančia, kuri
nuves, * Dieve, arčiau Tavęs, * arčiau Tavęs!
3 Nors ir paliks mane draugai visi, * Ir sielon nusileis naktis tamsi, *
Pro ašaras žibės * vilties žvaigždė ir ves, * Dieve, arčiau Tavęs, * arčiau Tavęs!
4 Kai amžinybė jau laimėta bus, * nuskaidrins jos šviesa žemės skausmus, * ir laimės be ribų * jau niekas
nesudrums, * Dieve, arti Tavęs gyvenant mums.
Garbės himnas
GARBĖ DIEVUI AUKŠTYBĖSE, * O žemėje ramybė geros valios žmonėms!
Šloviname Tave, aukštiname Tave, * lenkiamės Tau, garbiname Tave; *

Gėrimės Tavo didžia garbe, * Viešpatie Dieve, dangaus Valdove, visagali Dieve Tėve!
Viešpatie, vienatini Sūnau, Jėzau Kristau, * Viešpatie Dieve, Dievo Avinėli,
Tėvo Sūnau! * Tu naikini pasaulio nuodėmes – * pasigailėk mūsų
Tu naikini pasaulio nuodėmes – * priimk mūsų maldavimus! * Tu sėdi Dievo Tėvo dešinėje – * pasigailėk
mūsų! * Tu vienas šventas, Tu – vienatinis Viešpats, * Tu – pats didingiausias, Jėzau Kristau, * su Šventąja
Dvasia * Dievo Tėvo garbei. Amen.
ALELIUJA!!!
Šventas
ŠVENTAS, ŠVENTAS, ŠVENTAS, Viešpats galybių Dievas! * Pilnas yra dangus ir žemė Jo garbės. * Osana
aukštybėse! Garbė Tam, kuris ateina Viešpaties vardu. Osana aukštybėse!
ŠVENTAS, ŠVENTAS, ŠVENTAS, Viešpatie galybių! * Dangūs, žemė lenkias Tavajai didybei. * Tu tik vienas
šventas – Osana aukštybėj! * Kyla giesmės, maldos į Tave, Trejybe.
Dievo Avinėli
DIEVO AVINĖLI, * kuris naikini pasaulio nuodėmes, * pasigailėk mūsų!
Dievo Avinėli, * kuris naikini pasaulio nuodėmes, * pasigailėk mūsų!
Dievo Avinėli, * kuris naikini pasaulio nuodėmes, * suteik mums ramybę!
DIEVO AVINĖLI, nuodėmę išdildęs, * lenki tiesai mūsų širdis, * pasigailėk mūsų!
Dievo Avinėli, nuodėmę išdildęs, * lenki gėriui mūsų širdis, * pasigailėk mūsų!
Dievo Avinėli, nuodėmę išdildęs, * lenk malonei mūsų širdis, * suteik mums ramybę!
Per Komuniją
JĖZAU, PAS MANE ATEIKI, * savo meilę mums suteiki. * Sielų drauge mylimiausias, * ak, ateik, ateik,
brangiausias.
2 Tavęs ilgiuos šimtą kartų, * be tavęs gyvent apkarto. * Šimtą kartų Tave šaukiu: Ateik, Jėzau, Tavęs laukiu!
3 Tuščios žemiškos linksmybės, * pilnos kaip tulžies kartybės. * Tik Tu meile begaline, vienas šildai man
krūtinę.
4 Be Tavęs ašai nerimstu, * nuolat nuliūdiman grimztu, * todėl Tau, širdžių paguoda, savo širdį atiduodu.
5 Neverti mes esam žmonės * tokią brangią gaut malonę; * tik ištarki žodį vieną ir bus sielai laimės diena.
6 Ženk, o Jėzau, nevėluoki, * iš tamsos mane vaduoki. * Teikis man silpnam padėti, duok dangui save regėti!
Jėzau, pas mane ateiki,

Savo meilę man suteiki.
Sielos drauge mylimiausias,
Ak ateik, ateik, mieliausias.
Tavęs ilgiuos šimtą kartų,

Be Tavęs gyvent apkarto.
Šimtą kartų Tave šaukiu:
Ateik, Jėzau, Tavęs laukiu!
Tuščios žemiškos linksmybės,

Pilnos kaip tulžies, kartybės
Tik Tu, meile begaline,
Vienas šildai man krūtinę.
Be Tavęs ašai nerimstu,

Nuolat nuliūdiman grimztu,
Todėl Tau, širdžių paguoda,
Savo širdį atiduodu.
Neverti mes esam žmonės

Tokią brangią gaut malonę;
Tik ištarki žodį vieną,
Ir bus sielai laimės diena.
Ženk, o Jėzau, nevėluoki,

Iš tamsos mane vaduoki.
Teikis man silpnam padėti,
Duok danguj save regėti!
ŽENK IŠ AUKSO TAURĖS, Viešpatie, pas mus: * būki mūsų svečias, mylimas brangus. *
– Kviečiam, prašom iš visos širdies: * ženk į mūsų sielas, laukiančias Tavęs.
2 Mūsų akys žiūri ilgesiu didžiu, * į namelį šventą, kur slepiesi Tu. *
– Kviečiam, prašom ...
3 Mūsų rankos tiesias į Tave aukštai, * mes maldaujam šaukiam, o ateik čionai! *
4 Tebūnie mūs lūpos Tau taurė graži, * nepaniekink, Jėzau, kad mes taip maži. *
5 Tebūnie mūs širdys antras Tau dangus, * mūsų meile puoštas sostas Tau gražus. *

Mišių Dalys

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Mišių Dalys

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Įžangos priegiesmis

Žr. šios dienos Mišių tekstą.

Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.

Po trumpos tylos visi kartu kalba:

Viešpatie, esame tau nusidėję.

Viešpatie, būk mums gailestingas.

Suteik mums išganymą.

Teatleidžia, tedovanoja ir tepanaikina mums nuodėmes visagalis ir gailestingas Viešpats.

Pradėdami šventąsias Mišias, prisiminkime savo kaltes ir melskime Dievą atleidimo.

Siųstas gydyti nuodėmės sužeistų širdžių, Viešpatie, pasigailėk!

Atėjęs šaukti į atgailą nusidėjėlių, Kristau, pasigailėk!

Įžengęs pas Tėvą mūsų užtarti, Viešpatie, pasigailėk!

Advento, gavėnios sekmadieniais ir lapkričio 2 d. Garbės himno nėra.

Garbė Dievui Aukštybėse,

o žemėje ramybė geros valios žmonėms!

Šloviname tave, aukštiname tave,

lenkiamės tau, garbiname tave;

gėrimės tavo didžia garbe,

Viešpatie Dieve, dangaus Valdove,

visagali Dieve Tėve!

Viešpatie, vienatini Sūnau, Jėzau Kristau,

Viešpatie Dieve, Dievo Avinėli, Tėvo Sūnau!

Tu naikini pasaulio nuodėmes –

Tu naikini pasaulio nuodėmes –

priimk mūsų maldavimus!

Tu sėdi Dievo Tėvo dešinėje –

Tu vienas Šventas, tu – vienatinis Viešpats,

tu – pats didingiausias, Jėzau Kristau,

Dievo Tėvo garbei. Amen.

Kunigas, sudėjęs rankas, sako:

Žr. šios dienos Mišių tekstą.

Maldą kunigas baigia taip:

Arba (jei pabaigoje minimas Jėzus Kristus):

Arba (jei kreipiamasi į Jėzų Kristų):

Žr. šios dienos Mišių tekstą.

Skaitinys baigiamas šiais žodžiais:

Tai Dievo žodis.

Psalmininkas ar vienas iš giesmininkų gieda ar skaito psalmę, o žmonės kartoja priegiesmį.

Žr. šios dienos Mišių tekstą.

Žr. šios dienos Mišių tekstą.

Skaitinys baigiamas šiais žodžiais:

Tai Dievo žodis.

Posmelis prieš evangeliją

Žr. šios dienos Mišių tekstą.

Tėve, palaimink mane.

Kunigas pusbalsiu taria:

Jei diakono nėra, kunigas, nusilenkęs prieš altorių, tyliai sukalba:

Pasiklausykite šventosios Evangelijos pagal ***.

Garbė tau, Viešpatie!

Žr. šios dienos Mišių tekstą.

Girdėjote Viešpaties žodį.

Šlovė tau, Kristau!

Kunigas tyliai sukalba:

Evangelijos žodžiai tenaikina mūsų klaidas.

Sekmadieniais ir iškilmių dienomis po pamokslo atliekamas tikėjimo išpažinimas. Kunigas paskelbia:

Giedame (kalbame) iškilmingąjį tikėjimo išpažinimą.

Kaip Šventajame Rašte išpranašauta, trečiąją dieną prisikėlė iš numirusių.

Giedame (kalbame) kasdienį tikėjimo išpažinimą.

Tikiu (į) Dievą, Tėvą visagalį,

dangaus ir žemės Sutvėrėją;

ir (į) Jėzų Kristų,

vienatinį jo Sūnų, mūsų Viešpatį (visi nusilenkia),

kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios,