Turinys

Kaip išlaikyti tvirtus santykius poroje? ........................................................................................... 2

Amžiaus skirtumas poroje - ar tai normalu? .................................................................................. 6
Pažinti vyrą: viena sako, kita galvoja............................................................................................. 11
Kad namai moteriai netaptų kalėjimu ........................................................................................... 16
Moters savivertė: kaip ją pakelti? .................................................................................................. 22

2
Kaip išlaikyti tvirtus santykius poroje?

Kiekvienas svajojam apie tvirtus santykius, vienas kito supratimą, artumą.

Tačiau vien tik noro neužtenka. Santykių kūrimas – tai sudėtingas
nuolatinis darbas, kurio metu du skirtingi pasauliai yra jungiami į vieną.
Svarbu suvokti tai, kad žmogus yra dinamiškas individas, todėl ir jo
pasaulis nuolatos kinta. Nuolatinis pokytis reikalauja ir nuolatinių
pastangų bei atsidavimo. Pamėginsiu išvardinti kelias svarbiausias
taisykles, kurių laikantis galima sukurti ir išlaikyti stabilius bei tvirtus
santykius. Noriu pabrėžti, kad jos neturėtų būti primestos, o turi kilti iš
vidaus.

Palaikymas ir pasitikėjimas

Palaikymas – plati sąvoka. Stenkitės ne tik būti su antra puse sunkiausiais

gyvenimo momentais, tačiau ir klausykite vienas kito, nedalindami
neprašytų patarimų. Taip pat nevenkite pokalbių, kurie Jums nepatinka,

3
neišeikite, o išbūkite iki galo. Dalinkitės savo sėkme ir išgyvenimais - tai
kelia pasitikėjimą Jūsų santykiais. Juk pasitikėjimas – tvirtų santykių
pamatas. Taip pat niekuomet nedrauskite savo mylimajam bendrauti su jo
draugais. Tai gali sukelti nesutarimų Jūsų santykiuose. Bukite atviri
pasauliui ir gyvenimui. Bendras atvirumas Jus tik stums į priekį.

Bendri ateities planai ir pasaulėžiūra

Dalinkitės savo ateities planais, požiūriu į Jums svarbius dalykus.

Santykiai turėtų būti nuolatinė bendrų pomėgių ir bendrumų paieška.
Nesvarbu, Jūs svajojate apie apie namus kalnų papėdėje, ar norite
apkeliauti pasaulį – dalinkitės tuo. Pastebima tendencija, kad poros, kurios
jaučia artumą vienas kitam, pradeda panašiai žiūrėti į daugelį gyvenimiškų
situacijų. Tokios, atrodytų paprastos veiklos, kaip vakarienės gaminimas,
namų tvarkymas, važiavimas apsipirkti į parduotuvę kartu – visa tai
sustiprina ir išlaiko tarpusavio darną bei supratimą.

Kalbėkite apie viską

Svarbu mokytis kalbėti. Žinutes “tu vėl nesutvarkei” stenkitės pakeisti Aš-
žinutėmis “blogai jaučiuosi, kai tu nesutvarkai”. Tokia savų jausmų
išraiška neleis Jums savyje laikyti nuoskaudų. Tik nesumąstykite laikyti
savo nuoskaudų kitai dienai, nes tai po mažu gali naikinti Jūsų santykius.
Mokykitės atleisti ir prašyti atleidimo net tuomet, kai nesijaučiate kaltas.
Stenkitės pamatyti pasaulį savo partnerio akimis. Tai padės Jums geriau
suprasti vienam kitą.

4
\Išlaikykite romantinius santykius

Nepasiduokit rutinai. Romantiški vakarai kartu, apkabinimai ir bučiniai yra

būtini artimiems santykiams. Pradėdami ir užbaigdami rytą bučiniu ir
apkabinimu tik sutvirtinsite Jūsų artumą. Nebijokit apkabinti bet kur:
gatvėje, svečiuose, prekybos centre. Tik būtinai išsiaiškinkite savo
partnerio ribas. Taip “neperlenksite lazdos”. Beje, net paprasčiausias
dėmesio parodymas be priežasties padovanojant gėlytę moterį privers
pasijausti dėmesio centre. Juk tai labai malonu, ar ne taip?

Malonios smulkmenos

Kiekvienas spontaniškas dėmesingumo ženklas padės Jums išlaikyti

santykių tvirtumą. Pavyzdžiui, moteris be priežasties galėtų suruošti
romantišką vakarienę savo vyrui, kai, tuo tarpu, vyras, grįžtantis namo,
galėtų atvežti šokolado plytelę ir gėlių savo išrinktajai, taip parodydamas
jai dėmesį. Nepamirškite, kad pasaulis sudarytas iš smulkių dalykų.
Santykiais nėra išimtis.

Pozityvumas

Kiekvienuose santykiuose nutinka nemalonių ir sudėtingų situacijų. Jų

metu stenkitės palaikyti vienas kitą ir įžvelgti kuo daugiau teigiamų
dalykų. Visuomet prisiminkit, kad ginčų metu galime prarasti savitvardą,
dėl ko santykiams galime atnešti daugiau žalos nei naudos. Atraskite
užsiėmimą, kuris ramina Jus abu: galbūt tai pasivaikščiojimas, sportas ar
namų ruoša. Nepamirškite atsipalaiduoti kartu.

5
Užmigimo ritualas

Stenkimės gultis tuo pačiu metu. Vakarinis drybsojimas ant sofos vienam
prieš televizoriaus ekraną ar tas pats knygos skaitymas kitame kambaryje
tikrai neprideda artumo. Apkabinimas prieš pat miegą, pokalbiai ir
pasidalinimas dienos įspūdžiais padės išlaikyti švelnumą ir šilumą Jūsų
santykiuose. Anot tyrimų, bendras užmigimo procesas poros artimumui ir
intymumui turi nemažesnę įtaką nei seksas. Todėl, esant galimybei,
stenkitės kuo dažniau užmigti kartu.

Vienas kito priėmimas – didžiausia santykių vertybė. Nepamirškite gerbti

ir vertinti vienas kito jausmus. Elkitės taip, kaip norėtumėte, kad su Jumis
elgtųsi Jūsų antra pusė!

Amžiaus skirtumas poroje - ar tai normalu?

Dar prieš kelis amžius visuomenės požiūris į amžiaus skirtumą porose

skyrėsi, tačiau šiandien jis tampa vis liberalesnis. Dažnai su kolegomis
tenka diskutuoti, ar amžiaus skirtumas poroje yra normalus reiškinys?
Šioje publikacijoje išreikšiu savo nuomonę bei patirtį.

Knygose teko skaityti, kad dar prieš kelis amžius 20-30 metų skirtumas
santykiuose buvo įprastas reiškinys. Tuo metu vyravo vizija, kad vyras gali
kurti šeimą tik tuomet, kai yra finansiškai apsirūpinęs. Tuomet vyrai
rinkdavosi jaunesnes moteris, kurios galėdavo pagimdyti sveikus vaikus.
Tuo laikotarpiu amžiaus skirtumas nebuvo prioritetas.

Žvelgdamas į amžiaus skirtumą tarp vyro ir moters pastebiu tiek teigiamų,

tiek neigiamų pusių. Galiu drąsiai teigti, kad subrendusį vyrą žavi moters
grožis, pasitikėjimas savimi, džiaugsmas gyvenimu bei jaunatviškumas.
6
Tad, tokios moters pašonėje subrendęs vyresnio amžiaus vyras jaučiasi
esantis sveikesnis bei jaunesnis. Svarbu paminėti, kad vyresnio amžiaus
vyrui visuomeninis statusas ir bendravimo sugebėjimai ir privalumas. Šios
savybės dažniausiai pakeri jaunesnes moteris. Taip pat tokias moteris keri
vyrų intelektas, gyvenimiška patirtis, finansinė nepriklausomybė. Manau,
daugeliu atveju moteris savo išrinktajame gali matyti tėvo paveikslą, ypač
tuomet, kai amžiaus skirtumas tarp porų 30 metų ir daugiau. Toks
vaidmenų perkėlimas galimas ir esant mažesniam amžiaus skirtumui. Bet
ar tai blogai? Manau, kad ne. Blogai būtų tuomet, kai toks moters
pasirinkimas darytų ją nelaimingą. Kuomet po to slėptųsi gilūs
psichologiniai bei emociniai sunkumai.

Atrodytų, sąjunga tokioje poroje turėtų būti ideali: partneriai atitiko,

tarytum, “kirvis kotą”. Grožis ir protas, branda ir jaunatviškas
maksimalizmas, patirtis ir svajonės - kartu sudaro nuostabų paveikslą.
Tačiau ne viskas yra taip paprasta. Yra galybė aspektų, kurie gali sugriauti
nuostabią tokių žmonių ateitį. Tad, kodėl šiais laikais poros, kurių
amžiaus skirtumas 15 metų arba daugiau stengiasi būti kartu?

Jeigu subrendęs vyras stengiasi sau rasti tik jauną antrąją pusę, gali
būti vienas iš išvardintų motyvų:

 Jis konkuruoja su savo draugais (pas kurį draugė jaunesnė- tas

laimėtojas, stipresnis ir geresnis patinas);
 Vyras infantilus. Jis nori susieti savo gyvenimą su jauna moterimi
tikėdamasis, kad ji jam nuolatos nusileis ir jis galės ją kontroliuoti
(jeigu moteris jaunesnė 10čia metų, moterį priversti nusileisti vyrui
yra daug sudėtingiau);

7
  Vyras nori “nulipdyti” sau idealią moterį, perauklėdamas ją;
 Šalia jaunos žmonos vyras jaučiasi sveikesnis ir jaunesnis.

Tie patys motyvai gali būti ir pas vyresnę moterį. Anot statistikos yra
padažnėjusios santuokos, kuomet keliais dešimtmečiais moteris yra
vyresnė už vyrą. Tokiu atveju visuomenėje plinta stereotipai, kad vyras
“užsimanė” pabūti moters sūnaus vaidmenyje arba išnaudoja partnerę dėl
savanaudiškų, dažniausiai finansinių, paskatų. Moteris yra kaltinama
infantilumu, poreikiu atjaunėti jauno vaikino sąskaita, paslėpti sparčiai
artėjančios senatvės požymius. Tokioms poros yra sudėtinga išlaikyti
tvirtus santykius. Iš vienos pusės pora gali susidurti su sunkumu, kad
moteris negalės pagimdyti vaiko savo “jaunuoliui”. Iš kitos pusės moteris
gali jausti didėjantį diskomfortą dėl to, kad po truputį ji tampa vis mažiau
žavi ir seksuali, kai tuo tarpu jaunuolis savo žavumą ir seksualumą išlaiko
ilgesnį laiko tarpą. Baimė, kad ji gali likti viena, moterį gali paversti
kraštutinai pavydžia, nepatiklia ar net isteriška.

Kas gi nutinka, kuomet abu partneriai visiškai neįsisąmonina užslėptų

santykių motyvų?

Aišku, perauklėti kitą žmogų yra praktiškai neįmanoma. Tai daryti ir

nerekomenduočiau. Kelti savo savivertę antrosios pusės dėka nėra
tinkamas būdas. Pasitikėjimas savimi turėtų kilti “iš savęs”. Jauna žmona
gali pykti ant vyro todėl, kad jis nesilanko su ja klubuose ar vakarėliuose,
o vyras gali stengtis perauklėti savo žmoną, darydamas ją “protingesne”.
Psichologiškai bei emociškai subrendusiam vyrui ar moteriai bus jaukiau ir
įdomiau, jeigu amžiaus skirtumas tar jų būtų iki šešerių metų. Tokiu atveju

8
porą sieks daugiau bendrų temų, pomėgių, artimesnė gyvenimiškoji
pozicija ir patirtis.

Kalbant apie seksualinį suderinamumą - seksualinio aktyvumo pikas tarp

vyro ir moters yra skirtingi. Vyras lytiškai aktyviausias 19 - 23 metų
amžiau, o moteris – 27 - 30 metų. Kartais moterys pasąmoningai
pasirenka jaunesnius partnerius, nes jie yra lytiškai aktyvesni. Iš šių
duomenų galima spręsti, kad 6 metų skirtumas yra idealus seksualinio
temperamento atžvilgiu. Jaunos moterys ir vyresni vyrai taip pat gali
sutapti seksualinio temperamento atžvilgiu, nes partnerės poreikis nėra dar
didžiausias, o jos išrinktasis jau pradėjęs savo lytinio aktyvumo piką.
Svarbu paminėti, kad galimi sunkumai seksualiniame gyvenime, kuomet
moteriai sukanka 28 metai. Tuo metu moterį lydės seksualinis pikas, o,
vyras gali būti seksualiai nepajėgus patenkinti moters seksualinių poreikių.

Mano nuomone, kalbant apie amžiaus skirtumą poroje, seksualinio

aktyvumo klausimas nėra svarbiausias aspektas. Svarbiausia yra tarpusavio
santykiai poroje. Tik dėl nuoširdaus vidinio poreikio atiduoti save, o ne tik
imti, dėl noro dėti daug energijos santykiams, klausyti ir suprasti antrąją
pusę - galimi ilgalaikiai ir laimingi santykiai. Kuomet santykiuose pradės
dominuoti egoistiniai motyvai ir manipuliacinės strategijos - santykiai
tampa rizikingi.

Tad, kaip išsaugoti dviejų skirtingos kartos žmonių

santykius?

Manau, tokiuose santykiuose svarbiausia yra pasitikėti vienas kitu ir

nesiklausyti piktų aplinkinių nuomonių bei vertinimų. Svarbu laimę
“lipdyti” savomis rankomis. Svarbu yra pamiršti skaičius ir elgtis
9
adekvačiai esamai situacijai. Dažnai 20ties metų moteris gali elgtis labai
brandžiai. Santykių paslaptis glūdi partnerių asmenybėse, jų pasaulėjautoje
“čia ir dabar”. Taip pat svarbu yra pripažinti faktą, kad išrinktasis yra kitos
kartos žmogus. Asmenys, užaugę skirtingose kartose, prie skirtingos
muzikos, filmų, skirtingų požiūrių į gyvenimą - pasižymi ryškesniais
vidiniais psichologiniais skirtumais, kuriuos būtina įsisąmoninti. Manau,
taip pat yra svarbu atrasti bendrų pomėgių. Svarbu suprasti, kas vienija
porą. Būtina susikoncentruoti ties bendrinančiais pomėgiais ir požiūriu.
Patariu kovoti dėl santykių tuo atveju, jeigu įsisąmoninat, kad jausmai
partneriui yra tikri, ne siekiantys naudos. Tokiai porai taip pat svarbus yra
palaikymas, ypač artimų jiems žmonių. Radę bendraminčius, kurie
palaikytų Jus, Jūsų pasirinkimą - taps lengviau išgyventi santykių krizes
bei buitinius konfliktus. Aišku, pasitikėjimas savimi taip pat yra be galo
svarbus aspektas. Tik tikėjimas savo jėgomis ir meilė sau padės
nepasiduoti esant pirmajai santykių krizei. Svarbu nesigėdinti to, kad
partneris yra vyresnis ar jaunesnis. Juk taip sukurtas Jūsų gyvenimas, to
siekia Jūsų širdis - tad teisingas pasirinkimas yra padarytas.

Yra daug būdų, kaip išsaugoti meilę ten, kur susijungia dvi skirtingos
kartos. Greičiausi, iš pradžių turėtų būti sunku priešintis visuomeninei
nuomonei ir stengtis prisiderinti prie skirtingo amžiaus žmogaus, tačiau
meilė kuria stebuklus. Nuoširdus santykis ir jausmai nugali visus
sunkumus.

10
Pažinti vyrą: viena sako, kita galvoja

Viena sako, kita galvoja!

Grėsmingąją moterų frazę „man viskas gerai“, kai akivaizdu, jog taip nėra,
turbūt moka išversti dauguma vyrų. (Nežinantiems – tai toli gražu
nereiškia, jog viskas gerai. Turbūt tuo metu moteris kuria planą,
pavadinimu „Tu pasigailėsi“.) O ką iš tikrųjų reiškia vyrų frazės? Vertimo
meno moko psichologas Erikas Siudikas.

Vyras sako:

 Dabar aš nepasirengęs rimtiems santykiams.

Skamba dviprasmiškai? Paklausk vaikino, kokiems santykiams tuomet jis

pasiruošęs dabar. O gal tai siuntimas po velnių? Jeigu nerimtiems
santykiams nesi pasiruošusi tu, vis tiek kažkuris eisite po velnių.

 Ar galime likti tiesiog draugais?

Kūrybiškumo stokojantis pasiteisinimas. Įdomu, kaip ši „draugystė“ tęstųsi

iš vyro pusės, jeigu priimtum šį pasiūlymą. Kažin, ar jis sutiktų bendrauti
tik draugiškai.

 Šiuo metu man reikia laiko tiesiog sau / turiu daug dirbti.

Laiko sau, darbui, šuniukui ar kačiukui, bet ne tau? Esi ne tas žmogus,
nekritai jam į akį. Neverta konkuruoti su jo kasdienybe.

 Kurią nors dieną susiskambinsime / susirašysime. (Po

pasimatymo)

11
Gali reikšti, kad paskambins ar parašys, kaip ir sakė. O gali būti, kad ir
nepraneš apie save. Paprastai moterimi susidomėjęs vyras būna
konkretesnis ir pasako aiškiau, nei kad „kurią nors dieną susisieksime“.

 Nemanau, kad esu tau pakankamai geras.

Jeigu neišeina būti pakankamai geram, vadinasi, nesi jam ypač svarbi.
Jeigu norėtų būti geras, to nesakytų, o tiesiog bandytų būti.

 Susitikome netinkamu metu – esu labai užimtas.

Neverta dėti į šiuos santykius vilčių, nes, žiūrėk, jau po savaitės ar

mėnesio bus su kita, ir jau ne užimtas.

 Nenorėčiau, kad liestum mano telefoną.

Šiandien telefoną, rytoj automobilį, o poryt jį patį? Pirmas žingsnis

atliktas, beliko sulaukti paskutiniojo.

 Mūsų požiūriai į gyvenimą labai skirtingi.

Švelnus būdas pasakyti: „Tu man ne(pa)tikai.“

 Manau, seksas per pirmąjį pasimatymą nesugadins mūsų

santykių.

Tikrai nesugadins, nes nėra kokių santykių ir gadinti. Vyras tikslingas –

kuo greičiau tave pasieks, tikėtina, tuo greičiau jam tapsi neįdomi.

 Nežinau, ar esu sutvertas šeiminiams santykiams.

Vertimas: „Ar esi nusiteikusi trumpalaikiams santykiams?“ Jeigu taip,

puiku.

12
  Šįvakar neatvažiuosiu, jaučiuosi labai pavargęs. (Penktą vakarą
iš eilės)

Arba priverti jį valyti tavo grindis, arba nusibodai jam.

 Man reikia laiko, kad galėčiau susigaudyti savo jausmuose.

Susigaudyti baimės jausme pasakant tau „nieko nebus“? Susigaudyti nori

ne jausmuose, o pasiruošti pasakyti „ne“.

 Tu tokia atsidavusi, kad niekada negalėtum manęs išduoti.

Du variantai: arba vaikinas jaučiasi nesaugus ir tikrina tavo reakciją, arba

bando sukelti spaudimą, siekdamas paveikti tave, kad nesumanytum
nuklysti į kairę.

 Manau, moteris restorane turėtų susimokėti už save pati.

Gal jam gaila už tave mokėti, nes nesi jam pakankamai brangi? O galbūt
jis neturi pinigų?

 Dabar nenoriu apie tai kalbėtis.

Tai grėsminga vyro frazė, reiškianti didėjantį dvasinį atstumą. Palikti

klausimą neatsakytą reikštų palikti santykius likimo valiai. Kai nėra
bendravimo, nėra ir santykių. Vyrai linkę nekalbėti, o jeigu dažnai duosi
jam tokią valią, jis pradės piktnaudžiauti.

Kitas variantas: būna ir taip, kad žmogui reikia laiko pabūti vienumoje
prieš kalbant. Tokiu atveju reikėtų rasti kompromisą; aptarti, kiek laiko
susipykus vienas kitam galite duoti laiko prieš susėdant pasikalbėti.

13
  Aš niekada negalvoju apie kitas moteris.

Tuomet vertėtų pasidomėti dėl jo orientacijos. Vyrui neįmanoma negalvoti

apie kitas moteris, nebent jis galvoja apie kitus vyrus.

 Aš visai nenužiūrinėjau tos moters!

Pažiūrėjo. Galbūt gėda, galbūt bijo, kad nesuprasi, supyksi.

 Aš niekada neskaičiavau / neprisimenu, kiek turėjau moterų.

Dažniausiai vyrai taip sako, nes gėdijasi prisipažinti, jeigu turėjo jų mažai.
Stipriosios lyties atstovai mano, kad kuo daugiau moterų turi, tuo yra
geresni, neva: „Aš toks vyras, o turėjau tik vieną / dvi moteris. Vyrai
galvoja, kad ištarus ką nors panašaus į šį atsakymą, moterys pagalvos, jog
turėjo tiek daug, jog net negali suskaičiuoti / prisiminti.

 Nepaskambinau, nes nebuvo mobilaus ryšio / negirdėjau tavo

skambučio / laikas tiesiog praskriejo / nenorėjau tau trukdyti.

Galbūt tikrai taip buvo? O gal nenorėjo girdėti / kalbėti / buvo su kita.

 Ar nenorėtum daugiau laiko skirti sau?

Antra pasakymo dalis turėtų skambėti taip: „Nes tavo dėmesys baigia man
įgrysti.“ Galbūt ir vertėtų pasiklausyti šio patarimo? Tai būtų geriau abiem
pusėms.

 Man viskas gerai, nieko nenutiko.

Arba tikrai nieko nenutiko, arba nenori kalbėti.

 Tarp mūsų viskas vystosi labai greitai...

Tai reiškia, kad vyras nori sulėtinti tempą.

14
  Man tas pats.

Tai švelnus vyriškas būdas pasakyti, kad užknisai. Tuo metu vyras galvoja:
„Darysim tai, ką turi nori, tačiau tas procesas bus pragariškas.“

 Man nepatinka tavo bendradarbis.

Oi, vyras pavydi. Kaip elgtis su šiuo pavydu? Kiekviena moteris

puikiausia manipuliatorė, tad nuspręs pati – nuramins ar įskels dar
kibirkščių į bedegantį laužą.

 Seksas tikrai nėra vienintelis dalykas, apie kurį būdamas su

tavimi galvoju.

Na taip, džiugu, kad jam nesi lyg naktinė plaštakė. Tačiau faktas, kad
vyras išskyrė šį faktą, parodo jo požiūrį į tave.

 Žinau, jog susitikinėjame jau 7 metus. Kažkada tikrai tau

pasipiršiu.

Galbūt kada nors ir pasipirš, o ar dar lauktum 7-erius metus? Jeigu ne,
daryk išvadas.

 Norėčiau susitikti su sena savo drauge. Tikiuosi tu nieko prieš.

O kaip reaguotum į vyro žodžius: „Norėčiau permiegoti su sena savo

drauge, tikiuosi tu nieko prieš?“ Tad nelinksėk galva iš kairės į dešinę ar iš
viršaus į apačią, o rėžk iš karto, ką jauti. Draugystė tarp vyro ir moters
įmanoma, tačiau vyriškiui vertėtų supažindinti tave su drauge, kad netektų
nerimauti.
Taip pat straipsnį galite rasti žurnale „Moters psichologija“ 2015

15
Kad namai moteriai netaptų kalėjimu

Pasak JAV statistikos, 2014 m. namų šeimininkės atlikdamos įvairius

buities darbus vidutiniškai praleisdavo apie 94 val. per savaitę. Tai
kiekvienai moteriai būtų atnešią apie 104 tūkst. Eur atlyginimą. Deja, bet
darbas namuose neapmokamas. Negana to, dažnai moteriai tenka susidurti
ir su įvairiais sunkumais. Kaip iš jų išsinarplioti, pasakoja psichologas
Erikas Siudikas.

Moterys ilgai kovojo už savo teises. Ar pasirinkimas būti namų

šeimininke nėra žingsnis atgal?

Žingsnis atgal būtų tik tokiu atveju, jeigu tai būtų prievolė, o ne pačios
moters pasirinkimas. Žinoma, buvo tie laikai, kai moterys kovojo už savo
teises ir tuomet jos buvo priverstos sėdėti namuose, susidurdavo su darbo,
karjeros apribojimais. Tačiau šie laikai seniai praėjo. Dabar tai yra moters
ir vyro bendras apsisprendimas. Jeigu būdama namie moteris yra
16
patenkinta, jaučia, jog save realizuoja, kalbėti apie žengimą atgal vargu ar
galima. Juolab, kad ta pati frazė – „žingsnis atgal“ – gali kelti nemažai
filosofinių apmąstymų. Juk iš dalies tai priklauso nuo požiūrio.
Pavyzdžiui, kitai dailiosios lyties atstovei atsisakymas būti namų
šeimininke ir išėjimas į darbą taip pat gali būti žingsnis atgal.

Realizuodama save šeimoje moteris prisiima daug vaidmenų –

žmonos, mamos, namų tvarkytojos ir t. t. Ar tai nesukelia pavojaus
prarasti savąjį aš?

Paprastai savąjį aš žmogus praranda tuomet, kai save apgaudinėja ir

neatsižvelgia į savo norus, poreikius. Kartais moterys susiduria su vyro
abejingumu, nesulaukia iš jo palaikymo. Todėl gali jaustis taip lyg
neturėtų, kur dėtis. Atsiranda įtampa, bejėgiškumas, bėgimas nuo savęs.
Pamažu save apgaudinėdama moteris, t. y. sulaikydama nerimą, pyktį,
slopindama nepasitenkinimą, nerealizuoja savęs ir taip gali prarasti savąjį
aš.

Polinkis prarasti save neretai formuojasi jau vaikystėje, pavyzdžiui, per

santykius su tėvais. T. y. per visą laiką, iki kol moteris sukuria šeimą.
Žmonos, mamos, namų tvarkytojos, nuolankios, nusileidžiančios moters
vaidmenys – tai rezultatas gyvenimo, kuris buvo iki tol.

Vieša nuomonė apie tokią profesiją dažnai negailestinga. Namų

šeimininkės laikomos neįdomiomis, neaugančiomis, netobulėjančiomis
asmenybėmis. Kaip atlaikyti visuomenės spaudimą?

Pradėti gal reikėtų nuo to, kad didžiąją dalį reikalavimų, pavyzdžiui, būti
gera mama, moterys iš tiesų susikuria pačios. Nors joms atrodo, jog tai yra
visuomenės spaudimas ir reikalavimai. Nemažai įtakos turi ir asmeninės
17
patirtys. Pavyzdžiui, jeigu kažkoks žmogus moteriai pasakė – „Tu esi
namų šeimininkė, esi neįdomi“ ar pan., o ji į tai jautriai sureagavo, gali
atsirasti toks įsitikinimas, jog taip galvoja dauguma. Tačiau tai yra vieno
žmogaus požiūris. Nereikia to suabsoliutinti. Be to, svarbu neprarasti
savivertės.

Finansinis saugumas – ar jį užtikrinti vien sutuoktinio pareiga? Koks

vaidmuo šiuo atveju tenka namuose būnančiai moteriai?

Galioja ta pati taisyklė, kaip apskritai puoselėjant santykius – apie tai

kalbėtis, komunikuoti. Jeigu vyras ir moteris sutaria, kad ji nedirbs,
prižiūrės vaikus, namus, o vyras prisiima atsakomybę už darbus – viskas
gerai. Jeigu moteris nori dirbti pusę etato ar kažkokia veikla užsiimti
namuose, o vyras padeda buityje, pasidalijama darbais – taip pat viskas
gerai. Svarbu, jog abi pusės jaustųsi gerai ir patenkintos, o tai pasiekti
galima tik kalbantis.

Tyrimai rodo, kad dirbant intelektinį darbą moterų galimybės atlyginimo

atžvilgiu yra nė kiek ne mažesnės nei vyrų. Todėl šiais laikais moterims
išties yra gana daug galimybių išlaikyti finansinę priklausomybę nuo vyro.
Ir greičiausiai daugelis dailiosios lyties atstovių tuo pasinaudoja. Finansinė
priklausomybė nuo partnerio padidėja tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui,
per nėštumą, auginant vaikus ar išsiskyrus.

Be to, reikėtų įvertinti ir tai, jog gali taip susiklostyti, kad vyras neteks
darbo. Finansinė atsakomybė, užgulusi ant vieno žmogaus pečių, gali
sukelti daug streso šeimai. Todėl labai svarbus yra šiltas poros ryšys,
komunikacija, palaikymas. Pavyzdžiui, jei vyras netenka darbo, vargu ar
gera mintis moteriai pradėti priekaištauti, šaukti. Tokiu atveju vyras
18
pradeda jausti kaltę, pyktį, įtampą, o tai savo ruožtu tik dar labiau trukdo
ieškoti išeities.

Galbūt geriausias sprendimas abiem partneriams bent šiek tiek prisidėti

prie finansinės šeimos gerovės. Tai abiem suteiktų ir saugumo jausmą.

Ką daryti, jeigu sutuoktinis pradeda nebevertinti moters darbo

namuose?

Pagrindinė klaida, kurią daro moterys, nusprendusios pasilikti namuose

(aišku, ne visos), tai, kad įsimylėjusios ir sukūrusios santykius, apie
kuriuos visąlaik svajojo, galiausiai pamiršta save. Jos pradeda galvoti apie
tai, kaip patikti, įtikti vyrui ar atitikti kažkokį susikurtą standartą. Taip ta
moteris, kurios vyras siekė, kurią jam reikėjo užkariauti, kuri jį taip
domino, virsta lanksčiu skudurėliu. T. y. savimi pasitikinti, žavinga,
gyvybe ir energija spinduliuojanti moteris tampa tokia, kuri bijo prarasti
savo vyrą. Ji atrodo užguita, praranda orumą. Būtų labai keista, jei tokia
moteris, kuri negerbia savęs, būtų gerbiama savo vyro ar aplinkinių.
Paprastai moteris taip elgtis pradeda dėl pernelyg stipraus prisirišimo,
baimės būti paliktai. Tyras meilės jausmas gali pereiti į apsėdimą, nerimą.
Moteris pamiršta save, savo poreikius, o visą energiją skiria sutiktam
vyrui. Reikėtų to vengti.

Kartais būna ir taip, kad nuolat būdama namie moteris susiduria su

daugybe problemų, rūpesčių, nustoja rūpintis savimi. Buities darbai, vaikų
auklėjimas, valgio ruošimas ir t. t. – visa tai svarbu, bet kur kas svarbiau
yra šeima – vyras, vaikai. Jeigu moteris visą energiją išeikvoja buičiai, o
artimiausiems žmonėms jos nelieka, tai nieko keisto, kad vyras galiausiai
atitolsta. Juk dėmesingumas, šiluma, bendravimas – tai yra svarbiausia
19
santykiuose. Todėl moteris turėtų neapsikrauti darbais. Priešingai ji turėtų
išmokti tolygiai paskirstyti energiją, kad jos užtektų visiems. O kartais
nebijoti ir paprašyti pagalbos vyro. Tačiau ne keliant ultimatumus – „Arba
tu padedi man, arba aš padarysiu tai“. Tokiu atveju rezultatai gali būti
nenuspėjami. Neretai reikia ir kantrybės. Ne visi vyrai įpratę pagelbėti
moterims buityje. Todėl juos mokinti, pratinti reikia pamažu.

Taigi moteris turėtų labiau save mylėti ir neaukoti savęs dėl kitų. Juo
labiau visą atsakomybę ant savo pečių nešanti moteris, atsisakanti vyro
pagalbos galiausiai jam tampa neįdomi. Taip ji pati sau daro meškos
paslaugą. O pasitikėjimas savimi menksta. Moteris turėtų nepamiršti būti
moterimi. Nepaisant stipraus feministinio judėjimo, dailiosios lyties
atstovės neturėtų visų darbų ir atsakomybių prisiimti sau. Pavyzdžiui, jeigu
reikia namie įkalti vinį į sieną, be abejo, tai gali padaryti ir pati moteris.
Bet ji turėtų leisti tuo pasirūpinti vyrui.

Dar vienas patarimas – nepamiršti džiaugtis vyro sakomais

komplimentais.

Nenuvertinti savęs sakant, kad pagyrimo ji neverta. Be to, kaskart kai

vyras siūlo savo pagalbą nederėtų jos atsisakyti. Vyras taip pat nori jaustis
reikalingas ir svarbus.

Kaip kovoti su baimės jausmu dėl ateities? Mintys apie tai, ką reikės
daryti, kai užaugs vaikai, ir pan. anksčiau ar vėliau ateina...

Baimė dėl ateities paprastai yra susijusi su saugumu ir palaikymu

vaikystėje. Jeigu šeimoje trūko šilumos, palaikymo, moteriai teko patirti
tam tikrus sukrėtimus, pavyzdžiui, tėvų skyrybas, dažnus persikraustymus
ir pan., greičiausiai ji jautėsi nesaugiai. Juk ir suaugusiems dažnai po
20
įvairių situacijų sunku atsitiesti. Nemažai įtakos turi ir vieno iš tėvų
alkoholizmas ar kitokios socialinės problemos, dėl kurių vaikas auga
baugus, nepasitikintis savimi ir aplinka. Jam atrodo, kad niekas jo nemyli.
Suaugus praeitis atrodo baisi, o ateitis – pavojinga. Tokiose situacijose
dažniausiai reikia specialistų pagalbos, kurie padeda susikalbėti su vidiniu
vaiku, atrasti paslėptas nuoskaudas, jausmus. Labai svarbu atsikratyti tų
praeities nuoskaudų. Mat gyvenant jomis pamirštama dabartis ir
pradedama kontroliuoti ateitį. O tai tiesiog neįmanoma.

Tam tikrais atvejais baimę dėl ateities gali sukelti ir pernelyg didelė
atsakomybė, užgulusi ant moters pečių. Tuomet pagalbos vertėtų ieškoti iš
partnerio, dalytis su juo rūpesčiais bei nešama atsakomybe.

Kartais pačiai moteriai namai tampa kalėjimu. Ji mato pro šalį

bėgantį gyvenimą, o sukimasis buityje primena neįgyvendintas
svajones. Kaip rasti išeitį?

Moteris neturėtų apsiimti visų buities rūpesčių ir nuolatos, bet kartais

apsimestinai, vaidinti, jog viską gali ir visur suspėja. Juk natūralu, kad tai
amžinai nesitęs. Dėl to reikėtų neslopinti partnerio iniciatyvos padėti, o
kaip tik ją stiprinti. Vertėtų įsidėmėti, jog vyrui tėvystė ir buities darbai,
rūpinimasis namais nėra prigimtinis. Jam to reikia mokytis, o moteris
turėtų padėti. Tik nuo dviejų žmonių priklauso, kokį šeimos modelį jie
sukurs ir kokiame gyvens.

Ar gali būti, jog pasirinkimas būti namuose – bėgimas nuo tam tikrų
psichologinių problemų? Kokių?

Gana dažnai buvimas namuose išties slepia tam tikrus emocinius

sunkumus. Pavyzdžiui, savivertės problemas. Kartais moteris galvoja –
21
„Esu nelaiminga, bet būsiu gera moteris, gera žmona. Jeigu to
neįgyvendinsiu, nebūsiu gera mama“. Tai tarsi bandymas pakelti savo
vertę. Tiesa, vertėtų išskirti, kad apskritai moteris namuose dažnai bando
pakelti vyro savivertę – leidžia jam jaustis svarbiu, reikalingu. Vyras tuo
tarpu neretai pamiršta atsilyginti tuo pačiu – t. y. pasakyti, kokia ji graži,
gera, kaip kažką gerai padarė. Taip susiformuoja nelygiavertis santykis.

Užsidaryti namuose kartais skatina ir baimė prarasti vyrą, nerimas,

nesaugumo jausmas.

Norėtųsi patarti moterims, kad jos naudotųsi kiekviena proga pailsėti. Taip
pat vertėtų išgryninti savo norus, poreikius, troškimus, vertybes, susidėlioti
prioritetus. Ir, žinoma, nepamiršti kalbėtis su partneriu.

Interviu taip pat galite rasti žurnale „Šiuolaikinė ir natūralioji medicina“ Nr. 12 Psichologija

Moters savivertė: kaip ją pakelti?

Šiuolaikinėje visuomenėje reikalavimai moterims, karjeros klausimu, yra

ne ką mažesni nei vyrams. Tačiau, tuo pačiu moterims išlieka tos pačios
pareigos, kurių jos neatsisako: būti gera žmona, mama, gera šeimininke.
Toks socialinis spaudimas, mano akimis, dažną moterį paverčia Pelene,
kuri stengiasi visur suspėti ir gauti įvertinimą “puikiai” visuose gyvenimo
srityse. Tačiau pabaigoje arba Pelenės “krenta” iš nuovargio, įsivarydamos
sau kokią ligą, arba suaugusio žmogaus gyvenimą atideda į šoną, tapdamos
priklausomomis nuo tėvų arba vyro.

22
 Taigi, ką daryti?? Mano nuomone, visų pirma derėtų DIRBTI SU
MOTERS SAVIVERTE.

Kas yra savivertė? Trumpai tarus- tai paties žmogaus savęs vertinimas,
savo galimybių, savybių, savo buvimo tarp kitų žmonių. Tai bazė, kurios
dėka formuojasi savęs, kaip vertybės, jausmas, priklausomybės nuo kitų
nuomonės nebuvimas, siekimas savo jausmų ir norų įgyvendinimo.
Manau, mėginimas būti “gera mergaite” neišvengiamai atveda iki
sunkumų, kurie susiję su savo tikslų įgyvendinimu ir tikėjimu savo
galimybėmis.

Įžvelgiu ir kitą neigiamą žemos savivertės pusę- kaltinimai, pakilę

reikalavimai kitiems, nepasitenkinimas gyvenimu, nuovargis ir apatija.
Žmogus su žemesne saviverte reikalauja iš kitų daugiau dėmesio ir
pritarimo, stengiasi patenkinti savo poreikius kitų sąskaita.

Skirtumas tarp vyro ir moters savivertės

Moters savivertė, mano akimis, formuojasi sudėtingiau, nei vyro.
Moterims labiau svarbi kitų, o ypač artimiausių žmonių. Taip pat, moterys
yra labiau emocionali savo bruožų vertinimo atžvilgiu. Ieškodamas įvairių
tyrimų ir literatūros moters ir vyrų savivertės formavimosi ypatumų
klausimu, išskiriu, mano akimis, svarbiausius bruožus:

Moterų savivertė:

 Daugiau reikšmės suteikia savo emocinei sferai ir santykiams su

kitais žmonėmis: teisingumui, bendravimui, atvirumui, pasitikėjimui,
kitų nuomonei;

23
  Bendrai save vertina blogiau nei vyrai: pas moteris pastebima
daugiau adekvataus arba sumažinto savęs vertinimo, kai, tuo tarpu,
pas vyrus yra pastebimas dažnai neadekvačiai padidinta savivertė;
 Daugiau priklauso nuo nuotaikos. Santykį į save vertina apskritai, o
ne į atsižvelgdamos į atskiras savo savybes ir pasiekimus;
 Daugiau reikšmės suteikia tam, kaip jų pasiekimus vertintų
aplinkiniai, tačiau ne rezultatui;
 Polinkis “tarnauti” kitam yra dažnai priimamas kaip socialiai
priimtina charakteristika.

Vyrų savivertė:

 Pagrinde vertina intelektualiąją ir tą sferą, kuri reikalauja valios:

atsakomybė, tikslo siekimas, užsispyrimas, gebėjimas save
kontroliuoti, atsidavimas draugystei, kūrybinis potencialas;
 Daugiau orientuotas į rezultatus;
 Paprastai save vertina geriau nei moterys. Vyrai geriau (nei yra
ištiktųjų) vertina savo fizinius, intelektualinius, loginius gebėjimus,
pasitikėjimą savimi, išvaizdą ir erudiciją;
 Kai kurie tyrimai atskleidžia, kad tam, jog vyro savivertė būtų
aukšta- užtenka būti sėkmingam savo darbe.

Taip jau yra, kad vyro savęs vertė priklauso nuo pasiekimų darbe. Taip
pat, jų asmeninės asmenybinės savybės nėra taip svarbios. Vyrai priima tai
ir pritaria tam leisdami suprasti: “taip, toks mano charakteris, ir ką
padarysi, reikės tokį mane priimti”. Vyrai pasąmoningai sugeba rasti
pasiteisinimų tam, kad nesumažintų savo savivertės, pavyzdžiui: vyras,
kuris yra piktas direktorius, be vargo gali atleisti darbuotoją, iškviesti jį iš
24
atostogų, šalinti premijas- pasiteisina, kad tai tiesiog verslas ir nieko
asmeniško.

Moteris tam, kad būtų sėkminga, stengiasi atitikti visus parametrus:

žmona, mama, šeimininkė, karjeristė, turi būti gera draugė, meilužė,
paslapčių saugotoja, džiaugsmo šaltinis ir emocinis ramstis. Neskaitant to,
moteris yra įsitikinusi, kad “tikra” moteris turi būti rūpestinga, jautri,
sugebanti kontroliuoti savo emocijas. Ji turi išskirtinai prižiūrėti savo
išvaizdą ir kaip ilgiau išlikti jaunai. O kaip tai, kad moteris yra viso labo
žmogus? Ir, beje, kuri taip pat dirba.

Todėl, drąsiai galiu teigti, kad dėl visuomenėje esančių prieštaraujančių

reikalavimų, kurioms reikia atitikti, moteriai ganėtinai sunku suformuoti
adekvačią savivertę.

Be socialinių stereotipų, pastebiu, kad moterų savivertei didelė įtaką daro

santykiai su tėvais. Savivertės pagrindas yra formuojamas šeimoje. Taip,
kaip tėvai elgiasi su vaiku, formuoja jo savęs pažinimą, vertės suvokimą,
kuris lydi vaiką, o vėliau ir suaugusįjį žmogų visą likusį gyvenimą.

Kaip moteriai derėtų formuoti adekvatų savęs vertinimą?

Adekvatus savo galimybių ir sugebėjimų vertinimas paprastai apima

“blaivų” santykį sėkmėms ir nesėkmėms. Žmogus su adekvačia saviverte
yra labiau energingas, aktyvus ir optimistiškas. Pasidalinsiu keliomis
rekomendacijomis, kaip moteriai pasiekti adekvačią savivertę:

 Prieš tai, kai imsitės veiklos, įsivaizduokit, ką Jūs jausite, kuomet

pasieksite užsibrėžto rezultato. Pozityvus nusistatymas gali
“susidoroti” su nepasitikėjimu užsiimant naujomis veiklomis;

25
 Paskambinkite draugui arba draugei, kuris su Jumis elgiasi gerai ir
kuriuo Jūs pasitikite. Paprašykit jo ar jos palaikymo Jūsų veiklose,
kurias daryti Jūs pradedate. Nesigėdinkite, klauskite nuomonės apie
tai, ką Jūs darote, galbūt, apie Jūsų naująjį projektą, naują pomėgį,
pasidalinkite naujomis žiniomis ir išgyvenimais;
 Atsikratykite vidinio kritiko. Jeigu prieš svarbius įvykius Jus apima
mintys “aš kvaila”, “aš nesusidorosiu”, “aš prastesnė už kitas”, “aš
daugiau niekuomet nespręsiu tokių klausimų” ir t.t., sustokit ir
susimąstykit, iš kur tokie nusistatymai? Pamėginkit prisiminti ryškius
nutikimus iš savo vaikystės, kada Jūs buvote stipriai nusprendusios
ką nors daryti, tačiau Jus iškritikavo. Kas tai buvo? Tėvai, mokytojai,
auklėtojai?? Ar tik ne jį kartoja Jūsų vidinis “kritikas”? Jeigu taip,
įsivaizduokite šį žmogų nupieštą karikatūroje, arba, tiesiog pačios jį
nupieškite. Viskas, dabar Jūsų rankose. Augate, bręstate, išsakykit
viską “kritikui”, ką manote apie jo kritiką;
 Įdėmiai tyrinėdamos savo vidinį “kritiką”, Jūs sugebėsite atskirti
savo asmeninį “negaliu” nuo to, kas buvo primesta praeityje Jūsų
artimų žmonių. Pašalinę vaikystės baimes, Jūs galėsite išanalizuoti
savo “negaliu” iš suaugusio žmogaus perspektyvos ir suprasti, kokius
naujus pastebėjimus ir žinias reikės įsisąmoninti, norint pasiekti
naujų užsibrėžtų tikslų;
 Mokykitės atskirti naudingą kritiką nuo visų kitų. Konkreti ir tiksli
kritika tam tikrais aspektais suteikia aiškumo. Nepamirškite, kad
naudinga kritika yra nukreipta į darbą, o ne į autorių;
 Prieš kiekvieną svarbų susitikimą, pristatymą, vaidinimą, svarbų
gyvenimo momentą skirkite kelias minutes laiko pabūti su savo
26
 pasitikėjimo jausmu. Įsivaizduokit, kaip turėtų elgtis savimi
pasitikintis žmogus ir pasistenkite jį išreikšti. Ištieskite nugarą, giliai
ir laisvai įkvėpkite. Esmė tame, kad kaip Jūsų emocijos veikia mūsų
pozas ir judesius, taip ir Judesiai bei pozos veikia mūsų emocijas;
 Padarykite tai, ką esate suplanavusios. Padarėte?- tuomet užsirašykite
ar net įrėminkite pasiektą rezultatą. Ir veikite bei siekite savo tikslų,
nes veikla- vienintelis vaistas, apsaugantis nuo vidinės kritikos.

27