KAIMO STATYBA:

DZŪKIJA
 K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a

UDK 728.6(474.5)(084)
Ka-125

K a i m o s tat y b a : D z ū k i j a

Leidinio sudarytoja Rasa Bertašiūtė (Kauno technologijos universitetas)

tekstų autoriai aistė andriušytė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas)

Rasa Bertašiūtė (Kauno technologijos universitetas)
Rolandas Bortkūnas

Projektų autoriai Simona Benetytė

Rasa Bertašiūtė
juozas križinauskas
Donatas Malinauskas

techniniai brėžiniai ir konsultacijos Tomas kazlauskas

Vizualizacijos Donatas Malinauskas

Paulius Šermukšnis
adomas Žindulis

Nuotraukos aistė andriušytė

Rasa Bertašiūtė
Donatas Malinauskas

maketas almantas Peldžius

Viršelis Lada Markejevaitė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas)

Redaktorė Nijolė Taluntytė

isbN 978-609-420-263-6 Leidykla - spaustuvė Uab „Petro ofsetas“, 2012

01
 T u r i n ys K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a T u r i n ys

05 15 55 16 56 17 58 18 60
sViRNas sViRNas sViRNas ū K i N i s Pa s tata s
tURiNys tRaDiciNĖ
DzūKijos
sU ŠoNiNiU įĖjimU sU baLKoNĖLiU sU PiRtimi DiRbtUVĖ sU GaRažU

aRchiteKtūRa

16 01 28 02 30 19 62 20 64 21 66 22 68
VieNGaLĖ VieNGaLĖ ū K i N i s Pa s tata s ū K i N i s Pa s tata s K Lo j i m a s K Lo j i m a s
ŠiUoLaiKiNĖ PiRKia PiRKia P i R t i s s U P o i L s i o Pata L P o m i s s U P o i L s i o Pata L P o m i s s U G a L i N i U į Va ž i aV i m U

aRchiteKtūRa
tRaDiciNiame
K R a Š to Va i z Dyj e

03 32 04 34 05 36 06 38 23 70 24 72 25 74 26 76
PiRKia PiRKia DViGaLĖ DViGaLĖ PiRKia K Lo j i m a s K Lo j i m a s K Lo j i m a s PiRtis
sU maNsaRDa sU maNsaRDa PiRKia sU maNsaRDa s U G a L i N i U į Va ž i aV i m U s U P o i L s i o Pata L Pa

07 40 08 42 09 44 10 46 27 77 28 78 29 79 30 80
DViGaLĖ PiRKia PiRKia DViGaLĖ PiRKia PiRKia PiRtis Rūsys Rūsys L aU K o V i R t U V Ė
sU maNsaRDa sU maNsaRDa sU maNsaRDa sU GaLeRija sU GaLeRija

11 48 12 50 13 52 14 54 31 81 82
PiRKia D aU G i a f U N K c i N Ė D aU G i a f U N K c i N Ė sViRNas maLKiNĖ
sU GaLeRija PiRKia PiRKia sU GaLiNiU įĖjimU P R o j e K taV i m a s
i R s tat y b a –
s e N ų j ų PaV e L D o V e R t y b i ų i R
N aU j ų j ų t e c h N o Lo G i j ų D e R i N i m a s

02 03
 Į va d a s
į Va D a s
K
aip puoselėti ir plėtoti tradicinę architektūrą,
kaip suderinti jos savitus bruožus su šiuolaikinio
būsto ar gyvensenos reikmėmis? Šis klausimas
neduoda ramybės daugeliui architektų, pa-
veldosaugininkų, jis rūpi tiems, kas supranta tradicinės
kultūros vertę, kas junta ryšį su gimtąja žeme ir atsako-
mybę už krašto savitumo išsaugojimą. sunaikinti trapią
medinės senovės būtį lengva, o saugoti ar ją pratęsti,
kūrybiškai pritaikyti – išsamių žinių, giluminės nuovokos
ir ieškojimų reikalaujantis uždavinys. Kol kas nėra vienin-
telio atsakymo, kaip suderinti modernumą ir tradicijas.
tad šios studijos tikslas – aptarti kaimo architektūros ta-
patumo vertes, etninių bruožų, vizualinės raiškos atpaži-
nimo kriterijus, apibrėžti pagrindines nuostatas, kuriomis
remiantis būtų plėtojamos naujos statybos saugomose
teritorijose ir išsaugomi kraštovaizdžių savitumai. etninės
kultūros išmanymu pagrįsti pasiūlymai galėtų paskatinti
esmingą diskusiją ir ryžtą kūrybiniais ieškojimais pareikšti
savo nuomonę.
Kaimo pasaulyje kraštovaizdis buvo pagrindinis vietinės
kultūros vaizdinis reiškinys, kuris įprasmino gamtos ir
žmogaus kūrybos pusiausvyrą, – dažnai labai dinamiš-
ką, tačiau be priešiškumo. Kraštovaizdžio kūrėja buvo
kaimo bendruomenė, todėl tradicinė architektūra tarsi
neturi autorystės. architektūra vienija kaimą, kraštą, re-
gioną: vietos tapatumas susiformavo savitoje gamtinėje
aplinkoje, nuo kurios priklauso ir gyvenviečių, pastatų ar
kitų žmogaus sukurtų daiktų izinės ir estetinės ypatybės.
Šiandien svarbu, kad kaimo architektūros vizualinė raiška
būtų siejama su aplinka. Visame pasaulyje autentiškos
kultūros vertybės yra suvokiamos kaip atsvara globaliza-
cijai – vietos tapatumą griaunančiai jėgai. statybos pa-
veldo ir planavimo specialistai siūlo iš naujo ugdyti ge-
bėjimą kurti kokybiškus autentiškus objektus, dabarties
04
K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a Tradicinė dzūkijos archiTekTūra
tRaDiciNĖ DzūKijos
aRchiteKtūRa
architektūrai sugrąžinti vietinį ir tautinį pavidalą. Kaimo
P
ietryčių Lietuvą aprėpia Dzūkija – įstabiai gra- panašūs, daug kur išlaikę archajiškus bruožus. sudėtin-
vietovių atgaivinimas suvokiamas kaip galimybė išsau- žus, gamtiškai, istoriškai ir etniškai nevienalytis gomis gamtinėmis sąlygomis tarp gūdžių girių, pelkių,
goti unikalų kultūrinį paveldą, su kuriuo žmones sietų kraštas. besidriekiantis nuo ežeringos ir kalvo- vandenų, smėlingų kalvų įsikūrę dzūkai dirba skurdžią
prigimtinės šaknys, kuris įprasmintų žmonių tapatumą. tos dzūkų Užnemunės vakaruose per giriose žemę kartu naudodami gausias laukinės gamtos dova-
europos kraštovaizdžio konvencija – tarptautinis susita- besislapstančią ir smėlėtą miškingąją dalį link Vilnijos – nas, nedaug nuo jos nutoldami, puoselėdami senolių
rimas – įpareigoja saugoti gamtos ir kultūros paveldo aukščiausių Lietuvos vietų, net iki Švenčionių aukštumos žinias apie gražų bendrabūvį su aplinka. su medžiais
sudėtinę dalį – kraštovaizdžius kaip žmonių gerovės ir ir ignalinos ežerų. žinia, ribos sąlyginės, juk etnograinių ir bitėmis, su upėmis ir ežerais, su mirusiais ir su gyvai-
savasties įtvirtinimo būdą. Generalinėje icomos asam- bruožų paplitimas nesibaigia ties žemėlapyje nubrėž- siais. senosios raudos ar kalendorinės dainos mena gal
blėjoje, įvykusioje 2011 m., tradicinė statyba įvardyta tomis linijomis; nėra vienodi tie ypatumai ir ploto vidu- panašius laikus kaip ir senoviškos pastatų konstrukcijos,
kaip neišsenkantis įkvėpimo šaltinis kuriant modernią, je. tačiau tam tikras bendrumas juntamas, nes dažnai pastatų dėstymo tvarka. Nors dzūkų ūkiai menkesni, so-
novatorišką, atitinkančią aukščiausius gyvensenos stan- ir sakoma, kad štai čia gyvena dzūkai, o antai ten – jau dybos smulkesnės, tačiau jie išlaikė bendro kaimyniško
dartus architektūrą. tai dera su Lietuvos valstybės siekiu kiek kitokie žmonės. aiškiau atskirtume iš kalbos, bet ir gyvenimo visai arti vieni kitų įgūdžius, labai pravarčius
puoselėti tautinį savitumą, tiek dvasinės, tiek materialios medžiaginė kultūra – apranga, buitis, statiniai yra savaip sunkesnėmis sąlygomis.
kultūros pavidalus, tokius kaip krašto vaizdas, jį formuo-
jančios erdvės, pastatų tūriai, spalvos.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rūpesčiu pa-
rengtą leidinį apie Dzūkijos kaimo statybą sudaro ke-
turios dalys: pirmoje apžvelgiama Dzūkijos tradicinės
architektūros bruožai – šaltinis, iš kurio semiamės žinių
ir patirties šiandienos kūrybai; antroje dalyje apibrėžiami
pagrindiniai dėmenys, lemiantys regioninį vietos tapatu-
mą ir statybos tradicijos tęstinumą. Pagal šiuos kriterijus
suformuoti trečiosios dalies projektiniai pasiūlymai, o ke-
tvirtoje dalyje pateikiamos praktinio įgyvendinimo sąly-
gos. Leidinyje siekiama parodyti statinių tipologinę įvai-
rovę, savitas formų dermes, Dzūkijai istoriškai būdingus,
o ir šiandienos gyvenimui tinkančius tūrius, formas, er-
dvines struktūras. Regioninį savitumą raiškiai atskleidžia
ir smulkieji ženklai, dekoras, todėl projektai pateikiami su
būdingos puošybos pavyzdžiais, kurie nėra būtini, bet
itin praturtina vaizdą bei santykio su aplinka kokybę. Pa-
teikiami projektai vadintini ieškojimais, siūlymais ir netu-
rėtų būti tiesmukiškai sektini modeliai. tai tik pavyzdžiai
pavidalų, kurie gali rastis siekiant tęsti tradicijas sodyba gamtos apsup-
tyje, Kapiniškių k.
Varėnos r. (2012 m.
a. andriušytės nuotr.)
05
 Tradicinė dzūkijos archiTekTūra
Dubininko kaimavietės
Varėnos r. vaizdas
(Šešelgis 1988, 115 pav.)
Gyvensenos skirtumai tarp atskirų Dzūkijos dalių nulem-
ti skirtingų gamtinių sąlygų ir istorijos. Gamtos įvairovė
itin išraiškinga: vienur gūdžios girios, pelkės, kitur atviros
vietovės ar didelių upių slėniai, Užnemunėje – ežerynai ir
banguojančios kalvos. istorinė atskirų dalių raida taip pat
netolydi: vakarinė, vidurinė ir rytinė savo laiku priklausė
skirtingoms valstybėms, statybų pobūdį veikė kiekvie-
nos jų įstatymai, o ir kaimynai bei nusistovėję papročiai
buvo kiek kitokie. Kraštas platus, jame gyveno jotvingių
ir lietuvių gentys, kūrusios piliakalnius, pylusios pilkapius.
bendras kelių sodybų kiemas grupiniame zervynų k.
Varėnos r. (Šešelgis 1974, 9 pav.)
06
K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a
o dar seniau smėlėtose upių pakrantėse buvo įsikūrę
palyginti daug akmens amžiaus stovyklaviečių; būtent
Dzūkijoje slypi lietuviško titnago klodai. Piliakalniams
netenkant gynybinės paskirties ir iš miškų atkovojant
vis daugiau žemės, plėtėsi gyvenviečių tinklas, pavienės
sodybos virto kaimais, kurių planai padriki, besitaikantys
prie gamtos. XVi a. įvykdyta valakų reforma suvienodino
daugumą Lietuvos gyvenviečių, tačiau girių glūdumoje,
tarp smėlėtų kalvų liko padrikų, laisvo savaimingo plano
kaimų, kuriuos sunku buvo įsprausti į aiškiai apibrėžtą
schemą. Padrikų kaimų radosi ir iš užsilikusių bajorkaimių
ar užusienių, juose kūrėsi ir miško sargai, darbininkai. miš-
kingoje Dzūkijoje panašiai žmonės kūrėsi ir vėliau, o kai
kur – netgi neskirstydami sklypų sodybomis; arti vienas
kito sustatę vienur gyvenamuosius pastatus, kitur svir-
nus, atskirai tvartus, toliau kluonus. tai – vadinamosios
bendrės (arba draugės, broliavos), kurios derlingesnės
žemės plotus skirdavo daržams ir sodams, o statybai –
tuos, kurie atlikdavo. tokio grupinio kaimo žemė bendra,
o statiniai dėstomi kur patogiau prieiti, privažiuoti. Šių
gyvenviečių yra nedaug, ir tik Dzūkijoje, miškingoje jos
dalyje. Kitur, kad ir laisvai išsidėsčiusios, sodybos turi savo
ribas ir būdingą struktūrą, kurios pagrindinės dalys išliko
net ir po pertvarkų, perkeitusių daugelį padrikų kaimų,
ypač ten, kur žemės geresnės, vietos atviresnės.
Valakų reformos metu, siekiant sutvarkyti žemėvaldą
ir padidinti žemės našumą, pradėta formuoti gatvinius
K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a Tradicinė dzūkijos archiTekTūra
Gatvinio milkūnų k.
Šalčininkų r. gatvė
(Lii, neg. Nr. 5829)
rėžinius kaimus su raiškia, visą gyvenvietę vienijančia prie jos perkeliama dalis sodybų. Naujos sodybos buvo
gatve. žemė buvo sudalyta rėžiais, o sodybos sukeltos formuojamos pagal tų laikų pavyzdinį europinį modelį:
į taisyklingos formos kompaktiškas kaimavietes. siauri tai keturkampis kiemas, kurio perimetru dėstomi pasta-
pailgi sodybiniai sklypai dėstyti palei gatvę, kartais vie- tai ir didieji medžiai. tokios būdingos visai Užnemunei,
noje, dažniau abiejose jos pusėse. Pastatai buvo statomi tačiau dzūkiškoje dalyje sodybos, kaip ir ūkiai, buvo ma-
galais į gatvę, kiemai rikiuojami vienas už kito. ir vėliau, žesnės negu suvalkijoje; palaipsniui geometrinio užsta-
po reformos, daugelis gyvenviečių kūrėsi pagal šią sche- tymo vienkiemiai kūrėsi ir kitose Dzūkijos vietose.
mą. Užnemunėje gatviniai rėžiniai kaimai vyravo iki XiX
a. pradžios, o Vilnijoje dauguma jų išliko iki šiol, lenklai-
kiu nespėjus išdalyti vienkiemiais. atviresnėse, lygesnėse
vietovėse pagrindinė gatvė tiesi, supama vienodu ritmu
surikiuotų namų. sudėtingesnis reljefas, vandens telki-
niai lemė įmantresnį kaimo plano pobūdį: atsiradę vin-
giai, nuolydžiai, perspektyvų įvairovė praturtina vaizdą,
suvirpina tolygias statinių eiles. Per laiką atsirado ir po-
kyčių: dalijantis, perskirstant, paliekant sodybas, sklypai
siaurėjo arba platėjo, kaip kuris, dalis pastatų buvo per-
statyti šonu į gatvę, palei tvoras skirtingais tarpais užau-
go medžiai. Dauguma kaimų išretėjo, tačiau juose vis dar
raiški vienijanti ašis – pagrindinė gatvė, į kurią orientuoti
sklypai.
skirstymas į vienkiemius anksčiausiai, jau nuo 1820 m.,
prasidėjo Užnemunėje, kur galiojo Napoleono civilinis
kodeksas, skatinęs pertvarkyti gyvenvietes ir formuoti
vienkiemines sodybas. Čia gatviniai kaimai dažnai bū-
davo pergrupuojami į vadinamuosius linijinius vienkie- stačiakampio plano sodybos Kaziulių k.
minius kaimus: nutiesiama gatvė, lygiagreti esančiąjai, ir Šalčininkų r. vaizdas (VU, f81-4907)
07
 Tradicinė dzūkijos archiTekTūra K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a Tradicinė dzūkijos archiTekTūra

Laisvo plano sodybos Šudainių k.
Šalčininkų r. kiemas (VU, f81-4833)
Dzūkijoje pasitaiko ir paskirų laisvo plano vienkieminių
sodybų, išlaikiusių archajišką struktūrą. Čia vyrauja ne
iš karto matoma, bet nuo seno būdinga tvarka: gerojo
kiemo, supamo pirkios ir svirno, ūkinio kiemo su tvar-
tais, taip pat kluonienos bei sodų, daržų derinys. Gerasis
kiemas yra svarbiausias, puošniausias, švariausias, jame
įrengiami gėlių darželiai, koplytstulpiai, gerbūvio žen-
klai. sodybos dalys aiškiai apibrėžtos, viena nuo kitos bei
nuo išorės ribojamos tvoromis, ribas dažnai paryškina
medžių eilės. Dideli lapuočiai buvo sodinami įvairiomis
progomis, susijusiomis su atmintinais šeimos įvykiais. so-
dybai jie teikia apsaugą nuo vėjų bei žaibo, pavėsį, lapų
šnaresį, medaus kvapą – dzūko sodyba be medžių nelik-
davo. miškingesnėse vietose įsikūrusių sklypų kiemuose
kartais palikdavo miško medžių, bet tik tiek, kad suptų, o
ne gožtų gyvenamąją erdvę.
tokia pat sodybų sandara, tik įsprausta į pailgus rėžius,
matoma ir gatviniuose kaimuose. Šalia gatvės būna pir-
kios ir svirno formuojamas gerasis kiemas, atviras pra-
eivio žvilgsniui. medžio drožiniais labiausiai puošiamas
matomiausias fasadas, tarp kurio ir gatvės įrengtas gėlių
darželis, sodinami didieji medžiai, statomi atminimo pa-
minklai. toliau – ūkinė dalis su tvartais, už jų arba kitapus
gatvės – kluonas. Gatviniuose kaimuose kluonai neretai
išdėstyti ritmiška eile šalia ūkinio kaimo kelio ir atrodo
tarsi gyvenvietės sargyba. toliausiai, palei vandens telki-
nį – pirtis, dažnai viena kelioms sodyboms ar net visam
kaimui.
Gyvenamasis pastatas dzūkų žemėse vadintas pirkia, tik
Lazdijų krašte – troba. tačiau visur senojo būsto plano
sandara panaši, kilusi iš pagrindinio rentinio, taip ir va-
dinamo pirkia, sujungto su priemene, prie kurios galėjo
būti pristatomas ir kitas rentinys. taigi pagrindinis gyve-
namasis būstas – tai viengalė arba dvigalė pirkia, pailgo
stačiakampio plano su įėjimu iš šono į priemenę, per
kurią patenkama į kitas patalpas. svarbiausioji, pirkios,
erdvė buvo skirta šeimai gyventi: čia visi valgė, galėjo
dirbti, miegoti, joje šalia durų stovėjo krosnis, skirta val-
giui gaminti, kampe priešais krosnį – stalas bei krikšta-
suolė – šeimos susibūrimo ir svarbiausių daiktų laikymo
vieta. Pasieniais tilpo suolai, spintelės, lovos, viduryje lop-
šys, audimo staklės – visa, ko reikėjo. Vietos užteko, nors
ir nebuvo daug: pirkios rentinio matmenys iki 6 x 6 m, balinamos drobės Giaurinių k.
ir tik XX a. imta statyti platesnės. Langų sienoje būdavo Šalčininkų r. sodyboje (VU, f81-4474)
ne daugiau kaip po du, o priešais krosnies pakurą dzūkai
įtaisydavo mažesnį už kitus langelį.
Priemenės Dzūkijoje paprastai siauresnės nei pirkios pa-
talpa: jose laikomas ūkinis inventorius, iš čia lipama į pa-
lėpę, dalis priemenės neretai atskiriama kamarai ar virtu-
vei. Kitame pirkios gale, mažesniame ar prilygstančiame
pirkiai, vienais atvejais būdavo seklyčia (skirta svečiams),
kitais – kamaros, taip pat jame galėjo gyventi ir kita, pa-
prastai sūnaus ar brolio šeimyna. tačiau pagrindinė pir-
kios plano schema bei kontūrai nekito, tik, priklausomai
nuo to, ar viengalė, ar dvigalė pirkia, įėjimas į ją buvo la-
biau šone ar per vidurį. ties įėjimu dažnai statomas prie-
angis: tai galėjo būti tik stogo iškyša arba net ištaigingai
išpuoštas, kolonėlėmis paremtas vienašlaitis ar dvišlaitis
prieangis, kuriame smagu prisėsti net ir saulei plieskiant,
lietui užėjus. Pusiau uždari tūriai ties įėjimu į pastatą – iš
Pirkia keturšlaičiu čiukuriniu stogu
viso mėgstami tradicinėje architektūroje: jie yra ir labai Nemunaičio k. alytaus r. (VU, f81-708)
praktiški, ir kartu papuošia pastatą smulkesnių elementų,
šviesotamsos žaisme. būdavo ir uždarų prieangių, ypač
pamėgtų XX a. su įstiklinimu, kurie labiau tiko prie nau-
joviškų, vadinamojo kompaktiško plano pirkių. Pastarųjų
pavadinimas atitinka jų sandarą: jos trumpesnės, plates-
nės, sumažinta priemene, su pereinamomis patalpomis.
išskirtinis prieangio variantas – galerija per visą (kartais
tik dalį) pirkios plotį, paremta stulpeliais.

Prieangiai dažnai puošiami, kone visos jų dalys: kolonė-

lės, tvorelės, karnizai, frontonai. įėjimas į pastatą – svarbi
vieta, todėl būtent durys dekoruojamos nuo seno, la-
biausiai paplitusiu vadinamuoju dvigubų lentelių būdu,
Gatvinio rėžinio kai išorinis sluoksnis išdėliojamas įžambiomis lentelėmis,
Poškonių k. Šalčininkų r. sudarant eglučių ar rombų raštus. Gausiai puošiami ir
sodyba langai: antlangiai, polangiai, langinės dažnoje Dzūkijos
(2010 m. D. malinausko
nuotr.) pirkioje ornamentuoti, išdažyti. Puoštos ir sienos, pir- Pirkia pusskliautiniu stogu mačiučių k.
miausia sandūrų elementai: kertės, sijų, gegnių galai. Šalčininkų r. (VU, f81-4494)

08 09
 Tradicinė dzūkijos archiTekTūra K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a Tradicinė dzūkijos archiTekTūra

Pirkia dvišlaičiu stogu su vienašlaičiu prieangiu
Rimašių k. Šalčininkų r. (VU, f81-4888)
itin išraiškinga dvišlaičių stogų frontonų puošyba, nau-
dojant įvairiakrypčių lentelių derinius, įmantrius skliau-
to langelių apvadus, išpjaustytus karnizus, vėjalentes,
kurias pratęsdavo lėkiai. Lėkiai – tai nedidelė, bet svarbi
pastato detalė, deja, greitai sunykstanti dėl atmosferos
poveikių, todėl nedaug kur išlikusi, bet jų Dzūkijoje būta
ant daugelio, taip pat ir ūkinių, pastatų (jie dar vadinti
ir apūkais, ragovikais). Lėkiai turi ir praktinę paskirtį: kad
vėjas kraigo šiaudų nedraskytų – tačiau kartu, būdami
ragų, paukščių, žirgų ar kitokių simbolių pavidalo, teikia
papildomos išraiškos pastato siluetui, primena mitines
prasmes, dar tūnančias atminties paribiuose. Visa puo-
šyba jomis persmelkta: kaimo statyboje, kaip ir kituose
tradiciniuose reiškiniuose, glaudžiai susipina praktiniai ir
simboliniai aspektai. Viena vertus, apdailinami, puošiami
būtent konstrukciniai mazgai, kampai, angokraščiai, kita
vertus, tai vietos, kurios ir mitologiškai reikšmingos, tad ir
jų puošimo motyvai tą pabrėžia: gyvūnai, augalai, saulė,
žvaigždės, kartais besivejantys kaip žalčiai ornamentai,
kartais – jau nesuprantami geometriniai raštai. Kiekvie-
noje pirkioje kitokie, nors sudaryti iš panašių dalių, bet
deriniai kaskart nauji. jų gali būti ir gausiai, bet ne per
daug: įgimtas saikas ir valstietiškas tikslingumas padėjo
sužiūrėti, kad jei gausiau papuošta viena dalis, tai kita gali
būti ir paprastesnė. tikslingumas ir tektoniškumas, vienti-
sumo pojūtis persmelkęs visą sodybos sandarą, kiekvie-
ną formą, detalę. statomi iš vietinių medžiagų, veikiami
gilaus ryšio su aplinka pajautos, trobesiai tarsi savaime
prisitaikydavo ir prie kraštovaizdžio, ir prie buities, atitik-
dami etnosui būdingą grožio sampratą, kartu ir prakti-
nes, ir mitines prasmes.
medis – prieinamiausia medžiaga Dzūkijoje – patogi
statyti ir tinkama gyventi. tad dauguma trobesių buvo
mediniai, tik vietomis, kur daugiau molio ir akmenų, pasi-
taiko iš šių medžiagų sumūrytų tvartų ar kitų ūkinių pas-
tatų, ypač būdingų Užnemunei. akmenys ir kitur naudoti
pamatams, kadaise pavieniai, vėliau surišti cementu, bet
kur jų mažai, pamatai Dzūkijoje būdavo ir iš medžio trin-
kų. Nesumūryti pamatai, siekiant apsaugoti nuo šalčio ir
drėgmės, būdavo aptaisomi vadinamuoju pašaliu: apipi-
lami žemėmis ar žvyru ir apiplūkiami moliu.
Lėkiai, puošiantys pirkią Šnekučių k.
molis naudotas ir aslai, krosnims, kaminams mūryti. Pir- alytaus r. (VU, f81-555)
kios – visuomet medinės, renčiamos iš gulsčių sienojų,
kurie kampuose suleisti į lygias sąsparas arba palikti išsi-
kišę kerčių galai. tai racionali konstrukcija: rąstai savo svo-
riu slėgdami nepalieka tarpų, o sunėrimas galuose pati-
kimai suriša visą rentinį. Dzūkijoje, kur gausu medienos,
rąstams naudojo pušis, rečiau kitus medžius. ir stogai
dengiami skaldytomis malksnomis, tokie, pramaišiui su
šiaudiniais, buvo paplitę miškingose vietose. Kitur vyravo
dengti šiaudais (ežeringose vietovėse – ir nendrėmis), jų
kraigai prislėgti slogčiais, kartimis, mažais šiaudų kūleliais.
trobesių stogams naudota ne tik gegninė konstrukcija,
nors ji labiausiai paplitusi dzūkiškose pirkiose. stogų for-
mų būta įvairiausių: keturšlaičius, su čiukuru (anga stogo
gale ties kraigu, skirta dūmams išeiti ir aitvarams įlėkti),
pusskliautiniai, dvišlaičiai, kurie dažnai būna su stoginu-
kais, saugančiais galinę sieną nuo kritulių. tik miškingajai
daliai būdingas kitur neaptinkamas keturšlaičio ir dvišlai-
čio stogo derinys, kurio viršus atrodo tarsi išplėstas čiu- Lango Dambriškių k. Vilniaus r. puošyba
kuras. Nuo konstrukcijos priklauso ir pastato proporcijos: (2003 m. L. markejevaitės nuotr.)
labiausiai sienos gožiamos pėdinės konstrukcijos kluo-
nuose, o aukščiausios jos atrodo po dvišlaičiu stogu. Vis
dėlto tradiciniame pastate sienos aukštis neviršija stogo,
o itin svarbus vienijantis sodybos tūrius matmuo yra šlai-
to nuolydžio kampas, kuris svyruoja tarp 42 ir 45 laipsnių.
Dzūkijoje naudoti ir stogo siluetą grakščiai išlenkiantys
bei pastogę paaukštinantys antgegniai.

Pastogės būdavo plačios: jos saugojo sienas ir sudėtus

rakandus nuo kritulių, tačiau po dvišlaičiais stogais, padi-
dėjus langų angoms, pastogės sumažėjo, ir tai buvo vie-
na priežasčių formuoti prieangius, apkalti ir dažyti sienas.
Dzūkijoje sienų apkalimui naudotos vertikalios, vėliau ir
Pirkia su galerija horizontalios lentelės, o dažant spalvų deriniai nuosai-
Dargužių k. Varėnos r. kūs; seniau tik langų dalys būdavo ryškiai nubaltinamos.
(2012 m. R. bertašiūtės
nuotr.) Dažytos tik pirkios, dar aptinkamos nuspalvintos svirnų Šoninis svirnas su priesvirniu buv. mar-
durys, kai kurios atskiros detalės. cinkonių apyl. Druskininkų r. (VU, f81-27)

10 11
 Tradicinė dzūkijos archiTekTūra K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a Tradicinė dzūkijos archiTekTūra

Galinis svirnas su Galinis svirnas be pries-

priesvirniu Lieponių k. virnio su pavalu Guda-
buv. trakų r. kiemio k. Varėnos r.
(Lii, neg. Nr. 5990) (LLbm, neg. Nr. 4285)

svirnai Dzūkijoje paprastai nedideli, vienos kvadratinės
patalpos, dažniausiai su priesvirniais, kurie yra integrali
tūrio dalis ir formuojami pratęsiant apatinius ir viršuti-
nius sienojus. Priesvirnio užlaida dažniausiai paremta
kolonėlėmis. tai ypatingas pastatas, skirtas saugoti svar-
Galinis svirnas su priesvirniu ir balkonėliu
Dubaklonio k. Varėnos r.
(LLbm, neg. Nr. 4287)
biausiems daiktams: maisto atsargoms, mantai, todėl jis
ne tik turi būti gerai matomas iš pirkios, bet ir pasižymi iš-
skirtiniu išraiškingumu, liudijančiu jo svarbą: šis pastatas,
kartu su pirkia supantis gerojo kiemo erdvę, yra ir vienas
gausiausiai dekoruotų sodybos trobesių. Dabar jau retai
aptinkami lėkiai seniau buvo įprasta svirno kraigo puoš-
mena, taip pat puoštos durys, ypač pamėgtu rombiniu
dvigubų lentelių, kaip ir pirkiose, raštu. Priesvirnio kolo-
nėlės Dzūkijoje dekoruojamos rečiau, tačiau pasitaiko
svirnų su balkonėliais, tvorelėmis. Nedidelis svirno tūris
tik paryškina jo dailumą, smulkios detalės ir priesvirnio
erdvė kuria jaukumo ir tam tikro paslaptingumo jausmą.
archajišką svirno kilmę liudija senoviška sijinė konstruk-
cija su vadinamuoju pavalu – sienos rentinio pratęsimu
stogo plokštumose. Vien tik virš jo esantis stogas su šiau-
dų danga ne taip gerai apsaugotų turtą nuo galimų įsi-
brovėlių ar pelių, todėl šis senas statybos būdas išliko iki
XX a. stogai dažniausiai dvišlaičiai, ir, priklausomai nuo
įėjimo padėties, svirnas gali būti vadinamas arba galiniu,
kai durys yra vienoje plokštumoje su frontonu, arba šoni-
niu, kai priesvirnis tarsi remia stogo šlaitą. svirnų pamatai
gana aukšti, kad vėjas džiovintų jame laikomus grūdus.
Užlipimui į priesvirnį dažnai naudoti dideli akmenys, ta-
čiau jų ne visur Dzūkijoje pakanka, tad būna ir mediniai
laiptukai. Užnemunėje randama ir molio svirnų, netgi su
geometriniais raštais išdailintomis sienomis, čia galima
aptikti ir dviejų patalpų svirnų; tokius kitur dzūkai staty-
davo itin retai.
Kluonai – tai monumentalūs pastatai, skirti laikyti neiš- kompozicinę atramą visam vaizdui, foną smulkesniems
kultiems javams ir jiems kulti, visur mediniai. tačiau skiria- statiniams. tai stambiausi ūkio trobesiai, nors jų pavidalas
si jų konstrukcijos, o kartu ir formos. Rytinėje ir vidurinėje kinta, jei naudojamos kitos stogo konstrukcijos: vakarinė-
Dzūkijos dalyse vyrauja vadinamieji aukštaitiški kluonai je Dzūkijos dalyje paplitę kluonai su gegniniais stogais, jų
– platūs, erdvūs (10–11 m pločio ir 8–15 m ilgio) pastatai, nemažai ir miškingojoje teritorijos dalyje. Šių tūriai siau-
jų galingus stogus laiko pėdžios, tai yra vertikalūs stulpai, resni, ilgi, su įvažiavimais iš šono. sienos santykinai aukš-
į kuriuos remiasi stogas. tai viena senoviškiausių kons- tesnės, tačiau, kad tilptų pilnas vežimas, vis tiek turi būti
trukcijų, ir jau tik brėžiniuose yra išlikę vienos pėdžių eilės padaryta stogo paražės išpjova virš įvažiavimo, neretai su
kluonų pavyzdžių; neabejotina, kad šis statybos būdas stogeliu. Prie tokių kluonų priešingos įvažiavimui sienos
siekia neolitą. išlikusiuose kluonuose pėdžios sustatytos pristatydavo peludes; dzūkai mėgsta nedidelius ūkinių
poromis, tokių porų skaičius gali būti įvairus, ir nuo jo pri- pastatų priestatėlius.
klauso tūrio ilgis. Pėdžios laiko horizontalius ilginius, į ku-
riuos papildomai remiasi gegnės. Dvi kluono pėdžių eilės
aprėmina vadinamąjį grendymą, skirtą vežimui įvažiuoti
ir kulti javams, kurie laikomi šoninėse erdvėse, šalinėse,
kaip ir šiaudai bei šienas. į tokius kluonus įvažiuojama iš
galo, jų sienos neaukštos, kone vien galingas stogas, o
viduje – išraiškinga jį laikančių elementų struktūra. ties
įvažiavimais gali būti formuojami priekluoniai, įtaisomi
stogeliai. Kraigai būdavo puošiami lėkiais, o Vilniaus kraš-
te kluonų skliautuose aptinkamas kryžiaus formos lange-
lis. tačiau dažniausiai pasitaikantis dekoras, kuris savaime
tėra dailiai išdėstytas konstrukcinis elementas – įžambiais
ryšiais sutvirtinti kluono vartai, dėl kurio visa plokštuma
įgauna gyvumo. Kadaise kluonų vartai buvo virpstiniai,
įtaisomi ant medinio įtvaro, vadinamojo bėgūno. Kluonai
tiek iš vidaus, tiek iš išorės – įspūdingi pastatai: jų galingi Pėdinių kluonų eilė gatviniame
tūriai, nors ir atsitraukę nuo kitų sodybos pastatų, teikia Poškonių k. Šalčininkų r. (VU, f81-4439)

12 13
 Tradicinė dzūkijos archiTekTūra K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a
Kluonai Lynežerio k.
Varėnos r.
(2012 m. a. andriušytės
nuotr.)
stačiakampėse sodybose ilgi stambūs pastatai išraiškin-
gai riboja vieną sklypo kraštinę ir suteikia erdvei aiškumo.
Kluonų stogų Dzūkijoje būna įvairių formų: ir keturšlaičių,
ir pusšlaičių, ir dvišlaičių. ūkyje toks didelis tūris dažnu
atveju labai naudingas, ypač jei reikia sustatyti techniką,
norint švęsti šventes ar rengti renginius.
tvartų dydis ir skaičius priklausė nuo ūkio pajėgumo.
Paprastai tai pailgi gegninės stogų konstrukcijos trobe-
siai su atskiromis patalpomis įvairiems gyvuliams. Kur
pakanka akmens, jie statomi ant aukštų mūrinių pama-
tų, saugančių rentinį nuo drėgmės. Praplatintos stogo
užlaidos virš sienos su durimis saugo angas nuo kritulių,
čia sudedami daiktai. Durų ar vartų dydis priklauso nuo
to, kokie gyvuliai laikomi, sienos turi mažus langelius.
Puošybos randama labai mažai, bet lėkius kabindavo,
Gegninės stogų konstrukcijos kluonai
grupiniame zervynų k. Varėnos r. dailios būdavo ir įžambiais ryšiais sutvirtintos, o kartais
(Šešelgis 1974, pav. 71) net dvigubų lentelių durys. tvarto tūryje mėgta įrengti
vežimines: tarp tvarto patalpų po tuo pačiu stogu palikta
vienos sienos neturinti erdvė – ji patogi naudoti ir pa-
gyvina pastato vaizdą. Rytinėje Dzūkijos dalyje siauruose
gatvinių kaimų sklypuose tvartai, o ir kiti ūkiniai pastatai
būna prijungti prie pirkios. Užnemunėje paplitę moliniai
ir akmenų mūro tvartai – jie kur kas ilgaamžiškesni ir pri-
mena dvarų statinius.
Pirtis – tai nedidelis rentinys su priepirčiu ir pirties patal-
pa, – be jokio dekoro, paprastai gerokai atitraukta nuo
kitų statinių dėl gaisro pavojaus. jas, kaip ir kitus ūkinius
trobesius, turėjo ne kiekvienas šeimininkas: daržinės,
sandėliai, pirkaitės, lauko virtuvės, vištininkai, kalvės – tai
vis konkrečios paskirties pastatai, kurių formos, dydžiai
tvartai buv. marcinkonių apyl. Druskininkų r. aiškiai atitinka veiklos juose pobūdį ir rodo, kokiu būdu
(VU, f81-5) tradicinė architektūra įtraukia į savo sistemą naujus da-
14
K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a Tradicinė dzūkijos archiTekTūra
rinius, paklūstančius bendrai dermei, bet ir turinčius sa-
vitą pavidalą. Dzūkai mėgsta nedideliais atskirais pasta-
tėliais užstatyti sodybą, tačiau jei šie dera medžiagomis,
spalvomis, proporcijomis, jei nepažeidžia kiemų erdvių,
tai tik praturtina visumos vaizdą, nors čia saiko jausmas
itin svarbus. Dauguma ūkinių pastatų ir pastatėlių, jei-
gu ir puošiami, tai menkai, dailumo jiems teikia geros
proporcijos, natūralių medžiagų tekstūra ir kontrukcinių
elementų ritmas. stačiakampiais tūriais, vieningais stogų
šlaitų nuolydžiais, dalių santykiais, angų dydžiais, nuo-
saikia raiška, koloritu bei tekstūra jie prisiderina prie kitų
sodybos statinių ir tvarkingai papildo visumą.
smulkioji architektūra taip pat prisitaiko prie bendros Rūsiai bulvėms žižmų k. Šalčininkų r.
dermės, suteikdama sodybai dar smulkesnio mastelio ir (VU, f81-4468)
ažūro žaismę. tvoros, šuliniai, žardinės, aviliai, šunų būdos
– šie medžio dirbiniai kaskart parodo, koks jautrus buvo Dzūkijai būdingi aukšti, dažnai sudėtingų formų kryžiai.
senojo kaimo statytojo bei gyventojo skonis, kai toje su- Paplitusios ir pakabinamos koplytėlės, o stogastulpių ir
dėtingoje, kas žingsnis kintančioje, sodybos sandaroje koplytstulpių išlikę mažai. augmenija dar vienu sluoks-
kiekvienas daiktas rasdavo savo vietą ir buvo aiškiai jun- niu papildo kaimo ir sodybos erdvę: ir aukšti lapuočiai,
tama, nors ir ne akivaizdžiai regima tvarka. Kiemų erdves ir sodo medžiai, ir veja, ir gėlynai neužmiršti rūpestingų
tikslingai suskaidydavo tvoros: gerąjį juosdavo žiogrių šeimininkų. stambūs želdiniai gobia sodybą lyg globė-
tvora, pro kurią net paukščiui sunku pralįsti, ūkines da- jai, o smulkios šakelės, lapai, žiedeliai, kaip ir medžio or-
lis tverdavo retesnėmis, iš gulsčių karčių, buvo ir kitokių. namentai, tarsi virpina erdvę, gaivina ją. Visa gyva, visa
senieji aviliai, bites parsigabenus iš miško į sodybą, buvo svarbu, aplinka pratęsia ir sustiprina gyvenimo jausmą,
kelminiai, išskobtuose medžių kamienuose. svirtiniai šu- kuriam atliepia ir žemė, ir dangus, ir juos jungiantis akira-
liniai ypač puošė kiemo erdvę, bet ir veleniniai, dar ir su tis, ir margas audimo raštas
stogeliais, gražiai dera prie visumos. sakraliniai paminklai
statomi tiek sodybose, tiek bendrose kaimo erdvėse – Dr. aistė andriušytė
Vartai buv. marcinkonių
apyl. Druskininkų r.
(VU, f81-41)
15
 Š i u o L a i k i n ė a r c h i T e k T ū r a T r a d i c i n i a M e k r a Š To va i z dyj e
ŠiUoLaiKiNĖ
aRchiteKtūRa
tRaDiciNiame
K R a Š to Va i z Dyj e
V
is daugiau kalbama apie darnią architektūrą,
kuriai būdingas aplinkos tausojimas, pagarba
kultūriniam kontekstui, estetiškumo ir psicho-
loginio priimtinumo kriterijai. Darnios archi-
tektūros plėtojimas didina kraštovaizdžio vertę, išsaugo
vietos dvasią, suvienija gyvensenos kaitą, modernumą
ir aplinkos pastovumą bei tradicijų puoselėjimą. Projek-
tuojant naujus pastatus kaimo vietovėse, yra būtinas ar-
chitektūrinių tradicijų tęstinumas, tai yra svarbu pažinti
vietos statybos savitumus, išlaikyti gyvenvietės statinių
formos ir užstatymo pobūdį bei atsižvelgti į gamtinės
aplinkos charakteristikas, kraštovaizdžio vertes.
architektūra – tai formų kalba, o tradicinė architektū-
ra – tarsi vietos kalbos tarmė. siekiant išsaugoti vietos
savitumą, architektūros pavidalai turi būti išreiškiami
tos vietos žmonėms suprantama kalba – jiems įpras-
tomis formomis, medžiagomis, spalvomis. aišku, nėra
lengva, remiantis senomis tradicijomis, vakarykštėmis
formomis, kurti patogius, dabarties ir ateities gyven-
senai pritaikytus pastatus. Šiandien yra žymiai plates-
nis priemonių pasirinkimas, todėl atsiranda pagunda į
saugomas kraštovaizdis Veisiejų regioniniame parke. Lazdijų r. (2007 m. R. bertašiūtės nuotr.)
16
K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a
įprastą pavidalų žodyną įterpti naujadarus, kurie kartais
padaro architektūrinę kalbą nesuprantamą ir svetimą
aplinkai.
siekiant darnaus formų sambūvio, ir tai ypač svarbu
saugomose teritorijose, nauji statiniai neturėtų išsiskirti
iš kultūrinės aplinkos, – jie galėtų būti beveik nepaste-
bimi arba aplinką vizualiai papildyti. Kontrasto principu
įterpiama novatoriška miesto architektūra visai netinka
kultūriniams istoriniams kaimo kraštovaizdžiams, kuriuo-
se svarbu išsaugoti tradicinio užstatymo ypatumus: nuo
seno susiformavusias urbanistines struktūras, erdvių ir
formų pobūdį. Naujovės, atsirandančios paveldo kon-
tekste, neturi jo užgožti ar paneigti, o tik praturtinti nau-
jomis vertėmis, todėl šiuolaikiniai pavidalai derintini prie
senų senuosius papildant, keičiant, tobulinant. taigi, sta-
tant naujus ar rekonstruojant jau esamus statinius, svar-
bu išsaugoti ir organiškai plėtoti istoriškai nusistovėjusius
esminius sprendinius, o naudotojo poreikiai ir technolo-
ginės struktūrinės naujovės į vidinę pastato sandarą ir
per šimtmečius susiklosčiusią apsuptį gali būti įterpiami
darant kompromisinius sprendimus.
K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a Š i u o L a i k i n ė a r c h i T e k T ū r a T r a d i c i n i a M e k r a Š To va i z dyj e
kaimo architektūros
formavimo metmenys
architektūra nuolat kinta, įkūnydama senų ir naujų
formų derinius. Kraštovaizdžiai ir užstatyta aplinka su-
vokiama kaip inertiška sistema ar nuolat besivystantis
organizmas, kuriame turi derėti paveldimos savybės,
paveiktos aplinkos sąlygų, ir plėtra, tenkinanti dabar-
tinės kartos poreikius. Projektuojant naujus pastatus
arba jų kompleksus kaimo aplinkoje, architektams ten-
ka spręsti inovacijų taikymo ir tradicijų tęstinumo klau-
simus. teisingi ir sėkmingi sprendimai glūdi istorinėse
gelmėse, vietos tradicijose ir gamtiniuose ištekliuose.
stengiantis nevaržyti natūralaus kitimo, paremto kom-
promisine žmogaus ir gamtos sąveika, svarbu suvokti
esminius senojo lietuviško kaimo gyvenamąją aplin-
ką formuojančius ir jo dvasią išreiškiančius tradicinės
architektūros kompozicinius principus. tuomet senų
statybos būdų taikymas nebus vien mėgdžiojimas, o
kūrybinis veiksmas, įgalinantis ir įkvepiantis kurti atei-
ties paveldą. tradicinės ir darnios architektūros, kaip
draugiškos ir tausojančios aplinką, bruožai sutampa
neatsitiktinai. juos nusakantys dėsningumai rodo ben-
drabūvio ypatybes, atitinkančias žmogaus poreikį gy-
venti visavertį gyvenimą, būti savimi ir kartu supančios
aplinkos dalyviu tiek erdvės, tiek laiko atžvilgiu. Šie dės-
ningumai apibrėžiami vertybines nuostatas bei struktū-
rinius požymius nusakančiomis sąvokomis ir pateikiami
glaustai paaiškinant jų reikšmes.
siaurimų k. Šalčininkų r.
(2011 m. R. bertašiūtės nuotr.)
Patogumas, praktiškumas, funkcionalumas. archi-
tektūra pagrįsta poreikiais, pritaikyta šiuolaikiškam
gyvenimui tradicinėje kaimo aplinkoje, nesiekiama
įmantrumo, betikslių formų ir madingų naujovių. Pas-
tatų planai, dydžiai ir formos optimaliai pritaikomi ūkio
funkcijai.
Tvirtumas, pastovumas, patvarumas. Vietinių medžia-
gų savybių išmanymas, būdingų konstrukcijų ir raciona-
lių technologijų taikymas. atsižvelgiant į vietos medžia-
gas, parenkamos konstrukcijos, laiko patikrintos statybos
technologijos ir funkciškai optimalios statinių formos.
Paprastumas, lakoniškumas, santūrumas. architektū-
ra, kaip aplinkos formavimo būdas, yra paprasta, aiški ir
logiška, nesiekianti įmantrumo, noriai paklūstanti įpras-
tai vietos sampratai ir tvarkai.
Ekonomiškumas, pigumas. siekiama minimaliomis,
pigiausiomis priemonėmis, mažiausiomis energijos ir
medžiagų sąnaudomis sukurti patogų būstą ir gyvena-
mąją aplinką.
Ekologiškumas. aplinkos formavimas paremtas dar-
nios raidos principais: architektūra tausoja gamtos ište-
klius, nei vizualiai, nei iziškai neteršia aplinkos.
kontekstualumas. tai – kiekybinis pastato dermės su
aplinka matas. Kai pastatų išdėstymas, dydžiai, aukščiai,
proporcijos, atstumai, orientacija neužgožia kaimyninių
verčių, tausoja aplinką, sudaro su ja organiškus saitus ir
dermes.
x
Vienas pastatas nekuria aplinkos, bet lengvai gali ją
suardyti, sugriauti. Tas pats pasakytina ir apie pastato
elementus. Visiškai netinkamos architektūros namas
etnograinio kaimo aplinkoje arba netinkami nauji lan-
gai senoje pirkioje sudarko objektą: pastatą ir kaimą.
17
 Š i u o L a i k i n ė a r c h i T e k T ū r a T r a d i c i n i a M e k r a Š To va i z dyj e K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a
Tektoniškumas. meninių priemonių ir konstrukcinės
sandaros darna. Kai architektūra leidžia suvokti pastato
vidinę struktūrą ir konstrukcinę sandarą, atitinkančią jo
medžiaginį pavidalą ir estetinę raišką.
Tradicinių trobesių fasadai tektoniški, lengvai suvo-
kiami, atpažįstami, atspindi planinę struktūrą ir pas-
tato bei patalpų paskirtį. Pagrindinį namo įėjimą
paprastai žymi prieangis, patalpų reikšmingumą
rodo langų dydis ir puošyba.
Dviejų galų pirkia. Poškonių k. Šalčininkų r. (2011 m. R. bertašiūtės nuotr.)
Mastelis, proporcijos. žmogaus mastelis yra pagrin-
dinis veiksnys, lemiantis pastato elementų dydžius,
erdves ir struktūras. artimas masteliui matmuo – pro-
porcija – apibūdina objekto ar struktūros dalių sąsajas ir
santykį su visuma. svarbu numatyti tinkamus atstumus
tarp pastatų, sukurti jaukias, patogias ir gražias erdves
(kiemus) ir fasadus, pasirenkant dydžius, atitinkančius
izinius ir psichinius žmogaus poreikius.
Žvilgsnis iksuoja darnias proporcijas, iš kurių atpa-
žįstame įprastą, savą, tradicinę aplinką (ir priešingai
– neįprastos proporcijos erzina). Puošyba ir apdaila
taikoma pagal regos ypatumus. Iš arti pastebimos
detalės (langų, durų puošyba) daromos smulkes-
nės, iš toli (skliautų, stogo puošyba) – stambesnės,
kad, stebint iš įvairių atstumų, jos atrodytų vienodo
dydžio.
Pirkios galinis fasadas. Škėvonių k. birštono sav. (NČDm, neg. Nr. 11159)
Vientisumas, kompleksiškumas. tradicinei architektū-
rai būdinga tūrių, formų, erdvių, spalvų dermė. Visi kraš-
tovaizdžio dariniai, sodybų ir pastatų elementai darniai
jungiami į visumą. tai – paprasti stačiakampiai pastatų
tūriai, vienodo nuolydžio ir formos stogai, natūralios
gamtinės medžiagos, spalvos, ir kiti architektūrinės
kalbos ženklai, tokie, kaip angų išdėstymas, aptvėrimai,
kelių dangos, želdiniai, derinimasis prie reljefo.
Kaimo ir gamtos aplinkoje architektūra neturi „išlįsti“
iš kraštovaizdžio, o jautriai ir harmoningai įsiterpti,
derintis prie kaimyninio užstatymo. Tradicinei sody-
bai, o kartu ir visam kaimui charakteringa statinių ir
želdinių dermė, kai atskiri pastatai arba jų komplek-
sai tampa neatskiriama gamtinės aplinkos dalimi.
Svarbu, kad visų sodyboje vizualiai susijusių pastatų
stogų nuolydžio kampas būtų vienodas (Dzūkijai
būdinga 42–45º).
Poškonių k. Šalčininkų r. (2011 m. R. bertašiūtės nuotr.)
18
K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a Š i u o L a i k i n ė a r c h i T e k T ū r a T r a d i c i n i a M e k r a Š To va i z dyj e
aiškumas, suvokiamumas, hierarchiškumas. archi-
tektūroje svarbi ženklų (masių, erdvių, formų, elemen-
tų) hierarchija. jie turi būti žinomi, tinkamai taikomi ir
nepainiojami. tuomet architektūra tampa lengvai su-
vokiama, atpažįstama ir priimtina. Kaip ir kalbos tarmė,
ji yra sava ir savita.
Sodybos ar pastato elementai jungiami į darnią
kompoziciją, išlaikant vizualinę hierarchiją. Pagrin-
diniai pastatai užima svarbiausias pozicijas, nenu-
stelbdami pagalbinės paskirties pastatų.
Gatvinio kaimo sodyba (D. malinausko viz.)
Ritmiškumas, modulių pasikartojimas. Urbanistinė-
je struktūroje ritmas išreiškia masių ir erdvių santykį,
architektūroje – pasikartojančių elementų ar detalių
išdėstymą. modulio pasikartojimas lemia struktūrų pa-
našumą, vientisumą ir organiškumą, o kartu, atskleidžia
plačias funkcinių ir estetinių sprendinių galimybes, ką
rodo tradicinių pastatų tipologinė įvairovė. Ritmiškai
pasikartojantys elementai kuria ir antrinį – foninį – ri-
tmą, kuris padeda sujungti elementus į tvarkingą dar-
nią visumą.
Gatvinių kaimų architektūroje ritmiškumą sukuria
aiški griežta pirkių ar klojimų modulinių tūrių karto-
tė, konstrukcijose – gegnių eilės, prieklėčių kolonėlės,
kiemo aplinkoje – tvoros.
Galais į gatvę išrikiuotos pirkios Grabijolų k. elektrėnų sav.
Estetiškumas, grožis. išugdytas formų dermės suvo- (2011 m. R. bertašiūtės nuotr.)
kimas. Puošybą (apdailą) reikia suvokti ne kaip orna-
mentiką, o kaip pastato estetiką – detalių surinkimo į Psichologinis priimtinumas. architektūra – tai formų
visumą būdą, apdailinimą, apipavidalinimą. Nuosaiku- kalba, kuri susijusi ne tik su vieta, bet ir su toje vietoje
mas ir medžiagų ribojimas padeda apdailą ir puošybą gyvenančiais žmonėmis. architektūra integruoja ne tik
pajungti visumos idėjai. Visumos grožis kyla iš darnios ekonominius, ekologinius, ergonominius, bet ir socio-
elementų jungties, o ne iš atskiro elemento grožio. kultūrinius, estetinius, psichologinius kriterijus, sava ji
tampa tik vizualiai atpažįstama ir semantiškai įprasminta.
Tapatumas vietai, savitumas, tęstinumas. architektū-
ra, kaip ir kalba, kilusi iš vietos, iš žmogaus ir gamtos Nederėtų naujus konstrukcinius sprendimus mas-
sąveikos, atliepianti vietos dvasią, inertiška ir tradiciška, kuoti senomis formomis (taikyti konstrukcinių
bet lengvai pažeidžiama. Pastato struktūra yra istoriš- sprendimų imitacijas). Lygiai taip pat reikėtų vengti,
kai nulemta vietinių medžiagų savybių ir meistrystės keičiant pastato paskirtį, palikti jo istorinę interpre-
taisyklių, įsprausta į funkcinių poreikių ir techninių gali- taciją (įrengti gyvenamas patalpas kluono ar tvarto
mybių apribojimus. Dabartinė technika įgalina laisviau pavidalo statinyje), nes tokiu atveju pastatas tampa
interpretuoti medžiagas, konstrukcinius sprendimus, neaiškus, nesuprantamas, neatpažįstamas. Archi-
tačiau, siekiant statybos tęstinumo, reikia labai atsargiai tektūriniu požiūriu geriau išsaugoti pastato paskirtį
rinktis architektūros priemones ir nepasiduoti mados minimaliai ją keičiant, kitaip neišvengsime klaidų ir
gundymams. nesusipratimų.
19
 Š i u o L a i k i n ė a r c h i T e k T ū r a T r a d i c i n i a M e k r a Š To va i z dyj e K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a Š i u o L a i k i n ė a r c h i T e k T ū r a T r a d i c i n i a M e k r a Š To va i z dyj e

SODYBŲ PLaNaViMaS
Pagal gyvenviečių struktūras ir užstatymo ypatumus
Dzūkijoje galima išskirti savaimingai susiklosčiusius kai-
mus ir reglamentuotą užstatymą, kurį atspindi gatviniai
rėžiniai kaimai ar tarpukariu suformuoti vienkiemiai. Na-
tūraliai susidarę kaimai turi gamtinį pradą ir ypač glaudų
ryšį su kraštovaizdžiu. įstatymais reglamentuotos staty-
bos, vykdytos pagal vieningus administracinius reika-
lavimus, išryškina istorinio laikotarpio bruožus. Pastatų
išdėstymas sklype, jų dydžiai, formos, medžiagiškumas,
konstrukciniai ypatumai, apdaila ir puošyba kinta pri-
klausomai nuo galiojančių įstatymų, madų, ūkio ir buities
poreikių bei techninių galimybių. Visa tai sąveikauja su
istoriniu – kultūriniu kontekstu ir gamtine aplinka, for-
muoja gyvenviečių savitumą, tarsi sukuria savitą genetinį
kodą, kurį sudaro: susiklosčiusi aplinkos struktūra, tra-
diciniai pastatų pavidalai (tūriai, formos, proporcijos),
medžiagiškumas, spalvos ir puošyba (estetinė raiška).
Visi šie dėmenys ir jų deriniai suponuoja pastovias pavel-
dimas struktūras, genotipo pavidalus, lemiančius krašto-
vaizdžių ir vietos architektūros savitumą.
sodybą sudaro kiemai, pastatai, keliai bei takai, aptvėri-
mai, mažoji architektūra ir želdiniai. Pagrindinį vaidmenį
vaidina kiemas – erdvė, apie kurią vykdoma ūkinė ar kita
veikla. Valstiečio sodybą formavo gerasis ir ūkinis kiemas.
Dabar kiemų skaičius ir dydis tiesiogiai priklauso nuo
vykdomų veiklų, nuo atskirų erdvių poreikio. statant so-
dybą svarbu gerai apgalvoti pastatų ir patalpų paskirtis,
numatyti patogius funkcinius ryšius bei tinkamus ats-
tumus tarp jų. Kiemo jaukumą lemia pastatų santykis ir
mažoji architektūra. jaukios kiemų erdvės sukuriamos
tuomet, kai atstumai tarp pastatų atitinka 1–3 pastatų
aukščius. mažiausias atstumas, iš kurio galima suvokti
pastatą, yra lygus jo paties aukščiui, kai jis stebimas 45°
kampu. Visoje kompozicijoje (kieme) geriausiai pastatas
suvokiamas iš atstumo, lygaus dvigubam pastato aukš-
čiui, arba 27°. Norint aprėpti daugiau negu vieną pastatą
reikia pasirinkti didesnį atstumą, lygų trigubam aukščiui,
arba 18°. stebint mažesniu kampu objektai nebedomi-
nuoja matymo lauke ir išnyksta uždarų erdvių suvokimas.
Svarbiausia suderinti pastatų dydžius – nauji neturi
dominuoti ar išsiskirti iš esamo konteksto. Palei ga-
tvę derinamas esančio užstatymo aukštingumas
(stengiantis išlaikyti stogų kraigų liniją) ir užstaty-
mo perimetras (neturi atsirasti nebūdingų atvirų
gatvės erdvių), išlaikomas charakteringas pastatų
tūrių ir smulkesnių aplinkos formavimo elementų
ritmas. Jei sodyboje atsiranda netradicinių tūrių
šiuolaikiniai, ūkinei veiklai būtini, pastatai, vizualiai
ardantys kraštovaizdį, juos galima maskuoti: statyti
žemesnėje vietoje, apželdinti, kad kalvos ir medžiai
juos pridengtų, vizualiai sumažintų.
sodyba kraštovaizdyje, Danija (2012 m. R. bertašiūtės nuotr.)
Nereikėtų atsisakyti ūkinių pastatų, kadangi jie su-
teikia sodybai tikrumo, ansambliškumo ir patrau-
klumo. Jų formas, medžiagas, spalvas būtina derinti
prie namo architektūros. Svirnai visuomet puošia
sodybą, suteikia jos erdvei ypatingą jaukumą. Jie
nuo seno turi daugiafunkcinę paskirtį ir lengvai pri-
taikomi šiuolaikinėms reikmėms. Ūkinius statinius,
– tvartus, daržines, klojimus, jei jie nenaudojami pa-
gal tiesioginę paskirtį, galima pritaikyti dirbtuvėms,
sandėliams, saugykloms, garažams, salėms ir kt. Kai
kuriuos pastatus (pirtis, klojimus, tvartus, dirbtuves ir
kt.) tikslinga iškelti atokiau nuo gerojo kiemo.
sodyba apidėmio k. Kaišiadorių r. (2012 m. R. bertašiūtės nuotr.)

Kiemui jaukumo suteikia perregimi, dažniausiai aPTVėRiMai, MaŽOji aRchiTEkTūRa,

svirnai Rudnios k. Varėnos r. (2012 m. R. bertašiūtės nuot.)
sodybos apželdinimas Naudžiūnų k. Prienų r. (2008 m. R. bertašiūtės nuotr.)
ažūriniai, aptvėrimai ir pusiau atviros erdvės: pirkios
prieangis, priesvirnis, plačios ūkinių pastatų pasto-
gės, tarpai, lėpiai, pavėsinės.
Darnios architektūros principai galioja tiek mikro – pasta-
to, sodybos, tiek makro – kaimo, kraštovaizdžio lygmeny-
je. tradicinė kaimo struktūra bendruomeniška, sudaryta
iš atskirų ląstelių – sodybų, kurių architektūros pobūdį
lemia bendras vietos genotipas, kitaip tariant – tradicija.
Priešingai nei įprasta šiuolaikiniams architektams – pra-
dėti projektuoti nuo idėjos ir naujų formų ieškojimo, sau-
gomų kraštovaizdžių aplinkoje pirmiausia reikia įsigilinti į
sodybos užsakovo poreikius ir priderinti juos prie gamti-
nės kultūrinės aplinkos. Naują sodybą reikia derinti prie
kraštovaizdžio, kaimavietės tipo, sodybų užstatymo
tankio ir mastelio. Labai svarbu įvertinti sklypo apsup-
tį ir sodybos planą derinti prie istoriškai susiklosčiusių
struktūrų – gatvinio, kupetinio ar vienkieminio kaimo
užstatymo. būtina išlaikyti dermę su aplinka (kaimyninė-
mis sodybomis), jos neužgožti, nedominuoti, nesudaryti
kontrasto.
aPŽELDiNiMaS, Takai
tai smulkieji sodybos elementai, kurie sujungia pastatus
į vientisą struktūrą.
tvoros, vartai, varteliai apjuosia sodybos teritoriją ir at-
skiria skirtingos veiklos zonas: kiemus, kelius ar privažia-
vimus, sodą, daržus. medinės tvoros geriausiai dera prie
gamtinės aplinkos, prie medžio architektūros, suteikia
sodybai jaukumo, aiškumo ir tvarkingumo įspūdį.
Gyvenant gamtoje nedera nuo jos atsitverti neper-
matomis tvoromis ar tankiomis gyvatvorėmis. So-
dybų netinka aptverti gulsčiomis plačiomis (vieno
pjovimo) lentomis. Ažūriniais aptvėrimais suskai-
dytos erdvės, natūralios tvorų spalvos sukuria ramų
ritmą, nedisonuoja, įsilieja į aplinką. Gamtoje nėra
ilgų tiesių linijų, todėl jų reikia vengti įrengiant ap-
tvėrimus ir apželdinant. Ypač reikėtų vengti perime-
trinio sodybos užsodinimo vienos rūšies medžiais
(tujomis, eglėmis ir kt.).
Kryžiai, koplytstulpiai, šuliniai yra tarsi akcentai, žymintys
ypatingos reikšmės vietas.
sodyba tradiciškai apsodinama lapuočiais medžiais, – tai
suteikia saugumo ir jaukumo, tačiau reikia žiūrėti, kad jie
nebūtų per arti pastatų, neužtamsintų kiemo, negožtų
daržo, sodo ar kitų svarbių sodybos elementų (šulinio,
kryžiaus). Šiaurinę sodybos pusę patartina užsodinti
medžiais, kurie sulaikytų žvarbius vėjus. Kaimo aplinkoje
labiausiai tinka liepos, beržai, klevai, uosiai, ąžuolai, retai
kada sodybose buvo sodinamos eglės, visiškai netinka
tujos.
takai, keliai ženklina judėjimo kryptis, ryšius tarp pastatų.
Geriausia, kai kiemas ir takai dengiami natūraliomis dan-
gomis, taip nesudaroma kontrasto natūraliam aplinkos
grožiui.

20 21
 Š i u o L a i k i n ė a r c h i T e k T ū r a T r a d i c i n i a M e k r a Š To va i z dyj e K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a Š i u o L a i k i n ė a r c h i T e k T ū r a T r a d i c i n i a M e k r a Š To va i z dyj e

SODYBŲ TiPai Vienkieminė sodyba Vienkieminė sodyba

sodybos architektūra (sklypo dydis, pastatų skaičius, jų Sodybų pagal planą (kiemų išsidėstymą) galimi įvairūs
tipai, išdėstymas) priklauso nuo gyventojų užimtumo, variantai:
ūkio poreikių ir vietos ar aplinkos konteksto. 1
3
Sodybos pagal gyventojų užimtumą: Vienkieminė sodyba
4
neužsiimančio ūkine veikla (rekreacinės paskirties arba Gerasis kiemas
2
1 2
miestiečio), Gatvinio kaimo sodyba Trijų kiemų sodyba
1 Gyvenamas namas
mišrios veiklos, 2 svirnas arba
ūkinis kiemas 3
(specializuotos) ūkinės veiklos. Padriko kupetinio kaimo sodyba pagalbinės paskirties
pastatas
Dviejų kiemų sodyba 3 Pirtis arba ūkinės
Vienkieminės sodybos Vienkieminė sodyba 1 Gyvenamas namas paskirties pastatas 4

2 svirnas arba pagalbinės paskirties pastatas 4 ūkinės paskirties

3 - 4 ūkinės paskirties pastatai pastatas
Dviejų kiemų laisvo plano sodyba Trijų kiemų sodyba su stačiakampiu užstatymu

1 1
1
Gatvinio kaimo sodyba Padriko kupetinio kaimo sodyba
3
2
2
3 2
3
1
Dviejų kiemų sodyba 1
Vieno kiemo sodyba Vieno kiemo sodyba 1 Gyvenamas namas
1 Gyvenamas namas 1 Gyvenamas namas 3 2 svirnas arba pagalbinės 3

2 svirnas arba pagalbinės paskirties pastatas 2 svirnas arba pagalbinės paskirties pastatas 2 paskirties pastatas
3 ūkinės paskirties pastatas 3 ūkinės paskirties pastatas 3 - 4 - 5 ūkinės paskirties 1
2
4 pastatai
kompaktiško plano vieno kiemo kompaktiško plano vieno kiemo 6 Klojimas arba ūkinės
sodybos su stačiakampiu užstatymu sodyba su laisvu užstatymu paskirties pastatas 2
3

Bendrė Laisvo užstatymo sodyba

Vienkieminės sodybos 5
1 Gyvenamas namas
arba grupinio užstatymo
2 svirnas arba pagalbinės
Gatvinio kaimo sodyba paskirties pastatas sodyba (2, 3 sodybos
6 (namas šonu į gatvę) 3 ūkinės paskirties pastatas viename sklype)

1 2 1
ORiENTacija, aPŠViETiMaS
Gatvinio kaimo sodyba
2 2 Pastatai paprastai statomi aplink vieną ar kelis kiemus, at-
1 1 2 5 sižvelgiant į atstumus tarp jų, orientaciją pasaulio šalių at-
3 žvilgiu bei apšvietimą, kad juose būtu pakankamai šviesu
3
4 ir jauku. jeigu pastatai statomi gretimoje kaimynystėje, ga-
3
tviniame arba kupetiniame kaime, langus ir duris reikia su-
4
3 4 planuoti taip, kad netrikdytų kaimynų. Dažniausiai namo
Gatvinio kaimo rėžinė sodyba pagrindinis fasadas su įėjimu atsuktas į pietus, kad visą
1 Gyvenamas namas dieną kiemas būtų apšviestas saulės. Šalia namo ar prie-
Dviejų kiemų sodybos
1 Gyvenamas namas
5 2 svirnas arba pagalbinės Gatvinio rėžinio šais statomas svirnas, už namo ar svirno įkuriamas sodas,
2 svirnas arba pagalbinės paskirties pastatas paskirties pastatas šalia jų – gėlių darželiai. ūkiniai pastatai paprastai statomi
3 - 4 ūkinės paskirties pastatai
kaimo sodyba
3 - 4 ūkinės paskirties pastatai siaurame sklype šiaurinėje arba rytinėje sodybos pusėje (atsižvelgiant į vy-
5 Klojimas arba ūkinės paskirties pastatas 5 Dirbtuvės arba ūkinės
Dviejų kiemų sodybos su stačiakampiu užstatymu paskirties pastatas (namas galu į gatvę) raujančius vakarų vėjus). Vakarinė ir pietinė sodybos dalys
skiriamos želdiniams ir gėlynams, – poilsiui ir atgaivai.

22 23
 Š i u o L a i k i n ė a r c h i T e k T ū r a T r a d i c i n i a M e k r a Š To va i z dyj e
PaSTaTŲ aRchiTEkTūRa
Projektuojant naujus pastatus arba jų kompleksus kaimo
aplinkoje, tenka spręsti inovacijų taikymo ir tradicijų tęsti-
numo klausimus. Pastatai gali būti skirtingi – retrospekty-
vios, harmoningos ar novatoriškos architektūros (kopija,
imitacija, inovacija), tačiau visais atvejais istoriniame kul-
tūriniame kraštovaizdyje jie neturi išsišokti ar dominuoti.
besiskverbiančios miesto mados nėra tinkamos kaimo
aplinkai, kuriai galioja visiškai kiti kompozicijos ir dermių
principai, kur žmogaus sukurta gyvenamoji aplinka yra
organiška gamtos dalis, jos papildymas, pratęsimas... tra-
dicinė architektūra nėra individualus menas, ji – vietos
žmonių aplinkos formavimo ir gyvenimo raiškos būdas.
tradicija neturi autorystės, bet ji turi aiškų regioninį ir
socialinį pobūdį, išreiškiamą tapatumo indeksu, kuris
nusako pastatų kompozicinį santykį su istorine kultūrine
aplinka. svarbiausi dėmenys, formuojantys architektūros
savitumą: tūris, forma ir stilius, medžiaga ir spalva, apdai-
la bei puošyba.
Pastato tūris arba siluetas yra pats reikšmingiausias, jis
kuria kraštovaizdžio architektūros tapatumą ir savitumą.
architektūros stilius arba charakteris – savita raiškos
priemonių sistema, nusakanti ir apibūdinanti pastato
sandarą, kompozicinę dermę, visumos bei dalių santy-
kį. svarbiausių pastato dalių – pamato, stogo, sienų ir
jose komponuojamų langų bei durų santykis tradicinė-
je architektūroje yra pastovus, o vieta, dydis ir proporci-
ja turi gana griežtai apibrėžtus dydžius, kurie pateikiami
saugomų teritorijų reglamentuose.
x pų ar kontrastų.
Viename pirkios gale
seni sudalyti rėmeliais
langai, kitame – nesu-
skaidyti, vientiso stiklo
langai. (2011 m. R. ber-
tašiūtės nuotr.)
24
K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a Š i u o L a i k i n ė a r c h i T e k T ū r a T r a d i c i n i a M e k r a Š To va i z dyj e
Regioniniuose parkuose labiausiai tinka rąstų arba Didelius langus galima dengti užtraukiamais sky-
karkasiniai su tradicine medine apdaila namai. dais ar medinėmis durimis, vartais (ūkiniuose pasta- Šiuolaikiniame name aktualus pastogės patalpų
Meistro suręstas namas itin patrauklus akiai: nežy- tuose). Norint turėti šviesias ūkines patalpas galima apšvietimo poreikis – klausimas, kurį galima spręsti
mus sienojų kreivumas, nulaibėjimas, horizontalių įstatyti vidines stiklo duris, kurios, atidarius išorines, įvairiais būdais: įtaisyti stoglangius (lygius su stogo
linijų žaismė teikia sienų plokštumoms gyvumo, bus kaip langai. Langus, kurių nenorime išryškinti ar plokštuma ar šiek tiek įgilintus), padidinti pastogės
dinamikos, jos nėra nuobodžios, kaip šiuolaikiniuo- akcentuoti, galima pridengti konstrukcinėmis deta- patalpų langus frontonuose, įrengti mezoninus ar
se pramoniniu būdu statytuose namuose. Tekintų lėmis arba sudėti įgilintus rąstų sienoje. iškyšas.
rąstų statyba visiškai nerekomenduojama tiek dėl
estetinės, tiek dėl praktinės pusės.
Pagrindinės namo durys tradicinėje pirkioje komponuo-
jamos šoniniame fasade, prie jų dažnai pristatomi dailūs
prieangiai.
Langai – vienas svarbiausių namo elementų. jų dydis
ir puošyba nusako patalpų paskirtį bei reikšmingumą,
o išdėstymas didele dalimi lemia pastato architektūrą.
Dabartinė mada dėti langus nesudalijant rėmo iš esmės Vidinės stiklo durys lauko pusėje
keičia kaimo vaizdą – didžiulės aklos langų plokštumos užveriamos medinėmis durų varčiomis
grėsmingai „iššoka“ medinių namų sienose, kontrastuoja
su aplinka. Nerekomenduojama dėti vitrininius langus
atviruose, gerai matomuose fasaduose, nes nepropor- Langai įtaisyti įvairios formos stogo iškyšose
cingai didelės jų plokštumos disonuoja su smulkiu medi-
nio namo sienų skaidymu. juos patartina maskuoti arba
prislopinti: atitraukti į antrą planą, įgilinti ar suskaidyti.
Sename kaime visa daugiaplanė erdvė suskaidyta
smulkiu ritmišku piešiniu – šiaudų ar skiedrų stogas,
rąstų ar lentomis apkalta siena, medinės tvoros,
įgilinta sienoje stiklo plokštuma
medžiai. Šiame fone puikiai dera siaurais rėmeliais dengiama prieangio kolonomis
sudalyti ir dailiais apvadais apjuosti langai. Ir prie-
Langai sutapdinti su stogo plokštuma
šingai – visiškai netinka dideli, nesudalyti langai, nes
jie griauna natūralų gamtinį piešinį, kuriame nėra
didelių dominuojančių ar vientisų plotų, aštrių kam-
stiklo plokštuma dengiama sienos apkalimo detalėmis
Vidinės stiklo durys lauko pusėje užstumiamos
mediniu skydu (suskaidytu taip pat kaip siena)
Pirkia su mezoninu zervynų k. Varėnos r. (2012 m. R. bertašiūtės nuotr.)
25
 Š i u o L a i k i n ė a r c h i T e k T ū r a T r a d i c i n i a M e k r a Š To va i z dyj e K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a Š i u o L a i k i n ė a r c h i T e k T ū r a T r a d i c i n i a M e k r a Š To va i z dyj e

Sodybos trobesiams geriausia naudoti vienodas
natūralių spalvų ir panašios į natūralią faktūros
dangas, kad derėtų prie gamtos ir gretimų sodybų.
Spalvomis gali būti išryškinami svarbiausi namo
ir gerojo kiemo elementai: langai, langinės, durys,
prieangiai, priesvirniai, kryžiai, koplytstulpiai. Ūki-
niuose trobesiuose, namo skliautuose, pastogėse
langai nebuvo ryškiai dažomi, kad nekonkuruotų su
namo (pagrindinių patalpų) svarbumu.
Net ir mažos apdailos ar puošybos detalės pastebi-
mai keičia pastato vaizdą, kiekviena jų labai svarbi,
nes kuria architektūros charakterį ir savitumą. At-
kreipkite dėmesį, kad senoje statyboje nerasite aš-
trių kampų – rąstų, sienojų kraštai užapvalinti arba
pridengti apkalu. Tradicinei architektūrai būdingos
nežymios plokštumų sandūros, švelnūs paviršių per-
ėjimai, linkiai... Padailinti ar proiliuoti sijų ir gegnių
galai nerėžia akies, gražiai jautriai įsikomponuoja,
įsilieja ir pranyksta bendroje pastato struktūroje.

Medžiaga ir spalva vizualiai labai veikia aplinką. Kultū-

Nauja kaimo sodyba (2011 m. R. bertašiūtės nuotr.)
riniuose istoriniuose kraštovaizdžiuose dominuoja vieti-
nių natūralių medžiagų statiniai, kurie vizualiai „ištirpsta“
gamtinėje aplinkoje, su ja susilieja. tektoninė medžiagos
sandara, matoma paviršių faktūroje, taip pat stipriai vei-
kia mūsų jusles. imitacinės medžiagos iš tolo tarsi ko-
reliuoja su aplinka, tačiau iš arčiau jos suvokiamos kaip
svetimybė ir tarša – jų reikia vengti. Šiandieninė medžia-
gų ir spalvų pasiūla yra žymiai didesnė negu ankstesniais
laikais. siekdami nepažeisti susiformavusio architektūros
istorinio tęstinumo, turėtume sąmoningai apsiriboti il-
galaikėmis, natūraliomis, geriausia – vietinėmis, nesuda-
rančiomis kontrasto su aplinka, medžiagomis.
Nusakytieji kriterijai ir rekomendacijos, kaip taikytis prie
istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, kaip remtis se-
nųjų sodybų architektūra, kartu palieka daug vietos kū- Pirkia su dailiu prieangiu juršiškės k. Šalčininkų r.
rybai. tai visų pirma stilistikos klausimas, – juk kiekviena (2011 m. R. bertašiūtės nuotr.)
architektūros srovė, kaip ir tradiciniai pavidalai, turi savo
ribas, kurias peržengus stilistinė vienovė griūva ir randa-
si kažkas kita. tačiau savaime tai nėra kūrybos varžymas,
nes kūrėją visuomet supa tam tikros apibrėžtys, kurių
viduje yra daugybės variantų galimybė, ir talentingas
autorius sugeba juos įžvelgti ir išnaudoti. tai tiesiog siū-
lymas laikytis šios krypties

apdaila ir puošyba – tai savotiška ženklinimo siste-

ma, leidžianti žmogui lengviau orientuotis aplinkoje, Dr. Rasa bertašiūtė
žyminti elementų svarbą (pavyzdžiui, durys, langai), jų
hierarchiją, išskirianti reikšmingiausias, svarbiausias arba
ypatingas dalis. ornamentu puoštos ar dažytos detalės
sušvelnina pastato kontrastą su aplinka, susieja jį su su- Pirkios sienojų galų apdailinimas žemaitkiemio k.
pančia augmenija, suartina su gamta ir įterpia į ją. (2008 m. R. bertašiūtės nuotr.)
Pirkios skydo apkalimas marcinkonių k. (2009 m. R. bertašiūtės nuotr.)
Puošyba ir apdaila turėtų būti natūralių medžiagų, vien-
tisa, saikinga ir skoninga. apdailinami tik konstrukciškai
reikšmingi mazgai ar elementai. stilistiškai pastato dalys
(sienų apdaila, langai, durys) turi tarpusavyje derėti. svar-
bu ne atskiros detalės išraiškingumas ir grožis, o elemen-
tų tarpusavio darna. Grožis sukuriamas paprastų archi-
tektūrinių elementų deriniu, o ne bereikalinga jų gausa.
Puošybos detalė turi tarnauti visumos kompozicijai. taip
pat ir kiti architektūros dėmenys turi paklusti hierarchiš-
kai aukštesnei pastato, sodybos, kaimo ar kraštovaizdžio
struktūrai, kuri lemia vietos tapatumą.

Viena svarbiausių pastato apipavidalinimo priemo-

nių – plokštumų skaidymas, panaudojant įvairius
apkalimo lentomis būdus. Kiekvienai plokštumai
galima suteikti skirtingą piešinį, kuris sukurs skirtin- Dzūkiška sodyba
gą įspūdį. žiūrų k. Varėnos r.
(2008 m. R. bertašiūtės
Pirkios sienų ir skydo apkalimas Kapiniškių k. Varėnos r. nuotr.)
(2011 m. R. bertašiūtės nuotr.)

26 27
 01 viengaLė pirkia K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a viengaLe pirkia 01

VieNGaLĖ PiRKia

Nedidelė racionaliai suplanuota pirkaitė. Pirmame aukš-

te yra bendrojo naudojimo patalpos, o mansardoje –
patalpa poilsiui.
Pirkia Škėvonių k. (NČDm, neg. Nr.11294) Pirkia Ricielių k. Lazdijų r. (Lii, neg. Nr. 9590) Pirkios durys Prienų r.

situacijos planas

Pagrindinis fasadas Šoninis fasadas

8,600 +6,320
A

4
3 +2,800 45°
+2,500

5,600
2 1

+0,000

A Pjūvis A-A
Pirmo aukšto planas

A
1. Priemenė 9,06 m²
2. Svetainė 16,09 m²
3. Virtuvė 7,36 m²
4. Vonios kambarys 3,90 m²
5
5. Kambarys 19,40 m²
Užstatytas plotas 50,42 m²
Bendrasis plotas 55,81 m²
Gyvenamasis plotas 42,85 m²

A
Mansardos planas

0 1 2 3 4 5
M 1:200

28 29
 02 viengaLė pirkia K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a viengaLė pirkia 02

VieNGaLĖ PiRKia
Viengalė pirkia su atviru prieangiu, būdinga visai Dzū-
kijai, suprojektuota pagal Neries regioninio parko pirkių
pavyzdžius. skirta nuolat gyventi negausiai šeimai arba
vasaros poilsiui. Namo architektūra (aukštingumas, fasa- Pirkia Čižiūnų k. Varėnos r. Pirkia juodaviškių k. (NČDm, neg. Nr. 11245) Pirkia musteikos k. Varėnos r.
dų proporcijos, stogo nuolydžio kampas) priderinta prie
gatvinio kaimo užstatymo, vidaus patalpų aukštis nėra
didelis, todėl siūloma gyvenamojoje dalyje palikti atvirą situacijos planas
perdangą, praplečiančią patalpų vidaus erdvę.

Pagrindinis fasadas Šoninis fasadas

10,900
A
+6,390

4
5

du aukštus
Erdvė per
f

7,200
W +2,650 43°
+2,280

3 1 2

+0,000
-0,400

A Pjūvis A-A
Pirmo aukšto planas

A
1. Priemenė 11,31 m²
2. Vonios kambarys 6,02 m²
3. Svetainė 19,42 m²
4. Virtuvė 12,46 m²
5. Miegamasis 14,92 m²

du aukštus
Erdvė per
6. Darbo kambarys 24,72 m²
6
Užstatytas plotas 81,70 m²
Bendrasis plotas 88,85 m²

A
Mansardos planas

0 1 2 3 4 5
M 1:200

30 31
 03 pirkia su Mansarda K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a pirkia su Mansarda 03

PiRKia
sU maNsaRDa
Nauja pirkia matiešionių k. Nauja pirkia matiešionių k. Pirkia melekonių k. skydo apkalimas
Dviejų galų pirkia su mansarda ir atviru prieangiu. būdinga
Dzūkijos vienkieminių sodybų architektūrai. Pirmame aukš-
te yra virtuvė, valgomasis, susietas su svetaine, ūkinės pa-
skirties patalpos ir miegamasis. mansardoje – miegamieji.

situacijos planas

Pagrindinis fasadas Šoninis fasadas

11,910

A +7,440

3 5

45°

7,730
6 7 +3,090
+2,700

2
+0,000

A Šoninis fasadas
1

Pirmo aukšto planas

A
1. Prieangis 5,08 m²
2. Priemenė 12,20 m²
9 3. Virtuvė 6,00 m²
4. Katilinė 5,91 m²
5. Vonios kambarys 4,26 m²
8 6. Svetainė 26,66 m²
13 12 7. Kambarys 23,80 m²
8. Koridorius 10,17 m²
9. Sandėlis 1,83 m²
10. WC, dušas 3,16 m²
11 11. Sandėlis
12. Kambarys 14,24 m²
13. Kambarys 16,27 m²
A Užstatytas plotas 103,33 m²
Bendrasis plotas 124,50 m²
Gyvenamasis plotas 86,97 m²
Mansardos planas
0 1 2 3 4 5
M 1:200

32 33
 04 pirkia su Mansarda K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a pirkia su Mansarda 04

PiRKia sU maNsaRDa

Dviejų nepilnų galų tradicinio pavidalo pirkia su uždaru

įstiklintu prieangiu, būdinga visai Dzūkijai.

Galinį fasadą (kuris formuoja ir kaimo gatvės išklotinę)

siūloma išlaikyti tradicinių proporcijų ir puošybos. fasa- Pirkia ašašninkų k. Varėnos r. Pirkios fragmentas Gėliūnų k. Gudija
duose, kurie nėra matomi nuo pagrindinės kaimo ga-
tvės, galimi didesni langai.

Namo planas paprastas: virtuvė ir gyvenamasis kamba-

rys, viename namo gale, sudaro bendrą patalpą, kitame
pirkios gale – miegamasis ir vonios kambarys. Patalpos
įrengiamos su minimaliu pertvarų skaičiumi. Dalį per-
dangos siūloma palikti atidengtą, sujungiant ir vizualiai
situacijos planas
praplečiant gyvenamojo kambario ir pastogės erdvę.

Pagrindinis fasadas Šoninis fasadas

12,050
+6,150
A
F
6 7 3
+2,650

6,000
+2,200
4
5
2 +0,000
-0,400

1
A Pjūvis A-A

Pirmo aukšto planas

A
1. Prieangis 3,18 m²
2. Priemenė 9,36 m²
3. Virtuvė 6,20 m²
4. Gyvenamasis kambarys 26,88 m²
5. Miegamasis 13,65 m²
9 8 6. Drabužinė 2,93 m²
7. Vonios kambarys 4,47 m²
8. Bendras kambarys 18,00 m²
9. Miegamasis 10,00 m²
Užstatytas plotas 76,57 m²
A Bendrasis plotas 94,67 m²

Mansardos planas

0 1 2 3 4 5
M 1:200

34 35
 05 dvigaLė pirkia K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a dvigaLė pirkia 05

DViGaLĖ PiRKia
Dvigalė pirkia su atviru prieangiu, gausia puošyba būdin-
ga Vilniaus kraštui ir visai rytinei Dzūkijai. svarbu pažymėti,
kad visi puošybos elementai tarpusavyje dera, stebint iš toli
susilieja į vientisą darinį, tad jų gausumas nevargina akies.

Namo planas paprastas ir patogus: viename gale svetainė,

kitame – miegamasis su vonios kambariu. Gyvenamojo
kambario erdvę nuo virtuvės vizualiai skiria duonkepė kros-
nis, kuri gali atstoti ir židinį. Palėpė neapšiltinta, tačiau gali
situacijos planas
būti naudojama šiltuoju metų laiku. Pirkia ančeriškės k. Vilniaus r. sodyba senasalio k. Vilniaus r.

Pagrindinis fasadas Šoninis fasadas

13,000
+5,760
A

2 +2,950 42°
F
4

6,000
+2,260
3

1
5 +0,000
W -0,400

Pjūvis A-A
A

Pirmo aukšto planas

1. Priemenė 7,75 m²
0 1 2 3 4 5 2. Virtuvė 9,12 m²
M 1:200
3. Gyvenamasis kambarys 25,39 m²
4. Miegamasis 12,08 m²
5. Vonios kambarys 5,94 m²
Užstatytas plotas 76,63 m²
Bendrasis plotas 60,28 m²

36 37
 06 dvigaLė pirkia su Mansarda K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a dvigaLė pirkia su Mansarda 06

DViGaLĖ PiRKia
sU maNsaRDa
Dvigalė pirkia su atviru prieangiu, būdinga visai Dzūki-
jai, suprojektuota pagal Vilniaus krašto pirkių pavyzdžius.
tai šiuolaikiško plano namas su tambūru ir katiline, skir- Pirkia Pašulniškių k. Vilniaus r. Prieangio puošyba Pašulniškių k. Vilniaus r.
tas nuolat gyventi. Šalia virtuvės esančios durys žiemos
metu gali įleisti šviesą, o vasarą pro jas galima išeiti į atvi-
rą terasą ar sodą.

Pastogėje įrengtų patalpų apšvietimui numatomas įsti-

klintas skliautas – langas su horizontaliu padalinimu, iš
esmės nekeičiantis tradicinės pirkios galinio fasado kom-
situacijos planas
pozicinio sprendimo.

Pagrindinis fasadas Šoninis fasadas

15,700
A +6,850

7 8
5

6
45°

7,000
+2,950
+2,420
4 3
9
2 1 +0,000
-0,400

Pirmo aukšto planas Pjūvis A-A

A

A
1. tambūras 3,07 m²
2. WC 1,97 m²
3. Koridorius 14,64 m²
4. Svetainė 18,40 m²
5. Virtuvė 16,52 m²
11
6. Katilinė 2,84 m²
12 13 7. Vonios kambarys 3,94 m²
8. Miegamasis 15,09 m²
10 9. Darbo kambarys 12,40 m²
10. Koridorius 8,59 m²
11. WC 3,73 m²
12. Miegamasis 19,28 m²
13. Miegamasis 13,35 m²
Mansardos planas
Užstatytas plotas 116,71 m²
Bendrasis plotas 133,82 m²
0 1 2 3 4 5
A
M 1:200

38 39
 07 dvigaLė pirkia su Mansarda K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a dvigaLė pirkia su Mansarda 07

DViGaLĖ PiRKia
sU maNsaRDa
Dvigalė pirkia su atviru prieangiu, būdinga visai Dzūkijai,
suprojektuota pagal Varėnos krašto pirkių pavyzdžius.
Viename gale įrengiama svetainė ir virtuvė su duonke- Prieangis Pirkia milkūnų k. Šalčininkų r. (Lii, neg Nr. 5814) Pirkios skliauto puošyba mockų k. Gudija
pe krosnimi. Šalia virtuvės esančios durys žiemos metu
gali įleisti šviesą, o vasarą pro jas galima išeiti į atvirą
terasą ar sodą. Kitame gale – miegamasis su drabužine
ir darbo kambarėlis. Viduryje – erdvus vonios kambarys.
mansardiniame aukšte įrengiami du kambariai su sani-
tariniu mazgu. Labiausiai matomame nuo gatvės namo
fasade siūloma Dzūkijai būdinga skliauto puošyba: dailūs
langeliai su saulės motyvu virš jų. Kitame pastogės gale
situacijos planas
– įstiklinta lodžija.

Pagrindinis fasadas Šoninis fasadas

15,900

+6,770
A
W
4 2 6
7

+2,820 45°

6,700
+2,360
3 1 5

+0,000
-0,400

A Pjūvis A-A
Pirmo aukšto planas

A
1. Priemenė 14,47 m²
2. Vonios kambarys 7,25 m²
3. Svetainė 20,74 m²
4. Virtuvė 10,28 m²
8 5. Miegamasis 21,76 m²
6. Drabužinė 3,66 m²
10 7. Darbo kambarys 8,00 m²
9 11
8. Koridorius 8,44 m²
9. WC 3,55 m²
10. Vaiko kambarys 22,37 m²
11. Vaiko kambarys 22,37 m²
Užstatytas plotas 113,12 m²
A Bendrasis plotas 139,00 m²
Mansardos planas

0 1 2 3 4 5
M 1:200

40 41
 08 pirkia su Mansarda K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a pirkia su Mansarda 08

PiRKia
sU maNsaRDa
Pirkia su atviru prieangiu, būdinga visai Dzūkijai, suprojektuo-
Pagrindinis fasadas Šoninis fasadas
ta pagal Veisiejų krašto pirkių pavyzdžius. Pirmo aukšto plano
+7,220
siūlomi du variantai: vienas – įprasta pirkia, antrasis – pritaiko-
mas svečių nakvynei. tradicinės pirkios, skirtos gyventi vienai
šeimai, pirmajame aukšte yra svetainė su virtuve, darbo kam-
barys, vonios kambarys ir sandėliavimo patalpa. svečių name
numatytos patalpos sodybos prižiūrėtojui ir svečiams. abiem 42,5°
situacijos planas +3,000
atvejais miegamieji įrengiami mansardiniame aukšte. +2,500

+0,000

Galinis fasadas Pjūvis A-A

13,600
A

W W

5 6 7
5 6 7 8

7,600
3 3

4
4
9
9 2
2

1
1
A
Pirmo aukšto planas A Pirmo aukšto planas B
A
Pirkia šeimai – I aukštas (A) Pirkia kaimo turizmui – I aukštas (B)
1. Prieangis 4,85 m² 1. Prieangis 4,85 m²
2. tambūras 7,00 m² 2. Tambūras 7,00 m²
3. Holas 9,45 m² 3. Holas 10,15 m²
12 4. Darbo kambarys 15,10 m² 4. Gyvenamasis kambarys 15,25 m²
13 5. Vonios kambarys su WC 9,05 m² 5. Vonios kambarys su WC 7,65 m²
11 6. Koridorius 3,85 m² 6. WC 3,65 m²
7. Katilinė 7,15 m² 7. Katilinė 8,15 m²
10 14 8. Svetainė 22,00 m² 8. Svetainė 22,10 m²
9. Virtuvė 11,75 m² 9. Virtuvė 11,85 m²
II aukštas (A, B) Užstatytas plotas 108,34 m²
10. Holas 13,35 m² Bendrasis plotas 145,20 m²
11. Miegamasis 17,50 m²
A 12. Vonios kambarys su WC 4,70 m²
Antro aukšto planas A, B 13. Gyvenamasis kambarys 11,20 m²
14. Gyvenamasis kambarys 8,25 m²
0 1 2 3 4 5
M 1:200

42 43
 09 dvigaLė pirkia su Mansarda K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a dvigaLė pirkia su Mansarda 09

DViGaLĖ PiRKia
sU maNsaRDa
tradicinė dviejų galų pirkia per vidurį su priemene-ho-
Pagrindinis fasadas
lu, kuris apšviečiamas iš dviejų pusių dideliais vitrininiais
langais. jie įtaisyti įgilintose sienų nišose ir pridengti prie-
angio elementais. mansardinės patalpos apšviečiamos Namas įstiklintu prieangiu
pro šoninių fasadų langus ir prieangio skliauto langelį.

Viename namo gale talpinamos bendros šeimos patal-

pos, virtuvė su svetaine, kitame gale – vonios ir darbo
situacijos planas
kambarys, mansardoje – miegamieji.

Galinis fasadas
16,800
6,300 4,200 6,300
A Šoninis fasadas

3 +6,890

4
9 +5,210

8,000
6 2 5 +2,960
+2,300

8
7
+0,000
1
Pirmo aukšto planas Pjūvis A-A

1. Prieangis 8,48m²
2. Priemenė-holas 22,32m²
3. Prieangis 6,09m²
4. Virtuvė 15,10m²
5. Svetainė-valgomasis 29,73m²
6. Koridorius 4,62m²
10 11
7. WC 4,00m²
8. Vonia 12,94m²
9. Kambarys 21,88m²
10. Kambarys 33,84m²
11. Kambarys 24,22m²
Užstatytas plotas 144,69m²
Bendrasis plotas 183,22m²
Mansardos planas
A
0 1 2 3 4 5
M 1:200

44 45
10 pirkia su gaLerija K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a pirkia su gaLerija 10

PiRKia
sU GaLeRija

erdvi, paprasta, tradicinio plano dviejų galų pirkia su ga-

lerija, būdinga visai Dzūkijai, išskyrus Užnemunę. Pirkia Dargužių k. Varėnos r. Pirkia su galerija Dargužių k. Varėnos r. Pirkia su galerija Litvinų k. Gudija
suskirstyta atskiromis zonomis: centre – priemenė, vie-
name gale – virtuvė ir gyvenamasis kambarys, kitame
gale – miegamasis ir vonia, mansardoje – poilsio ir mie-
gamieji kambariai.
situacijos planas

Pagrindinis fasadas Šoninis fasadas

14,580

A +7,270

5 45° +3,090
+2,780

5,700
6 2 3

7,200
4 +0,000

Pjūvis A-A
1
Pirmo aukšto planas
A
A
1. Dengta galerija 19,55 m²
2. Priemenė 12,40 m²
3. Virtuvė-valgomasis 29,41 m²
4. Drabužinė 5,02 m²
9 5. Vonios kambarys 6,06 m²
11
6. Kambarys 17,44 m²
7. Koridorius 11,17 m²
8. Sandėlis 3,40 m²
10 8 7 12 9. WC, dušas 3,40 m²
10. Kambarys 13,49 m²
11. Kambarys 11,19 m²
12. Kambarys 11,50 m²
Užstatytas plotas 106,54 m²
Mansardos planas A Bendrasis plotas 124,48 m²
Gyvenamasis plotas 83,03 m²
0 1 2 3 4 5
M 1:200

46 47
 11 pirkia su gaLerija K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a pirkia su gaLerija 11

PiRKia
sU GaLeRija

Dviejų galų pirkia su galerija. Galerija ties galiniu fasadu

pasitaiko tik rytų Dzūkijoje, nors nėra paplitusi. tai nedi-
delis pastatas, tačiau turi visas būtinas patalpas, pritaiky- Pirkia su galerija iš galo Lankininkų k. Varėnos r. Pirkia su galerija iš galo okinčicų k. Gudija
tas dviejų trijų asmenų šeimai gyventi.

situacijos planas

Pagrindinis fasadas Šoninis fasadas

12,110 +7,270
A

+3,090
+2,780

6,400
2 1 4

5 +0,000

A Pjūvis A-A
Pirmo aukšto planas

A
1. Priemenė 7,20 m²
2. Virtuvė 15,15 m²
3. Vonios kambarys 6,43 m²
8 4. Svetainė 20,03 m²
5. Galerija 19,55 m²
6. Koridorius 8,05 m²
7 6 9 7. Kambarys 9,02 m²
8. Vonios kambarys 3,79 m²
9. Kambarys 21,33 m²
Užstatytas plotas 79,90 m²
Bendrasis plotas 91,00 m²
Gyvenamasis plotas 65,53 m²
Mansardos planas A
0 1 2 3 4 5
M 1:200

48 49
 12 d au g i a f u n kc i n ė p i r k i a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a d au g i a f u n kc i n ė p i r k i a 12
D aU G i a f U N K c i N Ė
PiRKia
Daugiafunkcinė pirkia su uždaru įstiklintu prieangiu, bū-
dinga gatviniams rėžiniams kaimams, kurių siauruose
sodybiniuose sklypuose dėl vietos stokos namai dažnai
buvo jungiami su ūkinės paskirties patalpomis – tvartais,
svirnais, pašiūrėmis. ilgi siauri pastatai – vienas ryškiausių
Dieveniškių krašto ir rytinio Dzūkijos pakraščio kaimų tūri-
nės-erdvinės kompozicijos savitumų. tradicinio plano pir- Pirkia su priestatais Poškonių k. Šalčininkų r. Pirkia marcinkonių k. Varėnos r.
kia gali būti pritaikoma ir šiuolaikiniam gyvenimui. tvarto
vietoje įrengiamos dirbtuvės arba poilsio patalpos, kama-
roje – vonios kambarys. Pastogės pritaikyti nesiūloma dėl
nedidelio palėpės patalpų aukščio. Pateikiamas kraštui
situacijos planas
būdingas pirkios apkalimo ir dažymo pavyzdys.

Pagrindinis fasadas Šoninis fasadas

24,250
+6,680
A

3 +3,000 42°
8
+2,250

6,000
5
6 7
4 2
+0,000
F -0,300

1 Pjūvis A-A
A

1,400
Pirmo aukšto planas

0 1 2 3 4 5
M 1:200 1. Prieangis 4.66 m²
2. Priemenė 8.58 m²
3. Vonios kambarys 8.25 m²
4. Virtuvė 11.29 m²
5. Gyvenamasis kambarys 24.26 m²
6. Miegamasis 21.00 m²
7. Dirbtuvės 30,74 m²
8. Pagalbinė patalpa 9,24 m²
Užstatytas plotas 147,17 m²
Bendrasis plotas 118,02 m²

50 51
 13 d au g i a f u n kc i n ė p i r k i a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a d au g i a f u n kc i n ė p i r k i a 13
D aU G i a f U N K c i N Ė
PiRKia
Daugiafunkcinė ilga pirkia, būdinga gatviniams rėži-
niams rytinio Dzūkijos pakraščio kaimams. išsaugant
unikalią gyvenvietės tūrinę-erdvinę kompoziciją, kaimo
siluetą kraštovaizdyje, labai svarbu išlaikyti pastatų tūrius.
Šiame pavyzdyje prie gyvenamojo namo prijungtą tvartą
siūloma paversti poilsio ar universalios paskirties pusiau
atvira patalpa. Labiausiai nuo gatvės nutolusiame namo Pirkia su priestatais Poškonių k. Šalčininkų r. Vidutinės kaimo gatvė Švenčionių r.
gale sukuriama universali erdvė, kurios sienas sudaro
stumdomi fasadiniai segmentai, naikinantys griežtas ri-
bas tarp būsto vidaus ir lauko. ji galėtų tapti jaukiausia
namo šeimininkų susibūrimo ar laisvalaikio vieta šiltuoju
metų laiku. Gatvės fasadas, matomas pagrindinėje kai-
mo gatvės perspektyvoje, projektuojamas pagal tradici- situacijos planas
nės architektūros stilistiką.

Pagrindinis fasadas Šoninis fasadas

+5,960

+2,500 43°
+2,250

+0,000
-0,300

Pagrindinis fasadas Pjūvis A-A

22,950
A
F
1. Priemenė 14,81 m²
2. Gyvenamasis kambarys 28,10 m²
3 3. Virtuvė 7,02 m²
5 4
4. Vonios kambarys 9,76 m²

6,000
7 6 W
5. Miegamasis 15,87 m²
6. Universali patalpa 16,06 m²
2 7. Poilsio zona 24,97 m²
1
Užstatytas plotas 137,70 m²
Bendrasis plotas 116,59 m²
A
Pirmo aukšto planas
0 1 2 3 4 5
M 1:200

52 53
 14 svirnas su gaLiniu ĮėjiMu K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a svirnas su Šoniniu ĮėjiMu 15

sViRNas sViRNas
sU GaLiNiU įĖjimU Šoninis fasadas Pagrindinis fasadas sU ŠoNiNiU įĖjimU Pagrindinis fasadas Šoninis fasadas
+5,490
4,730
+4,080 6,000
svirnas su priesvirniu ir galiniu įėjimu, būdingas visai a svirnas su priesvirniu
A
Dzūkijai. Pritaikomas pagalbinei paskirčiai, apnakvindinti ir šoniniu įėjimu, bū-
svečiams šiltuoju metu laiku ar kaip nuošali darbo vieta. dingas visai Dzūkijai.
+1,600 41°

4,000
1 Viduje įrengiamas sa-
42°
nitarinis mazgas, maža

6,000
1
+0,000
-0,520 virtuvėlė, o jaukus prie-
+0,000
a svirnis puošiamas dai- 2 -0,400
Planas Pjūvis A-A
liomis kolonėlėmis. Pjūvis A-A
0 1 2 3 4 5
m 1:200

1. Svečių kambarys 22,54 m²

1. Svirnas 10,26 m² Planas A 2. WC 3,66 m²
situacijos planas Užstatytas plotas 16,16 m² situacijos planas Užstatytas plotas 36,00 m²
0 1 2 3 4 5
Bendrasis plotas 10,26 m² m 1:200 Bendrasis plotas 26,20 m²

54 55
 16 s v i r n a s s u b a L ko n ė L i u K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a s v i r n a s s u b a L ko n ė L i u 16

sViRNas
sU baLKoNĖLiU
svirnas su balkonėliu, būdingas miškingajai Dzūkijai.
Nesunkiai gali būti pritaikytas šiuolaikiniams poreikiams
kaip poilsio ar svečių namelis. Pirmajame aukšte įren-
giama svetainė su virtuve ir vonios kambarys, palėpėje svirnas marcinkonių k. Varėnos r. svirnas Kašėtų k. Varėnos r. svirnas Dubaklonio k. Varėnos r.
– miegamasis, į kurį užlipama iš priesvirnio. Papildomam
apšvietimui skirtos dvigubos durys: išorinės – medinės,
situacijos planas
tradicinės apdailos, vidinės – stiklinės.

Šoninis fasadas Pagrindinis fasadas

6,000
A +6,900

42,5°
2 1 +2,960 +2,920

6,000
4

3 +0,000

A Pjūvis A-A
7,400
Pirmo aukšto planas

A
1. Priesvirnis 6,40 m²
2. Virtuvė 6,00 m²
3. Wc ir vonios kambarys 3,45 m²
4. svetainė 18,75 m²
5 5. balkonas 4,60 m²
6
6. Gyvenamasis kambarys 19,65 m²
Užstatytas plotas 42,34 m²
Bendrasis plotas 47,85 m²

A
mansardos planas
0 1 2 3 4 5
m 1:200

56 57
 17 svirnas su pirTiMi K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a svirnas su pirTiMi 17

sViRNas sU PiRtimi
Dzūkijoje dažnai du pastatai, šiame pavyzdyje svirnas su
pirtimi, buvo jungiami po vienu stogu su atviru tarpu.
Pusiau atviroje erdvėje, tarpe, siūloma įrengti lauko židi-
nį, virš pirties – kambarį, o atvira pastogė virš svirno gali
būti naudojama įvairiems daiktams padėti.
ūkinis pastatas Kašėtų k. Varėnos r. ūkinis pastatas su tarpu ašašninkų k. Varėnos r. ūkinis pastatas su tarpu Kapiniškių k.
situacijos planas

Pagrindinis fasadas Šoninis fasadas

5,000 3,200 3,800

A +5,350

2 3

4,000
5
+2,500
4 +2,100

1,300
-0,000
-0,250

A Pjūvis A-A
Pirmo aukšto planas

A
1. Priepirtis 11,73 m²
2. Wc 3,68 m²
3. Pirtis 5,91 m²
4. tarpas-terasa 20,50 m²
6 5. Kambarys 12,96 m²
6. Kambarys 5,79 m²
Užstatytas plotas 63,60 m²
Bendrasis plotas 40,07 m²

A
mansardos planas

0 1 2 3 4 5
m 1:200

58 59
18 ū k i n i s pa s TaTa s ∙ d i r b T u v ė s u g a r a ž u K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a ū k i n i s pa s TaTa s ∙ d i r b T u v ė s u g a r a ž u 18

ū K i N i s Pa s tata s
DiRbtUVĖ sU GaRažU
ūkiniai pastatai (tvartai, daržinės) su tarpu ir plačia užlai-
da būdingi visai Dzūkijai. tai galėtų būti tvartas su dar-
žine arba dirbtuvė su garažu. Virš dirbtuvės įrengiamas ūkinis pastatas su tarpu mančiagirės k. Varėnos r. ūkinis pastatas su tarpu Šunupio k. Varėnos r.
kambarys, o erdvė virš garažo naudojama sandėliavimui.
Plačios durys galiniame fasade skirtos įnešti stambiems
daiktaims, be to, jos gali būti papildomas šviesos šaltinis,
kai vidinės durys stiklinės. Palėpės langai iš išorės uždaro-
mi durelėmis, tarsi langinėmis. situacijos planas

Pagrindinis fasadas Šoninis fasadas

17,540 +6,560

2
+2,830 43,5°

6,000
1 3 4 +2,300

+0,000

Pjūvis A-A
A
Pirmo aukšto planas

A
1. Dirbtuvė 32,75 m²
2. WC ir vonios kambarys 3,60 m²
3. Tarputvartė 16,70 m²
4. Garažas 32,80 m²
5. Gyvenamasis kambarys 20,70 m²
6. Palėpė 18,20 m²
5 6
Užstatytas plotas 100,57 m²
Bendrasis plotas 108,05 m²

A
Mansardos planas
0 1 2 3 4 5
M 1:200

60 61
 19 ū k i n i s pa s TaTa s ∙ p i r T i s s u p o i L s i o paTa L p o M i s K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a ū k i n i s pa s TaTa s ∙ p i r T i s s u p o i L s i o paTa L p o M i s 19

ū K i N i s Pa s tata s
P i R t i s s U P o i L s i o Pata L P o m i s
ūkinis pastatas, būdingas visai Dzūkijai (gali būti pritaiko-
mas tvartas). Viename gale įrengiama pirtis, kitame – po-
būviams arba svečių nakvynei skirtas kambarys. centri-
nėje dalyje paliekama atvira erdvė be lubų: taip iš dalies
apšviečiamos pastogėje įrengtos patalpos. Vitrininės du-
rys ir langai užveriami paprastomis medinėmis durimis,
tvartas samuniškės k. Varėnos r. ūkinio pastato vartai Prienų r.
kurios naudojamos kaip langinės.
situacijos planas

Pagrindinis fasadas Šoninis fasadas

13,500
+5,500
A

3
1 2 +2,500
+2,120

5,350
4
5 +0,000
-0,300

A Pjūvis A-A
Pirmo aukšto planas

A
1. svetainė 24,32 m²
2. Virtuvė-valgomasis 22,08 m²
3. Pirtis 5,40 m²
4. Priepirtis 6,67 m²
6
5. WC 1,68 m²
7
6. Kambarys 11,33 m²
7. Kambarys 8,88 m²
Užstatytas plotas 72,22 m²
Bendrasis plotas 80,36 m²

Mansardos planas A

0 1 2 3 4 5
M 1:200

62 63
 20 ū k i n i s pa s TaTa s s u p o i L s i o paTa L p o M i s K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a ū k i n i s pa s TaTa s s u p o i L s i o paTa L p o M i s 20

ū K i N i s Pa s tata s
s U P o i L s i o Pata L P o m i s

ūkinis pastatas – tvartas, pailgo stačiakampio plano, čiu-

kuriniu stogu, būdingas visai Dzūkijai. Keturios patalpos
pritaikytos poilsiui. Pastatas tinka kaimo turizmo sodybai.
tvartas Raščiūnų k. Šalčininkų r. ūkinio pastato vartai Prienų r.

situacijos planas

Pagrindinis fasadas Šoninis fasadas

19,750 +6,510

2
+2,880
+2,500

5,700
4
3 1

+0,000

Pjūvis A-A

Planas A 1. Poilsio patalpa 34,04 m²

2. Wc 6,15 m²
0 1 2 3 4 5
3. Žaidimų patalpa 29,41 m²
M 1:200 4. Sandėlis 29,41 m²
Užstatytas plotas 112,57 m²
Bendrasis plotas 99,01 m²

64 65
21 k Lo j i M a s s u g a L i n i u Į va ž i av i M u K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a k Lo j i M a s s u g a L i n i u Į va ž i av i M u 21

K Lo j i m a s
s U G a L i N i U į Va ž i aV i m U

Klojimas būdingas visai Dzūkijai, išskyrus Užnemunę.

Pastato pavidalą lemia tradicinė pėdinė konstrukcija. Klo-
jimas pritaikomas kaip sandėlis, džiovykla, malkinė, gara-
žas, dirbtuvė ar tiesiog svečių nakvynei. esant poreikiui Klojimas juodaviškių k. (NČDm, neg. Nr. 11252) Klojimas balandiškės k. Šalčininkų r. Klojimo vartai
gali būti įrengiamas natūralus patalpų apšvietimas.

situacijos planas

Šoninis fasadas Pagrindinis fasadas

12,100 +6,170
A

10,300
1 +0,000

Pjūvis A-A

A 1. ūkinė patalpa 102 m²

Planas 2. ūkinė patalpa 14 m²
Užstatytas plotas 118,00 m²
0 1 2 3 4 5 Bendrasis plotas 116,00 m²
m 1:200

66 67
22 k Lo j i M a s K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a k Lo j i M a s 22

K Lo j i m a s
Klojimas (keturšlaičiu kūgio formos stogu), būdingas
miškingajai Dzūkijai ir Valkininkų kraštui.

tai pėdinės konstrukcijos pastatas, kvadratinio plano,

aukštu keturšlaičiu stogu. Pamatams siūloma naudoti
sakuotas pušų trinkas, rentinio tarpuose (vidinėje pusė- Klojimas su medinių trinkų pamatu buv. barčių k. Varėnos r. (LLbm) Klojimas juodaviškių k. (NČDm, neg. Nr. 11254)
je) dėti grūdintą stiklą ar kitas šviesai laidžias medžiagas.
Klojimas tiktų žmonių susibūrimui, vakarojimui šiltuoju
situacijos planas
metų laiku.

Šoninis fasadas Pagrindinis fasadas

10,500 +7,200
A

2
40°
+2,200

10,300
1 3
+0,000
-0,250

Pjūvis A-A

1. Salė 73,07 m²
A 2. WC 3,59 m²
Planas
3. Pagalbinė patalpa 11,65 m²
Užstatytas plotas 94,38 m²
0 1 2 3 4 5
M 1:200 Bendrasis plotas 88,31 m²

68 69
 23 k Lo j i M a s K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a k Lo j i M a s 23

K Lo j i m a s

Klojimas (keturšlaičiu kūgio formos stogu), būdingas

miškingajai Dzūkijai, ypač Valkininkų kraštui. Vidaus er-
dvė gali būti skaidoma pertvaromis, patalpos pritaiko-
mos garažui, dirbtuvėms, įvairių daiktų sandėliavimui bei
kitoms ūkinėms reikmėms. Klojimas Rudnios k. Varėnos r. Klojimas Kalvių k. trakų r. Klojimo vartai
situacijos planas

Šoninis fasadas Pagrindinis fasadas

9,660 +7,150
A

2
+4,000
+2,500
+2,200

9,660
1 3
+0,000
-0,300

Pjūvis A-A

4
1. Garažas-dirbtuvė 55,55 m²
2. Sandėlis 8,67 m²
3. Obuolių saugykla 10,99 m²
Planas A 4. Sandėlis 8,67 m²
Užstatytas plotas 93,31 m²
0 1 2 3 4 5
M 1:200 Bendrasis plotas 83,88 m²

70 71
 24 k Lo j i M a s s u g a L i n i u Į va ž i av i M u K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a k Lo j i M a s s u g a L i n i u Į va ž i av i M u 24

K Lo j i m a s
s U G a L i N i U į Va ž i aV i m U
Didelio tūrio klojimas su galiniu įvažiavimu, būdingas
visai Dzūkijai, išskyrus Užnemunę. siūloma spyrinė arba Šoninis fasadas Pagrindinis fasadas
analogiška konstrukcija, kurios vidaus erdvėje galima
nevaržomai judėti. Klojimas gali būti skirtas žemės ūkio 16,750 +7,930
technikai laikyti, dirbtuvėms, lentpjūvei, pašarų ar grūdų A
sandėliavimui ir kitoms ūkinėms reikmėms. Pagal poreikį
įrengiamos papildomos durys, langai ar stoglangiai. Pa-
vyzdžiuose rodomi tradiciniai sienų užpildai – išpynimas
situacijos planas
šakomis, stačiai ar gulsčiai sudėti pusrąsčiai, lentos, kartys.
39°
+2,500

12,000
1 +0,300
+0,000

Pjūvis A-A

1. Klojimas 186,00 m²
Užstatytas plotas 200,00 m²
Bendrasis plotas 186,00 m²
Planas A
0 1 2 3 4 5
m 1:200

sienų apdailos variantai:

Klojimas senųjų macelių k. Šalčininkų r.

72 73
 25 k Lo j i M a s s u p o i L s i o paTa L pa K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a k Lo j i M a s s u p o i L s i o paTa L pa 25

K Lo j i m a s
s U P o i L s i o Pata L Pa

Pailgo stačiakampio plano ūkinis pastatas, kuriam pritai-

komas klojimas su dviem šoniniais įvažiavimais, yra bū-
dingas Užnemunės Dzūkijai. Pastatas tinka poilsiui, žmo-
nių susibūrimams. Klojimo vartai dekoratyvūs, naudojami
kaip langinės už jų esantiems vitrininiams langams. Klojimas Darželių k. Varėnos r. Klojimo užlaidai juodaviškių k. (NČDm, neg. Nr. 11234)

situacijos planas

Pagrindinis fasadas Šoninis fasadas

20,200
+6,940
A

3 5
+2,850 44°
+2,500

7,400
1
2
4
+0,000

Pjūvis A-A
Planas
1. Poilsio patalpa 89,23 m²
A 2. Wc 4,67 m²
0 1 2 3 4 5
M 1:200 3. Virtuvėlė 13,20 m²
4. Priepirtis 18,11 m²
5. Pirtis 5,60 m²
6. WC 1,82 m²
Užstatytas plotas 149,48 m²
Bendrasis plotas 132,72 m²

74 75
 26 pirTis K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a pirTis su gaLerija 27

PiRtis
PiRtis sU GaLeRija
Pirtis su galerija arba įgilintu prieangiu nėra būdinga
Dzūkijos kraštui. Pastatas turi svirno architektūros bruo-
Pagrindinis fasadas Šoninis fasadas
žų. siūlomas kaip alternatyvus variantas, atitinkantis Pagrindinis fasadas Šoninis fasadas
maža pirtis, paplitusi visoje Lietuvoje. mažo jaukaus tū- +4,050
šiuolaikinius poreikius.
5,000 6,000
rio, žmogaus mastelio, ekonomiška, atitinkanti minima- A +6,230
A A
lius šeimos poreikius.
39°

4,000
4
2 +0,000 -0,200 1. Prieangis 6,20 m² 2 +2,490 +2,620 45°

6,000
2. Poilsio patalpa 14,98 m² 3
Pjūvis A-A 3. Priepirtis 3,11 m² 7
A 4. Pirtis 4,10 m² 6 5
+0,000
Planas 5. Wc 1,12 m²
1
1. Priepirtis 6,26 m² 6. Dušas 0,80 m²
0 1 2 3 4 5
m 1:200 2. Pirtis 8,16 m² 7. Poilsio patalpa 15,45 m² Pjūvis A-A
Užstatytas plotas 17,56 m² Užstatytas plotas 37,23 m² A A
situacijos planas 0 1 2 3 4 5
Bendrasis plotas 14,42 m² Bendrasis plotas 39,56 m² Pirmo aukšto planas mansardos planas M 1:200

76 77
 28 r ū s ys K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a r ū s ys 29

Rūsys 43°
Rūsys 43°

Pagrindinis fasadas Šoninis fasadas Pagrindinis fasadas Šoninis fasadas

Lauko rūsys, būdingas visai Dzūkijai, skirtas Lauko rūsys, būdingas visai Dzūkijai, skirtas smulkaus 6,550 +4,800
smulkaus ūkininko sodybai. ūkininko sodybai. A
3,570 +2,820
a

5,480
+1,400
+0,000 1

4,300
+0,000
1 2
-2,010 -1,200

Pjūvis A-A Pjūvis A-A

a Planas A
Planas 1. Prieangis 2,60 m²
1. Rūsys 8,00 m² 0 1 2 3 4 5
M 1:200 2. Rūsys 23,60 m²
0 1 2 3 4 5
m 1:200 Užstatytas plotas 13,04 m²
situacijos planas situacijos planas Užstatytas plotas 35,95 m²
Bendrasis plotas 8,00 m² Bendrasis plotas 26,20 m²

78 79
30 L au ko v i r T u v ė K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a MaLkinė 31

L aU K o maLKiNĖ
ViRtUVĖ Šoninis fasadas

7,400
Pagrindinis fasadas

+5,200
Kiekvienai sodybai būdingas pastatas. stačiakampio pla-
no, dvišlaičiu stogu, karkasinės konstrukcijos, išorės apdai- Pagrindinis fasadas Šoninis fasadas
4,800 la ažūrinė, medinių dailylenčių.
Nedidelis tradicinio pavidalo pastatėlis, pritaiko- A 7,340 +4,970
mas lauko virtuvei. Viduje įrengiama duonkepė +2,700 a
krosnis, lauko pusėje – židinys. ties židiniu yra +2,220
atvira terasa, norint ji gali būti uždengiama laiki- +2,360

4,800
nu stogeliu.

5,600
1 2 1
+0,000

+0,000
Pjūvis A-A
A Pjūvis A-A
Planas a
1. Lauko virtuvė 17,72 m² Planas
0 1 2 3 4 5
M 1:200 2. Terasa 13,84 m² 0 1 2 3 4 5
1. Malkinė 24,43 m²
m 1:200
situacijos planas Užstatytas plotas 38,06 m² situacijos planas Užstatytas plotas 27,45 m²
Bendrasis plotas 31,56 m² Bendrasis plotas 24,43 m²

80 81
 p r o j e k Tav i M a s i r s TaT y b a
P R o j e K taV i m a s
i R s tat y b a –
s e N ų j ų PaV e L D o V e R t y b i ų i R
N aU j ų j ų t e c h N o Lo G i j ų D e R i N i m a s
Šiuolaikinės lietuviškos sodybos kūrimo principai
J
eigu jūs jau pagalvojote apie savo sodybos kūrimą
ar juolab atgavote begriūvančius savo tėvų ar se-
nelių namus, neskubėkite pradėti griovimo darbų:
kirsti dešimtmečiais augusių medžių ir lyginti dar
ledynmečio suformuotų kalvelių bei sklype esančių, kad
ir mažiausių, kauburėlių. tai ir yra tas nepakartojamas ir
vertingas mūsų protėvių palikimas, atspindintis krašto
kultūrinį identitetą, o kartu tai, neatsiejama europos bei
viso pasaulio kultūrinio paveldo dalis.
82
K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a
jeigu jūs būsimas statytojas, jūsų tikslas nebus sukurti
praeitų amžių aukštaitiškos pirkios kopiją. jums teks pa-
statyti ir įrengti šiuolaikišką, modernų, aprūpintą visomis
šiandieniniam gyvenimui reikalingomis inžinerinėmis
sistemomis pastatą su visais techniniais pastato kokybės
rodikliais: šilumos tiekimo ir išsaugojimo, garso izoliaci-
jos, šviesos pakankamumo... tai nebus lengva todėl, kad
ne tik per pastaruosius šimtmečius, bet ir kiekvienais me-
tais vyksta nesustabdomi technologijų pokyčiai.
K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a
Palyginkite dar mums matytus ir iš dalies pažįstamus
mūsų senelių namus ir dabartinį būstą:
pakito pats gyvenimo būdas, profesinė, namų ūkio vei-
kla – atsirado naujų daiktų ir baldų, jų padaugėjo, susi-
formavo reikalingos papildomos erdvės;
pasikeitė kasdieninio buitinio gyvenimo technologijos
– maisto ruošimas, higienos procedūros;
atsirado naujos techninės-inžinerinės technologijos –
vandentiekis, nuotekų tinklai, šildymas, apšvietimas ir kt.;
įdiegtos naujos medžiagos ir statybos technologijos –
šilumos, garso, hidroizoliacinės medžiagos, biologinės,
priešgaisrinės apsaugos priemonės, tvirtinimo detalės
ir būdai, naujas medienos sortimentas ir metalo gami-
nių speciikacijos ir t. t.
Atsirado naujovių:
naujų erdvių: sanitarinės patalpos, laiptinės, katilinės;
naujas buvusių erdvių funkcinis panaudojimas: pvz.,
mansardiniai aukštai;
naujų daiktų ir baldų: virtuvės baldų komplektai, buiti-
nė technika, informacinių technologijų technika, šildy-
mo ir vėdinimo technologijų technika ir kt.
naujų konstruktyvinių gaminių: atitvarinės konstrukci-
jos (sienos, perdangos, stogai), langai, kaminai ir kt.
nauja senų medžiagų speciikacija: medienos sorti-
mentas, metalo gaminiai.
taigi pokyčių ir spręstinų klausimų yra tikrai daug. Ką
daryti, jei visgi nusprendėte projektuojamame statinyje
siekti ne kosmopolitiško modernizmo, o bandyti pritai-
kyti šiems laikams tai, ką mūsų protėviai ilgus metus kūrė
ir tobulino? iš esmės atsakymas paprastas – jeigu galima
ir įmanoma išsaugoti visa tai, ką turi mūsų senoji pirkia
ar troba, ar stuba, bet kartu norima pasinaudoti visomis
p r o j e k Tav i M a s i r s TaT y b a
šiuolaikinėmis medžiagomis ir technologiniais sprendi-
mais, tuomet taip ir reikėtų elgtis: koreguoti esamų er-
dvių dydžius pagal paskirtį, formuoti naujas reikalingas
erdves, įdiegti visas šiuolaikines inžinerines įrangas, nau-
doti visas tinkamas šiuolaikines statybines medžiagas ir
statybos technologijas.
Primenu, kad mes kalbame ne apie paveldo objektų iš-
saugojimą, restauravimą ir panašiai – ten jau būtų taiko-
mi visai kiti principai – mes kalbame, kaip organizuoti,
suvaldyti ir nukreipti norima linkme naują statybą ir ypač
senos statybos objektų rekonstravimo bei modernizavi-
mo darbus.
Štai šis „seno ir naujo derinimas“ ir kompromisų paieška
yra pagrindinis projektuotojo darbas, kurio didžiausia
siekiamybė – modernus lietuviškas namas.
Galime išskirti po keletą būdingų reikalavimų ar pageida-
vimų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, norint išsaugoti
mūsų etnograinės architektūros savitumą.
Projektavimo metu, kaip prototipus naudojant senuo-
sius statinius, būtina:
laikytis sklypo užstatymo reglamentų, apribojimų;
laikytis statinio ploto dydžių ir proporcijų;
laikytis statinių tipologinės rūšies ypatumų;
laikytis statinio vertikaliųjų dydžių (pamatų, sienų, sto-
go) santykio ir proporcijų;
išsaugoti tradicinį stogo nuolydį;
parinkti tik tinkamas regionui stogo formas;
išsaugoti būdingus langų dydžius ir jų suskirstymo pro-
porcijas;
fasadų apdailai, langams ir langinėms, stogo dangai,
puošybos elementams naudoti tik būdingas spalvas;
83
 p r o j e k Tav i M a s i r s TaT y b a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a p r o j e k Tav i M a s i r s TaT y b a

Galima, rekomenduotina:
laisvai interpretuoti teritorijos užstatymą, derinant tra-
dicines erdves ir naujus funkcinius poreikius;
panaudoti būdingą statinių funkcinę schemą;
pamatams naudoti tik betoną, lauko akmenų mūrą;
statant šlaituose, rūsius įrengti su lauko durimis;
statant iš rąstų, naudoti rankinio arba staklinio apdirbi-
mo stačiakampius arba apvalius rąstus, ręsti tradicinius,
būdingus vietovės statiniams, kerčių mazgus;
stogo kraštų ir kitų medinių konstrukcijų neapkalti ap-
dailinėmis lentomis, rodyti atvirus gegnių galus;
nekeisti būdingų langų angų dydžio ir suskirstymo, bet,
esant poreikiui, įrengti papildomai didelį įstiklintą plotą;
saikingai naudoti puošybos elementus, pasirenkant tik
kelias galimas vietas;
stogo kraštų plotį įrengti mažesnį nei 50–60 cm;
naudoti tekintus rąstus;
sienų ar kitų dalių apdailai naudoti plastiko gaminius;
keisti ir didinti būdingas langų angas, naikinti langų su-
skirstymą;
darant puošybos elementus, remtis neautentiška orna-
mentika;
taikyti nebūdingus ir aktyvius spalvinius sprendimus;
naudoti natūralias, bet nebūdingas uolieninės ar auga-
linės kilmės kitų kraštų medžiagas.
be abejo, šie teiginiai yra tik rekomendacinio pobūdžio,
ir tik dalis jų patenka į atskirų regionų ar saugomų terito-
rijų projektavimą reglamentuojančius dokumentus. Visgi
kiekvienam projektuotojui ar statytojui, norinčiam išsau-
goti mūsų etnograinės architektūros savitumą, vertėtų
dar kartą sąžiningai ir atsakingai peržiūrėti savo projektus.
Rąstinio namo sandara
ir proporcijų svarba
Rąstinio statinio šiandieninė konstrukcinė sandara, iš
principo, tęsia senąsias tradicijas. bet, ir išsivysčius mūsų
nemažiems poreikiams technologinės nūdienos gali-
mybės bei naujos medžiagos sudaro prielaidas ir tradi-
cinės sanklodos statiniui tapti moderniam, su visomis
šiuolaikinėmis inžinerinėmis sistemomis ir patogiam
tiek kaimo žmogui, tiek miestiečiui, kuris jame gyvena
neištisai.
tam, kad galėtume suvokti pagrindinius šiandieninio sta-
tinio sandaros elementus, atlikime būdingus atraminių ir
Trimatėje erdvėje atliksime šiuos aktualius pjūvius:
atitvarinių konstrukcijų pjūvius. atverdami konstrukcijų
sluoksnius, pamatysime naudojamas medžiagas, tų me-
džiagų sąlygojamus konstrukcijų dydžius ir galėsime pa-
lyginti su senaisiais sprendiniais.
Pateiktame pjūvyje matome, kad nors visi statinio kons-
trukciniai elementai, buvę senais laikais, išliko ir dabar,
bet pačios konstrukcijos ir naudojamos medžiagos labai
pakito. Šitaip išspręsti visi techniniai klausimai – namas
tapo pakankamai šiltas, visiškai apsaugotas nuo išorinių
poveikių ir dėl kokybės konkuruojantis su įprastais mūri-
niais ar karkasiniais statiniais. bet keičiantis ir tobulėjant
konstrukcijoms, atsiradus poreikiui maksimaliai didinti
atitvarinių konstrukcijų šilumines varžas, pakito ir kon-
trukcijų matmenys. Problemų kyla tada, kai norime sta-
tyti etnograinei architektūrai būdingą statinį.

puošybos elementams naudoti tik literatūroje surastą, Konstrukcinių sprendimų ir atitinkamų statybos techno-
vietovei būdingą ornamentiką; logijų bei medžiagų pasirinkimas visų pirma priklausys stogas
nuo jūsų pasirinkto statybos oragnizavimo būdo ir pa- Laikančioji Kaminas
naudoti tradicines arba imitacines stogo dangas; ties požiūrio į statinį. jei jūs sieksite, kad statinys būtų rąstinė lauko
siena
statomas vien senosiomis statybos technologijomis ir iš atitvarinė
naudoti visus stogo priedus ir stogo, fasadų inžinerinius autentiškų medžiagų, visa tai lems darbo organizavimo Laikančioji
karkasinė lauko rąstinė lauko
įrenginius, reikalingus modernaus namo įrangai; pobūdį ir konstrukcinių sprendimų parinkimą. tuo tikslu siena siena
teks ieškoti specializuotų meistrų ar įmonių, kurios atliks stoginukas Perdanga
kamino dalį virš stogo mūryti iš tradicinių raudonų plytų. akmens mūro, stalių-dailidžių, stogo dengimo skiedro- stogas
mis ar nendrėmis, kaminų ir krosnių mūro ir kitus speci-
Nerekomenduotina: inius darbus. Vieno meistro ar rangovo, galinčio atlikti
Perdanga
visut viską, nebus, tad teks pasinaudoti projektavimo ir Kaminas
pamatų antžeminę dalį įrengti aukštesnę nei 30–40 cm; statybos organizatoriaus paslaugomis arba šias funkcijas Laikančioji
rąstinė lauko
atlikti pačiam. Projektinei medžiagai parengti teks nau- siena
įrengti rūsių su švieslangiais; dotis senąja statybine literatūra ir visais kitais įmanomais atitvarinė Laikančioji
informacijos šaltiniais. karkasinė lauko rąstinė lauko
siena siena
apatinių stogo kraštų konstrukcijų apkalti lentomis. Langas
jei pastatas statomas ne muziejiniais tikslais, o skirtas atitvarinė
karkasinė
Neleistina: šiandieniniam eksploatavimui, nėra tikslinga, o kartais vidaus siena
ir neįmanoma, naudotis tik senąja patirtimi. Šiuolaiki- Perdanga Gruntas
keisti statinio vertikaliųjų dydžių (pamatų, sienų, stogo) nio rąstinio namo projektavimo, konstravimo, statybos Pamatai
santykio ir proporcijų; technologijų ir medžiagų pasirinkimo sąlygos, lyginant Laikančioji
rąstinė lauko
su senąja tradicine statyba, gerokai pasikeitė. todėl seno siena
sienų dalį virš perdangos kelti aukščiau nei 40–50 cm; gero patyrimo ir šiuolaikinių technologijų sėkmingas
suderinimas ir yra pagrindinė šiandieninės statybos sėk-
keisti būdingus stogo nuolydžius (42–45°); mės prielaida.

statinio erdvinis pjūvis su pažymėtais detalizuojamais mazgais

84 85
 p r o j e k Tav i M a s i r s TaT y b a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a p r o j e k Tav i M a s i r s TaT y b a

Palyginkime senos pirkios ir šiandien suprojektuoto formuojantys elementai: grindys, sienos, perdanga, sto- Rąstinio namo speciinės
namo sąlyginius pjūvius – viso statinio tūrį ir proporcijas. gas yra pakitę, matmenys padidėję.
savybės ir poreikiai
Senųjų ir šiandieninės statybos statinių konstrukcinių storių pasikeitimai
Grindų konstrukcijos storis (nuo pamato viršaus) Visi gyvenamosios paskirties statiniai turi būti išradingai anot jaV Nacionalinio standartų instituto mokslininkų,
Lauko sienos konstrukcijos storis ir patogiai suprojektuoti, patikimai sukonstruoti, tech- masės efektas yra reiškinys, kai šilumos mainai per pasta-
Perdangos konstrukcijos storis (nuo laikančiosios sijos) nologiškai ir kokybiškai pastatyti, šilti, ekonomiški ir su tų sienas sulėtėja dėl didelio sienų masės šiluminio kau-
Stogo konstrukcijos storis visais reikalingais inžineriniais įrenginiais. bet rąstinis piamojo talpumo. todėl tam tikromis sąlygomis šildymo
400-450 namas, atsižvelgiant į jam pastatyti naudojamą pagrin- ar vėsinimo energijos tiekimas, norint palaikyti reikiamą
220
180 dinę medžiagą – natūralią medieną, turi savo išskirtinių, patalpų temperatūrą, gali būti sulaikomas tol, kol sienų
150-200 ir teigiamų, ir neigiamų savybių, dėl kurių rąstinis namas šilumos mainų ir įrangos energetinio darbo sąlygos yra
180 yra vieniems nepriimtinas, o kitiems – nepakeičiamas. Šis palankiausios. Šis šilumos sulaikymo fenomenas dar yra
150-180 išskirtinumas sietinas su keliomis aplinkybėmis: vadinamas termine talpine varža. Visgi reikia atkreipti dė-
200 350-450 mesį, kad rąstinę sieną sudaro ne tik medienos masyvas,
180
150 120-150 speciinėmis sienų šiluminėmis savybėmis; bet ir jų sujungimo vietos. todėl akivaizdu, kad didžiausi
100
medienos „ judėjimu “ kintant drėgnumui; šilumos nuostoliai patiriami sienojų tarpusavio jungčių,
drėgmės įtaka; sienojų jungimo su pamatais, langais, stogu ir kitomis
XX a. pr. Dubininko kaimas. Gyvenamojo namo projektas, Šiandieninės statybos
garso izoliacijos sąlygomis; konstrukcijomis vietose. taigi labai svarbia sąlyga ener-
V. akstino viengalis gyvenamasis namas, Kaimo statyba, 1936 m., visiškai apšiltintas
K. Šešelgis, savaimingai susiklostę kaimai, 1988 m. redaguota arch. V. Švipo medinis gyvenamasis namas padidintu gaisrinės saugos poreikiu; getiniam efektyvumui didinti tampa pačios medienos,
savitu mikroklimatu ir ekologija; gaminių ir statybos kokybė.
architektūrine išraiška ir etnograija.
Galima išskirti keturias prielaidas, kurios paveikia stati- MEDIENOS DEfORMAcIjOS
Svarbiausios statinio konstrukcijų altitudės
nio vertikalias proporcijas: Visos šios aplinkybės yra skirtingos kilmės, bet jų įvertini-
tradicinei architektūrai aktualios altitudės mas, supratimas ir derinimas su savo poreikiais nulemia medienai džiūstant, neišvengiamai prasideda namo sė-
kamino viršus pirma prielaida – konstrukciniai aukščiai (konstrukcijų rąstinio namo teigiamą arba neigiamą apibūdinimą. dimas, t. y. rąstų aukščio mažėjimas. Paprastai rąstų aukš-
Funkciniams-ergonominiams poreikiams
aktualios altitudės
ir jų sluoksnių aukščiai, kuriuos neišvengiamai diktuoja čio mažėjimas sudaro 4–6% sienos aukščio. tai natūralus
pačios medžiagos ir technologijos: grindų, perdangų, RąSTINIO NAMO SIENŲ ŠILUMINė VARŽA procesas, trunkantis nuo dvejų iki ketverių metų, todėl
kraigas pertvarų ir kt. storiai); IR ENERGETINIS EfEkTYVUMAS vidutiniškai per tą laiką namo siena gali pažemėti 7–10
cm. tai viena problemos pusė. Kita pusė – sėdant rąsti-
antra prielaida – ergonominiai aukščiai (konstrukcijų Lietuvos medinių namų gamintojų asociacija 2012 me- nėms sienoms, kitos konstrukcijos ir kiti namo elementai
aukščiai, atliepiantys žmogaus psichologinius ir izinius tais išleistame žinyne „Rąstinio namo statyba“ pateikia lieka savo vietose. tai kolonos, laiptai, kaminai, langai ir
poreikius: lubų, durų, palangių, baldų ir kt. aukščiai); konkrečius duomenis, jog KtU architektūros ir staty- kt. todėl atsiranda pavojus, kad, neįvertinus šios aplin-
bos instituto statybinės šiluminės izikos laboratorija kybės, stabilios konstrukcijos bus sugniuždytos arba ant
trečia prielaida – normatyviniai aukščiai (aukščiai, ku- atliko tyrimą ir nustatė, kad 20 cm storio rąstinės sienos jų pakibs sienojai. Ši problema mažėja, jei namo statybai
Stygos apačia riuos reglamentuoja įstatymai, numatyti valstybės įstai- šiluminė varža yra 1,87 kv.m K/W. atrodytų, kad rąstinę naudojame džiovintą medieną, iki minimumo sumažėja,
gų teikiamose projektavimo sąlygose: statinio, stogo sieną reikėtų neišvengiamai šiltinti, bet tame pačiame jeigu namą statome iš klijuoto tašo. bet, deja, kad ir kokį
apačios ir kt.); žinyne pateikiama labai įdomi informacija, besiremianti variantą pasirinktume, sienojų pradinės deformacijos vi-
jaV mokslininkų darbais. jų teigimu, nagrinėjant rąsti- siškai išvengti nepavyks.
2 a. grindys ketvirta prielaida – etnograiniai aukščiai (konstrukci- nio namo energetinį efektyvumą, reikia kreipti dėmesį
Perdangos apačia
jų ir statinio dalių aukščiai, tradiciškai būdingi ir charak- ne tik į varžą, bet ir į „terminės masės“ sąvoką. Remiantis Galime pasinaudoti senąja patirtimi ir namą statyti iš
teringi seniesiems statiniams: pamato, lango apačios ir vien sienų varža, rąstinės sienos netenkina daugumos metus ar daugiau džiovintų rąstų, surentus sienojus,
viršaus, sienos, stogo apačios ir viršaus, kamino ir kt.). šalių, tarp jų ir Lietuvos, statybinių kodeksų ir energeti- palaukti dar metus, kol namas pasės. tačiau net ir tokiu
Stogo apačia Perdangos sijos
apačia nių standartų. tačiau rąstų šilumos kaupimo savybė ir atveju statinys visiškai stabilus nebus, drėgmės mainai su
Lango viršus iliustracijoje pateiktų altitudžių derinimas yra statinio didelė jų masė įgalina jų sienoms sukaupti daug dienos aplinka vyks visą namo stovėjimo laiką, ir nežymūs poky-
Lango apačia projektuotojo pagrindinė užduotis. sėkmingus sprendi- saulės šilumos. Rąstai, kaip terminės baterijos, esant tin- čiai bus kiekvieną metų sezoną. bet ši medienos savybė,
mus visada galima rasti, nes visose prielaidose minimi kamoms sąlygoms, gali kaupti ir saugoti šilumą dienos „medienos kvėpavimas“, yra ir vertintina, nes sudaro tin-
aukščiai turi savo galimus ar rekomenduojamus interva- metu ir laipsniškai atiduoti ją patalpoms naktį. tai gero- kamo mikroklimato sąlygas. o sėdimo problemos spren-
1 a. grindys
Pamato viršus lus, todėl dažniausiai galima surasti tinkamus kompro- kai didina ir realų rąstinių namų energetinį efektyvumą. džiamos techniniais būdais, įrengiant aukščio reguliato-
Žemės paviršiaus vidurkis misus. ir tai padaryti būtina, nes tik suradus tinkamus Nustatyta, kad švelnaus, saulėto klimato zonose, kai yra rius, atitinkamai konstruojant ir montuojant pertvarines
sprendimus statinys bus ne tik tvirtas, šiltas ir patogus, didelis dienos ir nakties temperatūrų skirtumas, energe- sienas, langus, duris, kaminus, stogus ir kitas stabilias
bet ir atspindės mūsų etnograinius poreikius. tinis efektyvumas padidėja dėl terminės masės efekto. konstrukcijas.

86 87
 p r o j e k Tav i M a s i r s TaT y b a
DRėGMėS įTAkA
Rąstinis namas gali stovėti šimtmečius ir tai liudija senieji
statiniai skandinavijoje, Rusijoje ir kitose šalyse. Puikiai iš-
silaikiusių pavyzdžių galima rasti ir pas mus. Visgi turime
pripažinti ir įvertinti, kad užsitęsęs drėgmės poveikis yra
itin kenksmingas bet kokiai medienai.
Ši aplinkybė yra svarbi, bet nėra pavojinga, jei laikysimės
bent pagrindinių gamybos ir eksploatacijos taisyklių:
pagal galimybes naudosim tik sausą medieną;
medieną impregnuosim ir dažysim (atitinkamai nau-
dodami tradicinius senuosius arba šiandieninius che-
minius dažus);
projektuosime ir statysime taip, kad prie visų medienos
paviršių prieitų oras, jie gerai vėdintųsi ir nesusidarytų
kondensatas;
naudosim nepažeistą, be žievės medieną;
išsikišusias medines statinių dalis įrengsime taip, kad
ant jų nesirinktų išorinis vanduo, arba įrengsime stoge-
lius;
arti žemės paviršiaus esančias medines statinio dalis
(apatinius sienojus, vartus, duris) apsaugosime nuo ka-
piliarinio vandens prisitraukimo, įrengdami hidroizolia-
cinius sluoksnius.
GARSO IzOLIAcIjA
Dėl savo izinių savybių sausas medis gerai sugeria gar-
są, neleidžia jam sklisti aplinkoje ir yra pakankamai ge-
ras garso izoliatorius. todėl vidinės rąstinės pertvaros
pakankamai užtikrina garso slopinimą. belieka pasiekti,
kad statybos ir įrengimo metu nebūtų palikta tiesioginių
„triukšmo tiltelių“, t. y. neužsandarintų tarpų tarp pertva-
rų ir perdangos, tarp durų staktų ir sienų, elektros ir kitų
įrenginių montavimo vietose ir kitur. išsprendus šiuos
klausimus, garso slopinimo problemos bus išspręstos.
sunkiau slopinamas smūginių garso bangų sklidimas, ku-
ris atsiranda vaikštant medine perdanga ar lipant laiptais.
Šiai problemai spręsti rekomenduojama naudoti šiuolai-
kines technologijas ir medžiagas, stengiantis atsieti kie-
tus paviršius, kuriais vaikščiojama, nuo laikančiųjų kons-
trukcijų minkštomis garsą izoliuojančiomis plokštėmis.
GAISRINė SAUGA
Didelio skersmens rąstas – sienojas – yra atsparesnis de-
gumui negu plieno konstrukcija, nes pradinio degimo
metu susidaręs anglies sluoksnelis, kuris yra geras šilu-
mos izoliatorius, apsaugo vidinius medienos sluoksnius
nuo aukštos temperatūros ir neleidžia į juos patekti de-
88
K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a
guoniui. Visgi reikia pripažinti, kad rąstinis namas tai ne
tik sienojai, bet ir kiti mediniai elementai, kuriems ugnis,
be abejo, kelia didelį pavojų. bet gaisrų kilimo priežastys
dažniausiai yra „klasikinės“, žinomos, ir todėl tiesiog reikia
atsakingai pasiruošti. Kokios gi tos priežastys ir kokie sau-
gos metodai:
netvarkinga elektros instaliacija – privalu elektros
monatvimo darbus atlikti profesionaliai, naudojant
tik tinkamas medžiagas, rekomenduotina – nedegius
elektros kabelius;
netinkamai įrengti kaminai, dūmtraukiai, krosnys, židi-
niai – būtina išlaikyti minimalius ar didesnius atstumus
tarp atviros ugnies ar įkaitusių paviršių ir medienos ga-
minių (reikalaujama 38 cm, geriausia ne mažiau kaip
50 cm), būtina šį darbą patikėti tik patikimiems meis-
trams, būtina patiems laikytis eksploatavimo taisyklių;
žaibo iškrovos – būtina įsirengti žaibolaidį;
pačių žmonių neatsakingas elgesys su ugnimi – nepa-
likti naudotis statiniais vaikų ar neatsakingų, didesnės
rizikos žmonių be priežiūros;
nesugebėjimas laiku likviduoti ir mažus ugnies židinius
– būtina turėti minimalias gesinimo priemones, numa-
tyti vandens šaltinį, turėti numatytą gesinimo planą,
įsirengti priešgaisrinę signalizaciją.
įvykdžius šiuos minimalius reikalavimus, gaisro pavojaus
tikimybė bus ganėtinai maža ir tikrai nekels didesnio pa-
vojaus, lyginant su mūriniu ar kitos konstrukcijos namu.
MIkROkLIMATAS IR EkOLOGIjA
Pušies sienojai gaminami iš 80–120 metų senumo me-
džių. Nukirsto medžio mediena ir toliau kvėpuoja, suge-
ria ir vėl atiduoda drėgmę, skleisdama per šimtmečius
sukauptų sakų aromatą. todėl namai ne tik palaiko na-
tūralų drėgmės balansą namo viduje, bet ir teigiamai
veikia rąstiniame name gyvenančių žmonių kvėpavimo
takus ir plaučius. Rąstiniame name, skirtingai nei kitų tipų
pastatuose, oras neišsausėja. Rąsto savybė akumuliuoti
drėgmės perteklių ir jį atiduoti padeda palaikyti optima-
lią kambario temperatūrą. Štai dėl šių savybių tampa ne-
būtina kondicionavimo sistema, o mikroklimatas ir šiltas
natūralios medienos interjero koloritas teigiamai veikia
žmogaus psichinę būseną.
Rąstinis namas labai tinkamas ir nuo alergijos kenčian-
tiems žmonėms, nes elektrostatinės medžio savybės ne-
leidžia patalpose kauptis statinei elektros energijai, dėl
kurios ore sklando dulkės, galinčios sukelti alergiją.
Dar vienas svarbus ir nūdienai aktualus aspektas – rąs-
tinio namo ekologiškumas. Progresyviai mąstančiam
K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a
žmogui tai nekelianti abejonių aplinkybė, nes statybai
naudojama tradicinė vietinė medžiaga – mediena. o tai
atsinaujinanti statybos žaliava, tiek gamybos, tiek staty-
bos, tiek transportavimo etapuose nereikalaujanti daug
energijos ir darbo sąnaudų. energijos ir darbo sąnaudų
dar sumažėja, nes naudojama mažiau metalo, mažiau
kitų statybinių ir apdailos medžiagų. Net ir griovimo
atveju, dėl vienų ar kitų priežasčių pasibaigus rąstinio
namo ekploatacijai, rąstinio namo mediena bus ne uti-
lizuojama, o panaudota kitiems tikslams.
todėl belieka tik skatinti rinktis tinkamus ekologine pra-
sme sprendimus, vykdant tolesnius namo statybos, in-
terjero ir inžinerinės įrangos montavimo darbus, o gyve-
nant – tinkamai namą prižiūrėti.
ARchITEkTūRa iR ETNOGRafija
medieną, kaip vieną pagrindinių medžiagų būsto staty-
bai, naudoja dauguma pasaulio šalių. Visuose žemynuo-
se yra puikių senosios medinės architektūros pavyzdžių.
tuo garsūs ir senovės Kinijos meistrai, ir mūsų šiauriniai
kaimynai skandinavijoje. savo medinio paveldo istoriją
turime ir mes Lietuvoje.
gruntas pamatai
Grindjuostė
Grindlentė
Lagė
termoizoliacija
armuotas betonas
hidroizoliacija
termoizoliacija
betonas
sutankintas gruntas
termoizoliacija
p r o j e k Tav i M a s i r s TaT y b a
medžio konstrukcijų statiniai statomi iki šiol ir, būtina pa-
žymėti, kad mediena ir netgi rąstinės konstrukcijos nėra
naudojamos tik tradicinio istorinio ar kaimiškojo stiliaus
architektūros statiniams. yra daug puikių pavyzdžių, iš-
leista nemažai katalogų su puikiais modernios architek-
tūros šedevrais, kurių dominuojanti medžiaga – medis.
bet, be abejonės, jei mes orientuojamės į tradicinės
kaimo architektūros stiliaus statinius ar juolab statome
saugomose teritorijose – tuomet tai yra pagrindinė sta-
tybinė medžiaga. Šiuo atveju belieka tik profesionaliai
parengti projektą, išsaugant senąsias tradicines vertybes,
ir kartu būstą aprūpinti visomis šiandieninio gyvenimo
technologijomis.
Pagrindinių statinio dalių
konstravimas ir įrengimas
bendrajame statinio pjūvyje pažymėti mazgai, kuriuos
panagrinėsime detaliau.
laikančioji rąstinė lauko siena
sienojas
sandarinimo tarpinė
Kompensacinė tarpinė
hidroizoliacija
Gelžbetoninė sija
Gelžbetoninis polis
89
 p r o j e k Tav i M a s i r s TaT y b a
PAMATAI, GRINDŲ PAGRINDAS
Kad statinių sienos būtų pakeltos virš žemės ir turėtų tvir-
tą pagrindą, jos statomos ant pamatų. Pradėjus plačiai
naudoti betoną, nuo senų laikų buvo įrengiami juostiniai
betoniniai pamatai. taupymo tikslais į betono liejinius
buvo dedami lauko akmenys. Kur akmenų turėta daug,
pamatai dažnai buvo mūrijami tik iš akmenų.
Šiais laikais išskiriami trijų tipų pamatai: poliniai (gręžti-
niai, spraustiniai arba kaltiniai), seklieji ir gilieji. Dažniau-
siai dėl ekonominių tikslų įrengiami poliniai gręžtiniai
pamatai.
juos įrengiant, atliekami 0,2–0,4 m skersmens ir 1,5–1,8
(iki 2,5) m gylio gręžiniai, kurie gręžiami kas 1,5–2 m,
armuojami ir užpildomi betonu. Gręžinys armuojamas
keturiais, tarpusavyje surištais, 12 mm skersmens ar-
matūros strypais. Labai svarbu, kad gręžinio gylis būtų
pakankamas. Neužtenka žinoti, kad Lietuvoje teoriškai
gruntas įšąla iki 1,2 m. tai priklauso ir nuo grunto. smė-
lio įšalo gylis yra 1,2 m, molio ar priemolio – 1,5 m. mo-
lio ir priemolio grunte pamato gylis turi būti 10–25 cm
žemiau įšalo lygio, smėlio grunte – 50 cm žemiau įšalo
lygio. Po vidinėmis sienomis pamato gylis gali būti se-
klesnis, bet ne mažesnis nei 25 cm.
Virš gręžinių, naudojant įprastus klojinius, armuojama ir
betonuojama 0,5–0,7 m aukščio ir 0,2–0,4 m pločio sie-
nas laikanti dalis – rostverkas, kurio apatinė dalis apšilti-
nama. betonavimui naudojamas 16/20 markės betonas.
Viršžeminė 0,3–0,6 m aukščio rostverko dalis sudaro
matomą pamato dalį, kuri pagal poreikius gali būti ap-
3 A
4 1. betonas
2. įpjova
3. medsraigtis
4. Plokštelė
5. sienojas
5
6. inkarinis
varžtas
1 5 B 7. hidroizoliacija
3 konstrukcijos pateiktos schemoje ir brėžiniuose. Vykdant
7 darbus, rekomenduojama atkreipti dėmesį į tai, kad vi-
6 B 5 4
2 A
6
1
1 4
Pirmos sienojų eilės hidroizoliacija ir tvirtinimas
su metaline plokštele
90
K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a p r o j e k Tav i M a s i r s TaT y b a
mūryta lauko akmenimis ar turėti kitą apdailą. Viršžeminę Padarius pamatų antžeminę dalį, daromi grindų pagrin-
rostverko dalį galima įrengti ir iš akmenų mūro. do įrengimo darbai.
5 7 3 6
tipizuoti gręžtinių pamatų konstrukcijos ir polių bei Grindų pagrindas – tai apsauganti nuo šalčio ir drėgmės,
rostverko plano negalima, nes tai priklauso nuo esamo laikanti grindų konstrukciją dalis. Priklausomai nuo namo
grunto ir požeminių vandenų būvio. todėl tikslinga atlikti konstrukcijos, šiluminių poreikių, šildymo įrenginių ir
sklypo geologinius tyrimus, kurie parodytų grunto san- grindų dangos rūšies, galimos įvairios grindų apšiltinimo
darą ir požeminio vandens lygį. Gauti duomenys būtų ir paties pagrindo konstrukcijos.
naudingi ne tik pamatų konstrukcijos optimizavimui, bet
ir tolesnių darbų, susijusių su gilumine kasyba, t. y. nuo- seniau tai buvo atliekama, naudojant įvairius variantus:
tekų, valymo tinklų ir įrenginių, kuro talpų ar iniltracijos
laukų įrengimu. 7–10 cm molio, perpus sumaišyto su smėliu, sluoksnis,
ant jo dar sauso smėlio sluoksnis; 2 1
atsiradus problemai dėl aukšto gruntinio vandens, ga- 3
5 7 6
limi keli sprendimo būdai: darant gręžinius naudoti spe- 2–3 cm šiaudų arba spalių, ant jų 5–8 cm sluoksnis iš
cialius įdėklus; statinio teritoriją nusausinti, naudojant molio ir kapotų šiaudų ar spalių, ant jo dar sauso smėlio
adatinius iltrus. jei ir šie būdai bus neveiksmingi arba sluoksnis;
per brangūs, vietoje įprastų juostinių ar polinių pamatų
galima įrengti paviršinę armuotą pamatų plokštę. 2–3 cm molio, ant jo 5–7 cm medžio pjuvenų, spalių
ar durpių, sumaišytų su gesintomis, skystomis kalkėmis,
Kadangi betoniniais ir akmeniniais pamatais drėgmė ka- ant jų 2–3 cm molio su smėliu.
piliarais kyla aukštyn ir pasiekia rąstą, tarp pamato ir rąsto
dedama drėgmės izoliacija. Pradžioje tam tikslui buvo Šiandien įprasta rostverkų apačią, vidinį šoną ir visą grin-
naudojama beržo tošis, vėliau, ištepus pamatus karšta dų pagrindą apšiltinti 5–10 cm putų polistireno plokštė-
derva, klijuojamas tolis ar izoliatas. Šiandien taip pat būti- mis. Prieš tai susidariusią erdvę tarp rostverkų reikia už- 1. betonas 4 2 1
na tai atlikti, naudojant naujos kartos hidroizoliacines me- pildyti tik žvyru ar smėliu, t. y. gerai tankinama medžiaga, 2. hidroizoliacija
džiagas: klijuojamas arba tepamas (pagrindas bitumas), ir reikiamai sutankinti vibroplokšte. 3. Grindlentė
4. Lagė
įsiskverbiančias į mūrą (cheminės kilmės), bentonitines 5. sienojas
(molio pagrindu). Galimas ir dažnai naudojamas būdas, seniau apšiltintame grindų pagrindo plote, kas 1,5–2 m 6. termoizoliacija
kai ant pamato dedamas ruberoidas ar kitos izoliacinės buvo betonuojami stulpeliai, ant kurių montuojamos 7. Grindjuostė
medžiagos, o ant jo maumedžio, ąžuolo, smalingos pu- grindis laikančios medinės konstrukcijos. Šiuo metu
šies ar specialiai impregnuota įprastinės medienos lenta, dažniausiai armuojamas ir betonuojamas, 5–7 cm sto- medinių grindų įrengimas
kuri taip pat atlieka ir kompensacinės tarpinės funkciją. rio, visas grindų pagrindas, kuriame, esant poreikiams, ant betoninio pagrindo
sumontuojamas grindinio šildymo vamzdynas. Po be-
toniniu pagrindu suklojami visi kiti reikiami inžineriniai
5 6 8 3 4 1
1. betonas tinklai: vandentiekio ir nuotekų vamzdynas, elektros ir
2. mūrvinė kiti kabeliai.
3. sienojas
4. skarda
3 5. Vinis Galimos įvairios konstrukcijos, kurias sąlygoja pagei-
6. maumedinis daujamas grindų apšiltinimo storis, būsimų grindų me-
tašas džiagos ir kitos aplinkybės. Dažniausiai naudojamos 1. betonas
6 4 2. hidroizoliacija
3. Grindjuostė
4. Grindų danga
broplokšte būtų gerai sutankintas gruntas, apšiltinimui
5. sienojas
būtų naudojamas pakankamas kiekis, t. y. ne mažiau 6. termoizoliacija
kaip 10 cm, putų polistireno plokštės ar kitos atitinkamo 7. sutankintas
gruntas
kiekio apšiltinamosios medžiagos, kuri būtų kokybiškai
5 8. Dailylentės
sudėta ir būtinai dengtų juostinio pamato ar rostverko
viršų. Reikia nepamiršti, kad ant armatūros tinklelio, prieš 1 6 7 6 2
1 2
betonuojant, galima sumontuoti visus reikalingus elek-
Pirmos sienojų eilės hidroizoliacija su tros kabelius, vandentiekio ar grindų šildymo sistemos Plytelių dangos įrengimas ant betoninio
maumedžio tašo intarpu vamzdyną. pagrindo prie apšiltintos lauko sienos
91
 p r o j e k Tav i M a s i r s TaT y b a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a p r o j e k Tav i M a s i r s TaT y b a

LAIkANčIOSIOS RąSTINėS SIENOS natūralių rąstų sienos suręstos iš apipjautų rąstų – siai naudojamas tradicinis lietuviškas sukirtimas (įkirtimai rentiniai vertikaliai tvirtinami paslankiais kaiščiais;
natūralūs rąstai nužievinami ir apipjaunami iš dviejų daromi iš dviejų pusių), apvaliems – balninis (įkirtimai
Rąstinio namo laikančioji konstrukcija – rąstinė siena. tam pusių; išilginės išdrožos ir kampai daromi kaip ir iš ap- tik viršuje). mašininio apdirbimo rąstų sienų sąsparoms langams ir durims įstatyti angokraščiuose daromos iš-
tikslui naudojami visi spygliuočiai medžiai, bet dėl dides- valių rąstų; tokių rąstų storis per visą ilgį būna vienodas, naudojami įprastiniai jungimai su užkirtimais, kuriuos pjovos, į kurias dedamas statramstis, arba daromos tra-
nio atsparumo atmosferiniams veiksniams ir mažesnių bet storgalio ir plongalio aukštis taip pat gali kisti nuo skirtingi gamintojai atlieka skirtingai. Populiarios, vienos dicinės staktos;
deformacijų labiausiai tinkama pušis. eglės mediena la- 20 iki 40 cm; sandaresnių, yra iš Norvegijos ir Švedijos atkeliavusios
biau tinkama kitų statybinių konstrukcijų gamybai – kar- skandinaviško sukirtimo sąsparos, nors Rytų aukštaitijoje sienose daromos tokio dydžio angos, kad įstačius lan-
kasams, sijoms, stogų konstrukcijoms. be to, pušies rąstai mašininio apdirbimo rąstų sienos suręstos iš frezuotų seniausi namai sukirsti analogišku būdu. gus ar duris viršuje liktų pakankamas tarpas, kuris ne-
mažiau deformuojasi ir yra natūraliai impregnuoti sakais. rąstų – rąstai apipjaunami iš 4 pusių; gautas apipjautas trukdytų pastato sėdimui; nustatant tarpo aukštį, reikia
rąstas toliau formuojamas obliavimo ir frezavimo sta- Galima naudoti visus sienų rentimo variantus ar jų de- įvertinti, kad drėgnų rąstų nuosėdis yra apie 6%, o sau-
Rąstinės sienos, taigi ir namai, gali būti skirstomi pagal klėmis, kol gaunami vienodi reikiamų išmatavimų ruo- rinius. Nerekomenduojami tik tekinti rąstai, kurie nėra sesnės medienos – 3%, klijuotų rąstų – 1%;
sienojų, iš kurių statomas namas, apdirbimo rūšį: šiniai; toliau frezavimo staklėmis iš ruošinių padaromi tinkami nei pagal technologinius, nei pagal estetinius
sienojai, padaroma išilginė išdroža, sąsparos; gręžiami kriterijus. įrengiant kolonas ar kitas vertikalias, stabilias konstruk-
natūralių rąstų sienos suręstos iš apvalių rąstų – na- kanalai elektros kabeliams; numeruojami, pakuojami; cijas – mūro atitvaras, laiptus, naudojami sienojų sė-
tūralūs rąstai tik nužievinami; viršutinio rąsto išilginė iš- Projektuojant ar renčiant statinį, reikia įvertinti šiuos dimą reguliuojantys mechanizmai – kompensaciniai
droža padaroma tokia, kad tiksliai atitiktų apatinio rąsto mašininio apdirbimo rąstų sienos suręstos iš klijuoto pagrindinius rąstiniams namas būdingus principus: varžtai;
nelygumus; kampų sukirtimas atliekamas tik rankomis; tašo frezuotų rąstų – ruošiniai sienojams pagaminami
rąsto storgalio ir plongalio skersmuo svyruoja nuo 20 iš tašo, suklijuoto iš tašelių; sienojams gaminti naudojami iki 6 m ilgio rąstai. tai ati- numatant būsimus elektros instaliacijos tinklus, sieno-
iki 40 cm; tinka gamybos sortimentą ir užtikrina sienų stabilumą; juose įrengiamos angos laidams.
mašininio apdirbimo rąstų sienos suręstos iš tekintų
rąstų – ruošiniai sienojams pagaminami tekinimo sta- išdrožos gylis turi būti ne per mažas (rekomenduotina
A-A klėmis. ne mažiau, kaip 2 cm), plotis 12 cm (20 cm storio sieno-
1. medsraigtis A A B 1. Perdangos sija
2. sienojas B jams);
3. tarpas sėdimui 2 5 2. Perdanga
Pastaruoju metu dauguma statinių, kurių sienojai daromi 3. Dekoratyvinis elementas
4. išsiplečianti tarpinė B
mašininiu būdu, renčiama iš džiovintų rąstų, kurių drė- norint iš dalies sumažinti rąsto trūkimus, rąsto viršutinė- 4. tarpas sėdimui
5. tašas
gnumas paprastai būna apie 18–20%. jei seniau nužie- je plokštumoje įpjaunamos technologinės įpjovos; 5. Varžtas
vinti ir apipjauti rąstai buvo laikomi metus ir daugiau, tai 6. atraminė siena
7. sija
džiovinimas džiovykloje normaliu režimu trunka 30–40 angoms, didesnėms nei 6 m, perdengti naudojamos
A A
dienų. tai padidina gamybos kaštus, bet: džiovinti rąstai klijuoto tašo ar kitokios sijos; B-B A-A
ateityje mažiau deformuojasi, džiovinimo metu išryškėję 2 1 1 D C
1 5 4 B nekokybiški, susisukę, linkę plyšti rąstai atrenkami, koky- tarpams tarp rąstų izoliuoti naudojama galinti defor-
biškiau atliekami frezavimo, šlifavimo darbai, lengviau at- muotis, ekologiška termoizoliacinė medžiaga (sama-
B-B C-C likti montavimo darbus statybos aikštelėje. taip pat džio- nos, kiminai, linų pluošto, avies vilnos ar kitas paklotas),
2 C 3 2 5 vinimo metu sunaikinami rąsto viduje esantys kenkėjai. iš lauko pusės rekomenduojama priešvėjinė išsiple- 2
čianti tarpinė; 4 7
3 1
sienojai gali skirtis ir pagal sąsparos – statinio vainiko su- 3 3
1 6
5 nėrimo tipą. apipjautiems natūraliems rąstams dažniau-
6 C 4 5 7
4 4
D
5 1. betonas A-A C-C D-D
2 1 4 1 2
2. sienojas
2 5 1
3. Kiaurymė 1
4. Kaištis 4
1 6
4 5
3
1. sienojas
2. Kiaurymė 7
3
3. sriegtas strypas 3 4
2 4 3 1 5 7 3
4. Poveržlė
5. Veržlė 2 6
C A A

Detalė išorinių sienų angokraščių sutvirtinimui ir langų arba durų tvirtinimui sienojų tvirtinimas paslankiais kaiščiais sienojų sėdimą reguliuojantis kompensacinis varžtas Paslankus mūro sienos jungimas su perdanga

92 93
 p r o j e k Tav i M a s i r s TaT y b a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a p r o j e k Tav i M a s i r s TaT y b a

PERTVARINėS kARkASINėS SIENOS

B-B I I
B
7 laikančioji rąstinė lauko siena atitvarinė karkasinė lauko siena atitvarinė karkasinė vidaus siena perdanga
5
Grindjuostė

Grindlentė
II
A A
Garso izoliacija
6

1800*
10
1100*

III Lagė

600*
II
7 termoizoliacija

Garo izoliacija
B
sienojas Dailylentė
1. apvadas
IV
A-A 2. betonas Perdangos sija
400* 1900* 1600* 800* 200*
3. Durų stakta sandarinimo tarpinė
4. Grindys 10 apdailinė lenta
5. Perdanga III
6. Perdangos sija tarpą sėdimui užpildanti termoizoliacija
10 7
7. sienojas
h-1100* max b-600* max t-1800* 8. tašas tašas
9. Kiaurymė sėdimui 4
10. Kiaurymė laidams termoizoliacija

C-C apdailinė lenta

D-D
1 10
2
8 9 laikančioji rąstinė lauko siena atitvarinė karkasinė lauko siena stoginukas
3 IV C
9 1 Dailylentė
7
8
7 10 8 3 Garo izoliacija

tašas
D D
10 termoizoliacija

Kiaurymių elektros ins-
taliacijai įrengimas ir žy-
mėjimas
* informacinis matmuo, kuris žymi elektros instaliacijos aukštį nuo grindų. C tašas
h kiaurymė elektros instaliacijai, kuri gręžiama surinkus statinį prieš durų montavimą. ji gali būti
Priešvėjinė izoliacija
nutolusi nuo durų angos krašto ne daugiau kaip 400 mm. elektros laidai iki šios kiaurymės
montuojami tarp durų staktos ir sienojo.
tašas
Max kiaurymė elektros instaliacijai, einanti per visą statinio aukštą.
B kiaurymė elektros instaliacijai, kuri gręžiama nuo aukšto apačios. apdailinė lenta
T kiaurymė elektros instaliacijai, kuri gręžiama nuo aukšto viršaus.

Lentelė
Visi šie klausimai buvo sprendžiami ir senesniais laikais. tarpusavyje ne rečiau kaip kas 2,5 m surišti dagiais. Rąstų
statyta iš apipjautų (švarcuotų), tašytų ar apvalių sieno- kampiniams, galiniams ar kitiems sujungimams naudota Vėjalentė
jų. Naudota įprastai žieminio kirtimo, pakankamai pa- daug individualių sujungimo variantų.
sija
džiūvusi eglės arba pušies mediena. Gyvenamieji namai
statyti iš 15–20 cm storio, ūkiniai pastatai – iš 12–18 cm Šiandieninėje statyboje išlaikomi visi senieji statybos sienojas
storio apipjautų ar aptašytų rąstų. apvalūs sienojai plo- principai, bet naudojama daugiau metalinių detalių,
niausiose sudūrimo vietose buvo ne plonesni nei 13 cm. naujų pagalbinių, izoliacinių ir tvirtinimo medžiagų. sandarinimo tarpinė
sienojų vainikai buvo dedami ant pakulų arba samanų,

94 95
 p r o j e k Tav i M a s i r s TaT y b a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a p r o j e k Tav i M a s i r s TaT y b a

Rąstinio namo pertvarinės sienos gali būti įrengtos nau- Pagrindinis klausimas, kurį reikia spręsti įrengiant karka-
3 8 D-D 5 8
dojant plonesnius rąstus arba karkasinę konstrukciją. sines pertvaras, tai jų paslankus tvirtinimas prie laikančių A-A
A A C
Pertvarų tikslas yra atitverti reikiamas patalpas ir izoliuoti rąstinių sienų ir kompensacinio tarpo palikimas tarp kar-
7 9
garsą. Karkasinės sienos taip pat gali būti naudojamos ir kasinės sienos ir perdangos.
D D
kaip lauko pagalbinių patalpų atitvaros, statinių frontonų 5 C
7 B B
konstrukcijos.
4
6 6
I I
II 2
A-A
A 1
9
B

II
16 C-C B-B 1. medsraigtis
8
2. tašas
16 3. Perdangos sija
4. tarpas sėdimui
13 5. tašas
16 15 8 6. Dailylentės
B

6 9 3 3 7. apkalimo lenta
2 5 7 7
5 1 10 8. Perdanga
6 2 9 9. termoizoliacija
7 5 4
3 9 5 10. apkalimo lenta
3 7 4 2 9 10 17 15 7 4 10 2 Paslankus karkasinės
A 1 6 (susiaurinta iš apkalimo
15 17 1 6 sienos jungimas su per-
6 9 lentos)
10 6 9 danga
4
C-C B-B 9 5
7 15 PERDANGOS
5 13
16 11
15 18
13 perdanga kaminas
7
10
4
CD 9 DC 12 surenkamas dūmtraukis
2 2 14
6 Nedegi termoizoliacija
6 8 1

1. apkalimo lenta
D-D 2. Dailylentės
3. Dekoratyvinė detalė Grindlentė
1 8 4. Garo izoliacinė plėvelė
5. sienojas PASTABOS: Garso izoliacija
16
6. stogo sija 1. tašas (poz. Nr. 8) tvirtinamas tik prie stogo
1 7. tarpas sėdimui Lagė
sijos (poz. Nr. 6).
8. tašas
2. apkalimo lenta (poz. Nr. 1) tvirtinama tik Plokštė
9. tašas
prie tašo (poz. Nr. 8).
10. termoizoliacija
2 11. Grindjuostė 3. Dekoratyvinė detalė (poz. Nr. 3) tvirtinama termoizoliacija
6 12. Grindų danga tik prie stogo sijos (poz. Nr. 6).
13. medsraigtis Lagė
3 4. Grindjuostė (poz. Nr. 11) tvirtinama tik prie
14. Perdanga tašo (poz. Nr. 18).
15. Plokštelė Garo izoliacija
5. medsraigtis (poz. Nr. 13) prisukamas su
16. stogas laisvumu.
17. Vinis Dailylentė
18. tašas
Perdangos sija

Paslankus karkaso tvirtinimas prie sienojų

96 97
 p r o j e k Tav i M a s i r s TaT y b a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a p r o j e k Tav i M a s i r s TaT y b a

STOGAI
B A-A B-B
3 4 1 3 4 1 1. Grindinės lentos stogas kaminas
A A 2. Perdangos sija
3. sienojas
B
4. Grindjuostė
5. Dailylentės
6. Pūsto polietileno plėvelė
7. tašas
7 5 6 2 7 2 6 5 apdailinės plytos

Perdanga su medine danga

A-A B-B
B 6 8 3 7 6 8 3 7 1. Dailylentės
2. Garo izoliacinė plėvelė
4 3. Grindinės lentos
A A 4. Lagės
B 5. Perdangos sija hidroizoliacija
6. sienojas
7. termoizoliacija
8. Grindjuostė
9. tašas
5
9 2 1 2 1 5

apšiltinta perdanga su medine danga

stogo danga

A-A B-B
1. Dailylentės Grebėstas
B
2. Garo izoliacinė plėvelė Nedegi termoizoliacija
9 5 13 3 4 7 11 9 5 12 4 7 11 3. Garso izoliacija Priešvėjinė izoliacija
13 4. Grindinės lentos
A A
3 5. Grindjuostė termoizoliacija
B 6. Lagės
7. osb plokštė Gegnė
I 4 8. Perdangos sija
11 3 9. sienojas
I termoizoliacija
10. tašas
12 11. termoizoliacija tašas
8 12. tašas
7 13 10 2 1 6 2 1 8
13. tarpelis Garo izoliacija
apšiltinta perdanga su medine danga ir garso izoliacija
Dailylentė

Rąstinių namų konstrukcijose dažniausiai naudojamos
perdangos, montuojamos iš medinių sijų. Perdangai
įrengti rekomenduojama naudoti eglės medieną, nes ji
turi savybę atsitiesti sumažėjus apkrovai. Perdangos sijos
dedamos 0,6–1,2 m atstumu viena nuo kitos, priklauso-
mai nuo statinio projekto. būtina atkreipti dėmesį, kad
liktų pakankamas rąstų skaičius, kai perdangos sija deda-
ma virš lango ar kitos angos, įvertinti kuriose vietose bus
laiptai, kaminai.
Perdangas galima konstruoti keliais būdais, paslepiant
arba paliekant atviras perdangos sijas. apatinė perdan-
gos dalis paprastai pakalama vožtinėmis lentomis, daily-
lentėmis ar apdailine plokšte, viršutinė – grindų danga.
Perdangos paskirtis yra atlikti ne tik laikančios atitvarinės surenkamas dūmtraukis
konstrukcijos paskirtį, bet ir izoliuoti patalpas nuo garso.
tai itin aktualu mediniuose namuose. todėl rekomen-
duojama tam skirti didelį dėmesį ir naudoti papildomas
garso izoliacijos medžiagas.
Panašiai perdangos buvo konstruojamos ir seniau. Per- Perdangos sija
dengimo sijos iš apačios būdavo apkalamos 2 cm storio
obliuotomis su įlaidomis ar pusįlaidėmis lentomis. jei
būdavo tinkuojama, pakalamos 26 mm antrarūšėmis
paprastomis lentomis, ant kurių kalamos balanos. Kalant
virš perdangos sijų, dažniausiai paprastos 2–2,5 cm sto-
rio obliuotos lentos suvožiamos.

98 99
 p r o j e k Tav i M a s i r s TaT y b a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a p r o j e k Tav i M a s i r s TaT y b a

laikančioji rąstinė lauko siena perdanga stogas

1. Dailylentės 1. Dailylentės
2. Garo izoliacija 2. Garo izoliacija
3. Gegnė 3. Gegnė
4. Grebėstas 4. Grebėstas
5. stogo danga 5. stogo danga
6. tašas I 6. tašas
stogo danga I 7. termoizoliacija 7. tašas
8. Priešvėjinė izoliacija 5 8. termoizoliacija
Grebėstas 6 9. Priešvėjinė izoliacija
tašas 5
7 10. osb plokštė
Priešvėjinė izoliacija 8
6 10
termoizoliacija 4
termoizoliacija 4
8 9
Garo izoliacija 8
tašas 3
Dailylentė 3

2 2
Dailylentė
apdailinė lenta
Gegnė 1 I 1 I

Laštakis

Latakas 7
6
sienojas

sandarinimo tarpinė
stogo konstrukcija su čerpių danga stogo konstrukcija su bitumine danga

1. Dailylentės 1. Priešvėjinė izoliacija

Nuo senų laikų stogų konstrukcijas sudarė gegnės, po-
gegniniai statramsčiai, spyriai, sąvaržos ir kitos medinės
detalės. Konstrukcija visais laikais buvo parenkama pagal
statinio plotį, reikalingą pastogės aukštį, stogo formą,
statumą, sunkumą.
stogų konstrukcijos įprastiems iki 6 m pločio statiniams
dažniausiai buvo daromos tik iš gegnių, sujungtų įstri-
žomis lentomis. Lengviems (tolio, skardos) stogams ge-
gnės buvo statomos kas 1,3–1,4 m, vidutiniams (gontų,
skiedrų, lentelių, šiaudų) – kas 1,1–1,3 m, sunkiems (čer-
pių), kas 0,9–1,1 m. Platesniems, 6–8 m pločio statiniams
buvo daromos iš gegnių ir sąvaržų arba iš gegnių ir vie-
nos eilės statramsčių. 8–13 m pločio statinių stogams
konstruoti jau buvo daromos sudėtingesnės konstrukci-
jos, pasitelkiami statramsčiai, sudvejintos konstrukcijos ir
keletas sudėtingesnių mazgų.
Šiandieninių rąstinių namų stogų konstrukcijos taip pat
skiriasi priklausomai nuo norimos stogo konigūracijos,
dangos rūšies ir termoizoliacijos sluoksnio storio.
I 2. Gegnė 2. Gegnė
3. Lauko dailylentės 3. įlatakis
4. Plokštelė I 4. Latakas
Vykdant stogo dengimo darbus būtina : 5. sienojas 8 5. Lauko dailylentės
6. tašas 6. Grebėstas
9 7. sienojas
laikytis technologijų, kurias numato skirtingų stogo 6 8. stogo danga
dangų dengimo reikalavimai; 9. tašas
1 10. Dekoratyvinė detalė
I 11. Dekoratyvinė detalė
itin atidžiai atlikti termoizoliacijos irengimo darbus:
akmens vatos ar kitų medžiagų lakštus tvirtinti keliais 4 2
sluoksniais, juos tarpusavyje kryžiuojant; likusius siau-
rus tarpus, į kuriuos sunku įterpti akmens vatą ar kitas 3
2 4
izoliacines medžiagas, pripildyti izoliacinių putų; 10
1
rekomenduojamas termoizoliacijos sluoksnis 200–250
milimetrų; 7 1
6 11 5
izoliacines plėveles tarpusavyje klijuoti lipniomis juos-
tomis; 3 I
kaminų ir stogų sandūras įrengti tik naudojant specia- 5
lias medžiagas.
Paslankus stogo konstrukcijų tvirtinimas prie sienojų Pastogės apdaila su paslėpta stogo kraštų konstrukcija

100 101
 p r o j e k Tav i M a s i r s TaT y b a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a p r o j e k Tav i M a s i r s TaT y b a

LANGAI, DURYS
A

A I laikančioji rąstinė lauko siena langas

A-A
17

13 15
B I
17
9 termoizoliacija
11
5 9
10
9 Priešvėjinė izoliacija
16 11 10
3
5 13
2 14
15
4 B
15
6
17 termoizoliacija
7 16
12
tašas (lango tvirtinimui)
2
4 tašas (sienojų stabilizatorius)
15
B-B 17 8 sandarinimo tarpinė
18
3 sienojas
12 5
14
5 1 Priešvėjinė izoliacija
12

stogo konstrukcija su čerpių danga
stogų kraštai gali būti apkalami paslepiant gegnių galus
arba jas atveriant. Rekomenduojamas antrasis variantas,
kurio atveju galima gegnių galus panaudoti ir kaip puo-
šybos elementą, susiaurinant, suapvalinant ir pan.
stogų dangos – vienas iš sudėtingesnių klausimų šian-
dien, jeigu norime pritaikyti senąsias medžiagas. seno-
sios stogų dangos: šiaudai, nendrės, skiedros, gontai,
lentelės, molio, cementinės čerpės, skarda.
Šiandien šis sąrašas pasipildęs labai daug naujų medžia-
gų – beasbestiniais asbocementiniais lakštais, bituminė-
termoizoliacija
1. apkalimo lenta 10. Lota
2. Dailylentės 11. obliuota lenta
3. Dekoratyvinė detalė 12. sienojas
4. Garo izoliacija 13. stogo danga
5. Gegnė 14. stogo sija
6. įlatakis 15. tašas
7. įpjova 16. termoizoliacija
8. Latakas 17. Priešvėjinė izoliacija
9. Lauko dailylentės 18. tašas
medinio rąstinio namo langai taip pat rekomenduojami išorinio apvado nepatektų vandens, būtina įrengti medi-
tik mediniai, dažniausiai su stiklo paketais, atitinkantys nį arba skardinį apvado stogelį arba papildomą stabiliai
šiandieninius šiluminės laidos reikalavimus. prie sienojo pritvirtintą apvadą.
mis čerpelėmis, įvairiomis ruloninėmis dangomis, įvairių
rūšių molio ir betono čerpėmis, įvairių formų skardos Langai dažniausiai statomi prie sienos išorinės pusės. Li- Kadangi šiuolaikinio lango su stiklo paketu konstrukcija
dangų gaminiais. kęs sienos storis dengiamas mediniu paplatinimu (lenta, neleidžia išsaugoti tradicinių langų konstrukcijų storių
uždengianti sienos storį tarp lango rėmo ir vidinio apva- ir sudalijimų proporcijų, jas tenka keisti. tačiau privalu
stogo dangos pasirinkimas esmingai priklauso nuo sta- do). iš abiejų pusių tvirtinami apvadai. maksimaliai proporcinius santykius išsaugoti ir naudoti
tinio stilistikos ir etnograinio autentiškumo poreikių. tradicinį langų įstiklinto ploto sudalijimą. Norint visiškai
Galima stengtis naudoti senąsias patobulintas dangas Lango blokas tvirtinamas į sienojuje išpjautoje angoje įsta- išsaugoti ar pakartoti senojo lango vaizdą, galima atsi-
(nendres, skiedras, lygią skardą), galima siekti imitacinio tytą montažinį tašą. tarp lango bloko ir viršutinio sienojo sakyti stiklo paketų ir gaminti tradicinį „dubultinį“ langą,
efekto (pvz., naudojant gerai parinktas bitumines čerpe- paliekamas 5–7 cm tarpas galimam statinio nusėdimui. kuris, viską kokybiškai atlikus, taip pat turi pakankamas
les, išgaunant skiedrų stogo vaizdą), galima naudoti nau- šilumines varžas. Galimi ir kiti variantai, naudojant viens-
jas dangas, stengiantis išlaikyti tradicines formas, faktūrą apvadai tvirtinami prie lango rėmo ir sėdimo atveju juda tiklį tradicinį suskirstytą langą išorėje kartu su išimamu
ir spalvas. kartu su lango bloku. Kad į tarpą tarp sienos ir viršutinio paketiniu, neskirstytu langu viduje.

102 103
 p r o j e k Tav i M a s i r s TaT y b a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a p r o j e k Tav i M a s i r s TaT y b a

Sklypo ir statinių inžineriniai šiuolaikinių techninių priemonių neturėjo, nes jų dar ne-
buvo, arba naudojo senus metodus, todėl, siekiant kiek
tinklai ir įrenginiai
A-A B-B
I A
įmanoma išsaugoti senosios sodybos planinę struktūrą,
B B užstatymo ir silueto formavimo savitumus bei statinių fa-
4
6 5 1 10 9 7 sadus, teks susidurti su nemažai problemų ir daryti kom-
Kuriamai sodybai reikalingi išoriniai ir vidiniai inžineriniai promisinius sprendimus. Norint gauti televizijos signalą,
tinklai ir įrenginiai. tai lemia ne tik individualūs statytojo reikės „pasipuošti“ antenomis, norint apsisaugoti nuo
7 poreikiai, bet ir atitinkamais reglamentais paremti pro- žaibo išlydžio, reikės įsirengti aukštą apsaugos nuo žaibo
2 jektavimo sąlygas rengiančių institucijų reikalavimai. atramą, norint išlaikyti privalomus sanitarinius atstumus
1 1 tarp artezinių gręžinių, valymo įrenginių ar kuro talpų,
A
10
sodybos techninio aprūpinimo sistema – tai daugybės reikės koreguoti atstumus tarp statinių. Daugeliu atveju
11 5 I inžinerinių tinklų, įrenginių ir prietaisų visuma, kuri jau tai bus privaloma ir neišvengiama, bet didžioji techninės
šiuolaikinėmis priemonėmis aprūpina sodybą energija, įrangos dalis nebus matoma, o ta, kuri bus matoma, bus
11 1 2
vandeniu, ryšiais ir atlieka saugos, utilizavimo, kaupimo šiuolaikiško techninio dizaino ir nekonkuruos su tradici-
8 ir kitas funkcijas, galimas tik dabar. senosios sodybos nės architektūros statiniais.

3
1. apvadas Sodybos inžineriniai tinklai ir įrenginiai
2. Grindys
3. Durų stakta
4. tašas 22
4
5. termoizoliacija
11
1 6. Plokštelė
10 7. Durų varčia
8. Paplatinimas 24

Lauko durų, atsidarančių į lauką, tvirtinimas 23 19 3

8 15 8
9 18
20 8 20
A-A B-B A 6 7
8 5 1 4 4 1 21 5
2 9 9 10 11
14
15 16 9
B B 13
I
17
1
7
1 12
5 A
7 3 1 6
8

Elektros tinklai ir įrenginiai: 9. santechniniai prietaisai – vidaus 16. Šilumos siurblys

3 I
1. įvadinis apskaitos skydas – lauko nuotekų tinklai 17. Geoterminio šildymo lauko kolektorius
20
elektros tinklai 10. Nuotekų valymo įrenginys – lauko ir įrenginiai
2. Paskirstymo skydas – vidaus elektros nuotekų tinklai 18. Geoterminio šildymo vidaus kolektorius
tinklai ir įrenginiai 11. mėginių paėmimo šulinys ir įrenginiai
3. Lauko apšvietimo tinklai ir įrenginiai 12. iniltracijos tinklai ir įrenginiai 19. saulės kolektorius ir įrenginiai
1. apvadas 4. Vėjo jėgainė Lietaus vandens surinkimo ir laistymo Apsaugos sistemos:
2. Grindys
11

Vandentiekio ir nuotekų tinklai ir įrenginiai: 20. Priešgaisrinės ir turto apsaugos

10

3. Durų stakta įrenginiai: 13. Lietaus vandens surinkimo tinklai ir sistemos

2 4. tašas 5. Giluminis vandens gręžinys – lauko talpykla 21. automatinė užtvara
5. termoizoliacija vandentiekio tinklai 14. Laistymo sistemos vamzdynas ir 22. stulpinis žaibolaidis
6. Plokštelė 9,5
6. hidroforas įrenginiai Ryšių sistemos:
7. Durų varčia 7. Vandens iltravimo įrenginiai Šildymo ir karšto vandens ruošimo 23. Palydovinės televizijos tinklai ir
8. Paplatinimas 10 10
8. santechniniai prietaisai – vidaus įrenginiai: įrenginiai
vandentiekio tinklai 15. Vandens talpyklos – boileriai 24. mobiliojo ryšio tinklo antena
Vidaus durų tvirtinimas

104 105
 p r o j e k Tav i M a s i r s TaT y b a
ELEkTROS ENERGIjOS TIEkIMAS
Šiuo metu elektros energija galima apsirūpinti iš esamų
elektros tinklų. Darbai organizuojami taip: kartu su pro-
jektavimo sąlygomis statytojas gauna ir vietos skirstomų-
jų tinklų aprūpinimo elektra sąlygas, kuriose numatomos
visos apsirūpinimo elektra aplinkybės. jose taip pat nu-
rodoma, ar reikia rengti atskirą elektros tiekimo projektą.
Remdamiesi sąlygomis ir projektu, vietos skirstomųjų
tinklų įstaiga organizuoja elektros įvado iki sklypo ribų
darbą. jei darbų apimtis viršija skirstomųjų tinklų numa-
tytą sumą, rengiamas darbų atlikimo konkursas. statyto-
jas čia atlieka tik mokėtojo vaidmenį (apmoka visas arba
dalį išlaidų).
elektros tiekimas yra vienas iš pirmųjų ir gana svarbus
klausimas, nes, jei esamos elektros linijos yra toli nuo
sklypo arba jų techniniai duomenys neleidžia statytojui
prie jų prisijungti, gali tekti kloti naujus elektros kabelius
iš toli ar net įrengti tarpines transformatorines. tam gali
prireikti nemažų išlaidų.
Nuo įvado į sklypą iki statinių ir kitų reikiamų vietų staty-
tojas elektros linijas veda savo lėšomis ir pats organizuo-
ja darbus. Klojant požeminius kabelius naudinga iš kar-
to numatyti visus taškus, kuriuose gali prireikti elektros
energijos, kad nereikėtų pakartotinai nuomoti kasybos
technikos. elektros sklype reikės visiems statiniams, lauko
apšvietimo tinklams, arteziniam gręžiniui, valymo įrengi-
niui, automatiniams vartams, kitiems galimiems elektros
prietaisams.
Šiandien labai plačiai kalbama apie alternatyvų elektros
tiekimą naudojant vėjo, saulės, vandens energiją. Visa tai
tikrai pažangu, ekologiška ir, be abejonės, skatintina, ta-
čiau šiandieninė įstatymų bazė, žinių stoka, brangi įranga
kol kas neleidžia šiai veiklai įsibėgėti. Vis dėlto tai neabe-
jotinai netolimos ateities klausimas.
statinių vidaus elektros tinklų sistemą lemia projektuo-
tojo arba paties statytojo parengtas projektas, kuriame
numatomi visi elektros energijos objektai. tai: vidaus ir
fasadų apšvietimo sistema, šildymo ir karšto vandens tie-
kimo sistemos elektros prietaisai, šakučių lizdų sistema,
interjero ir buitiniai prietaisai, garso ir vaizdo technika, kiti
įrenginiai.
atliekant vidaus instaliacijos darbus būtina kvaliikuotų
specialistų pagalba ir privaloma laikytis technologinių
reikalavimų, nes gerai sumontavus elektros tinklus ir
įrenginius ne tik nepriekaištingai veiks visi elektros prie-
106
K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a
taisai, bet ir statiniai bus apsaugoti nuo gaisrų, kylančių
dėl elektros tinklų ar prietaisų gedimo. taip pat siekiant
išvengti gaisro rąstiniuose namuose rekomenduojama
naudoti nedegius elektros kabelius.
VANDENS TIEkIMAS
Apsirūpinti geriamuoju vandeniu galima iš trijų šaltinių:
iš esamų vandentiekio tinklų;
iš šachtinių šulinių;
iš artezinių gręžinių.
Pastaruoju metu dažniausiai gręžiami arteziniai gręžiniai,
kurie Lietuvos sąlygomis paprastai būna 30–70 m gy-
lio. artezinių gręžinių projektus ir gręžinio dokumentus
rengia specializuotos įmonės, kurios taip pat atlieka van-
dens tyrimus. Pabrėžtina, kad iš daugumos gręžinių gau-
namame vandenyje geležies, mangano ir kitų medžia-
gų priemaišos viršija leistiną normą, todėl dažnai tenka
įrengti nepigias vandens iltravimo sistemas. Geriamojo
vandens saugos ir kokybės reikalavimus galima rasti hi-
gienos normose hN 24:2003.
Vandenį iš esamų arba naujų šachtinių šulinių galima
naudoti, prieš tai atlikus cheminio ir biologinio užterštu-
mo tyrimus, vėliau tą daryti reikia periodiškai. įrengiant ir
eksploatuojant šulinį ar šaltinį reikia vadovautis higienos
normomis hN 43:2005.
NUOTEkŲ ŠALINIMAS
Dėl buitinių nuotekų šalinimo būdo dažnai sprendžia-
ma privalomojoje projekto aplinkosauginėje dalyje, kuri
yra derinama su aplinkosaugos departamento atitinka-
mu skyriumi. Visais atvejais galimi du iš esmės skirtingi
variantai: 1) nuotekas kaupti tam skirtame rezervuare ir
periodiškai išvežti; 2) įrengti biologinio nuotekų valymo
įrenginius, iš kurių ištekėjęs išvalytas vanduo patektų į
artimiausią tekantį vandens telkinį arba per iniltracijos
sistemą patektų į gruntą.
Pirmas variantas, jeigu jį leidžia projektavimo sąlygos, yra
pigesnis, bet turi trūkumų: nuotekos bus laikomos sody-
boje (gali sklisti kvapas), periodiškai reikės samdyti atlie-
kas išvežantį transportą. biologiniams valymo įrenginiams
taip pat reikia tam tikros technologinės priežiūros (kartą
per savaitę, mėnesį, metus), tačiau daugeliu aspektų tai
ekologiškesnis ir šiuolaikiškesnis nuotekų šalinimo būdas.
K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a
Nuotekų biologinio valymo įrenginių pasiūla yra gana pla-
ti ir statytojui reikia individualiai apsispręsti, atsižvelgiant į
sodybos speciiką, dėl galimų investicijų ir kitų sąlygų.
Reglamentuoti reikalavimai dėl nuotekų tvarkymo skel-
biami LR aplinkos ministerijos įsakymuose Nr. Di-412
(2006-09-11) ir Nr. Di-515 (2007-10-08).
GRUNTINIO IR PAVIRŠINIO VANDENS SURINkIMAS
Gruntinis ir paviršinis vanduo gali kelti problemų šiais
atvejais:
jei gruntinis vanduo yra pakankamai aukštai arba būna
aukštai tam tikrais metų laikais ir pradeda skverbtis į rūsių
patalpas ar plauti gruntą po juostiniais pamatais, gręžti-
nių pamatų rostverkais, aplink vienetinius gręžinius;
jei lietaus arba pavasario polaidžio vanduo nepakanka-
mai greitai susigeria, ardo dangas ir aplinkos elemen-
tus, o susikaupęs didesniais kiekiais daro ir aukštam
gruntiniam vandeniui būdingą žalą.
Šios problemos gali atsirasti dėl esamo grunto. jų iš-
vengti galima įrengiant drenažą. Kur vandens lygis yra
nuolat aukštas arba esamo grunto struktūra ar reljefas
neleidžia greitai pasišalinti paviršiniam vandeniui, būtina
įrengti drenažą aplink statinius ir kitose reikiamose vie-
tose. Kitais atvejais reikia individualiai spręsti, ar gali kilti
pavojus pamatams ar kitoms konstrukcijoms pavasarinio
polaidžio ar liūčių metu. jei drenažo sistemos įrengti
nenumatoma, bent dalį nepageidautino sezoninio van-
dens galima nukreipti grioviais.
ŠILDYMAS IR kARŠTO VANDENS RUOŠIMAS
statinių šildymo ir karšto vandens ruošimo klausimas
nuo senų laikų yra sprendžiamas skirtingai, nes tiesiogiai
priklauso nuo tuometinių ekonominių sąlygų ir tech-
nikos pažangos įdiegtų naujovių. Ne išimtis ir šie laikai.
Dabartiniu metu šildyti statinį ir ruošti karštą vandenį ga-
lima naudojant šiuos energijos šaltinius:
kietąjį kurą (malkos, įvairios granulės) – naudojant kati-
lus, krosnis, židinius;
skystąjį kurą, dujas – naudojant atitinkamus katilus;
elektros energiją – naudojant skirstomųjų tinklų arba
alternatyvių šaltinių (saulės, vėjo, vandens) tiekiamą
energiją;
p r o j e k Tav i M a s i r s TaT y b a
geoterminę energiją (žemės, vandens, oro) – naudo-
jant šilumos siurblius.
Šiandien plačiai pristatomi visi šie ir kompleksiniai varian-
tai, jungiantys kelių energijos šaltinių naudojimą.
Karštam vandeniui ruošti jau ekonomiškai naudinga
naudoti saulės energiją.
Vienareikšmiškai atsakyti, koks šildymo būdas tinkamiau-
sias dabar ir koks bus po kelerių metų, yra neįmanoma, ir
sprendžiama individualiai.
ieškoma būdų, kurie padėtų sujungti į vieną sistemą ke-
letą kuro rūšių ir skirtingų energijos tiekimo būdų.
APSAUGA NUO ŽAIBO IR įŽEMINIMAS
žaibų išlydžiai yra viena iš gaisrų priežasčių. apsaugos
nuo žaibo sistemą galima įrengti individualiai kiekvie-
nam statiniui arba pastatyti stulpinį žaibolaidį, skirtą visai
ar daliai teritorijos apsaugoti. Pirmas variantas yra piges-
nis, tačiau turi daug trūkumų:
tvirtinant žaibolaidžio elementus keliose vietose pažei-
džiama stogo danga, dėl to padidėja vandens pratekė-
jimo tikimybė;
nukenčia statinio estetinis vaizdas;
žaibolaidis apsaugo tik tą statinį, ant kurio yra įrengtas.
Daugumą sodybų sudaro keli statiniai, o jiems visiems
apsaugoti nuo žaibo išlydžio užtenka vieno 6–12 m stul-
po. taigi antrasis variantas ekonomiškesnis nei rengti ats-
kirus žaibolaidžius ant visų statinių.
Šios šešios inžinerinės sistemos, matyt, yra būtinos ir,
renkantis vienus ar kitus sprendimus, diegiamos visose
sodybose.
be jų, pagal individualius poreikius gali būti įrengiami ir
kiti tinklai bei įrenginiai: apsauginės ir priešgaisrinės si-
gnalizacijos, televizijos, telefoninio ir internetinio ryšio
įrenginiai, ventiliacijos ir dūmų šalinimo įrenginiai, lietaus
ir gruntinio vandens kaupimo ar šalinimo įrenginiai
arch. Rolandas bortkūnas
107
 K a i m o s tat y b a : D z ū K i j a

L i t e R at ū R a

andriušytė, aistė; baltrušaitis, Vingaudas; burinskaitė, ilona; žumbakienė, Gražina. Dzūkijos

tradicinė kaimo architektūra. Vilnius: etninės kultūros globos tarybos sekretoriatas, 2008.

Lietuvių liaudies menas. architektūra. t. 1. Vilnius: Vaga, 1957.

Šešelgis, Kazys [ir kt.] Lietuvių liaudies architektūra. t. 1. Kaimo gyvenvietės ir gyvenamieji
namai. Vilnius: mintis, 1965.

Šešelgis, Kazys. Lietuvių liaudies architektūros paminklai. i kn. zervynų kaimas. Vilnius:
Periodika, 1974.

Šešelgis, Kazys. Lietuvių liaudies architektūros paminklai, iii kn. savaimingai susiklostę kaimai.
Vilnius: mokslas, 1988.

Šešelgis, Kazys. Lietuvių liaudies architektūros paminklai, iV kn. Pietryčių Lietuvos gatviniai
kaimai. Vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidykla; Kultūros paveldo centras, 1996.

Šešelgis, Kazys. Lietuvos urbanistikos istorijos bruožai : (nuo seniausių laikų iki 1918 m.). Vilnius:
mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.

Švipas, Vladas. Kaimo statyba. Kaunas: žemės ūkio rūmai, 1936.

saNtRUmPos
apyl. apylinkė
k. kaimas
LII Lietuvos istorijos instituto etnologijos skyrius
LLBM Lietuvos liaudies buities muziejus
m. metai
NčDM Nacionalinis K. m. Čiurlionio dailės muziejus
neg. negatyvas
Nr. numeris
nuotr. nuotrauka
pav. paveikslas
r. rajonas
sav. savivaldybė
viz. vizualizacija
VUB Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyrius

tiražas 1000 egz.

išleido ir spausdino Uab „Petro ofsetas”

savanorių pr. 174D, 03153 Vilnius
www.petroofsetas.lt
priemimas@petroofsetas.lt

108
 KAIMO STATYBA: DZŪKIJA
Leidinį „Kaimo
„kaimo statyba: Dzūkija“ sudaro keturios dalys: pirmoje apžvelgiama
Dzūkijos tradicinės architektūros bruožai – šaltinis, iš kurio semiamės žinių ir
patirties šiandienos kūrybai; antroje dalyje apibrėžiami pagrindiniai dėme-
nys, lemiantys regioninį vietos tapatumą ir statybos tradicijos tęstinumą.
Pagal šiuos kriterijus suformuoti trečiosios dalies projektiniai pasiūlymai, o
ketvirtoje dalyje pateikiamos praktinio įgyvendinimo sąlygos.

Tai nėra griežti receptai ar baigti architektūriniai projektai, tai mintys, idėjos,
teigiančios tradicinės statybos šiuolaikiškumą, gyvybingumą ir tęstinumą.

Leidinys skirtas kaimo gyventojams, projektuotojams, paveldosaugininkams,

statybininkams ir visiems, besidomintiems šio krašto architektūra.