Protagonistas 5 - Ruduo 2020

žurnalas nepasimetusiems pop kultūroje
Psichologinė perspektyva:
Vedžito transformacija į super sajaną
Interviu su
pauliumi Daščioru
Kaip statoma „Chernobyl“
filmavimo aikštelė
Rekomenduojame:
Ką žiūrėti, žaisti ir skaityti
šį rudenį?
5 numeris Ruduo 20201

Protagonistas | Ruduo 2020
2 Protagonistas | Ruduo 2020
Sveiki,
Jūsų rankose jau penktasis „Protagonistas“, kuris reiškia jog pradedame
antruosius savo gyvavimo metus. Tai išties svarbus faktas, turint omenyje
tai, kad po sunkaus karantino laikotarpio buvome priversti apsvarstyti net
pačius liūdniausius ateities planus. Vis tik jūsų ir mūsų meilė fantastikai bei pop
kultūrai nugalėjo! Grįžtame dar vienam sezonui, kuris, net neabejojame, bus dar
produktyvesnis ir įdomesnis.
Pagrindinė mūsų pozityvių minčių priežastis yra nauja sąjunga su Lietuvos
Kultūros Taryba. Mūsų dideliam džiaugsmui, Lietuvos Kultūros Taryba šiemet
mums skyrė dalinį finansavimą, kuris padės užtikrinti dar bent keletą naujų
„Protagonisto“ žurnalų. Ši sutartis taps puikiu stabilumo garantu siekiant
toliau vystyti mūsų kuklų projektą ir nenumesti jo į interneto archyvus.
O antruosius metus pradedame panašiai kaip ir pirmuosius. Šio žurnalo
puslapiuose rasite ne vieną įdomų interviu su Lietuvos bei užsienio kūrėjais,
mums patikusių kūrinių pristatymus, recenzijas bei rekomendacijas ir, žinoma,
jūsų pačių kūrybą!
Ačiū jums, kad skaitote, kad palaikote ir, kad kartais duodate velnių, jei
nusirašome į lankas. Tegyvuoja fantastika!
Protagonisto komanda
Projektas finansuojamas lietuvos kultūros tarybos Leidinyje pateikima informacija yra sukurta informaciniais tikslais. Leidinio kūrėjas MB „Ductus Exemplo“ neprisiima
jokios atsakomybės dėl leidinyje pateiktos klaidingos, nepilnos ar vėluojančios informacijos ar dėl to imamų veiksmų.
Leidinyje pateikta informacija apie asmenis ar organizacijas buvo pateikta su to asmens ar organizacijos sutikimu ir
netikrinta leidinio kūrėjo.
Leidinyje išreikštos nuomonės yra straipsnio autoriaus nuomonės ir nebūtinai atspindi leidinio rengėjo MB „Ductus
Exemplo“ nuomonę. Leidinio rengėjas MB „Ductus Exemplo“ neprisiima atsakomybės už išreikštas nuomones.
Bet kokia forma kopijuoti, perleisti ar atkartoti leidinio turinį be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama.
© MB „Ductus Exemplo“ 2020. Visos teisės saugomos.
Protagonistas | Ruduo 2020 3

Palaikykite Protagonistą!
Mūsų tikslas (kaip ir dera geram protagonistui) - parodyti
įdomiausius ir ryškiausius Lietuvos bei pasaulio kūrėjus, suteikti
jiems platformą viešinti savo darbus bei idėjas.
Žurnalą smagiausia pačiupinėti, o tam mums reikalinga jūsų
pagalba. Jei norėtumėte tapti Protagonisto kolekcininku
(kolekcionuoti tikrai yra ką), kviečiame palaikyti mus Patreon
platformoje, kurioje galite gauti ankstyvą prieiga prie naujausio
žurnalo numerio arba užsisakyti ir spausdintą žurnalo versiją į
namus.
Ačiū!
patreon.com/protagonistas

TURINYS:
Viršelio autorė
6 Pabėgimo kambarys – kortų kaladėje
78
Interviu: Paulius Daščioras - Kai darbas
nedžiugina, tai kam gaišti laiką?
8 Interviu apie: „magic: the gathering"- kas
tai ir kaip pradėti žaisti?
82
Kas tie filmų vaikėzai?
16 O kur jie visi?
88
Paskutinė mergina – arba pataikei ne
ant tos
22 Protagonistas rekomenduoja: kosminė
rudens muzika
94
Protagonistas rekomenduoja: rudens
filmai ir TV
26 Interviu: Rakabidzė ir pasakų monai
96
„DCEU“: mažiau mylimas „Marvel CU“ broliukas
ar slaptą ginklą atradęs lygiavertis varžovas?
32 Kodėl nereikėtų bijoti spoiler‘ių?
100
Vedžito transformacija į Super Sajaną –
psichologinė perspektyva
40 Protagonistas rekomenduoja:
Rudens renginiai
104
Nuo žodžio iki vaizdo: su kokiais
sunkumais susiduria adaptacijos
46 Interviu: giedrius vilpišauskas ir be abejo
suplanuotas „vėjas nuo jūros“ tęsinys
106
„Petscop“ - interaktyvus siaubas turi
naują karalių
50 Interviu: Lukas ramonas -
112
Interviu: „Petscop“ kūrėjas Anthony Domenico:
nesu milžiniškas siaubo žanro fanatikas
56
Dangus griūva vėl, šįsyk –
iš knygynų lentynų
116
Protagonistas rekomenduoja: Rudens
žaidimai
60
Pražilę plazma jie žalia
118
Interviu: Dmitrijus Babičius: jaunystėje prikūriau
žaidimų, kuriuos slapta suinstaliavau pusėje
66
Angelas sargas
124
mokyklos kompų
O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau
apie buvusį geimergyvenimą (4 dalis)
70

Viršelio autorė
Viršelio autorė
Už rudens „Protagonisto“ viršelį dėkojame Mildai Kargaudaitei. Ją sutikome Lietuvos
skaitmeninių (ir ne tik) menininkų grupėje „Level Up“ „Facebook“ platformoje, kurioje
dairėmės, kas galėtų nupiešti naujo numerio viršelį. Mildos darbai iškart pratraukė akį
dėl neįprastos spalvų paletės ir žavių juose vaizduojamų personažų. Čiupome jautį už
ragų ir labai džiaugiamės tikrai puikiu penktojo Protagonisto viršeliu, kuriame liutnia
apsiginklavęs bajoraitis vamzdžiadantis (taip, čia tikras gyvūnas). Kviečiame mūsų
skaitytojus su Milda susipažinti šiek tiek artimiau.
Milda Kargaudaitė yra animatorė ir ilius- College of Art and Design, kur ir užgimė įvertintos aukščiausiu įvertinimu - „First
tratorė, šiuo metu įsikūrusi Slovėnijoje. susidomėjimas judančiais piešiniais. Los Class“ (angl. pirma klasė).
Milda yra visiškai šviežiai iškepta savo Andželo vasaros mokykla leido galutinai
srities profesionalė, nors kelionę menuose apsispręsti dėl gyvenimo kelio, o po Kauno Mildos baigiamasis darbas - trumpame-
ji pradėjo gerokai seniau. Kaune gimusi Dailės akademijos, profesinio išsilavinimo tražis animacinis filmas „To Be a Goat“
ir užaugusi menininkė 2017 metais baigė kelionė nuvedė į Didžiają Britaniją. Ten (Milda Kargaudaitė, 2020), šiuo metu yra
Kauno Dailės akademiją, tačiau dar 2014 ji studijavo „Universite for the Creative pristatomas eilėje tarptautinių festivalių.
m. ji vasarą praleido Los Andžele, OTIS Arts“, kur jos pastangos ir telentas buvo
Aplankykite autorės galeriją mildakarg.com Arba @mildakarg

Viršelio autorė

Interviu: Paulius Daščioras - Kai darbas nedžiugina, tai kam gaišti laiką? | Valdemaras Nedvecki
INTERVIU:
Valdemaras Nedvecki
Paulius
Nereikia net ir bokalo alaus, kad pradėtų diskutuoti
fantastikos temomis. Labai greitai diskusija gali tapti
monologu.
Daščioras
Kai darbas nedžiugina, tai kam
gaišti laiką?
Paulius Daščioras save pristato kaip skulptoriaus ir architekto išsilavinimą turintį
kūrybinės komandos lyderį, kuris kino industrijoje turi sukaupęs jau 5 metų patirtį.
Tačiau pažvelgus į jo darbų portfolio, turinys priverčia mažų mažiausiai ištarti
nusistebėjimo kupiną „O!“.
Paulius gali pasigirti bendradarbiavęs su tokiais garsiais vardais kaip „HBO“ ir „Netflix“
bei nemažai prisidėjęs prie tokių garsių Lietuvoje filmuotų serialų, kaip „Chernobyl“
ir „Stranger Things“. Šie jo ir jo komandos darbai taip pat buvo įvertinti ir jau ne vienu
prestižiniu apdovanojimu.
Turėjome unikalią progą su Pauliumi pasikalbėti apie jo darbo užkulisius, patirtis ir,
žinoma, apdovanojimus bei išklojome tai „Protagonisto“ puslapiuose.

kadras iš „Chernobyl“
Pradėsiu nuo klausimo, kurio galima tikėtis. Kaip skulptorius ir architektas ideali kombinacija. Dinamiškas ir įdomus darbas, puikus kolekty-
žengė į kino ir televizijos sferą ir pradėjo dirbti su jos gigantais kaip „HBO“ ir vas, netikėti iššūkiai ir tai, kad kasdien išmokdavau kažko naujo
„Netflix“? Ar tai buvo savęs išbandymas, o gal sena svajonė? mane vedė į priekį. Buvo labai įdomu, dėl to stengiausi viską atlikti
kiek įmanoma geriau ir nelikau nepastebėtas.
Tai nebuvo svajonė – aš net nežinojau, kad Lietuvoje vyksta tokie
projektai. Buvau girdėjęs, kad čia filmuoti serialai „Highlander“ ir Kino industrija Lietuvoje yra dar palyginti maža, todėl žodis apie
„The New Adventures of Robin Hood“, bet tuo mano žinios ir ap- gerus darbuotojus sklinda labai greitai. Pasibaigus pirmajam pro-
siribojo. jektui sulaukiau skambučio su kvietimu dirbti sekančiame, vėliau
prasidėjo skambučiai iš užsienio ir tai tęsiasi iki šios dienos. Pačiam
Pabaigęs mokslus Dailės Akademijoje, jau buvau spėjęs išbandyti darbo ieškoti per penkerius metus neteko. Skamba kaip pagyros,
architekto profesiją, kuri pasirodė siaubingai nuobodi ir sausa. Kaip bet iš tiesų tai tik parodo, kad gerų specialistų Lietuvoje trūksta, nes
tik tuo metu sužinojau, kad viena kompanija ieško braižytojo, ga- atvykstančių projektų kiekvienais metais daugėja, o naujų žmonių
linčio iš istorinių nuotraukų atkurti Frank Lloyd Wright projektuoto su tinkamais įgūdžiais – ne.
pastato interjerą. Iš tiesų tai skambėjo kaip avantiūra, bet genamas
smalsumo nuėjau į darbo pokalbį. Kitą dieną jau sėdėjau tarybinio Ar darbas kino industrijoje tau leidžia geriau išreikšti save nei architekto dar-
„Audėjo“ pastate įsikūrusiame ofise ir rankiojau archyvines Tokijo bas? Tai yra, ar darbas su įvairiais užsakomais projektais leidžia įnešti daugiau
viešbučio nuotraukas. Taip, tai buvo savęs išbandymas. Reikėjo savo indėlio, realizuoti savo idėjas?
projektuoti interjerą, tiesiogiai bendrauti su staliais, skulptoriais,
tapytojais ir prižiūrėti statybų eigą. Viskas vyko labai greitai, vieną Mano atveju – taip. Kaip pradedantysis architektas, tu tiesiog pildai
dieną braižai, suderini viską su dizaineriu ir režisieriumi, kitą – ga- užsakovo fantazijas, braižai priemiesčių ir sodų namelius, šiokius
minys jau stovi. Kadangi man tai buvo visiškai nauja sritis, mokytis tokius interjerus, bet progos ir erdvės pasireikšti ten mažai. Manau,
reikėjo labai greitai, bet skulptoriaus ir architekto įgūdžiai čia buvo kad architekto darbą taip pat gerai gali atlikti kompiuterinė progra-

„chernobyl“ likvidatorių stovyklos vizualizacija
ma, dėl to man šypseną kelia architektų bendruomenės susireikš- tik laikmečiai skiriasi. Kūryba kine apima labai platų spektrą - nuo
minimas. Jaunasis architektas be pažinčių ir žinomumo geriausiai smulkmenų, tokių kaip stalo įrankiai, iki gigantiškų statinių, kaip
pasireikšti gali tik dalyvaudamas konkursuose. Kino industrija ne- sprogusio reaktoriaus stogas ar mūšio laukas. Žinoma, taip pat eg-
apsiriboja sklypu, sienomis ir stogu. Čia reikia daug fantazijos, daug zistuoja ir kūrybos ribos - scenarijus, biudžetas, laikas ir dar šūsnis
žinių ir sugebėti visa tai įgyvendinti per labai trumpą laiką. specifinių problemų, bet tavęs nevaržo techniniai reglamentai ir
užsispyręs užsakovas.
Pavyzdys – „Catherine the Great“ projektas. Istorinė, kostiuminė
drama, kuriai reikia atkurti rūmų interjerus, projektuoti to meto Kiek laiko užtrunka įvairių istorinių elementų analizavimas?
dekoro elementus, laivus, ginkluotę. Pradžioje visuomet padaro-
mas išsamus tyrimas, archyvinės medžiagos analizė, pagal kurią Tai atsiremia į pasiruošimo laiką. Kuo išsamesnį tyrimą atlieki,
projektuojama. Tokiu būdu sužinai labai daug apie konkretų lai- tuo lengvesni tolimesni procesai. Labai didelį kiekį medžiagos apie
kmetį, giliniesi į smulkmenas, kurias paprastai tiesiog praleistum. sovietų sąjungos gyvenimą galima surinkti vos per kelias valandas,
Informacijos ne visuomet užtenka, tada prasideda analize paremta tuo tarpu informacijos apie Rusijos imperijos kankinimo ir kalini-
kūryba. mo įrenginius galima ieškoti savaitę ar daugiau ir kartais patys ne-
tikėčiausi atsakymai, pasirodo, esantys visai ne internete, o senųjų
Tačiau vienas dalykas yra viską suprojektuoti ir padaryti gražias tapytojų ir iliustratorių darbuose.
vizualizacijas, o kitas – visa tai realizuoti. Tarkime, reikia sukurti
patrankų išsprogdintus vartus. Kūrybinė dalis gana paprasta, eski- Būna, kad internete reikalingos informacijos tiesiog nėra. To pa-
zai, greita kompiuterinė simuliacija netikėtumo faktoriui išgauti, vyzdys – „Chernobyl“ matyta likvidatorių stovykla. Vizualinės me-
brėžiniai. Bet ateina laikas visa tai pagaminti per pora savaičių, be džiagos apie tai, kaip ji atrodė, radome labai mažai, bet filmavimo
jokios patrankos ir tik gabių stalių bei tapytojų rankomis. Pasukus metu sutikome daug vyresnės kartos žmonių kurie ten gyveno. Jų
galvą šauna mintis, važiuoji į dirbtuves ir su grupe stalių degini, pasakojimai padėjo mums atstatyti stovyklą tokią, kokia ji ir buvo.
laužai vartus, bandai imituoti patrankos išdraskytą medieną, vėliau
prisijungia grupė tapytojų, kurie viską pasendina. Čia praverčia Kėdainiuose turėjome įdomų sutapimą. Filmavimo metu gatves
skulptoriaus žinios apie medžiagas, bet laikui spaudžiant dažniau- plaunantį sunkvežimį vairavęs vyras pasakojo, kad tokį patį sunk
siai tenka eksperimentuoti. Ir tai kartojasi kiekviename projekte, vežimį vairavo ir Černobylio zonoje po avarijos.

Ar nuo tada, kai pradėjai kurti dekoracijas kino projektams, ėmei kreipti dėmesį informaciją, atsakinėju į laiškus. Tada pietūs, o po jų organizuoju
į tai, kaip įvairios detalės suprojektuotos kituose filmuose, serialuose? Ar kada susitikimus su rangovais, lankausi dekoracijų statybos aikštelėse,
yra kilusi mintis „aš padaryčiau geriau“? O gal yra projektų, kurių kūrybinės susitinku su tapytojais ir skulptoriais. Daugiau tokių dienų pasi-
komandos darbas be galo žavi? taiko pasiruošimo metu, prasidėjus filmavimui atsiranda antras
sluoksnis problemų, netikėtų iššūkių ir lakstymo padvigubėja.
Taip, iki tol žiūrėdamas filmus tikrai nekreipdavau dėmesio į filma-
vimo aikšteles ir jų subtilybes, o dabar labai sunku apie tai negalvo- Atrodo, dar neminėjau, kad kino industrijoje normali darbo diena
ti. Atsirado profesinė liga. yra 12 valandų. Nudirbus dienos darbus niekas nelieps sėdėti, ga-
lima eiti namo anksčiau, bet viršvalandžiai skaičiuojami tik pra-
Prastų pavyzdžių yra labai daug, iš didesnių projektų, kurie užkliu- sidėjus tryliktai valandai. Manau tai yra pagrindinė problema, dėl
vo dėl dekoracijų kokybės, išskirčiau „Hobbit“. Ten tikrai yra vietų kurios mums taip trūksta specialistų.
kur buvo galima padaryti geriau, žinant kokio biudžeto tai filmas.
Bet tas pats galioja ir mano kūrybai, dažniausiai pasibaigus pro- Per pastaruosius metus teko prisidėti prie garsiausių Lietuvoje filmuotų pro-
jektui ir pamatęs rezultatą sau pasakau, kad galima buvo padaryti jektų: „Chernobyl“, „Catherine the Great“ ir „Stranger Things“. Kaip galėtum
geriau, bandau įvertinti, kas neleido pasiekti geresnio rezultato ir apibūdinti šią patirtį?
pritaikyti šiuos pastebėjimus ateityje.
Šie darbai atmintyje įstringa ilgam. Su kolegomis iki šiol galime
Labai žaviuosi Christopher Nolan kūryba, savo projektuose jis sten- valandų valandas apie juos kalbėti. Kai eini į interviu, dar nežinai
giasi naudoti kuo mažiau kompiuterinės grafikos ir dailės skyriui koks bus projektas, tik perskaičius scenarijų susidaro šioks toks
tenka patys įvairiausi iššūkiai. „Dunkirk“ ir „Interstellar“ yra pui- vaizdas. Pavyzdžiui „Chernobyl“ scenarijus buvo toks geras, kad
kūs pavyzdžiai. negalėjau atsitraukti. Tokie projektai nepaprastai motyvuoja, dirbi
neskaičiuodamas laiko ir jėgų, būna ir nevilties, ir pervargimo, bet
Kaip atrodo įprasta kūrybos vadovo darbo diena iš tavo perspektyvos? viską atperka gauta patirtis ir geras rezultatas. Patirtis, kurią gauni
dirbdamas šiuose filmuose, yra pats didžiausias privalumas, jos
Nelengva atsakyti. Būna dienų kurias praleidžiu vien ofise ir būna nenusipirksi ir iš knygų nepasisemsi. Tokių projektų privalumas
dienų kai nerandu progos atsisėsti net penkioms minutėms. Tai – gigantiškas biudžetas, kuris atriša rankas kūrybai, bet tuo pačiu
priklauso nuo to ar jau prasidėjęs filmavimas, ar dar tik pasiruoši- iššaukia problemas kokių net nesusapnuosi, o spręsti jas reikia
mo stadija, ar filmuosime lokacijose, ar pastatytoje dekoracijoje po greitai.
stogu ir t.t.
Iš esmės, nėra lengvų ar sunkių projektų, yra tik gera komanda ir
Normali, produktyvi diena dažniausiai prasideda nuo kavos ir motyvacija, kuri padeda pasiekti puikius rezultatus. Neslėpsiu, kad
pasitarimo su komanda, peržiūrime ar nesikeičia planai, pasitikri po šių milžinų būna labai sunku save motyvuoti darbui su mažiau
name biudžetą, išleidžiame pirkėjus su atnaujintais sąrašais ir ambicingais projektais. Patirtis dirbant žymiuose projektuose –
tuomet sėdu prie kompiuterio. Iki pietų braižau, modeliuoju, renku didelis, įdomus nuotykis.
„Chernobyl“ reaktoriaus stogo scenos vizualizacija

„Chernobyl“ Kremliaus koridorių scenos vizualizacija

Kokius darbo su užsienio projektais sunkumus galėtum įvardinti? dienybe, bet su jais kovoti yra įdomu ir viską atperka tarptautiniai
apdovanojimai ir kritikų įvertinimai.
Pirmas dalykas, ateinantis į galvą, yra laikas. Dėl gana trumpo pa-
siruošimo laiko iki filmavimo ir darbų kiekio dideliuose projektuose Dideli projektai savo komandoje turi daug profesionalų, kurie žino
visuomet atsiranda absurdiški terminai. „Chernobyl“ projekto ką daro, tačiau yra tekę susidurti su mažesnių projektų prodiuse-
eigoje viena iš Ukrainos filmavimo lokacijų pasidarė nepasiekia- riais, kurie visiškai nepaiso saugumo, įsakmiai liepia daryti kvai-
ma ir teko ieškoti alternatyvos Kremliaus koridoriui. Iki scenos liausias užduotis, kad tik sutaupytų ir daugiau užsidirbtų, statyda-
filmavimo likus kiek mažiau nei mėnesiui buvo nuspręsta visą mi komandą ir aktorius, kartais, į mirtiną pavojų. Kartą filmavimo
koridorių pastatyti studijoje. 32 metrų ilgio dekoracija su įman- metu paaiškėjo, kad artėja audra ir naktiniams kadrams tas sutruk-
triomis kolonomis ir sudėtingais apdailos elementais, auksuotomis dys. Viską perkelti į kitą dieną būtų kainavę per daug, todėl prodiu-
smulkmenomis. Keturios savaitės tokiai užduočiai yra tikrai mažai. seris sugalvojo, kad dailės departamentas per likusį pusdienį virš
Mažiausiai vieną savaitę užtrunka braižymas, vizualizavimas ir filmavimo aikštelės pakabins milžinišką 300m² tentą, ištemps jį
derinimas, tuomet visa gamyba. Įsigyti jau pagamintų durų, langų, nuo medinio kultūros paveldui priklausančio pastato iki šimtame-
kolonų ar grindų dangos neįmanoma, viską reikia kurti nuo nulio. čių liepų ir taip apsaugos visus nuo lietaus. Neskaitant to, kad tokio
Tos trys savaitės lekia labai greitai, lydimos nuolatinio jaudulio, tento per pusdienį neįsigysi ir kad neturėjome jokių tvirtų virvių
suprantant, kad jeigu kažkur bus padaryta klaida, laiko jai ištaisyti ir aukštalipių, buvo aišku, kad tai yra labai nesaugu – kilus audrai
neliks. Ši dekoracija nebuvo baigta iki paskutinės dienos paryčių. tokia burė nulaužtų medžius, sugadintų pastato fasadą ir sužalotų
Dar lakas nuo kolonų nebuvo nudžiūvęs, kai susirinko aktoriai ir žmones. Atsisakiau tai daryti ir sulaukiau grasinančio įspėjimo, kad
kameros komanda. Tokiose situacijose tenka pabūti ir psichologu, liksiu kaltas jei filmavimas neįvyks. Pasisekė, nes audra mūsų ne-
tempti viltį praradusius skulptorius, imti teptuką į rankas ir bent pasiekė, bet tokios patirtys yra pačios bjauriausios, kai reikia dirbti
minimaliai padėti paklaikusiems tapytojams ar staliams išsikrauti su nekompetentingais asmenimis aukštuose postuose.
statybines medžiagas.
Be abejo, buvo ir teigiamų nepamirštamų patirčių.
Statant susprogusio reaktoriaus eksterjerą, gana vėlai paaiškėjo,
kad trūksta nuolaužų. Ši filmavimo aikštelė buvo viena didžiausių Vien tai, kad darbe nėra rutinos jau didelis pliusas. Labai geras
kada nors statytų Lietuvoje, vaizduojanti reaktoriaus bloko liekanas patirtis suteikia nuolatinis keliavimas po įvairiausias netikėtas lo-
po sprogimo, per kurias pirmosios gaisrininkų komandos ropštėsi kacijas, tenka lankytis ir dirbti vietose į kurias patekti labai sunku.
gesinti ugnies nežinodamos, kad tai bus paskutinis jų iškvieti- Viena iš tokių – Ignalinos AE, kur buvo filmuota dalis „Chernobyl“
mas. Tokią dekoraciją sudaro dalis nuolaužų ir griuvėsių kurie yra serialo. Viduje teko praleisti daug laiko, buvome vedžiojami po pa-
pagaminti iš aktoriams ir komandai saugių medžiagų, tokių kaip talpas, nematomas turistų grupėms, lydimi automatais ginkluotų
putplastis, guma ar plastikas. Jos naudojamos ten, kur yra tikimybė pasienio apsaugos darbuotojų, bendravome su valdymo pulto ope-
užkliūti, nukristi ir susižeisti, toliau nuo veiksmo, saugumo reika- ratoriais ir kitais įdomiais vietiniais žmonėmis. Vargu ar juokaučiau
lavimai yra paprastesni ir galima naudoti įvairesnius elementus. sakydamas, kad po šio projekto, mano žinios apie atominę energiją
Gaminti reikiamą butaforinių griuvėsių kiekį buvo jau per vėlu, o ir elektrines lenkia žinias apie vienbučio namo projektavimą.
ir jie vis vien atrodo dirbtinai ir pigiai, tad buvo nuspręsta vežtis
tikrą statybinį laužą. Per porą savaičių reikėjo surasti griaunamą Visuomet įspūdingas jausmas yra pamatyti kaip filmavimo aikštelė
to laikotarpio ir tinkamų statybinių medžiagų pastatą, susiderinti tampa gyva, užsipildo aktoriais, automobiliais, rekvizitu, kuomet
transportą ir kuo skubiau vežti. Įdomi patirtis – stovėti su šalmu specialiaisiais efektais ir apšvietimu sukuriama nepakartojama
ant griuvėsių krūvos, aplink virstant sienoms ir perdangoms, ir atmosfera. Viena iš tokių aikštelių buvo likvidatorių stovykla, kurią
visu balsu rėkiant aiškinti griovimo technikos operatoriui, kad man statėme nuo nulio plyname lauke. Tūkstančių kvadratinių metrų
nuverstų būtent tą sieną, nes šios plytelių spalva netinkama ar neį- teritoriją apstatėme specialiai pasiūtomis palapinėmis, išmindžio-
domiai armatūra susiraitė. Labai pasisekė, kad tai buvo jaunas vai- tais purvo takais, apšvietimo stulpais, tonomis rekvizito ir istori-
kinas, jam buvo įdomu ir po poros dienų jis visiškai savarankiškai niais automobiliais. Kai prieš pat filmavimą stovykloje apsigyvena
krovė idealias nuolaužas. Savaitę laiko, be pertraukų sunkvežimiai kostiumais aprengti ir grimuoti aktoriai, trumpam tikrai gali pa-
važiavo prikrauti stambaus statybinio laužo ir pylė jį tiesiai į filma- miršti, kad esi Vilniaus pakraštyje. Arba sprogusio reaktoriaus sto-
vimo aikštelę. Taip atvažiavo beveik pusė pastato ir atsirado nauja gas, nusėtas radioaktyvaus grafito skeveldromis. Užlipus laiptine
problema – mūsų turima technika nebesugebėjo išjudinti šių šim- ant stogo trumpam apima baimė ir nerimas, labai gerai įsivaizduoji
tus tonų sveriančių kalnų, griuvėsių padengtas plotas pasidarė toks ką galėjo jausti žmogus, siunčiamas į garantuotą mirtį.
didelis, kad niekaip nebuvo galima koreguoti viduryje likusių nuo-
laužų. Dabar per porą dienų reikėjo susirasti ir atsivežti didžiausią Daug įdomių patirčių buvo „Stranger Things“ projekto metu, ta-
mostą turintį, galingiausią ekskavatorių Lietuvoje, kad galėtumėm čiau apie jas visas dar pasakoti negaliu, nes projektas nėra baigtas
laisvai komponuoti bendrą vaizdą ir dėlioti reaktoriaus liekanas. filmuoti. Bet, manau, reikia paminėti specialiųjų efektų koman-
Bendromis pastangomis, tai įvyko, iš už dekoracijos kampo drebant dos darbą, kurios šūkis, turbūt, yra „atsarga gėdos nedaro“. Ir
žemei atriedėjo technika. Lengviau atsikvepi, pradedi galvoti apie čia kalbama apie sprogmenų atsargas. Visi projektai, kuriuose jie
kitus degančius reikalus, kai šis ekskavatorius pradeda važiuoti per dalyvavo, įstringa atmintyje, ar tai būtų automobilio sprogimas, ar
pievą, nuolaužų link ir dėl savo svorio susmenga į žemę palikdamas statinio pavertimas į smilkstantį kraterį. Suprantama, kad viskas
metro gylio griovį... Projektui įsibėgėjus tokie iššūkiai tampa kas- daroma laikantis griežtų saugumo reikalavimų, bet kai sprogdi-

namas sportinis superautomobilis ir yra tik vienas dublis, geriau galėtų orientuotis į kino studijos statybą. Didelė, moderni kino
daugiau nei per mažai. Ilgai nepamiršiu matyto 40 metrų aukštyje studija galėtų konkuruoti su Estija ir Latvija. Turime patyrusias
skriejančio priekinio stiklo ir milžiniško ugnies kamuolio. dekoracijų statybos kompanijas, turime gerą vardą tarptautinėje
arenoje, esame logistiškai patogioje vietoje. Šiuo metu mūsų turima
Viena iš linksmesnių istorijų nutiko talentingam skulptoriui Vytui kino studija yra apgailėtina – nebaigtas statyti ir labai nepatogiai
Viržbickui, kuriam buvo patikėta gaminti reaktoriaus grafito kopi- suprojektuotas pastatas, į kurį vežti pasaulinio garso režisierius yra
jas ir nuolaužas. Pašalinis žmogus, landžiojęs po pusiau apleistas gėda. Manau, kad tik nauja, patogi ir moderni kino studija gali mus
tarybines gamyklas, pateko į jo dirbtuvę ir sustingo pamatęs krūvas pakelti į kitą lygį, atgaivinti postprodukcijos įmonių potencialą ir
grafito blokų. Jis suprato kas tai yra ir iškvietė radiacinės saugos pritraukti naujų talentingų žmonių.
tarnybą. Atvyko žmonės su apsauginiais kostiumais, dozimetrais,
pasiruošę blogiausiam scenarijui ir taip pirmą kartą susipažino su Kokie ateities planai? Jei yra galimybė, galbūt atskleisi kokį būsimą projektą?
Lietuvoje veikiančia kino industrija. Ir ar turi projektą (filmą ar serialą), prie kurio šiandien norėtumėte labai
prisidėti?
Paminėjai apdovanojimus, tad negaliu apie juos nepaklausti. Kiek teko domėtis,
esi vienintelis Lietuvoje, galintis pasigirti prestižiniu „EMMY“ apdovanojimu. Galiu tik pasakyti, kad įdomių projektų artimiausiais metais tikrai
Be to, esi ir „British Film Designers Guild Awards“ bei „American Art Directors bus, o konkrečios informacijos atskleisti negaliu dėl griežtų konfi-
Guild Award“ apdovanojimų laureatas. Kaip jautiesi sulaukęs tokio pripažinimo? dencialumo taisyklių.
Iš tiesų „Chernobyl“ šiemet susižėrė visus didžiausius apdovano- Norėtųsi ateityje prisidėti prie gero sci-fi projekto, nes kol kas su
jimus. Tai, be abejonės, labai džiugina. Štai, liepos 17 dieną gavome šiuo žanru minimaliai teko susidurti tik kelių reklamų filmavimuo-
dar saują įvertinimų iš BAFTA. Tokių projektų Lietuvoje pasitaiko se. Tai Lietuvoje retenybė dėl tos pačios kino studijos trūkumo. Nuo
labai retai ir, manau, dar reikės palaukti, kol kažkas panašaus pa- vaikystės domiuosi mokslu, aviacija, kosmosu ir būtų šaunu prisi-
sikartos. dėti prie tokių projektų kaip „Dune“, „Blade Runner“ ar „Ghost in
a Shell“.
Darbas kino industrijoje yra komandinis ir negalima paskirti ap-
dovanojimo vienam žmogui, „EMMY“ apdovanojimas skirtas visai Šie metai ypatingi ir smarkiai pakoregavo visus planus. Kino in-
komandai dirbusiai projekte, o ji buvo labai didelė. Labai svarbų dustrija dėl karantino buvo visiškai sustojusi, o užsienio projektai
darbą padarė prodiuserė Lineta Mišeikytė, sugebėjusi suburti ir po truputį ruoštis filmavimams vėl pradėjo tik liepos viduryje. Dėl
išlaikyti talentingą komandą tokiame sudėtingame projekte, taip to tikrai neliūdėjau, nes turėjau progą leisti penkis pirmuosius
pat ir dizaineris Luke Hull, kuris projektui atidavė visas jėgas ir mėnesius namuose su vasarį gimusia pačia nuostabiausia dukra.
porą kartų buvo ant nualpimo ribos. Iš visų šių apdovanojimų man Dėl to šie metai, kitaip nei daugeliui, man yra patys geriausi. Buvo
svarbiausias „American Art Directors Guild“ įvertinimas – jis at- laiko pagalvoti apie ateitį, pailsėti, atnaujinti programinės įrangos
veria duris darbui JAV ir, galbūt vieną diena, bus proga padirbėti žinias, pasimokyti naujovių. Per ateinančius penkis metus planuoju
Holivude. toliau dirbti kine, mokytis ir tobulėti, taip pat išvažiuoti padirbėti
bent su vienu projektu JAV. O tolimesnės ateities planuose yra noras
Kaip vertini Lietuvos padėtį tarptautinėje kino scenoje? Pastaruoju metu atrodo, pakeisti kino industriją į kompiuterinių žaidimų kūrimą. Kine-
kad mes turime potencialo tapti vis garsesnių ir didesnių projektų filmavimo matografinės žinios ir patirtis filmavimo aikštelių projektavime
aikštele. Ar Lietuva gali pasiūlyti dar daugiau? puikiai pritaikoma žaidimų dizaino kūrime, siekdamas šio tikslo
karantino metu ėmiausi „Unreal Engine“ variklio pamokų, kurias
Šiuo metu padėtis labai gera. Kino gamybai galiojanti mokesčių galima taikyti ir kino industrijoje, ir tuo tikrai mėgaujuosi.
lengvata padeda prisivilioti užsienio projektus, turime įvairių
architektūros stilių, lokacijų su unikalia gamta, mažą korupciją, Ko galėtum palinkėti tautiečiams kūrėjams ir menininkams, skaitantiems šį
esame patikimi partneriai, galintys labai sėkmingai įgyvendinti net interviu?
ambicingiausius projektus. Mano nuomone, koją kiša jau minėtas
specialistų trūkumas – vienu metu Lietuvoje gali sklandžiai vykti Drąsos, nebijokite nerti į keisčiausias, iš pirmo žvilgsnio, avan-
ne daugiau 2 didelių projektų. Neskaitant Lietuviškų filmų ir gau- tiūras, nes jos gali pakeisti gyvenimą ir padaryti jį įdomiu. Ryžto,
sybės vienu metu filmuojamų reklamų, kitiems tiesiog neužteks neprarasti vilties ir siekti savo tikslo. Laimės, kad jūsų darbai džiu-
žmonių, teks kliautis praktikantais ir abejotinos reputacijos dar- gintų aplinkinius, o svarbiausia jus pačius. Čia tokį pasakiau kaip
buotojais, dėl to kris kokybė ir pasitikėjimas, o pasklidus blogam vestuvių baliui, bet iš tiesų, kai darbas nedžiugina, tai kam gaišti
žodžiui prodiuseriai rinksis Latviją ar kitas šalis. laiką – juk jo nenusipirksite.
Europoje, mano akimis, viena iš didžiausių konkurenčių yra Ukrai- Dėkojame Pauliui už pokalbį ir linkime tiek naujų įdomių projektų, tiek ir sėkmės
na. Milžiniška valstybė, galinti pasiūlyti įvairiausių nuostabių šeimyniniame gyvenime!
lokacijų, senovinės technikos, pilių, dvarų, didelę gamtos įvairovę
ir mažas kainas, bet kol kas šalis labai korumpuota ir visiškai ne-
patikima. Jei jiems pavyks susitvarkyti vidaus problemas, tai taps
labai patrauklia filmavimo aikštele ir mes galime likti užribyje.
Bet tam reikės ne vienerių metų, gal net dešimtmečių, tad Lietuva

Nepamirškite sekti naujienų!
Kviečiame sekti mūsų socialinių tinklų profilius. Gyvename
ir Facebook, ir Instagram! Facebook dalinamės aktualiomis
naujienomis, konkursais, straipsniais iš praėjusių numerių (jei
netyčia visų nesuskaitėte žurnale) bei svarbiais pranešimais
apie prekybą, gyvus susitikimus ir, žinoma, žinutėmis iš mūsų
partnerių.
Na, o Instagram profilis, nepaisant „ūkio“ reikalų, skirtas šlovinti
mūsų puslapiuose nugulusių piešinių autorius bei istorijose
dalintis jūsų įspūdžiais apie mūsų meilės vaisių popieriaus
formoje.
ProtagonistasMagazine ProtagonistasMag
Ačiū už palaikymą,

Kas tie filmų vaikėzai? | Tomas mitkus ir Vaida Nedzinskaitė-mitkė
Tomas Mitkus
ir Vaida Nedzinskaitė-Mitkė
VGTU lektoriai, animacijos ir komiksų
medijos tyrėjai bei praktikai
Kas tie filmų vaikėzai?

„Protagonisto“ rudens numeriui pasirinkome paminėti profesinę šventę – naujų mokslo
metų pradžią ir naujų kūrėjų pasirodymą aukštosiose mokyklose. Tiesa, reikia prisi-
pažinti, kad įkvėpimas šiai temai kilo vasarą stebint ir dalyvaujant studentų baigiamųjų
kūrybinių darbų gynimuose. Nors didžioji dalis darbų drąsiai gali būti pavadinti pilkais ir
niekuo neišsiskiriančiais, vis tik peluose blykstelėjo ir grūdelių. Susimastėme, ar galėjo
tarp jų būti tų – ypatingųjų...
Kiekvienoje kartoje egzistuoja maža grupė keičia žaidimo taisykles. Šios asmenybės netgi eros. Šių žmonių pasiekimai, atrodo,
žmonių, kurie išsiskiria savo ypatingais yra pripažįstamos ir šlovinamos tiek nacio paprasčiausiai neturi lygių... kol nepasirodo
gebėjimais, vizija bei požiūriu, o pasiekę naliniu, tiek kartais ir tarptautiniu mastu. nauja karta.
savo profesijos piką šie žmonės tampa Jie dažnai tampa įkvėpimu tiems, kurie dar
tos srities talento etalonu. Ši maža grupė tik žengia pirmuosius žingsnius savo pro- Terminas filmų vaikėzai (angl. „Movie
žmonių kūrybos, sporto, politikos, mokslo fesijos kelyje. Jie tampa didžiųjų pokyčių brats“) atsirado aštunto dešimtmečio pra-
ar inžinerijos pasauliuose negrįžtamai pa- sinonimu, o kartais jų vardais įvardijamos džioje siekiant įvardyti šešis jaunus JAV

Neišskiriami kino partneriai – Martin Scorcese ir Robert De niro
kino režisierius – Francis Coppola (gar- Encounters of the Third Kind“ (1977), Holivudo studijų sistema (nuo 1920-ųjų iki
siausi filmai – „The Godfather“ (1972), „Raiders of the Lost Ark“ (1981), „E.T. the 1960-ųjų) vadinamas laikotarpis, kai kino
„The Godfather Part II“ (1974), „The Extra-Terrestrial“ (1982), „Jurassic Park“ gamyba JAV buvo įgyvendinama naudojant
Conversation“ (1974), „Apocalypse Now“ (1993), ir „Schindler's List“ (1993)). Dažnai tam tikrą valdymo bei verslo sistemą. Pa-
(1979)), George Lucas (garsiausi filmai – ši grupė kūrėjų yra pristatoma hiperbo- grindiniai šios sistemos bruožai buvo: (a)
„Star Wars“ ir „Indiana Jones“ franšizės), lizuotai kaip „režisieriai, kurie išgelbėjo ilgalaikiai kontraktai su kūrybiniu persona-
Brian DePalma (garsiausi filmai – „Carrie“ Holivudą“, arba kaip „nenugalima nau- žu; (b) studijų siekis valdyti visas organiza-
(1976), „Dressed to Kill“ (1980), „Scar- jojo Holivudo jėga“ ir t.t. Už šių skambių cijas, atsakingas už viską nuo kino kūrybos
face“ (1983), „The Untouchables“ (1987), lozungų slepiasi dalelė tiesos – šie vyrai iki platinimo ir rodymo; (c) siekis kaip
„Mission: Impossible“ (1996)), John Milius sėkmingiau nei bet kuris kitas jų kartos galima efektyviau panaudoti visus turimus
(„The Wind and the Lion“ (1975), „Co- atstovas sugebėjo pasinaudoti naujomis išteklius, kad būtų galima sukurti kiek įma-
nan the Barbarian“ (1982), „Red Dawn“ atsiradusiomis galimybėmis dėl studijų noma didesnį skaičių kino kūrinių per me-
(1984)), Martin Scorsese (garsiausi filmai sistemos žlugimo kenčiančiame Holivude. tus. Žinoma, tai labai supaprastintas visos
– „Taxi Driver“ (1976), „The Departed“ Dar daugiau – turėdami unikalią viziją ir sistemos, kuri veikė keturis dešimtmečius,
(2006), „The Aviator“ (2004), „Raging didžiulį alkį būti išgirstais sukūrė dabar jau pateikimas. Šis laikotarpis JAV kino istori-
Bull“ (1980), „Goodfellas“ (1990)) ir kultiniais laikomus kino kūrinius. joje ne veltui vadinamas „Holivudo aukso
Steven Spielberg („Jaws“ (1975), „Close amžiumi“.

Holivudo aukso amžius – tai didžiulio

spindesio, prabangos ir žavesio laikotar-
pis. Kino kūriniai parodydavo pasaulius,
kurių paprastas asmuo kitomis sąlygomis
net nesvajodavo pamatyti. Nuostabios iš-
vaizdos ir nepakartojamos charizmos kino
žvaigždės ekrane vaizduodavo personažus,
kurių paprasčiausiai neįmanoma neįsimy-
lėti, o istorijos, kurios visuomet baigdavosi
laimingai, auditorijai, išgyvenusiai Didžiąją
depresiją bei Antrąjį pasaulinį karą, suteik-
davo vilties.
Tikriausiai joks kitas kino kūrinys taip

gerai neiliustruoja šiam laikotarpiui bū-
dingo noro sukurti nepakartojamą reginį
kino žiūrovui kaip 1963-ųjų metų Kleopatra
(angl. Cleopatra), kainavęs 44 milijonus JAV
dolerių (šiandien tai būtų 340 milijonai),
filmuotas Anglijoje, Italijoje, Egipte bei
Ispanijoje ir pareikalavęs trijų režisierių in-
dėlio (jau neminint nuolatinių scenarijaus Kadras iš „Indiana Jones and the Last Crusade“
keitimų bei kūrybinės komandos kaitos).
Norint pademonstruoti iš tiesų ekstrava- labai supaprastinus, buvo visiškas kūrybi- kino filmų juostas, būdavo priversti pirkti
gantišką Kleopatros ir Cezario pasaulį, buvo nės komandos bei kitų su kino gamyba ir „paketą“ – be pagrindinio (norimo) filmo,
pastatytas 340 metrų pločio ir 500 ilgio platinimu susijusiu organizacijų bei asme- taip pat kelis prastesnius, kelias kronikas ir
Romos forumas, kuris buvo beveik dvigubai nų išnaudojimas. Pavyzdžiui, visi darbuo- vieną kitą animacinį filmą (iš viso apie dvi-
didesnis statinys nei pats originalas (matyt, tojai turėjo pasirašyti ilgamečius (kartais dešimt filmų). Nereikėtų pamiršti, jog kino
originalus statinys, pasirodė nepakankamai net septynerių metų trukmės) kontraktus, titanai nemėgo, jei kas nors jiems nepa-
įspūdingas). Šis filmas susilaukė milžiniš- kurie ne tik ypatingai apribodavo aktorių klusdavo, todėl jų paskutinis „argumentas“
kos komercinės sėkmės, tačiau vos finan- atlyginimus iki kontrakto pabaigos, bet ne taip retai būdavo ir mafijos panaudo-
siškai nesužlugdė kino studijos. ir galėjo palikti juos be darbo ir pajamų, jimas siekiant tiek pamokyti nepaklusnų
jei pastarieji nesutikdavo prisijungti prie aktorių ar jo meilužį, tiek per daug smalsų
Ši JAV kino era ekrane pasižymėjo tikra kokio nors naujo filmo. Nepriklausomi žurnalistą, tiek profsąjungos norinčius
ekstravagancija, tačiau realybėje to kaina, kino teatrai, norėdami įsigyti populiarių darbuotojus ir kt. Tai buvo laikotarpis, kai
kino studijų savininkų ištarta frazė: „Tu
niekada nebedirbsi šiame mieste!“ buvo
realus ir įgyvendinamas grasinimas.
Sistema ar verslo modelis, kurio sėkmės

pagrindas – kitų išnaudojimas, negali ilgai
sėkmingai veikti. Žvaigždės, nebegalėda-
mos pakęsti studijų kontrolės, vis dažniau
kreipdavosi į teismą siekdamos nutraukti
kontraktą su studijomis ir atgauti savo
karjeros kontrolę. 1948-aisiais metais JAV
teismai uždraudė kino studijoms parda-
vinėti kino produkcijos „paketus“, taip
pat apribojo kino studijų galią valdyti kino
teatrus. Amerikiečių svetainėse atsiradę TV
ekranai tapo paskutiniu smūgiu Holivudui,
nors, žinoma, buvo ir kitų nemažiau svar-
bių faktorių – kino kūrinių paskelbimas
meno išraiška (šie negali būti cenzūruo-
jami, o tai reiškia, kad atsirado galimybė
kurti ir žiūrėti įvairesnio turinio filmus);
gyventojų judėjimas iš miestų į priemies-
„Taxi driver“ plakatas čius (sumažėjo žiūrovų koncentracija

Kardas iš „sCarface“
miestuose, kuriuose paprastai būdavo įkur- Esant šiomis sąlygomis ir pasirodo Holi- Holivudo vaikėzų skirtumų nuo ankstesnių
ti kino teatrai); dėl cenzūros atsilaisvinimo vudo vaikėzai. Jie yra dalis naujosios kino kino meistrų buvo tai, kad jie neatėjo iš
padidėjusi užsienio filmų, nagrinėjančių bangos, kuri, priešingai nuo visų ankstes- teatro, Brodvėjaus, literatūros ar televizi-
žymiai rimtesnes temas, konkurencija; nių – turi kino išsilavinimą, yra mokyti ne jos – jie nuo pat pradžių studijavo kiną kaip
žymiai atsargesnis žvaigždžių požiūris į tik kurti, bet ir analizuoti filmus bei suvokia nepriklausomą meno išraišką. Taigi, jie
kontraktus ir kt. Visi šie faktoriai vis aiškiau savo žiūrovą ir jo poreikius, o ne diktuoja visi baigė kino studijas (išskyrus Spielberg,
rodė studijų savininkams, kad Holivudas jiems, ką žiūrėti. Desperatiškoje padėtyje kuris savarankiškai domėjosi filmais nuo
turi keistis... arba žlugti. esančios Holivudo studijos, siekdamos pri- 11 metų amžiaus), kuriose buvo mokami
traukti žiūrovų, yra pasiruošusios atiduoti suvokti, kokie yra šios išraiškos privalumai
Studijos turėjo pradėti žymiai atsargiau taip saugotą kontrolę ir suteikti kūrybinę ir iššūkiai, kaip analizuoti jau sukurtus kino
rinktis, kokius kino kūrinius prodiusuoti, laisvę naujiems režisieriams. Pastarieji kūrinius ir suvokti, kas juose veikia ir kas
kadangi jos jau nebegalėjo gauti garsiausios tvirtai sugriebia gautą šansą. ne. Dar daugiau – jie buvo skatinami ne-
žvaigždės pusvelčiui, darbuotojams mokėti bijoti imtis papasakoti bet kokios istorijos,
minimalaus atlyginimo bei priversti kino Reikia pabrėžti, kad jie nėra vieninteliai imti ir dekonstruoti bet kokį žanrą ir ieškoti
teatrus pirkti ir nesėkmingus kino kūri- savo kartos atstovai, kurie tapo sėkmingais naujų kinematografinių sprendimų toms
nius „paketuose“. Kol didžiosios Holivudo bei pripažintais kino kūrėjais. Taip pat ne istorijoms papasakoti. Jie taip pat nebijojo
studijos trypčiojo ir stengėsi atsilaikyti visi jie išliko sėkmingi ar pripažinti iki šių „skolintis“ iš ankstesnių kūrėjų ir jų darbų
prieš būtinybę keistis, susiformavo sąlygos dienų. Ir tikrai ne visada jiems pavyko kurti tiek naratyvinių, tiek kinematografinių
mažesnėms studijoms ne tik netrukdomai tik sėkmingus filmus. Tačiau šiandien jie sprendimų ir paversti juos savais. Gebėji-
kurti, bet ir pasiekti žiūrovus. Taip pat pir- yra puikus ir įkvėpiantis pavyzdys savo sa- mas turėti savo unikalią viziją – privalomas
mą kartą režisieriai, scenarijaus autoriai ir vybėmis ir tuo, kaip jie pradėjo savo karjerą. sėkmės ingredientas.
nepriklausomi prodiuseriai turėjo sąlygas
kurti tai, ką jie iš tiesų nori. Dauguma kino tyrėjų bei scholastų vi- Kitas labai svarbus jų sėkmės aspektas buvo
suomet pabrėžia, kad vienas svarbiausių santykis su auditorija. Jie aiškiai suprato

žiūrovų nuotaikas ir lūkesčius. Ir nors ne o pats projektas netrukus viršijo biudžetą. kelias į režisieriaus kėdę bei (vėliau) pripa-
visi iš jų sugebėjo išlaikyti šį santykį, visgi Pabaigus filmavimą Spielberg nuoširdžiai žinimą taip pat nebuvo lengvas.
šis santykis vis dar yra fundamentalus sėk manė, kad jo, kaip kino režisieriaus, karjera
mingiems kūrėjams ir visiškai priešingas baigsis vos prasidėjusi. Taigi, kaip rodo filmų vaikėzų atvejis, kad
nei buvo Holivudo studijų vadovams, kurie taptum vienu geriausių savo kartoje, be
manydavo, kad jie geriau žino, ką turi žiū- Panašiai atsitiko ir Lucas su pirmuoju savo unikalus kūrybinio balso ir tikėjimo
rėti žiūrovai, nei patys žiūrovai. Žvaigždžių karų filmu „Star Wars: Episode savimi, taip pat reikia įgyti itin svarbių ge-
IV – A New Hope“ (1977). Visa kūrybinė ko- bėjimų ir įgūdžių – gebėjimą kritiškai ver-
Nors sunku pasakyti, kiek tai buvo svar- manda galvojo, kad Žvaigždžių karai yra B tinti savo bei kitų kūrybinius darbus; suvo-
bu Holivudo vaikėzų sėkmei, bet visi jie lygio pasaka ir rimtai nežiūrėjo į savo darbą kimą, kaip ir kodėl veikia arba neveikia vie-
buvo draugai. Kitaip sakant, jie nuolatos aikštelėje, o operatorius nuolat riejosi su nas ar kitas sprendimas; gebėjimą suprati
„skolindavo“ arba rekomenduodavo kū- režisieriumi, kadangi manė, jog pastarasis savo auditoriją – per daug jai nepataikauti
rėjus vienas kito projektams, taip dirbdavo kišasi į sprendimus (dėl linzių, apšvietimo, ir/arba diktuoti tai, ką ji turėtų mėgti. Nors
vienas su kitu ar bent jau konsultuodavosi rakursų ir t.t.), kurie nėra jo kompetencija. Spielberg atvejis parodo, kad įgauti šiuos
kūrybinėje nežinioje. Kai kuriais atvejais jie Negana to filmuojant Tunise kilo viena di- įgūdžius tikrai nėra būtinas aukštasis išsi-
net „apsikeisdavo“ savo išleidžiamų filmų džiausių dešimtmečio audrų. Visai tai lėmė, lavinimas, bet... be jų (ir sėkmės atsidurti
pajamų procentais (gaudavo pajamas ne iš kad režisieriui nuo streso ir pervargimo kilo tinkamoje vietoje tinkamu laiku) papras-
savo filmų). Taigi, tai Holivudo vaikėzus sveikatos problemų – jam buvo diagnozuo- čiausiai nepavyks sukurti kažko įspūdingo,
jungė ne tik karta, bet ir partnerystė, kuri ta arterinė hipertenzija. kas ilgam paveiktų žiūrovus.
padėjo jiems visiems kartu judėti į priekį.
Karjeros pradžioje iššūkių kilo ir kitiems Tikėtina, kad prieš sėkmę bus momentas,
Šie legendiniai kūrėjai prieš pat pergalę Holivudo vaikėzams. Filmuodamas „The kai atrodys, kad niekas nebepavyks, tikė-
dažnai atsiduria tamsiausioje ir bevil- Godfather“ (1972) Cappola visą laiką bijojo, jimas savimi bus kritęs, o ateitis atrodys
tiškiausioje padėtyje. Spielberg tai buvo kad jis bus gali būti atleistas bet kurią fil- niūri. Todėl, kaip ir visiems tiems prota-
„Jaws“ (1975), kurio filmavimas jam buvo mavimo dieną dėl nuolatinių konfliktų su gonistams kino ekrane, knygų puslapiuose
toks sunkus, kad vėliau jis tai įvardijo studija. Scorsese savo režisieriaus debiutą ar komiksų kadruose, būtina nepasiduoti ir
kaip patirtį, kuri jį padarė tuo, kuo jis yra „Who's That Knocking at My Door“ (1967) būti pasiruošusiems griebti savo šansą, kai
šiandien. Filmuojant nesisekė viskas – jau sukūrė filmuodamas net kelerius metus ir tik jis pasirodys.
prasidėjus filmavimui scenarijus dar buvo praktiškai neturėdamas jokio biudžeto. Net
rašomas, nebuvo aišku dėl aktorių, ryklio pabaigus filmą vėliau jis turėjo įdėti papil- Ir visiems, kam tai aktualu – sveikiname su
robotas nuolat strigdavo, komandos nariai domą sekso sceną, kad pavyktų pasirašyti naujais mokslo metais!
nuolat atsidurdavo pavojingose situacijose, sutartį su platintoju. Kitų Holivudo vaikėzų
Steven Spielberg ir George Lucas

Paskutinė mergina – arba pataikei ne ant tos | Karolina Daniusevičiūtė
Paskutinė mergina –
Karolina Daniusevičiūtė
Fantastikos fanė, svajojanti apie kitus
pasaulius, knygų graužikė, retkarčiais
tampanti iliustratore
arba pataikei ne ant tos

Paklaikęs žvilgsnis, kruvini drabužiai, o rankoje virtuvinis peilis, virbalas ar kitas
paskubomis pagriebtas smailesnis buities rakandas. Ji vienintelė likusi gyva iš savo
draugų grupės – tai paskutinė mergina (geriau žinoma kaip „final girl“).
Paskutinę merginą dažniausiai išvysi- Šis siaubo filmų subžanras gan primityvus rašomas“ kaip nevertas dėmesio ir besi-
te siaubo filmuose, išskiriamuose kaip dėl savo paprastos schemos – lengvai atpa- velkantis siaubo filmų kategorijų eilės pa-
slasher‘iai, kuriuose siautėja psichopatas, žįstamų veikėjų charakteristikų, psichopato baigoje. Tačiau būtent dėl šių savo savybių
žudantis paauglių grupes, išsiruošusias iš- motyvų žudyti, jo aukų pasirinkimo, šoko tokio tipo filmai išpopuliarėjo ir šiandien
kylauti, praleisti savaitgalį nuošalioje tro- elementų bei įvykių baigties. Būtent todėl yra laikomi siaubo filmų klasika.
belėje ar tiesiog pasilinksminti vakarėlyje. šis subžanras neretai daugelio kritikų „nu-

Kadras iš „Texas chainsaw massacre“
Paskutinės merginos debiutas šaltaisiais ginklais – peiliu, kirviu ar tiesiog en“) pakoreguoja Hitchcock formulę ir
po ranka pasipainiojusiu laidu, šaunamųjų galutinai suformuoja bei užtvirtina slasher
Kaip pirmąjį slasher tipo filmą būtų galima ginklų jo arsenale nėra. Išpuolis būna stai- filmų taisykles – žudikas, atšiauri vieta,
išskirti Alfred Hitchcock „Psichopatą” gus ir parodomas aukos akimis. ginklas, aukos bei šoko elementai. Taip
(„Psycho“ 1960 m.). Čia žudikas – iškrypu- prasideda nauja siaubo filmų era. Tačiau
sios šeimynėlės produktas, praradęs beveik Žvelgiant iš dabarties perspektyvos tai svarbu paminėti, kad būtent šie filmai įveda
visas žmogiškąsias savybes. Auka – pa- neskamba originaliai, tačiau būtent ši ir daugiau veikėjų. Kuomet „Psichopate“
traukli ir seksualiai aktyvi jauna moteris, Hitchcock filme pateikta formulė paklojo turėjome tik vieną merginą, kuri krenta
kuriai vaikinų dėmesio tikrai netrūksta, o pamatus slasher siaubo filmų žanrui ir tapo nuo žudiko rankos, dabar jų atsiranda net
tai ir tampa priežastimi, kodėl žudikas pa- atspirties tašku kitiems šio tipo filmams. kelios. Atsiranda ir vaikinų, kuriuos ištinka
sirenka nužudyti būtent ją. Tai sukelia pyk- 1974 m. pasirodęs Tobe Hooper filmas ta pati lemtis, nors į juos koncentruojamasi
tį, kuris neretai siejamas su motinos ar kitų „Kruvinosios skerdynės Teksase“ („The mažai, jiems žudikas dažniausiai daug laiko
šeimos moterų padarytomis piktadarystė- Texas Chain Saw Massacre“) bei 1978 m. ir pastangų neskiria. Daugiau dėmesio pa-
mis jo atžvilgiu. Psichopatas naudojasi tik John Carpenter „Helovynas“ („Hallowe- rodoma merginoms. Scenos su jomis būna

ilgesnės bei detalesnės, jose daugiau įtam-

pos, šoko elementų. Visi papildomi veikėjai
tarsi duoti žudikui pasigaląsti peilius ir
parodyti savo gebėjimus, gąsdinti bei kelti
įtampą žiūrovui iki kol žudikas susitiks su
tikrąja savo oponente - paskutine mergina.
Būtent ji yra tikroji jo priešininkė, jo krip-
tonitas, nes ji tiesiog atsisako numirti.
Paskutinės merginos skiriamieji bruožai
Tik prasidėjus filmui pastebėti paskuti-

niąją merginą gan nesunku, kadangi ji gan
ryškiai išsiskiria iš savo draugų grupės.
Pirmuoju išskiriamuoju bruožu neretai
tampa vardas. Paskutinė mergina dažniau-
siai gauna gan berniukišką ar belytį vardą
kaip - Stretch, Marti, Stevie ar Laurie. Ji
kitokia nei draugės, ar tiksliau, kitokia nei
anksčiau minėtame Hitchock „Psichopate“ iš „Halloween“ filmavimo aikštelės
nužudoma mergina. Ji nėra moteriška, vai-
kinų dėmesys jai svetimas. Kitaip tariant ji pat paskutinė mergina neretai būna kny- moralines vertybes ir nuostatas. Žudikas
nėra seksualiai aktyvi – vaikinai ją labiau gų graužikė, mechanikė ar skautė ir gana atvirkščiai – dėl savo vertybių, moralinių
gąsdina nei domina. berniukiška. Toks paskutinės merginos pa- nuostatų nebūvimo ir iškrypimo atitinka
teikimas padeda su ja, kaip veikėju, susita- blogio pradą ir iš esmės yra neigiamas
Pavyzdžiui, „Helovyno“ veikėją Laurie patinti ne tik žiūrovėms merginoms, bet ir veikėjas. Tad kuomet jos ir žudiko keliai
draugės erzina dėl baimės bendrauti su vaikinams. Šis momentas itin svarbus, nes susikerta mes matome akivaizdžią gėrio ir
vaikinais. Marti, kuri yra pagrindinė vei- vienpusiškas, vienos dimensijos veikėjas blogio kovą.
kėja Tom DeSimone filme „Pragariškoje neprikaustytų žiūrovo dėmesio, jos istorija
naktyje“ („Hell Night“ 1981 m.) sužinojusi, mums taptų tiesiog neįdomi ir nesukeltų Be to, paskutinė mergina yra pastabi ir
kad teks miegoti viename kambaryje su empatijos jausmo, tad visa kuriama įtampa gal net truputį paranoiška. Maži pavojaus
vaikinu, iš karto pareiškia, kad jie miegos tarp žudiko ir paskutinės merginos netektų signalai nepraslysta pro jos akis, todėl ji
atskirose lovose, nors Stretch „Teksaso prasmės. pasidaro itin atsargi, kai tuo tarpu jos drau-
žudynių“ antrojoje dalyje („Texas Chain gai nekreipia į keistenybes dėmesio ir net
Saw II“, 1986 m.) sunkoka įsivaizduoti kaip Apskritai, paskutinė mergina piešiama kaip ją dėl to pašiepia. Tačiau visų svarbiausia,
nekaltą mergelę, tačiau ji nėra prieinama, iš esmės gera mergaitė. Kuomet jos draugai kad ji išradinga bei sumani ir geba išnau-
kadangi tik prasidėjus filmui atsisako eiti šėlsta vakarėliuose, ji skaito knygas, pade- doti ją supančią aplinką. „Helovyne“ Laurie
į pasimatymą. Taip suprantame, kad ji da tėvams ar dirba aukle. Tai atspindi jos net desperatiškiausiu momentu, įspausta į
atsiribojusi nuo romantiškų jausmų. Taip spintą sugeba iš pakabos išsilankstyti kažką
panašaus į ginklą (nors jis žiūrovui atro-
do komiškai) ir durti juo žudikui, o vėliau
smeigia jam po ranka pasitaikiusiu virbalu.
„Pragariškoje naktyje“ Marti užveda maši-
ną laidais ir taip pabėga nuo savo užpuoli-
ko. Taip galime pamatyti savotiškų herojės
ir žudiko panašumų: neretai ir žudikas ne-
apsiriboja vien peiliais ir kirviais, o įjungia
vaizduotę ir pagalbon pasitelkia aplink jį
esančius buitinius rakandus. Jie abu puikiai
išnaudoja juos supančią aplinką, todėl yra
puikūs priešininkai.
Paskutinės merginos evoliucija
Nepaisant to, pirmuosiuose slasher filmuo-

se galime pastebėti tendenciją, jog, nors
paskutinė mergina aršiai kovoja ir grumiasi
Kadras iš „Alien“ dėl išlikimo, išgyventi jai pasiseka tik per

Kadras iš „The Witch“
plauką ir, neretai, tik atsitiktinumo dėka. anaiptol, ji nebebijo jiems paprieštarauti jos nekaltumas, ištvermė ir tai, kad ji yra
Taip pat, finale ji yra išgelbėjama laiku ir išsakyti savo nuomonės. Svarbiausia tai, vienintelė išlikusioji iš visos savo šeimos
pasirodžiusio psichiatrinės daktaro, iš kur kad ji pradeda išsilaisvinti iš savo pačios paverčia ją paskutine mergina. Būtent tai,
paspruko žudikas (būtent taip nutinka Lau- aplinkos. Tai yra – ji nebepriklauso vien kad jos priešas nėra akivaizdžiai matomas
rie atveju „Helovyne“) ar tiesiog pro šalį slasher žanrui. Paskutinė mergina persikelia ir paliekamas pačio žiūrovo vaizduotei ir
keliavusio žmogaus (Sally „Kruvinosiose ir į kitus subžanrus. tai, kad galų gale ji pasirenka prisijungti
Teksaso skerdynėse“ išgelbsti pro šalį va- prie tų pačių raganų, kurios ir nužudė jos
žiavęs pikapas). Puikus to pavyzdys yra herojė Ellen Ripley, šeimą, paverčia ją visiškai naujo tipo pa-
kuri 1979 m. pasirodo jau klasika tapusio- skutine mergina. Tai paskutinioji mergina,
Tačiau 1984 m. pasirodžiusiame Wes Cra- je Ridley Scott filmų serijoje „Svetimas“ kuri įgyja galios, pamišimo ir brutalumo
ven filme „Košmaras Guobų gatvėje“ („A („Alien“). Čia paskutinė mergina susiduria savybių, kurias turėdavo tik žudikas, o
Nightmare on Elm Street“) mums prista- nebe su psichopatu, o su nežemiška būty- ne mergina. Galima sakyti, kad ji virsta
toma kitokia paskutinė mergina. Nancy ne be, kuri kėsinasi išžudyti viską, kas gyva. žudiku, prieš kurį kovojo ir nugali jį tokiu
tik slepiasi ir bando išgyventi, ji yra viena Įdomu tai, kad Ripley dėl savo sumanumo, būdu - dabar jis nebegalės jos nuskriausti.
pirmųjų paskutinių merginų, kurios pačios pastabumo ir gebėjimo apskaičiuoti bei Šis pavyzdys puikiai parodo, kad paskutinė
imasi iniciatyvos sugauti ir pribaigti žudi- išnaudoti aplinką įveikia priešininką, ta- mergina nebėra įkalinta savo charakteristi-
ką. Ji smogia jam atsakomąjį smūgį prieš čiau tą ji padaro ne vieną kartą. O galų gale kų, kurios anksčiau kontroliuodavo jos kaip
jam bandant pulti dar kartą. Savo namuose ir pasiaukoja tam, kad jį pribaigtų visiems veikėjos pasirinkimus.
žudikui Fredžiui Kriugeriui ji paspendžia laikams ir apsaugotų kitus - to nematy-
spąstus ir taip jį nugali jo paties žaidime. davome pirmuosiuose slasher filmuose. Taigi nors siaubo filmai ir pati siaubo są-
Nepaisant to, kad ji yra fiziškai silpnesnė, Anksčiau, pirminis paskutinės merginos voka išgyveno nuolatini pasikeitimą, o žu-
Nancy tampa pilnaverte priešininke ir pa- tikslas būdavo tiesiog išgyventi, tačiau čia dikai taip pat ne kartą pakeitė savo kaukes
skutinės merginos vardą užsitarnauja ne tik matome, kad Ripley pasiaukoja tam, kad bei motyvus žudyti. Paskutinioji mergina,
todėl, kad jai pavyko išlikti gyvai, bet todėl, išgyventų kiti. Tai taip pat galima traktuoti nors irgi patyrusi ne vieną pasikeitimą,
kad ji buvo vienintelė sugebėjusi įveikti kaip dar vieną išsilaisvinimą iš pirminių išliko daugmaž panaši. Ji tapo ikoniška
savo priešininką ir jo fizinę jėgą bei bruta- paskutinės merginos rėmų. moters figūra, kurią palaiko žiūrovai ir su
lumą nusveria savo sumanumu. džiaugsmu laukia jos pergalės. Be to pas
Paskutinė mergina dabar kutinė mergina puikiai atspindi moters
Būtent šiuo metu prasideda naujas žanro portretą ir jo pasikeitimą siaubo filmuose,
etapas, kuomet paskutinioji mergina po Kaip naujoviškos paskutinės merginos o kartu paliečia ir moters įvaizdžio proble-
truputį pradeda išsilaisvinti iš pirminių pavyzdį galime paimti 2015 m. pasiro- mą visuomenėje. Svarbiausia, kad ji nuolat
savo charakteristikų. Ji nebūtinai pateikia- džiusį Robert Egger filmą „Ragana“ („The bando ištrūkti iš rėmų - ji ištrūksta iš
ma kaip nekalta ir kukli mergaitė - neven- Witch“). Atrodo gan neįprasta taikyti slasher‘ių ir persikelia ir į kitus siaubo filmų
giama jai suteikti daugiau moteriškumo slasher‘ių taisykles filmui apie raganas, subžanrus. Su peiliu rankoje ji prasiskynė
arba atvirkščiai - ji keikiasi, gali būti tačiau net ir čia jų gausu. Nors pagrindinė kelią pro begales žudikų bei monstrų ir įro-
šiurkšti ar net agresyvi, nevengia išreikš- veikėja Thomasin tiesiogiai nesusiduria su dė, kad paskutinė mergina beveik visuomet
ti savo emocijų. Vyrai jos nebegąsdina, psichopatu, norinčiu ją nužudyti, tačiau yra pranašesnė už kitus.

Protagonistas rekomenduoja: rudens filmai ir TV
Protagonistas rekomenduoja:
rudens filmai ir TV
Po ganėtinai įdomios vasaros telemanams ir sausros, kurią vis dar jaučiame žvilgtelėję
į kino teatrų repertuarą, dalinamės tradicinėmis rudens filmų bei TV rekomendacijomis.
Kaip žinia, virusas dar neįveiktas, tad kai kurios premjerų datos gali keistis (o daugelis
ankstesniuose žurnalo numeriuose paminėtų filmų vis dar laukia savo starto), tačiau
dėl to labai svarbu atsirinkti, kas gi verta mūsų dėmesio, o ką geriau aplenkti dideliu
lankstu. Stengiamės nesikartoti ir pristatome savo laukiamiausius kūrinius, kuriuos
mūsų komanda ketina žiūrėti šąlant orui.
FILMAI
The King’s Man Rugsėjo 17 d.
Jei mėgstate filmus apie šnipus,
„The King's Man“ turėtų atsirasti
jūsų radaruose. Tai jau trečiasis šios
žinomos veiksmo komedijų serijos
filmas, kuris žiūrovus nukels į praeitį
ir papasakos istoriją apie šios slapto-
sios organizacijos atsiradimą. Pirmieji
du filmai buvo tikri saldainiukai, tad
jei patiko pirmosios Dave Gibbons bei
Mark Millar komiksų ekranizacijos, be
abejonės patiks ir ši.

BIOS Spalio 2 d.
Visiems puikiai pažįstamas
Tom Hanks pasiruošęs dar kartą
sugraudinti visų kino mėgėjų širdis.
Naujausiame savo filme „BIOS“,
Tomas įkūnys ligotą išradėją -
paskutinį žemės planetos gyventoją,
kuris sukuria robotą ir į jį perkelia
savo mylimo šuns protą. Atskiro
dėmesio vertas ir filmo režisierius
Miguel Sapochnik, kurio portfolio
sąraše žiba tokie pavadinimai kaip
„Game of Thrones“, „Fringe“,
„Altered Carbon“ bei daugelis kitų
TV žiūrovams puikiai žinomų serialų.
Ar debiutas kine pasiseks parodys tik
laikas.
Candyman spalio 16 d.
Šio žurnalo puslapiuose skyrėme šiek tiek dėmesio slasher žanro filmams, tad būtų labai neatsakinga praleisti naujausią šio žanro atstovą
„Candyman“. Tai dar vienas ilgametės serijos filmas paremtas Clive Braker knygų serija „Books of Blood“, kuri pakerėjo galybę siaubo
žanro fanų tiek Europoje, tiek už Atlanto. Tikimės daug siaubo, kraujo ir galimybės naująjį filmą vadinti dėmesio vertu serijos tęsiniu.

Black Widow Lapkričio 6 d.

Pirmasis rimtas ketvirtosios MCU
stadijos filmas, kurio nevalia
praleisti nei vienam šią istoriją
sekančiam fanui. Kaip galime suprasti
iš pavadinimo, naujajame filme
dėmesį sutelksime į Black Widow,
kurią įkūnija Scarlett Johanson.
Šią Keršytojų narę visuomet gaubė
daugybė paslapčių, o naujasis
filmas papasakojantis šios veikėjos
priešistorę žada gausybę atsakymų ir
naujų užuominų į MCU ateitį. Triname
rankomis ir nekantriai laukiame
premjeros!
Soul Lapkričio 19 d.
Animacija, kuri virpina sielą. Taip šį
filmą apibūdina jo kūrėjai iš visiems
puikiai žinomos „Pixar“ studijos. Jų
talentu neabejojame, o naujoji istorija
žada puikią kelionę po muzikos
istorijos užkaborius. „Soul“ - tai
filmas apie džiazo muziką mylintį
mokytoją bei jo kelionę pomirtiniame
pasaulyje.
TV serialai
Raised by the Wolves Rugsėjo 3d.
Ridley Scott nereikia pristatinėti,
tačiau geriausiai mes jį žinome,
kaip epinių filmų autorių. O štai jau
šio rudens pradžioje „HBO Max“
platformoje startuoja jo naujas
projektas - mokslinės fantastikos
serialas „Raised by the Wolves“.
Pristatomasis filmukas žada mums
epinių vaizdų kupiną istoriją apie
dirbtinį intelektą, tačiau kol kas tai
tik spėlionės, o visą projektą gaubia
paslapties skraistė. Be abejonės
žiūrėsim ir tikėsimės geriausio!

The Boys (2 sezonas) rugsėjo 4 d.
Nors mūsų redaktorius vis dar nežiūri šio serialo, žinome, kad mūsų skaitytojų tarpe „The Boys“ pakerėjo ne vieną. Po puikaus pirmojo se-
zono Eric Kripke, Evan Goldberg ir Seth Rogen grįžta į „Amazon Prime“. Jūsų laukia dar daugiau veiksmo, dar daugiau puikaus humoro ir,
žinoma, vidurinių pirštų skirtų superherojams.
Away rugsėjo 4 d.
„Away“ - tai dar vienas „Netflix“
bandymas sukurti gerą kosminį epą.
Visi žinome kuo baigėsi „Lost in
Space“ eksperimentas, tad į „Away“
žiūrime su sveiku skepticizmu. Tai
kosminė drama apie astronautę (Hil-
ary Swank), kuri leidžiasi į metus
trunkančią misiją, bei jos santykį
su žemėje likusiais artimaisiais.
„Netflix“ sako, kad „Away“ - tai se-
rialas apie viltį, žmogiškumą ir apie
tai, kaip įgaliname vienas kitą atlikti
nesuvokiamus žygdarbius.

The Mandalorian (2 sezonas) Spalis

Praėjusį pavasarį savo žurnale sky-
rėme keletą puslapių naujajam „Dis-
ney+“ serialui „The Mandalorian“.
Tuomet ji pavadinome „Disnėjaus
Černobiliu“ apeliuodami į tai, kad
serialas daugeliui patiko labiau nei
naujieji „Žvaigždių Karų“ filmai. Šį
spalį premijų medžiotojas grįžta an-
trajam sezonui, o paprasto fanų ben-
druomenės atsiprašymo nebeužteks
norint įsiamžinti „Žvaigždių Karų“
visatos kanone. Su nekantrumu trina-
me rankomis ir laukiame kuo gi „Dis-
ney“ nustebins mus šį kartą.
Helstrom Spalis
Jei mėgstate „Marvel“ ir ieškote
kažko naujo, turėtumėte atkreipti
dėmesį į šią naujieną. Pasak žinių,
„Helstrom“ bus kiek kitokio tipo seri-
alas nei kiti „Marvel“ produktai. Prie
puikiai pažįstamos veiksmo + humoro
+ nuoširdumo formulės pridėsime
ir baimės pojūtį. Serialo kūrėjai tei-
gia, kad tai bus pirmasis „Marvel“
produktas su ryškiais siaubo žanro
elementas. Gali gautis visiška košė,
tačiau gali būti ir labai gerai... Kaip
bus iš tiesų pamatysime šį spalį.
The Third Day Ruduo

Netikėtas „The Third Day“ anonsas
privertė mus žagtelėti. Tai naujas
6 serijų mini-serialas, kurį kuria
daugeliui pažįstamas Dennis Kelly
- garsiosios „Utopijos“ autorius.
Pasak žinių, „The Third Day“ trins
ribas tarp realybės ir fantastikos,
o pagrindinį serialo veikėją įkūnys
visiems puikiai pažįstamas Jude Law.
Jei mėgstate lovecraftiškąjį siaubą,
neturėtumėte praleisti ir šio „HBO“
kūrinio.

BONUS: SKAITYTOJų Rekomendacijos

X-Files
Ieva Markucevičiūtė sako, kad su
rudens orų prognoze neverta pradėti
žiūrėti nieko, kas turi mažiau sezonų
nei legendinis serialas apie ateivių
medžioklę. Turėdami omenyje, kad ne
vieną šio žurnalo puslapį paskyrėme
NSO temai, pamanėme, kad ši
rekomendacija puikiai tiks ir čia.
Kartu su Ieva siūlome pasvarstyti apie
Malderio ir Skali nuotykius seriale
„X-Files“.
Carnival Row
Mūsų „Facebook“ sekėjos Jurgos Ule
komentaras apie „Carnival Row“
sulaukė daugiausia patiktukų, o tai
jam uždirbo vietą ir mūsų žurnale.
Pirmasis steampunk bei fantasy žanrus
supliekusio serialo sezonas buvo
priimtas itin šiltai, o gandai skelbia,
kad antrasis sezonas taip pat ne už
kalnų. Laiko prisivyti dar turite, tad
jei ieškote originalaus detektyvo
fantastiniame pasaulyje, nepraleiskite
ir „Carnival Row“.
She-Ra and the Princesses of Power

Galiausiai, rekomendacija iš
Karolio, kuris žurnalo skaitytojams
rekomenduoja „She-Ra and the
Princesses of Power“. Pasak jo, šis
„Netflix“ platformoje randamas
animacinis serialas turėtų į jūsų
gyvenimus įnešti šiek tiek spalvų. Dar
daugiau, gegužę pasirodė penktasis
ir paskutinis šio serialo sezonas, tad
turite pilną istorijos paveikslą, kurį
jau spėjo išgirti kritikai.

„DCEU“: mažiau mylimas „Marvel CU“ broliukas ar slaptą ginklą atradęs lygiavertis varžovas? | Benita Balsytė
„DC extended universe“:

mažiau mylimas „Marvel CU“ broliukas ar slaptą
Benita Balsytė
ginklą atradęs lygiavertis varžovas? Kino mylėtoja, kolekcionierė ir filmosofė,
kurios diena neapsieina be filmų
Daugiau nei pusantro milijardo JAV dolerių. Tokia suma skiria pelningiausių „Marvel
Cinematic Universe“ ir „DC Extended Universe“ filmų bilietų pardavimus. „DCEU“ 2013
m. su filmu „Man of Steel“ pradėjo ir yra atsakinga už bendrą „DC“ komiksų herojų vi-
satą didžiuosiuose ekranuose. Christopher Nolan „The Dark Knight“ visata ar iki 2013
m. „DC“ komiksais paremti kiti filmai (bent kol kas) nevertinami kaip bendros šios ko-
miksų visatos dalys. Nuo 2013 m. prasidėjusi „DCEU“ franšizė savo pobūdžiu atitinka
„Marvel Cinematic Universe“ filmų franšizę, kuri taip pat bus svarbi šio straipsnio dalis.
Nereikia kalbėti apie bendrą abi filmų franšizes skiriantį milijardinį pelną, kad supras-
tum, jog „DCEU“ filmai – kur kas mažiau mėgstama franšizė. Ir ne tik mažiau mėgstama
– daugiau dramų, pertvarkų, kritikos ir nesusipratimų patyrusi komiksų filmų linija, kuri
prieš keletą metų privertė susimąstyti, ar ji išvis pajėgi patenkinti žiūrovų lūkesčius.
Tačiau Betmeno gimtoji komiksų visata ne visuomet slėpėsi „Marvel“ šešėlyje – tad
kokia „DCEU“ nesėkmės priežastis ir kaip jai pagaliau pranokti ar bent pasivyti visų
labiau mylimą „Marvel CU“?

DC Komiksų protagonistai ir antagonistai
Iš tiesų šios nesėkmės šaknys slypi dar išėjo Šaltojo karo laikotarpiu, kai tuome- sprendė paauglystės problemas ir nenoriai
XX a. „DC“ ir „Marvel“ komiksų kovoje. tinė Sovietų Sąjunga buvo įsivaizduojama peršoko į aptemptus superherojaus batus.
Pradėkime nuo trumpo įvado į komiksų kaip vienas didelis KGB agentas, pasiryžęs „Marvel“ herojai taip pat ryškiau charakte-
istoriją. Įmonė „DC Comics“ įkurta dar tar- išžudyti kiekvieną savo kelyje pasipainiojusį rizuoti, ne visuomet sutardavo tarpusavyje,
pukariu (1934 m.) ir veiklą pradėjo visai ne amerikietį. Todėl „Marvel“ nusprendė koja daugiau dėmesio skirta jų asmeninėms
nuo superherojų, o nuo komiškų nuotykių kojon žengti su aktualijomis – į superhe- istorijoms, ne vien piktadarių gaudynėms.
ir vesterno istorijų. Per porą dešimtmečių rojų komiksus įtraukti priešus komunistus, Net ir superherojų mūšiai ne visuomet
„DC“ tapo pagrindine komiksų leidėja, slaptas tapatybes ir peržengti nacionalinį baigdavosi laimingai. Taip personažai tapo
kol „Marvel“ neperėmė lyderio pozicijos. herojų lygmenį. Šiuo laikotarpiu „Marvel“ žmogiški, suprantami ir artimi skaitytojui.
„Marvel Comics“ įkurta penkeriais metais drauge su visų mylimu „komiksų tėvu“
vėliau, tačiau tikrasis jos sprogimas, nu- Stan Lee taip pat pristatė superherojus, ku- Na, visų sužmoginti gal ir nereikėtų. Kitas
lėmęs tolimesnę lyderystę, buvo 1961 m. rie visiškai skyrėsi nuo tipiškų „DC“ ir kitų svarbus žingsnis – „Marvel“ parodė, jog
pristatytas „Fantastic Four“ komiksas. Ir komiksų didvyrių. Jie buvo kompleksiniai, net ir monstrai ar pabaisas primenan-
nuo tuomet „DC“ vertėsi per galvą, kad pa- su savais trūkumais, reiškiantys įvairias tys personažai (kaip Halkas ar Padaras iš
sivytų „Marvel“ populiarumą. emocijas, patiriantys vidinius sunkumus „Fantastic Four“) taip pat gali tapti su-
bei kovojantys su suaugusiųjų problemo- perherojais, jei tik yra geros širdies. Tai
Kodėl? Daugiausia dėl „Marvel“ novato- mis ir kasdieniais rūpesčiais. Peter Parker perdavė itin svarbią moralinę žinutę ir kar-
riško, aktualaus ir išskirtinio požiūrio į dieną naktį nesisvaidė voratinkliais – savo tu su naujais herojų portretais, žemiškais
superherojus. „Fantastic Four“ komiksas galias gavo netikėtai, nepasitikėjo savimi, sunkumais ir tikroviškesniais

siužetais padidino skaitytojų ratą – prisi-

jaukino ne vien vaikų, bet ir studentų bei
suaugusiųjų auditoriją.
Lyginti su „Marvel“, „DC“ pasiliko prie

stereotipinio, idealaus, atletiško bei nu-
šlifuoto superherojaus portreto ir daugiau
dėmesio skyrė pačiam komiksų veiksmui.
Herojai toliau išliko nepriekaištingi didvy
riai: visuomet išaiškindavo sukčiausius
nusikaltimus, nedvejodavo padėti kitiems,
išlikdavo atsakingi, ryžtingi, racionalūs ir...
kiek vienodi. „Marvel“ komiksuose komu-
nistai vaikėsi Fantastiškąjį ketvertą iki Mė-
nulio, iš didelės meilės Didžiajai Britanijai
kūrė jai atskirą superherojų Kapitoną Bri-
taniją, pristatė savo ir kitų komiksų herojų
parodiją „Not Brand Echh“ ir net su Stan Kadras iš „Justice League“
Lee vedė savo radijo laidą. O „DC“? Jie savo
rimtuose rinkos analizės susirinkimuose Paviršutiniškas ir skubotas darbas desperatiškas noras kaip įmanoma greičiau
konstatavo, kad „Marvel“ sėkmė visai ne pasiekti „Marvel“ lygį ir jų penkerių metų
tokios naujovės ar ryškios herojų istorijos, Jų istorija taip pat panaši – „DCEU“ vis dar darbo rezultatus.
o ryškiai raudona žurnalo spalva ir gražesni bando pavyti „Marvel CU“. Tačiau pra-
dialogų debesėliai. dėkime nuo pradžių. „DCEU“ susidūrė su Jau antrajame filme „Batman v Superman:
nemažai smulkesnių kliūčių kaip kontro- The Dawn of Justice“ pasakojama, kaip
Taip „DC“ ir „Marvel“ komiksai pasiskirstė versiškai žiūrovų vertinti aktoriai, jų pro- Supermenas, su kuriuo žiūrovai susipažino
į dvi puses. „DC“ personažai priminė su- blemos (B. Affleck problemos su alkoholiu, tik viename filme ir kurio istorinė linija dar
perherojus-dievus, kurių darbai kalba patys Flash skandalas E. Miller apie galimą smur- neišplėtota, kovoja didžiulėje moralinėje ir
už save: stiprius, gražius, teisingus, prime- tą prieš gerbėjus, kt.) ar tariamai neįdomios idėjinėje kovoje su Betmenu. Tai yra du pa-
nančius dieviškąjį idealą. „Marvel“ pristatė kovos scenos. Tačiau viena didžiausių tiek grindiniai „DC“ komiksų herojai, vieni ži-
kompleksinius, klystančius, kartais keistus kritikų, tiek žiūrovų įvardijamų „DCEU“ nomiausių superherojų pasaulyje. Filme jie,
ir net baisius superherojus, kurie turi trū- klaidų – skubotumas bei paviršutiniškas, ypač Betmenas, pristatomi prabėgomis, o
kumų, tačiau vis tiek tampa didvyriais. Tai neprofesionalus ir net desperatiškas požiū- didysis mūšis, kuris logiškai mąstant galėtų
dvi skirtingos ideologijos ir galiausiai po ris į filmų kūrimą. Pirmasis „Marvel CU“ tapti keleto minėtų herojų standalone filmų
įvairių kainų reguliavimo žaidimų, vienas filmas „Iron Man“ pasirodė 2008 m., pir- kulminacija, įvyksta jau antrajame „DCEU“
prieš kitą nukreiptų strategijų ir dramų abi masis „DCEU“ filmas „ Man of Steel“ kino filme. Prieš šią kultinę kovą žiūrovai ne-
įmonės toliau drauge valdo didumą komik- teatrus pasiekė penkeriais metais vėliau. gauna (ir vis dar negavo) atskiro Betmeno
sų rinkos. Na, o kaip su filmais? Ir jis nebuvo blogas. Tačiau po jo prasidėjo filmo, nėra tinkamai supažindinti su šia
tamsia ir slogia „DCEU“ Betmeno versija
(kuri itin skiriasi nuo komiksų) per kitus
filmus, o į tolimesnę Supermeno liniją taip
pat neįsigilinama. Žiūrovas tiesiog įmeta-
mas į didžiulės Betmeno ir Supermeno pa-
giežos ir pykčio vienas kitam sprogimą be
didesnio konteksto. Nenuostabu, kad dėl to
žiūrovai nesugeba pamilti „DC“ filmų he-
rojų, nes paprasčiausiai nespėja to padaryti.
Tame pačiame ir, dar kartą paminėsiu, an-

trame „DCEU“ filme pristatoma dar viena
superherojė – Nuostabioji moteris. „Mar-
vel“ sukūrė net penkis filmus, kol pagaliau
subūrė kelis superherojus į vieną kūrinį
(„The Avengers“, 2012 m.). Jau nekalbant
apie tai, kad Betmeno ir Supermeno mūšio
svarbos kovą galima sulyginti nebent su
2016 m. išleistu „Captain America: The
„Aquaman“ reklama

Civil War“ filmu, kuriame superherojai plienine šypsena. Šis personažas visuomet ir įsprausdami juos į rėmus. Tačiau net ir
kovoja tarpusavyje taip pat dėl idėjinių ne- pasižymėjo kaip šviesos, teisingumo ir vil- kaip diktatoriai su savo nekvestionuojamu
sutarimų. Taip „DCEU“ nesuteikė progos ties nešėjas, niekada nedvejojęs pasiaukoti režimu buvo nekokie – neturėjo nei tvir-
žiūrovams labiau pažinti herojų ir pamėgti dėl kitų gerovės. „DCEU“ sukūrė Super- tos nuomonės, nei idėjos, nei jokio plano
juos per atskirus filmus, kaip tai darė meną, kuris nusimeta dievišką aureolę ir kuriant filmus. Puikiausias to pavyzdys – į
„Marvel“, o svarbiausia – ypač svarbią Be- tampa žmogiškas – kamuojamas abejonių, tragiškiausių superherojų filmų nominaciją
tmeno ir Supermeno kovą pademonstravo pasimetęs, dvejojantis, koks iš tiesų yra pretenduoti galintis „Suicide Squad“.
jau per antrąjį filmą. Šiame ir kituose kūri- jo kelias. Betmeno įvaizdis filmuose taip
niuose pastebimas skubotumas tik parodo, pat stipriai pakitęs – jis nedvejoja žudyti Pradėkime nuo to, kad ne vien dėl studijos
jog „DCEU“ „Warner Bros.“ studija naiviai nusikaltėlių, nesimuša į krūtinę kaskart tai filmas tapo nesusipratimų bomba. Ar pa-
tikėjosi, kad jiems be didesnių pastangų su padaręs ir nespjauna triskart per petį pri- menate, koks ažiotažas jį gaubė? Visiems
pora juostų pavyks pasivyti kelerių metų siekdamas, kad daugiau tai nepasikartos. puikiai žinomų ir naujų blogiukų gang‘o
„Marvel“ darbą ir daugybę jų standalone susivienijimas dar neturėjo atitikmenų, o
filmų. Negalvota apie ilgalaikius planus, Z. Snyder kuria tamsų, slogų ir žiaurų „DC“ skambūs vardai kaip W. Smith, M. Robbie,
tolimesnes herojų sąsajas, fanų bazės au- pasaulį, kuriame didvyriškumas reikalauja J. Leto ir kt., neoninės spalvos ir ryškūs
ginimą bei kitus svarbius aspektus, prisiri- aukų ir sudėtingų sprendimų. Tokiam pa- herojai sudarė neblogą įspūdį. Tačiau kaip
šant tik prie trumpalaikių tikslų. sauliui būtini brutalesni herojai ir destruk- – o, dievai, – na kaip turint „Warner Bros.“
tyvi, slogi bei paslaptinga atmosfera. Pro- biudžetus, aukščiausio lygio komandą,
Nesusipratimas „DC“ filmuose išlieka ir su blema ta, kad ne visiems norisi tokių tam- tokius aktorius, tiek kūrybinės medžiagos
Betmeno linija. Filmas „Batman v Super- sių superherojų, kai jie turi lengvus, juoke- ir potencialo reikia sukurti tokį nesusipra
man: The Dawn of Justice“ vertintas ypač liais ir gera nuotaika pripildytus „Marvel“ timą. Kas čia per scenarijus ir siužetas,
prieštaringai, nors tikrai turi daugybę pa- filmus. O didesnėms masėms reikalingas kokio nenuoseklumo ir neįdomumo istorija.
girtinų, drąsių ir išskirtinių sprendimų. Bet ryškesnis šou nei gilūs Gotamo herojų vi- Ir kam išvis atėjo į galvą mintis modelį C.
žvelgiant į Betmeno kaip visos „DC“ visatos diniai apmąstymai. Taip ir „DCEU“ herojai, Delevigne mėginti paversti aktore ir dar
herojaus istoriją, galima pamanyti, jog nuo ir filmų stilius tiesiog neatitiko dalies „DC“ pagrindine piktadare? Vienintelis smagus
viso nusikaltėlių gaudymo jam prasidėjo gerbėjų lūkesčių. dalykas – išliko keli aktoriai, ryškūs, lėkšti,
kokie nuotaikų svyravimai ar emociniai bet situacijai visai tikę personažai bei kar-
sutrikimai. Filme „Batman v Superman: Galima manyti, kad Snyder versija norėta navališkai ryškus pastatymas. Apibendri-
The Dawn of Justice“ Bruce Wayne tiesiog sekti Ch. Nolan pėdomis ir sukurti tam- nant, tai toks nusivylimas ir tiek iššvaistyto
nekenčia Supermeno – ne tiek asmeniš- sų, sukrečiantį ir pasmerktą pasaulį, kurį talento, kad negali nepradėti svarstyti, jog
kai, kiek suprasdamas Supermeno grėsmę privalu išgelbėti. Tačiau Nolan pasaulis su gamybos studija tikrai kažkas negerai.
visuomenei. Tačiau tas įtūžis, ryžtas jį su- susidėjo iš kur kas daugiau nei tamsos. Vie-
naikinti ir pure rage kaip ugnikalnis trykšta nomis svarbiausių temų tapo viltis, siekis Bet su ja ir nebuvo viskas gerai. Pradėjus
per kraštus. Bet štai filme „Justice League“ pasipriešinti baimei, tikėjimas žmogišku- kurti „DCEU“ filmus nuspręsta, kad ir
Betmenas aprauda Supermeną, pasakoda- mu ir žmogaus gerumu. Snyder versijoje toliau bus sekama Snyder tamsiu ir pa-
mas, koks geras jis buvo draugelis ir koks tokios vilties žymiai mažiau. Tačiau tai slaptingu tonu. „Suicide Squad“ režisierius
patikimas jo moralinis pagrindas, tarsi dar tiesiog kitoks stilius. Ar tai blogai? David Ayer taip pat juo vadovavosi, bet
vystykluose būtų dalijęsis tuo pačiu plieni- kai pasirodė prasti „Batman v Superman“
niu čiulptuku. Galbūt H. Cavill Supermenas Stilius išlieka vienu ryškiausių „Marvel“ įvertinimai ir kritika tokiam stiliui, „War-
per tą trumpą keliolikos minučių susitai- ir „DC“ filmų skirtumų ir pastarieji dažnai ner Bros.“ staiga apsigalvojo ir paliepė
kymo akimirką iš tiesų apžavėjo Betmeną tampa gaivaus oro gūsiu po linksmybių įterpti daugiau juokelių, neoninių spalvų
savo nuostabia šypsena ar padūkusiomis kupinų „Marvel“ juostų. Nesupraskite klai- ir sukurti linksmesnę atmosferą. Ir ne, to
lazerinėmis akimis. Bet kitu atveju toks di- dingai, „Marvel“ turi puikiai išdirbtą, per jie prašė ne filmavimo procese. „Warner
delis emocijų pokytis gali neįtikinti. Tokios 12 m. patikrintą ir iki smulkmenų susty- Bros.“ liepė pakeisti viso filmo stilių jau jį
ir panašios nuoseklumo spragos atskleidžia guotą sėkmingų filmų kūrimo formulę, kuri nufilmavus ir perėjus į perfilmavimo stadiją,
neapgalvotą ir nesusietą istoriją bei paaiš- veikia ir pritraukia minias net ir superhe- kuri šiaip jau reikalinga klaidoms ištaisyti
kina dalies gerbėjų nepasitenkinimą. rojų nemėgstančių žiūrovų. Tačiau kartais ar detalėms pridėti. Dėl to perfilmavimas
tos juokelių ir komiškų situacijų pripildytos kainavo 2-3 kartus daugiau nei įprasta,
Atmosfera ir Snyder‘io stilius istorijos tampa kiek nuspėjamos ir tuomet tačiau čia mėtymasis nesibaigia. Režisieriui
tamsioji superherojų versija puikiai tinka jau paruošus pilną filmo versiją, kurios to-
Viena labiausiai purvais ir kritika apipiltų galvai pravėdinti. liau lauktų testavimo ir koregavimo darbai,
„DCEU“ problemų – režisieriaus Zack Sny- „Warner Bros.“ nusprendė pasamdyti kitą
der („Man of Steel“, „Batman v Superman: „Warner Bros.“ režimas ir panika įmonę alternatyviai versijai. Taip galutinis,
The Dawn of Justice“, „Justice League“) kino teatrus pasiekęs produktas buvo iš
kūrimo stilius. Kad suprastume „DC“ ko- „Warner Bros.“ nuo pat pradžių kūrė „DC“ Ayer ir minėtosios įmonės versijų sulipdy-
miksų gerbėjų įtūžį, trumpam sugrįžkime filmus, tačiau nuo „Man of Steel“ dar ir tas Frankenšteinas, kuris tikrai nepadėjo
į 1938 m., kai Supermenas pirmą kartą pradėjo kištis į pačių režisierių darbą, filmo vertinimams. Ayer tikroji versija
nusišypsojo skaitytojams nepriekaištinga neleisdami jiems įgyvendinti savo vizijos tamsesnė, ne tokia komiška ir kupina suau-

„Wonder Woman 1984“ Plakatas

gusiems tinkamo smurto. Joje net naujuoju nereikėtų. Visų pirma dėl to, kad tai dar visai ne „Wonder Woman“ ar „Aquaman“
„DC“ nusikaltėlių veidu išreklamuotas J. vienas „DCEU“ Frankenšteinas, tik šįkart projektai su palyginti didžiuliais biudžetais,
Leto gavo daugiau juostos laiko nei galuti- dėl nelaimingo atsitikimo: Z. Snyder filmo nemažu žinomumu, saugiomis temomis ir
nėje versijoje likusios 15 minučių. post-production stadijoje pasitraukė dėl jei ne garantuota sėkme, bet bent jau didele
šeimos tragedijos, kai nusižudė jo dukra. tikimybe per daug nenuvilti. „Shazam!“
Visa tai parodo „Warner Bros.“ pažeidžia- Taip filmą su perfilmavimais užbaigė ir pasirodė kaip pirmasis kūrinys jaunesnei
mumą ir paniką – studija dėl kito filmo visai kitą toną, stilių bei nuotaiką pateikė auditorijai, „Joker“ – visai naujas, netra-
kritikos pasiryžo staigiai pakeisti savo su „Marvel“ dirbęs Josh Wedon. Tačiau iš jo dicinis vieno ikoniškiausių „DC“ ir visų
stilių ir kryptį. Toks mėtymasis atskleidžia, vis tiek neišėjo geras produktas, o kūrėjams komiksų herojų portretas – kiek rizikos po
kad „DCEU“ net neturėjo savos, aiškiai reiktų dar ir pareiškimą parašyti, dėl visų geriausios vadinamos Heath’o Ledger’io
apibrėžtos franšizės vizijos, tikslų ir plano. mūsų akis išdeginusių tragiškai užpaišytų Džokerio versijos, didelės J. Leto nesėkmės
Dėl prastų namų darbų sulauktos pasek H. Cavill ūsų. bei visų gerbėjų iki dangaus iškeltų lūkes-
mės „Suicide Squad“ atveju – atšaukti čių! „Birds of Prey“ feministinis dvelksmas
arba nukelti nauji superherojų filmai, o Kaip pokyčius galima vertinti ir paskuti- taip pat nežadėjo vienpusio vertinimo –
ypač iššvaistytas didžiulis dėmesys J. Leto niuosius „DCEU“ išleistus filmus: „Sha- komiksų filmuose tai pirmas kartas, kai
Džokeriui be atskiro filmo ir neapibrėžtos zam!“, „Joker“ ir „Birds of Prey“. Pirmasis filmas toks moteriškas: visi teigiami he-
vietos „DC“ žemėje. Nors dėl pastarojo gal tapo tikra sėkme, nors jį galima vertinti rojai vien moterys, o neigiami – tik vyrai.
ne taip ir blogai – šis Džokeris labiau pri- rizikingu sprendimu patenkinti jaunesnę Nuostabioji moteris bent turėjo savo Steve
minė tėvų išlepintą, ribų nejaučiantį ir iš auditoriją. Tačiau jis pasiteisino su kaupu Trevor.
nuobodulio mirštantį kaprizingą mafijozą – gavome linksmą, lengvą ir jaunatvišką
nei nusikaltimų genijų, griaunantį Gotamą pramogą su gražia mintimi ir gyvu scena- Tačiau be visų šių pokyčių svarbiausi įvyko
sava ideologija. rijumi. per pastaruosius mėnesius*. „DCEU“ pa-
tys susigriebė, kad reikia pagaliau plėtoti
Pokyčiai Apie „Joker“ sėkmę ir populiarumą turbūt taktiką, kurti savitą strategiją ir pasiūlyti
neverta nei šnekėti. Stebėtina, tačiau net ką nors naujo, kas padėtų pamiršti praei-
Taip prieš ketverius metus susidarė įspūdis, Lietuvoje šis filmas tapo gana populiarus. ties nesklandumus. Taip jau kuris laikas
kad „DCEU“ pasmerkta nesėkmei – kad Tai puikus „Hangover“ franšizės režisie- internetas netyla nuo komiksų herojų fanus
jiems pagaliau reikia apsispręsti, nustoti riaus Todd Phillips fantazijos vaisius, kaip pagaliau džiuginančių naujienų. Tai ir gali-
desperatiškai vaikytis „Marvel“ ir sukurti Džokeris galėtų atrodyti kitoks: ne vien iš- mas H. Cavill sugrįžimas, ir naujienos apie
ką nors savito ir unikalaus. Atsirado po- protėjęs nusikaltėlis, bet labiau visuomenės galimą tikrosios Ayer „Suicide Squad“ ver-
reikis personažų istorijoms ir standalone ir sistemos palaužtas, o viduje geraširdis sijos director‘s cut leidimą, ir to paties filmo
filmams, kurie pelnytų simpatijas ir nebūtų žmogus. Tikėtina, jog ši prieš sistemą tema tęsinį su „Marvel“ „Guardians of the Ga-
varžomi studijos spaudimo. Ir pagaliau bei patrauklus herojus, kuris sužadina tiek laxy“ režisieriumi James Gunn, artėjantis
„DCEU“ įsiklausė. empatiją, tiek tam tikrą palaikymą dėl jam nemokamas, virtualus „DC“ FanDome ren-
patirti tenkančios neteisybės, ir lėmė po- ginys (angl. convention) ir daug kitų. Tarp
Teigiami pokyčiai prasidėjo nuo režisierės puliarumą. svarbesnių taip pat verta paminėti Zack
P. Jenkins darbo „Wonder Woman“, kuris Snyder „Justice League“ versijos director‘s
ne tik puikiai pristatė naują superheroję, Ne taip seniai pasirodžiusio „Birds of Prey“ cut leidimą (4 valandų filmą arba šešių dalių
bet ir nuosekliai kūrė istoriją, planuojant vertinimas išliko skirtingas: vieni nurašė serialą), kuris galėtų pakeisti šio filmo ver-
ją į priekį. Taip pat nuspręsta galutinai nu- filmą kaip dar vieną nesėkmę dėl prastų tinimą. Tačiau viena geriausių žinių yra tai,
sigręžti nuo Snyder kūrimo stiliaus, tačiau pardavimų, daugybė feminizmo šalininkų kad „DCEU“ pagaliau pasimokė ir galimai
pagaliau tai darant natūraliai, suteikiant šaukė, kad dėl mažo pelno kalti vyrai, kad atrado savo sėkmės formulę.
režisieriams laisvę, o ne primetant savo va tai nemėgsta filmų, pozicionuojančių
užgaidas ir mėgdžiojant „Marvel“ stilių. stiprias moteris (paaiškėjo kaip netiesa – „DCEU“ pasaulis taps multiverse, arba
Taip tolimesni filmai (išskyrus „Justice Le- net 54 % žiūrovų buvo vyrai, o tarp kritikų lietuviškai, visata su daugybe realybių ir
ague“) tamsą ir niūrumą pakeitė kiekvieno tokios taip pat neįžvelgta). Kiti vertino dimensijų. Ši naujiena atskriejo kartu su
herojaus savybes atitinkančia atmosfera, filmą kaip neskoningą ir be išplėtotos žiniomis apie artėjančius režisieriaus Matt
kaip Nuostabiosios moters skleidžiama minties, o dar kiti gyrė dėl mielo stiliaus Reeves naujus Betmeno filmus su R. Patti-
viltis, geraširdiškumas ar Akvameno kietas ir dėmesio stiprioms moterims. Negalima son ir puikia komanda priešakyje bei Flash
charakteris ir nežemiškas įvaizdis. Ir nors nuginčyti, kad nemažai šio filmo spren- filmą ir į jį sugrįžtantį buvusį Betmeną M.
išliko auditorijos dalis, kuriai patiko tam- dimų išliko kvestionuotini ar perspausti, Keaton.
susis „DC“ pasaulis, stiliaus pokytis su- tačiau „DCEU“ kontekste svarbiausia tai,
veikė. Būtent šie filmai sulaukė didžiausio kad toliau žengiama novatorišku keliu ne- Multiverse „DCEU“ atveju yra puikus da-
pasisekimo ir nukreipė tolimesnį „DCEU“ bijant įdomesnių ir galimai rizikingesnių lykas. Tai ne tik suteikia didžiulę kūrybinę
kelią tinkama linkme. projektų. laisvę visai franšizei bei režisieriams kurti
herojus ir įvykius pagal savo viziją, bet ir
Tiesa, negalima praleisti „Justice League“ Visus šiuos filmus galima vertinti kaip pa- tampa atsaku į kritikos sulaukusius aspek-
filmo, tačiau jo vertinti vienpusiškai vėlgi sisekimą dar ir dėl to, jog minėta trijulė – tus kaip slogus ir vienodas franšizės stilius
*Straipsnyje kalbama apie rašymo metu žinomas naujienas.

ar netenkinantys herojai – juk viską galima dis užkariavusiu J. Phoenix Džokeriu. Juk idėja – pagaliau gali tapti receptu, padė-
perkurti. Taip nebelieka griežtų kanono skamba visai neblogai, tiesa? siančiu „DCEU“ pelnyti žiūrovų širdis. Na,
taisyklių, dėl kurių tektų sekti vienos persi- o kol filmų pasaulis su visomis naujovėmis
pynusios istorijos vingiais, kuriuos netyčia Taip multiverse idėja pagaliau galėtų tapti vis dar pristabdytas, kviečiu išsirinkti lau-
praleidus galimos didžiulės loginės klaidos. unikalia „DCEU“ formule į sėkmę. Nors kiamiausią „DCEU“ filmą (premjerų datos
Atsiranda galimybė kurti ir perkurti savas tarpdimensinė visata jau seniai gyvavo gali kisti) ir iki jo premjeros peržiūrėti Su-
lygiavertes superherojų istorijas – štai komiksuose, „Marvel CU“ jos taip pat dar permeno visatos filmus – puiki laisvalaikio
Flash savo filme galimai susitiks su alter- nebuvo įgyvendinusi (nors ir ji pradeda idėja per galimai dar vieną mūsų laukiantį
natyviu, prieš 30 m. Gotamą valdžiusiu Be- svarstyti šią galimybę). Tad dėmesys atski- karantiną.
tmenu, o viena įdomesnių fantazijų teorijų, roms superherojų istorijoms, grąžinta kū-
teigia kad naujasis Pattison’o Betmanas rybinė laisvė režisieriams, tikrųjų jų filmų
galėtų susikauti su neseniai pasaulio šir- versijų premjeros ir naujovė – multiverse
Wonder Woman 1984 The Suicide Squad
2020 spalio 2 d. 2021 rugpjūčio 6 d.
The Batman Black Adam DC Super Pets
2021 spalio 1 d. 2021 gruodžio 22 d. 2022 gegužės 22 d.
The Flash Aquaman 2
2022 birželio 3 d. 2022 gruodžio 16 d.

Intelektuali naujienų laida apie žaidimus

Vedžito transformacija į Super Sajaną – psichologinė perspektyva | Tadas Jakubauskas
Vedžito transformacija į
Super Sajaną – psichologinė
perspektyva Tadas Jakubauskas
Vaikas kuris bando būti suaugusiuoju, berni-
ukas, kuris bando būti vyru ir gyvūnas, kuris
bando būti žmogumi
Vedžitas – sajanų princas iš garsiosios Akira Toriyama manga ir anime serijos „Dragon
Ball“ yra tipinis antididvyrio pavyzdys. Iš pradžių pristatytas kaip antagonistas,
Vedžitas laipsniškai peraugo į teigiamą personažą istorijos eigoje, tačiau net ir
kaudamasis pagrindinių veikėjų pusėje, jis išlaikė tokius savo bruožus kaip išdidumas,
arogancija, impulsyvumas bei šalta laikysena net ir savo bendražygių atžvilgiu. Nors
pastarieji Vedžito bruožai daugeliui serijos gerbėjų buvo įdomūs, labiau empatiškiems
„Dragon Ball“ fanams įsijausti į Vedžito personažą išliko sudėtinga. Vis dėlto,
būtina nepraleisti aplinkybės, kad Vedžito asmeninė istorija, jo raida, ypač virsmas į
Super Sajaną pasižymi stipriu teigiamu aspektu, kuris taip pat gali būti įkvepiančiu
psichologinės transformacijos pavyzdžiu, stebinančiai atspindinčiu motyvus
pasitaikančius net ir seniausiuose religiniuose naratyvuose.

Sajanų princas vedžitas
Iš pažiūros, 1984 metais prasidėjusi „Dra- Kurdamas „Dragon Ball“, serijos autorius Galima spėti, jog tuo pačiu būdu Akira To-
gon Ball“ manga komiksų serija, bei vėles- Akira Toriyama nekėlė sau tikslo manga riyama savo kūriniu pavyko perteikti net
ni, ja grįsti anime serialai, remiasi palyginti skaitytojams perteikti kokią nors vieną, daugiau nei pats autorius buvo užsibrėžęs,
paprastomis prielaidomis, būdingomis ir apibrėžtą moralinę mintį. Veikiau, Toriya- ypač turint omenyje, kad serija vystėsi be
daugeliui kitų shonen žanro kūrinių. „Dra- ma siekis buvo tiesiog sukurti įtraukiančią, jokio išankstinio sąmoningo planavimo,
gon Ball“ būtų galima trumpai apibūdinti veiksmo nestokojančią istoriją, kuri patiktų atveriant galimybę reikštis pasąmonin-
kaip istoriją apie grupę Rytų kovos meistrų, Japonijos berniukų auditorijai. Įmanoma, giems kūrybiniams impulsams. „Dragon
pasižyminčių nepaprastomis galiomis ir jog tai ir buvo viena iš priežasčių lėmusių Ball“ serijai ir jos kūrėjui tinka lietuvių
ginančių Žemės planetą nuo dažnai dar milžinišką „Dragon Ball“ sėkmę – elegan- filosofo Antano Maceinos pasakyti žodžiai:
galingesnių priešų. Personažai treniruojasi, tiškai paprastas „Dragon Ball“ siužetas „poeto sumanymai ne visados sutampa su
kovoja, patiria pralaimėjimus, pergales ir paliko pakankamai daug vietos interpreta- kūrybine jo tikrove. Ne kartą kūrinys atsi
neretai, stumiami beviltiškų aplinkybių, cijoms, šitaip užtikrindamas serijos gyvy- lieka nuo kūrėjo planų, išreikšdamas tik
yra priverčiami tobulėti peržengiant savo bingumą, bei aktualumą net ir ilgalaikėje dalį to, ko buvo norėta ir siekta. Bet ne kar-
fizinius, bei psichologinius limitus. perspektyvoje. tą taip pat kūrinys – ypač genijų darbuose
– pralenkia kūrėjų sąmoningus apmatus

Išminties puslapis
puslapis
42
„There’s no such thing
as fair or unfair in battle.
There is only victory or in
your case, defeat.“
- Vegeta
"Nėra tokio dalyko, kaip sąžininga ar nesąžininga kova. Yra tik pergalė arba, tavo atveju, pralaimėjimas" - Vedžitas
42 Protagonistas ||Ruduo
vasara2020
2020
ir atskiros konkretybės vaizdu atskleidžia

tokių perspektyvų, kurios nustebina ir patį
poetą.“ Būtent tokios perspektyvos gali-
mai slypi ir už „Dragon Ball“ vaizduojamų
Vedžito desperatiškų pastangų nenusileisti
pagrindiniam veikėjui Son Gokui bei įval-
dyti Super Sajano transformaciją po įvykių
Fryzo sagoje.
Vedžito ir Goko priešprieša
Kaip ir serijos protagonistas Gokas, Vedži-

tas yra sajanas – vienas iš nedaugelio gyvų
išnykusios, karingos ateivių rasės atstovų.
Palyginimui, Gokas ilgą laiką nenutuokė
apie savo tikrąją prigimtį ir laikė save Že-
mės gyventoju, tuo tarpu Vedžitas ne tik Degantis vedžito ryžtas
žinojo esąs sajanas – būdamas sajanų prin-
cu jis užaugo žinodamas apie savo kilmingą gon Ball“ kontekste Super Sajanas yra nuo pat pradžių turi dirbti dėl išgyvenimo,
kraują. Vedžito kilmė tapo jo išdidumo legendinė, sunkiai pasiekiama transforma- dėti pastangas ir daryti aukas. Pirmarūšės
pagrindu, apibrėžė jo tapatybę, suteikė cija, kurios skiriamieji bruožai – drastiškai Abelio aukos susilaukia malonės Dievo aky-
jo gyvenimui aiškią kryptį ir net prasmę. išaugusi galia, mėlynos akys, į smailias se, tačiau jo vyresnio brolio Kaino atnašos
Elitinis sajanų karys gyveno tikėdamas ne- sruogas atsistoję auksiniai plaukai ir tokios atmetamos. Pasipiktinęs tokia situacija
ginčijama, gimimo nulemta perskyra tarp pačios spalvos šviečianti aura supanti sa- Kainas pakelia ranką prieš savo brolį ir
stipriųjų ir silpnųjų, hierarchine sistema, jano kūną. įvykdo pirmąją žmogžudystę istorijoje.
nurodančia jo likimą ir poziciją visų kitų
mirtingųjų atžvilgiu. Dėl šios priežasties Net ir prisijungęs prie žemiečių, Vedžitas Jordan Peterson požiūriu, Kainas ir Abelis
Vedžitas patyrė didelį sukrėtimą regėdamas išlaiko neapykantą Goko atžvilgiu, bei regi yra dviejų galimų egzistencinių laikysenų
kaip Gokas – žemo rango sajanų karys – pagrindinį serijos veikėją kaip didžiausią personifikacijos: vienas biblinės istorijos
sugebėjo pralenkti jį jėga. Tai buvo ne tik savo varžovą. Vedžito nuostatą šiuo atveju personažas įkūnija pagiežą gyvenimo sun-
pažeminimas – Goko sėkmė buvo smūgis pakankamai tiksliai apibūdina Toronto kumų ir neteisybės akivaizdoje, tuo tarpu
sudrebinęs pačius Vedžito pasaulėžiūros universiteto psichologo Jordan Peterson kitas – savanorišką ryžtą aukotis dėl geres-
pamatus. komentarai liečiantys biblinę istoriją apie nio rytojaus. Akimirkomis šias tendencijas
konkuruojančius brolius Kainą ir Abe- įmanoma įžvelgti ir tarp Vedžito, bei Goko.
Nuoskauda Vedžito orumui tapo dar gilesnė lį. Senojo Testamento Pradžios knygos Sajanų princas tiki esąs nusipelnęs būti
kuomet Gokui pavyko virsti Super Sajanu kontekste, Kainas ir Abelis buvo pirmųjų stipriausiu vien dėl savo kilmės ir reaguoja
kovojant prieš Fryzą – vieną iš galingiausių žmonių – Ievos ir Adomo – vaikai, užaugę agresyviai šiam lūkesčiui nepasiteisinus,
„Dragon Ball“ priešų, tiesiogiai atsakingu pasaulyje paveiktame pirmosios nuodėmės. tuo tarpu Žemėje užaugęs Gokas laikosi
už sajanų rasės išnykimą. Kaip žinia, „Dra- Ne taip kaip jų rojuje gimę tėvai, abu broliai nuomonės, jog net ir silpnas asmuo įdėjęs
pastangų gali peržengti savo galimybių ri-
bas. Šis ideologinis konfliktas atsiskleidžia
dar pastarųjų veikėjų pokalbyje prieš pačią
pirmąją jų dvikovą, tačiau tai nėra vienin-
telis, ar pats svarbiausias, aspektas, kuriuo
Vedžitas ir Gokas yra panašūs į Kainą ir
Abelį.
Kaip pastebi Jordan Peterson, Kainas puo-

selėja neapykantą savo broliui todėl, kad šis
sugebėjo pasiekti tai, ko pats Kainas neturi.
Kalbant apie poziciją Dievo atžvilgiu, Abe-
lis yra tarsi Kaino idealas arba pavyzdys.
Peterson komentuoja, jog būdami savo
prigimties apribotomis būtybėmis mes –
kaip žmonės – turime natūralią tendenciją
jausti neapykantą viskam, kas mums pri-
mena apie mūsų pačių trūkumus, bei ydas.
„Dragon ball z“ plakatas

Idealo akivaizdoje mes tampame sąmonin- rus galingos gyvybinės energijos paliktą religine-teologine potekste. Nieko nuosta-
gi skausmingam faktui, jog nesame tokiais, kraterį. baus, jog atskridęs į vietą, kurioje galimai
kokiais savo pačių nuožiūra užsibrėžėme matė Goką Vedžitas nieko neranda. Tarsi
būti. Šią neapykantą dar labiau kursto ide- Siekiant suprasti šios scenos svarbą, būtina nuolat atsitraukiantis ugnies stulpas vedęs
alo keliamas reikalavimas keistis ir, kaip aptarti kai kurias analitinės psichologijos izraelitus per dykumą Senojo Testamento
pabrėžia psichologė Raminta Girdvainė – mokyklos įkūrėjo, XX a. šveicarų psichologo Išėjimo knygoje, idealas rodo žmogui kelią,
„mūsų smegenys priešinasi pokyčiams, nes Carl Gustav Jung įvestas sąvokas. C. G. Jung motyvuoja jo raidą, tačiau kaip tobulybė jis
tai joms atneša papildomą darbą.“ yra daugiausiai žinomas už kolektyvinės niekada nėra pilnai pasiekiamas ar įgyven-
pasąmonės idėją – pastarąją jis apibrėžė dinamas.
Problemos sprendimas Kainui yra papras- kaip visai žmonijai bendrų, paveldimų
tas – nužudyti savo idealą. Sunaikinus psichikos bruožų sumą. Šiuos visiems Son Goką nėra sunku įsivaizduoti kaip
pavyzdį žmogaus nekankina žinojimas apie žmonėms bendrus psichikos bruožus C. G. dramatiškai perteiktą tokio idealo vaizdinį
savo paties trūkumus ar būtinybė keistis ir, Jung vadino „archetipais“. Pasak C. G. Jung, ar metaforą, ypač turint omenyje, jog tai
panašu, kad „Dragon Ball“ serijoje Vedžitas archetipai yra dalinai atsakingi už skirtingų mirštantis ir prisikeliantis žmonijos gel-
prieina panašių išvadų. Gokas reprezen- kultūrų mitologijose, religijose ir mene bėtojas atsiųstas iš kito pasaulio. Tuo pačiu
tuoja Vedžito asmeninį idealą – jis yra pasitaikančius bendrus motyvus. Svarbiau- jo charakteris išlieka pastovus per visą
sajanas, kuriuo pats Vedžitas norėtų būti. sias iš psichologo aptariamų archetipų yra istoriją, o kiti personažai dažnai pasikeičia
Goko akivaizdoje sajanų princas jaučiasi vadinamas vokišku įvardžiu „Selbst“ (liet. po sąveikos su pagrindiniu veikėju – beveik
menkavertis, verčiamas keisti savo griežtą „Pats“). visi Goko draugai kažkada buvo jo priešai.
pasaulėžiūrą ir iš viso to kyla visos Vedžito
duotos priesaikos pralenkti Goką jėga ir jį C. G. Jung nustato perskyrą tarp žmogaus Vedžito transformacijos aspektai „Funimation“
sunaikinti – siekiai, kurie nebuvo svetimi ego ir Paties. „Ego“ psichologas apibrėžia dubliavime
Kainui iš minėtosios biblinės istorijos. kaip psichikos elementą, su kuriuo sąmo-
ningas asmuo identifikuojasi, tuo tarpu Net ir Gokui grįžus į istoriją, „Dragon Ball
Savęs paieškos kosmose Pats yra sąmonės ir pasąmonės suma, Z“ anime serialas nepateikia žiūrovams
galingiausias psichikos faktorius, aukš- konkretaus atsakymo apie Vedžito akistatą
Po ikoniškosios kovos su Fryzu (lyg šiol tai čiausia vertybė, išbaigta, tobula asmenybė įvykusią kosmose. Goko „apsireiškimas“
laikoma ilgiausia kova anime istorijoje), – galutinis psichologinės raidos tikslas. C. Vedžitui iki šiol išlieka apsuptas paslapties
sprogus Nameko planetai Gokas be žinios G. Jung teigimu, religiniuose naratyvuose, ir fanų spekuliacijų: galbūt tai buvo anks-
pradingsta kosmose. „Dragon Ball“ manga mene ir filosofinėje literatūroje Pats yra tyvosios Goko pastangos įvaldyti staigaus
per daug nesigilina į laikotarpį, kuomet simboliškai išreiškiamas Dievo vaizdiniu, persikėlimo manevrą (teleportaciją)? Tai
Gokas buvo dingęs, tačiau anime serialas kuris paprastai įkūnijamas tobulose asme- taip pat galėjo būti Vedžito obsesijos, nuo-
„Dragon Ball Z“ vaizduoja Vedžito keliones nybėse. Neretai tai pavyzdinės, mesijinės vargio, bei desperacijos sukurta haliucina-
po skirtingas planetas, ieškant dingusio figūros kaip Jėzus Kristus, Mahometas, cija. Abiejais atvejais minėtoji scena pakan-
pagrindinio veikėjo ir siekiant išsiaiškinti, Višnus, Buda, Laozi ar Friedrich Nietzsche kamai taikliai iliustruoja ego ir Paties san-
kaip Gokui pavyko tapti Super Sajanu. filosofijoje aptariamas „Übermensch“ (liet. tykį bei perskyrą analitinėje psichologijoje.
„Antžmogis“). Nors idealas, kaip toks, žmogaus atžvilgiu
Viena iš 111–oje „Dragon Ball Z“ serijoje visada išlieka transcendencija, C. G. Jung
vaizduojamų scenų turi įdomią metaforinę Prisimenant Vedžito ir Goko palyginimą buvo įsitikinęs, jog laikinos jo išraiškos vis
reikšmę žvelgiant į ją iš analitinės psi- su Kainu ir Abeliu, galima spėti, jog pirmą dėlto yra įmanomos. Viena iš tokių išraiškų
chologijos perspektyvos. Scena prasideda sykį tapdamas Super Sajanu Gokas įkūnija – Vedžito transformacija į Super Sajaną.
vaizduodama ilgą laiką kosmose pralei- Vedžito idealą – pagrindinį Vedžito psicho-
dusio Vedžito treniruotes negyvenamoje loginės raidos tikslą (Patį). Tad palikdamas Vaizduodama šį personažo raidos momen-
planetoje. Ties šiuo tašku jis yra išvargintas Žemę ir ieškodamas Goko kosmose, Vedži- tą, anglišką „Dragon Ball Z“ dubliavimą
bevaisių paieškų – visos jo pastangos rasti tas tam tikra prasme ieško savęs paties. Tai sukūrusi amerikiečių įgarsinimo studija
Goką nuėjo veltui. Netikėtai, sukeliant pa- ypač akivaizdu turint omenyje, jog analiti- „Funimation“ išryškina įdomius Vedži-
ties Vedžito išgąstį, sajanų princas pajunta nės psichologijos požiūriu mituose dažnai to transformacijos aspektus. Visų pirma,
Goko energiją gretimame dangaus kūne. sutinkama perskyra tarp dviejų pasaulių Vedžito balso aktoriaus Christopher Sabat
Netrukus iš energijos šaltinio pusės Vedžito (šiuo atveju perskyra tarp Žemės ir kosmo- perskaitytas monologas dera su anksčiau
link pasipila milžiniška asteroidų kruša. so) iš tikrųjų yra simboliškai išreikšta per- išsakyta mintimi, jog atsitraukdamas į vie-
Skrisdamas pro asteroidus Vedžitas sugeba skyra tarp sąmonės ir pasąmonės. nišas treniruotes negyvenamose planetose
įžiūrėti tolimą, neryškų siluetą, apsuptą Vedžitas perkeltine prasme atsitraukia į
auksinės Super Sajano auros, tačiau jam Žvelgiant iš junginės psichologijos pu- savo paties vidų: „kuomet žiauri elektrinė
kelią pastoja tiesiai į jį atskrendantis didelis sės, anksčiau aptartoje scenoje iš 111–sios audra kilo danguje planetos, kurioje lan-
akmuo. Susprogdinus šią uolieną ranka „Dragon Ball Z“ serijos, keldama baimę kiausi, – prisimena Christopher Sabat Ve-
paleistu energijos spinduliu ir išsisklaidžius Vedžitui apsireiškia ne kas kita kaip jo džitas – aš ją pasitikau. Ji atrodė prideranti.
nuolaužoms, Vedžitas pasiekia vietą, kur paties būsimoji galia. Žodis „apsireiškia“ Tarsi išorinė manifestacija audros, kuri
matė siluetą, tačiau joje nėra nieko išsky- šiuo atveju yra sąmoningai vartojamas su siautė manyje!“

Gokas „Dragon ball z“ pabaigoje
Išvydęs sugrįžusio Goko ir netikėtai pasi- kelią pasireikšti jo paties viduje glūdinčiai, – tikslas, kurio auka reiškia galimybę per-
rodžiusio Ateities Trankso Super Sajanų užgniaužtai galiai. žengti savo ribas ir išpildyti sajanų rasės
formas, Vedžitas išsikelia sau tikslą, bet legendą.
kokia kaina pralenkti varžovus jėga, tačiau Kaino ir Abelio istoriją komentavęs kana-
įdomu tai, jog būtent vėlesnis šio tikslo diečių psichologas Jordan Peterson nuolat Svarbiausia Vedžito pergalė
išsižadėjimas ir lemia ilgai siektą Vedžito atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog žmogaus
transformaciją. Ginant savo erdvėlaivį nuo sąmonė vienu metu gali apdoroti tik labai „Dragon Ball“ serijoje nuolat kartojasi ta
meteoritų lietaus, treniruočių išsekintas ribotą informacijos kiekį. Didžioji dalis pati tendencija – kai tik atrodo, jog pa-
Vedžitas sprogimo bangos nubloškiamas duomenų mūsų patirties lauke yra ignoruo- grindiniai veikėjai pasiekė neperkopiamą
į uolienas. Pasiekęs savo limitą, išeikvojęs jama, prioritetą suteikiant tik objektams, galios viršukalnę, neilgai trukus šį įspūdį
jėgas, kruvinas ir parklupdytas ant kelių turintiems didžiausią vertę mūsų pačių pa- triuškinančiai paneigia nauji iššūkiai. Kaip
sajanų princas „Funimation“ dubliavime sirinktoje vertybinėje sistemoje, o vertybės ir minėta, maksimalų psichologinės raidos
spjauna tiek ant savo siekio būti stipresniu – kaip dar Antikoje kalbėjo Aristotelis – yra tikslą įkūnijusi Super Sajano transformacija
už Goką, tiek ant tikslo transformuotis ir ne kas kita kaip mūsų tikslai. Pasirinkus ilgainiui išlieka tik laikina idealo išraiška.
stebinančiai būtent šią akimirką pasirodo netinkamus tikslus, potencialiai vertingi Pavyzdžiui, net ir tapęs Super Sajanu Ve-
auksinė Super Sajano aura, simboliškai duomenys išstumiami į dėmesio periferiją džitas neįstengia laimėti kovos prieš kibor
nustelbdama tamsias, aplink Vedžitą siau- ir tuomet mes – visai kaip Vedžitas – tam- gę 18. Idealas vėl nutolsta, skatindamas
čiančias negyvenamos planetos stichijas. pame akli savo problemų sprendimams. pagrindinius veikėjus atsitraukti į savo vidų
Laiko ir Sielos kambaryje, bei pasileisti į
Akinanti ambicija Idėja, kad toks pasaulis, kokį jį subjektyviai naujas atsakymų paieškas.
patiriame, yra troškimų sukurta iliuzija
Viena vertus, Vedžito transformaciją galima ar induizmo Vedose aptariama „Majos Nors Vedžitas nėra nukovęs nei vieno iš
aiškinti remiantis Holokaustą išgyvenusio skraistė“ nebuvo svetima skirtingoms Rytų pagrindinių „Dragon Ball“ antagonistų, tai
psichologo, logoterapijos mokyklos įkūrėjo mąstymo tradicijoms, formavusioms kul- dar nereiškia, jog šis antididvyris nepasiekė
Viktor Frankl įžvalgomis apie „paradok- tūrinį kontekstą, kuriame ir subrendo pati jokios reikšmingos pergalės serijos eigoje.
salios intencijos“ metodą. Pavyzdžiui, „Dragon Ball“ serija. Minėtosios mintys Alinančios treniruotės 450 kartų stipresnė-
Frankl knygoje „Žmogus ieško prasmės“ taip pat atsispindi XVII a. japonų kardinin- je gravitacijoje, vienišos akistatos su kos-
aprašomas atvejis apie pacientą buhalterį, ko, bei Zen budisto Takuan Soho žodžiuose minėmis audromis, bei ilgainiui pasiekta
kentusį nuo pirštų skausmų ir dėl netvar- iš knygos „Nesupančiotas protas“: „Jei Super Sajano forma liudija, kad Vedžitas
kingo rašto atsidūrusį rizikoje netekti savo žiūrėdamas į medį matytum tik vieną iš jo yra laimėjęs pačią sunkiausią įmanomą
darbo. Gydytojai Eva Kozdera pasiūlius raudonų lapų, nepastebėtum kitų. Kai akis kovą – kovą prieš save. Todėl nepaisant
pacientui tyčia rašyti kuo netvarkingiau, nenukreipta nė į vieną iš lapų, o tu stebi neretai grubaus šio personažo charakterio,
simptomai stebinančiai išnyko. Pasirodo, medį apie nieką negalvodamas, bet koks Vedžitą, jo kelionę ir savęs paieškas ne-
jog būtent desperatiškas troškimas išvengti kiekis lapų tampa matomas be ribų. Bet jei sunku įsivaizduoti kaip teigiamą reikšmę
nepageidaujamo rezultato sukūrė įtampą, kuris nors vienas lapas prikausto žvilgsnį, turintį pavyzdį, neatsitiktinai atstovaujantį
kuri ir sąlygojo paciento simptomus. Lygiai atrodo, jog kitų lapų tiesiog nėra“ Vedžito pusę, už kurią kovoja serijos didvyriai.
tokiu pačiu principu desperatiškas Vedžito atveju akinanti ambicija pralenkti Goką
troškimas (tikslas) pralenkti Goką užkirto ir buvo tas „žvilgsnį prikaustantis lapas“

Nuo žodžio iki vaizdo: su kokiais sunkumais susiduria adaptacijos | Violeta Pročkytė
Nuo žodžio iki vaizdo:

su kokiais sunkumais
susiduria adaptacijos Violeta Pročkytė
Fantastikos mėgėja, nepripažinta mitologijos
ekspertė, vaikystėje norėjo tapti hobitu
Iš karto prisipažinsiu: adaptacija - labai subjektyvus dalykas. Kiekvienas šaltinis,

kuris neturi aiškios vizualios reprezentacijos yra tarsi baltas popieriaus lapas. Ir
kiekvienas apibūdinimas arba užuomina leidžia susidaryti savitą vaizdą. Taigi, jei
penkiems žmonėms duosime perskaityti to pačio veikėjo apibūdinimą, turėsime penkias
skirtingas veikėjo versijas. Jos bus panašios, tačiau savitos. Adaptacija niekada
nebus objektyvi būtent dėl tokio suvokimo. Ir ilgą laiką vaizduotės pakako - žmonės
skaitydavo knygas, matydavo vienokį ar kitokį pagrindinį veikėją ir viskas buvo gerai.
Bet prasidėjo filmų ir žaidimų, vizualios medijos laikai ir staiga pasipylė adaptacijos,
kurios vieniems įtiko, kitiems ne... o buvo ir tokių, kurių gerbėjai universaliai
nemėgo. Galime kaltinti išankstinį nusistatymą, galima sakyti, kad gal čia režisieriai
nepersistengė, bet visų problemų viduryje pasirodo keletas aiškesnių priežasčių. Tarp
įvairių nepavykusių adaptacijų įžvelgiu kelias pasikartojančias problemas. Galite su
manimi sutikti, galite palaikyti neišmanėle, tačiau šiaame tekste aptarsiu būtent
mano pačios pastebėtas problemas knygų (ir trumpų istorijų) adaptacijose
didžiajame ekrane.
46 Protagonistas ||Ruduo
vasara2020
2020
kadras iš „shawshank redemption“
Netinkami aktoriai nažus įkūnijantys žmonės nemoka vaidinti rie skaitė originalią istoriją, ir žino, kad pa-
ir dėl to juos reikia vyti šalin. Priešingai, gal ją bus kuriamas filmas, galvoje turi bent
Kartais pradedi žiūrėti filmą arba serialą ir kartais režisieriai persistengia ir pasikvie- jau bendrą suvokimą, kaip veikėjai turėtų
iškart matai, kad kažkas negerai. Prireikia čia aktorius, kurie yra puikūs, populiarūs atrodyti ir elgtis. Ir kai filmas neatitinka net
vos poros sekundžių ir suvoki, kad pagrin- ir... yra visiškai netinkami savo vaidmeniui. pačio paprasčiausio apibūdinimo, gerbėjai
dinės veikėjos plaukai tamsūs, nors knygoje Tarsi žiūrėtum naują, originalią istoriją, braukia ašarą arba žygiuoja į interneto pla-
jie akivaizdžiai šviesūs. Kyla klausimas: kurioje mylimą personažą primena tik vei- tybes maišydami adaptaciją su žemėmis.
kodėl? Visi fanai žino, kad nukrypimai nuo kėjo vardas.
originalo gali sugadinti net ir geriausiai Kaip vieną iš ryškiausių pavyzdžių galime
pastatytą serialą. Dekoracijos, kostiumai, Adaptacijos dažnai būna labai laukiamos. paminėti filmą „Aš esu legenda“ (I Am
net veiksmų choreografija nublanksta, kai Jos jau turi savo gerbėjų ratą, tereikia Legend, 2007), kuriame protagonistą Ro-
ekrane pasirodo kažkur jau girdėtu vardu pasirūpinti, kad scenarijus ir pastatymas bertą Nevilį (šviesiaplaukį baltaodį) pakeitė
vadinamas nepažįstamasis. Ir taip, visa tai atitiktų bendruomenės lūkesčius. Tačiau populiarusis Will Smith. Toks akivaizdus
yra labai individualu ir adaptacijos nėra čia prasideda bėdos. Pasitaiko, kad kūrėjai, reprezentacijos pakeitimas vieniems gali
universalios, bet kartais tikrai sunku su- norėdami pritraukti didesnį žiūrovų ratą, patikti, kitiems ne, bet tiems, kuriems
tapatinti veikėją, kurį pažįsti nuo pirmųjų ima ir pasamdo keletą populiarų aktorių, teksto vizualizacija užima svarbią vietą,
knygos puslapių su tuo, kuris bėgioja tele- nepaisant to, kad jie filmui visai netinka. tokie pakeitimai gali išmušti iš vėžių. Tu-
vizoriaus ekrane. Sakydama netinka, noriu pabrėžti, jog tai riu sutikti, kad vizuali reprezentacija yra
nereiškia, kad filmas blogas, neturi vertės labai subjektyvus dalykas, net jei filmas ir
Viena iš priežasčių - netinkamo aktoriaus arba būtinai turi būti įtrauktas į juodžiau- remiasi bendrais veikėjo bruožais, repre-
parinkimas. Nesakau, kad mylimus perso- sius sąrašus, tikrai ne. Tiesiog žmonės, ku- zentacija niekada nebus tinkanti visiems.

Mike Myers filme „the cat in the hat“
Vis tik, tokį veikėjo pokytį galima priskirti nieko blogo, iš tiesų nėra tokie jau geri ar istorijos elementus, adaptacija pasuka visai
filmo kūrėjų norui savo juostoje turėti pateisinami. O štai filme Nevilis garbingai netinkamu keliu ir užtenka vos kelių ele-
„žvaigždę“, o tai sukelia naujas problemas. žūsta gelbėdamas kitus. Iš tiesų didvyriška mentų, kad knygos gerbėjai išsižadėtų tokio
Jei aktorius yra geras, bet neatitinka vai- pabaiga, verta veiksmo filmo herojaus, bet filmo. Tarp geriau žinomų tokio tipo adap-
dinamo veikėjo išvaizdos, tai tik paviršinis toks istorijos perrašymas iš pagrindų pa- tacijų yra „Persis Džeksonas“, kur pagrin-
dalykas, kuris tuoj bus pamirštas, jei filmas keičia pagrindinę pasakojimo mintį. Veikėjo dinės veikėjos išvaizda (o kartu ir charak-
atitinka originalią istoriją. Ir šiuo atveju, veiksmai yra pateisinami žiūrovams, jis teris) buvo pakeisti dėl neaiškių priežasčių.
„Aš esu legenda“ pasuko kitu keliu, filmo tampa nekaltųjų gynėju ir istorijoje nebėra Anabeta turėtų būti šviesiaplaukė ir įdegusi
herojų paversdami didvyriu. jokio šokiruojančio suvokimo. Kaip veiks- paauglė, o filme ji - tamsių plaukų ir kiek
mo filmas, „Aš esu legenda“ tikriausiai išblyškusi. Galima galvoti, kad gal kūrėjai
Dar viename populiariame filme „Pabėgi- atitinka visus reikalavimus, tačiau kaip norėjo pasinaudoti aktorės populiarumu,
mas iš Šoušenko“, kuriame Redą vaidiną adaptacija, filmas nėra labai vykęs. Gal ir tačiau Alexandra Daddario dideliais praei-
Morgan Freeman, Redas turėtų būti airis, negalima teigti, kad dėl visko kaltas popu- ties projektais nepasižymėjo. O jei aktorius
rusvų plaukų ir šviesios odos. Abu mano liarus aktorius, bet filmo originali pabaiga nepritrauks papildomų žiūrovų, kurie ateis
minėtus filmus jungia tai, kad veikėjų iš- buvo kiek artimesnė knygai, ir išankstinei stebėti būtent jo (ar jos), kodėl gi vaidmens
vaizda buvo pakeista siekiant į rolę paskirti žiūrovų grupei nelabai patiko matyti kaip nepatikėjus tam, kuris labiau atitinka vi-
žinomus aktorius, tačiau skirtumas tarp mylimas protagonistas, kurį įkūnijo žino- zualią veikėjo išvaizdą. „Persio Džeksono“
jų yra didelis. „Pabėgimas iš Šoušenko“ mas ir mėgstamas Will Smith, suvokia, kad filmuose ir taip gana daug spragų, kurias
šiek tiek skiriasi nuo knygos, tam tikri jo veiksmai iš tiesų pavertė jį antagonistu. knygų skaitytojai tuojau pastebėjo, tačiau
elementai pakeisti, bet istorijos esmė ir Perrašyta pabaiga labiau patiko knygos veikėjai, kuriuos gerbėjai pažįsta nuo pirmų
dėsningumas išliko. Net aktoriaus išvaizda neskaičiusiems žiūrovams, bet knygos ger- knygos puslapių ir kuriuos pirmą kartą iš-
nelabai užkliūva, nes Freeman su paskirta bėjai liko nusivylę. vydo ekrane, buvo pagrindinė silpnoji vieta.
role puikiai susitvarko. Tuo tarpu „Aš esu Taip, sutinku, gali būti, kad visai į veikėją
legenda“, gal dėl istorijos universalumo, Akivaizdus turinio nepaisymas nepanašus aktorius turi nuostabų vaidybos
o gal dėl populiaraus aktoriaus (o gal dėl talentą arba unikalų veikėjo vaizdavimo
abiejų šių priežasčių) pakeitė filmo pabaigą. Aktoriai ir jų paskyrimas gali pakenkti arba būdą (būtent tokias išimtis galime sutikti
Knyga baigiasi, kai protagonistas suvo- padėti adaptacijai. Bet jei filmo kūrėjai anksčiau minėtuose filmuose), bet ir tais
kia, kad jo veiksmai, kuriuose jis nematė tikslingai ignoruoja įvairius originalios atvejais galima bandyti pakeisti aktoriaus

išvaizdą, kad labiau atspindėtų originalų Natūralu, kad norint iš trumpesnio kūri- ginės galimybės ir pasaulėžiūra. Pasitaiko,
veikėją. Uždėti peruką tamsių plaukų akto- nio pastatyti filmą, reikia imtis tam tikrų kad ankstesnės fantastinių istorijų adap-
riui neturėtų būti labai sunku, ar ne? priemonių. Dažniausiai kūrėjai prideda tacijos nėra labai vykusios. Dažniausiai
truputį daugiau istorijos. Tai gali būti pa- dėl to būna kalti techniniai apribojimai.
Kita didelė problema, su kuria dažnai susi- pildomi herojų nuotykiai, didesnis dėmesys Žinoma, dėl tokių dalykų nelabai galime
duria adaptacijų laukiantys knygų gerbėjai, asmeniniams išgyvenimams arba detalus kaltinti filmo kūrėjų, jie tik dirba su tuo, ką
yra kūrėjų abejingumas. Natūralu tikėtis, kokios nors scenos išplėtimas. Būdų yra turi. Didesnė problema iškyla, kai kūrėjai
kad adaptuojama istorija bus arti originalo įvairių, tačiau svarbiausia išlaikyti bendrą nusprendžia nepasinaudoti turimomis ga-
arba bent jau perteiks tas pačias mintis. toną, kuris atspindėtų originalų tekstą. limybėmis. Filmai „Persijos Princas“ (sta-
Scenarijaus rašyti taip, kad skaitytojai Geras pavyzdys būtų „Hobito“ trilogija. Visi tytas pagal žaidimą, ne knygą) ir „Aloha“
galėtų versti knygos lapus ir matyti tą patį supranta, kad vienos knygos, kuri skaitosi tinka šiai kategorijai, ypač kai šiuolaikinis
veiksmą atkartotą ekrane niekas neliepia, labiau kaip pasaka, negu nuotykių pilna Holivudas pilnas įvairių aktorių, kurie gali
tačiau istorijai įtaką darantys veiksmai, saga, vargiai užtektų dviem filmams, jau tinkamai reprezentuoti skirtingas tautas. Ši
pagrindiniai istorijos akcentai turi išlik- nekalbant apie trilogiją. Taigi, teko pri- problema kiek skiriasi nuo anksčiau aptar-
ti. Juos galima sujungti į vieną, šiek tiek kurti - daugiau dėmesio drakonui, meilės tos, kai filmo kūrėjai pavieniams vaidme-
pakeisti motyvacijas, kad atitiktų naują trikampiai ir nauji veikėjai. Vieniems tai nims parenka nelabai tinkamus aktorius.
veiksmų seką, tačiau pasakojimo struktū- gali patikti, kitiems ne, bet viskas vyksta Jei istorijos veiksmas vyksta tolimųjų rytų
ros keitimas sugadina galutinį produktą. pažįstamame pasaulyje ir ryšys tarp knygos šalyje, natūralu tikėtis, kad būtent tokius
Kaip pavyzdį, galime pažvelgti į „Katinas ir filmo išlieka (nors pati adaptacija gal ir žmones ir išvysime ekrane. Gal ir galima
su skrybėle“. Šis filmas pastatytas pagal Dr. šlubuoja). Tuo tarpu „Katinui su skrybėle“ ginčytis, kad mene politikai vietos nėra, bet
Seuss knygą ir, nors filmas vizualiai atrodo nelabai sekėsi išlaikyti vientisą filmo toną. žiūrovams, kurie galbūt skaitė originalią
išties gerai, istorijos esmės jame nebėra. Internetuose kalbama, kad po šio filmo istoriją ieškodami reprezentacijos tai tikrai
Vietoj to, filmas pilnas keistų juokelių, tik Holivudui uždrausta statyti daugiau Seuss ne argumentas. Adaptacija turėtų atspindė-
rai neskirtų vaikams (nebent kažkam labai knygų adaptacijų... ti knygos esmę, tai svarbiausia, bet vizuali
patinka pokštai susiję su biologinėmis kūno reprezentacija gali būti ne mažiau svarbi,
funkcijomis), ir jei pagrindinė adaptacijos Gerai adaptacijai nereikia laikytis knygos nes istorijos autorius specialiai parinko tam
idėja buvo pralinksminti tėvus su vaikais kaip vienintelio teisingo vedlio, kūrėjai tikras vietas, kuriose vyksta veiksmas, ir
atėjusius į kino teatrą, tai toks dvigubas tikrai gali pridėti ką nors nuo savęs (tokių neretai tai būna susiję su pačiu siužetu. Ga-
užmojis irgi nenusisekė, nes filmas skirtas atvejų daugybė ir tai neišvengiama), ta- lima ginčytis, kad tokie istorijos atspindžiai
vaikams ir keletas lėkštų juokelių nepadėjo čiau adaptuoti reikia atsakingai. Kiekviena yra neįmanomi, tačiau visai neseniai pasi-
pritraukti daugiau suaugusių. Ir kaip adap- knyga turi savo centrinę istoriją, pamokas rodęs „Pasakiškai turtingi“ įrodė, kad gali-
tacija, tai turėjo būti lengva vaikiška isto- ir reiškiamas idėjas, ir jei filmo kūrėjai į tai ma sukurti istoriją, kurios veiksmas vyksta
rija, kuri net neturi tvirto siužeto. O filmas nekreipia dėmesio, adaptacija nepasiseks. Singapūre ir nei vienas aktorius neatrodo
pavirto į komediją, kurios humoro toną ne savo vietoje. Taigi, jei yra noro, galima
nustatyti sunku. Tokią nuviliančią adap- Laikotarpis pasiekti daug.
taciją galime žiūrėti kaip atskirą, originalų
filmą, tačiau Seuss pasakojimu tikrai nepa Laikotarpis, kada statomas filmas, turi Adaptacija yra gana liberalus dalykas,
laikysi. dvejopą poveikį adaptacijoms: technolo- leidžiantis kūrėjui daug pakeisti, kol vis-
kas daroma nepakeičiant istorijos esmės.
Pasitaiko, kad ant popieriaus adaptuota
istorija atrodo gerai, bet galiausiai ją suga-
dina netinkami aktoriai. Ir atvirkščiai, būna
kad aktoriai puikiausi, bet scenarijus taip
nutolo nuo originalo, kad istorijos niekas
neatpažino. Adaptacijos - tarsi dviašmenis
kardas. Viena vertus, filmo kūrėjai žino,
kad daugelis knygas skaičiusių žmonių nori
pamatyti, kaip jų mylimi veikėjai atrodys
ekrane, taigi ir žiūrovų kino teatre atsiras.
Kita vertus, pastatytas filmas turi atitikti
tų pačių skaitytojų lūkesčius. Visiems įtik-
ti, žinoma, neįmanoma, tačiau pažvelgus
į ilgą gerų adaptacijų sąrašą matosi, jog
svarbiausia suprasti kodėl istorija yra tokia
mėgstama ir kuriant filmą būtina atsi-
žvelgti į šiuos elementus. To ir palinkėsiu
ateities kūrėjams...
Kadras iš „Percy Jackson & the Olympians: The Lightning Thief“

„Petscop“ - interaktyvus siaubas turi naują karalių | Ignas Vieversys
„Petscop“ -
interaktyvus siaubas
turi naują karalių
Ignas Vieversys
Nuo mažų dienų apsėstas video žaidimais, nuo
vidurinės – rašymu apie juos. Nepamainomas
kino geek‘as, sausų pusryčių entuziastas.
Portalo „DFCitas“ autorius.
Praėjo geri trys metai po to, kai ištisus mėnesius, diena iš dienos, leidau kafeinuotas
valandas akademiškai „mėsinėjant“ kompiuterinį žaidimą, atrastą tolimiausiose,
tamsiausiose interneto ertmėse. Pirmasis žaidimas atrastas „tamsiajame
internete“ (angl. Deep Web), „Sad Satan“ sulaukė milžiniško medijos bei influencer‘ių
susidomėjimo dėl keleto priežasčių: originali žaidimo versija, kaip koks mistinis,
apsėstas artefaktas, greitai išgaravo; visi, kurie ir gavo prikišt nagus prie „Sad Satan“,
negalėjo dalintis savo šaltiniais, nes žaidime, be kompiuterį totaliai suniokojančių
virusų su linkėjimais iš tamsiojo interneto gelmių, dar ir nelegalaus turinio buvo. Viską
vainikuojanti paslaptis - žaidimo autoriaus tapatybė, pasislėpusi po keliais sluoksniais
neišpainiojamų IP adresų, kuri, nors ir spekuliuojama, vis dar nėra žinoma (kas, dėl
akivaizdžių bei legalių priežasčių, turi savos logikos).
Kaip užkietėjusiam siaubo žaidimų mėgė- šiol joks kitas žaidimas savo paranormalia lenta su abecėle skirta bandymui bendrauti
jui, „Sad Satan“ atradimas prilygo šių natūra nepajėgė konkuruoti – nors idėjinių su vaiduokliais).
dienų „Bleiro Raganos“ VHS juostos atrad- kopijų apstu - ar bent prisiartinti prie to
imui. Per visus savo gyvenimo metus nebu- sunkiai paaiškinamo „čia geriau neiti!“ Kol vieni žaidimai yra pasislėpę nelegalia
vau regėjęs nieko panašaus. Praėjo trys magnetizmo, kurį turi apleisti pastatai ar veikla atsiduodančiuose interneto kam-
metai nuo tos dienos, kai pasirinkau jį ak- „Ouija“ lenta (red. pastaba - „Ouija“ lenta peliuose, tarp kibernetinių marihuanos
ademiniam baigiamojo „skrodimui“; ir iki - JAV pop kultūros išpopiriarinta medinė parduotuvių ar laisvai samdomų žudikų,

Neįtartini „petscop“ veikėjai
lengvai pasiekiamų vos kelių mygtukų atpasakoti veiksmus ekrane; ką ir daro galiai nukopijuotų vaizdajuosčių šūsnyje.
paspaudimu; kiti neįprastos natūros žaid- Paul – paslaptingasis žaidėjas anapus
imai, pasirodo, egzistuoja prieš pat mūsų ekrano. Viskas, ką iki šiol žinome, tėra šis Lyg kažkada egzistavusio ar neįgyvendin-
nosis. Nors apie tai sužinojau tik praėjus pseudonimas, įvestas Save File pavad
i to žaidimo griaučiai, „Petscop“ panašiai
dvejiems metams, 2019-ais, likus vos ke- nime,
bei informacija, jog žaidimas, kurį ir veikia: trimačiame pasaulėly, be jokio
liems mėnesiams iki dienos, kuomet savo regime ekrane, mums nepaaiškinamomis/ konkretaus tikslo bėgi, renki deimantus ir,
tyrimų objektui, „Sad Satan“ tariau dži- nežinomomis aplinkybėmis, „buvo rastas“ apgaulės būdu, stengiesi pagauti kuo dau-
augsmingą au revoir, „YouTube“ platfor- (žinant, kuo baigiasi visi „rastų VHS juos giau „gyvūnėlių“ (angl. pets), lyg tai būtų
moje užgimė naujas, paslaptingas kanalas tų“ pasakojimai, tai nežada nieko gero). dėl autorinių teisių pažeidimo pervadinti
pavadinimu „Petscop“. Pokemonai. Peržiūrėjus pirmąsias klipo
Nors „Playstation 1“ konsolės žaidimų minutes, sunku suprasti dėl kokios kon
Iš pažiūros negalėtum pasakyti, jog po standartais žaidimas ir atrodo vizualiai krečios priežasties „Petscop“ sudrebino
pastelinių spalvų paviršiumi galėtų slypėti skurdus bei aiškiai neišbaigtas – teturintis pogrindinio siaubo žaidimų pasaulį. Kol
„Da Vinčio kodo“ lygio enigma, sukurpta vieną lygį ir niekur nevedantį kelią – ši ap- kas nieko neįprasto – iki keisčiausio 1998-
iš baisiausių košmarų - tiesiog dar vienas gaulinga „Petscop“ savybė interaktyvaus ųjų „PlayStation 1“ žaidimo, „LSD: Dream
vaikėzas, užsimanęs išbandyti savo jėgas siaubo entuziastus traukia lyg medus bi- Emulator“ šiam tikrai toli.
Let‘s Play žaidimų-komentavimo arenoje, tutes. Tai tas pats, žodžiais nepaaiškinamas
su niekam negirdėtu originaliojo „Play- magnetizmas, kuriuo niekam negirdėtos Pademonstravus kaip veikia centrinė žaid-
Station“ eros žaidimu. Daugelis mūsų, kompanijos naudojosi bandant mums, imo mechanika bei surinkus visus įmano-
bandžiusiųjų šį kibernetinį amatą, tikriau nieko neišmanantiems vaikiščiams, „pras- mus gyvūnėlius, Paul nusprendžia paro-
siai atpažins nesuvaidinamus užsikirtimus, tumti“ varganos kokybės/išvaizdos kasetes dyti įdomiausią žaidimo savybę: suvedus
ilgas pauzes tarp nerišlių sakinių, bandant ar žaidimus, atrastus besiknaisiojant nele- ypatingą kodą, rastą ant raštelio,

atkeliavusio kartu su žaidimo disku - Tačiau, kad ir kaip bauginančiai visa tai sakymo, kurį, pasak Paul, turėjome regėti,
kaip paslaptingai atrastoms kasetėms skamba, seniai praėjo dienos, kuomet žaidimas „liepia išjungti PlayStation 1“.
ir priklauso, žinoma - žaisminga foninė žaidimams pakako kraupių mergaičių Pasiteiravus „kodėl?“, žaidimas, lyg įgavęs
muzika staiga nutyla. „Pamatysite šiek tiek baltomis suknelėmis, ar galo neturinčių, sąmonę ar išėjęs už programinio kodo
pasikeitimų,“ – jis perspėja mus. tamsių, palėpių; nors dirbtiniai intelektai ribų, pradeda naudotis aparatu lyg kokiu
nebestebina, kaip anksčiau – dabar juos mediumu, sujungiančiu šį ir aną pasaulius:
Rausvos saldainių popierėlio spalvos glo- rasi kiekvieno kišenėje ar įmantresnių „Marvinas paima įrankį ir skriaudžia mane
bos namai, takelis vedantis į juos, kartu namų svetainėse - nieko nėra baisiau, nei kai PlayStation yra įjungtas“. Kas tas žiau-
su nesibaigiančiu keliu, matytu žaidimo staiga „atgijęs“ kompiuterinis žaidimas. rusis Marvinas? Apie kokį įrankį kalbama?
pradžioje, pirmosiomis klipo minutėmis Tinkamai paserviravus „ketvirtąją sieną“ Prieš sužinant atsakymus į šiuos klausi-
– nieko nebeliko. Vietoj pastelinių spal- pralaužiančius elementus, su kuriais dau- mus, aparato spalva leidžia suprasti, jog,
vų, Paul valdomas avataras atsiduria ant guma iš mūsų susipažino bežaidžiant anks kad ir kieno pagalbos šauksmo klausėmės
vangiai apšviestos pievelės, kur prieš tai tyvuosius „Metal Gear Solid“ žaidimus – paskutiniosiomis minutėmis, jo/jos nebėra.
matytas akinančiai baltas fonas, atrodo, susidūrus su sąmoningo dirbtinio intelekto
buvo pasiglemžtas visą ryjančios tamsos. užuomazgomis ten, kur jos net neturėtų Ar visa tai yra žaidimo programos dalis?
Lyg Pokemonai staiga būtų persikėlę į al- (ar, dėl techninių limitacijų, negalėtų) Ar „Petscop“ iš tiesų yra apsėstas, ar efek-
ternatyvią, „atvirkščią“ visatą iš „Stranger egzistuoti - pirštas, lyg vedinas tų pačių tingai stengiasi sukurti šią bauginančią
Things“ serialo. mistinių „Ouija“ lentos jėgų, savaime at- iliuziją? Nežinant kada pasirodys toli
siduria ant „Esc“ mygtuko. mesnis įrašas – 11-ojo klipo teko laukti
Spengiančioje tyloje aidintys valdomo ištisus šešis mėnesius, 13-ojo du mėnesius,
veikėjo žingsniai ir visa gaubiančioje tam- Neužilgo susiduriame su rausva, vi- 14-ojo – vos ne penkis... – ar, tuo labiau,
sumoje lūkuriuojantys įsivaizduojami gy olončelės formos struktūra. Kaip koks neturint jokios informacijos apie Paul‘ą,
viai priminė „Sad Satan“ dienų šiurpuliukų palėpėje atrastas 80-ųjų „magiškasis vienintelį žmogų turintį prieigą prie šio
užuomazgas. „Kiek žiūrinėjau, čia daugiau aštuonetas“ (angl. magic 8-ball), jis žaidimo; stengiantis sujungti visos turimos
nieko nėra,“ – toliau pasakoja Paul. „Ta prašo Paul klausti. Jokių užuominų ko ar informacijos galus – „Petscop“ puikiai
čiau jaučiu, jog ten kažkas tūno. Tik kol kas kokia forma. Žinant neįprastas situacijos sekėsi išlaikyti vis didėjančią auditoriją ant
negaliu to pamatyti.“ Klausantis šių žodžių aplinkybes ir tai, jog „Petscop“ magiškai „pirštų galiukų“.
antrą ryto, jausmas panašus, lyg iš sau- atsidūrė prie mūsiškio Let‘s Player durų,
gaus atstumo klausytumeisi įrašo, kuriame nenuostabu, jog pirmasis klausimas nebu- Tačiau kodėl? Juk tuzinas kompiuterinių
žmogus komentuoja savo įspūdžius stebint vo: „Kaip atrodys mano gyvenimas po žaidimų – nuo „IMSCARED“, „P.T.“, bai-
tikrąją juostą iš „Skambučio“; ar žiūrint penkerių metų?“ Į daugelį jo klausimų, kaip giant tuo pačiu „Sad Satan“ – seniausiai
liūdnai pagarsėjusį „Dingusio Paryžiaus vėliau esame supažindinami, yra atsako- pakėlė meta-siaubo kartelę: pirmą kartą
katakombų žmogaus“ įrašą, pasitarnavusį ma „Nežinau...“. Tik šiek tiek pasikuitus susidūrus su žaidimu sugebančiu savaime
ne vieno siaubeko įkvėpimui – nežinai, Paul pavyksta pademonstruoti orakuliškas išsijungti/įsijungti ar tiesiogiai bendrauti
ar tai dirbtina, ar ne, tačiau nusisukti šio aparato galias: sužinome jo vardą – per ant darbalaukio sukurtus tekstinius
neišeina, norisi lįsti giliau. „Įrankis“ (angl. Tool) – ar tai, jog verkianti failus (o kur dar visa-griaunantys „Sad
mergaitė yra „labai protingas vaikas“. Satan“ virusai užlaužiantys kompiuterį),
Ką būtent ir darome lydimi balso ana- pradedi geriau suprasti kaip 1968-aisiais
pus ekrano. Nusileidus į vidury pievelės Viskas pasisuka, lengvai tariant, keistesniu turėjo jaustis „2001: Kosmoso Odisėjos“
styrančią palėpę medinėmis durimis – o kampu, kuomet vietoj užprogramuoto at- protagonistas.
kaipgi kitaip... – Paul valdomas personažas
atsiduria pogrindiniame pasaulyje, kur
Pokemonai skamba kaip šviesesnės praei
ties prisiminimas ar blunkantis miražas:
čia atsimušame į jauno berniuko antkapį;
pabėgėjus šiek tiek toliau, pašiūrės palėpė-
je surandam verkiančią mergaitę, kuri,
sugrįžus ten pat šiek tiek vėliau, pakeičia
formą į spazmuojantį, subjaurotą gyvį, lyg
apsimainius vietomis su panašios charak-
teristikos mergaite iš „Sad Satan“ ar Liza iš
„P.T.“. Nors mergaitės nejudrios, palikti jas
užnugaryje - deformuotas, trūkčiojančias,
kruvinas – yra baisiau nei bėgti nuo bet
kokios monstriškos machinacijos įpras
tame siaubo žaidime.
„YouTube“ kanalas su „Petscop“ turiniu

Kad ir kaip tai keistai skamba, didžiausias

„Petscop“ pranašumas, lyginant su šio
žanro pirmtakais, yra jo nežaidžiamumas.
Taip, perskaitėt teisingai. Kadangi vienin-
telis įrodymas apie šio žaidimo egzistenciją
atkeliavo kibernetinių „duonos trupinių“
forma iš nežinomo šaltinio, atsitiktine
tvarka – panašiai kaip su 60-ųjų/70-ųjų
įkarštyje siautėjusiu ir vis dar nesurastu,
žymiausiu serijiniu „Zodiako“ žudiku
– vienintelis dalykas, ką galėjome dary-
ti, tebuvo analizuoti ir laukti tolimesnių
„dėlionės dalių“.
Kaip pensijon išėjęs detektyvas, karjerą

užbaigęs gerbtina „Sad Satan“ byla, be-
sigilinant į „Petscop“, regėjau daugybę
panašių bruožų. Esminis - abu žaidimai
Kadras iš „Petscop“
dienos šviesą išvydo video formatu. Tačiau
„Sad Satan“ paslaptingai neatsidūrė ant Nors, „legali/švari“ žaidimo kopija, kaip macijos, nes žiū atsirado tikinčių, jog dalis
kažkieno durų slenksčio; giliai, giliai, tam- kokia vietinė legenda, buvo perduodama iš nuopelno priklauso jos identiškai dukrai).
siausiuose interneto užkampiuose jis buvo rankų į rankas, visai kaip ir „sugedusiam
atrastas ganėtinai populiaraus siaubo telefone“, išsiaiškinti, kaip atrodė origi- Jei esi bent dalinai susipažinęs su inter-
žaidimų entuziasto. nalas, ar jis iš viso egzistuoja, buvo prak- netiniu siaubo žanru, nesunkiai turėtum
tiškai neįmanoma. Visgi, geriau pabrūžinus atpažinti vieną iš pagrindinių „Petscop“
Kaip ir su „Petscop“, neturint apčiuopiamo paviršių, o gal reikėtų sakyti vienetus ir DNR suformavusių elementų – creepypasta.
įrodymo po ranka, viskas, ką tuomet galėjai nuliukus, buvo išaiškinta, jog „Sad Satan“ Priešingai nei įprastos, kasdienės Interneto
daryti, tebuvo pasikliauti šaltiniu... Arba yra toks pat autentiškas grynuolis kaip amžiaus baimės – duomenų vagystės,
su vis didėjančia auditorija, kuri greitai ir 1997 metų „Bre-X“ skandalo auksas mamos kvietimas į draugus Feisbuke ar
tapo panaši į savadarbę detektyvų kon- (2017-ųjų filmas „Auksas“). Kad ir koks tai nemokėjimas naudotis TikTok‘u - šie
torą, išsiaiškinti „Sad Satan“ pasakojimo artefaktas, iškastas Indonezijos džiunglėse „spagečiai“ egzistuoja būtent dėl tos pačios
nuginčijamumą: internetinio „laimikio“ ar tamsiojo interneto gilumose, jei jis yra priežasties, dėl ko „Sad Satan“ ar, amžiną
atradėjui pradėjus mėtyti pėdas – po kurio apčiuopiamas, tuo labiau – turi prekinį atilsį, „Slenderman“ pasakojimai taip
laiko išvis „išgaruojant“ - dėl nelegalaus veidą, jo autentiškumas bus nuodugniai visus traukė: kas žino, kokie kibernetiniai
turinio nesidalijant atradimu (net ir su patikrintas. Žmonės vardan tiesos net ir siaubai lūkuriuoja mums nematomuose in-
žiniasklaida), pradėjo kilti įtarimas, jog mirusius „iš miegų“ yra pasiruošę prikelti terneto užkampiuose už vos kelių mygtukų
egzotinė „Sad Satan“ kilmė, vis dėl to, gali (kaip tik šiuo metu vyksta aršūs debatai dėl paspaudimo?
būti suklastota. Jeanne Louise Calment, ilgiausiai gyvenu-
sio žmogaus titulo savininkės, kapo ekshu- Nuo legendinės „Ben Drowned“ istorijos
– pasakojimo apie nurašytą „The Legend
of Zelda: Major Mask“ kopiją, kurioje, visai
kaip David Lynch surrealistiniame „Inland
Empire“, pasirodo yra įkalintas paskutinis
kasetės savininkas – iki senąja interneto
kultūra atsiduodančios kultinės ankstyvo-
sios Youtube relikvijos „Marble Hornets“,
įkvėptos tų pačių „Slenderman“ pasakėčių
– creepypastos yra kibernetinis siaubo
istorijų, pasakojamų susėdus prie laužo,
atitikmuo.
Ar tai bebūtų nuotraukos, atrastos miesto

bibliotekoje („Slenderman“), ar nepažįsta
mojo garaže atrastas žaidimas („Ben
Drowned“) , vaizdajuostė („Bleiro Ra-
gana“) – visos creepypastos, kaip ir visos
deramos laužiavietės pasakėčios, praside-
Kadras iš „Petscop“ da „Vieną dieną benaršant (internete),

Žaidimo pabaigos ekranas
suradau...“ įvadu. Niekas nežino, kam tai autoriai VHS laikais apie tai tik pasvajoti stantis 1974-ųjų Philippe Petit „pasivaikš
nutiko, ar tai tikra, visgi vos trimis žodžiais galėjo; ARG, kitaip sakant, yra modernaus čiojimui“ tarp Twin-Tower, Niujorke,
- „žaidimas, kurį radau“ - „Petscop“ siaubo kulminacija, apjungianti daugelį šių kabant 410 metrų aukštyje, ar Christopher
sugebėjo visus įtikinti, jog „nebaigtame dienų medijų, saviraiškos formų, įskaitant Nolan kino juostų („Prestige“, „Incep-
1997-ųjų PS1 žaidime“ iš tikrųjų „kažkas ir creepypastą. tion“) grandiozinėms kulminacijoms.
slypi“. Tai, jog „Petscop“, kaip koks legendinis
Tinkamai sumarinavus visus ingredientus, iliuzionistas Hudinis, kuris prieš daugelį
Viena iš baisiausių „Sad Satan“ savybių, atitaikius tinkamą laiką, šis formatas, kaip metų privertė patikėti neįmanomu, suma-
kaip savo baigiamajame rašiau, yra žaidi ir epizodiniai žaidimai, yra ypatingas tuo, niai apjungia visas mano mėgstamiausias
mo gebėjimas sukurti atmosferą, kurioje jog pasakojimo eiga, priklausomai nuo medijos rūšis – verčia žaidimą creepypastos
būnant pradedi nujausti, jog galbūt yra auditorijos reakcijos, gali būti keičiama. karaliumi.
kažkas daugiau, nei mato akys. Skamba Šiomis dienomis forumuose išvysti dar
kaip eilutė iš Matricos, tiesa? Ir „Marble vieną prasimušti bandantį ARG nieko ne- Nemaniau, jog greitai išauš diena, kai tai
Hornets“, ir „Petscop“, ar tas pats „Sad bestebina – kadangi kriterijai yra ganėtinai ištarsiu, tačiau internetinio interaktyvaus
Satan“ yra pripildyti sunkiai apčiuopiamos aukšti, sukurti sėkmingą, dėmesio vertą siaubo horizonte atsirado naujas „šerifas“:
simbolistikos ir antraplanių tematikų: jei projektą yra tolygu prasimušti „YouTube“ niekas nežino, kokia jo kilmė, ar tai nėra
kažkas nebūtų užsiminęs apie įmanomą ti- platformoje. dar vienas apsimetėlis. Arsenale turint
kimybę, jog vieno kambario tapetai žaidime pakankamai daug neperkandamos nežino-
yra dekoruoti ta pačia drugelio iliustracija, Aklas pasisekimas ar ne, „Petscop“ Reddit mybės, mes kolektyviai - visais įmanomais
naudota Nacių mokslininkų vykdytuose forumuose nesulaukė internautų pasmer kampais, visomis įmanomomis technologi-
proto-kontrolės eksperimentuose Antrojo kimo („tai tik dar vienas ARG...“) dėl keleto jomis, žiniomis – analizavome trupinamą,
Pasaulinio karo metu, niekad apie tai net priežasčių: jokia informacija apie šį žaidimą nors ir neapčiuopiamą, vaizdinę medžiagą,
nebūčiau pagalvojęs (nors ir žavi, teorija neegzistavo, kaip ir apie kompaniją atsak- kaip visus šiuos dešimtmečius tą darėme
vėliau buvo atmesta, kaip ir daugelis kitų). ingą už „Petscop“ egzistenciją. Labiausiai su išblukusiomis NSO ar Sniego Žmogaus
Vienas mirktelėjimas ir galbūt būsi pra- intriguojantis faktorius, visgi, buvo pro- fotografijomis.
leidęs šešėlyje besislepiantį siluetą „Pet- jekto autorystė: kažkas kažkur visus šiuos
scop“ Loading Screen. metus neišsiduodant, lyg koks lėlininkas Nors tokie unikalūs projektai, kaip „Sad
kibernetinio anonimiškumo šešėlyje tampė Satan“ ar „Petscop“, gimsta retai, kas
Nors creepypasta, kaip koks apsivyniojęs mus prie ekrano prikausčiusias virvutes. kelerius metus, būtent dėl jų aš neprarandu
spiralinis Fusilli makaronas, yra akivaizdi vilties – vilties, jog laikais, kai informacija
„Petscop“ genetinio kodo dalis, didžiausias Apsukti mūsų naivias galveles interne- yra ant mūsų pirštų galiukų ir viskas yra
žaidimo žavesys slypi ARG ištakose. Alter- tine pasakėčia, pamažu susimaišančia su paaiškinama, „seniausia ir stipriausia“
nate reality game ar tiesiog ARG yra tai, ką realybe, yra viena. Išlaikyti auditorijos nežinomybės baimė, kaip siaubo tėvelis
gautum nuo „Bleiro Raganos“ nukrapščius susidomėjimą ir (!) anonimiškumą laikais, H.P. Lovecraft rašė, nesiliaus gąsdinusi.
piniginę vertę, visas didžiųjų korporacijų kai viskas gali būti sugooglinta, surasta Žinant dabartinį pasaulio „klimatą“, vargu
autorines teises, autorių pirštų antspaudus, visą aprėpiančioje sistemoje, kur net ir tos ar tai išvis įmanoma.
ir, padalinus filmą į kelias dalis, pradėjus pačios kaukės ar kodo eilutės, atrodo, yra
viešinti „rastą“ medžiagą su niekuo nenu- nepajėgios bent sekundei pradanginti mūsų
tuokiančiais internautais. Vizualaus siaubo – tai tokio pačio pilotažo triukas, prilyg-

Interviu: „Petscop“ kūrėjas Anthony Domenico: nesu milžiniškas siaubo žanro fanatikas | Ignas vieversys
INTERVIU: „Petscop“ kūrėjas

Anthony Domenico
nesu milžiniškas siaubo
žanro fanatikas
Ignas Vieversys
Nuo mažų dienų apsėstas video žaidimais, nuo
vidurinės – rašymu apie juos. Nepamainomas
kino geek‘as, sausų pusryčių entuziastas.
Portalo „DFCitas“ autorius.
Šiame pasaulyje egzistuoja dviejų tipų autoriai: nuo Thomas Pynchon („Skelbiamas
Numeris 49“, „Gravity‘s Rainbow“) iki David F. Wallace („Infinite Jest“) ar savo
vaiduokliška egzistencija pagarsėjusio Salinger („Rugiuose prie bedugnės“).
Jie, nepaisant įžymybės statuso, apsireiškia tik per ant autorių atstovaujančio
agento stalo nukritusį rankraštį. Pamatyti šį autorių viešumoje prilygsta grafo
Drakulos pasirodymui dienos šviesoje... Tuo tarpu kitoje barikadų pusėje yra šlovės
nevengiančios, tačiau ja perdėtai ir nesipuikuojančios personos. Žinant visas
„Petscop“ aplinkybes bei kiek laiko projektas skendėjo nežinomybėje, nustebau
sužinojęs, jog žaidimo autorius gana lengvai nusiėmė paslapties skraistę.

Anthony visgi savo nuotraukomis dalintis nepanoro
Mano (pakartotinei) nuostabai, tai nebuvo vienas iš tų „Interviu su tai egzistavo prieš dešimtmetį. Tačiau suklastoto kompiuterinio
vampyru“ scenarijų, kur, norint išpešti interviu, turėjau sukalbėti žaidimo idėja tapo grynesnė 2015-aisiais, pokalbio su draugu metu.
tris „Šventas Marijas“, pasirašyti „informacijos neatskleidimo su-
sitarimą“ bei sutikti su bet kokiu duomenų įrašymo formos sunai- Pati visa ko pradžios istorija nėra itin intriguojanti, nes tai nebuvo
kinimu. Turint omeny, su kuo turiu reikalų, tikėjausi apsaugos bei kažkoks tai grandiozinis „Eureka“ momentas, įkvėptas didelio ge-
anonimiškumo lygmens, lyg šnekėčiau su pačiu Edward Snowden. nialumo. Atsigręžus pažiūrėti, ką „internetinio siaubo“ pasaulyje
žmonės kūrė tuomet, nenuostabu, jog ši idėja kurį laiką „marina-
Anthony Domenico, kibernetinėje erdvėje dar žinomas „Mr. Yes“ vosi“ viduje. Esu garantuotas, kad šimtai žmonių turėjo panašių
pseudonimu, yra visai sukalbamas, nors ir drovus - jo „Twitter“ minčių.
aprašymas iki šiol skelbia „ne žaidimų kūrėjas“, o apie asmenines
nuotraukas, kaip ir priklauso pirmosios kategorijos autoriams, nei Jei tai nėra paslaptis, kaip tokio kalibro pasakojimas yra prodiusuojamas: ar
kalbos nėra. Jums pasisekė, nes tai, ką dabar skaitysite, interakty- „Petscop“ siužetinė linija jau prieš startuojant buvo suplanuota nuo A iki Z? O
vaus/internetinio siaubo žanre prilygsta išskirtiniam pašnekesiui gal naratyvą buvai paruošęs tik pirmiesiems vaizdo klipams, tolimesnes puzlės
su John Carpenter ar Wes Craven, siaubo juostų pionieriais jų anks- dalis formuojant atsižvelgiant į internautų reakciją/sutikimą?
tyvosiomis dienomis. Įsidėmėkit šį vardą, bet per daug nesikrimskit
pamiršę – žinant, jog sekantis šio autoriaus projektas yra „am- Šiam pasakojimui turėjau daug medžiagos – nuo įgyvendintų pro-
bicingesnis bei reikalaujantis daugiau pasiruošimo“, praeis keleri jekto pirmtakų iki palaido „Petscop“ istorijos skeleto. Detalaus
metai kuomet paslaptinga forma, vėl galėsime patirti neišpasakytai plano neturėjau; vietoj to, leidau sau daryti pakeitimus net ir pro-
keistą ir netradicinį Anthony Domenico genialumą. jektui gerokai įsibėgėjus. Aišku, kol jaučiau, jog nenukrypstu nuo
pagrindinės vizijos.
Pradėkim nuo pradžių: kaip tau „šovė į galvą“ sukurti kažką panašaus į
„Petscop“? Kada ir kokiomis aplinkybėmis prasidėjo projekto įgyvendinimas? Mano manymu, geriausios idėjos ateina tada, kuomet kurį laiką
praleidi gyvenant savo sukurtame pasaulėly. Daug genialių idėjų
Viskas neįvyko vienu metu – skirtingos projekto dalys atkeliavo/ toptelėdavo vien tik įsijungus žaidimą ir jame pasivaikščiojus.
susigalvojo skirtingais laikais. Kai kurie idėjiniai „Petscop“ aspek-

Ar sunku buvo nepasimesti tarp visų pasakojimo detalių? Gal egzistuoja šio pla- yra dėkingi už visus per metus sukeltus šiurpuliukus, likusieji suti-
no fotografija (milžiniška siena, nusėta priklijuojamais lapeliais, ar „naratyvo ko, kad geriau skendėti paslaptyje amžinai ar bent šiek tiek ilgiau.
šakojimo programos“ screenshot‘as)?
Ar kūrybinis entuziazmas/atsakomybės jausmas, su laiku augant auditorijai, taip
Žinojimas, jog žiūrovai nuosekliai žymisi visas detales, motyvavo pat augo? Galbūt efektas buvo priešingas?
bei privertė mane elgtis atsargiau nei būčiau įprastai. Tačiau būti
smulkmeniškam nėra mano natūros dalis, todėl (vizualaus) „pla- Nemanau, jog bėgant laikui kažkas pasikeitė. Didžiąją laiko dalį aš
nelio“ kaip ir neturėjau. išvis vos kreipiau dėmesį į vis besiplečiantį žiūrovų ratą. Atvirai,
buvo gana paprasta į visa tai nekreipti per didelio dėmesio. Gal dėl
Ar tikėjaisi, kad projektui teks paaukoti tris gyvenimo metus? Primink: nuo to niekada ir nejaučiau didžiulio publikos spaudimo. Nors publi-
idėjos iki pabaigto projekto, kiek bendrai užtruko „Petscop“ įgyvendinimo pro- kuoti klipus visuomet buvo maloniai jaudinantis procesas.
cesas?
Nežinau, ar būsiu pirmasis žmogus tau tai sakantis, tačiau „Petscop“ man prime-
Pradėjau darbuotis 2016-ųjų pradžioje ir baigiau 2019-ųjų rugsėjį. na „House of Leaves“ bei „Bleiro Raganą“ – abu šie autentiški ir gerbtini projektai
Taip, kad beveik ketverius metus. Vienu momentu galvojau, jog savu metu, rodos, išnaudojo visas pasirinkto formato galimybes. Kaip manai, ar
išeis užbaigti šiek tiek anksčiau, 2018-ųjų pradžioje. Atsakant į Jūsų „Petscop“ galėtų veikti kitu formatu – kaip, tarkim, „atrastos medžiagos“ (angl.
klausimą – ketverių metų projekto nesitikėjau, tačiau žinodamas found-footage) „YouTube“ kanalo, o gal grožinės literatūros forma?
save visai nesistebiu, jog viskas šiek tiek užsitęsė.
Istorija pasakojama „Petscop“ klipuose turėjo daug skirtingų for-
Viename iš interviu esi minėjęs, jog, anonimiškai paskelbus apie „Petscop“ atradi- mų. Dalis pasakojimo buvo integruota iš mano paties kurtos istori-
mą Reddit‘e, tikėjaisi sulaukti įvairių nuomonių. Ar egzistavo planas B, tuo atveju, jos, kurią parašiau 2009-aisiais. Vienu momentu tai turėjo būti vi-
jei tavo atradimas nebūtų sulaukęs tikėto siaubo žaidimų entuziastų susidomė- zualinė novelė – galvoje turėjau ir daug kitų įdomių formato idėjų.
jimo? O gal, vis dėl to, slaptai vyleisi, kad anksčiau ar vėliau žmonės užkibs ant Kiekvienas „Petscop“ pasakojimo variantas veikė itin skirtingai.
„Petscop“ kabliuko?
Atsakant į klausimą, taip, bet tuo pačiu ir ne - pasakojimas keičiasi
„Planas B“, realiai, buvo pabaigti projektą anksčiau ir judėti toliau, priklausomai nuo formato, aplink kurį ir formuoji turimą siužetinę
ar bent kurį laiką pamiršti apie jį ir sugrįžti prie „Petscop“ po kele- liniją; tai ypatingai aktualu bei neišvengiama stengiantis išnaudoti
rių metų. Prie projekto praleidus daugiau nei metus laiko, nesiruo- pasirinktą mediją iki tol nepanaudotais būdais.
šiau investuoti daugiau pastangų, jei tai nieko nedomina. Anaiptol,
net jei susidomėjimas šiuo projektu būtų buvęs dešimtyse, manau, Kaip kūrėjas, ko pasimokei viso šio kūrybinio proceso metu? Jei turėtum galimybę
kad būčiau tęsęs darbus. atsukti laiką, ką darytum kitaip?
Ar sunku buvo „mėtyti pėdas“? Ar reikėjo laikytis kažkokio itin griežto anonimiš- Aš nuolatos pagalvoju, kaip būtų puiku perdaryti ankstyvuosius kli-
kumo protokolo? Kaip reagavo publika tau pagaliau prisistačius? pus. Niekada daugiau nesirinkčiau leisti daugiaserijinio pasakojimo
būdu, kuriuo pasirinkau tą daryti. Aišku, buvo klaidų su kuriomis
Atvirai, išlaikyti anonimiškumo per daug nesistengiau. Juokin- tiesiog turėjau susitaikyti ir gyventi toliau. Jei ką galėčiau pakeisti,
giausia, jog asmeniškai aš to nelaikiau kažkokia paslaptimi – apie tai būtų klipų kūrybos/publikavimo procesas: viską nufilmuočiau ir
„Petscop“ pasakojau visiems. Kadangi daugelis laikė tai paslaptimi, tik tuomet imčiausi jų viešinimo.
ši informacija niekada ir neišsprūdo.
Reikia prisiminti, jog pirmosiomis „Petscop“ egzistencijos die-
Kalbant apie interneto reakciją, man prisistačius nebuvo vienos, nomis darbavausi vildamasis, kad su juo susipažins tik nedidelis
dominuojančios nuomonės. Vieni džiaugėsi pagaliau sužinoję, kam žmonių ratas. Kai į jį buvo nukreipta daugiau akių nei buvo tikėtasi

iš pradžių, pasikeitė ir motyvacija kurti. Būtų buvę naudinga apie dojamų marionetininkų profesijoje, kartais žiūrėjau į visa tai, lyg į
tai žinoti anksčiau laiko. programinės įrangos lėlių teatrą.
Kodėl, tavo nuomone, žmones traukia tokie „apsėsti video žaidimai“, kaip liūdnai Žaidimų dizainas manęs nebedomina kaip anksčiau. Vienintelis
pagarsėjęs 1980-ųjų „Polybius“ ar „Tas (dingęs) velniškas ūkininkavimo žaidimas“ skirtumas, lyginant su įprastu, industrijoje sutinkamu žaidimų kū-
(angl. That (lost) Evil Farming Game), kurį žmonės dar iki šiol bando atrasti? rimu, slypi galutinėje produkto formoje – šiuo atveju tai būtų video
formatas. Tau nereikia kvaršinant galvos, kuriose vietose gali už-
Nesu tikras dėl kitų. Tačiau, manau, jog tai ta pati vietinių legendų strigti žaidėjas, ką jis galvos/jaus žaidžiant ir t.t. – tai milžiniškas,
trauka. visą kūrybinį procesą pakeičiantis skirtumas.
Kompiuteriniai žaidimai, net ir neapsėsti, iš esmės, yra baugūs. Tai, Ties kokiu projektu darbuojiesi šiuo momentu?
kad visas žaidimo veiksmas vyksta realiu laiku, čia ir dabar, turi
primityvumo bei keblumo jausmą – visai kaip ir realus gyvenimas. Yra vienas naujas projektėlis, tačiau, kol kas negaliu apie jį per
daug pasakoti. Viskas, ką galiu atskleisti – jis ambicingesnis nei
Kuo tave žavi siaubo žanras? Kokie jo aspektai labiausiai „veža“ ir, tavo manymu, „Petscop“ ir reikalaujantis daugiau pasiruošimo.
šioje industrijoje turėtų būti išnaudojami dažniau?
Kaip ir kodėl pradėjai užsiiminėti žaidimų kūryba? Ar po pirmąja draugyste su
Asmeniškai, aš nesu milžiniškas siaubo žanro fanatikas. Visgi „in- šiuo kūrybiniu amatu slypi koks nors įdomesnis pasakojimas?
ternetinio siaubo“ žanre yra elementų, kurie yra velniškai efektingi
bei mane domina. Manau, tai susiję su „esybe“ ir „primityvumu“, Tarp 2003-2004-ųjų pradėjau „kuistis“ „Game Maker‘yje“, kuo-
apie ką kalbėjau prieš tai. met ir sukūriau savo pirmuosius nedidukus žaidimus. Tik 2007-ai-
siais, kai indie kūrėjų gretos pradėjo plėstis, į žaidimų dizainą
Internetinis siaubas pasižymi unikalia, po oda palendančia baime, įnikau rimčiau. Kaip ir daugelis kitų tuometinių šios bendruomenės
kuri dažnai nėra išnaudojama mainstream‘iniuose pasakojimuose. savamokslių, buvau įkvėptas „Cave Story“ – troškau išmokti visą,
Bandant perteikti šį jausmą, dėl kurio internetinės siaubo pasakė- kas reikalinga norint savo jėgomis sukurti pilnavertį žaidimą. Tuo-
čios iki šiol traukia, per modernius siaubo filmus, TV laidas ar net ir met, baigus vidurinę, visiškai nustojau kurti žaidimus. Tikriausiai,
kompiuterinius žaidimus, retai kada susiduri su pasakojimu, kuris kad tuomet suvokiau, jog manęs netraukia standartinis žaidimų
tą baimę išnaudoja taisyklingai. Anksčiau ar vėliau tai pasikeis. kūrėjo amatas.
Tavo „Twitter“ aprašymas - „ne žaidimų kūrėjas“. Turint omeny, jog „Petscop“ yra Jei reikėtų pasirinkti: kuri „Petscop“ kūrybinio proceso dalis tau buvo pati
ir žaidimas, kurio niekam nelemta išbandyti, ir daugiaserijinis filmas – kaip turė- smagiausia?
tų skambėti tobulas, šias dvi medijos rūšis apjungusio žanro apibūdinimas?
Kiekvieną kartą į galvą šovus idėjai, kuri priverčia iš pagrindų per-
Pirmiau turiu sukurti daugiau, jog galėčiau save kaip nors įvardy- mąstyti anksčiau naudotą atlikimo būdą – tie momentai tapdavo
ti. Iš esmės, esu vyrukas, žaidimų „varikliukų“ pagalba kuriantis didžiulė paskata tęsti pradėtus darbus. Tuomet imdavausi veiklos
klipus. Jei neklystu, šis amatas šiomis dienomis yra vadinamas ir viskas nublankdavo prieš kūrybinį pasitenkinimą juntamą tuo
„machinima“ – kadangi „Petscop“ išnaudoja daugelį triukų, nau- momentu.

Protagonistas rekomenduoja: Rudens žaidimai
Rudens žaidimai
Kaip ir žadėjome praėjusiame žurnalo numeryje, ruduo yra tas metas, kai žaidimų
industrija atsigauna. Ir dar kaip atsigauna... Atsivertę žaidimų startų kalendorių
lengvai išsigandome, kad savo puslapiuose pritrūksime vietos norėdami pristatyti visus
dėmesio vertus žaidimus. Vis tik šaunioji redakcija pasitarė ir išrinko pačius pačiausius
ir svarbiausius rudens startus. Pasistengėme surasti rekomendacijų visiems skoniams,
o jei praleidome ką nors svarbaus, kviečiame pasidalinti savo rekomendacijomis mūsų
socialinių tinklų paskyrose!
Crusader Kings III Rugsėjo 1 d. Marvel's Avengers Rugsėjo 4 d.
Didžioji strategija vieniems patinka, o kitus varo į visišką neviltį. Išeis įdomu, kad iki pat šių dienų neturėjome atskiro veiksmo
Tai puikiai suprantama turint omenyje kiek daug laiko gali parei- žaidimo skirto Keršytojams. „Marvel’s Avengers“ žada ne tik progą
kalauti noras įsigilinti į žaidimą. Vis tik savo komandoje turime pavaldyti Hulk’ą ar Geležinį Žmogų, tačiau taip pat papasakoti ir
ne vieną šio žaidimų žanro faną, tad prie rudens rekomendacijų visiškai naują, niekur negirdėtą istoriją, tikintis, kad tai sudomins
įtraukėme ir naująjį „Crusader Kings III“, kuris mėgins pratęsti ir su „Marvel“ nieko bendro neturinčius žaidėjus. Projektas gran-
serijos dinastiją. Jei norite pamėginti sukurti savo viduramžių di- diozinis ir taiko į ypač įnoringą auditoriją, tačiau, kaip sakoma, kas
nastiją, šis žaidimas būtent jums! nerizikuoja - negeria šampano.

Kingdoms Of Amalur: Re-Reckoning Rugsėjo 8 d.
Seniai seniai, EA išleido savo fantasy RPG žaidimą „Kingdoms Of Amalur: Reckoning“, kuris paskendo tarp tuo pat metu pasirodžiusių
konkurentų - tame tarpe buvo ir legendinis „Skyrim“. Žaidimas buvo žiauriai geras, tačiau „Bethesda“ marketingo mašina ir nežabota
„Skyrim“ laisvė nuplovė EA pastangas sukurti naują RPG frančizę ir serija turėjęs tapti projektas buvo uždusintas. Iki šiol! Kūrėjai nuspren
dė, kad dabar puikus metas antram raundui ir prikėlė žaidimą antram gyvenimui - buvo atnaujintos žaidimo grafikos, patobulinti kai kurie
pasenę žaidimo dizaino sprendimai ir sukurtas visiškai naujas istorijos papildymas. Žodžiu, su šiuo žaidimu įvyko gerų dalykų, tad jei
niekada nebandėt, verta pasidomėti.
Destiny 2: Beyond Light Rugsėjo 22 d. Stronghold: Warlords Rugsėjo 29 d.
„Destiny 2“ visuomet žavėjo puikiu lygių dizainu ir kūrėju pa- Seniesiems realaus laiko strategijos vilkams naujojo „Stronghold:
sišventimu nuolat gilinti žaidimo istoriją. „Beyond Light“ - tai Warlords“ nereikia prisistatinėti. Tai visiems puikiai pažįstamas
naujausias ir jau penktasis šios legendinės šaudyklės išplėtimas, žaidimas, kuriame statysime savo pilis, kursime savo armiją ir ban-
kuris nukels žaidėjus į ledinę Jupiterio palydovę Europą ir papasa- dysime nukariauti priešo valdas. Skirtumas tik tas, kad kūrėjai šį
kos apie tamsą slypinčia už ledo sienos. Patys kūrėjai „Destiny 2: kartą žaidimo veiksmą pasirinko perkelti į Aziją. Čia - nauja istorija,
Beyond Ligt“ išplėtimą vadina naujos žaidimo eros pradžia, kuri ne nauji lordai, nauji statiniai, nauji būdai laimėti bei puiki proga pa-
tik skambiai pažymės žaidimo startą „PlayStation 5“ bei „Xbox Se- sukti per ilgą istoriją išsikvėpusią seriją nauja linkme.
ries X“ konsolėse, tačiau taip pat užmegs naują istorijos giją, kurios
pasekmes jausime dar daug metų.

Crash Bandicoot 4: It's About Time Spalio 2 d.
Po be galo sėkmingo originaliosios trilogijos perdirbinio „Crash Bandicoot“ grįžta su nauju serijos papildymu, kuris, kaip ir išduoda jo pa-
vadinimas, buvo ilgai lauktas. „Crash Bandicoot 4: It's About Time“ turės pažįstamą žaismą, dėl kurio šie žaidimai buvo mėgstami visame
pasaulyje bei papasakos visiškai naują istoriją, kurios metu gausime pavaldyti ne tik Crash'ą, bet ir jo kompanionę Coco. Tiesa, verta
paminėti, kad žaidimą planuojama išleisti tik konsolėms ir asmeniniuose kompiuteriuose jis nepasirodys.
Star Wars: Squadrons Spalio 2 d. Watch Dogs: Legion spalio 29 d.
Jei visuomet norėjote atsisėsti į legendinio X-Wing kabiną, „Star Distopinis Londonas, kuriame po Brexit'o siaučia įvairios hakerių
Wars: Squadrons“ išpildys jūsų svajonę ir leis pasinerti į epinius grupuotės - būtent toks yra „Ubisoft“ pažadas žaidėjams. Jei
kosminius mūšius tarp Imperijos ir Sukilėlių. Čia rasite ne tik mėgstate atviro pasaulio žaidimus, „Watch Dogs: Legion“ neval-
X-Wing, tačiau ir kitus žinomus „Star Wars“ visatos kosminius ia praleisti. Kūrėjai žada, kad žaidimas išsiskirs savo detalumu ir
laivus. Įdomi detalė - žaidimas bus išleistas tiek asmeniniams veikėjų gausa. Pasak kūrėjų, kone kiekvienas žaidimo pasaulyje
kompiuteriams, tiek konsolėms, tačiau kūrėjai žada, jog žaidimą sutiktas personažas bus unikalus ir galės prisidėti prie jūsų hakerių
galėsime žaisti ir su virtualios realybės įrenginiais. Jei tokį savo grupuotės. Jei visuomet svajojote turėti močiutę, kuri ne tik moka
namuose jau turite, jūsų laukia tikra šventė! naudotis išmaniuoju telefonu, tačiau ir hakinti kitus - nepraleiskite
progos įgyvendinti šią fantaziją.

Assassin's Creed Valhalla Lapkričio 17 d.
Legendine tapusi „Assassin’s Creed“ serija jus nukels į vikingų laikus. „Assassin's Creed Valhalla“ - tai jau 12-asis pagrindinės serijos žai
dimas ir 22-asis, jei skaičiuosime ir pagrindinei serijai nepriskiriamus žaidimus. Šie žaidimai visuomet pasižymėjo tiksliomis istorinėmis
detalėmis bei itin detaliais ir tiksliais vietovių atvaizdavimais skaitmeniniame pasaulyje. Šį kartą galėsime išsamiau pažvelgti į 873 metais
vykusią vikingų invaziją į Britaniją bei patyrinėti tuometines Vinčesterio, Londono bei Jorko apylinkes. Jei esate serijos fanas arba tiesiog
mėgstate senovės istoriją, šio žaidimo nedera praleisti.
Cyberpunk 2077 Lapkričio 19 d.
Ko gero laukiamiausias metų startas išties prailgo. Nors originaliai žaidimas turėjo pasirodyti dar praėjusį pavasarį, žaidimo kūrėjai iš
Lenkijos, „CD Projekt Red“, nerizikavo ir nukėlė debiutą geresniems laikams. Panašu, kad tie laikai atėjo, o milžiniška fanų bendruomenė
tiesiog spirga iš nekantrumo. Pirmojo asmens atviro pasaulio vaidmenų žaidimas, kurio veiksmas vyksta ateities pakilimus ir nuopuolius
menančiame Nakties mieste skamba kaip tikras svajonės išsipildymas. Žaidėjų lūkesčiai išties dideli, tad patenkinti juos visus bus be galo
sunku, tačiau „CD Projekt Red“ jau ne kartą įrodė, kad moka tvarkytis su dideliais projektais. Tikimės, kad neprisvils ir šis.

World of Warcraft: Shadowlands Ruduo
Net neverta sakyti, kad didžiausias MMORPG žanro atstovas paskutinius keletą metų išgyveno ne patį geriausią laikotarpį. Nors praėju-
sio „World of Warcraft“ išplėtimo „Battle for Azeroth“ istorija buvo puiki, tačiau koją jam pakišo galybė komplikuotų žaidėjo progreso
sistemų, kurios nubaidė nemažai ištikimų žaidimo fanų. Naujasis žaidimo išplėtimas „Shadowlands“ ketina taisyti šias klaidas ir pirmą
kartą žaidimo istorijoje nukelti žaidėjus į dar netyrinėtą pomirtinį pasaulį. Potencialo čia daug, o atvira kūrėjų komunikacija su žaidėjais
leidžia tikėtis dar vieno nuostabaus „World of Warcraft“ išplėtimo. Kaip bus iš tikrųjų, pamatysime rudens pabaigoje.
BONUS: SKAITYTOJų rekomendacijos

Lamentum Kingdom Come: Deliverance
Mūsų ištikimas fanas ir mylimas tekstų autorius Rokas visiems Reivenas Jah visiems Protagonisto skaitytojams rekomenduoja
rekomenduoja išmėginti gana įdomų žaidimą pavadinimu ypač detalų „Kingdom Come: Deliverance“ žaidimą. Tiesą pasakius,
„Lamentum“. Pasak jo, tai gana keistas lovecraftiškų bruožų turintis be širdies graužaties prisidedame prie rekomendacijų, nes tai
pixel art žaidimas su puikia atmosfera ir baugia istorija. Jei ieškote ypač detalus ir puikus vaidmenų žaidimas, kurio kūrėjai puikiai
ko nors šviežio - nepraleiskite! atkūrė viduramžių pasaulį, o už tai pelnė gausybę industrijos
apdovanojimų.

Interviu: Dmitrijus Babičius: jaunystėje prikūriau žaidimų, kuriuos slapta suinstaliavau pusėje mokyklos kompų | mangirdas beniušis
INTERVIU:
Mangirdas Beniušis
Daugybės išgalvotų pasaulių kūrėjas,
pilietis bei kritikas
Dmitrijus Babičius
jaunystėje prikūriau žaidimų,
kuriuos slapta suinstaliavau
pusėje mokyklos kompų
Dmitrijus Babičius (interneto platybėse žinomas kaip DBabicius), indie kūrėjas ir
samdomas žaidimų dizaineris, kuris pirmuosius savo žaidimus kūrė tupėdamas prie
juodo DOS’inio ekrano. Ilgainiui šis pomėgis peraugo į rimtą popamokinę veiklą, o vėliau
ir į profesiją. Savo talentą skolinęs įvairioms žinomoms žaidimų studijoms, vėliau
Dmitrijus pasuko nepriklausomo kūrėjo keliu, kuriuo pėdina iki šiol.
Tačiau taip buvo ne visada. Baigęs mokslus Vilniaus Licėjuje, jaunas vaikinas išvažiavo į
užsienį, kur krimto politikos mokslus tuo pat metu dirbdamas viešųjų ryšių agentūroje.
Laimingas atsitiktinumas ir laimėtas hakatonas pakreipė kūrėjo kelią atgal į žaidimus,
o iš naujo užgimusi aistra kurti nepaleidžia iki šiol.
Dabar Dmitrijus savo lentynoje kaupia įvairius apdovanojimus, didžiuojasi bronza,
kurią pavyko iškovoti Helsinkyje vykusiame Pasaulio žaidimų kūrimo čempionate
bei moko jaunuosius kūrėjus žaidimų kūrimo amato. Apie jo kelią į žaidimus, darbą,
mėgstamiausius kūrinius bei ateities idėjas ir nusprendėme pasikalbėti.

Dmitrijus Babičius
Interviu pradedu tradiciniu klausimu - kaip atsidūrei žaidimuose? Kas paskatino „AppCamp“ hakatoną, sukūrę vieną politiką pašiepiantį žaidimą
domėtis šia industrija, dar daugiau - įsitraukti į žaidimų kūrimą? „Skraidanti Gražuolė“, o paskui įsidarbinau „Nordcurrent“ kom-
panijoje ir nuo čia prasidėjo mano žaidimų kūrėjo kelias. Šiuo metu
Žaidimai žavėjo nuo vaikystės: pradėjau žaisdamas „Prince of Per- šioje srityje sukuosi jau apie septynerius metus: bendradarbiavau
sia“ ir „Golden Axe“ ant savo tėvų asmeninio kompiuterio, o sa- su apie dešimt lietuviškų ir tarptautinių įmonių, rašiau žaidimų
vaitgaliais pas pusseserę ir pusbrolį gaudavau papliekti tokios kla- dizaino dokumentus klientams iš įvairių valstybių, laisvalaikiu pro-
sikos kaip „System Shock“, „Ultima“ ir „The Legend of Kyrandia“. gramuoju ir leidžiu savo žaidimus, kartais pamentoriauju.
Ten pat pasklaidydavau pusbrolio prenumeruojamo lenkiško vaizdo
žaidimų žurnalo „Secret Service“ puslapius. Pirmoji konsolė, ku- Papasakok, koks buvo tavo pirmasis sukurtas žaidimas? Kaip jis atsirado?
rią nupirko tėvai, buvo seniausios kartos kišeninis „Game Boy“
kompiuteriukas. Tuo metu vien delninius „Tetrio“ ir „Nu Pogodi“ Penktoje ar šeštoje klasėje išmokau paviršutiniškai programuoti
kiaušinių gaudymo simuliatorius mačiusiam vaikui idėja, jog „Ma- „Quick Basic“ ir „Visual Basic“. Kadangi pradinuko įgūdžiai neleido
rio“ ir „Street Fighter“ gali sugrūsti į analogiško dydžio konsolę, pasidaryti nieko įspūdinga, o pirmąjį žaidimą magėjo susikurti kuo
atrodė kaip kiberpankinis technikos stebuklas. Matyt, tada ir užgimė greičiau, pradėjau suprogramuodamas istorijos datų klausimyną
svajonė išsileisti savo žaidimą – tai atrodė kažkas labiau fantastiš- „History: Klausimai“. Tuo metu toks pavadinimas atrodė bala žin
ko nei parašyti knygą ar nufilmuoti filmą. Licėjaus ir universiteto koks kietas, bet dabar atrodo, kad pasaulyje nebuvo sukurta žaidi-
laikais ta svajonė prigeso: įtikinau save, kad nesu sutvertas rimtai mo su labiau cringeworthy vardu. Kai šiek tiek apsipratau su „Ex-
programuoti ir kibau krimsti politikos mokslų. Tik pasibaigęs ma- cel“ programoje paslėptu „Visual Basic“, sukūriau atsitiktinumų
gistro studijas prisiminiau žaidimus: pirma, su draugais laimėjome žaidimą „Night War“ ir vaidmenų žaidimą „Return of the Snow

King“. Po kurio laiko atradau ketvirtą „Game Maker“, tuo metu dar žmonių, tačiau ne visąlaik teigiama prasme: pasitaiko tokių, kurie
gana žalią žaidimų variklį, ir prikūriau paprastų veiksmo žaidimų, menkai beišmanydami žaidimų rinką įsitikinę, kad turi pačią pa-
kuriuos slapta suinstaliavau pusėje mokyklos kompų. Nenusakoma čiausią idėją nuo „Tetris“ laikų, ir kalbėtis su jais apie akivaizdžias
euforija užplūsdavo, kai išvysdavau pertraukomis juos pliekiančius vizijos skyles yra oi kaip nelengva. Žodžiu, idealaus varianto nėra,
pradinukus – toks ultimate boost’as jauno kūrėjo savimeilei. bet yra skirtumų ir alternatyvų.
Minėjai, kad dirbai vienoje didžiausių Lietuvos žaidimų kompanijų „Nordcurrent“. Ar pats žaidi daug indie žaidimų? Kokie tavo mėgstamiausi ir kuo jie tave žavi?
Kaip čia atsitiko, kad nusprendei pasukti nepriklausomo kūrėjo keliu?
Žaidimų žaidžiu begėdiškai mažai. Jei vaikystėje būčiau sužinojęs,
Manau, kad čia nieko keista: dauguma dičkėse įmonėse plušančių jog išaugęs save jėga raginsiu žaisti daugiau žaidimų, nepatikėčiau
žaidimų dizainerių bei programuotojų išties svajoja anksčiau ar arba galvočiau, kad gyvensiu utopijoje. Bet tiesa yra ta, kad savo
vėliau tapti nepriklausomais kūrėjais, tik darbdaviams to nesako. kaip žaidėjo išsilavinimo spragas nuolatos kamšau „YouTube“
Juk patirties dėlei norisi paragauti ir vidinės įvairių studijų virtuvės. apžvalgomis, straipsniais, fone mirgančiais walkthrough vaizdo
Smagu, jog šiuolaikinė žaidimų industrija leidžia šias ambicijas įrašais ir žaidimų naujienų santraukomis. Kita vertus, beveik visi
derinti: kiek atsimenu, netgi kurpdamas nuosavus žaidimus, para- žaidimai, kuriuos žaidžiu, ir yra indie žaidimai. Man patinka ori-
leliai dirbdavau įmonėse, teikdavau konsultacijas arba freelance'in- ginalios mechanikos ir idėjos, kurios veikia ir be hiperrealistinės
davau rašydamas žaidimų dizaino dokumentus. grafikos, keliasdešimties programuotojų komandos, čiustyto fizi-
kinio variklio ir holivudinio biudžeto. Geri pavyzdžiai – „Reigns“,
Kuo skiriasi darbas studijoje ir darbas sau? „Papers, Please!“ ir „Downwell“. Nepaprastai sėkmingi žaidimai,
nepaprastai skirtingi, tačiau juos vienija kūrėjų tikėjimas, jog pa-
Išties išskirčiau ne dvi, o penkias darbo rūšis, nors šios dažnai per- sitelkę išgrynintą koncepciją, įdomias mechanikas ar netikėtas te-
sidengia. Be darbo studijoje ir darbo sau yra toks tarpinis variantas mas, gali sukurti kažką paprasto, įsimintino ir stulbinančio.
kaip darbas SAVO studijoje: taip atsitinka, kai susiburia komanda
entuziastų ir kiekvienas de facto tampa naujos įmonės bendraauto- Kaip nepriklausomas kūrėjas esi žinomas dėl ypač puikaus žaidimo „PyroMind“.
riumi. Dar yra darbas su klientais, kai tu realizuoji ne studijos vidi- Kaip kilo idėja šiam žaidimui?
nius projektus, bet trečios šalies užsakytą žaidimą. Ir, žinoma, dar-
bas su leidėju. Manding, kiekvienas iš variantų turi privalumų, bet Heh, nesakyčiau, kad žaidimas toks puikus, bet su juo tikrai įgy-
turi ir galvos skausmų. Būdamas vienišas vilkas gali džiaugtis kūry- vendinau savo svajonę sukurti kažką, kas būtų pakankamai unikalu
bine laisve, bet turi įgyvendinti viską nuo A iki Z. Dirbti įmonėje yra iš mechanikos pusės, paprasta ir kartu turėtų šiek tiek strateginės
patogu, nes esi atsakingas už konkrečią sritį, tačiau demotyvuoja gelmės. Idėja kilo seniai, kai pastebėjau kažkokį su bombomis su-
situacijos, kai didžiulės darbo apimtys dėl vadovybės sprendimų sijusį stalo žaidimą ant parduotuvės lentynos. To žaidimo esmė
yra nubraukiamos ir keliauja šuniui ant uodegos. Jei kooperuojiesi „PyroMind“ niekaip nepriminė – kažkas apie žodžių galvojimą ir
su draugais, kurti svajonių žaidimą lengviau, bet ilgainiui išryškėja plastmasinės bombos svaidymą vienas kitam. Bet vos mestelėjus
požiūrių skirtumai, žmonės susirieja ar išblėsus entuziazmui šoka žvilgsnį į dėžę, kažkodėl dingtelėjo, kad sprogmenų tematika žai-
iš skęstančio laivo. Leidėjas – puiku, juk jis pasirūpina žaidimo ma- dime gali būti panaudota ir kitaip, tarsi šachmatuose: ant žaidimo
tomumu, tačiau paprastai leidėjai pasisavina ir kūrybinį monopolį lauko drioksi grandininės reakcijos, o tu bandai apskaičiuoti savo
bei didžiumą pelno. Vykdydamas užsakymus sutinki galybę įdomių figūros ėjimus taip, kad neatsidurtum jos kelyje.
Tituluotasis „Pyromind“

„Final riddle“ lygiai
Kas „PyroMind“ kūrime pasirodė sunkiausia, o kas lengviausia? mą. Taip pat noriu pasibaigti realaus laiko strategijos ir arkanoido
hibridą, Kubriko „The Shining“ inspiruotą galvosūkį su rogue-like
Yra toks geras, žaidimų industrijoje paplitęs posakis: kuriant žaidi- elementais, galų gale išleisti paprastą vakarėlių žaidimą, kuris pa-
mus, pirmieji 90 procentų darbo yra lengvesni, nei likę 10 procentų. dės svečiams per trumpą laiką geriau vienas kitą pažinti ir imti vie-
Ta likusi dalis ir pasirodė sunkiausia: kai esi beveik pasibaigęs nas kito nemėgti. Dėl pastarojo poveikio, tikiuosi, juokauju. Žodžiu,
pirmąjį publikuotiną žaidimą, ir atrodo, jog teliko geras dešimta- idėjų netrūksta, klausimas, ar freelance'inant ir dirbant joms visoms
dalis, supranti, kad tokie žaidimo aspektai kaip scaling’as, valdymo užteks laiko.
kustomizacija, garso bei muzikos konfigūracija, controller support’as,
mobiliųjų platformų leidimai, galų gale konkrečių parduotuvių rei- Mus skaito daug pradedančiųjų kūrėjų svajojančių sukurti savo žaidimą. Ką jiems
kalavimai nėra antraeiliai klausimai, kuriuos galima greitai sutvar- patartum ar palinkėtum?
kyti per dienelę kitą. Jie, kaip ir testavimas, ar žaidimas be trikdžių
veikia ant skirtingų įrenginių, užima nemenkai laiko. Ir čia nekal- Smagu, kad Lietuvoje netrūksta ne tik pradedančių, bet ir patyrusių
bant apie marketingą, trailer'io kūrimą ir parduotuvės puslapio api- indie kūrėjų. „Applava“ išleistas „Blazing Beaks“ – kruopščiai nu-
pavidalinimą. Sukurti žaidimą lengva, ji deramai išleisti – sunku. šlifuotas, užkrečiantis žaidimas, iki šiol youtuber'ių mėgstamas ir
gerbiamas. Greitai turėtų pasirodyti ir „Tag of Joy“ kuriamas point-
Visai neseniai į „Google Play“ bei „App Store“ išleidai ir minimalistinį galvosūkių and-click nuotykis „Crowns and Pawns“, kuris - yra pagrindo viltis
žaidimą „The Final Riddle“. Kaip jį pristatytum nieko apie jį negirdėjusiam žaidė- - taps lietuviškos kultūros vizitine kortele žaidimų pasaulyje. Taip
jui? pat norėčiau pasidžiaugti Roko Volkovo minimalistiniais darbais
– „Seek Etyliv“ bei „Eternower“, kuriuos galite atrasti „Steam“
Tai yra žaidimas-galvosūkis, kurį galima pereiti tik vieną kartą. parduotuvėje.
Kiekvieno lygio pavadinimas yra kartu to lygio sprendimo užuomi-
na. Jei perpratot užuominą, žinote, ką daryti. Jei užuominos nesu- Pradedantiems kūrėjams linkiu analogiškai kūrybingų ir sėkmingų
vokiate, galite griebti papildomų užuominų, tačiau tikslas – pereiti projektų: kurkit, kad jus imtų ir žaistų ne tik lietuviai geimeriai, bet
visus trisdešimt lygių panaudojus jų kuo mažiau. Kadangi žaidimas ir PewDiePie su Markiplier garsintų už jūrų marių. Patarimų būtų
paprastutis, daugiau nieko neatskleisiu, nes bijau sugadinti tą mi- du: nepradėkit nuo pernelyg sudėtingų kolosalių projektų, ir atsi-
nimalistinę patirtį. minkit, kad bet kuriam žaidimui, net iki blizgesio ištobulintam, rei-
kia reklamos bei matomumo. Pastaraisiais vertėtų pradėti rūpintis
Pats žaidimą vadini eksperimentiniu. Ar turi kitokių crazy idėjų kurias norėtum kuo anksčiau – geriausia, kol žaidimas tik pradedamas kurti.
įgyvendinti?
O taip – idėjų visuomet pilna, net prototipų yra. Vis pasvajoju su-
sikurti minimalistiškiausią pasaulyje vieno paveikslo siaubo žaidi-

O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (4 dalis) | Adomas Rutkauskas
Adomas Rutkauskas
Oldschool geekas, nerdas, o kai darbas
priverčia - modernių technologijų
žurnalistas
O kas, jei apokalipsė?

Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį
geimergyvenimą 4 dalis
Iš kur mes žinome apie praeities civilizacijas? Iš jų paliekamų artefaktų. Kartais pats
stebiuosi žmogaus fantazija ir dedukcinėmis savybėmis, kaip iš smulkiausių dalelių
sudėliojimas ištisas žmonijos dalies gyvenimas.
Neabejotinai, kažkada panašiu būdu bus bandomas rekonstruoti ir mūsų civilizacijos
paveikslas: iš per tūkstantmečius nesuirusių plastikinių pakuočių ir kito šlamšto
- tik ateities archeologams nebus lengva. Nes mes daug ką po savęs paliekame
skaitmenoje, o ji faktiškai trapesnė net už palyginus tokį trapų popierių, kuris vis dėlto
kažkaip sugeba išlikti tūkstantmečius (ar žinojote, kad seniausias išlikęs popierinis
dokumentas datuojamas 1080 mūsų eros metais? O seniausi popieriaus lapeliai siekia II
amžių prieš mūsų erą?).
Tai jei nutiks kokia apokalipsė, o nors vie- Ir ankstesniuose numeriuose aptarus rea- Kodėl ėjimų strategija?
nas „Protagonisto“ numeris išliks – reikia laus laiko strategijas, šaudykles, vaidmenų
tikėtis, archeologams ir antropologams žaidimus, šįkart atėjo laikas ėjimų strate- Reikia pastebėti, ėjimų strategija (angl. turn
informacija apie nepaneigiamą XX-XXI gijai – ir tiems žaidimams, kuriuos Lietuva based strategy, TBS) – tai toks unikalus žai-
kultūros dalį - kompiuterinius žaidimus – žaidė amžių ir tūkstantmečių sandūroje, dimų žanras, kai viduryje mūšio – tiesiog
bus įdomi ir naudinga. t. y. apie 1995-2005 metus. prieš tai, kai tau paklūstantis titanas tuoj

3-ąją dalį skaitykite Ketvirtame Protagonisto numeryje!
Ekspansyvus „Homm 3“ žaidimo žemėlapis
tuoj tvos žaibu į priešo medūzą (tą su gy- kaip nors panašiai). Pigu, gana efektyvu, Sutikite – kompiuteriu emuliuoti tokį daly-
vatėmis vietoje plaukų, o ne tą, kuri blerbsi paprasta. Tad kokiais geriausiais ėjimų ką kaip civilizaciją(-as) yra išties nemenkas
vandenyne) – gali nueiti pasidaryti arba- strategijos žaidimais laužėme savo peles iššūkis. O pirmieji blynai neretai susvyla,
tos, pavalgyti ar net išeiti į pasimatymą. Ir 1995-2005 metais? todėl nors pirmoji „Civilizacija“ (1991 m.)
mūšis nuo to nenukentės. Tai – tam tikri - ta, kuri dar neturėjo Sido Meierio vardo
naujieji šachmatai, kurių – kaip ir origina- Civilizacijos pavadinime – vienu aspektu buvo gana
liųjų – partiją panorėjus galima tęsti kad ir komiška. Toli gražu ne dėl grafikos – tiesą
metus. Ne, tikrai ne veltui septintasis žodis sakant, 1991 m. ji atrodė net ir visai neblo-
straipsnio tekste yra „Civilizacija“. Nes jei gai – bet dėl grandioziško žaidimo kūrėjų
Įtariu, tūkstantmečių sandūroje šis žanras ši žaidimų frančizė iš tiesų ir nėra patys neapsižiūrėjimo, kuris šiaip jau žaidėjams
nemenkai išpopuliarėjo dėl to, kad priešin- pirmieji kompiuteriniai ėjimų strategijos atnešdavo nemažai smagumo.
gai nei realaus laiko strategija (angl. real žaidimai (pirmieji tokie pasirodė aštuntojo
time strategy, RTS), tokie žaidimai reika- dešimtmečio pradžioje, o pirmieji vadi- Jei kas netyčia nėra susidūręs su frančize
lavo žymiai mažiau kompiuterio resursų namojo 4X stiliaus žaidimai – devintojo ir jos žaidimų principais - „Civilization“
– nereikėjo perpaišinėti visko realiu laiku, dešimtmečio pradžioje), ji neabejotinai žaidimai bando simuliuoti žmonijos civili-
kas sekundę skaičiuojant ir perskaičiuojant išpopuliarino šį žanrą. zacijų vystymąsi. Gamini karius, išradinėji
šimtų objektų koordinates. Vietoje to – sis- technologijas, žvalgai žemėlapį, statai,
temos architektūros požiūriu gana papras- Beje, pati žaidimo idėja irgi nėra originali: vystai civilizaciją, kuri kariauja ar kitaip
tas sprendimas: perskaičiuoti formules, patys žaidimo kūrėjai sako, kad juos įkvėpė konkuruoja su kitomis civilizacijomis. Tik
kai žaidėjas paspaudžia duomenų įvedimo stalo žaidimas tokiu pačiu pavadinimu. tai yra ne rekonstrukcija, o žaidėjo valdoma
mygtuką (t.y. „end turn“, „end day“ ar dar simuliacija. Daugmaž išradinėji abėcėlę, kai

tai pavyksta – kuri įstatymus (angl. Code of

Laws), tada jau treniruoji advokatus, juos
užsiundai ant konkurentų civilizacijos… na,
gal ne visai taip, bet į tą pusę.
Ir štai smagiausiai būdavo, kad gerai (tai

yra, apskaičiuotai) padirbėjus, pirmą
atominę bombą galėdavai susprogdinti
daugmaž pirmojo Jėzaus Kristaus gimta-
dienio proga. Man pačiam taip nėra pavy-
kę, berods didžiausias paties pasiekimas
– branduolinis ginklas daugmaž griūnant
Romos imperijai, bet artimas ir tikrai ne
itin meluoti linkęs draugas pasakojo, kad
jam Manhattano projektą pavyko užbaigti
dar BC eroje.
Žinoma, taip neturėjo būti. „Civilization“

„sid meier's civilization“ dėžutės piešinys
nuoširdžiai nekrypo į mokslinę fantastiką
ar satyrą – na bet kaip gavosi, taip gavosi.
Iš tų laikų dar kažkiek užtarčiau ir „Sid Me- į dar didesnę geekiškumo koncentraciją -
ier’s Civilization III“ - bet šis žaidimas, pa- „Sid Meier's Alpha Centauri“ (1999 m.).
Tačiau jei kas manęs paklaustų, kuri „Ci-
sirodęs 2001 m., jau nebeturėjo to pirmųjų
vilizacijos“ dalis iš visų (kiek dabar ten jų?
„Civilizacijų“ jausmo, jame buvo daug kas Kaip jau turbūt aišku iš pavadinimo – tai
Berods septynios?) vertinčiau kaip geriau-
pakeista (nors kai kas ir tikrai vykusiai „Civilizacija“ kosmose, konkrečiai – arti-
sią – ko gero tai būtų „Sid Meier’s Civili-
patobulinta), žodžiu, tai jau buvo naujųjų miausios Žemei žvaigždės Kentauro Alfos
zation II“ (1996 m.).
laikų, naujojo tūkstantmečio „Civilizacija“. fiktyvioje planetoje Chirone. Taigi, XXII
amžius, mokslinė fantastika, kosmosas,
Kodėl? Nes tai buvo jau pakenčiama grafika
Vėlesnės dalys? Taip, gražiai nupoliruoti futurizmas.
(Lietuvoje kompiuteriniai žaidimai pradėjo
žaidimai, bet tai jau visiškai nebe tas, kas
plačiau plisti apie 1995 metus, kai prasidėjo
buvo paskutiniajame antrojo tūkstantmečio Kodėl kalbu apie būtent didesnę geekiš-
jau gana stambi namų ūkių kompiuteriza-
dešimtmetyje. kumo koncentraciją? Nes AC jau ir žaisti
cijos banga – bet kaip tiems laikams, pir-
buvo sunkiau. „Civilizacijų“ serija buvo
moji „Civilizacija“ grafiškai jau buvo kiek
pasenusi. Nors dar ir visai žaistina), nes jau
Kentauro Alfa gana intuityviai atpažįstama – vis dėlto
Žemė, bent iš mokyklos vadovėlių girdėti
buvo gerai padirbėta su technologijų me-
Taip, „Civilization“ serija jau ir taip yra kariuomenės tipai, gerai žinomos techno-
džiu ir jo realistiškumu (deja, jokių niukų
orientuota į tokius šiek tiek geekus, bet logijos. Tuo tarpu kiek iš jūsų neskaitydami
prieš Kristų), nes ir tai buvo tiesiog smagus
vienu metu pasirodė ir jos atšaka, nutaikyta aprašymo galėtumėte nuspėti, ką galiausiai
žaidimas atsipalaidavimui.
lems Pažangiosios subatominės teorijos
sukūrimas ir ką – Kiberetika (nepainioti su
kibernetika)?
Galbūt norint kažkiek palengvinti šitą nerd

core, žaidimų kūrėjai „Firaxis“ pabandė
įvesti kažkiek RPG elementų: Kentauro
Alfos planetoje varžosi gana vaizdingai
išskirtos frakcijos (bet kartais su tokiais
pavadinimais, kad ojojoj): technofilinis
Universitetas, hakeriai „Duomenų ange-
lai“, militaristinė Spartiečių frakcija, tota-
litarinis „Žmonijos avilys“ (kuo ne puikus
pavadinimas kokiai nors partijai mūsų
2020 rinkimuose?), žaliavalstietės „Gajos
podukros“ ir dar kelios (čia jau skaičiuojant
su išplėtimu „Alien Crossfire“).
Tiesa, reikėtų paminėti, kad kūrėjai patys
„Sid Meier's Alpha Centauri“ dėžutės piešinys pripažįsta, kad šio žaidimo pasaulį ir jo

mechaniką smarkiai įkvėpė tokių grandų, Jei netyčia pagalvojote, kad „Might&Ma- atpažintum, kad čia yra ietininkas, o ne
kaip Franko Herberto, Larry Niveno ir Ver- gic” be žodelio „Heroes“ yra kažkokia ko- kardininkas, o jei jis atrodo kaip trimečio
noro Vinge’o kūryba. rektūros klaida – suklydote patys. Tai buvo knygelės iliustracija – tuomet tai buvo ne
dvi žaidimų serijos, susietos tarpusavyje: itin svarbu.
Tačiau nepaisant visų šių pastangų, „Alfa „Might&Magic” serija, kuri buvo aptarta
Centauri“ net ir pasirodymo metu buvo ankstesniame „Protagonisto“ numeryje, Kaip žaidimas, HoMM2 buvo tikrai puikus.
pripažintas ganėtinai sunkiu žaidimu. Ta- buvo pirmo asmens vaidmenų žaidimai Technine prasme tikrai įspūdinga grafika
čiau įgijusiu ganėtinai kultinį statusą, nes (RPG), o „Heroes of Might&Magic” - ėjimų (tviskanti lobių skrynia! Ji tikrai mirga!
XXI amžiuje žaidimas sugrįžo kaip „Sid strategijos žaidimai. GERAS!), neblogai sukaltas siužetas kam-
Meier's Civilization: Beyond Earth“ (2014 panijos režime ir empatiškai sukurti pada-
m.). Pavadinimų sutapimas ne atsitiktinis: gru- rai (tegul ir atrodantys kaip iš darželinukų
biai tariant, abiejų žaidimų serijų pasauliai pasakų knygelės) – t. y. mūšyje tikrai galė-
Herojai (ir kai kurie personažai) persidengia, ir kur davai pajusti, ką reiškia titano žaibo kirtis,
M&M klajojai matydamas pasaulį pirmu drakono liepsnos spjūvis ar kelių šimtų
Jei paklausite bet kurio ėjimų strategijos asmeniu, ten HoMM vaikštai po žemėlapį lankininkų ataka (lankininkas ekrane rodo-
gerbėjo, koks yra jo mėgstamiausias žai- kaip bičiukas ar panelė ant arklio, o su tavi- mas kaip vienas, bet šalia užrašytas skai-
dimas – ir neišgirsite „Heroes of Might & mi valkiojasi tuntas nykštukų, numirėlių, čiukas, rodantis, kiek kovinių vienetų čia
Magic”, tai žinokite, kad a) susidūrėte su demonų ir kitokios smagios kompanijos. (O stovi, visai neblogai įjungdavo fantaziją).
snobu b) susidūrėte su nežaidusiu „Heroes tariant negrubiai, tai M&M VI-VIII atitinka
of Might & Magic”. HoMM I-III, t.y. vyksta Enrotho pasaulyje). Kaip minėta, žaidimas pasirodė, kai in-
ternetas dar nebuvo labai įsikerojęs, todėl
Gerai, šiek tiek hiperbolizuoju – bet HoMM Bet vis dėlto, šiame straipsnyje kalbėsiu tik HoMM2 su kitais žaidėjais galima buvo
(ypač antra ir trečia dalys) buvo absoliutus apie dvi HoMM dalis – antrąją ir trečiąją. žaisti ne tik per modemą, lokalų kom-
paskutiniojo XX amžiaus dešimtmečio hi- piuterių tinklą ar tiesioginį kompiuterių
tas, ir jį (juos) buvo galima rasti turbūt 90 „Heroes of Might&Magic II” pasirodė 1996, sujungimą, bet ir naudojantis vienu ir tuo
proc. tuometinių kompiuterių. Žinoma, pa- bet Lietuvą pasiekė, kaip ir dauguma kitų pačiu kompiuteriu. Toks režimas vadinosi
tekusius ten nelegaliai – HoMM II perkeltą atvejų, tik kažkur po metų. „Hot Seat“, ir jame priešininkai judėdavo
dar disketėmis, o HoMM III – jau iš CD, paeiliui – tavo ėjimas, mano, vėl tavo ir t.t.
įsigyto piratinių diskų turgelyje (nes įra- Reikia pripažinti, žiūrint dabartine Viskas buvo neblogai apgalvota: atėjus tavo
šantys CD-ROM dar buvo prabanga). Ir tik perspektyva, HoMM2 vizualistika atrodė ėjimui, tavoji neištyrinėta pasaulio dalis
2002m. HoMM IV Lietuvoje buvo pradėtas ganėtinai infantiliai. Bet tuo metu tai gana būdavo užtemdoma, ir net per petį nusižiū-
platinti legaliai – jis buvo pardavinėjamas atitiko normą, kurią nemenkai lėmė ir rėjus, kurioje daugmaž žemėlapio vietoje
dvigubu disku kartu su „Might & Magic IV”, techninės galimybės – sukurti realistiškiau yra priešo pilis, atėjus tavo ėjimo eilei, su-
už astronominę berods 30 litų kainą (pa- ir grėsmingiau atrodantį padarą 640x480 sigaudyti būdavo ne taip paprasta.
lyginimui – piratiniame turgelyje už tiek rezoliucijoje buvo nemenkas iššūkis, ir
galėjai nusipirkti 3-5 kompaktinius diskus net pačiame pirmajame „Diablo“ nemaža Kalbant apie HoMM2, jis buvo geras ir tuo,
su muzika ar žaidimais). dalis pabaisėkų atrodė visai mieli. Tad svar- kad nors iš tiesų žaidimas paremtas mate-
biau buvo padarą sukurti tokį, kad iškart matika, jį laisvai galėjo žaisti – ir tuo žai-
žmonių miestas „Heroes of might & magic 3“ žaidime

dimu mėgautis – net ir tie, kuriems skaičiai Žaidėjai tai įvertino. Prie žaidimo buvo „Age of Wonders“
nepatinka. T.y., matematikas, šalia pasidė- leidžiamos valandos, paros, ir jis neatsi-
jęs popieriaus lapą ir kalkuliatorių, galėjo bosdavo. Na, o kai jau atsibodo – išėjo iš „Heroes of Might & Magic“ sulaukus sėk
eiti per žaidimą kaip šaltakraujė priešų nai- pradžių vienas, o paskui ir kitas išplėtimas : mės, buvo galima sutikti ir klonų lavinos.
kinimo mašina, o tinginys, bet lakios fan- „Armageddon’s Blade“ ir „Shadow of Ar ji užgriuvo? Keista, bet ne. Tačiau vieną
tazijos humanitaras galėdavo visai neblogai Death“, o galiausiai – ir aštuoni savotiški žaidimą verta paminėti – nes nors iš pirmo
pajusti padarų atakos ir gynybos stiprumą paketai „Heroes Chronicles“ su dar papil- žvilgsnio tai buvo bandymas nusigriebti
ar burtų galią instinktyviai, iš nuojautos – domomis kampanijomis, kurių paskutiny- šiek tiek Herojų šlovės ir pelno, šis žaidi-
ir kiek pramokęs, galėjo lygiai taip pat su sis baigėsi apokaliptiškai: jame finalinėje mas pasiūlė keletą įdomių naujovių, dėl ku-
vėjeliu prasinešti per žemėlapį, puikiai įsi- kovoje sunaikinamas visas Enrotho pa- rių jį jungdavomės tada, kai HoMM laikinai
vaizduodamas, kiek daugmaž šimtų hobitų saulis. pabosdavo.
reikėtų įveikti penketui titanų ir kiek verta
būti priauginus gnolių, kad galima būtų jais Tai nutiko pirmaisiais naujojo tūkstant „Age of Wonders“ pasiūlė iš pradžių keistai
čiupti gorgones už ragų (ne, aš čia nieko mečio metais. Žaidėjai nuščiuvo. Be abejo, atrodantį, bet iš tiesų visai įdomų sprendi-
nepripainiojau. HoMM3 gorgonėmis kaž- pasklido kalbos, kad bus ir HoMM IV, bet… mą – žaidimą per elektroninį paštą. Tiesiog
kodėl vadinamos ne medūzos, o liepsnomis naujas pasaulis? Visiškai nauja HoMM da- padarai savo ėjimą ir išsiunti tam žaidėjui,
šniokštuojančios požeminės karvės). lis, o nebe išplėtimai (expansions)? Lūkes- kurio ėjimo eilė po tavęs. Paprasta, patogu
čiai buvo dideli. ir pigu (nes internetas tais laikais kainuo-
O kalbant apie HoMM3 (1999 m.), nepa- davo visai nemažai, ir vienas iš andainykš-
miršiu, kaip pirmąkart pamačiau šitą žaidi- Deja, kaip paaiškėjo, apokalipsė nesibaigė čių analoginio vandalizmo būdų būdavo
mą. Kaip tik užsukau pas draugą aplaistyti gerai. 2002-aisiais pasirodė „Heroes of mailbombinimas – t. y. užgrūsti aukos
(na, iš tiesų tai apžaisti) klasioko naujai Might IV“, o paraleliai su juo – ir „Might&- e-paštadėžę dideliais duomenų kiekiais.
įsigyto kompiuterio. Buvo tamsus rudens Magic IX“. Tuo tarpu AoW save’as užimdavo tik iki ke-
vakaras, kambarį buvo šiltai išgeltoninusi liolikos kilobaitų – ne taip jau ir mažai, bet
kaitrinių lempučių šviesa, o ekrane… ekrane Kad M&M IX yra labai jau ne kažką, sutiko normos ribose).
mindžiukavo trigalvis Cerberis. Su skaiti- tiek kritikai, tiek žaidėjai – nors žaidimas
nėmis charakteristikomis. Ir dar kažkoks jau buvo pilnai trimatis, bet grafika buvo Dar vienas AoW privalumas – bjaurus dė-
metalovas demonas su sadomazo botagu. labai grubi, buvo palikta daug trukdančių mesio poreikis detalėms. Štai pavyzdžiui -
Ir šlavėją su kombinezonu primenantis žaisti klaidų. atvykai su savo didžiai galinga armija nie-
velnias. kingos priešo pilies siaubti . Pala, o taranas
O su HoMM4 viskas buvo lyg ir geriau, bet ar balista kur? Ee… eee…. kitų šarvų kišenėj
Ir nors cerberis atrodė kiek šleivokas ir ge- čia nuomonės jau išsiskyrė: jei HoMM2 ir liko? Na tai ir grįžk atgal pasiimt, bo kitaip
rokai aptukęs (ir dar vis šiek tiek iš darželi- HoMM3 buvo garbinami beveik vienbalsiai, nebent vartų spyną pabučiuot gali.
nukų knygutės), vaizdas buvo jau daaaaug nuomonės apie ketvirtąjį serijos žaidimą –
geresnis. ryškiai skirtingos: vieni gana radikaliomis Na, o vizualiai pirmasis AoW atrodė gana
inovacijomis liko patenkinti ir teigė, kad pigiai, antrasis – šiek tiek geriau, bet paly-
Dar ne visi, bet didesnioji dalis žaidimo žaisti dar įdomiau, kiti pradėjo reikšti ne- ginus su HoMM – irgi ne kažką. Tačiau kaip
padarų jau tikrai atrodė gerokai rimčiau pasitenkinimą, kad pernelyg nutolta nuo sakau – kai jau Herojų buvo per daug, visai
(t.y. goblinai nebeatrodė kaip žaliaodžiai kanono. smagu būdavo imti šitą. Ir pasimėtyti elek-
Papua Naujosios Gvinėjos aborigenai, o troniniais laiškais.
orkai – kaip ant užpakalinių letenų try- Pats priklausau prie tų, kuriems HoMM4
piančios meškos), ypatingai – „tamsiosios tapo smarkiu nusivylimu. Be herojų ke- „Disciples“
pusės“ pilyse: požemio (Dungeon), pragaro liaujančios armijos (arba su keliais hero-
(Inferno), ar nekromanto (Necropolis) pi- jais viename būryje), padarai, miestuose Jei jau prakalbome apie HoMM klonus,
lyse. O kaip nuostabiai atrodė Pelkių pilis augantys kas dieną, technologijų vystymo reikėtų paminėti ir dar vieną visai įdomų
(Fortress), kai joje pastatydavai Gralio arte- medis, nebeleidžiantis visko munčkiniškai projektą - „Disciples“ seriją. Kuris HoMM
faktą!!! (tiesą sakant, aš pats neatsimenu, išsistatyti maksimaliai – ne, man tai jau klonu atrodo tik pirmas kelias minutes. Ir
kaip tiksliai atrodydavo. Tik atsimenu, kad nebėra „Herojai“ – tai kažkoks visiškai ki- kadangi pirmoji žaidimo dalis dabar atrodo
labai gražiai). tas žaidimas, galbūt „Herojų“ klonas. jau tikrai pasenusi (lygiai kaip ir pirmoji
„Age of Wonders“ dalis), tai jei kas susi-
HoMM3 turėjo ir žymiai labiau išplėtotą Be to, pasikeitė ir grafikos variklis – iš gundys, siūlyčiau iškart bandyti „Disciples
mechaniką: upgradinti tapo galima visas vienos pusės, jis lyg tapo modernesnis ir II: Dark Prophecy“ (2002 m.).
būtybes, jas skaidyti į mažesnius būrius, stilingesnis, bet iš kitos pusės, daug kas
atsirado daugiau burtų, artefaktų, herojų, žaidime vėl ryškiai suvaikėjo, vizualine Pirmas į akis krentantis skirtumas nuo
papildomų priedėlių (gydymo palapinė, prasme. Linksmieji panai, strykčiojantys ir HoMM - jei Herojuose paskui tave val-
amunicijos vežimas, etc.) – žaidimo proce- daužantys elektrožalius leprekonus su mil- kiojosi viskas padarų/armijos tabūnas, tai
sas įgavo daugiau variacijų, galimybių. žiniškomis skrybėlėmis? Baikit, nemanau. „Disciples“ tu triniesi su pačia artimiausia
kompanija: vietoje šimto dwarfų (labai

Tavo vartai į
Lietuvos žaidimų industriją
www.gamedev.lt
Atitinkamai metaliūgiškas „Disciples II: Dark prophecy“ disko viršelis
atsiprašau, bet man tiesiog nekyla klavia- sako), numirėliai, demonai ir išplėtime dar pabaigos ir devintojo dešimtmečio pradžios
tūra vadinti šią gerbtiną rasę kažkokiais atsirandantys elfai (Cha, galėtų šitų nors animacinius filmukus - „Silverhawks“,
nykštukais), tu vaikštai su vienu ar keliais, vienam žaidime nebūti!). „COPS“ ir panašiai, bet toli gražu nebuvo
bet stipriais. Ir ne gausini savo armiją, o skirtas vaikams. Ar bent jau – ne visiems
tiesiog levelini kompaniją, su kuria trankai- Žaidimo mechanika irgi visiškai skiriasi vaikams.
si po pasaulį. nuo HoMM ir kitų TBS žaidimų – kitoks
resursų rinkimo modelis, kitoks stratega- Žaidimas sukasi apie tai, kaip Žemę puola
Antrasis skirtumas – emocinė atmosfera, vimas – ir būtent dėl visų tų skirtumų visu- ateiviai, o mokslu pakaustyti specdaliniai
perteikiama per vizualiką ir garsus. Jei mos norisi įtraukti šį žaidimą į panteoną. kovoja su nežemiškaisiais agresoriais. Čia
HoMM iš esmės buvo šviesūs žaidimai, ge- reikia statyti bazę, mikrovadybinti būrį, jo
neruojantys labiau teigiamą emocinį foną, UFO/X-Com ginkluotę (kas kuo ginkluotas ir kiek amu-
tai „Disciples“ pasaulyje viskas maloniai nicijos turi) ir valdyti patį būrį mūšio metu
tamsu, ganėtinai šiaurietiška (nors kai kur Gerai, paklajoję po fentezi pasaulius, su- atsižvelgiant į taktines detales (ar spinta
vizualas primena ir azijietišką manierą. grįžkime prie mokslinės fantastikos. Jau tave dengia nuo pikto ateivio, ar nelabai?),
Nors žaidimas kanadiečių, jei ką) ir niūru. kalbėjome, kad mokslafantastiškasis vystyti technologijas, bazę ir dar daug visko
„Alpha Centauri“ buvo vienas sudėtinges- kito.
Kovojančių pusių - keturios: daugmaž nių ėjimų strategijos žaidimų – ir jis nebu-
viduramžiška žmonių civilizacija (The vo vienintelis toks. Pagrindinis žaidimo privalumas – ko-
Empire), skandinaviškai mitologinė kalnų vos pabaigą nulemia labai daug faktorių.
liaudis (Mountain Clans), t.y. dwarfai, mil- „UFO: Enemy Unknown“ (dar žinomas kaip Pagrindinis žaidimo trūkumas – kovos
žinai ir visokie panašūs, ir kurių dievybė „X-COM: UFO Defense“, 1994 m.) savo pabaigą nulemia labai daug faktorių. Ne,
yra Wotanas (tikiuosi, šis vardas jau šį tą vizualistika priminė aštuntojo dešimtmečio rimtai – gal kažkam ir malonu sužiūrėti,

ar kiekvienas kovinio skyriaus narys ap-

dalintas pistoletu ir ar savo raketsvaidžiui
turi pakankamai šaudmenų – ir skaičiuoti
žingsnius, kad jų užtektų numesti dūminei
granatai – bet tokio pedantiškumo kartais
jau būna per daug.
Ne ką lengvesnė ir vartotojo sąsaja – myg-

tukų čia ne ką mažiau nei kišenių žvejo
liemenėje. Tačiau gerai tai, kad toks pe-
dantiškumas atsispindi ir žaidimo mitolo-
gijoje (ar kaip tiksliausiai būtų versti lore?)
Detalūs ateivių rūšių, technologijų, ginklų
aprašymai ir iliustracijos tikrai pradžiugins
mėgstančius detalumą ir fantaziją.
Po metų pasirodęs „X-COM: Terror from

the Deep“ (1995 m.), kuriame ateiviai te-
rorizuoja žemiečius nebe iš kosmoso, bet
šiems laikams gal kiek senstelėjusi „UFO: Enemy Unknown“ grafika
iš vandenynų gelmės – ir žemiečių bazė
taip pat įsikūrusi po vandeniu – atrodė
Nežinau kaip jūs, bet aš visada labai pri- BoW – tai fentezi ėjimų strategija su visai
kaip labiau žaidimo išplėtimas, nei antra
jaučiau atvirojo kodo idėjai. Žinoma, idėja nebloga idėja ir jos išvystymu, primityvia
žaidimo dalis – nors jei nepainioju, abu
ne visada sutampa su realybe – ne visada (nors tai nebūtinai reiškia, kad bloga. Hey,
žaidimus galima buvo žaisti savarankiškai.
atvirojo kodo produktai būna geresni už juk kai kam ir „Minecraft“ atrodo gražu!)
Tačiau veiksmo perkėlimas iš Žemės pa-
komercinius, bet pati idėja, kad žmonės grafika, o kas įdomiausia – pusiau skustai,
viršių į tamsias gelmes, reikia pripažinti,
dirba vardan bendros idėjos ir bent jau už pusiau luptai išverstas ir į lietuvių kalbą.
buvo sėkmingas – nes sakykit ką norit, o
bazinius dalykus nereikalauja jokio užmo-
povandeninis pasaulis turi savo magišką
kesčio, man atrodo žavi ir gerbtina. Vertimas vietomis džiugina, vietomis –
atmosferą.
kelia kiek isterišką juoką. Akivaizdu, kad
Ir toks yra ir „Battle of Wesnoth“ (2003). vertimas nematė redaktoriaus, o lietuvių
Pabaiga neįprasta nata
kalba, žodžių tvarka, terminai ir skyryba
Ne, jis anaiptol nėra tobulas. Tiesą sakant, kartais tiesiog lūžta ar patiria traumas ly-
Aišku, apie TBS žaidimus galima kalbėti
jis toks vidutinis į žemesnę pusę, ir dar gioje vietoje. Bet nepaisant to – smagu.
daug. Juk dar nepaminėta klasikinė kosmi-
gana smarkokai. Bet jis nusipelno įrašo į
nė strategija „Master of Orion“, galų gale
apokaliptinę istorijos išlikimo knygą vien Žaidimas kurtas maginės fantastikos tema,
„Fallout Tactics“ - bet užbaigti šį straipsnį
tuo, kad yra. bet su gana praplėsta mitologija – nes, na,
norėčiau ideologine nata.
ne taip jau dažnai žaidimuose gi sutiksi
undinus (vyriškos lyties undinės), nagas
(šitos gal kažkiek iš „Warcraft III: The Fro-
zen Throne“ pažįstamos) ir… hm, miška
žmogius (angl. woses, ir prašome nepainioti
su hobitais, kurie yra miškavaikiai).
Be to, pridėta daug papildomų kintamųjų –

paros laikas (tai aišku, kad blogiečiai geriau
kaunasi naktį), reljefo įtaka ir panašiai.
Apibendrinant – žaidimas tikrai nelengvas.

Na, ir tikrai negali sakyti, kad labai geras.
Bet tai – istorijos dalis. Istorijos, prie ku-
rios dalele prisidėjo ir keli lietuviai – ir
didelis ačiū jiems už tai.
Tad šįkart tiek. O kitą kartą galbūt pakal-

bėsime apie paskutinį likusį apokalipsės
sąrašan numatytą žanrą – nuotykių (angl.
„Battle of Wesnoth“ lygis adventure, quest) žaidimus.

Pabėgimo kambarys – kortų kaladėje | Inga Zavackienė
Pabėgimo kambarys –
kortų kaladėje Inga Zavackienė
Stalo žaidimų klubo „Rikis“ narė
Neįtikėtinos situacijos, spąstai ir virtinė galvosūkių, padėsiančių rasti išeitį – ne veltui

pabėgimo kambariai tapo populiaria pramoga, sujungiančia jaudulį, komandinį darbą
ir eurekos jausmą, atkapsčius teisingą sprendimą. Visa tai galite patirti ir neišeidami
iš namų, arba tiesiog užsukę pas draugus ar žaidimo klubą, mat pabėgimo kambario
patirtį galite perkelti tiesiog ant žaidimų stalo.
Tokius žaidimus dažniausiai sudaro kortų Skamba jaudinančiai? Tikrai taip! Ne veltui „Unlock“ – atrakinkite jaudinančius pasaulius ir
kaladė, kurioje sumaniai įpinta daugybė „pabėgimo kambario“ tipo žaidimus pa- istorijas
mįslių ir galvosūkių. Šiuos jungia vieninga mėgo daugybė žaidėjų visame pasaulyje, o
istorijos linija, tad pabėgimo kambario tipo jų leidėjai vieną po kito pristato jaudinan- Pradėsiu nuo tos, kuri man pačiai patinka
žaidimai nėra tiesiog padrikų galvosūkių čias patirtis, paslėptas naujuose leidimuo- labiausiai – „Unlock“. 2017-aisiais pirmą
rinkinys, o išradinga istorija, kurią atsklei- se. Tad trumpai papasakosiu apie pačias kartą žaidėjų akiratyje pasirodęs pirma-
džia gerai apgalvotų užduočių seka. populiariausias pabėgimo kambario tipo sis prancūzų leidėjų „Space Cowboys“
žaidimų serijas. pristatytas pabėgimo kambarys dėžutėje

Kas slepiasi dėžutėje?
„Unlock“ tapo viliojančia intriga. Smal- mechanika, kai raudonai pažymėtą daiktą biliosios programėlės pagalbos. Be to, „Un-
sumo kutenami entuziastai išbandę neliko derindami su mėlynai pažymėtu, gaunate lock“ puikus ir tuo, kad kiekvieno žaidimo
nusivylę – žaidimas išties puikiai atskleidė sprendimą. Pavyzdžiui, turite raudonai pa- patirtis yra skirtinga ir atspindi žaidžiamą
pabėgimo kambario nuotaiką ir pojūtį. Na, žymėtą raktą ir mėlynai pažymėtą spyną – situaciją. Jei jums teks gaudyti Paryžiuje
o mobilioji programėlė, kuri yra kiekvieno sudėję šių kortų skaičius galite pažiūrėti, ką siautėjantį nusikaltėlį – taip ir jausitės dėl
„Unlock“ žaidimo dalis, jį darė dar dina- slepia spyna ir toliau stumtis pergalės link. specialiai tam pritaikytų mechanikų, apie
miškesnį ir įdomesnį. kurias išsamiau nepasakosiu, nes nebus
Kas labiausiai žavi žaidime „Unlock“? Visų įdomu žaisti.
Kaip veikia pats žaidimas? Vieną „Unlock“ pirma, jo intuityvumas. Nors galvosūkiai
seriją sudaro kortų kaladė, kurioje ra- tikrai nėra lengvi (žaidimo serijos turi su- Ne veltui kasmet išleidžiamos net kelios
site viską, ko reikės išgyventi jaudinantį dėtingumo lygius) ir sudėtingesnę seriją naujos „Unlock“ žaidimo serijos, nuke-
nuotykį – vietovės bei kambariai, daiktai pereiti užtrunka iki kelių valandų, pats žai- liančios žaidėjus į pačias netikėčiausias
ir įrankiai, kodų mašinos ir užuominos. dimas sukonstruotas taip, kad gana aišku, vietas, o gal tiksliau būtų sakyti – visatas.
Kiekvienas kortų tipas pažymėtas specialia ką su ta kortų kalade daryti. Na, o jei ištinka Negyvenama sala, pamišusio profesoriaus
spalva, todėl nesunkiai suprasite, ką su ja nevilties jausmas užstrigus ties kuriuo nors laboratorija, keisčiausi cirko pasirodymai,
reikia daryti. Įdomi daiktų kombinavimo galvosūkiu, visuomet galima paprašyti mo- praėjusio amžiaus Paryžius, Dorotės kelio-

nė geltonų plytų keliu ar net kelionė laiku

– kiekvienas ras sau artimą žaidimo temą.
Na, o šiemet, jau visai netrukus, „Unlock“
leidėjai pamalonins „Žvaigždžių karų“
fanus, išleisdami „Unlock“ trilogiją „Star
Wars“ motyvais.
„Exit: The Game“ – tituluotas favoritas
Pirmasis „Kosmos“ išleistas „Exit: The

Game“ pasirodė metais anksčiau už žai-
dimą „Unlock“ ir tapo tikra stalo žaidimų
sensacija, o 2017-aisiais netgi laimėjo
prestižinį „Kennerspiel des Jahres“ titulą.
Dabar jau yra išleista net 17 žaidimo serijų,
o kieviena dėžutė slepia intriguojantį sce-
narijų, dažnai paskanintą siaubo motyvais:
faraono kapavietė, vaiduokliškas pasilinks-
minimų parkas, slapta laboratorija, pra-
keikta pilis ar net žmogžudystė traukinyje.
„Unlock“ kolekcija
Kaip ir žaidime „Unlock“, „Exit“ kūrėjai
kiekvienai temai parenka derančias mecha
nikas, padedančias atskleisti žaidžiamą
scenarijų. Dėžutėje rasite saują kortų, su- Kuo ypatingas šis žaidimas? Skirtingai nei Kiti „pabėgimo kambario“ žaidimai
skirstytų į tris kalades: galvosūkių, atsaky- žaidžiant „Unlock“, žaidimas „Exit: The
mų ir užuominų kortas, scenarijaus bukle- Game“ vers jus karpyti, lankstyti ar žymėti Pirmųjų „pabėgimo kambario“ tipo žaidi-
tą, kodų diską ir keletą keistų daiktų. Jums kortas ir kitas detales, todėl peržaidę ne mų sėkmė neliko nepastebėta stalo žaidimų
teks išspręsti kortose ir buklete paslėptus visuomet galėsite duoti pažaisti draugams. leidėjų visame pasaulyje. Netrukus pasipylė
galvosūkius, atskleisiančius scenarijaus is- Nors tai skamba kaip trūkumas, iš tiesų daugiau panašaus pobūdžio žaidimų, na o
toriją, įvedant reikšmes į kodų diską. sukuria įdomią ir unikalią patirtį, kai ma- naršydami „Kickstarter“platformą neretai
nipuliuodami žaidimo elementais išgausite aptiksite jų ir ten.
Šis diskas – ypatingas žaidimo „Exit: The netikėtų ir nenumatytų rezultatų.
Game“ elementas ir galvosūkių sprendimų „Deckscape“ pavadinimas pasako viską –
tikrinimo priemonė. Nors disko simboliai Kas labiausiai žavi šiame žaidime? Kūrėjų pabėgimo kaladė. Toks šis žaidimas ir yra
ir išvaizda kiekvieną kartą skirsis, jo prin- išradingumas, nes net ir sužaidus dešimt – nedidelė dėžutė su kortų kalade ir nieko
cipas visuomet tas pats – susiradus spren- „Exit: The Game“ serijų neapima „kažkur daugiau. Viskas išties panašu į jau aprašy-
džiamo galvosūkio simbolį įvedamas kodas, jau tai mačiau“ jausmas. Kūrėjai išties įdo- tus „Unlock“ ir „Exit: The Game“ žaidi-
kuris nurodo atsakymo kortelės numerį. miai apjungia visus žaidimo elementus į mus, tik „Deckscape“ yra kur kas papras-
Atsakymų kortelės jums atskleis, ar teisin- „pabėgimo kambario“ patirtį, taip kurdami tesnis, greitesnis ir puikiai tinka smagiam
gu keliu einate ir pateiks naują užduotį. netikėtumo jausmą. ir intelektualiam pasisėdėjimui kavinėje ar
kelionės metu. Kortų kaladė daug vietos ant
stalo neužims, o patys galvosūkiai padės
laiką praleisti įdomiau.
Jei jus domina ilgesnis žaidimas su siaubo

elementais ir sodria istorija, rekomenduoju
išbandyti „Escape Tales“ seriją. Jau išleisti
du šios serijos žaidimai: „Escape Tales:
The Awakening“ bei „Escape Tales: Low
Memory“, na o šiemet dienos šviesą turėtų
išvysti trečiasis – „Escape Tales: Children
of Wyrmwoods“. Žaidimai „Escape Tales“
pripildyti mistikos bei fantasmagoriškų
ir šiurpulį keliančių elementų. Nors pats
žaidimas iš esmės yra daugybės galvosūkių
rinkinys, jo istorija tokia sultinga ir sukre-
Žaidimo lenta čianti, kad sužaidus palieka gilų įspūdį.

Interviu apie: „magic: the gathering"- kas tai ir kaip pradėti žaisti? | mangirdas beniušis
INTERVIU apie:
Mangirdas Beniušis
Daugybės išgalvotų pasaulių kūrėjas,
pilietis bei kritikas
„Magic: The Gathering“

Kas tai ir kaip pradėti žaisti?
Kai kurie iš jūsų dar net nebuvo gimę, kai pasaulį pasiglemžė kortų manija. „Wizards of
the Coast“ 1993 metais išleido kolekcinių kortų žaidimą „Magic: The Gathering“, kuris
per daugelį metų tapo tikru fenomenu visame pasaulyje. Šiandien žaidimo turnyrai
organizuojami beveik visame pasaulyje - net ir Lietuvoje galime rasti didžiulę šio
kortų žaidimo fanų armiją. Taigi nusprendėme pasidomėti, kas ta Magija ir kaip eilinis
smalsuolis gali įsitraukti į šį neeilinį hobį.
Norėdami sulaukti išties gerų atsakymų į mums rūpimus klausimus pakalbinome
tris bene žymiausius žmones, kurie rūpinasi „Magic: The Gathering“ bendruomene
Lietuvoje. Domantas Zavadzkis, gimęs tą pačią dieną kaip ir pats žaidimas, nuolat
organizuoja bei žaidžia įvairiuose MtG turnyruose, Valdas Kalvis porą kartų dalyvavo
„MtG Pro Tour“ turnyruose bei tapo įvairių Lietuvoje ir ne tik Lietuvoje organizuojamų
turnyrų teisėju, o jam padeda klaipėdietis Gediminas Usevičius, kuris jau 3 metus
nepailsdamas sprendžia žaidėjų ginčus. Jie tapo mūsų vedliais po be galo įdomų
„Magic: The Gathering“ pasaulį.

Interviu apie: „magic: the gathering" - kas tai ir kaip pradėti žaisti? | mangirdas beniušis
Maišyta mėlynos ir žalios spalvos „Magic: the gathering“ kaladė
Atleiskit už neišmanymą, bet ar teisinga jus vadinti burtininkais? Planeswalkers - čia ne lėktuvnešiai, bet labiau „vaikštantys tarp
žemių“.
Domantas: Variantai kuriuos girdejau: Mtgistas, Magikistas, Magic’o
žaidejas, narkomanas (pasak mano senelių, Magic’as – priklauso Kaip MtG apibūdintumėte žmogui, kuris niekada su tuo nėra susidūręs?
mybė). Burtininko kol kas dar negirdėjau.
Domantas: Na, jei tenka pristatyti labai paprastai, tai geriausiai tinka
Valdas: Ne, geriau nereikia. Kažkodėl, nors ir būdamas seniausiu šachmatai, kuriuose kiekvienas žaidėjas ar žaidėja atsineša savo
kolekcionuojamų kortų žaidimu, MtG turi vaikiško žaidimo stigmą, unikalių figūrų (kortų) rinkinį, kuris yra unikalus.
kuri didele dalimi atsirado dėl to, kad tokio tipo žaidimai visuome-
nei labiausiai pažįstami iš „Yu-Gi-Oh!“ ir kitų panašių žaidimų. Valdas: Kažkada MtG pristatinėdavau kaip šachmatų ir pokerio
Kadangi MtG bene sudėtingiausias ir įvairiapusiškiausias žaidimas, miksą sudėtingumo atžvilgiu. Dabar nemanau, kad yra žmonių,
jis turi ir vyriausią žaidėjų bendruomenę. Tarp aukščiausio lygio kuriems TCG (trading card game - angl.) ar CCG (collectible card
turnyrų prizininkų matyti daug trisdešimtmečių ir net vyresnių game - angl.) yra nepažįstamas dalykas - daugelis žino tokius
žaidėjų - tai greičiau taisyklė, nei išimtis. Nemanau, kad kiekvieno žaidimus kaip „Hearthstone“. Kompiuteriniai žaidimai šį žanrą
dalyko mėgėjus būtina kažkaip ypatingai įvardinti - palikime tai smarkiai išpopuliarino. Tai dabartinis MtG pristatymas skamba
tikriems fanatikams. kaip „Hearthstone“, tik žaidimas yra seniausias ir sudėtingiausias
šiame žanre bei yra žaidžiamas gyvai.
Gediminas: Paantrinsiu kolegoms, kad burtininku manęs dar niekas
nevadino, bet fantastiniam Magijos pasauliui, tai nėra perne- Gediminas: Dažnai, nevyniodamas į vatą naujiems „burtininkams“
lyg neteisingas pasakymas. Šiame žaidime žaidėjai yra vadinami pasakau, kad Magija - tai populiariausias popierinių kolekcionuo-

jamų kortų žaidimas pasaulyje. Daugumą žmonių šis žaidimas žavi ir visuose kolekciniuose žaidimuose, Magijos kortos išlaiko vertę,
dėl labai plačių galimybių pradėti žaisti, bet sunkaus (ir smagaus) nes yra retos ir naudingos. Būtent todėl labai realu yra nusipirkti
kelio norint įvaldyti žaidimą bei tapti geru žaidėju. Magija turi kortas, su kuriomis pažaidi, o po to nusprendi parduoti. Bet taip,
daugiau nei 20 tūkstančių unikalių kortų su įvairiais fantastiniais Magija gali būti brangi. Tikriausias vienas mėgstamiausių posakių,
elementais. Dėl tokių gausių pasirinkimų daugybė žmonių sugeba kurį teko girdėti: „Jei nori, kad tavo vaikai nevartotų narkotikų,
rasti tai, ką myli Magijoje. supažindink juos su Magija - jie nebeturės pinigų narkotikams“...
Teko girdėti gandų, kad MtG pakankamai brangus hobis. Kiek šiame teiginyje Papasakokite apie kortų kolekcionavimą, kaip tai veikia?
tiesos?
Domantas: Kai kuriems žaidėjams kolekcionavimas yra noras surinkti
Domantas: Uuuu.. Šita diskusija neišsenkanti. Jei trumpai - žaidimas visas tam tikro tipo kortas - nesvarbu, ar tai būtų angelai, fėjos,
kainuoja daug, bet tik tada jei nori visko. Į magic’ą galima investuoti drakonai, burtininkai ir panašiai. Kitiems, o taip pat ir man, svarbu
tiek, kiek širdis geidžia. Yra nemažas kiekis studentų ar mokyk- turėti visas kortas iš dažniausiai žaidimų formatų, kad paskiau ne-
lose dar besimokančių žmonių, kurie žaidžia be kažkokio didesnio reiktų ieškoti iš kur įsigyti X, Y ar Z kortų. Tai nėra pigus reikalas,
pajamų šaltinio. Aš pats geriausiu atveju gaudamas 50 litų per bet, tiesą sakant, nėra ir labai reikalingas dalykas. Tokios kolekcijos
mėnesį apie 2011 metus sugebėjau susidėti pilną kaladę, galinčią patogios norint žaisti turnyruose - tuomet turi daugiau pasirinki-
konkuruoti turnyruose bei pasiekti gerų rezultatų. Tačiau jei norisi mo galimybių, lankstumo ir taip toliau.
lįsti į senesnius magic’o formatus (jų yra net keletas), tuo senesnes
kortas reikia turėti. Senesnės kortos kainuoja brangiau, tad ir žaid- Valdas: MtG kortos iš esmės gaunamos iš dviejų šaltinių - „Wizards
imo kaina auga. Jei nedomina turnyrinis magic’as, tai tikrai galima of the Coast“ leidžiamose pakuotėse ar kituose produktuose, kur
apsiriboti mažesnėmis išlaidomis. neretai perkama katė maiše, arba iš antrinės rinkos - kitų žaidėjų
ar parduotuvių, pardavinėjančių jau pavienes kortas ar kortų rinki
Valdas: Na taip. Žinoma, grynai for fun su savais pažaisti galima nius. Egzistuoja ne viena internetinė svetainė su klestinčia antrine
praktiškai be išlaidų. Bet įsitraukus į turnyrinį žaidimą, norint rinka, žaidėjai mainosi kortomis ar tiesiog perka jas vieni iš kitų.
laimėti ir laimėti dažnai, žaisti senesnius formatus ir važinėti į
aukšto lygio turnyrus - į magic’ą galima investuoti praktiškai neri- Gediminas: Nors Magija yra kolekcinis kortų žaidimas, retas kolekcio-
botą kiekį pinigų. Nepamirškime ir aksesuarų bei blizgučių… nuoja kortas kaip pašto ženklus. Dažniau žmonės randa savo nišą ir
kolekcionuoja tik tam tikras kortas. Žinau kelis žmones, kurie renka
Gediminas: Magija gali būti brangi. Kaip ir dauguma hobių, pradėti tik kortas susijusias su voverėmis, kiti - tik kortas su drakonais
galima nemokamai ir pražaisti visą gyvenimą neišleidus nė cento. arba arkliais. Sakyčiau, kad kolekcionavimas yra dar vienas būdas
Bet kai atsiranda noras žaisti MtG kiek rimčiau, atsiranda poreikis džiaugtis Magija.
investuoti pinigus į reikalingas kortas. Sakau investuoti, nes, kaip
Viena iš žymiausių Planeswalker'ių - liliana vess

kortos „serra angel“ piešinys | autorius: greg staples
Teko girdėti istorijų apie ypač retas ir brangias žaidimo kortas. Ar turite kokių yra laužomi nuolat. „Wizards of the Coast“ turi labai sunkų darbą
įdomių kortų savo asmeninėse kolekcijose? - kas 3 mėnesius sugalvoti kažką naujo, kas būtų įdomu ir šviežia,
bet kartu ir subalansuota su visais žaidimo formatais taip, kad
Domantas: Turiu kelias kortas, kurias buvo galima gauti tik per žaidėjai nenuobodžiautų. Kortų spalvų savybės jau yra žinomos
„Comic Con“ Amerikoje, keletą labai retų variantų, keletą ran- daugeliui žaidėjų, bet su kiekvienu nauju kortų leidimu jos vis kin-
komis dažytų kortų, kurias menininkai redagavo pagal mano norus. ta. Pavyzdžiui seniau žalia nebuvo žinoma kaip spalva, kuri leistų
Tačiau kažko labai vertingo jau nebeturiu. Kažkada turėjau vieną iš žaidėjui traukti daug kortų, tai buvo mėlynos spalvos jurisdikci-
„Power 9“ kortų, kurią laimėjau kaip prizą turnyre, bet ją pasisekė ja, tačiau dabar žalia žinoma kaip viena geriausių spalvų norint
parduoti ypač greitai, nors kiek už mažesnę kainą nei tikėjausi. „pildyti savo ranką“ dažnais kortų traukimais.
Valdas: Šį bei tą turiu, nes mėgstu žaisti senesnius formatus. Bet Valdas: Smarkiai! Visais atžvilgiais - tiek kaip žaidimas, tiek ir tai-
šiaip, man asmeniškai, turbūt vertingiausios kortos, turinčios sen- syklių aiškumu ir apibrėžtumu. Kadaise buvo aktyviai ginčijamasi,
timentalią vertę - tokios, su kuriomis kažkur laimėjau ar teisėjavau, kad kortos paveikslėlyje yra sparnai, vadinasi, ji turi turėti savybę
kurias gavau dovanų, kurias kažkur juokais įsidėjau į sėkmingą Flying, nors taip ir neparašyta ant kortos. Keitėsi ir bendruomenės
kaladę ir visiškai subalamutinau kaladžių sąrašus analizuojančius atvirumas bei žaidimo prieinamumas, turnyrų bendruomenės ir
apžvalgininkus. taip toliau. Čia būtų galima labai daug kalbėti ir vardinti.
Gediminas: Retų ir brangių kortų yra, bet jos pas mane kolekcijoje Gediminas: Dažnai sakoma, kad Magija ir jos bendruomenė yra lyg
būna dėl dviejų priežasčių - arba jos turi Valdo jau minėtą senti- šeima ar antri namai. Kaip šeimos auga ir visuomenė keičiasi, taip
mentalią vertę, arba man patinka kaip jos atrodo. Kadangi teisėjai ir Magija bando keistis ir prisitaikyti prie žmonių. Kaip žaidimas,
kiek rečiau žaidžia Magiją gyvai, tai jie nusprendžia rinkti kuo Magija ilgą laiką buvo tik žaidimas, kur draugai susėdę namie, prie
„gražiau“ atrodančias kortas - tai didžioji mano turimos kolekcijos stalo, galėdavo linksmai praleisti laiką. Augant žaidėjų kiekiui MtG
yra surinkta per renginius užsienyje, pildant savo „teisėjo albumą“. bendruomenėje po truputį pradėjo rastis profesionalūs turnyrai,
kur geriausi žaidėjai kovodavo dėl prestižo, būdavo įamžinti kor-
Kaip MTG per visus tuos metus keitėsi ir evoliucionavo? tose. Tačiau, kad įvyktų šie pokyčiai, Magijai reikėjo susisteminti
kortas ir jų taisykles, todėl ir prireikė teisėjų. Visos Magijos tai-
Domantas: Labai. Didžiausi pokyčiai buvo pačioje MtG žaidimo pa- syklės yra surašytos į beveik 250 puslapių dokumentą, nors išmokti
saulio istorijoje, kortų dizaine, žaidimo taisyklėse, kur standartai žaisti žaidimą užtrunka vos 5 minutes.

Tikriausiai pagrindiniai pokyčiai įvyko pačiame žaidime. Turint 20 CCG/TCG padeda naujiems žaidėjams juos rasti, vieni kitus naikina,
tūkstančių unikalių kortų būtų nelogiška prašyti naujo žaidėjo jas nes žaidėjų kiekio visiems žaidimams neužtenka. Ypač tiems, kurie
visas gauti, kad galėtų pradėti žaisti, todėl Magijoje yra formatai - startavo ne taip stipriai ar nuvylė pradžioje. MtG šiuo atžvilgiu turi
tai būdai, kurie leidžia žaisti Magiją arba tik su tam tikromis korto- milžiniškų privalumų - žaidimas pakankamai senas, kad nereikėtų
mis, arba su tam tikrais taisyklių pakeitimais. Tai leidžia žaidėjams, bijoti, jog tuoj „užsilenks“ ir nebebus su kuo žaisti, bei pakankamai
kurie nenori išleisti daugybę pinigų, žaisti profesionaliai arba žaisti įvairus, kad beveik kiekvienas galėtų rasti sau įdomų formatą, ka-
tiesiog dėl to, kad yra smagu. ladę ar kolekcionuojamus dalykus.
Pastaruoju metu ypač populiarūs skaitmeniniai kortų žaidimai, tokie kaip Gediminas: Aš sakyčiau, kad įtaką daro, bet ne žaidėjų atveju.
„Hearthstone“. Ar tai daro kokią nors įtaką MTG žaidimui bei bendruomenei? Konkurencija gali būti gražus dalykas, kai skirtingi kūrėjai bando
pritraukti daugiau žmonių, todėl jie tobulina savo žaidimą. Nese-
Domantas: Taip, gan labai, tik tie pasikeitimai netikėti. Garan- niai išėjo labai paprastas būdas žaisti Magiją internetu - Domanto
tuoju, kad didžioji dalis lietuvių MtG bendruomenės pabandė minėtas „Magic: The Gathering Arena“, kuris savo stiliumi labai
„Hearthstone“ ar kažkokią panašią alternatyvą šiam žaidimui. primena „Hearthstone“. O šiaip visi šie žaidimai tik plečia repertu-
Vieniems „Hearthstone“ neprilipo dėl per dažnų atsitiktinumų, arą, kur žaidėjai gali leisti savo laiką. Todėl dažnai žmonės migruo-
kurių neišeina kontroliuoti, o tokie žaidimai kaip „Shadowverse“, ja nuo Magijos į „Hearthstone“ ir atvirkščiai. Aš pats esu įvairių
„Eternal“ ar „Kards“ turi per mažai žaidėjų, nors ir, mano galva, skaitmeninių žaidimų pabandęs, bet visada grįžtu prie popierinės
nusipelnė daugiau dėmesio. Iš tokių žaidimų žmonės migruoja į Magijos.
magic’ą, tad mūsų bendruomenė į tokius žaidimus žiūri labai pozi
tyviai. Tiesą pasakius, ne per seniausiai „Wizards of the Coast“ Papasakokite, kada ir kaip patys įsitraukėte į MTG bendruomenę?
patys išleido savo „Magic The Gathering Arena“ žaidimą, kuris
pritraukia daug naujų veidų į bendruomenę. Belieka sukryžiuoti Domantas: Išmokau magic’ą Šiaulių Jaunimo Centre 2010 metais ir
pirštus ir tikėtis, kad daugiau tokių žaidėjų susigundys išmėginti kablys įsmigo giliai. Aišku, tuomet dėl laiko skiriamo mokslams,
magic’ą gyvai, nes tokia patirtis daug smagesnė. darbui, gyvenimui, negalėjau būti labai aktyviu žaidėju, tačiau
palikęs savo pirmą didesnę karjeros stotelę ir suradęs darbą su
Valdas: Kadangi ne visiems patinka vieni ir tie patys dalykai, ne visi geresniu darbo grafiku pradėjau žaisti aktyviau. Nuo tada pradėjo
to pačio ieško - vieniems norisi cut-throat turnyrinės scenos, ki- gerėti mano rezultatai, pasikeitė požiūris į magic’ą. Galų gale nutiko
tiems norisi kuo sudėtingesnių kombinacijų, treti ieško trumpo, taip, kad pradėjau organizuoti MtG turnyrus, kuruos rengiu iki šiol.
paprasto ir smagaus žaidimo pertraukėlėms. Taigi, iš dalies visi Nemeluosiu, didžiąją darbo dalį atlieka „Rikio“ parduotuvė, o aš
Kortos „Bonecrusher Giant“ piešinys | autorius: Victor Adame Minguez

Kortos „Garruk, apex predator“ piešinys | autorius: tyler jacubson
užimu „patarėjo“ vaidmenį turnyrų organizavimo klausimais. Taip Kaip galėčiau pradėti žaisti pats? Kaip atrodo MtG bendruomenė Lietuvoje?
pat iš lėto pradedu kurti pramoginę bei edukacinę video medžiagą
apie žaidimą anglų kalba. Domantas: Gali pradėti ateidamas į „Rikio“ stalo žaidimų parduotuvę
Vilniuje, arba „World of Games“ Kaune. Jie papasakos, kaip gali
Valdas: Gūdžiais 2005-aisiais, berods? Tada Lietuvoje nuvilni- pradėti žaisti. Jei niežti kojas ar tiesiog nėra galimybės atvykti ir
jo didelė MtG banga, kai atsirado daug naujų žaidėjų, nes radosi su žaidimu susipažinti gyvai, „Magic: The Gathering Arena“ yra
reklamos žurnaluose, buvo norinčių aktyviai ieškoti naujų žaidėjų. labai gera alternatyva, kuri leis susipažinti su žaidimu ir išmokti
Aš užsikabinau per pristatymą mano mokykloje. O į bendruomenę svarbiausius dalykus.
aktyviausiai įsitraukiau, kai kažkada mums reikėjo antro lygio
teisėjo, kad galėtų vykti tam tikri aukštesnio lygio turnyrai - įdėjau Valdas: Trys pagrindiniai keliai: pirmas - parduotuvės, kuriose
pastangų, išsilaikiau egzaminą ir ilgam įstrigau. MtG žaidžiamas - visose tikrai turėtų atsirasti norinčių ir galinčių
pamokinti; antras - grupės „Facebook“, kur niekas per galvą
Gediminas: Apie populiarų MtG teko girdėti ir anksčiau, bet tai visada neduos už (saikingai užduodamus) klausimus ir nukreips, kas
atrodė labai komplikuotai. Ir kadangi gyvenau Klaipėdoje, neturė- būtų tinkamiausia kiekvienu atskiru atveju; ir trečias - jau minėta
jau daug būdų su Magija susipažinti artimiau. Bet 2014 metų vasarą „Magic: The Gathering Arena“ - kompiuterinis žaidimas, kuri-
Klaipėdoje atsidarė stalo žaidimų parduotuvė, kurioje ir susipa ame galima ir išmokti žaisti, ir turnyruose dalyvauti. Tik čia nėra
žinau su Magija. Ir taip po truputį Magija tapo vis didesne mano labai svarbių MtG aspektų - gyvo žaidimo su oponentais ir ben-
gyvenimo dalimi. Persikraustęs į Vilnių sužinojau apie nuostabią druomenės.
Magijos bendruomenę. Tada ir įnikau į Magiją visu 100 procentu.
Pastebėjau, kad Lietuvoje buvo vienas pagrindinis teisėjas - Val- Gediminas: Lengviausia pradžia yra nueiti į rimtesnę stalo žaidimų ir
das. Todėl, norėdamas kiek nukrauti nuo jo naštą ir leisti pačiam hobio parduotuvę. Lietuvoje yra tik kelios parduotuvės, kurios tuo
pažaisti, nusprendžiau kilti teisėjo laiptais. Nuo tada mano gyveni- užsiima. Vilniuje aš pradėjau ir vis dar lankausi parduotuvėje „Rik-
mas tapo žymiai smagesnis. is“. Žaidėjai ir parduotuvės personalas yra draugiški ir jei atsiranda
naujas žaidėjas, jie suteiks pirmas kalades, išmokys žaidimą ir
kartu sužais pirmas partijas. Kolegos minėjo būdą žaisti ir internetu
visiškai nemokamai. Aišku, netenkamas bendruomenės jausmas,
bet tai yra gera alternatyva, jei nėra galimybės žaisti gyvai.

O kur jie visi? | Kastytis Zubovas
O kur jie visi?

Kastytis Zubovas
Astrofizikas, mokslo populiarintojas ir
visokiausios fantastikos entuziastas.
Kontaktas su nežemiška gyvybe, aprašytas daugybėje fantastinių romanų, matytas

filmuose, žaistas žaidimuose... O kaip paieškos vyksta realybėje, ką radome ir tikimės
rasti artimiausioje ateityje?
Protingi ateiviai – ar, tiksliau sakant, neže- rašytoju-fantastu, Lucianas iš Samosatos, jų, primenančių dirbtinius kanalus. Vėliau
miški gyvi padarai – fantastikoje sutinkami viename kūrinyje rašė apie Saulėje ir Mė- paaiškėjo, kad linijos tėra optinė apgaulė,
visur. Ar tai būtų daugybę rūšių vienijanti nulyje gyvenančias tautas ir jų tarpusavio bet tai nesutrukdė Herbert George Wells
galaktinio masto civilizacija „Žvaigždžių karus. Įvairių pamąstymų apie nežemiškas būtent iš ten kildinti Žemę užpuolančius
karuose“, ar invazija „Nepriklausomybės civilizacijas randame ir vėlesnių amžių ateivius „Pasaulių kare“.
dienoje“, ar kontaktas su sunkiai supran- rašytojų, filosofų ir mokslininkų veikaluo-
tamu, bet tikrai protingų padarų sukurtu se. Apie juos rašė ir astronomas Johannes Realybėje, žinoma, protingų nežemiškų
artefaktu „Susitikime su Rama“. Ir tai – Kepler, ir poetas John Milton. XIX amžiuje būtybių kol kas nesame sutikę. Ir nors tokių
nieko nuostabaus, nes apie kitoniškas pro- kurį laiką daugelis astronomų galvojo, jog būtybių, tiksliau jų skleidžiamų signalų, po
tingas būtybes žmonės mąsto bei svajoja Marse egzistuoja, arba kadaise egzistavo, truputį ieškoma, daug daugiau šansų, kad
nuo seniausių laikų. Dar II amžiuje gyvenęs civilizacija, mat pro to meto teleskopus pirmoji nežemiška gyvybė, kurią rasime,
satyrininkas, kartais vadinamas pirmuoju planetos paviršiuje matė įvairių tiesių lini- bus mikroorganizmai. Šiuo atžvilgiu arčiau

Nasa nuotrauka
realybės yra ne „Žvaigždžių kelias“ ar „Pa- Priklausomai nuo pasirinkto apibrėžimo tų gali sudaryti daugybę skirtingų cheminių
saulių karas“, o Michael Crichton romanas gali nutikti taip, kad gyvybe nelaikysime, junginių, o tai svarbu, nes gyvybei grei-
„Andromedos štamas“, kuriame žmonija pavyzdžiui, virusų ar hibernuojančių bak- čiausiai reikalinga junginių įvairovė.
susiduria su nežemišku patogenu. Tokia terijų, arba priešingai – gyvybe laikysime
„invazija“ – puikus pagrindas veiksmo kū- kristalus ar ugnį. Ir visgi yra keletas ben- Antras bendrumas – vanduo. Kiekvienas
riniui, bet reali nežemiškų mikroorganizmų drybių, kuriomis bandoma remtis ieškant gyvas organizmas Žemėje sąveikauja su
grėsmė vertinama kaip menka. Gyvybės gyvybės už Žemės ribų. vandeniu. Yra organizmų, kurie gali ilgą
paieškos vykdomos už Žemės ribų – Marse, laiką išgyventi be vandens, bet daugintis
Jupiterio ir Saturno palydovuose, ir stebint Pirmas bendrumas – cheminė sudėtis. Visai ir vystytis – ne. Vanduo turi keletą labai
planetas už Saulės sistemos ribų. gyvybei Žemėje reikalingi šeši elemen- svarbių savybių, kurios jį daro puikia terpe
tai: anglis, vandenilis, azotas, deguonis, gyvybei vystytis. Jis tirpdo daugybę me-
Prieš ieškodami gyvybės ar bent jau jos fosforas ir siera (jų simboliai sudaro seką džiagų, bet ne visas; padeda vykti įvairiau-
egzistavimo įrodymų, turėtume susitarti, CHNOPS). Panaši situacija turėtų būti ir ki- sioms cheminėms reakcijoms; ledo tankis
ką apskritai galime laikyti gyvybe. Deja, čia tur, dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – šių ele- mažesnis nei vandens, todėl ežerai šąlant
susiduriame su pirmąja problema – visuo- mentų tiesiog yra labai daug. Vandenilis yra pasidengia ledo sluoksniu, bet nesustingsta
tinai pripažįstamo apibrėžimo nėra. Ar gy- dažniausiai sutinkamas elementas Visatoje, iki gelmių, taip apsaugodami giliau esan-
vybei būtinos ląstelės? O DNR? Amino rūgš- anglis, deguonis ir azotas – taip pat vieni iš čius organizmus. Galiausiai, visur, kur
tys? Galimybė keisti aplinką? Daugintis? dažniausių. Antroji – dauguma šių elemen- Žemėje atrasta vandens, aptikta ir gyvybės.

Žinoma, gali būti, kad kitur gyvybė naudo-

jasi kitokiu skysčiu, ar apskritai apsieina be
skysčių, bet vanduo atrodo labai tinkamas
kriterijus atsirinkti aplinkoms, kuriose ver-
ta gyvybės ieškoti toliau.
Trečias bendrumas – biopėdsakai. Gyvybė

sąveikauja su aplinka ir keičia ją taip, kaip
negyvybiniai procesai nepajėgia daryti. Pa-
vyzdžiui, daugybė medžių ir fitoplanktono
Žemėje išskiria deguonį. Jei jų nebūtų, per
kelis tūkstantmečius – akimirksnį kosmi-
niais mastais – deguonies mūsų planetos
atmosferoje neliktų, nes jis sureaguotų su
paviršiaus uolienomis ar kitomis dujomis
ir būtų „užrakintas“. Taigi Žemės deguonis
yra gyvybinės kilmės. Taip pat gyvybinės
kilmės yra metanas, esantis Žemės atmo
sferoje; nors šiek tiek metano išmeta ir, pa- Technopėdsakai?
vyzdžiui, ugnikalnių išsiveržimai, pagrin-
dinis jo šaltinis yra įvairios bakterijos. Tad tuomet jų neaptinkame daugiau? Priežastis Planetų yra labai daug ir kasdien atranda-
Žemę stebintys kitos civilizacijos astrono- paprasta – planetą aptikti labai sudėtinga, ma naujų. Net ir su geriausiais teleskopais
mai, užfiksavę deguonį ir metaną planetos nes šalia esanti žvaigždė nustelbia daug egzoplanetos atmosferos matavimai už-
atmosferoje, galėtų pagrįstai teigti, jog čia blausesnę atspindimą planetos šviesą. Daž- trunka ilgai, tad kiekvienai planetai dėme-
turbūt yra gyvybės. nai planetų paieška lyginama su bandymu sio skirti neįmanoma; reikia jas atrinkti.
iš kelių kilometrų atstumo pamatyti švie- Vienas būdas tą padaryti – koncentruotis į
Būtent biopėdsakų – gyvybinių procesų čiantį jonvabalį, kai tas jonvabalis skrajoja planetas vadinamojoje gyvybinėje zonoje.
išskiriamų dujų, aptinkamų planetos atmo aplink automobilio priekinius žibintus. Vie- Tai yra regionas aplink žvaigždę, kuriame
sferoje – paieška yra geriausias šiandie- nas iš būdų tą padaryti – užfiksuoti žvaigž- besisukančių planetų paviršiaus vidutinė
ninis būdas ieškoti gyvybės egzoplanetose dės pritemimą, kai planeta praskrenda tarp temperatūra tinkama skystam vandeniui
– planetose už Saulės sistemos ribų. Per jos ir mūsų. Tai vadinama planetos tranzi- egzistuoti. Žinoma, paviršiaus temperatūra
pastaruosius tris dešimtmečius, praėjusius tu; turėdami labai jautrų teleskopą, galime priklauso nuo planetą gaubiančios atmo
nuo pirmosios egzoplanetos atradimo, jų netgi išmatuoti planetos atmosferos sudėtį. sferos savybių; pavyzdžiui, be atmosferos
aptikta apie penkis tūkstančius. Astrono- Šiandieniniai teleskopai tą jau pajėgia pa- Žemės vidutinė temperatūra būtų žemesnė
mai skaičiuoja, kad planetų Paukščių Take daryti, tiesa, dažniau labai karštoms duji- už vandens stingimo į ledą temperatū-
turėtų būti daugiau, nei žvaigždžių, arba nėms planetoms, kurių atmosferos žymiai rą. Tad tiksliai nusakyti, kurios planetos
kitaip tariant, kiekviena žvaigždė turėtų masyvesnės, nei Žemės. Bet artimiausiu patenka į gyvybinę zoną, o kurios ne, ne
turėti po vieną ar kelias planetas. Kodėl metu pavyks ir tai. visada įmanoma, bet kaip gairė paieškoms
apriboti šis kriterijus neblogas.
Greta biopėdsakų galime išskirti ir tech-

nopėdsakus. Tai yra technologinės civili-
zacijos egzistavimo požymiai, nebūtinai
apriboti viena planeta ar netgi žvaigždine
sistema. Ankstyviausias technopėdsakas,
kurį gali sukurti besivystanti civilizacija,
yra pokyčiai atmosferoje. Pavyzdžiui, Že-
mės atmosferoje galima aptikti chlorofluo-
rokarbonų (CFC) – junginių, kurie buvo
naudojami šaldytuvų gamyboje ir kituose
pramoniniuose procesuose, tačiau natūra-
liai gamtoje nesusidaro. Vandenyje ir uolie-
nose po truputį kaupiasi plastiko bei betono
atliekos – irgi dirbtiniai produktai, netu-
rintys natūralių analogų. Kitas pėdsakas
yra radijo signalai, sklindantys į kosmosą.
Jie gali būti tikslingi – išsiųsti tikintis už-
galaktinė federacija Žaidime „Stellaris“ megzti kontaktą su kitomis protingomis

DNR architektūra
būtybėmis – arba atsitiktiniai, elektromag tai buvo trumpas labai stiprus radijo bangų gražu ne taip, kaip praslenkant planetai.
netinis „triukšmas“ iš radijo ar televizijos žybsnis. Daugiau jis nepasikartojo, o šalti- 2011 ir 2013 metais įvyko trys užtemimai,
transliacijų bei komunikacijų. Mūsų sklei- nio vienareikšmiškai nustatyti nepavyko. kurių metu žvaigždės šviesis sumažėjo ati-
džiami signalai į kosmosą pradėjo plisti tinkamai 15, 22 ir 8 procentais. Didžiausia
prieš kiek mažiau nei šimtą metų; ankstes- Dar vienas technopėdsakas – įvairūs fizi- įmanoma planeta žvaigždę būtų pritem-
ni siųstuvai nebuvo pakankamai galingi, o niai artefaktai, kurie gali būti labai dideli, džiusi tik 1-2 procentais. Be to, žvaigždės
naudojami dažniai neprasiskverbdavo pro pasklisti labai plačiai, ir/ar išlikti net po sukeliami pritemimai pasikartotų regulia-
Žemės atmosferos viršutinius sluoksnius. juos sukūrusios civilizacijos išnykimo. riai, o šios žvaigždės atveju taip neįvyko.
Buvo išsiųsta ir keletas tikslingų signalų, Labai dideli statiniai, vadinami megastruk- 2015 metais, paskelbus šių duomenų ana-
bet tai buvo daugiau techninių galimybių tūromis, gali būti reikalingi besivystančiai lizę, žvaigždė pakrikštyta „Tabi žvaigžde“,
demonstravimas, o ne bandymas užmegzti civilizacijai, kuriai ima neužtekti energijos pagal straipsnio pagrindinę autorę Tabetha
su kuo nors realų kontaktą. Juk atstumai ir gyvenamosios vietos, gaunamos gimto- Boyajian. Iškelta įvairiausių hipotezių
tarp žvaigždžių – milžiniški, ir net šviesa joje planetoje. Kolonizuoti kitas planetas apie pritemimų kilmę; aišku, tarp jų buvo
tarp jų keliauja daugybę metų, tad bet koks gali pasirodyti sudėtingiau, nei pastatyti ir protingos civilizacijos megastruktūra.
bendravimas būtų labai labai lėtas. daugybę orbitinių stočių aplink žvaigždę. Tiesa, radijo signalų paieškos nedavė jokių
Jos galėtų surinkti žvaigždės spindulius ir rezultatų. Laikui bėgant, nusistovėjo kitas
Protingų civilizacijų Visatoje beveik neabe- paversti juos naudinga energija. Tolimiems paaiškinimas – aplink žvaigždę sukasi by-
jotinai yra daug mažiau, nei tiesiog gyvybę stebėtojams žvaigždė atrodytų tamsesnė rančių kometų, asteroidų ar netgi planetos
turinčių planetų. Žemė yra puikus to pa- ir nuolat mirgėtų, nes jos diską uždengtų liekanų telkinys, kurio orbita yra nepastovi,
vyzdys: gyvybė čia egzistuoja apie keturis vis kitas orbitinių stočių rinkinys. Jei sto- o dydis pakankamas, kad uždengtų didelę
milijardus metų, o technologinė civilizacija čių būtų tiek daug, kad jos uždengtų visą dalį žvaigždės disko.
– tik apie dešimt tūkstančių ar mažiau, žvaigždę – tokia konfigūracija vadinama
priklausomai nuo to, kokį pažangumo lygį Daisono spiečiumi – regimųjų spindulių iš Technopėdsakai, kaip minėta, neturi apsi-
vadinsime technologiniu. Visgi technopėd- jos išvis nebematytume, tačiau pačios sto- riboti planeta ar netgi žvaigždine sistema,
sakus aptikti gali būti daug lengviau, nei tys švytėtų infraraudonųjų spindulių ruože. kurioje užgimė juos sukūrusi civilizacija.
biopėdsakus – radijo signalai gali būti daug Ir tam net nereikia tarpžvaigždinio kolo-
stipresni, nei planetos atmosferos signalas, Prieš penkerius metus pasaulio dėmesį pa- nizavimo – užtenka autonominių zondų.
jai slenkant prieš žvaigždės diską. Žmonija traukė žvaigždė, iki tol turėjusi tik katalogo Užtektų paleisti vos kelis tokius zondus į
protingų radijo signalų iš kosmoso ieško numerį KIC 8462852. Raidės KIC reiškia kitas planetines sistemas, kurias išžvalgę
nuo 1960 metų; per tą laiką įdomiausias „Kepler Input Catalogue“ – taip žymimos jie pagamintų savo kopijų ir išskristų tolyn,
atradimas buvo vadinamasis „WOW signa- žvaigždės, kurias stebėjo kosminis telesko- kad per kelis milijonus metų kiekvienoje
las“, užfiksuotas 1977-aisiais. Jis atsklido pas Kepler, ieškojęs egzoplanetų tranzitų. Paukščių Tako galaktikos planetinėje siste
daugmaž iš Paukščių Tako centro pusės; KIC 8462852 šviesumas keitėsi, bet toli moje galėtume rasti bent po vieną zondą.

radioteleskopai „Very large Array“ naujojoje meksikoje

Ir tam netgi nereikia ypač futuristinių kad tolimoje praeityje Marso paviršiuje ar po storu šių palydovų ledu slepiasi kas
technologijų. Savo kopijas galinčius kurti buvo daug skysto vandens, taigi gyvy- nors gyvo.
trimačius spausdintuvus jau beveik turime, bei tinkamos sąlygos. Šiuo metu į Marsą
naudingų išteklių išgavimo iš asteroidų skrendantys Kinijos zondas „Tianwen-1“ ir Yra ir egzotiškesnių idėjų, kur Saulės siste
technologijos yra bandymų stadijoje, ga- NASA zondas „Perseverance“ ieškos šian- moje galėtų būti gyvybės. Pavyzdžiui, Ve-
limybę nusiųsti zondą – kad ir mažytį – į dieninės ar praeityje egzistavusios gyvybės neroje. Nors antrosios planetos nuo Saulės
kitos žvaigždės sistemą turėtume išvystyti pėdsakų. paviršius yra toli gražu nesvetinga vieta
per kelis dešimtmečius. Toks yra projekto – 90 kartų aukštesnis nei Žemėje slėgis,
„Breakthrough Starshot“ tikslas – maž- Pastaraisiais metais dėmesys nuo Marso daugiau nei 400 laipsnių temperatūra ir
daug 2050 metais į artimiausią Saulei krypsta tolyn, į Jupiterio ir Saturno paly- rūgštūs lietūs sunaikintų bet kokią mums
žvaigždę Kentauro Proksimą išsiųsti spie- dovus. To priežastis – skystas vanduo. Gali žinomą gyvybę. Bet 50 kilometrų virš pa-
čių mažyčių zondų, kurie iki jos nuskristų pasirodyti keista, kad toli nuo Saulės esan- viršiaus temperatūra ir slėgis yra panašūs
vos per porą dešimtmečių. Tie zondai bus čiuose kūnuose egzistuoja skystas vanduo. į žemiškuosius. Be to, tankioje atmosferoje
gerokai per menki, kad galėtų veikti kaip Temperatūra jų paviršiuje gerokai žemesnė randama daug įvairių cheminių junginių,
save kopijuojantys spausdintuvai, ir judės už nulį, juos dengia stori ledo sluoksniai. kurie galėtų pasitarnauti kaip maistas
pernelyg greitai, kad pasiliktų Proksimos Bet tas pats ledas veikia kaip puikus ši- mikroorganizmams. Kai kurie mokslininkai
sistemoje, bet jų egzistavimas parodo, lumos izoliatorius, leidžiantis gelmėse netgi iškėlė hipotezę, jog Veneroje matomi
kad iš principo toks scenarijus įmanomas. egzistuoti milžiniškiems vandenynams. keisti ultravioletinius spindulius sugerian-
Turint omeny, kad Saulės sistemoje tokio Jupiterio palydove Europoje skysto vandens tys debesys, kurių kilmė kol kas neišaiš-
zondo neradome, kyla klausimas – kodėl? yra daugiau, nei Žemėje, nors Europos kinta, gali būti mikroorganizmų spiečiai,
Ar tai reiškia, kad Galaktikoje nėra kitų masė už mūsų planetos mažesnė net 120 plūduriuojantys atmosferoje. Bet tai –
protingų civilizacijų, ar kad nei viena iš kartų. Saturno palydovas Enceladas taip pat tik spekuliacija.
jų nesugalvojo siųsti zondo (arba išnyko, turi popaviršinį vandenyną, panašūs dari-
nespėjusi pasiekti pakankamo technologi- niai galimai egzistuoja ir Encelado kaimyne Dar viena egzotiška gyvybės paieškų vie-
nio lygio)? O gal zondai egzistuoja, tiesiog Titane bei aplink Jupiterį besisukančiuose ta – Saturno palydovas Titanas. Tik ne jo
pakankamai gerai užmaskuoti, kad mūsų Kalistoje ir Ganimede. Energijos, nelei- gelmės, kur gali egzistuoti skysto vandens,
instrumentai dar nepajėgtų jų aptikti? džiančios vandenynams užšalti, palydovai bet paviršius, kuriame taip pat yra jūrų ir
gauna iš radioaktyvių elementų skilimo jų ežerų, teka upės, lyja lietūs ir sninga. Tik
Kaip bebūtų, gyvybės paieškos Saulės siste gelmėse bei iš motininių planetų gravita- skystas ten ne vanduo, o metanas ir etanas
moje vyksta. Jos gali būti daug be tarpiš- cijos, kuri nuolat tampo ir gniuždo paly- – junginiai, Žemėje sudarantys gamtines
kesnės, nei egzoplanetų atveju – visgi iki dovus (šis reiškinys vadinamas potvyniniu dujas. Titaną gaubia tanki atmosfera; ir
kitų Saulės sistemos planetų, jų palydovų, tempimu; tokiu pačiu būdu Mėnulis sukelia joje, ir palydovo paviršiuje randama įvai-
asteroidų ir kometų gali nuskristi mūsų potvynius Žemėje, o daug masyvesni Jupi- riausių sudėtingų cheminių junginių. La-
zondai. Ilgą laiką pagrindinis gyvybės teris ir Saturnas gali išjudinti ir palydovų boratoriniais eksperimentais vis sukuriami
paieškų taikinys buvo Marsas: planetos pa- uolienas). Bet svarbu ne tik vandens egzis- junginiai, galintys atlikti gyvybinių audinių
našumas į Žemę žadino ir mokslininkų, ir tavimo faktas. Iš Encelado ir Europos pa- – pavyzdžiui, ląstelių membranų ar ener-
rašytojų vaizduotę. Praeito amžiaus aštunto viršių kaustančių ledynų veržiasi geizeriai, gijos kaupimo molekulių – funkcijas Titano
dešimtmečio pabaigoje NASA į Raudoną- kurie leidžia nustatyti vandenyno cheminę sąlygomis. Jei ten egzistuoja gyvybė, ji būtų
ją planetą nusiuntė du zondus „Viking“, sandarą. Ištyrus geizerius paaiškėjo, kad visiškai nepanaši į žemiškąją, nes remtųsi
kuriuose įrengti eksperimentai turėjo ten yra įvairių cheminių junginių, kurie kitokiu biocheminių reakcijų tinklu. Bet tai
patikrinti mikroorganizmų egzistavimo šaltame vandenyje nesusiformuotų. Taigi tikrai nereiškia, kad jos būti negali.
hipotezę. Vienas iš trijų eksperimentų buvo vandenynuose, greičiausiai jų dugne, yra
skirtas patikrinti, ar „pamaitinus“ ir pašil- kažkokie lokalūs energijos šaltiniai, gerokai Kol kas už Žemės ribų gyvybės neradome.
džius Marso grunto mėginį, jame prasidės įkaitinantys vandenį. Viena galimybė – Tiesa, ir ligšiolinės paieškos buvo dau-
metabolinės reakcijos. Gauti rezultatai hidroterminės versmės, aptinkamos ir giau bandymai apgraibomis tamsiame
rodė tokių reakcijų produktų atsiradimą, Žemės vandenynų dugne. Jų aplinkoje ran- kambaryje rasti juodą katę, net nežinant,
tačiau kiti du eksperimentai neaptiko jokių dama daugybė įvairiausių gyvų organizmų, ar katė ten yra. Taigi faktas, kad gyvybės
organinių molekulių grunto mėginiuose, kai kurie iš jų yra keistesni nei bet kurie kiti neradome, negalėjo nieko pasakyti apie tai,
tad nuspręsta, kad ir pirmojo eksperimento Žemėje. Viena hipotezė netgi teigia, kad ar gyvybė egzistuoja. Šiandieninės tech-
rezultatai turbūt buvo ne gyvybės pasekmė, visa Žemės gyvybė prasidėjo būtent hidro- nologijos leidžia jei ne sukurti prožektorių
o kažkas kito. Po kelių dešimtmečių pavyko terminių versmių aplinkoje. Tad Europa katės paieškoms, tai bent įžiebti degtuką.
išsiaiškinti, kad „kažkas kito“ greičiausiai ir Enceladas pastaraisiais metais laikomi Tad per artimiausią dešimtmetį jau gausi-
buvo cheminiai junginiai, vadinami per- tikėtiniausiomis vietomis rasti nežemišką me tvirtesnį atsakymą. Jei gyvybė kosmose
chloratais – pašildyti jie vykdo panašias gyvybę Saulės sistemoje. Į Europą 2024 yra dažnas reiškinys, turėtume jos pėdsakų
reakcijas, kokias galėtų vykdyti ir kai kurie metais išskris dedikuota NASA misija, pa- atrasti. Jei nerasime, žinosime, kad ji tikrai
mikroorganizmai. Vėlesni Marso tyrimų naši misija į Enceladą yra planuojama. Nors nėra dažna.
zondai konkrečiai gyvybės neieškojo, bet misijų parengimas ir skrydis trunka ilgai,
2012 metais nusileidęs „Curiosity“ įrodė, po kokio dešimtmečio galbūt jau žinosime,

Protagonistas rekomenduoja: kosminė rudens muzika
kosminė rudens muzika
Nors tikros kosminės kelionės dar nėra lengvai prieinamos, pasinerti į įvairių kūrėjų
fantazijas nėra jau taip sudėtinga – gerų įspūdžių suteikiančių filmų, serialų,
literatūros ir žaidimų tikrai netrūksta. O kaip su muzika? Praėjusiame numeryje
apžvelgę postapokaliptinės muzikos albumus nusprendėme dar kartą peržvelgti savo
muzikos kolekcija ir atsakyti į vieną klausimą. Ar gali muzika numalšinti tarpžvaigždinių
kelionių alkį ir supažindinti su nežemiškomis gyvybės formomis?
Šie penki albumai ne tik pateikia teigiamą atsakymą, bet suteikia tikrai tarpžvaigž
dinius pojūčius. Tad kuomet šį rudenį per debesis nebematysite žvaigždžių –
šis grojaraštis tikrai leis bent jau kuriam laikui iškeisti žemiškas istorijas į
kosminius nuotykius.
David Bowie – The Rise and Fall of Ziggy Stardust and

the Spiders from Mars (1972)
Įvairiomis temomis savo muziką gardinęs David Bowie beveik buvo patekęs į praėjusiame
„Protagonisto“ numeryje aprašytas postapokaliptinės muzikos rekomendacijas. Tačiau
kalbat apie kosminę muziką jo jau negalima nepaminėti. O ypač 1972 metais išleisto albumo
labai ilgu pavadinimu – „The Rise and Fall of Ziggy Stardust and the Spiders from Mars“.
Šiame albume šalia kasdienių kiekvienam Amerikos gyventojui pažįstamų temų klausytojui
užduodamas klausimas – jei tu būtum ateivis iš svetimos planetos, ar ši tavęs neišgąsdintų?
Albumas, turintis savyje pakankamai nemažai liūdnumo, kuris aiškiai anonsuojamas dar
pačioje pradžioje, kuomet teigiama, kad Žemės planetai liko penkeri metai. Kartu šis albu-
mas parodo, kad galbūt tikrai atsakymas slypi būtent gyventojuose iš kitų planetų.

Protagonistas rekomenduoja: kosminė rudens muzika
Parliament – Mothership Connection (1975)

Per savo gyvavimo istoriją George Clinton vedama funk muzikos grupė „Parliament“ ne
kartą sėmėsi įkvėpimo ir mokslinės fantastikos kūrinių. Bet kalbant apie kosminę muziką,
būtent ketvirtasis grupės albumas „Mothership Connection“ prisimenamas greičiausiai.
Nes, kaip sakė vienas muzikos kritikas, ne visada užtenka tik truputį paliesti mokslinės
fantastikos temas. Pats George Clinton, kuris yra didelis „Star Trek“ visatos gerbėjas, sako,
kad šiame albume grupės nariai keliauja po galaktiką kosminiu laivu tarsi miesto gatvėmis
vairuotų Cadillac automobilį. Taip pat būtent šiame albume pirmą kartą pasirodė tokie kos-
miniai personažai kaip Starchild ir DJ Lollypop Man, vėliau pamėgti ir ne kartą lankęsi ir
kituose grupės albumuose.
Joe Satriani – Surfing With the Alien (1987)

Šis albumas šiame rekomendacijų sąraše yra ne tik kosmiškas, bet tuo pačiu ir labai komik-
siškas (pažvelkite į albumo viršelį). Amerikiečių roko gitaristas Joe Satriani savo karjeroje ne
vieną albumą paskyrė kosmoso tematikai. 1985 metais pasirodęs debiutinis albumas „Not
of This Earth“ nors tematiškai ir nebuvo labai artimas savo pavadinimui, tačiau jį galima
laikyti tramplinu, kuris lėmė albumo „Surfing with the Alien“ išleidimą 1987 metais. Šis
albumas yra tarsi vizija to, ką klausytų „Marvel“ komiksų personažas Sidabrinis Banglen-
tininkas, kol keliaują po kosmoso platybes beieškodamas naujos planetos savo šeimininkui
Galaktusui. Joe Satriani meistriškas gitaros valdymas taip puikiai nukelia į kosmoso platy-
bes, kad beklausant šio albumo vairuojant nakties gaubiamomis gatvėmis galima įsivaiz-
duoti patiems esant Sidabriniais Banglentininkais.
OutKast – ATLiens (1996)

Kuomet 1992 metais reperiai André 3000 ir Big Boi suvienijo savo jėgas, suformavo grupę
„OutKast“ ir 1994 metais išleido savo sėkmingą debiutinį albumą „Southernplayalistica-
dillacmuzik“, tokio antrojo žingsnio iš jų mažai kas tikėjosi. Tiesa, šiandien puikiai žinoma
hip-hopo grupė net ir po galingo debiuto nebuvo labai gerbiama, tad jos nariai noriai pri-
siėmė šio žanro keistuolių etiketę ir 1996 metais išleido albumą „ATLiens“. Albume skam-
bančios kompozicijos, kuriose skamba dub ir psichodelinio roko elementai, pasak jo au-
torių, yra įkvėptos atviro kosmoso. Visame albume yra nemažai užuominų į superherojus,
kurie ir yra grupės nariai, kovojančius su agresyviais atvykėliais iš kosmoso platybių.
Ayreon – Into the Electric Castle: A Space Opera (1998)

Danų roko atlikėjo Arjen Anthony Lucassen sukurto muzikinio projekto „Ayreon“ kūryboje
visada yra smarkiai jaučiama mokslinės fantastikos įtaka. 1995 metais išleistame pirma-
jame albume „The Final Experiment“ buvo sukurta savita visata, kurioje ir vyko albumo
veiksmas. Tačiau minėtame albume viskas buvo piešiama techno fantasy spalvomis. 1998
metais pasirodęs trečiasis albumas „Into the Electric Castle: A Space Opera“ klausytojus
grąžina į tą pačią visatą, tačiau ji vaizduojama visiškai naujai. Koncepcinis albumas pasa-
koja aštuonių veikėjų, kurie pateko į ateivių atliekama eksperimentą, istorijas. Įsijungę šį
albumą pasiruoškite išvykai į kosmosą, kurioje gali nutikti visko ir kurioje būsite lydimi ir
tokių netikėtų pakeleivių kaip Romos imperijos centurionai ar iš senovės istorijos išplėšti
barbarai.

Interviu: Rakabidzė ir pasakų monai | Agnė Juškėnaitė
INTERVIU:
Rakabidzė
ir pasakų monai
Agnė Juškėnaitė
Tikra populiariosios kultūros evangelistė,
GeekPropaganda.lt portalo autorė, skleidžiantį
gerąjį žodį visiems norintiems jo klausyti.
Rodos, lyg iš niekur užgimęs ir neįtikėtinu greičiu šalies komiksų gerbėjų širdis
okupavęs internetinis komiksas „Rakabidzė“ slepia daugybę paslapčių. Kiekvieną
savaitę vis labiau nenuspėjama istorija besidalinantys komikso autoriai teigia, jog
jų kūrinys - savotiška paslaptis ir jiems patiems, o iš Vilkaviškio mitų užgimusi ir
Rakabidzės vardu pasipuošusi mistinė būtybė net ir savo kūrėjų tarpe iki šiol slapstosi
po nežinomybės rūku.

Ištrauka iš „rakabidzės“ tinklalapio
Ilgiau smalsumo nenulaikiau: išknisusi „Rakabidzės“ komandą susegė lapus į nuotraukų albumą – „knygą“ išleido, vieno vieneto
ėmiau gliaudyti visas jų paslaptis ir vieną po kito versti spalvingojo tiražu.
komikso kūrybinius užkulisius. Atvertusi vos pirmąjį puslapį su-
tikau šešis atsakingus vyrukus: paišaliotojus Gintarą Pečiukonį ir Turbūt nė vienas nepasiginčysite, kad „Rakabidzė“ – ne šiaip sau kasdien vartoja-
Justiną Jažauską, spalvų meistrą Joną Petrauską, visa ko animuoto- mas žodis. Kokia šio pavadinimo kilmė?
jus ir grafinio žodžio platintojus Pawel Syrnicki bei Vainių Volunge-
vičių ir internetinių „Rakabidzės“ namų sergėtoją Paulių Jažauską. Gintaras: Per vieną gražią vasaros giminių šventę išgirdau pava-
Kalbėjosi su manimi, deja, tik du, o kiti liko it liežuvį prariję. Tad dinimą „Rakabezdė“ iš krikšto mamos vyro. Grįžęs papasakojau
susėdome ir štai kas ėmėsi darytis… Justinui apie šią paslaptingą, iš Vilkaviškio kilusią būtybę, bet
neprisiminiau kaip tiksliai ji vadinosi. Taip ir likom pavadinime su
Tai kas gi slepiasi už spalvingų „Rakabidzės“ puslapių ir kaip visa tai prasidėjo? Rakabidze…
Justinas: „Rakabidzės“ komanda netikėtai susibėgo mūsų darbo Justinas: Dar pamenu, kaip buvo suintrigavus šita niekur negirdėta
aplinkoje. Prasidėjo viskas nuo mudviejų su Gintaru, ėmėme piešti būtybė, bandėm apie ją ką nors rasti internete, bet „onlaine“ ji tie-
improvizuotą komiksą sau patiems, kad būtų iš ko pasijuokti. Pa- siog neegzistuoja. Taip ir nesužinojom kas ji ar kaip atrodo, taip ir
baigę pirmąjį bandymą supratom, jog tai buvo pernelyg smagu, liko viskas paslaptyje...
kad sustotumėm, tad pradėjome piešti „Rakabidzę“. Vienas po kito
„Rakabidzę“ pamatė kolegos. Jonas pasisiūlė jį spalvinti, kitiems Pripažinsiu, man, kaip skaitytojai, iš šono susidarė įspūdis, jog komikso aplinką
kilo idėjų, kaip būtų galima komiksą paviešinti. Pasidalinom darbus stebime per pagrindinio herojaus, t.y. savotiško vaiko akis. Greičiausiai todėl
ir viskas prasidėjo. Šiandien komandą sudaro šeši nariai: Gintaras viskas atrodo šiek tiek gąsdinančiai, nors herojus susiduria su pakankamai
Pečiukonis ir aš (Justinas Jažauskas) - istorijos kūrimas bei ilius- „normalia“ aplinka. Ar turėjote intenciją tokiai potekstei sukurti, o galbūt
tracijų piešimas. Jonas Petrauskas - komikso spalvinimas, Pawel komikso turinys iš tiesų vyksta fantastiniame pasaulyje su kalbančiais grybais
Syrnicki ir Vainius Volungevičius - animacija ir komikso publikavi- ir kitais monais?
mas socialiniuose tinkluose, Paulius - Rakabidze.com uslapio kūrė-
jas. Pačio pirmojo komikso komanda buvo tik trys žmonės: mudu su Gintaras: Aš asmeniškai labai mėgstu pasakas. O pasakos, man atro-
Gintaru ir prodiuseris Pavelas. do, kažkiek atspindi tų dienų aktualijas, kad būtų artimesnės skai-
tytojui. Tai ir mes nupaišome, pavyzdžiui, kokį barą, kurio grindys
Gintaras: Na, Pavelas mūsų prodiuseriu buvo vadinamas nuo pirmojo limpa - juk tikrai yra tekę tokiame svečiuotis, ar ne? Kaip bebūtų,
bandymo piešti komiksą todėl, kad jis su printeriu atspausdino ir man mūsų komikse viskas – pasaka (šypsosi).

Skelbiate, kad „Rakabidzė“ – tai improvizuotas komiksas. Kaip atrodo tokio pobū- Sklinda „oficialus“ gandas, jog kurti pradėjote iš nuobodulio, tačiau pakampėse
džio kūrybinis procesas? šnabždamasi, jog esate užkietėję kovotojai už komiksų kultūrą. Ar ir šis komiksas
užgimė su kilnia misija prikelti meilę grafinei literatūrai Lietuvoje?
Justinas: Tai tarsi dviejų autorių dialogas arba savotiškas žaidimas,
kuris turi savo taisykles: Gintaras nupiešia gabalėlį komikso (gali- Justinas: Šie du dalykai tiesiog neatskiriami. „Rakabidzė“ išties
ma nupiešti nuo 1 iki 3 langelių), tuomet komiksą pratęsiu aš, ir taip prasidėjo nuo šiek tiek nuobodulio, nuo šiek tiek noro į kasdienybę
kartojam. Žingsnis po žingsnio mezgasi istorija. Tartis tarpusavyje įnešti kažką naujo. Tačiau mums visiems rūpi komiksai, labai nori-
į priekį negalima, komikso kūrimas turi būti improvizacija. Kai me prisidėti prie jų populiarinimo Lietuvoje. Jei bent vienas žmogus
užsipildo puslapis, jį spalvinti paima Jonas, tada komiksas iš tikro paskaitęs „Rakabidzę“ užsinorės pats ką nors sukurti - mūsų misi-
atgyja (mes su Gintaru nespalvinam, piešiam tik linijom). O toliau ją bus galima laikyti pavykusia!
karpymai, ruošimai internetui ir tam tikrų langelių animavimas.
Gintaras: Aš čia tik galiu dar paminėti, kad pirmas mūsų bandymas
Gintaras: Reikėtų nepamiršti paminėti pačio komikso „pakurų“- buvo labiau skirtas mums pasijuokti, nors ir tada galvojome apie
„skatinamųjų langelių“. Tai tokie piešinukai, kuriuos paišom, kai komiksų kultūrą Lietuvoje. Bet „Rakabidzė“ – tai jau kiek labiau
negalime piešti langelių. Jais stengiamės paraginti viens kitą grei- subrendęs komiksas platesnei auditorijai.
čiau papildyti istoriją.
Kalbant apie auditoriją, turbūt saugu sakyti, kad jūsų komiksas – ne visai tinka-
Nepaisant paslapčių ir improvizacinių elementų, ar laikotės kokio nors žanro mas vaikams. Ar taikotės į specifinę auditoriją, o galbūt tiesiog kuriate tai, kas
taisyklių? „veža“ jus pačius?
Justinas: Šiuo metu mūsų žanrą lengviausia būtų įvardinti kaip ab- Justinas: Pradėjom nuo kūrimo sau, stengiamės tą išlaikyti ir toliau.
surdo komediją, tačiau linksmiausia, kad mes ir patys nežinom, kur Jeigu naujas piešinėlis prajuokina ar nustebina kolegą - jau žinom,
istorija mus nuves. Neseniai į siužetą pradėjo įsipinti ir detektyvo ir kad kažką padarėme gerai. Kad šis komiksas nebus vaikams, su-
mistikos elementų, žiūrėsim, kas bus toliau. pratom jau nuo antrojo jo langelio. Paskui gal net pradėjom lenkty-
niauti, kuris sukurs labiau šokiruojančią situaciją ar nupieš baisesnį
Gintaras: Aš sakyčiau, jog improvizuotas komiksas tikrai nemažai snukį, tačiau stengiamės lazdos neperlenkti.
pasako: siužetas kartais krypsta net mums nežinoma linkme.
Gintaras: Manau, kad šviežiausi langeliai pirmiausia pasiekia kolegų
Belieka suprasti, kad mistika gaubia kiekvieną šio komikso detalę! Na, o kalbant akis, tai savaime gaunasi, kad labiausiai ir stengiames prajuokinti
apie realius ir žemiškus dalykus: kokia ateitį savo kūriniui numato „Rakabidzės“ būtent juos. Kolegos - dideli žmonės, bet širdy vis dar turi kažkiek
kūrėjai? vaikiškumo. Bet jei ir kokiam vaikui įdomu ir ausies už tai, kad
skaito, niekas neužsuks, tai gal ir nieko tokio. Kiekvienas savaip
Justinas: Svajojam apie daugiau skaitytojų ir daugiau komentarų po mato ir supranta dalykus.
mūsų piešiniais (šypsosi). Dar svajočiau padaryti kolaboraciją su
kokia nors alaus darykla ir išleisti Rakabidzės alų (nealkoholinį, Skaitytojai neatleis, jei nepaklausiu: tai kas gi toji mistiškoji Rakabidzė? Ar pama-
žinoma!). Didžiausia svajonė nuo pat pradžių buvo išleisti tikrą po- tysime šį personažą komikse?
pierinę knygą, kurią būtų galima pačiupinėti. Apie periodinį leidinį
dar kol kas negalvojom - ir viena knyga suteiktų daug laimės. Gintaras: Ooo, šito mes, kaip ir visi, nežinome.
Gintaras: Labai norėčiau, kad istorija turėtų pabaigą. Nesvarbu, Justinas: Panašu kad ir skaitytojai, ir mes patys Rakabidzės paslaptis
ar bus koks tęsinys ar tiesiog viena istorija liks, bet kad kažkaip atskleisime kartu. Mus pačius šis klausimas taip pat labai intriguo-
užsibaigtų ir tada jau būtų galima toliau svajoti apie spausdintą ja, jo laikas tikrai ateis.
variantą. Visada norisi kažką tokio galiausiai turėti rankose, kažką
apčiuopiamo. O taip, Rakabidzės vardinis alus irgi būtų labai į temą Et, tai nepavyks išpešti... Gal bent atskleisite „Protagonisto“ skaitytojams eks-
(šypsosi). kliuzyvinį sneak-peaką?
Ar komandos viduje jau sukasi planai apie kitą, naują istoriją? O galbūt ruošiatės Justinas: Kadangi taisyklės neleidžia planuoti į priekį, viską patys
improvizuoti tol, kol iš pirmosios išsipins visiškai kita? sužinosim tik kartu su skaitytojais. Vietoj to mieliau specialiai
„Protagonistui“ nupiešime ekskliuzyvinę iliustraciją su Rakabidzės
Justinas: Kol kas net neįsivaizduojam kiek tęsis „Rakabidzė“, matyt veikėjais (šypsosi).
ši istorija savo pabaigą turi prieiti natūraliai. O toliau visi keliai
atviri, žiūrėsim ką labiausiai norėsis daryti: galbūt norėsim kurti Kaip tarė, taip ir padarė – specialiai „Protagonistui“ sukurta iliustracija puošia
tęsinį, o gal sugalvosim kokį nors naują projektą su dar keistesnė- ir jūsų rankose laikomo žurnalo puslapį. Nors ir ne visas „Rakabidzės“ paslaptis
mis taisyklėmis! pavyko įminti, tai, ką atradome, įžiebė tik dar didesnį norą laukti kito istorijos
papildymo ir puslapis po puslapio atrasti mistinį monų pasaulį.
Gintaras: Labai norėčiau daugiau taisyklių, tiek kiek kelių eismo tai-
syklių yra (juokiasi). Šiaip, laikas parodys... Tikiuosi, kad bet kuriuo Dėkojame „Rakabidzės“ komandai už pokalbį ir laukiame naujų kūrinių!
atveju toliau kursime.

Specialiai Protagonistui sukurta „rakabidzės“ iliustracija

Kodėl nereikėtų bijoti spoiler‘ių? | Valdemaras nedvecki
Valdemaras Nedvecki
Nereikia net ir bokalo alaus, kad pradėtų
diskutuoti fantastikos temomis. Labai greitai
diskusija gali tapti monologu.
Kodėl nereikėtų bijoti

spoiler‘ių?
Kas yra spoiler‘iai, pasakoti turbūt nereikia. Kiekvienas su jais susiduriame. Kada
paskutinį kartą atsidūrėte tokioje situacijoje, kuri yra tokia kasdienė ir paprasta lyg dvi
kapeikos? Užeinate į feisbuką tam, kad patikrintumėte, ką veikia Jūsų draugai, kol Jūs
dirbate lyg avilys ūžiančiame ofise ir... po dviejų minučių jau perskaitėte kurio nors ilgai
laukto filmo ar serialo spoiler‘į. Susinervinate, uždarote naršyklės langą ir pagalvojate:
na ir gerai, nebežiūrėsiu to filmo ar serialo.
Vargu ar tai teisingas sprendimas. Juk spoiler‘iai nėra jau taip blogai!

Spoiler‘iai yra blogis
Vis tik prieš pereidamas į velnio advokato

poziciją pradėsiu nuo to, ką dauguma iš
mūsų laiko akivaizdžiu faktu – spoiler‘iai
yra blogis. Visų pirma, kiekviename skaito-
mame, žiūrimame ar žaidžiamame kūrinyje
turime tik vieną šansą kažką patirti pirmą
kartą. Tai mums suteikia ypatingą atradi-
mo jausmą, kuomet sekame istoriją būtent
taip, kaip ir turėtume ir kaip tai numatė jos
kūrėjai.
Kalbant apie kūrėjus, spoiler‘iai jiems yra

ypač skausmingi. Mano manymu, puikus to
pavyzdys yra šią vasarą išleistas „The Last
of Us Part II“. Žaidimas, neabejotinai, turi
vieną geriausių dabartinės konsolių kartos kadras iš „Assassin‘s Creed II“
žaidimuose papasakotą istoriją, tačiau dar
kurį laiką prieš žaidimo išleidimą internete juos. Paprasčiau tariant, spoiler‘iai yra blo- istoriją patirti „švariai“, be pašalinių truk-
pasklidusios siužetinių linijų nuotrupos ne gai tik todėl, kad mes juo laikome blogais, džių ir būtent tai mus priverčia vengti spoi
vienam žaidėjui leido susidaryti išankstinę bet ne todėl, kad jie turi neigiamą įtaką ler‘ių bei manyti, kad jie yra blogas dalykas.
nuomonę, kurią pakeisti tapo labai sunku. kokiam nors kūriniui ir jo istorijos mums
Tai puikiai parodė ypač žemas žaidimo suteikiamai patirčiai. Tik yra vienas „bet“: minėtoji „švari“ pa-
įvertinimas „Metacritic“ platformoje, kuo- tirtis šiais laikais beveik nebeegzistuoja.
met vartotojai ėmė numušinėti žaidimo rei- Ar tai turi prasmės? Tikrai taip. Prisimin- Mūsų aplinkoje yra gausybė informacijos,
tingą greičiau nei fiziškai buvo įmanoma jį kite bet kurį jums patinkantį kūrinį (knygą, kuri, tam tikra prasme, ir yra spoiler‘iai,
įveikti. Tačiau kiek vėliau, kuomet į platfor- komiksą, filmą, serialą ar žaidimą), kurio turintys įtakos būsimai patirčiai. Renkantis
mą atėjo „The Last of Us Part II“ jau įveikę istoriją skaitėte ar stebėjote ne vieną kartą. knygas ar komiksus kone visuomet per-
žaidėjai, kurie nekreipė dėmesio į spoiler‘ius Ar sekant jums jau žinomą siužetą antrą ar skaitome anotacijas, kurios yra ne kas kita,
ir įveikė žaidimą be jokių išankstinių nuos- trečią kartą jis žavėjo jus mažiau? Vargu. kaip siužeto užuomazgas išduodančios
tatų, reitingas pastebimai ėmė kilti. Sekant jau žinomą siužetą galima susitelkti santraukos. Na, o renkantis filmą, serialą
į detales, kurias pirmą kartą praleidome. arba žaidimą dažnai pažiūrime kokį trai-
Tam tikra prasme paspoilintas siužetas yra Prisimenu, kad žaisdamas „Assassin‘s ler‘į, kuris ne tik sudomina, bet ir neretai
tarsi supakuota gimtadienio arba Kalėdų Creed II“, antrą kartą gerokai daugiau dė- išduoda daugiau nei turėtų. Tiesa, galime
dovana, kurios turinį kažkoks interneto mesio skyriau žaidime vaizduojamam Ita- sakyti, kad tokie spoiler‘iai informaciją
trolis tau pasako keliomis sekundėmis lijos Renesansui, stebėjausi detalių gausa ir pateikia sveikomis dozėmis ir neišduoda
anksčiau nei yra praplėšiamas dovanų po- džiaugiausi naujais atradimais. esminių siužeto detalių (bet ne visada -
pierius. Ir dovanos turinį atskleidžia ne tas, prisimenu atvejus, kuomet filmo trailer’yje
kas ją įteikė, bet draugas, kuris neturėjo Tą patį atskleidė ir minėtojo Nicholas buvo išduotas vienintelis svarbus siužeto
nieko bendro su tau įteikta dovana, tik iš Christenfield tyrimai, kurių dalyviai teigė, posūkis), tačiau tuo pačiu yra pakankamai
kitos kambario pusės matė, kaip ji buvo kad išsispoilinus tam tikrus siužeto vingius, sunku apibrėžti, kas yra esminės siužeto
pakuojama. respondentai daugiau dėmesio skyrė ma- detalės - kiek žmonių, tiek ir nuomonių.
žesnėms siužeto detalėms, kurios, galiau- Nenuginčijamas faktas yra tik tai, kad spoi
Spoiler‘iai nėra blogis siai, padidino pasitenkinimo kūriniu lygį. ler‘iai yra medžiaga, kuri dideliai žmonių
grupei padeda susidomėti kažkokiu kūriniu.
Metas stoti į kitą barikadų pusę ir imtis Iš esmės spoiler‘iai negali sugadinti malo-
nepopuliariosios nuomonės gynybos – numo, kuris patiriamas mėgaujantis tam Kalbėjimas spoiler‘iais
spoiler‘iai nėra blogis, jie yra reikalingi. tikra pramoga ir jos mums pateikiamu
siužetu. Vietoje to jie atima tai, ką galima Perspėjimas: šiame skyrelyje bus paminėti
Prieš kelerius metus Kalifornijos univer- pavadinti „pažinimo jausmu“ - spoiler‘iai „Friends“, „The Last of Us Part II“, „Game of
siteto psichologo Nicholas Christenfield gali paveikti tai, kaip reaguojame į siužetą, Thrones“ ir „Life is Strange“ spoiler‘iai. Skai-
atlikti tyrimai atskleidė, kad žmonės, ku- bet neveikia jo kuriamo įspūdžio. Ir tai, ne- tykite atsakingai ir nesakykite, kad nebuvote
riems tam tikras kūrinys buvo suspoil‘intas, abejotinai, yra tiesa. Kuomet žinome kažką perspėti.
jį ėmė vertinti dar labiau. Tyrimų metu apie tam tikros pramogos siužeto vingius,
buvo pastebėta, kad neigiamos emocijos, viskas, kas pasikeis – tai mūsų „pirmo Kuomet kalba pakrypsta apie kažkokio
atsiradusios dėl spoiler‘ių nėra lemiamos karto“ patirtis. Mes visuomet norime naują kūrinio siužetą bei tam tikras jo detales,
pačių spoiler‘ių, bet mūsų nusistatymo prieš

kadras iš „Game of thrones“
visuomet iškyla klausimas - kada spoiler‘is iki žaidimo išleidimo internete nutekėjusių Galiausiai, nors pats spoiler‘iuose nematau
nebėra spoiler‘is. Kažkada teko girdėti, jog siužeto vingių, praėjus vos kelioms die- nieko blogo, nesu tas, kuris į kairę ir į de-
jei išgirdai filmo ar serialo spoiler‘į praėjus noms po išleidimo datos, interneto platy- šinę svaido siužeto vingius išduodančias
pusei metų nuo išleidimo datos – tai jau bėse užlėkiau ant, mano manymu, didžiau- užuominas. Greičiausiai nesate ir jūs, nes
nebėra spoiler‘is. Nors pats užimu velnio sio spoiler‘io – Joel nužudymo. Ir... man tai dažnai tai nutinka visai netyčia. Prieš kurį
advokato poziciją, su tokia nuomone drįs- neturėjo didelės reikšmės. Tai, kas mane laiką, vieno pokalbio metu, kalba pasisuko
čiau nesutikti. Pagrindinė to priežastis – aš labiausiai sužavėjo žaidžiant pirmąjį „The apie draugo pirmą kartą žaidžiamą pirmąjį
nesu iš tų, kurie skuba suvartoti viską, kuo Last of Us“ buvo Joel ir Elle tarpusavio san- „Life is Strange“ žaidimą. Kiek paskubėjęs
alsuoja populiariosios kultūros pasaulis. tykiai ir jų vystymasis. Tad nebelikus vieno prasitariau apie įvykius, kurie vyksta alter-
Serialą „Friends“ atradau vos prieš kelis iš dviejų ankstesnio žaidimo protagonistų, natyvioje realybėje ir byloja apie Max ban-
metus, kuomet draugai jau buvo matę vi- man buvo dar įdomiau sužinoti kaip pa- dymą pakeisti Chloe likimą. Nors pirmoji
sus 10 sezonų net ne po kartą. Per tą laiką, sikeis toji Elle, kurią, kaip personažą, aš reakcija į tokį informacijos nutekėjimą,
kuomet girdėjau draugus kalbant apie šį pažįstu iš pirmojo žaidimo. kaip ir galima tikėtis, buvo neigiama, tačiau
serialą, ne kartą buvau girdėjęs tiek įvairių šis netyčia atskleistas siužeto vingis mano
užuominų į siužeto vingius, tiek akivaiz- Šie pavyzdžiai, spoiler‘iai, su kuriais aš su- draugui tapo dar labiau įdomus - žaisda-
džių spoiler‘ių, kaip ne kartą prasidėję ir sidūriau, man išdavė vieną ar kelias stoteles mas žaidimą draugas susitelkė ne į Max ir
nutrūkę Ross ir Rachel santykiai. Bet ar tai kur kas ilgesnėje siužeto kelionėje. Kelio- Chloe istoriją, bet tyrinėjo tai, kaip pasikei-
sugadino malonumą žiūrėti šį serialą ir nėje, kuri, sakyčiau, yra kur kas svarbesnė tė žaidimo pasaulis..
stebėti kaip viskas vyko iš tiesų? Tikrai ne. už galutinį tikslą. Dažnai vertinama, kad
Sakyčiau, kad efektas buvo priešingas – vieni blogiausių spoiler‘ių yra informacijos Tad kai kitą kartą netyčia išgirsite ar pers-
man buvo smalsu pamatyti, apie ką kalbėjo apie kurio nors personažo žūtį atskleidi- kaitysite kokį nors spoiler’į, nepradėkite
mano draugai. mas, kaip, pavyzdžiui, „Game of Thrones“ raudonuoti iš pykčio. Visai gali būti, kad
seriale, kuriame tokių netikėtų mirčių pokalbis su plepiu draugu kūriniuose jums
Galbūt spoiler‘iai iš daugiau nei prieš 20 netrūko. Tačiau tai tik pavieniai, trumpi gali padėti atrasti naujas dimensijas ir
metų pasirodžiusio serialo ir nėra geras pa- epizodai grandiozinėje istorijoje. Kūrinius paversti juos dar įdomesniais. Tačiau, gink-
vyzdys siekiant iliustruoti šią mintį, todėl reikėtų vertinti ne pagal kelias šokiruojan- die, tai nereiškia, kad šis žurnalas skatina
pasiremsiu kur kas naujesniu ir artimesniu čias sekundes, bet kaip visumą, kai su savo lakstyti visomis interneto pakampėmis ir
pavyzdžiu. Vos pasirodžius jau anksčiau mėgstamu veikėju leidome laiką, kuomet jį kiekvienam užklydusiam gadinti pažinimo
minėtam „The Last of Us Part II“ nuspren- pažinome, galbūt su juo susitapatinome ir malonumą! Tiesiog kitą kartą kai perskai
džiau pirmąją išleidimo dieną nepulti prie jį pamėgome - netikėta mirtis nepaverčia tysite ar išgirsite kažką, ko nenorėjote,
žaidimo ir pasitaupyti jį lietingesniems ir personažo niekiniu, o internete pamatytas nervinsitės mažiau...
vėsesniems vasaros vakarams. Orų prog memas, kad Jorah Mormont bus nužudytas
nozė žadėjo, kad įjungti žaidimą galėsiu man nesugadino šio veikėjo sukurto
maždaug po savaitės. Ir, nors vengiau visų įspūdžio.

Protagonistas rekomenduoja: Rudens renginiai
Rudens renginiai
Sukryžiavę pirštus laukiame ir tikimės, kad ruduo neatkeliaus su dar viena viruso banga
ir mes pagaliau galėsime pasidžiaugti ilgai išsiilgtais bendruomenės renginiais. Šiek
tiek atslūgus virusui, mūsų šalyje pradėjo rastis visai įdomios popamokinės veiklos, tad
tikimės, kad viskas praeis sklandžiai ir su dalimi jūsų galėsime pasimatyti šiuose rudenį
suplanuotuose renginiuose.
BLON - animacijos ir video žaidimų festivalis rugsėjo 10 -13 d.

Kaip patys renginio organizatoriai sako, BLON – tai unikalaus
formato animacijos ir videožaidimų festivalis, kuriame gali
sutikti didžiausių pasaulio animacijos ar videožaidimų studijų
talentą ir niekam nežinomą būsimą genialų kūrėją. Šiemet
renginys kaip niekada lietuviškas ir interaktyvus - čia gali ateiti
pažiūrėti puikių filmų, „pageiminti”, susitikti su pasaulinį
pripažinimą pelniusiais lietuvos ir užsienio šalių kūrėjais,
sudalyvauti seminaruose profesionalams ir naujokams,
kūrybinėse dirbtuvėse vaikams.
Nors renginys mokamas, bilietų kainos nesikandžioja, o žinios,

įgytos renginyje, išliks ilgam. Susitinkam Klaipėdoje? Daugiau
informacijos galite rasti renginio puslpyje - blon.lt
Lituanicon XXXI: Ateitis yra dabar rugsėjo 12 d.

Jau praėjusiame žurnalo numeryje skyrėme keletą puslapių
seniausiam Lietuvoje fantastinių idėjų ir kūrybos festivaliui
„Lituanicon“, kuris kviečia visus fantastikos mėgėjus ir entuziastus
rugsėjo 12 dieną susitikti Vilniuje, Saulėtekyje esančiame
Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre, Saulėtekio al. 3.
Šiemet renginys turi ypač įdomią temą, kuri kvies susipažinti su
fantastika aplink mus ir atskleis, ką senovės fantastai išpranašavo
tiksliai bei kur gi prašovė...
Ar pamenate sceną iš antrosios „Atgal į ateitį“ sagos dalies, kurioje

Martis Makflajus nuo blogiukų spruko naudodamas skraidlentę? Tai
vyko 2015 metais! „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ Rikas Dekardas
androidus „Nexus 6“ vaikėsi 2019-aisiais, o legendinis „2001-ųjų
kosminės odisėjos“ dirbtinis intelektas HAL 9000 buvo sukurtas
praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje.
Renginys nemokamas (tai pakankama priežastis netingėti ir susitikti

su bendraminčiais fantastais), o renginio programa skelbiama
Lituanicon.lt puslapyje. Kviečiame pasidomėti.

Protagonistas rekomenduoja: Rudens renginiai
Festivalis „Odisėja72“ rugsėjo 18 -21 d.

Daugelis mūsų skaitytojų žinio „Game Jam“ renginius, kurių
metu per trumpą laiko tarpą kuriamas žaidimas. Tačiau ar
žinojote, kad panašius renginius organizuoja ir filmų kūrimo
entuziastai? „Odisėja72“ — kosminis trumpametražių filmų
kūrimo iššūkis, kurio dalyvių tikslas sukurti trumpametražį
filmą lygiai per 72 valandas.
Pasak organizatorių, kiekviena iššūkyje dalyvaujanti

komanda turi įvykdyti jai priskirtą misiją — sukurti filmą
pagal pateiktą užduotį. Geriausi iššūkio filmai bus rodomi
kino teatruose ir įvertinti specialiais prizais apdovanojimų
ceremonijos metu.
Skamba įdomiai? Burkite savo komandą ir registruokitės

adresu - odiseja72.lt
„Rikio“ renginiai visą Rudenį

Net nesivargsime bandydami išvardinti,
kokią gi gausybę įvairių geekiškų renginių
galite rasti apsilankę „Rikio“ parduotuvėje
Vilniuje, Šv. Stepono g. 5 - nuo mūsų
žurnale jau apdainuotų „Magic: The
Gathering“ turnyrų iki įvairiausių stalo
žaidimų vakarų ar net kūrybinių dirbtuvių.
Būtinai užsukite ir išsirinkite, kas
mieliausia jūsų širdžiai.
„World of Games“ renginiai visą Rudenį

Mūsų mylimi kauniečiai taip pat turi puikią
bendruomenės bazę, kurią galite rasti Šv. Gert
rūdos g. 42. Kaip ir kolegos iš Vilniaus, „World
of Games“ kolektyvas nuolat organizuoja
įvairiausius „Dungeons & Dragons“ vakarus,
MTG turnyrus bei kitokius įvairiausio plauko
pasisėdėjimus su naujais ar mažai kam žinomais
stalo žaidimais. Būtinai pasekit juos Facebook'e ir
nepraleiskit artimiausio įvykio!

Interviu: giedrius vilpišauskas ir be abejo suplanuotas „vėjas nuo jūros“ tęsinys | Greta Musteikienė
INTERVIU:
Greta Musteikienė
Rašymo mėgėja, norinti tai daryti vis
geriau ir geriau, dviejų elektroninių
knygų autorė.
Giedrius Vilpišauskas
ir be abejo suplanuotas „Vėjas
nuo jūros“ tęsinys
Nors Giedrius Vilpišauskas kol kas parašė tik vieną fantastikos knygą, tikriausiai būtų
sunku surasti Lietuvos fantastą, kuris apie jį nebūtų girdėjęs. Jo parašytas pirmasis
lietuviškas siaubo romanas „Vėjas nuo jūros“ 2008 metais buvo išleistas jau legendinės
leidyklos „Eridanas“, o 2017 metais perleistas leidyklos „Tyto alba“. Knyga susilaukė
puikių įvertinimų, o 2019 metais Lietuvos fantastų ir fantastikos mėgėjų sudarytame
rekomenduojamos fantastinės literatūros sąraše įrašyta kaip viena iš geriausių
folklorinės fantastikos ir siaubo bei lietuviškos fantastikos knygų. Vienas autoriaus
apsakymas („Metas dalintis“) įtrauktas į almanachą „Geriausia Lietuvos fantastika
2003-2006“. Be kita ko, Giedrius Vilpišauskas žinomas ir kaip maisto tinklaraštininkas,
išleidęs knygą „Virtuvės užkariavimo menas“. Išgirdusi apie Protagonisto skaitytojų
pageidavimus, susiradau autorių ir vieną lietingą vasaros popietę pakalbinau apie
fantastiką, „Vėją nuo jūros“ ir kūrybinį rašymą.

Giedrius Vilpišauskas
Kiek tavo gyvenime svarbi fantastika? Ar tarp visų hobių ir darbų dar lieka laiko pakliūva. Gal dabar daugiau siaubo žanro, ne tiek fantastikos. Iš
jos skaitymui ir rašymui? siaubo autorių irgi vieno neišskirčiau. Stephen King man labiausiai
imponuoja kai veikėjus reikia kurt, bet jo knygų siužetas kartais
Mano gyvenime fantastika buvo svarbi nuo pat vaikystės, kaip bū- būna gan vaikiškas. Dean Koontz labai neblogai parašo.
das pabėgti nuo kartais pernelyg aštrios gyvenimo realybės. Visada
mėgau skaityti fantastines apysakas ir romanus. Ir kai vienu gyve- Esu girdėjus komentarų iš Lietuvos fantastų, kad Vilpišauskas iškeitė fantastiką
nimo laikotarpiu atsirado galimybė rinktis iš gyvenimo, ko noriu, į kulinariją. Kiek tame yra tiesos?
nusprendžiau kurti pats. Tiesą pasakius, tas laikotarpis buvo gan
trumpas, tačiau pradžia buvo padaryta ir palikti nepabaigtą kūrinį Justino Žilinsko ausys kyšo iš šito klausimo, matau.
sąžinė nebeleido.
Na kaip pasakyt... Gal aš šiaip toksai žmogus, kad negaliu visą gy-
Šiuo konkrečiu momentu laiko fantastikai beveik nebeliko, trukdo venimą užsiimt kažkuo vienu. Kažkuo užsiimu, užsidegu, tobulėju
darbas ar šiaip gyvenimas. Bet mielai paskaitau fantastinės temati- tame kiek tik įmanoma, bet po kelių metų tai atsibosta. Kažko nau-
kos knygą besisupdamas hamake vakarais. jo, kažko nepabandyto norisi. Tai va ta kulinarija taip ir atsirado.
Tuo momentu neplanuotai, netikėtai, bet užsikabinau.
Kokie yra tavo mėgstamiausi fantastikos autoriai ir kūriniai?
Kai rašiau „Vėjas nuo jūros“, gyvenau Amerikoj, Teksase. Kai grį-
Ko gero vieno ir labiausiai patinkančio nėra. Jau nuo vaikystės esu žau į Lietuvą, prie rašymo grįžt jau buvo sunkiau. Nežinau kodėl,
jų daug labai priskaitęs. Tada iš tikrųjų skaitėm tai, ką gaudavom. gal kad kaip sako „savam krašte pranašu nebūsi“. Ir šiaip darbų
Tais laikais labiausiai įsiminė Ray Bradbury. Dar iš tokių nuotyki- milijonai. Norisi, kad jei jau ką darai, daryt kokybiškai, o ne prišo-
nių, Harry Harrison „Plieninė Žiurkė“ - tokia „kramtūškė“, bet kamai, po pusę valandos per dieną ar panašiai.
visai smagiai skaitosi.
Yra toks senas priežodis, kurį tie patys fantastai labai mėgsta kartot
O iš rimtesnių tai dabar neieškau kažko specialiai, skaitau kas jauniesiems grafomanams: „jei gali nerašyti, tai nerašyk“. Aš pui-

„Vėjas nuo jūros“ knygos puslapiai
kiai galiu nerašyt. Not a problem. Tikiuosi sugrįšiu prie to kada nors, turėjau, bet, kaip sakiau, yra toks dalykas kaip užsidegimas ir aš
bet dar ne šiuo momentu. Gal kai gyvenimas apsiramins. buvau užsidegęs. Šeimoje tada buvo mažų vaikų, tai keldavausi
ketvirtą ryto, kad niekam netrukdyčiau ir iki darbo pora-trejetą
Ar tas sugrįžimas planuojamas su „Vėjas nuo jūros“ tęsiniu ar kažkuo nauju? valandų rašydavau. Kiekvieną dieną nuo pirmadienio iki penktadie-
nio. Savaitgaliais jau leidau sau pailsėti. Tai surašiau maždaug per
Negaliu pasakyt, nežinau kaip bus. „Vėjas nuo jūros“ tęsinys be keturis mėnesius. Bet jei visiškai nuo nulio, tai per keturis pasirašę
abejo yra suplanuotas. Knygos pabaigoje akivaizdžiai matosi, kad nebūtų. Prieš tai buvo daug daug medžiagos rinkimo, daug abejo-
reikia „prikabint“ kažką, kas vyks toliau. Aš tą ir turėjau omeny, bet tinos vertės literatūros skaitymo. Be to, pasąmonė toksai dalykas
tiesiog taip gavosi, kad neradau laiko pratęsimui. Bet tęsinys tikrai - kažką prikaupia, o paskui neaišku, iš kur tas išlenda.
bus.
O po to dar reikėjo redaguoti, perrašinėti?
O dėl kitų... Tiesiog čia reikia užsidegimo ir įkvėpimo. Pavyzdžiui,
pradėjęs rašyti tą knygą, apie kurią dabar šnekam, net nežinojau Perrašinėt man visada labai sunku buvo. Tai pirmam leidime buvo
apie ką ji bus, nei koks bus siužetas. Ji kažkaip taip gimė. Gal net ne tik gramatika pataisyta. Siužeto - tik smulkmenos. Pataisiau tik
mano rašyta, gal nuchannel‘inta. keliose vietose, kuriose jau akivaizdžiai buvo pastebėta, kad kažkas
logiškai nesiriša. Daugiau jau pakratė dabar, kai „Tyto alba“ antrą
Tai rašant „Vėjas nuo jūros“ nebuvo kažkokio plano? leidimą darė. Redaktorės pasakė: čia viskas blogai, reikia visai ki-
taip rašyti. Siužeto keisti neleidau, bet teko pakovot ir kad išliktų
Kažkiek buvo. Buvo galvoj keletas vaizdų, maniau, kad būtų visai kažkiek ir mano paties kalbos.
įdomu, jei veikėjas atsidurtų va kažkokioj tokioj situacijoj, jei būtų
kažkas tokio ir tokio. Pačio pasaulio idėja irgi daugiau mažiau buvo Girdėjau kad „Vėjas nuo jūros“ gimė pagal kūrybinio rašymo pratimą.
sukonstruota. O tada tiesiog įmečiau veikėjus į pasaulį ir žiūrėjau,
kas gaunasi, kaip jie reaguoja. Ir patys pasufleruoja, ką autoriui rei- Taip.
kia toliau daryti.
Ar dar teko naudoti kūrybinio rašymo pratimus kitiems kūriniams?
Kiek maždaug užtruko pats rašymas nuo pradžios iki galo?
Darbe jie padeda, kai ateini į susirinkimą nepasiruošęs ir reikia
Hm. Parašyti ant popieriaus - gal keturis mėnesius. Gal ir penkis. kūrybiškai sugalvot, ką šnekėsi. Bet jeigu rimtai, jie labai naudingi
Bet sąžiningai rašiau kiekvieną rytą. Nors tada irgi daug laiko ne- jei nori susikomplektuoti mintis. Juos naudojau ir rašydamas ku-

linarinę literatūrą. Pavyzdžiui, visokių minčių medžių paišymas ir Tiesiog tų laikų atgarsis. Ir dar, kad pirmi tos dainos žodžiai „Ветер
panašiai, kai iš vienos idėjos išsišakoja kitos, toliau dar kitos. Taip с моря дул Нагонял бедуc“. Tas „bėdos“ dalykas atrodo nieko ne-
po truputį prigeneruoju minčių, už kurių gali užsikabinti. reiškia, bet, kita vertus, kažkokia bėda visgi ten yra. Tas irgi kažkuo
užkliuvo.
Rašymu susidomėjau, kai gyvenau Amerikoje ir tarp dviejų darbų
buvo ilgas laiko tarpas. Taip sakant, pradėjau galvot „o kuo aš iš Skaitytojai dažnai nesutaria,ar „Vėjas nuo jūros“ siaubo romanas, ar ne. Kaip
tikrųjų gyvenime norėčiau užsiimti? Kas man teiktų malonumą? pats apibūdintum tą žanrą?
Ką aš galėčiau daryti?“. Tada sakiau „davai aš parašinėsiu ką nors!
Pažiūrėsim, kas čia man gausis“. Bibliotekoj pasiėmiau knygą „kaip Aš tai sakyčiau, kad kiekvienas skaitytojas susiras kas jam svarbiau.
parašyti pirmąjį romaną“ ar kažkas tokio, visokių kitokių knygučių. Tą patį tekstą du skirtingi žmonės skaitys kitaip. Aš pats norėjau
Jų vertė buvo abejotina, bet kartais rasdavau keletą gerų minčių ar pasaulio, kuris yra grynai fantastinis ir ta idėja yra ne iki galo, bet
pratimų, kuriuos naudojau. Taigi vienas iš tų pratimų buvo pasi- pagrįsta, kad taip galėtų būti. Šnekėjau su viena matematike, ji sakė
rinkti bet kokį žodį iš žodyno, tai yra, atversti ir durti pirštu į žodį „kaip pas tave parašyta, tai mes kažkada mokėmės - čia viskas
bei pagal jį sugalvoti kažkokią istoriją. Man kažkaip „grybas“ iškri- aišku“. Bet pats veiksmas tam fantastiniam pasauly labiau kyla iš
to. Užsikabinau. Tada dar nežinojau, kad romaną rašysiu. Ką aš apie siaubo. Būtent tai, kad nežinai, kas yra tikrovė, kas yra tiktai tavo
grybus žinau? Na aš dzūkas, tai nemažai žinau. Sakau, gal ir dėkin- galvoje, tie nesutapimai. Bandžiau į psichologinio siaubo žanrą nu-
ga tema, pabandom. Taip va po truputį, po truputį. krypti. Nežinau, kiek tas pavyko. Pats internete atsiliepimus skai-
čiau. Vienas rašo, kad visiška nesąmonė ir jokio siaubo tenai nėra,
Tai vis tik ar kūrybinio rašymo knygos turėjo daug įtakos tavo rašymui? o kitas, kad va užmigt negalėjo, nes buvo siaubinga. Tai, ko gero,
kiekvienam savo.
Iš tikrųjų rekomenduočiau visiems pasiieškot tokios literatūros.
Nežinau, kiek lietuviškai išleista, bet angliškai tai tikrai yra ne- Kiek skaitytojų nuomonė yra tau svarbi?
mažai. Tik nesirinkit tokių kaip „kaip parašyt pirmą romaną“ nes
jose bus tik didžiulis šablonas, pagal kurį rašai, įklijuoji kartoninius Šios knygos pirmus penkis ar šešis skyrelius pradžioje įdėjau į savo
veikėjus ir ten kažkas gaunasi. Geriau yra knygos, pavyzdžiui, apie puslapį ir padalinau draugam. Žodžiu, „pažiūrėkit kažką rašau, ar
tai, kaip sukurti įtampą. Ten visas mokslas, taisyklės, kurių, atrodo, čia įdomu, ar čia kažką daryt toliau“. Tų draugų nebuvo daug, gal
neįmanoma net visų sudėti. dvidešimt, ir didžioji dalis tų pačių Lietuvos fantastų, kurie greit
pasigavo ir ėmė raginti rašyti toliau. Tai taip gavosi - parašai sky-
Kai jau turi kažkokius įrankius, gali žiūrėti, kas tau tinka, ką gali relį, įdedi, visi paskaito, pakomentuoja. Ar aš tikrai labai kreipiau
taikyti. Jautiesi labiau apsiginklavęs, negu kad tiesiog sėdėtum ir dėmesį į tuos komentarus? Ne visada. Kartais tas pats Justinas (aut.
galvotum „nu kas čia turėtų būt toliau?“, nes tada realiai nematai past. Justinas Žilinskas) labai jautriai sureaguodavo, kai aš noriu da-
daugiau negu du sakinius į priekį. ryti truputį aštriau ir nieko aš ten „neminkštinsiu“.
Kas romano rašyme buvo sunkiausia? O kai knyga išleista - tai jau viskas. Čia kaip aš mėgstu palyginti:
tarkim, kad pagaminau patiekalą pagal savo mėgstamiausią re-
Pabaigti. Nes kaip sakiau, kad pabaigiau per keturis mėnesius, tai ceptą, man jis yra fantastika, tobulybės viršūnė. Duočiau aš tą patį
realiai pabaigiau gal 85 procentus knygos. Liko penkiolika ir arba patiekalą tūkstančiui žmonių paragaut ir tikrai nebūtų, kad visiems
reikėjo rašyt dar vieną tokio pat storio knygą, nes minčių buvo, arba patiktų. Greičiausiai tik koks 10-15 procentų sakytų „nu taip, čia
„užrišt“. Kaip man paaiškino leidykloj: tokių storų knygų nieks tobulybė“, o kiti - „nu baik čia, neįmanoma valgyt, kažkokia nesą-
Lietuvoj neparduos, pamiršk. Tai teko sugalvot kaip padaryt kad monė“. Taigi čia grynai subjektyvus dalykas.
būtų pirma dalis, o kitas mintis kol kas užkonservuot. Tai, sakyčiau,
buvo sunkiausia. Jeigu aš tikrai norėčiau, kad ta knyga būtų gerai parduodama ir
visi ją mėgtų, visų pirma nebūčiau rinkęsis siaubo žanro, nes jis
Kas dar? Buvo sunku įsijaust į moters vaidmenį. Kadangi aš pats labai nišinis. Gal būtų meilės romanas ar dar kažkas, ką imtų visi ir
ne moteris, tai buvo pagalbos šiek tiek, bendrom jėgom kažkaip skaitytų. Bet ar man tai rašyti būtų smagu? Nelabai. Pinigų daug iš
susitvarkėm. Nes kai vyras iš savo pozicijos bando aprašyti moterį, to neuždirbsi, tai bent jau sau pačiam kažkokį malonumą stengiesi
rašyt taip kaip ji mąsto, tai lengva visiškai prasilenkti su realybe. pasidaryti. Rašyti tai, ką aš pats norėčiau skaityt.
Ypač jeigu prireikia keisti patį pasakotojo požiūrio tašką. Kai įlendi
į veikėjo galvą, turi jį suprasti taip, kaip pats save. Tai buvo ten toks Lietuvos fantastai dūsauja, kad Lietuvos leidyklos fantastikos nemėgsta ir nelei-
nedidelis eksperimentukas vienoj vietoj, bet jis gavosi gana sunkiai. džia, bet tavo knygą perleido „Tyto alba“, tai kaip čia taip nutiko?
Kaip ten nutiko su tuo rusišku muzikos kūriniu, kuris davė „Vėjas nuo jūros“ Nežinau kaip ten nutiko. Aš pats jos net nereklamavau, tik pasakiau
pavadinimą? Kokia jo istorija, kaip jis įsipaišė? leidyklai, kad ją turiu. Ta pati leidykla anksčiau leido mano kulina-
rinę knygą. Sakau yra taip ir taip, jau autorinės teisės perėjo man
Nėra taip, kad jis man kažką reikštų. Tiesiog kilo asociacijos, ir atgal kadangi „Eridano“ kaip ir nėra. Be to, tie penki metai auto-
jaučiu ne man vienam. Pažinti šį kūrinį turėtų bet kas užaugęs rinių teisių seniausiai pasibaigę, atsiliepimai buvo neblogi, daviau
laukiniais devyniasdešimtaisiais. Tada kiekvienoj kavinėje tą dai- paskaityti. Gal dėl to, kad jau kontaktas su redaktore buvo užmegz-
ną grojo. Veiksmas romane panašiam laike vyksta, tai kodėl gi ne. tas iš anksčiau, nežinau.

„Vėjas nuo jūros“ viršelis

O ar ta knyga turėjo pasisekimą, aš nežinau. Nemanau, nes į pakar- Tada nepakenktų pasidomėti pačio rašymo teorija, kaip dėstyti savo
totinį leidimą neperėjo. Galbūt praėjus tiek metų pasikeitė ir pats mintis. Tas pats Stephen King yra parašęs „On writing“. Pusė tos
skaitytojas, nes iš leidėjos girdėjau, kad skaitytojams nepatinka knygos yra daugiau tokie pasiplepėjimai apie gyvenimo istoriją, o
tokio storio knygos. Jie pasižiūri į tokią knygą ir numoja ranka. Ne, kita pusė yra labai labai geri patarimai. Kaip išbraukyti žodžius iš
čia tiek daug skaityt, baik tu, nesąmonė. Knygos turi būti trumpos, savo sakinio, kad tas sakinys taptų taiklesnis, kaip išmokti klau-
kokie 100 puslapių, kad per vakarą suvertei, suvertei ir viskas - syti... Va eini gatve ir klausai kaip kiti žmonės šneka. Nebūtinai su-
laisvas. O dar geriau audio knygos, kad nereikėtų skaityt. Nes, nu prast pasakojimą, bet įsiklausyt, kokia yra kalbėjimo maniera, kaip
reikia vartyt, ranka pavargsta. skirtingi žmonės perteikia tą pačią mintį, kaip tekstu išreiškiamas
agresyvumas ar baimė, ar laimė, ar džiaugsmas. Nes juk šypsenėlių
Ar dabar žiūrint į pirmąjį romaną norėtųsi kažką rašyti kitaip? Kas nors erzina? į knygą nepridėliosi. Tą visą irgi reikia išmokt padaryti.
Be abejo. Tada kai rašiau tą knygą kiek man buvo? Gal trisdešimt Na, o tada, jeigu norisi parašyti būtent knygą... Aš visgi sakyčiau,
metų. O dabar jau keturiasdešimt penki. Penkiolika metų praėjo, tai kad reikėtų pradėt nuo apsakymų, bet tai nereiškia, kad gerą apsa-
galvoj pasikeitė irgi nemažai, gyvenime irgi - požiūris į patį gyve- kymą parašyt lengviau. Sakyčiau, gerą apsakymą parašyti gali būt
nimą pasikeitė. Skaitai ir kartais taip naiviai atrodo viskas. Rašyčiau dar ir sunkiau, nes ten turi būt labai labai sukoncentruota pagrindi-
kitaip, žinoma. Dėl to aš truputį abejoju dėl pratęsimo. Nes pratę- nė mintis, ji turi „smeigti“. Romane ji gali truputėlį išsiskleisti. Jei
simą irgi turbūt reikėtų atitinkamai daryti, jeigu jau toliau pirmu ne apsakymus, tai bent kažkokių trumpų kūrinėlių pabadyti para-
asmeniu rašau. Tai gal kaip Diuma su savo muškietininkais - „po šyti. Pats, atsimenu, rašinėjau kokio pusės puslapio ilgio tekstukus.
dvidešimt metų“. Tai turbūt po dvidešimt metų ir bus. Nežinau. Kad Tarkim, yra koks postapokaliptinis pasaulis ir yra vienas veikėjas.
stilius pasikeis, tai garantuoju, jis bus kitoks, bet tikiuosi pati esmė Ir rašai jo mintis, kur jis, ką aplinkui mato, kur jis eina, kas jam
ir pagrindas išliks. nutiko, kas jį neramina. Sugebėti perteikti savo sugalvotą veikėją
ir visą jo pasaulį tekstu kitam žmogui - va tą labiausiai reikėtų iš-
Tai ar yra šiuo metu kažkokių konkretesnių kūrybinių planų? mokti. Aš pastebėjau, ypač pradedantieji, labai mėgsta pasakot va
taip: jis buvo apsirengęs raudonom kelnėm ir geltonais marškiniais
Šiuo metu mano kūrybiniai planai labai labai riboti. Laiko trūkumas ir kardas jo buvo didžiulis ir aštrus +5 HP. Bet realiai - niekam tas
ir visa kita. Jeigu užsidegčiau netyčia, tai tada gal ir rasčiau to laiko, neįdomu - įdomu tai, kas dedasi to žmogaus galvoj. Juk kiekvienas
bet tada darbe jau nebepavežčiau. Tačiau manau, kad tai labai ilgai tekstas yra daugiau apie žmones, ne apie tai koks ten jo kardas!
nesitęs, dabar tiesiog toks laikotarpis. Jis praeis, atsiras to laiko
parašinėt ir parašinėsiu, be abejo. Jeigu yra vietos tam tęsiniui, pa- Ir kitas dalykas, ko negalima pamiršti - tai, kad mes ne tiktai re-
rašysiu tęsinį. Norėtųsi kažką parašinėt. Gal kokių trumpesnių is- gėjimą turim. Turim ir uoslę, ir skonį jaučiam, ir klausom. Ta visa
torijų, kokių apsakymų, bet nežinau, kur juos po to naudočiau. Tiek visuma, jeigu į ją neįsijauti, atrodo kaip natūralus dalykas, bet jeigu
neprirašysiu, kad visa knyga gautųsi, o vieną parašyt ir kažkam pradedi pats save stebėti (ką šiuo metu girdi, ką užuodi), tai truputi
parodyt tai savotiškas dalykas - nežinau. Konkursas gal, bet vėlgi pasitreniruoji ir išmoksti perteikti tekstu. Nebūtinai labai ties-
kažkaip... Turbūt ne tas galvoj, kai to gyvenimo aplinkui tiek daug. mukai: „jis pauostė ir užuodė“. Gal kaip nors „jam truputį trukdė
degėsių kvapas“ ar kažkas tokio. Išmokti tai įpinti subtiliai, kad
Toks keistas klausimas: ar kulinarinės knygos rašymas buvo panašus kažkiek į neišlįstų. Bet jeigu tas užuominas iš visų juslių surinksi, perteiktas
fantastinės knygos rašymą? pasaulis bus žymiai tikroviškesnis. Skaitytojas netgi gali nesupras-
ti, kodėl jis tikroviškesnis, bet jis bus į tą pasaulį įtraukiamas labiau.
Į fantastinės knygos nebuvo, bet... Nežinau, ar tau teko mano šitą Patarčiau pabandyt pasitreniruot. Net jeigu skaitai kito žmogaus
kulinarinę vartyt bent jau? tekstą su ta mintimi, tai gali pamatyti kur jis čia duoda pauostyti, o
kur leidžia kažką išgirsti.
Labai planuoju, bet dar neteko.
Kas dar? Va, iš savo patirties: jeigu tikrai norisi didesnį kūrinį pa-
Na, atsiversk, pasižiūrėk kaip atrodo. Realiai ji kitokia negu kitos rašyti, tai nerekomenduoju bandyti jo parašyti per dvi savaites. Ge-
kulinarinės knygos. Yra toks standartas, kad kulinarinė knyga tai riau jau užsibrėžt tikslą vienai dienai. Manasis - per dieną bent po
tokia maisto pornografija: didžiulė nuotrauka ir truputį teksto. O aš keturis word‘o puslapius. Tas užtrunka apie dvi valandas. Iš pradžių
rašiau pasakojimo būdu: su įžanga, su priežastimi, kodėl taip ir ne perskaitai praeitos dienos, galbūt dviejų praėjusių dienų tekstą,
kitaip, su paaiškinimais, išplėtimais. Stengiausi, kad būtų istorija, o kad įsivažiuotum, kad atsirastų, įsijungtų tas, kas ten įsijungia, kur
ne va toks padėliojimas su didelėm nuotraukom. Toje knygoje nuo- pradeda mintis generuoti. Ketvirtą ryto tos mintys labai neblogai
traukos kaip pašto ženkliukai, mažytės. generuojasi, nes niekas daugiau netrukdo.
Ką patartum rašytojui mėgėjui, kuris va norėtų atsisėst ir parašyt fantastinę Tai va. Ir viskas. Atsisėsti, įsijausti... Ir kad niekas netrukdytų. Nes
knygą? kiekvieną kartą, kai kas nors ateina pažiūrėti ką darai arba pa-
klausti, ar arbatos nori gert – viskas, sutrukdė ir vėl nebeįsijungsi.
Prieš tai perskaityti daug daug fantastinių knygų, kad įsivaizduotų, Patariu susirasti tokią darbo vietą ar laiką, kur niekas netrukdytų
kas tai per dalykas. Tai čia pirmas punktas. susikaupti ir channel‘int tas mintis iš kitos dimensijos.
Ačiū už pokalbį.

Interviu: Lukas ramonas | Greta musteikienė
INTERVIU:
Greta Musteikienė
Rašymo mėgėja, norinti tai daryti vis
geriau ir geriau, dviejų elektroninių
LUKAS RAMONAS
knygų autorė.
tikslas gyventi viloje, narkotikų rūke, ir kontroliuoti savo

kūrinių pagrindu sukurtą kapitalistinę imperiją kol kas
nelabai „paėjo“
2017 metais teisininkas Lukas Ramonas, visiems turbūt labiau žinomas kaip žmogus,
rašantis šmaikščius tekstus apie politiką, technologiją ir popkultūrą savo „Facebook“
paskyroje ir įvairiuose naujienų portaluose, išleido nuotaikingą fantastinę knygą „A
Poor Tale of Iris“. Vis tik apie ją tikriausiai girdėjo net ne visi jo sekėjai. Kodėl? Ar knyga
skirta tik užsienio rinkai? Pakalbinom autorių apie šį kūrinį, jo parašymo bei išleidimo
istoriją ir dar šį bei tą.

Lukas ramonas
Kaip apibūdintum „A Poor Tale of Iris“ tam, kuris dar nieko negirdėjo nei apie Ar reikėjo papildomai domėtis knygoje aprašomais asmenimis, įvykiais, vietomis,
tave, nei apie tavo knygą? ar viskas tik iš fantazijos ir „bendro išsilavinimo“?
Detektyvas senovės Romoje su išgalvota mitologija, nuotykiais, ke- Uoj praktiškai apie viską skaičiau. Knygos veiksmas vyksta senovės
lionėmis laiku, dievukais ir paaugliškais bajeriais. Romoje, tai daug skaičiau apie tą laikmetį, kasdienį gyvenimą val-
džios struktūras, galios santykius, apie viską. Bet net ir paprastuose
Kaip nutiko, kad nusprendei parašyti knygą? Ar tai buvo pirma tavo rašoma dalykuose tekdavo papildomai kažką pažiūrėti. Pavyzdžiui, nori
knyga? veikėjas persipjauti gerklę — tai kur jam pjauti, kad gerai persi-
pjautų? Pats niekad nebandžiau tai teko gūglinti.
Taip, pirma. Visad norėjau būt rašytoju, net nekilo klausimas, rašyti
ar ne. Bet tempiau, tingėjau ir pagaliau prisėdau rašyti, tada pasi- Kodėl būtent Romoje? Kaip kilo tokia knygos idėja?
daviau, nes pasirodo rašyti sunku. Vėl prisėdau, tingėjau, pasida-
viau, rašiau, pasidaviau, hop hop ir parašiau. Buvo linksma. Norėjau, kad veiksmas vyktų kažkur ne dabarties Lietuvoje. II
amžiaus Roma yra labai ne dabar Lietuvoje. Tai yra santykinai
Kaip vyko rašymo procesas? Ar susidarei knygos planą? Ar turėjai kažkokį die- gerai dokumentuotas antikos laikmetis, įdomus, įžymus ir visų
nos laiką, kurį skirdavai rašymui? mėgstamas. Taip pat, norėjau daugiau žinoti apie antikos Romą.
Rašydamas knygą prisiverčiau apie ją nuolat skaityti. Iš esmės, taip
Knyga — detektyvas, tai plano reikėjo, kad žinočiau, kas auka, kas atsiranda visos mano žinios — per savęs įspendimą į spąstus ir psi-
žudikas, kas įtariamieji. Netikėjau, kad galėčiau eigoje sugalvot gerą chologinę prievartą.
siužetą. Pasirašiau labai bendrą planą su tikslu jį keisti berašant,
aprašiau pagrindinius veikėjus, ko jie nori, siekia, slepia. Rašyti Kodėl nutarei rašyti angliškai?
stengdavausi bent valandą į dieną, kasdieną. Kadangi turiu tikrą
darbą, draugus, laisvalaikį, tai ir tą valandą ne visad pavykdavo ras- Angliškai skaito daugiau žmonių.
ti. Bet kartais prisėsdavau ir dienai ar savaitgaliui.

„A poor tale of iris“ viršelis

Bet angliškoje rinkoje ir konkurencija didesnė. Tai negąsdino? pakeisti negalėjau — jei sako, kad veikėjai per daug šabloniški, na
čia jau nieko nepadarysiu, reiktų visą knygą perrašyti. Tuo pačiu
Bet yra ta maža tikimybė tapti neįtikėtinai sėkmingu. Leidžiant buvo smagu išgirsti, kad siužetas nėra nesuprantamas košmaro la-
knygą Lietuvoje yra nulis šansų būti J. K. Rowling ar Stephen King. birintas ir kad skaitosi gana lengvai (atmetus pirmą trečdalį).
Užtat leidžiant angliškai yra žiauriai mažas, mikroskopinis šansas.
Jei ne paslaptis, kiek knygos leidyba kainavo?
Ar prieš užsiimdamas knygos rašymu ir leidyba domėjaisi tuometine rinka, tuo,
kokios knygos populiarios? Dabar jau neprisimenu. Bet šiaip nėra brangu. Mokėjau redaktoriui
(šitą laiptelį galima praleisti, bet norėjau kuo švaresnio kūrinio),
Ne. Nebent iš bendrų žinių daugmaž numaniau, kas eina. Bet patai- viršelio dizaineriui ir gal kažkiek „Amazon“ už kokį administravi-
kyti ant bangos, ant super aktualios temos nebandžiau — nemanau, mo dalyką. Aišku, tada buvo galima begalybę pinigų kišti į marke-
kad tai įmanoma. Be to, kol parašai, momentas gali būti praėjęs. tingą, bet to nedariau.
Tiesiog rašiau tokią knygą, kurią pačiam patiktų skaityti.
Iš esmės tas išleidimas per „Amazon“ buvo reikalingas tam, kad
O kokias knygas tau patinka skaityti? pagaliau šį projektą baigčiau. Nenorėjau dėti į stalčių, ką rašiau 5
metus, tai šiokią tokią dienos šviesą kūrinys pamatė.
Stengiuosi skaityti viską, bet vis tiek skaitau daug fantastikos.
„Juodoji gvardija“, „Ledo ir ugnies giesmė“ („Sostų karai“, pa- Nepaisant to, kad socialiniuose tinkluose esi gana žinomas žmogus, nepastebė-
prasčiau), Joe Abercrombie „Pirmasis įstatymas“, „Fondo“ serija, jau, kad būtum labai aktyviai užsiėmęs savo knygos reklama. Kodėl?
viskas iš Stephen King įkrenta į rankas, China Mieville labai veža
savo keistumu. Lietuvoje reklamuoti anglišką fantastinę knygą būtų resursų ir lai-
ko švaistymas.
Mėgstu ir klasikas kaip „Puikybė ir prietarai“, „1984-ieji“, „Rūs-
tybės kekės“, „Nežudyk strazdo giesmininko“, tie du Dostojevskio O užsienio rinkoje kiek nors ją reklamuoti teko?
kūriniai, kurie visiems patinka. Žodžiu, skaitau ir tą rimtą literatū-
rą, bet retai ir atsargiai, nes daugiau darbo. Yra visa ekonomika užsisukusi iš „Amazon“ savos leidybos knygų.
Visokie naujienlaiškiai ir tinklapiai, kurie už mokestį reklamuoja
Iš negrožinės literatūros tai visiems rekomenduoju: Karl Popper tavo knygas, ypač jei jos su akcija ar laikinai nemokamos. Iš prin-
„Atviroji visuomenė ir jos priešai“, Richard Dawkins „Savanaudis cipo ir pareigos jausmo priregistravau „A Poor Tale of Iris“ prie
genas“, Daniel Kahneman „Mąstymas, greitas ir lėtas“. tų naujienlaiškių ir padalinau kelias dienas nemokamai. Nemažai
darbo tame, bet įmanoma prasisukti, ypač jei paima didesni agre-
Komiksai, manga irgi. „Watchmen“, „The Sandman“, „Berserk“, gatoriai. Man knygos į didesnius prastumti nepavyko, nes jie prašo
„One Piece“, „Hunter x Hunter“. daug recenzijų „Amazon“ ir daug žvaigždučių.
Knygą leidai savo lėšomis „Amazon“ platformoje. Ar toks ir buvo pirminis pla- Nuo knygos pasirodymo praėjo jau beveik pusantrų metų. Ar į ją sudėtos viltys
nas? Kodėl ne per leidyklą? išsipildė?
Taip, savo. Bet tai nebuvo mano pradinis planas. Parašęs kreipiausi Dabar rašau kur kas geriau. Bet tikslas gyventi viloje, narkotikų
į daug agentų ir leidyklų, bet visi mandagiai atsisakė. Buvo liūdna, rūke, ir kontroliuoti savo kūrinių pagrindu sukurtą kapitalistinę
bet statistiką žinojau — reta pirma knyga būna išleista. Kol iš- imperiją kol kas nelabai „paėjo“.
moksti rašyt, turi parašyti bent kelias knygas.
Ar vadini save rašytoju? Ar planuoji rašyti dar?
„A Poor Tale of Iris“ galima įsigyti ir elektroniniu formatu, ir popieriniu forma-
tu. Kodėl nusprendei leisti knygą abiem formatais? Ne, nevadinu. Manau reikia gyventi iš rašymo, kad vadintum save
rašytoju. Rašyti planuoju ir po biškį rašau, bet nesakysiu ką.
„Amazon“ suteikė tokią galimybę, tai pasinaudojau.
Ką galėtum patarti žmonėms, kurie norėtų savo pirmą knygą leisti ir parduoti
O kuris formatas tarp pirkėjų buvo populiaresnis? „Amazon“?
Elektroninė, bo paprasčiau gauti. Vienas paspaudimas ir viskas. Be Paskaityti Stephen King „On Writing“, domėtis dalyku apie kurį
to, elektroninę galima dalinti nemokamai per visokias „Amazon“ rašai, domėtis rašymo technika ir rašyti kasdien.
akcijas.
Ačiū už pokalbį.
Ar turėjai kokių nors kritikų rašymo laikotarpiu?
Daviau draugams ir pažįstamiems paskaityti pradinę versiją. Jų

pastabos buvo labai naudingos, bet tuo pačiu kažko labai smarkiai

Dangus griūva vėl, šįsyk – iš knygynų lentynų | Egidijus zaikauskas
Dangus griūva vėl, šįsyk –

iš knygynų lentynų Egidijus Zaikauskas
Vertėjas, redaktorius, properšose tarp rūpesčio
svetimais tekstais brūkštelintis ką nors ir savo
Prieš gerus metus išgirdęs apie norą leisti (kone) nežinomų lietuvių autorių fantastinių
apsakymų knygą vienas iš nedaugelio žymesnių lietuvių fantastų rašytojų lakoniškai
įvertino: „Drąsu“. Omeny turbūt turėjo „beprotiška“. Turbūt daugumai tokia knyga,
ne elektroninė, ne savo lėšomis leidžiama, būtų atrodžiusi labiau bepročių fantazija
nei pasiekiama realybė. Juk po 2006 metų lietuvių fantastų kūrybą ištiko kone
atominė žiema, ir po storu neleidybos sniego sluoksniu jos gyvybė ruseno kone vien
elektroninėje erdvėje. Tačiau fantastai kaip tik ir stiprūs savo neribota fantazija
ir drąsiomis svajomis. Net jei tos svajos tokios nerealios kaip kad lietuvių autorių
fantastinių apsakymų knyga.

Dangus griūva vėl, šįsyk – iš knygynų lentynų | Egidijus zaikauskas
iliustracija „Dangus griūva vėl“ viršelio motyvais
Knygos rankraščio klajonės virtualiais ir re- Ir laimę, ir nelaimę kiekvienas savu ma- Branduolinis karas reiškia neišvengiamą pražūtį
aliais leidyklų koridoriais truko ilgiau kaip tuojame. Vienam ir nukritęs kopūsto lapas žmonijai. Bet gal ją galima atsėti – kaip nutryptą
metus. Per tą laiką kaip koks terminatorius pranašauja neišvengiamą apokalipsę, kitas veją? Tik kur dėti žmogaus smalsumą ir kūrybingu-
iš laiko kapsulės iššoko „Protagonistas“, net ir pasaulinį kataklizmą priims kaip dar mą? – Andrius Guzaitis
„Lituaniconas“ pavasarį iškeitė į rudenį, vieną gyvenimo pokštą. Vienokių ar kitokių
per pasaulį prasinešė pandemija, lig tol gal apokalipsių patiriame kiekvienas. Dar dau- Nepaliaujamai naikiname savo namus – Žemę. Ar
tik fantastų kūriniuose įsivaizduota. Ir štai giau jų įsivaizduojame. Rašytojo, tebūnie įstengsime pasinaudoti dosnia dovana iš dangaus?
besibaigiant šiai keistai koroninei vasarai pradedančio, tebūnie nežymaus, fantazi- – Milda Jensen
„Pegaso“ knygynuose pagaliau pasirodė ja gali sukurti pačių keisčiausių pabaigos
leidyklos „Alma littera“ išleista lietuvių au- – gyvenimo, epochos ar net viso pasaulio Kai karstas ima belstis į pasturgalį, vis dažniau
torių fantastinių apsakymų rinktinė „Dan- – scenarijų. Ir iškelti pačių netikėčiausių pasvajojame apie rojų. O gal mums labiau patiktų
gus griūva“. klausimų. Aštuoni knygos autoriai kviečia pragare? – Aurimas Gailiūnas
skaitytojus drauge ieškoti atsakymų tiek į
Šioje knygoje – ne tik geriausi „Lituanicon egzistencinius, tiek į kur kas asmeniškes- Saulės išdegintame pasaulyje išgyventi galima tik po
XXX: Eros pabaiga“ literatūros konkurso nius gyvenimo lūžio klausimus. žeme. Bet taip maga pažiūrėti, kas gi ten viršuje. –
apsakymai, bet ir nauji kūriniai. Visų tryli- Greta Musteikienė
kos knygos istorijų leitmotyvas – griūvantis Kai netekę savo Žemės klajojome patamsiuose, mus
dangus. Braškančios ekonomikos, išblyš- guodė vien viltis, kad naktis nuslinks. Ką tada išvy- Ar tai dangus griūva, ar angelai iš dangaus krinta,
kusios politikos, išsigandusios visuomenės sime? – Artūras Lauda ar miršta pasakos? – Vilius Gostevičius
kontekste šie baimingai į grasinantį dangų
besižvalgantys tekstai rodosi dar aktuales- Žmonėmis tapome, kai išmokome pasidirbti įrankių. Ką svarbiausio pasiimtumėte iš mirštančios Žemės,
ni. Tiesa, vargu bau visus knygos apsaky- Nesiliaujame juos tobuliname, iki jie... mus pranoks- leisdamiesi į kosmosą ieškoti naujų namų? Gal prisi-
mus galima laikyti tikromis distopijomis, ta. Kas tada laukia žmonių? – Vytautas Ožeraitis minimus? – Egidijus Zaikauskas
rūsčiu balsu skelbiančiomis žmonijos žūtį.

Pražilę plazma jie žalia | juozas kazlauskas
Pražilę plazma jie žalia

Juozas Kazlauskas
Druskininkų stalo žaidimų klubo prezidentas, jaunimo reikalų koordinatorius, renginių organizatorius,
rašantis fantastinius apsakymus
Blyškios saulės spinduliai prasiveržė pro skylėtas garažo kovos mašinos – jis šventai tikėjo, kad vieną dieną pats išvairuos
sienas, vienas jų praskrodė dulkėta palube ir smeigė tiesiai ant vieną tokią į naktines Vilniaus dykvietes, o gal ir vadovaus savo
viršutinio stelažo išsidrėbusiam žmogui į veidą, nušviesdamas jo kovos grupei.
groteskiškus, į visas puses išsidraikiusius, nenusakomos spalvos
ūsus. Be to, Jonas niekada nebuvo matęs sniego, ir net nežinojo, ką
šis žodis reiškia. Slėpkis nuo klastingos vidudienio saulės, kol ji
Saldžiai miegojęs vyriškis susiraukė, krūptelėjo, jo tepaluotos neišdegino tavęs iš vidaus. Bėk kuo toliau tolumoje išvydęs iš pirmo
rankos instinktyviai pradėjo grabalioti dešinę nutrintų kelnių žvilgsnio nekaltai atrodančius juodus besisukančius dulkių stulpus,
klešnę, prie kurios glaudėsi odinė dėtuvė su kyšančiu veržliarakčiu. kol negailestinga smėlio audra tavęs neprarijo. Tokios dvi paprastos
taisyklės galiojo vakariniuose Vilniaus griuvėsiuose.
Vienas neatsargus judesys lėmė, kad vyriškis žnektelėjo iš kelių
metro aukščio ant garažo grindų tarsi nerangus vabalas. Į viršų Šiek tiek pasivartaliojus, Jonui galiausiai pavyko atsistoti. Jis
pakilo dulkių debesis, kurios vis gausėjančioje šviesoje buvo nusipurtė dulkes ir paleido riebų skreplį masyvių geležinių durų
panašios į snaiges. link, pasiųsdamas linkėjimus naujai Vilniaus dykvietėse išaušusiai
dienai.
Tiesa, toks palyginimas ant grindų besivartaliojančiam ūsuočiui
net nebūtų atėjęs į galvą. Visų pirma, Jono tikrai nebuvo galima Iš barakų ir dirbtuvių lyg skruzdėlės lindo ir į centrinę aikštę
pavadinti romantiku. Pats gražiausias vaizdas jam buvo į naktinį rinkosi troleibusų parko gyventojai – vyriausiasis Respublikos
reidą sustatytos spygliuotos Vilniaus troleibusų parko respublikos kontrolierius šiandien turėjo paskelbti neeilinį pranešimą. Sklido

daugybė kalbų, kokia šio pranešimo priežastis – vyraujanti versija įrengtas 360 laipsnių kampu galintis sukiotis kulkosvaidžio
buvo mokesčių padidinimas, kiti kalbėjo apie karą su Žvėryno bokštelis, o troleibuso priekį dengė spygliuotas pneumatinis
mutantais, treti sakė, kad Kontrolierius paskelbs apie savo taranas, papuoštas iššieptais dantimis ir auksinėmis raidėmis
artėjančios į pabaigą kadencijos pratęsimą. TPR. Bet geriausia pasirodymo dalis dar laukė. Tikriausiai daugelis
nesuprato, kam reikalingos dvi į ūsus panašios lanksčios ataugos,
Jonui visos šitos šnekos buvo nesvarbios, jis tiesiog norėjo išgirsti dėl kurių Soliaris buvo šiek tiek panašus į didelį grėsmingą
naujosios kovos mašinos, prie kurios slapta dirbo visa 5-ojo metalinį vabalą. Greitai jų paskirtis tapo aiški, kuomet jomis
meistrų cecho komanda, variklio garsą ir pamatyti ją visu gražumu. vikriai nusliuogė keturios elitinės „Aitvarių“ kovos grupės
Nuopelnus, žinoma, prisiims viršininkas Liudvikas, tačiau smogikės. „Aitvares“ buvo galima atpažinti iš juodų apsiaustų ir
visa cecho komanda žinojo, jog daugelis idėjų buvo pasiūlyta ir grėsmingų kalavijų, kuriais jos prieš nusileisdamos ant žemės ore
įgyvendinta būtent Jono. nedviprasmiškai mostelėjo. Suprask, jei ten būtų stovėję mutantai,
jų galvos dabar ridentųsi kaip kamuoliai ant žemės. Po įspūdingo
Ką gi, ilgas liežuvis Respublikoje atverdavo reikiamas duris ir šuolio „Aitvarės“ iš visų šonų apsupo naująją kovos mašiną ir
leisdavo kilti hierarchijos laiptais. Tačiau Jonas buvo kantrus ir žingsniavo pagarbiu atstumu iškėlusios kalavijus. Tvirtos metalu
prisimindavo seną gerą Vilniaus troleibusų parko posakį. kaustytos ataugos lyg gyvatės akimirksniu grįžo į pirminę poziciją.
Iš kažkur pasirodė kariai su būgnais rankose ir išsidėstė Soliario
„Ilgi liežuviai ant mutanto diržo atsiduria greičiausiai“. priekyje. Aikštėje suskambo ritmingas ir baugus jų skambesys,
kuris susiliejo su Soliario variklio riaumojimu. Tai buvo artėjančio
Galiausiai prasivėrė masyvios Tarybos pastato durys, ir su visa karo maršas ir visi pajuto tai savo gyslomis.
savo įspūdinga sargybinių palyda į aikštę įžengė Kontrolierius. Jis
buvo aukštesnis už visus savo kompanionus, o kiek vyriausiajam „O dabar, desertas.“ – pagalvojo Jonas.
Respublikos kontrolieriui buvo metų, niekas tiksliai negalėjo
pasakyti – jo pusę veido dengė išsišiepusiais dantimis papuošta Soliaris sustojo vidury aikštės, toliau nepaliaujamai riaumodamas
respiratorinė kaukė, o prakaitu žėrintis beplaukis viršugalvis apie ir skleisdamas juodus dūmus. Kontrolierius iškėlė rankas ir sulig
amžių irgi nieko nesakė. jo mostu kovos mašinos apačioje iš visų pusių atsivėrė daugybė
mažyčių sklendžių. „Aitvarės“ su būgnininkais atsitraukė toliau,
Dėjęs keletą galingų žingsnių vyriausiasis Respublikos visi sulaikė kvapą, ir laukė kas įvyks.
kontrolierius atsidūrė ant pakylos ir netrukus visą susirinkusiųjų
šurmulį nustelbė galingas ir nenatūraliai gergždžiantis iš megafono Iš už sklendžių pasislėpusių vamzdelių plūstelėjo liepsnos
sklindantis balsas. kamuoliai. Iš pradžių iš kairės pusės, tada iš dešinės, ir galiausiai iš
priekio, tiesiai iš išsišiepusios Soliario „burnos“.
– Mielieji respublikos gyventojai! Vilniaus troleibusų parko
respublikos Taryba nenuilstamai dirba visų jūsų labui! Jonas pajuto, kaip į veidą padvelkė karščio banga, minia ūžė ir
baimingai atsitraukė nuo Troleibusų parko respublikos centrinės
Susirinkusi minia nepatikliai tylėjo, tačiau priekyje stovėjęs aikštės centre įsitaisiusio metalinio drakono.
Tarybos sargybinis permetė grėsmingą nupjautavamzdį iš vienos
rankos į kitą, ir minioje pasigirdo keli dirbtinai entuziastingi Vyriausiasis kontrolierius pasinaudojo proga:
palaikymo šūksniai. Vyriausiasis Respublikos kontrolierius ilgai
vardijo nuveiktus darbus, tačiau buvo akivaizdu, kad miniai tai – T už tiesą, P už pergalę, R už ryžtą – išrėkė per megafoną jis,
didelio įspūdžio nedaro. Kontrolierius šiek tiek pritilo, linktelėjo miniai atkartojant jo žodžius. – Tegyvuoja Troleibusų parko
šalia stovinčiam sargybiniui ir po akimirkos tęsė, tik šį kartą kur respublika!
kas pakiliau ir entuziastingiau.
Šou buvo įspūdingas, minia plojo, skandavo „tė-pė-er“ ir „kon-
– Mus jau ilgai vargina nepaliaujami Žvėryno padugnių antpuoliai, tro-lie-rius“. Jonas prie minios šurmulio neprisijungė, jis stebėjo,
ilgai kentėjome šių antžmogių terorą. Per ilgai! Atėjo metas, kai kaip Soliario viršuje atsidarė liukas, pro jį išlindo besišypsantis
Vilniaus troleibusų parko respublika susigrąžins savo prarastas Liudvikas ir pradėjo mojuoti miniai.
žemes. Pristatau jums naujausią Tarybos kūrinį. Pasitikite,
nenugalimasis Soliaris! – Tebūnie Prakeikta Respublika, – iškošė Jonas kitą neoficialų
trumpinio variantą ir apsisukęs nuėjo smuklės link.
Vaitodami atsidarė sunkūs metaliniai garažo nr. 5 vartai ir pasirodė
jis – cecho meistrų šedevras. Spjaudydamasis užriaumojo galingas ***
variklis, užpildydamas aikštę grėsmingais juodais dūmais. Minia
pagarbiai aiktelėjo. Soliario pristatymo proga Kontrolierius paskelbė laisvadienį.
Tai buvo geras sprendimas, nes visiems buvo aišku, kad
Jonas jautėsi pakiliai. Soliaris, jo rankų darbo kūrinys, iš tiesų ruošiamasi rimtam karui, ir tiek kariams, tiek kovos troleibusus
atrodė įspūdingai. Kovinis troleibusas buvo didesnis už bet kurią aptarnaujantiems mechanikams – o tokių buvo didžioji
Respublikos kovos mašiną, spindintys chromuoti šarvai saugojo Respublikos populiacijos dalis – reikia spėti išsiaiškinti santykius,
nuo pačių radioaktyviausių Vilniaus dykviečių, ant viršaus buvo prasilošti arba pasakiškai praturtėti lošiant kortomis, permiegoti

su „Aukščiausios pavaros“ mergšėmis ir išgerti kiek įmanoma mutantai, tiek Respublikos gyventojai naudojo tuos pačius
daugiau dyzelinu atsiduodančio alaus. rinkoje sutinkamus ginklus, įvairiai juos modifikuodami. Garažo
nr. 5 vartai buvo aklinai uždaryti. Jonas persirito per gretimo
„Komposteris“, didžiausias iš trijų Respublikos smuklių, vakare pastato tvorą, užlipo kopėčiomis ir liuoktelėjo į vidinį kiemą, pats
buvo sausakimšas, tačiau Jonui pavyko rasti atokią vietą smuklės stebėdamasis savo vikrumu.
kampe. Neskubėdamas jis merkė ūsus į masyvų metalinį bokalą,
sklidiną tamsaus alaus. Susirinkę kariai lažinosi, kieno kovos grupė Vidinės garažo durys buvo atrakintos, o spyna numesta šalia. Jonas
sumedžios daugiau Žvėryno mutantų, o mechanikai aptarinėjo išspyrė duris ir sugniaužė rankose revolverį.
Soliarį, vieningai prieidami išvadą apie jo nenugalimumą ir daužė
bokalus už ateities pergales. Ir tuoj pat pajuto lygiai tokio pačio šalto metalo prisilietimą prie
smilkinio.
Kol kas nebuvo jokio sprendimo dėl Soliario įgulos. Niekas kitas
geriau už Joną nežinojo šio žvėries subtilybių, ir tai neoficialiai Į Joną nukreiptą ginklą laikė asmeninės Respublikos kontrolieriaus
buvo žinoma visiems. Tačiau Jonas buvo pernelyg geras sargybos narys su juoda kauke. Už kelių dešimčių metrų, prie
mechanikas, todėl jo darbas ceche prikeliant kovinius troleibusus Soliario, stovėjo ir pats Kontrolierius su dar trimis sargybiniais.
po naktinių reidų ir užlopant jų žaizdas prieš ateinančius mūšius Šalia jų ant grindų be gyvybės ženklų gulėjo žmogus, o gal
buvo neįkainojamas. Iš naktinių reidų daug kas nesugrįždavo, o mutantas? Prieblandoje sunku buvo pamatyti.
Jono netektis per daug kainuotų, todėl į priešo teritoriją jau kelis
metus jis nebuvo siunčiamas. – O, pačiu laiku! – pasakė Kontrolierius ir nusikvatojo. Jo balsas
buvo kitoks, šaižesnis ir be jam įprastinio patoso. Arba garažo erdvė
„Kita vertus, Soliaris nenugalimas,“ – mąstė Jonas, siurbčiodamas suteikė jam kitokį skambesį. – Ketvirtas, nuleisk ginklą. Čia Jonas,
tamsų gėralą iš bokalo. – „Todėl įgulos mechaniku turėčiau tapti mūsų auksarankis. Ateik arčiau.
aš.“
Sargybinis nuleido revolverį, ir linktelėjo į Soliario pusę. Jonas
Alaus bokalas ištuštėjo ir Jonas išėjo į lauką atsikratyti jo priėjo arčiau, sargybinis sekė jam iš paskos. Ant žemės gulėjo
pertekliaus. Prieš sagstydamasis klyną, dar spėjo pagalvoti, kad Liudvikas, tačiau jį atpažinti buvo įmanoma tik iš kvailos šypsenos,
būtent dėl Soliario nenugalimumo Taryba priims sprendimą įgulos viršutinė kaukolės dalis buvo visiškai suknežinta.
mechaniku paskirti bet kurį subinę laižyti gebantį šūdarankį.
– Kaip matai, mes turime žvėrį, bet netekome jo dresuotojo. Žinau,
Ir tada ryškių naktinio dangaus žvaigždžių apšviestoje Vilniaus kad daug prisidėjai prie Soliario sukūrimo. Ar sugebėsi jį vairuoti?
Troleibusų parko respublikoje nugriaudėjo sprogimas.
„Daug prisidėjau? Čia mano kūdikis“, – norėjo atsakyti Jonas,
*** tačiau susilaikė.
Troleibusų parko respublika liepsnojo, pasigirdo panikos – Taip, vyriausiasis Kontrolieriau. Kuo puikiausiai sugebėčiau
apimtų žmonių šūksniai. Eilė galingų sprogimų sudrebino valdyti Soliarį.
kovinių troleibusų angarą – šio stogas subyrėjo, užversdamas ir
palaidodamas visą TPR kovinę galią. – Puiku. Pirmas, tu kartu su mumis prie kulkosvaidžio. Visi kiti,
atverkite garažo duris. Paskubėkit!
Beveik visą. Jonas, parverstas ant žemės sprogimų bangos, mikliai
atsistojo ir, įvertinęs situaciją, pasileido bėgti link garažo nr. 5, Atsiveriant garažo nr. 5 vartams, suriaumojo Soliario variklis,
plačiomis alkūnėmis braudamasis pro pasimetusius iš smuklių, nustelbdamas Respubliką apėmusios panikos garsus. Aikštę
barakų ir savo gūžtų išlindusius gyventojus. nušvietė akinančios kovinio troleibuso lempos, o Jonas, laikydamas
galingą vairą, papuoštą Respublikos simboliais – sukryžiuotais
„Mutantai, mutantai!“ – pasigirdo klyksmas, staigiai užčiauptas ir veržliarakčiu ir nupjautavamzdžiu – jautė, kad pagaliau išmušė jo
perėjęs į gargaliavimą. valanda.
Nuolaužų ir dulkių debesyse pasirodė groteskiškos figūros, kai Išvažiavusį į aikštę Soliarį iš karto aplipo mutantai – atrodė,
kurios jų šiek tiek švytėjo melsva šviesa. Bjauriai deformuotos, kad į Respublikos valdas sugužėjo ištisas Žvėrynas. Nė akimirką
gumbuotos ir susikūprinusios, bet judančios neįtikėtinai sparčiai, nesudvejojęs Jonas atvėrė liepsnosvaidžių sklendes ir aikštę
rankose dauguma jų turėjo metalinius kūjus, kuriais lengvai tarsi užpildė nenusakomas kauksmas – mutantai pavirto į visas
degtukais mojavo aplinkui ir traiškė Respublikos gyventojų galvas. puses bėgiojančiais liepsnos kamuoliais. Bokštelyje uoliai tratėjo
Jonas sėkmingai išvengė keleto smūgių ir prasiveržė į centrinę kulkosvaidis – regis, Kontrolieriaus sargyba buvo sudaryta iš
aikštę. Žvilgsnis užkliuvo už televizijos bokšto – jame degė blausi elitinių karių ir sargybinis Numeris Vienas pateisino savo „vardą“.
šviesa, turinti reikšti, kad mutantai tupi savo Žvėryno landynėse.
Kodėl bokšto prižiūrėtojai neperspėjo apie antpuolį? Mutantai, pamatę, kad Soliario taip paprastai neįveiks, skubiai
atsitraukė ir sulindo į skersgatvius toliau siaubti miesto. Vyko
Pasigirdo šūviai, tačiau nebuvo aišku, kuri pusė šaudo. Tiek

Autorius: Vaidas Mikelskas

įnirtinga kova, panašu, kad Respublikos gyventojai atsitokėjo po mėgdavo nuritinti kokio nors seno autobuso griaučius ir užpulti
pradinio šoko ir pradėjo priešintis, tačiau mutantų buvo devynios pravažiuojančius iš pasalų – klasikinė pakelės plėšikų taktika.
galybės.
Kulkosvaidžio bokštelis dirbo savo darbą ir retino besivejančių
– Link vartų! – sukomandavo Kontrolierius. mutantomobilių gretas – pora jų nulėkė į šalikelę kulkoms
suvarpius jų vairuotojus, kitas, priartėjęs per arti, gavo
Jonas klausiamai pažiūrėjo į jį. liepsnosvaidžio pliūpsnį ir pavirto liepsnojančiu fakelu. Beliko
pramušti Žvėryno barikadas, įsiveržti į miestą ir taipogi
– Jų per daug... – iškošė Kontrolierius. – Vienintelis būdas persverti paskandinti jį liepsnose.
šią kovą į savo pusę, smogti! Tiesiai į jų širdį, smogti su Soliariu!
Artėjant dar vienam posūkiui į dešinę link Žvėryno prieigų, Jonas
Jonas suprato. Respublikos vartai buvo išsprogdinti, tačiau ne tiek, staiga, jau antrą kartą per dieną pajuto šalto metalo prisilietimą.
kad pro žiojėjančią skylę būtų galėjęs tilpti Soliaris. Pakreipus vieną
iš svirčių, iš išsišiepusių Soliario dantų išlindo masyvus spygliuotas – Važiuok tiesiai, – iškošė pro išsišiepusius dantis Kontrolierius. –
taranas. Jonas numynė akseleratoriaus pedalą ir suriko: Nieko nesakyk. Užšauk bokštelio liuką ir atjunk jo valdymą.
– Į Žvėryną! Jonas taip ir padarė, vienu mygtuko paspaudimu atkirsdamas

juos nuo elitinio sargybos kario, besidarbuojančio viršuje ir
Soliaris suriaumojo ir užpildydamas aikštę juodais dūmais, nėrė nepastebimai mažuoju pirštu užkabindamas dar vieną svirtį.
vartų link. Masyvūs Respublikos vartai išlėkė tarsi žaisliniai, tačiau
Soliaris po smūgio pavojingai pakrypo ir čia prireikė viso Jono – Važiuok tiesiai, iki pat Žaliojo tilto.
meistriškumo jį suvaldant. Nors Soliaris viso labo turėjo tik keletą
slaptų bandomųjų važiavimų, Jonui atrodė tarsi būtų vairavęs jį – Bet tai juk Vyčio ordino teritorija, mes...
nuo pat mažens. Nenuostabu, jis tiesiog pažinojo šią kovos mašiną
kiaurai išilgai, o visa kita – tik smulkmenos. – Važiuok. Tiesiai visu greičiu! – vyriausiojo Respublikos
kontrolieriaus akys keistai žibėjo, o balsas nebuvo panašus nei į
Išvažiavus vakarinio Vilniaus kelio link, nuo vaiduokliškų tūlo Respublikos piliečio, nei į žmogiško sutvėrimo balsą.
daugiaaukščių griuvėsių pokštelėjo šūviai, iš šalutinių keliukų
išlindo savadarbės mutantų transporto priemonės – lygiai ***
tokios pat deformuotos, kaip jų šeimininkai, sulipdytos, rodos,
iš atsitiktinių gelžgalių ir patvorių detalių. Jos persekiojo Soliarį, – Para pa para para pa para... – niūniavo ordino magistras
sargybinis Numeris Vienas atkakliai darbavosi kulkosvaidžiu, Kontrimas, patogiai išsidrėbęs ant sofos viršutiniame Gedimino
tačiau mutantobilių vis daugėjo, jie pasirodydavo netikėtai, tarsi bokšto aukšte įrengtame kabinete. – Senieji Vilniaus stogai...
būtų jų laukę. Pavirtę dykviete pilka. Skrendu lyg...
– Šventieji radiacijos dievai... – išsprūdo Jonui, kuomet pamatė Jo niūniavimą pertraukė ryšininkas Urlakis, į kabinetą ant
juos lenkiančią bagį primenančią konstrukciją, kurios viduryje vežimėlio įveždamas siųstuvą.
buvo įsitaisęs bjaurus vienaakis mutantas, o sėdynę jam atstojo
senas unitazo korpusas. Artėjo posūkis ir Jonui pavyko prispausti – Sulaukėme svečių? – pašaipiai mirktelėjo Kontrimas ir nusijuokė
keistąją mašiną į šalikelę. Priešais mutantą išdygo troleibusų galingu juoku.
stotelės liekanos, kurioje prieš gerą penkiasdešimt metų žmonės
dar laukdavo Soliario protėvių, varomų po visą Vilnių išvedžiotų Urlakis ramiai linktelėjo, išvyniojo aplink vežimėlį susuktą laidą ir
elektros laidų teikiama energija. Mutantas privalėjo staigiai padavė Kontrimui su laidu sujungtą milžinišką varinį ragą. Pridėjęs
stabdyti, nulėkė nuo savo mašinos kartu su visu unitazu kaip platesnįjį jo galą prie ausies, Kontrimas senu įpročiu pasitvarkė
kamuoliukas ir tėškėsi į betono luitus. milžiniškos rudos barzdos šerius, įjungė ekraną ant sienos, kuriame
pasirodė įspūdingos kovos mašinos vaizdas ir pasakė:
Pašėlusių lenktynių metu Kontrolierius neišleido nė žodžio, tik
bėgiojančiomis akimis stebėjo viską aplink ir šnopavo į savo – Vyčio ordino magistras Kontrimas. Jūsų paslaugoms.
išsišiepusių dantų kaukę – dėl jos atrodė, kad jis tiesiog šaiposi iš
visos situacijos. ***
Jonas staigiai pasuko vairą ir masyvūs Soliario ratai nukreipė – Magistre Kontrimai, mes atvažiavom. Kuo greičiau nuleiskite
jį į dešinę, į kelią link Žvėryno. Abi kelio puses supo šlaitai, jis tiltą! – prašvokštė Kontrolierius į Soliaryje įtaisytą siųstuvą, prieš
palengva leidosi žemyn, norint, buvo galima išvystyti tikrai tai suderinęs jo dažnį. Revolverio, nutaikyto į Joną, jis nenuleido.
didelį greitį. Tačiau Jonas, nors ir pasitikėdamas savo valdomu
žvėrimi, nerizikavo, kadangi šio kelio atkarpos nuo Žvėryno iki – Leiskite jus pasveikinti, sere Vladai. Ar vadinti jus
vakarinio Vilniaus nekontroliavo nei mutantai, nei TPR ir ji galėjo Kontrolieriumi? Tikriausiai pripratote prie šio titulo? – pašaipiai
būti pilna staigmenų – pavyzdžiui, Vilniaus dykviečių gaujos

atsiliepė duslus balsas. Urlakis linktelėjo. Kontrimas paniūniavo panosėje prieš kelias
minutes skambėjusią melodiją, gurkštelėjo dar ir linktelėjo:
Jonas sekė akimis kiekvieną Kontrolieriaus judesį, bandydamas
įvertinti situaciją. Akivaizdu, kad mutantų antpuolis buvo – Lai nuleidžia skydą. Ir įjunk vaizdą iš išorinio paukščio-žvalgo.
susijęs su vidine išdavyste – Respublika buvo užklupta visiškai Noriu pasigrožėti Vilniumi iš viršaus. Senieji Vilniaus stogai...
netikėtai, sprogmenis detonavo kažkas iš saviškių, o televizijos Pražilę plazma jie žalia...
bokšto sargyba arba buvo eliminuota, arba papirkta, kadangi toks
įsiveržimas negalėjo likti nepastebėtas iš aukščiau. Ar visa tai – ***
Kontrolieriaus inicijuotas sabotažas? Ar jis pardavė Respubliką
Vyčio ordino magistrui Kontrimui? Jonas stebėjo neįprastą vaizdą – visas senasis Vilnius už
radioaktyvaus šlamšto pilnos buvusios upės vagos, nuo Gedimino
– Viskas įvykdyta, kaip susitarėm. Tuojau pat nuleiskite tiltą, nes bokšto iki pat Žvėryno palengva apsigaubė žalsvu plazminiu skydu,
čia sugužės visas Žvėrynas! – įniršęs šaukė Kontrolierius, jo balsas izoliuodamasis nuo aplinkinių dykviečių.
mainėsi, įgaudamas kažkokį gerklinį ir gargaliuojantį skambesį.
Tai buvo paskutinis Troleibusų parko respublikos vyriausiojo
– Taip, tikra teisybė. Mūsų paukščiai raportuoja apie tarpusavyje kontrolieriaus matytas vaizdas, kadangi pokštelėjo šūvis, ir
baigiančius išsipjauti Respublikos ir Žvėryno menkystas. Viskas Kontrolieriaus kaktoje atsivėrė skylė, iš kurios pradėjo tekėti
atlikta idealiai. O tavęs nelabai traukia pas saviškius, Vladai, ką? žalsvas mutantiškas kraujas. Į Soliario kabiną iš viršaus įšoko
Pirmasis Kontrolieriaus sargybinis, nusimovė juodą kaukę, iš po
– Aš dar kartą reikalauju, nuleisk tiltą! kurios išsiveržė ilgų susitaršiusių plaukų kupeta, ir pasirodė žavus
moteriškas veidas.
– Kad ir kaip būtų apmaudu Vladai, Vyčio ordino garbės kodeksas
neleidžia jokių susitarimų su... Na, kaip čia geriau išsireiškus, – Viktorija, pirmasis „Aitvarių“ būrys. Vieną kelią užtvėrei, kitą
teroristais? Dvigubais apsimetėliais ir išdavikais? Mutantai ir atidarei, kaip matau. Dėkui.
Respublika pjaunasi tarpusavyje, tai sveikintina. Kuo mažiau
tokių kaip jūs, tuo greičiau pasaulis sugrįš į normalias vėžes. Bet – Jonas, 5-asis meistrų cechas. Em... Prašau. Ir ačiū.
tarp mūsų jokio susitarimo nebuvo, aš jau bent nieko panašaus
nepasirašiau. Viso geriausio! Viktorija vienu rankos judesiu nuplėšė Kontrolieriaus respiratorinę
kaukę. Už išsišiepusių kaukės dantų slėpėsi susisukusi mutanto
„Kontrolierius“ įniršęs trenkė siųstuvą į Soliario prietaisų skydą ir burna su mažyčiais kreivais dantimis.
sušnypštė kaip gyvatė.
– Kontrolierius... Mutantas? – negalėjo atsitokėti Jonas.
***
– Taip... galima sakyti ir taip. Tai Vladas, mutantas tarp mutantų.
– Atsiprašau, magistre. Kadaise išdavė juos, supjudęs visas pietines gentis, po to kažkur
dingo, buvo manoma, kad užsilenkė. Tačiau kažkokiu būdu įsisuko
– Taip, sere Urlaki. į Respublikos tarybą, tapo Kontrolieriumi. Akivaizdu, su kažkieno
pagalba. Turi ko nors išgerti?
– Jūs pastebėjote naująją Respublikos kovos mašiną?
Jonas pagrabaliojo per švarko skvernus – ištikimoji gertuvė buvo
– Aš tau panašus į aklą mutantą? savo vietoje. Padavė ją Viktorijai.
– Ne, magistre. Tik norėjau pasakyti, kad galbūt visgi verta Aitvarė gurkštelėjo deginančio ir tamsios jos akių spalvos skysčio,
apgalvoti jo įsileidimo galimybes? Mūsų inžinieriams praverstų padavė gertuvę atgal ir susidomėjusi pažvelgė į Joną.
patyrinėti tokį kovinį vienetą. Jie vis tiek būtų visiškoje mūsų
kontrolėje. – Na, Respublika žlugo. Likom tik tu, aš ir Soliaris. Gal ir geras
variantas. Tik ūsus nusiskusk. Ir mes visai sutarsim.
Magistras Kontrimas atkimšo grafiną, papildė ištuštėjusią taurę ir
siurbtelėjo gerą gurkšnį trauktinės. ***
– Urlaki, jei paskaitytum senas bokšto bibliotekos knygos, Soliario kabinos durys trumpam atsidarė, ant kelio žnektelėjo
pasisemtum iš jų šiek tiek išminties. Yra vienas senas geras posakis. Kontrolieriaus lavonas. Buvusios Respublikos pasididžiavimo
Įsileisk kiaulę į trobą, tai ir ant stalo užlips. Vladas išdavė mutantus, variklis užriaumojo ir paleido iš galingų duslintuvų juodų dūmų
išdavė Respubliką. Tokius padarus laikyti reikia kuo atokiau. Na, debesį.
o su naujuoju Lazerių gildijos išradimu tai bus lengva. Ar lazerių
meistrai pasiruošę? Kovinis troleibusas pajudėjo rytų link, tolyn link niekam
nepriklausančių teritorijų.

Angelas sargas | sofija kryžmantaitė
Angelas Sargas
Sofija Kryžmantaitė
Svajoja tapti rašytoja
Pakibęs pora metrų virš jūrų žvaigždėmis ir dumblu užkloto grind- Senasis Griškantas garsiakalbį būtų išmontavęs.
inio, povandeninis laivelis atsargiai dūzgė Soboro kryptimi. Akluose
pajuodusių, yrančių buvusių parduotuvių, knygynų ir kavinių lan- Adamas užsimaukšlino skafandrą ir, pasitikrinęs, ar deguonies
guose maišėsi įvairių raštų, formų ir dydžių žuvys. Kartais dumblo srautas tekėjo stabiliai, įjungė hidrogelinį liuką.
debesis kėlė pabaidytos plekšnės.
Teko palaukti, kol „Merkel 2“ pakeitė liuko konsistenciją tolygia
JAT – Jungtinių Alpių Tautų – Trečiojo bataliono inžinierius-ar- vandens. Kaufmannų Aurimas sakė tiesą. Reikėjo sėsti į „Schultz“.
cheologas Adamas Grischkantas šypsojosi: išsipildė svajonė Gal Mateika galės pagelbėti, minėjo, kad kažkuriam doke nau-
aplankyti Atlantidą. jutėlaitis stovi. Niekam nereikalingas. Kaip draugui – nuorgani-
zuotų…
Mažytė buvo ta Atlantida – viso labo antras prieš šimtmetį pas-
kandintos šalies miestas. Ir dar ne pačios geriausios būklės. Ap- Senoliui patiktų. Kaip ir jau nuorganizuotas „Merkel 2“ „UNES-
griautas tvano, kaip ne itin svarbus pramonės, karybos ar kultūros CO-neue“ nepatvirtintai operacijai.
taškas, Kaunas tebuvo vienas pražuvusių Europos miestų, pamirš-
tas, paliktas lėtai irti. Nedomino nei „UNESCO-neue“, nei Rytų Jei valdymo pulto hologramoje Soboras atrodė įspūdingai – išdidži-
Jūras siaubiančių Uralo flibustjerų. ai iškėlęs švytintį kupolą ir atsukęs pasauliui akinančio baltumo
sienas, Grischkanto skafandro ekrane drumzlinai žalsvame fone
„Pagaliau“, – pagalvojo mirksint mėlynoms valdymo pulto švie- stūksojo papilkusios, pažaliavusios kolonos; vietomis švietė plytos,
selėms. o langus bei reljefinius papuošimus dengė storas floros ir faunos
kilimas.
Liko apie šimtas metrų. Manevruodamas tarp liepų liekanų Grisch-
kantas pavarė laivelį prie dar gerokai iki tvano mirusių „Kanklių“. Koks miestas buvo… – dejuodavo prosenis. – Kaip Šveicarija. Su funi-
kulieriais… Tik mažiau pinigų ir be kalnų.
– Sie haben nach Kaunas angekommen*. – pranešė ramus moter-
iškas balsas. Ir vis tik – medinukų nuolaužoms buvusiuose Aleksoto, Šančių
ar Žaliakalnio rajonuose ir viena į kitą girtai besiramstančioms
– Kurgi dar… – atsiduso Grischkantas. gelžbetoninėms konstrukcijoms kadaise tankiai užstatytuose sovi-
etiniuose kvartaluose su Soboru nebuvo ko nė lygintis.
Adamą pasikartojantys pranešimai erzino – reikėjo būti aklam, kad
nematytum to holograminiuose žemėlapiuose ir kurčiam, kad neg- Pasirinkęs geriausią istorinę Soboro interpretaciją skafandro
irdėtum įkyraus pypsėjimo artėjant prie nuskendusių pastatų sienų. ekrane, Grischkantas atbulas nusiyrė keletą metrų ir blykstelėjo
124 Protagonistas | Ruduo 2020 * Atvykote į Kauną. (vok.)

fotografuodamas bažnyčią. Tada ėmė ieškoti kitų kampų pastato metės katalikų ir stačiatikių tradicijos.
skeleto skenografijoms. Griuvėsiai niekam nerūpėjo.
Pakibęs virš angelo, Grischkantas kelis sykius blykstelėjo kamera.
Sudominti „UNESCO-neue“ Komitetą nelegaliomis nuotraukomis Ir sustingo. Sulig kiekvienu blyksniu kažkas, vėluodamas kelias
buvo paprasta. Eins, zwei. Polizei**. Sudominti taip, kad operacija milisekundes, žybtelėdavo ir ties kęžtančios sakyklos apačia. In-
nuo pat pradžių būtų buvusi komiteto idėja, buvo menas. Čia reiks žinierius tarsi torpeda šovė žemyn ir po akimirkos saujoje gniaužė
Waiwos Weiss. Gandonešis bylojo, kad ganėjo vienintelio jos žodžio permatomą skulptūrėlę. Irgi angelo.
iš jūrų dugno iškelti Senojo Berlyno Muziejaus freskas, reljefus,
skulptūras ir Zalcburge jais papuošti „UNESCO-neue“ kiemą. Kitas Nespėjo pagalvoti, ar čia krištolas ir ar tikras. Pajuto kažką įsiremi-
pradėtų naują hidroarcheologinių tyrimų erą Kaune… ant į nugarą. Skafandre įmontuotame garsiakalbyje išgirdo.
Iš Adamo skafandro iššoko bioplastinė sfera. Porąsyk burgztelėjusi, – Atiduok. Jis priklauso mano šeimai.
ji paplaukė keletą metrų Soboro link, tada kaip raketa šovė į viršų,
palikdama paskui save burbuliukų uodegą. Ūmai pakibusi vietoje, Balsas buvo moters. Mėtė kirčius, priebalsius akcentavo ir balsius
ėmė žemai, gaudinčiai pulsuoti. Skafandro ekrane atsirado raudona tampė taip keistai, kad jei nebūtų buvę taip netikėta ir taip baisu
trimatė Soboro projekcija, vietomis tarsi apkramtyta – bažnyčiai – Adamas galėjo prisiekti, kad dešinįjį inkstą spaudė šaunamasis
ne visur pavyko išvengti irimo. Nubyrėję ar tvano nurauti kryžiai, ginklas – būtų prapliupęs juokais.
vienas bokštelis, gal paplautas, gal požeminių vandens srovių ar
tankaus jūržolių ir gyvių tinklo išvargintas, pamažu smego. – Palauk, – Grischkanto nuostabai, jo balsas skambėjo ramiai. –
Man prireiks minutėlės kostiumui išvėdinti.
– Būna blogiau, – šyptelėjo inžinierius, tačiau čia pat susiraukė.
Moteris turbūt sutriko, nes ginklas rėmėsi nebe taip skaudžiai.
Dėmesį patraukė mėlyna dėmė sienos projekcijoje. Kuriuo kampu
besuktum bažnyčios modelį, po vienu langu žiojėjo skylė. – Atiduok. – pakartojo, bet jau nebe taip užtikrintai.
Adamas keliais grybšniais nusiyrė Soboro link ir įsispoksojo, iš- Staigiai apsisukęs, inžinierius kaire ranka sugriebė ginklą ir už-
jungęs istorinį filtrą. Tikrai, nors daugumoje langų tarsi dantys suko jai ranką. Dešiniąja ėmė nuo savęs stumti priešininkės galvą.
kyšojo stiklų liekanos, vienas priminė išsižiojusią bedantę žuvį. Moteris aiktelėjo ir paleido ginklą. Iš biopolimero masės į Grisch-
kanto delną įšoko šukė, rasta prie skylės Soboro sienoje. Griebęs
Ertmė po langu buvo atsiradusi neseniai. Neapaugusi maurais, moters skafandrą deguonimi aprūpinančią žarnelę, įtempė ją virš
net aptrupintos plytos dar nepapilko. Tinko ir stiklo gabalai po šukės.
langu mėtėsi poros metrų spinduliu. Augmenija ir moliuskai buvo
nudrėksti, sieną aplink langą įstrižai kirto tarsi drebučių sluoksnis. – Kas tu? Ko iš manęs nori? Ką čia veiki? – sumaurojo.
– O šitai man nepatinka. – pakėlęs vieną šukę, burbtelėjo Grisch- Moteris įsitempė ir įsmeigė į Grischkantą tarsi angliukai degančias
kantas. akis.
Kiek pasvarstęs, pasiuntė bioplastinę sferą ertmėn. – Greitai išsivėdinai. – išspjovė. – Girdėjau, kad JAT užtikrina ly-
gias teises, tačiau niekad nemaniau, kad tai galioja ir teisei gauti į
Skafandro ekrane mirgėdamas grūdeliais lėtai niro vaizdas. Ir dantis.
viduje Soboro sienos buvo pilkos, o ant plytelių tarp trūnijančių
klauptų snaudė kriauklytės ir dumbliai. Tačiau čia bent jau nebuvo – JAT garantuoja teisę negauti į dantis, jei negrasini ginklais. –
tiek dumblo. Virš altoriaus tarsi šmėkla bolavo angelas, prismeigęs metė Grischkantas. – Bet čia ne JAT. Jei atsakysi į klausimus, galbūt
kažkokį apsilupinėjusį gyvį. galėsim pamiršti, kas čia įvyko.
Tvyrojo amžių ramybė. Grischkantas nužvelgė tamsiai žalią Kalifato uniformą, išmargintą
baltais kringeliais, plyšį akims skafandre. Likusią veido dalį dengė
Adamas neištvėrė – išjungęs sferą šmurkštelėjo vidun. Per žalsvą deguonies kaukė. „Įdomu, sprendimas inžinerinis ar kultūrinis?“
vandenį skafandro ekrane taip gerai nebesimatė, tačiau ir nebe- – pamanė, tačiau pagavęs save pyktelėjo. JAT Trečiojo bataliono
mirgėjo. Leisdamas debesis mažų burbuliukų, Grischkantas lėtai inžinieriui taip galvoti nederėjo. „Koks skirtumas, įdomiau, iš kur
nusiyrė laiko ir vandens apgadinto angelo link. moteris taip toli nuo Pietų Jūrų… Dar lietuviškai kalba, kad ir laužy-
tai… Bet kad nepanaši…“
Soboro vidus stebino kuklumu. Cerkvių Grischkantas buvo matęs –
ir visos buvo puošnios, spindinčiais kupolais, išdabintos freskomis, „Kodėl aš apie tai galvoju?“ – susizgribo. Bet negalėjo negalvoti.
ikonomis, mozaikomis, vitražais… Net Waiwai gali būti sunku Tvanui nuplovus senolio šalį, kažkiek lietuvių liko šalyse, vėliau ta-
įtikinti „UNESCO-neue“ skirti finansavimą Kauno Soboro išsaugo- pusiose JAT, šv. Jurgio Kryžiaus Laivynu, Uralo flibustjerais. Tačiau
jimo darbams. Vargu ar jie patikės, kad Sobore susiduria tūkstant- jų buvo mažai. Iš veidų visi vieni kitus žinojo. Kartu šventė, futbolą
** Viens, du. Policija. (vok.)

žaidė, suko reikalus – švarius ar ne. davo, kad mokslininku būti verta. Pirmas sužinai, kad negalėsi nie-
ko, visiškai nieko padaryti.
Bet Kalifate?
Kurį laiką Sobore tvyrojo tyla.
Disonansas. Egzotika.
– Ar mūsų… jūsų… ten daug? – staiga paklausė Hawwa.
– Hawwa Abu Rahman, – išgirdo. – Meno istorikė. Slepiuosi. Noriu,
kad atiduotum angelą, o tada dingtum. Užteks? – Mūsų, – atsargiai pataisė Grischkantas. – JAT? Yra. O… ten?
Grischkantas šiaip ne taip atsitokėjo, tada nuleido šukę ir au- – Aš viena. Net broliui nerūpi. Turėjau… pasiskolinti jo laivą, kitaip
tomatiškai ištiesęs ranką, prisistatė: niekada…
– Adamas Grischkantas. Inžinierius-archeologas. Ketvirtos kartos Grischkantas šyptelėjo.

lietuvis. Malonu.
– Nuknisai brolio laivą ir išplaukei pati viena niekur, kažkur, už
Hawwa rankos nespaudė, o toliau stebėjo Grischkantą, tačiau gal jūrų marių, į giliausią užkampį, pro plėšikus, piratus ir velniai žino
kiek švelniau. ką vien dėl šito? – „Senis užskaitytų.“ – Imk. – inžinierius ištiesė
figūrėlę moteriai.
– Adamas…– staiga susijuokė. – Šit kaip! Lietuvis… – palinga-
vo galvą. – Aš irgi. Tai yra, promočiutė buvo lietuvė. Jei nebūtum Ši pagriebė brangenybę. Kostiumas tarsi plėvele apgaubė angelą ir
bandęs nusukti man sprando, būtų malonu. Atiduok angelą! jį prarijo.
Grischkantas susiraukė. Grąžinus skulptūrėlę galima tikėtis bet ko. – Adamai. Kokie tie lietuviai?
Kita vertus, jei istorija apie šeimyninę relikviją tiesa, pavojus grėsė
didesnis – senolis būtų galvą nurovęs dėl menkiausio Griškantų Inžinierius susiraukė. Saviškius tiesiog jautė. Bet kaip paaiškint
namų varžtelio. kitam?
„Gaila, kad niekada nepaklausiau, kur tiksliai gyveno Griškantai.“ – JAT visi rengėsi darbiniais kombinezonais ar skafandrais, priklau-
pamanė Adamas. Tačiau tuoj pat sudraudė save už budrumo stygių. somai nuo to, kur dirbo – sausumoje ar po vandeniu. Visų unifor-
Su kalifatiečiais niekada nežinai. mos buvo vienodos, o veidai nieko nesakė. Per šimtmetį susilygino
manieros ir išnyko akcentai. Ne kitaip ir kitur: lietuviai šv. Jurgio
– Nagi, neturiu laiko žaidimams! – iškošė Hawwa. Kryžiaus Laivyne klausydami linksėjo kaip Laivyne, vieną galvojo, o
kitą sakė – kaip Laivyne.
– Tu mane ką tik užpuolei. – tarė Grischkantas. – Atidavęs angelą,
būčiau paskutinis kvailys. Valgė visi tą patį – žuvį ir tai, ką Alpių terasose suveikdavo maisto
inžinieriai. Kalėdas JAT šventė visi. Lietuviai šventė ir Valstybines
Inžinieriaus nuostabai, moteris pritardama linktelėjo. Senąsias, tačiau tradicija menko.
– Būtum. Bet supranti, kad aš vis tiek vienaip ar kitaip jį iš tavęs Viena, ką galėjo išskirti – neprilygstamą meilę transportui. Kilus
pasiimsiu? tvanui lietuviai pirmieji sulipo kas į ką beturėjo – laivelius, medines
ar gumines valtis, kanojas ar net improvizuotus plaustus. Grisch-
– Vienaip neišeis. – atkišo šukę Grischkantas. – Papasakok… apie kantas galėjo prisiekti: ne vien iš būtinybės. Kiekvieną varžtelį pat-
promočiutę. ys prižiūrėjo, tepė, taisė, knebinėjo.
Hawwa išpūtė akis. – Technologijas… mėgstam… – numykė Grischkantas.
– Ką čia pasakoti. Buvo čia gydytoja. Kartą gavo darbo pasiūlymą – Iškalbos trūksta. – nukirto Hawwa.
Emyratuose. Išvažiavo ir pasiliko. Sukūrė šeimą. Vieną dieną išvyko
į Himalajus. – moteris žvilgsniu ilgai šlifavo besiraitantį gyvį po Pokalbis išsisėmė.
apšepusiu angelu. – O grįžti nelabai kur ir buvo. Nei čia, nei ten.
Adamas papurtė galvą. Prioritetas – surinkti pakankamai medžia-
Pažįstama. Kiekvienas JAT lietuvis būtų papasakojęs kažką gos ir įtikinti Komitetą, kad hidroarcheloginiai tyrimai Kaune –
panašaus. mažiausia, ką JAT gali padaryti savo įvairialypės bendruomenės
labui. Atsispyręs nuo pažaliavusių plytelių, nusiyrė prie skylės
– Kokia tavo istorija? – Hawwa įrėmė į Grischkantą aštrų žvilgsnį. bažnyčios sienoje.
– Prosenelis buvo klimatologas Šveicarijoje, – atsiduso šis. – Saky- Kamavo jausmas, kad praleido kažką labai svarbaus.

„Slepiuosi.“ Nuo ko? – Gal nuplaukė?
JAT laivai buvo projektuojami taip, kad nepastebėtum, kol ant jų – Kaži… – susimąstė Grischkantas.
neužplauksi. Arba specialiai neieškosi. „Merkel 2“ dengiantys poli-
merai atspindėdavo gretimus paviršius, norėdamas galėjai įjungti Mirusioje aikštėje spengė tyla. Pro skylę nė per vieną skafandro fil-
ir matinį kamufliažą – tuomet laiveliai išvis susiliedavo su aplinka. trą nebuvo regėti nė gyvos dvasios. Jei ne žymės ant Soboro sienos,
Šalia propelerių ar variklių įmontuoti duslintuvai slopindavo garsą. Adamas būtų tikėjęsis, kad tuoj iš visų kampų pradės lįsti iki dantų
Vienvietis Grischkanto laivelis turėjo būti išvis nematomas. apsiginklavę žali žmonės baltais raštais.
Krūptelėjo prisiminęs žymes, pastebėtas lauke. Inžinierius pavarė laukan bioplastinę sferą. Po kelių akimirkų skaf-
andro ekrane sužibo Žilinsko Galerijos projekcija ir mažytis laive-
– Hawwa… kodėl čia skylė? lio modelis. Grischkantas nukreipė sferą aukščiau. Žalčio niekur
nebuvo matyti. Stvėrusi ginklą, Hawwa irgi įsitaisė prie skylės po
– Adamai. Kiek gera JAT hidroarcheologinė žvalgyba? apgadintu langu.
– Kaip… Miestą radau. Tavęs… čia neturėjo būti. Tai… – inžinierius – Ką darom? – paklausė.
pasukiojo plaštaką.
– Bandom laimę, – gūžtelėjo pečiais Grischkantas.
– Aišku. Ar esi girdėjęs apie Jūros Šaitaną?
Nuplaukti tuos dvidešimt metrų buvo sunku. Atrodė, kad akli aikštę
Tvanui nuplovus ar ištirpdžius Antarkties ledynus į dienos šviesą supančių pastatų langai šaiposi, nuoga skulptūra išskėstom rankom
išlindo amžius snaudusi bjaurastis. Dauguma šių padarų buvo tik ir laukia, kol inžinierius paklius jai į nagus, o jūrų žvaigždės
plėšrūs, tad turimos žinios apie jų gyvenamas teritorijas ir mity- išlakstys visomis kryptimis prieš Grischkantą išnirus pačiam
binius įpročius kartais galėjo lemti – gyvensi ar ne. Paprastai jie Šėtonui.
apsiribodavo šiltesniais vandenimis, kur buvo apstu maisto. JAT
jūrose jų beveik nebuvo. Penki metrai. Inžinierių mušė karštis. Septyni. Prakaitas užpylė akis.
Dešimt. Velnio boba! Apgavo! Dvylika…
– Kas tai?
– Greičiau, Adamai, plauk greičiau! – sušnypštė garsiakalbis.
– Toks… kaip ir žaltys. Labai didelis. Greitas. Šaudo spygliais.
Suūžė, priekyje nutįso burbuliukų juosta. Palei apvalių formų laivelį
– Nori pasakyti… Antarktinis Žaltys? Čia? Iš kur? Bataliono duome- į dumblą įsmigo dyglys sulig keliais sprindžiais. Iš paskos sekė dar
nys to nerodė. keli, smigdami į pajuodusius galerijos laiptus. Vienas beveik pr-
adrėskė inžinieriaus kostiumą virš kairiosios mentės.
– Nežinau. Nerūpi. – papurtė galvą Hawwa.
Mirgančiame grūdėtame ekrane nieko nebuvo matyti.
Grischkantas krūptelėjo prisiminęs kelių metrų spinduliu išdrab-
stytus plytgalius. – Šauk, ko lauki, šauk! – subliuvo Grischkantas ir, pajungęs eks-
tremalios navigacijos režimą skafandre, metėsi į šoną.
– Kur jį matei?
Pačiu laiku. Ilgas kūnas tarsi trūkusi spyruoklė pylė ten, kur prieš
– Prie Žilinsko galerijos. Palikau ten savo laivą. Plaukiau iš akimirką kapstėsi Adamas. Užuot trenkęsis į žemę, padaras žai-
prosenelės. Nuo Laisvės alėjos. Ties kavine pasipylė spygliai… Nė biškai pakeitė kryptį ir leisdamas burbulų debesis, nusivijo inžin-
nepajutau, kaip atsidūriau Sobore. Girdėjau jį krapštant sieną. Pa- ierių.
skui jis dingo, o tada pasirodei tu. Angelas sargas, ne kitaip…
– Hawwa, šauk! – maurojo Grischkantas, tačiau garsiakalbis tylėjo.
Grischkanto vaizduotė nupiešė ilgą padarą, susiraičiusį ant tri- Kas jai nutiko?
kampio galerijos stogelio, pamažu apsivejantį koloną, o tada kaip
kulka šaunantį grobio link vos tik Adamas ar Hawwa iškiš nosį iš Aplink inžinierių nusidriekė dumblo debesėliai, į plyteles vienas po
bažnyčios. Plėšrūną, sekantį „Merkel 2“, šiam burzgiant pro miesto kito smingant spygliams. Grischkantas nė nepajuto pajungęs reak-
sienos bokštų likučius, amžiams nutilusį muzikinį teatrą, apgri- tyvinį režimą ir šovė į viršų.
uvusią miesto savivaldybės dėžutę, didžių didžiausią kunigaikštį.
Tykantį žuvelės skardinėje dar šiai kybant virš dumblo užneštos Taip nieko nebus. Yra, aišku, variantas, bet „UNESCO-neue“ Kaune
pilies griaučių, nugriauto rotušės bokšto. bus galima pamiršti…
– Kas per velnias… Jokio Žalčio ten nebuvo. Tiek to. Gyvybė svarbiau.

Autorė: Jovita Rajančiūtė

Grischkantas užsimerkė, davė bioplastinei sferai komandą ir, ap- – Tu durnas? Kiek tai truks?
sukęs kilpą virš Hawwos laivelio, visu greičiu nuūžė Laisvės Alėjos
link. Kad tik paspėtų. Kad tik… – Kiek reiks. – truktelėjo pečiais inžinierius.
Įtaisas pakibo viename taške. Prabėgo kelios milisekundės ir sfera – Yra geresnis variantas. – tarė Hawwa. – Laisvasis dažnis.
išleido ryškų blyksnį. Sprogimo išjudinta vandens masė skaudžiai
bloškė jam į nugarą. Kokia laimė, kad spėjo atsitraukti! Kad tik Grischkantas susiraukė. Viskas stojo į savo vietas.
Hawwa būtų pasilikus Sobore… Bet ar sprogimo užteko pribaigti
padarui? Pastatai tai sveiki. – Taip ir maniau. Viena niekaip nebūtum čia nusigavusi! Susikviesi
draugelius, o tada pagrobsi JAT laivą? Pagalvok apie kontekstą.
Inžinierius pajuto stiprų norą grįžti į savo laivelį, nukreipti jį į ar- Tu iš Kalifato! Laivas jau vogtas „UNESCO-neue“ nepatvirtintai
timiausią JAT miestą ir susmegus operatoriaus kėdėje miegoti tol, operacijai! O sferinis terminalas su Rytų Jūrų regiono duomenimis
kol jo nepažadins „Sie haben nach…“. Ir subarė save. JAT Trečiojo susprogdintas! Bus diplomatinis skandalas.
bataliono inžinieriui taip galvoti nederėjo.
Moteris susiraukė.
– Hawwa! Atsiliepk! Hawwa?
– Paranojikas… Man tereikia tavo radijo!
Garsiakalbis tylėjo. Grischkantas susikeikė ir nuzvimbė atgal prie
bažnyčios. Grischkanto laivelis tebesnaudė kur paliktas. Virš operatoriaus
kėdės cypavo raudona lemputė, o valdymo pultas mirgėjo visomis
Hawwa vis dar buvo ten, kur ją ir paliko, tik lyg apsvaigusi žiūrėjo į vaivorykštės spalvomis.
vieną tašką ir protarpiais purtė galvą. Grischkantas atsargiai palietė
moters petį. – Sie haben eine Funkmeldung!*** – plyšavo garsiakalbis.
– Hawwa? Mes jį nukovėm. Įsmukęs į kėdę, Adamas išjungė operacinės sistemos perspėjimus
velniop. Tuo pasirūpins vėliau. Dabar – linksmasis skambutis. In-
– Tu! Šunie! – išgirdo. žinierius suvedė Hawwos nurodytą radijo kodą ir ėmė laukti.
– Aš mus išgelbėjau! Kodėl nešovei, kai prašiau? – sušuko Grisch- Kelias minutes fone buvo girdėti neaiškus pypsėjimas. Staiga gar-
kantas. siakalbyje pasigirdo prarūkytas balsas:
– Tai turėjo būti dienos operacija… Atplaukiau, pasiėmiau pro- – Alo, Kascytis. – akcentai buvo sudėti keistai, užilginti balsiai. Ada-
močiutės prisiminimą, apsižvalgiau po jos miestą ir išplaukiau! – mui nutirpo rankos kojos. Flibustjeras.
purtė galvą Hawwa. – O tu palikai mane be laivo!
– Kalba Ieva. Kodas raudonas. – sučiulbo Hawwa.
– Tai turėjo būti dienos operacija, – kreivai šyptelėjo Grischkantas.
– Atplaukiau, surinkau medžiagą „UNESCO-neue“, apsižvalgiau – Poniel. Būsiū. Pėnkios mynūtės.
po prosenelio miestą ir išplaukiau. Geriau pažiūrėkime, ką galime
padaryti. – Supratau. Baigiau.
Sprogimas nutėškė laivelį po atmetusios rankas į šonus statulos Grischkantas įsikniaubė į delnus. To dar betrūko, kad jį susemtų
kojomis. Grischkantui norėjosi lygiai taip pat skėstelėti rankomis. Kalifato ir flibustjerų kompanijoje.
Mažojo laivelio korpuse dabar žiojėjo skylė, o šalia, tarp metalo ir
plastiko atplaišų susivijęs į mazgą tysojo ilgas, dygliuotas kūnas. – Ko taip? – Hawwos akyse degė linksmi žiburėliai.
Atrodė daugiau graudžiai nei baisiai.
– Aš norėjau atkreipti „UNESCO-neue“ dėmesį, bet ne šitaip! –
Adamas parodė į laivą: pyktelėjo Adamas.
– Ar jis regeneruoja? – Ne tavo vieno šeima iš Kauno. – purkštelėjo moteris, tada pli-
aukštelėjo jam per petį. Skaudžiai. – Mes dar jį prikelsim antram
– Taip sugadintas… Nežinau ar ir mėnesio pakaktų… – Hawwa su- gyvenimui! Proseneliai didžiuosis.
simąstė. – Klausyk. Tu juk ne basas čia atbridai?
– Trauk angelą sargą… mums jo prireiks… – atsiduso Grischkantas.
– Čia „Merkel 2“. – atsiduso inžinierius. – Erdvės nėra net labai
intymiam pasiplaukiojimui. Atsarginiai deguonies balionai – ir tie į
korpusą įlydyti. Nebent… Kur remontinis komplektas?
*** Gavote radijo pranešimą. (vok.)

Ačiū, draugai!
Penktasis Protagonistas nuoširdžiai dėkoja didžiulei savanorių komandai, kuri
praturtino šio žurnalo puslapius!
Rašytojai: Paišytojai:
Adomas Rutkauskas Gintaras Pečiukonis - behance.net/Peciukonis
Agnė Juškėnaitė Jonas Petrauskas - artstation.com/artjonas
Benita Balsytė Jovita Rajunčiūtė - artstation.com/vanilecream
Egidijus Zaikauskas Justinas Jažauskas - behance.net/justinasjaz
Greta Musteikienė Milda Kargaudaitė - mildakarg.com
Ignas Vieversys Žurnalo maketas ir ekstra iliustracijos - Vaidas Mikelskas
Inga Zavackė
Juozas Kazlauskas Antagonistai:
Lukas Dapkus
Kastytis Zubovas
Virginija Juodakytė
Mangirdas Beniušis
Sofija Kryžmantaitė
Tadas Jakubauskas
Projektas finansuojamas lietuvos
Tomas Mitkus kultūros tarybos
Vaida Nedzinskaitė-Mitkė
Valdemaras Nedvecki
Violeta Pročkytė
klaidų ieškotojai:
Agnė Juškėnaitė
Benita Balsytė
Justina Liaukevičiūtė
Mangirdas Beniušis
Vaidas Mikelskas
Norite pasidalinti savo mintimis ar įžvalgomis? Rašote puikias, fantaziją žadinančias istorijas? O gal tiesiog norite
pasidalinti savo piešiniais, kurie dulka stalčiuje ar „New folder (1)“ pavadintame kompiuterio aplankale? Atsiųskite juos
mums! Visuomet esame atviri idėjoms, pasiūlymams ir darbams, kurie praturtintų sekantį žurnalo numerį. Jei manote,
kad turite kuo pasidalinti, parašykite mums:
ProtagonistasMagazine@gmail.com Spausdino www.kopa.lt

Miniatiūrų, kortų, stalo žaidimų vakarai ir turnyrai, žaidimų
naktys ir geras laikas su draugais geek'ais!
worldofgameslt Šv. Gertrūdos g. 42, Kaunas

132 Protagonistas | Ruduo 2020 © MB „Ductus Exemplo“ 2020. Visos teisės saugomos.

Protagonistas 5 - Ruduo 2020

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Protagonistas 5 - Ruduo 2020

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

žurnalas nepasimetusiems pop kultūroje

5 numeris Ruduo 20201

Protagonistas | Ruduo 2020 3

4 Protagonistas | Ruduo 2020

Protagonistas | Ruduo 2020 5

Aplankykite autorės galeriją mildakarg.com Arba @mildakarg

6 Protagonistas | Ruduo 2020

Protagonistas | Ruduo 2020 7

8 Protagonistas | Ruduo 2020

Protagonistas | Ruduo 2020 9

„chernobyl“ likvidatorių stovyklos vizualizacija

10 Protagonistas | Ruduo 2020

„Chernobyl“ reaktoriaus stogo scenos vizualizacija

Protagonistas | Ruduo 2020 11

„Chernobyl“ Kremliaus koridorių scenos vizualizacija

12 Protagonistas | Ruduo 2020

Protagonistas | Ruduo 2020 13

14 Protagonistas | Ruduo 2020

Protagonistas | Ruduo 2020 15

Kas tie filmų vaikėzai?

16 Protagonistas | Ruduo 2020

Neišskiriami kino partneriai – Martin Scorcese ir Robert De niro

Protagonistas | Ruduo 2020 17

Holivudo aukso amžius – tai didžiulio

Tikriausiai joks kitas kino kūrinys taip

Sistema ar verslo modelis, kurio sėkmės

18 Protagonistas | Ruduo 2020

Protagonistas | Ruduo 2020 19

Steven Spielberg ir George Lucas

20 Protagonistas | Ruduo 2020

arba pataikei ne ant tos

22 Protagonistas | Ruduo 2020

Kadras iš „Texas chainsaw massacre“

Protagonistas | Ruduo 2020 23

ilgesnės bei detalesnės, jose daugiau įtam-

Paskutinės merginos skiriamieji bruožai

Tik prasidėjus filmui pastebėti paskuti-

Paskutinės merginos evoliucija

Nepaisant to, pirmuosiuose slasher filmuo-

24 Protagonistas | Ruduo 2020

Kadras iš „The Witch“

Protagonistas | Ruduo 2020 25

26 Protagonistas | Ruduo 2020

Protagonistas | Ruduo 2020 27

Black Widow Lapkričio 6 d.

28 Protagonistas | Ruduo 2020

The Boys (2 sezonas) rugsėjo 4 d.

Protagonistas | Ruduo 2020 29

The Mandalorian (2 sezonas) Spalis

The Third Day Ruduo

30 Protagonistas | Ruduo 2020

BONUS: SKAITYTOJų Rekomendacijos

She-Ra and the Princesses of Power

Protagonistas | Ruduo 2020 31

„DC extended universe“:

32 Protagonistas | Ruduo 2020

DC Komiksų protagonistai ir antagonistai

Protagonistas | Ruduo 2020 33

siužetais padidino skaitytojų ratą – prisi-

Lyginti su „Marvel“, „DC“ pasiliko prie

Tame pačiame ir, dar kartą paminėsiu, an-

34 Protagonistas | Ruduo 2020

Protagonistas | Ruduo 2020 35