Protagonistas 3 - Pavasaris 2020

žurnalas nepasimetusiems pop kultūroje
Rekomenduojame:
Ką žiūrėti kine ar televizijos
ekranuose, žaisti ir aplankyti
šį pavasarį?
Meinardas Valkevičius
„drąsiai sakau, kad „Oskaras“
yra tikrai pasiekiamas.“ Half-Life: Alyx
epinės vaporware
istorijos pabaiga
„Angelų takais“
ką veiktų M. k. Čiurlionis
21-ąjame amžiuje?
„Batman: Rebirth“
Trijų su puse metų kelionė
su Tom King
3 numeris pavasaris 20201

Protagonistas | Pavasaris 2020
2 Protagonistas | Pavasaris 2020
SU PAVASARIU!
Ir toliau tęsiame savo kelionę bei misiją užkariauti visų fantastikos ir populia
riosios kultūros mylėtojų lentynas. Tai jau trečiasis mūsų apsireiškimas, kuris
ir vėl gavosi storesnis nei planavome iš pat pradžių. Tai reiškia, kad ne tik kad
paneigėme išankstines prognozes apie išsikvėpimą, tačiau taip pat atradome
naujų talentingų autorių, kurie visus jus džiugins be galo įdomiais pasakojimais.
Dėka šių autorių ir skirtingų jų pomėgių, trečiasis mūsų žurnalas gavosi itin
įvairus. Pavasario puslapiuose skyrėme dėmesio ne tik naujiems bei jau seniau
pamėgtiems fantastikos kūriniams, tačiau ir neįtikėtinai įdomiems pašnekovams.
Šį kartą pakalbinome net kelis Lietuvos kūrėjus - animatorius, menininkus,
žaidimų kūrėjus bei rašytojus. Tikimės, kad pokalbiai su jais leis artimiau susi
pažinti su jų darbu ir ne vieną iš jūsų paskatins jais pasidomėti plačiau.
Galiausiai, trečiąjį savo žurnalą papildėme mokslu. Tai - savotiškas eksperimen
tas, kurį sugalvojome perskaitę ne vieną dešimtį jūsų atsiliepimų. Jei tokios
skilties trūko vieniems, greičiausiai jos pasigedo ir kiti. Žinoma, kaip ir įprasta
Protagonistui, viskas pateikta per fantastikos ir populiariosios kultūros priz
mę, tad tikimės, kad šios naujos temos tiks ir patiks.
Kaip visuomet laukiame jūsų laiškų su komentarais, pasiūlymais ar jūsų pačių
tekstais. Ačiū, kad skaitote ir leidžiate mums gyvuoti.
Protagonisto komanda
Leidinyje pateikima informacija yra sukurta informaciniais tikslais. Leidinio kūrėjas MB „Ductus Exemplo“ neprisiima jokios atsakomybės dėl leidinyje pateiktos klaidingos, nepilnos ar
vėluojančios informacijos ar dėl to imamų veiksmų. Leidinyje pateikta informacija apie asmenis ar organizacijas buvo pateikta su to asmens ar organizacijos sutikimu ir netikrinta leidinio kūrėjo.
Leidinyje išreikštos nuomonės yra straipsnio autoriaus nuomonės ir nebūtinai atspindi leidinio rengėjo MB „Ductus Exemplo“ nuomonę. Leidinio rengėjas MB „Ductus Exemplo“ neprisiima
atsakomybės už išreikštas nuomones.
Bet kokia forma kopijuoti, perleisti ar atkartoti leidinio turinį be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama.
© MB „Ductus Exemplo“ 2020. Visos teisės saugomos.
Protagonistas | Pavasaris 2020 3

Palaikykite Protagonistą!
Mūsų tikslas (kaip ir dera geram protagonistui) - parodyti
įdomiausius ir ryškiausius Lietuvos bei pasaulio kūrėjus, suteikti
jiems platformą viešinti savo darbus bei idėjas.
Žurnalą smagiausia pačiupinėti, o tam mums reikalinga jūsų
pagalba. Jei norėtumėte tapti Protagonisto kolekcininku
(kolekcionuoti tikrai yra ką), kviečiame palaikyti mus Patreon
platformoje, kurioje galite gauti ankstyvą prieiga prie naujausio
žurnalo numerio arba užsisakyti ir spausdintą žurnalo versiją į
namus.
Ačiū!
patreon.com/protagonistas

TURINYS:
Viršelio autorius
6 Protagonistas rekomenduoja:
Pavasario žaidimai
76
Interviu: meinart – jis pavers lietuvą
animacijos sostine!
8 Stalo žaidimas vienam? Žinoma!
80
„Disenchantment“ - kaip „Simpsonų“ ir
„Futuramos“ tėvas Benderį įkūnijo į princesę
12 „Batman: Rebirth“ arba Trijų su puse
metų kelionė su Tom King
84
Mistinė būtybė – drakonas.
Susipažinkime iš arčiau
16 Trumpa komikso „Vienaistorija“
apžvalga
90
„The Mandalorian“ – Disnėjaus
„Černobylis“
20 Amerikietiškų komiksų įtaka „Boku no
Hero Academia“
98
Protagonistas rekomenduoja:
filmai ir Tv serialai šį pavasarį
24 Kodėl žinome kojima ir tarantino?
Autorystės koncepcija ir svarba
104
Kaip kompiuteriniai žaidimai
„apsimainė batais“ su Televizija
30 Ar taps kosmosas naujais
žmonių namais?
110
Interviu: Bartosh Polonski ir menas
virtualybėje
34 Didvyris kiekviename iš mūsų: Joseph
Campbell „Herojaus su Tūkstančiu veidų“
116
įtaka pop kultūrai
Interviu: „Angelų takais“ arba
38
Čiurlionis 21-ąjame amžiuje Protagonistas rekomenduoja:
Pavasario renginiai
122
Ar kompiuteriniai žaidimai
46
yra menas? Interviu: Monokuro yun ir „kaip lietuvei
gal ir neblogai“
124
Half-Life: Alyx - epinės vaporware
52
istorijos pabaiga Interviu: Gintautas k. ivanickas apie
tamsą ryjančią tamsą
130
Modų pasaulis arba kaip žaidžiant „Skyrim“
58
užmušti drakoną-traukinį šviesos kardu iš
„Žvaigždžių karų“
Literatūra: Tamsa ryja tamsą
(prologas)
134
O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau
apie buvusį geimergyvenimą (2 dalis)
62 Literatūra: #Tikėkdievuirbuspuiku
142
Kaip užauginti personažą nuo pikselių iki
emocijos arba 25 metus rašomas meilės laiškas
70
Larai Kroft

Viršelio autorius
Didžiuojamės ir džiaugiamės, kad trečiasis, pavasarinis žurnalo numeris padabintas
itin spalvinga ir šviežiai išdygusia žole kvepiančia iliustracija, kurią specialiai šiam
numeriui mums (ir jums!) nupiešė Jonas Petrauskas. Menininkas pasižymi itin ryškiomis
spalvomis, o linksmi ir charizmatiški personažai nugula kone kiekviename jo pieštame
darbe. Paprašėme Jono pasidalinti keliomis mintimis apie tai, kaip jo gyvenime atsirado
menas.
„Žaviuosi personažais. Vaikystėje perpie Nuo jo lūždavo lentynos spintoje. Aišku, „piešinius“ vėliau galėjau spalvinti flomas
šinėdavau Konaną, Kaukę, Vėžliukus todėl, kad daugiau nieko kito pirkti nebuvo. teriais kaip spalvinimo knygelę.
nindzes... Vaiduoklių medžiotojų neįveik
davau, nes buvo per sudėtinga, bet patys Visus personažus perpiešinėdavau per Atsiradus „kompiuterinėms“ praleis
vaiduokliai su dideliais dantimis visada kalkinį popierių arba išėmęs ir ištuštinęs davau ten didžiąją savo laiko dalį. „Donkey
lengvai gaudavosi. Kartais dantys net stalčių, įdėdavau į jį stalinę lempą, ijung Kong“ serija ir jos grafika dar ir šiandien
netilpdavo į popieriaus lapą. davau, tada uždėjęs stiklo gabalu pasities daro didelę įtaką mano kūrybai. Nekuriant
davau komikso lapą su popieriaus lapu ant pradeda temti protas, todėl piešimas veikia
Vienintelis komiksas, kurį skaitydavau kaip viršaus. Vaizdas persišviesdavo puikiausiai, kaip mana. Suvartoju dozę ir ramus galiu
bibliją prieš miegą – „Donaldas ir kiti“. tad likdavo tik apvedžioti linijas. Savo eiti miegoti.“
Rekomenduojame aplankyti autoriaus galeriją: Artjonas.artstation.com

Ypač verta užeiti į autoriaus „inktober“ iššūkio galeriją ir apžiūrėti visą galybę niekur ankščiau nematytų drakonų!
Interviu: meinart – jie pavers lietuvą animacijos sostine! | Agnė Juškėnaitė
INTERVIU:
Meinart
Agnė juškėnaitė
Tikra populiariosios kultūros evangelistė, renginių
vedėja bei GeekPorpaganda.lt portalo autorė,
skleidžianti gerąjį žodį visiems norintiems jo klausyti
Jis pavers Lietuvą animacijos

sostine!
Trykštantis gyvenimo džiaugsmu ir kvėpuojantis animacijos magija – toks yra Vilniuje
įsikūrusios „Meinart“ animacijos studijos įkūrėjas bei vadovas Meinardas Valkevičius.
Dosniai dalindamasis savo nepaliaujamu pozityvumu, pokalbiui apie animaciją jis
įkvėpė ir mus. Pasikalbėti tikrai yra apie ką: jau septynerius metus gyvuojanti „Meinart“
animacijos studija gali pasigirti įspūdinga produkcijos įvairove ir tarptautiniais
apdovanojimais, o 2D, 3D, „Stop-motion“, AR, VR, GIF ar net klasikine „Disney“ stiliaus
animacija savo rankose žongliruojantys studijos kūrėjai užtikrintai tiki tapsiantys
pirmaisiais, kuriems už pasiekimus animacijos pasaulyje į Lietuvą pavyks atvežti ir
„Oskarą“.

Meinardas Valkevičius | Foto: Alla Budrienė
Meinardai, kokia gi magija vyksta už „Meinart“ studijos sienų? Ar kiekvienas gali išmokti animuoti?
Kad animacija išvystų žiūrovą, prie jos turi dirbti visa galybė savo Visada tikėjau, kad išmokti galima bet ko, jei turi bent 1% talento.
srities profesionalų. Vieno projekto kūrybiniame procese dalyvauja Deja, savo profesijoje susidūriau su šimtais animatorių ir turiu
geriausias įmanomas scenaristas, režisierius, iliustratorius, pasakyti, kad vis tik ne kiekvienas gali tokiu tapti. Reikia ne tik būti
animatoriai ir desertui - garso studija. Daug talentų, daug darbo animatoriumi, bet ir degti ta „animatoriška“ aistra, domėtis kas
valandų. Jei norite turėti puikų produktą, tam reikia skirti ir daug vyksta aplinkui, eksperimentuoti su naujomis technologijomis,
laiko. Dažnai klientams sakau, kad animaciją galima sukurti ir nenuleisti rankų, net jei nesiseka keliasdešimt kartų. Žinote,
per dieną, tačiau tik pagalvokite kaip nuostabiai ji atrodys, jei pastumti animacinį objektą iš taško „A“ į tašką „B“ gali tikrai
praleisime prie jos mėnesį ar kelis! Tai tas pats, kaip šlifuoti kiekvienas, tačiau pastumti jį taip, kad žiūrovas tuo objektu
skulptūrą – galima valandų valandas praleisti prie menkiausių patikėtų, gali tik talentingas animatorius. Tad mano atsakymas
detalių tobulinimo. būtų toks: viskas priklauso nuo paties žmogaus – jei yra nuoširdus
noras, bus ir talentingas animatorius!
„Meinart“ studijoje šiuo metu dirba 10 pastovių darbuotojų ir
daugybė laisvai samdomų kūrėjų. Paprastai dirbame su 15-30 Kodėl nusprendei animacijos studiją įkurti būtent Lietuvoje?
projektų vienu metu. Taip pat 10-15% laiko skiriame vidiniams
animaciniams projektams, kuriuose išsibandome išskirtines Tiesą sakant, visa gyvenimą svajojau apie darbą „Disney“
technikas ir nagrinėjame mums patiems aktualias temas. Taip animacijos studijoje. Tačiau ilgainiui supratau, kad savo „Disney“
mūsų studijoje gimė visi trumpo metro filmai ir naujausias „Look“, galima sukurti ir čia – Lietuvoje. Žinoma, tai padaryti daug sunkiau,
kuris iki šios dienos vis dar keliauja po įvairius tarptautinius bet juk tai ir yra gyvenimo nuotykis. Tai, ką dabar daro „Meinart”
festivalius. Trumpo bei ilgo metro animaciniai filmai – pagrindinė studija, yra lygiai tas pats, ką daro „Disney“, tik jie turi tvirtą
mūsų studijos vizija. užnugarį, kalną pinigų ir nepaprastai didelę bei stiprią istoriją.

Aš tikiu, kad pasaulio animacijos sostine gali tapti ir Lietuva, tik

tam reikia ilgo bei kruopštaus darbo. O įkurti „Meinart“ studiją
buvo natūraliausias sprendimas mano gyvenime. Padrąsintas
savo žmonos ėmiau ir įkūriau, o tada prasidėjo didžioji kelionė per
neatrastus vandenynus, naujus animacijos eksperimentus, talentų
paieška ir t.t. Toji svajonė dirbti „Disney“ taip niekada ir nedingo
- tikiu, kad vieną dieną mūsų keliai susikirs ir jie norės su mumis
dirbti kartu.
Tavo meilė animacijai tiesiog liejasi per kraštus. Kas įkvėpė pradėti domėtis šiuo
spalvotu kūrybos pasauliu?
Drąsiai sakau, kad animacija tiesiog yra mano kraujyje. Manau,

taip buvo lemta likimo. Dar vaikystėje nuėjęs į animacijos būrelį
nupiešiau vištą, kuri padeda kiaušinį. Tada sekė kitas žingsnis
– iš kiaušinio išsirito dinozauras, kuris taip pat padėjo kiaušinį.
Galiausiai iš to kiaušinio išsirito kareivis, kuris ėmė ir visus nušovė.
Tai tapo mano pirmąją animacine istorija. Dabar pagalvojus, tai Šiandien „Meinart“studijos projektus galima pamatyti viso pasaulio ekranuose.
išties visai nebloga istorija (juokiasi). Jūsų animacinis filmukas „Look“, aptariantis užterštumo problemą, sulaukė
pripažinimo net pačiame Holivude! Kokia šio projekto istorija?
Animacija yra didelė magija. Čia tu gali sukurti filmą apie bet ką
ir papasakoti jį taip, kaip jokia kamera nenufilmuos ar aktorius Mes šį filmuką animavome labai ilgai – gal apie du metus. Per tą
nesuvaidins. Tai yra labai kruopštus ir sudėtingas darbas. Vienas laiką daug kas pasikeitė, turėjome daug ką peranimuoti. Galiausiai
mano pažįstamas yra pasakęs, kad animacija negali išgelbėti išleidome savo kūrinį ir išsiuntėme jį į įvairius tarptautinius
pasaulio, bet gali jį padaryti gražesniu. Aš tuo labai tikiu! Pats festivalius. Nepatikėsite, jau po kelių dienų į mūsų pašto dėžutę
asmeniškai keliuosi ir gulu su animacija. pradėjo kristi laiškai su atsakymais, kad festivaliai nori matyti
„Look“ savo programoje. Ir tokių laiškų vis daugėjo: atsimenu
Kalbant apie įkvėpimą, Lietuvoje savo didžiausiu įkvėpėju laikau akimirką, kai kvietimų skaičius peržengė šimtą. Tai buvo kažkas
Valentą Aškinį, kuris mane supažindino su animacija, nusivedė į nerealaus! „Look“ rodė net ir Antarktidoje bei Holivude –
studiją, kur parodė kaip kuriami filmai ir mokė animacijos istorijos. pastarajame laimėjome apdovanojimą. Ši sėkmė mums nusišypsojo
Vėliau, studijuodamas VDA (Vilniaus Dailės Akademija) susipažinau ne tik dėl nagrinėjamos aktualios temos, bet ir dėka labai
su Jūrate Leikaite ir Ilja Bereznicku, kurie taip pat turėjo didelę įtaką talentingos komandos, kuri norėjo sukurti kai ką didingo ir gražaus
tam, kuo esu šiandien. O jei reikėtų paminėti didžiausią įkvėpėją, taip, kaip kuriame tik mes.
tai būtų jo didenybė Walt Disney. Apie šį žmogų žinau absoliučiai
viską. Man patiko tai, ką jis kūrė, kaip kūrė, kaip rizikavo, kelis Kalbant apie iškilius projektus ir Holivudą... Kada sulauksime pilnametražio
kartus vos nebankrutavo, bet taip nė karto ir nepasidavė, o toliau animacinio filmo?
siekė savo užsibrėžtų tikslų. Šis žmogus buvo vizionierius ir turėjo
didelių svajonių, kuriomis nepaliaujamai tikėjo. Kai man būna Su plačia šypsena galiu atsakyti, kad LABAI GREITAI. Šiuo
sunku, visada prisimenu jo sunkumus – tuomet ir mano bėdos ima metu kartu su kūrėjais iš Armėnijos bei Vokietijos dirbame prie
atrodyti lengviau išsprendžiamos. pilnametražio animacinio filmo „Aurora‘s Sunrise“. Filmas yra
pusiau dokumentinis, pusiau animacinis ir pasakoja apie skaudžią
armėnų genocido istoriją. Kol kas tai didžiausias „Meinart“ studijos
animacinis filmas, į kurį dedama labai daug vilčių. Prie šio projekto
dirbti pakvietėme geriausius Lietuvos iliustratorius, animatorius
bei kūrybinę komandą. Visi su nekantrumu laukiame premjeros,
kuri numatyta dar šiais metais! Na, bet nenoriu atskleisti visų
detalių (šypsosi).
Kokie, anot Meinardo Valkevičiaus, yra svarbiausi ĮDOMAUS animacinio personažo

bruožai?
Jei atkreipsite dėmesį į mūsų darbus, pamatysite, kad visos mūsų

animacijos turi specifinius personažus. Mes jiems skiriame
išskirtinį dėmesį ir kiekvienas jų turi savo charakterį bei,
žinoma, yra animuotas talentingiausių animatorių Lietuvoje.
Mano supratimu, personažas yra įdomus tuomet, kai turi keistų
savybių, kurios mums, kaip žiūrovams, taip pat yra aktualios bei
artimos. Pavyzdžiui, „Disney“ animacinio filmo „Big Hero 6“

veikėjas Baymax - šis personažas dėl savo išskirtinumo ir noro Taip pat esu labai didelis vaidybinio kino gerbėjas. Man vaidybinis ir
pažinti pasaulį pridaro daug keistų dalykų, kurie mus prajuokina animacinis kinas skiriasi išties mažai kuo, apart atlikimo technikos.
arba priverčia pamatyti jį tokiu mielu, kad... žinote, filmo premjeros Visi filmai turi scenarijų, veikėjus, istoriją ir išvaizdą. Pats dievinu
laikotarpiu aš vieno kino teatro netgi išsiprašiau padovanoti mūsų fantastinius filmus ir esu labai didelis „Star Wars“ gerbėjas. Turiu
studijai pripučiamą šio veikėjo versiją! (Juokiasi) Garbingai džiugino nepaprastai daug su šiais filmais susijusios atributikos, figūrėlių,
mūsų ofisą daugybę metų. komiksų, knygų... Dar mėgstu skaityti „Making Art of“ knygas.
Turiu jų ištisą galybę. Jose detaliai aprašoma, kaip buvo kuriamas
Kalbant apie animaciją, kuri džiugina… Kokie filmai tave augino bei suformavo vienas ar kitas filmas, kaip buvo prieita prie vienų ar kitų meninių
kokybiškos animacijos suvokimą? sprendimų. Juokais sakau, kad turiu priklausomybę knygoms,
susijusioms su kinu. Bet juk tai gera priklausomybė, ar ne?
Užaugau su „Disney“ animaciniais filmais ir sovietine animacija,
kuri man... baisiai nepatiko. Tokia neišvaizdi! Atsimenu, kartą per Viešojoje erdvėje jau ne kartą nuskambėjo tavo pažadas parvežti Lietuvai
televiziją pamačiau Antulio Donaldo animacinį filmuką – bam! „Oskarą“ už animacinius pasiekimus. Ar šis tikslas įeina į „Meinart“ studijos
– rodos, tą akimirką visas mano pasaulis apsivertė ir jokia kita penkmečio planą?
animacija mano širdžiai nebeįtiko. Iki pat šios dienos „Disney“
filmai man atrodo visapusiškai technologiškai tobuli. Tai, kaip jie Nuo tos akimirkos, kai pradėjau viešai apie tai kalbėti, su manimi
žaidžia tarp meno ir komercijos, yra geriausias pavyzdys. susiekė daugybė žmonių. Pilni idėjų ir užsidegimo prisidėti ar tapti
Na, o mūsų studijoje žiūrėti animaciją yra darbas, todėl neretai komandos dalimi. Ne veltui sakoma, kad žodžiai materializuojasi
naujausių filmų į kino teatrą einame žiūrėti darbo metu. 2019 (šypsosi). Žmonės išgirdo mano svajonę, o svarbiausia – patikėjo,
metais vis negalėjau atsidžiaugti tuo, ką animacijos pasauliui kad tai įmanoma! Drąsiai sakau, kad „Oskaras“ yra tikrai
davė „Netflix“. Studija dar tokia jauna, o jau davė į kaulus pasiekiamas ir mes dirbame būtent ties tuo. Tai galėtų nutikti per
„Disney“, „Dreamworks“ ir „Laika“ studijoms šių metų „Annie“ artimiausius 6-7 metus. Turime planą, žinome ką ir kaip daryti, kur
apdovanojimuose susišluodami net 19 apdovanojimų! „Disney“ tiksliai dalyvauti, kam tiksliai patikti (šypsosi). Bet tai tikrai nutiks,
gavo tik šešis, „Dreamworks“ ir „Laika“ – nė vieno. Įsivaizduojate, toks yra mano gyvenimas tikslas. O po to Lietuva taps animacijos
ką tai reiškia? Atėjo labai stiprus veikėjas į animacijos padangę ir sostine.
per trumpą laiką įnešė didelių pokyčių.
Dėkojame už pokalbį ir linkime pasiekti išsvajotuosius tikslus!

„Disenchantment“ - kaip „Simpsonų“ ir „Futuramos“ tėvas Benderį įkūnijo į princesę | dovydas skrojenis
„Disenchantment“ –
Dovydas Skrodenis
Akademinėje kasdienybėje visuomet
randantis laiko geek’iškiems hobiams
kaip „Simpsonų“ ir „Futuramos“ tėvas

Benderį įkūnijo į princesę
Nesuklysiu sakydamas, kad „Netflix“ po truputį tampa tikra laisvalaikio praleidimo
Meka tiems, kurie nespjauna į galimybę keletą laisvų valandų praleisti prie TV, kompiu
terio ar galų gale telefono ekrano. Be kultinių ir plačiai apkalbamų ekskliuzyvinių „Net-
flix“ serialų, platformos archyve galima rasti ir kiek mažiau apdainuotą, tačiau akį
traukiantį naują Matt Groening darbą – „Disenchantment“. „Netflix“ iškart patikėjo
Matt ir jo komandos gebėjimais ir dar prieš naujojo serialo startą pasirašė kelerių metų
sutartį bei tapo vienintele oficialia platforma galinčia transliuoti naująjį Matt Groening
kūrinį. Jei vis dar sukate galvą kur šią pavardę matėte ankščiau, skubu į pagalbą -
Matt Groening yra „Simpsonų“ ir „Futuramos“ tėvas. Kurdamas naują projektą jis
neišsižadėjo savo stiliaus, tad nieko nuostabaus, kad „Disenchantment“ yra dar vienas
suaugusiems skirtas reginys animaciniame pasaulyje.

„Simpsonuose“ yra vaizduojamas klausimų nei jiems pavyko rasti atsakymų mitologiją. „Disenchantment“ taip pat
šiuolaikinis pasaulis, aprėpiant dabartines ir buvo priimtas nevienareikšmiškai. neatmetė visų šių paikų istorijų bei mitų.
technologines ar politines aktualijas Skirtingai nei kituose autoriaus darbuose, Vienas iš pagrindinių trijų veikėjų yra
bei bandant šiek tiek paprognozuoti „Disenchantment“ veiksmas yra tęstinis, elfas, vardu Elfo, – sąžiningas, nuoširdus,
netolimą ateitį. „Futuramoje“ kūrėjai tad viena praleista serija gali sumaišyti tačiau vienintelis pareiškęs norą atsiskirti
savo vaizduotei leido atsiskleisti labiau visas siužeto linijos kortas. Vis tik žiemą nuo kitų elfų ir gyvenimą tęsti tarp visų
ir nukelė mus į tolimą ateitį. Taigi, pasirodžiusios naujo serialo sezono kitų gyvų organizmų. Kitas, kuris galėtų
pasirodžius pirmosioms kalboms apie serijos padėjo užglaistyti po pirmojo būti visų istorinių ir fantastinių epochų
„Disenchantment“ nekilo daug klausimų, sezono ryškiai matomas siužeto skyles pagrindiniu veidu - asmeninis demonas
kodėl režisierius pasirinko vieną iš praeities ir nuraminti išdrįsusius suabejoti Matt vardu Luci (Lucifer trumpinys), skatinantis
epochų – viduramžius. Pats Matt teigė, Groening talentu. daryti ne pačius geriausius dalykus. Trijulės
jog galvoje jau ilgą laiką sukosi mintis apie žvaigždė - normas laužanti princesė vardu
tam tikrus personažus, kurie netelpa į „Disenchantment“ seriale vaizduojami Bean, kuriai sostas, turtai, suknios ir kiti
„Simpsonų“ ar „Futuramos“ rėmus, todėl trys pagrindiniai veikėjai, kurių kiekvienam karališki reikalai nepatinka. Vienintelė
plėtoti naują istoriją viduramžių epochoje būtų galima surasti „Simpsonų“ ar miela veikla šiai princesei - karališkos
yra lyg svajonės išsipildymas. „Futuramos“ veikėjų atitikmenis. Arba puotos. Nors jų ir nėra tiek daug kiek
bent jau man nevalingai norisi taip daryti. norisi, tačiau turint karališko kraujo, puotą
Tačiau kūrėjo svajonė nelygu fanų Elfai, drakonai ar kitos keistos būtybės, galima surengti bet kada ir bet kur. O kur
lūkesčiams. Pirmasis „Disenchantment“ jau tapo nusistovėjusia norma, kai kalba išgertuvės, ten ir nuotykiai…
sezonas žiūrovams iškėlė daugiau pakrypsta apie senuosius amžius ir jų


Galima drąsiai teigti, jog linksmybės

„Disenchantment“ seriale yra pagrindinis
naujų istorijos vingių variklis. Istorijos
veikėjų vėjavaikiškumas žavi ir linksmina,
tačiau greta to padeda atskleisti ir tam
tikras serialo vystomas temas, kuriose
žiūrovas gali įžvelgti skirtingą prasmę.
Žodis „princesė“ ir šiandieniniame
kontekste turi savitą reikšmę. Juk
kiekvienos sutiktos moters nevadiname
princese, o jeigu ji užsitarnauja tokį
epitetą – matyt buvo dėl ko. Šiandieninėje
kultūroje toks išsireiškimas gali būti
įžeidus, juk taip istoriškai susiklostė,
kad princesės būna išpuikusios. Tačiau
šis žodis originaliai reiškia ne žmogaus
būdo ar elgesio apibūdinimą, o statusą
visuomenėje. Šis statusas suteikė
„ant auksinės lėkštutės“ privilegiją,
nepriklausomai ar tu jos nusipelnei
ar ne. Atrodo, kad šis statusas visais
laikais suteikdavo neribotą laisvę, tačiau
kūrėjai seriale nori parodyti ir tamsiąją
Negana to, kiekvienas gyvenime turime animacijai užkėlė itin aukštą kūrybiškumo
privilegijų pusę. Princesėms suteikiama
tokį kompanioną kaip Luci. Kai dvejojame kartelę, kalbant tiek apie siužeto vingius,
neribota materiali laisvė, tačiau žmogiška
dėl savo pasirinkimų kartais atrodo, tiek apie pačią animacijos vaizdo kokybę.
laisvė yra smarkiai apribota. Kūrėjai nori
kad kažkas šnabdžda į ausį paskatinimo Kituose autoriaus darbuose daugiau
parodyti, kad Bean nėra tipinė princesė
burtažodžius, kurie sujaukia protą ir dėmesio buvo skirta antram planui,
ir jai yra svarbiau asmeniniai troškimai
duoda palaiminimą blogam sprendimui. kuris niekada negriežė pirmu smuiku
bei savęs realizacija, nei užburtas
„Disenchantment“ istorijoje puikiai istorijose, tačiau pamalonindavo žiūrovo
dinastijų karaliavimas. Serialo kūrėjai
įkomponuoti blogi sprendimai su iš anksto akį puikiomis detalėmis. Naujausiame
puikiai atvaizduoja princesės patiriamus
žinomomis pasekmėmis. Tačiau seriale jo kūrinyje veiksmas ir veikėjai sutelkti į
sunkumus ir meistriškai parodo, kad
rodoma, jog su vidiniais demonais galima pirmą planą, o antrame plane švilpauja
gyvenime svarbūs aplinkiniai žmonės
susitvarkyti, o galbūt netgi tapti draugais. vėjai. Šiek tiek trūksta scenų išpildymo ir
ar draugai. Pagalvokite apie save, ar tik
detalių, tačiau šis pojūtis, matyt, atsiranda
pats(-i) nesate priskirti šiam statusui – ar
Ir nors rašau apie „Disenchantment“, šio tik tiems, kurie jau keliasdešimtą kartą
jūsų pasirinkimo laisvės neriboja darbai,
serialo negaliu pavadinti šedevru. Galbūt pusryčiaujant suka tas pačias „Simpsonų“
pareigos, įsipareigojimai?
Matt Groening praeities kūriniai naujajai jo ar „Futuramos“ serijas. Jei esate ne iš
pastarųjų, tai visiškai netrukdys mėgautis
trijulės nuotykiais.
„Disenchantment“ - tai šviežias vėjo gūsis

tiek puikiai pasaulyje žinomam animacijos
kūrėjui Matt Groening, tiek ir jo kūrybos
fanams. Tai yra vienas iš tų serialų, kuriam
nereikia ilgo pasiruošimo žiūrėjimui.
Esu garantuotas, kad standartinės
dvidešimties minučių serijos metu ne
kartą timptelėsite lūpų kampučius. Kol
kas tai ne geriausias Matt darbas, tačiau
„Disenchantment“ jau įrodė, kad serialo
kokybė auga, o pirmasis sezonas tapo
puikia dirva antrajam bei padėjo atsiskleisti
žinomo režisieriaus gebėjimams. Įdomu,
kaip gi bus su trečiuoju… Trumpai tariant,
„Disenchantment“ yra komiška princesės
ir jos draugų istorija, į kurią vis dėl to reikia
žiūrėti labai rimtai.

Mistinė būtybė – drakonas. Susipažinkime iš arčiau | Mingailė Striaukaitė
Mistinė būtybė –
drakonas. Mingailė Striaukaitė
Vaizdo žaidimų entuziastė, komunikacijos
mėgėja, kavos gėrimo ekspertė
Susipažinkime iš arčiau
Vilkolakiai, undinės, feniksai, pegasai – fantastikos pasaulis pilnas įvairių magiškų
būtybių. Tačiau turbūt populiariausi ir dažniausiai pop kultūros kūriniuose sutinkami
mistiniai padarai yra drakonai. Kas jie ir iš kur jie kilo? Galbūt laikas šiuos mitais apipin-
tus didžiulius roplius pažinti iš arčiau?
Drakonai – mistiniai padarai, kurie viena drakonų mitas gimė taip, kaip šiandien driežus, žmonės kūrė savas teorijas apie
ar kita forma pasirodo beveik visose gimsta naujos dinozaurų rūšys – atradus rastus kaulus. 9 metrų ilgio, 4 metrų
pasaulio mitologijose bei legendose. Tačiau šių fosilijas. Prieš mokslui pasiekiant aukščio, su sparnais bei devyniomis
iš kur kilo šis mitas ir kaip jis paplito po dabartines aukštumas ir išsiaiškinant apie galvomis – štai kieno liekanas teigdavo
visą pasaulį? Viena iš teorijų teigia, jog seniai pasaulyje vaikščiojusius didžiulius radę viduramžių gyventojai.

Autorius: Daugvydas Surkys
Viena iš įdomesnių drakonų mito jos yra retai pasitaikantis gyvūnas. Būtent begales galvų turinti povandeninė pabaisa,
atsiradimo teorijų aprašyta antropologo šio natūralaus instinkto sukurtas vaizdinys kurios nugalabymas buvo vienas iš Heraklio
David E. Jones knygoje „An Instinct for ir yra drakonų mito atsiradimas. atliktų žygdarbių.
Dragons“. Mokslininkas teigia, jog drakonų
mitą galima paaiškinti remiantis žmogaus Jau nuo senovės drakonai vaizduojami kaip Panaši tendencija pastebima ir skandinavų
smegenų veikla. Ir už tai turėtume dėkoti grėsmingos gyvatės ar plėšrūs skraiduoliai pasakojamuose mituose. Žinomiausias jų
savo protėviams. Dabartinės beždžionės – plėšrūnai, kurių turi bijoti žmogus. drakonas – Jörmungandr – vaizduojamas
turi natūralų instinktą bijoti grobuonių, Štai senovės graikų žodis drakonams kaip didžiulė gyvatė juosianti visą pasaulį.
pavyzdžiui, didžiųjų kačių, gyvačių ar apibūdinti taip pat gali būti verčiamas Tačiau tai ne vienintelis drakonų šeimos
plėšriųjų paukščių. Šiuo požymiu pasižymi ir gyvate. Būtent tokios išvaizdos ir atstovas šiaurės mituose. Daug kam
ir kita primatų būrio rūšis – žmogus. Štai vaizduojami daugelis į drakonus panašių girdėtas ir gobšusis nykštukas Fafniras,
vienas iš David E. Jones atliktų tyrimų rodo, mitinių būtybių graikų epuose. Turbūt kurio nesaikingas siekis aukso ir turtų
jog didelė dalis žmonių jau nuo mažens bijo žinomiausias mistinis padaras graikų prakeikė jį – nykštukas virto baisiu gyvatę
gyvačių, net jei gyvena teritorijose, kuriose mituose primenantis drakoną yra Hidra – primenančiu drakonu.

Autorė: Silvija Strončikaitė

Rytų kultūros drakono vaizdą atspindi daug šiandien galėtų būti viena iš drakonų
kam gerai žinomi kinų drakonai – tai ilgi rūšių. Kaip gi vis dėlto šiandien galėtume
driežai, dažniausiai turintys vieną ar dvi surūšiuoti drakonus?
poras mažų kojų, gebančių skraidyti ir be
sparnų. Kinų drakonai dažnai vaizduojami Vienas iš šiandien dažniau pasitaikančių
įvairiausių spalvų ir simbolizuojantys būdų atskirti vienas drakonų rūšis nuo
įvairias gamtos stichijas. Drakonas kitų – kojų bei sparnų skaičius. Iš kur kilo
kinų mitologijoje yra išties reikšminga šis grupavimas šiandien rasti jau būtų
mitinė būtybė simbolizuojanti galią bei sudėtinga – legendos turi tendenciją keistis
išskirtinumą. Viena senovės kinų legendų ir pamiršti savo pradininkus. Bet štai kaip
teigia, jog imperatoriaus šeima yra drakonų galėtume vadinti šiandien pop kultūroje
palikuonys. sutinkamus drakonus.
Dabartinis mums gerai pažįstamas Jei tai būtų rūšis, tuomet drakonų drakonu
drakono įvaizdis susiformavo viduramžių reikėtų vadinti didįjį vakarų kultūros
laikotarpiu vakarų Europoje. Didžiulis driežą – drakoną keturiomis kojomis ir Autorius: Jonas Petrauskas
driežas besispjaudantis ugnimi, keturiomis viena pora sparnų. Tai vienas dažniausiai heraldikos – įvairios drakonų formos,
kojomis, šikšnosparnio sparnais bei ilga pasitaikančių drakonų vaizdavimo įskaitant šią, naudojamos britų herbuose
raumeninga uodega – tokį drakoną galima būdų, sutinkamų filmuose bei vaizdo bei kitose Europos heraldikose.
sutikti daugumoje Europos legendų bei žaidimuose. Tokį drakoną galima pamatyti
pasakų. XII - XIII amžiuje drakonai tapo animaciniuose filmuose, pavyzdžiui, „Kaip Keletas rečiau pasitaikančių, bet vis dar pop
ypač populiaria mitine būtybe sutinkama prisijaukinti slibiną“, ar „Šrekas“, taip pat kultūroje sutinkamų drakonų porūšių yra
riterių romanuose – ypač dažnai legendas žaidimuose, pavyzdžiui, „Dragon Age“ bei Drakes ir Wyrms. Žodis Wyrms sutinkamas
apie tokius drakonus pasakodavo „Dark Souls“. dar anglosaksų poemose, pavyzdžiui,
anglosaksų tautos. O štai rytų Europoje Beowulfo istorijoje, kur šiuo žodžiu
prigijo pavadinimas „slibinas“, kurį Vis dėlto, ypač pastaruoju metu, kino apibūdinama didžiulė gyvatė. Šiandien
sutinkame ir savo lietuviškose pasakose. ekranai pateikia kitokį drakono vaizdą, šis žodis vartojamas apibūdinant kojų bei
Tiesa, slibinai pasižymi tuo, jog dažnai kuris geriau žinomas kaip Wyvern. Tai sparnų neturintį drakoną. O štai Drakes tipo
turi tris ar devynias galvas, o turbūt keturių galūnių drakonas, kurio priekinės drakonų galima pamatyti beveik visuose
žinomiausias jų – slibinas Goryničius, kurį kojos yra suaugusios su jo sparnais. Tokius fantastiniuose vaizdo žaidimuose, kur
rusų tautosakoje nugali didvyris Dobrynia drakonus galima pamatyti „Game of sparnų neturintys, bet ant keturių kojų
Nikitičius. Thrones“ seriale, „Hobito“ filmuose ar lakstantys driežai yra vienas pagrindinių
žaidime „The Elder Scrolls V: Skyrim“. žaidimo metu sutinkamų priešų.
Šiandien žodis „drakonas“ vartojamas Tai vienas iš dviejų populiariausių būdų
pakankamai laisvai. Jei ši mitinė būtybė vaizduoti drakoną, dėl kurio iki šiandien Na ir jei jau skaičiuojame drakonų galūnes,
būtų klasifikuojama kaip dabartiniai dar kyla diskusijų – ar tai tikrai drakonai, reikia paminėti dar porą rečiau girdimų
gyvūnai, žodis „drakonas“ labiau tiktų ar juos jau reikėtų vadinti kitu pavadinimu. pavadinimų – tai Lindworm ir Amphiptere.
įvardyti tam tikrą būtybių gentį ar šeimą. Pats žodis Wyvern, kaip ir daugelis Lindworm pavadinimas senovės skandinavų
Hydros, basiliskai ir kiti panašūs padarai kitų drakonų rūšių pavadinimų, kilo iš kalbose buvo vartojamas apibūdinti
drakoną primenantį padarą – didžiulę
gyvatę. O štai Britanijos heraldikoje šis
žodis reiškia besparnį driežą su dviem
priekinėmis kojomis. Iš Europos heraldikos
kilęs ir Amphiptere pavadinimas – tai
bekojis driežas turintis vieną porą sparnų.
Tai štai jums ir drakonas – kasdien vis

kitoks, bet visad beveik toks pat. Drakonai
lyg šunys – veislių pasaulyje galime rasti
tūkstančius pačių įvairiausių, tačiau
paklausus, kas tai, visi turime vienokį ar
kitokį atsakymą. Taip ir su šia mistine
pabaisa – ar tai keturkojis driežas
besispjaudantis ugnimi, ar tai didžiulė
gyvatė skraidanti debesyse, visgi niekas
neprieštaraus, jog drakonai – išties svarbi
fantastikos pasaulio dalis.
Autorius: Vilius Krasnickas

„The Mandalorian“ – Disnėjaus „Černobylis“ | Airidas Kondrotas
„The Mandalorian“ – Disnėjaus

„Černobylis“ Airidas Kondrotas
„It’s bullshit, I did not hit her. I did not.
Oh hi, Mark.“
Nežinau ar čia toks sutapimas, ar taikliai ir taktiškai apskaičiuotas „HBO“ maneveras,

tačiau po to, kai D&D duetas (David Beniof ir D.B. Weiss) išprievartavo ir su ledu
bei ugnimi sumaišė George R.R. Martin kultinių knygų serijos „The Song of Ice and
Fire“ ekranizaciją „Game of Thrones“, „HBO“ kanalas į eterį, tarytum atsiprašymą
(bent šitaip juokaujama), atsiuntė 5 epizodų mini serialą apie 1986 metais įvykusią
Černobylio atominės jėgainės katastrofą. Rodos, panašių manevrų mėgina imtis ir
„Disney“. Paleidę savo transliavimo platformą - „Disney+“, joje studija apgyvendino
serialą apie premijų medžiotojus „The Mandalorian”. Tačiau, kodėl „The Mandalorian”
vadinu Disnėjaus Černobyliu? Dėl trijų žodžių...

„The Last Jedi” Prasidėjus socialinio teisingumo bangai, („Ištraukti peiliai“ tapo kažkokia
pasaulis išprotėjo, kartu su juo ir Holivudas. išimtimi ir tas filmas tiesiog nuostabus!).
Viskas prasidėjo su Galios pabudimu... Apie Įtvirtinti ir fanų mėgstami personažai ėmė O aš – Kathleen Kennedy ir Galia yra
vieną didžiausių ir svarbiausių sandorių keisti rasę ir lytį, kietus vyrus į antrą planą moteris. Kartu jums pristatome mūsų
pramogų versle, kai „Disney“ nusipirko stumti moterys. Visa tai sukėlė milžinišką politinį, feminizmo krūtimi maitinamą
teises į visą „Star Wars” intelektinę fanų pasipriešinimą ir daugybės franšizių kūdikį – „The Last Jedi“. Parašėme jums
nuosavybę kalbėti, ko gero, neverta, tačiau žlugimą – „Ghostbusters“, „Terminator“ su elementaria logika prasilenkiantį
ne pro šalį paminėti, jog fanų anticipacija, ir t.t.. Socialinis teisingumas „Žvaigždžių scenarijų, nepagrįstas veikėjų motyvacijas,
o kartu ir baimė dėl franšizės likimo šovė karų” taip pat neaplenkė. Pagrindiniu jokios įtakos siužetui neturinčias arkas,
kiaurai stogą. Garbė kino ekranuose fanus personažu tapo fanų Mere Sju krikštyjama niekur nevedančias romantines linijas
į galaktiką toli toli sugrąžinti atiteko Rey. Galaktiką užplūdo moteriški ir sudirbome 40 metų puoselėtą Luke
fanfikšionų režisieriui J.J. Abrams, kuris, personažai ir juodaodžiai Stormtrooperiai. Skywalker kultą. Jūsų nuomonė, tėvų
nors ir atsargiai, iš esmės, perdarydamas Ne, nesupraskite klaidingai, prieš socialinį rūsiuose gyvenantys vyrvaikiai, nėra
„A New Hope”, visgi sugebėjo pateisinti teisingumą autorius nieko neturi... kai tai svarbi, lygiai taip pat kaip ir nėra svarbi
lūkesčius ir užkurti „Žvaigždžių karus” atlikta skoningai, teisingai, kai mėgstami Rey. Ir Džedajai. Ir jūsų norai.
naujam gyvenimui. Nesupraskite personažai nekeičia rasės, lyties. Savo
klaidingai, „The Force Awakens” turėjo ruožtu - Daisy Ridley galėjo tapti puikia Bet nesvarbu ar Galia iš tiesų yra moteris,
savų minusų, tačiau tai iš tiesų buvo naujosios sagos vedle, tačiau... ji slypi skaičiuose. Šiuo atveju - bilietų
neblogas atspirties taškas tolimesnei sagos pardavimuose. Kad ir po stipraus starto,
raidai. Fanai, regis, apsidžiaugė. Susipažinkime, aš Rian Johnson, kelių „The Last Jedi“ skaičiai ėmė kristi,
vidutinių filmų režisierius ir scenaristas fanų pasipiktinimas - augti. Piniginės

nubalsavo. „Disney“ kostiumai atsimerkė.

Čia ir susipažįstame su Mandalorianu.
„This Is The Way“
„The Mandalorian“ nagrinėja „Žvaigž

džių Karų“ visatoje gyvuojantį premijų
medžiotojų kultą, tačiau kas yra
Mandalorianai nepasakosiu, visa tai -
seriale. Paties serialo idėja graži, įdomi.
„The Mandalorian“ iš esmės nori būti,
gali ir yra kosminis vesternas. Iš kitos
pusės, lygiai toks pat kosminis vesternas
buvo ir „A New Hope“. Čia George Lucas
sumaišė vakarų ir rytų kultūras ir visa tai
apvilko mokslinės fantastikos audeklu,
pridėjo pompastikos, kosminių mūšių ir
vuolia! „The Mandalorian“ tuo tarpu -
arčiau žemės. Čia nėra tos „Žvaigždžių
Karams“ būdingos pompastikos, masinių
kosmoso mūšių. Tai nėra blogai, tik... kodėl,
originaliai „Žvaigdžių Karų“ trilogijai Pirmieji „The Mandalorian“ epizodai
o kodėl visa tai neturi tos „Žvaigždžių
būdingi perėjimai tarp kadrų ir begalė, turi visus mano išvardintus atributus,
Karų“ atmosferos, jausmo, emocijos? Iš
begalė „velykinių kiaušinių“. Čia ir Pedro „velykinius kiaušinius“, „Žvaigždžių
pradžių, rodos, serialas bus pavieniai,
Pascal - na žinot, tas bičas, kurio galva Karų“ filmuose sutinkamas karo mašinas.
tarpusavyje nesusisiejantys epizodai,
ištryško kaip arbūzas ketvirtajame „Game Turi daug, labai daug, išskyrus tą emociją,
tačiau Jon Favreau nusprendė kitaip. Jis
of Thrones“ sezone. Kodėl užsiminiau jog čia „Žvaigždžių Karai“. Neapleidžia
pasirinko besitęsiančią siužetinę liniją. Ar
apie jį? Tas bičas ant galvos užsismaukęs jausmas, jog serialas statytas norint išpirkti
ji stipri, klausimas atskiras. Pabandykime į
skardinę sugeba parodyti daugiau jausmo kaltę. Atsiprašyti. Na žinot: „Atsiprašom,
jį atsakyti.
nei dauguma A klasės aktorių! Žinoma, tai jog susimovėm su „The Last Jedi“, va
ne vien jo nuopelnas. Už šitai ploti reikia Jums vaikelis Yoda.“ Ciniška? Taip. Tačiau
Pasirinkta siužetinė linija pernelyg
režisūrai. Kartu ir kinematografijai. Ja „The kitaip šios situacijos priimti nepavyksta.
neįpareigojanti, tiesi, be jokių nukrypimų,
Mandalorian“ gali didžiuotis. Lygiai taip Nepavyksta į visą „The Mandalorian“
be jokių papildomų klystkelių. Ji
pat gali didžiuotis ir veiksmo scenomis, gimimą žiūrėti kitaip nei mėginimą
neapkrauna ir nevargina. Galbūt šiuo
kaskadiniais triukais. Atgaiva „Žvaigždžių atsiprašyti. Mėginimą susigrąžinti
metu būtent to „Žvaigždžių Karams“ ir
Karų“ visatoje. Atgaiva nuo šviesos kardais suskaldytą fanų bendruomenę. Mėginimą
reikėjo. „The Mandalorian“ – projektas
mosuojančių vienuolių. Pliusų daug, išpirkti padarytas nuodėmes. Ir šitaip –
paprastas, tačiau turintis aukštą
tad kodėl persekioja jausmas, lyg čia ne penki epizodai. Lėti, niekur nevedantys,
produkcinę vertę. Čia solidus aktorių būrys,
„Žvaigždžių Karai“? istorijos tėkmėje sustingę epizodai. Bet
kokybiškai atidirbti specialieji efektai,
tuomet – lūžis! Ir štai - trys paskutiniai
istorijos skyriai. Taip! Pagaliau! Ir čia, čia
yra tai ko aš laukiau! Čia yra „Žvaigždžių
Karai!“. Ir tam prireikė užsidaryti
klaustrofobiškame koridoriuje. Puikiai
pažįstamame, balta spalva dažytame
koridoriuje.
Iš kitos pusės, galbūt nereikia laukti,

tikėtis. Nereikia mėginti pajusti, ieškoti
„Žvaigždžių Karų“ didybės, fejerverkų.
Galbūt reikia „The Mandalorian“
priimti tuo, kuo jis yra. O tai vesternas.
Pasikartosiu - kosminis vesternas. Iš
žvaigždžių ant žemės nusileidęs vesternas.
Arba Disnėjaus „Černobylis“. Ir jeigu, tai iš
tiesų yra atsiprašymas, aš jį priimu. This Is
The Way...

GEEKPROPAGANDA

Protagonistas rekomenduoja: filmai ir Tv serialai šį pavasarį
filmai ir Tv serialai šį pavasarį
Ne kiekviena pavasario diena gali džiuginti geru oru, tad kai dangus maišysis su žeme,
neskubėkite sielvartauti. Kaip ir kituose „Protaganisto“ žurnaluose, norime skirti
keletą puslapių naujiems, pavasarį pasirodysiantiems filmams bei TV serialams. Esame
tikri, kad iš šio, mūsų akis patraukusių anonsų sąrašo tikrai išsirinksite kažką vertą
dėmesio.
FILMAI
onward Kovo 6 d. VIVARIUM kovo 12 d.
Pavasarį pradėti rekomen Pernykščiame Kanų kino
duojame su nauju „Pixar“ festivalyje sulaukęs ypatingų
studijos darbu „Onward“, kuris liaupsių, šį pavasarį
taikosi pakartoti kitų studi „Vivarium“ atkeliaus į viso
jos kurtų animacinių filmų pasaulio kino teatrus. Jei
sėkmę. „Onward“ veiksmas niekada negirdėjote apie šį
vyksta moderniame pasaulyje, filmą, turėtumėte žinoti, kad
kuriame draugiškai sugyvena tai ypač įdomus, siurrealistinis
elfai, goblinai ir kitokio plauko mokslinės fantastikos filmas
magiškos būtybės, tad fantas apie jauną porą, kurią įkūnyja
tikos pritrūkti neturėtų. Kaip puikiai visiems pažįstami Jesse
ir priimta, naujasis „Pixar“ Eisenberg bei Imogen Poots.
filmas turės galybę puikių ak Pora įsigija namą keistoje
torių, tokių kaip Tom Holland vienodų namų kaimynystėje,
bei Chris Pratt, kurie skolins tačiau netrukus paaiškėja, kad
balsus „Onward“ animaci tai nesibaigiantis labirintas, o
niams personažams. norint iš jo ištrūkti, porai teks
užauginti vaiką paliktą prie jų
namų durų...

MULAN kovo 27 d.
Jei mėgstate „Disney“ animaciją, ko gero esate
girdėję istoriją apie „Mulan“ - jaunąją kinų karžygę,
kuri buvo įkvėpta senos Kinijos legendos. Originalus
animacinis filmas pasirodė dar 1998 metais ir
sulaukė nemenko pasisekimo, tad planai kurti filmą
su realiais aktoriais pasigirdo dar 2010 metais. Vis
tik projektas tuomet buvo nutrauktas, o atgaivinimo
operacija prasidėjo prieš trejus metus. Pirmieji
vaizdai atrodo išties įspūdingai, tačiau projektą nuo
pat pradžių supa kontraversiškos temos. Pagrindinį
vaidmenį atliekanti aktorė Liu Yifei viešai deklaravo
savo paramą Kinijos valdžiai Honkongo klausimu, o
tai iššaukė socialinių tinklų protestą #BoycottMulan.
Mes išliksime neutralūs ir žiūrėti šį filmą ar ne,
paliksime spręsti jums.
A Quiet Place Part II Kovo 27 d.

Holivudas nebūtų Holivudu, jei po sėkmingo
eksperimento nebandytų pasipelnyti iš jo sėkmės.
Siaubo filmų fanams ko gero nereikia pristatinėti
2018 metų hito „Tylos Zona“. Šį pavasarį šio
siaubiako fanai sulauks antros dalies, kurioje tęsis
pirmame filme papasakota istorija ir, kaip teigia
anonsas, parodys, kad garsą medžiojančios būtybės
nėra vienintelis ateities pasaulio siaubas. Sukryžiavę
pirštus laukiame ir tikimės, kad tęsinys prilygs
pirmtakui...
the new mutants balandžio 3 d.

Norisi dar daugiau paauglių herojų? Prašom. „The
New Mutants“ tai jau tryliktasis ir, kaip teigiama,
paskutinis „X-Men“ franšizės filmas. Tačiau
meluotume jei sakytume, kad tikime šia Holivudo
pasakaite. Ypač turint omenyje pagrindinių
vaidmenų atlikėjus - mutantus įkūnys puikiai
visiems pažįstami jaunieji aktoriai: Maisie Williams,
Anya Taylor-Joy, Charlie Heaton, Alice Braga,
Blu Hunt, Henry Zaga. Potencialas naujai serijai -
milžiniškas, tačiau originalių istorijos gijų po 12
filmų lieka ne tiek ir daug. Jei matėte bent vieną
„X-Men“ filmą, apie siužetą žinote bemaž viską -
jaunuoliai bando susigyventi su savimi ir išmokti
savo galias naudoti atsakingai... Tiesa, „The New
Mutants“ turi šiek tiek siaubo elementų, o tai leidžia
tikėtis kiek kitokio požiūrio į „X-Men“ palikimą.

no time to die (007) Balandžio 10 d.

Balandį ištarsime sudie dar vienam agentui 007 ir
(tikimės) susipažinsime su naujuoju. „No Time to
Die“ taps penktuoju ir paskutiniuoju Daniel Craig
bondiados filmu. Šiam teks susidurti su nauju
blogiečiu Safin, kurį įkūnys talentingasis oskaro
savininkas Rami Malek. Atskiro paminėjimo vertas
ir filmo režisierius Cary Joji Fukunaga, kuriam tai
bus pirmasis filmas apie garsųjį MI6 agentą. Cary,
kaip režisierių išgarsino 2014 metais pasirodęs
„True Detective“ serialas, o paskutinis jo darbas su
„Netflix“ žiūrovus pakerėjusiu „Maniac“ leidžia
tikėtis neeilinio bondiados filmo ir skambaus Daniel
Craig atsisveikinimo.
Antlers balandžio 17 d.
Prodiusuojamas garsiojo Guillermo del Toro,
„Antlers“ žada tapti kraupiausiu filmu kokį galite
pažiūrėti šį pavasarį. Sukurtas pagal Nick Antosca
apsakymą „The Quiet Boy“, „Antlers“ papasakos
apie mažame miestelyje apsigyvenusį monstrą
žudantį miestelėnus. Filmo kūrėjai net nebando
slėpti, kad istoriją įkvėpė sena folkloro legenda apie
Wendigo - Kanados miškuose gyvenantį žmogėdrą.
Beje, filme pagrindinius vaidmenis atliko žinomi
aktoriai - Keri Russell ir Jesse Plemons, o pagrindinis
vaidmuo teko jaunajam Jeremy T. Thomas, kurio
sukurtas tylus berniukas vers plaukus stotis piestu.
black widow gegužės 1 d.

Visai gali būti, kad „Black Widow“ yra labiausiai
„MCU“ fanų reikalautas (ir galiausiai išreikalautas)
filmas. Nors Scarlett Johansson įkūnijama
Juodoji Našlė figūruoja didžiojoje dalyje „MCU“
priklausančių filmų, šis personažas atskiros vietos
po saule dar neturėjo. Natasha Romanova turi
išties intriguojančią istoriją apie kurią beveik nieko
nežinome - buvusi KGB agentė, vėliau prisijungusi
prie „S.H.I.E.L.D.“ bei Keršytojų gali nustebinti net
ir visko mačiusius „MCU“ fanus. Tikimės, kad taip
ir bus!

Artemis fowl gegužės 29 d.

Artemidas Faulas pažįstamas ne tik užsienio, tačiau
ir lietuvių skaitytojams, nors iš 8 knygų serijos
originalo kalba, lietuviškai buvo išleistos tik trys. Tai
milžiniškos pasaulinės šlovės sulaukusi ir pagrinde
į vaikus orientuota istorija apie dvylikametį genijų
ketinantį užvaldyti fėjų pasaulį. Ko gero nenuostabu,
kad po knygų išleidimo prabėgus keletai metų,
„Disney“ studija nusprendė, jog ši serija puikiai
tinka didžiajam ekranui, o pirmasis filmas pagal
pirmąją knygą kino teatrus šturmuos prieš pat
vasarą. Jei jūs, kaip ir mes, norite prisiminti vaikystę,
rekomenduojame nepraleisti.
TV serialai
Devs KOVO 5 D.
Naujas 8 epizodų mini serialas „Devs“ atrodo
intriguojančiai, tačiau daug informacijos, kas tai
iš tiesų, beveik nėra. „IMDb“ puslapis sako, kad
tai mokslinės fantastikos drama apie inžinierius
kuriančius mūsų pasaulį. Susidomėjimą šiuo
projektu mums sužadino pagrindinis „Devs“ kūrėjas
- Alex Garland. Jei sukate galvą, kur girdėjote šią
pavardę, skubame priminti, kad tai žmogus, kuris
rašė scenarijus tokiems fantastų pamėgtiems
filmams kaip „28 Days Later“, „Sunshine“, „Never
Let Me Go“ ir „Dredd“. Jei smalsumui sužadinti
negana šių pavadinimų, taip pat galime priminti,
jog Alex Garland režisavo „Ex Machina“ bei
„Annihilation“. Pakankama priežastis patikrinti
„Devs“?
Cosmos: Possible Worlds KOVO 9 D. westworld (3 sezonas) kovo 15 d.

Šiame žurnale skyrėmė „Vakarų Pasaulis“ sugrįžta jau
vietos mokslui bei jo įtaką trečiajam sezonui! Vieniems
fantastikai, tad rekomendacijų šis serialas – tikrų tikriausias
sąrašą norime papildyti dar televizijos pikas, geriausia ką
vienu prie šios temos puikiai galima pamatyti, kitiems -
pritinkančiu dokumentiniu ypač po antrojo „Westworld“
serialu. Populiariuoju mokslu sezono, per sudėtingas
besidomintys mūsų skaitytojai galvosūkis, trukdantis pilnai
tikrai žino Neil deGrasse mėgautis puikiu aktorių darbu
Tyson, kuris prieš keletą metų ir serialo produkcija. Ir išties,
prikėlė legendinę Carl Sagan „Westworld“ pasakojimo
dokumentiką apie kosmosą. stilius nėra paprastas ir
„Cosmos: Possible Worlds“ eiliniam žiūrovui gali greitai
- tai 13 naujų epizodų apie nusibosti laužyti galvą, kuris
niekada nematytas planetas ir veikėjas – robotas, kur ateitis,
galimą žmonijos ateitį. o kur praeitis ir panašiai.

the walking dead: world beyond BALANDŽIO 12 d.

Kažkas kažkuomet sakė, kad „The Walking Dead“
franšizė baigia išsisemti. Su tuo visiškai nesutinka
jos kūrėjai ir šį balandį į dienos šviesą išleidžia jau
trečiąjį serialą, kuris eis greta originaliojo „The
Walking Dead“ bei „Fear the Walking Dead“. Dar
vienas spin-offas tikrai patiks visiems, kurie negali
pasisotinti zombiais, tačiau klausimas, ar sužavės
kurią nors kitą auditoriją. Įdomus faktas - tai
pirmasis „The Walking Dead“ serialas, prie kurio
kūrybos neprisidėjo visos šios zombiados kūrėjas
Robert Kirkman. Kažkas originalaus, o gal kažkas,
ko net franšizės kūrėjas nenori matyti? Pamatysime
balandį...
Snowpiercer gegužės 31 d.
2013 metais pagal prancūziškus „Le
Transperceneige“ komiksus pasirodęs
vaidybinis, Korėjoje pastatytas filmas anglų kalba
„Snowpiercer“ nesulaukė ypač didelio susidomėjimo
pasaulyje. O gaila, nes filmas buvo išties neblogas.
Tą pačią istoriją, apie žmonijos likučius gyvenančius
amžinai judančiame traukinyje, TV serialo formatu
bandys papasakoti gegužės pabaigoje debiutuojantis
„Snowpiercer“ serialas. Šį kartą reklamos biudžetas
gerokai didesnis, o pirmosios žinios apie šį reikalą
mus pasiekė dar pernai. Žodžiu, jei prieš pat vasarą
užsimanysite amžinos žiemos, pažiūrėkit.
BONUS: SKAITYTOJų rekomendacijos

THE UMBRELLA ACADEMY THE BOYS
Mūsų skaitytoja Karina Štai kodėl turime papildomas
Čereškevičiūtė sako, kad rekomendacijas. Mūsų
„The Umbrella Academy“ yra redaktorius sakė, kad „The
nepelnytai nuvertintas serialas. Boys“ jo visiškai nesužavėjo,
Pasimetęs visame superherojų o Airidas, Rokas ir Martynas
šurmulyje šis „Netflix“ sakė, kad serialas tikrai geras ir
ekskliuzyvas nesulaukė vertas dėmesio. Vėlgi - serialo
deramos pagarbos ir pasimetė tematika apie superherojus,
tarp kitų serialų. Vis tik tačiau „The Boys“ visatoje
vertinimai puikūs, o „Netflix“ jie atlieka antagonistų roles.
jau paskelbė apie planus kurti Nestandartinis 8 epizodų
antrąjį sezoną. Garantuojame, rinkinys patiks visiems
kad rasite puikius aktorius, ieškantiems ką pažiūrėti
įdomius veikėjus ir visiškai „Amazon Prime“ platformoje.
kitokius superherojus.

Nepamirškite sekti naujienų!
Kviečiame sekti mūsų socialinių tinklų profilius. Gyvename
ir Facebook ir Instagram! Facebook dalinamės aktualiomis
naujienomis, konkursais, straipsniais iš praėjusių numerių (jei
netyčia visų nesuskaitėte žurnale) bei svarbiais pranešimais
apie prekybą, gyvus susitikimus ir žinoma žinutėmis iš mūsų
partnerių.
Na, o Instagram profilis, nepaisant „ūkio“ reikalų, skirtas šlovinti
mūsų puslapiuose nugulusių piešinių autorius bei istorijose
dalintis jūsų įspūdžiais apie mūsų meilės vaisių popieriaus
formoje.
ProtagonistasMagazine ProtagonistasMag
Ačiū už palaikymą,

Kaip kompiuteriniai žaidimai „apsimainė batais“ su Televizija | Ignas Vieversys
Kaip kompiuteriniai žaidimai

„apsimainė batais“ su
Televizija Ignas Vieversys
Nuo mažų dienų apsėstas video žaidimais, nuo vidurinės
– rašymu apie juos. Nepamainomas kino geek'as, sausų
pusryčių entuziastas. Portalo „DFCitas“ autorius.
Jei augai praėjusiame tūkstantmetyje, puikiai žinai, ką reiškia laukti: interneto nuo
penktos valandos, „Tamagotchi“ (elektroninio augintinio) dėmesio ar kassavaitinės
serijos mėgstamo serialo. Po šimts, neabejoju, jog ne vienas prisimena vėlyvus antra-
dienio ar trečiadienio vakarus, kai, laikrodžiui mušant 22:00 valandą, mesdavai namų
darbus į šoną, susirinkdavai visus įmanomus užkandžius ir okupuodavai gerą dalį sofos.
Ta valanda su sausų pusryčių dubenėliu rankoje daugeliui buvo maža šventė.

Tada, 2013-aisiais, dar tuo metu mažai Prieš šią televizinę revoliuciją, 2012 metais, o bet koks bandymas atgaivinti šį žanrą
kam žinoma kompanija „Netflix“ pakeitė kompiuterinių žaidimų fronte taip pat vyko baigdavosi ne itin džiuginančiu finansiniu
žaidimo taisykles – jie pirmieji pasiūlė savo šis tas įdomaus: „Telltale Games“ koman atlygiu. Tačiau „The Walking Dead: A New
žiūrovams pilnus TV laidų sezonus. Jokio da, žinoma dėl savo unikalaus formato, Day“ savarankiškai, to net nesitikint,
laukimo ir reklamų; galimybė panorėjus išleido pirmąjį, beprotiškai sėkmingo „The atvėrė naujos kompiuterinių žaidimų epo
sustabdyti, atsukti atgal ar prasukti minti Walking Dead“ žaidimo epizodą. Kol tuo chos vartus; eros, kurioje klausimas „kas
nai žinomą serialo intro, visai kaip kokiam metu telike, to pačio vardo serialas, trečius pirmiau - siužetas ar žaidimo mechanika?“
televizijos burtininkui. Nuo „House of metus iš eilės laužė visus įmanomus reitin nėra sutinkamas tik akių vartymu ar atsi
Cards“, „Orange is the New Black“ iki 800 gus, laikas šios serijos geimifikacijai (arba prunkštimu.
vienu paspaudimu pasiekiamų filmų – žaidimizacijai) negalėjo būti tinkamesnis.
„Netflix“ savo kibernetine sirenos giesme Kada gi paskutinį kartą virtualioje visatoje
gundė tingiai praleisti ištisus vakarus, nak Interaktyvūs point-and-click nuotykių bei jauteisi atsakingas už itin svarbaus veikėjo
tis prie ekrano. galvosūkių narpliojimo žaidimai ilgai buvo mirtį? Garantuoju, sakysi „The Last of Us“
FPS (Pirmojo Asmens Šaudyklių) šešėlyje, ... Arba „Mario 64“ (ar mane vieną vis dar

kumščius už Arijos sėkmę (ypač žinant,

kaip greitai ir negailestingai mylimi šio
serialo veikėjai palieka ekraną).
Dar geresnis pavyzdys yra mano klasikinis

TV favoritas – „Malkolmas vidurinysis“.
Kad ir kaip man patiko ekrane matoma
chemija, daugeliui šis serialas tiesiog nelipo
– panašiai kaip ir pirmieji, lėti kaip smil
kalai, „Game of Thrones“ epizodai. Tačiau,
laikui bėgant, scenaristai bei patys aktoriai
suprato, kurios serialo vietos veikia, kurios
– ne itin, ir pamažu pavergė tik per plauką
neprarastų žiūrovų širdis.
Antra vertus, nėra sunku suprasti žaidėjų

nusivylimą epizodiniu formatu, savo rei
kalavimais supanašėjusiu su velnio neštais
ir žaidimų industriją okupavusiais DLC
„The Walking Dead: Telltale series“ (papildoma žaidimo medžiaga). Toli žval
gytis nereikia – tik pažiūrėk kaip taktiškai
sužaidė 2016-ųjų „Hitman“: nors kurtas
pagal standartinį pilnos patirties modelį,
kamuoja pingviniški košmarai?). Jei gal rinkai: jokios realios inovacijos, pokyčių, o
dienos šviesą išvydo tik pristatomasis pa
vojai, jog „The Witcher 2“, „Mass Effect tuometinis formatas – sukišk gerą tuziną
ketas arba liaudiškai – demo versija. Visi,
2“ ar „Heavy Rain“ privertė tavo moralinį darbo valandų bei žaliųjų, supakuok ir par
patenkinti šia užkandėle, kas TV industri
kompasą kaipmat paprakaituoti, „The duok – neleido kūrėjams eksperimentuoti,
joje atstoja pilotinius, bandomuosius,
Walking Dead“ žaidimas jį paliko gaudyti greitai bei atitinkamai reaguoti į auditorijos
epizodus, tuoj pat galėjo nusipirkti pilną
oro. Visi nepakeičiami pasirinkimai su kritiką.
sezoną, kurio atskiri epizodai buvo leidžia
tavo pirštų antspaudais – mirtys, dramos,
mi metų bėgyje. Kas galėjo patikėti, jog
veikėjų pokyčiai, – kaip ir TV seriale, laukė Gal populiarusis „Game of Thrones“ seria
didžiausi žaidimų leidėjai pradės elgtis
sekančiame epizode. las būtent todėl ir veikė: dar dabar girdžiu
lyg užkietėję samdomi žudikai – prašyti
draugų balsus tikinant, jog „po pirmųjų
užmokesčio prieš pilnavertį misijos atli
Po dienos šviesos neišvydusio trečiojo epizodų bus geriau/įdomiau!“. Ir buvo...
kimą.
„Half Life 2“ epizodo, neabejoju, buvai Ir aš ištisus vakarus praleidau laikant
sau prižadėjęs, jog daugiau niekada nebe
sileisi apgaunamas šio formato. Visgi per
ateinančius kelerius metus jis su kaupu
atsiėmė už prarastą laiką: „Kentucky Route
Zero“, „Broken Age“, „The Wolf Among
Us“, „Life is Strange“ – vienas puikesnis
už kitą... Ir tai tik lašas jūroje.
Kai dešimtmečiui įsibėgėjus su šiuo for

matu pradėjo eksperimentuoti visiems ge
rai žinomos franšizės - „Resident Evil“ bei
„Hitman“, mažiausiai tikėtini kandidatai
epizodiniam formatui - supratom, jog „The
Walking Dead“ galimai amžiams pakeitė
įprastą pilno komplekto variantą, žaidimų
industrijoje dominavusį ilgiau nei Romą
valdė Cezaris.
Visai nenuostabu, juolab žinant, kad ateitis

priklausė skaitmeninei rinkai. Iki šio ne
tikėto renesanso, kurį panašiu metu patyrė
ir televizija, kritikai ištisus metus giedojo
gedulo giesmes kompiuterinių žaidimų
„Life is strange“

„Hitman“ (2016)
Pasirinkimas statyti pinigus ant epizodinio kantriai išlaukti serialo ar anime sezono šio formato pradininkė, prisilietusi prie
„Hitman“ formato buvo itin rizikingas, pabaigos ir pasidžiaugti mėgstama TV didžiausių IP - „Minecraft“, „Game of
tačiau pasisekęs. Visgi šis vienetinis eg laida vienu prisėdimu. Neabejoju, jog „D4: Thrones“, „Batman“, „Guardians of The
zempliorius (kuris po poros metų grįžo Dreams Don’t Die“, „Blues and Bullets“ Galaxy“ – tik keletas iš jų - 2018-aisiais
prie įprasto formato) nenuginčyja fakto, ar netgi tas pats, milijoną kartų apverktas bankrutavo, palikdama ne vieną franšizę
jog epizodinių žaidimų problema slypi „HL2: Episode 3“ – patyliukais nugalabyti bei šimtus darbuotojų aklinoje tamsoje.
tęstinume bei nuoseklume. Paimkime „Life projektai – pritartų.
is Strange“, vieną unikaliausių pastarojo Jei ši Ezopo pasakėčia ko mus ir išmokė,
dešimtmečio pasakojimų: jei nebūčiau Praėjo nepilnas dešimtmetis po to, kai, tai jog pasilikti prie to, kas veikia, (kartais)
žaidęs šio žaidimo epizodas-po-epizodo, planetoms tinkamai susiformavus, epizo yra geriausia inovacija. „Valve“ tą žino;
manau, jog ties antruoju ir pačiu silpniau diniai žaidimai išsikovojo savo vietą po „Naughty Dog“ šia formule naudojasi
siu epizodu nuotykis ir būtų pasibaigęs. saule. Buvo akivaizdu, jog per amžius lygi jau daugelį metų. „Netflix“ suprato, kad
Ypač nežinant, ar tolimesnio epizodo nami su TV ir kino industrija, kompiute žmonėms nepatinka per pipetę lašinama
sulauksi po dviejų savaičių, o gal po po riniai žaidimai vis dėl to išbandys šį forma medija; gerą, kokybišką pramogą mums
ros mėnesių. Netgi pats „Life is Strange“ tą stambesniu mastu. patinka suryti vienu prisėdimu.
franšizės režisierius pripažįsta, jog tarpai
tarp kiekvieno epizodo buvo nemenki. Kuo viskas baigėsi? „Netflix“, lyg numa Ir nors „Telltale“ studija ne per seniausiai
tydamas, atgyvenusios estafetės lazdelę buvo prikelta antram gyvenimui, jie, geriau
Tai ne tik erzina auditoriją, įstrigusią vi iškeitė į metų metus tikrintą ir patikrintą nei bet kas kitas, turėtų prisiminti seną,
dury besirutuliojančio pasakojimo; ši for pilno formato formulę, taip pradedant tele gerą rašymo (bei pagrindinę indie žaidimų
mulė taip pat puikiai daugelį atbaido nuo vizijos renesansą bei toliau štampuojant kūrimo) taisyklę - „atsikratyk savo
prasidėjimo su nepilnai užbaigtu produktu. savo logotipą ant kiekvieno TV pultelio. numylėtinių“ (angl. kill your darlings).
Ar trykšti noru žiūrėti laidos premjerą Epizodinis formatas žaidimų fronte, kita
nežinant, kada gausi išvysti antrąjį epizo vertus, buvo ne itin sėkmingas žingsnis
dą? Ne be reikalo daugelis vis dar renkasi atgal: ta pati „Telltale Games“ kompanija,

Interviu: bartosh polonski ir menas virtualybėje | mangirdas beniušis
INTERVIU:
Mangirdas beniušis
Daugybės išgalvotų pasaulių kūrėjas,
pilietis bei kritikas
Bartosh Polonski
ir menas virtualybėje
Bartosh Polonski, arba tiesiog Bartas, yra tikras virtualios realybės guru. Savo,
kaip profesionalaus kūrėjo kelią pradėjęs 2006 metais, jis visuomet dirbo su
eksperimentinėmis audiovizualinėmis technologijomis ir bandė atrasti naujų būdų
patirti istorijas. Kartu su keletu bendraminčių įkūręs „Gluk Media“, per eilę metų Bartas
sukūrė ne vieną dešimtį įdomių audiovizualinių projektų, kurie buvo valdomi smegenų
bangomis, gestais, kūnu ir panašiai.
Tačiau paskutinius keletą metų šio kūrėjo kasdienybę pasiglemžė virtuali realybė. Po
eilės įdomių projektų, tokių kaip „Laisvės Kodas 13“ ar „RedCube VR“, Bartosh Polonski
išleido naują interaktyvią VR patirtį su ypač lietuvišku pavadinimu „Kamile VR“. Apie šį
kūrinį, jo reikšmę ir įkvėpimo šaltinį nusprendėme pakalbinti patį kūrėją...

Bartosh Polonski | Foto: MANTAS PUIDA
Pradėkime nuo pradžių pradžios. Kaip pats įsitraukei į kūrybą? Kokia buvo „Gluk Didžiausias profesinis lūžis įvyko 2005 metais kai atlikinėjau
Media“ pradžia? praktiką „Ars Electronica“ medijų centre, Austrijoje. Visas
mano suvokimas apie meną, darbo principus ir metodus
Mane atrado mano dailės mokytoja Svetlana. 9 klasėje iš mano apsivertė aukštyn kojomis. Susipažinau su žmonėmis iš MIT
kuprinės iškrito piešiniai ir ji pasakė „Bartai, tu privalai padaryti medijų laboratorijos, kurie sukūrė programavimo kalbą skirtą
parodą!“. Ji išmokė dalintis savo slaptais piešiniais ir bendrauti audiovizualinių menų vystymui. Ten prisiliečiau prie įvairiausių
su auditorija, priimti kritiką ir pagyrimus. Matematikos mokytoja kūrybos įrankių ir ateinančius metus dirbau prie vaizdo apdorojimo
Liucija mane paragino dalyvauti „Kengūros“ konkurse. Pradėjau algoritmų. Jie buvo skirti interaktyvioms renginių instaliacijoms,
domėtis matematika ir geometrija. 1994 metais Atviros Lietuvos kurių dalis buvo rodomos Vilniuje. Mane pastebėjo du verslūs
Fondo dėka mano namuose atsirado nemokamas internetas. Brolis veikėjai – Bogdanas ir Andrius. Taip kilo idėja įkurti „Gluk Media“.
man gavo 286 Intel kompiuterį, „USRobotics 14K“ modemą su Atsirado deadlineai, sąskaitos faktūros ir pomėgis tapo darbu...
HTML programavimo instrukcija ir keturias „Coherent“ unix
sistemos disketes su už Bibliją dvigubai storesne naudojimosi Kaip ir kas paskatino tave domėtis virtualia realybe?
instrukcija. Aš neturėjau kitos išeities, kaip tapti geeku. Mano
pomėgis menams ir kompiuteriams augo lygiagrečiai. Dailės Vieną nuobodžią 2014 metų vasaros popietę mano bičiulis,
mokykloje sutikau savo pirmąjį mentorių – videomeninką Audrių elektronikos hakeris Pavelas Volginas, atnešė į ofisą kažkokią dėžę
Mickevičių. Jis išmokė mane kurti asmeniškus filmus ir per juos ir sako „aš noriu tau kai ką parodyti“. Toje dėžėje buvo šviežiai
pažinti save. Tėvo paragintas įstojau į VDA, kur mokiausi kritinio pagamintas virtualios realybės įrenginys. Jį įjungus man paleido
mąstymo. „Alien Isolation“ ir aš vos neprivariau į kelnes. To pakako, kad VR
taptų mano aistra.

Pirmos virtualios realybės aplikacijos kurias dariau komerciniams pristatė „Unix talk“ programą, kuri buvo įrankis, leidžiantis realiu
tikslams buvo architektūrinės vizualizacijos. Su „Gluk Media“ laiku kalbėtis nuotoliniu būdu.
komanda virtualioje realybėje kūrėme ištisus Vilniaus rajonus,
kurie pradėjo teikti pasitikėjimo savo jėgomis - mūsų kurti Nuo to laiko kompiuteris man buvo mašina, kurioje yra mano
projektai padėjo taisyti architektų klaidas, kurių šiaip neįžvelgtum brolis. Technologijos ir šeima man visada buvo susiję dalykai. Ko
klasikiniuose CAD brėžiniuose. Nuo 2016 metų sukoncentravau gero, tai ir paskatino sukurti scenarijų apie šeimą, kurios konfliktas
savo dėmesį į virtualios realybės filmų gamybą. Iki pat šiol kartu atsiranda dėl technologijų. Viskas, žinoma, vyksta daug sudėtingiau
su komanda kuriame VR filmus, interaktyvias patirtis, kurias negu bendravimas per chatą. Sukūriau mitologiją, kurioje
demonstruojamos visame pasaulyje. 2018 metais kartu su 30-ies technologijos integruojasi į žmogaus kūną ir aplinką. Personažus
autorių komanda įgyvendinome interaktyvųjį VR filmą „Laisvės Kamilei inspiravo Daniel Keyes knyga „Flowers for Algernon“.
kodas 13“. Technologine prasme įkvėpimo sėmiausi iš tokių istorijų kaip
„Black Mirror“, „Altered Carbon“, taip pat „Stranger Things“ ir
Kuo kūryba virtualios realybės platformoms skiriasi nuo įprastos? Į ką „Westworld“.
labiausiai kreipi dėmesį?
Jūsų naujame žaidime svarbų vaidmenį vaidina dirbtinis intelektas. Kaip užgimė
VR turi labai didelį minusą. Norint patirti virtualią realybę visame šios istorijos? Koks tavo paties požiūris į dirbtinį intelektą?
jos gražume visada reikia erdvės ir sąlygų. Virtuali realybė izoliuoja
žmogų nuo aplinkos. Tačiau ši izoliacija tampa teigiama savybe, Negana jau mano minėtų kūrinių, daug įkvėpimo istorijoms
ypač kai reikia „atsijungti“ ir pasinerti į kitą erdvę ir laiką. Jokia ateina iš kasdieninio gyvenimo. Naudoju įrankius automatizuoti
technologija iki šiol neleido žmogui taip stipriai pasinerti į kitą savo kasdienius darbus, pradedant aplikacijomis, padedančiomis
erdvę, kurioje vis labiau nyksta riba tarp tikrovės ir simuliacijos. užmigti, baigiant robotais siurbliais. Daug metų dirbau su
skaitmeninio vaizdo apdorojimu žmogaus veido, judesio
Skirtingai nei kompiuteryje ar telefone, VR negalima daryti nieko atpažinimo tikslais. Šias interaktyvias sistemas naudojau „Gluk
kito, kaip tik būti VR, nes žiūrovo pagrindiniai pojūčiai yra pilnai Media“ kuriamose instaliacijose.
įsitraukę į patirtį. Būtent šių pojūčių dizainas ir yra tai, kas skiria
kūrybą virtualybei nuo įprastinės. Kūrėjų bendruomenėje netgi yra Lietuvos AI scena yra labai stipri ir aktyviai palaiko pulsą
terminas kaip presence design t.y. metodai, kurie leidžia išlaikyti pasauliniame lygmenyje. Audriaus Zujaus organizuojami AI
žiūrovo įsitraukimą. Žaismo dizaino principai išlieka panašūs, bendruomenės susitikimai suteikė daug idėjų ir žinių apie šią
tačiau procesas yra daug sudėtingesnis. Projektavimas yra toks industriją. Priklausomybė nuo automatizavimo tik didėja. Vieni iš to
pats kaip klasikiniuose žaidimuose ar filmuose, tačiau kadruotė ir laimi, kiti pralaimi. Čia atsiranda konfliktuojantys požiūriai. Iš šio
vaizdo planavimas vyksta ne stačiakampyje (pvz. 16:9), o sferoje konflikto kyla idėjos scenarijui.
(VR kadras nusitęsia 360 laipsnių). Čia praverčia architektūrinis
Šiandien Holivudas ir medijos dirbtinį intelektą vaizduoja kaip
mąstymas.
kažkokį antžmogišką organizmą, kuris uždominuos pasaulį. Mažai
Kokia buvo Kamilės pradžia? Kaip kilo idėja šiam žaidimui? kas suvokia, kad tai tiesiog statistika paremtos kompiuterinės
programos, skirtos apskaičiuoti didelius duomenų srautus.
„Kodėl tu visą dieną žiūri į tą ekraną“ – manęs klausia tėvas. Aš Kamilėje, dirbtinis intelektas vaizduojamas kaip kompiuteris
jam sakau, kad kalbu su broliu. Tai buvo 1995 metai. Man buvo 14 ir integruotas į žmogaus smegenis, padedantis geriau valdyti
tais metais Lietuvoje atsirado internetas, prieinamas paprastiems motoriką. Kamilės mitologijoje jis yra visur. Tačiau tam, kad
mirtingiems. Mano brolis, „Unix“ geekas, išmokė mane naudotis dirbtinis intelektas būtų „pažangus“, jam reikia žmogaus
taip vadinamu bashu ir kadangi mes gyvenome atskirai, jis man pagalbos. Kad skaitmeninis protas būtų visavertis – jam reikia

„crowdsourcinti“ žmonių smegenų organinę veiklą, paremtą

nuojauta. Istorijoje man svarbus ne dirbtinis intelektas, o žmonių
santykių trapumas dirbtinio intelekto ir technologijų kupiname
pasaulyje.
Pasirinkote savo žaidimą leisti epizodais. Kodėl? Ką tai suteikia pasakojimui?
Taip daryti nusprendėme dėl kelių priežasčių. Pagrindinė - kad

žiūrovai tarp epizodų galėtų padaryti pertrauką. Virtuali realybė
yra intensyvi, todėl 15-30 minučių vienam epizodui pakanka. Tarp
epizodų galime pasikeisti lokacijas ir šokinėti laike. Kamilė labiau
yra linijinis filmas negu atviro pasaulio žaidimas, tačiau ateityje
planuojame ir turėti tokią versiją, kurioje žiūrovas galėtų pilnai
improvizuoti. Epizodai pasakojimo nesugadina, nes visi personažai
ir užduotys yra susijusios tarpusavyje. Viskas sudėliota taip, kad
kiekvienas epizodas būtų kaip atskiras pasakojimas. Esant norui,
tikri VR maniakai galėtų visus epizodus patirti vienu kartu – pilno
metro VR filmo formatu.
Kodėl pasirinkote ateitį?
Nes ji neegzistuoja. Žiūrovam patinka neegzistuojantys reiškiniai.

Įdomiausi filmai yra tie, kuriuose įvyksta laiko ir erdvės
iškraipymai. Pavyzdžiui, Christopher Nolan kinas yra įdomus tuo,
kad jis iškreipia laiko suvokimą. Mano asmeninis pasirinkimas
buvo susijęs su senesniu projektu – „Laisvės kodas 13“ buvo šuolis
į praeitį, o „Kamilė“ – tai šuolis į ateitį. Supratau, kad šuoliai
laike visada yra įdomūs žiūrovui, nes žmogus iš principo gyvena
dabartyje (t.y. čia ir dabar) ir bet koks šuolis laike, nesvarbu į kurią
pusę – yra neįprastas ir įdomus. Ateitis man patinka dar ir dėl to,
kad jos įsivaizdavimas yra kūrybinis procesas. Tuo tarpu, praeities
vaizdavimas yra labiau analitinis procesas. Kadras iš „Kamile VR“
Tavo nuomone, kokia ateitis laukia virtualios realybės? laisvės norint įgyvendinti numatytą viziją. Nuo pat pradžių
dirbome ir su filmo sklaida užsienyje: pristatėme „Kamilę“ „GDC“,
„Facebook“ bankrutuoja. Visi asmens duomenys tampa vieši. „Gamescom“ ir surinkome maksimalų grįžtamojo ryšio kiekį iš šių
Elon Musk dukra nusiperka „Google“ serverius ir visi duomenys parodų dalyvių. Visai netikėtai vienas žinomas YouTuberis pristatė
saugiai iškeliauja į Marsą. Klimato kaita Žemėje sunaikina projektą savo kanale, suburdamas filmui daugiau nei 200 000
pusę floros ir faunos. Pasaulį apima globali depresija. Tam, kad žiūrovų auditoriją.
neišprotėtų, žmonės implantuoja sau į smegenis išplėstos realybės
simuliatorius, kurie leidžia matyti pasaulį gražesnį, negu jis yra Kalbant apie kitas „Kamilės“ serijas, galėsiu jas vadinti pilnai
iš tikrųjų. Ši XR technologija priklauso „Valve“... o „Valve“, beje, sėkmingomis tuomet, kai titrų pradžioje atsiras „Oculus“ arba
nusipirko nežinomas dirbtinio intelekto magnatas iš Lietuvos… „Valve“ logotipas ir gamybos procesas vyks bendradarbiaujant su
didele studija. Galutinę sėkmę lems auditorijos dydis.
Žaidėjų turinčių namuose VR įrenginį išties nedaug. Ko reikia, kad „Kamile VR“
pats galėtum vadinti sėkmingu projektu? Ką norėtum veikti jei nekurtum žaidimų?
Kūrybine prasme, jaučiu, kad sėkmingai įveikiau sau išsikeltus Programuočiau psichoterapeutinius botus (juokiasi).
iššūkius ir žengiau vienu žingsniu toliau. Subūriau stiprią
talentų komandą, esu labai patenkintas konceptualaus dizaino, O jei rimtai, ne tik žaidimus kuriu. Taip pat esu „BLON“ festivalio
programavimo talentų darbu, Pauliaus Kilbausko ir Vyginto VR programos kuratorius. Šis darbas yra visai kitoks negu dirbau
Kisevičiaus sukurtu garso takeliu. Didelis iššūkis buvo dirbti su iki šiol, reikalaujantis daug socialinių įgūdžių ir empatijos.
balso aktoriais iš JAV nuotoliniu būdu, jis pasiteisino – gauname Sudarinėdamas VR programą nuolat bendrauju su pasaulyje
daug gerų atsiliepimų. Filme taip pat pasirodė ir lietuvių aktoriai pripažintais VR kūrėjais, kurie mane įkvepia imtis ambicingų
Juozas Gaižauskas ir Aurelija Tamulytė. kūrybinių projektų.
Finansine prasme, kol kas, kol dar neišleidome galutinės versijos, Ačiū už pokalbį. Jei apie „Kamile VR“ norėtumėte sužinoti daugiau, kviečiame
sudėtinga prognozuoti rezultatus. Tačiau jau pats projekto nepagailėti „laiko“ Facebook’e:
startas buvo sėkmingas: projektui įgyvendinti gavome valstybinį facebook.com/KamileVR
finansavimą iš „Lietuvos kino centro“, o tai suteikė kūrybinės

Interviu: „angelų takais“ arba čiurlionis 21-ąjame amžiuje | Valdemaras Nedvecki
INTERVIU:
Valdemaras Nedvecki
Nereikia net ir bokalo alaus, kad pradėtų
diskutuoti fantastikos temomis. Labai
„angelų takais“
greitai diskusija gali tapti monologu.
arba Čiurlionis 21-ąjame amžiuje

Kristina Buožytė – Lietuvos kino režisierė, kurios darbų sąraše yra pirmasis
pilnametražis lietuviškas mokslinės fantastikos filmas. Vitalijus Žukas – „OKTA“
studijos įkūrėjas ir specialiųjų efektų kūrėjas. Prieš kurį laiką jiedu (nebe pirmą kartą)
sujungė savo jėgas tam, kad pasinertų į naujus, jiems dar neištyrinėtus pasaulius tiek
tiesiogine, tiek perkeltine prasmėmis. Taip pasaulį išvydo virtualiosios realybės patirtis
„Angelų takais“ (užsienyje žinoma tarptautiniu pavadinimu „Trail of Angels“). Tai mūsų
šalyje unikalus projektas, kuris į virtualiąją realybę perkėlė Mikalojaus Konstantino
Čiurlionio tapybą ir muziką.
Būtent apie šį projektą bei apie kitus, buvusius ir būsimus, kalbėjomės su Lietuvos
vardą garsinančiais kūrėjais.

Kadras iš „Angelų takais“
Judu esate kino pasaulio atstovai. Kaip Nukrypote į tokias interaktyvias kad žaidžiu per daug – šiuo metu žaidžiu per mažai. Šiomis
pramogas, kaip virtualioji realybė? dienomis laiko užtenka tik visada po ranka esančiame telefone
pažaisti „Raid: Shadow Legend“.
Vitalijus: Virtualioji realybė yra nauja medija, kuri apjungia ir
filmus, ir žaidimus. Taip, mūsų patirtis yra artimesnė kinui, Įprastai visuomet domiuosi žaidimais, kurie balansuoja ant ribos
nors techniškai, pačiame gamybos procese, abejose srityse yra tarp meno ir paprasto žaidimo, kaip pavyzdžiui „Journey“ – tai
daug panašumų. Kristina papasakos daugiau, kaip pas ją atsirado man idealus žaidimas. Taip pat labai laukiu galimybės pabandyti
virtualioji realybė, kuri man buvo daug artimesnė žaidimų dėka. O naujausią Hideo Kojima darbą „Death Stranding“. Iš to, ką teko
ji nežaidžia... skaityti apie šį žaidimą atrodo, kad jis yra būtent tai, ko aš labai
seniai laukiau. O Kristina, atrodo, „Tetrį“ žaidžia?
Kristina: Vis kažkaip nesusitaupau „PlayStation“ (juokiasi). Iš tikro
yra labai įdomu išbandyti naujas medijas ir jose paeksperimentuoti Kristina: (juokiasi) Vaikystėje tikrai žaidžiau „Mario“. Bet daugiau
– tai naujas iššūkis sau ir niekada nežinai kur tas eksperimentas apie žaidimus negalėčiau papasakoti.
vėliau nuves. Žvelgiant iš profesinės pusės tai yra gera simbiozė,
nes iš kino yra atnešama patirtis į virtualiąją realybę, o iš Kaip ir kodėl nusprendėte prikelti M. K. Čiurlionio darbus virtualiojoje
virtualiosios realybės jos galima išsinešti į kiną. Todėl man yra realybėje?
įdomu pabūti ir vienoje, ir kitoje sferoje.
Kristina: Manau, kad M. K. Čiurlionio darbai tam yra labai tinkami.
Vitalijau, minėjai žaidimus, tad būtų įdomu sužinoti, ką žaidi? Čiurlionis yra tas autorius, kurį pageidautina perkelti į virtualiąją
realybę tiek kalbant apie darbų tinkamumą, tiek apie jo žinomumą.
Vitalijus: Dabar, kad ir kaip gaila, žaidimams turiu mažai laiko.
Bandau tai ištaisyti, nes nebandau atsikratyti žaidimų ir nesakau, Vitalijus: Čiurlionis ypatingas tuo, kad jis, tarsi, matė kitokį pasaulį

ir jo kūryba – iš to pasaulio siunčiami atvirukai. Mūsų tikslas buvo Turėdami tai galvoje ir atrinkinėjome kūrinius. Panaudojome ir
iš tų atvirukų atkurti jų šaltinį ir panardinti žiūrovą į patį tos visatos Mindaugo Urbaičio „Ramybę“.
centrą.
Vitalijus: Ypatingai norėtume jam padėkoti ne tik už tai, kad davė
Kristina: Taip pat Čiurlionis buvo vienas iš menininkų, kuris ir kūrė savo kūrinį, bet ir už tai, kad jo kūrinys suteikė daug idėjų ir labai
muziką, ir tapė, ir rašė. Todėl jo darbai ir yra vieni iš tinkamiausių gerai įsiliejo į visą darbą. Be jo negalime įsivaizduoti projekto.
tokiam projektui.
Kristina: Mindaugo kūrinys tiko konceptualiai, nes buvo sukurtas
Kaip rinkote kūrinius projektui „Angelų takais“? peraranžuojant Čiurlionio kompozicijas. Tai beveik atitinka mūsų
su paveikslais nudirbtą darbą. Vėliau M. K. Čiurlionio proanūkis
Kristina: Gilinomės į viską, kas tik yra. Vėliau pamatėme, kad Rokas Zubovas mums davė simfoniją, kuri ir buvo toji ilgai ieškota
Čiurlionio tapyboje yra jungtys. kulminacija.
Vitalijus: Matėte detektyviniuose filmuose tyrimų lentas, kuriose Vitalijus: Sunku net įsivaizduoti dabar kažką kitaip. Kuomet Kristina
viskas sujungta virvutėmis? Tai yra panašu į tai, kas vyko pas man pirmą kartą davė tai paklausyti, neturėjau ką pasakyti.
mus. Kaip ir sako Kristina, kuomet mes tyrinėjome paveikslus, Supratau, kad viskas – muzika ir paveikslai – idealiai susilieja.
supratome, kad paveikslas „Rex“ sujungia visą kitą kūrybą į vieną.
Štai tada ir pradėjome kabinti virvutes ir piešti linijas. Kristina: Tai buvo atradimas – klausant pavienių Čiurliono
kompozicijų jis atrodo romantikas, kas ne visiems gali patikti.
Kristina: Čiurlionio kūryboje išties atsikartoja simboliai, veikėjai ir Tačiau kartu su paveikslais viskas taip gerai dera ir taip gražiai
netgi lokacijos. Žinant, kad pats menininkas domėjosi įvairiomis skamba. Atrodo net gali įsivaizduoti ką autorius tuo metu jautė ir
religijomis, tradicijomis, papročiais ir visa tai galima pamatyti išgyveno savo galvoje.
apsijungiant jo kūryboje. Taip patys darbai pradeda kalbėti. Tu,
Vitalijau, kalbi apie virvutes, o man viskas ryškėjo kaip nuotraukoje. Kiek užtruko visas kūrybos procesas?
(juokiasi)
Vitalijus: Du metus. Visą projektą mes galime suskaidyti į keturias
Kaip sekėsi derinti M. K. Čiurlionio muzikinę kūrybą su paveikslais? dalis. Pirmąją dalį mes kūrėme apie metus, o per likusius metus
sukūrėme kitas tris dalis, nors jos atrodo ir žymiai sudėtingesnės.
Vitalijus: Kristina susėdo su garso režisieriumi Vyčiu Puronu.
Pirmi metai buvo sudėtingi, nes ilgai ieškojome kūrybinės
Kristina: Atskiros kompozicijos labai derėjo su paveikslais. Bet koncepcijos, projektas nuo pirminės idėjos smarkiai pasikeitė.
turėjome tikslą kūrinį padaryti vientisą, turintį kulminaciją. Turėjome ir daug techninių iššūkių, tokių kaip vizualus priartėjimas

prie Čiurlionio stilistikos. Stabdė ir darbo su virtualiąja realybe darbus. Manau tai irgi būtų įdomus ir prasmingas kūrinys.
patirties trūkumas – mums tai buvo pirmas projektas. Visa tai
išsprendus liko tik kūrybinė veikla, kuri ir leido greičiau judėti Kol kas „Angelų takais“ nėra prieinamas plačiajai auditorijai. Ar turite planų
pirmyn. paversti jį masiniu projektu?
„Angelų takais“ gavo dvi nominacijas Venecijos kino festivalyje. Kaip jaučiatės Vitalijus: Tikimės, kad pavasarį visi norintys galės išbandyti projektą
sulaukę tokio pripažinimo? Čiurlionio muziejuje.
Vitalijus: Virtualiosios realybės pasaulyje dėmesys Venecijos Kristina: O vasarą – Nacionalinėje dailės galerijoje, „Baltijos
festivalyje, kol kas, yra didžiausias įmanomas pripažinimas. Tad simbolistai“ parodoje. O kai išplatinsime Lietuvos muziejuose ir
mes tikrai buvome labai sužavėti, nors, tiesą sakant, mes buvome galerijose – tuomet jau galvosime apie kitokį išleidimą.
įsitikinę, jog pateksime ten, kur patekome. Aišku, kuomet iš kelių
kitų festivalių gavome atsiprašymo laiškus dėl to, jog nebuvome Vitalijus: Mes galvojame projektą pristatyti ne tik Lietuvos, bet
atrinkti, trumpam suabejojome. Buvo tikrai malonu būti festivalyje ir užsienio muziejuose. Tad jei imsime jį pardavinėti – tai gali
kartu su kitais darbais, bendrauti su kitais kūrėjais. Mums tai buvo sutrukdyti šiems planams. Juolab, ne tiek daug žmonių turi
tikrai didžiulis pripažinimas. galimybę šią patirtį pamatyti namuose, daugiau žmonių ją galės
pamatyti įvairiose parodose. Bet ateis laikas ir tikrai patirtį galės
Ir šiandien galime pasigirti, kad dar visai neseniai „Angelų takais“ įsigyti kiekvienas norintis. Galbūt tuomet net bus išleista ir
gavo prestižinį „Lumen Prize“ apdovanojimą – užėmėme pirmąją atnaujinta versiją.
vietą XR (virtualioji ir papildyta realybė – aut. past.) kategorijoje. Tai
buvo tikrai didelis pripažinimas. Ypač jei vertintume nugalėtojus Man pačiam yra tekę bandyti Salvadoro Dali darbų įkvėptą „Dreams of Dali“
kitose kategorijose ir pamatytume koks aukštas tų darbų lygis, nuo projektą. Ar „Angelų takais“ kūrimo metu sėmėtės įkvėpimo iš tokių projektų? Ar
idėjų iki išpildymo. Tai buvo didelė garbė būti tarp jų. siekėte sukurti savo unikalų projektą?
Pirmasis projektas sėkmingas, tad gal planuojate ir kitokių meninių patirčių Vitalijus: Atvirai sakant, mes tikrai matėme kitus projektus. Bet
virtualiojoje realybėje? manėme, kad to nepakanka tam, ką mes numatėme. Tai buvo
įkvėpimas nueiti toliau, gerokai toliau, nei nuėjo tie projektai. Mes
Vitalijus: Jau dirbame! Nors mes dar tik pirminėje stadijoje, jau tikrai jų nekopijavome, nes mums tie projektai buvo ir įdomūs, ir
dirbame ties bendru projektu su Vilniaus Universitetu. Tai bus nelabai įdomūs vienu metu. Žinote, kaip vyksta kūrybinis procesas
istorinė patirtis apie LDK laikų Vilnių. Norime vėl sukurti ką – pirmoji idėja visuomet būna išmetama. Tad tie kūriniai buvo kaip
nors ypatingo ir parodyti Vilniaus istoriją taip, kaip ji dar nebuvo pirma idėja.
parodyta.
Kristina: Visas procesas, kuomet reikia mokytis – mokaisi iš esamų
Kristina: Aš norėčiau į virtualiąją realybę perkelti Samuelio Bako darbų. Buvo mėnuo, kuomet iš „Steam‘o“ siunčiausi įvairius darbus

Išminties puslapis
42
puslapis
„Daug stebuklų yra pasaulyje,
tik ne visiems jie prieinami;
vieniems dėl to, kad jų negirdi
ir nemato, kitiems dėl to, kad
jų nesupranta.“
– Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
42 Protagonistas | pavasaris
Pavasaris 2020

ir žiūrėjau kas mane veikia ir kas man nepatinka. Taip apsimokai ir filmų. Vis vien žemėlapyje mes nelabai matomi. Todėl turėjome
tik vėliau eini į kūrybinį procesą. tikslą eiti per festivalius ir gauti kūrybinį, meninį pripažinimą. Nes
gauti komercinį pripažinimą, kuomet nėra žinomų aktorių, yra
Pereikime prie filmų ir specialiųjų efektų – veiklų, kuriose veikėte dar iki „Angelų beveik... ne, tai yra neįmanoma ir tiek. (juokiasi).
takais“. Koks buvo jūsų kelias šiose srityse?
Vitalijau, kartu su „OKTA“ taip pat prisidėjai prie šio filmo.
Kristina: Mano backgroundas yra kino režisūra. Vėliau prisidėjo
kamikadzės savybės, kuomet neri į viską, darai ir tik tuomet Vitalijus: Tai buvo viena iš beprotiškiausių patirčių, kokia tik
supranti kas vyksta ir kur įsivėlei. Pavyzdžiui, kuomet pradėjome įmanoma. Mes buvome ką tik susikūrusi studija, alkani darbui.
dirbti ties „Kolekcioniere“ aš net neįsivaizdavau kur mes neriame Atėjo pas mus, pristatė įdomų filmą, bet jam nėra pinigų. Kūrinys
– sukurti pilnametražį filmą be biudžeto, kiek tai kainuoja. buvo labai įdomus ir labai norėjome prie to filmo prisidėti, tad
Arba kaip aš sakau apie „Aurorą“ – dalis buvo mūsų turėtas sukvietėme visus draugus iš užsienio. Taip prie projekto dirbo
biudžetas, kita dalis – mūsų kraujas. Tai yra stiprybė, nes leidi sau ir latviai, ir kanadiečiai. Visi pridėjo kas kuo galėjo. Finale buvo
eksperimentuoti ir tik vėliau pamatai kur tai tave nuveda. labai malonu, kuomet filmas gavo apdovanojimą už vizualinę dalį.
Sulaukėme ir komplimentų, kad „Aurora“ atrodo ne kaip Rytų
Man patinka daryti dalykus, kurių nelabai žinau ar suprantu, bet Europos filmas. Džiaugiamės, kad pavyko tai pasiekti.
yra noras. Aš nuo vaikystės ar paauglystės visada įsivaizdavau, kad
žmogus visada gali pasiekti tai, ko jis nori ir mus veikia tik mūsų Kartu su „OKTA“ teko dirbti ir su keliais tarptautiniais projektais. Kokia tai buvo
sukurti apribojimai. Jeigu yra tikslas ir užsispyrimas – tikrai yra patirtis?
įmanoma pasiekti tai. Bet tam, aišku, reikia labai daug energijos,
darbo, darbo ir darbo. Svarbiau kad vežtų kažkokios idėjos. Tik taip Vitalijus: Pradžioje tai buvo darbas su klientais. Klientai išgirsdavo
ir atėjau į VR, nes tai irgi buvo įdomu, buvo eksperimentas, buvo apie mūsų ankstesnius darbus, gaudavo rekomendacijų,
iššūkis, labai tikėjau idėja, tikėjau Čiurlioniu. Kai kažkuo tiki, tai yra pamatydavo mūsų darbus ir tuomet ateidavo su savo idėja ir mes
ir sunku, ir lengva. buvome tie, kurie išpildo tą idėją. Dabar daug kas pasikeitė ir mes
jau ne tik pildome idėjas, bet ir prisidedame prie jų generavimo ir
Šiandien toliau vystau filmų projektus, šalia yra virtualioji realybė. esame nebe tik gamybinė, bet ir kūrybinė studija.
Bet visas dėmesys skiriamas naujo filmo projektui, tad žiūrėsime
kaip pavyks. Kaip vertinate lietuvių galimybes konkuruoti su kitais?
Kristina, režisavai pirmąjį lietuvišką mokslinės fantastikos filmą „Aurora“, nors Kristina: Potencialo mes tikrai turime. Tik darant bet kokį kūrinį,
fantastika Lietuvos kine nėra dažnai pasirenkama. reikia jį daryti ne tik Lietuvai, reikia galvoti apie pasaulį. Aišku,
kurti kūrinį auditorijai, kažin, ar ir aš mokėčiau. Reikia atsispirti
Kristina: Fantastika domiuosi nuo vaikystės, tai man artima tema. nuo to, kas tikrai yra įdomu pačiam, bet tuo pačiu ir gerai žinoti
Kuomet kūrėme šį filmą, jis nebuvo nei autorinis, nei žanrinis sci- kontekstą to, kas vyksta aplinkui. Jeigu atsiranda originalumas,
fi, kas labai erzino distributorius. Nors mes tik norėjome sukurti jeigu atsiranda šviežias žvilgsnis, priėjimas, tad tikrai yra galimybės
filmą, kuris patiktų mums patiems. Kitaip net nematau prasmės išeiti plačiau. Mes dabar konkuruojame su visu pasauliu.
– daryti tai, kas pačiai nepatiktų. Dabar jau visi žino apie elevated
sci-fi žanrą, kuris yra kaip metafora, perkeltinės mintys, kuriame Ką galite patarti ar palinkėti šio žurnalo skaitytojams, kurie siekia savo
galime patyrinėti socialines arba filosofines problemas. Be to, dirbu kūrinius parodyti platesnei auditorijai ir svajoja dirbti ir būti žinomi
su kūrybiniu partneriu Bruno Samper, šis mūsų duetas leidžia tarptautiniu mastu?
atrakinti tuos vizualius pasaulius, kurie nėra tokie kasdieniai.
Vitalijus: Mes neturime nei naftos, nei daug iškasenų, bet mes turime
Teko su šiuo filmu pakonkuruoti ir su užsienio darbais – Europos fantastinių žmones ir tie žmonės yra labai kūrybingi. Ir aš matau labai didelį
filmų asociacija jį išrinko geriausiu metų filmu. Lietuvos, kaip kūrybinės šalies, potencialią. Tikiu, kad ne be reikalo
ir Venecijoje gavome nominaciją. Reikia į save žiūrėti kaip į Europos
Kristina: Kaip ir pasaulyje, taip ir Europoje, šis žanras yra populiarus. ir pasaulio kūrėjus, ne tik vietinės reikšmės. Norėčiau padrąsinti
Tuose apdovanojimuose buvo ne tik sci-fi, bet fantasy ir siaubo eiti į priekį, neturėti jokių kompleksų ir sakyti, kad mes, lietuviai,
filmų. Lietuvoje viską riboja ekonominės galimybės, todėl ir galime padaryti labai daug puikių dalykų ir garsinti Lietuvą savo
neturime daug fantastinių filmų. Fantastikos žanras yra labai darbais. Palinkėčiau tikėti savimi, eiti į priekį, išsikelti didelius
brangus, nes specialieji efektai kainuoja tiek pat, kiek filmavimas. tikslus – viską galima pasiekti.
Kokių reakcijų sulaukėte įvairiose užsienio šalyse? Kristina: Tiesiog daryti, važiuoti į tarptautinius renginius,
susipažinti su žmonėmis ir aktyviai veikti. Kuo daugiau darymo,
Kristina: Reakcijos buvo labai geros, teigiamos. Žinoma, priklauso kuo daugiau kūrimo, kuo daugiau eksperimentavimo, žaidimo,
ir nuo segmento. Kalbant apie „Aurorą“, mes taikėme, kad filmas drąsos, tuo bus geriau.
atkreiptų dėmesį festivalių rinkoje, nes kai pradėjome kurti,
galvojome, kaip su lietuvišku projektu, kuris yra lietuvių kalba ir Dėkojame Kristinai ir Vitalijui už pokalbį!
su lietuviškais aktoriais, išsiskirti didelėje konkurencijoje tarp kitų

Ar kompiuteriniai žaidimai yra menas? | Donatas pocius
Ar kompiuteriniai
Donatas Pocius
Viešosios politikos tyrėjas ir jaunojo fantasto tėtis,
jau beveik nustojęs skaityti knygas ir žiūrėti seri
alus, bet vis dar bandantis atrasti laiko pageiminti
žaidimai yra menas?

Pirmas atsakymas į šį klausimą dažnam skaitytojui galėtų būti - o kodėl tai kam
nors įdomu ir svarbu? Bet tai yra svarbu. Pirma, žaidimų teisinis pripažinimas menu
ar kūrybine veikla gali atnešti tokius dalykus kaip geresnė autorių teisių apsauga,
darbo sąlygų reguliavimas, galimybė pretenduoti į paramą ir finansavimą (esu matęs
žaidimų, kurie yra finansuoti Jungtinės Karalystės ar Norvegijos valstybinių menui
skirtų fondų). Ši priežastis yra pakankama visiems, dirbantiems žaidimų industrijoje.
Bet man kur kas svarbesnė atrodo antroji priežastis - žaidimų įvaizdis ir statusas
visuomenėje. Nors žaidžia milijonai ir turbūt milijardai žmonių, tebeegzistuoja
stigma, esą žaidimai yra kažkokia žemesnė laisvalaikio leidimo forma. Pakalbėjus su
nežaidžiančiais žmonėmis akivaizdu, kad jiems žaidimai labai dažnai asocijuojasi tik
su blogiausiais jų aspektais - kas girdėjo apie priklausomybę nuo žaidimų, kas apie
toksiškas bendruomenes serveriuose, kas apie jų žiaurumą ir seksizmą, kas apie visus
įmanomus pinigus iš žaidėjų siurbti skirtus monetizavimo modelius. Maža to, daugybė
žmonių mano, kad žaidimai yra skirti tik vaikams - ir ne tik penkiasdešimtmečių, bet ir
trisdešimtmečių, kurie gal vaikystėje ir šaudė antis per Gariūnuose pirktą „NES“ kloną
ar paskandino baseine kelis šimtus simsų, bet net nenutuokia apie kokio „God of War“
egzistavimą. Žaidimai turi blogiausią įvaizdį iš visų kūrybinių industrijų.

Turint visa tai omenyje, daug laiko prie

žaidimų praleidžiantis žmogus kartais
yra laikomas švaistančiu savo gyvenimą.
Tą retai išgirsi apie filmų, knygų ar
muzikos gerbėjus, net tuomet, kai jie
savo laisvalaikio toms medijoms skiria
dar daugiau. Kodėl? Ogi todėl, kad filmai,
knygos ir muzika neabejotinai yra laikomi
menu, o meno vartojimas visuotiniu
supratimu nėra laiko švaistymas. Tačiau
bet kuris sveiko proto turintis žmogus
pripažins, kad menas menui nelygu.
Naktinė „Fortnite“ sesija vargu ar yra tiek
pat vertinga, kiek „Traviatos“ aplankymas,
bet galbūt sužaisti kokį „BioShock“
visgi yra vertingiau negu pažiūrėti kokią
kvailą komediją su Adam Sandler? Medija
yra tik medija ir produkto vertingumas
nuo to nebūtinai priklauso. Yra daugybė
žmonių, kurie žaisdami patiria tas pačias „Bioshock“
ar net stipresnes emocijas ir estetinį
pasigėrėjimą, kaip žiūrėdami filmus ar jį daryti mažiau meno kūriniu? Tai tik Taigi, atsakymas į klausimą „Ar žaidimai
skaitydami knygas. Pasiekti, kad tai būtų papildomas elementas prie visų kitų yra menas?“ lieka miglotas. Galime
visuotinai suprantamas ir pripažįstamas aspektų. Dėl skirtingų patirčių - galima nujausti, kad lyg ir taip, bet kažkas vis
dalykas, yra svarbu. argumentuoti, kad daugelis meno rūšių tiek kirba, kad gal ir ne iki galo. Visose
visgi yra patiriamos skirtingai. Katedra tose kritikų ir teisininkų abejonėse yra
Kitas natūralus klausimas, pradedant gali pasirodyti vienokia sningant ir kitokia kažkoks tiesos krislas. Žaidime „Pac Man“
kalbėti apie žaidimų kaip meno statusą - o šviečiant saulei; šiandien skaitoma „Iliada“ meną atrasti sunku. „NBA 2K“ serija gali
kas yra menas? Žodyninis apibrėžimas įgyja daugybę kitokių prasmių, negu žavėti daug kuo, bet tikrai ne meniškumu.
yra toks: tai žmogaus veikla, kuria galėjo suvokti senovės graikai, klausę ją Tačiau neįmanoma nuneigti kokio „Death
sukuriami vaizdiniai, garsiniai ar atlikimo iš Homero lūpų; „Ulisą“ vienaip skaitys Stranding“ ar „Red Dead Redemption
darbai, išreiškiantys autoriaus vaizduotę, dublinietis ir kitaip vilnietis; netgi savijauta 2“ estetinio ir emocinio poveikio. Net ir
konceptualias idėjas, ar techninius turi didžiulę įtaką tam, kaip bus patirtas naudojant gana laisvą žaidimų apibrėžimą,
įgūdžius. Meno darbai yra skirti būti kūrinys. Prie trečiojo aspekto ir žaidimų reikia pripažinti, kad galbūt visgi ne visi
vertinami dėl jų grožio ar emocinio šedevro klausimo grįšiu kiek vėliau. žaidimai yra menas.
poveikio. Jeigu šį apibrėžimą priimsime už
gryną pinigą, žaidimai - tikrų tikriausias Kelias į teisinį meniškumo pripažinimą Bet juk daugiabutis irgi nėra lygus
menas. žaidimams taip pat nėra ir nebuvo meniškumu Paryžiaus katedrai. O kokio
lengvas. Prancūzijos kultūros ministerija nors profesoriaus knyga apie Lietuvos
Bet meno apibrėžimai skiriasi ir šis tai padarė 2006-aisiais, kai „Ubisoft“ politinę sistemą meniškumo greičiausiai
klausimas toli gražu nebuvo aiškus net ir korifėjų Michel Ancel apdovanojo ordinu išvis neturi. Reportažinė nuotrauka gali būti
iškiliems meno kritikams bei specialistams. už nuopelnus menui. JAV, vienoje iš dviejų meniška - bet gali būti ir tik informatyvi.
Vienas iš svarbiausių žaidimų kaip meno (kartu su Japonija) svarbiausių žaidimų Panašu, kad visi nesusipratimai apie
skeptikų buvo neabejotinai garsiausias rinkų, pripažinimas įvyko 2011 metais, kai žaidimų meniškumą ateina iš nesugebėjimo
visų laikų filmų kritikas Roger Ebert. Jo Aukščiausiasis teismas priėmė teigiamą suvokti, kad medijos gali būti taikomos
argumentai buvo įvairūs. Pirmiausia, sprendimą žodžio laisvės kontekste. skirtingiems tikslams. „Pac Man“ ar „NBA
žaidimai esą nėra menas dėl to, kad juos Net keletas kitų bylų ankstesniais 2K“ serija ir nesiekia būti menu - jiems
galima laimėti. Antra, žaidimai esą neturi metais baigdavosi teismo nesugebėjimu pakanka funkcionalumo, kaip „Maxima“
vienos nekeičiamos formos - kiekvienas pamatyti meninės raiškos žaidimuose. pastatui ar reklaminiam džinglui. Bet
žaidėjas juos gali patirti kitaip. Trečia, nėra Tik 2018-aisiais žaidimai oficialiai tapo visai kitokie yra daugybė kitų žaidimų.
nė vieno žaidimo, kuris būtų visuotinai menu Vokietijoje - šioje šalyje tai svarbu, Teisininkams ir kritikams tai suprasti
lyginamas su didžiaisiais literatūros, mat nacių ir kitų ekstremistinių grupių užtruko, nes kompiuteriniai žaidimai
muzikos ar kino darbais. simboliai gali būti vaizduojami tik mene; prasidėjo nuo funkcionalumo – gana ilgai
taigi, žaidimai, kuriuose atsirasdavo kokia jie ir buvo skirti tik laimėti ir pasilinksminti
Šiuos argumentus verta aptarti po nors svastika, turėjo būti cenzūruojami. naudojantis interaktyviais elementais. Be
vieną. Dėl laimėjimo - argumentas Ir yra daugybė valstybių, kuriose žaidimai to, jie turėjo analoginį precedentą - niekam
tiesiog keistas ir ne visai suprantamas. tikrai dar neturi lygaus statuso su filmais niekada nekilo klausimas, ar šaškės yra
Kodėl galimybė laimėti žaidimą turėtų ar, tarkime, tapyba. menas. Ne, tai buvo žaidimas, ne menas.

Šitokia istorinė perspektyva temdė skeptikų

akis ir aktyviai žaidimų nežaidžiantiems
buvo sunku suprasti, kad taip, žaidimai
ima perženginėti ribą tarp techninio
funkcionalumo ir meno.
Taigi, greičiausiai egzistuoja žaidimų

meniškumo spektras. Pabandžiau išdėlioti
jį - tiesiog pagal savo supratimą. Reikia
suprasti, kad menkas tam tikrų žaidimų
meniškumas dar nereiškia, kad jie yra
prasti žaidimai. Anaiptol - žaidimas gali
būti puikus, itin įtraukiantis ir neturėti
jokios pretenzijos į meną. Ir tai nieko tokio.
Taigi:
• Žaidimai, kurie vargu ar apskritai

pretenduoja į kokias nors estetines
ar konceptualias emocijas - tai
„Death stranding“
visi ankstyvieji žaidimai, tokie
kaip „Space Invaders“ ar „Tetris“,
„Sonic“ žaidimai ar modernesni (angl. gameplay) yra menas. Žaidimų
dauguma sportinių ir lenktynių
„Rayman“ galėtų puikiai tikti čia. kaip meno kritikai šiuo atveju
žaidimų, ir visokie „Candy Crush“
dažniausiai argumentuoja, kad tuomet
ar „Flappy Bird“. Galbūt kai kada
• Žaidimai, neturintys istorijos arba tik menu reikėtų laikyti ir šachmatus
įspūdingi savo technine meistryste ar
labai paprastą, bet turintys ypatingą arba futbolą. Galbūt. O gal visgi
žaidimo mechanikos idėja, bet vargu
ir originalią žaidimo mechaniką, kuri estetinį ir emocinį pasigėrėjimą gali
ar patenkinantys kitus meniškumo
savaime kelia pasigėrėjimą žaidėjui. sukelti „Dark Souls“ kovos sistema ar
kriterijus. Galbūt turintys muzikos ar
Tai tokie žaidimai kaip kultiniai desperacijos momentu iš internetinio
grafinių elementų, kurie yra labiau
Jonathan Blow sukurti „Braid“ ir „The bendruomeninio debesies Hideo
pridėtinės negu esminės žaidimo
Witness“, ar nuostabusis „Baba Is Kojima žaidime „Death Stranding“
dalys. Jeigu muzika ar grafika ypač
You“, kuriame žaidėjas pats nuolat nusileidžiančios kopėčios?
stiprios, galbūt būtent jas, o ne patį
žaidimą, vertėtų laikyti meno kūriniu. keičia taisykles, ar „Everything“,
leidžiantis tau pabūti mišku, šiukšle • Žaidimai, turintys sudėtingą istoriją,
arba galaktika. Tarkime, net „The dažnai turinčią ypatingą emocinę
• Žaidimai, turintys paprastą
Sims“ ar „Civilization“ seriją būtų galią arba gvildenančią filosofines,
istoriją bei kontekstą (angl.
galima padėti į šią lentyną. Tiesa, čia politines, socialines problemas; tą
lore), nepretenduojančius į labai
kyla dar vienas esminis klausimas - ar istoriją papildo žaidimo sistemos,
gilias temas ar ypatingą estetinį
interaktyvumas ir žaidimo sistemos muzika, grafika. Čia galėtume
pasigėrėjimą. Senieji „Mario“,
paminėti „The Last of Us“ ar
„BioShock“ seriją.
• Žaidimai, kurie ne tik turi sudėtingą

istoriją, bet dar ir pasakoja ją tokiu
būdu, kuris įmanomas tik žaidimuose.
Interaktyvūs elementai yra būtina
istorijos dalis, be jų istorija bus tiesiog
nepilna. Tokie žaidimai peržengia
medijų ribas. Lengvas būdas atskirti
5 punktą nuo 4 - pamąstyti, ar iš
šio žaidimo būtų galima lengvai
padaryti filmą. Iš „The Last of Us“ ar
„Bioshock - taip. Iš „NieR:Automata“
ar „Outer Wilds“ - ne.
O dabar grįžkime prie trečiojo Roger

Ebert kritikos aspekto - kur yra žaidimų
„Outer wilds“ šedevrai? Kur žaidimų „Devintoji

„The last of us “
simfonija“, „Nusikaltimas ir bausmė“ ar gali turėti vizualinius elementus, muziką, mažiau; tačiau žaidime, o dargi tokiame,
„Žvaigždėta naktis“? Ebert visiškai teisus - kostiumų dizainą ir daugybę kitų dalykų. kuris turi VR funkcionalumą, galima
nieko panašaus kol kas nėra. Bet kodėl? Tačiau filmams toli gražu iki žaidimų. Juose sukurti pakankamai įtikinamą iliuziją,
galima sukombinuoti beveik viską. kad persikėlei į kitą pasaulį. Tai atveria
Pradėkime nuo to, kad kuo daugiau mąsčiau visai naujas meninės raiškos galimybes.
apie žaidimus ir meną, tuo labiau supratau, Šiuolaikiniai žaidimai užima jau kartais Žaidėjas susitapatina su istorija, veikėjais,
kad visgi žaidimai ne tik kad yra menas, bet šimtus gigabaitų - milijonus kartų pasauliu. Jeigu menininkas norėtų kaip
turi potencialo tapti ir aukščiausia meno daugiau nei prieš keletą dešimtmečių. įmanoma giliau perteikti jausmą, ką reiškia
forma. Esu gana tvirtai įsitikinęs, kad po Tokiame kiekyje duomenų gali tilpti ne tik būti tam tikru žmogumi ar atsidurti tam
kurio laiko (nors gal tai ir bus dešimtmečiai fotorealistiška grafika ar pažangūs fizikos tikroje situacijoje, būtent žaidimai tai gali
ar amžiai) turėsime tokių žaidimų, kurie varikliai, bet ir ištisos simfonijos muzikos suteikti geriausiai. Iš tiesų, vargu ar nors
bus tarp geriausių kada nors sukurtų ir pilnos bibliotekos tekstų, bei valandų vienas filmas ar knyga taip gerai, detaliai
meno kūrinių. O gal žaidimas bus net pats valandos filmuotų vaizdų ar animacijos. ir kompleksiškai perkelia į Laukinius
didžiausias žmonijos meno pasiekimas. Teoriškai, į žaidimą galima prikimšti Vakarus, kaip „Red Dead Redemption 2“.
krūvas kitų rūšių meno, tūkstančius kartų Jokia kita medija taip gerai ir tiesiogiai
Kodėl? Pažiūrėkime į pačius paprasčiausius daugiau negu į filmą ar serialą. Tai dažnai neperteikia psichinės negalios jausmo, kaip
menus, kuriuos turėjo dar pirmykštės įgyvendinama ir praktiškai - štai mano žaidimas „Hellblade: Senua’s Sacrifice“.
visuomenės. Muzika, dailė, pasakojimai mylimas „NieR:Automata“ turi 6 valandas Maža to, žaidėjas pats prisideda ir kuria
- visa tai ateina iš pačios giliausios nuostabios muzikos, kuri automatiškai žaidimą - tavo padėtos kopėčios žaidime
senovės. Šios medijos gali egzistuoti keičia savo dinamiką priklausomai nuo „Death Stranding“ išgelbės kito žaidėjo
vienos sau - būgno ritmas ir ožio rago veiksmo ekrane; kitas nuostabus žaidimas misiją.
melodija, nutepliotas buivolo siluetas „Control“ turi šimtus dokumentų, kuriuos
ant sienos, iš lūpų į lūpas perduodama galima atrasti ir perskaityti - kai kurie iš Tai ko trūksta iki tikro šedevro, kas negerai?
istorija apie didvyrius ar dievus. Gali būti ir jų yra labai ilgi ir detalūs, daugybė jų tikrai
kombinuota - daina su pasakojimu, knyga meniški. Žaidimai prideda ir jau minėtą Yra pora galimų atsakymų. Žaidimų kaip
su iliustracijomis. Ir dažnai, kai pradedama interaktyvumo elementą, kuris yra visiškai meno formos sudėtingumas yra ir jų
kombinuoti, menas atsiskleidžia kaip unikalus būtent jiems. prakeiksmas. Net ir mažiausi žaidimai
niekada įspūdingai. Bet gyvendamas šiais laikais beveik niekada nebūna vieno
urve, negali sukombinuoti visko - tam O kur dar pačios giliausios įsitraukimo žmogaus kūrinys. O tie žaidimai, kurie
reikia technologijos. Taip atsiranda galimybės. Knygoje skaitytojas leidžia savo yra tarp sudėtingiausių ir detaliausių,
kompleksiniai menai - štai filmas savyje fantazijai veikti; filme vietos fantazijai dažniausiai yra milijonų milijonus

Ar kompiuteriniai žaidimai yra menas? | donatas pocius
sukantys projektai. Jei nuostabią knygą ar

net filmą galima sukurti su mažu biudžetu
- žaidimą padaryti žymiai sunkiau.
Tad tikrojo žaidimų šedevro klausimas
greičiausiai atsiremia ir į pinigus. Nors
visais laikais menai dažnai gyvendavo iš
mecenatų, greičiausiai, kad tokio dydžio
projektas visgi turėtų būti komercinis.
Komerciniai šedevrai yra įmanomi
- menininkai visais laikais gaudavo
milžiniškus pinigus už geriausius savo
darbus. Bet šiuo atveju kūrinys turi būti
ne tik komercinis, bet ir korporatyvinis.
Geriausias pasaulio meno kūrinys turi būti
drąsus, rizikingas, ambicingas, niekur
netaupantis, niekur nestabdantis, su
visame kame įdėta visa širdimi ir visa siela,
kupinas žmogiškumo, apibendrinantis visą
žmonijos praeitį ir apmąstantis jos ateitį,
žvelgiantis į amžinus būties klausimus. Ar
tai suderinama su akcininkų lūkesčiais,
valdybos susirinkimais ir ketvirtinėmis
pardavimų projekcijomis? Atsakymo į šį
klausimą kol kas nėra.
Kitas atsakymas Ebertui į jo pasisakymus

buvo toks: kompiuteriniai žaidimai vis dar
yra akmens amžiuje - tiek pat pažengę,
kiek piešiniai urvuose. Taip drastiškai
gal nesakyčiau, nes piešinių urvuose
stadija baigėsi maždaug su „Atari 2600“
ir 1983-ųjų kompiuterinių žaidimų krize.
Skirtumas tarp to, kas buvo anuomet ir
kas yra dabar - astronominis, ne mažesnis „Hellblade: Senua's sacrifice“
negu tarp mano ir Salvadoro Dali tapybos
sugebėjimų. Drįsčiau pasakyti, kad nė tapo žymiai labiau orientuoti į socialinius, žavėjo inovatoriai - tie, kurie buvo nauji,
viena meno rūšis nepatyrė tokio masto politinius, filosofinius klausimus, gerokai kitokie, tie, kurie vaikščiojo ant ribos tarp
transformacijų per vos 40 metų. Per sumažėjo seksizmo. Su visa pagarba Larai šedevro ir nesąmonės, rizikuodami būti
keletą ar keliolika tūkstančių metų dailė, Kroft, ankstyvieji jos modeliai buvo visiškas nesuprasti vien todėl, kad pralenkė savo
muzika, architektūra nuolat keitėsi ir pataikavimas paauglių hormonams. Dar laiką. Žaidimai yra ta meno rūšis, kurioje
tobulėjo. Filmai ar literatūra dabar ir 2014-aisiais „Square Enix“ bandė pakeisti inovacijos ir pasikeitimų yra daugiausia.
prieš 20 metų skiriasi, bet tie skirtumai prancūzų studijos „Dontnod“ nuomonę, Kiekvienais metais kuris nors žaidimas
nėra milžiniški. Tuo tarpu žaidimai yra kad pagrindinė žaidimo „Life Is Strange“ mane giliai nustebina savo inovatyvumu.
visiškai naujas pasaulis. Nuo trimečio veikėja turėtų būti moteris. Tuo tarpu dabar Muzikoje ar kine man dažniausiai
piešinių lygio figūrėlių iki fotorealizmo turime nuostabias ir stiprias Jesse Faden iš tenka gerai paieškoti, kad rasčiau kažką
- neseniai feisbuke įkeltą „Forza Horizon „Control“, Aloy iš „Horizon Zero Dawn“ panašaus. Mums labai pasisekė, kad galime
4“ nuotrauką palaikiau realybe. Nuo ar Senua iš „Hellblade“, neskaitant dar šį nuostabų procesą stebėti iš arti.
paprasto kosminių laivų šaudymo iki itin visos krūvos kitų. Turime ir nemažai LGBT
komplikuotų RPG sistemų, ypač originalių priklausančių žaidimų veikėjų, nors čia Lieka tik laukti šedevro. Galbūt jis nėra taip
socialinės interakcijos elementų ir viso to, progreso dar kiek mažiau. toli, kaip atrodo. O gal dėl to, kad šedevras
ką atneša virtualioji realybė. Nuo visiško tokiu turi būti laikomas visuotinai, būtent
istorijos neegzistavimo, per paprastas Ir dabar aš suprantu, kodėl būtent platesnis žaidimų kaip meno formos
„Super Mario“ lygio istorijas, iki tokių, kompiuteriniai žaidimai pastaruosius suvokimas kažkuriam žaidimui ir atneš tokį
kurios kabina giliausius būties, tapatybės kelerius metus mane taip domina. Kodėl pripažinimą.
ir buvimo žmogumi klausimus. Net per darbo ir vaiko priežiūros rutinoje radęs retą
pastaruosius kelerius metus pokyčiai laisvą valandą ar dvi aš mieliausiai sėdu O Roger Ebert mirė taip ir nesužaidęs nė
buvo milžiniški - atsirado naujų žanrų, ne prie knygos ar filmo, o jungiu vieną iš vieno kompiuterinio žaidimo.
ištobulėjo virtualioji realybė, žaidimai konsolių. Visuose menuose mane labiausiai

Intelektuali naujienų laida apie žaidimus

Half-Life: Alyx - epinės vaporware istorijos pabaiga | Donatas Pocius
Half-Life: Alyx - epinės

Donatas pocius
Viešosios politikos tyrėjas ir jaunojo
fantasto tėtis, jau beveik nustojęs skaityti
knygas ir žiūrėti serialus, bet vis dar
bandantis atrasti laiko pageiminti
vaporware istorijos pabaiga

Kartais internetiniai memai miršta per sekundę, kad ir kokie gajūs jie buvo prieš tai.
Pavyzdžiui, 2015-aisiais memą apie save nužudė JAV prezidentas Barackas Obama,
pats tardamas „Thanks Obama“ viename tinklapio „Buzzfeed“ vaizdo įraše. Tuo
tarpu 2019-ųjų lapkričio 18 dieną staigia ir netikėta mirtimi mirė krūva kitų ilgą laiką
gyvavusių memų. Bet apie viską iš pradžių. Didžiausio visų laikų vaporware istorija ir
jos atomazga verta detalesnio aptarimo. Žinantiems tą istoriją bus verta prisiminti, o
nežinantiems - sužinoti.
Viskas prasidėjo gūdžiais 1998-aisiais. Rinkoje tuo metu dominavo žaidimai, šaudyklių žanrą atvedė nežaidžiamuosius
Nauja žaidimų studija „Valve Software“, kuriuose viskas, kas juda, yra į tave veikėjus (angl. non-playable characters,
įkurta buvusių „Microsoft“ darbuotojų bėgantys priešai, kuriuos reikia šaudyti, NPCs). Žaidime sutinkami asmenys
Gabe Newell (vėliau taip pat žinomo Gaben ir tai yra visas žaidimas. Pirmojo asmens nebūtinai buvo priešai - kartais jie buvo
pravarde) ir Mike Harrington, išleido šaudyklės neteikė itin didelės svarbos kolegos ar draugai, galintys padėti. Net
žaidimą „Half-Life“. Žaidimas buvo (tam istorijai, dialogui ar priešininkų dirbtiniam priešininkai jau nebėgdavo į žaidėją, o
laikmečiui) įspūdingas ir revoliucinis. intelektui. Tuo tarpu „Half-Life“ į slėpdavosi ar bandydavo išvilioti jį iš

saugios pozicijos granatomis. „Half-Life“ armiją, bet ir krūvas kopijuotojų. Pripratus anksto padarytas įrašas, kaip ji krenta),
taip pat buvo revoliucinis tuo, kad visiškai prie to, kaip žaidimai atrodo šiuo metu, o matematiniais apskaičiavimais. Visi
nenaudojo įsiterpiančių scenų (angl. ir pabandžius pažaisti pirmąjį „Half- objektai, matomi ekrane, buvo ne “prikalti”
cutscenes). Istorija buvo pasakojama Life“ 2020-aisiais, jis daugeliu aspektų prie žemės, kaip įprasta anuomet, o galėjo
nenutrūkstamai, o ir žaidėjo įsitraukimas atrodo beviltiškai pasenęs - tačiau beveik būti pajudinti. Kad žaidėjai tokių naujovių
buvo kur kas stipresnis. Net žaidimo kiekvienas iš didžiųjų žaidimų, nuo bet jokiu būdu nepraleistų, „Valve“ šiame
užsikrovimo laikas tuo tikslu buvo kurio „Call of Duty“ iki „God of War“, turi žaidime dar ir sukūrė “gravitacinį ginklą”,
sumažintas iki minimumo, ir pirmą kartą kažką, ką pirmą kartą padarė būtent „Half- skirtą pakelti objektus nuo žemės. Be
žaidimas ne užkraudavo naują lygį, o Life“. to, būtent „Half-Life 2“ nežaidžiamieji
tęsdavo veiksmą toje pačioje aplinkoje. veikėjai pirmą kartą šaudyklių istorijoje
„Half-Life“ turėjo ilgą, svarbią ir gilią „Half-Life 2“, išėjęs 2004-aisiais, taip ėmė reaguoti ne tik į tiesioginę interakciją,
istoriją, paremtą dialogais ir puikiais pat buvo milžiniška sėkmė ir revoliucija, bet ir į žaidėjo veiksmus aplinkoje
veikėjais - barzdočius mokslininkas nors visuotinai laikoma, kiek mažesnė. (tarkime, prašydami atsargumo nuvertus
Gordon Freeman tapo viena iš didžiausių Daugiausia šis žaidimas atnešė inovacijų, kompiuterio monitorių). Pirmą kartą
žaidimų pasaulio ikonų. susijusių su žaidimų fizika. Pirmą kartą pirmojo asmens šaudyklė turėjo ir
tokio kalibro žaidime fizika buvo paremta vairavimo elementų - nors šie ir ne visiems
Kitaip tariant, tai buvo šedevras kaip reta, ne iš anksto įrašyta animacija (t.y. žaidėjams paliko teigiamą įspūdį bei yra
ir netrukus jis turėjo ne tik didžiulę fanų pastūmus kokią statinę įjungiamas iš atsimenami kaip vieni labiausiai

erzinančių žaidimo elementų. O kur dar

tarp dviejų žaidimų įvykęs milžiniškas
grafikos patobulėjimas, dar viena puiki
istorija, įgarsinimas, žaidimo tempo
palaikymas. „Half-Life 2“ taip pat iškart
tapo kultiniu.
Po tokios sėkmės gerbėjai, žinoma, vėl

ėmė laukti tęsinio, turbūt su naujomis
revoliucinėmis inovacijomis - greičiausiai
„Half-Life 3“. Tačiau netrukus,
2005-aisiais, kiek netikėtai „Valve“
pareiškė, kad užuot vertę gerbėjus kokius
šešerius metus laukti kito didžiulio
revoliucinio žaidimo, jie išleis „Half-
Life 2“ papildinių kolekciją - ir tai darys
epizodiškai, trilogijos pavidalu. Pirmasis
toks epizodas, pavadintas tiesiog „Half- Combine kariai vis dar rimta grėsmė
Life 2: Episode One“, išėjo 2006-ųjų
birželį. 2007-ųjų spalį antrasis epizodas kurį laiką vis užsimindavo apie „Half- Kaip tik praeito dešimtmečio pradžioje
buvo išleistas kaip dalis rinkinio „The Life“ istorijos tęsinį, bet konkrečių datų internete vyko ir memų revoliucija.
Orange Box“ - be kita ko, tame rinkinyje nebesakydavo. Galiausiai neliko ir kalbų Ji įtraukė ir naujojo „Half-Life“
pirmą kartą pasirodė ir kitas legendinis bei apie apskritai ką nors susijusio su „Half- belaukiančius gerbėjus. Socialiniuose
revoliucinis „Valve“ žaidimas, „Portal“. Life“. Tik mistiška tyla. tinkluose pradėjo vaikščioti botai, kam
Trečiasis epizodas buvo suplanuotas tų nors paminėjus „Half-Life 3“ atsakydami:
pačių metų Kalėdoms, ir iškart galėjo kilti Maža to, „Valve“ ilgainiui apskritai „Dėl jūsų „Half-Life 3“ paminėjimo šio
įtarimas, kad tarpas tarp dviejų epizodų lyg nustojo leisti tradicinius žaidimus. Po žaidimo išleidimo data pavėlinta mėnesiu.
ir per mažas. Serijos gerbėjai jau tuomet 2011-ųjų šedevro ir vieno iš geriausių visų Dabartinė išleidimo data - 2185-ųjų
žinojo apie vadinamąjį „Valve laiką“ - t.y. laikų žaidimų tęsinių „Portal 2“, „Valve“ balandis“. Nebeišėjo ne tik „Half Life 2“
dažnus žaidimų išleidimo datos atidėjimus, nebeišleido nė vieno pilno, vienam žaidėjui (bei „Episode 2“) tęsinys, bet ir „Portal
siekiant kuo labiau nušlifuoti galutinį skirto, istorija grįsto žaidimo - o juk 2“, „Left 4 Dead 2“, „Team Fortress 2“ ir
produktą. Tokia praktika buvo „Valve“ būtent jais kompanija ir išgarsėjo. Matėme „Dota 2“ tęsiniai - tai sukūrė memą “Valve
kultūros dalis. tik daugeliui žaidėjų skirtus „Counter nemoka skaičiuoti iki trijų”. Išraiškingas
Strike“ ir „Dota“ tęsinius, bei visokius Gabe Newell veidas taip pat tapo daugelio
Trečiojo epizodo iš tiesų nebuvo per 2007- atnaujinimus, papildymus, techninius savadarbių komiksų ir paveikslėlių pavidalo
ųjų Kalėdas. Bet „Valve laikas“ šįkart tikrai demo ir tokias su žaidėjų lūkesčiais memų medžiaga. Daugelio tų komiksų
užsitęsė, nes to epizodo nesulaukėme prasilenkiančias avantiūras kaip liūdnai tematika buvo susijusi su dingusia „Half-
ir kitais metais. Ir dar kitais. „Valve“ pagarsėjęs kortų žaidimas „Artifact“. Life“ serija.
Tai kas gi nutiko su „Half-Life“?

Atsakymas yra susijęs su „Half-Life
2“ atnešta revoliucija. Mat tai buvo
pirmasis žaidimas, išleistas per „Steam“
žaidimų platinimo platformą. „Valve“
įkūrė „Steam“ 2002 metais - pirmiausia
kaip žaidimų atnaujinimo ir palaikymo
įrankį. 2004-aisiais tai tapo ir internetine
parduotuve. Iš pradžių ji buvo skirta platinti
tik pačios „Valve“ žaidimams, bet greitai
tapo svarbiausia asmeninių kompiuterių
žaidimų prekybviete pasaulyje.
„Steam“ buvo „žąsis, dedanti auksinius

kiaušinius“. Pinigai buvo dideli. O juos,
užuot leidusi akcininkams prisipirkti
jachtų (nors tikriausiai ir tam lėšų pakako),
„Valve“ investavo į galimybę tapti viena
City 17 dar įspūdingesnis nei anksčiau keisčiausių korporacijų pasaulyje. Tas

keistumas pasižymėjo visų pirma itin prie ko dirba ir kokį produktą netrukus yra virtualioji realybė (VR) ir ėmė
plokščia korporacijos struktūra - bent pateiks „baronams“ – mat konkurencija bendradarbiauti su „HTC“ kurdami „Vive
jau oficialiai, įmonėje nebuvo bosų ir buvo milžiniška. Buvo ir daugybė atleidimų, VR“ rinkinį, o po to - naujajį VR rinkinį
viršininkų. Patys darbuotojai tarpusavyje nebūtinai pagrįstų - norinčių prisijungti „Index“, išleistą 2019-aisiais. Dirbo jie
sprendė, prie ko dirbti, kas turėtų kiek prie „Valve“ darbuotojų buvo tuntai, tad ir prie žaidimų, tik ne taip, kaip to norėjo
uždirbti, ir ką reikėtų priimti į darbą ar populiarieji galėjo rinktis pagal simpatijas dauguma fanų - kaip ir minėjau, tai buvo
atleisti. Visi darbuotojai taip pat kartą ir antipatijas, nesvarbu, kiek kūrybingas ir daugelio žaidėjų žaidimai arba įvairūs
per metus kartu atostogaudavo. Vienu darbštus buvo atleidžiamas darbuotojas. atnaujinimai ir kosmetiniai papildymai.
metu „Valve“ dirbęs įspūdingasis graikų Tokia nelaisva laisvė ir vieningos vizijos
socialistas ekonomistas Yanis Varoufakis (neskaitant „Steam“ pelningumo) stoka 2016-aisiais „Half-Life“ gerbėjai baigė
(taip, tas pats buvęs Graikijos finansų reiškė ir tai, kad daugybė projektų, prarasti visas viltis. Iš „Valve“ išėjo trys
ministras, kurį galbūt pažįstate iš pradedamų įmonėje, baigdavosi niekuo. pagrindiniai „Half-Life“ rašytojai - Marc
Graikijos skolų krizės) išgyrė šią struktūrą Nors įmonė buvo pasakiškai pelninga, Laidlaw, Erik Wolpaw ir Chet Faliszek.
kaip puikią alternatyvą tradiciniam viduje ji vis tiek nemažai stagnavo. Visa tai, Marc Laidlaw netrukus savo internetiniame
kapitalistiniam įmonių valdymo būdui. žinoma, yra kalbos ir jos nebūtinai tiksliai puslapyje paskelbė istoriją, pavadintą
atitinka realybę - bet tikrai paaiškina, kas „Epistle 3“ - jis ją pavadino „a snapshot of a
Realybė, kai kurių buvusių darbuotojų galėjo nutikti su kadaise buvusia viena dream I had many years ago“ - prieš daugelį
teigimu, buvo kiek kitokia - hierarchija didžiausių žaidimų franšizių. Su „Half- metų turėtos svajonės/sapno ištrauka.
liko, tik vietoj normaliai apibrėžtų Life“ kažkas per visus tuos metus tikrai Istorijos veikėjų vardai buvo kiek pakeisti,
vaidmenų priminė mokyklos baigiamąsias bandė dirbti - tai liudija įvairūs nutekinti bet tai akivaizdžiai buvo dingęs žaidimo
klases - su „populiariais vaikais“, kurie failai. Bet įmonės kultūra yra tokia, kad epizodas.
diktuoja visas madas ir kuriems turi šiuo metu net sunku pasakyti, kas tai
įsiteikti, kad turėtum gerą statusą, su bandė daryti, koks buvo realus progresas ir Tai buvo pabaiga. „Valve“ neišleis trečiojo
“bėdų darytojais” ir atstumtaisiais. kur dabar yra žaidimo failai. Tą pripažino epizodo. Tas epizodas buvo parašytas,
Priminė ji ir feodalines struktūras su pačios „Valve“ atstovai. istorija turėjo pabaigą. Tik jos niekas
“vasalais” ir „baronais“ - taip „Valve“ nesudėjo į žaidimą.
darbuotojai net realybėje kartais Tad prie ko gi tuo metu dirbo „Valve“?
neoficialiai vadindavo vieni kitus. Menkiau Ogi prie visko po truputį - kūrė ir Gerbėjai nusprendė tai padaryti patys.
įsitvirtinę darbuotojai tarpusavyje mažai tobulino „Source 2“ žaidimų variklį, Atsirado net du ne pelno siekiantys fanų
bendradarbiaudavo ir stengdavosi slėpti, tada nusprendė, kad žaidimų ateitis projektai, ketinantys paversti šią istoriją
„Half-Life: Alyx“ vartotojo sąsają matysime ant pirštinių

Citadelė regis dar tik statoma

realiu žaidimu – „Project Borealis“ ir Atėjo 2019-ųjų lapkričio 18-oji. Nauja „Valve“ planas panaudoti „Half-Life:
„Boreal Alyph“. Nors tai skamba kaip „Twitter“ paskyra, su iškalbinga Alyx“ savo technikos pardavimui visai
utopija, bet „Valve“ gerbėjai turi puikią varnele, bylojančia, kad taip, čia tikra neblogai sekasi. 2020-ųjų sausį dėl per
fanų žaidimų kūrimo istoriją. „Black Mesa“ „Valve“ paskyra. Ir kuklus poros sakinių didelės paklausos „Valve“ nebegalėjo
projektas, trunkantis jau daugiau kaip pranešimas apie naujojo „Half-Life: Alyx“, priimti „Index“ užsakymų nė vienoje iš
dešimtmetį ir artėjantis prie pilnos rinkai kuriamo vien tik VR aplinkoje, atskleidimo 31 valstybės, kuriose pradėjo pardavimą.
skirtos versijos, sukūrė visiškai atnaujintą datą. Pranešimas, nuvilnijęs tūkstančiuose Anksčiau ar vėliau pasiviję paklausą,
pirmojo „Half-Life“ versiją, kurią daugelis žaidimų portalų, sulaukęs šimtų tūkstančių „Valve“ greičiausiai sugebės parduoti
serijos gerbėjų rekomenduoja naujokams atsiliepimų visuose socialiniuose tinkluose. daugybę tikrai brangiai (kaip kelios „Xbox“
vietoj senstelėjusio originalaus žaidimo. Tyler McVicker iškart įkėlė itin emocionalų ar „Playstation“ konsolės) kainuojančių
„Portal“ gerbėjai sukūrė papildymą įrašą, dėkojantį visiems savo sekėjams. Visi prietaisų.
„Portal: Mel Stories“, laikomą kone internete dešimtmetį sklandę memai mirė.
lygiaverčiu savo galvosūkių ir istorijos Kokios tiksliai bus naujojo žaidimo
kokybe tikriesiems žaidimams. Taigi, Trylika metų. Visi be išimties „Half-Life“ inovacijos, dar nėra iki galo aišku. Kol kas
tikėtina, kad dingusi istorija tam tikru gerbėjai paseno, nemažai ir numirė panašu, kad tikrai didelės naujovės bus
pavidalu dienos šviesą išvys. nesulaukę naujos žaidimo dalies. Ir štai susijusios su žaidimų valdymu ir tuo, kaip
stebuklas. 2020-ieji, jau iki tol buvę labai galima sąveikauti su žaidimo pasaulio
Tačiau tuo pat metu 2017-aisiais pačioje įdomūs žaidimų gerbėjams dėl naujos objektais. Pavyzdžiui, prieš pat žaidimo
„Valve“ irgi atsirado tam tikrų pokyčių. konsolių kartos ir vieno iš ambicingiausių paskelbimą vienas iš „Valve“ darbuotojų
Po truputį, lėtai su įmone susijęs viešasis visų laikų žaidimų „Cyberpunk 2077“, tapo viešai pristatinėjo gana ilgą paskaitą apie
naratyvas pradėjo suktis kitu kampu. Po dar įdomesni. tai, kaip virtualioje realybėje atkurti durų
žiemos pasirodė pirmieji pavasario ženklai. atidarymo mechaniką ir kokios problemos
„Valve“ oficialiai paskelbė, kad kuria tris „Half-Life“ visada buvo siejamas kyla tai darant. Itin didelį dėmesį „Valve“
pilnus VR terpės žaidimus. Erik Wolpaw pirmiausia su inovacijomis ir revoliucijomis skiria ir žaidimo pritaikymui įvairiems
grįžo. „Valve“ įsigijo „Campo Santo“ - žaidimų pasaulyje. Kokią revoliuciją sukels žaidimo stiliams - priklausomai nuo to,
žaidimų studiją, išgarsėjusią nuostabią naujoji serijos dalis? ar žaidėją pykina judėjimas virtualioje
istoriją ir atmosferą turinčiu vaikščiojimo erdvėje, ar jis nori žaisti sėdėdamas, ar
simuliatoriumi „Firewatch“. „Valve“ Nors po truputį stumiasi jau kelerius stovėdamas, netgi ar jis yra kairiarankis.
prireikė gerų rašytojų. Gerų rašytojų reikia metus ir turbūt kiekvienas šiek tiek Galiausiai, tai bus VR standartais itin ilgas
pilniems, vieno žaidėjo žaidimams. Visi tie technologijomis besidomintis žmogus ją ir detalus žaidimas, trunkantis apie 20
ženklai galėjo nieko ir nereikšti. „Valve“ vienaip ar kitaip yra išbandęs, virtualioji valandų ir turintis tikrai daug turinio.
turima legali pinigų spausdinimo mašina realybė tikrai dar nėra visiškai įsitvirtinusi
reiškė, kad jie gali niekada ir neužbaigti koncepcija ir produktas. Daug ką sako Rašant šias eilutes, oficiali „Half Life:
savo pradėtų projektų, ir nieko jiems dėl to vien tai, kad „Microsoft“ nemato VR Alyx“ išleidimo data yra 2020-ųjų kovo
nebus. artimiausioje „Xbox“ platformos ateityje 23-ioji. Socialiniame tinkle „Reddit“
- pasak „Xbox“ vadovo Phil Spencer, surengtoje klausimų ir atsakymų sesijoje
Ne visi fanai buvo netekę vilties. Tyler tam tiesiog nėra paklausos. Kas jau kas, o „Valve“ patvirtino, kad žaidimas yra
McVicker, kuriam pirmojo „Half-Life“ „Xbox“ po „Kinect“ patirties tikrai žino, baigtas. Lyg ir viskas gerai, bet daugeliui
išleidimo metu buvo vieneri, buvo vienas kad neverta sukišti milijardų į naują, fanų vis tiek neramu. Ar tai nebus dar
iš tų, kurie vilties turėjo. Savo „YouTube“ radikaliai žaidimo patirtį keičiančią vienas „Valve laiko“ pavyzdys? Ar
kanale „Valve News Network“ jis skelbė technologiją, kuri galbūt žaidėjams nėra nebus kokio nors paskutinės sekundės
savo atradimus apie tai, prie ko „Valve“ tokia jau reikalinga. Geriau investuoti atšaukimo? „Valve“ juk ką tik jau kartą
dirba. McVicker peržiūrėjo ir išanalizavo į galią, paslaugas žaidėjams, pačius atšaukė planuotą žaidimo demonstraciją.
tūkstančius įvairiausių „Valve“ oficialiai žaidimus. „Playstation“ turi savo VR Galų gale - nors „Valve“ sukūrė daugybę
išleistų ar nutekintų failų, gandų, sistemą, bet tai tikrai dar nėra kažkoks revoliucinių žaidimų, ar po tiek metų jie
nuotraukų, darbuotojų viešų pasisakymų gamechangeris. pakankamai gerai jaučia žaidimų pasaulio
ir kitokios velniavos. Jis buvo talentingas pulsą? Ar naujasis „Half-Life“ bus geras?
tyrėjas - po kurio laiko pati „Valve“ ėmė Galbūt inovacijai ir didžiojo žingsnio Galbūt įdomiausias klausimas - kas gi bus
komentuoti jo atradimus, o žurnalistai žengimui šioje srityje kaip tik ir reikia geriausias metų, o gal viso dešimtmečio
- jais dalintis. Jau 2017-aisiais jis rado korporacijos, kuri nebijo imtis rizikos. žaidimas – „Half Life: Alyx“ ar „Cyberpunk
įrodymų, kad „Valve“ dirba prie „Half- „Valve“ tam puikiai tinka. Jie į VR investavo 2077“? Ar pavyks įsiterpti kažkam trečiam?
Life“ tęsinio. 2019-aisiais iš jo analizės daug ir labai nori, kad šis žaidimo būdas
tai tapo akivaizdu ir metams artėjant prie prigytų. Tokia pirmiausia ir yra „Half-Life: Viena aišku – „Valve“ vis dar nemoka
pabaigos Tyler ėmė kalbėti, kad oficialios Alyx“ paskirtis - tai vadinamoji killer app, skaičiuoti iki trijų. Bet gal dar išmoks –
naujienos pasirodys jau netrukus. Jis buvo „privaloma įsigyti“ programa, keičianti „Valve“ teigimu, tai nėra „Half-Life“
teisus. gyvenimus ir padedanti parduoti techniką. franšizės pabaiga.
Šiuo atveju – „Index“ virtualiosios
realybės rinkinius. Atrodo, kad kol kas

Modų pasaulis arba kaip žaidžiant „Skyrim“ užmušti drakoną-traukinį šviesos kardu iš „Žvaigždžių karų“ | Rokas Mikutis
Rokas Mikutis
Modų pasaulis
Rašyti – ne griovį kasti,
įkvėpimo nereikia
kaip žaidžiant „Skyrim“ užmušti drakoną-

traukinį šviesos kardu iš „Žvaigždžių karų“
Kartais perėjus žaidimą, suteikusį daugybę smagių akimirkų, apima dvejopas jausmas:
pasididžiavimas įveikus iššūkį ir liūdesys, kad viskas baigėsi. Slogutis, kuriam nuvyti
kito analogiško žaidimo nepakanka, nes... tokių tiesiog nėra (beje, iš karto užbėgsiu
įvykiams už akių pranešdamas, kad yra tekstas skirtas PC žaidimų versijoms).
Vieną kartą, labai seniai, už devynių jūrų ir keletos susvilusių kompiuterių, taip nutiko
ir man. Esu didelis „The Elder Scrolls“ serijos fanas, todėl kadaise pabaigęs „Skyrim“,
beveik puoliau į depresiją: ką, viskas? Vėl 10 metų laukti kitos dalies?! (Dabar aiškėja,
kad galbūt ir ilgiau)

Ar modai gali peržengti ribas? Redakcija nuo komentarų susilaiko | „Fallout 4“
Iš tos nevilties aš ir atradau modus: išsitraukdavau šviesos kardą iš „Žvaigždžių V: Skyrim“, kurio originali versija turi
dažniausiai fanų kurtus žaidimo karų“ ir kaip reikiant jam užvoždavau daugiau nei 62 tūkstančius modų. Jei prie
papildymus, kurių sudėtingumo lygis per kaminą ar važiuoklę... Netrukus jau to dar pridėsime 22 tūkstančius skirtų
skiriasi dramatiškai. Vienas modas gali jodinėjau ant „My Little Pony“ personažų „Special Edition“ versijai, gausime tikrai
tiesiog pakeisti tavo herojaus šarvų spalvą apsirėdęs Saurono šarvais ir šaudžiau įspūdingą kiekį! Nedaug atsilieka „TES
į rožinę, o kitas pridėti nuostabią istoriją trolius kalašnikovo automatu. Na, tokia IV: Oblivion“ (29 tūkst.) „Fallout New
su daugybe questų, priešų bei nuo nulio įprasta diena modų mėgėjo pasaulyje. Vegas“ (20 tūkst.), „Fallout 3“ (15 tūkst.)
sukurtų neįtikėtinų lokacijų – priklauso bei „TES III: Morrowind“ (6 tūkst.). Galite
nuo moderio patirties, skiriamo laiko ir, Žodžiu, paprastų dizainerių bei lengvai pastebėti, kad visi šie žaidimai yra
dažnai, net piniginės storio: juk modą programuotojų sukurti papildymai gali kompanijos „Bethesda“ kūriniai (išskyrus
sukurti trunka nemažai laiko, o gyventi tuo gerokai pagerinti turimą žaidimą – dažnai „Fallout New Vegas“, bet jis sukurtas pagal
metu kažkaip reikia. net nebūtina laukti kol jį užbaigsite. „Bethesda“ licenciją naudojant „Fallout
Jeigu erzina kažkokia detalė ar galvojate, 3“ „Gamebryo“ variklį) – kompanija ne
Taigi, ėmiau eksperimentuoti. Iš jog tam tikros žaidimo vietos tiesiog tik leidžia naudoti modus savo žaidimuose,
pradžių rinkausi vien tik lore friendly prašosi patobulinimo, yra didelis šansas, bet tuo pačiu leidžia įdiegti nemenką
(atitinkančius žaidimo istoriją, laikmetį kad kažkas pagalvojo tą patį, sėdo prie jų kiekį tiesiog iš žaidimo („Skyrim“,
ir t.t.) modus: „pasistačiau“ didžiulę pilį į kompiuterio ir sukūrė modą. Jums tereikia „Fallout 4“) meniu. Pastarieji modai veikia
kurią sutempiau visas požemiuose rastas nueiti į Nexusmods.com (pagrindinė moderių ir konsolėse. Deja, taip gauti galima tikrai
retenybes, įdiegiau papildomų misijų, svetainė), ten užsiregistruoti, susirasti ne viską – norint tikrai didelių pakeitimų
prijungiau naujų žemių, apgyvendinau savo žaidimą ir peržvelgti, ką gero jam gali teks kapstytis su failais rankiniu būdu arba
žemes naujomis pabaisomis ir praplėčiau pasiūlyti milžiniška bendruomenė. O ji naudoti kurią nors pagalbinę programėlę,
drakonų įvairovę: dabar jie visi skyrėsi tikrai milžiniška! Minėtoje svetainėje rasite pavyzdžiui, „Mod Organizer“.
savo išvaizda, spalva ir galingumu. Einant daugiau nei 240 tūkst. failų skirtų maždaug
laikui to ėmė nepakakti ir teko atidaryti 900 žaidimų! Bet modai, kaip minėjau, neapsiriboja vien
nesąmonių kraitelę: visus „Skyrim“ „Bethesda“. Pavyzdžiui „The Witcher 3:
drakonus pakeičiau skraidančiais Žinoma, ne visiems žaidimams papildomo Wild Hunt“ žaidimui galite rasti daugiau
traukiniais, pats važinėjau su traktoriumi, turinio pasirinkimas yra vienodas. nei 3 tūkstančius papildymų bei pakeitimų.
o jei prireikdavo kokį drakoną nukauti – Karaliauja jau minėtas „The Elder Scrolls Jeigu norite, galite netgi pakeisti įprastą

žaidimo Geraltą serialo žvaigžde Henry

Cavill. Aš to nedaryčiau, bet čia, be abejo,
yra skonio reikalas. Kaip ir skonio reikalas
yra pica su ananasais, ar braškės su
majonezu. Beje, turbūt nenustebsite, kad
vieni populiariausių modų ir „Bethesda“
žaidimuose ir tame pačiame „The Witcher
3“ yra... nuogybės. Galite nurengti visus
herojus, ką norite – padidinti, ką norite –
sumažinti, padaryti, kad smagiau šokčiotų,
liulėtų einant ir t.t. Manau vaizduotės jums
užteks, nes moderiams, kurie tai kuria,
vaizduotės ribų, rodos, nėra.
Turbūt dar kyla klausimas, ar Nexusmods.

com svetainėje galima rasti visus modus,
kurių tik gali reikėti? Tikrai ne. Yra nemažai
kūrėjų, kurie nenori būti asocijuojami su šia
svetaine ir reklamuojasi kaip stand-alone
grafikos pagerinimo modai | „The elder scrolls V: Skyrim“
projektai. Žinoma, jiems yra sunkiau, nes
paprastai žmogus eina į „nexusą“ ir nesuka
Kitas puikus žaidimų patobulinimo kuriame „TES III: Morrowind“ (išleistas
sau galvos – tokiu atveju tavo projektas
pavyzdys būtų ENB išplėtinys (enbdev. 2002 m.) yra perkuriamas naudojant „TES
turi būti daugiau ar mažiau pribloškiančiai
com), kurio pagalba galite pakeisti žaidimo V: Skyrim“ (išleistas 2011 metais) variklį.
neįtikėtinai turbo-siautulingai geras, kad
apšvietimą ir atspindžius: krentančius Noriu pabrėžti, kad tai nėra atskiras
žaidėjas apie jį ką nors apskritai išgirstų.
saulės spindulius užstos eglės šakos, vakaro projektas, o būtent modas: tam, kad
dangus nusidažys realistišku raudoniu, „Skywind“ veiktų, reikės turėti įdiegtą
Pavyzdžiui, didelį įspūdį man padarė
ant žemės kris tikroviški šešėliai, upelio „Morrowind“. Projektas yra milžiniškas,
„Diablo 2“ modas „Median XL“. Žaidimas
vanduo puikiai atspindės supančią aplinką kūryba trunka jau daugelį metų, o galo
perkurtas iš pagrindų: nauji kiekvieno
ir t.t. Daugeliui žaidimų ENB pritaikomas iki šiol nesimato. Tiesa, kūrimo procesą
personažo įgūdžiai, tūkstančiai naujų
atskirai (dėl skirtingų žaidimų variklių), gerokai pristabdė idėjinio projekto lyderio
daiktų, priešų, lokacijų, bosų ir net
o įdiegimas nepatyrusiam žaidėjui gali merginos mirtis, darbai buvo sustoję
specialiųjų efektų. Visi seni geimeriai,
pasirodyti kaip gana sudėtingas procesas. ilgiems mėnesiams, daugelis manė, kad tuo
kurie varvino seilę žaisdami „Diablo 2“, o
Nepaisant to, rezultatas dažnai būna viskas ir baigsis, bet dabar viskas vėl juda į
paskui keikė „Diablo 3“, turėtų nedelsiant
stulbinantis, todėl pavargti tikrai verta. priekį: kūrėjai reguliariai skelbia filmukus
nutraukti šio straipsnio skaitymą ir įdiegti
apie nuveiktus darbus, o rezultatai tikrai
šį šedevrą. Pats modas yra nemokamas, bet
Kaip vieną ambicingiausių modų galėčiau džiugina akį. Žaidėjai juokauja, jog
jums reikės originalaus žaidimo su „Lord of
išskirti „Skywind“. Tai didžiulis projektas, „Skywind“ pasirodys kartu su dvylikta
Destruction“ papildymu.
žaidimo dalimi (dabar išleistos penkios)
– belieka tikėtis, kad juokai liks juokais,
o mes galėsime pasimėgauti atnaujintu
„Morrowind“ dar prieš tai, kai Marse
įsikurs žmonių kolonija.
Turėkite omenyje, jog modų naudojimas

dažnai išjungia pasiekimus (angl.
Achievements), o taip pat gali įdomiais
būdais sutrikdyti visą žaidimo veikimą.
Pavyzdžiui, neseniai savo merginai įrašiau
naujas „Mass Effect 2“ tekstūras. Atrodė
stulbinamai gražiai, bet kai kur nebebuvo...
grindų. Tai žinot, kaip sako – tas ant to.
Gero modinimo! :)
siaubingasis garvežys tomas | „The elder scrolls V: Skyrim“

Gauk -3% nuolaidą su šiuo nuolaidos kodu:
Protagonistas
Gauk -3% nuolaidą su šiuo nuolaidos kodu:
Protagonistas
O kas, jei apokalipsė? Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį geimergyvenimą (2 dalis) | Adomas Rutkauskas
O kas, jei apokalipsė?

Ką aš vaikui pasakočiau apie buvusį
geimergyvenimą 2 dalis Adomas Rutkauskas
Oldschool geekas, nerdas, o kai darbas priverčia
- modernių technologijų žurnalistas
O kas, jei apokalipsė? Technologinis blackoutas, po kurio, tikėsimės, civilizacija bus

atkurta. Ką iš XX a. pabaigos elektroninių turtų vertėtų perkelti į skaitmeninę Nojaus
arką, kad jie pasiektų būsimas kartas ir padėtų suprasti, kokie mes buvome – ar bent
jau kodėl iš dalies tapome tokiais, kokiais galiausiai tapome?
Pirmoje šio straipsnio dalyje, publikuotoje antrajame „Protagonisto“ numeryje,
kalbėjome apie realaus laiko strateginius žaidimus, kurie verti išgyventi apokalipsę.
Šiame numeryje pakalbėkime apie šaudykles – shooterius, formavusius tūkstantmečių
sandūros jaunimą, bet naujosios kartos jau primirštus ar neatrastus – todėl vertus
apokaliptinės garbės muziejaus eksponatų vardo.
Pragaištingasis „Doom“ iš tiesų „wulfą“ net sunkoka pavadinti Bet „Wulfas“ buvo žaidimas, pradėjęs
trimačiu žaidimu, nes trimatė ten tik garsinti trimates šaudykles. O be jo turbūt
Žinoma, kalbėti turbūt reikėtų pradėti žaidimo kambarių erdvė, o visa kita – nebūtų buvę ir visų šaudyklių šaudyklės
nuo „Wolfenstein 3D“ - kuris nebuvo priešai, ginklai, inventoriaus dalykai, – Jo Didenybės „Doom“ - o galiausiai, ko
nei pirmasis 3D žaidimas, nei pirmas net interjero elementai - dvimačiai gero nebūtų buvę ir šito straipsnio, ar jis
Wolfensteino franšizėje. Kas įdomiausia, paveikslėliai (angl. sprite). būtų visiškai kitoks.

1-ąją dalį skaitykite Antrąjame Protagonisto numeryje!
Nes 1993 pasirodęs „Doom“ masiškai žinoma, sutriuškina varžovus. Sakoma, „Dungeons & Dragons” RPG stalo žaidimo
„nunešė visiems stogą“. Nunešė taip, kaip vienam iš „Doom“ kūrėjų John Carmack mėgėjai), kurios pabaigoje žaidimo meistro
kai kuriose įmonėse ir net universitetų scena taip patiko, kad iš jos ir kilo visas valia atsivėrė portalas, per kurį pasaulį
miesteliuose (angl. campus) buvo iškabintos žaidimo pavadinimas. užplūdo pragariški demonai – ir visa ši
taisyklės, kada negalima žaisti „Doom“ koncepcija persikėlė į „Doom“ (daugiau
– nes kentėjo ne tik produktyvumas, bet Dar vienas mažiau žinomas faktas - žaidę „D&D“ nesunkiai atpažins, kad
ir kompiuteriniai resursai. Čia susijungę „Doom“ projektas prasidėjo kaip „Alien“ cacodemonas labai jau primena beholderio ir
į tinklą žaidėjai taip duomenų srautais franšizės kompiuterinis žaidimas, bet astral dreadnoughto hibridą).
užgrūsdavo tinklą, kad strigdavo viskas galiausiai tapo mokslinės fantastikos
kitkas. ir fentezi hibridu (angl. crossover). „id Kame slypi „Doom“ sėkmė? Ji susidėjo
Software“ jau buvo sutarę su „20th Century iš daugelio elementų. Pirma – mažai
Beje, įdomi detalė – žaidimo pavadinimo Fox“ dėl „Svetimo“ autorių teisių, bet galvojimo, daug veiksmo. Sakoma,
kilmė toli gražu nėra tokia niūri ir galiausiai buvo nuspręsta, kad tai tik J.Carmack specialiai siekė sukurti paprastą,
grėsminga, kaip pats žaidimas. Žaidimo suvaržytų pačių žaidimo kūrėjų kūrybinę istorija neperkrautą žaidimą, kuriame visas
pavadinimas iš tiesų kilęs iš filmo „Color laisvę, ir buvo nueita originalaus pasaulio dėmesys būtų nukreiptas į veiksmą. Taip,
of Money“, daugmaž pasakojančio apie kūrimo keliu. buvo sukurta net ir visa „Doom“ pasaulio
pulo žaidėjus. Filme yra scena – Tom istorija ir mitologija – bet daugelio ji
Cruise vaidinamo personažo paklausia, ką Tuo tarpu tas originalusis „Doom“ pasaulis net nepasiekė (egzistuoja toks atskiras
jis atsinešė futliare, o šis atsako - „lemtį“ prasidėjo nuo vienos RPG sesijos (nemaža dokumentas, kaip „Doom Bible“).
(angl. doom) ir išsitraukia… pulo lazdą. Ir dalis „id Software“ darbuotojų buvo

Antra – grafika. Šito dorai negaliu turinčių automobilius savo laiku važinėjo (tiesa, žaidime tie padarai kažkodėl
paaiškinti ir pats, bet „Doom“ grafika yra „Ford“ - tad jei sutiksite žmogų, kuris išdidžiai vadinami gorgoilomis), golemus,
nesenstanti. Aš pats šiandien nebegaliu sakosi prie kompiuterio pradėjęs rimčiau ličus, minotaurus, drakonlakius (taip,
žaisti kai kurių tūkstantmečių sandūros kišti nagus paskutiniajame praėjusio angliškai – weredragon) ir kitokius
laikų žaidimų vien dėl pernelyg baisiai tūkstantmečio dešimtmetyje, bet negalės keistokos žaidimo kūrėjų fantazijos vaisius
šiandien jau atrodančios grafikos. Bet negooglindamas pasakyti, ką reiškia (išvis, iš kur pas žmones tiek neapykantos
„Doom“ grafikai tai negalioja – ir galbūt IDDQD, IDKFA ir IDCLIP – žinokite, kad visokiems driežams? Kodėl negalėtų
tai lemia jos paprastumas. Ji gerai atrodė tas žmogus tikrai nėra tuo, kuo bando jums monstrai būti kuriami, pavyzdžiui, zylių
tada, ji nebaisiai atrodo ir šiais laikais. O prisistatyti. pagrindu? Juk tai itin žiaurūs paukščiai,
svarbiausia - net ir tada žaidimas veikė ir paliudys kiekvienas ornitologas).
palyginus silpnuose kompiuteriuose. „Heretic“ ir „Hexen“
Bet... kad ir kaip besistengė „id Software“,
Trečia – atmosfera. Įtaigi, niūri – tikras Kaip jau minėta „Doom“ (ir „Doom kad ir kiek tamsino apšvietimą kai kuriuose
saldainiukas. Prie to labai prisidėjo ir II“) iš tiesų nebuvo tokie jau mokslinės lygiuose - „Hereticas“ savo emociniu
muzika. Beje, dar viena įdomi detalė – fantastikos žaidimai, kaip atrodo iš pirmo užtaisu gavosi žaidimas jautresnių nervų
didžioji dalis „Doom“ (ir „Doom II“) žvilgsnio. Taip, veiksmas vyksta Marso darželinukams ar pradinukams, kuriems
muzikos yra gana atvirai nuplagijuota – bazėje - bet kovojama toli gražu ne su „Doom“ galėjo pasirodyti pernelyg
MIDI formatu pateikiame garso takelyje ateiviais ar marsiečiais, o su kažkokiais niūrus. Tik nereikia viso šito suprasti kaip
nesunku atpažinti „AC/DC“, „Black demonais, kurių dalis akivaizdžiai pabėgę iš šaipymosi ar žaidimo trūkumo – „Heretic“
Sabbath“, „Metallica“ kūrinius ar jų „Dungeons & Dragons“ pasaulio. yra tikrai geras žaidimas, ir jį gali žaisti
fragmentus, bet niekas niekada dėl to suaugusieji (kurie mėgsta fantasy žanrą).
pretenzijų nepareiškė. Tik, na, neatrodo jis labai rimtai.
Tačiau kas, jei užsinorėtum pažaisti
Ir nepaisant viso šito, „Doom“ (ir „Doom šaudyklę ne kosminio pėstininko, o Matyt todėl tiems, kam norėjosi tamsesnės
II“) nėra baisus. Jį gali žaisti net ir vaikai burtininko rolėje? Kuris laksto į pasaulį fentezi, po metų „id Software“ pristatė
(išbandyta ant nuosavo keliamečio) atsukęs ne dvivamzdį, o vienokią ar kitokią „Hexen: Beyond Heretic“. Veikiantį tuo
– monstrai iš tiesų nelabai tesiskiria burtininko lazdą? Ir sužeistas gydosi pačiu „Doom“ varikliu, bet jau su šiokiomis
nuo šiuolaikinių kai kurių animacinių ne vaistinėlėmis, o magiško eliksyro tokiomis inovacijomis: pavyzdžiui,
pabaisiukų (gal tai šį tą pasako ir apie buteliukais? Sakote, tokių šaudyklių personažo pasirinkimu. Žaidėjas galėjo
dabartinės animacijos tendencijas?), nebūna? Taip, iki „Heretico“ nebuvo. rinktis iš:
kraujai pernelyg nesitaško, jumpscare nėra.
Taigi, šaudyklė magijos pasaulyje. • kario, kurio arsenale spygliuotos
„Doom“ į kompiuterinių žaidimų pasaulį Blaškymasis po visokius ganėtinai pirštinės, elektrizuotas kirvis,
įsiveržė kaip „Ford“ į automobilizmą. D&Diškus požemius ir pilis, šaudymas į svaidomas nepametamas kūjis (kaip
Tai yra, „Ford“ irgi nebuvo pirmasis, bet vienų manymu piksius, o kitų nuomone Toro Mjolniras, tik kad nesugrįžta, o
galiausiai nutiko taip, kad didesnioji dalis – skraidančias raudonas nupeštas vištas iš naujo atsiranda rankoje) ir burtais
šaudantis kalavijas;
• kleriko su kuoka, šaudančia burtų

lazda (angl. staff), ugnies užkeikimais
ir raketsvaidžio naikinamosios galios
burtų lazda;
• mago ginkluoto silpna burtų lazda,

nuotoliniu užšaldymu, po kurio
priešas dar gali atgyti (todėl verta
paskubėti suskaldyti jį į gabaliukus),
nuotoliniu elektros smūgiu ir dar
viena raketsvaidine burtų lazda.
Ar priklausomai nuo personažo keitėsi pati

žaidimo eiga? Ne itin. Tačiau tai skatino
pakartotinį žaidimo perėjimą – kas reiškia,
kad sistema pasiteisino.
Bėda tik, kad „Hexen“ gavosi painokas

lygių dizaino prasme. Žinau nemažai
Disko dėžutės viršelis puikiai tiktų ir prie konano barbaro knygų | „Heretic“ žmonių, kurie jo neperėjo vien dėl to,

hibridas? Sniego žmogaus ir šiaurės meškos

mišinys? Ore plevenantis Wrath-amonas
iš animacinio „Conano“?), ne visai įprasti,
bet organiškai pasaulyje derantys ginklai
(ak, tas geležinkelio vinimis šaudantis
kulkosvaidis) ir visiškai trenktas finalinio
boso įveikimo būdas.
„Quake“ atvertė naują tiek šaudyklių, tiek

išvis žaidimų istorijos puslapį. O dar toliau
pažengta buvo su…
„Quake II“
Antrasis „Quake“ nuo pirmtako skyrėsi

smarkiai. Ir ne tik žyyymiai pagerėjusia
grafika, bet ir visiškai kitokiu pasauliu.
Tiesą sakant, abu „Quake“ sieja tik
RTX technologijos „Atgaivintas“ | „Quake II“ pavadinimas: jų istorijos niekaip
nesusijusios, visiškai skirtingi net
kad galiausiai viename ar kitame lygyje visų pusių (jei tik spėdavai). Lygiai kaip ir pasauliai. Pirmasis „Quake“ vyko kvazi-
pasiklydo. Bet tiems, kas nebandė – šovinių dėžes, vaistinėles ir kitokį gėrį. viduramžiškoje aplinkoje, tuo tarpu antrojo
pabandyti verta. Ir taip, kaip ir visi „id „Quake“ pasaulis – visiškai moksliškai
Software“ žaidimai, taip ir „Hexen“ Ir ne, „Quake“ jau nebebuvo žaidimas fantastinis.
pasižymi puikia, įtaigiai nuotaiką kuriančia darželinukams ar pradinukams. Ir ne,
muzika. nėra ten nieko pernelyg žiauraus – bet Dar vienas įdomus momentas – intro
mažamečiai ko gero negalėtų įvertinti filmukas. Paprastai žaidimuose, juos
puikiai perteikto viduramžiško tamsumo, žaidžiant nebe pirmą kartą, intro filmukai
Apibendrinant – tiek „Heretic“, tiek niūrumo ir beviltiškumo. O prie įspūdingos yra praleidžiami, nes na kam žiūrėti dar
„Hexen“ buvo dvi vadinamosios „gyvačių atmosferos čia prisidėjo ne tik puiki kartą, visa istorija ir taip jau žinoma.
raitelių“ (angl. Serpent Riders) trilogijos grafika, bet ir garsai, o taip pat muzika Bet pažįstu labai nedaug geimerių, kurie
dalys, sėkmingai išnaudojusios „Doom“ (kurios tūkstantmečio sandūros lietuviai praleidžia „Quake II“ intro video, nes jis yra
varikliuką ir sėkmę. Paskutiniąja trilogijos greičiausiai net negirdėjo, nes Lietuvoje nuostabus.
dalimi tapo „Hexen II“, jau tapęs pilnai „Quake“ plito smarkiai piratiškai
trimačiu žaidimu. Bet vis dėlto, toliau apkarpytas ir dažniausiai įtraukiamas Įžanginis video puikiai introdukuoja į viso
pakalbėsime apie kitą tų pačių „id į visokius žaidimų rinkinius „10 in 1“). žaidimo pasaulį ir vaibą – čia žmonija iš
Software“ trimatį žaidimą - žaidimą, kuris Beje, gal kam nors bus naujiena – pirmojo orbitos pradeda invaziją į ateivių planetą.
tapo tam tikru kompiuterinių žaidimų „Quake“ garso takelį ir garso efektus kūrė Iš desantinio laivo pabyra kosminių
riboženkliu. Apie... ne kas kitas, o Trentas Reznoras (iš „Nine pėstininkų nusileidimo kapsulės (kurias
Inch Nails“) ir darė tai visiškai nemokamai, paskui sudužusias kartais randi žaidime),
„Quake“ nes buvo didelis „id Software“ fanas, o savo jose džiugiai kaubojiškai klykčiodami į eterį
ruožtu „id Software“ buvo Trento kūrybos ir nevengdami susidūrimų, žemyn, į stroggų
„Trimatis žaidimas“ gana ilgą laiką buvo fanai. planetą neria kosminiai desantininkai.
tam tikru žaidimų pasaulio buzzwordu, iš Nusileidimo metu epizodiškai pristatomas
tiesų nebūtinai reiškusiu trimatę erdvę. Visi Nuo kitų tuometinių šaudyklių „Quake“ laukiantis pasaulis – technokratinis,
ligšiol aptarti žaidimai reklamavosi kaip skyrėsi tuo, kad čia nebuvo priešų armijų. primenantis gamyklą ar karinį kompleksą
trimačiai, tačiau tris išmatavimus juose Priešingai – klaidžiojant tamsiais su milžiniška patranka, laukiančia žaidimo
turėjo tik pats lygis su keliais statiškai į jį koridoriais ir bastantis po keistas pilis, pabaigoje. Bet viską nutraukia trikdžiai,
įmontuotais objektais, o dauguma objektų, priešų pasitaikydavo vienetai. Užtat jie smūgis, užtemęs ekranas – ir atsibundi
su kuriais susidurdavo – pradedant nežūdavo labai lengvai, tad veikti būdavo sudužusioje kapsulėje kažkokiame
priešais ir baigiant ginklais,šaudmenimis ką (ir čia būdavo tas laikas geram jų sandėlyje, ginkluotas vien varganu
bei inventoriumi – buvo tarsi dvimatės apžiūrėjimui per taikiklį - strykčiojant į vienarankiu blasteriu. Sveikas atvykęs į
kortelės, išstatytos trimatėje kambarių šalis ir bandant išsisukti nuo jų atakų). Stroggą, žemieti.
erdvėje.
Apibendrinant, „Quake“ buvo Kaip jau minėta, visa „Quake II“ aplinka –
O „Quake“ tapo pirmu taip plačiai atmosferiškas, bet kiek keistas žaidimas su skaniai industrinė, moksliškai fantastinė.
išplitusiu pilnai trimačiu žaidimu, kuriame keistu pasauliu. Keisti, sunkiai apibūdinami Blaškaisi po gamyklas, karines bazes,
galabijamą monstrą galėdavai apžiūrėti iš ir klasifikuojami monstrai (driežo ir hienos


sandėlius. Tavo priešai – stroggų rasė – seksizmą ir hiperseksualumą, bet ir Baltuosius rūmus. Turbūt pats painiausias
kiborgai, sumontuoti iš organinių dalių ir besityčiojantis iš visuomenės autoritetų ir sudėtingiausias išplėtimas) bei
robotiškos „geležies“. Žaidimas gerokai (kiaulės-policininkai. Kaip taip galima?). atostogiškai gaivų ir linksmą „Life’s
intensyvesnis už pirmtaką. Nors „Quake“ Ir iš dalies su tuo galima būtų sutikti, nes a Beach“. Pastarasis buvo labiausiai
veiksmo ir netrūko, jis buvo… sakykim taip, nors DN3D personažas bei aplinka ir buvo vykęs; ir gerai sukurti lygiai, ir komiškai
nerūpestingesnis. Aptinki vieną pabaisą, akivaizdžiai satyriniai, labai norint mintyse transformuoti monstrai (Havajų
užsiimi ja, eini ieškoti kitos. „Quake II“ visą tą satyrą ir specialų hipertrofavimą marškinėliai, gelbėjimosi ratas aplink
priešai neretai susiranda tave, ir ateina ne būdavo galima sėkmingai išjungti ir pilvą, dergiančios žuvėdros), ir net pakeisti
po vieną. nesunkiai įsijausti į to, apie ką svajoja ginklai bei įranga (vandens pistoletas
daugelis tris smegenų vingius turinčių ir šautuvas, kokossvaidis, losjonas nuo
Na o veiksmo viršūne turbūt galima būtų macho veikėjų: kad visas pasaulis yra po jų įdegimo vietoje šarvų ir kita).
laikyti „Quake II“ deathmatch režimą. Iki kojomis, moterys turi būti gražios, ne itin
šiol manau, kad tai yra geriausias žaidimas apsirengusios ir bejėgės, o jie patys gali Na o dar vienas svarbesnių dalykų - „Duke
deathmach stiliui, o geriausias lygis - laisvai atspardyti visam pasauliui sėdimąją, Nukem 3D“ tapo pionieriumi, pristačiusiu
„Q2DM1: The Edge“. Greitis, adrenalinas, už ką jiems visi plos per pečius ir siūlys „Build“ variklį. „3D Realms“ sukurtas
šūviai, sprogimai, workaroundai (ar cigarus. variklis, kuris tapo pagrindu dar keliems
jaunesnieji žaidėjai žino, kas yra hitams (beje, ir pernykščiam „Ion Fury“),
rocketjump? Čia kai pašokęs raketsvaidžiu Na, bet vis dėlto visi žaidėm „Duke“ ir tarp kurių buvo ir...
šauni sau po kojomis, kad sprogimo kažkaip netapom šovinistiniais raumenis
banga užmestų tave ten, kur šiaip užšokti pompuojančiais blondinais, šūkalojančiais „Blood“
neįmanoma, o ten slaptoje vietoje sukasi „shake it baby“ ar „damn, I’m looking
kokia supergyvybė ar superšarvai). Nežinau, good!“. Tai gal tie kompiuteriniai žaidimai Jei „Duke“ buvo šviesus ir ryškus kaip
kiek valandų buvo iššvaistyta ir pelių ne tokie jau ir įtakingi, kokiais juos kai paties Nukemo ševeliūra (ar „Heretic“),
sulaužyta kalant „Quake II“ deathmatch. kurie laiko? tai kaip ir sufleruoja pavadinimas,
Bet, po velnių, buvo verta. „Blood“ buvo geroka atsvara testosteronu
Na, o paliekant emocinę „Duke“ pusę, trykštančiam blondinui, kurio gyvenimo
„Duke Nukem 3D“ tuo metu tai buvo ir pirma tokio pasaulio tikslas – pamylėti visus ateivius ir
dydžio šaudyklė su tikrai įspūdinga lygių/ išnaikinti visas sutiktas merginas (ar tai
Visi ligšiol išvardinti žaidimai pasižymėjo aplinkų gausybe. Taip pat manau, didelei atvirkščiai). „Blood“ žaidėją perkėlė į
tuo, kad buvo gana rimti. Negalima sakyti, daliai praėjusio tūkstantmečio pabaigos tamsoką ir kiek psichodelišką pačios XX a.
kad juose nebuvo juokelių (ko jau ko, o „id paauglių „Duke Nukem 3D“ buvo pirmoji pradžios Ameriką, kuri dar labai smarkiai
Software“ bičams humoro jausmo netrūko, virtuali kelionė į Vakarų pasaulį – galimybė tvoskia Laukiniais Vakarais.
tegul kartais ir medinio), tačiau tai tebuvo pasimalti supermarketuose (Lietuvoje lyg
juokeliai rimtame žaidime, o ne atvirkščiai. jau ir veikė „EKOnomija“, bet dar buvo toli „Blood“ turėjo net kažkokią istoriją
net iki „Saulutės“), Holivudo kinostudijoje, apie pagrobtą mylimąją ir pragarą ar tai
Tuo tarpu „3D Realms“ 1996-aisiais veiksmo filmuose nekart matytoje demonus. Kas iš jos įsimintiniausia – tai
pristatė kiek kitokios pakraipos amerikietiškoje policijos nuovadoje ar pagrindinio veikėjo Caleb, kurį ir valdai,
šaudyklę - „Duke Nukem 3D“. Kur viskas teismo salėje, radijo stotyje, prabangiame pabudimas kape ir kimus sušnabždėjimas
prasidėjo tuo, kad jei „Quake“ ir „Doom“ viešbutyje, JAV kanjone, Disneilendo tipo „I live… again“. Na, ir dar ten kažkur
personažai buvo beveidžiai nuobodylos pramogų parke, galų gale azijietiškame ar kažkodėl figūruojantis slavų dievas
be jokios istorijos, tai „Duke Nukem mėsainių restorane. O kur dar fantastinės Černobogas (taip, Neil Gaiman savo romane
3D“ protagonistas Duke Nukem buvo aplinkos – kosminė stotis, povandeninis „Amerikos dievai“ pateikė gerą versiją,
absoliuti to priešingybė: visom spalvom miestas ir visa kita? Beveik “Google Street kaip ir kodėl jis galėtų būti Amerikoje, bet
žibantis (ryškiai mėlyni džinsai, raudoni View”, tik jame dar ir šaudyt galima! Beje, „Blood“ išleistas dar ketveri metai prieš
berankoviai marškinėliai ir skaisčiai Vilniuje, kino teatre „Vilnius“ Gedimino tai).
geltona ežiuko šukuosena – net jei žaidimo prospekte apie 1997-aisiais galima buvo
metu savęs beveik ir nematydavai, visos išbandyti „Duke Nukem 3D“ ir dar kelis Ir, po velnių, jei ne tas „Build“ variklis,
ekrano užsklandos taip įsiėsdavo į atmintį, žaidimus tikroje virtualiojoje realybėje – su „Blood“ iš tiesų galėjo tapti vienu iš
kad personažo išvaizdos pamiršti nepavyks šalmu ir giroskopiniu valdikliu rankoje. šiurpesnių žaidimų istorijoje. Daug mirties
turbūt net ir sulaukus Alzheimerio) Tiesa, kainuodavo tai astronomines sumas tematikos, niūrios (tegul kai kur ir pernelyg
žaliūkas macho su ego, pramušančiu lubas – ar tai 15, ar 20 litų už 10 minučių. Bet kaip ryškios) spalvos ir purvini Laukiniai
ir siekiančiu Mėnulį. neišbandysi tokio reikalo? Vakarai – išties geras kokteiliukas. Galima
sakyti, žaidimas buvo tai, kas vėliau
Tiesą sakant, beveik neabejoju, kad šiais „Duke“ turėjo ir porą visai neblogų atsikartojo serialuose „Carnivàle“ ir „Hell
politkorektiškais laikais toks Duke, koks išplėtimų (angl. expansion pack): kalėdinį on Wheels“, žaidime „Painkiller“, filmuose
jis pasirodė tada, dabar būtų uždraustas „Nuclear Winter“ (gana painus ir „The Crow“ ir gal kiek „Constantine“
ar apribotas beveik visose Vakarų šalyse kreivokas, bet neblogas), patriotinį komiksuose.
– kaip propaguojantis ne tik smurtą, „Washington DC“ (Duke „ima“ JAV

trykštantis kraujas | „blood“
Niekada nepamiršiu blaškymosi po -Life 2“. Bet tai – jau naujieji laikai. O iš įspūdingiausių visų laikų žaidimų franšizių.
lygį, kurio tema – karnavalas. Visiška senosios eros privaloma paminėti pirmąją Taip pat čia tenka ir šiek tiek pamiklinti
psichodelika: isteriškas klounų juokas „Half-Life“ dalį, kuri irgi neabejotinai yra protą. Jei ankstesnėse šaudyklėse visa
fone, tommygunais ginkluoti ir gobtuvuoti vienas geriausių žaidimų, bet smarkiai proto mankšta susivesdavo į žemėlapio
kultistai, baugi karnavalinė, atmiešta užgožtas antrosios dalies šedevriškumo. įsiminimą, tai jau pirmajame „Half-Life“
lavonais, krauju, visa tai papildyta kreiva tekdavo pamankštinti pilkąją masę ne
muzika. Tikra pasaka siaubo mėgėjui. Niekada nepamiršiu pirmojo „Half-Life“ tik prisimenant maršrutą, bet ir ieškant
dėl to, kad ilgai nesupratau, kaip tokį praėjimo, ar net sprendžiant dar ganėtinai
Nepaisant visko, „Blood“ nepamirštas buvo žaidimą galima ne tik pamėgti, bet ir iš nesudėtingus galvosūkius.
ir humoras. viso žaisti. Įsivaizduojate – pradedi žaisti
šaudyklę, ir vietoje to, kad iškart gavęs kokį Labai gerai išvystyta ir žaidimo istorija.
Kodėl „Blood“ vertas „apokalipsės pištalietą į rankas tuoj pat pultum naikinti Nepavykusio eksperimento atverti
sąrašo“? Iš tiesų, labai objektyvių niekšų ordų, turi kelias iiiiilgas minutes vartai į kitą pasaulį gal ir neskamba
priežasčių gal daug ir nėra, bet faktas tai, tiesiog stovėti kažkokiame traukinyje, labai originaliai, bet žaidime viskas
kad tai buvo geras ir originalus žaidimas, kuris ten važiuoja per visokias gražias atrodo gerokai nuosekliau, įtikinamiau ir
kad ir su daug klaidų. Nors žaidime galėjai aplinkas, bet pats negali nieko jose daryti, atmosferiškiau. Savas, toks pažįstamas
mirti nuo paties atveriamų nedidelės tik nervingai blaškytis iš vieno vagono galo pasaulis, pavojingi svetimeiviai jame, dar
spintelės durų, jis pasižymėjo gana į kitą? pavojingesni taviškiai, kurie irgi stengiasi
originalia tematika ir įsimintina atmosfera. tave nugalabyti.
Be to, „Blood“ tais laikais irgi žinojo visi. O jau net ir įgavęs judėjimo laisvę vis dar
Taigi, kultūrinis riboženklis, va taip. negauni jokio ginklo, o pirmas penkiolika „Half-Life“ nėra lengvas ir kuo toliau,
minučių esi priverstas klaidžioti po visiškai tuo labiau sunkėja. Prisiminimai apie me-
„Half-Life“ taikią ir nekaltą aplinką, kurioje knibžda ne ga-augalą, kurį reikia iškepti raketiniais
pabaisos, o mokslininkai? varikliais iki šiol nėra malonūs – dėl perne
Jei kas manęs paklaustų, kokį žaidimą lyg dažnų mirčių. Finaliniai žaidimo lygiai,
laikau pačia geriausia šaudykle pasaulyje – Bet taip lėtai, lėtai, po truputį viskas ir kur viskas vyksta jau nebe šiame pasaulyje,
neabejodamas pasakyčiau, kad tai yra „Half įsivažiuoja. Ir galiausiai išvirsta į vieną irgi neteikė labai daug malonumo.

Tačiau nepaisant iššūkius metančio balan

so, „Half-Life“ buvo žaidimas, kurį aplen
kė tik… „Half-Life 2”. Apie kurį – kaip ir
kitus naujosios eros žaidimus – pakalbė
sime gal kitą kartą.
„Unreal“
Na ir paskutinis žaidimas šiame straipsnyje

- „Unreal“. Taip, labai norėtųsi pakalbėti
ir apie „Shadow Warrior“, ir „Redneck
Rampage“, ir dar kelis klasikos pavyzdžius,
bet vieta žurnale ribota. Todėl užbaikime
šį pasakojimą pačiais geriausiais
prisiminimais.
O „Unreal“, be abejo, patenka į šaudyklių

Olimpą ir „Hall of Fame“. Šiais laikais, jau
išbandžius daugybę žaidimų, „Unreal“
gal ir nebepasirodytų ypatingu, bet
savo pasirodymo laiku (o pasirodė jis
Gerokai patrintas pelės kilimėlis su žaidimo vaizdu | „unreal“
1998-aisiais) jis buvo unikalus. Ir kaip
taikliai apibūdino pavadinimas – nerealus. triušiukais ir pacifistiškais keturiarankiais Tad bent jau man visas žaidimas ir buvo
čiabuviais, iš kitos – kasyklos, pilnos apie tai - „svetimas svetimoje žemėje“,
Iš visų tuometinių šaudyklių „Unreal“ sunkiai užmušamų monstrų. Čia ir puikiai sukurto pasaulio pažinimas.
išsiskyrė savo pasauliu ir jo gilumu. Taip, dangaus žydrynė su didingai sklandančiais Tiesa, nuolatinis in-game kompiuterio
siužeto apibūdinimas gal ir neskamba pseudoereliais, ir piktos kandančios pypsėjimas, reiškiantis „žiūrėk, turi naują
pernelyg originaliai – kalinius gabenęs musės, nuo kurių tenka gintis blasteriu. žinutę, paskaityk, paskaityk!“ ilgainiui
laivas sudūžta svetimoje planetoje ir Įspūdingos vandens šventyklos ir ne itin imdavo erzinti, bet vis dėlto teksto intarpai
kaliniui nr. 849 reikia kažkaip išgyventi gausūs, bet pavojingi jose tūnantys priešai. gerai papildydavo ir paaiškindavo aplinką,
– bet kas šio žaidimo kūrėjams nusisekė Ir čia dar sugebama organiškai integruoti kurioje esi bei jos istoriją.
padaryti geriau nei kitiems, tai įtraukti tų keturiarankių hipių religiją, įtraukiančią
žaidėją į svetimą pasaulį. gamtą, ir pilis, ir technokratiją. Viskas Beje, tuo pačiu įtraukiančiu pasauliu
stebėtinai dera, nesipjauna tarpusavyje bei (nors reikėtų kalbėti daugiskaita – ten
O ta Na Pali planeta - labai dviveidė. Iš neatrodo perkrauta (priešingai, erdvės čia jų buvo daug) pasižymėjo ir naujajame
vienos pusės – taiki, žalia aplinka su netrūksta). tūkstantmetyje pasirodęs „Unreal II“ - iš
mielais dvikojais stirniukais-ar-tai- tiesų originaliais, įtikinamais, įdomiais
ir įtraukiančiais pasauliais. Gaila, tęsinį
visiškai sugadino kaip naujiesiems laikams
jau baisi grafika.
Tai, kad „Unreal“ buvo didelę įtaką padaręs

žaidimas liudija ir tai, kad jis (jei tiksliau –
labai lengvai atpažįstama jo interpretacija)
pateko į labai dviprasmiško rašytojo
Sergejaus Lukjanenko vis dėlto kultinį
romaną „Netikri veidrodžiai“. Jei jau
žaidimai paveikia knygas – ir, nepaisant
visko, išskirtines knygas – tai jau yra šioks
toks ženklas, ar ne?
Na, šiam kartui tiek. O kitą kartą, jei

„Protagonisto“ redaktoriai leis, gal
pakalbėsime apie vaidmenų žaidimus? Ar
gal ėjimų strategijas? O gal apie nuotykių
žaidimus? Juk dar tiek daug liko ką aptarti.
Laiko pamirštas HD modas | „Half-life“

Kaip užauginti personažą nuo pikselių iki emocijos arba 25 metus rašomas meilės laiškas Larai Kroft | Vytautas lukaševičius
Kaip užauginti personažą nuo

pikselių iki emocijos
Vytautas likaševičius
Vieta, skirta palepinti savo ego, bet aš verčiau
parekomenduosiu nepelnytai užmirštą
„PlayStation 2“ žaidimą – „Okami“
25 metus rašomas meilės laiškas Larai Kroft
Tai yra toks tekstas, kuris nesunkiai gali iškristi iš konteksto. Taip pat kažkas gali pa-
galvoti, kad jis parašytas apskritai tik tam, kad galima būtų pasidairyti į gražias ar
nostalgiją keliančias iliustracijas. Ir iš esmės visi tokie pamąstymai yra validūs. Tiesiog
artėja jau net 25-as vienos įsimintiniausių bei iki šiol sėkmingai gyvuojančių kompi-
uterinių žaidimų (ir ne tik) veikėjos Laros Kroft gimtadienis. O artėjant tokioms datoms
norom nenorom imi ir prisimeni, nuo ko viskas prasidėjo. Tada – kaip klostėsi. Įvairius
pakilimus bei nuopuolius. Viską nejučia pradedi tapatinti su savimi, su asmeniniais
išgyvenimais, kažkokiais įvykiais gyvenime ir t.t. Bet kitaip juk nebūtų – kalbame apie
25 metus! Arba ketvirtadalį šimtmečio. Taigi, per šį laiką spėjo ne tik atsirasti, bet ir
sėkmingai keistis, susirasti naujus „tėvus“ (kūrėjus) bei iš naujo prikaustyti dėmesį vie-
na veikėja, Lara Kroft. Ir tą ji darė taip, kad eigoje išliko lygiai tiek pat aktuali. Kaip jai, ir
su ja dirbusiems žmonėms, tai pavyko?..

Ar žinote, kada ir kaip atsirado pati Lara? pradžių buvo aišku, kad „Core Design“ Kroft turi ir garbingą įrašą Gineso rekordų
Manoma, kad ją dar 1993 metais kaip nori akcentuoti Laros seksualumą bei tą knygoje kaip „pati sėkmingiausia žmogiška
personažą sukūrė britų kompiuterinių pabrėžti visomis išgalėmis. Jie net prašė kompiuterinių žaidimų veikėja“.
žaidimų studijos „Core Design“ Toby būtinai įdėti ir nuogos veikėjos kodą
darbuotojas Toby Gard. Nebuvo taip, kad į žaidimą, tačiau jis atsisakė. Toby vizijoje Šiaip ar taip, bet tai prasidėjo. Pasaulyje
jis su komanda savaitėmis galvojo, kaip Lara Kroft niekada nebuvo dar viena atsirado Lara Kroft – labai rimta
atrodys Lara – tiesiog jo užduotis buvo seksbomba, kokių tuo metu POP industrijoje kompiuterinių žaidimų paraiška pasauliui,
sukurti ir animuoti didžiąją dalį būsimo apskritai netrūko. Jis norėjo, kad tai būti kad ir šioje medijoje gali atsirasti rimti
žaidimo personažų (taip pat ir Larą), stipri, nepriklausoma herojė, kuri viską ir itin populiarūs veikėjai. Bet tokią
animuoti žaidimo grafikos vaizdo intarpus laiko savo rankose. Ir tai vyko dar 1995- sėkmę, kokią susikrovė „Tomb Raider“
ir kuruoti lygių dizainerius. Pastebėtina, 1996 metais, kai pasirodė pirmasis „Tomb žaidimai, pavyko pasiekti ne vien Laros
kad tuo metu studija davė visišką kūrybinę Raider“ žaidimas ir kai iki šių laikų bei dėka. Pavyzdžiui, apie jos kūrėją Toby aš
laisvę Toby ir jo komandai. Tačiau nuo pat požiūrių dar buvo toloka. Gal todėl Lara paskutinį kartą girdėjau gal 2014 metais,

kai pasirodė žaidimas „Yaiba: Ninja Gaiden

Z“, kurio kūrimui jis vadovavo. Kas žaidė
šį žaidimą – viską supras, o kas nežaidė,
tai to niekada ir nedarykite. Bet grįžtant
prie Laros. Jos kūrėjai – nei Toby nei, deja,
„Core Design“ – tokio populiarumo ir
ilgaamžiškumo nepasiekė, galima sakyti,
kad Lara Kroft juos pragyveno ar, bent jau,
pranoko populiarumu. Taigi, kaip?
Tam, kad atsakytume į šį klausimą, turime

leistis į 4 svarbiausius Laros Kroft ir
žaidimų serijos „Tomb Raider“ gyvavimo
ciklus:
Legendos pradžia ir... pabaiga
Galima sakyti, kad „Tomb Raider“ į

kompiuterinių žaidimų Panteoną įsiveržė
kaip viesulas. Lygiai taip pat – ir į visą
reklamos kampanijoje naudotas HD renderis | „tomb raider“ (1996)
tuometinę populiariosios kultūros rinką.
Kodėl Lara „rovė stogą“? Atsakymas o realiai už tave visą likusį darbą nudirba įrašytu garso takelio, parodė ne tik, ką
nesunkus: tai buvo itin gerai realizuota muzika ir vaizduotė – nesitraukdavo nuo gali naujosios kartos konsolės, bet ir kaip
stipri veikėja, kuri nusivedė žaidėją jau žaidėjo nė per žingsnį. Taigi, pirmasis nuo šiol gali atrodyti veiksmo nuotykių
pramintais platforminių žaidimų žanro „Tomb Raider“ žaidimas pavyko. Maža to, žaidimai. Ir kad jie – ne vien skirti vaikams
takais (ačiū, „Super Mario“) į iki šiol dar jame kūrėjai įsriegė megasiužetą, kuriame ar jauniesiems žaidėjams.
netyrinėtas vietas – kraupios, mistinės gana įtikinamai vietos atrado ir dinozaurai,
atmosferos lygius ir pasaulį. Žaidėjai iki ir priešistorinės būtybės, ir antgamtinės Ši nauja franšizė tapo TOKIA populiari,
pasirodant Larai nežinojo, ką reiškia lįsti į jėgos. Žodžiu, „Tomb Raider“ turėjo du kad kūrėjai naujus žaidimus kepė kasmet.
priešistorinius urvus, bėgti nuo dinozauro, dalykus (ir čia neskaitant kietai tam metui KAS-MET. Taip kurį laiką darė „Ubisoft“,
ar spręsti milžiniškus galvosūkius, kur bet sukalto žaismo) – Larą Kroft, kurią visi nes iš eilės kasmet kepė po „Assassin`s
kada gali pritrėkšti spygliai ar užgriūti ant greitai pamilo ir atmosferą. Be to, pirmasis Creed“ žaidimą, bet net jiems tai
galvos didžiulis riedulys. Taip, tai buvo „Tomb Raider“ pasirodė itin geru laiku – sunkiai sekėsi, o juk jie turi ir resursus,
moteriška ir gana stipriai seksualizuota kažkam reikėjo parodyti tai, ką gali naujai ir biudžetus. Tuo metu „Core Design“
veikėja, bet tik išoriškai. Realiai žaidime išleistos bei ilgai lauktos žaidimų konsolės: kepė Laros Kroft nuotykius kasmet dar
jos seksualumui nebuvo laiko, nes ta „PlayStation“ ir „Sega Saturn“. Pilnai 1996-aisiais! Ir netgi visai sėkmingus!
atmosfera – kai stovi kažkokiame urve, trimatis žaidimas, lydimas su orkestro Taigi, „Tomb Raider“ žaidimai pasirodė
1996-ais, 1997-ais, 1998-ais, 1999-ais ir
2000-aisiais. Kasmet! Tenka pastebėti, kad
1997-aisiais pasirodęs „Tomb Raider 2“
buvo netgi geresnis už pirmąją dalį – čia
buvo daugiau veiksmo, daugiau skirtingų
ir net egzotiškų vietovių (mmm, Venecija)
ir ilgesnė, veiksmo ir geros atmosferos
kupina trukmė. Po tokio sėkmingo žaidimo,
ypač antrosios dalies, teko dar labiau
didinti apsukas. Taigi, 1998 buvo tie metai,
kai pasirodė trečiasis „Tomb Raider“. Tai
buvo visiškas įvairiausių „Tomb Raider“
lygių popuri – nuo džiunglių iki šventyklų
ar šiaurės lygių. Tiems, kas jau norėjo
naujų nuotykių, tai buvo pats tas. Bet tai
buvo daugiau kiekybė, o ne kokybė. Jau
nekalbant apie tai, kad grafiškai žaidimas
pernelyg nesikeitė, o Laros modelis
išlikdavo visai nepakitęs. Bet trečias
žaidimas dar buvo pats tas, o 1999-aisiais
„tomb raider: angel of darkness“ (2003) kūrėjai, patys įvaryti į kampą, ėjo VA bank:

sukūrė žaidimą apie Laros žūtį – „Tomb ir net prikelti. Ką daryti toliau? Pertrauką. • Iki esminio įvykio arba lūžio „Tomb
Raider: The Last Revelation“. Tai jau buvo Tai buvo akivaizdus sprendimas, nes Laros Raider“ serijoje vis dar lieka keli
daug emocionalesnis žaidimas, kurio persisotinę jau buvo ir žaidėjai, ir kritikai, metai. Ir 2001-aisiais nešiojamai
pradžioje žaidėjai valdė veikėją jaunystėje, ir net patys kūrėjai. Bet jau tuo metu konsolei „Game Boy Color“
o vėliau visas veiksmas rutuliojosi buvo intensyviai kuriamas naujas Laros išleidžiamas „Tomb Raider: Curse of
daugiau mažiau toje pačioje smėlėtoje nuotykis, kitoks, didesnis ir jau naujos the Sword“. Tai buvo geras, kitoks ir
teritorijoje su piramidėmis. Ir taip, žaidimo kartos konsolei – „PlayStation 2“. Ir kurtas tikrai gerai šiai nešiojamai konsolei
pabaigoje, didelei visų nuostabai, buvo šis žaidimas buvo bent triskart ilgiau nei pritaikytas žaidimas. Tiesa, tie,
leista suprasti, kad Lara mirė. Na, bet to įprasta „Tomb Raider“ dalis, bet ar tai kas buvo pratę prie trimačio Laros
nepakako ir 2000-aisiais reikėjo kažkaip pasiteisino?.. pasaulio bei pačios trimatės Laros,
dar vieną žaidimuką paleisti, taigi – o gavo pratintis prie 2D vaizdo ir kur kas
ko tik neišmąstys rašytojai bei kūrėjai – Pranašiškas mirties angelas daugiau pikselių ekrane.
pasirodė „Tomb Raider Chronicles“. Jame
Laros draugai susėdę prie stalo ir gerdami Prieš pereinant prie svarbiausio šio Laros • Iki esminio įvykio arba lūžio lieka
arbatą aptarinėjo garsiosios kapų plėšikės Kroft etapo įvykio, reikia pažymėti tris vos vieneri metai. Bet! - 2002-aisiais
nugyventą gyvenimą, o žaidėjai leidosi į dalykus: išleidžiamas vienas geriausių serijos
lygius, kurie, panašu, buvo sukonstruoti „Tomb Raider“ žaidimų. Tiesa, jis ir
iš to, kas liko nepanaudota kuriant „The • Kol „Core Design“ jau dirbo prie vienas tų, kurių tikriausiai didelė dalis
Last Revelation“. Šiaip ar taip, tai buvo būsimo kapų plėšikės žaidimo, žaidėjų net ir nežaidė, nes šis žaidimas
paskubomis iškeptas žaidimas. Kyla visuomenei buvo pristatytas 1998 buvo skirtas tuometinei nešiojamai
pagrįstas įtarimas, kad žaidimo kūrėjai metais pradėtas gaminti pirmasis konsolei „Game Boy Advance“. Beje, jį
jau buvo gerokai už perdegimo ribos. Laros Kroft filmas su taip pat tuo kūrė „Ubisoft“ ir vadinosi jis „Tomb
Tačiau tuo laikotarpiu tai atrodė it geras metu itin garsia aktore Angelina Jolie. Raider: The Prophecy“. Žaidimas
žaidimas, gerbėjai jį mėgo. Be to, nieko Neverta nė sakyti, kad aktorė pristatė buvo žaidžiamas iš izometrinės
panašaus rinkoje nebuvo, todėl, jei norėjai savo, kiek kitokią kapų plėšikės perspektyvos ir čia jau galima buvo
tokio žaidimo, prie kurio pripratino „Tomb versiją, tačiau tai nebuvo blogai. Netgi išvysti maždaug tokią Larą, kokia ji
Raider“ serija – turėjai tiesiog ieškoti ir priešingai – filmas atsiriekė daugiau vieną ir vienintelį kartą pasirodė taip
pirkti naująjį Laros nuotykį. nei dviguvai daugiau milijonų JAV pat vienetiniame žaidime „Tomb
dolerių, nei jį kainavo sukurti. Todėl Raider: The Angel of Darkness“.
Kita vertus, taip kūrėjai vos per 5 metus visiškai mažai ką su žaidimu turinti
– ir 5 skirtingus žaidimus – sugebėjo Lara Kroft tarsi iš naujo atgimė ir Taigi, „The Angel of Darkness“... Tai
papasakoti visą Laros istoriją, ją nužudyti sidabriniame ekrane. turėjo būti ne tik kūrėjų studijos „Core
Design“ magnum opus, šedevriukas, naujas
neįtikėtinas puslapis Larai Kroft, bet ir
vienas geriausių konsolės „PlayStation 2“
žaidimų. Deja, per daug dalykų nesuveikė
taip, kaip turėjo, per daug lūkesčių ir
reklamos prigeneravo „Eidos“ ir dėl to
žaidimas patyrė milžinišką fiasko.
Kalbant apskritai, „Tomb Raider: The

Angel of Darkness“ yra labai įdomus
atvejis kompiuterinių žaidimų istorijoje.
Itin smarkiai reklamuotas, labai labai
lauktas, kaip teigta – daugiau nei tris
metus be perstojo kurtas, ne sykį atidėtas
ir pirmąja naujos, tamsios ir įtraukiančios
trilogijos apie kapų plėšikę dalimi turėjęs
tapti žaidimas šiandien daugelio laikomas
vienu nesėkmingiausių. Maža to, po jo
išleidimo ne tik buvo nutraukti bet kokie
trilogijos planai, bet tai privertė ir pačius
kūrėjus – „Core Design“ – užverti savo
studijos duris. O šio žaidimo reklamai, bent
jau Europoje, netgi buvo sukurta daina
„Angel of Darkness“, kurią atliko Alex C ir
Yasmin K. Jei šį tekstą skaito maksimaliai
REKLAMINIS PIEŠINYS | „tomb raider: anniversary“ (2007) smalsaujantys ar šiaip kapų plėšikės

žaidimas „The Angel of Darkness“ – kam

sugadino Laros Kroft įvaizdį? – ir, nors
pinigų uždirbo tikrai nemažai, tuo metu
dar labiau išgarsėjusi Angelina Jolie pasuko
toliau lipti karjeros laiptais, o trečiasis
filmas buvo atšauktas. Ir tai – kertinis
taškas garsiosios serijos bei veikėjos
progrese arba savotiškas vidurys.
Seni patikrinti triukai
„Eidos“ metė per bortą „Core Design“, o

tikrai pelningos ir perspektyvios veikėjos
Laros likimą patikėjo kitai savo studijai
– „Crystal Dynamics“. Pastarieji buvo
jau patikrinti kūrėjai, o žaidėjų pagarbą ir
meilę užsitarnavo tokiomis išskirtinėmis
žaidimų serijomis kaip „Legacy of Kain“
SIMS PERSONAŽAS AR... | „Tomb Raider: Legend“ (2006) bei „Soul Reaver“. Ką jie padarė? Jie gerokai
supaprastino Larą, suteikė jai modernią,
metraštininkai, tuomet primygtinai siūlau būtų išlikus studija „Core Design“. Beje, tuo metu jau įsitvirtinusią valdymo
praplėsti šią patirtį ir muzikiniu kūriniu, ne žaidime, nors tam ir trukdė siaubingai schemą bei gana saugų žaismą ir tai virto
vien tekstu. Blogiausiu atveju, pamatysite, dažni krovimosi langai, galima buvo 2006 metais išleistu žaidimu „Tomb
kaip atrodė ankstyvieji 2000-ųjų metų pabūvoti Paryžiaus gatvelėse, sužaisti ilgą Raider: Legend“. Čia Lara – šnekesnė,
klipai ir dainos. ir įsimintiną lygį Luvro muziejuje arba istorija – labiau išplėtota, jos centre –
pavaldyti netgi kitą veikėją, kuris... Na, visa legenda apie karalių Artūrą ir t.t., bet pats
Na ir grįžkime prie „Angel of Darkness“. tai reikia išbandyti pačiam. žaidimas buvo itin trumpas ir lengvas.
Tai žaidimas, kuriame „Core Design“ Galima sakyti, tai buvo labai saugus
pagaliau pristatė kitokį, visiškai atnaujintą Beje, suplanuoti buvo ir tęsiniai. Kūrėjai variantas naujiems žaidėjams pritraukti
Laros Kroft modelį. Tai buvo tamsesnė, atviravo, kad „Angel of Darkness“ tęsinyje ir patestuoti, ar gerbėjai vis dar prisimena
labiau išplėtota veikėja, kuri žaidimo turėjo būti lygiai Vokietijoje, Turkijoje ir Larą ir ar yra pasiruošę dėl jos nerti į
pradžioje tampa bėgle ir siekia išsiaiškinti net sugrįžti dinozaurai, matyti pačiame naują nuotykį po „Angel of Darkness“
tiek su savimi, tiek su senovine organizacija pirmajame „Tomb Raider“ žaidime. Kita nesėkmės. Žaidėjai tai priėmė. Padėjo ir
susijusias paslaptis. Tiesą sakant, žaidimo vertus, 2003 metais, netrukus po žaidimo, tai, kad kitais metais, 2007-aisiais, kūrėjai
siužetas bei pati istorija yra vieni geriausių pasirodė ir antrasis filmas su Angelina pristatė Laros dešimtmečiui skirtą „Tomb
ne tik „Tomb Raider“ serijoje, bet ir Jolie, pavadintas „The Cradle of Life“. Raider: Anniversary“. Pastarajame jau
apskritai kompiuterinių žaidimų tarpe, Jis buvo toli gražu ne toks pelningas kaip su naujuoju grafiniu varikliu bei žaismo
tačiau tam, kad tai išgyventumėme, pirmasis, dėl to, žinoma, buvo apkaltintas mechanika „Crystal Dynamics“ iš pagrindų
reikėjo turėti geležinę kantrybę. Nors
grafiškai ir patrauklus, žaidimas sunkiai
žaidėsi konsolėje „PlayStation 2“. Visiškai
pakeistas valdymas dažnai neklausydavo
žaidėjo komandų, tam, kad Lara taptų
stipresnė ir atliktų vieną veiksmą, jai
reikėdavo, pavyzdžiui, pastumti kokią nors
dėžę ir t.t. Žodžiu, žaidimas techniškai dar
tikrai nebuvo pabaigtas tiek, kad galėtų
būti pilnavertiškai žaidžiamas. Nepaisant
to, pažįstu nemažai žmonių, kurie jį perėjo
išleidimo metais ir viskas buvo gerai.
Įdomumo dėlei dar kartą jį pabandžiau
pažaisti prieš rašydamas šį tekstą ir
jausmas buvo dviprasmiškas. Bet prisiversti
pereiti „Angel of Darkness“, ypatingai jei
kamuoja nostalgija „Tomb Raider“ serijai,
tikrai verta. Vien dėl istorijos, atnaujintos
Laros ir dėl įsivaizdavimo, kaip viskas
galėjo būti toliau, jei prie kūrėjų vairo LAROS ATGIMIMAS | „Tomb Raider: Definitive Edition“ (2014)

atkūrė patį pirmąjį Laros nuotykį ir tai

tiek fanams, tiek kritikams patiko. Geras
žingsnis, na, o 2008-aisiais jie pristatė
taip pat vieną geriausių visos serijos
žaidimų – „Tomb Raider: Underworld“.
Tai buvo ilgesnis, tamsesnis ir sunkesnis
„Legend“ vyresnysis brolis, kuriame
„Crystal Dynamics“ jau nebestabdė. Ir tai
pasiteisino. Galima sakyti, „Underworld“,
su kur kas brandesne Lara, vėl pulsuojančia
atmosfera bei stulbinančiu veiksmo ir
tipinių nuotykių su galvosūkiais kontrastu
sugrąžino gerbėjams pasitikėjimą savo
pamėgta kapų plėšike. Ir visiems buvo
įdomu, kas bus toliau...
O toliau ilgamečius žaidimo leidėjus

„Eidos“ įsigijo „Square Enix“. „Crystal
Dynamics“ ėmė kauptis ketvirtajam Laros
gyvavimo ciklui, bet prieš tai sukūrė puikų
nuotykį dviems žaidėjams - „Lara Croft
and the Guardian of Light“. Šis išėjo 2010
metais, po 4 metų sulaukė tęsinio, bet
tai tebuvo diversija, o ne kažką ypatingai
keičiantis lūžis Laros Kroft evoliucijoje.
Ten, kur viskas prasidėjo
Išaušo 2013 metai, nauja konsolių ir

konceptinis piešinys | „Shadow of the Tomb Raider“ (2018)
žaidimų karta, pasaulis jau pažinojo
„Uncharted“ seriją ir kitus žaidimus. O tos, kurią kažkada pirmą kartą, dar 1996 taip pat minimalistiniu pavadinimu –
Lara, vėlgi, buvo atsitraukusi į šešėlį. Bet metais, pamatė žaidėjai. Taip tarsi Lara „Tomb Raider“ – buvo kur kas lėkštesnis
tada „Crystal Dynamics“ viską sugrąžino į Kroft, praėjus beveik 25 jos gyvavimo už žaidimą, kuriuo, skirtingai nei filmai
pačią pradžią ir nutarė papasakoti istoriją metams, apsuko pilną ratą. su Angelina Jolie, labai uoliai rėmėsi.
apie tai, kaip Lara tapo tuo, kuo ją visi Kita vertus, galbūt tai buvo bandymas,
tiek metų žinojo – kapų plėšike. Todėl Susipažinome su šia veikėja kai ji jau buvo nes žadamas ir antrasis filmas su kitu
2013-aisiais pasirodžiusiame žaidime stipri, nepriklausoma, bebaimė ir, atrodo, režisieriumi bei kalbama, kad tai jau bus
„Tomb Raider“ mes matome pažeidžiamą, neturinti ko prarasti. O mintimis ji su tikrai gerai. Pamatysim.
jauną, bet žingeidžią merginą, kurią su žaidėju net nesidalindavo, tik atmosfera.
draugais likimas nubloškia į ieškotą salą, Bėgant metams, veikėja jaunėjo, kol Lara Kroft nuėjo ilgą kelią. Akivaizdu,
ir kurioje ji turi išmokti ne vieną skaudžią galiausiai priartėjome prie pačios pradžios, kad tam, jog išliktų, prireikė daug aukų –
pamoką. Taip kūrėjai žaidėjams iš karto kai Lara dar labai ieškojo savęs, daug iširusi studija, kuri ją ir sukūrė, ne vienas
pasiūlė eilę dalykų: atvirą pasaulį, kurį bijojo, dar daugiau abejojo, o kiekvieną nepasiteisinęs žaidimas ir keturi visiškai
galima laisvai naršyti, įtikinamą, emocijas nedrąsią mintį pasakydavo žaidėjui. Šis skirtingi „Tomb Raider“ žaidimų etapai,
bei jausmus turinčią veikėją, kurios pokytį ratas pagaliau užsiverė, o kas laukia per kuriuos kūrėjai bandė atrasti kelią į
žaidimo metu iš arti stebi žaidėjas ir toliau, šiuo metu žino tik „Square Enix“ žaidėjų širdis. Bet akivaizdu ir dar kai kas
tamsią atmosferą, kuo pirmieji „Tomb bei „Crystal Dynamics“. Bet aišku viena – – Lara Kroft bei „Tomb Raider“ serija yra
Raider“ žaidimai visuomet pasižymėdavo. artėjant 25 metų sukakčiai jie tikrai kažką tokia, kuri vis skatina kūrėjus bandyti iš
Be to – dar vieną kokybišką priešistorę, paruoš, priešingu atveju – praras galimybę naujo ir neprarasti tikėjimo nei šia veikėja,
kas tuo metu ir net iki šiol yra tapę užsidirbti iš tikrai užsitarnautos gerbėjų nei jau daugiau nei kelis dešimtmečius
savotišku trendu. Šis žaidimas sulaukė nostalgijos ir ryšio su per tiek metų pamilta gyvuojančia serija. Kas žino, galbūt ateityje
milžiniškos sėkmės, todėl 2015 metais veikėja. pamatysime dar kitokią, dar labiau prie
visi jau laukė tęsinio „Rise of the Tomb dabartinių aktualijų priderintą ir dar arčiau
Raider“, o 2018-aisiais – „Shadow of Beje, naujasis, perkurtas „Tomb Raider“, žaidėjo atsidursiančią kapų plėšikę.
the Tomb Raider“, trečio ir paskutiniojo pasakojantis apie pačią Laros pradžią
šios naujosios trilogijos žaidimo. Beje, buvo toks geras, kad buvo nesusilaikyta Galų gale, kiekviena karta turėjo ir turi savo
trečiajame žaidime kūrėjai siekė galutinai ir nuo naujo filmo, šįkart jau su Alicia Larą Kroft.
nutiesti tiltą tarp jaunosios veikėjos ir Vikander. 2018 metais pasirodęs filmas

Protagonistas rekomenduoja: pavasario žaidimai
Pavasario žaidimai
Na ir užderėjo… Žaidimų kūrėjai ir leidėjai turi ypač erzinantį bruožą - nuolat
keisti žaidimų starto datas. Tai reiškia, kad bent vieną kartą metuose žaidimus
anonsuojantiems sklaidos kanalams (mums!) tenka atsiprašyti savo skaitytojų už
apgavystes. Rudens numeryje anonsuotas „Doom Eternal“ bei žiemos numeryje
apdainuotas „Ori And The Will Of The Wisps“ žaidimo startas persikelia į šį pavasarį.
Abu šie žaidimai verti ypatingo dėmesio, tačiau jei šių dviejų jums negana, paruošėme
dar vieną sąrašą su planuojamais ir mūsų ypač laukiamais pavasario žaidimais. Belieka
tikėtis, jog šie įdomūs projektai nebus atidėti vasarai...
Nioh 2 kovo 13 d. Half Life: Alyx Kov0 23 d.
Išskirtinai „PlayStation 4“ žaidėjams skirtas pirmojo „Nioh“ „Protagonistas“ nuoširdžiai tikisi, kad „Half-Life“ žaidimų
žaidimo tęsinys yra ypač laukiamas tų, kurie neabejingi pristatinėti atskirai nereikia. Šie žaidimai tikrų tikriausia klasika,
sudėtingiems, bet be galo gražiems japoniško stiliaus RPG kurią privalo išmėginti kiekvienas save gerbiantis žaidimų
žaidimams. Įdomi detalė - „Nioh 2“, tai ne šiaip tęsinys, o pirmojo fanas ar fantastas. Būtent dėl šios priežasties šiek tiek liūdna,
žaidimo priešistorė, tad puikiai tiks net tiems, kurie su šia serija kad naujausias serijos žaidimas, kuris pasirodo po bene 13 metų
susipažins pirmą kartą. Beje, „Nioh 2“ taip pat turės ir kelių žaidėjų pertraukos, yra skirtas išskirtinai virtualios realybės įrenginiams.
režimą, tad puikiai tiks tiems, kurie nemėgsta žaisti vieni. Tačiau jei esate pižonas ir namų svetainę jau seniai esate apsistatę
VR sensoriais, praleisti „Half Life: Alyx“ būtų tikrų tikriausia
nuodėmė…

Resident Evil 3 Balandžio 3 d.
Praėjusiais metais žaidimų kūrimo ir leidybos studija „Capcom“ pristatė išties įdomų projektą - visiškai atnaujintą „Resident Evil 2“
žaidimo versiją, kuri pateko tarp geriausių 2019-ųjų žaidimų nominacijų. Sulaukus tokio pasisekimo, kūrėjai nusprendė, kad gerus darbus
verta tęsti ir prikelti dar vieną klasikinį 1999-ųjų nuotykį naujam gyvenimui. „Resident Evil 3“ turės atnaujintą valdymo sistemą, naujas
grafikas ir šviežią daugelio žaidėjų režimą, kuriame 4 žaidėjai mėgins nugalėti penktojo žaidėjo siundomus zombius bei spendžiamus
spąstus. Būtina išmėginti visiems serijos fanams!
Final fantasy Vii remake balandžio 10 d. gears tactics balandžio 28 d.
Pavasaris reiškia atgimimą dar vienam klasikiniam nuotykiui. Jei „Gears of War“ visuomet buvo žinomas, kaip greitas ir veiksmo
dar negirdėjote apie „Final Fantasy“ seriją, greičiausiai gyvenate kupinas žaidimas, tačiau „Gears Tactics“ į šio žaidimo visatą
po akmeniu... Tačiau šį pavasarį turite progą pasitaisyti ir peržaisti žvelgia kitu kampu. Ši nauja, ėjimais grįsta strategija bus tarsi
vieną geriausių šios serijos žaidimų. Pirmoji „Final Fantasy“ versija šviežias oro gurkšnis tiems, kuriems jau pabodo „XCOM“, tačiau
pasirodė dar 1997 metais, tad be savaime suprantamo vizualinio nuo žanro nueiti per toli nesinori. „Gears Tactics“ papasakos
atnaujinimo galite tikėtis ir galybės žaismo atnaujinimų. Įdomu „Gears of War“ serijos priešistorę ir nukels žaidėjus į laikotarpį,
tai, kad žaidimą leidžianti „Square Enix“ kompanija nusprendė šią 12 metų prieš pirmojo žaidimo įvykius. Pažįstamų ir pamėgtų
klasiką pristatyti naujame epizodiniame formate. Kaip jiems seksis, „Gears of War“ serijos veikėjų tėveliai ir seneliai stos į kovą prieš
pamatysime balandį. siaubingus monstrus. Ar gali būti geriau?

Wasteland 3 gegužės 19 d.
Dar vienas žaidimas nemėgstantiems skubėti. „Wasteland 3“ tai ėjimais grįstas strateginis vaidmenų žaidimas, kurio varomoji jėga
yra istorija. Nuo antrosios žaidimo dalies prabėgo beveik 6 metai, tad „InXile Entertainment“ nusprendė, jog laikas dar vienam
postapokaliptiniam nuotykiui - šį kartą atominių bombų nuniokotoje Kolorado valstijoje. Verta pabrėžti ir tai, kad žaidimas skirtas
vyresnei auditorijai, tad vaikus geriau užmigdyti prieš stojant į kovą prieš Arizoną niokojančias sukarintas grupuotes, religinius fanatikus ir
mutantus.
The Last of Us Part II gegužės 29 d.
Kai kas nors klausia mūsų, koks žaidimas gali tapti tuo pirmuoju, kurį rekomenduotume išmėginti žaidimų paprastai vengiantiems
fantastams, drąsiai atrėžiame - „The Last of Us“. Tai įspūdingai susukta postapokaliptinė drama, kuri nepaliks abejingų ir privers
šluostytis ašaras jau po pirmųjų penkiolikos žaidimo minučių. Progą prisimintį šį „Naughty Dog“ sukurtą šedevrą suteikia ir šią gegužę
startuosiantis pirmojo žaidimo tęsinys, kurį drąsiai galime priskirti prie laukiamiausių 2020-ųjų žaidimų. „The Last of Us Part II“ tęs
pirmojo žaidimo pramintą kelią ir vėl pasakos istoriją apie žmones, kurių pasaulį sugriovė kraupus virusas. Tiesa, kaip ir pirmasis serijos
žaidimas, antrasis taip pat bus skirtas išskirtinai „PlayStation“ konsolės savininkams.
78 Protagonistas | Ruduo
Pavasaris
20192020
Tavo vartai į
Lietuvos žaidimų industriją
www.gamedev.lt
Stalo žaidimas vienam? Žinoma! | Inga Zavackienė
Stalo žaidimas vienam?

Inga Zavackienė
Stalo žaidimų klubo „Rikis“ narė
Žinoma!
Vyrauja nuomonė, jog video žaidimai – vienišiams, o stalo žaidimai labiau tinka
norintiems pasimėgauti žaidimu draugų kompanijoje. Tiesos, žinoma, yra, tačiau
daugybė stalo žaidimų fanų pramogauja tiek su bičiuliais ar šeimos nariais, tiek ir vieni.
Solo žaidimai po truputį tampa svarbia stalo žaidimų pasiūlos dalimi, o žaidimų kūrėjai
vis dažniau ir dažniau net ir ypač konkurencingiems žaidimams prideda ir solo versiją.
Kita vertus, turbūt niekas nepradeda savo Žaidimai soliteriai konstruoti kortų kaladę ir manipuliuoti
stalo žaidėjo karjeros nuo solo žaidimo, kortomis, jog padėtų Robinzonui Kruzui
juk dažniausiai į šį hobį kažkas įtraukia, Stalo žaidimus vienam žaidėjui galima nugalėti iškylančius iššūkius, išgyventi
pakviečia išbandyti vieną kitą partiją, skistyti į keletą tipų. Visų pirma, tai negyvenamoje saloje bei pasiruošti kovai
tuomet norisi atrasti vis ką nors naujo, o žaidimai, skirti būtent vienam žaidėjui. prieš piratų laivus. Tik juos nugalėjus
nuo to viskas ir prasideda. Solo žaidimai Vienam vieninteliam. Jų, žinoma, nėra pavyks sėkmingai ištrūkti į civilizaciją.
pasirodo horizonte, kai noras ką nors marios apskritai, o vertų dėmesio išties tik Įprasta, jog įveikti bet kurį žaidimą prieš
sužaisti pradeda kamuoti dažniau nei keletas. sistemą – tiek bendradarbiavimo, tiek
galimybė suburti reikiamą draugų ratą. solo – yra nemenkas iššūkis, kitaip nebūtų
Tad jei jus kankina panašūs egzistenciniai Kortų žaidimas „Friday“ turbūt pakankamos motyvacijos, tad ir „Friday“
klausimai, sužinokite daugiau apie stalo žinomiausias tikras soliteris. Žaidėjui teks nebus lengvu pasivaikščiojimu po saule.
žaidimus – soliterius.

Stalo žaidimas vienam? Žinoma! | Inga Zavackienė
FOTO: TADAS BOTYRIUS
Kitas grynakraujis solo žaidimas – the Strongest Has the Heart of Wizened naršant pasaulio vandenynus skersai –
„Hostage Negotiator“ – nukels jus į Queen“, kuris padės sukurti dar stipresnę išilgai, teks rūpintis ir savo reputacija,
patį įkaitų dramos įkarštį, o jums teks imersiją į žaidimą. ir spręsti, ar verta kautis su jums kelią
atsakomybė išlaisvinti įkalintus žmones. pastojančiais laivais.
Tai dar vienas nedidelis kortų žaidimas, o Na, o jei ieškote ko nors lėto, strateginio ir
labiausiai žavi jo temos išpildymas. Jums sudėtingo – privalote išbandyti „Nemo‘s „Nemo‘s War“ tai išties sudėtingas, tačiau
teks priimti nemažai rimtų sprendimų War“. Nors leidėjai nurodo, jog žaidimas ypač žavus žaidimas, kurio metu jums teks
renkantis iš turimų derybinių įrankių ir skirtas 1 – 4 žaidėjams, patys žaidėjai valdyti resursus, balansuoti reputacija,
nustatyti geriausią laiką tiek nusikaltėliui numoja ranka – nieko panašaus. Iš tiesų užtikrinti laivo pajėgumus bei kariauti.
emociškai paspausti, tiek jam nusileisti. tai visų pirma yra žaidimas vienam Tačiau užvis žaviausia pati istorija, nes
Laikas, be abejo, nebus jūsų sąjungininkas, žaidėjui, kuris turi ir bendradarbiavimo kiekvieną raundą pradėsite vis nauju
nes kuo ilgiau delsite, tuo daugiau įkaitų žaidimo modulį. Kaip ten bebūtų, žaidimas įvykiu ir dėliosite savo paties istoriją apie
neteksite. pasaulinę šlovę ir pripažinimą pelnė, kapitono Nemo nuotykius. Neseniai antrojo
kaip soliteris. Tad kuo jis ypatingas? Visų leidimo sulaukęs žaidimas džiugina ir
Visai neseniai išleistas žaidimas vienam pirma, tai ypač sodrios istorijos pripildytas puikiais estetiniais sprendimais.
žaidėjui „Proving Grounds“ savyje žaidimas, paremtas garsiojo Žiulio Verno
sunjungia ypač įdomias mechanikas – romano „20 000 mylių po vandeniu“ Bendradarbiaujant su savimi
naratyvinį žaidimą realiu laiku ir kauliukų motyvais. Jūs tapsite kapitonu Nemo ir
ridenimą. Net šešis modulius turinčio stengsitės įgyvendinti savo pasirinktą Dar viena solo žaidimų grupė –
žaidimo centre – Maia Strongheart, kuriai tikslą, kuris gali būti tiek eksploracija, bendradarbiavimo žaidimai, kuriuos
tenka nesuvokiama užduotis – vienai stoti tiek kariavimas, tiek išradimai. Kokį tikslą galima žaisti vienam. Iš esmės tai bet
prieš visą pasaulį ir jį išgelbėti prieš slaptos bepasirinktumėte, jums nuolat kelią bandys kuris bendradarbiavimo žaidimas, kurio
konspiratorių kabalos paspęstas pinkles. pastoti imperializmas, pasireiškiantis metu žaidėjai gali dalintis visa turima
Žaidimo dėžėje rasite ir romaną „Only laivynų pavidalu. Kitaip tariant, jums informacija, kitaip tariant, žaidžia

Suomiška pasakėlė apie vienus geriausių žaidimų kūrėjų „Remedy“ | Vytautas Lukaševičius
„atviromis kortomis“ (dažnai – tiesiogine

prasme) prieš sistemą. Nors tokių žaidimų
jau yra devynios galybės, patyrę žaidėjai
rekomenduoja kai kuriuos kaip ypač puikiai
tinkančius žaisti vienam.
Visų pirma, žaisti vienam puikiai tiks

bet kuris istorija pagrįstas žaidimas,
kurio metu reikia daugiau skaityti, nei
dėlioti kortas ar ridenti kauliukus. Vienas
tokių pavyzdžių – žaidimas „Legacy of
Dragonholt“, kurio žaidėjui iš pradžių teks
susikurti herojų bei su juo leistis į fantastinį
nuotykį. Be abejo, sieksite žaidimo
nustatyto tikslo, bet juk svarbiausia ne tai,
o pats pasakojimas, kurį kursite patys.
Labai panašiu principu žaisite ir visą tuntą

detektyvinių žaidimų, apie kuriuos rašiau
praėjusiame „Protagonisto“ numeryje.
Vienas iš tokių pavyzdžių – žaidimų apie
Šerloką Holmsą serija „Sherlock Holmes: Autorius: Jakob Rozalsky
Consulting Detective“. Žaidimo dėžėje
rasite šūsnį bylų – knygučių, kurias Smagu tai, jog „Žiedų valdovo“ gerbėjai „Automa“ – mechanizuotas priešininkas
fragmentiškai skaitysite, priklausomai, „Mansions of Madness“ gali iškeisti į ta
ką pasirinksite „pakalbinti“, tuo pačiu pačia žaidimo sistema ir mechanikomis Jei vis dėlto jus labiausiai žavi
bandydami įminti mįslingas paslaptis. pagrįstą žaidimą „Lord of the Rings: konkurencingi žaidimai, tačiau neturite su
Journeys in Middle-Earth“. Čia užuot kuo konkuruoti – irgi ne bėda. Pastaruoju
Vieni labiausiai pasaulio žaidėjų pamėgtų kovęsi prieš Ktulu atėjimą, į kaulus teks metu leidžiant žaidimus į dienos šviesą
solo žaidimų – „Fantasy Flight Games“ duoti orkams ir kitiems Viduržemės tapo madinga pridėti ir vadinamąjį
kompanijos leidžiami bendradarbiavimo piktavaliams. „automa“ modulį. Dažniausiai tai būna
žaidimai Ktulu tema. Plataus pripažinimo kortų kaladė, kuri nurodo priešininko
ir net trečiojo leidimo sulaukęs žaidimas Vienas iš geriausių išgyvenimo žaidimų ėjimo pasirinkimus. Jūs darote savo, o
„Arkham Horror“ – tai sodraus – „Portal Games“ išleistas „Robinson žaidimas automatizuoja priešininko ėjimą,
lovecraftiško siaubo persunktas istorijos Crusoe: Adventures on the Cursed atsitiktiniu būdu parinkdamas jo veiksmus.
varomas žaidimas, kurio metu jums Island“. Žaisdami, tyrinėsite vietoves
teks kautis su monstrais, užkirsti kelią ir atrasite vis naujų žemių, rinksite Tapo įprasta, jog „automa“ modulius turi
kultistams įgyvendinti savo piktus kėslus ir resursus, meistrausite įnagius, kausitės bene kiekvienas rimtas pastaruoju metu
išlikti gyviems bei neišprotėti. su plėšrūnais, stengsitės nemirti badu ar stalo žaidimas. Jei jums patinka resursų
nuo kitų negailestingų negyvenamosios valdymas ir koviniai susirėmimai, rinkitės
Žaisdami „Arkham Horror: The Card salos salygų ir nuolat kankins jausmas, kad „Scythe“ arba „Root“, jei darbininkų
Game“ patirsite nežemiškai intensyvią ryto galite ir nebesulaukti. Šiame žaidime valdymas – neprašausite pasirinkę
kovą prieš blogio jėgas. Galėsite valdyti taip pat žavi istorinis elementas, ypač „Viticulture“ ar „Architects of the West
pasirinktus tyrėjus, formuoti jų kortų žaidžiant su papildymu „Mystery Tales“, Kingdom“. Na, o jei negalite atsispirti
kalades, kurios iš tiesų bus jūsų ginklų, įnešančiu ne tik naujų herojų, bet ir penkias varikliuko kūrimui (vadinamajam „engine
burtų, įgūdžių ar bendražygių rinkiniai. misijas, kartu susijungiančias į vieną epinę builder“) – čiupkite „Wingspan“, Imperial
Leisitės į kvapą gniaužiančius nuotykius ir kampaniją. Settlers“, „Everdell“ ar „Terraforming
atrasite nepaprastų istorijų. Mars“.
„Ghost Stories“ – dar vienas desperatiškai
Antrasis „Mansions of Madness“ leidimas sunkiai įveikiamas bendradarbiavimo Kitaip tariant, „automa“ padės jums
iš esmės yra apie tą patį, tačiau jame žavi žaidimas, kurį smagu žaisti ir vienam. Jūs mėgautis labiausiai patinkančiais žaidimais
keli dalykai – tyrėjai ir monstrai čia ne tapsite Rytų kovos didvyriais ir sieksite net ir nepavykus surinkti kompanijos. Ir
vaikštukai ar kortelės, o figūrėlės, tad apsaugoti gyvenvietę nuo ateinančių nors man asmeniškai šis žaidimo variantas
žaidimo imersija dar geresnė. Na, o patį monstrų ir vaiduoklių. Ypač įtemptas atrodo patraukliausias mokantis taisyklių,
žaidimo scenarijų valdo ir istoriją pasakoja žymiojo Antoine Bauza sukurtas žaidimas tai išties puiki alternatyva ir būdas žaisti
mobilioji programėlė. Tai ypač palengvina vers jus paplušėti renkantis optimaliausius vienam.
visą žaidimo procesą – nuo pasiruošimo iki veiksmus ir juos planuoti kelis ėjimus į
epilogo. priekį.

Suomiška pasakėlė apie vienus geriausių žaidimų kūrėjų „Remedy“ | Vytautas Lukaševičius
RIKIS REKLAMA

„Batman: Rebirth“ arba Trijų su puse metų kelionė su Tom King | Agnė juškėnaitė
„Batman: Rebirth“
Agnė juškėnaitė
Trijų su puse metų kelionė Tikra populiariosios kultūros evangelistė,
renginių vedėja bei GeekPorpaganda.lt portalo
autorė, skleidžianti gerąjį žodį visiems
norintiems jo klausyti
su Tom King
Vienu sėkmingiausiu „Batman“ serijos etapu laikomas Scott Snyder ir Greg Capullo
sukurtas tamsiojo riterio paveikslas „New 52“ serijoje turėjo tapti sunkiai palenkiamu
iššūkiu bet kuriam po šio dueto rašytojo plunksną perimsiančiam komiksų autoriui.
Taip ir nutiko: 2016-ųjų kovą „DC Comics“ paskelbė, jog pagrindinę populiariojo veikėjo
komiksų seriją perims Tom King – šiandien net du „Eisner“ apdovanojimus „Geriausio
Rašytojo“ nominacijoje susišlavęs autorius, kurį didysis Betmeno gerbėjų avilys
pasitiko ne tik dideliais lūkesčiais, bet ir ne itin pozityviomis išankstinėmis
nuostatomis.

Tiesa, nepasitikėjimui būsimu autoriumi

nebuvo didelio pagrindo - Tom King vardas
komiksų gerbėjams jau kurį laiką nebuvo
naujiena. Nuo 2013 m. su „DC Comics“ ir
„Vertigo“ dirbantis rašytojas jau buvo spė
jęs išgarsėti tokiais kūriniais kaip „Night
wing“, „Grayson“, „The Omega Men“,
„Teen Titans“, bei „The Vision“ (išleista su
leidykla „Marvel“), o vėliau laurus pelnėsi
rašydamas „Mister Miracle“, „Heroes in
Crisis“ ir daugybę vienetinių „DC Comics“
kūrinių.
Susipažinusiems su minėtaja kūryba gan
aiškiomis tapo ir šio autoriaus kūrybinės
tendencijos. T. King mėgo kurti ir neretai
net kelių kūrinių pagalba apjungti vieną
tematiką, dažnai pasakojančią apie su juos
formavusiomis psichologinėmis traumomis
susiduriančius herojus, sprendžiančius,
jas išgyvenant, vieną iššūkį po kito. Turint
omeny šį polinkį, vargšo bei traumuoto
berniuko, kurio tėvus prieš jo akis nušovė
T. King kelionę lydėjo spalvinga grafinė įvairovė
tamsiame Gotamo skersgatvyje, istorija
atrodo tiesiog tobula medžiaga šio autori
aus rankoms, ar ne? Ryžtingai nusiteikęs nors ir išties perspektyvi, ilgainiui nutol mo T. King kūryboje mus pasitinka keisti,
T. King paskelbė ruošiantis naują, daugiau sta ir sugrįžta tik pačiuose paskutiniuose nelogiški ir dažnai skubotumu dvelkiantys
nei 100-to numerių „Batman“ seriją ir serijos numeriuose. Naujojo dueto istorija istorijos momentai, tarytum specialiai
jau netrukus po to, 2016 m. birželio 15 d., galiausiai tampa neįdomi ir stebinančiai įvesti į pagrindinę istoriją tik tam, kad bet
supažindino mus su pirmąją naujosios anti-dinamiška. Gotham Boy savo kulmi kokiomis priemonėmis būtų pasiekta iš
„Batman“ istorijos arka „I Am Gotham“. naciją pasiekia kiek stebinančiu greičiu, anksto numatyta kulminacija.
o štai jo sesuo, kaip įrankis trauminei
Gera pradžia – pusė darbo? tematikai, iki pat galo išlieka pagrindinės Karališkieji arkliukai
„Batman“ istorijos dalimi. Deja, kadangi
skaitytojai dar ilgą laiką to nežino, o per Nesunku pastebėti, kas yra šio autoriaus
Istoriją T. King pradeda supažindindamas
sonažai nėra tinkamai išpildyti čia ir dabar, „arkliukas“ - pagrindinių personažų
skaitytoją su dviem iki šiol nematytais
pirmoji „I am Gotham“ arka vis tik labiau lūpose laisviausiai liejasi psichologinių
superherojais – Gotham Boy ir Gotham
primena neužtikrintą pirmąjį žingsnį, nei traumų tematika. Arkoje „I am suicide“
Girl. Nauji personažai pagrindinėje ko
grandiozinę pirmąją dalį didingoje Betme esame supažindinami su įdomia, iki šiol dar
miksų serijoje skamba kaip išties jaudi
no istorijoje. Istorijos didingumą dar labiau nepaliesta Betmeno psichologinio pjūvio
nantis įvykis DC visatoje, tačiau šį kartą
sumenkina ir tai, kad atsiradus naujiems versija, taip pat savo duoklę trauminei
super galiomis trykštantys brolis bei sesuo
herojams, pagrindinis šios komiksų serijos tematikai atiduoda Moteris-Katė ir (kažko
sukėlė daugiau nusivylimo, nei ko kito.
veikėjas dažnai atlieka stebėtojo vaidmenį, dėl nuogut nuogutėlis) Bane‘as. Tačiau
Primityvią Supermeno versiją primenanti
o pati istorija nepasirodo pakankamai visų antraeilių personažų būtis skaitytojo
herojų išvaizda bei necharakteringi vardai,
stipri, tesukuria skaitytoją gluminančią atmintyje išlieka tik tiek, kiek užtrunkate
neapibrėžtos ir neaiškiomis aplinkybėmis
painiavą. perversdami kitą komikso puslapį: galimai
užgimę galios bei savotiškai paviršutinė
dueto istorija kėlė įspūdį, jog personažai dėl komiškumo pasiskolinti veikėjai Punch
Šis painumo dvelksmas lydi visą Tom ir Jewlee primena itin prastą Joker ir Har
tėra antraeilė priemonė didesniems ateities
King kelionę „Batman“ komiksų serijo ley versiją ir suteikia daugiau painiavos,
įvykiams kurti. Kokie tai įvykiai? Prieš ką
je. Tolimesnėse „I am suicide“ bei „I am nei realių atsakymų; Ventrologas (angl.
tiksliai Betmenui padeda kovoti naujasis
Bane“ arkose taip pat dažnai susiduriame Ventriloquist), nors ir stebėtinai svarbus
superherojų duetas? Kodėl jie čia? Atvirai
su skubotumu, menkai atskleistais per istorijos eigai, tiesiog šaukiasi galimybės
sakant, kai gavau atsakymą į šiuos klausi
sonažais bei tiesiog loginėmis sprągomis. daugiau papasakoti apie save; o ką istorijai
mus, jau seniai buvau pamiršusi apie nau
Tiesa, besitęsiant istorijai ima aiškėti, kad davė Bronze Tiger, atvirai sakant, pamiršau
jojo dueto egzistavimą.
painiava čia kyla ne iš nežinojimo, ką pa dar ją beskaitydama. Arkoje „I am Bane“ T.
sakoti toliau – kaip tik didžiąja autoriaus King taip pat išliko ištikimas sau: autorius
Gotham‘ų dueto užgimimas tarytum pratę
problema tapo jo užtikrintas žinojimas, į bandė tapatinti Bane’o ir Betmeno istorijas
sia dar S.Snyder „Court of Owls“ iškeltą
kokią istorijos kulminaciją jis veda savo per – pasiruoškite nustebti! –
mintį „Kas yra Gothamas?“ ir paverčia ją
skaitytoją. Būtent dėl tematinio užtikrintu vėlgi psichologinių traumų prizmę.
į „Kam priklauso Gothamas?“. Ši mintis,

į pasaulį Tom king paleido 85-is „Batman“ numerius
Pabrėždamas veikėjų panašumus, jis skaitytojai, gali būti kiek sudėtinga: istori supraskite manęs neteisingai – ilgą laiką
tarytum teigė, jog šiuos itin skirtingus ja sukasi apie alternatyvias laiko juostas, buvau nusistačiusi prieš bet kokį sėkmingą
personažus skiria vos kelios nedidelės de keletą Flash, du Betmenus ir… kosminį romaną tarp šių dviejų personažų, tad tikrai
talės, nulėmusios kardinalius skirtumus jų bėgtakį. Kaip ten bebūtų, svarbiausia žinoti, netryškau noru perskaityti jų meilės istori
gyvenime ir vaikystės traumų sprendimo kad šio trumpo intarpo metu Betmenas ją. Tačiau net ir išankstiniai nusistatymai
kelyje. Nepaisant šios įdomios idėjos, likęs susitiko su savo tėvu – taip pat Betmenu negali paneigti, kaip puikiai, ritmiškai ir
arkos paveikslas nepasirodė tvirtas, kai kitoje laiko juostoje – kuris išreiškė norą, melodingai buvo papasakotas jų santykio
kada pratrūkdavo ryškiomis loginėmis kad jo sūnus atsisakytų Tamsos Riterio paveikslas. Skirtingai, nei su dramatizmu,
sprągomis ir labia, labai nuvylė savo finalu likimo. T. King puikiai susidorojo su romantine
(kuris, vėlgi, galbūt nebūtų taip nuvylęs, gaidele papuoštais dialogais ar ašarą neva
jei skaitytojams būtų pateikta daugiau Trumpam atokvėpiui tarp šių arkų esa spaudžiančiomis situacijomis. Kad tik už
konteksto ar jei kontekstas nebūtų pateik me supažindinami su sudėtingai, tačiau kietėję detektyvo gerbėjai būtų pakankamai
tas praėjus daugiau, nei metams nuo nu perspektyviai besivystančiu Betmeno ir jautrūs tokiems siužeto vingiams, nes jau
sivylimą sukėlusių įvykių). Moters-Katės santykiu, kuris, kaip parod visai netrukus T. King mus pasitiko ir su
ys ateities leidimai, yra dar vienas T. King daug rimtesniais romantiniais pasiūly
Svarbu paminėti ir it iš dangaus nusileidusį „arkliukas“, šių metų pavasariui netgi mais...
crossover įvykį „The Button“, sujungusį sukūręs atskirą komiksų seriją. Tarp „I am
„Batman“ ir „The Flash“ serijas. Šis įvykis suicide“ ir „I am Bane“ pasirodęs „Roof Šiksnosparnio ir Katės vestuvės
skaitytojo atmintyje paliko keletą ateityje tops“ siužetas tapo švelnia atomazga po
itin ryškiai suskambėsiančių momentų. nepaliaujamų kovos scenų ir didžiausiu „Visi kalbėjo apie kerštą, visi kalbėjo apie
Tiesa, trumpai paaiškinti šio įvykio esmę, romantiniu Betmeno bei Moters-Katės tamsiausias naktis – jei Betmeno per
ypatingai jei nesate užkietėję DC komiksų susidūrimu nuo neatmenamų laikų. Ne sonažui duotume dar daugiau skausmo, tai

nieko naujo apie jį nebeatskleistų.“ – apie

savo pasirinkimą žengti visą DC komiksų
visatą supurčiusį žingsnį Betmeno ir Mot
ers-Katės santykiuose, kalbėjo T. King,
- „Bet duoti jam meilę, džiaugsmą, kuris
persipina su jo praeities tragedija – tai
sukuria kažką naujo, ko niekas iki šiol nėra
daręs.“
Tikra tiesa, Betmeno sprendimas pasipiršti

(!) Moteriai-Katei tapo vienu labiausiai
šokiruojančių įvykių ne tik dėl to, kad šis
žingsnis apskritai buvo žengtas – daug
svarbiau, kad tai tapo sąmoningu herojaus
sprendimu atsisakyti dalies jį auginusio
skausmo, dalies savo tragedijos ir keršto
siekio. Tai reiškė, jog Betmenas pasirin
ko būti laimingu. Ar Betmenas gali būti
laimingu ir tuo pačiu išlikti… Betmenu?
„Batman: The War of Jokes and Riddles“
Gasp, ak, žiaugt, šis klausimas mus kankins
dar ne vieną komikso numerį!
tragiška Kite-Man istorija, visa Betmeno savo mėgstamą psichologinės traumos
priešų galerija ir kitomis smulkmenomis, tematiką, T. King sugebėjo dažnai pajuo
Šiandien, jau užbaigęs savo „Batman“
privertusiomis skaitytojus viltingai atsiti kos objektu laikomą anti-herojų paversti
seriją, T. King sako, jog nuo pat pradžių jo
esti savo kėdėse. Galiausiai netgi išgirsime tikru herojumi, kuriam tapo sunku nejausti
intencija buvo sukurti istoriją apie meilę. Jei
ir Moters-Katės atsakymą į didįjį klausimą! empatijos.
tikėsime autoriumi ir į tolimesnę istorijos
arką – „The War of Jokes and Riddles“ -
Tiesa, verta paminėti, jog skaitytojų tarpe Ir ji pasakė...!
žiūrėsime užsidėję rožinius meilės akinius,
nedidukė Kite-Man istorija buvo bene
pamatysime kaip niekad retą intymumo
sutartinai išskirta kaip viena stipriausių O nuo tos dienos visas DC Comics pasaulis
momentą, kuriame Betmenas apnuogina
tragedijų pastarojoje „Batman“ serijoje. tik ir sukasi apie didįjį metų įvykį – Betme
savo didžiausias baimes ir tamsiausias gė
Nors pats siužetas ir nebuvo stebinančiai no ir Moters-Katės vestuves! Net kelios
das prieš būsimąją nuotaiką... Bet jei skai
originalus, tai, kaip autorius jį papasako tolimesnės istorijos arkos buvo paskirtos
tysime nežinodami viso šio rožinio briedo,
jo, tiesiog griebė už širdies, kojų, rankų ir kiekvienai įsimylėjelių santykių detalei
susidursime su iki šiol dar neregėtomis
niekuomet nebepaleido. Už ragų griebęs atskleisti. Nuo aštriais ašmenimis palydė
Džokerio ir Ridlerio charakteristikomis,
to porelės susipažinimo su Talia Al Ghul,
dvigubo pasimatymo su Supermenu ir Lois
Lane, dešimčių metų išbandymų su Nuos
tabiąją Moterimi, Nuodingosios Gebenės
invazijos ar Booster Gold apsilankymo iš
ateities, iki to, kaip Moteris-Katė vogė
savo vestuvinę suknelę, o Džokeris mal
davo atšaukti vestuves, kad tik Betmenas
netaptu laimingu. Kiekvienas epizodas T.
King rankose melodingai liejosi vis kitu
kampu nupiešdamas dar nematytą Bruce
Wayne asmenybės pusę. Norisi ar ne, ten
ka pripažinti, kad romantinė tematika šio
autoriaus rankose tirpo ne prasčiau, nei is
torijos apie psichologinių traumų paveiktus
superherojus.
Galiausiai pasirodė 50-asis – vestuvinis –
„Batman“ numeris, kupinas sentimentų,
įspūdingos grafikos ir... grandiozinio
skaitytojų nusivylimo. „Didžiausiu „Bat
man“ franšizės įvykiu turėjusios tapti
vestuvės ėmė ir neįvyko!“ - tarsi suvedžioti
už nosies piktinasi šios serijos gerbėjai,
Visiems pažįstamas tipas

Batman’o ir Moters-Katės vestuvės tapo labiausiai aptariamu Tom King serijos įvykiu

vengdami suprasti, kad visa tai tarnavo T. King paskelbė atsisakantis rašyti „Bat traukiančio mintį pačioje netinkamiausioje
daug didesniam tikslui – autoriaus anali man“ seriją ir ją užbaigsiantis 85-tu ko vietoje. Tiesa, autorius prasitarė, jog į fi
zei, siekusiai atsakyti į klausimą, ar Bruce mikso numeriu, vietoj žadėtų 106-ių. Be nalinį, 85-ąjį numerį sudėjo „gazilijoną“
Wayne‘as gali būti laimingas ir vis dar būti abejo, toks autoriaus pareiškimas sukėlė paslėptų detalių iš visų savo rašytų „Bat
Betmenu. Kol dauguma autorių šį veikėją didžiulę bendruomenės reakciją – kas man“ numerių, tad beieškodami pamestos
nagrinėjo kostiumuoto herojaus paveiksle, turėjo nutikti, kad rašytojas atsisakytų minties galite paieškoti ir paslėpto „prizo“.
T. King stengėsi atrasti aukso viduriuką geriausiai parduodamos DC komiksų serijos
tarp žmogiškojo Bruce Wayne portreto ir autorystės? Internautai netruko sugal Kad ir kaip norėčiau pelnytai pagirti T. King
tamsiojo riterio dramos. voti įvairiausių versijų: vieni teigė, kad T. už vieną ar kitą „Batman“ serijos aspektą
King atleido už prastą kūrybą, kiti – kad (juk tokių tikrai būta!), pirmiausiai galvoje
Žmogiškosios pagrindinio veikėjo pusės šis pritrūko idėjų ir turėjo pasišalinti, treti šmėžuoja skaudus nusivylimas tuo, kas
analizės netrūksta ir toliau besivystančioje tiesiog džiaugėsi atsikratysiantys širdžiai liko neišpildyta. Autorius paliko gerokai
istorijoje. Vienam po kito griūnant svarbi nemielo autoriaus. O kaip buvo iš tikrųjų? per daug neatsakytų klausimų, loginių
ausiems herojaus gyvenimo ramsčiams, šis spragų ir siužetinio nekonkretumo. Dažnai
sunkiai išlaiko ribą tarp nevaldomo žiauru „O nutiko štai kas: DC Comics išreiškė po neužtikrinta poezija ar literatūrinėmis
mo ir emocinio stabilumo. Iš įprastai tvirto poreikį tam tikriems didelio mąsto metaforomis pasislėpę tekstai nepridėjo
herojaus rankų slysta šeimos saugumas, pokyčiams ir įvykiams, kuriuos būčiau aiškumo ir taip sudėtingai besijungiančiam
santykiai su bendražygiais bei tiesiog svei turėjęs papasakoti „Batman“ serijoje,“ – pasakojimui. O užvis liūdniausia, kad mig
kas protas. Subtiliai laviruodamas realybės pasakojo T. King. „Ir tai, ko jiems reikėjo, lotai nupasakoti veikėjų charakteriai ar
bei iliuzijos detalėmis, T. King ilgai nesu būtų trukdę pagrindinei Betmeno ir Mot motyvai neleido pasimėgauti aiškia istorija
teikia tiesių atsakymų ir išlaiko skaitytojus ers-Katės santykių linijai, kurią buvau ir atmintyje paliko tik stambiai sukapotus
nepailstančioje abejonėje. Beje, panašu, suplanavęs iki pat 100-ojo numerio“. siužeto vingius. T. King rašymas stokoja
kad abejonėse tuo metu klajojo ir pats au detalumo aplinkybėms ir antraeiliams
torius, viename interviu prisipažinęs, kad Taigi, panašu, kad T. King buvo tvirtai ap personažams, taip kartais sukurdamas per
būtent ties 50-tu numeriu ėmė galvoti apie sisprendęs, kokią meilės istoriją nori papa nelyg aštrų kontrastą pagrindinių veikėjų
galimybę pakeisti pagrindinį serijos anta sakoti savo „Batman“ serijos metu ir jokie išgyvenimams, ir šie ima atrodyti perdėti,
gonistą kitu. esminiai DC visatos įvykiai jam nė motais. ištęsti. Nuosekliai skaitydama šio autoriaus
Tiesa, čia autorius pasiekė šiokį tokį kom kūrybą susidūriau su panašiu jausmu, kurį
Bene giliausia nežinomybė skaitytoją promisą ir jau šį sausį pradėjo leisti atskirą patiriu skaitydama absurdo literatūrą: net
užklupo perskaičius „Batman“ #60, kuo mini-seriją „Batman/Catwoman“, kurioje ir keletą kartų pervertus šią daugiau nei
met į pagrindinės istorijos visatą sugrįžo ir užbaigs visa tai, ko nespėjo papasakoti tris metus gyvavusią komiksų seriją man
Bruce Wayne tėvas – Thomas Wayne, per 85 komikso numerius. O mes nekantriai vis dar sudėtinga susidėlioti aiškią istorijos
portretuojamas kaip „Flashpoint“ laiko lauksime pažadėtųjų didelio mąsto įvykių įvykių raidą.
juostos Betmenas. Pasirodęs vos viename DC visatoje!
komikso langelyje jis tarytum pradėjo gąs Autorės žodis: Straipsnyje aptarti siužetai nėra
dinančiai chaotišką „Knightmares“ arką, Užsimazgojusi atomazga visa Tom King kūryba „Batman“ serijoje.
kurioje kiekvienas numeris mus pasitiko Nepaminėtomis liko tokios serijos, kaip „Bat-
su vis nauju košmaru iš Bruce Wayne‘o Siekdama negadinti įspūdžio ateities man: Rebirth“, „The Night of the Monster
pasąmonės, taip atskleisdamas, kaip šiam skaitytojams, finalines istorijos arkas Men“, „Cold Days“, „The Tyrant Wings“,
sekasi kovoti su viduje verdančiais jaus nusprendžiau aptarti vengdama bet kokio „The Price“, keletas kitų istorijų bei finalinės
mais bei emocijomis. Ši arka, nors ir labai detalumo. Labiausiai užsispyrusiems pa arkos, idant visa trijų su puse metų kelionės
paini, savo chaotiškumą kompensuoja kaks žinoti, kad romantinė linija čia vis dar kulminacija neatsiskleistų per vieną puslapį.
dosnia estetine įvairove, kadangi kiekvie dosniai tęsiama, taip pat neapsieinama ir Tai nereiškia, kad šios istorijos nėra pakanka-
nas „košmaras“ čia pristatomas vis kitame be grubių trauminių epizodų, vis dar besis mai įtakingos bendrąjam tęstinumui ar yra
grafiniame stiliuje. Tiesa, kaip rašytojas tengiančių palaužti Betmeno psichologiją kitaip mažiau svarbios – priešingai, kai kurie
T. King šioje arkoje nesužibėjo – daugeliui – galimai net sėkmingai, kaip ne kartą įvykiai turėjo nepaneigiamos įtakos finali
skaitytojų ji rodėsi ištęsta, besikartojanti, teko išsigąsti man, šio komikso skaitytojai! niuose pagrindinės serijos įvykiuose. Taupy-
kai kuriuos erzino niekaip ramybėje ne Po truputį aiškėja, kas yra atsakingas už dama jūsų laiką straipsnio autorė pasirinko
paliekama nepavykusių vestuvių drama. visus „Rebirth“ laikotarpio įvykius, ką čia rašytojo problematikas aptarti naudodama
Turiu pripažinti, kad ir aš pati neištvėriau veikia Betmeno tėvas iš kitos laiko juostos tik ryškiausių serijos epizodų pavyzdžius.
istorijos ištęstumo ir kelias savaites „Bat ir kodėl paskutinioji serijos arka vadinasi Visus, kuriuos domina smulkmeniškesnis ir
man“ serijos komiksus lentynon dėjau taip „City of Bane“ (anot T. King – atsakymas platesnis „Rebirth“ serijos komiksų aptari-
jų ir neperskaičiusi. nėra akivaizdus!). Artėjant finalui T. King mas, kviečiame sekti „Protagonisto“ žodį
nekeičia savo rašymo įpročių ir toliau kuria internete, kur rasite daugiau populiariosios
Nutraukta ankščiau laiko itin ryškų kontrastą tarp raminančių meilės kultūros tekstų.
scenų ir emociškai sunkių situacijų bei
Neilgai trukus po „Knightmares“ arkos kovų epizodų. Neišvengiame ir jam įprasto
sekė dar vienas savotiškas košmaras: „kapoto“ pasakojimo stiliaus, kartais nu

Trumpa komikso „Vienaistorija“ apžvalga | Agnė juškėnaitė
Trumpa komikso „Vienaistorija“

apžvalga Agnė Juškėnaitė
Tikra populiariosios kultūros evangelistė,
renginių vedėja bei GeekPorpaganda.lt por
talo autorė, skleidžianti gerąjį žodį visiems
norintiems jo klausyti
Atslinkus žiemos šaltukui leidykla „Aukso žuvys“ pasirūpino, kad grafinę literatūrą
mėgstantys lietuvaičiai nepritrūktų įdomių skaitinių – knygynų lentynose pasirodė
originalus grafinis kūrinys „Vienaistorija“. Šis poetiškas, suaugusiems skirtas grafinis
pasakojimas tapo projekto „Keliautojai laiku“ dalimi ir lietuviškai suskambo dar spalį.
„Keliautojai laiku“ pristato idėją keliauti ir Apie autorių: melancholiškais portretais ir ryškia ironija.
patirti kelionės įspūdžių kitaip – skaitant: Šios ypatybės puikiai atsispindi ir šiandien
visos 9 šios serijos knygos siūlo skaitytojui Kūrinio autorius Gipi (tikrasis vardas Gian aptariamame jo kūrinyje. Bene garsiausiai
persikelti į praeitį – nuo pagonybės ir Alfonso Pacinotti) yra vienas žymiausių šių grafinis pasakojimas „Vienaistorija“
vikingų laikų, per abu pasaulinius karus dienų italų komiksų kūrėjų bei iliustratorių, suskambėjo tuomet, kai 2014 m. buvo
ir tarpukarį, iki sovietmečio ir šių dienų. taip pat laurus skinantis ir kino režisūros įtrauktas į prestižinės Premio Strega
Projektas tiesia tiltus tarp Europos šalių ir srityje. Įvairiais nacionaliniais ir finalistų sąrašą - tai buvo pirmasis kartas,
laikmečių, atveria duris naujoms pažintims tarptautiniais apdovanojimais įvertinto kai komiksų knyga buvo nominuota tokio
ir patirtims bei leidžia pažvelgti į daugybės autoriaus kūryba pasižymi intensyviomis lygio literatūros premijai.
amžių istoriją iš netikėtos perspektyvos. akvarelinėmis atmosferomis,

Trumpa komikso „Vienaistorija“ apžvalga | Agnė juškėnaitė
Apie knygą: kvėpuojantis kūrinys palengva ima slėgti tikriausius meno kūrinius. Kaip yra sakęs
pečius. Meistriškai sukurtas besitęsiančio pats knygos autorius, kūrinio kraštovaizdį
„Vienaistorija“ iš tikrųjų yra dvi istorijos. laiko jausmas ir neapleidžiantis graudulys kuriančios akvarelės nėra joks „estetinis
Tai Silvano Landi, prie penkiasdešimties lydi skaitytoją visos literatūrinės kelionės priedas“ – tai pati pasakojimo širdis: užuot
metų slenksčio artėjančio rašytojo, reginčio metu. Paklausus, kokį jausmą palieka šis užrašęs žodžiais, jis pasirinko piešinį, bet
savo gyvenimą byrant į šipulius, istorija bei grafinis kūrinys, norisi sakyti – depresiją. tai yra pasakojimo dalis.
jo protėvio, Mauro, kareivio, sugrįžusio iš Tačiau tuojau pat skubu pasitaisyti: nors Apibendrinant, „Vienaistorija“ gali tapti
Pirmojo pasaulinio karo mėsmalės, istorija. ir ryškus savo grauduliu ir nestokojantis puikia kelione laiku tiems, kurie savyje
Po nuostabios ir drauge negailestingos emocinio gylio, grafinis pasakojimas pažįsta liūdesio svorį ir vilties kibirkštėlės
gamtos skliautais, brėždamas vos matomą „vienaistorija“ nepalieka skaitytojo žibėjimą. Tai knyga, kuriai negėda
ribą tarp šiandien ir vakar, Gipi pasakoja sugniuždyto. Anaiptol, užvertus paskutinį prisistatyti „komiksu“ šiame spalvotų
apie žmonių trapumą, grožį, ašaras puslapį skaitytojo viduje pasilieka šilta, superherojų pasaulyje. Dar svarbiau – tai
ir lūkesčius. Tai vizualus, tapybiškas, pozityvi emocija. Visas knygoje sukauptas knyga, kuria be didelių pastangų pavyksta
nedaugiažodis pasakojimas apie liūdesys galiausiai ima atrodyti savotiškai perteikti tikrąjį grafinio pasakojimo
nesibaigiantį ritimąsi į prarają ir bandymą, gražus ir reikalingas. Perskaičius šią knygą jausmą. Juk jei kūrinio puslapių nepuoštų
nepaisant visko, iš tos prarajos pakilti. kurį laiką jaučiausi lyg pasikalbėjusi su meistriškai išlieta akvarelė, o baltą lapą
supratingu nepažįstamuoju. tepildytų veikėjų dialogai, šioje knygoje
Ar verta skaityti?
nebūtų... nė vienos istorijos.
„Vienaistorija“ yra stebinančiai tapybiškas
Vos atvertus knygą paaiškėja, kad
pasakojimas. Papuoštas vos būtiniausiais Rekomenduoju jums, jiems, saviems ir
esame kviečiami į mums toli gražu ne
žodžiais, šis kūrinys savo pagrindinę svetimiems, laimingiems ir liūdniems.
įprastą komikso pasaulį. Įspūdingais
istoriją pasakoja grafikos pagalba. Kai
piešiniais papuoštas ir poetiška atmosfera
kurie knygos puslapiai savyje saugo tikrų

Kaip antagonistai tampa protagonistais | Valdemaras Nedvecki
Kaip antagonistai tampa

protagonistais Valdemaras Nedvecki
Nereikia net ir bokalo alaus, kad pradėtų
diskutuoti fantastikos temomis. Labai
greitai diskusija gali tapti monologu.
Šiomis dienomis, kuomet visur vienokia ar kitokia forma matome superherojus, ko

gero kiekvienam mūsų kylą noras juos sekti arba jais tapti. Dažniausiai, kalbant apie
superherojų, prieš akis iškyla būtent komiksuose užgimę veikėjai: Žmogus-Voras,
Geležinis žmogus, Betmenas, Supermenas... Galėčiau jų vardinti tiek, kad lengvai
užpildyčiau bent jau kelis šio žurnalo puslapius. Kiekvienas iš šių veikėjų turi nuolatinį
priešininką. Žmogui-Vorui nuolatos ramybės neduoda Žaliasis goblinas, Geležiniam
žmogui – Mandarinas, Betmenas naktimis ramiai miegoti negali dėl visos gaujos tokių
arch-priešų (užbėgant įvykiams už akių neužbėgsiu įvykiams už akių), o Supermenas
niekuomet negali būti ramus dėl Lekso Liuterio.
Visi šie priešininkai gali būti apibrėžiami personažą galime pavadinti antagonistu – o mes turime galimybę įvykius pamatyti iš
vienu žodžiu. Skaičiusieji pirmąjį tai nesutaikomas priešininkas, varžovas, jų perspektyvos ir dar geriau juos suprasti.
„Protagonisto“ numerį (o jei neskaitėte, kuris veikia prieš protagonisto veiksmus.
tai kodėl?) turbūt atsimena, kaip Kaip jau turbūt supratote, aš, šio straipsnio
pradėjome pasisveikinimą nuo apibrėžimo. Neretai skaitydami komiksus ar žiūrėdami autorius, taip pat neretai žaviuosi
Protagonistas – tai pagrindinis veikėjas, filmus apie superherojus, mes ne ką mažiau antagonistais. Kartais net labiau, nei
su kuriuo tapatinasi auditorija. Kiekvienas žavimės ir antagonistais, mėgstamų herojų protagonistais. Todėl kviečiu Jus kartu
protagonistas, ar tai būtų komiksai, ar priešininkais. Jais žavimės ne tik mes, su manimi leistis į šią pažintinę kelionę,
filmai, ar kompiuteriniai žaidimai, turi skaitytojai ir žiūrovai, bet ir patys kūrėjai. kurioje pristatysiu mėgstamiausius savo
savo arch-priešą (nėra tinkamo vertimo Tad jie nevengia imtis drąsių sprendimų ir protagonistais tapusius antagonistus ir
angliškam žodžiui archnemesis, tad šio paversti antagonistus protagonistais. Taip įvykius, kurių stebėjimas, mano manymu,
žodžio daugiau nebevartosiu). Tokį antagonistai yra pastatomi į scenos vidurį, leidžia geriau juos pažinti ir suteikia pačių
geriausių potyrių.

DOOMSDAY CLOCK #5 | Gary Frank
Džokeris praėjusiais metais išleisto Todd Phillips ir už savo aplinkos žmones, kurie turėjo
I'm not mad at all! I'm just filmo. Nors būtent šioje žinomo personažo
inkarnacijoje veikėjas pastarąjį kartą gavo
galimybę pamatyti Arthur Fleck isotriją. Tai
neabejotinai yra viena įdomiausių istorijų,
differently sane! („Batman and pagrindinę vietą scenoje (dažniausiai ja kurios centre yra piktadarys. Tai yra
Robin“ Vol. 1 #13) dalinosi tai su Betmenu, tai su įvairiomis istorija, kurią stebime užgniaužę kvapą. Tai
blogiečių komandomis, tai su Harley Quinn yra istorija, kurioje pažeidžiamas žmogus,
Žinoma, tokiame pasakojime negalime ar kitais veikėjais). Ir veikėjui įžengus į gyvenantis negailestingoje visuomenėje,
išvengti šio personažo paminėjimo. šviesą kiekvienas mūsų pajautėme jam dar nepripažįstančioje kitokių jos narių, lėtai,
Be to, jaučiau pareigą įtraukti bent didesnę simpatiją, supratome, kad Džokeris palaipsniui tampantis kitu žmogumi, kuris
vieną šios stovyklos atstovą. Ir tai nėra nėra tik išprotėjęs blogietis – su kažkuria tiesiog su visais elgiasi taip, kaip buvo
tik rezultatas to ypač didelio dėmesio jo dalimi galėjo susitapatinti kiekvienas iš elgiamasi su juo.
Džokeriui pliūpsnio, kurį jis gavo po mūsų. Na bent aš galiu taip sakyti už save

Žinoma, taip, kaip komiksai turi įtakos

filmams, taip jau įprastu tapo ir atvirkštinis
procesas. „Joker“ filmui sulaukus
sėkmės, „DC Comics“ išleido one-shot
leidinį pavadinimu „The Joker: Year of
the Villain“. Knyga buvo pavadinta tikrai
nevienareikšmiškai ir simboliškai, o jos
pasakojimo centre – tas pats Džokeris iš
„Prime Earth“ visatos, kurioje ir vyksta
visos pagrindinės „DC Comics“ kuriamos
istorijos. Šis Džokeris gerokai skiriasi nuo
kino ekrane matyto sociopato, lengviau
jį yra pavadinti žudiku-maniaku. Ir
nors minėtoje knygoje John Carpenter
ir Anthony Burch duetas atliko puikų
darbą rašydami šią istoriją, mano
manymu, jiems neapvyko perteikti tos
beprotystės, kurią perteikė Tony S. Daniel
pagrindinėje „Detective Comics“ komiksų
serijoje 2011 metais. „Faces of Death“
pavadintoje istorinėje arkoje Džokeris Avengers: Infinity war
leidosi sugaunamas ir uždaromas Arkham
psichiatrinėje ligoninėje tam, kad susitiktų Otto Octavius, geriau žinomas Daktaro kūnas sparčiai nyksta dėl praeityje
su „Dollmaker“ pasivadinusiu nusikaltėliu, Aštuonkojo vardu, ilgus metus terorizavo įvykusių kovų ir patirtų sužalojimų ir
kuris klounui nupjovė veidą. Ir visa tai tik visų mėgstamą Žmogų-Vorą. Ilgus metus jam gyventi liko nebe tiek daug. Aukštu
tam, kad vėliau Džokeris galėtų savo veidą tiesiogine prasme, mat veikėjas debiutavo intelektu pasižymintis personažas, po
dėvėti kaip kaukę. dar 1963 metais trečiajame „Amazing kurio laiko surengė tai, ką „Marvel“ pakišo
Spider-Man“ numeryje. Dar neseniai po „Ends of the Earth“ istorija – jei jau
Daktaras Aštuonkojis pagrindinio „Spider-Man“ komiksų jam nelemta išgyventi, tuomet jis kartu
I'll be a better Spider-Man than rašytojo vietą palikęs ilgametis autorius su savimi nusitemps ir visą planetą kartu
Dan Slott įnešė į pagrindinę „Marvel“ su jos gyventojais ir superherojais. Taip
you ever were. From this day forth, komiksų visatą daug su šiuo antagonistu su pakankamai siauru superherojų ratu
I shall become... ...The Superior susijusių pokyčių, kurie, regis, turėjo konfrontuojantis personažas trumpam
pasibaigti vis artėjančiu paskutiniuoju tapo pasaulinio lygio grėsme. Žinoma,
Spider-Man! („Amazing Spider-Man“ susirėmimu su Žmogumi-Voru. Tokius planas neišdegė. Tačiau neišdegus šiam
Vol. 1 #700) spėjimus piršo naujiena, jog Otto Octavius planui Otto Octavius pasiekė kitą pergalė
– jis išsiaiškino kas slepiasi po Žmogaus-
Voro kauke. Tai tapo „Marvel“ reklamine
kampanija, kuri skelbė, kad netrukus
pagrindinė „Amazing Spider-Man“
komiksų serija pasieks pabaigą ir greitai
pamatysime naują Žmogų-Vorą. O brolau,
niekas nesitikėjo tokios pabaigos!
Tarp gerbėjų tai sukėlė didžiulį

nepasitenkinimą. Otto Octavius perkėlė
savo protą į jauną ir sveiką Peter Parker
kūną, o šio protą – į savo nykstantį. Taip
buvo nužudytas vienas mylimiausių visų
laikų veikėjų, o buvęs vienas didžiausių
piktadarių kuriam laikui tapo naujuoju
Žmogumi-Voru. Jau įprastas Otto
Octavius genijaus lygio protas ir jam
būdinga arogancija turėjo įtakos ir jo sau
prisiskirtam „Superior Spider-Man“
titului. Buvęs piktadarys užsibrėžė būti
geresniu superherojumi nei buvo Peter
Parker, tad jis netrukus vienas sutriuškino
The Superior Spider-Man

visą „Sinister Six“ piktadarių grupuotę, kad šis filmas ne apie Keršytojus, bet apie buvo papasakota įvairiais tik jam skirtais
kuriai pats kažkada ir vadovavo, o piktadarį Tanosą. Jei matėte šį filmą – leidiniais. Ir čia ji yra kur kas tamsesnė.
Niujorką saugojo nuo nusikaltėlių visą suprantate kodėl (jei ne, geriau peršokite Komiksuose matomas Tanosas nekenčia
parą „Spider-Bots“ dronų pagalba. Jis prie kitos pastraipos ir dar pamąstykite gyvenimo ir ilgą laiką siekia sunaikinti
buvo pakankamai tikras savo jėgomis, ką darote su savo gyvenimu). Trečiasis visa, kas gyva tik tam, kad padarytų įspūdį
tad pareiškė, kad Keršytojai šiam miestui „Marvel Cinematic Universe“ team-up savo mylimajai Mirčiai (nežinantiems
daugiau nebereikalingi ir pasitraukė išties buvo ne apie superherojų komandą, – „Marvel“ personažu pavertė ne vieną
iš visų komandų, kurioms priklausė kuri nei karto filme net nesusibūrė. Tai dievybę ir mitinę būtybę, o tarp jų ir Mirtis).
jo pirmtakas. Tačiau buvę piktadario buvo Tanoso istoriją. Filmas leido pažvelgti 2013 metais išleista 6 dalių „Thanos
metodai ir mąstymas buvo pastebimi į veikėjo istoriją ir jo motyvus iš įvairių Rising“ komiksų serija papasakojo apie
ir jo superherojiškuose poelgiuose, pusių. Tai buvo kone tiek pat išsamus šio Tanoso jaunystę ir atskleidė, jog išprotėjęs
kuomet jis pernelyg žiauriai elgėsi net dažno „Marvel“ komiksų visatos piktadario titanas vardan biologinio eksperimento
ir su smulkiausiais blogiukais, taip pristatymas, kokį mes gaudavome ir jo solo dar paauglystėje nužudė savo motiną ir
atstumdamas nuo savęs ne tik superherojų komiksuose. Ir tas pristatymas privertė įvykdė savo gentainių genocidą. „Infinity“
bendruomenę, bet ir Peter Parker artimus patikėti tuo pačiu, kuo tiki pats Tanosas istorinėje arkoje trumpai užsimenama
žmones. – jis gelbėja visatą nuo žlugimo. Ir dėl to apie tai, kad Tanosas arba savo rankomis
jis buvo pasiryžęs viskam. Įprastai iš tokių arba savo pavaldinių rankomis yra
Žinoma, komiksuose niekas nebūna miręs veikėjų galima tikėtis, jog jie nužudys nužudęs visus savo biologinius vaikus.
amžinai (nebent tik dėdė Benas), tad Peter kitus veikėjus per daug apie tai nesukdami Šioje istorijoje viena iš jos centrinių dalių
Parker ilgainiui sugrįžo, o Otto Octavius galvos. Tačiau šioji piktojo titano tampa blogiečio bandymas nužudyti dar
dabar gyvuoja kaip klonuotas Daktaras inkarnacija parodė jautresnę pusę, kuomet vieną savo sūnų – žemėje gyvenantį Thane.
Aštuonkojis. jis nuoširdžiai kentėjo dėl jam tenkančios Beje, už „Infinity“ kūrimą buvo atsakingas
aukos, nors ji ir nepaskatino atsisakyti Jonathan Hickman, kuris mano manymu
Tanos
tikslo. Ir nors tai skamba prieštaringai, yra vienas meistriškiausių pasakotojų. Jis
I killed them because I... because I tuo pačiu šis Tanosas yra žiaurus ir pastarąjį dešimtmetį dirbo su „Marvel“
had too much love in my heart, and negailestingas tiek savo priešams, tiek ir
tiems, kuriuos laikė artimaisiais, kurie
ir neseniai vėl privertė mane susidomėti
„X-Men“ komiksais.
no place to put it, no one to give it vėliau jį išdavė.
„X-Menai“
to. („Thanos Rising“ Vol. 1 #2) Komiksuose šiam veikėju kur kas
sunkiau prijausti ir su juo susitapatinti. Ne, aš per klaidą nepavadinau vienos
Kuomet filmo „Avengers: Infinity Ward“
Pagrindinėje „Marvel“ komiksų garsiausių superherojų komandų
režisieriai rengdamiesi jo išleidimui davė
visatoje dažnai didžiausiu piktadariu protagonistais tapusiais antagonistais.
įvairius interviu, jie ne kartą paminėjo,
vaizduojamo personažo istorija ne kartą Tiesiog manau, kad šios „Marvel“ visatos
EXTERMINATION #4 VARIANT | John Cassaday

MAGNETO
kampelio blogiečiams dažnai yra skiriama skelbiančiu karą žmonėms. Visi vėliau sekę X-Men“ knygoje. Jo vadovaujama komanda
per mažai dėmesio ir per mažai pasakojama filmai bent jau trumpam reabilituodavo iškilo mutantams esant ant išnykimo ribos,
istorijų iš jų perspektyvos. Dažniau patys šį personažą, kaip tai buvo padaryta ir tad savo rasės patriotu būdamas Magnetas
„X-Men“ komandos nariai susipainioja komiksuose. 2011 metais išleista „Schism“ ėmėsi visais įmanomais būdais kovoti su
ir „žengia į tamsiąją pusę“. Todėl šiek istorinė arka papasakojo istoriją, kurioje gresiančia lemtimi. Tie būdai nebuvo labai
tiek trumpiau pasakosiu iškart apie kelis „X-Men“ komanda skilo į dvi, turinčias herojiški, kur kas labiau būdingi tiems
dėmesio vertus blogiečius. skirtingus tikslus ir besivadovaujančias laikams, kuomet šis veikėjas vadovavo
skirtingomis idealogijomis, grupes. Vienos po „Brotherhood of Evil Mutants“
Right now, the world doesn't lyderiu tapo Ernis, kitos – Ciklopas. Būtent vėliava susibūrusiems veikėjams. Tačiau
prie pastarojo komandos, išsižadėjęs visų net ir šiandien panašu, kad labiausiai
need heroes. It needs villains. savo nedorų tikslų, prisijungė Magnetas. piktadariškos Magneto dienos jau praeityje.
(„Magneto“ Vol. 3 #11) „Uncanny X-Men“ antroje knygoje, kuri Ypač jei prisiminsime 2004 metais išleistą
debiutavo 2012 metais ir už kurios istoriją 4 dalių komiksų seriją „Magneto Dark
Buvo galima numatyti, kad paminėsiu buvo atsakingas Kieron Gillen, Ciklopas Seduction“, kurioje jis vos nesukėlė
čia ir Magnetą. „Fox“ tvarkymasis su Magneto prisijungimą teisino tuo, kad Trečiojo pasaulinio karo ir net Keršytojai
„X-Men“ filmų serija visuomet buvo būtent jis yra tas, kuris gali padėti pasiekti turėjo nusileisti ir pripažinti piktadario
chaotiškas, atrodė neturintis aiškaus mokytojo Charles Xavier iškeltą tikslą pranašumą.
plano, bet vienu metu jie svarstė galimybę – mutantų taiką su žmonėmis. Skamba
sukurti filmą, kuris būtų vadinęsis „X-Men nelabai įtikinamai, kuomet buvęs teroristas Raven Darkholme is not a woman
Origins: Magneto“. Manoma, kad planus padeda siekti taikos. Tuo netikėjo ir kai
pakoregavo ne visai vykęs „X-Men kurie kiti komandos nariai, bet pernelyg to be trifled with. („Ms. Marvel“
Origins: Wolverine“ pasirodymas. Oficialiai nesipriešino. 2016 metais (tiesą sakant, Vol. 1 #18)
kalbama, kad filmo buvo atsisakyta vardan ne pačiais geriausiais metais „X-Men“
„X-Men: First Class“, kuriame pamatėme komiksams) Magnetas tapo nuosavos Mano manymu, kita veikėja, kuriai
kaip pagiežingas ir kerštingas Erik komandos lyderiu, kuri debiutavo Cullen „Marvel“ visuomet skyrė nepakankamai
Lehnsherr pamažu tapo mutantu-teroristu, Bunn rašomoje ketvirtojoje „Uncanny dėmesio – Mistika. Ne vieną juodą dėmę

savo biografijoje turinti herojė ne kartą,

daugelio nuostabai, pasielgė tikrai
herojiškai. Štai pavyzdžiui Chris Claremont
eros metu „Uncanny X-Men“ 199 numeryje
Mistika sudarė sandorį su federalinėmis
tarnybomis ir dalį Piktųjų mutantų
brolijos pavertė „Suicide Squad“ stiliaus
antiherojišku „Freedom Force“ būriu. Tokį
žingsnį ji žengė tik tam, kad galėtų išvengti
teisėsaugos persekiojimo. Tad jei atrodo,
kad net ir imdamasi bent šiek tiek herojiškų
veiksmų, Mistika visuomet turi savų tikslų
– taip ir yra. Tai labai gerai buvo atskleista
2003 metais imtoje leisti šiai veikėjai
skirtoje solo komiksų serijoje, kurioje
rašytojas Brian K. Vaughan Mistiką pavertė
Profesoriui X dirbančia slaptąja agente.
Šioje istorijoje Charles Xavier vaizduojamas
kaip nuoširdžiai tikintis, jog pagrindinė
herojė savyje giliai slepia herojiškumo
gyslelę. Bent jau kartais tai atrodydavo
tiesa, nes Mistika atsisakydavo sau įprastų X-men Black Mistique #1
veikimo būdų ir veikdavo taip, kaip veikiant
būdavo galima tikėtis tokios veikėjos, kaip,
2011 metais didžiajame ekrane, kuomet Vis tik ir komiksuose savo suktybėmis
pavyzdžiui Juodosios Našlės.
jį meistriškai įkūnijo Tom Hiddleston. ir apgavystėmis Lokis ne kartą patraukė
Šis aktorius Lokio suktybėms suteikė dėmesį. 2010 metais daygybę veikėjų
Lokis
naujo žavesio, kurio, ilgoje personažo apėmusioje „Siege“ istorinėje arkoje
I am Loki, Prince of Asgard. The gyvavimo komiksuose istorijoje ne jis buvo viena centrinių figūrų, kuri
Lord of Lies... and the God of kartą trūko. Šiandien ne veltui tai yra manipuliavo pakankamai daug valdžios
vienas mėgiamiausių „Marvel Cinematic ir galios savo rankose tuo metu turėjusiu
Stories. („Infinity Wars“ Vol. 1 #5) Universe“ personažų, kurio tapimo Norman Osborn, kas nėra labai jau lengva.
protagonistu būsimame seriale laukiu su Tam tikra prasme, Lokis turi nemažai
Pabaigai pasilikau veikėją, kuris dar
nekantrumu. bendro su šį pasakojimą apie piktadarius
pakankamai neseniai nebuvo toks
pradėjusiu Džokeriu – apgavysčių dievas,
populiarus. Viskas pasikeitė jam debiutavus
prieš tapdamas blogiečiu, kuriuo negalima
pasitikėti, buvo juokų meistras. Ši
evoliucija yra pasakojama Roberto Aguirre-
Sacasa rašytoje antrojoje „Loki“ knygoje,
debiutavusioje 2010 metais. Dar pirmojoje
dalyje Lokis prisipažįsta, kad jis daro tai ką
daro tik dėl vienos priežasties – nes jis tam
gimęs.
Po Lokio debiuto didžiajame ekrane jo

komiksų antrininkas ėmė pamažu įgauti
vis filmuose matomos charizmos, tad 2016
metais rašytojas Christopher Hastings
sumanė ją nukreipti pakankamai netikėta,
bet kai pagalvoji – labai tinkančia tam
linkme. Tais pačiais metais, kuomet
Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai
prezidentu išrinko kontraversiškąjį
dabartinį prezidentą, „Marvel“ išleido
keturių dalių komiksą, kuris vadinosi „Vote
Loki“ ir kuriame laikraščio „Daily Bugle“
žurnalistės akimis buvo pasakojama apie
Lokio kandidatavimą į šalies prezidentus.
Loki: agent of asgard #12

Amerikietiškų komiksų įtaka „Boku no Hero Academia“ | Violeta Pročkytė
Amerikietiškų komiksų
įtaka „Boku no Hero
Academia“
Violeta Pročkytė
Fantastikos mėgėja, nepripažinta mitologijos
ekspertė, vaikystėje norėjo tapti hobitu
Kai mintyse iškyla gerai pažįstami komiksų veikėjai ir juos sukūrusios studijos, tokios
kaip „DC“ ir „Marvel“, tikriausiai nei vieno šių studijų herojaus nesiejame su Japonija.
Juk ta šalis rytuose turi savitą kultūrą ir savo leidinius. Komiksai ir manga, filmukai
ir anime - terminai, kurių negalima vartoti kaip sinonimų, kitaip susilauksite rūsčių
žvilgsnių iš japoniškos populiariosios kultūros mėgėjų.

Ir iš tiesų, ilgą laiką niekas neperžengė paremtą anime, ir supranti, kad idėjos panašiais serialais, stebėdavome mylimų
ribos tarp rytų ir vakarų. Kiekviena jau girdėtos. Ir tuomet su šypsena veide veikėjų nuotykius ir išgyvendavome dėl
pusė laikėsi sau, o staiga iš niekur nieko pagalvoji: nejau šis japoniškas Supermenas jų sėkmių ar nesėkmių. Būtent to ir siekia
atsirado „Avatar: The Last Airbender“, iš tiesų mokys grupę jaunųjų Iksmenų? „Boku no Hero Academia“. Tai nėra super
stebėtinai japoniško stiliaus animacinis inovatyvus, stereotipus griaunantis anime,
serialas kurtas ir rodytas amerikiečių Ateities herojai bet žiūrisi labai lengvai ir neilgai trukus
„Nickelodeon“. Po netikėtos šio serialo mintyse pradedi kurti palaikymo šūkius
sėkmės paaiškėjo, kad semtis įkvėpimo iš „Boku no Hero Academia“ (angl. „My veikėjams.
kitos barikadų pusės gal ir nėra taip blogai. Hero Academia”) siužetas tikriausiai nieko
Būtent to ir ėmėsi Horikoshi Kōhei: 2014 nenustebins, o ir neturėtų. Grupė jaunuolių Tikriausiai labiausiai įtraukianti anime
m. jis pasauliui pristatė manga „Boku no įstoja į akademiją, kurioje treniruojami dalis yra jo veikėjai. Protagonistu čia
Hero Academia“, kuri taip pat netruko didvyriai. Jie mokosi, tampa draugais ir tampa Midoriya Izuku (dar žinomas kaip
išpopuliarėti. Bet štai žvelgi į pirmojo tomo patiria krūvą nuotykių. Vaikiška? Galbūt. Deku). Pats Midoriya gimė be galių ir dėl
viršelį, ir nepaleidžia mintis, kad matai Bet formulės paprastumas čia labai tinka. to labai išgyveno, tačiau netrukus jam
kažką pažįstamo. Pradedi žiūrėti šią manga Tikriausiai daugelis mūsų užaugome su buvo patikėtas iš kartos į kartą keliaujantis

gebėjimas One For All, kurį jam patiki ne

kas kitas, o didžiausias vaikino autoritetas
ir numeris vienas herojus visame pasaulyje
All Might.
Įgavęs naujų galių Midoriya įstoja į

akademiją, kurioje treniruojami ateities
didvyriai. O nauji Midoriya klasiokai iš 1-A
klasės tampa kompanionais, varžovais
ar draugais. Gravitaciją valdanti Uraraka
Ochaco nori tapti profesionalia didvyre,
kad galėtų finansiškai padėti savo šeimai.
Greituolis Iida Tenya siekia pratęsti herojų
šeimos tradicijas, o Shoto Todoroki,
atvirkščiai, nori įrodyti, kad šeima ir
tėvas jo nekontroliuoja. Taip pat negalime
pamiršti fanų mylimiausio veikėjo: Bakugo
Katsuki. Šis nemandagus, nuolat piktas
ir besivaržantis jaunuolis pasižymi ypač
sprogia asmenybe, tačiau jo noras tapti
didvyriu yra tvirtas it plienas. Amerikietiškasis All Might
Visi pagrindiniai veikėjai yra paaugliai, Priimtinas X-genas menkesniais. Jei gimei be jokio gebėjimo,
kartu jie auga ir tobulėja - įsivaizduokite tavęs turėtų būti gaila. Bet nereikia
Hogvartsą, bet superherojams! Arba Daugelis iš mūsų tikriausiai girdėjo apie įsivaizduoti visuomenės, kur visi bėgioja su
dar geriau: jei skaitėte „New X-men Iksmenus. Gal skaitėte komiksus, gal Iksmenų kostiumais. „My Hero Academia“
Academy X“ komiksą, tikriausiai žinote, vaikystėje žiūrėjote filmukus. Šiaip ar taip, galios būna arba labai įspūdingos, pvz.:
kaip smagu sekti besimokančių pasaulio X-genas yra pažįstamas. Būtent ši žmogaus super greitis, oda virsta akmeniu arba
gelbėtojų pakilimus ir nuopolius. Toks evoliuciją spartinanti mutacija suteikia žmogus tampa labai stiprus, arba nelabai
mokyklos ir fantastikos mišinys bus galių „Marvel“ mutantams, o „Boku no didvyriškos, pvz.: galia pritraukti mažus
pažįstamas visiems, kurie bent truputį Hero Academia“ skolinasi ši „Marvel“ objektus, papildomos galūnės ar gyvūnų
domisi japoniška animacija, tačiau herojų sukurtą tropą bei pristato jį japoniškai. formos. Pastaruosius sugebėjimus turintys
akademija turi vieną labai išskirtinį bruožą mutantai, dažniausiai net nesivelia į
- anime TV ekranuose pasirodė tuo metu, Galios „My Hero Academia“ pasaulyje didvyrių pasaulį ir tiesiog gyvena savo
kai superherojų žanras iškilo ir Vakarų nėra reta savybė, kuri gali tave amžiams gyvenimus.
kino teatruose, o tai suformavo „My Hero atskirti nuo visuomenės. Netgi atvirkščiai
Academia“ pasaulį. - žmonės, kurie neturi galių, yra laikomi Ir nors idėja apie genetinius pakitimus
ir jų sukurtas galias nėra originali, „My
Hero Academia“ tik pasiskolino populiarų
aspektą. Visa kita yra tarsi utopinė Iksmenų
versija. Maždaug 80% žmonijos turi
kokią nors galią ir anime pristato tai kaip
genetinį fenomeną. Taip beveik tiesiogiai
perpasakojamas „Marvel“ sugalvotas
konceptas, tačiau jei populiarieji komiksai
dažnai turi tamsias temas ir į siužetus
įvelia visuomenės problemas, „My Hero
Academia“ vengia panašių atspalvių
ir pateikia pasaulį, kuriame genetiniai
pakitimai priimami išskėstomis rankomis.
Šioje situacijoje yra dar vienas skirtumas.

Komiksuose Iksmenai yra apibūdinami
kaip kita žmonijos evoliucijos grandis.
Pasaulis tam nepasiruošęs, bet mutantų
po truputį daugėja. Tuo tarpu „My Hero
Academia“ visatoje galios nepriklauso tik
Todoroki ir jo praeities problemos žmonėms, kadangi gebėjimų atsiradimą

išplatino virusą nešiojančios pelės. O šūkiai, kuriuos dažnai išgirsime kai All išnaudoja ir „Boku no Hero Academia“.
virusai nesirenka ką užkrėsti, taigi ilgainiui Might imasi herojiškų žygdarbių. Veikėjas Įsivaizduokite visą mokyklą pilną Žmogaus
randasi ir gyvūnų, kurie turi vienokių turi labai daug panašių „smašų“, ir visi jie Voro antrininkų. Ar jie norėtų, kad jų tetą
ar kitokių galių. Vienas jų net vadojauja įkvėpti amerikietiškos kultūros. Tiesa, apie lengvai rastų koks blogiukas? Žinoma
didvyrių akademijai (čia juk anime, savo judesius All Might praneša iš anksto, ne! Profesionalūs didvyriai atsisako kelti
realizmo poreikį rekomenduojame palikti garsiai šaukdamas jų pavadinimus. Tai nėra pavojų savo šeimoms. „My Hero Academia“
už durų). labai būdinga komiksų herojams, tačiau tikrai neišrado situacijos, kurioje reikia
čia galime įžvelgti „Power Rangers“ įtaką! balansuoti didvyriškus veiksmus su
Amerikietiška įtaka Spalvotoji komanda buvo įkvėpta Japonijoje kasdienine baime. Nors dvigubo gyvenimo
gyvuojančio Sentai žanro, bet sukurta koncepcija, kaip ir daugelis kitų elementų
Iksmeniškos galios ir jų atsiradimas nėra specialiai Amerikos auditorijai. Sentai - tai pasiskolinta, tai - pirmas anime, kuris
vienintelė į akis krentanti detalė. Tiems, tarsi rytietiška superherojų atmaina - taip gerai atkartoja komiksuose dažnai
kurie bent truputi domisi komiksais, jų geradarių komanda naudoja galias arba sutinkamas idėjas bei pateikia jas per
įtaka „My Hero Academia“ yra akivaizdi technologiją, kad apgintų pasaulį nuo japoniškai animacijai būdingą prizmę.
nuo pirmų anime akimirkų. Pradėkime nuo priešų. Galingieji Reindžeriai yra daugelio
pačių veikėjų. All Might yra tarsi japoniška Amerikiečių vaikystės dalis, ir nors jie Ir tai nėra Japonijai įprastas shounen anime
Supermeno versija - jis greitas, stiprus, neprasidėjo komiksų serija, vakarietiškoje (red. pastaba: Shounen (Jap. berniukas)
visada padeda silpniems ir niekas nežino jo pop kultūroje jie turi tvirtas šaknis. „My anime yra anime žanras skirtas paaugliams
tikros tapatybės. Net ir kostiumas atkartoja Hero Academia“ turi elementų, kurie berniukams). „My Hero Academia“ buvo
gerai pažįstamą mėlynai raudoną dizainą, atkartoja ir šią mediją. Pažvelgus atidžiai sukurtas tuo metu, kai amerikietiški
tad visai tikėtina, jog kūrėjai panašumus ir labai „moksliškai“, tai „Boku no Hero komiksai išgyveno renesansą. Pasaulis
paliko tyčia. All Might net turėjo nuotykių Academia“ galima traktuoti kaip Sentai ruošėsi antram „Keršytojų“ filmui, „DC
Amerikoje. Čia jis susidraugavo su vyru, žanro bei superherojų komiksų junginį. New 52“ visata artėjo prie pabaigos ir
pavarde Shield („Marvel Cinematic populiariosios kultūros fanai nekantriai
Universe“ fanai tikriausiai išsišiepė), kuris O jei pasiraustume kiek giliau, viskas, nuo laukė, kas nutiks toliau. Ir visai netikėtai
padėjo jam tapti dar geresniu didvyriu. veikėjų iki nuotykių ir idėjų, turi tvirtus Japonijoje buvo išleistas pirmas „My
pamatus mūsų mylimų komiksų pasaulyje. Hero Academia“ manga skyrius. Šalia
Net All Might ypatingų įgūdžių arsenalo „Marvel“ ir „DC“ komiksai yra žinomi dėl „Supermeno“ ar „Geležinio Žmogaus“
pavadinimai yra įkvėpti didžiosios laisvės ikoniškų superherojų, o vienas labiausiai istorijų ir net senų gerų „Žmogaus Voro“
šalies: „California Smash“, „Detroit pastebimų ir išskirtinių dalykų yra jų filmukų atsirado grupės paauglių nuotykiai
Smash“ ir „United States of Smash“ yra kostiumai bei slapyvardžiai. Šitai puikiai didvyrių mokykloje. Prieš dešimt metų
Spalvingi „My hero Academia“ personažai


Anime protagonistai
jokia leidykla tikriausiai nebūtų pasiryžusi Metus žvilgsnį į anime, viskas gali bandymas integruoti superherojus į japonų
leisti šios istorijos. Juk viskas remiasi pasirodyti ganėtinai paika ir vaikiška. Juk animaciją. Tikriausiai geriausi pavyzdžiai
populiarumu, o amerikietiški komiksai komiksuose dažnai gvildenamos opios būtų „Tiger & Bunny“ ir „One Punch Man“.
dažniau siejami su vakarais, ne rytais. problemos, o čia - būk laimingas, būk
Žinoma, „Marvel“ bandymai užkariauti koks esi. Nors „My Hero Academia“ žiūri „Tiger & Bunny“ pasaulis labai primena
anime pasaulį negali būti pamiršti, tačiau įvairaus amžiaus žmonės, neginčijamas „My Hero Academia“. Žmonės, kurie
tai ir pasiliko tik bandymais. Studija faktas, jog ši anime yra shounen. Taip turi ypatingų galių, tampa visuomenės
susitelkė į „MCU“ filmus, o tai iškėlė vadinama demografija, kuriai priklauso mylimais didvyriais. Jie turi rėmėjus,
superherojų žanrą į naujas aukštumas. Tuo berniukai ir jaunuoliai nuo 14 iki 18 metų. dalyvauja televizijos laidose ir, žinoma,
pasinaudojo ir kūrėjai iš Japonijos. Taigi, anime turi daugybę nuotykių, bet kovoja su nusikaltimais. Tačiau anime
daugiausia dėmesio skiriama temoms ir siužetas sukasi aplink du veikėjus, kurie
„My Hero Academia“ išpopuliarėjo beveik idėjoms, kurios ypač aktualios paaugliams, tampa partneriais ir turi išmokti dirbti
visame pasaulyje, nes kūrėjai nebando pvz.: kaip dirbti kartu, jei susiduri su kartu, kad surastų pagrindinį blogietį ir
pristatyti lokalizuoto siužeto. Šis anime sunkumais. Paprasti kasdieniniai mokymai, atskleistų jo planą. Visuomenės struktūra
yra unikalus idėjų kratinys, kuriame rasite kuriuos kartu su veikėju išgyvena ir yra panaši, galios, kad ir kokios įspūdingos,
viską, dėl ko mes ir skaitome komiksus. žiūrovai. tėra dar viena kasdienybės apraiška ir net
Žiūrovui pateiktas pažįstamas pasaulis, veiksmas vyksta išgalvotame JAV mieste.
bet jis įspūdingesnis nei mūsų. Veikėjai Kūrėjai supranta, kad nors jie pasiskolino Vis dėlto, ši anime skirta kiek vyresnei
susiduria tiek su žmogiškomis, tiek su daugelį dalykų iš komiksų, nemaža dalis auditorijai.
antžmogiškomis problemomis, bet mes jų nėra skirti jaunesniems vaikams. Taigi,
žinome kad viskas baigsis gerai (kiek tenka improvizuoti. Komiksuose klestinti Su panašiu tonu yra sukurtas ir „One Punch
kartų jau reikėjo laidoti Supermeną?). Net linčiuotojų bendruomenė čia neturi vietos, Man“. Tačiau anime yra labiau parodija
ir kostiumai, kuriuos dėvi didvyriai, yra patys didvyriai dirba su leidimais ir visada negu nuotykių istorija. Pagrindinis veikėjas
arba labai šaunūs, arba labai lėkšti - tik paiso įstatymų. Nebėra naktinių reidų, yra neįtikėtinai stiprus didvyris kuris neturi
pažiūrėkite į Batmeno padėjėją Nightwing, bet policija irgi nėra bejėgė. „My Hero sau lygių. „One Punch Man“ yra skirtas
vien tik jo mados transformacijos galėjo Academia“ pateikia superherojų pasaulį, tiems, kuriems pabodo matyti didvyrio
įkvėpti ištisą „My Hero Academia“ kuriame visuomenė veikia išvien, nebėra kelią šlovės link, nes pagrindinis herojus
kostiumų eilę. atskirų jos dalių, kurios nuolat konfliktuoja. jau pasiekė viską, apie ką besimokantys
Tai švelnesnis, tolerantiškesnis pasaulis, didvyriai gali tik pasvajoti. Anime pilnas
Anime vis dar yra Anime kuris, kad ir kaip nesutiktų daugelis ne visai vaikams skirto humoro, ir pats
vyresnio amžiaus fanų, labiau pritaikytas parodijos žanras atskiria „One Punch Man“
Jei vis dar skaitote, greičiausiai galvojate, vaikams. nuo potencialiai pamokančių istorijų. Bet
kad ši anime yra tik perpasakotos komiksų jei kada norėtumėte istorijos apie žmogų,
idėjos. Ir nors su tuo ginčytis labai sunku, „My Hero Academia“ alternatyvos kuris vienu smūgiu pakloja priešininkus, tai
tai vis tik anime. Nuo unikalaus piešimo būtinai užmeskite akį į „One Punch Man“.
stiliaus iki pristatomų vertybių, kiekvienas Ir jei jau spėjote susiraukti, kad nenorite
epizodas alsuoja pažįstama japoniška žiūrėti vaikiškų filmukų, turiu gerų žinių.
dvasia. „My Hero Academia“ nėra pirmasis

Kodėl žinome kojima ir tarantino? Autorystės koncepcija ir svarba | Tomas Mitkus, Vaida Nedzinskaitė-Mitkė
Kodėl žinome kojima

ir tarantino?
Tomas Mitkus, Vaida Nedzinskaitė-Mitkė
VGTU lektoriai, animacijos ir komiksų
medijos tyrėjai bei praktikai
Autorystės koncepcija ir svarba
Teisė į autorystę kūrėjams (bei mokslininkams) yra sąlygiškai vienas svarbiausių turtų.
Ir čia turima omenyje ne turtines autoriaus teisės (teisė disponuoti savo darbais ir
gauti atlygį už jų naudojimą), tačiau asmeninės neturtinės autoriaus teisės – būti
įvardijamu kūrinio autoriumi. Kitaip sakant, teisė visuomet būti nurodomu autoriumi,
net kai turtinių teisių į patį kūrinį autorius jau nebeturi. Būtina pridėti, kad pagal ES
teisę asmeninės neturtinės autoriaus teisės taip pat suteikia apsaugą, kuri draudžia
pakeisti kūrinį (teisė į vientisumą). Tačiau šis straipsnis ne apie šį autorystės aspektą.
Autorystės svarbą kūrėjui, labai atvejų kine, kuris puikiai iliustruoja, kaip Ir, kaip teigia pati aktorė, tai jai vėliau labai
supaprastinant, galima apibrėžti kaip autorystės formalus nenurodymas gali neigiamai atsiliepė, kadangi jai buvo sunku
tiesiausią kelią į šlovę ir prestižą. Ir pakenkti tolesnei kūrėjo karjerai, yra surasti naujų darbo galimybių.
priešingai, jei prie kūrinio nėra oficialiai Andrian Caselotti nutikimas. Nors ši garso
nurodytas kokio nors kūrėjo indėlis – kaip aktorė suteikė balsą Disnėjaus animaciniam Ne ką geresnė situacija ilgą laiką buvo
pastarajam įrodyti savo sukauptą patirtį ir personažui – Snieguolei, jos indėlis susiklosčiusi ir kompiuterinių vaizdo
turimas kompetencijas. Vienas žinomiausių formaliai nebuvo pripažintas ar įvardintas. žaidimų industrijoje, kai studijos griežtai

Kadras iš „Once Upon a Time in Hollywood“ filmavimo aikštelės
atsisakydavo nurodyti prie žaidimo Būtent ši „Atari“ studijos politika privedė būdą, jis jo nelaikė velykiniu kiaušiniu
kūrimo prisidėjusius asmenis pačiame ir prie pirmojo kompiuterinių vaizdo (slapta žinute žaidėjams), o labiau
žaidime (ar su žaidimu pateikiamoje žaidimų istorijoje velykinio kiaušinio autoriaus parašu analogišku dailininkams
spausdintoje informacijoje), siekiant, (angl. easter egg; žargonas reiškiantis, pasirašantiems ant savo paveikslų. Robinett
kad konkurentai nemėgintų nuvilioti jų kad kūrinyje kūrėjai vartotojams yra šiuo kūrybingu ir maištingu žingsniu
darbuotojų. Iliustruojant šią situaciją paslėpę papildomas savybes ar žinutes). pirmiausia siekė įtvirtinti savo autorystę,
galima paminėti garsų atvejį „Atari“ Kompiuteriniame vaizdo žaidime o ne revoliucionuoti žaidimų mechanikos
studijoje, kuris nutiko 1978 metais, kai keli „Nuotykis“ (angl. Adventure; išleistas 1979 dizainą. Nepaisant pirminių intencijų šis
geriausi studijos žaidimų kūrėjai kreipėsi metais) Warren Robinett sukūrė slaptą žingsnis tapo neatsiejama populiariosios
į studijos prezidentą su prašymu formaliai lygį, kuriame, jei žaidėjas atlieka tam kultūros dalimi.
pripažinti jų indėlį kuriant žaidimus (taigi tikrus veiksmus, žaidime pasirodo užrašas,
ir jų svarbą sukuriant studijos komercinę nurodantis, kad žaidimą sukūrė Robinett. Talentingų žaidimų kūrėjų išėjimas iš
sėkmę). Tačiau jiems buvo atsakyta, kad „jų Tokiu būdu Robinett slapta nuo studijos darbo ilgainiui tapo vis dažnesnis reiškinys
indėlis į „Atari“ sėkmę yra ne svarbesnis vadybos, įformino savo autorystę žaidime. (ypatingai pačių geriausių) ir tai, kad šie
nei darbuotojų, kurie surinkimo linijoje „Atari“ studija apie tai sužinojo tik tada, išėję darbuotojai pradėdavo dirbti pas
pakuoja žaidimų kasetes į dėžutes“. Po kai žaidimo kasetės jau buvo išsiuntinėtos konkurentus arba įkurdavo savo studijas,
šio atsakymo kūrėjai netruko apsispręsti po visą pasaulį. Beje, pats žaidimo kūrėjas tikrai neliko nepastebėta. Kompiuterinių
palikti studiją. prisipažino, kad kai sugalvojo šį slaptą vaizdo žaidimų studijoms teko pripažinti,

kad autorystės nesuteikimo politika yra

žalinga ir toliau tęstis nebegali. Tačiau
reikia pastebėti, jog studijos pradėjo
sėkmingai naudoti kūrėjams suteiktas
formalias pareigybes kaip būdą nustatyti,
ką reikėtų kaltinti, jei produktas rinkoje
nepasirodytų itin sėkmingai. Visgi šiandien
dauguma kūrėjų asociacijų bei gildijų
savo nuostatuose turi griežtą reikalavimą,
kad jų nariai visuomet būtų nurodomi
kultūrinių produktų kreditų sąrašuose (o
kai kurių šalių gildijos net turi nurodymus
dėl pareigybių pasirodymo kredituose eilės
tvarkos).
Vienas iš tiesų įdomus tyrimas identifikavo,

kad sėkmingai veikiančias kūrybinio
profilio organizacijas galima skirstyti į dvi
kategorijas – tos, kurios siekia augimo Žaidimų kūrėjas legenda, Hideo kojima
teikdamos kūrybines paslaugas (paslauga
įgyvendinti kūrybines idėjas mainais už poreikių piramidę – asmenų, priskiriamų 2019 metų vasarą vienoje iš Lietuvos
komercinį atlygį), ir tos, kurios siekia kūrėjų grupei, poreikis į saviraišką dažnai kompiuterinių vaizdo žaidimų studijų.
organizacijos augimo per prestižą. Pastaroji yra svarbesnis už ekonominius poreikius. Tyrimo metu respondentai buvo klausiami,
augimo strategija reiškia, kad kūrybinio koks vadovų elgesys juos labiausiai skatintų
profilio organizacija įgyvendina tik tokius Taigi, panašu, kad poreikis būti viešai mąstyti apie darbo vietos pakeitimą. Net
projektus, kurie tikėtina pritrauks kritikų įvertintu kitų kūrėjams yra svarbi jų 55% nurodė, kad vadovų nesugebėjimas
įvertinimų bei profesinių apdovanojimų, o esybės dalis. Žinoma, kaip jau buvo (respondentų manymu) adekvačiai
įgautas pripažinimas leis ateityje lengviau minėta anksčiau, tai yra labai stiprus įvertinti darbuotojų profesinių gebėjimų
sugeneruoti lėšas tolesniems projektams. supaprastinimas, todėl griežtai negalima ir pasiekimų yra viena iš svarbiausių
Taigi, net kūrybinių industrijų kontekste teigti, kad absoliučiai visi kūrėjai gyvena aplinkybių, kuri paskatintų ieškotis kitos
dalis kūrėjų suformavo verslo augimo mintimi, kai nenuvaldomai ateis diena ir darbo vietos. Todėl galima drąsiai teigti,
metodą, kuris leistų jiems minimalizuoti pasaulis juos pagaliau pripažins (net jei kad kūrybinių gebėjimų pripažinimas
poreikį kurti pagal užsakymą (t. y., tai nutiks tik po jų mirties, bet vis tiek...), turi svarbos net ir tarp tų kūrėjų, kurie
kurti kitiems). Galima pridurti, kad šis taip pat toli gražu ne visi kūrėjai griežtai pasirenka dirbti su komerciniais projektais.
tarp kūrėjų pastebimas bekompromisis atsisako dirbti kitiems bei prisidėti prie
troškimas turėti laisvę kurti, jų manymu, komercinių projektų (prieš pastatant Iliustruoti autorystės dilemos klausimą
„tikrą“ (ar „tikresnį“) meną, ir buvo meninius arba arthousinius projektus). esant keliems kūrėjams (bendraautoriams)
paskutinė vinis, kuri sužlugdė šeštajame Tačiau net ir šiuo atveju būtina paminėti bene geriausiai tinka kino išraiškos atvejis.
dešimtmetyje labai išpopuliarėjusią Maslow šio straipsnio autorių tyrimą, įgyvendintą Šiandien pasaulyje yra nusistovėjusi teisinė
praktika kino kūrinio autoriais laikyti tik
penkių profesijų asmenis – kino režisierių,
scenaristą (kai kuriais atvejais išskiriant
dialogų autorių), vyriausiąjį operatorių,
kompozitorių ir dailininką (užsienyje
vadinamą produkcijos dizaineriu).
Visgi paprastai režisierius yra laikomas
pagrindiniu arba „vieninteliu“ kino kūrinio
autoriumi. Atsakymas į tikriausiai iš karto
kylantį klausimą, ar visi likę kūrėjai dirbę
prie kino projekto automatiškai neturi
teisės į savo darbo autorystę, yra – ir taip,
ir ne. Techniškai niekas neginčija jų darbo
autorystės – taigi, kadruočių dailininkai,
aktoriai, muzikantai (prisidedantys prie
garso takelio kūrybos), kostiumų siuvėjai
ir kiti yra savo kūrybinio darbo autoriai,
tačiau jie nėra kino kūrinio autoriai.
Cory balrog, „God of War“ žaidimų režisierius

Taigi atrodytų, kad teisininkai išsprendė, • Antrasis reikalavimas režisieriui yra kūrinį?“. Galiausiai, bene griežčiausias
klausimą kas yra autorius (autoriai) susijęs su jo stilistika – kino kūrinyje pasisakymas prieš trečiąjį reikalavimą
kino kūrinio kontekste, tačiau keli kino privalo būti lengvai apčiuopiamas buvo suformuluotas filmo kritikės
kritikai turėjo kitokį požiūrį į autorystę unikalus režisieriaus braižas. Kael, kuri nurodė, kad jai yra apskritai
kine. Nors kino autorystės teorijos sunkiai suvokiamas reikalavimas kino
užuomazgos pradėjo formuotis penktajame • Trečiasis reikalavimas autorinio kino kūriniui turėti kažkokią paslėptą žinutę,
dešimtmetyje, Prancūzijoje autorinio kino režisieriui yra gebėjimas suteikti kino kai pats kino filmas savaime yra kūrėjo
teorija (angl. „Auteur theory“) galutinai kūriniui papildomą prasmę, kuri kyla išraiška. Kino kritikė apibendrino savo
susiformavo septintajame dešimtmetyje. iš susipriešinimo tarp režisieriaus nepasitenkinimą teorija pridurdama, kad
Ši teorija ginčijo, kad bet koks (geras) kino asmenybės ir turinio (dažniausiai tai visa autorinio kino teorija susiformavo
kūrinys turi būti režisieriaus unikalaus pasiekiant per kovą su jėgomis, kurios dėl dalies kino kūrėjų poreikio „garbinti
požiūrio ir stiliaus atspindys. Kitaip nenori, kad kūrinys pasirodytų tokia niekam tikusį šlamštą“. Taigi, jos
sakant, buvimas kino kūrinio režisieriumi forma, kokia nori režisierius). nuomone, visi turėtų vertinti kino kūrėjus
asmens automatiškai nepadaro autoriumi pagal kūrinį, o ne kūrinį pagal kino kūrėjus.
(„tikru“ kūrėju, o ne tiesiog amatininku), Šios taisyklės, kurios turėjo padėti Tokia autorinio kino teorija neatlaikė
jei režisierius „tik“ įgyvendina scenarijuje nustatyti, ar kino kūrinio režisierius kritikos.
pateiktą naratyvą, o pabaigtame kino yra „tikras“ autorius buvo labai greitai
kūrinyje neįmanoma pastebėti jokio ir negailestingai sukritikuotos. Jei Šiandien tikėjimas, kad tik režisieriaus
braižo, jokių „piršto anspaudų“, kurie kino kūrinys yra sėkmingas, tai kodėl indėlis yra svarus sukuriant dėmesio vertą
būtų būdingi tik tam kūrėjui – režisierius režisierius dar turi atitikti kažkokius kino kūrinį būtų laikomas mažų mažiausiai
paprasčiausiai nėra kino autorius. dirbtinai sukuriamus kompetencijų naiviu. O ir pati mintis, kad filmas tampa
reikalavimus? O ir koks turėtų būti elitiniu ar rafinuotu vien dėl to, kad
1962 metais pasirodė tikslesni nurodymai, taikomas metodas siekiant nustatyti galima atpažinti kokį nors atsikartojantį
kaip nustatyti, ar režisierius yra „autorius“. režisieriaus kompetencijas? Ne mažesnės režisieriaus braižą iš ankstesnių jo
Tuomet buvo pasiūlyti trijų lygių kritikos susilaukė ir antrasis reikalavimas filmų, atrodo mažų mažiausiai keista.
reikalavimai: – aršiausių autorinio kino teorijos kritikų Apie trečią reikalavimą, kad kūrėjas turi
nuomone, „kodėl žiūrovui yra privaloma patirti kažkokią kančią įgyvendinant kino
• Pirmasis reikalavimas režisieriui yra matyti kitus režisieriaus darbus tam, projektą atskirai net neverta kalbėti. Tačiau
techninis – režisierius privalo būti kad galėtų identifikuoti režisieriaus idėja, kad ne visi kūrėjai (o gal, tiksliau,
išprusęs kinematografijos išraiškoje. braižą, o ne tiesiog vertinti patį kino jų kūriniai) yra lygiaverčiai išliko. Norisi
Christopher Nolan „Interstellar“

Wes anderson ir „Isle of dogs“ lėlės
džiaugtis tais, kurie ne tik geba atlikti tada, kai tam atsiranda poreikis (siekiant Gerokai sunkiau nustatyti, kas yra viso
kūrybinį darbą, tačiau ir sugeba kažkokiu pripažinimo ar siekiant aiškiai apibrėžti kūrinio, prie kurio įgyvendinimo ženkliai
nauju aspektu praturtinti žiūrovų kino kūrėjų teises). Todėl autorystės reiškinys prisidėjo keli, keliolika, kelios dešimtys ar
potyrį. kompiuterinių vaizdo žaidimų kontekste net keli šimtai kūrėjų, autorius. Šiandien
galutinai susiformuos tik tada, kai patys visuomenėje yra susiformavęs poreikis
Noras išskirti ir šlovinti ne tiesiog kūrėjai laikys, kad autorystė yra jiems išskirti vieną „autorių“, vieną kūrybinį
gamintojus, bet kūrėjus (taigi autorius) svarbi, o autorystės formalaus statuso genijų, kuris būdamas nesuvaldoma
persimetė į kitus kūrybinių industrijų nepripažinimas kūrėjui bus suvokiamas kūrybinė jėga sugebėjo kryptingai suvaldyti
segmentus. Kompiuterinių vaizdo žaidimų kaip kažkokio turto ar vertės praradimas. jam pavaldžius kūrėjus ir įgyvendinti vieną
segmente ši diskusija vyksta jau kurį holistinę kūrinio viziją. Tačiau šiai pozicijai
laiką. Kino industrijos atveju galima Pabaigoje reikėtų dar kartą pabrėžti, vis labiau priešinamasi akademinėje
išskirti režisierių, kaip pagrindinį asmenį kad kūrybiniuose projektuose, kurių diskusijose, nurodant, kad pati „vieno
formuojantį kūrinio viziją, kompiuterinio įgyvendinimui reikalingas didžiulis kiekis autoriaus“ koncepcija yra ydinga ir būtina
vaizdo žaidimo atveju tai daug sunkiau kūrybinio profilio specialistų, absoliučiai rasti būdą pripažinti kūrinį, kaip kelių
padaryti. Žinoma, dažniausiai prestižu visi kūrėjai turi teisę į savo sukurto kūrėjų bendradarbiavimo rezultatą. Visgi
ir šlove mėgaujasi žaidimų dizaineriai kūrybinio darbo autorystę. Kitaip sakant, autorystės klausimas šiandien yra susietas
(pavyzdžiui, Sid Meier, Hideo Kojima ar niekas negali paneigti ar atimti autorystės su teise, todėl yra sunku pakeisti autorystės
Gabe Newell), gerokai rečiau – dailininkai iš dailininkų, programuotojų, dizainerių, koncepciją, nepakeičiant teisės aktų. Taigi,
ir programuotojai. Akademikai, tiriantys garso aktorių ir t.t. Visi šie kūrėjai gali diskusija apie autorystę, kaip įrankį įgauti
autorystę kompiuteriniuose vaizdo naudoti anksčiau sukurtą darbą papildyti prestižo už kūrybą komandoje, turėtų
žaidimuose, pastebi, jog yra ganėtinai savo portfolio, siekiant įrodyti savo vertę prasidėti tarp kūrėjų ir vartotojų, o ne
sunku išskirti kūrinio autorius, kai (t.y., gauti darbą ar patvirtinti prašomo būti palikta savieigai (taigi, kritikams ir
pačios išraiškos teisė būti laikoma meno darbo atlygio validumą) ar net siekti būti teisininkams). Ir šią diskusiją tikrai verta
kūriniu vis dar kvestionuojama. Tuo tarpu pripažintu ir įvertintu tos kūrybinės sferos pradėti kuo greičiau...
kiti šios išraiškos kritikai pastebi, kad ekspertų.
autorystės reiškinys susiformuoja tik


Ar taps kosmosas naujais žmonių namais? | Kastytis Zubovas
Ar taps kosmosas naujais

žmonių namais? Kastytis Zubovas
astrofizikas, mokslo populiarintojas ir
visokiausios fantastikos entuziastas.
Šiais laikais kone kas antro mokslinės fantastikos kūrinio veiksmas vyksta kosmose,
ar bent jau veikėjai ten apsilanko. Ar tai būtų „Marvel“ superherojinis filmas, ar „The
Expanse“ knygos ir serialas, ar „The Outer Worlds“ žaidimas. Ir tai – toli gražu ne šių
dienų tendencija: fantastai žmones į kosmosą siuntė dar XIX amžiuje: Jules Verne – į
Mėnulį, Edward Hale – į kosminę stotį (tiesa, netyčia), Camille Flammarion – į Marsą.
XX amžiuje kosminės temos tik dar labiau klestėjo, nuo Edgar Rice Burroughs sukurtų
Džono Karterio nuotykių Marse iki labai rimtų Arthur C. Clarke svarstymų apie Saulės
sistemos tyrimus „2001-ųjų Kosminėje Odisėjoje“. O ką jau kalbėti apie kūrinius, kurių
veiksmas nusidriekia per visą Paukščių Taką ar dar toliau.
Autorius: Jonas Špokas

Realybė, deja, nuo fantastikos atsilieka.

Nepaisant vizionieriškų idėjų ir milžiniško
technologinio progreso, žmonės kol kas
nebuvo nuskridę toliau, nei iki Mėnulio. Net
ir ten neužsiliko – paskutinė misija įvyko
dar 1972 metais, o nuo tada apsiribojome
vien žmonių skrydžiais į orbitą aplink
Žemę. Kodėl taip nutiko? Arba kitaip tariant
– kur mano atostogos Saturne? Ir ar galime
tikėti, kad šiandieninės kalbos apie žmonių
grįžimą į Mėnulį, kelionę į Marsą ir jo kolo
nizaciją, orbitinius viešbučius ir kitos kos
minės ambicijos taps realybe?
Kosminės ateities sukūrimas susideda iš

dviejų labai svarbių dalių: technologinės
ir socialinės. Pirmoji dalis yra atsaky
mas į klausimą, ar mes pajėgiame saugiai
nuskraidinti žmones į kosmosą, juos ten
apgyvendinti ir, esant reikalui ar norui, Autorius: vvytautas tautkevičius
sugrąžinti. Antroji atsako į klausimą, kodėl
žmonės keliautų į kosmosą ir ten apsi minėse stotyse, įvairios kompanijos bei kilometrų nuo Žemės paviršiaus, tokie stori
gyventų bei, kas yra daug svarbiau, kodėl organizacijos pastaraisiais metais viena po korpusai pasitarnaus ir kaip apsauga nuo
kas nors norėtų už tokias keliones mokėti. kitos skelbia planus apie komercines stotis. kosminių spindulių.
Abi dalys glaudžiai susijusios tarpusavyje, Jau kitąmet pirmuosius orbitinius modulius
o jų detalės priklauso nuo to, kaip toli nuo į kosmosą išskraidinti ketina kompanijos Mėnulis
Žemės bandome nukeliauti. Tad pažvel „Orion Span“ ir „Bigelow Aerospace“.
kime į keletą variantų iš eilės. Pastaroji jau keletą metų testuoja pri Gyvenimas Žemės orbitoje – didelis pa
pučiamą įgulos modulį Tarptautinėje kos siekimas, bet norėtųsi iškeliauti ir toliau,
Žemės orbita minėje stotyje. Kalbant apie pastarąją, jos ar ne? Artimiausias kitas dangaus kūnas,
darbas greičiausiai baigsis 2024 metais, kuriame galėtume bandyti apsigyventi, yra
Oficialiai kosmoso riba laikomas šimto ki bet NASA svarsto galimybę parduoti stotį Mėnulis. Jis taip pat yra palyginus netoli
lometrų aukštis virš Žemės paviršiaus. Tai privačiai kompanijai. Žemės, skrydis trunka vos porą dienų, be
gi kosmosas yra tik truputį toliau, nei Vil to, su kolonija Mėnulyje galima visą laiką
nius nuo Kauno. Bet nuskristi net ir iki šios Du labai svarbūs faktoriai, kurių reikės bendrauti beveik realiu laiku – šviesa ir
ribos nelengva; kol kas tą pavyko padaryti kosminėms stotims, kad jose būtų patogu radijo bangos pirmyn-atgal keliauja vos
mažiau nei 600 žmonių. Visgi tai ne toks ir saugu gyventi, yra dirbtinė gravitacija ir porą sekundžių. Nematomoji pusė masi
jau mažas skaičius, ir patirties sukaupta apsauga nuo kosminių dulkių ir akmenukų na astronomus – Mėnulis blokuoja visą
tikrai daug. Tarptautinėje kosminėje stotyje smūgių. Nesvarumo būseną patirti galbūt iš Žemės sklindantį radijo triukšmą, taigi
įgula dirba nuolatos nuo 2000-ųjų pabai smagu, bet ilgai joje būnant kyla daugy ten būtų puiki vieta įrengti radijo obser
gos. Bet kokie ilgalaikiai žmonių gyvenimo bė sveikatos problemų. Geriausias būdas vatorijas. Be to, yra žinoma, kad Mėnulyje
kosmose projektai beveik neabejotinai jų išvengti – sukurti stotyje gravitacijos egzistuoja nemažas kiekis vandens; aišku,
prasidės būtent nuo panašių stočių. iliuziją, įsukant ją. Tiesa, pasakyti daug sustingusio į ledą, bet vis tiek prieinamo.
lengviau, nei padaryti: besisukanti stotis Tai labai svarbu galimiems kolonistams,
Žemės orbita, lyginant su kitomis vietomis turės atlaikyti didžiules tempimo jėgas, nes vanduo yra labai sunkus, todėl atsiga
kosmose, kur galėtume nuskristi ir apsi be to, nuolatos turės automatiškai ko benti jo iš Žemės būtų sudėtinga.
gyventi, turi bent du esminius privalumus. reguoti sukimąsi, viduje judant žmonėms
Visų pirma, palyginus nesunku iki jos ir daiktams. Bet išsprendę šias inžinerines Iš kitos pusės, Mėnulio paviršius yra
nuskristi ir iš ten grįžti, jei įvyksta kokia problemas galėsime mėgautis atostogomis padengtas labai bjaurių savybių turinčiu
nelaimė. Antra, kelių šimtų kilometrų „Babilono-5“ ar „Tycho“ stoties analogu regolitu. Tai – įvairios dulkelės, per mili
atstumu nuo Žemės paviršiaus esančius ose. Tik svarbu, kad jų išoriniai sluoksniai jardus metų susidariusios dėl meteoritų
prietaisus ir žmones vis dar gaubia Žemės būtų pakankamai stori, nes kosmose kūnai smūgių, kosminių spindulių poveikio ir
magnetinis laukas, saugantis juos nuo juda tokiais dideliais greičiais, kad net taip toliau. Mėnulyje nėra skysto vandens
didžiosios dalies žalingos kosminės spin mažytis akmenukas gali prakirsti stoties ir atmosferos, kurie nugludintų dulkeles,
duliuotės. korpusą. Taigi korpusai turės arba būti la taigi jos yra labai aštrios. Be to, jos lengvai
bai masyvūs, arba daugiasluoksniai, arba įsielektrina, todėl kimba prie metalinių
Naudodamos šiuos privalumus bei žinias, kaip nors kitaip atsparūs smūgiams. Jei paviršių. Šios savybės kelia pavojų ir įran
sukauptas per daugiamečius tyrimus kos stotis iškeliaus kiek toliau, nei keli šimtai gai – ypač elektronikai – ir žmonėms, nes

Autorius: Chesley bonestell
regolito dalelės gali pažeisti odą, plaučius daugiau nei kilometrą, ilgiai – keletą ar net naudos? Greičiausiai net ir tokie kosmoso
ir kitus organus. Kibias daleles labai sunku kelias dešimtis kilometrų, taigi ten įmano entuziastai, kaip Elon Musk iš „SpaceX“ ar
nuvalyti, taigi problemos tik didėja. Bene ma sutalpinti nedidelį miestelį. Tunelius Jeff Bezos iš „Amazon“ nepateisintų tokių
vienintelis būdas išvengti dulkių patekimo į dengiantis dešimčių ar šimtų metrų storio išlaidų.
gyvenamąją kosminės stoties dalį – padar uolienų sluoksnis puikiai apsaugo ir nuo
yti ją visiškai izoliuotą nuo aplinkos, net be meteoritų, ir nuo Saulės ar kosminių spin Viskas pasikeis tik tada, jei atsiras kokia
šliuzų, tik su išorėje prijungtais skafand dulių. Be to, įrengus šliuzus ties tunelio nors ekonominė paskata keliauti į Mėnulį
rais, į kuriuos astronautai įliptų iš stoties angomis, jį visą galėtume pripumpuoti at ar kitur į kosmosą. Tai gali būti naudingos
vidaus. mosferos ir viduje judėti be skafandrų. iškasenos, kurių Žemėje nėra ar neliks,
technologiniai procesai, reikalaujantys že
Atmosferos nebuvimas daro Mėnulio pa Šiuo metu NASA planuoja 2024 metais mos gravitacijos sąlygų, arba toks kosminių
viršių pavojingą panašiai, kaip ir atviras sugrąžinti žmones į Mėnulį ir vykdyti ten skrydžių kainos sumažėjimas, kad turistinė
kosmosas. Net ir mažiausi mikrometeoritai nebe keleto valandų, bet savaičių ar mė kelionė į Mėnulį taptų įperkama vidurini
pasiekia paviršių ir kelia pavojų ten esan nesių trukmės misijas. Kitos šalys, ypač osios klasės atstovams. Tada kosmose at
tiems žmonėms ar įrangai. Grėsmę kelia Kinija, greičiausiai daug nuo amerikiečių sirastų rinka, kuri galėtų nešti pelną kom
ir Saulės spinduliuotė bei kosminiai spin neatsiliks. Bet gali būti, kad labai ilgą laiką panijoms, ir kolonizacija galėtų paspartėti
duliai, kurie irgi pasiekia paviršių nė kiek Mėnulis ir liks tik tyrimų poligonu, panašiai daugybę kartų.
nesusilpnėję. Šie jau gali išvesti iš rikiuotės kaip šiandien Antarktida. Mokslinės bazės,
elektroninius prietaisus ar sukelti vėžį, su nuolat besikeičiančia įgula, galbūt kar Marsas
taigi ir žmonėms, ir jautriems prietaisams tais nuskrendantys pasižvalgyti turistai –
reikėtų stiprios apsaugos. Vienas gali tokia Mėnulio kolonizavimo vizija neatrodo Raudonoji planeta fantastus ir mok
mas sprendimas – įrengti gyvenamąsias labai optimistiška, bet gali būti daug ar slininkus žavi jau tikrai seniai. Dar XIX a.
erdves po Mėnulio paviršiumi esančiuose timesnė realybei, nei didžiuliai miestai po mokslininkai rimtai svarstė hipotezę apie
lavos tuneliuose. Šie tuneliai kadaise buvo storais gaubtais. Priežastis – paprasčiausia Marso kanalus – neva protingų būtybių
užpildyti minkštomis uolienomis, sus ekonomika. Skrydis į Mėnulį kainuoja daug, iškastus didžiulius tiesius kanalus, kuriais
tingusiomis iš palydove tekėjusios lavos. gyvenamosios erdvės įrengimas ir išlaiky galbūt tekėjo vanduo. Vėliau paaiškėjo, kad
Laikui bėgant uolienos sunyko ir pavirto mas – dar daugiau. Kas ryšis ne vienerius kanalai buvo tik nekokybiškų teleskopų
jau minėtu regolitu, o ertmės liko. Žinomų metus investuoti milijardus dolerių, ypač sukurta optinė apgaulė, bet romantiškas
lavos tunelių skersmenys kartais siekia į projektą, nenešantį jokios tiesioginės Marso įvaizdis išliko. Ir Ray Bradbury,

ir Kim Stanley Robinson, ir šimtai kitų kosminėje stotyje planetos orbitoje. Taip Lyginant su Marsu, nepelnytai užmirš
rašytojų, filmų bei žaidimų kūrėjų siuntė būtų galima iš arti, bet palyginus saugiai, ta yra Venera. Beveik tokio pat dydžio ir
žmones į Marsą kaip į pirmuosius namus prižiūrėti sudėtingus darbus paviršiuje, o masės, kaip Žemė, ši planeta dar turi ir
už Žemės ribų. Mokslininkai taip pat ten nusileisti tik tada, kai paruošta reikalinga storą atmosferą bei gauna daugiau ener
siunčia daugybę zondų; štai ir dabar Marse išgyvenimui aplinka. gijos iš Saulės, nei mūsų planeta. Tiesa,
važinėja „Curiosity“, ant jo paviršiaus stovi atmosferos sudėtis toli gražu netinkama
ir dirba „InSight“, orbitoje skraido NASA, Priešingai nei kelionė į Mėnulį, Marso kvėpuoti, bet joje yra daug įvairių cheminių
Europos ir Indijos zondai. Žmonės Marse misija truks ilgai: skrydis į vieną pusę junginių, kuriuos būtų galima išnaudoti
kol kas nesilankė, bet yra planų tą pakeis trunka bent pusmetį, atgal – tiek pat. pasigaminant kolonistams reikalingas
ti: NASA ketina nuskraidinti žmones iki Pridėkime prie to kelis mėnesius planetoje medžiagas. Veneros paviršius įdomus
2034 metų, keletas kitų kosmoso agentūrų ir gauname ilgesnį nei metų laikotarpį, moksliniu požiūriu – gali būti, kad joje dar
ir privačių kompanijų turi dar optimis per kurį astronautai bus atskirti nuo visos dabar kartais išsiveržia ugnikalniai – bet
tiškesnes vizijas. likusios žmonijos. Be to, jie bus uždaryti gyvybei tikrai netinka. Temperatūra ten
nedidelėje erdvėje kartu su kitais misijos viršija 450 laipsnių, atmosferos slėgis 90
Būsimiems Marso kolonistams kils daug dalyviais ir neturės jokios galimybės at kartų didesnis, nei Žemėje. Tačiau maždaug
panašių iššūkių, kaip ir Mėnulyje: reta at siskirti. Tokios sąlygos daugeliui žmonių 50 kilometrų aukštyje virš Veneros pavirši
mosfera, žalinga spinduliuotė, regolitas. gali tapti nepakeliamos psichologiškai. Dėl aus atmosferos slėgis ir temperatūra yra
Panašiai kaip Mėnulyje, saugiausia Marse šios priežasties jau daugelį metų rengi labai panašūs į žemiškuosius. Dar prie to
būtų gyventi urvuose po paviršiumi arba amos netikros Marso misijos Havajuose, pridėkime labai panašią gravitaciją ir pa
statyti keleto metrų storio gaubtus, galbūt Kanados šiaurėje, Rusijoje ir kitur. Jų metu sidaro aišku, kodėl ši Veneros atmosferos
tam panaudojant tą patį regolitą. Gali būti, astronautai mokosi ir techninių įgūdžių, ir dalis kartais vadinama panašiausia į Žemę
kad gyvenamoji erdvė bus po paviršiumi, o tiesiog išgyvenimo atskirtiems nuo Žemės. vieta Saulės sistemoje. Kolonija Veneros
virš jo iškils didžiuliai šiltnamiai, kuriuose Kai kurios misijos baigiasi sėkmingai, debesyse skamba tikrai fantastiškai, bet
augantys augalai teiks ir maistą, ir deguonį. kitas tenka nutraukti anksčiau laiko, bet tai nėra iš principo neįmanoma: tankioje
Ar kuris nors šiltnamis, pilnas bulvių, turės jos visos duoda būtinų žinių, kurios padės atmosferoje puikiai veiktų oro balionai ar
Mark Watney vardą, parodys tik laikas. išgyventi realiose misijose dalyvausianti dirižabliai. Būtent tokią idėją NASA pristatė
ems žmonėms. dar 2015 metais – nuskraidinti į Venerą
Kokios bebūtų pirmosios kolonijos Marse, dirižablių, po kuriais galėtų kyboti tyrimų
didžiąją dalį įrangos ten reikės nugabenti Kitos planetos stotys, o jose dirbtų žmonės.
anksčiau, nei į Raudonąją planetą nuvyks
pirmieji žmonės. Kartu su būtinais ištek Mėnulis ir Marsas dėl įvairių priežasčių Kybojimas Veneros atmosferoje turi daug
liais ten keliaus ir autonominiai aparatai, atrodo kaip geriausi dangaus kūnai bandy privalumų. Panaši lauko ir vidaus tempera
kurie sumontuos pirmąsias stotis. Žmonės, mams apsigyventi. Bet kai juos kolonizuo tūra reiškia mažiau energijos sąnaudų
nuskridę iki Marso, net nebūtinai iškart sime, kur kryps akys toliau? Čia jau ateina stoties šildymui ar šaldymui. Panašus
jame nusileis – galbūt pirmiau jie gyvens me prie egzotiškesnių galimybių. slėgis sumažina galimų įtrūkimų pavojų,
nes tada įtrūkimai nesukelia sprogimo,
o tiesiog leidžia nuodingai atmosferai po
truputį skverbtis į vidų. Žinoma, skraidanti
stotis kelia ir savitų iššūkių. Pavyzdžiui,
Veneroje pučiantys ypatingai stiprūs vėjai
gali blaškyti dirižablį ir pačią stotį, todėl
kontroliuoti jos padėtį gali būti ne tik
sunku, bet apskritai neįmanoma. Sudėtinga
gali būti ir komunikacija: Veneroje debesys
susidaro net 50-70 km aukštyje, taigi
50 km aukštyje esančioje tyrimų stotyje
nesimatytų giedro dangaus. Sieros rūgštis
atmosferoje kelia pavojų ir dirižabliams, ir
ypač jų Saulės baterijoms. Sugrįžti iš stoties
į orbitą reikėtų praktiškai tokios pačios
galios raketos, kaip ir pakilti iš Žemės, o tai
– taip pat sunkiai įgyvendinama užduotis.
Bet visi iššūkiai įveikiami, taigi skraidantys
miestai Veneroje tikrai gali tapti realybe.
Tolstant nuo Saulės pasiekiame didžiąsias

planetas ir gausybę jų palydovų. Aišku, jų
Marsas | nasa paviršiuje gravitacija silpna, atmosferos

beveik nėra, taigi kolonijoms kyla tokie Viena unikali problema, kilsianti Jupiterio Asteroidų kasinėjimas bus būtina kosmoso
pat iššūkiai, kaip ir Mėnulyje ar Marse. Be ir Saturno palydovų kolonistams, bus etinė pramonės vystymosi dalis, mat gabenti vi
to, ten dar ir gerokai šalčiau, nes atstu – juose gali egzistuoti gyvybė. Europos ir sus kosmosui reikalingus išteklius iš Žemės
mas nuo Saulės yra keletą kartų didesnis, Encelado popaviršiniuose vandenynuose yra labai brangu ir neefektyvu. Nors kol
o greta esančios planetos magnetosfera yra įvairių sudėtingų cheminių junginių, kas asteroidų kasinėjimo planai tik planais
talžo palydovų paviršių energingomis jų dugne greičiausiai egzistuoja hidroter ir liko, ateityje tai neabejotinai pasikeis.
dalelėmis. Iš kitos pusės, daugelyje jų yra minės versmės. Tokiomis sąlygomis gali Kosminių viešbučių, bazių Mėnulyje ir kitos
labai daug vandens. Pavyzdžiui, Jupiterio mai atsirado pirmoji gyvybė Žemėje. Žinant infrastruktūros statyba sukurs paklausą
palydove Europoje vandens yra daugiau, tai, neatrodo keista, kad Europa ir Ence medžiagoms, išgautoms iš asteroidų, o tada
nei Žemėje. Taip pat daug vandens turėtų ladas laikomi tikėtiniausiomis vietomis ap išaugs ir pasiūla.
būti ir Ganimede bei Kalistoje ir Saturno tikti gyvybę už Žemės ribų. Ar tikrai galime
palydovuose Encelade, Dionėje, Rėjoje, Ti sau leisti užimti dangaus kūną, kuriame Taigi asteroidų pavertimas gyvenamomis
tane. Vandenynus greičiausiai turi ir aplink egzistuoja vietinės gyvybės formos? Ar ne erdvėmis gali būti šalutinis kosmoso pra
Uraną besisukantys Titanija ir Oberonas bei geriau būtų palikti jas vystytis savaime? O monės vystymosi efektas. Protingai perdir
didžiausias Neptūno palydovas Tritonas. jeigu jas atrasime tik tada, kai tame kūne bant asteroidą, galima sukurti didelę erdvę
Pasiekti šį vandenį būtų sudėtinga, nes jį jau ne vieną dešimtmetį gyvena ir žmonės su mažomis angomis į išorę, kurias užden
nuo paviršiaus skiria keliasdešimt ar keli – kur patrauksime juos? Į visus šiuos klau gus šliuzais, visą asteroido vidų įmanoma
šimtai kilometrų ledo, bet prasiskverbus simus kada nors teks atsakyti. užpildyti atmosfera. Be to, storos uolienos
jis būtų kuo puikiausia paskata ir pagalba puikiai apsaugo nuo meteoritų ir kosminių
kolonizavimui. Vanduo naudingas ne tik Asteroidai spindulių. Pasigaminus tokią koloniją, ją
pats savaime, bet ir kaip žaliava deguoniui netgi būtų galima judinti, galbūt su ja net
ir vandeniliui. Deguonimi galime kvėpuoti, Taip pat galima bandyti kolonizuoti ir as iškeliauti už Saulės sistemos ribų.
o sujungę šias dujas gauname raketinį kurą. teroidus. Gyvenimas juose būtų panašus
Be to, bent iš principo galėtume išgauti į kosmines stotis, tik tiek, kad reikėtų ne Už Saulės sistemos ribų
energiją pasinaudodami temperatūrų statyti stotį, o išgremžti asteroido vidų.
skirtumu tarp skysto vandens ir labai šalto Tą būtų galima padaryti tiesiog išgaunant Dideli skaičiai ne veltui kartais pavadinami
paviršiaus ledo. asteroide esančius naudingus išteklius. astronominiais. Kosmosas yra nesuvokia
„2001: a space odyssey“

mai didžiulis, tad ir kosminės kelionės „Visions of the Future“ | Joby harris
trunka labai ilgai. Jei nepasieksime kokių
nors radikalių proveržių fizikoje, kurie
leistų kurti kirmgraužas kaip „Babilone 5“
ar keliauti iškreiptos erdvės burbuluose,
kaip daro „Star Trek“ laivai, kelionės už
Saulės sistemos ribų truks labai ilgai. Šimtų
ar tūkstančių metų skrydis gali vykti dviem
būdais.
Pirmąjį būdą matėme prieš keletą metų

filme „Pakeleiviai“. Didžiuliame erdvė
laivyje žmonės keliauja specialiose lovose,
kuriose jie užmigdomi ir užšaldomi, o prieš
pat pasiekiant kelionės tikslą – atšildomi.
Pats laivas veikia autonomiškai, taigi ke
lionei beveik nereikia maisto ar vandens, o
žmonės pasiekia kelionės tikslą nepasikeitę
net ir po šimtmečių. Visgi realybėje
įgyvendinti tokią misiją gali ir nepavyk
ti. Kol kas visi bandymai užšaldyti gyvas
būtybes ir vėliau jas atšildyti baigėsi nesėk
mingai. Be to, nėra jokios garantijos, kad
autonominės sistemos per šimtų metų
kelionę nepages ir visa misija nežlugs dėl
nemąstančio kompiuterio sprendimų.
Antras būdas – pastatyti laivą, kuriame

žmonės gyventų, susilauktų palikuonių,
šie užaugtų, taip pat susilauktų vaikų, ir
taip toliau. Pirmieji į laivą įlipę žmonės
nepamatytų kelionės tikslo, greičiausiai jo
nepamatytų ir dar ne viena vėlesnė karta
– viskas priklauso nuo kelionės trukmės.
Tokiai misijai kyla daugiau ne techninės,
bet socialinės problemos: ar galime būti
tikri, kad dešimtos kartos žmonės, visą
gyvenimą praleidę uždarame erdvėlaivyje,
norės išlipti nepažįstamoje planetoje? Gal
jie pasirinks tiesiog skristi toliau? O gal
kur nors pakeliui toje uždaroje laivo vi
suomenėje kils perversmas, dalis žmonių
žus, o likusieji nebesugebės palaikyti laivo
sistemų ir pražus kosmoso platybėse? Tad žmonių kelionės į kitas žvaigždžių liko Saulės sistemą. Šiuo metu planuojamas
sistemas kol kas lieka tik mokslinė fantas projektas „Breakthrough Starshot“, kurio
Net ir sėkmingai pasiekus kitas planetas, tika. Bet ir tai gali pasikeisti – pavyzdžiui, tikslas maždaug amžiaus viduryje paleisti
įsikūrimas ten kels daugybę iššūkių. Su jau daugiau nei du dešimtmečius žinoma, spiečių mažyčių zondų artimiausios Saulei
laukti pagalbos iš Žemės – neįmanoma. kad bent matematiškai įmanomas žvaigždės link. Galingas lazeris zondus
Jei planetoje jau egzistuoja biosfera, ji iškreiptos erdvės burbulas aplink erdvė įgreitintų iki penktadalio šviesos greičio,
greičiausiai bus nesuderinama su mūsiške laivį, kuris likusios erdvės atžvilgiu galėtų taigi Kentauro Proksimą jie pasiektų per
– negalėsime valgyti to, kas ten auga ar judėti neribotu greičiu. Kol kas nežinia, ar kiek daugiau nei dvidešimt metų. Tad gali
gyvena. Mikroorganizmai evoliucionuoja tokią struktūrą įmanoma sukurti realybėje, būti, kad dar iki šio amžiaus pabaigos
labai greitai, taigi nežemiškos ligos pa bet tyrimai šia kryptimi vykdomi. sulauksime pirmųjų nuotraukų iš kitos
sireikš anksčiau, nei rasime būdų išnaudoti planetinės sistemos. O tai jau bus visiška
biosferą savo reikmėms. O jei biosferos Galiausiai, net jei žmonės neskris už Saulės fantastika, virtusi realybe.
nėra, tai kodėl mes ten apskritai skridome? sistemos ribų, ten gali nuvykti autono
Daug prasmingiau tada būtų kolonizuoti miniai zondai. „Voyager 1“ ir „Voyager 2“,
Saulės sistemos planetas. paleisti aštuntajame dešimtmetyje, jau pa

Didvyris kiekviename iš mūsų: Joseph Campbell „Herojaus su tūkstančiu veidų“ įtaka pop kultūrai | Tadas Jakubauskas
Didvyris kiekviename iš mūsų:

Joseph Campbell „Herojaus su Tūkstančiu veidų“
Tadas Jakubauskas
įtaka pop kultūrai Vaikas, kuris bando būti suaugusiuoju, berniukas, kuris
bando būti vyru ir gyvūnas, kuris bando būti žmogumi.
Fantastiniai filmai, romanai arba kompiuteriniai žaidimai labai dažnai yra laikomi
būdais pabėgti nuo realybės ar ją sudarančios banalios rutinos. Iš fantastikos mėgėjų
neretai galima išgirsti skundų, kad įprastas, vidutinis modernaus žmogaus gyvenimas
savo dramatiškumu ir reikšme niekaip negali prilygti istorijoms, kurias pasakoja
kino filmai bei kitos medijos. Tačiau pastaroji tiesa anaiptol nebuvo akivaizdi vienam
žymiausių XX a. amerikiečių lyginamosios mitologijos ir religijotyros specialistų
Jospeph Campbell (1904 – 1987).
Anot mokslininko, fantastiniai siužetai egzamino išlaikymas, vaiko gimimas ar Campbell tikėjo, kad šių istorijų tikslas yra
simboline forma iliustruoja ir išreiškia nugalėta liga. Moderniais laikais visa tai ne atitraukti mus nuo realybės, bet parodyti
ne ką kita kaip kiekvienam žmogui arti randa metaforišką išraišką fantastinė tai ko dažnai joje nepastebime. Autoriaus
mas ir suprantamas universalias patir je literatūroje, o dar seniau šios visiems idėjos buvo išdėstytos daugelyje jo darbų,
tis: stresas prieš egzaminus, nelaiminga žmonėms bendros gyvenimo problemos bet greičiausiai pats įtakingiausias iš jų
meilė, neįmanoma situacija darbe, draugo buvo nagrinėjamos mitologiniuose padavi buvo Campbell knyga „Herojus su tūkstan
išdavystė arba atvirkščiai – vairavimo muose, ypač legendose apie didvyrius. čiu veidų“ (2015 – siais leidyklos „Tyto

„STAR WARS: a new hope“
alba“ išleista lietuviškai). Tai darbas tiesio Rogers“, tačiau nesugebėjus įsigyti jų au jau daugiau kaip 40 metų ilgainiui lėmė
giai veikęs gerai žinomas filmų franšizes torinių teisių Lucas buvo priverstas sukurti kertinių Campbell idėjų išplitimą ir pritai
tokias kaip George Lucas „Žvaigdžių karai“ visiškai naują intelektualinę nuosavybę. kymą ne tik Lucas mokslinės fantastikos
ir Wachowski „Matrica“, o per juos – visą epuose, tačiau apskritai visoje Holivudo
šiuolaikinę pop kultūrą. „Žvaigždžių karai“ sėmėsi įkvėpimo ne industrijoje, bei už jos ribų.
tik iš minėtų serialų, tačiau ir iš japonų
režisieriaus Akira Kurosawa filmų apie feo Prieš įsitraukdamas į kino industriją,
Joseph Campbell įtaka „Žvaigždžių karams“ dalinę Japoniją ir samurajus, istorinių situ George Lucas svajojo apie lenktynininko
acijų kaip, kad Romos Respublikos trans karjerą. Jo aistra automobiliams vėliau
Buvo daug veiksnių formavusių tuomet dar formacija į Romos Imperiją, demokratijos lėmė technologine pažanga pasižyminčią
mažai žinomo režisieriaus Geroge Lucas virsmas diktatūra XX a. Vokietijoje, bei „Žvaigždžių karų“ epopėjos tematiką,
idėjas, kuomet maždaug 1972 – siais Vietkongo pergalė Vietname prieš tech tačiau jaunystėje vos per plauką neprara
jis pirmą kartą atsisėdo rašyti pirmąjį nologiškai pažangesnias Jungtines Valsti dęs gyvybės lemtingoje avarijoje, Lucas
„Žvaigždžių karų“ scenarijų. Pradžioje, jas. Vis dėlto didžiausią įtaką Lucas projek persvarstė savo pasirinkimus ir nusprendė
jaunasis menininkas eksperimentavo su tui tikriausiai turėjo būtent Jospeph Camp atsigręžti į mokslą, meną, bei kultūros
mintimi kino juosta paversti 1930 – ųjų bell idėjos išdėstytos knygoje „Herojus su studijas.
laikotarpio nespalvotus fantastinius seria tūkstančiu veidų“. Milžiniškas „Žvaigždžių
lus, tokius kaip „Flash Gordon“ arba „Buck karų“ franšizės populiarumas besitęsiantis

pat yra linkęs padalinti į tris pagrindinius

mitologinio didvyrio žygio etapus: Atsisky
rimą, Iniciaciją ir Grįžimą.
Siekiant suprasti šiuos tris Monomito kom

ponentus, būtina atkreipti dėmesį į Joseph
Campbell pabrėžiamą, mituose ir literatū
roje dažnai sutinkamą dviejų pasaulių
perskyrą. Archetipinis didvyrio žygis dažnai
prasideda sustabarėjusiame, prognozuoja
mame ir gerai pažįstamame kasdienybės
pasaulyje. Jį neblogai apibūdina šiais laikais
populiari sąvoka – „komforto zona“. Tai
saugi vieta, tačiau joje nėra jokios gyvybės,
įkvėpimo ar potencialo raidai.
Pirmajame Atsiskyrimo etape, didvyris ve

damas būtinybės arba padrąsinančios įta
„lord of the rings: return of the king“ kos iškeliauja į antrąjį, ypatingąjį pasaulį,
arba kitaip tariant – nežinomybę. Tai pavo
Eidamas būtent šiuo keliu būsimasis išsivystė visiems žmonėms bendri anato jinga vieta arba situacija, pilna priešiškų
„Žvaigždžių karų“ kūrėjas studijavo an miniai bruožai bei organai, tokiu pačiu jėgų, neištyrinėtų teritorijų, rizikos, bet
tropologiją Modesto koledže, Kalifornijoje principu žmonių psichika ir jos raida įgavo tuo pačiu ir pasakiškų turtų bei galimybių.
ir šitaip pirmą kartą susidūrė su Joseph archetipinius panašumus, nepriklausomus Antrajame Iniciacijos etape, didvyris įveikia
Campbell idėjomis. Lucas labai domino nuo individualios sąmonės ar kultūrinio iššūkius, atranda lobį (materialų arba
Campbell pateikta psichologinė didvyrių konteksto kuriame ji subręsta. dvasinį) bei galiausiai Grįžimo etape jis
mitologijos interpretacija. Kurdamas sugrįžta atgal į kasdienybės pasaulį pasida
„Žvaigždžių karus“ režisierius stengėsi Savo knygoje Campbell tęsia Jung mintį linti savo atradimu su bendruomene.
iliustruoti tipinį mitologinio didvyrio žygį aprašydamas skirtingų kultūrų padavi
per Luke Skywalker personažą, sukurti muose ir legendose apie didvyrius pa Didvyrio žygis neprivalo griežtai sek
„modernų mitą“ arba kaip pats Lucas yra sitaikančių bendrų archetipinių motyvų ti būtent tokia naratyvo struktūra, bet ji
pasakęs interviu su amerikiečių žurnalistu sumą, kurią jis vadina „Didvyrio kelione“ apibrėžia bendras šių istorijų tendencijas:
Bill Moyers – „papasakoti seną istoriją arba „Monomitu“. Būtent šias archetip prieš įsitraukiant į Sukilėlių Aljanso kovą
nauju būdu.“ ines temas George Lucas siekė iliustruoti prieš Galaktikos Imperiją, Luke Skywalker
„Žvaigždžių karų“ filmais. Po originali kelionės pradžia „Žvaigdžių karuose“ yra
Didvyrio kelionė arba „Monomitas“ osios trilogijos išleidimo, Lucas ir Camp monotoniškas gyvenimas nuobodžioje dy
bell susipažino ir tapo gerais draugais. Ši kumų planetoje Tatuine, tuo tarpu
Pagrindinė knygos „Herojaus su tūkstančiu draugystė tęsėsi iki pat Campbell mirties Watchowski „Matricoje“ prieš reali
veidų“ prielaida gali būti apibendrinta ši 1987 metais. Campbell tegiamai atsiliepė zuodamas savo kaip išrinktojo „Neo“ liki
taip: Jospeph Campbell atkreipia dėmesį, apie „Žvaigdžių karus“ ir ne kartą komen mą, Thomas Anderson dirba programinės
jog skirtingų kultūrų religijose, mituose tavo juose iliustruotas idėjas interviu su įrangos kompanijoje ir gyvena nuomuo
ir legendose apie didvyrius bei mesijiškas amerikiečių žurnalistu Bill Moyers doku jamame bute. Hario Poterio dienos bėga
figūras pasitaiko daug bendrų motyvų, mentinių laidų cikle „Mito galia“ (angl. gyvenant kartu su Durslių šeima savo kam
nepaisant to, kad šios kultūros vystėsi „The Power of Myth“). baryje po laiptais, o hobitai dalyvausiantys
nepriklausomai, būdamos atskirtos viena „Žiedų Valdovo“ įvykiuose leidža laiką Šyro
nuo kitos tiek geografinių, tiek istorinių Atsiskyrimas, Iniciacija, Grįžimas. kaimelyje.
aplinkybių.
Knygoje „Herojus su tūkstančiu veidų“ Religiniai naratyvai pasižymėjo šiais
Kadangi šie panašumai nebuvo sukurti Jospeph Campbell tipinę mitologinio did pavyzdžiais nuo dar seniau. Judeo-krikš
sąmoningomis pastangomis, kaip paaiški vyrio kelionę suskirsto į 17 žingsnių. Jie čioniškoje tradicijoje Ievos ir Adomo istori
nimu Campbell rėmėsi šveicarų psicholo visi neprivalo būti vienoje istorijoje. Vie ja prasideda aptvertame rojuje – Edeno
go, Sigmund Freud mokinio, Carl Gustav nos istorijos susikoncentruoja ties vienais sode, tuo tarpu prieš pradėdamas mokyti
Jung įvesta kolektyvinės pasąmonės idėja. žingsniais, kitos ties kitais, tačiau didžioji žmones apie Dangaus Karalystę, Jėzus
Jung kolektyvinę pasąmonę apibrėžė kaip jų dalis neretai sutampa lyginant skirtingus Kristus gyvena paprastą gyvenimą užsiim
visai žmonijai bendrų, paveldimų psichi didvyrių mitus tarpusavyje. Savo knygoje damas žemišku, iš savo globėjo Juozapo
kos bruožų, instinktų, elgesio formų ir Campbell parašo visą skyrių aptardamas perimtu dailidės amatu. Iki savo kelionės į
psichologinių funkcijų sumą. Psichologas kiekvieną didvyrio kelionės žingsnį in nušvitimą, Šakjos valstybės princas Sidhar
tikėjo, jog lygiai kaip evoliucijos eigoje dividualiai, tačiau jų sumą autorius taip ta Gautama (būsimasis Buda) gyvena užda

rytas tėvo rūmuose – apsuptas malonumų Filosofinėje literatūroje dviejų pasaulių Mitologija, kaip simboliškai perteikta psichologinė
ir kruopšiai saugomas nuo skausmo, smur perskyrą ir tris apibūdintus didvyrio ke raida
to, bado ir ligų perpildyto realaus pasaulio. lionės etapus ypač gerai iliustruoja Platono
„Olos Alegorija“ pateikta klasikiniame vei Viena iš pagrindinių mitologijos funkci
Sekant Jung, Campbell ir kitų šios tradici kale „Valstybė“. Šiame vaizdinyje, žmonės jų, anot Joseph Campbell, yra poetiškais
jos mąstytojų mintį, perskyra tarp dviejų lyginami su kaliniais nuo gimimo laikomais simboliais ir dramatiškomis metaforomis
pasaulių yra ne kas kita, kaip simboliškai oloje. Jie surakinti tokiu būdu, jog visada perteikti asmenybės raidą. Psichologinis
išreikšta perskyra tarp sąmonės ir mato tik daiktų šešėlius ant sienos, kuriuos progresas gali būti ir sėkmingas, ir nesėk
pasąmonės. Žmogui nežinomybę yra labai sukuria laužo šviesa. Šie šešėliai – vienin mingas, tad šiuo būdu didvyrių mitologija
lengva užpildyti pasąmonėje slypinčių telė kaliniams žinoma tikrovė. Filosofas atitinka Senovės Graikijos dramos žanrus –
turinių projekcijomis. Joje žmogus regi savo yra asmuo, kuris išsilaisvina iš grandinių, komediją ir tragediją. Abi dramos rūšys gali
paties lūkesčius, baimes, prognozes ir in palieka olą ir pamato realybę tokią, kokia pasitarnauti žmogui kaip teigiamas arba
terpretacijas, todėl nežinoma teritorija arba ji yra ištikrųjų. Galiausiai jis sugrįžta į olą neigiamas pavyzdys. Tipinis didvyrio mi
situacija tampa tarsi pasąmonės suišori pas kitus kalinius ir dalinasi savo išminti tas iliustruoja sėkmingą asmenybės raidą,
nimu. Metafizinės realybės, astralinės mi. Šioje vietoje nesunku įžvelgti sąsajų su kurią apibrėžia vaiko transformacija į su
dimensijos, mitologiniai amžiai, mokslinės „Matrica“. augusį žmogų – visapusiškai savarankišką,
fantastikos ateities vizijos – visa tai Camp laisvą individą nepriklausantį nuo tėvų.
bell akyse yra alegorijos ir simboliai sutei Campbell požiūriu, trijų etapų Monomitas Deja, Didvyrio kelionė gali ir nepasisekti.
kiantys pasąmonės turiniui sąmoningą sudaro ciklą – kiekvieno nuotykio pabaiga
išraišką. yra kito nuotykio pradžia, tad mitologinis Klasikinis nesėkmingo didvyrio mito
didvyris gali būti suvokiamas kaip tai, kas pavyzdys yra Edipo istorija iš graikų
Fantastikos kūriniuose dviejų pasaulių nuolat medijuoja tarp priešybių. Keliau mitologijos. Šį padavimą ypač mėgo ko
perskyra reiškiasi daugybe pavidalų – tai damas pirmyn ir atgal tarp dviejų pasaulių, mentuoti Jung mokytojas, garsusis austų
perskyra tarp Dabarties ir postapokaliptinio didvyris yra tai, kas palaiko gyvybinius psichologas Sigmund Freud įvedęs sąvoką
2029 – ųju Los Andželo („Terminatorius“); procesus. Jo judėjimą galima palyginti su „Edipo kompleksas“. Šiuo atveju berniukas
Tikrovės ir Matricos („Matrica“); Kokono širdies susitraukimu ir išsiplėtimu arba išlieka infantilus net ir labai brandžiame
ir Puslo („Final Fantasy XIII“); Londono ir pakaitomis minamais dviračio pedalais. amžiuje per savo liguistą prisirišimą prie
Narnijos („Narnijos kronikos“), Slėptuvės Pašalinus vieną iš kontrastuojančių prin motinos. Pavyzdžiai pop kultūroje įtraukia
101 ir Vašingtono griuvėsių („Fallout 3“) ir cipų, įsigalėtų negyvas vienpusiškumas. Šia Alfred Hitchcock 1960 – ųjų siaubo filmą
t.t. Svarbu atkreipti dėmesį, jog du pasauliai prasme, tarp pasaulių keliaujantis didvyris „Psichopatas“ arba Anakin Skywalker nu
neprivalo būti dvi skirtingos vietos. Tai gali sutampa su egiptiečių saulės dievu Ra, puolimą į Tamsiąją Pusę „Žvaigždžių karų“
būti dvi skirtingos situacijos toje pačioje kiekvieną naktį nusileidžiančiu į požemių priešistorės trilogijoje. Vaikystėje būsima
vietoje, arba ta pati vieta skirtingais laikais pasaulį kautis prieš gyvatę Apopą vien tam, sis džedajus bijojo atsiskyrimo nuo mamos,
(ypač istorijose apie keliones laiku). kad vėl ateitų nauja diena. o vėliau atsiskyrimo nuo motiną atsto
„The Matrix“

jančios moteriškos figūros – mylimosios

Padmės Amidalos. Tam, kad šis atsiskyri
mas neįvyktų, Anakin ryžosi sandoriui su
„velniu“ – Dartu Sidijumi – pats tapdamas
Dartu Veideriu. Ironiška, bet toks žingsnis
lėmė būtent Padmės netektį.
Dažnas, Campbell aprašomas Didvyrio ke

lionės motyvas yra „Banginio pilvas“. Šiuo
atveju istorijos pagrindinis veikėjas atsi
duria banginio arba didelės pabaisos pilve
visai kaip Pinokis 1940 – ųjų „Disney“
animaciniame filme arba pranašas Jona
Senajame Testamente. Pabaisa gali būti
ir metaforiška – Luke Skywalker kartu su
kompanionais įstringa Imperijos kosminėje
stotyje „Mirties žvaigždėje“, o genetiškai
modifikuotas superkarys „Master Chief“
atsiduria priešiškų ateivių erdvėlaivyje
„The Truth and Reconsiliation“ kultinėje
„Halo 4“
„Xbox“ platformos pirmo asmens šau
dyklėje „Halo: Combat Evolved“ (2001).
kurią atvaizduoja didvyrio mitas. Neretai savo tėvą nuo Imperatoriaus ir Tamsiosios
Viena iš šio lygio sekcijų net yra pavadinta
įvairi literatūra, filmai ir kompiuteriniai Jėgos pusės įtakos, tuo pačiu „Matricoje“
„Into the Belly of the Beast“ (liet. „Į pabai-
žaidimai pasakoja istorijas apie pagrindi Neo ryžtasi pavojingai misijai nuo agentų
sos pilvą“).
nius veikėjus, kurie ieško savo dingusio išgelbėti savo tėvišką figūrą Morfijų. Ly
tėvo, mėgina jį išvaduoti nuo priešų arba giai taip pat egiptiečių mitologijoje dievas
Pasak „Herojaus su tūkstančiu veidų“ au
siekia atkeršyti už jo mirtį. Pavyzdžiai būtų Horas susikauna su dėde Setu siekdamas
toriaus, tokia pabaisa simboline prasme
Šekspyro „Hamletas“ , Franko Herberto išvaduoti savo tėvą Ozyrį įkalintą požemių
yra lygi motinos gimdai. Psichologiniame
mokslinės fantastikos epas „Kopa“ (angl. pasaulyje. Ko moko šios istorijos?
lygmenyje pavojingos situacijos veikia kaip
„Dune“), filmai „Liūtas karalius“, „Tro
motinos įščios. Nors vaikiškas naivumas
nas: Palikimas“, „Indiana Džounsas ir Labai dažnai tokiose kelionėse tėviška
išnyksta smogus realybei, šioje tamsioje ir
paskutinis kryžiaus žygis“, „Laiko vingis“, figūra miršta, tiesiogine arba perkeltine
pavojingoje terpėje pradeda megztis nauja
„Ieškomas“ arba kompiuteriniai žaidimai prasme. Žiūrint iš psichologinės perspek
gyvybė – užgrūdintos, suaugusio žmogaus
„Fallout 3“ ir „Shenmue III“ tarp daugelio tyvos, tėvo autoritetas turi išnykti tam,
asmenybės embrionas.
kitų. kad vaikas taptų savarankiškas. Suaugęs
žmogus, tam tikra prasme, pats turi būti
Santykis su tėvo figūra taip pat turi nepa
Luke Skywalker filme „Žvaigdžių karai Ep. savo tėvu. Ieškodamas savo tėvo didvyris
keičiamą vaidmenį psichologinėje raidoje,
VI: Džedajų sugrįžimas“ mėgina išlaisvinti ištikrųjų ieško pats savęs – prarastos
tėviškos išminties, kuri glūdi jame pačiame
kaip potencialas. Tai padeda suprasti Su
permeno tėvo Jor-Elo (Marlon Brando)
žodžius 1980 – ųjų filme „Supermenas II“.
Sugražindamas prarastas Supermeno galias
per asmeninį pasiaukojimą, Jor-Elas pri
simena Kriptono planetos pranašystę tar
damas: „sūnus taps tėvu ir tėvas taps sūnu
mi“. Neatsitiktinai šis sakinys sutampa su
Kristaus žodžiais Evangelijoje pagal Joną:
„Aš ir Tėvas esame viena“ (Jn, 10 – 30),
„Tėvas manyje ir aš jame“ (Jn, 10 – 38).
Galimai pats reikšmingiausias Didvyrio

kelionės etapas yra Joseph Campbell
įvardijama „Apoteozė“ (graik. „sudievė
jimas“). Filmuose ir kitose medijose, did
vyriai istorijos pabaigoje dažnai pakliūna į
beviltišką situaciją ir patys patiria mirtį
„TRON: Legacy“

„Dragon Ball z“
tiesiogine arba perkeltine prasme. Senoji Pop kultūroje Apoteozės pavyzdžių apstu. Didvyris kiekviename iš mūsų
asmenybė miršta, bet kartu su ja – miršta Luke Skywalker tampa džedajumi atsi
ir jos limitai. Šitaip sukuriamos sąly spyręs Imperatoriaus gundymams žengti Kadangi legendos apie didvyrius iliustruoja
gos išsivystyti naujam, daug didesniam į Tamsiąją Pusę, Neo prisikelia iš mirties psichologinę raidą, anot Jospeph Camp
sąmonės lygiui negu anksčiau. Per mirtį po to kai jį nušauna Agentas Smitas, bei bell, kiekvienas iš mūsų esame didvyriais
ir prisikėlimą didvyris patiria radikalią lengvai įveikia priešą savo naujais sugebė savo gyvenimo kontekste, nepaisant mūsų
transformaciją ir galios antplūdį. Dažnai tai jimais, Terminatorius T-800 yra nugalimas lyties ar etninės tapatybės. Kiekvienas iš
įkvepianti istorijos akimirka, kuomet hero pažangesnio T-1000, tačiau jis prisikelia mūsų esame savo asmeninės istorijos pro
jus prisikelia iš nevilties, pasiekia savo pil įsijungus alternatyviam energijos šaltiniui tagonistais. Visa tai sutampa su antrajame
ną potencialą ir naujomis galiomis įveikia ir užbaigia kovą pergale. „Protagonisto“ numeryje Svaro iš hiphopo
antagonistines blogio jėgas. grupės „G&G Sindikatas“ išsakytomis min
Vis dėlto, greičiausiai niekas nėra pavaiz timis komentuojant savo Kaptino Lietuvos
Religiniai ir mitologiniai naratyvai ilius davęs Apoteozės akimirkos taip efekty tematikos cosplay kostiumo simbolinę
truoja šią mintį per Fenikso atgimimą iš viai ir įsimintinai kaip anime, bei manga reikšmę: „Kapitonas Lietuva kiekvienam
pelenų graikų mitologijoje, Jėzaus Kristaus franšizė „Dragon Ball Z“. Legendinė Goko mūsų simbolizuoja jo asmeninį didvyrį. Jis
prisikėlimą po nukryžiavimo, budistų vie transformacija į Super Sajaną kovoje prieš tikrai yra kiekviename iš mūsų, tik kartais
nuolių sugebėjimą numarinti savo ego ir Fryzą daugeliui serijos fanų yra vienas mes nedrįstame to sau pripažinti ir dėl
virsti Boddhisattvomis – nuo reinkarnaci mėgstamiausių jų vaikystės momentų. Toks įvairių priežasių, nedrįstame jam leisti
jos rato nepriklausomomis dvasiomis apie teiginys atviras ginčams bei diskusijai, veikti.“ Semdamiesi išminties iš mitologi
kurias sukasi šventųjų garbinimo kultas tačiau Gohano transformacija į antro lygio jos bei skirtingų pop kultūros pavyzdžių,
Mahajanos Budizme. Daugelio Afrikos ir Super Sajaną bevilitiškoje kovoje prieš Cellą kiekvienas asmeniškai galime pasirūpinti,
Pietų Amerikos genčių iniciaciojos ritualai drąsiai gali būti laikoma net dar geresniu kad mumyse slypintis didvyriškumas ne
atkartoja visą šią archetipinę tematiką Apoteozės pavyzdžiu. Akimirka kuomet pasiliktų pasąmonės tamsoje, bet rastų
atskiriant berniukus nuo motinų ir per lydimas Hironobu Kageyamos dainos „Un išraišką kasdienybėje per sąmoningą ir
leidžiant juos pro skausmingą arba baimę mei No Hi ~ Tamashii Tai Tamashii“ savimi ryžtingą realizaciją. Šia prasme, Kapi
keliančią patirtį iš kurios vaikai turi sugrįžti nepasitikintis, jautrus berniukas Gohanas tonas Lietuva tikrai gyvena kiekviename iš
kaip pilnaverčiai suaugę žmonės. Nors tiesiog milžinišku galios proveržiu peri mūsų. Tai Campbell „Herojus su tūkstančiu
šiuolaikinė Vakarų kultūra įšventinimo ma savo tėvo Goko, kaip planetos gynėjo veidų“ arba Lietuvos atveju – Herojus su
ritualų neturi, vairavimo egzaminas, vaidmenį, po šiai dienai vienija ir įkvepia trimis milijonais veidų.
tarnyba kariuomenėje arba sutvirtinimo milijonus „Dragon Ball Z“ fanų visame
sakramentas katalikams, kartais atlieka pasaulyje.
psichologinį iniciacijos ritualo vaidmenį.

Protagonistas rekomenduoja: pavasario renginiai
Pavasario renginiai
Fantastiškų renginių niekuomet nebus per daug! Būtent su šia idėja tęsiame tradicinę
„Protagonisto“ žurnalo rubriką ir pristatome dar vieną seriją puikių pavasariškų
renginių skirtų geek‘iškos kultūros fanams. Jei esame kiaulės ir ką nors pamiršome,
neteiskite… Geriau parašykite mums laišką į ProtagonistasMagazine@gmail.com ir
padėkite pasitaisyti artėjant vasarai!
Festivalis „InfoShow 2020“ Kovo 27 - Balandžio 9 d.

„InfoShow“ - tai informatiškiausias studentų
festivalis, kuris jau beveik 20 metų stebina lankytojus
originalių renginių gausa. Pasak organizatorių, KTU
Informatikos fakulteto studentų atstovybės, InfoShow
suvienija įvairiausias informacinių technologijų šakas
- muziką, vaizdo žaidimus, japonų kultūrą bei daugelį
kitų aktyvių veiklų. Studentai šiemet kvies į tradicines
studentiškas orientacines varžybas, ne tik studentams
įdomią naujųjų technologijų konferenciją „KTU
NEXT“, kvies susiburti anime fanus tradiciniame
„Anime Nights“ renginyje bei pakvies pasivaržyti
žaidimų turnyruose „Lan Party“ renginyje. Pavasarį
kviečiame pradėti Kaune!
Wargame Weekend 2020 Kovo 28-29 d.

Trečius metus iš eilės „Wargame Weekend“ kviečia stalo žaidimams
prijaučiančius bei kitus smalsuolius į karinių miniatiūrų žaidimų (arba
paprasčiau - wargame’ų) šventę. Nesvarbu ką mėgstate – analoginius
stalo žaidimus, strateginius ar taktinius kompiuterinius žaidimus, o gal
galvojate, jog nieko geriau už šachmatus negali būti - šis renginys yra kaip tik
jums. Išbandykite tokius miniatiūrų žaidimus, kaip „Warhammer 40000“,
„Warhammer: Age of Sigmar“, „Infinity“, „Warmachine“ bei daugelį kitų.
Nebijokite informacijos gausos, „Wargame Weekend“ metu visus žaidimus
pristatinėja veteranai, kurie paprastai ir profesionaliai jums viską paaiškins. Tie,
kurie yra linkę į menus ar amatus, galės prisijungti į dirbtuves, susiklijuoti savo
figūrėlę, ją nusidažyti ir pasiimti namo. „Wargaming“ hobis yra neaprėpiamai
platus ir „Wargame Weekend 2020“ bus puiki proga susipažinti su šiuo
užsiėmimu. Kovo mėn. 28-29 dienomis užsukite į stalo žaidimų ir hobio centrą
„RIKIS“ ir sužinokite, kas taip sužavėjo net patį Kapitoną Lietuvą.

Protagonistas rekomenduoja: pavasario renginiai
BLON Animacijos ir video žaidimų festivalis Balandžio 23-26 d.

BLON – tai unikalaus formato animacijos ir vaizdo
žaidimų festivalis, kuriame gali sutikti didžiausių pasaulio
animacijos ar žaidimų studijų talentą ir niekam nežinomą
būsimą genialų kūrėją. Šis festivalis – tai inkubatorius,
kuriame jauni neatrasti talentai keičiasi įkvėpimu su
industrijos rykliais.
BLON programoje – kontraversiški filmai, video žaidimai,

VR patirtys suaugusiems bei vaikams skirta, subtili ir
estetiška Prancūzijos, Japonijos, Skandinavijos ir kitų šalių
meistrų animacijos ir vaizdo žaidimų programa. Taigi, jei
balandžio mėnesį planuojate išvyką prie jūros, neaplenkite
Klaipėdos kultūros fabriko.
Pavasario renginiai „Rikyje“ visą pavasarį

Stalo žaidimų ir hobby centro „Rikis“
lankytojai žino, kad čia kone kiekvieną
savaitgalį verda veiksmas. Naujų stalo
žaidimų pristatymai, „Magic: The Gathering
turnyrai“, „Dungeons & Dragons“ žaidimų
sesijos - tai tik keletas iš daugybės čia
dirbančios komandos organizuojamų
renginių. Norėdami pristatyti juos visus,
netilptume į žurnalo puslapius, tad tiesiog
paliekame rekomendaciją apsilankyti
„Rikis“ internetiniame puslapyje ir išsirinkti
sau pačiam labiausiai patinkančią pramogą.
Pavasario renginiai „World of Games“ visą pavasarį

Kauniečiai irgi turi savo bazę mėgautis
geek‘iškais hobiais. „World of Games“ kiekvieną
savaitgalį organizuoja mažas šventes ir kviečia
susiburti visus bendraminčius. Čia galėsite pasin
erti į naujus stalo žaidimų nuotykius - nesvarbu
ar tai nauja „Dungeons & Dragons“ kampanija
ar savaitgalinis pasigalinėjimas atnaujintomis
„Magic: The Gathering“ ar „Yu-gi-oh“ kortų
kaladėmis, „World of Games“ fantastika alsuoja
visą pavasarį. Nepaisant to, čia galite įsigyti dažų
ar figūrėlių savo mylimam wargame ar pasigrieb
ti naujo leidimo booster pack, kai tiesiog norisi
atplėšti naują kortų pakelį.

Interviu: Monokuro Yun ir „kaip lietuvei gal ir neblogai“ | Greta Musteikienė
INTERVIU:
Greta Musteikienė
Rašymo mėgėja, norinti tai daryti vis
geriau ir geriau, dviejų elektroninių
Monokuro Yun
knygų autorė
ir „kaip lietuvei gal ir neblogai“

Justina Kapeckaitė dar žinoma kaip Monokuro Yun – lietuvių autorė, kuri pasuko
dar nedaug tautiečių pramintu taku: savo pirmąją knygą ji išvertė į anglų kalbą ir
praėjusiais metais išleido užsienyje popieriniu bei elektroniniu formatais. „The Sign“ –
tik pirma iš numatomos knygų serijos, pasakoja apie princesės Medani, pusiau demono
Siris bei jo magiško kompaniono Nytrio kelionę magijos pilname pasaulyje, siekiant
sustabdyti pabaisų puolimą.
Knyga jau sulaukė neblogų atsiliepimų iš publishersweekly.com ir įvairių kitų
apžvalgininkų, tačiau pirmąją knygos versiją vis tiek teko perleisti. Apie knygos rašymo
ir leidybos procesą autorė mielai sutiko papasakoti ir mūsų skaitytojams.

Justina Kapeckaitė / Monokuro Yun
Savo tikro vardo ir pavardės neslepi, bet kaip rašytoja prisistatai “Monokuro Japonų kultūra bent kol kas irgi tiesiogiai neatvaizduota, išskyrus
Yun – lady of feathers and swords”. Kodėl pasirinkai naudoti slapyvardį ir ką panašumą į japoniškų novelių žanrą dėl rašymo stiliaus.
jis reiškia?
O fechtavimasis mano gyvenime atsirado būtent dėl šios knygos.
Kadangi mano kūrinys primena japonišką Light Novel žanrą, Moterys rašytojos dažnai turi sunkumų aprašinėjant veiksmo ar
nusprendžiau pasirinkti slapyvardį, kuris kažkaip sietųsi su vis dvikovų epizodus, tad nutariau pasisemti tam tikros praktikos,
populiarėjančia kultūra. Kaip žinia, knyga išleista angliškai, o mano kuri man padėtų kaip įmanoma logiškiau ir įdomiau aprašyti tokias
pavardę užsienio skaitytojams būtų sunku perskaityti. scenas.
„Yun“ yra Justina trumpinys, kurį man sugalvojo draugė japonė, o Kodėl nusprendei parašyti knygą anglų kalba, kodėl ne lietuvių?
„Monokuro“ atkeliavo iš vienos j–pop dainos (jap. Monochrome).
Dėl „lady of feathers and swords“, tai bandžiau susieti du man Knygos originalas yra parašytas lietuvių kalba. Stalčiuje dar guli ir
brangius hobius: rašymą ir fechtavimąsi istoriniais ginklais. du vis dar neversti tęsiniai.
Pati esi medikė, japonų kultūros gerbėja, ir kaip jau girdėjom, fechtuojiesi Norėjau pasiekti kaip įmanoma platesnę auditoriją, pasižiūrėti,
istoriniais ginklais. Ar tai atsispindi tavo knygoje, ar rašei kaip tik tai, kas visai kaip mane vertintų pasaulio kontekste. Mūsuose kažkaip priimta
su tavimi, kaip Justina Kapeckaite, nesusiję? lygintis tarpusavyje, o jau kas trupučiuką geriau, na tai gaaal
užsieny gėdos ir nepadarytų. Tas toks vertinimas, kad „kaip lietuvei
Medicina šioje istorijoje tikrai nevaidina kažkokio vaidmens gal ir neblogai“, man neatrodo nei pagrįstas, nei patenkinamas.
(nebent reiktų kokias vaistažoles aprašyti). Kaip pastebėjo Nėra tokio dalyko kaip geras autorius, nes užsienietis, ir pusėtinas
pažįstami fantastikos gerbėjai, rašytojams medikams būdinga kuo autorius, nes lietuvis. Man buvo įdomu, kaip reaguos žmonės, kurie
labiau pagrįsti savo pasaulį, kad nebūtų tokių paikų fantastiškų nieko nenutuokia apie mano tautybę ir kuriems ta istorija būtų
elementų kaip tarkim labai greitas žaizdų pagijimas nenaudojant lyginama su bet kuria kita, nepaisant, kas ją parašė.
magijos ar pan.

Autorė ir jos knyga
Šalia to turiu ne vieną užsienietį draugą, nekalbantį lietuviškai, tad Kiek laiko užtruko knygos originalo rašymas? Kas rašant buvo sudėtingiausia?
norėjau, jog ir jie galėtų pasidžiaugti mano kūryba.
Pats pradinis pirmos dalies variantas buvo parašytas per kokius
O originalą vertei pati ar ieškojai vertėjo? keturis mėnesius. Vėliau vis prie jo grįždavau, ką nors pataisydavau.
Buvau pateikusi rankraštį „Pirmos Knygos konkursui“, tad teko
Verčiau pati, draugai padėjo kažkiek pataisyti klaidas (tuo pat metu sukurti prologą, bent tris sykius siunčiau jį draugams, prašydama
tapę ir pirmais skaitytojais bei vertintojais). Paskui dar šiek tiek pastabų. Kadangi gavau kontraktą konkursui dar neįpusėjus, teko
stilistiką pakeitė „Morgan James Publishing“ redaktorė. Deja, dėl rankraštį atsiimti.
man ne visai suprantamų priežasčių pirma redakcija buvo aptekusi
gramatikos klaidomis, tad po poros mėnesių gavau žinutę, jog bus Sudominti skaitytoją nuo pirmųjų puslapių ir išlaikyti jo dėmesį
išleista pataisyta redakcija. Ji irgi ne visai išpildo mano lūkesčius, nėra lengvas darbas. Nors iki šiol sulaukiu įvairių vertinimų ir
bet užsienio skaitytojai bent jau neatžymi savo komentaruose šio komentarų apie per lėtai vykstantį veiksmą, ar per staigią, ne visai
nemalonaus trūkumo. pagrįstą pabaigą, daugelis skaitytojų teigia kūrinį perskaitę gana

lengvai, vienu prisėdimu, net tuo atveju, jei fantastikos įprastai pastebėti tam tikrus šablonus, sakinių konstrukcijas, klišes, kalbinę
neskaito. Sudominti net tokį skaitytoją gana didelis pasiekimas, raišką ir pan. Nesakau, kad kokie nors kursai nebūtų pravertę, bet
mano manymu. Bent jau kaip nesudėtingas laisvalaikio skaitinys, taip jau atsitiko, kad viską nuo iki teko mokytis sunkiuoju būdu, tai
manau, pasiteisino. yra daug skaityti, o tada daug ir nuobodžiai klysti rašant.
Sakai, siuntei rankraštį draugams. Ko konkrečiai iš jų norėjai? Ar jie buvo tavo Ar “The Sign” vienintelis publikuotas tavo kūrinys? Ar esi anksčiau publikavusi
kritikai ar atliko kitokią funkciją? savo kūrybą kokioje nors rašytojų svetainėje, spaudoje ar kitur?
Siunčiau rankraštį draugams, dalimis kėliau ir į viešas svetaines dar Esu šiek tiek skelbusi savo kūrybos rašyk.lt, bet tai buvo tikrai seniai
kitiems žmonėms, kurie norėtų paskaityti. ir susidomėjimo nelabai sulaukė, o kritika paprastai pasitaikydavo
priekabi, bet ne visai vietoje. Tarkim komentatorius pareiškia,
Taip vadinamieji „beta skaitytojai“ yra svarbi proceso dalis, kad mano kūrinio ištrauka lūžta nuo tiesioginės kalbos, bet tada
ypač rašant pirmąją knygą. Kuo daugiau teksto prirašai, tuo pasižiūri, ką pats komentatorius rašo, ir nemaloniai nustembi, jog
sunkiau su juo tvarkytis, bent jau man, tad norėjau įsitikinti, jog ten situacija netgi blogesnė. Teko ne iš vieno rašančiojo išgirsti,
veiksmas sklandus ir siužetas nuoseklus, kad veikėjai nesielgia jog rašyk.lt nėra pati maloniausia patirtis rašančiajam, tad daugelis
neadekvačiai, ir panašiai. Nors nedaug, bet tikrai sulaukdavau visai tokių arba nustoja skelbti šioje svetainėje savo darbus, arba nustoja
konstruktyvios kritikos, į kurią atitinkamai ir reagavu, jei maniau, rašyti visai. Galbūt gerai, kai aptramdomi paaugliukai, kuriems
kad kūriniui tai bus į naudą. Paprastai protingai išsakyti patarimai dar per anksti teikti savo darbus leidykloms, bet norėtųsi bent kiek
dar niekam nepamaišė. mandagiau reiškiamos kritikos.
Ar turėjai kokią rašymo rutiną/ritualą? Ar imiesi rašyti viską detaliai Kaip suradai leidyklą? Ar kreipeisi tik į tą vienintelę ar buvo kitų variantų?
suplanavusi ar rašai tik iš įkvėpimo ir stebi kur tai nuves?
Esu siūliusi savo darbą ir Lietuvos leidykloms. Tuo metu jis buvo
Visaip pasitaiko. Esu rašius ir ketvirtą ryto, ir devintą vakaro... Ir po mažiau išbaigtas, nes nebuvo prologo, bet šiaip daugiau mažiau
visą skyrių per dieną, o kartais tik pastraipą ar kelias savaites ar net sutvarkytas. Deja, atsakymo nesulaukiau nei iš vienos, iki šiol nesu
mėnesius visai nieko. tikra, ar leidyklos, kurioms siunčiau, matė mano darbą, ar laiškai
kaži kur pasimetė.
Kadangi pirmą knygą po skyrių skelbiau svetainėje, tekdavo luktelti
po kelias savaites, kol draugai grąžins jau suredaguotą, taigi rašiau „Morgan James Publishing“ radau per authors.me internetinį
ganėtinai planingai. puslapį, prieš pusmetį jo veikla buvo nutraukta. Puslapis padėdavo
agentams bei leidykloms išrūšiuoti rankraščius, kad galėtų greičiau
Paprastai pasirašau punktais, ką po ko norėsiu atvaizduoti, bet nuspręsti, ką skaityti verta, o ko ne. Man pasiūlytos agentūros
detalės ar kai kurie mažiau reikšmingi įvykiai, dialogai ir panašiai atmetė mano kūrinį net neatsidariusios profilio, viena leidykla
išsivysto jau berašant. Kadangi tai knygų serija – planuotis būtina, pareiškė, jog tokio tipo kūriniai – ne jų sritis, dar keletas didesnių
kitaip gresia pasiklysti siužeto vingiuose, neišpainiojamose leidyklų neatsakė iš viso, o „Morgan James Publishing“ susisiekė
paslaptyse ar panašiai. Daugelis klausimų, iškeltų pirmoje dalyje, su manimi praėjus pusmečiui.
bus atsakyta kitose knygose, tad planavimas tikrai praverčia.
Kaip sekėsi bendrauti su leidykla? Ar kilo kokių nesutarimų? Ar jie keitė ką nors
Kokiose interneto svetainėse skelbei savo knygos skyrius? romane ar jiems tiko taip, kaip buvo?
Pirmos svetainės pavadinimo jau nepamenu, neilgai ten užsibuvo. Su leidykla teko bendrauti skambučiais bei laiškais, su skirtingais
Paskui buvo skelbiama „inkitt“ bei dar kiek vėliau – „Patreon“. žmonėmis, atliekančiais skirtingas funkcijas: redaktorė,
Gavusi kontraktą turėjau pašalinti visas šias paskyras. dizaineriai, marketingo specialistai, įvairūs veiklos koordinatoriai...
Didelių nesusikalbėjimų kaip ir nebuvo, siužetas buvo paliktas toks,
Ar specialiai mokeisi kūrybinio rašymo? Ar lankei kokius rašymo kursus? koks yra, nors nemažai sakinių mano redaktorė perrašė pagal save,
palikdama tą pačią mintį. Tad skaitant galutinį variantą kartais
Ne, specialiai nieko tokio nesimokiau. Kiek pastebėjau iš kitų kildavo mintis, jog idėja mano, bet žodžiai – nebe mano.
žmonių pasakojimų, kūrybinis rašymas nėra visai tai, kas tinka
rašyti sudėtingo siužeto kūrinius, labiau gal tiktų mokantis Ar Monokuro Yun internetinio puslapio taip pat norėjo leidykla ar tai buvo tavo
kai kuriuos konkretesnius elementus (tarkim kalbinės raiškos, pačios sumanymas?
aplinkos, jausmų aprašymų), bet iš tikrųjų nesu nieko panašaus
bandžiusi, tad nelabai ryžčiausi kažką tvirtai teigti ar neigti. Norėjo leidykla. Tai buvo vienas iš didesnių prašymų susikurti
oficialų autorės puslapį, bei porą kitų medijų, kurios burtų
Pagrindinis mano mokymosi principas – itin daug skaityti kūrinių, skaitytojus, tad be oficialaus puslapio ir facebooko dar turiu ir
ypač tokių, kurių siužetai ar stilistika yra artimi tam, ką nori kurti. instagramą, bei moderuoju goodreads paskyrą.
Ir skaityti tų kūrinių tiek, kad smegenys jau automatiškai pradėtų

Ar pati leidykla užsiėmė kokia nors knygos reklama ar viskas buvo palikta tau?
Leidykla reklama užsiėmė labai minimaliai: mano knyga yra

rodoma jų leidyklos parduotuvėje, taip pat su leidyklos pagalba
gavau recenziją iš „Publishers Weekly“, bet tai, ko gero, viskas.
Tiesa, be leidyklos mano knyga nebūtų pasiekiama daugelyje

internetinių knygynų. Kita vertus, dėl reklamos trūkumo, gana
sunku ją surasti tarp gausybės kitų leidinių.
Ar pavyko iš knygos uždirbti? Kaip knygai sekasi užsienio rinkoje?
Užsidirbti tikrai nepavyko, bet su pirma knyga, ir dar pirma knyga

iš serijos, be geros reklamos tą padaryti itin sunku. Daugybė
žmonių nemėgsta investuoti savo laiko į serijas, kol nėra gana daug
atsiliepimų, kad knygą skaityti verta.
Ar jau žinai kiek serijoje bus dalių? Ar ir toliau bendrausi su ta pačia leidykla?
Serijų dalių kiekis mažumėlę kinta, nes ketinu, pradedant nuo

ketvirtosios, knygas rašyti šiek tiek didesnių apimčių. Galbūt 6–8.
Su ta pačia leidykla vargu ar palaikysiu ryšius, kadangi grožinės

literatūros autoriams sąlygos ne itin palankios: gerokai per
brangios, vidutinės kokybės paslaugos, tad dar vienai tokiai knygai
jau nuturėčiau pinigų. Svarstau įvairius variantus, tarpe jų ir apie
savilaidą, bet kol kas tik galiu pasakyti, kad kitos dalies anglų kalba,
deja, bet teks palaukti.
Tai kiek tos knygos leidyba atsiėjo?

„The Sign“
Skaičius nėra baigtinis, bet pasakysiu taip: pati tokios sumos
neturėjau, teko skolintis. Ir vis dar keliauja įvairios išlaidos išleidus knygą ją visi griebs ir skaitys. Rašančių yra daug, labai
marketingui, knygų kopijoms, kurias pagal kontraktą turiu daug, tad būti tuo vienetuku minioje, kurį visi skaitys, reikia
nusipirkti iš leidyklos ir panašiai. pardavėjo talento, kas gana dažnai būna užmirštama.
Tad patarimas norintiems publikuotis ir ypač užsienyje: pirma Tai ar tavo gyvenimas kaip nors pasikeitė išleidus knygą?
pasverkite savo galimybes, norus, būtinai išsiaiškinkite viską, ką
galite, apie leidyklą, su kuria norite dirbti. Kartais tikrai daug pigiau Savotiškai. Kadangi vis dar tenka dirbti prie marketingo, investuoti
yra užsisakyti redagavimo ir dizaino bei leidybos paslaugas atskirai į knygą, galvoti, kas bus toliau, iš tos pusės tikrai pasikeitė. Deja,
pagal norus ir galimybes. bet knygos parašymas ir jos išleidimas yra mažoji dalis, tikrasis
darbas prasideda knygą jau išleidus: kaip pritraukti skaitytojus,
Kaip manai, ko reikia, kad pavyktų prasimušti tarp daugybės anglakalbių kaip būti pastebėtai ir t.t.
autorių?
Kokie tolimesni kūrybiniai planai? Tęsinio rašymas?
Pirma, ir vienareikšmiškai – geros istorijos.
Šiuo metu vis dar delsiu sėsti prie ketvirtosios knygos dalies. Kada
Antra: sugalvoti, kaip išsiskirti iš minios, nes geras marketingo nors, galbūt po metų, sėsiu versti antrosios knygos į anglų kalbą,
planas parduoda žymiai daugiau, nei gera istorija, kurios niekas bet tikrai neskubu.
neatranda. Rašytojas turi būti kaip įmanoma labiau pastebimas.
Taip pat kartas nuo karto kyla idėjų visai kitoms istorijoms, bet jos
Jei autorių publikuoja garsi leidykla, dažnai tai yra pusė darbo, bet dar turi subręsti, kol ateis laikas jas užrašyti.
pakliūti į tokią yra vargo kalnas, nes be literatūros agentų tokios
leidyklos net neina į kalbas. Ačiū už pokalbį.
Visiems kitiems, kurie nuspręs užsiimti savilaida – daug kantrybės,

daug darbo save reklamuojant ir neturėti naivių vilčių, kad vos


Interviu: Gintautas k. Ivanickas apie tamsą ryjančią tamsą | Mangirdas Beniušis
INTERVIU:
Mangirdas Beniušis
Daugybės išgalvotų pasaulių kūrėjas,
pilietis bei kritikas
Gintautas k. ivanickas
apie tamsą ryjančią tamsą
Gintautas Kęstutis Ivanickas - ypač gerai žinomas vardas Lietuvos fantastų
bendruomenėje. Jis galybės fantastinių romanų bei apsakymų vertėjas, senojo
fantastikos žurnalo „Imperija“ redkolegijos narys, buvęs „Eridano“ meninis redaktorius
bei rašytojas, kuriam priskiriami laurai už pirmąjį lietuvišką fantasy romaną „Laumės
mėnuo“. Nors Gintautas laikinai buvo pasitraukęs iš fantastų bendruomenės,
praėjusiais metais į ją grįžo su trenksmu ir skaitytojų teismui pagaliau pristatė savo
naująją knygą „Tamsa ryja tamsą“, kuri pradeda naują lietuviškos fantastikos seriją
„Umbros kronikos“.
„Protagonistas“ nusprendė pasidomėti šiuo neeiliniu įvykiu lietuviškoje fantastikoje
bei pakamantinėti Gintautą apie kūrybą ir fantastiką Lietuvoje.

Gintautas k. ivanickas
Taigi prieš pradedant pokalbį, norėčiau paklausti, ką tau asmeniškai reiškia romaną „Laumės mėnuo“. Tiesa, vėliau padariau ilgą pertrauką -
fantastika? gyvenimas taip susisuko, kad nebeliko laiko kūrybai.
Čia turbūt vienas iš sudėtingiausių klausimų. Paprasčiausiai Ir štai po daugelio metų turime pirmąją „Umbros kronikų“ dalį! Kaip eiliniam
būtų pasakyti, jog tai didžiulė mano gyvenimo dalis, nes skaitau Lietuvos skaitytojui pristatytum savo naująją knygą?
fantastiką, žiūriu fantastiką, rašau fantastiką. Negana to,
septynerius metus savo gyvenimo dirbau leidykloje „Eridanas“, Jei skaitytojas nėra didelis fantastikos fanas sakyčiau jam, kad
tad darbas taip pat buvo tiesiogiai susijęs su fantastika. Šis pomėgis „Umbra“ - tai „Sostų Karai“ be drakonų ir white-walkerių
suvedė mane su begale žmonių, iš kurių bent keletas tapo mano (juokiasi).
geriausiais draugais ir su kuriais bendrauju iki pat šiol.
O jei rimtai, tai nesiimčiau savo knygos kategorizuoti. Tiesiog
Kaip pats įsitraukei į kūrybą? Kas paskatino pradėti rašyti? tikiuosi, kad kiekvienas skaitytojas atsivertęs mano knygą galės
atsipūsti ir patirti puikų nuotykį fantastiniame apsiaustų ir špagų
Tikslaus momento, kuomet pradėjau tikrai negaliu įvardinti. pasaulyje. Beje, įdomus faktas - žodį „špaga“ mums įbruko
Man buvo kokie 8 ar 9 metai, kuomet pradėjau rašyti „Trijų vertėjai, nes muškietininkai iš tiesų buvo ginkluoti rapyromis.
muškietininkų“ tęsinį. Knyga baigėsi, o nuotykius norėjosi tęsti,
tad ėmiausi darbo pats (juokiasi). Keistas žodis „Umbra“. Ką jis reiškia?
Tačiau tai buvo labiau žaidimai, nes rimtai į tai nežiūrėjau. Ieškodamas pavadinimo savo fantastiniam pasauliui norėjau
Tik gerokai vėliau prasidėję „Eridano“ geriausios lietuviškos kažkokio įdomaus ir mažai girdėto žodžio reiškiančio slėptuvę ar
fantastikos rinkiniai tapo savotišku postūmiu pamėginti tuo prieglaudą - kažko, kur tu gali pasislėpti. Umbros pasaulyje žmonės
užsiimti rimčiau. Pirmieji mano apsakymai debiutavo būtent ten, atsirado bėgdami iš kitur, tad norėjosi perteikti šią paralelę. Tuomet
gavau savo pirmąjį „honorarą“, o tai paskatino vis didinti kūrybos pagalvojau ganėtinai elementarų dalyką - žmonės nuo lietaus
apimtis. Neilgai trukus parašiau ir pirmąjį lietuvišką fantasy slepiasi po skėčiu - angliškai umbrella. Taip atsirado Umbra.

Pirmoji„ Umbros kronikų“ dalis
Tačiau šis žodis turi ir dar vieną reikšmę. Umbra - tai lotyniškas vardas ar pavadinimas. Tiesiog sugalvoji. Tiesa, savo galvoje turiu
terminas reiškiantis šešėlį, o jei dar tiksliau - tai pati tamsiausia tam tikrus šalių atitikmenis - kai kurie skaitytojams bus lengvai
šešėlio dalis. nuspėjami, kai kurie paslėpti giliau. Tačiau skaitytojui nebūtina
to „pagauti“, nes kažkokio papildomo svorio istorijai tai neduos -
Ar tai reiškia, kad knygą galime padėti į dark fantasy lentyną greta „Raganiaus“ tiesiog smagi detalė.
ar „Sostų Karų“ bei kitų panašių romanų?
Pavyzdžiui, mano knygoje yra toks veikėjas s’Apekas, kuris atėjo
Dėti ją galima kur tiktai nori. Čia priklauso nuo paties skaitytojo visiškai per kitą istoriją. Kažkada Andrzej Sapkowski parašė „Audrų
ir kurioje lentynoje daugiau vietos. Aš nemanyčiau, kad tai sezoną“ ir ten buvo toks veikėjas Bangis - trolio ir ogro mišinys, o
yra grynasis dark fantasy. Nors mano istorija turi šiokių tokių fantastų bendruomenėje prieš tai jau 20 metų buvau žinomas tuo
panašumų ar šio požanrio elementų, tačiau istorijos veikėjai slapyvardžiu, tai sakiau, kad kažkada atsikeršysiu… Būtent taip ir
pakankamai „balti ir pūkuoti“. Linija tarp gėrio ir blogio yra atsirado s’Apekas, bet čia veikiau išimtis nei taisyklė.
jaučiama pakankamai gerai, nors riba nėra tokia griežta, kad būtų
galima išsyk pasakyti kas šioje istorijoje gerietis, o kas blogietis. Dar prieš išleidžiant pirmąją knygą savo socialinių tinklų paskyroje pasidalinai
Umbros pasaulio žemėlapiu. Ar kurdamas pirmąją istoriją jau turėjai viską
Umbros visatą pildai įvairiais „istoriniais“ šaltiniais. Kaip manai, ką jie suteikia galvoje, ar viskas nutiko savaime, berašant? Kas paskatino imtis ne vieno
tavo pasakojimui? didesnės apimties romano, o dilogijos?
Pirmiausia, man tai padėjo atskleisti kai kuriuos dalykus apie Ankstyvus Umbros pasaulio žemėlapio kontūrus buvau nusipiešęs
pasaulio sandarą. Literatūroje yra keletas metodų, kaip galima kone nuo pirmųjų puslapių, nes rašydamas labai greitai supratau,
atskleisti šias detales. Vienas iš bukiausių - yra tai, kas vadinama kad man reikia matyti, kur ir kas yra. Tiesa, gerokai padailintas
nuobodaus profesoriaus paskaita, kuomet veikėjai susėda ir variantas,su kuriuo man padėjo viena mano draugė ir kuriuo jau
vienas kitam viską aiškina, nors teoriškai jie abu turėtų tai žinoti. galėjau dalintis viešai atsirado gerokai vėliau.
Norėjau paduoti šią informaciją kitaip ir manau, kad ištraukos iš tų
pseudoveikalų suteikė pasauliui gilumo ir tikrumo. Nežinau kaip būtų buvę ir kaip viskas būtų susisukę, bet dar
berašant knygą kalbėjau su draugais dirbančiais leidykloje ir
Tavo knygoje daugybė orginalių veikėjų vardų, vietovardžių - kaip juos porą kartų pokalbyje praslydo tokia frazė, kad pagal dabartinius
sugalvojai? Iš kur sėmeisi įkvėpimo? standartus optimali vienos knygos apimtis yra apie 300 tūkstančių
ženklų. Tuomet dar turėjau planų leisti savo knygą kartu su
Namie turiu tokį sandėliuką ir prispyrus reikalui užeinu su samčiu leidyklos pagalba, o pas mane jau tuomet buvo daugiau nei 400
iš ten pasisemti įkvėpimo (juokiasi). tūkstančių ženklų. Taigi nusprendžiau, kad vieną knygą aš jau
baigiu ir pradėsiu rašyti antrą, nes istorija lieka nepapasakota iki
O iš tikrųjų, tai vienas sunkiausių klausimų - tu niekad nežinai galo. Žinau kuo istorija turi baigtis.
iš kur pas tave galvoje atsirado vienokia ar kitokia idėja, keistas

Man regis, kad G. R. R. Martinas yra pasakęs, kad yra dviejų recenziją. Tai suteikė optimizmo. Nors jo žodžiai atsidūrė ant
tipų rašytojai - architektai bei sodininkai. Architektai turi viską knygos nugarėlės, tačiau leidyklų tai nesužavėjo.
susiplanavę iš anksto ir lėtai stato savo istoriją, o sodininkai kažką
tai sodina, laisto ir žiūri kas iš to išaugs. Tai realiai nei vienas Kaip pats vertini lietuvišką fantastiką? Kaip manai, kodėl kiti lietuvių autoriai
rašytojas nėra šimtaprocentinis architektas ar sodininkas ir visi turi nerašo daugiau šio žanro knygų?
po truputį vieno ir kito. Rašant Umbra labiau jaučiausi architektu
nei sodininku. Turiu pagrindinius punktus, savotiškus istorijos Viena iš priežasčių, kodėl lietuviai nerašo fantastikos yra tradicijos
griaučius, o tarpuose leidžiu sau paeksperimentuoti. Antraeiliai nebuvimas. Mes neturime detektyvo tradicijos, mes neturime
veikėjai gali ką nors iškrėsti, ko nebuvo planuose anksčiau ir fantastikos tradicijos. Prie to iš dalies prisideda ir tos pačios
panašiai, ypač jei matau, kad tai duos papildomo postūmio siužetui, leidyklos. Yra tam tikrų atskirų momentų ir pavienių kūrinių,
padės geriau atskleisti vienokį ar kitokį veikėją. Bet neleidžiu sau tačiau, kad tradicija atsirastų turime pastoviai judėti, o kai to
įsisiautėti. Aš šiaip sunkiai įsivaizduoju, kaip galima rašyti didesnės judesio tiek mažai, tai nieko ir nėra… Jeigu pažiūrėti pas kaimynus
apimties kūrinį nežinant link ko tu jį vedi. lenkus, tai ten yra didžiulis bumas lyginant su Lietuva. Ten auga
stiprūs autoriai, tačiau jie tiek metų paeiliui kuria tradiciją - leidžia
Kiek apytiksliai laiko truko pirmosios knygos rašymas? Klausiu, nes jau noriu savo fantastikos žurnalą „Nowa Fatastika“... Tai yra šviečiamoji
paskaityti antrąją. šio reikalo pusė. Jie turėjo stiprius autorius - Stanislavo Lemo dėka
augo mokslinė fantastika, Andrzej Sapkowski padėjo pagrindą
Aš galiu atsakyti net ne apytiksliai, o visai tiksliai. Knygą pradėjau fantasy žanrui. Ne šventieji puodus lipdo ir savam krašte gali būti
rašyti dar 2014 metais, tačiau praradau didelį gabalą teksto - pranašu.
tuomet įsivaizdavau, kad ten buvo koks trečdalis knygos, tačiau
realiai buvo koks penktadalis. Po šio įvykio ilgą laiką tiesiog nekilo O pas mus šito nėra… Bet gali būti. Manyčiau, kad mums trūksta
rankos grįžti prie viso to, bet 2017 metų rugsėjo pradžioje feisbuke to vieno ar kito kūrinio, kuris galėtų pramušti populiarumo ledus.
susikūriau beta skaitytojų grupę ir pradėjau ten dėti istorijos Buvo momentas, visas tas dalykas galėjo trūktelėti - tuomet, kai
gabaliukus. Paskutinį tašką padėjau 2019 sausį, tai skaičiuojant Andrius Tapinas išleido „Vilko Valandą“. Tuomet teko kartoti
gavosi 1 metai ir 4 mėnesiai, bet tai nebuvo ištisinis rašymas. tiražus, nes visiems norintiems nepakako knygų ir aš įtariu, kad
Rašiau retais momentais, kuomet rasdavau laisvo laiko. Rašymo jei tuo metu kažkas būtų turėjęs rankose užbaigtą romaną, galbūt
grafikui gyvenimas daro didelę įtaką. ir leidyklos būtų surizikavusios. Velnias žino, išties. Čia toks
būrimas iš tirščių… Jei būtų teisinga formulė, kaip tai įgyvendinti,
Dar nežinau, kaip bus su antrąja dalimi. Po pirmos knygos išleidimo greičiausiai tuo ir užsiimčiau. Tiesiog reikia stipraus kūrinio, kuris
sulaukiau netikėtai daug gerų atsiliepimų ir kilo lengva baimė pasiektų ir sudomintų platesnes mases.
nepateisinti išaugusių lūkesčių. Gali būti, kad rašymas užtruks.
O tai koks lietuviškas fantastikos kūrinys tavo nuomone yra pats stipriausias?
Pats esi iš Kauno, bet kiek žinau didžiąją dalį pirmosios „Umbros kronikų“ knygos
rašei Nidoje. Koks ryšys tave sieja su šia Lietuvos vieta? Pabūsiu kuklus ir apie save nutylėsiu. Tikriausiai nebūsiu labai
originalus pasakęs, kad tai Giedriaus Vilpišausko „Vėjas nuo jūros“.
Santykis su Nida yra tradicija. Mes jau 20 metų paeiliui su šeima Taip pat labai beprotiškai puikūs, tik kiek jaunesnei auditorijai
kiekvieną vasarą keliaujam atostogauti ten. Savaitei ar dešimčiai skirti yra Justino Žilinsko „Kauko Gugio nuotykiai“. Su tokiais
dienų, bet visuomet apsilankom. Čia geriausias, jau minėtas rašymo užaugus jau galima pradėti dairytis į kažką rimčiau. Tiesa pasakius,
tempas. Realiai koks ketvirtadalis ar penktadalis pirmosios knygos lietuvių kalba kol kas per mažai pasirinkimo… Deja.
yra parašyta būtent per 10 dienų atostogas Nidoje. Ateini iš ryto į
kavinę, pasidedi savo kompiuterį ir ramiai, kokias 5-6 valandas Pabaigai - trys geriausi fantastikos kūriniai pagal Gintautą K. Ivanicką.
dirbi.
Kaip visada, kai reikia rinkti savo topą būna arba per mažas
Atostogos nenukentėjo? skaičius, nes viskas netelpa, arba užsidedi tokį didelį, kad
suvardinti negali. Tai šiek tiek pagudrausiu:
Mano tai ne, nes rašyti man visai smagu. Žmonos atostogos gal
kažkiek liūdnesnės buvo, bet tokia jau jos dalia... (juokiasi) • Andrzej Sapkowski „Raganius“ - visa serija
Pakalbėkime apie knygos leidybą. Kodėl savilaida? • Neal Stephenson „Baroko“ ciklas
Iš tikro, net rašydamas didelių iliuzijų neturėjau, kadangi požiūris • Ray Bradbury „Marso kronikos“
į fantastikos žanrą, kuris šiuo metu yra gajus leidybinėje erdvėje,
ypač pasitraukus tokiai specializuotai leidyklai kaip „Eridanas“, Ačiū Gintautui už pokalbį ir rekomendacijas! Savo ruožtu, norime
nėra labai teigiamas. Bandymų kontaktuoti su leidyklomis buvo, parekomenduoti prisijungti prie tų, kurie skaito lietuvišką fantastiką ir suteikti
bet, matyt, lietuvių fantastikos autorių leidyklos bijo ir nenori. šansą „Umbros kronikoms“. Sužinoti Daugiau apie pirmąją serijos knygą bei kur
Pradžioje buvau skeptiškas, tačiau trumpam patikėjau, kad kažkas ją įsigyti galite „Umbra“ facebook paskyroje.
gali būti - mano knygą perskaitė ir palankiai atsiliepė keletas
žmonių, o „Verslo Klasės“ redaktorius Aurelijus Katkus parašė

Literatūra | Tamsa ryja tamsą (prologas) | Gintautas k. ivanickas
LITERATŪRA:
tamsa ryja tamsą (prologas)
Gintautas kęstutis ivanickas
Kaunietis fantastas, vertėjas ir rašytojas. Pirmoji autorinė knyga – 2003 metais pasirodęs romanas
„Laumės mėnuo“. Kūryba versta į rusų, latvių, lenkų kalbas
„...kuo gilesniuose kloduose kapstaisi, tuo sunkiau atrasti tiesą. O kai Naktį tamsią, naktį žvarbią
nukreipi žvilgsnį į trylikos šimtmečių gilumą, apima neviltis. Pirmieji
Trylika baltų laivų...
rašytiniai šaltiniai atsiras tik prabėgus geriems trims šimtams metų po
tų įvykių. O ir tie šaltiniai – „Gortų dainos beigi sakmės ir kiti žodiniai Ak, kiek iečių būtų sulaužyta istorikų diskusijose dėl tų trylikos laivų. Ir
pasakojimai, užrašyti Rauso iš Numcingo metuose nuo Atvykimo 322- sulaužyta veltui. Nes nutinka kartais taip, kad vėlyvą rudenį ant visus
uose“. Tik toks neatsakingas istorikas, kaip Parsua Se Demjenas tegali lapus seniai numetusios obels šakelės pastebi vienintelį išlikusį, šalnos
remtis jais, tarsi faktais, o po to dar pavadinti savo rašliavą „Vienintele pagardintą vaisių. Pasisekė ir mums, nes tarsi tas obuolys, išliko ir
teisinga ir neabejotina Umbros istorija“. Bet palikime ir jį, ir tuos, kas septyni tų laivų žurnalai. Tiesa, dabar ne taip lengva būtų juos visus
renkasi „Vienintelę istoriją“, užuot skaitę rimtus veikalus, nuošaly. pamatyti, tačiau, garbė Seseriai, Kopfo IV Vanherno įsakymu tas pats
Mums rūpi tikroji istorija. Mums rūpi tiesa. Rausas iš Numcingo apkeliavo kone visą Umbrą, pataikavo, grasi-
no, maldavo. Ir neveltui, nes galiausiai šešis iš septynių perrašė, mat
O kas gi yra tiesa? Čia mes galime prisiminti žodžius, pasakytus Kopfo
vieninteliai toskai neprileido jo prie savo relikvijos. Ir už tą „Pirmųjų
VIII Vanherno po pralaimėjimo prie Bliucheno: „Jau dabar, šią akimirką
laivų žurnalų sąvadą“ Rausas iš Numcingo nusipelnė visų mūsų
yra mažiausiai trys tiesos. Mūsų tiesa, priešo tiesa ir tai, kas mūšio lauke
padėkos.
įvyko iš tikrųjų. Ak, taip. Vėliau atsiras ir ketvirtoji – ta, kurią koks nors
plunksnagraužys įrašys į kronikas. Tad įpilkite kiekvienam kareiviui Tad šiandien mes galime neabejoti dėl laivų skaičiaus. Įrašai žurnaluose
vyno, pasirūpinkite, kad jie būtų pamaitinti. O rytoj... Rytoj mes vėl kur- skiriasi tik viena smulkmena – vamų ir ščertų žurnaluose nerasime nė
sime istoriją.“ Deja, jo istorija taip ir pasibaigė tą pačią naktį – priešo žodžio apie atsitiktinai prie Sesers flotilės audros atneštą čintarų laivą,
žvalgas sugebėjo prasmukti į stovyklą ir perrėžė miegančiam Kopfui VIII nors likusiuose keturiuose apie jį užsimenama. Galbūt nespėjo užrašyti,
Vanhernui gerklę. galbūt nemanė esant būtina tai paminėti.
Tad pasistengsime negimdyti tos ketvirtosios tiesos ir atsijoti pelus nuo Taigi, tų žurnalų dėka šiandien kiekvienas vaikas žino, kad laivų buvo
grūdų. Mat jau pati pirmoji „Gortų dainose beigi sakmėse“ užrašyta dešimt. Ir kiekvienas bent kiek išprusęs žmogus jums išvardins jų kapi
daina klaidina. tonus.“
„Gyvenimai karalių, kunigaikščių ir garsių giminių atstovų, 1340 metais užrašyti

nuolankaus jūsų tarno, Jokemo Se Pakleno“, 1343 Buronja

Autorius: Vaidas Mikelskas
„Nuo sosto į vakarus – rasi kapus, rėkia „Audra eina!“
Į šiaurę pasuk – dvyniai tenai bus, – Užčiaupk koserę, Pūgžly, kai vyresni kalba. Tu audros nepažin
tum, net jei ana tave pasivytų, šiknon įspirtų ir dar prisistatytų –
Ir vėl vakarop – krioklys kelią pastos,
„Labas, aš audra“.
Į pietus tada, kol neatsibos,
Trejetas jūreivių, sėdinčių rateliu sykiu su besiginčijančiais,
Arba kol tarpeklis šunim nesulos. nusikvatojo. Pūgžliu išvadintas kokių trylikos metų berniokas
išraudo, bet pasiduot neketino:
Tada jau į vakarus vėl pasuk drąsiai,
– Anas mus pagal tą savo knygelę veda. Ir žėk, kaip yra – jei pasako,
Ir tiesiai, ir tiesiai – tikiu, kad surasi.”
kad prieisim tą ar aną, tai taip ir nutinka. Ano goželėj smarvės dau
Vaikiška dainelė giau bus nei taviškiam katile!
Kablys vėl nusispjovė, tvirčiau apglėbė šaudyklę, kurią visą laiką

1313 metai, 6-oji vasaros diena
glaudė prie krūtinės it mylimą vaiką
Proveržio sala
– Knygelę, sakai. Čia žemėlapio reik. Gali pamanyt, kad aš tų lobių
– O aš jums byloju – jam goželėje netvarkoj! Einam, kaip kvaili žemėlapių nematęs. Kiekvienam uoste tokių tuziną už auksinę
paršai į mirtį ir nė nekriuksim, – Kablys nusispjovė, metė piktą monetą nusipirksi. Ir kožnam turi būti nupieštas toks kryželis.
žvilgsnį į atokiau sėdintį jaunuolį, įsikniaubusį nedidelėn knygelėn Neretai dar ir prirašyta bus – „Kasti čia“. O tu ar veizėjai, kas pas
juoda oda trauktais viršeliais. – Pats pragaiš – jo bėdos, bet mes, peirą toj knygelėj prikraigliota? Mūsų garbusis peiras, – maivy
mes kurių galų turim dvėst? damasis tarė Kablys, – joje vaikišką pojeziją užrašęs. Skaitė man.
Tai pasakyk, ar proto turintis ir ne minkštu darytas trenktųsi vėlės
– Kad tu, Kably, kaip tas rūgena, katras veizėja į giedrą dangų ir
žino kur, vedamas vaikiškų pezalionių?

– Vaikiškų, ne vaikiškų, matyt, žino, kas reik. Gal ta poj... poje... Gal nuvirto po krūmu ir mirė iš bado.
teisybė užrašyta?
Vėl pasičiupo savo šaudyklę, apglėbė ją ir paniekinamai metė:
– Aš tau, Pūgžly, irgi galiu teisybės išklot. Žinai, kaip mano kaime
– Va tau teisybė.
vaikai skaičiuodavo, kam slėptis, o kam ieškoti?
– Gana judviem lotis, Kably, – taikiai mestelėjo vienas iš likusios
Kablys atidėjo šalin savo šaudyklę ir įbedęs žvilgsnį kažkur į medžių
jūreivių trijulės, tingiai kasydamasis krūtinę, kurios juodi gaurai
lapiją išpoškino:
virto lauk pro prasegtus marškinius. – Kas mum belieka? Trečią
– Kadaise trys broliai medžioklėn išvyko dalį pinigų į priekį paėmėm, tai ir šoksim pagal peiro dūdelę. Kaip
anas gros, taip tu kojas kilnosi.
ir du kažin ko nelauktai susipyko.
– Nežinau, kaip tau, Erke, o man pabodo tas kojas kilnot. Tiesa,
Vyresnis jaunesniam su akmeniu – pokšt!
gavom po trečią dalį. Ir dar kokią! Tai ir neleiskim godumui mus
Negyvas nuvirto anas – keberiokšt! nudaigot. Likusias dvi dalis gaut – tai dar gyviems pargrįžt reikia.
O kaip ten pas aną knygelėj? Ir tiesiai, ir tiesiai, ir tiesiai... Kol kojas
Ir liko tik du, nors medžiot ėjo trys,
užversim. Sakau, metas kelt bures ir – namolio.
vėliau tuos abu dar užpuolė lokys.
– Nežinau. Tokie pinigai... – numykė Erkė.
Vikresnis suspėjo įlipt į pušelę,
– Kam tie pinigai numirėliui? Neveltui visi šitą prakeiktą salą iš tolo
o antro neliko nė mažo kaulelio. lenkia. Sukim atgal, kol dar galim. Vis gal gyvi grįšim.
Trečiasis namo kelių neberado – – O peiras? – pakuždom pasiteiravo Erkė, nors atokiai sėdintis

jaunuolis tikrai negalėjo girdėti jūreivių pašnekesio. du pirštus nuo dugno. Tai negi paliksi gerą šaudyklę voliotis šalia
skenduolio?
– Ką peiras? Stuktelsim akmeniu į pakaušį – ir atia!
– Galiu pažiūrėt? – jaunuolis suėmė Kablio ginklą už vamzdžio.
– Vairininkui nepatiks... – į pokalbį įsitraukė dar vienas jūreivis.
Nenorom, labai nenorom, jūreivis paleido šaudyklę.
– Todėl ir reikia veikti dabar, kol vairininko nėr. O paskum
pasakysim – užkliuvo peiras už šaknies, trenkėsi galva į akmenį... – Įdomu... – murmėjo apžiūrinėdamas ginklą jaunuolis. – Matai
Silpna ta jo galva. Na, kas su manim? štai tą ženklą ant vamzdžio? Herderių cecho žymė. Ir vienas iš
trijų ąžuolo lapų – truputį įskilęs. Paprastai padirbti herderiai šito
Pokalbyje iki šiol nedalyvavęs jūreivis tik mostelėjo ranka – dary
trūkumo neturi. Ką gi, atrodo, tau neregėtai pasisekė. Galvą guldyt
kit, kaip norit. Užtat Pūgžlys net pašoko.
galėčiau, kad tai tikrų tikriausias herderis.
– Jūs ką? Jūs ką? Taip gi negalima!
Erkė už jaunuolio nugaros gestikuliavo, tarsi klausdamas Kablio –
Kablys atsistojo, čiupo bernioką už marškinių, prisitraukė prie na, kada? – bet tas jo nė nepastebėjo. Visą jūreivio dėmesį atitraukė
savęs ir kone įsirėmęs nosimi į nosį tyliai iškošė: tiesiog į jį pasisukęs peiro laikomos šaudyklės vamzdis.
– Sėdėsi dabar čia ir tylėsi, aišku? Mums ar vieną nugnybt, ar du – – Atsargiai, jūsų mylista. Ji... užtaisyta.
nesvarbu. Gyvent nori, tai nemekenk.
– Užtaisyta? – vamzdis įsirėmė Kabliui į kaktą. – Kaip pasisekė, a?
Berniokas nuščiuvo, bailiai linktelėjo. Dabar pasakyk tam kerėplai, kuris šnopuoja man už nugaros, kad
mestų šalin akmenį.
– Va ir gerai, va ir šaunuolis, – Kablys paplekšnojo jam per skruostą
ir paleido. – Aš užkalbinsiu tą baltarankį, o tu, Erke, kol mes ten – Erke, mesk... – išlemeno jūreivis.
čiauškėsim, užeik iš už nugaros. Akmenį kokį rimtesnį paimk. Kai
Akmuo dunkstelėjo žemėn.
nusikosėsiu – vožk. Jei išsyk nepritvosi, mes pribaigsim. Aišku?
– Klausyk įdėmiai, – iškošė peiras, neatitraukdamas šaudyklės.
– Neprireiks. Aš kai jau trenkiu – tai, skaityk, suvisam.
– Ką tik, Kably, sudeginai savo pinigus. Ir per plauką, girdi, tik per
– Va ir gerai, va ir šaunuolis, – vėl pakartojo Kablys ir tvirčiau su plauką likai gyvas. Pasisekė. Dabar užduosiu tau klausimą, tai gerai
spaudęs savo šaudyklę pasuko link atokiai sėdinčio jaunuolio. pakrutink tas menkas savo smegenis. Nuo atsakymo priklausys,
ar tau ir toliau taip seksis. Herderis juk gali imti ir iššauti. Netyčia.
Tas švininiu pieštuku kažin ką žymėjosi savo knygelėje ir jūreiviui
Galų gale, man nė šaudyklės nereikia – bet kuriuo metu panorėjęs
prisiartinus nė nepakėlė galvos. Kablys pamindžikavo, porą sykių
galiu nutraukti tavo gyvybės siūlą. Ar suvoki tai, bukagalvi?
kostelėjo, tačiau taip ir nesulaukęs atkreipiant į jį dėmesio, prakal
bo: – Su... jūsų my...
– Jūsų mylista... – Užsičiaupk. Tai dar ne klausimas. O klausimas štai koks – nori
gyvas namo sugrįžti, ar ne?
Jaunuolis užvertė knygelę, pasidėjo ją ant žemės šalia savęs ir
atsistojo. Kablys sunkiai nurijo seilę ir veikiau iškvėpė, nei ištarė:
– Taip? – pažvelgė tiesiai jūreiviui į akis. Kablys sutriko. – Noriu.
– Aš... em... Peiras nuleido šaudyklę.
– Kaip ten tave šaukia? Kabliu? Tai juk pravardė? Vardą gi, kaip ir – Nuo šiol būsi mano šuo. Liepsiu šokt – pirma šoksi, tik paskui
kiekvienas, turi? – jaunuolio lūpose žaidė šypsena, bet jūreiviui paklausi – kur? Liepsiu mirt – mirsi ir dėkosi. Saugosi mane.
dingojosi, kad pilkos peiro akys jį gręžia kiaurai. Stebėsi, kad dar kuriam kvailiui nekiltų mintis manimi atsikratyt.
O aš jau pasistengsiu, kad tu grįžtum gyvas. Tuomet pagalvosim ir
– Turiu, jūsų mylista...
apie likusią pinigų dalį. Jei nusipelnysi, žinoma.
Per kelis žingsnius už jaunuolio nugaros Erkė pakėlė nuo žemės
Įbruko šaudyklę Kabliui į rankas. Jūreivis taip ir stovėjo nustėręs.
akmenį, apžiūrėjo jį ir numetė šalin. Tada susirado kitą, didesnį.
Bijojo net pajudėt. Peiras ramiausiai nusisuko, abejingai dirstelėjo
Tuo tarpu jaunuolio akys nukrypo į Kablio laikomą šaudyklę.
į lygiai taip pat sustingusį Erkę tuščiomis rankomis, pasilen
Ledas žvilgsnyje tarsi šiek tiek aptirpo ir balse pasigirdo nuoširdus
kė, pasiėmė savo knygelę. Ir kaipmat staigiai atsitiesė, išgirdęs
susidomėjimas:
triukšmą brūzgynuose. Pasigirdo žingsniai, keli tylūs keiksmai,
– Čia tikras herderis? Iš kur jis pas tave? Ar bent žinai, kiek toks krūmynai prasiskyrė ir laukymėn sunkiai alsuodami įpuolė dar du
kainuoja? O gal tai tiesiog vienas iš tų padirbinių, kuriuos ginkli vyriškiai. Pirmasis, žemas kresnas žilaplaukis su didžiule, vešlia,
ninkai neretai įbruka nenuovokiems? kone pusę krūtinės siekiančia barzda, išsyk puolė prie peiro:
– Nežinau, jūsų mylista, aš... Aš jį radau... – Kablys, žinoma, nė – Jūsų mylista... radom! Kaip ir sakėte, peire Jungeltai! Pora... pora
negalvojo papasakoti peirui tikrosios istorijos apie tai, kaip sykį šimtų žingsnių nuo čia, – sunkiai gaudė kvapą žilabarzdis. – Ir
siauroje vieno uosto gatvelėje sutiko svirduliuojantį ankstesnį nusileidimui tinkamą vietą aptikom. Bet teks paėjėti. Ten... Kad aš
jį šaudyklės savininką. Žmogėnas buvo toks girtas, kad kažkaip prasmegčiau, netikėjau...
netyčia sugebėjo nuskęsti griovy, nors nuotekų jame tebuvo per
– Kylam! – šūktelėjo peiras.

Pašoko visi, iš savo keisto stingulio nubudo ir Kablys, iki skausmo – Pf... – prunkštelėjo Erkė. – Kvailam aišku. Anas va – spalvotas
pirštuose gniauždamas savo herderį. visas. Net stiebai raudonai nudažyti ir...
– Vesk, vairininke, – Jungeltas trumpai įsakė žilabarzdžiui. – Tik kvailam ir aišku, – pertraukė jį Kablys. – Tas bus čintarų
laivas. Anie ir dabar dar savo kiūženas kuo įmantriau margina. O
Išsirikiavo, kaip jau buvo įpratę – vairininkas priekyje, paskui jį
Sesers bus... gal štai tas, didžiausias?
peiras, už jų – visi likusieji. Žilabarzdis brovėsi pro krūmynus,
šakos, tarsi gyvos, taip ir taikėsi įsikabinti į rūbus, brūkštelė Peiras Jungeltas palingavo galva:
ti aštresniu dygliu per veidus – takas, kurį vairininkas su savo
– Dėl čintarų tų neklysti. O štai Sesers laivas, Kably, atvirkščiai,
palydovu buvo prasiskynę anksčiau, buvo beveik nepastebimas,
pats mažiausias.
sakytum, miškas stengėsi kuo greičiau užgydyti tą žaizdą, atėjūnų
prakirstą žaliame jo kūne. – Ar tas? – mostelėjo ranka Erkė. – Kad jį ir laivu pavadint gėda.
Gelda ir yra gelda.
– Dabar atsargiai. Tuoj bus skardis, – perspėjo žilabarzdis.
– Gelda... – tyliai pakartojo peiras.
Ir tikrai – krūmynai staiga baigėsi. Už jų tęsėsi kokiu penkių šešių
žingsnių pločio neapžėlusi juostelė ir – skardis. O ten... Norėjo dar kažką pridurt, bet nespėjo. Netikėtai pūstelėjo vėjas, iki
tol suglebusios, sudribusios laivų burės suplakė, išsipūtė. Rodės
– Mamyte... – išsprūdo Pūgžliui.
ims dabar, ir nuplauks visi laivai tolyn. Tačiau sausumos įkalinti
Ir niekas nenusijuokė. Net nešyptelėjo, nors kitu metu būtų užjuokę burlaiviai nė nekrustelėjo. O ir vėjas, tarsi supratęs, jog pastangos
vaikigalį. bergždžios, palengva nurimo. Vos tik burės vėl subliūško, Jungeltas
pasirąžė, tarsi nubusdamas iš miegų, ir paliepė:
Visi stovėjo ir žiūrėjo.
– Na, kur ten tas nusileidimas? Vesk, vairininke.
Pirmasis amą atgavo peiras.
---
– Atėjom, – atsiduso.
Vairininkas neapgavo. Nuvedė pakraščiu iki vietos, kur status, it
---
peiliu atriektas skardis buvo apgriuvęs.
– Bet... tai negali... negali gi būti... – išlemeno Erkė, neįstengdamas
– Reikėjo pasiimti kokią ilgesnę virvę, – sumurmėjo Erkė, šluosty
atplėšti žvilgsnio nuo prieš jį atsivėrusio vaizdo.
damasis prakaitą.
– Gali, – šyptelėjo peiras Jungeltas. – Gali. Ir yra.
Peiras išgirdo.
– Tuomet jiems... – Erkė pradėjo lankstyt pirštus, tarsi skaičiuoda
– Reikėjo. Bet nepasiėmėm. Tai nėra ko ir burną aušint.
mas, bet kaipmat liovėsi. – Melejonas metų!
– Man regis, – paskubėjo įsiterpti vairininkas, – nusileisti nebus
– Mažiau, – vėl nusišypsojo peiras. – Bet ir tūkstantis trys šimtai –
sudėtinga, jūsų mylista. Žiūrėkit, skardis nuslinkęs tarsi trim pa
įspūdingas skaičius.
kopom. Štai pirmąja galime leistis ta kryptim, – aiškindamas rodė
– O sakoma, kad atplaukė, – burbtelėjo Kablys. – Kaip jie galėjo ranka, vis dirstelėdamas, ar peiras klausosi, – tada apsisukam ir
atplaukti? Matom gi... leidžiamės kita kryptim, o paskutinė pakopa... neaukšta ji. Žemyn
lengvai nusileisim.
– Aiškint tektų ilgai. Ir vargu ar ką suprastum. Gana spoksoti.
– O atgal?
Ir vis tiek jie dar kurį laiką stovėjo ir žiūrėjo. Buvo į ką. Didžiulė,
keista duobė. Visiškai taisyklingo apskritimo formos, idealiai sta – Tai kad ir atgal nesunkiai. Kilstelsim viens kitą – užsikeberiosim.
čiomis sienomis ir lygiu dugnu, tarsi šlapiame smėlyje medinės ko
Peiras Jungeltas kurį laiką žvilgsniu tyrinėjo vairininko siūlomą
jos paliktas pėdsakas. Milžiniškas pėdsakas. Skardžio aukštis siekė
maršrutą. Paskui dirstelėjo į saulę ir linktelėjo:
gal dešimt sieksnių, duobės skersmuo – tūkstantį, jei ne daugiau.
O arčiau tolimojo duobės krašto stūksojo burlaiviai, panirę iki pat – Gerai, taip ir darom. Judam, negaištam laiko. Noriu,kad temstant
vaterlinijos į žemę, tarsi į vandenį. jau vėl būtume čia, viršuje. Kably, leiskis pirmas.
– Vienas, du, trys... – tyliai skaičiavo Pūgžlys. – Devyni! Jūsų Vairininkas kilstelėjo antakį.
mylista, devyni!
– Jis pats pasiprašė. Savanoris, – paaiškino peiras ir nusekė paskui
– Dešimt, Pūgžly, – pataisė Jungeltas. Nuleido žiūroną, per kurį jau pradėjusį leistis Kablį.
dairėsi, padavė jį berniūkščiui. – Anava, matai? – parodė ranka.
Pirmasis etapas buvo lengviausias – jį įveikė greitu žingsniu.
– Dešiniau žiūrėk.
Antroji pakopa nėrė žemyn kur kas stačiau. Vėl pirmas žengė
Pūgžlys nukreipė žiūroną ten, kur rodė peiras. Išties, prie pat Kablys, atidžiai žvalgydamasis, kur stato kojas. Iš paskos leidosi
skardžio, kiek atokiau nuo kitų, voliojosi dar vieno laivo dalys. Tiek Erkė, tuomet peiras, vairininkas ir kiti. Paskutinysis voroje žengė
jų ir tebuvo – bušpritas, dalis drožinėtos figūros po juo... Pūgžlys. Buvo įveikę jau gerus tris ketvirtadalius pakopos, kai Erkė
slystelėjo, drėbėsi ant subinės ir nuslydo žemyn, pakeliui nu
– Kapitono Guldo laivas?
mušdamas nuo kojų Kablį ir nusitempdamas jį su savim. Vos kelios
– Taip. Tas, kuriam nepasisekė. Na, kas atspės, kuris laivas Sesers? akimirkos ir jiedu jau sustojo, pasiekę paskutiniąją pakopą. Pašoko,

Autorius: Vaidas Mikelskas
regis, abu gyvi ir sveiki, ko nepasakytum apie Erkės kelnes. laivas buvo visai šalia ir Jungeltas paspartino žingsnį. Sustojo prie
pat, užvertė galvą, pažvelgė į kone dviejų žmonių ūgio aukštyje
– Viskas gerai! – paskubėjo pranešti Erkė. Tik ši... – dirstelėjo į
esantį bortą.
peirą, susivaldė ir pratęsė: – Sėdynę skauda.
– O dabar kaip? – išgirdo už nugaros kažkurio jūreivio klausimą.
Galiausiai visi sustojo ant paskutinės, trečiosios pakopos. Ji buvo
netgi žemesnė, nei pasirodė iš viršaus. Nieko nelaukdamas Kablys – Kilstelkit mane, – ėmėsi iniciatyvos Kablys. – Jūsų mylista,
atsigulė ant pilvo, nuleido kojas, nuslydo žemyn, pakibo ant atbrai palaikysit? – antrą kartą per šią dieną jūreivis pasiryžo išsiskirti su
los. Dirstelėjo apačion – žemė buvo beveik prie pat. Atleido rankas savo šaudykle.
ir lengvai nušoko. Kiti pasekė jo pavyzdžiu.
Jungeltas paėmė jo herderį. Erkė ir vairininkas priėjo prie pat borto,
Vėl išsirikiavo vorele ir patraukė link laivų. Šįsyk priekyje žingsnia kilstelėjo Kablį, šis atsistojo jiedviem ant pečių ir įsikibo borto
vo peiras Jungeltas. Netrukus jį prisivijo Pūgžlys. Kurį laiką bernio krašto. Akimirka – ir jis pradingo iš akių. Prabėgo pora minučių ir
kas ėjo tylėdamas, paskui vis dėlto įsidrąsino ir uždavė peirui jį virš borto pasirodė Kablio galva.
kamuojantį klausimą:
– Radau virvę. Gaudykit! Kitas galas tvirtai pririštas.
– Jūsų mylista, sakykit, o kodėl... Kodėl Sesers laivas toks nedidelis?
Jungeltas dėl visa ko porą sykių tvirtai timptelėjo nukibusį virvės
Juk mums pasakojo, kad kartu su ja atvyko tiek daug Reginčių?
galą, patenkintas linktelėjo. Persimetė Kablio šaudyklę per petį,
Jungeltas šyptelėjo. įsikibo virvės ir po akimirkos jau buvo denyje. Jo pavyzdžiu pasekė
ir kiti. Paskutinis užsiropštė vairininkas. Persivertė per bortą, atsi
– O kodėl tu galvoji, kad jie visi buvo tame laive? Taip, kartu su
stojo, atsikrenkštė.
Seserimi atvyko nemažai Liečiančių esmę, Kalbančių į širdį ir
net Žvelgiančių į sielą. Tiesa, ne visi jie atvyko su Pirmąja Banga. – Kas toliau, jūsų mylista?
O ir tie, kurie atvyko pirmi, ne visi buvo Sesers laive. Jie buvo po
– Toliau – kajutė.
kelis priskirti kiekvienam kapitonui. Galbūt, Sesuo manė, jog taip
apsaugos visus laivus, – peiras akimirkai nutilo, metė žvilgsnį į – Jūsų mylista... – nedrąsiai pratarė Erkė.
besivoliojantį kapitono Guldo laivo bušpritą. – Jei taip, tuomet
– Taip?
suklydo...
– Aure, – Erkė bakstelėjo pirštu į dangų.
Pūgžlį neabejotinai kankino dar ne vienas klausimas, tačiau Sesers

Peiras pakėlė galvą. Dangų, regis, dar prieš akimirką visiškai jo viena tų letenų ir vėl pranyko po žeme. O Erkė nuvirto, abiem
giedrą, aptraukė debesys. Tik elgėsi jie keistai. Galėjai pamanyti, rankomis spausdamas perrėžtą gerklę.
kad ten, virš visų galvų, danguje kunkuliuoja didžiulis katilas, pil
Visi pasileido bėgti. Ryklys-šešėlis, pasirodo, buvo ne vienas –
nas tiršto tamsaus viralo. Debesys keitė formą, sukosi ratu, slėpėsi
aplink tai pasirodydavo, tai pranykdavo vis daugiau tų šešėlinių,
vienas už kito.
smilkstančių figūrų. Riktelėjo ir pargriuvo dar vienas jūreivis.
Jūreiviai nuščiuvo, Jungeltas gi tik energingai papurtė galvą, numo Kaipmat šalia išniro du šešėliai. Vienas mostelėjo letenomis, an
jo ranka ir metė: trasis iššiepė pilnus aštrių dantų nasrus, užgriuvo ant nelaimėlio.
Riksmas perėjo į gargaliavimą ir nutilo.
– Dar viena priežastis paskubėti, – ir žengė link laivagalio.
Dar vienas šešėlis išniro tiesiog tarp Kablio ir vairininko. Pirmasis
Laivas atrodė taip, lyg žmonės jį būtų palikę vos prieš minutę. Ne
kilstelėjo savo šaudyklę ir iššovė. Šūvio garsas nuskendo kurti
kitaip buvo ir kapitono kajutėje. Ant stalo gulėjo atverstas žurnalas,
nančiame klyksme, tiesa, kulka, rodos, nė kiek nepakenkė šešėliui
šalia plunksna, atidengta rašalinė, duonos kepalas ir nuo jo atriekta
– perskrodė jį kiaurai, nepalikdama nė žymės. O štai vairininkui
riekė, taurė, iki pusės pilna vyno. Ir prakąstas obuolys. Nė neparu
nunešė pusę galvos.
davęs kandimo vietoje.
– Kad tave, – nusispjovė Kablys ir pasipustė padus.
Jungeltas pakėlė plunksną, perbraukė per jos galiuką – ir parodė
sugužėjusiems į kajutę jūreiviams juodą dėmę ant piršto. Pūgžlys suklupo, nukrito. Peiras Jungeltas, tai pamatęs stabtelėjo,
jau norėjo grįžti, bet tuo metu šalia vaikinuko išniro dar viena tamsi
– Rašalas net neišdžiuvęs... – sukuždėjo kažkuris.
figūra. Pūgžlys nespėjo nė riktelėti – padaras vienu letenos mostu
Erkė pakėlė taurę, pauostė. nutraukė jam galvą.
– Vynas. Neblogas, – taip pat pusbalsiu tarė jis. Kilstelėjo taurę prie Prie nuslinkusio skardžio pribėgo jau tik dviese – peiras ir Kablys.
lūpų. Jūreivis įsirėmė rankomis į akmens sieną, pritūpė.
– Nedaryčiau to, – perspėjo Jungeltas. – Lipkit man ant nugaros, – metė, nė neatsigręždamas.
Erkė staigiu judesiu pastatė taurę atgal ir net atsitraukė per žingsnį Jungeltas nedelsė. Užsilipo, Kablys krenkšdamas ištiesino kojas.
nuo stalo. Peiras pasiekė atbrailą, įsikibo, prisitraukė, persirito per ją.
– O kas... kas galėjo?.. – Ranką! Ranką, mylista! Aš jums pagelbėjau, – riktelėjo Kablys.
– Nežinau, – atsakė į neužduotą klausimą peiras. – Bet nelabai ir Peiras atsigulė ant atbrailos, nuleido ranką žemyn. Sudiržęs jūreivio
trokštu sužinoti. delnas kaipmat į ją įsikibo.
Jis užvertė žurnalą, įsimetė jį į nedidelį odinį krepšį, kurį visą laiką – Traukit! Vėlės rautų, traukit!
nešiojosi su savim.
Jungeltas trūktelėjo iš visų jėgų. Staiga Kablys tarsi palengvėjo.
– Galim grįžti. Tai viskas, ko man reikėjo. Akimirką peiras nustėręs žvelgė į rankoje laikomą Kablio ranką,
kuri baigėsi kažkur ties petimi. Nusikeikė pro sukąstus dantis ir
– Jūsų mylista, – nedrąsiai kreipėsi kažkuris jūreivis, besislepiantis
švystelėjo ją į šalį. Per atbrailą brūkštelėjo šešėliniai nagai. Visai
už draugų nugarų. – O jei mes pasižvalgysim mažumėlę? Juk nieko
prie pat Jungelto kojos. Peiras pasisuko ir keturpėsčias ėmė ropštis
nenutiks, jei ką geresnio radę, pasisa... paimsim?
aukštyn.
– Gerai, bet negaiškit, – numojo ranka Jungeltas.
Atsipeikėjo jis tik kažkur miške, tysodamas ant žolės ir gaudydamas
Tuo metu pasigirdo kažkoks dunkstelėjimas, susirinkusiems ka kvapą. Neprisiminė, kaip užkopė viršun, neprisiminė, kaip skuodė
jutėje pasidingojo, kad laivas krustelėjo. Ir tuoj pat nugriaudėjo. Ant kur akys mato, nesirinkdamas krypties. Neįsivaizdavo, kur yra.
denio lentų ištiško pirmieji lietaus lašai. Neįsivaizdavo, kurioje pusėje liko žemėje įkalinti laivai. Neįsivaiz
davo, kurioje pusėje krantas, kur jo laukia sugrįžtant.
– Gal tiek to, – mestelėjo tas pats jūreivis. – Nešdinamės iš čia.
Rankos vis dar mėšlungiškai gniaužė išsaugotą krepšį.
Niekas neprieštaravo.
---
Kol visi paliko laivą, lietus įsisiautėjo nejuokais. Jungeltas ir jūrei
viai skubėjo slydinėdami, retsykiais suklupdami ant pažliugusios „Jūrų žvaigždės“ kapitonas savo keistojo keleivio ir septynių su
žemės. Pirmas turseno Erkė, savo šviečiančia per suplyšusias kelnes juo išvykusių komandos narių laukė visą savaitę ilgiau, nei buvo
sėdyne tarsi rodydamas kitiems kelią. sutarta. Bet anksčiau ar vėliau sprendimą teko priimti. Jis įsakė
pakelti inkarą.
Staiga jis čiūžtelėjęs sustojo – tiesiog priešais Erkę iš žemės išniro
šešėlis. Iššoko aukštyn – tamsus, bet permatomas, paskui save „Jūrų žvaigždė“ plaukė namo.
palikdamas juodo rūko draiskanas, tarsi tirptų ore ar smilktų. Ir
tėškėsi atgal į žemę, vėl panirdamas joje. Žemė neprasiskyrė jam
išnyrant, nesujudėjo ir pranykstant. Kol Erkė stypsojo sustingęs it
stulpas, šešėlis išniro vėl. Šįsyk gerokai arčiau. Atrodė tarsi ryklys,
tik su didžiulėmis letenomis, kurias vainikavo ilgi nagai. Mostelė

Konkursas rašytojams
ir paišytojams!
Ateinančiame Ketvirtąjame Visus atsiųstus konkursui skirtus
Protagonisto žurnale užsimanėme darbus skelbsime savo „Patreon“
dalį puslapių skirti naujam kūrybos paskyroje, o graži mūsų bendruomenė
konkursui. Jei piešiate, rašote, ar šiaip (padedama redakcijos) išrinks
kažką kuriate - šis puslapis skirtas spaudos verčiausius kūrinius. Šie
būtent jums. darbai bus publikuojami pavasariui
bei vasarai skirtuose „Protagonisto“
Konkurso tema – Postapokaliptinė žurnaluose, o atrinktų rašinių ir
Lietuva. Pagal šią temą parašykite piešinių autoriai gaus po fizinę žurnalo
trumpą istoriją (iki 20 000 spaudos kopiją.
ženklų su tarpais) arba nupieškite
piešinį (skaitmeninis menas, Kaip jau tikriausiai supratote,
nufotografuotas fizinis piešinys, jūsų konkursas nekomercinis ir didelio
sukurtas komiksas ar panašiai) ir prizo už dalyvavimą jame kol kas
atsiųskite mums el. paštu: neturime (bet ieškome!). Konkurse
protagonistasmagazine@gmail.com. gali dalyvauti tiek pradedantieji,
tiek jau pažengę kūrėjai - viskas
Temos interpretacija - jūsų reikalas! dėl smagumo! Vienintelė griežta šio
Esame tikri, nuotykiai sugriautoje konkurso taisyklė - jokių plagiatų. Jei
Lietuvoje pasirašo patys. Terminas pagavo įkvėpimas, rašykit, pieškit ir
darbų siuntimui - nuo dabar iki kurkit iki nukritimo. Konkursui tinka
kovo 31-os dienos. Temos laukelyje, ir seniau sukurti jūsų darbai, kuriems
nepamirškite paminėti, kad jūsų netaikomos autorinės teisės iš
laiškas skirtas „Protagonisto kūrybos ankstesnių publikacijų.
konkursui“.
SĖKMĖS,
Protagonistas
Protagonistas
| Pavasaris
| žiema2020
2019 141
Literatūra | #TikekDievuIrBusPuiku
LITERATŪRA:
#TikekDievuIrBusPuiku
Vilius Gostevičius
Filmų mėgėjas, kaparėlių nekentėjas, reklamų kūrėjas iš
MILK agentūros
Po darbo Darelis iš reklamos agentūros patraukė namo naujuoju – Neskubėk. Eime. Pasidarysim kavytės ir aš tau viską papasakosiu.
elektriniu paspirtuku. „Pagaliau laisvė, šiltas vasaros vėjelis ir Gerai?
alus su Netflix’u namuose. Kas gali būti geriau?“ – pagalvojo jis ir – Turbūt gerai.
tuomet jį partrenkė automobilis.
Darelis, vis dar negalėdamas suvokti, kas čia vyksta, tyloje stebėjo,
--- kaip Jėzus daro jiems kavą. Paskui nuėjo į kambarį su sėdmaišiais.
Darelis atsimerkė. Jis buvo ofise. Prie jo priėjo barzdotas vyrukas, – Sėskis, Dareli. Tai va. Turime tokią situaciją…
ištiesė ranką ir tarė:
– Seneliai! – pertraukė Darelis. – Aš galėsiu su jais susitikti? Kaip iš
– Labas, Dareli, aš – Jėzus. Sveikas atvykęs į Dangų. tikro atrodo Dangus? Kaip atrodo Dievas? Kaip…
– Pala, aš negyvas? Dangus? Bet čia gi mano ofisas. – Dareli! – sustabdė Jėzus. – Suprantu, kad nori daug ko paklausti,
– Norėjome sukurti tau pažįstamą aplinką. bet turiu tau priminti, jog čia buvai iškviestas laikinai, tad į visus
– Tai Dangus dabar bus mano darbas? Čia tikrai Dangus? per amžių amžius žmoniją kamuojančius klausimus tau bus atsaky
ta tik tada, kai atsidursi čia su visam. Bet, ei – dabar bent žinai, kad
– Čia tik laikinas sprendimas. Jis susijęs su tuo, ko aš netrukus
Dangus yra, o tai jau šis tas.
tavęs paprašysiu. O dabar tiesiog pakentėk.
– Tas tiesa.
– Tai aš tiesiog taip ir iškeliavau? Ant paspirtuko? Nesulaukęs tris
dešimties? – supanikavo Darelis. – Grįžtam prie situacijos. Kaip žinai, mokslas progresuoja, žmonės
vis rečiau lankosi bažnyčioje, vis mažiau vaikų krikštijami, kunigai,
– Taip, nors techniškai tu kaip ir nemirei. Veikiau buvai trumpam
blemba, pedofilai, – mūsų klientai išsižada tikėjimo, amžino
iškviestas.
gyvenimo po mirties, o visi nauji potencialūs klientai renkasi kitas
– Iškviestas? Tai aš galiu kažkaip grįžti? religijas. Mūsų biznis šlubuoja, Dareli. Net Petras juokauja, kad

Autorė: Ida kotryna
paliks raktus nuo vartų po kilimėliu ir pereis dirbt į kitą Dangų. – Tėčio visatos valdymo ir priežiūros grafikas ne pats lanksčiausias
Mums reikia atkurti gerą įvaizdį ir išlaikyti religinės rinkos lyderio brainstorm’o sesijoms. Taigi, deja, ne – jo nebus. Nors idėjas vėliau
poziciją. Pagalvojome, kad tu, kaip kietas reklamščikas, padėsi turės peržiūrėti ir jis.
mums tai padaryti ir sukursi reklamą savo religijai, savo Dievui. – Aha, o kaip čia su šituo, na… Gausiu aš kažką už tai?
Galvoju, pasišaudysim idėjom, o tada parsiųsim tave atgal sveiką
– Tau pasitaikė proga padaryti didžiausią ir nuostabiausią pro bono
gyvą. Na, ne visai sveiką – vis dėlto tave partrenkė automobilis,
darbą iš visų. Tu pasitarnausi savo Dievui ir žmonijai. Sakyčiau,
che, bet cielą tai tikrai.
visai neblogas atlygis, ką?
– Oho, skamba rimtai. Bet kodėl pasirinkot mane? Juk yra daug
– Vis dėlto norėtųsi kažko apčiuopiamo.
geresnių reklamščikų už mane.
– Gerai, negaliu nieko pažadėti, bet galbūt pastumdęs vietomis ke
– Tas tiesa. Bet geriausi atsisako dirbi su religinėm ir politinėm
lis angelus galėčiau padaryti tau Netflix’ą nemokamą iki gyvenimo
reklamom dėl įsitikinimų, o mūsų vietiniai Biblijos copywriter’iai
galo.
jau seno plauko – nebegali susitapatinti su šiuolaikine tiksline
auditorija. – O! Čia jau kitas reikalas.
– Tai aš irgi galiu atsisakyti? – Puiku, tuomet pradedam?
– Gali, bet ar tau tikrai geriau toliau kurti banerius apie savaitinę – Bandom.
šikpopieriaus nuolaidą arba rašyti „įkvepiančius“ tekstus kažkokio – Ką tau reikia turėti omeny: mūsų brandbook’as griežtai nekeičia
abejotino kriptovaliutos startuolio puslapyje? mas – Biblijos perrašyti negalime. Negalime keisti ir logotipo:
– Pripažinsiu, šita užduotis atrodo tikrai įdomesnė ir svarbesnė. kryžius lieka, tai reiškia, abi jo versijos – su manim ir be. Šūkio taip
O tai viso šito reikalo užsakovas – Dievas, taip? Jis nedalyvaus pat nekeičiam.
procese? – Kokio šūkio?

Autorė: Ida kotryna
– Nu, Dareli… Amen. pačią patirtį kaip man? Parodyti, kad esat ir panašiai?
– A, jo. – Mes labai daug laiko praleisim tavo ofise, jei pasakosiu, kaip
– Darbuotojų uniformos neliečiamos. Galime šiek tiek keisti vizua veikia visata, Dareli. Tiesiog patikėk manimi, negalime. Tu – išim
linę dalį, nes Mikelandželo ir Da Vinčio stiliukas spaudoje jau kiek tis. Na, tu ir keli reklamščikai prieš tave. Ir dar Rammstein.
atgyveno. – Grupė?
– O koks čia biudžetas? – Tėvukas didelis jų fanas. Pakeistų jais vietinį angelų chorą, jei tik
– Apie biudžetą dabar negalvok. Galvok, kas tik šauna į galvą. Mes būtų jo valia.
turime didžiausią kunigų promo team’ą, gal kažką su jais. Gali – O tai ne jo valia?
galvoti netradicinius veiksmus, tokius kaip mano atvaizdai ant – Dareli, susikaupk.
skrebučių ar visai neblogai paėjusios krauju verkiančios mamos
– Hm, gerai, ką čia tokio? Ką čia tokio?.. O tai gal sukurti kokią
statulėlės. Žodžiu, reik tos Big Idea, žinai?
platformą ar app’są, kur žmonės galėtų vertinti vieni kitus, tarkim,
– Gerai, o čia neužtektų kokio stebuklo? Pasirodytų Dievas ir tiesiog aureolėmis už bet kokius gerus darbus, kad ir ištartą „ačiū“ ar
sakytų: „Va, matot? Aš esu. Tikėkit manim.“ paliktus arbatpinigius? O už surinktas aureoles galėtų atsirakinti
– Žmonės netiki globaliniu atšilimu, netiki tuo, ką mato, tai ką čia prizų, tarkim, nuo rožančių iki nemokamų vestuvių arba laidotuvių.
kalbėt apie stebuklus. Be to, mes negalim būti pernelyg akivaizdūs, – Va, va, dabar tu mąstai. Man patinka. Kaip čia pavadinti tą plat
nes tada kiti suabejos savo religijomis, o tai mus privestų prie formą? APPaštalas? APPaštalas! Geras! – nusijuokė Jėzus iš savo
monopolijos. Visatoje ji griežtai uždrausta – už tai gresia Dangaus sugalvoto pavadinimo.
ir religijos panaikinimas.
– Gal kiek pritempta. O jei kaip nors paprastai, tiesiog Aureola.
– Gerai, o tada gal galite išsikviesti pavienius žmones ir duoti tą

– Aureola, nice, man patinka. Universalus, tarptautinis, visi supras. skirtingais būdais, tarsi mėgautumeisi tuo.
Jėzus užsirašė idėją užrašų knygutėje. – Dareli, ne aš parenku mirtis, o mirties generatorius – chill.
– Na, ką, Dareli, manau, turim. Ačiū ir siunčiu tave atgal. – Mhm. Gerai, leisk pagalvot.
– Buvo labai malonu pasitarnauti tau ir Dievui. – Taip, taip, žinoma. Kavytės?
– Iki, Dareli, gero Netflix’o. – Ačiū, ne.
– Ačiū! Iki, Jėzau. Po valandėlės Darelis šovė mintį:
--- – Gerai. O ką, jei pažaistume su žmonių abejone ir užkurtume tokią
Darelis atsibudo avarijos vietoje. Vairuotojas kvietė greitąją, aplink kaip ir draudimo kampaniją: „Apsidrausk nuo pragaro“?
būriavosi persigandę žmonės. Darelis atsistojo ir apsičiupinėjo. – Skamba gerai. Tęsk.
Buvo tik keli įbrėžimai, bet nieko rimto. Jis patikino vairuotoją, kad – Galėtume padaryti kokį klipą apie tai, kad gyvenime draudiesi
viskas gerai, ir skubiai pasišalino. Sustojęs artimiausiame namo nuo visko, nors nežinai, ar tos nelaimės įvyks, tai, dėl visa ko, ap
brome išsitraukė cigaretę ir užsirūkė. sidrausk ir nuo pragaro. Kunigai galėtų dalinti skrajutes – draudi
„Reklamą Dievui. Aš sugalvojau reklamą Dievui… Cha, niekas nepa mo polisus, kuriuose būtų surašyta, kaip apsidrausti: pasikrikštyt,
tikės“, – pagalvojo Darelis ir tą akimirką jį nutrenkė žaibas. eit į bažnyčią, išpažint nuodėmes ir panašiai.
--- – Tobula! Viskas, nešdinkis iš čia ir daugiau negrįžk, tu, reklamos
Darelis atsimerkė. Vėl buvo ofise. genijau.
– Kavytės? – paklausė šalia stovintis Jėzus su puodeliu. – Oi, labai tikiuosi.
– Kodėl aš vėl čia? ---
– Tai, žodžiu: papasakojau tėvukui idėją, jam truputį užkliuvo. Darelis atsimerkė. Ir vėl buvo ofise.
Sakė, čia turi būti labiau įvaizdinė reklama, o ne promo, todėl prizų – Ei, šį kartą aš net nespėjau nusileist ant žemės!
dalinti negalime. Tai reiktų dar pagalvot. Bet esam teisingam kely. – Jo, išskaidėm tave į molekules pakeliui. Na, mirties generatorius
– Man tikrai nekenkia tos mirtys? išskaidė, – pasitaisė Jėzus.
– Nesijaudink, viskas normaliai. Na, ką dar ten turi toje galvoje, tu, – Mhm.
senas reklamos vilke? – lengvai kumščiuodamas paragino jį Jėzus. – Žodžiu, negalime gąsdinti žmonių ir jau truputį deadline’as
– Gerai, duok sekundėlę atsigauti. spaudžia. Tai va, Dievas pagalvojo tokį klipuką.
– Taip, taip, žinoma. – Pagalvojo, ane?
Po kelių minučių pamąstymo Darelis šovė: – Žodžiu, tradicinė šeima, vyras su žmona ir dviem vaikais atsikelia
– O! Žmonės neišpažįsta nuodėmių, nes nebevaikšto į bažnyčią. savo užmiesčio name sekmadienio rytą. Visi gražiai pasimeldžia
prie pusryčių, tuomet sėda į šeimyninį automobilį, pro langą pamo
– Taip.
juoja kaimynams ir nuvažiuoja į bažnyčią. Šuolis laike. Jie išeina iš
– O kodėl nevaikšto? bažnyčios ir žmona sako vyrui: „Ech, kokia aš laiminga, kad Dievas
– Nes jie bedieviai? mums davė tokią nuostabią šeimą ir palaimino mus tokiu gražiu
– Nes tingi. gyvenimu“. O vyras atsako: „Aš irgi mieloji, aš irgi“. Kaip tau?
– Nes tiiiingi, – pritariamai palinksėjo Jėzus. – Tai ką? – Tai panašu, kad jau turite reklamą, prie ko čia aš?
– O ką, jei bažnyčia būtų visada su tavimi. Pavyzdžiui, app’sas – – Mums reikia kažką pasakyti gale, Dareli. Tu gi copywriter’is. Ką
klausykla. Tu jį atsidarai, o ten tik tos klausyklos grotelės, bet tave čia tokio kieto gale suskėlus? Gal kažką, kas rimuojasi?
automatiškai sujungia su tikru kunigu ir tu gali išpažint visas savo – Nežinau, tarkim: Tikėk Dievu ir bus puiku.
nuodėmes jam. Galėtų vadintis kaip nors Confess arba Sin Cleaner. – Amen! Turim. Jau matau marškinėlius su šituo šūkiu ir hashtag’u.
– O, Dareli, man atrodo, kvepia Kanų liūtais! Ačiū už viską, Dareli!
– Ačiū, – patenkintai padėkojo Darelis. – Mhm.
– Viskas, einu tvirtinti. O tau gero likusio, spoiler alert, ilgo gyveni – Iki, Dareli.
mo, – mirkteldamas viena akimi palinkėjo Jėzus. Darelis nieko neatsakė ir nusisuko. Tikėjosi, kad ofiso kitą kartą
– Ačiū dar kartą, Jėzau. atsimerkęs nebepamatys.
--- ---
Darelis atsibudo brome išdegusiais drabužiais ir visas rūkstantis Darelis atsimerkė ir nusikeikė – jis ir vėl buvo ofise.
dūmais. Lėtai atsistojo ir akimirksniu suklupo nuo infarkto. Prie jo priėjo barzdotas vyrukas:
– Su tais app’sais mes nubraukiame didelę dalį vartotojų, kurie – Oi, nesikarščiuok taip, Dareli, čia ir taip karšta. Sveikas, aš –
aktyviai nesinaudoja technologijomis – va tokios žinios iš tėčio. Velnias. Turime gerų rekomendacijų apie tave iš viršaus.
– Ei! Gal galima mažiau skausmingai mane nužudyt? Ir kodėl
kiekvieną kartą skirtingos mirtys? Atrodo, specialiai žudai mane

Ačiū, draugai!
Trečiasis Protagonistas surado dar Paišytojai:
daugiau pagalbininkų! Šio žurnalo
Daugvydas Surkys - daugvydas.artstation.com
nebūtų be šių nuostabių žmonių:
Ida Kotryna - ida_k.artstation.com
Rašytojai: Jonas Špokas - jonasspokas1 .artstation.com
Adomas Rutkauskas Jonas Petrauskas - artjonas.artstation.com
Agnė Juškėnaitė Silvija Strončikaitė - silartworks.artstation.com
Airidas Kondrotas Vaidas Mikelskas
Donatas Pocius Vilius Krasnickas - wishingvil.wixsite.com/portfolio
Dovydas Skrodenis Vytautas Tautkevičius - vytas.artstation.com
Greta Musteikienė klaidų ieškotojai:

Ignas Vieversys
Agnė Juškėnaitė
Kastytis Zubovas
Justina Liaukevičiūtė
Mangirdas Beniušis
Mangirdas Beniušis
Mingaile Striaukaitė
Rūta Kaltenienė
Rokas Mikutis
Vaidas Mikelskas
Tadas Jakubauskas
Tomas Mitkus lygiai taip pat šventai tikite, kad Lietuvai reikia tokio
Vaida Nedzinskaitė-Mitkė žurnalo, kokį užmanėme patys ir norite prisidėti prie jo
gyvavimo? Norite pasidalinti savo mintimis ar įžvalgomis?
Valdemaras Nedvecki
Rašote puikias, fantaziją žadinančias istorijas? O gal
Vilius Gostevičius tiesiog norite pasidalinti savo piešiniais, kurie dulka
Violeta Pročkytė stalčiuje ar „New folder (1)“ pavadintame kompiuterio
aplankale? Atsiųskite juos mums! Visuomet esame atviri
Vytautas Lukaševičius
idėjoms, pasiūlymams ir darbams, kurie praturtintų
Antagonistai: sekantį žurnalo numerį. Jei manote, kad turite kuo
pasidalinti, parašykite mums:
Lukas Dapkus ProtagonistasMagazine@gmail.com
Virginija Juodakytė
Spausdino www.kopa.lt

Miniatiūrų, kortų, stalo žaidimų vakarai ir turnyrai, žaidimų
naktys ir geras laikas su draugais geek'ais!
worldofgameslt Šv. Gertrūdos g. 42, Kaunas

148 Protagonistas | Pavasaris 2020 © MB „Ductus Exemplo“ 2020. Visos teisės saugomos.

Protagonistas 3 - Pavasaris 2020

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Protagonistas 3 - Pavasaris 2020

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

žurnalas nepasimetusiems pop kultūroje

3 numeris pavasaris 20201

Protagonistas | Pavasaris 2020 3

4 Protagonistas | Pavasaris 2020

Protagonistas | Pavasaris 2020 5

Rekomenduojame aplankyti autoriaus galeriją: Artjonas.artstation.com

6 Protagonistas | Pavasaris 2020

Jis pavers Lietuvą animacijos

8 Protagonistas | Pavasaris 2020

Meinardas Valkevičius | Foto: Alla Budrienė

Protagonistas | Pavasaris 2020 9

Aš tikiu, kad pasaulio animacijos sostine gali tapti ir Lietuva, tik

Drąsiai sakau, kad animacija tiesiog yra mano kraujyje. Manau,

Kokie, anot Meinardo Valkevičiaus, yra svarbiausi ĮDOMAUS animacinio personažo

Jei atkreipsite dėmesį į mūsų darbus, pamatysite, kad visos mūsų

10 Protagonistas | Pavasaris 2020

Protagonistas | Pavasaris 2020 11

kaip „Simpsonų“ ir „Futuramos“ tėvas

12 Protagonistas | Pavasaris 2020

Protagonistas | Pavasaris 2020 13

14 Protagonistas | Pavasaris 2020

Galima drąsiai teigti, jog linksmybės

„Disenchantment“ - tai šviežias vėjo gūsis

Protagonistas | Pavasaris 2020 15

16 Protagonistas | Pavasaris 2020

Autorius: Daugvydas Surkys

Protagonistas | Pavasaris 2020 17

Autorė: Silvija Strončikaitė

18 Protagonistas | Pavasaris 2020

Tai štai jums ir drakonas – kasdien vis

Protagonistas | Pavasaris 2020 19

„The Mandalorian“ – Disnėjaus

Nežinau ar čia toks sutapimas, ar taikliai ir taktiškai apskaičiuotas „HBO“ maneveras,

20 Protagonistas | Pavasaris 2020

Protagonistas | Pavasaris 2020 21

nubalsavo. „Disney“ kostiumai atsimerkė.

„This Is The Way“

„The Mandalorian“ nagrinėja „Žvaigž­

Iš kitos pusės, galbūt nereikia laukti,

22 Protagonistas | Pavasaris 2020

Protagonistas | Pavasaris 2020 23

24 Protagonistas | Pavasaris 2020

A Quiet Place Part II Kovo 27 d.

the new mutants balandžio 3 d.

Protagonistas | Pavasaris 2020 25

no time to die (007) Balandžio 10 d.

black widow gegužės 1 d.

26 Protagonistas | Pavasaris 2020

Artemis fowl gegužės 29 d.

Cosmos: Possible Worlds KOVO 9 D. westworld (3 sezonas) kovo 15 d.

Protagonistas | Pavasaris 2020 27

the walking dead: world beyond BALANDŽIO 12 d.

BONUS: SKAITYTOJų rekomendacijos

28 Protagonistas | Pavasaris 2020

Protagonistas | Pavasaris 2020 29

Kaip kompiuteriniai žaidimai

30 Protagonistas | Pavasaris 2020

Protagonistas | Pavasaris 2020 31

kumščius už Arijos sėkmę (ypač žinant,

Dar geresnis pavyzdys yra mano klasikinis

Antra vertus, nėra sunku suprasti žaidėjų

Kai dešimtmečiui įsibėgėjus su šiuo for­

Visai nenuostabu, juolab žinant, kad ateitis

„The Mandalorian“ nagrinėja „Žvaigž

Kai dešimtmečiui įsibėgėjus su šiuo for