Protagonistas 6 - Žiema 2020

žurnalas nepasimetusiems pop kultūroje
Interviu su
Justinu Žilinsku:
„Rašyti išmokstama rašant“
„Kopos“ visata:
tropai ir originalumas
Rekomenduojame:
Filmai, TV ir žaidimai žiemai
6 numeris žiema 2020

1
Protagonistas | žiema 2020
2 Protagonistas | žiema 2020
Sveiki!
Jūsų rankose jau šeštasis „Protagonistas“, su kuriuo užbaigiame pirmąjį savo kelionės etapą.
Kaip jau pripratote, šiuose puslapiuose vėl rasite gausybę įdomių tekstų apie įdomiausius filmus,
knygas, žaidimus bei populiariosios kultūros reiškinius. Nelaužome tradicijos ir prie šių savo
autorių minčių pridėjome keletą puikių pokalbių su mus nuolat stebinančiais kūrėjais iš Lietuvos.
Dar kartą norime pasidžiaugti, kad ir šis numeris yra finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.
Negalime atsidžiaugti šia draugyste ir pasitikėjimo mūsų jėgomis ženklu, tad dėkojame Lietuvos
kultūros tarybai ir drąsiai sakome, kad susitiksime dar kartą!
Tačiau šeštasis sezoninis „Protagonistas“ taip pat yra ir paskutinis tokio tipo leidinys. Per
praėjusius metus pasiekėme ne vieną užsibrėžtą tikslą, daug išmokome, o dabar ruošiamės šiek
tiek atsikvėpti ir pergalvoti savo žurnalo formatą. Svarbu pabrėžti, kad TAI – NE ATSISVEIKINIMAS, o
kvietimas „susiskaityti“ vėl. Truputį vėliau ir truputį kitokiomis aplinkybėmis...
Nors degame neblėstančia meile fantastikai, pasaulinė situacija ir kasdienybė diktuoja kiek
kitokį tempą, kuris daro įtaką ir mūsų kūrybinės komandos gyvenimams. Visuomet sakėme, kad
kokybiškas turinys – mūsų prioritetas, tad nenorėdami aukoti to, ką pasiekėme per šį laiką,
nusprendėme, jog septintajam „Protagonistui“ leisime šiek tiek „pasimarinuoti“.
Sekite naujienas mūsų Facebook, Instagram, Patreon paskyrose bei netrukus startuosiančiame
Protagonistas.lt puslapyje, kuriuose pateiksime daugiau informacijos apie visus ateities planus
bei dalinsimės naujienomis ir savo mintimis.
O dabar belieka palinkėti gero skaitymo. Nesušalkit bei linksmų ir saugių artėjančių švenčių!
Susiskaitom kitais metais, mylim ir bučiuojam,
Protagonisto komanda
Projektas finansuojamas lietuvos kultūros tarybos Leidinyje pateikima informacija yra sukurta informaciniais tikslais. Leidinio kūrėjas MB „Ductus Exemplo“ neprisiima
jokios atsakomybės dėl leidinyje pateiktos klaidingos, nepilnos ar vėluojančios informacijos ar dėl to imamų veiksmų.
Leidinyje pateikta informacija apie asmenis ar organizacijas buvo pateikta su to asmens ar organizacijos sutikimu ir
netikrinta leidinio kūrėjo.
Leidinyje išreikštos nuomonės yra straipsnio autoriaus nuomonės ir nebūtinai atspindi leidinio rengėjo MB „Ductus
Exemplo“ nuomonę. Leidinio rengėjas MB „Ductus Exemplo“ neprisiima atsakomybės už išreikštas nuomones.
Bet kokia forma kopijuoti, perleisti ar atkartoti leidinio turinį be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama.
© MB „Ductus Exemplo“ 2020. Visos teisės saugomos.
Protagonistas | žiema 2020 3

Palaikykite Protagonistą!
Mūsų tikslas (kaip ir dera geram protagonistui) - parodyti
įdomiausius ir ryškiausius Lietuvos bei pasaulio kūrėjus, suteikti
jiems platformą viešinti savo darbus bei idėjas.
Žurnalą smagiausia pačiupinėti, o tam mums reikalinga jūsų
pagalba. Jei norėtumėte tapti Protagonisto kolekcininku
(kolekcionuoti tikrai yra ką), kviečiame palaikyti mus Patreon
platformoje, kurioje galite gauti ankstyvą prieiga prie naujausio
žurnalo numerio arba užsisakyti ir spausdintą žurnalo versiją į
namus.
Ačiū!
patreon.com/protagonistas

TURINYS:
Viršelio autorė
6 Kaip apsaugoti žaidėją nuo pačio savęs?
72
Interviu: Robertas Nevecka apie
suaugusiųjų animaciją ir postapokaliptinę
8 O kas, jei apokalipsė? istoriją pabaikime
istorijomis (5 dalis)
80
žinutę „Sniego pastogėje“
Interviu: Urtis Šulinskas - stalo žaidimų
88
Animacija (ne) vaikams
16 kūrimo guru iš Lietuvos
„Pandemic“ - išgelbėkite pasaulį nuo
92
Protagonistas rekomenduoja:
Žiemos filmai ir TV
22 siaučiančios pandemijos
„Kopos“ visata: tropai ir
96
Oskarai nebėra #SoWhite, #SoOld,
#SoSexist?
28 originalumas
J. r. r. Tolkien – Oksfordo
102
Propaganda kine – siekis manipuliuoti
žiūrovų mintis ir širdis
36 profesorius ir pasaulių kūrėjas
fantastinė žiemos muzika
108
O kas būtų, jeigu būtų? Alternatyvi
40
istorija Interviu: Justinas žilinskas „Vis dar
laukiu savo bestselerio“
110
Kovų meistras ar pramogų pasaulio atstovas –
46
kas žinoma apie tikrąjį Bruce Lee? „Fabulae spectacula“ – realiam pasauliui
virtus siurrealistiniu, fantastika tampa
116
Apie Džokerius ir picas: šešių klounų
retrospektyva
52 jungiančiu tiltu
Ar „Sostų karai“ tikrai baigėsi?

58
Interviu: Rasa Sagė: „Labai mėgstu
kūrybinius eksperimentus“
120
62
Literatūra: Burbulas: pasaulis be
vaikų (ištrauka)
124
Žiemos žaidimai
Interviu: arvydas žemaitis – „Visuomet norėjau
66
Literatūra: Volturo užkratas
126
augti ir išmokti kažko naujo“

Viršelio autorė
Viršelio autorė
Guoda Zelionkaitė sako, kad yra tikra vaizdo žaidimų entuziastė, kuri retkarčiais randa
laiko ir piešimui. Kiek save prisimena, Guoda nuolat svajojo tapti menininke, tačiau
gyvenimas susiklostė kiek kitaip. Dabar dienomis ji rašo tekstus, o vakarais bando
suspėti sužaisti visus naujausius žaidimus, pažiūrėti įdomiausius filmus, TV serialus bei
anime, kurių pametėtas idėjas būtų galima atvaizduoti savo piešiniuose.
„Piešiau jau nuo tada, kada sugebėjau į kaip pati autorė sako, mokytis galima kone bet kadangi jis buvo tapytas, kai man buvo
rankas normaliai paimti flomasterius, tad, amžinai. kokie 9 metai, tai tas paveikslas atrodė
kad sienų galutinai neišpuoščiau kever- tragiškai. Iki dabar nesuprantu, kaip tė-
zonėmis, namuose tėvų dėka atsirado Paklausta apie darbus, kuriais didžiuojasi vams nebuvo gėda jį pasikabinti virš lovos
daug popieriaus. Kiek paaugusi, kada jau labiausiai, Guoda Zelionkaitė šypteli ir ir dar rodyti svečiams. Nusprendžiau jį
supratau kas yra kas, pradėjau vaizduo kalba apie jaunas dienas. perpiešti ir gavosi visai puikus paveikslas.
ti viską, ką mačiau: filmukų ar knygų Dabar matau daug dalykų, kuriuos daryčiau
veikėjus, vaizdo žaidimų herojus, mane „Prieš daug metų, lygtais 2011 ar 2012 šiek tiek kitaip, bet vis dar neblėsta tas
supančius žmonės ir t.t.“ metais, mamai gimtadienio proga nutapiau pasididžiavimo jausmas, kad va, aš tai
mūsų katino portretą iš nuotraukos. sugebėjau nupiešti.“
Būtent tai leido Guodai tobulinti savo Anksčiau miegamajame kabėjo mano
įgūdžius bei pasiekti dabartinį lygį, nors, pirmasis bandymas atvaizduoti jį iš fotkės,
Daugiau autorės darbų jos facebook paskyroje: guoda.zelionkaite

Viršelio autorė

Interviu: Robertas Nevecka apie suaugusiųjų animaciją ir postapokaliptinę žinutę „Sniego pastogėje“ | Benita Balsytė
INTERVIU:
Benita Balsytė
Kino mylėtoja, kolekcionierė ir filmosofė, kurios dienas
neapsieina be filmų
Robertas Nevecka
apie suaugusiųjų animaciją ir
postapokaliptinę žinutę
„Sniego pastogėje“
Robertas Nevecka – kino režisierius, animatorius ir iliustratorius, savo darbais
džiuginantis tiek Facebooko sekėjus, tiek didžiųjų šalies ekranų žiūrovus. Dalintis
kūryba jam nesukliudė net karantinas – satyriškas filmukas „Kino žmonės karantine“
neseniai sprogdino internetą, iliustruodamas filmo kūrėjų likimą užsidarius tarp keturių
sienų. Kai garso režisieriui tenka įrašinėti tik kaimynų balsus balkonuose, o kostiumų
dizaineriui – kurti madingus virusui nepralaidžius ir Černobylio apsauginę aprangą
primenančius kostiumus, net ir nenoromis atrandi sąsajų su filmuko herojais – juk
kiekvienas jaučiamės kiek pačiuožę dėl taip sujaukto gyvenimo.
Ne viruso, bet šiuolaikinio karo postapokalipsę fiktyvioje Vilniaus versijoje R. Nevecka
nagrinėja ir savo debiutiniame trumpametražiame filme „Sniego pastogė“. O interviu
atskleidžia, kiek tokie projektai kainuoja, kodėl nevaikiška animacija taip traukia
suaugusiuosius ir koks galėtų būti pirmasis lietuviškas animacinis serialas plačiajai
auditorijai.

Robertas nevecka (asm. archyvo nuotrauka)
Kaip prasidėjo tavo režisieriaus-animatoriaus kelias? Girdėjau, profesijai įkvėpė visą absurdo tamsą. Imkime kad ir savižudybės temą „Rick and
ir nuo paauglystės žiūrėti animaciniai filmukai? Morty“ seriale. Jei tai būtų gyvai filmuotas filmas, jis būtų velniš-
kai žiaurus. Jį galėtų žiūrėti labai mažai žmonių, nes kai kuriomis
Labai sunku pasakyti, kas iš tiesų padarė didžiausią įtaką – filmu- vietomis būtų per tamsus. Bet kadangi tai multikas, tu iš dalies nuo
kai, ar kas kita. Viskas prasidėjo, kai atvažiavau į Vilnių, kur įstojau į jo atsitrauki – tai lyg ir nėra realybė, bet temą jauti giliai, aiškiai
informatiką matematikos fakultete. Tuomet man, būnant 18-19 m., supranti, apie ką šnekama, ir gali tai žiūrėti. Animaciniai serialai
šovė mintis, kad kurti animaciją žiauriai įdomu ir aš galiu tai daryti. gali nagrinėti tokias temas, kurias nagrinėjantys vaidybiniai filmai
Suversčiau kaltę ir tiems paauglystėje žiūrėtiems filmukams. O kas pasiektų itin mažą auditoriją. Man atrodo tai ir yra animacijos galia
tiksliai paskatino, net nežinau. Nebuvo taip, kad būčiau mokęsis – žmogus ją žiūri per didelį atstumą.
dailės ar anksti pradėjęs animuoti. Anksčiau papaišydavau, bet tik
iliustracijas į paskutinius mokyklos sąsiuvinio puslapius. Kaip manai, ar apskritai nevaikiška animacija Lietuvoje populiari (neskaitant
Simpsonų, kuriuos žiūri visi)?
„The Simpsons“, „BoJack Horseman“, „Rick and Morty“ – šie ir kiti animaciniai
serialai žiūrimi pasauliniu mastu ir yra kuriami konkrečiai suaugusiesiems. Kuo Mano artimoje aplinkoje labai daug žmonių ją žiūri – praktiškai visi
ši animacija įtraukia suaugusiuosius ir kuo ji įtraukė tave? draugai. Iš savo kartos žmonių sutinku mažai tokių, kurie nežiūri
animacijos tik dėl to, kad tai multikas. Kalbant apie jaunesnę kartą,
Animacija suaugusiems gali laisviau parodyti žymiai tamsesnius manau išvis nebėra jokios atskirties. Turiu 15-os metų sūnėną, ku-
dalykus, nei vaidybiniame filme. Ją tu žiūri per atstumą, bet suvoki ris serialą „Rick and Morty“ žiūri nuo pat atsiradimo. Įsivaizduoju,

Kadras iš „Sniego pastogė“
jog jam išvis net nekils klausimas „ar galima žiūrėti multikus, kai torijos, kuri galėtų jį atpirkti. Dabar, kai „Lietuvos kino centras“
nebesi vaikas?“. Nebebus taip. Jie žiūrės animaciją kaip ir visą kitą pradėjo vis labiau remti serialus, galbūt jų atsiras ir su didesniais
turinį. biudžetais. Tad gal ir laikas.
Žymiausi šio žanro vėliavnešiai dažnai kur kas intelektualesni, nei gali pasirody- O koks visgi galėtų būti pirmasis pasisekęs lietuviškas animacinis serialas
ti – atspindi pasaulinius įvykius, kritikuoja socialines problemas ir randa ryšį suaugusiems? Idėja ekspromtu: tema, personažai, gal kokių animacinių serialų
su žiūrovu, pasitelkiant įvairius reference‘us. Ar Lietuvos auditorija nėra per mišinys? Pasiteisintų aktualijų reference‘ai, o gal labiau į istoriją orientuota
daug nutolusi nuo tokio žanro, kitame pasaulio krašte vykstančių aktualijų? animacija?
Mes labai pasiviję tendencijas. Daug žmonių didelę gyvenimo dalį Su animacija ir šių dienų įvykiais labai sunku, nes animacija kuria-
praleidžia internete, todėl šiuos reference‘us gerai supranta ir jaučia. ma ganėtinai ilgą laiką. Dėl to vienintelis serialas, kuris gali kalbėti
Ypač juos pagauna jaunesnioji karta – jiems tai įrašyta kraujyje, jie apie aktualias temas, yra „South Park“ – jis seriją parengia per
jau gimė pasaulyje su internetu. Gyvename globaliame pasaulyje ir savaitę ir dėl to gali realiai reaguoti į tai, kas vyksta dabar. Visus
puikiai jaučiame jo pulsą. Kaip tik dažnai labiau nebesuprantame kitus įgyvendinti trunka metus nuo idėjos atsiradimo. Dėl to apie
lokalių dalykų nei globalių. aktualiją animaciją kalbėti praktiškai neįmanoma – po metų gali
viskas pasikeisti.
Pataisyk, jei klystu, tačiau Lietuvoje plačiajai auditorijai vis dar nebuvo kurtas
joks animacinis serialas suaugusiems. Dar nepribrendome ar tiesiog per bran- Paauglystėje labai mėgau „Radijo šou“, tad mano animacinis seria
gu? las suaugusiems būtų panašus į jį. Ganėtinai tamsus ir piktas. Bet aš
savęs neįsivaizduoju kuriant serialo. Sukurti kokybišką animaciją
Yra bandyta. Dar lietuviško MTV laikais jie kūrė vieną serialą, atro- trunka labai daug laiko, o su serialu išvis būtų galima išprotėt. Ne-
do, „Sandra“ vadinosi. Bet atsimušė į sieną – auditorija buvo per bent kuri labai paprastai, bet tada nelabai ir įdomu. Aš jau geriau
maža, o kaštai per dideli. Su lietuviškais serialais taip jau yra – nėra sukursiu vieną trumpo metro filmą ir po jo kursiu kitą.
nei vieno, kuris turėtų didesnį biudžetą, nes neturime tiek audi-

Grįžkime prie tavo projektų. Esi animavęs vaizdo klipus, kūręs reklamas, ilius- darbo užtektų visiems. Dabar žmonėmis tenka dalintis. Pavyzdžiui,
tracijas, net dirbęs „MTV Networks“. Kaip jame atsidūrei ir prie kokių projektų jei man kokiam žiauriai fainam muzikiniam klipui prireiktų penkių
prisidėjai? animatorių, šiuo metu aš tiesiog jų negaučiau. Jų yra, bet daug kas
dirba skirtingais stiliais – vieni kuria 3D, kiti atlieka stop-motion‘ą,
Man viskas ir prasidėjo nuo lietuviško MTV. Ten mane netyčia priė- cut-out‘ą. O mano stiliumi, pieštine animacija, užsiimančių žmonių
mė montuotoju, nors aš net nelabai mokėjau montuoti. Tuomet taip yra nedaug. Bent tokių, kurie turėtų patirties.
pat pradėjau animuoti – buvo kaip mokykla. Animuodavau visokius
laidų intro ir teko itin greitai išmokti daug dalykų pačiam. Lietuviš- Mūsų studijoje prie filmo „Mora Mora“ dirbo keturi animatoriai
kas MTV man davė labai daug žinių. ir dar žinau kokius tris, kurie galėtų prisidėti, jei nieko neveiktų.
Skaičiai tikrai nėra dideli, tad kuo animatorių būtų daugiau, tuo vi-
Prieš metus su prodiusere Giedre Burokaite įkūrėte kino gamybos ir animacijos siems būtų geriau. Bet kadangi atsirado didelė animatorių paklausa,
studiją „Akis bado“. Kokia buvo studijos idėjos pradžia ir kaip pavyko ją įgyven- tikiuosi, kad padidės ir pasiūla. Buvo laikas, kai Dailės akademiją
dinti? baigusiems animatoriams tekdavo dirbti Anglijoje statybose, nes
tiesiog nebuvo jokio darbo.
Dar negaliu sakyti, kad pavyko, nes studijos veikla tik prasideda.
Filmą „Sniego pastogė“ pradėjome kurti dar su organizacija „Meno Pastaraisiais metais labai matosi, jog atsiranda daugiau projektų.
avilys“, tačiau supratome, jog reikia kažką organizuoti sau, mėginti Labiausiai – iš „Lietuvos kino centro“ rezultatų, nes daug filmų
burti žmones į vieną krūvelę, nes vienas, antras projektas – paste- gauna finansavimą. Tai ir gerai, ir blogai, nes ne visi turbūt užtek-
bėjau, kad dirba vis tie patys žmonės. sime animatorių. Galbūt reikės daugiau jų ieškoti užsienyje.
Velniškai ilgai galvojau pavadinimą, kol priėjau „Akis bado“. Dabar Tai štai, galbūt paskatinsime skaitytojus siekti animatorių specialybės.
ji yra visų mano filmų bendraautorė, o rudenį startavau jau vien su
savo studijos projektu. Bet ji nebus tokia, kuri nuolat burs žmones Tikrai visuomet labai noriu visus paskatinti – kad tik turėtume kuo
po vienu stogu. Tai bus labiau projektinė studija, po kurios sparnu daugiau piešiančių žmonių.
aš ar prodiuserė Giedrė vykdo projektus.
Esi sukūręs trumpametražį filmą apie kino kūrėjų darbą karantino metu. Kad jau
Prasitarei apie vis tuos pačius prie projektų dirbančius žmones. Viename inter- agituojame už animatorių profesiją, papasakok, kaip iš tiesų praeina animato-
viu taip pat minėjai, kad Lietuvoje animatorių nedaug, tad, sugalvojus projektą, riaus-režisieriaus karantino nepaveikta darbo diena?
gali tekti ir metus palaukti, kol kūrėjai atsilaisvins. Ką manai apie animatorių
galimybes ir potencialą Lietuvoje? Ar labai jų trūksta ir kodėl? Žinok labai panašiai (šypsosi). Pas mus ji nelabai skiriasi. Vis tiek
sėdim vienoj studijoj ir niekur neišeinam. Animatoriaus darbas nėra
Dabar tikrai trūksta. Šiuo metu yra nemažai vienu metu vykstančių lengvas, jam reikia specifinių žmonių. Jis ganėtinai kruopštus ir,
projektų ir būtų labai faina, jei atsirastų daugiau animatorių, nes neagituojančiai pasakysiu, ganėtinai nuobodus. Būna labai įdomi
Fonas iš „Sniego pastogė“ | Gediminas skyrius

„Sniego pastogė“ plakatas

pradžia, kai pradedi ir dar nieko nežinai, kai turi nupiešti personažų Kalbant apie išgyvenimą, mano žinutė galų gale tapo labai tamsi.
konceptus, sugalvoti įvairias scenas – yra daug kūrybos. Ir labai Kad nepražūti leidžia tik tai, jog žmogus virsta žvėrimi. Jam nebe-
įdomi darbo pabaiga, kai jį užbaigi ir matai visą bendrą rezultatą. svarbūs kiti žmonės – jis lipa per kitų galvas, kad pasiektų asmeni-
Vidurys ganėtinai sunkus – reikia ilgą laiką sėdėti prie judesių, juos nę gerovę. Šį scenarijų ir rašiau visada galvodamas, kad pagrindinis
tobulinti, ieškoti sprendimų ir dažnai tą patį veiksmą kartoti daug personažas vieną minutę tampa antagonistu, blogiečiu, tamsiu
daug kartų. Bet čia kalbu iš savo pusės, apie pieštinę animaciją. Ki- personažu. Žmogus virsta žvėrimi, kad išgyventų. Tokia vat ir žinu-
tuose animacijos stiliuose vyrauja kiti principai, kiti etapai turbūt tė. Visai ne positive vibes – žmogus visgi yra žvėris ir kad išgyventų,
įdomesni. gali kitam ir gerklę perkąsti.
Animacijos režisieriaus darbas, vėl kalbu iš savo perspektyvos, Kiek laiko ir išteklių reikalauja tokio trumpametražio animuoto filmo kaip
gana kūrybiškas – animatoriui reikia nupasakoti daug detalių, „Sniego pastogė“ kūrimas? Kiek žmonių prisideda prie projekto ir kokie biudžetai
išanalizuoti judesius, net kartais suvaidinti. Nėra toks jaudinantis reikalingi, kad idėjos taptų realybe?
darbas kaip filmavimo aikštelėj lakstančio režisieriaus. Daugiausia
tai – bendravimas su animatoriais, siekis sugalvoti personažus, is- Išteklių reikia nemažai. Jeigu skaito animatoriai, kurie planuo-
toriją, išieškoti judesius, atrasti plastiką, spręsti, koks kadras tiktų ja savo pirmą filmą, siūlau niekada nekurti jo ilgo. Nes šis pagal
labiau. Sakyčiau, kūrybinis darbas ant popieriaus. Prieš save turi tik trumpo metro standartus labai ilgas, 16 minučių. Aš tokios klaidos
personažo dizainą ir scenarijų ir pagal juos galvoji, kaip personažas nebekartočiau, kurčiau ilgiausiai iki 8 minučių. Trukmė animacijoje
turėtų judėti – ar kelti dešinę, ar kairę ranką, ar gražiai pagauti ka- be galo svarbi, ji labai išeikvoja turimus išteklius.
muoliuką, ar jį pamesti.
Kalbant apie komandą, dirbo filmo prodiuserė, kuri gavo finansa-
Savo debiutinį trumpametražį filmą „Sniego pastogė“ pristatei metų pradžioje. vimą, aš, du animatoriai, fono dailininkas, kompozitorius ir garso
Esi minėjęs, kad filmą įkvėpė vaikystės baimė naujai sovietų okupacijai bei Krymo režisierius. Taip pat prisidėjo ir visa standartinė filmavimo grupė,
aneksijos įvykiai. Kaip tai paveikė tave ir kaip šiuos įvykius stengeisi atvaizduoti nes filmavome ir gyvus aktorius. Apie biudžetą iki galo negaliu šne-
filme? kėti, bet, pagal viešą informaciją, gavome „Lietuvos kino centro“
finansavimą pirmajam trumpametražiui filmui. Tai reiškia, kad
Paveikė taip, jog visą vaikystę jaučiau lengvą baimę, lankydavo finansavimas labai apribotas, maksimali finansavimo suma 15 000
įvairūs prasidedančio karo sapnai. Taip pat mokykloje turėjome eurų. Tokiam filmui tai žiauriai mažai. Pats „Lietuvos kino centras“
labai baisią civilinės saugos mokytoją, kuri mus prigąsdindavo, kad klausė, ar su tiek pinigų išvis sugebėsime sukurti filmą. Mes sakom:
tuoj ateis karas ir reikės slėptis bunkeriuose. Šitai irgi nepadėjo. „tikrai padarysim“ (šypsosi). O iš tiesų tikrai vargome ir dirbome
ilgiau, nei turėjome. Bet vargais negalais pabaigėme.
Taip dalis tų potyrių nusėdo ir į scenarijų. Pasąmoningai, nes net
negalvojau, kodėl noriu kurti filmą apie kažkokį modernų pokarį. O jei filmas būtų buvęs per pusę trumpesnis, ar toks finansavimas būtų buvęs
Bet sugalvojau idėją, parašiau ir tapo filmas tokiu, koks yra. Kaž- realesnis?
kada bijodavau, bet ir dabar nėra labai jauku stebėti, kas vyksta su
mūsų netolimais kaimynais. Tad filme okupacija, Krymo aneksija ir Būtų realistiškiau. Tai nebūtų didžiausia suma, nes visada nori, kad
pasireiškė ta pačia baime tik prie minuso. užmokestis atitiktų tavo komandos darbo kokybę. Šiame filme jis
tikrai jos neatitiko, buvo ženkliai per mažas. Bet trumpesniam fil-
Pakalbėkime apie patį filmą. „Sniego pastogė“ išsiskiria stiliumi: išdegusios mui ir 15 000 eurų nebūtų super arti realybės.
žmonių akys, visur tvyrantys aštrūs šešėliai, nuolat siaučiančios pūgos, šviesos
ir tamsos kontrastai. Visa tai sukuria šalčiu pulsuojančią atmosferą ne tik dėl Filmas „Sniego pastogė“ įvertintas ir apdovanojimais: gavote Best Short
žiemos, bet ir dėl susvetimėjimo tarp žmonių temos. Kaip gimė ši atmosfera ir Animation apdovanojimą Tiranos Tarptautiniame Filmų Festivalyje Albanijoje,
kaip pagrindiniam filmo herojui išgyventi tokioje karo nuniokotoje postapoka- Specialaus apdovanojimo sulaukėte ir „BLON“ animacijos ir žaidimų festivalyje
lipsėje? Lietuvoje. Kaip pats jį vertini? Facebook‘e prašei draugų pasakyti, „ar labai šūdas
gavosi“. Tikiuosi, nevertini taip kritiškai?
Visų pirma, atsirado scenarijus. Tuomet dar nelabai galvojau apie
animacijos stilių, rašiau scenarijų, kuriame svarbiausios temos – Kai paleidi prie jo tokį ilgą laiką, kartais nebesupranti, ar jis geras,
susvetimėjimas, žiema, šaltis, atstumas tarp žmonių, menki pokal- ar blogas. Tikrai taip nutinka. Kai tiek daug kartų jį peržiūri, pradedi
biai. Tad atmosferą labai stipriai padiktavo scenarijus, pagal jį jau galvoti „nu blemba, ar išvis kas nors jį supras, čia viena didelė ne-
vėliau bandžiau sukurti stilistiką. sąmonė“. Ir kai pabaigėme „Sniego pastogę“, iš tiesų buvo truputį
liūdna – nors džiugino tai, jog filmas pateko į „Kino pavasarį“,
Labai džiaugiuosi, kad atsirado išdegusios akys. Bet tai nutiko ne- bet daugiau jo niekas neįvertino. Nei vienas užsienio festivalis. Ir į
tyčia, atliekant testus. Supratau, kad jos labai tinka tokiam susve- didelius siuntėm, ir į mažus, bet niekas jo nepriėmė. Manėme, kad
timėjimui – žmonių be akių įvaizdžiui. Labai daug darbo ir žiemos nepaėjo, ir ne juokais galvojau, gal iš tikrųjų šūdas gavosi.
paieškų sugriautame mieste atliko fono dailininkas Gediminas Sky-
rius. Prie atmosferos taip pat stipriai prisidėjo garsas – tai kompo- Bet po to, pamažu, vienas kitas festivalis filmą pastebėjo ir priėmė.
zitoriaus Domo Strupinsko ir garso režisieriaus Juliaus Grigelionio Sulaukėme neblogų atsiliepimų, Tiranoje dar ir apdovanojimą lai-
nuopelnai. mėjome... atrodo kažkas visgi išėjo. Aišku, nėra filme nieko magiš-
ko, bet dabar jaučiu, kad tikrai galiu juo didžiuotis, nes įsitikinau,

„Sniego pastogė“ Animacijos procesas
jog ir žmonėms jis patinka. O ir nematęs filmo ilgesnį laiką ir vėl ar dar kas nors išeina, ar jau viso gero. Nes baigiau vaidybinio kino
pažvelgęs į jį kokiame festivalyje, net pats kartais stebiesi, kaip režisūrą, esu sukūręs vaidybinių studentiškų filmų ir jau jų pradedu
įdomiai sukūrėme vieną ar kitą sceną. ilgėtis.
Šiuo metu su studija dirbate prie naujo filmo „Žvejybos uostas“, o 2021 m. su- Dar turiu hobį piešti žmonių iliustracijas iš kino filmavimų aikš-
lauksime juostos „Mora Mora“, kurią kūrėte drauge su Jurga Šeduikyte. Ko iš jų telės, kaip paskutinysis mano filmukas „Kino žmonės karantine“.
galima tikėtis? Tad turiu viziją ir labai tikiuosi šia tema kada nors išleisti mažą
grafinę novelę su iliustracijomis ir naratyvine istorija, panašiai
„Mora Mora“ yra labiau Jurgos Šeduikytės filmas, ji scenarijaus kaip ir minėtas karantininis filmukas. Jį sukūriau vienas, tik muzi-
autorė ir režisierė. Mano nuomone, tai gana autobiografinis filmas ką kūrė bičiulis. O toliau norėčiau samdyti žmones ir mėginti tęsti
apie mergaitę, kuri keliauja po fantastinį pasaulį ir jame atranda tokius animacinius iki minutės trukmės filmukus. Jie mane labai
tikrą draugą. Galbūt labiau orientuotas į vaikų auditoriją, bet tinka- atpalaiduoja, kaip animatorių ir kūrėją – pieši visiškai sau, jų ne-
mas ir suaugusiems. Jurga taip pat yra filmo kompozitorė, tad jame didelė trukmė ir nereikia niekam už nieką atsiskaityti. Karantino
skambės jos muzika. Tikimės, kad tai bus labai lengvas, meditacinis filmukas itin daug atgarsių susilaukė internete bei atvėrė tokių
filmas. kelių, kurių net nesitikėjau. Tad norėtųsi tęsti, bet tęsti ne pačiam, o
samdant žmones.
„Žvejybos uostas“ jau bus mano autobiografinis filmas – sunkus,
visai ne meditacinis ir 100% pieštas. Veiksmas vyks Klaipėdoje, Užbaikime interviu rekomendacijomis. Kokius animacinius filmus, serialus nuo-
fiktyvioje Žvejybos uosto rajono versijoje 90-aisiais metais. Isto- širdžiai rekomenduoji pamatyti?
rija pasakos apie vaikų būrelį, kurie visur sprogdina fejerverkus, o
aplink nusikaltėliai sprogdina mašinas. Filmas bus apie smurtą ir, Iš serialų, jei kas nematėt „Rick and Morty“, „BoJack Horseman“
panašiai, kaip „Sniego pastogė“, išgyvenimą – vaikų išgyvenimą – pažiūrėkit, labai geri. Dėl filmų, didelį įspūdį paliko „I Lost My
chaotiškame pasaulyje. Labai dėl jo džiaugiuosi ir noriu greičiau jį Body“, jį rasite Netflix‘e. Kam patinka režisierius Wesas Ander-
pradėti, nes scenarijus jau buvo pripažintas geriausiu animacijos sonas, būtinai pažiūrėkite „Isle of Dogs“ – jis kurtas naudojant
festivalyje „Animafilm“ Baku. stop-motion animaciją. Kad jau kalbam apie stop kadrą, tai būtinai
pažiūrėkite Igno Meilūno filmą „Matilda ir atsarginė galva“ – esu
O kokie tavo, animatoriaus ir režisieriaus, tolimesni planai? Gal turi kokį svajo- didžiulis fanas, tad visiems rekomenduoju. O iš senesnių rekomen-
nių projektą? duoju stop kadro Adamo Ellioto filmą „Mary and Max“ na, ir žino-
ma, H. Miyazakio kūrybą – dabar Netflix‘as įkėlė visą jo kolekciją,
Kol kas svajonių filmas ir yra „Žvejybos uostas“, nes kai kuri apie tad labai pavydžiu žmonėms, kurie dar nėra jos matę. Verta pažiū-
save, iškart apie jį galvoji kaip apie savo gyvenimo filmą. Po jo labai rėti visus iki vieno – garantuoju puikiai praleistą laiką.
norėčiau vėl išmėginti jėgas kuriant vaidybinį filmą ir pažiūrėti,
Ačiū Robertui už pokalbį!

Nepamirškite sekti naujienų!
Kviečiame sekti mūsų socialinių tinklų profilius. Gyvename
ir Facebook, ir Instagram! Facebook dalinamės aktualiomis
naujienomis, konkursais, straipsniais iš praėjusių numerių (jei
netyčia visų nesuskaitėte žurnale) bei svarbiais pranešimais apie
prekybą, gyvus susitikimus (kai tik susiklosčiusios aplinkybės
atsiklostys) ir, žinoma, žinutėmis iš mūsų partnerių.
Na, o Instagram profilis, nepaisant „ūkio“ reikalų, skirtas šlovinti
mūsų puslapiuose nugulusių piešinių autorius bei istorijose
dalintis jūsų įspūdžiais apie mūsų meilės vaisių popieriaus
formoje.
ProtagonistasMagazine ProtagonistasMag
Ačiū už palaikymą,

Animacija (ne) vaikams | Airidas Kondrotas
Animacija (ne) vaikams Airidas Kondrotas

„It’s bullshit, I did not hit her. I did not.
Oh hi, Mark.“
Su dideliu noru ir susižavėjimu žiūrime serialus „The Simpsons“, „Family Guy“, „South
Park“, „Rick and Morty“, et cetera et cetera. Šių serialų tikslinė auditorija – subrendusi
publika. Jie neria į temas, nagrinėjančias būtį ir buitį, satyriškai atspindi pasaulio ak-
tualijas, visuomenės normas. Vulgaru, skanu, piešta, tačiau priimtina. Žiūrim ir plojam,
bet vis tiek vadiname filmukais. Net animacinį, Islamo revoliucijos, tremties ir genocido
temas nagrinėjantį pieštą filmą „Persepolis“ vis tiek įvardijame kaip filmuką. Bet kodėl?
Knygos „Pikniko šalikelėje“ apendikse – tegul jie gyvena svajonėmis, iliuzijomis ir ir prirakino pasąmonę prie tam tikros me-
autoriai broliai Strugackiai kalba apie lite- gražiomis bekūnėmis idėjomis...“ dijos sampratos. Būtent tokios, apie kurią
ratūros cenzūrą SSRS. „<...> kalba turi būti kalba Strugackiai. Rusiška animacija pasi-
kuo pilkesnė, glotnesnė, nulakuota ir nieku Lygiai tokį patį modelį SSRS cenzoriai taikė žymėjo vien teigiamomis vertybėmis, ma-
gyvu ne šiurkšti; fantastika būtinai privalo ir animacijai. Mūsų tėvų atmintyje vis dar gija, stebuklais. Joje smurtui vietos nebuvo.
būti fantastiška ir bent jau nesusiliesti su nugulę gražūs, pozityvūs rusiškos animaci- Ir būt negalėjo.
atkaria, regima ir žiauria tikrove; skaity- jos prisiminimai. Nesakau, jog ši animacija
tojus apskritai reikia saugoti nuo tikrovės bloga, tačiau geležinė siena uždarė, įkalino

Kadras iš „I lost my body“ | Netflix
Visgi visų pirma turime suprasti, jog ani- populiariausios optinę iliuziją kuriančios pirmosios komiksų užuomazgos. Komiksus
macija yra priemonė. Išraiška. Meno forma raiškos priemonės, gimusios ir augusios galima vadinti suspenduota animacija, kai
ir rūšis. Galų gale – kino žanras. Animacija kartu su jas išreiškiančių technologijų vienas langelis seka kitą. Šitaip pasakojama
kaip deguonis – apsupa kiekvieną mūsų raida. istorija, vaizduotėje kuriant judesį.
judesį. Čia, žinoma, priklauso, kiek toli užu
dėžės kraštų esame pasiryžę žvilgtelėti. Pa- Grįžkime keletą milijonų metų atgal. Ani- Nors pirmykštis menas tarytum ir suklojo
gal apibrėžimą animacija kategorizuojama macijos užuomazgomis laikomi dar pir- primityvius animacijos pamatus, tikrosios
kaip optinė judesio iliuzija. Dekonstruoda- mykščių žmonių urvuose palikti piešiniai animacijos gijos megztis pradeda tik 1800
mi animacijos apybraižą galime teigti, kad – pirmieji mėginimai atkurti ir perteikti ju- m. XIX amžiuje ypač išpopuliarėjo optiniai
kiekvienas rankos mostas, menkiausias desį. Vienoje Irano gyvenvietėje rastas 5200 žaislai. 1824 m. gimsta taumatropas – žais-
judesys savaime tampa animacijos išraiška. metų senumo dubenėlis, ant kurio nutapyti lą sudaro diskas arba kortelė, ant kurios iš
Su šia raiškos priemone susiduriame ne 9 ožio paveikslėliai. Jį sukant ratu, ožys pa- abiejų pusių nupiešti du skirtingi paveiks-
vien pieštine forma. Animacija naudojama šoka į orą nuo medžio nuskindamas kriau- lėliai. Sukant žaislą paveikslėliai susijungia.
kine, dokumentikoje, vaizdo žaidimuose. šę. 4000 metų senumo Egipto freskose at- Taip gimsta optinė iliuzija.
kuriama ištisa dviejų imtynininkų dvikova.
CGI, motion capture, stop animacija, dailė – Galima įsivaizduoti, jog ši meninė raiška, Panašiu metu sukuriami šiek tiek tobulesni,
tai tik keletas būdų, kurie po šiai dienai yra bandymai atkurti ir užfiksuoti judesį, – tai tačiau tokiu pačiu principu veikiantys

fenakistiskopas ir stroboskopas. Skirtu-

mas tas, jog ant disko nupiešta daugiau
paveikslėlių. Žaislus sukant paveikslėliai
susilieja, optinė iliuzija sukuria judesį. Arba
animaciją.
1984 m. Williamas G. Horneris išrado zo-

etropą, dar žinomą kaip „velnio ratas“. Už
pirmtakus šis aparatas tobulesnis tuo, jog
būgnas neturėjo viršutinės dalies dangčio,
o per išorėje išpjautą juostelę vienu metu
iliuziją stebėti galėjo ne vienas žmogus.
Po kelerių metų prancūzas Charlesas E.

Reynaudas užpatentavo sudėtingesnį zoe-
tropo variantą – praksinoskopą. Prietaiso
projektuojamą spektaklį per viduryje įtai-
sytus veidrodžius stebėti galėjo keli šimtai
žiūrovų. Nors visi šie išradimai savo laiku
atrodė stulbinantys, jiems vis tik prilipdyta
žaislo etiketė. Jau nuo pat pirmųjų mėgini-
mų kurti iliuzijas animacijos tiksline audi- Zoetropas | Leeds muziejus
torija buvo laikomi vaikai.
Paskui atsirado lėlinė ir plastilininė anima- Vakaruose piešiniai taip pat persikėlė į kino
Visgi meluočiau sakydamas, jog animaci- cija. Vienas žymiausių lėlinės animacijos juostas. Visgi animacija išliko ganėtinai
niai short’ai buvo statomi, kad kino salių pradininkų buvo lenkų kilmės dailininkas, statiška ir negyva. 1915 m. animatorius
erdvės prisipildytų vaikų juoko. Pamatę fotografas ir animatorius kaunietis Vladis- Maxas Fleischeris užpatentavo rotoskopą.
naujos medijos galimybes, kūrėjai neatsi- lovas Starevičius. Gavęs pirmąją kamerą Rotoskopija – tai būdas perpiešti realiai
spyrė pagundai eksperimentuoti. Starevičius bandė filmuoti mėgiamus nufilmuotų ir ant stiklo rodomų vaizdų
vabalus, tačiau šiems neįtiko kontrakto projekciją, taip sukuriant animacijos celę.
Pirmasis animacinis filmas – tai vis kitu sąlygos. Skųsdamiesi prastais honorarais ir Filmuodamas brolį, Maxas galėjo savo
judesiu perpiešti ir iš naujo nufotografuoti nehumaniškomis darbo sąlygomis vabalai personažams suteikti plastiškus, žmogų
piešiniai lentoje. Jis vadinosi „Humorous filmuotis atsisakė. Starevičius šiuos greitai primenančius judesius. Taip gimė pirmasis
Phases of Happy Faces“. Dauguma ani- pakeitė lėlėmis. Šitaip atsirado pirmieji lė- Fleisherių personažas – Klounas Koko. Ap-
macijos buvo kuriama panašiu principu. linės animacijos filmai. sistoję Niujorke, broliai filmavo džiazo atli-
kėjų pasirodymus, vėliau šiuos paversdami
animacijos personažais.
Fleischerių trumpametražiai filmai links-

mino įvairaus amžiaus kino mylėtojus. Kar-
tu su informaciniais pranešimais jie atstojo
apšildančią grupę. Fleisherių animacija
nevengė peržengti į tamsiąją pusę. Jų fil-
muose šoko peiliais mosuojantys vaiduo-
kliai, atgiję įvairūs namų apyvokos daiktai
ar net pastatai. Fleischeriai nepabūgo
eksperimentuoti įvairiuose žanruose, o jų
personažas Betty Boop tapo savo laikmečio
seksualumo simboliu. Vėliau į svečius už-
suko Hayso kodeksas ir Bettei teko ieškotis
ilgesnės suknelės. Visgi savo žymę Betty
paliko – galite sutikti, galite neigti, tačiau
jos pėdsakai juntami seksualiausios visų
laikų moters Marilyn Monroe įvaizdyje.
Rotoskopas tapo labai svarbiu išradimu

animacijos raidai. Šia technika susižavėjo
Kadras iš „Dumbo“ | Disney, 1941

originali rankomis piešta „Steamboat Willie“ Celė
kitas, tuo metu dar menkai žinomas ani- Disnėjus norėjo skleisti meilę ir pozityvią sako. Spaudžiami studijos kostiumuotųjų
matorius Waltas Disney’us. Tiesa, savo energiją. Tiksline auditorija rinkosi vaikus broliai pastatė filmą „Guliverio kelionės“.
žymę industrijoje jis jau buvo palikęs, kuo- ir šeimas. „Snieguolę ir septynis nykštu- Savo tūkstančius juosta susirinko, tačiau
met animacinis short’as „Steamboat Willy“ kus“ sekė „Pinokis“, „Dambis“, „Bembis“ Snieguolės pavyti nepajėgė. Fleischeriai
pasaulį supažindino su Peliuku Mikiu. ir t. t. Temų suaugusiems išvengti nepavy- turėjo pranašesnes bei inovatyvesnes tech-
ko, galų gale ir nereikėjo, tačiau Disnėjaus nologijas, buvo kūrybiški, laužė standartus,
Tačiau į kino istoriją Disnėjus savo vardą filmus vainikuoja gėrio triumfas ir laimin- tačiau Disnėjus mokėjo pasakoti istorijas,
įrašė 1937 metais, pastatęs pirmąjį įgar- gos pabaigos. pavergiančias auditorijos širdis.
sintą pilno metro spalvotą animacinį filmą
„Snieguolė ir septyni nykštukai“. Filmas Tarp Disnėjaus ir Fleischerio įsižiebė Kylanti Disnėjaus žvaigždė, „Paramount“
tryško pozityvia energija ir žadino teigia- konfliktas. Susižavėjęs Fleischerio išradi- abejingumas, vidiniai konfliktai studijoje ir
mas emocijas, jo personažai šoko ir dai- mu Disnėjus rotoskopiją panaudojo ir savo asmeniniuose brolių santykiuose galų gale
navo. Apie jokias nelaimingas pabaigas ar filmuose. „Snieguolė ir septyni nykštukai“ užvėrė Fleischerių studijos duris. Holivude
gyvenimo aktualijų metaforas čia nė kalbos tapo sensacija. Bet kad ir kokie populiarūs didelėmis raidėmis švietė Disnėjaus pavar-
būti negalėjo. Be abejonės, pasakos premisa buvo Fleischerių short’ai, Snieguolei pri- dė. Jeigu ne Fleischerių nuopolis ir Disnė-
– pavydas, tačiau Disnėjus brolių Grimmų lygti jie nepajėgė. Fleischerių animacija jaus pergalė, animacijos veidas vakaruose
takais nemynė. Originali Grimmų pasaka buvo tamsi ir keista. Disnėjus demonstravo galėjo būti visiškai kitoks. Visgi Disnėjaus
baigiasi piktosios karalienės mirtimi. Prin- visai kitokias vertybes ir tai jam leido pa- triumfas suformavo medijos kanonus ir
cas, atpažinęs raganą, įsako šiai iki mirties siekti platesnę auditoriją. Taip pat filmus tendencijas.
šokti apsiavus iki raudonio įkaitusiomis Disnėjus platino įkūręs savo kompaniją, o
geležinėmis šlepetėmis. Animaciniame štai Fleischeriai priklausė „Paramount“ Šios tendencijos palietė ne vien animaciją.
filme, skirtame visai šeimai, tokių perso- konglomeratui. Išpopuliarėję superherojai narpliojo nu-
nažo kankinimų atsisakyta. Žinoma, prie to sikaltimus, demonstravo madas, tapo to-
prisidėjo Hayso cenzūros kodeksas, tačiau Savo ruožtu, „Paramount“ reikalavo at- bulumo etalonu. Tai ypač juntama po karo

leistuose DC komiksuose. Vėliau Stanas

Lee pateikė kitokį superherojų modelį – jis
nuplėšė Dievo etiketę. Skylėti, abejojantys,
klystantys – Lee superherojus pavertė
žmonėmis. Nors didžiąją dalį komiksų vis
dar skaitė vaikai, tačiau medija atkreipė
ir suaugusiųjų dėmesį. Vedami daktaro
Fredricho Werthamo tėvai ir mokytojai
susirūpino komiksuose nagrinėjamomis
temomis. Jie atkreipė dėmesį į smurtą (nors
kraujas nesiliejo) ir baiminosi, kad jis vaikų
pasąmonėje taps vertybe. Taip atsirado
komiksų turinį reglamentuojantis cenzūros
kodeksas. Vaikų taurumas liko apsaugotas.
Vėjai nurimo ir į žanrą imta žiūrėti kaip į

pramoginę terpę. Nors superherojai gali-
nėjosi jau ne vien su būtybėmis iš kosmoso,
animacijos personažai vis dar dainavo. Tiek kadras iš „Heavy metal“
kine, tiek televizijoje. „Looney Toons“,
„Tom and Jerry“, „Hanna Barbera“, et Fricas tai ne dar vienas disnėjiškas tropas, epo atmosferą, tačiau projektas liko nu-
cetera et cetera. Smurto šie populiarūs ani- Bakshis įrodo jau pirmuose filmo kadruose, skalpuotas, mat studijos dovanotas aukso
maciniai filmai neatsisakė, tačiau vaizdavo kur statybininkas priešais kamerą išsitrau- puodas pasiekė dugną. Antroji planuota epo
jį per komedijos prizmę. Vožk su keptuve kia 20 cm (matmenys nustatyti iš akies) dalis dienos šviesos neišvydo.
katinui per pakaušį ar susprogdink kojotą lytinį organą. Tai tarytum antausis visoms
ir… nieko. Gyvūnai likdavo gyvi. Su guzu, animacijos dogmoms. Bakshis didelėmis Apmaudu, tačiau vėlesnė Bakshio kūryba
apdegusiu pajuodusiu snukiu, tačiau gyvi. raidėmis ant sienos palieka užrašą, jog ani- nesulaukė finansinės sėkmės. Visgi savo
Juk tai juokinga. Apie žiaurų elgesį su gy- macija yra tik įrankis. Kainavęs apie 7 tūks- tikslą animatorius pasiekė. Ledai lūžo.
vūnais niekas nekalbėjo. Komedija, taip tančius JAV dolerių, be didelės reklamos ir Bakshis įrodė, jog animacija tėra dar vie-
sakant. Ši žanro stagnacija jokiais pokyčiais su stipriu X reitingu (suaugusiems) „Fritz nas įrankis pasakoti istorijoms. Animacija
nesidomėjo. Užstrigo susikurtuose tropuo- the Cat“ kino teatrų kasose surinko devynis išlaisvina. Ji neturi limitų. Jeigu ką nors
se. Jeigu dviratis važiuoja, kam jį taisyti? milijonus JAV dolerių. galima įsivaizduoti, animacija gali tai per-
Iki… kelti ir į ekraną. Ji atveria vartus, kuriuos
Debiutiniame filme Bakshis iš pasakiškų užrakina technologija, biudžetas, realybė.
Pradėjus byrėti Hayso kodeksui kito ir pati miškų ir pilių keliasi į purvinas Niujorko Nestandartinės proporcijos, karikatūrinės
Amerika. Pradėjo steigtis ir reikštis laisvę gatves, kur orkestro skambesį keičia fan- veido išraiškos, pasaulis, kuris realybėje
ir lygias teises propaguojantys judėjimai. kas, džiazas ir rokenrolas. Tiek „Fritz the laužytų logikos ir suvokimo ribas – anima-
Ėmė aštrėti rasinė įtampa. Tuo pat metu Cat“, tiek vėlesnėje Bakshio kūryboje mo- cija šiuos pančius išardo.
tarsi perkūnas iš giedro dangaus animacijos terys laisvai mosuoja nuogomis krūtimis,
industriją sukratė Ralphas Bakshis. „Man dažnai tampa aistros ir sekso simboliais Animacija Tolimuosiuose Rytuose
atsibodo disnėjiška animacija“ – cenzū- („Cool World“, my god!). Bakshio kūryboje
ruojant animatorių sakė Bakshis. Disnėjus laisvai liejasi kraujas, narkotikai ir alkoho- Japonija turi visiškai kitokią animacijos
taip stipriai įsitvirtino animacijos Olimpe lis. Režisierius nevengia nagrinėti aplink kultūrą, o anime šiandien galima vadinti
ir nubraižė visas žanro gaires, jog nieko kaistančių rasinių problemų. Nebijo įkąsti. vienu didžiausių šalies eksportų. Vakarai
šviežio animacija nebesiūlė. Bakshis tapo
ypač susidomėjo šia animacijos rūšimi po
tuo maištininku, sudrumstusiu vandenį. Jis Savo filmuose Bakshis pradėjo naudoti to, kai JAV transliuotojas „Funimation“
puikiai žinojo, kad animacija gali būti kito- metaforas, paraleles, satyrą. Šaipėsi iš Dis- nusipirko teises rodyti „Dragon Ball Z“.
kia. Ypač po to, kai Bitlų „Yellow Submari- nėjaus. Jeigu Disnėjaus filmuose personažo Apie tai, kad „Dragon Ball Z“ yra pasaulinis
ne“ įrodė, jog animacinis filmas į kino sales mirtis buvo raktas į protagonisto brandą, fenomenas, net nekalbėsiu. Kita vertus,
gali pritraukti ir suaugusiųjų auditoriją. Bakshio filmuose šioji tapo neišvengiama 1988 m. išleistas filmas „Akira“ taip pat
Kita vertus, Bitlai yra Bitlai: paties Lennono gyvenimo ir būties tiesa. atkreipė subtitrus skaityti nemėgstančios
žodžiais – populiaresni net už patį Jėzų.
publikos dėmesį. 24 piešinių per sekundę,
Vėlesnėje kūryboje režisierius-animatorius mitais apipintas „Akira“ vakariečių žvilgs-
Pirmuoju Bakshio pilno metro filmu tapo išbandė skirtingas animacijos technikas, nius atsuko į Japonijos animacijos rinką.
„Fritz the Cat“, pastatytas pagal to paties pvz. rotoskopiją. Šią techniką jis naudojo
pavadinimo komiksą. Jame žmogaus pastatydamas „The Lord of the Rings“ (1978). Šiandien anime kultūra vakaruose užima
ralele virto gyvūnai, tačiau Bakshis jiems Bakshiui pavyko išlaikyti J. R. R. Tolkieno lygiavertę poziciją su pačioje JAV kuriama
suteikė žmogiškąsias savybes. Kad katinas

animacija. Dėl geriausių, kultinį statusą tu-

rinčių serialų pešasi „Netflix“, „Amazon“,
„Crunchyroll“. Viską pasako vien tai, jog
„Netflix“ nusipirko teises transliuoti tokius
grandus kaip „Neon Genesis Evangelion“
ar Hayao Miyazakio kūrybą. Bet nepaisant
vakarų susižavėjimo anime kultūra, gimti-
nėje žmonės, mėgstantys animaciją, laiko-
mi žemesne visuomenės grandimi.
Vakaruose dėl „Marvel“ filmų šis žanras

tapo mainstream’u, tačiau komiksai ir ani-
macija turėjo nueiti ilgą kelią tam, jog būtų
pripažinti ne vien nišine subkultūra. Bet
Japonijoje anime mėgėjai, vis dar vadinami
otaku, susilaukia patyčių ir užgauliojimo.
Už socialinių normų ribų stumiami žmo-
nės tampa užsidariusiais vienišiais. Anime,
kaip ir bet kuri kita animacijos rūšis, yra
skirstoma į žanrus, ir net paaugliams skirti Kadras iš „Dragon ball z“
serialai vaizduoja žymiai daugiau smurto
nei vakarietiška animacija. Tačiau ir tai jau minėtą stereotipą, tačiau taip pat kar- Amerikos Valstijų prezidentas. Tačiau išties
padėties nekeičia – Japonijoje socialinės tu piešia neigiamą eskeipizmo platformų pats nuožmiausias, pikčiausias ir pavo-
atskirties temperatūra ypatingai aukšta. peizažą. Medija tampa niekine, pašiepiama, jingiausias sutvėrimas yra lietuvių super-
nerimta. Panašiai kaip maginė ir mokslinė mama. Kadaise vienas lietuvių televizijos
Visuomenė fanbazių publiką mato kaip nu- fantastika užkietėjusių literatų akivaizdo- transliuotojas mėgino jaunąją kartą supa-
tukusias, spuoguotas, tėvų namuose gyve- je. Ir visgi Miyazakio pastatyti filmai renka žindinti ir pripratinti prie laukinio žvėries
nančias ir savimi pasirūpinti nesugebančias Oskarus, Akihabaros rajonas virto anime ir iš Tolimųjų Rytų, dar žinomo kaip anime.
siurbėles. Psichologijoje dažnai šie žmonės vaizdo žaidimų meka, o Jokohamoje turis- Kanalo kostiumuotieji suprato, jog anime,
vadinami intravertais. Socialinės situacijos tus vilioja 19,7 metrų dydžio judanti Gun- kaip ir bet kuri kita animacija, turi žanrus ir
šio tipo asmenybę turintiems žmonėms damo statula. savą tikslinę auditoriją. Serialai „Hellsing“
kelia įtampą, nerimą, kartais – panikos ar „Kite“ TV tinklelyje pasirodė po vidur-
priepuolius. Save tokie žmonės atranda Supermamos prieš Metalinį Alchemiką nakčio. Tačiau „Dragon Ball Z“, „Rurouni
vadovaudamiesi eskeipizmu: pabėgdami Kenshin“ ar „Fullmetal Alchemist“ gavo
nuo nemalonios realybės pasineriant į kiną, Vieni mano, jog įtakingiausias ir pavojin- progą pradžiuginti įvairaus amžiaus ani-
vaizdo žaidimus, literatūrą. Jų avatarais giausias pasaulio žmogus yra Vladimiras macijos gerbėjus.
ar profilio nuotraukomis internete tampa Putinas, kiti sako, kad tai – Jungtinių
animacinių filmų personažai. Tai formuoja Vienoje „Fullmetal Alchemist“ serijoje
alchemikas, trokštantis susigrąžinti šlovę,
yra pasiryžęs peržengti visas moralės ri-
bas. Dėl eksperimento šis savo mažametę
dukrą sujungia su jos mylimu šunimi, taip
sukurdamas chimerą. Epizodas baigiasi
kruvina chimeros mirtimi. Supermamoms
tai nepatiko. Mamytės čiupo telefono rage-
lį, tušinuką ir, puoselėdamos vaikų dorovę,
užbombardavo televizijos kanalą laiškais
ir nepasitenkinimo kupinais skambučiais.
Homunkulus Metaliniam Alchemikui įveikti
pasisekė, bet supermamos pasirodė perne-
lyg galingas ir neįveikiamas antagonistas.
Likusieji anime epizodai buvo transliuojami
po vidurnakčio.
Tad ar iš tiesų animacija tėra vaikams skirti

filmukai? Net ir supermamos sako NE. I rest
my case.
Kadras iš „Connected“

Protagonistas rekomenduoja: Žiemos filmai ir TV
Žiemos filmai ir TV
Kino teatruose vis dar štilis, tačiau filmų ir TV transliavimo platformos nemiega ir
pristato galybę kūrinių, kurie padės praskaidrinti niurias dienas namuose. Kartu su
savo Patreon rėmėjais bei skaitytojais paruošėme dar vieną rekomendacijų sąrašą,
kuris turėtų padėti jums išsirinkti, ką žiūrėti toliau. Tiesa, turėkite omenyje, kad tekste
pateiktos datos - tai oficiali leidėjų pateikiama informacija, kuri gali pasikeisti dėl
visiems puikiai suprantamų priežasčių.
FILMAI
Monster Hunter Gruodžio 3 d.
Kompiuterinių žaidimų fanai „Monster
Hunter“ žino kaip puikų vaidmenų žaidi-
mą, kuriame jūsų valdomas veikėjas me-
džioja įvairiausio tipo mitinius monstrus.
Naudodamiesi vardo populiarumu, žaidimą
leidžianti kompanija „Capcom“ nusprendė
susukti pilno metro filmą, kuriame pa-
grindinį vaidmenį atlieka puikioji Milla
Jovovich. Projekto režisierius Paul W.S.
Anderson teigia, kad „Monster Hunter“
taps viena tiksliausių žaidimo adaptacijų
didžiajame ekrane, nors fanų atsiliepimai
po oficialiu filmo pristatomuoju filmuku
nėra ypač teigiami. Tačiau tai tik pirmieji
įspūdžiai - kaip bus iš tiesų, pamatysime
jau visai netrukus.

Protagonistas rekomenduoja: žiemos filmai ir TV
The Midnight Sky Gruodžio 23 d.

Fantastinė pasakėčia pagal Lily Brooks-
Dalton romaną, kuris yra toks negarsus, jog
šios rekomendacijos rašymo metu neturėjo
Wikipedia puslapio. Pagrindinį vaidmenį
režisierius George Clooney patikėjo savo
geram draugui Holivudo aktoriui George
Clooney, ir pastarasis vaidmeniui sutiko
užsiauginti Hemingvėjaus vertą barzdą.
Siužetas porina apie postapokaliptinėje
Arktyje įstrigusį mokslininką, žūtbūt ban-
dantį įkalbėti astronautų komandą negrįžti
į paslaptingos katastrofos sukrėstą Žemę.
Pats tas neįpareigojančiam „Netflix“ vaka-
rui, kai už lango siaučia žiema ir virusas.
Chaos Walking Sausio 22 d.
„Chaos Walking“ - tai išties daug žadantis fantastinis filmas apie distopinę ateitį, kurioje nėra moterų, o visi gyvi organizmai gali girdėti
bei perduoti vienas kitam savo mintis. Sakytumėte, eilinis fantastinis žiūralas, tačiau žvilgtelėjus į aktorių sąrašą užgniaužia kvapą. Pagrin-
dinius vaidmenis šiame filme atlieka jau pripažinti aktoriai - Tom Holland, Mads Mikkelsen, Daisy Ridley, Ray McKinnon, Nick Jonas bei
daugelis kitų. Sąstatas rimtas, tad tikimės ir rimtos fantastinės istorijos.

The Expanse (5 sezonas) Gruodžio 16 d.

Iš „SciFi“ kanalo persikėlęs į
„Amazon Prime“ platformą „The
Expanse“ sulaukė galybės naujų fanų,
kurie nekantriai laukė jau penktojo
šio kosminio epo sezono. Ir pagaliau
sulaukė... Turėtumėte žinoti, kad tai
ypač detalus mokslinės fantastikos
serialas, pasakojantis apie žmonijos
progresą (ir nuopuolius) netolimoje
ateityje, kurioje civilizacija išsiplėtė
per visą Saulės sistemą. Verta pami-
nėti ir tai, kad serialas kuriamas pagal
to paties pavadinimo knygų seriją,
o kūrėjai stengiasi likti ištikimi ori-
ginalui. Jei trūksta kosmoso - „The
Expanse“ bus puikus pasirinkimas.
The Stand Gruodžio 17 d.

Viena žinomiausių Stephen'o King'o
istorijų sulauks savos adaptacijos,
kurią kuria Josh Boone. Šis režisierius
savo režisuotų filmų sąrašą visiškai
neseniai papildė „The New Mutants“
adaptacija, kuri, švelniai tariant,
nebuvo kokybiška. Mums, ištikimiems
Stephen'o King'o kūrybos fanams,
belieka tikėtis, kad „The Stand“
neištiks panašus likimas ir pagaliau
sulauksime puikios „Tvirtovės“
ekranizacijos. Laikom čiūrikus...
Chilling Adventures of Sabrina (4 sezonas) Gruodžio 31 d.

Vieniems Sabrinos sugrįžimas patiko
labai, kiti numojo į jį ranka, tačiau
tai nenuneigia fakto, kad „Chilling
Adventures of Sabrina“ tapo sėkmin-
gomis raganaitės sugrįžtuvėmis. 2020
m. skaičiuojant paskutines minutes,
„Netflix“ plaformoje turėtų pasirody-
ti paskutinis šio serialo sezonas, kuris
suraišios palaidus galus ir užbaigs
atgimusios Sabrinos istoriją. Puikus
pasirinkimas, jei ieškote kažko, kas
tiktų visai šeimai.

The watch Sausio 3 d.

Jei ieškote ko nors visiškai kitokio
ir nestandartinio, turėtumėte ne-
praleisti „The Watch“ serialo, kuris
įkvėpimo sėmėsi iš nuostabiųjų Terry
Pratchett'o „Discworld“ fantastikos
knygų. Fantastinis rokenrolas, britiš-
kas humoras ir puikūs aktoriai, tarp
kurių ir „Game of Thrones“ alumnis
Richard Dormer, tikrai garantuos
puikų laiką.
Snowpiercer (2 sezonas) Sausio 25 d.
Kiek sunkiai įsibėgėjęs, tūkstančio ir vieno vagono traukinys stabtelėjo tik trumpam. Antrasis „Snowpiercer“ sezonas atidunda, o interneto
žiniasklaida skelbia, kad pagaliau turime ir paslaptingojo pono Wilfordo vaidmens atlikėją - Sean Bean. Sekantiems Sean Bean karjerą, tu-
rėtų būti aiški ir antrojo sezono pabaiga, tačiau slapta tikimės, kad Snowpiercer kūrėjams ir vėl pavyks nustebinti visus „Netflix“ žiūrovus.

BONUS: SKAITYTOJų Rekomendacijos

his dark materials
Karina Čereškevičiūtė - didelė „His Dark Materials“ fanė. Pasak jos, puikus ne tik šis serialas, bet ir knygos, pagal kurias jis pastatytas.
Rudens pabaigoje startavo jau antrasis „His Dark Materials“ sezonas, kuris toliau seka Lyra Belacqua ir jos nuotykius, dabar jau visiškai
naujame pasaulyje.
Carnical row
Gytis Ožiūnas neleido mums pamiršti „Carnival Row“ - keisto neonuaro, kuriame pagrindinius vaidmenis atlieka visiems pažįstami Orlan-
do Bloom bei Cara Delevingne. Pirmasis 8 serijų sezonas paklojo puikius pamatus istorijos tęsiniui, tačiau pandemija sumaišė kortas ir jo
dar teks šiek tiek palaukti. Kol vieni laukia, kviečiame pažiūrėti tuos, kurie dar nematė nei vienos „Carnival Row“ serijos.

The 100
Eimantas Petraitis visiems rekomenduoja pažiūrėti visiškai neseniai paskutinį savo epizodą išleidusį serialą „The 100“. Būsime atviri, daliai
mūsų redakcijos šis serialas visiškai nepatiko, o kiti suvalgė jį su didžiausiu pasimėgavimu. Jei įdomu, kaip postapokaliptinis serialas gali
savyje talpinti temas ir siužetus apie senovinę pagonišką visuomenę, dirbtinį intelektą ir kosmines keliones, jums būtina peržiūrėti „The
100“. Pagrindinė serialo savybė - stringalviais į priekį šuoliuojanti istorija, kuri nuolat stebina net visko mačiusius (ir dažniausiai iš teigia-
mos pusės).
Cobra kai
Airidas Kondrotas teigia, kad tiesioginis „Karate Kid“ tęsinys yra tiesiog puikus. Serialas visiškai neseniai pasirodė „Netflix“ platformoje ir
iškart tapo tikru hitu. Kaip Airidas teigia, „Cobra Kai“ gali pasigirti puikiai parašytais veikėjais, kurie ištrina ribas tarp juodo ir balto, tarp
protagonisto ir antagonisto. Skamba intriguojančiai.

Oskarai nebėra #SoWhite, #SoOld, #SoSexist? | Benita Balsytė
Benita Balsytė
Kino mylėtoja, kolekcionierė ir filmosofė,
kurios diena neapsieina be filmų
Oskarai nebėra
#SoWhite,
#SoOld,
#SoSexist?
Neseniai JAV Kino meno ir mokslo akademija, plačiau žinoma kaip Oskarų apdovanojimų
organizacija, kino pasaulį sudrebino patvirtindami savo ketverių metų įvairovės
skatinimo programą. Jos tikslas – labiau įtraukti pažeidžiamas socialines grupes į
Holivudo kino industriją bei atspindėti auditorijos įvairovę. Programa per ketverius
metus skatins neįgaliųjų, moterų, skirtingų rasių, etninių grupių ir orientacijų žmonių
integraciją tiek į ekranus, tiek į filmų kūrybinę grupę. Ir skatins ne motyvacinėmis „Ted
Talk“ kalbomis apie laisvę, lygybę ir brolybę. Filmai, pretenduojantys į svarbiausią
Oskarų ceremonijos apdovanojimą, – Geriausio filmo vardą – privalės atitikti konkrečius
standartus. Nebepakaks „dėl vaizdo“ įtraukti daugiau moterų antraplaniams
vaidmenims – reikalavimai taikomi ir filmų siužetams, kino studijų bei platintojų darbo
pozicijoms, filmo kūrybinės komandos įvairovei bei kitoms sritims.

Kadras iš „Joker“
Reikalavimų reziumė grupės (rasių/etninių grupių, LGBTQ atstovai, programa primena kokį asmenybės testą
moterys, neįgalieji). su daugybe A, B, C, D pasirinkimų, tačiau
Nuo 2024 m. Oskaruose įsigalės keturi iš tiesų tai itin konkrečios gairės, nusta-
standartai, iš kurių filmas privalės paten- Tai tvirtas ir ilgai atidėliotas žingsnis lygių tančios aiškius reikalavimus. Palyginimui,
kinti du, kad galėtų pretenduoti į geriau- galimybių bei įvairovės kino industrijoje BAFTA prašo filmų kūrėjų įgyvendinti du
siojo vardą. Kiekvienas iš standartų pateikia link. Panašias nuostatas Geriausio britų fil- standartus iš keturių ir patiems savo gražia
kelis pasirenkamus įgyvendinimo būdus. mo ir Ryškiausio britų režisieriaus / scenaristo iškalba ir eilėmis nupasakoti, kaip ir kokiu
Visas trumpintas standartų sąrašas straips- / prodiuserio debiuto nominacijai Britų kino būdu juos atitinka – jokių griežtų skaičių.
nio gale, o keli iš pasirenkamų reikalavimų ir televizijos meno akademija (BAFTA) pri- Tačiau Oskarai sako palaikykit mano alų ir
nurodo, kad pagrindinį vaidmenį atliktų ėmė dar 2018 m. Tiesa, jos apima daugiau nesicackina – turi aiškiai, kai kur iki pro-
rasės ar etninės grupės atstovas; kad bent 30 temų (kaip religija, nėštumas ir motinystė, centų šimtųjų, atitikti duotus pasirinkimus,
% filmo kūrybinės komandos sudarytų nepa- regionų integracija), bet abstrakčiau skati- kitaip nominaciją matysi kaip Tomaševskis
kankamai atstovaujamos socialinės grupės na įvairovę rasės, lyties ar negalių atžvilgiu. dar vieną kadenciją.
(rasių/etninių grupių, LGBTQ atstovai, mote-
rys, neįgalieji) ar kad kino studijų rinkodaros, Oskarai pasistengė labiau – išvardijo įvai- Žinoma, pokyčiai nevyksta pernakt, todėl
sklaidos ir kitų skyrių vadovų pozicijas užimtų rovės skatinimo sritis su keliais variantais, Akademija pasirinko labai logišką jų įgy-
ir nepakankamai atstovaujamos socialinės kaip jas įgyvendinti. Iš pirmo žvilgsnio vendinimo laikotarpį – 3 metus, kol nauja

tvarka įsigalės. Taip nuo 94-osios Oskarų

ceremonijos (kuri vyks 2022 m.) visi filmai,
norintys pretenduoti į Geriausio filmo ap-
dovanojimą, turės užpildyti konfidencialią
formą apie tai, kiek patenkina įvairovės
skatinimo standartus, tačiau jų atitikti
dar neprivalės. Nuo 96-osios ceremonijos
(2024 m.) m. visi Geriausio filmo nominan-
tai jau privalės atitikti pusę nurodytų rei-
kalavimų. Šie standartai galios tik Geriausio
filmo apdovanojimui ir kitų nominacijų
nepalies.
Ką tai reiškia?
Visų pirma tai labai stiprus pareiškimas,

kad Oskarai galutinai pasirinko žengti įvai-
rovės skatinimo keliu bei suprato, jog be jų
pačių įsikišimo kino industrijos tendencijos
nelabai pasikeis. O ir įvairūs #OscarsSo- iš „birdman“ filmavimo aikštelės
White ir panašūs judėjimai žavesio Akade-
mijai tikrai neprideda. Užtenka prisiminti tik #OscarsSoWhite , bet ir #OscarsSoOld. jau kur kas rimtesnis ir teigiamas pasekmes
pasipiktinimo bangą, kai 2015-2016 m. visi 2015 m. duomenimis 75 % balso teisę tu- atnešiantis žingsnis įvairovės ir lygių teisių
aktorių kategorijų Oskarų nominantai (40 rinčių žmonių sudarė vyrai ir tik 10 % visų link.
žmonių) dvejus metus iš eilės buvo balti balsuojančių buvo ne baltaodžiai. Tai no
kaip močiutės sūris. Tuomet Akademija shit, Sherlock, štai tau ir atsakymas, kodėl Kita vertus, nauji reikalavimai susilaukė
bene pirmą kartą atsitokėjo ir nusprendė kažko galai nesueina. ir kritikos dėl to, ar pokyčiai nekišami per
imtis veiksmų. O jų pradžia – atidžiau at- prievartą. Aršiai reikšta nuomonė, jog Ge-
rinkti balsavimo teisę Oskaruose turinčius Ir nors Akademija kiek apsimelavo, nes riausio filmo apdovanojimas ir turėtų būti
Akademijos narius ir įtraukti daugiau mo- pažado padvigubinti moterų ir kitų pažei- teikiamas geriausiam filmui, nepriklauso-
terų, įvairių rasių atstovų bei kitų nepakan- džiamų grupių integracijos rodiklius iki mai, kokios rasės pagrindinis aktorius ar
kamai atstovaujamų grupių. 2020 m. neištesėjo, per pastaruosius ketve- kas sudaro jo kūrybinę grupę. Kritikuota,
rius metus šiuo klausimu padaryta didelė jog naujos taisyklės – tai vien politiniai
Štai jums truputį įdomiosios statistikos: pažanga. Šiandieniniais duomenimis 33 % žaidimai ir siekis kontroliuoti kino indus-
oficialiais duomenimis 2012 m. net 94 % Oskarų balsavimo teisę turinčių narių yra triją, kuris apriboja menines galimybes. Ir
visų balso teisę turinčių vertintojų buvo moterys, įtraukta daug jaunesnių profe nesunku suprasti pykčio priežastį.
baltaodžiai, vidutinis balsuotojas ant gim- sionalų, o skirtingų rasių ar etninių grupių
tadienio torto pūtė 64 žvakutes ir tik 14 % atstovai sudaro 19 % visų narių. Todėl ir Pirmasis standartas (A), kuris reikalauja
narių buvo jaunesni nei 50 m. Sakytum, ne neseniai paskelbti standartai – dar vienas, į pagrindinius ir antraplanius vaidmenis
įtraukti rasių, etninių grupių, kitų pažei-
džiamų grupių atstovus arba atspindėti su
šiomis grupėmis susijusį siužetą, atrodo
išties sudėtingas. Akivaizdu, kad režisieriai
ir scenarijaus autoriai įgyvendindami savo
filmo idėją vien dėl šio kriterijaus nemėgins
pritempti visos juostos temos prie nepakan-
kamai atstovaujamų socialinių grupių. Jei
jau kuri filmą apie pirmojo pasaulinio karo
įvykius, natūralu, kad apkasuose nešūkausi
apie lygias moterų ar LGBTQ teises. Pagrin-
dinių aktorių atrankos taip pat jautri tema
– nemažai pasirinkimo lemia ne vien akto-
riaus gebėjimai, bet ir jo patirtis, charakte-
ris, reikiamas požiūris į režisieriaus viziją,
fiziniai gebėjimai bei daug kitų kriterijų.
Tačiau tokiu atveju duodama visiška laisvė

Daniel Kaluuya filme „get out“ vykdyti kitus standartus, kurie taikomi

Kadras iš „green book“
filmui anapus ekrano – jie į kino studijų Etninės grupės ir rasinė diskriminacija Tiesa, neskaitant „Parasite“ sėkmės, ki-
ir platintojų kūrybines komandas įtrauktų toms etninėms grupėms sekasi sudėtingiau
pažeidžiamas socialines ir etnines grupes, Palyginti su Holivudo istorija, dabarti- – išanalizavus 100 populiariausių 2018 m.
kurių šiose pozicijose vis dar trūksta. Šie niai Oskarai spalvingi kaip niekada. Nors filmų juodaodžiai užėmė 14,9 % rolių, o
standartai taip pat apima ne tik rasinę, Holivude vis dar gyvuoja korektiškai artimiausi jiems liko maišytų rasių atstovai
lyčių nelygybę, bet ir socialinį atotrūkį – užpudruoto rasizmo ir baltųjų viršenybės (5,4 %) ir Lotynų amerikiečių kilmės akto-
didesnis dėmesys pažeidžiamoms grupėms apraiškos, juodaodžių integracija yra viena riai (4,9 %).
suteiktų lygesnes galimybes patekti į kino labiausiai augančių kino industrijoje. Vie-
industriją net asmenims iš mažiau įtakingų nas geriausiai šį progresą iliustruojančių Tačiau šiuo atveju reikia prisiminti ir tai,
ir įvairiomis pažintimis apipintų šeimų. pasiekimų – 2017 m. Oskaruose juodaodžių kiek Holivudas istoriškai yra baltas, kiek tai
homoseksualų gyvenimą analizuojančiai įsišakniję ir kiek didžiųjų Holivudo žvaigž-
Todėl tikėtina, kad dauguma filmų kūrėjų juostai „Moonlight“ atitekęs Geriausio filmo džių yra būtent baltaodžiai. Dar atvirai
rinksis atitikti būtent šiuos – apmokamų apdovanojimas. Ir jie laimėjo prieš filmą, vyravus rasinei diskriminacijai baltieji do-
praktikų (C) bei kino studijų rinkodaros ir kurį galėtum pavadinti Ode baltiesiems – minavo Holivude ir ši tendencija plėtojosi
sklaidos komandų integracijos (D) – stan- romantinį miuziklą „La La Land“. Ne ką iki mūsų dienų. Whitewashing (situacija, kai
dartus, nes jie kone lengviausi. Tai nėra mažesnė pergalė – 2019 m. Geriausio filmo ignoruojama personažo rasė ir jį vaidina
svarbiausios pozicijos su tokia didele hie- apdovanojimą laimėjusi juosta „Green baltaodis aktorius) bei blackface/yellowface
rarchija ar nusistovėjusiu baltaodžių patri- Book“, taip pat nagrinėjusi juodaodžio (situacija, kai baltaodis, keičiant jo išvaizdą
archatu kaip pagrindinių aktorių, režisierių pianisto gyvenimą, kuriam dirba baltaodis ir dažant veidą, vaidina kitos rasės žmogų)
ar prodiuserių kėdėse. Antrasis (B), inte- vyras. fenomenai taip pat iškilo ir vis dar išliko
gracijos į filmo kūrybinę komandą standar- vien dėl istoriškai gyvavusios rasinės dis-
tas taip pat ne toks sudėtingas įgyvendinti. Tačiau bene didžiausiu per pasaulį nu- kriminacijos.
Iš keturiolikos pagrindinių filmo kūrybinės skambėjusiu akibrokštu tapo 2020 m.
komandos pozicijų tik režisieriaus ir kine- vykusiuose Oskaruose svarbiausią Akade- Ir šių koncepcijų padarinius vis dar matome
matografo stabiliai išlieka prisotintos tes- mijos apdovanojimą laimėjęs korėjiečių savo ekranuose. Neseniai ši tema vėl iškilo
tosterono. Visose kitose srityse moterys jau filmas „Parasite“. Tą vakarą laimėjęs dar 3 paskelbus, kad nuostabioji moteris Gal
dabar užima didelę dalį vietų ir keturiose apdovanojimus, filmas ne tik tapo svarbiu Gadot įkūnys Kleopatrą naujame režisierės
iš jų net dominuoja (kostiumų dizainerių, įvertinimu korėjiečiams, bet ir istoriniu Patty Jenkins filme. Toks aktorės pasirin-
atrankų režisierių, šukuosenų ir makiažo įvykiu – pirmą kartą Oskarų apdovanojimų kimas peikiamas, esą pagrindinis vaidmuo
skyriaus vadovų). Sakysite, tai kokio velnio ceremonijoje Geriausio filmo apdovanojimą turėtų tekti afroamerikičių aktorei, nors
tuomet reikia tų naujų taisyklių? Tam reik- laimėjo filmas ne anglų kalba. istoriškai iki galo nežinoma Nilo valdovės
tų pažvelgti kiek giliau. kilmė siejama tiek su Afrika, Makedonija ir

„ghost in the shell“ plakatas

kitomis tautybėmis. Visgi, G. Gadot Izraelio laukė įvairaus vertinimo, šviesioji pusė, kad Kiti suinteresuotieji
kilmė nėra tokia tolima nuo Kleopatros pagaliau apie seksualinę prievartą Holivude
šaknų kaip, tarkime, netikėtai suiranėjęs pradėta kalbėti garsiai. Vis daugiau tiek teigiamo, tiek neigiamo
amerikietis Jake Gyllenhaal filme „Prince of dėmesio susilaukia ir LGTBQ integracija
Persia: The Sands of Time“ ar japonų man- Vis daugiau dėmesio pritraukia ir nelygybė Oskaruose. Pastarieji metai įrodė, kad
gos „Ghost in the Shell“ pagrindinę heroję kino industrijoje: didesnė vyrams atiten- LGBTQ temos ne tik svarbios, bet ir vertos
vaidinusi daniškų šaknų turinti amerikietė kanti vaidmenų dalis, mažesnis moterų Geriausio filmo („Moonlight“ 2017 m.,
Scarlett Johansson. atlyginimas už tą patį darbą, rečiau moterų „Green Book“ 2019 m.). Tačiau šios
projektams skiriamas finansavimas bei bendruomenės kritika išlieka dėl LGBTQ
Visgi, nesudėtinga suprasti, kad dažnai žiauri Oskaro nominacijų statistika. Dar vaidmenų, atitenkančių heteroseksua-
tokiuose istorijos faktais ar legendomis pa- šiek tiek įdomiųjų skaičių: per visą Oskarų liems aktoriams, bei didžiausio dėmesio,
remtuose filmuose baltieji aktoriai pasiren- istoriją Geriausio režisieriaus apdovanojimui skiriamo baltaodžiams homoseksualiems
kami visai ne dėl to, kad specialiai norima iš viso nominuotos 5 moterys ir iš jų tik 1 vyrams, o ne kitoms LGBTQ ir etninėms
diskriminuoti ar propaguoti baltųjų virše- laimėjo. Geriausiai kinematografijai per visą grupėms.
nybę. Natūralu, kai kurie jų – visuotinai laikotarpį moteris nominuota tik vieną kar-
žinomi savo srities profesionalai, kurie ne tą, o, lyginti su vyrais, per visus 93 Oskarų Panaši tendencija aktuali ir neįgaliųjų at-
tik atlieka įspūdingus vaidmenis, bet tam- ceremonijų metus moterims teko tik 14 % žvilgiu – vos 5 % neįgaliuosius vaidinančių
pa jauku žiūrovams ir prisideda prie filmo visų nominacijų. aktorių iš tiesų turi negalią, o paskutinį
bilietų pardavimų rekordų. Taip pat vyrauja kartą neįgalusis Oskarą laimėjo prieš dau-
ir daugybė kitų aktorių atrankos faktorių, Nemažai kritikos susilaukia ir kitos ten- giau nei 30 metų. Tačiau šie nedidelę neį-
tarp jų ir elementarus režisieriaus–akto- dencijos, kaip anksčiau gyvavęs didžiulis galiųjų ir LGBTQ bendruomenės integraciją
riaus ryšys (kaip ir šiame skandalėlyje, kur Oskarų balsavimo teisę turinčių vyrų ir iliustruojantys faktai neturėtų būti verti-
režisierė ir aktorė jau dirbo kartu dviejuose moterų skaičiaus atotrūkis ar faktas, jog nami vienareikšmiškai. Kvaila tikėtis, kad
„Wonder Woman“ franšizės filmuose). filmai, už kurių pasirodymą moterys gauna pirmumo teise pažeidžiamoms socialinėms
Geriausios aktorės apdovanojimą, yra kelis grupėms brukami filmų vaidmenys pri-
Baltųjų viršenybė, blackface ir kitos prakti- kartus rečiau įtraukiami į Geriausio filmo sidėtų prie teigiamų pokyčių – akivaizdu,
kos pagrįstai priimamos jautriai ir etninių nominaciją nei lyginti su vyrais. Trikdo ir jog tai tik dar labiau papiktintų auditoriją ir
rasių aktoriai turi gauti tokias pat teises kiti statistiniai duomenys – ištyrus 100 prisidėtų prie meninės vertės nuosmukio.
pretenduoti į filmą. Tačiau gyvenant populiariausių 2018 m. filmų paaiškėjo, jog Visų nepakankamai atstovaujamų socia-
#BlackLivesMatter aktualijomis ir pramogų 29,2 % laiko, kai juose matome moterį, ji linių grupių nepritempsi. Tad Akademijos
pasaulio atstovams atsiprašomai žegnojan- apsirengusi seksualia apranga, o 27,3 % sprendimas verčiau suteikti gana nesudė-
tis dėl kiekvienos rasinę diskriminaciją ne laiko – yra iš dalies ar visai nusirengusi. tingai įgyvendinamas gaires, nei žarstyti
taip korektiškai palietusios situacijos, de- Vyrai savo gamtos dovanas didžiuosiuose Oskarų nominacijas į kairę ir dešinę visoms
rėtų išlaikyti balansą ir nepasiduoti radika- ekranuose demonstruoti sutiko kone 4 kar- pažeidžiamoms grupėms, yra logiškas bei,
lumui – ar tikrai visuomet baltojo aktoriaus tus rečiau ir tai atskleidžia stiprų moterų tikėtina, prie ilgalaikių pokyčių prisidė-
pasirodymas nebūtinai jo rasės rolėje yra seksualizavimą bei žingsnį atgal moderniai siantis sprendimas.
toks didelis nusižengimas? visuomenei.
Nesunku nuspėti, kad šie pokyčiai tikrai
Kaip bebūtų, tikėtina, jog naujos Oskarų Visa tai natūraliai kuria įvaizdį, kad jei ne patiks ne visiems, ypač kino studijoms bei
taisyklės prisidės prie color-conscious akto- moterų diskriminacija, tai bent nelygybė platintojams. Tačiau viena yra tokiems
rių atrankų strategijos, kurios pagrindinis kino industrijoje vis dar išlieka. Žinoma, gigantams kaip „Warner Bros“ vartyti akis
pranašumas – ne ignoruoti rasę, bet sąmo- įvesti griežtas taisykles ir jėga lyginti dėl to, kad reikės čia dabar kurti naujas ap-
ningai atsižvelgti į ją organizuojant aktorių statistikos diagramų stulpelius tik tam, mokamas praktikas ar rengti daugiau darbo
atrankas. Nes samdyti žinomą grynakraujį kad problemą galima būtų pavadinti „iš- pokalbių savo rinkodaros komandose. Visai
amerikietį, primarlyti jo veidą 10 atspalvių spręsta“, neprotinga – vis tiek laimėti turi kas kita mažesnių biudžetų studijomis, ku-
tamsesne pudra ir pateikti jį kaip naujai talentas. Tačiau Akademijos siekis suteikti rios, siekdamos aukščiausio Oskarų apdo-
keptą kubietį ar arabą 2020 m. kino indus- daugiau galimybių moterims, kad į jų dar- vanojimo, labiau pasitiki originalios filmo
trijoje nebėra vertinama kaip itin pagirtinas bus pirmiausia būtų atsižvelgta, o tik po to istorijos sėkme ir stokoja papildomų resur-
žingsnis. nuspręsta, atitinka kartelę ar ne, yra reika- sų praktikoms ar darbo vietų pertvarkoms.
lingas ir skatinantis teigiamus pokyčius. Ir
Moterų diskriminacija tą siekį organizacija per pastaruosius pen- Vis dėlto nereikia pamiršti, jog didumai
kerius metus puoselėjo – Oskarų balsavimo pretendentų atitikti bent pusę Akademi-
Ko jau ko, o moterų išnaudojimo, seksizmo teisė suteikta dvigubai daugiau moterų nei jos pateiktų kriterijų nėra taip sudėtinga.
ir seksualinės prievartos skandalų Holivude buvo iki tol, o ir naujosios taisyklės, tikėti- Kritikai piktinosi naujomis sąlygomis,
tikrai apstu. Vienas ryškiausių to pavyz- na, dar labiau pagerins moterų integracijos pasitelkdami praėjusių metų Geriausio filmo
džių – prieš trejus metus per visą pasaulį rodiklius. nominantus ir teigdami, jog tokie filmai
nuvilnijęs ir net Lietuvoje atitikmenų radęs kaip „Irishman“ ar „1917“, kuriuose domi-
#MeToo judėjimas. Nors judėjimas ir susi- nuoja baltieji vyrai, nebeturėtų galimybių

varžytis kardinaliai nekeičiant juostos.

Tačiau tai netiesa. Pirmuoju atveju dėl
pakankamo moterų ir rasių atstovų kūry-
binėje grupėje bei vieno labiausiai įvairovę
skatinančių platintojų – „Netflix“ – airis
liktų ramus kaip belgas. „1917“ atveju taip
pat užtektų įvairovės tarp filmo kūrybinės
grupės atstovų – tai užtikrintų moterys
filmo prodiuserio ir scenarijaus autoriaus
pozicijose, jau nekalbant apie tai, kad tokia
organizacija kaip „Universal Studios“ tikrai
neturi problemų su pažeidžiamų grupių
atstovų integracija. Tad pokyčiams iš tiesų
reikia ne tiek ir daug.
Bet ar naujos taisyklės veiks?
Įvertinus standartus kyla mintis, jog prak- iš „parasite“ filmavimo aikštelės

tiškai bet kuris Geriausio filmo nominantas
šiek tiek pasistengęs be didelių proble- Galiausiai, svarbu suvokti, kodėl priima- atstovo; bent 30 % visų aktorių yra iš nepa-
mų galėtų patenkinti standartus. Tačiau mi tokie įvairovės skatinimo sprendimai. kankamai atstovaujamos socialinės grupės
tuomet kyla klausimas, ar tai išvis atneš Mums, tūkstančiais kilometrų nuo vakarų (rasių/etninių grupių, LGBTQ atstovai, mo-
didelių pokyčių? Nežinia. Kadangi naujos kultūros Mekos nutolusiems lietuviams terys, neįgalieji); pagrindinė filmo istorija
taisyklės apima keturias skirtingas sritis, galbūt ir nėra suprantama, kodėl į Oskarą vystoma apie nepakankamai atstovaujamas
o kino studijoms lengviausia įgyvendinti pretenduojančio filmo pagrindiniam vai- socialines grupes.
standartus, susijusius su studijų koman- dmeniui pasirinkta azijietė yra didžiulis
dų plėtros ar praktikos galimybėmis, gali modernų požiūrį ir lygybę propaguojantis B STANDARTAS: KŪRYBINĖ LYDERYSTĖ IR PROJEKTO
būti, kad ir toliau ekranuose daugiausia žingsnis. Tačiau iš tiesų toks įvairovės KOMANDA
dominuos baltaodžiai vyrai. Naivu tikėtis, skatinimas yra tiesiog vienodų galimybių
kad sulauksime daug altruistų, pasiryžusių kino industrijoje užtikrinimas visoms so- Bent dvi filmo pagrindinės kūrybos ko-
įgyvendinti visus standartus ir kurti vien cialinėms ir etninėms grupėms. O 2020 m. mandų pozicijos (kaip režisierius, kinema-
tokius filmus kaip neįgalios indų tautybės nebėra tas laikas, kada dar galėtume užsi- tografas ir kt.) užimamos nepakankamai
lesbietės sunkumai šiandieniniame pa- dengę akis gražbyliauti, jog rasės ir nelygy- atstovaujamos grupės atstovų (rasių/
saulyje. Bet taip pat neteisinga teigti, kad bės nematome, nors visuose ekranuose lyg etninių grupių, LGBTQ atstovai, moterys,
ekranuose reikia tik LGBTQ, moterų, neįga- saulė šviečia baltaodžiai vyrai. Svarbiausia neįgalieji) ir iš jų bent vienas atstovauja
liųjų ir rasių temas gvildenančių filmų. Vien nenukrypti į radikalias priemones. O poky- rasę/etninę grupę; bent 6 filmo kūrybinės
tai, jog didieji kino industrijos vėliavnešiai čiai, nors ir pamažu, bet jau ateina. komandos pozicijas užima nepakankamai
skatina imtis pokyčių, rodo pavyzdį ir kuria atstovaujamos grupės atstovai; bent 30 %
daugiau galimybių, jau yra nemažas žings- A STANDARTAS: REPREZENTACIJA EKRANE, TEMOS IR visos filmo kūrybinės grupės sudaro socia-
nis. Juk pokyčiai prievarta beveik niekada NARATYVAI liai pažeidžiamų grupių atstovai.
nepriveda prie teigiamų pasekmių.
Bent vienas pagrindinis ar svarbus antra- C STANDARTAS: INDUSTRIJOS PRIEIGA IR GALIMYBĖS
planis vaidmuo atliekamas etninės grupės
Kino studijose ir platintojų organizacijose
suteikiamos apmokamos pameistrystės ir
praktikos bei mokymų ir įgūdžių ugdymo
galimybės nepakankamai atstovaujamoms
grupėms (rasių/etninių grupių, LGBTQ at-
stovai, moterys, neįgalieji).
D STANDARTAS: AUDITORIJOS PLĖTRA

Kino studijų rinkodaros ir sklaidos koman-
dų vadovų pozicijas užima nepakankamai
atstovaujamos grupės (rasių/etninių gru-
pių, LGBTQ atstovai, moterys, neįgalieji).
Kadras iš „moonlight“

MŪSŲ NAUJI
NAMAI
Straipsniai, žurnalai, naujienos ir (netrukus) atributikos parduotuvė.

Viskas vienoje vietoje!
www.Protagonistas.lt

Propaganda kine – siekis manipuliuoti žiūrovų mintis ir širdis | Tomas Mitkus ir Vaida Nedzinskaitė-Mitkė
Tomas Mitkus ir
Vaida Nedzinskaitė-Mitkė
VGTU lektoriai, animacijos ir komiksų
medijos tyrėjai bei praktikai.
Propaganda kine –
siekis manipuliuoti žiūrovų mintis ir širdis
Kino ir propagandos ryšys visais laikais buvo labai artimas. Labai greitai nuo kino, kaip
medijos, gimimo buvo pastebėta šios pramogos formos galia užvaldyti žiūrovų protus
ir širdis. Totalitarinių valstybių vadovai ir jų propagandos ideologiniai vykdytojai – Leni-
nas, Stalinas, Hitleris, Trockis, Gebelsas ir kt. – šiam manipuliacijos įrankiui skyrė ypa
tingą dėmesį. Būtent dėl jų žodis „propaganda“ įgavo neigiamą atspalvį, tačiau būtų
naivu manyti, kad liberalias ir demokratines vertybes pripažįstančios visuomenės, nes-
inaudoja šiuo instrumentu. Šiandieniniame pasaulyje propaganda tampa nepamainomu
įrankiu politinėms grupėms užtikrinti valdžią.
Kas gi yra propaganda? Pats terminas už- „Atsikovoti dvasiškai apglėbus, meldžiantis ir Propagandos terminui jau keturi šimtai
fiksuotas popiežiaus Grigorijaus XV 1622 darant gerus darbus, pamokslaujant ir mokant metų, tačiau šiandieninę prasmę jis įgavo
metų birželio 22 dieną išleistoje bulėje katekizmo, nes šalys (…) prarastos Bažnyčiai tik praėjusio amžiaus pradžioje. Tuo metu
pavadinimu „Inscrutabili Divinae“, kurioje dėl debatų XVI amžiuje, ir organizuoti misi- demokratinėse šalyse valdančios politinės
nurodoma sukurti kardinolų grupę (šven- onierių misijas į veiksmingus korpusus norint grupės susidūrė su situacija, kai masės, ne-
tąją kongregaciją) de propaganda fide, atsa- skleisti Evangeliją į pagonių žemes…“ turinčios jokios politinės patirties, dažnai
kingą už krikščionybės plėtrą pasaulyje: nori pareikšti savo nuomonę sudėtingais

Autorius: Vaidas Mikelskas
valstybinio lygio klausimais. Tokie atve- (ar) vertybes kitiems asmenims. Atskirai Kiekviena propaganda turi savo šaltinį,
jai, kai minios turi priešingą nuomonę nei dar galima pridurti, kad propagandos tiks- tikslus ir tikslinę auditoriją. Propagandos
valdžios atstovai, tapo didžiuliu trukdžiu las yra pasiekti norimą rezultatą per kiek vertinimas visuomet priklausys nuo taš-
sklandžiam vyriausybės darbui. Tai leido įmanoma trumpesnį laiką, todėl propagan- ko, iš kurio žiūrime į propagandos veiklą.
atsirasti naujai „profesijai“, kurios tikslas da skleidžiama visomis medijomis. Palyginimui – Lietuvoje vykdomą veiklą,
yra sistemingai ir efektyviai paveikti masių skirtą išreikšti palaikymą baltarusių tautai,
nuomonę taip, kad jį sutaptų (ar bent ne- Šiandien propagandos meistrai dažnai mūsų akimis galima laikyti demokratijos
prieštarautų) vyriausybės norams. O asme- dirba reklamos ir viešųjų ryšių sektoriuose. sklaida ir jos stiprinimu, bet Baltarusijos
nys, kurie užsiėmė šia veikla, įvardijo savo Šie propagandos specialistai manipuliuoja valdžios atstovų akimis tai vienareikšmiai
paslaugas kaip propagandą, t. y., perėmė žmonių emocijomis, bando priversti juos atrodo kaip destrukcinė, į juos nutaikyta
pavadinimą iš prieš tai minėtos popiežiaus elgtis neracionaliai, įsigyti produktą ar veikla, galinti lemti šios grupės atstovų ga-
bulės. paslaugą, kuri žmogui nėra būtina, o jei lios, įvairių išteklių, laisvės ar net gyvybės
būtina, tai konkrečios įmonės. Visgi propa- praradimą.
Šiandien propagandos terminas yra apibrė- gandą reikia suvokti tiesiog kaip įrankį. Ki-
žiamas kaip informacijos srautų kontrolia- taip sakant, propagandą galima įsivaizduoti Bendrai pasiaiškinę propagandos apibrėžtį,
vimas, bandymas sukurti konkrečiai grupei kaip paprasčiausią plaktuką, kuris vieno galime aptarti ir pagrindinę straipsnio temą
palankią visuomenės nuomonę. Kitaip žmogaus rankose gali padėti pastatyti nau- – propagandą kine. JAV vyriausybė anksti
tariant, propagandos tikslas yra perduoti dingus ar net nuostabius dalykus, o kito – suprato, kaip kino filmų pagalba galima
vieno asmens ar žmonių grupės idėjas ir tiesiog tapti ginklu, skirtu destrukcijai. manipuliuoti visuomenės jausmais, suda-

rant iliuziją, kad tauta pati apsisprendžia

dėl konkrečių veiksmų ar problemų spren-
dimo būdų, o valdžia tik nuolankiai vykdo
jos norus. Tai buvo pagrindinė priežastis,
dėl kurios JAV vyriausybė visokeriopai
rėmė Holivudo įkūrimą. Holivudo sukurta
produkcija padėjo išlaikyti komunistinės
šmėklos baimę per visą Šaltąjį karą. Sovietų
Rusijos (nuo 1922-ųjų Sovietų Sąjunga)
vyriausybė taip pat tikėjo, kad kinas jos
egzistencijai yra gyvybiškai svarbus. Kino
pramonė tapo nepaprastai svarbia priemo-
ne siekiant suvienyti šalį. Žymioji Spalio
revoliucija, po kurios bolševikai perėmė
pagrindinius politinius ir administracinius
mašinos valdymo svertus, visiškai neuž
tikrino ir negarantavo absoliučios valdžios
visoje karų ir nepriteklių suskaldytoje
valstybės teritorijoje. Todėl, nors bolševikai
turėjo stiprų karinį užnugarį, norėdami Kadras iš „american sniper“
įsitvirtinti valdžioje, jie privalėjo užkariauti
piliečių širdis ir įgyti tautos palaikymą. tuoti didelius pinigus, turėti moderniausią šviesti kukluksklaną ir pateisinti rasizmą.
Taigi XX a. kinas ir jo vizualiai perteikia- kūrybos techniką, tačiau, jei kūrėjai tiesiog 2014-ųjų metų „Amerikiečių snaiperis“
ma informacija įsitvirtino kaip ginčytinai tiesmukiškai vykdys nurodymus parodyti, (angl. „American Sniper“) laikomas vienu
galingiausias propagandos įrankis, kuris kad „x“ grupė yra bloga, o „y“ – gera, joks labiausiai akivaizdžių (ir itin sėkmingų)
sujungė milijonus skirtingų pažiūrų žmo- žiūrovas nebus paveiktas tokio kino kūrinio propagandinių JAV kino kūrinių, sukurtų
nių bei padėjo manipuliuoti jų emocijomis ir nepakeis savo pažiūrų. Taip, tokio pobū- per pastarąjį dešimtmetį. Šis filmas nešlo-
siekiant pritarimo vyriausybės vykdomai džio filmai bus propagandiniai, tačiau tikrai vino amerikietiško gyvenimo būdo, kokios
politikai. ne paveikūs. nors partijos ar kito politinio junginio,
tačiau siekis parodyti, kad JAV karinės
Nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios iki Kino istorijoje iš tiesų užfiksuota nemažai pajėgos Vidurio Rytuose pasiaukojančiai
Šaltojo karo pabaigos galingiausios valsty- atvejų, kai kūrinys yra itin paveikus ir gali kovoja su priešu yra sunkiai maskuojamas
bės išspjovė daugybę propagandinio turinio pasiekti, atrodo, neįtikėtinų rezultatų. Štai noras sugeneruoti didesnį palaikymą JAV
kino kūrinių. Tačiau absoliuti jų dauguma 1915-ųjų metų begarsis filmas „Tautos kariniams užjūrio veiksmams.
gali būti žiūrimi tik tokiu atveju, jei žiūro- gimimas“ (angl. „The Birth of the Nation“)
vui į nugarą įbesi šautuvą. Galima inves- padarė dabar jau sunkiai suvokiamą įtaką Lietuvoje bene pats žinomiausias ir skan-
nacijos mastu – sugebėjo teigiamai nu- dalingiausias visų laikų lietuviškas propa-
gandinis filmas – 1965-ųjų metų „Niekas
nenorėjo mirti“. Aukštą šio filmo meninės
meistrystės lygį gali ginčyti tik žmogus,
kuris nieko nesuvokia apie kiną. Tačiau bū-
tina pabrėžti vieną itin svarbų aspektą, jog
„Niekas nenorėjo mirti“ NĖRA ISTORINIS
FILMAS. Šio filmo naratyvas brutaliai iš-
kraipė istorinę tiesą, paversdamas Lietuvos
partizanus jokių moralinių vertybių netu-
rinčiais banditais, o sovietinius kareivius –
nuo nesuvokiamo (beveik nacistinio) teroro
kaimo žmones gelbstinčiais geradariais.
Visgi, jei tai būtų tiesmukiškas „sovietai –
geri, partizanai – blogi“ vaizdavimas, var-
gu, ar kūrinys vis dar keltų tiek diskusijų ir
išliktų paveikus. Būtent režisieriaus spren-
dimas sovietinę ideologiją nustumti į antrą
planą (kiek tai įmanoma vyravus griežtai
cenzūrai) padarė šį kino kūrinį tokį paveikų.
Istorijos protagonistai viso filmo metu yra
iš „niekas nenorėo mirti“ filmavimo aikštelės motyvuoti keršto, o ne dogmatinių tiesų,

„Song of the south“ skrajutė
paprasti kaimiečiai – pavargę nuo visko ir būti naudojamos pasenusios kultūrinės su idėja ir nebūti jos apsėstam“ patvirtina,
tiesiog norintys gyventi, o partizanų vadas reprezentacijos“, o paties skandalingiausio kad žiūrovas, sugebantis priimti filmą kaip
vaizduojamas simpatiškas, netgi herojiš- studijos sukurto filmo – 1946-ųjų metų propagandinį kūrinį, vis tiek gali juo mė-
kas. Taigi, šioje istorijoje žiūrovai galėjo „Pietų daina“ (angl. „Song of the South“) gautis. Vis dėlto, LRT kanalo sprendimas
atrasti save, savo baimes ir bent iš dalies – nuspręsta neberodyti visai. Pastarasis 2013-aisiais rodyti filmą „Niekas neno-
suprasti kai kuriuos protagonistų žingsnius sprendimas šiandien yra aršiai diskutuo- rėjo mirti“ per Laisvės gynėjų dieną arba
ir sprendimus. jamas tiek visuomenėje, tiek akademinėje 2019-aisiais – per Valstybės dieną, buvo,
bendruomenėje. Cenzūra paprasčiausiai švelniai tariant, nesusipratimas iš progra-
Filmas „Niekas nenorėjo mirti“ buvo pavo- niekada nėra efektyvus būdas šalinti somos sudarytojo pusės.
jingas propagandinis kūrinys jau anuomet, ciokultūrines problemas visuomenėje.
tačiau šiandien rodomas žiūrovui, nežinan- Pabaigoje svarbiausia šio straipsnio žinutė
čiam tikrojo istorinio konteksto, gali būti iš Palyginimui, ar tikrai situacija pasikeistų, (arba autorių propaganda) – propaganda
tiesų žalingas. Kyla rizika, jog giliau su Lie- jei filmo „Niekas nenorėjo mirti“ pradžioje nėra nei gera, nei bloga – tai yra įrankis.
tuvos istorija nesusipažinęs žiūrovas (tiek būtų rodomas pranešimas „Gali būti vaiz- Svarbiausias klausimas turėtų būti, ar pro-
lietuvis, tiek užsienietis) priims filme vaizduojama netiksli istorinė interpretacija“. paganda efektyvi (paveiki), ar ne. Geriau-
duojamą fikciją kaip istorinę tiesą... Kurio- Ar visi žiūrovai staiga sugebėtų suvokti, sias būdas atpažinti bet kokio pobūdžio į
ziška, šis lietuvių filmas išlieka mūsų šaliai kad tai propagandinis kūrinys, neturintis jus nutaikytą propagandą yra ugdyti kritinį
pavojingu propagandiniu kūriniu, galbūt nieko bendra su tikrove? Nors tai būtų ge- mąstymą. Jei jūs gebėsite greitai ir gana
net pavojingesniu nei bet kokia modernios riau nei nieko, tačiau, straipsnio autorių tiksliai identifikuoti bet kokios jums siun-
Rusijos valstybės sukurta propaganda. nuomone, filmo „Niekas nenorėjo mirti“ čiamos žinutės tikruosius tikslus bei nepa-
propagandinės problemos sprendimas turi tingėsite patikrinti informacijos aptariamu
Visgi slėpti, uždrausti ir kitaip apriboti būti rastas fokusuojantis ne į patį kino kū- klausimu papildomuose, nešališkuose bei
propagandinio filmo platinimą – ne išeitis. rinį, o į žiūrovų edukaciją. JAV verslininkas patikimuose šaltiniuose, tada jokia į jus nu-
Disnėjaus studija neseniai priėmė spren- M. Forbesas yra pasakęs, kad „išsilavinimo kreipta propaganda nebus efektyvi.
dimą imtis veiksmų dėl rasistinio turinio tikslas yra tuščią protą pakeisti atviru“. O
pačiuose pirmuosiuose savo kūriniuose. Aristotelio pastebėjimas, kad „išsilavinusio
Prie jų studija pridėjo užrašus kaip „Gali asmens požymis yra gebėjimas susipažinti

O kas būtų, jeigu būtų? Alternatyvi istorija | Valdemaras Nedvecki
O kas būtų, jeigu būtų?

Valdemaras Nedvecki
Alternatyvi istorija Keliautojas po alternatyvius ir
paralelinius pasaulius, pasakojantis
juose matytas istorijas
„O kas būtų, jeigu...?“ – turbūt tokiu klausimu galima būtų pradėti bet kurio fantastinio
(ir ne tik) kūrinio atsiradimo istoriją. „O kas būtų, jeigu kosmoso policininkais
taptų lazerinius kardus valdantys samurajai?“ – galėjo būti ta mintis, kuri kadaise
šovė George‘ui Lucas ėmus planuoti, kaip galėtų atrodyti „Star Wars“ visata. Kaip
ir klausimas „O kas būtų, jeigu Didžiosios Britanijos slaptojoje tarnyboje dirbtų
charizmatiškas šnipas, galintis susidoroti su bet kuo?“ – galėjo tapti priežastimi Ian’ui
Fleming’ui sukurti garsųjį Džeimsą Bondą.
Tačiau neretai kūrėjai klausimu „O kas būtų, jeigu...?“ sukuria ne naujus personažus
ar ištisus pasaulius, bet paprasčiausiai pakeičia mūsų pasaulio istoriją. O kas būtų,
jeigu kuris nors vienas istorinis įvykis būtų turėjęs kitokią pabaigą, nei mes ją žinome
iš istorijos pamokų? Kaip smarkiai tai pakeistų mums žinomą pasaulį? Susipažinkite su
alternatyvia istorija!

Kadras iš „The man in the high castle“ | amazon
Alternatyvios istorijos kūriniai visuo- Alternatyvios istorijos ištakos ir bruožai vieno svarbiausių mūšių minėtame kare –
met remiasi realiais istoriniais įvykiais Getisbergo mūšio – baigtis, kuomet jį laimi
ir tikromis gyvenusiomis asmenybėmis. Alternatyvią istoriją vaizduojančios kūry- ne Sąjungos armija, tačiau Konfederacija.
Šiuose kūriniuose tyrinėjama, kas galėjo bos ištakos pastebimos tiek antikos laikais, Įkvėptas šios knygos Philip’as K. Dick’as
nutikti, jei tam tikras istorinis įvykis būtų tiek viduramžiais – jau tuomet žmonės 1963 metais išleido romaną „The Man in
pasibaigęs kitaip. Kitokią žinomo istorinio pagalvodavo, jog kai kurie įvykiai galėjo the High Castle“, kuris ilgainiui tapo vienu
fakto baigtį neretai lemia realiuose įvy- baigtis kitaip ir pakeisti pasaulį, kuria- populiariausių ir geriausiai atpažįstamų
kiuose nedalyvavęs personažas ar kitas iš me gyvena. Didžiausią pagreitį šis žanras alternatyvios istorijos kūrinių. Su laiku
tiesų neegzistavęs reiškinys, kuris pakeičia įgavo praėjusiame amžiuje. Daug įtakos alternatyvios istorijos kūrinių ėmė daugėti,
tolesnę įvykių seką. Esminis bet kurios al- alternatyvios istorijos žanro formavimuisi juose buvo kuriami vis įvairesni pakeistos
ternatyvios istorijos elementas yra tai, ką turėjo 1953 metais išleistas Ward’o Moo- realios istorijos scenarijai. Robert’o Sobel’o
lietuviškai galėtume pavadinti „išsiskyrimo re‘o romanas „Bring the Jubilee“, kuriame 1973-ųjų romane „For Want of a Nail“
tašku“ – konkrečiu momentu, kuomet kū- pasakojama apie visiškai kitokią Jungtinių svarstoma, kaip atrodytų Amerikos žemy-
rėjo fantazija perima pagrindinį vaidmenį Amerikos Valstijų pilietinio karo baigtį. nas, jei Amerikos revoliucija būtų žlugusi.
iš realybės ir mums jau žinomos istorijos. Šiame romane išsiskyrimo tašku tampa Kim’o Stanley Robinson’o romanas „The

Išminties puslapis
42
puslapis
„I reject your reality
and substitute my
own!“
*
- Adam savage
„Aš atmetu tavo realybę ir pakeičiu ją savąja!“ - Adam Savage
42 Protagonistas ||žiema
Žiema2020
2020
Years of Rice and Salt“, pirmą kartą išleis-

tas 2002 metais, pasižymi dar drąsesnėmis
idėjomis. Jame narpliojama mintis, jog XIV
amžiuje Europoje siautėjęs maro protrūkis
visiškai išnaikina šio žemyno gyventojus
ir tai leidžia iškilti Kinijai ir Vidurio Rytų
šalims kaip galingiausioms pasaulio vals-
tybėms.
Alternatyvios istorijos mastus gali apriboti

tik ją kuriančio autoriaus vaizduotė. Nors
dauguma autorių ir gilinasi į istorinius
įvykius, pasiekus išsiskyrimo tašką, kuris
didžiąją dalį tikrų istorinių faktų palieka
užnugaryje, visa istorija gali būti dėliojama
taip, kaip autoriui atrodo tinkama, atsiduo-
dant kūrybinei laisvei. Kitais žodžiais ta-
riant, pasaulio istorija tėra tam tikrų įvykių
grandinė, kuri nulemia tai, kaip pasaulis „Watchmen“
atrodo šiandien – alternatyvios istorijos
kūrėjai leidžia sau pakeisti vieną iš jos išgalvotais realių žmonių, kaip pasikė- Išsiskyrimo taškas šioje istorijoje – pas-
grandžių ir taip beveik neribotai koreguoti sinimą išgyvenusio John‘o F. Kennedy, tarojo pergalė.
mums žinomo pasaulio veidą. prisiminimais.
• Mažai tikėtina alternatyvi istorija. Ši kryptis
Visa alternatyvios istorijos kūryba ilgainiui • Tikėtina alternatyvi istorija. Šios krypties yra dažniausiai randama populiarioje
suformavo keturias jos kryptis: kūriniai pasižymi tuo, jog realūs įvykiai kultūroje. Būtent šiai krypčiai galima
supinami su išgalvotais įvykiais, kurie priskirti didžiąją dalį istorijų apie pa-
• Faktams prieštaraujanti istorija. Ši kryptis išties galėjo nutikti arba nenutiko vos saulį, kuriame Antrąjį pasaulinį karą
yra rečiausiai aptinkama populiariojoje per atsitiktinumą. Dažnai ši kryptis bū- laimi nacistinė Vokietija. Taip pat ši al-
kultūroje. Ji dažniausiai pasitelkiama dinga kūriniams, kuriuose vaizduojami ternatyvios istorijos kūrinių rūšis daž-
istorinėse knygose, kuriose iškraipomi kariniai įvykiai ar priimami politiniai nai skaitytojui ar žiūrovui nepaaiškina
faktai, neretai naudojama propagandi- sprendimai. Tuo paremtas C. J. San- išsiskyrimo taško, bet iškart kuria jau
niais tikslais. Tačiau puikus, pramogai som‘o politinis trileris „Dominion“, pasikeitusį pasaulį. Vieni geriausių šios
skirtas šios rūšies pavyzdys yra Niall’o kuriame svarbų vaidmenį atlieka reali krypties pavyzdžių – Philip‘o K. Dick‘o
Ferguson’o knyga „Virtual History: 1940 metais vykusi kova tarp Wins- knyga „The Man in the High Castle“
Alternatives And Counterfactuals“, ton‘o Churchill‘io ir lordo Halifax’o dėl bei to paties pavadinimo serialas, ku-
kurioje alternatyvi istorija pateikiama Didžiosios Britanijos pirmininko posto. riuose per daug dėmesio neskiriama
paaiškinti, kaip išties Vokietijai pavyko
laimėti karą.
• Netikėtina alternatyvi istorija. Didžioji da-

lis šiai krypčiai priklausančių kūrinių
paaiškina pasikeitimus istorijoje kelio-
nėmis laiku, kuomet ateities gyventojai
keliauja į praeitį tam, kad pakeistų tam
tikrus įvykius. Tai yra pagrindinis Ja-
mes‘o P. Hogan‘o knygos „The Proteus
Operation“ elementas, kurioje viena
keliautojų laiku grupė leido Hitleriui
iškilti ir laimėti karą, o kita – bando
tai sustabdyti (taip, būtasis ir esamasis
laikas viename sakinyje).
Svarbu paminėti, jog kūriniai, kuriuose

vaizduojamos ir kelionės laiku, ir istori-
niai įvykiai, personažai ar vietos, savaime
nepriklauso alternatyviai istorijai, jei per-
„assassin's creed“ žaidimų protagonistai sonažai tik lanko istoriją. Tačiau jei perso-

Kadras iš „inglorious bastards“
nažai ima kištis į realius istorinius įvykius Tamsios alternatyvos Alternatyvios istorijos pakeisti pasauliai
ir juos keisti, sukurdami naują įvykių eigą,
– tai jau tampa netikėtina alternatyvia Alternatyvios istorijos kūriniai dažnai tam- Vienas dažniausiai matomų scenarijų, be
istorija. pa autorių būdu pasakyti, kad viskas, kas abejo, yra Vokietijos pergalė Antrajame
įvyko realioje istorijoje, ir turėjo įvykti. Nu- pasauliniame kare. Pasaulis po tokio ga-
Be to, dažnai nesutariama, ar steampunk’ą krypus nuo realių įvykių, atsakymu į klau- limo scenarijaus ne kartą iliustruotas tiek
taip pat galima priskirti alternatyviai is- simą „O kas būtų, jeigu...?“ dažnai tampa knygose, tiek ekranuose, tiek ir kompiute-
torija. Šiuo klausimu turbūt tinkamiausias žmonijai kur kas mažiau malonus pasaulio riniuose žaidimuose. Ir nors autoriai jį įsi-
atsakymas būtų „ir taip, ir ne“. Viena ver- veidas. JAV kilmės autorių kuriamoje al- vaizduodavo skirtingai, tokia karo pabaiga
tus, jei šio žanro kūriniai atspindi pasaulį, ternatyvioje istorijoje neretai juo tampa visuomet pasižymi vienu bendru bruožu
kuriame nebuvo išsiskyrimo taško, – tai nėra didžiausios šios šalies gyventojų baimės: – nemaža dalis pasaulio gyvena laimėtojų
alternatyvi istorija, o jau alternatyvi realy- priespauda, okupacija, vergovė arba net priespaudoje. Robert‘o Harris‘o knygoje
bė. Tačiau jei vaizduojami istoriniai veikė- valstybės žlugimas. „Fatherland“ Vokietijai pavyksta atremti
jai, kurių gyvenimą pakeitė vienas ar kitas Sovietų Sąjungos spaudimą, priversti pa-
įvykis esant bent mažiausiam išsiskyrimo Žinoma, atsakyti į klausimą, kodėl alter- siduoti Didžiąją Britaniją ir sukurti savo
taškui, – tai jau galima laikyti alternatyvia natyvi istorija dažnai vaizduojama kaip branduolinę bombą, kurios demonstracija
istorija. Taip pat alternatyvia realybe, o ne blogesnė ateitis žmonijai, yra gana papras- priverčia Jungtines Valstijas pasirašyti
alternatyvia istorija turėtume laikyti ir kū- ta. Skaitytojui, žiūrovui ar žaidėjui siužeto taikos sutartį. Pasibaigus karui, visa rytinė
rinius, kuriuose atkartojami tikri istoriniai linijoje visuomet reikia bent šiek tiek dra- Europos dalis iki pat Uralo kalnyno prijun-
įvykiai, tačiau jų pasakojimo tėkmėje didelį mos, kuri užkabintų ir skatintų nagrinėti giama prie Vokietijos, o vakarinės žemyno
vaidmenį atlieka niekuomet neegzistavę istoriją toliau. O sukurti dramatišką pasa- šalys sudaro Vokietijai draugišką bloką.
veikėjai ar objektai. Puikus tokios alterna- kojimą pasaulyje, kuriame žmonija gyvena Bandymai užimti Sovietų Sąjungą ilgainiui
tyvios realybės pavyzdys yra „Assassin‘s harmonijoje ir idiliškoje santvarkoje, yra nuslopsta ir šios nusilpusios šalies vietą
Creed“ žaidimų serija. gana sudėtinga. Šaltajame kare prieš Jungtines Valstijas
perima būtent Vokietija. Visos žiniasklaidos

priemonės yra stipriai kontroliuojamos, o

koncentracijos stovyklų skaičius tik didėja.
Minėtoje Philip‘o K. Dick‘o knygoje „The

Man in the High Castle“ ir ja paremtame
seriale vaizduojamas pasikeitęs JAV veidas.
Vokietijai laimėjus karą, antrąja galin-
giausia valstybe tampa Japonija, užėmusi
vakarinę Jungtinių Valstijų pakrantę. Šiau-
rės rytuose esančias valstijas kontroliuoja
Vokietija, o pietryčių valstijas – Vokietijai
paklūstantis režimas.
Okupacijos klausimu dar toliau žengė žai-

dimų serijos „Wolfenstein“ kūrėjai. 2014
metais kartu su „Wolfenstein: The New
Order“ prasidėjusi nauja serijos era įmeta
žaidėjus į septintojo dešimtmečio pasaulį,
kuris visas yra valdomas tik karą laimėju-
sios Vokietijos, pavergusios žmoniją. „Wolfenstein: the new colossus“
Siaubo istorijomis išgarsėjęs Stephen‘as Kartais išsiskyrimo taško įtaka pasaulio vei- įgauna smarkų pranašumą prieš Sovietų
King‘as 2011 metais išleistoje knygoje dui alternatyviose istorijose gali atsiskleisti Sąjungą Šaltajame kare, kas dar labiau di-
„11/22/63“, kuri 2016 metais tapo ir seri- praėjus laikui, kaip tai vaizduojama Alan‘o dina įtampą visame pasaulyje. Ir nors 1977
alu, suderino keliones laiku ir alternatyvią Moore’o rašytuose „Watchmen“ komik- metais visi superherojai paskelbiami už
istoriją. Joje autorius vaizduoja pasaulį, ku- suose. Juose pasaulio istorija pasikeičia įstatymo ribų, prasidėjus „Watchmen“ is-
riame 1963 metų lapkričio 22 dieną Jungti- 1938 metais, kuomet pastebimi pirmieji torijai, mes pastebime, kaip jų egzistavimas
nių Valstijų prezidentas John‘as F. Kennedy superherojai. Tai nepakeičia tokių įvykių pakeičia 1985-uosius, kuomet ir vystosi šio
nebuvo nužudytas. Tiek knygos, tiek serialo kaip Vietnamo karas ar Richard‘o Nixon‘o komikso veiksmas.
protagonistui šį tikslą pavyksta pasiekti, laimėti prezidento rinkimai, nors ir pakinta
tačiau grįžęs į savo laikmetį jis randa ne šių dviejų įvykių finalas – JAV laimi karą, Keliais pastaraisiais savo darbais pasakoti
tokį pasaulį, kokio tikėjosi. Pakeitus istoriją o prezidentą iš posto nuvertęs Votergeito alternatyvią istoriją ėmėsi ir režisierius Qu-
pasaulį apėmė karas, kurio nebuvo mums skandalas neįvyksta. Komiksuose vieninte- entin‘as Tarantino. Filmuose „Inglourious
žinomoje realybėje, lėmęs ne vienos pabė- lis iš tiesų supergalių turintis herojus Doc- Basterds“ ir „Once Upon a Time in Holly-
gėlių stovyklos Jungtinėse Valstijose atsi- tor Manhattan bendradarbiauja su Jungtinių wood“ galime pamatyti po išsiskyrimo tašką,
radimą ir didžiulį skurdą visame pasaulyje. Valstijų vyriausybe ir tai lemia, jog šalis pakeičiantį visą įvykių eigą. Tik, priešingai
nuo anksčiau pateiktų pavyzdžių, šiais
atvejais jis sukuria geresnę ateitį ir suteikia
tam tikrą įvykdyto teisingumo jausmą. Fil-
muose pasakojama istorija žadina pasiten-
kinimą, kuomet, kalbant paprastai, blogis
gauna, ko nusipelnęs: Hitleris nušaunamas
buvusių žydų kareivių, o žudikų kultas,
įsiveržęs ne į tuos namus, patiria tragišką
nesėkmę. Tiesa, Quentin‘o Tarantino ku-
riamose alternatyviose istorijose tik vienas
iš šių įvykių galimai galėtų turėti žymesnių
padarinių tolimesnei istorijai, mat Hi-
tlerio nužudymas įvyksta vienais metais
anksčiau. Filme „Once Upon a Time in Ho-
llywood“ pavaizduotas Manson‘ų šeimos
plano žlugimas išgelbsti kylančios aktorės
Sharon Tate ir kelių jos draugų gyvybes, tad
toks realios istorijos pokytis galbūt didesnę
reikšmę turėtų tik Holivude.
„Once upon a time in hollywood“

Kovų meistras ar pramogų pasaulio atstovas – kas žinoma apie tikrąjį Bruce Lee? | Tadas Jakubauskas
Tadas Jakubauskas
Vaikas, kuris bando būti suaugusiuoju,
berniukas, kuris bando būti vyru ir gyvūnas,
kuris bando būti žmogumi
Kovų meistras ar pramogų

pasaulio atstovas – kas
žinoma apie tikrąjį
Bruce Lee?
Net ir menkai susipažinusiems su kovos menų filmais, Bruce Lee yra nesunkiai
atpažįstama popkultūros figūra. 1999-aisiais žurnalas „Time“ Bruce Lee priskyrė
prie 100 įtakingiausių praėjusio amžiaus asmenybių, jo įtaka dar šiandien jaučiama
tiek Honkongo, tiek Holivudo kino industrijose, o tarp daugelio kitų jam priskiriamų
pasiekimų Bruce Lee taip pat laikomas vienu inovatyviausių visų laikų kovų meistrų.
Kita vertus, naujausiame žymaus režisieriaus Quentin Tarantino filme „Once Upon
a Time... In Hollywood“ (2019) pristatoma nestandartinė, dekonstruota Bruce Lee
įvaizdžio interpretacija. Ji sukėlė kontroversiją ir paskatino auditoriją kvestionuoti,
kiek visos, šią popkultūros ikoną supančios legendos yra pagrįstos. Kadangi kritinis
požiūris į status quo visada pateisinamas, Tarantino juostos sukeltos diskusijos yra
puiki proga pažvelgti į tikrąjį Bruce Lee ir dar kartą įsitikinti istorine tiesa apie šią
veiksmo filmų žvaigždę.

Bruce lee filmavimo aikštelėje
Bruce Lee paveikslas filme „Once Upon a Time... in komandai vaizdingai pasakoja, kaip jį erzi- Lee gėdingai pralaimi susiremiant antrąjį
Hollywood“ na, jog kovos menų turnyruose būtina nu- kartą. Paskutinis raundas pertraukiamas ir
sileisti silpnesniems varžovams. Paklaus- auditorija paliekama spekuliuoti, kas būtų
Tinkamiausia būtų pradėti nuo Bruce Lee tas, kaip atrodytų kova tarp jo ir legendinio laimėjęs, tačiau Tarantino Bruce Lee iki pat
įvaizdžio, pateikto būtent 2019-ųjų Quen- boksininko Cassius Clay (Muhammad Ali), paskutinės akimirkos atkakliai tvirtina, jog
tin Tarantino parašytame, prodiusuotame filme vaizduojamas Bruce Lee teigia, kad tai jis būtų pasiekęs pergalę.
ir režisuotame filme. Pačią juostą trumpai tikroje dvikovoje jis žymųjį sportininką
galima apibūdinti kaip menišką septintojo suluošintų. Quentin Tarantino komentaras
dešimtmečio Holivudo legendų inter-
pretaciją, pasižyminčią tiek dramos, tiek Į Lee teiginius su pajuoka žvelgia vienas iš Akivaizdu, kad Bruce Lee minėtoje scenoje
komedijos elementais. Filmo siužete veikia pagrindinių filmo veikėjų – Brad Pitt įkū- vaizduojamas kaip arogantiškas šarlata-
ir fikciniai personažai, ir istorinės asmeny- nytas, dubleriu dirbantis Antrojo pasaulinio nas – geriausiu atveju kaip charizmatiškas
bės, kaip kad aptariamas Bruce Lee. karo veteranas Cliff Booth. Įsižeidęs Bruce ir įtaigus pramogų pasaulio atstovas, už
Lee iškviečia dublerį į draugišką trijų raun- kadro neturintis jokių išskirtinių kovinių
Kontroversiją sukėlusioje scenoje ame- dų dvikovą. Rytų kovų meistras rėkaudamas įgūdžių. Reklamuodamas filmą Maskvoje,
rikiečių serialo „The Green Hornet“ fil- bei demonstratyviai mojuodamas rankomis režisierius Quentin Tarantino spaudos
mavimo užkulisiuose Bruce Lee (įkūnytas pašoka į orą, spiria Brad Pitt personažui konferencijos metu gynė tokią Bruce Lee
aktoriaus Mike Moh) darbuotojų ir dublerių į krūtinę ir laimi pirmąjį raundą, tačiau interpretaciją, teigdamas, kad veiksmo fil-

bruce lee su šeima 1950m.
mų žvaigždė tikrai pasižymėjo arogancija ir trūkumą Lee kompensavo išskirtiniu vikru- Po keturių mėnesių nuo Bruce Lee gimimo
girdavosi galėjęs įveikti Muhammad Ali. mu, išvystyta technika, griežtos disciplinos jo šeima grįžo gyventi į Honkongą, kuriame
išugdyta ištverme,, tiksliais judesiais, ir praėjo būsimosios žvaigždės vaikystė
Pastaruosius teiginius Tarantino grindžia adaptacija chaotiškoje gatvės muštynių si- bei paauglystė. Dėl tėvo pažinčių Bruce Lee
Bruce Lee našlės Linda Lee Cadwell bio- tuacijoje, gebėjimu valdyti tradicinius kinų nuo pat ankstyvų dienų buvo įtrauktas į
grafine knyga „Bruce Lee: The Man Only ginklus (tokius kaip nunčiakai) ir meis- pramogų pasaulį, filmuojamas dešimtyje
I Knew“. Tačiau režisierius nesivargina triškai išnaudoti savo kūno svorį smūgio juostų, viena iš jų – 1950-ųjų „The Kid“.
patikslinti, kad knygoje cituojami Bruce akimirką. Žvaigždės fizinius pajėgumus Paauglystės pasiekimai taip pat apima pir-
Lee kritiko, o ne paties aktoriaus žodžiai. labiausiai liudija jo biografija ir amžininkai. mąsias vietas Honkongo vidurinės mokyk
Lygiai taip pat nekalbama apie Lee pagarbą los bokso, bei „ča ča ča“ pramoginių šokių
sunkiasvorių bokso čempionui, kuri mini- Bruce Lee ištakos turnyruose.
ma režisieriaus Robert Clouse knygoje „The
Making of Enter the Dragon“: „Pasižiūrė- Lee Jun-fan, pasauliui geriau žinomas Bru- Pokario Honkongas, kuriame bėgo Bruce
kite į mano ranką, – kartą pasakė Lee, – tai ce Lee vardu, gimė 1940-ųjų lapkričio Lee jaunystės metai, buvo pakankamai pa-
smulki kino ranka. Jis [Muhammad Ali] 27-ąją, San Francisko kinų miestelyje. Jo vojinga, demografinės krizės kamuojama
mane nužudytų.“ tėvas buvo Honkongo operos žvaigždė ir vieta, apgyvendinta bedarbių ir benamių
pasižymėjęs aktorius Lee Hoi-chuen, o karo pabėgėlių iš žemyninės Kinijos. Dėl
Būdamas maždaug 172 cm ūgio ir 62 kg motina – europietiškų šaknų turinti Hon- veiklos trūkumo jaunuoliams buvo įprasta
svorio Bruce Lee realistiškai vertino savo kongo pilietė Grace Ho. Anglišką vardą burtis į tarpusavyje kovojančias gaujas bei
galimybes, tačiau tai toli gražu nereiškia, „Bruce“ pasiūlė Jackson Street ligoninės aiškintis santykius dvikovose ant Honkon-
jog aktorius buvo bejėgis dvikovoje. Didžio- seselė – tuo metu kinų imigrantų vaikams go stogų – šiose konfrontacijose dažnai
joje dalyje konfliktinių situacijų nuvertinti Jungtinėse Valstijose buvo įprasta turėti dalyvaudavo ir Bruce Lee.
Bruce Lee būtų buvusi mirtina klaida tie- vardą vietine kalba.
siogine to žodžio prasme. Raumenų masės

Pralaimėjęs vieną iš tokių gatvės kovų, (angl. „One-inch punch“). Laikydamas pagrindinių vaidmenų azijiečiams, todėl
šešiolikmetis Bruce pradėjo mokytis Wing ranką vos 2,5 cm nuo oponento krūtinės, Bruce Lee teko apsiriboti garsenybių treni-
Chun kovos stiliaus pas legendinį meistrą Bruce Lee sugebėjo parblokšti sunkiasvo- ruotėmis – jis asmeniškai mokė tokias to
Yip Man. Savo mokiniams meistras stengėsi rių kategorijos karatė čempioną Joe Lewis. meto įžymybes kaip aktoriai James Coburn
perteikti ne tik savigynos pagrindus, bet ir Žinoma, tai buvo tik demonstracija, tačiau ir Steve McQueen.
pabrėžti dvasinę kovos menų vertę, būtiny- jos metu Lee parodė išskirtinį sugebėjimą
bę nepasiduoti provokacijoms ir vengti ne- staigiu judesiu sukoncentruoti visą savo Sugrįžimas į Honkongą
reikalingų konfliktų. Nepaisant to, būsimoji kūno svorį į mažą erdvę. Tai vienas geriau-
žvaigždė toliau dalyvavo gatvės kovose. siai atpažįstamų Bruce Lee judesių, kuris Jungtinių Valstijų kinų bendruomenė ypač
Tačiau kai Bruce sumušė vieno visų bijomo dažnai atvaizduojamas net ir šiandieninėje piktinosi, jog tradiciniai Kinijos kovos
triadų gaujos nario sūnų, policija įspėjo popkultūroje, pvz. „Vieno colio smūgį“ menai buvo perduodami amerikiečiams.
šeimą ir tėvai 1959-siais išsiuntė jaunuolį 2018-ųjų kompiuteriniame žaidime „Dra- Dėl šios priežasties 1964-aisiais Bruce Lee
gyventi pas jo vyresnę seserį San Franciske, gon Ball FighterZ“ taip pat naudoja Goku buvo formaliai iškviestas į dvikovą, kurią
Jungtinėse Amerikos Valstijose. (SSB) personažas. pralaimėjęs turėjo nustoti mokyti užsie-
niečius Rytų kovos menų. Priėmęs iššūkį,
Gyvenimas ir karjera Jungtinėse Valstijose Netrukus po minėto renginio Bruce Lee Lee įveikė kinų bendruomenę atstovaujantį
pastebėjo amerikiečių serialo „The Green varžovą Wong Jack Man, tačiau, būdamas
Praėjus keletui mėnesių nuo atsikraustymo, Hornet“ prodiuseriai. 1966 ir 1967 m. Lee perfekcionistas, savo pergale jis liko nepa-
Lee įsikūrė Sietlo mieste. Jis atidarė kovos vaidino kaukėto didvyrio Green Hornet patenkintas. Kova užtruko apie tris minutes –
menų mokyklą ir pradėjo mokyti vietinius dėjėją, kovos menų ekspertą vardu Kato. gerokai ilgiau, nei Bruce Lee tikėjosi.
savitai modifikuotos Wing Chun versijos, Serialo žiūrovus iš karto pakerėjo aktoriaus
tuo metu vadintos Jun Fan Gung Fu (Bruce charizma ir vakarų auditorijai tuo metu dar Dvikova dėl teisės mokyti Amerikos pilie-
Lee Kung Fu). 1961-aisiais Bruce pradėjo nepažįstami Rytų kovos menų veiksmai. čius privertė jaunąjį kovų meistrą susimąs-
studijuoti Vašingtono universitete, kur Vienas iš serialo prodiuserių Charles Fitzsi- tyti apie tradicinių kovos menų limitus.
daugiausia dėmesio skyrė dramos ir filoso- mons pasakojo, kad Bruce Lee judesiai buvo Daugelis Rytų kovos menų stilių buvo
fijos studijoms. 1964-aisiais Lee vedė savo tokie greiti, jog aktoriaus buvo prašoma ribojami griežtų taisyklių, jų tikslas daug
mokinę Linda Emery (šiuo metu žinomą judėti lėčiau, kad kameros spėtų viską už- labiau priminė pastangas išsaugoti Kinijos
vardu Linda Lee Cadwell) ir lygiai tais pa- fiksuoti. kultūrinį paveldą, nei suteikti žmogui prie-
čiais metais kovų meistras buvo pakviestas mones apsiginti realiose gyvybės ir mirties
dalyvauti Tarptautiniame Long Beach karatė Nepaisant bendros serijos su serialo „Bat situacijose. Esama padėtis paskatino Bruce
čempionate. man“ (1967) personažais ir išaugusio Bruce Lee sukurti visiškai naują, hibridinį „sti-
Lee populiarumo, „The Green Hornet“ lių be stiliaus“, pavadinimu Jeet Kune Do
Būtent šiame renginyje Bruce Lee pirmą buvo nutrauktas po pirmojo sezono, nu- (kantonietiškai – „pertraukiančio kumščio
kartą pademonstravo savo fizinius gabu- filmavus 26 epizodus. Kovų meistrui buvo kelias“). Jo skiriamaisiais bruožais galima
mus prieš televizijos kameras. Tarp jų ir sunku tęsti aktoriaus karjerą Amerikoje – įvardyti paprastumą, praktiškumą, mini-
atsispaudimai dviem vienos rankos pirštais septintajame dešimtmetyje Holivudo stu- malų jėgų panaudojimą siekiant maksima-
bei klasika tapęs „Vieno colio smūgis“ dijos rasiniais sumetimais nesiryžo skirti lių rezultatų ir tikslą užbaigti kovą jai net
neprasidėjus – pertraukti priešo ataką savo
veiksmu.
Filosofiniai principai, sudarantys Jeet Kune

Do pagrindą, savaime išryškina Quentin
Tarantino pateiktos Bruce Lee interpretaci-
jos trūkumus. Pavyzdžiui, abejotina, ar tik
rasis Bruce Lee pradėtų puolimą įmantriu
šuoliu, be priežasties rizikuodamas būti
pargriautas taip, kaip rodoma vėliausia-
me Tarantino filme. Jo kovos būdą daug
įtaigiau perteikia bei iliustruoja Honkonge
pastatyti veiksmo filmai, kuriuose Bruce
Lee pirmą kartą atliko pagrindinį vaidmenį.
Nepatenkintas antraeiliais vaidmenimis ir

paskatintas prodiuserio Fred Weintraub,
Bruce Lee 1971-aisiais sugrįžo į Honkongą
puoselėdamas planus kurti kovos menų
juostas, kurios įtikintų Holivudo studijas
kadras iš „green hornet“ serialo statyti panašų filmą Amerikoje. Dirbdamas

su tokiais Honkongo filmų kūrėjais, kaip

prodiuseris Raymond Chow, Bruce Lee už-
baigė tris juostas: „Big Boss“ (1971), „Fist
of Fury“ (1972) ir „Way of the Dragon“
(1973). Kiekviena tapo vis didesnės ko-
mercinės sėkmės sulaukusiais hitais, kurie
išgarsino Bruce Lee visoje Azijoje ir privertė
JAV kino studijas susimąstyti apie kovos
menų žanro filmų potencialą vakaruose.
Nebaigęs filmuoti juostos „Game of

Death“, 1972-aisiais Bruce Lee priėmė
„Warner Brothers“ pasiūlymą statyti kovos
menų filmą vakarų auditorijai. Tai buvo
1973-iųjų „Enter the Dragon“ – juosta,
dažnai laikoma pačiu geriausiu ir įtakin-
giausiu visų laikų kovos menų filmu. Kaip
ir su ankstesniais projektais, Bruce Lee itin originalus „enter the dragon“ filmo plakatas
aktyviai dalyvavo ruošdamas filme vaiz-
duojamų kovų choreografiją ir rašydamas niniuose interviu pripažino, kad jam buvo tas yra „Dao De Jing“, priskiriamas mitais
scenarijų – pastarasis itin gausus aliuzijų į būdingas karštakošiškumas. Treniruočių apipintam autoriui Laozi. Daoistai teigia,
kertinius Bruce Lee pasaulėžiūros filosofi- metu jis taip pat galėdavo būti ypač griežtas kad pasaulį sukūrė ir valdo neapibrėžtas ir
nius pagrindus. Deja, būdamas gyvas Bruce ir reiklus savo mokiniams, tačiau žeminti neprognozuojamas principas, vadinamas
Lee neišvydo savo pasaulinės sėkmės. Likus kitus jam nebuvo būdinga. Bruce Lee pasi- daugiareikšme sąvoka „Dao“, kuri daž-
vos mėnesiui iki „Enter the Dragon“ debiu- tikėjimo savimi nederėtų maišyti su aro- niausiai verčiama kaip „kelias“.
to JAV, 1973-aisiais liepos 20-ąją aktorius gancija. Jo požiūrį į save geriausiai išreiškia
ir kovos menų legenda netikėtai mirė nuo paties Bruce pasakyti žodžiai 1971-ųjų Dao esą nepasižymi dėsningumais, jis
nuskausminamųjų sukeltos alerginės reak- radijo interviu su Ted Thomas: „Jei pasa- beformis, stokoja apibrėžtų ypatumų, jo
cijos, būdamas vos 32 metų amžiaus... kyčiau, kad aš geras, sakytum, kad giriuosi. neįmanoma išreikšti žodžiu. Jis visiškai
Bet jeigu teigčiau, kad nesu geras, žinotum, spontaniškas, laisvas, o jo esmę ir vertę su-
Daoizmo įkvėptas kuklumas kad meluoju.“ daro tuštuma, tolygi vidinei pastato erdvei
ar virtuvinio indo tūriui. Daoistų požiūriu,
Žiūrint Quentin Tarantino filmą „Once Dar labiau Bruce Lee kuklumą perteikia ko- žmogaus etinis tikslas yra gyventi harmo-
Upon a Time… In Hollywood“ Bruce Lee vos menams pritaikyta daoizmo filosofija, nijoje su Dao, o tai pasiekiama per „uvei“
gerbėją gali užgauti ne tiek faktas, kad Lee ypač jo įkurtoje Jeet Kune Do mokykloje. t. y. veikimą neveikiant. Pastarasis principas
pralaimi kovą fikciniam personažui, kiek Greta budizmo ir konfucionizmo, daoizmas nereiškia pasyvumo ar tinginystės – tai
aplinkybė, jog Bruce vaizduojamas kaip buvo viena iš trijų Senovės Kinijoje prakti- veikiau požiūris sąmoningai nesikišti į na-
pasipūtęs, problemų ieškantis narcizas. kuotų religijų, kuri prasidėjo apie tūralią įvykių eigą, įskaitant ir natūralius
Žinoma, ir amžininkai, ir pats Bruce asme- IV a. pr. Kr. Jos pagrindinis religinis teks- psichologinius procesus. Šiuo atveju žmo-
gus atsisako savo valią (arba ego) primesti
situacijos raidai ir būtent ši sąmoningai
taikoma pastanga tampa susiklosčiusios
situacijos sprendimu.
Kovos menuose tai visų pirma atsiskleidžia

siekiu nesikišti į natūralias kūno reakcijas
bei tolerancija individualaus organizmo
tendencijoms judėti, bei kautis jam priim-
tinu, unikaliu būdu. Gali būti, jog natūrali
ir visiškai pagrįsta kūno reakcija konkre-
čioje situacijoje yra bėgti. Ne veltui Bruce
Lee personažas filme „Enter the Dragon“
savo kovos meną apibūdina kaip „kovą
nekovojant“, o savo mokytojo paklaustas,
kokią techniką jis labiausiai nori įvaldyti,
Lee atsako, kad jo tikslas – „neturėti jokios
technikos“.
Bruce už juostos ribų

Kovos menų stilių kritika Filme „Enter the Dragon“ pastangas min- Kovų meistras ar pramogų pasaulio atstovas?
timis apčiuopti kovos menus Bruce Lee
Į kovos menus Bruce Lee žiūrėjo kaip į būdą lygina su perskyra tarp žodžio ir jo deno- Savo žodžiais, karjera ir pavyzdžiu Bruce
pažinti ir perteikti save autentiškai, todėl tato: „Tai tarsi pirštas, rodantis į mėnulį,“ Lee peržengė kovos menų sritį. Jis fizinės
jis ypač skeptiškai vertino tradicijas, stilius, – mokiniui aiškina Lee, – „nesusikoncen- kovos subtilybėmis išreiškė principus,
metodus ir sistemas. Šie dalykai pagrįsti truok ties pirštu, kitaip pražiopsosi visą kurie aktualūs ir pritaikomi bet kokioje
objektyviais, nekintančiais teiginiais, todėl tą dangišką šlovę!“ Panaši idėja atsispindi žmogaus veiklos sferoje. Kinas jam tapo
Bruce Lee juos traktavo kaip netinkamą ir Bruce Lee personažui išsakius mintis, daug efektyvesne idėjų pristatymo forma,
priemonę perteikti tai, kas iš esmės sub kylančias stovint priešo akivaizdoje: „Nėra kuri dramatišku ir visuotinai suprantamu
jektyvu – nuolat kintanti (ir todėl gyva) jokio oponento,“ – taria Lee, – „todėl, kad būdu apjungė dvasines problemas ir kūno
individualaus žmogaus prigimtis. Sistemos, žodis „aš“ neegzistuoja.“ Pastaroji idėja kultūrą. Savo filmais Lee drastiškai pakeitė
programos, taisyklės – visa tai gali privesti apie iliuzinę, objektyviai prieinamą žmo- vakariečių požiūrį į Kinijos piliečius, kurie
tik prie negyvų, statiškų, masiškai pritai- gaus tapatybę perimta iš budizmo. Bruce iki to laiko buvo išjuokiami kaip „luošieji
komų tikslų. Šiuos dalykus galima išmoky- Lee filmuose ir darbuose daugiausiai jau- Azijos žmonės“ ar suskaldžiusi tauta, ne-
ti, perskaityti knygoje, tačiau, tarsi daoistų čiama zen tradicijos įtaka. Pabrėžiamos zen sugebanti atsilaikyti prieš imperialistinės
išminčius, Bruce Lee „mokė nesakydamas“ sekėjams būdingos pastangos išsivaduoti Japonijos atakas bei kolonialistines Didžio-
ir vietoje teorinių žinių iš savo mokinių jis nuo mąstymo priešybėmis, kurios priverčia sios Britanijos ambicijas.
reikalavo praktikos. žmogų investuoti save emociškai, sukelia
šališkumą, susiaurina perspektyvą ir kartu Bruce Lee suteikė kinams priežastį di-
Bruce Lee priešiškumą stiliams taip pat drastiškai apriboja kovotojo galimybes džiuotis savo nacionaline tapatybe, tačiau
iliustruoja jo legendiniai žodžiai „būk kaip konfliktinėje situacijoje – nesvarbu ar ji taip pat išliko kosmopolitiškas ir kovojo su
vanduo“, kuriuos jis ištarė 1971-aisiais susijusi su fizine konfrontacija, ar gyveni- rasizmu iš abiejų pusių – tiek skindamas
TV seriale „Longstreet“ ir juos pakartojo miška problema. azijiečiams kelią į vakarų kino industriją,
vieninteliame išlikusiame televizijos in- tiek atskleisdamas baltaodžiams ir afroa-
terviu anglų kalba, kurį vedė žurnalistas Kaip išsivaduoti iš galimybes ribojančio merikiečiams Rytų kovos menų paslaptis.
Pierre Burton. Tarp daoistų, vanduo buvo dualizmo Bruce Lee gražiai paaiškina mi- Be Bruce Lee greičiausiai neturėtume filmų
populiari metafora perteikti Dao esmei – nėtame TV seriale „Longstreet“, kuriame su Jackie Chan, Jet Lee, Chuck Norris, ar
šis skystis neturi apibrėžtos formos, todėl apibūdina „meno numirti“ principą. Seriale Jean-Claude Van Damme. Taip pat vargu,
lengvai prisitaiko prie bet kokios talpos, Bruce Lee treniruoja aklą pagrindinį hero- ar galėtume mėgautis tokiais filmais, kaip
vanduo taip pat yra švelni medžiaga, bet jų, laukiantį iš anksto sutartos dvikovos. „The Matrix“, „Kung Fu Panda“, ar iko-
ji turi galią prasigraužti pro uolienas, pa- Matydamas, kad jo mokinys nepasiruošęs, niškomis kompiuterinių žaidimų serijomis,
skandinti laivus ar užtvindyti miestus. Tai paskutinės treniruotės pabaigoje Bruce Lee kaip „Street Fighter“ bei „Mortal Kombat“
ta pati jėga, kuria, anot Bruce Lee, turėtų pastebi: „Tu, kaip ir visi kiti, nori išmokti – pastarasis garantuotai neturėtų persona-
vadovautis kovų meistras, pasirenkantis būdo laimėti, bet niekad nepriimti būdo žo Liu Kang.
dinamiškai prisitaikyti prie skirtingų situ- pralaimėti. Priimti pralaimėjimą, išmokti
acijų, užuot save ribojęs apibrėžta, visiems mirti reiškia nuo to išsilaisvinti. Tad išau- Taigi, ar Bruce Lee buvo tik aktorius, ar ir
atvejams vienodai taikoma (ir todėl vieno- šus rytojui, privalai išlaisvinti savo ambi- kovų meistras? Net ir prieštaraujant bio-
dai neefektyvia) kovos forma t. y. stiliumi. cingą protą ir išmokti meno numirti.“ grafiniams faktams apie išskirtinius šio
žmogaus fizinius gabumus, mažų mažiau-
siai galima sutarti, kad Bruce Lee buvo didis
mąstytojas, „kovojantis filosofas“, įžvelgęs
vidinę pergalę net ir pralaimėjime. Tokiu
būdu Bruce siūlė paguodą, kurios būtų
tikrai naivu tikėtis iš Quentin Tarantino
vaizduojamos jo karikatūros.
Bruce Lee nesunku suvokti kaip visos

žmonijos pilietį, kuris kovos menais siekė
perteikti visai rūšiai bendrą prigimtį ir
puoselėjo viziją suvienyti skirtingų rasių
atstovus per (paradoksaliai) kovinį sportą.
Atsižvelgiant į šiandienį UFC populiarumą
bei organizacijos prezidento Dana White
pripažintą Bruce Lee indėlį į mišriuosius
kovos menus, galima teigti, kad galų gale
jam pavyko.
bruce lee rodo savo meistriškumą „marlowe“ užkulisiuose

Apie Džokerius ir picas: šešių klounų retrospektyva | Dmitrijus Babičius
Apie Džokerius ir
picas: šešių klounų
retrospektyva Dmitrijus Babičius
Naudodamasis proga,
pasireklamuosiu: visi žaiskite
PyroMind!
Praeitą pavasarį galėsime prisiminti ne tik dėl prasidėjusios COVID-19 apgulties

ir kosminio laivo „Dragon 2“ pirmojo skrydžio. Vienas garsiausių komiksų bei
filmų piktadarių, amžinas Betmeno priešas Džokeris, šventė garbingą istorinį
aštuoniasdešimtmetį. Ta pavėluota proga – išimtinai subjektyvi retrospektyva, kurią
seniai svajojau įgyvendinti. Noriu palyginti kiekvieną iš šešių garsiausių Džokerių… su
picomis. Kodėl būtent picos? Kadaise dingtelėjo, kad tai puiki metafora, juolab kad kaip
ir picų, Džokerių būta įvairių, ir gerbėjai iki šiol ginčijasi, kuris geriausias. Nuo personažo
pasirodymo 1940-aisiais mes turėjome: Džokerį-bankų plėšiką, Džokerį-psichopatą,
Džokerį, pasamdytą Irano vyriausybės, steampunk’inį Džokerį, Džokerį-samurajų ir net
moterišką Džokerio versiją (ir ne, čia aš ne apie visų įsimylėtą išprotėjusią akrobatę
Harley Quinn). Kaip pasakytų Biliūno Juozapota: kiek Džokerių... ir kokie visi gražūs!
Tačiau pats norėčiau apsiriboti tais šešiais žymiausiais, kurie pasiekė mirgančius
ekranus. Taigi: Džokeriai ir picos!

joaquin phoenix filme „Joker“
Cesar Romero: šaldytas paplotys iš prekybcentrio tibarščių spalvos kostiumą ir gaudavo į ir seriale išdavikiškai pilkuoja ant blyškios
dūdą tiek nuo Betmeno, tiek nuo dailius klouno fizionomijos. Kvaila? Neprofesio-
Vaikštinėdami „Lidl“ šaldiklių alėjomis, nailoninius kalsonus apsitempusio Robino. nalu? Taip, bet... ką padarysi? Kaip minėjau,
nesunkiai pastebėsite už stiklo pūpsančias Kadangi serialas buvo labai nepiktybinis ir apie kokybę ar auksines Oskaro statulėles
picų dėžes, nuo kurių jums viepiasi antro orientuotas į neišrankią auditoriją (kaip ir šešiasdešimtųjų serialo autoriai tikrai ne-
pomorfinės pelės ir pergalingoje euforijoje jūsų orkaitėje šylanti parduotuvinė pica), galvojo, o atmetus visus kliurkus Romero
sustingę vaikai, suprask, būsimieji picų Romero Džokeris atrodė grėsmingas maž- Džokeris iki šiol nepretenzingai ir gardžiai
valgytojai. Daug mononatrio glutamato, daug tiek, kiek grėsmingas atrodo tarybinis žiūrimas. Šaldytos picos, beje, irgi visai
nerafinuotas skonis ir nulis pretenzijos į plėšikas Barmalėjus, įkyriai persekiojantis nieko – ypač tos su pele.
kokybę. senstelėjusį veterinorių Aiskaudą. Serialo
nuotaiką puikiai iliustruoja viena absur- Jack Nicholson: storapadė pica American style
Būtent tokia šaldyta pica, kurią papirtinate diška serija, kurioje Ponas J rungėsi su
orkaitėje, idant turėtumėte ką kramsnoti Betmenu banglenčių varžybose. O bendrą Nicholsono Džokeris yra amerikietiška
žiūrėdami „Netflix’ą“, buvo pirmasis live produkcijos atsainumą liudija faktas, jog pica, pačia geriausia to apibūdinimo pras
action Džokeris, Cesaris Romero. 1966 Cesaris Romero vaidmeniui atsisakė nu- me. Spalvinga, putli, su daug daug sūrio,
metais šis pusiau humoristiniame seriale siskusti savo išpuoselėtus ūsus. Vargšiems sodri prieskonių, kičinė ir tuo besididžiuo-
„Batman“ pasirodęs personažas daug ir grimuotojams teko teplioti baltus veido da- janti.
nelabai įtikinamai kvatojo, dėvėjo šal- žus tiesiai ant to neklusnaus šepečio, kuris

Kaip ir amerikietiško stiliaus pica, Nichol- kų, mirtinomis dujomis pripumpuotų bali- jau buvo paminėti? Kartu su Antonu Chi-
sonas susilaukė nemažai kritikos strėlių, onų šventę, vos nevirtusia tūkstantinėmis gurhu ir Hansu Landa jis, matyt, sudaro
ypač vėliau, visiems užsikrėtus Ledgerio žudynėmis, – tokią kebeknę Nicholsono žinomiausių praeito dešimtmečio blogiukų
virusu. „Nesąmonė, komiksuose Džo- Džokeris užkūrė ne dėl pinigų, valdžios, trejetą. Ir nors nesu peržiūrėjęs jokių si-
keris nežudė Betmeno tėvų!“ „Senis net Harley Quinn ir net ne iš vertybinių pas- nefilų apklausų, drįsčiau lažintis iš penkių
nesistengia vaidinti – vaidina pats save!“ katų, kaip tai darė Ledgerio personažas. virtuvinių šaukštų wasabio neužsigeriant,
„Žmogus šoka pagal Princo dainuškas – Užkūrė, nes jam buvo smagu. Šiuo požiūriu kad būtent Džokeris yra triados populia-
Princo dainuškas, Karlai!“ Iki šiol interneto Nicholsonas yra vienas ankstyviausių iki riausiasis.
stepėse sklando nykstančių Leto gerbėjų visiško psicho nusiritusio internetinio tro-
sukurtas palyginimas: Ledgeris, matai, lio prototipas: pilietis be empatijos, ginamų Žengsiu dar toliau: man asmeniškai Heatho
buvo anarchistas, Nicholsonas – tiesiog idealų ar ilgalaikio plano, modeliuojantis Ledgerio Džokeris yra ne šiaip gera perso-
gangsteris, o štai Leto – jau tikras psicho- kitiems pražūtingas situacijas tiesiog dėl nažo versija; man jis yra THE Joker, kartais
patas. Taip ir visaip panašiai šnekančios noro gardžiai pažvengti. Taip, cheesiness iš daugiau, kartais mažiau, bet pranokstantis
ypatos neretai aukščiausia Džokerio tapa- jo neatimsi. Tačiau skirtingai nei Romero, visus Džokerius prieš ir po jo. Būtent todėl,
tybės išraiška laiko Vivaldi šriftu ištatuiruo- Nicholsono ekstravagantiška maniera keis- taikydamas picos analogiją, atsakingai pa-
tą diagnozę ant kaktos ir dantis, ištatuiruo- tai derėjo su tamsiais, negailestingais jo reiškiu, jog pastaroji Džokerio versija yra
tus ant rankos. charakterio aspektais. Cirko šaržas ir kraują tikrų tikriausia neapolietiška Margherita
stingdantis žiaurumas viename komplekte – klasikinė nuo traškių kraštų iki kvapniais
Ne, ponai prisiekusieji tarėjai, vat būtent – man šis įvaizdis iki šiol atrodo efekty- garais alsuojančio mozarellos centro.
Nicholsono Džokeris ir yra tikrasis beprotis. vus ir esu jį pasiruošęs ginti. Kaip ir storą,
Vos išsimaudęs chemikaluose ir apsipratęs stereotipišką, tačiau atsikandus nelauktai Tiesa, čia atsiras prieštaraujančių.
su nauju veidu, Jackas taip griebė Gota- gardžią amerikietišką picą. 2008-aisiais, Christopheriui Nolanui su-
mą už minkštosios, kad tapo aišku: arba drebinus pasaulį su „The Dark Knight“,
Džokeris bus skubiai neutralizuotas, arba Heath Ledger: autentika ir tradicijos iš Neapolio nedidelė dalis DC fanų įniko į nostalgijos
miesto laukia galas. Į kosmetiką bei maisto persmelktus priekaištus IMDB forumuose.
produktus įmaišyti nuodai, masinė mu- Ką galima pasakyti apie Heatho Ledgerio Kai kuriems nepatiko, kad Ledgerio oda
ziejaus lankytojų egzekucija, jau nekalbant įkūnytą Džokerį juostoje „The Dark nebuvo perma-white, t. y. neišdildomai
apie filmo kulminacijoje surengtą milžiniš- Knight“ be visos gausybės ditirambų, kurie balta. Kitiems neįtiko pernelyg realistiniai
jack nicholson 1989-ųjų „Batman“ filme

randai vietoj sustingusio šypsnio. Treti

priekaištavo, kad šis Džokeris mažai juo-
kėsi ir juokavo. Tiesa, kaip ir pasidomėjus
tikrosios picos istorija bei pasigardžiavus
dar trim pavyzdiniais jos egzemplioriais,
toks vertinimas netruko pasikeisti. Sakyki-
me, ar skaitėte 1940-ųjų pirmąjį „Batman“
serijos komiksą, kuriame ir debiutavo mūsų
mėgstamas piktadarys? Ar žinote, kad jis
buvo įkvėptas 1928-ųjų metų nebylios
Victoro Hugo romano „Žmogus, kuris juo-
kiasi“ ekranizacijos? Iš čia ir vadinamoji
„Glasgow“ šypsena, t. y. randai, kurie lieka
perpjovus skruostus nuo lūpų kampučių,
įamžinant kruviną grimasą. Ar žinote, jog
pirmasis Džokeris neturėjo aiškios prie-
šistorės ir pradiniame komiksų žurnale
buvo persirengęs policininku, visai kaip
Ledgeris? Ir tai, kad jis informuodavo apie
būsimus taikinius iš anksto? Ir kad jo oda, heath ledger filme „the dark knight“
sprendžiant iš gebėjimo apsimesti kitais
žmonėmis, nebuvo negrįžtamai išblyškusi? čiau prigimtinė žmonijos būklė – yra itin personažu, kuris, nepaisant visko, gerbia
Taigi. sunkiai virškinama idealizmo užliūliuotam savo šaknis bei tradicijas. Neapolietiška
vakariečio protui. Geras pavyzdys – tarpu- pica indeed!
Tačiau duoklė ištakoms nėra vienintelė savyje prieštaraujančios Džokerio praeities
Ledgerio versijos stiprybė. Čia susideda istorijos, kurias šis pasakoja būsimoms Jared Leto: vienas laukinis šikšnosparnis iš penkių
viskas: ir meistriška, užkrečianti vaidy- aukoms. Kai kas čia įžvelgs tiesiog smagią
ba (Youtube iki šiol knibžda šio Džokerio nuorodą į 1988-ųjų Alano Moore’o grafinę Perfrazuosiu seno kultinio filmo citatą:
mėgdžiotojų), ir nenuspėjamas personažo novelę „The Killing Joke“. Bet, mano po- „Matyt, čia slypi kažkoks nesuprantamas
būdas (dauguma jo paspęstų pinklių filme žiūriu, po šiais melagingais paatviravimais gamtos kaprizas: vynas virsta actu, o Ni-
turėjo dvigubą, jei ne trigubą dugną), ir per visų pirma slepiasi rafinuota ironija, pasi- cholsonas ir Ledgeris – Jaredu Leto.“ Prieš
keliasdešimt minučių ekrane realizuotas šaipymas iš viltingos idėjos, jog už kiekvie- patį aktorių aš nieko neturiu, prieš jam
spalvingas amplua – nuo bankų plėšiko no nusikaltimo slypi jį atseit paaiškinanti patikėtą Džokerio versiją Davido Ayerio
iki anarchisto-filosofo. Beje, pastarasis skriauda ar neteisybė, jog chaosas neegzis- režisuotame filme „Suicide Squad“ – turiu,
aspektas man asmeniškai yra stipriausias tuoja kaip savaiminė, griaunanti stichija. ir nemažai.
personažo atributas: it viesulas užklupęs
Gotamą, Džokeris tampa manichėjiško Visi šie ingredientai verčia Ledgerio Jeigu jums kada teko apsilankyti tipinėje
blogio inkarnacija. Jo pagrindinė tezė – esą Džokerį neišblėstančiu, klasikiniu, nepa- pigioje picerijoje, galimai priklausančioje
chaosas yra ne tvarkos trūkumas, o grei- kartojamo kinematografinio prieskonio vienam iš didžiųjų Lietuvos maitinimo tin-
klų, galbūt jums į rankas pakliuvo gausus,
fotošopu ir akcijomis varvantis meniu,
nusagstytas įkyriai itališkais epitetais: si-
ciliečių, mafijos, Venecijos ir kitokios picos.
Naiviai bandydamos spinduliuoti išorinę
autentiką, jos galop atsiskleidžia kaip pigiu
sūriu nukloti tešlos blynai, vartojami su
česnakiniu majonezu ir „Vegetos“ biralu.
Tokios picos puikiausiai tinka prie alaus
bei kolektyviškai stebint krepšinį, tačiau jų
paragavęs statistinis italų šefas veikiausiai
prasmegtų skradžiai į žemę kaip į goombą
atsitrenkęs Mario.
Panašiai norėjo prasmegti ir dažnas Džo-

kerio fanas, kai po dviejų sėkmingų kino
inkarnacijų plačiuosiuose ekranuose iš
kažkur išdygo glamūrinis forsas išpešio-
jered leto džokeris tais antakiais. Klausimas, kaip apspjauti

joaquin phoenix naujausioje džokerio adaptacijoje
kultinius Nicholsono ir Ledgerio įkūnytus veikiau ne Džokeris, bet kažkas, beprotiškai Joaquin Phoenix: kas užsisakėt perlenktosios?
blogiukus, filmo kūrėjų atsakytas paprastai norintis juo būti. Tarsi maištininko fazę
ir pernelyg nesusimąstant: pasiskolinti išgyvenantis vaikėzas, kuris įsitikinęs, jog Naujausia nusikaltimų kunigaikščio-klo-
Ledgerio manieras, Nicholsono krimi- kuo daugiau geležininės anarchistų sim- uno kinematografinė inkarnacija, mano
nalinio lordo statusą ir tiesiog trūktelti bolikos užkarstysi ant palto, tuo didesnis nuomone, yra ne kas kita kaip perlenktos
svirtelę iki vienuolikos balų. Galvojate, jog atrodysi revoliucionierius. picos, Calzone, projekcija į DC superblo-
Ledgerio Džokeris sudarė nestabilaus, pa- giukų virtuvę. Pirmąkart išvydus šį gaminį,
vojingo psichopato įspūdį? Baikit nemanau, Ironiškiausia yra tai, jog ankstesnės Džo- apninka nuostaba ir net savotiškas chaltūros
va mūsiškis Džokeris raitysis it morčiaus kerio interpretacijos kėlė mirtiną pavojų jausmas: na kas sugalvojo peraugusį kibiną
apimta katė, bus išsitatuiravęs „Dama- Gotamui, o Leto Džokeris, priešingai, vadinti pica? Viskas kitaip, viskas netei-
ged“ ant kaktos, kad jau niekam nekiltų kažkodėl kelia tiesiog eilinio supuvusios singa. Tada paragauji. Darsyk paragauji. Ir
abejonių, koks jis beprotis, be to, nuolatos sistemos sraigto įspūdį. Jis stumdo trumpa- net nesiliaudamas atkakliai neigti sąsajų
urgs, švokš ir šnapšės kaip po cementovkės laikius sandorius su kitų gaujų vadeivomis, su tradicinėmis picomis, nenoromis pripa-
išsipagirioti negalintis studentas. Jums šėlsta prabangiuose vakarėliuose, o ro- žįsti, kad skonis įdomus ir įsimenantis, kad
Nicholsono Džokeris atrodė turtingas bei mantizuoti jo ir Harley Quinn santykiai yra nori dar.
galingas nusikaltėlis? Vadinasi, Leto sūku- paprasčiausias spjūvis į animaciniame seri-
riuos Gotamo gatvėmis iš „Fast and Furio- ale bei komiksuose gvildento psichologinio Analogiškai Joaquinas Phoenixas – labai
us“ nusižiūrėtais automobiliais, trankysis išnaudojimo temą. Žinoma, nuomonių yra netipinis Džokeris. Jo oda ne tik nėra nu-
po ištaigingus striptizo klubus ir vilkės ab- įvairių. Yra tų, kuriems ananasais, dakta- balinta chemikalų vonios, bet ir skruostų
surdiškus kostiumus, kurie galėjo užgimti riška dešra ir pažadais apie Italiją aplipinta nepuošia „Glasgow“ randai, netgi švarkas
nebent liguistos karštinės apimto Filipo lietuviška pica atrodo autentikos viršūne. yra veikiau ne violetinės, o tamsiai raudo-
Kirkorovo sceninėje fantazijoje. Džokerio Man irgi kartais tokios picos norisi. Tačiau nos spalvos. Filmo pabaigoje klausimas, ar
esmė, filosofija ir bet koks subtilumas nu- apskritai kišu pretenzingą, nupušusį Leto Arthuras Fleckas – traumuotas, nusivylęs
blanksta ir dingsta, išstumti pigių išorinių vaidmenį į Džokerių hierarchijos apačią. Ir ir bet kokias viltis sugyventi su visuome-
dirgiklių. „Suicide Squad“ Džokeris – tai taip galvoju ne tik aš. ne praradęs tragiškas personažas – virto

mums įprastu organizuoto nusikalstamu-

mo genijumi, lieka atviras. Tačiau asmeniš-
kai bent mane ši personažo interpretacija
džiugina. Džiugina, nes įrodo, jog tradici-
niai personažai gali būti atrasti iš naujo ir
geba įkvėpti nelauktai rimtus autorinius
kūrinius su giliomis socialinėmis bei kultū-
rinėmis įžvalgomis.
Toddo Phillipso „Džokeris“ – tai slegianti,

niūri ir itin dostojevskiška Džokerio trak-
tuotė. Joje šis veikėjas iškyla kaip išvirkš-
čias Raskolnikovas: toks, kuris po atlikto
nusikaltimo ne atgailauja, bet džiaugiasi
atradęs vienintelį jam prieinamą pripaži-
nimą bei tikslą. Antžmogio būseną, kurios
Dostojevskio Rodionas išsižada pasidavęs
sąžinės balsui, Arthuras pasiekia tarsi ne-
tyčiomis – neplanuodamas ir be didelių
skrupulų. Tai įvyksta, nes iškreipta, išsigi-
musi socialinė aplinka sudegina visus tiltus
tarp jo ir konvencinės dorovės institutų:
šeimos, profesijos, valstybės. Naivu tikėtis
moralaus individo iš amoralios visuomenės
– taip trumpai drūtai galima būtų apiben-
Kadras iš „batman: arkham city“ žaidimo
drinti „Džokerio“ žinutę.
Wars“ trilogijoje) įgarsino Džokerį 1992 Tai, koks įprastas tapo Hamillo balsas,
Norisi tikėtis, kad tokių perlenktų picų, t.
metais startavusiame animaciniame seriale liudija akivaizdi tendencija, jog net kitų
y. nestandartinių veikėjų interpretacijų,
„Batman: The Animated Series“. Firminis animacijų bei žaidimų Džokerių įgarsintojai
bus daugiau. Galbūt tuomet ir pati komiksų
užkrečiantis juokas ir pikdžiuga alsuojanti bando jį imituoti. O jei nebando, dažnai
medija nusipurtys nepelnytą paviršutiniš-
intonacija, nuo šelmiškai aukštų gaidelių susilaukia kritikos, „nes čia blogiau už
kumo etiketę ir greičiau prisivilios daugiau
per akimirksnį smenganti į bauginančiai Hamillą“. Net dabar, pasiėmus į rankas bet
gerbėjų iš plataus skaitytojų rato.
žemą rimtį, greitai pavertė Hamillą ani- kurį kanoninį Betmeno komikso numeriu-
muotų blogiukų korifėjumi bei savaiminiu ką ir skaitant violetinio Pagiežos arlekino
Mark Hamill: platoniška picos idėja
prioritetu renkantis Misterio J balsą. Taip „burbulą“, mintyse ima skambėti klastin-
žmogus, kadaise suvedinėjęs sąskaitas su gai melodiškas Marko balsas. Taigi Plato-
Nepaisant to, kokią picą mėgstate labiausiai
tėtušiu tolimoje galaktikoje, įgarsino pa- nas buvo teisus – idėjos egzistuoja.
– itališką, amerikietišką ar lietuvišką – visi
grindinį Betmeno priešą ne tik pirmajame
savo galvose nešiojatės picos idėją. Apie
tokias idėjas kalbėjo Platonas, pateikdamas
seriale, bet ir jo tęsinyje „The New Batman ---
Adventures“, savotiškame sidequel’e apie
Olos alegoriją. Tai – nevalingai tipiškas
Supermeną „Superman: The Animated Išvados? Veikiausiai trumpos ir trivialios.
vaizdinys, kuris iškyla prieš akis, vos kas
Series“, „Justice League“ sagoje, gotikinė- Jau pradžioje minėjau, jog Džokerių, kaip
pamini žodį „pica“. Tikriausiai nesuklysiu
je ir pabrėžtinai tamsioje vaizdo žaidimų ir picų, būna skirtingų – kiekvienam sko-
spėdamas, jog daugeliui ši asocicija –
tetralogijoje „Batman: Arkham“ (išskyrus, niui ir įvairioms progoms. Tokia fantazijai
clipart'iškai pieštinis paplotys, švelniai
žinoma, „Arkham Origins“ – ten Džokerio atvira įvairovė – viena (nors jokiu būdu ne
rudas ties kontūrais, sumišai baltas ir
žvengą laikinai perėmė jaunesnis Troy’us vienintelė!) iš priežasčių, kodėl šie du iš
raudonas viduje bei nusagstytas saliamio
Bakeris) ir net satyriniame žiūrale „Robot pažiūros nepalyginami dalykai iki šiol išlie-
griežinėliais.
Chicken“. Galop Hamillo kaip visiškai pa- ka tokie populiarūs bei paklausūs, kaskart
vyzdinio Džokerio statusą vainikavo jo vai- skaunaujami bei atrandami iš naujo. Na,
Marko Hamillo Džokerio balsas, nelygu
dmuo 2016-ųjų animaciniame filme „The o faktas, kad liaudis iki capslock’inio siuto
kurioje animacijos ar žaidimo ekraniza-
Killing Joke“. Po šitos, matyt, svarbiausio nusidiskutuoja internetuose apie tai, kuris
cijoje skamba, yra analogiškai abstraktus
vizualinio romano apie amžinai išsišiepusį Džokeris geriausias, ar koks teisingiausias
Džokerio etalonas – auksinis personažo
Gotamo demoną ekranizacijos aktorių buvo picų ruošimo būdas, yra natūralu, neiš-
standartas, kuris sutaiko besiriejančius
galima tiesiog kišti po stikliniu gaubtu ir sprendžiama ir savaip smagu – su tokiais
Nicholsono, Ledgerio, Phoenixo ir net Leto
saugoti kokiame Prancūzijos muziejuje, nesutarimais įdomiau gyventi.
gerbėjus. Pirmąsyk Markas Hamillas (taip,
kaip vieną iš SI sistemos standartinių vie-
tas pats Luke’as Skywalkeris, herojiškai
netų.
švaistęsis šviesos kalaviju originalioje „Star

Ar „Sostų karai“ tikrai baigėsi? | Karolina Daniusevičiūtė
Ar „Sostų karai“ tikrai

baigėsi? Karolina Daniusevičiūtė
Fantastikos fanė, svajojanti apie kitus pa-
saulius, knygų graužikė, retkarčiais tampanti
iliustratore
Laikas nuo laiko televiziją ir kiną sudrebina istorija, kuri visam laikui įstringa žiūrovų
atmintyje, suburia milžiniškas fanų minias ir jau atrodo, kad geriau nebebus.
Būtent taip būtų galima apibūdinti serialą „Sostų karai“ (angl. „Game of Thrones“),
sukurtą remiantis George R. R. Martino to paties pavadinimo knygų serija. 2011 m.
balandį startavęs ir milžiniško pasisekimo sulaukęs serialas truko 8 sezonus ir savo
kelionę baigė 2019 metų gegužę. Dalis žiūrovų liko nepatenkinti 8 sezono baigtimi ir
tikino, kad serialo siužetui tolstant nuo originalios G. R. R. Martino istorijos, serijos
suprastėjo.Tačiau tai tikrai nesumažino serialo populiarumo ir fakto, kad „Sostų karai“
yra ne tik populiariausias „HBO“ kanalo serialas, bet ir žiūrimiausias viso pastarojo
dešimtmečio serialas. Vidutinės 8 sezono vieno epizodo peržiūros siekė 30 milijonų
peržiūrų, skaičiuojant vien tik prenumeratorius, o serijos per visą savo gyvavimo
laikotarpį kasmet susižerdavo krūvą „Emmy“ apdovanojimų.
58 Protagonistas ||žiema
vasara2020
2020
Ar „Sostų karai“ tikrai baigėsi?| Tadas Jakubauskas
Kadras iš paskutiniojo sezono
Per visus 8 sezonus „Sostų karai“ žiūro- Nuolat šokiruoti žiūrovai Starkas net ir pripažinęs jam mestus ne-
vams negailėjo įtraukiančių politinių intri- tikrus kaltinimus vis tiek netenka galvos!
gų, leido sekti begalę siužeto vingių, šoki- „Sostų karų“ serialui pradėjus savo kelio- Žinoma, skaičiusieji George R. R. Martino
ruojančių scenų bei pasidžiaugti puikiu ak- nę, žiūrovas iš karto buvo supažindintas su knygas šito laukė, tačiau tiems, kas knygų
torių darbu. Tačiau šis serialas į televizijos pagrindiniais žaidėjais bei serialo prota- neskaitė, tai buvo visiškai netikėtas smūgis
ir kino istoriją įrašytas ne tik dėl puikaus gonistu Nedu Starku (akt. Seanas Beanas), ir vargšo Nedo nenaudai vis dar laikomas
išpildymo, bet ir dėl padarytos įtakos pačiai per kurio prizmę sekėme serialo siužetą. vienu geriausių serialo momentų. Taigi jau
kino industrijai, ypač televizijai. Nepra- Todėl žiūrovui jis automatiškai tapo sa- pačiame pirmajame sezone serialas sulaužo
šautume sakydami, kad palaipsniui „Sostų votiškai nemirtingas. Ne tik serialuose, vieną pagrindinių taisyklių ir nužudo savo
karai“ tapo tam tikru auksiniu standartu, bet ir filmuose galioja nerašyta taisyklė, pagrindinį veikėją. Serialui įsibėgėjant
kurio ėmė siekti visi didieji transliuotojai. jog pagrindiniai veikėjai nemiršta. Taip, tampa aišku, kad nei vienas herojus nėra
Būtent šis noras atkartoti „Sostų karų“ jie gali būti sunkiai sužeisti ar per plauką saugus ir nežinia, kada ateis tavo pamėgto
sėkmę ir lėmė kino industrijos ir, svarbiau- nuo mirties, tačiau dėl savo sugebėjimų ar veikėjo eilė.
sia, serialų pokyčius. Tačiau pasirodo, kad atsitiktinumo visuomet išgyvena. Deja, kaip
„Sostų karuose“ pateiktą sėkmės formulę pasakytų senoji auklė: ah, mano mielas Taigi būtent šoko elementas yra vienas
nėra taip paprasta atkartoti. vasaros vaike. Pirmojo sezono 9 epizode pagrindinių bruožų, atskyrusių „Sostų
žiūrovai patiria tokį šoką, kokio ir įsivaiz- karus“ nuo kitų serialų. Pradedant Nedo
duoti negalėjo. Pagrindinis veikėjas Nedas nukirsdinimu, tęsiant atsiradusiais Daene-

Ar „Sostų karai“ tikrai baigėsi? | Karolina Daniusevičiūtė
rys drakonais, Raudonosiomis vestuvėmis,

Theono kankinimais ir daugeliu kitų siuže-
to vingių, „Sostų karai“ nenustojo šokiruo-
ti savo žiūrovų. Tačiau pats šoko elementas
čia nėra svarbiausias. Serialo kūrėjai ne-
nustojo bandyti, KIEK to šoko žiūrovai gali
ištverti.
Jų ribas kūrėjai stūmė pasitelkę visiškai

nepridengtus smurtą ir nuogumą – seriale
išvirtusių vidurių nors vežimu vežk, o kiek
vienas epizodas neapsieina be nuogybių.
Tai „Sostų karuose“ bene norma. Tokiu
būdu sulaužoma dar viena taisyklė, kadangi
kine tokio žiauraus smurto ir atvirų sekso
scenų privengiama arba įprasta jas pateikti
„užpudravus“. Geriausiu atveju matome
kraujo dėmę ar apnuogintą nugarą. Taigi jon snow kovos įkarštyje
su kiekvienu nauju sezonu „Sostų karai“
nenustojo šokiruoti savo žiūrovų, taip vis vis tiek turėjo gan kuklius biudžetus. Kino „HBO“, supratę, kokį aukso grynuolį laiko
užkeldami kartelę ir su kitu sezonu patys ją industrija nuo televizijos buvo atitrūkusi savo rankose, pasirūpino, jog kuriant kitus
peršokdami. Taip kūrėjai nustatė neįtikė- per kelis šviesmečius. Todėl kinas ir tele- sezonus serialo kūrėjams pinigų nepritrūk-
tinai aukštus standartus ateities serialams, vizija žiūrovui sukurdavo visiškai kitokias tų. Serialo biudžetas išaugo nuo 3 mln. iki
siekiantiems šokiruoti ar bent nustebinti patirtis. 15 mln. dolerių vienai serijai. Todėl serialas
jau visko mačiusį žiūrovą. su kiekvienu sezonu žiūrovus stebino vis
Tačiau „Sostų karų“ pavyzdys įrodė, kad didesnėmis kovos scenomis ir specialiai-
„Sostų karai“ priartino televiziją prie kino. suteikus galimybes televizija gali prilygti siais efektais. Čia būtina paminėti antrame
kinui. Serialo kūrėjai būtent tai ir padarė – sezone įvykusį Juodųjų vandenų mūšį (The
Anksčiau tik kine galėjome išvysti iki smul- žiūrovui jie suteikė kino pojūtį. Žinoma, Battle of the Blackwater), Pavainikių mūšį
kmenų sukurtą fantastinį pasaulį, išgirsti pirmasis serialo sezonas negalėjo pasigirti (Battle of the Bastards) šeštame sezone
būtent jam sugalvotą kalbą bei mėgautis įspūdingu biudžetu, todėl jame nematome bei paskutiniame sezone vykusį mūšį dėl
įtikinamais specialiaisiais efektais, kurie didelių kovos scenų ar daug specialiųjų Vinterfelo (Battle of Winterfell), kuris yra
iki tol serialuose atrodė gana menkai. Iki efektų. Bet net ir šiais klausimais kūrėjai ilgiausias veiksmo epizodas visoje kino
„Sostų karų“ serialų kūrėjai galėjo tik pa- sugebėjo pažiūrėti plačiau. Vietoje žalio istorijoje.
svajoti apie tokius biudžetus, kokie buvo ekrano jie filmavo įvairiuose pasaulio
skiriami kino filmams. Net ir tokie serialai, kampeliuose, pritaikydami jau esamą Privalu paminėti ir serialo pažibą – drako-
kaip „Bręstantis blogis“ (angl. „Breaking kraštovaizdį ir taip sukurdami realistišką nus bei baltuosius klajūnus. Serialo kūrė-
Bad“) ar „Reklamos vilkai“ (angl. „Mad ir įtikinantį „Sostų karų“ pasaulį. Aišku, jams kaip įmanoma realistiškiau perteikti
men“), nors nepriekaištingai nufilmuoti, tiek šiuos fantastiškus padarus, tiek nemi-
rėlius buvo nemenka užduotis. Apskritai,
neretai kine tai nelengvas iššūkis, nepai-
sant dabartinių CGI galimybių. Tačiau ir vėl
čia vietoje žalių ekranų pasinaudota realia
erdve. Ypač kalbant apie drakonus – serialo
kūrėjai juos nutupdo gražiausiose pasaulio
kraštovaizdžiuose, taip suteikdami realaus
gyvūno pojūtį, stengiantis kiek tik įma-
noma šiuos mitinius siaubūnus paversti
realiais.
Taip „Sostų karų“ kūrėjai įrodo, jog seria-

las gali prilygti kino filmui, todėl investuoti
apsimoka. O padidėjęs „HBO“ prenume-
ratorių skaičius tik patvirtina, kad tai at-
siperka.
baltasis klajūnas už sienos

Ar „Sostų karai“ tikrai baigėsi?| Tadas Jakubauskas
deanerys targaryan su savo patarėjais
Visi užsimanė savo „Sostų karų“. pinigų ir pristatė postapokaliptinį serialą elementų atkartojimas dar negarantuoja
„Praregėti“ (angl. „See“) bei net sugebėjo sėkmės, kadangi taip bandoma atkartoti
„Sostų karų“ sėkmė netruko sukelti pavydą prisikviesti patį Khal Drogo (akt. Jasonas „Sostų karų“ POJŪTĮ, o ne sukurti kažką
likusiems didiesiems transliuotojams. Pra- Mamoa). Tačiau siužete tiek daug spragų, visiškai naujo ir savito. Net pats „HBO“ tai
ėjus keliems metams po „Sostų karų“ de- kad net ir pats Khal Drogo nesugeba išgel- suvokia ir nenuostabu, kad nusprendžia
biuto atsirado vis daugiau fantastikos žanro bėti šio serialo. „History“ kanalo užsakymu taip lengvai nepaleisti George R. R. Martino
serialų. „Sostų karai“ atvėrė šiam žanrui pasirodė serialas „Vikingai“ (angl. „Vi- istorijų bei kurti „Sostų karų“ priešistorę.
kelią ir įrodė, kad jis geba lygiai taip pat kings“), kuris priartėjo prie „Sostų karų“
įtraukti ir sudominti net fantastikai nepri- užkeltų lūkesčių. Tačiau šio serialo kūrėjai Tad atsakymas į klausimą, ar „Sostų karai“
jaučiančią auditoriją. Taip pat tapo aišku, padaro kertinę klaidą – nužudo Ragnarą, tikrai pasibaigė, yra gan metaforiškas – ne.
jog norint pritraukti žiūrovą, kanalas turi kuris buvo serialo veidas. Sakysite, bet juk Jie tiesiog įgavo kitokią formą ir persikėlė į
pasiūlyti kažką daugiau. Taigi „Netflix“ su Nedu Starku buvo padaryta tas pats! realybę. Dabar vietoje įtakingų giminių tu-
sukūrė ir išleido serialą pavadinimu „Mar- Tačiau „Sostų karuose“, net ir pasitraukus rime „HBO“, „Netflix“, „Amazon Prime“ ir
kas Polas“ (angl. „Marco Polo“), kuriame Nedui, kiti veikėjai buvo taip gerai išvystyti, kitus transliuotojus, kurie tarpusavyje žai-
siužetas sukasi apie mongolų imperiją. kad nuo to serialas niekaip nesuprastėjo. džia šį žaidimą. Visi jie įnirtingai kovoja dėl
Nepaisant didelio biudžeto, serijos minių Deja, bet „Vikingų“ atveju tai visiškai ne- žiūrovų. Savo istorijomis, personažais bei
nesužavėjo. pasiteisino ir serialui pakišo koją. Ragnaro specialiaisiais efektais bando žiūrovus įti-
sūnūs žiūrovams pristatyti per vėlai, kaip kinti, kad būtent juos jie turėtų prenume-
„Amazon“ nusipirko teises kurti „Žiedų veikėjai jie per silpnai išvystyti ir žiūrovui ruoti, jiems skirti savo laiką bei piniginės
valdovo“ serijas ir tam išleido 250 mln. tiesiog nerūpi, o tai ir pribaigia serialą. turinį. Tačiau visų nelaimei Geležiniame
dolerių net neturėdami scenarijaus. Nors soste sėdi „HBO“ – būtent jie turi drako-
šio serialo dar teks palaukti, jo kūrėjams Akivaizdu, kad visų transliuotojų tikslas nus. Ir šį postą jie dar tikrai išsaugos, bent
gali būti sunku pranokti jau sukurtą filmų tampa peršokti „Sostų karų“ iškeltą kar- kol neatsiras nauja istorija su savo herojais,
pasaulį ir tuo pačiu pasiekti „Sostų karų“ telę. Na, ar bent ją pasiekti. Tačiau didelis kurie įstengs juos nugalėti.
iškeltą kartelę. „Apple“ taip pat nepagailėjo biudžetas, pasiskolinti aktoriai ar kažkurių

Protagonistas rekomenduoja: Žiemos žaidimai
žiemos žaidimai
Vis neslopstant COVID-19 pandemijai, žaidimų išleidimo grafikai ir toliau painiojasi.
Kūrėjai, siekdami aplenkti susidariusią situaciją, vis stumdo žaidimų išleidimo datas
kalendoriuose ir tikisi kalėdinio stebuklo. Ir tai ne tik nepriklausomų kūrėjų žaidimai.
Savo starto datas jau perkėlė garsusis „Cyberpunk 2077“ bei „World of Warcraft:
Shadowlands“. Žinoma, tai nėra geros naujienos tiems, kurie nuo pat pradžių savo
startus planavo būtent šiuo laikotarpiu. Tokie dideli žaidimai paprastai nustelbia
mažesnius ar labiau nišinius produktus, tad šį kartą nusprendėme susikoncentruoti į
juos. Regis, kad šią žiemą žaidėjai mėgausis kaip niekada dideliu žaidimų derliumi.
Twin Mirror gruodžio 1 d. The Medium gruodžio 10 d.
Mėgstantys interaktyvias istorijas neturėtų praleisti ir „Twin Panašią idėją turėjo ir „The Medium“ kūrėjai, tačiau ją išnaudojo
Mirror“ žaidimo, kurį sukūrė puikiai visiems pažįstami „Dontnod kiek kitaip ir pasistengė, kad visi žaidėjai turėtų progą pridėti į
Entertainment, „Life is Strange“ kūrėjai. Tai naujas nuotykių žaidi kelnes. Tie, kurie gruodžio 10 dieną nepuls į „Cyberpunk 2077“ vi-
mas, kuriame įsikūnysite į žurnalistą Semą. Unikali žaidimo idėja satą, galės pasinerti į psichologinio siaubo kupiną „The Medium“
- galimybė tyrinėti ne tik realų, bet ir vidinį veikėjo pasaulį, kurie pasaulį, kuriame įsikūnisime į Marianą, mediumę, galinčią ne
vienas kitą veikia ir daro įtaką istorijos vingiams. tik susisiekti, bet ir pasinerti į dvasių pasaulį. Tai vienas iš „Xbox
Series X“ naujosios kartos žaidimų, tad tikimės be galo gražaus
siaubiako.

Worms Rumble Gruodis Hitman 3 sausio 20 d.
Nors ir skamba neįtikėtinai, tačiau legendinė „Worms“ franšizė vis Legendiniam agentui 47 atskiro pristatymo nereikia. Šios serijos
dar gyva, o naujasis „Worms Rumble“ žaidimas dar vienas naujas pradžią atsimena tik vyriausi mūsų skaitytojai, o naujausias „Hit-
kūrėjų eksperimentas, siekiant atgaivinti šlovingas sliekų dienas. man 3“ žaidimas tęs šią legendą ir pristatys plikagalvį samdomą
„Worms Rumble“ - tai pirmasis realiu laiku vykstantis sliekų žudiką naujai žaidėjų kartai. Atskiro paminėjimo vertas faktas, kad
taktinis mūšis, kuris ne tik vyks neįprastoje 3D erdvėje, tačiau ir kūrėjai „IO Interactive“ šįkart nepatingėjo ir pritaikė žaidimą žaisti
pristatys pastaruoju metu ypač populiarią battle royale žaidimo for- virtualioje realybėje. „PlayStation VR“ įrenginius savo namuose
mulę į sliekų pasaulį. Skamba įdomiai... turintys žaidėjai galės pasivaikštinėti po 6 naujas lokacijas ir dar
kruopščiau ištyrinėti būsimų nusikaltimų vietas.
Prince of Persia: The Sands of Time Remake Sausio 21 d.
Viena didžiausių praėjusio dešimtmečio žaidimų serijų - „Prince of Persia“ - prisikels naujam gyvenimui. Vienas labiausiai išliaupsintų
veiksmo nuotykių žaidimų „Prince of Persia: The Sands of Time“ originaliai pasirodė 2003 metais, tačiau laiko smiltys jam nebuvo dėkin-
gos. „Ubisoft“ nusprendė šį žaidimą prikelti naujam gyvenimui ir paturbino visas jos dalis - naujos grafikos, šviežios animacijos, atnau-
jintas garsas, žaismas ir dar daug visko. Jei žaidėte originalą, jums turėtų patikti ir šis. Na, o nežaidusiems, „Prince of Persia: The Sands of
Time Remake“ taps puikia paskata susipažinti su šia klasika.

Outriders Vasario 2 d.
Varšuvoje įsikūrusi žaidimų kūrėjų studiją „People Can Fly“ visiškai neseniai įsigijo didieji „Epic Games“. Nors studijos pavadinimas ir
pasikeitė, jos kuriami žaidimai - ne. Kompanija ir toliau ketina specializuotis kurdama puikias šaudykles - jos portfolio tokie žaidimai
kaip „Painkiller“, „Gears of War“ bei „Bulletstorm“. „Outriders“ - tai nauja trečiojo asmens šaudyklė, kuri turės ryškų vaidmenų žaidimų
įspaudą. Šiame žaidime žaidėjas galės pasirinkti vieną iš keturių žaidimo klasių bei tobulinti savo veikėją žaidimo eigoje. Tikimės didelių
dalykų!
Little Nightmares 2 Vasario 11 d. Far Cry 6 Vasario 18 d.
2019 metais anonsuotas pirmojo žaidimo „Little Nightmares“ tęsi- Žiemą užbaigsime pasinerdami į dar vieną „Far Cry“ serijos
nys privertė suklusti, tačiau dėmesys greit išblėso, nes paaiškėjo, žaidimą, kurie tapo savotiška realaus pasaulio satyra, gimdančia
kad žaidimo reikės laukti dar bent porą metų. Jie praėjo lyg trumpas puikiausius piktadarius žaidimų istorijoje. Šį kartą žaidėjai turės
sapnas ir štai ateina toji diena, kuomet visi indie žaidimų fanai persikelti į išgalvotą Karibų salą, kurią valdo diktatorius Antón
galės pasinerti į sapnų karalystę. Puikūs galvosūkiai, nuostabi, bet Castillo, vietinių vadinamas El Presidente. Šiam veikėjui savo veidą,
šiurpoka atmosfera ir puikus meninis stilius turėtų sužavėti visus balsą ir kitus talentus skolino Giancarlo Esposito, kuris daugeliui
fantastikos mylėtojus. jūsų bus pažįstamas iš legendinio „Breaking Bad“ serialo. Žodžiu,
dar gražesnis, didesnis ir įdomesnis „Far Cry“ - serijos fanai tikrai
žino, ko galima tikėtis iš naujojo žaidimo, o naujokams „Far Cry 6“
turėtų tapti puikiu tramplynu į šią puikią seriją.

BONUS: SKAITYTOJų rekomendacijos

Phantasy Star Online 2 Genshin Impact
Šį nemokamą internetinį RPG žaidimą mūsų socialiniuose tinkluose Šį žaidimą rekomenduojantis Katinas EXgotas sako, kad „Genshin
mums rekomendavo Martynas Peciulis. Pasak jo, nors žaidimas Impact“ - tai žaidimas, kuris primena puikųjį „The Legend of Zel-
Lietuvoje gana mažai žinomas, jis tikrai vertas jūsų dėmesio. da: Breath of the Wild“. Ir išties, žaidimas turi galybę panašumų,
„Phantasy Star Online 2“ visiškai neseniai startavo vakarų rinkoje, tačiau pagrindinis skirtumas - žaidimas visiškai nemokamas, o jį
o savo gimtojoje šalyje Japonijoje, ją leidžiančiai kompanijai „Sega“ išmėginti gali net ir išmaniųjų telefonų žaidėjai, neturintys naujos
atnešė milijonus. Jei mėgstate šį žanrą, būtinai užmeskit akį. žaidimų konsolės ar tam tinkančio asmeninio kompiuterio. Girdė-
jom, kad kabliuoja...
Dead of Winter
„Žaidimų Citadelė“ šią žiemą siūlo neapsiriboti tik kompiuteriniais žaidimais ir nori jums rekomenduoti stalo žaidimą „Dead of Winter“.
Pasak jų, tai yra nuostabus žaidimas žiemai, nes tematika susieta su šalta, šalta žiema, o ir zombių čia netrūksta. Taip ir norisi pasiimti šil-
tos kavos, susėsti su draugais aplink stalą ir tiesiog bandyti išgyventi. Prisidedame prie rekomendacijų!

Interviu: arvydas žemaitis – „Visuomet norėjau augti ir išmokti kažko naujo“ | Mangirdas Beniušis
INTERVIU:
Mangirdas Beniušis
Daugybės išgalvotų pasaulių kūrėjas,
pilietis bei kritikas
Arvydas žemaitis
„Visuomet norėjau augti ir
išmokti kažko naujo“
Arvydas Žemaitis - žaidimų entuziastas ir kūrėjas, kuriam nuolat sakė, kad gyvenimo
iš šio pomėgio sukurti nepavyks. Prisimindamas šiuos tūkstančius kartų girdėtus
poterius, Arvydas juokiasi ir pasakoja, kad kai labai nori - įmanoma viskas.
Puikiai ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio žaidėjams žinomų „Shoppe Keep“ žaidimų
autorius pasakoja, kad visuomet jautė poreikį kurti. Nors ir neturėdamas „tikro
menininko“ gyslelės, Arvydas pasitelkė savo loginius gabumus ir išmoko žongliruoti
kompiuteriniu kodu, o dabar savo įgūdžių kraitį pildo mokydamasis kompiuterinio
modeliavimo bei tekstūravimo.
Kūrėjas save apibūdina kaip ypač kuklų žmogų, tačiau pripažįsta turintis mėgiamas
pokalbių temas, tarp kurių ir kompiuteriniai žaidimai. Joms užsimezgus, Arvydas
Žemaitis perspėja, kad nutildyti jį labai sunku, tačiau mes surizikavome...

Arvydas žemaitis (asm. archyvo nuotrauka)
Kiekvieną interviu su žaidimų kūrėju pradedu tradiciniu klausimu apie momentą, Savo studiją pavadinai „Strange Fire“. Ar šis pavadinimas turi kokią nors reikšmę
kuomet sugalvojai, kad žaidimai yra „cool“ ir pats norėtum su tuo dirbti. Kokia ar istoriją?
tavo istorija, kaip viskas prasidėjo?
Tai ne studijos, o komandos pavadinimas. Visi, kas su manimi kartu
Man šešeri. Aš - atlėpausis strazdanotas nevykėlis, mama iš darbo dirbo prie mano kuriamų projektų, buvo nepatyrę žmonės. Juos
parneša seną ofisinį kompą su „Pentium I“ 300 Mhz procesoriumi vienijo tai, kad net ir nebūdami savo srities profesionalai, jie kibo
ir 32MB ramo, 500MB kietu disku bei dideliu ir kreivu CRT moni- į darbus „su ugnele“. Daugelis jų dar nepripažinti kūrėjai, tačiau
toriumi. Jame yra kažkoks rusiškas karo žaidimas. Tokiam jaunam tikiuosi, kad jie, kaip ir aš, augo ir tobulėjo - tuo galėjau įsitikinti
ir nesuprantančiam nieko apie pasaulį vaizdai ekrane atrodė lyg savo akimis.
magija – nuo pat tos akimirkos norėjau tapti magu. Tačiau žinant
sunkią šios industrijos raidą Lietuvoje, kur neegzistavo absoliučiai Kokia „Shoppe Keep“ atsiradimo istorija? Kaip kilo mintis sukurti viduramžių
jokio palaikymo ar studijų programų, siekti žaidimų kūrėjo karjeros parduotuvės simuliatorių?
nebuvo jokios galimybės. Karts nuo karto vidurinėje mokykloje su
draugu pakurdavom „AMXMODX“ modus klasikiniam „Counter Originaliai žaidimas turėjo būti tam tikras „Maximos“ simuliato-
Strike 1.6“, o tada peršokom ant SA:MP („San Andreas: Multi-Play- rius. Kurdamas žaidimą dirbau depresiją keliančiame darbe, prie
er“), bet tai tebuvo hobis. Kelis kartus buvau bandęs atsisiųsti kasos aparato, vietinėje sporto rūbų parduotuvėje. Leidžiant dienas
žaidimo variklius „Unity“, „Unreal“, „Gamemaker“ ir panašiai, ten kažkaip kilo mintis sukurti žaidimą RPG pasaulyje, kur žaidėjas
tačiau vis kamavo tas engimas, jog šioje sferoje nėra ateities, o ir nėra pagrindinis veikėjas pasaulio istorijoje. „Shoppe Keep“ žaidi
palaikymo iš aplinkos nebuvo. Galų gale tiesiog pasiryžau ką nors me žaidėjas įsikūnija į pardavėjo rolę, kuriam RPG žaidimų herojai
sukurti. Ir, pasirodo, kad kai susikaupi, viskas ne taip ir sunku. suneša visą savo loot’ą, perka eleksyrus tam, kad toliau galėtu vyk-
dyti savo užduotis. Taip gavosi, kad sujungiau savo tuometinį darbą

su pomėgiu RPG žanrui. Manau, kad pavyko sukurti kažką naujo ir Šiaip, indie žaidimai yra labai populiarūs dėl mažų kainų ir lengvo
nematyto. pasiekiamumo per visokias skaitmenines platformas. Paprastai,
tokie žaidimai fizinio leidimo sulaukia tik tada, kada patys žaidimų
„Shoppe Keep“ pasirodė ir „PlayStation 4“ konsolėje, kur sulaukė ir fizinio leidi- fanai išreiškia norą turėti kažkokį fizinį daiktą.
mo. Ar tokia avantiūra pasiteisino?
Jau minėjai, kad po „Shoppe Keep“ sėkmės pasukai į virtualią realybę ir išleidai
Kad konsolėse sulauktum sėkmės, kaip ir bet kuriame kitame me- „CraftKeep VR“. Papasakok, kas tai per žaidimas bei kas paskatino išmėginti naują
diume šioje industrijoje, reikia labai stipraus marketingo. Žaidimą formatą?
išleidau vien tam, kad galėčiau pasakyti, jog esu išleidęs „PlaySta-
tion 4“ žaidimą. Tiesa ta, kad niekada neturėjau gero marketingo, „CraftKeep VR“ atsirado labai paprastai. Leidėjas norėjo daugiau
tai ne man ir spręsti, ar toks žingsnis pasiteisino. Šiuo atveju, mano „Shoppe Keep“ franšizės žaidimų, o aš norėjau augti ir išmokti
tikslas buvo kitas (juokiasi). kažko naujo, tad sutarėm abiems pusėms tinkamą kelią – virtualią
realybę. Tuo metu tai buvo maža niša - ant tiek maža, kad net VR
Kaip manai, kodėl daugiau nepriklausomų kūrėjų nežengia fizinės žaidimų leidy- akiniai nebuvo pardavinėjami, o tik reklamuojami. Leidėjo pagalba
bos keliu? pavyko iš „Valve“ išprašyti „HTC Vive“ pirmtaką ir, nežinau, ar tai
tiesa, bet mėgstu pagalvoti, jog tai buvo pirmieji VR akiniai Lietu-
Fizinės kopijos vis dar patrauklios retail pardavėjams. Žmonės voje (juokiasi).
fizines žaidimų kopijas perka kaip dovanas Kalėdoms ar gimtadie
niams. Taip pat, pasaulyje labai populiarios kolekcinės žaidimų Buvo nerealiai smagu kurti virtualioje realybėje - visiškai kitas
versijos, nes jos turi sentimentalią vertę. Tačiau, ar tai naudinga jausmas. Paėmėme „Shoppe Keep“ pasaulį, perkėlėme tai į VR ir
indie kūrėjams, atsakyti sunku. Tokie leidimai - vienas iš dauge- sukūrėme naują istoriją apie tai, ką žaidėjas veikia tame pasaulyje,
lio marketingo triukų. Štai, pavyzdžiui, „CraftKeep VR“ žaidimą pasiskolinome idėjų iš „Assasin’s Creed“ apie aukštas technologi-
mes išleidome ir fizinėje pakuotėje, tačiau puikiai žinojome, jog jas, kurios leidžia asmenims patirti praeitį. Žodžiu, buvo smagu. Tai
absoliučiai joks sveiko proto žmogus nepirks VR žaidimo fizinio nebuvo didelis žaidimas, kaip ir dauguma tuometinių VR patirčių,
disko. Tuo metu ši rinka buvo labai maža ir viskas, kas tuomet buvo tačiau gavosi visai smagus kelių valandų nuotykis.
išleidžiama, buvo skaitmenos formatu. Vis tik mes į tai žvelgėme
kaip į gudrų marketingo žingsnį, kad vėliau galėtume sakyti - „Ei,
mūsų VR žaidimas turi fizinę kopiją, kuri puikuojasi Vokietijos bei
Australijos parduotuvių lentynose. O jūsų VR žaidimai tai turi?“
„SHoppe keep 2“ atsiradusi nuotykių dalis

„Craftlands Workshoppe“ iliustracija
Greta to, nuolat tobulinai antrąją „Shoppe Keep“ dalį, kuri pernai paliko Early Šį rudenį į dienos šviesą išleidai dar vieną naują žaidimą „Craftlands Work-
Access platformą. Kodėl tęsinys, o ne madingais tapę jau sukurto žaidimo DLC? shoppe“. Kuo jis skiriasi nuo pirmtakų ir kokie žaidėjai turėtų jį išmėginti?
Paprieštarausiu - DLC nėra madinga. Kažkada žaidimai turėdavo ne Pirmiausia reikia paminėti, kad šį žaidimą kuriu pats vienas - nuo
DLC, o išplėtimus, kurie pridėdavo labai daug turinio prie origina- vizualių elementų iki žaidimo eigos programavimo. Net kai kuriuos
laus žaidimo. Dabartinių žaidimų DLC yra labiau pasipinigavimas su garsus pats įrašinėjau. Likau prie savo surastos nišos, bet, kaip
kokiu nors kosmetiniu skin’u ar panašiai. Be to, originalus „Shoppe minėjau anksčiau, visada noriu augti, todėl nusprendžiau išbandyti
Keep“ buvo gana prastai sudėliotas - vis tik, tai pirmas prikepęs savo galimybes ir padaryti viską pats. „Craftlands Workshoppe“
blynas, o jį taisyti buvo per sunku. Su leidėju nusprendėme daryti žaidime keičiu žaidėjo perspektyvą - nuo saugaus ir pažįstamo
antrąją dalį ir vienintelis mano reikalavimas buvo, kad tai negali pirmo asmens vaizdo peršokau į izometrinę erdvę, labiau gilinuosi į
būti tas pats produktas. Gi mes čia ne „Call of Duty“ ar „FIFA“ visą žaidimą aprėpiantį tikslą - žaidėjas turi ištobulinti savo veikė-
gaminam. Antroji „Shoppe Keep“ dalis yra nesuskaičiuojamai ją, kad galėtų sukurti tam tikro portalo raktą. Buvo labai smagu
kartų didesnis žaidimas absoliučiai visais aspektais, jau net nemi- kurti visokiausius veikėjus, kurie bendrauja su žaidėju ir duoda jam
nint fakto, kad tai buvo pirmas bandymas sukurti daugelio žaidėjų užduotis.
režimą. Visiškai nuo nulio atnaujinta vizualinė žaidimo pusė, žy
miai daugiau unikalių parduodamų daiktų, pilna RPG stiliaus apsi- Originaliai, visi mano kurti žaidimai pastatydavo žaidėją į kito
rengimo sistema bei galimybė patyrinėti pasaulį, kuris turėjo savo veikėjo batus, kuris yra pats sau bosas ir turi atlikti visas funkcijas
unikalią istoriją, pasakojamą per žaidimo aplinkos detales. pats. „Craftlands Workshoppe“ žaidime truputį kitaip: žaidimo
eigoje žaidėjas pasikliauja savo darbuotojais, oro laivais su kro-
Dar liko idėjų „Shoppe Keep 3“? viniais, net vaiduokliais, kad automatizuotų savo verslą. Automa-
tizacija čia yra skatinama, kad žaidėjas galėtų greičiau pasiekti savo
Leiskite man pailsėti, „Shoppe Keep'ui“ atidaviau jau beveik 7 me- tikslus. Tie, kurie nebijo pradėti nuo visiško nulio bei nori lėtai, po
tus savo gyvenimo (juokiasi). truputi kurti savo „fabrikėlio“ imperiją, turėtų išbandyti

„Craftlands Workshoppe“ žaismo vaizdai
„Craftlands Workshoppe“. Žaidimas šiuo metu yra „Steam Early Kaip manai, ar Lietuvos kūrėjai labai atsilieka nuo pasaulinio garso žaidimų
Access“ platformoje, tad, be jokios abejonės, ketinu jį tobulinti at- studijų? Ko reikia, kad ir mes turėtume savo „Raganių“?
sižvelgdamas į atsiliepimus.
Mano nuomone, Lietuviai turi labai labai labai didelių talentų visose
Pakalbėkime ne tik apie tavo paties kūrybą, tačiau ir apie žaidimus, kuriuos mėgs- sferose ir gali nuveikti didelių dalykų, įskaitant ir žaidimų kūrimą.
ti žaisti pats. Jei reikėtų išsirinkti tris mėgstamiausius visų laikų žaidimus, kokie Palikim „Raganių“ broliams lenkams. Lietuva turės kažką visiškai
jie būtų? savo, šviežaus ir nuostabaus - tam tereikia laiko ir didesnio pa-
laikymo iš aplinkos. Nustokime aiškinti mūsų vaikams, jog ateitis
Turiu nusilenkti pagrindiniam savo narkotikui – „World of War- žaidimų industrijoje neegzistuoja – tai melas.
craft“. Pastaruoju metu sadomazochistiškai žaidžiu „WoW Clas-
sic“, kas yra tai patyrę – supras. Taip pat labai mėgstu „Factorio“ Mus skaito nemažai pradedančiųjų kūrėjų. Jei galėtum grįžti laiku atgal ir duoti
- tai lyg kokia meditacija, kuri visiškai atjungia galvą nuo kasdienių sau patarimą, norint sulaukti sėkmės žaidimų kūrimo sferoje, koks jis būtų?
problemų. Trečio deja neturiu. Norėčiau paminėti „Skyrim“, „Red
Dead Redemption 2“, „GTA V“, „Fallout“ ir t.t. Šie žaidimai tikrai Nustokite kreipti dėmesį į trolius, išsimiegokite. Būkite tikri, kad
puikūs, tačiau visus juos jau perėjau ir, jei atvirai, manęs visiškai tas bug’as neturi būti ištaisytas per 12 sekundžių nuo to, kai žaidėjas
netraukia vėl prie jų sėsti. Tikrai ne taip, kaip „WoW“ ar „Factorio“. jį atranda. Calm and steady ir gyvenimas bus gražus.
Tad trečią vietą kol kas palikim tuščią ir rezervuokim ją „Cyberpunk
2077“, kuris, tikėkimės, nenuvils. Ačiū Arvydui už pokalbį.

Kaip apsaugoti žaidėją nuo pačio savęs? | Ignas Vieversys
Kaip apsaugoti žaidėją

nuo pačio savęs? Ignas Vieversys
Nuo mažų dienų apsėstas video žaidimais, nuo vidurinės
– rašymu apie juos. Nepamainomas kino geek’as, sausų
pusryčių entuziastas. Portalo „DFCitas“ autorius
Jei gyvenime esi susidūręs su game-developer‘io (liet. vaizdo žaidimų kūrėjo) pozicijos
aplikacija – žinodamas „Protagonisto“ skaitovų auditoriją, tikiu, jog bent keletas iš
Jūsų – tikėtina, jog viena iš užduočių skambėjo panašiai: „Pasiūlyk, kaip patobulintum n
(skaičius) pasirinkto žaidimo aspektus bei paaiškink savo pasirinkimus“.
Man, kaip tuometiniam, užkietėjusiam „Heartstone“ žaidėjui, išsirinkti atpirkimo
ožį buvo gan paprasta. Kompiuterinių žaidimų industrijos titano „Blizzard“
kolekcionuojamų kortų žaidimas, kaip ir „Magic: The Gathering“, „Yu-Gi-Oh!“ ar bet
kuris kitas internetinis žaidimas, susidedantis iš skirtingų kombinacijų, toli gražu
nėra tobulas. Kalbant iš vartotojo perspektyvos, visada surasi prie ko prikibti –
ypač, kai kalba eina apie žaidimą, kuris nuo pat pirmos išleidimo dienos kelia tiek pat
neapykantos, kiek ir džiaugsmo.
Kaip koks visažinis su 300 IQ ir maksimalia kreipčiau dėmesį ne tik į bendrą praleistą leisti pinigus perkant kortelių pakuotes,
išmone apie superkompleksišką priešinin- laiką, bet ir į pinigų sumą, išleistą žaidime. padedančias tobulinti turimą kaladę.“).
kų poravimo sistemą, pradėjau nuo Antra vertus, tai galimai turėtų įtakos žai- Baigiau važiuodamas ant neoficialių „He-
„Heartstone“ barjero naujokams Ranked dimo monetizacijos sistemai, kuri ragina artstone“ priedų (angl. add-ons), „sutei-
sistemoje („Renkant priešininką, aš at- mažiau laiko/kantrybės turinčius žaidėjus kiančių labiau patyrusiems PC žaidėjams

Ekspansyvus „Homm 3“ žaidimo žemėlapis
persvarą prieš tuos, kurie jų nenaudoja, kopijuoti jų (išbandytas) kalades norėdami žaidimus. Ponios ir ponai, protagonis-
pvz. mobiliųjų žaidėjus.“ lengviau ir greičiau prasiskinti kelią Ranked tai ir antagonistai, jei esate gerą tuziną
sistemoje,“ – rašiau tuomet. valandų sukišę į „World of Warcraft“,
Nors bandžiau įsidarbinti į žaidimų kompa- „Fortnite“, „Call of Duty“, „Super Smash
niją, kurios vardo dėl, ahem, konfidencialu- Mano pasiūlyta idėja prilygo sprendimui Bros.“, „Counter-Strike: GO“, „League of
mo priežasčių geriau neminėsiu, o tie patys kokteiliniu šiaudeliu susiurbti visą jūrą, Legends“, „Dota“, „Overwatch“, „Street
problemų sprendimai forumuose buvo siū- kad būtų išspręsta visų galimų vandens Fighter“ ar realiai bet kurį kitą internetinį
lyti šimtus kartų, mano galvoje sukosi vie- incidentų problema. Tačiau agresyvi popu- žaidimą, tai žinote, ar bent nutuokiate, apie
na mintis: „Blizzard, hire me.“ Po šių dviejų liariųjų „Heartstone“ svetainių priežiūra kokį keturių raidžių „keiksmažodį“ kalbu
atsakymų jaučiausi toks užtikrintas savo ir visa griaunančių kaladžių stebėjimas (ta – Meta.
sprendimais, jog manęs tuomet nebegąsdi- pačia visa matančia akimi, kuria „Blizzard“
no ir „sugalvok sprendimą badui“ lygio už- admin‘ai prižiūri, jog internete neįsižiebtų Kaip kompiuterinių žaidimų dizaino stu-
duotys. Dėl svajonių pozicijos žmogus ir iš dar viena bereikalinga „Blitzchung“ kon- dijų absolventas apie šią amžiną problemą
akmens bei pagaliukų yra pasiruošęs išrasti troversija) – visa tai skambėjo ir vis dar nutuokiau ir ne kartą susidūriau net ir
pasaulį kamuojančio užkrato priešnuodį. tebeskamba gan logiškai, nors ir šiek tiek už virtualios erdvės, realiam pasauly. Ar
totalitariškai. žaidžiant „Kryžiukus-nuliukus“ (jei star-
Visgi mano Nobelio premijos vertas spren- tuojantis žaidėjas padeda kryžiuką arba
dimas problemai rėmėsi eksperimentais Maža tuomet žinojau, kad, net ir pažabota, nuliuką bet kuriame kampe, o priešininko
su kalade. „Kol geriausieji atvirai dalinsis ši sukta problema yra tik viena iš tūkstan- pirmasis ėjimas nėra centre – pergalė
savo kaladžių kombinacijomis internete, čio hidros galvų, o jos kaklas apsivyniojęs startavusiam žaidėjui beveik garantuota),
daugelis žaidėjų paprasčiausiai pasirinks aplink beveik visus varžytuvėmis grįstus ar „Durnių“ kortomis (likus 2-3 žaidėjams

prasideda protinis „kortų skaičiavimas“ „Esant galimybei, žaidėjas pasirinks (iš)opti- nepaisyti išorinės forumų ir gidų pagalbos.
priešininko rankoje), ar net tą patį „Mo- mizuoti žaidimo teikiamą malonumą. Todėl Tačiau ne viskas taip paprasta: jei pasirink-
nopolį“ – bet kuris žaidimas, kuriame viena iš žaidimų kūrėjo atsakomybių yra apsi žaisti taip, kaip „Heartstone“ originaliai
egzistuoja bent minimalus skaičiavimas, saugoti žaidėją nuo pačio savęs.“ ir turėtų būti žaidžiamas, tu seksi varžovų
tikėtina, jog turi taktiką, šluojančią visas naudojamomis kombinacijomis, nugvelb-
kitas kombinacijas (ar bent tinkamą terpę Skamba kaip koks futuristinis sci-fi ke- tomis iš „meta kaladžių“ sąrašo, diena iš
tokiai užgimti). lionės atgal laiku paradoksas, tiesa? dienos gausi į skudurus bei rinksi auksą/
Mačiusiems filmus „Back to the Future“ dulkes, kuriuos lėtai, bet užtikrintai leisi
Juk visi bent kartą sutikome draugą, kuris ar „Looper“, kuriame „Die Hard“ žvaigž- kurdamas savo prizinę kaladę. Tu nuspręsi
be vargo atrado dviejų mygtukų kombina- dūnas Bruce‘as Willisas yra pasiunčiamas narsiai eksperimentuoti – būti naujų idėjų,
ciją ir ne tik apdergė visas paaukotas va- į praeitį atsikratyti jaunesniojo bei mažiau kombinacijų pionieriumi, sudėti visas viltis
landas šlifuojant superinę kombinaciją, bet patyrusio savęs, taip apsaugant (ateities) į tą sunkiai uždirbtą kaladę, kuri nežinia,
visą „Street Fighter“ patirtį pavertė poros save nuo netinkamų pasirinkimų – visa ši ar sumeistrauta vis dar tebebus veiksmin-
mygtukų maigymo ekstravagancija. paini, galvą apsukanti koncepcija turėtų ga... Tačiau pagalvok apie tobulai nukaltos,
būti nesvetima. svarbiausia, originalios kaladės keliamą
Ir visai nesvarbu, ar tau penkeri, ar dvi- pasididžiavimą!
dešimt penkeri, ar tu užkietėjęs geimeris, Tačiau tai, apie ką kalba Sidas Meieris,
ar tik savaitgaliais ant sofos pakapojantis mano manymu, yra panašiau į genialiosios Arba... nurijęs tą patį, turnyrinėje lentelėje
mėgėjas, ir ar išvis žinai, ką reiškia meta. animacijos „Futurama“ epizodą („Free Will mažai tevertą pasididžiavimą ir pasidavęs
Susidūrimas su šiuo nemaloniu fenomenu Hunting“), kuriame Benderis, visa vagian- bandos jausmui keliais pelės spustelėjimais
ne tik pareikalauja kantrybės, nervų ar tis bei pašiepiantis kosminės trijulės au- gali nusikopijuoti geriausiojo žaidėjo visa
sulaužyto controller’io remonto, bet ir vil- tomatonas, supranta neturįs laisvos valios. griaunančią, išbandytą kaladę, taip sutau-
ties, jog šalia sėdintis draugas ar žaidimų Kitaip sakant – visi jo pasirinkimai buvo ir pant kelių mėnesių vertės laiką, kantrybę
bendruomenė žino, kad perdėtai dažnai yra numatyti ar užprogramuoti, sukuriant bei auksą/dulkes. Tingu? Žinoma. Veiks-
pasitelkiamos neįveikiamos taktikos gadina iliuziją, jog visa, ką šis riaugėjantis, aliu- minga? Dar ir kaip.
patirtį (kitiems). Aišku, visada gali atsikirs- minis androidas renkasi/daro/galvoja, nėra
ti tuo pačiu, taip prisidėdamas prie pačios iš anksto numatyta. Benderiui lazeriniu Aišku, pasakėčios mus išmokė, jog perga-
problemos... ginklu nusitaikius į savo kūrėją, profesorių lė, ne sąžiningai užtarnauta, o nugvelbta
„Good news, everyone!“ Farnsworthą, jis lengviausiu būdu, dažniausiai nėra tokia
Iki šiol gyvenau manydamas, jog problema negali nuspausti gaiduko ne todėl, jog šiam pat saldi. Antruoju atveju tu būsi dalis 99%
yra žaidėjai, žmogaus natūra bet kokiu pasirinkimui prieštarauja jo (neegzistuo- žaidėjų, naudojančių tas pačias ar panašias
būdu siekti pergalės, o ne pats žaidimas. janti) valia, bet dėl to, nes senolis tokį atvejį kalades, kol 1% toliau eksperimentuos, keps
Tik susidūręs su tolimesne citata, pasakyta numatė. bei džiaugsis naujais atradimais.
Soreno Johnsono, „Civilization“ žaidimų
dizainerio, ir pratęsta paties legendinės Grįžtant prie anksčiau trumpai aprašyto, Iš dalies dėl šios priežasties varžytuvėmis
franšizės krikštatėvio Sido Meierio, su- šeštus metus klestinčio kortų žaidimo, paremti internetiniai multiplayer žaidimai
pratau, jog visą šį laiką bergždžiai keikiau sprendimas kūrybinę laisvę pažabojančiai galiausiai sulaukė „Darkside of Xeen“
problemos ataugas, o ne jos šaknis: „Heartstone“ metai atrodo akivaizdus – („Might & Magic“ IV ir V), „Aselia“ („Tales
„heartstone“ plakatas

of Symphonia“) ar Jungtinio pasaulio (angl.

„The Merged World“, „Final Fantasy V“)
likimo – buvo padalinti į dvi lygias dalis.
Competitive ir casual režimus.
Vėlesniajame, priešingai nei pirmajame

režime, vietoj to, kad vaikytumeisi trofėjų
ir kibernetinės šlovės nuolat besislenkan-
čioje „deimantinėje lygoje“, tu žaidi savo
malonumui. Jokių kaupiamųjų, turnyrinės
lentelės taškų ar šansų likti aprėktam entu-
ziazmu „pasidalinti“ trokštančių trylika-
mečių – visa tai, dėl ko vienas gali pamilti
competitive žaidimo sceną, o kitas mesti
žaidimą visiems laikams.
Visgi, kaip žmonijos istorija ar prieš tai

minėtieji fantastiniai pasauliai moko, vienu
„Overwatch“
ar kitu būdu santarvė turi būti sudrumsta.
Tikėtina, kad „GOATS“ metos atgarsiai
O tai priveda prie vienos iš pagrindinių močiutės lopo. „Blizzard“ reikėjo spren-
ataidėjo net ir iki nesidominčių populia-
komandinio meta žaidimo tiesų, kurią dimo. Ir reikėjo jo greitai. Kentėjo ne tik vis
riosios „Blizzard“ šaudyklės „Overwatch“
puikiai įvardija su problema ištisus metus dar žemyn besiritanti kompanijos reputaci-
e-sporto sistema. Trumpai: tai trijų tankų
kovojantis ir sprendimo vis dar beieškantis ja, bet ir bendruomenė, nuo kurios priklau-
ir trijų healer‘ių kombinacija, kuri dar pra-
legendinio „World of Warcraft“ žaidimo sė tolimesnė žaidimo gyvastis.
ėjusiais metais ištisus mėnesius dominavo
vadovas Ionas Hazzikostas: „[...] net jei
profesionalų lygoje, priešaky gniuždydama
tai nėra tavo mėgstamas žaidimo stilius, Sprendimas? Žaidimo kūrėjai nuspaudė po
visas priešininkų komandas.
kuriam teiki pirmenybę, žaidėjai, norintys trimis užraktais paslėptą branduoliniui už-
ar priversti turėti tave savo komandoje, taisui prilygstantį, raudonai švytintį myg-
Viešpatavo tamsūs laikai, niekas nežinojo
tikisi, jog laikysiesi tam tikrų standartų. Kai tuką, kuris, nors ir panaikino tuometinę
kaip su tuo kovoti. Žaidimas greitai prarado
komandinį pasirodymą žaidime nulemianti problemą, paaukojo unikalų žaidimo DNR
intrigą, tapo nebeįdomus; daugelis kuriam
informacija tampa visiems prieinama, yra komponentą – kartu su „GOATS“ meta
laikui nusisuko nuo „Overwatch“, kol
tikimasi, kad tu šią informaciją žinosi.“ žuvo ir galimybė bet kuriuo partijos metu
problema bus išspręsta. Blogiausia – visa
pasikeisti veikėją. Casual ir Competitive
ši situacija pradėjo lietis už competitive pa-
Dažniausiai tokios situacijos yra gan grei- pasauliai vėl gyveno darnoje, šansai kas-
saulio ribų. Grįžęs po darbo namo tikėjaisi
tai išminuojamos naujinių pagalba. Pagal dieniam žaidėjui būti aprėktam sumažėjo
atsipalaiduoti, sužaisdamas keletą casual
termino originalią reikšmę (angl. patch), kaip ir neužtikrintumas vis besikeičiančioje
partijų, o vietoj to staiga esi apšaukiamas,
sistemoje atsiradęs įtrūkimas užlopomas komandos struktūroje.
jog nepasirinkai (pirmą kartą girdimai)
lyg skylė džinsuose. Tačiau kibernetinėje
„GOATS“ kombinacijai ar komandai reika-
erdvėje kartais tiesiog nepakanka klasikinio Viskam (iš dalies) grįžus į vėžes, mane kan-
lingo veikėjo.
kino mintis, jog žaidimas, kurį pamilau nuo
pirmos dienos ir kuris priminė nuostabius
„Team Fortress 2“ laikus, prarado dalelę
originalaus žavesio. Dienos, kai panorėjęs
vidury žaidimo galėjai iš Zarya‘os greitai
peršokti į vietoje nenustygstančią, mielu
britišku akcentu kalbančią Tracer, baigėsi.
Vos ne faustiška situacija: išmušė valanda,
kai už savo lankstumą „Overwatch“ buvo
priverstas sumokėti duoklę – paaukoti jį iš
FPS minios išskyrusį netikėtumo elementą
ir atsidurti per sprindį arčiau viena nuo
kitos mažai kuo besiskiriančių pirmojo
asmens šaudyklių... Ir tai tik viena iš šimto
meta problemos aukų.
Tuomet ar internetinių multiplayer žaidimų
„MTG ARENA“ kūrėjai gali pasikliauti žaidėjais, kad jie

rinksis žaisti daugiausiai pasitenkinimo Nors Fischerio šachmatų metos „sprendi- Čia tinka palyginimas, jog į dvi spalvas
suteikiančiu stiliumi ir tempu, o ne me- mas“ oficialiai pripažintas tik praėjusiais kartu sumaišiusį, naują atspalvį išradusį
todu, kuris jiems tiesiog leistų žaidime metais, jis surado būdą, kaip priversti žai- dailininką niekuomet apie tai nepagalvoję
tapti geresniems? Pasak Soreno Johnsono, dėjus galvoti originaliai, kuriant strategijas aplinkiniai kolegos badytų pirštais, idant
tarptautiniu mastu pripažinto žaidimų priklausomai nuo atsitiktinai išpuolusios šio dirbiniai turi nesąžiningą pranašumą
dizainerio ir šios srities eksperto, – negali. situacijos – nenuspėjama tvarka išdėliojant prieš kitų dvispalvius meno kūrinius. Juk
Jo daugiametė išmintis byloja, jog „puikus pirmosios, vertingiausios šachmatų eilės visi bent kartą esame suvertę kaltę dėl savo
pasirodymas žaidime nėra (ar bent ne vi- figūras; naudojantis talentu, o ne laiko ar vaikiškos, dėmesio sutrikimu atsiduodan-
suomet yra) tiesiogiai susijęs su žaidimo profesionalų lygos patvirtintomis „špar- čios nekompetencijos bei nesugebėjimo
malonumu“. galkėmis“. Pastarasis veikia visai kaip varžytis, ant „sukčiaujančio“ priešininko
modernūs roguelike žaidimai („Spelunky“, (nebent kalbama apie itin komiškai pagar-
Nemanau, jog yra koks kitas savo srities „The Binding of Isaac“), algoritmo pagal- sėjusį „Dark Souls“ PvP pasaulėlį, kuriame
ekspertas, geriau iliustruojantis metos di- ba gebantys sukurti niekuomet identiškai vienas iš trijų žaidėjų galimai suniokos tavo
lemą nei Bobby Fischeris. Keturiolikos jis nepasikartojančią žemėlapio ar pasaulio žaidimo progresą išsaugojusį failą ir dar
tapo jauniausiu Amerikos šachmatų lygos struktūrą kiekvieno naujo žaidimo metu. kartą primins, kokie negailestingi ir vel-
čempionu, jau penkiolikos – jauniausiu niškai nesąžiningi „Dark Souls“ žaidimai
tuometiniu grandmaster‘iu (aukščiausias Visgi, ne visi internetiniai kompiuteriniai kartais gali būti).
titulas, kurį gauna jaunieji šachmatų vun- žaidimai turi savo Fischerį. Ne kiekvienas
derkindai), o 29-erių Fischeris pasiekė yra pasiruošęs mesti ilgus metus žaistą Matot, visa ši metos problema nėra taip
Olimpą ir 1972-aisiais pelnė geriausio pa- žaidimą vien dėl to, kad jame egzistuoja lengvai išsprendžiama kaip, tarkim, Matto
saulio šachmatų žaidėjo titulą. Tačiau net ir šiokia tokia neteisybė. Tai ne tokia proble- Damono personažo, užsislėpusio vunder-
tapęs šachmatų Yoda, diktuojančiu tuome- ma, nuo kurios lengvai pabėgsi – geriausiu kindo, gliaudomi algebros galvosūkiai filme
tines meta strategijas, Fisheris pasitraukė iš atveju surasi žaidimą, kuriame metos įtaka „Good Will Hunting“. Žinoma, pasitaiko
profesionalaus žaidimo. yra mažiau juntama. Netgi tuomet anks- atvejų, kai daugiau nei pusę šimtmečio ne-
čiau ar vėliau atsiras procentas žaidėjų, išsprendžiama laikyta matematinė dilema
Vieni sako, jog dėl to kalti komunistų psi- galvojančių, jog dėl jų prastų rezultatų („Konvėjaus mazgų teorijos pilonoma“)
chologiniai žaidimėliai. Tuo metu vyko žaidime ar nesugebėjimo prisitaikyti yra yra sudorojama jaunutės magistrantės
Šaltasis karas, o Sovietų Sajungai įrodyti kaltas vis dar nenunerfint‘as (nesutaisytas (Lisa Piccirillo) – per mažiau nei septynias
savos strategijos pranašumą prieš jankius ar tinkamai nesuoptimizuotas) objektas X; dienas. Nors meta iš dalies egzistuoja dėl
buvo ypač svarbu – net jei tai ir pareikalaus o jei tik „Blizzard“/„Konami“/„Riot Ga- nesusikalbėjimo tarp žaidimo kūrėjų ir
armijos analitikų, sekančių kiekvieną tavo mes“ ar [tavo pasirinkta žaidimų kompanija] žaidėjų, daugiausiai dėl to esame kalti mes,
padarytą ėjimą. Kiti mano, jog dėl pasitrau- ištaisytų problemą – ir būkim atviri, taip žaidėjai.
kimo kalta jo tuometinė psichologinė būklė, bent kartą galvojome visi – tas procentas
kuri, kaip įprasta daugeliui vunderkindų, žaidėjų atsidurtų tarp geresniųjų, kuriems Talentingiausi žaidimų dizaineriai su savo
niekada ir nebuvo stabili. ši problema nėra aktuali... Tačiau egzistuoja tūkstantinėmis komandomis ir prašmat
kitos. niais ofisais per šitiek metų taip ir nesu-
Vis dėlto, pagrindinė priežastis yra kur gebėjo rasti atsakymo, kaip susidoroti su
kas paprastesnė: Fischeriui paprasčiausiai Kaip tuomet padaryti, kad visi liktų pa- meta. Elonui Muskui prireikė trijų metų, jog
įgriso, kad niekas nebežaidžia šachmatais tenkinti ir turėtų (ar bent galvotų, jog turi) šis su komanda sukurtų dirbtinio intelekto
įprastai kaip anksčiau, o nuo mažens my- lygius šansus laimėti? Jei ši amžina dilema algoritmą, sugebantį įveikti pasaulio čem-
limas sportas viso labo tapo žaidimu, ku- turėtų atsakymą, vargu ar žemėje vis dar pionus „Dota 2“, viename sudėtingiausių,
riame žaidėjai pradėjo mokytis bei naudoti egzistuotų skurdas, benamystė ar ekono- daugiausiai variacijų turinčiame žaidime.
efektyviausias partijos pradžios (šachma- minis visuomenės susiskaldymas. Kad ir Tad joks A + B = C teoremos atsakymas ar
tininkų kalba – debiuto) strategijas, kopi- kaip pavyzdingai būtų subalansuota siste- vienišas vunderkindas čia nepadės.
juojant geriausiuosius. Skamba pažįstamai? ma, visuomet atsiras dalis žmonių – ma-
žiau kūrybingų ar paprasčiausiai tingių – Tuomet kodėl nepabandžius nuo pradžių.
Aišku, dvidešimt metų trukęs pasitrauki- kurie „nusirašinės“ ir kopijuos kitus. Meta Tik šį kartą pradedant klausimu: kodėl,
mas ar tuomet nežinomos meta kombinaci- egzistuoja dėl žmogiškosios natūros, ne dėl esant galimybei, žaidėjas pasirinks (iš)op-
jos nesustabdė Fischerio nuo pakartotinio, „nieko nenusimanančių, kvailų dev‘ų“, ant timizuoti žaidimo teikiamą malonumą?
popensijinio dominavimo žaidime. Visgi, net kurių taip nuoširdžiai visi mėgsta važiuoti.
ir būdamas pranašesnis už 99% pasaulio Reikia prisiminti, jog malonumas ar pa-
šachmatininkų, jis negalėjo iki galo mė- Todėl vietoj to, kad būtų klausiama „kiek sitenkinimas vis dėl to yra itin subjek-
gautis šachmatais žinodamas, į ką pavirto metos egzistuoja žaidime?“, kūrėjai įverti- tyvus reikalas. Vienas žaidėjas mėgausis
jo mėgstamiausias žaidimas. O tai galiau- na: A) ar tuometinė meta yra (pakankamai) kiekvienu atidarytu stalčiumi, kiekvienu
siai privedė jį prie sprendimo paieškų ir žalinga žaidimui ir jo bendruomenei; B) išniukštinėtu kampeliu „The Last of Us“
„Chess960“ šachmatų versijos sukūrimo. kiek skirtingų, neregėtų kombinacijų išties žaidimuose; kitas pasitenkinimą patirs ste-
talentingi bei kūrybingi žaidėjai sugalvos bėdamas džiūstančius dažus ar žinodamas,
dėl šios metos. kad jis/ji pagerino n-kartų pereito „Dark

„Dota 2“
Souls“ asmeninį laiką (nors jis ir pasiektas žą, taip nukertant keletą papildomų sekun- sius kruopščiai poliruotas žaidimo sekcijas,
ne originaliuoju, kūrėjų numatytu „links- džių nuo asmeninio rekordo. apstulbinti šios bendruomenės gabumų
muoju“ būdu). galiausiai integruoja tokį žaidimo stilių
Kitaip sakant, šie kantrybe pasikaustę žai- savoje kūryboje. Kaip ir su visomis metomis,
Iš esmės dėl šios priežasties susikūrė dėjai pasitenkinimą jaučia ne dėl originaliai norint išlikt „žaidime“ – ar tai greičiausias
speedrunning‘o (būdas kuo greičiau įveikti paruoštų žaidimo linksmybių (nors pirmą „Portal“ bėgimas, ar vis besikeičiančios
žaidimą varžytuvių/lenktynių forma) ben- kartą įveikti žaidimą visada bus malonu), industrijos tendencijos – būtina prisitaikyti
druomenė, kurioje pagrindinė atrakcija ir bet dėl galimybės optimizuoti jo trukmę. arba diktuoti savo taisykles.
yra paaukoti taktiškai paruoštas, dopaminu Dėl žinojimo, jog tarp draugų, o gal net
atsiduodančias žaidimo sekcijas dėl tų kelių visame pasaulyje, esi vienintelis, sugeban- Imkime kitą žaidėjų demografinę grupę –
neįkainojamų sekundžių. Šios kategorijos tis pereiti pustrečio dešimtmečio senumo tą, kuri, priešingai nei speedrunner‘iai, turi
žaidėjų nebeveža mintis, jog reikės dar žaidimą („Super Mario 64“) bei surinkti laiko pereiti vos vieną žaidimą... per metus.
pustuzinį valandų stebėti kaip Nathanas visas įmanomas žvaigždutes (120) per ma- Kalbu, žinoma, apie žaidžiančius tėvelius.
Drake‘as kinematografiškai, pirštų ga- žiau nei dvi valandas. Ar dėl minties, jog Kol mes skaitom, tarpusavyje diskutuojam
liukais kabo ant fotorealistiškai sumode- gali tapti nuogutėlio „Dark Souls“ bėgimo apie visus nerealius nuotykius, laukiančius
liuotos uolos. Jiems nei šilta, nei šalta, kad pionieriumi apsieidamas be jokių šarvų, mūsų virtualiose erdvėse, kūdikiais apsi-
teks išsaugoti keleto blogiukų gyvybes, arba pirmuoju, sugebėjusiu sutrumpinti karstę tėčiai kartu su pirmuoju pampersu
juos paprasčiausiai apeinant (kas tiesiog šio mazochistinio maratono laiką/padėtų išmeta visas viltis nors iki vaikų abitūros
prieštarauja visai „Uncharted“ žaidimų žingsnių kiekį perpus. pereiti bent vieną 20-30 valandų trukmės
linksmumo idėjai). Jie jaučia pasitenkinimą žaidimą.
suradę metodą, kaip „švariai“ ar pasinau- Ši virtualių sprinterių kultūra tapo tokia
dojus sistemos klaida (angl. glitch) priversti populiari, jog daugelis developerių, nors ir Idėja, jog „Shenmue 3“, iš vaikystės dienų
žaidimo Indiana Jones‘ą kiaurai praeiti pro skaudančia širdimi stebi jų šviesos greičiu sugrįžtanti kultinė „Sega“ franšizė, pridėjo
apgriuvusių sienų ar liepsnojančių vilų ruo- perbėgamas ar išvis praleidžiamas, mėne- kelias papildomas valandas žąsinų vaiky-

mosi (aš visiškai rimtai) ir bent tuziną dau-

giau atidaromų stalčių/kabinų, šios grupės
nebežavi. Tad nenuostabu, kad dauguma
jų norės iš kiekvienos žaidimo minutės iš-
spausti kuo daugiau ir, jei tik vaikų nėra ša-
lia, rinksis „Grand Theft Auto“ vietoj lėtai
smilkstančio „Death Stranding“.
Straipsnio pradžioje minėtas Ionas Hazzi

kostas, „WoW“ žaidimo vadovas, mano,
jog dėl žaidėjų polinkio pirmumą skirti in-
vestuojamam laikui, o ne malonumui, taip
pat yra kalta mūsų kolektyvinė pažanga
bei evoliucija: „[...] nors didžiulio žaidėjų
įgūdžių pokyčio nebuvo, įvyko milžiniškas
šuolis vertinant gebėjimą analizuoti ir ana-
litiškai vertinti pasirodymą žaidime.“
Pakanka prisiminti savo pirmąsias dienas

pažindinantis su kompiuteriniais žaidi- „GTA V“
mais. Kai dabartinius „Youtube“ tutorial‘us
atstojo žaidimų cheat kodų knygelė (ar tam sugrįžtantis tėtis, patyręs renesansą laiko metu, kai laikas yra brangiausia valiuta, kai
skirta sekcija „PC Klubo“ žurnale), o FPS vertinimo prasme, nenorės žaisti kaip prieš visur skubam, bėgam, o laiko nusivylimui
akronimas (tuo labiau pats terminas), kaip tuos nuostabius keliolika metų. Lyg rink- nėra. Gal dėl to nemaža mūsų visuomenės
ir rezoliucijos nustatymai, tau nieko ne- tųsi geriausią lizingo planą, jis išanalizuos dalis susivilioja skaityti tokias rubrikas,
reiškė – peršasi mintis, jog galbūt Hazzi visus gidus, parsisiųs visus rekomenduo- kaip „21 būdai pakerėti simpatiją“, ar su-
kostas yra teisus. tinus žaidimo papildus (add-on‘us) ir tai, dalyvauti „Alfa vyro“ mokymuose.
kas anuomet truko tris bemiegius, dietinės
Jei kas nors 2014-aisiais man būtų pasa- kolos pilnus mėnesius, jis įgyvendins per Jei „Blizzard“ bandytų kovoti su meta
kęs, jog po kelerių metų galėsiu naudotis kelias paras. Žinoma, jei toks yra jo tikslas. savo žaidimuose, o ne naudotis ja, sie-
kiekvienos egzistuojančios „Heartstone“ kiant užsikalti daugiau šlamančių, „World
kaladės suvestine, veikiančia interneto Tai, kad egzistuoja papildai, nereiškia, jog of Warcraft“ nereikėtų už papildomą
pagalba realiu laiku atnaujinama tikimybių sportuodamas privalai juos vartoti. Dauge- mokestį siūlyti akimirksniu maksimaliai
teorema su laimėjimo/pralaimėjimo %, ne- lis tai daro norėdami sutaupyti laiko, grei- padidinti veikėjo lygį. Jei level‘io kėlimas,
būčiau tuo patikėjęs. čiau pasiekti išsvajotą rezultatą, sunaudo- quest‘ų vykdymas, legendinių šarvų bei
jant kuo mažiau pastangų – visai kaip aš ir ginklų grind‘inimas teiktų malonumą, net
Neabejoju, jog į „WoW“ (Classic) areną po daugelis kitų, rinkdamiesi kitų paruoštas ir sugrįžtantys ar nuo pat pradžios Azerote
daugybės metų bei keleto užaugintų pyplių meta strategijas. Vis dėlto, gyvename tokiu apsigyvenę žaidėjai nemėgintų kuo efekty-
viau sumažinti šiems kasdieniams, vos ne
buitiniams reikalams skiriamą laiką.
Tas pats ir su tuzinu kitų žaidimų, kuriuose

pralaimėjimas, pasimokymas iš klaidų,
eksperimentavimas, naujos strategijos
kūrimas ir ieškojimas yra didelė dalis patir-
ties. Tačiau dauguma mūsų vis vien yra lin-
kusi susigundyti greito pasitenkinimo idėja.
Tad ar mes aptingom? Ar, lyginant su

žaidimų kūrėjais, mūsų „linksmumo“ su-
vokimas nuolatos yra vienu žingsniu prie-
kyje? Jei atsakymas ir egzistuoja, joks kitas
pavyzdys nesugeba efektyviau nutapyti jo
kontūrų, nukreipti labiau tikėtinos tiesos
link, nei internete koronaviruso greičiu
besidauginantys „Fall Guys“ žaidimo gidai,
žadantys „garantuotą pergalę“. Vis dėlto,
„world of warcraft: Shadowlands“ priimti šį sprendimą paliksiu Jums patiems.

Tavo vartai į
Lietuvos žaidimų industriją
www.gamedev.lt
O kas, jei apokalipsė? istoriją pabaikime istorijomis (5 dalis) | Adomas Rutkauskas
Adomas Rutkauskas
Oldschool geekas, nerdas, o kai darbas
priverčia - modernių technologijų
žurnalistas
O kas, jei apokalipsė? 5 dalis
istoriją pabaikime istorijomis

Viskas turi pradžią ir pabaigą – net ir, atrodytų, begalinės enciklopedijos, kurios
prasideda A ir baigiasi Ž. Šis straipsnių ciklas toli gražu nėra enciklopedija, bet gimė
kaip nuoširdus sąrašas žaidimų, apie kuriuos norėjau papasakoti visų pirma savo
paties vaikiui, kuriam kol kas labiausiai pakanka „Minecraft“, „Brickworks“ ir „Roblox“
– bet iš tiesų ir platesniam skaitytojų ratui, o be visa ko ir bendraamžiams „seniems
geimeriams“, kuriems toks dalykas, tikiuosi, turėjo sukelti malonią nostalgiją.
Nes tai – laiko ir bent vienos kartos patikrinti žaidimai. Ir tokį sąrašą būtų galima tęsti
labai ilgai, nes lig šiol aptarta geriausiu atveju iki dvidešimtadalio vertų to laikmečio
(amžių sandūros) kompiuterinių žaidimų. Bet pradėtą istoriją baikime būtent istorijomis.
Arba kitaip tariant – istorijų, nuotykių ir galvosūkių žaidimais, kurie anglų kalboje
vadinami tiek „adventure“, tiek „quest“. Na, arba, primityviai tariant, „point and click“.

4-ąją dalį skaitykite penktame Protagonisto numeryje!
„Broken Sword 5“ 2018-ųjų perleidimo aplinka
Kas tuomet buvo questai? Pavyzdžiui – pats su konkrečiai šia konkre- paisant absurdų ir keistų sprendimų, žaidi-
čia scena nesusidūriau, bet iš senų laikų la- mas tikrai geras ir smagus. O ir pritaikytas
Turiu prisipažinti, pats labai ilgai nemėgau bai gerai pamenu perskaitytą apibūdinimą: vyresnei auditorijai.
questų. Dėl vienos paprastos priežasties – norėdamas pereiti į kitą žaidimo kambarį,
man gyvenime ir kasdienėje veikloje ir taip turi išmąstyti sugautas muses sukišti į mi- Beprotybės labirintai
netrūksta iššūkių bei intelekto tąsymo, krobangų krosnelę, kad iš jų susikonstruotų
todėl man žaidimas visų pirma turi būti kažkoks ten reikiamas objektas. Labai atsi- Vis dėlto tikėjimą questais man sugrąžino
atsipalaidavimas. O questai labai dažnai prašau, bet man tokių logikos viražų jau yra 1998 m. žaidimas „Sanitarium“, kuris
nėra atsipalaidavimas – tai yra galvosūkis, kiek per daug. GOG.com net ir prikeltas naujam gyveni-
tai yra sprendimo ieškojimas, o kas blo- mui, iš pradžių turėjo itin daug klaidų –
giausia – bent jau devintojo dešimtmečio Tačiau nepaisant to, iki šiol noriu nuo- tačiau visų pirma papirko savo pirmosios
žaidimuose juose dar ir būdavo gerokai širdžiai parekomenduoti tokį 1997 m. dalies atmosfera, o ilgainiui – fantazijos
prasilenkiama su sveika logika – vietoje to „U.F.O.s“ (nepainioti su ėjimų strategija polėkiu ir puikiai suvaldytu eklektiškumu.
primėtant parodijos ir absurdo (kas savai- UFO: X-COM), kuriame, pavyzdžiui, norint
me, žinoma, nėra blogai. Bet viskam reikia surasti adatą, reikėdavo išmąstyti nerti į Žaidimas priskiriamas siaubo žanrui – ir
saiko). šieno kupetą (pagaunat idėją?). Tačiau neturiu pripažinti, tai yra vienas geriausių

mano žaistų siaubo žaidimų. Toks nebai-

sus, bet konceptualus siaubas – nes čia
nėra jumpscare elemento, o visa įtampa ir
baimės kėlimas atsiskleidžia per aplinką,
istoriją ir atmosferą.
Sveiko proto žmogui perteikti beprotybę

yra pakankamai nelengvas uždavinys. Pa-
prastai viskas baigiasi bandymu sukurti
kitoniškumo ir nelogiškumo atmosferą.
„Sanitarium“ viskas veikia priešingai,
ir kiek teko pačiam domėtis psichinėmis
ligomis – daug realistiškiau, nei įprastoje
popkultūroje.
„Sanitarium“ protagonistas veikia visiškai

logiškai ir normaliai, kaip turbūt panašio-
mis aplinkybėmis veiktų ir kiekvienas iš
mūsų. Bėda ta, kad priešingai nei persona-
žas, kažkokia ne tokia yra jo aplinka (ir ne,
čia ne tas atvejis, kai ne tu esi kaltas, bet „Sanitarium“ viršelis
aplinka yra kalta).
ateiviškus vabzdžių, ir actekų pasaulius, nesenstanti grafika (nors pirmasis serijos
Žaidimas prasideda puikiai perteikta psi- bet kad ir kiek nesuderinami tokie dalykai žaidimas – 2002 m.) – ir nei per lengvas,
chinių ligonių prieglaudos (angl. asylum) atrodo iš pradžių, galiausiai viskas susilieja nei per sunkus. Pats tas balansas, kad galė-
atmosfera. Neaišku, kodėl tu čia, kaip čia į išties puikiai nukaltą istoriją. tum ir patyrinėti žaidimo pasaulį, ir nepa-
patekai (ak ta scenaristų trinta ir nutrinta simesdamas detalėse dar ir sekti istoriją.
patogioji amnezija) – bet esi akivaizdžiai „Sanitarium“ rekomenduoju visiems – o
sveikas, tikrai sveikiausias iš visų pacientų. ypač nemėgstantiems quest žanro. Ar ir „Syberia“ pasakoja apie svajonės sekimą –
siaubo žanro. Nes nieko kraupaus čia kaip ir tik ne savo, bet svetimos. Tačiau dėl to nė
Bet štai paskui kažkaip mistiškai persikeli į nėra. Bet vis dėlto baisoka. kiek ne prastesnės. Nors... ar galima perimti
miestelį, kuriame gyvena vien vaikai (ir dar kažkieno kito svajonę ir imti gyventi ja?
kažkokie ne tokie vaikai – perfrazuojant tą Mamutų poezija „Syberia“ tarsi ir sako, kad taip.
makabrišką anekdotą, kas be rankyčių, kas
be kojyčių, o kas jau su papildomoms bur- Jei kas manęs paklaustų, koks yra pats „Syberia“ – tai savotiškos tuštumos pa-
nytėms, ir kojytėms, ir visaip kitaip) - ir jau poetiškiausias mano kada nors žaistas saulis. Tik ne neaiškios ar net baugios, kaip
pradeda darytis nuoširdžiai nejauku. kompiuterinis žaidimas, neabejodamas „Myst“ – o jaukios, su daug erdvės sau
atsakyčiau, kad tai yra „Syberia“ serija. pačiam (tiesiog intravertų svajonė). Čia yra
Vengdamas per daug atskleisti istoriją, Puikus siužetas ir scenarijus, nuostabi me- gyvybės – ir žmonių, ir asmenybes turinčių
paminėsiu, kad žaidimo aplinka apima ir lancholiška atmosfera, įspūdinga ir beveik automatonų (beje, ar žinote skirtumą tarp
robotų ir automatonų? Jei ne – pasidomė-
kite), bet ji neįkyri, netrukdo tau: nesimai-
šo po akimis, nekaulija ir nenukreipinėja
dėmesio.
„Syberia“ pasaulis yra realistiškas, bet ne

realus. „Syberia“ kažkiek primena gražų,
bet mistišką sapną ar (techno?)maginio
realizmo filmą – daugmaž jei Gabriel Gar-
cía Márquezas būtų ne parašęs „Šimtą metų
vienatvės“, o sukūręs žaidimą, kuriame
kuris nors Buendija ieškotų savo svajonių
žemės, ir vietoje kokių nors Melkiado tau-
tiečių būtų robotai (t. y. automatonai).
Tad žaidime taip ir keliauji tarsi per sapną

– kaip ir ne savo (t.y. personažo, už kurį
„Syberia remastered“ žaidi), bet kito – tokio truputį mistiškai

atrodančio veikėjo, kuris vėliau pasirodo būtų „ir patinka, ir erzina“. Bet ar pasitaiko Tačiau nepaisant visko, turiu pripažinti,
besąs visiškai realus. Per sapną, kuris yra jums tokių? Nes man tobulu tokio dalyko kad tai buvo tikras laikmečio perlas, tegul
linkęs išsipildyti. pavyzdžiu galėtų būti žaidimas, kurį pripa- ir plastelininis. Kai pagalvoji, kiek darbo
žįstu esant unikaliu kūriniu, gal net šedevru sudėta lipdant kiekvieną kiekvienos scenos
O prie ko čia mamutai? Na, turbūt kiekvie- – bet ir tuo pačiu ne menkesniu erzintuvu: kadrą – šakės! Neblogai padirbėta ir su
nas turime savo svajonės vizualizaciją, „The Neverhood“ (1996). galvosūkiais, ir su scenarijumi – nors kai
esenciją, tokią iškristalizuotą esmę, totemą. kur plastilinas prieš karštas studijos lempas
Tai šiame žaidime tokiu dalyku yra mamu- Nes galbūt nuo pat vaikystės esu kažkoks matyt dar ir kaip garavo, nes be sąmonę
tai. Ar gal net ne mamutai, o jų koncepcija, nesveikas hiperestetas, tačiau visi tie praplečiančių preparatų žaidimų kūrėjai ti-
tas jau minėtas savotiškas psichologinis pradinukų lygio plastelininiai lipdiniai krai neapsiėjo. Natūraliu būdu tokių viražų
totemas. Na o žaidimo tikslas – tų nerea net pačiam būnant pradinuku, man kėlė nesugalvosi.
liai realių mamutų paieškos tolimojoje atstūmimo reakciją, o čia – visas žaidimas
Sibiro žemėje, kai pats žaidimas atkartoja nulipdytas tokia maniera. Ir dar pabrėžtinai Trumpai apibūdinant, „The Neverhood“
archetipinį herojaus kelionės siužetą (angl. negrabiai. yra trenktas ir nekemėžnas pasaulis, bet su
hero‘s journey) – nuo Niujorko iki (fikty- gana dažnai prasimušančia matematine
vios) Sibiro tautelės žemių (čia jau kalbant Nulipdytas – pačia tikrąja to žodžio pras logika, vietomis tikrai smagiu humoru
per visas tris žaidimo dalis), nuo advokato me, nes „The Neverhood“ grafika ir ani- (pamaišiui su infantiloku humoru) ir savo
padėjėjos iki kvazišamanės. macija sukurta plastilino stop-kadro (angl. laiku pelnytai įgautu kulto statusu.
claymotion) technika - ir visas pasaulis yra
Žaidimas yra sulaukęs ir dviejų puikių tęsi- toks pat grubiai plastelininis. Beje, dar vienas žaidimo privalumas yra tai,
nių – ir vieno prequelio. kad jam reikia labai jau rudimentinių anglų
Maža to, visą kreivumą-šleivumą dar tobu- kalbos žinių – didžioji dalis visų užduočių
Plastelininis bardakas lai papildo ir tobulai pritaikyta muzika. Ne, ir užuominų pateikiamomis ne tekstu, bet
jokiu būdu ne blogai ar nevykusiai sukurta veiksmu ir pačiu pasauliu. Šiuolaikinis žai-
Ar jums pasitaiko žaidimų, kuriuos tuo – greičiau priešingai. Bet bendras atmos- dimo minusas – jo nėra nei „Steam“, nei
pačiu ir mėgstate, ir nekenčiate? Na gerai, feros lipdinys – bent jau man, kažkas itin „GOG.com“, tad norint pažaisti, teks pa-
neapykanta – kiek stiprokas žodis. Tiksliau atomiškai erzinančio. čiam braidyti abandonware jūrose ir „Dos-
Box“ užutėkiuose.
„The neverhood“

Pomirtinių kelionių agentas nuotykių/galvosūkių žaidimas, taip sė- Žaidimo siužetas sukasi apie varganą mir-
kmingai ir efektingai integravęs trimatę ties kelionių agentą, kuriam iš pradžių vis
Kaip ir visų kitų žaidimų atvejais, taip ir grafiką – bet kai kurie sprendimai buvo tenka visokie mirusieji vargetos, kuriems
nuotykių bei galvosūkių žaidimų pasaulių tokie keisti, neįprasti ar net neatidirbti, jog kelionei per tolimesnį pomirtinį pasaulį
bei temų esama įvairių. Štai jau kalbėjome lėmė daugiau keiksmų nei susižavėjimo. neišeina nei sportinio automobilio pra-
apie žmogiškąją beprotybę, apie sapnais Pavyzdžiui, visiškai nepatogūs ir neintui- sukti, nei pomirtinio kruizo – o daugmaž
dvelkiančias svajas, plastelinines psichode- tyvūs kameros parinkimo kampai. Taip tik pasivaikščiojimų lazdelę su įmontuotu
likas – bet gal būtų galima pakalbėti ir apie pat – jokių užuominų nebuvimas. Tiesiog kompasu, kad žinotum, kurion pusėn kau-
dar kai ką spalvingesnio? esi paliekamas ant ledo - ir karvinėk, kaip lais barškėti. Žodžiu, jokių komisinių už
tik nori. sėkmingus klientus, nieko. Ir žinoma, toks
Kas būtų, jei spalvingąją actekomeksikie- varganas agentas ilgai neišgali žaisti pagal
tiškąją Dia de los Muertos suplaktume su Žaidimo grafika irgi savotiška – ir bent jau visas taisykles...
klasikiniais film noir filmais – ir atiduo- mano skoniui, kiek per daug schaferiška.
tume visa tai kepti Timui Schaferiui (kuris Bet laimei, yra visko. Žaidimą ko gero labiausiai rekomenduočiau
jau buvo išleidęs „Full Throttle“, bet dar tiems, kurie jau šiek tiek pažįsta ameri-
nebuvo išgarsėjęs „Psychonauts“ ir „Bru- Grįžtant prie smagiausios dalies – siužeto kietiškąjį ir mezoamerikietiškąjį kultūrinį
tal Legend“)? Na, šiais laikais atsakyti jau ir istorijos – tai pasak žaidimo kūrėjų, net pasaulį bei jo paveldą – nes velykiniai
nesunku, bet kol 1998 m. nebuvo pasirodęs ir pomirtiniame pasaulyje nėra teisibės, kiaušiniai (angl. easter eggs) čia mėtosi
„Grim Fandango“, tol į tokį klausimą kon- nors tu ką. Čia irgi egzistuoja neturtas, ap- ant kiekvieno kampo. Bet manau, „Grim
kretaus atsakymo nebuvo. gavystės, šešėliniai versliukai, mafijozai, Fandango“ turėtų patikti ir visiems ironi-
yra naivių nuskriaustųjų ir sočių pomirti- jos, sarkazmo ir šiaip tamsesnio humoro
Taip, rezultatas – kažkas tikrai originalaus, niais privalumais besimėgaujančiųjų – ir jausmą turintiems geimeriams. Ir žinoma,
neįprasto, ne per lengviausiai žaidžiamo - visi kažkaip bando suktis, išgyventi... ar gal mėgstantiems film noir dvasią.
bet tikrai įsimintino. Niūrumas persimaišo reikėtų sakyti, išmirenti?
su humoru, žanrų štampai – su psichode- „Lūžęs kalavijas“ prieš „DaVinčio kodą“
lika, o kur dar tais laikais ne visai įprastos Kaip minėta, žaidimas vyksta mirusiųjų
technologijos. pasaulyje. Ir jau vienas iš pirmesnių žaidi- Aš tikiuosi, kad šį tekstą skaito tie, kurie
mų dialogų taikliai nuteikia tam, kas laukia. yra skaitę „Angelus ir Demonus bei „Da-
Taip, žaidimas savo pasirodymo laiku buvo „Ei, kodėl biuras toks tuščias? Aš ką, vėl Vinčio kodą“ (filmų galima ir nežiūrėti).
garbinamas dėl technologinių pasiekimų – atėjau savaitgalį? Ne, tu ką. Šiandien – Mi- Nes iš tiesų tokia davinčikodinė fabula toli
jei neklystu, tai buvo pirmasis rusiųjų diena. Visi lanko savo gyvuosius“. gražu nėra Dano Browno išradimas – ir tą
„Grim Fandango“ BIGBOX leidimas

„Broken Sword“ dėžūtės viršelis (su kaina)
puikiausiai iliustruoja daugybė kūrinių, o džiui, iš kur pas tokį jauną amerikietį šitiek sukarikatūrintai, bet detaliai ir įtikinamai
tarp jų ir dar 1996 m. prasidėjusi „Broken pinigų – o dar svarbiau, laiko, kad jis galėtų atmosferiškai bei kruopščiai nupiešta, ap-
Sword“ franšizė. dėl kažkokio neaiškaus ir jo asmeniškai galvota ir įgarsinta.
visiškai neliečiančio sąmokslo trankytis po
Yra sakančių, kad ši žaidimų serija yra la- visą pasaulį skersai išilgai?) – gaunam visai Žaidimas nėra sunkus – taip, vietomis ten-
bai jau smarkiai įkvėpta Indianos Joneso. neblogą interaktyvų detektyvą. ka pasukti galvą, bet visiško pasimetimo
Manyčiau, taip teigti nėra visiškai teisinga, jausmo nepasitaiko. Net jei kažkur ir pasi-
nors su garsiausiu visų laikų fiktyviu ar- Prisimenate devyniasdešimtųjų animacinių klysti, dažniausiai nujauti kelią, kuriuo rei-
cheologu bendrumų ir netrūksta. filmukų grafiką – ten visokius „Teenage kės eiti toliau, tereikia į vieną vietą surinkti
Mutant Ninja Turtles“, „The Real Ghost visas galvosūkio dalis. Žaidimas logiškas,
Tačiau jei visa botaguotojo profesoriaus in- Busters“, „COPS“ ir pan.? „Broken Sword“ spalvingas ir detektyviškas – tad tokių da-
dianada savo istorijomis yra visiška eklek- sėkmingai pataiko į šią vizualinę manierą. lykų mėgėjams ir rekomenduojamas.
tika – pradedant hebrajų ir baigiant actekų Iš dalies visa tai atrodo šiek tiek infantiliai,
mitologijomis – tai „Broken Sword“ kūrė- iš kitos pusės – visai maloniai nostalgiškai Ilga keista istorija
jai yra ištikimi ir nuoseklūs: viskas sukasi na bent jau tiems, kurie augo amžių san-
tik apie tamplierius. dūroje. Jau kalbėjome apie eklektiką ir psichode-
liką. Dažniausiai – didesnio ar mažesnio
Ne veltui paminėjau „DaVinčio kodą“ – Bet kai įsitrauki į žaidimą, visa ta grafika chaoso ir žanrų ar stilių suderinamumo
„Lūžusiame kalavijuje“ (keistai skamba kažkaip pasimiršta – ir įsitrauki į ganėtinai kontekste. Bet jei paėmus iš pirmo žvilgs-
tokia linksnio forma, ar ne?) viskas sukasi vingrų siužetą. nio visiškai priešingus dalykus – ir paban-
panašiai, tik universiteto profesorių keičia džius sujungti juos ne „taip, kaip išeis“, o
prancūzė žurnalistė ir amerikietis turistas. Žaidimo metu pabuvoji pakankamai įvai- nuosekliai ir konceptualiai?
Ir jei pro akis praleidi visiškus šablonus (na riose lokacijose – Paryžiuje, Ispanijoje,
kodėl žmonės, kuriantys scenarijus apie Škotijoje, Airijoje (žaidimo tęsiniuose – ir Būtent taip nusprendė surizikuoti „The
žurnalistus, nors truputį nepadirba žurna- Centrinėje Amerikoje, Karibuose, Anglijoje, Longest Journey“ (1999 m.) kūrėjai (beje,
listais?) ir visokias logikos duobes (pavyz- Afrikoje, Čekijoje etc). Visa tai – gal kiek norvegai). Žaidimo pasauliai (taip, būtent

„The Longest Journey“ vokiškas dėžutės viršelis
du, tarp kurių ir šokinėja pagrindinė herojė) abu dalykai yra labai geri, bet kartu... ne, pasipiktinimo, kad iki šiol nė žodžio ne-
– tarsi visiškos priešingybės. Vienas – nors kažkas ne taip. tarta (ir jau nebebus tarta) apie „Monkey
ir leidžiama suprasti, kad tai yra ne Žemės Island“ seriją. O kur dar senovinė klasika
ateitis, o paralelinis pasaulis – toks vos vos Ir jokiu būdu nesakau, kad skirtingų dalykų „Gobliiins“, „I Have No Mouth and I Must
futuristinis Niujorkas, kitas – visiškai kli- maišymas yra blogai, anaiptol. „Shadow Scream“, „The Dig“ (iš tiesų bene vienas
šinis fentezi pasaulis. run“ pasaulį, kuriame susiduria kiberpan- -iausių visų laikų nuotykių žaidimų), suau-
kas ir magija, net labai mėgstu, vertinu ir gusiesiems (nors iš tiesų paaugliams) skirta
Be abejo, netrūksta klišių – čia pagrindinė rekomenduoju visiems, kurie netingi ma- „Leisure Suit Larry“ serija su prezervatyvu
herojė yra savęs ieškanti menininkė, fentezi nęs klausyti. Bet „Longest Journey“ atveju vietoje pelės kursoriaus rodyklytės – ir kita
žaidimo pusėje yra daug visokių Pareigy- – na, kažkas ne visai taip. klasika.
bių ir Titulų iš Didžiųjų Raidžių – na bet
kuriant eklektiką, reikia kažkokių aiškių Bet galbūt klystu. Galbūt kitiems šis žaidi- Bet hey! – vienas visos enciklopedijos ne-
kniedžių, kuriomis galima būtų sutvirtinti mas pasirodys visiškai kitoks. Ir jei nema- parašysi. Tai gal laikykime visą šį straipsnių
margą mozaiką. nyčiau, kad taip galėtų nutikti – jo čia ne- ciklą bent tokio dalyko idėjine užuomazga.
siūlyčiau. Nes LJ – tikrai gausus, turtingas Ir jokiu būdu ne vieno autoriaus kuriama.
Žaidimo pradžia, kol neprasideda visa ir kontrastingas bei spalvingas pasaulis. Kas žino, gal susibursime kur internete ir
maišalynė, atrodo daug žadanti - grafika bendromis pajėgomis sukursime pilnesnį
puiki, pasaulis sukurtas akivaizdžiai giliai Kas liko nepaminėta sąrašą žaidimų, kurie būtų verti apokalipsę
ir detaliai, mastai atrodo epiniai. Tačiau kai pergyvenusioms kartoms?
prasideda šokinėjimas tarp pasaulių – na, Sąrašą galima būtų tęsti ir tęsti – juk čia
toks jausmas, lyg kas būtų pradėjęs maišyti tik kartelį vos vos užsiminta apie „Full
vanilinį tortą su barbekiu padažu. Savaime Throttle“ ir „Myst“, taip pat laukiu teisėto

Intelektualiai apie žaidimus.

Interviu: Urtis Šulinskas - stalo žaidimų kūrimo guru iš Lietuvos | Dmitrijus babičius
INTERVIU:
Dmitrijus Babičius
Naudodamasis proga, pasireklamuosiu:
Urtis Šulinskas
visi žaiskite PyroMind!
stalo žaidimų kūrimo guru

iš Lietuvos
Urtis Šulinskas yra žmogus, apie kurio veiklą ir pasiekimus turėtume kalbėti gerokai
daugiau, gerokai garsiau. Kodėl? Visų pirma todėl, kad užsienyje apie Urtį jau kalba –
ypač po to, kai jo sukurtas stalo žaidimas „v“ pastaraisiais metais pelnė super kietą ir
visame pasaulyje pripažįstamą vokišką „Metų žaidimo vaikams“ apdovanojimą. Antra,
sritis, kuriai Urtis yra taip aistringai pasišventęs – stalo žaidimų kūrimas – Lietuvoje
yra nepelnytai užgožta, žymiai daugiau geek’ų-kūrėjų pluša ties kompiuteriniais
žaidimais ar būsimais romanais. Urtis yra išimtis, kuria galime didžiuotis: per mažiau
nei penkerius metus išleido tokius stalo žaidimų pasaulio hitus kaip „Emojito!“, „Speedy
Roll“, „Planet“ ir „Pigasus“, be anksčiau minėto apdovanojimo pelnė Metų kylančios
žvaigždės laurus tarptautiniame „2019 Toy & Game Innovation Awards“ renginyje ir dar
gausybę nominacijų už savo kūrinius.

Urtis šulinskas (asm. archyvo nuotrauka)
Pradėkim nuo istorinių dalykų. Kas ir kada įkvėpė kurti stalo žaidimus? Tavo pirmasis žaidimas, pasiekęs parduotuvių lentynas, buvo „Emojito“. Galėtum
trumpam papasakoti, apie ką jis?
Įkvėpė darbas su vaikais: anksčiau vasaromis dirbau vaikų stovyklų
vadovu. Iš to kilo noras sukurti jiems ką nors smagaus. Šiame darbe Žinoma. Žaidime yra 100 kortelių su įvairiais gyvūnais ir antro-
vaikai įkvepia, o jei neįsikvepia - „priverčia“ būti žaismingu, spon- pomorfiniais daiktais, kuriose šie patiria ir rodo įvairias emocijas.
tanišku, kūrybišku. Žaidėjai paeiliui vienas kitam be žodžių sufleruoja, bando atkartoti
tuos veidukus, o kiti turi atspėti. Manau, kad pagrindinė „Emojito“
Kiek tave pažįstu, visuomet kėlei įspūdį žmogaus, kuris tiesiog kunkuliuoja nau- vertė slypi emocinio intelekto vystyme: žaidėjai mokosi atpažinti ir
jomis stalo žaidimų idėjomis. Ar jos gimsta spontaniškai ar šį idėjų generavimą reikšti įvairius jausmus, pradeda įžvelgti subtilius skirtingų žmo-
kažkaip skatini? gaus nuotaikų požymius.
Abu dalykai veikia išvien. Idėjos kyla spontaniškai, o jų generavimą Ar sunku buvo susirasti leidėjus žaidimui? Galbūt pasauliui padovanojus pirmąjį
palaikau nukreipdamas į jas dėmesį, apmąstydamas. Jei to nedarau, žaidimą, tolesnis kūrybinis ir leidybos procesas pasidarė lengvesnis?
atrodo, nėra ir idėjų. Žinoma, tokios naujų idėjų mankštos turi pa-
tikti ir būti prasmingos, kad po kurio laiko neatsibostų. Taip, pirmas slenkstis buvo sunkiausias. Kol nesi išleidęs nė vieno
žaidimo, nepraėjęs viso leidybinio proceso, neturi supratimo ir

pajautos, kaip žaidimai šlifuojami, kaip kooperuotis su leidėjais. Kalbant apie pasakas: kai kurie rašytojai – Kurtas Vonegutas, Stivenas Kingas,
Su bandymais ir klaidom ateina reikalinga patirtis. Manau, svarbu Aristotelis – yra sukurpę trumpų taisyklių bei patarimų atmintinių apie tai, ką
gavus pirmas pastabas, nenusiminti, kad kažkas neišeina, ir nesu- rašyti ir ko vengti. Ar tu turi analogiškų taisyklių, kurių laikaisi kurdamas stalo
stoti. žaidimus?
Vienas tavo žaidimų, „Speedy Roll“, Vokietijoje pelnė prestižinį „Kinderspiel des Kuo daugiau taisyklių – tuo daugiau uždarytų kelių, arba pramintų
Jahres 2020“ apdovanojimą. Matyt, stalo žaidimų srityje tai - pirmas lietuvio magistralių. Idėjų generavimo procese jų nereikia – tegul domi-
iškovotas tokio kalibro pripažinimas. Gal galėtum skaitytojams pristatyti savo nuoja kūrybinė laisvė! Man svarbu, kad atradus žaidimą, pačiam
tituluotą šedevrą? sužibėtų akys ir suspurdėtų širdis. Jau paskui kiti: žaidėjai, leidėjai,
rinka - pareikš savo nuomonę, įvertins, ir padės tau suprasti, kas
„Speedy Roll“ žaidime ridenamas kamuoliukas – ežiukas, kuris tobulintina, kokių papildomų mechanikų šiam konkrečiam žaidi-
„renka“ prie jo prilimpančius iš Velcro medžiagos pagamintus gry- mui reikia.
bus, obuolius, lapus ir taip keliauja lentoje, bėgdamas nuo jį per-
sekiojančios lapės. Tai - pirštų miklumo (dexterity) tipo žaidimas, Papasakok apie darbą su dailininkais: ar žaidimo vizualinį stilių pasirenki pats,
puikiai tinkantis šeimoms su mažesniais vaikais (tarkime, 4-6 ar tai palieki dailininkui arba leidėjui?
metų mažyliams), nes skatina bendradarbiavimą: žaidimą laimi
arba pralaimi visi žaidėjai kartu. Kiekvienas žaidimas pasižymi savo atmosfera, kurią gali papildyti,
atskleisti iliustracijos ir dizainas, todėl grafinis apipavidalinimas -
Įvairių sričių kūrėjai neretai išskiria vieną iš savųjų kūdikį kaip mieliausią, ar- labai svarbu. Ieškoti ir kurti tą atmosferą bendradarbiaujant kartu
čiausią širdžiai. Kokį savo žaidimą galėtum taip apibūdinti? su dizaineriais bei iliustratoriais man labai patinka, nes tai padeda
atrasti reikiamą žaidimo kalbą, jo dvasią. Tačiau ne visi leidėjai su-
„Pasakų Skrynelė“ („Story Chest“). Šį savo žaidimą ypač vertinu, teikia žaidimų autoriui tokią privilegiją: dažnas turi savo dailininkų
nes juo suteikiau kiekvienam žaidėjui galimybę patiems tapti pa- komandą, ir ne visada prileidžia prie tų procesų.
sakotojais ir kartu su aplink stalą susibūrusia kompanija sukurti
vis naują istoriją. Žaidimas lavina kūrybiškumą bei vaizduotę ir Kokios yra kitos tavo veiklos be stalo žaidimų kūrimo? Žinau, jog esi įsteigęs stu-
pasakų forma padeda žaidėjams vieniems su kitais pasidalinti savo diją „Vienaragis.LT“ – galėtum trumpai papasakoti, kuo ji užsiima?
vertybėmis ir scenarijais – kas, tiesą sakant, ir yra pasakų sekimo
tradicijos esmė. Žaidimų kūrimas jau kuris laikas tapęs daugiausia energijos rei-
kalaujančia, pagrindine veikla. Tačiau vis dar suorganizuoju ir
„Speedy roll“ Žaidimo lenta

dalyvauju vaikų stovyklose, kuriose stalo žaidimai, beje, irgi yra

itin svarbus akcentas. „Vienaragis.LT“ projektas taip pat yra skirtas
The mind
parodyti, parduoti mano sukurtus žaidimus, taip prisidedant prie
stalo žaidimų kultūros augimo Lietuvoje.
Norisi viltis, kad ši kultūra tikrai augs ir pas mus atsiras daugiau sėkmingų sta-
lo žaidimų autorių. Manau, kad šiuo požiūriu esi puikus „role model“. Ką patartum
nusprendusiems sekti tavo pavyzdžiu?
Svarbiausia – kad pats stalo žaidimų kūrimas teiktų labai daug

džiaugsmo. Patariu tai suvokti, mėgautis ir visada palaikyti tą
džiaugsmo foną, nesvarbu kokios kūrybinės bėdos beištiktų. Jei iš-
moksite mėgautis pačiu procesu, geri žaidimai atsiras savaime.
Na, ir pačiai pabaigai: kokius stalo žaidimus mėgsti pats žaisti? Galėtum on the
spot pateikti penketą rekomendacijų? „The Mind“ – trumpas (15min.) kooperacinis žaidimas kompanijai
su nauja timing nuojautos mechanika.
Nuolat žaidžiu labai įvairius žaidimus – sunku būtų išskirti vieną
autorių ar žanrą. Ypač vertinu naujas, netikėtas mechanikas ir jų
derinius. O rekomendacijų – prašom: Menara
Wingspan
„Menara“ – kooperacinis žaidimas, kuriame kartu statomas bokš-

„Wingspan“ – iš naujesnių, lengvai strateginis engine building žai- tas iš platformų. Elegantiškas pirštų miklumo ir strategijos miksas.
dimas gamtos paukščių mylėtojams. Mielas ir įtraukiantis.
Captain sonar
Santorini
„Captain Sonar“ – žaidimas realiu laiku dviem komandoms, kur

kiekviena yra povandeninio laivo įgula.
„Santorini“ – žaidimas dviem, primena 3D šaškes, bet su nuostabia
tema (graikiškų namelių statymas) ir komponentais.

„Pandemic“ - išgelbėkite pasaulį nuo siaučiančios pandemijos | Inga Zavackienė
„Pandemic“ - išgelbėkite
pasaulį nuo siaučiančios
pandemijos
Inga Zavackienė
Stalo žaidimų klubo „Rikis“ narė
Kas galėjo pagalvoti, kad dar 2008-aisiais išleistas žaidimas „Pandemic“ bus toks
aktualus praėjus daugiau nei dešimtmečiui! Ypač plataus žaidėjų pripažinimo ir
apdovanojimų pelnęs bendradarbiavimo žaidimas netruko įsitaisyti žaidimų „topų“
viršūnėse bei pelnyti tuntą apdovanojimų. Greitai jis tapo vienu populiariausių
bendradarbiavimo žaidimų, o šiandien yra įtraukiamas į modernios klasikos stalo
žaidimų sąrašus greta tokių visiems puikiai žinomų grandų kaip „Ticket to Ride“,
„Agricola“, „Small World“ ar „Splendor“.

Kas tas „Pandemic“? Kiekvienas žaidėjas atstovauja tam tikrą daryti kelis veiksmus – pajudėti iš miesto į
specialistų profesiją ir atitinkamai turi ypa- miestą, šalinti infekcijas, kurias ant lentos
Žaidimo metu jūsų – ekspertų – komanda tingų gebėjimų, pavyzdžiui, medikas kur reprezentuoja keturių spalvų kubeliai (mat
sieks užkirsti kelią plisti virusams, bandy- kas greičiau gydo nuo virusų apsikrėtusius yra keturių tipų infekcijos), statyti medi-
dami išvengti jų protrūkių įvairiose pasau- žmones, dispečeris gali lengviau persikelti cinos bazes bei išrasti vakciną, kuomet yra
lio vietose. Visai teisingai – žaidimo lenta iš tarp tolimesnių miestų, mokslininkui kur sužaidžiamas reikiamas kiekis tam tikros
tiesų yra pasaulio žemėlapis su sužymėtais kas paprasčiau išrasti vakcinas, o karantino spalvos kortelių.
miestais, kuriuose virusas ir gresia atsiras- specialistas sugeba užkirsti kelią infekcijai
ti. Jūsų tikslas – suvaldyti pandemiją, kol plisti savo mieste. Judėdami stengsitės kuo greičiau patekti į
neįvyko kritinis skaičius protrūkių ir viru- rizikos zonas ir pašalinti infekcijos kube-
sai neapėmė viso pasaulio. Taigi, kaip vyksta pats žaidimas? Kiekvie- lius iš įvairių pasaulio miestų. Deja, lengva
nas žaidėjas ėjimo metu iš esmės gali pa- nebus, nes infekcijos židinių pasaulyje

daugės, o neretai žaidimo partiją lydės be-

viltiškumo jausmas, nes blaškytis po įvai-
rias pasaulio vietas žaidimo eigoje darysis
sudėtingiau ir sudėtingiau.
Vienintelė išeitis ir būdas laimėti žaidimą

– išrasti visas keturias vakcinas, kurios leis
be vargo susidoroti su infekcijų židiniais bei
užkirs kelią infekcijai plisti. Išrasti vakciną
nebus lengva – reikės surinkti net penkias
reikiamos spalvos korteles ir atsidurti
mieste su pastatyta medicinos baze.
Atrodo, nėra taip sunku? Deja – žaidimo

ėjimų skaičius ribotas, o ir aplinkybės daž-
nai verčia ne tik rinkti reikiamas korteles,
bet ir gesinti gaisrus nuolat plintant infek-
cijoms, tad dažnai jausitės lyg kovodami su „pandemic“ žaidimo dėžė
laiku, o žaidimui persiritus į antrąją pusę,
teks strimgalviais stengtis sukurti vakcinas. tačiau „Pandemic“ sugeba išlaikyti lyderio Legacy“ tapo istoriją vystančiu žaidimu ir
pozicijas ir neretai tampa pirmuoju prade- ilgam įsitvirtino pirmojoje „Board Game
Infekcijų plitimo mechanika paprasta, dančiųjų žaidėjų įsigytu bendradarbiavimo Geek“ reitingo pozicijoje.
tačiau puikiai veikianti – tiesiog traukiate žaidimu.
reikiamą kiekį kortelių su miestų pavadini- Na, o „legacy“ tipo žaidimai tapo naujuoju
mais ir padedate atitinkamos spalvos ku- Manau, jog jis puikiai derina iššūkio sudė- mados klyksmu stalo žaidimų padangėje ir
belius tuose miestuose. Padėję tris kubelius tingumą ir galimybę laimėti, todėl neretai po „Pandemic Legacy“ sėkmės tokių žaidi-
viename mieste rizikuojate protrūkiu, na o žaidėjai neapsiriboja viena partija ir iš karto mų pasipylė kaip iš gausybės rago. „Lega-
jei reikės padėti ketvirtąjį, infekcija išplis į imasi žaisti dar kartą. Labai retu atveju pa- cy“ tipo žaidimai fanus viliojo unikaliomis
kaimyninius miestus. vyksta laimėti iš pirmo karto, tačiau įveikus patirtimis, mat kiekviena žaidimo partija
šį piktą žaidimą, apima smagus pergalės vis kitokia, tarsi nauja filmo serija, kur
„Pandemic“ sėkmė jausmas. žaidėjų sprendimai, pasirinkimai ir sėkmė
lemia tolesnę žaidimo eigą.
Kuo žaidimas apie infekcijų valdymą dau- „Pandemic Legacy“ – tarsi intriguojantis serialas
giau nei dešimtmetį žavi žaidėjus? Visų Apie tokius žaidimus sunku rašyti, ban-
pirma, tai puikiai subalansuotas taktinis Žaidimas „Pandemic“ ypatingas ir tuo, dant neišduoti juose slypinčios paslapties,
žaidimas, kur medikų komanda turi veikti kad vienas pirmųjų pasimatavo „legacy“ netikėtų siužeto posūkių ir istorijos. „Pan-
kaip puikiai suteptas mechanizmas, kad žaidimo kostiumą. Jo autorius Matt Leacock demic Legacy: Season 1“ netikėtumų tikrai
turėtų šansą laimėti. Tas bendro tikslo ir kartu su legendiniu žaidimų kūrėju Rob netrūks. O sužaidus visas 12 – 24 partijas
jo siekimo jausmas – vienas smagiausių Daviau 2015 metais sukūrė jo versiją „Pan- ir norint daugiau, galima imtis „Pandemic
žaidimo elementų. Be abejo, bendradar- demic Legacy: Season 1“, nurovusią stogą Legacy: Season 2“. Neblėstanti sėkmė pa-
biavimo žaidimų šiuo metu yra daugybė, visai žaidėjų bendruomenei. „Pandemic ruošė dirvą ir šiemet išleidžiamam „Pande-
mic Legacy: Season 0“, kuris nukels žaidė-
jus į visų „Pandemikų“ priešistorę.
Nesibaigianti „Pandemic“ serija
„Pandemic“ sėkmė ir autoriaus Matt Lea-

cock produktyvumas metų metus maitina
nepasotinamų fanų apetitą naujomis žaidi-
mo versijomis – praktiškai kasmet dienos
šviesą išvysta „Pandemic“ serijos naujiena.
Kaip ir „Ticket to Ride“ žemėlapiai, „Pan-
demic“ žaidėjus gali nukelti į Iberijos pu-
siasalį, Romą, Nyderlandus, Šiaurės Ame-
riką. O jei jus žavi H. P. Lovecraft‘o mitinis
pasaulis, išbandykite „Pandemic: Reign of
Cthulhu“.
Žaidimo lenta

„Kopos“ visata: tropai ir originalumas | Violeta Pročkytė
Violeta Pročkytė
Fantastikos mėgėja, nepripažinta mitologijos
ekspertė, vaikystėje norėjo tapti hobitu
„Kopos“ visata:
tropai ir originalumas
Tikriausiai nėra mokslinės fantastikos gerbėjo, kuris nežino Atreidų vardo. Arakio
valdytojai ir centriniai „Kopos“ veikėjai, kurių dinastijos nuopolius ir laimėjimus puikiai
aprašė Frankas Herbertas, o vėliau to apsiėmė ir jo sūnus. 19 knygų, kurių centre
paslaptingasis Prieskonis, o knygoje atpasakojimus nuotykius papildo puikiai išplėtota
visata, turinti savo taisykles ir tam tikrus nukrypimus nuo dažnai žanre sutinkamų
tropų. Būtent šias detales ir norėčiau aptarti.
„Kopos“ istorija yra ilga, komplikuota ir ne veltui vadinama viena geriausių mokslinės
fantastikos kūrinių. Viskas prasideda gana paprastai: tolimoje ateityje žmonės
suformuoja kosmoso imperiją ir apgyvendina daugybę planetų. Viena iš jų yra Arakis,
dar vadinama Kopa, vienintelė planeta kurioje galima rasti Prieskonį (angl. spice), kurio
reikia visiems ir viskam. Arakio valdžia patikėta Atreidų šeimai, o čia ir prasideda kovos,
melas ir išdavystės. Ne veltui Atreidų saga tapo žanro klasika.

Socialinė ir politinė santvarka sugebėjimus, taigi po ilgą laiką trukusio nizacijos, kurių nariai dėl savo gebėjimų
konflikto kompiuteriai buvo uždrausti. iškilo aukščiau kitų. Toks pasiskirstymas
„Kopos“ veiksmas vyksta Arakio planetoje, nėra originalus – daugelis kitų istorijų re-
tačiau žmonijai teko daug ištverti, kol ši (ir Tačiau pasaulis dėl to netapo distopine miasi panašiu visuomenės susiskaldymu,
bet kuri kita) planeta buvo apgyvendinta. dykviete. Frankas Herbertas gana išradin- bet „Kopoje“ viską apjungia vienas gana
Prasidėjus kosmoso kelionėms, žmonės gai apsuko situaciją ir pristatė ją iš neįpras- netikėtas elementas – feodalinės visuome-
pasitikėjo kompiuteriais ir mašinomis. Tai tos pusės: žmonės patys užėmė pozicijas, nės šaknys.
tiesiogiai siejasi su mokslinės fantastikos kurioms buvo naudojami pažangūs kom-
šablonais, tačiau Frankas Herbertas radika- piuteriai. Taigi, greitos kosmoso kelionės Galaktinės imperijos – neretas reiškinys
liai pakeitė šią idėją. Kompiuteriai „Kopos“ ir matematiniai skaičiavimai vyko toliau, mokslinėje fantastikoje, bet dažnai tai tik
visuomenėje buvo uždrausti, nes jie pakeitė tačiau už viską buvo atsakingi Mentatai, paviršinis konceptas. „Kopos“ imperija
daugelį žmonių darbų ir žmonija ėmė per kurie gali atlikti įspūdingus loginius skai- yra centrinio konflikto pagrindas. Atsisa-
daug jais remtis. Iš pradžių viskas buvo čiavimus, visai kaip uždraustieji kompiu- kiusi kompiuterių, žmonija žengė penkis
labai paprasta: kam skaičiuoti mintinai, jei teriai. Visų taip garbinamas Prieskonis tapo žingsnius atgal ir priėmė centralizuotos
gali pasitikėti skaičiuotuvu, kad tai padary- nepakeičiamas, nes būtent dėl jo žmonės valdžios modelį. Taip imperatorius valdo
tų už tave? Tačiau anksčiau ar vėliau žmo- galėjo taip išplėsti savo protines galias. įtakingiausias šeimas visatoje, o šios pri-
nija suprato, kad po truputį praranda savo Atsirado naujos pozicijos ir naujos orga- žiūri jiems priskirtas planetas ir jų piliečius.

Panašiai kaip viduramžių visuomenėje,

žemės gali būti atimtos ir priskirtos kam
nors kitam, jei tai įsako imperatorius.
Palyginimui, viena žymiausių mokslinės
fantastikos imperijų yra Sitai, tačiau jų
imperija rėmėsi galia ir gebėjimais, kitaip
tariant, imperatorius buvo stipriausias (ar
bent įtakingiausias) iš visų, kol jo kas nors
nenurungė. Kadangi galia prilygo valdžiai,
tokio dalyko kaip dinastijos pas Situs ne-
buvo. „Kopoje“ pasitelkiamas dinastijos
konceptas, nors perversmų ar bent jau ban-
dymų juos organizuoti netrūksta: čia įta-
kinga šeima gali valdyti tūkstančius metų,
perduodant sostą iš kartos į kartą, kol val-
dančiosios linijos nepakeičia kita šeima.
Dar viena svarbi Arakio frakcija – Fremenai.

Jie yra planetos gyventojai, bet, priešingai
negu valdančiosios šeimos, jie čia gimė ir naujausio filmo konceptinis piešinys
augo. Jų ryšys su planeta yra daug stipres-
nis nei Atreidų – jie puikiai moka gyventi imperija, Frankas Herbertas tarsi pabrėžia, istorijos konfliktą – juk tie, kas kontroliuo-
didžiulių smėlio padarų pašonėje, puoselėja kad geriausios žmogaus savybės turi laimė- ja Prieskonį, gali valdyti galaktiką.
savo papročius ir tradicijas. Fremenai yra ti prieš jo godumą, ir tik puoselėdama savo
imperijos priešingybė, turinti savo prin- vertybes civilizacija ras būdų klestėti. Knygoje aptariamas išteklių konfliktas yra
cipus, bet nesiekianti absoliučios galios. aktualus tiek „Kopos“ pasaulyje, tiek mūsų
Frankas Herbertas net nebando nuslėpti, Ekologijos ir išteklių problema pačių. Tokio dalyko, kaip nesibaigiantys
kad Fremenai yra tikri istorijos „geriečiai“; ištekliai, nėra, ir reikia imtis konkrečių
jų gyvenimo būdas ir požiūris yra pateiktas Mokslinė fantastika nuo seno pagarsė- priemonių, siekiant juos išsaugoti. Ši kny-
kaip teisingas. Kaip pavyzdį galime nagri- jusi kaip žanras, kuris nebijo kalbėti apie goje pateikiama ekologijos tema ir pačiam
nėti gyvenimą Kopoje: Fremenai prisitaikė, socialines problemas. „Kopa“ taip pat. autoriui Frankui Herbertui nebuvo svetima.
nors ir svajoja apie apželdintą planetą, Jau minėtas Prieskonis yra unikaliausias Prieskonis išgaunamas labai nesvetingoje
kurioje būtų gausybė vandens, jie garbina išteklius žinomoje visatoje. Jis naudojamas planetoje ir ta gavyba priklauso nuo gyvų
dykumoje gyvenančias būtybes ir net ne- kosminiuose laivuose, kad šie galėtų įveikti padarų, kurių žmonės negali valdyti. Pla-
galvoja, kad galėtų juos pavergti; o imperi- didelius atstumus tarp planetų. Jo reikia ir neta turi savitą ekosistemą, kuri sudaryta iš
jos siekiai yra visai kitokie – jie siekia savo bene visoms frakcijoms. Plačiame „Kopos“ dykumų, ir žmonėms gyventi čia neparan-
komforto kitų sąskaita, dažnai nepaisydami pasaulyje Prieskonis yra ir išteklius, ir va- ku. Vis tik, valdančiosios šeimos nori pla-
aplinkinių. Pastatydamas Fremenus prieš liuta, tačiau jo stoka sukuria pagrindinį netoje ne tik karaliauti, bet ir patogiai joje
įsitaisyti. Taigi, pradedamas keisti krašto-
vaizdis, kuris suteikia daugiau džiaugsmo
žmonėms, bet ilgainiui pakenkia vietinei
faunai, kuri ir leidžia Prieskoniui egzistuo-
ti. Šiuo atveju, žmogaus komfortas nusveria
išteklių reikšmę. Galiausiai, vadovaujantis
žmonijos gelbėjimo planu, kraštovaizdžio
keitimo atsisakoma, nes laikinas žmonijos
malonumas nevertas rizikos prarasti Prie
skonio teikiamą laisvę.
Yra ir kita šios situacijos pusė: ką daryti, kai

visuomenė visas viltis deda į vieną elemen-
tą? Gal ir keista, bet siužeto konfliktas su
mašinomis yra tarsi Prieskonio problemos
atmaina. Ir vienu, ir kitu atveju žmonija
tarsi deda visas viltis į elementą, kurio ne-
gali kontroliuoti. Kompiuterių atsisakymas
turėjo išvaduoti žmones, priversti juos
caladan iš filmo anonso veikti savarankiškai ir būti atsakingiems

žvaigždžių nusėta naujausia adaptacija
už save. Tačiau įtvirtinta feodalinė sistema Fantastika „Kopoje“ kartais šiek tiek nu- moso platybėse, kažkam reikėjo skraidinti
sugadino originalų planą ir žmonija tapo rungia kūrinio mokslinę pusę, bet tai daž- laivus tarp planetų, o atstumai buvo tikrai
priklausoma nuo kitų veiksnių, tokių kaip nas reiškinys šiame žanre. Sukurtas moks- nemenki. Taigi, susikūrė Prekybos Gildija,
centralizuota valdžia ir, žinoma, išteklių las remiasi keliomis abstrakčiomis idėjomis kuri netrukus tapo kelionių monopolija.
paskirstymas. Imperatorius turi beveik ir būtent tokią taktiką galima rasti ir Uždraudus pažangius kompiuterius, Gildija
absoliučią valdžią, nes jis gali kontroliuoti „Kopoje“. Žmonija, pasklidusi po kosmosą, turėjo prisitaikyti ir netrukus pilotų vietoje
Prieskonį. O kitos visatos frakcijos, kad nesutiko daugybės ateivių rasių ir netobuli- dirbo Navigatoriai. Jie sunaudoja tiek daug
ir kokios stiprios ar įtakingos, turi su juo no išmaniųjų ateities prietaisų – priešingai, Prieskonio, kad nuo jo prasideda mutacijos.
skaitytis, nes visiems reikia to paties resur- tobulino save. Neaišku kaip, bet žmonija Navigatoriai vadinami humanoidais, nebe
so. Visa tai sukūrė savitą uždarą ratą, į kūrį sugebėjo pakeisti savo genus, kad šie ati- žmonėmis. Kartu su išvaizdos pokyčiais
žmonija palaipsniui įkliuvo – asmeninės tiktų jų poreikius. Labiausiai į akis krenta jie įgauna gebėjimą akimirkai žvilgtelėti į
laisvės, kurios ji taip siekė kovodama su Navigatoriai ir Mentatai. Pastarieji, kaip ateitį ir tai leidžia numatyti geriausią ke-
kompiuteriais, nebeliko – ją pakeitė pri- jau anksčiau minėta, gali atlikti daugybę lionės maršrutą, kuris nesukeltų sunkumų
klausomybė. sudėtingų loginių skaičiavimų ir panašių ar nesunaikintų paties laivo. Navigatorių
veiksmų. Kad būtų tinkamai paruošti, Men- vaidmuo iškelia klausimą – kiek galima
Žmonijos raida tatai mokomi nuo vaikystės ir galiausiai praplėsti žmogaus genetiką, kad ši galėtų
gali analizuoti ne tik situacijas, bet ir žmo- atstoti technologinę pažangą, kurią daž-
Nepaisant visų žmoniją varžančių proble- nes ar jų veiksmus (visai kaip kompiuterio nai matome mokslinėje fantastikoje. Tiek
mų, „Kopa“ iškelia ganą svarbią, beveik algoritmai). Mentatai yra vienas svarbiausių Mentatai, tiek Navigatoriai yra žmogiškas
utopinę idėją apie nesibaigiantį progresą. žmonijos laimėjimų, nes jie atpindi visoje technologijos pakaitalas, kuris vienu metu
Savaime suprantama, kad jei veiksmas knygoje aptariamą žmonijos laisvės idėją; atskleidžia žmogaus galimybių ribą ir pa-
vyksta tolimoje kosmoso imperijoje, tokie būtent Mentatų dėka civilizacijos išliko net brėžia jo beribį potencialą. Būtent to poten-
dalykai kaip kosminiai laivai ir technologija ir atsisakius kompiuterių. Galima ginčytis cialo vedama žmonija apgyvendino daugy-
tikrai ne naujiena, tačiau Frankui Herbertui dėl jų egzistencijos etiškumo, bet plačioje bę planetų, o kartu tai – ir viena centrinių
centrine idėja tampa kolektyvinė žmoni- „Kopos“ visatoje jie tapo nepakeičiamais knygos temų.
jos raida. Imperijoje egzistuoja daugybė patarėjais.
frakcijų, kurios vienaip ar kitaip daro įtaką Negalime pamiršti ir Bene Geserit seserijos,
žmonijos progresui. Kiek žiauresnė (bet ne mažiau svarbi) yra kuri apsiėmė vesti žmoniją pirmyn, siekda-
Navigatorių funkcija. Žmonijai įsikūrus kos- ma kad ši neišklystų iš jai skirto kelio. Sese-

rijos narės turi daugybę įvairiausių talentų,

tarp jų ir gebėjimą dalintis prisiminimais su
protėviais (trūkumas tik tas, kad jos kon-
taktuoja tik su moteriškąją linija). Tačiau
viena svarbiausių ir įtakingiausių funkcijų,
kurias atliko Bene Geserit, yra dauginimosi
programa. Bene Geserit parenka, kada, kam
ir su kuo susilaukti vaikų, kad būtų pasiek-
tas geriausias rezultatas. Šios programos
tikslas buvo sukurti vyrišką Bene Geserit
variantą, kuris galėtų matyti ne tik visų
(vyrų ir moterų) protėvių prisiminimus, bet
ir tiksliai nuspėti ateitį. Seserija manė, jog
būtent tokio žmogaus reikia, kad žmonija
išgyventų. Kartu matydamas ateitį ir praei-
tį, jis galėtų pasirinkti geriausią įmanomą
įvykių seką, nekartodamas praeities klaidų.
Taip pristatoma gana utopinė ateities vizi- 1984 M. PLAKATAS
ja, kuri leistų žmonėms gyventi geriau; bet
Bene Geserit siekis knygoje vaizduojamas
giausiai naudos atnešiantis rezultatas. Bet pateikiami iš žmogiškos troškimo ir limitų
kaip troškimas, o ne konkretus planas, tarsi
Aukso Kelias parodė, kad žinios apie ateitį pusės. „Kopa“ turi visus žanrui būdingus
legenda apie geresnį rytojų.
sukuria savotišką kalėjimą. Žmonės ima elementus, tačiau kartu tai istorija apie
nepasitikėti savimi ir aklai sekti tais, ku- herojus, kurie susiduria su labai žmogiško-
Čia atsiranda vienas pagrindinių knygos rie nuspėja ateities įvykius – kam bandyti mis problemomis. Visatoje nėra pavojingų
motyvų: Aukso Kelias. Jis pristatomas kaip kažką naujo, stengtis nežinant, ar pasiseks, ateivių, nuo kurių mums reikia gintis,
vienintelis būdas, padėsiantis žmonijai iš- jei galima tiesiog paklausti visa žinančio. arba distopinės mašinų visuomenės, kuri
gyventi artėjantį pavojų. Konkrečiai niekas Franko Herberto istorijos tematika yra planuotų mus sunaikinti, – žmonijos po-
neįvardinama, tačiau istorijos eigoje paaiš- laisva valia – galimybė klysti, bet ir atrasti tencialas yra vienintelė gairė, kuria galime
kėja, kad Aukso Kelias suteikia žmonėms kažką naujo, imtis neišbandytų idėjų ir vadovautis. Autorius net nebando slėpti
daugiau laisvės (taip, dar daugiau, nes lais- nuolat tobulėti. pagrindinių kūrinio temų. Taigi nenuosta-
vės siekis ir nesąmoningas jos atsisakymas bu, kad „Kopa“ susilaukė tiek dėmesio ir
yra viena iš pasikartojančių knygos temų).
Kopa „Kopose“ padarė tokią įtaką visai vėlesnei mokslinei
Dėl Aukso Kelio žmonija palieka imperiją, fantastikai.
iškeliauja už jos ribų ir net įgauna geną,
„Kopos“ adaptacijų būta daug – vienos la-
kuris apsaugo juos, kad nebūtų matomi
biau vykusios nei kitos. Ir tokį susidomėji- „Kopą“ galima aplankyti kompiuteriniuo-
ateities vizijose. Bene Geserit troško sukurti
mą galima lengvai suprasti. Istorija atitinka se žaidimuose (tiesa, gana senuose, apie
žmogų, kuris matytų viską, kas jau įvyko
visus mokslinės fantastikos reikalavimus, kuriuos rašė ir mano kolega Adomas) bei
ar dar nutiks, nes joms tai atrodė kaip dau-
ateitis ir numanomi technologiniai iššūkiai filmuose ir TV serialuose. „Kopos“ ekrani-
zacijų ėmėsi žinomi režisieriai, tokie kaip
Davidas Lynchas, o visai netrukus kino
teatrus pasieks ir Denis Villeneuve’o („Bla-
de Runner 2049“, „Arrival“, „Prisoners“)
režisuota versija. Franko Herberto istorija
ne tik daug kartų adaptuota. Ji įkvėpė ir
daugybę kitų kūrinių, pvz.: „Futurama“ ir
japoniškos animacijos filmą „Nausicaä of
the Valley of the Wind“. „Kopa“ ne veltui
laikoma viena geriausių mokslinės fantas-
tikos istorijų. Akimirkai pamiršus centrinių
veikėjų konfliktą ir nuotykius, kūrinys
kupinas šalutinių idėjų ir temų, kurias
smulkiai išnagrinėti prireiktų daugiau negu
vieno teksto. Knygoje sukurta visata yra
tokia plati, kad ji tapo neišsenkamu įkvė-
pimo šaltiniu – nuo intrigomis apraizgyto
imperijos sosto iki neaprėpiamo žmonijos
potencialo.
kadras iš „Nausicaä of the Valley of the Wind“

EI, bičiuli!
Taip, tu! Jei skaitai šį žurnalą skaitmeniniu formatu, labai
kviečiame pasvarstyti galimybę įsigyti žurnalą popieriniu
formatu. Mūsų spausdintas žodis, nesikuklindami pasigirsime,
gyvai atrodo tikrai įspūdingai ir yra šiokia tokia kolekcinė
vertybė. Mūsų bendros meilės vaisius (ne tik šį, bet ir kitus,
senesnius numerius) galite įsigyti vienoje iš šių parduotuvių:
Parduotuvėse: Internetu:
Kuroneko Kuroneko.lt
vytauto g. 8, vilnius
rikis.lt
Vilniaus g. 14, Kaunas
kamehame.lt
Rikis
Šv. Stepono g. 5, vilnius baltic.spacebar.gg
Spacebar
Verkių g. 29, Vilnius
World of games
Šv. gertrūdos g. 42, Kaunas
P. S. Jei šiuos žodžius skaitai ant ypač seksualaus 120 g/m2

ofsetinio popieriaus, o rankas sveria 10mm storio nugarėle
besidižiuojantis šeštasis Protagonistas, nuoširdžiai tau
sakome ačiū!

J. r. r. Tolkien – Oksfordo profesorius ir pasaulių kūrėjas | Kastytis Zubovas
Kastytis Zubovas
„Tolkien Lietuvos“ prezidentas,
astrofizikas ir mokslo populiarintojas
J. r. r. Tolkien –
Oksfordo profesorius
ir pasaulių kūrėjas
Kasmet sausio trečią dieną daugybė žmonių visame pasaulyje, kas pavieniui, kas
draugų grupelėse, kelia taures, stiklines ar bokalus ir sako tostą „Už Profesorių!“.
Minimas Profesorius – ne jų giminė ir net ne asmeniškai pažįstamas draugas, o vienas
toks beveik prieš pusšimtį metų šį pasaulį palikęs, bet kol kas beveik kasmet po naują
knygą išleidžiantis rašytojas. Taip, kalbu apie Johną Ronaldą Reuelį Tolkieną.
Šiais laikais Tolkieno pavardę yra girdėję daugelis žmonių. Jei ne pavardę, tai bent
jau du garsiausius kūrinius – „Hobitą“ ir „Žiedų valdovą“ – tikrai. Pastarojo romano
ekranizacija tapo viena pelningiausių ir gausiausiai apdovanotų filmų trilogijų kino
istorijoje. Dar XX a. septintajame dešimtmetyje šios knygos tapo kultinėmis, milijonai
gerbėjų visame pasaulyje paišė ant sienų grafičius „Gandalfą į prezidentus!“ ar „Frodo
gyvas!“, o pats Tolkienas netgi turėjo įslaptinti savo telefono numerį, mat gerbėjai jam
trukdydavo miegoti skambučiais vidury nakties.

„Early Days“ | Dovilė Tarutytė
Kaip nutiko, kad anglosaksų kalbos bei lite- jaunesnis brolis Hilaris Afrikoje negyveno Ronaldui nuo mažens patiko botanika ir
ratūros profesorius iš Oksfordo tapo hipių – jau 1895-aisiais kartu su mama išvyko kalbos – dar vaikystėje mama jį išmokė lo-
mylimiausiu rašytoju ir vienu iš maginės į Angliją, Birmingamą. Tėvo daugiau ir tyniškai, o vėliau išmoko ir daugybės kitų,
fantastikos (arba fentezi) žanro tėvų? Ir nepamatė – jis mirė nuo karštinės kompli- daugiausiai senovinių kalbų. Būsimasis
kodėl pasakojimai apie hobitus, Žiedą bei kacijų. Mama Mabel abu berniukus augino rašytojas taip žavėjosi kalbomis, kad ėmė
silmarilius išlieka beprotiškai populiarūs ir mokė, iš pradžių padedama savo tėvų, kurti jas pats. Iš pradžių tai buvo vaikiški
net ir po pusės amžiaus? Galiausiai, ką vėliau pati viena. Deja, mama taip pat mirė žaidimai su draugais, bet jie greitai peraugo
veikia Tolkieno gerbėjų – tolkinistų – ben- broliams esant jauniems, 1904-aisiais. Ro- į vis rimtesnius bandymus sukurti tai vie-
druomenės? naldas ir Hilaris liko augti su globėju tėvu nokią, tai kitokią kalbą, panašią į girdimas
Francisu Morganu. Šiam kunigui galime aplink, bet ir nuo jų besiskiriančią. Būtent
Johnas Ronaldas Reuelis Tolkienas gimė būti dėkingi ne tik apskritai už berniukų kalbos buvo vienas iš šaltinių, davusių pra-
1892 metų sausio trečiąją Blumfonteine, auginimą ir ugdymą, bet ir už... pypkiavi- džią visoms Viduržemės legendoms. Bet iki
dabartinėje Pietų Afrikos Respublikoje. Jo mą, kuris toks svarbus hobitų kultūroje. jų dar turėjo praeiti keliolika metų.
tėvas Arthuras Reuelis tuo metu ten dirbo Būtent Morgano pomėgis papsėti pypkę
Afrikos banko skyriaus vedėju. Visgi ilgai padarė didelį įspūdį jaunajam Tolkienui; Per tuos metus Ronaldas sėkmingai baigė
jaunasis Ronaldas (jis visą gyvenimą la- vėliau ir jis perėmė šį įprotį ir suteikė jį kai mokyklą Birmingame ir įstojo į Oksfordo
biau mėgo antrąjį vardą) ir jo dviem metais kuriems puikiai žinomiems veikėjams. universitetą. Žinoma, į kalbų studijas – iš

pradžių klasikinių, vėliau į anglų kalbos

bei literatūros. Šias studijas jis puikiai
baigė 1915 metais ir iškart įstojo į armiją,
o po metų, 1916-ųjų birželį, išvyko į frontą
Prancūzijoje, prie Somos upės. Ten vyko
vienas žiauriausių Pirmojo pasaulinio karo
mūšių – Somos mūšis, kuris per 140 dienų
pasiglemžė daugiau nei milijono karių gy-
vybes. Tarp jų buvo ir keli artimi Tolkieno
draugai iš mokyklos laikų, bet Ronaldas
išgyveno. Tiesa, susirgo apkasų karštine,
daugelį to meto kareivių guldžiusia liga, ir
lapkritį grįžo gydytis į Angliją. Į frontą taip
ir nebeiškeliavo, o 1919-aisiais buvo demo-
bilizuotas.
Sveikdamas karo ligoninėje, Tolkienas

skaitė įvairių kraštų mitus ir užsidegė min-
timi sukurti mitologiją savo kraštui – An-
glijai, ar, dar tiksliau, Mersijai, istoriniam „Lietuvos žygiai“ | Dovilė Tarutytė
vidurio Anglijos regionui, kurio legendos,
gamta ir senovės istorija nuo vaikystės „Hobito“ atsiradimas yra puikus Tolkieno mis. Ryšiai tėra menki, kelios užuominos
jį žavėjo. Žinoma, šios idėjos kilo ne at- charakterio atspindys. Jo mintys visada apie senovinius miestus ir didingų kalvių
sitiktinai – mitai, pasakos bei legendos sukosi apie žodžius ir žodžių reikšmes. Pa- nukaltus ginklus bei elfai, prisimenantys
Ronaldą supo nuo mažų dienų. Visgi dažnai našiai kaip visa "Silmariljono" mitologija tūkstantmečių praeitį. „Žiedų valdove“
būtent 1917 metai laikomi Legendariumo parašyta norint sukurti pasaulį ir jame gy- ryšys išvystytas daugiau, o knygos prie-
– pasakojimų, vėliau tapusių Viduržemės venančias tautas, kurios kalba jau sukurto- duose rašytojas sudėjo nemenką pasaulio
istorijomis – kūrimo pradžia. Šiuose pasa- mis kalbomis, taip „Hobitas“ buvo istorija, istorijos santrauką. Daugelis skaitytojų
kojimuose figūruoja jūreivis Eriolas, arba skirta paaiškinti, kas per padaras tas hobi- ir kritikų pastebi, kad „Žiedų valdove“
Aelfwine („Elfų draugas“), gyvenęs X am- tas yra. Ji prasidėjo maždaug 1930 metais, atsiskleidžiantis Viduržemės pasaulis yra
žiaus Anglijoje. Išplaukęs su draugais į jūrą, kai Tolkienas vertino mokinių rašinius. Ra- gyvas – galima jausti jo istoriją, užrašytą
jis buvo nuneštas į elfų kraštus, kur išgirdo dęs tarp jų tuščią lapą, pagautas įkvėpimo, kiekvienoje dainoje, medyje ar tūkstantme-
pasakojimus apie senovės žygdarbius ir he- užrašė sakinį: „Oloje po žeme gyveno ho- čius menančioje tvirtovės sienoje. Gerbėjai
rojus. Eriolo kelionė aprašyta „Prarastųjų bitas.“ Tada jam natūraliai kilo klausimas kartais juokauja, kad ne vienas trumpas
sakmių knygoje“ („The Book of Lost Tales“) – o kas yra „hobitas“? Taip per porą metų veikėjų ar pasakotojo komentaras slepia
– dviejų dalių rinkinyje, kuriuo prasideda atsirado rašytojo vaikams skirta pasaka. Tik tris tūkstančius metų istorijos. Nes ta is-
„Viduržemės istorijos“ („The History of dar po ketverių metų ją pastebėjo leidyklos torija iš tiesų egzistavo – „Silmariljono“
Middle-Earth“) serija, apimanti Tolkieno atstovė, o 1937-aisiais „Hobitas, arba Ten legendose.
kūrybos evoliuciją nuo pirmųjų etapų iki ir Atgal“ buvo išspausdintas.
gyvenimo pabaigos. Bet net ir šie pirmieji „Žiedų valdovas“ sulaukė daugybės kriti-
kūriniai labai daugeliu elementų panašūs į Knyga sulaukė didžiulio ir pačiam Ronaldui kų liaupsių ir buvo gerai perkama knyga;
tas istorijas, kurias randame 1977-aisiais labai netikėto populiarumo. Leidėjui pa- puikiai apie ją atsiliepė ir geras Tolkieno
išleistame „Silmariljone“ („The Silmaril- prašius parašyti tęsinį, Tolkienas pasiūlė draugas, „Narnijos kronikų“ autorius
lion“). publikacijai „Silmariljoną“, tačiau jam C. S. Lewisas. Visgi didžiausia populiarumo
buvo atsakyta, kad skaitytojai nori daugiau banga kilo ne iškart, o tik praėjus maždaug
„Silmariljonas“ – daugiau nei knyga. Tai istorijų apie hobitus, o ne apie senovės dešimčiai metų po išleidimo, kai JAV pasi-
ir viso gyvenimo projektas, vystytas beveik elfų žygdarbius. Tad Tolkienas sėdo rašyti rodė versijos minkštais viršeliais. Tuo metu
šešis dešimtmečius. Nors „mitologijos An- „Naująjį hobitą“, kuris vėliau tapo „Žiedų gimstantis hipių judėjimas įsimylėjo eska-
glijai“ idėjos rašytojas atsisakė gan greitai, valdovu“. Rašymas, švelniai tariant, užtru- pistinius kūrinius, kiek tik tai įmanoma.
pačios legendos išliko, kad ir pakitusios. ko – galutinė rankraščio versija parengta Susitapatinimas su kūrinių veikėjais, kos-
„Senųjų dienų“ mitai aprėpė pasaulio su- tik penktojo dešimtmečio pabaigoje, o prie- tiumų gamyba, pabėgimai į miškus gyventi
kūrimą, dievų karus, herojiškus žygius ir dų rašymas užtruko dar keletą metų, tad elfiškose komunose, šūkiai „Frodo gyvas!“
viską persmelkiantį tragizmą, kylantį iš „naujos istorijos apie hobitus“ skaitytojai ir dar daug visokiausių meilės apraiškų...
Tamsos valdovo Melkoro Morgoto pasėtų sulaukė tik 1954-aisiais. Tolkieną jos gąsdino – ar bent jau nedžiu-
suteršimo daigų. Gali pasirodyti kiek neti- gino. Hipių deklaruojama pagonybė, laisva
kėta, kad prie tokių didingų istorijų gebėjo „Hobitas“ nebuvo pirma ar vienintelė meilė ir kitų socialinių normų laužymas
prisišlieti ir vaikiška apysaka apie hobitą Tolkieno parašyta istorija vaikams, bet ji labai kontrastavo su Tolkieno religingumu
Bilbą. išskirtinė ryšiu su „Silmariljono“ legendo- bei konservatyvumu, kurį jis norėjo per-

teikti ir kūriniuose. Bet, kaip gerai žinome, no kūrybai. Pagrindiniai jų renginiai su- Einant metams, Tolkieno gerbėjų klubų
kūriniai dažnai ima gyventi atskirą gyveni- traukia tūkstančius dalyvių iš viso pasaulio. atsirado visame pasaulyje – Vokietijoje,
mą nuo savo kūrėjų. Švedijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Peru,
Susidomėjimas Tolkieno kūryba neblėso Italijoje, Filipinuose... Kai kurie išliko akty-
Išaugus „Žiedų valdovo“ populiarumui, ir po rašytojo mirties 1973 metų rugsėjo vūs iki šių dienų, kiti nunyko, bet juos pa-
gerbėjai ėmė burtis į klubus. Daugybė jų 2 dieną. Jauniausias sūnus Christopheris keitė nauji. Kiek įvairiausių tolkinistų orga-
septintojo dešimtmečio pabaigoje būrėsi tapo tėvo literatūrinio palikimo vykdytoju nizacijų yra šiandien, turbūt tiksliai nežino
universitetuose, bet išgyvendavo tik iki kol ir pradėjo rinkti, sisteminti ir po truputį niekas, bet skaičius tikrai viršija šimtą.
pagrindiniai entuziastai baigdavo studijas. publikuoti Profesoriaus raštus. Pirmasis
Visgi kelios išliko ilgiau ir aprėpė visą šalį reikšmingas kūrinys buvo jau minėtasis Lietuvos skaitytojai su Tolkieno kūryba
ar net tapo tarptautinėmis. Bene seniau- „Silmariljonas“, supažindinęs skaitytojus lietuviškai pirmą kartą susipažino 1985
sia tokia organizacija yra Mitopoezijos su pagrindinėmis Senųjų dienų istorijomis. metais, kai buvo išleistas „Hobitas“. Po
bendruomenė (Mythopoeic Society), skirta Vėliau išleistos „Nebaigtosios sakmės“ dešimtmečio sulaukėme ir „Žiedų valdo-
tyrinėti mitų kūryba – mitopoezija – užsi- („Unfinished Tales“) – kaip byloja pavadi- vo“ knygų: 1994-aisiais „Žiedo brolijos“,
imančių autorių darbus.. Aišku, daugiausiai nimas, tai istorijos, kurias Tolkienas rašyti 1998-aisiais „Dviejų tvirtovių“, o 2001
dėmesio skiriama Tolkienui, Lewisui, kitam pradėjo, bet nebaigė. Kai kurios iš jų buvo metais – „Karaliaus sugrįžimo“. Pastarųjų
jų draugui Charlesui Williamsui, bet šios ilgesni „Silmariljone“ publikuotų legendų vertėjas Andrius Tapinas 1995-aisiais su
bendruomenės akiratin papuola ir daugybė variantai, kitos – anksčiau fanams niekur bendraminčiais įkūrė ir klubą „Lietuvos
kitų autorių. Nuo 1969 metų Jungtinėje Ka- nematytos istorijos. Tokia publikacija tapo Tolkino brolija“ – tai buvo pirmoji tolki-
ralystėje veikia Tolkieno bendruomenė (The tam tikru eksperimentu – ar sulauks su- nistų bendruomenė mūsų šalyje. Kelias de-
Tolkien Society), kuri kartu yra ir daugumos sidomėjimo neužbaigtų kūrinių rinkinys, šimtis narių vienijęs klubas rengė festiva-
pasaulinių Tolkieno gerbėjų klubų skėtinė papildytas Christopherio komentarais. lius „Tolkinikonus“, organizavo vaidmenų
organizacija. Sulaukė. Tai paskatino jį pradėti dvylikos žaidimus, planavo leisti mėgėjišką žurnalą
tomų „Viduržemės istoriją“, leistą nuo (fanziną). Tiesa, entuziazmo pakako tik po-
The Tolkien Society buvo iš dalies įkurta dėl 1983 iki 1996 metų. Dar vėliau žymiausių rai metų veiklos – vėliau dalis klubo narių
to, kad britams neatrodė teisinga, jog tarp „Silmariljono“ istorijų pilnesnės versijos įkūrė kitą, jau į žaidimus orientuotą, fan-
„Žiedų valdovo“ gerbėjų, regis, dominuoja išleistos atskiromis knygomis: „Hūrino tastų klubą „Legionas“.
amerikiečiai hipiai – taip britų organiza- vaikai“ 2007-aisiais, „Berenas ir Lūtije-
cija turėjo tapti atsvara jiems. Ir tikrai nuo na“ 2017-aisiais, „Gondolino žlugimas“ Nauja Viduržemės populiarumo banga kilo
pat pradžių The Tolkien Society organizavo 2018-aisiais. Pridėjus įvairias knygas, šio amžiaus pradžioje, pasirodžius „Žie-
seminarus, akademines diskusijas bei kitus nesusijusias su Viduržeme, naujų Tolkieno dų valdovo“ filmų trilogijai. Tai nebuvo
rimtus renginius, skirtus nagrinėti Tolkie- knygų fanai sulaukdavo kone kasmet. pirmoji Tolkieno kūrinių adaptacija – dar
KADRAS IŠ „HOBBIT“ FILMAVIMO AIKŠTELĖS

At the Gate of Moria | Dovilė Tarutytė

šeštajame dešimtmetyje „Žiedų valdovas“ 2009-aisiais įkurta oficiali organizacija ir driems tarptautiniams projektams. Jau
paverstas radijo pjese, 1977-1980 metais pradėti kasmėnesiniai gyvi susitikimai – minėti didieji festivaliai – tiek Jungtinėje
sukurti animaciniai filmai „Hobitas“, „Žie- Tolkinėjimai. Pradžioje orientuoti į Tolkie- Karalystėje, tiek Vokietijoje ar JAV – su-
dų valdovas“ ir „Karaliaus sugrįžimas“ – no kūrybos nagrinėjimą, vėliau jie aprėpė traukia dalyvių iš daugybės šalių. „Tolkien
pastarasis sukurtas todėl, kad animacinio vis platesnį temų, susijusių su fantastika, Lietuva“ irgi turėjo tarptautinių renginių:
„Žiedų valdovo“ kūrėjai apėmė tik pirmus mitologija ir istorija, ratą. 2019 metais nuo viešnagės Estijos tolkinistų festivalyje
du trečdalius istorijos. Buvo ir spektaklių, Tolkinėjimus pakeitė „Kavinė fantastiška“ 2006-aisiais iki gyvo veiksmo vaidmenų
netgi bandymų kurti serialus. Visgi Peterio – taip pat kasmėnesinių atvirų seminarų žaidimų su latviais 2014 ir 2015 metais.
Jacksono režisuoti filmai virto tikra sensa- įvairiausiomis su fantastika susijusiomis Didžiausia mūsų tarptautinė veikla – net
cija, tapo vienais pelningiausių filmų kino temomis serija. Patys Tolkinėjimai netru- trys Europos komisijos finansuoti jaunimo
istorijoje ir susižėrė daugybę apdovanoji- kus sugrįžo kaip Profesoriaus kūrinių apta- mainų projektai. 2013 metais kartu su ben-
mų. Neretai sakoma, kad jie buvo kertinis rimas skyrius po skyriaus – puiki vieta dar draminčiais iš Vengrijos savaitę žygiavome
akmuo, ant kurių stovi visa šiandieninio neskaičiusiems prisijungti ir susipažinti su ir stovyklavome Aukštaitijos miškuose,
fantastinio kino įvairovė – nuo „Marvel“ Viduržemės pasauliu. 2016-aisiais jau mes patys bei suomiai
superherojų visatos iki „Sostų karų“ se- svečiavomės Vengrijoje, kur irgi savaitę
rialo. Nenuostabu, kad filmai atnaujino „Tolkien Lietuva“ organizuoja ir daugiau atkūrinėjome Grafystę ir mokėmės įvai-
susidomėjimą ir Tolkieno knygomis, o fantastinių veiklų, toli gražu artimai nesu- riausių amatų, o 2018-aisiais vėl Lietuvoje
daugeliui žmonių tai tapo pirmuoju langu į sijusių su Tolkienu. Nuo 2014 metų kiekvie- su vengrais ir latviais įkūrinėjome Rohaną
Viduržemės pasaulį. ną mėnesį renkamės į Fantastinių knygų gyvo veiksmo vaidmenų žaidimais. Šiemet
klubą aptarti tiek visišką fantastikos klasi- arba kitąmet panašus projektas – kelionė ir
Išaugęs susidomėjimas neaplenkė ir Lietu- ką, tiek naujausius kūrinius, jų autorius bei žaidimas – turėtų vykti Vengrijoje.
vos. Mūsų šalyje jis gerai sutapo ir su inter- gvildenamas idėjas. Nuo 2016-ųjų dukart
neto plitimu bei diskusijų forumų, kaip pa- per metus vyksta stalo vaidmenų žaidi- Norite susipažinti su Tolkieno kūryba, jo
grindinės bendravimo terpės, atsiradimu. mų festivalis „RPG Namelis“, kurio metu gerbėjais pasaulyje ir Lietuvoje bei mūsų
2003 metais įkurta tokia virtuali bendruo- pusšimtis entuziastų praleidžia savaitgalį veikla plačiau? Apsilankykite šiuose tinkla-
menė „Tolkien Lietuva“ buvo vienas iš bent užmiestyje žaisdami mėgstamus žaidimus. lapiuose bei socialinių tinklų paskyrose:
keturių Tolkieno kūrybai skirtų lietuviškų Taip pat 2016-aisiais į Lietuvą atvežėme
forumų. Tiesa, kiti jau nugrimzdo istorijos jugger – komandinę sporto šaką, prime-
užmarštin, o „Tolkien Lietuva“ jau beveik nančią regbio ir fechtavimo hibridą. Kuo
www.tolkiensociety.org
du dešimtmečius gyvuoja, auga ir plečiasi. sportas susijęs su fantastika? Jugger žaidi-
mas sukurtas postpokaliptiniam 1989 metų
Ką veikia tolkinistai Lietuvoje? Iš interne- filmui „Blood of the Heroes“. Nors pats www.tolkien.lt
tinių diskusijų netrukome pasukti gyvų su- filmas nebuvo labai sėkmingas, sporto šaka
sitikimų link. Įdomu, kad tokia tendencija sudomino daugybę žmonių – iš pradžių
buvo priešinga tam, kas amžiaus pradžioje Australijoje, vėliau JAV, Vokietijoje, Ispani-
Facebook grupės:
vyko su kitais fantastikos mėgėjų klubais: joje, o laikui bėgant ir daugelyje kitų šalių.
atsiradus forumams, jie vis labiau traukėsi Mūsų jugger komanda – „Two Towers“ –
į virtualybę, o realūs susitikimai ir rengi- treniruojasi kiekvieną savaitę ir sėkmingai tolkien lietuva
niai ėmė nykti. Tačiau „Tolkien Lietuvos“ dalyvauja tarptautiniuose turnyruose.
veiklos realiame pasaulyje vis gausėjo. Bene The Tolkien Society
pirmasis susitikimas įvyko paskutiniame Pastaraisiais metais didžiausias „Tolkien
„Tolkinikone“, kuriuos vis dar organizavo Lietuvos“ renginys yra „Lituaniconas“
Facebook puslapiai:
buvusios „Lietuvos Tolkino brolijos“ na- – fantastinės kūrybos ir idėjų festivalis.
riai. Ėjome žiūrėti „Karaliaus sugrįžimo“. Apskritai jis vyksta kasmet nuo 1990-ųjų ir
Vėliau prasidėjo pėsčiųjų žygiai, įskaitant yra seniausias fantastikos festivalis – kon- kavinė fantastiška
savaitės trukmės kelionę po miškus vasa- ventas – Lietuvoje. Jo istorija aprašyta ke-
rą, bendruomenės gimtadienio šventės, tvirtajame (2020 vasaros) „Protagonisto“ rpg namelis
vasaros ir rudens stovyklos – tradicijos, numeryje. „Tolkien Lietuva“ organizuoti
išlikusios iki šių dienų. Nors bendruomenė „Lituaniconą“ apsiėmė nuo 2016 metų.
jugger lithuania
per šiuos metus keitėsi, visa tai išėjo tik į 32-asis festivalis įvyks kitąmet, greičiausiai
lituanicon
naudą. balandį – kol kas negalime garantuoti, kad
gyvai (teksto rašymo metu Lietuva kaip tik tL draugija
2008 metais į lietuvių kalbą išversti „Hūri- niro į antrąjį karantiną), tačiau tikrai rasi-
no vaikai“, 2009-aisiais – „Silmariljonas“. me galimybę visiems norintiems pasinerti į
Šie įvykiai, kaip ir po keleto metų pasiro- fantastikos pasaulius.
dę „Hobito“ filmai, dar labiau išaugino
„Tolkien Lietuva“ bendruomenę, suteikė Tolkinistų organizacijų egzistavimas vi-
naujų galimybių bei paskatino plėsti veiklą. same pasaulyje suteikia galimybę ir ben-

Protagonistas rekomenduoja: fantastinė žiemos muzika
fantastinė žiemos muzika
Ne visuomet įmanoma pateikti tam tikras temas visose srityse. Ne visuomet tai, kas
mums puikiai veikia kaip vaizdinė medžiaga, suteiks tokius pačius gerus įspūdžius kaip
skaitomas tekstas. Ir tuo labiau ne visuomet tiek vaizdinė medžiaga, tiek tekstas gali
tapti garsine kelione. Tačiau fantasy yra ta tema, kurią ne vienas išbandė. Ir bandymai
buvo tikrai sėkmingi. Užtenka tik užsidėti ausines, paspausti „play“ ir mes jau jaučiamės
tarsi būtume kitame pasaulyje, kuriame magija, burtai ir mitologija yra tiek pat realūs,
kaip ir mūsų įprasta kasdienybė.
Todėl šiai žiemai parinkome penkis fantasy temos albumus, kurie šaltais ir tamsiais
vakarais gali mus perkelti į kur kas spalvingesnius pasaulius, draskomus gėrio ir blogio
kovų.
Hawkwind – The Chronicle of the Black Sword (1985 m.)

Britų grupė „Hawkwind“, kuri dažnai įvardijama kaip viena iš space rock žanro pionierių,
1985 metais jau nebe primą kartą sujungė savo jėgas su fantasy autoriumi Michael‘u Moor-
cok‘u, tačiau galutinis rezultatas buvo kitoks nei daugelis tikėjosi. Anksčiau grupė ne kartą
cituodavo rašytojo knygas savo dainose, bet „The Cronicles of the Black Sword“ koncepci-
nio albumo veiksmas tiesiogine prasme vyksta vienoje iš rašytojo sukurtų visatų. Albume
pasirodo tokie Michael‘o Moorcock‘o sukurti personažai kaip Elric‘as ir Jerry Cornelius, tad
šio autoriaus knygų, kurias kadaise leido „Eridanas“, gerbėjai klausydami „The Cronicles of
the Black Sword“ albumo jausis tarsi vėl persikėlę į savo mėgstamų knygų pasaulį.
Iron Maiden – Seventh Son of a Seventh Son (1988 m.)

Sunkiojo metalo muzikos grupė „Iron Maiden“ visada buvo mūsų muzikos redaktoriaus
akiratyje ir štai ėmus kalbėti apie fantasy temas muzikoje jis netrukus spragtelėjo pirštais ir
garsiai pasakė „Seventh Son of a Seventh Son“. Septintuoju grupės albumu simboliškai tapo
įvairių kultūrų tautosakoje pasakojamos istorijos apie septintojo sūnaus septintąjį sūnų,
dažnai turintį magiškų gebėjimų, kuris tampa albumo pasakojamos istorijos pagrindiniu
veikėju. Istorija, žinoma, yra apie nuolatinę gėrio ir blogio dvikovą, tačiau, kaip sakė pats
grupės vokalistas Bruce'as Dickinson'as, ši gėrio ir blogio kova nėra tipinė, nes joje atsi-
spindi „ne rožėmis klotas“ grupės narių gyvenimas.
Beje, „Seventh Son of a Seventh Son“, kuris yra vienintelis grupės koncepcinis albumas, iki
šiol yra laikomas vienu geriausių metalo muzikos albumų.

Protagonistas rekomenduoja: fantastinė žiemos muzika
The Sword – Warp Riders (2010 m.)

Amerikiečių sunkiojo metalo grupės „The Sword“ trečiais albumas „Warp Riders“, iš tiesų,
nėra tik fantasy koncepcinis albumas. Šiame albume nuolatos pinamos tiek fantasy, tiek
mokslinės fantastikos temos ir tai daroma labai subtiliai. Grupės vokalistas ir pagrindinis
dainų autorius John‘as D. Cronise'as viename interviu šį albumą pavadino garso takeliu
savo sukurtai istorijai. Šio albumo istorijos, kaip ir prieš tai minėtojo „Seventh Son of a
Seventh Son“, pagrindinis motyvas taip pat yra gėrio ir blogio kova. Tik „Warp Riders“ tai
pasakojama iš lankininko Ereth perspektyvos. Pats albumo protagonistas buvo ištremtas iš
savo klano ir dabar lydi klausytoją izoliuotoje Acherono planetoje, kurios viena pusė nuola-
tos deginama saulės, o kita – skendi amžinoje tamsoje.
Insomnium – Winter‘s Gate (2016 m.)

Turbūt nemažai šio žurnalo skaitytojų vienaip ar kitaip pažįstami su vikingų legendomis
ir skandinavų mitologija. Prie to nemažai prisidėjo tokie kūriniai kaip „Vikings“ serialas
bei „God of War“ ir „Assassin‘s Creed: Valhalla“ žaidimai. Tačiau ar bandėte patirti vikin-
gų įkvėptą epinę istorija akustiniu būdu? Tiesa, koncepcinių albumų apie vikingus yra ir
daugiau, bet „Winter‘s Gate“ į „Protagonisto“ rekomendacijas pateko dėl savo kūrybinių
sprendimų. Suomių melodiškojo death metal grupės „Insomnium“ 2016 metais išleistas al-
bumas pasakoja istorija apie grupę vikingų karių, kovojančių su paranormaliomis jėgomis.
Ir visa tai pateikiama vienoje į septynias dalis suskirstytoje 40 minučių trunkančioje dainoje
(nebent albumo ieškosite populiariose interneto platformose – tuomet rasite septynias
atskirtas dainas). Kartu su albumu buvo išleista grupės vokalisto ir bosisto Niilo Sevänen'o
parašyta knyga, kuri papildo albumo pasakojamą istoriją ir sukuria vientisą ir epišką kūrinį.
Įvairūs atlikėjai – For the Throne: Music Inspired by the HBO Series Game
of Thrones (2019 m.)
Šis albumas smarkiai išsiskiria iš visų kitų muzikos rekomendacijų šiame „Protagonisto“
numeryje. Pirmiausia – kalbant apie žanrą. „For the Throne“ yra skirtingų dainų rinkinys,
tad per 46 minutes girdime viską nuo roko iki hip-hopo ir pop muzikos. Antra – šis albu-
mas buvo sukurtas „HBO“ pastangomis tam, kad palydėtų paskutinįjį „Game of Thrones“
sezoną. Ir trečia – šis albumas tikrai nėra kokybiškiausia fantasy įkvėptos muzikos reko-
mendacija. Bet...! Dainos šiame albume tikrai gerai atspindi serialo atmosferą, kurią dauge-
lis iš mūsų labai greitai pamėgo. Be to, nors albumo turinys buvo kurtas tam, kad gyvuotų
kaip atskiras nuo serialo kūrinys, ne kartą klausantis galima pagauti save įsivaizduojant
tam tikrą dainą konkrečioje serialo scenoje ir kokį gerą garso takelį ji būtų sukūrusi. Mūsų
muzikos redaktorius teigė, kad viena geriausiai tokius įspūdžius suteikiančių dainų albume
yra The Weeknd, SZA ir Travis Scott'o bendras darbas „Power is Power“.
Ir, na, neslėpkime, kartais nėra taip jau blogai atlikėjams ar mums, klusytojams, šiek tiek
geek out‘inti dėl mėgstamo serialo.

Interviu: Justinas žilinskas „Vis dar laukiu savo bestselerio“ | Greta Musteikienė
INTERVIU:
Justinas žilinskas
„Vis dar laukiu savo
bestselerio“ Greta Musteikienė
Rašymo mėgėja, norinti tai daryti vis geriau ir
geriau, dviejų elektroninių knygų autorė.
Tikriausiai sunku būtų atrasti žmogų, besidomintį lietuviška fantastika ir negirdėjusį

apie Justiną Žilinską. Justiną galima pamatyti turbūt visur, kur vyksta fantastikos
renginys, jo apsakymus perskaityti daugumoje per pastaruosius 20 metų išleistų
lietuvių fantastikos apsakymų rinkinių, taip pat ir „Protagonisto“ vasaros numeryje.
Jei vis tik kažkaip nutiko, kad su Justinu Žilinsku dar nesusidūrėte, trumpai pristatysiu.
Justinas Žilinskas, pagal profesiją teisininkas, tarptautinės humanitarinės teisės
specialistas, Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės
instituto profesorius, taip pat yra ir rašytojas-fantastas, vaikų literatūros autorius,
vienas iš nuolatinių „Lituanicon“ literatūros konkursų komisijos narių, parašęs nemažą
kiekį fantastinių apsakymų ir kelias fantastines knygas. Viena iš jų - fantastinė
knyga vaikams „Kaukas Gugis ir Kerų karas“ Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros
asociacijos Lietuvos skyriaus išrinkta kaip geriausia 2017 metų knyga jaunesniems
paaugliams, 2018 metais nominuota metų knygos rinkimuose. Knyga „KGB vaikai“
tituluojama lietuvišku bestseleriu, be to, dar yra trys knygos jauniesiems skaitytojams
ir dvi, skirtos vyresniems: „Genomas 3000“ ir „Sarbintai“. Kažkaip net keista, kad iki šiol
„Protagonistui“ jo nepakalbinom. Taigi taisau padėtį ir perduodu žodį autoriui.

Justinas žilinskas (asm. archyvo nuotrauka)
Tai pradėkim nuo pradžių. Kaip prasidėjo tavo pažintis su fantastika? apibrėžtesnis rašymas prasidėjo atėjus į internetą ir radus ten ku-
riančių ar besidominčių bendraminčių el. pašto konferencijas. Taip
Nepamenu, bet galbūt tai buvo nuskaitytas John'o Wyndham'o ir gimė pirmieji jau aiškiai apibrėžti fantastiniai apsakymai.
„Trifidų dienų“ egzempliorius dėdės namų bibliotekoje? Bet gerai
pamenu, kad iš draugų parsinešdavau kalną „Zenito“ serijos knygų, Apie ką buvo tie pirmieji apsakymai? Ar Lietuvos fantastų bendruomenei teko juos
tada grįždavau iš mokyklos, užsikurdavau sriubą ant plytelės, ir, matyti ar tik tiems bendraminčiams?
dar nenusirengęs uniformos, griūdavau ant lovos skaityti. Kartais
ir sriuba pridegdavo - atrodo, taip nutiko, kai skaičiau Michael'o Tai buvo neilgos istorijos - viena apie merginą, turinčią Psi galių ir
Crichton'o „Andromedos štamą“. verčiančią ją įsimylėti vaikiną (nežinau, čia svajonė ar košmaras,
bet baigiasi blogai), kita - apie skenduolį, norėjusį nusitempti į
Nuo tų laikų tikriausiai perskaitei daugybę fantastikos knygų. Gal galėtum Žeimeną turistą (baigėsi gerai, nes laiku pašaukė mergina), ir tokia
išvardinti, kokios penkios įsiminė ar patiko labiausiai? fantazija „Doom“ kaip virtualaus atrakciono temomis „Per tikra“.
Tai pirmuosius matė mano tinklalapio lankytojai, el. konferencijų
Nebus čia didelių atradimų: tos pačios John'o Wyndham'o „Trifidų dalyviai, IRC bičiuliai, „Per tikra“ netgi buvo išspausdintas kartu su
dienos“, Andrzej'aus Sapkowski'o „Raganiaus“ ciklas, Stanis- Vilniaus fantastų klubo „Dorado“ istorijos brošiūra, atrodo, klubo
law'o Lem'o „Nenugalimas“, Neil'o Gaiman'o „Amerikos dievai“, 25-mečiui. Na, ir pirmasis pasakojimas apie Gugį taip pat yra iš tų
Robert'o Shackley apsakymai, Frank'o Herbert'o „Kopa“... Sunku pirmųjų istorijų.
atsiplėšti nuo klasikos.
Dabar esi vienas iš žinomiausių ir labiausiai matomų Lietuvos fantastų. Koks buvo
O kada pats pradėjai rašyti fantastiką? Kaip kilo toks poreikis? tavo kelias nuo tų el.konferencijų, IRC ir „Dorado“ klubo?
Aš visą laiką kažką rašinėdavau, kai pradėjau skaityti fantastiką, Kelias, kaip bebūtų keista, siejosi su muzika - vat 1996 metų
tuose rašymuose atsirado ir fantastikos. Bet labiau mėgau kitą „Lituanicone“ Lina Darbutaitė skaitė paskaitą, kurioje kalbėjo apie
užsiėmimą - mintyse pratęsti mėgstamas knygas. Aš galėdavau fantastikos įvaizdžius Boriso Grebenščikovo kūryboje. Ten aš ir
vaikščioti ir balsu pasakoti, kas ten dėjosi toliau. Ypatingą postūmį atplaukiau, paskui paprašiau jos, kad leistų man jos paskaitą publi-
tie pasakojimai įgavo, kai 1988 m. Vokietijoje pamačiau „Žvaigž- kuoti internete. Tada paaiškėjo, kad ji - iš „Dorado“, kad „Dorado“
džių karus“, kuriuos prieš tai buvau „matęs“ tik perpasakojimo kaupiasi rašantys fantastiką... Ir taip ten atsiradau, man patiko ten
pavidalu. Štai tada jau mano veikėjai (įskaitant lietuvių karius iš sutikti žmonės, ir iki šiol tebesu tarp jų.
P. Tarasenkos „Pabėgimo“) net į kosmosą kilo. Kokybiškesnis,

Kūrybos kančios?
Tai pereinam prie Gugio. Kaip kilo mintis rašyti apie kauką, rašyti lietuvių mitolo- Gana gerai pamenu reklaminį Gugio veidą - tą minkštą žaislą kailine apykakle. Jis,
gijos temomis? Ir ar manei, kad su tuo veikėju taip ilgai teks gyventi? žinoma, įsimena, bet lyg ir sudaro įspūdį, kad Gugio nuotykiai turėtų būti įdomūs
dar visai nedideliems vaikams. O kai atsiverti ir pradedi skaityti, pasirodo, kad
Taip iš karto? Na, gerai... Mintis kilo visiškai spontaniškai, vieną visai rimti dalykai knygoje nagrinėjami. Kokio amžiaus skaitytojui pats rekomen-
pavakarį, tiesiog sėdint prie kompo, nors paskui aš jos šaltinius duotum šias knygas?
atseku. Kūrinėlis turėjo vadintis „Slaptoji tarnyba“, ir pasakoti
apie tai, kaip kaukai tampa slaptais senovės lietuvių dalinių kariais, Ne minkštas žaislas kailine apykakle, o lėlė, nuvelta profesiona-
kurie priešų lankų temples nupjausto, dar ten ką nors pridaro. O lios lėlininkės - Aistės Žiūkienės! Ne, tai nėra istorijos mažiems
meilė mitologijai (nors nežinau, ar meilė, greičiau - noras su ja vaikams, norint skaityti Gugį jau reikia mokėti gerai skaityti, aš
žaisti) atėjo iš Martyno Vainilaičio mitologinės poemos „Brukne- nesu gailestingas skaitytojui - žodynas sudėtingesnis, kišu visokius
lė“, kurios didelę dalį ne tik moku mintinai, bet kažkada, gavęs archaizmus, dar priveliu ir tik suaugusiems skirto turinio, inter-
poeto leidimą, buvau įkėlęs į internetą atskiru puslapiu. Bet čia jau tekstų. Kažkada sakiau, kad tai - knyga visai šeimai, panašiai kaip
ilgas kitas pasakojimas... O kodėl lietuviai? O todėl, kad vaikystė Šreko animaciniai filmai. Tik, žinoma, man toloka iki Šreko autorių
praleista „ant“ Lietuvos istorijos, P. Tarasenkos, R. Neimanto, ir V. sugebėjimų juokauti. Tad pirma knyga - sakyčiau, 8-10, antroji -
Misevičiaus knygų, ir perskaitytas Tolkienas (tuomet dar rusiš- 10-12, trečiąją rašau dabar ir ji bus 12-14. Žinoma, iki 99 ir daugiau.
kai). Tad natūraliai kilo klausimas: kodėl niekas nerašo apie mūsų
„mažąsias tautas“? Bet - vėlgi - tai nebuvo apmąstytas projektas, O kaip gimė Gugis kaip knygos veikėjas? Kaip apskritai gimsta tavo knygų veikėjai?
tai buvo impulsas - kurti. Ar jie metodiškai suplanuojami? O gal turi gyvus žmones įkvėpėjus?
Prisipažinsiu, kad skaičiau tik antrą Gugio dalį, bet pastebėjau kad įvairių isto- Paprastai jie ateina spontaniškai - staiga iš kažkur šliopt, ir - labas,
rinių ir mitologinių detalių ten tikrai nemažai. Ar teko dar kažkuo papildomai aš - tavo veikėjas. Tik paskui gali mėginti dekonstruoti, kad Gugį
domėtis (skaityti, konsultuotis) apie tai, ar viskas jau iš anksčiau sukaupto žinių sukūrei iš kažkokio ewokio, hobito ir Harkos mišinio, o Rasa Raške-
bagažo? vičiūtė - kelių pažįstamų merginų mišinys. Metodiškas planavimas
prasideda, kai imi galvoti - gal kažkoks nuobodokas tas veikėjas,
Taip, teko, bet aš nekeliu sau tikslo atkurti tikslią mitologiją, neke- reiktų pagalvoti apie jo priešistorę, ar kokias nors įdomybes... Taip
liu tikslo atkartoti sakmes. Man daug smagiau sukurti savo versiją Terencas Didas pradeda maniakiškai plautis rankas, o Teodoras
„kaip buvo“ (ir taip aitvarai virsta ugniagesiais), ir dar užsiimti Raškevičius vaikystėje feilino per pianino perklausą.
visokiais vartymais ir perkūrimais, čia aš - visiškas Sapkowskio
gerbėjas ir šiek tiek mėgdžiotojas. Kažkuriuo metu daug klausiau kūrybinio rašymo kursų, ir atradau,
kad nemažai ten mokomų dalykų darydavau intuityviai. Tai dabar
bent žinau, kas tai yra!

Labai ant bangos dabar tie rašymo kursai. Kaip pats manai: verta jų klausytis/ Žodžiu, vaikai turi, ko laukti. O kaip su suaugusiais fantastikos skaitytojais? Ar
juose dalyvauti ar vis tik geriau savo energiją ir laiką skirti tiesiog rašymui ir yra kokių, nors ir tolimų, planų parašyti fantastinę istoriją jiems?
praktikai?
Tikėkimės, kad turi. Su kūriniu visada taip - galvoji, kad su juo
Nepakenks, tik jeigu jau imiesi kursų, tada - būtinai praktikuokis. apversi pasaulį, o nieko ypatingo neįvyksta. Galvoji, kad nieko
Rašyti išmokstama rašant. Daug rašant ir daug taisant. Na, bent jau ypatingo neįvyks - o jis ima ir susirenka premijas. Dėl suaugusių -
mano toks kelias, jeigu galiu sakyti, kad rašyti išmokau. Žino- tikrai norėčiau kada grįžti prie mokslinės fantastikos, be to, ir „KGB
ma, visada yra ir filologijos studijos, jeigu nori daugiau nei „šiaip vaikų“ antroji dalis yra pradėta. Bet, deja, laiko ne visada viskam
kursų“. užtenka. Ir noro, žinoma, o ką jau kalbėti apie įkvėpimą.
Tai kaip vyksta tavo knygų rašymas? Pirma - juodraštis, o paskui daug taisymų? Dėl premijinio kūrinio lyg ir aišku, o kuris (kurie) iš tavo kūrinių, tavo nuomone,
Ar vis tik norisi iš pirmo karto parašyti puikiai? liko mažai pastebėti ar neįvertinti?
„Juodraštis“ yra labai sąlyginis pavadinimas, dabar turbūt jau Na, aš labai didžiuojuosi pirmuoju „Gugiu“, tuo metu Lietuvoje
tenka juos vadinti „versijomis“. Paprastai būna pirma versija. Ne- nieko panašaus nebuvo, tikėjausi daugiau. Taip pat įdomiai nutiko
būtinai knygos, gali būti ir puslapio. Kitą dieną, jis jau virsta antra su „KGB vaikais“ - dabar yra ta 1990-inių manija, prasidėjusi su
versija, nes paprastai skaitau, ką parašiau, ir dailinu, redaguoju, R. Kmitos „Pietinia kronikos“. Aš apie 1996 metus rašiau dar 2003,
keičiu, ir tik tada, kai mane tenkina, judu toliau tekstu. Taip atsi- bet labai įdomu - knyga gerai startavo, bet sustojo ties antro tiražo
randa rankraščio versija, kuri jau keliauja protingiems žmonėms puse. Kodėl? Iki šiol nežinau, matyt, autoriaus talento trūkumas.
arba beta testuotojams - draugams, o jeigu jau leidyklai įsiparei- Vis dar laukiu savo „bestselerio“, kitaip tariant.
gojęs - leidėjams. Klausau pastabų, atsižvelgiu arba ne (dažniau -
taip), ir gaminu kitą versiją. Taip iki pergalingos pabaigos. O jei pafantazavus: jei kokia kino studija imtųsi ekranizuoti kurią nors tavo
knygą – kurią labiausiai norėtum pamatyti ekrane?
Tai kurioje rašymo fazėje (t.y. versijoje) dabar trečioji knyga apie Gugį?
Matyt, kad Gugį, kurią nors iš jo istorijų - galbūt su aitvaru? „KGB
Pirmosios versijos būklėje, t.y. vis dar gimsta. vaikai“ man jau dabar atrodo kaip beveik scenarijus, bet lietuviška
fantastika? Nu, nu...
Tai greitu metu (pavyzdžiui kitąmet) knygos dar nelaukti?
Kitąmet, matyt, ne, nebent į metų pabaigą. Kol kas leidybiniai

planai dėliojasi taip.

Nekukli asmeninė autoriaus krūvelė

Bet tai kas gi yra negerai su lietuviška fantastika? Tavo bibliografijoje išties didelę dalį užima knygos vaikams. Ar pats save laikai
labiau vaikų rašytoju ar rašytoju - fantastu?
Biudžetai (jeigu apie filmą). Jeigu apie literatūrą - jos nėra. Masės
nėra - tik pavieniai bandymai, nevirstantys sistema. Bendrai - nėra Dabar jau save laikau tiesiog rašytoju, kurio daugumoje kūrinių yra
žanrinės literatūros: detektyvo, trilerio, siaubo. Tas pats Tapinas fantastikos.
nebūtų praėjęs į leidybą su savo stympanku, jeigu ne jo vardas.
O kaip su „Sarbintais“ nutiko? Prisipažinsiu - neskaičiau, bet supratau, kad
Ar manai, kad tai įmanoma kažkaip pataisyti? Įkvėpti/išmokyti žmones? Ar tiesiog fantastikos ten nėra, ar ne? Kaip kilo mintis parašyti tai ir leisti būtent kaip
jau tokie tie lietuviški genai, kad apskritai nemokam mes kurti istorijų? elektroninę nemokamą knygą?
Manyčiau, ne genai, o tradicija, ir ilgą laiką buvęs aiškus skirsty- Kaip ir dažnai nutinka, mano kasdieniai rašymai vis pasirodo feis-
mas, kad yra gera gilioji literatūra ir bloga žanrinė. O dėl pataisymo buke. Kažkada, nukeliavęs į vaikystės kaimą, užlipęs ant aukšto, aš
- turbūt reikia laiko, aišku, gerai, kad būtų leidyklų, kurios drąsiau atvėriau sau atminties blyksnių skrynią, ir pradėjau tuos blyks-
eksperimentuotų, bet čia jau į rinkos dydį atsiremiame. Kita vertus, nius aprašinėti, jais dalintis, o paskui, kad neprapultų - pasiūliau
yra Islandija... „Naujo vardo“ leidėjams. Jie - priėmė. Taip, fantastikos ten nėra
visiškai. Galimas daiktas, kad ir kitoje mano knygoje visiškai nebus
Kaip kilo mintis „Genomui 3000“? fantastikos, bet tikiuosi, kad ji nuo to netaps prastesne.
Iš vieno sakinio apsakyme „Lede“ (beje, laikau tai vienu geriausiu Tai iš visų paties parašytų knygų, kuri iki šiol patinka labiausiai? Kurią labiausiai
savo apsakymų), kur aiškinant, kas yra „puristai“, atsirado frazė rekomenduotum paskaityti tiems, kurie dar nėra susipažinę su tavo kūryba?
„Genomas 3000“ tragedija. Tad teko tragediją aprašyti.
Labiausiai man patinka pirmoji Gugio dalis („Gugis - girių kaukas
Teko skaityti, kad kai kuriems skaitytojams ši knyga pasirodė seksistinė. Ar ir žmonių draugas“). Vertingiausia turbūt – „Mano Vilnius mano“.
sutiktum su šiuo „kaltinimu“? Ar rašant ir turėjai tikslą sukurti tokius, sakykim, Na, o jeigu norite Žilinsko su keiksmažodžiais (kas dažnam atrodo
visai ne feministinius moterų portretus? labai sunkiai suderinama), tada – „KGB vaikai“. Aš taip pat gerai
galvoju apie keletą savo apsakymų – „Lede“ (Geriausia Lietuvos
O, kaip norėčiau tą atsiliepimą paskaityti, pasidarė labai įdomu. fantastika 2002), „Greitoji pagalba“ (Geriausia Lietuvos fantastika,
Moterų ten portretų keletas - suradikalėjusi tradicionalistė (kaip 2001) ir „Paskutinė užduotis“ (Geriausia Lietuvos fantastika 2003-
pažįstama, ar ne, nors 2003 m.), ir jauna policininkė. Tada, kai ra- 2006). Beje, neseniai „Protagoniste“ spausdintas apsakymėlis
šiau, seksizmo sąvoka Lietuvoje buvo retenybė, tad gal iš dabartinės „Kartą Žirmūnuose“ - irgi geras.
perspektyvos gali kažkurios scenos atrodyti nejautrios, nekorektiš-
kos. Laikas bėga. O jei žiūrint savikritiškai: ar yra kuris nors publikuotas kūrinys, su kuriuo
manai paskubėjęs? Toks, kuris jau nebeatrodo toks geras, kaip atrodė anksčiau?
O šiaip ar mėgsti skaityti skaitytojų atsiliepimus apie savo kūrinius? Ar neerzi-
na/neliūdina, jei randi ten kritikos? „Genomas 3000“. Juk jis gimė kaip internetinis serialas, ir, deja,
nelabai jį pagerinau postprodukcijoje. Negalima pradedančių auto-
Kadaise labai erzindavo ir liūdindavo, dabar dažniausiai arba rių palikti be redaktorių priežiūros.
pasijuokiu, jeigu matau, kad kritika šauna pro šalį, arba pasiimu
tai, kas man atrodo svarbu. Ne visada kritikams atleidžiu, ilgai juos O kaip dėl kitų lietuvių fantastų kūrinių? Nedaug jų, žinoma, bet gal turi kokį
prisimenu, bet jau nešoku į internetines kovas su riksmu: „Nesu- bent jau top trejetuką?
pratot! Durniai!“
Giedrius Vilpišauskas „Vėjas nuo jūros“ – neabejotinai geriausias.
Štai, parodei „KGB vaikų“ recenziją: autorė skundžiasi, kad nebuvo Andriaus Tapino „Maro diena“. Gintauto K. Ivanicko „Tamsa ryja
veikėjo, su kuriuo galėtų tapatintis, o ypač erzino pagrindinė vei- tamsą“ (Umbros kronikos, 1 dalis).
kėja. Ir man tai yra komplimentas, nes toji veikėja specialiai tokia
sukurta - nemaloni. Ir tas jos nemalonumas yra daug pasakantis. A, beje, prie TOP-3 visai netoli yra Širšės „Spiečius“.
O ar nebuvo baisu atbaidyti skaitytoją nemalonia pagrindine veikėja? Ar yra koks fantastikos žanras, kurio pasigendi lietuvių kūryboje? O gal yra ir
toks, kuris išnaudojamas per daug?
Kas vieną atbaido, tas kitą - pritraukia. Aš retai kurdamas veikėją
galvoju, kad „va, sukursiu tokį, kuris patiks skaitytojui“. Man jie O, taip! Mokslinė fantastika. Jos tiesiog nėra, mokslinės ir gerai
gyvena savo gyvenimus, man norisi, kad jie būtų įvairiapusiai, gal parašytos. Na, nebent trumposios formos kaip G. Kulikausko „Pa-
jeigu daugiau galvočiau apie pataikavimą publikai, mane ir daugiau matyti baltąjį šermukšnį“, bet ir tai su išlygomis. Sako, dabar visas
skaitytų, bet rašymas - jis šiek tiek intymus, juk viską imi iš savęs, internetas rašo apie vampyrus ir vilkolakius. Tai jų matyt per daug.
savo aplinkos ir savo patirčių. Aš stengiuosi išlikti autentiškas, tai
turi savo kainą. Ačiū Justinui už pokalbį.

„Fabulae spectacula“ – realiam pasauliui virtus siurrealistiniu, fantastika tampa jungiančiu tiltu | Linas Kaminskas
Autorius: Nojus Petrauskas
Linas Kaminskas
Dar vienas Lietuvos rašytojų sąjungos nario ir kultūros
žurnalisto slapyvardis. Daug metų bendradarbiauja su
respublikine žiniasklaida.
„Fabulae spectacula“ –
realiam pasauliui virtus siurrealistiniu,
fantastika tampa jungiančiu tiltu
Prieš 15 metų Lietuvoje išleista pirmoji Indrės Jonušytės knyga „Rožių sala“, o ir vėliau
pasirodę dar keturi skaitytojų šiltai sutikti meilės ir kelionių romanai tikrai nežadėjo
perversmo jos literatūrinėje kūryboje. Bet jis įvyko. Neseniai knygynus pasiekė autorės
naujausia fantastikos žanro knyga – pasakos suaugusiesiems „Fabulae spectacula“.
116 Protagonistas | žiema

Ruduo2020
2020
Vingiuotas literatūrinis kelias
Tiesa, prieš keletą metų stalčiuje nugulė ir

didelis šio žanro romanas anglų kalba. Kai
nepavyko jo išleisti nei gimtinėje, nei už-
sienyje, Indrė susitaikė su mintimi, kad gali
rašyti tik apie galvoje siaučiančius žemiškų
jausmų skersvėjus. Taip ir darė – parašė
psichologinį romaną „Bela Blu“, kuris
leidėjams atiduotas tuo pačiu metu kaip
ir iš sapnų spontaniškai gimęs kosminių,
siurrealistinių pasakojimų rinkinys intri-
guojančiu lotynišku pavadinimu – pasakų
spektakliai. Nieko ypatingo nesitikėjusi au-
torė sulaukė gana įdomaus rezultato.
Knyga šiek tiek iškrenta iš bendro gausaus

naujausių leidinių srauto ne tik dėl reto šio-
mis dienomis žanro – fantastikos. Dizaine-
rės Astos Radvenskienės originaliai apipa-
vidalinta grožinės literatūros knyga labiau
primena meninį albumą. Jame dažniausiai
ant medžio tapytais paveikslais neįtikėtinas
apokaliptines istorijas pasakoja ir daili-
ninkas Nojus Petrauskas. Nors abu autoriai
iki susitikimo knygoje nebuvo tarpusavyje
pažįstami, redaktorė Liuda Jonušienė ne-
slepia džiaugsmo, išleidusi originalaus
dueto kūrinį.
Jeigu ne kelionės, nebūtų ir knygų Indrė Jonušytė (asm. archyvo nuotrauka)
Baigusi Vilniaus universitetą, kaip ir dau-

siog trumpi ir keisti išgyvenimai kažkur toli reprodukcijos tapo savarankiškais fantas-
gelis jos bendraamžių, būsimoji rašytoja
toli ir kažkodėl seniai seniai... Kaip tikrose tiniais pasakojimais. Tik pasakojantys ne
Lietuvoje neužsibuvo. Gyveno ir dirbo
senose pasaulio pasakose...“ žodžiais, o vaizdais.
Niujorke, Londone, Prancūzijoje, Belgijoje.
Ilgiausiai Graikijoje, kurią, nežiūrint sudė-
Ir kosmose svarbiausia yra meilė Tiesa, kaip vienas laikraštis jau rašė, kny-
tingo šios šalies charakterio, abu su draugu
gos „Fabulae spectacula“ nepatartina skai-
belgu Jonathanu yra įsimylėję ir savęs kitur
Jeigu manęs kaip skaitytojo paklaustų, kas tyti ir net vartyti prieš miegą. Ypač vyres-
jau neįsivaizduoja. Neįsivaizduoja Indrė ir
labiausiai įsimena šiose fantasmagoriškose niems ir konservatyvesniems skaitytojams,
to, ar būtų rašiusi gyvendama Lietuvoje,
Indrės Jonušytės novelėse ir kas labiau- lengvesnio atpalaiduojančio turinio mė-
nes visi romanai iš esmės gimė kelyje ir
siai atkreipia dėmesį Nojaus Petrausko gėjams. Indrės tekstai ir Nojaus paveikslai
kelionėse.
paveiksluose, atsakyčiau: žinoma, meilės reikalauja įtempto dėmesio, jautrumo ir
motyvai. Užtenka pažvelgti į knygos viršelį, imlesnės vaizduotės.
Apie savo naujausią knygą „Fabulae spec-
kuris sukurtas pagal Nojaus darbą, pavadi-
tacula“ Indrė Jonušytė pasakoja: „Nuo pat
nimu „Pusiau ateiviai“. Knygos neprivalo patikti, juo labiau įtikti
pirmojo sakinio iki paskutinio aš nežinojau,
apie ką bus kiekviena istorija. Pradėjusi ne-
Įspūdingų tapybos darbų autorius Nojus Paklausta, kam skiriama jos knyga, autorė
pažinojau herojų, nežinojau jų ir jų planetų
Petrauskas gimė Panevėžyje. Jo tėtis – ži- sako: „Man visada buvo smalsu, kas ir koks
vardų. Rašiau taip, lyg pati jas skaityčiau.
nomas dailininkas Romualdas Petrauskas. iš tiesų yra fantastikos mėgėjas, tokios
Iki šiol man neaišku, iš kur visa tai atėjo.
Nojus magistro laipsniu baigė Dailės aka- meno rūšies gerbėjas. Iš pirmo žvilgs-
Kodėl visa tai norėjo būti užrašyta, irgi
demiją, šiuo metu yra Užupio meno inku- nio gali atrodyti, kad tai – jaunas protas,
neaišku. Kai tekstai pradėjo kauptis mano
batoriaus rezidentas, rengia personalines smalsus ir neciniškas, atviras ir nebijantis
elektroniniame rašytojos stalčiuje, niekam
parodas, dalyvauja grupinėse parodose. svajoti, ieškantis daugiau spalvų ir kitokių
nepasakojau. Jie buvo mano, skirti tik man
Iliustruoti pasakas jis iškart griežtai atsisa- emocijų nebūtinai čia ir dabar, o ir kažkur
pačiai. Rašymo malonumas užgožė norą
kė, bet mielai sutiko prisidėti anksčiau su- kitur. Bet esu tikra, kad šio stiliaus mėgėjų
jais su kuo nors dalintis. Vis tiek niekas ne-
kurtais darbais. Jo siurrealistinių paveikslų nevienija nei amžius, nei socialinė padėtis,
supras, nėra jokios aiškios paskirties... Tie-

„Praeinantys“. 2017. Aliejus, medis | Nojus petrauskas
nei išsilavinimas. Intravertas, ekstravertas, logijos skirtumai, atstumas, išsilavinimo Ir tikrai gali suteikti didelį malonumą...
optimistas ar pesimistas, mokslų daktaras stoka, perteklius ar kitoniškumas, žmonių Tik todėl, kad mes esame tokie egzotiški ir
ar šokėja, kačių ar šunų mylėtojas, vegeta- svajonės ir viltys, religijos ir prietarai, skirtingi, bet vienodai smalsūs, tik todėl,
ras ar mėsėdis – šis žanras yra visiems.“ atrodytų, neįmanomos situacijos, kata- kad gyvename magiškoje, bet negailestin-
klizmai, karai, pandemijos ir dar daugybė goje planetoje, mes visada svajosime ir savo
Knygos pratarmėje autorė išplėtoja min- dalykų šios planetos gyventojus pavertė galvose kursime bei sieksime pažinti kitus
tį: „Fantastikos filmų ir knygų mėgėjai unikaliais individais“. ir kitokius pasaulius.“
yra tarsi slapta svajoklių kasta ar ordinas.
Juos sieja tik tas pats alkis – norisi kažko Visus mus vienija troškimas pažinti ir suprasti Žinoma, ir fantastikos kūrėjams norėtųsi
įspūdingo, kitokio, naujo, neįprasto. Norisi sulaukti profesionalios literatūrinės kriti-
kažko, kas atvertų pasąmonę, kas perkeltų Dar Indrė Jonušytė sako: „Kartais man at- kos. Bet tai, ko gero, iš fantastikos srities.
visą tavo esybę ten, kur galėtum patirti tai, rodo, kad net ir žmonės, norintys skaityti Todėl visa viltis esate jūs, mieli skaitytojai.
apie ką net nesvajojai, pamatyti ir pajusti fantastiką, šiek tiek gėdijasi, tarsi tai būtų Ar kūrėjai jūsų bijo? Aišku, kad bijo. Bet
kažką, ko niekas nematė ir nejautė. Fan- nerimta literatūra ar literatūra, skirta vien kartu tai yra ir kūrybinis variklis, troškimas
tastika – tai ne sapnai ir ne košmarai, tai jaunimui, ir tarsi iš jos žmogus turėtų iš- pažinti ir būti suprastiems.
maistas apmalšinti pasąmonės alkį. Kita augti. Todėl būtent tokia gražia ir solidžia
vertus, per visą žmonijos istoriją realybė knyga tikiuosi pritraukti žmones, noriu pa-
buvo daug labiau neįtikėtina už bet kokią rodyti, kad fantastika gali būti lygiai tokia
fikciją. Tautų, religijų, lyčių, kultūrų, fizio pat meniška ir rimta kaip, tarkim, poezija.

Interviu: Rasa Sagė: „Labai mėgstu kūrybinius eksperimentus“ | Eliza Munė
INTERVIU:
Rasa sagė
„Labai mėgstu kūrybinius
eksperimentus“ Eliza Munė
Taip ir netapusi Foxo Mulderio žmona
Eksperimentatorė – taip save įvardijo Rasa Sagė „Moters“ žurnalui duotame interviu.
Išleidusi du realistinės prozos romanus ir vieną knygą „Tiems, kurie svajoja parašyti
knygą“, šį kartą, ieškodama naujų kūrybinių iššūkių, autorė nusikėlė į technologiškai
pažangų XXIV a., kur kiekvienas gyventojas gali susikurti tobulai jam pritaikytą
„Burbulą“. Tai tam tikra informaciją filtruojanti sistema, individualizuota pagal
poreikius ir vertybes, tačiau ne izoliuota nuo išorinio pasaulio.
Pagrindiniai veikėjai – daugiavaikiai tėvai, kurių „Burbulas“ remiasi idėja, kad
svarbiausia gyvenime yra šeima ir jos gerovė. Tačiau nepaisant sistemos tobulumo
įvyksta konfrontacija su kitame „Burbule“ gyvenančiu ir priešingas vertybes
išpažįstančiu draugu. O galbūt senas bičiulis neturi jokio „Burbulo“? Na, bet apie tai kol
kas žino tik pati autorė, nes viešoje erdvėje galima perskaityti tik 3 būsimosios knygos
ištraukas.
Apie Rasos Sagės santykį su kūryba bei jos kelią nuo realizmo iki fantastikos aptarsime
šiame interviu.

Rasa Sagė | Evelinos Kvartūnaitės NUOTR.
Papasakokite, kaip realistinės prozos autorė sugalvojo parašyti fantastinį ro- riame žmonės iš tiesų neturi vaikų, tačiau ne dėl to, kad negali jų
maną? turėti, tačiau sąmoningai pasirinkę.
Aš labai mėgstu kūrybinius eksperimentus. Kai parašiau du savo Ar tai pirmasis jūsų bandymas rašyti fantastiką?
romanus, gavau pasiūlymą iš vienos profesionalios psichoterapeu-
tės kartu kurti psichologinį romaną. Pernai pabaigėme rankraštį, Taip, tai visiškai pirmasis bandymas. Tačiau yra įvairių rūšių fan-
o šiais metais mane patraukė fantastika. Viskas prasidėjo nuo dar tastikos, o mane domina vadinamoji spekuliacinė grožinė literatū-
vieno mano eksperimento – laidų serijos „Rašytojų istorijos“. Tai ra, kuri yra ne visai fantastika, nes joje paryškinami, iškeliami jau
interviu pokalbiai, kuriuos publikuodavau Youtube kanale. Jų metu vykstantys ar praeityje vykę dalykai. Savo romanui renku labai daug
kalbindavau įvairių žanrų ir pobūdžio literatūrą kuriančius lietuvių medžiagos, įvairių mokslininkų atradimų, tyrimų bei prognozių,
rašytojus. Vienas jų buvo Gediminas Beresnevičius, kūrybiškumo kad ateities pasaulis romane būtų maksimaliai realistiškas. Viskas,
dėstytojas universitete, kuris parašė knygą „Sukurk krokodilą“. Po kas bus romane, jau yra dabar, tik ne tokiu plačiu mastu. Tarkime,
laidos išsikalbėjome, o netrukus pradėjome bendrą projektą – sukū- papildyta realybė, biorobotai, printerių spausdinami namai, neniu-
rėme interaktyvią nedidelės apimties novelę „Vasaros maratonas“, toninis skystis, kuris sukietėja nuo smūgio, čipai po oda, bazinis at-
kurios pagrindinėmis herojėmis tapo VU studentės, o pagrindinė lyginimas ir panašiai. Egzistuoja ir filosofijos kryptis, kuri vadinasi
mintis – šiuolaikinio jaunimo gyvenimas, kai norisi visko ir greitai. antinatalizmas. Šios krypties atstovai teigia, kad reprodukcija yra
nemorali, nes neįmanoma gauti sutikimo iš kito žmogaus, kuris bus
Novelė publikuota mano tinklaraštyje apiesantykius.lt ir buvo ku- įvestas į egzistenciją. Taigi, kaip sakė Margaret Atwood, parašiusi
riama skaitytojų pagalba, t. y., skaitytojai galėjo siūlyti tęsinį. Ge- „Tarnaitės dienoraštį“, – aš nieko neišsigalvojau.
diminas kūrė didžiąją dalį siužeto, aš rašiau tekstą. Novelė išėjo pil-
na mistinių elementų, tačiau vienas sakinys, kurį ištarė studentės, O koks buvo jūsų santykis su fantastika iki šios knygos?
mane „užkabino“. Tai buvo retorinis klausimas tarpusavio dialogo
metu: „kas gi šiais laikais dar nori vaikų?..“. Šis sakinys mane taip Kai ėmiau kurti fantastinį siužetą, peržiūrėjau visus fantastinius fil-
užbūrė, kad ėmiau galvoti apie jį kaip apie romano idėją. Po truputį mus Netflix’e, Dysney+ ir perskaičiau visą Bibliją. Taip pat perskai-
ėmė ryškėti siužetas. Taip atsirado fantastinis pasaulis ateityje, ku- čiau Thomas More’o knygą „Utopija“ ir mokiausi iš geriausių rašy-

Rasa Sagė | Evelinos Kvartūnaitės NUOTR.
tojų „Master Class“ platformoje. Mano romanas kartu bus trileris, panašiai, kas dieną sėdu ir vieną po kito kuriu įvykius, kurie atsitin-
todėl mokiausi ir trilerio kūrimo paslapčių. Dar turiu vieną japonų ka pagrindiniams herojams, tikintiems skirtingais dalykais ir gy-
autoriaus knygą anglų kalba, kurią skaitė mano vyras ir labai ją re- venantiems ateityje, mums neįprastame pasaulyje. Sudėtingiausia
komendavo, todėl būtinai perskaitysiu ją iki tol, kol siųsiu rankraštį man buvo surasti tinkamą pasakojimo rėmelį – kas, kam ir kada pa-
leidyklai. Prieš tai fantastika visiškai nesidomėjau. sakoja šią istoriją. Manau, kad pagaliau pavyko, taigi judu ta linkme.
Ar galėtumėte nusakyti fantastinės knygos rašymo specifiką? Juk prieš tai leido- Kaip kilo idėja parašyti „Burbulą“?
te visai kito žanro knygas.
Tą mistinį sakinį: „kas šiais laikais nori turėti vaikų?“ ėmiau girdėti
Romanas susideda iš trijų didelių dalių, tarsi trijų dramblių, kurie visur, netgi Metų knygos titulą laimėjusioje Marijaus Gailiaus disto-
ant savo nugarų laiko visą jo pasaulį. Pirmoji dalis yra fantastinis pijoje „Oro“ yra panašus sakinys. Tarsi Visata norėtų man kažką pa-
ateities pasaulis, kurį kuriu beveik visada remdamasi šiuolaikinėmis sakyti. Ėmiau matyti straipsnius, TED talkus, Youtube vaizdo įrašus
tendencijomis ir jau egzistuojančiais mokslo atradimais. Antroji da- panašiu pavadinimu: „mama, aš nenoriu turėti vaikų...“ Kalbėjau
lis – pagrobimo istorija, kuri yra labai jautri man pačiai, gimusiai su draugėmis, kurios turi vaikų, išgirdau daugybę istorijų ta tema.
tarybų sąjungoje, gal todėl laisvės, galimybės pasirinkti tema man Mane nustebino bendra tendencija: „Suprantu apie ką tu, ech... jei
yra ypač artima. Trečioji dalis – vaikų tema, tai yra konfliktas tarp dabar būčiau laisva...“, „Manęs niekas neklausė...“, „Per didelis vi-
dviejų „Burbulų“, arba tiksliau sakant, tarp „Burbulo“ ir kito pasau- suomenės spaudimas“, „Ką aš veiksiu be vaikų?..“ ir panašiai. Taip,
lio, kurį „Burbulo“ žmonės vadina „ten“. Rašymas taip ir vyksta – prieš šimtą metų vaikai buvo tiesiog ekonomiškai naudingi, jie buvo
turiu susidariusi planą, kas turėtų įvykti, kiek knyga turės skyrių ir turto dalis, o vėliau vaikų turėjimas tarsi automatiškai išmestas iš

klausimų sąrašo – jei nori gyventi gerai, tiesiog turi sukurti šeimą gos. Kai užstringu, su idėjomis kartais padeda mano vyras, kuris la-
ir susilaukti vaikų. Tai buvo nekvestionuojama. Tik dabar, galima bai mėgsta fantastiką. Iš knygų semiuosi įkvėpimo, o Google atsako
sakyti, ateina pirmoji karta, kuri iš tiesų gali atsisukti į save ir pasi- į visus techninius klausimus.
telkusi savo vidinį žinojimą savęs paklausti – ar tai tikrai mano? Ar
tikrai aš noriu turėti vaikų, ar tai mano kelias? Kas tai – utopija, kur kiekvienas gali susikurti svajonių „burbulą“, ar distopija,
kur žmogus čipuojamas, apskaičiuojamas Taškais ir apsupantis save tik sau patin-
Knygoje „Better Never To Have Been“, kurią parašė Davidas Bena- kančia informacija? O gal tiesiog atpasakojama realybė?
taras, labai išsamiai ir plačiai aprašyta, kodėl daugeliu atveju geriau
negimti ir kodėl vaikų gimdymas yra absoliučiai egoistinis veiksmas. Ooo, čia labai geras klausimas. Tai utopija, nes žmonės gali gyventi
Jei žmonės taptų sąmoningesni, jie nustotų tai daryti. Kas yra visiš- visiškai taip, kaip nori, jiems nieko netrūksta, sistema veikia puikiai,
kai realu, ar ne? Nors dar visiškai neįtikėtina mūsų pasaulyje. pilna „duonos ir žaidimų“. Tačiau distopija, nes pasirinkimas juos
įstumia į vieną iš „Burbulų“. O pakliuvęs į vieną „Burbulą“ tampi
Iš kur semiatės įkvėpimo siužetui? nuo jo priklausomas ir nebegali taip lengvai ištrūkti. Tai kas tai yra?
Buvo keletas nesėkmingų bandymų, kai istorija „nesiklijavo“. Pra- Kaip apibūdintumėte pagrindinį knygos konfliktą?
džioje norėjau pasakojimą pradėti vaiko liga ir kančia, kurią jis iš-
gyvena dėl savo ligos. Taip pat kančia, kurią jo liga sukelia artimie- Konfliktas vyksta tarp ideologijų. Viena pusė įsitikinusi, kad mes tu-
siems. Tačiau man asmeniškai buvo per sunku apie tai rašyti. Tada rime plėstis – „daugintis ir pripildyti žemę“, kad tai yra mūsų Dievo
pakeičiau į ateities visuomenę ir pagrobimą, tapo lengviau. O jei sumanymas, gyvenimo prasmė ir esmė, o kita pusė mano, kad tie
atvirai – vieną pagrindinių herojų, Margirį, „blogietį pagrobėją“ aš žmonės yra tarsi narkomanai, kurie ieško savo dozės – rūpesčio,
tiesiog susapnavau. Ir tą pagrobimo istoriją susapnavau. O kai at- priklausymo, svarbos ir išsipildymo jausmo. Motinystės instinktas
sibudau, sapną prisiminiau taip ryškiai, kad supratau, jog aplink jį beveik išnykęs, kaip ir bandos instinktas, todėl laikomas žemiau
turiu kurti siužetą. Taigi, siužeto įkvėpimu tapo sapnas. Dabar kur- žmonijos išsivystymo lygio ar netgi sutrikimu. Beje, abi pusės ro-
dama toliau įkvėpimo ieškau knygose, pokalbiuose, meditacijose. mane turi be galo daug įtikinamų argumentų.
Kartais idėja tiesiog ateina, aš ją kviečiu ir ji tarsi nusileidžia į mane.
Mistiniai dalykai ta kūryba. Koks vaidmuo tenka fantastikai jūsų knygoje?
Kiek suprantu, veiksmas vyksta Lietuvoje? Kaip pasirinkote lokaciją? Fantastika šiuo atveju visiškai įsilieja į siužetą ir papildo jį savo pa-
sauliu, padaro jį dar realistiškesnį. Nes kas gi gali pasakyti, kad taip
Aš gimiau Vilniuje ir tai yra miestas, kurį geriausiai pažįstu. Todėl nebus, kai mes prieš šimtą metų niekaip negalėjome įsivaizduoti,
labai natūraliai norėjosi rašyti apie savo miestą, jo apylinkes, nes jei kad dabar šį interviu skaitysime ne tik popieriuje, kaip buvo įprasta,
kurčiau siužetą kurioje nors kitoje vietovėje, jos nejausčiau taip, kaip o kažkokiame šviečiančiame kvadrate, kurį reikia įjungti paspaudus
galiu jausti savo vaikystės ir jaunystės miestą. mygtuką arba perbraukus pirštu...
Perskaitytose ištraukose įžvelgiu mokslinės fantastikos užuomazgų – čipavi- Kas yra jūsų knygos auditorija?
mas, Taškai, atminties formavimas, informacijos kontrolė, virtuali realybė... Ar
sprendimą rašyti apie ateities technologijas priėmėte spontaniškai, ar specialiai Tikiu, kad šį romaną skaitys ne tik fantastikos mėgėjai, bet ir rea-
rinkotės mokslinio tipo žanrą? listinės prozos gerbėjai, nes ši tema yra arčiau mūsų, nei mes su-
simąstėme... Tai matau iš pokalbių su žmonėmis, iš jų reakcijų, kai
Kadangi sąmoningo vaikų neturėjimo tema nėra populiari dabar, papasakoju apie knygos siužetą.
tarsi savaime norėjosi kurti perspektyvą – kas būtų ateityje, jei iš
tiesų taip atsitiktų? Ar visuomenė išnyktų? Ar žmonės būtų laimin- Jūsų knygą dalinai finansuoja „Lietuvos kultūros taryba“. Kultūros taryba fi-
gi? Ar įmanoma būti laimingam vienam, be šeimos ir vaikų? Kas, jei nansuoja fantastinę knygą – kaip jums tai pavyko, turint omenyje, kad fantastika
viską žmogus turi, jam nieko netrūksta, tai tikras Utopinis pasau- Lietuvoje nėra pats populiariausias žanras?
lis, tik be vaikų? Šie filosofiniai klausimai nuvedė mane toli į ateitį.
Pradžioje norėjau rašyti apie ateitį po 700 metų, kai iš tiesų lieka tik Turiu padėkoti savo broliui, kuris patikėjo, kad galiu. Aš nebūčiau
keli jauni žmonės visame pasaulyje. Ką jie pasirinks?... Tačiau da- išdrįsusi pildyti paraiškos, bet jis mane labai skatino, skaitė, davė
bar mano ateities pasaulis klostosi (tik) po 300 metų ir visos šios patarimus. Taip su jo pagalba pavyko teisingai užpildyti paraišką
technologijos ir tendencijos, kurios egzistuoja dabar, tampa ateities ir įtikinti komisiją skirti stipendiją trims mėnesiams. Be galo tuo
žmogaus kasdienybe. džiaugiuosi, nes tai, galima sakyti, pirmasis oficialus mano kūrybos
įvertinimas.
Kaip renkate informaciją? Ar su kuo nors konsultuojatės?
Ačiū Rasai už pokalbį!
Kol kas niekam nerodau rankraščio, išskyrus tas tris ištraukas, ku-
rios yra mano tinklaraštyje. Jas turėjau paskelbti, nes šiam romanui
gavau Kultūros tarybos stipendiją. Tačiau esmė tokia, kad tos ištrau-
kos realioje knygoje gali būti visiškai kitokios, nes vyksta kūryba čia
ir dabar. Šiuo metu geriausi mano pagalbininkai yra Google ir kny-

Literatūra: Burbulas: pasaulis be vaikų | Rasa sagė
Burbulas
pasaulis be vaikų
Ištrauka
Rasa sagė
Knygos „Burbulas“ autorė
2376 m. gegužės 7 d. tuoj pat pranyksta koks nors praeivis. Visi žmonės, kurie čia retkar-
čiais pasirodo, yra laimingi. Jie visi įnirę į savo realybes, kuriose turi
Mano mylimieji,
viską, ko trokšta...
Rašydama šiuos žodžius labai jaudinuosi. Ilgai ruošiausi jums pa-
Iliuzijos man neužtenka. Aš noriu tikrumo. Tačiau dažnai galvoju,
pasakoti mūsų istoriją, bet tik dabar staiga pajutau, kad čia ir dabar
kad saulė, mano maitintoja, yra vienintelis dalykas, kuris liko tikras
turiu tam energijos. Turiu tik valandą. Kai saulė nusileis, nebeteksiu
šiame pasaulyje. Dabar stebiu, kaip ji leidžiasi ir išnyksta, ir galvo-
jėgų. Nusileidus saulei netenku maitinimo šaltinio. Kai jus prara-
ju, kas žino, ar pakils? Gal kaip ir žemė, nuleisdama saulę žemyn,
dau, nebevalgau. Tačiau savęs netaupysiu. Pasakosiu jums viską.
visas pasaulis apsivers aukštyn kojomis? Jaučiu, kad tai jau vyksta.
Niekas, visiškai niekas negali atspėti tikrųjų žmogaus motyvų. Juk žinote, kad viskas, kas gyva, turi ciklus? Plečiasi, paskui trau-
Nebent jis pats, jei visiškai atvirai apie juos papasakoja. Tačiau tik kiasi. Žmogaus širdis, pulsuojanti kraują, plaučiai, įkvėpiantys ir
tada, kai sugeba nemeluoti sau. O kai tai atsitinka, keičiasi visų iškvepiantys orą. Visa Visata plečiasi, traukiasi, paskui vėl plečiasi.
srovių ir judėjimų trajektorijos. Keičiasi mintys ir energija, viskas
*
ima atrodyti kitaip. Nors sunku suprasti, kas tikra, o kas tik iliuzija,
tačiau aš labai tikiuosi, kad šis atviras pasakojimas padės jums pa- Išgirdau traškančias sausas šakeles po kojomis. Neįprastas garsas
žvelgti giliai į savo širdį. Padės jums atsistoti į savo tikrąsias vėžes šioje tyloje. Kažkas eina pėsčiomis. Širdis ėmė garsiau tuksėti... Už
ir priimti patį gyvenimą tokį, koks jis yra. storos pušies pamačiau juos. Įsimylėjusi, protestuojanti, akimir-
kos artimumo euforijoje deganti porelė. Na ir kas, kad susipažino
Žinau, kad Burbulo nebėra. Vadinasi, jūs gyvenate „ten“. Tačiau
prieš dešimt minučių ir bus pažįstami dar keturias valandas. Jiems
visa širdimi jaučiu, kad sužinoję, kas atsitiko iš tikrųjų, jūs pasikei-
tai tikra. Gal todėl jie neskrenda skaidyklėmis, o nori būti arčiau
site...Vienas žmogus yra istorija, todėl tai labai svarbu. Įtempkite
žemės?
dėmesį ir klausykite.
Visada įdėmiai žiūriu į žmones, nes visur matau jus, mano my-
***
limieji. Bet ne, vaikinas nepanašus nei į tave, Sakalai, nei į tave,
Naujoji mylima mano vieta mieste - šalia seno apgriuvusio pasta- Gajau. O mergina negali būti nei tu, Tuopa, nei tu, Jadvyga. Juk
to. Įsikabinau į jį, nes jis yra vienas iš apčiuopiamų dalykų, kurie dar negalėjote taip stipriai pasikeisti. Be to, jie jaunesni už jus dabar...
išliko mūsų lakiais laikais. Jis prisimena daug, šimtus metų žmo- Užsisvajoję, jaukiai už rankų besilaikantys. Gražu. Gaila, kad meilė
nijos praeities, o man jis primena jus, mūsų istoriją. Aš daug laiko tokia laki.
praleidžiu praeityje. Praeitis yra tikra. Man patinka stebėti, lyginti,
Staiga jie sustojo visai netoli manęs. Abu nustebo, tarsi prabudo iš
todėl ir matau daugybę dalykų. Matau tendencijas, kur eina mūsų
sapno. Jiems kelią pastojo magnetinė siena. Nei žingsnio į priekį.
pasaulis.
Akyse atsirado susidomėjimas, pažadinti iš savo romantiško snau-
Dabar ir pastatas, ir istorija dyla, ir jei ne šis pasakojimas, jos nelik- dulio, vienu metu perbraukė ranka per orą. Ne veltui sakoma, kad
tų, kaip ilgainiui neliks ir šio pastato. Todėl istoriją, kaip ir pastatą, akys – sielos veidrodis: mačiau, kaip jų smegenys priėmė naujai
noriu apjuosti magnetine siena. Siena, kuri ne tiek saugotų ją nuo užsakytą informaciją. Smalsumo pagauta, perbraukiau per orą ir aš:
dilimo, kiek saugotų mus, aplinkinius, nuo jos irstančio puvimo.
„Valdovų rūmai. XV a. pab. – XVI a. pr. Lietuvos didysis kunigaikštis
Šiandien čia beveik nėra žmonių, niekas nesileidžia nuo čiuožyklos. Aleksandras pagrindinę savo rezidenciją iš Aukštutinės pilies perkėlė į
Retkarčiais tik prateka vienas kitas automobilis, arba pasirodo ir Žemutinę, čia pastatydamas vėlyvosios gotikos rūmus. XIX am. rūmai

Literatūra: Burbulas: pasaulis be vaikų | Rasa sagė
buvo sugriauti, tačiau XXI am. atstatyti ir liepos 6 d., Lietuvos valstybės minčių nebėra. Kas daugybę šimtmečių buvo didžiausias žmogaus
šimtmečio proga, iškilmingai atidaryti. Muziejus, parodos, renginiai vargas, o dabar – visiškai jokių pastangų nesukeliantis veiksmas.
rūmuose veikė iki XXIII am. pradžios, kai dėl prastos konstrukcijos ir III Namą galima atsispausdinti kokį tik nori, vos per porą valandų, ir
balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimo nukrito viršutinio aukšto tuoj pat paversti jį į pradinę medžiagą, į atomus, iš kurių gali atsi-
rūmų lubų tinkas, kuris mirtinai sužalojo tris lankytojus. Rūmai buvo spausdinti ką tik nori. Nebereikia nei mokytis, nei dirbti, kaip anks-
uždaryti, apjuosti magnetine siena ir paskelbti antikvariniu objektu“ čiau. Smegenys tiesiog perima informaciją iš Tinklo. Bendravimas
mintimis sutaupo daugybę resursų ir yra daug greitesnis, nei anks-
- Kitaip tariant, laukiama, kol jis savaime sugrius, fe, kaip bjauru, -
čiau. Netgi šis karštas oras mums yra išsigelbėjimas, nes iš saulės
nugirdau, tarstelėjo mergina.
mes gauname energiją.
- Gaila, buvo gražus namas. Būtų galima atstatyti, - atsakė jai vai-
Taigi, kas toliau?..
kinas.
...Kai miestai virto ošiančiais miškais ir parkais, o kasdienis mais-
- Negaila, kam čia reikia tokių senienų. Geriau atspausdinti dar
tas ir dėvimi drabužiai yra tiesiai iš gamtos; kai dirbtinio intelekto
gražesnių, - nesutiko mergina. -Gal inicijuokim, kad išsklaidytų ir
dėka žmogus gali sau leisti nesimokyti ir nedirbti, nes visi būtini
paverstų į medžiagą?
darbai už jį ne tik nudirbti, bet tai atlikta pačiu optimaliausiu būdu;
- Nesvarbu... - nutęsė vaikinas, nebenorintis gilintis į senienas. Pa- kai žemės išteklių niekada nebepritrūks, nes energiją išmokome
suko galvą į merginą ir tyliai murkdamas įsisiurbė į putlias, oranži- išgauti iš saulės ir vėjo, o vandenį iš pirmapradžio jo šaltinio – me-
niu pigmentu nudažytas lūpas. teoritų; kai automobilis tapo geriausiu žmogaus draugu, augintiniu
ir palydovu, tikru išmaniuoju pagalbininku, netgi galėčiau pasakyti
Šiaip aš nenešioju linzių, bet kai einu į miestą, užsidedu. Vien dėl
- žmogaus alter ego, o plonytė juostelė ant riešo – visa apimančiu
informacijos. Man nereikia „realybės“ filtro. Kai perbraukiau ran-
kompiuteriu; kai daiktai replikatoriuje verčiami į energiją, o ener-
ka, apgriuvęs pastatas virto į dailų, dviem kolonom papuoštą baltą
gija į materiją ir iš jos galima atsispausdinti bet ką; kai sveikata
statinį. Greičiausiai dėl čiuožyklos niekas neinicijavo jo nugriovimo
rūpinasi po oda įsiūtas čipas, kuriame, lyg saugiausiame seife,
Tinkle. Žmonės labai mėgsta žaisti...
saugomi visi žmogaus duomenys, taškai ir visa kita identifikacija;
Pasibučiavusi porelė vėl paniro į romantišką, įsimylėjusį snaudulį ir kai žmonės gali dirbti tik tai, kas jiems iš tikrųjų patinka, kam yra
dingo už medžių. Nulydėjau juos akimis. Kas jų laukia? Kokia atei- gimę... kai visas pagrindinis padėklas, ant kurio stovi visapusiška
tis, koks gyvenimas? Ar jie taip ir nugyvens savo metus apspangę žmogaus gerovė, tvirtai padėtas po kojomis; ir - kai ta gerovė buvo
papildytos realybės ir stimuliacijos rūke? O kai atsibos, viena table- sukurta susitraukiant, nustojant vartoti, atsisakant daugybės sta-
tė, ir baigta? Tai mūsų „tobulas“ gyvenimas? bilių ir svarbių dalykų... kas toliau? Be abejo – plėtimasis.
Nukelsiu jus šiek tiek į praeitį. Prieš šešis šimtus metų pasaulis Visa tai, kas dabar jums atrodo natūralu, iš tiesų mes sukūrėme
buvo visai kitoks nei dabar. Po Milankovičiaus ciklų, kai pasikeitė per šimtus metų, per tūkstančius klaidų. Iš kraujo, smurto, pykčio,
planetos orbitos parametrai, pasislinko tektoninės plokštės, buvo baimės mes sukūrėme ramybę, džiaugsmą, pilnatvę. Nuo nulio,
užlieti žemynai ir naujai atsirado sausumos, pasikeitė klimatas ne, nuo minuso, užaugome iki dabar – mūsų pasaulio, visiškai
ir žemės veidas. Tačiau tada, tose kitose jūrose, plaukiojo piratai. paprasto, natūralaus ir idealiai mums pritaikyto. Mes peraugome
Jie buvo gyvi, gyveno, kvėpavo, valgė, mąstė ir jautė kaip ir mes, savo kančią, užaugome virš jos. Tačiau tam mums reikėjo daug ką
tačiau net įsivaizduoti tokio daikto kaip... pavyzdžiui, plastikas. išgyventi ir netgi susitraukti, o didžiausia šio susitraukimo tragedi-
Ką jau kalbėti apie internetą. Arba Tinklą. Duona, pienas, kraujas, ja – niekas nebenori turėti vaikų.
mėsa, medis, geležis, oda. Du kilometrai arkliu – tolimas atstumas.
Tačiau dabar ateina naujas amžius. Laikas, mano vaikai, pakeisti
Pavyzdžiui, aštuoniolikto amžiaus pabaigoje buvo nutarta, kad di-
senąsias nuostatas, kurios susiformavo per kelis šimtmečius, trau-
džiausios augančių miestų problemos tolimoje ateityje bus dvi: kaip
kimosi ciklo metu. Mes negalime leisti žmonijai išnykti, turime
aprūpinti arklius pašaru ir kur dėti arklių mėšlą. Tai buvo mažas
susilaukti palikuonių, turėti savo vaikų.
pasaulis.
Prašau, neskubėkite išsijungti. Nesakykite, išprotėjusi Eliza. Mus
Paskui jis išsiplėtė. Per penkiasdešimt metų ne tik žmonių skaičius
mažus paliko, nežinia kur buvo, įsijungusi privatumo rėžimą, nieko
išaugo dvigubai, bet ir gyvenimas išsiplėtė iki „mažosios planetos“
apie ją nežinojome, negalėjome susisiekti, o dabar, po septynioli-
dydžio. Žmonės negalėjo įsivaizduoti savo gyvenimo be plastiko,
kos metų, atsirado ir peza nesąmones. Kas gi šiais laikais dar nori
interneto, telefonų, lėktuvų, kompiuterių, greitos mados ir kasdie-
turėti vaikų?..
ną keičiamų kojinių. Kalbama buvo apie klimato kaitą, automobilių
spūstis, užterštumą, nenatūralumą, per mažą būstų skaičių, socia- Turėti vaikų – tai nusileisti ant žemės iš iliuzijų pasaulio ir taip iš-
linę atskirtį ir nelygybę. sigelbėti. Turėti vaikų – tai jaustis, kaip gyvybė teka tavo gyslomis,
tai įgauti tokių galių, apie kurias net nesvajojote. Turėti vaikų yra
Dabar mes vėl gyvename mažame pasaulyje. Žmonių skaičius
pats svarbiausias žmogaus instinktas. Tai yra tokia meilė, kurios
sumažėjo tokiu pačiu greičiu, kaip ir išaugo, vartojimas beveik
niekada su niekuo kitu neišgyvensite. Vaikai jus privers – kartais
išnyko, papildyta realybė kompensuoja keliones, kaip ir replikato-
skausmingai – gyventi čia ir dabar. Tai yra geriausia, kas jūsų gy-
riai parduotuves. Visi daiktai, netgi santykiai tapo lakūs. Susieina,
venime gali atsitikti, patikėkite manim.
išsiskirsto. Visi tiesiog būna, savo vektorių taškuose, savo namuose.
Viskas nauja, skaidru ir jokio kaupimo. Tačiau neskubėkite spręsti. Jūs viską patys suprasite, tik būkit geri,
išklausykite mūsų istoriją.
Apie ką žmonės galvojo anksčiau, kaip kalbėjo, dabar tokių net

Literatūra: Volturo užkratas | Pjijus makselis
Volturo užkratas
Pijus Makselis
Fantastinės literatūros konkursui „Ateitis yra dabar“
Niekas nenustebo, kai Kastas Tauvariškis paskelbė karo žygį Prisidengęs nakties prietema jis prisikasė po tvirtovės pamatais
prieš volturiečius. Tai juk sena ir garbinga jo šeimos tradicija. ir išrausė tunelį tiesiai į bokšto vidurius. Sulig aušra į Volturą
Tauvaro valdovai nuo seno nesutarė su savo kaimynais, o karalių paplūdo visa Kasto kariauna. Žiniuoniai šį išpuolį praminė „aušros“
nesutarimai, kaip žinoma, dažniausiai reikalauja kraujo. Taigi, kai manevru, sulygindami kareivių srovę su brėkštančios saulės
šis jaunas valdovas liepė pavaldiniams surinkti savo karius, visai spinduliais. Volturiečiams tai labiau priminė žiurkių antplūdį. Kaip
karalystei beliko tik sukąsti dantis ir paklusti. Kaip derliaus sėja ar bebūtų, jų tvirtovė žlugo.
nuėjimas, tai tebuvo viso labo naujas karo sezonas. Sūnūs perėmė
Kastas grįžo namo, šlovingas, pagerbtas ir išdidus. Jo pavaldiniai
luošų tėvų ginklus, išbučiavo raudančias seseles ir nuskubėjo atlikti
taip pat grįžo patenkinti – visų jų vežimai net lūžinėjo nuo teisėtai
pareigą karaliui.
prisigrobto turto. Vis dėlto paties karaliaus nedomino volturiečių
Niekas per daug nesitikėjo iš Kasto Tauvariškio. Gal kelių pergalių blizgučiai ar grūdai. Jam užteko vos vieno menko trofėjaus –
ties pasieniu, kelių sudegintų kaimų ar kokio pričiupto karalaičio. Volturo šamano.
Apie Volturo bokšto paėmimą, savaime supranta, nė kalbos
Šis senas, kaulėtas burtininkas vadinosi Šubūru. Volturiečių kalba
nebuvo. Iš tiesų, kad ir kaip žiniuoniai koneveikė tuos „sparnuotus,
tai reiškė „kritęs iš lizdo“. Turbūt tinkamesnio vardo tokiam
bedievus mutantus“, volturiečiai iki šiol pasirodė esą puikiai
nelaimėliui nesurasi. Kastas šio vyro nepagailėjo. Net žiniuonių
pajėgūs apsiginti nuo savo kaimynų.
siūloma lemtis – apsivalymas šventąja ugnimi – netenkino
Iki šiol. garbiojo karaliaus. Siekdamas įsiamžinti kaip volturiečių
užkariautojas ir išniekintojas, Kastas nukirto abi šamano pėdas
Per du mėnesius Kastas pasiekė tai, apie ką jo protėviai tegalėjo
ir apvyniojo jo juosmenį ilga ilga grandine, kurios kitą galą
pasvajoti. Per du trumpus mėnesius jis paleido volturiečių karalystę
pritvirtino prie aukščiausio savo rūmų bokšto. Šitaip pikčiausią
pelenais. Karaliaus lydimi didvyriai išdegino priešo bokštus,
Tauvariškių giminės priešą Kastas pavertė sparnuotu rūmų šuneliu.
iššaudė padangėmis skriejančius bėglius ir, žiniuonių paraginti,
Ir padovanojo piliečiams puikią pramogą.
apvalė jų urzgiančias atžalas šventąja ugnimi. Tat buvo šlovingas
karas. Ir deramai pelnė Tauvaro karaliui didžiojo vardą. – Štai mat, karalius įsitaisė sau aitvarą! – juokėsi prasčiokai,
žiūrėdami į tą bekoję būtybę, plasnojančią aplink rūmus.
Bet Kastui neužteko išdarkyti volturiečių krašto. Jis juk buvo
užkariautojas. O žemėlapyje dar vienas taškelis liko neužimtas, Ir džiaugėsi tauta.
juoda rakštis, įkyriai stirksanti karalystės pašonėje. Volturo
***
bokštas.
Turėjo Kastas Tauvariškis ir sūnų. Bet nedaug kas apie jį kalba.
Nuo pat senovės Volturas dunksojo sparnuotųjų krašto širdyje.
Tiesus, plikas it nudegusi pušis, išsitiesęs iki pat padebesių; Tai buvo liūdnas, menkas berniukas su silpnomis kojelėmis
jo betoninė viršūnė it karūna dunksojo, jau ne vieną šimtmetį ir kreivu stuburu. Motinos jis neturėjo, kadangi ji gimdymo
žeisdama Tauvariškių orumą ir garbę. Kastas prižadėjo savo neišgyveno. Karalius suprantamai gėdijosi savo berniuku ir
kariams tą karūną nukelti. gyvenime nesuteikė jam daug malonių. Vienintelės jo dovanos
sūnui – tik garbingas Ginodo vardas ir atokus kambarėlis su keliais
Ilgai žiniuoniai porins apie dvi savaites trukusią Volturo apgultį.
tarnais.
Ir ne be reikalo. Ko praeities valdovai nesugebėjo atlikti su
tūkstantinėmis kariaunomis, Kastas įvykdė su šimto vyrų būriu. Visą savo vaikystę princas praleido tarp keturių betoninių sienų.
Jis mat suvokė pagrindinę savo protėvių klaidą: visų jų žvilgsniai Šiame pilkame pasaulėlyje jam draugiją palaikė tik žema lovelė,
amžinai smigo į viršų, į tuos nepasiekiamus tvirtovės vartus, spinta, lėlių skrynia ir kelios apytuštės lentynos. Visgi kaip kalinys
pakibusius per šimtą sieksnių virš galvų. Kastas užtat žvelgė žemyn. vienutėje, Ginodas suvis labiausiai draugavo su savo langu.

Nedidelė tat buvo angelė, aukštai įsispraudusi tarp betoninių nespėjo pademonstruoti. Jie skambėjo taip nuostabiai, kad net širdį
blokų. Kiekvieną rytą ji žadindavo Ginodo vaizduotę vaiskiais susopo.
aušros spinduliais ir tolimu miesto klegesiu. Ne sykį vaikas bandė
Bet kai berniukas atpažino melodiją, tas sopulys virto lediniu. Tai
užsiropšti link palangės, tačiau visad už savo smalsumą tekdavo
buvo pirmasis kūrinys, kurį vienuolė jo išmokė – vestuvių maršas.
sumokėti skaudžiu kryčiu ant akmens.
Ginodas priglaudė skruostą prie šalto lovelės rėmo ir susimąstė.
O kaip jis svajojo bent dirstelėti laukan!
Kam teko garbė tuoktis jo tėvo rūmuose? O gal reikėtų paklausti...
Šešerius metus Ginodas augo savo kambarėlyje. Kiti jo metų
Kambario gale sucypė durų vyriai. Berniukas iš išgąsčio net
vaikai jau mokėsi kardo, jojimo menų, tačiau Ginodui tie dalykai
atsitrenkė į lovos kojūgalį ir sugriežė dantimis iš skausmo. Į vidų
toli gražu negrėsė. Iš tiesų berniukui net pasisekė, kad tėvas
tyliai įtipeno tarnaitė. Ginodas nežinojo jos vardo, tačiau atpažino
teikėsi jam gimtadienio proga pasamdyti mokytoją. Ši sena, šilto
iš šieno spalvos plaukų. Ji nešė padėklą su lėkštele pyrago.
veido vienuolė nuo tol kiekvieną popietę lankydavosi pas jaunąjį
princą ir mokydavo jį raidžių, skaičių, muzikos, istorijos menų. – Tėvas atsiuntė jums, – tarė ir žengtelėjo arčiau.
Iš pradžių berniukas bodėjosi savo keistosios viešnios, tačiau
– O kas ten vyksta? – kaipmat išbėrė berniukas.
netrukus prilipo prie jos kaip žąsiukas prie motinos. O ši vaiką irgi
mėgo. Ilgainiui vienuolė peržengė visas orumo ribas ir net imdavo – Vestuvės, – tarnaitė pastatė lėkštę ant skrynios prie lovos ir
vakarais dainuoti princui lopšines, apkamšydavo jį, gal kartais net pasitraukė.
pakštelėti į kaktą išdrįsdavo. Ir Ginodas ją pamilo. Ne tik dėl to, kad
– Kieno?
ji vienintelė šiuose rūmuose juo rūpinosi, bet taip pat, nes pasaulyje
jam nebuvo nieko kito, ką mylėti. Ji trūktelėjo pečiais.
Vienuolė mirė prieš pat tėvo žygį. Ginodas klausė kukčiodamas, – Jūsų garbingas tėvas veda.
kodėl ji nesilanko jau antrą dieną, bet tarnai tik mandagiai lingavo
Ginodo žandus išmušė karštas raudonis. Per akimirksnį gerklėje
galvomis ir šalinosi. Patys nežinojo, kaip atsakyti. Taigi, princas
tiek daug klausimų įstrigo, kad jis vos tepajėgė įkvėpti. Bet tarnaitės
tiesiog nusprendė, jog moteris jį paliko.
jau nebeliko. Durys šaižiai užsivėrė. Ir liko klausimai neatsakyti.
Du mėnesius Ginodas laukė grįžtant savo tėvo. Laukė prilipęs
Apačioje tebeskambėjo ta vestuvių muzika. Bet ji tapo šlykšti.
prie šaltų sienų, vartydamasis lovoje, laukė ir žaisdamas su savo
tyliomis lėlėmis. Apimtas gniuždančio nuobodulio jis galop net Ne, Ginodui ji niekad nepatiko. Nepatiko ir vienuolė, išmokinusi
ėmėsi knygų, kurias vienuolė kažin kodėl paliko jo lentynose, jau ją atpažinti. Ir tėvas, dabar besimėgaujantis ja. Berniukas nurijo
gerokai nuo tol apdulkėjusių. akmenį gerklėje ir užsidengė ausis kumšteliais. Bet muzika it
kirminas šliaužė jam į kaukolę.
Vieną po kitos Ginodas jas surijo, nė nenuplėšdamas akių. Princas
daugelio žodžių dar nesuprato, tačiau nesunkiai užpildė spragas Kvailys tu. Kurio galo tave kviestų į puotą, kai tu vos sugebi
savo vaizduote. Šitaip jo mažame betoniniame kambarėlyje nukrypuoti į kitą kambario galą?
apsigyveno riteriai, sparnuotos pabaisos, seni seni burtininkai ir
Ginodas staiga atsivedėjo ir nubloškė lėkštelę ant grindų. Kaip
garbingi karaliai.
milžinas Bruntas, sutrupinęs pilį. Kambario tylą pradūrė skardus
Ir kol kas jaunajam princui to užteko. porceliano dūžimas. Saldus garsas. Saldesnis už bet kokį pyragą.
Ginodui netyčia dingtelėjo, ar gali betonas taip pat dužti?
***
Jau dvi dienos praslinko po tėvo sugrįžimo, bet Ginodas iki šiol jo
dar nematė. Nuojauta visgi kuždėjo, kad po tokio ilgo žygio tėvas Daug juodų minčių gimė tą naktį. Juodesnių net už drakonus
privalės jį aplankyti. Juk tokia proga! Gal atvežė kokių lauktuvių? vienuolės knygose. Laimei, vidurnaktį muzika pagaliau nutilo ir
Gal paims ant rankų ir aprodys savo pergalingas kariaunas? leido berniukui kiek nusiraminti.
Ginodas įtempęs ausis gaudė kiekvieną garselį už savo storų durų,
Nepraėjo nė akimirka ir už sienų suplasnojo sparnai, o palubės
o kai išgirsdavo artėjant žingsnius, net širdutė suspurdėdavo
nusidažė juoduma. Tai nebuvo jau pažįstamas nakties atspalvis.
krūtinėje. Bet kaskart tai tebūdavo tarnai.
Turbūt varna nutūpė prie langinės. Ginodas atsargiai pasisuko į
Kelissyk už lango išgirsdavo plasnojant sparnus. Kažin kodėl nuo savo langą, žinoma, neišsigandęs, kadangi princai pasakose nieko
jų krėsdavo šiurpas. Bet Ginodas jau buvo šešiametis, tad nematė nebijo.
reikalo krūpčioti nuo varnų.
Ir širdis nusirito į kulnus. Pro langą į berniuką dėbsojo veidas.
Šitaip belaukiant palubės virš galvos nusidažė šaltu mėlynu Išties net ne veidas, o kaukolė, aptempta pablyškusia oda, su dviem
atspalviu, o akių vokai tapo sunkūs sunkūs... išsišokusiomis, kruvinomis akimis ir plačiai iššiepta burna. Ginodas
nebijojo. Bet kažkodėl kelnėse pajuto keistą, šlapią šilumą.
Ginodas staiga išpūtė akis. Kažkas dundėjo po kojomis. Jis pasirėmė
ant alkūnių ir net persisvėrė per lovos kraštą, tarsi tai padėtų – Kas tu toks? – paklausė veidas. Jo balsas sunkiai prasiskverbė pro
jam geriau išgirsti. Ogi padėjo. Apačioje aidėjo muzika. Berniukas stiklą, taigi teko įtempti ausis. Visgi berniukas turėjo aštrią klausą.
niekada negirdėjo šitiek instrumentų vienu metu – arfos, triūbos,
– Aš Ginodas, – atsiliepė, stengdamasis atkartoti vienuolės
smuikai, būgnai. O šalia dar begalė naujų, kurių vienuolė net
intonaciją, kai ši įgarsindavo riterius, – kas tu?

Autoriai: Dalia vinciūnaitė, Vaidas Mikelskas

– Šubūras, – išsišiepė veidas ir parodė berniukui savo nuskilusius Šubūras nutilo ir smalsiai įsispitrijo į berniuką. Kaip ir tikėjosi, jo
dantis,–ieškojau Kasto didžiojo sūnaus, bet, regis, ne ten veidas bežiūrint tapo baltas. Vis dėlto Ginodo akyse sužibo kažkas
pataikiau... kito – ne tik baimė. Būtent to burtininkas ir laukė.
– Taip, aš jo sūnus! – staiga suurzgė berniukas. Princai neleidžia, – O kaip atrodo tas jūsų bokštas?.. – nedrąsiai paklausė princas.
kad juos įžeidinėtų, – o tu bedantis.
Šubūras prispaudė savo šypseną prie stiklo.
Šubūras sukikeno:
– Gal norėtum, kad parodyčiau?
– Atleisk. Nenoriu tavęs įžeisti. Vis dėlto atrodai šiek tiek vienišas.
Ir berniukas nušvito. Jo galvoje ūmiai pašėlo nuostabūs bokštų,
Tai buvo tiesa. Bet Ginodas tik patempė lūpą. sparnų ir padangių vaizdiniai. Neliko vietos niekam kitam.
– O tu atrodai šiek tiek apdaužytas. Ausis staiga pabučiavo saldus stiklo trakštelėjimo garsas, o pro
langą it gyvatė įslydo Šubūro ranka.
– Gali už tai padėkoti savo tėvui. Jis ką tik sugriovė mano namus.
– Kibkis, – sukuždėjo burtininkas. Ir berniukas įsikibo.
Taigi, jis buvo volturietis. Keista – iš pasakų Ginodas juos
įsivaizdavo kiek labiau gauruotus. ***
–Norėtum pažaisti žaidimą? – paklausė jis. Nejau volturiečiai moka Išaušus rūmų gyventojai vietoje Šubūro rado tik nuskeltos
žaisti? Ginodas atsargiai linktelėjo,–papasakok man kokią pasaką. grandinės galą. Vien Ginodas težinojo, kur pradingo kaulėtasis
Tada ir aš papasakosiu. šamanas. Bet, žinoma, niekas nesiteikė jo klausti.
– Kam tau pasakos? Princas pamažu augo ir tapo šviesiu, mokytu jaunuoliu. Prie jo
auklėjimo prisidėjo naujoji pamotė, kuri, berniuko nuostabai,
– Nuobodu man...
mylėjo jį beveik kaip savo pačios vaikus. Net į lauką kartais
Berniukas šyptelėjo. Na, tebūnie. Vis vien jį nuo svečio saugojo keli išleisdavo su ratuotu vežimėliu.
sprindžiai kieto betono.
Kastas irgi buvo laimingas. Susilaukė jis trijų sveikų berniukų ir
– Gyveno seniau karalius Ginodas, – kiek pamąstęs pradėjo augino juos kaip tikrus princus.
princas. Ši pasaka buvo jo pati mėgstamiausia, – gyveno jis
Bet po dešimties metų Volture pakirdo nauja grėsmė.
medinėje tvirtovėje su savo pavaldiniais, tačiau... pala... jį užpuolė
volturiečiai. Tokie baisūs, dantyti, sparnuoti! Sudegino jie Ginodo Pasak žvalgų, iš po žemės pakilo ištisi spiečiai kraugerių mutantų.
tvirtovę ir privertė jį bėgti. Taigi keliavo karalius toli toli suieškoti Surinkęs kelias kuopas, Kastas išvyko su sūnumis numalšinti
naujų namų ir rado... diiiidelius didelius betoninius rūmus Tauvaro sukilimo – nelyg į kokią iškylą. Juk sykį jau laimėjo.
slėnyje. Jie buvo pilni metalinių pabaisų, tačiau visas jis sukapojo
Nė vienas iš jų nesugrįžo.
savo kardu! Ir apgyvendino savo žmones. Ir bandė juos dar
volturiečiai suėsti, tačiau nesugebėjo prasiveržti pro storas sienas Stojo Tauvaras į karą. Tik šįsyk ne grobti teko, o gintis.
ir nesugebėjo pralįsti pro mažyčius langelius. Kaip ir tu dabar, –
Bet nei kardai, nei aukos mutantų nenumaldė.
išsišiepė jis, visiškai patenkintas savo pasakojimu.
Šioje sumaištyje Ginodas perėmė tėvo sostą ir apsiėmė ant pečių
Šubūras tik palingavo galva.
savo bendravardžio protėvio pareigą. Ministrai netrukus suveikė
– Graži pasaka. Bet mes turime ir gražesnių, – jis vyptelėjo išvydęs jam ir žmoną, kaimynų princesę Moritę, vildamiesi taip užsitikrinti
berniuko suglumusią miną, – seniai seniai, gal prieš tūkstantį dosnų geležies kraitį.
metų, gal daugiau, žmonės tokiais rūmais apstatė kone visą
Mylėjo Ginodas savo karalaitę, o ilgainiui net ir ji išmoko jį mylėti.
pasaulį. Įsivaizduok! Kiek tik akys aprėpia – betonas, geležis,
stiklas! Jų bokštai siekė žvaigždes, o žinios aprėpė visas padanges Karas tęsėsi. Ir karalius netrukus suprato, jog kitos išeities jam
ir žemės gelmes. Bet neužteko to žmonėms. Juk net su visomis nebeliko. Teko sudaryti sąjungą su volturiečiais, atiduoti jiems
savo žiniomis jie tebebuvo mirtingi kaulų ir mėsos maišai. Taigi, senąjį Volturo bokštą. Visa tai mainais už pagalbą.
sukūrė jų šamanai burtą, kuriuo tikėjosi padovanoti sau sparnus ir
Po kelių kruvinų metų ši sutartis laimėjo karalystei taiką, tačiau
amžiną gyvenimą. Norėjo, vargšeliai, be bokštų pagalbos pasiekti
niekas Ginodo už ją nepagyrė. Ypač žiniuoniai. Kaipgi kirsi
dangų ir jame apsigyventi. Patys sparnų jie neužsiaugino, užtat kai
rankomis su mutantu?
susilaukė vaikų! Žiūrėk tik – visi jie sparnuoti. Džiaugėsi jais tėvai.
Bet nesuvokė, jog jų burtas iš tiesų buvo užkratas. Du iš kiekvieno
trejeto naujagimių gimė pamišę iš skausmo. O užkratas plito... galų
Stojus taikai Moritė susivokė besilaukianti. Daktarai pažadėjo
gale bepročių priviso kaip musių. Pakilo jie milžiniškais spiečiais
dvynukus.
į padanges ir sugriovė savo tėvų bokštus, sulygino jų rūmus su
žeme! – Ginodui besiklausant krūtinę suspaudė šaltis. O Šubūro Visi rūmų varpai skambėjo jų gimimo dieną, tačiau puotą teko
šypsena tik plėtės ir plėtės, – juos sustabdėme tik mes, volturiečiai. atšaukti.
Sumedžiojome ir įkalinome po savo bokštu. Iki šiol juos saugojome,
Mažieji princai gimė sparnuoti.
kadangi nevaliojome paskersti savo nelaimingų brolelių. Iki šiol...

Ačiū, draugai!
Šio žurnalo nebūtų be šių nuostabių žmonių. Tariame milžinišką AČIŪ visai
kūrybinei komandai.
Rašytojai: klaidų ieškotojai:

Adomas Rutkauskas Agnė Juškėnaitė
Airidas Kondrotas Benita Balsytė
Benita Balsytė Dalia Vinciūnaitė
Dmitrijus Babičius Justina Liaukevičiūtė
Eliza Munė Karolina Daniusevičiūtė
Greta Musteikienė Mangirdas Beniušis
Ignas Vieversys Vaidas Mikelskas
Inga Zavackė
Karolina Daniusevičiūtė Maketas:
Kastytis Zubovas
Dalia Vinciūnaitė
Linas Kaminskas
Vaidas Mikelskas
Mangirdas Beniušis
Pijus Makselis Antagonistai:
Rasa Sagė
Tadas Jakubauskas Lukas Dapkus
Tomas Mitkus Virginija Juodakytė
Vaida Nedzinskaitė-Mitkė
Valdemaras Nedvecki Projektas finansuojamas lietuvos
Violeta Pročkytė kultūros tarybos
Paišytojai:
Dovilė Tarutytė
Guoda Zelionkaitė
Nojus Petrauskas
Vaidas Mikelskas
Dalia vinciūnaitė
Norite pasidalinti savo mintimis ar įžvalgomis? Rašote puikias, fantaziją žadinančias istorijas? O gal tiesiog norite
pasidalinti savo piešiniais, kurie dulka stalčiuje ar „New folder (1)“ pavadintame kompiuterio aplankale? Atsiųskite juos
mums! Visuomet esame atviri idėjoms, pasiūlymams ir darbams, kurie praturtintų sekantį žurnalo numerį. Jei manote,
kad turite kuo pasidalinti, parašykite mums:
ProtagonistasMagazine@gmail.com

Miniatiūrų, kortų, stalo žaidimų vakarai ir turnyrai, žaidimų
naktys ir geras laikas su draugais geek'ais!
worldofgameslt Šv. Gertrūdos g. 42, Kaunas

132 Protagonistas | žiema 2020 © MB „Ductus Exemplo“ 2020. Visos teisės saugomos.

Protagonistas 6 - Žiema 2020

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Protagonistas 6 - Žiema 2020

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

žurnalas nepasimetusiems pop kultūroje

6 numeris žiema 2020

Protagonistas | žiema 2020 3

4 Protagonistas | žiema 2020

Ar „Sostų karai“ tikrai baigėsi?

Protagonistas | žiema 2020 5

Daugiau autorės darbų jos facebook paskyroje: guoda.zelionkaite

6 Protagonistas | žiema 2020

Protagonistas | žiema 2020 7

8 Protagonistas | žiema 2020

Robertas nevecka (asm. archyvo nuotrauka)

Protagonistas | žiema 2020 9

Kadras iš „Sniego pastogė“

10 Protagonistas | žiema 2020

Fonas iš „Sniego pastogė“ | Gediminas skyrius

Protagonistas | žiema 2020 11

„Sniego pastogė“ plakatas

12 Protagonistas | žiema 2020

Protagonistas | žiema 2020 13

„Sniego pastogė“ Animacijos procesas

14 Protagonistas | žiema 2020

Protagonistas | žiema 2020 15

Animacija (ne) vaikams Airidas Kondrotas

16 Protagonistas | žiema 2020

Kadras iš „I lost my body“ | Netflix

Protagonistas | žiema 2020 17

fenakistiskopas ir stroboskopas. Skirtu-

1984 m. Williamas G. Horneris išrado zo-

Po kelerių metų prancūzas Charlesas E.

Fleischerių trumpametražiai filmai links-

Rotoskopas tapo labai svarbiu išradimu

18 Protagonistas | žiema 2020

originali rankomis piešta „Steamboat Willie“ Celė

Protagonistas | žiema 2020 19

leistuose DC komiksuose. Vėliau Stanas

Vėjai nurimo ir į žanrą imta žiūrėti kaip į

20 Protagonistas | žiema 2020

animacija. Dėl geriausių, kultinį statusą tu-

Vakaruose dėl „Marvel“ filmų šis žanras

Tad ar iš tiesų animacija tėra vaikams skirti

Protagonistas | žiema 2020 21

22 Protagonistas | žiema 2020

The Midnight Sky Gruodžio 23 d.

Chaos Walking Sausio 22 d.

Protagonistas | žiema 2020 23

The Expanse (5 sezonas) Gruodžio 16 d.

The Stand Gruodžio 17 d.

Chilling Adventures of Sabrina (4 sezonas) Gruodžio 31 d.

24 Protagonistas | žiema 2020

The watch Sausio 3 d.

Snowpiercer (2 sezonas) Sausio 25 d.

Protagonistas | žiema 2020 25

BONUS: SKAITYTOJų Rekomendacijos

26 Protagonistas | žiema 2020

Protagonistas | žiema 2020 27

28 Protagonistas | žiema 2020

Protagonistas | žiema 2020 29

tvarka įsigalės. Taip nuo 94-osios Oskarų

Visų pirma tai labai stiprus pareiškimas,

Tačiau tokiu atveju duodama visiška laisvė

30 Protagonistas | žiema 2020

Kadras iš „green book“

Protagonistas | žiema 2020 31