Professional Documents
Culture Documents
Tavi 10
Tavi 10
10 Tavi
savaWro politika da
ganviTarebadi qveynebi
177
nawili II. saerTaSoriso savaWro politika
1?
www.worldbank.org
178
nawili II. saerTaSoriso savaWro politika
cxrili 10.1.
zogierTi qveynis erovnuli mTliani produqti
erT sul mosaxleze, 2008 w., aSS dolari
1. sWirdeba Tu ara maT Tavisufali vaWrobis politika importis umniSvnelo (Tu es saWiro iqneba) ba-
rierebiT?
2.mTavrobam unda ganaxorcielos Tu ara vaWrobis aqtiuri stimulireba eqsportis subsidirebis meSveo-
biT? Tu maT unda SezRudon vaWroba da gaataron meti TviTuzrunvelyofis politika?
aRniSnuli sakiTxebis gadaWra praqtikulad yvela qveyanas uxdeba, magram ganviTarebadi qveynebi-
saTvis isini ufro mniSvnelovania, radgan maT TavianTi mrewvelobis ganviTarebisaTvis sxva qveynebidan
unda Semoitanon manqana-mowyobilobebi, teqnologiebi, naxevarfabrikatebi, garkveuli saxis nedleuli da a.
S.
179
nawili II. saerTaSoriso savaWro politika
meore msoflio omis Semdeg XX saukunis 70-ian wlebamde mravali ganviTarebadi qveyana Tvlida,
rom maTi ekonomikuri ganviTarebisaTvis saWiroa gadammuSavebeli dargebis Seqmna, amis miRweva ki
saerTaSoriso konkurenciisagan erovnuli gadammuSavebeli mrewvelobis dacviT SeiZleboda.
ganviTarebad qveynebSi ekonomikuri politikis mTavari sazrunavia Semosavlebis donis amaRleba,
magram bevri ganviTarebuli qveynisTvisac damaxasiaTebelia Semosavlebis gansxvaveba regionebisa da
dargebis mixedviT. ganviTarebadi qveynebi cdiloben sagareo savaWro politikis meSveobiT araTanabari
ganviTarebis problemis gadaWras. esaa ekonomikuri dualizmis problema, romelic politikis gansakuTrebuli
sakiTxia. zogierT SemTxvevaSi ganviTarebadi qveynebi amtkiceben, rom maTi CamorCenilobis mizezebi
Sida pirobebiT ki araa gamowveuli, aramed es arasamarTliani saerTaSoriso ekonomikuri wesrigis Sedegia.
zemoaRniSnulidan gamomdinare, am TavSi ganvixilavT importis Semcvleli mrewvelobis ganviTare-
bisa da ekonomikuri dualizmis sakiTxebs. garda amisa, SevexebiT zogierTi qveynis `ekonomikur saswauls~.
axalgazrda dargebis dacvis argumentis Tanaxmad, ganviTarebad qveynebs aqvT potenciuri Sefardebi-
Ti upiratesoba gadammuSavebel mrewvelobaSi, magram maT axal dargebs ar SeuZliaT konkurencia gauwi-
on ganviTarebuli qveynebis kargad ganviTarebul gadammuSavebel mrewvelobas. swored amitom saxelmwi-
fom mxari unda dauWiros mrewvelobis axali dargebis ganviTarebas saerTaSoriso konkurentunarianobis
miRwevis momentamde. Ees argumenti saWiroebs industrializaciis droebiTi RonisZiebebis _ tarifebis, sa-
importo kvotebisa da sxva damcavi zomebis gamoyenebas. istoriuli faqtia, rom msoflios sami udidesi qvey-
nis sabazro ekonomikis ganviTareba daiwyo mrewvelobis ganviTarebiT: aSS-ma da germaniam me-19 sau-
kuneSi maRali tarifebi gamoiyena gadammuSavebel mrewvelobaSi, iaponia ki eqstensiuri importis kontrols
1970 wlamde axorcielebda.
axalgazrda dargebis dacvis argumentis naklovanebebi. erTi SexedviT aSkaraa, rom axalgazrda dar-
gebis dacvis argumenti namdvilad xels uwyobs erovnuli mrewvelobis ganviTarebas. miuxedavad amisa,
mravali ekonomistis azriT, misi gamoyeneba did sifrTxiles saWiroebs Semdegi garemoebebis gamo:
1. yovelTvis karg Sedegs ar iZleva im dargebSi gadasvla, romelTac SefardebiTi upiratesoba momaval-
Si eqnebaT. magaliTad, davuSvaT, kapitalis dagroveba xdeba Warbi samuSao Zalis mqone qveyanaSi. misi
sakmao dagrovebis Semdeg qveyanas uCndeba SefardebiTi upiratesoba kapitaltevad warmoebaSi, magram,
Cveulebriv, aseTi dargebis swrafi ganviTareba SeuZlebelia. meoce saukunis 80-ian wlebSi samxreTma kore-
am manqanebis eqsporti daiwyo, magram amas didi dro da pirobebi dasWirda. kapitalisa da samuSao Zalis
simwiris gamo, am qveyanaSi manqanaTmSenebeli mrewvelobis ganviTareba meoce saukunis 60-ian wleb-
Si SeuZlebeli iyo.
2. gadammuSavebeli mrewvelobis dacva araa gamarTlebuli im momentamde, sanam TviT proteqcio-
nistuli politika mrewvelobis konkurentunarianobas ar uzrunvelyofs. magaliTad, indoeTi da pakistani xan-
grZlivi drois ganmavlobaSi icavdnen TavianT gadammuSavebel dargebs da mxolod ukanasknel periodSi
SeZles am dargebis eqsportis mniSvnelovani zrda. amasTan, maTi saeqsporto saqoneli aris msubuqi (safeiq-
ro nawarmi da sxv.) da ara mZime mrewvelobis produqcia. zogierT SemTxvevaSi adgili aqvs fsevdoaxal-
gazrda mrewvelobis SemTxvevas, rodesac Tavdapirvelad xdeba mrewvelobis dacva gare konkurentebisa-
gan da Semdeg igi aRwevs saerTaSoriso konkurentunarianobas iseTi mizezebis gamo, romelTac araferi
180
nawili II. saerTaSoriso savaWro politika
aqvT saerTo proteqcionizmTan. am SemTxvevaSi axalgazrda dargis dacvas warmatebuli Sedegebi moaqvs,
magram realobaSi igi ekonomikis danaxarjebs iwvevs.
U zogadad is faqti, rom mrewvelobis dargebis Camoyalibebas didi xarjebi da dro sWirdeba, adgilobri-
vi bazris defeqtebis SemTxvevaSi araa damajerebeli argumenti saxelmwifo CarevisaTvis. Tu mrewveloba
iZleva sakmaod maRal mogebas kapitalis, samuSao Zalisa da warmoebis sxva faqtorebisaTvis, kerZo inves-
torebs mTavrobis dauxmareblad unda SeeZloT mrewvelobis ganviTareba. am faqtis gasamarTleblad zogjer
amtkiceben, rom kerZo investorebi mrewvelobaSi iTvaliswineben mxolod mimdinare da ara momaval mo-
gebas, magram es ar exeba bazris mdgomareobas. ganviTarebul qveynebSi investorebi xSirad uWeren
mxars im proeqtebs, romelTa mogeba saeWvoa an Soreul perspeqtivaSia mosalodneli. magaliTad, aseTia
aSS-is bioteqnologiuri mrewveloba an nanoteqnologiebi, romlebzec uzarmazari Tanxebi ixarjeba, maTi Se-
degis misaRebad ki wlebia saWiro.
sabazro regulirebis defeqtebi, rogorc axalgazrda dargebis dacvis gamarTlebis argumenti. axal-
gazrda dargebis dacvis argumentis gamarTlebisaTvis unda Seicvalos damokidebuleba im azris mimarT, rom
axalgazrda dargebs aucileblad sWirdeba mfarveloba. AsWirdeba Tu ara dargs dacva, amaze pasuxs 9.2.2
qveparagrafSi warmodgenili analizi iZleva. kerZod, sawyis stadiaze mrewvelobis dacvis argumenti misaRe-
bia, Tu saxezea Sida bazris regulirebis garkveuli defeqtebi. Eam defeqtebis gamo, sabazro meqanizmebi ver
uzrunvelyofen mrewvelobis iseT swraf ganviTarebas, rogoric saWiroa. axalgazrda dargebis dacvis argumen-
tis momxreebi Tvlian, rom sabaJo zomebis gamoyeneba aucilebelia Sida bazris regulirebis Semdegi ori de-
feqtis dros: kapitalis bazrebis arasrulyofileba da sakuTrebis problema.
kapitalis bazrebis arasrulyofilebis gamo axalgazrda dargebis dacva gamarTlebulia, radgan ganviTare-
bad qveyanas ar gaaCnia finansuri institutebis Tanamedrove sistema (magaliTad, efeqtiani safondo birJebi
da bankebi, romelTac SeuZliaT danazogebis mozidva tradiciuli dargebidan axal dargebSi) da axalgazrda dar-
gebis zrda Seferxdeba maTi firmebis mier mimdinare mogebis miRebis SezRuduli SesaZleblobebis gamo.
dabali sawyisi mogeba investorebs daukargavs investirebis survils im SemTxvevaSic ki, rodesac grZelvadian
periodSi maRali ukugebaa mosalodneli. mocemul situaciaSi `pirveli saukeTeso~ gadawyvetileba unda iyos
Uufro srulyofili kapitalis bazris Seqmna, xolo politikis `meore saukeTeso~ variantad SeiZleba CaiTvalos
axalgazrda dargebis dacva proteqcionistuli zomebiT, romlebic gazrdian mogebas da amiT maT ufro swraf
ganviTarebas uzrunvelyofen.
axalgazrda dargebis dacvis gasamarTleblad sakuTrebis arasrulyofilebis argumentma SeiZleba mii-
Ros sxvadasxva forma, magram misi fuZemdebluri idea yovelTvis isaa, rom axali dargi qmnis sazogadoeb-
riv sargebels, romlisganac igi verafers iRebs. magaliTad, firmebs, romlebic pirvelebi iwyeben axal dargSi
funqcionirebas, aqvT `sastarto~ danaxarjebi adgilobriv pirobebTan teqnologiis Seguebis an axali bazrebis
gaxsnis gamo. Tu sxva firmebi SeZleben pioneri firmebis gamocdilebis gamoyenebas am `sastarto~ xarjebis
gareSe, novatori firmebi kargaven TavianTi danaxarjebidan mogebis miRebis SesaZleblobas. amgvarad, pio-
neri firmebi, materialuri warmoebis garda, qmnian aramaterialur sikeTes (magaliTad, codna da axali bazre-
bi), romelzec maT sakuTrebis uflebis dadgena ar SeuZliaT. zogierT SemTxvevaSi axali dargidan miRebuli
sazogadoebrivi sikeTe misi Camoyalibebis xarjebs aWarbebs. Mmiuxedavad amisa, kerZo firmebma (mosa-
lodnelia) SeiZleba Tavi Seikavon axal dargSi investirebisagan, radgan maT ar gaaCniaT TavianTi saqmia-
nobis Sedegebis miTvisebis SesaZlebloba. am SemTxvevaSi `pirveli saukeTeso~ gadawyvetileba iqneba
axal dargebSi moqmedi firmebis aramaterialuri sikeTis kompensacia. Tu es SeuZlebelia, axal dargebSi fir-
mebis mozidvis `meore saukeTeso~ varianti iqneba maTi waxaliseba tarifebisa da savaWro politikis sxva sa-
Sualebebis gamoyenebiT.
axalgazrda dargebis dasacavad kapitalis bazrisa da sakuTrebis arasrulyofilebis argumentebi Sida bazris
regulirebis defeqtebis nairsaxeobaa. gansxvaveba mxolod imaSia, rom mocemul SemTxvevaSi sakiTxi exe-
ba ara mTlianad mrewvelobas, aramed mxolod mis axal dargebs. Tumca bazris sxva nebismieri defeqti ma-
inc rCeba. praqtikaSi Zalian rTulia imis dadgena, Tu mrewvelobis romeli dargi saWiroebs gansakuTrebul
dacvas. mudam arsebobs saSiSroeba, rom stimulirebaze gamiznuli politika viwro wreebis interesebSi moeq-
ceva. istoriaSi arsebobs axalgazrda dargebis dacvis uamravi magaliTi, romlebic proteqcionistuli zomebis
miuxedavad, didxans ver `izrdebian~ da mxolod am zomebis gamo arseboben.
181
nawili II. saerTaSoriso savaWro politika
marTalia, axalgazrda dargebis dacvis arguments eWvis TvaliT uyureben, magram mravali ganviTare-
badi qveynis mTavroba mas sakmaod misaRebad miiCnevs erovnuli gadammuSavebeli mrewvelobis ganvi-
TarebisaTvis. principSi aseTi mxardaWera SeiZleba sxvadasxva xerxiT ganxorcieldes. magaliTad, saxel-
mwifos SeuZlia mTeli mrewvelobis subsidireba, an im saqonlis warmoebis waxaliseba, romelSic Semdgom
SefardebiTi upiratesobis miRwevaa SesaZlebeli.
mraval ganviTarebad qveyanaSi industrializaciis mTavari strategia adgilobriv bazarze iyo orientirebuli
da ucxouri konkurenciisagan savaWro SezRudvebiT daculi mrewvelobis ganviTarebas iTvaliswinebda. es
procesi iwvevda waxalisebas, raTa importirebuli gadammuSavebeli mrewvelobis produqcia SeecvalaT adgi-
lobriviT. importze SezRudvebis dawesebiT adgilobrivi mrewvelobis waxalisebis strategias importSemcvle-
li industrializaciis strategia ewodeba.
industrializaciis strategiad importis Secvlis da ara eqsportis ganviTarebis, an erTdroulad orives arCeva
or faqtors _ ekonomikasa da politikas emyareba. pirveli, 1970 wlamde bevri ganviTarebadi qveyana skepti-
kurad uyurebda gadammuSavebeli mrewvelobis nawarmis eqsportis SesaZleblobas. isini darwmunebulni iy-
vnen, rom industrializacia ufro adgilobrivi mrewvelobis nawarmiT importis Canacvlebas gamoiwvevda, vid-
re gadammuSavebeli mrewvelobis produqciis eqsportis ganviTarebas SeZlebda. meore, bevr SemTxvevaSi
importSemcvleli industrializaciis politika arsebul politikur ganwyobas organulad Seesabameboda.
importSemcvleli industrializaciis politikis momxreTa azriT, ganviTarebuli qveynebis didi upiratesobis
gamo, msoflio mrewvelobaSi axali qveynebis damkvidreba faqtobrivad SeuZlebeli iyo. amitom am azris
momxreni iTxovdnen mowinave qveynebidan ganviTarebadi qveynebis gamoyofis saerTo politikis SemuSa-
vebas. 1980 wlamde proteqcionistuli ganviTarebis strategiebis nakleb momxreTa Sorisac ki farTod iyo aRia-
rebuli azri, rom saerTaSoriso ekonomikuri sistema mudmivad ganviTarebadi qveynebis interesebis sawina-
aRmdegod moqmedebs.
importSecvlis industrializaciis piki iyo 1950-60-ian wlebSi. ganviTarebadi qveynebi mas, Cveulebriv,
saboloo produqciis (magaliTad, kvebis produqtebis an manqanebis saamwyobo warmoebis) sabaJo dacviT
iwyebdnen. did ganviTarebad qveynebSi adgilobrivma nawarmma TiTqmis mTlianad Caanacvla importi
(miuxedavad imisa, rom warmoeba msxvili mravalerovnuli firmebis xelSi iyo Tavmoyrili). samomxmareblo
saqonlis bazarze importSecvlis SesaZleblobebis Semcirebis Sesabamisad, am qveynebma sabaJo dacvis zo-
mebis gavrceleba Sualedur saqonelze (manqanebis karkasi, foladi, navTobqimikatebi da a. S.) daiwyes.
ganviTarebadi qveynebis umetesobaSi importSemcvleli industrializaciis politika logikur dasasrulamde
mivida. amasTan, rTuli gadammuSavebeli mrewvelobis nawarmis (kompiuterebi, zusti meqanizmebi da
a.S.) Semotana grZeldeboda. miuxedavad amisa, importis Secvlis politikis mimdevarma didma qveynebma
importi sakmaod Seamcires. cnobilia, rom rac ufro mcirea ama Tu im qveynis ekonomikis masStabebi (ma-
galiTad, mTliani produqtis RirebulebaSi gamosaxuli), miT ufro maRalia misi importisa da eqsportis wili
mTlian Sida an erovnul produqtSi. 1990 wels indoeTs gahqonda erovnuli warmoebis 8 %, brazilias _ 7 %,
aSS-s _ 10 %, iaponias _ 11 %, samxreT koreas _ 32 %, honkongs _ 137 %, singapurs _ 190 %. amJamad
saqonlisa da momsaxurebis eqsportis wili qveynis mTlian produqtSi Seadgens: aSS-Si _ 11 %, did brita-
neTSi _ 26 %, germaniaSi _ 47 %, samxreT koreaSi _ 53 %, CineTSi _ 35 %, saqarTveloSi _ 31 %, honkongSi
_ 212 %, singapurSi _ 234 %, xolo importis: aSS-Si _ 16 %, did britaneTSi _ 29 %, germaniaSi _ 40 %, sam-
xreT koreaSi _ 54 %, CineTSi _ 28 %, saqarTveloSi _ 59 %, honkongSi _ 202 %, singapurSi _ 215 %. cxrilSi
10.2 mocemulia saqonlisa da momsaxurebis eqsportisa da importis wili zogierTi qveynis mTlian Sida pro-
duqtSi.
importSemcvleli gadammuSavebeli mrewvelobis ganviTarebis strategiam zogierT qveyanaSi (magali-
Tad, aziisa da laTinuri amerikis zogierTi saxelmwifos industrializaciis procesSi) kargi Sedegi aCvena da
182
nawili II. saerTaSoriso savaWro politika
183
nawili II. saerTaSoriso savaWro politika
cxrili 10.2.
saqonlisa da momsaxurebis eqsportisa da importis
wili qveynis mTlian Sida produqtSi, 2008 w. %
importis Senacvlebis politikam mniSvnelovani roli Seasrula aziis saxelmwifoTa industrializaciaSi. in-
dustrializaciis sawyis etapze axali warmoebebi maRali sabaJo barierebiT iyo daculi ucxouri xarisxiani sa-
qonlis konkurenciisagan. magram sul mcire droSi moxda Sida bazris gajereba axali samrewvelo saqonliT.
Aamis mizezi iyo rogorc bazris siviwrove, ise adgilobrivi mosaxleobis dabali msyidvelobiTunarianoba. iaf-
ma samuSao Zalam xeli Seuwyo warmoebis orientacias sagareo bazrebze. maRali saimporto tarifebiT daculi
iyo: iaponiaSi _ foladis warmoeba, samxreT koreaSi _ cementis warmoeba, taivanSi _ safeiqro warmoeba.
bazris siviwrovis gamo, Tavidanve eqsportze iyo orientirebuli: iaponiaSi _ televizorebis warmoeba, taivanSi
_ macivrebisa da kondicionerebis warmoeba. eqsportze orientirebuli warmoebis ganviTarebam xeli Seuwyo
aziis qveynebis `ekonomikur saswauls~ (ix. paragrafi 10.3).
mosavali mxolod ramdenime procentiT gazarda. Aanalogiuri situacia iyo argentinaSic: odesRac mdidari
qveyana aTwleulebis manZilze kus nabijebiT viTardeboda. zogierTma qveyanam (magaliTad, meqsikam)
miaRwia ekonomikur ganviTarebas, magram ganviTarebul qveynebs ver daewia. mxolod ramdenime ganvi-
Tarebadma qveyanam SeZlo Semosavlebis gadideba, magram isini importSemcvleli industrializaciis politi-
kis mimdevrebi ar yofilan.
ratom ver SeZlo importSemcvlelma industrializaciam dasaxuli miznebis miRweva? rogorc Cans, amis
mTavari mizezi isaa, rom axalgazrda dargebis dacvis argumenti arc ise srulyofili aRmoCnda, rogorc dasaw-
yisSi varaudobdnen. Ggarkveuli periodis ganmavlobaSi gadammuSavebeli mrewvelobis dacva proteqcionis-
tuli zomebiT mis konkurentunarianobas ver uzrunvelyofs, Tu qveyanas mrewvelobis sferoSi raime Sefarde-
biTi upiratesoba ar gaaCnia. sxvadasxva qveynis ganviTarebis praqtika gviCvenebs, rom importSemcvleli
industrializaciis politikis kraxs ufro Rrma mizezebi aqvs, vidre es warmoebaSi gamocdilebis naklebobaa.
Raribi qveynebi ganicdian kvalificiuri muSaxelis, mmarTvelobiTi kadrebisa da samewarmeo gamocdilebis
naklebobas, agreTve aqvT warmoebis momaragebis organizaciuli problemebi. Ees problemebi ekonomikur
politikas ganekuTvnebian da maTi gadaWra savaWro politikiT SeuZlebelia. magaliTad, saimporto kvotas
SeuZlia mrewvelobis araefeqtiani seqtoris gadarCena, magram misi efeqtianobis amaRlebas ver SeZlebs.
axalgazrda dargebis dacvis argumenti isaa, rom tarifebisa da kvotebis meSveobiT naklebganviTarebuli qvey-
nebi iReben droebiT `TavSesafars~, romelSic maTi gadammuSavebeli mrewveloba TviTon unda gaxdes
efeqtiani. Mmagram es mTlad ase araa.
rodesac importis Secvlis politikam sasurveli Sedegi ver moitana, yuradReba mis xarjebze iqna gadata-
nili. ganviTarebul qveynebSi dagrovilma faqtebma daadastures, rom proteqcionistuli politika amaxinjebs
ekonomikuri subieqtebis qcevas. erT-erTi problema isicaa, rom mravali qveyana Tavisi axalgazrda dargebis
dasacavad proteqcionistuli zomebis Zalian rTul kombinaciebs iyenebda. amis gamo rTuli aRmoCnda realuri
dacvis donis gaangariSeba. gamokvlevebiT dadgenilia, rom dacvis done arsebiTad gansxvavdeba dargebisa
da seqtorebis mixedviT Dda bevrad aRemateba imas, rasac mTavroba gegmavda.
importis SezRudvis kidev erTi naklovanebaa mciremasStabiani warmoebis araefeqtianoba, romelsac
igi ganapirobebs. yvelaze didi ganviTarebadi qveynebis Sida bazrebic ki aSS-isa da evrokavSiris bazrebis
mcire wils Seadgens. xSirad qveynis mTeli adgilobrivi bazaric ki ar aris sakmarisi mis sazRvrebSi efeqtiani
warmoebis ganviTarebisaTvis. garda amisa, Tu aseTi mcire bazari proteqcionistuli zomebiTaa (magaliTad,
kvotebiT) daculi da masze mxolod erTi firma moqmedebs, igi monopoliur mogebas miiRebs. am mogebi-
saTvis brZolas ramdenime firma daiwyebs da isini erTmaneTs konkurencias gauweven (erTi firmisaTvis
arasakmarisi masStabebis pirobebSi bazarze ramdenime firma gaCndeba), romlis Sedegi ki warmoebis arae-
feqtiani masStabebi iqneba. mcire qveyanas warmoebis masStabisagan efeqtis miReba SeuZlia warmoebis
viwro specializaciis pirobebSi, magram am SemTxvevaSi mas danarCeni saqonlis Semotana ucxoeTidan
mouwevs, rac importSemcvleli industrializaciis dros gamoricxulia. zemoaRniSnulis garda, importSemcvleli
mrewvelobis ganviTarebis mowinaaRmdegeni amtkiceben, rom es politika amZafrebs sxva problemebsac,
romelTa Soris, upirvelesad, aRsaniSnavia socialuri uTanabroba da umuSevroba.
statistikuri maCveneblebiT dadasturebulia, rom SedarebiT Tavisufali savaWro politikis mqone ganvi-
Tarebadi qveynebi saSualod ufro swrafad viTardebian, vidre proteqcionistuli politikis mimdevari qveynebi.
am faqtma garkveuli cvlilebebi Seitana realur politikaSi: XX saukunis 70-90-ian wlebSi bevrma ganviTare-
badma qveyanam uari Tqva proteqcionistul politikaze da Tavisi sabaJo reJimebis liberalizacia moaxdina.
amasTan, bevri maTgani tarifebis radikalur Semcirebaze wavida (200-dan 100 %-mde). aqtiuri importSem-
cvleli politikis uarmyofel qveyanaTa Soris arian: argentina, bolivia, brazilia, Cile, indonezia, uganda, meqsika,
TurqeTi da sxva qveynebi.
ganviTarebadi qveynebis savaWro politika ara marto ganviTarebul qveynebTan SedarebiT maTi Ca-
morCenilobis Sedegia, aramed igi garkveulwilad maTi qveynisSida ganviTarebis uTanabrobis problemasac
185
nawili II. saerTaSoriso savaWro politika
asaxavs. xSirad erTsa da imave qveyanaSi SedarebiT Tanamedrove, kapitaltevadi, maRalxelfasiani samrew-
velo seqtorebis gverdiT CamorCenili da Zalian Raribi agraruli seqtoria warmodgenili. erTi qveynis ekonomi-
kis or, ganviTarebis sxvadasxva donis or seqtorad dayofa ekonomikuri dualizmis saxelwodebiTaa cnobili,
xolo am niSniT dayofil ekonomikas ki ormag ekonomikas uwodeben.
ra kavSiri aqvs dualizms savaWro politikasTan? Aam kiTxvaze erT-erTi pasuxi isaa, rom dualizmi
bazris aradamakmayofilebel muSaobas asaxavs: efeqtianad moqmedi ekonomikis pirobebSi Sromis anazRa-
ureba dargebis mixedviT didad ar unda gansxvavdebodes. sabazro meqanizmebis cudad funqcionirebis
SemTxvevaSi adgili aqvs sabazro regulirebis defeqtebs, rac Tavisufali vaWrobidan gadaxris mizezi xdeba.
ekonomikuri dualizmi xSirad ufro efeqtiani samrewvelo seqtorebis dasacavad dawesebuli tarifebis gasamar-
Tleblad gamoiyeneba. savaWro politikasTan dualizmis kavSiris meore mizezi isaa, rom savaWro politikas
TavisTavad SeiZleba bevri saerTo ram hqondes dualizmTan. kerZod, importSemcvleli industrializaciis poli-
tikis kritikis pirobebSi mravalma ekonomistma gamoTqva mosazreba, rom am politikam xeli Sewyo ekono-
mikaSi dualizmis gaCenas an gaaZliera misi gamovlena.
186
nawili II. saerTaSoriso savaWro politika
tis saxelwodebiT. igi SeiZleba ganvixiloT, rogorc sabazro regulirebis defeqtebis nairsaxeoba. davuSvaT, ra-
Rac mizezebis gamo, Tanabar SromaSi muSa mrewvelobaSi ufro maRal xelfass iRebs, vidre soflis meurne-
obaSi. Tu samrewvelo firma damatebiT muSas daiqiravebs, amiT igi Seqmnis zRvrul sazogadoebriv sarge-
bels, romelzec igi mogebas ver miiRebs, radgan muSa soflis meurneobidan mrewvelobaSi gadasvliT iRebs
xelfasis namats. aradiferencirebuli (erTnairi) xelfasis dros sxva situaciasTan gvaqvs saqme, radgan zRvruli
muSisaTvis sul erTia, Tu sad iqneba daqiravebuli _ mrewvelobaSi Tu soflis meurneobaSi. aradiferencirebuli
xelfasis SemTxvevaSi firmis mier damatebiTi muSis daqiravebisas zRvruli socialuri sikeTe ar iqmneba,
damqiravebeli firma ki mxolod Tavis mogebas iRebs.
samuSao Zalis ganTavsebaze xelfasebis diferenciaciis gavlenis efeqtebi ekonomikaSi SeiZleba war-
movadginoT specifikuri faqtorebis modelis safuZvelze. davuSvaT, ekonomika awarmoebs mxolod or saqo-
nels _ samrewvelo nawarmsa da sursaTs. samrewvelo saqoneli iwarmoeba Sromisa da kapitalis gamoyene-
biT, sursaTi ki _ SromiTa da miwiT. resursebis ganTavsebis grafiki mocemulia naxazze 10.1. vertikalur
RerZze gamosaxulia xelfasis ganakveTi da zRvruli produqti, horizontalur RerZze _ dasaqmeba. amasTan,
mrewvelobaSi dasaqmeba gamoisaxeba horizontalur xazze OM koordinatis marcxena sawyisidan, sursaTis
warmoebaSi dasaqmeba _ OF koordinatis marjvena sawyisidan. MPLM Sromis zRvruli produqtia mrewvelo-
baSi, MPLF _ Sromis zRvruli produqti sursaTis warmoebaSi; PM – samrewvelo nawarmis fasi, PF _ sursaTis
fasi. amgvarad, 10.1 naxazze gamosaxuli ori mrudi yovel seqtorSi damatebiTi muSis zRvruli produqtis Rire-
bulebas warmoadgens.
Tu xelfasebi diferencirebulia, samrewvelo saqonlis warmoebaSi dasaqmebul muSebs mets gadauxdi-
an, vidre sursaTis warmoebaSi. 10.1 naxazze xelfasis ganakveTs samrewvelo saqonlis warmoebaSi Seesaba-
meba WM sididis ganakveTi, xolo sursaTis warmoebaSi _ ganakveTi WF. damsaqmeblebi yovel seqtorSi
muSebs daiqiraveben im momentamde, sanam muSis zRvruli produqtis Rirebuleba mis xelfass ar gautolde-
ba. amgvarad, samrewvelo saqonlis warmoebaSi dasaqmeba OML1-is tolia (wertili B), xolo sursaTis warmoe-
baSi _ L1OF (wertili C).
davuSvaT, ekonomikas SeuZlia erTi muSis gadayvana sursaTis warmoebidan samrewvelo saqonlis
warmoebaSi. Aam SemTxvevaSi samrewvelo saqonlis warmoeba gaizrdeba, sursaTis ki _ Semcirdeba. mag-
ram samrewvelo saqonlis damatebiTi gamoSvebis Rirebuleba gautoldeba am seqtorSi arsebul xelfasis ga-
nakveTs WM-s, xolo sursaTis gamoSvebis Semcirebis Rirebuleba iqneba sursaTis warmoebaSi arsebuli ufro
dabali xelfasis ganakveTi WF. mTel ekonomikaSi gamoSvebis mTliani Rirebuleba gaizrdeba. warmoebaSi
gamoSvebis mTliani Rirebulebis zrda WM da WF sxvaobis tolia.
is faqti, rom gamoSvebis RirebulebiTi moculoba SeiZleba gaizardos sursaTis warmoebidan samrew-
velo saqonlis warmoebaSi samuSao Zalis gadayvaniT, imis maCvenebelia, rom ekonomika samrewvelo sa-
qonlis warmoebaSi ganaTavsebs samuSao Zalis mcire raodenobas. efeqtiani ekonomika gaaTanabrebs samu-
187
nawili II. saerTaSoriso savaWro politika
Sao Zalis zRvrul produqts orive seqtorSi. amis miRweva SesaZlebelia im SemTxvevaSi, Tu OML2 muSa da-
saqmdeba samrewvelo saqonlis warmoebaSi, L1OF ki _ sursaTis warmoebaSi (wertili A). 10.1 naxazze sa-
muSao Zalis efeqtiani ganTavsebiT miRweuli gamoSvebis zrda ABC samkuTxedis farTobis tolia.
xelfasis diferenciaciis pirobebSi bazrebi araracionalurad ganaTavseben samuSao Zalas: firmebi sam-
rewvelo saqonlis warmoebaSi daiqiraveben Zalian cota muSas. ufro meti muSaxelis daqiravebis stimuli maT
SeiZleba misces saxelmwifo politikam da es qveynis keTildReobas gaaumjobesebs.
Cveulebriv, savaWro politika ar aris `pirveli saukeTeso~ saSualeba samrewvelo saqonlis warmoebaSi
dasaqmebis donis asamaRleblad. idealur SemTxvevaSi, mTavrobis politikam dasaqmebaze uSualo zegavle-
na unda moaxdinos: an xelfasis gansxvavebis mospobiT an im firmebis subsidirebiT, romlebic met muSa-
xels daasaqmeben. unda aRiniSnos, rom warmoebis subsidireba naklebefeqtiani saSualebaa, radgan igi kapi-
talsa da samuSao Zalas samrewvelo saqonlis warmoebaSi gadasvlisaken ubiZgebs. Aamis gamo kapitali
samrewvelo saqonlis warmoebaSi did mogebas ver miiRebs. amisaTvis tarifi an saimporto kvota kidev ufro
cudia, radgan aRniSnulTan erTad igi moTxovnasac amaxinjebs. aRniSnulis miuxedavad, tarifi samrewvelo
saqonelze SeiZleba iyos `meore saukeTeso~ (an ufro zustad, `mesame saukeTeso”) saSualeba, romlis gamar-
Tleba SeiZleba xelfasis diferenciaciis argumentiT.
XX saukunis 50-60-ian wlebSi es savsebiT damajerebeli argumenti iyo. 1970 wels jon harisisa da ma-
ikl todaros mier gamoqveynebul naSromSi mkacradaa gakritikebuli ganviTarebadi qveynebis samuSao Zalis
bazrebis Sesaxeb arsebuli Sexedulebebi. isini aRniSnavdnen kavSirs soflidan qalaqSi migraciasa da umu-
Sevrobas Soris, rac uazrobad aqcevda mrewvelobaSi dasaqmebis xelSewyobas imisda miuxedavad, rom es
seqtori ufro maRal xelfass sTavazobda.
j. harisisa da m. todaros dakvirvebiT, dualisturi ekonomikis qveynebi gamoirCevian qalaqis mosaxle-
obis umuSevrobis maRali doniT. Tumca SeiZleba vivaraudoT, rom es umuSevroba ganapirobebs meti sa-
muSao adgilis Seqmnis aucileblobas qalaqis mrewvelobaSi. amasTan, isini aRniSnavdnen, rom qalaqSi
umuSevrobis miuxedavad, migracia soflidan qalaqSi mainc izrdeboda. aRniSnulis safuZvelze maT gaakeTes
Semdegi daskvna: soflis mcxovreblebi Tanaxmani arian Cavidnen qalaqSi da SeuerTdnen umuSevarTa ri-
gebs imis imediT, rom iSovnian maRalanazRaurebad samuSaos mrewvelobaSi. ra Tqma unda, samuSaos
Sovnis SesaZlebloba ki Sromis bazarze arsebul vakansiebzea damokidebuli.
haris-todaros modelis Tanaxmad, mrewvelobaSi samuSao adgilebis raodenobis zrda gamoiwvevs iseT
did migracias soflidan qalaqSi, rom qalaqSi umuSevroba kidev ufro metad gaizrdeba. mrewvelobaSi dasaq-
mebul yovel damatebiT muSaze gaCndeba 2 an 3 axali kandidati, romlebic mzad iqnebian miatovon soflis
meurneoba da SeuerTdnen qalaqis umuSevarTa rigebs. marTalia, iRbliani muSa moigebs, magram misi mo-
geba kompensirebuli iqneba axali umuSevrebis danakargebiT. amitom mrewvelobaSi damatebiTi samuSao
adgilebis SeqmniT navaraudevi sazogadoebrivi sargebeli daikargeba.
axalgazrda dargebis dacvis argumentis msgavsad, xelfasebis diferenciaciasTan dakavSirebuli proteqci-
onizmis gamarTlebis argumentic ekonomistebis mier amJamad uaryofilia. amis mizezi nawilobriv j. harisisa
da m. todaros mier ganxiluli pirobebia, nawilobriv ki importSemcvleli industrializaciis politikisadmi arsebuli
uaryofiTi ganwyoba. sabolood unda iTqvas, rom ekonomikaSi dualizmis winaaRmdeg brZolis saSualebad
gamoyenebuli sagareo savaWro politika am dualizms, mospobis nacvlad, kidev ufro metad amZafrebs.
savaWro politika dadanaSaulebulia imaSi, rom: 1. igi afarToebs xelfasebis diferenciacias mrewveloba-
sa da soflis meurneobas Soris; 2. astimulirebs gadaWarbebul kapitaltevadobas.
soflis meurneobisa da mrewvelobis xelfasebis diferenciaciis mizezi bolomde araa axsnili. ekonomistis
erTi nawilis azriT, es sxvaoba bazris bunebrivi reaqciaa. Sromis maRalma anazRaurebam unda Seamciros
kadrebis denadoba da aiZulos imuSaon sruli ukugebiT maRali SromiTi disciplinis tradiciis ararsebobis piro-
bebSi. ekonomistTa meore nawili Tvlis, rom maRali xelfasebi saimporto tarifebiTa da kvotebiT daculi
qveynebis profkavSirebis monopoliuri Zalauflebis Sedegia. isini amtkiceben, rom Tavisufal vaWrobaze ga-
188
nawili II. saerTaSoriso savaWro politika
dasvlisas xelfasebi mrewvelobaSi Semcirdeba, xolo soflis meurneobaSi gaizrdeba. Tu es ase moxdeba, im-
portis SezRudvam dualizmi da umuSevroba SeiZleba kidev ufro gaamZafros, gansakuTrebiT ki im Sem-
TxvevaSi, Tu es SezRudva importis Secvlis mizniT xorcieldeba.
mrewvelobis gadaWarbebuli kapitaltevadoba SeiZleba aixsnas Semdegi mizezebiT:
1.SedarebiT maRali xelfasebis gamo, firmebs uCndebaT kapitaliT Sromis Secvlis stimuli. amasTan,
savaWro SezRudvebis negatiuri Sedegebi unda gaviTvaliswinoT mxolod im zomiT, ra zomiTac isini maRa-
li xelfasebis mizezi iqneba;
2.zogierT qveyanaSi kontrolirebadi sabanko sistema samrewvelo firmebze gascems subsidiebs da
amiT aiafebs kapitaliT samuSao Zalis Secvlas;
3.importis SerCeviTi kontroli, rogorc kapitaltevadobis zrdis yvelaze pirdapiri arxi. zogierT SemTxve-
vaSi qveyanaSi kapitaltevadi saqonlis importi ubaJod xorcieldeba da igi sxva savaWro SezRudvebsac ar eq-
vemdebareba, zogjer ki (de faqto) misi subsidirebac xdeba. aseTi politika kidev ufro metad uwyobs xels ka-
pitaltevadi teqnologiebis gamoyenebas.
rogorc ukve aRiniSna, meoce saukunis 50-60-ian wlebSi sjerodaT, rom ganviTarebad qveynebs sam-
rewvelo bazis Seqmna mxolod importSemcvleli industrializaciis politikiT SeeZloT. meoce saukunis 60-iani
wlebidan naTeli gaxda, rom mrewvelobis ganviTarebis sxva gzac arsebobda: samrewvelo saqonlis eqsporti
ganviTarebul qveynebSi, rasac eqsportze (sagareo bazarze) orientirebuli industrializaciis politika uzrunvel-
yofda. am politikis arsi eqsportze orientirebuli warmoebebis mxardaWeraSi gamoixateba. ZiriTadi mxar-
damWeri zomebi gamiznulia konkurentunariani saeqsporto dargebis ganviTarebisa da stimulirebisaTvis. pri-
oritetul amocanad iTvleba konkurentunariani produqciis warmoeba da am produqciiT saerTaSoriso bazrebze
gasvla. Aanu am SemTxvevaSi qveynis mrewveloba msoflio bazris rac SeiZleba didi wilis dapyrobazea ori-
entirebuli. Tavis mxriv, qveynis mTavroba atarebs eqsportze orientirebuli dargebis funqcionirebisa da ganvi-
TarebisaTvis xelsayreli pirobebis Seqmis politikas. eqsportze orientirebuli industrializaciis politikis mTa-
vari upiratesoba, upirvelesad, Semdeg garemoebebSi gamoixateba:
qveynis integracia msoflio ekonomikaSi;
msoflio resursebisa da teqnologiebis xelmisawvdomoba;
ekonomikis Zlieri konkurentuli dargebis ganviTareba, romlebic, Tavis mxriv, sxva danarCeni darge-
bis ganviTarebas uzrunvelyofen;
sabiujeto Semosavlebis zrda da qveyanaSi ucxouri valutis mozidva.
eqsportze orientirebuli industrializaciis politikiT Raribi qveynebis mcire jgufma SeZlo warmoebis
swrafi ganviTareba da cxovrebis donis amaRleba. am qveynebma axalindustriuli qveynebis saxelwodeba mi-
iRes, romelTa TvalsaCino warmomadgenlebi arian: samxreTi korea, honkongi, taivani da singapuri. am
qveynebisaTvis, agreTve, damaxasiaTebelia sagareo vaWrobis gaxsnilobis maRali done, Tumca maTi ume-
tesoba Tavisufali vaWrobis princips ar emyareba. zogierTi ekonomistis azriT, axalindustriuli qveynebis
ekonomikuri warmateba gviCvenebs SedarebiT Tavisufali vaWrobisa da mTavrobis Caurevlobis politikis
upiratesobas. ekonomistTa meore nawili ki Tvlis, rom igi naTelyofs mTavrobis gamocdili Carevis efeqtiano-
bas. zogierTi maTgani miiCnevs, rom savaWro da samrewvelo politika erTmaneTisagan didad ar gansxvav-
deba. azrebis aseTi sxvadasxvaobis gamo, aRmosavleT aziis qveynebis `saswaulis~ mniSvneloba sadavo sa-
kiTxad iqca.
eqsportze orientirebuli industrializaciis politikas mTeli rigi dadebiTi momentebi axasiaTebs:
1.igi ufro metad Seesabameba SefardebiTi upiratesobis Teorias. Ria vaWrobis reJimis qveynebi awar-
moeben mxolod im saqonels, romelSic maT SefardebiTi upiratesoba aqvT;
189
nawili II. saerTaSoriso savaWro politika
2.igi iwvevs dasaqmebis zrdas. heqSer-olinis Teoriis Tanaxmad, samrewvelo saqoneli, romelSic qve-
yanas SefardebiTi upiratesoba aqvs, Tu is Sromatevadi teqnologiebiT warmoebuli, eqsportis gafarToebis
SemTxvevaSi gamoiwvevs Sromaze moTxovnis zrdas kapitalTan SedarebiT da dasaqmebas aamaRlebs;
3.man SeiZleba gamoiwvios Semosavlebis ufro Tanabari ganawileba. Sromaze moTxovnis zrda xels
Seuwyobs misaRebi mogebis mimarT xelfasis zrdis tendencias;
4.importSemcvleli industrializaciis politikis pirobebSi menejerebi did dros xarjaven licenziebis miRe-
baze maTTvis dadgenili wesebisa da moTxovnebis Sesrulebisas an maTi gverdis avlis gzebis gamoZebnaze.
Tu eqsportze orientirebuli industrializaciis politika yvela am barieris moxsnas gamoiwvevs, menejerebi met
dros dauTmoben saqonlis warmoebis efeqtianobis sakiTxebs;
5.masStabis ekonomia. Tu Sida bazari Zalian viwroa warmoebis masStabisagan mTliani ekonomiis
misaRebad, misi miReba SesaZlebelia sagareo bazrebze eqspansiis gziT.
aRniSnul dadebiT mxareebTan erTad, eqsportze orientirebul industrializaciis politikas axasiaTebs zo-
gierTi naklovaneba. kerZod:
1.samrewvelo saqonlis eqsports mravali ganviTarebuli qveyana ganixilavs, rogorc sakuTari dargebis
seriozul saSiSroebas. amitom isini sapasuxo zomebis saxiT savaWro barierebs aweseben. am barierebis mci-
re zomebis SemTxvevaSic ki, ganviTarebadi qveynebi ifiqreben, rom maTTvis eqsportis gafarToeba saSiSi
iqneba, radgan ganviTarebul qveynebs ufro mkacri barierebis daweseba SeuZliaT. vaWrobis msoflio organi-
zacia, acnobierebs ra am problemas, cdilobs ganviTarebuli qveynebis bazrebze ganviTarebadi qveynebis
SeRwevis gamartivebas;
2.samrewvelo saqonlis warmoebaSi ganviTarebadi qveynebis (magaliTad, samxreTi korea, malaizia
da a. S.) mier warsulSi miRweuli warmatebebi ar niSnavs, rom sxva ganviTarebadi qveynebi msgavs war-
matebas miaRweven. rodesac yvela axali ganviTarebadi qveyana iwyebs mza produqciis eqsports, isini am-
Zafreben urTierTkonkurencias da amis gamo maT warmatebis naklebi Sansi aqvT;
3.Ria savaWro politika iwvevs savaluto kontrolis zomebisa da kapitalis moZraobaze kontrolis zome-
bis gauqmebas an Semcirebas, amitom qveyana susti xdeba spekulaciuri dartymebis winaSe. Ees iyo 1998
wlis aRmosavleT aziis finansuri krizisis erT-erTi mTavari faqtori;
4.samrewvelo produqciis, mowyobilobis eqsporti ganviTarebadi qveynebisaTvis SeiZleba sarisko stra-
tegia aRmoCndes. SesaZlebelia, Tumca, momavalSi ufro saimedo iyos samrewvelo produqciiT vaWrobis
zrda ganviTarebad qveynebs Soris. aseTi saxiT maT SeuZliaT sargeblis miReba specializaciisa da masStabis
ekonomiisagan. Tavis mxriv, am vaWrobis zrdis SesaZlebloba damokidebulia ganviTarebadi qveynebis ur-
TierTmolaparakebebsa da SeTanxmebebze Ria urTierTvaWrobis politikis gatarebis Sesaxeb. Ees SeTan-
xmebebi garkveulwilad konkurenciis donezea damokidebuli;
5.bevr qveyanaSi sustia finansuri sistema. misi regulireba da zedamxedveloba arasaTanado doneze
xorcieldeba, Zalian dabalia buRaltruli angariSgebisa da saqmiani praqtikis gamWvirvaloba da umniSvneloa
aqcionirebis winaSe pasuxismgebloba;
6.am politikis mimdevari qveynebis kapitalisa da Sromis bazari mouqnelia. gakotrebuli firmebis ga-
mosyidvas xSirad mTavroba axorcielebda. amis gamo iqmneboda subieqturi riski: firmebi agrZelebdnen ara-
efeqtian saqmianobas an axorcielebdnen sarisko proeqtebs imis imediT, rom warumateblobis SemTxvevaSi
maT daxmarebas mTavroba aRmouCenda.
rogorc praqtika gviCvenebs, aziis qveynebis eqsportze orientirebuli industrializaciis politika mTliano-
baSi swori aRmoCnda, magram misi miRwevis saSualebebi didi winaaRmdegobriobiT gamoirCeva. amas-
Tan, dadgenilia, rom finansuri seqtoris efeqtiani kontroliTa da korporaciuli gamWvirvalobiT ganmtkicebuli
Ria vaWrobis politika ufro efeqtiania, vidre saxelmwifo miTiTebebis politika dafinansebisa da licenzirebis
saqmeSi, maTi keTilganwyobiT mosargeble firmebis mimarT, gansakuTrebiT ki im SemTxvevaSi, rodesac
es firmebi mTavrobis mxardaWeriT sargebloben.
190
nawili II. saerTaSoriso savaWro politika
zogierTi ekonomistis azriT, aRmosavleT aziis qveynebis `ekonomikuri saswauli~ sagareo bazrebze
orientirebuli savaWro politikis Sedegia. Eam politikis pirobebSi vaWroba ufro Tavisufalia, vidre im ganvi-
Tarebad qveynebSi, romlebic ekonomikuri zrdisaTvis importis Semcvlel politikas iyeneben. aziis qveynebis
mSp-Si eqsportisa da importis maRali wili da ganviTarebis maRali tempebi SedarebiT Ria vaWrobis reJi-
mis mogebad ganixileba. magram aRniSnuli faqtis sarwmunooba arc ise damajerebelia, rogorc es mis dam-
cvelebs egonaT. jer erTi, naTeli araa, realurad ra doniT miekuTvneba Tavisufal savaWro politikas vaWrobis
191
nawili II. saerTaSoriso savaWro politika
maRali wili `ekonomikuri saswaulis~ aziis qveynebis ekonomikaSi. honkongis garda, yvela danarCen qveya-
nas TiTqmis araferi aqvs saerTo Tavisufal vaWrobasTan. isini sakmaod maRal tarifebsa da proteqcionistuli
dacvis sxva zomebs iyenebdnen. Tumca isic unda aRiniSnos, rom am qveynebis dacvis saSualo done sxva
ganviTarebadi qveynebis dacvis saSualo doneze ufro dabali iyo. magaliTad, 1985 wels `ekonomikuri saswa-
ulis~ aziis qveynebSi dacvis saSualo done 24 %-s Seadgenda, aziis danarCen qveynebSi 42 % iyo, samxreT
amerikis qveynebSi ki _ 46 %.
Eeqsportze orientirebuli savaWro politika xels uwyobda axalindustriuli qveynebis ekonomikis gaxsni-
lobis donis zrdas, ris gamoc ekonomikis warmatebebs mas miawerdnen. Tumca zogierTi qveynis magaliTi
amas ar adasturebs. magaliTad, tailandis eqsportisa da importis zrda imitom moxda, rom, jer erTi, es qveya-
na mravalerovnuli kompaniebis saqmianobisaTvis xelsayrel adgilad iqca. am kompaniebis mier iqmneboda
axali eqsportis umetesi nawili, maTi nedleulis importis zrda ki aziaSi importis aRmavlobiT iyo ganpirobe-
buli. meore, gaizarda tailandis mosaxleobis Semosavlebi. Sesabamisad, tailandis eqsportisa da importis zrda
ekonomikis ganviTarebasTanaa dakavSirebuli. es daskvna niSnavs, rom eqsportis swraf zrdasa da mTlian
ekonomikur ganviTarebas Soris korelacia arsebobs, xolo es korelacia ar niSnavs, rom Tavisufali vaWrobis
politika aseTi ganviTarebis mTavari mizezia. amasTan erTad aucilebelia imis aRniSvna, rom proteqcionistu-
li zomebis SedarebiT dabali donis miuxedavad, damcavi saSualebebi daexmara aziis axalindustriuli qveyne-
bis ekonomikis aRmavlobas da nawilobriv amiT SeiZleba maTi `ekonomikuri saswaulis~ axsna.
CineTi msoflios umsxvilesi saxelmwifoa Tavisi mosaxleobiT, romelmac 2008 wels 1,325 mlrd adami-
ani Seadgina. amis miuxedavad, igi didi xnis ganmavlobaSi msoflio ekonomikaSi umniSvnelo rols Tama-
Sobda. 1949-1978 ww. komunisturi reJimis pirobebSi CineTi faqtobrivad msoflio vaWrobaSi ar monawile-
obda. qveyanaSi kerZo warmoeba akrZaluli iyo. kulturuli revoluciis wlebSi (1968-1972 ww.) mravali saxel-
mwifo moxele, menejeri, maswavlebeli da inteligenciis sxva warmomadgeneli iZulebuli gaxda sofelSi sac-
xovreblad gadasuliyo.
1978 wels CineTis politikam radikaluri cvlileba ganicada. komunisturma partiam wamoayena lozungi
`gamdidreba didebulia~ da kari gauRo adgilobriv kerZo warmoebas da sagareo vaWrobas. am politikis Sede-
gi gansacvifrebeli aRmoCnda. 1978 wlidan CineTis ekonomikis ganviTarebis saSualo wliurma tempma 10%
Seadgina. CineTi gaxda msoflios meore ekonomika aSS-is Semdeg, xolo evrokavSiris (27 qveyana) erTobli-
vi mSp-is gaTvaliswinebiT _ mesame ekonomika.Y 2008 wels CineTis mSp-ma msyidvelobiTunarianobis
paritetiT 7,992 mlrd aSS dolari Seadgina. MevrokavSiris (27 qveyana) mSp-ia 14,940 mlrd aSS dolari, aSS-
is _ 14,440 mlrd aSS dolari. meoTxe adgilzea iaponia, romlis mSp 4,340 mlrd aSS dolars Seadgens. Semdeg
modis indoeTi _ 3,304 mlrd aSS dolari, germania _ 2,925 mlrd aSS dolari, ruseTi _ 2,271 mlrd aSS dolari.
marTalia, CineTis mSp TiTqmis 2-jer aRemateba iaponiis mSp-s, magram misi mosaxleoba bevrad Raribia
iaponiis mosaxleobasTan SedarebiT (cxr. 10.1).
rogor miaRwia amas CineTma? CineTis fenomens mravali mecnieri ikvlevs. zogierTi maTgani xazs
usvams, rom es uCveulo movlenaa da ganviTarebis umetesi nawili statistikuri iluziaa. arsebobs damamtkice-
beli sabuTi, rom CineTis statistika realuri inflaciis maCveneblebs zedmetad amcirebs, realuri ganviTarebis
maCveneblebs ki zedmetad zrdis. realuri zrdis tempi sul mcire 2%-iT naklebia oficialur monacemebze. miu-
xedavad amisa, zrdis wliuri tempi 7% mainc gamodis da es sakmaod maRali maCvenebelia msoflio ekono-
mikaSi. aRsaniSnavia isic, rom CineTSi Zalian maRalia danazogis norma (mSp-is daaxloebiT 10%), ris ga-
moc swrafad gaizarda saaqcio kapitali. Aam aspeqtiT CineTi SeiZleba SevadaroT aziis axalindustriuli qvey-
nebis ekonomikas, romelTa ganviTareba umeteswilad danazogebze iyo damyarebuli.
XXI saukuneSi CineTis lozungia: mSvidoba, ganviTareba da TanamSromloba. mSvidobis politika Ci-
neTis strategiuli arCevania, romlis safuZveli tradiciuli Cinuri kulturaa. samxedro xelovnebis Zvel Cinur
traqtatebSi rekomendebulia mowinaaRmdegeze gamarjveba omis gareSe – kulturuli da politikuri zemoqme-
debiT. aseTi midgomiT Cinelebi cdiloben gaaqarwylon msoflioSi gavrcelebuli Tezisi Cinuri saSiSroebis Se-
192
nawili II. saerTaSoriso savaWro politika
saxeb, romelic gansakuTrebiT aqtualuri gaxda 1997 wlis Semdeg, rodesac CineTma pirvelad Riad ganacxa-
da Tavisi miswrafebis Sesaxeb gaxdes msoflio lideri saxelmwifo, xolo 2003 wels wamoayena qveynis mSvi-
dobiani gandidebis koncefcia da gaaaqtiura Tavisi sagareo ekonomikuri saqmianoba.
vmo-is monacemebiT, saqonlis msoflio eqsportSi CineTs meore adgili ukavia, importSi _ mesame, xo-
lo momsaxurebis eqsportSi, aseve importSi – mexuTe adgili. 2008 wels 2000 welTan SedarebiT saqonlisa
da momsaxurebis eqsporti 457%-iT gaizarda, importi _ 324 %-iT, xolo mSp _ 217 %-iT. CineTis ekonomika
mniSvnelovnadaa damokidebuli sagareo vaWrobaze (rogorc wesi, didi qveynebi naklebad arian damokide-
bulni sagareo vaWrobaze) da eqsportze orientaciis Semdgomi gaRrmaveba vaWrobis pirobebs gaauare-
sebs. Ees ki resursebis danakargs gamoiwvevs. e. w. ganviTarebis aRmosavleTaziuri modelis Tanaxmad,
romlis safuZvelia SefardebiTi upiratesobis Teoria, ganviTarebadma qveyanam unda ganaxorcielos im sa-
qonlis eqsporti, romlis warmoeba mas ufro iafad SeuZlia da Semoitanos is saqoneli, romlis warmoeba mis-
Tvis araa xelsayreli.
CineTis ekonomikis uzarmazari masStabebisa da mravalricxovani mosaxleobis gamo, misi ekonomi-
kuri zrdis tempebi da msoflio bazarze zemoqmedebis done uprecedentoa msoflio istoriaSi. koreis, honkon-
gis, taivanis, singapurisa da samxreT koreis ekonomikebis masStabebi mcirea, amitom maT ufro advilad Se-
uZliaT yvelaze ganviTarebuli qveynebis donis miRweva. zogierTi didi ekonomikac (magaliTad, amerikuli)
meorexarisxovni mdgomareobidan wamyvan savaWro saxelmwifod iqca. magram aSS-Si SedarebiT stabilu-
ri Sida bazari SedarebiT mudmivi samomxmareblo moTxovniT. CineTSi ki dabalia xelfasebi da mosaxleobis
msyidvelobiTunarianoba, amitom samomxmareblo moTxovna ar Seesabameba samrewvelo saqonlis miwo-
debas. amis gamo, SefardebiTi upiratesobis modelis gamoyeneba naklebadaa SesaZlebeli. erTi mxriv, Sefar-
debiTi upiratesobis miRwevisaken swrafva gamoiwvevs zogierTi saqonlis Warbwarmoebas da amis Sede-
gad adgilobrivi warmoebis saqoneli realur RirebulebasTan SedarebiT Zalian iafi iqneba. meore mxriv, Ci-
neTSi Sida moTxovna arasakmarisia ekonomikis mxardasaWerad, amitom Cinuri saqoneli ucxour bazrebze
unda gaiyidos. Aaxlo warsulSi CineTis eqsporti da importi sam ZiriTad bazarze (evrokavSiri, aSS da iapo-
nia) iyo orientirebuli da maTze modioda misi savaWro brunvis naxevarze meti. amJamad ki misi sagareo
vaWrobis geogrfiuli struqtura ufro diversificirebuli gaxda. 2008 wels CineTis eqsportiorebis pirveli xuTeuli
warmodegnilia Semdegi saxiT: evrokavSiri-27 _ 20,5 %, aSS _ 17,7 %, honkongi _ 13,4 %, iaponia _ 8,1 %
da samxreTi korea _ 5,2 %, xolo umsxvilesi importiorebis ricxvSi arian: iaponia _ 13,3 %, evrokavSiri-27 _
11,7 %, samxreTi korea _ 9,9 %, taipei _ 9,1 %.
CineTs aSS-is, evrokavSirisa da sxva qveynebis bazrebze ZiriTadad Sromatevadi dargebis produqcia
gaaqvs (amJamad igi awarmoebs fotokopirebis teqnikis msoflio warmoebis 70 %-s, kompiuterebis 50 %-s,
fexsacmlis 50 %-s, sayofacxovrebo teqnikis 34 %-s da a.S.), xolo Semoaqvs teqnologiebi da fufunebis sag-
nebi. vaWrobis aseTi struqturis Sedegad CineTi aSS-Si da evrokavSirSi dasaqmebas, agreTve maT ekono-
mikur keTildReobasa da sameurneo stabilurobas seriozul saSiSroebas uqmnis.
mravali ekonomistis azriT, CineTis ekonomika amJamad dualizmis Zalian seriozuli problemis Seswo-
rebis procesSia. rogorc ukve aRiniSna, 1978 wlamde qveyanaSi arsebulma politikam xeli Seuwyo qalaqebi-
dan soflebSi muSaxelis gadadinebas. Aamis gamo muSis zRvruli produqti fermerul seqtorSi qalaqTan Seda-
rebiT bevrad dabali iyo. ekonomikis liberalizaciis dawyebis Semdeg daiwyo migraciuli procesi soflidan qa-
laqSi, magram aman fermerul meurneobaze naklebi gavlena moaxdina, radgan es seqtori Warb samuSao Za-
las flobda. amasTan erTad igi daexmara gadammuSavebeli mrewvelobis efeqtian gafarToebas.
2007 wels dawyebulma msoflio finansurma krizisma CineTi iZulebuli gaxada warmoebis zrdis tempe-
bisa da eqsportis rolis Semcirebaze efiqra. amitom naklebi aqcenti unda gakeTdes mSp-is zrdaze dafuZnebul
ekonomikuri aqtiurobis tradiciul maCveneblebze. imis gaTvaliswinebiT, rom CineTs sWirdeba socialuri
dacvisa da jandacvis sistemis Seqmna, agreTve ganaTlebis sistemis gardaqmna, araa gamoricxuli, rom am
qveynis ganviTarebisaTvis yvelaze efeqtiani keinzianuri modeli aRmoCndes. amave dros, saojaxo meurneo-
bebis umetesobidan socialur dacvaze, jandacvasa da ganaTlebaze gamiznuli danazogebis gamoTavisuflebisa
da binebsa da sxva samomxmareblo xarjebze maTi gadarTvis SemTxvevaSi, Sida moxmarebis zrdis didi sti-
muli gaCndeba. es, Tavis mxriv, ekonomikis aRmavlobis seriozuli faqtori iqneba.
193
nawili II. saerTaSoriso savaWro politika
CineTis warmateba Zalian Sorsaa Tavisufali vaWrobis principebisagan da, Sesabamisad, misi gamo-
yeneba am politikis efeqtianobis demonstraciisaTvis SeuZlebelia. zogierTi mecnieris azriT, CineTis sagareo
savaWro politika sinamdvileSi garTulebuli intervencionizmis kompromiss warmoadgens. es ki is SemTxve-
vaa, rodesac didi warmatebis mqone ramdenime qveyana erToblivad atarebs mrewvelobis zogierTi dargis
ganviTarebis xelSemwyob politikas. aseTi samrewvelo politika proteqcionizmis sxvadasxva zomebTan (ta-
rifebi, kvotebi, subsidiebi da a.S.) erTad Seicavs iseT saSualebebs, rogoricaa dabalprocentiani sesxebi da
mTavrobis mxardaWera kvlevebsa da ganviTarebaSi.
samrewvelo politikis Sefaseba, saerTod, Zalian rTulia. es sakiTxi me-11 TavSi iqneba ganxiluli. aq
mxolod aRvniSnavT ekonomistTa umravlesobis skeptikur damokidebulebas am politikis mimarT, rac sul
mcire, sam mizezTanaa dakavSirebuli.
1. aRmosavleT aziis qveynebi sxvadasxva politikas atarebdnen. magaliTad, singapuris ekonomika
mTavrobis miTiTebebiT xelmZRvanelobda, honkongi xelisuflebis Caurevlobis politikas atarebda, samxreTi
korea mxars uWerda Zalian didi samrewvelo firmebis Camoyalibebas, taivanis ekonomikaSi gabatonebulia
mcire ojaxuri kompaniebi. aseTi gansxvavebuli politikis miuxedavad, am qveynebma mainc miaRwies gan-
viTarebis erTnair maRal tempebs;
2. samrewvelo politikis mxardamWeri TvalsaCino reklamis miuxedavad, misi realuri Sedegi SeiZle-
ba umniSvnelo yofiliyo. aziis ekonomikuri saswaulis Seswavlisas msoflio bankma Zalian cota sarwmuno sa-
buTi aRmoaCina imis dasadastureblad, rom gansazRvruli samrewvelo politikis mqone qveynebi ufro swra-
fad gadavidnen gamiznul mrewvelobaze, vidre is qveynebi, romelTac es politika ar gaaCndaT;
3. ekonomikuri warmatebis miuxedavad, samrewvelo politikas ramdenime mniSvnelovani Cavardnac
hqonda. magaliTad, 1973-1979 wlebSi samxreTi korea atarebda mZime da qimiuri mrewvelobis (foladis,
manqanebis, qimikatebis da a.S. warmoebebis) mxardamWer politikas. es politika Zalian ZviradRirebuli da
naadrevi iyo, amitomac igi miatoves.
dabolos, unda iTqvas, rom samrewvelo politika ar iyo aziis axalindustriuli qveynebis ekonomikuri
warmatebis mTavari mamoZravebeli Zala. am sakiTxze kamaTi grZeldeba da samrewvelo politikis Sedege-
bi kvlevis mTavar sagnad rCeba.
ukanasknel wlebSi zogierTma mecnierma gamoTqva mosazreba, rom aziis qveynebis ganviTarebaSi
savaWro da samrewvelo politikis roli arasworadaa warmoCenili, radgan rogorc savaWro, ise samrewvelo
politika qveynis erTiani politikis mxolod nawilia.
mSp-Si sagareo vaWrobis (eqsportisa da importis) maRali wili, faqtobrivad, araa swrafadmzardi aziis
qveynebis ekonomikis mTavari maxasiaTebeli da amitom mis Sesafaseblad ufro sxva niSani unda SevarCi-
oT. kvlevebiT dadgenilia, rom `ekonomikuri saswaulis~ TiTqmis yvela qveynisaTvis danazogis Zalian ma-
Rali normaa damaxasiaTebeli. es niSnavs, rom maT SeuZliaT Zalian ZviradRirebuli investiciebis dafinanse-
ba (maRalia kapitaldabandebis zrdis tempi). yvela maTganma didi nabiji gadadga ganaTlebis srulyofis saq-
meSi. ukanaskneli Sefasebebis Tanaxmad, aRmosavleT aziis qveynebis swrafi ganviTareba umeteswilad (Tu
ara mTlianad) investiciis maRali normisa da saganmanaTleblo donis swrafi gaumjobesebis kombinaciam ga-
napiroba. Tu am faqts WeSmaritebad miviCnevT, unda vaRiaroT, rom savaWro da samrewvelo politikaze
mTeli yuradRebis gadatana ekonomistTa seriozuli Secdomaa. marTalia, imis mtkicebac SeiZleba, rom aR-
mosavleT aziis qveynebi ganviTarebaze gamiznul politikas atarebdnen da ekonomikuri aRmavloba swored
man gamoiwvia, magram es savaWro da samrewvelo politikis mniSvnelobis gadaWarbebuli Sefaseba iqne-
ba. Ees daskvna, iseve rogorc aRmosavleT aziis qveynebis ganviTarebis Taobaze arsebuli Sefasebebi, erTob
winaaRmdegobrivia, amitom isini kidev didxans iqneba kamaTis sagani. Yyovelive aRniSnulidan naTeli
194
nawili II. saerTaSoriso savaWro politika
mxolod isaa, rom aRmosavleT aziis qveynebis ganviTarebis magaliTma uaryo ekonomikis ganviTarebis far-
Tod gavrcelebuli da aRiarebuli zogierTi norma. kerZod:
1. varaudi, rom industrializacia da ganviTareba unda emyarebodes importis Secvlis strategias, araswo-
ria. warmatebas ganapirobebs sagareo bazrebze mimarTuli industrializacia, romelic gadammuSavebeli
mrewvelobis nawarmis eqsports emyareba;
2. pesimisturi Sexeduleba, rom msoflio bazari axali Semsvlelebis winaaRmdegaa mimarTuli da xels
uSlis Raribi qveynebis gamdidrebas, arasworia. ganviTarebadi qveynebis `ekonomikuri saswaulis~ Sedegeb-
ma uzrunvelyo uamravi adamianis keTildReobis iseTi swrafi aRmavloba, romelsac kacobriobis istoriaSi
arasodes aravin moswrebia.
195