Professional Documents
Culture Documents
მალხაზ მაცაბერიძე - საბჭოთა კავშირი. ტოტალიტარული რეჟიმის აღზევება და დაცემა
მალხაზ მაცაბერიძე - საბჭოთა კავშირი. ტოტალიტარული რეჟიმის აღზევება და დაცემა
sabWoTa kavSiri
komunisturi totalitarizmis
aRzeveba da dacema
gamomcemloba `universali~
Tbilisi 2023
monografia gamoica SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fondis mxar-
daWeriT (grantis nomeri 6322365)
wamyvani organizacia — ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwi-
fo universiteti
samecniero redaqtori — stiven jonsi
proeqtis xelmZRvaneli — malxaz macaberiZe
proeqtis koordinatori — Tamar orjonikiZe
7KLV ZRUN ZDV VXSSRUWHG E\ 6KRWD 5XVWDYHOL 1DWLRQDO 6FLHQFH )RXQGDWLRQ RI *HRUJLD (JUDQW
QXPEHU — 6322365)
5HVHDUFK DGYLVRU — 6WHSKHQ ). -RQHV
malxaz macaberiZe. sabWoTa kavSiri. komunisturi totalitarizmis aR-
zeveba da dacema. Tbilisi, gamomcemloba, `universali~, 2023, — 438 gv.
naSromSi ganxilulia sabWoTa kavSiris Camoyalibebisa da transformaciis
ZiriTadi etapebi; komunisturi reJimis ideologiuri da politikuri
cvlilebebi. naCvenebia sabWoTa kavSiris krizisi da daSlis garduvaloba.
naSromi gankuTvnilia specialistebisa da sakiTxiT dainteresebuli mkiT-
xvelebisTvis.
m. macaberiZe, 2023
gamomcemloba `universali~, 2023
Tbilisi, 0186, a. politkovskaias #4, : 5(99) 17 22 30; 5(99) 33 52 02
(PDLOXQLYHUVDO#\PDLOFRPJDPRPFHPOREDXQLYHUVDOL#JPDLOFRP
,6%1
sarCevi
Sesavali........................................................................................................................17
nawili pirveli.
bolSevikebi: gza xelisuflebisken
nawili meore.
sabWoTa kavSiris Seqmna
3.5. sabWoebis pirveli sakavSiro yriloba. sabWoTa kavSiris
xelmZRvaneli organoebis formireba...........................................................43
3.6. sabWoTa kavSiris konstituciis miReba ........................................................45
3.7. cvlilebebi sabWoTa kavSiris SemadgenlobaSi (1920-iani wlebi) .........47
3.8. sabWoTa ierarqiuli federalizmi ................................................................49
nawili mesame.
bolSevikuri ideologiisa da politikis krizisi
nawili meoTxe.
`leninis anderZi~ da leninis memkvidreebi
nawili mexuTe.
socializmis mSeneblobis stalinuri gegma
16.4. daZabulobis zrda dasavleTis qveynebsa da sabWoTa kavSirs
Soris .....................................................................................................................179
16.5. sabWoTa kavSiri SeiaraRebis zrdis winaaRmdeg ......................................180
16.6. mdgomareoba Soreul aRmosavleTSi (1929-1936) .....................................180
16.7. sagareo vaWroba: zrdidan Semcirebisken ..................................................181
16.8. nacistebis mosvla germaniis saTaveSi da sabWoTa kavSiris
sagareo politikis Secvla .............................................................................182
16.9. Semobruneba politikuri realobisken. kominternis 9,, kongresi....183
16.10. omi espaneTSi da sabWoTa kavSiri ..............................................................184
16.11. mdgomareoba Soreul aRmosavleTSi (1937-1939) ...................................186
16.12. miunhenis SeTanxmeba.......................................................................................187
16.13. sabWoTa kavSiris mzadeba `ukanaskneli omisTvis~................................188
16.14. msoflio sazogadoebis damokidebuleba stalinis reJimisadmi .....189
nawili meeqvse.
sabWoTa totalitaruli politikuri
sistemis saboloo gaformeba
Tavi ;,;. `gamarjvebuli socializmis~ konstitucia .......................208
nawili meSvide.
sabWoTa kavSiri meore msoflio omis dros
Tavi ;;,,,. germanelTa Seteva 1942 wels ....................................................233
nawili merve.
sabWoTa kavSiri `gviani stalinizmis~
(1945-1953) periodSi ........................................... 251
Tavi ;;;. socializmis stalinuri modelis gavrceleba ...............282
nawili mecxre.
nikita xruSCovis mmarTveloba
Tavi ;;;,9. xruSCovis sagareo politika ................................................309
nawili meaTe
leonid breJnevis mmarTveloba
nawili meTerTmete
gerontokratia qveynis saTaveSi
nawili meTormete
`gardaqmna~ da sabWoTa kavSiris daSla
Tavi ;/9gardaqmna: Sidapolitikuri demokratizaciisa da
ekonomikuri liberalizaciis dasawyisi .......................................413
bolosityvaoba .......................................................................................................436
Sesavali
urartus saxelmwifos, romelic axlo aRmosavleTSi 3.300 wlis win arsebobda, as
eve iswavleboda CrdiloeT SavizRvispireTSi antikur periodSi arsebul ber
Znul qalaqsaxelmwifoebzec da a. S.
sabWoTa kavSiris istoriis uZvelesi droidan dawyebis mizezi advilad mi-
saxvedri iyo. sabWoTa kavSirSi Semaval xalxebs unda SeegnoT, rom maT, miuxedav
ad adrindeli gansxvavebisa, `saerTo istoriuli bedi~ hqondaT, TiTqos maTi wi
naprebi imisTvis arsebobdnen, rom STamomavloba sabWoTa kavSirSi moxvedrili
yo. Tumca, `sabWoTa kavSiris istoria~ realurad ruseTis istoria iyo. sxva xal
xebis Sesaxeb gakvriT saubrobdnen, erT paragrafSi iyo moqceuli sxvadasxva xal-
xis ramdenime saukunis istoria, Tanac ise, rom daesabuTebinaT ruseTTan maTi Se
erTebis garduvaloba. xazgasmuli iyo, rom ruseTi aravis ipyrobda, yvela xalxi
ruseTs `nebayoflobiT~ uerTdeboda da maTTvis es iyo udidesi progresuli
movlena.
sabWoTa periodSi, sabWoTa kavSirSi Semaval yvela xalxs hqonda `ruseTTan
nebayoflobiT SeerTebis~ TariRi, romelsac periodulad zeimiT aRniSnavdnen,
aseve sazeimo iyo ama Tu im xalxis `gasabWoebis~, anu ruseTis wiTeli armiis mier
am qveynis dapyrobis TariRi.
1967 wels, oqtombris revoluciis 50e wlisTavze sabWoTa kavSiris imdro
indelma liderma leonid breJnevma aRniSna, rom Seiqmna adamianTa axali istori
uli erToba — sabWoTa xalxi. ra Tqma unda, es iyo `rusifikaciis politikis~ miR
wevebis dafiqsireba da ganacxadi mis Semdgom gagrZelebaze.
bolSevikuri reJimisa da 1922 wels Seqmnili sabWoTa kavSiris namdvili is
toriis Seswavla komunist liderebs ar ainteresebdaT da SeuZlebelic iyo. Ses
wavlisTvis aucilebeli informacia gasaidumloebuli iyo, aseve arsebobda mkac
ri cenzura da `ideologiuri gadacdomisTvis~ mkvlevari isjeboda. xelisufle
bas sWirdeboda mxolod SerCeuli faqtebisa da propagandistuli miTebisagan
Semdgari teqsti, romelic yovel mocemul momentSi amarTlebda da ganamtkiceb
da komunisturi partiisa da im dros arsebuli misi lideris `brZnul~ politi
kur kurss.
nostalgia sabWoTa kavSirze
sabWoTa kavSiri marto warsuli ar aris, is Tanamedrove politikis nawilia.
dRevandeli ruseTis liderebs kvlav aqvT im teritoriaze dominirebis preten
zia, romelic sabWoTa kavSiris SemadgenlobaSi iyo moqceuli. ruseTSi `veliko
derJavulad~ ganwyobil mmarTvelebsa da sazogadoebis arcTu mcire nawils miaC
niaT, rom sabWoTa kavSiris daSla SemTxveviToba iyo, Sida da gare `boroti Zale
bis~ namoqmedari, Torem mas Tavisuflad SeeZlo arsebobis gagrZeleba.
ruseTis federaciis prezidentma vladimer putinma 2005 wels federaluri
krebisadmi mimarTvaSi sabWoTa kavSiris daSlas `;; saukunis udidesi geopolit
ikuri katastrofa~ uwoda. misi TqmiT, aTeulobiT milioni Tanamemamule aRmoCn
da qveynis farglebs gareT, rac rusi xalxisTvis namdvil dramad iqca. putinis
TqmiT, `teroristulma intervenciam daarRvia qveynis teritoriuli mTlianoba~
da `daSlis epidemia Tavad ruseTsac gadaedo~. misive gancxadebiT, arasworia yve
la am politikuri da ekonomikuri kataklizmis ganxilva sabWoTa sistemis agoni
ad.
putinis am sityvebs maSinve gamoexmaurnen. `;; saukunis udidesi katastro-
fa iyo ara sabWoTa kavSiris daSla, aramed misi Seqmna~, — aRniSna `fainenSl Taim-
sis~ mimomxilvelma martin vulfma. putinis sityvebi mowmobda imas, rom ruseTi
ar aris Tavisufali imperiuli cnobierebisagan da sabWoTa kavSiris daSla misi
mmarTveli wreebisaTvis miuRebelia.
sabWoTa kavSiris daSlis Temas putini SemdgomSic araerTxel daubrunda,
kvlav miiCnevda mas geopolitikur katastrofad da xazs usvamda, rom sabWoTa
kavSiris daSla sulac ar iyo garduvali. 2016 wlis 23 seqtembers ruseTis saxel
mwifo saTaTbiroSi arCeuli partiebis xelmZRvanelebTan Sexvedris dros putin
ma aRniSna, rom uaryofiTad uyurebda sabWoTa kavSiris daSlas da miCnevda, rom
`sulac ar iyo aucilebeli amis gakeTeba~. putinis azriT, maSin saWiro iyo re
formebis gatareba, maT Soris `demokratiuli xasiaTis cvlilebebis~. sabWoTa
kavSiris daSlaze ki pasuxismgebloba daakisra komunistur partias, romelic sab
WoTa kavSiris daSlis dros xelisuflebis saTaveSi iyo.
ar unda vifiqroT, rom putins enaneba `suverenuli saxelmwifoebis~ kavSi-
ri. putins sabWoTa kavSiri ruseTis saxelmwifod miaCnia, romelic `arasworad
iyo agebuli~. 2016 wlis ianvarSi putinma gaakritika leninic saxelmwifos erov
nulteritoriuli principiT aSenebisTvis. putinis TqmiT, 1922 wels sxvadasxva
gegmiT `avtonomizaciisa da ase Semdeg — atomuri bombi Cades im Senobis saZir
kvelSi, romelsac ruseTi ewodeba da is Semdeg afeTqda~.
sabWoTa kavSiris daSlisTanave daiwyo saubari `sabWoTa kavSiris aRdgena-
ze~, integraciuli procesebis daCqarebaze, romlis iniciatoradac ruseTi gamo-
dioda. `damoukidebel saxelmwifoTa Tanamegobrobis~ gverdiT 2014 wels Seiqmna
`evraziis ekonomikuri kavSiri~ (dReisaTvis masSi Sedian ruseTi, yazaxeTi, belo
rusi, somxeTi, yirgizeTi). sabWoTa kavSiris axali formiT aRdgenas ar gamoric-
xavda sabWoTa kavSiris ukanaskneli lideri mixeil gorbaCovi. `aseTi kavSiris
ȼɥɚɞɢɦɢɪ ɉɭɬɢɧ: `Ɋɚɫɩɚɞ ɋɋɋɊ — ɤɪɭɩɧɟɣɲɚɹ ɝɟɨɩɨɥɢɬɢɱɟɫɤɚɹ ɤɚɬɚɫɬɪɨɮɚ ɜɟɤɚ— 25 ɚɩɪɟɥɹ 2005, ²
KWWSV:UHJQXP.UXQHZV444083.KWPO
Ɋɨɫɫɢɹ — `ȼɟɧɟɫɭɷɥɚ ɫ ɪɚɤɟɬɚɦɢ? — 11 ɦɚɹ 2005 ɝ.,— KWWS:QHZV.EEF.FR.XNKLUXVVLDQSUHVVQHZVLG±45350004535337.VWP3
©ȼɵ ɡɧɚɟɬɟ, ɤɚɤ ɹ ɨɬɧɨɲɭɫɶ ɤ ɪɚɡɜɚɥɭ ɋɨɜɟɬɫɤɨɝɨ ɋɨɸɡɚª— 23 ɫɟɧɬɹɛɪɹ 2016
KWWSVUHJQXPUXQHZVSROLWKWPO
ɋɨɡɞɚɧɢɟ ɋɋɋɊ ɢɥɢ ɡɚ ɱɬɨ ɉɭɬɢɧ Ʌɟɧɢɧɚ ɤɪɢɬɢɤɨɜɚɥ24 ɹɧɜɚɪɹ 2016 —
KWWS:GHPRWLYDWLRQ.PHLPDJHV20111117384\U13SNIF7.MSJ
Seqmna sruliad SesaZlebelia Zvel sazRvrebSi da Zveli SemadgenlobiT, Tumca
kavSirSi gawevrianeba nebayoflobiTi iqneba,~— aRniSnavda 2016 wels gorbaCovi.
neoimperiuli Zalebi cdiloben gamoiyenon yofili sabWoTa kavSiris qvey-
nebSi mosaxleobis garkveul nawilSi arsebuli nostalgia sabWoTa warsulis Se-
saxeb. saqarTveloSi, rogorc sazogadoebrivi azris gamokiTxva aCvenebs, sabWoTa
kavSirisadmi damokidebuleba araerTgvarovania. 2017 wels erovnuldemokrati-
uli institutis mier Catarebuli kvlevis Tanaxmad, gamokiTxulTa 48is azriT,
sabWoTa kavSiris daSla saqarTvelosTvis kargi movlena iyo, 42 ki cud movle-
nad miiCnevda. 10s ki am kiTxvaze pasuxi ar hqonda. 2018 wels Catarebuli sxva
kvlevis Tanaxmad ki saqarTvelos mosaxleobis 1520s kvlav sabWoTa kavSiris
nostalgia aqvs.
`sabWoTa kavSiris aRdgenaze~ saubari pirobiTia, radganac aravin apirebs im
ekonomikuri da politikuri wyobilebis aRdgenas, rac sabWoTa kavSirs axasia-
Tebda. `sabWoTa kavSiris aRdgenaSi~, arsebiTad, ruseTis mier yofili `mokavSire
respublikebis~ mierTeba igulisxmeba. putinisa da medvedevis ritorikaSi sabWo-
Ta kavSiris aRdgenas sul ufro enacvleba laparaki `istoriuli ruseTis~ da mi-
si teritoriebis Sesaxeb.
2022 wlis 24 Tebervals ruseTis Tavdasxmam ukrainaze yvelaferi cxadi ga-
xada. putinma Riad daiwyo brZola `istoriuli ruseTis~ aRsadgenad, romelic
yofili ruseTis imperiis teritorias moicavs. ukrainis mtkice winaaRmdegobam
da ukrainisadmi dasavleTis mzardma mxardaWeram putinis gegmebi CaSala, magram
imperiisTvis brZolaze xeli ar auRia.
sabWoTa kavSiris daSlidan ukve sam aTeul welze metia gasuli, magram impe
riul Zalebs is ar daviwyebiaT. amitomac gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba
sabWoTa kavSiris namdvili istoriis warmoCenas.
gorbaCovi sabWoTa kavSiris aRdgenas ar gamoricxavs 13.12.2016 —
KWWS:SULPHQHZVJHRUJLD.JHFRPQHZVYLHZ13999
2
gamokiTxulTa 42 % miiCnevs, rom sabWoTa kavSiris daSla cudi movlena iyo — NDI— 12 maisi 2017 —
KWWS:UHJLQIR.JHSROLWLFVLWHP418JDPRNLW[XOWD42PLLFKQHYV2&URPVDEFKRWDNDYVKLULVGDVKOD]XGLPRYOHQDL\ER
(28093QGL
kvleva: saqarTvelos mosaxleobis 1520 kvlav sabWoTa kavSiris nostalgia aqvs — 02 ivlisi 2018,
KWWSV:LPHGLQHZV.JHJHVDTDUWYHOR68328NYOHYDVDTDUWYHORVPRVDNKOHRELV1520NYODYVDEFKRWDNDYVKLULVQRVWDOJLDDTYV
nawili pirveli
bolSevikebi: gza xelisuflebisken
Tavi ,.
1.2.bolSevizmis rogorc ideologiuri da politikuri mimdinareobis
daxasiaTeba
1.3.bolSevizmis dabadeba
tiis wevri SeiZleba yofiliyo nebismieri, vinc ki ideurad TanaugrZnobda parti
as da materialurad exmareboda mas; leninis momxreebi icavdnen `mkacr~ pozicias
— partiis wevri SeiZleba yofiliyo mxolod is, vinc aqtiurad monawileobda mis
muSaobaSi, anu profesionali revolucionerebi. leninis momxreebi aseve mxars
uWerdnen iseTi wesdebis miRebas, romelic partiaSi mkacr disciplinas daamya-
rebda da qvemdgomi organoebi ulaparakod daemorCilebodnen zemdgom organo
ebs. am sakiTxze leninis momxreebma yrilobaze xmaTa umravlesoba miiRes da maT
`bolSevikebi~ ewodaT, martovis momxreebs ki — `menSevikebi~. TandaTanobiT ori
ve fraqciam damoukideblad daiwyo moqmedeba da or politikur Zalad Camoya
libda.
vladimer leninis formulireba:
rsdmp wevri SeiZleba iyos is, vinc aRiarebs mis programas da partias
mxars uWers rogorc materialurad, ise piradi monawileobiT erTerT par-
tiul organizaciaSi.
iuli martovis (cederbaumis) formulireba:
rsdmp wevri SeiZleba iyos piri, vinc iziarebs mis programas da partias
exmareba materialurad.
amde mihyavdaT es idea. isini Tavs acxadebdnen `aRmzrdelobiTi diqtaturis~
momxreebad, romelic mowodebuli iyo Seeqmna `axali adamiani~.
didi roli bolSevizmis CamoyalibebaSi Seasrula leninisa da misi Tanamebr
Zolebis pirovnulma Tvisebebma. SeiZleba iTqvas, rom eseni iyvnen gansxvavebuli
fsiqologiuri tipis adamianebi. maT axasiaTebdaT mbrZaneblobisa da xelisuf
lebisaken midrekileba, maTTvis ucxo iyo raime sazogadoebrivi an moraluri sen
timentaloba da mzad iyvnen, yvela saSualeba gamoeyenebinaT TavianTi politiku
ri programis praqtikulad gansaxorcieleblad.
qarTveli moRvaweebi bolSevikuri reJimis Sesaxeb
noe Jordania (18681953): `...yvela reJimTa Soris bolSevizmi yvela
ze ufro gaJRenTilia samxedro suliT, afrialebuli aqvs omis droSa.
sabWoTa reJimis gavrceleba xiStiT — es misi Tandayolili doqtrinaa.
man es ganaxorciela saqarTveloSi, kavkasiis sxva respublikebSi, ukrain
aSi da sx.~
`brZolis xma~, parizi, 1933, 1 31
Salva amirejibi (18871943): `arsebobs ocdaTvrameti ganmarteba,
rogori unda iyos revolucia da saukeTesoc maTSi arafrad ar varga.
bolSevizmi mxolod usaZaglesi formaa misi. bolSevizmi ar aris fiqri
mowinave pirovnebisa, is aris buneba CamorCenil adamianisa. arc is aris
SemTxveviTi, rom igi ruseTSi moxda. ufro nakleb SemTxveviTia, rom misi
beladi lenini iyo. `msoflio revoluciis beladis~ dabadebis ormocda
aTi wlisTavzed misma Segirdebma wigni gamosces. madloba RmerTs — ic
nobdnen masac da mis cxovrebasac. magram erTsac ver wamoscda iseTi ram
SesaniSnavi an mis xasiaTSi, an mis cxovrebaSi, romelic am kacis marTla
maRal Tvisebebzec gviTiTebdes. sxvebzed moswrebuli isev qarTveli mi
xa cxakaia gamodga. yvelaze TvalsaCino leninis cxovrebaSi, cxakaiam is
dainaxa, rom lenini parizis komunazed erTi wliT adrea dabadebuli. er
Ti weli gansxvaveba veraferi `niSania~. lenins es ar esmoda da misi gan
xorcieleba ruseTSi moindoma. ufro didi Secdoma leninisa is iyo, rom
ganizraxa ra socializmis damyareba, waeCxuba evropis yvela socialis
tebs. miuxedavad amisa, mainc evropis revoluciis molodinSi iyo da da
emarTa is, rac daemarTa melas, romelic cxvars aedevna: ariqa, duma da
vardebao! cxvars duma ar davarda da maSin, bolSevizmi evropidan aziaSi
gadavarda...~
Salva amirejibi. Txzulebani, wigni meore, Tbilisi, 1998, gv.229
pirvelma msoflio omma ruseTs marcxi da ekonomikuri krizisi moutana. Se
degad warmatebuli aRmoCnda 1917 wlis Tebervlis revolucia, rodesac ruseTis
imperatori nikoloz ,, gadadga da xelisufleba e. w. droebiTi mTavrobis xelSi
gadavida. xelisuflebaSi mosuli politikuri Zalebi, maT Soris socialistebi
(socialistrevolucionerebi, menSevikebi) Tvlidnen, rom gadasawyvetia demok
ratiuli amocanebi da ruseTSi unda damyarebuliyo burJuaziuldemokratiuli
wyobileba. ruseTis ekonomikuri CamorCenilobis gamo socialisturi revoluci
is ganxorcieleba maT SeuZleblad miaCndaT. aseTi revoluciisa da socializmis-
ken winsvlis iniciatori dasavleT evropis wamyvani qveynebi unda yofiliyvnen.
droebiTma mTavrobam ruseTis momavali saxelmwifoebrivi wyobilebis gansaz
RvrisaTvis, anu konstituciis SesamuSaveblad, damfuZnebeli kreba moiwvia.
magram ase ar fiqrobdnen bolSevikebi leninis xelmZRvanelobiT. lenins mi
aCnda, rom burJuaziuldemokratiul da socialistur revoluciebs Soris didi
droiTi Sualedi ar unda yofiliyo da dauyovnebliv unda ecadaT socialisturi
revoluciis ganxorcieleba. misi azriT, ruseTi, swored Tavisi CamorCenilobis
gamo, `susti rgoli~ iyo `msoflio imperializmis jaWvSi~ da SesaZlebeli iyo
msoflio socialisturi revoluciis ruseTidan dawyeba.
imis gamo, rom droebiTma mTavrobam male gaucrua imedebi mosaxlobis did
nawils, bolSevikebis mxardamWerTa ricxvi swrafad gaizarda. 1917 wlis 25 oq
tombers (axali stiliT 7 noembers) maT petrogradSi ga
naxorcieles samxedro gadatrialeba da daamxes droeb
iTi mTavroba. maT mokavSireebad pirvel xanebSi memar
cxene eserebi gamodiodnen, bolSevikebma 1918 wlis 6
ianvars garekes wina dRes Sekrebili damfuZnebeli kre
bac, radganac man uari ganacxada, daemtkicebina bolSe
vikuri xelisuflebis mier miRebuli dekretebi. dam-
fuZnebel krebaSi bolSevikebs umravlesoba ar hyavdaT:
damfuZnebeli krebis 703 arCeuli deputatidan 229 iyo eseri, 168 — bolSeviki, 39
— memarcxene eseri, 17 — kadeti, 16 — menSeviki.
1.5.sabWoTa wyobileba
am sakiTxSi lenini dauaxlovda lev trockis, romelic Tavis `permanentuli revoluciis~ Teoria-
Si amtkicebda, rom revoluciur etapebs Soris didi Sualedi ar unda yofiliyo.
bas moklebuli iyvnen. mxolod didi xnis Semdeg damkvidrda sayovelTao saarCev
no ufleba, rodesac `mtruli klasebi~ fizikurad likvidirebuli iyo.
rac Seexeba arCevnebs, is fiqtiuri xasiaTis iyo, radganac irCevdnen xeli
suflebis mier damtkicebul kandidatebs. sabWoebi sxvadasxva donis iyo, ierar
qiuli principiT — adgilobrivi, saraiono, saolqo da respublikuri. sabWoebi
parlamentisgan gansxvavebiT, mudmivmoqmedi organoebi ar iyo da mokle droiT
ikribebodnen sesiebze. mudmivmoqmedi organo prezidiumi iyo, romelsac umaR
lesi sabWo irCevda. sabWoebi raime arsebiT rols ar asrulebdnen qveynis marTva
Si.
sabWoTa sistemaSi yvelafers ganagebda komunisturi partia. revoluciis
Semdeg, 1918 wlis martSi, rsdmp (b) 9,, yrilobaze leninma Tavis partias saxeli
Seucvala da socialdemokratiulis nacvlad ruseTis komunisturi uwoda, ro
melsac frCxilebSi didxans emateboda sityva `bolSevikebis~. es iyo gamijvna ev
ropisa da ruseTis socialdemokratebisagan, maTi zomierebisa da kompromisebi
sadmi midrekilebis gamo.
komunisturi partia, realurad, partiasaxelmwifo iyo. sabWoTa xelisuf
lebis organoebis paralelurad arsebobda mkacrad centralizebuli komunis
turi partiis teritoriuli organoebi, romelTa xelSic Tavmoyrili iyo realu
ri Zalaufleba. sabWoTa konstituciaSi arsebobda muxli komunisturi partiis
`xelmZRvaneli da warmmarTveli rolis~ Sesaxeb, magram is, rom saxelmwifo orga
noebis funqciebs komunisturi partia asrulebda, es arsad iyo gawerili da sab
WoTa sistemis `araformalur realobas~ warmoadgenda.
xelisuflebis saTaveSi mosvlis Semdeg bolSevikuri partia kidev ufro ra
dikaluri gaxda. 1919 wlis martSi miRebul komunisturi partiis axal programa
Si aRniSnuli iyo, rom `naTeli momavlisaken~ gzis gasakafad srulad unda aemoq
medebinaT proletaruli saxelmwifos mTeli Zala. es gaxda yvela sferos mar
Tvis ukiduresi centralizebis safuZveli. saxelmwifos dauqvemdebares samoqa
laqo sazogadoebis yvela struqtura. ar arsebobda damoukidebeli sasamarTlo,
presa, profkavSirebi da a. S.
aseve, kanonmdeblobis doneze arasodes yofila dafiqsirebuli, magram sab
WoTa sistemis ganuyofel nawils warmoadgenda terori, romelsac saxelmwifo
iyenebda Tavisi politikuri mowinaaRmdegeebis gasanadgureblad, maT winaaRmde
gac, romlebic, reJimis azriT, SeiZleba odesme bolSevikur reJims dapirispire-
bodnen. terori da represiebi saSualebas aZlevda sistemas, morCilebaSi hyolo
da rogorc mmarTvelobiTi aparati, ise milionobiT rigiTi adamiani. Tavidan te
rors axorcielebdnen `sagangebo~ damsjeli organoebi, Semdeg ki Seiqmna repre
siebze pasuxismgebeli specialuri saxelmwifo uwyebebi.
sabWouri mmarTvelobis sistema moxerxebuli instrumenti iyo komunisturi
partiis xelSi im politikis gasatareblad, romelic misi ideologiidan gamomdi
nareobda. xelisuflebis saTaveSi mosuli komunisturi mmarTveloba SeiZleba
ori sityviT davaxasiaToT — diqtatura da terori.
bolSevikebi fraqciis saxiT arsebobdnen ruseTis socialdemokratiul muSaTa partiaSi (rsdmp),
1917 wlis gazafxulze Camoyalibdnen calke partiad saxelwodebiT — rsdmp (bolSevikebis), 1918 wlis
martSi daerqva ruseTis komunisturi partia (bolSevikebis), sabWoTa kavSiris Seqmnis Semdeg daerqva
sakavSiro komunisturi partia (bolSevikebis), 1952 wlis oqtomberSi, partiis me19 yrilobaze, mis sa-
xelwodebaSi sityva `bolSevikebis~ gaqra da sabWoTa kavSiris komunisturi partia ewoda.
1.6. `wiTeli terori~ cifrebsa da faqtebSi
kistebma maTi rekvizicia moaxdines. aRsaniSnavia, rom tya-
vis qurTukebi ingliselebis naCuqari iyo.
Cekistebs ganusazRvreli uflebebi hqondaT. am uwyebaSi
SeimuSaves specialuri meTodika, Tu rogor unda moeklaT
TavSi erTi gasroliT adamiani ise, rom mundiri ar dasvro
daT. Cekist vasili bloxins Tavisi xeliT hyavda mokluli 10
aTasze meti adamiani. es ufro meti iyo, vidre ruseTis impe
riaSi 17211917 wlebSi sikvdiliT dasjilTa raodenoba. CekistTa mniSvnelovani
nawili fsiqikuri problemebis winaSe dgeboda da es `profesiul avadmyofobad~
eqcaT. 1920ian wlebSi bevri Cekisti narkotikebs iyenebda, 1930ian wlebSi ki al
kohols eZalebodnen.
mravali Cekisti Tavad daxvrites kolegebma rogorc `xalxis mtrebi~. kiTxva-
ze, Tu raSi mdgomareobda maTi danaSauli, Rebulobdnen pasuxs, rac Tavadac uT-
qvamT Tavis dapatimrebamde: `Tqvens danaSauls amtkicebs Tavad Tqveni dapatim-
rebis faqti~.
1922 wlis dekemberSi `Cekas~ 5 wlisTavis iubileze politbiuros wevrma da
moskovis sabWos Tavmjdomarem lev kamenevma aRniSna, rom Cekistebi yvela brZane-
bas uyoymanod asrulebdnen da SemdgomSic bolSevikur
partias amis imedi hqonda. wlebis Semdeg Cekistebma aseve
uyoymanod Seasrules Tavad kamenevis daxvretis brZane-
ba.
`Cekas~ centraluri aparati swrafad izrdeboda:
1918 w. iyo 42 TanamSromeli, seqtemberSi — 779, 1921 w. —
1648 TanamSromeli, 1922 w. ianvarSi — 2735. amasTan ZerJin-
ski CekaSi regularulad `wmendis~ Catarebas moiTxovda. 1922 w. CekaSi 1918 w. gaw-
veulTagan ara umetes 4 iyo darCenili.
Tavi ,,.
2.3. erovnuli sakiTxis `bolSevikuri~ gadawyveta: 1918Ϋ1921 wlebi
komunistebis mier miRebul ruseTis sfsr 1918 wlis konstituciaSi federa
cia, rogorc saxelmwifos mowyobis forma, mxolod deklarirebuli iyo, faqtob
rivad ki iqmneboda unitaruli saxelmwifo, romelic erTi centridan imarTebo
da. mmarTveli Zala — bolSevikuri partia erTiani da centralizebuli iyo, yvela
avtonomias da `suverenul respublikas~ es partia edga saTaveSi da moskovidan
iRebda miTiTebebs.
ruseTis federaciis SemadgenlobaSi 1918í1922 wlebis ganmavlobaSi mrava
li avtonomiuri erTeuli Seiqmna. maT sxvadasxva ierarqiuli statusi hqondaT í
avtonomiuri respublika, avtonomiuri olqi, SromiTi komuna. SedarebiT `mozr
dili~ patara erebi avtonomiis statuss iRebdnen, ufro `patarebi~ í avtonomiu
ri olqis. maTi Camoyalibeba qronologiuri TanmimdevrobiT qvemoT motanil
cxrilSia gadmocemuli:
weli da Tve avtonomiuri erTeuli
1918 weli, aprili Turqestanis avtonomiuri sabWoTa socialisturi respub
lika (assr)
1918 weli, oqtomberi volgispireTis germanelTa SromiTi komuna
1919 weli, marti baSkireTis assr
1920 weli TaTreTis assr
kareliis SromiTi komuna
CuvaSeTis avtonomiuri olqi (ao)
yirgizeTis (1925 wlidan yazaxeTis) assr
votis (1932 wlidan udmurteTis) ao
marielTa ao
yalmuxeTis ao
daRestnisa da mTielTa assr
1921 weli komi (zirianis) ao
yabardos ao
yirimis assr
1922 weli yaraCaiCerqezeTis ao
monRolburiatTa ao
yabardobalyareTis ao
iakutiis assr
oirotiis (1948 wlidan mTiani altais) ao
CerqezeTis (adiRes) ao
CeCenTa ao
bis mier micemuli miwis dakargvisa, da erovnuli umciresobebisTvis, romlebic
`Zvel ruseTSi~ mxolod Cagvris instruments xedavdnen.
bolSevikebi ar cnobdnen yofili ruseTis imperiis teritoriaze Seqmnil
damoukidebel saxelmwifoebs da maT
`burJuaziul~, `kontrrevoluciur~
warmonaqmnebad miiCnevdnen. SeiZleba,
taqtikuri mosazrebebis gamo, mosko
vis bolSevikur xelisuflebas maTi
damoukidebloba eRiarebina, magram
rogorc ki SesaZlebloba miecemod
aT, Tavs esxmodnen da ZaliT gasabWo
ebas cdilobdnen.
samoqalaqo omSi warmatebebTan
erTad mniSvnelovnad gafarTovda
teritoria, romelsac sabWoTa reJi
mi akontrolebda da man 1921 wlisaT
vis yofili ruseTis imperiis teri
toriis didi nawili moicva. marTalia, am teritoriis (90) da mosaxleobis (70)
didi nawili ruseTis federaciis SemadgenlobaSi Sedioda, magram mis gareT arse
bobdnen moskovis kontrolis qveS myofi `damoukidebeli~ sabWoTa respublikebi:
belorusia, ukraina, azerbaijani (sabWoTa xelisufleba daamyares 1920 wlis ap
rilSi), somxeTi (1920 wlis noemberi), saqarTvelo (1921 wlis Tebervalmarti).
Sua aziaSi arsebobda xorezmis (1920 wlis Tebervlidan) da buxaris (1920 wlis oq
tombridan) saxalxo sabWoTa respublikebi.
Soreul aRmosavleTSi 1920 wels Seiqmna `buferuli~ (iaponiasTan konfliq
ti rom Tavidan aecilebinaT) Soreuli aRmosavleTis respublika. am `saxelmwi-
fom~ iarseba 1920 wlis 6 aprilidan 1922 wlis 15 noembramde. is moicavda amuris-
pira, baikalisiqiTa, kamCatkis, zRvispira da saxalinis olqebs. 1921 wlis 22 ap-
rils baikalispireTSi Seiqmna buriatmonRoleTis avtonomiuri olqi.
Soreuli aRmosavleTis respublikis istoria xanmokle aRmoCnda í aSSis ze
wolis, vaSingtonis konferenciaze
(19211922) diplomatiuri izolaci
isa da Sidapolitikuri sirTuleeb
is gamo, iaponia iZulebuli gaxda
Tavisi jari gaeyvana Soreuli aRmo
savleTidan. 1922 wlis 25 oqtom
bers vladivostokSi Sevidnen wiTe
li armiis nawilebi, Soreuli aRmo
savleTis respublikam ki male
`TviTlikvidacia~ gamoacxada. 1922
wlis 15 noembers yofili Soreuli
amis magaliTia saqarTvelo. saqarTveloSi bolSevikebi didi gavleniT ar sargeblobdnen. 1918
wlis 26 maiss saqarTvelom damoukidebloba gamoacxada, 1918 wlis agvistoSi, brestis zavis damate-
bis saxiT, moskovma saqarTvelos damoukidebloba aRiara, Tumca azerbaijanis gasabWoebis Semdeg,
1920 wlis aprilis bolos, ruseTis wiTeli armia saqarTveloSi SemoiWra da mis dapyrobas Seecada.
moskovma, poloneTTan omis dawyebis gamo, 1920 wlis 7 maiss saqarTvelosTan samSvidobo xelSekru-
leba gaaforma, Tumca Semdeg axali TavdasxmisTvis moemzada da 1921 wlis Tebervalmartis omis Se-
degad saqarTvelo daipyro da ZaliT daamyara sabWoTa xelisufleba.
`gasabWoebas~ gadaurCa yofili ruseTis imperiis dasavleTi nawili í damoukidebeli saxelmwifo-
ebi gaxdnen poloneTi, fineTi da baltiis respublikebi (litva, latvia, estoneTi), xolo besarabia
(moldova) rumineTma daikava.
aRmosavleTis respublika `miiRes~ rsfsris SemadgenlobaSi, rogorc Soreuli
aRmosavleTis olqi.
ruseTis wiTeli armiis mier dapyrobil da gasabWoebul respublikebTan
moskovi aformebda xelSekrulebebs ekonomikur, samxedro da sxva sferoebSi Ta
namSromlobis Sesaxeb, magram samoqalaqo omSi gamarjvebis Semdeg aseTi sistema
aRar akmayofilebdaT. moskovis komunisti mmarTvelebisaTvis dRis wesrigSi
dgeboda `erTiani~ saxelmwifos Seqmnis sakiTxi.
yvela `damoukidebeli~ sabWoTa respublika xelovnurad iyo Seqmnili, ru-
seTis wiTeli armiis mier am qveynebis SeiaraRebuli gziT dapyrobis Sedegad. ma-
galiTad, saqarTveloSi ruseTis wiTeli armia rom ar SemoWriliyo Cvens qveyana-
Si komunistebi verasodes movidodnen xelisuflebis saTaveSi.
yvela `damoukidebel~ sabWoTa respublikaSi xelisuflebas akontrolebda
erTi partia í bolSevikebis partia, romelsac `suverenul~ sabWoTa respubli-
kebSi mxolod moCvenebiT erqva Sesabamisi erovnuli saxelebi í belorusiis, uk-
rainis, saqarTvelos, somxeTis, azerbaijanis komunisturi partiebi. sinamdvile-
Si isini ruseTis komunisturi partiis regionul organizaciebs warmoadgendnen.
1922 wlisaTvis bolSevikebis xelSi moqceul teritoriaze cxovrobda 136,9
mln. adamiani, aqedan 65 milioni ararusi iyo. bolSevikebisTvis saWiro iyo `erov-
nuli sakiTxis~ moCvenebiTi gadawyveta. moskovis komunisturi xelisuflebis ba
tonobis qveS moqceul teritoriaze erTiani saxelmwifos Seqmna arsebiTad iyo
yofili ruseTis imperiis aRdgena axali formiT.
nawili meore
sabWoTa kavSiris Seqmna
Tavi ,,,.
anu droebiT lozungad, romelic mimdinare amocanebis gadasawyvetad iyo saWiro.
mimdinareoba liderebi pozicia bedi
`avtonomizaciis~ gegma gansakuTrebiT aqtualuri gaxda 1922 wlis gazaf
xulze, genuis saerTaSoriso konferenciis momzadebis periodSi. genuis konfe
renciaze unda ganxiluliyo pirveli msoflio omis Semdgomi viTareba da masSi
monawileoba unda mieRoT rogorc dasavleTis qveynebs, ise sabWoTa respubli
kebsac. genuis konferenciaze unda ganexilaT mefis ruseTisa da droebiTi mTav
robis sagareo valebis sakiTxi da aseve ucxouri sakuTrebis sakiTxi ruseTsa da
sxva `gasabWoebul~ qveynebSi.
g. CiCerini, romelic sabWoTa ruseTis sagareo politikas xelmZRvanelob
da, arasasurvelad miiCnevda, rom konferenciaSi monawileoba calcalke mieRo
mefis ruseTis adgilze Seqmnil 9 sabWoTa respublikas. ra iyo CiCerinis SeSfo
Tebis mizezi? mas eSinoda, rom dasavleTi ruseTsa da calke warmodgenil sabWo
Ta respublikebs gansxvavebul pirobebs SesTavazebda da Seecdeboda maT gamoyva
nas moskovis gavlenidan.
CiCerini acxadebda, rom Tuki konferenciaze dadebuli iqneboda xelSekru
lebebi `cxra paralelurad arsebuli sabWoTa saxelmwifos saxiT~, aseTi viTare
ba iuridiulad didxans iqneboda SenarCunebuli. CiCerini moiTxovda maT saswra
fo Seyvanas ruseTis federaciis SemadgenlobaSi da amiT dasavleTi `momxdari
faqtis~ winaSe unda daeyenebinaT.
rac mTavaria, genuis konferenciaze mosalodneli iyo saqarTvelos sakiT
xis dasma. sabWoTa ruseTi Tavs daesxa da daipyro dasavleTis mier iuridiulad
cnobili saxelmwifo — saqarTvelo. genuis konferenciaze saqarTvelos saxeliT
sabWoTa ruseTs mihyavda okupirebul qveyanaSi mis mier dasmuli marionetuli
reJimis warmomadgenlebi. cxadi iyo isic, rom emigraciaSi myofi saqarTvelos ka
nonieri mTavroba Seecdeboda, konferenciaze daeyenebina saqarTvelos deokup
aciis sakiTxi da moiTxovda uflebas, elaparaka saqarTvelos saxeliT. genuis
konferenciaze saqarTvelos demokratiuli respublikis mTavrobam Tavisi dele
gacia gaagzavna.
genuis konferencia 1922 w. aprilSi tardeboda da konferenciamde darCenil
erT TveSi respublikebis gaerTianebasTan dakavSirebuli procedurebis gavla
SeuZlebeli iyo. amis Taobaze sagareo uwyebas erovnebaTa saqmeebis komisarma
i. stalinma acnoba. samagierod, 1922 wlis TebervalSi xeli moewera SeTanxmebas,
romlis ZaliTac, ruseTis federacias ufleba eZleoda genuis konferenciaze
warmoedgina kidev 8 saxelmwifo — ukrainis, belorusiis, saqarTvelos, somxeTis,
azerbaijanis, buxaris, xorezmis, Soreuli aRmosavleTis respublikebi da maTi
saxeliT xeli moewera xelSekrulebebisaTvis, anu dasavleTs mxolod moskovTan
eqneboda saqme.
`avtonomizaciis~ sakiTxs kvlav daubrundnen 1922 wlis agvistoSi, rodesac
v. kuibiSevis TavmjdomareobiT muSaoba daiwyo specialurma komisiam sakiTxze
`rsfsrsa da damoukidebeli respublikebis urTierTobis Sesaxeb~. es sakiTxi un
da gaetanaT 1922 wlis 6 oqtombers daniSnul rkp (b) centraluri komitetis ple
numze, Sesabamisi rezoluciis teqstis momzadebas i. stalini xelmZRvanelobda.
stalinis mier momzadebuli rezoluciis proeqti (romelsac Semdeg avto
nomizaciis stalinuri gegma ewoda) mizanSewonilad miiCnevda damoukidebeli
sabWoTa respublikebis: ukrainis, belorusiis, azerbaijanis, saqarTvelosa da
genuis konferenciaSi (1922 w. 10 aprili — 19 maisi) monawileobda 29 saxelmwifo da inglisis 5 do-
minioni. konferenciaze ganixiles omis Semdgomi evropis ekonomikurfinansuri sakiTxebi.
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ ;; — ɧɚɱɚɥɚ ;;, ɜɟɤɚ. ɉɨɞ ɪɟɞ. Ʌ.ȼ. Ɇɢɥɨɜɚ. Ɇ., 2007, ɫ.348.
genuis konferencias saqarTvelos kaTolikospatriarqma ambrosi xelaiam gaugzavna mimarTva,
romelSic konferencias sTxovda saqarTvelodan gaeyvanaT sabWoTa ruseTis saokupacio jarebi da
qveynisTvis saSualeba miecaT, Tavad gadaewyvita sakuTari bedi.
somxeTis Sesvlas ruseTis federaciis SemadgenlobaSi da Riad tovebda buxaris,
xorezmis da Soreuli aRmosavleTis respublikebis sakiTxs, romlebTanac moce
mul etapze ekonomikuri, politikuri da samxedro kavSirebis damyareba miiCneo
da sakmarisad.
bolSeviki liderebidan avtonomizaciis gegmas mxars uWerdnen f. ZerJinski,
s. kirovi, v. kuibiSevi, v. molotovi da sxvebi, winaaRmdegi iyvnen n. buxarini, l.
trocki da sxvebi.
garda avtonomizaciisa da suverenuli respublikebis kavSiris Seqmnis geg-
mebisa, arsebobda kidev sabWoTa respublikebis konfederaciis Seqmnis idea, ro-
melic jer kidev 1919 wels wamoayena xristian rakovskim. is am dros ukrainis ssr
saxkomsabWos Tavmjdomare iyo. erovnebiT bulgareli, rakovski profesionali
revolucioneri iyo. rakovskis winadadeba ar miiRes da aqtiuri ganxilvis saga-
nic ar gamxdara.
proeqtis Tanaxmad, ruseTis federaciis SemadgenlobaSi Sesuli respublikebis saxelmwifo orga-
noebidan damoukideblobas inarCunebdnen mxolod iusticiis, ganaTlebis, Sinagan saqmeTa, miwaT
moqmedebis, muSaTa da glexTa inspeqciis, janmrTelobis dacvisa da socialuri uzrunvelyofis ko-
misariatebi.
avtonomizaciis gegma xruSCovis mier stalinis `pirovnebis kultis mxilebis~ periodSi kritikis
sagnad iqca da is mxolod stalins miewereboda, sinamdvileSi ki stalinis xelmZRvanelobiT momza-
debul rezoluciaSi warmodgenili iyo is Tvalsazrisi, rasac iziarebda bolSevikuri partiis xel-
mZRvanelobis mravali warmomadgeneli, Tumca stalini avtonomizaciis ideis erTerTi mTavari
damcveli iyo.
l. ToiZe. saqarTvelos politikuri istoria (19211923 wlebi). Tb., Tsu gamomcemloba), 1999,
gv.219220.
ri damoukideblobis formaluri niSnebis SenarCunebis aucilebloba da `urTi
erToba ganesazRvraT praqtikuli mizanSewonilobis safuZvelze~.
avtonomizaciis gegmas yvelaze radikalurad daupirispirda saqarTvelos
kompartiis centraluri komiteti, romelmac 1922 wlis 15 seqtembers miiRo re
zolucia:
`amx. stalinis Tezisebis safuZvelze SemoTavazebuli gaerTianeba damouk
idebeli respublikebisa avtonomizaciis formiT naadrevad CaiTvalos.
sameurneo RonisZiebaTa da zogadi politikis gaerTianeba saWirod migvaC
nia, oRond damoukideblobis yvela atributis SenarCunebiT~.
aRsaniSnavia, rom saqarTvelos kompartiis centralur komitetSi, romel
Tac mxari dauWires `saxelmwifoebrivi damoukideblobis atributebis~ SenarCu
nebas, Sediodnen is adamianebi, romlebic 1900ian wlebSi, `proletaruli inter
nacionalizmis~ principidan gamomdinare, winaaRmdegni iyvnen saqarTvelosTvis
moeTxovaT avtonomia, 1918 wels ki dagmes damoukideblobis gamocxadeba da `sab
WoTa ruseTisagan saqarTvelos CamoSorebis winaaRmdeg~ gailaSqres.
unda iTqvas isic, rom formalurad suverenuli sabWoTa respublikebis `av
tonomizaciis~ gegmis ganxilva xdeboda partiuli xelmZRvanelobis viwro wreSi
da amis Sesaxeb araferi icodnen partiis rigiTma wevrebma da, miT umetes, farTo
sazogadoebam. saqarTvelos kompartiis centraluri komiteti, gamovida ra av
tonomizaciis gegmis winaaRmdeg, iqve saWirod miiCnevda: `droebiT Tavi Sevika
voT farTo partiul masebSi aRniSnuli sakiTxis gadatanisagan~.
Tu mokled CamovayalibebT `damoukidebeli~ sabWoTa respublikebis kom
partiebis xelmZRvanelobis poziciebs `avtonomizaciis~ proeqtTan dakavSire
biT, Semdeg suraTs miviRebT:
qveyana pozicia
ɂɡɜɟɫɬɢɹ ɐɄ Ʉɉɋɋ, 1989 ʋ 9, ɫ.214.
saqarTvelos kompartiis centraluri komiteti 21 kaciT iyo warmodgenili da masSi Sedioda 15
wevri (f. maxaraZe, p. sabaSvili, p. (budu) mdivani, s. Todria, s. qavTaraZe, S. eliava, m. oraxelaSvili.
e. eSba. m. toroSeliZe, T. kalandaZe, gogia, a. gegeWkori, m. okujava, l. dumbaZe da k. cincaZe) da 6
wevrobis kandidati (i. jorbenaZe, d. susiSvili, i. bolqvaZe, d. mirotaZe, d. nasariZe da S. varamaSvi-
li). maTgan 15 seqtembris sxdomas eswreboda 12 da `avtonomizaciis~ gegmas mxolod S. eliavam dau-
Wira mxari. Semdeg isinic gamokiTxes, vinc sxdomas ar eswreboda da maTgan avtonomizaciis momxre
mxolod m. oraxelaSvili da a. gegeWkori aRmoCndnen (l. ToiZe. saqarTvelos politikuri istoria
(19211923 wlebi). Tb., Tsu, 1999, gv.222).
cit.: l. ToiZe. saqarTvelos politikuri istoria (19211923 wlebi). Tb., Tsu gamomcemloba, 1999,
gv.221.
cit.: l. ToiZe. saqarTvelos politikuri istoria (19211923 wlebi). Tb., Tsu gamomcemloba, 1999,
gv.230.
lebic umravlesobas Seadgendnen rkp(b) amierkavkasiis samxareo komitetSi da
maT `damoukideblobis atributebis SenarCunebis~ moTxovna `burJuaziuli naci
onalizmis gamovlinebad~ miiCnies. komunistur partiaSi es `umZimesi~ braldeba
iyo.
1922 wlis 16 seqtembers `avtonomizaciis~ proeqti moiwona rkp(b) amierkav
kasiis samxareo komitetma, saqarTvelos kompartiis centraluri komitetis wev
rebs f. maxaraZes, s. qavTaraZesa da p. sabaSvils personaluri pasuxismgebloba
daakisra imaze, rom `avtonomizaciis~ proeqti saidumlod SeenaxaT da cnobili
ar gamxdariyo masebisTvis, amave dros daavala saqarTvelos kompartiis centra
lur komitets, moemzadebina partiuli masebi `avtonomizaciis~ proeqtis mxarda
saWerad. amiT faqtobrivad ignorirebuli iyo saqarTvelos kompartiis centra
luri komitetis umravlesobis pozicia, romelmac miuReblad miiCnia damoukid
ebeli respublikebis `avtonomizaciis~ gegma.
1922 wlis 23 da 24 seqtembers gaimarTa rkp (b) centraluri komitetis sxdo
ma, romelzedac erTxmad miiRes i. stalinis rezoluciis proeqti sabWoTa res
publikebis `avtonomizaciis~ Sesaxeb da uaryves saqarTvelos kompartiis cen
traluri komitetis 1922 wlis 15 seqtembris dadgenileba. avtonomizaciis gegma,
didi albaTobiT, am saxiT gatardeboda, rom ara leninis Careva, romelic am dro
isaTvis ukve mZimed iyo avad.
lika unda gaerTianebuliyo axal kavSirSi, sadac ruseTi Tanasworuflebiani iq
neboda ukrainasTan da sxva respublikebTan. es unda yofiliyo axali kavSiri, axa
li federacia — `evropisa da aziis sabWoTa respublikebis kavSiri~.
29 seqtembramde lenini agrZelebda respublikebis gaerTianebis sakiTxis
Seswavlas da piradad Sexvda a. miasnikovs, g. orjonikiZes, aseve qarTvel `nacion
aluklonistebis~ 4 warmomadgenels: b. mdivans, m. okujavas, l. dumbaZes, k. cin
caZes. Sedegad ruseTis kompartiis — rkp(b) momavali plenumisTvis momzadebul
rezoluciis proeqtSi ukve naTqvami iyo: `aucileblad iqnes miCneuli xelSekru
lebis gaformeba ukrainas, belorusias, amierkavkasiis respublikebis federacia
sa da ruseTis federacias Soris maTi gaerTianebis Taobaze `sabWoTa socialis
turi respublikebis kavSirSi~ da SeunarCundes TiToeul maTgans sabWoTa kavSi
ridan gasvlis ufleba~. aq pirvelad gaCnda abreviatura `ssrk (ɋɋɋɊ)~ da uari iT
qva `avtonomizaciis~ gegmaze.
Tumca, aqve Caido amierkavkasiis federaciis Seqmnis gegma, romelSic unda
gaerTianebuliyvnen sabWoTa saqarTvelo, somxeTi da azerbaijani da mxolod am
gziT Sesuliyvnen sabWoTa kavSiris SemadgenlobaSi.
stalini ukmayofilo iyo leninis mier qarTvel da ukrainel `damoukideb
elTa~ (ase uwodes im komunistebs, romlebic avtonomizaciis winaaRmdeg gamodi
odnen) mxardaWeriT da leninis mier gamovlenili `liberalizmiT~ sabWoTa res
publikebis gaerTianebis sakiTxSi.
stalini leninis gegmaSi kidev erT xarvezs xedavda da amis Taobaze 1922
wlis 27 seqtembers swerda politbiuros wevrebs. misi azriT, leninis gegmidan
logikurad gamomdinareobda calke `ruseTis respublikis~ Seqmna da aseve ruse
Tis federaciidan 8 avtonomiuri respublikis gamoyvana da maTTvis `damoukideb
eli~ respublikebis statusis miniWeba, romlebic calke Sevidodnen sabWoTa kav
SirSi.
Tumca, `samsaxurebrivi mdgomareobidan~ gamomdinare, stalins didi wina
aRmdegoba ar gauwevia sabWoTa kavSiris Seqmnis gegmisTvis. rogorc Cans, mas kar
gad esmoda, rom respublikaTa `suverenobasa da Tanasworobaze~ saubari ar gamo
ricxavda iseTi struqturis Seqmnas, sadac `ganapira mxareebi~ yvela ZiriTad sa
kiTxSi usityvod daemorCilebodnen centrs. `Tanaswor respublikaTa kavSiri~
swored aseTi gamovida.
ratom Tqva uari leninma `avtonomizaciis~ gegmaze? an rogor unda yofi
liyvnen realurad Tanaswori uzarmazari ruseTi da ruseTis yofili koloniebi,
romlebic kvlav daipyro ruseTis wiTelma armiam da imarTeboda ruseTis komu
nistur partiaSi Semavali erovnuli kompartiebis mier, romlebic usityvod un
da damorCilebodnen centraluri organoebis gadawyvetilebebs?
lenini ukrainis an saqarTvelos `suverenobaze~ ki ar zrunavda, aramed uf
ro im droisaTvis jer kidev popularul `msoflio socialistur revoluciaze~
fiqrobda. Tuki, magaliTad, germaniaSi gaimarjvebda socialisturi revolucia,
mas xom ruseTis federaciaSi ver Seiyvandnen, samagierod `sabWoTa respublike
bis kavSiri~ amisTvis `karg safuZvels~ qmnida.
sabWoTa kavSiri msoflio saxelmwifod moiazreboda. amaze metyvelebda sa
xelmwifo himni `internacionali~ da sabWoTa kavSiris konstituciis preambulis
Canaweri: `kavSiris kari Riaa yvela, rogorc amJamad arsebuli, ise momavalSi aR
mocenebuli, socialisturi sabWoTa respublikisaTvis, rom axali sakavSiro sa
xelmwifo iqneba Rirseuli dagvirgvineba xalxTa mSvidobiani erTad cxovrebis
da Zmuri TanamSromlobis saZirkvelisa, romelic Cayril iqna jer kidev 1917
wlis oqtomberSi, rom es saxelmwifo iqneba saimedo simagre msoflio kapitaliz
mis winaaRmdeg da axali gadamwyveti nabiji yvela qveynis mSromelTa gaerTianeb
isaTvis msoflio socialistur sabWoTa kavSirad~.
lenini, romelic adre sabWoTa respublikebis `damoukideblobanas~ TamaSSi
Tavad iyo CarTuli, axla statiaSi `avtonomizaciis Sesaxeb~ moulodnelad Tavi
si partiis liderebs ucxadebda, rom gadaWriT SeebrZoleboda velikorusul So
vinizms~ da uars ambobda Zaladobrivi meTodebiT kavSiris Seqmnaze, raTa ar mom
xdariyo ruseTis imperiis, misive TqmiT, `xalxTa sapyrobilis~ kopireba. magram
maSin ra saWiro iyo wlebis manZilze meTodurad da Zaladobrivad yofili ruse
Tis imperiaSi Semavali xalxebis `gasabWoeba~? leninis Tanaxmad, isini TavianTi
nebiT unda gaerTianebuliyvnen sabWoTa kavSirSi da nebismier dros SeeZloT
`kavSiridan gasvla~. ucbad rom gamorkveuliyo, rom ama Tu im xalxs, magaliTad,
saqarTvelos, araTu sabWoTa kavSiris SemadgenlobaSi yofna, aramed ruseTis wi
Teli armiis mier Tavsmoxveuli sabWoTa xelisuflebac ar undoda, maSin rogor
moiqceoda Tavad lenini?
am winaaRmdegobam, rac arsebobs, erTi mxriv, `avtonomizaciis~ Sesaxeb le
ninis statiasa da, meore mxriv, mis adrindel pozicias Soris, — yovelive imas So
ris, rasac adre ambobda da akeTebda lenini, warmoSva mosazreba, rom leninis mi
er mdivnebisTvis nakarnaxevi es teqsti mas ar ekuTvnoda. 2003 wels gamovida Ta
namedrove rusi istorikosis v. a. saxarovis wigni `v.i.leninis politikuri ander
Zi: istoriis realoba da politikis miTebi~, romelSic avtori amtkicebs, rom
`leninis anderZad~ gamocxadebuli naSromebis nawili, kerZod 1922 wlis 18 dekem
bris Semdeg dawerili, maT Soris amjerad CvenTvis saintereso `werili mdivans~,
`avtonomizaciis Sesaxeb~, `werili trockis~, maTi stilisturi da teqstualuri
analizidan gamomdinare, ar SeiZleba lenins ekuTvnodes da falsifikaciaa. am mo
sazrebas eTanxmeba rusi istorikosebis nawili. magaliTad, lev danilkini aRniS
navs, rom stalinisa da orjonikiZis qcevaSi, rasac gmobda lenini, araferi krimi
naluri ar yofila, Tavad lenini ki arsebiTad gamodioda sabWoTa kavSiris Seq
mnis winaaRmdeg, rac mTlianobaSi aranair kavSirSi araa imasTan, rasac adre am
bobda da akeTebda lenini.
mosazreba `avtonomizaciis~ Sesaxeb leninis statiis falsifikaciis Taoba
ze dRes rusul istoriografiaSi gaCenili versiaa, romelsac unda vicnobdeT,
magram is sayovelTaod gaziarebuli da dadasturebuli araa. am statiaSi ZiriTa-
di, ris gamoc mas falsifikaciad miiCneven, isaa, rom lenini cdilobs Seqmnas sab
WoTa respublikebis Tanasworuflebanobisa da damoukideblobis garantiebi.
sinamdvileSi leninis gegma aseT SesaZleblobas gamoricxavda. sakiTxi SeiZ
leba ufro martivad aixsnas: rogorc erTa TviTgamorkvevagamoyofis uflebas
acxadebda lenini ise, rom misi realizebis SesaZleblobasac ki gamoricxavda, ase
ve uyurebda `suverenuli~ sabWoTa respublikebis kavSirs da iqidan `gamosvlis~
uflebas. leninis gegmiT, komunisturi partia erTiani unda yofiliyo kavSirSi
Semaval yvela respublikaSi da unda SeenarCunebina xelisufleba xalxis nebis sa
winaaRmdegodac. es erTiani komunisturi xelisufleba uzrunvelyofda forma
lurad `damoukidebeli~ da `suverenuli~ qveynebis politikur, ekonomikur da
ideologiur erTobas. am SemTxvevaSi gasagebia, rom kavSiridan gasvlis ufleba
sabWoTa socialistur respublikaTa kavSiris ZiriTadi kanoni (konstitucia). moskovi, 1933, gv.7.
saqarTvelos demokratiuli respublikis emigraciaSi myofi xelisufleba `sami internaciona-
lis~ egidiT saqarTveloSi referendumis Catarebas iTxovda, raTa xalxs gadaewyvita, Tu ra xeli-
sufleba undoda — demokratiuli Tu sabWouri.
ȼ.Ⱥ.ɋɚɯɚɪɨɜ. ɉɨɥɢɬɢɱɟɫɤɨɟ ɡɚɜɟɳɚɧɢɟ ȼ.ɂ.Ʌɟɧɢɧɚ: ɪɟɚɥɶɧɨɫɬɶ ɢɫɬɨɪɢɢ ɢ ɦɢɮɵ ɩɨɥɢɬɢɤɢ. Ɇ., 2003.
igulisxmeba nacionaluklonisti budu mdivani.
Ʌ. Ⱦɚɧɢɥɤɢɧ. Ʌɟɧɢɧ. Ɇɨɫɤɜɚ, ɦɨɥɨɞɚɹ Ƚɜɚɪɞɢɹ, 2017, ɫɬɪ.880.
wminda fiqcia iyo. erTiani komunisturi xelisufleba arasodes daTanxmdeboda
amas, misi Tanxmobis gareSe ki veravin TiTsac ver gaanZrevda `suverenul~ respub
likebSi.
mainc rogor esaxeboda sabWoTa kavSiris Seqmna Tavisi ukanaskneli werile
bis mixedviT lenins?
es unda yofiliyo suverenuli da Tanasworuflebiani respublikebis fede
racia, umkacresad daculi unda yofiliyo sxva respublikebSi erovnuli enebis
gamoyeneba, ar gamoricxavda samomavlod mxolod samxedro da diplomatiuri kav
Siris datovebas da danarCeni saqmeebis respublikebis gamgeblobaSi dabrunebas.
ufro adre, 1922 wlis 6 oqtombers l. kamenevisadmi gagzavnil baraTSi saWirod
miiCnevda, ssr kavSiris Seqmnis Sesaxeb rezoluciis proeqtSi Sesuliyo Semdegi
debuleba: `saWiroa absoluturad daJinebiT moviTxovoT, rom kavSiris cakSi
rigrigobiT Tavmjdomareobdnen rusi, ukraineli, qarTveli da sxv. absolutu
rad!~
sabWoTa respublikebis gaerTianebis proeqtebi
proeqti arsi leninis pozicia
avtonomiza x yvela respublika Sedis rsfsrSi avtono leninma brali dasdo
cia miis uflebiT stalins didmpyrobe
(stalinis x rsfsr xelmZRvaneli organoebi xdebian lur SovinizmSi
proeqti) centraluri sakavSiro organoebi
x avtonomiiuri respublikebis uflebamosi
leba mcirdeba
konfederacia x yvela respublika erTmaneTTan debs or leninma aseTi gaerTi
(x.rakovskis mxriv Tanasworuflebian xelSekrulebebs aneba amorfulad da
proeqti) x centraluri sakavSiro organoebi ar iqmne Zalzed sustad miiCnia
ba sagareo safrTxis winaSe
x gaerTianebaSi Semaval subieqtebs Tanabari
uflebebi aqvT
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ ɏɏ ɜɟɤɚ. Ɍɨɦ ɉ. ɗɩɨɯɚ ɫɬɚɥɢɧɢɡɦɚ (19231953). ɉɨɞ ɪɟɞ. Ⱥ.Ȼ.Ɂɭɛɨɜɚ. Ɇɨɫɤɜɚ, 2016, ɫ.21.
v.i. lenini. Txz., t.33, gv.438.
sabWoTa respublikebis gaerTianebis leninis gegma da
misi arasruli ganxorcieleba
sabWoebis , yrilobas eswreboda 2214
delegati (1673 gadamwyveti da 541 sa-
TaTbiro xmiT). yrilobis erovnuli Se-
madgenloba: rusebi — 62,5, ukrainelebi
— 8, belorusi — 4,1, ebraeli — 10,8,
kavkasiis xalxebi — 4,5, Turqi xalxebi —
5,7, latvielebi da estonelebi — 3,4,
sxva — 4. lenini, romelic im dros mZi-
med iyo avad, yrilobis delegatebma air-
Cies sapatio Tavmjdomared da `mxurvale
misalmeba~ gaugzavnes.
es dokumentebi damatebiTi ganxilvisaTvis gadaecaT mokavSire respublike
bis centralur aRmasrulebel komitetebs. maTi saboloo ratificireba unda
momxdariyo sabWoebis meore sakavSiro yrilobaze. airCies sabWoTa kavSiris cen
traluri aRmasrulebeli komiteti (caki), romelSic proporciuli principiT
Sedioda respublikebis 371 warmomadgeneli. cakis muSaobis saxelmZRvanelod
airCies 4 Tavmjdomare kavSirSi gaerTianebuli respublikebis ricxvis mixedviT
— mixeil kalinini (rsfsrdan), grigori petrovski (ukrainidan), nariman narimano
vi (amierkavkasiis federaciidan), aleqsandre Cerviakovi (belorusiidan) da mdi
vani — abel enuqiZe.
sabWoTa kavSiris saerTo mTavroba gaxda yofili rsfsr saxalxo komisarTa
sabWo leniniT saTaveSi (is ukve avad iyo), romelsac sakavSiro saxkomsabWo ewoda.
mmarTveli partiis saxelidan ki gaqra raime erovnuli dasaxeleba — 1925
wels kompartias ewoda sakavSiro kp(b). es saxeli Tavisuflad ergeboda sabWoTa
kavSiris nebismier gafarToebas.
vin iyo mixeil kalinini
mixeil kalinini (18751946) warmoSobiT rusi glexis Svili
iyo tveris guberniidan. soflidan qalaqSi gadasaxlda, muSa
gaxda da aseve revoluciur moZraobaSi Caeba. 1900iani wlebis
dasawyisSi TbilisSic gadaasaxles, sadac gaicno stalini. 1916
wels kalinini cimbirSi gadaasaxles. mas Tan gahyvnen coli da
Svilebi.
bolSevikebis xelisuflebaSi mosvlis Semdeg kalinini gax
da sruliad ruseTis centraluri aRmasrulebeli komitetis
Tavmjdomare. bolSevikebs sWirdebodaT `xalxidan gamosuli~
morCili adamiani, romelic `saxalxo xelisuflebis~ gansaxi
ereba iqneboda. aseTi rolisTvis kalinini zedgamoWrili iyo.
sabWoTa propagandam kalininisgan Seqmna keTili babuis imi
ji, `sakavSiro mamasaxlisis~, romelic yvelaze zrunavda. es
bevrma daijera da kalinini uamrav werils iRebda daxmarebis
TxovniT. usamarTlobiT datanjuli adamianebi misgan moelod
nen Svelas. kalinini maT Svelas hpirdeboda da arafers akeTeb
da.
1938 wels daapatimres kalininis coli, sami Svilis deda,
romelsac `memarjvene trockistul saqmianobaSi~ dasdes bra
li da 15wliani patimroba miusajes. kalininma xma ar amoiRo,
aranairi protesti ar gamouTqvams da arc cols gahyolia ga
dasaxlebaSi, rogorc is moiqca 1916 wels. mxolod 1944 wels,
mZime operaciis win, kalininma stalins gaugzavna werili: `amxa
nago stalin, me mSvidad vuyureb sabWoTa xalxis momavals da
visurveb mxolod erTs, rom rac SeiZleba didxans SenarCundes
Tqveni Zala — sabWoTa saxelmwifos warmatebis saukeTeso ga
rantia. piradad me mogmarTavT ori TxovniT: SeiwyaleT ekat
erine ivanovna da dauniSneT pensia Cems ojaxs, romelsac dava
kisre ori oboli biWis aRzrdis valdebuleba. mTeli suliTa
da guliT gadmogcemT ukanasknel mokiTxvas. m. kalinini~.
cakis struqturaSi erovnebaTa sabWo Tavidan ar iyo da mxolod 1923 wels Seiqmna.
li, a. rikovi, a. ciurupa, v. Cubari. mTavrobaSi Sedioda 10 saxalxo komisari (5 sa
kavSiro da 5 `gaerTianebuli~ komisariatis xelmZRvaneli).
mokavSire respublikebSic yalibdeboda xelisuflebis analogiuri organo
ebi — sabWoebis respublikuri yrilobebi, centraluri aRmasrulebeli komiteti
da saxkomsabWo, magram TavianTi uflebamosilebis didi nawili respublikebma
centralur organoebs `gadasces~: saerTaSoriso warmomadgenloba, Tavdacva,
sazRvrebis gadasinjva, saxelmwifo usafrTxoeba, sagareo vaWroba, transporti,
biujeti, kavSirgabmuloba, fulis mimoqceva.
respublikebis xelSi rCeboda `Sida saqmeebi~: miwaTmoqmedeba, ganaTleba,
iusticia, socialuri uzrunvelyofa da janmrTelobis dacva.
sabWoTa kavSiris sabWoebis yrilobisaTvis delegatebis arCeva ar iyo de
mokratiuli. qalaqebis mcxovrebTagan delegatebs 5jer mets irCevdnen, vidre
soflis sabWoebidan (saqalaqo sabWoebidan 1 deputati 25 aTasi amomrCevlidan,
soflad ki — 125 aTasidan. es `uzrunvelyofda~ muSaTa klasis `xelmZRvanel
rols~). arCevnebi mravalsafexuriani iyo: yoveli sabWo irCevda zemdgomi sabWos
delegatebs (raionuli — saolqos, saolqo — respublikurs, Semdeg ki — sakavSi
ros). saarCevno uflebebi CamorTmeuli hqondaT maT, vinc daqiravebul Sromas
iyenebda, anda `araSromiTi~ SemosavlebiT cxovrobda, aseve eklesiis msaxurT,
yofil policielebsa da Jandarmebs.
sabWoTa konstituciiT viTomda damkvidrebuli mmarTvelobis konstituci
uri formebi ararealuri iyo mmarTvelobis sabWoTa sistemis dros. arcerT sab
WoTa organoSi, cakis arcerT palataSi sakiTxebis realuri ganxilva arasodes
yofila da damoukideblad gadawyvetilebebi ar miuRiaT. gadawyvetilebebs ko
munisturi partiis politbiuro da piradad beladi iRebda.
19241925 wlebSi miiRes mokavSire respublikebis konstituciebi, romlebic
imeorebdnen sakavSiro konstituciis ZiriTad debulebebs.
formalurad, mTeli xelisufleba respublikebSi ekuTvnoda muSaTa da
glexTa deputatebis sabWoebs, romelTac mosaxleoba irCevda, magram realurad
xelisufleba ekuTvnoda bolSevikebis partias, romelic sabWoebs akontroleb
da: a Signidan, iq `arCeuli~ komunistebis meSveobiT da b garedan — mmarTveli
partiis gankargulebebis meSveobiT.
yvela respublikas `Tavisi~ sabWoebi hqonda, magram partia yvela respubli
kaSi iyo erTiani da centralizebuli, romelic emorCileboda centralur komi
tets da politbiuros. komunisturi partia sabWoebis damoukidebeli saqmianob
is `paralizebas~ (leninis termini) axdenda da mTlianad akontrolebda.
amitom laparaki `sabWoTa xelisuflebis~ Sesaxeb arasworia. es iyo ara sab
WoTa, aramed bolSevikuri (komunisturi) xelisufleba. 1918 wlidan sabWoebi
mxolod niRabi iyo bolSevikuri partiis diqtaturisTvis, ufro zustad ki bol
Sevikuri partiis xelmZRvanelobis diqtaturisTvis.
uflebebis ganawileba moskovsa da respublikebs Soris:
centris xelSi iyo respublikebis xelSi rCeboda
saerTaSoriso warmomadgenloba saSinao saqmeebi
Tavdacva miwaTmoqmedeba
saxelmwifos usafrTxoeba iusticia
sagareo vaWroba ganaTleba
transporti da kavSirgabmuloba janmrTelobis dacva
biujeti socialuri uzrunvelyofa
fulis mimoqceva
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ ɏɏ ɜɟɤɚ. Ɍɨɦ ɉ. ɗɩɨɯɚ ɫɬɚɥɢɧɢɡɦɚ (19231953). ɉɨɞ ɪɟɞ. Ⱥ.Ȼ.Ɂɭɛɨɜɚ. Ɇɨɫɤɜɚ, 2016, ɫ.21.
ramdenad realuri iyo sabWoTa respublikebis gaerTianebis principebi:
principi misi realuroba
nebayoflobiToba gasabWoebuli respublikebis moqalaqeebisTvis aravis
ukiTxavs, undodaT Tu ara bolSevikebis mier Seqmnil sab-
WoTa saxelmwifoSi yofna
Tanasworuflebianoba mokavSire respublikebi `erTiani sabWoTa saxelmwifos~
ubralo provinciebs warmoadgendnen
suvereniteti mokavSire respublikebis suvereniteti moCvenebiTi iyo
federalizmi federalizmi mxolod deklarirebuli iyo. sabWoTa kavSi-
ri imarTeboda erTiani centralizebuli komunisturi
partiis mier
sabWoTa kavSiridan Tavisu sabWoTa kavSiridan gasvlis ufleba mxolod deklarire-
fali gasvlis ufleba buli iyo. sinamdvileSi `sabWoTa saxelmwifos mTliano-
bis xelyofa~ umZimes braldebas warmoadgenda
sabWoTa kavSiri — msoflio saxelmwifos
Canafiqri
ritoriaze Seiqmna ori mokavSire respublika — uzbekeTisa da TurqmeneTis, aseve
erTi avtonomiuri respublika — tajikeTis assr (uzbekeTis SemadgenlobaSi).
1925 wlis maisSi sabWoTa kavSirSi mokavSire respublikebad miiRes uzbekeTi da
TurqmeneTi.
gamijvnis namdvili mizezi ki bolSevikebis SiSi iyo, rom ar momxdariyo Tur
qulenovani xalxebis konsolidacia.
1925 wels ruseTis federaciaSi Semavali avtonomia — yarayirgizeTis avto
nomiuri olqi gardaiqmna yirgizeTis avtonomiur olqad, xolo 1926 wels — yir
gizeTis avtonomiur sabWoTa socialistur respublikad.
1925 wlis ianvarSi tajikeTis SemadgenlobaSi Sevida pamiris teritoria
(mTianibadaxSanis avtonomiuri olqi). 1929 wels tajikeTi gardaiqmna mokavSire
respublikad.
1924 da 1926 wlebSi belorusias SeuerTda rsfsr momijnave teritoriebi
upiratesad belorusi mosaxleobiT. Sedegad belorusiis ssr teritoria 2,5
jer gaizarda, mosaxleoba ki — 3jer da metad.
ruseTis federaciaSi 1924 w. oqtomberSi Seiqmna yirgizeTis avtonomiuri
sabWoTa respublika, romelsac 1925 wlis 19 aprils yazaxeTis avtonomiuri sab
WoTa respublika ewoda. yazaxeTma mxolod 1936 wlis 5 dekembers miiRo mokavSire
respublikis statusi.
1936 wels yirgizeTis assr mokavSire respublikad gardaiqmna.
1936 wlisaTvis sabWoTa kavSiri Sedgeboda 11 `mokavSire~ respublikisagan.
vitebskis, gomelis da smolenskis guberniebis nawili.
sabWoTa kavSiris mokavSire respublikebis raodenobis zrda
weli respublikebi
1922 ;,, rsfsr, ukraina, belorusia, amierkavkasiis federacia (saqarTve
lo, somxeTi, azerbaijani)
1925 9 uzbekeTi, TurqmeneTi
1929 tajikeTi (ssr kavSirSi misi Sesvla sabolood gaaforma sabWoebis
9, yrilobam 1931 w. martSi)
Sedegad 1924 wels Seiqmna inguSeTisa da CrdiloeT oseTis avtonomiuri olqebi;
1926 wels yaraCais avtonomiuri olqi, 1928 wels — CerqezeTis avtonomiuri olqi,
1922 wlidan krasnodaris mxareSi arsebobda adiRes avtonomiuri olqi.
yabardobalyareTis, CrdiloeT oseTisa da CeCneTis SemadgenlobaSi arse
bobda kazakTa avtonomiuri okrugebi. vladikavkazi da grozni calke okrugebi
iyo, Tumca 1928 wels Seiyvanes CrdiloeT oseTisa da CeCneTis SemadgenlobaSi.
grozno gaxda CeCneTis dedaqalaqi, vladikavkazi (1931 wlidan — orjonikiZe) 1934
wlamde iyo rogorc CrdiloeT oseTis, ise inguSeTis dedaqalaqi.
Tavi ,9.
grigol lorTqifaniZe. fiqrebi saqarTveloze. Tb., Tsu, 1995, gv.231.
iqve.
l. ToiZe. saqarTvelos politikuri istoria (19211923) Tb., 1999, gv.170.
naaRmdeg~ aSkarad gamosvlas adgilobrivi komunisti liderebidan veravin gabe
davda. es versia iyo damkvidrebuli sabWour istoriografiaSic. sinamdvileSi,
sabWoTa federaciaSi am `zedmeti rgolis~ Seqmna rkp(b) amierkavkasiis samxareo
komitetis iniciativa iyo.
lenins ekuTvnoda amierkavkasiis respublikebis `erT sameurneo centrad~
gaerTianebis idea, rac ekonomikur TanamSromlobas gulisxmobda. amierkavkasiis
federaciis Seqmnis idea ki, pirvel rigSi, regionSi moqmedi bolSevikebis TavSi
trialebda da rkp(b) kavbiuros iniciativas warmoadgenda.
1921 wlis 3 noembers baqoSi Sedga rkp(b) ck kavbiuros plenumi, romelmac mi
iRo dadgenileba amierkavkasiis federaciis Seqmnis Sesaxeb, gamoiyo komisiac fe
deraciuli respublikis konstituciis SesamuSaveblad. amiT iwyeba realuri
brZola amierkavkasiis federaciis Sesaqmnelad, rasac winaaRmdegobas uwevda,
pirvel rigSi, saqarTvelos kompartiis imdroindeli xelmZRvaneloba, romel-
Tac `nacionaluklonistebi~ Searqves. isini kargad xedavdnen, rom es realurad
iyo saqarTvelos suverenitetis darCenili naSTebis winaaRmdeg brZola federa
ciis Seqmnis gziT.
kavbiuro moskovis Tanxmobis gareSe veranair federacias ver Seqmnida. 1921
wlis 8 noembers s. orjonikiZem acnoba rkp(b) centralur komitets, rom gadawyvi
tes amierkavkasiis federaciis Seqmna.
Tavidan moskovSi didi enTuziazmi ar gamouvleniaT. 1921 wlis 17 noembers
am sakiTxze imsjela rkp(b) centraluri komitetis politbiurom leninis monawi
leobiT. maT kavbiurosagan moiTxoves aexsnaT, Tu ras niSnavda amierkavkasiis fe
deraciis Seqmna da ra urTierTobebi eqneboda mas rsfsrsTan.
1921 wlis 24 noembers orjonikiZem kvlav gaagzavna werili moskovSi, romel
Sic daaxasiaTa amierkavkasiis federaciis principebi da aRniSna, rom amierkavka
siis federacias rsfsrsTan iseTive urTierToba eqneboda, ra urTierTobac
rsfsrsa da ukrainas Soris damyardeboda. orjonikiZe kvlav iTxovda moskovis
Tanxmobas federaciis Seqmnaze, Tumca Tanxmobis nacvlad 26 noembers moskovi
dan miiRo depeSa, romliTac moiTxovdnen ganmartebas amierkavkasiis federaciis
Seqmnis motivebis Sesaxeb. sabolood, moskovSi awondawones, albaT TavianTTvis
saziano veraferi dainaxes, plusebic ipoves regionis rusifikaciis, maTi termi
nologiiT, `internacionalizaciis~ mimarTulebiT da kavbiuros iniciativas da
eTanxmnen.
1921 wlis 28 noembers momzadda rkp(b) centraluri komitetis politbiur
os dadgenilebis proeqti, romelic leninma dawera: `amierkavkasiis respublike
bis federaciis Seqmna aRiarebul iqnes principulad absoluturad sworad, rac
ueWvelad unda ganxorcieldes~. leninis gegmiT, es unda yofiliyo `sabWoebis
gziT~, `qvemodan wamosuli iniciativa~. kavbiuros meSveobiT saqarTvelos, som
xeTisa da azerbaijanis centralur komitetebs daevalaT am ideis propaganda da
ganxorcieleba.
rkp(b) centraluri komitetis politbiurom 1921 wlis 29 noembers mxari da
uWira amierkavkasiis federaciis Seqmnas. am dadgenilebiT kavbiuros xelebi gaex
sna da Seudga `federaciis mSeneblobas~, rac realurad saqarTvelos winaaRmdeg
brZolas niSnavda da rasac SeZlebisdagvarad winaaRmdegobas uwevdnen qarTveli
`uklonistebi~. Tumca, Zalebi uTanasworo iyo.
1922 wlis 12 marts daido samokavSireo xelSekruleba amierkavkasiis res
publikebs Soris. es dRe iTvleba amierkavkasiis federaciis Seqmnis TariRad.
v.i. lenini. Txz., t.42, gv.312
v.i. lenini. Txz., t. 42, gv.312
1922 wlis 10 dekembers, sabWoTa kavSiris Seqmnamde cota xniT adre, baqoSi
amierkavkasiis sabWoebis , yrilobaze Seiqmna amierkavkasiis socialisturi fede
raciuli sabWoTa respublika. yrilobam miiRo amierkavkasiis respublikis kon
stitucia.
amrigad, sabWoTa sinamdvileSi sabWoTa kavSiris Seqmnis win arsebobda fede
raciis ori forma: rsfsr — masSi `avtonomizaciis~ gziT Sesuli respublikebiT
da amierkavkasiis federacia — garegnulad `suverenuli~ respublikebis gaerTi
aneba, oRond am respublikebs federaciidan calmxrivi aqtiT gasvlis ufleba ar
hqondaT.
amierkavkasiis sabWouri federaciis formirebis etapebi
TariRi movlena
1921 wlis aprili — ag Tavidan amierkavkasiis respublikebis gaerTianeba ekon
visto omikur sibrtyeSi mimdinareobda: gaaerTianes rkinigze
bi, respublikebis sagareo vaWroba, Seudgnen sasazRvro
kordonebisa da sabaJoebis likvidacias, fuladi siste
mis unifikacias da sxv.
1921 wlis 3 noemberi baqoSi Sedga rkp(b) kavbiuros plenumi, romelmac miiRo
dadgenileba amierkavkasiis federaciis Seqmnis Sesaxeb
1921 wlis 29 noemberi rkp(b) centraluri komitetis politbiurom mxari dauW
ira amierkavkasiis federaciis Seqmnas.
1922 wlis 12 marti daido samokavSireo xelSekruleba amierkavkasiis res
publikebs Soris. es dRe iTvleba amierkavkasiis federa
ciis Seqmnis TariRad.
1922 wlis 10 dekemberi baqoSi amierkavkasiis sabWoebis , yrilobaze Seiqmna ami
erkavkasiis socialisturi federaciuli sabWoTa res
publika. yrilobam miiRo amierkavkasiis respublikis
konstitucia.
saqarTvelos istoriis narkvevebi. t.9,,, gv. 96.
l. ToiZem 1999 wels gamocemul naSromSi ramdenime gverdze warmoadgina federaciis Seqmnis mom-
xreTa argumentebi da maTi gabaTileba q. suzdalSi dapatimrebuli 4 qarTveli socialdemokrati
politikuri patimris werilis mixedviT (l. ToiZe. saqarTvelos politikuri istoria 19211923.
Tb., 1999, gv.163170).
amierkavkasiis respublikebis ge geografiuli da topografiuli erTian
ografiuli da topografiuli er oba ar qmnis safuZvels saxelmwifoebrivi
Tianoba. gaerTianebisaTvis da amierkavkasia am
mxriv arc ise erTnairia.
saqarTvelo zRvispira saxelmwi saqarTvelo, somxeTi da azerbaijani mos
foa da Tu calke iarsebebs, xels kovis xelSi iyo da saqarTvelo, romc mo
SeuSlis somxeTsa da azerbaijans, endomebina, veravis SeuSlida xels zRviT
isargeblon navsadgurebiT. sargeblobaSi. garda amisa, gana, magali
Tad, ukraina xels uSlida ruseTs Savi
zRvis misawvdomobaSi?
amierkavkasiis federacia imitom kapitalisturi samyaro sxva respubli
unda Seiqmnas, rom mtruli kapita- kebsac ertymoda gars da amisaTvis iqmne
listuri samyaroTia garSemor boda ssrk. marto amierkavkasiis federa
tymuli da Tavdasxmaa mosalodne cia ver moigeriebda Tavdasxmas, miT um
li. etes, rom Tavisi jari ar hyavda.
amierkavkasiis sami respublikis amierkavkasiis federaciis Seqmnam, piri
gaerTianeba mmarTvelobiT xar qiT, gazarda xarjebi, radganac axali e. w.
jebs Seamcirebs. federaluri struqturebi Seiqmna.
amierkavkasiis federaciis Seqmna eTnikuri `mSvidoba~ sabWoTa reJimis rep
erovnul mSvidobas uzrunvel resiul bunebas eyrdnoboda. sinamdvile
yofda. Si sabWoTa reJimma eTnikuri konfliqte
bi kidev ufro gaaRrmava 1921 wels usam
arTlo sazRvrebis gavlebiT da mTeli
Tavisi politikiT.
amierkavkasiis federaciis momxreebi acxadebdnen, rom gaerTianeba didxans
iarsebebda, msoflioSi socialisturi revoluciis gamarjvebamde, an sanam saer-
Tod iarsebebdnen saxelmwifoebi, magram amierkavkasiis federacia sabWoTa kavSi
ris Seqmnis dros bolSevikebisTvis sruliad zedmeti rgoli iyo. man sul raRac
14 weli iarseba da 1936 wels gauqmda. amierkavkasiis respublikebi sabWoTa kav
SirSi uSualod `miiRes~.
mitetis mier Seqmnili samxareo xelmZRvaneli jgufi. es iyo kavkasiis biuro, ro
melic 1920 wlis 8 aprils Seiqmna. mas xelmZRvanelobda sergo (grigol) orjoni
kiZe, misi moadgile iyo sergei kirovi. kavkasiis biurom didi roli Seasrula sam
xreT kavkasiis damoukidebeli saxelmwifoebis gasabWoebis saqmeSi. 1922 wlis Te
bervalSi am organizacias saxeli gadaerqva da `amierkavkasiis samxareo komite
ti~ ewoda.
samxareo komiteti bolSevikuri kolonializmis gansaxiereba iyo. samxareo
komitets xelmZRvanelobda sergo orjonikiZe. rodesac orjonikiZe da misi mom
xreebi winaaRmdegobas waawydnen saqarTvelos kompartiis xelmZRvanelebis mxri
dan, maT emuqrebodnen da Seuracxyofas ayenebdnen.
e. w. `nacionaluklonistebi~ sabWoTa ruseTis mier dapyrobili saqarTve
los viTomda mmarTveli Zalis — saqarTvelos komunisturi partiis centraluri
komitetis umravlesobas Seadgendnen 19211922 wlebSi. maT Soris gamoirCeodnen
budu mdivani, filipe maxaraZe, sergo qavTaraZe, mixeil okujava, kote cincaZe da
sxvebi.
qarTveli komunistebis am jgufs ukiduresma Sovinistkomunistebma `uklo
nistebi~ Searqves, anu Tqven `gadaixareT~ erovnul sakiTxSi swori komunisturi
politikidano. es iyo am adamianebisTvis wayenebuli yvelaze `rbili~ braldeba.
amave dros `uklonistebs~ qarTvel xalxSi araviTari dasayrdeni ar hqondaT, ma
Ti xelisuflebis wyaro ruseTis wiTeli armia iyo, isini `samarTals~ moskovSi eZ
ebdnen da orjonikiZes leninTan uCiodnen.
dava principul sakiTxebs, kerZod, saqarTvelos isedac mkveTrad Selaxuli
suverenitetis naSTebis SenarCunebas exeboda. rogorc xandaxan saqarTvelos
kompartiis xelmZRvanelobaSi myofi am jgufis warmomadgenlebi acxadebdnen,
saqme exeboda `damoukideblobis atributebis~ SenarCunebas.
erTmaneTs daupirispirda komunisturi partiis xelmZRvanelobaSi arsebu
li ori jgufi: erTni viTomda emyarebodnen `proletaruli internacionaliz
mis~ ideas da arafrad agdebdnen qarTveli xalxis interesebs. meoreni, saqarTve
los kompartiis xelmZRvanelobaSi myofni, cdilobdnen garkveulwilad angariSi
gaewiaT qarTveli xalxis interesebisa da saqarTvelos gasabWoebis dros gacemu
li dapirebebisaTvis, rom `saqarTvelos suvereniteti~ xelSeuxebeli iqneboda.
`samxareo komitetsa~ da `uklonistebs~ Soris gansxvaveba mokled SeiZleba
Semdegnairad warmovadginoT:
rkp(b) ck samxareo komiteti saqarTvelos kp xelmZRvaneloba
saqarTvelos saxelmwifoebriobis saqarTvelos saxelmwifosTvis `damouk
ugulebelyofa. ideblobis atributebis~ SenarCuneba.
agresiuli represiebi politiku sxva partiebis, gansakuTrebiT socialis
ri oponentebis winaaRmdeg. tebisadmi frTxili damokidebuleba.
radikaluri ekonomikuri refor sifrTxile agraruli reformis dros, mi
mebi, gansakuTrebiT agrarul sa waTmflobelTa interesebis garkveulwi
kiTxSi, klasobrivi brZolis gam lad gaTvaliswineba.
wvaveba.
ganvixiloT is sakiTxebi, ris garSemoc 1921 wels mimdinareobda dapirispi
reba saqarTvelos kompartiis centralur komitetsa da rkp(b) centraluri komi
tetis kavbiuros Soris:
sakiTxi kavbiuros pozicia saqarTvelos kp centraluri komitetis
pozicia
samxreT kav kavbiurom yvelas uk saqarTvelos kp ck miiCnevda, rom rkinig
kasiis qveyne iTxavad, naCqarevad zebis gaerTianeba unda momxdariyo adgi
bis rkinigze gamoitana gadawyveti lobrivi xelisuflebis saxeliT da poli
bis gaerTian leba rkinigzebis ga tikuri kampaniis Catarebis Semdeg.
eba. erTianebis Sesaxeb. swored rkinigzebis gaerTianebis sakiTx
Si winaaRmdegobis gamo saqarTvelos kp
ck `nacionaluklonistebad~ monaTles.
ruseTis sa 1921 wlis SuaxanebSi saqarTvelos kp ck sTxova rkp(b) cks kav
gangebo komi kavbiurom miiRo ga biuros am gadawyvetilebis gauqmeba, ru-
siis (`Cekas~) dawyvetileba ruse seTis Cekas magivroba ki gaewia kavkasiis
warmomadgen Tis Cekas warmomad armiis gansakuTrebul ganyofilebas.
lobis da genlobis saqarTve rkp(b) ck daeTanxma saqarTvelos kp ck po
fuZneba sa loSi dafuZnebis Sesa zicias.
qarTveloSi. xeb.
amierkavkasi amierkavkasiis samxa saqarTvelos kp ck es nabiji naCqarevad
aSi fulis re reo komitetma gadaw miiCnia da misi ganxorcieleba maSin miaCn
formis sa yvita mTel amierkav da SesaZleblad, rodesac rusul fulis
kiTxi. kasiaSi rusuli fu niSnebs igive gasavali eqneboda, rac qar
lis niSnebis SemoReba. Tuls hqonda.
rkp(b) ck politbiuro jer samxareo komi
tets miemxro, Semdeg ki aRiara gardamava
li periodis saWiroeba amierkavkasiaSi
fulis sistemis erTianobis uzrunvelsa
yofad.
qarTuli wi 1921 w. noemberSi kav saqarTvelos kp ck moiTxovda saqarTve
Teli armiis biurom da rkp(b) ck los wiTeli armiis Seqmnas. winaaRmdeg
sakiTxi. qarTuli wiTeli ar SemTxvevaSi nacionalistebs argumenti
mia gaauqma da kavkasi eZleodaT saqarTvelos okupaciis Sesa
aSi mdgomi rusuli ar xeb.
miis SemadgenlobaSi
`qarTuli brigada~
unda Seqmniliyo.
profkavSire rkp(b) ck mxars uWerda saqarTvelos kp ck winaaRmdegi iyo, rom
bis sakiTxi. amierkavkasiis prof saqarTvelos profkavSirebi uSualod
kavSirebis marTvas dakavSirebodnen ruseTis profkavSirebs
ruseTis profkavSire da aucileblad miaCnda es kavSiri gan
bis mier. xorcielebuliyo saqarTvelos profsab
Wos meSveobiT.
amierkavkasi rkp(b) ck kavbiuro saqarTvelos kp (b) ck moiTxovda mis gan
is respubli cdilobda swrafad da xorcielebas sameurneo SeTanxmebebiT,
kebis sameur naCqarevad, adminis partiuli organizaciebisa da mSromelTa
neo ganviTa traciuli, brZanebe mxardaWeriT.
rebis sakiT bis gziT ekonomikur
xi. gaerTianebas (rkinig
zebis gaerTianeba, sa
gareo vaWrobis gaer
Tianeba da a.S.).
uTanxmoebas Tan sdevda pirovnuli dapirispireba. s. orjonikiZe, romelic
sificxiT da uxeSobiT gamoirCeoda, lanZRavda da represiebiT emuqreboda saqar
Tvelos kompartiis maSindel xelmZRvanelobas. saqarTvelos pirveli sabWoTa
mTavrobis Tavmjdomares s. qavTaraZes `umaqnis Tavmjdomares~ uwodebda, l. dum
baZes — `sulelsa da provokators~, budu mdivans — `spekulantsa da meduqnes~. sa
qarTvelos Cekas ufross k.okujavas daemuqra: `dagapatimreb, dagxvret~. 1922
wlis 20 seqtembers orjonikiZem oficialurad ganacxada: `partiis meTauroba
Sovinisturi da dampalia, romelic unda ganaxldes~. orjonikiZes ar CamorCe
bodnen misi momxreebic. magaliTad, m. oraxelaSvilma saqarTvelos partiul or
ganizacias `aramzadaTa organizacia~ uwoda. b. lominaZem ki ganacxada, rom `naci
onalkomunistebi~ `menSevikebisaken gadaixarnen da obieqturad wvrili burJu
aziis pozicias icavdnen~. bolSevikebis enaze es saSineli lanZRva da braldeba
iyo.
gamo Sovinistebad gamoacxada saqarTvelos kompartiis centraluri komitetis
wevrebi, aseve saqarTvelos kompartiis centraluri komitetis mdivnis Tanamde
bobidan moxsnes m. okujava.
1922 wlis 22 oqtombers protestis niSnad gadadga saqarTvelos kompartiis
centraluri komitetis TiTqmis mTeli Semadgenloba, magram amas civad Sexvdnen
moskovSi da amierkavkasiis samxareo komitetSi SeiZleba gauxardaT kidec. 1922
wlis 22 oqtombers amierkavkasiis samxareo komitetma saqarTvelos kompartiis
centraluri komitetis axal pasuxismgebel mdivnad daniSna b. lominaZe, 25 oq
tombers ki ukve Sedga saqarTvelos kompartiis centraluri komitetis axali Se
madgenlobis pirveli plenumi, romelic winaaRmdegobas araTu aRar uwevda samxa
reo komitetis pozicias, aramed akritikebda nacionaluklonistebs. sergo or
jonikiZe, rogorc Tavad acxadebda, gulmodgined ebrZoda `qarTul nacional
izms~, sinamdvileSi ki rusuli velikoderJavuli Sovinisturi politikis gamta
rebeli iyo.
SeuracxyofiTac ki ar SeiZleba gamarTldes es rusuli silis gartyma da rom amx.
ZerJinskis gamousworebeli brali miuZRvis imaSi, rom igi am silis gartymas ze
reled moepyro~. lenini moiTxovda orjonikiZis `samagaliTod dasjas~ da Zer
Jinskis komisiis mTeli masalis xelaxla gamokvlevas, politikur pasuxismgeblo
bas ki akisrebda ZerJinskisa da stalins.
lenini, rogorc Cans, `qarTul incidents~, sabolood, stalinis dasasus
teblad gamoiyenebda, magram janmrTeloba aRar uwyobda xels. 1922 wlis 13 de
kembers lenins mouvida ori mZime Seteva, 16 dekembers misi mdgomareoba kidev
ufro gauaresda, 23 dekembers ki marjvena xelfexis dambla daeca. leninis avad-
myofobis dros politbiurom moiwona ZerJinskis komisiis daskvna da gadawyvita.
saqarTveloSi `situaciis dasawynareblad~ ruseTSi samuSaod gaewviaT opozici-
is 4 TvalsaCino lideri.
Tumca, 1923 wlis ianvarTebervalSi lenini sistematurad interesdeba sa
qarTvelos sakiTxiT, moiTxovda informacias `qarTuli incidentis~ Sesaxeb, eWvi
epareboda rkp(b) centraluri komitetis komisiis keTilsindisierebaSi da misi
iniciativiT Seiqmna specialuri komisia saxkomsabWos egidiT `saqarTvelos sa
kiTxis~ Sesaswavlad (mis SemadgenlobaSi Sevidnen n. gorbunovi, l. fotieva, m.
gliaseri).
1923 wlis 3 marts leninma miiRo axali komisiis moxsenebiTi baraTi saTau-
riT `mokle Sinaarsi konfliqtisa saqarTvelos kompartiaSi~. aRniSnuli komisia
mivida im daskvnamde, rom saqarTvelos kompartiis Zveli xelmZRvanelobisTvis
wayenebuli TiTqmis yvela braldeba usafuZvlo iyo. saxkomsabWos komisiis das
kvniT, saqarTvelos kp centraluri komitetis xelmZRvanelobis monaTvla `naci
onaluklonistebad~ `tendenciuria~. komisia svamda kiTxvas: `xom ar aris didm
pyrobeluri Sovinizmi is, rom saqarTvelos centraluri komitetis Zveli Semad
genlobis mier gatarebuli xazi gamocxadebuli iyo nacionalistur gadaxrad sa
qarTvelos partiaSi da xom ar warmoadgens TviT lozungi `uklonistebi~ da misi
gaCena tendenciurs?~
stalinTan dapirispirebis dros avadmyofi lenini cdilobda dayrdnoboda
trockis. trocki samoqalaqo omis gmiri iyo, magram 19201922 wlebSi swored le-
nini sistematiurad da meTodurad angrevda trockis popularobas da avtori-
tets, rac man samoqalaqo omis wlebSi moipova. leninis Zvel TanamebrZol bolSe-
vikebs trocki gulze ar exatebodaT da mas `ucxo sxeulad~ miiCnevdnen. trockis
winaaRmdeg brZolaSi lenini stalinis loialobas eyrdnoboda, Sesabamisad,
trockis dasustebasTan erTad stalini Zlierdeboda. 1922 wels lenins ukve
trockis daxmareba dasWirda stalinis winaaRmdeg, Tumca am droisaTvis trocki
politikurad imdenad dasustebuli iyo, rom qmediTi daxmareba aRar SeeZlo.
1923 wlis 5 marts leninma ukarnaxa werili trockisadmi, raTa `saqarTve
los sakiTxi~ ganxiluliyo rkp(b) ck plenumze da swored mas gaetana es sakiTxi.
werilSi naTqvamia: `Zalian gTxovT ikisroT saqarTvelos saqmis dacva partiis
centraluri komitetis sxdomaze. am saqmes axla stalini da ZerJinski `devnian~
da me ar SemiZlia davendo maTs miukerZoeblobas. mTlad piriqiTac kia. Tqven rom
daTanxmdebodeT ikisroT misi dacva, me SemeZleba guldamSvidebuli viyo. Tu
Tqven raime mizeziT ver daTanxmdebiT, damibruneT mTeli saqme. amas CavTvli imis
niSnad, rom Tqven Tanaxma ara xarT~.
v. i. lenini. Txz., t.36, gv.690.
cit.: g. Jvania. egreT wodebuli `nacionaluklonizmis~ Sesaxeb. Tb., 1990, gv.7778.
Ʌ.Ⱦɚɧɢɥɤɢɧ. Ʌɟɧɢɧ. Ɇ., 2017, ɫɬɪ.878.
v. i. lenini. Txz. t.45, gv.756.
es werili leninma imave dRes telefoniT waukiTxa trockis. trockim avadm
yofoba moimizeza da upasuxa, rom ver ikisrebda aseT movaleobas.
leninma trockis gaugzavna aseve Tavisi gamouqveynebeli statia `erovneba
Ta sakiTxis, anu `avtonomizaciis~ Sesaxeb~. isic acnoba, rom aRniSnuli statia sa
fuZvlad daedeboda leninis moxsenebas rkp(b) ;,, yrilobaze.
trockis leninma gaugzavna kidev erTi baraTi, romliTac acnobebda, rom ka
menevi midioda TbilisSi saqarTvelos kompartiis yrilobaze dasaswrebad da, Ta
vis mxriv, trocki rames xom ar dawerda qarTveli `uklonistebis~ mxardasaWerad.
trocki dainteresda, hqonda Tu ara ufleba, leninis statiis Sinaarsi gaecno sa
qarTveloSi mimavali kamenevisTvis, raTa mas saqarTvelos kompartiis yriloba
ze `leninuri suliskveTebiT~ emoqmeda. amaze leninma kategoriuli uariT upasu
xa — `avtonomizaciis~ Sesaxeb leninis werils kamenevi maSinve aCvenebda stalins
da masze dagegmili moulodneli Seteva yrilobaze lenins aRar gamouvidoda.
stalini Seecdeboda yvelaferi `dampali kompromisisken~ waeyvana.
trockim hkiTxa leninis mdivnebs, Tu ratom gamwvavda ase sakiTxi. leninis
mdivnebma auxsnes, rom stalini atyuebda lenins, leninisa da mTeli centraluri ko
mitetis zurgs ukan orjonikiZis daxmarebiT awyobda organizaciul gadatrialebas
partiis saukeTeso nawilis winaaRmdeg. trockis TqmiT, amis Semdeg leninis gegma
misTvis gasagebi gaxda, — yrilobaze stalinis politikis magaliTiT undoda eCvene
bina, Tu ra safrTxes warmoadgenda diqtaturis biurokratiuli gadagvareba.
trockisagan uaryofiTi pasuxis miRebis Semdeg leninma 1923 wlis 6 marts
ukarnaxa werili budu mdivnis, filipe maxaraZisa da sxvebisTvis, asli ki gaugzav
na trockisa da kamenevs.
werilSi naTqvamia:
`pativcemulo amxanagebo! suliTa da guliT Tvalyurs vadevneb Tqvens saqmes.
aRSfoTebuli var orjonikiZis uxeSobiT da imiT, rom mas mfarveloben stalini da
ZerJinski. vamzadeb TqvenTvis baraTebsa da sityvas. pativiscemiT lenini~.
am meore baraTis gadacemisas trocki dainteresda, Tu ratom gadawyvita
leninma yrilobamde sajarod daefiqsirebina Tavisi pozicia. baraTis mimtanma
mdivanma auxsna, rom leninis mdgomareoba dRiTidRe uaresdeba da eSinia, rom ver
moaswrebs yrilobaze gamosvlas.
es aRmoCnda leninis ukanaskneli dokumenti. avadmyofobis gamo veRar moam
zada werili da sityva `saqarTvelos sakiTxze~. 10 marts lenins me3 insulti da
emarTa, saidanac is veRar gamovida. 1924 wlis ianvramde icocxla, magram dakar
guli hqonda laparakisa da weris unari.
SeiZleba iTqvas, rom aman gadaarCina `CamoqveiTebisagan~ stalini da, masTan
erTad, orjonikiZe da ZerJinski.
leninis 6 martis werilis Sesaxeb stalinma meore dResve Seityo kamenevisa
gan (wesiT kamenevs ar unda scodnoda, radganac leninma qarTvel komunistebs ba
raTi gaugzavna grifiT `sruliad saidumlod~) da saswrafod acnoba amis Sesaxeb
orjonikiZes grifiT `sastikad saidumlod~. stalini atyobinebda: `iliCi amxana
gebs maxaraZesa da sxvebs ugzavnis werils, sadac igi solidarobas ucxadebs uk
lonistebs da glanZRavs Sen, amx. ZerJinskis da me. Cans, miznad isaxavs zegavlena
moaxdinos saqarTvelos kompartiis yrilobaze uklonistebis sasargeblod. zed
metia laparaki, rom, roca uklonistebi am werils miiReben, yvelanairad gamoiy
v. i. lenini. Txz. t.45, gv.756.
eneben mas amierkavkasiis samxareo komitetis winaaRmdeg~. stalini urCevda or
jonikiZes, rom ufro frTxilad emoqmeda da kompromisisTvis mieRwia.
Tumca leninis avadmyofobam maT ufro Tavisufali moqmedebis saSualeba
misca. 1923 wlis martSi saqarTvelos kompartiis me2 yrilobaze da amierkavkasi
is komunisturi organizaciis me2 yrilobaze TiTqmis yvela gamomsvleli akriti
kebda nacionaluklonistebs.
miuxedavad leninisaTvis naTqvami uarisa, trocki mainc CaerTo `qarTuli
incidentis~ ganxilvaSi. 6 marts trockim mkacrad gaakritika stalinis Tezisebi
`nacionaluri momenti partiul da saxelmwifo mSeneblobaSi~. trocki ar daeTan
xma stalinis mtkicebas, rom erovnuli sakiTxi ukve gadaWrili iyo da erebs So
ris damyarda mSvidobiani Tanacxovreba da TanamSromloba. trocki mTavar safr
Txed miiCnevda didmpyrobelur Sovinizms, adgilobrivi nacionalizmi ki masze
reaqcia iyo. kamenevTan saubris dros trockim ganacxada: `me minda nacionaluri
politikis radikaluri Secvla, represiebis Sewyveta stalinis qarTveli mowina
aRmdegeebis mimarT... stalinis rezolucia erovnul sakiTxze arafrad varga. ux
eSi da Tavxedi didmpyrobeluri zewola iq erT rigSi dgas patara, susti da Ca
morCenili xalxebis protestTan. stalini iZulebuli gaxda, mieRo kritika da ga
daekeTebina Tezisebi.
cota mogvianebiT, 1923 wlis 26 marts politbiuros sxdomaze, xolo xuTi
dRis Semdeg, 31 marts, rkp(b) centraluri komitetis sxdomaze trockim Seitana
proeqti, romelic sami winadadebisgan Sedgeboda:
1) orjonikiZis gawvevis Sesaxeb;
2) aRiniSnos, rom amierkavkasiis federacia Tavisi axlandeli saxiT warmo
adgens sabWoTa federaciis damaxinjebas, uzomo centralizaciis azriT;
3) aRiarebul iqnes, rom amxanagebi, romlebic Seadgenen umciresobas saqar
Tvelos kompartiaSi, ar warmoadgenen gadaxras partiuli xazisagan erovnul sa
kiTxSi; maT politikas am sakiTxSi hqonda TavdacviTi xasiaTi — orjonikiZis aras
wori politikis winaaRmdeg~.
trockis winadadebas mxari ar dauWira arc rkp(b) centraluri komitetis
politbiurom, arc plenumma. samagierod, trockis mcdeloba, daecva qarTveli
`nacionaluklonistebi~, Semdeg maT winaaRmdeg `trockistobaSi~ braldebis sa
fuZveli gaxda.
rkp(b) centralurma komitetma 1923 wlis 23 marts miiRo gadawyvetileba bu
du mdivnis saqarTvelodan gawvevis Sesaxeb. es iyo `uklonistebis~ winaaRmdeg ad
re mofiqrebuli `uwyinari~ zoma `gadasaxlebisa~, viTomda samuSaod sxvagan ga
dayvanis momizezebiT. igive meTodi gamoiyenes sxva respublikebis nacionaluk
lonistebis winaaRmdegac. magaliTad, ukrainaSi yvelaze gavleniani uklonisti
xristian rakovski (18731941) 1923 wlis zafxulSi ukrainis mTavrobis xelmZRva
nelis postidan gadaiyvanes diplomatiur samsaxurSi, inglisSi elCad.
rkp(b) ;,, yrilobaze faqtobrivad damTavrda qarTvel `nacionaluklonis
tTa~ ganadgureba. uklonistebidan yrilobas eswrebodnen filipe maxaraZe, budu
1923 wlis 21 marts stalinma orjonikiZes kidev erTi depeSa gaugzavna: `ar SeiZleba amierkavkasiis
erovnuli respublikebi CavayenoT uares mdgomareobaSi, vidre yirimisa da iakutiis (avtonomiuri
olqebi). es Secdoma aucileblad da dauyovnebliv unda gamoswordes~.
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ. ɉɨɞ ɪɟɞ. Ʌ.ȼ.Ɇɢɥɨɜɚ. Ɇ., 2007, ɫ.354355.
rkp(b) ;,, yrilobaze xristian rakovski gamovida stalinis nacionaluri politikis winaaRmdeg. am
yrilobaze rakovskim ganacxada, rom `sakavSiro komisariatebs unda CamoerTvas maTi uflebebis
910 da gadaeces nacionalur respublikebs~ (;,, ɫɴɟɡɞ ɊɄɉ(ɛ). ɋɬɟɧɨɝɪɚɮɢɱɟɫɤɢɣ ɨɬɱɟɬ. Ɇ., 1968. ɋ.576
582).
mdivani da sergo qavTaraZe, maT winaaRmdeg brZolaSi ki Caeba amierkavkasiis yve
la delegati — 23 kaci.
rkp(b) ;,, yrilobis Semdeg, 1923 wlis ivnisSi Sedga erovnuli respublikebi
sa da olqebis pasuxismgebel muSakTa TaTbiri, sadac dagmes `adgilobrivi naci
onalizmi~. aRiniSna, rom komunisturi organizaciebis ganmtkiceba mxolod naci
onalizmis daZleviT aris SesaZlebeli. stalinma rakovskis da mis Tanamoazreebs
brali dasdo konfederalizmSi, nacionaluklonizmsa da separatizmSi.
uklonistTa Soris aseve gaakritikes baSkireTsa da TaTreTSi popularuli
sulTangalievi da misi pozicia Seafases rogorc `yvelaze maxinji gadaxra adgi
lobrivi nacionalizmisken~. misi programa revolucionerobisa da TaTruli naci
onalizmis narevi iyo. magaliTad, erTi periodi moiTxovda Turanis damoukidebe
li respublikis Seqmnas, romelSic unda Sesuliyo Turqestani, yirgizeTi, xiva, bu
xara, avRaneTi da sparseTi, hqonda `koloniuri internacionalis~ Seqmnis idea.
li) `uklonistebi~ gamolanZRes da SovinizmSi dasdes brali, rom uars ambobdnen
gaWirvebuli adamianebis daxmarebaze. amave dros xma ar amouRiaT somxeTisa da
azerbaijanis Sesaxeb. 1922 wlis 25 Tebervals azerbaijanma gadawyvita, rom qvey
nis teritoriaze aravin ar SeeSvaT, garda mivlinebis mqoneTa. 1922 wlis 4 agvis
tos somxeTma akrZala ltolvilTa Sesvla, maT Soris somxebisa, maTi gansaxlebis
SeuZleblobis gamo.
`uklonistebs~ brali dasdes, rom maT gamosces dekreti TbilisSi mosaxle
obis regulirebis Sesaxeb. maT stalinma brali dasdo, rom undodaT Tbilisidan
araqarTuli mosaxleobis, pirvel rigSi, somxebis gandevna. sinamdvileSi saqme
exeboda TbilisSi stiqiurad Semosul ltolvilebs, romlebic qalaqs seriozul
problemebs uqmnidnen, da ara mis mkvidr mosaxleobas.
`nacionaluklonistebs~ Secdomad da danaSaulad uTvlidnen imasac, rom ver
moagvares miwis sakiTxi, ver ganaxorcieles revoluciuri agraruli reforma, ar
iwonebdnen represiebs menSevikebisa da sxva antisabWoTa politikuri partiebis
warmomadgenelTa winaaRmdeg, gmobdnen memamuleTa iZulebiT gaZevebas da a.S.
mTlianobaSi SeiZleba iTqvas, rom `nacionaluklonistebi~ ufro gonivrul
da zomier poziciaze idgnen, vidre sergo orjonikiZis mier marTuli Zalebi. `na
cionaluklonistTa~ moRvaweobaSi namdvilad iyo raRac iseTi, romelic mkveT
rad ganasxvavebda maT sxva qarTveli da araqarTveli bolSevikebisagan.
isini Tbilisidan asaxlebdnen yvela sicrue da ciliswamebaa.
araqarTvels, gansakuTrebiT som
xebs.
gamosces kanoni, romlis mixedviTac gamogonili braldebaa, kanoni moqalaqe
qarTveli qali, Tu igi araqarTvels obis Sesaxeb mzaddeboda, magram ar miuR
gahyveboda, hkargavda saqarTvelos iaT.
moqalaqeobas.
qarTvel nacionaluklonistebs qarTvel nacionaluklonistebs bralde
mxars uWerdnen trocki, radeki, bu bodaT kavSiri yvela saxis antistalinur
xarini, skripniki, rakovski. opoziciasTan.
l. beria. amierkavkasiis bolSevikuri organizaciis istoriis sakiTxisaTvis. moxseneba Tbilisis
partaqtivis krebaze 1935 w. 2122 ivliss. Tb., 1945, gv.289.
iqve, gv.290291.
iqve, gv.259.
budu mdivans (18771937), romelmac 1931 wels ganacxada opoziciuri muSaob
is Sewyvetis Sesaxeb da moinania Secdomebi, 1936 wlamde ekava saqarTvelos ssrs
saxkomsabWos Tavmjdomaris pirveli moadgilis Tanamdeboba. 1936 wels isev daap
atimres `trockistuljaSuSuri centris~ muSaobaSi monawileobis braldebiT.
1937 wlis 9 ivliss saqarTvelos umaRlesma sasamarTlom miusaja sasjelis umaR
lesi zoma — daxvreta. daxvrites meore dResve.
1937 wels aseve daxvrites mixeil okujava, malaqia toroSeliZe (18801937)
da zogierTi sxva.
yofili `nacionaluklonistebisagan~ daxvretas gadaurCa filipe maxaraZe
(18681941). filipe maxaraZes sxvadasxva dros mravali maRali Tanamdeboba ekava.
1931 wlidan maxaraZe gaxda saqarTvelos ssris centraluri aRmasrulebeli ko
mitetis Tavmjdomare. amave dros 1936 wlamde, amierkavkasiis federaciis daS
lamde, iyo am respublikis cakis erTerTi Tavmjdomare. 19381941 wlebSi iyo sa
qarTvelos ssris umaRlesi sabWos prezidiumis Tavmjdomare.
gadarCa aseve sergo qavTaraZe (18851971). saqarTveloSi s. qavTaraZe troc
kistobis braldebiT daapatimres, Tumca Semdeg sasjeli moexsna da reabilitir
ebul iqna ioseb stalinTan misi piradi megobrobis wyalobiT.
gardaicvala 1941 wels. dakrZales mTawmindis panTeonSi. 1987 wels, erovnuli moZraobis aRmav-
lobis dros, ucnobma pirebma aafeTqes filipe maxaraZis saflavi. komunisturi partiis maSindeli
pirveli mdivnis jumber patiaSvilis brZanebiT, saflavi 12 saaTSi aRadgines, Tumca mogvianebiT,
1989 wels is, mixa cxakaiasa da silibistro TodriasTan erTad gadaasvenes xudadovis sasaflaoze.
maxaraZisa da cxakaias adgilas 20082009 wlebSi ana kalandaZe da nodar dumbaZe dakrZales.
1939 wlidan s. qavTaraZe diplomatiur samuSaoze imyofeboda — iyo ssr kavSiris sagareo saqmeTa
saministros axlo aRmosavleTis qveynebSi muSaobis ganyofilebis gamge. ssr kavSiris sagareo saq-
meTa saxalxo komisris moadgile. 19451952 wlebSi s. qavTaraZe iyo ssr kavSiris elCi rumineTSi,
Semdeg — ssr kavSiris sagareo saqmeTa saministros mrCeveli. 1954 wlidan pensiaze iyo.
Tavi 9.
nis ,,, kongresze gamosvlis dros. misi TqmiT, oqtombris revoluciamde da revo
luciis Semdegac fiqrobdnen, rom revolucia danarCen qveynebSic male daiwye
boda, Tanac ufro ganviTarebul qveynebSi, vidre ruseTi iyo. amis gareSe ruse
Tis revoluciis damarcxeba garduvalad miaCndaT.
amitom ruseTSi sabWoTa xelisuflebis arsebobis pirvel wlebSi (19191925
ww.) ruseTis federaciisa (rsfsr) da ruseTis kompartiis — rkp(b) xelmZRvanelo
bis mTavari mizani iyo revoluciis dasavleTisken winsvla, sabWoebis msoflio
respublikis Seqmna. swored am mizans emsaxureboda 1919 wlis gazafxulze Seqmni
li komunisturi internacionali (kominterni). es iyo msoflios sxvadasxva qvey-
nis komunisturi partiebis gaerTianeba. kominternis xelmZRvaneli organoebis
gadawyvetilebebi savaldebulo iyo misi wevri komunisturi partiebisaTvis. ko-
minternis strategiasa da taqtikas safuZvlad daedo msoflio revoluciis kon
cefcia. msoflio sabWoTa respublikebis kavSirad unda gadaqceuliyo 1922 wlis
bolos Seqmnili `sabWoTa respublikaTa kavSiri~.
amave dros msoflio socialisturi revoluciis garduvalobis Taobaze ga
keTebul prognozebSi mkafiod Cans leninisa da sxva bolSeviki liderebis mier
daSvebuli Secdomebi. leninis prognozebis didi nawili ar gamarTlda, am prog
nozebsa da moqmedebaSi ki kargad Cans leninimaqsimalisti da radikali. msoflio
revoluciis ideiT Sepyrobilebs, rogorc wesi, sasurveli realobad eCvenebo-
daT. radganac revolucia sxva qveynebSi `TavisiT~ ar xdeboda, gadawyvites misi
daCqareba `revoluciis eqsportis~ sxvadasxva meTodis gamoyenebiT (pirdapiri
samxedro intervencia da ZirgamomTxreli saqmianoba `kapitalisturi qveynebis~
SigniT).
ratom aqcevda lenini aseT did yuradRebas msoflio revoluciis ideas?
sabWoTa xelisuflebis pirvel wlebSi amdens ratom laparakobda msoflio revo
luciaze da ratom eloda mouTmenlad mis dawyebas? saqme isaa, rom lenins did
xans eeWveboda, SeZlebdnen Tu ara bolSevikebi xelisuflebis SenarCunebas. mis
Tvis msoflio revolucia, pirvel rigSi, iyo sabWoTa ruseTis daxmareba, misi ga
darCena, mxolod amis Semdeg dgeboda dRis wesrigSi rusi komunistebis strate
giuli miznebi.
sabWoTa kavSiris ideologiisa da politikis ganxilva sruli ar iqneba, Tuki
ar ganvixilavT msoflio revoluciis ideas da am mimarTulebiT gadadgmul praq
tikul nabijebs.
5.2. `revolucia sul male daiwyeba...~
1919 wels leninma amerikuli memarcxene gazeTebis korespondentebisTvis pasuxis dros aRniSna,
rom misTvis yvelaze bednieri dRe aris ara 1917 wlis 25 oqtomberi, rodesac bolSevikebma ruseTSi
moipoves xelisufleba, aramed 1918 wlis noemberi, rodesac germaniaSi daiwyo revolucia.
ȼ.ɂ. ɉɹɬɧɢɰɤɢɣ. Ɉɫɢɩ ɉɹɬɧɢɰɤɢɣ ɢ Ʉɨɦɢɧɬɟɪɧ ɧɚ ɜɟɫɚɯ ɢɫɬɨɪɢɢ. Ɇɧ.: ɏɚɪɜɟɫɬ, 2004, ɫ.81.
Ⱦ.ȼɨɥɤɨɝɨɧɨɜ. ɋɟɦɶ ɜɨɠɞɟɣ. Ʉɧɢɝɚ 1. Ɇɨɫɤɜɚ, 1997, ɫɬɪ.102.
antantis qveynebma da aSSma ar miiRes bolSevikebis winadadeba droebiTi da
zavebis Sesaxeb, centraluri blokis qveynebi ki am mowodebas dadebiTad Sexv
dnen. 1917 wlis 14 (27) noembers germaniam da misma mokavSireebma Tanxmoba ganacxa
des. molaparakebebi daiwyo 1917 wlis 20 noembers (3 dekembers) brestlitovskSi.
am molaparakebebs trocki `revoluciuri propagandis~ funqcias aniWebda. is mo
laparakebebis dros ara germaniis generlebisgan Semdgar delegacias, aramed
germanel muSebs mimarTavda da imedovnebda, rom misi gamosvlebis gamoqveynebis
Semdeg germaniaSi proletariati ajanydeboda da daamxobda imperialistur mTav
robas.
sabWoTa mxare Tavidan principulad iTxovda demokratiuli (`uaneqsio da
ukontribucio~) zavis dadebas da imedi hqonda, rom molaparakebebis periodSi
daiwyeboda revoluciebi germaniasa da avstriaungreTSi. sasurveli cnobebi
`revoluciebis dawyebis~ Sesaxeb bolSevik liderebTan midioda kidec, Tumca
arc darwmunebulebi iyvnen am cnobebis sisworeSi. saqme iqamde mivida, rom 1918
wlis 19 ianvars leninma winadadeba wamoayena berlinSi TviTmfrinavebi gaegzav
naT da haeridan daenaxaT, xdeboda Tu ara revolucia germaniaSi (berlinSi bari-
kadebi iyo Tu ara).
brestSi mimdinare molaparakebebis dros `memarcxene komunistebis~ wreebSi
warmoiSva e. w. `savele revoluciis~ idea. am Teoriis Tanaxmad, germaniasa da av
striaungreTSi ukve momwifebuli iyo revoluciuri situacia, magram xalxis ma
sebi revolucias ver axdendnen. movlenaTa dasaCqareblad saWiro iyo `garedan
biZgi~, romelic sabWoTa ruseTs unda ganexorcielebina da SeWriliyo germaniis
teritoriaze. swored es `garedan biZgis~ taqtika ganasxvavebda `savele revolu
cias~ tradiciuli `Sida revoluciisagan~.
movlenebi sxvagvarad ganviTarda. revolucia germaniaSi maSin ar momxdara
da 1918 wlis 3 marts brestSi bolSevikebma xeli moaweres mZime zavs germaniasa da
mis mokavSireebTan (avstriaungreTi, bulgareTi, TurqeTi). aseTi zavi `imperia-
listebTan~ bevr bolSeviksac ar moswonda, magram lenini acxadebda, rom drois
mosagebad unda daeTmoT `sivrce~. pirveli msoflio omi ruseTis monawileobis
gareSe gagrZelda da germania damarcxda. bolSevikebma brestis zavi gauqmebu-
lad gamoacxades da germanelebis mier dakavebuli teritoriebis dabruneba da-
iwyes. leninis gaTvlam gaamarTla da misi avtoriteti kidev ufro gaizarda Tana-
partielTa TvalSi.
1918 wlis Semodgomidan `revoluciebis dro~ TiTqosda movida. 1918 wlis
noemberSi revoluciam ifeTqa germaniaSi, 1919 wlis martSi sabWoTa xelisufle
ba damyarda ungreTSi. revoluciuri mRelvareba iyo evropis TiTqmis yvela qve
yanaSi, romlebic pirvel msoflio omSi monawileobdnen.
1918 wlis bolos da 1919 wlis damdegs bolSevikuri partiis liderebs sje
rodaT, rom iwyeboda msoflio revoluciis gadamwyveti faza. mis dasaCqareblad
rus komunistebs poloneTis gavliT evropaSi SeWris idea gauCndaT.
5.3. kominterni — msoflio revoluciis instrumenti
lod germaniaSi iyo spartakelTa kavSiris saxiT. bolSevikebisaTvis aseTi orga
nizaciebis Seqmnis gza socialdemokratiuli partiebis gaTiSva da am partiebis
memarcxene frTisagan komunisturi partiebis Seqmna iyo.
1919 wlis TebervalSi CiCerinma leninis davalebiT radioTi ramdenjerme
gadasca mowodeba, moskovSi saerTaSoriso komunistur konferenciaze Casuliy
vnen isini, vinc `iziarebda xelisuflebaSi mosuli rusi socialistebis Sexedu
lebebs~. am mowodebas faqtobrivad aravin gamoxmaurebia, radganac aseTi Zalebi
organizebuli saxiT arc arsebobdnen. germaniidan Camovida mxolod erTi dele
gati — eberleini. delegaciebis formireba ruseTSi myofi pirebisagan xdeboda.
magaliTad, zinovievi avstriisa da ungreTis kompartiebis formirebas ruseTSi
myofi samxedro tyveebisgan axdenda. `Camoyalibda~ ruseTis, ukrainis, beloru
siis, latviis, poloneTis, fineTis, somxeTis, volgispireTis germanelebisa da
sakmaod bundovani `ruseTis aRmosavleTis xalxebis~ delegaciebi.
1919 wlis 2 marts gaxsnil konferenciaze sul dafiqsirda 52 delegati, maT
Soris gadamwyveti xma mxolod 34 adamians hqonda. konferecias saerTaSoriso so
cialisturi moZraobis cnobili warmomadgenlebidan mxolod ramdenime eswrebo
da: lenini, eberleini, kuusineni, plateni, skripniki, saduli.
gadawyda, rom Seiqmna `,,, komunisturi internacionali~. sxvadasxva qveynis
komunisturi partiebi mis seqciebad ganixileboda. sinamdvileSi ki ruseTis kom
partiam miiRo moxerxebuli instrumenti sxva qveynebis saSinao saqmeebSi Carevi
saTvis. sxva qveynebis komunisturi partiebi uxvad finansdebodnen moskovidan.
fulis nawili daniSnulebisamebr gamoiyeneboda, nawili ki, ubralod, qreboda
mis wamReb pirebTan erTad.
1919 wels, roca didi iyo evropaSi revoluciis dawyebis molodini, komin
ternis , kongresi germanul enaze muSaobda, — es xom marqsisa da engelsis mSob-
liuri ena iyo. zinovievi, lenini, trocki, emigraciaSi didxans namyofni, germanu
lad laparakobdnen da SeiZleba damcinavadac uyurebdnen stalins, romelmac
germanuli ar icoda. Semdeg samuSao ena rusuli gaxda, miT umetes, rom evropaSi
revoluciebis imedebma ver gaamarTla.
kominternis , yrilobis daxurvis dros, 1919 wlis 6 marts leninma ganacxada,
rom `proletaruli revoluciis gamarjveba mTel msoflioSi uzrunvelyofilia.
dafuZndeba saerTaSoriso sabWoTa respublika~. leninis TqmiT, `Zalzed SesaZle
belia, rom dasavleT evropis bevr qveyanaSi revolucia metad male moxdes~.
lenini sakuTari da ruseTis revoluciis gamocdilebis absolutizebas ax
denda. misi TqmiT, yvelgan unda gaCaRebuliyo samoqalaqo omi, yvelgan unda Seq
mniliyo sabWoebis respublika, rogorc proletariatis diqtaturis forma. pirve
li qveyana, romelSic ruseTis gamocdilebis gadatana scades, germania iyo. 1918
wlis 9 noembers karl likbnextma germaniis sabWoTa respublikis Seqmna gamoacxa
da, magram am gzas germaniis socialdemokratiis ZiriTadi nawili ar daadga. bol
Sevikebma socialdemokratebi moRalateebad gamoacxades, magram mTavari iyo is,
rom germaniis muSaTa klass, inteligencias, glexobas ar surda `bolSevikebis ga
mocdilebis~ gaziareba, — ar undodaT arc samoqalaqo omi da arc diqtatura.
revoluciis leninuri sqema da mis mier Camoyalibebuli `kapitalizmidan
19211925 wlebSi kominterns xelmZRvanelobda g. zinovievi, 19261928 wlebSi — n. buxarini. 1928
wlidan ki kominternis faqtobrivi xelmZRvaneli iyo i. stalini.
Ⱥɥɟɤɫɚɧɞɪ Ƚɨɪɹɧɢɧ — Ɉ Ɇɢɪɨɜɨɣ ɪɟɜɨɥɸɰɢɢ ɢ ɦɢɪɨɜɨɦ ɝɨɫɩɨɞɫɬɜɟ Ɋɨɫɫɢɢ —
KWWSV:ZZZ.VYRERGD.RUJD24204593.KWPO.
v.i. lenini. Txz., t.28, gv.598.
bolSevikebs samoqalaqo omi saamayo saqmed miaCndaT. ruseTSi samoqalaqo omma didi ngreva gamo-
iwvia, 13 milioni adamiani Seewira da 2 milioni emigraciaSi wavida.
socializmze gadasvlis kanonzomierebebi~ Zalze zedapiruli iyo da miuRebeli
saerTaSoriso socialdemokratiisaTvis. miuRebeli iyo imitom, rom ar Seesabam
eboda am qveynebis viTarebas. lenins da sxva bolSevikebs ki eCvenebodaT, rom Tu
ki `moRalate~ socialdemokratebs gaanadgurebdnen, komunisturi revoluciis
gamarjveba garduvali iqneboda. sinamdvileSi ki socialdemokratebis winaaRm
deg gaCaRebuli brZoliT xelisuflebisaken gza gauxsnes faSistebs — jer itali
aSi (1922), Semdeg ki germaniaSi (1933). komunistebma mxolod amis Semdeg gadasin
jes taqtika da 1935 wlidan socialdemokratebTan `saerTo frontis~ Seqmnis id
eas dauWires mxari.
5.4. msoflio revoluciis dawyebis mcdeloba — evropa, 1919 weli
aq SeiZleba pirvelad daigegma `gasabWoebis~ scenari, romelic Semdeg mravalgzis
gameorda. poloneTSi aralegalurad gaigzavna polonuri warmomavlobis komunis
tebi da samxedroebi, maT adgilobriv komunistebTan erTad unda moewyoT ajanyeba
da xelT egdoT dombrovis auzi, Semdeg ki daxmareba eTxovaT minskSi myofi bolSe
vikebisaTvis. minski am dros litvabelorusiis sabWoTa respublikis dedaqalaqi
iyo. mis mTavrobaSi saswrafod ramdenime polonelic Seiyvanes. poloneTSi samoqa
laqo omis gaCaRebis SemTxvevaSi, iq SeiWreboda litvabelorusiis armia (4 divi
zia), Tavad respublika ki SeiZleba gardaqmniliyo poloneTlitvabelorusiis
sabWoTa respublikad. Tu gaviTvaliswinebT imas, rom me18 saukunis bolos prusi-
is, avstriisa da ruseTis mier dapyrobili `reC pospolita~ swored am sami qveynis
gan Sedgeboda, polonuri nacionalizmis gamoyenebasac varaudobdnen.
1919 wlis gazafxulze revoluciuri moZraoba gaizarda germaniaSic. 1919
wlis ianvarSi berlinSi sabarikado brZolebi iyo komunistur da samTavrobo Za
lebs Soris, igive gameorda martSic.
1919 wlis 24 marts gamocxadda sabWoTa respublika ungreTSi, romelsac sa
TaveSi Caudga leninis mier gagzavnili bela kuni, ori kviris Semdeg igive moxda
bavariaSic.
leninis miTiTebiT, wiTeli armiis nawilebi emzadebodnen evropaSi SesaWre
lad sami mimarTulebiT — germaniis, ungreTisa da besarabiis gziT. Tavis mxriv,
1919 wlis ivnisSi ungreTis wiTelma armiam Semxvedri Seteva daiwyo — daikava
slovakeTis nawili.
germaniaSi revoluciur aRmavlobas mohyva sabWoTa xelisuflebis damyare
ba bavariaSi (1919 wlis 13 aprili — 3 maisi).
Ti, ungreTi da bavaria. Zveli evropa didi siCqariT mieqaneba proletaruli re
voluciisken... erTi wlis Semdeg mTeli evropa komunisturi iqneba. komunizmis
Tvis brZola ukve amerikaSi iqneba gadatanili, aseve SesaZloa aziaSi da msofli
os sxva nawilebSi~.
Tumca, bolSevikebis es giganturi revoluciuri wamowyeba sul male Caifu
Sa. wiTeli armiis Seteva SeaCeres poloneTSic da besarabiaSic, TeTrgvardieli
generlis denikinis jarebis Setevam ki mTlianad daangria bolSevikebis samxre
Tis fronti da, saerTod, daemxo sabWoTa xelisufleba ukrainaSi.
5.5. `revoluciuri Semobruneba~ aziisaken
gansakuTrebuli aqcenti germaniaze keTdeboda. kominternis me2 kongresis
manifestSi aRniSnuli iyo, rom sabWoTa ruseTTan gaerTianebuli sabWoTa germa
nia yvela kapitalistur qveyanaze Zlieri iqneboda. unda iTqvas, rom aseTi gaer
Tianebis perspeqtiva dasavleTSic afiqrebdaT. britaneTis premierministris
loidjorjis gancxadebiT, germaniis mier SeiaraRebuli wiTeli armia, germane-
li generlebis xelmZRvanelobiT, dasavleT evropaSic SeiWreboda.
germaniisken gaWra bolSevikebma kvlav poloneTis gavliT scades. am ideis
mTavari avtori da Semoqmedi lenini iyo. lenins miaCnda, rom ungreTis sabWoTa
respublikis dacema ganapiroba iman, rom sabWoTa ruseTma mas daxmareba ver gau-
wia, amitom gadaWriT dadga `revoluciis eqsportis~ poziciaze.
1920 wlis aprilSi poloneTTan dawyebuli omi sabWoTa ruseTisTvis Tavi
dan warumatebeli iyo, magram Semdeg viTareba Seicvala da wiTeli armia Setevaze
gadavida. 1920 wlis ivlisis dasawyisSi wiTeli armia poloneTis teritoriaze Se
iWra. 30 ivliss belostokis aRebis Semdeg Seiqmna poloneTis droebiTi revkomi i.
marxlevskis xelmZRvanelobiT. saswrafod yalibdeboda polonelebisa da germa
nelebisagan Semdgari samxedro nawilebi. dasavleTis frontis sardalma m. tuxa
Cevskim 1920 wlis 2 ivliss gamosca brZaneba, romelSic naTqvami iyo: `win dasav
leTisken! varSavisaken! berlinisaken! TeTri poloneTis gvamze gadis gza msof-
lio xanZrisken. xiStebiT Cven movutanT mSromel kacobriobas bednierebasa da
mSvidobas!~ wiTeli armia varSavas miadga. leninis miTiTebiT frontze sul axa-
li da axali Zalebi igzavneboda, amasTan isini saTanadod momzadebulni da aR-
Wurvilni ar yofilan.
antantis liderebi kargad acnobierebdnen, rom `wiTeli intervenciis~
safrTxe realuri iyo. safrangeTidan saswrafod gadmoisroles polonel moxa
liseTa 70 aTasiani armia, poloneTis armias gadaeca mniSvnelovani SeiaraReba, ga
igzavna asobiT samxedro instruqtori. Tumca wiTeli armiis damarcxebis mTava
ri mizezi iyo is, rom polonelma mSromelebma klasobrivi brZolis gaCaRebasa da
msoflio revoluciisTvis brZolas TavianTi erovnuli saxelmwifos dacva arCi
es. wiTeli armia varSavis misadgomebidan ukuagdes da 800 kilometriT daaxevines
aRmosavleTisaken.
rogorc rusi istorikosi dimitri volkogonovi aRniSnavs, lenins arasodes
auRia pasuxismgebloba poloneTSi ganxorcielebul avantiuraze, arc sindiss Se
uwuxebia gaRebuli msxverplis gamo. saerTod, lenins arasodes awuxebda monani
ebisa da sindisis qenjnis grZnoba, misTvis `sentimentaloba~ didi danaSauli
iyo. Tumca, poloneTSi gancdilma marcxma lenini, msoflio revoluciis gaCaRe
bis mcdelobisas, ufro frTxili gaxada.
miuxedavad poloneTSi gancdili marcxisa, sabWoTa xelmZRvaneloba da ko
minterni uars ar ambobdnen msoflio revoluciis ideaze. nikolai buxarini mo
iTxovda, rom kominternis programaSi Caweriliyo `yoveli proletaruli saxel
mwifos ufleba wiTel intervenciaze~, radganac, misi TqmiT, wiTeli armiis win
svla iyo `socializmis, proletaruli xelisuflebis da revoluciis gavrcele
ba~.
1920 wlis 17 marts lenini samxreTis frontze myof stalinTan satelefono saubris dros moiT-
xovda, rom saswrafod daepyroT yirimi, raTa xelebi Tavisufali hqonodaT. leninis TqmiT, `samoqa-
laqo omma germaniaSi SeiZleba gvaiZulos dasavleTisken laSqroba komunistebis dasaxmareblad~.
1920 wlis agvistoSi g. zinovievma frang mSromelebs aRuTqva, rom parizis komunis 50e wlisTavze,
e. i. 1921 wlis 18 martisTvis safrangeTi sabWoTa respublika gaxdeboda.
Ⱦ.ȼɨɥɤɨɝɨɧɨɜ. ɋɟɦɶ ɜɨɠɞɟɣ. Ʉɧɢɝɚ 1. Ɇɨɫɤɜɚ, 1997, ɫɬɪ.95.
1920 wlis martSi lenini acxadebda, rom `komunisturi revoluciis gamar
jveba msoflios yvela qveyanaSi garduvalia~ da, misi azriT, es arcTu Soreul
droSi iyo mosalodneli.
1920 wlis Semodgomaze, yirimis dakavebis Semdeg, trockim winadadeba wamo
ayena, wiTeli armia kvlav dasavleTisken gadaesrolaT, Tumca gaCnda kidev erTi
avanturistuli gegma, — yirimidan evakuirebuli vrangelis TeTrgvardiuli nawi
lebi konstantinepolTan iyvnen ganlagebuli. da ucbad lenins mimarTaven wina
dadebiT, rac mas WkuaSi daujda — revoluciuri propagandiT aejanyebinaT vran
gelis nawilebi, konstantinepoli aeRoT da qemalistebisTvis gadaecaT, Semdeg
ki balkaneTis saxelmwifoebi gaesabWoebinaT. lenins es gegma Zalze moswonebia,
bolos ki trockim gadaafiqrebina, — avantiuraa da araferi gamovao.
`dascxe bolSevikebs!~ —
omis droindeli polonuri plakati
5.7. `msoflio revoluciis~ warmateba kavkasiaSi
yrilobas eswrebodnen bela kuni, jon ridi, jek filbi, xo Si mini, enverfaSa.
Ʉɭɪɫ ɧɚ ȼɨɫɬɨɤ ɢ ɛɨɪɶɛɚ ɫ Ɂɚɩɚɞɨɦ ² ɫɬɚɪɚɹ ɛɪɟɞɨɜɚɹ ɢɞɟɹ —
KWWS:ZZZ.NDVSDURY.UXPDWHULDO.SKS?LG 55(734&)$8)99
Ɉ.ȻɍɅȺɇɈȼȺ. Ȼɚɤɭ, ɩɟɪɜɵɣ ɫɴɟɡɞ ɧɚɪɨɞɨɜ ȼɨɫɬɨɤɚ: ɩɟɪɟɨɰɟɧɤɚ ɰɟɧɧɨɫɬɟɣ — KWWS:UX.HFKR.D]?S 64974.
axlo aRmosavleTSi sabWoTa xelisuflebis winsvla ar Sedga. qemal aTaTur
qma leninis daxmareba berZnebTan omSi gamoiyena, kavkasiaSi teritoriebi miiRo
da poziciebis ganmtkicebis Semdeg komunistebs zurgi aqcia.
iranSi `gasabWoebis~ saqme ufro win wavida. enzelSi (kaspiis zRvis sanapiro
ze) sabWoTa desantis gadasxmis Semdeg Seiqmna gilanis sabWoTa respublika
(1920 wlis ivnisi — 1921 wlis seqtemberi), romelmac sabWoTa ruseTis pirdapiri
daxmarebis Sewyvetis Semdeg didxans ver iarseba. 1921 wlis martSi sabWoTa ru
seTma megobrobis xelSekruleba gaaforma iranTan, romlis ZaliTac Tavisi sam
xedro nawilebi gaiyvana iranidan.
5.8. evropaSi socialisturi revoluciis `momzadebis~ mcdeloba
(1922 weli)
lenini cdilobda gaeZlierebina TurqeTis revoluciis `komunisturi frTa~, imedovnebda, rom qe-
malis xelmZRvanelobiT mimdinare revolucia `demokratiulidan~ gadaizrdeboda `proletarul~
revoluciaSi. qemali, romelsac leninis mxardaWera sWirdeboda, molaparakebebs awarmoebda Turq
komunistebTan. 1921 wlis ianvarSi TurqeTis kompartiis Tavmjdomare mustafa subxi, kompartiis
generaluri mdivani ethem nejeTi da centraluri komitetis 13 wevri azerbaijanidan TurqeTSi ga-
davidnen, magram qemalis saidumlo miTiTebiT isini Seipyres, zRvaSi gaiyvanes da daxoces. miuxeda-
vad amisa, lenini agrZelebda qemalis daxmarebas (Ɇ. ɉɨɩɨɜɢɱ. Ʉɪɨɜɚɜɵɣ ɜɟɤ. ɏɚɪɶɤɨɜ, 2017, ɫɬɪ.189).
enzelSi TeTrgvardielebs wayvanili hyavdaT kaspiis zRvis gemebi, romlebic ruseTs ekuTvnoda
da bolSevikebi maT dabrunebas moiTxovdnen. qalaqSi britanuli samxedro nawili idga, gemebi sab-
WoTa ruseTs gadasces.
ȼ.ɂ. ɉɹɬɧɢɰɤɢɣ. Ɉɫɢɩ ɉɹɬɧɢɰɤɢɣ ɢ Ʉɨɦɢɧɬɟɪɧ ɧɚ ɜɟɫɚɯ ɢɫɬɨɪɢɢ. Ɇɧ.: ɏɚɪɜɟɫɬ, 2004, ɫ.73.
ze 1922 wlis agvistoSi. aRsaniSnavia, rom misi gamosvla ufro optimisturi iyo
Cekistebis moxsenebiT baraTTan SedarebiT.
5.9. germania, 1923 weli
5.10. bulgareTi, 1923 da 1925 wlebi
5.12. msoflio revoluciis nacvlad erT qveyanaSi socializmis mSeneb-
lobis gegmaze gadasvla
nawili mesame
bolSevikuri ideologiisa da politikis
krizisi
Tavi 9,.
kebi inarCunebdnen da aRrmavebdnen sagangebo zomebs (1920 wlis gazafxuli — 1921
wlis marti).
SeiZleba gamoiyos samxedro komunizmis ramdenime damaxasiaTebeli niSani:
`samxedro komunizmis~ SemoRebis mizezebi:
— kapitalizmis gverdis avliT komunizmis aSenebis idea;
— resursebis koncentracia samoqalaqo omSi gamarjve
bisTvis.
`samxedro komunizmis~ ZiriTadi mimarTulebebi:
— kerZo sakuTrebis likvidacia;
— sasaqonlofuladi urTierTobebis mospoba;
— administraciulmbrZanebluri sistemis SemoReba.
1920 wlis Semodgomaze miiRes dekreti yvela saSualo sawarmos nacionalizebis Sesaxeb.
dadgenileba msxvili da nawilobriv saSualo sawarmoebis nacionalizebis Sesaxeb miiRes 1918 wlis
28 ivniss, garkveuli drois Semdeg ki saxelmwifos xelSi gadavida yvela sawarmo, romelSic 5 muSa-
ze meti muSaobda.
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ ɏɏ ɜɟɤ. ɉɨɞ ɪɟɞ Ⱥ.Ȼ.Ɂɭɛɨɜɚ. Ɍɨɦ ,, Ɇɨɫɤɜɚ, 2018. ɋɬɪ.632.
mas formalurad cvlilebebi Sehqonda adre gatarebul politikaSi: 1918 wlis ga
zafxulze SemoRebuli `sasursaTo diqtatura~ gulisxmobda glexebisTvis mTe
li `zedmeti~ produqtis CamorTmevas (rac ojaxis mosaxmareblad da dasaTesad
ar sWirdeboda).
sasursaTo gawera ki gulisxmobda guberniebisTvis `gonivruli~ gadasaxadis
dawesebas, imisda mixedviT, Tu ra warmodgena hqondaT iq arsebul maragebis Ta
obaze. Semdeg gubernia amas anawilebda calkeul mazrebsa da Temebze. sinamdvi
leSi ki xorblis amoReba xdeboda glexebis realuri SesaZleblobebis gaTvalis
winebis gareSe, rac maT ukmayofilebas iwvevda. damzadebis gegmebi irRveoda da
amas mosdevda represiebi. 1919 wlis bolosTvis sasursaTo gaweriT iRebdnen ara
marto xorbals, aramed kartofils da xorcsac.
nameti produqciis CamorTmevis politikis gamo soflad ukve cdilobdnen
mxolod TavianTi samyofi mosavali moeyvanaT. mkveTrad Semcirda naTesi farTo
bi, saqonlisa da frinvelis suladoba, soflis meurneobis produqcia sul ufro
mcirdeboda.
1918 wlis 13 maiss sursaTis saxalxo ko-
misariatma miiRo sagangebo uflebebi
`soflis burJuaziasTan sabrZolvelad,
romelic malavs puris marags da spekula-
cias eweva~. es dekreti mouwodebda `puris
mflobelTa ZaladobisTvis damSeul Rari-
bebze epasuxaT burJuaziaze ZaladobiT~.
sofelze gasabatoneblad bolSevikebma ga-
dawyvites, gaeTiSaT sofeli da soflis Ra-
riboba mdidari glexebisTvis daepirispi-
rebinaT. sofelSi 1918 wlis ivnisidan Seiq-
mna RaribTa komitetebi, romelTa wevrebic
puris konfiskaciaSi monawileobis sanac-
vlod mis nawils iRebdnen.
6.4. mosaxleobis normirebuli momarageba
1919 wlis zafxulSi bolSevikebi aRiarebdnen, rom qalaqis muSebi maT mier
moxmarebuli produqtebis daaxloebiT naxevars saxelmwifo fasebiT `narkom
prodisgan~ Rebulobdnen, meore naxevars ki Sav bazarze yidulobdnen spekula
ciuri fasebiT.
6.6. xelfasis naturalizacia
wlamde valdebuli iyo aRricxvaze damdgariyo samuSao Zalis aRricxvis ganyofi
lebebSi da maTi gaSveba SeeZloT nebismier saWiro samuSaoze. SromiTi begara
`burJuaziuli klasebis~ warmomadgenelTa (e. w. `yofilebis~) dasamcireblad ga
moiyeneboda.
cias da uaryo profkavSirebis moTxovna, monawileoba mieRoT sawarmoebis mar
TvaSi.
6.8. yofa `samxedro komunizmis~ dros
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ ɏɏ ɜɟɤ. ɉɨɞ ɪɟɞ Ⱥ.Ȼ.Ɂɭɛɨɜɚ. Ɍɨɦ ,, Ɇɨɫɤɜɚ, 2018. ɋɬɪ.632.
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ ɏɏ ɜɟɤ. ɉɨɞ ɪɟɞ Ⱥ.Ȼ.Ɂɭɛɨɜɚ. Ɍɨɦ ,, Ɇɨɫɤɜɚ, 2018. ɋɬɪ.954.
Cveulebriv ambad iqca CekaSi momuSa-
ve kacis mier megobari gogonas dapa
tiJeba dapatimrebuli adamianis wa-
mebis sayureblad. magaliTad, 1918 w.
martSi poeti sergei esenini cdilob-
da `poetesa k.~ miewvia daxvretis sa-
yureblad, rasac is Tavisi nacnobi
Cekistis bliumkinis (memarcxene ese-
ris) meSveobiT SeZlebda. yvelaze
samwuxaro ki is iyo, rom aseT miwve-
vebs xSirad Tanxmdebodnen.
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ ɏɏ ɜɟɤ. ɉɨɞ ɪɟɞ Ⱥ.Ȼ.Ɂɭɛɨɜɚ. Ɍɨɦ ,, Ɇɨɫɤɜɚ, 2018. ɋɬɪ.955956.
es ideologia Camoyalibda 1920iani wlebis damdegs, rodesac sagangebo zo
mebis gamoyenebis obieqturi pirobebi warsuls bardeboda, wiTeli armia anadgu
rebda TeTrgvardielebis ukanasknel Zalebs. amave dros mosaxleobis ZiriTad na
wils aRar surda `despoturi socializmis~ pirobebSi yofna da imedovnebda, rom
aRdgeboda Cveulebrivi cxovreba, sabaraTo sistemisa da `narkomprodis~ gareSe.
arada, swored 1920 wlis dasawyisSi bolSevikurma xelisuflebam kursi aiRo `sam
xedro komunizmis~ sistemis kidev ufro gaRrmavebaze.
1920 wlis martSi lev trockis xelmZRvanelobiT Seiqmna komisia mSvidobian
pirobebSi socializmis mSeneblobis gegmis SesamuSaveblad. misi rekomendaciebi
aSkarad gamoxatul samxedrokomunistur xasiaTs atarebda. gegma iTvaliswineb
da sasursaTo gaweris gafarToebas, ekonomikis kidev ufro metad gasaxelmwifo
ebriobas, saerTo saxelmwifoebrivi gegmis SemuSavebas, sayovelTao SromiTi
valdebulebis gafarToebas, SromiTi armiebis Seqmnas da mmarTvelobis mTeli
sistemis militarizacias.
rkp (b) me9 yrilobis delegatTa umravlesobam didi enTuziazmiT moiwona
komisiis mier SeTavazebuli gegma da amiT daadastura trockis mier Camoyalibe
buli kursi. aRniSnulis Sesabamisad, 1920 wels glexobisTvis saZulveli sasursa
To gawera soflis meurneobis produqtebisa da nedleulis axal saxeobebzec
gavrcelda (purs, xorcs, kartofils daemata rZe, kvercxebi, matyli, tyavi, seli
da a. S.). SenarCunda glexobisTvis sxva saxis SromiTi valdebulebebic. daamtki
ces mindvrebis daTesvis gegma, romlis realizaciisTvis Tvali unda edevnebinaT
`Tesvis komitetebs~ (`posevkomebs~). 1920 wlis bolos nacionalizebul iqna wvri
li sawarmoebic.
1920 wlis dekemberSi sabWoebis me8 sruliad ruseTis yrilobam daamtkica
goelros gegma, romelic eleqtrifikacias iTvaliswinebda, magram es iyo soci
alisturi ekonomikis Seqmnis gegma. Sromis militarizaciis mwvervali iyo Sromi
Ti armiebis Seqmna. maTi Camoyalibeba daiwyo 1920 wlis damdegidan frontze gamo
Tavisuflebuli samxedro nawilebisgan. imave wlis ivlisSi saxalxo meurneobaSi
dasaqmebuli iyo 2,5 milioni wiTelarmieli, romelTac `SromiT armielebs~
(`trudarmeici~) uwodebdnen da ZiriTadad iyenebdnen mZime samuSaoze — mSeneb
lobasa da transportze, Tumca maTi Sromis nayofiereba dabali iyo.
1920 wlis bolosa da 1921 wlis dasawyisSi logikur daboloebamde miiyvanes
mosaxleobis gaTanabrebiTi momaragebis samxedrokomunisturi sistema: gauqmda
sabinao gadasaxadi, gadasaxadi transportsa da komunalur momsaxurebaze. far
Tod gaiSala `fulis gauqmebis~ kampania. amis Taobaze principuli uTanxmoeba ko
munistur xelmZRvanelobaSi arc yofila. ver SeTanxmdnen mxolod imaze, Tu Sro
mis ra sazomi erTeuliT SeecvalaT fuli. varaudobdnen, SemoeRoT `tredebi~
(`SromiTi erTeulebi~). Tumca diskusia bolomde arc gagrZelebula, radganac
samxedro komunizms axali ekonomikuri politika Caenacvla.
6.10. `samxedro komunizmis~ sistemis krizisi
bis~ diqtatis winaaRmdeg, moiTxovdnen partiis demokratizacias, meti damouk
ideblobis miniWebas partiuli organizaciebisaTvis.
igive azrebi gaJRerda rkp(b) ,; partiul konferenciaze (1920 wlis seqtembe
ri) `muSaTa opoziciis~ warmomadgenelTa mxridan (am jgufs xelmZRvanelobdnen
a. Sliapnikovi, s. medvedevi, a. kolontai), romlebic laparakobdnen partiis mow
yvetis Sesaxeb muSaTa klasisgan da araproletaruli elementebiT misi `danagvi
anebis~, `zedafenebis~ biurokratiuli gadagvarebis Sesaxeb da saWirod miiCnev
dnen partiaSi wmendis Catarebas.
1920 wlis noembris bolodan 1921 wlis martamde grZeldeboda diskusia
profkavSirebis Sesaxeb. misi bevri monawile gmobda oficialur kurss `profkav
Sirebis gasaxelmwifoebriobasTan~ dakavSirebiT, winaaRmdegni iyvnen profkavSi
rebis biurokratiuli aparatis danamatad gadaqcevisa. `zedafenebma~ yovelive
amaze reagireba moaxdines centraluri sakontrolo komisiis SeqmniT, romelsac
evaleboda Tvali edevnebina partiis erTianobisa da mis SigniT mdgomareobis bo
rotad gamoyenebisaTvis. 1921 wlis TebervalSi Semcirda privilegirebuli sa
sursaTo ulufebi da momaragebaSi gaTanabrdnen xelmZRvaneli muSakebi da kad
ris muSebi. amave dros 1921 wlis gazafxulze leninma energiuli zomebi miiRo
`opozicionerebisa~ da `gamTiSvelebis~ CasaxSobad da partiaSi `rkinis~ discip
linis SesanarCuneblad.
Tavi 9,,.
(miuxedavad maTi fraqciuli gansxvavebebisa) esaxebodaT `samxedro komunizmis~
politikis gafarToebisa da gaRrmavebis gziT. magram mSvidobianobis periodSi
`samxedro komunizmis~ politikis gagrZeleba waawyda glexebisa da muSebis mniS
vnelovani nawilis winaaRmdegobas.
bolSevikebis gamarjveba ruseTis evropul nawilSi 1920 wlis gazafxulis
Tvis ukve cxadi iyo, magram bolSevikebi reJimis aranair Serbilebas ar apireb
dnen. Sedegad ifeTqa glexTa masStaburma ajanyebebma.
19201921 wlebSi sasursaTo gaweris winaaRmdeg SeiaraRebuli ajanyebebi iyo
voroneJis, saratovis, penzis guberniebSi, cimbirSi, donze da ukrainaSi. 1921
wlis gazafxulisTvis ajanyebulTa raodenobam ramdenime aseuli aTasi Seadgina.
gansakuTrebiT sastiki da sisxlismRvreli iyo eser a. antonovis (18891932) xel
mZRvanelobiT tambovvoroneJis regionSi mimdinare glexTa ajanyeba (daaxloeb
iT 60 aTasi ajanyebuli glexi). ukrainaSi moqmedebda n. maxnos anarqistulglexu
ri armia (35 aTasamde mebrZoli). dasavleT cimbirSi ajanyebul glexTa raodeno
ba (200 aTasze meti) utoldeboda uralsa da baikals Soris ganlagebul sabWoTa
jarebs. ajanyebulebi moiTxovdnen sasursaTo gaweris gauqmebas, damfuZnebeli
krebis mowvevas, vaWrobis Tavisuflebas, mrewvelobis denacionalizacias.
ajanyebebis Casaqrobad gaigzavna wiTeli armia. samoqalaqo omis gmirebs (s.
kamenevi, m. tuxaCevski, m. frunze, i. uboreviCi, i. iakiri da sxvebi) brZola uxde
bodaT guSindel mokavSireebTan, glexebTan. yvelaze seriozuli iyo 1921 wlis
martSi kronStadtSi dawyebuli ajanyeba, romelSic monawileobdnen garnizonisa
da baltiis flotis gemebis mezRvaurebi. ajanyebulebi gamodiodnen lozunge
biT: `xelisufleba sabWoebs da ara partiebs~, `sabWoebi komunistebis gareSe~.
mraval qalaqSi gaficuli iyvnen muSebi. isinic aseve iTxovdnen sasursaTo
gaweris Secvlas naturaluri gadasaxadiT. bolSevikebisaTvis gansakuTrebiT Se
maSfoTebeli iyo petrogradis muSaTa gaficvebi, rac SeiZleba Serwymoda kron
Stadtis ajanyebas.
19211922 wlebSi ajanyebuli muSebisa da glexebis winaaRmdeg brZolaSi da
iRupa, avadmyofobiTa da WrilobebiT gardaicvala 238 aTasi wiTelarmieli, sa
gangebo razmeli da partiuli muSaki. ajanyebulebi, savaraudod, gacilebiT meti
daiRupa.
ajanyebebis Caqroba bolSevikurma xelisuflebam kvlav moaxerxa, magram vi
Tareba uaRresad tragikuli iyo, rasac kidev ufro amwvavebda 1921 wlis gvalva.
7.3. axal ekonomiur politikaze gadasvla
omikis meqanizmebis aRdgeniT normaluri cxovrebis saSualeba eZleoda. amiT ad
amianebs TavianTi Sromis Sedegebis miRebis imedi uCndebodaT. amave dros bolSe
vikuri reJimi mTlianad inarCunebda politikur da ideologiur xelisuflebas.
situaciis tragikomikuroba is iyo, rom bolSevikebma xelisufleba SeinarCunes
maTTvis saZulveli kapitalizmis meSveobiT.
samxedro komunizmze uaris Tqmas bolSevikebma `axali ekonomikuri politi
ka~ uwodes. am politikis safrTxe bolSevikuri reJimisTvis imaSi mdgomareobda,
rom qmnida sameurneo TvalsazrisiT damoukidebel subieqts, romelic, bunebri
via, Semdgom moisurvebda politikur Tavisuflebas da ideur damoukidebloba-
sac. am mimarTulebiT ki bolSevikebi aranair daTmobas ar apirebdnen. piriqiT, ek
onomikis liberalizaciis paralelurad gaaZlieres eklesiis devna, gaanadgures
socialisturi partiebis narCenebi, gaaZlieres cenzura, gaafarToes Cekas uf
lebebi. 1922 wels trocki acxadebda: `rogorc mmarTvel partias, Cven SegviZlia
davuSvaT spekulanti meurneobaSi, magram politikis sferoSi mas ar davuSvebT~.
bolSevikur xelmZRvanelobaSi 19191921 wlebSi midioda dava — Seesustebi
naT reJimi Tu kidev ufro gaemkacrebinaT. 1919 wlis bolos lenini acxadebda,
rom araviTar SemTxvevaSi ar dauSvebda marcvleuliT vaWrobaze saxelmwifo mo
nopoliis Sesustebas. trocki ki Tavis avtobiografiaSi irwmuneboda, rom jer
kidev 1920 wlis TebervalSi cdilobda centraluri komitetis daTanxmebas sa
sursaTo gawera sasursaTo gadasaxadiT SeecvalaT, magram ar daujeres. es gak
eTda mxolod kronStadtis ajanyebis CaxSobis Semdeg.
rkp (b) ; yrilobam (1921 wlis 816 marti) muSaobis damTavrebis wina dRes, 15
marts miiRo rezolucia `sasursaTo gaweris naturaluri gadasaxadiT Secvlis
Sesaxeb~. saxkomsabWom es gadawyvetileba mxolod 23 marts gamoacxada.
lenins uyvarda nepis Sedareba brestis zavTan, rodesac xelisuflebis Sesa
narCuneblad wavidnen taqtikur daTmobaze. buxarinis gulaxdili gancxadebiT,
`midiodnen ekonomikur daTmobebze, raTa Tavidan aecilebinaT politikuri daT
mobebi~. nepis arsi iyo bolSevikebis politikuri monapovrebis SenarCuneba ekon
omikuri daTmobebis fasad, romelTa ukan waRebac advilad iyo SesaZlebeli.
axali ekonomikuri politikis arsi yvelam sworad ver gaigo. erTi mxriv, emig
raciaSi zogs imedi gauCnda bolSevikuri reJimis mSvidobiani demontaJis SesaZleb
lobis Taobaze, meore mxriv, bolSevikebis nawilma amaSi `komunizmis Ralati~ daina
xa. zogma imediT, zogma SiSiT neps `ruseTis revoluciis Termidori~ uwodes. rus
revolucionerebs isedac uyvardaT safrangeTis revoluciasTan Sedareba.
magram Sedareba marTebuli ar iyo. safrangeTSi Termidori daiwyo robespi
erisa da misi amxanagebis damxobiTa da sikvdiliT dasjiT, ruseTSi ki Tavad iak
obinelebi — trocki, lenini, stalini, zinovievi 1921 wlidan axorcielebdnen
`marTul kontrrevolucias~ ise, rom erTi wuTiTac ar gauSviaT saxelisuflo
saWe xelidan.
6 wlis Semdeg, rodesac cxovreba garkveulwilad mowesrigda da sazogadoe
ba dawynarda, xolo bolSevikebis principuli mtrebi ganadgurebuli iyvnen, 1928
wels stalinma kvlav moatriala saWe totaluri, maT Soris ekonomikuri diqta
turisken.
ra vadaze iyo gaTvlili axali ekonomikuri politika? lenini varaudobda
daaxloebiT 6 wels, sxvebi — 10idan (n. miliutini) 20 wlamde (n. osinski). nebismi
ȼ.ɂ. Ʌɟɧɢɧ. ɉɋɋ. Ɍ.39.ɋ.407.
1794 wlis ivlisSi (am Tves safrangeTis revoluciur kalendarSi Termidori ewodeboda) daemxo
sastiki iakobinuri diqtatura, romelsac bolSevikebs amsgavsebdnen. safrangeTSi daiwyo zomieri
reJimisken Semobruneba, rac oci wlis Semdeg (1815 w.) monarqiis aRdgeniT damTavrda.
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ ɏɏ ɜɟɤ. ɉɨɞ ɪɟɞ Ⱥ.Ȼ.Ɂɭɛɨɜɚ. Ɍɨɦ ,,, Ɇɨɫɤɜɚ, 2016, ɫɬɪ.1516.
er SemTxvevaSi, axal ekonomikur politikaze gadasvla ufro mSvidi reagirebis
SesaZleblobas iZleoda msoflio revoluciis `gaWianurebaze~. lenini Tvlida,
rom `axali strategiis Sedegad, SegviZlia davucadoT msoflio revolucias da
ruseTSi gavZloT 5 weli da metic~.
lenins amave dros eSinoda, rom ar dakarguliyo socialisturi perspeqtiva
wvrili burJuaziisa da kapitalistebisTvis zomaze meti daTmobebiT. nepze ga
dasvlidan erTi wlis Semdeg lenini ukve acxadebda: `Cven axla ukve SegviZlia Se
vaCeroT Cveni ekonomikuri ukandaxeva~.
19211923 wlebi iyo axali ekonomikuri politikis Camoyalibebis periodi,
19241926 wlebze modis nepis ayvavebis xana, Semdeg ki, masStaburi `socialisturi
rekonstruqciis~ dawyebiT, axali ekonomikuri politika TandaTanobiT izRudeba.
axali ekonomikuri politikis pirveli aqti iyo sruliad ruseTis cakis
1921 wlis 21 martis dekreti, romelic sasursaTo gaweras sasursaTo gadasaxa
diT cvlida. gadasaxadi orjer naklebi iyo sasursaTo gaweraze da misi Secvla
sameurneo wlis ganmavlobaSi ar SeiZleboda. dekrets sasursaTo gadasaxadis Se
saxeb yvelgan mowonebiT Sexvdnen, glexebma gaafarToes naTesebis farTobi, gamo
cocxlda mrewveloba da, rac mTavaria, Semcirda ajanyebebi. 1921 wlis bolos
Tvis glexTa ajanyebebi ZiriTadad Camqrali iyo, Tumca axali ekonomikuri poli-
tikis SemoRebas bevri undoblad uyurebda da fiqrobda, rom glexebs atyueb
dnen. maT arwmunebdnen, rom nepi SemoRebulia `seriozulad da didi xniT~, Tum-
ca, rogorc vnaxeT, `didi xani~ bolSeviki liderebisaTvis 5 — 10 weli iyo.
nepi daiwyo soflad sasursaTo eqspropriaciebis gauqmebiT da logikurad
vrceldeboda sameurneo cxovrebis yvela mxareze. Tuki glexebs neba eZleodaT,
Tavisuflad gaeyidaT is produqtebi, rac maT rCebodaT sasursaTo gadasaxadis
gadaxdis Semdeg, maSin saWiro iyo bazari, fuli, aucilebeli iyo sasaqonlo ur
TierTobebi mrewvelobaSi da a. S. am yvelafers isic uwyobda xels, rom 1922 wlis
mosavali uaRresad kargi aRmoCnda.
samxedro komunizmisa da axali ekonomikuri politikis miznebi
`samxedro komunizmi~ axali ekonomikuri politika (nepi)
(19181921 marti) (1921192829)
miznebi miznebi
x yvela resursis koncentri x axali samoqalaqo omis Tavidan acileba;
reba bolSevikebis xelSi sa x bolSevikuri reJimis gadarCena;
moqalaqo omis pirobebSi x qveyanaSi socialurekonomikuri da politi
x komunizmis aSeneba Zala kuri krizisis daZleva;
dobrivi meTodebiT x socializmis ekonomikuri safuZvlebis aSeneb
x praqtikaSi komunisturi id is axali gzebis Zieba;
ealis realizeba: arasabaz x sazogadoebis socialurekonomikuri mdgoma
ro sazogadoebis Seqmna. reobis gaumjobeseba, Sidapolitikuri stabi
lurobis uzrunvelyofa.
19211930 wlebSi sameurneo weli ruseTSi iwyeboda 1 oqtombers.
7.4. bolSevikebis kidev erTi ukandaxeva: vaWrobis daSveba da finansuri
reforma
sasursaTo gaweraze uaris Tqma angrevda bolSevikebSi ukve damkvidrebul Se
xedulebas imis Taobaze, rom SesaZlebeli iyo uSualod gadasvla socializmze, ro-
desac iqneboda produqtebis pirdapiri gacvla mwarmoeblebs Soris, gauqmdeboda
fuli da mokvdeboda bazari. qveynis bolSeviki xelmZRvanelebi cdilobdnen, ar da
eSvaT amgvari iluziebis msxvreva; Tavidan egonaT, rom glexebi `namet~ warmoebul
produqts gacvlidnen saxelmwifo sawarmoebSi samrewvelo saqonelze adgilobrivi
saqonelbrunvis farglebSi — mazraSi, guberniaSi, saxelmwifo sameurneo organoebi
sa da saxelmwifos kontrolqveS myofi kooperaciis meSveobiT. varaudobdnen, rom
SesaZlebeli iqneboda gacvlis procesidan kerZo kapitalis gamoricxva.
male gamoirkva, rom es ver xerxdeboda. ukve 1921 wlis zafxulSi saqonel
gacvlam daiwyo adgilobrivi brunvidan gamosvla da icvleboda fuladi yidva
gayidviT. xelisuflebas mouxda `kidev erTi nabijiT ukandaxeva~ rkp(b) ; yrilo
bis gadawyvetilebebidan. daSvebul iqna vaWroba, oRond saxelmwifos unda daer
egulirebina fulis mimoqceva, ganexorcielebina sagadasaxado reforma. xelfa
sis naturaluri nawili swrafad icvleboda fuladi anazRaurebiT. 1920 wels
qarxnis muSis xelfasis mxolod 7,4 iyo fuladi saxiT, 1923 wels ki — ukve 80.
axali ekonomikuri politikis dawyebidanve dRis wesrigSi dadga inflaciis
daZleva, romelic astronomiul masStabebs aRwevda. 1922 wlis ianvarSi finansTa
saxalxo komisariatis xelmZRvanelad dainiSna grigoli sokolnikovi, igive girS
brilianti (18881939), romelmac moiwvia mefis droindeli specialistebi. maTgan
yvelaze cnobili iyo yofili bankiri da sazogado moRvawe nikolai kutleri
(18591924), romelic Seiyvanes saxelmwifo bankis gamgeobis SemadgenlobaSi. kut
leris rekomendaciiT gamouSves axali valuta, xolo saxelmwifo biujeti gadai
angariSes mefis droindel rublebSi.
memarcxene komunistebis sapirispirod, romelTac surdaT finansTa saxal
xo komisariatisa da, saerTod, fulis gauqmeba, kutlerma da sokolnikovma Seim
uSaves oqros valutaze gadasvlis gegma. 1921 wels gaixsna saxelmwifo banki, 1922
wlidan axali fuladi niSnebis gamoSvebiT daiwyo finansuri reforma. radganac
oqros maragi mTeli fuladi masis uzrunvelsayofad sakmarisi ar iyo, 1922 wlis
noembridan daiwyo sabanko bileTebis — `Cervonecebis~ gamoSveba, romelic 25
iT oqroTi iyo uzrunvelyofili. 1923 wels Cervonecs 4,8 aSS dolarSi cvlidnen.
Cervoneci SezRudulad gamoiyeneboda, mxolod sabiTumo garigebebSi, magram mas
miabes axali qaRaldis fuli. gamouSves oqros Cervonecebic, romelic zomiTa da
woniT Seesabameboda mefisdroindel 10maneTian monetas. uSvebdnen aseve Zvelis
saxelmwifo banki bolSevikebma kutleris rekomendaciiT Seqmnes 1921 wlis oqtomberSi.
msgavsi reforma ori wliT gvian gatarda germaniaSi reixsbankis direqtoris ialmar Saxtis xel-
mZRvanelobiT da 19241925 wlebSi — poloneTSi vladislav grabskis proeqtiT.
msgavs vercxlisa da spilenZis monetebs. 1923 da 1924 wlebSi mosaxleoba iRebda 1
axal rubls 50 miliardi (!) Zveli rublis nacvlad.
udeficito biujetis uzrunvelsayofad aRadgines sagadasaxado aparati,
naturaluri gadasaxadi Seicvala fuladiT, Semcirda saxelmwifo xarjebi. qa
Raldis fulis moculoba SeizRuda da mosaxleoba mas ndobiT ekideboda. sokol
nikovis mkacrma fuladma politikam xeli Seuwyo saxalxo meurneobis aRmavlo
bas. sabWoTa saxelmwifos 1924 wlis biujetma Seadgina mefisdroindeli biujet
is daaxloebiT naxevari.
1921 wels sasursaTo gawera Seicvala 13 gadasaxadis sistemiT naturaluri
formiT. gadasaxadebis gadaxdis Semdeg glexs SeeZlo warmoebuli produqcia uS
ualod gaecvala samrewvelo saqonelze. imisaTvis, rom fuli eSovnaT gadasaxa
debis gadasaxdelad da samrewvelo saqonlis sayidlad, glexebi iZulebuli iy
vnen, TavianTi produqcia saxelmwifosTvis mieyidaT. 1923 wels gadasaxadebi gaa
erTianes erTian sasoflosameurneo gadasaxadad, romelsac Tavidan naturiTa
da fuliT ixdidnen, 1924 wlidan ki — mxolod fuladi formiT.
saxalxo meurneobis umaRlesi sabWo (ȼɋɇɏ) da 1921 wels Seqmnili saxelmwi
fo sagegmo komiteti ewinaaRmdegeboda sokolnikovis safinanso politikas da
moiTxovda SeuzRudav kreditebs mrewvelobis ganviTarebisaTvis, amitom 1926
wels inflacia TandaTanobiT ganaxlda. Tanamdebobidan moxsnes sokolnikovi da
Cervonecis oqroTi uzrunvelyofa SeuZlebeli gaxda — konvertirebadi sabWoTa
valuta aRar arsebobda da arc uarsebia 1991 wels sabWoTa kavSiris daSlamde.
sabWoTa maneTi ar iyo konvertirebadi da is arasodes gamouyenebiaT gadaxdis sa
Sualebad saerTaSoriso bazarze.
7.5. soflis meurneobis aRdgena
Tavdapirvelad sasursaTo gadasaxadi glexuri meurneobis mier warmoebuli
produqciis 20s Seadgenda, Semdeg ki mosavlis 10mde Semcirda. erTiani sa
soflosameurneo gadasaxadi ki glexis meurneobis Semosavlis 5s Seadgenda.
aman glexebs saSualeba misca, welSi gaemarTaT TavianTi meurneoba.
fuladi reforma daexmara soflad sasaqonlo urTierTobebis aRdgenas.
1922 wlis 1 dekembers miiRes rsfsr miwis kodeqsi, romelic sakanonmdeblo done
ze afiqsirebda miwaze kerZo sakuTrebis gauqmebas, romelic `muSurglexuri sa
xelmwifos~ (faqtobrivad ki bolSevikuri partiis) xelSi gadadioda. am kodeqsis
27e muxli kategoriulad krZalavda miwis SeZenas, gayidvas, memkvidreobiT gada
cemas, giraoSi Cadebas an Cuqebas. dgindeboda miwis regularuli gadanawileba.
Tumca, 1922 wlis Semodgomidan daSvebuli iyo mezoblebisgan miwis ijara da daqi
ravebuli Sromis gamoyeneba. gauqmda saxelmwifos mier Sromis mobilizeba da
SromiTi armiebi.
19181921 wlebis katastrofis Semdeg, 6 wlis ganmavlobaSi, glexobam SeZlo
saqmis gamosworeba da 1928 wels gavidnen daaxloebiT 1913 wlis doneze.
1913 1922 1928
marcvleulis naTesebi, mln. ha 102 72 101
marcvleulis mosavali, mln. t. 86 56 73
cxenebi, mln. 36 24 34
rqosani saqoneli, mln. 61 46 66
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ ɏɏ ɜɟɤ. ɉɨɞ ɪɟɞ Ⱥ.Ȼ.Ɂɭɛɨɜɚ. Ɍɨɦ ,,, Ɇɨɫɤɜɚ, 2016, ɫɬɪ.27.
amave dros soflad mimdinareobda glexobis fenebad daSla. saerTo masidan
gamoiyo Sromismoyvare SeZlebuli glexebis fena. glexebi zogadad ukeT cxov
robdnen, magram sasaqonlo produqcia cota hqondaT. mkveTrad gaizarda glexu
ri meurneobebis raodenoba. Tu revoluciamde 13 mln meurneoba iyo, nepis dros
24 mln gaxda. amave dros mTel msoflioSi agroteqnika moiTxovda meurneobebis
gamsxvilebas, xolo mrewveloba — soflidan axali samuSao Zalis miRebas.
gasayid purs, iseve rogorc mefis ruseTis dros, iZleodnen SeZlebuli gle
xebis erTpirovnuli meurneobebi. 1910ian wlebSi maT axalisebdnen da `stolipi
nis memamuleebs~ uwodebdnen. bolSevikebisaTvis isini `kulakebi~ iyvnen da maTi
eSinodaT — kulakebs hqondaT xelisuflebisgan damoukidebeli `TviTkmari~ me
urneobebi, romelTac ekonomikuri Tavisufleba ukve hqondaT da SeiZleba, poli
tikuri Tavisuflebac moendomebinaT. `soflis burJuaziis~ zrdis SesaCereb
lad, bolSevikebi `kulakebs~ gadasaxadebiT aviwroebdnen. 1926 wels aikrZala
traqtorebis miyidva erTpirovnuli meurneobebisaTvis.
Seuties yofil memamuleebsac. 1918 wels soflad darCenil yofil memamu
leebs dautoves iseTive miwis nakveTebi, rogoric glexebs hqondaT. magram 1925
wlis 3 aprils gamovida kanoni, romlis ZaliTac memamuleebs arTmevdnen miwiT
sargeblobis uflebas da ekrZalebodaT cxovreba im adgilebSi, sadac oqtombris
revoluciamde miwas flobdnen. miuxedavad brZanebisa, sasoflo sabWoebi ar Cqa
robdnen mis Sesrulebas da 1926 wels saWiro gaxda amave saxis axali kanonis gamo
cema. yofili memamuleebi aRar elodebodnen represiebis dawyebas, tovebdnen Ta
vianT saxlebs da qalaqebSi garbodnen, xSirad gvarsac icvlidnen.
komunisturi plakati: Sexede, glexo, ro
gor nawildeba Seni sasursaTo gadasaxadi:
58,4 — soflis adgilobrivi mmarTvelo-
bis organoebis, skolebis, saavadmyofoebis,
saferSlo da veterinaruli punqtebis da a.S.
Sesanaxad;
25 — armias;
16,5 — bavSvTa saxlebisa da dawesebulebe
bis Sesanaxad, socialuri uzrunvelyofis-
Tvis da a. S.
soflis socialuri Semadgenloba 192425 ± 192627 ww.
mosaxleobis TviTmoqmedi xvedriTi wili
jgufebi mosaxleobis raodenoba (procentebSi)
( aTasi adamiani)
192425 192526 192527 192425 192526 192527
soflis pro- 2 184 2 454 2 560 9,7 10,9 11,3
letariati
Raribebi 5 803 5 317 5 037 25,9 23,7 22,1
saSualo gle- 13 678 13 822 14 280 61,1 61,7 62,7
xebi
kulakebi 728 816 896 3,3 3,7 3,9
sul 22 393 22 409 22 773 100 100 100
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ ɏɏ ɜɟɤ. ɉɨɞ ɪɟɞ Ⱥ.Ȼ.Ɂɭɛɨɜɚ. Ɍɨɦ ,,, Ɇɨɫɤɜɚ, 2016, ɫɬɪ.28.
7.6. mrewvelobis nawilobrivi denacionalizacia
7.7. armiis reforma
ȼ. Ʉɚɥɢɧɢɧ. ɉɨɥɢɬɢɱɟɫɤɚɹ ɠɢɡɧɶ ɜ ɝɨɞɵ ɇɗɉɚ — KWWS: ZZZ.SRUWDOVORYRUXKLVWRU\40843.SKS.
iyenes revoluciamdeli specialistebi. isini Seecadnen nawilobriv mainc aRed
ginaT 1864 wlis sasamarTlo wesdebis procesualuri garantiebi. 1923 wlis samo
qalaqo kodeqsi miiCneva saukeTesod ruseTis istoriaSi.
magram ukve 1924 wlidan daiwyo samarTlebrivi garantiebis SezRudva. pro
kurorebi da gamomZieblebi TandaTanobiT gamoiyvanes sasamarTlo uwyebidan, sa
Ziebo samsaxuri braldebas daumorCiles. es procesi damTavrda sabWoTa kavSiris
prokuraturis SeqmniT, romelsac 1933 wels saTaveSi Caudga andrei viSinski
(18831954). sasamarTlo sistemam, rogorc xelisuflebis calke Stom, arseboba
Sewyvita. sasamarTloebma dakarges kontroli, Tu ramdenad dasabuTebuli iyo
eWvmitanilis dakaveba, aRar SeeZloT sisxlis samarTlis saqmis aRZvra da Sewyve
ta. saqmeebs dauswreblad wyvetdnen, werilobiTi masalebis safuZvelze, anda
partiuli kabinetebidan satelefono zarebis safuZvelze.
sagangebo komisia (ɑɄ) 1922 wlis 6 Tebervals gadakeTda saxelmwifo politi
kur sammarTvelod (Ƚɉɍ), 1923 wlis 15 noembers ki ewoda gaerTianebuli saxelmwi
fo politikuri sammarTvelo (ɈȽɊɍ), romelic erTiani iyo yvela mokavSire res
publikisTvis.
iuristebi cdilobdnen saxelmwifo politikuri sammarTvelos uflebamosi
lebis SezRudvas, magram uSedegod. ZerJinskis moadgile iuzef unSlixti (1879
1938) asabuTebda sasamarTlos gareSe represiebis aucileblobas. misi TqmiT, ar
is mTeli rigi saqmeebisa, romelTa Taobazec faqtobrivi masalis naklebobis ga
mo, tribunalebi gamamarTlebel ganaCenebs gamoitandnen, maSin rodesac Ƚɉɍs
hqonda agenturuli masala, sakmarisi mkacri ganaCenisTvis, sasjelis umaRlesi
zomis CaTvliT. `wiTeli terori~ ramdenime wlis ganmavlobaSi Semcirda, magram
arasodes gamqrala.
7.9. cxovreba nepis pirobebSi
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ ɏɏ ɜɟɤ. ɉɨɞ ɪɟɞ Ⱥ.Ȼ.Ɂɭɛɨɜɚ. Ɍɨɦ ,,, Ɇɨɫɤɜɚ, 2016, ɫɬɪ.30.
axali ekonomikuri politikis wlebSi bolSevikuri reJimi SedarebiT mSvi
dad uyurebda gaficvebs saxelmwifo sawarmoebSi, gaficvebs warmoebaSi arsebu
li problemebis da adgilobrivi administraciis Secdomad miiCnevdnen. sabWoTa
profkavSirebis lideri mixail tomski (18801936) 1928 wlis ivlisSi sak. kp(b) ple
numze ironiulad aRniSnavda, rom ruseTSi muSebi ufro met gaficvebs igebdnen,
vidre maTi amxanagebi sazRvargareT.
nepis epoqis moda. adamianebs undodaT axleburad CaecvaT,
1917 wlis Semdeg pirvelad gaCnda tansacmlis yidvis SesaZleb-
loba. deklarirebuli `sayovelTao Tanasworobis~ miuxedavad,
garegnobiT da CacmulobiT kargad SeiZleboda adamianebis so-
cialuri mdgomareobis garCeva, Tumca moqalaqeTa umravleso-
bas fulis uqonlobis gamo ar SeeZlo lamazi tansacmlis yidva.
7.10. axali ekonomikuri politikis etapebi
axali ekonomikuri politikis damTavrebis drosTan dakavSirebiT gansxvave
buli mosazrebebia: mis damTavrebas ukavSireben pirveli xuTwliani gegmis gan
xorcielebis dawyebas (1928 wlis 1 oqtomberi), anda masobrivi koleqtivizaciis
dawyebas (1928 wlis noemberi). axal ekonomikur politikaze uari iTqva maSinve,
rogorc ki aRdga glexuri meurneobebi.
192829 wlebis sameurneo wlidan sabWoTa kavSiris ekonomikuri politika
gaxda administraciulmbrZanebluri sistemis nawili. politikuri reJimis (ro
melsac `totalitaruls~ uwodeben) mTavari instrumenti iyo mmarTveli partiis
diqtatura, romelic ar iyo SezRuduli raime moraluri da iuridiuli norme
biT.
arsebobda axali ekonomikuri politikis alternativa? aseTi alternativa
iqneboda politika, romelic Seqmnida normalur sabazro ekonomikas, romlis
funqcionireba SesaZlebelia demokratiuli politikuri sistemis pirobebSi,
partiulsaxelmwifo xelisuflebis monopoliis gareSe. aseTi ram ki bolSevike
bis mmarTvelobis dasasruls niSnavda.
`samxedro komunizmisa~ da axali ekonomikuri politikis Sedegebi
`samxedro komunizmi~ axali ekonomikuri politika (nepi)
(19181921 marti) (1921192829)
Sedegebi Sedegebi
x bolSevikuri partiis xisti x saxelmwifos mier `saxelmZRvanelo simaR
diqtaturis Camoyalibeba; leebis~ SenarCuneba ekonomikaSi: msxvili
x administraciulmbrZanebluri sawarmoebi, transporti, sabanko sistema,
(arasabazro) sistemis formire sagareo vaWroba;
ba; x ekonomikur reformas ar mohyolia poli
x sazogadoebrivi cxovrebis mra tikaSi cvlilebebi — rkp (b) kvlav rCeboda
vali mxaris gasaxelmwifoebri erTaderT politikur partiad;
oba; x Sromis stimulebis gaCena, Sromisnayofi
x sabWoTa xelisuflebis xelSi erebis amaRleba;
materialuri da SromiTi re x ekonomikis aRmavloba: soflis meurneobis
sursebis Tavmoyra, ramac xeli swrafi aRdgena; msubuqi mrewvelobis
Seuwyo samoqalaqo omSi gamar zrda; vaWrobis aRorZineba;
jvebas; x sofelsa da qalaqs Soris ekonomikuri kav
x bolSevikebis didi nawili dar Sirebis gaZliereba;
wmunebuli iyo diqtaturis meS x kooperaciuli moZraobis zrda;
veobiT socializmis swrafad x cxovrebis donis amaRleba;
aSenebis SesaZleblobaSi.
x socialuri ganSreveba (nepmanuri burJua
ziis formireba, maTxovarTa raodenobis
gazrda);
x umuSevrobis zrda.
`axali ekonomikuri politika~ Tavidanve ganwiruli iyo. erTi mxriv, amis mi-
zezi iyo bolSevikebis kursi, aeSenebinaT centralizebuli saxelmwifos xelSi
moqceuli ekonomika da viRacasTan `molaparakeba~, magaliTad glexebTan, maT xe-
lisSemSlelad miaCndaT. glexebTan `kontraqtSi~ problemebma ukve 1923 wels iCi-
na Tavi, xolo 1927 wels, rodesac CaiSala xorblis damzadebis gegma, axali ekono-
mikuri politikis bedi gadawyvetili iyo. meore mxriv, kerZo iniciativa arasakma-
risi iyo mZime mrewvelobis Sesaqmnelad, razec ocnebobdnen bolSevikebi.
Tavi 9,,,.
v. lenini. Txz., t.32, gv.399.
saqarTvelos istoriis narkvevebi. tomi 9,,. Tbilisi, 1976, gv.114.
okupacio xelisufleba gadasaxadis saxiT swored xorbals sTxovda — 1 milion
fuTs.
garda amisa, sasursaTo gadasaxadi unda ganesazRvraT soflad sameurneo sa
muSaoebis dawyebamde, saqarTveloSi ki es periodi daemTxva Tebervalmartis oms
da glexobam xeirianadac ver Caatara es samuSaoebi. miuxedavad amisa, glexebs sa
okupacio xelisufleba Tavisi Sexedulebisamebr TviTon udgenda gadasaxadebs.
saqarTveloSi sasursaTo gadasaxadi, garda marcvleulisa, dawesda aseve
xorcze, Rvinoze, karaqze, yvelze, matylze da sxv., sul 11 saxis produqtze.
glexoba daJinebiT moiTxovda naturaluri gadasaxadis fuladi gadasaxa
diT Secvlas, es sakiTxi ganixiles kidec saqarTvelos komunistur xelisufleba
Si, magram 1922 welsac ucvleli saxiT datoves. ase grZeldeboda manam, sanam mos
kovSi ar gadawyvites 1924 wlis 1 ianvridan sasoflosameurneo gadasaxadis natu
riT akrefis Sewyveta.
unda iTqvas, rom saqarTvelosgan gansxvavebiT, somxeTsa da azerbaijanSi iq
aurma komunistebma gaiTvaliswines TavianTi respublikebis istoriuli ganviTa
rebis Taviseburebani da sasursaTo gadasaxadis politika ufro warmatebiT ga
atares TavianT respublikebSi.
axali ekonomikuri politikis gatareba saqarTveloSi daukavSirda e. w. `na
cionaluklonizmis~ winaaRmdeg brZolas. nacionaluklonistebi miuTiTebdnen
leninis werilze rusuli gamocdilebis `frTxilad~ gamoyenebis Sesaxeb da moiT
xovdnen ufro zomier cvlilebebs, emxrobodnen `evoluciur meTodebs~, Tumca
danarCeni komunistebi miiCnevdnen, rom `daTmobebis taqtika~ mxolod 1921 wels
exeboda da `Setevaze gadasvlis~ dro dgeboda.
8.2. bolSevikuri `agraruli revolucia~ saqarTveloSi
saqarTvelos istoriis narkvevebi. tomi 9,,. Tbilisi, 1976, gv.119.
iqve, gv.114.
iqve, gv.124125.
iqve, gv.130.
bolSevikebis mier gatarebul `revoluciur reformas~ qaosi Sehqonda sof
lis meurneobaSi, iwvevda meurneobis daqucmacebas, spobda gaumjobesebuli man
qanebis gamoyenebis SesaZleblobas, amcirebda soflis meurneobis sasaqonlo xa
siaTs, xels uSlida soflis meurneobis ganviTarebas.
8.3. mrewvelobis `socialisturi~ gardaqmna
saqarTvelos istoriis narkvevebi. tomi 9,,. Tbilisi, 1976, gv.157
gamo, saqarTvelos mTeli ekonomika sabWoTa ruseTis ekonomikas mieba. TandaTa
nobiT saqarTvelo, romelsac pirvel msoflio omamde da damoukideblobis peri
odSi mniSvnelovani savaWro urTierToba hqonda garesamyarosTan, mTlianad ru
sul bazarze gaxda damokidebuli~, — naTqvamia aSSis kongresisTvis wardgenil
moxsenebaSi.
8.4. dasavleTTan ekonomikuri urTierTobis SezRudva
saqarTvelos istoriis narkvevebi. tomi 9,,. Tbilisi, 1976, gv.157.
iqve, gv.181.
iqve, gv.150.
nawili meoTxe
`leninis anderZi~ da leninis
memkvidreebi
Tavi ,;.
rkp(b) ;, yrilobis Semdeg lenini sul ufro metad kargavda gavlenas movle-
naTa ganviTarebaze. amis mizezi leninis avadmyofoba iyo. 1922 wlis 25 maiss le-
nins tvinSi sisxli Caeqca. is nawilobriv paralizebuli gaxda — marjvena xeli da
fexi waerTva, daerRva metyveleba. varaudobdnen, rom leninis avadmyofoba ga-
mowveuli iyo misi gadaRlilobiT da 1918 wlis 30 agvistos momxdari Tavdasxmis
SedegebiT. lenini mkurnalobis mizniT gadaiyvanes moskovis maxloblad mdebare
patara sofel gorkaSi. gadayvanis win mas dausves diagnozi — `nevrasTenia Zlieri
gadaRlis niadagze~, magram misi avadmyofoba marto am diagnoziT ar aixsneboda.
leninis samkurnalod gamoiZaxes nervuli avadmyofobebis wamyvani germaneli spe-
cialistebi. pirveli insultidan ramdenime dRis Semdeg leninma kvlav daiwyo
laparaki (ara marto rusulad, aramed germanulad da inglisuradac). ivnisis Sua
ricxvebSi wamodga da siarulic daiwyo.
Ʌ. Ɇɥɟɱɢɧ. Ʌɟɧɢɧ. ɋɚɧɤɬ-ɉɟɬɟɪɛɭɪɝ., 2015, ɫɬɪ.446.
am dRes mitingze gamosvlisas lenins esroles da ori tyviT daWres. Tavdasxmis braldebiT
daapatimres da daxvrites eseri qali fani kaplani (1890-1918).
Ʌ. Ⱦɚɧɢɥɤɢɧ. Ʌɟɧɢɧ. Ɇ., 2017, ɫ.847.
1922 wlis dekembridan mis gardacvalebamde leninis mTavari mkurnali eqimi iyo germaneli
nevrologi otfrid fiorsteri (1873-1941).
1922 wlis oqtombris dasawyisSi, eqimebis rekomendaciis sawinaaRmdegod,
lenini dabrunda moskovSi da CaerTo partiul da administraciul muSaobaSi.
trockis TqmiT, leninma swored am dros gaacnobiera, rom misi aryofnis dros
kremlSi viTareba Seicvala, `centridan~ adgilebis biurokratiuli kontroli
mkveTrad gaizarda. misive informaciiT, stalini fxizlad adevnebda Tvals leni-
nis janmrTelobis mdgomareobas, magram mas ukve `Camowerilad~ miiCnevda.
1922 w. 13 noembers lenini sityviT gamovida kominternis kongresze, erT sa-
aTze met xans germanulad ilaparaka. Tumca, leninis fizikuri mdgomareoba
kvlav uaresdeboda. 1922 wlis 20 noembers lenini ukanasknelad gamovida saja-
rod moskovis sabWos plenumze, xolo 1922 wlis 12 dekembers leninma ukanaskne-
lad imuSava kremlSi.
abram iofem, trockis axlo TanamebrZolma, winadadebiT mimarTa lenins,
rom saxalxo komisarTa sabWos Tavmjdomaris posti, romelic lenins ekava, `pre-
zidiumiT~ SeecvalaT da masSi kamenevi, zinovievi da trocki SeeyvanaT.
1922 wlis noembris bolodan, leninis ukiTxavad, misma mdivnebma daiwyes sai-
dumlo dRiuris warmoeba, romelSic mokled aRiwereboda, Tu ra gaakeTa im dRes
leninma da rogori iyo misi janmrTelobis mdgomareoba. es xdeboda 1923 wlis
martamde, leninis saboloo insultamde. dRiuris arseboba mowmobda imaze, rom
lenins Tvals adevnebda politbiuro, pirvel rigSi ki stalini, Tumca, dRiuris
erT-erTi mTavari laitmotivi 18 dekembridan xdeba stalini, romelic, Canawere-
bis mixedviT, leninis gaRizianebas iwvevda Tavisi saqcieliT.
1922 wlis 12 dekembers lenini elaparaka Tbilisidan dabrunebul ZerJin-
skis `qarTul saqmeze~ (konfliqti qarTvel `nacional-uklonistebTan~). lenini
saubriT ukmayofilo darCa da masze mZime gavlena moaxdina. 13 dekembers lenins
avadmyofobis ori Seteva daemarTa da eqimebma saqmeebisgan Camocileba mosTxo-
ves. 1922 wlis 16 dekembridan leninis janmrTelobis mdgomareoba kidev ufro ga-
uaresda, 23 dekembers lenins meored daemarTa insulti, marjvena mxaris dambla
daeca.
23 dekembers, saRamos, leninma ukarnaxa `werili yrilobas~ — partiis erTiano-
bis ganmtkicebis Sesaxeb. am dRes man SeZlo mxolod oTxi wuTi emuSava, magram mom-
devno dReebSi, eqimebis winaaRmdegobis miuxedavad, man ganagrZo werilebis karnaxi.
eqimebma da politbiurom akrZales leninisTvis axali ambebisa da politikuri
informaciis gadacema. aekrZala mimowerac. lenins SeeZlo ekarnaxa sxvadasxva pi-
risTvis gasagzavni werilebi an Tavad ecada dawera, magram pasuxs ver miiRebda.
1923 wlis 10 marts leninma gadaitana me-3 insulti da avadmyofobam saSine-
li saxe miiRo. lenins paralizebuli hqonda sxeulis marjve-
na nawili, aseve dakarga laparakis unari.
leninma jer kidev 1922 wlis 22 dekembers iTxova sawam-
lavi im SemTxvevisaTvis, Tuki laparakis unars dakargavda.
1923 wlis ivlisamde misi marto datoveba ar SeiZleboda,
radganac aramdgradi fsiqika da motorika hqonda.
lenini ganicdida nervul aRgznebas, mrisxanebis Sete-
vas, xSirad ar SeeZlo emociebis gakontroleba, zogjer saja-
rod cremlebs ver ikavebda. zogjer yviroda, mReroda, ymuo-
da, — aseT dros giJs hgavda. zogjer ar SeeZlo daZineba, uZi-
lenini gorkSi
loba ramdenime dRe SeiZleba gagrZelebuliyo. awuxebda koS-
avadmyofobis
marebi da halucinaciebi. xSirad 15-20 wamiT kargavda gonebas.
dros. 1923 weli.
zogjer ar SeeZlo imis gagebac, Tu ras ekiTxebodnen. ar mos-
Ʌ. Ⱦɚɧɢɥɤɢɧ. Ʌɟɧɢɧ. Ɇ., 2017, ɫ.855.
wonda, meddebi rom uvlidnen, rogorc Cans, rcxvenoda; meddebi mamakaci sanit-
rebiT Secvales.
1924 wlis 19-20 ianvars nadeJda krupskaia lenins ukiTxavda ;,,, partiuli
konferenciis dadgenilebebs, romlebSic mkveTrad gakritikebuli iyo trocki.
es niSnavda im ganxeTqilebas, risic yvelaze metad eSinoda lenins. mas mRelvare-
ba daetyo, amitom krupskaiam uTxra, rom rezoluciebi erTxmad iyo miRebuli. si-
namdvileSi rezoluciebi xmebis umravlesobiT iyo miRebuli.
1924 wlis 21 ianvars leninis mdgomareoba mkveTrad gauaresda da 18:50 wuT-
ze gardaicvala. bolSeviki liderebidan leninis sikvdilis uSualo mowme buxa-
rini iyo. pirveli cnoba leninis gardacvalebis Sesaxeb gaJRerda imave dRes sab-
Woebis ;, yrilobaze mixeil kalininis mier. man iq myofT Tvalcremlianma ganuc-
xada, rom leninma wina Rames morigi insulti ver gadaitana da gardaicvala. pre-
zidiumis wevrebi, maT Soris zinovievi da kamenevi, `daemxvnen magidaze da bavSvi-
viT tirodnen~. imave dResve qveyanaSi glova gamocxadda, Seiqmna centraluri ko-
mitetis damkrZalavi komisia, bolSeviki liderebi saswrafod Cavidnen gorkSi. 22
ianvars ZerJinskim Cekistebs miTiTeba misca `panikaSi ar Cavardniliyvnen~ da See-
narCunebinaT `gansakuTrebuli sifrTxile~.
miuxedavad imisa, rom regularulad qveyndeboda biuleteni leninis jan-
mrTelobis mZime mdgomareobis Sesaxeb, misi gardacvaleba bevrisTvis moulodne-
li aRmoCnda.
leninis gardacvalebisTanave mravali Wori gavrcelda. erT-erTis Tanax-
mad, leninma gausaZlisi tkivilebis gamo TviTmkvlelobiT daasrula sicocxle.
sxva versiis Tanaxmad, lenini mowamles. 1924 wlis 21 ianvars eqimma mas Cai miuta-
na. leninma ucnauri gemo igrZno, magram mainc dalia da im saRamos 18:50 saaTze
gardaicvala.
oficialuri daskvna leninis gardacvalebis mizezebis Sesaxeb 22 ianvars ga-
moqveynda. am cnobis Tanaxmad, lenins tvinSi sisxli Caeqca.
leninis sxeulis balzamirebis sakiTxi jer kidev mis sicocxleSi, 1923 wlis
Semodgomaze ganuxilavT politbiuros sxdomaze. stalins ganucxadebia, rom
`provincieli amxanagebi~ iTxovdnen leninis gardacvalebis SemTxvevaSi misi sxe-
ulis balzamirebas. am ideis winaaRmdeg trocki, kamenevi da buxarini gamovidnen,
magram leninis gardacvalebis Semdeg aravin Riad aRar wasula leninis sxeulis
balzamirebis winaaRmdeg. oficialurad balzamirebis idea kalininma wamoayena.
leninis meuRle nadeJda krupskaia, leninis uaxloesi naTesavebi: da maria
ilias asuli da umcrosi Zma dimitri ulianovi winaaRmdegi iyvnen leninis balza-
mirebisa da damarxvas moiTxovdnen, magram maT Tvalsazriss angariSi ar gauwies.
krupskaias, ubralod, mosTxoves, leninis nivTebis gadacema. krupskaia arasodes
ar Sesula mavzoleumSi. ar mdgara mavzoleumis tribunaze da Tavis statiebsa da
wignebSi arasodes uxsenebia mavzoleumi.
postsabWoTa istorikosebis nawili Tvlis, rom balzamirebis idea sinamdvi-
leSi stalinisagan momdinareobda da misi fesvebi unda veZeboT zogierTi bolSe-
vikis survilSi, SeeqmnaT axali religia gamarjvebuli proletariatisTvis
(RmerTis mSenebloba — Ȼɨɝɨɫɬɪɨɢɬɟɥɶɫɬɜɨ). maqsim gorkis miaweren gamonaTqvams,
romlis Tanaxmadac, axal sabWoTa ruseTs axali religia sWirdeboda da qristes
adgili iq unda daekavebina lenins — xalxis keTildReobisTvis mebrZols, amitom
lenini ukvdavi unda yofiliyo da SesZleboda mkvdreTidan aRdgoma.
zogierTi istorikosis azriT, stalini ukve maSin emzadeboda `istoriuli
paradigmis~ aRsadgenad, raTa xalxisTvis mieca RmerTi, gardacvlili leninis sa-
xiT, da axali mefe, sakuTari Tavis saxiT.
arsebobs mosazrebac, rom sikvdilis Semdeg leninis sxeulis SenarCunebis
idea ekuTvnis leonid krasins (swored es pirovneba uwevda zedamxedvelobas le-
ninis sxeulis balzamirebas), romelic iziarebda mosazrebas imis Sesaxeb, rom mo-
mavalSi SesaZlebeli gaxdeboda gardacvlilTa fizikuri gacocxleba.
ase iyo Tu ise, ukve leninis sicocxleSi iqmneboda miTi uZleveli, yovlis-
SemZle beladis Sesaxeb, romelic xalxis bednierebisaTvis ibrZoda. rodesac le-
nini ar daasaflaves, amiT miTi leninis Sesaxeb kidev ufro Zlieri gaxda.
2004 wlis ivnisSi JurnalSi (XURSHDQ -RXUQDO RI 1HXURORJ\ gamoqveynda statia, romlis avtorebis
azriT, lenini neirosifilisisgan gardaicvala. aseTi eWvi sicocxlis bolo wlebSi Tavad leninsac
hqonda, magram mkurnalma eqimebma es ar daadastures iseve, rogorc Tanamedrove rusi mecnieri
iuri lopuxini amtkicebs, rom lenini gardaicvala Tavis tvinis ZarRvebis aTerosklerozisagan.
eswrebodnen stalini, trocki, buxarini, kalinini, kamenevi da rikovi.
trockis mogonebis Tanaxmad, Tumca zogma saeWvod miiCnia es faqti.
KWWSVPRLDUXVVLDUXSRFKHPXOHQLQDQHSRKRURQLOLVUD]XLFKWR]KGHWYR]KG\DYRP
KWWSV:ZZZ.UEF.UXVRFLHW\2004201758I8HD7I9D79473G8GI6G6F2
KWWSVPRLDUXVVLDUXSRFKHPXOHQLQDQHSRKRURQLOLVUD]XLFKWR]KGHWYR]KG\DYRP
ilia erenburgs uTqvams: `leninis uaxloesma megobrebma udidesi Secdoma dauSves. leninis
sikvdilis Semdeg maT gaaRmerTes lenini, rac gamoiyena stalinma da yvela moxerxebulad
damnaSaveebad gamoiyvana.~
21 ianvridan daiwyo rigiTi adamianebis mier leninis kubos monaxuleba. 23 ian-
vars lenini samgloviaro matarebliT moskovSi gadaasvenes. misi kubo dadges sve-
tebian sasaxleSi, sadac xuTi dRe mimdinareobda oficialuri gamomSvidobeba. 23-
26 ianvars leninis cxedari daaxloebiT naxevarma milionma adamianma moinaxula.
27 ianvars, dRis 4 saaTze kubo leninis balzamirebuli sxeuliT mavzoleum-
Si moaTavses. xuTi wuTiT Sewyda moZraoba da yovelgvari muSaoba, qveyana `sam-
gloviaro mdumarebam~ moicva.
leninis gardacvalebis meore dResve wiTel moedanze, kremlis kedelTan,
daiwyo misTvis mavzoleumis mSenebloba, romelic wiTeli xis samsafexuriani pi-
ramidis formis iyo (nimuSi mesopo-
tamiis piramididan iqna aRebuli). Su-
merebi Tvlidnen, rom aseTi piramida
idealuri iyo energiis SesanarCuneb-
lad.
oficialurad mavzoleumis mSe-
neblobis gadawyvetileba 1924 wlis
26 ianvars sabWoebis ,, sruliad sa-
kavSiro yrilobis samgloviaro
sxdomaze miiRes. aseve gadawyda, pet-
rogradisTvis leningradi ewodebi-
naT, gamoecaT leninis Txzulebebi
leninis TanamebrZolebi xis mavzoleumTan
da qveynis did qalaqebSi dadgmuli-
yo leninis Zeglebi.
leninis dakrZalvis dRes, 1924 wlis 27 ianvars wiTel moedanze saxeldaxelo,
xis masalisgan damzadebuli mavzoleumi gakeTda, romlis proeqtis avtori a.v. SCu-
sevi iyo. gazafxulze am sarkofags ramdenime detali daemata. mavzoleumi kubis
formis iyo, Tumca sabolood igi rTul konstruqciul nagebobad iqna miCneuli da
xelaxali konkursi gamocxadda.
arqiteqtorma k. s. melnikovma erTi Tvis vadaSi rva axali proeqti SeimuSava,
saidanac erT-erTi damtkicda kidec. mavzoleumi umokles vadaSi, proeqtis av-
toris zedamxedvelobiT, aSenda da am saxiT `didi samamulo omis~ dasrulebamde
SenarCunda.
ɇɢɧɚ Ɍɭɦɚɪɤɢɧ. Ʌɟɧɢɧ ɠɢɜ! Ʉɭɥɶɬ Ʌɟɧɢɧɚ ɜ ɋɨɜɟɬɫɤɨɣ Ɋɨɫɫɢɢ ɉɟɪɟɜɨɞ ɫ ɚɧɝɥ. ɋ. ɉ. ɋɭɯɚɪɟɜɚ. ² ɋɉɛ.:
Ƚɭɦɚɧɢɬɚɪɧɨɟ ɚɝɟɧɬɫɬɜɨ `Ⱥɤɚɞɟɦɢɱɟɫɤɢɣ ɩɪɨɟɤɬ~, 1997. ² 285 ɫ.
eqimebi Zvel egviptur meTodebs mimarTavdnen da lenins iseTive balzamirebas ukeTebdnen,
rogorsac aTaswleulebis winaT faraonebs. lenins Sinagani organoebi amouRes, xolo misi tvini
specialurad Seqmnil institutSi gadaagzavnes.
meore msoflio omis dros, 1941 wels, leninis cxedari tiumenSi iyo evakuirebuli da erT±erT
SenobaSi inaxeboda. beladi ruseTis dedaqalaqs mxolod 1945 wlis aprilSi `daubrunda~. stalinis
gardacvalebis Semdeg misi cxedaric leninis gverdiT iyo dasvenebuli. 1953±61 wlebSi
(mavzoleumidan stalinis cxedris gamotanamde) igi asec iwodeboda: `v.i. leninisa da i.b. stalinis
mavzoleumi~.
`perestroikis~ periodidan ruseTSi araerTxel gamoiTqva mosazreba, rom
lenini daemarxaT, magaliTad, peterburgSi, dedis saflavis gverdiT. 1980-iani
wlebis bolodan arsebobs versia, rom leninma datova werilobiTi anderZi, anda
sTxova krupskaias, rom dedis gverdiT daekrZalaT. ruseTis uaxlesi istoriis
arqivis gancxadebiT, oficialurad leninis amgvari anderZi ar arsebobs. Tavad
dRevandel ruseTis sazogadoebaSic ar aris erTgvarovani damokidebuleba le-
ninis SesaZlo dakrZalvasTan dakavSirebiT.
leninis dakrZalvis TariRi ramdenjerme Secvales. dakrZalvas jer 24 ian-
vars apirebdnen, sakmaod mokrZalebuli ceremoniiT, mcire mitingiT da kremlis
kedelTan dakrZalviT, sverdlovis saflavis win. imis gamo, rom bevri regionebi-
dan Camosvlas ver aswrebda, dasaflaveba 26 ianvrisaTvis gadaitanes, Semdeg ki,
radganac mavzoleumis damTavreba ver eswreboda, dakrZalvis ceremonia 27 ian-
vars Sedga.
dasaflavebis ceremonias bolSeviki liderebi piradad eswrebodnen da war-
moTqves gardacvlilisadmi miZRvnili sityvebi. maTgan yvelaze dasamaxsovrebe-
li aRmoCnda zinovievis gamosvla da stalinis `fici~.
trocki ar eswreboda leninis dakrZalvas. is am dros saqarTveloSi imyofe-
boda, Savi zRvis sanapiroze, soxumSi, dasasveneblad Casuli. trocki Semdeg le-
ninis dakrZalvaze Tavis aryofnas stalins abralebda, TiTqos man SecdomaSi Se-
iyvana da leninis dasaflavebis araswori TariRi acnoba. arsebobs mosazrebac,
romlis Tanaxmadac, trocki imitom ar Cavida moskovSi dakrZalvaze, rom depre-
siaSi iyo leninis sikvdilis gamo.
leninis mavzoleumTan dakavSirebiT garkveuli ritualebi Camoyalibda.
mavzoleumis SesasvlelTan dawesda posti 1 1, sadac dRedaRam guSagebi cvlid-
nen erTmaneTs. es posti 1993 w. oqtombramde arsebobda.
mavzoleumis tribunaze 7 noembers da 1 maiss adiodnen partiisa da saxel-
mwifos xelmZRvanelebi, saidanac esalmebodnen samxedro da moqalaqeTa aRlu-
mebs. sabWoTa xelisuflebis arsebobis wlebSi leninis mavzoleumi moinaxula 150
milionze metma adamianma.
KWWSUXVVLDQUXSRVWSRNKRURQ\OHQLQDYV\DSUDYGD
KWWSUXVVLDQUXSRVWSRNKRURQ\OHQLQDYV\DSUDYGD
Tavi ;.
leninis `anderZi~
aparats, romelic isedac revoluciamdelze uxarisxo iyo, magram lenins miaCnda,
rom TandaTan es meTodi Sedegs moitanda. pasiuri mSromelebis CarTva moxeleTa
reviziaSi xels Seuwyobda maTi ganaTlebis amaRlebas, swavlas, politikur gaaq-
tiurebas. leninis azriT, mxolod am gziT SeiZleboda revoluciis SenarCuneba.
leninis idea muSglexinis reorganizaciasTan dakavSirebiT did enTuziazms
ar iwvevda arc stalinSi (is erTi periodi Tavad iyo muSglexinis xelmZRvaneli)
da arc trockis moswonda, romelsac miaCnda, rom muSglexiniT sabWoTa saxelmwi-
fo aparatis gaumjobesebis idea `fantaziis sferos~ miekuTvneboda.
muSglexinis reorganizaciis Sesaxeb werili `pravdaSi~ gamoqveynda. cen-
traluri komitetis mdivanma kuibiSevma winadadeba wamoayena, gazeTi erT egzem-
plarad daebeWdaT, avadmyofi leninisTvis rom eCvenebinaT, Tumca imaze SeTan-
xmdnen, rom dabeWdvis win statiidan amoiRebdnen erT monakveTs, sadac saubari
iyo generaluri mdivnis kontrolis meqanizmis Seqmnaze.
leninis bolo werilebis efeqts amcirebda gavrcelebuli xmebi — rom leni-
ni janmrTelobis mdgomareobis gamo arcTu mTlad Seracxadi iyo.
leninis miTiTebebis Sesabamisad, daiwyes `revizorebis~ Segroveba, 1922
wlis SemodgomisTvis ipoves muSglexinis pirveli 70 wevri saWiro 300-dan.
ra moxdeboda, es instituti marTla rom amoqmedebuliyo — ara saTaTbiro
organos, aramed aRmasrulebeli organos saxiT, — maSinve konfliqtSi moeqceoda
axal administraciul elitasTan, `sabWoTa mosamsaxureebTan~. arsebiTad, es iq-
neboda samoqalaqo omis axali etapi — `patiosani muSebi~ gamovidodnen `Tanamde-
bobis pirebis~ winaaRmdeg. am saxis samoqalaqo dapirispireba saxelwodebiT
`kulturuli revolucia~ 1960-ian wlebSi gamoiyena mao Ze dunma.
elitis gankerZoeba da hermetizacia — esaa kontrrevolucia, revoluciis
`moparvis~ mcdeloba. leninis gegma proletariatis pirdapiri diqtaturis ide-
asTan dabrunebaSi mdgomareobda, rodesac biurokratia ki ar uxelmZRvanelebda
muSebs, aramed muSebi gaakontrolebdnen xelisuflebas. amisken gadadgmuli na-
biji iyo `muSglexinis~ proeqti. Zneli saTqmelia, Tavad lenini rogor ganaxor-
cielebda Tavis gegmas, janmrTeli rom yofiliyo.
10.3. leninis mier bolSeviki liderebis daxasiaTeba
sxvavebuli ideuri pozicia ekava. zogierTi mkvlevris azriT, momavalSi aman di-
di roli Seasrula stalinis aRzevebasa da mis mier metoqeebis CamocilebaSi.
Tumca SeiZleba davasaxeloT ideuri sxvaoba, rasac lenini Tavis ukanasknel
werilebSi did mniSvnelobas aniWebda — gansxvaveba erTiani sabWoTa saxelmwifos
mSeneblobis gzebis xedvaSi, rasac, rom dascloda, savaraudod, stalinis Tanam-
debobidan gadayeneba mohyveboda.
leninma `werili yrilobas~ Tavis erT-erT mdivans lidia fotievas (1881-
1975) ukarnaxa da mas saidumlod unda Seenaxa, magram man stalins acnoba. Tumca
imasac aRniSnaven, rom lenins fotievas erTgulebaSi eWvi epareboda da SeiZleba
undoda kidec, rom stalins scodnoda werilis Sesaxeb.
1923 w. 4 ianvars leninma ukarnaxa mniSvnelovani damateba Tavisi werilis-
Tvis — stalinis generaluri mdivnis Tanamdebobidan gadayenebisa da mis adgilas
sxva pirovnebis daniSvnis moTxovna.
`werilSi yrilobisadmi~ (1922 wlis 23-25 dekemberi) lenini, pirvel rigSi,
axasiaTebs centraluri komitetis or gamoCenil belads — stalinsa da trockis:
ioseb stalini
(1879-1953)
`... meore mxriv, amx. trocki, rogorc es ukve daamtkica misma
brZolam centraluri komitetis winaaRmdeg gzaTa saxalxo komi-
sariatis sakiTxTan dakavSirebiT, ara marto SesaniSnavi niWiT ga-
moirCeva. piradad is, SeiZleba iTqvas, yvelaze niWieri kacia ax-
landel centralur komitetSi, magram amave dros mas mosdgams
metismeti Tavdajerebuloba da metismeti gataceba saqmis wminda
lev trocki (1879- administraciuli mxariT.~
1940)
stalini — didi Za-
laufleba SeiZleba
lenini:
frTxilad ver ga-
`axlandeli centraluri komitetis ori gamoCenili beladis am
moiyenos.
or Tvisebas SeuZlia uneburad gamoiwvios gaTiSva, da Tu Cveni
trocki — metisme-
partia ar miiRebs zomebs, rom amas xeli SeuSalos, gaTiSva SeiZ-
ti Tavdajerebu-
leba moulodnelad moxdes.~
loba da adminis-
trirebiT gataceba.
leninis azriT, Tuki zomebi ar iqneboda miRebuli, partiaSi SeiZleba gaTiS-
va momxdariyo, Tumca Tavad arafers ambobda, Tu ra zomebi unda mieRo partias.
aseT zomad, SeiZleba miviCnioT leninis mier 24 dekembris werilisaTvis 1923
Ɉɫɬɪɨɜɫɤɢɣ ȼ. ɉ., ɍɬɤɢɧ Ⱥ. ɂ.. ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ. ;; ɜɟɤ. 11 ɤɥ.: ɍɱɟɛ. ɞɥɹ ɨɛɳɟɨɛɪɚɡɨɜɚɬ. ɭɱɟɛ ɡɚɜɟɞɟɧɢɣ. 1995.
1922 wlis 29 dekembers fotievas ganmartebiTi baraTis dawera mouxda kamenevis saxelze da Tavs
imiT imarTlebda, rom ar icoda, werili saidumlod Sesanaxi rom iyo.
v.i. lenini. werili yrilobisadmi. rCeuli nawerebi sam tomad. t.3, Tb., 1967, gv.907.
wlis 4 ianvars gakeTebuli damateba, romelSic pirdapir moiTxovda stalinis ga-
dayenebas generaluri mdivnis Tanamdebobidan.
lenini:
`stalini Zalian uxeSia, da es nakli, romelic savsebiT asatania
Cvens, komunistebis wreSi da urTierTobaSi, autaneli xdeba ge-
neraluri mdivnis Tanamdebobaze. amitom me winadadebiT mivmar-
Tav amxanagebs, rom moifiqron am adgilidan stalinis sxvagan
gadayvanis saSualeba da daniSnon am adgilze sxva adamiani, ro-
melic yvela sxva mxriv gansxvavdeba amx. stalinisagan mxolod
erTi upiratesobiT, saxeldobr, ufro lmobieria, ufro loia-
luria, ufro Tavaziani da ufro yuradRebiania amxanagebisadmi,
nakleb Wirveulia da a.S.
es garemoeba SeiZleba umniSvnelo wvrilmanad mogveCvenos, mag-
ram vfiqrob, rom gaTiSvis Tavidan acilebis TvalsazrisiT da
stalinisa da trockis urTierTdamokidebulebaze Cem mier ze-
moT naTqvamis TvalsazrisiT es wvrilmani ar aris, an iseTi
wvrilmania, romelmac SeiZleba gadamwyveti mniSvneloba moipo-
vos.~
stalinis gadayenebis moTxovna fasdeba rogorc leninis zrunva qveynis uke-
Tes momavalze, magram Zalian hgavs intrigas, romlis mizanicaa lavireba stalin-
sa da trockis dajgufebebs Soris da amiT iseTi pirobebis Seqmna, romlis dro-
sac, gamojanmrTelebis SemTxvevaSi, advilad dabrundeboda xelisuflebaSi.
stalinisa da trockis daxasiaTebis fonze Zalze uferulad gamoiyureba
centraluri komitetis sxva Zveli wevrebis — zinovievisa da kamenevis daxasiaTe-
ba:
lenini:
`me aRar ganvagrZob centraluri komitetis sxva wevrTa daxasiaTebas
maT pirad TvisebaTa mixedviT. mogagonebT mxolod, rom zinovievisa da
kamenevis oqtombris epizodi, ra Tqma unda, SemTxveviTi ar yofila, mag-
grigori zi- ram rom igi iseve naklebad SeiZleba bralad CaeTvalos maT piradad,
novievi rogorc arabolSevizmi trockis.~
(1883-1936)
(igulisxmeba zinovievisa da kamenevis moqmedeba oqtombris revoluci-
is win, rodesac isini SeiaraRebuli ajanyebis winaaRmdeg gamovidnen da
Semdeg 18 oqtombers `novaia JiznSi~ werili gamoaqveynes — bolSevikebi
ajanyebas amzadeben, Cven ki es avantiurad migvaCniao).
lev kamenevi
(1883-1936)
centraluri komitetis axalgazrda wevrebidan lenini gamoyofda nikolai
buxarinsa da giorgi piatakovs, maT yvelaze saukeTesoebad miiCnevda da Semdeg
v.i. lenini. werili yrilobisadmi. rCeuli nawerebi sam tomad. t.3, Tb., 1967, gv.907.
Ʌ. Ⱦɚɧɢɥɤɢɧ. Ʌɟɧɢɧ. Ɇ., 2017, ɫ.855.
TiToeulis nakls miuTiTebda, Tumca bolos am naklis gamosworebasac ar gamo-
ricxavda:
lenini:
yvelaze niWiere- `minda ramdenime sityva vTqva centraluri komitetis axalgazrda
bi axalgazrde- wevrebidan buxarinisa da piatakovis Sesaxeb. eseni, Cemi azriT, yve-
bidan laze SesaniSnavi Zalebi arian (yvelaze axalgazrda Zalebidan) da
maT Sesaxeb mxedvelobaSi unda viqonioT Semdegi:
leninis uaxloesi par- kamenevi, zinovievi, krupskaia da sxvebi. swored maT
tiuli konservatore- moiyvanes xelisuflebaSi stalini, im gaTvliT, rom
bis jgufi droulad moaxerxebdnen Semdeg xelisuflebis saku-
Tar xelSi aRebas. Zveli lozungebis garda maT ara-
feri gaaCndaT.
samxedro-revoluciu- am jgufis lideri iyo trocki. maT male gamoscades
ri kulturis matare- sakuTar Tavze `diqtaturis usamarTloba~ da antibi-
bel axalgazrda li- urokratiuli opoziciis warmomadgenlebi gaxdnen.
derTa jgufi
umcrosi Taobis parti- eseni iyvnen provincielebi (pirvel rigSi kavkasiele-
uli konservatorebi bi), romelTac eyrdnoboda stalini. maT SenarCunebu-
li hqondaT revoluciuri ritorika, magram cdilob-
dnen kargad mowyobiliyvnen mSvidobian pirobebSi.
yvelaze zomieri axal- isini avlendnen yvelaze ukeTes kulturul-politi-
gazrda liderebi kur orientacias da yvelaze metad iyvnen momzade-
bulni mSvidi konstruqciuli muSaobisTvis. maT So-
ris Zlieri iyo modernistuli ganwyoba, rac gamoxa-
tavda kulturuli da politikuri paradigmebis Sec-
vlis mzaobas.
pirveli Setevaze gadavida trocki, romelmac partiuli aparati daadanaSa-
ula `biurokratiul gadagvarebaSi~, xolo kamenevi da zinovievi — adre gamovle-
nil laCrobaSi. leninis garemocva trockis mowinaaRmdege aRmoCnda.
Zveli metoqeebi mokle xniT gaaerTiana 1923 wels `germaniis revoluciis~
ganxorcielebis ideam, magram am avantiuris CaSlis Semdeg, rac leninis sikvdi-
lamde cota xniT adre moxda, am ori dajgufebis gzebi sabolood dascilda er-
TmaneTs. brZola mimdinareobda ara imdenad ideuri poziciebisTvis, ramdenadac
partiaSi da Zalovan struqturebze gavlenis mosapoveblad.
realuri xelisufleba kominternSi (komunistur internacionalSi) da sab-
WoTa kavSirSi 1922 wlis dekembridan gadavida `sameulis~ xelSi: grigori zinovi-
evi — lev kamenevi — ioseb stalini.
rac Seexeba lev trockis, man 1922 wlis bolos da 1923 wlis dasawyisSi poli-
tikuri liderobisTvis brZolaSi xelidan gauSva Tavisi poziciebis ganmtkicebis
Sansi. 1923 wlis noembersa da 1924 wlis ianvarSi mas samjer SesTavazes, daekavebi-
na saxkomsabWoSi leninis pirveli moadgilis posti. trocki amaze uars ambobda
da Tavis `ebraelobas~ imizezebda.
leninis gardacvalebis Semdeg trockis momxreebi TandaTanobiT gavleniani
postebidan naklebgavlenian Tanamdebobebze gadaiyvanes. 1925 wlis zafxulis-
Tvis trocki formalurad rCeboda partiuli ierarqiis zeda safexurze, magram
sinamdvileSi dakarguli hqonda politikaze gavlenis moxdenis yvela realuri
SesaZlebloba.
yvela moeloda, rom mTavari dapirispireba stalinsa da trockis Soris ga-
iSleboda. trockis Secdoma is iyo, rom saTanadod ver afasebda stalinis SesaZ-
leblobebs. win iyo xangrZlivi da mZime Sidapartiuli brZola. uaRresad Zneli
iyo omiT dangreuli Rataki qveynis realuri modernizaciis gzebis povna.
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ. ɉɨɞ ɪɟɞ. Ʌ.ȼ.Ɇɢɥɨɜɚ. Ɇ., 2007, ɫ.365.
profesori viqtor Cigrinski wers: `trocki kargi oratori, kargi organizatori da Zalian medi
duri adamiani iyo. stalins `saSualo SesaZleblobebis adamianad~ miiCnevda da misi mTavari Secdo
mac es iyo. 1917-1923 wlebis ganmavlobaSi stalinma imxela faruli saqmianoba gaaCaRa absoluturi
Zalauflebis mosapoveblad, rom leninis sikvdils momzadebuli Sexvda da mas ukve veravin SeuSala
xeli absoluturi Zalauflebisken winsvlaSi~.
leninis memkvidre saxalxo komisarTa sabWos Tavmjdomaris postze gaxda
aleqsei rikovi (1881-1938). is iyo rsdmp wevri 1898 wlidan, anu partiis daarsebis
droidan, xasiaTdeboda rogorc kargi organizatori da pragmatuli moqmedebis
adamiani, amave dros mas ar axasiaTebda zedmeti ambiciuroba da, rogorc Cans, es
garemoeba gadamwyveti aRmoCnda saxkomsabWos xelmZRvanelis postze mis daniS-
vnaSi.
aleqsei rikovi (1881-1938) partiul saqmianobaSi 1898 wlidan
iyo CarTuli, 1903 wels miemxro bolSevikebis fraqcias. 1901-
1917 wlebSi cxrajer iyo dapatimrebuli. 1921-1923 wlebSi iyo
rsfsr saxkomsabWos da, aseve, Sromisa da Tavdacvis sabWos
Tavmjdomaris moadgile, Tavmjdomaris posti lenins ekava.
1924 w. 2 Tebervals dainiSna ssr kavSiris saxkomsabWos Tav-
mjdomared, Sidapartiul brZolaSi stalins dauWira mxari
jer trockis, Semdeg ki zinovievisa da kamenevis winaaRmdeg,
1928-1929 wlebSi stalinis mowinaaRmdege aRmoCnda, axali eko-
rikovi Jurnal 7L-
PH-s 1924 w. 14 iv- nomikuri politikis SeCerebis winaaRmdegi iyo da buxarinTan
lisis nomris gare- erTad memarjvene opoziciis lideri gaxda. 1930 wlis 19 dekem-
kanze bers rikovi moxsnes ssrk saxkomsabWos Tavmjdomaris posti-
dan da 21 dekembers gamoiyvanes politbiuros Semadgenlobi-
dan.
rikovma `Secdomebi~ moinania da 1931 wlis ianvridan 1936
wlis seqtembramde iyo ssr kavSiris fosta-telegrafis saxal-
xo komisari. 1937 wlis TebervalSi a. rikovi partiidan garic-
xes. 1938 wels buxarinTan erTad gaasamarTles `moskovis mesa-
me procesze~ da sikvdiliT dasjis ganaCeni gamoutanes, 1938
lenini da rikovi wlis 15 marts daxvrites.
1988 wels reabilitirebulia.
10.5. rkp (b) ;,,, yriloba: partiis neba leninis `nebis~ winaaRmdeg
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ. ɉɨɞ ɪɟɞ. Ʌ.ȼ.Ɇɢɥɨɜɚ. Ɇ., 2007, ɫ.365.
am gadawyvetilebas xeli moaweres zinovievma, a. smirnovma, kalininma, buxarinma, stalinma da
kamenevma.
ɋɚɯɚɪɨɜ ȼ.Ⱥ. ɉɨɥɢɬɢɱɟɫɤɨɟ ɡɚɜɟɳɚɧɢɟ Ʌɟɧɢɧɚ — KWWSV:OHQLQLVP.VXERRNV4136-SROLWLFKHVNRH-]DYHVKKDQLH-OHQLQD-
RNRQFKDQLH-NQLJL.KWPO?VKRZDOO 1 VWDUW 0.
rkp(b) ;,,, yriloba gaixsna 1924 wlis 23 maiss. samecniero literaturaSi
damkvidrebulia versia, rom delegaciebs `werili yrilobas~ waukiTxes zinoviev-
ma da kamenevma. am versiis Tanaxmad, swored maTma komentarebma werilis kiTxvis
dros da gancxadebam, rom stalini gaiTvaliswinebda leninis SeniSvnebs, ganapi-
roba is, rom yrilobis delegatebma ar imoqmedes leninis rCevis Sesabamisad da
stalini kvlav airCies generalur mdivnad. amrigad, zinovievi da kamenevi gamodi-
an stalinis gadamrCenlebad, magram delegaciebis mier Sedgenili oqmebi am ver-
sias ar adastureben.
delegaciebis mier leninis werilis gacnobis Semdeg yrilobis plenarul
sxdomaze prezidiumidan daisva kiTxva: yvela delegati icnobda Tu ara leninis
`anderZs~ da vinme xom ar Txoulobda mis ganxilvas. amaze yrilobis mxridan iyo
pasuxi, rom yvela icnobda da yrilobaze misi ganxilvis aucilebloba ar arsebob-
da. amasTan arc trockis da arc yrilobis sxva romelime monawilis mxridan ara-
nairi protesti ar gamoTqmula. aseve yrilobam erTsulovnad daadgina (maT So-
ris iyo trockic), rom leninis es werilebi presaSi ar gamoqveynebuliyo da arc
yrilobis stenogramaSi SeetanaT.
rkp(b) ;,,, yrilobis gadawyvetilebiT yrilobam airCia centraluri komite-
tis xuTi mdivani, generalur mdivnad ki kvlav airCies stalini. stalini aseve
airCies centraluri komitetis politbiurosa da orgbiuros SemadgenlobaSi.
amrigad, mxolod stalini iyo arCeuli centraluri komitetis samive organoSi.
es iyo stalinis didi gamarjveba, aseve gamarjveba im kursisa, rasac yrilobis de-
legatebi ukavSirebdnen stalinisa da leninis saxels. stalini generalur mdiv-
nad erTsulovnad airCies.
stalini generalur mdivnad airCies miuxedavad imisa, rom lenini pirdapir
moiTxovda mis gadayenebas. manamde bolSevikur partiaSi veravin SeZlo leninis
dartymis gadatana. delegatebs arCevanis gakeTeba uxdebodaT stalinis pirovne-
bis miTiTebul naklovanebebsa da stalin-politikosis aqtivebs Soris. ratom ga-
imarjva stalinma? stalinis gamarjveba uzrunvelyo yrilobis delegatebis mier
imis Segnebam, rom mimdinareobs ZalTa polarizeba da win iyo Sidapartiuli
brZolis gamwvaveba politikis principul sakiTxebze. yrilobis delegatebis-
Tvis stalini warmodgeboda liderad, romelsac SeeZlo rTuli politikuri
problemebis gadawyveta. yovelive aman gaaufasura sayvedurebi zedmeti uxeSo-
bisa da arasakmarisi Tavazianobis Sesaxeb da a.S. leninis mier pirdapir dasmul
sakiTxze yrilobam gasca pirdapiri pasuxi da stalins, rogorc leninis memkvid-
res, politikuri ndoba gamoucxada.
mdivnebad airCies: stalini, molotovi, andreevi, kaganoviCi, zelenski.
ɋɚɯɚɪɨɜ ȼ.Ⱥ. ɉɨɥɢɬɢɱɟɫɤɨɟ ɡɚɜɟɳɚɧɢɟ Ʌɟɧɢɧɚ — KWWSV:OHQLQLVP.VXERRNV4136-SROLWLFKHVNRH-]DYHVKKDQLH-OHQLQD-
RNRQFKDQLH-NQLJL.KWPO?VKRZDOO 1 VWDUW 0.
Tavi ;,.
bazrebze arsebul koniunqturaze; strumilinis gzis safrTxe iyo mosaxleobis
cxovrebis donis dacema da administraciuli Zaladoba saxalxo meurneobaze.
am diskusiebis dros mTavari arbitri lenini iyo. yvelas esmoda, rom mis
gareSe verc oqtombris gadatrialebas moawyobdnen da verc xelisuflebas Sei-
narCunebdnen. lenins aravisTvis sWirdeboda Tavisi liderobis damtkiceba.
11.2. Sidapartiuli brZolis mizezebi leninis gardacvalebis Semdeg
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ ;; ɜɟɤ. ɉɨɞ ɪɟɞ. Ⱥ. Ȼ. Ɂɭɛɨɜɚ. Ɍɨɦ ,,. Ɇ., 2016. ɋɬɪ.46.
socialisturi idealebisaTvis brZola uTavsdeboda partiaSi liderobis-
Tvis brZolas. gaimarjves stalinma da misma garemocvam, romelic eyrdnoboda
marTvis Zalismier meTodebs.
1920-ian wlebSi axal ekonomikur politikaze uaris Tqma da forsirebuli
naxtomis ganxorcieleba bevrs warmoudgeboda erTaderT swor gadawyvetilebad,
romelic uzrunvelyofda minimalur vadaSi socializmis safuZvlebis aSenebas.
arCeuli kursis gasamarTleblad saxeldeboda Sida da gare mtrebisgan mom-
dinare safrTxe, ris dadasturebadac acxadebdnen dawyebul sasamarTlo proce-
sebs teqnikuri inteligenciisa da Zveli specialistebis warmomadgenlebis wina-
aRdeg.
1923-1929 wlebSi Sidapartiuli brZola mimdinareobda Semdeg jgufebsa da
pirovnebebs Soris:
mTavrobis maRal Tanamdebobebze dasaniSnad. stalini aqtiurad ayalibebda no-
menklaturis siebs. SerCevis kriteriumi iyo ara ganaTleba da raime sferoSi kom-
petenturoba, aramed `proletaruli warmomavloba.~ swored am xelmZRvaneli fe-
nis warmomadgenlebi iniSnebodnen da gadahyavdaT erTi Tanamdebobidan meoreze.
swored es fena iqca stalinis politikur dasayrdenad. 1920-iani wlebis Suaxane-
bidan stalini uSualod akontrolebda maT pirad kartoTekas.
lenini ukmayofilo iyo stalinis xelSi didi Zalauflebis TavmoyriT, misi
uxeSobiT da yrilobas weriliTac mosTxova stalinis gadayenebis sakiTxis gan-
xilva. lenini rom yrilobaze misuliyo, albaT stalins gadaayenebdnen, radganac
upirobo liders winaaRmdegobas ar gauwevdnen, magram 1923 wlis martSi, morigi
insultis Semdeg, lenini sruliad da sabolood gamovida mwyobridan.
1924 wlis ianvarSi, leninis gardacvalebis Semdeg, rogorc ukve iTqva, misi
memkvidre saxalxo komisarTa sabWos Tavmjdomaris postze aleqsei rikovi (1881-
1938) gaxda. 1922 wlis dekembridan realuri xelisufleba sabWoTa kavSirsa da ko-
munistur internacionalSi gadavida `sameulis~ xelSi: zinovievi — kamenevi —
stalini. win iyo Sidapolitikuri dapirispirebebis xangrZlivi periodi, radga-
nac uaRresad rTuli iyo qveynis Semdgomi ganviTarebis gzis arCeva.
`sameulis~ wevrebi da leninis sxva TanamebrZolebi sxvadasxvanairad aRiq-
vamdnen mis memkvidreobasa da axali ekonomikuri politikis pirobebSi sazogado-
ebis ganviTarebis perspeqtivebs.
11.4. ` memarcxeneebisa~ da `memarjveneebis~ gansxvavebuli midgomebi
am periodSi warmoiSva e. w. `fasebis makrateli~ — gamococxlebuli mrewve-
loba sul ufro zrdida saqonlis gamoSvebas soflisaTvis, magram fasebi am saqo-
nelze maRali iyo da SemodgomisTvis samrewvelo saqonelze saerTo fasi samjer
maRali iyo soflis meurneobis produqciis fasze. `fasebis makratelma~ gamoiw-
via sawyobebSi gauyidavi saqonlis Cawola da samrewvelo warmoebis gaCereba,
umuSevrobis zrda. krizisis dasaZlevad saWiro gaxda samrewvelo saqonelze fa-
sebis Semcireba da soflis meurneobis produqciaze dasamzadebeli fasebis gaz-
rda. amasTan dakavSirebiT opozicia moiTxovda gegmurobis gazrdas ekonomikaSi,
moiTxovdnen, aRkveTiliyo `biurokratiuli zedafenis~ mcdelobebi, mxari dae-
WiraT `wvrilburJuaziuli seqtorisaTvis~ proletariatis sazianod.
`memarcxeneebi~ pirdapir ar upirispirdebodnen axal ekonomikur politi-
kas, isini gamodiodnen `memarjvene~ partiuli xelmZRvanelobis winaaRmdeg da
moiTxovdnen partiisa da sazogadoebis biurokratizaciis SeCerebas, Sidaparti-
uli demokratiis gafarToebasa da `erTi fraqciis diqtaturis~ Sesustebas.
1923 wlis Semodgomaze trockim, romelic politbiuros wevri da sabWoTa
kavSiris revoluciuri samxedro sabWos Tavmjdomare iyo, aRmoaCina, rom mis er-
Tgul adamianebs partiul-saxelmwifoebriv Tanamdebobebidan xsnian da sxvebiT
anacvleben. am sakadro politikas pirvel rigSi stalini axorcielebda. am situa-
ciam trockis ubiZga, gamosuliyo braldebebiT partiuli zedafenis winaaRmdeg,
kerZod, gailaSqra politbiuris wevrebis kamenevis, zinovievis, stalinis winaaR-
mdeg. mwvaved gaakritika stalinis mier damkvidrebuli `zemodan~ daniSvnis sis-
tema da winadadebas ayenebda, aerCiaT `qvemodan~. biurokratiasTan sabrZolve-
lad moiTxovda `dayrdnobodnen moswavle axalgazrdobas, rogorc partiis uer-
Tgules barometrs~.
rkp(b) ;,,, partiul konferenciaze (1924 w. 16-18 aprili) trockistebis pir-
veli Seteva stalinma moigeria. stalini trockis winaaRmdeg gamosvlisas parti-
ul aparats icavda. trockistebis pozicia Sefasda, rogorc `aSkarad gamoxatu-
li wvrilburJuaziuli gadaxra~, `leninizmze pirdapir uaris Tqma~, `kapitulan-
toba~.
leninis sikvdilma gaamwvava brZola liderobisTvis rkp(b) xelmZRvaneloba-
Si. partiis ;,,, yrilobaze (1924 wlis 23-31 maisi) ganixiles leninis `anderZi~,
kerZod, generaluri mdivnis postidan stalinis gadayenebis sakiTxi, aq ukve sta-
lini zinovievma da kamenevma daicves. yrilobam es moTxovna uaryo, ar dakmayo-
filda stalinis Txovnac gadadgomis Taobaze.
11.6. trockizmis ideuri `mxileba~ da damarcxeba
ruesa da falsifikaciazea agebuli da Tavis TavSi atarebs sakuTari gaxrwnis Sxa-
mian saTaves. raRac uazro cdunebad Cans binZuri intriga, romelsac aCaRebs am
saqmis ostati lenini, es profesionali eqspluatatori yovelive CamorCenilobi-
sa rusul muSaTa moZraobaSi~.
im viTarebaSi, rodesac gardacvlili leninisagan ukve kulti iyo Seqmnili
da partia mas uaRresi mowiwebiT ixseniebda, trockis es adre naTqvami sityvebi
saSinel mkrexelobad Canda. trockim ver SeZlo am Tavdasxmebis mogerieba. 1925
wlis ianvarSi man centralur komitets gaugzavna werili, romelSic iTxovda,
rom gaeTavisuflebinaT revoluciuri samxedro sabWos Tavmjdomaris movaleo-
bisagan, magram gamoxatavda mzadyofnas, emuSava partiaSi `centraluri komite-
tis kontrolis qveS~.
centraluri komitetis plenumma (1925 wlis 17-20 ianvars) dagmo leninizmis
trockizmiT Secvlis mcdeloba da daadgina, gagrZelebuliyo trockizmis
`wvrilburJuaziuli~ xasiaTis mxileba, dawyebuli 1903 wlidan.
stalinis politika trockis politika
komunistebis mier xelisuflebis Senar- revoluciuri ruseTis msxverplad mitana
Cuneba erT calke aRebul qveyanaSi evro- msoflio revoluciis dasaCqareblad.
pis momavali gasabWoebis perspeqtiviT.
11.7. trockis Camocileba armiisagan
operacia gaukeTes, aRmoCnda, rom wyluli didi xnis Sexorcebuli iyo, xolo
frunzes organizmma operaciis dros narkozisTvis gamoyenebuli qloroformi
ver gadaitana.
dRes samecniero literaturaSi aRiniSneba, rom stalinisTvis frunze Zal-
ze damoukidebeli figura iyo samxedro da sazRvao saqmeTa komisris postze da
Zalze daaxloebuli iyo zinovievTan da kamenevTan, amitomac awyobda frunzes
moSoreba. misi adgili daikaca klimenti voroSilovma, romelic `stalinis kaci~
iyo samoqalaqo omis periodidan.
11.8. stalinizmis dabadeba — erT qveyanaSi socializmis aSenebis sakiTxi
lenini ise gardaicvala, rom msoflio socialisturi revoluciis molodini
`dRis wesrigidan~ ar iyo moxsnili.
erT qveyanaSi socializmis aSenebis Teoria safuZvlad daedo axal mimar-
Tulebas — stalinizms. es Teoria asaxavda ukve Camoyalibebuli mmarTveli fenis
— partiul-saxelmwifo nomenklaturis miswrafebebs. partiuli nomenklatura
msoflio revoluciis abstraqtul idealebsa da misTvis Tavganwirvas amjobineb-
da Tavisi xelisuflebis ganmtkicebas bolSevikebis mier yofili ruseTis imperi-
is teritoriaze Seqmnil saxelmwifoSi da surda mopovebuli ZalauflebiT
`tkboba~.
garda komunisturi nomenklaturis interesebTan Sesabamisobisa, stalinis
TeoriiT, erT qveyanaSi socializmis aSenebis SesaZleblobis Sesaxeb SeiZleboda
masebiT manipulireba, maTTvis `axlo momavalSi socialuri bednierebis miRwe-
vis~ imedis Canergva da partiis diqtatisadmi morCilebis uzrunvelyofa. sinam-
dvileSi ki erT qveyanaSi socializmis mSenebloba iyo bolSevikuri nomenklatu-
ris mier msofliosgan izolirebuli militaristuli totalitaruli reJimis
Seqmna.
stalinizmi niSnavda erT qveyanaSi komunisturi reJimis ganmtkicebas. par-
tiul-saxelmwifo aparatma (`nomenklaturam~) 1920-iani wlebis meore naxevarSi
trockis `emociur~ taqtikas — erT qveyanaSi gamarjvebul socialistur revo-
lucias yvelaferi gaekeTebina da Tundac Tavi gaewira msoflio revoluciis-
Tvis, amjobina stalinis `safuZvliani~ taqtika — gaemyarebina Tavisi xelisufle-
ba mis xelT moqceul msoflios 16 nawilSi da amis Semdeg ezruna `socializmis
samyaros~ farglebis gafarToebaze.
stalinis xelisufleba da stalinizmi sabolood Camoyalibda pirveli
xuTwledis periodSi. es iyo reJimi, romelsac mudmivi eqspansia sWirdeboda.
zogadad, komunistur reJims agresiuli miswrafebebis gareSe, leninis drosac da
stalinis Semdegac, arseboba ar SeeZlo. am ganuwyvetelma eqspansiam moutana war-
matebebic da sabolood ganapiroba misi kraxic. rogorc ki gorbaCovis dros ua-
ri iTqva eqspansiaze (1985-1987), radganac sabWoTa ekonomikas misi gaZleba ar Se-
eZlo, sabWoTa komunisturma reJimma sami welic ver iarseba.
stadiis~ Teoria iyo (1916 w.). man aseve cvlileba Seitana revoluciis marqsistul
TeoriaSi. marqsi da engelsi miiCnevdnen, rom socialistur revolucias ekonomi-
kurad dawinaurebul qveynebSi unda gaemarjva, lenini ki aRniSnavda, rom socia-
listuri revolucia SeiZleba dawyebuliyo ekonomikurad CamorCenil qveyanaSi,
romelic `susti rgoli~ iqneboda `imperializmis jaWvSi~.
ruseTSi socialisturi revoluciis dawyebis SesaZlebloba, araTu sxva mi-
marTulebis socialistebs, bolSevikebis nawilsac ar sjeroda. 1917 wlis oq-
tombris gadatrialeba leninis daJinebuli moTxovniT da xelmZRvanelobiT gan-
xorcielda. leninis avtoriteti Seirya brestis zavis (1918 w.) periodSi, rode-
sac lenini amtkicebda, rom germaniisTvis unda daeTmoT `sivrce~, raTa moegoT
`dro~ da Tavi gadaerCinaT. ramdenime TveSi germania damarcxda, brestis zavis
pirobebi ki gauqmda. aman partiaSi leninis avtoriteti gazarda da SorsmWvrete-
li politikosis avtoriteti moutana.
leninisagan moelodnen axsnas, Tu rogor warimarTeboda `msoflio socia-
listuri revolucia~, ra unda gaekeTebinaT ruseTSi samoqalaqo omSi gamarjve-
bis Semdeg. leninis ukanasknelma naSromebma am sakiTxTan dakavSirebiT `leninis
anderZis~ saxeli miiRo.
leninis gardacvalebis Semdeg bolSevikuri partiis liderebs Soris gaiSa-
la brZola `leninis memkvidreobisaTvis~. erT-erTi pirveli, vinc marqsizms le-
ninizmi daumata, stalini iyo. 1924 wlis aprilSi stalinma waikiTxa leqciebis
cikli `leninizmis safuZvlebis Sesaxeb~, sadac leninizmi marqsizmis Semdgom
ganviTarebad gamoacxada da `imperializmis epoqis marqsizmi~ uwoda, leninizmis
gansazRvreba ki Semdegnairad Camoayaliba: `leninizmi aris imperializmisa da
proletaruli revoluciis epoqis marqsizmi. leninizmi aris proletaruli re-
voluciis Teoria da taqtika saerTod, proletariatis diqtaturis Teoria da
taqtika gansakuTrebiT~.
stalini daupirispirda zinovievs (1883-1936), romlisTvisac leninizmi iyo
marqsizmis gamoyeneba CamorCenili ruseTis pirobebSi (anu leninizms ar hqonda
saerTaSoriso mniSvneloba), da trockis, romelic leninizmSi misaRebad miiCnev-
da mxolod imas, rac leninma oqtombris revoluciis periodSi da Semdeg gaakeTa
da rasac bevr rameSi eTanxmeboda trocki (anu trocki uaryofda `adrindel le-
ninizms~). stalinis gancxadebiT, leninizmi ar iyo ekleqtikuri Teoria, `sxvadas-
xvagvar elementebisagan Sekowiwebuli, romelic uSvebs Tavis gakveTis SesaZleb-
lobas. leninizmi aris mTliani Teoria 1903 w. warmoSobili~.
es dava SemTxveviTi ar iyo. male cxadi gaxda, rom `marqsizm-leninizmi~ ga-
daiqca sakralur sityvad, romlis ganmarteba da ganviTareba SeeZlo mxolod
partiis generalur mdivans — stalins.
1917 wlis 25 oqtombris ajanyebis win bolSevikuri partiis centraluri komitetis ori cnobili
wevri — kamenevi da zinovievi ajanyebis winaaRmdeg wavidnen, revolucia naadrevad miiCnies da
TavianTi pozicia daafiqsires menSevikur gazeT `novaia Jizn~-Si.
brestis zavi — 1918 w. 3 marts sabWoTa xelisuflebam gaaforma samSvidobo xelSekruleba
germaniasa da mis mokavSireebTan da dauTmo mniSvnelovani teritoriebi.
i. stalini. leninizmis sakiTxebi. meTerTmete gamocema, Tb., 1951, gv.2.
i. stalini. trockizmi Tu leninizmi? — Txz., t. 6, Tb., 1949, gv.402.
aris leninizmis sxva gansazRvrebebic. magaliTad, cnobili rusi filosofosi n. berdiaevi
miiCnevda, rom `leninizmi aris axali tipis beladizmi, is ayenebs masebis belads, romelsac
diqtatoris xelisufleba gaaCnia~.
raSi daSorda marqsizm-leninizmi marqsizms
sakiTxi marqsizmi marqsizm-leninizmi
moZRvreba par- komunistur partias ar moZRvreba `axali tipis~ partiis Sesaxeb.
tiis Sesaxeb akisrebs gansakuTrebul
rols.
proletariatis proletariatis diqtatu- moZRvrebam `axali tipis partiis~ Sesa-
diqtatura ra aris kapitalizmidan xeb proletariatis diqtatura gadaaq-
komunizmze gadasvlis sa- cia revoluciuri partiis diqtaturad,
Sualeba. romelic mTlianad akontrolebs yvela
sferos — politikas, ekonomikas da pi-
rad cxovrebas.
kapitalizmis moZRvreba imperializmis, rogorc kapi-
ganviTareba talizmis umaRlesi da ukanaskneli sta-
diis Sesaxeb.
socialisturi socialisturi revolu- socialisturma revoluciam SeiZleba
revoluciis ga- cia gaimarjvebs erTdro- gaimarjvos erT calke aRebul qveyanaSi,
marjvebis piro- ulad yvela ganviTare- Tundac is iyos CamorCenili da glexuri
bebi bul kapitalistur qveya- qveyana.
naSi.
ɂɦɦɚɧɭɢɥ ȼɚɥɥɟɪɫɬɚɣɧ. Ʌɟɧɢɧ ɢ ɥɟɧɢɧɢɡɦ ɫɟɝɨɞɧɹ ɢ ɩɨɫɥɟɡɚɜɬɪɚ — 25.01.2011— KWWSV: DYD.PG20110121OHQLQ-L-
OHQLQL]P-VHJRGQ\D-L-SRVOH]DYWUD.
meore. partiismoZraobis xelisuflebaSi mosvlisTanave upirvelesi amoca-
na xdeba saxelmwifo aparatis mkveTri gaZliereba. saxelmwifo aparati miuwvdo-
meli xdeba qveynis SigniT gansxvavebul poziciaze mdgomTaTvis da gareSe Zale-
bisTvis. amas SeiZleba suverenitetis ganmtkiceba ewodos;
mesame. partiasmoZraobas aqvs mkacrad ierarqiuli agebuleba mkafio mbrZa-
nebluri struqturiT da upirobo morCilebiT;
meoTxe. mTavari politikuri mizania ekonomikuri ganviTarebis daCqareba,
raTa gavidnen `msoflios mowinave maCveneblebze~;
mexuTe. ideologiurad partiamoZraoba Tavs miiCnevs imperializmis wina-
aRmdeg brZolis bastionad. antiimperializmis ritorika Cadebulia leninizmis
ideur-politikuri konstruqciis safuZvelSi. leninizmi aris mobilizaciuri pa-
suxi CamorCenis situaciasa da sircxvilze sakuTari CamorCenili qveynis gamo;
meeqvse. partiamoZraoba xelisuflebaSi Tanmimdvrulad pragmatulia, is
swrafad reagirebs Secvlil situaciaze da cvlis kurss, Tuki amas xelisuflebis
SenarCunebis interesi moiTxovs.
yvela am maxasiaTeblis Sexameba leninizms aqcevs politikuri reJimis arse-
bobis efeqtur saSualebad.
tovi da tomski iyvnen. nikolai buxarini am dros komunisturi partiis mTavari
organos gazeT `pravdis~ redaqtori iyo; aleqsei rikovi — saxalxo komisarTa
sabWos Tavmjdomare; viaCeslav molotovi ki — centraluri komitetis mdivani da
centraluri komitetis orgbiuros xelmZRvaneli.
;,9 partiul konferenciaze (1925 w. 27-29 aprili) gaiSala diskusia aseve
imis Taobaze, Tu ra unda gaekeTebinaT soflad — ganemtkicebinaT sabazro urTi-
erTobebi Tu dabrunebodnen glexebisaTvis `nameti~ produqtis iZulebiT Camor-
Tmevis gzas. zinovievi da kamenevi emxrobodnen glexobis sagadasaxado tvirTis
gazrdas, stalini, buxarini da kalinini — glexobis sagadasaxado tvirTis Semci-
rebas. stalinis gancxadebiT, mTavari amocana iyo saSualo glexis Sromis nayofi-
erebis gazrda da bolSevikebs unda moepovebinaT saSualo glexis simpaTia. sami
wlis Semdeg stalini sruliad sapirispiro politikas gaatarebs.
`axalma opoziciam~ stalinisa da buxarinis Tezisi erT qveyanaSi socializ-
mis aSenebis SesaZleblobis Sesaxeb msoflio revoluciis saqmis Ralatad gamo-
acxada.
n. buxarini asabuTebda axal strategiul kurss, romlis Tanaxmadac, `axali
ekonomikuri politikis gavliT unda momxdariyo socializmSi Sezrda~ da 1925
wlis aprilis Sua ricxvebSi wamoayena dagrovebis politikis lozungi — `gamdid-
rdiT!~, romelic mTeli glexobisadmi iyo mimarTuli. opozicia gmobda am lo-
zungs da mTlianad axal ekonomikur politikas acxadebda, rogorc kapitalizmis
winaSe ukandaxevas qalaqSic da sofelSic, xolo CamorCenil ruseTSi socializ-
mis mSeneblobis idea miaCnda `nacional-bolSevizmad~, proletaruli interna-
cionalizmis Ralatad.
gadamwyveti brZola, erTi mxriv, stalinsa da mis momxrebsa da, meore mxriv,
zinovievsa da kamenevs Soris Sedga partiis ;,9 yrilobaze (1925 w. dekemberi).
yrilobis mowveva stalinma 9 TviT gadaavada, ukeT rom momzadebuliyo zinoviev-
Tan sabrZolvelad. yrilobamde erTi TviT adre moskoveli emisrebisgan parti-
ulma masam gaigo, rom komunistur partiaSi arsebobda `axali opozicia~. sinam-
dvileSi ki am opozicias aranairi gansakuTrebuli platforma ar hqonda. 1925
wlis 1 dekembers leningradis partorganizaciis ;;,, konferenciam daadgina:
`konferencia mTlianad da srulad iwonebs centraluri komitetis politikur
da organizaciul xazs~. glexTa sakiTxi bolSevikuri xelmZRvanelobisTvis Zal-
ze patara iyo, erT qveyanaSi socializmis aSenebis sakiTxi ki — Zalze abstraqtu-
li, masze rom Tavi etexaT. sinamdvileSi davis sakiTxi sxva ram iyo. stalinis
TqmiT, opoziciis axali platformis arsi `samdivnos reformaSi~ mdgomareobda,
e. i. es iyo generaluri mdivnis winaaRmdeg brZola.
sak. kp (b) ;,9 yrilobaze (1925 wlis dekemberi) kamenevma winadadeba wamoayena,
SeesrulebinaT leninis miTiTeba da stalini moexsnaT generaluri mdivnis posti-
dan. aRsaniSnavia, rom wina ;,,, yrilobaze swored kamenevi icavda stalinis am Tanam-
debobaze datovebas, leninis moTxovnis sawinaaRmdegod. trocki ;,9 yrilobaze
Cumad iyo, mas arc stalinisTvis dauWeria mxari da arc zinoviev-kamenevisTvis.
sak. kp (b) ;,9 yrilobaze `axalma opoziciam~ marcxi ganicada, yrilobam uar-
yo winadadeba generaluri mdivnis postidan stalinis gadayenebis Sesaxeb. yri-
lobaze stalinma ganacxada, rom `partias erTianoba esaWiroeboda da amas miaR-
wevda zinovievTan da kamenevTan erTad, Tuki isini amas moisurvebdnen, an maT ga-
reSe, Tuki amas ar moisurvebdnen~.
stalinis poziciebi politbiuroSi ganmtkicda. centraluri komitetis ian-
vris plenumma (1926) politbiuroSi Seiyvana kalinini, molotovi da voroSilovi,
romelic frunzes sikvdilis Semdeg dainiSna samxedro da sazRvao saqmeTa saxal-
xo komisrad.
amave dros zinovievi, kamenevi da sxva `opozicionerebi~ partiuli Tanamde-
bobebidan gadaayenes. kamenevi politbiuros
wevrobidan kandidatad gadaiyvanes, 8 ian-
vars ki leningradis saolqo komitetis pir-
vel mdivnad zinovievis nacvlad kirovi air-
Cies. trocki kvlav Cumad iyo, SeiZleba mas
zinovievisa da kamenevisTvis ver epatiebina
1923-1924 wlebi, rodesac isini stalinTan
erTad trockis devnidnen.
stalini, rikovi, zinovievi da buxarini
1924 wlis seqtemberSi.
11.11. gaerTianebuli `trockistul-zinovievuri bloki~
centri Seudga muSebs Soris saagitacio masalebis gavrcelebas, magram amas war-
mateba ar mohyolia. 1926 wlis 23 oqtombers centraluri komitetisa da centra-
luri sakontrolo komisiis gaerTianebulma plenumma winadadeba wamoayena, zi-
novievi gaeTavisuflebinaT kominternis aRmaskomis Tavmjdomaris postidan (gaa-
Tavisufles 1926 wlis noemberSi), trocki gamoiyvana politbiuros Semadgenlo-
bidan, xolo kamenevi moixsna politbiuros wevrobis kandidatobidan.
miuxedavad amisa, memarcxene opozicia brZolas agrZelebda da amisaTvis aq-
tiurad gamoiyena stalinis xelmZRvanelobis mier mowonebuli politika CineTSi,
romlis Tanaxmadac, CineTis kompartia gomindanTan kavSirSi unda gamosuliyo.
amas mohyva komunistebis damarcxeba da Can kaiSis mosvla xelisuflebis saTaveSi.
1927 wlis maisis bolos trockistul-zinovievuri blokis 83-ma monawilem po-
litbiuros gaugzavna werili-platforma. masSi amtkicebdnen, rom Cavardna saga-
reo arenaze erT qveyanaSi socializmis aSenebis Teoriis mcdarobis udavo da-
dastureba iyo. es Teoria gamoacxades `wvrilburJuaziulad~, romelsac saerTo
araferi hqonda marqsizm-leninizmTan.
stalinuri umravlesobis winaaRmdeg opoziciis brZolis umTavresi forma
iyo umaRles partiul organoebSi saprotesto werilebisa da gancxadebebis ga-
nuwyveteli gzavna. aqtiurad iyenebdnen sxvadasxva partiuli mitingebisa da kre-
bebis tribunebs. stalins, buxarins, molotovs da maT momxreebs brals sdebdnen
`memarjvene gadaxraSi~, `menSevizmSi~, `oportunizmSi~. kominternis xelmZRvane-
lobidan zinovievis moxsnis Semdeg ki brals sdebdnen kominternis politikis Ca-
vardnaSic.
1926 wlis bolos `83-is platforma~ gaxda partiul krebebze ganxilvis saga-
ni, sadac stalinelebma upiratesoba moipoves `memarcxeneebze~.
memarcxene opoziciam amis Semdeg scada gaevrcelebina broSura, romelSic
gadmocemuli iyo `bolSevik-lenine-
lebis platforma~, wamoiwyo axali
diskusia da oqtombris gadatrialebis
me-10 wlisTavze, 1927 wlis 7 noembers
trockim da zinovievma moawyves de-
monstraciebi moskovSi, leningradsa
da xarkovSi TavianTi lozungebiT.
demonstrantebi daarbies da daSales.
Sedegad sak. kp(b) centraluri komite-
tisa da centraluri sakontrolo ko-
misiis gaerTianebulma plenumma (1927 wlis noemberi) zinovievi da trocki parti-
idan garicxa.
plenumze trockim warmoTqva sityva, rac samudamod daamaxsovrdaT mis mo-
winaaRmdegeebs da mniSvnelovanwilad ganapiroba trockis daRupva: `Tqven uniWo
biurokratebis jgufi xarT. Tuki dadgeba sabWoTa qveynis bedis sakiTxi, Tuki da-
iwyeba omi, Tqven uZluri iqnebiT daicvaT qveyana da gamarjvebas miaRwioT. maSin,
rodesac mteri iqneba moskovidan 100 kilometrSi, Cven gavakeTebT imas, rac Tavis
droze gaakeTa klemansom, — davamxobT uniWo mTavrobas, magram im gansxvavebiT,
rom klemanso dakmayofilda xelisuflebis aRebiT, Cven ki garda amisa, dav-
xvretT revoluciis moRalate am ususuri biurokratebis Clung bandas. diax,
Cven amas gavakeTebT. Tqven aseve gindaT Cveni daxvreta, magram ver gabedavT. Cven
ki gavbedavT, radganac es iqneba gamarjvebis sruliad aucilebeli piroba~.
1927 wlis dekemberSi sak. kp(b) ;9 yrilobam partiidan garicxa 93 cnobili
opozicioneri, maT Soris kamenevi, piatakovi, radeki, rakovski, smilga. yrilobis
damTavrebis meore dRes aseve moeqcnen da partiidan garicxes aTasobiT troc-
kisti. memarcxene opoziciam dakarga partiaSi Tavisi yvela oficialuri pozi-
cia.
resursebis masStabur da sarisko amoRebas soflis meurneobidan da msubuqi
mrewvelobidan, raTa daeCqarebinaT mZime mrewvelobis Seqmna. mZime mrewveloba
ki Semdeg safuZvlad daedeboda yvela sxva dargis ganviTarebas.
stalini ukve nawilobriv mimarTavda `memarcxeneTa~ lozungebs `kulakebisa
da nepmanebis~ winaaRmdeg da moiTxovda `klasobrivi brZolis gamwvavebas~. buxa-
rini gamodioda kulakebis devnis winaaRmdeg, daCqarebuli koleqtivizaciis wi-
naaRmdeg da wamoayena idea `klasobrivi brZolis qrobis~, `burJuaziis socia-
lizmSi mSvidobiani Sezrdis~ Sesaxeb.
1928 wlis 30 seqtembers buxarinma `pravdaSi~ gamoaqveyna statia `ekonomis-
tis SeniSvnebi~, romelSic werda mrewvelobisa da soflis meurneobis ukriziso
ganviTarebis SesaZleblobasa da aucileblobaze, vinmes dasaxelebis gareSe akri-
tikebda `zeindustrializaciis~ momxreebs. statia aSkara Tavdasxma iyo stali-
nis jgufze da mwvave polemika gamoiwvia politbiuros sxdomaze. stalinma buxa-
rins mosTxova, Seewyvita `koleqtivizaciis damuxruWebis xazi~, buxarinma ki sta-
lins uwoda `patara aRmosavluri despoti~.
buxarini cdilobda Tavisi momxreebis gazrdas da Seecada kontaqti daemya-
rebina `memarcxene opoziciis~ yofil liderebTan. 1928 w. ivnisSi is Sexvda kame-
nevs, romelic specialurad Camovida kalugidan (iq iyo gadasaxlebuli). buxarini
Sexvedris dros aRniSnavda, rom `revolucia daRupulia~, rom `stalini Cingiz-
xania~, stalins `yvelaze cudi saxis intrigans~ uwodebda, romelsac `araferi
ainteresebs, garda xelisuflebis SenarCunebisa~.
buxarinma kamenevs stalinis winaaRmdeg kavSiris Seqmna SesTavaza. kamenevi
amas ar daTanxmda, imedovnebda, rom morigi SidabrZolis dros mas kvlav gaixse-
nebdnen da xelisuflebaSi daabrunebdnen. magram am Sexvedris Sesaxeb kamenevma
informacia miawoda `axalgazrda trockistebs~, romlebmac es gamoaqveynes 1929
w. ianvarSi aralegalurad gamocemul broSuraSi.
buxarini Seecada Tavis mxares gadaeyvana voroSilovi da kalinini; iagodasa
da trilisers elaparakeboda stalinis xelisuflebidan Camocilebis Sesaxeb.
1929 w. ianvris Sua ricxvebSi, rikovsa da tomskisTan erTad, gamovida trockis ga-
dasaxlebis winaaRmdeg. magram stalinis momxre umravlesobam mxari dauWira
trockis gadasaxlebaSi yofnas, radganac is alma-atidan Tavis momxreebs mouwo-
debda, gadasuliyvnen aqtiur moqmedebaze.
1929 wlis 11 Tebervals trocki gemze dasves, romelic konstantinepolSi
midioda, da sabWoTa kavSiridan gaaZeves.
xuTwledis pirveli Tveebis ganmavlobaSi buxarini samjer gamovida gazeT
`pravdaSi~ stalinis `generaluri xazis~ winaaRmdeg. yvelaze mkveTri iyo misi ga-
mosvla sityvaSi, romelic leninis gardacvalebis me-5 wlisTavs eZRvneboda (ga-
moqveynda 24 ianvars saTauriT `leninis politikuri anderZi~). statiaSi gadmo-
cemuli iyo socializmis mSeneblobis leninis gegma da mimarTuli iyo stalinis
winaaRmdeg. es iyo axali ekonomikuri politikis filosofiisa da politikis dac-
va, misi saTauri ki Sexseneba iyo leninis `anderZisa~ — generaluri mdivnis posti-
dan stalinis gadayenebis aucileblobis Sesaxeb.
mixail triliseri (1883-1940) iyo Cekisti da sagareo dazvervis samsaxuris erT-erTi organizatori.
1933 wels trocki safrangeTSi gadavida, 1935 wels — norvegiaSi, 1937 w. ianvridan cxovrobda
meqsikaSi, 1940 wlis agvistoSi trocki mokla r. merkaderma, stalinis agentma.
11.13. gadamwyveti Setakeba stalinisa da buxarinis momxreebs Soris
nikolai uglanovi (1886-1936). 1923-1930 wlebSi iyo sak. kp(b) centraluri komitetis wevri, 1926-
1929 wlebSi — politbiuros wevrobis kandidati. memarjvene opoziciis erT-erTi lideri, 1936 wlis
23 agvistos daxvrites.
Tavi ;,,.
Tavad stalini 1926-1927 wlebSi ebrZoda trocki-zinovievis `memarcxene~
opozicias, magram misi ganadgurebis Semdeg, 1927 wels, puris damzadebis krizi-
sis gavleniT, Tavad aiRo opoziciis lozungebi; industrializaciisa da koleq-
tivizaciis sferoSi stalinma faqtobrivad ganaxorciela trockistTa programa.
zinovievi samoqalaqo omis wlebSi trockis piradi mteri gaxda, 1923-1924
wlebSi gaafTrebiT ebrZoda mas (trocki zinovievs miawerda termin `trockiz-
mis~ gaCenas), magram 1926 wels zinovievma bloki Seqmna swored trockisTan.
aranakleb STambeWdavia buxarinis, 1920-iani wlebis erT-erTi yvelaze zomi-
eri politikuri lideris, ideuri evolucia: samoqalaqo omis wlebSi is iyo ara
bolSevizmis marjvena flangze, aramed marcxena flangze, dawera kidec popula-
ruli partiuli saxelmZRvanelo `komunizmis anbani~, romelic `samxedro komu-
nizmis~ apologia iyo.
1930-iani wlebisaTvis sabWoTa saxelmwifo ideologia gamdidrda ramdenime
axali debulebiT. stalinis pirad gamogonebad iTvleba 1924 wels mis mier wamo-
yenebuli Tezisi `erT calke aRebul qveyanaSi socializmis aSenebis Sesaxeb~.
1920-iani wlebis ideologiuri brZolebis Semdeg stalinis oficialur sabWoTa
doqtrinaSi Sevida mTeli rigi debulebebi, romlebic stalinis mowinaaRmdegeeb-
ma SeimuSaves. magaliTad, termini `partiis generaluri xazi~ pirvelad buxarinma
gamoiyena, leningrads `sami revoluciis qalaqi~ uwoda zinovievma, zinovievs ase-
ve ekuTvnis Tezisi germaniis social-demokratiis `social-faSizmad~ gadagvare-
bis Sesaxeb; saboloo jamSi am Tezisma xeli SeuSala germaniaSi memarcxene Zale-
bis gaerTianebas nacizmis winaaRmdeg.
glexobisagan Tanxebis amoRebis gziT forsirebuli `zeindustrializaciis~
doqtrina 1924 wels SeimuSava trockisTan axlos mdgomma ekonomistma preobra-
Jenskim.
paradoqsulia, magram lozungi `stalini — es dRevandeli leninia~ wamoayena
kamenevma.
12.2. xelisuflebisTvis brZolaSi stalinis gamarjveba da misi pirov-
nebis kultis formirebis dasawyisi
rogorc vnaxeT, 1920-ian wlebSi xdeboda xelisuflebis TandaTanobiTi kon-
centracia adamianTa sul ufro mcire jgufis xelSi:
9 yrilobidan — centraluri komitetis xelSi;
9 centraluri komitetidan — politbiuros xelSi;
9 politbiurodan — araformaluri `sameulis~ xelSi (stalini-zinovie-
vi-kamenevi);
9 stalinis erTmmarTvelobis damyareba.
SeiZleba davasaxeloT xelisuflebisaTvis brZolaSi stalinis gamarjvebis
mizezebi:
opoziciasTan brZolaSi moxerxebulad gamoiyena partiuli aparatis re-
sursi, SesaZlebloba hqonda Tavisi momxreebi daeniSna sakvanZo postebze;
stalinma moaxerxa sakuTari Tavis warmoCena leninis ideebisa da axal
ekonomikur politikasTan mimarTebaSi partiis generaluri xazis damcvelad;
leninis sikvdilis Semdeg masobrivi miReba partiaSi aZlierebda stali-
nis poziciebs;
stalinma moaxerxa politbiuros wevrTa umravlesobis koaliciis Seqmna,
amasTan STabeWdilebas qmnida, rom ar iyo dainteresebuli piradi xelisuflebis
gaZlierebiT.
1929 wlisaTvis qveyanaSi stalinma mTlianad Camoicila mowinaaRmdegeebi da
Camoyalibda stalinis erTxelisuflebianoba, romelmac mTlianad gaanadgura
Tavisi politikuri mowinaaRmdegeebi.
1929 wlis dekemberSi sazeimod aRiniSna stalinis dabadebidan 50 wlisTavi.
stalini ukve iyo sabWoTa kavSiris komunisturi partiisa da kominternis aRiare-
buli lideri, Tumca misi gandideba TandaTan xdeboda. jer kidev 1925 wlis de-
kemberSi sak. kp(b) ;,9 yrilobaze klim voroSilovma Tavis gamosvlaSi stalins
uwoda `politbiuros mTavari wevri~.
ruseTis istoriaSi pirovnebis kulti vlindeboda ara mxolod mefeebisa da
patriarqebis mimarT, aramed leninis SemTxvevaSi (partiaSi), trockis SemTxvevaSi
(samxedro wreebSi), zinovievis mimarT (leningradSi). 1920-iani wlebis bolos ya-
libdeba stalinis pirovnebis kulti. stalins mxars uWerda axali mmarTveli
klasis (`nomenklaturis~) umravlesoba, romlis interesebsac stalini gamoxa-
tavda.
stalinis pirovnebis kultis Camoyalibebis mizezebi:
x totalitaruli sistemis funqcionirebis
ideologiuri uzrunvelyofis moTxovnile-
ba;
x masebis kulturis, ganaTlebis dabali done,
masebis fsiqologiis saukunovani tradicie-
bi — beladis sidiadisa da uSecdomobis
rwmena;
x qveynis xelmZRvanelobis sazogadoebrivi da
politikuri kulturis done — miswrafeba
ganemtkicebinaT Tavisi poziciebi beladis kultis danergviT;
x stalinis piradi Tvisebebi — sakuTari kultis Seqmnisken swrafva, `xalxTa ma-
mis~ saxis damkvidreba.
1929 wels stalinis iubiles sazeimod aRniSvnam aCvena, rom daiwyo pirovne-
bis kultis mizanmimarTuli formireba, romelic ganuxrelad tardeboda da Zli-
erdeboda momdevno meoTxedi saukunis manZilze. stalinis pirovnebis kulti —
am terminiT aRiniSneba stalinis gandidebis politika.
1920-iani wlebis dasawyisSi oficialur dawesebulebaTa umravlesobaSi ga-
mokruli iyo leninisa da trockis portretebi (1924 wlis Semdeg trockis por-
tretebi Camoxsnes), magram stalinis portretebi jer
kidev ar iyo. stalinis portretebi mxolod 1930 wels
gamoCnda, mas Semdeg, rac 1929 wlis dekemberSi manamde
arnaxuli pompezurobiT aRiniSna stalinis 50 wlis iu-
bile. misalmebebSi stalins uwodebdnen ara marto `Se-
saniSnavs~ da `gamoCenils~, aramed ukve `dids~ da `geni-
alurs~.
1931 wels leninis TxzulebaTa 6-tomeulis wina-
sityvaobaSi v. adoracki werda, rom leninis naSromebi
unda Seiswavlon stalinis naSromebis meSveobiT.
x stalinis moxsenebebis, sityvebisa da naSromebis,
stalinis suraTebisa da gamosaxulebebis masobrivi ti-
raJireba;
x uaxloesi garemocvis mier beladis gandideba;
x stalinis saxelTan dakavSirebuli iubileebisa da
sxva RonisZiebebis masStaburi aRniSvna;
x simboluri saxis Seqmna — stalinis Zeglebis dad-
gma dasaxlebul punqtebSi, biustebisa da portretebis
ganTavseba dawesebulebebsa da saxlebSi;
x stalinis saxelis masobrivi miniWeba dasaxlebuli
punqtebisaTvis, kolmeurneobebisTvis, quCebisTvis,
qarxnebisTvis da geografiuli obieqtebisaTvis — sta-
lingradi (1925 wlamde — caricini), stalinabadi (1929 wlamde — duSanbe), mTa sta-
linis piki da sxva;
x beladis sapativcemulod axali saxelebis gaCena, romelTac bavSvebs arqmev-
dnen — stalina, stalinina, stalenita, stali, ivstali, stalivi;
12.3. stalinis dasayrdeni — partiuli aparati da `leninuri gawveve-
biT~ Seqmnili partiuli masebi
`leninuri gawveviT~ partiaSi miiRes 250 aTasi muSa warmoebidan, romlebic
TanaugrZnobdnen stalinis kurss. 1924 wlis maisisTvis partia 730 aTas wevramde
gaizarda. amave dros, mimdinareobda partiis wmenda `wvrilburJuaziuli elemen-
tebisagan~, anu, pirvel rigSi, im adamianebisagan, romelTac 1923 wlis diskusiis
dros mxari dauWires trockis.
partiuli wmendis Semdeg 1925 wlis bolosTvis partiaSi iyo mxolod 640
aTasi adamiani. partiidan gairicxa daaxloebiT 100 aTasi adamiani — studentebi,
profesorebi da sxva `wvrilburJuaziuli elementebi~.
partiis rigiTi wevrebis umravlesobas ar esmoda da arc ainteresebda is
partiuli diskusiebi, romlebic arcTu iSviaTad sqolastikur xasiaTs atarebda
da sadac partiis liderebi erTmaneTis diskreditacias cdilobdnen. imdroinde-
li dokumentebis Seswavla aCvenebs, rom qveda rgolis partiuli ujredebi ar in-
teresdebodnen diskusiebiT da amjobinebdnen, xma miecaT stalinisTvis, rome-
lic postebsa da privilegiebs anawilebda.
1930-iani wlebis dasawyisisTvis rigiTi komunistebis absolutur umravle-
sobas, TiTqmis 75-s, mxolod dawyebiTi ganaTleba hqonda, bevrma wera-kiTxvac
ar icoda. umaRlesi ganaTlebis mqone adamianebi bolSevikebSi yovelTvis cotani
iyvnen, am droisaTvis maTi ricxvi partiaSi 1-mde Semcirda. agraruli Warbmo-
saxleobisa da umuSevrobis pirobebSi (1920-ian wlebSi 15-s aRwevda), adamianebs
ara diskusiebi, aramed saarsebo pirobebi ainteresebdaT.
1920-iani wlebis opoziciuri dajgufebebi
opoziciis arsebo- Semadgen- ras icavdnen rodis da rogor Sewyvi-
saxelwodeba bis dro loba ta arseboba
`memarcxene 1923- trocki moiTxovdnen partiis trocki gaaTavisufles
opozicia~ 1925 piatakovi demokratizacias da oficialuri samTavro-
preobra- kontrolis damyarebas bo postebidan
Jenski partiul aparatze,
fraqciebis Tavisufle-
bis aRdgenas
`axali opo- 1925 zinovievi Tvlidnen, rom nepma zinovievi da kamenevi
zicia~ kamenevi Tavisi amocanebi Seas- Tanamdebobebidan mox-
sokolni- rula da SeiZleba eko- snes
kovi nomikis sabazro ele-
krupskaia mentebze Setevis dawye-
ba
`gaerTiane- 1926- trocki ar eTanxmebodnen Te- 1927 wels garicxes par-
buli opozi- 1927 zinovievi ziss, rom SeiZleba erT tiidan, trocki saz-
cia~ kamenevi qveyanaSi socializmma RvargareT gaaZeves
sapronovi gaimarjvos
`memarjvene 1928- buxarini mxars uWerdnen nepis 1929 w. noemberSi saja-
opozicia~ 1929 tomski gagrZelebas, winaaR- rod uari Tqves TavianT
rikovi mdegi iyvnen soflad Sexedulebebze
sagangebo zomebis gata-
rebisa
1920-iani wlebis Sidapartiuli brZolis qronika
TariRi faqti
1925 w. dekemberi rkp (b) ;,9 yrilobaze zinovievi gadaayenes leningradis partiuli
organizaciis xelmZRvanelis postidan. partias ewoda sakavSiro kp (b)
1926 weli Seiqmna `gaerTianebuli opozicia~ (zinovievi, kamenevi, trocki, pia-
takovi, radeki, antonov-ovseenko da sxvebi).
maT upirispirdebodnen stalini, buxarini, rikovi.
opoziciam scada moskovisa da leningradis partiuli organizacie-
bis gaTiSva, magram uSedegod.
1926 w. oqtomberi trockis, zinovievis, kamenevis, sokolnikovis, piatakovis, evdokimo-
vis monaniebiTi werili.
1926 w. oqtomber— sak kp (b) ;9 partiulma konferenciam dagmo opozicionerebi da maT-
noemberi gan moiTxova Secdomebis sajarod aRiareba.
1927 w. 7 noemberi arasanqcirebuli mitingebi moskovSi. demonstrantebis garekva da
cema-tyepa.
1927 w. dekemberi partiidan garicxes kamenevi, zinovievi, trocki. kamenevi da zinovie-
vi daapatimres (1936 wels daxvrites).
1928 weli trocki gadaasaxles alma-ataSi, erTi wlis Semdeg sabWoTa kavSiri-
dan gaaZeves.
1928 weli Camoyalibda `memarjvene opozicia~:
buxarini, rikovi, tomski ar eTanxmebodnen zeindustrializaciis me-
Todebs da axali ekonomikuri politikis SezRudvas.
1929 w. aprili sak. kp (b) ;9, partiuli konferencia — opozicia damarcxda:
buxarini moxsnes gazeT `pravdis~ redaqtorobidan da gaaTavisufles
kominternis xelmZRvanelobidan;
tomski gaaTavisufles profkavSirebis xelmZRvanelobidan.
rikovi gadadga saxalxo komisarTa sabWos Tavmjdomaris Tanamdebo-
bidan.
centralurma sakontrolo komisiam Caatara wmenda partiaSi.
1929 w. noemberi buxarini garicxes politbiuros Semadgenlobidan.
nawili mexuTe
socializmis mSeneblobis
stalinuri gegma
mas Semdeg, rac msoflio revoluciis molodinma ar gaamarTla da sabWoTa
kavSiri marto darCa kapitalistur garemocvaSi, bolSevikebma mTavar amocanad
daisaxes erT qveyanaSi socializmis aSeneba da es `leninur miTiTebad~ gamoacxa-
des. 1925 wels ;,9 partiulma konferenciam daadgina: partiam `mTeli Zal-Rone
unda ixmaros, raTa aSenos socialisturi sazogadoeba im rwmeniT, rom es mSeneb-
loba SeiZleba iyos da usaTuod iqneba Zlevamosili, Tu moxerxda qveynis dacva
restavraciis yoveli cdisagan~.
`restavraciis safrTxeSi~ ganasxvavebdnen Sida da gare safrTxeebs. Sida
safrTxis gasaneitraleblad sabolood unda moespoT kapitalizmi qveynis Sig-
niT. sagareo safrTxeSi ki igulisxmeboda SesaZlo intervencia. msoflio revo-
luciis dagvianebis pirobebSi sabWoTa reJims Tavis Sinagan resursebze dayrdno-
biT unda Seeqmna industriuli baza da ganexorcielebina saxalxo meurneobis so-
cialisturi rekonstruqcia.
stalinma Camoayaliba socializmis aSenebis, anu sazogadoebis Zireuli gar-
daqmnis samerTiani amocana:
x industrializacia
x koleqtivizacia
x kulturuli revolucia
amasTan, es yvelaferi mokle periodSi unda ganexorcielebinaT. 1931 wlis
TebervalSi stalinma ganacxada: `Cven 50±100 wliT CamovrCiT mowinave qveynebs.
Cven es manZili aTi wlis ganmavlobaSi unda gavirbinoT. an SevasrulebT amas, an
gagvsresen~.
intervenciisa da restavraciis safrTxeze miTiTeba mTavari argumenti iyo
industrializaciisa da koleqtivizaciis maRali tempisa da Zaladobrivi meTo-
debis gamosayeneblad. industrializacia da koleqtivizacia ganxorcielda pir-
vel (1928-1932) da meore (1933-1937) xuTwledebSi.
1928 wels sabWoTa kavSirSi samrewvelo warmoebis maCveneblebi daaxloebiT
1913 wlis doneze idga. stalinis moTxovna, 10 weliwadSi daeZliaT dasavleTisgan
CamorCena, ver Sesruldeboda, saqme exeboda mxolod im CamorCenis daZlevas, rac
oqtombris revoluciam da misma Sedegebma gamoiwvia, magram esec ki moiTxovda
resursebis ukidures mobilizacias.
i. stalini, leninizmis sakiTxebi, me-11 gamoc. 1949, gv.412.
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ ɏɏ ɜɟɤ. Ɍɨɦ ,,. ɉɨɞ ɪɟɞ. Ⱥ.Ȼ.Ɂɭɛɨɜɚ. Ɇ., 2016, ɫɬɪ.199.
Tavi ;,,,.
industrializacia
1927 wels stalinma kursi aiRo `socialistur industrializaciaze~. am
droisaTvis axali ekonomikuri politikis warmatebebis Sedegad samrewvelo war-
moebam miaRwia omamdel (1913) dones, magram am droisaTvis sxva qveynebi Tavis gan-
viTarebaSi ufro win wavidnen. `msoflio revoluciis~ dagvianebis pirobebSi,
stalinma amocanad dasaxa, mokle droSi Seqmniliyo mZlavri industriuli baza,
romelze dayrdnobiTac sabWoTa kavSiri gauZlebda saerTaSoriso izolacias da
moigeriebda SesaZlo agresias.
am gegmebis realizebisTvis saWiro iyo uzarmazari Tanxebi. saidan unda moe-
tanaT saWiro saxsrebi? sxva qveynebis gamocdileba aCvenebda, rom dagrovebis
wili unda gazrdiliyo erovnuli Semosavlis 5-10-idan 20-30-mde (ZiriTadad
investiciebis gazrdiT da moxmarebis wilis SemcirebiT).
axal ekonomikur politikas aseTi saxsrebis mocema ar SeeZlo. 1926 wels gai-
Sala diskusia industrializaciis meTodebsa da misTvis saWiro saxsrebis dag-
rovebis wyaroebze. Tanac, industrializaciis mTavar mimarTulebad gamocxadda
mZime mrewvelobis ganviTareba.
yvela qveyana industrializacias iwyebda msubuqi mrewvelobidan. es saSua-
lebas iZleoda, saxsrebi daegrovebinaT mZime mrewvelobis ganviTarebisaTvis.
sabWoTa kavSirma, Tavdacvis interesebidan gamomdinare, industrializacia da-
iwyo mZime mrewvelobidan.
dasavleTis qveynebi industrializaciis Tanxebs Soulobdnen garedan: es
iyo koloniebis Zarcva, uTanasworo savaWro gacvla sxva qveynebTan, samxedro
kontribuciebi, ucxouri sesxebi.
dasavleTis qveynebis stalinuri industrializaciis
industrializaciis Taviseburebani: Taviseburebani:
9 industrializacia iwyeboda msu- 9 industrializaciis mokle vade-
buqi mrewvelobiT; bi;
9 xorcieldeboda xangrZlivi 9 industrializaciis maRali tem-
drois ganmavlobaSi; pi;
9 industrializaciis dros gamoi- 9 mZime mrewvelobis upiratesi
yeneboda gare wyaroebi. ganviTareba msubuqis sazianod;
9 industrializaciis ganxorcie-
leba Sida wyaroebis xarjze.
sabWoTa kavSirSi industrializaciis ganxorcieleba SesaZlebeli iyo mxo-
lod Sida rezervebis meSveobiT. qveynidan intensiurad gahqondaT nedleuli,
sursaTi, romlis moxmarebac mosaxleobas mkveTrad SeezRuda. gahqondaT navTo-
bi, oqro, xetye, yididnen muzeumebisa da eklesia-monastrebis ganZeuls.
gadamwyvet rols asrulebda resursebis centralizebuli ganawileba. es ga-
momdinareobda ara mxolod samoqalaqo omis gamocdilebidan,
aramed marqsizmis debulebidan gegmuri socialisturi ekono-
mikis upiratesobis Taobaze.
sabWoTa kavSirSi industrializaciis
ganxorcielebis wyaroebi:
9 nepmanebisTvis dakisrebuli gadasaxadi;
9 saxelmwifos mier mosaxleobisgan aRebuli sesxebi;
9 soflis meurneobidan miRebuli Semosavali (ZiriTadi
wyaro);
9 sagareo vaWrobaze saxelmwifo monopoliidan miRebuli mogeba;
9 msubuqi mrewvelobis Semosavali;
9 mosaxleobis ideuri ganwyoba.
1927 wlisaTvis Camoyalibda ori Tvalsazrisi industrializaciis ganxor-
cielebis Taobaze:
pirveli midgoma niSnavda industrializaciis ganxorcielebas axali eko-
nomikuri politikisa da bazris SenarCunebis pirobebSi (mecnier-ekonomistebi):
kapitali industrializaciis dafinansebisaTvis unda mieRoT kerZo mewarmeobis
ganviTarebiT, ucxouri sesxebis mozidviT, savaWro brunvis gafarToebiT; indus-
trializaciis tempi maRali unda yofiliyo, magram es unda damyareboda realur
SesaZleblobebs da ara politikur saWiroebebs; industrializacias ar unda moh-
yoloda mosaxleobis, pirvel rigSi, glexobis cxovrebis donis mkveTri Semcire-
ba.
meore midgoma niSnavda axal ekonomikur politikaze uaris Tqmas, gadas-
vlas mbrZaneblur da uaRresad centralizebul ekonomikaze. misi principebi
Tavdapirvelad Camoayalibes memarcxene opoziciis liderebma: industrializa-
ciis dafinanseba gare resursebis xarjze SeuZlebelia; saWiroa Tanxebis moZebna
qveynis SigniT msubuq mrewvelobasa da soflis meurneobaSi, Semdeg ki maTi gada-
qaCva mZime mrewvelobaSi; aucilebelia samrewvelo zrdis forsireba, industria-
lizaciis ganxorcieleba 5 ± 10 weliwadSi; industrializaciis fasze fiqri dana-
Saulia; glexoba `Sida koloniaa~, romelic yvela siZnelisTvis gadaixdis.
stalini: sagangebo buxarini: ekonomikuri berketebis
zomebis gatareba amoqmedeba
¾ daCqarebuli tempi; ¾ TandaTanobiTi tempi;
¾ mZime mrewvelobis ganviTareba; ¾ msubuqi mrewvelobis ganviTareba;
¾ glexuri meurneobebis koleqtivi- ¾ kooperaciuli moZraobis ganviTareba
zacia; soflad;
¾ kulakobis rogorc klasis likvi- ¾ kulakebisTvis gadasaxadebis gazrda;
dacia; ¾ sabazro elementebi.
¾ centralizebuli dagegmva.
13.2. pirveli xuTwledi
xuTwliani gegma SeimuSaves saxkomsabWos Tavmjdomarem a. rikovma, `gosplanis~ Tavmjdomarem
g. kriJanovskim da saxalxo meurneobis sakavSiro sabWos Tavmjdomarem v. kuibiSevma.
lad gamocxadda. sinamdvileSi, 1933 weli krizisuli iyo da meore xuTwliani geg-
mis Sedgena mxolod erTi wlis Semdeg moxerxda, partiis ;9,, yrilobisaTvis.
miuxedavad imisa, rom pirveli xuTwledis gegmebis Sesruleba ver moxerxda,
mainc mniSvnelovani nabiji gadaidga win. aSenda 1500 msxvili samrewvelo sawarmo.
mZime mrewvelobis produqciis warmoeba 2,8-jer gaizarda, manqanaTmSenebloba —
4-jer. mwyobrSi Cadga dneprhesi, magnitogorskisa da kuzneckis metalurgiuli
kombinatebi, msxvili qvanaxSiris Saxtebi donbassa da kuzbasSi, stalingradisa da
xarkovis satraqtoro qarxnebi, moskovisa da gorkis saavtomobilo qarxnebi, ga-
ixsna Turqestan-cimbiris rkinigza. qveyanaSi gaCnda mrewvelobis axali dargebi:
saaviacio, satraqtoro, eleqtroenergetikuli, qimiuri da a. S.
manqanaTmSeneblobis warmatebebma sabWoTa kavSiri gadaaqcia samrewvelo
danadgarebis Semomtani qveynidan maT mwarmoebel qveynad.
dneprhess evropaSi udidesi kaSxali hqonda. dneprhesis mSenebloba xorcieldeboda amerikeli
inJinris hiu l. kuperis xelmZRvanelobiT. kaSxalma mxolod 10 weli iarseba. is moskovidan miRebu-
li brZanebiT 1941 wels aafeTqes wiTeli armiis ukandaxevis dros.
maCveneblebi gaizarda samrewvelo ganviTarebis obieqturi SesaZleblobe-
bis gaTvaliswinebis gareSe.
Sedegad pirveli xuTwledi (iseve rogorc yvela momdevno xuTwledi) ver
Sesrulda.
viqtor denisis posteri demian bednis
leqsze `xuTwledis mtrebi~ (1929 weli).
xuTwledis mtrebad gamocxadebuli iy-
vnen: memamule, kulaki, loTi, mRvdeli,
gamyidveli Jurnalisti, menSeviki, TeT-
rgvardieli.
1929 wlis maisSi industrializaciis Sedegebi
plusebi minusebi
mZime mrewvelobis zrdis maRali msubuqi mrewvelobisa da soflis meurneobis
tempi; CamorCena;
msoflioSi meore adgilze gas- ekonomikis zecentralizacia;
vla samrewvelo warmoebis mocu-
lobis mxriv;
Seiqmna im droisaTvis mowinave bazris SezRudva;
warmoebis materialur-teqniku-
ri baza;
sabWoTa kavSiri agrarulidan in- mbrZaneblur-administraciuli meTodebis
dustriul qveynad gadaiqca. danergva;
13.4. meore xuTwliani gegma (1933-1937)
sabWoTa xelisuflebam didis ambiT ganacxada pirveli xuTwliani gegmis va-
damde Sesrulebis Sesaxeb (Tumca sinamdvileSi xuTwledi ver Sesrulda -ix. ze-
moT cxrili), amasTan, stalinma ganacxada, rom aRar iyo zemaRali tempis auci-
lebloba da SeiZleboda ramdenadme Semcirebuliyo samrewvelo mSeneblobis tem-
pi. sak. kp (b) ;9,, yrilobam daamtkica saxalxo meurneobis ganviTarebis meore
xuTwliani gegma. is iTvaliswinebda samrewvelo
produqciis warmoebis zrdis yovelwliuri tempis
Semcirebas 30-idan 16,5-mde. msubuqi mrewvelo-
bis ganviTarebas cotaTi unda gaeswro mZime mrew-
velobis ganviTarebisTvis.
meore xuTwliani gegma (1933-1937)
9 ufro dabalansebuli iyo;
9 warmoiSva staxanovuri moZraoba;
9 masobrivi enTuziazmis gaZlierebas uxamde-
boda administraciuli zomebis gamkacreba:
a) iZulebiTi saxelmwifo sesxebi; b) sapas-
porto sistemis SemoReba 1932 wels; g) Sro-
mis wignakebis SemoReba 1938 wels; d) mkacri
sasjeli gacdena-dagvianebisaTvis;
9 sabWoTa kavSiri gadaiqca mZlavr industri-
ul saxelmwifod.
meore xuTwledma sabWoTa kavSiri gadaaqcia industriul da ekonomikurad
damoukidebel saxelmwifod. aSenda 4500-ze meti msxvili samrewvelo sawarmo.
mTeli mrewvelobis produqciis warmoeba 1937 wlis bolos, 1932 welTan Sedare-
biT, 2,2-jer gaizarda, xolo 1928 welTan SedarebiT — 4,5-jer. warmoebuli pro-
duqciis 80-ze meti gamouSves axalma an rekonstruirebulma sawarmoebma. 10
wlis ganmavlobaSi, udidesi daZabulobisa da msxverplis fasad, sabWoTa kavSirma
industriuli siZlieris TvalsazrisiT gaaswro evropis wamyvan saxelmwifoebs.
1940 wlisaTvis sabWoTa kavSirSi gamoadnes 18,3 mln tona foladi, germaniaSi — 20
mln tona.
orive xuTwledis Sesaxeb oficialurad iTqva, rom TiToeuli Sesrulda 4
weliwadsa da 3 TveSi (meore xuTwledi Sesrulebulad gamocxadda 1937 wlis 1 ap-
rilisTvis), Tumca es cifrebiT manipulireba iyo. xuTwlediT dasaxelebuli maC-
veneblebi miuRweveli darCa imis gamo, rom ekonomikurad dausabuTebeli da ara-
realisturi iyo.
pirveli da meore xuTwledebiT dasaxul maCveneblebs metalurgiasa da
traqtormSeneblobaSi sabWoTa kavSirma miaRwia mxolod 1949 wels.
seriozuli Cavardnebi hqonda mesame xuTwledsac (1938-1941 w. ivnisi), rome-
lic nacistur germaniasTan dawyebuli omis gamo Sewyda.
13.5. sergo orjonikiZis bedi
eqtebze, esaubreboda muSebs da cdilobda, moegvarebina maTi problemebi. arana-
iri `opozicioneri~ ar yofila, cdilobda daecva mis uwyebaSi momuSave specia-
listebi, romelTac `xalxis mtrebad~ acxadebdnen.
orjonikiZe moulodnelad gardaicvala. oficialuri versiiT, sikvdilis
mizezi infarqti iyo, Tumca maSinve gavrcelda xmebi, rom Tavi moikla. sikvdili-
dan 25 wlis Semdeg xruSCovma skkp ;; yrilobaze ganacxada, rom orjonikiZem Ta-
vi moikla, ;;,, yrilobaze ki ganacxada, rom sergo orjonikiZes ar surda pasu-
xismgebloba gaeziarebina `xelisuflebis borotad gamoyenebaze~.
sergom Tavi moikla 1937 wlis 18 Tebervals, plenumamde xuTi dRiT adre.
orjonikiZe didi pativiT daasaflaves da urna misi ferfliT kremlis kedelSi
damarxes, magram plenumze gardacvlili sergo orjonikiZe gaakritikes sifxiz-
lis naklebobis gamo. male daapatimres misi qvrivi — zinaida pavluckaia da 10
wliT patimroba miusajes, 1938 wels daapatimres sergos Zma ivane da misi meuRle,
1941 wels daapatimres mesame Zma — konstantine. CrdiloeT oseTis dedaqalaqs,
romelsac orjonikiZe erqva, 1944 wels Zau-jikau daarqves. aRsaniSnavia, rom sta-
linis sikvdilis Semdeg, 1954 wels, am qalaqs kvlav orjonikiZe daarqves, 1990-ian
wlebSi ki revoluciamdeli saxeli — vladikavkazi daerqva.
sabWoTa kavSiris industrializaciis periodizacia
rodis iqna miRebuli drois periodi damaxasiaTebeli niSnebi
gadawyvetileba
sak. kp(b) ;,9 yriloba 1926-1928 Zveli sawarmoebis rekonstruqcia
(1925 w. dekemberi) da gadaiaraReba;
sak. kp(b) plenumi 1929-1937 `a~ jgufis (mZime mrewvelobis) sam-
(1928 w. 29 noemberi) rewvelo sawarmoebis industriuli
mSeneblobis forsirebuli tempi.
meore xuTwledis Sedegebi: sabWoTa kavSiris msxvili mrewvelobis wilis
zrda msoflio mrewvelobaSi (procentobiT)
qveyana 1913 1929 1937
SeerTebuli Statebi 38,2 46,6 41,9
ruseTi ssrk 2,6 3,7 13,7
germania 15,3 11,1 11,6
inglisi 12,1 8,6 9,3
safrangeTi 6,6 6,5 5,7
danarCeni qveynebi 25,2 23,5 17,5
13.6. muSaTa mdgomareoba
KWWSV:QDPHGQLERRN.UXVPHUW-RUG]KRQLNLG]H.KWPO
muSebs iZulebiTi wesiT xeli unda moeweraT saxelmwifo sesxze ori-oTxi
kviris xelfasis moculobiT (am fuls saxelmwifo maTgan sesxad iRebda). es fuli
xmardeboda industrializacias. binis qira dabali iyo, magram cxovrebis pirobe-
bi ar umjobesdeboda. qalaqebis mosaxleoba mudmivad izrdeboda. muSebi, ro-
gorc wesi, komunalur binebSi an barakebSi cxovrobdnen, yovelgvari komfortis
gareSe.
1936 da 1939 wlebis mousavlianobam gamoiwvia kvebis produqtebis: puris,
Saqris, xorcis mwvave nakleboba. 1932 wels maTi moxmareba qalaqebSi Semcirda
samjer. 2 kilogrami qeris puris misaRebad yvelaze damkvreluri mSeneblobebis
muSebsac uxdebodaT 10-12 saaTi rigSi dgoma. gaqra saponi, asanTi, navTi...
1926-1933 wlebSi qalaqebis mosaxleoba 15 milioni adamianiT gaizarda, xolo
1939 wlisaTvis — kidev 16 milioni adamianiT (e. i. gaizarda 60-iT). Sedegad sac-
xovrebeli farTis saSualo norma moskovSi 10 wlis ganmavlobaSi (1930-1940) erT
adamianze 5,5 kvadratuli metridan 4 metramde Semcirda. Cveulebrivi movlena
gaxda komunaluri binebi, magram esec fufuneba iyo maTTvis, vinc fardulebsa da
vagonebSi cxovrobda.
yoveldRiuri moxmarebis saqonlis naklebobam mZime dartyma miayena biuje-
tis saSemosavlo nawilsac. Seqmnili mdgomareobidan gamosavali xelisuflebam
naxa aryis warmoebis gazrdaSi, saidanac meore msoflio omis win biujeti Rebu-
lobda Semosavlis 20-s.
kustaruli warmoebis akrZalvam ganapiroba ara marto samrewvelo nawarmis
nakleboba, aramed maTi xarisxis mkveTri Semcireba. iyo SemTxvevebi, rodesac sa-
xelmwifo maRaziebSi iyideboda paltoebi da kostiumebi saxeloebis gareSe. ase-
ve, moskovsa da leningradSi fexsacmlis maRaziebis gaxsnis win rigSi 6 aTas ka-
camde grovdeboda.
saqonlis deficiti spekulacias warmoSobda. xorci sacalo vaWrobaSi ofi-
cialurad Rirda 2 rubli, magram bazarze misi arqonis gamo fasi 11 rublamde
adioda, kartofilis saxelmwifo fasi iyo 18 kapiki, spekulaciuri ki — 1 rubli.
saxelmwifom 1930-1936 wlebSi dauSva maRaziebis qselis gaxsna ucxoelebTan
vaWrobisaTvis, sadac saqoneli iyideboda ucxour valutaze da oqro-vercxlze,
platinaze, romlis mitanac nebismier moqalaqes SeeZlo. amiT xelisuflebam mo-
saxleobisagan amoiRo revoluciis Semdeg darCenili ukanaskneli Zvirfaseulo-
bebi.
swrafad mkvidrdeboda `nacnoboba-naTesaobis~ sistema, romlis saSualebi-
Tac SeiZleboda saqonlisa da momsaxurebis miReba.
yoveldRiuri cxovrebisTvis damaxasiaTebeli iyo axali saxelebis gaCena:
viloriki ( v. i. lenini — revoluciis da kominternis mama), dazdraperma (gaumar-
jos 1 maiss), marselioza, remiri (revolucia da msoflio).
13.7. staxanovuri moZraoba
muSebs ukeTesad cxovreba surdaT, pirvel rigSi, Sromis dros ukeTesi maC-
veneblebis miRweviT. am miswrafebis gamoxatulebad, garkveulwilad, staxanovu-
ri moZraoba unda miviCnioT.
1935 wlis agvistoSi upartio meSaxtem aleqsei staxanovma (1906-1977) erT sa-
muSao dReSi moangria 102 tona qvanaxSiri, nacvlad normiT gaTvaliswinebuli 7
tonisa. staxanovma dRiuri norma 40 wuTSi Seasrula, mTlianad ki erT dReSi 12
norma Seasrula. am maCveneblebis miRwevaSi mas ori muSa exmareboda, romlebic
maRaroSi samagr samuSaoebs asrulebdnen.
staxanovs sinamdvileSi andrei erqva. gazeT `pravdaSi~ gagzavnil informa-
ciaSi saxelis nacvlad iniciali ewera — `a. staxanovi~. gazeTis TanamSromelma
CaTvala, rom es `aleqsei~ iyo da ase dawera. stalinma rom waikiTxa sagazeTo in-
formacia, saxelic moiwona — lamazi rusuli saxeliao. raRa unda eqnaT — staxa-
novs saswrafod pasporti Seucvales da saxelad aleqsei Cauweres. staxanovis re-
kordis iniciatori maRaros partorgi petrovi iyo, maRaros direqtori ki — wina-
aRmdegi. direqtori Semdeg gadaayenes da daxvrites, mis adgilze ki petrovi da-
niSnes. rekordis damyarebis Semdeg staxanovi maRaroSi TiTqmis aRar Cadioda —
mitingebsa da krebebze gamodioda. staxanovis iniciativa sxvebmac aitaces da
mrewvelobis mraval dargze gavrcelda. 1935 wlis dekemberSi sak. kompartiis (b)
centralurma komitetma moiwona `mSromelTa iniciativa~. mrewvelobaSi gamomu-
Savebis normebi gaizarda 15-20-iT.
foto Jurnal 7LPH-s ydaze 1935 w. 16 dekembers.
staxanovis rekordi maleve daZlies: 4 seqtembers ima-
ve maRaroSi miron diukanovma erT cvlaSi 115 tona qva-
naxSiri moangria, 19 seqtembers Tavad staxanovma — 227
tona. yvelaze maRali maCvenebeli 1936 wels aCvena niki-
ta izotovma — 607 tona.
1935 wlis 17 noembers stalini sityviT gamovida
staxanovelTa pirvel sakavSiro TaTbirze. swored iq
gamosvlis dros warmoTqva stalinma cnobili sityvebi:
`cxovreba ukeTesi gaxda, ufro mxiarulio~. stalinis
TqmiT, cxovreba aseTi rom ar iyos, aranairi staxanovu-
ri moZraoba ar iqnebodao. stalinis am sityvebs xSirad
imeorebda sabWoTa presa, xalxSi ki gaCnda riTmuli
gagrZeleba: `kiseri ufro Txeli gaxda, samagierod
dagrZelda~.
1937 wels gamovida staxanovis wigni `moTxroba Ce-
mi cxovrebis Sesaxeb~. staxanovs mxolod sami klasis
ganaTleba hqonda da, cxadia, wigni Jurnalistebma dau-
weres.
staxanovi male moskovSi gadasaxlda. bevrs svamda.
gadmocemis Tanaxmad, stalins mobezrda misi loToba
da uTqvams: `uTxariT im vaJbatons loTobas Tu ar Sew-
yvets, cnobil gvars ufro mokrZalebuliT Sevuc-
vliT~.
stalinis gardacvalebis Semdeg staxanovi pativSi
aRar iyo, xruSCovi ar swyalobda da ukan, donbasSi ga-
KWWSV:ZZZ.JD]HWD.UXVFLHQFH20150830±D±7719569.VKWPO
daasaxla. 1970 wels, staxanovuri moZraobis 35-e wlisTavze staxanovi breJnevs
gaaxsenda da Sromis gmiris wodeba mianiWa.
staxanovelis xelfasi 1935 wels Seadgenda 700-dan 2000 maneTamde TveSi.
staxanovelebi mniSvnelovani privilegiebiT sargeblobdnen, maT ordenebiT
ajildoebdnen da sabWoTa elitis nawili gaxdnen. mimdinareobda muSaTa klasis
socialuri diferencireba.
yvela muSa rodi iwonebda staxanovelTa saqmianobas, bevri uaryofiTad
uyurebda eqsperimentebs, romelTac mosdevda gamomuSavebis normisa da samuSao
drois zrda, mniSvnelovani sxvaobis warmoqmna xelfasSi. TavianT ukmayofilebas
muSebi gamoxatavdnen samuSao adgilis xSiri cvliT, SromiTi da sawarmoo dis-
ciplinis dabali doniT, iSviaTi ar iyo xulignoba da loToba.
mTavrobam sapasuxod represiuli RonisZiebebi gaaZliera. 1938 wlis dekem-
berSi SemoiRes SromiTi wignakebi, romlis wardgenac aucilebeli iyo samuSaoze
misaRebad. jer kidev 1932-1933 wlebSi qalaqebsa da muSaTa dasaxlebebSi SemoiRes
sapasporto sistema. 1931 wlis kanonis Tanaxmad, socialuri mxardaWeris mocu-
loba pirdapir iyo damokidebuli sawarmoSi staJis uwyvetobaze. samuSaoze gamo-
ucxadebloba mkacrad isjeboda: damnaSaveebs dauyovnebliv aTavisuflebdnen,
arTmevdnen sasursaTo baraTebsa da sacxovrebel farTs. SemdgomSi es zomebi ki-
dev ufro gamkacrda.
trocki staxanovuri moZraobis Sesaxeb:
`staxanovuri moZraobis Taobaze daskvnebis gamotana jer kidev adrea. mag-
ram ukve SeiZleba gamovyoT is niSnebi, rac axasiaTebs am moZraobas da reJims
mTlianad. calkeuli muSebis zogierTi moZraoba uaRresad sainteresoa, rogorc
maCvenebeli imisa, Tu ra SesaZleblobebi gaaCnia socializms, magram am SesaZleb-
lobebidan mis mTeli meurneobis masStabiT ganxorcielebamde grZeli gzaa... sa-
Sualo mwarmoeblurobis gazrda miuRwevelia warmoebis reorganizaciis gareSe
rogorc calke qarxanaSi, ise sawarmoebs Soris. amave dros milionobiT mSrome-
lis ayvana teqnikuri kvalifikaciis ramdenime safexuriT maRla gacilebiT Zne-
lia, vidre aTasobiT mowinavis waxaliseba.~
wignidan `revolucia, romelsac uRalates~.
staxanovelebisTvis, novatorebisTvis, damkvrelebisTvis,
mowinaveebisTvis, romelTac did warmatebebs miaRwies Sroma-
Si, 1938 w. 27 dekembers dawesda socialisturi Sromis gmiris
wodeba. Tumca, pirveli dajildoeba Sedga 1939 w. 20 dekembers
da socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa i. stalins da-
badebidan 60 wlisTavTan dakavSirebiT, im damsaxurebaTa gamo,
rac mas hqonda bolSevikuri partiis organizebis, sabWoTa sa-
xelmwifos Seqmnis, sabWoTa kavSirSi socializmis aSenebisa da
sabWoTa kavSiris xalxebs Soris megobrobis ganmtkicebis saq-
meSi.
1940 w. socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWaT v. deg-
tiarevs, f. tokarevs da kidev 10 adamians.
1943 w. 30 seqtembers socialisturi Sromis gmirebi gaxdnen
politbiuros wevrebi: l. beria, g. malenkovi, a. miqoiani, v. mo-
lotovi.
socialisturi Sromis gmiris wodeba mieniWa 20.613 adamians.
aqedan soflis meurneobis muSaki — 12.441, mrewvelobis sfero-
dan — 4.856, mSeneblobidan — 1.076, transportis sferodan — 800
da a.S.
13.8. industrializaciis politikis Sedegebi
pirveli xuTwledebis dros mZime mrewvelobis zrdis tempi 2-3-jer meti iyo,
vidre pirveli msoflio omis winandel ruseTSi. 1930-iani wlebis bolos samrew-
velo warmoebis absoluturi moculobis mxriv sabWoTa kavSiri meore adgilze
gavida msoflioSi aSS-is Semdeg. Semcirda ganviTarebul kapitalistur qveyneb-
Tan SedarebiT CamorCena erT sul mosaxleze warmoebuli produqciis odenobis
mixedviT. samrewvelo warmoebis zrdis tempi — 10-dan 17 weliwadSi — iyo yvela-
ze maRali msoflioSi.
sabWoTa kavSirma pirveli ori xuTwledis dros ganaxorciela giganturi nax-
tomi Tavis ganviTarebaSi. ukve pirvel xuTwledSi sabWoTa kavSirma samrewvelo
produqciis moculobis mxriv gauswro safrangeTs. meore xuTwledSi ki — inglissa
da germanias samrewvelo warmoebis absoluturi maCveneblebis mixedviT, 1930-iani
wlebis bolos sabWoTa kavSiri gavida msoflioSi meore adgilze (aSS-is Semdeg), mag-
ram mosaxleobis cxovrebis done erT-erTi yvelaze dabali iyo msoflioSi.
industrializaciis Sedegebi:
x sabWoTa kavSiri gavida msoflioSi meore adgilze samrewvelo warmo-
ebis mxriv (saerTo zrda — 4,5-jer);
x Semcirda sxvaoba sabWoTa kavSirsa da dasavleTis qveynebs Soris erT
sul mosaxleze samrewvelo warmoebis moculobis maCveneblebiT;
x aSenda aTobiT msxvili sawarmo;
x gaqra umuSevroba;
x sabWoTa kavSirs SeeZlo yvela saxis samrewvelo produqciis warmoe-
ba;
x amasTan erTad zrdis dasaxul maCveneblebs ver miaRwies da Camoya-
libda zrdis tempis mudmivad Semcirebis tendencia.
sabWoTa kavSiri gadaiqca qveynad, romelsac SeeZlo nebismieri saxis samrew-
velo produqciis warmoeba da ar saWiroebda saqonlis imports. 1930-ian wlebSi
Seqmnilma ekonomikurma potencialma SesaZlebeli gaxada mravaldargiani samxed-
ro-samrewvelo kompleqsis Seqmna, romelic saukeTeso msoflio standartebis
produqcias uSvebda.
mZime mrewvelobis ganviTarebaSi naxtomis fasi iyo CamorCena ekonomikis
sxva dargebSi, pirvel rigSi, msubuq mrewvelobasa da agrarul seqtorSi, ekono-
mikuri cxovrebis zecentralizacia, sabazro meqanizmebis moqmedebis sferos
ukiduresad SezRudva. sabolood, daimsxvra ekonomikis TviTregulaciis meqa-
nizmebi, warmoeba mTlianad daeqvemdebara saxelmwifos, sul ufro farTod gamo-
iyeneboda araekonomikuri iZulebis meTodebi.
ra fasad iqna miRweuli industrializaciis warmatebebi?
x dauZlurebuli soflis meurneoba;
x msubuqi mrewvelobis CamorCena;
x mosaxleobis cxovrebis donis mniSvnelovani Semcireba;
x patimarTa ufaso Sromis sul ufro farTo gamoyeneba, patimarTa raodeno-
ba ki ganuxrelad izrdeboda.
romelic emorCileboda direqtiul dagegmvas. ekonomika iyo mTlianad saxelmwi-
fos xelSi moqceuli. sistematurad mimarTavda iZulebis araekonomikur zomebs
da amitom iyo represiuli. amiT Seiqmna totalitaruli sazogadoebis ekonomiku-
ri safuZveli.
13.9. industrializaciis politika saqarTveloSi
komunisturi gadatrialeba da saqarTvelos okupacia. sagangebo komitetis specialuri angariSi
1 6 komunisturi agresiis Sesaxeb. vaSingtoni, 1955, gv. 50.
sabWoTa mxare ToToeul eqsportirebul tona manganumze pirvel wels — 3, momdevno wlidan ki 4
dolars iRebda.
Tavi ;,9.
1928 wels xorbali bazarze Rirda centneri 11 rubli, saxelmwifo ki glexebs Sesyidvisas mxolod
6 rubls aZlevda.
9 puriT Tavisufali vaWrobis akrZalva;
9 marcvleulis maragis konfiskacia;
9 Raribi glexebis waqezeba SeZlebulTa winaaRmdeg.
Sedegebi partias arwmunebda Zaladobrivi zomebis efeqturobaSi.
sabWoTa kavSiris sofeli 1929 wlisTvis Semdeg suraTs warmoadgenda:
ssrk mosaxleoba — daaxloebiT 160 mln. adamiani.
— aqedan 80 — glexoba.
26 milioni glexuri meurneoba,aqedan:
-8,5 milioni Raribi glexis meurneoba;
-15 milioni saSualo glexuri meurneoba;
-1 milionze meti kulakuri meurneoba.
dokumenti Riad tovebda ZiriTad sakiTxebs: ra meTodebiT unda ganxorcielebuliyo koleqtivi
zacia; rogor unda gatarebuliyo gankulakeba; rogor unda moqceodnen gankulakebulebs. pasuxebi
gegmis Tanaxmad:
1 kulakebisTvis unda CamoerTmiaT mTeli qoneba da gadaesaxlebinaT isini;
2 kulakebis qoneba gadaecaT kolmeurneobebisTvis rogorc soflis Rari-
bebis wili. swored Raribebze dayrdnobas apirebdnen bolSevikebi;
3 aeZulebinaT saSualo glexi, Sesuliyo kolmeurneobaSi da Seetana mTeli
Tavisi qoneba.
bolSevikebis SefasebiT, sabWoTa kavSirSi iyo 2 milioni kulakuri meurneo-
ba; 15 milioni saSualo glexi, 8 milioni Raribi glexi. Tavis mxriv, kulakebs sam
jgufad yofdnen: pirvel jgufSi Sevidnen `aqtiuri kontrrevolucionerebi~,
romlebic an unda daexvritaT, an banakebSi CaesvaT; meore jgufSi Sediodnen isi-
ni, vinc unda gadaesaxlebinaT Soreul adgilebSi (specdasaxlebebi); mesameSi —
isini, romelTac soflidan gaasaxlebdnen, oRond TavianT olqis farglebSi.
1930 wlis 30 ianvars politbiurom miiRo saidumlo dadgenileba, romlis mi-
xedviTac, ukve dasawyisSive unda ganekulakebinaT 200 aTasze meti adamiani, aqe-
dan 60 aTasi daexvritaT anda gaegzavnaT sapatimro banakebSi, xolo 150 aTasi ga-
daesaxlebinaT Soreul adgilebSi.
1930 wlis 5-6 Tebervals RamiT gankulakeba daiwyo CrdiloeT kavkasiaSi da
Semdeg mTeli sabWoTa kavSiri moicva. koleqtivizaciasa da gankulakebaSi dasax-
mareblad qalaqebidan soflad gaigzavna 25 aTasi muSa (Semdeg maT daemata 35 aTa-
si adamiani). isini iseTi tempiT moqmedebdnen, rom erT TveSi glexebis 58 Caewe-
ra kolmeurneobebSi.
koleqtivizaciis tempebi sabWoTa kavSirSi
regionebi damTavrebis vadebi
CrdiloeT kavkasia, Sua da qveda volgis- 1930 w. Semodgoma — 1931 w. gazafxu-
pireTi li
ukraina, centraluri Savmiwa raioni, cim- 1931 w. Semodgoma — 1932 w. gazafxu-
biri, urali, yazaxeTi li
danarCeni regionebi 1933 wlisaTvis
koleqtivizaciis miznebi:
x `kulakobis rogorc klasis likvidacia~;
x warmoebis saSualebaTa gansazogadoeba;
x soflis meurneobis centralizebuli marTva;
x Sromis efeqturobis amaRleba;
x industrializaciisTvis saxsrebis miReba.
14.2. gankulakeba
kulakobis rogorc klasis likvidaciis politikiT. koleqtivizaciis politika
gulisxmobda kulakobis likvidaciis politikasac.
soflad mimdinareobda ori urTierTdakavSirebuli Zaladobrivi procesi:
kolmeurneobebis Seqmna da gankulakeba. kulakuri meurneobebis likvidacia, pir-
vel rigSi, imitom xdeboda, rom uzrunveleyoT koleqtiuri meurneobebi materi-
aluri baziT. 1929 wlis bolodan 1930 wlis Suaxanebamde ganakulakes 350 aTasze
meti glexuri meurneoba, maTi qoneba ki kolmeurneobebs gadaeca.
Tu vin CaeTvalaT kulakad da gaesaxlebinaT, amas wyvetda adgilobrivi aqtivi, Raribi glexebisgan
Semdgari. gankulakebulebs 2 saaTi eZleodaT mosamzadeblad da uaxloes rkinigzis sadgurze
mihyavdaT.
kulakis mxardamWeri, kulakis gavlenis qveS myofi adamiani — `kulakis kudis amwevi~.
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ ɏɏ ɜɟɤ. Ɍɨɦ ,,. ɉɨɞ ɪɟɞ. Ⱥ.Ȼ.Ɂɭɛɨɜɚ. Ɇ., 2016, ɫɬɪ.170
14.3. `Tavbrudaxveva warmatebebisagan~
1934 wlis bolosTvis glexTa meurneobebis ô koleqtivSi iyo Sesuli, Seiq-
mna 200 aTasi kolmeurneoba, TiToeulSi saSualod iyo 75 glexuri komli, da 9,5
aTasi sabWoTa meurneoba.
saqonlis ganadgurebas, gankulakebis politikiT soflis gaRatakebas, kol-
meurneobebis muSaobis dezorganizacias Sedegad mohyva 1932-1933 wlebSi arnaxu-
li SimSiloba, ramac daaxloebiT 25-30 milioni adamiani moicva. mniSvnelovanwi-
lad is xelisuflebis politikiT iyo gamowveuli.
xelisufleba cdilobda tragediis damalvas da akrZala SimSilobis Sesaxeb
raimes dawera masobrivi informaciis saSualebebSi. miuxedavad masStaburi SimSi-
lobisa, sazRvargareT gaitanes 18 milioni centneri marcvleuli industriali-
zaciis saWiroebebisaTvis valutis misaRebad.
am periodis masobrivma SimSilobam ukrainaSi (1932-1933) miiRo `golodomo-
ris~ saxeli. 2006 wels ukrainis umaRlesma radam golodomori gamoacxada ukrai-
neli xalxis genocidis aqtad. ukrainaSi SimSilobiT daRupulTa sxvadasxva rao-
denoba saxeldeba, erT-erTi SefasebiT, 3 917,8 adamiani (imave SefasebiT, ruseTSi
3 264,6 aTasi, yazaxeTSi — 1 258,2 aTasi adamiani, sul sabWoTa kavSirSi — 8 731,9
aTasi adamiani).
miuxedavad marcvleulis warmoebis Semcirebisa, misi saxelmwifosTvis mi-
wodeba 2-jer gaizarda. koleqtivizaciam qalaqis gankargulebaSi moaqcia samu-
Sao Zalis didi odenoba, mrewveloba uzrunvelyo aucilebeli nedleuliT, Seq-
mna pirobebi saxsrebis misazidad industrializaciis saWiroebebisaTvis. koleq-
tivizaciam mospo sabazro ekonomikis ukanaskneli kunZuli — kerZomesakuTruli
glexuri meurneoba.
koleqtivizaciis Sedegad soflis meurneobis produqciis warmoeba faqtob-
rivad ar Secvlila. mxolod marcvleulis saSualo-wliuri warmoeba gaizarda 6
± 7 milioni toniT. am maCvenebels axla uzrunvelyofda ara 55 milioni glexi ker-
Zo meurne, aramed 35 milioni kolmeurne, romlebic mTlianad saxelmwifoze iy-
vnen damokidebuli.
gankulakebis Semdeg soflis meurneobis produqciis saxelmwifo Sesasyidi
fasebi kidev ufro mZarcveluri gaxda. magaliTad, saxelmwifo karaqs yidulob-
da kilograms 4 maneTad, maRaziaSi ki 28 maneTad yidda, anu 7-jer Zvirad. analo-
giuri iyo mdgomareoba sxva produqtebzec.
koleqtivizacias ar gauzrdia marcvleuli kulturebis mosavlianoba. piri-
qiT, Semcirda kidec. mecxoveleobis produqtebi ki erT sul mosaxleze 1940 wli-
saTvis 35-iT naklebi iyo, vidre koleqtivizaciis dawyebamde.
periodi warmoeba
marcvleuli xorci, mln tona
centneri ha-ze
axali ekonomikuri politikis 7 wlis gan- 7,56 4,17
mavlobaSi. 1923-1929 wlebi
koleqtivizaciis 4 weli, 1930-1933 wlebi 7,22 3,33
sakolmeurneo wyobis 7 weli, 1934-1940 wle- 7,37 3,61
bi
koleqtivizaciis Sedegebi:
x koleqtivizaciam aunazRaurebeli ziani miayena agrarul meurneobas (Sem-
cirda marcvleulis warmoeba, saqonlis odenoba, mosavlianoba, naTesi
farTobi da a.S.)
x kolmeurneobebi formalurad iyo nebayoflobiTi kooperaciuli gaerTia-
nebebi, magram sinamdvileSi gadaiqcnen saxelmwifo sawarmoebis saxeobad,
romelTac mkacri sagegmo davalebebi hqondaT da direqtiul marTvas eq-
vemdebarebodnen;
x moispo glex-mesakuTreTa mTeli socialuri fena maTi cxovrebis wesiT,
zneobrivi faseulobebiT. misi adgili daikava kolmeurne glexobam.
14.5. kolmeurne glexoba
manamde pasportebs oficialuri propaganda gmobda, rogorc kapitalistur qveynebSi arsebul
policiur sistemas.
koleqtivizaciis Sedegad kolmeurneebs ar ainteresebdaT gansazogadoebuli
qoneba da Tavisi Sromis Sedegi.
koleqtivizaciis politikis mTavari mizani iyo pirobebis Seqmna industria-
lizaciisaTvis Tanxebis amosaRebad. koleqtivizacia iZulebiTi meTodebiT tar-
deboda, Tan axlda masobrivi represiebi ara mxolod kulakebis, aramed saSualo
glexebis mimarTac.
kolmeurne arc xelfass iRebda, mas mxolod `SromadReebs~ unazRaurebdnen
(Cveulebriv, naturiT), mosavlis im nawilidan, rac saxelmwifo damzadebis gegmis
Sesrulebis Semdeg rCeboda. Tuki mosavali dabali iyo, saxelmwifos Tavis wili
mainc mihqonda, glexs ki araferi rCeboda.
rodesac sofelma daiwyo teqnikis miReba, is mTlianad Tavmoyrili iyo man-
qana-traqtorebis sadgurebSi (mts — ɆɌɋ), romelTa momsaxureobac kolmeurneo-
bebs Tavisi mosavlis nawili ujdeboda. mts-ebi Semdeg ara marto emsaxurebodnen,
aramed akontrolebdnen maTze mimagrebul kolmeurneobebs: mts-ebTan Seiqmna
polit-ganyofilebebi, romlebic Tvals adevnebdnen kolmeurneTa keTil-saime-
doobas. mts-ebi iRebdnen kolmeurneobebidan TavianT wils da saxelmwifos kuT-
vnil gadasaxadebsac.
1932 wlis 7 agvistos gamovida umkacresi kanoni `saxelmwifo sawarmoebis,
kolmeurneobebisa da kooperaciis qonebis dacvis Sesaxeb~. socialisturi sakuT-
rebis datacebisTvis es kanoni iTvaliswinebda daxvretas qonebis konfiskaciiT
da Semamsubuqebeli garemoebebis pirobebSi — patimrobas aranakleb 10 wliT. `da-
tacebis~ masStabebs mniSvneloba ar hqonda da xalxSi am kanonma miiRo `sami Tav-
Tavis Sesaxeb kanonis~ saxeli — bevri kolmeurne daapatimres da banakSi aRmoCnda
imis gamo, rom sakolmeurneo mindorze mosavlis aRebis Semdeg darCenil TavTa-
vebs agrovebda. am kanoniT dasajes mravalSviliani dedebic, romelTac ar icod-
nen rogor gamoekvebaT TavianTi mSieri bavSvebi. gaCnda axali sityva ©ɫɬɪɢɝɭɧɵ~ —
es mSieri glexebi iyvnen, romlebic yanaSi TavTavebs makratliT Wridnen.
14.6.miTi koleqtivizaciis aucileblobis Taobaze
orjer meti. samuSao Zala sofelSi Warbad iqneboda da qalaqad wavidoda nebismi-
er SemTxvevaSi. 9 milioni adamianis daRupva, amasTan Sromismoyvare da warmate-
buli glexobisa, ara mxolod uzneoba iyo, aramed udidesi ekonomikuri danakar-
gic. koleqtivizaciam daasusta qveyana politikuradac. 1941 wels masobrivad
tyved Cabareba glexi-wiTelarmielebisa mniSvnelovanwilad ganpirobebuli iyo
sakolmeurneo wyobis siZulviliT.
14.7. miTi pavlik morozovze
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ ɏɏ ɜɟɤ. Ɍɨɦ ,,. ɉɨɞ ɪɟɞ. Ⱥ.Ȼ.Ɂɭɛɨɜɚ. Ɇ., 2016, ɫɬɪ.175.
ȿɥɟɧɚ ɒɢɪɨɤɨɜɚ. ɉɚɜɥɢɤ Ɇɨɪɨɡɨɜ — KWWS:SWLEXUGXNRY.UX
ssrk istoria. nawili ,,,, Tb., 1950, gv.381.
xdarTan araviTar kavSiri ar hqondaT. aRsaniSnavia, rom babua yofili Jandarmi
iyo da bolSevikur propagandas es faqti `damatebiT masalas~ aZlevda.
koleqtivizaciis ZiriTadi TariRebi:
1928 — kolmeurneobaTa forsirebuli Seqmnis dasawyisi;
1929 — gazeT `pravdaSi~ daibeWda stalinis statia `diadi gardatexis weli~;
1930 — gamocxadda `kulakobis rogorc klasis likvidaciis~ politika;
1932-1933 — SimSiloba;
1940-iani wlebi — damamTavrebeli etapi.
14. 8. koleqtivizacia saqarTveloSi
saqarTvelos istoria ;; saukune. Tb., Tsu gamomc., 2003, gv.131.
f. lomaSvili. saqarTvelos istoria 1801-2001. Tb., iveria, 2002, gv. 69.
koleqtivizaciis dros daSvebuli `Secdomebis~ gamo stalinma saqarTvelos
kompartiis pirvel mdivnad lavrenti beria daniSna, am postze myofi mamia oraxe-
laSvili ki moskovSi gadaiyvana.
koleqtivizacia uzarmazari msxverplis fasad ganxorcielda. man mZime dar-
tyma miayena saqarTvelos soflis meurneobas, Seamcira sasoflo-sameurneo war-
moeba, daakabala glexebi, romelTac pasportebsac ar aZlevdnen, raTa soflidan
ar wasuliyvnen, Sroma-dReebze mizeruli anazRaurebis gamo, arcTu iSviaTad
SimSilobis zRvarze uxdebodaT cxovreba. daangria misi istoriulad Camoyali-
bebuli dargobrivi struqtura. skp(b) 1931 wlis 31 oqtombris dadgenilebiT, sa-
qarTvelos soflis meurneobas orientacia unda aeRo teqnikuri da subtropiku-
li kulturebis ganviTarebaze. es, sabWoTa bazris dakargvis SemTxvevaSi, saqar-
Tvelos soflis meurneobas umZimes mdgomareobaSi ayenebda.
Semdgom wlebSi koleqtivizacia gagrZelda. 1936 wels saqarTveloSi 4.334
kolmeurneoba iyo, romelSic 371 aTasze meti glexuri meurneoba (mTeli meurne-
obebis 75-ze meti) iyo gaerTianebuli. koleqtivizacia damTavrebulad gamoc-
xadda 1937 wels, Tumca im droisaTvis kolmeurneobebSi gaerTianebuli ar iyo
116.354 glexuri meurneoba. 1940 wlisaTvis kolmeurneobebSi gaerTianebuli iyo
saqarTvelos glexebis 92,3.
koleqtiuri meurneobebis zrda saqarTveloSi:
1927 wels ± 85;
1939 wels — 4254
1937 wels saqarTveloSi funqcionirebda 48 manqana-
traqtorebis sadguri, sadac 4500-ze meti traqtori
da 360 kombaini iyo.
rusuli kolonializmi saqarTveloSi. Tb., `universali~, 2008, gv.430.
f. lomaSvili. saqarTvelos istoria 1801-2001. Tb., iveria, 2002, gv. 69.
Tavi ;9.
kulturuli revolucia
deraciaSi wera-kiTxva icoda 8 welze ufrosi adamianebis mxolod 41,7-ma. wera-
kiTxvis ucodinarobis daZlevis gareSe SeuZlebeli iyo samecniero-teqnikuri
ganviTareba da komunisturi ideologiis danergva.
wera-kiTxvis ucodinarobis daZleva rTul amocanad iqca. 1917-1927 wlebSi
wera-kiTxva 10 milionamde ufrosi asakis adamians aswavles. maT Soris ruseTis
federaciis teritoriaze — 5,5 milion adamians. axali ekonomikuri politikis
wlebSi uwignurobis daZleva sasurveli tempiT ver mimdinareobda. 1926 wlisaT-
vis wignierebis TvalsazrisiT evropis qveynebs Soris me-19 adgili ekava da Ca-
morCeboda iseT qveynebs, rogoricaa TurqeTi da portugalia.
1928 wels komkavSiris iniciativiT daiwyo e. w. `kulturuli laSqroba~, rom-
lis ZaliTac uwignurobis daZlevis amocanas Tavis Tavze sazogadoeba iRebda.
1930 wlisTvis kultarmielebis ricxvi 1 milions aRwevda, wera-kiTxvis skolebSi
ki dakavebuli iyo 10 milioni adamiani.
1930 wels SemoiRes sayovelTao dawyebiTi ganaTleba, rac axalgazrdobaSi
uwignurobis aRmofxvris garantias iZleoda. 1930-1933 wlebSi sabWoTa kavSiri
gadavida sayovelTao 4-wlian ganaTlebaze, 1933-1937 wlebSi aSenda 20 aTasze me-
ti skola, 1937 wlidan savaldebulo gaxda 7-wliani ganaTleba.
1939 wlis aRweris monacemebiT, wera-kiTxvis codnis donem 16-50 wlis mosax-
leobaSi 90-s miaRwia, wera-kiTxvis ucodinaroba ki sabolood daiZlia meore
msoflio omis Semdeg.
wera-kiTxvis ucodinarobis politikis
farglebSi Seiqmna erovnuli alfavitebi
sabWoTa kavSirSi Semavali rigi xalxebis-
Tvis. alfavitebi jer Seiqmna laTinuri an-
banis safuZvelze, Semdeg ki gadaiyvanes ru-
sul alfavitze — kirilicaze.
15.3. brZola `Zveli~ inteligenciis winaaRmdeg
16, inJinrebi — 12, politikuri moRvaweebi — 9, religiuri moRvaweebi — 2, studen-
tebi — 34.
1920-iani wlebis bolodan daiwyo burJuaziuli specialistebis gamodevnis
politika — gaxmaurda saCveneblad warmarTuli `akademiuri saqme~, `Saxtinis saq-
me~, `prompartiis saqme~ da sxva.
`Saxtinis saqme~ ± 1928 w. mais-ivnisSi `Cekam~ SeTiTxna sasamarTlo-politi-
kuri procesi. daapatimres sabWoTa kavSiris qvanaxSiris mrewvelobis 53 xel-
mZRvaneli da specialisti. maT brali edebodaT donbasSi mavneblobasa da sabo-
taJSi. eseni iyvnen revoluciamdeli, `Zveli~ inteligenciis warmomadgenlebi.
maT brali edebodaT aseve kontrrevoluciuri organizaciis Seqmnis mcdeloba-
Si. amis damadasturebeli aranairi sabuTi komunistebs ar gaaCndaT, garda `Tvi-
TaRiarebebisa~. Saxtinis saqme aseve miiCneva im mijnad, saidanac daiwyo ekonomi-
kaSi axali ekonomikuri politikidan `socialistur Setevaze~ gadasvla.
`akademiuri saqme~ daiwyo 1929 w. ianvarSi imis gamo, rom 42 axalarCeul aka-
demikoss Soris ar aRmoCnda 3 komunisti-kandidati. komunistur gazeTebSi (sxva
arc arsebobda) gamoCnda moTxovnebi akademiis reorganizaciis Taobaze, aseve,
rig akademikosebs brali dasdes `kontrrevoluciur warsulSi~. kampania Sewyda,
rodesac sami komunisti kandidati: a. deborini, n. lukini, v. friCe airCies akade-
mikosebad.
bolSevikebi mecnierebaTa akademias mtrul organizaciad miiCnevdnen. 1929
w. agvistoSi leningradSi mecnierebaTa akademiaSi `wmendis~ Casatareblad gaig-
zavna specialuri samTavrobo komisia. gaaTavisufles 128 Statis (960-idan) da
520 zeStatiani (830-idan) TanamSromeli. 1929 wlis dekembridan 1930 wlis dekem-
bramde `akademiuri saqmis~ farglebSi daapatimres 100-ze meti adamiani, ZiriTa-
dad istorikosebi da sxva humanitaruli specialobis warmomadgenlebi. `akademi-
uri saqme~ gadaexlarTa uSiSroebis mier paralelurad SeTiTxnil sxva saqmeebs.
am saqmis farglebSi represirebulTa reabilitacia 1967 wlamde gaWianurda.
1929 wlidan daiwyo mkacri kontrolis damyareba mecnierTa saqmianobaze.
opoziciuri ganwyobis Zvel specialistebs apatimrebdnen. samecniero muSaoba
unda daqvemdebareboda saxelmwifo dagegmvis interesebs.
`prompartiis saqme~ ± 1930 w. gazafxulze, maRaroebSi momxdari rigi ga-
ficvebis Semdeg, daapatimres inJinrebisa da samecniero-teqnikuri inteligenci-
is didi jgufi, maT bralad edebodaT iatakqveSa politikuri organizaciis `sam-
rewvelo partiis~ Seqmna. bolSevikuri braldebis Tanaxmad, am organizaciam 1925-
1930 wlebSi mravali ZirgamomTxreli aqti moawyo mrewvelobasa da transportze.
gamarTes ramdenime saCvenebeli procesi. sul daapatimres 2 aTasze meti adamiani.
1989 wels yvela braldebuli reabilitirebul iqna.
`prompartiis saqmiT~ bolSevikebi cdilobdnen disciplinis ganmtkicebas,
sagaficvo moZraobis Sewyvetas, Sromis nayofierebis amaRlebas.
15.4. `sabWoTa inteligenciis~ Seqmna
kavSiri. analogiurad Seiqmna kompozitorTa, arqiteqtorTa, mxatvarTa kavSire-
bi. represirebul iqna `ideologiurad ucxo~ daaxloebiT aTasi mwerali.
axali SemoqmedebiTi kavSirebis savaldebulo mxatvrul meTodad socia-
listuri realizmi gamocxadda, romlis safuZvlebic SeimuSava mweralTa kavSi-
ris xelmZRvanelma maqsim gorkim. 1930-ian wlebSi kulturis moRvaweebis winaSe
dasaxuli erT-erTi umTavresi amocana sinamdvilis Selamazeba da stalinis pi-
rovnebis kultis Seqmna iyo.
`axali inteligenciis~ formireba xdeboda mSromeli klasebidan (muSebi da
glexebi) gamosuli axalgazrdebidan. 1928 w. sabWoTa kavSirSi iyo 170 aTasi stu-
denti, 1940 wels ki — ukve 810 aTasi, maTgan 200 aTasze meti swavlobda teqnikur
umaRles saswavleblebSi. 170 aTasi studentidan, romelTac ganaTleba pirvel
xuTwledSi miiRes, 1940 wlisaTvis xelmZRvanel postebze 152 aTasi iyo, xolo me-
ore xuTwledSi umaRlesdamTavrebuli sainJinro-teqnikuri specialobis 370
aTasi studentidan 1940 wels xelmZRvaneli postebi ekava 266 aTas adamians.
15.5. istoriis stalinuri versiis damkvidreba
anaTemas bolSevikebi. `samxedro komunizmis~ dros eklesiis msaxurebs mtrul Za-
lad miiCnevdnen da mkacrad uswordebodnen.
1921 wels ruseTis rig regionebSi dawyebuli SimSiloba bolSevikebma gamoi-
yenes saeklesio qonebis CamosarTmevad, im motiviT, rom damSeulebisTvis daxma-
reba unda gaewiaT, Tumca am aqciis ZiriTadi mizani eklesiis Zlierebis Seryeva
iyo. 1922 wlidan gamodioda gazeTi `bezboJnik~ (`uRmerTo~).
axali ekonomikuri politikis periodSi antireligiurma saqmianobam Seda-
rebiT zomieri xasiaTi miiRo, magram 1927 wlidan stalinma antireligiuri saqmia-
noba pirdapir daukavSira Teorias, romlis Tanaxmadac, klasobrivi brZola sul
ufro mwvavdeboda socializmis mSeneblobasTan erTad. 1927-1928 wlebis xor-
blis damzadebis krizisis periodSi gaaqtiurda cdebi, religia daekavSirebinaT
kontrrevoluciasTan.
uRmerToTa kavSiris centraluri sabWos Tavmjdomare e. iaroslavski am-
tkicebda, rom eklesia im glexebis Tav-
Sesafaria, romelTac kolmeurneobaSi
Sesvla ar undaT. misive gancxadebiT,
yvela religiuri kultis msaxurTa sa-
erTo raodenoba sabWoTa kavSirSi mili-
on-naxevars Seadgenda da es iyo `para-
ziti~ qveynis sxeulze. antireligiuri
moZraobis aqtivistebisTvis cnebebi
`kontrrevolucioneri~ da `RvTismsa-
xuri~ sinonimebad iqca.
RmerTisadmi mimarTva miiCneoda `adamianis Rirsebis damcirebis amazrzen
suraTad~ da mouwodebdnen, rom mSromelebs salaparako leqsikidan amoeRoT re-
ligiasTan dakavSirebuli gamoTqmebi: `RvTis wylobiT~, `RmerTo Cemo~, `RmerTi
Cvensken~, `eSmakma dalaxvros~ da sxv.
1929 wlis TebervalSi sak. kp (b) centraluri komitetis mdivnis l. kaganovi-
Cis xelmoweriT saolqo komitetebs daegzavna centraluri komitetis werili,
romlis mixedviTac, religiasTan brZola gauTanabrda klasobriv-politikur
brZolas. bevri Tanamedrove mkvlevris azriT, swored am dokumentiT daiwyo ma-
sobrivi represiebi eklesiis msaxurTa winaaRmdeg, maTi dapatimreba da eklesie-
bis daxurva. aTasobiT saeklesio msaxuri daxvrites. komunistur propagandis-
tul literaturaSi amtkicebdnen, rom `religiebis warmomadgenlebi~ qmnidnen
iatakqveSa kontrrevoluciur organizaciebs, avrcelebdnen antisabWoTa fur-
clebs da masebis antisabWoTa gamosvlebis organizebas cdilobdnen. morwmuneTa
protesti eklesiebis daxurvis gamo miiCneoda antisabWoTa saqmianobad. aqtiu-
rad inergeboda marqsistuli ganaTlebis axali forma — e. w. `uRmerTo swavleba~.
eklesiis sawinaaRmdego propagandisTvis gamoiyo didi adamianuri da materialu-
ri resursebi, gaCndnen iseTi partiuli muSakebi, romlebic mxolod eklesiis wi-
naaRmdeg brZoliT iyvnen dakavebulni.
1914 wels ruseTSi iyo 75 aTasi moqmedi eklesia, 1939 wels darCa daaxloe-
biT 100. taZrebi gadaakeTes klubebad, sawyobebad, fabrikebad an, saerTod, daan-
gries.
Tavi ;9,.
1920-ian — 1930-ian wlebSi sabWoTa kavSiris sagareo politikaSi gamoiyofa
sami etapi:
etapi wlebi Sinaarsi
1-li etapi: saer- 1922-1933 wlebi sxva qveynebTan diplomatiuri da ekonomikuri ur-
TaSoriso urTi- TierTobebis damyareba. `aRiarebaTa talRa~. sab-
erTobebis Camo- WoTa sagareo politikis progermanuli orienta-
yalibeba cia, raTa dapirispirebodnen `mTavar potenciur
mowinaaRmdegeebs~ — inglissa da safrangeTs.
me-2 etapi: 1933-1939 wlebi antigermanuli mimarTuleba. sabWoTa sagareo po-
`pacifizmis era~ litika orientacias iRebs dasavlur demokrati-
ebze. koleqtiuri usafrTxoebis sistemis Seqmnis
mcdeloba (m. litvinovi). erTa ligaSi Sesvla.
me-3 etapi: 1939-1940 wlebi germaniasTan axali daaxloebis dawyeba. 1939 w. 23
saerTaSoriso agvisto — `ribentrop-molotovis~ Tavdausxme-
urTierTobebis lobis paqtis gaformeba.
krizisi
16.2. sabWoTa kavSiris adgili msoflio revoluciur procesSi
amave dros stalini cdilobda, kominterni gadaeqcia Tavisebur zecentra-
lizebul msoflio partiad, romelic masTan aTanxmebda Tavis politikas. es sxva
qveynebSi mniSvnelovnad asustebda komunisturi partiebis poziciebs.
1920-iani wlebis bolodan msoflioSi arsebul viTarebasa da sagareo poli-
tikaze did gavlenas axdenda msoflio ekonomikuri krizisi, romelmac gansakuT-
rebiT gamokveTili xasiaTi 1929-1933 wlebSi miiRo. mas mohyva samrewvelo warmo-
ebis mkveTri Semcireba kapitalistur qveynebSi: aSS-Si — 46-iT, germaniaSi —
40-iT, safrangeTSi — 31-iT, inglisSi — 16-iT.
msoflio ekonomikuri krizisis dawyeba sabWoTa kavSirsa da kominternSi Se-
afases rogorc msoflio proletaruli revoluciis moaxloebis mauwyebeli, mag-
ram kapitalizmma kidev erTxel aCvena Tavisi simtkice. krizisi daiZlia da es mox-
da mniSvnelovanwilad saxelmwifos CareviT ekonomikis sferoSi. krizisis daZle-
va gansxvavebul xasiaTs atarebda: liberalur-reformistul (aSS, inglisi), so-
cial-reformistul (skandinaviis qveynebi, Tavidan — safrangeTi) da totalita-
rul (germania, italia, iaponia) qveynebSi.
16.3. bolSevizmis gakveTili msofliosaTvis. faSizmisa da nacizmis Ca-
moyalibeba
nacional-socializmma da italiurma faSizmma komunistebisgan isesxes re-
voluciis idea, romelic uflebas iZleoda, gadaelaxaT moraluri akrZalvebi,
xolo socializmis idea saerTo iyo im drois totalitaruli ideologiebisaT-
vis. musolinsac da hitlersac moswondaT leninis magaliTi, rodesac arsebobda
erTiani ideologia, erTi partia da erTi beladi. maT unda damorCileboda yvela
Zalovani uwyeba da sainformacio saSualeba. amasTan, es reJimebi detalebSi gan-
sxvavdebodnen erTmaneTisgan; hitleri ebraelebis ganadgurebas isaxavda miznad,
musolini Tavidan ebraelebs ar erCoda da cdilobda terorisTvisac ar miemar-
Ta. musolini da hitleri Riad gamodiodnen demokratiis winaaRmdeg, stalins ki
moswonda demokratiuli dekoracia, rac adamianebs sicruesa da orpirobas aCvev-
da. hitleri da musolini mowinaaRmdegeebs, Tuki isini Cumad iyvnen da reJims ar
ebrZodnen, arafers erCodnen, stalini ki amas ar egueboda, damarcxebul da da-
morCilebul mowinaaRmdegeebs anadgurebda da yvelasgan moiTxovda aqtiur
mxardaWeras.
16.4. daZabulobis zrda dasavleTis qveynebsa da sabWoTa kavSirs Soris
bralad sdebdnen antibritanul propagandas indoeTSi, revoluciis mxardaWeras
CineTSi. CerCili moiTxovda diplomatiuri urTierTobebis gawyvetas sabWoTa
kavSirTan. pekinsa da londonSi sabWoTa warmomadgenlobebis Senobebs Tavs daes-
xa policia. Sedegad didma britaneTma gawyvita diplomatiuri urTierTobebi
sabWoTa kavSirTan (is aRdga mxolod ori wlis Semdeg). varSavis rkinigzis sad-
gurSi TeTrgvardielma mokla sabWoTa warmomadgeneli poloneTSi p. voikovi,
rodesac is xvdeboda inglisidan dabrunebul sabWoTa diplomatebs.
16.5. sabWoTa kavSiri SeiaraRebis zrdis winaaRmdeg
CineTis SeTanxmebas, romliTac rkinigzaze aRdga Zveli mdgomareoba, magram dip-
lomatiuri urTierTobebis srulmasStabiani aRdgena mxolod 1932 wels moxda.
iaponiis safrTxem sabWoTa kavSiri da CineTi aiZula, aRedginaT diplomatiuri
urTierTobebi.
Soreul aRmosavleTSi iaponiis saxiT warmoiSva omis gaCaRebis mZlavri ke-
ra. 1931 wels iaponiam daipyro manjuria da okupirebul manjuriaSi 1932 wlis 18
Tebervals gamoacxada `damoukidebeli~ saxelmwifos manjou-gos (`saxelmwifo
manjuria~) Seqmna (1932-1945). mas saTaveSi Cauyenes cinebis dinastiis ukanaskneli
warmomadgeneli pu i.
iaponiam uari Tqva, sabWoTa kavSirTan gaeformebina Tavdausxmelobis xel-
Sekruleba. manjuriis dapyrobiT iaponia pirdapir gavida sabWoTa kavSiris saz-
Rvarze, amave dros rkinigza aRmoCnda iaponelTa kontrolqveS moqceul teri-
toriaze. 1935 wels sabWoTa kavSiri iZulebuli gaxda, manjuriaze gamavali rki-
nigza mieyida manjou-gosTvis.
1930-ian wlebSi sabWoTa kavSiri cdilobda, monRoleTi rac SeiZleba mWid-
rod moeqcia Tavisi gavlenis qveS. 1931 wels monRoleTSi sabWoTa nimuSis mixed-
viT Catarda koleqtivizacia. amas 1932 wlis gazafxulze monRolTa ajanyeba moh-
yva. is sabWoTa armiam CaaxSo tankebisa da aviaciis gamoyenebiT. Tumca, 1930-iani
wlebis Suaxanebamde moskovis kontroli monRoleTze sruli ar iyo. 1937-1939
wlebSi sabWoTa mrCevlebi uSualod monawileobdnen monRoleTSi mimdinare masob-
riv represiebSi. magaliTad, mTlianad gaanadgures monRoleTis budisturi Temi.
1936 wlis martSi sabWoTa kavSirma monRoleTTan xeli moawera urTierTdax-
marebis xelSekrulebas, rac Semakavebeli faqtori unda yofiliyo iaponelebis-
Tvis.
16.7. sagareo vaWroba: zrdidan Semcirebisken
ri krizisis gamo, dasavleTis qveynebi dainteresebulni iyvnen sabWoTa kavSirTan
vaWrobiT.
aziis qveynebidan sabWoTa kavSiris msxvili savaWro partniorebi iyvnen Cine-
Ti da monRoleTi. monRoleTSi midioda eqsportze gatanili sabWoTa warmoebis
manqanebisa da mowyobilobebis didi wili.
sagareo vaWroba ara marto qveynebs Soris realuri urTierTobebis baro-
metria, aramed partniori qveynebis ekonomikis sarkec. sabWoTa kavSiris ekonomi-
kuri ganviTarebis dabali done ganapirobebda im saqonlis CamonaTvals, rasac yi-
dida da yidulobda es qveyana. sabWoTa eqsportSi manqanebsa da mowyobilobebs
umniSvnelo adgili ekava (1940 wels 2), ZiriTadi saeqsporto saqoneli iyo mar-
cvleuli, morebi da xis masala, bewveuli da navTobproduqtebi.
nedleulis gayidviT miRebuli valuta ZiriTadad gamoiyeneboda manqana-
mowyobilobebisa da liTonis nakeTobebis SesaZenad. sagareo vaWroba mniSvnelo-
vani saSualeba iyo qveynis industrializaciisTvis, magram 1930-iani wlebSi evro-
pis qveynebTan urTierTobis gauaresebas mohyva vaWrobis Semcirebac. Semcirda
sabWoTa kavSiris roli Sromis saerTaSoriso danawilebaSi. sabWoTa ekonomika
gadaiqca daxurul sistemad, romelic mowyvetili iyo danarCeni msofliosgan.
es uaryofiTad aisaxa sabWoeTis sameurneo ganviTarebaze.
16.8. nacistebis mosvla germaniis saTaveSi da sabWoTa kavSiris saga-
reo politikis Secvla
daibada ebraeli vaWris ojaxSi. namdvili saxeli da gvaria — meer-genox moiseis Ze valaxi.
sabWoTa kavSirma Tavi daaneba am organizaciis adrindel kritikas.
damkvidrda didi saxelmwifos statusiT. sabWoTa kavSirisTvis isic mniSvnelova-
ni iyo, rom erTa ligaSi miiRes moskovis pirobebis gaTvaliswinebiT: yvela dava,
maT Soris mefis ruseTis droindeli valebis Taobaze, mis sasargeblod gadawyda.
saerTaSoriso daZabulobis zrdam dRis wesrigSi daayena koleqtiuri usaf-
rTxoebis sistemis Seqmnisa da agresiis Tavidan acilebis sakiTxi. 1933 wlis da-
sawyisSi sabWoTa kavSiri gamovida Tavdamsxmeli mxaris (agresoris) gansaz-
Rvris konvenciiT. masSi aRniSnuli iyo, rom agresia aris sxva qveynis teritori-
aze SeWra omis gamocxadebiT an mis gareSe, agreTve sxva qveynebis teritoriis da-
bombva, Tavdasxma sazRvao gemebze, navsadgurebis blokada. msoflios wamyvani
qveynebi civad Sexvdnen sabWoTa proeqts, magram rumineTma, iugoslaviam, Cexos-
lovakiam, poloneTma, estoneTma, latviam, litvam, TurqeTma, iranma, avRaneTma,
mogvianebiT ki fineTma xeli moaweres sabWoTa kavSirTan am dokuments.
1934 wels sabWoTa kavSirma winadadeba wamoayena, SeeqmnaT `aRmosavleTis
paqti~, romelSic Sevidodnen sabWoTa kavSiri, poloneTi, germania, Cexoslovakia,
fineTi, litva, latvia da estoneTi. paqts misi monawile qveyana agresorisgan un-
da daecva. 1934 wlis seqtemberSi paqtSi monawileobaze uari Tqva germaniam, Sem-
deg ki — poloneTma.
1935 wlis maisSi sabWoTa kavSirsa da safrangeTs Soris daido SeTanxmeba
urTierTdaxmarebis Sesaxeb agresoris Tavdasxmis SemTxvevaSi. sinamdvileSi aRe-
buli ormxrivi valdebulebani naklebad efeqturi iyo, radganac xelSekrulebas
ar erToda raime samxedro SeTanxmeba.
safrangeTis Semdeg sabWoTa kavSirma urTierTdaxmarebis xelSekruleba Ce-
xoslovakiasTanac gaaforma, magram safrangeTis moTxovniT CexoslovakiasTan
xelSekrulebaSi Setanil iqna piroba: sabWoTa kavSiri im SemTxvevaSi daexmarebo-
da Cexoslovakias, Tuki aseTive daxmarebas aRmouCenda safrangeTi. am punqtma da
Cexoslovakiis mTavrobis gaubedaobam gaaadvila hitleris agresia.
1935 wels sabWoTa kavSirma dagmo germaniaSi sayovelTao samxedro valde-
bulebis SemoReba da italiis Tavdasxma eTiopiaze.
1936 wlis 7 marts germania gamovida 1925 wlis lokarnos SeTanxmebidan, ro-
melic mas aiZulebda daecva versalis zavis pirobebi rainis olqis demilitari-
zaciis Sesaxeb da iq jari Seiyvana. demilitarizebul rainis zonaSi germaniis ja-
rebis Seyvanis Semdeg sabWoTa kavSirma erTa ligas SesTavaza, koleqtiuri zomebi
mieRoT saerTaSoriso valdebulebaTa darRvevis aRsakveTad, magram es mowodeba
uSedegod darCa.
1936 wlis seqtemberSi niunbergSi Sedga nacisturi partiis yriloba, ro-
melmac wamoayena omisTvis momzadebis 4-wliani gegma da germaniis mzaoba, ebrZo-
la `sasicocxlo sivrcisTvis~. 1937 wlis 30 ianvars hitlerma ganacxada, rom
germania gamodioda versalis xelSekrulebidan.
16.9. Semobruneba politikuri realobisken. kominternis 9,, kongresi
1933 wlamde stalini Tvlida, rom kominterns, pirvel rigSi, unda uzrunve-
leyo sabWoTa kavSiris Sidapolitikuri kursis saerTaSoriso mxardaWera. sta-
linis meTodebs yvelaze mwvaved evropeli social-demokratebi akritikebdnen.
samagierod, stalinis mier isini komunistebis mTavar mtrebad da faSizmis xel-
Semwyobebad iyvnen gamocxadebuli. aseTma poziciam gamoiwvia antifaSisturi Za-
lebis gaTiSva da gauadvila nacistebs germaniaSi xelisuflebis saTaveSi mosvla.
1933 wels, sabWoTa kavSiris sagareo-politikuri kursis SecvlasTan erTad,
Seicvala kominternis poziciac. gadasinjes wina wlebSi damkvidrebuli rigi
araswori debulebebi. axali strategiuli xazis SemuSavebas saTaveSi Caudga g.
dimitrovi. axali taqtika daamtkica kominternis 9,, kongresma, romelic 1935
wlis ivlis-agvistoSi moskovSi Catarda. sabWoTa kavSirSi mkveTrad Semcirda
ritorika msoflio proletaruli revoluciis Sesaxeb.
komunistebis mTavar amocanad gamocxadda erTiani antifaSisturi frontis
Seqmna msoflio omis Tavidan asacileblad. komunistebi unda gamosuliyvnen Ta-
namSromlobis organizatorebad yvela ZalasTan — social-demokratebidan daw-
yebuli liberalebiT damTavrebuli. antifaSisturi frontis Seqmna da farTo
antisaomari aqciebi mWidrod ukavSirdeboda sabWoTa kavSiris usafrTxoebas.
kongresma aRniSna, rom sabWoTa kavSirze Tavdasxmis SemTxvevaSi komunistebi mo-
uwodeben mSromelebs, `yvela saSualebiT da nebismier fasad xeli Seuwyon wiTe-
li armiis gamarjvebas imperialistebis armiebze~.
kominternis meSvide kongresis gadawyvetilebebma muSaTa erTiani frontisa
da farTo saxalxo frontis Seqmnis Taobaze SesaZlebeli gaxada faSizmis SeCereba
safrangeTSi. pirvel rigSi iqna wamoweuli saerTo-demokratiuli, humanitaruli,
mSvidobis SenarCunebis amocanebi. kongresma meti damoukidebloba mianiWa kompar-
tiebs, magram misi realizeba ver moxerxda. kominternis axali taqtikis praqtikaSi
gamoyenebis pirveli mcdeloba 1936 wels espaneTSi iyo, sadac generali franko fa-
Sistur amboxebas Caudga saTaveSi respublikuri mTavrobis winaaRmdeg.
16.10. omi espaneTSi da sabWoTa kavSiri
rom mxars uWerda espaneTis respublikelebs. espaneTSi gaigzavna sabWoTa samxed-
ro teqnika, daaxloebiT 3,5 aTasi `moxalise~, maT Soris 700-ze meti samxedro
mrCeveli (maTgan 230 daiRupa), aseve iaraRi da sabrZolo masala.
kominternma komunisturi partiebis meSveobiT mraval qveyanaSi gaSala kam-
pania, moxaliseebs mouwoda, Cabmuliyvnen `faSizmis winaaRmdeg brZolaSi~. espa-
neTSi respublikelebis mxareze ibrZodnen internacionaluri brigadebi — 50
aTasze meti moxalise msoflios 64 qveynidan. aRsaniSnavia, rom daaxloebiT 1,5
aTasi moxalise frankistebis mxarezec ibrZoda, ZiriTadad kaTolikeebi, romle-
bic respublikelTa mier eklesiaze Zaladobam aRaSfoTa.
respublikelTa politikuri speqtri Zalzed Wreli iyo, magrm stalini mTe-
li omis manZilze cdilobda uzrunveleyo komunistebis hegemonia memarcxenee-
bis Wrel koaliciaSi. iyenebdnen SantaJs da mkvlelobebsac. magaliTad `gaqra~
interbrigadebis xelmZRvaneli, madridis dacvis gmiri generali kleberi, rome-
lic udidesi popularobiT sargeblobda respublikelTa Soris. sabWoTa uSiSro-
eba wmendas atarebda espaneTSic — rodesac 1937 wels sabWoTa armiis zeda eSelo-
nebSi represiebi ganxorcielda, espaneTSic gaanadgures is samxedroebi, romleb-
Tanac represirebulebi megobrobdnen.
rodesac kataloniel muSebSi gaZlierda antistalinuri ganwyoba, sabWoTa
uSiSroebam stalinis miTiTebiT daiwyo sxvadasxva politikuri fraqciis erTma-
neTTan dapirispireba. komunistebis liderma diasma moiTxova stalinis mowina-
aRmdege yvela dajgufebis CaxSoba, presasa da radiosadgurebze kontrolis dam-
yareba. moskovi cdilobda, stalinuri meTodebiT espaneTSic aeSenebina totali-
taruli saxelmwifo, es ki mxolod arTulebda respublikelebis mdgomareobas —
komunistebma hegemonias ver miaRwies, saxalxo fronti ki daiSala.
espaneTSi 1936 wlis meore naxevridan upiratesoba frankistebis mxareze ga-
davida. franko 10 wlis ganmavlobaSi marokoSi ebrZoda rifebis toms, orive mxa-
re sisastikiT gamoirCeoda da afrikuli omis wesebi espaneTSi gadmoitana, umow-
yalod xocavda komunistebs. 1938 wlis martSi meamboxeebma gaarRvies aragonis
fronti da gavidnen xmelTaSua zRvaze, amiT orad gaxliCes respublikelTa xelT
arsebuli teritoria. 1939 wlis 28 marts daeca madridi. espaneTSi damTavrda sa-
moqalaqo omi, romelSic daaxloebiT 1 milioni adamiani daiRupa.
espaneTSi faSisturi diqtatura damyarda. saxelmwifos meTauri franko
gaxda, romelic 1939 wlis 27 marts SeuerTda `antikominternul paqts~, magram
franko ar apirebda hitleris morCil satelitad gadaqcevas da saidumlo kon-
taqtebs eZebda amerikelebTan da ingliselebTan. 1940 wlis Semodgomaze franko
pireneebSi hitlers Sexvda, romlis Semdegac Tavis axlobel pirebs uTxra: `am
adamianTan laparaki igivea, rac jansaRi kbilis amogleja~.
1939 wlis ianvarSi, rodesac cxadi gaxda respublikelebis damarcxeba, sta-
linma Sewyvita daxmarebis gaweva. espaneTis oqros maragi (600 tona oqro) sabWoTa
kavSirma waiRo daxmarebis gawevis sanacvlod. sabWoTa kavSirma SeinarCuna aseve
agenturis qseli evropisa da amerikis qveynebSi, romelic Seqmnes respublikelTa
mxareze moxaliseTa misazidad.
espaneTis ambebma TvalsaCinod aCvena, rom aucilebeli iyo faSizmis winaaR-
mdeg sabrZolvelad ZalTa gaerTianeba, magram demokratiuli saxelmwifoebi jer
am mxriv sagulisxmoa italieli primo jibelis bedi. 1921 wels axalgazrda italieli sabWoTa
kavSirSi gaeqca musolinis reJims, gaxda mfrinavi-gamomcdeli. 1936 wels italieli komunistebis
lideris palmiro toliatis (1893-1964) rekomendaciiT Cavida espaneTSi respublikelTa mxareze
saomrad. is pirveli ucxoeli iyo, romelic sabWoTa kavSiris gmiri gaxda (ordeni 116).
madridisTvis brZolaSi misi bombdamSeni Camoagdes, ori kviris Semdeg ki frankistebma madridSi
paraSutiT Caagdes yuTi, romelSic jibelis danawevrebuli sxeuli iyo moTavsebuli.
1939 wlis 27 Tebervals didma britaneTma da safrangeTma de-iure cnes frankos reJimi.
kidev fiqrobdnen, romeli reJimi ufro saxifaTo iyo demokratiisaTvis — faSis-
turi Tu komunisturi.
16.11. mdgomareoba Soreul aRmosavleTSi (1937-1939)
Sekruleba urTierTdaxmarebis Sesaxeb. sabWoTa kavSirma jarebi Seiyvana monRo-
leTSi. sabWoTa nawilebma (80 aTasze meti jariskaci da 880 erTeuli javSanteqni-
ka) sastikad daamarcxes iaponelebi. operacia dagegma me-2 rangis komandarmma g.
Sternma, romelsac jer sabWoTa kavSiris gmiroba mianiWes, Semdeg ki daxvrites.
xalxin-golTan gamarjvebis dideba mTlianad g.Jukovs ergo, romelic monRo-
leTSi myof sabWoTa jarebs sardlobda.
iaponiis mTavroba iZulebuli gaxda, moskovSi xeli moewera SeTanxmebis-
Tvis, romlis Tanaxmadac, 1939 wlis 16 seqtembridan wydeboda yovelgvari saoma-
ri moqmedebebi. Soreul aRmosavleTSi saomari moqmedebebis Semdgomi eskalaciis
safrTxe ganeitralda.
sabWoTa kavSiris germaniasTan daaxloebam garkveuli uTanxmoeba warmoSva
germania-iaponiis urTierTobebSi da sabWoTa kavSirisTvis moxsna or frontze
omis safrTxe. iaponiam Tavi Seikava `antikominternul paqtSi~ monawileobis gaR-
rmavebaze, 1939 wlis 28 agvistos ki gadadga k. xiranumis samTavrobo kabineti, ro-
melic mxars uWerda germaniasTan erTad sabWoTa kavSirTan oms.
16.12. miunhenis SeTanxmeba
1938 wlis maisis Sua ricxvebidan germaniam jarebis Tavmoyra daiwyo Cexos-
lovakiis sazRvarze. sabWoTa xelmZRvaneloba mzad iyo, daxmareba gaewia Cexos-
lovakiisTvis im pirobiT, rom praRas Tavad unda eTxova amis Taobaze. magram Ce-
xoslovakiaSi jer kidev dasavleTeli mokavSireebis daxmarebis imedi hqondaT.
seqtemberSi, rodesac situacia ukiduresad daiZaba, inglisisa da safrange-
Tis xelmZRvanelebi miunhenSi Cavidnen germaniasa da italiasTan mosalaparakeb-
lad, iq ar miiwvies arc Cexoslovakia da arc sabWoTa kavSiri. miuxedavad amisa,
sabWoTa kavSiri mzad iyo, daxmareba gaewia CexoslovakiisTvis, Tuki amas Cexos-
lovakiis mTavroba oficialurad moiTxovda, Tumca ase ar moxda.
miunhenis SeTanxmebam 1938 wlis 28 seqtembers Cexoslovakias Camoacila su-
detis olqi, romelic ZiriTadad germanelebiT iyo dasaxlebuli — Cexoslovaki-
is teritoriis daaxloebiT 20. iq cxovrobda qveynis mosaxleobis meoTxedi da
mdebareobda mZime mrewvelobis daaxloebiT naxevari. 1939 wlis martSi Cexoslo-
vakiis imdroindeli prezidentis e. gaxis `TanxmobiT~ germaniam mTlianad daikava
Cexoslovakia.
koleqtiuri usafrTxoebis sistemis Seqmna ver moxerxda. 1938 wlis seqtem-
berSi gaformda inglis-germaniis da 1938 wlis dekemberSi safrangeT-germaniis
deklaraciebi. deklaraciebSi naTqvami iyo, rom mxareebi eswrafvian, `arasodes
meti aRar iomon erTmaneTis winaaRmdeg~ da yvela sakiTxi gadaeWraT molaparake-
bebis gziT.
miunhenis SeTanxmebas xeli moaweres didi britaneTisa da safrangeTis (Cemberleni da daladie)
liderebma da faSistma diqtatorebma (hitleri da musolini).
Cexoslovakiis mosaxleoba iyo 7,5 milioni Cexi, 2,5 milioni slovaki da 3,5 milioni germaneli.
16.13. sabWoTa kavSiris mzadeba `ukanaskneli omisTvis~.
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ ɏɏ ɜɟɤ. Ɍɨɦ ,,. ɉɨɞ ɪɟɞ. Ⱥ.Ȼ.Ɂɭɛɨɜɚ. Ɇ., 2016, ɫɬɪ.319.
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ ɏɏ ɜɟɤ. Ɍɨɦ ,,. ɉɨɞ ɪɟɞ. Ⱥ.Ȼ.Ɂɭɛɨɜɚ,Ɇ., 2016, ɫɬɪ.320-321.
sabWoTa propaganda gamudmebiT xazs usvamda wiTeli
armiis mravalricxovnebas da Zalas, Tumca brZolebma
xasanis tbasTan (1938) da fineTTan omma (1939-1940) aC-
vena, rom wiTeli armiis sabrZolo momzadeba dabali
iyo. armiis piradi Semadgenlobis momzadebis xarisxi
Camouvardeboda mis SeiaraRebas.
nawili meeqvse
sabWoTa totalitaruli politikuri sistemis
saboloo gaformeba
Tavi ;9,,.
1930-ian wlebSi sabWoTa sazogadoebis Ziri-
Tadi damaxasiaTebeli niSnebi iyo:
9 saxelmwifo sakuTrebis monopolia;
9 direqtiuli centralizebuli dagegmva;
9 cxovrebis yvela sferos saxelmwifos xelSi
moqceva;
9 xelisuflebis mkacri vertikali qarizmatu-
li lideriT saTaveSi. partiul-saxelmwifo-
ebrivi elitis diqtatura;
9 represiebi da araekonomikuri iZuleba;
9 sazogadoebrivi azris miTologizeba da da-
savleTis gamocdilebis uaryofa;
9 daxuruli qveyana. avtarkiisken swrafva;
9 moqalaqeTa uflebebisa da kanonierebis ma-
sobrivi darRveva.
sabWoTa kavSirSi `mobilizaciuri tipis~ politikuri sistemis formirebas
winaaRmdegobrivi Sedegebi hqonda. erTi mxriv, moxerxda industriuli bazis Seq-
mna, romlis gareSec Semdgom ver SeZlebdnen germaniis samxedro manqanis gamkla-
vebas. meore mxriv, politikuri sistemis am modelis fasi sazogadoebisTvis saSi-
neli iyo: masStaburi politikuri represiebi, gansxvavebuli azris devna, adamia-
nis uflebebis masobrivi darRveva.
17.2. komunisturi partiis roli saxelmwifos cxovrebaSi
umaRlesi xelmZRvaneli. esaa Cveni partiis generaliteti. Semdeg modis 30-40
aTasi saSualo rgolis xelmZRvaneli, esaa Cveni partiis oficroba. Semdeg modis
daaxloebiT 100-150 aTasi partiis umcrosi sameTauro Semadgenloba. realuri
xelisufleba am gasamxedroebul partiul meqanizmSi ekuTvnoda `marSlebs~ — po-
litbiuros wevrebis patara jgufs. magram isinic ar wyvetdnen yvelafers. sabo-
loo gadawyvetilebis ufleba mxolod erT adamians ekuTvnoda — stalins.
1927 wlis dekemberSi komunisturi partiis ;9 yrilobaze ukanasknelad ga-
movidnen delegatebs Soris jer kidev darCenili opozicionerebi. yrilobis win
gaimarTa `saerTo-partiuli diskusia~, sadac opoziciisTvis mxardaWera gabeda
mxolod 4 aTasma partiis wevrma, maSin rodesac centraluri komitetis xazs mxa-
ri dauWira 724 aTasma. yrilobis win brZolaze uari Tqves kamenevma da zinovievma.
isini ufrTxodnen partiidan garicxvas. partiis ;9 yrilobaze stalingradidan
stalins gaugzavnes rkinis cocxi, opozicia rom `gaexveta~, cocxi stalins ri-
kovma gadasca. 1930 wels ;9, yrilobaze ukve aRar iyo aRarcerTi opozicioneri
delegati.
1930-iani wlebis bolos sak. kp(b) sabolood dakarga demokratizmis yovel-
gvari nasaxi. araTu partiis rigiTi wevrebi, aramed centraluri komitetis wev-
rebis umravlesobac ki Camocilebuli iyo partiuli politikis SemuSavebas, rac
politbiurosa da partiuli aparatis saqme gaxda.
erTpartiuli politikuri sistemis modeli gamomdina-
reobda leninizmis ideologiidan. lenini da misi mimdevre-
bi miiCnevdnen, rom mxolod bolSevikebi gamoxatavdnen mu-
SaTa klasis interesebs da icodnen, Tu ra sazogadoeba da
rogor unda aeSenebinaT. igulisxmeboda, rom sxva partiebi
SeiZleba gamosuliyvnen mxolod droebiTi politikuri Ta-
namgzavrebis rolSi. socialisturi sazogadoeba ki, radga-
nac socialurad erTgvarovnad warmodgeboda, mxolod erT
partias saWiroebda da gamodioda, rom saxelmwifos `kvdo-
mamde~, rac komunizmis dros moxdeboda, saWiro iqneboda
mxolod erTi partia — bolSevikebis.
formula `stalini — esaa lenini dRes~ pirvelad gamoiyena frangma mweral-
ma anri barbiusma (1873-1935), romelmac stalinze 350-gverdiani wigni dawera.
aranairi ucxouri gazeTebi da Jurnalebi 1930-iani wlebis sabWoTa kavSirSi
ar Semodioda, mxolod maRali rangis partiul funqcionerebs egzavnebodaT
`ucxouri informaciis biuleteni~, romelSic ucxour presaSi gamoqveynebuli
statiebis Targmanebi Sedioda. biuleteni gasaidumloebuli iyo. es biuleteni
maRali rangis funqcionerebTan specialur kuriers mihqonda da axali biulete-
nis miRebisas kuriers Zvels ubrunebdnen. biuletenis dakargvis SemTxvevaSi ma-
Rali Tanamdebobis pirsac ki apatimrebdnen. sabWoTa propaganda rigiT moqalaqe-
ebs arwmunebda, rom dasavleTSi adamianebi maTTan SedarebiT Zalian cudad cxov-
robdnen.
gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeboda masobrivi informaciis saSualebe-
bis kontrols, romelTa meSveobiTac xorcieldeboda oficialuri Sexedulebe-
bis gavrceleba da maTi ganmarteba. gansxvavebuli ideuri Sexedulebebis arsebo-
ba da qveynis SigniT an qveynis garedan gavrceleba SeuZlebeli gaxda.
inteligenciis saqmianobaze ideologiur kon-
trols, partiul organoebTan erTad, axorcieleb-
dnen SemoqmedebiTi kavSirebi. 1932 wels sak. kp(b) cen-
tralurma komitetma miiRo dadgenileba `literatu-
rul-mxatvruli organizaciebis gardaqmnis Sesaxeb~.
gadawyda, rom `yvela mwerali, romelic mxars uWerda
sabWoTa xelisuflebis platformas,~ sabWoTa mwe-
ralTa erTian kavSirSi unda gaerTianebuliyo da ase-
Tive kavSirebi Seqmniliyo xelovnebis sxva saxeebis-
Tvisac.
1934 wlis agvistoSi Catarda sabWoTa mweralTa pirveli sakavSiro yriloba.
airCies gamgeoba maqsim gorkiT (1868-1936) saTaveSi. aseve Seiqmna mxatvrebis, kom-
pozitorebis, kinematografistebis, arqiteqtorebis SemoqmedebiTi kavSirebi.
mxardaWeris sanacvlod xelisufleba maT garkveul materialur keTildReobasa
da privilegiebs (SemoqmedebiTi saxlebi, saxelosnoebi, sacxovrebeli binebi da a.
S.) aZlevda. partiuli xazidan `gadaxrilebs~ ricxavdnen kavSirebidan, arTmev-
dnen materialur sargebels, gamoqveynebis, gamofenebis mowyobis SesaZleblobas
da a.S. maT an pirdapir sdevnidnen, an sainformacio blokadaSi aqcevdnen. bevri
maTgani daapatimres da represiebis msxverpli gaxda.
SemoqmedebiTi kavSirebis garda, sxva oficialur masobriv organizaciebSi
gaerTianebuli iyo mosaxleobis yvela sxva kategoria. masobrivi organizaciebis
roli mdgomareobda partiuli miTiTebebis adaptirebaSi mosaxleobis im katego-
riebisTvis, romlebic am organizaciebSi iyvnen gaerTiane-
buli.
sawarmoTa TanamSromlebi gaerTianebuli iyvnen prof-
kavSirebSi, romlebic partiuli kontrolis qveS iyo moqce-
uli.
axalgazrdebi 14 wlis asakidan gaerTianebuli iyvnen
erTian organizaciaSi — axalgazrdobis sakavSiro leninur
komunistur kavSirSi (ȼɅɄɋɆ), romelic partiis rezervad
da TanaSemwed iTvleboda. umcrosi asakis moswavleebi Tavi-
dan Sediodnen oqtombrelebis, Semdeg ki — pionerTa organi-
zaciaSi.
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ. ;; ɜɟɤ. ɉɨɞ ɪɟɞɚɤɰɢɟɣ Ⱥ.Ȼ.Ɂɭɛɨɜɚ. ɬɨɦ ,, ,Ɇɨɫɤɜɚ, 2016, ɫ.235.
komkavSirs 1924 wels mieniWa leninis saxeli, 1926 wels ki mis saxelwodebaSi
gaCnda sityva `sakavSiro~. komkavSiri aqtiurad monawileobda industrializaci-
aSi, koleqtivizaciasa da kulturuli revoluciis ganxorcielebaSi.
pionerTa organizacia 1922 wels Seiqmna da Tavidan spartakis saxelobis
iyo, 1924 wels ki leninis saxelobis gaxda. 1930-ian wlebSi pionerebisTvis sanimu-
Sod iyo miCneuli pavlik morozovi.
masobrivi gaerTianebebi Seiqmna racionalizatorebisTvis, gamomgoneble-
bisTvis, qalebisTvis, fizkulturelebisTvis da a.S.
17.4. stalinis pirovnebis kultis formireba
i. abaSiZe. zarebi ocdaaTiani wlebidan. Tb., `inteleqti~, 2003, gv.57.
mteri...~. represirebuli iyvnen a. enuqiZe, m. oraxelaSvili, m. toroSeliZe, b. mdi-
vani, b. bibineiSvili...
stalinis rogorc `meore beladis~ biografias ewinaaRmde-
geboda arsebuli naSromebi partiis istoriaze.
es naSromebi beriam gamoacxada `falsifikaciad~. falsifi-
kaciis mizezebi:
a gandidebis survili (a. enuqiZe);
b warsulSi daSvebuli Secdomebis damalvis survili (f. ma-
xaraZe).
1939 wels stalinis dabadebidan me-60 wlisTavTan dakav-
SirebiT gamoica stalinis `mokle biografia~, romlis mocu-
lobac 243 gverdi iyo. wignis saboloo redaqcia stalinma gaa-
keTa. Seamowma yoveli sityva, waSala rigi adgilebi, Caamata sasurveli Strixebi.
1947 wels stalinis biografia meored gamoica SesworebebiT da damatebebiT. mis
redaqtirebasac stalini piradad axdenda da avtorTa koleqtivic araerTxel ga-
moiZaxa Tavis kabinetSi. stalinis mokle biografia ramdenjerme gamoica da saer-
To tiraJma 13 milion egzemplars gadaaWarba.
stalinis Canafiqris Tanaxmad, misi biografia, `sak. kp(b) istoriis~ mokle
kursTan erTad, gankuTvnili iyo moswavleebisa da studentebisTvis yvela saxis
saswavlo dawesebulebebSi, aseve partiuli da komkavSiruli swavlebisaTvis.
SeiZleba gamoiyos pirovnebis kultis formirebis mizezebi:
x totalitaruli sistemis funqcionirebis ideologiuri uzrunvel-
yofis moTxovnileba;
x masebis kulturis dabali done, romelTac daajeres beladis sidiade
da uSecdomoba;
x stalinis piradi Tvisebebi.
stalins uwodebdnen dids, brZens, oqtombris genialur organizators, wi-
Teli armiis Semqmnels, gamoCenil sardals, leninuri `generaluri xazis~ dam-
cvels, msoflio proletariatis belads, xuTwledis did strategs, `sabWoTa bav-
Svebis saukeTeso megobars~. stalinis moxsenieba romelime epiTetis gareSe faq-
tobrivad akrZaluli iyo. yvelas gadaaWarba yazaxma saxalxo poetma jambulma,
romelic imave `pravdaSi~ ambobda: `stalini — okeaneze Rrmaa, himalaebze maRa-
lia, mzeze kaSkaSaa. is samyaros maswavlebelia~.
stalins uwodebdnen:
9 oqtombris genialuri organizatori;
9 wiTeli armiis Semqmneli;
9 yvela drois udidesi mxedarTmTavari;
9 msoflio proletariatis beladi;
9 mama, maswavlebeli, megobari;
9 `xalxebis mama~;
9 didi beladi da maswavlebeli;
9 brZeni beladi;
9 xuTwledis didi strategi;
9 genialuri mecnieri;
ɂɨɫɢɮ ȼɢɫɫɚɪɢɨɧɨɜɢɱ ɋɬɚɥɢɧ. Ʉɪɚɬɤɚɹ ɛɢɨɝɪɚɮɢɹ. ȼɬɨɪɨɟ ɢɡɞɚɧɢɟ, ɢɫɩɪɚɜɥɟɧɧɨɟ ɢ ɞɨɩɨɥɧɟɧɧɨɟ. ɋɨɫɬɚɜɢɬɟɥɢ:
Ⱥɥɟɤɫɚɧɞɪɨɜ Ƚ.Ɏ., Ƚɚɥɚɤɬɢɨɧɨɜ Ɇ.Ɋ., Ʉɪɭɠɤɨɜ ȼ.ɋ., Ɇɢɬɢɧ Ɇ.Ȼ., Ɇɨɱɚɥɨɜ ȼ.Ⱦ., ɉɨɫɩɟɥɨɜ ɉ.ɇ. Ɇ., 1947, 1953. 244
ɫ.: ɢɥ.
ɂ.ȼ. ɋɬɚɥɢɧ ɫɚɦ ɨ ɫɟɛɟ. Ɋɟɞɚɤɰɢɨɧɧɚɹ ɩɪɚɜɤɚ ɫɨɛɫɬɜɟɧɧɨɣ ɛɢɨɝɪɚɮɢɢɂɡɜɟɫɬɢɹ ɐɄ Ʉɉɋɋ. 1990. ʋ 9.
`sabWoTa bavSvebis saukeTeso megobari~ da sxv.
stalinis saxeli ewoda qalaqebs, quCebs, Teatrebs, qarxnebs, kolmeurneo-
bebs. stalinis saxeldarqmeuli qalaqebidan yvelaze mniSvnelovnad SeiZleba mi-
viCnioT caricinisTvis 1925 wels stalingradis (1961 wels volgogradi ewoda) da
tajikeTis dedaqalaq duSanbesTvis 1929 wels stalinabadis darqmeva (1961 wli-
dan isev duSanbe ewoda). saqarTveloSi 1934 wels cxinvals staliniri daerqva
(1961 wlidan isev cxinvali). 1937-1938 wlebSi winadadebebs ayenebdnen, rom mos-
kovisaTvis stalinodari ewodebinaT.
1936 wlis 1 ianvars gazeT `izvestiaSi~ gamoqveynda pirveli ori leqsi, sa-
dac stalini iyo gandidebuli. leqsebis avtori b. pasternaki iyo. stalini mxat-
vrul literaturaSic erT-erT mTavar Temad iqca. stalinze leqsebi gaCnda sab-
WoTa kavSirSi Semavali yvela xalxis folklorSi.
sabWoTa alpinistebi 1933 wels avidnen pamirSi sabWoTa kavSiris umaRles
mwvervalze (7495 metri simaRlis) da mas stalinis piki uwodes, 7134 metri simaR-
lis mwvervals leninis piki ewoda, romelzedac sabWoTa alpinistebi 1934 wels
avidnen. marqsis saxelobis mwvervali 6726 metri simaRlis iyo.
1930 wels aSenda leninis qvis mavzoleumi cnobili sabWoTa arqiteqtoris
SCusevis proeqtiT. safuZveli eyreba `leninianas~ mxatvrobaSi, skulpturasa da
kinematografSi. leninisa da stalinis qandakebebi da biustebi savaldebulo iyo
nebismier qalaqSi, dasaxlebaSi, samxedro nawilSi, qarxanasa da kolmeurneobaSi.
Zeglebs da biustebs Cveulebriv SabloniT akeTebdnen. Tumca iyo `TviTSemoqme-
debac~ (magaliTad, ulan-udeSi maRal boZze aRmarTuli iyo leninis didi Savi
Tavi buriatebisTvis damaxasiaTebeli saxis nakvTebiT). mogvianebiT beladebis
gamosaxva SeiZleboda mxolod `zemodan~ damtkicebuli nimuSebis mixedviT.
mliqvneloba da gandideba, stalinTan erTad, male gavrcelda sxva Tanamde-
bobis pirebze. magaliTad, ganadidebdnen mixeil kalinins, viaCeslav molotovs,
Jdanovs, lavrenti berias, romelic amierkavkasiis federaciis xelmZRvaneli iyo
1930-iani wlebis pirvel naxevarSi. Tumca romelime `regionuli beladi~ SeiZleba
represiis msxverpli gamxdariyo da maSin misi saxeli daviwyebas eZleoda.
1927 wels, rodesac cvlidnen 1922 wels gacemul partiul bileTebs, gadaw-
yvites, rom 1 1 partiuli bileTi samudamod da-
fiqsirebuliyo gardacvlili beladis, — v. leni-
nis saxelze. 1927 wlis 16 marts lenins gamouweres
partiuli bileTi 1 0000001. 1927 wels stalinma
pirvelad miiRo partiuli bileTi 1 2. stalinis
sicocxleSi partbileTebi 1936 wels gamocvales
da maSinac 1 2 bileTi gadaeca. 1973 wels partiuli
bileTebis me-7 da ukanaskneli gamocvlis dros 12
partiuli bileTi l. breJnevs gadaeca.
stalinis deda
1936 wels moinaxula. ekaterine gelaZe 1937 wlis 4 ivniss 79 wlis asakSi gardaic-
vala.
stalini dedis dakrZalvaze ar Camosula mouclelobis gamo. am dros mimdi-
nareobda wiTeli armiis wmenda, gamovlenili iyo viTomda `antisabWoTa trockis-
tuli samxedro organizacia~, rasac mravali maRali rangis samxedro Seewira.
stalinis dedis gardacvaleba mxolod saqarTvelos mosaxleobisaTvis gaxda
cnobili, sxva respublikebSi arc uTqvamT raime amasTan dakavSirebiT. arc sta-
lins miuRia oficialuri misamZimrebebi.
stalins arc raime gankarguleba gaucia dedis dakrZalvasTan dakavSirebiT.
stalinis dedis dakrZalvas lavrenti beria xelmZRvanelobda da gadawyvita misi
dakrZalva mTawmindis panTeonSi, sadac saqarTvelos gamoCenili moRvaweebi ik-
rZalebodnen. dakrZales 1937 wlis 8 ivniss, kubo mihqondaT lavrenti berias da
Sinagan saqmeTa komisariatis oficrebs, maT mihyveboda Tavdacvis saxalxo komi-
sari klimenti voroSilovi. saflavze miitanes gvirgvini, romelsac ewera —
`Zvirfas da sayvarel dedas Svilisgan ioseb juRaSvilisgan~. stalinma Svilebs
— iakobs, vasilsa da svetlanasac ar misca ufleba, rom wasuliyvnen bebiasTan
gamosamSvidobeblad. dakrZalvis ceremonia marTlmadidebluri wesis mixedviT
Catarda, Tumca bolos orkestrma `internacionali~ daukra.
Tavi ;9,,,.
masobrivi represiebi
stalini Teoriulad `asabuTebda~ represiebs. misi gancxadebiT, socializ-
mis mSeneblobasTan erTad klasebis gaqrobas Tan sdevda ara klasobrivi brZolis
Sesusteba, aramed, piriqiT, gaZliereba. saxelmwifo mokvdeboda ara misi funqci-
ebis TandaTanobiTi SemcirebiT, aramed maqsimaluri gaZlierebiT. gamwvavebuli
klasobrivi brZolis dros represiebi da sakoncentracio banakebi `socialuri
dacvis zoma~ iyo, daxvreta ki `umaRles zomas~ warmoadgenda.
18.1. represiebi 1920-iani wlebis bolos da 1930-iani wlebis dasawyisSi
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ. ;; ɜɟɤ. ɉɨɞ ɪɟɞɚɤɰɢɟɣ Ⱥ.Ȼ.Ɂɭɛɨɜɚ. ɬɨɦ ,, ,Ɇɨɫɤɜɩɛ 2016, ɫ.197.
rorebisa da advokatebis monawileobis gareSe, `xalxis mtrebi~ gadaesaxlebina an
gaegzavna SromiT-gamosasworebel banakebSi vadiT xuT wlamde.
`gulagi~ — es iyo:
x 56 banaki aTasobiT ganyofilebiTa da punqtiT;
x 425 kolonia;
x 2000-ze meti speckomendatura;
x sul patimrobis 30 aTasze meti adgili.
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ. ;; ɜɟɤ. ɉɨɞ ɪɟɞɚɤɰɢɟɣ Ⱥ.Ȼ.Ɂɭɛɨɜɚ. ɬɨɦ ,, ,Ɇɨɫɤɜɚ, 2016, ɫ.197.
1939 wlis aRweriT, 1.682 aTasi adamiani iyo gulagis banakebSi, 350,5 aTasi — cixeebSi. garda amisa, kidev
990,5 aTasi `specdasaxlebuli~ iyo. anu Tavisuflebamoklebuli adamianebis raodenoba 3 milions
aRwevda.
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ. ;; ɜɟɤ. ɉɨɞ ɪɟɞɚɤɰɢɟɣ Ⱥ.Ȼ.Ɂɭɛɨɜɚ. ɬɨɦ ,, ,Ɇɨɫɤɜɩɛ 2016, ɫ.195.
18.3. komunisturi partiis ;9,, yriloba da stalinis gadayenebis mcde-
loba
Ɇ. ɉɨɩɨɜɢɱ. Ʉɪɨɜɚɜɵɣ ɜɟɤ. ɏɚɪɶɤɨɜ, Ɏɨɥɢɨ, 2017 ɫ.438-440.
kirovis mkvlelobaSi stalinis monawileobis versiis Tanaxmad, partiis ;9,,
yrilobis Semdeg stalins moaxsenes, rom vinme leonid nikolaevi, fsiqikurad ga-
uwonasworebeli, kirovis erT-erTi sayvarlis milda draules qmari, mzad iyo ki-
rovi moekla eWvianobis Tu politikuri motivebiT. Sinsaxkomma miTiTeba miiRo,
misTvis xeli ar SeeSalaT. kirovis mkvlelobis pirveli mcdeloba nikolaevs 1934
wlis 15 oqtombers hqonda. am dRes is daakaves kirovis saxlTan axlos, magram
dacvas warudgina partiuli bileTi da iaraRis tarebis nebarTva, ris Semdegac
gaaTavisufles. 1934 wlis 1 dekembers, mesame mcdelobaze, man kirovi samsaxurSi,
smolnis derefanSi, revolveris gasroliT mokla.
kirovi 1926 wlis ianvridan sikvdilamde leningra-
dis partiuli organizaciis xelmZRvaneli iyo da
stalinis erT-erTi yvelaze Tanmimdevruli momxre.
1930 wels gaxda politbiuros wevri. partiis ;9,,
yrilobis win kirovi leningradSi gamovida moxsene-
biT `stalini — muSaTa klasis gamarjvebebis didi
organizatori~.
kirovis mkvlelobis namdvili mizezi politikasTan ar iyo dakavSirebuli
da Tavidanve iyo cnobili gamoZiebisa da partiis xelmZRvanelobisaTvis. kirovs
intimuri kavSiri hqonda gaTxovil qalebTan, kerZod, mkvlelis colTan — milda
draulesTan. mkvleli l. nikolaevi yofili partiuli muSaki iyo da fsiqikasTan
dakavSirebiT yvelaferi wesrigSi ar hqonda.
xalxisTvis kirovis mkvlelobis realuri istoriis Tqma uxerxuli iyo da
arc stalinis interesebSi Sedioda. gacilebiT momgebiani iyo kirovis mkvlelo-
bis gamoyeneba politikuri miznebiT — arsebul Tu potenciur mowinaaRmdegeeb-
Tan angariSsworebisTvis.
mogvianebiT kirovis mkvlelobis mTavar organizatorad trocki gamocxadda.
Tlo Sedga. maT aRiares, rom yofili opozicia `zogadad, moralur da politi-
kur pasuxismgeblobas atarebda momxdarze~. zinovievs 10 weli miusajes, kamenevs
— 5, magram es maTi dasjis dasawyisi iyo.
kirovis mkvleloba sababi gaxda stalinis yvela moqmedi da savaraudo mowi-
naaRmdegis gasanadgureblad, romlebsac SeiZleba mtrisTvis `mexuTe kolonis~
roli Seesrulebina.
kirovis mkvlelobidan ramdenime saaTis Semdeg, 1934 w. 1 dekembers miiRes
kanoni, romliTac SemoiRes teroristuli aqtebisa da organizaciebis saqmeebis
ganxilvis `gamartivebuli wesi~. amieridan gamoZieba daCqarebuli wesiT unda
warmarTuliyo da muSaoba daemTavrebinaT aTi dRis ganmavlobaSi. sabralmdeblo
daskvna braldebuls waredgineboda sasamarTloSi ganxilvamde erTi dRiT adre.
saqmes ganixilavdnen prokurorisa da damcvelis monawileobis gareSe. Sewyale-
bis Txovna akrZaluli iyo. daxvretis ganaCeni sisruleSi mohyavdaT gamocxade-
bisTanave.
1 dekembris kanonis safuZvelze 1936-1938 wlebSi asamarTlebdnen Zvel bol-
Sevikebs, maT Soris saCvenebel procesebze. erT-erTi ukanaskneli, vinc am kano-
niT daxvrites, lavrenti beria iyo. es kanoni 1956 w. 19 aprilamde moqmedebda.
3,5-milionian komunistur partiaSi Caatares `kirovuli wmenda~ da 1,1 mili-
onze meti adamiani garicxes.
maleve kirovis mkvlelobidan moskovsa da leningradSi daxvrites 70 `TeT-
rgvardieli~, daapatimres kirovis SesaZlo 6.500 momxre, maT brali dasdes kiro-
vis mkvlelobaSi (!) da `zinovievelebad~ gamoacxades, Tavad zinovievi ki, rome-
lic kirovis winamorbedi iyo da leningradis partiul organizacias xelmZRvane-
lobda, gamocxadda mkvlelobis `sulisCamdgmelad~.
Tavad mkvleli nikolaevi da komkavSirelTa jgufi, romelTac brali dae-
doT mkvlelobaSi, 29 dekembers daxvrites.
sabWoTa kavSirSi oficialuri gaxda Tezisi, rom `xalxis mtrebma~ SeaRwies
yvelgan — yvela partiul, sabWoTa, sameurneo organoSi, wiTeli armiis xelmZRva-
nelobaSi. sabWoTa kavSiri alyaSemortymuli cixesimagre iyo.
sabWoTa mTavrobis 1935 wlis 7 aprilis dadgenilebiT, arasrulwlovnebi 12
wlidan sisxlis samarTlis pasuxismgeblobas eqvemdebarebodnen da SeiZleba da-
exvritaT kidec, Tuki brali edebodaT qurdobaSi, sxeulis dazianebaSi, mkvle-
lobasa da mkvlelobis mcdelobaSi. Semdeg am kanons iyenebdnen cru Cvenebebis
misaRebad — dakavebulebs emuqrebodnen, rom angariSs gausworebdnen maT Svileb-
sac.
oficialuri monacemebiT, 1930-1953 wlebSi kontrrevoluciuri, antisaxel-
mwifoebrivi saqmianobis braldebiT represirebuli iyo 3,8 mln adamiani, maTgan
786 aTasi daxvrites.
istorikos roi medvedevis gamoTvliT, sasikvdilo ganaCenebis raodenoba
300-jer gaizarda: 1936 wels ± 1116, xolo 1937 wels ± 353.680 adamiani daxvrites.
naTesavebs daxvretis Sesaxeb Semdegnairad acnobebdnen: `10 weli Soreul bana-
kebSi mimoweris uflebis gareSe~.
1937 w. sazeimod aRniSnes Cekas Seqmnis 20 wlisTavi. Jdanovma ganacxada:
`1937 weli istoriaSi Seva rogorc xalxis mtrebis ganadgurebis weli~.
gamoTqma `mexuTe kolona~ damkvidrda 1936 wels frankos generlis e. molos radioTi gamosvlis
Semdeg, romelmac ganacxada, rom madrids oTx kolonad Seutevdnen, magram yvelaze mTavari iyo
mexuTe kolona, Tavad madridSi Seqmnili, romelic mzad iyo zurgSi daertya respublikelebisTvis.
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ. ;; ɜɟɤ. ɉɨɞ ɪɟɞɚɤɰɢɟɣ Ⱥ.Ȼ.Ɂɭɛɨɜɚ. ɬɨɦ ,, ,Ɇɨɫɤɜɩɛ 2016, ɫ.252.
represiebis mizezebi:
x mosaxleobis araekonomikuri iZulebis au-
cilebloba;
x piradi xelisuflebis reJimis SenarCuneba;
x totalitaruli sazogadoebis darazmvisa
da ganmtkicebis aucilebloba.
18.6. moskovis saCvenebeli sasamarTlo procesebi
ramdenime saaTis Semdeg zinovievi da kamenevi daxvrites. maT Txovnas Sewyalebis
Sesaxeb stalinma ar upasuxa.
moskovis pirvel procesze gaJRerebuli Cvenebebi safuZvels qmnida Sem-
dgomi represiebisTvis, magram stalinma 1936 wlis konstituciis ganxilvisa da
miRebis periodSi droebiT gadado partiul opoziciasTan Semdgomi angariSswo-
reba. samagierod, dakavda uSiSroebis organoebis sakadro sakiTxebiT. h. iagoda
CaiTvala meryev da opoziciasTan axlos mdgom adamianad da 1936 wlis 26 seqtem-
bers is Seicvala `ufro sando~ n. eJoviT.
1936 wlis oqtomberSi daapatimres piatakovi, sokolnikovi, serebriakovi,
radeki, aseve transportisa da qvanaxSiris mrewvelobis TvalsaCino moRvaweebi.
es iyo ara marto opoziciasTan angariSsworeba, aramed dapatimrebulebisTvis
SeiZleba daebralebinaT pirveli xuTwledebis Secdomebi da Cavardnebi.
moskovis meore procesi 1937 wlis 23-30 ianvars gaimarTa (amas uwodes `pa-
raleluri antisabWouri trockistuli centri~). gaasamarTles 17 maRali parti-
uli funqcioneri, iseTebi, rogoric iyvnen karl radeki, iuri piatakovi da gri-
gori sokolnikovi. am procesze terorizmis braldebas ukve daemata aRiarebebi
politikuri da ekonomikuri sabotaJis Taobaze. meore procesze yvelaze damaje-
rebel da xatovan `aRiarebebs~ radeki akeTebda. ixumra kidec: aq mkiTxes, xom ar
gawamebdnen gamoZiebis dros, ara, es me vawamebdi gamomZiebelso.
13 gansasjeli daxvrites, danarCen 4-s xangrZlivi patimroba miesajaT. mTa-
vari braldebulebidan mxolod radeks miesaja 10 wliT patimroba. ganaCenis mos-
menisas man danarCen gansasjelebs damnaSavesaviT gauRima da mxrebi aiCeCa, magram
isic daiRupa patimrobaSi (1939 wlis maisSi). 1937 wlis 18 Tebervals Tavi moikla
s. orjonikiZem, romelic gamodioda mrewvelobis sferoSi represiebis winaaR-
mdeg.
moskovis mesame procesi 1938 wlis martSi Sedga. gaasamarTles e. w. `memar-
jvene-trockistuli blokis~ 21 wevri. mTavari braldebuli iyo nikolai buxari-
ni, `partiis sayvareli adamiani~ (leninis daxasiaTeba), kominternis yofili xel-
mZRvaneli, aseve saxalxo komisarTa sabWos yofili Tavmjdomare aleqsei rikovi,
xristian rakovski, nikolai krestinski da henrix iagoda — moskovis pirveli pro-
cesis organizatori. yvela braldebuli, samis garda, daxvrites.
mesame procesze nikolai krestinskim ganacxada, rom `aranairi danaSauli ar
Caudenia~ da trockisti araa. es iyo pirveli SemTxveva saCvenebel procesebze
danaSaulis uaryofisa, Tumca meore dResve aRiara `danaSauli~.
yovel aseT process mosdevda represiebis talRa, romlis msxverplic aTo-
biT aTasi adamiani xdeboda — msjavrdebulTa naTesavebi da nacnobebi, maTi me-
zoblebi da TanamSromlebi. procesebis dros mTel qveyanaSi mimdinareobda mi-
tingebi da krebebi, moiTxovdnen yvelas sikvdiliT dasjas.
moskovis procesebis Semdeg patimrobamisjili braldebulebi daxvrites
1941 wlis seqtemberSi anda mokles cixeSi (radeki da sokolnikovi).
moskovis procesebis dros rigi ucxoeli prosabWoTa mimomxilveli Tvli-
da, rom braldebulTa danaSauli dasabuTebuli iyo. yvela braldebuli gamovida
aRiarebiTi CvenebiT, ar Canda wamebis an narkotikebis gamoyenebis kvali. mogvia-
nebiT gavrcelda Tvalsazrisi, rom braldebulebi moqceuli iyvnen fsiqologiu-
ri zewolis qveS da aRiareba aiZules. magaliTad, moskovis mesame procesze kres-
tinski SeekamaTa viSinskis, meore dRes ki sityva iTxova da aRiara `danaSauli~.
1937 wlis maisSi trockis momxreebma aSS-Si miaRwies komisiis Seqmnas, ro-
melsac cnobili amerikeli filosofosi diui Caudga saTaveSi. am komisiam Seadgi-
na 422-gverdiani wigni `udanaSauloni~, sadac amtkicebdnen, rom gansasjelebi
udanaSauloni iyvnen, trocki ki arasodes wasula ucxoeTis saxelmwifoebTan Ta-
namSromlobaze, arasodes ucdia da ar daugegmavs kapitalizmis aRdgena sabWoTa
kavSirSi.
moskovis procesebis organizatorebma dauSves rigi Secdomebi, rac proce-
sebis inscenirebas adasturebda. magaliTad, giorgi piatakovi acxadebda, rom
1935 wlis dekemberSi is osloSi gafrinda trockisgan `teroristuli instruqci-
ebis misaRebad~. diuis komisiam ki daadgina, rom piatakovis mier dasaxelebul
dRes oslos aeroportSi ucxouri TviTmfrinavi ar daSvebula. sxva braldebuli,
ivan smirnovi, aRiarebda, rom 1934 wlis dekemberSi monawileoba miiRo sergei ki-
rovis mkvlelobaSi, maSin rodesac am dros ukve erTi wlis ganmavlobaSi cixeSi
ijda.
1938 wlis process mohyva mTeli rigi `regionuli~ procesebi, romlebic ma-
sobrivi teroris Semadgeneli nawili gaxda. terors emsxverplnen politbiuros
wevrebi: Cubari, eixe, kosiori, ruZutaki, postiSevi. k. kp(b) centraluri komite-
tis 139 wevridan da kandidatidan represiebs emsxverpla 98 adamiani. pirveli sab-
WoTa mTavrobis 15 wevridan 10 gamocxadda xalxis mtrad da represirebul iqna.
1938 wlis bolos Sinagan saqmeTa saxalxo komisris postze eJovi l. beriam
Secvala. am cvlilebas represiebis masStabebis Semcireba mohyva. 1938-1940 wleb-
Si partiaSi aRadgines 164,8 aTasi adamiani, reabilitirebul iqna da patimrobidan
gaaTavisufles 837 aTasi adamiani. armiaSi reabilitacia Seexo 13 aTasze met ada-
mians. amave dros axali dapatimrebebi grZeldeboda da `Sinsaxkomi~ totalita-
ruli wyobilebis dacvis funqcias asrulebda.
18.7. bolSevikuri partiis transformacia
1937-1938 wlebis masobrivma represiebma daamTavra bolSevikuri partiis
transformacia, rac 1917 w. oqtombris revoluciis Semdeg daiwyo. ideologia
aRar asrulebda ganmsazRvrel rols partiis politikaSi. amieridan politikas
gansazRvravda mxolod aparatis realuri interesebi. ideologias daqvemdebare-
buli roli hqonda, partia aRar iyo `TanamoazreTa kavSiri~, is mxolod saxelmwi-
fo aparatis nawili iyo. ideuri opoziciis warmoSoba (trockistuli an riutinis
msgavsi) ukve SeuZlebeli iyo. es `uideo~ xasiaTi komunisturma partiam xruSCo-
visa da breJnevis epoqaSic SeinarCuna.
eJovi 1940 wels daxvrites.
nadeJda krupskaia (1869-1939) leninis meuRle da
TanamebrZoli iyo. bolSevikur partiaSi organizaci-
uli saqmianobis garda, Teoriul naSromebsac werda,
magaliTad, 1915 wels gamovida misi naSromi `saxalxo
ganaTleba da demokratia~. sabWoTa xelisuflebis
dros muSaobda ganaTlebis sferoSi, zrunavda qalTa
uflebebze. trockisTan erTad, miiCneoda bolSevi-
kuri partiis erT-erT uZlieres agitatorad.
leninis gardacvalebis Semdeg krupskaiam 15 weli
icxovra. iyo sak. kp(b) centraluri komitetis wevri,
sabWoTa kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis wevri.
leninis memkvidreebs Soris gaCaRebul brZolaSi Ta-
vidan stalinis opoziciis mxareze iyo. sak. kp(b) ;,9
yrilobaze (1925 w. dekemberi) mxari dauWira `axal
opozicias~ (g. zinovievs da l. kamenevs) stalinis wi-
naaRmdeg brZolaSi. amis gamo stalinis momxreebma
sastikad gaakritikes. krupskaiam sapasuxod ganacxa-
da, rom emigraciaSi wasvlas apirebda did britaneT-
Si. Semdeg krupskaiam pozicia Seicvala. 1934 wels sak.
kp(b) ;9,, yrilobaze krupskaiam stalini Seaqo da ga-
nacxada, rom `trockis xazi qveyanas daRupavda~.
krupskaiam mxari dauWira trockis, zinovievis, kame-
nevis partiidan garicxvas, buxarinis sasamarTlos-
Tvis gadacemas.
1939 wlis 10 marts ixsneboda sak. kp(b) ;9,,, yri-
loba, sadac krupskaia sityviT gamosvlas apirebda,
Tumca amis gakeTeba ver moaswro. 1939 wlis 27 Teber-
vals gardaicvala, Tavisi 70 wlis iubilis aRniSvnis
meore dRes. krupskaia didi pativiT dakrZales krem-
lis kedelSi.
lev trocki krupskaias gardacvalebasTan dakav-
SirebiT aRniSnavda: `stalins yovelTvis eSinoda misi
mxridan SesaZlo protestisa. man Zalzed bevri ico-
da. man icoda partiis istoria. man icoda ra adgili
ekava am istoriaSi stalins. mTeli uaxlesi istoriog-
rafia, romelic stalins leninis gverdiT ayenebs, ar
SeiZleba ar mieCnia mas gulisamrevad da Seuracxmyo-
felad~.
18.8. represiebi samxedroebis winaaRmdeg
1937 wels represiebi Tavs daatydaT maRali rangis oficrebs marSal tuxa-
CevskiT saTaveSi. tuxaCevskis da mis momxreebs armiis ganviTarebis sakiTxebze
konfliqti hqondaT Tavdacvis saxalxo komisarTan klim voroSilovTan. 1936 w.
maisSi tuxaCevskis jgufma stalinis winaSe daayena voroSilovis gadayenebis sa-
kiTxi. stalinisaTvis voroSilovi da budioni, `samoqalaqo omis gmirebi~, ufro
axlobeli da sando iyvnen, tuxaCevskis ki undoblad uyurebda, — maT xom samxed-
ro gadatrialeba SeiZleba moewyoT.
tuxaCevskis dapatimrebis sababi gaxda nacisturi germaniidan wamosuli
falsificirebuli dokumentebi tuxaCevskis kavSiris Taobaze germaniis genera-
lur StabTan. es falsifikacia stalinis xelSi Cexoslovakiis prezidentis bene-
Sis gavliT aRmoCnda.
1937 wlis ivlisSi Sedga samxedroebis jgufis daxuruli sa-
samarTlo procesi, romelTa Soris iyvnen marSali tuxaCev-
ski, 1-li rangis armiis sardlebi uboreviCi da iakiri da sxva
maRali rangis samxedroebi. maT brali edebodaT samSoblos
RalatSi, SpionaJSi, teroristuli aqtebis momzadebaSi. isi-
ni maSinve daxvrites.
es mxolod dasawyisi iyo — sxvadasxva saxis represiebi
Seexo wiTeli armiis 40 aTas oficers.
represiebi wiTeli armiis oficerTa SemadgenlobaSi
Tavi ;,;.
konstituciis proeqtis gansaxilvelad mowyobil krebebze adamianebi Tavi-
anT satkivarze saubrobdnen. kolmeurneebi xelfasebis daniSvnas iTxovdnen. vo-
roneJis olqSi erTma glexma qalma iTxova konstituciaSi sityvebs `vinc ar muSa-
obs, is ar Wams~ damateboda sityvebi `vinc muSaobs, man unda Wamos~.
konstitucia miiRes 1936 wlis 5 dekembers sabWoebis 9,,, sakavSiro sagange-
bo yrilobaze. stalinis gancxadebiT, sabWoTa sazogadoebam `ganaxorciela is,
rasac marqsistebTan ewodeba komunizmis pirveli faza — socializmi~.
socializmis aSenebis ekonomikur kriteriumad `stalinuri~ konstitucia ac-
xadebda kerZo sakuTrebis likvidaciasa da adamianis mier adamianis eqspluataciis
mospobas, saxelmwifo da sakolmeurneo-kooperaciuli sakuTrebis gamarjvebas.
saxelmwifos ekonomikur safuZvlad gamocxadda socialisturi sakuTreba,
romelic ori formiT arsebobda: saxelmwifo da kooperaciul-sakolmeurneo.
daSvebuli iyo pirad Sromaze dafuZnebuli wvrili individualuri meurneoba.
19.2. sabWoTa politikuri sistemis konstituciuri safuZvlebi
axal konstituciaSi, winandelTan SedarebiT, gaizarda ekonomikuri da po-
litikuri cxovrebis centralizacia, kidev ufro Semcirda mokavSire respubli-
kebis isedac mcire uflebebi.
mokavSire respublikebis konstituciur-samarTlebrivi mdgomareoba
ZiriTadi konsti- ssrk 1924 wlis ssrk 1936 wlis
tuciuri debule- konstitucia konstitucia
bebi
1.subieqti, visac 1. mkafiod ar iyo gansazRvru- 1.sakuTrebis uflebis su-
ekuTvnoda sakuT- li bieqti sabWoTa kavSiri
reba — miwa, wiaRi- miwis, wiaRiseulis da a.S. gan- iyo.
seuli, tye da wya- kargvis ufleba — mokavSire
li respublikebs ekuTvnodaT.
2.sabWoTa kavSiris 2. 10 saxalxo komisariati (5 sa- 2. 18 saxalxo komisariati
saxalxo komisar- kavSiro, 5 sakavSiro-respubli- (8 sakavSiro, 10 sakavSiro-
Ta sabWos Semad- kuri). respublikuri).
genloba
3.kanonSemoqmede- 3. kodeqsebi icvleboda respub- 3. kodeqsebis gamocema mi-
ba likebSi maTi specifikis mixed- ekuTvna sabWoTa kavSiris
viT. kompetencias.
4. kavSirisa da 4.sakiTxebis mkafio wre, romle- 4. formalurad gamijnu-
respublikebis uf- bic miekuTvneboda sakavSiro li iyo centrisa da res-
lebamosilebis ga- organoebis kompetencias da publikebis kompetencia,
mijvna respublikebis kompetenciaSi magram ar arsebobda meqa-
darCenili sakiTxebis mwyobri nizmi, romelic respub-
sistema, rac respublikebs maT likebs centris Carevis-
kompetenciaSi centris Carevi- gan daicavda.
sagan icavda.
5. mokavSire res- 5. respublikebs SeeZloT Tavi- 5. gaZlierda sakavSiro
publikebis ufle- anT teritoriaze SeeCerebinaT organoebis ufleba, gae-
ba TavianT teri- sakavSiro uwyebebis mier miRe- uqmebinaT respublikebis
toriaze gaeuqme- buli dadgenilebebi, Tuki is aqtebi, romlebic sakavSi-
binaT centris mi- ewinaaRmdegeboda respublikis ro kanonmdeblobas ewina-
er miRebuli aqte- konstitucias da interesebs. aRmdegeboda.
bi SeeZloT gaesaCivrebinaT uka- respublikebs CamoerTvaT
nono moqmedeba sakavSiro cak- sakavSiro organoebis
Si. respublikis teritoria-
ssrk umaRles sasamarTlos ze moqmedebis gasaCivre-
hqonda konstituciuri kon- bis ufleba.
trolis funqcia. umaRles sasamarTlos Ca-
moerTva konstituciuri
kontrolis funqcia.
19.4.konstituciis `stalinuri~ normebi
sakuTreba da politikuri xelisufleba Tavmoyrili iyo stalinisa da parti-
ul-saxelmwifoebrivi aparatis xelSi. isini xalxisgan gaucxoebulni iyvnen.
sabWoTa konstituciaSi pirvelad iyo naTqvami
pirovnebis, sacxovreblis xelSeuxeblobis, mimowe-
ris saidumloebis dacvis Sesaxeb, Tumca es garanti-
ebi sasacilod JRerda masobrivi represiebis piro-
bebSi.
konstituciaSi gamkacrda damokidebuleba ek-
lesiisadmi. morwmuneebs ekrZalebodaT religiuri
propaganda da mxolod kultis aRsrulebis ufleba
hqondaT, aramorwmuneebs ki SeeZloT antireligiu-
ri propaganda.
1936 w. konstituciamde, 1918 w. konstituciiT,
qalaqis muSis xma arCevnebze 5-jer aRemateboda glexis xmas. arCevnebis dros xmas
aZlevdnen Riad, xelis aweviT da winaaRmdeg xmis micemas cota Tu bedavda.
1936 wlis konstituciam gamoacxada yvela donis sabWoebis sayovelTao, pir-
dapiri (mravalsafexurianis nacvlad), Tanaswori (proporciulis nacvlad), faru-
li (Rias nacvlad) arCevnebi. gauqmda politikuri cxovrebidan raime kategoriis
adamianebis Camocileba, garda sasjelmisjilTa da Seuracxadad cnobilebisa. ma-
namde Zalze bevrs hqonda warTmeuli xmis ufleba: kulakebs, nepmanebs da `yofi-
lebs~ (mefis droindeli policielebi, administracia da a.S.) 1932 wels xmis ufle-
bawarTmeulTa raodenoba, ojaxis wevrebTan erTad, Seadgenda 7 milion adamians.
pirveli sayovelTao arCevnebi 1937 w. 12 dekembers Catarda. erT adgilze
wamoyenebuli iyo mxolod erTi kandidati `komunistebis da upartioTa bloki-
dan~. oficialuri monacemebiT, 94 milioni amomrCevlidan maT winaaRmdeg xma mis-
ca 632 aTasma adamianma.
1988 wlamde umaRlesi sabWo da sxva sabWoebi gadawyvetilebebs erTsulov-
nad iwonebdnen, Tumca Tavmjdomare yovelTvis kiTxulobda: `vin aris winaaRmde-
gi? Tavi vin Seikava?~
nawili meSvide
sabWoTa kavSiri meore msoflio omis dros
Tavi ;;.
20.2. evropa omsa da mSvidobas Soris
moskovis molaparakebebis paralelurad ivnis-ivlisSi londoni cdilobda
germaniasTan SeTanxmebas. britaneTi mzad iyo ecno germaniis dominireba aRmosav-
leT evropaSi, maT Soris poloneTis mimarT moTxovnebic. magram garigeba ar Sedga.
germania ar apirebda Tavisi agresiis mxolod aRmosavleTisken warmarTvas da aseve
iTxovda pirveli msoflio omis Semdeg dakarguli teritoriebis dabrunebas.
1939 wlis 12 agvistos moskovSi Cavidnen inglisisa da safrangeTis warmo-
madgenlebi. moulodnelad gamoirkva, rom ingliselebs ar hqondaT SeTanxmebis
dadebis uflebamosileba. inglisisa da safrangeTis misiebs meorexarisxovani
moRvaweebi xelmZRvanelobdnen, sabWoTa delegacias ki saTaveSi edga Tavdacvis
saxalxo komisari marSali klim voroSilovi.
sabWoTa mxarem waradgina sabWoTa kavSiris, inglisisa da safrangeTis er-
Toblivi samxedro moqmedebebis detaluri gegma. am gegmis Tanaxmad, wiTel armi-
as evropaSi gamohyavda 136 divizia, 5 aTasi mZime qvemexi, 9-10 aTasi tanki da 5-5,5
aTasi TviTmfrinavi. inglisis delegaciam ganacxada, rom saomari moqmedebebis
dawyebis SemTxvevaSi inglisi Tavidan kontinentze gaagzavnida mxolod 6 divizi-
as. samagierod, safrangeTi acxadebda, rom germaniis winaaRmdeg sabrZolvelad
gamoiyvanda 110 divizias, 4 aTas Tanamedrove tanks da, diviziebis artileriis
garda, 3 aTas msxvilyalibian (150-idan 420 milimetramde) qvemexs, aseve, safran-
geTis armiaSi Sevidoda 200 aTasi espaneli respublikeli, romlebic safrangeTSi
gadavidnen frankistebis gamarjvebis Semdeg.
sabWoTa kavSirs ar hqonda saerTo sazRvari germanias-
Tan. saomar moqmedebebSi monawileobas miiRebda mxolod im
SemTxvevaSi, Tuki inglisisa da safrangeTis mokavSireebi —
poloneTi da rumineTi sabWoTa jarebs TavianT teritoria-
ze gaatarebdnen, magram orive qveyana amis winaaRmdegi iyo
da sabWoTa jaris SeSvebas safrTxed miiCnevdnen TavianTi
damoukideblobisa da suverenitetisaTvis. molaparakebebi
Wianurdeboda.
20.4. sabWoTa kavSiris germaniasTan daaxloeba
liyo, mniSvnelovani barieri Seiqmneboda germaniis agresiuli gegmebis winaSe.
magram es Sansi gamouyenebeli darCa.
20.5. molotov-ribentropis paqti
sazRvris gadakveTisas ribentropis TviTmfrinavs minskis raionSi cecxli gauxsna sabWoTa
sazenito artileriam. maT dagvianebiT miiRes gafrTxileba TviTmfrinavisTvis derefnis micemis
Taobaze, magram hitleri, stalini da ribentropi imdenad dainteresebulni iyvnen SeTanxmebis
miRweviT, rom incidentisTvis yuradReba ar miuqceviaT.
bis xelSekruleba 10 wlis vadiT. es xelSekruleba sruliad moulodneli iyo
msofliosTvisac da sabWoTa kavSirSi mcxovrebTaTvisac. Tumca, aravin icoda mTa-
vari — xelSekrulebas erToda saidumlo protokolebi, romlebic sabWoTa kavSi-
risa da germaniis mier aRmosavleT evropa interesTa sferoebad iyo gayofili. am
protokolebis Tanaxmad, dgindeboda gammijnavi xazi germaniisa da sabWoTa jarebs
Soris poloneTSi; estoneTi, latvia, fineTi da besarabia miekuTvneboda sabWoTa
gavlenis sferos, litva — germaniis interesebis sferos. poloneTi iyofoda or
nawilad: aRmosavleT poloneTi sabWoTa kavSiris xelSi gadadioda. dedaqalaqi
varSava Suaze iyofoda. sabWoTa kavSirs ergeboda misi gareubani — praRa.
paqtis xelmoweris Semdeg gaimarTa vaxSami, romelsac eswrebodnen mxolod
stalini, molotovi, ribentropi da Sulenburgi. stalinma dalia hitleris sad-
RegrZelo: `me vici, Tu rogor Zlier uyvars germanel ers Tavisi beladi da ami-
tom me minda Sevsva misi dRegrZelobisTvis~. stalinma Sesva henrix himleris sad-
RegrZeloc, `adamianisa, romelic uzrunvelyofs germaniis saxelmwifos usaf-
rTxoebas~. beria man ribentrops warudgina rogorc `Cveni himleri~. ribentropi
ki mogvianebiT italiel kolegas graf Cianos uyveboda: `me kremlSi Tavs ise
vgrZnobdi, TiTqos Zvel partiul amxanagebs Soris viyavi~.
udavoa, rom xelSekruleba maSin orive mxarisTvis sasargeblo iyo. hitlers
saSualeba eZleoda, damatebiTi garTulebebis gareSe daewyo poloneTis dapyro-
ba da daerwmunebina Tavisi generlebi, rom or frontze omi ar mouxdebodaT. sab-
WoTa da rusul istoriografiaSi Cveulebriv aRiniSneba, rom stalinma dro moi-
go omisTvis mosamzadeblad da aseve miiRo SesaZlebloba gadaewia dasavleTisken
sazRvrebi, riTac faqtobrivad aRadgenda yofili ruseTis imperiis dasavleTis
sazRvrebs.
molotov-ribentropis paqtis fasi evropaSi omis dawyeba iyo. 1939 wlis 24
agvistos gazeTma `pravdam~ sabWoTa kavSir-germaniis xelSekrulebas `mSvidobis
instrumenti~ uwoda, hitlerma ki 22 agvistos Tavis generlebs ganucxada: `axla,
rodesac me gavatare aucilebeli diplomatiuri mosamzadebeli samuSao, jaris-
kacebs gza gaexsnaT~.
sabWoTa kavSir-germaniis paqtma Tavdausxmelobis Sesaxeb:
x gadaavada mxareTa samxedro Setakeba;
x aRmosavleT evropaSi gamijna am ori qveynis gavlenis sferoebi;
x xeli Seuwyo meore msoflio omis dawyebas.
karikatura `miunhenis SeTanxmeba~ karikatura `hitlerisa da sta-
linis qorwili
mravali wlis manZilze politikosebi da istorikosebi, diplomatebi da
Jurnalistebi mwvaved kamaTobdnen am xelSekrulebis Taobaze. zogi icavda
paqts, amarTlebda mis dadebas sabWoTa kavSiris mxridan, radganac moigo dro
omisaTvis mosamzadeblad; sxvebi brals sdebdnen sabWoTa xelmZRvanelebs faSis-
tur reJimTan SeTanxmebasa da misi agresiuli politikis xelSewyobaSi.
paqtis dadeba moulodneli nabiji iyo — mravali wlis manZilze sabWoTa kavSiri
gmobda faSizms da ibrZoda mis winaaRmdeg, aseve moqmedebdnen komunisturi partiebi.
paqtis dadebam antifaSistur ZalebSi dezorganizeba da dabneuloba gamoiwvia.
Seqmnil viTarebaSi sabWoTa kavSirs SeeZlo Tavdausxmelobis paqtis gafor-
meba, magram sabWoTa kavSiris xelmZRvaneloba ar Semofarglula, ubralod, paq-
tis gaformebiT, aramed aqtiuri TanamSromloba daiwyo agresorTan da 1939-1941
wlebSi mniSvnelovnad gaafarTova sabWoTa kavSiris sazRvrebi.
nacistur germaniasTan SeTanxmebis gaformebiT stalinis sargebeli germa-
niasTan omis Tavidan acilebasa an gadavadebaSi ar yofila. hitleri maSin ar geg-
mavda sabWoTa kavSirze Tavdasxmas. 1939 wels germanias hyavda 52,5 divizia, 30,6
aTasi qvemexi da naRmsatyorcni, 3,4 aTasi tanki da 4,3 aTasi TviTmfrinavi. is ve-
rafers daaklebda sabWoTa kavSirs, romelsac 147 divizia, 55,8 aTasi qvemexi da
naRmsatyorcni, 21 aTasi tanki da 11 aTasi TviTmfrinavi hqonda.
stalinma moigo ara dro, aramed sivrce. stalinma monawileoba miiRo germa-
niasTan da mis mokavSireebTan erTad sxva qveynebis teritoriebis ganawilebaSi;
stalinma aseve miaRwia Tavis erT-erT mTavar mizans — erTmaneTs daupirispira
kapitalisturi qveynebi da TviTon ganze darCa, SeeZlo eyurebina germaniasa da
inglis-safrangeTis omisTvis da, rogorc varaudobda, Semdeg omiT dasustebuli
qveynebisTvis SeZlebda Tavisi pirobebi ekarnaxa.
ribentrop-molotovis paqtis Sedegad mkveTrad gamwvavda sabWoTa kavSiris
urTierToba dasavleTis demokratiebTan, Tavis momaval mokavSireebTan. paqtiT
hitlerma ufro ixeira, vidre stalinma. 1941 wlis SuaxanisTvis germania or-sam-
jer ufro Zlieri iyo, vidre 1939 wlis agvistoSi. 1941 wlis ivnisSi ki paqtis da-
debiT dawyebuli omi sabWoTa kavSirsac daatyda Tavs.
didi xnis ganmavlobaSi ribentrop-molotovis paqts moskovi asaidumloeb-
da da sazogadoebisTvis ucnobi iyo, Tumca xmebi misi arsebobis Sesaxeb maSinve
vrceldeboda. 1947 wels aSS-Si gamoqveynda dokumentebis krebuli, romelSic es
protokolic iyo dabeWdili, Tumca sabWoTa xelmZRvaneloba ar aRiarebda am
protokolis arsebobas 1989 wlamde, rodesac is sabWoTa kavSirSic gamoqveynda.
aRniSnuli protokoli iyo samarTlebrivi da moraluri principebis dar-
Rveva, sxva qveynebisa da xalxebis zurgs ukan wyvetda maT beds. 1989 wels sabWoTa
kavSiris umaRlesma sabWom miiRo specialuri dadgenileba, romelSic dagmo sai-
dumlo protokoli da aRiara, rom is ewinaaRmdegeboda saerTaSoriso samarTli-
sa da moralis normebs.
1930-iani wlebis mniSvnelovani TariRebi
x 1932 — gaaforma Tavdausxmelobis xelSekrulebebi fineTTan, litvasTan,
poloneTTan, safrangeTTan;
x 1934 — sabWoTa kavSiri Sevida erTa ligaSi;
x 1935 — sabWoTa kavSirma urTierTdaxmarebis xelSekrulebebi gaaforma saf-
rangeTTan da CexoslovakiasTan;
x 1935 — gaimarTa kominternis 9,, kongresi moskovSi, romelmac faSizmi aRia-
ra mTavar safrTxed muSaTa klasisTvis da erTiani antifaSisturi frontis
Seqmnis mowodebiT gamovida;
x 1936-1937 — sabWoTa kavSiri samxedro da politikur daxmarebas uwevda espa-
neTis respublikur mTavrobas;
x 1938 wlis marti — hitlerma avstriis okupacia moaxdina da germanias Seuer-
Ta;
x 1938 wlis ivlisi-agvisto — sabWoTa kavSirma iaponelebi daamarcxa xasanis
tbasTan;
x 1938 wlis seqtemberi — miunhenis konferenciam sudetebis olqi germanias
gadasca;
x 1939 zafxuli — sabWoTa kavSiris molaparakebebi inglisTan da safrangeT-
Tan evropaSi koleqtiuri usafrTxoebis sistemis Sesaqmnelad;
x 1939 wlis 23 agvisto — sabWoTa kavSir-germaniis Tavdausxmelobis xelSek-
rulebis dadeba.
germaniasa da sabWoTa kavSirs Soris `teritoriuli gamijvna~ aRmosavleT evropaSi
— pirveli gaformebuli 1939 wlis 23 agvistos, meore — 1939 wlis 28 seqtembers, rodesac
sabWoTa gavlenis sferoSi litva gadavida, poloneTSi teritoriuli daTmobis sanac-
vlod.
Tavi ;;,.
wlis 30 seqtemberi miis kontrSeteva; ganTavisufleba (1944 w. ianvari
— 1941 wlis 5 de- 23 noemberi — 22 diviziis — seqtemberi);
kemberi alyaSemortyma; 1943 w. 2 x berlinis operacia (1945 w. 6 ap-
CaiSala elvisebu- Tebervali — alyaSemor- rili — 8 maisi. 1 maisi — berli-
ri omis nacisturi tymulTa kapitulacia nis aReba);
gegma. x germaniis usityvo kapitulaci-
omSi Zireuli gardate- is aqtis xelmowera — 8 maisi
xis dasawyisi 1945 w.
x kurskis brZola (1943 w. x praRis operacia; gamarjvebis
ivlisi-agvisto); dRe 1945 w. 9 maisi.
x brZola dneprze da kie-
vis ganTavisufleba 1943
w. 6 noemberi.
Zireuli gardatexis
damTavreba
21.2. meore msoflio omis dasawyisi. wiTeli armiis poloneTSi SeWra
i. stalinis interviudan gazeT `pravdisaTvis~. 1939 wlis 30 noemberi: `ger-
mania ki ar daesxa Tavs safrangeTsa da ingliss, aramed safrangeTi da inglisi da-
esxnen Tavs germanias, riTac pasuxismgebloba aiRes axlandel omze~.
1939 wlis 28 seqtembers, maleve samxedro moqmedebebis damTavrebidan, ri-
bentropma da molotovma moskovSi xeli moaweres xelSekrulebas megobrobisa da
sazRvris Sesaxeb, aseve axal saidumlo protokolebs, romlebSic dazustda ori
qveynis interesebis sferoebi. kerZod, aRmosavleT poloneTis rigi raionebis
daTmobis sanacvlod, germaniam sabWoTa kavSirs litva `dauTmo~.
`megobrobis Sesaxeb~ axali xelSekrulebis gaformeba stalinis Secdoma
iyo da aCvenebda, rom sabWoTa kavSirma faSistur germaniasTan urTierTobaSi ver
SeZlo darCeniliyo Cveulebrivi diplomatiuri urTierTobebis farglebSi da
mis mokavSired iqca. sabWoTa kavSirSi saerTod Sewyda faSizmisa da misi ideolo-
giis kritika.
1939 wlis oqtomberSi gaanadgures poloneTis armiis winaaRmdegobis uka-
naskneli kerebi. sabWoTa jarebTan tyved Cavardnili poloneli oficrebis didi
nawili Sinsaxkomis brZanebiT daxvrites katinis raionSi da zogierT sxva adgi-
las. am danaSauls didi xnis manZilze uaryofda sabWoTa kavSiri. mxolod 1989
wels, `gardaqmnis~ periodSi, sabWoTa kavSiris xelmZRvanelobam aRiara, rom 1940
wlis martSi moskovidan miRebuli brZanebis safuZvelze daxvrites aTasobiT po-
loneli oficeri. am movlenam `katinis tragediis~ saxeli miiRo. dRemde ucnobia
mizezebi, Tu ratom gaakeTes es stalinma da misma garemocvam.
poloneTis ganadgurebis Semdeg hitlerma jarebi dasavleTis frontze ga-
daisrola. 1940 wlis ivnisSi germanelTa dawyebul Setevas safrangeTis, belgiisa
da holandiis damarcxeba da okupacia mohyva.
21.3. sabWoTa kavSir — fineTis omi (1939 wlis noemberi — 1940 wlis marti)
fineTze Tavdasxmis sababod moskovma moawyo e. w. `mainilis incidenti~, fineTis sazRvarTan
saartilerio cecxliT daibomba sabWoTa teritoria, daiRupa 4 da daiWra 9 wiTeli armiis
mosamsaxure. finelebi asabuTebdnen, rom maTi saartilerio sistemebi ver dabombavdnen sabWoTa
mxaris mier naCveneb teritorias. mogvianebiT n. xruSCovma aRiara, rom dabombva sabWoTa mxaris
mier iyo organizebuli.
fineTis winaaRmdeg omis gaCaRebis gamo 1939 wlis 14 dekembers sabWoTa kav-
Siri garicxes erTa ligidan. 52 qveyanam mxari dauWira sabWoTa kavSiris garic-
xvas, 12 qveynis warmomadgenlebi sxdomas ar eswrebodnen, 11 qveyanam ki mxari ar
dauWira garicxvas (maT Soris iyo SvedeTi, norvegia da dania).
finelebma medgari winaaRmdegoba gauwies da sabWoTa jarebis Seteva didi
xniT SeaCeres kareliis yelze aSenebuli simagreebis xazze, romelsac fineTis ma-
Sindeli lideris saxels — manenheimis xazs uwodebdnen.
omis dawyebidan ramdenime dReSi, 1939 wlis 1 dekembers, sabWoTa jarebis mi-
er dakavebul patara finur qalaq teriiokiSi Seiqmna `fineTis demokratiuli
respublika~. saswrafod Seiqmna misi mTavrobac sabWoTa kavSirSi myofi fineli
komunistebisgan, romelsac saTaveSi Cauyenes oto kuusineni (1881-1964). 1939
wlis 2 dekembers moskovSi (sadac cxovrobda kuusineni), gaformda megobrobisa
da urTierTdaxmarebis xelSekruleba sabWoTa kavSirsa da `fineTis demokrati-
ul respublikas~ Soris. cxadi gaxda, rom sabWoTa kavSiri fineTis mTlianad dap-
yrobas da fineTis namdvili mTavrobis prokomunisturi marionetuli mTavro-
biT Secvlas gegmavda.
1940 wlis TebervalSi wiTelma armiam, wina warumatebeli Setevis gamocdi-
lebis gaTvaliswinebiT, daiwyo axali Seteva da gaarRvia manenheimis xazi. fineT-
ma zavi iTxova. 1940 wlis martSi samSvidobo xelSekrulebas xeli moewera moskov-
Si. sabWoTa kavSiris teritoriuli pretenziebi fineTma daakmayofila (dakarga
Tavisi teritoriis 11). samagierod, SeinarCuna damoukidebloba.
sabWoTa kavSiris mier fineTis winaaRmdeg
omis dawyeba msofliom aRiqva agresiis aqtad.
1939 wlis dekemberSi erTa ligam sabWoTa kavSi-
ri agresor saxelmwifod cno da erTa ligidan
garicxa. dasavleTis saxelmwifoebma ekonomi-
kuri da samxedro daxmareba aRmouCines fineTs.
igegmeboda jarebis gadasxmac fineTis terito-
riaze sabWoTa kavSiris winaaRmdeg saomrad.
fineTTan omi Zviri daujda wiTel armias.
daiRupa daaxloebiT 75 aTasi adamiani (sxva
cnobebiT 127 aTasi), kidev 175 aTasi daiWra an
moiyina.
fineTisaTvis warTmeul teritoriaze
cxovrobda daaxloebiT 400 aTasi adamiani, maT
datoves sabWoTa kavSirisTvis gadacemuli te-
ritoria.
fineTTan oms ara marto sabWoTa kavSiris izolacia mohyva, aramed seriozu-
lad Searyia wiTeli armiis prestiJi. hitlerma CaTvala, rom wiTel armias ar Se-
uZlia Tanamedrove omis dros saomari moqmedebebis efeqturi warmoeba. swored
am momentSi germaneli generlebi sabWoTa kavSirTan omis gegmas amzadebdnen da
wiTeli armiis mier gamovlenilma sisustem maT gegmebze gavlena moaxdina.
`fineTis demokratiuli respublikis~ arseboba, sabWoTa kavSiris garda, saswrafod aRiara tuvam
(romelic jer ar iyo Seyvanili sabWoTa kavSiris SemadgenlobaSi) da monRoleTma.
Tumca, daskvnebi moskovSic gaakeTes. k. voroSilovi gaaTavisufles Tav-
dacvis saxalxo komisris Tanamdebobidan, misi adgili ki s. timoSenkom daikava.
gadaidga nabijebi sabWoTa kavSiris Tavdacvisunarianobis gasazrdelad.
sabWoTa kavSir-fineTis omi: ZalTa Tanafardoba
sabWoTa kavSiri fineTi
piradi Semadgenloba 1.200.000 (45 divizia) 200.000 (9 divizia)
tankebi 1.500 -
TviTmfrinavebi 3.000 270
danakargebi 72.500 mokluli 25.000 mokluli
186.000 daWrili 45.000 daWrili
21.4. sabWoTa kavSiris mier baltiis respublikebisa da besarabiis oku-
pacia da sabWoTa kavSirSi Seyvana
1940 wlis 14 ivniss sabWoTa kavSirma ultimatumi wauyena litvas, 16 ivniss ki latviasa da
estoneTs.
baltiis qveynebis gasabWoebas xeli Seuwyes iq mcxovrebma rusma nacionalistebma, `nacional-
bolSevikebma~ da e. w. `evrazielebma~.
erTi arasruli wlis ganmavlobaSi sabWoTa kavSi-
ris sazRvarma dasavleTiT 200-600 kilometriT gadai-
nacvla.
baltiis qveynebis, dasavleT ukrainisa da dasav-
leT belorusiis, moldovis teritoriaze daiwyo `ga-
sabWoebis~ procesi socializmze swrafad gadasasvle-
lad. glexebs aiZulebdnen kolmeurneobebSi Sesvlas,
apatimrebdnen da Soreul banakebSi asaxlebdnen `bur-
Juaziisa~ da `burJuaziuli inteligenciis~ aTasobiT
warmomadgenels. es yvelaferi stalinizmis sistemis
gamovlineba iyo.
1940-1941 wlebSi (omis dawyebamde) estoneTidan
gaasaxles 9156 adamiani, litvidan — daaxloebiT 17,5
aTasi, latviidan — 15.424 adamiani. represiebi ganaxlda
me-2 msoflio omis Semdeg. 1949 wels baltiis respub-
likebidan cimbirSi gadaasaxles daaxloebiT 100 aTasi
adamiani.
21.5.sabWoTa kavSiris me-16 respublikis istoria
scenari ar iyo unikaluri. magaliTad, ukrainis ssr-Si Seqmnili iyo moldaveTis avtonomiuri
respublika, sadac moldavelebi mosaxleobis mxolod 30-s Seadgendnen. 1940 wels sabWoTa
kavSirma rumineTs mosTxova besarabiisa da CrdiloeT bukovinis dabruneba. moldaveTis assr Suaze
gayves — naxevari ukrainas dautoves, meore naxevari axal mokavSire respublikas, moldaveTis ssr-s
SeuerTes.
publikis statusiT, ruseTis federaciaSi daabrunes. amasac Tavisi qveteqsti
hqonda, Tavis mxriv finelebsac uari unda eTqvaT kareliis mierTebis ocnebaze.
oto kuusineni (1881-1964) iyo fineTis social-demokratiuli parti-
is (1903) da fineTis komunisturi partiis (1918) erT-erTi damfuZnebeli.
fineTSi revoluciis mowyobis mcdelobebis damarcxebis Semdeg gadavi-
da sabWoTa ruseTSi. 1921 wlidan iyo komunisturi internacionalis aR-
masrulebeli komitetis mdivani, 1940-1956 wlebSi iyo karelo-fineTis
ssr umaRlesi sabWos pirveli da ucvleli Tavmjdomare.
kuusineni gadaurCa stalinur represiebs da kargi urTierToba hqon-
da nikita xruSCovTanac. 1941 wlis TebervalSi airCies sak. kp (b) centra-
luri komitetis wevrad, 1957-1964 wlebSi iyo skkp centraluri komite-
tis prezidiumis wevri da skkp centraluri komitetis mdivani.
stalinis gardacvalebis Semdeg kuusineni kompartiis mTavari Teore-
tikosi gaxda. redaqtori iyo xruSCovis mmarTvelobis wlebSi momzade-
buli saxelmZRvanelosi `marqsizm-leninizmis safuZvlebi~. 1958 wels
sabWoTa kavSiris mecnierebaTa akademiis wevradac airCies.
kuusineni mfarvelobda i. andropovs da mis karierazec zrunavda.
21.6. sabWoTa kavSir-germaniis urTierToba omis wina periodSi
21.7. RonisZiebebi sabWoTa kavSiris Tavdacvisunarianobis gasazrdelad
Tavi ;;,,.
rewvelo punqtebi. daiwyo omi, romelsac `didi samamulo omi~ uwodes da es omi
gagrZelda 1418 dRe.
sabWoTa xelmZRvanelobam Tavidan sworad verc gaigo, Tu ra moxda. kvlav
eSinodaT germaniis provokaciisa. stalinma omis dawyebis Semdegac gasca direq-
tiva — `gaanadgureT mteri~, magram `ar gadaxvideT germaniasTan saxelmwifo saz-
Rvarze~.
1941 wlis 22 ivniss, dilis 5.30 saaTze, germaniis elCma moskovSi grafma ver-
ner fon Sulenburgma molotovs gadasca nota, sadac Tavdasxmis motivad sabWo-
Ta jarebis germaniis sazRvarTan koncentracia gamoacxada, `raTa zurgidan Tavs
dasxmodnen germanias~.
dRis 12 saaTze saxalxo komisarTa sabWos Tavmjdomaris pirveli moadgile,
sagareo saqmeTa saxalxo komisari viaCeslav molotovi radioTi gamovida da daw-
yebuli omis Sesaxeb xalxs auwya. man germaniis Tavdasxmas `civilizebuli xalxe-
bis istoriaSi umagaliTo veragoba~ uwoda, sityva ki paTetikurad daasrula:
`Cveni saqme samarTliania. mteri damarcxebuli iqneba! Cven gavimarjvebT!~
xalxi omis molodinSi iyo, magram pirvelad bolSevikuri saxelmwifos is-
toriaSi is ar iyo saomari moqmedebis dawyebis iniciatori.
omamde wiTeli armiis taqtikas safuZvlad edo koncefcia: `mcire sisxliT,
sxvis teritoriaze~, magram germaniis Tavdasxmam saWiro gaxada am gegmis gadasin-
jva.
ZalTa Tanafardoba sabWoTa kavSiris dasavleT sazRvarze 1941 wlis 22 ivni-
sisaTvis.
wiTeli germania da misi ZalTa Tanafardoba
armia mokavSireebi
diviziebi 190 160 1,1: 1
piradi Semadgenloba 3.289.851 4.327.500 1: 1,3
qvemexebi da naRmsat- 59.787 42.601 1,4: 1
yorcnebi
tankebi da moieriSe qve- 15.687 4.171 3,8: 1
mexebi
TviTmfrinavebi 10.743 4.846 2,2: 1
diviziebi strategiul
rezervSi 51 28 1,8: 1
maT Soris satanko da 16 2 8: 1
motorizebuli
22.3. wiTeli armiis warumateblobebi 1941 wlis zafxulsa da Semodgomaze
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ ɏɏ ɜɟɤ.Ɍɨɦ ɉ (1923-1953). ɉɨɞ ɪɟɞ. Ⱥ.Ȼ. Ɂɭɛɨɜɚ. Ɇ., 2016, ɫ.415.
ti qvemexi da naRmsatyorcni, 3,5 aTasi TviTmfrinavi (aqedan 1,2 aTasi pirdapir
aerodromebze aafeTqes omis pirvel dRes), 6 aTasi tanki, materialur-teqnikuri
uzrunvelyofis sawyobebis naxevarze meti. dasavleTis frontis ZiriTadi Zalebi
alyaSemortymuli aRmoCnda. faqtobrivad, omis pirveli kvirebis ganmavlobaSi
ganadgurda wiTeli armiis pirveli eSelonis mTeli Zalebi. samxedro katastro-
fa garduvali Canda.
magram omi `advili gaseirneba~ arc germanelebisTvis aRmoCnda. omis pirvel
kvirebSi germanelebma moklulTa saxiT dakarges 100 aTasamde mebrZoli (es aRe-
mateboda germaniis yvela danakargs msoflio omis wina periodis ganmavlobaSi),
tankebis 40, TiTqmis 1 aTasi TviTmfrinavi. miuxedavad amisa, germaniis armia ga-
damwyvet upiratesobas inarCunebda.
mxareTa danakargebi 1941 wlis ivlisis Sua ricxvebisaTvis
sabWoTa kavSiri germania da misi mokavSireebi
daiRupa da daiWra 850.000 100.000
qvemexi 9.500 -
tanki 6.000-ze meti 1.500-ze meti
TviTmfrinavi daaxloebiT 3.500 950
tyved Cavarda daaxloebiT 1 mln. -
1941 wlis noembris bolosaTvis vermaxtma gaanadgura 16 sabWoTa armia da
aranakleb 248 divizia. sabWoTa kavSiris danakargebma 6 milions gadaaWarba (maT
Soris 3,8 milioni tyve iyo). vermaxtis danakargebma am periodSi yvela frontze
(m. S. afrikaSi) Seadgina 263 aTasi kaci (aqedan 5 aTasi tyve).
22.4. brZola moskovisTvis
uari Tqves sabWoTa kavSiris winaaRmdeg omis dawyebis gegmebze. daCqarda erTiani
antihitleruli koaliciis Seqmna.
moskovisaTvis brZola 203 dRis ganmavlobaSi mimdinareobda — 1941 wlis 30
seqtembridan 1942 wlis 20 aprilamde. masSi orive mxridan monawileobda 3 mili-
onze meti mebrZoli, 22 aTasamde qvemexi da naRmsatyorcni, 3 aTasamde tanki, 2
aTasze meti TviTmfrinavi.
moskovTan brZolaSi mopovebuli gamarjvebis mniSvneloba:
x CaiSala blickrigis germanuli gegma;
x es iyo germanelebis pirveli didi damarcxeba meore msoflio omSi;
x wiTeli armiis pirveli gamarjveba, romelmac ganamtkica sabWoTa adamiane-
bis moralur-fsiqologiuri ganwyoba.
22.5. leningradis dacva
Tavi ;;,,,.
23.2. germanelTa saokupacio reJimi
23.3. holokosti okupirebul teritoriebze
23.4. ostarbaiterebi
samSobloSi dabrunebulebs (3 milionze met adamians) elodaT specSemowmeba,
damcireba, yofiTi siZneleebi, braldeba mterTan TanamSromlobaSi.
23.5. partizanuli da iatakqveSa moZraoba
1990-iani wlebis bolos germanelma istorikosebma sxva monacemebi gamoaqveynes. maTi informaciiT,
partizanebma gaanadgures 25-45 aTasi germaneli jariskaci. amasTan, partizanul operaciebsa da
sabotaJs gavlena ar mouxdenia germanelTa saomari operaciebis msvlelobaze.
23.6. sabWoTa saxelmwifosa da ruseTis marTlmadidebeli eklesiis ur-
TierTobis Secvla
1914-1917 wlebSi tyved Cavarda ruseTis armiis 2,4 mln meomari, maTgan arau-
metes 5 daiRupa. tyveebs icavda 1907 wlis haagis konvencia, romlis miRebis
erT-erTi iniciatori ruseTic iyo.
sabWoTa xelisufleba ar cnobda haagis konvencias. poloneTTan 1920 wlis
omis dros tyved Cavardnili 16-18 aTasi wiTelarmieli polonur banakebSi gar-
daicvala. stalini haagis konferenciis muSaobas `burJuaziuli diplomatiis up-
recedento farisevlobad~ miiCnevda.
1941 w. 16 agvistos brZanebiT stalini, Jukovi da sardlobis sxva wevrebi wi-
nadadebas ayenebdnen, daexocaT tyved Cavardnili wiTelarmielebi, maTi ojaxis
wevrebisTvis ki saxelmwifo daxmareba moexsnaT. 1941 w. dafiqsirebulia faqtebi,
rodesac tyveTa banakebs cecxls uSendnen Sorsmsroleli artileriiT, anda avi-
aciiT bombavdnen. Jukovma leningradis frontisadmi 1941 wlis 28 seqtembris di-
reqtiviT moiTxova, daexvritaT sabWoTa tyveebis ojaxis wevrebi. es direqtiva
cxovrebaSi ar gatarebula.
1941-1942 wlis zamTarSi SimSilisa da avadmyofobisagan gardaicvala daax-
loebiT 2,2 milioni samxedro tyve. tyveebis mdgomareoba 1942 w. Semodgomidan
SedarebiT gaumjobesda. germanelebma tyveebSi samuSao Zala dainaxes, 1943 wli-
dan ki gaiSala vlasovis moZraoba (germanelebis mxareze gadasulebi).
mTlianobaSi 5,8 milioni tyved Cavardnili sabWoTa mebrZolidan daiRupa
daaxloebiT 3,3 milioni (60), maSin rodesac mokavSireTa armiebSi tyveTa sikvdi-
lianoba 0,3-idan 1,6-s Seadgenda. sikvdils gadarCenili 2,4 milionidan daaxlo-
ebiT 950 aTasi vermaxtis samsaxurSi Cadga, daaxloebiT 500 aTasi tyveobidan ga-
iqca, daaxloebiT 940 aTasi ki 1945 wlis gazafxulze gaaTavisufles. maTi umrav-
lesoba axla sabWoTa banakebSi moxvda. tyveobaSi namyofTa uflebebis aRdgena
aTwleulebi gaWianurda.
23.8. antihitleruli koaliciis Seqmna
23.10. omis pirveli etapis Sedegebi
Tavi ;;,9.
stalingradTan tyved Cabarda 91 aTasi jariskaci da oficeri. maTi didi nawili fizikurad
dauZlurebuli iyo da tyveobas ver gauZlo. omis Semdeg maTgan germaniaSi mxolod 6 aTasi
dabrunda.
24.2. brZola kavkasiisTvis da CrdiloeT kavkasiis xalxebis nawilis de-
portacia
groznos olqisadmi miZRvnili broSura. iq erTi sityvac ar ewera, rom am teri-
toriaze saukuneebis ganmavlobaSi CeCnebi da inguSebi cxovrobdnen.
CrdiloeT kavkasiis administraciuli dayofa deporta-
ciis Semdeg
24.3. brZola kurskis rkalze
tera~, moieriSe qvemexi `ferdinandi~. Canafiqris mixedviT, maT advilad unda ga-
erRviaT wiTeli armiis poziciebi.
operaciis germanuli gegma `citadeli~ iTva-
liswinebda kurskis rkalze ganlagebuli
sabWoTa jarebis alyaSi moqcevas da ganadgu-
rebas. wiTeli armiis xelmZRvanelobam das-
kvnebi gamoitana adrindeli gamocdilebi-
dan, zafxulSi Setevaze ar gadasula da uc-
dida germanelTa moqmedebas — dro faSistTa
sasargeblod aRar muSaobda. sabWoTa sar-
dloba gegmavda germanelTa Setevis dalo-
debas, maT gamofitvas da Semdeg Setevaze ga-
dasvlas.
proxorovkasTan brZolaSi sabWoTa mxarem 670 tanki gamoiyvana, germaniam — 420 tanki. brZolis
Semdeg sabWoTa danakargebma — 500, germanelebisam ki 200 tanki Seadgina. sabWoTa danakargebis didi
nawili sardlobis arakompetenturobam gamoiwvia.
wiTelma armiam gaarRvia es xazi da 6 noembers kievi gaaTavisufla. maT miTiTeba
hqondaT, rom ukrainis dedaqalaqi oqtombris revoluciis dResaswaulisTvis ga-
eTavisuflebinaT da amitom uzarmazari msxverpli gaiRes.
imavdroulad yirimSi Caketili aRmoCnda germanelTa samxedro nawilebi.
omis msvlelobaSi Zireuli gardatexa Seuqcevadi gaxda.
24.4. Teiranis konferencia da omis pirveli periodis Sedegebi
Tavi ;;9.
25.2. yirimis (ialtis) konferencia
1945 wlis ianvarSi sabWoTa jarebma, CerCilis TxovniT, vadaze adre daiwyes
Seteva sabWoTa kavSir — germaniis mTel frontze. es gakeTda mokavSireTa dasax-
mareblad, romelTac germanelebma ardenis raionSi mZime dartyma miayenes.
wiTeli armiis swrafi winsvlis periodSi, 1945 wlis 4-11 Tebervals Sedga
ialtis konferencia, sadac meored Sexvdnen erTmaneTs stalini, ruzvelti da
CerCili. mTavari sakiTxi iyo ara imdenad germaniis samxedro ganadgureba, ramde-
nadac msoflios omis Semdgomi mowyoba.
25.3. evropis qveynebis ganTavisufleba faSizmisagan
25.4. potsdamis konferencia
potsdamis konferenciaze ganxiluli ZiriTadi sakiTxebi:
germaniis sakiT- gadawyda, rom germania darCeboda erTian saxelmwifod. Sea-
xi Tanxmes saokupacio politikis ZiriTadi principebi: denaci-
fikacia, demilitarizacia, demokratizacia, dekartelizacia;
saerTaSoriso tribunalis Seqmna nacist samxedro damnaSa-
veTa gasasamarTleblad;
sabWoTa kavSirs SeuerTda aRmosavleT prusiis teritoria
qalaq kenisgbergiT.
poloneTis sa- poloneTis sazRvrebi dadginda yirimis konferenciis
kiTxi dros miRweuli SeTanxmebiT.
iaponiis sakiTxi dadasturda sabWoTa kavSiris iaponiasTan omSi Cabmis pi-
robebi.
germaniis mokav- Seiqmna mudmivi organo — sagareo saqmeTa ministrTa sabWo
SireebTan sam- (aSS, ssrk, didi britaneTi, safrangeTi da CineTi) saerTo in-
Svidobo xelSek- teresebis mqone sakiTxebis gadasawyvetad, pirvel rigSi, sam-
rulebebis sa- Svidobo xelSekrulebebis gasaformeblad italiasTan, bul-
kiTxi gareTTan, rumineTTan, ungreTTan da fineTTan.
25.5. sabWoTa kavSiris Cabma iaponiis winaaRmdeg omSi
iaponia: 1.306 aTasi mebrZoli (aqedan iaponiis — 1092 aTasi) 450 tanki, 2012
TviTmfrinavi (aqedan 635 sabrZolo).
zogierTi eTnikuri jgufi. saqarTveloSi 1939 wels cxovrobda 3.540 aTasi adami-
ani, xolo 1946 wlis 1 ianvrisaTvis — 3.232 aTasi, e. i. 308 aTasi kaciT naklebi. es
imis miuxedavad, rom omis wlebSi saqarTveloSi Semovida da dasaxlda adamianTa
garkveuli nawili sabWoTa kavSiris sxva regionebidan.
omis dawyebisas sabWoTa armiaSi samxedro-savaldebulo samsaxurs gadioda
126.039 qarTveli jariskaci da oficeri. omis sawyis periodSi, rodesac wiTel
armias didi danakargebi hqonda da ukan ixevda, mdgomareobis gamosasworeblad
frontze igzavneboda axal-axali nawilebi, romelTa mobilizebis erT-erTi are-
ali saqarTvelo iyo. 1943 wlis bolosTvis wiTel armiaSi samxreT kavkasiidan mo-
bilizebul iqna 1.290.658 adamiani, aqedan saqarTvelodan — 538.025. wiTel armiaSi
gawveulebma cudad icodnen rusuli ena, ar hqondaT saTanado samxedro momzade-
ba, maT brZolaSi rTavdnen ZiriTadad cudad gawvrTnili samarSo aseulebis sa-
xiT. amas emateboda samxedro nawilebisa da saomari moqmedebebis dagegmvaSi ar-
sebuli problemebi, usulgulo damokidebuleba jariskacTa sicocxlisadmi. Se-
degad, danakargebic Zalian didi iyo. amis TvalsaCino magaliTs warmoadgenda
qerCis samxedro operacia, romelsac saqarTvelodan gawveuli 70 aTasze meti ja-
riskaci da oficeri Seewira.
samxreT kavkasia, faqtobrivad, daicala armiisaTvis gamosadegi adamianuri
resursisagan, frontisTvis saWiro saxalxo meurneobis dargebic muSaxelis de-
ficits ganicdidnen. aRniSnuli mizezebiT, 1944 da 1945 wlebSi, sabWoTa xeli-
suflebis gadawyvetilebiT, mkveTrad SeizRuda samxreT kavkasiis respublikebi-
dan, maT Soris saqarTvelodan moqmed armiaSi wvevamdelTa gawveva.
meore msoflio omis wlebSi saqarTvelodan frontze gawveuli iyo daaxlo-
ebiT 700 aTasi adamiani, anu respublikis mosaxleobis 19. saqarTvelodan gawve-
ulTagan daiRupa da ugzo-ukvlod daikarga 163.311 adamiani, anu gawveulTa saer-
To raodenobis 23,3, maTgan qarTveli iyo 117.031 kaci.
meore msoflio omis wlebSi saqarTveloSi ganxorcielda deportaciis axa-
li talRa. 1941 wels ganxorcielda saqarTveloSi mcxovrebi germanelebis de-
portacia. 1944 wlis 15 noembers samcxe-javaxeTidan da aWaridan gadaasaxles
15568 ojaxi (69869 adamiani) — Turqi-mesxebi, qurTebi da xemSilebi. `uceb gaav-
les gansxvavebulobis mkveTri zRvari im xalxs Soris, romelsac saerTo fesvebi
hqonda... CvenTvis arc is auxsniaT, ra davaSaveT da arc samudamo sasjelis moxdis
vada dausaxelebiaT~, — aRniSnavs mesxeTidan deportirebuli qali nazira vaCna-
Ze.
saqarTvelos istoria. ;; saukune. Tb., Tsu gamomc., 2003, gv.166.
m. naTmelaZe, a. dauSvili. saqarTvelos uaxlesi istoria (1921-2000 ww). Tb., 2004, gv.225; saqarTve
los prezidentis arqivi, f.14, aRw.15, s.174, furc.33-35.
Ⱥ.ɘ.Ȼɟɡɭɝɨɥɶɧɵɣ. ɇɚɪɨɞɵ Ʉɚɜɤɚɡɚ ɢ Ʉɪɚɫɧɚɹ ɚɪɦɢɹ. 1918-1945 ɝɨɞɵ. Ɇ.: ȼɟɱɟ, 2007, ɫɬɪ.186.
m.samsonaZe. saqarTvelo 1921-1991 wlebSi (proeqti). Tema disputisaTvis. Tb., 2001, gv.11.
Ⱥ.ɘ.Ȼɟɡɭɝɨɥɶɧɵɣ. ɇɚɪɨɞɵ Ʉɚɜɤɚɡɚ ɢ Ʉɪɚɫɧɚɹ ɚɪɦɢɹ. 1918-1945 ɝɨɞɵ. Ɇ.: ȼɟɱɟ, 2007, ɫɬɪ.189-192.
m. naTmelaZe. meore msoflio omSi saqarTvelodan daRupul da ugzo-ukvlod dakargul meomarTa
ricxvis dadgenis Sesaxeb — `analebi~, 2001, 2, gv.48-49.
saqarTvelos Sss-s arqivi, aRw.23, s.557, gv.7-9; d.alaverdaSvili. vin arian e.w. `Turqi mesxebi~? —
`saarqivo moambe~, 2008, 3, gv.124-128.
n. vaCnaZe. deportirebuli mesxi qalis — naziras wigni. Tb., `kavkasiuri saxli~, 2005, gv.16-17.
nawili merve
sabWoTa kavSiri `gviani stalinizmis~
(1945-1953) periodSi
zogierTi avtori `gviani stalinizmis~ periods 1957 wlamde agrZelebs. zogadad, stalinis mmar-
Tvelobis periodSi oTx ZiriTad etaps gamoyofen: 1923-1934 wlebi — stalinizmisa da stalinis
mmarTvelobis Camoyalibeba; 1935-1941 wlebi — stalinizmis ganviTareba, misi ZiriTadi ideebis rea-
lizeba rogorc samoqalaqo sazogadoebaSi, ise politikaSi. xelisuflebis totalitaruli formis
damkvidreba; 1941-1945 wlebi — stalinizmis ukandaxeva da xalxis wina rigSi gamosvla; 1946-1953
wlebi — stalinizmis zeniti. stalinis gardacvalebis Semdeg mis mier Seqmnilma totalitarulma
sistemam arseboba gaagrZela.
a. Sovkunenko, p. bilecki. sa-
xalxo siyvarulis himni, 1950
weli.
Tavi ;;9,
gamoiTqva mosazrebebi, rom meti Tavisufleba miecaT regionebisa da saxalxo ko-
misariatebisTvis.
`qvemodan~ sul ufro xSirad gaismoda mowodebebi kolmeurneobaTa gauqme-
bis Sesaxeb. laparakobdnen maT araefeqturobaze, aRniSnavdnen, rom omis wlebSi
dadebiTi Sedegi gamoiRo mwarmoeblebze saxelmwifos zewolis garkveulwilad
Semcirebam. pirdapir paralels avlebdnen axal ekonomikur politikasTan, rome-
lic samoqalaqo omis Semdeg tardeboda. axali ekonomikur politikis dros eko-
nomikis aRdgena daiwyo kerZo seqtoris gamococxlebiT, marTvis decentraliza-
ciiT da msubuqi mrewvelobis ganviTarebiT.
sabWoTa kavSiris xelmZRvanelobaSi warmoqmnili uTanxmoeba qveynis ekono-
mikis ganviTarebasTan dakavSirebiT ganpirobebuli iyo omis Semdgomi msoflios
gansxvavebuli xedviT. a. Jdanovi, n. voznesenski da rigi sxva moRvaweebi Tvlid-
nen, rom mSvidobiani cxovrebis dabrunebis Semdeg kapitalistur qveynebSi daiw-
yeboda ekonomikuri krizisi, gaZlierdeboda imperialistur qveynebs Soris wina-
aRmdegobebi da konfliqtebi. es Seamcirebda safrTxes dasavleTis qveynebis
mxridan da sabWoTa kavSirs SesaZlebloba miecemoda, uari eTqva mZime mrewvelo-
bis forsirebuli ganviTarebis tradiciul politikaze, meti yuradReba daeTmo
ekonomikuri berketebisTvis (fasebi, Rirebuleba, krediti, mogeba) da ekonomikis
sxva dargebis ganviTarebisTvis.
malenkovi, beria da sxvebi ufro marTebulad miiCnevdnen akademikos e. var-
gas ekonomikur Sefasebebsa da prognozebs. varga ar gamoricxavda kapitalizmis
unars, gamklaveboda Sida winaaRmdegobebs. amitom omisSemdgomi saerTaSoriso
viTareba uaRresad saxifaTod miaCndaT, miT umetes, rom dasavleTis xelSi iyo
atomuri bombi. maTi xedva gamoricxavda uaris Tqmas industriuli da Tavdacvi-
Ti dargebis forsirebul ganviTarebaze. kvlav rCeboda ekonomikis xelmZRvane-
lobis mbrZaneblur-administraciuli meTodebi.
am diskusiaSi gadamwyveti aRmoCnda stalinis Tvalsazrisi, romelmac 1946
wlis dasawyisSi ganacxada omis win aRebuli kursis gagrZelebis Sesaxeb. es iyo
socializmis mSeneblobis damTavreba da komunizmis aSeneba. saqme exeboda dageg-
mvisa da marTvis zecentralizebuli modelis dabrunebas. es niSnavda, rom imav-
droulad brundeboda ekonomikis dargebs Soris is winaaRmdegobac, rac 1930-ian
wlebSi Camoyalibda.
ekonomikis ganviTarebis gzebi
Jdanovisa da voznesenskis pozicia stalinis, malenkovisa da berias pozicia
x ekonomikis aRdgena axali eko- x ekonomikis aRdgena gegmur ekonomikaze
nomikuri politikis gamocdile- dabrunebis gziT;
baze dayrdnobiT; x saxelmwifo kontroli;
x sabazro ekonomikis elemente- x xuTwliani gegmebi;
bis SemoReba; x me-4 xuTwledi (1946-1950).
x soflis meurneobis ganviTare-
ba.
26.3. mrewvelobis ganviTareba
mrewvelobis aRdgena uaRresad mZime viTarebaSi xdeboda. omis Semdgom pir-
vel wlebSi sabWoTa adamianebis Sromis pirobebi cota ramiT Tu gansxvavdeboda
samxedro dros arsebuli pirobebisgan. produqtebis mudmiv ukmarisobas, Sromi-
sa da yofis umZimes pirobebs, avadmyofobisa da sikvdilianobis maRal dones mo-
saxleobas imiT uxsnidnen, rom mSvidoba axali damyarebulia da cxovrebis wesier
kalapotSi moqceva mxolod iwyeboda.
moixsna omis periodis zogierTi SezRudva; kvlav SemoiRes 8-saaTiani samu-
Sao dRe da yovelwliuri Svebulebebi, gauqmda iZulebiTi zeganakveTuri samuSa-
oebi.
1947 wels gatarda fuladi reforma da gauqmda sabaraTo sistema, dadginda
erTiani fasebi kvebis produqtebsa da samrewvelo saqonelze. fasebi omamdelze
maRali iyo.
iseve rogorc omamde, weliwadSi erTi Tvis an Tve-naxevris xelfasi midioda
aucilebeli saxelmwifo sesxis obligaciebis SeZenaze. muSaTa bevri ojaxi kvlav
miwurebsa da barakebSi cxovrobda, Sromobdnen Ria cis qveS an gauTbobel Seno-
bebSi, Zvel dazgebsa da mowyobilobebze.
ekonomikis aRdgena xdeboda mosaxleobis mkveTrad gazrdili gadaadgile-
bis pirobebSi. es gamowveuli iyo armiis demobilizaciiT (armia 1945 wels Sead-
genda 11,4 milion adamians, 1948 wlis dasawyisSi ki — 2,9 milions), sabWoTa moqa-
laqeebis repatriaciiT, okupacias garidebuli mosaxleobis aRmosavleT regio-
nebidan dabrunebiT. mniSvnelovani Tanxebi sWirdeboda mokavSire saxelmwifoe-
bis daxmarebasac.
1945 wlis ivnisSi miiRes kanoni 13 asakobrivi jgufis demobilizaciis Sesa-
xeb. 1947 wlisaTvis demobilizacia ZiriTadad damTavrda. mSvidobian cxovrebas
daubrunda 8,5 milioni adamiani.
didma danakargebma gamoiwvia samuSao Zalis nakleboba. gaizarda kadrebis
denadoba: adamianebi Sromis ufro xelsayrel pirobebs eZebdnen.
rogorc omis win, ise omis Semdegac mwvave problemebis gadawyvetas cdi-
lobdnen soflidan qalaqSi fulis gadaqaCviTa da muSaTa SromiTi aqtiurobis
gazrdiT. omisSemdgomi wlebis erT-erTi cnobili Taosnoba iyo `CqarosanTa~
moZraoba, romlis iniciatoric leningradeli xarati g. bortkeviCi iyo. man 1948
wlis TebervalSi Tavis dazgaze erT cvlaSi gamomuSavebis 13 dRis norma Seasru-
la. moZraoba masobrivi gaxda. zogierT sawarmoSi scades sameurneo angariSis Se-
moReba, magram am axali tendenciebis ganmtkiceba materialuri xasiaTis zomebis
miRebiT ar ucdiaT. piriqiT, Sromis nayofierebis zrdis pirobebSi amcirebdnen
Sromis erTeulis anazRaurebis fass.
gaCnda tendencia, warmoebaSi ufro farTod gamoeyenebinaT samecniero-
teqnikuri miRwevebi, magram es xdeboda ZiriTadad samxedro-samrewvelo kom-
pleqsis sawarmoebSi, sadac muSaobdnen birTvuli da TermobirTvuli iaraRis, sa-
raketo sistemebis, axali nimuSis satanko da saaviacio teqnikis Seqmnaze.
sabWoTa balastikuri raketis Seqmnaze muSaobda s. koroliovi. raketas sa-
fuZvlad daedo germanuli fau-2. 1950 wels gamoscades balistikuri raketa, ro-
melsac 3 aTasi kilometris radiusSi SeeZlo moqmedeba.
intensiurad mimdinareobda muSaoba atomur iaraRzec, rasac i. kurCatovi
xelmZRvanelobda. 1949 wlis 29 agvistos semipalatinskidan 170 km-ze mdebare po-
ligonze warmatebiT gamoscades pirveli sabWoTa atomuri bombi. es bombi ameri-
kuli sqemis safuZvelze Seiqmna. sabWouri konstruqciis bombi ki 1951 wlis 24
repatriacia — samSobloSi samxedro tyveebis, ltolvilebis, emigrantebis, gadaadgilebuli
pirebis dabruneba.
seqtembers gamoscades. is orjer msubuqi da orjer mZlavri iyo amerikuli tipis
bombTan SedarebiT.
samxedro-samrewvelo kompleqsis garda, prioriteti eniWeboda manqanaT-
mSeneblobas, metalurgias, saTbob-energetikul mrewvelobas, romelTa ganviTa-
rebazec modioda mrewvelobaSi mTeli kapitaldabandebebis 88. msubuqi da kve-
bis mrewveloba, adrindelis msgavsad, kvlav ver akmayofilebda mosaxleobis mi-
nimalur moTxovnilebebsac ki, Tumca daiwyo rigi rTuli samomxmareblo saqon-
lis gamoSveba: msubuqi avtomobilebis ( `pobeda~ da `moskviCi~), motociklebis,
radiomimRebebis, televizorebis, ramac mniSvnelovnad Secvala mosaxleobis yo-
fa.
sul me-4 xuTwledis periodSi (1946-1950) aRadgines da xelaxla aaSenes 6200
didi sawarmo. 1950 wels, oficialuri monacemebiT, samrewvelo warmoebam omam-
del dones 73-iT gadaaWarba (`axal~ mokavSire respublikebSi: litvaSi, latvia-
Si, estoneTsa da moldovaSi ki — 2-3-jer), Tumca isic unda iTqvas, rom amaSi Sedi-
oda erToblivi sabWoTa — aRmosavleTgermanuli sawarmoebidan miRebuli repa-
raciebi.
am warmatebis mTavari Semoqmedi xalxis Tavdadebuli Sroma iyo. Tavisi ro-
li Seasrula zecentralizebuli ekonomikis modelis SesaZleblobebma, tradi-
ciulma politikam, romlis mixedviTac, mZime mrewvelobis sasargeblod xdeboda
Tanxebis gadanawileba msubuqi da kvebis mrewvelobidan, soflis meurneobidan da
socialuri sferodan. mniSvnelovani daxmareba iyo germaniidan miRebuli repara-
ciebi (4,3 miliardi dolari), romelmac uzrunvelyo am periodSi dadgmuli sam-
rewvelo danadgarebis daaxloebiT naxevari. reparaciebis xarjze gamohqondaT
samrewvelo danadgarebi da mTeli saqarxno kompleqsebi. reparaciebis amoReba
Sewyda 1954 wlis 1 ianvars.
omis Semdgomi ekonomikis aRdgenaSi Tavisi wvlili Seitana 9 milionma sab-
WoTa patimarma, daaxloebiT 1,5 milionma germanelma da 0,5 milionma iaponelma
tyvem, Tumca maTi Sromis nayofiereba 50-60-iT naklebi iyo Tavisufali adamia-
nebis Sromis nayofierebaze.
saxalxo meurneobis aRdgenis mTavari resursi iyo mosaxleobis zeeqsplua-
tacia da cxovrebis uaRresad dabali done. kvlav moqmedebda omis win SemoRebu-
li represiuli kanonebi, romelTa ZaliTac, muSebi TavianT samuSao adgilebze
iyvnen mimagrebuli, sastikad isjebodnen gacdenisa da samuSao adgilze qurdo-
bisaTvis. muSaobdnen kviraSi 6 dRe, samuSao dRe ki realurad 10 saaTi da meti iyo
xangrZlivobiT.
me-4 xuTwledi 4 welsa da 3 TveSi Sesrulda.
muSaTa didi nawili komunalur binebSi,
barakebsa da miwurebSi cxovrobda. omis Sem-
deg aranairi sabinao mSenebloba ar mimdina-
reobda. isedac mcire xelfasidan ara mxo-
lod gadasaxadebs ixdidnen, aramed eqviTe-
bodaT `saxelmwifo sesxic~, mTavrobas aZ-
levdnen weliwadSi daaxloebiT erTi Tvis
xelfass.
reparacia — damarcxebuli qveynis mier gamarjvebulisTvis zaralis anazRaureba
26.4. soflis meurneoba
Semnaxvel salaroebSi 3 aTas maneTamde Tanxa srulad unazRaurdebodaT, 1 Zvel maneTze meanabre 1
axals Rebulobda; 3-dan 10 aTas maneTamde icvleboda TanafardobiT 3:2; 10 aTasze meti ki — 2:1-Tan.
mosaxleobis xelT arsebuli fuli ki icvleboda kursiT 10:1-Tan. amrigad, vinc saxlSi inaxavda
fuls, wagebuli aRmoCnda.
mcire sasoflo-sameurneo erTeuli, romelic, rogorc wesi, ojaxis wevrebisgan Sedgeboda, amit
omac ufro efeqturi iyo.
ba. gaamsxviles kolmeurneobebi, rasac mohyva glexTa nakveTebis Semdgomi Semci-
reba. 1950-1953 wlebSi kolmeurneobaTa raodenoba 255 aTasidan 94 aTasamde Sem-
cirda.
1945-1949 wlebSi Catarda koleqtivizacia sabWoTa kavSiris dasavleTis re-
gionebSi, romlebic mis SemadgenlobaSi 1940 wels da Semdeg 1945 wels aRmoC-
ndnen. koleqtivizacia tardeboda 1930-iani wlebis `nimuSis~ mixedviT. mxolod
baltiis respublikebidan 1945-1949 wlebSi gaasaxles 142,5 aTasi `kulaki, banditi
da nacionalisti~.
miuxedavad amisa, iZulebiTi zomebisa da glexobis udidesi Zalisxmevis Se-
degad, 1950-iani wlebis dasawyisSi moxerxda qveynis soflis meurneobis gayvana
warmoebis omamdel donemde, Tumca imis gamo, rom glexebs CamoerTvaT Sromis
ukanaskneli stimulebic, soflis meurneoba krizisSi Sevida da mTavroba aiZula
sagangebo zomebi gaetarebina qalaqebisa da armiis sursaTiT mosamarageblad.
1947 wels gauqmda sabaraTo sistema sursaTze qalaqebSi. stalini sabaraTo
sistemis gauqmebas did mniSvnelobas aniWebda, radganac rigiTi adamianebi sasur-
saTo baraTebs, tradiciulad, sagangebo mdgomareobas ukavSirebdnen. sabaraTo
sistemis gauqmeba ki moiTxovda mosaxleobis xelSi arsebuli fuladi masis Semci-
rebas. swored amitom ganxorcielda fuladi reforma, romlis Sedegadac fula-
di masa 3,5-jer Semcirda, amasTan fasebi produqtebze omamdel donesTan Sedare-
biT gacilebiT maRali dadginda, uaxlovdeboda bazarze arsebul komerciul fa-
sebs.
1948 wlidan saxelmwifom daiwyo sursaTze sacalo fasebis regularuli
Semcireba, rac 1954 wlamde grZeldeboda. fasi, pirvel rigSi, purze mcirdeboda.
Sedegad erTi kilogrami puris Rirebuleba 4,4 maneTidan 1,55 maneTamde Semcir-
da. Semcireba miiRweoda glexobis sastiki eqspluataciis xarjze. kolmeurneobe-
bi saxelmwifos xorbals abarebdnen im fasad, rac misi transportirebis xarjsac
ki ar faravda, Tumca Semcirebuli puris fasic orjer maRali iyo omamdel fasze
da ramdenjerme aRemateboda 1916 wlis fass.
fasebis Semcirebis politikas is mohyva, rom mosaxleoba SeeCvia iaf sur-
saTs, rogorc kompensacias Tavis dabal xelfasze, magram aseTi fasebis pirobeb-
Si sursaTis warmoeba aramomgebiani iyo da fasebis Semcirebidan ramdenime weli-
wadSi saxelmwifo daxlebidan kvlav qreboda produqtebi.
sabWoTa plakatze gamosaxulia msubuq avto-
manqanasTan mdgomi kolmeurne qali warweriT:
`cxovreba dRiTidRe sul ufro sasixarulo xde-
ba!~
sinamdvileSi mkveTrad gaizarda glexebis ga-
dasaxadebi. 1940 wels saSualo glexi ruseTSi ix-
dida 100 maneTs, 1952 wels — 1100 maneTs.
26.5. omis Semdgomi SimSiloba
kolmeurneobaTa Tavmjdomareebi, romlebic cdilobdnen glexTa mdgomare-
obis Semsubuqebas, dasajes. 1947-1948 wlebSi 22 aTasi kolmeurneobis Tavmjdoma-
re (saerTo ricxvis 12) Sroma-gasworebis banakebSi gagzavnes. ZiriTadi mizezi
is iyo, rom maT damSeul glexebs sakolmeurneo xorbali manamde misces, sanam sa-
xelmwifo valdebulebebs Seasrulebdnen marcvleulis Cabarebaze.
1946-1947 wlebSi sabWoTa kavSirSi SimSilisagan daiRupa daaxloebiT 2 mili-
oni adamiani, aqedan 0,5 milioni — ruseTis federaciaSi. sabWoTa oficialur do-
kumentebSi amis Taobaze araferi iyo naTqvami. msxverpli kidev ufro didi iqne-
boda, dasavleTidan miRebuli humanitaruli daxmareba rom ara. 1946-1947 wlebSi
stalini dasTanxmda, daxmareba mieRo gaeros xaziT ukrainisa da belorusiisaT-
vis. ukrainam miiRo 189 milioni dolaris saqoneli, belorusiam — daaxloebiT 60
milioni dolaric. amerikuli saqvelmoqmedo organizaciidan 5XVVLDQ 5HOLHI miRe-
bul iqna 31 milionis Rirebulebis daxmareba.
komunistur xelisuflebas eSinoda, rom sabWoTa moqalaqeebSi gaizrdeboda
dasavleTisadmi simpaTia, amitom xelovnurad zRudavda dasavleTidan wamosul
daxmarebas, magaliTad, aikrZala daxmarebis miReba kerZo pirebisagan.
aseTi Sida gaWirvebis pirobebSi stalinma Tavis aRmosavleTevropel sate-
litebs: bulgareTs, rumineTs, poloneTs, Cexoslovakias gadasca 2,5 milioni to-
na marcvleuli sasursaTo daxmarebis saxiT.
26.6. kursi `qanCebis moWerisaken~
Tavi ;;9,,.
27.2. cvlilebebi xelisuflebis struqturebSi
15-wliani intervalis Semdeg, 1952 wlis oqtomberSi Catarda sak. kp (b) ;,;
yriloba, romelmac gadawyvita partiisTvis saxelis Secvla da ewoda sabWoTa
kavSiris komunisturi partia. am saxelwodebiT partia 1991 wlamde, Tavis gauqme-
bamde arsebobda. Seicvala politbiuros saxelwodebac, rac 1918 wlidan arse-
bobda. mis nacvlad Seiqmna centraluri komitetis prezidiumi, romelSic 25 wev-
ri Seiyvanes, maT Soris bevri SedarebiT axalgazrda iyo. stalins surda Zveli
gvardiis (molotovi, voroSilovi, kaganoviCi, miqoiani, malenkovi, beria) Seviw-
roeba. manamde Tavis memkvidred ganixilavda malenkovs, magram, rogorc Cans, ga-
daifiqra. swrafad dawinaurda nikita xruSCovi, romelic manamde, 1938 wlidan
ukrainis kompartias xelmZRvanelobda, 1949 wlis dekembridan ki — moskovis sa-
olqo partiul organizacias.
amave dros politikuri reJimi mkacrdeboda, daiwyo represiebis axali talRa.
27.3. represiebis axali talRa
dros `Cvenebebi miiRes~ Jukovis winaaRmdegac, rom is `amcirebda omSi umaRlesi
mTavarsardlis xelmZRvanel rols~.
1946 wlis gazafxulze daapatimres germaniaSi myofi sabWoTa jarebis jgu-
fis 74 generali da oficeri. maT brali edebodaT germaniidan da avstriidan
sxvadasxva qonebis, avejis, suraTebis, Zvirfaseulobis gamotanaSi. magram male
brali dasdes imaSi, rom Jukovis xelmZRvanelobiT samxedroebi awyobdnen mTav-
robis sawinaaRmdego SeTqmulebas.
Jukovi gaiwvies germaniidan da 1946 wlis martSi daniSnes saxmeleTo jare-
bis mTavarsardlad. 1946 wlis 1 ivniss umaRles samxedro sabWos sxdomaze Sedga
Jukovis saqmis garCeva. mis winaaRmdeg braldebebs mxari dauWires malenkovma da
molotovma, magram marSlebma konevma, vasilevskim, rokosovskim da ribalkom ga-
moricxes, rom Jukovs raime SeTqmulebaSi mieRo monawileoba. ganxilva damTav-
rda stalinis daskvniT: `amxanago Jukov, garkveuli droiT mogiwevT moskovis da-
toveba~.
1946 wlis 3 ivniss Jukovi dainiSna odesis samxedro olqis sardlad, magram
saqme amiT ar damTavrebula. mis winaaRmdeg axa-
li braldebebi wamoayenes germaniidan piradi
saWiroebisaTvis didi odenobiT sxvadasxva fa-
seulobis gamotanis Taobaze. 1947 wlis Teber-
valSi Jukovi gamoiyvanes centraluri komite-
tis wevrobis kandidatTa ricxvidan, 1948 wlis
ianvarSi ki daniSnes naklebad prestiJul ura-
lis samxedro olqis sardlad.
omis Semdeg intrigis msxverpli gaxdnen generalitetis sxva warmomadgen-
lebic. g. kuliki da v.gordoni `amxiles~, rogorc `sabWoTa kavSirSi kapitalizmis
restavraciis momxreebi~; admirali kuznecovi da misi TanamSromlebi braldebu-
li aRmoCndnen imaSi, rom omis dros samxedro-teqnikuri informaciis gacvlis
farglebSi mokavSireebs gadasces paraSutiani torpedos naxazebi.
represiebi Seexo partiul funqcionerTa nawilsac, gansakuTrebiT maT,
vinc eswrafoda met damoukideblobas centraluri xelisuflebisagan. daapatim-
res mravali partiul-saxelmwifo moRvawe, romlebic leningradis partiul or-
ganizaciaSi Sediodnen da miiCneodnen sak. kp(b) politbiuros wevrisa da centra-
luri komitetis mdivnis a. Jdanovis gundSi. 1948 wlis 31 agvistos Jdanovis mou-
lodneli gardacvalebis Semdeg, `leningradis saqmeze~ daaxloebiT 2 aTasi ada-
miani daapatimres. maTgan 200 gaasamarTles da daxvrites. maT Soris ruseTis fe-
deraciis ministrTa sabWos Tavmjdomare m. rodionovi, politbiuros wevri da
sabWoTa kavSiris saxelmwifo sagegmo komitetis Tavmjdomare n. voznesenski, sak.
kp (b) centraluri komitetis mdivani a. kuznecovi.
Jdanovi da stalini voznesenski da kalinini
`leningradelTa~ winaaRmdeg mravali braldeba wamoayenes. magaliTad, voz-
nesenskis brali dasdes saxelmwifo gegmebis Segnebulad SemcirebaSi, statisti-
kuri monacemebis falsificirebasa da saidumlo dokumentebis dakargvaSi.
mTavari braldeba `leningradelTa~ winaaRmdeg mainc Semdegi iyo: TiTqos
kuznecovis jgufSi xSirad ganixileboda calke ruseTis komunisturi partiisa
da ruseTis kompartiis centraluri komitetis Seqmnis sakiTxi. maT aseve `undo-
daT~ ruseTis dedaqalaqad leningradis gamocxadeba. Turme `leningradelebi~
brals sdebdnen sabWoTa kavSiris xelisuflebas antirusuli politikis gatare-
baSi. ruseTis kompartiis Seqmnis SemTxvevaSi ki mas saTaveSi Jdanovi unda Cas-
dgomoda. es braldebebi malenkovma da beriam `Camoayalibes~. stalinma neba ar
darTo, rom es braldebebi gaexmaurebinaT, magram represiebi `leningradelTa~
winaaRmdeg ar SeuCerebia.
aseTi maRali rangis Tanamdebobis pirebis dapatimrebis Semdeg, 1950 wlis
ianvarSi aRadgines sikvdiliT dasja, romelic gauqmebuli iyo 1947 wlis 26 maiss.
sikvdiliT dasjis aRdgenis mizani is iyo, rom sikvdiliT unda daesajaT lenin-
gradis saqmeze dapatimrebuli ramdenime maRalCinosani.
`leningradis saqme~ asaxavda partiis umaRles eSelonSi mimdinare brZolas,
es angariSsworeba mkacri gafrTxileba unda yofiliyo yvelasTvis, vinc ki Tun-
dac raimes gaifiqrebda `xalxTa beladisgan~ gansxvavebuls.
represiebis omis Semdgomi talRa saqarTvelosac mZimed Seexo. 1949 wels,
saqarTvelos uSiSroebis ministris specialuri direqtiviT, aRricxvaze aiyvanes
da TvalTvali dauwyes daaxloebiT 25 aTas adamians, romelTac SemdgomSi repre-
sirebuli specgadasaxlebulebis kontingenti Seadgines.
1949 wlis 14 ivniss saqarTvelodan gaasaxles TurqeTisa da saberZneTis qve-
Sevrdomebi an yofili qveSevrdomebi, aseve adamianebi, romelTac `somex-daSnake-
bad~ miiCnevdnen — sul 36.675 adamiani.
`megrelTa saqmis~ dawyebidan ramdenime dRis Semdeg, 1951 wlis 16 noembers,
stalinis pirdapiri miTiTebiT, sak.kp (b) ck miiRo umkacresi dadgenileba `saqar-
Tvelos ssr teritoriidan mtruli elementebis gasaxlebis Sesaxeb~, rasac moh-
yva ssrk ministrTa sabWos 1951 wlis 29 noembris 1 4893-2113 dadgenileba. am dad-
genilebiT saqarTvelodan 6300 adamiani gadaasaxles yazaxeTSi.
gadasaxlebas eqvemdebarebodnen qarTveli emigrantebis, `xalxis moRalate-
ebis~, agreTve im pirTa axlo naTesavebi, romlebic ar dabrundnen samSobloSi,
cxovrobdnen sazRvargareT da aqtiurad eweodnen sabWoTa kavSiris winaaRmdeg
`ZirgamomTxrel saqmianobas~ (meuRle da mSoblebi, vaJiSvilebi da maTi ojaxebi,
maTTan mcxovrebi qaliSvilebi, Zmebi da debi, agreTve calke mcxovrebi qaliSvi-
lebi, Zmebi da debi, romlebzec arsebobda makomprometirebeli masalebi); Tur-
qeTSi mcxovrebi aWaruli warmoSobis qarTvel emigrantTa da `samSoblos moRa-
lateTa~ axlo naTesavebi; saqarTvelos muslimuri mosaxleobiT dasaxlebuli
regionebidan gamosul, TurqeTSi mcxovreb da samSobloSi naTesauri kavSirebis
mqone emigrantTa da samSoblos moRalateTa naTesavebi; reemigrantebi, romle-
bic 1946-1949 wlebSi saqarTveloSi dabrundnen safrangeTidan, iranidan, CineTi-
dan; yofili samxedro tyveebi, romlebic iricxebodnen faSisturi armiis nacio-
nalur formirebebSi; agreTve TurqeTis dazvervasTan kavSirSi eWvmitanili e.w.
`sazRvris miRma mosiaruleni~ da maTi ojaxebi. gadasaxlebas eqvemdebarebodnen
TiToeuli ojaxis Sromisuunaro da arasrulwlovani wevrebic. ssrk ministrTa
sabWos 1953 wlis 11 aprilis #1007-430 dadgenilebiT, aRniSnuli specgadasaxle-
sakavSiro komunistur partiaSi arsebobda mokavSire respublikebis kompartiebi, magram ar iyo
ruseTis kompartia da misi xelmZRvaneli organoebi.
saqarTvelos Sss arqivi, (,,,), f. # 14, aRw. 26, saq. 32, furc. 168.
m. naTmenaZe, a. dauSvili. saqarTvelos uaxlesi istoria (1921-2000 ww.). Tb., 2004, gv. 262.
Ƚ.Ɇɚɦɭɥɢɚ. ɉɟɪɜɵɟ ɬɪɟɳɢɧɵ ɢɦɩɟɪɫɤɨɝɨ ɮɭɧɞɚɦɟɧɬɚ ɩɨɫɥɟɜɨɟɧɧɨɝɨ ɋɋɋɊ ± `saarqivo moambe~, 2009, 1 7,
gv.91-96.
ba gauqmda da kontingenti TavianT sacxovrebel adgilebze daabrunes konfiski-
rebuli qonebis anazRaurebiT.
sul 1950-1951 wlebSi saqarTveloSi represirebul iqna 16.174 adamiani (aqe-
dan 1950 wels — 4716, xolo 1951 wels — 11.458 adamiani).
gadasaxlebulTa Soris iyo cnobili politikuri moRvawe, socialist-federa-
listTa partiis erT-erTi lideri samson fircxalava, romelic sabWoTa xelisuf-
lebis mowveviT dabrunda saqarTveloSi da Sua aziaSi gardaicvala 84 wlis asakSi.
1951 wels saqarTveloSi e. w. `megrul saqmesTan~ dakavSirebuli `wmenda~ ukve
beriasTan stalinis dapirispirebas ukavSirdeboda. es iyo mcdeloba, gaeTavisuf-
lebinaT saqarTvelos komunisturi xelmZRvaneloba berias erTguli kadrebisagan.
1951 wlis noemberSi sak.kp(b) centralurma komitetma miiRo dadgenileba `sa-
qarTveloSi meqrTameobis da baramias antipartiuli jgufis Sesaxeb~. masSi naTqvami
iyo, rom gamovlenilia megruli nacionalisturi organizacia, romelsac saTaveSi
edga saqarTvelos kompartiis centraluri komitetis mdivani m. baramia. 1952 wlis
27 marts sak.kp(b) centralurma komitetma miiRo axali dadgenileba saqarTvelos
kompartiaSi arsebuli mdgomareobis Sesaxeb, romelic `azustebda~, rom aralega-
luri nacionalisturi organizacia, baramias xelmZRvanelobiT, `miznad isaxavda sa-
qarTvelos Camocilebas sabWoTa kavSirisagan~. daapatimres saqarTvelos komparti-
is centraluri komitetis 7 wevri 11-idan, 427 saolqo komitetebis, qalaqkomebis da
raikomebis mdivnebi, samegrelos TiTqmis mTeli partiuli aqtivi. kremlSi gaSlili
morigi saxelisuflo brZola — stalinis mier l. berias Seviwroeba-Camocilebis
mcdeloba — mtkivneulad aisaxeboda saqarTveloze da mravali adamianisaTvis waye-
nebuli cru kuTxurobis braldeba emsaxureboda qarTuli erovnuli cnobierebis
gaxleCis imperiul gegmebs. stalinis gardacvalebis Semdeg, 1953 wlis 10 aprils
skkp ck prezidiumma miiRo dadgenileba, romelmac `megruli nacionalisturi jgu-
fis~ saqme falsificirebulad gamoacxada.
`gviani stalinizmis~ dros momzadebuli procesebidan ukanaskneli aRmoC-
nda `eqimTa saqme~ (1953). dapatimrebulebs brali edebodaT umaRlesi xelmZRva-
nelobis araswor mkurnalobaSi, rasac Sedegad mohyva rigi gamoCenili moRvawis
sikvdili. `eqimTa saqme~ emyareboda eqim i. etingeris Cvenebas. politbiurom sas-
wrafod Seqmna komisia malenkovis, berias, uSiSroebis axali ministris s. ignatie-
vis SemadgenlobiT. gamoZiebam `daadgina~, rom `eqimma mavneblebma~ araswori
mkurnalobiT mokles a. SCerbakovi, a. Jdanovi, imaves upirebdnen sxva umaRlesi
Tanamdebobis pirebs da xelisuflebis saTaveSi unda moeyvanaT uSiSroebis minis-
tri abakumovi.
`eqimTa saqme~ sababi aRmoCnda
stalinis piradi dacvis saTaveSi myofi
n. vlasikisa da a. poskrebiSevis diskre-
ditaciisaTvis. vlasiki stalinis dac-
vas meoTxedi saukunis ganmavlobaSi ed-
ga saTaveSi, poskrebiSevi ki 1935 wlis
agvistodan xelmZRvanelobda stalinis
kancelarias.
Ƚ.Ɇɚɦɭɥɢɚ. ɉɟɪɜɵɟ ɬɪɟɳɢɧɵ ɢɦɩɟɪɫɤɨɝɨ ɮɭɧɞɚɦɟɧɬɚ ɩɨɫɥɟɜɨɟɧɧɨɝɨ ɋɋɋɊ — `saarqivo moambe~, 2009, 1 5,
gv.72-73.
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ. ɏɏ— ɞɨ ɧɚɱɚɥɚ ɏɏ, ɜɟɤɚ. ɉɨɞ ɪɟɞ. Ʌ.ȼ.Ɇɢɥɨɜɚ.— Ɇ.: ɗɤɫɦɨ, 2007, ɫɬɪ.592.
stalinisTvis versia uSiSroebis saministroSi arsebuli SeTqmulebis Tao-
baze kargi sababi aRmoCnda imisaTvis, rom xelisuflebidan sabolood Camoecile-
bina molotovi, voroSilovi, miqoiani, kaganoviCi, andreevi da mravali sxva moR-
vawe, romelTac ebraeli naTesavebi hyavdaT.
1952 wlis 16 oqtombers partiis centraluri komitetis plenumze stalinma
mkacrad gaakritika molotovi da miqoiani, maT brali dasdo amerikuli imperia-
lizmis winaSe laCrobasa da kapitulantobaSi. molotovs uxeS Secdomad CaeTva-
la `ebraelTa ukanono pretenziebis advokatoba Cvens sabWoTa yirimze~. sajarod
gamoucxada politikuri undobloba voroSilovs, miqoians ki brali daedo
trockistul SecdomebSi.
mweralma konstantine simonovma, plenumis monawilem, Tavis dRiurSi Cawera:
`yvelasTvis gasagebi iyo, rom stalins ar surda mis Semdeg pirvel pirad molo-
tovi darCeniliyo~. mogvianebiT ki Tavad molotovi igonebda: `stalins kidev er-
Ti-ori weli rom ecocxla, me ver gadavrCebodi~.
plenumze Seiqmna centraluri komitetis prezidiumis biuro, romelSic
stalinis garda Sevidnen mxolod beria, bulganini, kaganoviCi, malenkovi, sabu-
rovi da xruSCovi.
sul 1948-1953 wlebSi represiebis msxverpli gaxda 6,5 milioni adamiani.
27.4. nacionaluri politika
gansakuTrebiT masStaburi xasiaTi miiRo ebrauli erovnebis warmomadge-
nelTa mimarT negatiurma damokidebulebam. omis wlebSi Seiqmna ebrauli antifa-
Sisturi komiteti (mas saTaveSi edga cnobili msaxiobi solomon mixoelsi). omis
Semdeg komitetis warmomadgenlebi winadadebas ayenebdnen, Seqmniliyo ebraelTa
avtonomia yirimSi an volgispireTSi. es xelisuflebam warmoadgina, rogorc SeT-
qmulebis damadasturebeli sabuTi. 1948 wels mixoelsi mokles, rogorc varau-
doben, uSiSroebis agentebma.
mixoelsis sikvdilis Semdeg aqtiurad daiwyo ebraelTa komitetis devna. Ta-
vad mixoelss sikvdilis Semdeg brali dasdes, rom cdilobda ebraelTa intere-
sebisTvis gamoeyenebina stalinis qaliSvili svetlana da misi qmari g. morozovi.
1948-1949 wlebSi saxelmwifo antisemitizmi gamoixata `kosmopolitizmTan
brZolis~ kampaniaSi, `rusuli kulturisa da mecnierebis dacvaSi~, romelic
TiTqosda ebraelebis mier iyo okupirebuli. studentebi da aspirantebi `amxel-
dnen~ TavianT ebrael maswavleblebs.
ebraelTa antifaSisturi komitetis saqmianobisTvis bolos moReba mas Sem-
deg gadawyvites, rac Seiqmna israelis saxelmwifo (1948 wlis 14 maisi) da roca
1948 wlis seqtemberSi moskovSi Cavida israelis elCi golda meersoni (meiri 1956
wlidan). stalins ar moewona, rom meersoni daumegobrda molotovis cols p. Jem-
CuJinas. aRmoCnda, rom sabWoTa kavSirSi mcxovrebi mravali ebraeli mzad iyo is-
toriul samSobloSi gadasaxlebuliyo an moxalised wasuliyo arabebis winaaR-
mdeg saomrad. es yvelaferi Sefasda socialisturi samSoblos Ralatad.
sabWoTa xelmZRvaneloba cdilobda, israeli Tavisi gavlenis qveS moeqcia,
exmareboda iaraRiT. aseve SesTavaza, palestineli devnili arabebi (500 aTasze
meti) gadaesaxlebinaT Sua aziaSi da iq SeeqmnaT arabTa mokavSire respublika an
avtonomiuri olqi. aseTi winadadeba 1948 wlis ivnisSi gaeros uSiSroebis sabWos
sxdomaze wamoayena sabWoTa warmomadgenelma d. manuilskim, magram amas enTuzi-
azmiT ar Sexvedrian.
1948 wlis noembridan daiwyo antifaSisturi komitetis wevrebisa da ebrae-
li inteligenciis sxva warmomadgenlebis dapatimreba, rogorc `uerovnebo~ ada-
mianebisa, maT brali edebodaT `kosmopolitizmSi~. 1952 wlis mais-ivlisSi Ca-
tarda daxuruli sasamarTlo procesi, romelzec komitetis liderebs daxvreta
miesajaT.
ebraelTa saqmes mohyva ebraelTa Semcireba partiul da saxelmwifo aparat-
Si. magaliTad, 1945-1952 wlebSi sakavSiro saministroebsa da uwyebebSi ebraelTa
ricxvi Semcirda 516-idan 190-mde (Tanamdebobaze myof pirTa saerTo raodenoba-
Si — 12,9-idan 3,9-mde). sawarmoebisa da mSeneblobebis xelmZRvanelebSi ebra-
elTa wili imave periodSi 12,3-idan 4,6-mde Semcirda. ebraelTa wili saolqo,
samxareo da mokavSire respublikebis kompartiis centralur komitetebSi imave
periodSi Semcirda 1,3-idan 0,1-mde. mecnierebaTa akademiis institutebSi
1946-1948 wlebSi Catarda atestacia, ebraelebi moxsnes ganyofilebebis, labora-
toriebis, seqciebis xelmZRvanelobidan. Sedegad rusebis wili 73,6-idan 80-
mde gaizarda. es kampania bevri uniWo karieristis dawinaurebis mizezi gaxda.
`ebraelTa saqmes~ Seewira saxelmwifo uSiSroebis ministri v. abakumovi, ro-
melic 1951 wlis ivnisSi daapatimres. mis winaaRmdeg malenkovi moqmedebda. abaku-
movs brali dasdes, rom is Segnebulad aferxebda `ebraeli nacionalistebis~ saq-
mis gamoZiebas, ris Semdegac mas mravali sxva braldebac wauyenes.
kosmopolitizmi 1940-iani wlebis bolodan gamoiyeneboda politikuri braldebis saxiT da
niSnavda arapatriotul qcevasa da azrovnebas.
Tavi ;;9,,,.
stalini gaacofa. cxadi gaxda, rom sabWoTa literaturas represiebis axali tal-
Ra atydeboda Tavs.
1946 wlis 14 agvistos sak. kp (b) centralurma komitetma miiRo dadgenileba
Jurnalebis `zvezdisa~ da `leningradis~ Sesaxeb. am gamocemebs brali edebodaT
`partiis sulisTvis ucxo~ ideebis propagandaSi, saliteraturo tribunis daT-
mobaSi `uideo, ideologiurad mtruli nawarmoebebisTvis~. dadgenilebaSi gansa-
kuTrebiT gaakritikes m. zoSCenko da a. axmatova. am sakiTxze moxsenebiT gamovida
a. Jdanovi. yvelas unda gaego, rom `socialisturi realizmis~ principebi — ideu-
roba, klasobrivi midgoma da partiuloba, — kvlavac xelSeuxebeli iyo.
Jurnali `leningradi~ daxures, xolo Jurnal `zvezda~-Si xelmZRvaneloba
Secvales.
mkacrad gaakritikes is mwerlebic ki, romelTa Semoqmedebac savsebiT pasu-
xobda partiis moTxovnebs. magaliTad, mweralTa kavSiris Tavmjdomare a. fadee-
vi gaakritikes roman `axalgazrda gvardiis~ Tavdapirveli variantisTvis, ro-
melSic arasakmarisad iyo naCvenebi axalgazrda iatakqveSeTelebisaTvis partiu-
li xelmZRvaneloba. poeti m. isakovski gaakritikes pesimizmisaTvis, romelic Can-
da leqsebSi `mtrebma dawves mSobliuri xata...~
gaakritikes dramaturgi a. Steini, mwerlebi i. germani, e.kazakeviCi, m. slo-
nimski. literaturuli kritika gadaizarda represiebSi. `kosmopolitebTan~
brZolis dros daxvrites p. markiSi da l.kvisto, `saqmeebi~ iyo aRZruli da midi-
oda gamoZieba i. erenburgis, v. grosmanis, s. marSakis winaaRmdeg.
28.3. Teatri da kino
stalinma ganacxada, rom sabWoTa kinematografi mxolod `Sedevrebs~ unda
qmnides. Sedegad, yovelwliurad gamosuli filmebis raodenoba weliwadSi mxo-
lod 7 ± 9-s Seadgenda.
partiuli xazis dasacavad specialurad Seiqmna yovelkvireuli gamocema
`kultura da cxovreba~, romelmac 1946 wlis bolos moiTxova Teatrebis reper-
tuarebidan yvela ucxoeli avtoris piesis amoReba.
28.4. musika
1947 wlis bolos mkacri ideologiuri presi Tavs daatydaT sabWoTa musiko-
sebs. sababi gaxda sami nawarmoebis Sesruleba, romlebic xelisuflebis SekveTiT
oqtombris revoluciis 30-e wlisTavisTvis Seiqmna: s. prokofievis me-6 simfonia,
a. xaCaturianis `poemebi~ da v. muradelis opera `didi megobroba~. muradeli gaak-
ritikes imitom, rom 1918-1920 wlebis warmoCenisas qarTveli da osi warmoadgina
rusebis mtrad, `maSin rodesac xalxTa megobrobas CrdiloeT kavkasiaSi xels uS-
lidnen inguSebi da CeCnebi~.
1948 wlis TebervalSi sak kp(b) centralurma komitetma miiRo dadgenileba
`sabWoTa musikaSi dekadenturi tendenciebis Sesaxeb~. masSi muradeli gaakriti-
kes imis gamo, rom ugulebelyofili iyo klasikuri operisa da gansakuTrebiT ru-
suli klasikuri operis saukeTeso tradiciebi da gamocdileba. gakritikebuli
iyvnen sxva kompozitorebic imis gamo, rom idgnen `formalur, antixalxur mimar-
Tulebaze~: s, prokofievi, d. SostakoviCi, a. xaCaturiani, n. miaskovski.
es yovelive ara marto aRaribebda qveynis kulturul cxovrebas, aramed mis
izolirebasac axdenda msoflio kulturis miRwevebisgan. miuxedavad diqtatisa
da ideologiuri wnexisa, iyo miRwevebic, pirvel rigSi, klasikuri memkvidreobis
aTvisebis saqmeSi.
28.5. ganaTleba
dadgenilebis miRebis dros CeCnebi da inguSebi deportirebulebi iyvnen.
luri ganaTleba miiRo 1 milion 278 aTasma adamianma. 1953 wels sabWoTa kavSirSi
iyo 4,5 milioni adamiani umaRlesi da saSualo specialuri ganaTlebiT.
gaizarda mosaxleobis ganaTlebisa da informirebis SesaZleblobebi radio
da telemauwyeblobiT. 1945 wels sabWoTa kavSirSi iyo ramdenime aseuli televi-
zori, 1953 wels ki — ramdenime aTeuli aTasi.
28.6. samecniero diskusiebi
diskusias stalini gamoexmaura da 1952 wels gamovida
misi naSromi `socializmis ekonomikuri problemebi sabWoTa
kavSirSi~. es aRmoCnda stalinis ukanaskneli Teoriuli naS-
romi. stalini uaryofda sabazro ekonomikis nebismier ga-
movlinebas da asabuTebda sabWoTa kavSiris ekonomikuri
cxovrebis kidev ufro metad gasaxelmwifoebriobis auci-
leblobas. masSi Camoyalibebuli iyo mniSvnelovani politi-
kuri debulebac: `omebis garduvalobis aRmosafxvrelad sa-
Wiroa imperializmis ganadgureba~.
stalinma aseve uaryo marqsizmis klasikosebis zogierTi debuleba. magali-
Tad, arasworad gamoacxada engelsis debuleba, romlis Tanaxmadac, sasaqonlo
warmoebis likvidacia socialisturi revoluciis pirveli piroba unda gaxdes.
stalini amtkicebda, rom sasaqonlo warmoebis kanonebi moqmedeben socializmis
drosac, magram es SezRudul xasiaTs atarebs.
stalinma uaryo engelsis debuleba, rom qalaqsa da sofels Soris gansxvave-
bis waSla didi qalaqebis daRupvas gamoiwvevda.
wamyvani kapitalisturi qveynebis ganviTarebis perspeqtivebTan dakavSire-
biT stalini acxadebda, rom `warmoebis moculoba am qveynebSi Semcirdeboda~.
politbiuros zogierTi wevri (molotovi, miqoiani) ar iyvnen darwmunebul-
ni stalinis rigi debulebebis sisworeSi. es gaxda maTTan stalinis urTierTobe-
bis Semdgomi gacivebis mizezi.
imdroindeli xelisuflebisTvis yvelaze mniSvnelovani iyo debuleba sab-
WoTa kavSirSi komunizmis aSenebis SesaZleblobis Sesaxeb kapitalisturi gare-
mocvis arsebobis pirobebSic ki. molotovis informaciiT, stalini muSaobda am
naSromis meore nawilze, magram misi damTavreba ver moaswro.
omis Semdgom wlebSi kulturis arsi da misi amocanebi arsebiTad daiyvanes
sazogadoebis azrovnebis damuSavebaze partiuli ideologiis dasamkvidreblad.
mecnierebis amocana iyo TavdacviTi amocanebis gadawyveta da aseve `partiuli
mimarTulebis~ SenarCuneba ara mxolod humanitarul, aramed sabunebismetyvelo
mecnierebebSic.
faqtobrivad gamoiricxa samecniero kontaqtebi dasavleTis mecnierebTan.
1947 wlis maisSi `Rirsebis sasamarTlo~ mouwyves mecnierebs n. kliuevasa da ros-
kins, romelTac TiTqosda amerikelebs gadasces kibos sawinaaRmdego wamlis dam-
zadebis saidumlo. sinamdvileSi, maT amerikul JurnalSi gamoaqveynes statia sa-
kuTari gamokvlevis Taobaze, rasac SemdgomSi praqtikuli Sedegebi ar moutania.
Semdeg moewyo sxva `Rirsebis sasamarTloebi~. Sedegad sabWoTa mecnierebs eSino-
daT ara marto raimes dabeWdvisa dasavleTSi, aramed dasavleTel kolegebTan
Sexvedrisac ki.
Tavi ;;,;.
termini `civi omi~ pirvelad gamoiyena cnobilma amerikelma Jurnalistma u. lipmanma, romelic
masSi gulisxmobda mwvave brZolasa da konfrontacias, `cxeli~ saSualebebis gamoyenebis, anu uSua
lo saomari moqmedebebis gareSe.
minirebisTvis mieRwiaT omis Semdgom msoflioSi;
- dasavleTis qveynebis mier komunisturi ideologiis miuRebloba, SiSi `wiTeli
safrTxis~ winaSe;
- msoflio socialisturi sistemis Camoyalibeba;
- sabWoTa kavSirisa da aSS-is xelmZRvanelebis (stalini da trumeni) politiku-
ri ambiciebi.
sagareo politikuri konfrontaciis politikas sabWoTa kavSirSi Tan sdev-
da represiebis gaZliereba qveynis SigniT da yovelive gansxvavebuli azris CaxSo-
ba. inergeboda antidasavluri ganwyoba, gmobdnen dasavlur cxovrebis wess, mwva-
ved akritikebdnen xelovnebisa da literaturis im moRvaweebs, romelTac brali
edebodaT ucxoelebis winaSe `qedis moxraSi~.
msgavsi procesi viTardeboda dasavleTSi, sabWoTa kavSirsa da komunistebs
akritikebdnen aSS-sa da dasavleT evropaSi.
`civi omis~ gaCaRebaSi sabWoTa kavSiri da dasavleTi erTmaneTs adanaSau-
lebdnen. ukanasknel wlebSi ki istorikosTa umravlesoba `civi omis~ mizezebs
eZebs geopolitikuri da samxedro-strategiuli interesebis SejaxebaSi, ideo-
logiur dapirispirebaSi.
`civ oms~ Tan axlda:
x SeiaraRebaSi Sejibri da gaZlierebuli
mzadeba `cxeli omisTvis~;
x metoqeoba sazogadoebrivi cxovrebis
yvela sferoSi;
x mwvave ideologiuri brZola da gareSe
mtris xatis Seqmna;
x msoflioSi gavlenis sferoebisTvis
brZola;
x lokaluri samxedro konfliqtebi.
stalinuri xelmZRvanelobis sagareopolitikuri kursi (1945-1953)
aRmosavleT evropaSi saxalxo-de- aRmosavleT evropis qveynebSi socializmis
mokratiuli reJimebis damyareba. stalinuri modelis danergva.
1948 weli — sabWoTa kavSiris xel- mSvidobiani Tanaarsebobis SesaZleblobis
Sekruleba fineTTan. aRiareba.
1949 w. — sabWoTa kavSiris mier bir- pirveli nabiji aSS-Tan samxedro-strategi-
Tvuli iaraRis Seqmna. uli paritetisken, gamalebuli SeiaraRebis
dawyeba.
1950-1953 ww. — omi koreaSi. `civi omis~ `cxel~ omad gadazrdis realu-
ri SesaZleblobis arseboba
29.2. uTanxmoeba mokavSireebs Soris
maniaSi moxdeboda revolucia da Seiqmneboda proletaruli saxelmwifo... aseve
imeds amyarebdnen safrangeTsa da italiaze~.
aseT varaudebs garkveuli safuZveli gaaCnda. komunisturi partiebis wev-
rTa raodenoba dasavleTSi meore msoflio omis wlebSi TiTqmis 3-jer gaizarda.
1945-1947 wlebSi komunistebi Sediodnen 13 burJuaziuli mTavrobis Semadgenlo-
baSi. italiasa da safrangeTSi ki saerTod axlos idgnen xelisuflebaSi mosvlas-
Tan.
sabWoTa kavSirs awuxebda aSS-is birTvuli monopolia. iaponiis winaaRmdeg
atomuri iaraRis gamoyenebiT aSS-ma mTel msoflios da, pirvel rigSi, sabWoTa
kavSirs aCvena Tavisi samxedro-strategiuli Zliereba.
aSS-isa da inglisis liderebs ki seriozulad afiqrebdaT sabWoTa armiis
siZliere, romelic yvelaze didi da Zlieri iyo msoflioSi. maT SeSfoTebas isic
iwvevda, rom msoflio sazogadoebriobis TvalSi sabWoTa kavSiri aRar aRiqmebo-
da mtrad, faSizmze gamarjvebaSi Setanilma wvlilma gazarda simpaTia sabWoTa
qveynis mimarT. es gamoixata komunisturi partiebis wevrebis raodenobis zrdaSi.
amave dros amerikelebi darwmunebuli iyvnen TavianT upiratesobaSi. omis
wlebSi samrewvelo produqciis warmoeba aSS-Si 2,5-jer gaizarda da 5-jer meti
iyo sabWoTa kavSiris analogiur maCvenebelTan SedarebiT.
miuxedavad winaaRmdegobaTa gaRrmavebisa, mokavSireebma moaxerxes rig sa-
kiTxebSi TanamSromloba. magaliTad, 1945 wlis ivnisSi san-franciskoSi gamar-
Tul konferenciaze gadawyda gaerTianebuli erebis organizaciis Camoyalibeba.
mokavSireni erTiani iyvnen niunbergis procesis Catarebis dros, sadac gaasamar-
Tles nacisti damnaSaveebi.
saerTo pozicia hqondaT nacisturi germaniis mokavSireebTan — italisTan,
fineTTan, bulgareTTan, ungreTTan, rumineTTan samSvidobo xelSekrulebebis
gaformebis dros. xelSekrulebebs xeli moewera 1947 wlis 10 Tebervals da Zala-
Si Sevida 1947 wlis 15 seqtembers, mas Semdeg, rac xelSekrulebebis ratificire-
ba moaxdines sabWoTa kavSiris, aSS-is, didi britaneTisa da safrangeTis mTavro-
bebma.
29.3. stalinis swrafva poziciebis kidev ufro ganmtkicebisken
1945 wlis seqtemberSi stalinma moiTxova sabWoTa kav-
Siris, rogorc didi saxelmwifos, statusi ganmtkicebuli-
yo misTvis tripolitaniaze (libia) proteqtoratis gada-
cemiT.
1946 wlis TebervalSi molotovma ganacxada, rom amie-
ridan saerTaSoriso cxovrebis arcerTi sakiTxi ar unda
gadawyvetiliyo sabWoTa kavSiris monawileobis gareSe.
sabWoTa jarebi rCebodnen Tavrizis mxareSi da iq ira-
nis azerbaijanis avtonomiis Seqmna igegmeboda. mxolod da-
savleTis seriozuli zewolis Sedegad, 1946 wlis martSi
sabWoTa jarebma datoves irani.
iransa da TurqeTze zewolam moskovisTvis sasurveli
Sedegi ver gamoiRo. piriqiT, es ori qveyana aSS-is mokavSi-
reebad aqcia.
garkveulwilad es iyo pasuxi TurqeTis mtrul poziciaze sabWoTa kavSirisadmi 1941-1942 wlebSi,
rodesac germaniis jarebi kavkasiaSi SemoiWrnen.
sabWoTa kavSiris terito-
riuli pretenziebi Tur-
qeTisadmi 1945-1953 wleb-
Si.
29.5. sabWoTa eqspansiis Sekavebis politika
asa da totalitarizms Soris damyarebuli samxedro balansi mSvidobis SenarCu-
nebis mTavari garanti gaxda.
1952 wlis 4 seqtembers filadelfiaSi, Tavisi prezidentobis pirvel wels,
prezidentma eizenhauerma ganacxada: `Tanamedrove omSi gancdili marcxi ufro
saSineli ar SeiZleba iyos, vidre masSi miRweuli gamarjveba. mesame msoflio omSi
gamarjvebis erTaderTi gza — misi Tavidan acilebaa~.
29.6. CerCilis sityva fultonSi da stalinis pasuxi
1945-1946 wlebis zamTari CerCilma eqimebis rCeviT aSS-Si gaatara da mWidro kontaqtebi hqonda
trumenTan. 1945 wlis dekemberSi ki vestmisteris kolejma fultonSi CerCili miiwvia leqciis
wasakiTxad saerTaSoriso urTierTobebTan dakavSirebiT. CerCili im pirobiT dasTanxmda, Tuki mis
leqcias trumeni daeswreboda. fultonSi isini matarebliT wavidnen da gzaSi CerCilma gaacno
Tavisi gamosvlis teqsti. trumenis SefasebiT, sityva did aurzaurs gamoiwvevda, magram dadebiT
Sedegebs moitanda. trumens isic awyobda, rom sabWoTa kavSiris winaaRmdeg sabrZolo mowodebiT
CerCili gamovidoda, romelic am droisaTvis kerZo piri iyo da aravis warmoadgenda.
termini `rkinis farda~ gamoyenebuli iyo gebelsis statiaSi, romelic gazeT `raixSi~ gamoqveynda
1945 wlis 24 Tebervals.
CerCilis sityvis sapasuxod sabWoTa kavSiris kompartiis centralurma or-
ganom gazeTma `pravdam~ 11 marts gamoaqveyna saredaqcio statia `CerCili iaraRs
aJRarunebs~, Semdeg ki, 14 marts imave gazeTSi gamoqveynda interviu stalinTan.
CerCilis sityvaze sabWoTa presaSi ukve iyo komentarebi gakeTebuli da belads
SeeZlo araferi eTqva, miT umetes, rom Tavisi mmarTvelobis bolo periodSi sta-
lini iSviaTad gamodioda xolme. CerCilisadmi gacemul pasuxSi ki stalini kidev
ufro mkacri iyo.
stalinma yofili mokavSire Seadara
hitlers, misi sityva Seafasa, rogorc sab-
WoTa kavSiris winaaRmdeg omis dawyebisaken
mowodeba da brali dasdo `anglo-saqsuri
rasis~ batonobisken miswrafebaSi. stalinis
pasuxma yvelasTvis cxadi gaxada — sabWoTa
kavSirma miiRo gamowveva da Zalismier zewo-
las analogiur pasuxs gascemda.
trumenis doqtrinis miznebad dasaxelda:
x ar daeSvaT sabWoTa kavSiris gavlenis sfero-
sa da komunisturi ideologiis Semdgomi gav-
rceleba (socializmis Sekavebis doqtrina);
x sabWoTa kavSiris iZuleba, dabruneboda Tavis
Zvel sazRvrebs (socializmis ukugdebis doq-
trina).
dasavleTis es zomebi da sajarod gamoTqmuli gegmebi sabWoTa xelmZRvane-
lobam gamoacxada sabWoTa kavSiris winaaRmdeg omisken mowodebad.
aSS-is axali kursis erT-erTi gamovlineba gaxda 1947 wels gamocxadebuli
`marSalis gegma~, romelic iTvaliswinebda aSS-is mier farTomasStabiani daxma-
rebis gawevas omiT dazaralebuli evropis qveynebisaTvis.
j. k. marSali aSS-is saxelmwifo mdivani iyo. gegma wamoyenebul iqna 1947
wlis ivnisSi, ZalaSi Sevida 1948 wlis aprilSi. is formalurad sabWoTa kavSirsa
da mis mokavSireebsac SesTavazes, magram moelodnen, rom uars ityodnen da asec
moxda.
sabWoTa xelmZRvanelobam ara marto ar miiRo es daxmareba, aramed zewolac
moaxdina Tavis mokavSireebze, romelTac (poloneTi, Cexoslovakia) interesi ga-
moavlines am programisadmi. am yvelafers evropa gaTiSvisaken mihyavda. stalinma
CaTvala, rom amerikelebs undodaT evropis qveynebis ekonomikaSi CarTva da maTi
vaWrobis TavianTi interesebisTvis daqvemdebareba.
29.8. reparaciebis amoReba germaniidan
sa da magidis saaTi, 1,2 milioni qalisa da kacis palto, 1 mln. qudi, 186 vagoni
Rvino, 72 aTasi vagoni samSeneblo masala.
reparaciebis miReba germaniis demokratiuli respublikidan Sewyda 1954
wels. mTlianobaSi sabWoTa kavSirSi gatanil iqna 15,8 miliardi dolaris saqone-
li.
garda reparaciebisa, sabWoTa kavSirSi muSaobda 3,4 milioni germaneli sam-
xedro tyve. 1944-1947 wlebSi damatebiT centraluri da aRmosavleT evropidan
gaiyvanes 284 aTasi germaneli, 60 aTasi rumineli da 56 aTasi fineli. yvelani sa-
moqalaqo pirebi iyvnen da maT sabWoTa kavSirSi iZulebiT amuSavebdnen.
sabWoTa kavSiri mniSvnelovan sargebels Rebulobda Tavis satelitebTan
vaWrobis drosac. sabWoTa kavSiri maT saqonels msoflio sabazro fasebze maRa-
li fasiT awvdida, maTgan saqonels ki dabali fasebiT iRebda. am gziT 1945-1953
wlebSi aRmosavleT evropidan vaWrobiT sabWoTa kavSiris mogebam 14 miliardi
dolari Seadgina. SedarebisTvis: lend-liziT sabWoTa kavSiris mier miRebuli
daxmareba 11 miliard dolars Seadgenda.
Tavi ;;;.
stalinma maos aRuTqva teqnikuri mrCevlebis gagzavna, aseve daxmareba — 300
mln dolari. maosTvis mniSvnelovani iyo TavdacviTi xelSekrulebis gaformeba,
Tuki CineTs iaponia an `sxva qveyana~ daesxmoda Tavs (aSS ar iyo naxsenebi, magram
`sxva~-Si igulisxmeboda).
socialisturi qveynebis liderebs stalini karnaxobda qcevis wesebs ara
mxolod saerTaSoriso arenaze, aramed saSinao politikis sferoSic. maTi morCi-
leba aixsneboda ara mxolod sabWoTa kavSiris siZlieriT da socializmis mSeneb-
lobis marqsistuli doqtrinis erTianobiT, aramed sabWoTa kavSiris mier gaweu-
li didi materialuri daxmarebiTac. 1945-1952 wlebSi am qveynebisaTvis gaweuli
mxolod grZelvadiani SeRavaTiani kreditebis jamma Seadgina 15 miliardi rubli
(3 miliardi dolari).
socialisturi banakisa da evropis sxva qveynebis komunistebis darazmvis sa-
Sualeba iyo kominformi (`komunisturi partiebis sainformacio biuro~), rome-
lic 1947 wlis seqtemberSi Seiqmna. kominterni stalinma 1943 wels daSala da
axal struqturas, garkveulwilad misi zogierTi funqcia unda Seesrulebina,
kerZod konsultaciebis gamarTva da informireba.
socialisturi banakis qveynebSi socializmis stalinuri modelis danergvam
mTeli Tavisi mravalferovnebiT (represiebis CaTvliT) kidev ufro darazma maTi
xelmZRvaneloba kremlis garSemo. socializmisaken mimavali sxvadasxva gzis Se-
saxeb (romlis Sesaxeb Tavis droze werda giorgi dimitrovi) ukve aRaravin saub-
robda.
1. proletariatis diqtatura;
2. sazogadoebrivi sakuTreba warmoebis Ziri-
Tad saSualebebze. yvela msxvili sawarmos
eqspropriacia;
3. yvela bankis nacionalizacia da erT saxel-
mwifo bankad Serwyma;
4. erTi centridan ekonomikis gegmiuri war-
marTva;
5. marqsistul-leninuri ideologiis batono-
ba;
6. SeiaraRebuli Zalebis Seqmna revoluciis
monapovrebis dasacavad;
7. kontrrevoluciisa da ucxoeTis agenturis
daundobeli SeiaraRebuli CaxSoba.
ciis armiwodeba ganixileboda sabWoTa kavSiris mimarT undoblobisa da arame-
gobruli damokidebulebis aqtad da amis gamo iugoslaviidan gaiwvies yvela sab-
WoTa specialisti. 1948 wlis 27 marts titos gaegzavna werili molotovisa da
stalinis xelmoweriT, romelSic iugoslaviis xelmZRvanelobas brali edeboda
antisabWouri xazis gatarebaSi, oportunistul Secdomebsa da marqsizm-leniniz-
mis mniSvnelovani debulebebis reviziaSi.
1948 wlis TebervalSi sabWoTa elCma ar moiwona iugoslaviis moqmedeba, rom
titom moskovTan SeuTanxmeblad gamoxata Tavisi pozicia triestTan dakavSire-
biT.
1948 wlis maisSi titom uaryo sabWoTa moTxovna ukrainaSi, komunisturi
partiebis TaTbirze ganexilaT iugoslaviis kompartiaSi arsebuli situacia.
1948 wlis 29 ivniss gamocxadda kominformbiuros rezolucia, romelic iu-
goslavel komunistebs mouwodebda, aeZulebinaT qveynis xelmZRvaneloba, raTa
maT eRiarebinaT TavianTi Secdomebi, gamoesworebinaT isini, anda, Tuki isini amas
ar gaakeTebdnen, wamoeyenebinaT axali, internacionalistur poziciaze mdgomi
xelmZRvaneloba.
1949 wlis oqtomberSi stalinma diplomatiuri urTierTobebi gawyvita iu-
goslaviasTan da moaxdina misi izolireba socializmis banakis qveynebisagan.
1949 wlis 29 noembers `pravdaSi~ gamoqveynda kominformis rezolucia saTa-
uriT: `iugoslaviis kompartia mkvlelebisa da jaSuSebis xelSia~.
Tavi ;;;,.
dasavluri karikatura sabWour mcdelo-
baze, miesakuTrebina berlini.
1949 wlis 12 maiss dasavleT germaniidan
gamosulma yvavilebiT Semkulma satvirTo man-
qanebis qaravanma gaiara aRmosavleT germania
da berlinSi Sevida
1948 wlis martSi saidumlo eqspedicia moewyo CrdiloeT yinulovan okeane-
Si. ainteresebdaT, SeiZleboda Tu ara modreife yinulze samxedro TviTmfrina-
vis dasma da sawvavis Sevseba, raTa maT atomuri bombebis mitana (romelic sabWoTa
kavSirs jer ar hqonda) aSS-is teritoriamde SesZlebodaT.1
1950 wels samxedroebma moiTxoves 1 aTasi mcire siSoris (600 km) da 2 aTasi
saSualo siSoris (3000 km) raketa. saswrafod iqmneboda pirveli sabWoTa strate-
giuli bombdamSeni tu-16, romelsac aSS-is teritoriamde miRweva SeeZlo.
1946 wlidan 1953 wlamde samoqalaqo mrewvelobis seqtori 34%-idan 30%-mde
Semcirda. 1950 wlis dasawyisisTvis samxedro-samrewvelo xarjebma mTeli kapi-
taldabandebebis 92% Seadgina.
militarizaciaSi CaerTnen aRmosavleT evropis socialisturi qveynebi. sab-
WoTa samxedro doqtrina 1950-iani wlebis dasawyisSi gulisxmobda mZlavri sa-
tanko muStiT dasavleT evropis okupacias da la manSze gasvlas. Setevis wina
rigSi aRmosavleT evropis qveynebis armiebi unda wasuliyo, maT Soris germaniis
demokratiuli respublikisa, romelic 1952 wlidan CarTo stalinma samxedro
mzadebaSi.
1949 w. 29 agvistos yazaxeTSi, semipalatinskis raionSi pirveli sabWoTa
atomuri bombi aafeTqes, romelic nagasakSi Camogdebuli amerikuli bombis ko-
pio iyo. stalins amis Sesaxeb ar ganucxadebia, undoda jer bombebi daegrovebina,
magram dasavleTSi amis Sesaxeb radioaqtiuri naleqiT gaiges.
atomuri bombis gamocdis da samxreT koreidan amerikelTa wasvlis Semdeg, sta-
linma gadawyvita gaeriska. CineTis komunist liderTan, maosTan moTaTbirebis
Semdeg, 1950 wlis 9 Tebervals stalinma neba darTo kim ir sens omisTvis momzade-
buliyo. CrdiloeT koreas didi odenobiT SeiaraReba miewoda. CrdiloeT koreas
samxreTze mniSvnelovani upiratesoba hqonda — saxmeleTo jariT da artileriiT
orjer aRemateboda, tankebiT — 6,5-jer, TviTmfrinavebiT ki — 6-jer.
1950 wels kim ir senis jarebi samxreT koreaSi SeiWrnen, ramdenime dReSi TiT-
qmis mTeli samxreT korea daikaves, magram aSS-is Cabmam omSi ZalTa Tanafardoba
Secvala, axla ukve samxreTkoreelebma Seuties da koreeli komunistebis xelSi
koreis mcire monakveTi darCa, CineTis sazRvris gaswvriv. omi komunistebis mar-
cxiT damTavrdeboda, magram 1950 wlis noembridan omSi `Cineli moxaliseebi~ Caeb-
nen, romelTac sabWoTa kavSiri aiaraRebda. koreaSi moulodnelad 500 aTasi Cine-
li mebrZoli Sevida. maT amerikelebsa da mis mokavSireebs ukan daaxevines.
konfliqtSi gaeros TanxmobiT monawileoba miiRes amerikis jarebma.1 ameri-
keli samxedroebi apirebdnen atomuri iaraRis gamoyenebasac,2 rac ar gaakeTes
imis SiSiT, rom sabWoTa kavSiri imaves moimoqmedebda. trumens arc CineTisTvis
gamoucxadebia omi.
1950 wlis noembridan saomar moqmedebebSi uSualod monawileobda sabWoTa
kavSiris 64-e gamanadgurebelTa korpusi, romelsac meore msoflio omis gmiri, i.
koJedubi xelmZRvanelobda. koreis omis ganmavlobaSi maT Camoagdes 1309 TviT-
mfrinavi, kidev 212 TviTmfrinavi sazenito artileriam gaanadgura. sabWoTa kor-
pusma ki 335 TviTmfrinavi dakarga.
aSS-is mier dawyebulma CrdiloeT koreis masiurma dabombvebma (napalmis
bombebic gamoiyenes) maT ver moutana samxedro warmateba, samagierod gamoiwvia
antiamerikuli ganwyobis zrda aziaSi. es ki aqtiurad gamoiyena sabWoTa xel-
mZRvanelobam. koreaSi amerikelebma imaze meti bombi Camoagdes, vidre meore
msoflio omis dros germaniasa da iaponiaSi erTad aRebuli.
frontis xazis 38-e paralelze dafiqsirebis Semdeg konfliqtma dakarga ad-
rindeli simwvave da poziciuri xasiaTi miiRo. daiwyo samSvidobo molaparakebe-
bi, rac mxolod stalinis sikvdilis Semdeg, 1953 wlis 27 ivliss samSvidobo Se-
Tanxmebis gaformebiT damTavrda.
1sabWoTa kavSiris warmomadgeneli protestis niSnad ar eswreboda uSiSroebis sabWos sxdomebs da
vetos uflebac ver gamoiyenes, rodesac amerikelebma gaeroSi CrdiloeT koreis sawinaaRmdego
rezolucia Seitanes. gaeroSi yvelam dagmo CrdiloeT korea da mxolod erTma qveyanam —
iugoslaviam Seikava Tavi.
2 1950 wlis 30 seqtembers prezidentma trumenma ganacxada, rom ganixilavs koreaSi atomuri
koreis oms mohyva aSS-is samxedro Zalis zrda. 1952 wlis noemberSi amerike-
lebma gamoscades 10,5 megatoni simZlavris TermobirTvuli iaraRi. sami wlis
ganmavlobaSi aSS-is samxedro xarjebi 4-jer gaizarda. iaponiasa da taivanze ame-
rikelTa samxedro yofna mudmivi gaxda.
Tavi ;;;,,.
e.w. `koleqtiuri xelmZRvaneloba~, romlis SigniTac male gaiSala brZola pirve-
lobisTvis. am brZolis yvela monawiles Tavidan yvelaze metad beriasi eSinoda.
sabWoTa xelmZRvaneloba
stalinis neStTan 1953 wlis 6
marts.
32.3. gaxda Tu ara stalini SeTqmulebis msxverpli
nawili mecxre
nikita xruSCovis mmarTveloba
Tavi ;;;,,,.
lavrenti berias `alternativa~:
x stalinis kultis msxvreva;
x reabilitaciis pirveli talRa;
x uSiSroebis organoebis gardaqmna;
x skkp centraluri komitetisgan xelisuflebiTi funqciebis
gadacema sabWoTa kavSiris ministrTa sabWosTvis;
x erovnuli respublikebis xelmZRvanelobis `gaerovnuleba~,
erovnuli TviTSegnebis amaRleba;
x kolmeurneobebis kritika, misi araefeqturobis Cveneba;
x `gulagis~ gadacema iusticiis saministrosTvis;
x qveynis ekonomikis eqstensiuri ganviTarebis kursze uaris
Tqmis dasawyisi;
x samxedro xarjebis Semcireba;
x demokratiul safuZvelze germaniis gaerTianebis winadadeba.
giorgi malenkovis kursi:
x pirovnebis kultis kritika;
x `b~ jgufis sawarmoebis prioritetuli ganviTareba;
x saxelmwifo aparatze dayrdnoba;
x mwarmoebelTa ekonomikuri stimulirebis gaZliereba;
x birTvuli iaraRis arsebobis pirobebSi msoflio omis dauSveb-
lobis idea;
x warmoebis intensifikaciis mcdelobebi.
nikita xruSCovis kursi:
x dayrdnoba partiul aparatze;
x soflis meurneobisa da `a~ jgufis sawarmoebis prioritetuli
ganviTareba;
x ekonomikis eqstensiuri ganviTarebis gagrZeleba;
x pirovnebis kultis kritika;
x mecnierebisa da teqnikis ganviTarebisTvis yuradRebis gaZlie-
reba, kosmosis aTviseba;
x saerTaSoriso daZabulobis ganmuxtvisken mimarTuli kursi;
x yamiri miwebis aTviseba;
x komunizmis gaSlili mSeneblobis kursi;
x proletariatis diqtaturis saxelmwifos saerTo saxalxo sa-
xelmwifod gadaqcevis idea.
molotov-kaganoviCis xazi:
x ucvleli saxiT stalinis reJimis SenarCuneba;
x umaRlesi xelmZRvanelobis winaaRmdeg represiebis Sewyveta;
x `civ omSi~ droebiTi Sesveneba.
33.2. malenkovisa da berias lideroba
malenkovi da beria
stalinis sikvdilis Semdeg pirvel etapze sabWo-
Ta kavSiris xelmZRvanelobaSi sakvanZo poziciebi dai-
kaves g. malenkovma da l. beriam. malenkovi gaxda minis-
trTa sabWos Tavmjdomare, beria ki — gaerTianebuli
Sinagan saqmeTa saministros xelmZRvaneli.
lakebisa da `xalxis mtrebis~ ojaxis wevrebis. danarCeni specdasaxlebulebis ga-
Tavisufleba igegmeboda momdevno erTi-ori wlis ganmavlobaSi.
beriam dasaxa zomebi erovnuli politikis koreqtirebisTvis. kerZod, api-
rebda daebrunebina Zveli praqtika, rodesac erovnul respublikebsa da olqebSi
xelmZRvanel postebze iniSnebodnen mkvidri erovnebis warmomadgenlebi.
1953 wlis ivnisSi beriam moamzada proeqti, romelic iTvaliswinebda latvi-
aSi, ukrainaSi, belorusiasa da sxva respublikebSi rusi Tanamdebobis pirebis
Secvlas adgilobrivi erovnebis pirebiT. xruSCovisTvis es ukanaskneli wveTi aR-
moCnda. ukrainas xruSCovi Tavis `samflobelod~ Tvlida da berias gegma piradad
mis winaaRmdeg mimarTulad CaTvala.
1953 wlis 2-7 ivliss Sedga skkp centraluri komitetis sagangebo plenumi
`berias danaSaulebrivi antipartiuli da antisaxelmwifoebrivi moqmedebebis Se-
saxeb~. plenumze, stalinuri epoqis `tradiciebis~ Sesabamisad, berias brali dae-
do jaSuSobasa da sxva mZime danaSaulebebSi. is gamocxadda `partiisa da sabWoTa
xalxis mtrad~. braldebis mTavari punqti iyo berias mier partiis xelmZRvaneli
rolis `danaSaulebrivi xelyofa~. masve braldeboda mTavari rolis Sesruleba
ukanono masobrivi represiebis ganxorcielebaSi. berias `jaSuSuri saqmianobis~
aravis sjeroda, magram es iyo Cveuli propagandistul-politikuri Stampi.
1953 wlis 23 dekembers sabWoTa kavSiris umaRlesi sasamarTlos daxurul
sxdomaze beria da misi uaxloesi garemocva uSiSroebis sferodan — v. merkulovi,
v. dekanozovi, b. qobulovi, s. gogliZe, p. meSiki, l. vloZimirski — gaasamarTles
58-e muxliT. maT brali daedoT `samSoblos RalatSi, teroristuli aqtebis mow-
yobaSi da antisabWoTa moRalaturi jgufis SeqmnaSi~.1
yvelani dauyovnebliv daxvrites, gvamebi dawves, ferfli ki usaxelo saf-
lavSi Cafles. SemdgomSi specsamsaxurebis maRali rangis TanamSromlebis nawils,
romlebic berias saqmis gamo iyvnen dapatimrebulebi, mieasajaT xangrZlivi va-
diT patimroba.
1 arsebobs versia, rom beria gacilebiT adre mokles da sasamarTloze misi oreuli iyo.
res. 1955 wlis TebervalSi Jukovi daniSnes Tavdacvis ministrad da airCies skkp
centraluri komitetis prezidiumis wevrad.
1 malenkovi komunisti liderebidan pirveli iyo, romelmac ori sistemis mSvidobiani Tana-
arsebobis Tezisi wamoayena.
molotovma brali dasdo malenkovs dasavleTTan brZolis dros `pacifiz-
mTan keklucobaSi~ da `progresuli Zalebis demobilizaciaSi~. birTvuli omis
aRiareba safrTxed mTeli kacobriobisTvis komunistebisTvis niSnavda uaris
Tqmas partiul dogmaze Seurigebeli klasobrivi brZolis Taobaze. molotovi da
xruSCovi gamovidnen komunisturi ideologiis reviziis winaaRmdeg. maTi zewo-
lis Sedegad, malenkovma ukan daixia da ganacxada, rom Tuki msoflio omi moxde-
boda, mas mohyveboda mxolod `imperializmis daRupva~.
1954 wlis dekemberSi xruSCovis iniciativiT Sedga saxelmwifo uSiSroebis
saministros im yofil maRalCinosanTa sasamarTlo procesi, romlebic damnaSa-
veni iyvnen `leningradis saqmis~ fabrikaciaSi. 1954 wels reabilitirebul iqnen
`leningradis saqmis~ msxverpli adamianebi. `leningradis saqmis~ erT-erTi orga-
nizatori ki malenkovi iyo. cnobili gaxda, rom malenkovi monawileobda specia-
luri cixis SeqmnaSi umaRlesi partiuli nomenklaturisTvis.
1955 wlis 22 ianvars centraluri komitetis prezidiumis sxdomaze malenko-
vi moxsnes mTavrobis meTauris Tanamdebobidan. es gadawyvetileba dadasturda
1955 wlis TebervalSi centraluri komitetis plenumze da ssrk umaRlesi sabWos
sesiaze. malenkovi daniSnes, moskovidan Sors, erT-erTi eleqtrosadguris di-
reqtorad.1
ministrTa sabWos axal Tavmjdomared dainiSna n. bulganini, romelic manam-
de Tavdacvis ministri iyo. is malenkovze ufro naklebad ganaTlebuli da uini-
ciativo iyo. swored misi am Tvisebebi gamo meore msoflio omis Semdeg eWvianma
stalinma mas ando Tavdacvis ministris posti.
axali Tavdacvis ministri gaxda g. Jukovi. bulganini da Jukovi xruSCovis
`kreatura~ iyo. garda amisa, xruSCovi saTaveSi Caudga Tavdacvis sabWos. es iyo
axali organo, romelic saSualebas aZlevda xruSCovs, uSualod gaekontrolebi-
na samxedroebi.
xruSCovis xelSi iyo ukve partiis samdivno, aseve uSiSroeba da armia, mas
konkurencias ver uwevda unebisyofo mTavrobis meTauri. 1955 wlidan xruSCovi
pirveli piri gaxda komunistur xelmZRvanelobaSi.
1 g. malenkovi 1961 wlis noemberSi komunisturi partiidan garicxes da Semdeg uSedegod cdilobda
partiaSi aRdgenas. 1973 wlidan cxovrobda moskovSi, oroTaxian binaSi, 1980 wels, andropovis
gankargulebiT, axali oroTaxiani bina misces, sadac sicocxlis bolomde cxovrobda.
33.6. uSiSroebis saministros maRalCinosanTa gasamarTleba da uSiSro-
ebis sistemis reforma
33.7. stalinis pirovnebis kultis kritika
xruSCovma pirvelma dasva sakiTxi terorsa da
represiebze stalinis pasuxismgeblobis Sesaxeb, Tum-
ca jer kidev 1955 wlis ivnisSi acxadebda, rom stali-
nis saxelis Selaxvis uflebas aravis miscemda, magram
Semdeg pozicia Secvala. aq, pirvel rigSi, mas Tavisi
politikuri gaTvla hqonda. miqoiani igonebda, rom
man piradad gaafrTxila xruSCovi: Tuki Cven momdev-
no yrilobaze Tavad ar vilaparakebT represiebis Se-
saxeb, maSin amas vinme sxva gaakeTebs yrilobis Semdeg
da mas sruli ufleba eqneboda xruSCovi da misi gare-
mocva daedanaSaulebina momxdarSi.
bis winaaRmdeg gamovidnen. miqoianma, bulganinma, Svernikma, kiriCenkom, ponoma-
renkom, pervuxinma, Sepilovma, saburovma da aristovma mxari dauWires yriloba-
ze stalinis mamxilebeli moxsenebiT gamosvlas. xruSCovma ganacxada, rom yri-
lobaze moxsenebiT gamovidoda, magram warsulis kritikaSi ar `gadaamlaSebda~.
Tavisi dapireba pirvelma mdivanma ar Seasrula.
skkp ;; yriloba moskovSi gaixsna 1956 wlis 14 Tebervals. yrilobis regla-
mentSi ar iyo naxsenebi moxseneba stalinis Sesaxeb. yrilobis delegatebsa da ase-
ve ucxoel stumrebSi didi xmauri gamoiwvia miqoianis moxsenebam, romelSic man
pirvelad gaakritika stalinis `pirovnebis kulti~. delegatebis umravlesobam
dagmo oratori. yriloba roca damTavrda da airCies partiis xelmZRvaneli or-
ganoebi, delegatebs gamoucxades, rom 25 Tebervals, diliT Sedgeboda damatebi-
Ti daxuruli sxdoma, mowveuli pirebisa da ucxoeli stumrebis gareSe, `pirovne-
bis kultis~ Sesaxeb.
xruSCovma aseTi scenari ukanasknel momentSi airCia da daamtkicebina cen-
traluri komitetis plenums yrilobis gaxsnamde erTi dRiT adre. misi moxseneba
`pirovnebis kultis~ Sesaxeb ar ganuxilavT centraluri komitetis prezidiumis
danarCen wevrebs. xruSCovis moxseneba iyo pospelovis moxsenebisa da Tavad pir-
veli mdivnis eqspromtis kombinacia. Tavis moxsenebaSi xruSCovi gamovida 1930-
iani wlebis didi teroris farglebidan da akeTebda Sefasebebs, emociursa da
xSirad faqtobrivi TvalsazrisiT araswors, stalinis rolis Sesaxeb omisa da
omis Semdgom periodSi. moxsenebaSi gamosWvioda stalinis winaSe SiSi da sabWoTa
liderebs Soris metoqeoba stalinis sicocxlis bolo wlebSi. moxsenebis emoci-
urobisa da bundovaneba-daulageblobis miuxedavad, xruSCovi Tanmimdevruli
iyo erT rameSi — is warsulSi arsebuli yovelive cudis gamo brals sdebda sta-
linsa da berias, amiT ki cdilobda komunisturi partiis, socializmisa da komu-
nizmis ideis reabilitacias.
xruSCovis moxsenebis logika Semdegi iyo:
x socialisturi wyobileba ar gaigivdeba pirovnebis kultTan da socializ-
mis principebis damaxinjebasTan;
x pirovnebis kultze pasuxismgebloba ekisreba ara komunistur partias, ara-
med stalinsa da berias;
x pirovnebis kultis kritika mowmobs socializmis simtkices da komunisturi
partiis Zalas.
xruSCovis moxsenebam marTlac istoriuli masStabis Sedegebi moitana. sta-
linze xruSCovis Setevam komunisturi nomenklatura SokSi Caagdo. man dartyma
miayena stalinisadmi rwmenas. maleve yrilobis Semdeg centraluri komitetis
prezidiumma daadgina, moxseneba gaecnoT yvela komunistisa da komkavSirelis-
Tvis, aseve muSebis, kolmeurneTa da mosamsaxureTa upartio aqtivisTvis.
moxsenebis teqsti, romelsac ewera `dabeWdvisTvis ar aris gankuTvnili~,
daegzavnaT partorganizaciebsa da dawesebulebebs. mas gaecno daaxloebiT 7 mi-
lioni skkp wevri, 18 milioni komkavSireli da mravali sxva adamiani, sabWoTa kav-
Siris TiTqmis mTeli srulwlovani mosaxleoba. iseve, rogorc partiis yriloba-
ze, moxsenebis wakiTxvas ar mosdevda ganxilva. komunisturi reJimis gigantur
propagandistul aparats ar miuRia raime damatebiTi ganmarteba da instruqcia,
garda moxsenebis teqstisa. aman didi dabneuloba gamoiwvia.
moxsenebis wakiTxvas universitetebsa da dawesebulebebSi mohyva uamravi
SekiTxva da mamxilebeli gamosvla. bevrs ar moewona stalinisa da warsulis kri-
tika, zogierTi acxadebda, Tu ratom esvena stalini mavzoleumSi, zogierT sko-
laSi moswavleebi stalinis portretebs xsnidnen, iyvnen iseTebic (rogorc vete-
ranebSi, ise axalgazrdebSi), romlebic acxadebdnen, rom saqme ara stalinSi, ara-
med reJimSia. stalinis terors Zalze bevri monawile da xelSemwyobi hyavda.
aman kidev ufro saSinel mdgomareobaSi Caagdo komunistebi dasavleTis qveyneb-
Si.
1956 wlis 22-26 ivniss moskovSi gaimarTa aRmosavleT evropis komunisturi
qveynebis liderebisa da dasavleT evropis komunisturi partiebis xelmZRvanel-
Ta TaTbirebi. maT moiTxoves `pirovnebis kultis~ kritikis SeCereba an, ukidures
SemTxvevaSi, `Teoriuli axsna-ganmarteba~, Tu rogor moxda pirovnebis kultis
Camoyalibeba `gamarjvebuli socializmis pirvel qveyanaSi~.
mao Ze duni CineTSi, kim ir seni koreaSi da enver xoja albaneTSi stalinis
kritikis gamo xruSCovze Zalze ganawyendnen. garedan zewolam da Tavad sabWoTa
qveyanaSi mimdinare duRilma aiZula xruSCovi, gaeuqmebina partiis centraluri
komitetis aprilis plenumi, sadac unda gagrZelebuliyo stalinis pirovnebis
kultis kritika. 1956 wlis 30 ivniss centralurma komitetma miiRo dadgenileba,
romelSic dadgenil iqna stalinis kritikis farglebi. stalinuri reJimis tero-
ri da danaSaulebebi gamarTlebuli iyo `istoriuli pirobebiT~, pirvel rigSi,
`mtruli garemocviT~ da moaxloebuli omiT. xazi esmoda, rom stalinis damsaxu-
reba iyo brZola opoziciasTan partiaSi, aseve koleqtivizacia da omSi gamarjve-
ba. xruSCovis moxsenebis radikalizmidan dadgenilebaSi kvalic ar darCenila.
movlenaTa Semdgomma ganviTarebam aCvena, rom xruSCovma Tavisi `saidumlo~
moxsenebiT `jini gamouSva boTlidan~. stalinis kritikiT man iseTi dartyma mia-
yena msoflio komunizmsa da sabWoTa reJimis ideologias, romelic Rrma da
ukurnebeli aRmoCnda.
riggareSe plenumze xruSCovma da misma momxreebma gamoiyenes saidumlo ar-
qivebis masalebi da gaasajaroves dokumentebi, saidanac Canda molotovis, kaga-
noviCis da malenkovis monawileoba 1930-iani wlebis represiebSi. igrZnes ra, rom
opozicia marcxdeboda, bulganinma, pervuxinma da saburovma sajarod moinanies
da xruSCovis mxareze dabrundnen.
kaganoviCi, malenkovi, molotovi da Sepilovi beds ar Seurigdnen da brZola
gaagrZeles. kaganoviCma partiul aparats mimarTa, sadac dagmo stalinis kriti-
ka. partiuli aparati ki ZiriTadad stalinuri kadrebisgan Sedgeboda. molotovi
akritikebda xruSCovs koleqtiuri mmarTvelobis principis darRvevasa da qcevis
uxeS manerebSi.
centraluri komitetis wevrebis umravlesobam CaTvala, rom maTTvis xruS-
Covis mowinaaRmdegeebi ufro did safrTxes warmoadgendnen, vidre Tavad xruS-
Covi. Sedegad molotovi, kaganoviCi, malenkovi `da maTTan mimxrobili Sepilovi~
gamoacxades SeTqmulebis monawileebad, `antipartiul jgufad~ da Tanamdebobe-
bidan gadaayenes.
xruSCovma ver gabeda damarcxebuli mowinaaRmdegeebis dapatimreba da par-
tiidanac ar garicxa. pirvelma mdivanma Tavi moikatuna da ise warmoaCina saqme,
rom `apatia~ bulganinsa da voroSilovs, raTa ar eRiarebina is faqti, rom mis wi-
naaRmdeg iyo centraluri komitetis prezidiumis umravlesoba, Tumca, ramdeni-
me wlis ganmavlobaSi Tavisi yofili mowinaaRmdegeebi pensiaze gaistumra.
centraluri komitetis prezidiumSi xruSCovma Seiyvana Tavisi erTguli
adamianebi centraluri komitetis samdivnos Semadgenlobidan, maT Soris iyvnen
l. breJnevi, f. kozlovi, m. suslovi, e. furceva da g. Jukovi.
iugoslaviaSi Jukovs SeeZlo TviTmfrinaviT Cafreni-
liyo, amas ramdenime saaTi dasWirdeboda, magram xruSCo-
vis gegma moiTxovda, rom Jukovi didi xniT yofiliyo uc-
xoeTSi. amitom sevastopolidan eskadra (samxedro gemebis
jgufi) gaagzavnes iugoslaviaSi. Jukovi kreiser `kuibiSev-
ze~ imyofeboda. eskadra gzadagza navsadgurebSi Sedioda
da Jukovs didi pativiT xvdebodnen. sabWoTa presaSi vrce-
li angariSebi qveyndeboda Jukovis vizitTan dakavSirebiT.
eskadra bosforisa da dardanelis sruteebis gavliT Cavi-
da iugoslaviaSi. Jukovi titosTan Sesaxvedrad wavida, es-
kadram ki moulodnelad brZaneba miiRo, jer albaneTSi wa-
suliyvnen, Semdeg ki sevastopolSi dabrunebuliyvnen. Jukovma yovelgvari kavSi-
ri dakarga moskovTan (arc iugoslaviaSi da arc albaneTSi maSin sabWoTa kavSirs
saelCoebi ar hqonda). xruSCovi ki ukve Jukovis gadasayeneblad niadags amzadeb-
da. Jukovs mis winaaRmdeg ganviTarebuli movlenebis Sesaxeb samxedro dazvervis
ufrosma Stemenkom acnoba. Semdeg Stemenko xruSCovma dasaja da Tanamdebobri-
vad daaqveiTa.
xruSCovis miTiTebiT, samxedro nawilebsa da partiul organizaciebSi kre-
bebs atarebdnen, sadac gmobdnen Jukovis xelmZRvanelobis stils, mas brals
sdebdnen uxeSobaSi (es marTlac ase iyo), sakuTari damsaxurebis gandidebasa da
sakuTari pirovnebis kultis Camoyalibebis mcdelobaSi, bonapartizmSi, partiu-
li organoebis xelmZRvaneli rolis dakninebaSi. rac mTavaria, xruSCovma gadai-
bira maRali rangis samxedroebi da isini Jukovs daupirispira.
iugoslaviidan Jukovi TviTmfrinaviT Camofrinda. aeroportidan pirdapir
partiis centraluri komitetis prezidiumis sxdomaze miiyvanes, sadac mas zemo-
TaRniSnuli braldebebi wauyenes. Jukovi yvelafers uaryofda, magram prezidiu-
mi da masze dasaswrebad miyvanili marSlebi Jukovis winaaRmdeg erTsulovani iy-
vnen. igive moxda meore dRes mowveul partiis 1957 wlis oqtombris plenumze.
Tavdacvis ministrad dainiSna marSali rodion malinovski (1898-1967), ori msof-
lio omis, samoqalaqo omis monawile.
xruSCovma ara marto sruli gamarjveba moipova xelisuflebisTvis brZola-
Si, aramed Tavis xelSi moaqcia partiuli da saxelmwifo xelisuflebis yvela
berketi. sabWoTa kavSirSi kvlav damyarda erTi piris xelisufleba, romelsac ar
gaaCnda raime sapirwone. partiis centraluri komitetis prezidiumma dakarga
kolegiuri organos xasiaTi, sadac ganixilavdnen da akritikebdnen politikur
gadawyvetilebebs. iSviaTi gamonaklisebis garda, prezidiumis wevrebi eTanxme-
bodnen yvelafers, rasac maT xruSCovi sTavazobda.
Tavi ;;;,9.
TandaTanobiT molotovi Camoaciles sagareo politikas da is dimitri Sepi-
loviT Caanacvles, romelic oficialurad sagareo saqmeTa ministri 1956 w. iv-
nisSi gaxda, magram manamde naxevari wliT adre xruSCovs daexmara axali sagareo-
politikuri strategiis SemuSavebaSi.
ungreTSi daZabuli viTareba iyo. 1945-1956 wlebSi cxovrebis done qveyanaSi
Semcirda. ungreTi sabWoTa kavSirs reparaciebs uxdida, rogorc nacisturi ger-
maniis yofili mokavSire da Tavis teritoriaze inaxavda sabWoTa saokupacio ja-
rebsac, amasTan qveyanas marTavda uaRresad represiuli reJimi. ungreTSi 1940-
iani wlebis bolodan xelisuflebis saTaveSi iyo erTaderTi legalurad moqmedi
partia — ungreTis mSromelTa partia, maTiaS rakoSiT saTaveSi, mas `stalinis sa-
ukeTeso ungrel mowafes~ uwodebdnen. rakoSis mmarTvelobis dros ungreTSi da-
axloebiT 650 aTasi adamiani aRmoCnda devnis obieqti da 400 aTasamde adamiani
sxvadasxva vadiT daapatimres.
1953-1955 wlebSi ungreTis mTavrobas xelmZRvanelobda imre nadi, romelic
demokratiuli reformebis ganxorcielebis momxre iyo, magram is xelisuflebas
Camoaciles da rakoSis kursi gagrZelda. ungreTis revolucia 1956 wlis 23 oq-
tombers, polonelebTan solidarobis aqciiT daiwyo, budapeStSi 200-aTasiani
demonstracia gaimarTa. 24 oqtombers moskovidan miRebuli miTiTebis Sesabami-
sad, budapeStSi Sevidnen ungreTSi myofi sabWoTa jarebi,1 romlebic SeiaraRe-
bul winaaRmdegobas waawydnen. ungreTis xelisuflebaSi imre nadi dabrunda. man
mouwoda gamosvlebis Sewyvetisa da sabWoTa kavSirTan molaparakebebis dawyebi-
saken. 30 oqtombers sabWoTa jarebi gaiyvanes budapeStidan da daabrunes Tavian-
Ti dislokaciis adgilebSi. ise Canda, rom saqme molaparakebebisken midioda, mag-
ram 31 oqtombers xruSCovma gadawyvita ungreTSi samxedro intervenciis gziT
`wesrigis damyareba~.
moskovSi saswrafod daigegma operacia `vixri~, romelsac sabWoTa kavSiris
Tavdacvis ministri g. Jukovi xelmZRvanelobda.2 4 noembers Seiqmna ungreTis
prosabWoTa mTavroba ianoS kadaris xelmZRvanelobiT, romelmac moskovs `daxma-
rebisTvis~ mimarTa. sabWoTa jarebma ukve 6 noembers budapeSti aiRes, 11 noem-
brisaTvis ki ungreTis ajanyeba mTlianad Caaqres.
centralur da aRmosavleT evropaSi sabWoTa jarebis yofnis kanonierebis dasa-
buTeba. Seiqmna xelSekrulebaSi Semavali qveynebis gaerTianebuli SeiaraRebuli
Zalebi. misi mTavarsardali gaxda sabWoTa kavSiris marSali i. konevi.
neitraluri saxelmwifo, romlis teritoriazec ar iqneboda sxva qveynebis sam-
xedro bazebi. 1955 w. 15 maiss venaSi sabWoTa kavSiris, aSS-is, didi britaneTis,
safrangeTisa da avstriis sagareo saqmeTa ministrebma xeli moaweres xelSekru-
lebas erTiani, damoukidebeli da demokratiuli avstriis Seqmnis Sesaxeb.
fineTTan mimarTebaSi xruSCovma fsoni dado fineTis premier-ministr urxo
kekonenze, romelic `neitraluri~ kursis momxre iyo. 1956 w. ianvarSi fineTs da-
ubrunda porkala-udis naxevarkunZuli, romelic helsinkidan 12 kilometrSi iyo
da iq 1945 wlidan sabWoTa samxedro baza iyo ganlagebuli. es iyo `fineTis gulze
mibjenili dana~. finelebma kekoneni prezidentad airCies, finelebi imedovneb-
dnen, rom sabWoTa kavSiri viborgsa da kareliis samxreT nawilsac daabrunebda,
magram es ar momxdara, Tumca 1956 wlis 11 ivliss sabWoTa kavSirma gaauqma kare-
lo-fineTis sabWoTa socialisturi respublika da mis nacvlad aRdga kareliis
avtonomia ruseTis federaciaSi.
xruSCovi imedovnebda, rom fineTTan vaWrobis gziT SeZlebda dasavluri
mowinave teqnologiebis miRebas. garda amisa, egona, rom skandinaviis sxva qveyne-
bic — norvegia da dania uars ityodnen natos wevrobaze da TavianTi teritorii-
dan gaiyvandnen amerikul bazebs.
meore msoflio omis Semdeg sabWoTa kavSirs yvelaze mravalricxovani sax-
meleTo armia hyavda, romelic evropis centrSi idga. amerikelebs saxmeleTo Za-
lebiT maTTvis winaaRmdegobis gaweva ar SeeZloT, maT daiwyes SeiaraRebis im sa-
xeobebis ganviTareba, raSic upiratesoba hqondaT: Sori radiusis bombdamSenebi-
sa da atomuri iaraRis. sabWoTa kavSirs ar SeeZlo aviaciaSi Sejibri, amitom kur-
si aiRo raketebis Seqmnaze, rasac 1946 wlidan daadgnen.
1953 wels sabWoTa armiis SeiaraRebaSi gamoCnda raketa, romelsac dasav-
leTSi `skadi~ uwodes. misi sabrZolo muxti 780 kg. trotils Seadgenda da sro-
lis siSore 580 km iyo, magram es ar iyo sakmarisi, sabWoTa kavSirs am droisTvis
atomuri bombebi hqonda da maT ufro mZlavri raketebi esaWiroebodaT.
a. saxarovisa da v. ginzburgis proeqtiT Seiqmna TermobirTvuli bombi, ro-
melic 1953 w. 12 agvistos gamoscades, misi Zala 400 aTasi tona trotilis ekviva-
lenti iyo, xolo konstruqcia im amerikuli bombisgan gansxvavdeboda, romelic
1952 da 1954 wlebSi aafeTqes wynari okeanis kunZulebze. amerikulisgan gansxva-
vebiT, sabWoTa TermobirTvuli mowyobilobis damontaJeba SeiZleboda raketa-
matarebelze. magram pirveli TermobirTvuli mowyobilobebi Zalze didi iyo da
3-dan 5,5 tonamde iwonida. maT haerSi asatanad uzarmazari raketebi iyo saWiro.
pirveli birTvuli qobinis matarebeli raketa sabWoTa kavSirSi gauSves 1956
w. 2 Tebervals kapustin iaris poligonidan (volgisiqiTa stepebSi) da aafeTqes
aralis zRvis Tavze. Semdegi amocana iyo, ufro mZime TermobirTvuli mowyobilo-
ba gadaesrolaT ara 1200 kilometrze, aramed 12 aTas kilometrze, — aSS-is teri-
toriis misaRwevad. pirveli kontinentSorisi raketa iwonida 280 tonas da misi ga-
mocda daiwyo 1957 wlis maisSi. swored am gamocdebis farglebSi, ramdenime waruma-
tebeli startis Semdeg, sabWoTa raketam Ǹ-7 dedamiwis orbitaze gaiyvana pirveli
xelovnuri Tanamgzavri. es iyo sergei koroliovis (1907-1966) damsaxureba.
kosmosSi Tanamgzavris gayvaniT sabWoTa kavSirma didi propagandistuli ga-
marjveba moipova `civ omSi~. sabWoTa kavSiris avtoriteti mesame samyaros qvey-
nebSi uaRresad gaizarda. aziisa da afrikis mravali qveynisTvis `rusuli socia-
lizmi~ misabaZi magaliTi gaxda.
34.5. axali strategiis warumatebloba
1955 w. ivlisSi JenevaSi Sedga, pirvelad 1945 wlis Semdeg, meore msoflio
omSi gamarjvebuli qveynebis warmomadgenelTa Sexvedra umaRles doneze. sabWo-
Ta kavSirs warmoadgendnen xruSCovi, bulganini, molotovi da Jukovi. sabWoTa
diplomatia cdilobda, Tumca warumateblad, urTierTobis gaumjobesebas saf-
rangeTTan da did britaneTTan.
1955 w. seqtemberSi moskovSi vizitiT imyofeboda dasavleT germaniis kan-
cleri konrad adenaueri da or qveyanas Soris damyarda diplomatiuri urTier-
Tobebi.
axal strategias ar mohyolia dasavleTTan urTierTobis gaumjobeseba, ris
imedic hqonda sabWoTa reJims. kremlis mcdelobas, erTi mxriv, dasavluri bizne-
si daeinteresebina sabWoTa kavSirTan vaWrobiT, meore mxriv ki, SeiaraRebis Sem-
cirebis propagandiT dasavleTis sazogadoebrivi azris keTilganwyoba moepove-
bina, SezRuduli Sedegebi mohyva. mas ar Seumsubuqebia aSS-is antikomunisturi
kursi.
ganiaraRebis sabWoTa propagandistul nabijebs aSS-is prezidentma eizenha-
uerma aseve propagandistuli nabijiT upasuxa — winadadeba wamoayena SeeqmnaT
`Ria ca~, e. i. sabWoTa kavSirisa da aSS-is mzverav TviTmfrinavebs daubrkoleb-
lad efrinaT am ori qveynis Tavze, rac ormxrivi ndobis demonstrireba iqneboda.
Jukovi am winadadebiT dainteresda, magram xruSCovma amaSi dainaxa `Ria Spiona-
Jis~ mcdeloba, romelic gamoaaSkaravebda sabWoTa kavSiris samxedro sisustes.
1955 wlis bolosTvis `Jenevis suliskveTeba~ faqtobrivad amoiwura, `civi
omi~ grZeldeboda. dasavleT germaniasTan urTierTobis normalizacias ar moh-
yolia adenaueris mier gdr-is cnoba da remilitarizaciaze uaris Tqma.
kremlis axal strategias ar Seucvlia komunisturi doqtrinis arsi, rome-
lic kvlav agebuli iyo socializmis kapitalizmze garduvali gamarjvebis rwme-
naze. erTi mxriv, taqtikuri mosazrebebiT uari iTqva agresiul ideologiur gan-
cxadebebze evropasTan mimarTebaSi, magram, meore mxriv, gamococxlda jer kidev
kominternis droindeli Sexedulebebi, rom kapitalizmisa da imperializmis Ser-
yeva ufro advilia ara evropaSi, aramed aziis, afrikisa da axlo aRmosavleTis
qveynebSi. amisaTvis unda gamoeyenebinaT radikaluri antikoloniuri moZraobe-
bi, aseve, am gziT daengriaT amerikuli samxedro-politikuri blokebi aziasa da
axlo aRmosavleTSi.
1957 wels sabWoTa kavSiris sagareo saqmeTa ministri gaxda andrei gromiko,
romelic dasavleTTan frTxili da mkacri molaparakebebis momxre iyo, magram
eSinoda feTqebadi xasiaTis mqone da uxeSi xruSCovis, romelic realurad war-
marTavda sagareo politikas.
xruSCovi rwmeniT bolSeviki iyo da sjeroda, rom `mSvidobian Tanaarseboba-
sa~ da `daZabulobis Senelebas~ mxolod im SemTxvevaSi miaRwevda, Tuki kargad Se-
aSinebda `imperialistebs~. Tavisi mouTmenlobiT xruSCovi bevr rames ufuWebda
sabWoTa diplomatias.
1957 wels xruSCovma amerikelebs miRebis dros ganucxada: `Cven Tqven dag-
marxavT~. mas mxedvelobaSi hqonda kapitalizmze komunisturi wyobis gamarjve-
bis garduvaloba, magram am fraziT wyalSi gadayara mravalwliani muSaoba, ro-
melsac unda Seemcirebina amerikelebis mier sabWoTa kavSiris mtrad aRqma.
dasavleTis saxelmwifoebze zewolis mTavari saSualeba xruSCovisTvis iyo
raketul-birTvuli iaraRi. 1956 wlis oqtomber-noemberSi, egvipteSi omis dros,
xruSCovma daijera, rom efeqturia dasavleTisTvis atomuri ultimatumebis wa-
yeneba. sabWoTa kavSiri mniSvnelovnad CamorCeboda aSS-s strategiul SeiaraRe-
baSi, magram xruSCovs es ar awuxebda. mas gaTvla hqonda atomuri muqaris fsiqo-
logiur efeqtze. `Tanamgzavris efeqtis~ garda, sabWoTa kavSirs 1960-iani wlebis
dasawyisSi hqonda saSualo radiusis asamde raketa, romelTac dasavleT evropi-
saTvis dartymis miyeneba SeeZloT.
nikita xruSCovma 1959 wels moskovSi ga-
marTul amerikul gamogonebaTa gamofenaze
warmoTqva sityva, romelSic amerikelebs da-
emuqra da Semdegi fraza warmoTqva: `Cvens
gankargulebaSia iseTi saSualebebi, romel-
Tac TqvenTvis mZime Sedegebi mohyveba. Ǵȣ
ȊȈȔ ȗȖȒȈȎȍȔ ȒțȏȤȒȐȕț ȔȈȚȤ!~ es fraza inglisu-
rad Targmnes rogorc «Kuzma's mother» (kuz-
mas deda).
am frazas xruSCovi Tavis sityvebSi xSirad
imeorebda, magram gansakuTrebiT cnobili gaxda
gaeroSi 1960 wlis 12 oqtombers gamosvlis Sem-
deg. amerikelebs ar esmodaT, Tu ratom unda Se-
SinebodaT vinme kuzmas dedasi, magram gaugebro-
ba kidev ufro mZafrs xdida muqaras. rusi filo-
logebi am frazis Targmnisas `kuzmas dedis~ xse-
nebas arasworad miiCneven, magram imaSi Tanxmde-
bian, rom gamoTqma mTlianobaSi muqaras Seicavs.
amerikelebma es fraza birTvuli iaraRiT muqa-
rasTan gaaigives.
1958 wlis Semodgomaze xruSCovi Seecada
birTvuli blefiT, sabWoTa interesebis Sesabamisad, germaniis problemis gadaW-
ras. germaniis gaerTianeba, avstriis msgavsad, germaniis demokratiuli respub-
likis gaqrobasac niSnavda, magram sabWoTa kavSiri midioda amaze erTiani germa-
niis neitralizaciisTvis. 1957-1958 wlebSi dasavleT germaniis lideri konrad
adenaueri qveynis ekonomikis swrafi aRmavlobis pirobebSi atarebda gdr-is izo-
laciis politikas, dasavleT berlini ki gaxda dasavleTis gavlenis mZlavri ber-
keti aRmosavleT germaniis mosaxleobaze, — es iyo ekonomikuri Tavisuflebis,
demokratiisa da cxovrebis ufro maRali materialuri donis simbolo. dasavleT
berlinSi sul ufro meti aRmosavleTgermaneli garboda.
1958 w. noemberSi xruSCovma aSS-s, did britaneTs da safrangeTs warudgina
ultimatumi. is moiTxovda wlis bolomde samSvidobo xelSekrulebis gaformebas
germaniasTan dakavSirebiT da dasavleTis saxelmwifoebis mier dasavleT berli-
nis `Tavisufal qalaqad~ aRiarebas. winaaRmdeg SemTxvevaSi xruSCovi imuqrebo-
da, rom gdr-Tan xels moawerda xelSekrulebas da gauqmdeboda yvela SeTanxmeba,
romliTac dasavleTis saxelmwifoebi saxmeleTo da sahaero gzebiT dasavleT
berlins ukavSirdebodnen.
aSS-sa da natos xelmZRvanelobam uaryo sabWoTa ultimatumi da radganac
sabWoTa kavSiris mier dasavleT berlinis blokadas moeloda, sapasuxo zomebis-
Tvis daiwyo mzadeba. nato ar gamoricxavda Zalis gamoyenebas dasavleT berlin-
Tan, gdr-is teritoriis gavliT, komunikaciis uzrunvelsayofad. xruSCovma es
icoda da gankarguleba gasca, 1959 w. dasawyisSi kaliningradis olqsa da aRmosav-
leT germaniaSi ganelagebinaT saSualo siSoris raketebi. centralur evropaSi
1948 w. Semdeg pirvelad warmoiSva politikuri krizisi, romelsac SeiaraRebuli
konfliqti SeiZleba mohyoloda. Tumca xruSCovi Tvlida, rom yovelTvis SeZleb-
da ukanasknel zRvarze SeCerebas da ar mividoda `cxel~ omamde, rom aSS da misi na-
toeli mokavSireebi `ar iomebdnen adenaueris gamo~ da wavidodnen daTmobebze. da-
savlur presaSi periodulad qveyndeboda sensaciuri gancxadebebi, rom omis Sem-
TxvevaSi inglisi da dasavleT evropis sxva qveynebi saerTod gaqrebodnen.
dasavleTeli politikosebi SeSfoTebuli iyvnen xruSCovis upasuxismgeblo
gancxadebebiT. didi britaneTis premier-ministri harold makmilani, safrange-
Tis prezidenti Sarl de goli, Semdeg ki aSS-is prezidenti eizenhaueri sTava-
zobdnen xruSCovs molaparakebebis magidasTan dajdomas. 1959 w. seqtemberSi
xruSCovi pirveli sabWoTa lideri gaxda, romelic oficialuri vizitiT aSS-Si
Cavida. am qveyanaSi xmauriani propagandistuli turnes Semdeg, xruSCovi Sexvda
eizenhauers da sabWoTa lideri kmayofili darCa, rodesac eizenhauerma berlin-
Si arsebuli situacia `aranormalurad~ miiCnia. miRweul iqna SeTanxmeba, rom
1960 wlis dasawyisSi parizSi Sedgeboda oTxi saxelmwifos liderebis Sexvedra
germaniis sakiTxze.
xruSCovi miiCnevda, rom eizenhaueri sabWoTa kavSirs ukve Tanaswor partni-
orad Tvlida da germaniis problemac sabWoTa interesebis Sesabamisad gadawyde-
boda. 1959 w. dekember — 1960 w. ianvarSi xruSCovi ukve daZabulobis Senelebis-
Tvis emzadeboda. is varaudobda samxedro xarjebis mkveTrad Semcirebasa da
mniSvnelovani saxsrebis gadasrolas `komunizmis ekonomikis~ asaSeneblad. amas
moiTxovda sabWoTa kavSirSi arsebuli mwvave demografiuli krizisic. ekonomi-
kas ar hyofnida muSaxeli, radganac srulwlovani xdeboda omis periodSi dabade-
buli mcirericxovani Taoba. 1960 wlis ianvarSi gamocxadda armiis 1,2 milioni
adamianiT Semcireba, pirvel rigSi, oficerTa xarjze. centraluri komitetis
prezidiumis sxdomaze xruSCovma ganacxada, rom momavali raketebs ekuTvnoda da
didi sakadro armia, aseve saokeano samxedro-sazRvao floti male saWiro aRar
iqneboda. Sewyda samxedro-sazRvao flotis xomaldebis mSenebloba da mSeneblo-
bis damamTavrebel fazaSi myofi didi samxedro wyalzeda gemebi, maT Soris aviam-
zidebi da mZime kreiserebi, jarTad Camoweres. mniSvnelovnad Semcirda aviaciac.
Semcireba uxeirod ganxorcielda da bevri niWieri oficeri da specialisti ga-
uSves SeiaraRebuli Zalebidan. 1959 w. 27 ivlisis sapensio kanoni samxedro mosam-
saxureebs pensias mxolod 40 wlis samsaxuris Semdeg uniSnavda. bevri gaTavisuf-
lebuli oficeri lukmapuris gareSe darCa. armia didma ukmayofilebam moicva.
generaliteti lanZRavda xruSCovs da Tvlidnen, rom sabWoTa kavSiri sul ufro
metad CamorCeboda aSS-s samxedro sferoSi.
parizSi oTxi qveynis liderebis Sexvedra unda Semdgariyo 1960 wlis maisis
Sua ricxvebSi. 1 maiss sabWoTa sazenito sistemebma sverdlovskis raionSi Camoag-
des amerikuli mzveravi TviTmfrinavi u-2, amasTan meore raketiT sabWoTa TviT-
mfrinavic Camoagdes, romlis mfrinavic daiRupa. samagierod, amerikeli mfrina-
vi g. pauersi tyved aiyvanes, romelic kontraqtiT centralur sadazvervo samsa-
xurze muSaobda. man Cvenebebis micemac daiwyo. eizenhaueri pauerss daRupulad
miiCnevda da Tavidan aSS-is kavSiri sadazvervo TviTmfrinavTan uaryo. xruSCov-
ma erTi kviris Semdeg sazeimod warmoadgina tyved Cavardnili mfrinavi, rogorc
`molaparake samxili~. xruSCovisTvis moulodnelad eizenhauerma pasuxismgeb-
loba aiRo momxdarze, riTac xruSCovs didi problema Seuqmna. xruSCovi Tvlida,
rom amis Semdeg aSS-is prezidentTan molaparakebebis gamarTva sisustis gamoxa-
tuleba iqneboda.
1960 w. 12 maisis centraluri komitetis prezidiumis direqtivebi jer kidev
mimarTuli iyo dasavleTis saxelmwifoebTan konstruqciuli molaparakebebis-
ken. varaudobdnen, rom 1960 w. zafxulSi eizenhaueri Cavidoda sabWoTa kavSirSi
da kotejebic ki iqna agebuli mis misaRebad. moulodnelad, aeroportSi, parizSi
gafrenis win xruSCovma gamcileblebs, anu centraluri komitetis prezidiumis
wevrebs uTxra, rom molaparakebebis nacvlad saWiroa Sexvedris boikotireba.
maT Sepasuxeba ver gabedes. parizSi xruSCovma uari Tqva, Sexvedroda eizenhauers
manamde, sanam is bodiSs ar moixdida u-2 incidentis gamo. de goli da makmilani
amaod sTxovdnen xruSCovs, rom molaparakebebis magidas misjdomoda. sanacvlod
xruSCovma preskonferencia gamarTa, sadac namdvili isterika moawyo, brals
sdebda eizenhauersa da adenauers, yvelanair mtrebs raketebiT emuqreboda.
parizis Sexvedris CaSlam msoflio da evropa daabruna `civi omis~ yvelaze
cud droSi. sabWoTa armiis Semcireba Sewyda, ramac maRali rangis samxedroebis
didi kmayofileba gamoiwvia. situacia yvelaze cudi germaniaSi iyo. berlinis
krizisi kvlav grZeldeboda, aRmosavleT germaniis mosaxleoba ki Tvalsa da
xels Sua mcirdeboda, — 1959-1960 wlebSi dasavleT germaniaSi gaqceulTa raode-
nobam naxevari milioni Seadgina. es xdeboda sabWoTa kavSiris mniSvnelovani fi-
nansuri daxmarebis miuxedavad.
xruSCovi gadaeSva `revoluciur diplomatiaSi~, romelic 1920-iani wlebis
periodis bolSevikur da kominternis aqciebs hgavda. is mokavSireebs eZebda af-
rikis memarcxene nacionalistebs Soris, exmareboda alJirs, gvineas, egviptes da
mesame samyaros sxva qveynebs. sabWoTa kavSiri Caeria kongoSi mimdinare samoqala-
qo omSi prezident patris lumumbas mxareze katangis separatistebis winaaRmdeg,
romelsac dasavleTeli daqiravebulebi uWerdnen mxars. rodesac patris lumum-
ba mokles, xruSCovma mis sikvdilSi brali dasdo `dasavleTis imperialistebsa~
da gaeros generalur mdivans dag hamarSelds.
xruSCovis `revoluciuri diplomatiis~ kulminacia iyo misi viziti niu-
iorkSi gaeros generalur sesiaSi monawileobis misaRebad. erTaderTi sabWoTa
samgzavro TviTmfrinavi Ǻǻ-104 (romelic gadakeTebuli strategiuli bombdam-
Seni Ǻǻ-95 iyo), romelsac SeeZlo sabWoTa lideris aSS-Si Cayvana, remontdeboda,
amitom xruSCovi amerikaSi gemiT wavida da Tan aRmosavleT evropis qveynebis li-
derebi waiyvana. is niu-iorkSi daaxloebiT erTi Tve darCa, gaeroSi gamosvlebi-
sas gaafTrebiT amxelda `imperialistebs da maT xelSemwyobebs~.
34.6. ruseTisa da CineTis komunisturi reJimebis konfliqti. erTiani
komunisturi banakis daSla
biT~, mxolod zevidan niSans elodebodnen da CineTSi gaagzavnidnen, magram mov-
lenebi sxvagvarad ganviTarda.
am dros xruSCovi, centraluri komitetis prezidiumSi poziciebis ganmtki-
cebasTan erTad, ufro Tavdajerebuli gaxda da ramdenjerme ganacxada, rom mxo-
lod sabWoTa kavSiri da aSS arian is didi saxelmwifoebi, romlebzec damokide-
bulia msoflios bedi. es Cinelebs aSkarad ar awyobdaT. 1958 wlis ivlisis bolos
mao ukve mkacrad daelaparaka moskovs. sabWoTa samxedroebma CineTs SesTavazes,
CineTis sanapiros gaswvriv aeSenebinaT radiolokaciuri sadgurebi aSS-is flo-
tis Tvalyuris sadevneblad, CineTis portebSi ganeTavsebinaT `erToblivi~ sab-
WoTa kavSir — CineTis strategiuli wyalqveSa floti. sapasuxod maom sabWoTa
elCTan saubris dros sabWoTa xelmZRvanelobas brali dasdo Sovinizmsa da `Ci-
neTis kolonizebis~ survilSic ki.
xruSCovi saswrafod Cavida pekinSi, molaparakebebi rTuli aRmoCnda. xruS-
Covma maos ganucxada, rom CineTidan gaiyvanda sabWoTa samxedro mrCevlebs da
uari Tqva `erTobliv~ wyalqveSa flotze. magram mao ar apirebda aSS-isa da sab-
WoTa kavSiris ukonkurento zesaxelmwifoebad aRiarebas. 1958 w. maisSi maom Ci-
neTSi daiwyo `didi naxtomi~, rasac, misi gaTvliT, CineTis swrafi ekonomikuri
ganviTareba unda mohyoloda.
imavdroulad CineTis armiam maos brZanebiT daiwyo im kunZulebis bombar-
direba, romlebsac Can kai Si akontrolebda da aSS floti icavda. maos moskovi
saqmis kursSi ar Cauyenebia. sabWoTa xelmZRvaneloba dabneuli iyo, aSS-Tan kon-
fliqtSi CarTvas didi omi SeiZleba mohyoloda. mao axla sabWoTa xelmZRvane-
lebs ise eqceoda, rogorc adre stalini eqceoda sxva kompartiebs. gaRiziane-
bulma xruSCovma aRar gagzavna atomuri mowyobiloba CineTSi.
pekinsa da moskovs Soris Ria ideologiuri konfrontacia daiwyo 1959 w oq-
tomberSi xruSCovis CineTSi vizitis Semdeg (CineTis saxalxo respublikis me-10
wlisTavze). am dros sasazRvro konfliqtma ifeTqa CineTsa da indoeTs Soris. in-
doeTi ukmayofilo iyo 1959 w. CineTis mier tibetis dakavebiT. tibetis sulieri
lideri dalai lama indoeTSi gaiqca da nerum Seifara. Cineli komunistebi xruS-
Covisgan mxardaWeras iTxovdnen, magram moskovi indoeTs mniSvnelovan partnio-
rad miiCnevda da `neitralitetis~ pozicia gamoacxada. maom es Ralatad Seafasa.
xruSCovi moskovSi gabrazebuli dabrunda.
1960 wlis aprilis bolos, leninis dabadebis 90-e wlisTavis aRniSvnisas, Ci-
nelebma sabWoTa kavSiris komunistur partias brali dasdes leninizmis RalatSi.
Cinelebs ar moswondaT Tezisebi `ori sistemis mSvidobiani Tanaarsebobis~ da
`kapitalizmidan socializmze mSvidobiani gadasvlis~ SesaZleblobis Sesaxeb.
1960 w. ivlisis Sua ricxvebSi rumineTis komunisturi partiis yrilobaze
xruSCovi mwared Seejaxa CineTis delegaciis xelmZRvanels pen jens. moskovSi
dabrunebis Semdeg xruSCovma gadawyvita, CineTidan gamoewvia yvela sabWoTa spe-
cialisti. Tve-naxevris ganmavlobaSi CineTidan wavida 1390 sabWoTa inJineri,
mecnieri, konstruqtori da sxva eqsperti. maT Tan waiRes mTeli dokumentacia.
CineTSi mravali mSenebloba dakonservda. Cinelebi sabWoTa komunistebs `soci-
al-demokratizmSi~ sdebdnen brals, xolo sabWoTa komunistebi `ultramemar-
cxeneobaSi~ adanaSaulebdnen Cinel komunistebs.
Cinelma komunistebma teritoriuli pretenziebic wauyenes sabWoTa kav-
Sirs, rom ruseTma me-19 saukuneSi CineTs waarTva Soreuli aRmosavleTi da sxva
teritoriebi. es dava 1969 wels Setakebamde mivida sasazRvro mdinare amuris ka-
lapotSi mdebare kunZul damanskze.
sabWoTa partiul-sameurneo elita CineTTan urTierTobis gafuWebaSi
xruSCovs adanaSaulebda. es misi gadayenebis erT-erTi mizezi iyo. xruSCovi 1964
w. oqtomberSi gadaayenes, 1964 w. 7 noembers ki moskovSi jou enlai Cavida. Cinele-
bi elodnen, rom gauqmdeboda skkp ;; da ;;,, yrilobebis gadawyvetilebebi sta-
linis kultis mxilebasTan dakavSirebiT, Tumca sabWoTa komunist liderebs ama-
ze wasvla ar SeeZloT. es Secdomisa da CineTis kompartiis liderobis aRiareba
iqneboda. 1966 wels maom daiwyo `kulturuli revolucia~, romelSic sabWoTa
kavSiri iseTive rols asrulebda, rogorsac trockizmi stalinis teroris dros.
Tavi ;;;9.
bebSi ki ar gadavidnen, aramed raionul centrebsa da qalaqebSi monaxes samuSao.
1958-1961 wlebSi sabWoTa kavSirSi, pirvelad ukanaskneli 30 wlis ganmavlobaSi,
Semcirda sasoflo-sameurneo manqanebis parki. kolmeurneobebis xelSi gadasuli
teqnika swrafad gamodioda mwyobridan, aucilebeli remontis Catareba ki kol-
meurneobebs ar SeeZloT.
1959 wels aseve gakeTda daskvna, rom soflad `piradi damxmare meurneoba
TandaTanobiT kargavda mniSvnelobas~, radganac, Turme, kolmeurneTaTvis uf-
ro momgebiani xdeboda produqtebis kolmeurneobebidan miReba. faqtobrivad
daiwyo axali Seteva damxmare meurneobebze. saxelmwifo organoebs daevalaT,
or-sam weliwadSi SeesyidaT msxilfexa rqosani saqoneli kolmeurneebisa da sab-
WoTa meurneobebis muSebisgan.
1959 wlidan daiwyo simindis, `mindvris dedoflis~, epopeac. 1955-1962
wlebSi simindis naTesebi gaormagda, xruSCovi naTesebis farTobis zrdas nebis-
mier fasad moiTxovda da angariSi ar eweoda bunebriv da klimatur pirobebs. si-
mindis naTesebis gasazrdelad zogjer amcirebdnen xorblisa da qeris saTes
farTobebs. simindis `propagandas~ sapirispiro Sedegi mohyva: mTlianobaSi Sem-
cirda marcvleulis mosavali.
1959 wels, aSS-Si vizitiT yofnis dros, xruSCovma ai-
ovas StatSi naxa amerikeli fermeri r. harsti, romelsac
hibriduli simindi hqonda gaSenebuli. xruSCovma daaskvna,
rom sabWoTa kavSirSi mecxoveleobis donis gazrda SesaZ-
lebeli iqneboda misTvis sakvebi bazis gazrdiT. amisaTvis
ki gamodgeboda simindi, romelic marcvalsac iZleoda da
mwvane masasac silosisaTvis.
saSineli sicxe cvlida. Tesvisa da mosavlis aRebisas TiTqmis dRedaRam uxdebo-
daT muSaoba, sxva dros ki dakavebuli iyvnen samSeneblo saqmianobiT.
yamiris aTvisebis pirveli Sedegi STambeWdavi iyo. 1954 wels marcvleulis
mTlianma mosavalma Seadgina 85,5 milioni tona, aqedan yamir miwebze 27,1 milioni
tona movida. 6 wlis ganmavlobaSi yazaxeTSi aiTvises daaxloebiT 20 milioni heq-
tari yamiri miwa. 1960 wels marcvleulis mTlianma mosavalma 125 milioni tona
Seadgina, aqedan yamirze 59 milioni tona moiyvanes. aman SesaZlebeli gaxada xor-
cisa da rZis warmoebis zrda, mosaxleobis sasursaTo momaragebis gaumjobeseba.
mxolod 1954 wels yamiris asaTviseblad gaigzavna 120 aTasi traqtori am wels sabWoTa kavSirSi
gamouSves 137 aTasi traqtori daaxloebiT 10 aTasi kombaini warmoebuli 37 aTasidan yamirze ga-
igzavna 100 aTasze meti avtomanqana da aseve didi odenobiT sasoflosameurneo inventari
35.3. sasursaTo problemebi, ukmayofileba qalaqebSi da novoCerkaskis
tragedia
1962 wlis 1 ivniss xalxisadmi mimarTvaSi xruSCovs mouwia imis aRiareba, rom
problemebi warmoiSva qalaqebis mosaxleobis xorcis produqtebiT uzrunvelyo-
faSi. aRiniSna, rom mecxoveleobis meqanizaciisa da Sromisnayofierebis arsebu-
li donis pirobebSi, xorcisa da rZis warmoebaze danaxarjebi mniSvnelovnad aRe-
mateboda saxelmwifos mier Sesasyid fasebs. qveynis xelmZRvanelobam gadawyvita
yvela saxis xorcze Sesasyidi fasebis saSualod 35%-iT gazrda, imavdroulad,
saSualod 30%-iT gaizarda gasayidi fasebi xorcsa da xorcis produqtebze, xo-
lo karaqze — 25%-iT.
1960-iani wlebis dasawyisidan kvebis produqtebis deficitis daZlevas cdi-
lobdnen marcvleulis importiT da deficituri produqtebis normirebuli ga-
nawilebiT sawarmoebisa da organizaciebis mixedviT. sasursaTo siZneleebma da
sacalo fasebis zrdam 1962 wlis zafxulSi gamoiwvia mRelvarebebi rigaSi, kievSi,
leningradSi, CeliabinskSi, muromSi, aleqsandrovSi, krivoi rogSi, sumgaiTSi,
magram yvelaze masStaburi protesti novoCerkaskSi iyo, sadac saqme sisxlis-
Rvramde mivida. sabWoTa masobrivi informaciis saSualebebs araferi uTqvamT
novoCerkaskis ambebze, magram momxdaris Sesaxeb informacia mTel sabWoTa kav-
Sirs moedo. xruSCovis avtoriteti rigiT adamianebSi swrafad ecemoda.
1962 wlis 1-3 ivniss novoCerkaskis erT-
erT qarxanaSi dawyebuli muSaTa gaficva sa-
erTo saqalaqo mRelvarebaSi gadaizarda.
rigiTi adamianebis protesti, romlebic uk-
mayofilebas gamoTqvamdnen sasursaTo
problemebis gamo, sisxlSi CaaxSves. milici-
is ganyofilebis win mokles 5 adamiani, de-
monstraciis daSlis dros — 17, xolo 70 mZi-
med daiWra, 2 ivniss mokles kidev 2 adamiani.
1962 wlis 13-20 agvistos novoCerkaskSi
gamarTulma sabWoTa sasamarTlom gaficvis
7 `moTaves~ sasikvdilo ganaCeni gamoutana
da daxvrites, 103 adamians miesaja patimro-
ba 2-idan 15 wlamde. 1996 wels yvela es ada-
miani reabilitirebul iqna.
gamoqveynebulma dokumentebma: `cen-
traluri komitetis prezidiumi 1957-1964
ww. pirovneba da xelisufleba~ aCvenes, rom
cecxlis gaxsnis brZaneba uSualod xruSCo-
visgan momdinareobda, romelmac piradad
moiTxova `antisabWoTa amboxebis~ Zalis ga-
moyenebiT CaxSoba.
warmoqmnili ekonomikuri da socialuri problemebis gadawyveta xruSCovma
scada sameurneo xelmZRvanelobis srulyofiT da `Crdilovan~ ekonomikasTan
brZolis gaZlierebiT. centraluri komitetis noembris (1962) plenumze aRiniSna,
rom 1960-iani wlebis dasawyisSi korufciisa da xelisuflebis borotad gamoyene-
bis braldebiT pasuxisgebaSi mieca daaxloebiT 12 aTasi xelmZRvaneli muSaki.
amave plenumze, xruSCovis moTxovniT, kursi aiRes xelmZRvaneli organoebis ga-
dawyobaze sawarmoo principis mixedviT — dayofa xdeboda samrewvelo da sasof-
lo organoebad. erTiani sabWoebisa da maTi aRmaskomebis nacvlad iqmneboda sam-
rewvelo da sasoflo sabWoebi da aRmaskomebi, Sesabamisad, iyofoda profkavSi-
rebisa da komkavSiris organizaciebic. aseTi gardaqmna araefeqturi aRmoCnda,
samagierod, mas mohyva mmarTveli aparatis gaormageba da misi Sesanaxi xarjebis
mniSvnelovani zrda.
ekonomikuri ganviTarebis daCqareba ar mohyolia mmarTvelobis decentra-
lizaciis politikasac. ukve 1956 wlisaTvis respublikebs gadaecaT daaxloe-
biT 15 aTasi samrewvelo sawarmo. 1957 wels Seiqmna meurneobis marTvis axali
dargobrivi da teritoriuli organoebi — saxalxo meurneobis sabWoebi (`sovnar-
xozebi~). sabWoTa kavSiris teritoria gaiyo 105 administraciul-ekonomikur ra-
ionad, sadac `sovnarxozebi~ Seiqmna. 1962 wlis bolodan daiwyo `sovnarxozebis~
gamsxvileba. 1963 wlis TebervalSi maTi ricxvi 47-s Seadgenda.
1963 wlis martSi Seiqmna sabWoTa kavSiris saxalxo meurneobis umaRlesi
sabWo (ȼɋɇɏ), romelsac dauqvemdebares rigi sameurneo saxelmwifo komitetebi
(Ƚɨɫɩɥɚɧ, Ƚɨɫɫɬɪɨɣ da sxv.). mmarTvelobaSi Setanil amgvar siaxleebs, ekonomikuri
ganviTarebis daCqarebis nacvlad, arev-dareva mohqonda.
35.4. mrewvelobis ganviTareba
wlebi mrewveloba soflis meurneoba
socialuri politikis yvelaze TvalsaCino miRweva am periodSi iyo farTo-
masStabiani binaTmSenebloba. saqalaqo sabinao fondi 1955-1964 wlebSi 80%-iT
gaizarda. axali binebi miiRo 54 milionma adamianma (sabWoTa kavSiris yoveli me-
oTxe mcxovrebi). icvleboda sacxovrebeli standarti: ojaxs eZleoda ara oTaxi,
aramed calke bina.
xruSCovis mmarTvelos periodSi radiomauwyebloba sabWoTa kavSiris mTel
teritoriaze gavrcelda. viTardeboda televizia. 1953 wlidan 1958 wlamde te-
levizorebis raodenoba 200 aTasidan 3 milionamde gaizarda.
1959 wlis ianvarSi Sedga skkp ;;, riggareSe yriloba, sadac nikita xruSCov-
ma gamoacxada sabWoTa kavSirSi socializmis sruli da saboloo gamarjvebis1 da
komunizmis gaSlil mSeneblobaze gadasvlis Sesaxeb. yrilobam aseve miiRo ekono-
mikis ganviTarebis 7-wliani gegma (1959-1965), ekonomikis swrafi zrdis Sedegad
sabWoTa kavSiri 1965 wels msoflioSi pirvel adgilze unda gasuliyo warmoebis
absoluturi moculobis mixedviT (am gegmis arsi sabWoTa propagandam martivad
warmoadgina: davewioT da gavuswroT amerikis SeerTebul Statebs).
Svidwledis ganmavlobaSi soflis meurneobis mTliani produqcia 1,7-jer
unda gazrdiliyo, Sromisnayofiereba kolmeurneobebSi orjer unda amaRlebu-
liyo. saxelmwifo kapitaldabandebebs soflis meurneobaSi 150 miliardi rubli
unda Seedgina.
gadawyda, aseve daeCqarebinaT partiis axali, mesame programis miReba (par-
tiis axali programis SesamuSaveblad komisiebi Seiqmna partiis sam wina yriloba-
ze). programis proeqti gansaxilvelad gamoaqveynes 1961 w. zafxulSi.
1
e. i. socializms sabWoTa kavSirSi arc qveynis Signidan da arc qveynis garedan veravin daamxobda.
wamyvani sabWoTa ekonomistebi e. varga da s. strumilini1 aRmoCndnen eiforiis
atmosferoSi, rac gamowveuli iyo 1950-iani wlebis bolos sabWoTa kavSiris eko-
nomikuri zrdis maRali tempiT. swored am eiforiam warmoSva sabWoTa kavSirSi
komunizmis aSenebis konkretuli gegmac.2
`komunizmis gaSlili mSeneblobis~ koncefcia xruSCovis mier marqsizm-le-
ninizmis TeoriaSi Setanili wvlili iyo da safuZvlad daedo skkp ;;,, yrilobaze
miRebul partiis mesame programas. komunizmi miCneuli iyo kacobriobis gardu-
val momavlad da misi aSeneba sabWoTa kavSirSi gamocxadebuli iyo skkp-is `umaR-
les miznad~.
komunizmis aSenebas sabWoTa kavSirSi programa ukavSirebda `samerTiani
amocanis~ gadawyvetas: a/ axali sazogadoebis materialur-teqnikuri bazis Seq-
mna, b/ komunisturi sazogadoebrivi urTierTobis ganviTareba da g/ axali adami-
anis aRzrda. gansakuTrebuli aqcenti keTdeboda am ukanaskneli amocanis gadaw-
yvetaze.
mravalricxovani gegmebisa da valdebulebebis fonze Cndebodnen xelmZRva-
nelebi, romlebic motyuebiT cdilobdnen Tavis gamoCenas, magaliTad, 1959 wels
skkp riazanis olqis pirvelma mdivanma a. larionovma ivaldebula, rom saxelmwi-
fos mihyidida gegmaze 3-jer met xorcis produqcias. didi gaWirvebiT da gayal-
bebebiT gegmas orjer gadaaWarbes. 1959 wlis dekemberSi larionovs mieniWa soci-
alisturi Sromis gmiris wodeba. 1960 wlis seqtemberSi, rodesac gamomJRavnda
sicrue, larionovi gaaTavisufles Tanamdebobidan, ris Semdegac man Tavi moik-
la.
dRes zedmetia im utopiuri gaTvlebis ganxilva, rac komunisturi partiis
mesame programaSi iyo mocemuli. sul male cxadi gaxda, rom es gaTvlebi sruliad
ararealuri iyo. 1960-iani wlebis dasawyisSi warmoiSva seriozuli problemebi
ekonomikaSi, maT Soris mosaxleobis sursaTiT momaragebis sferoSi.
`komunizmis gaSlili mSeneblobis~ pirvelive wlebSi warmoiqmna xelisuf-
lebisaTvis moulodneli ekonomikuri problemebi. komunizmis `gaSlil mSeneb-
lobaze~ saubari Sewyda, nikita xruSCovi ki xelisuflebas Camoaciles.
1
e. vargam da s. strumilinma, davalebis Sesabamisad, moamzades dokumenti „komunizmis mSeneblobis
gzebis~ Taobaze, romelSic mocemuli iyo sabWoTa kavSiris ekonomikuri ganviTarebis 10-15-wliani
prognozi.
2
20 wlis ganmavlobaSi samrewvelo produqciis moculoba unda gazrdiliyo aranakleb 6-jer. ami-
saTvis 10 weliwadSi Sromisnayofiereba unda gazrdiliyo 2-jer da ufro metad, xolo 20 wlis gan-
mavlobaSi orjer unda gadaeWarbebinaT aSS-Si im dros arsebuli SromisnayofierebisaTvis. igegme-
boda samuSao kviris 35 saaTamde Semcireba, ufaso unda gamxdariyo sabavSvo baRebi, komunaluri
momsaxureba, transporti da a. S.
Tavi ;;;9,.
partiis axali programis mTavari ekonomikuri amocana iyo ori aTeuli wlis
ganmavlobaSi komunizmis materialur-teqnikuri bazis Seqmna. es, rogorc ukve
iTqva, utopiuri amocana iyo, danarCeni Teoriuli sakiTxebi ki komunisturi no-
menklaturis interesebis Sesabamisad wydeboda, mas ki Tavis mdgomareobaSi raime
arsebiTi cvlilebebis Setana ar undoda. programaSi, komunizmis dros `saxel-
mwifos TandaTanobiTi kvdomis~ aRniSvnasTan erTad2, xazgasmuli iyo, rom sul
ufro gaizrdeboda komunisturi partiis xelmZRvaneli roli, `rogorc gamocdi-
li avangardis da sazogadoebrivi organizaciis umaRlesi formisa~. programa
aseve aRniSnavda, rom komunizmis mSeneblobasTan erTad waiSleboda erovnuli
komunisturi partiis pirveli programa miiRes 1903 wels rsdmp ,, yrilobaze meore programa
1919 wels rkp b 9,,, yrilobaze
programaSi Äsaxelmwifos TandaTanobiTi kvdomis~ ori piroba iyo dasaxelebuli qveynis SigniT
komunizmis aSeneba da saerTaSoriso arenaze socializmis gamarjveba
gansxvavebebi. anu, faqtobrivad, xruSCovis programa erebis arsebobisTvis or
aTeul wels adgenda.
36.3. xruSCovis `daTbobis~ winaaRmdegobrivi xasiaTi da liberaliza-
ciis sazRvrebi
stalinze axali Seteva mniSvnelovani iyo imaTTvis, romelTac surdaT mie-
RoT destalinizaciis Seuqcevadobis garantia. amave dros, stalinze axal Sete-
vas ar mohyolia iseTi ryevebi sazogadoebaSi, rac 1956 wels moxda.
mmarTvel fenaSi damyarda aramdgradi wonasworoba partiul aparatSi arse-
bul konservatiul, prostalinur umravlesobasa da `liberalur~ umciresobas
Soris, romlebic emxrobodnen `leninTan dabrunebas~ da `adamianuri saxis socia-
lizmis~ aSenebas. Tumca partiuli aparatis gaaxalgazrdavebas ar mohyolia sta-
linistebis poziciebis Sesusteba.
1950-iani wlebis bolo periodis enTuziazmis Semdeg mkafiod Canda xruSCo-
vis `liberalizaciis~ ideologiuri Cixi. `daTbobis~ iluziis miRma mkafiod Can-
da partiul-saxelmwifoebrivi despotizmis niSnebi. ar Sesustebula cenzura.
1960 wels miiRes sisxlis samarTlis axali kodeqsi, sadac aRar iyo staliniseuli
represiuli muxlebi, magram qveyanaSi rCeboda aTasobiT politpatimari. 1960-
1961 wlebSi ɄȽȻ-m politikuri motivebiT daapatimra daaxloebiT 500 adamiani.
xruSCovis reJimi mkacrad devnida `muqTaxorebs~ (vinc arsad muSaobda ,
`farcovSikebs~ (iatakqveSa movaWreebs da gansakuTrebiT `valutCikebs~ (ucxouri
valutiT movaWreebs . 1959 wels didi saerTaSoriso skandali mohyva ian rokoto-
visa da misi Tanamzraxvelebis process. ucxouri valutiTa da saqonliT vaWrobis-
Tvis maT 10-15 wliT patimroba emuqrebodaT, magram saqmeSi Caeria xruSCovi: `es
ras niSnavs? rodesac gaTavisufldebian, Cven ukve komunizmi gveqneba. ar SeiZleba
aseTebi didi kovziTa da CangliT SevuSvaT~. miiRes kanoni sikvdiliT dasjis Sesa-
xeb gansakuTrebiT msxvili masStabiT finansuri datacebebis gamo. mas ukuqcevis
Zala misces — rokotovi da misi Tanamzraxvelebi sikvdiliT dasajes. aman mTel
msoflioSi aRSfoTeba gamoiwvia, Tumca es xruSCovisTvis sulerTi iyo.
36.4. xruSCovi da partiuli aparati
opoziciis damarcxebis Semdeg xruSCovi erTpirovnuli xelisuflebis mata-
rebeli gaxda, Tumca erTpirovnuli mmarTveloba amwvavebda xruSCovis xasiaTis
uaryofiT mxareebs. is sul ufro xSirad erTpirovnulad Rebulobda gadawyveti-
lebas, specialistebTan moTaTbirebis gareSe, xSirad emociebis gavleniT. Zalze
uxeSad eqceoda ministrebs, partiuli aparatis muSakebs, samxedroebs, mecniereb-
sa da mwerlebs. misi xasiaTis uaryofiTma Tvisebebma Tavisi roli Seasrules Ci-
neTis liderebTan urTierTobis gawyvetaSi.
amave dros xruSCovi rCeboda zemodan `destalinizaciis~ mTavar mamoZrave-
bel Zalad. xruSCovi erTaderTi ar yofila, vinc daiwyo Seteva stalinze. sta-
linis garemocvis didi nawili, berias CaTvliT, dainteresebuli iyo, uari eTqvaT
terorze, stalinuri mobilizaciuri tipis ekonomikaze, agresiul sagareo poli-
tikaze. magram mas Semdeg, rac xelisuflebaSi marto xruSCovi darCa, destalini-
zaciis politikuri impulsi ki ar gaZlierda, aramed Sesustda. partiuli apara-
tisa da samxedroTa umravlesoba, miuxedavad danaSaulebebSi mxilebisa, aRmer-
Tebda stalins. maTTvis stalinma omi moigo da mZlavri imperia aaSena. impulsuri
da laparakis moyvaruli xruSCovi stalinTan did kontrasts qmnida da partiul
aparats `brZeni beladis~ nostalgias uCenda.
Ädestalinizacia~ stalinisa da misi danaSaulebebis mxilebis oficialuri politika
xruSCovs partiuli aparatisa da saxelmwifo uSiSroebis garda sxva saxeli-
suflo dasayrdeni ar gaaCnda. mas esmoda am sayrdenebis arasaimedooba, amitom
cdilobda am struqturebSi cvlilebebis Setanas da kadrebis gaaxalgazrdavebas.
1959 w. ianvarSi ɄȽȻ-s Tavmjdomare serovis nacvlad aleqsandre Selepini
(1918-1994 gaxda. man ganaaxla kadrebis wmenda da am uwyebidan 20 aTasamde ofice-
ri gauSva, maT nacvlad komkavSirel muSakebs niSnavdnen.
1961 w. oqtomberSi skkp ;;,, yrilobaze miiRes partiis axali wesdeba, rome-
lic iTvaliswinebda partiuli organoebis sistematur ganaxlebas. partiis daba-
li organizaciebi yovel arCevnebze sanaxevrod unda ganaxlebuliyo, saolqo ko-
mitetebi da respublikuri organoebi — mesamediT, centraluri komiteti da misi
prezidiumi — meoTxediT. erTi adamiani ar SeiZleba aerCiaT erTsa da imave orga-
noSi ramdenjerme. xruSCovma maSinve gamoiyena es siaxle da ganaaxla samdivno.
iqidan gamoiyvanes ekaterina furceva da saqarTvelos kompartiis lideri vasil
mJavanaZe da Seiyvanes Selepini. furcevam yrilobaze gaigo, rom samdivnodan ga-
iyvanes da iseT SokSi Cavarda, rom Tavis mokvla scada.
istorikosebi ver SeTanxmebulan, stalin-
ze axali Setevis dros ra amoZravebda xruS-
Covs: emociebi stalinis epoqaSi Cadenili da-
naSaulebebis gamo, saboloo angariSsworebis
survili `antipartiul jgufTan~ (malenkovi,
kaganoviCi, molotovi , romelmac 1957 wels
kinaRam daamxo, Tu miswrafeba, stalinis kul-
ti Seecvala sakuTariT, romelic yvelas
Tvalwin iqmneboda.
mavzoleumidan stalinis gamosvenebis operaciaSi monawileobda daaxloe-
biT 30 adamiani. maT xelmZRvanelobda partiuli kontrolis komitetis Tavmjdo-
mare nikolai Sverniki. saflavis gaTxra saidumlod xdeboda, wiTeli moedani ga-
daketili iyo 7 noembris aRlumisTvis mzadebis sababiT. eSinodaT xalxis SesaZ-
lo protestisa.
1961 wlis 31 oqtomber-1 noembris RamiT stalinis cxedari gamoasvenes mav-
zoleumidan. stalinis Svilebs svetlanas da vasils ar dauZaxes. vasili, saer-
Tod, yazanSi iyo gadasaxlebuli da, savaraudod, arc icoda stalinis cxedris
mavzoleumidan gamosvenebis Sesaxeb. stalinis damarxvis process ar daswrebia
mJavanaZe, romelic yrilobis damTavrebisTanave TbilisSi gamofrinda. mis nac-
vlad dakrZalvas givi javaxiSvili eswreboda.
stalinis cxedars moxsnes generalisimusis samxreebi, socialisturi Sro-
mis gmiris varskvlavi (sxva jildoebi ar ekeTa , mundirs aaWres oqros Rilebi da
TiTbris RilebiT Secvales. rodesac kubos Tavs axuravdnen, Sverniki da javaxiS-
vili aqviTindnen.
yrilobas jer kidev ar hqonda damTavrebuli muSaoba, rodesac stalinis
gvami CauSves kremlis kedelTan gaTxril ormoSi da zemodan daasxes TviTmcle-
liT motanili cementis xsnari. sityva `stalini~ waSales mavzoleumis Sesas-
vlelSi. mTel sabWoTa kavSirSi anadgurebdnen beladis suraTebsa da Zeglebs. gi-
gantur qandakebebs trotiliT afeTqebdnen, vertmfrenebiTa da traqtorebiT
glejdnen kvarcxlbekebidan. stalinis saxelobis mravali qalaqi, quCa da sawar-
mo axal saxels Rebulobda: stalingradi volgogradi gaxda, stalinabadi — du-
Sanbe, stalino — donecki, staliniri kvlav cxinvali gaxda. pamirSi stalinis piks
ewoda komunizmis piki; masTan erTad molotovi gaxda permi, Ckalovi — orenburgi
da a.S.
stalinis mavzoleumidan gamosveneba logikuri iqneboda skkp ;; yrilobis
Semdeg, magram maSin ver gabedes da xalxis reaqciis SeeSindaT, 1961 wels stali-
nis damarxvas sazogadoebis mxridan raime didi aRSfoTeba da reaqcia ar mohyo-
lia, magram arc damarxvis meTods gamouwvevia pativiscema. xalxi aseve gulgri-
lad Sexvda sami wlis Semdeg xruSCovis gadayenebas.
stalinze meore Seteva xorcieldeboda CineTTan ganxeTqilebis pirobebSi,
rodesac Cinelebi `revizionizmSi~ adanaSaulebdnen sabWoTa komunistebs. amave
dros es iyo pasuxi xruSCovis avtoritetis mkveTr Semcirebaze xalxSi da parti-
ul nomenklaturaSi. xruSCovma yriloba gamoiyena Tavis mowinaaRmdegeebTan sa-
boloo angariSsworebisTvis. molotovi gadaayenes da Semdeg partiidan garic-
xes, malenkovi da kaganoviCi aseve garicxes partiidan da moskovSi cxovreba auk-
rZales.
ɄȽȻs eSinoda rom qarTveli aqtivistebi moskovSi sxvadasxva gziT Cavidodnen xelis SesaSlelad
amitom moskovisken mimaval qarTvelebs Tvals adevnebdnen
Tavi ;;;9,,
ɂɫɬɨɪɢ Ɋɨɫɫɢɢ ɏɏ ɜɟɤ Ɍɨɦ ɒ Ɇ 2017 134
xruSCovis 70 wlis iubile
1964 wlis 15 aprils, damxobamde eqvsi
TviT adre, nikita xruSCovs 70 weli Seus-
rulda. `Zvirfasi nikita sergeis Zis~ iubi-
le sabWoeTSi didi zeimiT aRiniSna. 17 ap-
rils dabadebis dRe `viwro wreSic~ aRniS-
nes. rogorc misi vaJi sergei xruSCovi igo-
nebs, ck prezidiumis wevrebi erTmaneTs
ejibrebodnen iubilaris qebaSi. breJnevis
mliqvneloba yvela sazRvars gadascda.
xruSCovi moRuSuli iyo, magram aravis aCe-
rebda, — am SemTxvevaSi axali qeba daiwyebo-
da misi Tavmdablobis Taobaze.
dabadebis 70-e wlisTavze n. xruSCovs
sabWoTa kavSiris gmiris varskvlavi gadas-
ces. xruSCovi mokle sityviT gamovida, ro-
melSic Semdegi aRniSna: `zogierTi politi-
kuri moRvawis sikvdili zogjer maT fizi-
kur sikvdilze adre dgeba~. is, albaT, verc
ifiqrebda, rom swored aseTi iyo misi bedi.
erTi mxriv, xruSCovis gadayeneba iyo Tavisebuli `sasaxlis gadatrialeba~,
xruSCovi gaxda partiul-saxelmwifo xelmZRvanelobis zedafenis SeTqmulebis
msxverpli. xruSCovma xelyo nomenklaturis interesebi. meore mxriv, xruSCovis
gadayeneba marto elitis nebis uniadago gamovlineba ar yofila. xruSCovis mmar-
TvelobiT ukmayofileba sul ufro izrdeboda mosaxleobaSi da xalxi xelisuf-
lebaSi momxdar cvlilebas mSvidad da mowonebiTac ki Sexvda.
xruSCovis reformebis zogadi Sefaseba:
x reformebi xorcieldeboda administraciul-
mbrZanebluri sistemis farglebSi da ver gamodi-
odnen am farglebidan;
x reformebi zogjer atarebda impulsur da mou-
fiqrebel xasiaTs, rasac mosdevda ara mdgomare-
obis gaumjobeseba ama Tu im sferoSi, aramed, pi-
riqiT, zogjer kidev ufro auaresebda viTarebas.
saxelmwifo 37.2. gadatrialeba — xruSCovis gadayeneba
leobdnen l. breJnevi, m. suslovi, n. podgorni da sxvebi. xruSCovs uRalates mis-
ma Zvelma megobrebmac: a. miqoianma da marSalma r. malinovskim.
1964 wlis 13-14 oqtombers ganviTarebuli movlenebi da xruSCovis Tanamde-
bobidan gadayeneba formalurad jdeboda skkp wesdebis farglebSi, magram sinam-
dvileSi atarebda `sasaxlis gadatrialebis~ yvela niSans. rsfsr ministrTa sab-
Wos yofili Tavmjdomare genadi voroncovi amtkicebda, rom SeTqmuleba `daax-
loebiT erTi wlis ganmavlobaSi mzaddeboda~. saqmis kursSi iyvnen centraluri
komitetis wevrebisa da saolqo komitetebis mdivnebis nawilic. 1963 wels skkp ck
meore mdivanma frol kozlovma, romelic xruSCovis erTguli iyo, janmrTelo-
bis mdgomareobis gamo posti datova. misi movaleobebi gaiyves ssr kavSiris umaR-
lesi sabWos prezidiumis Tavmjdomarem leonid breJnevma da skkp ck mdivanma ni-
kolai podgornim. es gaxda xruSCovis winaaRmdeg mimarTuli intrigis dasawyisi.
xruSCovis sawinaaRmdego SeTqmulebis mTavari monawileebi:
leonid breJnevi (1906-1982 — skkp centraluri komitetis mdivani, ssrk
umaRlesi sabWos prezidiumis Tavmjdomare;
nikolai podgorni (1903-1983 — skkp centraluri komitetis prezidiumis
wevri;
nikolai mironovi (1913-1964 — skkp ck administraciuli organoebis ganyo-
filebis gamge;
nikolai ignatovi (1901-1966 — rsfsr umaRlesi sabWos prezidiumis Tav-
mjdomare, ssrk umaRlesi sabWos Tavmjdomaris moadgile;
vladimir semiCastni (1924-2001 — ssrk ministrTa sabWosTan arsebuli sa-
xelmwifo uSiSroebis komitetis Tavmjdomare;
aleqsei Selepini (1918-1994 — skkp centralur komitetTan arsebuli par-
tiul-saxelmwifo kontrolis komitetis Tavmjdomare;
rodion malinovski (1898-1967 — ssrk Tavdacvis ministri.
1964 wlis 12 oqtombers orbitaze ga-
uSves kosmosuri xomaldi ©ȼɨɫɯɨɞ-1ª,
romlis bortzec sami kosmonavti iyo:
vladimir komarovi, konstantin feok-
tistovi da boris egorovi. frena sul 1
dRe-Rame, 17 wuTi da 3 wami gagrZelda da
warmatebiT damTavrda.
suraTze qveynis xelmZRvaneli nikita
xruSCovi telefoniT elaparakeba kos-
mosur xomald `vosxod~-ze myof kosmo-
navtebs, marjvniv zis leonid breJnevi.
dedamiwaze dabrunebul kosmonavtebs
xruSCovi veRar Sexvda, amasobaSi is `pen-
siaze gauSves~. kosmonavtebis oficia-
luri Sexvedra moskovSi gadaido da mxo-
lod 19 oqtombers Sedga. kosmonavtebma
angariSi qveynis axal xelmZRvanels le-
onid breJnevs Caabares.
cdilobda. breJnevma xruSCovis memkvidred podgorni daasaxela, am ukanasknelma
ki uari Tqva Tavad breJnevis sasargeblod.
daadgines centraluri komitetis sxdomis mowveva, sinamdvileSi ki centra-
luri komitetis wevrebi ukve Sekrebilni iyvnen da icdidnen. plenumze suslovis
gamosvlis Semdeg kamaTi ar gaumarTavT. plenumze xruSCovi sityviT ar gamosu-
la. erTxmad daadgines yvela Tanamdebobidan xruSCovis gaTavisufleba `xandaz-
mulobisa da janmrTelobis mdgomareobis gamo~. ck plenumi damTavrda SeZaxile-
biT: `gaumarjos Cvens mZlavr leninur partias!~
1964 wlis 14 oqtombers skkp centraluri komitetis sxdomaze nikita xruS-
Covi gaaTavisufles partiuli Tanamdebobidan, 15 oqtombers — umaRlesi sabWos
prezidiumis gadawyvetilebiT mTavrobis meTauris postidanac. skkp ;;,,, yrilo-
bamde (1966 w. marti — aprili xruSCovi formalurad rCeboda skkp centraluri
komitetis wevrad, magram faqtobrivad misi muSaobisgan Camocilebuli iyo.
gazeTebma xruSCovis xelisuf-
lebidan wasvlis Sesaxeb mxolod 1964
wlis 16 oqtombers acnobes sabWoTa
moqalaqeebs. mokled aRiniSna, rom
plenumma daakmayofila amx. n. xruS-
Covis Txovna, asakSi yofnis da jan-
mrTelobis mdgomareobis gauarese-
bis gamo gaeTavisuflebinaT yvela
dakavebuli Tanamdebobidan — skkp-is
centraluri komitetis pirveli
mdivnis postidan, skkp-is centralu-
ri komitetis prezidiumis wevrobi-
dan da sabWoTa kavSiris ministrTa
sabWos Tavmjdomaris postidan.
1964 wlis 14 oqtombers ck pre-
zidiumisa da ck sxdomaze xruSCovi
marto darCa da is kenWisyriT gadaa-
yenes. kremlis politikaSi `TamaSis
wesebis~ Secvla misi damsaxureba iyo,
is sabWoTa kavSiris arsebobis peri-
odSi misi erTaderTi lideri iyo,
romelmac pensiaze myofma icxovra.
socialisturi qveynebis liderebs piradad breJnevma daureka da momxdaris
Sesaxeb acnoba. msofliom xruSCovis gadayenebis Sesaxeb gago `specialuri daniS-
nulebis Jurnalistis~ viqtor luisgan. aranairi `daxuruli werili~ komuniste-
bisTvis ar yofila, romliTac partiis wevrebs auxsnidnen gadayenebis mizezebs.
sabWoTa elCebisTvis gagzavnil direqtivaSi saubari iyo kursis memkvidreobiTo-
baze da gansakuTrebiT aRiniSneboda, rom `amxanagi xruSCovi rCeboda skkp wev-
rad~.
xruSCovis ojaxSi hyvebodnen — saxlSi dabrunebul
xruSCovs uTqvams: `da mainc Cemi damsaxureba istoriis wina-
Se isaa, rom SesaZlebeli iyo Cemi moxsna ubralo xmis micemis
gziT~.
xruSCovs daeniSna pensia 400 rubli.
gadayenebis Semdeg xruSCovi faqtobrivad Sinapatimro-
baSi iyo da mas aRaravin axsenebda, saswrafod gadaakeTes is-
toriis saxelmZRvaneloebic, sadac xruSCovi aRar figuri-
rebda. misi moRvaweoba mokled fasdeboda, rogorc mmarTve-
lobaSi `subieqtivizmisa~ da `voluntarizmis~ periodi.
Ɋɭɞɨɥɶɮ ɉɢɯɨɹ Ɋ Ʉɚɤ ɢ ɩɨɱɟɦɭ ɫɜɟɪɝɥɢ ɇɢɤɢɬɭ ɏɪɭɳɟɜɚ
KWWSVZZZYHGRPRVWLUXRSLQLRQDUWLFOHVSRFKHPXVYHUJOLKUXVFKHYD
19501960ian wlebSi qalaqis macxovreblis pensia iyo 70dan 120 rublamde
xruSCovs dautoves bina moskovSi, sadac
yofna ar uyvarda da erCivna agaraki mosko-
vis maxloblad. Tumca, agaraki ramdenjerme
gamoacvlevines. samTavrobo agaraki maleve
daatovebines da molotovis yofil agarak-
Si Seasaxles, magram 1965 wlis dasawyisSi
iqidanac gamoasaxles da ufro mokrZale-
bul agarakSi gadaiyvanes petrovo-dalniSi.
agaraki mesriT iyo garSemortymuli da ga-
sasvlelebs uSiSroebis TanamSromlebi
akontrolebdnen. xruSCovi saxlidan marto
ver gamovidoda, mas aucileblad dahyve-
bodnen uSiSroebis TanamSromlebi.
pensioneri nikita xruSCovi sabWoTa presas aqtiurad ecnoboda, saidanac
axal ambebs gebulobda. aqtiurad usmenda dasavluri radiosadgurebis rusul
gadacemebs — `amerikis xmas~, bi-bi-sis, `germanul talRas~, romelTa CaxSobis gan-
kargulebac Tavad hqonda gacemuli. dasavluri gadacemebidan gebulobda al-
ternatiul Tvalsazriss sabWoTa kavSirsa da msoflioSi mimdinare movlenebze.
radios CamorTmevis Taobaze uSiSroebis TanamSromlebs miTiTeba ar hqondaT.
xruSCovi axal ambebs axloblebTan ganixilavda. did Secdomad miaCnda ja-
rebis Seyvana 1968 wels CexoslovakiaSi, — `SeiZleboda amis sxvanairad gakeTeba,
moiwona 1969-1970 wlebSi dawyebuli daZabulobis Seneleba dasavleTTan. gakvir-
vebas gamoTqvamda stalinis reabilitaciis mcdelobaze. ar daijera stalinis qa-
liSvilis svetlana aliluevas sazRvargareT gaqceva, sanam amis Sesaxeb dasavlu-
ri radiosadguridan ar moismina. svetlanas xruSCovi afasebda, radganac, vasi-
lisgan gansxvavebiT, mxari dauWira ;; da ;;,, yrilobebis gadawyvetilebebs.
rogor da ratom dawera xruSCovma memuarebi
gonebebi unda gamosuliyo. nikita gamoiZaxes
partiuli kontrolis komitetis Tavmjdomare
a. pelSesTan. sabWoTa sisxlis samarTlis ko-
deqsiT, xruSCovis aRniSnuli qmedeba `samSob-
los Ralatad~ fasdeboda, magram nikita `Cveu-
lebrivi adamiani~ ar iyo. mas mosTxoves, uari
eTqva wignze. xruSCovis mokle gancxadebaSi
naTqvami iyo, rom mas ar gadaucia dasavleTSi
mogonebebi dasabeWdad, magram ar uTqvams, rom
mogonebebi ar arsebobda. am saubris Semdeg
xruSCovs meored mouvida infarqti. 1971 wlis
dasawyisSi xruSCovs Cautanes aSS-Si dabeWdili
mogonebebis pirveli tomi.
Sesaxeb. samgloviaro depeSebi modioda ucxoeTis qveynebis liderebisgan. es Cve-
ulebrivi oficialuri protokoli iyo, rac uxerxul mdgomareobaSi agdebda sab-
WoeTis imdroindel mmarTvelebs. samgloviaro depeSebs ar agzavnidnen ucxoeli
komunistebi, — moskovidan isini winaswar gaafrTxiles, amis gakeTeba mizanSewo-
nili ar ariso.
dasaflavebamde erTi dRiT adre sergei xruSCovs aCvenes dasaflavebis ad-
gili novodeviCis sasaflaoze. adgili sergeis ar moewona da saflavis adgilis
gadatana farTo aleaze moiTxova, razec uari uTxres. maSin sasaflaos direq-
torma gamoZebna adgili gzasTan axlos, razec SeTanxmdnen. xruSCovisTvis pirve-
lad momzadebul saflavSi imave wlis dekemberSi dakrZales poeti aleqsandre
tvardovski.
informacia xruSCovis gardacvalebis Sesaxeb swrafad gavrcelda moskovSi
da gamosamSvidobeblad bevri xalxi movida. sasaflaoze sanitaruli dRe gamoac-
xades da misul adamianebs milicia da uSiSroebis TanamSromlebi ukan abruneb-
dnen. ase rom, dakrZalvas daeswrnen mxolod naTesavebi, axlo megobrebi, Svile-
bis TanamSromlebi. iyo daaxloebiT sami aTeuli ucxoeli Jurnalisti, magram ar-
cerTi sabWoTa. mravlad iyvnen uSiSroebis TanamSromlebi, romlebic uceremoni-
od uRebdnen suraTebs SekrebilT. aranairi tribuna samgloviaro mitingisTvis
ar yofila. mokle gamosamSvidobebeli sityvebi warmoTqves sergei xruSCovma,
Zvelma bolSevikma nadeJda dimanSteinma da sergeis megobarma vadim vasilievma.
xruSCovis saflavze bevri mnaxveli midioda, Tundac iq aRmarTuli Zeglis
sanaxavad da yvavilebi mihqondaT. kremlis miTiTebiT, moskovis sabWom gareSe
pirTaTvis sasaflao daketa.
nawili meaTe
leonid breJnevis mmarTveloba
Tavi ;;;9,,,
leonid breJnevi Tavidan droebiT fi-
gurad miiCneoda, magram bevrisTvis gasakvi-
rad swored is gaxda lideri didi xniT —
gardacvalebamde. breJnevi bevrs moswonda,
— xruSCovisgan gansxvavebiT keTili iyo, ar
uxeSobda, miiCnevdnen, rom breJnevi ar iyo
ambiciuri, frTxili iyo gadawyvetilebebis
miRebis dros da a.S.
breJnevi da Tavdacvis ministri greCko
1966 wels cxadi gaxda, rom mZimed avadmyofi Tavdacvis ministri marSali ma-
linovski male gardaicvleboda. breJnevs uCndeba idea, rom am postze daeniSna
ara profesionali samxedro, aramed centraluri komitetis mdivani ustinovi. am
ukanasknels omis periodSi maRali Tanamdebobebi ekava Tavdacvis mrewvelobis
xelmZRvanelobaSi. ustinovi general-polkovniki iyo 1944 wlidan, rodesac
breJnevi, ubralod, polkovniki iyo. xruSCovis mmarTvelobis bolo periodSi us-
tinovi ministrTa sabWos Tavmjdomaris pirveli moadgile iyo. breJnevi usti-
novs 1947 wlidan icnobda.
dmitri ustinovi (1908-1984
andrei greCko (1903-1976
Tavdacvis ministri marSali andrei greCko
1976 wlis aprilSi, sruliad janmrTeli, mou-
lodnelad gardaicvala 72 wlis asakSi. amas-
Tan dakavSirebiT arsebobs versia, rom is
breJnevTan dapirispirebas Seewira. 1976 wlis
dekemberSi breJnevi 70 wlis xdeboda, zeimi-
saTvis mzadeba wlis dasawyisidan daiwyes.
breJnevs Zalian undoda gamxdariyo marSali
da misi am survilis Sesaxeb greCkos sikvdi-
lamde 10 dRiT adre uTxres, am ukanasknelma
kategoriuli uari ganacxada: `mxolod Cemi
sikvdilis Semdeg~. greCko moulodnelad gar-
daicvala da 10 dRis Semdeg breJnevs marSlis
wodeba mieniWa.
gaixsenes sxva SemTxvevac. 1974 wels breJ-
nevi general-leitenanti iyo da moindoma,
pirdapir armiis generali gamxdariyo da amiT
`gadaxtomoda~ general-polkovnikis wodebas.
maSinac greCko amis winaaRmdegi iyo, magram
breJnevma Tavisas miaRwia.
Ɇɟɞɜɟɞɟɜ ɊȺ Ⱥɧɞɪɨɩɨɜ Ɇ Ɇɨɥɨɞɚɹ Ƚɜɚɪɞɢɹ 2006 ɫ89 9394
əɤɨɜɥɟɜ Ⱥ ɇ Ɉɦɭɬ ɩɚɦɹɬɢ Ɇ ȼɚɝɪɢɭɫ 2001
Tavad Selepini 1967 wlis ivlisSi daaqveiTes da gadaiyvanes profkavSirebis
(ȼɐɋɉɋ xelmZRvanelis postze. mis momxreebs aTavisuflebdnen sxvadasxva pos-
tidan, magram Selepini kvlav rCeboda politbiuros wevrad. 1970 wlis martSi,
breJnevis skkp ck generalur mdivnad arCevis 6 wlis Semdeg, aleqsandr Selepinma
scada breJnevis gadayeneba. Selepini am dros politbiuros wevrad rCeboda. man
aseve politbiuros wevrebTan — centraluri komitetis mdivan suslovTan da mi-
nistrTa sabWos Tavmjdomaris pirvel moadgile mazurovTan erTad dawera e. w.
`samTa werili~, romelSic mkacrad iyo gakritikebuli breJnevi. apirebdnen am we-
rilis plenumze gatanas. breJnevi saqmis kursSi iyo da winmswrebi nabiji gadadga.
saswrafod gaemgzavra belorusiaSi, sadac Tavdacvis ministri marSali greCko
manevrebs atarebda. belorusiaSi ramdenime dRe darCa da samxedroebis mxardaWe-
ra moipova. Selepins, suslovs da mazurovs TavianTi werili aRar gaxsenebiaT.
Selepini 1975 wlis aprilSi gaiyvanes politbiuros Semadgenlobidan da gaa-
Tavisufles profkavSirebis xelmZRvanelis postidan. sababad gamoiyenes 1975
wels sabWoTa profkavSirebis delegaciis warumatebeli viziti did britaneTSi.
britanul presaSi aRiniSna, rom sabWoTa profkavSirebis xelmZRvaneli iyo sta-
linisti da uSiSroebis organoebis yofili xelmZRvaneli. arsebobs eWvi, rom
saprotesto aqciebis organizebaSi sabWoTa uSiSroebis xeli eria,
1964 wels xruSCovis memkvidre breJnevi
gaxda, magram mas xelisuflebis gayofa uxde-
boda politbiuros sxva wevrebTan (a. Selepi-
ni, n. podgorni, a. kosigini , mxolod 1971
wels gaxda breJnevis xelisufleba faqtob-
rivad erTpirovnuli: man Camoicila politi-
kuri metoqeebi da centraluri komitetis
aparatSi Seiyvana Tavisi erTguli adamianebi,
rogorebic iyvnen iuri andropovi da kon-
stantine Cernenko.
Ɉɧ ɫɩɨɪɢɥ ɫ ɏɪɭɳɟɜɵɦ ɢ Ȼɪɟɠɧɟɜɵɦ« KWWSVEHOGXPNDEHOWDE\LVILOHV000167—492159SGI
Tavdasxma breJnevze
1969 wlis 22 ianvars leonid breJnevze Tavdasxma moxda, maSin rodesac saze-
imo Sexvedra mimdinareobda `soiuz-4~ da `soiuz-5~ kosmosuri xomaldebis ekipa-
JebTan. viqtor ilinma esrola manqanas, romelSic, misi azriT, generaluri mdi-
vani ijda. sinamdvileSi am manqaniT midiodnen kosmonavtebi. srolis Sedegad dai-
Rupa avtomobilis mZRoli, breJnevi ki, romelic sxva manqaniT mihyavdaT, ar da-
zaralebula.
1969 wlis 22 ianvars mimdinare-
obda kosmonavtebTan Sexvedris
pirdapiri telereportaJi. ucbad
gadacema Sewyda da srolis xma is-
moda. sabWoTa moqalaqeebma mxo-
lod 20 wlis Semdeg gaiges, rom l.
breJnevze Tavdasxma moxda. sam-
Tavrobo manqanebi SejavSnuli ar
Tavdamsxmeli viqtor ilini da Tavdasxmis iyo.
adgili ilinis garda sabWoTa kavSirSi
breJnevze sxva Tavdasxma ar yofi-
la. Tumca, ɄȽȻ-s informaciiT,
sazRvargareT iyo Tavdasxmis ori
mcdeloba 1977 da 1978 wlebSi
(safrangeTsa da gfr-Si , romelTa
Tavidan acileba moxerxda.
valentina tereSkova aleqsei leonovi andrian nikolaevi georgi beregovoi
sufles. ilins misces erToTaxiani bina da dauniSnes samxedro pensia, radganac is
armiaSi samsaxuridan mTeli am drois ganmavlobaSi gaTavisuflebuli ar yofila.
breJnevze momxdari Tavdasxmis dros ɄȽȻ-s ufrosi i. andropovi iyo. bevri
fiqrobda, rom mas Tanamdebobidan gadaayenebdnen, Tumca ase ar momxdara. ilini
cixeSi rom ar aRmoCnda, andropovTan Sexvedras umadloda. andropovs ukiTxavs,
breJnevis magivrad qveynis xelmZRvanelad vin gesaxebodao. ilinma mixail suslo-
vi daasaxela. rogorc Cans, kremlSi marTlac Sida brZola mimdinareobda da
breJnevma ar moindoma andropovis Tavidan mocileba.
avadmyofi breJnevi
1976 wlis dasawyisSi breJnevma gadaitana klinikuri sikvdili. mas sicocxle
daubrunes, magram ori Tvis ganmavlobaSi ar SeeZlo muSaoba, darRveuli hqonda
azrovneba da metyveleba. am droidan moyolebuli breJnevis gverdiT mudmivad
imyofeboda eqim-reanimatorebis jgufi, sruli samedicino aRWurvilobiT. breJ-
nevis janmrTeloba TandaTanobiT uaresdeboda. is ukve Znelad arTmevda Tavs mi-
nimalur valdebulebebs. 1976 wlis Semdeg, momdevno eqvsi wlis ganmavlobaSi,
breJnevma gadaitana ramdenime infarqti da insulti. eqim-reanimatorebma is ram-
denjerme gamoiyvanes klinikuri sikvdilis mdgomareobidan. ukanaskneli klini-
kuri sikvdili — 1982 wlis 10 noembers breJnevma ver gadaitana.
rogorc amboben, breJnevma ramdenjerme iTxova Tanamdebobidan wasvla, mag-
ram amis ufleba ar misces. Tanamdebobaze myofis sul ufro mZime mdgomareobas
yvela xedavda. breJnevi gadaiqca dacinvisa da anekdotebis obieqtad. anekdote-
bis raodenobiT breJnevs sxva sabWoTa liderebi ver Seedrebian. anekdotebis ase-
Ti simravle ruseTSi mxolod Capaevsa da Stirlicze iyo.
anekdoti 1 -10056042
breJnevis dRis ganrigi: 9.00 — reanimacia, 11.00 — batareebis damuxtva, 13.00
— ordenebis gadacema, 15.00 — ordenebis miReba, 17.00 — sazeimo vaxSami, 19.00 —
klinikuri sikvdili, 9.00 — ...
38.3. breJnevis pirovnebis kultis formireba
l. breJnevs ramdenime weli dasWirda imisaTvis, rom politbiuroSi daeto-
vebina mxolod is adamianebi, romelTac mTlianad endoboda. 1973 wlis aprilSi
breJnevis garemocvam daiwyo breJnevis pirovnebis kultis formireba. rogorc
aRmoCnda, xelisuflebis monopolisturad mflobel partias ar SeeZlo arseboba
saTaveSi mdgomi pirovnebis gandidebis gareSe. breJnevTan erTad daberebuli mi-
si garemocva kargad xvdeboda imasac, rom breJnevis gareSe isinic aRar iqnebod-
nen saWiro. am process saTave daudo nikolai podgornim, is ganadidebda genera-
lur mdivans da darbazSi samjer gaisma mquxare aplodismentebi. magram yvelaze
mniSvnelovani iyo suslovis gamosvla. Sedegad centraluri komitetis plenumis
rezoluciaSi Caiwera: `Cveni leninuri partiis centraluri komitetis, misi po-
litbiuros da piradad amxanag leonid ilias Ze breJnevis xelmZRvanelobiT~. am
debulebiT iwyeba breJnevis sul ufro mzardi gandideba. am droidan arcerTi
kreba — centraluri komitetis plenumidan dawyebuli rigiTi partiuli krebiT
damTavrebuli — ar tardeboda breJnevis qebisa da mliqvnelobis gareSe.
Ɇɥɟɱɢɧ Ʌ Ɇ Ȼɪɟɠɧɟɜ Ɋɚɡɨɱɚɪɨɜɚɧɢɟ Ɋɨɫɫɢɢ ɋɉȻ ɉɢɬɟɪ 2012 ɋ41
1977 wlis 16 ivniss breJnevi gaxades sabWoTa kavSiris umaRlesi sabWos pre-
zidiumis Tavmjdomare. am droisaTvis sabWoTa partiul-saxelmwifo xelmZRvane-
lobis konservatiuli kursi srulad iyo Camoyalibebuli, misi Sedegi gaxda `uZ-
raoba~ sazogadoebis ganviTarebaSi, damaxasiaTebeli gviani `ganviTarebuli so-
cializmisaTvis~.
garemocvis mxridan gandidebas daemata Tavad breJnevis sulieri mdgomare-
obac. fizikur dauZlurebas Tan daerTo gandidebis mania. SeiZleba iTqvas, rom
breJnevis qeba, rac Cveulebriv iwyeboda sityvebiT `Zvirfaso leonid ilias Zev~,
ganviTarebuli socializmis damaxasiaTebeli niSani gaxda. breJnevis kultis
formirebiT dakavebuli iyvnen nomenklatura, literaturisa da xelovnebis war-
momadgenlebi. sityvieri qebis, `udides leninelad~ gamocxadebis garda, breJ-
nevs gadaecemoda uamravi samTavrobo jildo. sajaro adgilebSi gamofenili iyo
breJnevis suraTebi da transparantebi misi suraTebiT da misi sityvebidan aRebu-
li `frTosani frazebiT~ (`leninuri kursiT komunizmisken~, `ekonomika ekonomi-
uri unda iyos~ da a. S. demonstraciebis dros mohqondaT breJnevis da politbi-
uros sxva wevrebis portretebi. breJnevis gandidebas unda momsaxureboda misi
mogonebebis ciklis gamoqveyneba.
masobrivi informaciis saSualebebSi dausruleblad aqebdnen `Zvirfas amxa-
nag leonid ilias Zes~, funqcionerebi da xelovnebis sxvadasxva sferos warmo-
madgenlebi erTmaneTs ejibrebodnen breJnevisadmi mliqvnelobaSi. breJnevis 70
wlis iubiles, Semdeg ki mis yovel dabadebis dRes `msoflio mniSvnelobis zeimis~
saxe eZleoda, moskovSi Camodiodnen megobari qveynebis liderebi da Camohqon-
daT ordenebi breJnevisaTvis, romelsac gansakuTrebiT uyvarda jildoebis mi-
Reba.
breJnevis dausrulebeli qebisa da dajildoebis ceremoniebze, romelic
televiziiT mravalgzis gadaicemoda, sabWoeTis rigiTi adamianebi xedavdnen
sul ufro dauZlurebul moxuc adamians, analogiuri moxucebiT garemoculs.
sajarod protests ar gamoTqvamdnen, magram pirad urTierTobebSi breJnevi sa-
yovelTao dacinvis sagani gaxda. baZavdnen mis laparakis maneras, siaruls, dawe-
ril teqstTan mijaWvulobas. breJnevis Sesaxeb Seiqmna asobiT anekdoti, Tavad
dauZlurebuli breJnevi 1970-iani wlebis bolos da 1980-iani wlebis dasawyisSi
gadaiqca sabWoTa kavSirSi arsebuli krizisSi myofi komunisturi reJimis simbo-
lod.
breJnevis gandideba marcxiT damTav-
rda. breJnevis qebis paralelurad iqmnebo-
da sul ufro meti anekdotebi mis Sesaxeb.
zogjer arcTu usafuZvlod xumrob-
dnen — breJnevi iyo ara `pirovnebis kul-
ti~, aramed `kulti pirovnebis gareSe~. pi-
rovnebis gareSe imitom, rom masebze zemoq-
medebis TvalsazrisiT breJnevi Camouvar-
deboda araTu stalins, aramed xruSCovsac.
rogorc amboben, xruSCovs Tavis gadayene-
baze ufro metad is gaukvirda, rom mas
breJnevi Secvlida.
breJnevis gardacvalebis Semdeg misi saxelis ukvdavyofa moxda rigi geog-
rafiuli punqtebis saxelwodebaSi, magram breJnevis memkvidreebma daviwyebas
misces misi saxeli, xolo gardaqmnis periodSi daiwyo breJnevis kritika da misi
pirovnebis kultis demontaJi. breJnevs akritikebdnen adre misi gandidebiT da-
kavebuli adamianebi.
tuCebSi kocna breJnevis epoqis damaxasiaTebeli
niSani da dacinvis sagani gaxda. iTvleba, rom es
pirvelad 1968 wels moxda palestinis liderTan ia-
sir arafatTan Sexvedris dros da swored misgan
iswavla breJnevma es rituali. xalxSi am kocnas
`sammagi breJnevi~ uwodes. rituali sami moqmede-
bisgan Sedgeboda: kocna jer marcxena loyaze, Sem-
deg marjvenaze da bolos tuCebSi. breJnevma msof-
lios bevr liders akoca amgvarad, aSS-is 30-e pre-
zidentis jimi karteris CaTvliT. yvelaze cnobili
aRmoCnda 1971 wels breJnevisa da gdr-is lideris
erik honekeris kocna. 1990 wels mxatvarma dmitri
vrubelma am fotos safuZvelze berlinis kedelze
grafitiT daxata da kedlis dangrevis simbolo
gaxda.
yvela liders ar undoda breJnevisTvis ekocna.
rumineTis prezidentma CauSeskum kocnaze breJ-
nevs pirdapir uTxra uari. 1971 wels margaret tet-
Cerma koreqtulad aicila breJnevis kocna. fidel
kastrom ki imiT `gadairCina Tavi~, rom TviTmfri-
navis trapze Camosvlisas sigareti piridan ar ga-
mouRia. breJnevis kocnam daazarala iugoslaviis
prezidenti iozef broz tito, romelsac kocnis
Semdeg tuCi gauskda.
1982 wels breJnevis sikvdilis Semdeg sabWoTa
liderebma kocnis tradicia TandaTan daiviwyes da
xelis CamorTmeviT Secvales.
breJnevis memuarebi
1970-iani wlebis bolos breJnevis mravalmxriv saqmianobas `literaturuli
moRvaweobac~ daemata. erTimeoris miyolebiT gamovida breJnevis mogonebebis
trilogia — `mcire miwa~, `aRorZineba~ da `yamiri~. mogonebebis avtorad breJnevi
iTvleboda, Tumca sinamdvileSi avtorebi iyvnen mwerali a. agranovski (`aRorZi-
neba~ , `izvestiis~ publicisti a. saxnini (`mcire miwa~ da gazeT `pravdis~ kores-
pondenti a. murzini (`yamiri~ . wignebis gamoSvebaSi aseve miiRes monawileoba sxva
Jurnalistebmac. breJnevis mogonebebze momuSave adamianebs mouxdaT im adgi-
lebSi mogzauroba, romlis Sesaxebac mimdinareobda Txroba da im adamianebis ga-
mokiTxva, romlebic monawileobdnen aRweril ambebSi. Tavad breJnevi gamoqveyne-
bis win ecnoboda momzadebul teqsts. gansakuTrebiT dainteresebula `mcire mi-
wiT~, romelSic ramdenime faqtobrivi Sesworeba Seitana.
breJnevis mogonebebi saskolo programaSi Seitanes. Tavisi memuarebisTvis
breJnevma 1980 wlis aprilSi miiRo leninuri premia literaturaSi da honorari -
180 aTasi maneTi. memuarebis Semdgenlebs fuli ar miuRiaT, magram isini ordene-
biT daajildoves.
Jurnal `novi mirSi~ gamoqveynebis Semdeg, TiToeuli mogoneba calke bro-
Surad gamoica da tiraJi 15 milioni egzemplari iyo. breJnevis mogonebebi sas-
wrafod iTargmna sabWoTa kavSirSi Semavali xalxebis enebzec, daibeWda gazeTeb-
Si da gamoqveynda calke broSurebad. Sedegad breJnevi sabWoTa kavSirSi gadaiqca
mwerlad, romlis Txzulebebic yvelaze didi tiraJiT iyo gamocemuli.
breJnevis trilogia pirvelad gamoqveynda
1978 wels Jurnal `novi mirSi~ (1 2 ± `mcire mi-
wa~, 1 5 ± `aRorZineba~, 1 11 ± `yamiri~ . imave
`novi mirSi~ gamoqveynda damatebiTi Tavebi
`qarxnis sayviris xmaze~ da `samSoblos grZno-
ba~ (1981 1 11 da ukve breJnevis gardacvale-
bis Semdeg — `moldavuri gazafxuli~, `kosmo-
suri oqtomberi~ da `sityva komunistebis Se-
saxeb~ (1983 1 1 .
breJnevis saxeliT trilogiis gamocemis iniciativas miaweren k. Cernenkosa
da l. zamiatins. es ukanaskneli 1977-1978 wlebSi breJnevis mogonebebze momuSave
avtorTa jgufis xelmZRvaneli iyo. memuarebis gamocemis mizani iyo generaluri
mdivnis avtoritetis amaRleba. a. murzinis mogonebebis Tanaxmad, igegmeboda
breJnevis mogonebebis gagrZelebac saxelwodebiT `generaluri mdivnis postze~.
l. breJnevis gardacvalebis Semdeg misi mogonebebisadmi interesi gaqra,
1987 wels ki breJnevis wignebi saerTod amoiRes maRaziebidan da makulaturaSi
Caabares. breJnevis wignebi aRar Sedioda saskolo programebSic.
breJnevis jildoebi
breJnevs Zalze uyvarda jildoebis miReba. xruSCovis 10-wliani mmarTvelo-
bis dros breJnevi dajildoebuli iyo leninis ordeniT da samamulo omis pirveli
xarisxis ordeniT, 1961 wels miiRo socialisturi Sromis gmiris wodeba. mas Sem-
deg, rac breJnevi Tavad movida xelisuflebis saTaveSi da cnobili gaxda jildoe-
bisadmi misi gansakuTrebuli siyvaruli, orden-medlebis raodenobam mkveTrad
imata. breJnevis sajaro qeba da jildoebis nakadi gafarTovda gansakuTrebiT mas
Semdeg, rac 1976 wels gadatanilma insultma naklebad qmedunariani gaxada.
1973 wlidan koleqtiuri partiul-saxelmwifo xelmZRvaneloba aqtiurad
Seudga Tavisi lideris `avtoritetis amaRlebas~ da l. breJnevis `kultis~ for-
mirebisken mimaval gzas daadga. gaxda sabWoTa kavSiris oTxgzis gmiri (1966, 1976,
1978, 1981 , gadaeca `gamarjvebis~ ordeni (1978 , karl marqsis saxelobis oqros
medali (1977 , gaxda saerTaSoriso leninuri premiis `xalxebs Soris mSvidobis
ganmtkicebisaTvis~ laureati (1973 . sicocxlis bolos mas imaze meti ordeni da
medali hqonda, vidre stalinsa da xruSCovs erTad aRebuls.
breʷnevis saxeliT gamosuli Äkosmosuri oqtomberi~ cenzuris qveS moeqca imdroindelma Tavdacvis
ministrma dmitri ustinovma piradad waSala yvelaferi rac ki saxelmwifo saidumloebad CaTvala
l zamiatini 19222019 am dros iyo ɌȺɋɋis generaluri direqtori
breʷnevis mogonebebis namdvili avtorebi ki cdilobdnen daemalaT TavianTi monawileoba maT da-
weraSi magaliTad a murzins problemebi Seeqmna gardaqmnis periodSi rodesac mas brali dasdes
ÄuZraobis qebasa~ da mliqvnelobaSi
wesiT mxolod samjer SeiZleboda am wodebis miniWeba breʷnevamde gamonaklisi iyo mxolod g
ʷukovi romelmac sabWoTa kavSiris gmiris me4 varskvlavi 1956 wels ungreTis revoluciis CaxSo-
bis Semdeg miiRo
skkp centraluri komitetis generaluri mdivnebis
dajildoeba sabWoTa ordenebiTa da medlebiT
i. b. stalini n. s. xruSCovi l. i. breJnevi
leninis ordeni 3 7 8
ordeni `gamarjveba~ 2 - 1
jer gaxda sxvadasxva sakavSiro da saerTaSori-
so premiis laureati, romelTac Tavisi medlebi
hqondaT.
Tavi ;;;,;.
marts stalinis reabilitaciis sakiTxs marTlac Seexnen da uari iTqva Ria reabi-
litaciaze. leonid breJnevma maSin aRniSna, rom stalinis Sesaxeb sazogadoebaSi
araerTgvarovani damokidebuleba arsebobda da yrilobaze stalinis Sesaxeb ar
ilaparakebda. `es sakiTxi erTxel da sabolod aris gadawyvetili~, — ganacxada
breJnevma.
skkp ;;,,, yrilobaze (1966 wlis marti — aprili stalinis Ria reabilitacia-
ze uari iTqva, magram aseve mkafiod gamoCnda stalinizmis saSinelebebis Semdgom
mxilebaze uaris Tqma. prostalinur ganwyobas pasuxobda breJnevis arCeva skkp-is
centraluri komitetis ara pirvel (rogorc xruSCovis dros iyo , aramed genera-
lur mdivnad (rogorc stalinis dros . centraluri komitetis prezidiums daub-
runda politbiuros saxeli. garda amisa, stalinistebs SesaZlebloba miecaT,
yrilobis tribunidan mkacrad gaekritikebinaT disidenti mwerlebi. yriloba
warsulis ideologiuri orientirebisken Semobrunebis mauwyebeli iyo. maT So-
ris mTavari iyo kontrolis gaZliereba sazogadoebis cxovrebaze.
stalinis oficialuri reabilitacia ar momxdara, magram dabrunda istori-
ul filmebSi, romanebSi, wignebSi. rodesac ekranze gamoCndeboda, darbazSi ar-
cTu iSviaTad taSs ukravdnen. zogierTma mZRolma stalinis suraTebi avtomobi-
lebSi gamoakra... stalinis mimarT reabilitaciurma ganwyobebma piks miaRwia 1969
wels, rodesac skkp xelmZRvanelebis nawilma (g. voronovi, k. mazurovi, p.maSero-
vi, d. polianski, a. Selepini scada, mniSvnelovnad SeecvalaT stalinis saqmiano-
bis oficialuri Sefasebebi. stalinis dabadebis 90-e wlisTavisTvis gamosacemad
mzaddeboda misi Txzulebebi. es gegmebi, ZiriTadad, CaSala dasavleTSi xruSCo-
vis mogonebebis gamoqveynebam. mTlianobaSi, partiul nomenklaturas stalinis
reabilitaciis eSinoda, radganac ar undoda imdroindeli wesebis aRdgena da sa-
kuTari mdgomareobisTvis safrTxis Seqmna.
stalinis frTxili naxevar-reabilitaciis (`sta-
linis keTili saxelis aRdgenis~ mwvervalad miiC-
neva 1970 wlis 25 ivniss stalinis biustis dadgma
mis saflavze, wiTel moedanze, kremlis kedelTan
(mavzoleumidan gamosvenebidan 9 wlis Semdeg . es
iyo 1961 wlis Semdeg dadgmuli stalinis pirveli
axali Zegli. moqandake iyo cnobili sabWoTa skul-
ptori nikolai tomski.
ɋɟɤɪɟɬɚɪɢɚɬ ɐɄ Ʉɉɋɋ Ɂɚɩɢɫɢ ɢ ɫɬɟɧɨɝɪɚɦɦɵ ɡɚɫɟɞɚɧɢɣ 19651967 ɝɝ Ɇ ɂɫɬɅɢɬ 2020 ɋ 339
skkp ;;,,, yrilobis bolo dRes 1966 wlis 8 aprils erTerTma momxsenebelma moskovis saqalaqo
komitetis pirvelma mdivanma nikolai egoriCevma winadadeba wamoayena pirveli mdivnisTvis daeb-
runebinaT generaluri mdivnis saxeli da centraluri komitetis prezidiumisTvis kvlav politbi-
uro ewodebinaT misi TqmiT es Äleninur normebTan~ dabruneba iqneboda Semdgomma gamomsvleleb-
ma erTsulovnad moiwones es winadadeba da Sesabamisi cvlileba Seitanes skkp wesdebaSi generalu-
ri mdivnis postze arCeuli leonid breʷnevi am Tanamdebobaze sikvdilamde 1982 w rCeboda
gadmocema stalinisa da breJnevis Sexvedris Sesaxeb
gadmocemis Tanaxmad, stalini breJnevs pirvelad 1952
wels Sexvda da mas `moldoveli~ Searqva. es gadmocema far-
Tod iyo gavrcelebuli breJnevis mmarTvelobis wlebSi.
aRniSnuli gadmocema ramdenime versiis saxiT arsebobda:
erTi versiis Tanaxmad, sak. kp (b ;,; yrilobis dros dele-
gatebs Soris stalinis yuradReba miiqcia warmosadegma
axalgazrda kacma da misi vinaoba ikiTxa, — es iyo maSin
moldaveTis kompartiis pirvel mdivnad momuSave leonid
breJnevi. rodesac misi vinaoba da Tanamdeboba uTxres,
stalinma TiTqos SeniSna: `rogori lamazi moldavelia!~. es
Tqva imis gamo, rom breJnevi moldovels miamsgavsa, an uf-
ro imis gamo, rom moldaveTis kompartiis pirveli mdivani
moldaveli unda yofiliyo. meore versiis mixedviT, TiT-
qos kremlSi miRebis dros stalins moewona moldavuri sa-
cekvao gundis gamosvla da foieSi SemTxveviT Sexvedril
breJnevs uTxra: `kargad gamovidnen Seni moldavelebi~. am
versiis momxreni ambobdnen, rom TiTqos es Sexvedra daex-
mara breJnevs gamxdariyo moldaveTis kompartiis pirveli
mdivani. mesame versiis Tanaxmad, stalinma breJnevs `mol-
daveli~ Searqva mas Semdeg, rac is moldaveTidan moskovSi
gadaiyvanes samuSaod.
39.2. partiuli nomenklaturis poziciebis ganmtkiceba
srulad gabatonda partiulobis doqtrina. imavdroulad, propaganda eweoda
`muSaTa klasis wamyvan rols~.
breJnevis mmarTvelobis dros mniSvnelovani cvlilebebi moxda nomenkla-
turuli muSakis warmomavlobasa da mdgomareobaSi. es cvlilebebi kargad Cans
centraluri komitetis Semadgenlobis magaliTze. 1970 wlisaTvis ck-is Semad-
genlobis 70% gamosuli iyo glexebisa da arakvalificirebuli muSebis ojaxebi-
dan. 1970 wlidan umaRlesi nomenklaturis biografiidan qreba `socialuri war-
momavlobis~ grafa. breJnevis nomenklaturas, ZiriTadad, teqnikuri, samxedro an
sasoflo-sameurneo ganaTleba hqonda. mniSvnelovani Taviseburebaa iuridiuli
ganaTlebis mqone pirTa simcire.
1970-iani wlebis nomenklaturis mdgomareoba ufro komfortulia, vidre
wina periodebSi, mas ukve aRar eSinia Tanamdebobis dakargvisa da represiebis. no-
menklaturis zedafenam xruSCovis mmarTvelobis droidan kontroli daamyara
uSiSroebis organoebze. amave dros nomenklatura Caketil kastad Camoyalibda
da am kastisadmi kuTvnileba faqtobrivad memkvidreobiTi gaxda. kadrebis Sec-
vla bunebrivi sikvdilis an misi sruli diskreditirebis SemTxvevaSi xdeboda.
nomenklatura sapasuxismgeblo partiul-administraciul postebze TavianT na-
Tesavebsa da axloblebs niSnavda. amis magaliTs Tavad breJnevi iZleoda, rome-
lic gansakuTrebiT awinaurebda Tavis nacnobebs dnepropetrovskidan (`dnepro-
petrovskis mafia~ : a. kirilenko da k. Cernenko centraluri komitetis mdivnebi
da politbiuros wevrebi gaxdnen, n. SColokovi — Sss ministri, d. kunaevi — yazaxe-
Tis kp centraluri komitetis pirveli mdivani da sxv. breJnevis siZe Curbanovi
maleve gaxda generali da Sss ministris moadgile.
nomenklatura sul ufro Caketili xdeboda da sakuTari Tavis ganaxlebiT
iyo dakavebuli, — TavianT Svilebs ukeTes ganaTlebas aZlevdnen da Semdeg maT ka-
rieraze zrunavdnen. magaliTad, l. breJnevis Svili iuri, miuxedavad axalgazrda
asakisa, sabWoTa kavSiris sagareo vaWrobis ministris pirveli moadgile gaxda.
sagareo saqmeTa ministris a. gromikos Svili anatoli male aRmoCnda nomenkla-
turuli mrCevlis postze jer vaSingtonSi, Semdeg ki berlinSi, bolos ki dainiS-
na sabWoTa kavSiris mecnierebaTa akademiis afrikis institutis direqtorad.
`ganviTarebuli socializmis sazogadoebaSi~ nomenklaturis korporaciu-
li interesebi saxelmwifosa da sazogadoebis interesebze maRla idga. kanoni
isedac partiul kontrols eqvemdebareboda, magram isic irRveoda nomenklatu-
ris araoficialuri gadawyvetilebebiT, zepiri miTiTebebiT — e. w. `satelefono
samarTliT~. ukontrolobisa da dausjelobis atmosfero, `Crdilovani bizne-
sis~ ganviTareba nomenklaturas korufciisa da `kerZomesakuTruli~ interese-
bis gamovlenis SesaZleblobas aZlevda.
sabWoTa kavSiri partokratiis klasikuri qveyana iyo, — es iyo politikuri
wyoba, sadac umaRlesi saxelmwifo xelisufleba (sakanonmdeblo, aRmasrulebeli
da sasamarTlo faqtobrivad Tavmoyrili iyo erTaderTi partiis, ufro sworad,
misi biurokratiis xelSi, romelic Serwymuli iyo saxelmwifo sistemasTan. masve
mTlianad eqvemdebareboda masmedia, sameurneo organoebi, kulturul-saganma-
naTleblo da socialuri dawesebulebebi.
nomenklaturisTvis Seqmnili iyo sxvadasxva privilegia da `sikeTe~, miuw-
vdomeli rigiTi adamianebisTvis. aq iyo ufaso an SeRavaTiani sagzurebi sanato-
riumebSi, specsaavadmyofoebi da poliklinikebi, sadac ukeTesi momsaxureba iyo,
saxelmwifo agarakebi, deficituri moxmarebis sagnebiTa da sursaTiT momarage-
ba, keTilmowyobili binebiT uzrunvelyofa da a. S.
breJnevis dros nomenklaturis keTildReobam da garegnulma siZlierem
piks miaRwia, magram amave dros ukve Sesuli iyo dacemis stadiaSi. misi gaxrwnis
simptomebi TvalsaCino iyo: ideologiisadmi nihilisturi damokidebulebis
zrda, uwyebrivi anarqia, moraluri degradacia. nomenklatura ver axerxebda mim-
dinare procesebis realur Sefasebas. es ki niSnavda, rom mis mier daSvebuli rai-
me seriozuli Secdoma kraxis momaswavlebeli iqneboda. 1980-iani wlebis Suaxa-
nebSi nomenklaturis zedafenam gamosavali `sajaroobaSi~ dainaxa, sinamdvileSi
ki gza gauxsna sazogadoebaSi dagrovil ukmayofilebas.
nomenklaturis mmarTvelobis `oqros xana~
1960-iani wlebis SuaxanebSi ukve cxadi iyo, rom ararealisturi iyo xruSCo-
vis mier 1961 wels miRebul skkp programaSi gamocxadebuli `komunisturi sazo-
gadoebis gaSlili mSeneblobis~ koncefcia, romelic 1980 wlisaTvis komunistu-
ri sazogadoebis ZiriTadad aSenebiT unda damTavrebuliyo. sabWoTa komunistur
nomenklaturas axali ideologiuri koncefcia esaWiroeboda, romelic met-nak-
lebad damajerebeli iqneboda sazogadoebisaTvis. aseTi gaxda `ganviTarebuli
socializmis~ koncefcia.
aRsaniSnavia, rom `ganviTarebuli socializmis~ koncefcia, romelic breJ-
nevis mmarTvelobis ideologiur safuZvlad iqca, SeimuSaves ara sabWoTa kavSir-
Si, aramed aRmosavleT evropis socialistur qveynebSi. es termini pirvelad gaC-
nda 1960 w. ivnisSi Cexoslovakiis kompartiis centraluri komitetis plenumze,
Semdeg ki miiRes germaniis demokratiuli respublikis, ungreTis, bulgareTis
mmarTvelma partiebma. axali ideologiuri koncefciis SemuSavebis centri gdr
gaxda. 1966 w. seqtemberSi am qveynis xelmZRvanelma v. ulbrixtma l. breJnevs ac-
noba, rom aRmosavleT germania socialisturi blokis pirveli qveyana iyo, rome-
lic `ganviTarebuli socializmis~ gaSlil mSeneblobaze gadavida. 1968 w. april-
Si gdr-Si miiRes `ganviTarebuli socializmis~ pirveli konstitucia. gdr-Si ga-
dasinjes k. marqsis koncefcia da socializmi damoukidebel socialur-ekonomi-
kur formaciad gamoacxades (marqsi mas komunisturi formaciis pirvel fazad
ganixilavda . 1967 wlis seqtemberSi v. ulbrixti breJnevs rekomendacias uwevda,
rom sabWoTa kavSirSi kidev erTxel ganexilaT socializmis maxasiaTeblebis sa-
kiTxi. ganviTarebuli socializmis koncefcia kremlSi moiwones da mis damuSave-
baSi cnobili sabWoTa sazogadoebaTmcodneebi CaerTvnen. 1966 wlis 21 dekembers
gazeTma `pravdam~ gamoaqveyna f. burlackis statia `ganviTarebuli socialistu-
ri sazogadoebis mSeneblobis Sesaxeb~. leninis ramdenime kontestidan mowyve-
ɋɢɧɢɰɵɧ Ɏ Ʌ Ʉɨɧɰɟɩɰɢɹ ©ɪɚɡɜɢɬɨɝɨ ɫɨɰɢɚɥɢɡɦɚª ɤɚɤ ɨɬɜɟɬ ɋɋɋɊ ɧɚ ɢɞɟɨɥɨɝɢɱɟɫɤɢɟ ɢ ɫɨɰɢɚɥɶɧɨɷɤɨɧɨɦɢɱɟɫɤɢɟ
ɜɵɡɨɜɵ ɜɪɟɦɟɧɢ 19641982 ɂɡɜɟɫɬɢɹ ɋɚɪɚɬɨɜɫɤɨɝɨ ɭɧɢɜɟɪɫɢɬɟɬɚ ɇɨɜɚɹ ɫɟɪɢɹ ɋɟɪɢɹ ɂɫɬɨɪɢɹ Ɇɟɠɞɭɧɚɪɨɞɧɵɟ
ɨɬɧɨɲɟɧɢɹ 2022 Ɍ 22 ɜɵɩ 1 ɋ 2939
til gamonaTqvamze dayrdnobiT (sadac is axsenebda `ganviTarebul~, `gaSlil~ so-
cializms , keTdeboda daskvna, rom socializmis aSenebis Semdeg (rac 1930-iani
wlebis meore naxevarSi stalinma gamoacxada modioda `ganviTarebuli socia-
lizmi~, romelic xangrZlivi etapi iqneboda komunizmisken mimaval gzaze.
1967 wlis 3 noembers oqtombris revoluciis 50 wlisTavTan dakavSirebiT
sazeimo moxsenebaSi breJnevma ganacxada, rom sabWoTa kavSirma aaSena ganviTare-
buli socialisturi sazogadoeba. komunizmis uSualo aSeneba gaurkveveli dro-
iT gadaido da daviwyebas mieca 1961 wels gakeTebuli dapireba, rom `sabWoTa ada-
mianebis axlandeli Taoba komunizmis dros icxovrebda~.
oficialurad ganviTarebuli socializmis koncefcia miiRo skkp ;;,9 yri-
lobam (1971 wlis marti — aprili . yrilobaze ganviTarebuli socializmis kon-
cefcia marqsizm-leninizmis ganviTarebis `umaRles etapad~ gamoacxades. yrilo-
baze miznad daisaxes sazogadoebrivi warmoebis efeqturobis zrda da samecnie-
ro-teqnikuri revoluciis miRwevebis SeerTeba socializmis upiratesobebTan;
socialisturi erebis ayvaveba da daaxloeba; sazogadoebis ufro meti socialu-
ri erTgvarovnebis miRweva `ganviTarebuli socializmis~ pirobebSi. am miznebis
miRwevac SeuZlebeli iyo, magram xruSCovis periodTan SedarebiT sxvaoba Teori-
asa da realur socialur procesebs Soris ufro naklebad SesamCnevi iyo.
breJnevis `ganviTarebuli socializmis~ koncefcia emyareboda misi mmar-
Tvelobis pirvel wlebSi miRweul ekonomikur zrdas, rasac `kosiginis reforme-
bi~ ganapirobebda. muSebisa da mosamsaxureebis xelfasi 97%-iT gaizarda xruSCo-
vis periodTan SedarebiT, daxmareba naklebad SeZlebuli fenebisTvis — TiTqmis
2,5-jer, omis veteranebs mniSvnelovani SeRavaTebi dauwesdaT.
`ganviTarebuli socializmis~ koncefcia, arsebiTad, Zireul revizias war-
moadgenda xruSCovis garemocvaSi arsebuli warmodgenisa, rom SesaZlebeli iyo
istoriulad Tvalsawier momavalSi komunizmis aSeneba erT calke aRebul qveya-
naSi. `ganviTarebuli socializmis~ koncefcia metad mosaxerxebeli iyo — mas ko-
munizmis `mSenebloba~ praqtikuli amocanidan TeoriulSi gadahqonda. axali kon-
cefciis mixedviT, komunizmisken mimaval gzaze iyo ganviTarebis xangrZlivi eta-
pi, romlis drosac socializmi yovelmxriv ganviTardeboda — sawarmoo, socia-
lur-politikuri, zneobriv-samarTlebrivi, ideologiuri TvalsazrisiT.
ganviTarebuli socializmis koncefcia sabWoTa kavSirSi im dros arsebuli
reJimisa da misi saSinao politikis konservacias axdenda. aRniSnuli koncefcia
arsebuli reJimisaTvis mniSvnelovan rig debulebebs moicavda: a erTgvarovani
sazogadoebis Seqmnis Taobaze, romlis drosac gamoricxuli iqneboda `gansxvave-
buli azrovneba~; b erovnuli sakiTxis saboloo gadawyvetis Sesaxeb, rac gamo-
ricxavda konfliqtebis arsebobas; g qveynis industrializaciis daCqarebas; d
kapitalizmsa da socializms Soris ideologiuri brZolis gamwvavebis debule-
bas. es da sxva debulebebi safuZvlad edeboda politikis sxvadasxva aspeqtebs.
ganviTarebuli socializmis koncefcias ukanasknelad mimarTa iuri andro-
povma 1983 wels gamoqveynebul statiaSi. am droisaTvis adamianTa cxovreba sul
ufro naklebad hgavda `ganviTarebul socializmSi~ cxovrebas. regionebSi Semo-
Rebul iqna sursaTis sabaraTo ganawileba, cxovrebis done mcirdeboda. andro-
povma wamoayena ganviTarebuli socializmis `srulyofis~ koncefcia, daazusta,
rom ganviTarebuli socializmi iqneboda xangrZlivi periodi, sabWoTa kavSiri ki
mxolod mis sawyis periodSi imyofeboda. sul male, gorbaCovis mmarTvelobis pe-
riodSi, `ganviTarebuli socializmis~ koncefcia daviwyebas mieca.
sabWoTa kavSiris xelmZRvanelebidan
pirveli saaxalwlo satelevizio mimar-
TviT 1970 wlis 31 dekembers gamovida skkp
centraluri komitetis generaluri mdiva-
ni leonid breJnevi. momdevno wels — sabWo-
Ta kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis
Tavmjdomare nikolai podgorni, xolo ki-
dev erTi wlis Semdeg — ssr kavSiris minis-
trTa sabWos Tavmjdomare aleqsei kosigi-
ni. saaxalwlo mimarTva tradiciad iqca.
39.4. `mravalerovani sabWoTa xalxis~ koncefcia
erTiani socialisturi eri~.1 am debulebis sapirispirod gamoiTqmoda mosazreba,
rom `sabWoTa xalxi~ ara eri, aramed `axali istoriuli erToba~ iyo, romlis Camo-
yalibebac mxolod socializmis dros iyo SesaZlebeli.2 adamianTa `axali isto-
riuli erTobis~ Camoyalibebis debuleba oficialur dokumentebSic mkvidrde-
boda. partiis axali programis ganxilvis dros, skkp ;;,, yrilobaze (1961 wlis
17-31 oqtomberi) n. xruSCovma aRniSna, rom sabWoTa kavSirSi Camoyalibda sxva-
dasxva erovnebis adamianTa axali istoriuli erToba — sabWoTa xalxi. mas hqonda
saerTo socialisturi samSoblo — sabWoTa kavSiri, saerTo ekonomikuri baza —
socialisturi meurneoba, saerTo socialur-klasobrivi struqtura, saerTo
msoflmxedveloba — marqsizm-leninizmi, saerTo mizani — komunizmis aSeneba, mra-
vali saerTo niSani sulier sferosa da fsiqologiaSi. es debuleba ar Sesula
programis saboloo versiaSi. cnobilia, rom mis winaaRmdeg aqtiurad gamodioda
o. kuusineni, romelsac miaCnda, rom saqme exeboda ara erebis Serwymas, aramed maT
daaxloebas. misi TqmiT, erebis Serwymaze saubari faqtobrivad uaryofda xalxis
erovnul damoukideblobasa da TviTgamorkvevas da negatiurad iqneboda aRqmu-
li erovnul-gamaTavisuflebeli moZraobis mier,
komunizmis gaSlili mSeneblobis koncefciidan gamomdinareobda erebis
gaqrobisa Tu `erTiani komunisturi eris~ formirebis debuleba. erovnul res-
publikebSi es debuleba ukmayofilebas iwvevda. skkp-is ;;,,, yrilobaze (1966 mi-
Rebul rezoluciaSi uari iTqva am debulebazec da aRiniSna, rom sabWoTa xalxi,
rogorc `adamianTa axali istoriuli erToba~, mravalerovnulia, Tumca xeli ar
auRiaT rusifikaciis politikaze. `erTaSorisi urTierTobebis~ enad rusuli ga-
mocxadda.
1960-ian wlebSi mimdinareobda diskusia `axali istoriuli erTobis~ xasia-
Tis Sesaxeb. zogi mas erad miiCnevda, zogi `erTaSoris erTobad~, kamaTobdnen ima-
zec, — Camoyalibda Tu jer yalibdeba. sabolood, upiratesoba moipova Tvalsaz-
risma, rom mravalerovnuli xasiaTis erToba, amasTan, aris xalxi da ara eri. es
azri gatarebuli iyo v.leninis dabadebis 100 wlisTavisadmi miZRvnil TezisebSi.
Ta xalxze~, rogorc xalxebis Serwymis gamoxatulebaze, erovnul respublikebSi
gaRizianebas iwvevda. oficialurad gamocxadda, rom nacionaluri sakiTxi sab-
WoTa kavSirSi sabolood aris gadawyvetili da erovnul sferoSi aranairi prob-
lema ar arsebobs. am debulebas sabWoTa propaganda usasrulod imeorebda, sanam
1980-iani wlebis bolos Tavi ar iCina seriozulma eTnikurma problemebma.
39.5. `ganviTarebuli socializmis~ konstituciis miReba (1977)
rad zrdida partiuli aparatis mniSvnelobas, partiis wevroba aucilebeli xde-
boda nebismieri samsaxurebrivi karierisTvis.
amave dros, konstituciaSi bevri iyo naTqvami adamianis uflebebis dacvaze,
`uSualo demokratiis~ axali formebis — sayovelTao-saxalxo ganxilvisa da re-
ferendumis ganviTarebaze. moqalaqes ufleba hqonda, gaekritikebina saxelmwifo
da sazogadoebrivi organizaciebis saqmianoba, gaesaCivrebina Tanamdebobis pire-
bis saqmianoba, oRond, ra Tqma unda, kvlav dasjadi iyo `antisabWoTa saqmianoba~,
rasac `kompetenturi organoebi~ gansazRvravdnen.
konstituciis SemuSavebisa da ganxilvis dros winadadebebi iyo wamoyenebu-
li, `gaeTanabrebinaT~ sabWoTa respublikebi da avtonomiuri respublikebi mo-
kavSire respublikebad eqciaT, anda saerTod gaeuqmebinaT yvela erovnuli res-
publika da gadasuliyvnen revoluciamdeli administraciul-teritoriuli da-
yofis principze. aseTi winadadebebi ar miiRes da SenarCunda arsebuli erovnul-
saxelmwifoebrivi mowyoba. amave dros, sabWoTa kavSiri ganisazRvra rogorc `er-
Tiani sakavSiro mravalerovani saxelmwifo~ (69-e muxli , rac niSnavda centrali-
zaciis politikis Semdgom gaZlierebas. am tendencias formalurad ewinaaRmde-
geboda muxlebi, romelTa Tanaxmadac mokavSire respublikebi iyvnen suverenu-
lebi (75-e, me-80 muxlebi da hqondaT `sabWoTa kavSiridan Tavisufali gasvlis
ufleba~ (71-e muxli , Tumca misi realizebis konstituciuri meqanizmi ar arse-
bobda.
sabWoTa kavSiris 1977 wlis konstituciam sabolood gaaforma breJnevis
konservatiuli saSinao da sagareo-politikuri kursi, daakanona partiis mkacri
ideologiuri kontroli sazogadoebaze, gaaRrmava feTqebadsaSiSi winaaRmdego-
bebi erovnul sakiTxSi.
Tavi ;/
©ɉɥɚɧ ɩɪɢɛɵɥɶ ɩɪɟɦɢɹª ɜ ɝɚɡɟɬɟ ©ɉɪɚɜɞɚ~, 9 ɫɟɧɬɹɛɪɹ 1962 ɝ
kosiginis reformis Sesaxeb ix Ɇɢɬɪɨɯɢɧ ɇȺ Ɉɱɟɪɤɢ ɫɨɜɟɬɫɤɨɣ ɷɤɨɧɨɦɢɱɟɫɤɨɣ ɩɨɥɢɬɢɤɢ ɜ 19651989
ɝɨɞɚɯ Ɇ 2023 ɬ1
Toebda sawarmoebis damoukideblobas. mrewvelobis sferoSi sawarmoebi wvril-
mani kontrolisagan gaTavisufldnen. xelfasi ganisazRvreboda warmoebis ren-
tabelurobiT, mogebiT, gegmebis gadaWarbebiT SesrulebiT. direqtorebs garkve-
uli Tavisufleba miecaT personalis SerCevaSi, xelfasis gansazRvraSi, sawarmo-
ebs erTmaneTTan damoukideblad SeeZloT molaparakeba. axali pirobebiT muSao-
bis sistemaze mrewveloba TandaTanobiT gadahyavdaT. 1967 wlisaTvis axali wese-
biT muSaobda 7 aTasi sawarmo iq dasaqmebuli 10 milionze meti adamianiT.
me-8 xuTwleds (1966-1970 , romlis drosac daiwyo ekonomikuri reforma,
sabWoTa periodSi `oqros xuTwleds~ uwodebdnen am periodSi mopovebuli STam-
beWdavi warmatebebis gamo. samrewvelo warmoeba 1,5-jer, saqonelbrunva — 1,8-jer,
saSualo xelfasi 2,5-jer gaizarda. 1966-1975 wlebSi Seqmnili ekonomikuri po-
tenciali imdenive iyo, rac Seiqmna wina naxevari saukunis ganmavlobaSi. 1922 wels
sabWoTa kavSiris wili msoflio samrewvelo warmoebaSi 1% iyo, 1975 wels ki
12,6%-s Seadgenda.
aleqsei kosigini (1904-1980 daibada muSis ojaxSi, 1919-
1921 wlebSi msaxurobda wiTel armiaSi, 1935 w. daamTavra le-
ningradis safeiqro instituti. 1939 w. sak. kp (b ;9,,, yri-
lobaze airCies partiis centraluri komitetis wevrad.
1940 w. dainiSna ssrk safeiqro mrewvelobis saxalxo komis-
rad. 1941-1945 wlebSi sxvadasxva maRal Tanamdebobaze muSa-
obda frontis momaragebis sferoSi. 1948 w. airCies sak kp(b
centraluri komitetis politbiuros wevrad. 1940-1953
wlebSi iyo ssrk ministrTa sabWos Tavmjdomaris moadgile.
xruSCovis mmarTvelobis dros mTavrobaSi ekava sxvadasxva
maRali Tanamdeboba. breJnevis mmarTvelobis dros, 1964-
1980 wlebSi, 16 wlis ganmavlobaSi iyo ssrk ministrTa sab-
Wos Tavmjdomare. mis saxels ukavSirdeba 1965 w. dawyebuli
ekonomikuri reformebi. kosiginma Tavisi wvlili Seitana
1966 w. indoeT-pakistanis konfliqtis mowesrigebaSi, 1968 w.
kosigini CexoslovakiaSi intervenciis winaaRmdegi iyo. 1969
w. sabWoTa kavSir-CineTis urTierTobis daregulirebis miz-
niT pekinSi is moulodnelad Cafrinda, rodesac xo Si minis
dakrZalvidan brundeboda. amboben, rom breJnevi am vizitis
Sesaxeb informirebuli ar iyo.
1979 w. kosigini politbiuros erTaderTi wevri iyo, rome-
lic avRaneTSi sabWoTa jarebis Seyvanas ewinaaRmdegeboda.
1976 wlidan kosigini avadmyofobda. 1980 wlis oqtomberSi
mianiSnes, rom Tanamdeboba unda daetovebina. 1980 w. 18 de-
kembers gardaicvala. misi gardacvalebis Sesaxeb sabWourma
mediam mogvianebiT gaavrcela cnoba, radganac dakavebuli
iyo `Zvirfasi leonid ilias Zis~ dabadebis 74-e wlisTavis
aRniSvniT. kosigini dakrZalulia kremlis kedelTan.
saintereso faqtebi: 1967 w. piradi gadawyvetilebiT via-
Ceslav molotovs pensia 125-dan 250 maneTamde gauzarda.
1969 w. Tavis axlo megobarTan fineTis prezident urxo ke-
konenTan erTad fexiT gadavida kavkasiis qedze.
40.2. kosiginis reformebis moulodneli Sedegebi
40.3. direqtiuli ekonomikis gamarjveba
Ȼɭɪɥɚɰɤɢɣ Ɏ.Ɇ ȼɨɠɞɢ ɢ ɫɨɜɟɬɧɢɤɢ ɨ ɏɪɭɳɟɜɟ Ⱥɧɞɪɨɩɨɜɟ ɢ ɧɟ ɬɨɥɶɤɨ ɨ ɧɢɯ« Ɇ ɉɨɥɢɬɢɡɞɚɬ 1990 ɫ 300
ȼ ɂ Ⱥɧɞɪɢɹɧɨɜ Ʉɨɫɵɝɢɧ ² Ɇ Ɇɨɥɨɞɚɹ ɝɜɚɪɞɢɹ 2003
sawarmoebis udidesi umravlesoba (maT Soris samxedro daniSnulebis muSaob-
da inerciiT, awarmoebdnen produqcias, romlis didi nawili moZvelebuli iyo da
masze moTxovnileba ar arsebobda. magaliTad, sasoflo-sameurneo teqnikis mwarmo-
ebeli sawarmoebi didi raodenobiT awarmoebdnen traqtorebsa da kombainebs, magram
maTi didi nawili iyo moZvelebuli da dabali xarisxis, Tumca mis mwarmoebel sawar-
moebs es arafrad adardebdaT da isinic gegmebs warmatebiT asrulebdnen.
sabWoTa ekonomika, gegmebis garda, sul ufro metad eqvemdebareboda sabWo-
uri `socialuri saxelmwifos~ logikas, anu socialuri garantiebisa da sayovel-
Tao dasaqmebis politikas. Sromis ufleba sabWoTa kavSirSi garantirebuli iyo
konstituciiT, xolo profkavSirebi da kanonmdebloba icavda momuSaveTa ufle-
bebs. sabWoTa zedafenas eSinoda umuSevrobis warmoSobisa, socialuri da ideo-
logiuri mosazrebebiT. 1970-ian da 1980-iani wlebis dasawyisSi es gaxda sabWoTa
ekonomikis damuxruWebis erT-erTi umTavresi mizezi. sabWoTa kavSirs, ubralod,
ar SeeZlo, politikuri da ideologiuri mosazrebebiT, wasuliyo kapitalistu-
ri qveynebis gziT, sadac xdeboda momuSaveTa raodenobis Semcireba warmoebis av-
tomatizaciisa da robotizaciis Sedegad.
sruli dasaqmebis sabWour ekonomikas mosdevda gaTanabrebiTi anazRaureba
momuSaveTa udidesi umravlesobis Sromis sul ufro naklebi efeqturobis piro-
bebSi. stalinuri sistema, Sromis iZulebis garda, iTvaliswinebda maRalanazRau-
rebadi `elitis~ arsebobasac. xruSCovi miuReblad miiCnevda uTanasworobas
Sromis anazRaurebaSi. xruSCovis dros iwyeba xelfasis minimaluri zRvris zrda
da, meore mxriv, specialistebisa da sainJinro-teqnikuri muSakebis xelfasis Se-
darebiTi Semcireba. 1970-ian wlebSi sxvaoba maRalkvalificiur muSakebsa da gam-
cden, arakvalificiur muSakTa xelfasebs Soris minimumamde Semcirda.
daron ajemoRlum da jeims robinsonma wignSi `ratom aris zogi qveyana mdi-
dari, zogi ki Raribi~ gaaanalizes kosiginis reformebi da mividnen daskvnamde,
rom reformebi Tavidanve ganwiruli iyo marcxisTvis. pirveli mizezi is iyo, rom
fasebi gegmur ekonomikaSi sustad iyo dakavSirebuli saqonlisa da momsaxurebis
realur RirebulebasTan. aqedan gamomdinare, SeuZlebeli iyo Sefasebuliyo ino-
vaciebis Rirebuleba. meore mizezi is iyo, rom sapremio fondi dakavSirebuli
iyo xelfasis fondis saerTo moculobasTan, amitom sawarmoebs ar undodaT sa-
xelfaso fondis Semcireba. es ki imas niSnavda, rom ar gaaCndaT stimuli Sromis
meqanizaciisa da avtomatizaciisaTvis, rasac garduvalad mosdevs personalis
Semcireba. avtorebis daskvniT, sabWoTa politikuri sistemis pirobebSi princi-
pulad SeuZlebeli iyo mdgradi ganviTareba.
1970-1980-ian wlebSi sabWoTa ekonomikis ganviTarebis tempis Semcireba aix-
sneba rigi faqtorebiT, romlebic gavlenas axdendnen ekonomikuri ganviTarebis
tempsa da xarisxze:
- amoiwura zrdis eqstensiuri faqtorebi, pirvel rigSi, mobiluri samuSao
Zalis rezervebis amowurvis gamo;
- teqnikuri uZraoba, rac gamowveuli iyo TviTRirebulebis Semcirebis sti-
mulis ararsebobiT da momsaxurebis sferos mouqneli gegmuri xasiaTiT;
- aucilebeli iyo araefeqturi sawarmoebis pirdapiri da iribi dotacia;
- 1970-ian wlebSi ganxorcielebuli socialuri programebi (samuSao drois
Semcireba, mosaxleobis Semosavlebis zrda ;
- didi danaxarjebi cimbirisa da Soreuli aRmosavleTis sameurneo ganviTa-
rebaze, rasac moklevadian periodSi mosalodneli mogeba ar moutania;
- didi samxedro xarjebi;
- mesame samyaros qveynebisaTvis (afrika, axlo aRmosavleTi da a. S. micemu-
li kreditebi, romlis aucileblobasac msoflioSi gavlenisaTvis brZola gana-
pirobebda.
reformebis SeCerebis Sedegad oficialuri monacemebiTac mcirdeboda
erovnuli Semosavlis zrda: 1976-1980 wlebSi es iyo 4,3%, 1981-1985 wlebSi — 3,2%,
xolo 1986-1989 wlebSi — 2,7%.
ucvleli darCa sabWoTa dagegmvis meTodologia, romelsac balansebis Sed-
gena edo safuZvlad. 1980-iani wlebis dasawyisSi `gosplani~ (saxelmwifo sagegmo
komiteti adgenda 2 aTas balanss, romelTac 50 aTasi pozicia hqonda. am droisaT-
vis sabWoTa kavSirSi iwarmoeboda ukve 12 milioni dasaxelebis produqcia. Senar-
Cunebuli iyo dagegmvis maCveneblebis Zlier centralizebuli sistema: maCveneb-
lebis raodenoba 1980-iani wlebis dasawyisSi meryeobda 2,7 miliardidan 3,6 mili-
ardamde, maTgan 2,7 ± 3,5 milions `gosplani~ yovelwliurad amtkicebda. dagegmvis
qronikulad konservatiuli sistemis tipuri niSani iyo teqnikuri progresis Sene-
leba: 1989 wels gegmis mixedviT, mowyobilobaTa gamoyenebis saSualo vada 13 weli
unda yofiliyo, sinamdvileSi ki orjer mets, 26 wels Seadgenda. hipercentralize-
buli dagegmva stimuli ki ara, ekonomikuri ganviTarebis muxruWi iyo.
1960-1970-ian wlebSi sabWoTa kavSiris ekonomikuri ganviTareba sami SesaZ-
lo scenariT SeiZleba warmarTuliyo: pirvels SeiZleba poststalinuri kursi
ewodos, rodesac SenarCundeboda TviTkmari, Caketili mbrZanebluri ekonomi-
ka; meore iyo kosiginis reformebis kursi, romelic Sereuli ekonomikis Seqmnas
isaxavda miznad, — mbrZanebluri ekonomikis SeTavsebas sabazro ekonomikis ele-
mentebTan. misi realizebis mcdeloba, saboloo jamSi, marcxiT damTavrda. mesame
iyo breJnevis reJimis `uZraobis~ kursi, rodesac mbrZanebluri ekonomika kapi-
talisturi msoflio ekonomikis `sanedleulo danamatad~ gadaiqca.
sabWoTa kavSiris ekonomikis ganviTarebis alternatiuli modelebi
(1960-1970-iani wlebi
mbrZanebluri
Sereuli ekonomika
TviTkmari ekonomika rogorc
modelis `demokratiuli
mbrZanebluri kapitalisturi
daxasiaTeba sabazro
ekonomika msoflio ekonomikis
socializmi~
nawili
ekonomikuri ganvi- saxelmwifo dageg- momuSaveTa piradi bunebrivi renta, mi-
Tarebis resursebi mva da kontroli materialuri inte- Rebuli energore-
resebis gaaqtiureba sursebis (navTobis
da airis eqsportis
xarjze
aqtorebi, romlebic nomenklaturis kon- politikuri da same- politikuri da same-
mocemul models servatiuli nawili urneo elitis libe- urneo elitis ume-
uWerdnen mxars raluri nawili tesoba
ganviTarebis saSiSi socialuri daZabu- partiuli xelisuf- erovnuli ekonomi-
tendenciebi lobis zrda sazoga- lebis demontaJi kis damokidebule-
doebaSi bis zrda msoflio
bazarze. `uZraoba~
40.4. mzardi ekonomikuri problemebi 1970-iani wlebis bolos da
1980-iani wlebis dasawyisSi
arsebobda moqnili kavSiri mwarmoebelsa da momxmarebels Soris. saqonlis gaq-
robas ganapirobebda sazogadoebis msyidvelunarianobis gazrda. sruli dasaqme-
bis dros garantirebulma Semosavalma da individualurma sacxovrebelma bineb-
ma pirobebi Seqmnes `moxmarebis revoluciisTvis~. milionobiT ojaxs, romelTac
TavianTi binebi miiRes, komfortSi cxovreba surda. mravaljer gaizarda moT-
xovnileba avejze, macivrebze, xaliCebze, modur tansacmelze da a. S. moTxovna
miwodebas bevrad aWarbebda.
gansakuTrebiT mwvave iyo sursaTis deficiti. 1970-iani wlebis bolos mra-
val regionsa da qalaqSi gameorda 1960-iani wlebis dasawyisis viTareba, rodesac
maRaziebidan gaqra xorci, Zexvi, kvercxi, xili da bostneuli. es yvelaferi iyo
moskovis maRaziebSi, radganac dedaqalaqi gansakuTrebiT maragdeboda, amitom
150-200 km-ian radiusSi mdebare teritoriidan moskovSi Cadiodnen sursaTis Se-
saZenad.
saqonlisa da sursaTis deficiti mniSvnelovanwilad xelovnur xasiaTs ata-
rebda — gamowveuli iyo struqturuli disbalansiT finansebsa da ekonomikaSi,
pirvel rigSi, faruli inflaciiT. saxelmwifo inarCunebda dabal fasebs da ami-
saTvis warmoebis subsidirebas axdenda. magaliTad, 1970-iani wlebis bolos kara-
qi da xorci naxevarze metad subsidirebuli iyo biujetidan. Cndeboda didi cdu-
neba, subsidirebuli saqoneli iafad ki ar gaeyidaT saxelmwifo maRaziebSi, ara-
med farulad, sabazro fasiT. saxelmwifo vaWrobaSi dasaqmebuli mravali piri
SeTavsebiT `Crdilovan~ ekonomikaSi aRmoCnda, warmoiSva mafiozuri struqtu-
rebi, romlebic aralegalur Semosavals inawilebdnen.
1970-ian wlebSi sabWoTa kavSirSi Crdilovanma bazarma, faqtobrivad, gamo-
devna saxelmwifo-ganawilebiTi sistema. deficituri produqcia (breJnevis dros
aseTi TiTqmis yvelaferi iyo rCeboda sawyobebSi da iqidan farulad iyideboda.
gamosavali iyo produqtebze sabazro fasebis SemoReba (rogorc es gaakeTa
stalinma 1947 wels, sabaraTo sistemis gauqmebis win , magram sabWoTa liderebs
eSinodaT xalxis ukmayofilebis afeTqebisa. situaciidan gamosavlis saxiT defi-
citur produqtebs raRacebs amatebdnen, raodenobis gasazrdelad, magram amiT
xarisxs auaresebdnen. 1981 wels breJnevma gamoacxada `sasursaTo programa~,
romlis Sesrulebac ministrTa sabWos Tavmjdomares, n. tixonovs Caabara. 1982
wlis 14 aprils tixonovma centralur komitets moaxsena, rom, kaloriulobis
TvalsazrisiT, xalxi normaze metad ikvebeba, xolo mosaxleobis 20% simsuqnisa-
gan itanjeba. es Tqva im dros, rodesac mosaxleobis umravlesoba sasursaTo ma-
Raziebis rigebSi itanjeboda.
biujeti katastrofis winaSe
xelfasebi, mzardi socialuri xarjebi pensiebze, daxmareba kolmeurneobe-
bisaTvis nTqavda sabWoTa biujetis mesameds. 1970-iani wlebis dasawyisidan biu-
jetisTvis did Sav xvrelad iqca soflis meurneoba, saidanac stalini Tanxebs
iRebda. axla glexoba sabWoTa saxelmwifosTvis `Zviri Sesanaxi~ gaxda. saxelmwi-
fom 16 miliardi rubliT gazarda Sesasyidi fasebi sursaTze da daxarja 40 mili-
ardi rubli mecxoveleobaze. 1983 wlisaTvis kolmeurneobebsa da sabWoTa meur-
neobebs saxelmwifos 100 miliardi rubli vali hqondaT, romlis gadaxdac ar Se-
eZloT.
biujetis 16% midioda samxedro xarjebsa da samxedro-samrewvelo kompleq-
sze. didi Tanxa midioda mokavSireebis Sesanaxadac. aseTi ki 69 qveyana iyo mTel
msoflioSi.
rezervi Semosavlis gasazrdelad uaRresad SezRuduli iyo. sabWoTa kav-
Sirs iaraRiT eqsportidan SeiZleboda mieRo Semosavali, magram es mokavSireebs
miewodebodaT kreditebis xarjze.
saxelmwifom mkveTrad gazarda fasebi `fufunebis sagnebze~, aseTad miiCni-
es avtomobilebi, oqro, bewveuli, xaliCebi, broli. mTavari rezervi alkoholi
iyo, romlis gayidvazec saxelmwifo monopolia arsebobda da fasebi izrdeboda.
1985 wels alkoholi, pirvel rigSi, arayi, uzrunvelyofda biujetis Semosavlis
mesameds.
sabWoTa kavSirs mniSvnelovani SeRavaTi moutana 1973 wels navTobze fasis
gaoTxmagebam arabeT-israelis omis Semdeg. navTobis gayidviT Semosavali 22-jer
gaizarda da 20 miliardi dolari Seadgina weliwadSi. 1979 wels navTobze fasebi
kidev erTxel gaizarda iranis revoluciisa da sparseTis yureSi arastabiluro-
bis gamo. sabWoTa kavSiri pirvel adgilze gavida msoflioSi navTobis warmoebiT.
1984 wels sabWoTa kavSiris savaluto Semosavlebma 30-40 miliard dolars miaR-
wia weliwadSi. magram am droisaTvis maqsimalurad iyo aTvisebuli arsebuli nav-
Tobsabadoebi, pirvel rigSi dasavleT cimbirSi. garda amisa, navTobis warmoebis
TviTRirebuleba mkveTrad gaizarda. navTobsadenebis mSenebloba (1976-1981
wlebSi aSenda 50 aTasi km sigrZis aseve did kapitaldabandebebs moiTxovda.
seriozuli problema gaxda sabWoTa kavSiris damokidebuleba saerTaSori-
so vaWrobaze. sabWoTa ekonomikam dakarga stalinis dros arsebuli Caketili xa-
siaTi da msoflio bazarze momxdar ryevebze damokidebuli gaxda. aseTi damoki-
debulebis yvelaze Zlieri faqtori marcvleulisa da moxmarebis sagnebis SeZena
iyo. xorblis importis wili sabWoTa moxmarebaSi 1973 wels 13,2% iyo, 1981 wels
ki — 41,4%. 1982 wels sabWoTa kavSirma iyida TiTqmis 30 mln. tona xorbali, 1984
wels ki — ukve 46 mln. tona. amaze ixarjeboda navTobidan miRebuli Semosavali da
esec ar kmaroda. 1970-ian wlebSi amaze kidev daixarja 2 aTas tonaze meti oqro.
qveynis oqros maragi, miuxedavad mudmivi mopovebisa, samjer Semcirda da 1981
wels sul 452 tonas Seadgenda. sabWoTa kavSiri ukve aRar cxovrobda `Semosavle-
bis mixedviT~.
40.5. cvlilebebi sabWoTa kavSiris mmarTvelobaSi
moebsa da organizaciebs mTel qveyanaSi. sawarmoo gigantebis mSeneblobam praq-
tikulad yvela dargSi gamoiwvia maTi xelmZRvanelebis gavlenis zrda.
komunisturi partiis mmarTveli aparatis zrda
komunisturi partiis rolis ganuxreli zrdis xazgasmas Tan axlda misi ric-
xobrivi zrda. 1980-iani wlebis SuaxanebSi masSi iricxeboda 19 mln. adamiani. Sesa-
bamisad, farTovdeboda partiuli aparati.
1982 wlis partiuli struqtura moicavda mokavSire respublikebis 14 cen-
tralur komitets (ruseTis kompartia calke ar arsebobda , 6 samxareo komitets,
150 saolqo komitets, 2 qalaqkoms, romlebic saolqo komitets uTanabrdeboda
(moskovisa da kievis , 10 okrugis komitets, 872 saqalaqo komitets, 631 saqalaqo
raikoms, 2885 sasoflo raikoms, 419,7 aTas pirvelad partiul organizacias. amri-
gad, 1980-iani wlebis dasawyisSi partiuli ierarqiis mxolod pirveli pirebi
(pirveladi partiuli organizaciebi rom ar CavTvaloT 4570 adamians Seadgenda.
partiuli karieris gakeTeba, adrindelisgan gansxvavebiT, ukve aRar ukav-
Sirdeboda partiuli kibis safexurebis aucilebel gavlas. 1970-iani wlebidan
qveynis umaRlesi elita Sevsebas iRebs ara qveda safexurebidan, aramed elituri
skolebis mier momzadebuli kadrebidan (aseTebi iyo: skkp-is centralur komi-
tetTan arsebuli sazogadoebriv mecnierebaTa akademia, umaRlesi partiuli sko-
la, profkavSiruli moZraobis umaRlesi skola, komkavSiris umaRlesi skola,
diplomatiuri akademia, saerTaSoriso urTierTobebis instituti . elitur sko-
lebSi, rogorc wesi, `elitarulTa~ Svilebi swavlobdnen.
breJnevis generaluri mdivnobis periodSi umaRlesi xelisuflebis mTavari
dasayrdeni skkp-is centraluri komiteti da misi aparati iyo. 1960-iani wlebis
meore naxevarSi ZiriTad gadawyvetilebebs iRebdnen plenumebze, Semdeg ki gadaw-
yvetilebebis miReba sul ufro metad xdeboda centraluri komitetis ganyofi-
lebebSi.
centraluri komitetis aparatis pasuxismgebel pirTa saerTo ricxvi 1500-s
aRwevda. centraluri komitetis plenumebsa da partiul yrilobebs regularu-
lad iwvevdnen, magram sul ufro metad formalur xasiaTs iRebda maTi muSaoba,
mxolod `iwonebdnen~ aparatis mier momzadebul gadawyvetilebebs.
centraluri komitetis aparatis da Tavad centraluri komitetis Sevsebis
meqanizmi 1970-iani wlebis bolosTvis `srulyofilebamde~ iyo miyvanili. aparat-
Si garkveul proporcias icavdnen respublikuri partiuli organizaciebis, mxa-
reebisa da olqebis, samxedro-samrewvelo kompleqsis, mecnierebisa da xelovne-
bis, samarTaldamcveli organoebis warmomadgenlebi. aseTi situacia xelsayreli
iyo regionebisa da dargebis lobirebisaTvis.
sabWoTa kavSiris umaRlesi mmarTveli fena, nomenklaturis privilegie-
bis zrda
sabWoTa kavSirSi xelisuflebis umaRles rgols Seadgenda daaxloebiT 1000
adamiani moskovSi da daaxloebiT 3 aTasi mTel sabWoTa kavSirSi. masSi Sediodnen
skkp-is centraluri komitetis aparatis xelmZRvanelebi, sabWoTa kavSiris minis-
trTa sabWo, umsxvilesi saministroebis (Tavdacvis, Sinagan saqmeTa, sagareo
xelmZRvanelebi, mokavSire respublikebis komunisturi partiebis, saolqo da
samxareo komitetebis mdivnebi, skkp-is centraluri komitetisa da centraluri
sakontrolo komisiis wevrebi da kandidatebi, romelTac amave dros sxvadasxva
maRali Tanamdeboba ekavaT qveynis masStabiT.
`uZraobis xana~ `ganviTarebul socializmSi~ nomenklaturis privilegiebis
ayvavebis xana iyo. nomenklaturas kvlav hqonda saxelmwifo agarakebi, specmoma-
rageba, specmkurnaloba, spectransporti da a.S., magram `saxelisuflo sakuTre-
bis~ yvela es atributi ar gadadioda pirad sakuTrebaSi da ar gadaecemoda mem-
kvidreobiT.
breJnevis dros nomenklaturam miiRo usafrTxoebis garantiebi, amitom am
fenam daiwyo aqtiuri zrunva sakuTari naTesavebisa da STamomavlobis uzrunve-
li cxovrebis misaRwevad. am fenis umetesoba ar cxovrobda `komunizmis mSeneb-
lis moraluri kodeqsiT~.
Cveulebrivi ambavi gaxda samsaxurebrivi mdgomareobis borotad gamoyeneba,
miswrafeba, naTesavebi moewyoT `karg~ adgilebze, elitur umaRles saswavlebel-
Si da a.S. amaSi magaliTis mimcemi iyvnen umaRlesi Tanamdebobis pirebi. breJnevis
vaJi dainiSna sagareo vaWrobis ministris 1-l moadgiled (1983 wels gaaTavisuf-
les Tanamdebobidan , breJnevis siZe gaxda Sinagan saqmeTa ministris moadgile,
andropovis vaJs 1979 wlidan warmatebuli kariera hqonda sagareo saqmeTa sami-
nistroSi, 1984 wels gaxda elCi saberZneTSi.
gviani `ganviTarebuli socializmis~ wlebSi yvelaze korumpirebuli iyo
Sua aziis respublikebi, sadac CinovnikebisTvis qrTamis micemis mTeli sistema
iyo. daiwyo partiuli da saxelmwifo aparatis Sezrda Crdilovan ekonomikasTan.
am ukanasknelis masStabebi swrafad izrdeboda. gviandeli periodis SefasebiT,
1970-iani wlebis SuaxanebSi Crdilovani ekonomikis xelSi iyo mSromelTa Semosav-
lebis erTi meSvidedi, 1980-iani wlebis dasawyisSi — 18%, 1985 wels — 21%, 1989
wels — 25%.
es yvelaferi xdeboda fsevdokomunisturi propagandis fonze, ganuwyvet-
liv xdeboda komunisturi sazeimo TariRebis aRniSvna da dajildoebebi, lapara-
kobdnen `ganviTarebuli socializmis~ warmatebebze da a.S.
Tavi ;/,
liderebi grZnobdnen safrTxes da saWirod miiCnevdnen samxedro intervencias.
sabWoTa kavSiris rigi moRvaweebi (podgorni, Selepini, andropovi, gromiko ukve
1968 wlis mart-aprilSi Tvlidnen, rom saWiro iyo samxedro SeWris momzadeba.
breJnevi da politbiuros umravlesoba meryeobda. Cexoslovakiis ambebs aRiqvam-
dnen, stalinuri ideologiis Sesabamisad, rogorc `antisabWoTa memarjvene-re-
vizionistuli Zalebis~ gamarjvebas, magram stalinuri meTodebiT moqmedebas
ufrTxodnen da dasavleTis reaqcia afiqrebdaT.
moskovidan afrTxilebdnen Cexoslovakiis xelisufalT, rom reformebi Se-
ewyvitaT. 29 ivnis — 3 agvistos Cexoslovakia-sabWoTa kavSiris sazRvarze breJne-
vi Sexvda dubCeks da ukanasknelad mosTxova reformebis Sewyveta. TiTqos SeTan-
xmdnen kidec, magram ukve 15 agvistos telefoniT saubris dros breJnevma dub-
Ceks brali dasdo, rom moatyua.
uSiSroebis (kgb ufrosi andropovi da sabWoTa kavSiris elCi Cexoslovakia-
Si Cervonenko werils werilze ugzavnidnen breJnevs, rom `Cexoslovakias~ kar-
gavdnen, Sedegad rumineTic gavidoda varSavis xelSekrulebidan, organizacia
saerTod daiSleboda da breJnevic, umoqmedobis SemTxvevaSi, dakargavda posts.
1968 wlis 21 agvistos Cexoslovakiis teritoriaze Sevida varSavis xelSek-
rulebis qveynebis: germaniis demokratiuli respublikis, poloneTis, sabWoTa
kavSirisa da ungreTis 24 divizia. ZiriTadi samxedro kontingenti sabWoTa kav-
Sirs ekuTvnoda (500 aTasamde jariskaci da 5 aTasamde tanki da javSniani manqana .
samxedro intervenciis mizani iyo sabWoTa kavSirisTvis arasasurveli xelisuf-
lebis Secvla CexoslovakiaSi. 1968 wlis 8 seqtembrisaTvis sabWoTa danakargma,
daxocilTa saxiT, 61 samxedro piri Seadgina, aqedan 11 oficeri iyo, daiWra 232
adamiani. mwyobridan gamovida 1 tanki, 1 vertmfreni, 1 TviTmfrinavi, 43 manqana da
javSantransportiori.
sabWoTa intervenciis Sedegad CexoslovakiaSi gaqra ruseTis mimarT arse-
buli simpaTia da gabatonda antirusuli ganwyoba. msoflios TvalSi sabWoTa kav-
Siri warmodga agresorad. gaqra komunizmisa da demokratiis SeTavsebis imedebi.
rTul mdgomareobaSi aRmoCndnen dasavleT evropis komunisturi partiebi.
`praRis gazafxulis~ CaxSobam da dasavleTis aSkara uZlurebam, Tavidan ae-
cilebina Cexoslovakiis okupacia, breJnevs arnaxuli Tavdajereba SesZina. mas
moswonda, rom `mowinaaRmdege sisxlisRvris gareSe SeaSines~, arafrad agdebda
dasavleTis saprotesto reaqcias da Tvlida, rom `erTi-ori Tve gava da kvlav
mogvismenen~.
uxeSi Zalis demonstrirebam sabWoTa kavSirSi gaaZliera e. w, `konservato-
rebi~, romlebic stalinis meTodebisken ixrebodnen. ideologiur reaqcias war-
marTavda m. suslovi.
41.2. `breJnevis doqtrinis~ arsi
kavSiri, ubralod, valdebuli iyo, `daxmareboda~ moZme ers `socializmis mona-
povrebis dacvaSi~.
sabWoTa banakis oficialuri ideologiis ± marqsizm-leninizmis safuZvel-
ze CexoslovakiaSi samxedro intervenciis Teoriuli dasabuTebis aucileblobas
moskovis imdroindeli mmarTveli reJimi saWirod miiCnevda. 1968 wlis 26 seqtem-
bers sabWoTa kavSiris komunisturi partiis mTavar organoSi, gazeT `pravdaSi~
daibeWda s. kovaliovis statia `suvereniteti da socialisturi qveynebis inter-
nacionaluri valdebulebebi~, romelsac dasavleTis sovetologebi miiCnevdnen
`SezRuduli suverenitetis doqtrinis~ ganmartebad.
aRniSnuli doqtrinis dasabuTeba ki, ra Tqma unda, yvelaze STambeWdavad
komunisturi partiis liderma leonid breJnevma ganaxorciela. ra Tqma unda, mis
mier poloneTis muSaTa partiis yrilobaze wakiTxuli sityva dawerili iyo im-
droindeli sabWoTa Teoretikosebis mier, romelTa Sorisac SeiZleba s. kovali-
ovic Sedioda.
breJnevma aRniSna, rom socializmis mSeneblobis zogadi kanonzomierebebi-
dan gadaxveva Seicavs kapitalisturi wyobilebis restavraciis safrTxes da ro-
desac socializmisadmi mtrulad ganwyobili Sinagani da gareSe Zalebi cdilo-
ben, romelime socialisturi qveynis ganviTareba warmarTon kapitalisturi wyo-
bilebis restavraciis gziT, es ukve ara mxolod am qveynis, aramed mTeli socia-
listuri sistemis problema xdeba. Sesabamisad, SeiZleba, gamoyenebul iqnes sam-
xedro daxmarebac socializmisaTvis Seqmnili safrTxis aRsakveTad.
poloneTis gaerTianebuli muSaTa partiis 9 yrilobaze socializmis dasacavad samxedro
daxmarebis gawevis aucilebloba Semdegnairad aris axsnili l. breJnevis gamosvlaSi:
`kargad aris cnobili, rom sabWoTa kavSirma bevri ram gaakeTa socialisturi qveynebis suve-
renitetis, damoukideblobis realuri ganmtkicebisaTvis. sabWoTa kavSiris komunisturi partia
yovelTvis iyo imis momxre, rom TiToeuli socialisturi qveyana gansazRvravdes socializmis
gziT Tavisi ganviTarebis konkretul formebs Tavisi erovnuli pirobebis specifikis sruli gaTva-
liswinebiT, magram cnobilia, amxanagebo, rom arsebobs socialisturi mSeneblobis saerTo kanon-
zomierebanic da am kanonzomierebebisagan gadaxvevas SeiZleba mohyves TviT socializmisagan ga-
daxveva. da roca socializmisadmi mtrulad ganwyobili Sinagani da gareSe Zalebi cdiloben, rome-
lime socialisturi qveynis ganviTareba warmarTon kapitalisturi weswyobilebis restavraciis
gziT, roca am qveyanaSi safrTxe eqmneba socializmis saqmes, safrTxe eqmneba mTeli socialisturi
Tanamegobrobis uSiSroebas, es ukve xdeba ara marto am qveynis xalxis problema, aramed yvela so-
cialisturi qveynis saerTo problemac, saerTo sazrunavi. (taSi
ra Tqma unda, iseTi aqcia, rogoric aris moZme qveynisadmi samxedro daxmareba socialisturi
wyobilebisaTvis Seqmnili safrTxis aRsakveTad, sagangebo, iZulebiTi RonisZiebaa, igi SeiZleba ga-
mowveuli iyos mxolod socializmis Sinagani da garegani mtrebis pirdapiri moqmedebiT, moqmede-
biT, romelic safrTxes uqmnis socializmis banakis saerTo interesebs.
gamocdileba cxadyofs, rom dRevandel pirobebSi socialisturi wyobilebis gamarjveba ama
Tu im qveyanaSi SegviZlia socializmis saboloo gamarjvebad miviCnioT, xolo kapitalizmis res-
tavracia SeiZleba gamoricxulad miviCnioT mxolod im SemTxvevaSi, Tu komunisturi partia, ro-
gorc sazogadoebis xelmZRvaneli Zala, mtkiced axorcielebs marqsistul-leninur politikas sa-
zogadoebrivi cxovrebis yvela sferos ganviTarebaSi; mxolod im SemTxvevaSi, Tu partia dauc-
xromlad ganamtkicebs qveynis Tavdacvas, misi revoluciuri monapovrebis dacvas, Tu TviTonac
fxizlad aris da xalxsac unergavs sifxizles klasobrivi mtris mimarT, Seurigeblobas burJuazi-
uli ideologiisadmi; mxolod im SemTxvevaSi, Tu wmidad icavs socialisturi internacionalizmis
princips, ganamtkicebs erTianobasa da Zmur solidarobas sxva socialistur qveynebTan. (xangrZli-
vi taSi. ...
iugoslaviis imdroindelma xelmZRvanelma ioseb broz titom axal sabWoTa doqtrinas uwoda ÄaR
mosavleT evropis qveynebis SezRuduli suverenitetis doqtrina~, `KWWSXFKHEQLNEHVSODWQRFRP
XFKHEQLNPHMGXQDURGQLHRWQRVKHQL\DGRNWULQDEUHMQHYDKWPO³
icodes yvelam, vinc iviwyebs istoriis gakveTilebs da visac unda, kvlav mohkidos xeli evro-
pis rukis gadakeTebas, rom poloneTis, germaniis demokratiuli respublikis, Cexoslovakiis, ise
rogorc varSavis xelSekrulebis monawile yoveli sxva qveynis sazRvrebi uryevi da xelSeuxebelia
(mquxare, xangrZlivi taSi. . am sazRvrebs icavs socialisturi Tanamegobrobis mTeli SeiaraRebuli
Zala. vurCevT, kargad daixsomos es yvelam, visac sxvisi sazRvrebis xelyofa sCvevia!~
l.i.breJnevi, sabWoTa kavSiris komunisturi partiisa da sabWoTa saxelmwifos sagareo poli-
tikis Sesaxeb, sityvebi da statiebi, `sabWoTa saqarTvelo~, Tb., 1974,144-146.
Ȼɪɟɠɧɟɜ Ʌ. ɂ., Ʌɟɧɢɧɫɤɢɦ ɤɭɪɫɨɦ, ɬ. ,,, Ɇ., 1970, 329-330.
kenanma, magaliTad, SeimuSava komunizmis Sekavebis doqtrina, romelic rea-
lurad iqca komunizmis ukugdebis doqtrinad. politikuri realizmis aqtiuri
momxreebi iyvnen aSS-is saxelmwifo mdivnebi — kisinjeri da kristoferi. isini
Tvlidnen, rom msoflio politikaSi mimdinareobs mudmivi brZola gavlenisaTvis
da saxelmwifo Tavis miznebs aRwevs an SeguebiT, anda Tavisi nebis sxvebisTvis
TavsmoxveviT.
1970-ian wlebSi moxda sabWoTa kavSirsa da dasavleTs Soris urTierTobis
`daTboba~. or qveyanas Soris daido mniSvnelovani xelSekrulebebi SeiaraRebis
zrdis SeCerebis mimarTulebiT — raketsawinaaRmdego Tavdacvis SezRudvis,
strategiuli birTvuli iaraRis SezRudvis ori xelSekruleba. daZabulobis Se-
nelebis mwvervali iyo 1973 wels evropis uSiSroebisa da TanamSromlobis TaTbi-
ri, romlis daskvniT aqts xeli moewera 1975 wels helsinkSi.
41.4. sabWoTa kavSiris afrikuli avantiurebi
ma instruqtorebma banakebi moawyves angolasa da mozambikSi samxreTafrikeli
partizanebis mosamzadeblad da aparteiduli reJimis winaaRmdeg sabrZolvelad.
angolaSi gamarjvebam kremls ufro gauZliera Tvalsazrisi, rom vietnamSi
kraxis Semdeg (1975 wels komunisturma CrdiloeT vietnamma gaanadgura proame-
rikuli samxreT vietnamis reJimi da saigonic aiRo amerikelebi ukan ixevdnen me-
same samyaroSi da SesaZlebeli iyo iq komunistebis Setevaze gadasvla. garda ami-
sa, afrikaSi aSS-is mTavroba saxelgatexili iyo samxreT afrikis aparteiduli
reJimis mxardaWeris gamo.
afrikaSi warmateba garkveuli kompensacia iyo kremlisTvis axlo aRmosav-
leTSi gancdili marcxis Semdeg. 1974 wels egviptis liderma anvar sadaTma pro-
moskovuri kursi proamerikuliT Secvala. sabWoTa kavSirma uSedegod dakarga
mravali aTeuli miliardi dolaris daxmareba, rac egviptes gaewia 1955 wlidan.
breJnevi, ɄȽȻ da samxedroebi mZimed ganicdidnen am marcxs, magram mas droebiT
warumateblobad miiCnevdnen. eraySi, siriasa da iemenSi kremli agrZelebda radi-
kalur-nacionalisturi arabuli reJimebis mxardaWeras imis imediT, rom isini
`socializmisken~ midiodnen da droTa ganmavlobaSi iq marqsistul-leninuri Za-
lebic movidodnen xelisuflebaSi. somaliSi, sadac diqtatori siad bare iyo xe-
lisuflebis saTaveSi, sabWoTa kavSirs hqonda samxedro-sazRvao baza q. berbera-
Si da samxedro aerodromebi.
1977 wels sabWoTa samxedroebi, ɄȽȻ da kubelebi CarTulni aRmoCndnen kidev
erT regionul konfliqtSi afrikis teritoriaze. amjerad erTmaneTs daupiris-
pirdnen moskovis mokavSireebi: eTiopia da somali. eTiopiaSi xelisufleba xelSi
Caigdo maiorma mengistu haile mariamma, romelic eTiopiis `marqsistul revo-
luciur partias~ edga saTaveSi, man ganacxada, rom ixelmZRvanelebda `mecnieru-
li socializmis~ principebiT da gaaCaRa wiTeli terori. eTiopia nawilebad iS-
leboda. aSS-ma ekonomikuri daxmareba Seuwyvita, sabWoTa kavSiri ki `eTiopiis
revoluciis~ mTavari sponsoris rolSi gamovida.
eTiopias Tavs daesxa mezobeli somali da cdilobda eTiopiis teritoriis
nawilis dapyrobas im motiviT, rom iq somalelebi cxovrobdnen. breJnevma eTio-
pias dauWira mxari. sahaero xidiT eTiopias miawodes, dasavluri gaTvliT, 600
tanki, 400 saartilerio qvemexi, 40 gamanadgurebeli mig-21, 26 vertmfreni da sxv.
gaigzavna 1500 sabWoTa samxedro instruqtori. eTiopiaSi sabWoTa aviaciis meSve-
obiT gadaisroles kubelTa samxedro kontingentic, romelic somalelebTan
brZolaSi Caeba. saomar operaciebs xelmZRvanelobda sabWoTa generali v. petro-
vi. sapasuxod 1977 wlis noemberSi somalim gawyvita xelSekruleba sabWoTa kav-
SirTan, gauuqma samxedro bazebi da mxardaWeris Zieba dasavleTSi daiwyo.
afrikuli avantiurebi sabWoTa kavSirs Zviri ujdeboda. angolas, miuxeda-
vad imisa, rom sakuTari Semosavali hqonda, sabWoTa kavSiris 2 miliardi dolari
emarTa, eTiopiis samxedro daxmareba sabWoTa kavSirs 1 miliardi dolari dauj-
da, garda amisa, eTiopias misca 2,8 miliardi dolaris kreditebi.
41.5. sabWoTa eqspansia laTinur amerikaSi
da laTinuramerikel revolucionerebs Soris, maT aZlevdnen sabWoTa kavSiridan
miRebul iaraRsa da fuls.
1979 wlis ivlisSi nikaraguaSi xelisuflebis saTaveSi movida sandinos saxe-
lobis erovnuli ganTavisuflebis fronti, romelsac saTaveSi edgnen qarizmatu-
li liderebi — daniel da umberto ortegebi. Tavidan moskovSi eSinodaT, rom aSS
moawyobda `imperialistur intervencias~, magram 1981 wels xelisuflebaSi mo-
sulma ronald reiganma intervenciis nacvlad daiwyo saidumlo omi sandinistebis
winaaRmdeg, mxars uWerda maT mowinaaRmdegeebs, romelTac bazebi hqondaT mezo-
bel hondurasSi. 1981 wlis noemberSi breJnevma daniel ortega kremlSi miiRo. ni-
karaguas gaewia pirdapiri samxedro daxmareba. kreditebis odenobam ki 1 miliard
dolars gadaaWarba. 1982—1984 wlebSi sabWoTa kavSiri sul ufro metad efloboda
nikaraguaSi mimdinare omSi. es zrdida aSS-Si antisabWoTa ganwyobas, gansakuTre-
biT samxreTis StatebSi, sadac didi iyo laTinuri mosaxleobis ricxvi.
avRaneTSi omma mniSvnelovnad Searyia sabWoTa kavSiris avtoriteti saerTa-
Soriso arenaze. mas mohyva aseve gamalebuli SeiaraRebis axali talRa, ramac sab-
WoTa kavSiris ekonomika uaRresad rTul pirobebSi Caayena.
nawili meTerTmete
gerontokratia qveynis saTaveSi
Tavi;/,,
1973 wels gaxda politbiuros wevri. suslovis gardacvalebis Semdeg, 1982
wlis TebervalSi, gaxda partiis mTavari ideologi.
andropovi disidentebis winaaRmdeg mkacri zomebis momxre iyo. ɄȽȻ-s Tav-
mjdomareobis dros mTavar amocanad gansxvavebulad moazrovneTa winaaRmdeg
brZolas miiCnevda. mravali disidenti gagzavna fsiqiatriul saavadmyofoebSi im
motiviT, rom normaluri adamiani ar SeiZleba iyos sabWoTa xelisuflebis wina-
aRmdegi. iZulebiTi `mkurnaloba~ ki janmrTel adamianebs fizikurad da sulie-
rad aavadmyofebda. misi idea iyo `ebrauli fesvebis~ mqone disidentebis sabWoTa
kavSiridan gasaxleba, man gagzavna akademikosi saxarovi gadasaxlebaSi — moskovi-
dan gorkiSi. misi iniciativiT, aleqsandre solJenicini gaaZeves sabWoTa kavSiri-
dan. amave dros, cdilobda inteleqtualebis `moTvinierebasac~ da zogs samuSa-
od iwvevda centraluri komitetis aparatSi. sagareo politikaSi, gromikos
msgavsad, stalinis imperiis SenarCunebisa da yvela kontinentze sabWoTa yofnis
momxre iyo.
politbiuros yvela wevrze dadioda xmebi
maTi ebrauli warmomavlobis Sesaxeb, garda
andropovisa, laparakobdnen politbiuros
yvela wevris janmrTelobis mdgomareobaze,
garda andropovisa (sinamdvileSi andro-
povs 1960 wlidan Tirkmlebis seriozuli
problemebi hqonda . samagierod andropov-
ze dadioda xmebi, rom is Zalze ganaTlebu-
li, mcodne da jaziT gatacebuli iyo. sinam-
dvileSi es morigi tyuili iyo, radganac
aranairi ganaTleba andropovs ar hqonda.
ise, andropovi mTeli cxovreba leqsebs
werda, magram aravis aCvenebda.
42.2. andropovis brZola xelisuflebisaTvis
1980iani wlebis pirvel naxevarSi v kuznecovma samjer Seasrula saxelmwifis nominaluri xel-
mZRvanelis movaleoba l breʷnevis gardacvalebis Semdeg am postze andropovis arCevamde andro-
povis gardacvalebis Semdeg konstantine Cernenkos arCevamde Cernenkos gardacvalebis Semdeg mi-
xeil gorbaCovis arCevamde
andropovis rigi biografebi aRniSnaven, rom andropovi qveynis mmarTveli
ver gaxdeboda, rom ara misi savaraudo konkurentebis gardacvaleba, Tanac eWvi
SeaqvT maTi daRupvis bunebrivobaSi. magaliTad, saeWvod miiCneven 1976 wels Tav-
dacvis ministris a. greCkos gardacvalebas; 1978 wels mokluli ipoves saxlSi po-
litbiuros wevri f. kulikovi; 1980 wels avtokatastrofaSi daiRupa belorusiis
kompartiis centraluri komitetis pirveli mdivani p. maSerovi, Tanac daiRupa 10
dRiT adre skkp centraluri komitetis plenumamde, sadac unda gadawyvetiliyo
ministrTa sabWos Tavmjdomared misi daniSvnis sakiTxi.
1982 wlis TebervalSi mixail suslovi gamokvlevaze dawva kremlis saavad-
myofoSi, sadac moulodnelad gardaicvala. 1982 wlis maisSi andropovi gadaiyva-
nes skkp centraluri komitetis mdivnis Tanamdebobaze, romelic adre suslovs
ekava. andropovis xelSi ideologiis sakiTxebi moeqca. arsebuli wesis mixedviT,
es meore adgili iyo generaluri mdivnis Semdeg.
andropovi agrovebda makomprometirebel masalebs Tavis mowinaaRmdegeeb-
ze. 1982 wlis ianvarSi man ramdenime adamiani daapatimra breJnevis qaliSvilis ga-
linas garemocvidan.
1982 wlis oqtombris bolos daiwyo mzadeba skkp ck noembris plenumisaTvis.
breJnevis uaxloesi garemocva Semdeg amtkicebda, rom breJnevi sapatio Tav-
mjdomared darCeboda da realuri xelisufleba gadavidoda ukrainis komparti-
is centraluri komitetis pirvel mdivnis v. SCerbickis xelSi. breJnevi moulod-
nelad gardaicvala, saswrafod mowveul centraluri komitetis plenums, ro-
melmac andropovi generalur mdivnad airCia, SCerbicki ver daeswro — is aSS-Si
vizitiT imyofeboda da droze ver dabrunda.
xelisuflebaSi mosvlis droisaTvis andropovs faqtobrivad ar darCa po-
litikuri metoqe. misi mTavari mteri susti janmrTeloba aRmoCnda.
42.3. andropovis pirveli RonisZiebebi — `wesrigis damyarebis~ politika
korufciis braldebiT daapatimres skkp-is krasnodaris saolqo komitetis
1-li mdivani s. medunovi, Sinagan saqmeTa ministri n. SColokovi, romelmac Tavi
moikla, da misi moadgile i. Curbanovi, romelic breJnevis siZe iyo. daapatimres
breJnevis qaliSvili — galina.
andropovis xanmokle mmarTvelobis periodSi moskovSi Secvales partiuli
xelmZRvanelebis 30%, ukrainaSi — 34%, yazaxeTSi — 32%. Tanamdebobidan gadaaye-
nes 18 sakavSiro ministri (ministrebis 20% , saolqo komitetebis 37 pirveli mdi-
vani (maTi ricxvis 22% . andropovi Tavidan icilebda `breJnevis xalxs~ da 1983
wlis SuaxanebSi misi mdgomareoba uaRresad myari iyo.
wesrigis damyarebis politikam garkveuli efeqti moitana. oficialuri mo-
nacemebiT, 1983 wels ekonomikis zrdam 4,2% Seadgina (1982 wels zrda 3,1% iyo ,
gaumjobesda sursaTiT momaragebac.
andropovma, ustinovsa da gromikoze dayrdnobiT, garkveulwilad, `gaaa-
xalgazrdava~ politbiuro da centraluri komitetis samdivno. mis mier dawinau-
rebuli adamianebi ar iyvnen korumpirebulebi.
andropovis gundSi gamoirCeodnen mixeil gorbaCovi, egor ligaCovi da ni-
kolai riJkovi. gorbaCovis dawinaureba jer kidev breJnevis dros daiwyo. 1978
wels is daniSnes soflis meurneobis dargSi centraluri komitetis mdivnad.
1981 wlidan aryis 0,5-litriani boTli 5 maneTi
da 30 kapiki Rirda. andropovma gaaiafa arayi — ga-
moCnda naxevarlitriani boTli, romelic Rirda 4
maneTi da 70 kapiki, boTlis Rirebulebis CaTvliT.
mas xalxma `andropovis arayi~ Searqva. sami wlis
Semdeg, gorbaCovis antialkoholuri kampaniis
dros yvelaze iafi arayi ukve 9 maneTi da 10 kapiki
Rirda. saxeli ©ɜɨɞɤɚª ± `gaSifres~ kidec: ©ȼɨɬ Ɉɧɚ,
Ⱦɨɛɪɨɬɚ Ʉɨɦɦɭɧɢɫɬɚ Ⱥɧɞɪɨɩɨɜɚ~, anda ©ȼɨɬ ɨɧ ɞɨɛɪɵɣ
ɤɚɤɨɣ, Ⱥɧɞɪɨɩɨɜ~.
andropovi, Tavisive aRiarebiT, ver erkveoda ekonomikaSi. leninisa da sta-
linis dogmatebiT aRzrdils, andropovs ar SeeZlo, gaeazrebina ruseTSi komu-
nisturi sistemis krizisis istoriuli, socialuri da sulieri saTaveebi. andro-
povs sjeroda, rom ɄȽȻ-s da partiuli nomenklaturis `jansaR elementebze~ day-
rdnobiT SesaZlebeli iyo saxelmwifos gajansaReba da sazogadoebis mobilizeba
modernizaciis axali talRis gasatareblad.
andropovi eZebda sabWouri socializmis gaumjobesebis gzas. Tu kosiginis-
Tvis samagaliTo iyo iugoslaviis varianti, andropovi yuradRebiT ekideboda
ungreTis gamocdilebas. saboloo jamSi, socialisturi gegmuri warmoeba unda
SeTavseboda sabazro ekonomikis elementebs. Tumca sxvebi aRniSnaven, rom andro-
povs ekonomikis reformirebis aranairi gegma ar hqonda da mxolod disciplinis
gamtkicebasa da `ideologiuri muSaobis prioritetul mniSvnelobaze~ lapara-
kobda.
andropovis ararealizebul gegmebs Soris saxeldeba sabWoTa kavSiris admi-
nistraciul-teritoriuli reformac, TiTqos sabWoTa kavSiris dayofa undoda
41 Statad Tu olqad...
42.5. saerTaSoriso viTarebis gamwvaveba
baze mimdinare molaparakebebidan, 8 dekembers — strategiuli SeiaraRebis Tao-
baze mimdinare molaparakebebidan. generalur mdivnad gaxdomis Semdeg andro-
povma ganacxada, rom sabWoTa kavSirs samxedro pariteti unda hqonoda ara marto
aSS-sTan, aramed `potenciuri mowinaaRmdegeebis nebismier SesaZlo koalicias-
Tan~, anu arsebiTad mTel danarCen msofliosTan.
sapasuxod aSS prezidentma ronald reiganma wamoiwyo `strategiuli Tav-
dacviTi iniciativa~ — proeqti iTvaliswinebda miwaze da kosmosSi bazirebuli
sistemebis gaSlas balistikuri raketebisgan aSS-is dasacavad. dasavleTSi am
proeqts `varskvlavuri omebi~ uwodes. Tavis gamosvlebSi reigani sabWoTa kav-
Sirs `borotebis imperias~ uwodebda.
sabWoTa kavSirsa da aSS-s Soris urTierTobebi ukiduresad daiZaba 1983
wlis 1 seqtembers sabWoTa samxedro TviTmfrinavis mier samxreT koreis samgzav-
ro TviTmfrinavis `boing-747~ Camogdebis Semdeg, romelic niu-iorki — seulis
reiss asrulebda, kurss ascda, sabWoTa sahaero sivrceSi Semofrinda da kurili-
is kunZulebis Tavze saxalinisken mifrinavda. daiRupa TviTmfrinavze myofi eki-
paJis 23 wevri da 246 mgzavri. Tavidan sabWoTa xelisufleba momxdars uaryofda,
Semdeg provokaciaze alaparakdnen da ganacxades, rom sabWoTa mfrinavs is ameri-
kuli sadazvervo TviTmfrinavi egona. es tragikuli incidenti safuZvlad daedo
ormxriv samxedro isterias. danaSaulis aRiarebisa da bodiSis moxdis nacvlad
ustinovsa da samxedroebs undodaT momxdaris miCqmalva. aSS prezidentma rei-
ganma TviTmfrinavis Camogdebas `kacobriobis winaSe Cadenili danaSauli~ uwoda.
1983 wlis ori seqtemberi. demonstrantebi va-
SingtonSi, TeTr saxlTan iuri andropovs
brals sdeben samxreTkoreuli TviTmfrina-
vis mgzavrebis mkvlelobaSi. daRupulTa So-
ris aRmoCnda amerikeli senatori lari mak-
donaldi.
bi evropaSi birTvuli SeiaraRebis SezRudvis Taobaze. male sabWoTa kavSirma
aseve SeaCera molaparakebebi stategiul SeteviT iaraRTan dakavSirebiT.
saavadmyofoSi myofma andropovma mkvaxe pasuxi gasca kanadis premier-mi-
nistr pier triudos Txovnas, — humanurobis saxeliT sasjeli Seemsubuqebina 13
wlis patimrobamisjil disident anatoli SaranskisaTvis. andropovma sapasuxod
miawerina, — sabWoTa sazogadoeba Tavisi bunebiT humanuria da humanurobis dam-
tkicebas ar saWiroebso.
dnen, amasTan ise, rom mTavrobis wevrebs
ver SeemCniaT: naTesavebi erTi karidan gah-
yavdaT, xelisuflebis warmomadgenlebi ki
meore karidan SehyavdaT.
Tavi;/,,,
ɉɨɥɵɧɨɜ Ɇ Ɏ Ʉɨɧɫɬɚɧɬɢɧ ɍɫɬɢɧɨɜɢɱ ɑɟɪɧɟɧɤɨ ɤɚɤ ɥɢɞɟɪ Ʉɉɋɋ ɢ ɋɨɜɟɬɫɤɨɝɨ ɝɨɫɭɞɚɪɫɬɜɚ 19841985 ɝɨɞɵ Ɇ
Ɏ ɉɨɥɵɧɨɜ ɇɚɭɱɧɵɣ ɞɢɚɥɨɝ ± 2020 ± ʋ 11 ± ɋ 448 465
Ⱥ ȼ ɒɭɛɢɧ Ⱦɢɫɫɢɞɟɧɬɵ ɧɟɮɨɪɦɚɥɵ ɢ ɫɜɨɛɨɞɚ ɜ ɋɋɋɊ ± Ɇ ȼɟɱɟ 2008 ɫ87
melic acxadebda, rom iyo Cernenkos mier mitovebuli coli da werda kidev or
qalze, romelTac igive bedi ewiaT. meqalTaneobaSi mxilebuli Cernenko moskovis
magivrad kiSiniovSi gadaiyvanes partiul samuSaoze.
1950-iani wlebis dasawyisSi swored moldovaSi gaicno leonid breJnevi, ro-
melic kompartiis pirveli mdivani iyo. Cernenko 1956 wlamde xelmZRvanelobda
moldaveTis kompartiis centraluri komitetis propagandisa da agitaciis gan-
yofilebas. breJnevis meSveobiT Cernenkom gaikeTa unikaluri politikuri karie-
ra.
1956 wlidan Cernenko ukve skkp centraluri komitetis aparatSi gadaiyva-
nes. 1960 wlis maisidan 1965 wlis ivlisamde Cernenko iyo ssr kavSiris umaRlesi
sabWos prezidiumis samdivnos xelmZRvaneli.
nenko, rodesac centraluri komitetis generalur mdivnad da umaRlesi sabWos
prezidiumis Tavmjdomared airCies, 73 wlis iyo.
stalinuri nostalgia
politbiuros `uxucesebi~ saSinao sferoSi ar malavdnen nostalgias stali-
nis droze da lanZRavdnen xruSCovs stalinis kritikisTvis. politbiurom er-
Tsulovnad dauWira mxari viaCeslav molotovis partiaSi aRdgenas. dmitri us-
tinovi moiTxovda, partiaSi malenkovi da kaganoviCic aRedginaT. ustinovis
TqmiT, `arcerT mters ar moutania imdeni ubedureba, ramdenic xruSCovma moita-
na Cveni partiisa da saxelmwifos warsulis mimarT Tavisi politikiT da aseve
stalinis mimarT~. magram v. Cebrikovma Seaxsena politbiuros wevrebs dasaxvret-
Ʉ ɍ ɑɟɪɧɟɧɤɨȼɵɫɬɭɩɥɟɧɢɟ ɧɚ ɡɚɫɟɞɚɧɢɢ ɤɨɦɢɫɫɢɢ ɐɄ Ʉɉɋɋ ɩɨ ɩɨɞɝɨɬɨɜɤɟ ɧɨɜɨɣ ɪɟɞɚɤɰɢɢ ɩɪɨɝɪɚɦɦɵ Ʉɉɋɋ
KWWSVJHQVHNUXSXEOLFDWLRQVVSHHFKHV291KWPO
Ta siebze arsebuli am adamianebis xelmowerebis Sesaxeb da aRniSna, rom miiReb-
dnen uamrav saprotesto werils.
CrdiloeTis mdinareebidan samxreTisaken wylis gadasrolis idea 1868 wlidan arsebobda da am
ideis avtori kieveli inʷineri iakob demCenko iyo maSin aseTi ram ganuxorcieleblad miiCnies am
ideas 1920ian wlebSi daubrundnen xolo 1948 wels akademikosma vladimir obruCevma stalinsac
miswera magram am ukanasknels didi yuradReba ar gamouCenia aRniSnuli ideisadmi
1986 wlis 14 agvistos skkp centraluri komitetisa da ministrTa sabWos ga-
dawyvetilebiT Sewyda muSaoba CrdiloeTis mdinareebis nakadis samxreTisken
gadmosrolis proeqtze.
saskolo reforma
Cernenkos mmarTvelobis dros gatarda saskolo ganaTlebis reforma
(12.04.1984 wels miRebuli dadgenilebiT . saSualo skola 11-wliani gaxda da gai-
yo sam safexurad: dawyebiTi (1-4 klasebi , saSualo (5-9 klasebi da saSualo zo-
gadsaganmanaTlebo (10-11 klasebi . 8-11-klasebs ufleba eZleodaT, TavianTi
surviliT gaRrmavebiT SeeswavlaT garkveuli sagnebi, aseve SromiTi swavleba 10
± 11 klasebSi unda SeerTeboda sxvadasxva sawarmoo profesiis swavlebas. refor-
mis Sedegad axalgazrdobis sayovelTao saSualo ganaTlebas ramdenime weliwad-
Si unda damateboda sayovelTao profesiuli ganaTleba, Tumca am ukanasknelis
ganxorcieleba ver moxerxda. skolis direqtorebs uWirdaT qarxnebis moZieba,
sadac moswavleebi sawarmoo praqtikas gaivlidnen.
1984 wels dawesda axali sazeimo dRe — `codnis dRe~ (1 seqtemberi .
rTxoebis principis safuZvelze miRweul iqnes birTvuli SeiaraRebis Semcireba
mis srul likvidaciamde.
am programaSi bevri ram, cxadia, gadmotanili iyo breJnevisa da andropovis
gancxadebebidan da, kremlis winamorbedi liderebis msgavsad, erTi mxriv, ar Cqa-
robda realuri nabijebis gadadgmas daZabulobis Senelebis mimarTulebiT, meo-
re mxriv, cdilobda Tavi aeridebina daZabulobis gamwvavebisTvis.
1984 wlis olimpiadis boikoti
Cernenkos mmarTvelobis periodis erT-erT sagareo-politikur nabijad un-
da miviCnioT ;;,,, zafxulis olimpiuri TamaSebis boikoti los-anJelesSi (aSS,
1984 wlis 28 ivlisi — 12 agvisto . SeiZleba iTqvas, rom es iyo `simetriuli pasu-
xi~ 1980 wels moskovis olimpiadis boikotze, romlis organizatorad aSS-is pre-
zidenti jimi karteri gamovida. boikotis mizezad 1979 wlis bolos avRaneTSi
sabWoTa jarebis SeWra gamocxadda. maSin amerikul boikots 36 qveyana SeuerTda.
sabWoTa liderebs l. breJnevsa da i. andropovs araferi uTqvamT aSS-Si dagegmi-
li olimpiadis boikotTan dakavSirebiT. amis Taobaze gadawyvetilebis miReba k.
Cernenkos mouxda.
los-anJelesSi gamarTuli olimpiadis sabWour boikotTan dakavSirebiT
ramdenime mizezi saxeldeba: garda `samagieros gadaxdisa~, asaxeleben uaRresad
daZabul saerTaSoriso mdgomareobas 1983 wlis seqtemberSi samxreTkoreuli
`boingis~ Camogdebis Sedegad; olimpiur TamaSebSi amerikelebTan SesaZlo damar-
cxebis SiSs, rom sabWoTa gundi pirvel adgilze ver gavidoda; rTul pirobebs,
rac, savaraudod, olimpiadaze sabWoTa delegacias Seeqmneboda. ase iyo Tu ise,
1984 wlis 5 maiss k. Cernenkom xeli moawera politbiuros dadgenilebas zafxulis
olimpiur TamaSebSi monawileobis armiRebis Sesaxeb. 8 maiss es gadawyvetileba
oficialurad gaaforma sabWoTa kavSiris olimpiurma komitetma. boikotis mize-
zad dasaxelda is garemoeba, rom amerikelebi ar uzrunvelyofdnen sabWoTa
sportsmenebis usafrTxoebas, ar Seqmnidnen maTTvis normalur pirobebs, ver uz-
runvelyofdnen maTi adamianuri uflebebisa da Rirsebis dacvas.
sabWoTa kavSirma aiZula Tavisi mokavSireebi — socialisturi Tu `socia-
listuri aRmSeneblobis~ gzaze mdgari 14 qveyana — SeerTebodnen olimpiadis bo-
ikots. boikotiT dazaralebuli sportsmenebisTvis Taviseburi `kompensaciis~
saxiT agvistoSi 9 socialistur qveyanaSi Catarda `megobroba-1984~, romelSic
monawileoba miiRes 50 qveynis sportsmenebma, maT Soris iyvnen im qveynebis warmo-
madgenlebma, romlebmac boikoti gamoucxades an monawileoba miiRes los-anJe-
lesis olimpiadaSi.
boikots SeuerTdnen avRaneTi bulgareTi kuba Cexoslovakia eTiopia gdr CrdiloeT korea
laosi monRoleTi poloneTi zemo volta vietnami iemenis demokratiuli respublika boikots
socialisturi qveynebidan ar SeuerTdnen rumineTi iugoslavia da CineTi romelmac 32wliani in-
tervalis Semdeg pirvelad miiRo monawileoba kidev orma qveyanam iranma da albaneTma boikoti ga-
moucxades rogorc 1980 wlis ise 1984 wlis zafxulis olimpiur TamaSebs losanʷelesis olimpia-
daSi monawileoba miiRes 140 qveynis sportsmenebma
gerontokratia í administraciuli mmarTveloba romlis drosac aparati konservirdeba mmar-
Tveli kadrebi ar icvlebian aseTi kursis gagrZelebas mosdevs saxelmwifos dacema da CamorCena
gadaberebuli politbiuros Semyure xal-
xi abreviaturas πππο Semdegnairad Sifravda:
«πöχσôσ πσóýϊ πöσχýϊ οωñφëφíðöτòτυ». (`yvela-
ze xnieri xelmZRvanelebis qveyana~
gerontokratiis mmarTveloba didxans aRar gagrZelebula. 1985 wlis 10
marts gardaicvala Cernenko. amiT damTavrda xuTwliani periodi, romlis ganmav-
lobaSic gardaicvala breJnevis politbiuros didi nawili. amiT damTavrda ge-
rontokratiis mmarTveloba sabWoTa kavSirSi. moxuci liderebi zedized ixoce-
bodnen da uaRresad dasces sabWoTa kavSiris prestiJi, vidre es iyo xruSCovis
mmarTvelobis bolo periodSi.
gerontokratiis mmarTvelobis bolo periods zogjer ironiulad uwode-
ben `didebuli dakrZalvebis xuTwleds~, `katafalkebis Sejibrs~, `xuTwleds sam
kuboSi~ da a. S. 1980-1985 wlebSi gardaicvala skkp centraluri komitetis sami
generaluri mdivani: breJnevi (1982 , andropovi (1984 , Cernenko (1985 ; skkp cen-
traluri komitetis politbiuros oTxi wevri: kosigini (1980 , suslovi (1982 ,
pelSe (1983 da ustinovi (1984 ; politbiuros wevrobis sami kandidati: maSerovi
(1980 , kiseliovi (1983 da raSidovi (1983 . rogorc Semdeg aRmoCnda, es ar iyo
mxolod skkp liderebis dasaflaveba, es iyo sabWoTa kavSiris dasaflavebis da-
sawyisi.
1985 wlis TebervalSi Catarda rsfsr umaRlesi sabWos arCevne-
bi. Cernenko am dros saavadmyofoSi iwva. mis garemocvas esmoda,
rom Cernenko ukanasknel dReebs iTvlida, xalxSi ki xma gavrcel-
da — Cernenko gardaicvalao. amitom skkp moskovis saolqo komi-
tetis mdivnis viqtor griSinis iniciativiT da gorbaCovis Tan-
xmobiT, saavadmyofos palataSi moawyes saarCevno ubnis dekora-
cia da televiziiT aCvenes CernenkosTvis deputatis mowmobis
gadacema. scena savalalo aRmoCnda, — qveynis lideri Zlivs sun-
Tqavda da sxvis dauxmareblad fexze dgomac ar SeeZlo. erTi
Tvis Semdeg Cernenko gardaicvala.
nawili meTormete
`gardaqmna~ da sabWoTa kavSiris daSla
Tavi ;/,9
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ ɏɏ ± ɞɨ ɧɚɱɚɥɚ ɏɏ, ɜɟɤɚ ɉɨɞ ɪɟɞ ɅȼɆɢɥɨɜɚ Ɇ2007 ɫɬɪ760761
meoTxe etapi mimdinareobda sabWoTa kavSiris saxelmwifo-politikuri
1991 w. agvis- struqturebis demontaJi (gardaqmna da likvidacia .
tos bolo —
1991 w. dekem-
bris bolo
universitetamde mamasTan erTad muSaobda kom-
bainerad mSobliur sofelSi.
gorbaCovi 1950-1955 wlebSi swavlobda mosko-
vis saxelmwifo universitetis iuridiul fakultet-
ze, sadac fakultetis komkavSiris mdivanic iyo.
gorbaCovma kariera mSobliur stavropolis
mxareSi gaikeTa. is jer iyo stavropolis mxaris kom-
kavSiris pirveli mdivani, xolo 1970 wlidan — skkp
stavropolis samxareo komitetis pirveli mdivani.
1977 w. noembridan gorbaCovi ukve moskovSia — is gax-
da skkp centraluri komitetis mdivani da kurirebda
misTvis kargad nacnob soflis meurneobas.
44.1. ra memkvidreoba ergo gorbaCovs
ekonomikis am sistemur problemebs male koniunqturuli problemebic dae-
mata. msoflio bazarze navTobis fasebis mkveTr vardnas mohyva navTobis eqspor-
tidan Semosavlebis Semcireba. swored am fuliT xdeboda mowyobilobebis, xor-
blis, masobrivi moxmarebis saqonlis SeZena da `sabWoTa xalxis keTildReobis~
uzrunvelyofa. xalxis organizebuli da aqtiuri ukmayofilebisa ki yvelaze me-
tad eSinoda komunistur reJims, gansakuTrebiT poloneTis ambebis Semdeg.
axal generalur mdivans memkvidreobiT ergo 70-wliani totalitaruli ba-
tonobis Sedegad dangreuli da zneobrivad degradirebuli sazogadoeba. stali-
nuri teroris ararsebobis pirobebSi SeuzRudavi xelisufleba meqrTameobisa da
klanurobis pirobebSi aRmoCnda. komunisturi frazeologia didi xania gadaqce-
uli iyo pirobiTobad. sazogadoebis farTo fenebSi gabatonebuli iyo apaTia,
upasuxismgebloba da pasiuroba. yvela cdilobda sakuTari TavisTvis miexeda da
socialisturi saxelmwifosTvis moepara is, rac `cudad ido~. maTze ukve aRar
Wrida komunisturi lozungebi da maT sicrued miiCnevda.
44.2. gardaqmnis dasawyisi: sakadro cvlilebebi
ɂɫɬɨɪɢɹ Ɋɨɫɫɢɢ ɏɏ ɜɟɤ Ɍɨɦ ɒ 19532008 ɉɨɞ ɪɟɞ ȺȻɁɭɛɨɜɚ Ɇ 2017 ɫɬɪ281
uli gziT, ise, rom ar gamodiodnen sistemis farglebidan. daCqarebiT unda ganvi-
Tarebuliyo manqanaTmSenebloba, anu mZime mrewveloba. amisaTvis gamoiyo uzar-
mazari Tanxa — 200 miliardi rubli da dasavleTSi yidulobdnen mowyobilobebs,
lamis mTel qarxnebs, amasTan ar icvleboda arc warmoebis organizacia da arc
stimulebis sistema.
axali mSeneblobidan aqcenti gadaitanes dausrulebeli mSeneblobebis dam-
Tavrebaze. manqanaTmSeneblobaSi 1990-iani wlebis dasawyisSi unda mieRwiaT
msoflio donisaTvis. manamde arcerT partiul dokumentsa da gancxadebaSi ar
yofila dasaxelebuli, rom `amerikisTvis unda gaeswroT~ xuTi wlis ganmavloba-
Si. sabWoTa ekonomikas amis gakeTeba ar SeeZlo da arc gamouRia arsebiTi efeqti,
miuxedavad uzarmazari Tanxebis daxarjvisa.
44.4. reformebis terminologia: `gardaqmna~ , `daCqareba~ da `sajarooba~
44.5. gorbaCovis administraciuli meTodebis praqtikuli uSedegoba
ufro xSirad ÄuZraobis xana~ ewodeba periods breʷnevis xelisuflebaSi mosvlidan 1960iani
wlebis Suaxanebidan Ägardaqmnis~ dawyebamde 1980iani wlebis Suaxanebamde romelsac axasiaTeb-
da ekonomikuri ganviTarebis tempis Semcirebis mdgradi tendencia amave dros ar yofila raime se-
riozuli ryeva qveynis politikur cxovrebaSi iyo garkveuli socialuri stabiluroba da wina pe-
riodTan SedarebiT maRali cxovrebis done
nomikas da ar gaukritikebiaT Tavad breJnevi da misi garemocva. gorbaCovma maRa-
li Sefaseba misca breJnevs, andropovsa da Cernenkos. yrilobaze gorbaCovma ga-
nacxada, rom stalinma gaanadgura leninuri gvardia da daamaxinja leninis idee-
bi, amitom saWiroa komunizmis saTaveebTan dabruneba. man mouwoda `adamianuri
faqtoris gaaqtiurebisaken~ da saWirod miiCnia kvlav aeTvisebinaT axali ekono-
mikuri politikis gamocdileba. `axali ekonomikuri politikis aRorZinebas~ —
socializmisa da bazris SeTavsebas gorbaCovs urCevda akademikosi abalkini, ro-
melic misi mTavari ekonomikuri mrCeveli iyo.
mixeil gorbaCovis moxsenebis mniSvnelovani nawili eZRvneboda `sazogadoe-
bis Semdgom demokratizacias~ da `xalxis socialisturi TviTmmarTvelobis gaR-
rmavebas~. aseTi demokratizaciis mTavari berketi unda gamxdariyo `sajaroobis~
politika.
;;9,, yrilobam utopizmisTvis gaakritika xruSCovis mier miRebuli parti-
is programa (am programis mixedviT, 1980 wlisaTvis sabWoTa kavSirSi komunizmi
unda aSenebuliyo , magram Tavad am yrilobis gadawyvetilebebic imave suliskve-
Tebisa iyo. yrilobis Sedegebs gazeTma `pravdam~ miuZRvna statia: `Cveni mizania
komunizmi!~
generaluri mdivnis mixeil gorbaCovis moxsenebaSi pirvelad iTqva, rom ko-
munizmi Soreul perspeqtivas warmoadgenda. es xedva dafiqsirda yrilobis mier
1 marts erTsulovnad miRebuli partiis programis axal redaqciaSi, sadac aRar
iyo saubari `komunizmis mSeneblobis~ Sesaxeb, samagierod, gaTvaliswinebuli iyo
`sasaqonlo-fuladi urTierTobebis sruli gamoyeneba~, `sawarmoebis gadasvla
srul sameurneo angariSze~ da a. S. Tumca programam mTlianobaSi SeinarCuna
utopiuri xasiaTi. programis Tanaxmad, `Tanamedrove epoqis Sinaarss~ warmoad-
genda kapitalizmidan socializmsa da komunizmze gadasvla, ganxiluli iyo `so-
cializmis srulyofisa da komunizmze gadasvlis~ amocanebi, komunisturi partia
kvlav cxaddeboda sabWoTa sazogadoebis xelmZRvanel Zalad. komunisturi par-
tiis rolis gasaZliereblad partiis wesdebaSi Seitanes cvlilebebi — partiaSi
axali wevrebi mxolod Ria partiul krebebze unda mieRoT da gaeTvaliswinebinaT
upartioTa azri. partiis wevrs amieridan Tavis yvela moqmedebaze pasuxi unda
ego pirveladi partiuli organizaciis winaSe.
yrilobis mTavari politikuri gzavnili `daCqareba~ iyo da am suliskveTe-
biT iyo gamsWvaluli ssrk ministrTa sabWos Tavmjdomaris nikolai riJkovis mox-
seneba axali xuTwledisa (1986-1990 da Semdgomi periodis xedvebis Sesaxeb. yri-
lobaze gamoacxades, rom 2000 wlisaTvis gaorkecdeboda sabWoTa kavSiris ekono-
mikuri potenciali, imave vadaSi 2,5-jer unda gazrdiliyo Sromis nayofiereba da
yovel sabWoTa ojaxs calke bina unda hqonoda. yrilobam moiwona aseve kanoni
SromiTi koleqtivebis Sesaxeb. direqtori unda aerCia sawarmos sabWos, Tavad sa-
warmoebi ki sameurneo angariSze unda gadasuliyvnen.
sajaroobis garda, Tavis moxsenebaSi gorbaCovma daadastura qveynis `soci-
alur-ekonomikuri daCqarebis~ kursi, yuradReba gaamaxvila soflis meurneobis
ganviTarebasa da `xalxis keTildReobis~ amaRlebaze. 1990 wlisaTvis mosaxleo-
bis Semosavali 1,6-1,8-jer unda gazrdiliyo. 2000 wels ki yovel sabWoTa ojaxs
yrilobis msvlelobis dros sityva ÄdaCqareba~ 361jer axsenes maT Soris gorbaCovis moxsenebaSi
44jer sityva Ägardaqmna~ ± 159jer gorbaCovis moxsenebaSi 27jer xolo sityva Äsajarooba~
mxolod 30jer gorbaCovis moxsenebaSi 9jer KWWSVWKHLQVUXKLVWRU\239883
daCqarebis Sesaxeb gancxadeba pirvelad gakeTda skkp centraluri komitetis 1985 wlis 23 aprilis
plenumze
unda hqonoda calke bina an saxli. Sromis nayofiereba sabWoTa kavSirSi 2000 wli-
saTvis 2,3-jer-2,5-jer unda gazrdiliyo, ZiriTadad warmoebis intensifikaciisa
da avtomatizaciis xarjze.
aqcenti `daCqarebaze~ ar iTvaliswinebda ekonomikaSi arsebul problemebs
da kvlav uaxlovdeboda xruSCoviseul ganwyobas — `davewioT da gavuswroT ame-
rikas~. gorbaCovsa da mis mrCevlebs am droisaTvis sakmaod sustad warmoedginaT
sabWoTa kavSiris realuri adgili msoflioSi ekonomikuri ganviTarebis Tval-
sazrisiT da saTanado angariSs ver uwevdnen qveynis teqnologiur CamorCenas.
gorbaCovi Tavis moxsenebaSi amtkicebda, rom mecnierul-teqnikuri da ekonomi-
kuri potencialiT sabWoTa kavSiri mniSvnelovnad miuaxlovda aSS-s da zogierTi
mniSvnelovani produqciis gamoSvebiT gadaaswro kidec. sinamdvileSi, 1980-iani
wlebis SuaxanebSi sabWoTa kavSiri mTliani Sida produqtis realuri moculobiT
aSS-s 5-6-jer CamorCeboda, amave dros or zesaxelmwifos erTnairi samxedro xar-
jebi hqondaT, rac mZime tvirTad awveboda gacilebiT ufro sust sabWoTa ekono-
mikas da ganapiroba sabWoTa kavSiris `civ omSi~ damarcxeba.
moxsenebis sagareopolitikur nawilSi gorbaCovma ganacxada, rom sabWoTa
kavSiri mzad iyo jari gaeyvana avRaneTidan, aseve daadastura birTvuli da Cveu-
lebrivi SeiaraRebis Semcirebis kursi, ganacxada, rom kapitalizmsa da socia-
lizms Soris Sejibri unda mimdinareobdes mxolod `mSvidobiani Sejibrebisa da
mSvidobiani metoqeobis formiT~.
skkp ;;9,, yrilobis mier arCeuli centraluri komiteti Sedgeboda gorba-
Covis momxreebisa da breJnevis droindeli `Zveli gvardiisagan~, aq iyvnen war-
modgenili boris ponomariovi, mixail solomencevi, nikolai tixonovi, heidar
alievi da sxvebi. 1985-1988 wlebSi gorbaCovma moaxerxa daemTavrebina jer kidev
andropovis dros dawyebuli sakadro wmenda. sami wlis ganmavlobaSi centralu-
ri komitetis Semadgenloba 85%-iT ganaxlda. am mxriv gadaaWarba 1934-1939 wle-
bis stalinur `ganaxlebas~, rac 77%-s Seadgenda. sakadro gadaadgilebebis apo-
Teozi iyo 1988 wels ;,; partiuli konferencia, rodesac politbiuros Semad-
genlobidan gamoiyvanes xelisuflebaSi SemorCenili `kremlis moxucebi~, maT So-
ris gromiko, solomencevi, dolgixi.
44.7. Cernobilis katastrofa
Tavidan scades katastrofis damalva. mxolod 28 aprils gaavrceles mokle
informacia momxdari avariis Sesaxeb, Tumca masStabebi damales da arc samaiso
sazeimo RonisZiebebi gauuqmebiaT (mogvianebiT aRniSnavdnen, rom es panikis Tavi-
dan asacileblad gakeTda . kievSi 1 maisis demonstracia Catarda radioaqtiuri
wvimis qveS, ise rom adamianebma amis Sesaxeb ar icodnen. partiuli Cinovnikebi
TavianT ojaxebs saswrafod agzavnidnen Sors, usafrTxo zonebSi, xalxs da msof-
lios ki umtkicebdnen, rom gansakuTrebuli araferi momxdara.
Tumca katastrofis damalva SeuZlebeli iyo. radioaqtiurobis mkveTri
zrdis Sesaxeb pirvelad SvedeTma ganacxada. am qveyanaSi katastrofis likvidaci-
aSi 84,5 aTasi adamiani CarTes. maTi naxevari dasxivebis Sedegad ;;, saukunis da-
sawyisisTvis an gardacvlili iyo, anda invalidi gaxda.
3 ivliss politbiuros sxdomaze gorbaCovma ganacxada, rom saWiro iyo gae-
sajaroebinaT sruli informacia momxdaris Sesaxeb. pirvelad 70 wlis ganmavlo-
baSi moixsna akrZalva da aRar imaleboda sabWoTa kavSirSi momxdari katastrofe-
bi da stiqiuri ubedurebebi, aseve meqrTameoba, qurdoba, narkomania, Sidsi da a.S.
sabWoTa presis saxe swrafad icvleboda.
atomuri eleqtrosadguris garSemo 30-kilometriani zonidan mTeli mosax-
leoba — daaxloebiT 115 aTasi adamiani evakuirebul iqna. avariis Sedegebis sa-
likvidacio samuSaoebi ZiriTadad 1986-1987 wlebSi Catarda da masSi monawileo-
ba miiRo daaxloebiT 240 aTasma adamianma.
rogorc aRiniSneba sapirvelmaiso demonstracia kievSi gorbaCovis pirdapiri miTiTebiT Catarda
Tavi ;/9
gorbaCovis CanafiqriT, socializmisa da demokratiis SeerTeba komunistur par-
tiaSi myofi `konservatorebis~ damarcxebis safuZveli gaxdeboda.
1987 wlis ianvris plenumis Semdeg:
- sazogadoebriv cxovrebaSi gamocxadda sajaroobis politika — Serbilda
cenzura masobrivi informaciis saSualebebSi, moixsna akrZalvebi adre miCumaTe-
bul Temebze, romlebic sajarod ar ganixileboda (pirvel rigSi, stalinuri rep-
resiebi, narkomania, yofiTi Zaladoba, seqsi, prostitucia da a. S. ;
- ekonomikaSi dakanonda kerZo mewarmeoba kooperativebis formiT (Tumca
jer sityvebs `mewarmeoba~ da `kerZo sakuTreba~ xmamaRla aravin ambobda , koope-
rativebi ganixileboda, rogorc bazris elementebi arsebul socialistur mo-
delSi , aqtiurad iwyeba erToblivi sawarmoebis Seqmna ucxour kompaniebTan;
- saerTaSoriso politikaSi umTavresi doqtrina xdeba `axali azrovneba~,
rac gulisxmobda diplomatiaSi klasobriv midgomaze uaris Tqmas da urTierTo-
bis gaumjobesebas dasavleTTan.
45.2. ;,; partiuli konferencia da samarTlebrivi saxelmwifos Seq-
mnis mcdeloba
da maT saxelmwifo funqciebi unda gadascemodaT. pirvelad 1917-1918 wlebis Sem-
deg saxelmwifo xelisufleba bolSevikuris nacvlad `sabWoTa~ xdeboda.
erTi SexedviT, sityvaTSeTanxmeba `alternatiuli arCevnebi~ uazroba iyo, —
arCevnebi TavisTavad gulisxmobs alternatiulobas, magram sabWoTa kavSirSi ba-
tonobda arCevnebi alternativis gareSe, komunisturi ideologia ki amas demok-
ratiis mwvervalad saxavda. alternatiuli arCevnebis SemoRebisas gorbaCovi ver
warmoidgenda, rom Sedegad politikur revolucias miiRebda, romelic daan-
grevda ara mxolod administraciul-biurokratiul sistemas, aramed mTlianad
komunistur reJims, komunistur partiasa da sabWoTa kavSirs.
Tumca, alternatiuli arCevnebis daSvebis, komunisturi partiisa da saxel-
mwifos gamijvnis deklarirebasTan erTad, miRebul iqna zomebi saxelmwifoSi ko-
munisturi partiis rolis SesanarCuneblad. adre umaRlesi sakanonmdeblo xeli-
suflebis organo iyo sabWoTa kavSiris umaRlesi sabWo, romelsac sabWoTa kavSi-
ris mosaxleoba irCevda teritoriuli da erovnul-teritoriuli olqebis mi-
xedviT. ;,; partiuli konferenciis gadawyvetilebiT, umaRlesi sabWo unda aer-
Cia sabWoTa kavSiris saxalxo deputatTa yrilobas, romlis deputatebis ori me-
samedic unda aerCia sabWoTa kavSiris mosaxleobas, darCenili 750 deputati ki
unda aerCia `sazogadoebriv organizaciebs~, maTi didi nawili ki komunistur
partiaze modioda. es reforma sakanonmdeblo wesiT 1988 wlis bolos gaformda.
partiulma konferenciam aseve miiRo gadawyvetileba, rom partiuli komi-
tetis xelmZRvanels unda SeeTavsebina Sesabamisi donis sabWos Tavmjdomaris
posti. Tuki sabWos arCevnebSi arsebuli raikomis mdivani ver gaimarjvebda, maSin
mdivnis posts sabWos Tavmjdomared arCeuli piri daikavebda. am siaxliT imedov-
nebdnen, rom xelmZRvanel partiul Tanamdebobebze moiyvandnen energiul da
praqtikul adamianebs, romelTac adgilobrivi problemebis gadawyvetis unari
eqnebodaT.
axali midgomis Sesabamisad dainiSna sabWoTa kavSiris saxalxo deputatTa
pirveli yrilobis arCevnebi. is gamocxadda sabWoTa kavSiris umaRles sakanon-
mdeblo organod, romelsac alternatiuli arCevnebiT 5 weliwadSi erTxel ir-
Cevdnen. partiulma konferenciam mxari dauWira xelisuflebis danawilebas, sa-
moqalaqo sazogadoebas, aseve respublikaTa uflebebis gafarToebas sabWoTa
kavSiris SemadgenlobaSi. komunisturi partiuli konferenciis mier gauqmda yve-
la arasamarTlebrivi meTodi, romelTa meSveobiTac komunisturi zedafena mar-
Tavda qveyanas.
45.3. politpatimarTa ganTavisufleba
bis sakiTxis aRiareba da Seecada mis gadawyvetas. amisaTvis specialuri komisia
Seiqmna da mkafiod iTqva misi Seqmnis mizezzec, — politikuri saqmeebi `warsulSi
uxerxulobebs qmnidnen~ da `daZabulobas iwvevdnen sxva qveynebTan urTierToba-
Si~.
1986 w. SemodgomisTvis 477 adamiani iyo dapatimrebuli muxli 70-iT (`anti-
sabWoTa propaganda~ da muxli `190 prim~-iT (`cilismwamebluri gancxadebebi~
da kidev daaxloebiT 500 dapatimrebuli iyo sxvadasxva muxliT (maT Soris reli-
giuri aqtivistebi . sxva monacemebiT, politpatimarTa saerTo raodenoba 2 aTass
aRwevda. politpatimarTa 90% mamakaci iyo, upiratesad axalgazrdebi da ganaT-
lebulebi. erovnebis mixedviT politpatimrebSi cota iyvnen Suaazielebi, arap-
roporciulad bevri — baltiis respublikebidan da ebraelebi.
1986 w. 16 dekembers gorbaCovma gorkSi (niJni novgorodSi gadasaxlebul
andrei saxarovs daureka da uTxra, rom SeeZlo moskovSi dabruneba. saxarovma mas
Seaxsena sxva `sindisis patimrebis~ Sesaxeb. gorbaCovma upasuxa, rom bevri gaaTa-
visufles, darCenilebs ki pirobebi gauumjobeses. 1986 wlis 23 dekembers saxaro-
vis gadasaxleba marTlac dasrulda, magram sxva sindisis patimrebis sakiTxi ga-
dasawyveti iyo. principuli politikuri gadawyvetileba politbiurom 1986 wlis
31 dekembers gamarTul sxdomaze miiRo. aRiniSna, rom sindisis patimarTa gaTavi-
sufleba `politikurad momgebiani~ iqneboda da xazs gausvamda sabWoTa xelisuf-
lebis humanurobas. gaTavisuflebis gzad arCeul iqna Sewyaleba, amasTan, patim-
rebs unda gaekeTebinaT gancxadeba, rom SemdgomSi mtrul saqmianobaze uars am-
bobdnen.
1987 w. Tebervlidan daiwyes sindisis patimrebis mcire jgufebad gaTavi-
sufleba, Tumca es procesi gaWianurda. politpatimarTa arcTu mcire nawili
uars ambobda loialobis Taobaze gancxadebis gakeTebaze, Tumca, sabolood, maT
amis gareSec aTavisuflebdnen. mTlianobaSi, sindisis patimrebis gaTavisufleba
xuT weliwads gagrZelda.
1989 wels, sabWoTa kavSiris saxalxo deputatebis pirvel yrilobaze sis-
xlis samarTlis kodeqsidan amoiRes 70-e da 190-e `prim~ muxlebi. dasjadi darCa
mxolod `sabWoTa saxelmwifo da sazogadoebrivi wyobis Zaladobrivi damxoba an
Secvla~.
45.4. socializmis sabazro ekonomikasTan SeerTebis mcdeloba
kavSiris yovelwliuri savaluto Semosavlebi 13 miliardi dolariT Seam-
cira.
9 sabWoTa kavSiris biujets mZime tvirTad awveboda avRaneTis omi (1984-1985
wlebSi es omi sabWoTa kavSirs daaxloebiT 4,202,3 milioni rubli daujda ;
9 mniSvnelovani Tanxebi dasWirda Cernobilis katastrofis Sedegebis lik-
vidacias;
9 biujets mZime dartyma miayena antialkoholurma kampaniam. 1985 wels aqe-
dan biujetma ver miiRo 60 miliardi rubli, 1986 wels — 38 miliardi, 1987
wels — 35 miliardi, 1988 wels — 40 miliardi.
Sedegad sabWoTa kavSiris biujeti deficituri gaxda. 1985 wels sabiujeto
xarjebma Semosavals 7,8 miliardi dolariT gadaaWarba, 1986 wels — 14,3 miliardi
dolariT, xolo 1987 wels — 13,8 miliardi dolariT. sabiujeto `xvrelebis~ da-
saZlevad sabWoTa kavSiri iZulebuli gaxda, gaeyida Tavisi oqros maragis nawili
da aeRo evropuli kreditebi.
imis gamo, rom qveynis socialur-ekonomikuri problemebis gadawyveta ver
xerxdeboda Zveli administraciuli meTodebis meSveobiT, sabWoTa xelmZRvane-
loba iZulebuli gaxda, Seecvala Tavisi ekonomikuri politika. 1987 wlis ivnisSi
skkp centraluri komitetis plenumze miiRes ekonomikuri programa, romelic Se-
muSavebuli iyo akademikosebis l. abalkinis, a. aganbegianis da sxvaTa mier. prog-
rama miznad isaxavda gegmuri ekonomikis regulirebis ekonomikur formebze ga-
dasvlas. es niSnavda sawarmoebisTvis farTo uflebebis micemas (sruli sameur-
neo angariSi , individualuri SromiTi saqmianobis daSvebasa da sasoflo-same-
urneo sawarmoebis mravali formis (kolmeurneoba, sabWoTa meurneoba, ijara,
fermeruli meurneoba waxalisebas.
gorbaCovisa da misi momxreebis azriT, mxolod ekonomikurad Tavisufali
subieqti SeiZleba yofiliyo politikurad damoukidebeli, amitom 1987-1988
wlebSi cdilobdnen socializmi SeerTebinaT ara marto demokratiasTan, aramed
bazarTan. sabazro reformebi ekonomikis liberalizacias niSnavda da sakmaod
mravalferovani iyo, magram maT ver SeZles Svidi aTwleulis manZilze Seqmnili
mbrZaneblur-administraciuli ekonomikis safuZvlebis Seryeva. am ekonomikas
iZulebiTi nacionalizacia da koleqtivizacia edo safuZvlad. am xnis ganmavlo-
baSi Tavad adamianebi gadaeCvivnen damoukidebel da sakuTari pasuxismgeblobiT
muSaobas. es adamianebi SeeCvivnen, rom yvelaferi saxelmwifosi da kolmeurneo-
bis iyo, anu aravisi ar iyo. amitom kanonebi individualuri SromiTi saqmianobis,
ijaris, kooperaciis Sesaxeb did Sedegebs ar iZleoda da ekonomikaSi krizisul
movlenebze gavlenas ar axdenda.
sabazro reformebidan yvelaze mniSvnelovani iyo kanoni saxelmwifo sawar-
mos (gaerTianebis Sesaxeb, romelic 1988 w. 1 ianvridan Sevida ZalaSi. saxelmwifo
sawarmoebs meti Tavisufleba eZleodaT. zegegmiTi produqcia maT Tavad SeiZle-
ba gaeyidaT da fasic Tavad ganesazRvraT, sawarmoebs SeeZloT ganesazRvraT mo-
muSaveTa raodenoba da maTi xelfasi, xolo koleqtivs SeeZlo administraciis
arCeva. varaudobdnen, rom 1988 wels am kanonis mixedviT imuSavebda sawarmoebis
50%, 1989 w. ki — yvela sawarmo, magram maleve gairkva, rom kanoni ver muSaobda,
ubralod, qveyanaSi ar iyo pirobebi kanonSi Cadebuli uflebebis realizebisaT-
vis, Tavad ver iSovidnen nedleuls da ar iyo nametad warmoebuli produqciis
ɉɢɯɨɹ ɊȽ ɉɨɱɟɦɭ ɪɚɫɩɚɥɫɹ ɋɋɋɊ" Ɋɨɫɫɢɹ ɜ ɏɏ ɜ Ɋɟɮɨɪɦɵ ɢ ɪɟɜɨɥɸɰɢɢ ɜ 2ɯ ɬɬ ɉɨɞ ɨɛɳ ɪɟɞ Ƚɇ
ɋɟɜɨɫɬɶɹɧɨɜɚ Ɍ1 Ɇ 2002 ɋ 133134
realizebis SesaZlebloba. sawarmoebi kvlav cdilobdnen, rac SeiZleba meti sa-
xelmwifo SekveTa mieRoT, radganac am SemTxvevaSi sawarmo saxelmwifosgan Rebu-
lobda nedleuls, da aseve cdilobdnen gamoeSvaT ZviradRirebuli saqoneli. ia-
fi saqoneli daxlebidan gaqra, mogebas sawarmoebi mxolod xelfasis gasazrde-
lad iyenebdnen.
mravlad Seiqmna kooperativebi, romlebic saxelmwifo sawarmoSi farTs
ijariT iRebdnen. kooperativebSi didi wili direqtorebs hqondaT. maTi saqmia-
nobis safuZveli ki iafi saxelmwifo nedleulis gamoyeneba da warmoebuli pro-
duqciis Zvirad gayidva iyo. ijaris efeqturoba mcire aRmoCnda. 1991 wlisaTvis
ijariT gacemuli iyo miwis mxolod 2% da saqonlis 3%, arsebobda mxolod 50
aTasi fermeruli meurneoba, romelTa wili soflis meurneobis produqciis war-
moebaSi mxolod 1% iyo.
ver muSaobda kanonis muxli sawarmos gakotrebis da TanamSromelTa nawilis
ganTavisuflebis Sesaxeb. umuSevarTa fenis warmoqmnas xels uSlidnen profkav-
Sirebi da arc sazogadoeba uWerda mxars.
1989 wlisaTvis gardaqmnis Tavdapirveli ideebi faqtobrivad amoiwura.
ekonomikuri reformis warumatebloba aRrmavebda qronikul sasursaTo kriziss
da sasaqonlo SimSils. 1989 wels sabWoTa kavSiris saxelmwifo vali 92 miliard
rublamde gaizarda, amas emateboda kreditebis davalianeba, ramac 1988 wels 40,8
miliardi dolari Seadgina. 1988 wels Sewyda sabWoTa ekonomikis zrda da gamoik-
veTa warmoebis Semcirebis tendencia: Semcirda navTobisa da qvanaxSiris mopove-
ba, liTonis gamodnoba, kvebis produqtebis warmoeba. 1989-1990 wlebSi mosaxleo-
bis xelSi iyo 100 miliardi rubli, romliTac moqalaqeebs 1101 yoveldRiuri
moxmarebis saqonlidan Tavisuflad SeiZleba SeeZinaT mxolod 56. pirvelad
omisSemdgom periodSi SemoRebul iqna talonebi.
m. gorbaCovi cdilobda krizisis Caqrobas da liderobis SenarCunebas Tavi-
si mTavari siaxliT — demokratizaciiT, magram demokratizacia swrafad ikrefda
Zalas da Rebulobda iseT formebs, rac gorbaCovis `gardaqmnis~ farglebs scil-
deboda. gorbaCovi Seecada Zalis gamoyenebiT SeeCerebina misTvis `arasasurve-
li~ procesebi. amis yvelaze mkafio gamovlineba iyo 1989 wlis 9 aprils mSvidobi-
ani mitingis darbeva TbilisSi da 1991 wlis ianvarSi damoukideblobis momxreTa
winaaRmdeg Zalis gamoyeneba litvaSi.
45.5. `sajaroobis~ Sedegebi
ɒɭɛɢɧ Ⱥȼ Ɉɬ ©ɡɚɫɬɨɹ~ ɤɪɟɮɨɪɦɚɦ ɋɋɋɊ ɜ 19771985 ɝɝ Ɇ 2001 ɋ 623±624
riodis saSinelebaTa mxileba. Sedegad bevri mivida daskvnamde, rom saWiroa ara
komunisturi reJimis `gadakeTeba~ da misTvis `adamianuri saxis~ micemis mcdelo-
ba, rasac qadagebda gorbaCovi, aramed misi sruli likvidacia.
sajaroobas mohyva sxvadasxva gaerTianebis Seqmna. yvelaze cnobili gaxda
`saxalxo frontebi~, romlebic pirvelad baltiis respublikebSi Seiqmna da Sem-
deg sxva respublikebSic gavrcelda.
45.6. nina andreevas gamosvla
nina andreeva (1938-2020 — specialobiT qimikosi, aswavlida
leningradis teqnologiur institutSi (1972-1988 . misi 1988 w.
13 marts gamoqveynebuli werili gamocxadda `gardaqmnis mowi-
naaRmdege Zalebis manifestad~. SemdgomSi mis gamosvlas `mini
putCic~ uwodes, nina andreevas Sesaxeb ki aRniSnavdnen, — `qali,
romelmac gardaqmna SeaCera~, `reaqciis simbolo~.
1991 w. gaxda `bolSevikebis sakavSiro komunisturi partiis~
lideri da generaluri mdivnis postze rCeboda gardacvalebam-
de. partia miznad isaxavs lenin-stalinis mier Semnili `revo-
luciuri bolSevizmis~ aRorZinebas.
45.7. boris elcinis popularobis zrda
elcins SeeZlo xalxTan ubralo da gasagebi eniT laparaki da man swrafad
moipova didi popularoba. 1990 w. moskovSi xalxi gamodioda plakatebiT `elcini
da xalxi erTiania!~
elcinma SeZlo komunisturi reJimis winaaRmdeg mzardi saxalxo ukmayofi-
lebis talRas saTaveSi mohqceoda da lideroba SeenarCunebina maSin, rodesac
amave talRam waleka misi mTavari metoqe da gardaqmnis arqiteqtori mixeil gor-
baCovi.
boris elcini (1931-2007 daibada uralis olqSi,
gankulakebuli glexis ojaxSi. 1934-1936 wlebSi mama-
misi nikolai dapatimrebuli iyo antisabWoTa agita-
ciis braldebiT. 1949-1955 wlebSi swavlobda uralis
politeqnikur institutSi inJiner-mSeneblis specia-
lobiT, ramdenime weli muSaobda specialobis Sesaba-
misad. 1961 wels Sevida komunistur partiaSi. 1968 w.
gadaiyvanes partiul samuSaoze sverdlovskis saolqo
komitetSi, 1976 w. airCies skkp sverdlovskis saolqo
komitetis pirvel mdivnad. 1981 w. skkp ;;9, yriloba-
ze airCies skkp ck wevrad. 1985 w. dekemberSi dainiSna
skkp moskovis saqalaqo komitetis mdivnad. skkp ;;9,,
yrilobaze airCies skkp ck politbiuros wevrobis kan-
didatad da am Tanamdebobaze rCeboda 1988 wlis 18 Te-
bervlamde, rodesac is gaaTavisufles am Tanamdebo-
bidan.
elcini niWieri populisti aRmoCnda. 1987 wlis-
Tvis man dainaxa, rom partiuli nomenklatura xeli-
suflebas kargavda da xelisufleba imas darCeboda,
vinc revoluciuri xalxis simpaTias moipovebda.
xalxs ki, pirvel rigSi, undoda komunisturi tyuile-
bisa da qveynis simdidris usamarTlo ganawilebisTvis
bolos moReba. xalxs uaRresad aRizianebda nomenkla-
turis Ria da faruli privilegiebi.
1991 w. 12 ivniss elcini airCies rsfsr pirvel
prezidentad, 1996 w. zafxulSi elcini meore vadiT
gaxda prezidenti, Tumca 1999 w. 31 dekembers posti-
dan gadadga da prezidentis movaleobis droebiTi
Semsrulebeli gaxda mTavrobis Tavmjdomare vladi-
mir putini, romelic prezidenti gaxda 2000 w. martis
vadamdel saprezidento arCevnebze.
elcini gardaicvala 2007 wlis 23 aprils, dak-
rZales moskovSi novodeviCis sasaflaoze.
Tavi ;/9,
;;9,, partiuli yrilobis dokumentebSi gamoCnda termini
`axali azrovneba~. is, pirvel rigSi, gamoiyeneboda sagareo po-
litikasTan dakavSirebiT da gulisxmobda stalinis droidan
momdinare `civ omSi~ dapirispirebis ideologiur memkvidreo-
bas. xruSCovis `mSvidobiani Tanaarsebobis~ Tezisis gaRrmavebi-
sas gorbaCovi aRniSnavda, rom birTvul epoqaSi usafrTxoeba
ganuyofelia da mTlianad uaryofda stalin-Jdanovis Teziss
`ori banakis~ dapirispirebis Sesaxeb.
aramed msoflio revoluciaze. mas uari ar uTqvams klasobriv midgomaze, gorba-
Covma ki klasobrivi midgoma, ubralod, uaryo.
`axalma azrovnebam~ xeli Seuwyo dasavleTSi ndobis zrdas sabWoTa kavSiris
axali xelmZRvanelobisadmi. sabWoTa kavSirisTvis tradiciuli sagareo politi-
kis prioritetebis agresiul-ideologiur gansazRvras, rac emyareboda Seurige-
beli klasobrivi brZolis dogmas, daupirispirda zogadsakacobrio Rirebulebe-
bisa da interesebis primati. zogadsakacobrio Rirebulebebidan umTavresad iqna
miCneuli (rac sruliad ucxo iyo komunisturi ideologiisaTvis da, miT umetes,
praqtikisaTvis Tavad adamianis sicocxle, TiToeuli adamianisa da mTlianad ka-
cobriobis bedniereba. amis gulisTvis qveynebma da xalxebma unda daZlion kla-
sobrivi, erovnuli da saxelmwifo uTanxmoebebi, unda gaerTiandnen iseTi globa-
luri problemebis gadasawyvetad, rogoricaa ganiaraReba, garemos dacva, SimSi-
lis daZleva, siRaribesTan, avadmyofobasTan da sxva ubedurebebTan brZola.
amerikelebis SefasebiT, maT gardaqmna ar sWirdebodaT. sabWoTa kavSiri
gardaqmniT midioda liberaluri faseulobebisaken, rac dasavleTSi isedac iyo.
saerTaSoriso arenaze ki dasavleTi sabWoTa kavSiris Sekavebas cdilobda da
swored gorbaCovs unda gaetarebina samSvidobo politika. dRes ruseTSi xazgas-
miT aRniSnaven: axali politikuri azrovneba ar miiRo dasavleTma, gorbaCovma ki
1988-1991 wlebSi idealisturi da utopiuri principebi daudo sabWoTa kavSiris
sagareo politikas safuZvlad.
axali politikuri azrovneba praqtikaSi sabWoTa kavSiris strategiul
ukandaxevas niSnavda. amerikeli politikosebisTvis es iyo `komunizmis ukandaxe-
va~.
1988 w. dekemberSi gorbaCovi gamovida gaeros generalur asambleaze da ga-
nacxada, rom saerTaSoriso urTierTobebSi Zalis gamoyeneba ar SeiZleba gamar-
Tlebuli iqnes aranairi interesebiT. am gancxadebas gansakuTrebuli yuradRe-
biT Sexvdnen aRmosavleT evropis qveynebSi — zogs isev eeWveboda, rom gorbaCovi
ar gayveboda mis mier deklarirebul principebs, Tuki vinme moindomebda komu-
nisturi blokidan gasvlas.
axali politikuri azrovneba niSnavda:
1. msoflios urTierTkavSiris da erTianobis aRiarebas, rac niSnavda, rom
saerTaSoriso problemebis Zalismieri gadawyveta SeuZlebeli iyo, konfliqtebi
mSvidobianad unda gadawyvetiliyo;
2. zogadsakacobrio interesebis upiratesobas klasobriv da erovnul inte-
resebze globaluri problemebis gadawyvetis dros;
3. saerTaSoriso urTierTobebis deideologizacias. mSvidobiani Tanaarse-
boba aRar ganixileboda klasobrivi brZolis specifikur formad. ideologiuri
sxvaoba TanamSromlobas ar unda aferxebdes;
4. yovel ers ufleba aqvs Tavad gadawyvitos sakuTari bedi. uari iTqva pro-
letarul da socialistur internacionalizmze;
5. `saerTo-evropuli saxlis~ debulebas.
46.2. `axali politikuri azrovneba~ moqmedebaSi
Covi daerwmunebinaT avRaneTis omis uperspeqtivobaSi da mizansac miaRwies. 1985
w. 10 oqtombers avRaneTis xelmZRvaneli babrak karmali saidumlod gamoiZaxes
moskovSi da gorbaCovma is gaafrTxila, rom 1986 w. zafxulidan sabWoTa jarebi
datovebdnen avRaneTs. gorbaCovma karmals aseve urCia, rom uari eTqva socia-
lizmis mSeneblobaze, dayrdnoboda islams da tradiciul zneobriv Rirebule-
bebs, gaefarToebina reJimis socialuri baza da saerTo ena gamoenaxa mis winaaR-
mdeg mebrZoli razmebis xelmZRvanelebTanac. 1986 w. maisSi kamrali najibulaTi
Secvales. is ufro qmedunariani xelmZRvaneli iyo, magram yvelasTvis cxadi iyo,
rom avRaneTSi arsebuli prosabWoTa reJimi sabWoTa samxedro kontingentis ga-
reSe ver gadarCeboda.
1988 w. 14 aprils JenevaSi avRaneTis, pakistanis, aSS-isa da sabWoTa kavSiris
sagareo saqmeTa ministrebma xeli moaweres avRaneTidan sabWoTa jarebis gayva-
nas. 1988 w. maisidan dawyebuli, sabWoTa jari sam etapad, 9 Tvis ganmavlobaSi unda
gasuliyo. avRaneTis armias gadaeca sabWoTa samxedro kontingentis mTeli in-
frastruqtura.
1989 w. ianvrisaTvis najibulas mTavroba avRaneTis teritoriis mxolod
18%-s akontrolebda. mis armiaSi 150 aTasi jariskaci da oficeri iyo, mis opozi-
cias ki 176 aTasi mebrZoli hyavda, aqedan 85 aTasi mudmivad ibrZoda. 1989 w. 15 Te-
bervals avRaneTis teritoria mTlianad datoves sabWoTa jarebma. ukanasknelma
avRaneTis teritoria datova me-40 armiis sardalma boris gromovma.
avRaneTSi omi ekonomikuri TvalsazrisiT sabWoTa kavSirisTvis katastro-
fuli Sedegebis momtani iyo. samxedro TvalsazrisiT ki avRaneTSi sabWoTa kav-
Sirs gamarjveba ar SeeZlo, magram verc avRaneli mujaxedebi daamarcxebdnen ze-
saxelmwifos. sabWoTa armiam moklulTa saxiT dakarga 14.597 adamiani, daiWra
53.700. sul avRaneTSi saomar moqmedebebSi sxvadasxva dros monawileoba miiRo
620 aTasma adamianma.
sabWoTa jarebis gasvlis Semdeg najibulas reJimma kidev sam wels iarseba,
radganac iaraRs Rebulobda sabWoTa kavSirisgan da daemxo 1992 w. aprilSi, sab-
WoTa kavSiris daSlidan 4 Tvis Semdeg, radganac veRar Rebulobda daxmarebas.
1996 w. seqtemberSi Talibanma najibula CamoaxrCo, Tumca Sida omi avRaneTSi ar
damTavrebula.
`breJnevis doqtrina~ `axali politikuri azrovneba~
bipolarul msoflioSi ori sistemis uaris Tqma msoflios or banakad gayofis
mSvidobiani Tanaarsebobis SesaZleb- debulebaze; msoflios mTlianobisa da
loba. ganuyoflobis aRiareba.
samxedro paritetis miRweva. birTvu- ganiaraReba, politikuri miznebis miRwe-
li iaraRis sapasuxod gamoyenebis Se- va SeuZlebelia birTvuli iaraRis gamo-
saZlebloba. yenebiT.
Zalis gamoyenebis SesaZlebloba kon- uaris Tqma konfliqtebis Zaladobrivi
fliqtebis gadawyvetis dros. meTodebiT gadawyvetaze.
im qveynebis mxardaWera (finansuri proletaruli internacionalizmis prin-
da samxedro , romlebic socialis- cipis uaryofa.
turi ganviTarebis gzas daadgnen.
Tavi ;/9,,
baZes, maT Soris moskovisa da peterburgis merebma — popovma da sobCakma; partii-
dan gasvlasTan erTad gadavidnen antikomunistur poziciaze.
miuxedavad ganxeTqilebisa, skkp ;;9,,, yrilobam gorbaCovisa da misi gavle-
niani momxreebis — iakovlevisa da SevardnaZis zewolis Sedegad miiRo komuniste-
bisTvis radikaluri gadawyvetilebebi partiisa da saxelmwifos erTmaneTisgan
gamijvnis Sesaxeb, kerZod, nomenklaturis sistemis gauqmebis Taobaze.
uaRresad mwvaved idga ekonomikuri reformis sakiTxi. aucilebeli iyo ga-
dasvla arsebuli saxelmwifo-administraciuli ekonomikidan sabazro ekonomika-
sa da kerZo sakuTrebaze. aseTi gadasvlis gamocdileba ar arsebobda. gorbaCovi
emxroboda sabazro ekonomikaze `etapobriv~ gadasvlas, es unda momxdariyo 6-8
wlis ganmavlobaSi, me-13 xuTwledis dros, romelic aRarc Semdgara. sabazro
ekonomikaze etapobriv gadasvlas bevri ewinaaRmdegeboda. 1988-1990 wlebis ga-
mocdileba aCvenebda, rom fasebis administraciuli dadgenis Tanaarseboba sa-
bazro principebTan mdgomareobas kidev ufro auaresebda.
`demokratiuli ruseTis~ ekonomistebi da politikosebi sabazro ekonomi-
kaze etapobriv gadasvlas ruseTisTvis saSiSad miiCnevdnen. amave dros, demokra-
tiuli banakis politikosebi 1989 wlidan mxars uWerdnen Zireuli reformebis
strategias `erT calke aRebul respublikaSi~, anu ruseTis federaciaSi; amitom
did mniSvnelobas aniWebdnen ruseTis federaciis saxalxo deputatTa yrilobis
arCevnebs, ruseTis respublikis prezidentis postis SemoRebasa da am postze bo-
ris elcinis kandidaturis wamoyenebas.
rusma. Tumca, suverenitetis gamocxadeba jer kidev ar niSnavda sabWoTa kavSiri-
dan gasvlas. Tumca daiwyo `kanonebis omi~, rodesac `sakavSiro kanonmdeblobas~
upirispirdeboda respublikuri kanonebi.
47.3. `ganaxlebuli sabWoTa kavSiris~ Seqmnis mcdeloba
Semodgomaze apirebdnen. xelSekrulebis sazeimo xelmowera igegmeboda 1991
wlis 20 agvistos, yirimidan gorbaCovis dabrunebis Semdeg, sadac is SvebulebaSi
imyofeboda.
47.4. komunisturi revanSis warumatebeli mcdeloba
romelic adre skkp centraluri komitetis mdivani iyo samxedro-samrewvelo
kompleqsis dargSi.
jarma ar icoda, Tu ratom gamoiyvanes quCaSi. sul male cxadi gaxda, rom ja-
ri xalxs ar esroda.
sagangebo komitetis wevrebi apirebdnen moewviaT sabWoTa kavSiris umaRle-
si sabWos sxdoma, romelsac unda daedasturebina sagangebo mdgomareobis Semo-
Reba, magram anatoli lukianovma uari Tqva, sxdoma 26 agvistomde moewvia. amis
Semdeg sagangebo komitetis wevrebi maTTvis moulodnelad aRmoCndnen SeTqmul-
Ta mdgomareobaSi.
winaaRmdegobis organizatori gaxda ruseTis federaciis prezidenti boris
elcini, romlis dapatimrebac ver gabedes gadatrialebis organizatorebma.
`TeTr saxlSi~ ar gamourTavT telefonebi da saerTaSoriso komunikaciis SesaZ-
lebloba. 19 agvistos diliT boris elcini, romelic qalaqgareT imyofeboda,
Tavis TanamSromlebTan erTad saswrafod dabrunda `TeTr saxlSi~ da 10:30-ze ga-
moaqveyna mimarTva `ruseTis moqalaqeebs~. elcinma `gkCp~-s gamosvlas uwoda `an-
tikonstituciuri gadatrialeba~ da ukanonod gamoacxada misi yvela gankargu-
leba rsfsr teritoriaze, aseve mouwoda samxedroebs, `ar mieRoT monawileoba
reaqciul gadatrialebaSi~.
elcinma zomebi miiRo `TeTri saxlis~ dasacavad, romlis garSemoc ikribe-
bodnen moskovisa da axlo mdebare dasaxlebebis demokratiulad ganwyobili mac-
xovreblebi. maT `TeTri saxlis~ garSemo barikadebis mSenebloba daiwyes, risTvi-
sac iyenebdnen gadatrialebul avtobusebs, troleibusebs, samSeneblo masalebs
da sxva. samxedro TvalsazrisiT aseTi barikadebis daZleva problemas ar warmo-
adgenda, magram barikadebze ori dRe-Ramis ganmavlobaSi imyofeboda da Rameebs
aTenebda 100 aTasi uiaraRo adamiani. barikadebze aRmarTuli hqondaT ruseTis
samferovani droSebi, maSin rodesac `TeTr saxlze~ isev sabWoTa ruseTis droSa
iyo aRmarTuli. mxolod 22 agvistos dauSves rsfsr wiTeli droSa da mis nac-
vlad aRimarTa ruseTis nacionaluri droSa, romelic elcinma saxelmwifo sim-
bolod gamoacxada.
uiaraRo moqalaqeebis garda, elcinis gankargulebaSi aRmoCnda samxedro
nawilic. sahaero-sadesanto jarebis sardalma pavel graCovma elcinis dasaxma-
reblad jer kidev 17 agvistos qalaq tulidan gamoiZaxa sadesanto nawili gene-
ral aleqsandr lebedis xelmZRvanelobiT. 19 agvistos saRamos lebedis nawileb-
ma poziciebi daikaves `TeTri saxlis~ garSemo.
19 agvistos saRamos `gkCp~-s xelmZRvanelobam moawyo preskonferencia, ra-
mac sulac ar Seuwyo xeli gadatrialebis organizatorTa avtoritetis ganmtki-
cebas. preskonferenciis wevrebi aSkarad nerviulobdnen, `gkCp~-s xelmZRvanels
genadi ianaevs xelebi ukankalebda da amas yvela xedavda televiziiT. Jurnalis-
tebma dausves araerTi mwvave SekiTxva. konferenciis organizatorebma ver war-
moadgines samedicino cnoba, romelic daadasturebda gorbaCovis uunarobas, Se-
esrulebina Tavisi movaleoba janmrTelobis mdgomareobis gamo, e. i. ver daasa-
buTes TavianTi moqmedebis kanoniereba. pirvelive dRes cxadi gaxda, rom SeTqmu-
leba warmatebiT ar mimdinareobda.
`gkCp~-sTvis katastrofuli aRmoCnda mTavari sainformacio satelevizio
gadacema `vremia~. gadatrialebis organizatorebs undodaT eCvenebinaT, rom
`moskovSi araferi xdeboda~ da `yvelaferi mSvidad iyo~. moulodnelad amgvar
Senobebis kompleqsi `krasnaia presnias~ sanapiroze sadac ganTavsebuli iyo ruseTis umaRlesi
sabWo da mTavroba
siuJetebs mohyva kadrebi, sadac naCvenebi iyo `demokratiuli ruseTis~ msvle-
loba `TeTri saxlisken~, sadac tankze asuli elcini Tavis mimarTvas kiTxulob-
da. es kadrebi viTomda SemTxveviT moxvda gadacemaSi, magram sabWoTa kavSiris
mTel mosaxleobaze didi STabeWdileba moaxdina.
mimdinare movlenebis Sesaxeb ganuwyvetliv gadascemda informaciebs radio
`exo moskvi~ da dasavluri radiosadgurebi. 20 agvistos akrZaluli demokratiu-
li gazeTebi gaerTiandnen da daiwyes `obSCaia gazetas~ gamocema. gaCnda sainfor-
macio furclebic.
`gkCp~-s winaaRmdeg daiwyo saprotesto gamosvlebis talRa ruseTis fede-
raciis mraval qalaqSi. moskovis meri gavril popovi da moskovis meria mWidrod
TanamSromlobdnen elcinis mTavrobasTan. sankt-peterburgis merma anatoli
sobCakma mxari dauWira elcins, 19 da 20 agvistos moawyo elcinis mxardamWeri mi-
tingebi. sxva qalaqebSi mowyobili mitingebi da msvlelobebi mravalricxovani ar
yofila, magram arsad ar mouwyviaT `gkCp~-s mxardamWeri raime aqcia.
20 agvistos diliT rsfsr umaRlesma sabWom mimarTa moqalaqeebs. elcinis
msgavsad, `gkCp~-s moqmedeba Seafasa saxelmwifo gadatrialebis mcdelobad da mi-
si organizatorebi kanongareSed gamoacxada.
`sagangebo mdgomareobis saxelmwifo komitetma~ samjer miiRo gadawyveti-
leba `TeTri saxlis~ Sturmis Taobaze, ukanasknelad es unda gaekeTebina `kgb~-s
specrazm `alfas~, magram es ver moaxerxes. arc samxedro nawilebis xelmZRvane-
lebs da arc rigiT Semadgenlobas sisxlis Rvra ar undodaT. 20 agvistos RamiT
moskovSi Seyvanili jarebis nawili elcinis mxareze gadavida, nawilma ki momlo-
dine pozicia daikava. moskovis milicia da uSiSroebis organoebi faqtobrivad
`gkCp~-s miTiTebebis ignorirebas axdendnen. aseT viTarebaSi cxadi gaxda, rom Za-
lismieri meTodebis gamoyenebis Semdgom mcdelobebs farTomasStabiani sis-
xlisRvra mohyveboda, rac gadatrialebis organizatorebma veRar gabedes.
20-21 agvistos RamiT moxda incidenti, rasac msxverpli mohyva. erT-erT
javSantransportiors, romelic troleibusebisgan agebuli barikadis gadalax-
vas cdilobda, e. w. `molotovis koqteiliani~ boTliT cecxli gauCines. javSan-
transportiorma marTva dakarga da adgilze triali daiwyo, Sedegad daiRupa ba-
rikadze myofTagan sami: dmitri komari, vladimir usovi da ilia kriCevski. maT
Semdeg sabWoTa kavSiris gmiris wodeba mieniWaT. momxdari ubedur SemTxvevad Se-
fasda da jaris demoralizeba mohyva. maT Sewyvites gadatrialebis organiza-
torTa brZanebebis Sesruleba.
21 agvistos diliT gaimarTa rsfsr umaRlesi sabWos sagangebo sxdoma, sa-
dac elcinma ganacxada, rom `gkCp~-s liderebis nawili yirimSi mifrinavda gorba-
CovTan `codvebis mosananieblad~.
21 agvistos diliT amboxebis organizatorebi marTlac gafrindnen yirimSi,
gorbaCovma isini ar miiRo, samagierod, moiwona elcinisa da ruseTis federaciis
umaRlesi sabWos moqmedeba. ruseTis xelisufalTa mier gagzavnili TviTmfrina-
viT gorbaCovi moskovSi dabrunda da sagangebo komitetis moqmedeba ukanonod
gamoacxada.
gorbaCovi aSkarad daTrgunuli dabrunda moskovSi, movlenaTa aseT ganvi-
Tarebas, savaraudod, ar moeloda. 22 agvistos gorbaCovma Caatara preskonfe-
rencia, sadac amtkicebda, rom aranairi kavSiri ar hqonda SeTqmulebis monawile-
ebTan, magram bevrisTvis ucnauri da damafiqrebeli aRmoCnda gorbaCovis sityve-
bi, rom mas yvelaferi ar uTqvams da arc arasodes ityoda amas.
23 agvistos RamiT gadatrialebis monawileebi elcinis brZanebiT daapatim-
res, Tumca gadatrialebasTan dakavSirebuli ramdenime pirovneba gaurkvevel vi-
TarebaSi daiRupa. 23 agvistos Sinagan saqmeTa ministri boris pugo da misi meuR-
le saxlSi mokluli ipoves, TavSi tyvia hqondaT moxvedrili, revolveri ki
mkvlelma tumboze datova. 24 agvistos kremlSi Tavis kabinetSi CamomxrCvali na-
xes gorbaCovis mrCeveli, marSali sergei axromeevi. 26 agvistos gaurkvevel vi-
TarebaSi Tavisi saxlis aivnidan gadmovarda da daiRupa skkp centraluri komi-
tetis saqmeTa mmarTveli nikolai kruCini, romlis xelSic iyo komunisturi par-
tiis finansebi. ormoci dRis Semdeg aseve fanjridan gadmovarda da daiRupa kru-
Cinis winamorbedi aRniSnul Tanamdebobaze, 81 wlis g. pavlovi. kidev aTi dRis
Semdeg analogiurad daiRupa d. lisovoloki, skkp centraluri komitetis saer-
TaSoriso ganyofilebis xelmZRvanelis moadgile. yvela momxdari SemTxveva
TviTmkvlelobad gamocxadda, Tumca bevrs miaCnda, rom saqme exeboda `partiis
fulisTvis~ brZolas, romelic mraval miliards Seadgenda da dasavleTis qvey-
nebSi iyo ganTavsebuli.
ram ganapiroba gadatrialebis mcdelobis swrafi damarcxeba? SeiZleba da-
vasaxeloT ramdenime mizezi:
pirveli: gadatrialebis organizatorebi ar iyvnen mzad radikaluri zome-
bisaTvis, masStaburi sisxlisRvrisTvis da winaaRmdegobas rom waawydnen, gaube-
davad moqmedebdnen;
meore: gadatrialebis organizatorebma saTanadod ver Seafases `elcinis
faqtori~, romelmac swrafad da gabedulad imoqmeda da gamovida winaaRmdegobis
organizatorad;
mesame: gadatrialebis organizatorebma realurad ver Seafases ruseTis
mosaxleobis SesaZlo reaqcia maT mier gamocxadebul `sagangebo mdgomareobaze~,
sazogadoebis politikurad aqtiurma nawilma ar miiRo SeTqmulTa gegmebi da aq-
tiurad dauWira mxari elcins. es gansakuTrebiT mkafiod moskovSi gamoCnda.
meoTxe: gadatrialebis organizatorebma ver dainaxes momxdari cvlileba
sabWoTa `centrsa~ da mokavSire respublikebs Soris urTierTobaSi. respublike-
bis umravlesobas `gardaqmnis~ periodSi ukve miRweuli hqonda suverenulobis
iseTi donisTvis, rom moskovidan miRebul miTiTebebs ulaparakod aRar emorCi-
lebodnen. respublikebis umravlesobam `putCis~ organizatorebi an pirdapir
dagmo, anda momlodine pozicia daikava.
gadatrialebis mowyobisas misma organizatorebma ver gaiTvaliswines xal-
xis ganwyobaSi momxdari cvlilebebi, romlebic quCaSi gamovidnen, da verc res-
publikebis gaZliereba, romlebic aRar iyvnen centris morCilni.
1991 wlis 23 agvistos ruseTis federaciis
umaRlesi sabWos deputatebTan Sexvedraze gorba-
Covs mosTxoves dauyovnebliv xeli moewera brZanebi-
saTvis komunisturi partiis daSlis Sesaxeb, rogorc
`danaSaulebrivi organizaciisa~, partiis qoneba naci-
onalizebulad gamocxadda. skkp ck Senoba elcinis
momxreebma daluqes. sakavSiro struqturebi faqtob-
rivad elcinis kontrolis qveS moeqca.
aqcia. sabWoTa kavSiris komunisturi partia qmnida sabWoTa imperiis xerxemals
da am partiis gauqmebas garduvalad mohyveboda sabWoTa kavSiris daSla. likvi-
direbul iqna sakavSiro ministrTa kabineti da uSiSroebis saxelmwifo komiteti
47.5. beloveJis SeTanxmeba da sabWoTa kavSiris daSla
ganac masSi laparaki iyo ara konfederaciis, aramed samokavSireo xelSekrulebis
Sesaxeb. garda amisa, ukrainaSi referendumis win dokumentis parafirebas azri ar
hqonda.
1991 wlis 1 dekembers ukrainaSi Catarebuli referendumis Sedegebma sabo-
lood mouRo bolo gorbaCovis gegmebs. referendumSi monawileoba miiRo amom-
rCevelTa 84%-ma da maTma 90,3%-ma ukrainis damoukideblobas dauWira mxari. 2
dekembers ruseTis federaciam aRiara ukrainis referendumis Sedegebi, kravCuk-
ma ki gamoacxada ukrainis gasvlis Sesaxeb 1922 wlis samokavSireo xelSekrulebi-
dan. aseT pirobebSi ruseTis federaciis, ukrainisa da belorusis xelmZRvane-
lebma gadawyvites, dabrunebodnen sammxriv an oTxmxriv (yazaxeTis monawileobis
SemTxvevaSi xelSekrulebis gaformebis sakiTxs.
1991 wlis 8 dekembers ruseTis federaciis prezidenti boris elcini, ukrai-
nis prezidenti leonid kravCuki da belorusiis umaRlesi sabWos Tavmjdomare
stanislav SuSkeviCi Seikribnen beloveJSi (`beloveJis tevrSi~ ise, rom arc ac-
nobes gorbaCovs da gamoacxades sabWoTa kavSiris daSlisa da damoukidebel sa-
xelmwifoTa Tanamegobrobis Seqmnis Sesaxeb. gancxadebaSi naTqvami iyo, rom axa-
li Tanamegobroba Ria iyo sxva qveynebisTvis, romlebic masSi Sesvlas moindomeb-
dnen. 10 dekembers damoukidebel saxelmwifoTa Tanamegobrobis Seqmnis Sesaxeb
SeTanxmebis ratifikacia moaxdines ukrainisa da belorusis umaRlesma sabWoebma,
12 dekembers igive gaakeTa rsfsr umaRlesma sabWom (winaaRmdegi iyo 6 kaci . da-
moukidebel saxelmwifoTa Tanamegobrobis (dsT Seqmnis kategoriuli winaaR-
mdegi iyo mixeil gorbaCovi, magram mas aRar usmendnen. oTxi respublikis (esto-
neTis, litvis, latviis da saqarTvelos garda, danarCenma yofilma sabWoTa res-
publikebma gamoTqves survili, Sesuliyvnen dsT-Si.
21 dekembers alma-ataSi 11-ma yofilma sabWoTa respublikam gamoacxada da-
moukidebel saxelmwifoTa Tanamegobrobis Seqmnis Sesaxeb. alma-ataSi miRebul
erT-erT gadawyvetilebaSi naTqvami iyo, rom damoukidebel saxelmwifoTa Tana-
megobrobis Seqmnis Semdeg sabWoTa socialistur respublikaTa kavSirma arsebo-
ba Sewyvita. es moxda sabWoTa kavSiris Seqmnis 69-e wlisTavis win.
1991 wlis 25 dekembers gorbaCovma ganacxada, rom nebayoflobiT ixsnida
sabWoTa kavSiris prezidentis uflebamosilebas. sabWoTa kavSirma arseboba Sew-
yvita.
bolosityvaoba
ri andropovi ki moiTxovda im sazogadoebis dawvrilebiT Seswavlas, rac aSenda
sabWoTa xelisuflebis arsebobis manZilze.
1980-iani wlebis dasawyisSi sabWoTa kavSiri, komunizmis nacvlad, Sevida
krizisis periodSi. qveyanaSi Camoyalibebulma administraciul-mbrZaneblurma
sistemam amowura ganviTarebis SesaZleblobebi. mixeil gorbaCovma gamosavali
„gardaqmnaSi~ dainaxa, magram maleve cxadi gaxda, rom sabWoTa sistema gardaqmnas
ar eqvemdebareboda. sistemis „demokratizacia~ da „sajarooba~ misi dangrevis
safuZveli gaxda.
sabWoTa kavSiri bevrisTvis moulodnelad da swrafad daiSala. aseve bevrs
egona, rom komunisturi reJimis damxobasTan erTad, dadgeboda demokratiuli
ganviTarebis xana, magram daiwyo „postsabWoTa periodi~, romelSic Zalze bevri
„sabWoTa~ agrZelebda arsebobas. komunisturi reJimis arsebobis Svidma aTeulma
welma didi ziani miayena sazogadoebas, moaxdina socialur-ekonomikuri da po-
litikuri procesebis deformacia, magram yvelaze didi ziani Tavad adamians mi-
adga, totalitarulma reJimma gamoiwvia sazogadoebis zneobrivi degradacia.
sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg dawyebuli „postsabWoTa periodi~ calke
Seswavlis sagania. misi erT-erTi damaxasiaTebeli niSani sazogadoebis nawilSi
arsebuli „sabWoTa nostalgia~ da ruseTidan momdinare sabWoTa kavSiris „aRdge-
nis~ mcdelobaa. cxadia, sabWoTa kavSirs im saxiT, ra saxiTac arsebobda, veravin
aRadgens da arc aravin apirebs. kremlSi arc marqsizm-leninizmi axsovT da arc
leninuri „erTad da Tanasworad~. saqme exeba teritorias, yofil sabWoTa kavSir-
Si Semavali qveynebis sxvadasxva formiT ruseTTan integracias.
„postsabWoTa sivrcis reintegraciis~ mcdelobebi sabWoTa kavSiris daS-
lisTanave daiwyo, maSinve Seiqmna „damoukidebel saxelmwifoTa Tanamegobroba~,
Semdeg „evraziuli kavSiri~, „ruseT-belorusis erTiani saxelmwifo~, bolos ki
wina rigSi gamovida „istoriuli ruseTis~ aRdgenis idea, romlis saxeliTac pu-
tinma omi daiwyo ukrainasTan. am omis Sedegebze ki bevrad aris damokidebuli
„postsabWoTa sivrcis~ Semdgomi bedi.
malxaz macaberiZe
sabWoTa kavSiri
komunisturi totalitarizmis
aRzeveba da dacema
Tbilisi
2023
damkabadonebeli
nana dumbaZe
ydis dizaineri
irakli uSveriZe
gamomcemloba `universali~
Tbilisi, 0186, a. politkovskaias #4. : 5(99) 17 22 30; 5(99) 33 52 02
(PDLOXQLYHUVDO#\PDLOFRPJDPRPFHPOREDXQLYHUVDOL#JPDLOFRP