Pasirinkau Hektorą, nes jis mane sužavėjo savo vertybėmis.

Jis, kaip ir aš, šeimą laikė didžiausia vertybe, o

tai, mano supratimu, yra svarbiausias bruožas garbingumui atskleisti. Savo žmoną ir sūnų globojo lyg šeimos
angelas sargas. Supratęs, jog Trojoje greitai kils karas ir bus nesaugu, jis parodė slaptą išėjimą savo
mylimajai ir paliepė bėgti pro ten, jei Graikai įsiveržtų į miestą, ir čia būtų nesaugu. Įsakė kartu gelbėti visus
miesto gyventojus, taip atskleisdamas savo begalinį rūpestį žmonėms, bei meilė Trojai. Be to Hektoras jautė
didelę pagarbą savo tėvui – Trojos karaliui Priamui. Jo klausė, priėmė kritiką bei šventai tikėjo jo žodžiais.
Mylėjo ir savo brolį Parį, net jam padarius klaidą, pagrobus mylimąją Eleną iš Spartos karaliaus Menelajo, jis
vis vien tikėjo brolio meilę ir stojo už jį į karą.

Jo poelgiuose ir sprendimuose įžvelgiu meilę ir pagarbą šeimai, tėvynei ir jos žmonėms. Tai, mano
nuomonę, yra didvyriškumas.