Hektoras – stipriausias Trojos karys, karaliaus Priamo sūnus.

Hektorui žuvus, nepaisant pavojaus, jo tėvas

įsiveržė pas graikus, kad pargabentų jo kūną ir šis galėtų būti tradiciškai palaidotas. Šis Priamo žygdarbis
parodo, kad Hektoras tikrai buvo labai mylimas savo tėvo. Jis turėjo žmoną ir sūnų, kuriuos begalo
mylėjo ir sūnui linkėjo tik geriausių dalykų, tai jis buvo mylintis savo artimus. Brangiausia vertybė
Hektoro gyvenime buvo garbė, kuri ryškiai pastebima kūrinyje „Iliada“, kuriam jis pasakė: "Visa tai guli ir
man ant širdies, moteriške, bet būtų Gėda prieš Trojos karius ir prieš trojietes ilgarūbes, Jei kaip
niekingas bailys dabar iš kovos pasitraukčiau. Man to daryt neleidžia garbė, visuomet aš mokėjau būti
drąsus ir stovėti kovoj tarp gretų pirmutinių, Gindamas savo paties ir tėvo garbę didžiulę.". Iš šios citatos
taip pat pastebimas jo visiškas atsidavimas savo tėvynei ir kovai prieš jos priešus. Hektoras, kaip vadas,
buvo herojaus idealas ir puikus pavyzdys Trojos kariams: drąsus, stiprus, narsus, kovai atsidavęs žmogus.

Achilas – legendinis graikų didvyris kovojęs Trojos kare. Buvo ištikimas ir kerštingas. Tai labai gerai
atsiskleidžia kūrinyje „Iliada“, kai sužinojęs, jog buvo nužudytas jo brangus bičiulis Patroklas, nieko
negalvodamas, ryžosi atkeršyti, tai padariusiam. Achilas taip pat buvo piktas ir impulsyvus, tai puikiai
atsiskleidžia šioje citatoje: „Tik norėčiau, kad mano dvasia ir įniršis paskatintų mane nulaužti tavo
mėsą ir valgyti ją žalią už tai, ką tu man padarei“. Achilas dar buvo išmintingas, garbingas, mylimas
dievų ir drąsus.