Nematomų bangų astronomija

Kaip mokslininkai atranda kosminius kūnus?

Iki 1930 m. astronomai galėjo tirti tik regimąją dangaus kūnų šviesą.
Tai buvo griežtas apribojimas, nes regimoji šviesa užima labai siaurą
elektromagnetinių bangų spektro ruoželį.
Elektromagnetinių bangų spektras - tai elektromagnetinės spinduliuotės visų
bangų ilgių visuma, kuri apima sritis nuo radijo bangų iki gama spindulių
 Į šviesą galima žiūrėti kaip į bangą: šviesos spalva priklauso nuo bangos ilgio.
Regimosios šviesos diapazonas tęsiasi nuo 400 nm iki 750 nm.
Trumpesnių negu 400 nm ir ilgesnių negu 750 nm bangų mūsų akys nemato.

Trumpesni už violetinės spalvos bangas yra ultravioletiniai, rentgeno ir labai skvarbūs gama spinduliai.
Ilgesni už raudonuosius yra infraraudonieji spinduliai, mikrobangos ir radijo bangos, kurių ilgis siekia
kilometrus.
 Kaip astronomai dabar atranda kosminius kūnus?
Radijo bangos ilgesnės nei 0,1 mm (10^-4 m).
Kosmines radijo bangas 1931 m. atsitiktinai aptiko JAV radijo
inžinierius Karlas Janskis. Tyrinėdamas atmosferos trukdymus, jis
pastebėjo, kad dalis radijo triukšmų sklinda iš Paukščių Tako.
Netrukus pradėta statyti radioteleskopus, atsirado ir ėmė plėtotis
nauja mokslo šaka – radioastronomija. Tai astrofizikos šaka,
tirianti kosminių radijo bangų šaltinių struktūrą, savybes ir kilmę.
Radijo bangas skleidžia praktiškai visi Visatos objektai ir jų sistemos. Ypač stipriai tokios
kilmės bangas spinduliuoja radiogalaktikos, kvazarai, pulsarai, supernovų liekanos.
Radioastronomija smarkiai praplėtė žinias apie visatą. Be to, radijo bangos pasiekia mus
iš toliau negu regimoji šviesa, taiga būtent radijo bangų tyrimai teikia žinių apie
tolimiausias visatos sritis.
Didžiausias radioteleskopas pasaulyje
 Kaip astronomai dabar atranda kosminius kūnus?
Infraraudonieji spinduliai nuo 760 iki 1400 nm
Infraraudonųjų spindulių šviesą maždaug prieš 200 metų atrado Vokietijoje gimęs britų
astronomas Viljamas Heršelis.

Vienas iš infraraudonųjų spindulių privalumų yra tai, kad dulkės yra skaidrios, todėl optinis
teleskopas negalėtų pamatyti žvaigždės, apgaubtos dulkėmis, o dirbantis artimoje
infraraudonųjų spindulių šviesoje galėtų aptikti jos spinduliavimą.
Palyginti šalti objektai, nematomi optiniams teleskopams, tampa matomi
infraraudonaisiais spinduliais.
Pavyzdžiui, atrasta itin jaunų žvaigždžių, kaip V 1057 Gulbės žvaigždyne, kurios skendi
dulkių debesyse. Beklino objektas Oriono ūke, aptinkamas tik infraraudonųjų spindulių
imtuvais.
 Didžioji infraraudonųjų spinduliavimo dalis absorbuojama viršutiniuose Žemės
atmosferos sluoksniuose. Stebėjimus infraraudonųjų spindulių ruože galima atlikti ir
Žemėje pro tam tikrus siaurus langus Žemės atmosferoje.
Infraraudonoji astronomija pateikė didžiąją dalį informacijos apie žvaigždžių evoliuciją.

Andromedos galaktika infraraudonųjų spindulių spektre.

Kaip buvo atrasti infraraudonieji spinduliai?
Infraraudonieji spinduliai astronomijoje
Kaip astronomai dabar atranda kosminius kūnus?
Ultravioletiniai (nuo 3 iki 400 nm), rentgeno (nuo 10 iki 0,01 nm) ir gama (trumpesni
nei 0,01 nm) spinduliai

Gama ir rentgeno spinduliai registruojami tik raketų ir dirbtinių palydovų nešamais

prietaisais.
Žinoma daug kosminių rentgeno šaltinių.
Diduma jų telkiasi Paukščių Tako pagrindinėje plokštumoje.

Rentgeno astronomija pasiekė savo išsivystymo apogėjų po 1970 m., paleidus

šiuo palydovus: „Uhur“, ,,Kopernikas“, ,,Einšteinas“ ir kt.

Visatos tyrinėjimai ultravioletinių spindulių ruože gali būti taip pat atliekami tik
kosmose, nes šio tipo spinduliavimą sugeria Žemės atmosfera.
 Kaip astronomai dabar atranda kosminius kūnus?

Gama spinduliuotė yra stipriausia.

Kosminės prigimties gama spinduliuotė atsiranda sąveikaujant didelės energijos elementariosioms

dalelėms (pvz., kosminių spindulių) su medžiaga ir elektromagnetiniais laukais, vykstant atomų
branduolių, elementariųjų dalelių virsmams.
Kosminės gama spinduliuotės šaltiniai siejami su supernovomis, jų sprogimo liekanomis, pulsarais,
juodosiomis skylėmis.

Pirmą kartą kosminė gama spinduliuotė užregistruota 1958 per Saulės žybsnį, 1961 aptikti gama
spinduliuotės šaltiniai už Saulės sistemos ribų, 1967 atrasti gama žybsniai.
Rentgeno spindulių teleskopas