Kontroliniam darbui

1 Tema
Valstybių įvairovė

1. Jūrinės, vidinės, salų valstybės. (34 psl.) Papildoma informacija:

Valstybės pagal Teigiami geografinės padėties bruožai

geografinę padėtį

Jūrinės 1. Prieiga prie jųros, galimybė per savo uostus pigiau gabenti žaliavas ir gatavą
produkciją.

2. Papildomos pajamos, leidžiant kitoms šalims naudotis uosto paslaugomis.

Vidinės 1. Turi daugiau kaimyninių šalių.

2. Per valstybę keliauja tranzitiniai krovinių ir keleivių srautai, teikiantys šaliai

finansinę naudą.

Salų 1. Pagrindinis prasimaitinimo šaltinis tokiose valstybėse neretai yra žuvų pramonė, o
pajamų šaltinis – turizmo sektorius.

2. Didesnės galimybės gaminti energiją iš atsinaujinusių išteklių.

2. Federacinės ir unitarinės valstybės. (35 psl.)

Pranašumai ir trūkumai:

Federacinės valstybės atskiros teritorijos dalys turi daug savarankiškos valdžios, gali turėti net savo
konstitucijas, parlamentus. Federacinės šalies centrinė valdžia paprastai rūpinasi tik svarbiausiais reikalais
(gynyba, užsienio politika, finansų sistema), skirtingai nei unitarinė valstybė, kuri valdoma kaip vienas
vienetas. Europos federacinės valstybės: Rusija, belgija, Vokietija, Austrija, Šveicarija, Bosnija ir
Hercegovina, visos kitos yra unitarinės.

3. Monarchijos ir respublikos – mokėti palyginti (36 psl.)

Monarchija – aukščiausia valdžia karalius, respublikoje – renkamas prezidentas.

3. Demokratinės ir autoritarinė valstybės. (37 psl.)

Valstybės pagal politinį Būdingi bruožai

rėžimą

Demokratinės 1. Valdžios atstovai renkami per laisvus rinkimus.

2. Prezidentavimo laikas ribojamas

3. Yra didelė konkurencija tarp politinių partijų.

4. Galioja žodžio, spaudos, susirinkimo laisvė

Autoritarinė 1. Rinkimai nėra laisvi, dažnai falsifikuojami

2. Varžomos piliečių politinė laisvės.

3. Valstybės vadovai paprastai užima postą neribotą laiką.

 4. Cenzūruojama spauda ir kitos visuomenės informavimo priemonės.

2 Tema

Universalūs valstybių gerovės rodikliai

Žmogaus socialinės raidos indeksas (ŽSRI): (44 -45 psl.)

⮚ Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė

⮚ Suaugusiųjų raštingumas ir mokymosi trukmė

⮚ Bendrasis vidaus produktas (BVP)

Valstybės, kurių ŽSRI nuo 0,800 Valstybės, kurių ŽSRI nuo 0,600 Valstybės, kurių ŽSRI mažesnis
iki 0,800 nei 0,600

1. Lietuva 1. Kinija 1. Afganistanas

2. Australija 2. Meksika 2. Mozambikas

3. JAV 3. Brazilija 3. NIgerija

4. Norvegija 4. PAR 4. Etiopija

5. Argentina 5. Egiptas 5. Kongo DR

Būdingi bruožai

1. Stipri ekonomika 1. Spartūs ekonomikos augimo 1. Silpna ekonomika, žemi

tempai ekonominiai rodikliai (BVP)
2. Gerai technologiškai išvystyta
pramonė 2. Akivaizdus ūkio 2. Daug žmonių dirba žemės
modernizavimas ūkyje
3. Didžioji dalis žmonių dirba
paslaugų sektoriuje 3. Didelis prekių eksportas 3. Žemas švietimo lygis

4. Aukštas švietimo lygis 4. Ryškus skirtumas tarp 4. Neužtikrinta sveikatos

turtingųjų ir vargšų apsauga.

Atkreipti dėmesį į – kodėl ŽSRI yra objektyviau nei tik BVP? Kaip jis apskaičiuojamas (vadovėlis 46 psl.).
Kas yra laimės indeksas, kokia situacija Lietuvoje? (45 psl.)

3 Tema
Kongo Demokratinė Respublika ir Bangladešas – pakelti iš skurdo gniaužtų (46-47 psl.)

1. Kongo DR prastų gyvenimo sąlygų priežastys:

⮚ Korumpuota valdžia;

⮚ Didelis gyventojų skaičius ir labai netolygus jų pasiskirstymas;

⮚ Valstybinės mokyklos beveik nefinansuojamos;

⮚ Vaikai negauna tinkamo išsilavinimo, nes už mokslą reikia mokėti;

 ⮚ Prasta medicininė priežiūra
2. Naudingosios iškasenos ir eksploatavimas (koltanas)

3. Bangladešas – besivystanti valstybė

⮚ 39 proc. šalies gyventojų dirba žemės ūkyje

⮚ Urbanizacija 37,4 proc.

⮚ BVP – 2458 JAV dol.

⮚ Raštingumas – 74 proc.

4. Klimato svarba gyventojų ekonominei ir socialinei padėčiai ( palankus klimatas – geras derlius,
pajamos ir žemės ūkio)

4 Tema
Europos Sąjunga ir mes

1. Europos Sąjungos istorija:

1) 1951 m. Europos anglių ir plieno bendrija (6 valstybės – Vokietija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Belgija,
Liuksemburgas)
2) 1957 m. įsteigta Europos Ekonominė bendrija (Romos sutartys)
3) 1979 m. įstoja Danija, Airija, Jungtinė Karalystė
4) 1981 m. įstoja Graikija
5) 1986 m. įstoja Ispanija ir Portugalija
6) 1993 m. lapkričio 1 d., oficialiai įkurta Europos Sąjunga.
7) 1995 m. įstoja Austrija, Švedija, Suomija
8) 1999 m įvestas Euras
9) 2004 m. – 10 naujų narių - įstoja Kipras, Malta, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija, Slovakija, Slovėnija.
10) 2007 m. įstoja Bulgarija ir Rumunija
11) 2012 m. ES Nobelio premija
12) 2013m. Įstoja Kroatija
13) 2020 m. Brexitas – išstoja Jungtinė Karalystė

2. ES privalumai, trūkumai, galimybės, grėsmės

3. ES biudžeto paskirstymas (53 psl.)
4. Šalys kandidatės , kokie reikalavimai siekiant ES narystės.
5. Transeuropinio kelių tinklo tikslai ir priemonės: (55 psl.)
Tikslas – sukurti trūkstamas transporto jungtis visame Europos žemyne.
Priemonės : geležinkelių transporto stiprinimas, jungtys su jūrų ir oro uostais.

5 Tema
Stipri ir silpna Europa

Aktyvūs ir pasyvūs Europos regionai (58 psl.)

Požymiai Aktyvus Europos regionas Pasyvus Europos regionas

BVP 1 gyv. Viršija ES vidurkį Mažesnis už ES vidurkį

Darbo vietų skaičius Didelis Mažas

Nedarbo lygis Mažas Didelis

 Transporto infrastruktūra Išvystyta Prastas susisiekimas

Demografinė situacija Daug jaunų darbingo amžiaus Gyventojų senėjimas

žmonių

Migracijos balansas Teigiamas Neigiamas

Aktyvūs ES regionai yra vakarinėje ir šiaurinėje Europos dalyje, o pasyvūs – Europos pietuose ir
rytuose.

2. Regioninių skirtumų priežastys (60 psl.)

6 Tema
Kas trukdo šalims vystytis ?

Kliūtys (istorinės, gamtinės, socialinės ir politinės, ekonominės – iš pratybų). Vadovėlyje 62-63

psl.