Orientavimasis erdvėje ir Kartografija 2 skyrius

Orientuotis vietovėje reiškia gebėti nustatyti buvimo vietą pagal pasaulio kryptis.
Orientyras-pasirinktas gerai matomas daiktas, pagal kurį galima orientuotis ir nurodyti kieno
nors buvimo vietą, kryptį ir padėtį.
Horizontas-tolumoje regimo lauko riba.
Azimutas-kampas trap šiaurės krypties ir tam tikro objekto.
Topografija-Žemės paviršiaus nuotraukos darymo ir vaizdavimo planuose bei žemėlapiuose
metodų visuma.
Kartografija – žemėlapius, jų sudarinėjimo techniką tyrinėjantis mokslas.
Žemėlapis-sumažintas ir apibendrintas vietovės vaizdas plokštumoje.
Mastelis-dydis, kuris rodo, kiek
kartų žemėlapyje ar plane yra
sumažintas tikrasis vaizdas.

Sutartinių ženklų grupės:

 Masteliniai (linijiniai pvz.: gatvė, upė; plotiniai pvz.: pieva, ežeras, miškas)
 Nemasteliniai (muziejai, bažnyčios)
 Taškiniai (miestas, tiltas, pastatas)
 Aiškinamieji (objekto paskirtis, pavadinimas)
Absoliutinis aukštis- aukštis virš jūros lygio.
Santykinis aukštis rodo, kiek vienas paviršiaus traškas yra aukščiau už kitą.
Reljefas plokštumoje vaizduojamas horizontalėmis(izohipsomis). Horizontalės-linijos jungiančios
vienodo aukščio taškus.

Gaubliuose ir žemėlapiuose vaizduojamas

linijos, kurios padeda orientuotis
vadinamis geografiniu tinklu.
Lygiagretės-lygiagrečiai su pusiauju
nubrėžtos linijos.
Dienovidiniai-linijos, nubrėžtos per
ašigalius statmenai pusiaujui.
Platuma-atstumas nuo pusiaujo, išreikštas
laipsniais. Skiriamos šiaurės ir pietų
platuma.
Ilguma- atstumas nuo pradinio
dienovidinio, išreikštas laipsniais.
Skiriamos vakarų ir rytų ilguma.

Kartografinės projekcijos
Ritininė. Naudojama arčiau pusiaujo esančiom Žemės
sritim.

Kūginė. Naudojama arčiau vidutinių platumų esančiom Žemės sritim.

Plokštuminė
(azimutinė). Naudojama poliarinėms sritims.
GPS- visuotinė padėties nustatymo sistema. Ji leidžia nustatyti objekto koordinates.
GIS-geografinės informacijos sistema. Ji kuria skaitmeninius žemėlapius;jungia kompiuterių
programas su jų duomenų bazėmis.