Medžiaga kontroliniam darbui.

Kartografija
Ką mokėti?

 Paaiškinti temos sąvokas;

 Nurodyti penkis žemėlapio ir plano skirtumus;
 Įvardyti žemėlapių skirstymą pagal mastelį, teritorijos
dydį ir turinį;
 Nusakyti sutartinių ženklų skirstymą;
 Mokėti braižyti dažniausiai vartojamus sutartinius
topografinius ženklus;
 Pagal duotą aprašymą mokėti braižyti vietovės planą.
Kartografija – mokslas, tyrinėjantis žemėlapių, gaublių
ir atlasų savybes, jų sudarymo, redagavimo,
spausdinimo bei naudojimo būdus.
 Kartografijos kryptys:

 Mokslas apie žemėlapius,

kaip pasaulio pažinimo
priemonę;

 Žemėlapių kūrimo ir
naudojimo technika ir
technologijos;

 Kartografinę produkciją
gaminanti gamybos šaka.
 Žemėlapiai ir planai

 Žemėlapiu laikomas sumažintas visos Žemės arba jos

dalies paviršiaus vaizdas plokštumoje, perteiktas
sutartiniais ženklais, atsižvelgiant į Žemės išgaubtumą.
 Planas – stambaus mastelio brėžinys, vaizduojantis
nedidelę teritoriją.
Žemėlapiams keliami šie reikalavimai:

 Objektai ir reiškiniai turi pasižymėti geometriniu tikslumu;

 Tikroviškas aplinkos atvaizdavimas;
 Galima matuoti ir nustatyti kiekybinius parametrus;
 Didelis informatyvumas.
Žemėlapių klasifikacija (1):

I. Pagal mastelį:

1. Planai – M1:5000 (galioja ir stambesnio

mastelio kartografiniai kūriniai)
2. Stambaus mastelio – M1:10 000 - 1:100 000
3. Vidutinio - M1:100 000 – 1:1000 000
4. Smulkaus - > M1:1 000 000
Žemėlapių klasifikacija (2):

II. Pagal teritorijos dydį:

 Pasaulio ir pusrutulių;
 Žemynų, vandenynų ir jų dalių;
 Valstybių ir jų dalių;

III. Pagal turinį:

 Bendrieji geografiniai (topografiniai);
 Teminiai;
 Specialieji.
Plano ir žemėlapio skirtumai:
Plane Žemėlapyje

Vaizduojamas nedidelis žemės Vaizduojamas didelis žemės

plotas; plotas;

Naudojamas stambus mastelis; Naudojami įvairių tipų masteliai;

Neatsižvelgiama į Žemės Atsižvelgiama į Žemės

išgaubtumą; išgaubtumą;

Nėra geografinio tinklo; Yra geografinis tinklas;

Kryptys nustatomos pagal lapo Kryptys nustatomos pagal

viršų-šiaurė, apačią-pietūs, dienovidinius ir lygiagretes.
dešinę-rytai, kairę-vakarai.
Žemėlapio legenda - sutartiniai
topografiniai ženklai

Sutartiniai ženklai gali būti:

 Linijiniai, kurių ilgį galima apskaičiuoti, išmatuoti pagal plano
mąstelį (gatvė, geležinkelis, upė);
 Taškiniai – svarbūs mastelio neatitinkantys objektai (miestas,
tiltas, pastatas, kalvos viršūnė);
 Aiškinamieji, kuriais nurodomas objekto turinys, paskirtis,
pavadinimas (upės tėkmės krypties nuoroda, ežero
pavadinimas);
 Plotiniai- kontūrais pažymimas vaizduojamos teritorijos plotas
(miškas, pieva, ežeras, jūra)
 Nemasteliniai – pagal mastelį per maži, bet kartografuojant
svarbūs objektai (muziejai, medžiai, bažnyčios)
Žemėlapio elementai
 Ką mokėti?

1. Išvardyti žemėlapio elementus;

2. Pagal dienovidinių ir lygiagrečių formą ir vaizduojamą teritoriją skirti
tris kartografines projekcijas;
3. Žinoti ritininės, kūginės ir azimutinės projekcijų iškraipimų vietas;
4. Gebėti versti ir užrašyti skaitmeninį, vardinį ir linijinį mastelius;
5. Įvardyti, kas sudaro geografinį tinklelį ir geografines koordinates;
6. Žinoti geografinio tinklelio savybes,
7. Gebėti nustatyti taško geografines koordinates laipsnio ir minutės
tikslumu;
8. Mokėti nustatyti taško azimutą plane ir žemėlapyje.
Žemėlapio elementai

 Matematiniai (kartografinė projekcija,

mastelis, geodezinis pagrindas);
 Kartografinio vaizdo (hidrografija, reljefas,
augalija, gyvenvietės, keliai,...);
 Pagalbiniai (legenda, metrika, matavimo
grafikai);
 Papildomieji (žemėlapio įkarpa, diagramos,
kreivės, tekstai).
Matematiniai žemėlapio elementai:

 Kartografinės projekcijos;

 Mastelis;

 Geografinis tinklelis
Kartografinės projekcijos
 Neiškreiptas rutulinio Žemės paviršiaus atvaizdas
galimas tik gaublyje.
 Kartografinė projekcija – matematinis būdas, kuriuo
Žemės rutulio paviršius vaizduojamas plokštumoje.
 Norint perkelti rutulio paviršių į plokštumą,
naudojami pagalbiniai geometriniai paviršiai (ritiniai,
kūgiai).
 Kartografinės projekcijos skirstomos
(pagal sudarymo būdą) į:

 Ritinines (cilindrines)
- naudojama
pavaizduojant visą
Žemės paviršių;
 Ją gauname popieriaus
lapu apvynioję pusiaują,
todėl ties pusiauju
esantys plotai yra
tiksliausi.
Ritinininė (cilindrinė) projekcija
 Kartografinės projekcijos skirstomos
(pagal sudarymo būdą) į:

 Kūgines – naudojama,
norint kuo tiksliau
pavaizduoti žemyną ar
mažesnę teritoriją;
 Tokių žemėlapių centre
netikslumų labai mažai,
o tolstant – daugėja.
Kūginė projekcija
 Kartografinės projekcijos skirstomos
(pagal sudarymo būdą) į:

 Azimutines
(plokštumines)-
naudojama ašigalių sričių,
pusrutulių žemėlapių
sudarymui;
 Sudaromi uždėjus
popieriaus lapą ant vieno
gaublio taško;
 Šios vietovės bus
tiksliausios, einant toliau,
iškraipymai didės.
Azimutinė projekcija
 Mastelis

 Mastelis yra dydis, kuris parodo, kiek kartų

vietovės vaizdas sumažintas plane arba
žemėlapyje, lyginant jį su tikrove.
 Mastelis būna skaitmeninis, vardinis ir
linijinis.
 Geodezinis pagrindas (1)
 Geografinis tinklelis – vietos geografinei padėčiai
nustatyti sutartinės linijos. Jį sudaro lygiagretės ir
dienovidiniai;
 Lygiagretė yra linija lygiagreti pusiaujui. Ilgiausia
lygiagretė – pusiaujas (0°). Toldamos nuo pusiaujo
lygiagretės trumpėja, prie ašigalių virsta taškais
(90°). Atstumas nuo pusiaujo išreikštas laipsniais link
šiaurės ašigalio – šiaurės platuma, link pietų ašigalio
– pietų platuma;
 Dienovidinis – linija, jungianti ašigalius. Visi
dienovidiniai yra vienodo ilgio. Per Grinvičo
observatoriją eina pradinis arba nulinis dienovidinis.
Atstumas nuo jo į rytus iki 180° išreikštas laipsniais
yra rytų ilguma, o į vakarus iki180° – vakarų ilguma.
 Koordinačių nustatymas

Smulkaus mastelio žemėlapiuose koordinatės

nustatomos laipsnio tikslumu;

Stambaus ir vidutinio mastelio žemėlapiuose

koordinatės nustatomos minučių tikslumu
(10 = 60’)
 Azimutas
 Azimutas yra kampas tarp Šiaurės krypties
ir duoto objekto, visada matuojamas pagal
laikrodžio rodyklę.
 Kontroliniam darbui turėti:

1. Atsiskaitomųjų darbų sąsiuvinį (ploną 12

lapų, langeliais)
2. Matlankį ir liniuotę,
3. Rašiklį, pieštuką ir trintuką