JŪRLAPIAI

KARTOGRAFINĖS PROJEKCIJOS

KARTOGRAFIJA tai mokslas apie jūrlapių ir žemėlapių

sudarymą
ŽEMĖLAPIU VADINAME ŽEMĖS PAVIRŠIAUS
ARBA JOS DALIES SUMAŽINTĄ IR IŠKREIPTĄ
VAIZDĄ PLOKŠTUMOJE. ŽEMĖLAPYJE
IŠKRAIPYMAI ATSIRANDA DĖL TO KAD
SUDĖTINGOS FORMOS ŽEMĖS PLANETĄ
NEGALIMA PAVAIZDUOTI TOKIOS, KOKIA JI
YRA IŠ TIKRŲJŲ.
 JŪRLAPIAI

• KARTOGRAFINĖS PROJEKCIJOS

• ŽEMĖS GEOIDO PROJEKCIJA Į

PLOKŠTUMĄ, PRISILAIKANT GRIEŽTŲ
MATEMATIKOS DĖSNIŲ VADINAMA

• KARTOGRAFINE
PROJEKCIJA
 JŪRLAPIAI

• KARTOGRAFINĖS PROJEKCIJOS

NAVIGACINIUOSE APSKAIČIAVIMUOSE JŪRLAPIS

YRA MATEMATINIO SKAIČIAVIMO PRIEMONĖ.

JŪRLAPYJE PAVAIZDUOTA ŽEMĖS PLANETOS

DALIS TURI ATITIKTI GRIEŽTUS MATEMATINIUS
DĖSNIUS.

JŪRLAPYJE PAVAIZDUOTAS ŽEMĖS PLANETOS

PAVIRŠIUS TURI TAM TIKRUS IŠKRAIPYMUS.
 JŪRLAPIAI

• KARTOGRAFINĖS PROJEKCIJOS

JŪRLAPIO PROJEKCIJOJE PADARYTI

IŠKRAIPYMAI ATITINKA TAM TIKRUS
MATEMATINIUS DĖSNIUS.

JŪRLAPIO PROJEKCIJA PADARYTA PAGAL

MATEMATINIUS IŠKRAIPYMO DĖSNIUS
VADINAMA

KARTOGRAFINĖ PROJEKCIJA
 JŪRLAPIAI

• KARTOGRAFINĖS PROJEKCIJOS

ŽEMĖS PAVIRŠIAUS VAIZDAVIMO PLOKŠTUMOJE

METODAI YRA ĮVAIRŪS, IR KIEKVIENAS IŠ JŲ
TURI PRIVALUMŲ IR TRŪKUMŲ.
 JŪRLAPIAI

• KARTOGRAFINĖS PROJEKCIJOS

ŽEMĖS PAVIRŠIAUS VAIZDAVIMO PLOKŠTUMOJE

METODAI YRA ĮVAIRŪS, IR KIEKVIENAS IŠ JŲ
TURI PRIVALUMŲ IR TRŪKUMŲ.

PAVIRŠIAUS TAŠKĄ GALIMA PAVAIZDUOTI

PLOKŠTUMOJE BE IŠKRAIPYMŲ.
 JŪRLAPIAI

• KARTOGRAFINĖS PROJEKCIJOS

ŽEMĖS PAVIRŠIAUS VAIZDAVIMO PLOKŠTUMOJE

METODAI YRA ĮVAIRŪS, IR KIEKVIENAS IŠ JŲ
TURI PRIVALUMŲ IR TRŪKUMŲ.

LABAI MAŽĄ PAVIRŠIAUS DALĮ GALIMA

PAVAIZDUOTI PLOKŠTUMOJE BE IŠKRAIPYMŲ.
 JŪRLAPIAI

• KARTOGRAFINĖS PROJEKCIJOS

ŽEMĖS PAVIRŠIAUS VAIZDAVIMO PLOKŠTUMOJE

METODAI YRA ĮVAIRŪS, IR KIEKVIENAS IŠ JŲ
TURI PRIVALUMŲ IR TRŪKUMŲ.
VAIZDUOJANT DIDESNĖ PAVIRŠIAUS DALĮ
PLOKŠTUMOJE BŪTINAI ATSIRANDA
IŠKRAIPYMAI.
 JŪRLAPIAI

• KARTOGRAFINĖS PROJEKCIJOS

KARTOGRAFINIŲ PROJEKCIJŲ IŠKRAIPYMAI.

PROJEKTUOJANT SUDĖTINGOS FORMOS ŽEMĖS

GEOIDĄ Į PLOKŠTUMĄ BŪTINAI SUSIDARO
PROJEKCIJOS IŠKRAIPYMAI. IŠKRAIPYMAI
ATITINKA GRIEŽTUS MATEMATINIUS DĖSNIUS.
PRITAIKANT PROJEKCIJOS IŠKRAIPYMŲ
DĖSNIUS GALIME TIKSLIAI APSKAIČIUOTI TAŠKŲ
IR LINIJŲ PADĖTĮ ŽEMĖS GEOIDO PROJEKCIJOJE
 JŪRLAPIAI

• KARTOGRAFINĖS PROJEKCIJOS

KARTOGRAFINIŲ PROJEKCIJŲ IŠKRAIPYMAI.

KARTOGRAFINĖSE PROJEKCIJOSE IŠKRAIPYMAI

YRA SKIRSTOMI:

1. LYGIAKAMPĖS

2. LYGIAPLOTĖS

3. LAISVOSIOS
 JŪRLAPIAI

• KARTOGRAFINĖS PROJEKCIJOS

KARTOGRAFINIŲ PROJEKCIJŲ IŠKRAIPYMAI.

LYGIAKAMPĖSE PROJEKCIJOSE KAMPAI IR KRYPTYS YRA

TOKIE PATYS KAIP IR ŽEMĖS PAVIRŠIUJE
 JŪRLAPIAI

• KARTOGRAFINĖS PROJEKCIJOS

KARTOGRAFINIŲ PROJEKCIJŲ IŠKRAIPYMAI.

LYGIAKAMPĖSE PROJEKCIJOSE PAVAIZDUOTOS FIGŪROS

YRA PANAŠIOS Į ATITINKAMAS FIGŪRAS ŽEMĖS PAVIRŠIUJE.
 JŪRLAPIAI

• KARTOGRAFINĖS PROJEKCIJOS

KARTOGRAFINIŲ PROJEKCIJŲ IŠKRAIPYMAI.

LYGIAPLOTĖSE projekcijose jūrlapio projekcijos ir

atitinkami plotai Žemės paviršiuje yra proporcingi.
 JŪRLAPIAI

• KARTOGRAFINĖS PROJEKCIJOS

KARTOGRAFINIŲ PROJEKCIJŲ IŠKRAIPYMAI.

LAISVOSIOSE PROJEKCIJOSE NEIŠLIEKA NEI

KAMPŲ LYGYBĖ. NEI PLOTŲ PROPORCINGUMAS.

LAISVOSIOS PROJEKCIJOS NAUDOJAMOS

SPECIALIEMS UŽDAVINIŲ SPRENDIMAMS.
 JŪRLAPIAI

• KARTOGRAFINĖS PROJEKCIJOS
LYGIAKAMPĖS

CILINDRINĖS
AZIMUTALINĖS KŪGINĖS
 JŪRLAPIAI

• KARTOGRAFINĖS PROJEKCIJOS
LYGIAPLOTĖS

CILINDRINĖS
AZIMUTALINĖS KŪGINĖS
 JŪRLAPIAI

• KARTOGRAFINĖS PROJEKCIJOS
AZIMUTALINĖSE PROJEKCIJOSE Žemės paviršius
projektuojamas į plokštumą, kuri liečia paviršių.
Lietimosi taškas vadinamas centriniu projekcijos
tašku, o taškas, iš kurio projektuojama – regėjimo
tašku.
 JŪRLAPIAI
• KARTOGRAFINĖS PROJEKCIJOS
Iš Δ CSM gauname: Z ρ M´ M´1
dρ
CS=R cos Z R sin Z
S M
SM=R sin Z R cos Z z R dz
M1
ρ=ZM´ C

išΔSOM ir ΔZOM´ R(D+R)sinZ

Panašumo gauname: ρ= D+R cosZ
D
ρ R sin Z
=
D+R D+RsinZ 0
 JŪRLAPIAI

• KARTOGRAFINĖS PROJEKCIJOS

KŪGINĖS PROJEKCIJOSE – Žemės paviršius projektuojamas

į paviršių tokio kūgio, kuris liečia Žemę pagal kurią nors
lygiagretę arba kerta ją dvejose lygiagretėse.
 JŪRLAPIAI

• KARTOGRAFINĖS PROJEKCIJOS
NAVIGACINIO JŪRLAPIO REIKIAMOS SAVYBĖS

1. JŪRLAPIS TURI BŪTI LYGIAKAMPĖS PROJEKCIJOS .TAI

REIŠKIA, KAD KAMPAI ŽEMĖS PAVIRŠIUJE TURI ATITIKTI
KAMPUS JŪRLAPYJE.

2. LOKSADROMIJA TURI BŪTI TIESI LINIJA. TAI YRA KAD

LYGIAGRETĖS IR MERIDIANAI TURI KIRSTIS STAČIU
KAMPU.
 JŪRLAPIAI
• MERKATORINĖ PROJEKCIJA
φ

X
MIJA
AD RO
S
LOK

λ
Y
 JŪRLAPIAI

• KARTOGRAFINĖS PROJEKCIJOS
MERKATORINĖ PROJEKCIJA
JŪRLAPIO PROJEKCIJA, ATITINKANTI
NAVIGACINIO JŪRLAPIO REIKALAVIMUS BUVO
SUKURTA
1568 metais
PROJEKCIJĄ SUKŪRĖ GENIALUS OLANDŲ
MATEMATIKASIR KARTOGRAFAS
GEORGAS KRAMERIS (1512-1594).
JO LOTYNIŠKSA VARDAS MERKATORIUS.
ŠI PROJEKCIJA VADINAMA
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA

CILINDRINĖ PROJEKCIJA IŠREIŠKIAMA LYGTIMI

X=f(φ); y=Cλ

X, Y – KARTOGRAFINĖS KOORDINATĖS
C – LAISVAS PASTOVUS SKAIČIUS
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA

μ0
C=
μ
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA

μ0 X
C=
μ

X=f(φ); y=Cλ

Y λ
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA
Dydis C yra bet koks, tačiau priėmus C=a, kur a – ekvatoriaus
Spindulys, tada mastelis ekvatoriuje bus lygus pagrindiniam
Masteliui μ0.
Elipsoido mastelis pagal meridianą m ir lygiagretę n yra
lygus t.y. m=n=µ0

Lygiakampė projekcija bus tada kai m/n =1, arba m=n

n
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA
μ0- pagrindinis mastelis m-mastelis meridijanokryptimi
μ- dalinis mastelis n-mastelis lygiagretės kryptimi
φ
m

μ0 X
C=
μ

X=f(φ); y=Cλ n

Y λ
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA

K
dφ

K
dS
M

dX
Ncosφdλ dy=dλ
 JŪRLAPIAI
• MERKATORINĖ PROJEKCIJA

M – meridijano kreivumo
spindulys

N –lygiagretės kreivumo spindulys

 JŪRLAPIAI
• a- Žemės elipsoido ekvatoriaus spindulys
r

r – Žemės lygiagretės platumoje φ spindulys

 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA

m=dX/Mdφ, n=dY/rdλ=dY/Ncosφdλ

r – lygiagretės spindulys

Kadangi Y=aλ, tai dY=adλ

Tada n=adλ/Ncosφdλ=a/Ncosφ

Kadangi m=n tai dX/Mdφ=a/Ncosφ

a Žemės elipsoido ekvatoriaus spindulys

 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA
Kintantis mastelis nuo ekvatoriaus iki reikiamos lygiagretės
Išreiškiamas lygtimi:

X φ 2 2 2

∫dX=D=a ∫ (1-e )dφ/(1-e sin φ)cosφ

0 0
Integravus šias lygtis gauname:

X=D=a ln U

Y=aλ

m=n=a/Ncosφ
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA

Dydis U yra izometrinė platuma. Rutuliui N=a=R.

Tada:

X=R ln tg (π/4 +φ/2)

Y=Rλ

m=n=1/cosφ

R – rutulio spindulys
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA

Ekvatoriaus spindulys minutėmis lygus:

a=3437’74

Pažymime D=X, tada:

D=3437,74 ln U

Pereidami iš natūrinių logaritmų i dešimtainius logaritmus

gausime:

D=3437,74/0,434 lg U = 7915,704468 lg U
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA
Rutuliui gausime:

D=7915,7045 lg tg (π/4 + φ/2)

Analizuojant gautą formulę matome, kad ašigalio

Pavaizduoti merkatorinės projekcijos jūrlapyje
Negalima. Nes:

φ=90°, tai π/4 + 90°/2=45° + 45°=90°; tg90°= lg = ∞

Tai reiškia, kad merkatorinės projekcijos
jūrlapyje negalima pavaizduoti ašigalio

Dydžiai X ir D yra meridiano dalys.

 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA

MERIDIANO DALIS – tai atstumas, matuojamas

Merkatorinėje projekcijoje pagal meridianą iki reikiamos
Lygiagretės, išreiškiamos EKVATORIAUS MINUTĖMIS

Jeigu φ=90, tai D= ∞

Todėl ašigalį projektuoti merkatorinėje projekcijoje
NEGALIMA.
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA
MERKATORINĖS PROJEKCIJOS MASTELIS

Žemės referenc elipsoido mastelis projektuojant į plokštumą

sumažinamas μ0 karto.
Pakeitimo mastelisμ0 yra pagrindinis jūrlapio mastelis.

μ0 –pagrindinės lygiagretės mastelis.

Pagrindinio mastelio reikšmė

μ0=1/C0

C0 – pagrindinio mastelio vardiklis

 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA

MERKATORINĖS PROJEKCIJOS MASTELIS

PAGRINDINIS JŪRLAPIO MASTELIS YRA NURODYTAS

JŪRLAPIO VIRŠUJE
PROJEKTUOJANT JŪRLAPIUSNAUDOJAMOS SPECIALIOS
PLATUMOS:
BALTIJOS JŪRAI φ=60°,
JUODAJAI JŪRAI φ=44°.
BALTAJAI JŪRAI φ=66°,
Vandenynų projekcijoms naudojamos juostos:

φ=0°;25°;40° ir t.t.
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA

MERKATORINĖS PROJEKCIJOS MASTELIS

PAGAL GAUTAS FORMULES MASTELIAI m ir n YRA

PAGRINDINĖS PLATUMOS FUNKCIJOS.
MASTELIS μ KOKIOJE TAI PLATUMOJE φ YRA
VADINAMAS DALINIS MASTELIS.
MASTELIO PADIDINIMAS

C=μ0/μ; C – NURODO, KIEK MASTELIS BET KURIOJE

PLATUMOJE SKIRIASI NUO MASTELIO
PAGRINDINĖJE PLATUMOJE
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA
PERRAŠOME:

C=C/C0 =N cos φ/ N0 cos φ0

C=C/C0 =Ncos φ/N0 cos φ0 = C0 r/r0

LYGIAGRETĖS SPINDULYS MINUTĖMIS:

C=C0 N cosφ/ N0 cosφ0=C0 r/r0

C=C0 r 1`arc1`/ r0 1`arc1`=C0 p/p0

p,p0 – vienos minutės ilgis pagal lygiagretę

platumoje φ ir φ0
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA
MERKATORINĖS PROJEKCIJOS MASTELIS

KARTOGRAFINIS MASTELIS YRA SĄNTYKIS TARP

MASTELIŲ PAGRINDINĖJE PLATUMOJE IE DUOTOJOJE
PLATUMOJE:

γ=μ/μ0=P0/P

JŪRLAPIO VIENETAS e YRA VIENOS MINUTĖS ILGIS

LYGIAGRETĖS LANKO IŠREIKŠTAS MILIMETRAIS
JŪRLAPIO MASTELYJE:

e=pΦ/CΦ
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA
JŪRLAPIO VIENETAS GALI BŪTI APSKAIČIUOTAS PAGAL
SĄNTYKINĘ PLATUMĄ PAGRINDINĖS LYGIAGRETĖS U0
PAGAL ŠIAS FORMULES:

∆φ=5,76 sin 2φ
U0 =φ0 - ∆φ
P0 =a cos U0 arc 1`
e =p0/C0

Krasovskio elipsoidui a=6378245 m

 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA

MATUOJAME ATSTUMUS PAGAL MERIDIANO LANKO

MINUTES. MERIDIANO LANKO MINUTĖS MERKATORINĖJE
PROJEKCIJOJE YRA KINTAMO ILGIO. KITIMAS PRIKLAUSO
NUO MASTELIO PLATUMOS.
ELIPSOIDO MINUTĖS MERIDIANE YRA PLATUMOS
FUNKCIJA. MERKATORINĖJE PROJEKCIJOJE MERIDIANO
MINUTĖS ILGIS GREITAI KINTA – ILGĖJA, DIDĖJANT
PLATUMAI.
MERKATORINĖS MINUTĖS ILGIS MERKATORIAUS
PROJEKCIJOJE IŠREIŠKIAMA MASTELIO ILGIU:

1 merkatorinė mylia=∆φ/CΦ
CΦ – dalinio mastelio vardiklis.
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA
PRAKTIŠKAI KINTANČIOS MERIDIANO MINUTĖS ILGĮ
GALIME PAKEISTI STANDARTINĖS MINUTĖS ILGIU
IŠREIKŠTU CENTIMETRAIS:

1 merkatorinė mylia = 1852x10x3/CΦ

LINIJINIS JŪRINIS MASTELIS ly parodo, kiek jūrinių mylių

YRA VIENAME PROJEKCIJOS CENTIMETRE IR YRA
IŠREIKŠTA FUNKCIJA MERKATORINĖS MYLIOS IKGIU:

lΦ=Cφ/1852 10 3
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA
APSKAIČIUOJANT MERKATORINĖS PROJEKCIJOS TINKLELĮ
REIKIA NUSTATYTI, KOKIAME TARPE PLATUMŲ VIENOS
MINUTĖS ILGĮ GALIME LAIKYTI PASTOVAUS DYDŽIO.
PRAKTIŠKAI TAI REIŠKIA, KOKĮ PLATUMOS INTERVALĄ
GALIME DALINTI Į VIENODAS MINUTES. PASTOVAUS
ILGIO MINUČIŲ PLATUMOS INTERVALĄ APSKAIČIAVO
KRAJOVSKIS:

∆φ= C N ctg φN//674

CN – platumos mastelio vardiklis platumoje φN

 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA
LOKSADROMIJA. IŠREIŠKIAME ELEMENTAŲJĮ TRIKAMPĮ
APRIBOTĄ MERIDIJANAIS dλ IR LYGIAGETĖMIS dφ
PN

dλcosφ φ2
φ1 k

λ2
λ1
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA
LOKSADROMIJA

LOKSADROMOJA – KREIVĖ ŽEMĖS PAVIRŠIUJE KERTANTI

MERIDIANUS VIENODU KAMPU.
LOKSADROMIJA TARP DVIEJŲ TAŠKŲ ŽEMĖS PAVIRŠIUJE
NĖRA TRUMPIAISIAS KELIAS TARP TAŠKŲ .
LOKSADROMIJA PRAKTINĖJE LAIVAVEDYBOJE
NAUDOJAMA DĖL PATOGUMO NAUDOTIS KOMPASU
PASTOVIU KURSU IR SUPAPRASTINTU GRAFINIU
SKAIČIAVIMU MERKATORINĖS PROJEKCIJOS JŪRLAPYJE.
 JŪRLAPIAI
• LOKSADROMIJA.IŠREIŠKIAME
ELEMENTARŲJĮ TRIKAMPĮ APRIBOTĄ
ILGUMŲ INTERVALU dλ IR PLATUMŲ
INTERVALU dφ
dλcosφ
C M2
Iš ΔM1CM2

dφ dλcosφ
tgK=
k dφ

M1
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA
LOKSADROMIJA

SFEROJE PAVAIZDUOTĄ LOKSADROMIJĄ SUSKAIDOME

Į ELEMENTARIAS ATKARPAS dS. GAUTAS ELEMENTARUS
SFERINIS RIKAMPIS M1M2C. ŠIAME TRIKAMPYJE

tgK=dλcosφ/dφ iš čia:

dλ=tgK dφ/cosφ

INTEGRUOJAME:

dλ=tgK dφ/cosφ
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA
LOKSADROMIJA

INTEGRALO SPINDULYS LOKSADROMIJOJE EINANČIOJE

PER DU TAŠKUS M1 φ1,λ1 IR M2 φ2,λ2 SFEROJE GAUNAME

λ2 – λ1 = tgK [ln tg ( π/4 + φ1/2) - ln tg ( π/4 + φ2/2)]

M2 φ2
M1
φ1 λ2
λ1
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA
LOKSADROMIJA

ANALIZUOJANT INTEGRAVIMO REZULTATĄ DAROME

IŠVADAS:

1. JEIGU K=0° IR K=180°, TAI λ1=λ2. LOKSADROMIJA

SUTAMPA SU MERIDIANU.
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA
LOKSADROMIJA

2. JEIGU K=90° IR K=270° TADA λ1=λ2

INTGRAVIMO SPRENDINYS:

ln tg π/4 + φ2/2 - ln tg π/4 + φ1/2 =0

TAIP GAUSIME JEIGU φ1 = φ2 LOKSADROMIJA SUTAMPA

SU LYGIAGRETE ARBA EKVATORIUMI.
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA
LOKSADROMIJA

3. JEIGU LOKSADRMIJA EINA PER EKVATORIAUS TAŠKĄ

φ1=0°, KURSAS YRA PIRMAME KETVIRTYJE 0°<K<90°,
TADA INTEGRAVIMO SPRENDINYS:

ln tg π/4 + φ2/2 = ∆λ ctgK

DAUGINDAMI DEŠINIAJĄ SPRENDINIO LYGTIES DALĮ IŠ

ln e =1 IR SPRESDAMI ANTILOGARITMĄ GAUSIME:
∆λctgK
tg π/4 + φ2/2 = e
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA
LOKSADROMIJA

SPRENDINYS:
∆λ ctg K
tg π/4 + φ2/2 = e

GAUTA LYGTIS IŠRAIŠKIA LOGARITMINĘ SPIRALĘ.

LOGARITMINĖS SPIRALĖS SAVYBĖS:
SPIRALĖ APJUOSIA ŽEMĖS RUTULĮ ARTĖDAMA PRIE
AŠIGALIO.
KIEKVIENA ∆λ KURI SKIRIASI NUO SEKANČIOS 2π BUS:

∆λI+1 =∆λi + n2π.

KIEKVIENA SEKANTI PLATUMA φ2 TURĖS KITĄ REIKŠMĘ.
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA
LOKSADROMIJA

LOKSADROMIJOS LYGTIS REIŠKIA, KAD LOKSADROMIJA

KERTA MERIDIANUS BEGALYBĘ KARTŲ. KIEKVIENĄ KARTĄ
LOKSADROMIJA KERTA MERIDIANĄ KITOJE PLATUMOJE
SUKDAMASI IR KILDAMA LINK AŠIGALIO.
LOKSADROMIJOS SPIRALĖ NIEKADA NEPASIEKIA
AŠIGALIO.
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA
LOKSADROMIJA. IŠREIŠKIAME ELEMENTAŲJĮ TRIKAMPĮ
APRIBOTĄ MERIDIJANAIS dλ IR LYGIAGETĖMIS dφ
PN

dλcosφ φ2
k
φ1
λ2
λ1
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA
PROJEKCIJA YRA CILINDRINĖ. PROJEKTUOJAME ŽEMĖS
RUTULĮ Į VIDINĘ CILINDRO PUSĘ, KURIO VIDUJE YRA
ŽEMĖS RUTULYS.

X=f(φ)

y=Cλ
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA

BENDRA CILINDRINĖS PROJEKCIJOS LYGTIS YRA:

X=ƒ(φ); y=Cλ.

x, y – kartografinės koordinatės
c - pastovus koeficientas X=ƒ(φ);

y=Cλ.
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA

NAVIGACINIO JŪRLAPIO SUDARYMUI ATLIEKAMI ŠIE

VEIKSMAI:

1 etapas Žemės paviršiuje daromi kartografiniai

matavimai ir jų koordinatės sulyginamos su atitinkamu
Žemės Referenc-elipsoidu.
2 etapas Sumažinamas Žemės Referenc-elipsoido
mastelis norint išsklisti į plokštumą. Pakeitimo mastelis
µ0 yra pagrindinis jūrlapio mastelis.
3 etapas Priimame kartografinę projekciją – cilindrinę.
Tuo atveju mastelis μ vadinamas dalininiu masteliu

C=µ0/µ - mastelio padidėjimas

 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA
ΔX90º=∞
PN

ΔX

PS

AŠIGALĮ PROJEKTUOTI MERKATORINĖJE PROJEKCIJOJE

NEGALIMA
 JŪRLAPIAI

• MERKATORINĖ PROJEKCIJA
LOKSADROMIJA. IŠREIŠKIAME ELEMENTAŲJĮ TRIKAMPĮ
APRIBOTĄ MERIDIJANAIS dλ IR LYGIAGETĖMIS dφ
PN

dλcosφ φ2

φ1
k dφ

λ2
λ1
dλ
 JŪRLAPIAI
• LOKSADROMIJA.IŠREIŠKIAME
ELEMENTARŲJĮ TRIKAMPĮ APRIBOTĄ
ILGUMŲ INTERVALU dλ IR PLATUMŲ
INTERVALU dφ
dλcosφ
C M2
Iš ΔM1CM2

dφ dλcosφ
tgK=
k dφ

M1
 JŪRLAPIAI
• INTEGRALINĖ LOKSADROMIJOS TEORIJA
Iš ΔM1CM2
C M2
dλcosφ
dλcosφ
tgK=
dφ dφ dφ
k dλ=tgK
cosφ
INTEGRUOJAME
M1
λ2 φ2
dφ
∫dλ= tgK ∫ cosφ
λ1 φ1
 JŪRLAPIAI
• LOKSADROMIJA.
INTEGRAVIMO SPRENDINYS IŠREIŠKIA
LOKSADROMIJOS LINIJĄ, EINANČIĄ PER TAŠKUS
M1(φ1λ1) IR M2(φ2λ2)

λ1 - λ2=tgK[ ln tg(
π
+
φ2
) -ln tg(
π
+
φ1
) ]
2 2 2 2
 JŪRLAPIAI
• LOKSADROMIJA.
PRIIMAME ŽEMĖS ELIPSOIDO PAGRINDINIŲ SPINDULIŲ
KREIVUMO SPINDULIUS
2
a (1-e )
M= 2 2 3/2
(1 – e sin φ)

M – MERIDIJANO KREIVUMO SPINDULYS

e - ŽEMĖS ELIPSOIDO EKSCENTRECITETAS
a - ŽEMĖS EKVATORIAUS SPINDULYS
 JŪRLAPIAI
• LOKSADROMIJA.
PRIIMAME ŽEMĖS ELIPSOIDO PAGRINDINIŲ SPINDULIŲ
KREIVUMO SPINDULIUS

a
N= 2 2 1/2
(1 – e sin φ)

N – LYGIAGRETĖS KREIVUMO SPINDULYS

e - ŽEMĖS ELIPSOIDO EKSCENTRECITETAS
a - ŽEMĖS EKVATORIAUS SPINDULYS
 JŪRLAPIAI
• LOKSADROMIJA.
TADA LYGTIS PERRAŠOME:

φ2 2
λ2 φ2 (1- e )dφ
Mdφ = tgK ∫ =
∫ ∫
dλ=tgK N cosφ
2 2
φ1 (1 – e sin φ) cosφ
λ1 φ1

2 φ2
φ2 2 2 2 dφ
(1 – e sin φ – e cos φ ) dφ
= tgK ∫ 2 2
= tgK [∫ cosφ
--
φ1 ( 1 – e sin φ )cosφ φ1
 JŪRLAPIAI
• LOKSADROMIJA.
LYGTIES SPRENDINYS:

e cos φ dφ
-
∫ ( - e sinφ

Įvedame pažymėjimą e sinφ= sinΨ

ecosφdφ=cosΨdΨ
 JŪRLAPIAI
• LOKSADROMIJA.
Lgties sprendinys su priimtais pažymėjimais tampa:

e cosφ dφ
λ 2 - λ1 = tgK[∫ =tg(I – J)
( - e sinφ)
 JŪRLAPIAI
• LOKSADROMIJA.
φ2λ2

φ1λ1