EKSTRAKCIJA

 Ekstrakcija yra procesas, kuriuo iš vienos skystosios fazės L1 (pradinio

tirpalo) kita skystąja faze V1 (ekstrahentu) išgaunama ištirpusi
medžiaga A arba medžiagų grupė (ekstraktyvas), kai šios dvi fazės
viena kitoje beveik netirpsta arba silpnai tirpsta, bet tirpina ekstraktyvą.
 Ekstrakcijos procesas sistemose skystis-skystis gana plačiai taikomas
įvairiose cheminės technologijos, farmacijos, hidrometalurgijos ir kitose
pramonės šakose, pvz., šalinant iš divinilo acetaldehidą ir kitas
priemaišas, kaprolaktano ir kitų organinės sintezės produktų gamyboje,
taip pat gaminant branduolinį kurą, antibiotikus. Ekstrakcija iš tirpalų
arba pramoninių vandenų išgaunamos vertingos arba toksiškos
medžiagos arba gaunami jų koncentruoti tirpalai.
 Ekstrakcija iš skysčių kartu su distiliacija bei rektifikacija yra pagrindiniai
skystų vienalyčių sistemų perskyrimo metodai. Ekstrakcija
ekonomiškesnė, pvz., už rektifikaciją, kai reikia perskirti tirpalus,
kuriuose maža komponento koncentracija, nes nereikia išgarinti viso
skysčio. Be to, ekstrahuoti tikslinga tada, kai šildomas tirpalas skyla.
Dažnai naudojamas ekstrakcijos iš skysčių ir rektifikacijos derinys.
Rektifikacija, šildymas, garinimas ir panašūs metodai naudojami
tirpikliui arba ekstrahentui regeneruoti. Ekstrahento ir pradinio tirpalo
tankiai turi būti skirtingi.
 Ekstraktyvo tirpalas ekstrahente vadinamas ekstraktu, o pradinio tirpalo
likutis po ekstrakcijos – rafinatu.
19.1 pav. Ekstrakcijos schemos: a – kai ekstrahentas neregeneruojamas, b
– kai ekstrahentas regeneruojamas, c – ekstrakcijos ir reekstrakcijos
derinys
 Pagal ekstrakcijos neregeneruojant ekstrahento schemą (19.1
pav., a) pradinis tirpalas (fazė L+M) ir ekstrahentas (fazė V)
tiekiami į ekstrakcijos aparatą – ekstraktorių, kuriame
medžiaga M pereina iš fazės L į fazę V. Gaunamas ekstraktas
(fazė V+M) ir rafinatas (fazė L). Ekstrakcija neregeneruojant
ekstrahento naudojama labai retai.
 Ekstrakcijos regeneruojant ekstrahentą schema (19.1 pav., b)
naudojama dažniau. Pagal šią schemą ekstrahentas
regeneruojamas iš ekstrakto ir rafinato, jeigu ekstrahentas iš
dalies jame tirpsta. Išvalytas ekstrahentas pakartotinai
grąžinamas į ekstrakcijos procesą Pagal schemą (19.1 pav.,
c) po ekstrakcijos vyksta grįžtamasis procesas, kuris
vadinamas reekstrakcija. Šiuo atveju regeneruojama fazė
apdorojama reagentų tirpalais, kurie priverčia tikslinį produktą
kaip galima daugiau pereiti į vandeninį tirpalą arba nuosėdas ir
gautą tirpalą sukoncentruoja. Reekstrakcijos metu gautas
produktas vadinamas reekstraktu.
 Kadangi ekstrakcija susijusi su ekstrahento dėjimu į
perskiriamąjį tirpalą, neišvengiamai susidaro sąlygos užteršti
produktus, todėl po perskyrimo juos būtina valyti. Tai
pabrangina patį ekstrakcijos procesą. Dėl šio trūkumo
ekstrakcija naudojama ribotai.
 Pagrindiniai ekstrakcijos būdai
 Priklausomai nuo to, kokiu laipsniu ištirpusios medžiagos
(ekstraktyvas) išgaunamas iš pradinio tirpalo, ekstraktui bei
rafinatui keliamų reikalavimų ir kitų sąlygų galimi įvairūs
ekstrakcijos iš skysčių variantai. Tačiau visada yra dvi
pagrindinės ekstrakcijos stadijos: 1) ekstrahento ir pradinio
mišinio sumaišymas jų tarpusavio sąlyčiui pagerinti; 2) dviejų
nesimaišančių gauto mišinio fazių – ekstrakto ir rafinato
perskyrimas. Kaip buvo minėta, po ekstrakcijos ekstrahentas
dažnai yra regeneruojamas specialiame regeneracijos
aparate, t. y. pašalinamas iš ekstrakto ir rafinato.
 Cheminėje technologijoje dažniausiai naudojami tokie
ekstrakcijos būdai: vienkartinė ekstrakcija, daugkartinė
ekstrakcija esant kryžminiam arba priešsroviniam ekstrahento
judėjimui, nepertraukiama priešsrovinė ekstrakcija. Pramonėje
plačiausiai paplito ekstrakcija vienu ekstrahentu, nors neretai
ekstrahuojama ir dviem ekstrahentais.
 Vienkartinė ekstrakcija. Ekstrahuojant šiuo būdu, pradinis
tirpalas F ir ekstrahentas S sumaišomi maišytuve 1 (19.9 pav.),
po to nusodintuve 2 perskiriami į du sluoksnius: ekstrakto E ir
rafinato R.
 Dėl intensyvaus maišymo ir pakankamos mišinio buvimo
maišytuve 1 trukmės nusistovi fazių pusiausvyra, t. y.
vienkartinė ekstrakcija galima pasiekti efektyvumą, atitinkantį
teorinėje koncentracijos kitimo pakopoje pasiekiamą
efektyvumą. Ekstraktyvo išgavimo laipsnis gali būti padidintas,
didinant į maišyklę 1 tiekiamą ekstrahento kiekį, tačiau tai
mažina ekstrakto koncentraciją ir brangina procesą. Procesas
gali būti tiek periodinis, tiek nuolatinis. Periodinio proceso atveju
ekstrakto ir rafinato perskyrimo stadija gali vykti maišyklėje 1.
Tuomet nereikalingas nusodintuvas 2.

19.9 pav. Vienkartinės ekstrakcijos

schema: 1 – maišytuvas,
2 – nusodintuvas-separatorius
 19.10 pav. Daugkartinės ekstrakcijos, esant kryžminiam ekstrahento
srauti, schema: 1, 2, 3,..., n – pakopos

 Daugkartinė ekstrakcija esant kryžminiam ekstrahento

srautui. Ekstrahuojant šiuo būdu (19.10 pav.), pradinis
tirpalas ir atitinkami rafinatai kiekvienoje ekstrakcijos
pakopoje, susidedančioje iš maišyklės ir nusodintuvo (19.10
pav. jis nepavaizduotas), apdorojama šviežio ekstrahento
porcija S1, S2 ir t. t. Rafinatas tiekiamas nuosekliai į tolesnę
pakopą, o ekstraktai E1, E2 ir t. t. po kiekvienos pakopos
išteka iš sistemos. Taigi ekstrahuojant, pradinis tirpalas F
įteka į pirmąją pakopą, o galutinis rafinatas Rn gaunamas
paskutinėje – n-ojoje pakopoje. Šiuo metodu iš pradinio
tirpalo galima išgauti visą ekstraktyvą ir gryną rafinatą.
Tačiau neišvengiama pradinio tirpiklio nuostolių, kadangi iš
kiekvienos pakopos jo dalis pasišalina su ekstraktu.
 19.11 pav. Daugkartinės ekstrakcijos, ekstrahentui judant prieš srovę,
schema:
1, 2, 3,..., n–1, n – pakopos
 Daugkartinė ekstrakcija esant priešsroviniam
ekstrahento srautui. Tokiai ekstrakcijai būdingas
daugkartinis kontaktavimas pakopose 1, 2 ir t. t. su
priešsroviniu būdu judančio rafinato R ir ekstrakto E
srautu (19.11 pav.). Pradinis tirpalas F ir ekstrahentas S
tiekiamas priešinguose schemos galuose. Kadangi
daugkartine ekstrakcija, ekstrahentui judant prieš srovę,
galima gauti nurodytos kokybės produktą ir aparatas yra
gana našus, šis ekstrakcijos būdas pramonėje plačiai
naudojamas.