Jis netruko
į
sitikinti, jog šitaip m
ą
stydamas kit
ų
žuv
ė
dr
ų
m
ė
giamas nebus. Net ir t
ė
vainuli
ū
do, kai Džonatanas kiauras dienas
ė
m
ė
leisti vienui vienas, šimtus kart
ų
bandydamaspraskl
ę
sti palei pat vandens pavirši
ų
.Nors jis ir nežinojo kod
ė
l, bet, pavyzdžiui, kai skrisdavo nusileid
ę
s prie vandens daugiaunei per pus
ę
savo sparn
ų
ilgio, ore gal
ė
jo išsilaikyti lengviau ir daug ilgiau. Šitaipskl
ę
sdamas jis nep
ū
kšteldavo nuleistomis kojomis
į
vanden
į
, kaip paprastai atsitinka, ostipriai priglaud
ę
s kojas prie k
ū
no grakš
č
iai nuslysdavo vandens paviršiumi palikdamas
į
kandin sav
ę
s ilg
ą
šli
ū
ž
ę
. Ir kai Džonatanas
ė
m
ė
šitaip nusileisti ant pakrant
ė
s sm
ė
lio, opaskui dar žingsniais matuoti sm
ė
lyje likusios šli
ū
ž
ė
s ilg
į
, t
ė
vai dar labiau nusimin
ė
irlabai susir
ū
pino.- Kod
ė
l, Džonai, kod
ė
l? - klausin
ė
jo motina. - Kod
ė
l tau, Džonai, taip sunku b
ū
ti tokiampat kaip ir kitos B
ū
riui priklausan
č
ios žuv
ė
dros? Kod
ė
l užsispyrei skraidyti palei patvanden
į
kaip pelikanai ir albatrosai? S
ū
nau, juk iš tav
ę
s beliko oda ir kaulai!- Tegul aš b
ū
siu vien oda ir kaulai, mama. Tik noriu sužinoti, k
ą
sugebu daryti ore, o ko -ne, ir tiek. Tik sužinoti.- Klausyk, Džonatanas, - kiek gal
ė
damas švelniau tar
ė
t
ė
vas, - žiema jau ne už kaln
ų
.Greitai žvej
ų
laivai retai
č
ia beužsuks, o vandens paviršiuje plaukiojusios žuvys nuners
į
gelmes. Jeigu jau b
ū
tinai nori mokytis, stenkis kuo daugiau sužinoti paie maist
ą
ir apietai, kaip jo prasimanyti. Gerai jau, jeigu taip nori, - skraidyk, bet juk pats žinai, kad vienskraidymu sotus neb
ū
si. Žuv
ė
dros skraido, kad maitint
ų
si. Nepamiršk to.Džonatanas paklusniai palinks
ė
jo galva. Kelias dienas jis steng
ė
si elgtis taip, kaip ir kitosžuv
ė
dros: šaižiai suklyk
ę
s puldavo prie molo ir žvej
ų
laiv
ų
, kovodavo su kitomis b
ū
riožuv
ė
romis ir nardydavo nor
ė
damas nutverti gabal
ė
l
į
žuvies ar duonos k
ą
snel
į
. Ta
č
iauilgai šitaip tverti negal
ė
jo.Viskas taip beprasmiška, - paman
ė
jis, - ty
č
ia numesdamas sunkiai pelnyt
ą
an
č
iuv
į
senai j
į
besivejan
č
iai žuv
ė
drai. Vis
ą
š
į
laik
ą
gal
ėč
iau skirti skraidymo pratyboms. Juk dar tiekdauk reikia išmokti!Neilgai trukus Džonatanas Žuv
ė
dra, alkanas, bet laimingas, v
ė
l buvo vienui vienas tolinuo kranto ir mok
ė
si.Š
į
kart
ą
pratybos buvo skirtos grei
č
iui, ir savait
ę
pasipraktikav
ę
s apie greit
į
jis jau žinojodaugiau negu pati grei
č
iausia kada nors gyvenusi žuv
ė
dra.Pasiek
ę
s t
ū
stan
č
io p
ė
d
ų
aukšt
į
, jis kaip akmuo smigo žemyn tiesiog link vandens iš vis
ų
j
ė
g
ų
plasnodamas sparnais ir pagaliau sužinojo, kod
ė
l pikiruodamos žuv
ė
dros jaisnemosuoja. Jau po šeši
ų
sekundži
ų
jis l
ė
k
ė
septyniasdešimties myli
ų
per valand
ą
grei
č
iu,o šitaip lekiant krustel
ė
jus sparn
ą
jis pasidaro netvirtas.
Leave a Comment