Danah Zohar Ian Marshall

Dvasinis kapitalas
Gerov, kuri gali padti ilikti

I angl kalbos vert Rta Montvilien

VILNIUS 2006

U D K 159.9 Zo-09

Danah Zohar and Ian Marshall SPIRITUAL CAPITAL WEALTH WE C A N LIVE BY Bloomsbury, 2004

ISBN 9986-16-527-X

2004 by Danah Zohar & Dr. Ian Marshall

Rta Montvilien, vertimas lietuvi kalb, 2006 Ilona Kukenyt, virelio dizainas, 2006 Tyto alba", 2006

Skiriu Matsui Lederhausenui ir Michaelui Rennie, kad kitus kvptj pavyzdys

Turinys
vadas................................................................................................................ 9 ]anga. Keisti save, kad pasikeist pasaulis............................................... 13 1. Pabaisa, Tyjanti save................................................................................. 23 2. Kas yra dvasinis kapitalas?....................................................................... 39 3. Motyvai, kurie mus stumia pirmyn.........................................................58 4. Motyvacij skals taikymas..................................................................... 74 5. Dvasin imintis.........................................................................................93 6. Dvylika transformacijos princip...........................................................111 7. Transformacijos princip taikymas.......................................................120 8. Kaip vyksta pokytis................................................................................ 157 9. Organizacins kultros keitimas............................................................178 10. Naujieji tamplieri riteriai?.................................................................. 193 11. Ar tai vis dar kapitalizmas?.................................................................. 204 Literatra.....................................................................................................217 Nuorodos...................................................................................................... 219

VADAS

Paraiau i knyg dl asm enini prieasi. Vien vakar prie umigdamas penkeri m et snus paklaus mans, kodl jis gyvena. Man prireik keli savaii atsakyti - jis gyvena, kad po savs palikt pasaul geresn, negu rado. Penkiameiui tai buvo sudtinga mintis. Tas pats klausimas dar kart ikilo, kai i paauglysts iaugantis snus svarst, ar stoti j universitet, k studijuoti, koki profesij pasirinkti. Vl igirdau save atsakani labai panaiai: kad ir kokiu keliu jis nusprst eiti, jo gyvenimas turt padaryti pasaul geresn. Taiau, kaip nutinka ugdant vaikus, toks patarimas snui privert mane pavelgti savo paios gyvenim. Ar a tikrai gyvenau taip, kaip patariau savo vaikui? Tuo m etu igyvenau kritin laikotarp. Kokius dvejus pastaruosius metus grimzdau gili depresij, kuri mane stm ir kai kuri moni elgesys, ir apskritai ms vakarietika kultra. Buvau patyrusi idavysi, susidriau su kit moni kvailybe, beatodairikumu ir smurtu, maiau, kaip visus iuos smgius patiria kiti - mano eimos nariai, draugai ir tie mons, kuri istorijos kasdien pasakojamos per televizij. N evilt kl ir tikr vertybi, im inties trkum as daugelyje ms visuomens sluoksni. Kai verslo konferencijose ar udaruose bendrovi sem inaruose prabildavau apie mogikj imint, kuri skatint gerum, krybikum, vizij ir kelt maiau streso, kiauytojai tenordavo suinoti, kaip kit pirmadien pasitelkus t imint

udirbti dar daugiau pinig. Panau, kad toks bendrovi poiris atspindi plaiosios visuomens godum ir materializm. Jauiau, kad mes, pasiturintys vakarieiai, daniausiai veikiame skatinami emj motyvacijos veiksni, toki kaip godulys, pyktis ir noras sitvirtinti aukojant savo pai gyvenimo kokyb. Apskritai tariant, suvokiau, kad didium gyvenimo praleidiame dvasinje dykumoje, pavirutinikai, niekam nesipareigodami ir nem atydam i gilumins prasms. Visa tai patyriau pati, nukentjau nuo kit ir nieko negaljau pakeisti. Pokalbis su snumi apie jo ateit privert permstyti i niri situacij. Jeigu siliau jam gyventi taip, kad gert pasaulis, kaip galjau pateisinti savo beviltik neveiklum? Inirau i bukinanios depresijos ir miau galvoti. Vl skaitydama kakada mane udegusias knygas, radau itrauk, parayt C arlo Jungo, garsaus analitiko, iplusio psichologij i Freudo tamsos: Jeigu pasaulyje reikalai klostosi blogai, vadinasi, kakas blogai
su individu, kakas blogai su manimi. Todl, jeigu esu protingas, pir miausia susitvarkysiu su savim i.... Gal gale svarbiausias dalykas yra individualaus mogaus gyvenimas. Jis kuria istorij, jame vyksta didin g pokyi, ir visa ateitis, visa pasaulio istorija galiausiai ikyla kaip gigantika slapt individuali itekli visuma. Savo privaiausiame ir subjektyviausiame gyvenime mes esame ne tik pasyvs savo amiaus liudytojai, bet ir jo krjai. Mes kuriame savo pai epoch.

Savo privaiausiame ir subjektyviausiame gyvenime mes k u riame epoch". Tie odiai kvp parayti i knyg. Jie atskleidia jos pagrindin tem - jeigu daugelis ms pakeis save, galsime pa keisti pasaul. Pradjau i uduot nuo savs, atsisakydama beviltiko neveiklumo ir su juo susijusi psichologini vengim o bseitf. Vl pradjau rayti.

10

mogikoji bty b turi netiktino spektro potencial - nuo baisiausi bedugni, kokias tik manoma sivaizduoti, iki aukiausi taurumo virni. Daniausiai daugelis ms balansuoja kakur truput emiau vidurio. Mes leidiams uvaldomi toki emesnij paskat kaip godumas ar pyktis, mes eidiame kitus ir save. Kartais taip n u tinka dl to, kad patys nevykusiai pasirenkame gyvenimo keli, bet paprastai daugelis ms nesistengia smoningai daryti bloga ar eisti kit. H um oristas O gd en as Nashas kart ra:2
Kaip galt mogus supirkinti kvieius, Jei nors kart sustot ir pagalvot, kad per j Daug moni neuteks pinig pavalgyti.

Bda ta, kad dauguma ms tiesiog negalvoja. Mes isisukinjame nuo galimybs pasirinkti ir leidiame vykiams rutuliotis savaime, maklindami per gyvenim it lunatikai ar plduriuodami kaip laiv duenos. Taip leidiame, kad bt padarom a daug blogo ir nepada roma daug gero. M es nusukame akis, ivyd kit bdoje, mes prim e tame savo kalt kitiems, mes nenorim e n girdti skausmingos tiesos apie savo trkumus, elgesio motyvus ar veiksmus, ir mes nejauiame atsakomybs u daugel monijos grupi. Vengimas rinktis yra di desnis ms m ogikum o paneigimas, negu smoningas blogio pa sirinkimas. Bti mogumi reikia sugebti rinktis tarp grio ir blogio. Nesirinkti visikai - tai paneigti pai m ogikum o esm. ios knygos raymas man buvo asmeninis ikis griebtis gin kl. Ji skirta vis visuom ens sluoksni ir vis profesij monms, troktantiem s, kad j gyvenimas padaryt pasaul geresn. Knyga rayta sunkiu pasauliui metu. Kartais tsti buvo nelengva, b et eima ir draugai tikino mane, jog nei naivu, nei utopika tikti, kad pasaulis galt bti geresnis. Tik mes j galime pakeisti.

11

Knyga remiasi keturiais altiniais: asmenine gyvenimo patirtimi, naujj moksl" idjomis, ypa kvantine fizika, chaoso ir kom pleksikumo mokslu, mano, kaip vadybos dstytojos ir konsultants, deimties m et patirtimi, mano, koleg ir draug mintimis apie pasaulj.

PADKOS Dkoju M atsui Lederhausenui ir Michaelui Rennie, kad leido papasakoti j asmenines istorijas. Peteris Saulas (Sidnjus, Australija) para didium devintosios dalies klausim apie dvasin intelekt, arba dvasin imint, elgsenoje ir kultroje. N oriau padkoti Pe teriui u tai, kad leido jais naudotis, o Sandrai C o rm ac i M acquarie universiteto Auktosios vadybos mokyklos u tai, kad sudar slygas mums bendradarbiauti. Ir pagaliau nuoirdiai dkoju ms mylimam draugui Emilios Bouratinos u jo indl dialogus, sustiprinanius ios knygos pamat. Knyga parayta Danah Zohar, pirmuoju asmeniu. Taiau dauguma knygos mini - bendro abiej autori darbo rezultatas. Skyri M o tyvacij skal" para Ianas Marshallas. Autoriai yra vyras ir mona, kartu dirba ir nuolat diskutuodam i kartu generuoja idjas.
Danah Zohar Ianas Marshallas Oksfordas, Anglija 2004 m . sausis

12

ANGA
KEISTI SAVE, KAD PASIKEIST PASAULIS

Neseniai lankydamasi Nepale sapnavau sapn, atskleidiant ios knygos tem. Sapne stebjau trij veiksm spektakl, kuriame irovai sdjo labai arti aktori tarsi veiksmo dalis. Pirmojoje dalyje Tibeto vienuoli grup giedojo maldas atlikdama Tibeto budizm o ritualus. Scena atrod labai tvarkinga, grai, taikinga ir pakili. Viskas buvo savo vietose. Bet staiga medins patalpos lubos m griti. Sijos ir tinkas pasipyl ant vienuoli ir daug j umu. Apimta panikos puoliau nuo scenos. Antrajame veiksme Tibeto vienuoliai vl atliko ritualus, tik kart scenoje buvo nuoms ir ciniki seniai. Atrod, kad jie atlieka veiksmus vien i proio, iauriai, net sadistikai elgiasi su jaunesniais naujokais, vienuoli padjjais. Si spektaklio dalis neturjo gyvybs. I ties ji buvo kupina neigiamos energijos, ir a trokau sprukti i teatro. Treiajame spektaklio veiksme jauni vienuoliai naujokai ruosi kelion. Kai kurie ketino eiti psiomis, kiti sdo ant jak, gauruot, bulius panai gyvuli. ie vienuoliai atrod nekalti, netgi naivs. Jie nelabai suvok kelions tiksl, tik inojo, kad j lemtis - keliauti ir atrasti nauj ritual savo ordinui. Kaip ir visuose geruose sapnuose, vienuoliai tolo tekanios sauls link, kupini vilties ir tikdamiesi nuotyki. Manau, kad is sapnas paslaptingai atskleid, kaip pltojosi ms pai kultra. Taikingi pirmosios dalies vienuoliai ir j gras ritualai simbolizavo tradicinius laikus su Dievu danguje ir teisingumu emje."

13

Tai buv tikjimo ir vertybi laikai, kai mons inoj savo kelio tikslus. Ciniki antrojo veiksmo vienuoliai atstovavo ms moderniesiems laikams, kur vyrauja kapitalistinis materializmas ir atiauri N ew tono m e chanika. J (ms) pasaulis kupinas lugusi iliuzij, nuomios kovos, egoizmo ir netgi ikrypim. Tai buvo (yra) pasaulis, kuriame mons tiesiog mechanikai atlieka kadaise prasmingus veiksmus. Jame nepul savo gyvybs versm. Bet noriau tikti, kad jauni treiojo veiksmo vienuoliai simbolizavo bent jau kai kuriuos i ms, besiruoianius kelion, kad atrast nauj, gyvybing ritual (praktik, filosofij), galini nuvesti monij prasming ir tvari ateit. Tikiu, jog yra kritinis skaiius moni, galini susitapatinti su jaunaisiais treiojo veiksmo vienuoliais ir padti naujus, tvirtesnius pamatus ms kapitalistinei moralei ir verslo kultrai, kuri potencialu bus galima pasinaudoti kaip gerov kurianiais mechanizmais ir kaip platesne mogikja veikla. G albt kai kuriuos i t individ kvps tolesni ios knygos puslapiai. Knygoje darau prielaid, kad ms kapitalistin kultra ir verslo praktika patiria kriz. Pasaulin versl apibdiniau kaip save ryjani pabais". Taip vyksta todl, kad pamatins kapitalizmo moralins charakteristikos, sitikinimai ir verslo praktika yra netvars. Toks kapitalizmas ir verslas, kokius m atom e iandien, neturi ateities, o tai riboja ms kultros ateit apskritai. Pagrindin ios knygos tem a yra ta, kad kritinis skaiius individ, kuri elgsen skatina auktesns motyvacijos, gali pakeisti pasaul. Jos tikslas - parodyti, kaip is kritinis dabartini ir bsim lyderi skaiius gali panaudoti savo dvasin imint, kad sukurt dvasin kapital savo organizacijose ir tokiu bdu padaryt savo organizacines kultras tvaresnes. Galutinis tikslas - kapitalizmas, kuris geba bti tvarus, ir pasaulis, kuriame tvarus kapitalizmas kuria gerov, tenkinani vis ms mogikuosius poreikius.

14

Esminis odis yra gerov. Apibriu gerov kaip tai, kas mums prieinama ir kas didina ms gyvenimo kokyb". Mes danai minime gaus, turtus, talentus ar skm. iuolaikinis anglikas odis wealth (gerov, turtai, gausa) kilo i senosios angl kalbos odio veltb, kuris reik to be well, t. y gerai laikytis, gerai gyventi". Taiau dabartiniai odynai, atspinddam i m s ekonom ik o rien tu o t gyvenim, pirmiausia pabria didel pinig kiek ar atsargas". I to kyla ir prastas kapitalo apibrimas, kad kapitalas yra ms turimas pinig ar materiali grybi kiekis. Taigi mes suvokiame kapitalizm kaip pinigus ir materiali gerov. Dvasinis kapitalas, prieingai, reikia gerov, btin ms sie loms, gerov, kuri praturtina reikmingesnius ms gyvenimo aspek tus. Tai turtai, kuri gyjame iekodami prasms, didiausi vertybi, fundamentaliausi tiksl ir aukiausi motyvacij, jei sugebam e visa tai tvirtinti savo gyvenime ir darbuose. Dvasinis kapitalas yra organizacinio ir kultrinio tvarum o vizija, modelis, apimantis pasaulin bendruom en. Sis kapitalas kaupiamas tarnaujant tikriesiems monijos ir planetos poreikiams ir tvirtinant i samprat verslo filosofijoje ir praktikoje. Tai kapitalas, atspindintis ms bendrsias vertybes, vizijas ir fundamentaliausius gyvenimo tikslus. Dvasinis kapitalas atskleidia, kuo tiki organizacija, dl ko ji egzistuoja, ko siekia ir dl ko imasi atsakomybs. Mano vartojamas odis dvasinis visoje knygoje neturi jokio ryio su religija ar kita organizuota tikjimo sistema. Religins organizacijos ir religijomis paremtos kultros neabejotinai sukaup tikro dvasinio kapitalo, bet j veikl ribojo tikjimo sistemos, jos atskyr kit religij atstovus ir netikiniuosius. Dabarties organizacijoms, bendruomenms ir kultrom s, veikianioms i laik pliuralistinje globalizuotoje visuomenje, reikia platesnio dvasinio kapitalo, kuris ikelt pasaulietin prasm, vertybes, tikslus ir motyvacijas, ventas bet kuriam asmeniui.

15

Kaip ir dvasinis kapitalas, dvasinis intelektas yra ta imintis, kurios padedam i mes atrandam e giliausi prasm, vertybes, tikslus ir motyvacijas. Tai bdas, kaip mes t imint pasitelkiame mstydami, priimdami sprendim us ar rinkdamiesi. Sprendimai apima ir tai, kaip mes kuriame ir kaip paskirstome savo materiali gerov. Dvasin imintis yra m s moralin imintis, suteikianti vidin sugebjim atskirti gr nuo blogio. Si dvasin im intis skatina ms gyvenime gerum, ties, gro ir uuojaut. Galite vadinti j sielos imintimi, jeigu m anote, kad siela yra tarsi kanalas, ikeliantis vairiausius dalykus i gilesni, turtingesni mogikosios btybs vaizduots ir dvasios gelmi ms kasdien gyvenim, eimas, o r ganizacijas ir institucijas. Kad suprastum e i knyg, btina velgti lemiam ry tarp dvasins iminties, dvasinio kapitalo ir tvarumo. Tas ryys yra pagrindin knyg vienijanti grandis. J galima nusakyti iais odiais: Mums reikia prasms ir vertybi pojio bei tikslo suvokimo (dvasins iminties), kad turtum e ir ilaikytume j kuriam gerov (dvasin kapital)". Tik tuom et, kai kapitalizmo samprata apims dvasinio kapitalo kuriam gerov ir turtus, prasm, vertybes, tiksl ir auktesniuosius motyvus, mes tursime tvar kapitalizm ir tvari visuomen.

Dvasinis intelektas yra ta imintis, kurios padedami mes atrandame giliausi prasm, vertybes, tikslus ir aukiausias motyvacijas. Dvasin imintis, dvasinis kapitalas ir tvarumas turi lemiam ry. Dvasins iminties skatinamas prasms, vertybi ir tiksl pojtis kuria dvasin kapital. Dvasinio kapitalo kuriama gerov, prasm, vertybs ir auktesns motyvacijos yra btinos tvariam kapitalizmui ir tvariai visuomenei.

16

Siekiant tvarum o reikia, kad sistema sugebt egzistuoti ir kisti ateityje. G am toje tvarios sistemos yra tos, kuri sudedamosios dalys veikia kartu, kurdamos subalansuot aplink, o ji savo ru otu kuria visum. Tai holistins sistemos (j visos vidins dalys tarpusavyje susijusios), organizuojanios paios save ir nuolatos kintanios. em s ekologin sistema (Gaja) yra puikus pavyzdys, kai augalai gamina gyvnams reikaling deguon, gyvnai - anglies dioksid, btin augalams, vairiausios augal ir gyvn populiacijos balansuoja sveikaudamos ir konkuruodam os, vanduo perdirbamas garavimo ir lietaus proces metu. Ekologijai kaip visumai btina vairov, kad augalai ir gyvnai galt evoliucionuoti (genetikai m utuodam i). mons, organizacijos ir kultros, turinios dvasinio kapitalo, bus tvaresns, nes gals pltoti savybes, apimanias platesn, vertybm is parem t vizij, rpest dl pasaulio ir uuojaut, ilgalaikius tikslus, spontanikum (ir i jo kylant lankstum), sugebjim elgtis p a gal savo svarbiausius sitikinimus, sugebjim diaugtis vairove ir sugebjim mokytis i neskmi. Knygoje aptariu tris kapitalo ris: materialj kapital, socialin kapital ir dvasin kapital. Tikiu, kad kiekvieno j krimas susijs su viena i trij pagrindini mogikj im ini-racionalija imintimi (IQ, intelligence quotient, intelekto koeficientas), emocine imintimi (EQ,
emotional Quotient, emocinis koeficientas) arba dvasine imintimi (SQ, spiritual Quotient, dvasingumo koeficientas).

KAPITALAS

IMINTIS

FUNKCIJA

Materialusis kapitalas

IQ: racionalioji imintis

K a galvoju

Socialinis kapitalas

EQ: emocin imintis

K a jauiu

Dvasinis kapitalas

SQ: dvasin imintis

Kas a esu

17

M s iuolaikinje kapitalistinje visuomenje i vis kapital geriausiai pastamas materialusis kapitalas. Jis asocijuojasi su pinigais ir daiktais, kuriuos u pinigus galime nupirkti, su pinigais, kuriuos galima leisti, investuoti, gyti pranaum, valdi ir tak. Kaip teig kapitaliz mo filosofijos pradininkai, mes siekiame io kapitalo savo racionalija imintimi (IQ). IQ tai imintis, kuri gimsta racionaliai mstant. Socialinis kapitalas yra ta gerov, kuri sudaro galimyb ms bendruom enm s ir organizacijoms efektyviai funkcionuoti bendram labui. Francis Fukuyama apibria socialin kapital kaip m oni sugebjim dirbti kartu grupmis ir organizacijose, siekiant bend r tiksl. Jo nuom one, tai sugebjimas, kurio pagrindas - pasitikjimas ir bendros etins vertybs.3 Socialinis kapitalas priklauso nuo san tyki, kuriuos sukuriame eimose, bendruom ense ir organizacijose, nuo ms pasitikjimo vieni kitais, nuo to, kaip atliekame pareigas vieni kitiems ir bendruom enei, nuo to, kiek bendrom is pastangomis sugebame pakelti ratingumo lyg ir pagerinti sveikatos apsaug, nuo to, kaip bandom e ukirsti keli nusikalstamumui. Socialinio kapitalo kaupimas labiausiai priklauso nuo emocins iminties indlio santykius. Emocin imintis yra ms sugebjimas suprasti ir pajausti kitus m ones, ms sugebjimas suvokti kit moni emocijas ar socialines situacijas ir atitinkamai elgtis. E Q - tai imintis, gebjimas pajausti. Dvasinis kapitalas, kaip minta anksiau, apima ms bendr pra smi, vertybi ir svarbiausi tiksl samprat. Jis apima ms nerim dl to, k reikia bti mogumi, kokia mogaus gyvenimo prasm ir tikslas. Nuoirdiai tikiu, kad tikras socialinis kapitalas privalo apimti ir i dvasin dimensij. Tai svarbiausi vertybi ugdymas, palaiky mas ir dalijimasis su kitais, o tai suvienija ms visuomen. Dvasinis kapitalas kuriamas pasitelkus dvasin imint. S Q - tai suvokimas, kas mes esame.

18

Jei norime turti tvar kapitalizm, visos trys kapitalo rys materialusis, socialinis ir dvasinis - privalo bti kuriamos pasitelkus visas tris imintis. ioje knygoje stengiuosi pateikti dvasinio kapitalo krim kaip visumos dal. Jokia kita kapitalo ris i tikrj neturi prasms be
dvasinio kapitalo pamato.

Svarbi knygos p o te m yra motyvacija, m otyvacijos rys ir galimyb keisti savo elgsen, veikiam emesnij motyv, elgsena, veikiama auktesnij paskat. Tik tuom et, kai suvoksime gilumines prieastis, skatinanias negatyvi elgsen ar savigriov, galsime siekti auktesnij motyv. Kad pakeistum e asm enin elgsen, dvylika dinamik dvasins iminties proces suteiks mums energijos. Todl manau, kad kritinis kiekis individ, skiriani savo dvasin imint auktesniaisiais motyvais paremtai veiklai, gali pakeisti visos kultros (eimos, bendruom ens, organizacijos ar net globalios kultros, pa vyzdiui, kapitalizmo) pagrindinius bruous. m o n i ir kultr elgsenos m o ty v pokyiai btini visose visuom ens srityse, jeigu tikrai norim e sukurti geresn pasaul, o dvasinio kapitalo kaupimas, kaip, beje, ir ios knygos skaitymas, gali bti naudingas tiems, kurie dirba tokiose srityse kaip vietimas, psichologija, mokslas, politika ar verslas. N eabejotina, kad i idja svarbi vis profesij m onms. Taiau a orientuojuosi versl, kny goje pateikiu daugiausia verslo pavyzdi ir skiriu daugiausia pastab. M ano pasirinkim lemia dvi prieastys. Pirma, verslas yra pagrindin sritis, per kuri kapitalistins vertybs skverbiasi ms visuomen. Jei troktam e praplsti kapitalizmo vertybi samprat, btina realiai keisti daugum os verslinink vertybi samprat. Antra, verslas iais laikais turi pinig ir gali reikmingai keisti gerovs krimo ir jos pa naudojimo bdus individ ir visos visuom ens naudai. Kad verslininkai tikrai pradt pokyius, paiai verslo kultrai btina gerokai pasikeisti. Permain sulauksime tada, kai verslo lyderiai

%
19

pakeis save. ios knygos vizija - suburti kritin kiek verslo lyderi (dabartini ir bsim), motyvuojam auktesnij paskat. Vadinu juos riteriais. Tarsi T ibeto vienuoliai i mano sapno ie vyrai ir m oterys turs krybikum o ir noro atrasti ir realizuoti nauj gyvybing verslo praktik ir filosofij, kurios nuves mus prasming, tvari ateit. ioje knygoje danai kritikuojamas kapitalizmas ir prasti verslo metodai. Pirmasis jos skyrius yra tarsi blogybi ir problem, kuri dau gelis jau inom os iprususiam skaitytojui, katalogas. Bet ms knyga nra nuteikianti prie kapitalizm ar versl. Antikapitalistai neteiss, atmesdami ekonomin mechanizm, sukrus daugiausia materialios gerovs per vis monijos istorij. Kapitalizm reikia transformuoti, o ne atmesti. Versle ir su juo susijusiose srityse tebegldi didiuls galimybs kurti dar daugiau gerovs ir verts visos monijos labui. i knyga fraktalin". Ji skirta ir individui, ir visuomenei, ir visai kultrai. Kiekvienas lygmuo atspindi kitus, tie patys dinaminiai prin cipai tinka kiekvienam lygmeniui. Knygoje pltojama pagrindin tema, kaip kritinis kiekis individ, veikiam auktesnij paskat, gali pakeisti pasaul. Pirmajame ir antra jame skyriuose pateikiami du galimi gyvenimo variantai: iuolaikinio ka pitalizmo realyb ir galima bsimo kapitalizmo vizija. Pirmasis variantas materialistin, amorali (danai net nusikalstama) kultra, nulemta trum palaiki egoistini interes, pelno maksimizavimo, akcinink turto verts didinimo, siaurakaktikos mstysenos ir vaistniko nesidomjimo ilgalaikmis pasekmmis. Jos pamatas - trumparegikos prielaidos, su sijusios su mogikja prigimtimi ir motyvacija. Antrasis variantas apima dvasin kapital. Jo pagrindas - vertybmis grstas kapitalizmas ir verslo kultra, kai turtai kaupiami siekiant didesnio pelno ir keliant bendr g e rov. iuo atveju svarbiausia dalinink verts" didinimas, kai dalininkais tampa visa monija, dabartin ir busimoji, ir pati ms planeta. Dvasinis kapitalas praturtina mogikj siel, o versl padaro tvar.

20

Likusioje knygos dalyje apraomas procesas, kaip praktikai pereiti nuo i dien kapitalizmo prie dvasinio kapitalo. Keiiant bet kuri kultr, organizacin ar kitoki, btina suvokti m otyvus (ir vyraujanius poirius, emocijas), kurie tam pa kultros postmiu. Treiajame ir ketvirtajame skyriuose silomas naujas, sistemingas bdas, kaip isiaikinti kultros m otyvacin ir em ocin situacij iuo metu. Pateikiama nauja motyvacij skal, kuri ir atspindi, ir papildo garsij Abraham o Maslow poreiki piramid. N o rint teisingai pasi naudoti ia informacija, reikia ugdyti ir lavinti em ocin imint, ypa t jos dal, kuri pltoja savs painim. N uo penktojo iki atuntojo knygos skyri aikinama nauja dva sins iminties koncepcija, pateikiama dvylika jos apibdinim ir transformacijos princip, apraoma, kaip jie gali bti taikomi keiiant individus, kultras ir j veiksmus, kylanius i emesnij paskat (baims, godum o, pykio, egoizmo), veikla, kuri skatina auktes nieji motyvai (tyrinjimas ir mokymasis, bendradarbiavimas, vidin stipryb, meistrikumas ir tarnavimas auktesniems tikslams). Devintajame skyriuje idstoma, kaip pokytis vyksta praktikai ir kaip j rasti organizacinje kultroje. Isamiau nagrinjami atuoni organizacinje kultroje vyraujantys aspektai (bendravimas, garbin gumas, santykiai, pasitikjimas, valdia, tiesa, lankstumas, galiojim suteikimas) ir kaip juos veikia dvylika anksiau m int dvasins iminties transform acijos proces. Deim tajam e skyriuje aptaria mas lyderi elitas, galintis pradti ir gyvendinti kultrin pokyt, [vardijamos esmins lyderi kategorijos: riteriai" ir meistrai", tie, kurie pradeda nauj kultr (riterius), ir tie, kurie j gyvendina savo organizacijoje (meistrai). Vienuoliktajame, paskutiniame skyriuje, teigiama, jog dvasinis kapitalas - efektyvi ir veiksminga kapitalizmo forma, ir apibendrinama, k mes, kaip individai, galime padaryti, kad ji bt realizuota.

21

ioje knygoje rasite mokslo teorij. Susipainsite su keletu atra dim neurologijos srityje, kad suprastumte, kaip smegenys generuoja dvasin imint. Ypa svarbu bti girdjus apie Dievo tak", nervinio audinio sankaup smegenyse, smilkini srityje. Dl jo mogus gali pajusti tai, kas venta, ir ilgtis prasming dalyk gyvenime. Svarbi knygoje ir ch ao so teorija. C haosas (ir su juo susijs kom pleksikumo mokslas) yra vienas dvideim tojo amiaus nau jj moksl". Jis nagrinja netiesines ir savo veikl organizuojanias sistemas, balansuojanias tarp tvarkos ir netvarkos, stabilum o ir nestabilumo. Tai skruzdlynai, bii spieiai, orai, akcij rinkos ir mogikoji imunin sistema. Manau, kad kiekviena organizacija ar visuomen, gebanti bti krybinga ir tvari i laik nestabiliame, krizes patinaniam e pasaulyje, yra panai tai, kas chaoso ir k o m pleksikumo teorijoje vardijama kaip kompleksins prisitaikanios sistemos". Joms bdinga holizmas, vairiapusikumas, saviorganizacija, spontanikumas, nauj struktr susidarymas ir koevoliucija tarp si stem ir j aplinkos. Visos gyvos sistemos (mes taip pat) yra kompleksins ir pri sitaikanios, o ir pati mogikoji smon sugebjim vairove yra kompleksika. etajame skyriuje aptarsiu, kaip ir kodl kompleksini prisitaikani sistem padedam a gali atsiskleisti dvasin imintis. Knygoje pltojama ir daugelis kit potem i ir mini pagrindinei temai atskleisti. ios knygos idja ne viena, b et tikiuosi, kad perskait angoje pateikt trum p plan skaitytojai susidarys bendr vaizd. Gal gale dvasinis kapitalas - ne tik idja, bet nauja visuma, o naujoms visumoms bdinga vairov ir sudtingumas, isiakojantys daugybe viena kit papildani krypi.

22

1
SKYRIUS

Pabaisa, ryjanti save

Ovidijus papasakojo graik mit apie turting medienos pirkl, vardu Erisjatonas. Jis godus mogus, kur domina tik pelnas. Jam nieko nra vento. Erisjatono emse auga ypatingas, diev mgstamas medis. Tikintieji ria prie jo diding ak mald tekstus, ventos dvasios oka aplink jo milinik kamien. Erisjatonui visa tai nma nerpi. Jis apiri med, vertina bsimos medienos kiek ir imasi kirvio. Nepaisydamas joki protest, jis kerta med, kol is nebeatsilaiko ir griva, o visos dievikos btybs, gyvenusios jo akose, nuskrenda alin. Taiau vienas diev ukeikia Erisjaton dl godumo. N uo tos dienos Erisjaton kankina nepasotinamas alkis. Jis suvalgo visas savo atsargas, turtus ikeiia maist, kad galt toliau valgyti. Vis dar alkanas, suda mon ir vaikus. Galiausiai Erisjatonui nebelieka nieko, tik jis pats. Jis suryja pats save.

DABARTINIO VERSLO VADOV NUOSTATOS: Aplinkos apsauga - vyriausybs reikalas.'1 Nesvarbu, koks ms gaminys. Veriau padkit j skmingiau parduoti."

23

Vienintelis ms verslo tikslas - patenkinti paklaus ir i to pasipelnyti." Neinom, kas ten, u lango, ir nenorim inoti." Kad efektyviai valdytume bendrov, mums nebtina sukti galvos dl visoki nesmoni." Dirbu darb tik dl pinig." Nemanau, kad esame atsakingi u ateities kartas. Ms reikalas patenkinti klientus dabar." Neturime tiek l, kad galtume mstyti apie tolim ateit. Mums reikia gauti pelno ir igyventi dabar."

Pabaisa jau nebe mogus. I r tai Gal gale tai , kas neivengiama. Jis pradjo ry ti savo paties galnes. I r paskutins puotos metu prarijo pats save.4

Erisjatonas - tik pelno siekianio mogaus simbolis, jo likim nulemia gyvenimo ar pragyvenimo - bdas, kuris nra tvarus. Tai gi Erisjatonas ir iuolaikinio kapitalizmo, ir verslo simbolis. Save lugdanti veikla simbolizuos ne tik versl, bet ir vis ms kultr, jeigu leisime, kad i dien dl pinig pamiusio mogaus trum palai kio verslo etika ir menkos vertybs vyraut ms gyvenime ir lem t pasirinkim. Pirmiausia noriu aptarti nuom ones ir mstysen, vyraujanias mums pastamam e kapitalistiniame versle. Kokios jo pagrindins vertybs? Kokie jo esminiai motyvai? Kas jam atrodo savaime su prantama? K verslininkas m ano apie gamt, mogikj prigimt ir mogaus m otyvus? Kodl jo prielaidos ir vertybs netvarios? Kodl

24

jos pasm erkia versl save naikinaniai veiklai? Kodl iuolaikinis verslas sukurtas taip, kad gal gale pats save sulugdyt?

KAIP YRA DABAR

Dabartinis kapitalizmo apibrimas apima tik dvi esmines prielai das, susijusias su monija. Pirma, m ons yra materialistai, kuriems bdingas, Adamo Sm itho odiais tariant, natralus polinkis mainikauti, keistis ir prekiauti". Antra, m ons visada siekia racionalios naudos sau arba pasikliauja bent jau intuicija, kas jiems bus naudinga. Verslo terminais kalbant, iuos principus atspindi situacijos, kai sie kiama pelno dl pelno, arba sitikinimai, kad verslas egzistuoja tam, kad didint peln, t. y. akcinink pajamas kiekvien ketvirt. ios dvi pagrindins, vieai sakomos kapitalizmo prielaidos slepia kitus, kartais smoningai nesuvokiamus ar nutylimus sitikinimus. Ka pitalist supratimu, em egzistuoja tam, kad teikt mums iteklius, o tie itekliai begaliniai. Be to, j nuom one, kiekviena organizacija ar bendrov egzistuoja atskirai tarsi sala, jos veiksmai neturi joki nepagei daujam padarini, interesai skmingai kontroliuojami jos paios. Yra dar viena, bendresnio pobdio, nuomon, kad visas verslo pasaulis atskira sala, mon, kuri galima valdyti nepaisant visuom enini rei kal. Mes neinom ir nenorim inoti, kas ten, u lango." Paioje kapitalizmo ir dabartinio verslo erdyje gldi labai siauras apibrimas, k reikia bti mogumi ir usiimti veikla. m ogaus verti nimo matas - turim pinig kiekis ir naudojimo galimybs. Darbuotoj vertinimo matas - sugebjimas pagaminti produkcijos, kuri kiti gali suvartoti. Klientai ir darbuotojai laikomi viso labo vartotojais, o ne monmis, kurie galbt vertina kitus dalykus, kurie turi simpatij ir ais tr, kurie siekia ir svajoja, kurie trokta kokybiko gyvenimo. Stambieji vartotojai (turtuoliai) vertingesni u smulkiuosius vartotojus (vargus).

25

Kapitalizmo prielaida, kad m ons visada vadovaujasi savanaudikais interesais, reikia, kad mons i esms yra savanaudiai, kad mes visada rpinams tik svarbiausiu asmeniu savimi. Remdamiesi tokiomis intelektins veiklos kryptimis kaip N ew tono mokslas, su juo susijusios technologijos ir Darwino teiginys igyvena stipriausieji", kapitalizmo judjimo dsniai" (konkurencijos dsnis, pelno maksimizavimo dsnis, kapitalo kaupimo dsnis) trauk dabartin versl nuomaus konkurencinio pranaumo siekimo spstus, o pasaulio itekliai nuolatos maja. Tokia padtis netvari. Kaip Erisjatonas, ver slininkai pasmerkti pirmiausia sunaikinti savo iteklius, o paskui savo versl. Tokia situacija pasikartoja net Fortune 5 0 0 sra patekusiose bendrovse: kai kurios j nesugeba isilaikyti net penkeri met. Kodl iuolaikinis verslas netv aru s? Pavirutinikas a tsak y mas - taiau n kiek ne maiau svarus, nes nuolatos kartojamas planetos itekliai inaudojami, aplinka niokojama. M anom a, kad ilaikant dabartin vartojimo lyg naftos atsarg uteks galbt dar penkiasdeimt m et. Taiau vartojimas juk augs, nes pltosis treiojo pasaulio ekonomika. Kai pradjau rayti i knyg, dideli ems plotai mano alyje (Anglijoje) buvo apsemti potvynio. Globalinis atilimas, kaip esame spti, dids, daugs ekstremali klimato pokyi, bus nusiaubti anksiau stabils regionai, sulugdytas verslas. Dl aplinkos utertum o ir jo rezultato - globalinio atilimo tirpsta aigali ledynai, po penkiasdeimt ar imto m et vandens lygis pakils ir vanduo ulies daugum didij pasaulio pakrani miest. Mokslininkai perspja, kad tai gali vykti netgi per artimiausius deim t met. Prie tai ar tuo paiu m etu tirpstantys ledynai pakeis Golfo srovs krypt ir pavers Siaurs Europ ualusia dykra. Ir tai nra kakokios nesuvokiamai t o limos ateities perspektyvos. i dien verslo ir politikos lyderi vaikai pavelds tok pasaul. Mes dar galime bti gyvi ir visa tai patirti. Yra ir kit akivaizdi dabartinio verslo (ir su juo susijusi politi

26

ni strategij) tvarumo problem, jsitikinimas, kad mons pirmiausia yra vartotojai, skatina vertinti stambiuosius vartotojus ir nuvertinti smulkiuosius. Dl to didja nelygyb paskirstant pasaulio turtus ne tik tarp taut ar geografini region, b et danai ir pai turting vi suomeni viduje. N etiktini turtuoliai gyvena alia didiausio skurdo Indijoje, JAV ar Brazilijoje. Toks disbalansas nelemia nieko gera j visuomens politiniam ir socialiniam stabilumui, didja nusikalstamu mas, irsta eimos, kyla pilietiniai neramumai, nevilties pojtis, vietinio terorizm o ir revoliucij galimyb. Dl pasiturini ir skurdi valstybi nelygybs neturtingieji emig ruoja turtingesnius regionus, didja nelegali imigrant bendruomens, kyla socialini ir politini neramum. Susidaro pasaulin skurdi klas ir vairi lygm en vietins neturtli klass. Dl milinikos nelygybs vyrauja nuomon, kad globalizacija" yra procesas, kai tur tingos kapitalistins valstybs kolonizuoja skurdisias. Si mintis sukelia paeminim ir sit. Tai kursto terorist neapykant, jie ir pavydi, ir bijo isivysiusi ali turtuoli. Visa tai kenkia verslui. Kapitalizmas sukuria savo paties el, kuris tarsi Erisjatono godumas ima lugdyti save. jsitikinimas, kad m ons yra savanaudiai materialistai, kuri gyvenimo tikslas pinigai, nepastebimai didina egzistuojanios si stemos alinink stres ir nuovarg. Kitos vertybs - laikas su eima, poilsio laikas, vidini apm stym laikas, laikas diaugiantis ugy venta gerove, saviraikos galimybs darbe, esmini gyvenimo tiksl suvokimas aukojamos vaikantis dar didesnio pelno, dar didesns finansins gerovs. G albt galing korporacij, gaunani milinik peln, lyderiams ir darbuotojam s kils pagunda paklausti drauge su Charles Handy: Kokia io verslo prasm ir kam jis priklauso? Ar mes tik rankiai iame versle, tebnie jis socialinis ar komercinis, ar vis dlto kakas daugiau?"5 Viena pagrindini streso prieasi daugelio ms gyvenime yra

27

prasms praradimas. Viskas keiiasi taip greitai ir taip danai, tiek daug ms ini pasensta, kad mums slysta em i po koj. Nuolatos girdime apie restruktrizacij, m ons mainim, pareigybi keitim, bendrovi atsiskyrimus ir susijungimus, nauj generalini direktori daineles, apsimestin galiojim ar autonom ijos suteikim, tru m p a laikes sutartis, nykstant lojalum, pasiaukojim ir pasitikjim. Tai viso labo darbe patiriamas stresas. M aa to, asmeniniame gyvenime suvokiame, kad moralins ir religins tiesos nuvertja, keiiasi eimos ir santyki struktra, nuolat skubame, prarandame, igyvename sky rybas, ijim pensij ir mylim m oni mirt. Gyvenimas dvideim t pirmajame amiuje tapo tarsi beprotikos lenktyns Lewis Carrollio knygoje Alice Through the Looking Glass (Alisa veidrodi karalystje"). Kakas sako: Paaiskime", b et aidimas neturi taisykli, o aiktel aiki rib. Kakas suunka: Pradkim!", ir visi imame lakstyti pir myn atgal. Staiga kakas surinka: Stop!" Nevardysi nei laimtoj, nei pralaimjusij. Niekas neturi n menkiausio supratimo, kokia aidimo esm. I vis pastang nelieka nieko, tik stresas ir nuovargis, apraytas angl p o eto Williamo W ordswortho:
Pasaulio mums per daug; anksiau ar vliau, Gaudami ir leisdami, mes ivaistome savo galias: M a a i matome Gamtoje, kas y ra ms; Mes atidavme savo irdis, niekinga palaima! Si Jra, kuri apnuogina savo krtin prie mnul,Tie vjai, kurie kauks valand valandas, Kurie kaupiasi dabar kaip mieganios gls,Nei j, nei nieko kito mes nematom ir negirdim,Tai ms nebejaudina...

28

iais laikais isivysiusiame pasaulyje beprasm y b ir jos su keliamas stresas tam pa pagrindine lig prieastimi. Depresija, n e rimas, chroniko nuovargio sindromas, alkoholizmas, narkomanija ir saviudybs akivaizdiai susij su stresu. iuolaikin m edicina pripasta, kad stresas yra vienas svarbiausi fiziologini veiksni, sukeliani aukt kraujospd, irdies ligas, v ir net Alzheimerio lig. Stresas sumaina mogaus imunins sistemos sugebjim prieintis b et kokiai ligai, atpalaiduoja nuolatin adrenalino sraut, skirt pirmykiam instinktui kovoti arba sprukti", ir kartu su kitais hormonais trum pam sutelkia maksimal adrenalino kiek. Jeigu tai tsiasi ilgai, mes perdegam e". Stresas ir isekimas akivaizdiai kenkia monms. J rezultatas ligos ir ankstyva mirtis. Streso ir isekimo kamuojami m ons kenkia ir verslui. Jie maina krybikum ir produktyvum , veria d arbu o tojus praleisti darb dl lig, brangiai kainuoja bendrovm s ir alies kiui. Streso sukelt lig nuostoliai Jungtinje Karalystje kiekvienais metais - 3 , 9
milijardo svar sterling. J metin kaina Jungtinse Amerikos Valstijose 1 0% metinio bendrojo nacionalinio produkto.6

iuolaikinis verslas, kur svarbiausias dalykas - pinigai ir tik pinigai, yra netvarus, nes sukelia lyderysts krizes geriausiose bendrovse. iandien verslas susiduria su milinikomis problem om is ir ikiais: greiti pokyiai, globalizacija, naujos technologijos, didesni klient reikalavimai, politins, socialins ir ekologins krizs. Taiau, anot profesoriaus Jo hn o H u n to i L ondono verslo mokyklos, ms visai nekvepia gyvenimas, paaukotas vien dar didesniam akcinink pelnui.7 Kaip man neseniai prasitar vienas Shell U S A vadov, bda ta, kad bendrovs gyvenimas yra i esms nedvasingas. Bendrovi tikslas pinigai. Jos apibria darb kaip pinig siek. Bet mes, mons, i esms esame dvasingi. Vis gyvenim iekome prasms. D arbe n e gauname to, kas mums i tikrj rpi."

29

Puiks lyderiai paprastai siekia diding tiksl, nori, kad j gyveni mas ir darbai b t prasmingi, padaryt vis gyvenim geresn. Tokius asmenis vilioja politika, medicina, mokslo tyrimai, vietimas. Jie retai vadovauja didelms bendrovm s. O tie, kurie ten buvo atsidr, ijo dirbti garsias visuomenines ar nepelno organizacijas, pavyzdiui Save
the Children (Gelbkim e vaikus"). Toks iskirtini lyderi trkumas

neada verslui nieko gera. Kai neliko kilni lyderi, tik pinig mediotojai, verslas tapo vis nevaresnis. Kapitalistai niekada ir neturjo joki moralini princip ar rib. Kapitalizmas - ekonom in teorija, o ne moralin ar socialin filosofija. Jos pagrindas - rinka. Ankstyvojo kapitalizmo atstovai dar turjo moralin ir dvasin krikionybs vizij, pavyzdiui, altruis tiki Viktorijos laik verslininkai kvakeriai. Bet etikai ir vertybm s apskritai smunkant visuomenje, verslui liko G o rd o n o Gecko, b e a to dairikojo verslo grobuonies etika, atskleista filme Wall Street. Naujj tkstantm et verslas pasitiko tarsi linas, kuriame didiausi krokodilai imasi b et koki apgauli, klastoi ar melagingos apskaitos, kad prisikimt pilvus. Kaip teigia Johnas Plenderis savo neseniai ileistoje knygoje Going off the Rails (Vaiuojant nuo bgi"), amerikietik versl ugrob finansin bendruom en, kuri taip usimusi akcij prekyba ir sandori sudarymu, kad nebesuvokia, kokia j verslo prasm. iuolaikin kapitalizm itiko tikra pagrstum o kriz." Tarsi dar maa bt apgaudinti plaij visuom en (pavyzdiui, visokiais mokesi vengimo bdais) ar netgi klientus, Enron, WorldCom ir kit bendrovi lyderiai buvo pasiry beatodairikai mulkinti savo pai akcininkus. A not J.Plenderio, visi Enron istorijos dalyviai buvo sitrauk potencialius interes konfliktus. Ir visi - netgi prieiros institucijos - buvo vienaip ar kitaip bendrovs Enron nupirkti." Kaip parod vlesnis akcij kain lugimas ir rinkos nestabilumas, nevarus verslas kenkia verslui.

30

Galiausiai verslas iandien lugdo pats save, nes yra ribojamas ver slinink mentaliteto, trumpalaikikumo, skubi problem sprendimo, pelno maksimizavimo. Verslininkai neinaudoja vis savo smegen galimybi, visos savo iminties. Jei mano mintys sukasi tik apie tai, kiek pinig galiu udirbti per tris mnesius (ketvirio pajamas), tam pu siaurakaktis ir ribotas. Pasitelkiu savo racionali, tiesin" imint, kad nugaliau tiesiogines klitis, trukdanias greitai praturtti. Esu aklas platesnio po bdio problem om s, pavyzdiui, kaip ilgiau isaugoti planetos, savos visuom ens ar mons gyvybingum arba kok gy venimo bd ir vertybes prim etu sau ir savo eimai. A nemstau. A neplanuoju tolimos ateities. A nesusidarau bendro vaizdo. A neskiriu pakankamai laiko ar utektinai itekli, kad patyriniau savo bendrovs poreikius. A nesirpinu darb saugos reikalavimais ar mons augimu tolesnje ateityje. Britanijoje neseniai buvom e visos geleinkeli infrastruktros lugimo liudytojais. Traukiniai faktikai nevainjo mnesi mnesius. Gal gale Railtrack (privati bendrov, atsakinga u Britanijos gele inkeli tinkl) pastebjo, kad ne tik linijos susidvjusios daug daugiau negu num atyta b e t kokiuose priim tinuose saugumo stan dartuose, b et ir kuriami visikai neadekvats planai, kaip patenkinti didjanius veimo poreikius. Kas kaltas? Siekis gauti greit peln ir trumpalaik mstysena. Investuotojai norjo ger ketvirio dividen d, vadovai man, kad j darbas - garantuoti tuos dividendus. Be to, kaip prasta didelse bendrovse, vadov premijos buvo susietos su ketvirio rezultatais. B endrovs R a iltra ck istorija nra v ien in tel. Trum palaiks, nepareigojanios investicijos i didiuli anonimini investicini fond i dien verslui yra tikra nelaim, nes bendrovi lyderiai p ra randa planavimo kontrol, skursta verslo etika. Tokios investicijos, j sukelta infliacija ir destabilizacija buvo svars veiksniai dvideim tojo

31

amiaus pabaigos krizs, itikusios spariai auganius besivystani ali kius. Trumpalaiks investicijos, kuri tikslas greitai praturtti, sukl ir katastrofik M a rk on i akcij smukim io tkstantm eio pradioje. Siekis udirbti kuo daugiau pinig tapo nuom iu pinig kalimu, o beatodairikas pinig kalimas kenkia verslui.

DAR DIDESNIS NETVARUMAS

Iki iol aptariau danai minimas problemas, b et jos ilieka aktualios ir grsmingos. Taiau mums pastamo kapitalizmo poiris ir praktika kelia pavoj dar vienam, daug svarbesniam dalykui. Tai klausimas, kas palaiko pai monij ir jos sukurtas auktas civilizacijas ir kas kelia joms grsm. N ordam i suinoti, ar kapitalizmas yra tvarus, privalome paklausti, ar jis tarnauja didiausioms monijos vertybm s ir siekiams. Turime klausti, ar jis sudarys slygas igyventi m onms, ar iliks mogikoji veikla platesniame mogaus gyvenimo prasms ir tikslo kontekste. D videim tojo amiaus septintajame deim tm etyje psichologas Abrahamas Maslow sukr garsij poreiki piramid" (1.1 iliustra cija) ir padjo iuolaikiniam kapitalizmui gyti patikim argument. Maslow piramid apibendrino mogaus bv, atiduodam a pirm enyb igyvenimo poreikiui, fiziniam igyvenimui b et kokia kaina. A ntroje vietoje - saugumo poreikis, asmens ir nuosavybs saugumo p o rei kis. i poreiki pirmum kasdieniame versle iliustravau pradioje mintomis citatomis, pavyzdiui, N eturim e tiek l, kad galtume m styti apie ateities kartas. M um s reikia isaugoti save ir savo peln/' Maslow piramidje lieka vietos ir auktesniesiems poreikiams: socialini ryi (priklausymo grupei, bendravim o), pagarbos (sa vigarbos) ir vadinamajam savs realizavimo poreikiui (saviraikai,

32

asmenins prasms, dvasinei ir psichologinei raidai). Taiau Maslow modelyje prie auktesni poreiki pereinam a tik tuom et, kai p ate n kinami pagrindiniai fiziniai igyvenimo ir saugumo poreikiai. Vis pirma mes esame gyvnai, nuogos bedions", kurios tik vliau, jei leidia slygos, siekia tapti mogikomis btybmis.

1.1 iliustracija. Maslow poreiki hierarchija

Fredericko H erzberg o garsioji 1959 m et studija apie m oni motyvacij darbe paneig Maslow poreiki hierarchijos teiginius, kas darbuotojam s sukelia daugiausia nepasitenkinim o ar pasitenkinimo. A not H erzbergo, pagrindiniai" veiksniai ar poreikiai, pavyzdiui, mons politika ir administracija, santykiai su virininkais ir b end ra darbiais, atlyginimas, darbo slygos ir saugumas kelia nepasitenkinim, jeigu yra netinkami, bet nesukelia pasitenkinimo, jeigu yra pakankami. Kad mogus pajust pasitenkinim darbe ir didt jo motyvacija,

33

kur kas svarbesni tokie veiksniai kaip profesinis tobuljimas, karjeros galimyb, atsakomyb, pats darbas, pripainimas ir laimjimo diaugs mas.8 M aslow iuos aspektus laik auktesniaisiais poreikiais". Pagrindinis ios knygos argumentas tas, kad ms vakarietikoje visuomenje Maslow poreiki piramid tinka apversta (1.2 iliustracija). Daugumos ms, pasiturinio Vakar pasaulio gyventoj, pagrindini maisto ir saugumo poreiki patenkinimas yra tarsi prigimtin teis. Tie, kurie realizavo ir emesniuosius, ir auktesniuosius poreikius, pastaruosius laiko svarbesniais. Jie suteikia daugiau laims ir p asiten kinimo. Kadangi Maslow darbas buvo paraytas prie pus amiaus, per t laik antropologai, neurologai ir psichologai gijo daugiau ini apie mogaus prigimt ir m ogikum o kilm. D abar mes jau inome, kad m ons vis pirma yra prasms ir vertybi (t. y. savirealizacijos) siekianios btybs. G yvenim e mums btinas prasms pojtis ir varomoji jga tikslas. Be j mes susergame arba mirtame.

1.2 iliustracija. Apversta Maslow poreiki hierarchija

34

Sutinku, kad pirmosios prasms paiekos buvo primityvios, kad paprastas smalsumas suinoti ir itirti, kas ten, u horizonto, privert m s r ilipti i m edi prie keturis milijonus met. Individ ir grupi poreikis bendrauti ir perduoti informacij padjo atsirasti kalbai ir evoliucionuoti didelms mogaus galvos smegenims, kuri kaktos sritis atsakinga u kalbos gdius.9 Vliau smilkini srityse radosi didel nervinio audinio mas, kuri tapo atsakinga u dar svarbesnius prasms poreikius - trokim suinoti, kodl esame, kokia ms vieta visoje sistemoje, kaip atsitiko, kad gimme, kodl turime mirti, kokie ms santykiai su dievais ir kitus sudtingus klausimus. Si sm egen dalis vadinama Dievo taku ir bus isamiau aptarta kitame skyriuje. Dievo takas atsakingas u religines idjas, apeigas ir ritualus nuo pirmj m oni bendruom eni atsiradimo. Per pastaruosius penkiasdeimt m et mokslininkai isiaikino, koks buvo altruizmo vaidmuo tobuljant m oni visuomenei. Mes ne visuom et rpinoms tik svarbiausiu asmeniu - savimi, ir dabar ms ia tikrai nebt, jeigu egoizmas karaliaut visais laikais. Pats fizinis igyvenimas priklauso nuo aplinkini sutikimo pasiaukoti kitam asmeniui ar grupei. Pagarba ir savigarba priklauso nuo inojimo, kad pasielgta teisingai" su gyvenimu ir kitais, o igyvenimas (valingas pasiryim as gyventi ir sugebjim as sugyventi su savimi) tam pa nemanomas b jo . Psichologas Viktoras Franklas knygoje M a n s Search fo r Meaning (mogaus prasms paiekos") ra, kad tie naci koncentracijos sto vykl kaliniai, kurie idav kitus, kad patys ilikt, vliau nebegaljo sau atleisti.10 Manoma, kad didj dvideimtojo amiaus raytoj Primo Levi saviudyb pastmjo nesugebjimas susitaikyti su tuo, k jis padar bandydamas igyventi Auschwitze. Antra vertus, pasakojama nesuskaiiuojama daugyb istorij apie mones, kurie savo noru pa aukojo gyvenim (igyvenimo poreik) kitiems monms ar tikslams,

35

kuriais tikjo. V Franklo studijoje teigiama, kad skmingiau igyveno tie Auschwitzo kaliniai, kurie buvo religingi arba turjo tvirtus politi nius idealus. Musulmonai saviudiai, rugsjo 11-j atakav Pasaulin prekybos centr ir Pentagon, aukojosi, kaip ir tkstaniai kit Vidurio Rytuose. Mes galime bjaurtis j veiksmais, bet negalime paneigti, kad jie sutiko mirti dl svarbiausio tikslo, nors ir koks baisus ar nemonikas jis bt. Ankstyvose m ediotoj ir rinkj bendruom en se skmingai medioklei reikjo grups,- vienias individas nebt igyvens. Taip atsirado nesavanaudiki" genai, tebeegzistuojantys ir iandien (tik prie deimt tkstani met visi mes buvome mediotojai). Grups bendra darbiavimo reikjo ir emdirbi bendruomense, ir eimos monlse vos prie por imt met. Evoliucija mus padar ir grups nariais, ir individais, bet mus danai skiria i esms egoistika ir individualistin i dien vakarietika kultra. N e t pastarj met studijos apie rinkos varomsias jgas atskleid, kad savanaudikumo ir altruizmo (konku rencijos ir bendradarbiavimo, egocentrikumo ir tarpusavio sveikos) derinys utikrina optimalias prekybos rinkoje slygas.1 1 Pasakojama, kad gyvenimo pabaigoje pats Abrahamas Maslow suprato, kad poreiki piramid turt bti apversta. Gili egzistenci jos prasms kriz netikjimas niekuo, emi moralumo standartai, beatodairikas egoizmas ir jo padarinys - menka savigarba, tiksl ir vertybi nebuvimas, nuobodulio jausmas - ie bruoai, bdingi Vaka r pasauliui didium dvideimtojo amiaus, liudija, kad kapitalizmas pakeiia prioritetus. Savanaudikumas ir materializmas, skatinami kapi talistini vertybi ir sitikinim, pirm kart istorijoje priartino monij prie netvarumo, susinaikinimo ribos. Jei prarasime ry arba negrtamai paneigsime pai mogikumo erd - ms kilnesnius siekius, vertybes ir sugebjimus, tuom et i tikrj tapsime tik nuogomis bedionmis. Jtariu, kad tai gali labai smarkiai pakenkti paiam verslui.

36

KITAS KELIAS
Daugum a kapitalizmo ir dabartinio verslo netvarum o analitik sako: Bet juk turi bti kitas kelias!" Isamiau apmsius mogaus prigimt ir motyvacij dabartinis verslas n ebeatrod o tikrai mogika veikla. Siauras ir usispyrlikas poiris, kad mogus i esms yra savanaudika btyb, neatitinka iandien inom fakt. Nekalbama ir apie ms kultros trokim ibristi i klampaus materialistinio lino. ios knygos vizija-verslinink o vilgsnis, aprpiantis daugiau nei finansins ataskaitos.Tai tarptautinio masto verslininkas, kuris turi pi nig ir gali i esms pakeisti neram i dien pasaul. Knygos autoriai tikisi, kad verslas, kaip kitos auktesns profesijos, taps paaukimu. Vadinasi, verslas daugiau akcentuos tarnavim ir vertybes, naikinda mas natral skirtum tarp privaios mons ir valstybs institucij. M s vaizduotje verslininkas imasi atsakomybs u pasaul, kuriame veikia ir i kurio itekli kraunasi turtus. M s vaizduotje vis daugiau verslo vadov tam pa tarnysts lyderiais" lyderiais, kurie tarnauja ne tik akcininkams, kolegoms, darbuotojams, gamybai ir klientams, bet ir bendruom enei, ms planetai, monikumui, ateiiai, paiam gyvenimui. Lyderiais, kurie idrsta pavelgti, kas ten, u lango". Taiau nra paprasta pereiti nuo dabartini verslo m eto d prie ateities verslo. N edaug k pakeis paplepjimai apie moni socialin atsakomyb, trum pos diskusijos apie vizij ir misij" ar darbuotojams idalytos mons vertybi" maos plastikins kortels, kurias privalu neiotis piniginse. I tikrj reikia visikai naujos verslo paradig mos, visumos pokyio, apimanio pagrindines gerovs ir kapitalo koncepcijas, visikai kitokio supratimo, kas y ra verslo sistema ir kaip imintingai valdyti toki sistem. Todl btina pasigilinti ir verslo sistem, ir mogikosios iminties kilm. Toliau knygoje pabandysiu iplsti kapitalo samprat ir aptarti

37

naujas socialinio kapitalo" ir dvasinio kapitalo" koncepcijas. Plaiau apvelgus, k reikia bti m ogum i ir k verslui reikia tarnauti monijai, manoma suvokti skirtum tarp holistini, dinamik, savo veikl organizuojani, krybing, kompleksini prisitaikani siste m ir mechanini" sistem, kvpusi kapitalizm. Bus galima aptarti bdus, kaip padaryti iuolaikin versl i esms mogika, kompleksine prisitaikania sistema, kuri ne iaip tvari, b et tikrai tvari". Aptarsiu iminties kilm, esm ir organizacin gali, kuri reikia norint sukurti anksiau mint sistem. Atkreipsiu dmes skirtumus tarp dvasins iminties (SQ, dvasingumo koeficiento) ir tradiciniam kapitalizmui plaiau inom IQ (intelekto, racionaliosios iminties) ir EQ (emocinio intelekto, emocins iminties), pastaruoju m etu sulau kusios kai kuri iuolaikini mstytoj dmesio. iniomis apie sistemas ir imint remsiuosi visoje knygoje, pasilysiu nauj verslo model ir tokius strateginio planavimo pagrindus, kurie labiau atitinka platesnius ateities verslo tikslus ir dvasinio kapitalo kaupimo idj.

2
SKYRIUS

Kas yra dvasinis kapitalas?

Dvasinis kapitalas - tai nauja paradigma, nauja visuma, galinti radikaliai pakeisti mstym apie verslo filosofinius pamatus ir praktik. Ji nra antikapitalistin, netgi nra nekapitalistin, b et papildo kapitalizm moraliniais ir socialiniais aspektais. Pats savaime dvasinis kapitalas nereikia finansinio turto, taiau akcentuoja galimyb gauti pelno galbt netgi daugiau pelno, jeigu verslininkas veikia platesniam e prasms ir vertybi kontekste. Tokia veikla gali bti naudinga ir mogaus dvasiai, ir monijos gerovei apskritai. Pirmajame skyriuje apraiau tamsij kapitalizmo pus, bet dau guma mano argument nenauji. Tas paias pastabas ir kritik jau isak socialistai, komunistai, alieji ir kai kurie sociologai. Deja, j silytos alternatyvos nepasitvirtino. Akivaizdus pavyzdys - marksizmas. Marxas teig, kad kapitalizmo pagrindas savanaudiki m o ni jos motyvai, sudarantys galimyb inaudoti silpnuosius. Tai sukelia kanias ir pasipiktinim. Marxas tikjo, kad problem a gldi klasinje stru k t ro je, rem ianioje kapitalizm . Jeigu atsik ra ty t klasins stru k t ro s, m onija ilaisvint savo aukiausiuosius m otyvus, jsivyraut vidin bendruom ens dvasia, ir mes taptum e brolija". Anot

39

Komunist manifesto", turtus visi laimingai pasidalyt pagal princip I kiekvieno pagal sugebjimus, kiekvienam pagal poreikius." Jau inome, kad komunizmas nepasitvirtino n vienoje visuomenje. Socializmas taip pat pralaimjo kapitalizmui konkurencinje kovoje dl materialins gerovs. Manau, kad Marxo idjos lugo dl dviej prieasi. Pirma, jis nesuprato, kad mons danai elgiasi savanaudikai, nesvarbu, kapitalistinje visuomenje ar nekapitalistinje. Mes nesame visiki altruistai, kaip man Marxas. Visose komunistinse alyse reikjo daugybs biurokrat, prievaizd, jgos struktr, ir visus juos buvo galima papirkti. Karaliavo korupcija ir vergov. Antra, Marxas nesugebjo suprasti tikros auktesnij motyvacij prigimties ir jg, kurios emesnisias motyvacijas pakeist auktes niosiomis. Marxas, kaip ir kapitalistai, visk supaprastino iki m ate riali poreiki. Filosofo H egelio Siel" jis pakeit pinigais, visikai nepaisydamas, kad kelio auktesnij motyv nulem t veiksm link pagrindas - gilus dvasingumas. Nepasitenkinim as kapitalizmu ir kom unizm o lugimas privert kai kuriuos mstytojus silyti treij keli". I tikrj tai europietikos socialins dem okratijos tipas, reklamuojamas A n th o n y G iddenso ir Tony Blairo. Deja, idja neudeg irdi ir nepakeit motyvacijos. Jai pritrko tvirt filosofini, ekonom ini ir psichologini pamat. A p skritai kalbant, treiojo kelio" idja panai ger ketinim prikimt loterijos maiel, i kurio galima itraukti visokiausi laisvosios rinkos ir centralizuoto planavimo idj. Ten, kur privatus sektorius turjo dirbti kartu su valstybiniu (pavyzdiui, sveikatos apsaugos srityje), kapitalistin etika greitai perm ir ikreip valstybins paslaug srities tikslus. Niekas neapibr tikro treiojo kelio", gaunanio gyvybs i gilesni mogikos motyvacijos klod, niekas nepasak, kaip prijo pereiti. Knyga Dvasinis kapitalas" yra bandymas apibrti nauj visum.

40

N au jo v danai geriausia iliustruoti pavyzdiais. N e visos bendrovs iais laikais pakliva Erisjatono likimo spstus, todl k e letas t, kurios drsta engti nauju keliu, gali paskatinti mus imti i j pavyzd. Kad sidmtume, kaip kapitalo, gerovs ir verslo vaidmens visuomenje idjos gali bti ipltotos, pavelkime vien bendrov, sukaupusi io to daugiau nei materialusis pelnas. Jmon Merck Pharmaceutical kr mogus, turintis vizij. Jis troko pristatyti vaistus tam pacientui, kuriam j reikia". Jis ir jo sekjai ne tik udirbo labai daug pinig, bet ir padar t daugiau.

MONS MERCK ISTORIJA

1995 metais Merck and Co buvo didiausia farmacijos mon A m eriko je.12 Jos metin apyvarta siek 16,7mlrd. doleri, grynasis pelnas- 3 , 3 mlrd. doleri. Deim tajam e deim tm etyje urnalas Fortune ne kart irinko Merck and Co daugiausia susiavjimo keliania" bendrove,
Business Week skyr jai vis urnalo numer, vadindamas stebuklinga

bendrove", lovindamas ir jos mokslinius tyrimus, ir vadyb. Bendrov

M erck y pa garsjo inovacijom is laboratorijoje, skyr tyrim am s

ir pltrai 1,5 mlrd. doleri, sukr tokius perversm padariusius vaistus kaip cholesterolio kiek mainant Mevacor , antihipertenzin
Vasotec, naujus astmos gydym o bdus ir pirmj pasaulyje vakcin

nuo vjaraupi. Tokia ios pelningos bendrovs, prisidjusios prie daugybs m oni sveikatos gerinimo, skms istorija. Kaip ir visos didels vaist gamybos mons, bendrov Merck dau giausia dm esio skyr produktam s, galintiems utikrinti pelningum, t. y. p rod uk tam s, skirtiem s tu rting am , isivysiusiam pasauliui. Taiau kart pasitaik proga pasirinkti neprast verslo model. Tai buvo netikta galimyb igydyti vien klastingiausi ir skaudiausiai luoinani treio jo pasaulio infekcij, b e t tap o akivaizdu, kad

41

bendrovei reiks perirti kai kuriuos brangiausius" kapitalizmo prioritetus. Afrikoje, Vidurio Rytuose ir didesnje Piet Amerikos dalyje m adaug 340 000 m oni apako glus amarui, neiojaniam reg naikinant parazit. Dl ios prieasties dar milijonas moni kenia dalin aklum, 18 milijon infekuoti io parazito, 85 milijonai priklauso rizikos grupei. Parazitas sukelia onchocerkoz, arba oncbo, populiariai vadinam upiniu aklumu." Atuntojo deim tm eio pabaigoje, kurdami labai efektyv v e terinarin vaist, naikinant pana namini gyvn parazit, mons
Merck mokslininkai atrado preparat, kuris galt ukirsti keli upiniam

aklumui. Tereikt kart per m etus igerti vien naujo preparato, pavadinto Mectizan, tablet. Jmon Merck dar kart pateisino savo pavadinim stebuklinga bendrov". Ar jiems ikilo sunkum? Taip, nes potenciali Mectizan rinka buvo treiojo pasaulio mons ir vyriausybs, kurie neturjo pinig, o deimtmeio pabaigoje jo veterinarinio ati tikmens pardavimo apimtys siek daugiau kaip 1 milijard doleri per metus. Jokia pasaulio organizacija nenorjo finansuoti Mectizan p ro jek to ir btin saugumo test, o k jau kalbti apie vaisto pristatym monms, kuriems jo reikjo ir kuri daugelis gyveno pasibaistinai nutolusiuose ir atskirtuose regionuose. Vis dlto bendrov Merck nusprend imtis Mectizan gamybos, nors puikiausiai suprato, kad pelno i to nebus, prieingai patiems reiks finansuoti ir klinikinius bandymus, ir visa kita. N erad pirkj, bendrovs vadovai prim visikai neprast sprendim: tiesiog ati duoti vaist kiekvienam, kuriam jo reikia. Dovanos vert sudar apie 250 milijon doleri. Rezultatas? Deim tojo deim tm eio viduryje padedant Pasaulinei sveikatos organizacijai, Pasaulio bankui, vairioms treiojo pasaulio vyriausybms bei visuom eninm s organizacijoms
Mectizan pasiek 15 milijon gyventoj 16-oje valstybi.

42

ioje Mectizan istorijoje b en dro v M erck neturjo jokios m a terialios naudos. Taiau gyta reputacija, pergals diaugsm as ir viso to rezultatas puiki bendrovs mokslinink nuotaika ir pakili dvasin bsena buvo verti pastang ir ilaid. Be to, panaios p a tirties ben d ro v Merck turjo ir anksiau - po A ntrojo pasaulinio karo Japonijoje (be jokio pelno) platino streptom icin, kad pad t aliai kovoti su didiuliu tuberkuliozs plitimu, ir vliau Kinijoje, kur Merck padovanojo h ep a tito B vakcinos gam ybos technologij, kad ukirst keli k ep e n viui. Reputacija gal gale atsipirko kit b endrovs Merck p ro d u k t udirbtais milinikais dividendais. Tikslai, kilnesni nei finansin nauda, ilgainiui gali faktikai padidinti materialj peln. Kapital, Merck sukaupt upinio aklumo prevencijos istorijoje, vadinu dvasiniu kapitalu. Tai kapitalas, gytas iekant gilesns prasms, siekiant auktesnio tikslo ir tarnaujant fundamentalioms mogikoms vertybms. Tai kapitalas, kurio vert - ne doleriai ar centai, o pergals pojtis, puiki dvasin bsena, dkingumas ir gerovs padidjimas, pakilusi gyvenim o kokyb. Tai toks pat kapitalas, kur praeityje sukaup didij kvakeri verslai, pavyzdiui, Clarke's Shoes ar Rowtitrees Chocolates, kurie didel dal savo pelno skyr geresnm s darbo

slygoms, bendruom ens mokykl ir ligonini statybai. Tai toks pat kapitalas, kur islamo alyse sukaupia bankininkai, neimantys palkan u paskol, pasidalijantys rizik su skolininkais, tapdami u paskol gyt preki ar kurt moni dalininkais. Taip, tai toks pat kapita las, kur gauna Coca-Cola, leidianti Indijos vyriausybei nemokamai naudotis prekes iveiojaniais savo sunkveimiais, kad pristatyt poliomielito vakcin neturtliams tolim uose regionuose, ir statanti ligonines Kinijos ir Pietryi Azijos rajon kaimuose. Toliau pateikiu daugiau panai pavyzdi.

43

Keletas bendrovi, kurios kaupia dvasin kapital

mon Am ui parduoda deimties tkstani pieno kooperatyv produkcij Indijos Gujarato valstijoje. Valstietis, galintis parduoti tik vien kibir pieno per dien, udirba gyvybikai svarbias 20 rupij ir lygiavertikai konkuruoja - neatsivelgiant j kast - su didesniais pienininkysts kiais. Bendrov /Amt// gyvendina Mahatmos Gandhi socialinius ir ekonominius principus, jos metin prekybos apyvarta siekia 516 mln. doleri. Van City, didiausia Vankuverio kredito unija, skolina las klientams ir projektams, kuriuos atmeta bankai: skurdi miesto rajon pltrai, rizikingiems smulkaus verslo sumanymams, aplinkos apsaugai, nukentjusioms moterims ir investiciniams fondams, skirtiems besivystanioms alims. Van City klesti, nepamirdama bendrovs socialins atsakomybs. Jos metin apyvarta - 6,4 milijardo doleri, metinis pelnas - 39 milijonai doleri. Coca-Cola leidia Indijos vyriausybei nemokamai naudotis savo paskirstymo tinklu, kad nuvet poliomielito vakcin tolim alies region kaimus. Ji vykdo pana projekt Afrikoje, kur iveioja AIDS medikamentus. Joki papildom ilaid, bet didiul nauda kaupiant dvasin kapital. Bendrovs Project Peace stato ligonines Kinijos ir Pietryi Azijos region kaimuose. British Petroleum (BP) ikl nauj deviz (ir vertina j itin rimtai!) Daugiau nei nafta". Taigi BP galima priskirti energetikos sektoriui. Ji

skiria milinikas investicijas vandenilio ir kit alternatyvi energijos technologij paiekai, kad sumaint priklausomyb nuo aplink terianio angliavandenilio kuro ir galt tiekti energij ateityje. Ji dirba pelningai maindama al aplinkai. Starbucks tarptautinio kavini tinklo vizija apima socialin atsako myb u kavos augintojus, j bendruomenes ir aplink. Bendrov moka augintojams u pupeles 240% daugiau negu bazin pasaulin kaina ir investuoja j bendruomense ligonines, mokyklas, kredito unijas ir biologins vairovs isaugojimo projektus.

PLEIANT KAPITALIZMO SAMPRAT

Paklausti, kodl pagrindinis kapitalizmo motyvas yra pelno siekis, dauguma verslinink priblokti atsako: O kaipgi kitaip! Taip buvo visais laikais. Toks yra verslas. Verslo tikslas - gauti pelno." Bet i tikrj iuolaikinis verslas, kaip mes j suprantam, egzistuoja tik du imtus met, nors m onijos kom ercijos istorija tsiasi maiausiai keturiasdeim t tkstani met. D abartinio kapitalizmo samprat apibr maa grupel vieiamojo amiaus brit filosof, kvpt N ew tono fizikos. Mstytojai Adamas Smithas ir Johnas Stuartas Millas avjosi N ew tono darbais ir savo ruotu dar tak Fredericko Tayloro mokslins vadybos teorijos paradigmai. J manymu, verslas - didiulis mechanizmas, kurio varomoji jga - pinigai. Kapitalas jiems reik vien tik materialj kapital , tok, kuris gali bti vertinamas pinigais. Bet kapitalas turi p latesn reikm . O k s fo rd o angl kalbos odynas (Oxford English D ictionary ) apibria kapital kaip apimant

45

turtus, peln, naud ar tak". Kapitalizmas, ekonom in doktrina, pagrindianti iuolaikin versl, suteikia iems term inam s siauriausi manom apibrim. Ji prilygina turtus pinigams, taigi gerov, kuri veria suktis pasaul, yra materiali, pelnas taip pat. N auda reikia materiali naud, vertinam pinigais arba galia manipuliuoti monmis ir aplinka, siekiant maksimaliai padidinti j tu rtojo (paprastai pini ginius) interesus. Dl tokio poirio gali itikti Erisjatono likimas, kai verslas su lugdo pats save kartu su viskuo, k mes vertiname. Kad isigelbtume, reikia praplsti tu rt ir gerovs samprat. Btina nauja gerovs k o n cepcija, kuri praturtint, o ne nuskurdint mogaus dvasi, samprata, kuri kvpt kurti. Kad ivengtum e tamsiosios kapitalizmo puss, mums reikia suprasti, kokia gerov kaupiasi, kai atsakingai ir kilniai sugebama kako atsisakyti ir sipareigojama patenkinti pagrindinius mogikus poreikius. Dl i dalyk ignoravimo kilo smurtini reak cij prie kapitalizm Seattle ar Davoso gatvse, kilo neapykanta, skatinanti antikapitalistin ir antivakarietik terorizm . Verslinin kams taip pat reikia naujos gerovs sampratos, teikianios prasm ir pasitenkinim darbe ir gyvenime. Pastaruoju m etu buvo bandom a iplsti kapitalo svok. Ben drovse mes danai girdime apie intelektin kapital" ar mogikj kapital", b e t ie odiai prapleia tik materiali idj ar m oni vert. J tikslas vertinti darbuotoj krybikumo ir gdi kain. Jie nieko naujo neprideda prie paties kapitalo suvokimo. Prie kelerius metus kai kurie ekonomistai ir sociologai para apie socialin kapital". J nuom one, socialinis kapitalas reikia ir materiali gerov, ir socialin naud, kuri gauna visuomen, kai ilaikomas em as nusikalstam um o, skyryb ir n eteist veiksm lygis, ema bylinjimosi statistika, didelis ratingumas ir tarpusavio pasitikjim as. Tokia naujos F ranciso F ukuyam aos knygos Trust

46

(Pasitikjimas") tema. Teigiama, kad Azijos visuomens yra sukau pusios daug socialinio kapitalo dl visuom ens struktros stabilumo, o Vakar kultros jo turi nedaug. Socialinis kapitalas padidina ne tik tiesiogin materiali vert, b e t ir visuomens gyvenimo kokyb. Verslo pasaulyje socialinis kapitalas reikia gerov, sukaupiam kokybik santyki organizacijoje: ar skmingai darbuotojai b e n drauja tarpusavyje, kiek jie pasitiki vieni kitais ir vadovais, kaip dirba komandomis, ar auktas grups em ocins iminties lygis, ar efektyvus bendradarbiavimas, paintys, ryiai ir taip toliau. Tokiu bdu pabriama tarpasmenini santyki bendrovje svarba. Socialinis kapitalas, kurio pagrindas ios savybs ir santykiai, laikomas visos grups nuosavybe ir reikalauja nuolatins prieiros. Tai organizacijos
vidins kultros bruoas. Taip pat manoma, kad organizacijoje sukauptas

socialinis kapitalas yra reikminga jos ypatyb, duodanti daugiau m a terialios gerovs.13 Bendrovs, kuri vidini santyki kokyb aukta, udirba daugiau pelno. Pavyzdiui, bendrov Hewlett-Packard (H P ) garsja dideliu so cialiniu kapitalu - darbuotoj lojalumu, pasididiavimu bendrove ir pasitikjimu. H P efektyviai perduoda bendrovs vizij kiekvienam darbuotojui, efektyviai bendradarbiauja komandos, bendrovs politika utikrina, kad kiekvienas jaustsi vertintas, u darb b t atlyginta. Kaip kom entuoja Lynda G ra tto n i Londono verslo mokyklos, lo jalumas, pasididiavimas ir pasitikjimas yra gyvybikai svarbs, kad palaikyt nuolatinius pokyius HP, o vadovyb tiki, jog tai pagrin diniai veiksniai, kad verslas b t lankstus, apyvarta ir pelningumas padidt 20% kasmet, nedidinant darbuotoj skaiiaus."14 Kai naujojo t k stantm eio pradioje A m erikos ekonom ik itiko nuosmukis, bendrov Hewlett-Packard liko viena i nedaugelio, ilaikani didelius augimo tempus. Taigi, anot siauros verslo ekspert interpretacijos, bendrovs

47

socialinis kapitalas gali bti naudingas darbuotojams, klientams ir akcininkams, taiau jis neapima platesni visos visuom ens stabi lumo aspekt. M ano sitikinimu, verslas neturs teigiamos takos iems aspektam s be gilesns dvasins vizijos pamat. Mes privalome geriau suvokti, kas yra m ogaus gyvenimas ir mogaus veikla ir kaip juos pagerinti. Dvasinio kapitalo koncepcija, ios knygos tema, prapleia kapi talo ir su juo susijusias gerovs, turto, naudos, pelno, takos svokas. Manau, ji netgi perengia kapitalo ribas apskritai. Organizacijos ar as menys, kurie veikia suvokdami gilesn prasm, turdam i udegani vizij, remdam iesi svarbiausiomis mogikomis vertybm is, m aty dami platesnius tikslus ir naudodam i visa tai kaip priem ones preki mainams", yra apgaubti dvasinio kapitalo. M s dvasinis kapitalas yra ms bend ra prasm, m s bendras tikslas, ms bendra vizija, kas i tikrj svarbiausia gyvenim e ir kaip mes viso to paisome. Tai kapitalas, kuris kaupiamas i m ogaus dvasini itekli. Trumpai tariant, dvasinis kapitalas y ra dvasini ini ir patirties kiekis,
prieinamas individui ar kultrai, o odis dvasinis" ia reikia prasm,

vertybes ir fundamentalius tikslus". Ir socialinio, ir dvasinio kapitalo pagrindas - augantis platesns bendrovi socialins atsakomybs poreikis ir suvokimas, kad verslas yra didesns bendruom ens dalis ir privalo nuoirdiai imtis atsakomybs
u j. Vis dlto dvasinis kapitalas apima platesn poir. A apibriu

dvasin kapital kaip gerov, kuri padeda monijos ateit padaryti tvari, ir kaip gerov, kuri praturtina ir palaiko mogaus dvasi. Jis atspindi, kuo b endruom en ar organizacija tiki, kam bendruom en ar organizacija egzistuoja, ko siekia, u k imasi atsakomybs. Tik tuom et, kai paisome i dvasini aspekt ir juos puoseljame, galime toliau kurti socialin ir materiali gerov kasdieniame gyvenime.

48

Dvasinis kapitalas atspindi: kam bendruomen ar organizacija egzistuoja, ko ji siekia, u k imasi atsakomybs.

Tvirtai tikiu, kad dvasinis kapitalas yra organizacijos ir visuo m ens pamatas. Dvasinis kapitalas tam pa mus vienijaniu veiksniu, nes n u ro d o ir palaiko pagrindin visos veiklos tiksl. Jis nuro do m um s m oralines ir m otyvacijos ribas, etik, dvasi. Jis palaiko, paremia, praturtina ir materialj, ir socialin kapital. Bet, kaip m atysim e toliau, dvasinis kapitalas gali bti dinamikas veiksnys organizacijos viduje. O rganizacijos, sukaupusios daug dvasinio kapitalo, ne tik tvarios, jo s evoliucionuoja. D idin dam a dvasin kapital, organizacija keiiasi i vidaus. Ji juda. Ji gyvybinga. Ji ino tiksl ir krypt. Kom pleksikum o mokslo odiais tariant, ji tam pa kom pleksine, prisitaikania, savo veikl organizuojania sistema". Visa tai didina vidin organizacijos gyvybingum, jos sugebjim efektyviai funkcionuoti ir bti naudinga visuom enei. To pagrindas tai, k ioje knygoje vadinu dvasia".

K REIKIA DVASINIS"?

Dvasingumas veria mus susimstyti, kodl mes darome tai, k darome, ir veria mus iekoti i esms geresnio bdo tai daryti. Jis veria mus trokti, kad ms gyvenimas ir veikla turt prasm.

49

Kai kalbu apie dvasin kapital", vliau apie dvasin imint", btin kuriant tok kapital, nieko nesieju su religija ar teologinmis tikjim sistemomis. N esilau bendrovm s tapti dvasingesnms, rengti ventyklas laukiamajame ar kviesti darbuotojus melstis. odis dvasinis" kilo i lotyn kalbos odio spiritus", kuris reikia tai, kas suteikia sistemai gyvyb arba gyvybingumo". Taigi dvasingu mas suprantamas kaip gyvybins jgos stiprinimas pasaulyje, o ne vienuolikas susikaupimas prie neemik dalyk. Tai, kas suteikia gyvyb mogikajai sistemai - ties sakant, tai, kas j iskiria i kit, yra ms trokimas matyti platesn veiklos prasm ir kilnesn tiksl. Dvasingumas veria mus susimstyti, kodl mes darome tai, k darome, ir veria mus iekoti i esms geresnio bdo tai daryti. Jis veria mus trokti, kad ms gyvenimas ir veikla turt prasm. Bendrovs, kurioms rpi dvasinis kapitalas, nuolatos lygina savo tikslus ir strategijas su platesniu prasms ir vertybi kontekstu. Jos nuolatos periri savo udavinius, nagrinja veiksmus, a p taria rezultatus. Dvasinio kapitalo sukaupusios bendrovs gerai pasta save. Jos ino, kuo tiki, kam ir kok poveik daro ir k nori pasiekti. Dvasin kapital kurianios bendrovs turi vizij ir vertybi skal. J svarbiausia vizija akivaizdi, kvepia vis veikl. Tai prasminga vizija. J dvasinio kapitalo pagrindas - svarbios m o gikosios vertybs: gyvybs isaugojimas, gyvenimo kokybs klimas, sveikatos gerinimas, vietimas, bendravimas, pagrin dini mogaus poreiki tenkinimas, ekologikumas, skatinimas tobulai atlikti darb ir tarnauti kitiems. Dvasin kapital kurianios bendrovs kreipia daug dm esio visumos dali tarpusavio ry. Jos supranta, kad verslas yra platesns moni veiklos dalis, platesns globalios sistemos

50

dalis. Jos jauiasi bendruom ens dalimi ir prisiima atsakom yb u j, ms planet, pat j gyvenim. Jos suvokia, kad kuriant dvasin kapital visko, kas vyksta organizacinje kultroje (racionals sprendimai, emociniai ir psichologiniai dalykai, treiojo pasaulio poreiki neigimas ar pasipiktinimas islamu ir jo baim), galutin raika finansiniai rezultatai. Dvasin kapital kurianios bendrovs yra atjauianios. Jos supratingos ir draugikos tiems, kuriems daro ar gali daryti poveik. Jei savo takos sferoje jos m ato poreikius ar kanias, imasi atsakomybs ir stengiasi padti. Dvasin kapital kurianios bendrovs vertina vairiapusikum. Jos supranta, kad svarbus kiekvienas poiris, kad kiekvienas poiris yra vertingas. Jos ino, kad gerov, kaupiama skir ting kultr ir i vairi altini, sukuria energingesn verslo aplink. Dvasin kapital kurianios bendrovs yra nepriklausomos. Jos drsta bti kitokios, drsta isiskirti i minios, o prireikus drsta netgi priimti nepopuliarius sprendimus. Tokios organizacijos lyders. U uo t plaukusios pasroviui, jos paios pradeda naujas veiklos kryptis. Jos pasiymi savigarba, yra vertinamos ir ger biamos ne dl kit poirio, o dl to, kad laikosi sav vertybi ir vizijos. Dvasin kapital kurianios bendrovs kelia fundamentalius klausimus kodl. Jos niekada iki pamiimo nesiekia tam tikr tiksl, nuolatos apmsto, kodl pasirinko tuos tikslus, ar galjo rinktis kitus ir kokios j pasirinkimo pasekms. Dvasin kapital kurianios bendrovs visada pasiruousios veikti spontanikai. J veiklos nestabdo prielaidos, iankstins nuostatos ar patvirtinti planai. Ilikdamos lojalios, jos nebijo su tais planais nesutikti. Jos stengiasi ikelti ir, jeigu reikia, pa-

51

neigti savo pai prielaidas. Jos siekia isiaikinti, i kur kyla j vertybs, tikslai, veiksm planai ar sprendimai, ir prireikus yra pasiruousios keisti j altin. Jos reaguoja aplinkybes, o ne prieinasi joms. Dvasin kapital kurianios bendrovs stengiasi ilaikyti p o zityv poir itikus nelaimei. Jos vertina verslo nuosmukius, rinkos svyravimus, paklausos pokyius ir vidines klaidas ar neteisingus apskaiiavimus kaip galimyb veikti krybikai. G lobals vykiai, pavyzdiui, 2001 m et rugsjo 11-osios terorist atakos, didiuliai potvyniai, lig protrkiai, krizs bendruom enje ar politikoje joms suteikia galimyb i naujo apsvarstyti prioritetus ir vertybes, numatyti naujus udavinius ir atnaujinti svarbiausius tikslus. Dvasinio kapitalo sukaupusios bendrovs ilieka kuklios. Jos niekada nevertina savs pernelyg rimtai, neipuiksta, n e su reikmina nuopeln ir nesijauia teisuolmis. Dvasinis kapitalas kaupiasi atliekant gerus darbus, todl nereikia pagyr ar a p dovanojim. Daug dvasinio kapitalo sukaupusios bendrovs jauia paaukim. Jos sukurtos dalytis gerove, kad patenkint bendruom ens, monijos ir paties gyvenimo poreikius. Jos dkingos, kad gali prisidti prie savo, m oni ir pasaulio gerovs krimo. Jos nieko nelaiko savaime suprantam u dalyku. iomis savybmis pasiyminios bendrovs - t. y. daug dvasinio kapitalo sukaupusios bendrovs - taip pat isiskiria dideliu konkuren ciniu pranaumu rinkoje. Be to, jos praktikuoja dvasin imint. K tik ivardytos dvasin kapital kurianios savybs penktajame knygos skyriuje apibria dvasin imint. ias savybes kiekvienas individas, bendruomen, kultra ar organizacija gali paversti dvasiniu kapitalu.

52

ESMI ESM: KODL GERAI BTI GERAM

Daug dvasinio kapitalo sukaupusios mons konkurencinis pranaumas svarbi visos knygos idja. Gal gale juk verslininko siekis - kurti gerov gaunant peln. Verslas i ties y ra priem on visuom ens ge rovei kurti. Todl b et koks argumentas, kad versle verta kurti dvasin kapital, nes darant gera galima padidinti peln, turi bti rodytas. Manau, jau susikaup utektinai rodym, kad tos organizacijos ir bendruom ens, kurios veikia skatinamos gilesns prasms, vizijos ir atsakomybs, ir fundamentaliausi vertybi, danai ilgiau bna konku rencingos negu tos, kurios vadovaujasi vien akivaizdiai savanaudikais interesais. Veiksmai, darantys gera bendruomenei, monijai, planetai, bet kam u bendrovs sien, taip pat gali padidinti jos materialin gerov ir svor visuomenje, kuri savo ruotu prapls samprat apie gerov ir tak. Pavyzdiui, bendrovje Hewlett-Packard prasta manyti, kad tik aikiai isakyta, suvokta ir bendra vizija garantuoja visokeriop skm. Bendrovs Merck Pharmaceutical krjo vizija i kompanija egzistuoja tam, kad pristatyt m edikam entus tam pacientui, kuriam j reikia", skatina spdingus mokslinius tyrimus, pltr ir taip kuria mons socialin kapital (puiki atmosfer darbe, kom andos stipryb, vis pasididiavim darbu ir kita). Bendrovs Starbucks vadovai sitikin, kad socialins atsakomybs ugdymas (didels kavos pupeli supirkimo kainos, mokyklos, klini kos ir taip toliau) yra svarbi prieastis, dl kurios darbuotojai reiau ieina dirbti kitas mones. Apskaiiuota, kad kiekvienas darbuotoj ilgalaikio darbo padidjimo procentas prideda 100 000 doleri prie galutini bendrovs Starbucks finansini rezultat. Jungtins Karalysts kooperacinio banko vadov manymu, etika investicin politika per

53

pastarj deim tm et penkis kartus padidino klient indlius ir sudar 15-18% m etinio priem okestinio pelno. Tokias b e n d r o v e s kai p Hew lett-Packard, M e rc k , Starbucks ir Kooperacin bank knygos Built to Last (Sukurtos, kad ilikt") autoriai Jamesas Collinsas ir Jerry Porras vadina kompanijomis vizioniermis". Jie aprao spding vieno dolerio investicinio potencialo skirtum per eiasdeimt ketverius m etus (1926-1990). Per t laik vienas doleris, investuotas akcij fond, iaugo iki 955 doleri, o vienas doleris, investuotas kompanij vizionier, iki 6 356 doleri! In vesticijos augimas sudaro 665% .15 tai k pasak mons Starbucks direktorius apie bendrovi socialin atsakomyb: Skmingas verslas ir gero darymas nra prieybs, tai suderinama." Kaip ir teigiu ioje knygoje, gerai bti geram!

TRYS BENDROVI SOCIALINS ATSAKOMYBS LYGMENYS

(CSR, Corporate Social Responsibility)
Diskutuojant apie bendrovi socialin atsakom yb (CSR) prieinama prie ivados, kad etika strategija traukia klientus, o neetiki sp ren dimai, sukeliantys viej ryi katastrofas, juos atstumia. Shell tai suvok patyrusi Brent-Spar naftos platformos neskm, Nike imoko i pam ok ivydusi tragikus finansinius rezultatus po p ro te st prie bendrovs darbo um okest ir slygas besivystaniose alyse. Bet ar visos C SR program os padeda kurti dvasin kapital? Manau, kad ne. Btina iskirti tris lygmenis, kuriais kompanijos gali imtis C SR strategij. Lkiausias C SR lygmuo - tiesiog sudominti rink patei kiant jai tai, kas atrodo gerai viej ryi prasme. Tokio lygmens p a vyzdys - Saatchi and Saatchi sugalvota bendrovs Benetton visuomenei

54

svarb reikin nukreipta" rinkodara, kai kalini mirtinink nuotraukos buvo naudojamos Benetton drabui reklamai. Siekis panaikinti mirties bausm neturjo absoliuiai nieko bendra su mons Benetton politika ar gaminiais. Reklamos kampanijos tikslas buvo priversti publik sieti bendrov Benetton su emocijas adinaniu kilniu reikalu". Nemanau, kad i to galima sukrauti kok nors dvasin kapital. Atvirkiai, tokios viej ryi kampanijos tik didina cinik klient poir verslo geradarikum. Antrojo, iek tiek auktesnio C S R lygmens raika gynybin strategija. Bendrovi veikla, sukelianti viej ryi katastrof, gali at stumti klientus, akcininkus ir darbuotojus. Tokio lygmens buvo ir Nike atsakymas kritik dl darbo slyg ir vaik inaudojimo jos gamyklose Azijoje. Kai dl blog darbo slyg imta gauti maiau pelno, kom pani ja buvo priversta kak daryti. Jos vlesn geradaryst tebuvo reakcija. Jos neskatino jokia gilesn vidin vizija. Kaip parod pastaruoju m etu kompanijos PriceWaterhouseCoopers atlikta C SR studija, didioji dauguma firm imasi C S R strategij tik tam, kad ivengt blogos reputacijos pasekmi. Tokia gynybin reakcija i ties danai pagerina darbo slygas ar aplinkos apsaug, kaip nutiko ir daugelyje bendrovs Nike gamykl, b e t jos prieastys nekuria dvasinio kapitalo. Tai vaikika, savanaudika, iskaiiavim u p arem ta strateg ija tau p addam as ap sa u g o siu save". T okios g y n y b in s g e ra d a ry s t s p a se k m didjantis vartotoj cinizmas. Treiojo ir aukiausiojo C S R lygm ens itakos nuoirdus, b en d ro v s vizijoje gldintis trokim as daryti gera. M erck noras pristatyti vaistus tiems, kuriems j reikia, Starbucks sipareigojimas mokti kavos augintojams padori kain u pupeles, pltoti sveikatos ir vietimo infrastruktras j bendruom ense, Hewlett-Packard indlis kuriant puikias, patikimas ir prieinamas kom unikacij sistemas ir finansuojant bendruom eninius projektus, daugum a Nokia bendrovs

55

vertybm is parem t strategij, skirt ir darbuotojams, ir b e n d ru o menei, plati Coca-Cola program a statant ligonines Kinijos kaimuose visa tai yra aukiausio C SR lygmens pavyzdiai. Bendrovs, kurios imasi io lygmens atsakomybs, puikiai suvokia, kad prieastis u dirbti pinigus gris, kur tie pinigai gali sukurti. Sis lygmuo tikrai kuria stipr dvasin kapital.

GEROV, KURI MES KURIAME TOBULINDAMI SAVE

Ankstesniuose puslapiuose apibdinau dvasin kapital kaip gerov, kuri kuria gil tvarum", gerov, kuri formuoja, palaiko ir skatina siekti svarbiausio visos mogikos veiklos tikslo. Bdamas platesnis u socialin, dvasinis kapitalas veria mus permstyti pai mogaus bties prasm ir iekoti atsakymo, kaip galime susikurti prasmingesn gyvenim. Gyvenim, kurio turtai prasm ir tikslas, gyvenim, k u riame patirtum e pergals diaugsm, nes tai gyvenimas, kuris daro pasaul geresn. Jei esame verslininkai, siekiame to darbe. Taiau nesvarbu, ar kalbame apie vie, ar apie privat gyvenim, - dvasin kapital mes kuriame tobulindam i save. Bet k reikia tobulinti save"? Brandinti savo asmenyb, skirti laiko apmstymams ir veiklai, kurie priartint mus prie mogikumo erdies. Tai reikia erdv, kurioje galtume bent kelet minui per dien pasislpti nuo kasdienybs triukmo, skubjimo ir pajusti savo tikr vidin gyvenim. Tobulti tai daugiau suinoti apie save, ugdyti sugebjim atjausti, tarnyst, kuklum ir dkingum. Tobulti - tai a t verti ird visokioms nesmonms", kuri, kaip knygos pradioje teig vienas cinikas vadovas, nereikia, kad efektyviai valdytum bendrov. Tobulti, kaip teig daug dvasini lyderi, taip pat reikia tiesiog bti, o ne veikti - pati btis tam pa krybos procesu. Nem anom a

56

im okti b ties greitai p e rp ra n ta n t nauj m etodik, p e rsk aitan t trum p knygel 10 lengv ingsni auktesn smoningum" ar ubgant savaitgalio seminar. Ir jau tikrai neimoksime naujos bties ciniku elgesiu bandydami padaryti spd kitiems. Paprastai mons spriai perm ato tok elges. Kad taptum e geresni, gilesni, dvasikai imintingesni, privalome isiugdyti jautrum svarbiausioms gyveni mo vertybm s, tarkime, garsiajam Platono vertybi trejetui: Griui, Tiesai ir Groiui. Turime nugyventi savo gyvenim kaip paaukim tarnauti tom s svarbiausioms vertybm s. O tam ms elges turi skatinti auktesnieji motyvai. Tai ilgalaikis procesas, reikalaujantis atkaklumo ir pasiaukojimo. Todl didel ios knygos dalis skirta visam mogikosios motyvacijos spektrui ir bdams, kaip imokti elgtis pagal auktesniuosius motyvus. Gyvybikai svarbu pakelti elgesio m otyv kartel, jei norim e pradti daugelio troktam us kultrinius pokyius. Dabar aptarsiu mogaus elgesio motyvus ir j vairov. Kituose skyriuose nagrinsiu, kaip galime pasinaudoti auktesniaisiais m oty vais, kad pakeistum e ir savo bt, ir elges.

3
SKYRIUS

Motyvai, kurie mus stumia pirmyn

Pirmuosiuose dviejuose skyriuose pateiktos dvi labai skirtingos p a saulio sampratos. Pirmajame Erisjatono istorija iliustruoja iandienin kapitalizm ir versl: amorali trumpalaikio savanaudikumo kultr, pelno ir akcinink tu rto verts didjim o svarb, individualistin m stysen ir vaistnik ilgalaiki pasekmi nepaisym. Teigiau, kad tai netvaru. Antrajame skyriuje atskleista dvasinio kapitalo esm: vertybm is grsta kultra, kurioje turtai kaupiami tam, kad duo t pador peln ir kelt bendr gerov. Ji apima ir kairij, ir deinij politines vertybes. Svarbiausia tai, k Tony Blairas pavadino dalininko verte". Taiau dalinink br noriau traukti vis monij, ms bendros kultros gyvast ir visos planetos gerov. Dvasinis kapitalas praturtina ir palaiko mogaus dvasi, yra btinas ms ateiiai, jeigu mes i viso j turime. Todl kyla klausimas, kaip pereiti nuo pirmosios pasaulio sam pratos prie antrosios. Bet kuris reikmingas smons ar kultros pokytis pirmiausia reikalauja suvokti jo prieastis ir neigiamas pasekmes, jeigu liksime, kur esame. Kodl atsidrme ioje nemalonioje situacijoje? N u o ko

58

reikia pradti? K stengiams pakeisti? Kokie pokyi privalumai? Kas mus m otyvuos engti pirmyn? Kad ivengtum e iuolaikinio ka pitalizmo krizi, gyvybikai svarbu suprasti motyvacij. Manau, kad dabartin kapitalizm ir versl stumia keturi pagrin diniai motyvai. Jie formuoja kultr, aplink, kurioje dirba milijonai moni. Tai savs tvirtinimas (konkurencingumas), pyktis, godumas ir baim. Verslo kultra labai skatina tarpusavio konkurencij, danai tiesiog gyvulik, konkurencingiausios asmenybs laimi daugiausia. Pyktis kaupiasi dl to, kad m ons jauia neteisyb, sins ir garbingo elgesio stok, kad jie tra m arionets didesniam e aidime. Kas yra godumas net aikinti nereikia. Tai pagrindin iuolaikinio verslo varo moji jga. O baim skatina baim suklysti, baim bti ipeiktam, baim bti atleistam i darbo. Sis sunkus bagaas formuoja ir atitinkamas pairas, elgsen, em ocin bsen. Visa tai reikia pakeisti. M inti motyvai negatyvs. Visi jie susij su Abraham o Maslow vadinamais trkum o nulemtais poreikiais", bdingais em esniem s gyvnams ir stumianiais mus tolyn nuo tikrojo mogikumo. Jie niekada nepads mums pasiekti dvasinio kapitalo lygmens. Jau minjau kai kurias neigiamas pasekmes, sukeltas dabartinio ver slo em motyv ir siaur vertybi. Tai itekli eikvojimas, nemstant apie pavoj ateities kartoms, beprasmybs jausmas ir jo padarinys didiulis stresas. Mintos pasekms prisideda prie lyderysts krizs ms kultroje, kai viesiausi ir geriausi protai" renkasi labiau idealistines profe sijas. Ms kultroje gausu korumpuojanio savanaudikumo, skatinanio ir tarpusavio nepasitikjim, ir terorizm. Kova dl iskirtins, auktos padties tokioje amoralioje, savanaudikumo ir godulio apimtoje verslo kultroje apskritai smukdo visuomens morals normas. Veikla, paskatinta auktesnij motyv, suteikia mums laims ir maina stres. Maslow pirmasis pastebjo, kad pastog ir pragyvenimo altin turintiem s m onm s daug daugiau pasitenkinimo ir prasms

59

suteikia veikla, skatinama pagarbos, savigarbos ir saviraikos trokimo (pozityvs motyvai), negu veikla, nulemta toki emesnij paskat kaip savisauga, savs tvirtinimas ar didesnis pinig kiekis (negatyvs motyvai). Pirmajame skyriuje citavau ir naujesnes motyvacijos stu di jas. A not Am erikos psichiatro Davido Hawkinso, veikla, kuri remiasi auktesnmis paskatomis, labai padidina ms asmenin stipryb. N esunku sivaizduoti teigiamas pasekmes, tiktinas i dvasinio kapitalo kvpto verslo. Tokia kultra saugot ir atnaujint gyvybi nius iteklius, o jos dalininkais tapt ateities kartos. Visaapimanti vizija ir ilgalaiks vertybs u d eg t m ones, i dien stres p a verst laimjimo pojiu, o lyderyst paaukimu. Korumpuojant savanaudikum pakeist pasiaukojimas, o nuoirdi atjauta (aktyvi atjauta) padt sprsti nelygybs problemas ir pykio protrkius, kurstanius terorizm ir socialinius neramumus. Vertybmis grsta verslo kultra galt pakelti politik ir visuom ens morals normas ir vizij, suteikt daugiau laims ir prasms daugeliui moni.

3.1 LENTEL. Du scenarijai

Pirmasis scenarijus

Antrasis scenarijus

D A B A R T IN IS VERSLAS
Ieikvoja iteklius Ignoruoja ateities kartas Nuskurdina asmenyb Skatina lyderi egoizm Kelia stres Skatina korum puojant savanaudikum Kursto terorizm ir neramumus Skatina baim

D V A S IN IS KAPITALAS
Saugo ir atnaujina iteklius Siekia, kad ateities kartos ta p t verslo dalininkmis kvepia Skatina lyderyst kaip paaukim Teikia pasiekim pojt Skatina atsidavim Sprendia nelygybs ir pykio problemas Teikia vilties

60

Meistrikumas (tobulai atliekamas darbas), krybikumas ir tarnavimas auktes niems tikslams yra tie auktieji motyvai, kuri reikia verslo bendruom ens
kritiniam kiekiui individ, kad sukelt apraytas teigiamas pasekmes. Kad atskleisiau j potekst, platesn kontekst ir gyvendinimo bdus, turiu pristatyti vis mogikj paskat gam ir paaikinti, kaip galtume emuosius motyvus pakeisti auktesniaisiais. m ogaus motyvacijos studijos tokios pat senos kaip ir ms sugebjimas apmstyti vienas kito elges. Pagrindin iminties (racio naliosios, em ocins ir dvasins) ypatyb klausti kodl, o motyvai yra tai, kuo remiams bandydam i paaikinti savo ir kit elges. Bibli joje skaitome, kad Abel nuud Kainas, apimtas pavydo ir tarumo. Septynios didiosios nuodm s" - galumas, ididumas, apsirijimas ir kitos - yra ne kas kita kaip septyni neigiami motyvai, skatinantys ms elgsen. D eim t D ievo sakym buvo ankstyvas bandym as keisti sigaljusi kultr. Freudas pesimistikai man, kad m oni elges lemia du pagrindiniai motyvai - seksas ir agresija. N u o to laiko mokslininkai ir praktikai band atsverti Freudo teiginius pabrdam i tokius motyvus kaip meil, altruizmas ir tarnyst. Abrahamas Maslow, kurio poreiki hierarchij aptariau pirm a jam e skyriuje, pirmasis sukr struktrizuot motyvacij skal, nuo primityviausi iki didingiausi. Pirminiu elgsenos m otyvu jis laik fizin igyvenim, toliau - saugumo poreik, po jo poreik priklau syti grupei, bendrauti arba bti mylimam. Tai vadinamieji trkum o nulemti poreikiai". Auktesniaisiais poreikiais" jis vadino savigarb, savirealizacij ir aukiausi patirt. N uo pat pirmos publikacijos Maslow poreiki hierarchija paskati no pltoti motyvacijos teorij. Psichologai, gydytojai ir mokslininkai, pavyzdiui, R. B. Cattellas, Ianas Marshallas, Davidas Hawkinsas ir Danielius Golemanas paskelb isamesnius m otyv sraus, vairias skales ir hierarchijas. M int autori teiginiai daugiau ar maiau k o

61

reliuoja tarpusavyje. Yra ir daugyb kit, taiau psichologai vis dar nesutaria dl galutins m ogaus motyvacijos skals nei dl to, kuri skal laikyti pagrindine. N usprendiau ioje knygoje naudotis Iano Marshallo skale, nes ji - ms b en dro darbo prie dvasins iminties koncepcijos rezultatas, padedantis suprasti, kaip gali vykti m otyva cinis pokytis. Dl artimos ssajos su C attello m otyv srau galima j priskirti prie eksperim entins psichologijos. Si skal pateikia nauj bd sistemikai isiaikinti dabartinius motyvacinius ir emocinius kultros ar individo pagrindus ir silo kelius, kaip dabartin bkl ateityje pakeisti labiau pageidaujama. Vertinama pasitelkus em ocin imint (EQ), ne tradicin intelekto koeficient (IQ), o pokyiai vyksta dl dvasins iminties.

MOTYVACIJ SKAL
Ianas Marshallas yra praktikuojantis gydytojas psichiatras ir psicho terapeutas, pritariantis Jungo mokymui. Jo motyvacij skal, kurios ankstesn versija buvo paskelbta 1997 metais, remiasi daugiau kaip keturiasdeim t m et pacient elgsenos stebjim patirtim i.16 Kaip m atysite toliau, M arshallo skals pagrindas - M aslow p oreiki piramid, bet eis Maslow motyvus jis papildo iki eiolikos: atuoni pozityvi ir atuoni negatyvi. Jie sudlioti skal nuo - 8 iki + 8 tam tikra tvarka - pozityvs ir negatyvs takai skalje atspindi v ie nas kit kaip veidrodyje. Taigi +3, vidin stipryb, yra suporuota su 3,
godumu, ir j atitinka, +1, tyrinjimas, mokymasis, suporuotas s u - 1 , savs tvirtinimu, ir j atitinka ir taip toliau. Tai suteikia iai skalei itin daug

prasms ir poteksts. Kaip galima nuspti i skaii, geriau, kai elgsenos m otyvas vertinamas +3 negu -1 , bet, antra vertus, -1 geriau u - 4 . Ms asme ninis potencialas didja, o poelgiai tobulja arba duoda geresni rezultat,

62

kai j motyvai kyla skale auktyn. Lyderis, apimtas baims (-4 ), kur kas greiiau griebsis prieik ar gynybini veiksm negu lyderis, kurstomas
savs tvirtinimo (-1). Tai akivaizdiai veikia rizikos valdym. Baim - rizikos

vengimo ir galbt desperatik veiksm, savstvirtinimas - pernelyg didelio pasitikjimo savimi arba nerpestingumo prieastis.

3.1 iliustracija. Motyvacij skal

Perirint motyvacij skal nuo viraus iki apaios matyti, kad kinta ne tik veiksmai, bei ir gilesni kognityviniai procesai. Akivaizdu,

63

kad ir elgesys, ir mstymas priklauso nuo motyv. Kiekvienas m o tyvas yra visuma, apimanti prielaidas, vertybes, siekius, strategijas, santykius, emocijas ir elgsen. Tai galima apibdinti filosofo Ludwigo W ittgensteino odiais apie rankius: Jeigu turiu tik plaktuk, man viskas atrodo kaip vinis." Jeigu bijau, man viskas atrodo grsmingai. Remiantis chaoso ir kompleksikumo mokslais (isamiau aptariamais etajame skyriuje), motyvas skatina tam tikrus mstysenos modelius taip, kaip skyluts paviriuje traukia" juo riedanius kamuoliukus. m ogus, motyvuojamas pykio (-2), rinksis visikai kitokius spren dimus negu mogus, motyvuojamas visuomenikumo ir bendradarbiavimo (+ 2 ). Pykstantis asmuo tenors apkaltinti ir nubausti kak kit ir imsis atitinkam veiksm, nes visi vykiai jam rodysis sukelti oponento ar prieo. Bendradarbiaujantis asmuo stengsis atrasti kompromis, i analizuoti b et kuri problem ir pasiekti konsensus, nes kitus vertins kaip perspektyvius partnerius ir todl atitinkamai elgsis. Taigi pokyiai motyvacij skalje reikia visumin pokyt. Jvairi moni, vyriausybi ar vietimo sistem vizijos, tikslai, strategijos ir j pasekm s - gauti rezultatai - bus labai skirtingi, priklausys nuo pagrindini tos organizacijos motyv. I to aikja, kad elgesio (proi), poiri ar emocij keitimo procesas i anksto pasmerktas lugti, jeigu pirmiausia nebus isiaikinti motyvai. Motyvacijos keitimasvienintelis patikimas bdas pakeisti elgsen. Motyvai yra prieastys,- poelgiai

yra pasekms. Jei norime pereiti nuo save lugdanio kapitalizmo prie tvaraus, privalome rasti bd pakeisti dabartinius verslo pasaulio 3), pykt (-2) ir savs tvirtinim (-1 ) p o motyvus baim ( - 4 ) , godum ( zityvesniais tyrinjimu ir mokymusi (+1), bendradarbiavimu (+ 2 ), vidine
stiprybe (+3) ir meistrikumu (+ 4 ). Tok visumos pokyt sivaizduoju, kai

kalbu apie dvasinio kapitalo krim. Likusi ios knygos dalis skirta bdams, kaip jo siekti.

64

Septyni klausimai, kuriuos verta uduoti remiantis motyvacij skale: 1. Kokie motyvai iuo metu valdo mus kaip individus arba kaip kultr? 2. Kaip tie motyvai veikia ms elgsen ir strategijas? 3. Kokius rezultatus gauname? 4. Kur mes nortume bti? 5. Koki motyv reikia, kad ten patektume? 6. Ko mums reikia, kad pasikeist motyvacija? 7. Kaip pasikeis ms elgsena ir strategijos? 1 ir 2 klausimai reikalauja emocins iminties diagnozavimo gdi, 4 ir 5 - dvasins iminties. 3 klausimui reikia abiej po truput.

T e ig ia m a s ir n e i g i a m a s a t s p in d j im a s
M otyvacij skal naudinga tuo, kad diagnostiniams tikslams galima naudoti jos teigiam ir neigiam veidrodin atspindjim. Be kit dalyk, is atspindjimas (pavyzdiui, kaip + 4 tam pa - 4 atspindys) padidina vieno m otyvo tak kitam. Tokiu b d u lengva matematikai apskaiiuoti, ar vieno individo arba kultros motyvai gali paveikti kito individo arba kultros motyvus. Taip pat lengva apskaiiuoti, ar vieni motyvai nusvers kitus teigiam ar neigiam pus. Pavyzdiui, pyks m ogus (-2) niekada nenuram dys kito m o gaus pykio. Jie tik susikirs tarpusavyje, dar pablogindami reikalus. Perpykusiam mogui (-2) didesns takos nepadarys ir bendradar biaujantis mogus (+ 2 ). Jie abu paprasiausiai neutralizuos" vienas kit. Taiau supykusio asmens pykio bsen (-2) gali teigiamai paveikti

65

kitas asmuo, kurio motyvai skalje atsiduria prie maiausiai +3 (vidin

stipryb). A ntra vertus, nevilties apimtas mogus ( kania, 5) gali n u

tem pti supykus mog (-2) emyn baims (-4 ) motyvo link. Si paprasta aritmetika sudaro slygas naujai motyvacijos dinamikai. Tokiu bdu mes galime rasti ir savo m otyv santykin padt skalje ir nusprsti, ar bsime naudingi vienokioje ar kitokioje situa cijoje (o gal situacija mus gsdina ir todl verta nesikiti). Taigi mes galime num atyti elgesio strategij. Teigiamas ir neigiamas m otyv atsispindjimas skalje sudaro ga limyb rasti ir Jungo vadinamas elines" kiekvieno motyvo savybes. i savybi isiadame arba jas priskiriame kitiems, nes negalime toki savo bruo paksti. Taigi elis yra kokios nors ypatybs ar bruoo neigiamyb. Taip pyktis (-2) tam pa bendradarbiavimo (+2), prakeikimas
(asmenybs praradimas, - 8 ) isigelbjimo (nuvitimas, +8) eliu. Jungas

tikjo, kad individo ar kultros elis kuria nesmoning energij, kuri labai veikia reali elgsen. M s elis persekioja mus ir sukelia nepageidaujam padarini. Visi neigiami skals motyvai yra eliniai. Juos skatina savigriova. Skalje pateikti i dien kapitalizmo ir verslo etik pagrindiantys keturi neigiami motyvai rodo, jog kapitalizmas gyvuoja dl savo paties elio. Jis toliau kursto nors vieno savo p rie o tuos paius neigiamus motyvus - teroristus taip pat valdo baim,
godumas, pyktis ir savs tvirtinimas.

Kaip r a s ti savo m o t y v v i e t m o ty v a c ij skalje

Danielius Golemanas laiko savs painim (patirto jausmo atpainim ir suvokim") emocins iminties kertiniu akm eniu.17 Jis teigia, kad tai svarbiausia em ocin kom petencija. Vadinasi, reikia nuoirdiai, gerai painti save, kad rastum savo motyv viet motyvacij skalje. Taiau

66

lengviau pasakyti, negu padaryti. Kadangi motyvacija pagrindia visum - ms mintis, suvokim ir sitikinimus, - labai sunku, o galbt net nem anom a rasti savo m otyv viet skalje, ypa jos neigiamoje pusje. Savs painimas yra svarbiausia, bet kartu ir sunkiausiai pa siekiama em ocins iminties kompetencija. Dauguma ms gyvena melo ar bent jau iliuzij pinklse, iliuzijos gaubia mus paius arba ms grup. N oriau pateikti pavyzd papasakoti vyk, kur stebjau tarptautinje draudim o bendrovje. Savo vertybm is i bendrov skelb ties, pasitikjim, skaidrum ir darb kom andom is. D arb uoto jai nuoirdiai didiavosi tom is vertybmis. M otyvacij skalje jie bt vertin mon gana auktai, galbt tarp +1 ir +4. Bet vien ryt vienas i bendrovs direktori eng biur ir svied ant ems lagamin, i kurio pasipyl moteriki drabuiai. Jie b u v o jo monos. Jis miega su ja", - auk vyras, ro d y damas generalinio direktoriaus kabinet. Paaikjo, kad generalinis direktorius turjo roman su jo mona. Kad praleist su ja daugiau laiko, generalinis direktorius perkl m oter akivaizdiai per auktas pareigas, ji tapo jo asmenine asistente ir jie danai kartu vykdavo usienio komandiruotes. Iaikjus tiesai, darbuotojai pasijuto ap gauti, o j firmos vertybs pasirod besanios klastot. Generalinio direktoriaus elgesys sulugd visas keturias skelbiamas vertybes, ir iuo m etu dauguma darbuotoj sitikin, kad j organizacin kultr i tikrj motyvuoja paskatos tarp - 4 ir 1. Asm enys, nagrinjantys paradigmas, teigia, kad nem anom a velgti toliau u mus supanios visumos tol, kol sistema veikia. Tik tada, kai ji lunga - kaip ir vyko toje draudim o bendrovje, paaikja, kad sitikinimai buvo klaidingi, ir mes pradedam e ie koti naujos visumos. Sukreiantys vykiai paveikia mus, ipulius sudauydami iliuzijas. Idavyst, praradimas, kriz ar nelaim gali mums padti painti save. Tokiais atvejais mons, kuri motyvai

67

motyvacij skalje yra aukiau nei 0, gauna verting pam ok apie save paius. Taiau ir daugumai moni, kuri paskatos yra minusinje pusje, dingteli mintis apie auktesniuosius motyvus. A n o t D anieliaus G olem ano , aikinantis em ocins im inties lygmen svarbu sugebti teisingai interpretuoti kit moni emocijas ir tinkamai jas reaguoti. Taiau nemanoma teisingai suprasti kit elgesio ar emocij, jeigu neinome, kokie motyvai i tikrj slypi u j. Jeigu m otyvus nuspsim e klaidingai, ms atsakomieji veiksmai taip pat bus neteisingi. Paaugli ir j tv santykiai danai remiasi klaidingai interpretuo tais motyvais. Daug, galbt net dauguma tv bendrauja su vaikais pasikliaudami tokiais motyvais kaip meistrikumas (+ 4 ) ar atsinaujinimas (+ 5 , meile grstas krybikum as, siekiant tarnauti auktesniam tikslui). Jie trokta paties geriausio savo vaikams ir stengiasi juos ugdyti. Kartais tai sukelia irzul ir nor priekabiauti. Tokiu atveju paauglius ima kurstyti k tik atrastas nepriklausomybs instinktas ir tokie motyvai kaip 4, baim (bti prispaustiems), arba - 1, savs
tvirtinimas. Jie klaidingai nusprendia, kad ir tvus motyvuoja savs tvirtinimas (1), pyktis (-2) ar baim ( 4, baim duoti vaikams laisv).

Galiausiai tai priveria vaikus konfliktuoti arba apgaudinti, o tvus imtis gynybini veiksm. Davidas Hawkinsas sudar m otyvacij hierarchij, p arem t raumen tampos lygio vertinimu (kineziologija), kai t tam p su kelia vairi motyv lemiami poiriai, ir iaikino, kad 85% m oni valdo paskatos, esanios neigiam oje skals p u s je .18 I t 15%, kurie skalje atsiduria aukiau nei 0, tik apie 4% gali pasiekti +5,
kryb, naujo krim. Didioji dauguma, apie 60%, balansuoja tarp - 4 , baims, ir

- 1,

savs tvirtinimo. Kad sitikintum e i nerim keliani

ivad teisingum u, tereikia stebti daugelio inom verslinink ar politik elges. Vis d lto Hawkinsas taip pat nurodo, jog visika

68

mauma moni, veikiam auktesnij m otyv, yra apdovanoti neproporcingai dideliu sugebjim u kilstelti kit m otyvus iek tiek aukiau ar b e n t jau priversti mus trokti auktesni tiksl. Pasaulio istorijos tyrintojai teigia, kad per keturiasdeim t tkstani m et trunkani raytin istorij visas monijos pasiektas progresas vyko
2 % lyderi dka.

M ano nuom one, m ons ar kultros, kuri m otyvai skalje atsiduria emiau nei 0, negali tiksliai vertinti savs (arba kit!). Jie negali igirsti savs, nes j neigiamos nuostatos ikreipia gaunam inform acij ir veria daug ko tiesiog n em aty ti. D id esnis savs painimas galimas tuom et, kai ms klausosi ar su mumis diskutuoja asmenys, kuri motyvacija yra maiausiai +1, tyrinjimas, mokymasis, arba +2, bendradarbiavimas. Taigi vien nordam i rasti savo m otyv viet motyvacij skalje turim e dirbti su kitais - diskutuoti dviese ar grupse. Pokalbiai su nesuinteresuotais, b e t supratingais draugais gali padti vertinti kai kuriuos ms elgesio aspektus, kaip, beje, ir profesional psicholog, konsultant, patarj, kunig ar seminar vadov pagalba. Koleg ir bendraam i vertinimas taip pat gali bti labai efektyvus. Kitame skyriuje panagrinsiu eiolika motyvacini bkli, susiedama jas su lengvai atpastamomis, bdingiausiomis elgsenomis ir strategijomis. Be darbo grupje, kitas labai skmingas m etodas geriau painti save yra kokia nors m editacin praktika, b e t jis skirtas tiems, kurie sugeba efektyviai medituoti. Meditacija atriboja prot nuo ios akimir kos trukdi ir triukmo, perkeldama j platesn suvokimo lygmen, kai gebama rasti vyki prieastis ir pasikartojanius modelius. M e dituodam as galiu pakilti vir savo pykio ir suprasti, kad pykstu, o tuo m et pasiekti apm stym ar valgos lygmen, kai pradedu suvokti to pykio prieastis. Be to, kiekvien i m s sudaro po kelet beveik pasmoning asmenybi, kuri kiekviena dar turi savo motyvus, mums

69

trukdanius ar padedanius. A" galbt pykstu, taiau kakur gali tnoti sunkiai pasiekiamas m ano aspektas", besivadovaujantis vidine
stiprybe, meistrikumu, grindiamais nuoirdia uuojauta. M edituojant

manoma smoningai suvokti ias asmenybes ir geriau pasinaudoti jomis ir j motyvais. M editacija perengia t savs suvokimo lygmen, kuriame gldi poelgi motyvai, ir padeda protui pasiekti dar subtilesn lygmen, kuris apima vertybes, grindianias tuos motyvus. Tai gali pastm ti mus nuo diagnostinio naudojimosi em ocine imintimi prie visa keiianio vadovavimosi dvasine imintimi. Mes pereiname nuo motyv suvokimo prie j keitimo.

Kaip m s m o t y v a i k i n t a m o ty v a c ij skalje
Mes natraliai geidiame suinoti, kaip pakeisti savo motyvus, kai su prantame, kad mus motyvuoja emos, bd pridaranios paskatos, arba bname suavti asmens ar kultros, besivadovaujani akivaizdiai auktesniais negu ms motyvais. Kaip man liautis mstyti ir veikti i
baims, 4, ir pradti remtis b en t jau pykiu, - 2 ? Jei esu ambicingesnis,

imu svarstyti, kaip pereiti nuo -2 , pykio, prie +2, bendradarbiavimo. Arba kaip nepasiduoti baimei, kad mano motyvai nenusm ukt iki - 4 , bet ilaikyt +1, mokymosi, tyrinjimo lygmen? Trumpai tariant, kokia ios motyvacij skals dinamika ir kaip vyksta pokyiai? Pokyiai, kurie gali pakeisti individo ar kultros m otyv viet skalje, yra dviej tip. Pirmj lemia ioriniai veiksniai, o toks pokytis daniausiai bna laikinas, sukeltas kit asmen ar aplinkos ir nuo j priklausomas. Pavyzdiui, esu apimtas baims, 4, bet jei mane supa mons, besivadovaujantys meistrikumu, +4, galiu kur laik labiau savimi pasitikti. G albt kaip grup mes susidorojame su grsme.

70

Taiau tai nepadeda man isiaikinti savos baims prieasties. Baim gr, kai nebeteksiu meistrikai dirbanios grups paramos. i laik istorijoje inomas pavyzdys, kai mons, lik be grups spaudimo, vl m vadovautis pirminiais motyvais ir poiriais. Per Korjos kar kin nelaisv paimti ir atitinkamai paveikti Amerikos kareiviai laimingi dalyvavo televizijos laidose ir kritikavo kapitalizm ir Jungtines Valstijas. Jie tapo tikrais komunistais". Bet kai juos ilaisvino ir sugrino prast amerikietik aplink, per eis mnesius visi iki vieno gro prie ankstesni patriotini pair. Antrasis galim pokyi tipas sudtingesnis, vidinis, trunkantis daug ilgiau. J skatina pradini motyv tyrinjimas, tuos motyvus grindiani tiksl ir vertybi suvokimas, pamatini vertybi keitimas. To pasekm - motyv, o kartu ir visumos pokyiai. Tokio pokyio siekia bend rov s M cK inse y Australia dvasins iminties lyderysts programa, kai nustatom i dviej tkstani geriausi organizacijos darbuotoj motyvai ir vertybs. Dar neatskleidiau vis pagrind, kuri reikia aptariant vidin, visum keiiant m otyvacin pokyt. R eikt apib dinti dvasin imint, bet ji bus nagrinjama kituose trijuose skyriuose. Vis dlto jau galime suprasti, kaip aplinka ar em ocin imintis lemia motyv kitim m otyvacij skalje. i iorin dinamik galima paaikinti keturiais pagrindiniais principais.
Pirmasis p rin c ip a s negatyvus asmuo ar kultra negali padti tam,

kurio motyvai sutelkti neigiam oje skals pusje. D u perpyk (-2) m ons iebs vienas kitam dar didesn pykt, ir abu dar baisiau sius. D u save tv irtin ti (-1) siekiantys asmenys susigrums dl takos. Jeigu situacij bandysim e keisti neigiamu motyvu, laimsime tik tiek, kad jai ims daryti tak kita negatyvi paskata. Pavyzdiui, kaip pasakojau antrajame skyriuje, b endrov Nike reagavo i baims ( 4) prarasti klientus, pasibaisjusius vaik darb inaudojaniom is prakaito

71

spaudyklomis" Pietryi Azijoje. Bendrovs vadovyb pakeit politik ir suteik darbuotojams Azijoje geresnes darbo slygas. Taiau tai mons motyvacij pakl vos vienu ingsneliu auktyn, godumo (-3) lygmen. Vadovams rpjo tik susigrinti pelningum, todl darbo slyg gerinimas buvo viso labo btina priemon.

Antrasis principas: godulio (-3 ) valdom o m ogaus nepaveiks, tik

paprasiausiai neutralizuos" vidine stiprybe (+ 3 ) besivadovaujantis mogus. Prieybi lygybs ar atitikimo nepakanka, kad pasikeist m o tyvacija. Kad pakeltum kito asmens motyvus auktesn lyg, reikia to, kas achmat aidime vadinama irgo jimu". Vadinasi, reikia mogaus, besivadovaujanio meistrikumu (+4), kad take -3 esantis kito asmens motyvas kilstelt iki - 2 arba aukiau. Tokia filosofija paprastai remiasi diskusij grups ar konsultantai: manoma, kad dialogo koordinatorius, mentorius ar pasitarimo vedjas yra auktesnio motyvacijos lygmens negu likusi grups dalis ir todl gali teigiamai paveikti kitus.

Treiasis p rin cip a s individas, kurio motyvas motyvacij skalje yra

take +4, gali sulaikyti asmen, kurio motyvai atsidr take - 3 , bet asmen, besivadovaujant take -1-2 esaniais motyvais, gali nutem pti em yn m ogus, kurio m otyvacija siekia - 3 . Tokiu bdu auktos motyvacijos kultra ar grup gali paveikti em esnes kit paskatas. ia slypi atsakymas, kodl visuom enei prasm inga turti kunig, ger mokytoj, puiki meistr, aukiausiems tikslams tarnaujani lyderi. Jie kvepia mus savo pavyzdiu ar vizija. Deja, gali nutikti ir atvirkiai, kai vyraujanti kultra smukdo individus. Pavyzdiui, kdikiai pradeda nuo 0, paskui spariai kyla tyrinjimo , mokymosi (+1) link. Jie pradeda lankyti mokykl kupini smalsumo, dom damiesi ir stebdamiesi. Taiau beveik visa vietimo sistema valdoma baims (-4 ) ar godulio (trokim o kontroliuoti, -3 ) . Tokia aplinka greitai nustumia vaik motyvacij mokytis em yn iki -3 , godulio (paymiams) arba dar blogiau - iki - 4 , baims (suklysti).

72

Piet Afrikos verslo mokykloje dviejose m agistrant grupse buvo atliktas idealizmo" tyrimas. Pirmojoje grupje studijavo la bai jauni mons, k tik gav bakalauro diplomus universitetuose. Paaikjo, kad j siekiai buvo idealistiniai. J veiksmus motyvavo
tyrinjimas (+1), bendradarbiavimas (+ 2) ir vidin stipryb (+ 3 ). S tudi

juodami m agistrantroje jie tikjosi pasiekti meistrikum (+ 4 ). Antr grup sudar vyresni studentai, kurie prie m agistrantros studijas maiausiai deim t m et dirbo vairiose monse. Jie beveik neturjo idealizmo, buvo kupini pykio ir gana ciniki. Deim t m et verslo pasaulyje, kurio varomoji jga yra - 4 , baim, - 3 , godumas, - 2 , pyktis, ir -1 , savs tvirtinimas, nusitem p tuos m ones em yn savo lygmen.
Jei norime pakeisti bendrovse dirbani moni motyvus ir elgsen, privalome keisti pamatin verslo kultros motyvacij. Ketvirtasis principas: kad paskatintum e teigiam motyvacij pokyt,

galime vadovautis em ocine imintimi (ypa savs painimu ir emocij kontrole), jeigu ms veiksm prieastis - trokimas neskaudinti kit ar nepabloginti situacijos. Pavyzdiui, inodamas, kad esu maus bdo (-2, pyktis ), galiu labai stengtis susivaldyti. Taip mano veiksmai prade da remtis +2, bendradarbiavimu, o gal net +3, vidine stiprybe (sugebjimu valdyti save). Tokie pokyiai - galimyb siekti svarbiausi vertybi ir dvasins iminties. N oras nepadaryti alos ir yra ta pagrindin vertyb, kuri i tikrj kilsteli mane auktesnij m otyv link. Kituose skyriuose sutelksiu dmes dvasin imint, kas ji yra, kaip gali paskatinti visumin motyvacin pokyt. Toks pokytis btinas norint pereiti nuo dabartinio kapitalizm o ir verslo kultros prie dvasinio kapitalo. Jis btinas norint pakeisti negatyvius motyvus, stumianius pirmyn iuolaikin versl. Bet pirmiausia kitame skyriuje bendrais bruoais apibdinsiu visus eiolika skalje esani motyv, aptarsiu kiekvienam i j bding elgsen ir veiksmus.

73

4
SKYRIUS

Motyvacij skals taikymas

Kaip jau minjau, kiekviena i eiolikos skalje nurodyt motyvacini bsen yra traukos takas" arba visuma, apimanti elgsen, vertybes, mstysen ir veiksmus. Taigi, kad suinotume, koks motyvas ar motyvai skatina individ ar kultr, turime gerai suprasti j vidin bsen, reakcijas ir poveik aplinkai. Turime suprasti individo ir organizacin psichologij ir sugebti prognozuoti j atsak veiksm ir to veiksmo paveikum. Pavyzdiui, remdamiesi istoriniais altiniais galime numanyti, kad Adolf Hitler, emocingai reagavus eminant Vokietijos pralaimjim Pirmajame pasauliniame kare ir patyrus visik neskm savo, kaip dailininko, karjeroje, motyvavo kalt ir gda (-7), godulys (valdios ir lovs, -3 ), pyktis (-2) ir savs tvirtinimas (-1). ias paskatas atskleid Hitlerio kalbsena, gestai, pozos ir veiksmai. Jeigu pasaulio lyderiai bt tai pastebj, kol jis kilo valdi, bt nesunkiai suprat, kad jo Reichas gali kelti labai didel grsm aplinkinms valstybms ir tam tikroms etninms grupms paioje Vokietijoje. Galbt, jeigu tai bt supratusios ankstyvoje stadijoje, valstybs sjungininks bt galjusios pasiprieinti Hitlerio keliamai grsmei remdamosi savo vidine stiprybe (+3) arba meistrikumu (+4). Taiau jos dels, kol jo kariuomen siver

74

 Austrij ir Lenkij, o tada reagavo skatinamos baims (-4 ). Vienuolika milijon moni uvo, nes pasirinkta strategija buvo klaidinga. Sis iliustratyvus pavyzdys primena, kad nieko gero negali vykti, kai paskatos neigiamos. A not Davido Hawkinso, Visi [motyvaciniai] emesni lygmenys [emiau nei 0] yra destruktyvs ir individo, ir visos visuomens gyvenime,- visi auktesni lygmenys [aukiau nei 0] yra konstruktyvi valdios ar takos iraika."19 Asmuo ar kultra turi va dovautis b en t jau take +1 esaniu motyvu, kad j veiksm pasekms sukurt gr asmeniniame gyvenime ar pasaulyje. Kapitalizmo krizs yra
negatyvios motyvacijos pasekm.

Toliau apibdindam a skals motyvus, suskirstysiu juos poromis: aptarsiu teigiam, tada neigiam jo veidrodin atspind. Tokiu bdu pervelgsiu skal nuo viraus iki apaios, kiekvien elin negatyv m otyv apraydama po jo pozityvaus atitikmens. Tai svarbu, kad geriau suprastum e vidinio pokyio dinamik.

PRASTINIAI MOTYVAI
Motyvai, esantys tarp + 4 ir - 4 , daniausi,- a juos visus pamiau i R. B. Catello atlikt eilini moni statistini (veiksni analizs) tyrim. Auktesni motyvai bdingesni genijams ir ventiesiems, o emesni psichozs ar nervinio isekimo kankinamiems asmenims. Daugumos vairiose alyse dirbani moni motyvai atsiduria tarp + 4 ir - 4 .

0, n e u t r a l u m a s
Neutralumo pozicija pati savaime nra motyvas. Tai arba pradinis takas ms kdikystje, arba ms gyvenimo krykel, kurioje atsiduriame pereidami nuo negatyvios motyvacijos prie pozityvesns. Tai tarsi ne utrali padtis pavar perjungimo mechanizme, kai variklis veikia laisva

75

eiga, o automobilis pasiruos vaiuoti, taiau jo kryptis dar neaiki. Daugelis ms kiekvien ryt atsibunda vieia galva", neutralioje padtyje, tik paskui ms smon skubiai upildo prajusios dienos prisiminimai, vaizdai ir emocijos. Bet i pradi dar esame, filosofo Descartes odiais tariant, tabula rasa, vari lenta, ant kurios dar nieko neparayta.

+1, t y r i n j i m a s , m o k y m a s i s
Tyrinjimas susijs su smalsumu ir atviru, pozityviu poiriu visk, k gyvenimas pamtja ms kelyje. Si motyvacija bdinga maiems vaikams. Ja remdamiesi, ir suaug mes troktame suvokti situacij, kuo daugiau apie j suinoti: pavyzdiui, taip mes tyrinjame aplink, kai keliaujame arba persikraustome gyventi j kit viet. io motyvo skatinami mons atviri aplinkai, iri ir klausosi, lengvai sitraukia. Tyrinjimas reikia prisipainim, kad reikia daugiau suinoti ir itirti ir kad tai teiks daug pasitenkinimo. Todl skaitome knygas, laikraius ir urnalus - bet k, kas mus ko nors imokys, kad galtume aktyviai sitraukti aplinkos gyvenim. Tyrinjimas paveria mus gerais studentais ir aktyviais, dmesingais darbuotojais. iuo motyvu besi vadovaujantys mons daniausiai domisi muzika, menais, kinu. Jie mgsta keliauti naujas vietas, entuziastingai sprendia naujas problemas ar priima naujus ikius. Jie nori suprasti, kaip funkcionuoja vairiausios sistemos, mokytis tiesiog dl nauj ini. J veiksm tikslas - nauj dalyk paiekos, gdi, ini ar veiklos srities pltra. Juos traukia ir jaudina naujovs, o patek kebli situacij jie klausia savs: Kas ia man gali bti naudinga?"

-1, savs tv irtin im a s

Si paskata susijusi su beatodairikumu, neabotu konkuravimu, p ern e lyg didele garbtroka, egoizmu ir agresija. Davido Hawkinso odiais tariant, is motyvas suteikia tiek daug energijos, kad utekt visiems

76

JAV jr pstininkams. Kaip ir jr pstininkai, savs tvirtinimo valdomi m ons nuolat atakuoja koki nors kalv", prim eta aplinki niams savo norus ir sugalvotas struktras, kovoja ir neima belaisvi" (veriau juos nuauna). Versle j tikslas - ukariauti rink ir nugalti konkurentus. Tokie m ons manipuliuoja iniomis ir mokymusi. Jie stengiasi padem onstruoti aplinkiniams, k jau ino, o m okytis imasi tik tam, kad sustiprint ir taip tvirt savo pozicij. Jie nra atviri naujovms, jiems reikia tik toki ini, kurios padeda pasiekti tiksl. Bet gal gale tai juos sulugdo. Save tvirtinantys m ons trokta valdios ir takos, todl konfliktuoja su kiekvienu, kurio pairos kitokios, tvirtos ir nepriklausomos. Dviej save tvirtinti siekiani asmenybi ar kultr konfliktas sukelia kar, psichologin arba tikr. Jie mgsta ginytis, neieko kompromiso, siekia, kad viskas b t kaip jie nori. Save tvirtinanius asmenis skatina statuso ir pagarbos p o reikis, bet j troktam a pagarba priklausoma nuo aplinkini reakcijos. Jiems btinai reikia, kad kiti apie juos b t geros nuom ons ar net atvirai avtsi. Tokie m ons rpinasi savo ivaizda ir rengiasi taip, kad sukelt dar daugiau pagarbos. Jie imasi veiksm, kuriais ugrobia daugiau teritorijos, sukelia daugiau audring plojim, laimi daugiau valdios ir takos. Jie trokta visada tik nugalti ir m gsta skaiiuoti pralaimjusij skalpus". Jie gali bti malons, bet tik tuom et, jeigu jauia pakankamai pagarbos ir viskas klostosi pagal j poreikius.

+2, v i s u o m e n i k u m a s ir b e n d r a d a r b i a v i m a s
Mes, m ons, esame socialios bty bs. M um s reikia bendrauti, mums tai teikia daug dvasinio peno. Kai kurie psichologai poreik bendrauti vadina bandos instinktu", bet i fraz neapima realybs, jos pakankamai nevertina. Saitai, kuriuos umezgame bendraudami su kitais m onmis ar kultromis, skatina nepaprast lojalum, nes kyla

77

i bendr vertybi ir bendr tiksl. Visuomeniki m ons daniausiai ieko kit kompanijos ir nem gsta bti vieni. Jiems patinka mons ir bendra veikla darbe ir asmeniniame gyvenime.
Visuomenikumo ir bendradarbiavimo motyvuojami asmenys bna geri

kom andos nariai, stipriai jauia kolektyvo dvasi. Taiau svarbiausias ios motyvacijos aspektas tas, kad, jeigu norim e bti su kitais, pri valome bendradarbiauti. Tai veria mus mokytis deryb meno, bti maloniems su kitais, sugebti taikytis ir valdyti konfliktus. Bendra darbiaujantys m ons turi talent suprasti kit poir ir j natraliai gerbti, net jeigu su kakuo nesutinka. Todl jie tam pa itin gerais dery bininkais ir gali skmingai paskatinti kitus krybikai mstyti ir veikti. Jie puiks klausytojai. Visuomeniki ir bendradarbiaujantys m ons daniausiai gyja socialines profesijas, tampa mokytojais, konsultantais ar socialiniais darbuotojais. Jie yra bet kurios grups ar organizacijos socialiniai saitai", visada sugalvojantys, kas suburs m ones draugn. Kiekviena nauja paintis jiems atrodo nauja galimyb. J paskat +1 ir +2 pakanka ramiam ir vienodam gyvenimui nedidelje grupje. Taiau tobuljimas ir kryba reikalauja auktesns motyvacijos.

- 2 , pyktis
Visi mes atpastame kit pykt. Supyk mons paprastai bna arba itin alti, atidiai valdantys savo emocijas, arba atvirkiai - sikariav ir ms, tiesiog kunkuliuojantys i pykio. Jie blogai jauiasi ir dl to kaltina kitus asmenis, daiktus ar aplinkybes. Visi blogi dalykai gyvenime nutinka dl kieno nors kito kalts. Kaip sak Davidas Hawkinsas, pyktis yra gyvenimo bdas irzli, greitai pykstani moni, kurie pernelyg jautriai reaguoja smulkmenas ir tampa tikri neteisybi kolekcininkai", priekabs, vaidingi ir m gstantys bylintis."20 Jie danai maitauja tiesiog dl paties maito. Supyk individai labai retai nori bendradar

78

biauti. Bendradarbiaujantys mons ieko draugijos, taigi ir konflikto sprendimo, o pikiurnos danai atstumia grup ar bendruomen. Jie jauia pagie ir trokta kerto. O ponentas yra prieas, o prie reikia nubausti arba nugalti. Vandalizm, kaip ir terorizm, kursto pyktis . Ir vandalai, ir teroristai jauiasi bendruomens nevertinti ar atstumti. J pagarbos ir savigarbos poreikiui ikyla grsm arba jis nepatenkinamas visai, ir pykio valdomi mons pratrksta trokdami, kad j egzistencija (tikslas, vertybs, bet kas) bt pripainta. Vienokia ar kitokia frustracija i tikrj yra daugumos pykio protrki pagrindas: pavyzdiui, meil ar itikimyb, kai neatsakoma tuo paiu, turtas, kurio nevertina kiti, nuomon, kurios niekas neiklauso, asmenybs, kuri buvo atstumta, paneigta ar umirta kit, savastis. Kaip verslo strategija, pyktis skatina iekoti bd, kaip nugalti, sulugdyti konkurentus ar jiems labai pa kenkti, net jeigu bendradarbiavimas su jais galt bti naudingesnis.

Pykio valdomas vadovas ieko darbuotoj klaid, trkum ar kalts. Garsi bendrovs British A irw a ys purvina" kampanija prie k o n kurent Virin Atlantic iliustruoja pykio valdom verslo strategij,
kurios tikslas - sulugdyti konkurentus ar bent jau priversti juos patirti nem enk nuostoli. British A irw a ys atstovai skambindavo keleiviams, nusipirkusiems bendrovs Virgin Atlantic bilietus, ir silydavo maesn kain, jeigu jie skrist British A irw a ys lktuvais.

+3, VIDIN STIPRYB

Paprastai asmens jg mes siejame su gebjimu paveikti kitus ar tarp j vyrauti. Bet tai iorin stipryb. m ogus gali j gyti vien todl, kad turi nem enk nuosavyb, eina svarbias pareigas valdios institucijo se, gali daryti tak, yra fizikai stiprus ar garsus. Savs tvirtinimo (-1) valdomi asmenys siekia iorins jgos tam, kad galt manipuliuoti kitais ir jaustis stiprs arba svarbs. Jeigu iorins jgos apraik n e

79

valdo auktesnieji motyvai, ji veria m ones susiskirstyti nugaltojus ir pralaimtojus, skatina konfliktus.
Vidins stiprybs motyvuojami vyrai ar moterys iorin jg nukreipia

j vien vienintel asmen - save. Tai mons, kurie sugeba valdytis ir gyventi taikiai patys su savimi. Jie gerai ino, k myli ir k vertina, j veiklos pagrindas - meil ir vertybs. ie m ons garbingi grieiausia io odio prasme ir niekuomet neveidmainiauja. Be to, jiems tvirtybs teikia turimos inios ir sugebjimai arba, jeigu jie yra atletai, - puikiai treniruotas knas ir ilavinta mstysena. Kai esame geriausios protins ar fizins formos, gyvename ir veikiame jausdami didiul pasitenkinim savimi ir savo darbais, ir is pojtis susijs su vidine stiprybe.2 1
Vidins stiprybs turintys mons patikimi. Mes inome, kas juos

skatina, ir suprantame, kad j poelgiai kyla i vidaus, i asmenybs, kuria galime pasitikti. Vidine stiprybe besivadovaujantys m ons turi atpastam asm enin elgsenos stili, nulem t sitikinim ir sipareigojim, ir suvokia savo pai tapatyb. Jeigu jie imasi kokio nors darbo ar pareig, galime bti tikri, kad viskas bus padaryta. J veikl danai skatina atsakomyb, lojalumas, galimyb bti naudingam ar tarnavimas auktesniam tikslui, taiau jie moka pasakyti ne", jeigu nesutinka. Toki moni mstysena yra nepriklausoma, jie daugiau msto apie savo vidinius igyvenimus negu apie aplinkinius. Kadangi svarbiausia i moni paskata yra j pai vertybi, prasms ir veiklos krypties supratimas, jie bna atviri ir tolerantiki kit asmen elgesiui ir vertybms. Jie ieko vairovs, danai suvienija daug skirting element ar poiri. Jeigu vidins stiprybs skatinami asmenys uima iorins valdios padt (pavyzdiui, yra tvai ar vadovai), jie suteikia daug teisi, laisvs ir pasitikjimo kitiems. Prie nusprsdami jie iklauso vis ir retai priima skubotus sprendimus. J veiksmus paprastai skatina tylus (kartais liepsningas) rytas. Tai asmenybs, kurios pasiekia rezultat.

80

- 3 , godumas
Buda sak, kad godumas vis kani prieastis. Dauguma septyni didij nuodm i susijusios su goduliu. Godumo iraika - nuolatinis nerimas, jausmas, kad kako vis nepakanka, kad visada yra dar ka kas, ko reikia ar norisi. Apimti vidins tutum os pojio (kuris yra tiksli vidins stiprybs prieingyb), mons nuolatos elgiasi it gods besoiai. Tai gobuoliai kaip Erisjatonas, kuri nemanoma patenkinti. Dauguma toki individ mano, kad kiti jiems skolingi, kakas kakur kako nedav, ko jiems reikjo ar jie buvo nusipeln. Tokie m ons trokta daikt ar galimybi, b et nemano, kad turt u tai sumokti. G odum as paveria juos materialistais, jeigu jie trokta pinig ar daikt, arba pavyduoliais, jeigu jie trokta bti mylimi. Kapitalizmo gobum o raika - dar didesnio pelno godulys, ir tegu skradiai ems prasmenga tie, kurie pamokslauja apie pasekmes.
Godumas veria mus pavydti, nes usim anom e to, k turi kiti.

Beje, godumas yra vis priklausomybi prieastis - nuolatinio persi valgymo, azartini loim, alkoholizmo, narkomanijos ir kit. G o d u mo apim to mogaus veiksmai visada prilygsta nuo priklausomybs kenianio mogaus veiklai. Jam rpi greita ieitis, o ne ilgalaikis planas, greiti rezultatai, o ne kantrybs reikalaujantis trisas, jis siekia greito malonumo ar trumpalaiki auktum", iduodamas bet k (taip pat ir save pat), kas trukdo visa tai gauti. G o d um o motyvuojamais m onmis negalima pasitikti, jeigu reikalas ima suktis apie godulio objekt, o j poelgiai danai bna labai neatsakingi.

+4, m e i s t r i k u m a s , to b u la i a t l i e k a m a s d a r b a s
Vyras ar moteris (arba kultra), motyvacij skalje pasiek +3, vidin
stipryb, vadovaujasi svarbiausiomis asm eninm is vertybm is. Bet

81

kai ms motyvacija pasiekia meistrikum, pradedam e remtis univer saliomis vertybm is ir iniomis, bdingom is tam tikrai profesijai, tradicijai ar pair sistemai ir isiskirianiomis platesniu m stym u ar bendra vizija. M eistro lygmens mrininkas simbolizuoja vis kada nors gyvenusi mrinink {gdius ir gali. Jis remiasi kolektyvine savo amato imintimi ir iniomis. M eistro lygmens vadovas remiasi kit neugoianiu autoritetu, pasitikjimu savimi, instinktyviai pri imtais gerais sprendimais ir teisingais veiksmais. M eistro elgsena ir sprendimai visada dem onstruoja vidin drausm, puiki fizin form ir prot. Suvaldyti ugaidas, lengvabdikus trokimus ar skubotus sprendim us padeda meditacija ar malda, o gal profesiniai gdiai ar menas. Pasiek meistrikumo lygmen sugebame pamatyti didesn vaizd ar suvokti platesn prasm, o ms planai ir veiksmai sudtingesni ir ilgalaikikesni. Mes siekiame ilgalaiki tiksl, o gav naujos infor macijos, juos nuolat persvarstom e. Kadangi remiams kolektyvine imintimi ir jos didesniu potencialu, ivystame galimybes ten, kur kiti nieko neranda. Aikido, Ryt kovos menas, ugdo vidin stipryb, o Shao-Lin Kung Fu, pavaizduotas kino filme Slinantis tigras, tnantis drakonas", daugiau skirtas meistrams. Aikido karys kovoja jausdamas asmenin jg, o Shao-Lin meistras - jg, dovanot diev". Davidas Hawkinsas teigia, kad labai maai moni ms kultroje pasiekia auktesn nei meistrikumo lygm en. Tik 8 -1 0 % pasiekia meistrikum. Daniausiai jie - profesini auktum pasiek asmenys vyriausieji gydytojai, aukti vadovai, pirmieji smuikininkai geriau siuose orkestruose, em pion titulus ikovoj sportininkai, vairi mokslo srii lyderiai (nebtinai talentingi mokslininkai). W instonas Churchillis ir Franklinas Delano Rooseveltas buvo politikos meistrai, Marie C urie - meistrikumo lygmens mokslinink.

82

- 4 , baim
Baim aso c iju o jasi su n e rim u , tarum u , g r s m s n u o ja u ta ar bejgikumo jausmu. Jos nejauia tikras meistras. Jeigu m ane valdo baim, visuom et stengiuosi save apsaugoti ir apginti. Aplinkiniai man atrodo grsmingi arba prieiki. Atsiradusios galimybs ar ikil nesklandumai man danai atrodo keliantys grsm (nes abejoju savo sugebjimais). Esu links alintis m oni (t, kurie man atro do pa vojingi) arba aplinkos, tam pu baiktus. M ano gest kalba gynybin, vengiu imtis iniciatyvos ar atkreipti j save dmes. Nesisilau k nors daryti ir nerizikuoju. Baim mane sukausto, izoliuoja ir sunaikina mano spontanikum. I ia ir kilo posakis sustingti i baims". M ano veiksmai - visada tik atsargus atsakas kieno nors kito iniciatyv. Tai vengimo, atsitraukimo, pasyvumo raika. N enordam as drumsti vandens ar atkreipti save dmes, stengiuosi slpti tikras emocijas ir siekius. Be to, galiu imtis nereikaling atsargumo priemoni, kad tik ivengiau kaltinim ar kritikos. Pavyzdiui, Amerikos sveikatos apsauga garsja atliekam nereikaling test ir procedr gausybe (tikra gynybin medicina"), kuri atsiranda dl kaltinim baims. Jeigu verslo vadov valdo baim, jis ima vengti bet kokios rizikos, naujovi ar tyrinjim.

AUKIAUSIO LYGMENS MOTYVACIJA

tai ir pasiekme kitas atuonias motyvacij skals paskatas, kuriomis vadovaujasi iskirtiniai m ons - apdovanoti ypatingais gabumais ir talentais arba turintys p rotin negali, ypa sualoti. Viena vertus, tai dvasinio didingum o valdos,- antra vertus, psichini lig te rito ri ja. N e daugiau kaip 4% gyventoj atsiduria vienoje ar kitoje skals pusje. Tai mons, kuri asmenybs neatitinka normos, galbt netgi

83

patiriantys pradin bep ro ty b s stadij, tai individai, balansuojantys ties m aniakins depresijo s (bipolinio afektinio sutrikim o) riba, arba izoidiniai tipai, link izofrenij, taiau dar neigyvenantys jos priepuolio. Visi tyrin to jai pripasta ry tarp ios ribins b e p ro ty b s" ir krybikum o. Tos paios savybs, kurios sukelia neprast elgsen, lemia ir neprast m stysen ar iskirtinai jautr bd. Tokioms asm enybm s milinikos katastrofos rizik atsveria tikro genialumo galimyb. Labai nedaugelio i m oni motyvacija atsiduria teigiam oje skals pusje, bet visuomenei toki m oni btinai reikia, kad paska tint kit piliei auktesn motyvacij. Tik asmuo, besivadovaujantis ben t jau +5, krybos lygmeniu, arba +6, tarnavimo auktesniems tikslams lygmeniu, gali paskatinti kokio nors bsimo lyderio motyvus kilti i +3, vidins stiprybs, +4, meistrikum. Toki auktaisiais motyvais besivadovaujani asmen taip pat reikia, kad kilstelt visos kultros motyvacij, nes jie suteikia naujos energijos, krybikumo ir gaivu mo. Tarp toki teigiamoje skals pusje esani asmen tikims rasti nauj Tamplieri ordino riteri", siekiani verslo atsinaujinimo ir tarnaujani auktesniems tikslams (r. deimtj skyri).

+5, k r y b a , n a u j o k r i m a s
Naujo krimas
- ypatinga krybikumo apraika. Tai kryba, kurios

varomoji jga - meil ar aistra. Martinas Buberis tai pavadint a-tu"

(I-thou) santykiu, kupinu meils ir dm esio krybos priem onms. Tapytojas dievina spalvas ir tapym. Albertas Einsteinas sak, kad n e
paprastai avisi matematika, o Isaacas Newtonas - visata, kuri troko tirti. Toks susiavjimas ar aistra padeda kuriantiems m onm s ilikti aismingiems krybos procese. Jiems smagu kurti, jie susitapatina su kryba. J darbas yra j gyvenimas. Visi ino garsi istorij apie tai,

84

kaip chemikas Friedrichas Kekule susapnavo benzolo iedo vaizd, padarius l molekuli tyrinjimuose. Bet ne visi girdjo, kad Kekules sapne molekuls ied sudarantys ei anglies atomai laiksi u rankui ir oko. Kekule ilaik linksm vaiko poir darb. Kadangi kuriani m oni krybikumas taip glaudiai susijs su aidimu, jie danai domisi daugybe dalyk. Jie visur spinduliuoja krybingum, juos avi viskas, kas sukelia susidomjim ar smalsum. Taigi j krybingumas nebtinai kam nors tarnauja. J tiesiog skatina berib meil. J veiksmai visada susij su mokymusi ar atradimais. Tai aisminga strategija: jie trokta pamatyti, kas bus, jeigu...", ir labai tuo diaugiasi, kad ir kas tai bt. Jie visada pasiry rizikuoti. M eistrai (+ 4 ) remiasi jau esaniomis bendrom is profesinmis iniomis, galimybmis ir tradicijomis. M eistrai - tradicijos lyderiai. Krybingi m ons kuria naujas tradicijas, naujas visumas. Juos avi ir traukia neinom yb, neitirtos erdvs, j krybiniai talentai padeda jiems suteikti nauj form tai neinomybei. Vokiei poetas Rilke juos pavadint nem atom o pasaulio bitmis", paskubomis neaniomis jo nektar, kol tas nektaras tam pa matomas ir kitiems. D augum ymi moni, kuri vardai minimi monijos intelekto ir m eno istorijoje, nuo Platono iki Picasso, skatino veikti krybikumas ir naujo krimas. Tas pats motyvas lm ir didij mokslinink, toki kaip N ew tonas ar Einsteinas, veikl, tas pats motyvas skatina veikti ir kai kuriuos didiuosius ms laik verslininkus. Vienas i toki yra Steve Jobesas, sukrs Apple kom piuterius, taip pat Konosuke M atsushita, sukrs Japonijos elektros pram on, H e n ry Fordas, galbt Billas Gatesas ir tikrai Richardas Bransonas, bendrovs Virgin krjas. Richardas Bransonas - ypa geras pavyzdys, nes jo vaikikas krybikumas aiaruoja vairiose srityse. Teigin dirbti smagu, malonu ir linksma" jis trauk bendrovs Virgin svarbiausi vertybi sra.

85

- 5 , kania
Garsusis H am leto monologas Bti ar nebti, tai klausimas" yra kenianio mogaus riksmas. Lidesys, irdgla ar gedulas - normali reakcija praradim, o kani sukelia jausmas, kad esi sutriks, bejgis, neinai, k daryti, negali apsisprsti. Ji kyla i pojio, kad ublokuotos visos galimybs. Pats krimo procesas ublokuotas. Mes grome rankas ir puolame nevilt. Blakoms tarsi pakliuv spstus, i kuri negalime itrkti. Kani danai sukelia usitsusi, nepataisoma tragedija-jei augi nam negal vaik, jei esam sportininkai, bet prarandam sveikat, jei esam nevaisingi, bet labai troktam sav vaik. Kani gali paskatinti ir ijimas pensij, situacija, kurioje atsiduriame, bet negalime jos pakeisti. Keniantys m ons neturi jokio veiksm plano, nes j kani su kelia sitikinimas, kad neliko jokios ieities. Viskas atrodo nemanoma. inoma, kania - svarbi depresijos bsena. Taiau keniantys m ons i tikrj dar nra prarad vilties, kaip nutinka - 6 , apatijos, atveju.

+6, t a r n a v i m a s a u k t e s n i e m s t i k s l a m s
Tarnavimas auktiems tikslams skatina tarnavimu parem t lyderyst, o tai aukiausia pasiaukojamos lyderysts forma. Visi didieji lyderiai gyvena ne sau, o kam nors kitam,- tarnysts lyderiai, arba riteriai", kaip a juos vadinu, tarnauja universalioms mogikoms vertybm s: griui, teisingumui, tiesai,- jie siekia palengvinti kit kanias, igelbti ar lavinti kitus. Visi lyderiai tarnauja bendradarbiams, bendruom enei, aliai ar monei, bet tarnysts lyderiai tarnauja tam, kas, j supratimu, kilniausia ir veniausia. Geriausi i j tarnauja tam mogaus sielos ilgesiui, kuris veria kurti vizijas ir galimybes. Jie jauia paaukim tarnauti ir atsiliep t paaukim randa dvasin ramyb, savo likim. Tai tikslinga kryba, perengianti +5 m otyvo ribas.

86

Tarnysts lyderiai, arba riteriai, veikia tai, kas kitiems atrod nemanoma, jie sukuria naujus m oni bendravim o bdus, naujus bendrovi tarnavimo visuomenei kelius, naujus visuom ens egzista
vimo bdus. Tokie lyderiai buvo Buda, M oz ir Jzus. M um s teko

laim matyti tarnyst ir toki lyderi kaip Gandhi, Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis, M otina Teres, Nelsonas Mandela, Dalai Lama. Taiau tarnysts lyderiams nebtina lov. Bet kuris i ms gali tapti tarnaujaniu lyderiu, jeigu m s siekis - tarnavimas auktesniems tikslams. Tarnysts lyderiai visada susiduria su valdia, bet ja naudojasi nusiemin, asmenikai sau jos atsisak. Valdios ir takos tikslas paremti gr, kuriam jie tarnauja, o ne iauktinti save. Kaip sak Jzus, ne savo noru, Tve, o Tavo." Toks savs atsisakymas - nelengva uduotis sumanioms, veiklioms ir labai rytingom s asm enybm s, kurios natraliai tam pa lydermis. Taiau vien tokia galimyb yra didiul malon. Strategijos, kurias renkasi tarnysts lyderiai, daniausiai bna drsios ir didels apimties. J veiksmai apdairs, jie pripasta, kad m ons turi ir grio, ir blogio, apgalvoja, kaip panaudoti ir viena, ir kita. Tokie lyderiai m ato labai plai, panoram in galimybi vizij Gandhi svajojo pasiekti Indijos nepriklausomyb nesm urtinio pasi prieinimo keliu, Kingas - ivaduoti visuom en i rasizmo. Devynioliktojo amiaus ind filosofas Vivekenanda sak: Si visata tra sporto sal, kurioje siela daro pratimus." Vivekenanda buvo vienas i t, kurie kvp Gandhi globos" samprat, jo asmenin tarnaujanio lyderio vizij. Gandhi teig, kad, jeigu individai ar organizacijos gyja daugiau pasaulio turto negu jiems proporcingai priklausyt, jie turt tapti savo dalies saugotojais ar globjais, puoseldami j Dievo monms. tai ta vizija, kuri turi perimti kritinis kiekis dabarties verslo lyderi, jeigu norime pastmti kapitalizm dvasinio kapitalo link.

87

- 6 , apatija
Hamletas buvo keniantis , M akbetas - apatijos sulugdytas mogus:

Rytoj ir vl rytoj ir vl rytoj... Smulkiais ingsneliais bga ms dienos Link nuymtos kiekvienam ribos, Ir saul, kuri vieia mums, beproiams, Tik rodo keli nebties tamson.
(...)

[Gyvenimas] - tai idioto pasaka triukminga, Neturinti prasms.

(Makbetas*4 , vert Aleksys Churginas)

M akbetas mat, kaip lunga jo svajons ir planai, ir pats pasi juto lugs, virts niekuo. Jis knija egzistencializmo filosofo Sartre teigin, kad mogus yra niekam nereikalinga aistra".

Apatija mus nugramzdina anomij, kai jauiams nebetur jokio vaidmens, jokios prasms gyvenime. Keniantis mogus sielvartauja, kad negali aisti gyvenimo aidimo, apatikas mogus ivis nem ato
gyvenime jokio aidimo. Apatiki individai beveik neturi energijos, jos vos utenka igyventi dien po dienos. Jie beveik niekuo nesidomi ir danai apsileidia, nesirpindami nei savimi, nei darbo, nei asm eni niais reikalais. Jie nesiima joki veiksm, nes viskas atrodo nesvarbu, dl nieko neverta stengtis. Tai labai sunki depresijos forma. Taiau ji gali bti treiojo pasaulio m oni kasdien bsena, nes daugum a j pasiek tik igyvenimo poreiki arba iek tiek auktesn lygmen.

88

+7, p a s a u l i o si e la
Tarnysts lyderiai, motyvacij skalje pasiek + 6 motyv, remiasi savo Dievu ir idja, bet j paaukimas - tarnauti io pasaulio emikiems kasdienybs reikalams. +7, pasaulio sielos, motyvuojami m ons laiko save, kitus ir gamt dievikuoju apsireikimu. Kai kurie i j, pavyzdiui, vienuoliai ar pavieniai menininkai, gali pasitraukti i kasdienio gyvenimo. Toks asmuo, turbt vienas i deimties milijon, bendrauja su archetip ir igrynint form pasauliu. J pasaulis skendi dangikoje viesoje (Wordsworthas), juos kvepia angel balsai (Rilke). ie mons prarad trokim bti savimi ir ego jausm, taigi ir rib pojt. Jie pasiekia lygmen tokio suvokimo, kuris prasismelkia pro erdvs ir laiko ribas, suteikdamas nemirtingumo, begalybs pojt. J smon susilieja su kolektyvine ms ries (o kartais ir kit ri) pasmone, ir per j kalb ar meno krinius mes galime igirsti kolektyvins pasmons bals. M ozarto muzika buvo tiesiogine io odio prasme padiktuota to lygmens. Jis pats sak, kad jam tereikjo urayti tai, k girdjo. D an tes pragaro ir rojaus vizijos taip pat atkeliavo i dievikumo ir archetip karalysts. I jos atkeliavo ir Shakespeareo sukurti labai sudtingi m oni cha rakteriai, j nepaprastai skirtingi poiriai. Visas pasaulis yra scena, o visi vyrai ir moterys - tik aktoriai joje." juos Shakespeareas velg i dangik krjo auktybi. Dauguma i ms niekada nepasieks io mistiko motyvacijos lygmens, ir, atvirai kalbant, n nemgins to padaryti, taiau bent jau pus i ms retkariais (o gal tik kart gyvenime) susiduria su jo enklais per mistin vienio, groio, taikos, meils patirt. M es taip pat pajuntame paslapting lygmen per genij darbus, todl mogaus sielai taip reikia meno, muzikos ir literatros. mones, pasiekusius +7, pasaulio siel, motyvuoja dievikasis pa saulio aspektas, jo perteikimas, todl bet koki j veiksm tikslas - eiti

89

tolyn iuo keliu. Dmes blakantys emikos kasdienybs dalykai tokiems m onms sukelia kanias ir, ties sakant, nma nerpi, nes j paaukimas - pasaulis u kasdienybs rib. Bet kai kurie individai per anksti j engia, bandydami pasprukti nuo kasdienybs problem. J emikosios asmenybs danai bna dar nesubrendusios arba jau su gniudytos, todl tiek daug ymi moni anksti mir arba iprotjo.

-7 , g d a ir k a lt
Gda ir kalt yra beveik tiksli prieingyb pasaulio sielos patiriai. Kai mane
uvaldo take 7 esanios paskatos, jauiuosi visikai nutols nuo bet kokios prasmingos ar vertingos realybs. I ties jauiuosi prarads ry su paia btimi - man rodosi, kad neturiu teiss bti, nes mano egzistencija kakaip paveria pasaul blogesniu. Pats sau atrodau tarsi aizda arba randas ant bties veido ir noriau save sunaikinti. Tiesiog nebegaliu save irti, nebegaliu gyventi su savimi, savo kalte.
v

mons, uvaldyti tokios motyvacijos, pirmauja pagal mirtamumo statistik ir danai renkasi ritualin saviudyb. Japon harakiri tradicija yra prarastos reputacijos (gdos ir kalts) pasekm, kaip ir negarb usitraukusi romn karvedi paprotys kristi ant kardo. Judas nusiud neitvrs gdos. mons, kuri elgsen lemia io lygmens motyvai, galbt yra idav svarbiausius savo idealus, todl gali imtis susinaikinimo veiksm nusiudyti i karto arba pradti labai neatsargiai elgtis, vartoti narkotikus ar alkohol. O jeigu gd ir kalt sukl paeminimas, individas gali tapti agresyviu smurtautoju ar griebtis nereali, pretenzing plan. Paemintas mogus gali trokti pakenkti kitiems, atkeryti u tikrus ar pramanytus menkus nusikaltimus, rasti atpirkimo oius, kaltinti kitus dl neitveriamo dvasios skausmo. Kaip jau minjau, viena i pagrindini Hitlerio elgsenos paskat buvo gda ir kalt. Siame motyvacijos skals take mes atsiduriame ties pragaro vartais.

90

+ 8, n u v i t i m a s
A ptarti m otyvacin lygmen mums tiesiog pritrksta odi ir vaizd. Kaip Lao-tzu ra Tao-te Cbing angoje, Kelias, kur galima nusakyti odiais, nra aminybs kelias". Per vis monijos istorij tik nedidel grupel m oni yra pasiek nuvitim ir apie j ra, bet jie kalba tik uuom inom is arba metaforomis. Paprastai jie mini visik susiliejim su Absoliutu", nebtimi" ar tutuma" ir visik savojo a" inykim juose. Krikioni mistikas v. Kryiaus Jonas Tamsiojoje naktyje" itaip apibdino savo patirt:

Visk a tuomet pamirau, M a n o skruostas glaudsi prie To, Kuris mans lauk. Viskas liovsi, ir a nebebuvau, Paliks savo rpesius ir gd Tarp lelij ir juos pamirs.
Tai, kad Absoliutas daugelio mistik apraomas kaip tutum a ar tamsa, reikia, kad mes nesugebam e perteikti jo odiais ar vaizdais. Sv. Kryiaus Jonas sako, kad tai viesi tamsa ir turt kupina tutuma". Budistai apibdina j (Shunyata) kaip tutum, kuri yra pilna". N e t kvantinje fizikoje m inim a absoliuti realybs bsena, vadinam a kvantiniu vakuumu". Kvantinis vakuumas yra tuias tik struktros ir savybi prasme, bet kupinas galimybi. Mes turime suvokti tuos nulinius absoliutus patek bestruktrio suvokimo bsen. [manoma patirti nuvitim ir vl sugrti pasaul. Tai padar Buda ir kiti, apra savo patirt. Bet pasaul grta jau kita asmenyb, laisva nuo negatyvi paskat ir i dalies susitapatinusi su pajausta dievikja realybe. Po atsivertimo ventasis Paulius ra: Dabar gyvenu nebe a, o Kristus gyvena manyje." Arba tai T. S. Elioto mintis i Four Quartets

91

(Keturi kvartet"): em je medioklinis uva ir ernas daro tai, k daro visada, bet jiedu susitaiko tarp vaigdi." Kasdieniame pa saulyje tokie m ons gyvena malons kupin gyvenim. Jie susitaik su savimi ir savo btimi. G albt ie m ons atrodo gana paprasti, eiliniai, b e t j paprastumas pakyltas vidins viesos.

- 8 , nuasm eninim as, asm enybs praradimas

Nuvitim pasieks mogus tam pa vidine viesa be materialaus kiauto. mogus, kuris nugrimzta j nuasmeninim, netenka asmenybs, tampa tuiu
kiautu be vidins esms. Tokiu atveju savs", savo asmenybs pojtis dingsta, nes suyra pats ego. N ebelieka asmenybs, tik atsitiktiniai garsai ir nekoordinuojamas elgesys. Toks yra ligoninje atsidrusio izofreniko, beviltikai prasigrusio alkoholiko ar narkomano vidinis pasaulis. ios bsenos mes labiausiai priartjame prie prakeikimo dar bdami gyvi. U jo s nebra nieko, tik pati mirtis.

KEIIANT SAVO MOTYVACIJ

Visos eiolika paskat yra bsenos, kurios mus uvaldo. Taiau pagrindin motyvacij skals (ir ios knygos) mintis ta, kad manoma keisti motyvacij. M s motyvai gali kisti ir judti skale auktyn arba emyn. Kilimas reikalauja vis daugiau dvasins energijos,- smunkama tuom et, kai situacija, sitikinimai ar vertybi sistema ieikvoja ms energij. M ano tikslas - atkreipti js dmes, kad galima ir reikia tobulti. Kad suprastum e io p roceso dinamik, svarbu dm iau patyrinti, koki tak ms gyvenimui ir sprendimams daro dvasin imintis arba dvasinis intelektas (SQ, spiritual c/uotient, dvasingumo koeficientas).

92

5
SKYRIUS

Dvasin imintis
(SQ)
Matsas Lederhausenas pirm kart mane kreipsi prie kelerius m e tus, kai ruoiausi vykti vedij. Jis prisipaino perskaits visas mano knygas ir norjo su manimi aptarti svarbi problem. Mes sutarme susitikti. Tuo m etu M atsas buvo b endrovs M cD onald's vedijoje generalinis direktorius. Mes susitikome kavinje Stokholm o pakratyje. Matsas buvo pusjs ketvirt deimt, tamsiaplaukis, patrauklus ir akivaizdiai puikios sveikatos. I pradi jis nervinosi, kiek nepatogiai jautsi dl ms susitikimo prieasties. Jis prakalbo: - J s pasakytumte, kad turiu dvasingumo problem". Esu dar jaunas, turiu nuostabi eim ir daug pinig, pasiekiau profesijos auktum ia, vedijoje. Taiau nesijauiu laimingas. Man atrodo, kad galiau nuveikti gyvenime kak daugiau. Neinau, ar einu teisingu keliu dirbdamas savo darb. Toliau Matsas aikino, kad jam didel susirpinim kelia pasaulio situaci ja, ypa artjanti globalin aplinkosaugos kriz ir bendruomens iirimas. Didels bendrovs, pavyzdiui, M cD o n a ld s, ts jis, nepa kankamai stengiasi, kad ukirst keli ioms problemoms.

93

Matsas buvo kils i yd eimos ir nuo vaikysts mokytas, kad mogus turi imtis atsakomybs u visuomen. Jis svarst: - O k a darau? Kalu pinigus. Kasdien po deim t-dvylika va land dirbu bendrovje M cD o n a ld s, bet nepadarau to, kas man tikrai labai rpi. Noriu, kad mano gyvenimas tu rt prasm. Galima sakyti, kad noriu savo gyvenime kakam padti. Bet neinau kaip. Tik inau, kad noriau ne ikelti problem, o prisidti prie jos sprendimo. M atsas bijojo, kad iduoda pats save ir ro d o prast pavyzd vaikams. Jis ts: Manyiau, kad turiu tris ieitis. Galiu toliau dirbti bendrovje

M cD o na ld s ir viltis, kad vien dien joje uimsiu tok post, kai galsiu
lemti norimus pokyius. Bet tai nelabai tiktina. Galiu mesti darb, tapti nepriklausomu konsultantu ir skatinti kitas mones dideliems pokyiams. Bet juk i tikrj niekas konsultant neklauso. Ir pagaliau galiu tiesiog ivykti Tibeto vienuolyn ir medituoti. Matsas papasakojo, kad kolegos Jungtinse Valstijose apkaltino j usikrtus Tibeto virusu" ir pasil, kaip ir jie, nuraminti sin labdaringomis akcijomis arba darbu su jaunimu savaitgaliais. Taiau man to nepakanka, ubaig Matsas. - Noriu, kad mano

darbas turt prasm, padaryt pasaul geresn. K man daryti?

Matso nerimas, susirpinimas ir nuoirdus poreikis gyvenime siekti prasmingo tikslo buvojo didiuls dvasins iminties enklai. Tai imintis, kuri veria kankintis dl prasms ir vertybi, ragina paskirti gyvenim kokiam nors auktesniam tikslui, svarbesniam reikalui. Tai sins imintis, tai imintis, kuri sudaro galimyb mogui suvokti moralum ir ventum, padeda suprasti, kad gyvenime yra kilnesni dalyk negu kasdieninis siekis udirbti ir ileisti pinigus". Matsas nesak btent i odi, bet buvo akivaizdu, kad jis, verslininkas, trokta kurti dvasin kapital. Jo dvasin imintis nepaprastai svarbi io kelio dalis. Mokslininkai apibria imint kaip sugebjim isprsti problemas

94

ir sugebjim imtis toki priemoni ar veiksm, kurie bt naudingi siekiant tiksl. Jeigu js tikslas - udirbti daug pinig, imintis pa deda suformuoti strategij, kaip j realizuoti. Jeigu js tikslas - pa gerinti prast monijos situacij, imintis gali padti sukurti visai nauj strategij, kaip tai pasiekti. Taiau nuo ms vertybi priklauso, ar pasirinksime pinigus, ar pagalb pasauliui. Dar visai neseniai buvo manoma, kad vertybs n e susijusios su imintimi, nes jos labai subjektyvios, o imintis, intelektas objektyvs ir gali bti vertinami. iandien inom e gerokai daugiau. Juk kaip galime imintingai pasirinkti vienok, o ne kitok gyvenimo tiksl, imtis vienoki, o ne kitoki veiksm, jeigu pasirinkimo kriterijus nra ms pai vertybs? io klausimo ikeltas paradoksas veria garsiausius iminties teoretikus teigti, kad tarnavimas vertybm s vis dlto yra mogikosios iminties aspektas. Tai iki pam at sugriauna teorin supratim apie tai, k apima imintis. Galima teigti, jog eg zistuoja ne vienas iminties tipas. Naujuosiuose debatuose apie imint ikyla kitas klausimas: ar kuriant skirting ri kapital btina vairi tip imintis? Ar norint usidirbti pinig (materialaus kapitalo) reikia kitokios iminties negu kuriant tvirtus santykius, tarpusavio pasitikjim ir tarnaujant b e n druom enei (kuriant socialin kapital)? Ar trokimas gelbti monij i sunkios situacijos (dvasinis kapitalas) reikalauja dar kitokio, treiojo iminties tipo? Jeigu taip, tai kaip mums tuos iminties tipus atpainti ir atsivelgiant aplinkybes pasirinkti, kur i j ugdyti ir pltoti?

TRYS 1SM1NT1ES TIPAI

N u o dvideim tojo amiaus pradios m ogaus imintis buvo pri lyginama intelekto koeficientui (IQ, the Intelligence Q uotient). T laik psichologai sukr test, padedant isiaikinti individo IQ, intelekto

95

koeficient. Tokie testai pradti naudoti atrenkant geriausius ir p ro tingiausius. I pradi jais naudojosi JAV kariuomen, atrinkdama bsimus karininkus, vliau universitetai ir darbdaviai, kad atrast dideli sieki, ambicingus, talentingus asmenis. D videim tajam e amiuje siekiant mokslo ar karjeros tapo prasta laikyti IQ test. Visi mes esame atlik tok test. IQ rezultatai paro d o tam tikrus pagrindinius ir daniausiai paveldim us (taip buvo m anom a) erdvinio m stym o, m a te m a ti nius ir lingvistinius gebjim us, b e t kadangi tai buvo vienintelis apskaiiuojamas iminties rodiklis, juo buvo remiamasi sprendiant apskritai apie mogaus imint. Asmens IQ rezultatas retai keisdavosi per gyvenim. S eptintajam e deim tm ety je IQ testais ir j rezultatais im ta abejoti. Pirmiausia buvo suprasta, kad testu galima vertinti tik tam tikr iminties tip - racionali, login imint, toki, kurios reikia sprendiant logines uduotis ar strategikai mstant. S iminties tip ugdo Vakar vietimo sistemos, jis vyrauja vakarietikame versle. A n t ra, remdamiesi septintajame deim tm etyje atliktais tyrimais, psicho logai konstatavo, kad vairi etnini grupi ir skirting lyi IQ testo rezultatai skirtingi arba permainingi. Psichologai padar ivad, kad arba blogai sudarytas testas, arba vairi etnini grupi, rasi ir lyi m onm s bdingi skirtingi iminties lygmenys. Nors abi galimybs ginytinos, IQ testas tuo m etu buvo vienintelis iminties matas. Tik deimtojo deim tm eio viduryje pasirodiusi Danieliaus G olemano knyga apie emocin intelekt" (EQ), arba emocin imint, pakeit iminties samprat.22 Golemanas rmsi tyrimais, atliktais neurolog garsiausiuose Amerikos universitetuose. Jie atrado, kad emocijos - svarbus mogikosios iminties veiksnys. Jeigu ms emocijos sveikos ir brandios, nepaveiktos kokios nors sm egen traumos, mes efektyviai pasinaudosime savo IQ, kok j beturtum e.

96

Taiau jeigu ms emocijos ikreiptos, nebrandios arba jeigu ms sm egen emocinis centras paeistas, mes negalsime protingai ar tinkamai pasinaudoti b et kokiu turimu IQ. Jeigu suardyti procesai, kuri padedami jauiame, ms mstymo efektyvumas gerokai sumaja. io teiginio iliustracija klasikinis pavyzdys - isiblaks, nepapra stai talentingas, intelektualus profesorius, nesugebantis usiriti bat raiteli. Kitas pavyzdys tariamai emesnio intelekto (IQ) asmenys, apdovanoti puikiu sugebjimu dirbti su monmis. Emocin imintis atskleidia, kaip mums sekasi bendrauti su ki tais monmis, suprasti juos bei situacijas, kuriose su tais monmis susiduriame. Ji taip pat parodo ms gebjim suvokti ir valdyti savo pai emocijas, susijusias su baime, pykiu, agresija ar apmaudu. Anot Golemano, jeigu negalsime kontroliuoti i emocij, jos k o n tro liuos mus". Golemanas praplt E Q svok, teigdamas, jog em ocin imintis yra ms sugebjimas vertinti ar atpainti situacij, suvokti kit m oni ir savo emocijas ir atitinkamai elgtis. Golem ano darbas i esms pakeit iminties samprat ir greitai buvo panaudotas praktiniame gyvenime bei darbovietse. Skirtingai nuo IQ, kuris i esms nekinta per vis gyvenim, E Q galima ugdyti ir tobulinti. Mes galime imokti elgtis imintingiau su kitais monmis, valdyti savo pai emocijas. E Q iek tiek praplt ir ms supratim apie strategin mstym, nes paaikjo, kad m ons veikia vadovau damiesi ne tik protu, bet ir emocijomis, o ms kuriamos racionalios strategijos danai slepia daug emocij. Taiau E Q koncepcija nebuvo iminties tyrinjim pabaiga. Deim tojo deim tm eio pabaigoje neurologiniai tyrimai parod, kad smegenys turi dar vien, visai kitok iminties koeficient". Tai imintis, kuri padeda mums suprasti ir pajausti slapiausi prasm, svarbiausias vertybes, tikruosius gyvenimo tikslus ir suvokti, koki reikm ms gyvenimui, veiksmams ir mstymui turi ta prasm,

97

vertybs ir tikslai. Tai imintis, kuri vert Mats Lederhausen trokti tarnauti kokiam nors prasmingesniam tikslui. S treij koeficient pavadinau SQ, dvasine imintimi (spiritual intelligence).23 S Q skatina mus iekoti atsakym o svarbiausius klausimus: kodl a gimiau? Kokia m ano gyvenimo prasm ? Kodl skiriu savo gyvenim iems santykiams, iam darbui, iam reikalui? Ko i tikrj siekiu gyvenime? Dvasin imintis leidia mums pamatyti platesn vyki kontekst ir susidaryti isamesn vaizd. Ji kaip dangaus skliautas apgaubia ms gyvenim prasms ir vertybi suvokimu. Kaip jau minjau, odis dvasinis" (spiritual) kils i lotyn kalbos odio spiritus, kuris reikia organizm o gyvybingum. Trumpinyje S Q S" taip pat galima kildinti i lotyniko odio sapientia (graikikai
sopbia), reikianio imint. S Q apima visk, k mes tradicikai laiko

me tikrja imintimi, bet ne automatin ini kaupim ar mechanik sugebjim sprsti problemas. Menininkai, mistikai, vis tikjim ir netikintys didieji vyrai ir m o terys primena mums, kad egzistuoja bendras altinis, neapibdinamas odiais. m ons, kuri gyvenim valdo naujo krimas (+5) ar dar didingesns paskatos kaip tarnavimas auktesniems tikslams, pasaulio siela arba nuvitimas, gali pasiekti t lygmen. Dvasin imintis mums visiems perduoda ios begalins ir ventos karalysts blyksn, galimyb igirsti angel nabdes ar pajusti lengv archetipini energij prisilietim. Dvasins iminties dka mes pajuntam e kak daug didesn u mus paius, kak nesuvokiam, bet suteikiant prasms ir reikms ms ribotam gyvenimui. Atlikus psichologines apklausas paaikjo, kad k u riuo nors savo, kaip suaugusij, gyvenimo m om entu 50-70% moni yra smoningai pajut tok begalybs prisilietim - visaapimanio groio, giliausios meils, tikriausios tiesos akimirk ar pagarbi baim keliant vis btybi ir daikt vienovs pojt. Svarbu dar kart pabrti, kad odio dvasinis" siejimas su i

98

mintimi" nereikia ssaj su institucine religija. m ogus gali turti aukt SQ, b et bti netikintis. Lygiai taip pat mogus gali bti nepa prastai religingas, bet turti em SQ. Krikioni, musulmon, yd ar kitos religijos remiasi tam tikra tradicij, sitikinim ir vertybi sistema. M s religinis tikjimas (ar netikjimas) paprastai priklauso nuo aukljimo ir kultrins aplinkos. SQ, atvirkiai, priklauso nuo mogaus smegen vidini gebjim: dvasin imintis remiasi siste momis smegenyse, kurios suteikia mums pradin galimyb formuoti prasmes, vertybes ir sitikinimus. Dvasin imintis atsirado anksiau u kultr ir yra ankstyvesnis reikinys u religij. Dl dvasins iminties monija ipltojo religines sistemas kaip atsakymus klausimus, ku riuos dvasin imintis vert ir veria klausti savs. Dvasin imintis yra sielos imintis". Ji padaro mus vientisus ir susieja daugyb ms gyvenimo, veiklos ir bties fragment. Ji pa deda suprasti, kas i tikrj esame mes patys ir kas i tikrj yra ms organizacijos. Dvasin imintis padeda pasiekti savos esybs erd ir galimybi gelmes. Jos valg ir suvokimo padedami galime inirti i gilum asmenin paviri, kuriame veikiame, m stom e ir jauiame. M ano nuom one, turti siel vis pirma reikia bti gyvu kanalu", kuriuo gilesns gyvenimo dimensijos ir potencialumas gali ikilti paviri, pasaul. Dvasin imintis suteikia mums siel. Be to, dvasin imintis padeda mums tobulti. Ji ne tik palaiko tai, k jau inom e ar galime, b et ir skatina engti neini, patirti tai, kas galt bti. Ji kvieia mus siekti auktesni paskat ir remtis jomis. m oni ries evoliucijoje prasms paiekos paskatino sm e genis pltoti kalb. Evoliucionuojant m oni visuomenei prasms ir svarbiausi vertybi paiekos privert mus atrinkti (per ilg laik ir su daugybe klaid!) geriausius grupi lyderius, kurie labiausiai kvepia mus svajoti ir stengtis. Dvasins iminties skatinamos dar didesni vertybi, prasms ir tikslo paiekos veria mus jaustis nepatenkintus

99

tuo, kas jau pasiekta, udega mus siekti dar auktesni tiksl. Tai savo ruotu veria mus augti ir tobulti kaip visuomen ir kultr. Galiausiai dvasin im intis suteikia m um s b erib valg ir supratim apie vis situacij, problem ar paios bties visum. Ji leidia mums giliai suvokti arba atrasti dalyk gelm ir reikm. Pavyz diui, knygoje The Tibetan Book o f Living and D yin g (Tibeto gyvenimo ir mirties knyga") Sogyalas R inpoche aprao, koki milinik tak jo smonei ir kokias svarbias pasekmes gyvenimui turjo ta valgos aki mirka, kai jis suvok tikrj laikinumo esm. Jo odiai apie laikinum gali tikti bet kuriai dvasins iminties paskatintai valgai:

Atrodo, kad mes vis gyvenim skrendame lktuvu per tamsius debesis ir audringus skurius, bet staiga lktuvas auna vir pra skrisdamas pro juos giedr begalin dang. M es laimingi ir pakylti io proverio nauj laisvs matmen. ...Ir kai is naujas suvokimas tampa vis aikesnis ir vientisesnis, vyksta tai, k [senoviniai Hindu ratai] vadina poskiu smons soste": asmeninis, svokomis visikai nenusakomas apreikimas, kas mes esame, kodl ia esame, ir kaip turtume veikti. Visa tai galiausiai reikia nauj gyvenim, nauj gimim, galima sakyti, prisiklim"."24

DVASIN IM INTIS: VISUM KURIANTI IR VISUM GRIAUNANTI MS IMINTIS

Intelektas yra formalioji imintis, kurios padedami imokstame naudo tis formaliomis taisyklmis, pavyzdiui, gramatikos arba aritmetikos. Ji visada paklsta taisyklms. Remiantis iuo apibrimu, asmenini kom piuteri intelekto koeficientas labai auktas, b et jie gali veikti tik

100

pagal program. Jeigu norime kompiuteriu atlikti veiksm, nenumatyt programoje, reikia perrayti pai program. Emocin imintis, arba emocinis intelektas, kaip apibr Golemanas, gali adaptuotis. M es suvokiame situacij, kurioje atsiduriame, ir elgiams tinkamai", kad prie jos prisitaikytume. Emocin imintis mums padeda suvokti ir paproius (emocines ir socialines taisykles), priimtinus grupei, kuriai troktame priklausyti. Be to, emocin imintis padeda mums painti save ir tikras savo elgesio paskatas. Remiantis autoriaus Jam eso Carse odiais, ir racionalioji, ir em ocin imintys gali bti vadinamos ribotais aidimais", t. y. aidimais, aidiamais pai

sant tam tikr rib.25 Taiau mums to nepakanka. m ons ne visada nori
aisti pagal taisykles ar taikytis prie situacijos. Mes - usispyrusios btybs. Danai sakome: Man nepatinka ita situacija, ji galt bti geresn, ji galt bti kitokia" ir griebiams j keisti. Tai darydami, vadovaujams dvasine imintimi. D vasin imintis leidia mums aisti neribot aidim". Ji leidia aisti su ribomis". Ji leidia keisti taisykles arba kurti naujas. Ji leidia kritikuoti tai, kas yra, ir svajoti apie tai, kas galt bti. Si imintis leidia mums sivaizduoti dar neegzistuojanias situa cijas ar galimybes. Tai virsmo imintis, griaunanti sen visum ir kurianti nauj. Taip galime atsikratyti sen veiklos m odeli ir sen m stym o bd, nagrinti problem as ir situacijas naujame, plates niame kontekste, atsisakyti sen paskat ir pasistm ti auktesns motyvacijos link. Taigi dvasin imintis pagrindas strateginiam mstymui, kuris padeda mums pavelgti savo strategij i alies ir j i naujo vertinti. iuo m etu manoma, kad visos trys ms imintys gali veikti nepri klausomai viena nuo kitos. Asmuo gali bti intelektualus, b et neturti emocins ar dvasins iminties, ir atvirkiai. Erisjatonas, medienos pir klys i Graikijos, kuris usitrauk prakeiksm dl to, kad nukirto vent,

101

diev pamgt med, turbt turjo daug racionalios iminties. Jis buvo skmingas verslininkas. Mes nedaug galime nuspti apie jo emocin intelekt, bet akivaizdu, kad labai menka dvasin imintis sulugd j. Jis niekaip negaljo suvokti, kad kakoks vienas medis buvo ypatingas ir ventas, nes ivis neturjo supratimo apie ventum. Tarsi spalv n e skiriantis daltonikas, Erisjatonas buvo aklas, nemat prasms.

MOKSLINIAI FAKTAI APIE DVASIN IMINT]

Jau senokai inoma, dl koki fizini smegen savybi gali egzistuoti racionalioji ir em ocin imintis. Racionalj intelekt skatina tam tikros jungtys smegenyse, vadinamos serijinmis jungtimis", kurios sujungia neuronus vien su kitu i eils, linijiniu bdu, tarsi kaldini lempui virtin. Tokios paios jungtys naudojamos asmeniniuose kom piuteriuose. Emocin imint skatina neuron konfigracijos, vadinamos neuron tinklais", kuriuose i madaug 100 000 neuron susidedanios j grups netvarkingai susijungia viena su kita. iuo m etu jau yra neuronini tinkl kompiuteriai (paraleliniai procesoriai), naudo jami atpastant modelius, ablonus ar struktras, pavyzdiui, veidus, skon, pirt antspaudus arba kvapus. IQ serijins jungtys atsiranda, kai smegenys mokosi taisykli, o E Q neuron tinklus formuoja asociacijos, kuriomis mes gyvendami susiejame vairius dalykus. Pavyzdiui, maas vaikas asocijuoja mam su meile, namus - su komfortu, lojanius unis su pavojumi, ugn - su skausmu ir taip toliau. Ir serijins jungtys, ir neuron tinklai randami visose smegen srityse. Pirmieji moksliniai treiosios iminties, apimanios vertybes ir prasmes, egzistavimo rodymai ufiksuoti dvideimtojo amiaus pabaigoje. Jau anksiau buvo inoma, kad prasms poreikis lm mogaus evoliucij ir igyvenim. Terence Deaconas, H arvardo n e

102

urologas ir antropologas, savo darbuose jau buvo rods, kad prasms paiekos paskatino kalbos poreik, o kalbos raida savo ruotu turjo milinik tak greitai m ogaus sm egen kaktins (frontalins) srities raidai.26 Be to, Viktoro Franklo darbuose jau buvo pagrsta psichologin prasms svarba. Deimtojo deimtmeio pabaigoje neu rologai paskelb sm egenyse atrad Dievo tak" (the God S p ot).27 Vadinamasis Dievo takas" yra neuroninio audinio sankaupa sm egen smilkini (tem poralinje) srityje, esanioje i karto u smilkini. ios neuron mass paskirtis - versti mus kelti fundam en talius klausimus apie egzistencijos prasm ir iekoti fundamentali atsakym. Jis spaudia mus bti idealistais ir iekoti ideali spren dim. D ievo takas veria mus siekti auktesni dalyk, svajoti apie geresn rytoj. Dievo takas yra aktyvus igyvenant dvasin patirt, pavyzdiui, kai jauiame begalin meil, gro ar taik, kai pajuntame bties vienov. Religingiems m onm s Dievo takas padeda pajusti ry su religijos tiesomis. Mokslininkai atrado D ievo tak deim tojo deim tm eio p a baigoje, dirbtinai stimuliuodami smilkinio srit m agnetiniu zondu. Po tokio stimuliavimo vienas ateistas neurologas netgi teig mats Diev" savo laboratorijoje. Atliekant kitus panaius eksperim entus tiriam individ smilkini sritys buvo apraizgytos magnetiniais jutikliais, o tiriamieji buvo paprayti galvoti apie tai, kas jiems veniausia gyvenime. Vieni m st apie bendrus dalykus, pavyzdiui, meil, taik ar vienyb, kiti - apie religijos autoritetus, pavyzdiui, Krist ar Bud. Bet ir vieniems, ir kitiems magnetiniai jutikliai registravo didel magnetin aktyvum smegen smilkini srityje. Dievo takas negali bti vienintelis dvasins iminties pagrin das, nes pats savaime jis niekaip nepagerina gyvenim o kokybs. M at smilkini sritis labai aktyviai veikia ir ribini" izofrenik (dar neigyvenani priepuolio) smegenyse, ir maniakins depresijos prie

103

puoli metu, o tai gali reikti, kad asmuo su iuo sm egen aktyvumu m ato alius mogeliukus virtuvs kriauklje, u uot kls didingus klausimus apie gyvenimo prasm. Kad skatint iminting dvasin patirt, Dievo tako veikla turi bti visikai integruota su kit smegen srii veikla, su racionaliuoju ir em ociniu intelektu. Kaip tai vyksta, buvo atrasta deim tojo deim tm eio antrojoje pusje. Mokslui ilgai buvo paslaptis, kaip smegenys integruoja vis patirt ir paveria j prasminga visuma. Pavyzdiui, kiekvien akimirk mus stimuliuoja tkstaniai percep c in i duom en, bo m b ard u o jan i trilijonus neuron, kurie sudaro ms smegenis. Tai kaipgi manoma tarp vis t duom en pam atyti ir iskirti kit mog, laikrod ar m ed? Kodl mes visi neiprotjam e ar netam pam e izofrenikais? Si paslaptis buvo vadinama susiejimo problema" kaip smegenys su sieja vis turim informacij? j klausim atsakyta tik tada, kai naujos technologijos padjo atrasti visikai netikt reikin. Wolfo Singerio28 pradti tyrimai parod, kad, atsakydami tam tikr stimul, mogaus smegen neuronai vibruoja kartu, vienu metu. Jeigu irime , tarkim, laikrodio ciferblat, viena smegen dalis v ib ruoja reaguodam a jo apvalum, kita - rodykles, dar kita - rodom laik ir taip toliau. Bet svarbiausia tai, kad mums irinti laikrod

visi reaguojantys neuronai darniai vibruoja vienu metu. Neuronai,

kuriems nereikia reaguoti, nevibruoja tuo paiu daniu. Reaguojantys neuronai vibruoja (virpa) 40 herc (H z), t. y. 40 cikl per sekund, daniu. Tas pats vyksta, kai pam atom e kok nors asmen arba kai mums galv ateina kokia nors idja. Kiekvienu atveju smegenys susieja savo patirt, vienu m etu vibruodam os atitinkamus neuronus apytiksliai 40 H z daniu. Kai m ogus yra smoningas, ie 40 H z neuron virpesiai rita si per smegenis tarsi banga. Jie juda signal perduodania aukto danio elektrom agnetine banga, sklindania nuo kaukols priekio iki

104

upakalins dalies, ir tada bna modifikuojami vairi percepcini ar kognityvi patiri. iuo m etu jau inoma, kad tie 40 H z virpesiai ir yra neuroninis smons pagrindas smegenyse. Be to, j tikslas susieti visus dalykus, kad sm egenys veikt kaip vientisa sistema. N eu ro n virpesiai susieja visas inojimo sritis smegenyse (sistemas, atsakingas u skaiiavim, kalb, matym, girdjim ir visa kita), IQ ir E Q - su dvasins iminties (SQ) veikla D ievo take. Jiems tai pa vyksta surandant platesnius ir sudtingesnius prasms modelius i esms nesugretinamoje ms patirties vairovje. ie 40 H z virpesiai kartu su Dievo tako veikla greiiausiai ir yra tam tikr ms dvasins iminties bruo ir savybi neuroninis pagrindas. O dvasin imintis suteikia mums galimyb tapti tokiomis visapusikai intelektualiomis, emocikai imintingomis ir dvasingomis asmenybmis, kokios tik galtume bti. Prasms paiekos ir pritaikym as (m s dvasin im intis), it laidai apraizg smegenis per Dievo tako veikl ir 40 H z virpesius, akivaizdiai yra pagrindin ms mogikum o savyb. Ji atskleidia natralias ms smegen galimybes ir ms gebjim suprasti pasaul ir kitus mones. Ji taip pat atsakinga u vidins vienovs pojt, kur igyvename kaip savo paties A", savo asm enybs tapatyb. tai kodl organizacijose verta remtis dvasine imintimi, kad sukurtum e organizacijos tapatyb, organizacijos individualumo ir prasms pojt, suvokim, kas ir kam ji i tikrj yra.

UNIVERSALIOS PRASMES LAUKAS

D vasin imintis skiriasi ir nuo racionaliosios, ir nuo em ocins iminties. em esnij ri gyvnai daugiau ar maiau turi abi ias imintis. Kiek mokslui inoma iuo metu, dvasin imintis yra unikalus mogaus gebjimas rinktis ir vadovautis gilesnmis prasmmis. Tai

105

imintis, apibrianti ms mogikum. Todl natralu domtis, i kur ji atsiranda, svarstyti, ar jai daro tak tokie bendri reikiniai kaip kultra. A r kokie nors dvasins iminties bruoai leidia individui padidinti visos kultros dvasin imint, ir, atvirkiai, ar kultros dvasingumas skatina individus siekti auktesnio dvasinio lygmens? itie klausimai svarbs toliau pltojant pagrindin knygos mint, kad kritinis lyderi skaiius tikrai gali padidinti kultros dvasin imint, kuri savo ruotu teigiamai paveikt dideli m oni grupi dvasin lygmen. Mokslininkai materialistai toki klausim nekelt. J sitikinimu, viskas iame pasaulyje sudaryta i materiali atom. Smegenys susi deda i neuron, ie - i atom . Tokie dalykai kaip gilesn prasm ar netgi pati smon laikomi alutiniais neuronini proces produktais. N ra prasms klausti, i kur atsiranda" dvasin imintis ar net pati smon. Pakanka inoti, kad mes galime jas patirti dl to, kad turim e Dievo tak smegenyse, smilkini srityje, o m s neuronai virpa 40 H z daniu. tai kaip neurologas Francis Crickas, gavs N o b elio premij u D N R tyrimus, nusako i materialistin pozicij: Js, js diaugsmas ir js sielvartas, js prisiminimai ir js siekiai, js asmenybs tapatyb ir laisva valia i esms tra tik didiuli nervini lsteli sankaup ir su jomis susijusi molekuli veikla."29 Pasirodo, mes tik manome, kad turim e prot! Man i materialistini idj nepakanka, kad paaikiniau savo paios patirt, taip pat patirt tkstani moni, kurie ra apie prot ir siel remdamiesi didingiausiomis pasaulio dvasinmis ir filosofinmis tradicijomis Rytuose ir Vakaruose, ir patirt 50-70% moni, kuri nors gyvenimo akimirk pajutusi auktesns realybs", beribio proto" ar begalins karalysts" prisilietim. Sutinku su tais, kurie teigia, kad smegenys ms smoningos mentalins patirties kom piuterin ranga", o protas - programin

106

ranga". A not ios teorijos alinink, protas, ypa dvasine imintimi suvokiamos prasms ir vertybs, gyvuoja savo atskiroje realybje (fizinje ar kitokioje), kuriai reikia fizini sm egen, kad galt sveikauti su materialiuoju N ew tono pasauliu. Tokiu atveju smegenys yra tarsi televizorius, kuriame galime pasirinkti modelius, sukurtus platesniame, universaliame proto lauke", apimaniame visiems b e n dros prasms lauk. S poir patvirtina daug psichologini fakt. D a u g ia u kaip prie d u t k s ta n iu s m e t P la to n as ap ra universali Idj karalyst, i kurios individuals protai perim a koncepcijas ir formuoja ribotesnes, atskiras ms sistemas. Idj karalystje slypjo universalios Tiesos, Grio, Groio, netgi univer salios daikt, pavyzdiui, obuolio ar kds, idjos. Platonas tikjo, kad skirtingi m ons gali tarpusavyje bendrauti, kad ir kaip netobulai, dalytis idjomis vien todl, kad visiems buvo prieinama universali Idj erdv. Dvideimtajame amiuje didis katalik filosofas Pierre Teilhard de Chardinas prabilo apie noosfer, egzistuojani atskirai nuo biosferos. Ir Teilhard de C hardino noosfer reik universali koncepcij ir prasmi, formuojani dal asmens smoningo gyvenimo, erdv. Po keleri m et Carlas Jungas ikl kolektyvins pasmons teorij, pagal kuri egzistuoja universalus m oni m entalinio gy venim o sluoksnis, kaupiantis archetipus, prasmes ir reikmingus, labai traumuojanius vykius. Jungas tikjo, kad i ios kolektyvins pasmons sklinda ms sapnai ir universalios temos, aptinkamos vairiausi k u lt r m ituose. Jis taip pat man, jo g k o lektyv in pasm on sudaro pagrind telepatijai ir i pirmo vilgsnio nieko bendra neturintiems, taiau tarpusavyje susijusiems vykiams. Jungo idja buvo panai poir t, kurie ikl Zeitgeist arba amiaus dvasios" svok. 1984 metais amerikietis psichologas ir eimos psichoterapeutas

107

E. Bruce Taub-Bynumas praplt kolektyvins pasmons idj dviem svarbiais aspektais. Pirmiausia, labai daug dirbdamas su eimomis, jis pastebjo, kad eimini grupi nariai turi bendr eimin pasmon".30 Jo nuomone, i i dalies asmenin, i dalies bendra pasmons erdv atsakinga u eimos nari vienodus ar panaius sapnus, ilgai trunkanius jausmus ir ilgalaikes pairas, kolektyvines nuostatas, vaik aukljimo stili, pasiskirstym vaidmenimis ir pasikartojanius elgsenos modelius (pavyzdiui, priklausomyb ar smurt) .Taub-Bynumas teig, kad i eimin pasmon perduodama i kartos j kart, nors kartais viena ar kita savyb kurioje nors kartoje neirykja. Antrasis svarbus Taub-Bynumo ingsnis buvo tas, kad jis apibr eimins pasmons matric kaip lauk, kuris aktyviai veikia ir vidin individualaus nario gyvenim, ir eimos nari tarpusavio santykius. M okslininko nuom one, tas laukas panaus fizikoje nagrinjamus elektromagnetin, gravitacin ar kvantin laukus, o galbt netgi visikai toks pats kaip jie. Jis teig:
Ifizikos pasiskolinta jg lauko sveikos lygi koncepcija padeda suprasti eimos matric. Klasikinis laukas fizikoje suprantamas

kaip tampa" ar slgis", kurie gali egzistuoti tuioje erdvje be materijos. Jo raika jgos, veikianios bet kur material
objekt, atsiradus to lauko erdvje. Taigi laukai gali bti atsakingi u veiksm, vykus per atstum, per tui erdv, ir paaikinti, kaip vienas nuo kito nutol objektai gali daryti poveik vienas kitam.... Laukai leidia erdvs atskirtiems objektams sveikauti vienam su kitu. "31

I tikrj visi laukai - elektromagnetinis, gravitacinis ir kvantinis egzistuoja m um yse ir aplink mus (taip pat ir ms sm egenyse). Dvideim tojo amiaus mokslininkai teig, kad vienas ar visi ie laukai gali turti takos ms smoningam gyvenimui.32

108

Remdamasi Taub-Bynumo logika, manau, kad tokie patys bendri pasmons laukai egzistuoja tarp kiekvienos grups moni, kurie kartu gyvena ar dirba. Kiekviena organizacija ar institucija turi sav, daniausiai smoningai nesuvokt bendr prasmi ir emocij lauk. Ties sakant, m s globalioje visuomenje gali egzistuoti platesni kultriniai ar pasauliniai universalios pasmons laukai. Tai rodo vienas jaudinantis ir tebesitsiantis eksperimentas. N uo 1977 m et tyrim grup, sikrusi Jungtini Valstij Princetono universitete ir vadovaujama D eano Radino, tsia bandymus, kad sitikint, ar dideli ir itin reikmingi smoningo visuomens gyvenimo vykiai daro poveik elektroniniams jutikliams, padtiem s vairiausiose em s vietose. Tyrim grup idliojo apie penkiasdeimt elektroni ni atsitiktini skaii generatori vairiuose pasaulio kontinentuose. Visi jie sujungti su centriniu archyvu Princetone. Kadangi tai atsi tiktini skaii generatoriai, galima tiktis, kad j svyravimai neturi tarpusavyje nieko bendra. Paprastai taip ir yra. Bet ypatingi vykiai, turintys didel reikm visiems planetos monms, susieja generatori veikl. N epaprastai ryki koreliacija vyko per Velso princess Dianos laidotuves, kitas panaus atvejis buvo 2001 m et rugsjo 11 dien, kai boktus dvynius atakavo teroristai. Tikimyb, kad generatori duom enys atsitiktinai sutaps, yra 10 000:1. Taigi tyrim grup inter pretuoja gautus rezultatus kaip rodym, kad egzistuoja pasaulinis prasms ir smons laukas ir kad is laukas sveikauja tarpusavyje su materija (iuo atveju - su atsitiktini skaii generatoriais).33 Kad suprastume mogaus motyvus ir kaip dvasin imintis galt juos pakeisti, pakanka pasakyti, kad tikriausiai egzistuoja universalus prasms ir smons laukas, kad ir k tai reikt fizikiniu poiriu. Visi mes gyvename jo supami, bendraujam e su juo. Tai sudaro mums galimyb suprasti motyvacines bsenas kaip traukos takus" (susi kaupusios energijos takus) iame lauke (kaip kad paviriuje esanios

109

skyluts traukia juo riedanius kamuoliukus), o dvasin imint - kaip jame gldint aktyv transformacijos princip. Taigi kokios dvasins iminties savybs ar procesai gali keisti motyvacij? Kokie yra ios iminties aktyvieji , dinaminiai principai? Juos aptarsiu kitame skyriuje. Bet pirmiausia leiskite ubaigti M atso Lederhauseno istorij.

KAS NUTIKO MATSU1

io skyriaus pradioje pasakojau apie Matso dvejones. K man daryti?" klaus jis. Matsui (ir verslo pasauliui) pasisek. Jis m ir para laik Jackui Greensburgui, bendrovs McDonalds prezidentui, ir idst savo susirpinim. M atso nustebimui, jis buvo pakviestas pasikalbti ikag ir gavo post, kurio nesitikjo. Dabar jis eina viceprezidento strategijai pareigas ir yra atsakingas u pokyi realizavim", arba, kaip sako pats Matsas, j pasamd, kad bt raktis bendrovs sdynje". Jis praleidia daug laiko kalbdamasis su M cD onalds ir kit moni vadovais apie tai, kas jam atrodo teisingas reikalas". Paioje bendrovje Matso darbas susijs su prieinimusi genetikai modifikuot produkt gamybai, su kampanija u didesnius vit narvus ir bendradarbiavimu su tarptauti ne aplinkosaugos organizacija Conservation International, siekiant atkurti sugriautas ekosistemas ir rasti bd, kaip M cD onalds turt prisidti prie tvaraus ems kio. Jis taip pat yra vienas i Davoso pasaulinio ekonomikos forumo Ateities pasaulio lyderi, o tai suteikia jam tarp tautin tribn, i kurios jis gali neduoti ramybs kitiems. M atso labai aukto lygmens dvasin imintis, ypa jo trokimas siekti savo vizijos ir vertybi, pakeit ir jo motyvacij (nuo 3, godumo (darbo vien dl pinig), iki maiausiai +3, vidins stiprybs). Ties sakant, jo motyvus priskiriau prie +6, tarnavimo auktesniems tikslams, j pat - prie riteri, apie kuriuos kalbsiu deimtajame skyriuje. iuo metu, sako Matsas, jauiuosi teisingoje vietoje darantis teisingus dalykus."

110

6
SKYRIUS

Dvylika transformacijos princip

Bdami nauji, bevardiai, sunkiai suprantami, mes per anksti gimdom dar neineiot ateit, mums reikia naujo tikslo, taip pat ir nauj priemoni.
Nietzsche, Ecce Homo

ios knygos tikslas - didinti dvasin kapital, taiau tokio tikslo dar nie kas anksiau neturjo. Jis reikalauja, kad veiktume skatinami auktesni, kartais pai aukiausi motyv. Vadinasi, mums btina keisti save. iam naujam tikslui pasiekti mums reikia nauj priemoni. Mums reikia sigilinti transformacijos principus, gldinius dvasinje imintyje. Kaip minjau, mogaus intelekto koeficientas praktikai nekinta per vis gyvenim, iskyrus, inoma, susirgus smegen liga ar jas su alojus. Emocins iminties galime imokti, galime j ugdyti ir to b u linti. Be to, visi mons gimsta turdami didels dvasins iminties galimyb. Daugelis vaik j dar turi. Taiau dvasikai nuskurusi ms aplinka ir vietimo sistema, dvasin stingul stumiantis darbas ir stresas labai sumaina ms galimybes praktikuoti dvasin imint.

Kaip ir em ocin imintis, dvasingumas turi bti ugdomas. Jo galima imokti i naujo, j galima tobulinti. Verta iekoti toki mogaus b u vimo ir elgesio bruo, kurie bylot apie dvasin imint darbe. i savybi paieka ir tyrinjimas padeda mums suprasti dvasin imint. Taiau tam reikia paklausti savs, kokios sistemos ar struktros esame mes, mons, ir kokia sistema veikia ms smegenyse, kai vadovaujams dvasine imintimi. Kad suprastum e daikto savybes, turime gerai su sipainti su paiu daiktu. Moksliniu poiriu, m ogus yra biologin, arba gyva, sistema. iuolaikiniu mokslo poiriu, gyvos sistemos yra ypatingos, turinios unikali savybi, atskiriani jas nuo negyv sistem. Tad akimirkai nukrypkime nuo tikrosios mogikos iminties paiek naujo m o k slo valdas - kompleksikumo teorij ir jos tiriamas kompleksines prisitaikanias sistemas. Dvideim tojo amiaus septintajame deim tm etyje mokslas pa galiau atsikrat paprastum o manijos ir perjo prie kompleksikumo. N e w to n o m okslin teorija apibdina paprastas sistemas. Tokios sistemos yra tiesins, nuspjamos, kontroliuojamos, izoliuotos, su sideda i atskir veikiani dali, kurias galima sistem iardyti ir jas ianalizuoti. Visuma - tiesiog dali suma. N e w tono sistem m o deliai buvo ir daugeliu atveju vis dar yra taikomi moni sistemoms, pavyzdiui, akcij rinkai arba verslo organizacijoms. Paios to nesu vokdamos, daugelis moni tebesivadovauja paprastais niutonikais" verslo modeliais. Be p ap rast j N e w to n o sistem , inom os dar dviej ri klasikins sistemos: kompleksins sistemos" ir paprastos prisitai kanios sistemos". Skirtingai nuo paprastos, kompleksin sistema susi deda i daugybs dali, kurios tarpusavyje sveikauja. Kad suprastume sistem, btina suprasti jos dali sveik: pavyzdiui, autom obil sudaro labai daug detali, o j tarpusavio sveika sukuria judjim.

112

Tokios mechanins kompleksins sistemos yra neprisitaikanios jos nesimoko, neevoliucionuoja, atskiros sistemos dalys nesikeiia, veikdamos viena kit arba sveikaudamos su aplinka. Deja, didioji si steminio mstymo" dalis verslo pasaulyje modeliuojama pagal tokias neprisitaikanias sistemas. tai kodl prastas sisteminis mstymas" neskatino tikr pokyi. Skirtingai nuo m echanini sistem, paprast ar kompleksini, paprasta prisitaikanti sistema nors ir egzistuojanti izoliuotai ir turinti labai maai sudedamj dali - gali adaptuotis ar evoliucio nuoti. Darwino genetins mutacijos modelis rmsi tokia sistema, kurioje viename gene kartais atsitiktinai vyksta mutacija. To geno aplinka i pradi nepajunta jokio poveikio, taiau pats genas, o ir visas organizmas pakinta. Prie kokius keturiasdeim t met, pltojantis kom pleksikum o mokslui, paaikjo, kad gyvos sistem os gali evoliucionuoti labai skirtingai. Atidiau patyrinj, kaip savo aplinkoje veikia gyvyb, kom pleksikum tyrinjantys biologai atrado dar vien sistem os r ir pavadino j kom pleksine prisitaikania sistema". Tokios sistem os turi daug tarpusavyje sveikaujani elem ent ir nuolatos palaiko krybik ry su aplinka. Jos gyvuoja netoli chaoso rib. Kai dl aplinkos takos sistem itinka kriz, visa m egasistem a (organizmas plius aplinka) ir jos sudedam osios dalys kinta drauge evoliucionuoja kartu. K om pleksins p risitaikanios siste m o s yra n e tiesin s. Jos nenuspjamos, bandymai jas kontroliuoti tam pa destruktyvs, t si stem negalima suskaidyti atskiras, paprastesnes dalis. Gyv sistem, balansuojani ties chaoso riba, privalu vertinti kaip visum, o ta visuma yra didingesn u jo s atskir dali sum. N ew tono paprastos sistemos kuriamos pagal i anksto numatyt plan arba remiantis trimis N ew tono judjimo dsniais, o kompleksins prisitaikanios sistemos

113

atsiranda per saviorganizacij. N ew tono sistemos ilieka tokios paios b et kokiomis slygomis, niekada neigyvena joki vidini pokyi, o kompleksins prisitaikanios sistemos krybikai tyrinja savo pai ateit, jautriai reaguoja aplink, prisitaiko prie jos ir kinta joje. N e w tono paprastos sistemos yra stabilios, o kompleksins sistemos gali bti labai nestabilios, bet nestabilumas leidia jom s klestti netoli chaoso ribos. Pati chaoso riba reikia nauj, trei tvarkos visatoje r. Bet kuri sistema, jeigu jai niekas netrukdo, nusistovi ilaikydama kelet galim ir nekintam bsen. ios stabilios bsenos bet kuriame lauke vadinamos traukos takais (ms veiksm motyvai yra traukos takai prasms lauke). Jeigu sistemai kyla per didelis pavojus ar jai pernelyg trukdoma, ji gali nusiristi chaos, kuriame nebus jokios pastebim os ar nuspjamos tvarkos. Kai kompleksins prisitaikanios sistemos su siduria su krize, jos artja prie pat chaoso ribos. Tai riba tarp tvarkos ir netvarkos. Tokiu atveju sistemos elementai ilaiko tik pakankam tvark, kad galt ilikti vienoje i pusiau stabili bsen, kurias lengvai ibalansuoja menkiausias trukdis. Bet jam itikus, sistema visomis kryptimis puola iekoti nauj traukos tak, kuriuose galt apsistoti, kurdama nauj tvark ir nauj informacij. Transformacijos principai, kuriais sistema naudojasi, kad atrast nauj bsen, yra tie patys, kuri reikia ir mums, kad pakeistume senus savo m otyv traukos takus naujais. Visi gyvi sutvrimai geba bti tokia sistema (nuo maiausios, i vienos lstels susidedanios amebos iki ms pai, ms orga nizacij ir ms kultros). Mes esame kompleksins prisitaikanios sistemos, balansuojanios ties chaoso riba. m oguje ties chaoso riba balansuoja imunin sistema, irdies ritmas, didiuma sm egen veiklos ir, inoma, protin veikla, kai m ogus m sto krybikai. Dvasin imintis taip pat yra kompleksinis prisitaikantis intelektas,

114

balansuojantis ties chaoso riba. tai kodl dvasin imintis gali kurti ir griauti egzistuojanias paradigmas, keisti prastus m stym o ar elgsenos modelius. Dvasin imintis kuria save organizuojanius prasms modelius, kurie kyla i krybiko dialogo tarp ms proto ir aplinkos. Daugelis sm egen kompleksini prisitaikani sistem sveikauja su prasms lauku. Dvasins iminties reikia krizi metu, kai nebetinka ms prastas poiris ir prireikia naujumo ir krybikumo. Taiau pastamose, chaoso n neprim enaniose situacijose danai visikai pakanka racio nalios ir emocins iminties, kurioms sunaudojama daug maiau ener gijos. Bet jeigu prireikia dvasins iminties, mums belieka prisiminti senovin kin prakeiksm: O kad tu gyventum domiais laikais!" Dvasin imintis atrasta neseniai, todl atlikta dar labai nedaug klinikini tyrim, kokios mogaus savybs galt bti su ja susi jusios. Bet kadangi dvasin imintis ms prote funkcionuoja kaip kompleksin prisitaikanti sistema, natralu pirmiausia iekoti tarp apskritai tokioms sistemoms bding, labiausiai ityrint ir geriausiai suprantam savybi. Vis dlto jeigu kitas biologines sistemas anali zuosime kaip modelius dvasins iminties ypatybm s vertinti, svarbu atminti, kad dvasin imintis yra smoninga kompleksin prisitaikanti sistema, todl jos savybs turi unikali smons iraik. Kompleksinm s prisitaikaniom s sistem om s bdinga deim t savit ypatybi, suteikiani joms unikal krybik veikim o p a saulyje bd. Kadangi tos deim t savybi skatina krybik sistemos evoliucij, jos gali bti laikomos transformacijos principais sistemos viduje. Pats protas", ms smon ir jos struktrizuotas turinys yra kompleksin prisitaikanti sistema, susiformuojanti, kai smegenys su siduria su prasms lauku. Taigi minti principai yra transformacijos (mokymosi, evoliucijos) principai smons viduje. ie visk keiiantys principai (sistem savybs) suteikia dvasinei iminiai gebjim griauti

115

ir kurti visum. Be to, jie sudaro pagrind b et kokiam bandymui pa keisti mogaus veiksm ir elgsenos motyvus. tai tie deim t princip (deimt kompleksini prisitaikani sistem savybi): Savioranizacija. iose sistemose slypi grietos tvarkos galimyb, taiau ta tvarka gali bti bet kokia, nes sistema organizuoja savo veikl, sveikaudama su aplinka. Ribotas nestabilumas. Sistemos egzistuoja ties chaoso riba, n e stabilumo zonoje, esanioje tarp tvarkos ir chaoso. Sistemos apibdinamos kaip nutolusios nuo pusiausvyros". Jeigu jos bt visikai nestabilios, inykt chaose. Jeigu jos bt visikai tvarkingos, tapt nelanksios ir nesugebt prisitaikyti. Kompleksini prieasi nulemtas atsiradimas. Aptariamosios sistemos yra didesns negu j sudedamj dali suma. Sistemos visuma gyja savybi ir bruo, kuri neturi atskiri jos elementai, bet tokia visuma susidaro tik tuom et, kai sistema prisitaiko prie aplinkos ir evoliucionuoja kartu su ja. Holizmas. ios sistemos neturi vidini rib, joki akivaizdiai atskir dali. Kiekviena dalis susijusi su kitomis ir daro poveik visom s kitom s sud edam osio s dalims. Sistem os elem entai irykja per vidinius tarpusavio ryius ir sveik su aplinka. Sugebjimas adaptuotis. Sistemos ne tik mokosi, bet ir kuria save, tyrindam os savo pai ateit. Jos jautriai reaguoja aplink, prie jos taikosi ir nuolatos krybikai bendrauja. Mutavimas evoliucijos raidoje. M utacijos skatina krybikum galutinje sistem ateities struktroje. Iorins kontrols ala. Subtilus vidins tvarkos balansas sistemoje sugriaunamas, jeigu jai bandom a prim esti iorin kontrol. Sistem saviorganizacija lunga, jos virsta paprastomis arba kompleksinmis niutonikomis" sistemomis.

116

 Tyrinjimas. ios sistemos nuolatos tiria savo ateities galimybes ir nuolatos tobulja. Naujo konteksto atradimas. Sistemos i naujo formuoja savo pai vidin raid, kadangi i naujo mokosi, atranda savo aplinkos ribas ir savybes. Tvarkos krimas chaose. Sistem os kuria tvark chaose,- jom s bdinga negatyvi entropija". Sistemos suteikia nauj form nesuformuotai ar nestruktrizuotai aplinkai. Remdamasi iomis kompleksini prisitaikani sistem savybmis, jau galiu a p ib r ti d e im t dvasikai im in ting os k o m p lek sin s p risitaik an io s sistem o s (m ogaus) y p a ty b i , atsiv e lg d a m a pap ild o m sm ons veiksn ir sm ons apraik poveik tom s yp atybm s. Be to, p rid e d u dar dvi dvasins im inties savybes, kurias tiesiog atrinkau i vairi bruo, n u ro d o m p e r daugel ami paraytoje dvasinje literatroje. Taigi, nors nem ogikos kompleksins prisitaikanios sistemos turi deim t savybi, ia pa teikiu i viso dvylika ypatybi, bding mogaus dvasinei iminiai. Tai dvylika kriterij, pagal kuriuos asmuo ar organizacija gali vertinti savo dvasingumo koeficient, ir dvylika transformacijos princip, leidiani dvasinei iminiai naikinti senus veiksm motyvus ir kurti naujus: Savs painimas. inau, kuo tikiu, k vertinu ir kas i tikrj mane motyvuoja. inau svarbiausius savo gyvenimo tikslus. Spontanikumas. Sugebu gyventi dabartimi, reaguoju i akimirk ir tai, k ji slepia. Vadovavimasis vizija ir vertybmis. Veikiu ir gyvenu savo gyvenim, remdamasis principais ir tvirtais sitikinimais. Holizmas (sistemos arba ryio pojtis). Sugebu velgti plates

117

nius modelius, santykius, tarpusavio ry. Tvirtai jauiu, kad priklausau platesnei aplinkai. Uuojauta. Sugebu ujausti ir suprasti kitus. Tai pamatas univer
saliajai atjautai.

vairovs vertinimas. Vertinu kitus m ones ir neinomas situacijas dl vairovs ir nejauiu jiems pykio dl to, kad jie skirtingi. Vidin nepriklausomyb. Galiu pasiprieinti miniai ir tvirtai laikytis savo sitikinim. Poreikis kelti fundamentalj klausim kodl?". Troktu suprasti daly kus, isiaikinti j esm. Tai sudaro pagrind kritikai vertinti dabart. Sugebjimas pavelgti i tolesns perspektyvos. Sugebu pavelgti problem ar situacij i alies ir pamatyti didesn vaizd, platesn kontekst. Pozityvus poiris nepalanki padt. Mokausi i klaid, ikilusius nesklandumus vertinu kaip galimyb. Sugebu greitai atgauti fizines ir dvasines jgas. Kuklumas. inau, kad esu tik gyvenimo dramos dalyvis, jauiu savo tikr viet pasaulyje. Sugebu save kritikuoti, kritikai vertinti savo veiksmus. Paaukimas. Jauiuosi paauktas" tarnauti kakam didesniam u mane. Esu dkingas tiems, kurie man padjo ir troktu grinti jiems skol. Tai tarnysts lyderio" pagrindai. Tikriausiai nebeverta daugiau nieko p rid ti prie i savybi apibdinim o, kad suvoktum e j svarb. i ypatybi ugdym as ir transform acijos procesas sudaro mums galimyb panaudoti visas savo sm egen galias, suvokti svarbiausias vertybes ir tikslus, jais vadovautis, reikmingai keisti savo gyvenim ir situacijas, sugebti mstyti balansuojant ties chaoso riba. ios savybs padeda mums

118

gerai suvokti savo patirt ir i jos mokytis. Jos padeda mums rasti ry su savo pai siela ir pasiekti m ogikum o esm. Tai aktyvs principai, kuriais vadovaudamiesi galime kurti dvasin kapital. ios dvylika savybi taip pat sudaro pagrind platesnei strateginio plana vimo sampratai organizacijose ir patikimus pamatus plsti suvokim to, kas i tikrj svarbu. Kitame skyriuje iek tiek isamiau aptarsiu kiekvien savyb.

6.1 LENTEL. Bendri kompleksini prisitaikani sistem ir dvasins iminties bruoai

Kompleksins prisitaikanios sistemos

Saviorganizacija Ribotas nestabilumas Kompleksini prieasi nulemtas atsiradimas Holizmas Ryys su aplinka M utavim as evoliucijos raidoje Iorins kontrols ala Tyrinjimas Naujo konteksto atradim as Tvarkos krim as chaose

Dvasin imintis
Savs painimas Spontanikumas Vadovavimasis vizija ir vertybm is Holizmas Uuojauta vairovs vertinim as Vidin nepriklausomyb Poreikis klausti kodl?" Sugebjimas pavelgti i tolesns perspektyvos Pozityvus poiris nepalanki padt Kuklumas Paaukimas

119

7
SKYRIUS

Transformacijos princip taikymas

iame skyriuje isamiau aptarsiu kiekvieno dvasins iminties tran s formacijos proceso ypatybes. Vliau susiesiu iuos dvylika princip su motyvacij skale ir nuolatinio kultr pokyio dinamika.

SAVS PAINIMAS
jmons Anglian Water generalinio direktoriaus Chriso Millerio odiais tariant, jeigu tikrai nori bti lyderiu, vis pirma privalai painti save". Prie du tkstanius m et Jzus paadjo savo mokiniams: Jeigu inosite, kas esate, tapsite tokie kaip a." Vis dlto apie save mes turbt inom e maiausiai. Mus supanti kultra nepaprastai egocentrika, taiau mes itin menkai pastame save. Nei asmeniniame gyvenime, nei organiza cijose, kuriose dirbame, nra prasta stabtelti ir apmstyti nueit keli. Mes skiriame be galo maai laiko (arba neskiriame jo i viso) tam, kad susigaudytume savo mintyse, pam stytum e apie savo vidin gyvenim. Mes netgi neturime tradicij, kurios padt mums suprasti,
ko ir kodl turim e savyje iekoti. M s vilgsnis nukreiptas ior,

120

pasaulio vykius ir problemas, taiau to padarinys - savs netektis ir praradimas visko, k b t galima suinoti geriau pastant save. Daugelyje Ryt pasaulio krat, kur praktikuojamas hinduizmas ir budizmas, m ons pradeda ryt ia meditacija ar malda:
Kas yra tas, kuris veikia? Kas yra tas, kuris trokta? Kas yra tas, kuris msto? Kas esu a?

ie klausimai nukelia mus dvasingiausi savs painimo lygmen suvokim, kad tikrai turime vidin a", asm enin realyb, kuri gldi u ms kasdieni veiksm ir mini, p e r ju o s atsiskleidia. is pir minis savs painimo lygmuo ivaduoja mus i siaur egoizm o pani. Cituojami klausimai nuskraidina mus pai laisvs ir painimo esm, skatina veikti pagal savo aukiausius motyvus. Supratimas, kad a (beje, ir mano organizacija) turiu vidin bals, su kuriuo galiu palaikyti ry ir juo pasikliauti, suteikia mano planams ir veiksmams prasms ir tikrumo. Man jg kvepia inojimas, kad turiu vidin kompas, kurio rodom a kryptimi galiu pasitikti. Elgesys pagal savo vidin kompas - vienas svarbiausi garbs ir sins ga rant. Painti save reikia inoti, kuo tikiu, k vertinu ir kas i tikrj mane motyvuoja. Tai reikia inoti, dl ko gyvenu, ir galbt inoti, dl ko miriau. Tai taip pat reikia, kad turiu drsos suprasti, kada visa tai iduodu. Kadangi savs painimas padeda mums (ir ms organizacijoms) ilaikyti ry su savo esme, mes galime nuolatos tobulti. Savs painimas padeda mums pasiekti beribi galimybi altin. Su jo pagalba mes i girstame savo vidin bals, sins ir atsakomybs bals. Jis suteikia mums tikslo ir prasms pojt, o danai - ir tikr vidin ramyb.

121

Danielius Golem anas teigia, kad savs painimas yra kertinis dvasins im inties akm uo. Jeig u nesuprasiu, k ir kodl jauiu, emocijos ims kontroliuoti mane ir mano reakcijas. N esugebjim as suprasti savo tikrj jausm, - spja Golemanas, - palieka m ane j valioje." Svarbiausi vertybi ir tiksl vardijimas yra kertinis dvasins iminties akmuo, padedantis tobulinti ir kontroliuoti savo veiksm m otyvus.34
Prieingybs: nepaindami savs, esame pavirutiniki ir egoistiki,

priklausomi nuo akimirkos geidio, laukini emocij ir emiausi paskat. Esame akli ir nejautrs savo vidiniam gyvenimui, lengvai sugluminami kasdienybs vyki. Klupindami stumiams per savo ir kit gyvenimus, palikdami paskui save nepageidaujam pasekmi virtin.
prastos klaidos: ms vakarietikoje kultroje savs painimas"

daniausiai reikia egocentrikum o manij, tik a, a, a". Greitai praeinanios ir ms egoizm kurstanios m ados ir kaprizai, pavyz diui, dietos, pratimai ar N aujojo amiaus misticizmas, nukreipia mus kita linkme. M es pasiklystame savo mintyse, susiavime alutiniais dalykais, prarandame galimyb nuoirdiai painti save.
Kaip tobulti: skirkime laiko kasdienms meditacijoms arba ap

m stym am s, dalyvaukim e n u o ird iu o se pokalbiuose, rykim s engti diskom forto zon ir pavelgti akis nemaloniai tiesai apie save, raskime vietos ir laiko per dien, kad igirstume" save, turkime meditacijoms ar pamstymams skirt viet, kuri galtume retkariais pasprukti (kaip atrodyt tokia js vieta?), apmstyti dienos vykius ir savo reakcij juos. Kada a tikrai bnu savimi (ir kada tam pu nenuoirdus)?

122

S A V IK O N T R O L S KLAUSIMAI

Ar dom its savo vidiniu gyvenimu? Ar dienos pabaigoje apm stote nutikusius vykius ir gyt patirt? Ar jauiate dvasingesn bt? Ar gerai jauiats tyloje? Ar apgalvojate nemaloni teisyb apie save ir ar imats veiksm keistis?

SPONTANIKUMAS
Prie dvejus ar trejus m etus W im bledono vyr teniso turnyre, vie nose i paskutini varyb irovai ivydo stulbinam akrobatik. Vienas aidjas (kiek prisimenu, tai buvo A ndre Agassi) suklupo atmudamas kamuoliuk ir griuvo priek, krtine emyn. Taiau jis ilaik ikelt galv ir dein rank, todl tiesiog vir tinklo atmu grtant kamuoliuk. Paoks ant koj ir bandydam as vl atmuti tiesiai j lekiant kamuoliuk, Agassi dar syk prarado pusiausvyr ir m griti atgal, ant nugaros. S kart jis sugebjo atmuti kamuoliuk jau beveik nukrits ant nugaros ir laimjo tak. Pergal atneusius Agassi smgius lm valia, grieta vidin drausm ir nepaprastas spontanikumas. Nors ir prarads pusiausvyr abu kar tus, sportininkas sugebjo akimirksniu reaguoti kamuoliuko padt ir greit. Jis buvo sporto psicholog vadinamoje zonoje". itokia ms, vakariei, bsena labiausiai priartja prie disciplinuoto spontanikumo, bdingo Ryt kov meistrams. Tai veiksmas ar atsakas, kylantis ne i egoizmo, o i savasties gelmi". Ten bdami, mes pajuntame ry su savo asmenybs centru, o per j - su savo vidinmis galiomis. Lotyn kalboje odis spontanikumas" turi t pai akn kaip ir odiai atsakas" ir atsakomyb". Bti tikrai spontanikam reikia

123

sugebti atsakyti j ios akimirkos situacij ir imtis atsakomybs u savo atsak. Tai reikia vaiko vilgsniu velgti j kiekvien akimirksn, kiekvien mog, kiekvien situacij, pam irtant praeities proius, nuostatas ir baim, nesistengiant visko kontroliuoti ar tapti nerei kalingai mandagiam. Tai reikia turti drsos gyventi ia akimirka. Todl nuoirdus spontanikum as - btina slyga aism ingum ui, improvizacijai, krybikumui ir mokymuisi i klaid. Visa tai ypa svarbu m stym o spontanikumui. M stym o spontanikum as reikia, kad m stydam i sugebam e atsidurti psichologinje sporto zonoje". Taiau mes pernelyg danai slepiams u to, k jau inome, k jau imokome, u savo proi ar prast mini. Mums truk do ms pai paradigmos - dogm os, iankstins nuostatos, priimtinos ideologijos, abstrakcijos, modeliai, ms sitikinimai ar paprasiausiai patogios ir aikios mintys. M stym o spontanikumas, kaip ir daugelis dvasin imint apibdinani dalyk, daniausiai reikalauja, kad sugebtum e engti asmenin diskomforto zon. O joje galime akis ak susidurti su baime. Paprastai baim yra didiausia spontanikumo klitis. Tai gali bti pajuokos baim, nuosprendio ar nuobaudos baim, baim parodyti savo paeidiamum. Kad tapiau spontanikas, privalau turti drsos atsisakyti gynybos priemoni, atsikratyti baims bti natralus ir p a eidiamas. Visa tai padeda suvokti dvasin spontanikum o aspekt visikai n u o ird atvirum gyvenim o silom om s galim ybm s ir egzistencin pasiryim tapti savimi. ios abi bsenos danai sukelia nepaprast diaugsm ar netgi ekstaz. Abi jos reikalauja nuoirdaus pasitikjimo gyvenimu, tikro pasitikjimo savimi, tvirto tikjimo, kad turiu vidin vedl ar vidin kompas, kuris parodys krypt.
Prieingybs: spo ntan iku m o prieingyb yra p ernelyg didel

kontrol, kai esame visai nelanksts, kai mums trksta pasitikjimo

124

savimi (ir pasitikjimo gyvenimu), kai tam pam e ukietj". Jproiai, per didelis prisiriimas prie tradicij ir au to ritet garbinimas yra spontanikum o prieai, juk tikras spontanikumas neretai kyla i p o reikio griauti. Gaivi ir spontanika vaiko reakcija gyvenim danai neatskiriama nuo sen taisykli lauymo.
prastos klaidos: tikras spontanikumas tai ne impulsyvumas ar

akimirkos kaprizas. Tokia elgsena ikreipt spontanikumo samprat, jam keliamus auktus reikalavimus ir griet drausm. Impulsyvus ar nemstantis asmuo paprastai nesugeba pajusti kito asmens ar situacijos poreiki ar j juos atsiliepti. Tikrasis spontanikumas reikia gaivi vaiko reakcij, patobulint suaugusiojo iminties, stiprybs ir patirties.
Kaip tobulti: norint ugdyti tikr spontanikum turbt reiks kas

dieni meditacij. Kad btum e tikrai spontaniki, turime gerai painti ir jausti save, kitus, situacijas ir galimybes. Be to, turime stengtis susi durti su neinomomis aplinkybmis ir monmis, stebti savo reakcij. Kasdien apmstykime prabgusi dien ir paklauskime savs: koki prog ar galimybi nepastebjau? Kodl nesakiau to, k galvoju? Kodl neparodiau, k i tikrj jauiu? Kodl nepasidaviau entuziazmui ar trokimui veikti? Kas mane sustabd? Ar tikiu savimi?
SA V IK O N T R O L S KLAUSIMAI

Ar pasikliaujate nuojauta, net jeigu tai susij su rizika? Ar bnate kitiems atviras ir paeidiamas? Ar jums patinka kalbtis ir aisti su maais vaikais? Ar kartais pajuntate nepaprast diaugsm, kad tai i akimirk tikrai gyvenate", kad visa realyb, visa btis yra js? Ar jauiate, kad krypties pojtis arba vidinis kompasas yra js orientyras?

125

VADOVAVIMASIS VIZIJA IR VERTYBMIS

1963 m et rugpjt 100 000 m oni minia susirinko prie Lincolno memorialo Washingtone. Ruoms tam vykiui vis vasar, ir minioje tvyrojo nepaprastas jaudulys. Bet n vienas i ms nesivaizdavo ir nesitikjo tokios elektrinanios ir kvepianios energijos bangos, kokia nusirito per mus, kai M artinas Lutheris Kingas jaunesnysis b e veik idainavo skambias savo garsios kalbos frazes: Turiu svajon..." Jo odiai, j aistra ir vizija paadino mus, paskatino ms veiksm motyvus, pakeit socialin ir politin ms alies peiza. tai k daro tikros vizijos. Daktaro Kingo odiai atskleid kitok gyvenim negu tuom etin Amerikos rasini santyki realyb ir nupie naujos, teisingesns ir mylinios visuomens paveiksl, kokio t laik Amerikos m ons n sivaizduoti negaljo. Buvo manoma fizikai justi, kaip jam skaudu dl dar negimusi moni, ir tas skausmas skambjo jo balse kaip kvepiantis ilgesys. Tai taip pat gyvybikai svarbu didingoms vizijoms. Tokios vizijos pasiekia paias mogaus gelmes ir atskleidia ms ry su dar negimusiais. Tokios vizijos veria mus svajoti. Jos veria mus ilgtis. Jos mus motyvuoja. Panaiomis udeganiom is vizijomis vadovavosi M ahatm a Gandhi, vesdamas Indij nepriklausomyb, ir Nelsonas Mandela, ubaigdamas apartheid Piet Afrikoje. Tokia pati vizij dvasia kvp bendrov Merck Pharmaceutical dovanoti treiojo pasaulio alims preparat, gydant upin aklum, H en ry Ford suteik ti transporto priem on eiliniam mogui, bendrov Coca-Cola statyti klinikas Kinijos ir Pietryi Azijos kaimuose. Jkvpdamos mones, vizijos paskatina naujos realybs atsiradim. Taiau paios vizijos remiasi giliai gldiniom is universaliom is vertybm is. Merck krjo v erty b sveikata ir m oni sveikatos isaugojimas, M artinas L uth eris Kingas jaunesnysis v e rtin o ly

126

gyb ir mogikj orum. Vertybs yra tarsi energij suma. Jos daug k priveria vykti. M s svarbiausios v erty b s apibdina mus kaip m ones ir padeda pagrindus tokiom s organizacijoms ir bendruom enm s, kuriose atsiskleidia geriausios mogaus savybs. Mes galime ijudinti m oni ir moni veiksm motyvus i dabarti nio em o lygio motyvacij skalje tik sveiku idealizmu, skatinaniu puoselti svarbiausias vertybes. iais laikais beveik visos m ons plepa apie vertybes ir tikina jas ugdanios. Yra toki, kurios ispausdina savo vertybi sra ant ma korteli ir liepia darbuotojam s neiotis piniginse. Kuo tokios pavirutinikos pastangos pasirodyti besivadovaujaniais vertybm is skiriasi nuo tikro tarnavimo fundamentalioms vertybm s? A bu keliai skiriasi gyvenimo pagal vertybes dvasia ir turiniu. Jeigu iekome, nuo ko pradti, puiki pradia - trys didiosios Platono vertybs - Gris, Tiesa ir Grois. Kitos fundamentalios vertybs yra gyvenimas, laisv ir laims paiekos arba itikimyb, pagarba ir tarnyst. 7.1 lentelje pateikiu trum p svarbiausi vertybi sra. Prie jo galima pridti daugyb kit. Visos patenka vien ar daugiau i i trij kategorij: asmenins vertybs (susijusios su asmeniniu gyve nimu - draugais, eima, interesais), tarpasm enins vertybs (dalykai, bdingi grupei ir santykiams tarp jos nari, pavyzdiui, lojalumas ir pasitikjimas) ir transpersonalins vertybs (perengianios asmens ar grups ribas, vertybs, kurias laikau universaliomis: pavyzdiui, gyvybs ventumas, pasaulio isaugojimas ateities kartoms, teisin gumas). Didysis vokiei filosofas Immanuelis Kantas teig, kad jo vertybi sistemos pagrindas buvo is moralinis imperatyvas: Visada elkis taip, kad bt puiku, jeigu ir kiti taip elgtsi". Tai gali bti aunus vis vertybi kriterijus, b et jis tikrai tinka universalioms vertybm s. Bt labai krybika pritaikyti j bendrovi vertybm s.

127

Prieingybs: vadovautis vizija ir vertybm is reikia bti id ea

listu, nesavanaudiu ir pasiaukojaniu. Prieybs bti ciniku ar pernelyg pragmatiku, savanaudiku prisitaikliu. Kitos prieingos bsenos ir savybs yra materializmas, tingjimas, nedrausmingumas. Realistin politika" - tik pasiteisinimas, kai vertybs paaukojamos savanaudikiems ar trumpalaikiams tikslams. Vertybmis besivadovau jantis asmuo ar organizacija velgia ateities prasm ir kelia aidimo standartus, o cinikas remiasi dabartimi kaip visko pateisinimu (taigi visi taip daro") ir daniausiai sm ukdo veiklos motyvus.
prastos klaidos: vizija gali taip traukti mog, kad jis praras ry su

realybe arba nebesugebs velgti savo vizijos trkum. To pasekm siauras mstymas, fanatizmas, diktatorikas vadovavimas, ribotum as ar nebesugebjim as suvokti praktins realybs ir kasdieni poreiki (visikas svajotojas"). Adolfas Hitleris tu rjo diding vizij, bet nepais svarbiausi m onijos vertybi.
K a ip tobulti: a tv e rk im e duris savo aukiausiem s siekiam s,

apm stykim e galimyb ar situacij: kas galt vykti? G albt nusprskime kiekvien savait k nors pagerinti darbe ar asmeniniame gyvenime ir apdovanokime save ar sugalvokime sau nedidel bausm. Nuolatos persvarstykime savo vertybes ir tikslus: ar tikrai dl to gyve nu? Ar lieku itikimas sau ir savo tikslams? D arbovietje paklauskime savs: ar tikrai i organizacija yra vertinga? Jeigu ne, kas galt j p a keisti? Kokie pokyiai u d egt m ones ir pakeist j motyvacij?
S A V IK O N T R O L S KLAUSIM AI

Ar jus motyvuoja tokie idealai kaip pagalba kitiems ar tarnavimas auktesniam tikslui? Ar gyvenate pagal savo idealus?

128

 Ar jauiats paauktas" nueiti vis keli ir tobulinti savo veikl? Ar jus kvepia istoriniai arba iuolaikiniai lyderiai ar visuom ens veikjai? Ar apm stote tokius klausimus kaip gyvenimo prasm, gyvenimo tikslas, darbo ar santyki reikm?

7.1 LENTEL. Vertybi sraas

Tobulumas veikloje, darbe

Garbingumas

Gailestis

Draugyst

Sveikata

Nuolankumas

Tvarka

Uuojauta

Paprastumas, asketizmas

Nuosavybs gerbimas Lojalumas

Tarnavimas

Laisv

Pagarba

Sm oningum as

Dkingumas

Harmonija

Gyvyb

Rpestis dl ateities kart

Pagarba protviam s

Tiesa

Lygyb

Itikimyb

Altruizm as

Grois

Prieira

Tolerancija

M andagum as

Pusiausvyra

Kuklumas

Atlaidum as

Privatumas

Visuom eninis gris Pagarba vyresniems Reputacijos isaugojimas

Laim

Meil

Paklusimas

Pasiaukojimas

Vaik saugojimas

Isilavinimas

Teisingumas

eimos puoseljimas

Im intingum as

129

HOLIZMAS
Bendrov Blue Circle Cement susidr su didelmis finansinmis p ro blemomis. Produkcijos pristatym o savikaina vis kilo, todl m on nusprend mainti transportavim o ilaidas, taigi ir vairuotoj skaii. Jau anksiau monje buvo prasta atvirai kalbtis ir konsultuotis su darbuotojais, todl ir kart vadovai suauk susirinkim, kad aptart problem ir pranet apie etat mainim. Susirinkimo m etu a u to cisternos vairuotojas Billas prakalbo: - Problema - ne kelioni ar vairuotoj skaiius, o kuro bako dydis. N ustebs generalinis direktorius papra paaikinti. Tuomet Billas atkreip vis dmes, kad bendrovs Blue Circle kuro talpos skirtos tolimiems reisams nuo trij imt iki keturi imt myli, o j monje vidutinis pristatym o atstumas - tik atuoniasdeim t myli. - U uot ve nereikaling kur, galtume veti daugiau cemento, tar Billas ir pridr: - Jums taip pat reikt atkreipti dmes ms naudojamas metalines arnas. mons technikai netruko isiaikinti, kad bendrov General Motors gali pigiau parduoti sunkveimius su maesns talpos kuro bakais, o sunkias metalines arnas manoma pakeisti lengvomis plastikinmis. Po toki pakeitim per pirmuosius eis mnesius produktyvum as pakilo 500%, o etat mainti nereikjo. |m ons Blue Circle veiksmai buvo holistiniai nuo pat pradi, nes monje jau veik konsultavimosi su darbuotojais sistema, todl vairuotojas galjo isakyti nuom on ir bti igirstas vadovybs. Vai ruotojas Billas taip pat mst holistikai, nes produktyvum o majim vertino kaip visos sistemos problem. Jis susiejo atskir dalyk tak pristatym o savikainai ir pateik nauj poir problem. Holizmas yra labai svarbi ir kvantini, ir kompleksini prisitaikani, savo veikl organizuojani sistem savyb. Vidinis holizmas padeda

130

sistemos dali tarpusavio sveikai suformuoti ne tik vis sistem, bet ir suteikti galutin form sistemos dalims. Fizinis holizmas reikia, ka d san
tykiai tarp daikt suformuoja t daikt realyb. Nemanoma suskaidyti holistins

sistemos atskiras dalis, neprarandant kako ypa svarbaus ir dalyse, ir j sudaromoje sistemoje. Nemanoma izoliuoti individuali veiksni holistinje sistemoje. Tai viena i t savybi, kurios dvideimtajame amiuje sukl mokslinius perversmus ir sen paradigm grit. Holizmas - taip pat bdinga dvasins iminties ir su ja susijusi proces savyb. Tai sugebjimas velgti platesnius modelius ir santy kius, sugebjimas matyti vidinius ryius, sveik ir tak. Tai sugebjimas vairiapusikai ianalizuoti problem ir suvokti, kad kiekvien klausim galima rasti du ar dar daugiau atsakym. Tai suvokimas, kad u daugelio skirtum slypi gilesn universali realyb. Jeigu atskleidiame holistin problemos prigimt, galime geriau ianalizuoti situacij, kurioje kyla ta problema (i daugumos situacij manoma rasti ieit, panai bendrovs Blue Circle sprendim naudoti maesnius kuro bakus ir lengvesnes arnas, o ne mainti darbuotoj skaii). Dvasingiausio" lygmens holizmas suteikia mums galimyb ivysti begalyb situacijos ribotume. Jis padeda sigilinti problem ar situacij ir rasti sprendim modelius. Jis suteikia mums vairi galimybi. Holistiki m ons labai pasikliauja intuicija, kuri i esms yra pirminis, dar nelogikas modeli, santyki ir sveik suvokimas. Holistikas mstytojas nuodugniai apsvarsto situacij, msto plaiai ir velgia tarsi nuo auktesns pakylos. Tokie mons jautriai reaguoja vidinius santykius. Jie imasi atsakomybs u savo dal visumoje ir krei pia dmes tai, kok poveik visuma daro jiems ir aplinkiniams. Toki asmen prireikia, kai tenka sprsti, pavyzdiui, monijos sukeltas plataus masto aplinkosaugos problemas arba rodyti, kad moni suformuota aplinkos situacija neigiamai veikia vis gerov. Tokie mons padeda mums visiems suvokti sudtingus globalizuotos ekonomikos tarpusavio

131

ryius ir modelius, socialinius, politinius ir dvasinius dalykus, kurie daro poveik ekonominei realybei arba j kuria. Tradicikai organizacijos apibdinam os kaip m echanizm visu ma ar individ sambriai (geriausiu atveju kaip kom andos), valdomi taisykli, nusistovjusios tvarkos ir kultros". Taiau to nepakanka. Holistiniu dvasins iminties poiriu, organizacijos dalys ar jai pri klausantys individai tam pa kompleksine savo veikl organizuojania, prisitaikania, krybinga sistema. H olizm as tarsi puia sistemai dvasios, kuri jai padeda pasiekti slypinias galimybes. Manau, kad tikri visuom en ar organizacij (netgi individuali asmenyb) suvienijantys dalykai arba holistiniai pamatai yra vizija, svar biausios vertybs, egzistencijos prasms suvokimas. Tai varomoji jga, kuri susieja ir motyvuoja kiekvien mogikj kompleksin sistem, utikrina jos veikl. Organizacija funkcionuoja, kai suvokia, ben t jau nesmoningai, savo pagrindinius tikslus, vertybes ir neiduoda j. Jeigu to nra, organizacija pasmerkta problemoms. Pernelyg didelis dmesys finansiniams rezultatams nesuvienija ir nemotyvuoja sistemos dali.
Prieingybs: holizmo prieyb yra atomizmas, tendencija vertinti

gyvenim, darb ir problemas kaip atskir dali sankaup. Atomizmas reikia fragmentikum, jis reikia, kad mintys ar veiksmai izoliuoti, neatsivelgiant visum ar platesn vaizd. A tom izm o alininkai regi detales, per medius nem ato miko". Tokie asmenys danai bna riboti ar aliki, msto siaurai ir apsiriboja vietinmis slygomis ar tiesioginiais, trumpalaikiais rezultatais. A tom izm o sim ptom as yra versle ir politikoje vyraujantis trumpalaikikumas.
prastos klaidos: holizmo alininkai taip pat gali perlenkti lazd. Persisten

g iekodami platesnio vaizdo, galime tapti nejautrs svarbioms detalms, j nepastebti ir neatsakingai elgtis C,man jau visko per daug").

132

Kaip tobulti: iekokime, kas sieja vykius. Iekokime platesnio

problem os kontek sto. Pamstykime, dl koki prieasi esame ko nkreioje situacijoje ir kokios bus m s atsakom j veiksm pasekms. Ianalizuokime reikming vyk ar veiksm, pagalvokime, kokie ingsniai ved prie jo ir kas vyko paskui. Kaip toli praeit ar ateit galime nukeliauti prieastini ryi pdsakais?
S A V IK O N T R O L S KLAUSIMAI

Ar esate links iekoti ryi tarp i pairos skirting dalyk? Ar galvojate apie platesn problem ar vyki kontekst? Ar jauiate js dm es atkreipusi vyki ar problem tarpusavio ry? Ar esate patyrs, kad nujauiate ar inote neisakytas kit m oni mintis arba jauiate i kit sklindant energijos sraut? Ar esate pajuts visaapimani begalin meil, begalin aikum ar begalin bt?

UUOJAUTA
Kart man para olandas bankininkas, j vadinsiu Geertu. Jo klausimai buvo labai panas M atso Lederhauseno i bendrovs M c D o n a ld s. Kaip ir Matsas, Geertas buvo pasieks karjeros virn, dirbo vyres niuoju investicij analitiku dideliame Olandijos banke. Bet, kaip ir Matsas, jis nesijaut laimingas. A praleidiu vis laik udirbdam as pinigus sau ir savo bankui, - skundsi jis, kai mes susitikome, - bet u banko sien yra nerimastingas pasaulis, o a nieko dl jo nedarau." Geertui reikjo trupuio moralins paramos, nes sprendim jis jau buvo prims. Bdamas jaunas, madaug trisdeim t penkeri m et

133

vyras, jis nutar mesti investicin bankininkyst ir kurti pasaulin etik investicij fond. G eertas ketino ne tik investuoti etik versl, b e t ir 10% viso pelno skirti varios energetikos pltrai treiojo pasaulio alyse. Lotyn kalboje odis uuojauta" reikia jausti kartu su [kitu]". Uuojauta ir empatija nra vien inojimas apie kito jausmus, b et ir sugebjimas pajusti tai, k jauia kiti. Tai supratimas, kaip jauiasi kai mynas, ir galbt pastangos padaryti jo gyvenim ne tok skausming ir lengvesn, nieko sau i to nesitikint. odiu, tai ramybs neduodantis jausmas, apimantis trokim tiksliau, beveik neveikiam potrauk, padti. U uojauta reikia, kad jauiu mogikj bendrum su kaimy nais, net jeigu j pairos skiriasi nuo manj, kad jauiu kartu su" jais, net jeigu jie kelia man grsm ar yra m ano prieai" ir a turiu juos umuti ar sunaikinti. Kupini uuojautos, mes danai sugebame rasti grio krisl net visikame blogyje. Tai mus ugdanti atjauta. Psichologini tyrim duomenimis, mes labiau link ujausti savo eimos ar grups narius negu paalinius. Taiau dabar to nebepakan ka, nes dl globalizacijos mes galime neigiamai paveikti netgi visai nepastamus mones. Dvasinio kapitalo krimas apima ir nauj poir vadinamj kitonikum. Ar tikrai galiu kit asmen laikyti svetimu? Albertas Einsteinas teig, kad tikra uuojauta reikia atjaut visai biai, menkiausiai jos dulkelei. Ir kvantin fizika, ir universalus prasmi laukas, kuriame esame visi, primena, kad mes visi - vienas kito dalels ar bent jau mums visiems bendros pamatins realybs individuali raika. A esu savo brolio sargas", nes esu savo paties brolis. Tikra uuojauta - tai drsa bti paeidiamam ir nebijoti to p aro dyti. M ano atjaut kitam paprastai sukelia to kito paeidiamumas, bet natralus posakio taip galjo nutikti ir man" supratimas n ep a veria uuojautos tiesiog pasyviu gailesiu. iais laikais privalome sismoninti, kad visus mus sieja bendri ir labai lengvai paeidiami

134

dalykai. Garbingas pripainimas, kad visi sdim e toje paioje valtyje, padeda pajusti kit skausm kartu su jais. Uuojauta - tai taip pat aistra. Kai jauiu kartu su kitais, m o nmis ar gyvnais, tas jausmas pripildo mane aistringos jgos, sukreia mane. O sukrtimas veria sitraukti, tapti aktyviam. tai kodl aktyvi uuojauta susijusi su vienu i aukiausi ms paskat, tarnavimu
auktesniems tikslams.

Prieingybs.- atjauiantis asmuo yra ir jautrus, ir aktyviai reaguo

jantis. Jeigu individas nesugeba ujausti, jis daniausiai bna nejaut rus, iaurus, abejingas, pasyvus ir cinikas. m ogus, kurio veiksmus skatina savanaudiki interesai ar savs tvirtinimas, nejaus kitiems tikros uuojautos.
prastos klaidos: sentimentalumas. Gailestis (tam tikra paniekos

forma) arba velgimas i aukto ir kiimasis. To, kas man atrodo gerai, primetimas kitam. Pernelyg entuziastingas sitraukimas ir objektyvu mo praradimas.
Kaip tobulti: siningiau pripainkim e savo silpnybes. Geriau

apgalvokim e veiksm ar jausm pasekm es. Pasvarstykim e: kaip jausiausi, jeigu visa tai b t skirta man? Jpraskime danai ir noriai padaryti k nors gera kitiems. Pastebkime, u k jauiams dkingi, ir sivaizduokime, kas bt, jeigu to netektum e.
SA V IK O N T R O L S KLAUSIMAI

Ar jauiate, k jauia kiti? J skausm? J diaugsm? Ar esate jaut visaapimant velnum ar ugdani meil? Ar sutiktum te su teiginiu: A esu savo brolio sargas, nes mano brolis - a pats"?

135

 Ar esate pajuts nenusakom pagarb visoms bties apraikoms arba nuolank susiavjim jom is? Ar galite jsijausti skausm, kani ar pykt t moni, kurie absoliuiai nesutinka su jumis arba net gali kelti jums grsm?

VAIROVS VERTINIMAS
Skaitydama paskaitas Suomijoje, pastebjau suomi kultros vientisum ir usiminiau apie j. Tai m s didioji bda, - atsak vienas i bendrovs Nokia vadov. - Mes visi pernelyg panas. Visi baigiame tas paias mokyklas, visi studijuojame tuose paiuose keliuose univer sitetuose, ir visi panaiai mstome. Mums trksta vairovs." D idesne vairove garsjaniose Vakar alyse ir j bendrovse, kur fraz vairov skatinanti iniciatyva" jau tapo prasta, vairov d a niausiai reikia, kad yra tam tikras vairios etnins kilms darbuotoj skaiius ir viena simbolin m oteris direktori valdyboje. Vakarieiams ir j organizacijoms sunku vertinti tikros vairovs naud. Daugiau kaip du tkstanius met, nuo tada, kai M oz nusi leido nuo Sinajaus kalno laikydamas statymo lenteles su Deimt Dievo sakym, ms kultra remiasi Vieninteliu Dievu, viena tiesa, vienu keliu. Tokia mstysena vyrauja visose Vakar religijose, ikyla Newtono moksle (absoliuti erdv, absoliutus laikas, universals gamtos dsniai) ir netgi atsispindi ms logikoje: mes daniau mstome arba tas, arba tas", o ne ir tas, ir tas". Todl vakarieiai neigiamai vertina konflikt ir vairov. Konfliktas mums yra kakas, k reikia isprsti", paprastai nugalint visus oponentus. Geriausiu atveju mes toleruojame skirtingum, leisdami jam egzistuoti alia ir slpdami savo nepritarim ir diskomfort. Kompleksinse prisitaikaniose sistemose klesti vairov. Smlio grdelis austrs kriauklje tam pa perlu.

136

Tikra vairov reikia, kad kiti m o n s (ir j p rieta rin g o s nuom ons) mylimi arba b en t jau labai vertinami dl skirtingumo, o ne nepaisant jo. Vadinasi, skirtum as traktuojam as kaip proga, galimyb. Tam reikia, kad vakariei smonje vykt kvantinis uo lis ir jie pripaint, kad tiesa vairialyp, galbt berib, ir kad nra vieno teisingo kelio" (Einteino fizikoje manoma, kad erdvje ir laike galiot tiek poiri, kiek yra stebtoj,- o kvantin fizika visos realybs pagrindus paveria beribi galimybi lauku - kvantiniu vakuumu). vairovs iauktinimas reikia, kad geriausias bdas su prasti problem ar sukurti strategij yra igirsti apie j kuo daugiau nuomoni. Bet reikia sutikti, kad nepatogs komentarai ar kitokia nuom on daniausiai bna geriausi mokytojai. Tikras vairovs vertinimas reikia, jog a, galima sakyti, dkoju Dievui, kad kiti skiriasi nuo mans, nes tie skirtumai praturtina mano realyb ir galimybes. Jie sudaro man prog gerbti kitok poir (religij, sitikinimus, nuomon) kaip verting, nors ir besiskiriant nuo manojo. Tuomet, inoma, vertindamas savo nuomon turiu bti kuklus. Vadinasi, a (arba mano organizacija) turiu jaustis pakankamai tvirtai, kad galiau suabejoti savo galbt veniausiais sitikinimais. Kad tai sugebiau, pri valau pamirti nor kontroliuoti ir nuoirdiai tikti, kad tiesa randama per konfliktus arba saviorganizacin situacijos potencial. Visi esame skirtingi (daniausiai ir ms organizacijos). Todl pastangos vertinti kit vairov gali padti man paiam igirsti vairialyp savo vidini bals chor. Tai padeda man geriau suprasti savo intuicij ir nuojautas, tapti platesni pair ir atviresn vairioms gyvenimo ar situacijos galimybms. Tai daro mane lankstesn, veria kelti klausimus, mstyti, mokytis ir tobulti. Mes galime daug imokti i kompleksini prisitaikani sistem vairovs. M okslo poiriu, hom ogenikos sistemos yra stabilios, taiau ltai prisitaiko. Tas pats bdinga organizacijai, jeigu jos vyrau

137

janti kultra ypa patvari. A ntra vertus, pernelyg didel vairov ar nuom oni skirtumai gali tiesiog suardyti sistem. Egzistuojanios ties chaoso riba sistemos subalansuoja vienov ir vairum. Anglikas p o sakis Jos D idenybs lojali opozicija" metaforikai iliustruoja lojalaus nuom oni skirtumo btinyb mons kultroje.
Prieingybs: individas, kuris nevertina vairovs, m ato tik vien

keli ir visiems sako: Arba darom, kaip man atrodo, arba dinkit i ia". To pasekm - diktatorikas vadovavimas ir siauros pairos. Tokie m ons danai bna riboti, netgi arogantiki, kupini prietar ir iankstini nuostat. Jie paprastai jauiasi itin nesaugiai ir blogiausiu atveju gali tapti paranoikais.
prastos klaidos: mons, per daug siekiantys vairovs, paviru

tiniki, neturi savo nuom ons. Tokiems m onm s bdingas n ep a stovumas, neirankumas ir baim isakyti aiki pozicij. Todl jie nesugeba sipareigoti.
Kaip tobulti: btina dalyvauti konstruktyviuose pokalbiuose su

tais, kuri nuom on kitokia. Pabandykime perimti kito poir ir nuoirdiai jo laikytis. Pasistenkime pajusti, k reikia mstyti kitaip. Keliaukime ir bendraukim e su kit kultr atstovais savo alyje ar organizacijoje, ar u j rib, tapkim e vietiniais", siliekime kitas kultras. Ironika, bet taip mes labiau vertiname savo pai kultr, tradicijas ir saugiau jauiams bdami savimi. Pasitikintis m ogus kur kas maiau bijo vairovs. Ijudinkime savo mons kultr i jos dabartinio baims tako.
S A V IK O N T R O L S KLAUSIMAI

Ar lengvai bendraujate su monmis, kurie skiriasi nuo js?

138

 Ar bandote pobvio m etu susipainti su nepastamais monmis, uuot plepjs su pastamais? Ar manote, kad yra daugiau negu vienas bdas isprsti problem ar pasiekti tiksl? Kaip kalbats su monmis, su kuriais nesutinkate, ar galite suprasti j poir?

VIDIN NEPRIKLAUSOMYB
Kart, ilgos kovos u Indijos nepriklausomyb metu, M ahatm a G an dhi suorganizavo tautin yg i vienos Indijos puss kit. Deimtys tkstani jo kartu su juo per dulkes ir kart. Kelio viduryje jis staiga sustojo ir pareik: - Ne, ne, tai klaida! Apsisukime ir eikime atgal. Apstulb sekjai m garsiai stebtis tokiu sprendim n en u o seklumu. G andhi atsak: - A sipareigojau ne priimti nuoseklius sprendimus. A sipa reigojau daryti tai, kas man atrodo teisinga kiekvien akimirk, net pripainti, kad klydau.
Vidin nepriklausomyb yra psich olo gijo s term inas, reikiantis

sugebjim nepasiduoti miniai arba, kaip Gandhi, net savo paties ankstesni sprendim diktatui. Vadinasi, m ano sitikinimai tvirti, jais remdamasis gyvenu, n et jeigu dl to tam pu vienias ar n ep o p u liarus. Turiu tvirt nuom on ir laikausi savo pair, nekreipdam as dm esio grups spaudim. Subtiliau tariant, sugebu perprasti savo organizacijos ar kultros povandenines sroves, galinias turti takos mano nepriklausomiems sprendimams, ir atsilaikyti prie jas, sugebu atsiriboti nuo trumpalaiki aplinkybi ir velgti giliau. Kalbant sudtingiau, vidin nepriklausomyb apima sugebjim atsiriboti nuo savo paties mstymo paradigm ar prast modeli ir

139

pastebti, kada klystu ar mstau per siaurai. Kitaip tariant, tai visika nepriklausomyb nuo vidins sumaities, nuo t tendencij, kurios gali kalinti - godulio, neapykantos, pavydo, poreikio girdti pataikavim ar pateisinim, trokimo bti populiariam. Visi ie dalykai daro tak mano reakcijai ir veiksmams, kalina mane em paskat erdvje. Dvasingiausia prasme vidin nepriklausomyb yra tarsi stovjimas vaiskiu oru ant aukto kalno, nuo kurio atsiveria platus horizontas. Tai reikia rasti jg likti vieniam, jaustis visikai atskirtam nuo kit ir inoti, kad esi vienintelis m ogus em je, kuris supranta, k ir kodl daro, ir vis dlto nesustoti. Tai reikia nesvyruoti ir nesiblakyti, bti nepalauiamam, nepriklausomai mstaniam, savikritikam, atsidavusiam ir pasiaukojusiam savo tikslui. ios savybs btinos laivo (mons?) kapitonui, plaukianiam audringa jra, arba karinin kui, duodaniam komandas mio skuryje. ios savybs btinos mokslininkui ar menininkui (ar b et kuriam novatoriui), atradusiam nauj bd k nors suprasti ar padaryti. Laisvi m ons gali atrodyti usispyr, jie gali bti tikri nusistovjusios tvarkos griovjai, taiau be j nei idjos, nei kultros niekuom et netobult. Band visada veda tas, kuris sugeba bti atskirai nuo bandos.
Prieingybs.- tradicikai mstantys, taigai pasiduodantys mons yra

prieingyb nepriklausomoms asmenybms. Tokiems monms reikia grups paguodos, tradicij ir paproi paramos. mogus, kuris yra pri klausomas nuo kit pritarimo ir palankios nuom ons arba aplinkybi, negali bti laisvas. Tas, kuris nepripasta savo paties pagund ir paskat (nepasta savs), negali bti savikritikas ir tikrai valingas.
prastos klaidos: filosofas N ietzsch e sak: sitikinimai yra didesni

tiesos prieai negu melas." Nesavikritiki, b e t savo teisybe sitikin vyrai ir m oterys yra paprasiausi usispyrliai. Jie gali bti fanatiki,

140

nepakeniantys kritikos, atkakliai besilaikantys savo, negirdintys kit nuom ons ir vengiantys vairovs. Blogiausia, kad taip savimi tikj jie gali visikai nebetekti savikritikos dovanos.
K aip tobulti: kasdien meditacija ar savs painim ugdantys

apmstymai skatina vidin nepriklausomyb. Pagalvokime apie b ran giausias vertybes ir ko reikia, kad liktume jom s itikimi. Paklauskime savs vakare: ar leidau, kad man pataikaut, o gal iekojau kit pri tarim o? Ar tikrai apgyniau savo nuom on? Ar atkreipiau dmes aplinkini kritik, ar tikrai supratau savo paties m otyvus?
SA V IK O N T R O L S KLAUSIMAI

Ar tvirtai laikots savo sitikinim, kai visi aplinkui nesutinka su jumis? Ar sutiktum te tapti nepopuliarus dl svarbaus reikalo? Ar rengiats taip, kad bt malonu paiam, o ne kitiems? Ar jums smagu likti vienam? Ar gerai visk apsvarstote ir iklausote kit prie darydamas taip, kaip esate sitikins?

POREIKIS KLAUSTI KODL?"

Prie kelerius metus vienoje Japonijos atom inje elektrinje vyko labai didel avarija. Sumajo reaktori aldanio auiklio srautas, ir valdymo strypai perkalto. Reaktorius pasiek kritin rib ir sprogo. Vlesnis tyrimas atskleid, kad jgains ininieriai band greitai ir smarkiai padidinti elektros gamyb. N esuprasdam i pagrindini a to minio reaktoriaus veikimo princip, jie sukl avarij. Tie ininieriai pamiro paklausti: Kodl?" Natralus smalsumas veria vaikus be paliovos klausinti kodl?",

141

bet nei mokyklose, nei organizacijose is klausimas neskatinamas. A p skritai klausimai laikomi kyriu, trukdaniu ir netgi nelojaliu dalyku. Juk vaikai lanko mokykl, kad bt mokomi, o darbuotojai (netgi vadovai) samdomi tam, kad daryt, kas liepta. To rezultatas - suvarytas ne tik ms vidinis vaikas (aistra, originalus poiris ir spontanikumas), b et ir vaikik klausim krybinis pradas, skatins visus didiuosius novatorius ir atradjus. Plaiai inoma, kad Isaacas Newtonas yra apibdins save kaip ma berniuk, stovint ant kranto ir su pagarbia baime, susiavjimu velgiant didiul dar neatrast ties vandenyn, plytint prie jo akis. Einsteinas, paklaustas apie savo neeilinio proto paslapt, atsak: Kai buvau maas berniukas ir lankiau mokykl, nuolatos paklidavau bd, nes per daug klausindavau. Dabar, kai tapau garsiu mokslininku, man pagaliau leidiama uduoti klausimus, net ir visai kvailus." Aktyvus smalsumas ir polinkis kelti esmin klausim kodl?" gyvybikai btini mokslui, nes mokslas ir yra nuolatinis klausinjimas. Garsus H eisenbergo neapibrtum o principas teigia, kad klausim klimas (eksperim ent atlikimas) faktikai kuria realyb. I beribs manomybi jros (kvantinio vakuumo) klausimai itraukia galimybes ir paveria jas tikrove. Taiau mes regime, kad baimje paskendusi dabartin organizacij kultra netoleruoja klausim. Pasekm - n u slopintos auktesns paskatos iekoti ir kurti. Poreikis klausti kodl?" kyla i vidinio noro suprasti dalykus, isiaikinti j esm (tyrinjimas, mokymasis). J lydi polinkis nieko n e laikyti savaime suprantam u dalyku, aikintis prieastis, pagrindus, vidinius ryius ir svarstyti, ar galt bti geriau. Klausimas kodl?" nukelia mus u dabarties ir kvieia tyrinti ateit. Kodl mums reikia ito gaminio, o ne ano? Kodl mes naudojame toki paskirstymo sistem, o ne kitoki, ias aliavas, o ne kokias nors kitas? Panas klausimai btini, jeigu norim e atsinaujinti ir tobulti. Jie skatina mus avtis neapibrtum u, nes mes nebijome eiti pirmyn.

142

Kritikai teiss, nepaksdami linkusi klausinti kodl?". Klau simai ardo nusistovjusi tvark. Jie paprastai veria abejoti status cjuo, esama padtimi. Jie danai pakerta pasiptlik sitikim ir prietar aknis, drumsia vanden. O klausim sibuotoje valtyje gali sdti ir pats klausintojas. Todl ger klausim kaina - sutikimas abejoti ne tik kit, bet ir savo paties prielaidomis, vertybm is, m etodais. Tam reikia kuklumo ir tam tikro nuolankumo (atsisakyti paskatos tv irtin ti
save). Tam reikia jau m into kvantinio uolio suvokiant begalin tiesos

prigimt, kuri padeda nuoirdiai vertinti vairov. Mat prie nikdamas klausinti ir iekoti kako daugiau kiekviename atsakyme, privalau suprasti, kad tiesa begalin. Tai pads tapti tokiu beribio aidimo dalyviu, kuris aidia su ribomis, o ne tarp j. Ar galite sivaizduoti didels mons generalin direktori, kuris sako jauniems skyri va dovams: Noriau, kad rytoj ryte ateitum te pareng deim t ger klausim apie deim t dalyk, kuri nesuprantate"?
Prieingybs: mons, kurie nekelia esmini klausim, yra nesmalss

arba bijo. Jeigu isenka klausimai, ima trkti nuoirdumo, tai skatina pasyvum ir galbt paik, neklausinjani lengvatikyb. N enoras klausti taip pat gali reikti konformizm arba iniciatyvos trkum.
prastos klaidos: kaip ir visi geri dalykai, polinkis klausinti gali

tapti kyrus. N uolat klausinjantis m ogus gali dem onstruoti nor sumenkinti kitus arba pasirodyti protingas". Per daug klausim taip pat skatina m ones abejoti, trukdo jiems apsisprsti ir veria bijoti bet kokio veiksmo, nes iaikja per daug alternatyv (anot Hamleto, taip mstymas padaro mus bailiais").
K aip tobulti: skatinkim e save ir kitus klausti, b kim e atviri

ikiams ir visada iekokime reikalo esms", u b et kurio atsakymo

143

ar paaikinimo slypinios tiesos ar galimybs. Parodykime, kad v erti name kit klausimus ir drsinkime j pastangas. Atkreipkime dmes netiktus ar neprastus vykius, faktus: gal jie pads vertinti situacij i naujo? Mokslins revoliucijos visuom et kyla tada, kai imamos tyrinti anomalijos, kuri ankstesnis mokslas negaljo paaikinti.
S A V IK O N T R O L S KLAUSIMAI

Ar b an d o te suprasti, k slepia taisykls, tradicijos ir vykiai? Ar liekate nepatenkintas pirmu gautu paaikinimu? Ar m gstate pagalvoti, kaip ir kodl mst mogus prie k nors teigdamas, i kur atsirado" tas teiginys? Ar kartais svarstote kultrines ar elgsenos tendencijas, ar jums domu, kodl jos yra tokios? Ar stengiats bti gerai informuotas, suinoti naujausius vykius?

SUG EBJIMAS PAVELGTI I TOLESNS PERSPEKTYVOS

Peterio Schwartzo knyga A r t of the Long View (Ilgalaikio poirio m e nas") ir joje apraomas vairi situacij planavimas bendrovje R o y a l/
Dutch Shell pakeit strateginio m stym o samprat. io pokyio esm -

sugebjimas apmstyti praeit ir sivaizduoti ateit, ties sakant, daug vairi ateities scenarij, ir suprasti, kaip visa tai gali paveikti dabarties sprendimus. Ir praeities apmstymas, ir ateities sivaizdavimas rodo gebjim pavelgti i tolesns perspektyvos, kitaip tariant, matyti situacij ar problem didesniame, platesniame kontekste, o paskui pairti j i kitokios perspektyvos. Toks vilgsnis reikalauja atsiriboti nuo situacijos, pasilymo, strategijos ar problem os ir ivysti didesn vaizd, platesn kontekst.

144

Kartais visapusikesnis kontekstas reikia platesn erdv, tolim esn geografin perspektyv, didesn moni grup ar vairesnes situacijas, kurias gali paveikti priimtas sprendimas. Kartais kontekstas reikia laiko perspektyv, atskleidiani, kokias pasekmes sukels vairios strategijos per ilgesn laik. Kai kurie problem sprendimai trum palai ke prasme atrodo puikiai, taiau gana kvailai, pagalvojus apie ilgalaik perspektyv. Vandana Shiva atkreip vis dmes, kad Pasaulio banko politika laidoti pramonines atliekas treiojo pasaulio alyse kvailas sprendimas. Per ilg laik em s atmosfera bus uterta visur vienodai ir paveiks mus visus, nesvarbu, kur btum e laidoj atliekas. Panaios kritikos nusipeln ir prezidento Busho sprendimas nepasirayti Kyoto protokolo. Teiginys, kad Amerika nra suinteresuota" planetos ap linkos saugojimu, atskleidia poirio trumpalaikikum. Pavelgti problemas (arba galimybes) i tolesns perspektyvos turb t labiausiai trukdo ms pai mstysena, nes daugeliui ms bdingi stereotipai, riboti sitikinimai. Todl pirmiausia verta pripainti sau fakt ir isiaikinti, k apima ms sitikinimai, o tada jau reikia plsti (arba lauyti) j ribas. Tai darydami galime patirti diskomfort. tai kaip Peteris Schwartzas aprao pana proces bendrovje Shell: Mes sukrme metod, padedant ikelti vieumon ms mstysenos stereotipus ir iankstines nuostatas. ...Bet susikaupti prie svarbiausi dalyk mums labiausiai padjo dmesys tom s situacijoms, kuriose jautm s nepatogiai ar kuri nesupratom e." m ons (ir organizacijos), kurie sugeba pavelgti i tolesns perspektyvos, kuria daugiau vizij, geba sivaizduoti (ir galbt su kurti) ateit, kuri dar neegzistuoja. Vadinasi, jie atviri galimybms. Jie krybingi (mato tai, ko dar nra) ir geba sivaizduoti. Jie bna savikritiki, kai reikia, ir daniausiai labiau link nuotykius. Bet ka dangi toki moni vilgsnis siekia toliau u visuomenje prast rib, j valgos gali atrodyti grsmingos ar beprotikos" tiems, kuriems

145

gerai taip, kaip yra, kuri poiris ribotas. Sis sankirtis visais laikais egzistavo moksle, menuose ir versle. Psichologai nustat, kad i elgesio ankstyvoje vaikystje manoma prognozuoti, kurie paaugliai ir suaugusieji geriau sugebs velgti i tolesns perspektyvos. Atliekant eksperiment ketveri m et vaikams buvo pasilyta po du zefyrinius pyraglius ir paadta, kad vliau jie gaus dar po du, jeigu dabar suvalgys tik vien. Kai po deimties m et jau keturiolikos sulauk vaikai buvo testuojami vl, paaikjo, kad tie, kurie bdami ketveri m et amiaus galjo atidti malonum, dabar demonstravo didesnius ir sudtingesnius kognityvinius gebjimus, tarp j ir sugebjim matyti platesn kontekst35. Charakterio stiprumas apskritai apima daug dvasins iminties savybi. Dvasine prasme mogus, gebantis pavelgti i tolesns p e r spektyvos, sukuria kak nauja pasauliui, kak nauja sau paiam. ia prasme vilgsnis i alies savo iankstines nuostatas tarsi iniciacija reikia kako naujo pradi.
Prieingybs: mons ar organizacijos, nematantys problem ar galimy

bi i tolesns perspektyvos, nuolatos kovoja su vjo malnais. Mstymo stereotip ribojamus m ones domina tik dabartis. Jie siaurakakiai, inertiki ir, galima sakyti, serga paradigminiu paralyiumi".
prastos klaidos: kartais turim e per daug tui idj. M atom e daug

vizij", bet esame nekantrs ir nesugebam e tvarkyti praktini rei kal. Pasiklystame tarp galimybi. Kartais it maitininkai troktam e mesti ik egzistuojanioms nuostatom s, net jeigu iuo m etu jos tinkamos ir reikalingos.
K a ip tobulti: suk urk im e d au g k o n c e p tu a li m o deli, k urie

apibria problem ar reikal, ir pasistenkime, kad kiekvienas modelis

146

b t isamesnis (visapusikesnis) u ankstesnj. Pateikime savo prie laidas kit kritikai ir palyginkime jas su kit poiriu. Dalyvaukime smegen turm o" sesijose su netradicikai mstaniais monmis. N uolatos dalyvaukime diskusij grupse. Galvokime apie tai, kas nemanoma", patyrinkime savijaut. Gebjim pavelgti i tolesns perspektyvos gali paskatinti vien savo m otyv padties motyvacij skalje suradimas ir palyginimas su savo (ar organizacijos) norais.
S A V IK O N T R O L S KLAUSIMAI

Ar jums sekasi vairiapusikai apsvarstyti problem ? Ar siekdamas naujos patirties ieinate i savo kom forto zonos ?
//!->

Ar plaiai um etate tinklus" rinkdamas informacij, galini paveikti dabartins problem os sprendim ? Kitaip tariant, ar m stote ir veikiate krybikai? Ar jums kelia abejoni savieigai palikti reikalai? Ar jums gerai sekasi pamatyti platesn vaizd?

POZITYVUS POIRIS ] NEPALANKI PADT]

C harlesas H a n d y alchem iku" p avadino t, kuris gali priversti daiktus atsirasti, kuris gali kak sukurti i nieko. Tokie m ons yra novatoriai versle, m ene ir moksle. Visus alchemikus vienija bendras bruoas - atkaklumas, sugebjimas gyvendinti projekt ar idj iki galo, nesvarbu, kiek klii ar net katastrof patirt. Alchemikai turi stulbinam sugebjim, - sako Handy, - negand paversti naujo gyvenimo pradia."36 Vienas i H andy alchemik yra bendrovs Virgin krjas ir savi ninkas Richardas Bransonas, netgi trumpai kaljs dl klaidos verslo pradioje. Bransono odiais tariant, m ano versl skatina mano

147

patirtis, daniausiai bloga. Pamatau, kad kas nors atliekama blogai, ir inau, kad mes padarysime geriau, - pavyzdiui, kursime geresn oro linij bendrov." Kaip visi angl mokyklinio amiaus berniukai, Bransonas augo su charakter form uojaniu R udyardo Kiplingo eilraiu Jei": Jei tu, sutiks N egand ir lov, gali bodtis viena ir kita... tada, snau, tu tapsi mogumi" (vert L. Pasis). Pozityvus poiris nepalanki padt yra svarbi dvasins iminties savyb, nes padeda mums mokytis i savo klaid ir jomis pasinaudoti. Jis m oko mus atpainti savo galimybes, ne tik su jomis gyventi, bet danai ir perengti jas. Kentdami ir pralaimdami mes augame ir mokoms i savo neskmi. Atsikeliame, nusibraukiame dulkes ir vl pradedame i pradi. Taiau i imintis nepatinka kompanijoms, kuri verslo kultroje prasta neimti karo belaisvi": tai tavo biudetas, sako dauguma aukt vadov. - Jis ribotas, todl nedaryk klaid." Neinau n vienos mons, kurioje teikt priz u krybingiausi savaits klaid. Atvirkiai, potekst bna aiki: Suklupk ir sumoksi u tai". Tai viena i pagrindini prieasi, kodl mones persmelkusi baim. Pozityvus poiris neskmes reikalauja charakterio tvirtybs, b e t kartu tai vienintelis dalykas, kuris tikrai grdina charakter. Tas, kuris mans nenuudo, daro mane stipresn", - sak vokiei filosofas N ietzsche. Jeigu noriu ko nors imokti i nelaims, turiu drsiai pavelgti savo paties silpnybes, trkum us ir praeities klaidas, nesigdyti j, mokytis i j ir kilti aukiau u jas. Turiu rasti pakan kamai narsos, kad itveriau gd, skausm ir atsigavs peraugiau tos gdos prieastis. A not amerikiei sociologo Richardo Sennetto, tam reikia jausti visa pagrindiani ir tvirt savast, toki savast, kuri prasismelkia u trumpalaiks darbo patirties, lanksios vadybos ir nuolatins rizikos rib, tai yra to, kas apibdina organizacin kultr.37 Toks savasties pojtis gali atsirasti tiktai vadovaujantis svarbiausiomis vertybmis. Sennettas vadina tai itikimybe sau".

148

Kalbant subtiliau, pozityvus poiris nepalanki situacij reika lauja pripainti tragik ties, kad ne visos problem os isprendiamos ir ne visus prietaravimus galima isklaidyti, ir vis dlto rasti jg eiti toliau (sugebti paksti, anot Shakespeareo, nenusakom lides, gldint krjo irdyje). Toks pripainimas suteikia gilios iminties, brandos ir susitaikymo su gyvenimu pojt ar b ent jau jausm, kad pamiau i gyvenimo, kiek galjau. Sugebjimas likti itikimam savo vertybm s tragikoje ar neskmingoje situacijoje savo ruotu padeda pasitikti gyvenimu apskritai, taigi ir susitaikyti su neinom ybe.
Prieingybs: tie, kurie nemoka pozityviai vertinti neskmi, papra

stai ima gailtis savs, jauiasi aukomis arba veria kalt kitiems. io reikinio simptomas - m onse pamgtas iekojimas atpirkimo oi, kurie gali bti apkaltinti ar atleisti i darbo. Nesugebjimas susidoroti su neskme ar kania sukelia nevilties ir pralaimjimo jausm. O tai gali toliau daryti al asmenybei, skatinti nuolatin gynimsi, teisinimsi arba cinizm. Visa tai gali versti vl kartoti t pai klaid.
prastos klaidos: niekada nenukabinantis nosies usispyrlis gali per

lenkti lazd ir virsti stoiku, praradusiu natral paeidiamum, taigi ir atvirum. Drsa pasirodyti paeidiamam btina dvasinei raidai ir krybikumui. Baim pralaimti likimui gali sukelti beatodairikum, kurio prieastis - klaidingas sitikinimas, kad viskas manoma, man nieko negali atsitikti.
Kaip tobulti: geriausiai patar Sennettas. Jeigu norim e ugdyti

atsparum, turim e ugdyti savasties pojt, sismoninti svarbiausias vertybes ir vadovautis savo esme, savo vidiniu kompasu. Visa tai ugdo kasdien meditacija ir apmstymai. M es turime rasti ry su savimi, savastimi, kuri ilgaamikesn negu vienadieniai, trumpalaikiai

149

dalykai, rasti drauge su A rchim edu - atramos tak, j kur atsirm pajudinsime pasaul.
S A V IK O N T R O L S KLAUSIMAI

Ar m okots i praeities neskmi ir j nebekartojate? Ar randate bd tsti, kas pradta, nepaisydami ugriuvusi bd ir nelaimi? Ar greitai atsigaunate po niri period ar gilios depresijos? Ar inom dalyk praradimas skatina js nuoirdesn tikjim ar vizij? Ar atrandate koki nors prieast laikytis ideal, nepaisydami viso pasaulio blogio ir netvarkos?

KUKLUMAS
Didels tarp ta u tin s verslo mokyklos vadov m okym o skyriaus direktor sukritikavo mano dvylikos dvasins iminties savybi sra, nes traukiau j kuklum. Verslininkai iais laikais nelabai trokta bti kukls", teig ji. Taiau urnale Harvard Business Review (H ar vardo verslo apvalga") kuklumas nurodom as kaip vienas i dviej svarbiausi bruo, apibdinani penktojo lygmens lyder" (Level
5 Leader), t, kuris gali ger bendrov paversti puikia, ... [t kataliza

tori, kuris gali] vidutines mones pakelti iki tvaraus meistrikumo, tobulai atliekamo darbo lygm ens"38. A ntra svarbiausia penktojo lygmens lyderio" savyb yra didiulis rytingumas. Kuklumas, arba nuolankum as, pakelia ms veiksm paska tas teigiam auktesnij motyvacij erdv. Jis pakelia mus vir izoliuojanio egoizmo, visas mintis uvaldanio rpinimosi savimi ir tariama asmenine svarba. Jis atveria galimybes mokytis i kit ir i savo patirties. m ons, kurie laiko save D ievo dovana pasauliui ir

150

mano, kad ino daugiau u visus kitus, netenka motyvacijos klausytis ir mokytis. Natralus kuklumas p adeda suprasti, kad esu tik dar vienas aidjas didesnje dramoje, ir vertinti kit geras savybes ir pasieki mus. Jis priveria mane suvokti, kaip daug m ano laimjimai priklauso nuo kit m oni pasiekim ir kokias dovanas ir skm suteikia man gyvenimas. Tai savo ruotu daro mane jautresn kit poreikiams ir pa deda tapti lyderiu, kurianiu toki erdv, kurioje ir kiti gali atskleisti savo didiausius talentus. Kuklumas veria mane kelti klausimus, iekoti patarimo ir suvokti, kad galiu klysti, o kiti gali bti teiss. Jis skatina sveik savikritik, padeda man suprasti ir pripainti savo ribotum. Jis taip pat padeda man neirti save pernelyg rimtai. Dvasingesne prasm e kuklumas suteikia galimyb pajusti, kad ms tikroji svarba kyla i kako gilesnio, kako daug platesnio negu prastas ms egocentrikumas. Kuklumas reikia daugiau negu api ma natrali ir socialin em iko posakio inoti savo viet" prasm: jis padeda ugdyti savs painim ir suvokti save kaip m onijos dal, visatos dal, Dievo vaik arba visiems bendro energijos lauko suadint dal. Kuklumas padeda suprasti gyvenimo platesn kontekst ir pra sm. Kuklumas auga drauge su dkingumu, geresniu savs painimu ir trokim u tarnauti. Visi didieji lyderiai Abrahamas Lincolnas, M ahatm a Gandhi, Nelsonas M andela - suderino nuoird asmenin kuklum su didia politine vizija ir nepalauiamu rytingumu.
Prieingybs: inom a, jeigu nra kuklum o, atsiranda p er daug

ididumo ir valdingos arogancijos. Tuom et pasirenkamas autorita rinis, dominuojantis, netgi pretenzingas vadovavimo stilius, kuris varo ir menkina kitus m ones ir j motyvacij. Tokia savimeil ir savs garbinimas gali pastm ti visik vienatv. Tai gali sukelti ir fanatikum. Fanatikai klaidingai sitikin, kad jie vieninteliai ino tikr

151

ties. Versle, kaip, beje, ir politikoje ar religijoje, toks sitikinimas gali skatinti dogmatikum, ribotum ir labai danai sukelia dideli nelaimi. Kuklumo trkumas gali trukdyti ir strateginiam mstymui. Arogantiki vadovai nra atviri tai informacijai, kuri prietarauja j dabartiniam poiriui ar dabartiniams veiksmams.
prastos klaidos visuomet galima persistengti arba ikraipyti gerus da

lykus. Mums iurp kelia Uriahas Heepas, vergikai nuolankus Charleso Dickenso romano veikjas. Kita prieingyb bt abejojimas savimi, m en ka savigarba, nesugebjimas apsisprsti ir netgi gda. Ikreiptas kuklumas gali priversti mus nusileisti tada, kai to daryti nereikt. Sveikas kuklumas visuomet remiasi natralia savigarba ir savo verts pajautimu.
Kaip tobulti: pagalvokime, kiek esame skolingi kitiems m onm s

ar paties gyvenim o aplinkybm s. Kas p ad jo man tap ti savimi? Pamstykime apie kiekvien dien, apie kiekvien situacij - kiek prie skm s prisidjo kiti? O kada man reikjo kit pagyrim o, vertinimo, netgi pataikavimo? Kodl? Kokios nerimastingos dvejons ir nepasitikjimas savimi apimdavo mane ir versdavo iekoti t, kurie pagirdami sustiprint mano ego? Kokias atsparas galiu rasti savyje, kad kit asm en nuom on daryt man maiau takos?
SA V IK O N T R O L S KLAUSIMAI

Ar lengvai sutinkate, kad esate tik dar vienas aidjas didelje dramoje? Ar galite nuoirdiai pripainti padars klaid? Ar sutinkate, kad svarbiausia nejus, o kakas u jus didesnis? Kad visas gyvenimo dovanas jums teikia auktesnis altinis? Ar priimate kit pasilymus, vertinate pastangas, net jeigu j nelaukte?

152

 Ar sutinkate, kad esate riboti, galite padaryti tik tiek, kiek galite?

PAAUKIMAS
Brit mados dizainer kart man prasitar, kad, jos nuom one, yra trys prieastys, dl kuri m ogus gali pradti versl. Pirma prieastis mogus pastebi neinaudot galimyb rinkoje: Pamatai, kad kako trksta, ir nusprendi tai suteikti". Antra prieastis gali bti asmenin galimyb, pavyzdiui, paveldi eimos versl arba turi unikali ini ar sugebjim ir todl, tarkim, kuri madas ar garsinimo sistemas. Bet treia prieastis skiriasi nuo pirmj, ts ji. - Treia prieastis pradti savo versl yra tiesiog pojtis, kad turi tai padaryti, kad taip tiesiog turi bti." Si treia prieastis labiausiai susijusi su ateities vizija, tai aikiai juntam as poreikis kak duoti pasauliui. Paaukimo pojtis padeda sukurti ateities vizij. Tai aistra ir rytas gyvendinti savo vizij. Lotyn kalboje odis paaukimas" kils i bti paauktam", o tai reik kvietim priimti Dievo sakymus, bti paauktam Dievo. Dvasine prasme paaukimu vadinu b et kok trokim tarnauti auktesniam tikslui, pojt, kad esu paauktas sukurti iame pasaulyje kak gero ar graaus. Tai pasiryimas eiti tam tikru gyvenimo keliu, ypatingo asmeninio (ir universalaus!) tikslo suvoki mas, poreikis vadovautis svarbiausiais idealais ir vertybmis. vietimas ir medicina tradicikai laikomi paaukimu,- statym prieira - taip pat paaukimas. Dvasinio kapitalo kaip visumos keliamas idealas - verslo lyderiais reikia tapti i paaukimo. Paaukimo pojtis yra kur kas nuoirdesnis u paprasiausi ambicij ar tiksl. Jokio paaukimo neatskleidia pasakymas Kai man sueis trisdeim t m et, noriu bti milijonierius." Atvirkiai, paaukimas reikia trokim gyvenime bti naudingiems kam nors

153

kitam, nenugalim poreik padaryti pasaul geresn. Jis danai kyla darant tai, kas kvepia, udega, motyvuoja. Visai nebtina iekoti didingo paaukimo, pavyzdiui, nusprsti igelbti pasaul. m ogus gali bti paauktas tapti garbingu lyderiu, geru tvu ar motina, aktyviu pilieiu. Svarbiausia pajusti, kad taip tiesiog turi bti". Paaukimo pojtis daniausiai kyla i nuoirdaus dkingum o, suvokimo, kad gavau tiek daug ir dabar noriu grinti skol. Tai n e skirta manipuliuoti tais, kuriems tarnauju. Tai dovana. Be dkingumo, trokim gali paskatinti ir didel pagarba tam tikrai savybei, pa vyzdiui, net paties gyvenimo dovanai. Vienuoli trapist ordino devizas yra Laborare st orare (Dirbti reikia melstis"). Pagarba Dievo darbams skatina ordino narius dirbti pasaulyje. m ons, jauiantys paaukim, paprastai bna rpestingi ir pa kankamai praktiki. Jie gyvena taikiai su pasauliu ir jauia bendrum su kitais. Jie danai spinduliuoja gyvybingumu, kuris gali kvpti kitus. Jie dosniai dalijasi ne tik savo darb vaisiais, b et ir savo laiku, nuoirdia veikla.
Prieingybs: nejausiu paaukimo, jeigu kit moni ir gyvenimo

dovanas laikysiu savaime suprantamu dalyku. Netursiu jokio motyvo ar noro k nors u tai atiduoti kitiems. Galbt tiesiog noriu igyventi. Galbt esu iki kaklo pasinrs savo reikalus, o gal jauiu pykt ir noriu gyvenimui gerai trenkti dantis". Negaliu jausti paaukimo, jeigu keniu nuo anomijos, pojio, kad gyvenime nieko prasmingo negaliu nuveikti.
prastos klaidos: jeigu paaukim vertinsiu pernelyg rimtai ar visk

dl jo aukosiu, gali kilti didelis nerimas. N e t galiu pasijusti kaltas, kad nepakankamai stengiuosi. Galiu tapti fanatiku ar nuolatos klysti nusprsdamas, nes neinosiu savo paties galimybi.

154

Kaip tobulti: pamstykime, kiek daug turim e (ir kiek daug n e

turi kiti). Pagalvokime, koks bt gyvenimas be pagrindini dovan (sveikatos, sauls viesos, meils ir kit dalyk). Pasiadkime dkoti m onm s ir vis dovan altiniui (Dievui?) - dkoti tyliai, mintyse, arba garsiai. Perduokime kitiems tai, kas buvo suteikta mums: dovan, pagalb, param gyvenim o pradioje, galimyb, paskol, tiesiog ypsen. Pagalvokime, kas mus tikrai paskatina ir motyvuoja, p a svarstykime, kaip galime tai panaudoti, darydami gyvenim geresn.
S A V IK O N T R O L S KLAUSIMAI

Ar norite, kad js gyvenimas padaryt pasaul geresn"? Kai kas nors padaro jums paslaug, ar manote, kad ir jums reikt padaryti paslaug kaip dovan kam nors kitam? Ar jauiats paauktas grinti skol u visus gerus dalykus, kuriuos gavote per gyvenim? Ar jauiats atsakingas u kitus mones, bendruom en ar pasaul ir ar ta atsakomyb, sipareigojimai nra susij su js darbu? Ar jauiate, kad js gyvenimas turi tam tikr krypt, kuria d ert eiti?

P SIC HOM E TR IJ OS INSTRUMENTAS?

Visada dom u suinoti, ar tai, kas yra neapiuopiama, pavyzdiui, dvasin imintis, gali bti vertinta. N o rs iuo atveju objektyvus bal skaiiavimas, atliekamas vertinant intelekto koeficient, atrodo nemanomas ir netinkamas, bt galima pasinaudoti dvylika dvasinei iminiai bding savybi ir sukurti nauding jos vertinimo sistem. Kartu su Ianu Marshallu sudarme tok klausimyn ir pateikm e j trims grupms vadov, dalyvavusi ms seminaruose.

155

M s testas susideda i atuoniasdeim t keturi klausim, po septynis kiekvienai i dvylikos savybi atskleisti. Daugelis j visikai tokie patys kaip klausimai S avikontrols" dalyje, esanioje po kiekvienos savybs aprao, taiau mes supainiojome j eils tvark, kad n e b t taip lengva atspti tinkamus atsakymus. klausimus atsak septyniasdeim t vienas asmuo. Atsakymai buvo ianalizuoti statistins analizs bdu. M s mao eksperim ento rezultatas - trys ypa domios ivados: Vidutinis bal skaiius visose trijose vadov grupse buvo labai panaus ir gerokai auktesnis negu atsitiktinai surinktos administracinio personalo grups. I to galime daryti ivad, kad bandomasis testas gali bti naudinga vertinim o priemon. Rezultatas, gautas tiriant dvylika savybi, vidutinikai koreliavosi su kitais rezultatais. Dvylikoje testo dali vertinti skirtingi, b e t panas dalykai. Geriausia manyti, kad visose dalyse bandyta isiaikinti dvylika aspekt vienos savybs, kuri pavadinome dvasine imintimi. Daugiau kaip pus (52%) vis atsakym apie tuos dvylika b ruo sudar didiausias manomas testo bal skaiius. Gauti dvasins iminties vertinimo rezultatai nepriklaus nuo atsakovo lyties, tai yra mes nepastebjom e joki ypating skir tum tarp vyr ir m oter rezultat. Dvasins iminties testo bal skaiius taip pat nepriklaus nuo Myers-Briggs asmenybs tipo. Vadinasi, dvasin imintis yra nepriklausomas veiksnys. Tai labai preliminars rezultatai, b et jie rodo, kad tolesni ty ri mai, besirem iantys dvylika dvasins iminties savybi kaip vertinim o kriterijais, gali duoti teigiam rezultat.

156

SKYRIUS

Kaip vyksta pokytis

Vaikystje buvau gabi mokin, gaudavau geriausius paymius. Bet sulaukusi trylikos tapau apatika ir sutrikusi. N iekuo nebesidomjau, priaugau svorio, ant veido atsirado spuog, o paymi knygelje - pra st paymi. Mokykla m atrodyti laiko vaistymas, o gyvenimas nuobodi, pilk, beprasm i dien virtin. Rimtai svarsiau apie saviudyb. Tai buvo pirmoji didel m ano gyvenimo kriz. I tv nesulaukiau jokios pagalbos. Ties sakant, jau anksiau buvau praradusi pasitikjim eima. Viskas, k jie sugebjo, tai petis tarpusavyje. Re ligija taip pat negaljo padti. Praradau tikjim krikionybe bdama vienuolikos ir tikrai nemaniau, kad kada nors vl tiksiu. I krizs mane igelbjo du sukreiantys vykiai. Pirmasis - stul binama ms mokyklos m okytojo paskaita apie atom ir atom o fizik. M okytojas atsine spalving modeli, netgi atominio reaktoriaus model sujudaniom is dalimis. Jis papasakojo mums, kaip gaminamos atomins bom bos. Prie t pamok fizika man atrod labai nuobodi. Bet po jos ivydau nauj pasaul, kupin spding paslapi ir jgos, tai buvo maulytis mikropasaulis, gyvenantis pagal savo keistus kvan tinius dsnius ir santykius, kuri perteikti nemanoma. Tok pasaul

157

galjome tik sivaizduoti. Susijaudinusi b g te parbgau nam o i mokyklos ir pareikalavau, kad mane nuvet knygyn. Antrasis vykis, nutiks po dviej savaii nuo to karto, kai atradau atom, buvo rus kosm os paleistas palydovas. Tai buvo pirmasis palydovas, skmingai skriejantis aplink em ir sukls baim amerikiei smonje. Mes atsilikome kosm oso ukariavimo lenktynse, rusai padar uol moksle, taigi jie neivengiamai pasi naudos savo pranaumu, kad mus ukariaut. Per valgos kupin akimirk i esms pasikeit ir mano gyvenimas, ir motyvai. Amerikai reikjo mokslinink. A susidom jau ato m o fizika. Tapsiu atom nagrinjania mokslininke, kad galiau tarnauti savo aliai. N u o to laiko is lemiamas pokytis tapo mano gyvenimo tikslu, skatinusiu aistr kvantinei fizikai, akadem in karjer fizikos ir filosofijos srityje M asasetso technologijos institute (MIT, M assachusetts Institute of

Technology), vliau ir knyg apie kvantins vizijos tak psichologijai,

vadybai ir dvasingumui raym. Paskata tarnauti Amerikai virto pla tesniu trokim u tarnauti monijai, jos ateiiai, bet tikslas liko tas pats. Ta a", kokia dabar esu, gim per dvi savaites, nes nutiko du vykiai, sukrt mane, trylikamet, ir sunaikin m ano apatij ir baim. Pasakoju asmenin istorij tam, kad iliustruoiau, kaip mogus, motyvuojamas - 4 , baims, ir 6, apatijos, gali igyventi staig pokyt, o jo motyvai pakilti auktyn motyvacij skale (j +4, meistrikum fizikoje ir jos filosofijoje, ir +6, tarnavim auktesniems tikslams). Mano asmeninis pokytis vyko per du transformacijos principus, bdingus dvasinei iminiai, kuria vadovautis nuo tada pradjau. A trod, kad m ano gyvenimas staiga prisipild naujos energijos. Tie du principai buvo po

zityvus poiris nepalanki padt (kai savo patriotik baim nukreipiau meistrikum fizikoje) ir paaukimo pojtis (kai apatij pakeiiau nuoirdiu
trokimu tarnauti savo aliai). Mano asmeninis dvasingumo pokytis yra tik didesnio modelio, pateikiamo 8.1 iliustracijoje, dalis.

158

Si schema iliustruoja, kaip dvylika i eiolikos mogaus veiksm m otyv koreliuoja su dvylika transformacijos proces, sudarani ak tyvias dvasins iminties savybes, ir atskleidia t ypating dinamik, kuri pakeit mano paios gyvenim. Ji taip pat gelbsti num atant, kaip galt vykti kit panai pokyi individo ar kultros gyvenime. Pa teikiama schema yra pagrindin vizualin iliustracija ioje knygoje ir apibendrina bdus, kaip galima pasinaudoti knyga, keiiant mogaus elges. Ji taip pat apibendrina elgsenos motyv, dvasins iminties proces vairi prigimt ir vaidmenis, parodo, kaip j dinamika pa veikia ilgalaikius kultrinius ir elgsenos pokyius. Reziumuojant ankstesnes pastabas, motyvai yra traukos takai universaliam e sm ons ar prasms lauke. Jie - tiesiog energijos bsenos, smoningai nepasirenkamos. Energija pasiskirsto tarp i bsen, pasiekdama pusiausvyr. Taiau dvasins iminties savybs reikalauja smoning ir valing veiksm. Juos galima laisvai pasirinkti. Jie turi gali suteikti energijos motyvacinms bsenoms ir perskirstyti mogikj energij tarp auktesns energijos motyvacini bsen (nauj traukos tak). Kad sukonkretintum e vaizd, sivaizduokime metalinius rutuliukus, duobutes, bgius ir griovelius kinikojo biliardo
(pinball) aidimo automate, parodytam e 8.2 iliustracijoje. D uobuts

ir grioveliai aidim o a u to m a te yra m otyv acin s trauko s takai, energijos bsenos, kurias mes (metaliniai rutuliukai) galime kristi. Taiau stabili aidimo autom ato sistem suardo dvasins iminties transform acijos procesai, kai mes patraukiam e u spyruokls ir paleidiame nauj kamuoliuk (nauj energij). Ta nauja energija gali ijudinti kitus rutuliukus, paskatinti riedti i sen grioveli naujas, vertingesnes vietas.

159

8.1 iliustracija. Kaip dvasins im inties procesai veikia elgsenos m otyvus

160

8.2 iliustracija. Kinikojo biliardo automatas - gyvenimo aidimas

161

M ano gyvenime b ten t paaukimo pojtis (dvasins iminties p ro cesas) pakeit pagrindin elgsenos motyvacij i -6 , apatijos, +6,
tarnavim auktesniems tikslams. Kiti panas pokyiai matomi pateiktoje

schemoje. Pavyzdiui, kuklumas, dvasins iminties procesas, galt pakelti veiksm motyvacij nuo -1 , savs tvirtinimo, iki +1, tyrinjimo,
mokymosi, o holizmas (sugebjimas matyti didesnius modelius, tarpusa

vio sveikas ir ssajas) galt pakeisti asmens elgsenos paskat i - 2 ,

pykio, +2, bendradarbiavim. Si schema gali suteikti ir daugiau valgos

visapusik galimo pokyio dinamik, b et pirmiausia svarbu suprasti pagrindines slygas, kad tas pokytis vykt.

KRIZS REIKM
Fosilijos, suakmenjusios gyvn ikasenos, rodo, kad pirmieji 99% ries gyvenimo bna stabils. Paskutin 1% gyvenimo ris tampa nestabili, nes, kaip manoma, susiduria su aplinkos krize. vairiomis kryptimis ima rastis daugyb mutacij, i kuri keletas gali igyventi kriz kaip nauja ris. Tas pats vyksta su monmis ir j organizacijomis. Didium gyvenimo praleidiame tvarkingai ir prastai, atlikdami tuos paius veiksmus. Ms motyvai, kad ir kokie jie bt, 99% laiko taip pat stabils. Jei taip nebt, pasaulis negyvuot. Krybikumas yra reikalingas, b et brangiai kainuojantis dalykas. Krybika mintis sunau doja tiek pat energijos per laiko vienet, kiek ir regbio aidimas. Bet kurio dvasins iminties proceso traukimas keiiant motyvacij reikia energijos pumpavim sistem. Taiau energija turi i kakur atsirasti. Stabilios sistemos savybi ar vietos keitimas reikalauja milinikos energijos, bet per t 1% laiko keiiasi ir sistema, ir situacija. Krizs metu stabili sistema gali pasistmti chaoso ribos link (tapti radikaliai nesta bili). Atsidr ties chaoso riba, sistemos elementai tampa laisvesni, tarsi kinikojo biliardo aidimo automate duobuts ir grioveliai bt pasidar

162

daug seklesni. Taigi kai nauja energija (naujas rutuliukas) iaunama j sistem, jau esantys rutuliukai ilaksto i savo grioveli daug lengviau ir vairesnmis kryptimis. Jie ieko nauj traukos tak (nauj grioveli), kuriuose galt sustoti. Tas pats atsitinka ir mogui ar organizacijai krizs m e tu -jie m s prireikia maiau energijos, kad pakeist ankstesnius elgsenos motyvus. Todl dvasin imintis efektyviau paveikia sistem, itikt krizs, negu t, kuri yra stabilios bkls. tai keletas pavyzdi, kaip kriz gali pastm ti m ones keisti elgsen. Vyras, dl kurio maus bdo kenia mona, turbt net n e bandys susivaldyti tol, kol vien dien m ona jj paliks. Alkoholikas greiiausiai nemes gerti tol, kol jj itiks kriz - neteks darbo, praras m on ir igirs, kad po m et nebeliks jo kepen. m ons retai keiia elges neveriami aplinkybi. Elgsenos pokyiai reikalauja keisti pa matinius motyvus, kitaip tariant, visum. M es sukaupiame energij keisti visum tik tada, kai senoji visuma nebegalioja. Siaurs Anglijoje esaniai plieno gamyklai, kurioje dirbau konsul tante, grs kriz. Gamykla turjo bti udaryta, 1 200 darbo viet panaikinta. Tai, kaip rutuliojosi i kriz ir kokias paradigmas teko keisti, puikiai iliustruoja dvasins iminties proces poveik keiiant veiksm motyvus. Plieno gamyklos vadovyb seniai nesutar su darbininkais. Prisi m enant klasinius suvarymus Anglijoje, verta atkreipti dmes, kad darbininkai ir j profsjungos lyderiai priklaus darbinink klasei, o mons vadovai - vidurinei klasei. Vien tai sudar tvirtus pamatus nesantaikai, nepasitikjimui. monei prastai seksi ir verslas. Konku rentai i Ryt Europos gerokai sumaino peln. Ties sakant, tuo m etu gamykla veik nuostolingai. Nepaisydamos to, profsjungos n girdti nenorjo apie atlyginim mainim ar darbo proces pokyius. Abi konfliktuojanios puss tik kaltino viena kit, nebendraudam os civili zuotai. Reikalus pablogino tai, kad gamyklos motinin mon atsiunt

163

nauj generalin direktor, m oter i Jungtini Valstij, kuri turjo pagerinti situacij. Be valgyklos darbuotoj ir vienos kitos sekretors, ji buvo vienintel moteris monje. Anglijos darbinink klass vyrai paprastai nepaiso m oters nurodym , ypa jeigu ji - amerikiet. Pavelgus galimus elgsenos motyvus anksiau pateiktoje sch e moje, akivaizdu, kad ir gamyklos vadovybs, ir darbinink motyvai buvo neigiamoje motyvacij skals pusje. Vadovai ir profsjungos bosai stengsi isaugoti savo teis sakinti (1, savs tvirtinim as). Abiejose pusse buvo susikaup labai dau g pykio (-2). Vadovai norjo daugiau valdios ir didesnio pelno, o profsjungos siek lengv darbo slyg ir geresni atlyginim (-3, godumas). Be to, abi puss troko saugumo. Taip pat abi konflikto alys buvo apim tos baims (-4 ), kad gamykla bus udaryta. Kai kurie mons darbininkai dirbo gamykloje nuo eiolikos m et ir nesivaizdavo kito darbo, todl udarym o baim kl jiems nemenk kani (-5). Tuo metu, kai buvo pakviesti konsultantai, mon igyveno gili kriz. Ianalizavusi situacij ms konsultacin grup nusprend, kad pagrindins bendradarbiavimo klitys monje yra prastas bendravi mas, pasitikjimo trkumas ir siaurakaktikas poiris. Jeigu nebus tarpusavio bendradarbiavimo, gamykla neturs ateities, o jos 1 200 dar buotoj papildys bedarbi gretas. Po atskir konsultacij su kiekviena kariaujania grupuote mes pirmiausia nutarme suburti dialogo grup. Tai turjo bti toks dialogas, kur pirmasis apibdino fizikas Davidas Bohmas, o vliau ipltojo Billo Isaacso dialogo grup Masasetso technologijos institute (MIT). Plieno gamyklos bendruom ens atsto vai nuo auktakrosns darbinink ir brigadinink iki skyri virinink ir paios generalins direktors buvo pakviesti reguliariai dalyvauti dialogo grupje. Vis paprame kalbti paprastai, tiesiai ir be baims, tik vengiant asmenikumo ir iurktumo. Negaljo bti n kalbos apie kert ar nepageidaujamas pasekmes dl to, kas vyko grupje.

164

ioje dialogo grupje vyrai bendravo nepaisydami prast statuso ir uimam pareig barjer. Jie kalbjo apie dalykus, kuri niekada at virai neaptar, isak savo nuomon. Paaikjo, kad p is i jaut milinik baim, niekas nenorjo, jo g gamykl udaryt. Vien pokalbiai apie tai, kas vienijo visas kariaujanias frakcijas (holizmas), pakl grups motyvacij nuo

- 1, pykio,

iki +2, bendradarbiavimo, vliau dl gyto

kuklumo, nuo 1, savs tvirtinimo, iki daug naudingesnio ir pozityvesnio

+1, tyrinjimo. Bet daugiausia pokyi paskatino generalins direktors savybs ir motyvacija. U u o t vengusi konfrontacijos ar apsim etusi, kad ino visus atsakymus, ta smulkut viesiaplauk amerikiet prabilo siningai ir nuoirdiai. Ji pabr, kaip nelengva bti vienintele m oterim i gamykloje ir amerikiete tam e Anglijos regione. Ir jai situacija atrod itin kebli. Taiau labiausiai visus apstulbino generalins direktors prisipainimas, kad ji bijo kaip ir visi. D irektor nerimavo, ar mons gelbjimo planai bus skmingi (kuklumas), sak, kad viskas, k jie visi kartu gali nuveikti, tai kuo geriau inaudoti labai blog situacij (pozity
vus poiris nepalanki padt). Jiems galbt prireiks keisti vis samprat,

kaip tu rt funkcionuoti gamykla (sugebjimas pavelgti i tolesns perspek

tyvos). N ors generalin direktor isak netikrum dl ateities, bet

kalbjo autoritetingai ir su vidiniu sitikinimu (+ 4 , meistrikumas). Aptariam u atveju vien dialogo grups dinamika trauk aidim beveik visus dvylika transformuojani dvasins iminties proces. I dalies taip nutiko dl diskusijos koordinatori, kurie kreip pokalb taip, kad suadint dalyviams iuos procesus, b et i dalies tiesiog todl, kad b ten t tai ir vyksta gero dialogo metu. Gamyklos orga nizacin kultr valdantys motyvai pasikeit ir dl naujos direktors auktesnio lygmens motyvacijos, meistrikumo, trokim o tobulai atlikti darb. Jeigu organizacijai vadovauja asmuo, pakils bent jau iki meis
trikumo lygmens, visa jos kultra juda auktesni m otyv link. Plieno

165

gamyklai tai nuostabiai tiko. Per eis mnesius buvo isprsti b e n dravimo, pasitikjimo ir ateities matymo reikalai, visi mons mons smarkiai dirbo, kad vykdyt gamyklos transformacijos program. Draugikumas iaugo deimteriopai, ardydamas klasinius, statuso ir lyi barjerus. Gamyklai reikjo dar met, kad vl tapt pelninga. Kriz monje isisprend i dalies todl, kad tai buvo kriz. Prie mons kultroje vyraujaniai negatyviai motyvacijai pasiekiant kritin tak (gresiant udarym), iorinis stabilumas garantavo padties ssting. Tik tuom et, kai atrod, kad viskas lugs, darbuotojai m auktis pagalbos. Tuo m etu gamykla buvo pasiekusi radikalaus n e stabilumo bsen, kylani priartjus prie chaoso ribos. Taigi ji gijo kompleksins prisitaikanios sistemos potencial. Imintingai n u kreipiant, pokytis tapo manomas.

TOLESN POKYIO DINAMIKA

8.1 lentelje S Q procesai pateikti kartu su motyvais. Tai gali paskatinti labai alik, beveik niutonik" interpretacij, kaip dvasin imintis paveikia motyvacij. Tiesa, vieno dvasins iminties proceso takos vienam elgesio motyvui sukeltas pokytis tikrai vyksta danai, ir, jei taip nutinka, galimi du skirtingo lygio motyvaciniai pokyiai. Jeigu

pykio (-2) apimt asmen ar grup paveikia holizmas, to asmens ar

grups motyvai gali atlikti kvantin uol" prieing skals pus ir atsidurti prieingo teigiamo motyvo, +2, bendradarbiavimo, erdvje. Taip nutiko ir apraytos plieno gamyklos darbuotojams. Taiau holizmo taka gali bti ir maesn: pavyzdiui, asmens motyv -2 , pykt, gali skmingai pakeisti tik - 1 , savs tvirtinimas. Bet tiesiogin dvasins iminties proceso taka individualiai pa skatai yra tik vienas i bd, kaip tie procesai gali pakeisti motyvacij. Tok pokyt pavadinkime dvasins iminties transformacins energijos

166

dalels" aspektu. i energij galima palyginti su biliardo rutuliuko perduodam a energija smgio j kit rutuliuk metu. Taiau dvasins iminties energija turi ir kit, bangos" aspekt, prim enant vandens raibulius tvenkinyje (universaliajame prasms lauke). Veikdami kaip visas puses raibuliuojanios bangels, keletas ar visi dvasins iminties procesai gali daryti tak vienam motyvui arba itisam motyv deriniui. Individas ar grup tu om et tarsi atsiveria visam dvasins iminties reikiniui. Tokiu atveju tam pa akivaizdi holistin dvasins iminties proces prigimtis, reikianti, kad kiekvienas jos procesas yra frakta las, apimantis visus kitus procesus. Plieno gamyklos diskusij grup paveik ie tarpusavyje susij dvasins iminties procesai: kuklumas,
holizmas, pozityvus poiris nepalanki padt, spontanikumas, savs painimas

ir sugebjimas pavelgti i tolesns perspektyvos. Btent getaltas, vientisa psichin energija, pakl grups motyvacin lygmen. Egzistuoja daugyb bd, kaip naudotis dvasins iminties trans formacijos principais, kad sukeltume pageidaujamus motyvacinius (taigi ir individualius ar kultrinius) pokyius. Tai nauja psichologijos ir motyvacij teorijos sritis, kurioje dar reikia daug atrasti. Vis dlto naudinga pasigilinti abu klasikinius bdus, kaip dvasin imintis gali paveikti motyvacin pokyt: vieno takos vienam - dalels" pokyt ir bend resn io p ob d io - bangos" pokyt. Pirmojo pagrindiniai bruoai matomi asmenini konsultacij ar individualaus darbo su mentorium i metu, o antrojo esminiai bruoai irykja diskutuojant dialogo grupje.

Individualios konsultacijos
Toliau aptariamas pavyzdys yra sutrum pinta individualios konsul tacijos ataskaita, parayta remiantis Iano M arshallo pastabom is. Apraomas pokalbis vyko per vien keturiasdeim t minui trukus

167

susitikim. Tai buvo pirmas kliento susitikimas su Ianu Marshallu. Pokalbis buvo raytas ir publikuojamas su kliento leidimu. Tas asm uo buvo labai protingas nalys, m adaug penkiasdeim t penkeri m et. Jo tautyb ydas, kils i Vidurio Europos. D irbo staigos tarnautoju, laisvu laiku iek tiek ra. Kai atvyko M arshallo biur, buvo apsirengs beveik pabrtinai netvarkingai, vilkjo ilg, apsmukus, nelabai var palt, buvo ilgokais, susivlusiais plaukais. pokalb atsitem p kelet ryuli rudo popieriaus maiuose ir p o kalbio m etu nuolatos juos dliojo i vienos vietos kit apie savo kojas. Vyras atjo konsultacij, nes man, kad jo gyvenim valdo prie iki jausmai ir kad jiems pasiduodamas jis leidia kitiems m onm s per daug kontroliuoti savo gyvenim. Prie savait Marshallas jam buvo davs Catello eiolikos asmenybs veiksni test (Catells Sixteen

Personality Factor Test, the 16-PF") ir inojo, kad vyrikio rezultatai rod
aukt intelekto, nerimo, polinkio kalts jausm ir frustracijos lyg. Motyvacij skalje Marshallas priskyr jo m otyvus prie 2, pykio. Marshallas pradjo nuo klausim, kaip prabgo kliento savait ir ar kas nors sukl jam prieik jausm. itaip konsultantas tarsi tapo liudytoju begalins virtins incident ir bd, labai slegiani klient. Pasakodamas jis minjo savo virinink, mones, prasikaltusius jam praeityje, motin, namo, kuriame gyveno, savininkus. Jo balsas prisipild pykio, kai prasitar, kad tik kertas pads jam pasijusti geriau. A praleidiu daug laiko, galvodamas apie kert", - sak jis. Konsultantas papra papasakoti apie vien incident ar asmen, labiausiai suerzinus t savait. N am o savininkai, galiausiai atsak vyras. - Jie nuolatos pra deda konfliktus su manimi, nuolat mane apgaudinja, o i savait visai nenorjo mans iklausyti. Jis isamiai idst kelet tariam apgavysi dl elektros ir duj

168

skaitikli, nesutarim dl nuompinigi, paskui ilgokai skundsi, kad jo nepastebi kaip asmenybs. A jiems tiesiog neegzistuoju". Konsultantas pam gino isiaikinti u kliento pykio slypinius veiksnius, nukreipdamas jo dmes platesn pykt keliani vyki kontekst (holizmas). Klientas pradjo pasakoti, kaip namo savininkai veria j pasijusti menku, apgailtinu ir niekam tikusiu mogeliu (ne siklauso mans, nepasitiki manimi"), o jo balse ai prieikum ir verksmingas gaideles netrukus pakeit didesnis pasitikjimas savimi. Veikiamas holizmo, jis perjo nuo -2 , pykio , prie - 1, savs tvirtinimo. Tuomet klientas kelet minui tikinjo Marshall (ir netiesiogiai savo eimininkus), kad yra io to vertas: - A esu savarankikas mogus. A - savo tvirtovs karalius. Man nerpi, k jie galvoja. Atjo metas klientui velniai priminti kuklum. Argi jis nra tokia asmenyb, kuri galt pakilti aukiau nei petyns? Ar jis gali ivysti platesn kivir su eimininkais kontekst? Klientas netruko susivokti, kad pernelyg jaudinasi dl m enk dalyk, ir m svarstyti kodl. Tai reik pokyt i 1, savs tvirtinim o , +1, tyrinjim. Po keleto minui tokio pokalbio konsultantas paklaus, k vyrikis dabar mans apie namo eimininkus. Gal turs jiems kok nauj atsakym (spontaniku
mas)? Klientas ilgam nutilo, tarsi pervelgdamas vairius vaizdus savo

mintyse. Galiausiai tyliai ir beveik velniai tar: Tas vargas unsnukis. Vyras. Jis invalidas, prirakintas prie veimlio. N ieko nuostabaus, kad jis kiauras dienas trinasi aplinkui, kibdamas dl menkiausi dalyk. Turiau jo gailtis. Taip kalbant kliento m otyvai vl pakilo auktyn m otyvacij skalje, nuo +1, tyrinjimo, prie +2, bendradarbiavimo, jis pajuto iek tiek empatijos ir uuojautos namo eimininkui. Vyrikis pridr, kad nebepyksta ant jo ir apskritai jauiasi geriau. Tai buvo tik vienas pokalbis, todl dram atik pokyi eig

169

reikjo sustiprinti ir palaikyti kit susitikim metu, kalbantis kitomis kankinaniom is tem om is. Po atuoniolikos m nesi konsultacij klientas labiau atsipalaidavo, tapo savimi pasitikintis, pagerjo jo ivaizda, netrukus jis vl ved.

D ialogo g ru p
Dialogas - efektyviausias bdas sukelti motyvacin ir i jo kylanius elgsenos pokyius grupje arba organizacinje kultroje. Dialogo dalyvi ratas sukuria b en d r prasms lauk ir tokiu b du atveria kolektyvinius ir individualius grups m otyvus dvylikos dvasins iminties transformacini proces poveikiui. Dvasins iminties p ro cesai ima veikti kaip sklindanios bangos, tarpusavyje susijusi dali visuma, atgaivinanti vairius dalyvi smons lygmenis ir suteikianti jiems energijos. tai kodl dialogo grup tam pa antru geru m odeliu skatinant pokyio dinamik. Dialogas nra bet koks pasikalbjimas ar diskusija. Jis privalo turti tam tikras taisykles, struktr ir dinamik. Kaip ir kiekvienas efektyvus dvasins iminties naudojimo bdas, dialogas priveria mus ikelti paviri ir keisti nuostatas, lemianias ms veiksm motyvus. Tada ima keistis senoji ms prielaid visuma ir mstymo modeliai. Dialogas - tai struktra, tirpdanti ankstesnes struktras. Dialogo koncepcija susiformavo Atn agoroje prie 2 500 m et ir suklestjo Sokrato laikais, taiau vlesnje Vakar kultroje ja nebuvo naudojamasi daugel ami. Tik dvideim tojo amiaus penktajam e deim tm etyje i praktika buvo vl atgaivinta grupi psichologijos kaip naujas bdas organizuoti grupines diskusijas ir sprsti konfliktus. A tuntuoju deim tm eiu kvantins fizikos atstovas Davidas Bohmas msi dialogo modelio, nes buvo sitikins, kad is procesas gali pa keisti visuomen. Taip dialogo koncepcija pradjo plisti per Bohmo

170

darbus. J perm M IT mokym centras, Peteris Senge plaiai apra savo bestseleryje The Fifth Discipline C, Penktoji disciplina"). Jaunasis Pe terio S enges globotinis Billas Isaacsas pradjo M IT Dialogo projekt ir iband j j didelse monse. Dabar dialogas plaiai praktikuojamas, bet jo taka skatinant dvasin transformacij ir motyvacijos pokyius iki iol nebuvo aikiai apibrta. Grupi psichologijoje ir verslo pasaulyje dialogas praktikuojamas vadinamosiose dialogo grupse. Dialogo grups taip pat organizuojamos mokyklose, kaljimuose, vietins valdios staigose. Jos naudoja mos sprendiant konfliktus Vidurio Rytuose ir Vakar Azijoje. A asmenikai vadovavau dialogo grupms bendrovse, mokyklose ir sprendiant vietos politikos problemas. Dialogo grupje mons susda ratu, taip pabrdami, kad tarp j nebra hierarchijos. Gamyklos darbininko balsas tam pa toks pat svarbus kaip ir generalinio direktoriaus. Idealus nari skaiius yra nuo septyni iki dvideimties, kad bt pakankamai didelis ir apimt vairius poirius ir pakankamai maas, kad kiekvienas isakyt savo mintis. Dialogo grupje negali bti stebtoj ir dalyvi be aikios nuomons. Taiau vienas arba, dar geriau, du grups nariai taip pat veikia kaip koordinatoriai. Jie visapusikai dalyvauja kaip grups nariai, taiau turi uduot palaikyti grups energij ir velniai reguliuoti pokalb taip, kad aktyvint dvylika dvasins iminties savybi. Daugelis i savybi ima veikti dialogo proceso metu, nes jis adina spontanikum, pltoja savs

painim, veria narius pavelgti i tolesns perspektyvos savas paradigmas, skatina uuojaut. Pati dialogo prigimtis iauktina vairov ir taip toliau.
Vienintels dialogo taisykls yra ios: kiekvienas grups narys turi atvirai ir siningai isakyti asmeninius jausmus ir mintis, niekas negali ugaulioti kit. Nariai privalo sipareigoti reguliariai dalyvauti grups susirinkim uose ir pasiadti niekaip neplatinti pokalbyje igirst dalyk. Jeigu pokalbis tampa pernelyg teisingas" (racionalus,

171

intelektualus), jeigu pasigirsta eidinjim arba dialogas virsta k o n frontacija, koordinatorius turi velniai nukreipti j reikiama linkme. Dialogo grups pokalbis tam pa galinga erdve dvasinei transfor macijai ir elgsenos pokyiams, nes skiriasi nuo prasto reikal aptari mo. Per pastaruosius du tkstanius Vakar kultros m et pratom e prie debat", specins kalbjimo formos, dem onstruojanios gali ir konfrontacij. Kaip iliustruojama 8.3 lentelje, debatai remiasi iniomis ir kova dl asmenins padties, o dialogas - ateities per spektyva ir pagarba daugybs manom poiri skirtumams.

Debatai
inojim as Atsakymai Pergal ir pralaim jim as Nelygyb Galia, jga Savos tiesos rodym as arba pozicijos apgynimas

Dialogas
Suinojimas, diskusija Klausimai Dalijimasis Lygyb Pagarba ir nuolankum as Nauj g alim ybi paieka ir klausymasis

8.3 iliustracija. Debatai ir dialogas Pastaba: dialogas nereikia konsensuso pasiekimo.

Geras dialogas skiriasi nuo debat iais bruoais: Suinoti, o ne vadovautis tuo, k jau inau. Kai dalyvauju debatuose, inau, k propaguoju ar ginu. inau, kad mano pozicija teisinga. Dalyvaudamas debatuose vadovaujuosi savo protu, savo in te lektu. Dialogo esm - suinoti (klausti kodl?"), atvirai apie k nors diskutuoti tol, kol gysiu nauj ini ar valg. G albt

172

atjau j dialogo grup tvirtai inodamas savo nuomon, bet esu pasiruos ugniauti savo sitikinim ir klausytis diskusijos atviru protu. Ir atvira irdimi. Dialogas traukia m ano emocijas, palieia m ano jautriausiais vietas ir skatina mano didiausius intelektualaus m stym o gebjimus. Klausinti , o ne i anksto inoti atsakymus. Dalyvaudamas debatuose turiu visus atsakymus, nes visk inau. Dalyvauju tik tam, kad jus pamokyiau, jus tikiniau arba jus nugaliau. A kalbu

jums. Dialogo prasm - klausinjimas (poreikis klausti kodl?") apie dalykus, kuri neinau (kuklumas) arba kuriuos noriau
suinoti. Tai tyrinjimas - savs, kit, sprendiamos problemos. Kodl ie odiai veria mane jausti pykt ar nerim? Kodl js taip pasakte? I kur js? Kokia js nuom on ir kodl jos laikots? Ar galime kitaip traktuoti reikalo esm (vilgsnis i tolesns perspektyvos)? Kokiomis nuostatom is a vadovaujuosi? I kur kilo m ano poiris? Kokia m ano sitikinim visuma (savs painimas)? D alytis, o ne laimti ar pralaimti. D ebatuose kuris nors dalyvis visk ino, kuris nors turi visus atsakymus, o kitai pusei atstovaujantis asmuo klysta. Vienas i ms laims, kitas pralaims. Vienas poiris bus vertinamas geriau u kit, vieno argumentai bus tikinamesni. Dialogo metu dalijamasi (uuojauta, supratimas) . Mes dalijams savo sitikinimais, mes dalijams savo nuom onm is, savo abejonmis ir netikrumu, savo klausimais, savo baimmis ir beprotikom is idjomis, savo buvimu. Silome tiek keli nuo A iki B, kiek tik galime visi kartu sugalvoti, ir drauge aptariame juos visus. Mes pajauiame juos kartu. Lygyb, o ne nelygyb. Debatai yra nelygs, mat viena pus yra teisi, o kita neteisi. Vienas i ms turi visus atsakymus, o kitas klysta. Po debat vienas poiris bus laikomas geresniu u

173

kit. Kakas nusprs, kuris i ms buvo protingesnis, ikal bingesnis ar smagiau palinksmino klausytojus. Dialogo dalyviai visi lygs, nes visi galime pasilyti k nors vertinga (vairovs

vertinimas). Daugelis m oni turi svari prieasi ginti vien

ar kit poir ar jausm. Dialoge nra neteising nuom oni ar nepagrst jausm (kuklumas). A dalyvauju tam, kad suinoiau js argumentus ir jausmus, suprasiau j kilm (uuojauta , su

pratimas). Taip pat ir tam, kad suprasiau savo paties reakcij juos (savs painim as). Paarba ar meil, o ne jga. D e b at esm - galios d em o nstravi
mas. Jrodau savo jg jus nugaldamas, jus tikindamas ar priversdam as jus iekoti kom prom is. M ano galioje palenkti jus savo pusn arba priversti jus atrodyti kvailai. Dialogas tai pagarba (kuklum as). G erbiu js poir ir jo prieastis, gerbiu js jausm us ir js indl. G albt dialogo esm - net meil. Esu dkingas jums, kad m ato te pasaul kitok negu a

(sugebjimas pavelgti i tolesns perspektyvos), jauiu jum s meil,

kad esate kitokia asm enyb negu a, kitokia js gyvenim o istorija, kitokia patirtis, todl galite visu tuo praturtinti mane

(vairovs vertinimas). Kiekvienas i m s gali nueiti tik vien i

daugybs gyvenim o keli, o dialogas paskatina mus mylti tuos, kurie atskleidia kitas galimybes, mylti juos u tai, kad kuria kitus kelius. Klausymasis , o ne savo tiesos rodinjimas. D ebatuose rodom e koki nors ties arba apginame koki nors pozicij. A jus puolu ir stiprinu gynyb nuo js argument, nuo js poirio. A atsi riboju nuo js, js odi ir js jausm. A nenoriu inoti. Daugelis ms nesame itin geri klausytojai. vietimo sistema ir patirtis imok mus neiekoti odio kienje, visada i anksto apgalvoti savo veiksmus, turti ger argument. Pokalbis tapo

174

panaus stalo tenis. Perdtas pasirengimas blokuoja ms galimybes suinoti, igirsti ar keistis. Jis daro mus nejautrius ir kitiems, ir sau. Kalbdamiesi iekome nauj galimybi. Dia logo esm - klausytis. Dalyvaudamas dialoge atveriu savyje tam tikr erdv, kurioje jus girdiu, kurioje jauiu, k sakote. Sukuriu erdv, kurioje igirstu save (savs painimas), kurioje galiu klausytis savs ir pajausti savo reakcij js odius

(spontanikumas).
Dialogo grups yra efektyvi priem on esminiams motyvaciniams ir elgsenos pokyiams skatinti. Jos tvirtina pagrindinius dvasins im inties p rin cip us ir ragina mus atrasti auktesniais m otyvais pagrst ry su savimi, vienam su kitu ir su savo darbu. Jos diegia vizij ir vertybes, o geriausiu atveju atveria keli lyderiams, kurie veikia vadovaudamiesi +5, kryba, arba netgi +6, tarnavimu auktesniems

tikslams (tarnysts lyderiai arba riteriai). Gera dialogo grup teikia praturtinanios ir krybikos patirties. Dalyvavimas puikioje dialogo
grupje tam pa beveik ventu ritualu. Man dialogas i esms reikia poir. Tai visikai kitoks poiris save, kitus, inojim, problemas ir santykius. Tai nauja visuma, dvasin imintis praktikoje ir svarbi priem on kurti tokiai kultrai, kurioje klestt dvasin imintis. Jeigu giliai ms smonje ir po el giuose ini viet uim t pastangos suinoti, jeigu vietoje atsakym rastsi klausimai, vietoje laimjimo ar pralaimjimo - dalijimasis, vietoj galios dem onstravim o - pagarba ir meil, jeigu, uuot rodinj savo ties, iekotume galimybi ir klausytums, manau, kad tikrai galtume pakeisti save ir pasaul. M es tikrai kitaip vertintum e darb, inovaci jas, ikius ir santykius. M s bendrovi svarbiausi tikslai ir verslas keistsi ir plstsi, sudarydami slygas dvasiniam kapitalui kurti.

175

TINKAMOS POKYIO SLYGOS

Jau minjau, kad motyvacinis (taigi ir kultrinis) pokytis daniausiai vyksta krizs metu, kai paaikja, kad prasti bdai nebetinka, o mes ar ms organizacija yra nestabilios bsenos. Taiau pokyio galimy bei arba krypiai taip pat daro tak ir ms nuostatos. Kontrol ar manipuliavimas gali blokuoti ar ikreipti dvasins iminties energijas, veikianias motyvus, suklusius kriz. Tokiu atveju tie, kurie trokta augti ar keistis dl klaiding prieasi, gali nukentti dar labiau. Piet Afrikoje painojau verslo konsultant, kuris bgtavo (-4 ,
baim) ess per silpna asm enyb dirbti su monmis. Jo m ona buvo

tos paios nuom ons, ji grau savo vyr, kad j santuokinis gyve nimas pagert, jeigu jis pasirodyt ess stipresnis. Jos nuom one, jis udirbt daugiau pinig, jeigu klientams dem onstruot daugiau jgos. Kad pamalonint m on ir padaryt spd usakovams, vyrikis nusprend lankyti aikido treniruotes. Tai rytietiko kovos m eno te c h nika, mokanti atrasti savo pai fizin svorio centr (pilvo srityje) ir veikti i to centro. Tam aikido mokiniai turi gyti +3, vidins stiprybs. Taiau konsultanto paskata mokytis aikido buvo 3, godumas, aklas trokimas tikti monai ir nustebinti klientus. Be to, jis man, kad gali paslpti asm enybs silpnum tiesiog imoks pasitikti savimi. Bet po m etus trukusi treniruoi paaikjo, kad aikido pamokos nedav jam jokios naudos. Ties sakant, mogus m kankintis (-5, kania), kad jo pastangos nujo niekais. N em ano m a be pagalbos pakelti em ojo m otyvo auktesn lygmen: tam reikia, kaip minjau treiajam e skyriuje, lyderio ar kultros takos ir pavyzdio arba asm eninio atsivrim o dvasins transformacijos energijai. A biem atvejais esminis odis yra atviru
mas. N em ano m a naudotis kom pleksins prisitaikanios sistem os

krybikumu bandant j kontroliuoti. Nem anom a paskatinti svaraus

176

poiri, elgsenos ir pasauliros pokyio be tam tikro atsidavimo jgom s (dalykams ar monms), didesnm s u mus. Krikionys tai vadina atsidavimu malonei, budistai - godum o atsisakymu, daoistai pasidavimu visatos jgoms, Dao, Keliui. Jzus itaip kalbjo apie savo gyvenimo paaukojim tarnystei auktesniems tikslams: N e savo valia, Viepatie, o Tavo." Anonim ini alkoholik klubuose kartojama: Pa leisk. Leisk Dievui." Didelis motyvacinis pokytis yra giluminis dva sinis procesas. Jo m etu kinta ms svarbiausios paskatos ir vertybs, keiiasi ms svarbiausi tikslai. Mes pasirenkame nauj gyvenimo (arba organizacijos) strategij. Tokios milinikos reikms pokytis nepasiekiamas vien m ogikojo ecjo jgai be paalins pagalbos.

PENKI INGSNIAI J POKYT]

inokite, kad pokytis manomas. Niekas jokiu atveju neprivalo likti toks pats. Apsvarstykite, kur esate dabar, ir atidiai ianalizuokite dabartins situacijos prieastis ir pasekmes. Norkite keistis ir bkite pasiruos atsiduoti likimo valiai, atsisakyti kontrols. Apmstykite, k norite pasiekti. U gdykite btinas arba visas dvasins iminties savybes.

177

9
SKYRIUS

Organizacins kultros keitimas

Daugumai m oni kultra plaija prasme, kultra, kurioje jie gyvena ir veikia, atrodo tarsi jra, kurioje plaukioja uvys. Jros vanduo per uvies iaunas patenka jos vid ir prasiskverbia visas lsteles. Todl nem anom a nubrti jokios aikios ribos, kur baigiasi jra ir prasi deda uvis. Kaip syk pastebjo Arthuras Milleris, uvis yra jroje, o jra yra uvyje". Taigi mums jra" yra universalus prasms laukas, kuriame panardinta ms smon, o tas universalus laukas - ms kultra. Ji apima ms bendrus motyvus, ms prast elges, ms bendr poir. Ji apima prasms modelius ir universalias vertybes. Paprastai, jeigu specialiai nestebim e ir nesvarstome, kultra veikia ms, kaip individ, pasmon. Mes - mons, todl ms santykiai su kultra daug sudtingesni negu uvies ir jros. M um s poveik daro (mus persmelkia) daug kultr, ir daug ms elgsenos lygmen yra j veikiami. Kiekvienas i ms perima eimos kultr su vien jai bdingais, vyraujaniais ir pasikartojaniais elgsenos modeliais. Daugelis ms niekada i jos neiaugame, ji lydi mus vis gyvenim, formuoja intymius ir socialinius santykius. M us taip pat persmelkia platesns vairi grupi, kurioms

178

priklausome, kultros (nacionalins, etnins, organizacins). Jeigu ias vairias kultras veikia em esn motyvacija ir pratinga elgsena, jos lugdo ir mus. Kultra, besivadovaujanti auktesnmis paskatomis, vertybm is ir idealais, gali kvpti mus, kaip individus, ir pakelti auktesn lygmen ms elgsen ir nuostatas. Jei kultra negatyvi, jos pokyiai gyvybikai reikalingi mogaus gerovei. Siame skyriuje svarstysime, kaip pakeisti verslo kultr, taiau verslo kultros keiti mas turs didel tak elgsenos pokyiams kitose gyvenimo srityse, pavyzdiui, vietime, politikoje ir televizijoje. N ors daugelis m oni kultr laiko y patingos svarbos reikiniu ir trokta jos pokyi, nes tai padaryt tak didiajai monijos daliai, vis dlto pat keitim o darb btina pradti nuo kritinio individ kiekio". Kai kurie i ms privalo paveikti kultr, o ne leisti, kad kultra veikt mus. Verslo pasaulyje pakeisti organizacin kultr turs kritinis kiekis" isilavinusi lyderi. Kad skatint pokyius, jie turs sukurti infrastruktras. Tos infrastruktros turs apimti m ogikj itekli p ltro s p ro g ram m eto d u s, stili ir turin, galbt konsultant pagalb. Viso to tikslas - sukurti visikai nauj prasms lauk, kuriuo galt remtis daugelis individ, pasiryusi keisti savo pai elges. N ieko nauja nepasakysiu, teigdama, kad norint pakeisti elgsen, reikia pradti nuo verslo kultros pokyi. Daugyb konsultant b te n t t ir stengiasi pasiekti. Taiau daug transformacijos program pradedam os neteisingai, jos num ato pernelyg siaur perspektyv. J siekiai per menki, motyvacijos teorija, kuria jose remiamasi, trak tuojam a per primityviai. Jeigu tokios transform acijos program os pamatinis tikslas - ilaikyti sen visum, pelno valdomo iandieninio verslo poir ir etik, gautas rezultatas nebus ilgalaikis ir prasmingas. Jis bt, kaip raiau ankstesnje knygoje Rewiring the Corporate Brain (Bendrovs sm egen elektros instaliacijos keitimas"), tarsi keli

179

bald perstmimas sename kambaryje. Kur laik vaizdas bus kitas, b et galiausiai vis tiek tursim e t pat sen kambar su tais paiais senais baldais. N etgi tos transformacijos programos, kurios siekia visikai nauj rezultat ir kuri m etu atsiranda keli nauji baldai, tai yra keli tikrai nauji darbo modeliai, nesikoncentruoja t lygmen, kuriame vyksta tikri pokyiai. Jeigu norim e juos paskatinti, privalo me susprogdinti pat kambar. Vadinasi, turim e keisti ir pamatinius motyvus, ir j pagrind sudaranias vertybes. N everta pradti nuo bandym keisti kultr. Jeigu ilgalaik pokyt pradsime teisingai, pirmiausia reiks keisti motyvus, kad ie imt remtis dvasins iminties jgomis. Kadangi motyvai yra elgsenos varomoji jga, m otyv pokyiai sukelia elg senos pokyius. O juk b ten t ms elgsena kuria, vliau ir atspindi mus supani kultr. Tik pasiek akivaizdi elgsenos pokyi, galime tsti pastangas ir tiktis kultrinio pokyio. Kaip apibendrinta 9.1 schemoje, ilgalaikio pokyio dinamika prasideda nuo motyvacinio pokyio, pereina prie elgsenos, o po j prie kultrini pokyi. Tada evoliucionuoja organizacins infrastruktros, kad skatint ir saugot pokyius. Jeigu asmenys nori pakeisti ne tik organizacij, bet ir kultr, turi jau pradioje pasirinkti teising krypt. Atuntajam e skyriuje apraytoje Anglijos plieno gamykloje gal gale vyko svarbus kultrinis pokytis, nes pradinis tikslas buvo pakelti kritinio kiekio" lyderi ir darbinink m otyvus auktesn lygmen. Tik tuom et, kai j paskatos pakilo nuo savs tvirtinimo (-1), pykio (-2),

godumo ( 3) ir baims ( 4) iki tyrinjimo (+1), bendradarbiavimo (+2), vidins stiprybs (+3) ir meistrikumo (4-4), irykjo pastebim elgsenos
ir kultros pokyi.

180

9.1 iliustracija. Organizacinio pokyio dinamika: grtamojo lyio kilpa

ELGSENA POKYIO METI!

A nkstesniuose skyriuose isamiau aptariau individualios motyvacijos pokyt ir jo dinamik. Taiau t pokyt sunku vertinti ar realiai pa matyti tol, kol irykja elgsenos ir poiri pokyiai. Mes neinom e asmens m otyv (nors danai intuityviai juos nujauiame), taiaugalime apibdinti elgsen ir suskirstyti j kategorijas. Imanant elgsenos modelius, kurie koreliuojasi su dvylika dvasins iminties proces, manoma apibrti, koks elgesys parodo aukt dvasins iminties lyg, taigi ir auktesniuosius veiksm motyvus. Tikkims, kad toks elgesys taps bdingas eiliniams m onm s ir taip sudarys slygas auktesnei dvasinei kultrai. Toliau ivardysiu tokius elgsenos bruous, kurie kyla i gyvybing dvasins iminties proces (remsiuosi Peterio Saulo apibrtais elg senos ir kultriniais rodikliais, bdingais auktam dvasins iminties lygiui). Toks m oni elgesys darbo vietose kiekvien dien suteikt galimyb visai kultrai pajudti auktesnij paskat link. tai kokia elgsena mogaus, gyvenanio pagal dvasins iminties principus:

181

SA V S P A I N I M A S

Skatina m ones siekti kit asmen nuom ons apie j sprendim us ir veikl. Turi ilgalaikius tikslus ir strategij. N u m ato asmenini veiksm tak kitiems. vertina asmenines stiprybes ir silpnybes, atsivelgdamas kit nuom on. Suvokia organizacijos esm - jos idealus, vertybes, svarbiausius tikslus ir krypt.
V A D O V A V I M A S I S VI Z IJ A IR V E R TY B M IS

Siekia isiaikinti, kaip jo darbas gali realiai pagerinti klient, bendruom ens, varguoli ir kit gyvenim. Nenutyli, jei organizacija nesielgia pagal savo deklaruojamas vertybes. Rinkdamasis karjer vadovaujasi trokim u nuveikti k nors reikminga gyvenime. Yra pasiruos apginti principinius dalykus. Pasisako u tok veiklos vertinim, kuris apimt ne tik finansinius ar operacinius duomenis, b et ir poveikio aplinkai, ir socialinius aspektus.
P O Z I T Y V U S P O I R IS NEPALA NK I PADT

Stengiasi mokytis i klaid, o ne versti kalt kitiems. Pasirys imtis sudting uduoi, nepaisydamas neskms rizikos. Susidrs su sunkumais, atkakliai tsia darbus. Itikus neskmei, remiasi vidiniais energijos ir motyvacijos itekliais. Paprastai sugeba matyti viesj sunki situacij aspekt.

182

HOLIZM AS

Skatina m ones suprasti visos organizacijos veikl. N um ato ilgalaikes dabartini veiksm ir sprendim pasekmes. Stengiasi ilaikyti balans tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.
Planuodamas ir sprsdamas stengiasi traukti tuos, kuriuos paveiks plan ir sprendim rezultatai.

Sprsdamas darbo problemas ar racionalizuodamas darbo procesus krybikai pritaiko idjas, kilusias ne darbe.
UUOJAUTA

Rpinasi kit gerove. Apsvarsto, kokia bus iorini dalinink nuom on apie galimus organizacijos veiksmus ar sprendimus. Jautriai reaguoja bendradarbi jausmus ir poreikius. Stengiasi utikrinti, kad organizacija teigiamai veikt gamtos ir socialin aplink. Pasirengs padti kitiems.
V A I R O V S V E R T I N I M A S

Stengiasi skatinti darbuotoj vairov organizacijoje. planavimo ir sprendim o procesus traukia vairi moni. G erbia ir rimtai apsvarsto idjas, metanias ik vyraujanioms tendencijoms. Skatina m ones darbe atskleisti savo individualyb. Prie nusprsdamas itiria kuo daugiau galimybi.
VIDIN NEPRIKLAUSOMYB

Je ig u sitikins asmeninio poirio teisingumu, yra pasiruos dl jo kovoti.

183

 Pasirys priimti nepopuliarius sprendimus, jeigu jie btini kom andos ar organizacijos gerovei. Iklauso kit asmen nuomones, bet visada pasiruos atsakyti u asmeninius sprendimus ir veiksmus. N ra lengvai paveikiamas populiarios ar daugumos nuomons. Nesiblako, sitrauks svarbi veikl.
P O LI NK IS U D U O T I F U N D A M E N T A L I U S K L AU S IM US KODL?"

Prie imdamasis veiksm, sitikina, ar gerai supranta problem prieastis. Susidrs su problemomis ar neskmmis, ieko pasikartojani modeli ir stengiasi suprasti j kilm ir prasm. Siekia suvokti, nuo koki veiksni priklauso darbo kokyb organizacijoje. Prie isakydamas neigiam nuom on, suteikia galimyb kitiems paaikinti savo veiksmus. Skatina m ones kelti klausimus dl bendrovs politikos ir procedr, jeigu ie mano, kad darbui trukdom a arba jis galt bti atliekamas kokybikiau.
S U G E B J I M A S P A V E L G T I I T O L E S N S P E R S P E K T Y V O S

Silo vairesnius bdus problem om s sprsti. Pasiruos atsisakyti ankstesni idj ar sprendim, jeigu jie akivaizdiai netinka. G eba matyti visum, platesn kontekst, ilgalaik perspektyv. Kad pasiekt geresni rezultat, danai silo neprastas ar negreitai gyvendinamas idjas. Siekia plsti savo patirt, imdamasis nepatogi darb ar uduoi.

184

SPO NTANIK UM AS

Kad pasiekt geresni rezultat, yra pasiruos eksperim entuoti ir rizikuoti. Gali pasikliauti nuojauta ar intuicija, kas bt naudinga darbe. Pasirys keisti plan ar darbotvark, kad prisitaikyt prie besikeiiani aplinkybi arba pasinaudot dom ia galimybe. Aktyviai siekia, kad dirbti b t smagu. Stengiasi ugdyti krybikum, skatindamas kitus nuodugniai apsvarstyti i pirmo vilgsnio beprotikas idjas.
PAAUKIM O POJTIS

Kad pasiekt puiki rezultat, dirba daugiau negu reikalaujama. Nuoirdiai domisi savo darbu ir yra akivaizdiai juo patenkintas. D arb laiko svarbia gyvenimo dalimi. Yra dkingas u suteikt prog ir dovanas namuose ir darbe. Skatina organizacijos socialin atsakomyb.
KUKLUMAS

Visada vertina kit inias ir laimjimus. Sutinka, jei kit inios ar patirtis didesn. Suvokia ess kom andos narys ir pripasta, kad kit poiriai tokie pat svarbs. Pasiruos isiaikinti, ko galima pasimokyti i asmenini klaid. Siekia traukti sprendim us ir veikl kitus, protu ir irdimi iklausydamas j silym, nerim keliani dalyk.

185

ie auktos dvasins iminties elgsenos bruoai aikiai pabria atvirum ir abipus pagarb. Tuos bruous daugelis ms n o r t matyti darbe. Juk jie sukurt ger bendradarbiavim o ir mokymosi atmosfer b et kokioje grupje, nuo eimos iki sklandiai dirbanios dem okratins vyriausybs ar veikianios vietimo sistemos, kurioje atsiskleist geriausios vaik savybs ir potencialas. Jeigu m ons taip elgtsi, gerokai sum at streso darbovietse, darbuotojai daug entuziastingiau sitraukt darb. Taiau koks su tokia elgsena susijs kultrinis pokytis taip tvirtint ias savybes grupse (paskatint visos grups auktesn motyvacij), kad paveikt daugum organizacijos ar institucijos vadov ir darbuotoj (r. grtamojo ryio kilp 9.1 schem oje)? Kur organizacinje kultroje slypi aktyvs poveikio takai", kuriuose turtum e sutelkti troktam us pokyius?

ATUONI ORGANIZACINS KULTROS ASPEKTAI

Tyrindama ir stebdama organizacines kultras, matau, kaip nuolat ikyla atuoni mones jaudinantys aspektai. Tie atuoni aspektai sutelkia energij ir moni tarpusavio sveik organizacijoje, taigi yra tos organizacins kultros sritys, nuo kuri prasideda pokytis. Visos jos daro tiesiogin tak sklandiam individ kaip organizacins visumos darbui, vadinasi, ir j produktyvumui, ir stresui. Jeigu mintose srityse vyraut aukto dvasinio lygmens elgsena, neabejoju, kad sigaliot ir auktos dvasins iminties (auktesns motyvacijos) kultra. Tokia auktos dvasins iminties kultra yra kiekvieno visuminio pokyio pamatai, kai pereinama nuo iandieninio verslo tradicij didiul visk apimani vizij, kuri vadinu dvasiniu kapitalu (vertybmis paremtu kapitalizmu). Kaip matome 9.2 lentelje, atuoni minti aspektai yra bendravimas, siningumas, santykiai, pasitikjimas, valdia, tiesa, lankstumas ir galiojim suteikimas.

186

Bendravimas Santykiai Valdia Lankstumas

Siningumas, garbingumas Pasitikjimas Tiesa galiojim suteikimas

9.2 iliustracija. Atuoni svarbiausi organizacins kultros aspektai

Daugelyje organizacij bendravimas nra toks, koks tu rt bti. Viena vertus, darbuotojai skundiasi es uversti (daniausiai elek troniniu patu) miliniku srautu nereikalingos informacijos, antra vertus, sako nein, k esantys valdioje i tikrj galvoja ir planuoja, kok poveik turs j sprendimai. Bendravimas tarp departam ent, skyri ir sektori daniausiai bna prastas, todl negali rastis holistin kultra, kai darbuotojai galt matyti savo organizacijoje veikianias struktras ir ssajas kaip visum. Siningumas (ar jo trkumas) organizacijoje daro tiesiogin tak mons moralei ir darbuotoj lojalumui: nuo jo priklauso, ar mons nuoirdiai dirbs, ar nenoromis atliks tik tai, ko i j reikalaujama. Siningumas paveikia ir komandin darb, ir santykius apskritai. San tykiai, pasitikjimas ir tiesa negali bti atskirti - kiekvienas j daro tak kitiems aspektams. Turime pasitikti, kad mons sakys mums ties, kad ir koki nemaloni, turime pasitikti, kad itikus krizei jie mus parems ir liks alia, jei padarysime klaid, rizikuodami organizacijos labui. Valdia egzistuoja kiekvienoje organizacijoje. Ji btina, b e t kaip ji dirba? Ar ji laikoma garbinga ir sininga? Ar ja dalijasi daug m oni? Ar valdia naudojamasi taip, kad b t suteikta kuo daugiau galiojim kitiems? Ar patys vadovai lanksts, ar organizacijos val dym o struktra skatina lanksiai traktuoti m etodologij ir lanksiai priimti sprendim us?

187

Negatyvi i laik verslo kultra, apimanti atuonis aptariamus as pektus, atsakinga u tai, kad maiausiai 85% moni darbe vadovaujasi neigiamais motyvais (-1, ! , - 3 i r - 4 ) . O tai savo ruotu paaikina, kodl paties verslo varomja jga tam pa savs tvirtinimo, pykio, godumo ir baims persm elkta kultra. Ir vl grtamojo ryio kilpa! i dien verslas sukasi ydingame ir netvariame neigiamos motyvacijos rate. Kad isivaduot i io ubu rto rato, reikia, kad kiekvienoje orga nizacijoje susidaryt kritinis kiekis" aukt vadov, kuri sprendimai ir veiksmai apim t visus atuonis verslo kultros aspektus ir virst pozityvesne, auktesns dvasins iminties kupina elgsena. Kita u duotis - isiaikinti, kokia tu rt bti pozityvi elgsena, kad ji tu rt galios paskatinti kultrini nuostat ir infrastruktros pokyius.

POKYIO 1 AUKT DVASIN IMINT] BRUOAI

iame poskyryje griu prie paprast moni elgsenos, kuri pozityviai atskleidia kiekvien i atuoni kultrini aspekt. Apie kiekvien aspekt pasakosiu pirmuoju asmeniu bet kurio organizacijos darbuotojo vardu - ir atskleisiu tiktin darbuotojo patirt. iuo atveju kiek vienas i atuoni aspekt koreliuoja su dvylika dvasins iminties proces ir pabria auktos dvasins iminties kultros, skatinanios auktesniaisiais motyvais parem tus veiksmus, rykiausius bruous.
BENDRAVIMAS

M s aukiausio rango vadovai rpinasi, kad visi darbuotojai inot ir suprast organizacijos tikslus, vizij ir strategij. Vadovai sitikina, kad tikrai inau, kaip mano darbas prisideda prie tikslo siekio.

188

 M s bendrovje skatinama nedelsiant praneti blogas naujienas ar galim grsm organizacijos veiklai. m ons laiku gauna tiksliai suformuluotus atsiliepimus apie savo darb. Personalas skatinamas reguliariai dom tis vidini ir iorini klient nuom one, kaip j poreikiai galt bti patenkinami dar geriau. Visi darbuotojai turi galimyb prasmingai prisidti prie jiems svarbi sprendim.
SINING UM AS, GARBINGUM AS

Darbo krvis siningai paskirstomas mano komandos nariams. G aunu sining atlyg u savo inias, gdius ir indl organizacijos darb. M s organizacijoje paauktinamas arba paskiriamas tas asmuo, kuris labiausiai tinka tom s pareigoms. m ons ne baudiami, o skatinami mokytis i garbing, nepiktavalik klaid. mon remia darbuotojus, jeigu problem os eimoje ar asmeniniame gyvenime ima trukdyti j darbui. Vadovai gerbia vis kom andos ar padalinio nari idjas, pasilymus.
SANTYKIAI

Auktiems vadovams rpi ms m ons darbuotoj gerov. Kai kurie mons, su kuriais dirbu, tapo gerais mano draugais. M s organizacija stengiasi pltoti abipusikai naudingus, ilgalaikius santykius su savo dalininkais (klientais, akcininkais, verslo partneriais, ben druom ene ir aplinkosaugos grupmis).

189

 Planuojant ir sudarant biudetus, ms organizacijoje nuodugniai apsvarstomi galimi mogikieji aspektai, ikilsiantys siekiant usibrt tiksl. M ano vadovas padeda man taip suplanuoti darbo valandas ir slygas, kad kuo maiau nukentt m ano santykiai u darboviets rib. M s organizacijoje asmenys i skirting padalini ar skyri bendradarbiauja tarpusavyje, kad pasiekt bendrus tikslus.
P AS IT IK J IM AS

M s organizacijoje vadovai ir darbuotojai labai pasitiki vieni kitais. Visi darbuotojai laisvai dalijasi svarbia informacija apie verslo padt. Galiu pasikliauti bendradarbiais, kad jie puikiai atliks savo darb. M ano vadovas remia mane, kai priimu su darbu susijusius sprendimus. Kiti m ano kom andos nariai padeda, jeigu darbo krvis tam pa pernelyg didelis ar ikyla sunkum darbe. Galiu saugiai eksperim entuoti ar protingai rizikuoti, kad pasiekiau geresni rezultat.
VALDIA

Aukti vadovai neturi daug daugiau privilegij negu emesnis personalas. M s organizacijoje aukti vadovai nelauo taisykli ir nesistengia pritaikyti j savo naudai. Aukti vadovai sudaro man visas slygas pasikalbti su jais apie bendrovs reikalus.

190

 Nebijau savo virinink valdios. Vadovai iklauso m ano mintis ir pasilymus, kaip gerinti veikl, uuot tiesiog nurod man, k reikia daryti. Esu sitikins, kad ms organizacijoje valdia naudojama vis dalinink gerovei.
TI E S A

Galiu pasitikti informacija, kuri gaunu i savo vadovybs. Vadovai skatina mane laiku pareikti jiem s sining nuom on apie bet kur reikal, susijus su dabartine veikla ar organizacijos skme ateityje. Kai ms organizacijoje planuojami pokyiai, galimos j pasekms aptariamos su visais, kuriuos jie gali paveikti. M s organizacijos darbuotojam s nebdinga turti slapt plan. Viei ms organizacijos dokum entai pateikia dalininkams teising ir isami ataskait apie dabartin situacij ir ateities planus. Darbe esu skatinamas sakyti teisyb.
LANKSTUMAS

Galiu gana laisvai pasirinkti pageidaujam darb atlikimo bd. Kai dl iorins aplinkos pokyi nem anom a pasiekti planuot rezultat, galiu aptarti reikalus su savo vadovu ir silyti keisti pradin plan. Mes numatome tiktinas tendencijas ir vykius, galsianius paveikti ms veikl, ir paruoiame planus netiktiems atvejams. Ms organizacijos darbuotojai skatinami gyti vairi ini ir gdi, kad galt prisidti prie vairesns darbo veiklos.

191

 Valdymo procesai ir technologijos sudaro mums slygas dirbti labai lanksiai. Stengiams sukurti tokias slygas, kad ms klientai galt dirbti su mumis taip, kaip jiems patogiausia.
GALIOJIMU SUTEIKIMAS

Jauiuosi galintis daryti tak organizacijos politikai ir planams, kurie paveiks mane ir mano darb. Turiu labai daug galimybi rodyti darbe iniciatyv. G aunu pakankamai galiojim, kad gerai atlikiau savo darb. Je ig u padarau darbe klaid, man paliekama teis imtis iniciatyvos ir jas taisyti. M s organizacija investuoja nuolatin mano ini ir gdi pltr. M es iklausome savo klient (vidaus ir iors) ir dalinink atsiliepimus ir remiams jais tobulindam i savo veikl. O rganizacin kultra, kuriai bdingos visos iame poskyryje idstytos ypatybs, yra tikslas. Jeigu galtum e gyvendinti tokio dydio kultrinius pokyius verslo monje (ar b et kokioje kitoje organizacijoje), gerokai pasistm tum e priek kurdami auktos dvasins iminties kultr, galini kaupti dvasin kapital. Taiau tikslui pasiekti reikia priemoni. Visoje knygoje, ypa pastaruosiuose jos skyriuose, pabriu btinyb suburti kritin kiek" lyderi elito, kuris pats vadovaujasi auktesnmis paskatomis. Sis kritinis kiekis" organizacijose, vliau ir visoje kultroje sukurt aplink, kurioje vy raut auktesnieji motyvai. Taigi kitame skyriuje aptarsiu, kaip sukurti ir atrasti tok lyderi elit.

192

10
SKYRIUS

Majieji tamplieri riteriai?

Apie naujj riteri ordin niekada anksiau negirdta. Jie kariauja du karus, vien su prieais i kno ir kraujo, o kit su blogio dvasi armija dausose... Jie tikrai bebaimiai riteriai, jie visikai saugs. Ne tik j knus saugo reikiami ginklai, bet ir j sielas dengia tikjimo arvai. Ities jie puikiai ginkluoti; nebijo jie nei demon, nei moni.

v. Bernardas i Clairvauxo apie tamplieri riterius

Tamplieri ordino riteriai - tai ankstyvj vidurami krikionys vie nuoliai, kurie jojo m, kad tarnaut savo Dievui.39 Jie buvo puiks kariai, praktikuojantys visas riteri kovos m eno sritis, taiau kovai pasiruodavo ir medituodami (melsdamiesi), asmenikai aukodamiesi, atlikdami tarnyst ir duodami ventus adus. Visi vidurami riteriai pais riteriko elgesio kodekso, taiau tamplieriai j trauk ir vent

193

atsidavim. Skirtingai nuo riteri pasauliei", kurie kovojo dl garbs, turt ir lovs ir puodavosi pramatniausiomis regalijomis, tamplieriai duodavo asmeninio neturto, kuklumo ir skaistybs adus. J karo ap daras buvo paprastas baltas apsiaustas su raudonu kryiumi. Tamplieri ordinas buvo kurtas, kad saugot krikionis piligrimus, lankanius ventj em. Platesn tamplieri vizija buvo susigrinti Jeruzal" veiksminga metafora apie atgavim ar atkrim to, kas geriau sia visame pasaulyje. i metafor taip pat vartoja ydai ir musulmonai, nes ir vieniems, ir kitiems Jeruzal yra dvasinis centras. Kiekvien tamplieri veiksm, kiekvien kov kvp j ventas pasiaukojimas ir tarnavimas prasmingesniam tikslui. Laikui bgant ordinas sukaup labai daug turto. Prisimenant iais laikais visus uvaldius pamiim dl finansini rezulta t, verta pastebti, kad tamplieriai buvo, materialiais terminais kalbant, turtingiausias vienuoli ordinas visame krikionikajame pasaulyje. J idealizmas, reputacija ir turtai nepaprastai erzino god Pranczijos karali ir valdios itrokusius Katalik banyios vadovus, todl i susitari mu ordinas buvo udraustas ir visas vienu m etu sunaikintas. Bet riteri tarnysts idealai ir legenda apie juos gyvavo toliau vlesnse istorijose apie Gral, vlyvj vidurami amat gildijose ir ypa ankstyvuosiuose laisvj mason ezoteriniuose mokymuose, ji skatino aukotis tikslams. iuolaikinis mason judjimas tra ne k daugiau u visuomenin klub, taiau mason alininkai atkakliai tvirtina, jog tamplieri dvasi, moky mus ir ritualus vis dar galima atrasti literatroje ir ne tokiose inomose mason tradicijose.40 Suprantama, bgant amiams radosi ir nelabai maloni judjim, kurie tvirtino es kvpti tamplieri ordino riteri. Kiek inau, vienas paskutini bandym buvo Heinricho Himmlerio mginimas atkurti ordin, kad paremt naci ideologij. Bjauriuosi to kiu pasinaudojimu tamplieri legenda ir nuoirdiai tikiu, jog is faktas neturs takos skaitytoj nuomonei apie io skyriaus tem. N e krikionybs samprata ir net ne ypatingos ezoterins tam p

194

lieri doktrinos veria mane pasakoti j istorij ioje knygoje. Kitose kultrose taip pat buvo panai ventj kari - pavyzdiui, Islamo asasinai, samurajai Japonijoje, Shao-Lino Kung Fu meistrai Kinijoje. Pasakoju apie tamplierius, nes pagal Vakar tradicijas jie yra geriausias pasaulietiko efektyvumo sjungos su giliu dvasingumu pavyzdys. Ypatingas tamplieri pasiaukojimas krikionikajam kryiui yra ne toks svarbus palyginti su daug reikmingesniu faktu, kad jie aukojo savo gyvenim tarnystei tam, k laik veniausiu dalyku. tai kodl esu sitikinusi, jog tamplieri istorija gali bti kvepiantis pavyzdys iuolaikiniams verslo (ir kitiems) lyderiams, kurie nort paskirti savo gyvenim kapitalizmo ir verslo kultros keitimui i vidaus. Pats odis riteris" (knight ) kils i senosios angl kalbos odio cniht, reikianio tarnas". Dabartiniai tamplieriai yra i dien tarnysts lyderiai", vyrai ir moterys, pasaulyje atliekantys auktesnij motyv skatinamus darbus ir taip tarnaujantys fundamentaliausioms vertybms ir tikslams. Tai vyrai ir moterys, kuri btinai reikia kuriant dvasin kapital ms organizacijose. Btent jie rodys mums keli tvar kapitalizm. Tamplieri ordino dvasia kvp didij devynioliktojo amiaus Amerikos filantrop, kvakeri verslinink, kai kuri Viktorijos laik Anglijos kapitalist veiksmus. Dabar i dvasi galima aptikti nedau gelyje srii, daniausiai vieojo sektoriaus arba tarptautini pagalbos agentr veikloje. Man nusiypsojo laim painti kelet iuolaikini vadov, kurie stengiasi dirbti tamplieri dvasia ir tarnauja j idealams. Tai vyrai ir moterys, kurie trokta, kad j darbas keist pasaul", o j profesinio ir asmeninio gyvenimo varomoji jga - aukti idealai ir nuoirdus rpestis. Jie ir juos panaios asmenybs rodo, kad pastebimi verslo kultros pokyiai dvasinio kapitalo idjos link yra reals. Jau raiau apie Mats Ledehausen i bendrovs M cD onald's . Dabar noriau papasakoti kvepiani istorij apie Michael Rennie, Sidnjuje sikrusios bendrovs M c K in s e y z Co. partner.

195

RITERIO GIMIMAS
Michaelas Rennie buvo, kaip pats sako, auksinis berniukas". Jo vis dar auksiniai garbanoti plaukai ir atviras, berniokikas veidas, kuriame m e tai dar nepaliko pdsak. Jaunuolis buvo labai protingas, gavo Rhodes stipendij ir ikeliavo i gim tojo Pertho j O ksfordo universitet, kur studijavo filosofij, kalbas ir ekonomik. Vliau, gavs teiss mokslin laipsn, gro Australij ir siliejo tAcKinsey darbuotoj gretas. Turjau visk, - sako Michaelas. - Labai mgau savo darb, man labai patiko ir jo teikiami materialiniai privalumai. Sulauks trisdeimt vieneri, Michaelas netiktai suinojo, kad gyventi jam liko ei mnesiai. Gydytojai diagnozavo jam H odgkino lig, v, ardant baltuosius kraujo knelius. Stebuklas, taiau Michaelas gyvas ir iandien, sulauks keturiasdeimt trej, jis gali papasakoti mums savo istorij. -A tlik au vis prast, ligoninje nurodyt, chemoterapijos kurs, sako jis, b et iekojau ir kit ieii. Ties sakant, Michaelas pradjo intensyviai dirbti su alternaty viosios m edicinos atstovu, kuris imok j meditacijos ir pozityvaus m stym o technik. Jis vis labiau sitikino p ro to galia regeneruoti baltuosius kraujo knelius. D abar jis sako: Neinau, kas i tikrj ten vyko, bet vys atsitrauk, ir iandien esu su jumis. Taiau tas Michaelas, kuris iandien yra su mumis, nebe tas pats asmuo, kuris prie dvylika m et igirdo vio diagnoz. Dar gerokai prie lig, pasakoja jis, - manyje kovojo du pradai. Vienas i j dievino materialaus pasaulio jaudul ir stimulus. Antrasis darsi vis mslesnis ir usisklends. Draugai juokavo, kad arba imsiu valdyti al, arba ivyksiu Nimbin (Australijos alternatyviosios kultros, neigianios tradicin gyvensen, centr)... Abu pradai nuolatos kovojo tarpusavyje, jie

196

nesudar visumos, o a ilgai maniau, kad galimas ir toks kelias... Susirgs viu supratau, kad jokio pasirinkimo nra, nes svarbiausia visumos vienov; a supratau, kad jeigu nesusiesiu abiej prad, susirgsiu vl. G rs b end ro v M c K in se y kaip partneris, M ichaelas skiria didium laiko ir krybins energijos naujai kultrinio kapitalo" lyderysts programai, skatinaniai suvokti, kad vertybs, dvasingumas ir prasm tokie pat svarbs kaip ir ilaid valdymas, organizacin strategija ir finansiniai rezultatai. Kai paskutin kart maiausi su Michaelu, jis ved trij dien seminar dviem tkstaniams vieno Australijos banko dar buotoj, einani vadov pareigas. Programos tikslas, kaip pats sak, paskatinti j dvasin imint. Savo darbo esm jis vadina kultrinio kapitalo" krimu, bet man atrodo, kad iuo term inu jis apima visk, k a laikau dvasiniu kapitalu". Jis trokta pakeisti verslo kultr, o per j - ir plaij visuomen, kad labiau remtsi fundamentaliomis mogikomis vertybmis ir geriau tarnaut monijos tikslams. Verslas, - sako Michaelas, - iais laikais yra galingiausia prie m on pasaulyje. Galingesn u politik. Kai kuriose srityse verslas mums puikiai padeda, taiau ne tiek, kiek turt. Verslas ne iki galo tarnauja mums, monms. Siekdamas io kilnaus tikslo, Michaelas skiria savo gyvenim ir darb naujos lyderi kastos krimui. Tai darydamas jis remiasi savo paties vizija, vertybmis, gyvenimo aistra, kilusia susidrus su mir timi. Ties sakant, klinikin mirt igyvenusius 5% vakariei danai priveria pasikeisti miriai artima patirtis, kratutin situacija ties chaoso riba", kurioje gali atsidurti bet kuris i ms.41 Michaelas Rennie yra tobulas pavyzdys tokio verslo lyderio, kur laikau pirmavaizdiu naujajam, tamplieri kvptam riteri ordinui. Kaip ir tamplieriai, jis puikiai imano pasaulietik, praktin versl. Jis imano aidim ir ino, kaip j aisti. Bet tuo paiu m etu nuo kovos su viu laik jis atsidavs auktesnei tarnystei ir gali efektyviai panaudoti

197

savo atsidavim kartu su praktinmis iniomis, kad udegt ir m okyt kitus. Si p ro to ir irdies sjunga, paprastai gyta didiuls krizs ar gyvenim apverianio vykio metu, yra viena ikiliausi riterio'4 savybi. Ji suteikia gebjim ir teis vesti kitus auktesnij paskat link, nes jos btinos keiiant kultr. Riteriai - tai lyderi elitas, kurio mums reikia, kad verslo kultroje kauptum e dvasin kapital.

RITERIO SAVYBS
Pasaulietiko verslo inios ir patirtis kartu su ikilia vizija ir poreikiu tarnauti auktesnm s vertybm s - svarbiausia riterio savyb. Bet j yra ir daugiau. Jeigu riteriams lemta bti lyderiais ir kvpti kitus siekti auktesni paskat, vadinasi, jie patys turi remtis kakuo kur kas pra smingesni, didingesni ir universalesniu negu juos supanti kultra. J atrama tu rt bti, kaip jau raiau, gebjimas kurti kultr, o ne bti jos kriniais. Jie yra tie tikri galios ir takos mons" i A rthuro O 'S haunghnessy garsiosios O ds": Mes esam muzikos krjai,/ Ir svajoni svajotojai,/ ...Bet atrodo, kad visada esam/ Pasaulio judintojai ir sukretjai." Riterius, kuri motyvai motyvacij skalje atsiduria prie +6, tarnavimu auktesniems tikslams, formuoja j pai vertybs. Tos vertybs padeda jiems pasiekti transpersonalin lygmen. Riteriais ne gimstama, o tampama. Juos formuoja patirtis ir reakcija t patirt. Igirds, kad mirs po ei mnesi, Michaelas galjo pulti nevilt. Tokiu atveju jis niekam nebt taps pavyzdiu ir tikriausiai jau bt mirs. Taiau jis pasitelk dvasin imint, pozityv poir nepalanki
padt, o tai padjo pajusti paaukim, vliau paskatinus +6, tarnavim auktesniems tikslams. Taiau i pokalbi su juo supratau, jog tai buvo

ilga ir nepaprastai sunki kelion. Michaelas prisipaino, kad turjo visikai isivaduoti i savo kiauto, kad suvokt, kas jam svarbiausia. Turjo skirti laiko svarbi klausim" apmstymams: kokia gyvenimo

198

prasm, kokia jo gyvenimo prasm, kokie jo svarbiausi tikslai. Vadi nasi, jam teko atsisakyti ne toki svarbi vertybi, saviapgauls ir pasmonje tnani nuostat. Tai beveik gimimo i naujo procesas. D abar Michaelas taiko isivadavimo i savo kiauto m etod d irb damas su vadovais, dalyvaujaniais jo lyderysts programoje, kurioje pirmasis ingsnis transformacijos link - sugrimas prie pagrindini, esmini dalyk. Antrasis, lemiamas ingsnis rasti keli, kaip gyventi vadovaujantis svarbiausiomis vertybm is, kurias atrandam e giliai savyje. Btent taip artjama prie riterio paaukimo pojio. Daugeliui ms pasiseka, ir mums negresia ankstyva mirtis. Taiau gyvenimo kelyje tikrai bna kitoki krizi, kurios sudaro galimyb keis tis. Daug moni praranda mylimuosius, isiskiria, iardo eimas, patiria bankrot, netenka darbo, sunkiai susialoja, suserga arba tiesiog pabud vien ryt supranta, kad patys sau nebepatinka, nebegali paksti savo gy venimo. Kiti mons nuolat jauia neaik nepasitenkinim ar gyvenimo nuovarg. Tokios bdos gali ne tik sukelti nevilt ir apatij, bet ir paskatinti atgimti, atsinaujinti. Visk lemia tai, ar turime dvasini jg pasiekti savo asmenybs gelmes ir isiaikinti savo tikrsias, svarbiausias vertybes. Siame procese daugumai reikt pagalbos imintingo draugo dvasins paramos, dvasinio vadovo, daug skaityti, dalyvauti geroje transformacijos programoje. Michaelui Rennie padjo meditacijos vadovas. ioje knygoje jau raiau apie savo veikl organizuojani sistem, atsidrusi ties chaoso riba, svarb. Balansavimas tarp tvarkos ir chao so, tarp inomybs ir neinomybs pltoja i sistem krybikum. Galime sakyti, kad riteriai yra sielos ties riba", lyderiai, esantys tarp pasaulio, koks yra dabar, ir pasaulio, koks galt bti. Jie imoksta su gyventi su baime, neinia ir neaikumu, visada remdamiesi svarbiausio mis vertybmis. Senovje riteriai i kit isiskirdavo drsa ir aunumu kovoje. Dl tikjimo jie rizikuodavo gyvybe. iandien tie, kuriuos vadinu riteriais, rizikuoja savimi. J gyvenimas - nuolat besikeiiantis

199

eksperimentas, jie tiki, kad tas eksperimentas turi prasm ir tiksl, ku riam verta tarnauti. Vokiei filosofas Friedrichas Nietzsche taip kalbjo apie skirtum tarp lyderiavimo (vadovavimo) ir paklusimo: Vadovauti sunkiau negu paklusti. N e tik todl, kad lyderis tempia vis paklususij nat, bet ir todl, kad ta nata gali j lengvai sutraikyti. Man atrodo, kad kiekvienas vadovavimas susiduria su eksperimentais ir rizika, o, tapdama lydere, kiekviena gyva btyb rizikuoja savimi."42

RITERIO CREDO
Riteriai yra lyderiai, pasirink dvasin keli. Turdami asmenins pa tirties jie pajuto kak fundamentalaus, vento, kak, kas yra mogaus gyvenimo pagrindas. Galbt tai neturi mogui suprantamo pavadinimo, simbolio ar apibdinimo. ventumo pojtis yra vis veikiani religij ir dvasini patiri pamatas, taiau n viena i j iki galo jo neatsklei dia. Jis vadinamas vairiai: Dievu, Viepaiu, Krju, altiniu, Gelme, Btimi, Tutuma ar kvantiniu vakuumu. Kad ir kaip bt vadinama, tai yra riterio esmins tapatybs, prasmi ir rpesi altinis. Tai riterio veiksm ir vis gyvenim trunkanio darbo pagrindas. Ir gyvenime, ir darbe riteriai paklsta iems penkiems principams: Y r a kakas vento, kakas prasm ingo, universali sm on, besiskleidianti ioje visatoje ir teikianti atramos tak kiek vienam gyvenimo aspektui. Gyvenimas ir visi jo aspektai tarpusavyje susij. Visa mogaus veikla, taip pat ir verslas, yra didesnio ir vairesnio visatos audinio dalis. Sveiko individo santykis su pasauliu reikia sipareigojim ir atsakomyb. Tarnyst reikia nuoird kuklum ir dkingum.

200

Tikiu, kad iuos penkis principus galime vadinti Riterio credo, riterio pair pagrindu. Toliau rasite verslo riterio credo. Kit srii riteriai gali juo pasinaudoti ir susikurti savj. Tie, kuriuos vadinu riteriais, isiskiria dvasingumu, turi ir kuria daug dvasinio kapitalo - dvasinio sm oningum o, ini ir patirties asm eniniam e ir savo organizacijos gyvenime. Todl jie labai vertina
vairov, vien i dvasins iminties savybi. Vadinasi, j pairos

apima ne tik atskiro reg io no ar kultros nuostatas, ne tik lyties ar rass interesus, jos universalios ir atm e ta b e t kok siaur ar trum paregik poir.

Verslo r i t e r i o credo
Tikiu, kad tarptautinis verslas turi pakankamai pinig ir galios regimai pakeisti neram i laik pasaul, o keisdamas gali padti ir sau, ir kitiems. A sivaizduoju, kaip verslo atstovai pakelia akis nuo finansini rezultat. Matau, kaip verslas, kaip ir kitos profesijos, tampa paaukimu. Kad tai vykt, tikiu, kad verslas turi gyti moralin dimensij, daugiau orientuodamasis tarnavim kitiems ir vertybes, naikindamas tariamai natral skirtum tarp privataus verslo ir visuomenins institucijos. sivaizduoju, kaip verslininkai imasi atsakomybs u pasaul, kuriame veikia ir i kurio itekli kuria savo gerov. Matau, kaip a pats tampu vienu i t verslo lyderi, kurie yra tarnysts lyderiai", tarnaujantys ne tik akcininkams, kolegoms, darbuotojams, gaminiams ir klientams, bet ir bendruomenei, planetai, ateiiai, paiam gyvenimui.

Koks tu om et riterio (arba tarnysts lyderio) tikslas, kok keli jam pasirinkti? A not didiojo hinduizm o mistiko Ramana Maharshi, tai kelias, kuriame suinoma tiesa, kad visi veiksmai, atlikti su nesavanaudiku atsidavimu, pasitelkus igrynint prot, kn ir kalb

201

ir tarnaujant Viepaiui, tam pa Viepaties veiksmais, kad reikia isi laisvinti i svok a" ir mano". Si tiesa tinka ir tam, kas vadinama aukiausiu pasiaukojimu arba gyvenimu tarnaujant Dievui."43 Krikioni tradicija panai: pavyzdiui, vienuoli trapist o r dinas vadovaujasi teiginiu Laborare st orare (Dirbti reikia melstis"). Riteri darbas yra j malda. Riteri gyvenimas yra j veikla.

RITERIAI IR MEISTRAI
Riterius m otyvuoja +6, tarnavimas auktesniems tikslams. M eistrus m o ty vuoja + 4, meistrikumas, tobulai atliekamas darbas. Riteriai veikia, kad pa
keist visum, o tada, atlikdami tarnyst, diegt nauj visum kultroje.

Meistrai veikia jau esanioje visumoje ir yra jos eimininkai. Bet jie atviri krybiniam riteri indliui; b ten t meistrai tvirtina naujovik riteri vizij jau egzistuojaniose organizacijos infrastruktrose ir santy kiuose. Riteriai kuria dvasin kapital. Meistrai pasinaudoja naujuoju dvasiniu kapitalu, kad kurt organizacijos socialin kapital. Verslo (ir politikos) pasaulyje m eistr aptinkam a tarp tikrai puiki generalini d irektori ar ministr. M okyklose tai daniausiai vyriausieji mokytojai. Jie pasta tradicijas ir ino, kaip jas isaugoti ir kaip jomis pasinaudoti. Riteriai greiiausiai iauga meistr gretose. J riterika uduotis - pakelti savo m otyvus m otyvacij skalje iki +5, krybos skatinam veiksm, o t a d a - i k i +6, tarnavimo auktesniems
tikslams. Busimiesiems riteriam s gali prireikti guru ar auktesnio

rango m eistr pagalbos, m ogaus, kurio m okiniu riteris galt tapti. Verslo aplinkoje tai aukiausio lygm ens m entoriaus darbas. Riteriai taip pat gali paveikti meistrus, atskleisdami geriausias j m eistrikum o savybes.

202

KIEK RITERI REIKIA?

Gerai inomas sociologijos dsnis, kad b et kurioje kultroje susi formuoja 10% mauma, kuri pradeda trikdyti ir keisti t kultr. Bet tiktis, kad atsiras 10% riteri, bt optimistika. D rstu teigti, kad, jeigu tarp organizacijos lyderi bt 2 5% riteri (paradigmas keiiani tarnysts lyderi) ir 10% meistr, utekt, kad visos organi zacijos motyvacija pakilt i baims ( - 4 ) , godumo (-3), pykio (-2) ir savs
tvirtinimo ( 1) j teigiam paskat srit -tyrin jim (+1), bendradarbiavim

(+ 2 ) ir vidin stipryb (+ 3). Tokio reikmingo pokyio pakakt, kad organizacija imt kaupti vis daugiau dvasinio kapitalo. Organizacija, kurianti ir kaupianti dvasin kapital, pavaizduota 10.1 iliustracijoje. Joje pateikiam organizacinio pokyio model pirma sis pasil R. M. M oorthy i M otorolos universiteto, o a j pritaikiau ioje knygoje. M odelio esm ta, kad, jeigu 5% aukiausi organizaci jos vadov yra riteriai, o kiti 10% meistrai, tai dar 80% organizacijos darbuotoj paseks j pavyzdiu ir keis savo veiksm motyvus. Anot Moorthy, visuomet bus 5% asmen, kurie niekada nesikeis.

10.1 iliustracija. Motyvacijos piramid po kultrini pokyi

203

11
SKYRIUS

Ar tai vis dar kapitalizmas?

Visoje knygoje teigiau, kad dvasinis kapitalas - gyvybikai svarbi tvaraus kapitalizmo, tvaraus individ ir organizacij funkcionavi mo atviroje kapitalistinje visuom enje slyga. Tai knygos esm, atskleidianti monms, kaip j gyvenimas gali gauti prasm, kaip jie gali sukurti vertybes ir tvirtinti jas savo gyvenime, eimose, bendru om en se ir organizacijose, kad utikrint tvarum. Taiau kadangi tradicikai kapitalizmas nepaiso vertybi ir neturi moralins dimensijos, skeptikai gali suabejoti, ar, jas iugdius, tai vis dar bus ka pitalizmas. Argi svarbiausi vertybi diegimas, moralin atsakom yb u plaij visuomen nesuvaryt laisvs ir lankstumo, btin paiai kapitalizmo ir atviros visuom ens esmei? Praeities bandymai kontroliuoti, varyti ar pakeisti kapitalizm kuo nors kitu, kad ribot jo nesaikingum, priverst imtis didesns socialins atsakomybs, nedav joki padrsinani rezultat. M ark sizmui, socializmui, keinsizmui ir Europos naujam treiajam keliui" nepavyko prilygti laisvosios rinkos kapitalizmo dinamikai ir gebjimui kurti materiali gerov. Kai kuriais atvejais j socialiniai idealai ribojo individ bei institucij laisv, btin atvirai visuomenei. Jiems nepavy

204

ko suprasti atviros kapitalistins visuomens ir ekonomikos sistemos (j raidos esms), o padt taisantys veiksmai neivengiamai ir toliau turjo griaunamj poveik. Kitaip ir bti negaljo. Kaip minjau, atvira kapitalistin visuomen, tvari, galinti ilaikyti save ir evoliucionuoti ateityje, yra ypatingas organizmas, kur m ok slininkai vadina kompleksine prisitaikania sistema arba saviorganizuojania kompleksine sistema. Tokios yra visos gyvos sistemos, taip pat ir mes, ms tvarios organizacijos. A pibriant tokias sistemas btina pridurti, kad per jas laisvai sklinda materija, energija ir informacija, kad j veikla organizuojama i vidaus ir kad jos gyvuoja ties chaoso riba - kritiniame take, esaniame toli nuo pusiausvyros. Daug inom sistem gamtoje yra tokios - orai, ms planetos ekosistema, skruzdlynai, bii spieiai, ms knai ir smegenys. Kompleksikum tiriantys mokslininkai traukia ir tokias sistemas kaip akcij rinkos, laisvosios rinkos ekonomikos ir atviros visuom ens.44 Visas ias sistemas slgt ir lugdyt paaliniai bandymai kontroliuoti ar paversti jas stabiliomis. Tada jos prarast dinamizm ir krybikum. Tai tarsi apvilkti vyr ar m oter tramdomaisiais markiniais, itrinti i j atminties informacij, o vliau pareikalauti laisvai isakyti savo pairas. Visi praeities mginimai priversti kapitalizm imtis didesns socialins atsakomybs prilygo tram dom iesiem s markiniams arba
iorinei kontrolei.

A ntra vertus, teiginys, kad dvasinis kapitalas btinas tvariam kapitalizmui, remiasi nuostata, jog vertybi ir sins reikia paios mogikosios tvarios sistemos savireguliacinms galioms. Tai ne kieno nors i paalies diktuojam os vertybs ar sin. Tai universalios vertybs ir moraliniai principai moni, kurie gyvena ir dirba tose sistemose. Pabriu, kad be j tokios sistemos negalt ilikti ir evo liucionuoti. Taiau dvasinio kapitalo taka sistemos savireguliacinms galioms i esms skiriasi nuo bet kokios iorins kontrols. Tai visai

205

kita paradigma, apimanti kitokius poirius, nuostatas ir veiksm planus. Aikinimas, kodl taip yra, pads man apibendrinti ir susieti pagrindin ir alutines knygos temas. Paaiks, kokia mogikosios savo veikl organizuojanios kompleksins sistemos dinamika, kam kuriant dvasin kapital reikia dvasins iminties, kodl toks svarbus riteri ir meistr vaidmuo ir kodl dvasinis kapitalas btinas individ, organizacij ir atviros kapitalistins visuomens tvarumui.

MOGIKOSIOS KOMPLEKSINS PRISITAIKANIOS SISTEMOS DINAMIKA

Natralios ir gyvos sistemos gali bti vienos i keturi bsen: jos gali bti udaros sistemos, stabilios bsenos sistemos, kompleksins prisitaikanios sistemos ir turbulencija (chaosas). m oni pasaulyje pirm osiom s trims bsenom s reikia, kad sistema tu rt m aterial kapital (aliavas), socialin kapital (santykius, bendruom ens trad i cijas ir institucijas) ir dvasin kapital (prasm, vertybes, tiksl). Jokia mogika sistema negali igyventi be vis trij kapitalo ri. U dara sistema i esms panai vien dideli stiklini vaz, kurias prideda augal ir ukem a kamiu. em , pradin drgm ir dirvos maistingosios mediagos, deguonis ir anglies dvideginis, su kaupti ore, viesa, prasiskverbianti pro vazos stikl, sudaro slygas tvariai fotosintezei bent jau vieno sezono gyvenimo ciklui. Tvenkinys lauke yra kitas tokios sistemos, tik iek tiek kompleksikesns, nes gali palaikyti simbiotin balans tarp augmenijos ir kai kuri uv, tarp lietaus ir garavimo, pavyzdys. Udaros sistemos tiesiog kartoja savo pai procesus, ir niekas i tikrj nesikeiia. m oni pasaulyje udaros sistemos atitikmuo bt maa agrarins visuomens bendruom en, vyravusi prieindustrinje eroje ir dar kai

206

kur randama iais laikais, pavyzdiui, Amisho ir kitose sektose, kurios nusprendia gyventi atsiskyrusios nuo visuomens. Tokioje bendrijoje materialus kapitalas gaunamas i ems ir paveriamas perdirbamais daiktais, btinais monms, - maistu, drabuiais, rankiais ir kita. Grups dvasinis kapitalas remiasi nesikeiiania religine sistema ir per tradicijas sitvirtina kaip bendrijos socialinis kapitalas. Tokios bendruom ens nekinta ir yra udaros ioriniam pasauliui. Antroji natralios ir gyvos sistemos bsena gali bti stabili. Jeigu i tos stiklins vazos itrauktume kamt arba i kdros im t tekti upeliukas, sistema iek tiek atsivert aplinkai. Jai reikt nuolatini snaud, kad ilaikyt stabil balans. I tvenkinio itekantis upeliu kas ir savo vag, taiau bgant metams jo krantai liks tokie patys. Tokioje stabilios bsenos sistemoje vyksta tam tikras judjimas, ji patiria tam tikr poveik, bet yra pastovi. Viskas sistemoje subalan suota ir nuspjama. m oni pasaulyje stabilios bsenos sistema yra tradicin vi suomen, pavyzdiui, Nepalas 2000-aisiais metais prie neramumus suklusius vykius. Vienas kitas N epalo gyventojas ikeliaudavo u sistemos rib, atvykdavo vienas kitas turistas. Kai kurie materialius poreikius tenkinantys daiktai buvo importuojami, kai kurie gaminiai eksportuojami. Etnikai miri visuomen rmsi keleto religini si stem dvasiniu kapitalu, taiau j tikjimai buvo labai seni. Tokia visuom en nesisteng atversti kit religij atstov, nesikeit ir sugebjo gyventi draugikai su kaimynais. Bendruom ens dvasinis kapitalas buvo investuojamas socialin kapital, kuris isiskyr stip riomis socialinmis ir kultrinmis tradicijomis, reguliuojaniomis daugumos moni gyvenim, nors keletas meninink ir raytoj galjo atskleisti krybikum, neperengdam i tradicini rib. Ir udaroje, ir stabilioje sistemoje dvasinis kapitalas statikas ir pasyvus. Jis gytas i senoli arba kultros apskritai, o ne sukurtas dvasins iminties.

207

Tradicin eima arba eimos vertybs, prie kuri danai kvieia mus grti konservatyvs veikjai, yra idealai stabilios ir subalansuotos sistemos, kurioje egzistuoja tam tikri srautai j ir i jos, bet santykiai, vaidmenys ir elgsena ilieka tradiciniai ir daniausiai nuspjami. Adamas Smithas ir ankstyvieji kapitalizmo mstytojai modeliavo savo idjas apie laisvosios rinkos ekonomik pagal stabilios bsenos sistem, taiau iais laikais pokyiai vyksta per greitai, kad j modelis mums vis dar tikt. N epalas ir kitos tradicins visuom ens imtmeius, o gal ir tkstantm eius buvo nepakitusios (pusiausvyros bsenos), b e t i laik taka skverbiasi ir ten, todl daugelis j - Nepalas taip pat - ltai juda vien i dviej likusi galim bsen: turbulencij arba savo veikl organizuojant kompleksikum.

11.1 iliustracija. Natralios sistemos bsen progresija

Upoknis, tekantis jr, yra atvira stabilios bsenos sistema,

208

bet dl savo atvirumo galinti susidurti su klitimis, kurios trikdys jos pusiausvyr. silieja kiti upeliai, srov stiprja, ir visi kartu jie tam pa upe. Kartais upje pasitaiko k li i -v a g a tam pa per siaura jos srau tui, akmenys ar nugriuv mediai utvenkia vanden. U p nebegali ilikti kokia buvusi. Kaip pavaizduota 11.1 iliustracijoje, ji kartais ima putoti, kristi kriokliais (atsiranda turbulencija, chaosas), kartais tekdam a ima sukti vandenyje verpetus. Abi ios bsenos nutolusios nuo pusiausvyros (stabilumo). Turbulencija yra nerami bsena, ir mes j maai galime keisti. Ji rodo, kad sistema skaidosi dalis. Visi inome, kaip tai atrodo upje. m oni gyvenime tai reikia anarchij. Antra vertus, skuriai ir verpetai, susiformuojantys stiprjant vandens srautui, yra viena paprasiausi kompleksini prisitaikani sistem gamtoje. Jie nuolat gauna vis naujos materijos, energijos ir susitelkia isilaikani struktr, kuri egzistuoja toli nuo pusiausvy ros bsenos (ties chaoso riba). Materija (vandens molekuls) ir energija nuolat skverbiasi pro struktr, taiau struktra ilaiko savo ltai besikeiiani form. 11.2 iliustracija vaizduoja panai, visuomens ir kultros kompleksin prisitaikani sistem, krybing ir gebani nuolat adaptuotis prie nauj atviros aplinkos slyg. Taigi m oni pasaulyje kompleksin prisitaikanti sistema yra bet kuri atvira, iuolaikin, dem okratin visuomen, gyvenanti pagal lais vosios rinkos dsnius. Materialus kapitalas, plaukiantis toki sistem, yra gamtiniai itekliai, juos papildo mogaus protas ir informacija. Tokios visuomens socialinis kapitalas yra jos i esms iliekanti, bet nuolatos besikeiianti struktra - santykiai, tradicijos, paproiai, institucijos ir panaiai. Taiau sistemos dvasinio kapitalo pagrindas turi bti aktyvi dvasin imintis, galinti nuolat priminti ir i naujo su formuluoti svarbiausias vertybes, tikslus arba kurti naujas vertybes ir tikslus. Tai galima pasiekti tik visuomenje atsiradus kritiniam skaiiui

209

11.2 iliustracija. Dvasinis kapitalas - gyvybikai btina tvarios sistemos dalis

individ, kurie nepaliaujamai kuria, tobulja ir yra pakankamai stiprs, kad gyvent ties chaoso riba. Statikesnis, pasyvus dvasinis kapita las, besiremiantis nekintania paveldta tikjimo sistema, negalt generuoti krybins energijos srauto, kurio reikia sistemoms, kad isilaikyt taip toli nuo stabilios bsenos. Kompleksin prisitaikanti sistema iirs, jeigu ieikvos savo dvasin kapital arba nepasipildys nauju. Vadinasi, j uvaldys turbulencija arba, kitaip tariant, anarchija. m onijos istorijoje taip jau yra atsitik.

210

M anom a, kad Romos imperija lugo todl, kad ism savo dvasin kapital (dvasin varomj jg). Stiprjanti krikionyb m kelti pavoj oficialiems rom n dievams. Romos pilieiai atitrko nuo svarbiausi vertybi ir tiksl, paskyr savo gyvenim duonai ir aidimams". Vyrams neberpjo tarnauti imperijos armijoje, todl teko samdyti barbarus, kad ie kariaut Romos karus. Galiausiai bar barai tapo padties eimininkai, ir imperija lugo. Savo knygoje S tu d y of H istory (Istorijos studijos") didis brit istorikas Arnoldas Toynbee ityr dvideimties civilizacij kilim ir lugim ir kiekvienu atveju rod, kad j iirimo prieastis dvasins vizijos netekimas (tai yra dvasinio kapitalo ieikvojimas).45

ANKSTYVOJO KAPITALIZMO FAZES POKYTIS

Sistemos perjim i vienos bsenos kit mokslininkai vadina fazs pokyiu. Paprastas to pavyzdys - vandens virtimas ledu arba garu. Fazs pokytis vyksta ir tuom et, kai mogikoji sistema i stabilios pusiausvyros bsenos (tradicins visuomens) pereina kompleksin prisitaikani sistem ir nutolsta nuo stabilios pusiausvyros (tampa iuolaikine visuomene). Neabejoju, kad kapitalizmo pltra atuonio liktajame amiuje kartu su industrine revoliucija sukl tok reikming fazs pokyt, kad jo sukurta kompleksin prisitaikanti sistema isilaik iki dvideim tojo amiaus. Ankstyvojo kapitalizmo fazs pokyio varomoji jga buvo energi jos srautas, sukeltas mokslins revoliucijos ir protestantizm o plitimo, nors, inoma, jis pasiek ir katalikikus kratus.46 Kaip rami up plau kiantis vidurami visuomens gyvenimas nebegaljo isitekti senoje vagoje. Pramonin revoliucija praturtino sistem suteikdama naujo materialiojo kapitalo, dinamikas ir darb laikantis didiausia vertybe

211

protestantizm as - naujo dvasinio kapitalo, o vieiamojo amiaus dem okratijos institucijos - naujo socialinio kapitalo. Suklestjo Amerika, m odernizavosi Europa. Viso to rezultatas - kompleksin savo veikl organizuojanti visuomen, nuolat egzistuojanti ties chaoso riba, taiau jau du amius kurianti pavyzdio neturini gerov ir krybines galias. Dvideimtajame amiuje daugjo chaoso ir nestabilumo - vyko du pasauliniai karai, nyko vieiamojo amiaus idealai, krikionyb pam au dingo i daugelio m oni gyvenimo, o jos vertybs - i visuomens apskritai, iro eimos ir bendruomens, blogjo santykiai, augo godumas, materializmas ir savanaudikumas, pltsi informacin revoliucija ir globalizacija, majo nacionalins valstybs reikm. Tame amiuje kapitalizmas tapo save ryjania pabaisa, eikvojania savo paios socialin ir dvasin kapital. Dvideimt pirmojo amiaus pradioje mes tampame net materialiojo kapitalo ieikvojimo liudytojais. iuo m etu Vakar visuomens gyvenimo tkm pasiek nauj akojimosi dvi sroves etap. Senieji ups krantai nebesulaiko srovs. Vykstant neivengiamam fazs pokyiui, galime nusiristi griaunani turbulencij arba galime tapti nauja kompleksine prisitaikania sistema. ia liai trum pa dvideim tojo amiaus apvalga ubaigiu rat ir grtu knygos pradi. Jeigu vl norime sukurti tvar kapitalizm, funkcionuojant kaip nauja kompleksin prisitaikanti sistema, privalo me pasitelkti dvasin imint, kad ikeltume fundamentalias prasmes ir vertybes, suteiktum e jom s nauj form, turin ir nauj gyvenim. Kritinis skaiius moni, tie 15% riteri ir meistr, kurie sugeba gyventi ties chaoso riba, lies naujos energijos (dvasinio kapitalo) nauj pokyio skur, naujas savo veikl organizuojanias struktras ir santykius, formuosianius nauj ms ateities socialin kapital. Organizacij poiriu, energijos srautas per tokios sistemos struktras atrodys panaiai, kaip parodyta 11.3 iliustracijoje.

212

11.3 iliustracija. Organizacinio srauto modelis

K GALIU PADARYTI A ?
Kart, kai jau buvau bebaigianti rayti i knyg, buvau pakviesta piet aukto rango personalo vadovs, dirbanios dideliame veicarijos banke. Kalbjoms apie dvasin imint ir dvasin kapital. Ji papa sakojo, kaip stengsi remtis jais asmeniniame gyvenime. Kad ugdyt savo vidin pasaul, m oteris reguliariai praktikavo jog, chi gong ir meditacij. Ji skait skatinanias mstyti knygas ir klaussi geros muzikos. M oteris nebuvo religinga, bet siek aukt ideal ir tvirtai inojo, kad savo gyvenimu trokta padaryti pasaul geresn. Taiau k dar galiau daryti? - neramiai klaus ji. - Kaip

213

galiau padaryti pasaul geresn? Ar turiau mesti dabartin darb ir sidarbinti kokioje nors pagalbos organizacijoje Afrikoje? Papasakojau jai Peterio K., kuris dalyvavo viename i mano v e dam dvasins iminties seminar, istorij. Peteris buvo ind kilms anglas, k tik pradjs penkt deimt. Jis buvo veds, augino du paauglius vaikus, sn ir dukr, jo aukto pirkim vadovo pareigas didelje kom piuteri firmoje Britanijoje. Pats save apibdino kaip sitempus", nem gstant rodyti emocij, gana m, nekantr su kolegom is ir pavaldiniais. Prie ateidamas seminar jis niekada nesusimstydavo apie svarbiausias vertybes ir trokimus, stengdavosi vengti tem, kurios verst j nepatogiai pasijusti. Seminaro m etu visi dalyviai buvo paprayti pagalvoti, kas jiems gyvenime svarbiausia, dl ko kiti galt juos atsiminti ir kaip jie nort pakeisti savo pasaul, jeigu galt. Mes nagrinjome dvylika dvasins transform acijos princip ir juos aptarm e, o sem inaro pabaigoje papraiau kiekvien dalyv pasirinkti du ar tris dvasingumo principus ir pasiadti du dalykus: kaip nors pakeisti savo elges namie ir kaip nors pakeisti savo elgsen darbe. Nutarm e, kad grup vl susirinks kitame seminare po ei savaii. Kai vl susitikome, Peteris trokte troko papasakoti apie savo pasiadjimus ir j poveik. Jis nusprend vadovautis vizija ir ver tybmis, stengtis niekada nepamirti to, kas jam tikrai buvo svarbiau sia. Be to, Peteris jaut, kad jam trksta atjautos ir spontanikumo. Taigi ie trys principai sudar jo pasiadjim pagrind. N am uose Peteris nutar pasikalbti su eiolikmeiu snumi. J santykiai buvo tempti, b et Peteris nieko dl to nedar, tiesiog paliko berniuk vien, o is daugiausia laiko praleisdavo savo kambaryje. Man atrod, kad nepastu savo snaus, o jis nepasta mans, kalbjo Peteris seminare. Taigi, bandydamas keisti savo elges namie, Peteris nujo snaus

214

kambar, atvirai ir nuoirdiai papasakojo, kaip j slegia tarp j atsi radusi siena, pripaino, kad nepakankamai stengsi j sugriauti ir dvi valandas kalbjosi su snumi apie io pomgius. Galiausiai abu ap sikabino ir prisipaino, kaip vienas kit myli. Kartu praleistas laikas pagerino Peterio santykius su snumi ir suteik daugiau energijos visai eimai. Keisdamas elgsen darbe, Peteris pasiadjo bti kantresnis, maiau slpti savo jausmus ir tapti geresniu klausytoju: Norjau, kad su manimi dirbantys mons labiau atsipalaiduot ir laisviau isakyt vairias nuomones. Norjau, kad man esant jie galt bti spontanikesni. Kad visa tai i tikrj vykt, Peteris nusprend kiekvienos darbo dienos pabaigoje skirti deim t minui meditacijai. Po ei savaii jis mums prasitar, kad monai jis dabar atrodo ramesnis ir lengviau sugyvenamas eimoje. O bendradarbiai dabar j laiko pasikeitusia asmenybe, su kuria daug lengviau bti savimi. Per eias trumpas savaites, pradjs nuo siningo vertinimo, kas jam i tikrj svarbiausia (eima ir santykiai), Peteris tapo savo aplinkos riteriu. Pasiryimas testi sau duotus paadus ir gyventi vadovaujantis vertybm is padjo Peteriui sukurti dvasin kapital, suteikti jo energijos ir eimai, ir darbovietei. Jis negaljo pakeisti vi sos mons vertybins krypties, bet pats tobuldam as pakeit artim moni, aplinkini gyvenim. Jeigu ie mons ts i veikl, manoma suburti kritin skaii, btin keiiant vis organizacij. Taigi pabaigoje grtu ten, nuo kur pradjau, grtu prie Jungo minties, kvpusios i knyg: Savo privaiausiame ir subjektyviau siame gyvenime mes esame ne tik pasyvs savo amiaus liudytojai, keniantys jo gyventojai, bet ir jo krjai. M es kuriame savo pai epoch." Kad ms gyvenimas kurt epoch, nebtina tapti Jungtini Amerikos Valstij prezidentu, didiuls tarptautins korporacijos

215

generaliniu direktoriumi ar netgi pagalb teikianios organizacijos darbuotoju Afrikoje. Tiesiog turime likti itikimi savo brangiausiems idealams ir vertybms, kurti gr, kur galime, b et kuriame gyvenimo lygmenyje. Galbt iame kelyje mums pads M otinos Teress odiai, kuriuos radau sename vietjiko pobdio biuletenyje Nepale:

mons danai bna neprotingi, nelogiki ir egoistai. Vis tiek atleiskite jiems. Jei esate malonus ir geras, mons apkaltins, kad turite slapt savanaudik umai. Vis tiek bkite geras ir malonus. Jeigu jums sekasi, gysite netikr draug ir tikr prie. Vis tiek siekite skms. Jei esate siningas ir nuoirdus, mons gali jus apgaudinti. Vis tiek bkite siningas ir nuoirdus. Tai, k js kuriate met metus, kiti gali sugriauti per dien. Vis tiek kurkite. Jeigu esate ramus ir laimingas, mons gali pavydti. Vis tiek bkite laimingas. Gera, js padaryt iandien, mons danai bus pamir rytoj. Vis tiek darykite gera. Atiduokite pasauliui visk, k galite, nors to galbt niekada nepakaks. Vis tiek duokite pasauliui visk, k galite. Matote, gal gale viskas atsidurs tik tarp js ir Dievo, vis tiek tai niekada nebuvo tarp js ir kit moni.
Motina Teres

216

Literatra

Barrett, Richard. Liberating the Corporate Soul. Boston: Butterworth/Heinemann, 1998. Bollier, David. Aiming Higher. New York: AMACOM, 1997. Briggs, John, and F . David Peat. Turbulent Mirror. New York: HarperCollins, 1990. Carse, James. Finite and Infinite Gomes. New York: Ballantine Books, 1986. Cattell, Raymond B. Personality and Motivation Structure and Measurement. Yonkerson-Hudson, New York: World Book Company, 1957. Collins, James C. Level 5 Leadership: The Triumph of Humility and Fierce Resolve," Harvard Business Review (January 2001): 66-76. Collins, James C., and Jerry I. Porras. Built to Last. New York: HarperBusiness, 1994. Crick, Francis. The Astonishing Hypothesis. New York: Simon & Schuster, 1994. Csikszentmihalyi, M. Living Well. London: Orion, 1998. Deacon, Terrance. The Symbolic Species. London: Penguin Press, 1997. Dunn, John. The Cunning of Unreason. London: HarperCollins, 2000. Evans, Peter. Model Behaviour." Oxford Today 13, no. 3 (2001): 16-17. Frankl, Viktor. Man's Search for Meaning. New York: Pocket Books, 1985. Fukuyama, Francis. Trust. New York: Penguin Books, 1995. Goleman, Daniel. Emotional Intelligence. New York: Bantam Books, 1996. Gratton, Lynda. Living Strategy. London: Prentice Hall, 2000. Greyson, B. Near-Death Experiences," in Varieties of Anomalous Experience, edited by E . Cardena, S. J. Lynn, and S. Krippner. Washington, D.C.: American Psychological Association, 2000. Guest, Hazel, and Ian Marshall. The Scale of Responses, Emotions and Mood in Context." International Journal o f Psychotherapy 2, no. 2 (1997): 149-169. Handy, Charles. The Empty Raincoat. London: Hutchinson, 1994. ----------- . The Alchemists. London: Hutchinson, 1999. Hawkins, David R. Power \/s. Force. Sydney: Hay House, 1995. Herzberg, Frederick, Bernard Mausner, and Barbara Block Snyderman. The Motivation to Work, 2nd ed. Ne York: Wiley, 1966. Hughes, Ted. Tales from Ovid. London: Faber & Faber, 1997. Hunt, John. Financial Times. Sept. 27, 2000, p. 24. Isaacs, William. Dialogue and the Art o f Thinking Together. New York: Currency/ Doubleday, 1999.

217

Jung, C. G. The Meaning of Psychology for Modern Man," in The Collected Works of C. G. Jung, Vol. 10: Civilization in Transition. London: Routledge & Kegan Paul, 1953. Kauffman, Stuart A. The Origins of Order. Oxford, England: Oxford University Press, 1993. McTaggart, Lynne. The Field. London: HarperCollins, 2001. Maharshi, Ramana. The Spiritual Teachings of Ramana Maharshi. London: Shambhala, 1972. Nahapiet, Janine, and Sumantra Ghoshal. "Social Capital, Intellectual Capital, and the Organizational Advantage," in Knowledge and Social Capitate dited by Eric L Lesser. Boston: Butterworth/Heinemann, 2000. Nash, Ogden. Don't Grin, or You'll Have to Bear It." In The Ogden Nash Pocket Book. Montreal: Pocket Books of Canada, 1944. Nietzsche, Friedrich. Thus Spoke Zarathustra. Translated by R. J. Hollingdale. London: Penguin Classics, 1961. (Originally published 1883-92.) Overell, Stephen. Financial Times. Jan. 9, 2001, p. 18. Penrose, Roger. The Emperor's New Mind. Oxford, England: Oxford University Press, 1989. Persinger, M. A. "Feelings of Past Lives as Expected Perturbations Within the Neurocognitive Processes That Generate a Sense of Self: Contributions from Limbic Lability and Vectorial Hemisphericity," Perceptual and Motor Skills, 83, no. 3, pt. 2 (December 1996): 1107-1121. Plender, John. Going Off the Rails. New York: Wiley, 2003. Ramachandran, V.S., and Sandra Blakeslee. Phantoms in the Brain. London: Fourth Estate, 1998. Rinpoche, Sogyal. The Tibetan Book of Living and Dying. London: Rider, 1992. Schwartz, Peter. The Art of the Long View. New York: Currency/Doubleday, 1991. Senge, Peter. The Fifth Discipline: The Art and Practice o f the Learning Organization. New York: Doubleday, 1990. Sennett, Richard. The Corrosion of Character. New York: Norton, 1998. Shoda, Y., M. Misehell, and P . K. Peake. "Predicting Adolescent Cognitive and Self-Regulatory Competencies from Pre-School Delay of Gratification". Developmental Psychology 26 (1990): 978-986. Singer, Wolf. "Striving for Coherence," Nature3S7 (4 February 1999): 391-393. Smith, Simon. Inner Leadership. London: Brealey, 2000. Taub-Bynum, E. Bruce. The Family Unconscious. Wheaton, III.: Theosophical Publishing House, 1984. Toynbee, Arnold, J. A Study of Flistory. London: Oxford University Press, 1947. Waldrop, M. Mitchell. Complexity. London: Penguin, 1994. Wasserman, James. The Templars and the Assassins: The Militia ofFleaven. Rochester, Vt.: Inner Traditions, 2001. Weber, Max. The Protestant Ethic and the Spirit of Capitalism. Translated by Talcott Parsons. London: Routledge Classics, 2001. (Originally published 1920.) Zohar, Danah. The Quantum Self. London: Morrow, 1990. ----------- . Rewiring the Corporate Brain. San Francisco: Berrett-Koehler, 1997. Zohar, Danah, and Ian Marshall. SQ: Spiritual Intelligence, The Ultimate Intelligence. London: Bloomsbury, 2000.

218

Muorodos

vadas
1 Carl Jung, The Meaning of Psychology for Modern Man. 2 Ogden Nash, Don't Grin, or You'll Have to Bear lt .

anga
3 Francis Fukuyama, Trust, p. 26.

Pirmasis skyrius
4 5 6 7 8 Ted Hughes, Tales from Ovid, p. 94. Charles Handy, The Empty Raincoat, p. 65. Stephen Overell, Financial Times, 2001-01-09, p. 18. John Hunt, Financial Times, 2000-09-27, p. 24. Frederick Herzberg, Bernard Mausner ir Barbara Block Snyderman,

The Motivation to Work.

9 Terrence Deacon, The Symbolic Species. 10 Viktor Frankl, Man s Search for Meaning. 1 1 Peter Evans, Model Behaviour", Oxford Today, p. 16-17.

Antrasis skyrius
12 Informacija apie bendrovs Merck laimjimus paimta i Davido Bollierio knygos Aiming Higher, 1997. 13 Janine Nahapiet ir Sumantra Ghoshal, Social Capital, Intellectual Capital, and the Organizational Advantage". 14 Lynda Gratton, Living Strategy, p. 7. 15 James Collins ir Jerry Porras, Built to Last, p. 4.

219

Treiasis skyrius
16 Hazel Guest ir Ian Marshall, The Scale of Responses, Emotions and Mood in Context". 17 Daniel Goleman, Emotional Intelligence. 18 David Hawkins, Power Vs. Force.

Ketvirtasis skyrius
19 David Hawkins, Power Vs. Force, p. 76. 20 David Hawkins, Power Vs. Force, p. 82. 21 M. Csikszentmihalyi, Living Well.

Penktasis skyrius
22 23 24 25 26 27 Daniel Goleman, Emotional Intelligence. Danah Zohar ir Ian Marshall, SQ: Spiritual Intellingence, The Ultimate Intelligence. Sogyal Rinpoche, The Tibetan Book of Living and Dying, p. 40. James Carse, Finite and Infinite Games. Terrance Deacon, The Symbolic Species. Ir., pvz., M. A. Persinger, Feelings of Past Lives as Expected Perturbations Within the Neurocognitive Processes That Generate a Sense of Self', ir V. S. Ramachandran ir Sandra Blakeslee, Phantoms in the Brain. ir. Wolf Singer, Striving for Coherence". Francis Crick, The Astonishing Hypothesis, p. 3. E . Bruce Taub-Bynum, The Family Unconscious. E . Bruce Taub-Bynum, The Family Unconscious, p. 12. ir. Danah Zohar, The Quantum Self, Roger Penrose, The Emperor's New Mind; David R. Hawkins, Power Vs. Force ir Lynne McTaggart, The Field. ir. The Global Consciousness Project interneto svetanje http://noosphere.princeton.edu/ (2003-08-13).

28 29 30 31 32 33

Septintasis skyrius
34 Daniel Goleman, Emotional Intelligence. 35 Y. Shoda, M. Mischell ir P . K. Peake, Predicting Adolescent Cognitive and Self-Regulatory Competencies from Pre-School Delay of Gratification". 36 Charles Handy, The Alchemists. 37 Richard Sennett, The Corrosion o f Character, p. 133. 38 James C. Collins, Level 5 Leadership".

220

Deimtasis skyrius
39 Citata io skyriaus pradioje paimta i v. Bernardo Sermon of Exhortations for the Knights Templar" (Pamokslo apie tamplieri riterius"), publikuoto Jameso Wassermano knygoje The Templars and the Assassins, p. 278. 40 James Wasserman, The Templars and the Assassins. 41 B. Greyson, Near-Death Experiences". 42 Nietzsche, Thus Spoke Zarathustra. 43 The Spiritual Teachings of Ramana Maharshi, p. 19.

Vienuoliktasis skyrius
44 M. Mitchell Waldrop, Complexity, John Briggs ir F . David Peat, Turbulent Mirror. 45 Arnold J. Toynbee, A Study of History. 46 r., pvz., Max Weber, The Protestant Ethic and the Spirit o f Capitalism.

S e rijo je V erslo k n y g a " ja u i jo :

Lawler Kang
Marko Albiono anginis odis

DARBO AISTRA
k a ip s u s ira s ti m g s ta m d a rb i r n u g y v e n ti g e ria u s i g y v e n im
Savo svajas galite realizuoti tik jei tinkamai jas apibrite, vertinsite jas kaip tikslus ir sudarysite konkreius planus, kaip juos pasiekti. i knyga ilaisvinsjs pasitikjim, paskatins pradti gyven ti savo pai nusistatytomis slygomis ir pads at sakyti tokius, atrodyt, slidius" klausimus, kaip: Koks js aidimo tikslas? A r ta i neturt b ti is tas daugiau nei saujel pinig? Kas jums gerai sekasi ir k mgstate daryti? Kaip padaryti, kad darbas bt ir smagi, ir kartu pelninga veikla? Kokie js prioritetai? vardykite, kas jum s i tikrj svarbu darbe ir gyvenime... Kokia js asmenin turto ir skms samprata? Js kuriate savo likim. Kad ir su kokiomis klitimis susidurtumte, js valdote savo gyvenim, tad jums tenka vidin pareiga aistringai juo pasirpinti. Knyga siekia ijudinti jus i gyvenimo snaudulio kiek manoma velniau, bet kartu ir rytingai. Esm paprasta: kiekviena diena yra dovana, o savo aistr rea lizavimas - pats produktyviausias, maiausiai rizikingas ir maloniausias bdas pasinaudoti ia dovana. Lawleris Kangas - vienas geriausi savo kartos verslo konsultant ir kvepiantis oratorius - savo patirt perteikia skaitydamas praneimus vairioms auditorijoms ir dalyvaudamas konferencijose verslo klausimais. Markas Albionas, paras angin od knygai Darbo aistra", - gabus ir skms lydimas verslininkas, daugelio perkamiausi knyg autorius.

L e id y k la T y to a lb a a rtim ia u s iu m e tu ileis ias serijo s V erslo k n y g a " k n y g a s :

Stephen P. Robbins

VISA TIESA APIE MONI VALDYM

...ir nieko, iskyrus ties

Andris A. Zoltners, Prabhakant Sinha ir Greggor A. Zoltners

ISAMUS VADOVAS PREKYBOS PERSONALO DARBUI GERINTI

Stephen P. Robbins

VISA TIESA APIE MONI VALDYM

...ir nieko, iskyrus ties

Autorius jau 30 met skaito paskaitas ir rao straipsnius apie mogikj itekli valdym darbo vietoje. Iki iol nebta jokio trumpo, glausto elgsenos tyrinjim apibendrinimo, kuris pasakyt vadybininkams vis ties apie tai, kas tinka ir kas netinka, samdant mones darb. Visa tiesa..." suskirstyta pagal pagrindines su mogaus elgesiu susijusi pro blem sritis, su kuriomis susiduria vadovai: samdymas, motyvacija, vadovavimas, komunikacija, komandos krimas, konflikt valdymas, darbo planavimas, pareig atlikimo vertinimas ir susidorojimas su pokyiais. i knyga skirta dirbantiems vadybininkams ir tiems, kurie siekia vadovaujamo posto - nuo busimj kompanij vadov iki konsultant. Autorius sitikins, jog visai nereikia stor vadovli, norint suinoti, kaip vadovauti monms darbo vietoje. Nereikia n usirayti specialius vadov tobulinimosi kursus kokiame nors prestiiniame universitete. Tai, k gausite i ios knygos, be abejons, priklausys nuo dabartini js ini. Antai vieiai ikeptiems verslo administravimo ma gistrams i knyga bus glaustas apibendrinimas fakt, kuriuos jie atsidj tyrinjo maiausiai pora met. Tiems, kurie neturjo progos sekti naujausi organizacij elgsenos tyrim arba tiems, kurie neturi platesnio akademinio isilavinimo, i knyga turt suteikti nauj valg apie mogikj itekli valdym darbo vietoje. Dr. Stephenas P . Robbinsas - labiausiai perkam vadybos ir organizacij elgsenos vadovli autorius. Jo knyg tiraai virija du milijonus, jomis naudojasi daugiau nei tkstanio JAV universitet ir koled studentai, jos skaitomos visame pasaulyje. Knyga Organizational Behavior (9-as leidimas) yra rinkos lyder Kana doje, Meksikoje, Piet Amerikoje, Australijoje, Honkonge, Singapre, Piet Korjoje, Indijoje, Kinijoje ir Skandinavijoje. S. P . Robbinsas taip pat para knyg Managing Today, su kitais - Management (S leidimai) ir Fundamentals o f Management.

Andris A. Zoltners, Prabhakant Sinha ir Greggor A. Zoltners

ISAMUS VADOVAS PREKYBOS PERSONALO DARBUI GERINTI

Nekainojamas veiksming priemoni rinkinys didiausiam js prekybos personalo darbo naudingumui pasiekti; is praktinis vadovas pads efektyviai organizuoti pardavim, sukurti patraukli prekybos personalo kultr, pasinaudoti rinkos galimybmis ir veikti konkurent grsmes net neprognozuojamos ekonomikos slygomis. ioje knygoje - paskutins prekybos personalo vadybos teorijos naujienos ir valgos, kurias autoriai formavo per du deimtmeius daugiau nei penkiasde imtyje ali ir atuoniolikoje skirting pramons ak. Js rasite nekainojam patarim apie: Atlyginim pagal rezultatus. Nauj rinkos segment siekim, efektyviau panaudojant savo prekybos personal. Prekybos personalo dyd ir struktros sudarym strateginiam pranaumui pasiekti. Pardavim didinant prekybos teritorijos projektavim. Geriausi pardavj verbavim. Prekybos personalo mokymus ir motyvacij. Penki ingsneli programos sukrim aukiausios klass pardavimo va dybos komandai ilaikyti. Technologij naudojim ryi su klientais vadybai. ... ir kur kas daugiau. Prekybos personalas - viena i js pagrindini investicij. Tai galingas pa jam augimo ir rinkos pltros variklis. Su iuo isamiu darbo inynu ir problem sprendju galsite pasiekti prekybos personalo veiklos virn ir ilikti konkuren cingi dabar, kitmet ir dar daug ateinani met. Dr. Andris A. Zoltneris - J. L Kelloggo auktosios vadybos mokyklos prie Nort hwestern universiteto rinkodaros profesorius. Dr. Prabhakantas Sinha - ZSAssociates, prekybos ir rinkodaros konsultacins firmos, kurtos A. Zoltnerio ir Sinha'os 1983 m., generalinis direktorius. Greggoras A. Zoltneris - finans ir rinkodaros konsultantas ir raytojas verslo temomis.

Zohar, Danah Z o -0 9 Dvasinis kapitalas : gerov, kuri gali p adti ilikti / D anah Z ohar, Ian Marshall. - Vilnius : Tyto alba, 2006. - 220, [12] p. : iliustr. - (Verslo knyga) Bibliogr.: p. 2 1 7 -2 1 8 . ISBN 9 986- 16-527-X Si k nyga apvelgia tris kapitalo ris (materialj, socialin ir dvasin) ir tris iminties tipus (racionalij, em ocin ir dvasin). Kuriant tvar kapitalizm, visos trys kapitalo rys privalo bti kaupiam os pasitelkus visas tris imintis. Jokia kapitalo ris neturi prasm s be dvasinio kap i talo pam ato. Knyga bus naudinga tiems, kurie dirba tokio se srityse kaip vietimas, psichologija, mokslas, politika ar verslas. U D K 1 5 9 .9 + 6 5 .0 1 3

Danah Zohar Ian Marshall

DVASINIS KAPITALAS
Gerov, kuri gali padti ilikti

I angl kalbos v ert Rta Montvilien Virelio dailinink Ilona Kukenyt

SL 1686. 2006 12 22. 9,10 apsk. 1 . Ileido Tyto alba", J. Jasinskio g. 10, LT-01112 Vilnius, tel. 2497453, info@tytoalba.lt Spausdino UAB Vilniaus spauda", Viruliki skg. 80, LT-05131 Vilnius

VERSLO KNYGA DANAH ZOHAR - fizik, filosof ir vadybos teoretik. Ji daro praneimus tarptautinse konferencijose, skaito paskaitas ir veda seminarus apie versl, vietim, lyderyst didelms bendrovms, fondams ir edukacinms organizacijoms - Volvo, Shell, British Telecom, Motorola, Phillips, Skandia Insurance, UNESCO, Jaunj prezident organizacijoje, Europos kultros fonde ir daugelyje kit. IANAS MARSHALLAS, jos vyras, yra psichiatras ir psichoterapeutas Studijavo filosofij ir psichologij Oksfordo universitete, vliau baig Londono universiteto Medicinos fakultet. Jiedu para The Quantum Society, Who's Afraid o f Schrodinger's Cat?, SQ: Connecting With Our Spiritual Intelligence, Spiritual Intelligence ir kitas knygas.

Nepaprasta! Puiku! Nuostabu! Tokie odiai isprsta perskaiius Dvasin kapital". Zohar ir Marshallas taip elegantikai pateikia mums ikylani iki ir galim ybi esm."
Michaelas Rennie, McKinsey& Co direktorius

mons turi gebjim ir iminties nugyventi prasming gyvenim, bet pasiduoda godumui, pykiui ir kitoms alingoms paskatoms. Kodl iandieninis verslas valdomas toki em motyv - vien savanaudikumo, trumpalaiks naudos, individualistins mstysenos, uuot rmsis fundamentaliomis vertybmis ir prasmingo tikslo suvokimu? ioje novatorikoje knygoje Danah Zohar ir lanas Marshallas numato dvi nepaprastai skirtingas galimybes. Vienu atveju ms nuolatos majantys itekliai bus isemti, ir sistema netruks sulugdyti pati save. Antru atveju didiausia vertybe taps mons ir pati planeta. i knyga apvelgia tris kapitalo ris (materialj, socialin ir dvasin) ir imint, kurios reikia uoliui svarbiausio tvaraus kapitalizmo tikslo link - gerov, praturtinani vidinius ms gyvenimo aspektus ir pasiekiam suteikus gyvenimui gilesn prasm. Ar js pasiry rinktis - ir keisti pasaul?