I vokiei kalbos vert

Gitan a D a m b ra u sk ie n

VILNIUS

2011

UDK 37.018.1 V219

Michael WINTERHOFF WARUM UNSERE KINDER TYRANNEN WERDEN Verlagsgruppe Random H ouse GmbH, M nchen 2009

Copyright 2008 by Gtersloher Verlagshaus, Gtersloh, in der Verlagsgruppe Random House GmbH, Mnchen Gitana Dambrauskien, vertimas lietuvi kalb, 2011 Asta Puikien, virelio dizainas, 2011 Tyto alba", 2011 ISBN 978-9986-16-810-2

Turinys

1 s f y rLus
Supermamos ir aukljimo kriz. Kaip vaikai tampa tironais......................... 11 Pirmas pavyzdys. Niklas, eilin diena vienoje pradinje mokykloje ..................17

2 s t eyriu
Kas atsitiko su ms vaikais? Apie keksiukus ir neparuotus nam darbus....................................................................... 21 Valdi vaikams! Valdi vaikams?.................................................................. 24 Sara...................................................................................................................26 Apie normal elgesj su vaikais ir normal j vystymsi................................27 Kaip vaikas suvokia pasaulj. Pasaulio atspindiai..........................................29 Klaudija.............................................................................................................35 Ne pavienis atvejis...........................................................................................38 Imperija kontratakuoja................................................................................... 42 Nuo sveiko prie ligoto. Kodl svarbiuose debatuose remiamasi klaidingomis prielaidomis....................................................... 46 Interviu su nukentjusij. Kaip mokytojai iandien jauiasi mokykloje.............................................48 Filipas.............................................................................................................. 53 Keletas pavyzdi i mano praktikos..............................................................55

s fe yrlu s

Kodl psichika tokia svarbi............................................................................. 57 Sveikos psichikos fragmentai..........................................................................60 Kartodami mokoms. Kodl psichins funkcijos ima veikti tik nuolat lavinamos.................................................................62 Adriano atvejis................................................................................................ 65

4 sieyrLus
Pakopomis emyn - nuo intuityvaus aukljimo prie simbiozs.................. 67 Mokyklos imasi veiklos..................................... . ............................................. 68 K tai reikia tv vaizdiui?........................................................................... 69 Klasikinis aukljimas - mogaus intuicijos vert........................................... 70 Manuelio atvejis. Mokytoja pasakoja kasdienes istorijas................................ 73

s steyrius
Pirmasis santyki sutrikimo tipas - partnerikumas. Vaikai prievarta ilaisvinami i pavaldij padties...............................75 Pasila atsivelgia vaik poreikius. Partnerysts koncepcija vaik dareliuose............................................... 78 Gal turite k paprastesnio? Partnerysts koncepcija m okykloje......................................................... 85 Martino atvejis. Pradins mokyklos mokytojas pasakoja apie berniuk, kuris nenori klausytis ........................................... 89

> stey rlus

Antrasis santyki sutrikimo tipas - projekcija. Tvai paklsta vaikam s............................................................................. 91 Vaikas, taps m asteliu.....................................................................................94 Vaikas leidia pajusti m e il .............................................................................95 Palikite vaik ramybje! Aplinkos spaudimas.................................................99

Kas, jei ne moiuts ir seneliai, palepins vaik - spaudimas e im oje..................................................... 102 Sveno atvejis. Atsitikimas su chemini reagent rinkiniu ............................. 104

y- s k y r i u s
Treiasis santyki sutrikimo tipas - simbioz. Tv ir vaiko psichikos susilieja...............................................................105 Neuronasmogus"...................................................................................... 107 Marcelis.......................................................................................................... 108 Kaip vaikas simbiozs atveju tampa suaugusio asmens kno d a lim i............................................................................... 110 Vaiko impuls pasisavinimas........................................................................ 111 Vaikas nieko nedaro tyia"............................................................................ 113 Refleksika reakcija j vaiko bandym umegzti kno kontakt. Simbioz perauga prievart prie vaikus............................................. 114 Poveikis vaik psichikos raidai...................................................................... 116 Pakeliui j al, kurioje vaikai nekeniami....................................................... 118 Mokytojas prie virtualaus gdos stulpo kibernetinis persekiojimas.......................................................................124 Ekskursas: vilgsnis ateit - japon hikikomori pavyzdys.......................126 Pavyzdiai......................................................................................................129

S steyrlus
Sutrikusi visuomen...................................................................................... 133

steyrLus
Kur mums reikia eiti: atgal prie sveik santyki vaikai vl laikomi vaikais.........................................................................143 Vaik darelis ir mokykla - skubiai reikia pokyi........................................146 Nauji seneli udaviniai................................................................................ 148 Pokyi slygos: pirma suvokti, tada sprsti............................................... 149

we o loiA / t

education

we doiA/t i/ v e e d i/ u othought

control

No dflrte sarcasm, L ia , the classroom, Teachers leave them felds aloi^ e*

Pink Floyd,Another brick in the wall"

Mums nereikia vietimo / Mums nereikia mini kontrols / Klasje nebra sarkazmo / Mokytojai palieka vaikus vienus (ang).

1 sfuj r t u s

Supermamos ir aukljimo kriz. Kaip vaikai tampa tironais

Jos kiekvien vakar pasirodo vokiei svetainse stovini televi zori ekranuose - superaukls ir supermamos, stebimos kameros akies, panyra pakrikusio eimos gyvenimo kasdienyb. eimos kasdienyb, kuri visai nebepani ankstesnius idilikus vaizdelius. J vietoje - nesuvaldomi vaikai, rkiantys, klykiantys tvai, broliai, seserys - spalvingi atstovai tos mogaus isivystymo pakopos, kuri turjo tapti ms vis ateitimi. inia aiki: Vokietijos vaikus ties aukljimo keli gali grinti tik grieti metodai, nulins tolerancijos" strategija. Skandalingos dokumentikos, transliuojamos geriausiu laiku ir apsuptos brangiausi reklam, perteklius vokiei televizijos ka naluose danai yra smerkiamas kaip lamtas, vadinamas padugni televizija arba vardijamas kaip nemalonus. Taiau i dokumentika

11

taikliai suformuluoja visuomenje sklandanias idjas, kaip ir riebios bulvarini leidini, es niekieno neskaitom, bet visiems inom, antrats. Viena i i laid populiarumo prieasi yra atpastamumas, situacija, kai irovas gali sau tarti: Juk taip ir yra!" Laidos parodo btent tuos mauosius tironus, kuri vis daugiau ms gyvenime. Vaikus, kuri aukljimas atrodo nebekontroliuojamas, vaikus, jau niekuo nebeprimenanius miel mayli", kuri taip lauk kiekvienas tvas ir kiekviena mama. Problema tai kokia: bandymai auklti, ar turtume galvoje pseudoaukljim, rodom vakarinse televizijos laidose, ar jautr, daug laiko ir pastang reikalaujant suinteresuot tv rpest vai kais namuose - visi bandymai suvaldyti padt yra pasmerkti lugti, kol mes neatsivelgiame vien svarbiausi mogaus dali. Smo ningai j ignoruojame manydami, kad ji susiformuoja savaime ir de ramu laiku savaime tampa tobula. Kalbu apie psichik. Dirbdamas kasdien sutinku vaik ir jaunuoli su vairiais sutri kimais. Ilg laik kaip vaik psichiatras analizuodamas j problemas, pastebjau labai rimt pokyi, keliani didel nerim dl bendruo mens ateities. Deramai nevertinus i sutrikim, rasis vis daugiau jaunuoli bei suaugusij, nesugebani dirbti ir palaikyti mogik santyki. Didel dalis vaik ir jaunuoli, visose gyvenimo srityse keliani problem, remiantis mano ilgamei stebjim metu sudarytu mo deliu, yra mons, kuri psichin branda geriausiu atveju yra trime io vaiko lygio. Kitaip tariant, ie jaunuoliai yra strig ankstyvosios vaikysts psichinje fazje, j kno ir j psichikos branda gerokai skiriasi. Dl to jie niekaip negali umegzti sveik santyki su savo aplinka. Bet koks kontaktas su jais atrodo nemanomas, jie terori zuoja savo artimuosius netoleruotinu elgesiu ir yra visikai nejautrs bandymams juos paveikti.

12

Mano sprendimas sutelkti dmes vaiko psichikos raid silo vienintel galimyb prasmingai ianalizuoti i tendencij ir leidia sukurti veiksmingo pasiprieinimo strategij. Iki iol tai nebuvo da roma, nes visuomens dalis, atsakingas u aukljim ir vietim, vie nijo susitarimas, pagrstas prielaidomis, prieingomis mano pateik tam problemos vertinimui. susitarim galiu apibdinti kaip tris svarbiausius suaugusij ir vaik santyki sutrikimus: partneryst, projekcij ir simbioz. Kadangi diskusij apie teorijas ir sociologines nuostatas, kurio mis pagrstas tas susitarimas, trksta, iki iol praktikai neturime sprendim, kurie i esms nebt t pai pedagogini modeli va riacijos. Taiau pastaraisiais metais bendroji nuomon vis daniau svyruoja ir yra rengiamasi bandyti taip pakeisti santykius tarp tv, mokytoj, aukltoj ir vaik, kad suaugusieji vl galt veiksmingai valdyti vietim ir aukljim. Dabar esame atsidr iskirtinje pa dtyje, kai vaikai auklja savo tvus ir valdo juos kaip tik usigeid, visikai nedrausminami. Taip yra ne dl prigimtinio vaik piktava likumo, o dl to, kad ie vaikai nra psichikai pajgs suvokti savo klaidingo elgesio. Mint trij santyki sutrikim tip apraymas parodys, kur sly pi lemiamos klaidos, nesusipratimai ir kaip rasti ieit i ios bdos. Nerasime vienos prieasties, dl kurios susidar tokia prasta pa dtis, gresianti - jei nieko nesiimsime - ms taikingos visuomens egzistencijai. Tai tak konglomeratas, lemtingai veikiantis vaiko psichik. Vaikai, dl psichikos nebrandumo nesugebantys atskirti tinkamo elgesio nuo nederamo, kaip tik ir uauga tomis pabaiso mis bei tironais, prie kuriuos mes vis daniau sutrik nuleidiame rankas. Pedagogika, aukljimo koncepcijos, pamok formos dareliuo se ir mokyklose, taip pat ir kasdienis aukljimas tv namuose -

13

visa tai tik tuomet bus tinkamai pritaikoma ir naudinga vaikams, kai atsivelgsime j psichikos isivystymo lyg. Dabar daugelis u aukljim atsaking asmen tai ignoruoja. Jie, ko gero, mano, kad psichika yra kakas, kas formuojasi savaime, tarsi tarp kitko. Psi chikos raidos sutrikimai atitinkamai suvokiami kaip iors paveikti, vliau gyti pasiligojimai, kurie daniausiai gali bti igydyti visk ianalizavus ir paalinus juos suklusias prieastis. Akivaizdiai ne tinkamas jaunuoli elgesys praktikai niekada nesiejamas su j psi chikos branda. Labai sunku sivaizduoti, kad ir palyginti nekenks mingi dalykai, tokie kaip kartkartinis. atsisakymas atlikti vairias kasdienes uduotis, ir sunkesni atvejai, kaip vagyst ar prievartos panaudojimas, yra kur kas geriau paaikinami remiantis psichikos brandos procesais nei modeliais, kai atsivelgiama vien socialini tak poveik. Tokias tendencijas rodo madaug prie pusantr met respubli k sukrts pavyzdys. 2006 met lapkrit antrates papuol Emsdeteno miestas, esan tis ramiame Miunsterlande. Prieastis, deja, buvo ne koks nors tei giamas vykis 35 000 gyventoj bendruomenje, o siaubinga inia vietins realins mokyklos mokinys, apimtas nirio, band iudyti bendramokslius ir mokytojus. Apsieita su vienuolika sueistj, pa lyginti laiminga pabaiga. Vienintele auka tapo pats 18 met jaunuo lis. Dauguma j painojo kaip vienii, neprognozuojam kompiute rini aidim fanatik. Tokius padarinius sukl visuotin frustracija ir beprasmyb", iuos savo odius urnalui Spiegei leido pacituoti vyriausiasis proku roras; siautjusio jaunuolio tvai patyr sunk ok dl visikai netik to savo snaus nusikaltimo. Pastaraisiais metais tokios inuts baugina mus vis daniau, jos lyg kalno, kurio aukio niekas kol kas neband imatuoti, virn.

14

Bendraujantieji su mokytojais, vaik dareli aukltojais arba kitais pedagogais nemaai yra girdj lidn nusiskundim dl tariamai beviltikos vaik ir jaunuoli padties. Dauguma j nerodanti jokios pagarbos ir neatsivelgianti j visuotinai priimtas vertybes bei nor mas. Kalbama daniausiai apie normali eim vaikus, kuriems ne tinka tokie prasti paaikinimai kaip sunki vaikyst", iirusi eima" arba nepalanki socialin aplinka". Sunkum vis daniau kelia vaikai ir jaunuoliai, nuo pat pirmos dienos mylimi tv, dkingai priimani kiekvien geranorik auk ljimo patarim ir bandani gyvendinti naujovikas pedagogines idjas. Emsdeteno nusikaltlis, kiek mums inoma, taip pat augo normalioje eimoje ir gerai moksi. Tai, kad jis buvo vieniius, neb tinai turjo isilieti pamiliku niriu. Taiau grkime prie tokiais atvejais veikiani mechanizm. Vi suomens reakcija reikin i esms apsiriboja pedagoginiais de batais. Stipriai kritikuojama 1968-j karta, taigi jie, itin daug patyr, isivadav i veriani aukljimo ir drausms pani, sukr pavyz d. Antiautoritarinio aukljimo idjoms, praktikai visikai istum dami autoriteto svok, ilg laik pritar visi, dirbantys pedagogikos srityje. Tvai danai buvo link labiau atleisti vadias, vengdami klai d, padaryt eimose, kuriose jie patys augo. Dabar neretai stebime radikal pokyt. Aukljimo ekspertai vis daniau rekomenduoja bti grietesniems ir nuoseklesniems, vl kalbama apie garsj pliaukteljim per upakal", prisimenant, kad toks dar niekam nepakenk". i mintis vl skamba visuomenje, nors - nediskutuojant, ar tai gerai, ar blogai - dar neseniai sukeldavo vien tik didiul pasipiktinim. Pliaukteljimas pliaukteljimu, bet viena iandienos diskusijose yra neabejotina: ms vaik ir jaunuoli aukljimo pokyiai priklauso nuo naujosios pedagogikos ir ja pagrst didaktini modeli. Ir nerei

15

kia manyti, kad tai labai paprasta. inoma, galima suprieinti senj" bei naujj" pedagogik ir suformuluoti banalias ivadas, kaip antai: vaikui naudinga retsykiais igirsti ne arba pravartu iekoti sprendi mo bendraujant, uuot vien tik sekus mokytojo nurodymais ir juos vykdius. N vienas, ko gero, neprietaraus iems teiginiams, kurie ia atstovauja naujosios pedagogikos" idj gausai. Tik kyla klausi mas: o ko vaikui reikia, kad jis i viso gebt bendrauti? Kaip su nau jomis idjomis manoma suderinti bais triukm klasje ir tiek mo kytojus, tiek bendramokslius ignoruojant daugelio mokini elges? A silau visikai kit, viei mint, leidiani itrkti i dabar tini debat aklagatvio, ir iekoti nauj keli, kurie galiausiai atvest prie nauding pedagogini iniciatyv. Nordami rasti tuos kelius, turime vykti gilumins psichologijos ir psichiatrijos al. A nemanau, kad mano samprotavimai - indlis diskusij apie naujj pedagogik", kad ir kokia ji bt. Jie taip pat neturt bti laikomi aukljimo patarimais. A vis pirma reikalauju suprasti, kad bet kokie debatai apie aukljimo modelius, mokykl tipus, pedago gines koncepcijas vaik dareliuose ar lopeliuose liks bevaisiai, kol mes nesuvoksime i dalyk pagrindo - ms vaik psichins bran dos, kuria turi remtis visa tolesn j paanga. Daugelis ioje knygoje pateikt pavyzdi i vaik dareli, mo kykl ir nam jums, skaitytojams, pasirodys inomi, galbt, kad ir kaip gaila, i savo patirties, gal papasakoti draug bei pastam, jau igyvenusi ar vis dar patiriani labai panaias situacijas. Man labai svarbu pabrti, kad n vienas i t pavyzdi neturi bti laikomas diskredituojaniu kuri nors grup. Nei vaikams, nei tvams ar auk ltojams neturi bti veriama kalt. A ia nediskutuoju apie kalt, tokios kalbos tik toliau skaldo visuomen ir nukreipia dmes nuo tikrosios problemos. Svarbu suprasti, kad patys vairiausi poymiai, pasireikiantys tariamai nepasiduodantiems aukljimui vaikams ir

16

jaunuoliams, kyla i vienintelio bendro altinio - j psichins bran dos trkumo. Tik tuomet, kai suvok i prieast suaugusieji imoks kritikai vertinti savo elges, bus galima grinti vaikus jiems visuomenje teistai priklausani viet. Tai reikia: vaikai vl turs bti laikomi vaikais. iandien mes mme laikyti juos sau lygiais maaisiais suaugliais ir tokiu bdu nemonikai juos varginame.

Pirmas pavyzdys
Niklas, eilin diena vienoje pradinje mokykloje

Penkiolika minui po atuoni. Po rytinio skambuio vis klasi mokiniai tvarkingai isirikiuoja. 1c klasei taip pat yra paskirta vieta, kur vaikai rikiuojasi poromis ir laukia savo mokytojos. Tik du ber niukai laksto aplink grup. Atjusi mokytoja paprao juos atsistoti alia kit, berniukai koja u kojos nupdina j trumpos eiluts gal. Niklas vis dar bgioja krmynuose ir slapstosi. Pamats savo klas artjant prie mokyklos dur, jis garsiai aukia: A esu ia!" Mokytoja paragina berniuk mostu. Niklas nuskuba prie saviki ir braunasi pro vaikus, provokuodamas nepasitenkinim ir sukelda mas pavojing grst ant laipt. Mokytoja nori paimti j u rankos, sulaikyti, kad nesistumdyt ir nesibraut, taiau Niklas stipriai ginasi ir paprasiausiai nudumia pirmyn. Atjs prie klass, jis nusviedia savo kuprin priekambario vidur. Mokytoja padeda kuprin nuoaliau, kad kiti vaikai ant jos nesuklupt ir nepargriaut Nikio. Kol visi rengiasi, kabina savo striu kes ir stato batus j lentynas, Niklas stovi nuoalyje ir stebi.Tik beveik visiems vaikams sujus klas, jis nusivelka savo striukel ir sviedia j kabyklos link.

17

Tuomet jis ketina engti klasn. Tarpduryje stovinti mokytoja Nikl sulaiko ir paprao jo nusiauti batus. Niklas garsiai rkia Ne!". Mokytoja jam primena klass tvarkos taisykles ir nurodo ger kit vaik pavyzd. Tik pamats, kad ir jo draug An nusiav batus, Niklas paklsta, taiau kambarins avalyns jis vis vien neapsiauna. Dabar berniukas gali eiti klas. Bet jis nenuingsniuoja kaip kiti vaikai savo viet, o nuiuoia per vis patalp ant keli, tem p damas paskui save kuprin. Pasieks savo suol, Niklas dar kart garsiai trinkteli kuprin grindis ir atsisda. Susirad savo vietas, vaikai dar kart atsistoja palinkti vienas ki tam labo ryto. is ritualas lydimas trumpos manktos. Kol visi vaikai stovi atsisuk mokytoj, Niklas usilipa ant savo kds ir atsisuka veidu klas. Nordama ivengti konflikto, mokytoja pereina kit viet, Niklas taip praranda centrin pozicij - mat atskiras suolas, skirtas tik jam, stovi alia mokytojos stalo. Taiau tokia mokytojos reakcija jam nesukliudo perfrazuoti labo ryto pasisveikinimo ir tuo paiu ritmu subliauti visai klasei subin, mlius". Mokytoja ramin dama udeda rank jam ant pei, berniukas atsisda. Paskui mokomasi skaityti - nuo lentos skaitomi odiai su nauja raide, naujoji raid kartojama atjus prie lentos, Niklas nesiveria da lyvauti. Taiau kuriam nors vaikui neskmingai itarus ar ltai dlio jant raid po raids, berniukas siterpia aukdamas bet kok anksiau girdt od ir taip trikdydamas mokinius. Mokytoja paprao Nikio taip pat isirinkti od ir parodyti j lentoje. Jis atsako, kad anksiau irktas odis ess jo pasirinktas ir jam skirtas. Kai Nikiui leidiama perskaityti savo od, jam tai pavyksta tik padedamam mokytojos. Vlesn raymo uduot Niklas atsisako atlikti. Jis to nesugebs ir jis to nedarysis. Pasilyt pagalb Niklas irzliai atmeta ir nort pasivaikioti po klas. Kai mokytoja pareikalauja atlikti uduot ir grietai udraudia keltis, Niklas lieka savo suole, bet ima iuoi-

18

nti su juo link lentos ir atgal. Nebepritraukdamas dmesio savo elgesiu, jis kelias minutes ramiai stebi dirbanius vaikus. Tuomet isitraukia i kuprins atsinet ikimokyklins klass ssiuvini ir ketina padirbti. Mokytoja periri ssiuvin, parenka Nikiui tinka mus puslapius ir uduotis. Taiau Niklas atsisako it uduoi ir reikalauja leisti dirbti su isirinktosiomis. Kit pamok klas eina sportuoti. Mokytoja pamokos tema pasi rinko okinjim ir pusiausvyros laikym. Niklas prastai visai neda lyvauja kno kultros pamokose, mieliau slapstosi u mlyn iui ni arba be tikslo bginja po sal. Kai jis, eidamas j persirengimo kambar, pastebi idstytus okinjimo renginius, greitai maunasi sportines kelnes ir bga j sal. Vaikai ino, kaip naudotis renginiais. Jiems leidiama patiems isirinkti pratim, kai persirengs. Niklas taip pat isirenka vien ir be trikdi pradeda manktintis. Po kurio laiko pora vaik pasiskundia, kad Niklas braunasi be eils. Mokytoja pra o jo laikytis tvarkos ir btinai apsiauti privalomus sportinius batus. Tada galsis tsti savo pratimus. Niklas taip supyksta, kad ivadina mokytoj subine". Mokytoja paima berniuk u rankos ir ieina su juo sals priekambar. Ten ji paaikina Nikiui, kad jo pldimasis j eid, ir pareikalauja nekalbti tokiu tonu. Ji juk Nikio neeidinjanti.Tuomet mokytoja dar kart primena Nikiui, kad okinti be sportins avalyns yra pavojinga. Jis visikai nereaguoja, tik spokso stiklinm akim sporto sal ir ten okinjanius vaikus. Grs klasn Niklas sdasi savo suol ir isipakuoja pusryius. Kol valgo, jis ramus. Tik prie baigdamas por syki garsiai nusiriaugja, tai kiti vaikai paprasiausiai nekreipia dmesio. Po piet Nikio ateina pasiimti mama. Mokytoja jai trumpai papa sakoja apie priepiet kilusius keblumus, mama nustemba dl tokio elgesio, pabara sn. Niklas klausosi jos be joki emocij ir vis laik stebi ilg koridori.

19

Tokios ir panaios situacijos kyla kiekvien dien, kiekvienoje pat

mokoje. Nra itin ger ar itin blog dien. Visos kakuo panaios. Paymtos Nikiu. Tik Niklas nra vienintelis. Toki vaik kaip jis yra beveik kiekvie noje grupje, kiekvienoje klasje ir jie, deja, daro pastebim tak dabartinei padiai mokyklose.

Kas atsitiko su ms vaikais? Apie keksiukus ir neparuotus nam darbus

A daugiau nei dvideimt met dirbu vaik ir jaunuoli psichiatru. Tai reikia, kad mano pagalba kasdien reikalinga vaikams ir jaunuo liams, kuri tvai, daniausiai po ilg svarstym, prijo prie ivados, kad dl susirpinim kelianio atal elgesio joms reikalingas gydy mas. Retai tai bna eimos i abejotinos socialins aplinkos, paprastai jos priklauso viduriniam ar auktesniajam sluoksniui. i vaik t vams netrksta aktyvaus domjimosi palikuoni gerove, prieingai jie nerimauja, jie stengiasi, jie padaryt visk, k man, dl laiming ir patenkint vaik. Tipiku pokalbio su tvais pavyzdiu gali bti deimtmeio Se bastiano atvejis. Jo mama pasakoja apie bendravim su mokytojais, atkreipusiais jos dmes susirpinim kelianias ir taisytinas snaus mokymosi spragas.

21

Ponia ulce, i savait Js lankts Sebastiano mokykloje. K Jums pasak mokytojai?

Keletas mokytoj man prane apie nemaas mano s naus mokymosi spragas. Jis neatidus, jam sunku sekti mo kytojo nurodymus, jis visikai nereaguoja mokytojams ban dant apeliuoti jo smoningum. Taiau tai nra nauja ar neprasta.
Tai Js jau esate susipainusi su iomis problemomis?

Taip, Sebastianas jau kuris laikas atsilieka moksle. A esu ne kart girdjusi ir mokytoj skund, kad jis nekreipia d mesio j nurodymus.
Ar Js dl to nerimaujate?

Na taip, inoma, bt geriau, jei jis neatsilikt. Taiau, kaip motina, a inau, kad Sebastianas mokosi savitai ir sun kum mokykloje kyla pirmiausia todl, jog mokytojai ne vi sada tai atsivelgia.
K tai konkreiai reikia?

Jokiu bdu negalima jo spausti, jam reikia leisti eiti savo keliu. Dl savo asmenybs ypatum jam sunku sutikti su tuo, kad uduotys primetamos tokio asmens kaip moky tojas.
Bet mokykloje svarbu imokti dirbti drauge su klase ir neatsilikti. Ar Jums tai neatrodo svarbu?

Man svarbiau, kad jam bt kuo maloniau, tuomet jis ir nors mokytis. Prievarta mokykloje, kylanti i mokytoj ir

22

nustatytos programos, jam nepatinka, todl nekeista, kad jis rimtai nedirba.
K Js manote apie mokytoj nurodytas mokslo spragas?

Sebastianas gali labai daug, a tai inau, tik jis to neparo do, nes nesusidoroja su mokyklos reikalavimais. A tariu, kad mokytojai nepaaikina mediagos taip, kad jis suprast, i dalies gali bti kalti bendraklasiai, kurie jam trukdo.
Taiau spragos yra akivaizdios. Ko ketinate imtis?

inoma, a mielai padiau Sebastianui gauti geresnius paymius. Dabar a j uraiau popietinius usimimus, ku riuose vaikai mokomi aidiant. Jam tai turt tikti, nes ten svarbiausia yra malonumas. Sebastiano motinos atsakymai rodo jos susirpinim snumi, ji gal voja apie tai, kaip bt galima paalinti snaus mokymosi problemas, jai anaiptol nra nesvarbu, kaip jam sekasi mokykloje. Ji nesibaido net nema pinigini bei laiko snaud popieio usimimams, kad tik Sebastianui sektsi. Jos atsakymai daugeliu poiri yra tipiki: S Atsakomyb u vaikui kylanius sunkumus tenka mokytojams. S Vaikas i ties yra kitoks, tik to neparodo. S Vaikui nepatinka, todl jis neatskleidia savo gebjim. S Profesionaliais" papildomais usimimais galima panaikinti mokymosi spragas. Ponia ulce, kaip ir kiti tvai panaiais atvejais, danai despera tikai bando paaikinti savo vaiko elges ir labai stengiasi susidoroti su savo tvikja atsakomybe. Vis dlto tokios eimos anksiau ar

23

vliau atsiduria mano kabinete. Danai ankstesns bet kurios srities terapeut pastangos baigiasi neskme, ir psichiatrinis gydymas atro do ess paskutin ieitis. Taiau mogaus - o iuo atveju vis pirma vaiko - psichikos gy dymas yra kaip tik ne paskutin ieitis. Jis turi bti laikomas tolesni terapini pastang pradia. Nes ivados, kurias a padariau remda masis savo ilgamete praktika, neivengiamai rodo viena - daugelio mus kamuojani problem raktas yra esminiai visuomens asmen trkumai.

Valdi vaikams! Valdi vaikams?

Kai 1986 metais Herbertas Grnemeyeris savo muzika pareikalavo atiduoti valdi vaikams, nes jie visikai jos netrokta ir nra prarad sins, tai ernobylio katastrofos fone atrod kaip protestas prie tv kartos klaidas ir drauge atspindjo moni, o tiksliau - vaik, paveiksl, iandien tiesiog groteskiku bdu tapus visiems atpas tamu. Pavirutinikai velgiant, vakarietikose apvietos visuomen se vaik gyvenimas atrodo geresnis nei kada nors anksiau. Nebra deimtmei, kai privalu sunkiai tristi kasyklose, kad eima turt pakankamai maisto. Dvideimto amiaus pradios literatra galjo pasilyti atskir mokyklinio romano, mokytojus vaizduojanio kaip tironus, anr - prisiminkime Franko Wedekindo Pavasario nubu dim", Roberto Musilio Aukltinio Terleso sumaitis" arba trumpus Rainerio Maria Rilke s apsakymus - o iandien knyg puslapiai pilni pedagogini idj ir vietimo teorijos raini, kuri tikslas yra vie-

24

nas: padti mokiniui kuo lengviau ukopti mokslo laiptais ir skmin gai, savarankikai bei laimingai gyventi. Vaik teiss - svarbi tema; pavyzdiui, savivald politikos lygyje daugelis bendruomeni teisino vadinamuosius vaik parlamentus. Vaikai, panaiai kaip suaugusieji, parlamentini diskusij metu gali uimti savo pozicij dl bendruomenei aktuali klausim, taip savo ruotu darydami tak miesto tarybos sprendimams. Vaikas mums iandien atrodo gris pats savaime. Efektas dar stipresnis dl to, kad modernioje visuomenje trksta vaik. Fak tas, kad pastaraisiais deimtmeiais gimdoma vis maiau vaik, daro juos - lyg preki rinkoje - retu, geidiamu bei vertingu produktu, reikalaujaniu ypatingo dmesio. Tokiu bdu vaikams primetamas vaidmuo, kuriam jie nra tin kami, nes neturi jam atlikti reikaling svarbi psichini savybi. Jiems priskirtas suaugusij partnerio vaidmuo. Kai sutinkame suaugusiuosius, vaik darelyje ar emesnse kla sse besikalbanius apie savo vaikus, danai girdime teigiant: Mano vaikas turi stipri vali, jis prasimu, nes ino, ko nori." Taip vaikas apibdinamas kaip asmenyb, nors ankstyvame savo gyvenimo tarpsnyje jis dar negali ja bti, nes asmenyb ima vystytis tik nuo atuntj ar devintj gyvenimo met. Jos raida priklauso ir nuo ge netinio tv paveldo, ir nuo atskir asmenybs dali lavinimo. Tai, k pavaizduotieji tvai laiko asmenybe, yra paprasta vaiko elgsena, bdinga kiekvienam tokio amiaus vaikui. Mai vaikai visa da atrodo esantys tvirtos valios", nes jie psichikos poiriu vis dar gyvena sitikin es vieninteliai pasaulyje ir gal pasiekti, k panorj. ie vaikai dar nra imok suvokti aplinkinio pasaulio ir moni kaip savojo a" apribojimo. Problema ta, kad daugelis tv, neiskiriant aukltoj bei mokyto j, prarado gebjim parodyti vaikams i rib. Jie laiko tariam vaiko

25

asmenyb tikra ir stiprina sivaizduojamus jos poymius. Tokiu bdu bus kliudoma ami atitinkaniam vaiko vystymuisi, jis liks anksty vosios vaikysts fazje ir nuolat susidurs su sunkumais kasdieniame gyvenime, nes gyvenimas reikalauja nuolatinio rib pripainimo. Kaip tai pasireikia realybje, parodys septyneri met Saros pa vyzdys.

Sara

buizos Falkenberg dukra Sara yra tikras mamos pasididiavimas. Nuo dukters kdikysts ponia Falkenberg tvirtai inojo: Sara turi tapti sa varankika, tapti asmenybe ir jokiu bdu nesileisti nurodinjama, k jai reikia ar galima daryti. Saros autonomikumas buvo visapusikai skatinamas - jau vai k darelyje ji savarankikai sprend, kaip rengsis, kuriuo metu no rs valgyti ir kas turs bti patiekta ant stalo. Visais atvejais ji pati rinkosi aidimo draugus; jei kuris prarasdavo Saros palankum, dau giau kvieiamas nebebdavo. Kai Sarai vis dlto prireik laikytis bendro gyvenimo tv na muose taisykli, jos buvo nustatinjamos ilgai, smulkmenikai deri nant ir isamiai diskutuojant. Mokykloje Sara elgiasi labai savarankikai. Taiau dl tokio elge sio kylantys keblumai neskatina ponios Falkenberg pasididiavimo savo dukra. Sara danai nenori atlikti nam uduoi, taip pat ne vengia boikotuoti paios pasirinkt smuiko pratyb. Ponia Falkenberg nesupranta, kokios galt bti tokio nenoro prieastys, ir yra nusivylusi dukters elgesiu. J raginimus atlikti nam uduotis arba mokytis grieti smuiku Sara daniausiai reaguoja su niriu. Ji aprkia savo motin, kartais net paleidia darb rankas,

26

j mua arba spardo. Kilus konfliktui ji neretai ima dauyti daiktus, vis pirma nukenia motinos mgstamiausi. Ponios Falkenberg ban dymai paskatinti Sar kokiai nors veiklai visada boikotuojami. is pavyzdys rodo, kas atsitinka tvams supainiojus pageidauja m vaik savarankikum su kasdienio elgesio taisykli nebuvimu. Sara nuo maens nebuvo pratusi, kad jai namuose bt sakoma, kas yra gerai, o kas blogai, k jai dera daryti, o ko ne. Jos tvai tai laik geriausiu antiautoritariniu aukljimu, padedaniu dukrai anksti tapti savarankika asmenybe. Taiau jie n karto savs nepaklaus, ar Sara pati viena gali suprasti, kad jai reikia atsakyti ne tik u save, bet ir u aplinkinius, kad tik pagarbiai elgdamasi su kitais monmis ir j nuosavybe ji uaugs mogumi. Ponia Falkenberg ir jos vyras tiki galintys padti Sarai tapti sa varankikai, taiau nepastebi, kad dukra taip ir lieka nesuvokusi, jog savarankikumas neturi nieko bendra su savavaliku lipimu per gal vas". Nuo pat pradi leid Sarai visus svarbius sprendimus priimti paiai, jie nesuteik jai galimybs pajusti kito, svetimo, valios ir tokiu bdu imokti veikti drauge.

Apie normal elges su vaikais ir normal j vystymsi

A ir toliau tvirtinsiu, kad suaugusieji turi sugebti atsiriboti nuo vai k. Tai atrodo lyg ventvagyst - daugelio tv ausims atsiribojimas skamba kaip meils nebuvimas, altas autoritarikumas ir vaiko nu vertinimas. Noriu ivengti nesusipratim, todl i anksto pasakysiu kelet svarbi dalyk.

27

Vaikus visada reikia mylti. Vaikams btini palankumo enklai, pavyzdiui, ami atitinkantis knikas kontaktas priglaudiant, pa imant ant rank ar glostant galv. Knyg skaitymas ir bendri ai dimai yra sveiko kognityvinio vystymosi pamatas. Vis i dalyk niekaip nepaneigia tai, k a bandau pasakyti. Vadinasi, kai kalbsiu apie struktras, veiksm lavinim ar rib nustatym, tai visikai nereik, kad vaikui nereikia rodyti meils ir artumo. Tik abu dalykai kartu leidia suformuoti gebjimus, kuri vaikui reikia tolesniame gyvenime. Krinta akis, kad daugelis suaugusij, tarp j ir tie, kurie ai kiai padaryt visk dl savo vaiko, visai nesusimsto apie norma laus vaiko raidos tarpsnius. Tai galioja tiek kalbai, tiek motorikai: pavyzdiui, deimties-dvylikos mnesi vaikas turi mokti viens kiemeni odi, nuo dvylikos iki keturiolikos mnesi - sugebti vaikioti. Sulaukus trej met jau kalbama trij keturi odi sakiniais, o higienos ugdymas pasiekia lyg, leidiant kiaur dien vaikui ibti sausam. Svarbiausia: vaikas imoksta paklusti kitam suaugusiam as meniui, kai alia nra tv, ir neproblemikai elgtis didesnje vaik grupje. O tai reikia, kad vaikas gali pradti lankyti vaik darel. Tinkamas tolesnis kalbinis bei socialinis vystymasis baigiasi eia meio vaiko pasirengimu mokyklai. alia aprayt gdi lavinimo vaikas pereina vairius psichi kos raidos tarpsnius ir pasiekia skirtingus brandos lygius. Jie paro do, kaip vaikas suvokia aplinkin pasaul, todl a iuos lygius vadinu pasaulio atspindiais".

28

Kaip vaikas suvokia pasaul. Pasaulio a t s p in d ia i

Jei norime sivaizduoti, kaip kada nors turs atrodyti ideali vaiko psi chika, reikia orientuotis dvideimties met ami, siekiant, kad jo sulauks mogus turt tinkamai subrendusi, su kitais sveikais su augusiaisiais palyginam psichik. Bdamas psichiatras, a savo kasdieniame darbe usiimu tik psi chikos paeidimais ir kalbdamas apie ia vaizduojamus psichikos raidos sutrikimus ignoruoju individualius, daniausiai paveldtus psichikos ypatumus. Pagrindinis klausimas mano darbe yra toks: kokios formuojamos psichikos dalys leidia suaugusiam mogui gy venti savarankikai? Kaip reikia ugdyti psichik, kad mons galt palaikyti ryius su kitais monmis, kad jie galt skmingai dirbti, teisingai vertinti savo jausmus ir juos atitinkamai kontroliuoti? Norint tai pasiekti, mogui i esms reikalingos dvi psichikos dalys: viena vertus, tai tokios psichins funkcijos kaip gebjimas pakelti nusivylim, sin, darbingumas ar net darbtumas. ios funkcijos turi bti ugdomos laipsnikai, siekiant optimalios psi chins sandaros. Antra vertus, reikalingi pasaulio atspindiai, tam tikras bdas suvokti bei interpretuoti pasaul aplink mus ir ms viet jame. Ms modernioje vakarietikoje, krikionikoje visuomen je daniausiai suvokiame save kaip bendruomens individus. Kol suaugs mogus susikuria tok pasaulio atspind, tenka pereiti tris skirtingas sveikos vaiko psichikos raidos fazes, kuri metu pasaulio suvokimas vis kinta: oralin, analin ir magin-edipin.

29

Oralin faz

Oralin faz trunka nuo gimimo iki madaug pusantr ar dvej met. iame tarpsnyje vaiko pasaulio atspindys gali bti vardytas kaip a esu tai, k a gaunu". Tai laikas, kai vaikui svarbiausia ne atidliotinas jo poreiki tenkinimas. Maylis oralins fazs metu turi patirti, kad alia yra artimas asmuo, kuris patenkina kniko artumo, staig alkio ar trokulio numalinimo poreik. Naujagimis daniausiai neverks, patirdamas alk, nes jis dar net negali matyti, ar netoli yra objektai, galintys j numaldyti - motinos krtis ar bu teliukas. Jis sivaizduos krties artum ir jo poreikis bus neatid liotinai patenkinamas, t. y. motina tuoj pat priglaus vaik prie kr ties ir j indys arba, jei tai nemanoma, pamaitins j i buteliuko. Bdingas kdikio verksmas pasigirsta tik madaug ketvirt-et savait, kai vaikas ima skirti ne tik viesos ir tamsos kontrast, bet ir suvokti maisto altin esant pasiekiam arba ne. Jei krtis arba buteliukas neatsiranda, riksmas pranea apie nir dl tokios pa dties. Tuo metu vaiko motorikoje vyksta svarbs pokyiai, jis pirmiau sia atranda pasaul ropodamas, vliau - ms engti pirmuosius ingsnius. Atskleisdamas vis didesn" pasaul aplink save, vaikas ima skirti savj a" nuo sutinkam aplinkos objekt savasties. Taip jis patiria savo a" ir kito a, kitaip tariant, paprastai ir jaudinamai pasta kit egzistencij. Pagal Sigmund Freud, vaiko burna tokiame amiuje funkcio nuoja kaip erogenin zona, nes indant, iulpiant ir kandiojant patiriamas didelis malonumas. Kandiojimas ymi vlyvj oralin faz, nes tuomet dygsta pirmieji vaiko dantys ir kandioti tampa itin svarbu.

30

Analin faz

Analin faz prastai vaik igyvenama nuo dvej iki trej met. Vaiko pasaulio atspindys tuo metu telpa sakin a esu tai, k a pasilaikau sau arba atiduodu". Pritaikant vaiko santykiams su aplinkiniu pasauliu tai reikia, kad vaikas iame tarpsnyje atranda gals valdyti savo elges ir nusprsti, ar leistis valdomam kit. Po puliariai kalbant, vaikas ima priegyniauti, jis vis daniau bando nugalti ir vairiais bdais priversti suaugusiuosius patenkinti jo poreikius.

M a g in -e d ip in faz

Freudas aprao edipin faz kaip ankstyvj genitalin faz su ypa populiariu vadinamojo Edipo komplekso apibdinimu, feno menu, kuriam bdingas vaiko potraukis prieingos lyties gimdyto jui. Moderniojoje teorijoje kalbama ir apie tai, kad vaikai dl staiga irykjusios konkurencijos su tos paios lyties gimdytoju atsiriboja nuo svarbiausio santykio su vienu asmeniu ir tuo metu pirm kart integruojasi eimos sistem. Isamios ios krypties Freudo studijos siekia labai toli; mano tezei yra svarbu, kad vaikai maginje-edipinje fazje, kuri trunka nuo ketvirt iki penkt met, apibriami kaip a esu tai, k sivaiz duoju". Jie gyvena pagal k a konstruoju tok pasaul, kokio man reikia". To amiaus vaikai patiria fantazijas, kurios suaugusiesiems atrodo nerealios, jie naudojasi daiktais taip, kaip t akimirk jiems atrodo reikalinga. Kai vaiko psichika vystosi be sutrikim, fazs, kuri metu atsi randa ie vaikiki pasaulio atspindiai, seka viena paskui kit. Raidos pabaigoje vaikas yra pajgus suvokti, kad jo reakcijos sukelia kit re-

31

akcijas. Jis gali, pavyzdiui, suvokti savo vaidmen kilus konfliktui ir adekvaiai elgtis. prastai vaikas tuomet laikomas pasirengusiu mo kyklai. Taiau iuos raidos tarpsnius vaikas gali veikti tik tuomet, kai tvai j metu elgiasi atitinkamai. Jie turi rpintis, kad kiekviena faz bt ubaigta ir bt galima pereiti kit. Tai jokiu bdu nra automatikas vyksmas. Vliau, jau po etj met, vaiko laukia kiti vystymosi tarpsniai - ir taip iki vlyvosios paauglysts, kai susifor muoja suaugusiojo pasaulio atspindys. Vystymsi apibdinantys atspindiai pagrsti klausimu Kaip a iame pasaulyje suvokiu save pat?". Tuo paiu metu kitoje psichikos srityje formuojasi kita perspektyva, atsakanti klausim Kaip a su vokiu pasaul?" Kai tik vaikas pradeda ropinti ir vaikioti, jis tiria visus savo aplinkos daiktus juos liesdamas, iuopdamas ar laiydamas. Tar kim, kd pirmiausia ibandoma stumdant, vliau - laipiojant. Jos, kaip baldo, skirto sdti, funkcija mao vaiko suvokiama gerokai vliau. Vaikas tiria ir supanius asmenis. Nuo deimto iki eiolikto mnesio vaikas igyvena ankstyvj narcisistin faz ir yra sitikns gals valdyti visk ir visus, tuo gyvenimo tarpsniu jis patiria visik autonomij. Iki treij met ingsnis po ingsnio yra daromi atradimai, at skleidiantys, kad tiek vaikas, tiek suaugusieji yra atskiri asmenys. Tuo metu vaikas gali patirti, kad suaugs mogus yra didesnis, stip resnis ir galingesnis. Nuo ios akimirkos vaikas kilus konfliktui rea guoja suaugusiuosius, prastai tariant, jis klauso". Fazs pabaigoje yra pasiekiama vaik darelio lygio branda, ir vaikas reaguoja peda gogines suaugusij intervencijas. Problemos, su kuriomis a susiduriu savo kasdieniame darbe, rodo, kad mes auginame vis maiau vaik, pereinani vis tinka

32

mos raidos keli. Ir dar esu priverstas konstatuoti, kad vis maiau vaik turi pakankamai isivysiusias psichikos funkcijas. Padariniai: per pastaruosius penkiolika met diagnozuoju vis daugiau vaikiko ir paaugliko amiaus sutrikim, konsultuoti atvedami vaikai su ke liomis problemomis. Pavyzdiui, vairs motorikos sunkumai. Nesugebama atlikti ko ordinuot judesi, ypa danai neilavinta smulkioji motorika, kuri btina raant. Norint sivaizduoti io sutrikimo mast, reikia turti omenyje, kad prie penkiolika met ankstyvojo amiaus vaik mo torikos sutrikimai sudar madaug dvideimt procent. Dabar jau yra gerokai perengta penkiasdeimties procent riba ir fiksuojama augimo tendencija. Kyla absurdik situacij. inau vaik darel, kuris dar prie ke lerius metus mielai reng ivykas miesto botanikos sod. T ivyk, kaip man prane darelio vadovyb, buvo atsisakyta, nes didesn vaik dalis nebepajgianti veikti vieno kilometro nuotolio nuo dar elio iki botanikos sodo. Vaikai im skstis koj skausmais, todl jiems to nebesiloma. Panaius atvejus dera laikyti ypa pavojingais, ir ne tik dl vaik motorikos sutrikimo, bet ir dl tos pasyvios pozi cijos, kuri pademonstravo darelio personalas. Taip pat daug trkum pastebima suvokimo srityje. Dirginimas, kils smegenyse dl klausos, regos ar lytjimo, nepasiekia kit sme gen srii, nors tai yra btina, norint naudojantis atitinkama smul kija motorika ssiuvin nurayti lentoje perskaityt od. Kalbos raidos sutrikimai yra itin dideli. iandien daugelis penkia mei vaik nebesugeba suprantamai suformuluoti elementariausi poreiki. Gramatikos taisykls atrodo negirdtos, garsai tariami klai dingai, rils sakiniai tap retenybe. Prie to prisideda tokie sutriki mai kaip vebeldiavimas ir mikiojimas, sukeliantys vaik atskirties nuo socialins aplinkos pavoj. Vieno vaiko kalbos sutrikimai ir kito

33

vaiko socialinio elgesio problemos kartais gali susidurti nelemiausiu bdu. Dani padariniai yra patyios, izoliacija, fizin prievarta ir sunkios psichins traumos. Anksiau su tokiomis kalbos problemomis savo praktikoje su sidurdavau itin retai, dabar jos tapo kasdienybe. Jei atsivelgsime j tyrimus, kurie liudija, kad kiekvienas penkeri met vaikas, per sikrausts svetim al, po puss met daniausiai yra pajgus be akcento kalbti nauja kalba, tokio reikinio dramatizmas pasirodys dar rykesnis. Tarp mint vystymosi trkum, ypa isiskiria varos ugdymo sritis, nes ji kartu su gebjimu kontroliuoti kno iskyras sudaro svarbi vaiko raidos dal. Jei vaik dareliai iandien grietai reika laut, kad naujokai bt sausi", ie susidurt su didiule problema. Sulaukus mokyklinio amiaus, prasideda mokymosi ir rezulta t problemos. Jau pradinukai visikai nedmesingi ir nemanomai sunkiai susitelkia net trumpai uduoiai, ilgesniam laikui nesimena dstomo dalyko fakt ir nesugeba j pritaikyti kitame kontekste. Bendruomenin daugelio vaik elgsena kelia didel susirpi nim. Savo aplinkoje jie tikrai yra mai tironai, itin agresyvs tiek veiksmais, tiek odiais savo bendraamiams, ir paprasiausiai ne sugebantys pritapti grupje. Taiau ie vaikai ir jaunuoliai kelia rpesi ne tik kitiems vai kams, j egoizmui nra klitis nei tvai, nei seneliai, nei kiti kasdie n aukljim traukti asmenys - aukltojai ar mokytojai. Nordamas parodyti, koki konkrei padarini gali turti toks elgesys, papa sakosiu apie Klaudijos, mergaits i darnios eimos, atvej. Ji antrus metus lanko vaik darel netoli tv nam.

34

Klaudija

Klaudijai penkeri metai, miesto vaik darel j rytais daniausiai nuveda mama, po piet j vl pasiima. Vien dien vykiai klostosi taip: Klaudijos mama ateina vaik darel pasiimti dukters. Pirmiausia ji nueina pas aukltoj pasitei rauti, ar atjo tinkamu laiku. Klaudija jau du kartus skundsi vaik darelio personalui, kad j per vlai pasiima. Taiau aukltoja nura mina motin: jos dukra dar esanti grups patalpose, taigi negresia jokie nemalonumai. Durys atsidaro, Klaudija pasirodo viena i pirmj ir akivaizdiai apsidiaugia, kad mama jau atjusi. Tuoj pat usimezga aidimas: Klaudija lekia link jos, laikydama itiestoje rankoje sivaizduojam keksiuk, kur ji ikepusi specialiai mamai. Mama leidiasi traukiama aidim, ji lenkiasi prie savo dukters, padkoja jai u gra ir skan keksiuk ir... atsikanda jo. is veiksmas sukelia dramatikus padarinius: Klaudij beveik itinka okas, jos aidimo plane nebuvo numatyta, kad mama atsiks, ji norjo ati duoti kepin paskanauti namie. Vaiko reakcija neapsiriboja verksmu, Klaudija griva ant ems ir garsiai kartoja, kad mama jokiu bdu neturjusi dabar atsiksti keksiuko. Mergait madaug penkiolika minui yra visikai nesukalba ma, raminamus odius ugoia garsus kkiojimas, nuo bandym apkabinti ji ginasi spyriais bei smgiais. Tuomet mamai auna iga ninga mintis: ji tikinsianti Klaudij, kad atsikandusi tik trupinl, o liks keksiukas tebess jos rankoje. Taigi j galima netis namo ir su valgyti Klaudijos nurodytu laiku. Vaikas priima pasilym, taiau primena mamai, kad tai jokiu bdu neturi pasikartoti. Kai mama su dukra pagaliau ieina i vaik

35

darelio, mama nea ne tik kuprin, bet ir dukters striuk. Ir, inoma, sivaizduojam keksiuk! is atvejis parodo, kaip mama tampa savo penkiamets dukters rankiu. I pirmo vilgsnio Klaudija nepanai nepakankamai isi vysius vaik, sivaizduojamo keksiuko idja liudija fantazij ir pen kiameiams bding nor aisti. Problema susijusi su Klaudijos reakcija netikt motinos poelg. Tai, kad ji nenoromis paeid numatyt Klaudijos aidimo scenarij, sukelia mergaitei frustracij: lkestis, kad keksiuku bus tik groimasi neatsikandant, netiktai sudta. Jei Klaudijos psichikos isivystymas atitikt penkiameio vaiko lyg, ji bt galjusi susivaldyti ir, nepaisydama spontaniko susier zinimo, suvokti, kad tokia jos demonstruojama reakcija yra perdta. Mergait normaliai reaguot tik tuomet, jei motin laikyt savaime suprantamu autoritetu. Tuomet ji nebandyt usispyrliku elgesiu paveikti savo motinos ir iprovokuoti jos atsipraym. Svarbu, kad vaikas patirt motin kaip savojo a apribojim, nes tik tokiu bdu yra sukuriamos psichins funkcijos, leidianios vliau gyvenime a lia motinos ir tvo pripainti kitus svarbius autoritetus. Motinos elgesyje akis krinta keletas dalyk, darani dukteriai neteising tak. Tai prasideda pasiteiravimu, ar ji atjusi laiku, nes Klaudija skundusis aukltojai ir galbt paiai mamai dl vlavimo. Normaliu atveju Klaudija turi sutikti su tuo, kad ne ji, o motina nu sprendia, kada vaikas bus pasiimamas i darelio. Taiau mama lei dia Klaudijai sprsti, ar jau metas j pasiimti. Bdama sitikinusi, kad turi su dukterimi dalytis sprendimo teise, ji tampa priklausoma nuo jos. Kas ia negerai? Ar nra pedagogikai teisinga suteikti vai kui iuos sprendimo ir kartu kritikos galiojimus? Vyraujanti nuo mon iandien atsakyt teisinga" ir drauge atleist tiek vaik, tiek motin nuo atsakomybs u klaiding elges.

36

Nes kalbama btent apie klaiding elges. Penkiamets Klaudijos psichika nra brandi. Tam, kad vliau ji galt skirti, kada kas nors at eina laiku ar pavluoja (tarkim, susitikim), jos psichinis suvokimas turi bti lavinamas. Tai gali vykti tik tuomet, kai motina jai nurodo, kas yra laiku", o kas per vlai". Klaudija tik paklsta bdingam savo amiaus noriui, pagal kur tinkamu iandien laikomas vienas laikas, o rytoj kitas. Tik motinos, inanios ir besilaikanios nustatyto ter mino, atkaklumas gali j imokyti objektyviai atpainti tinkam met. Tai, kas i pirmo vilgsnio rodosi nesvarbu, vliau tampa dalyku, kurio reikms nedera sumenkinti. Panaios situacijos yra svarbios pirminiams gdiams, be kuri vargiai manomas tolesnis sklandus gyvenimas visuomenje, formuotis. Nepunktualumas mums ian dien atrodo beveik nekalta tvarkingumu neapdovanoto mogaus savyb. Bendraujant privaiai tai atleistina, nors irgi danai erzina, taiau nemanoma paneigti, kad profesinje veikloje tokia savyb gali bti itin nemaloni. Juk neturime atskir psichik privaiam ir pro fesiniam gyvenimui. irint i psichikos pozicij, nepunktualumas (ir garantuotos problemos realiame gyvenime) kyla i toki situacij, koki ms pavyzdyje pademonstravo Klaudija ir jos mama. Patyrinkime keksiuko scen dar i ariau. Joje yra aib smul kmen, kurios drauge trukdo tolesnei teigiamai vaiko psichikos rai dai. Klaudijos idja su sivaizduojamu keksiuku liudija gyv fantazij ir sveik nor aisti. Taiau jos reakcija netikt motinos poelg yra nepakankamai isivysiusi psichini funkcij padarinys. Susirpi nim kelia ne pats funkcij trkumas, bet motinos elgesys, nelei diantis vaikui j gyti. Klaudijos motina pirmiausia bando elgtis ar gumentuotai - ji maldo vaik kalbdama, silo sprendimus. Kadangi vaikas atsako tai neigiamai, garsiu kkiojimu, motinai atrodo tin kama siekti kniko kontakto, bandyti paguosti dukr motiniku ar tumu. Rezultatas - gynyba smgiais.

37

Klaudija i ios penkiolika minui trukusios scenos pasimoko galinti savo veiksmais nulemti motinos elges. Ji priveria motin imtis bandymo ir klaidos" metodo, iekoti tinkamo sprendimo, kol galiausiai gantinai geras pasirodo pasilymas netis keksiuk namo. Egoistiko Klaudijos elgesio kulminacija yra tas natralumas, su ku riuo ji reaguoja motinos bandymus padti, nors ant ems parkrito pati tyia, ir sakmus priminimas motinai, kad tai neturi pasikartoti. Motinos ir vaiko santykiai apvirsta auktyn kojomis - Klaudija auk lja savo mam. prastu atveju i situacija tikt ugdyti Klaudijos psichines funk cijas, pavyzdiui, gebjim patirti nusivylim. Motinos elgesys tur t tapti natralia jos nusivylimo riba, bet tai manoma tik tada, kai motina veikia nepriklausomai. Jei ji bando tikti dukrai ir reaguoja jos elges, Klaudija netenka galimybs itverti patirto nusivylimo ir deramai su juo susidoroti.

Ne pavienis atvejis

Klaudija nra vienintelis atvejis. Toki vaik kaip ji a kasdien su tinku savo kabinete, susirpinim keliani precedent skaiius taip auga, kad ateinaniais metais ms visuomeniniame gyvenime ga lima numatyti nemaus poslinkius. A ir toliau gausiais pavyzdiais iliustruosiu vaik ir jaunuoli klaiding elgsen ir nepakankam jos korekcij taikant pedagogines priemones bei terapij. Siekiant suvokti klaidingo vystymosi mast, reikia turti ome nyje smarkiai pakitusi aplink: kai lyginu man iandien atvedamus vaikus su savo pacientais prie dvideimt met, galiu aikiai nusta

38

tyti, kad vaikai turi nebe vien, o kompleksinius keli srii sutriki mus. K tai reikia realiai, rodo testai, kuriuos mano praomas savo mokykloje neseniai atliko pastamas pagrindins mokyklos vado vas. Mokslo met pradioje mokyklos naujokai buvo tikrinami dl vairi problem. Tikrinimo rezultatai ufiksuoti lentelse. Kitame puslapyje pateikiu vien i t lenteli kaip pavyzd. I io pavyzdio akivaizdu, kokia opi ms aptariama proble ma. I viso tirtos trys klass. Pateiktoje lentelje pavaizduoti lx kla ss rezultatai. Tik keturi i dvideimt penki lx ir lz klasi (trys i dvideimt trij ly klass) mokiniai neturi joki sutrikim, po vie n sutrikim - keturi vaikai lx klasje (atuoni lz bei trys ly). Visi kiti mokiniai turi keleto srii problem, dviem mokiniams ufik suota net po septynis sutrikimus. Keturiasdeimt septyni i septy niasdeimt trij mokini trijose klasse turi daugiau nei po vien sutrikim, tai sudaro eiasdeimt keturis procentus, taigi beveik du tredalius vis mokini. ia nesiimsime isamios vis testo rezultat interpretacijos, taiau akis krinta itin nemaas suvokimo sutriki m skaiius. Visose trijose klasse jie nustatyti daugumai mokini. Sutrikimo taka mokini elgesiui per pamok yra lengvai sivaizduo jama. Sklandi pamokos eiga, be kurios nemanoma perteikti ini, atsivelgiant testo duomenis praktikai yra negyvendinama. Mokytojas savo mokykloje gali lengvai patikrinti, ar sutrikusi funkcij vaikai yra pavieniai atvejai, ar tai bdinga didesnei mokini daliai. Jam tereikia pamokos pradioje atsistoti prie klas ir papra yti mokini isiimti konkrei knyg. Klass reakcija bus labai ikal binga ir patvirtins anksiau mint spd. Vargu ar bent vienas vai kas i karto vykdys paprast ir suprantam reikalavim, daugumai prireiks antro ar treio praymo. Ir net po to kai kurie vaikai i savo kuprini reikalingos knygos neisiims. Su tokiomis vaik problemomis susiduria ne tik pagrindini

39

2006 met rudens vadins pamokos-aidimo

Logika / mokymasis
-

rezultat apvalga
Darbinis ir visuomeninis elgesys
un

Vaikas

Smulkioji motorika

Suvokimas

Matematika

Stambioji motorika

Kalba

Ryki sutrikim skaiius

Konsultacija

Pasilyta, bet nevykusi konsultacija

i
X X X

I
X X un X

2
X

P O

I
X X X X X

M5

I
X X

M6

I
X X X

M7

un

|
X X

M8

M11

Klas

1x

I
X X X X
X

6 1 A I
X X X
X

P O o

40 o
X

X X X
X

un vo

X X X

po

un

v O
X

P O un

0 0 CK o
X

fN

fN

P O

X ymi stipr

sutrikim

ymi neryk

sutrikim

mokykl mokytojai pateiktuose pavyzdiuose. Sutrikimai daro tak visuomeniniam vaik gyvenimui, tiek privaiam, tiek vieam. Dar prie kelet met tokia knyga negaljo bti parayta, nes aptariami raidos ypatumai buvo suvokiami ne kaip patologija, o kaip normalaus ir siektino vaik aukljimo savarankikais individais pa darinys. Kitaip tariant: Klaudijos elgesys bt buvs traktuojamas kaip smoningo vaiko protesto prie suaugusij pasaul enklas, motinos nesavarankikumas penkiamets dukters atvilgiu bt bu vs ignoruojamas ir nustumiamas umart. Tokios traktuots pagrindus galima pastebti atuntojo ir devinto jo deimtmei aukljimo koncepcijose, kurios, remdamosi 1968-j kartos visuomens samprata, savo pagrindiniu tikslu laik autoriteto svokos sumenkinim. Aukljimas, suvokiamas kaip vadovavimas ir vedimas, atrod itin tartinas, danai buvo manoma, jog karo met karta ir pokario laikais taiko faistinio aukljimo koncepcijas. ia ne vieta isamiai diskutuoti apie tai, kas 1968-j pedagogin se idjose buvo sektina, o kas greiiausiai paklojo pamat vlesnms neskmms, abi koncepcijas galima bt pagrsti daugeliu pavyzdi. Svarbu suprasti, kad turinij aukljimo teis smonje sitvirtino pasaulio suvokimas, atskyrs pavien mog, kaip individualyb, nuo visuomens ir bands jam suteikti beveik neribotas saviraikos gali mybes. Suaugusieji nebeturjo nurodinti vaikams, kas tinkama, o kas ne, tai danai buvo interpretuojama kaip neleistina indoktrinacija. Vaikai turjo vystytis bei semtis patirties kuo maiau veikiami suaugu sij pasaulio ir tokiu bdu iaugti savarankikais, laisvais individais. iandien 1968-j karta iaugo i revoliucingo amiaus, uau gino savo vaikus ir deimtmeius darbuojasi savo profesij srityse. Daugelis, pvz., bendrovi savininkai ar vadovaujantys asmenys, susi duria su personalo atranka arba vadyba. Staiga jie ivysta, k pridar j pasikviestos mklos.

41

Imperija kontratakuoja

Man tenka danai nektis su amatinink dirbtuvi bei mamenins prekybos savininkais, kurie grydami rankas ieko mokini, galin i ir toliau utikrinti j moni gyvavim. Taiau j pastangos pri lygsta tam adatos iekojimui ieno kupetoje. Interneto forumuose, tokiuose kaip www.foraus.de, u apmokymus atsakingi vairi mo ni atstovai skundiasi savo vargais su mokiniais ir paralels su ia apraomais pavyzdiais yra stulbinamai akivaizdios. Vaikiki vys tymosi trkumai prasimua pro apmokom jaunuoli elges ir yra pagrindin prieastis, dl kurios iandien taip skundiamasi - mo kyklos absolventai nesugeba gyti profesini gdi. Kokia opi i problema, galima buvo neseniai patirti kalbantis su iaurs Vokietijos pramons ir prekybos rm vadovybs nariu, kuris klausim, kuo labiausiai skundiasi mons, vienareikmikai atsa k, kad mokykl absolventai prastai pasireng profesiniam mokymui. Paminti madaug dvideimt penki-trisdeimt procent gana isa miai atskleidia ir problemos mast. Tokie skaiiai, toliau buvo tei giama, bendrame demografins raidos fone atrodo gana dramatikai. Skaitydamas praneimus moni meistrams, uuot sulauks savo neprast teigini nesupratimo, igirstu labai daug pritarimo ir net kako panaaus aha efekt. Nes jaunuoli, praktikai nestengian i ubaigti savo profesinio mokymo (nekalbant jau apie metus ar deimtmeius darbe), fenomenas yra pastamas beveik kiekvienam mons savininkui ar u profesin parengim atsakingam asmeniui. Automobili remonto dirbtuvs savininkas neseniai papasakojo apie mokin, kuriam buvo pasakyta atneti konkreias remontui rei kalingas reples. Mokinys nepajg atlikti uduoties, jis atrod nesu prats paprasto nurodymo, klausinjo, k tiksliai jis turs atneti, ir

42

taip sukomplikavo padt, kad reples galiausiai atne kitas bendra darbis. I toki pavyzdi aikja, kad egzistuoja akivaizdi susine kjimo su jaunais monmis problema. Kalbama viena kalba, taiau ji nra suprantama. Kad ir kiek bt pedagogini teorij, nagrinjani, kaip reikia veikti jaun moni nenor", iki iol nesisek atskleisti vaiko raidos dsningum, lemiani tokius trikdanius reikinius. Dl klaidiojimo iekant prieasi yra kaltas gydytoj bei tera peut prisiriimas prie sigaljusi gydymo modeli bei metod ir aklas diagnozi taikymas esamai jaunj pacient bklei. I pirmo vilgsnio tai gali skambti kiek paslaptingai, taiau ati diau pavelgus pastebima logika ir aikumas. iandienos diskusijos i esms neteisingos. Buvo itin susidomta tendencijomis, kuri eks tremaliausios apraikos tuoj pat nusitveriamos iniasklaidos. Visuo men vis dar tiki turinti nuovok apie tai, kas yra normalu", kaip elgiasi sveiki mons, tarp j vaikai ir paaugliai. vilgsnis aktualijas atskleidia, kad taip manantieji klysta. Stebintieji pastarj met tendencijas patvirtins, kad susidr me su nemaa vis atskaitos tak, taikom mogaus raidai, slinkti mi. Kas normalu, o kas ne, yra kasdieni diskusij tema. iam pro cesui bdinga tai, kad mes nepaliaujamai judame atgal. Tai reikia ne k kita, o atskaitos tak perklim prie vis emesni padal. Prie dvideimt met buvo normalu, kad trimetis vaikas, pradedantis lan kyti vaik darel, turi mokti kontroliuoti savo kno iskyras, taigi ilikti sausas", o dabar darelyje pirm kart apsilankantiems tvams praktikai apie tai net neusimenama. Tiek tvai, tiek aukltojai tyliai sutaria, kad vaikas gali pradti lankyti darel, nors jis nei dien, nei nakt nepajgia ibti be sauskelni. Tik ilg darbo sta turinios aukltojos retsykiais parodo patirianios nedidel diskomfort, kai prabylama ia tema, taiau ir jos prisitaik prie iandienos nuostat,

43

kitaip tariant, jos pasidav visuomens spaudimui. Tai, savaime su prantama, galioja ne tik sausas ar ne, taiau ir kitiems klausimams, pavyzdiui, gebjimui reaguoti raginim susitvarkyti. Kai vaikas atvyksta konsultuotis, a, turdamas svari prieast, konsultacij jau dvideimt met pradedu vienodai. Uduodu tuos paius klausimus, taikau tuos paius metodus kaip ir tuomet, kai pradjau dirbti vaik psichiatru. Todl galiu palyginti tv ir vaik reakcijas per vis t laik. Kaip tai konkreiai susij su mano veikla, trumpai paaikinsiu. A usiimu vaikais ir jaunuoliais, kurie kelia sunkum tvams ir mokytojams, tai yra tokiais, kurie, vis nuomone, nukrypsta nuo visuotinai priimt elgesio norm. Pirmoji skmingo vaik gydymo slyga yra kuo isamesnis diagnostinis vertinimas. Tam skiriamas ir viso kno tyrimas siekiant atmesti ne psichins kilms lig. Atliekant neurologin apir tiriami nervai bei judjimo funkcija. Po tokios angos, atsivelgdamas vairius aspektus, a vertinu vaiko psichik. Taigi mes tikriname gebjim palaikyti ryius, jausm bkl, gebji m mstyti arba smons bsenas. Be to, naudojami pripainti testai intelektui tirti. Testais taip pat manoma vertinti vaiko motorikos ir suvokimo isivystymo lyg. Be objektyvi tyrim, atliekama ir daug profesini, nes dauguma psichini proces vyksta nesmoningai. Tai daliai tirti mano konsultacijose taikomi pripainti projekciniai testai. Be to, ikilus tam tikriems neurologiniams klausimams, gali ma pasitelkti elektroencefalogram. Svarbu paminti, kad alia gausi diagnostini vaiko tyrim yra naudojamasi tv pateikiama biografine anamneze. I graik kalbos kils anamnezs terminas reikia atsiminim. Pridtas odis biogra fin" nurodo, kad tvai man kiek galima tiksliau papasakoja savo gy venimo istorij, kuri galbt galima susieti su vaiko sutrikimais. Labai svarbu kuo tiksliau vertinti tv ir vaiko ryius: kokia yra kasdienyb

44

namie, kaip organizuoti mokykliniai bei asmeniniai reikalai, kokiu tonu bendraujama, kas abiej pusi laikoma norma, o kas ne. Visa tai ir dar daugelis dalyk i ties yra svarbs. Kartais tikslinga traukti ir brolius bei seseris, jei norima i esms suvokti konkret atvej. ioje vietoje kyla sunkum: vaik psichiatrijos srityje yra vai ri mokslo krypi. Todl vertinti rezultatus ir pat proces gerokai sunkiau, palyginti su vaik gydymo mokslu, kur daniausiai vado vaujamasi vienodais standartais. Todl visai manoma, kad ia ap raomas metodas skiriasi nuo to, su kuriuo js, kaip skaitytojai, gal jau esate susipain. Taiau tai nekeiia reikinio, kok a j matau, esms. Taigi a pirmiausia itiriu vaiko psichik, tuomet susipastu su tvais ir sudarau anamnez. Tada vaikas apsilanko dar penkis kar tus ir per tuos apsilankymus yra stebimas dar dviej bendradarbi, siekiant susidaryti kuo isamesn vaizd. Visi pastebjimai apiben drinami per kolektyvin pasitarim ir nustatoma diagnoz, kuria re miamasi gydant toliau. Tik dl io dvideimt met nekintamai taikomo metodo a galiu aikiai matyti lemting tendencij, galiu suvokti, kaip baisiai per pas taruosius dvideimt met pakenkta vaik psichikos raidai. Svarbiausia ivada skamba taip: reikia pakeisti mstymo kryp t! Nordami prasmingai analizuoti ir gydyti, mes turime inoti, ko siekiame, o iuo atveju tai reikia atsakym klausim: Kokias psi chines funkcijas turi turti ms vaikai?" Tik iugdytos psichins funkcijos gali garantuoti prasming pavienio mogaus gyvenim ir drauge tapti pamatu darniai visuomenei, o tai reikia patenkint ir laiming mogaus ir ateinani kart gyvenim. Mes, suaugusieji, turime suvokti, kad vaiko aukljimo tikslas yra jo savarankikumas, pirmiausia turint galvoje tokias plaias sritis kaip profesijos gijimas bei santyki palaikymas. Todl svok auk-

45

jimas" patenka ir psichikos formavimas, nors mes nutolstame nuo pedagogins odio aukljimas" reikms. Psichikos formavimas reikia nuolatin jos funkcij lavinim tiek tv namuose, tiek vai k darelyje, mokykloje ar kitoje pedagoginje staigoje. Deja, iuo klausimu btent mokyklos pasiymi itin kontrproduktyviu elgesiu. Nes pagrindini elgsen, toki kaip klausytis", sekti", dirbti drau ge", tvirtinimas tik tuomet skmingas, kai yra atitinkamos taisykls, leidianios pasiekti mokymosi veiksmingum. Turt bti aiku, kad mokiniai gali kalbti tik tada, kai ateina j eil ir jie apie savo nor pranea i anksto, kad jie turi sdti ant kds, o ne vaikioti po klas, kad aisti su mobiliuoju telefonu per pamok yra drau diama.

Nuo sveiko prie ligoto. Kodl svarbiuose debatuose remiamasi klaidingomis prielaidomis

Pagrindin diskusijos apie klaiding ms vaik vystymsi proble ma ta, kad svarbiausi argumentai grindiami patologija. Tai suke lia du rimtus padarinius. Viena vertus, ms suvokimas apsiriboja ligotu ir akivaizdiai nenormaliu isivystymu, sveik traktuojant kaip savaime suprantam ir paios gamtos parpint. Kita vertus, kai diagnozuojamas liguistas isivystymas, mes tuoj pat pradedame galvoti apie terapijos galimybes. Gerbtinas tas, kuris atpasta su trikim, taiau dl to mes nieko nelaimime, nes sutelktas vilgsnis patologij paveria sveikata. Kol gydomi poymiai, prieastys lieka nepastebtos. Dl to kalta painiava, leidianti poymiui virsti sutri kimo prieastimi.

46

Deja, diagnozs ir terapijos srityse taip pat tenka konstatuoti, kad atskaitos takai pasislinko. Tai, kas anksiau buvo laikoma pa tologija ir reikalavo deramo gydymo, iandien daniausiai vertinama kaip norma. ia veikia daugumos principas: kuo daugiau vaik diag nozuojamas iki iol sutrikimu laikytas elgesys, tuo daniau sutriki mas bus vertinamas kaip ne toks kenksmingas, priimtinas ir galiau siai kuriuo nors metu kaip normalus elgesys. Daugumos ekspert analizs instrumentarijus taip pat ima derintis prie itos tendencijos ir nemaai abejotin fenomen lieka visai neufiksuoti. Norint rasti pavyzdi, iliustruojani tok suvokimo pokyt, nereikia toli iekoti, utenka dalyvauti eilinje normalios vokikos gimnazijos pamokoje. Anksiau nebt buv manoma sivaizduoti nuolatinio ten tvyranio triukmo, dl kurio konstruktyvus pokalbis per pamok praktikai tapo nebemanomas. Kuris nors vaikas vis pamok kalba, klausosi muzikos arba usiima kitokia triukminga veikla, neturinia nieko bendra su mokslu. Net jei tai dar nesmo ningai suvokiama kaip nemalonus dalykas, ateities tendencija aiki, tai gali tapti normaliu" elgesiu. Paau universiteto atliktoje studijoje prie kur laik buvo isa miai tirtas per didelio mokini skaiiaus klasse poveikis. Tai, kad triukmo lygis klasje buvo gantinai auktas, galima nesunkiai si vaizduoti. Taiau buvo domu, kad Fritzas Haselbeckas, pedagogas, didaktikos docentas, atsakingas u it studij, Siiddeutschen Zeitung duotame interviu nurod ne tik gausi klasi problem, bet ir esmi nius mokini dmesio sutelkimo sutrikimus (esant dideliam vaik skaiiui klasje jie pamja). Toliau savo interviu jis pateik fakt, kuris turi lemiamos reikms knygoje nagrinjamiems reikiniams. Atsakydamas urnalists klausim, kodl septintajame deimtme tyje didels klass nekl panai problem, Haselbeckas paminjo i esms pakitusi bendr mokyklos padt". Be to, pasak moksli-

47

ninko, vaikai iandien esantys neramesni ir egocentrikesni". Yra reikalingos naujos vertybins nuostatos ir mokslo turinys, galintis pasilyti orientacij nesaugiame pasaulyje". Greta btinybs naujai vertinti problemik elges kalba apie pokyius mokykloje atrodo domi, ji reikia ne k kita, o tai, kad iandien norma laikomas ne tik triukmas, bet ir vandalizmo aprai kos, mokini nepaklusnumas bei bendras isilavinimo lygio smu kimas. I studijos ir realybs stebjim galima daryti ivad, kad mo kyklai gresia prievartinis taikstymasis su pakitusiomis aplinkybmis, tikimasi, kad ji prisiderins prie kitokio mokini elgesio. Atskaitos takai, vertinant mokymosi rezultatus ir visuomenin elges, taip pat keiiami - jie nuolat leidiami skals apai. Taiau tai nra nutariama mokyklos konferencijoje ir diaugsmingai priimama, tai vyksta laipsnikai, vos pastebimai, jei nebandoma apvelgti visumos, o gyvenama ia diena, kaip tai daro dauguma moni. Vaikams tai kelia didel pavoj, o tvai jo nemato. Vaikas nra tinkamai skatina mas pagal savo ami, i jo nra deramai reikalaujama, o tvai neturi realaus mastelio ir nesiorientuoja; visi uliliuojami tariamo saugu mo ir sitikinimo, es viskas kuo puikiausia.

Interviu su nukentjusij. Kaip mokytojai iandien jauiasi mokykloje

Kas pastaraisiais metais vyko mokyklose, niekas nepatyr savo kailiu geriau nei mokytojai, kasdieniame darbe neretai privalantys rizikuoti savo fizine ir psichine sveikata. Susanna Mller, pagrindi-

48

ns ir realins mokyklos mokytoja, savo interviu dalijasi stebjim rezultatais:

Kaip, Js manymu, pastaraisiais metais pasikeit mokini elgesys?

Na taip, net jei pasakysiu, kad dauguma mano mokini dar gali bti laikomi normaliais, negaliu paneigti, kad prob lemiko elgesio atvej labai padaugjo.
Koks tai elgesys?

Ypa sunkiai vaikai sukaupia dmes, jie netiktinai ne rams. Daugeliui labai sudtinga, praktikai beveik nema noma net trump laik ramiai nusdti savo vietoje ir sekti pamok, tai yra sutelkti dmes mokom dalyk ir mane, mokytoj.
Kuo Js tai aikinate?

Yra vairi prieasi. Kai a, tarkime, matau, kad itisos klass nepajgia sekti pamokos, ypa pirmadienio rytais, esu priversta susimstyti apie prajus savaitgal. Itin daug lai ko praleidiama prie televizoriaus, todl visikai nejudama. Vaikai vlai eina miegoti, tvai per maai juos kontroliuoja. O padarinius jauiame mokykloje.
i kur Js inote tas prieastis? Ar tai Js spjimai?

Ne, tai ne splions, vaikai apie tai pasakoja mokykloje. Turti suaugusij teises ir jomis naudotis jiems savaime suprantama. Kartais sunku vaik elges susieti su tokiomis, regis, paprastomis prieastimis, nes problemiki vaikai tuoj veria galvoti apie ADHS (dmesio stokos ir hiperaktyvu-

49

mo sutrikim). iniasklaidos kurstymas ir tv spaudimas ta kryptimi labai didelis, todl norint paaikinti, kas vyksta, lengvai galima savo pastebjimus susieti su ia diagnoze.
Js kalbats su tvais. Koks j vaidmuo?

Tarp tv ir mokytoj tvyro didel tampa. Danai susi duriu su tvais, kurie ateina su sikalta nuomone, tarkim, jie bna i anksto sitikin, kad j vaikas kenia nuo ADHS ir turi bti atitinkamai gydomas. Mano, kaip mokytojos, nuomons net ir nebeklausiama. Arba linkstama kit kratutinum, kai tvai purtosi bet kokios kompetencijos bei atsakomybs ir laukia i mans ultimatyvaus vis prob lem sprendimo. Jei a tokio negaliu pasilyti, ima mane kaltinti.
Kaip tvai elgiasi su savo vaikais?

Taip pat dvejopai. Danai tampame perdt bausmi, kaip reakcijos ms kritines pastabas, liudininkais. Taiau taip pat danai tenka susidurti su nuomone, jog tai yra visikai normalu" arba namuose vaikas elgiasi visikai taip pat, ko dl gi tai turi bti nenormalu?" Tinkama reakcija, atrodo, tampa iimtimi, nors ji, inoma, vis dar sutinkama.
Kaip mokykla reaguoja majant mokini pajgum?

Mokini lygis krito ir mokykla prie to prisitaiko. Yra ofici als nurodymai, kiek daugiausia vienos klass mokini gali gauti vertinim, emesn nei klass vidurkis. tai orientuo damasis mokytojas vidurk pakelia, kad kontroliniai darbai pasiekt nurodyt lyg.

50

Tai tie darbai atrodo geresni nei yra?

Taip, inoma. Jei mes taikytume tokius pat kriterijus kaip prie kelet met, daugelis kontrolini darb i viso negalt bti vertinami.
Kaip, Js manymu, reikt reaguoti, kas turt pasikeisti?

Be maesni klasi, kuriose kiekvienas mokytojas galt daugiau dmesio skirti atskiriems mokiniams, mano nuo mone, reikt siekti, kad mokyklose atsirast daugiau te rapeut personalo, vis pirma socialini pedagog. Tai pa gelbt mokytojams, jie vl galt susitelkti savo dstom dalyk. Kartais pakakt jaukiau sutvarkyti patalpas. Taip pat reikia daug k keisti tv namuose.
K Js turite galvoje?

Man danai atrodo, kad tvai yra pervarg. Pervarg nuo gyvenimo tempo, nuo technini ir socialini galimybi, ku ri jie negali visikai gyvendinti. Vaikai tuomet vos bepastebimi ir jiems telieka kuo greiiau patiems uaugti.
Ar galtumte pateikti pavyzd?

Mano klasje buvo keturiolikmet, kuriai teko namuose atstoti motin nuosavai mamai. Toji traukdavo mergait visus savo reikalus, klausdavo jos patarimo tiek dl vyr, tiek dl automobilio remonto. Vaiku ji tiesiog naudojosi, norda ma susitvarkyti savo gyvenim. Po dvej met, taigi bdama vos eiolikos, mergait pati tapo motina. Mano manymu, ji taip ir neturjo vaikysts.

51

Kiek nuosekliai Js susipainote su vaik psichikos raida ruodamasi mokytojauti ir dirbdama mokytoja?

I studij universitete met tegaliu prisiminti vienintel seminar, kuriame buvo nagrinjama i tema. Daugiau j nebuvo gilinamasi. Dabar a stengiuosi savarankikai gyti ios srities ini, retsykiais pasitaiko kvalifikacijos klimo pasilym, kuriuos mielai priimu.

Interviu su Susanna Mller apnuogin vairias problemas. Palieiami tv elgesio trkumai, taiau taip pat leidiama pavelgti tai, kaip msto ir elgiasi mokytojai. Bendro lygio kritimas ia taip pat traktuo jamas kaip normalus procesas, taip ivengiama akistatos su reikinio prieastimis. Taiau tik neadekvaiai reaguojama simptom. Pasirengimas sutikti su enkliu atskaitos tak poslinkiu ir gero kai emesni reikalavim nustatymas stipriai atsiliepia tokioms sri tims kaip profesin veikla, kurioje reikalavimai norintiesiems uimti pareigas kaip tik vis didja, tiek dl auktesnio technologij lygio, tiek dl globalizacijos, jau pasiekusios alies k ir maiausiuose miesteliuose bei bendruomense. Tarkim, anksiau vis regionuose sitvirtinusi moni arba gamybos dalies perklimas kitas vietoves reikia darbo viet sumajim ir atitinkamai didesnius reikalavimus darbo iekaniam asmeniui. Jaunosios darbo jgos kokyb vis da niau nespja koja kojon su iais procesais. Tvai neretai link nepripainti neprasto savo vaik elgesio, j pateisinti ir laikyti deramu vaiko amiui. Nordamas paaikinti, k tai reikia, pateiksiu dar vien itin bding vaiko elgesio pavyzd, kur bendrais bruoais turt atpainti daugelis skaitytoj. syk mes susitiksime su septynmeiu Filipu.

52

Filipas

Filipas dvejais metais vyresnis u Klaudij i ankstesnio pavyzdio, jis lanko pagrindins mokyklos antr klas ir ten susiduria su gausy bs mokini kart nemgstamais nam darbais. Jo mokytoja pasakoja, kas vyksta, kai mokykloje reikia patikrinti nam darbus: prastai a paraginu vaikus isitraukti savo aplankus i kuprini ir pasidti ant stal, kad galiau pamatyti nam darbus. Po pirmo raginimo Filipas beveik niekada nepaklsta. Neseniai jis, pa kartojus praym, pavelg mane ir paklaus: Kodl?", a kantriai atsakiau: Nes mes dabar tikriname nam darbus." T akimirk nie ko nenutiko, septynmetis visikai nereagavo. Savaime suprantama, tokiu atveju imama nekantrauti, bet j painodama a trei kart papraiau Filipo pagaliau isiimti savo aplank i kuprins. Ir k tas vaikas man atsak? Nea, nenoriu!" Kadangi neketinau taikstytis su tokiu elgesiu, toliau raginau Filip parodyti man savo nam darbus. Tada vaikas atsistojo ir nieko nesaks palindo po stalu. Paskui jis i tis valand i ten nesijudino, man niekaip nepavyko priversti jo vl atsissti ir dirbti kartu su klase. Po io nutikimo a pasikvieiau Filipo mam pasikalbti. Ji pa aikino man, kad ir namuose Filipas elgiasi taip pat, ir ji pati nei mananti, k daryti. Savo bejgikum ji galiausiai band umaskuoti genialiu atradimu, kad tai a esanti pedagog ir todl turinti laikyti po ranka tinkam recept bei juos panaudoti." Filipas ir mokytoja, Filipas ir kiti aplinkiniai - nes berniuko el gesys trukdo visos klass darbui - yra du visikai skirtingi pasauliai. Septynmetis akivaizdiai yra strigs ankstyvojoje narcisizmo fazje, jis pripasta tik save pat, savo momentinius poreikius ir vi sikai nepajgia reaguoti aplinkinio pasaulio reikalavimus. Filipas

53

nepaklsta mokytojai ne dl smoningo piktybikumo, siekdamas j skaudinti, - berniukui mokytoja tiesiog nieko nereikia. Dl tos paios prieasties jis nepaiso ir reikalavimo pateikti nam darbus, nes nepajgia suvokti mokytojos kaip gerbtino as mens. Filipas mano, kad jis valdo mokytoj, o kiekvienas tolesnis jos bandymas paskatinti berniuk kokiems nors veiksmams tik suteikia jam dar vien manipuliavimo galimyb. iuo atveju mums svarbu suprasti, kad aklas Filipo nepaklusnu mas jokiu bdu nra smoningas valios aktas, tai - nesmoninga, dl psichikos nebrandumo atsiradusi elgsena. Mokytojos dilema vis pirma susijusi su pasirengimu kartoti nurodymus. Tokiu bdu ji tik sustiprina ikreipt pasaulio atspind, lemiant berniuko elges. Nes tik pirmas nurodymas yra smoningas, paties autoriteto pasirinktas aktas. Kiekvienas tolesnis pakartojimas stumia mokytoj objekto, paklstanio vaiko manipuliacijai, pozi cij. Filipas imoksta", kad nepaklusus reikalavimui nenutinka nieko grsminga, prieingai - jam nesunkiai pavyksta valdyti bet kur su augusj. Motinos reakcija (namuose jis elgiasi taip pat) akivaizdiai parodo, kad berniukas taip elgiasi visada, nors sulaukus septyneri reikt jau paklusti ir prisidti prie visuomens funkcionavimo. Tokius berniukus kaip Filipas siekiama ne iugdyti bevaliais sa kym vykdytojais, be odi sutinkaniais su kiekvienu nurodymu. I ties yra siekiama gebjimo veikti kartu, taigi norima suteikti vai kams galimyb taip silieti grup (ir galiausiai visuomen), kaip bt naudingiausia jiems patiems ir likusiems grups nariams. Norint iugdyti tokius bendradarbiavimo gebjimus, btina atsi minti, kad tai yra vaikai ir juos dera suvokti bei traktuoti btent kaip vaikus. Viena vertus, tai reikia meil ir atsarg elges, antra - suaugu siajam btina suprasti, kad jis privalo vadovauti ir valdyti, taigi bti

54

autoritetu teigiamiausia io odio prasme. Kitaip tariant, vaikai turi teis bti vaikais, suaugusieji privalo norti bti suaug. Vaikai, kurie vystosi patirdami vien i trij sutrikim, neturi galimybs uaug dirbti ir bendrauti kaip subrend suaugusieji. Visuomenei bt labai naudinga grinti juos visavert gyvenim, o mano atlikta analiz gali tapti svarbiu ingsniu.

Keletas pavyzdi i mano praktikos Tiriame Tim, eiolikos met gimnazist. A praau jo isirengti iki apatini kelni. Tuoj sulaukiu pasitikslinimo: Ar batus nusiauti?" Berniukas atrodo susirpins ir sutriks. A nereaguoju. Berniukas nenusiauna bat, lieka nuleistomis kelnmis ir priartja prie mans kaip penkiametis, einantis i tualeto.

Keturiolikos met Nikas atsako klausim, kodl jis atvyko j ms konsultacij:Tai nesusipratimas. Man nereikia gydymo, js pagal bos skubiai reikia mano mamai. Ji visikai sutrikusi, nebeino, k su manimi daryti."

Atuoneri met Arndtas lyg i vadovlio idsto man savo gudry bes, kuri jis griebiasi, kai nenori tvarkytis. Pirmiausia mama j para gina sutvarkyti svetain, tuomet jis eina savo kambarj viruje. Kai mama atseka paskui, jis nusileidia j rs. Kai mama randa jj rsyje, jis grta svetain. A kiekvien kart uduodu esmin klausim: O tada tu susitvarkai savo daiktus?" Atsakymas: Ne, ne, tuomet a dar ieinu sod." Dainos pabaiga - Arndtas visikai nesitvarko, tai daro jo mama.

55

Apsilankymo konsultacijoje prieastis - motinos susirpinimas dl didelio snaus baugtumo. Berniukas (lankydamas antr klas) nesugeba mokykloje praleisti pusdienio be mamos. Vis priepiet mama sdi klasje alia jo.

Pokalbis su tvais - vaikas stengiasi trukdyti

Jono mama prao konsultacijos. Jonas perkeltas kit aukljimo jstaig, nes buvusioje jis, motinos teigimu, aukltoj buvo trak tuojamas klaidingai arba nepakankamai dmesingai. Sutartu laiku mama atsiveda Jon. Berniukas atrodo labai pavargs, vis liejasi prie mamos ir lieia jos veid. I pradi ji nereaguoja, bando kal bti toliau, taiau netrukus pertraukia pokalb ir klausia, ko vaikas norintis. Jonas sako ess labai pavargs ir nors miego. Motina pa sisodina j ant keli ir leidia jam glaustis prie savs. Tuomet ji tsia pasakojim apie keblumus senajame vaik darelyje. Jono nor ir poreiki ten niekas nepais ir jis pervargdavo. Tuo metu Jonas vl ima liesti mamos veid ir j iupinti. Motina patraukia vaiko rankas ir primena jam apie vykstant pokalb. Jonas ima verkti, jis ess labai pavargs, nors atsigulti. Mama pasilo jam prigulti po stalu ir nu snsti. Jonas susirango prie jos koj. Motina tsia savo pasakojim ir paaikina, kad Jono demonstruojamas nuovargis taip pat ess per dideli reikalavim padarinys. Jam btina turti galimyb ilstis, kai to reikalauja jo knas. Tuo metu Jonas ima braukyti ir gnaibyti moti nos kojas. Ji siekia sulaikyti vaiko rankas. Motina prao leisti atsineti avikail, kuriuo Jonas namie naudojasi kaip kilnojamja poilsio vieta. Taiau Jono elgesys taip iblak jos dmes, kad ji nutraukia kon sultacij, nes Jon tai es per daug vargina. Mes sutariame dl kito karto.

56

3 sfeyrlus>

Kodl psichika tokia svarbi

Psich buvo nuostabiai grai karalait, taip ivedusi Erot, Afrodits sn, i proto, kad jis buvo pasirengs padaryti dl jos bet k, nors savo motinos palieptas turjo nugabenti mergin lykiam vyrui ir taip ivaduoti motin nuo konkurents. Graik mite pasakojama apie btyb, suteikusi vard reikiniui, kuriuo moderniajame pa saulyje usiima tiek psichologija, tiek psichiatrija. Pats psichologijos terminas iki i dien regisi kakuo paslaptin gas. Psichika laikoma kno prieingybe, taigi kalbama apie skirtum tarp apiuopiamo (kno) ir neapiuopiamo (psichikos). Graik kal boje odis psychein reikia dvelksm" ar kvpavim", vliau odio reikm abstraktjo ir kadangi mogus gyvas tik tuomet, kai kvpuo ja, ji i esms buvo sutapatinta su gyvenimu. Gyvenimo esm, taiau neapiuopiama. is prietaravimas le mia ms psichikos apibrim. Paprastai tariant, psichikos negali-

57

ma pamatyti, nemanoma paliesti, iskaidyti ant laboratorinio stalo atskiras dalis, iskrosti ir itirti. Tai reikia turti galvoje, kai psichika bandoma pagrsti proble mas, kurios bdingos dabartiniams vaikams ir jaunuoliams ir kurios daro gana didel neigiam tak visuomens raidai. Mums kyla problem, nes psichika yra nematoma kaip, pavyz diui, kno ligos apraikos. Ioriniai sueidimai kraujuoja, aizdos yra matomos, todl lengva suvokti ry tarp sueidim ir juos paty rusio mogaus funkcinio nepajgumo. Psichikos vystymosi sutriki mai yra neapiuopiami, pasaulyje, tikiniame tik tuo, k mato, laiko mi tikra aizda. Prie to prisideda ir sitikinimas, kad psichika vystosi pati savai me, kad kiekvienas mogus turi psichik ir pasieks tinkam ami savaime ima naudotis tam tikromis jos funkcijomis. Tai klaidingas sitikinimas, nes mano minimos teigiamos psichins funkcijos su siformuoja vaikystje ir visai ne automatikai, nepaisant aplinkos takos, taiau kaip tik prieingai - pirmiausia todl, kad vaiko psi chika priima suaugusiojo buvim alia kaip savosios individualybs apribojim. Tai labai svarbus dalykas, paskatins mane, be kita ko, sukurti neurono mogus" vaizd, kur isamiau apraysiu skyriuje apie treij santyki sutrikim - simbioz. Vyresniame amiuje vis svarbiau, kad atsiribojim pakeist pa vyzdys, vaikai imt atpainti psichines tv funkcijas ir ugdytsi jas nuolatiniu kartojimu. Neurologiniu poiriu, i funkcij brand reguliuoja nerv lstels, kaip ir visus mogaus kno procesus. i neuron veikla paklsta paprastai sistemai: nerv lstel dirginim gali reaguoti tik j paindama" arba jo nepaindama". Tai elementarus dvejybinis principas. Jei nerv lstel yra nepaini", j galima aktyvuoti spe cialiu dirginimu ir suteikti jai siaur paskirt.

58

Tinkamu pavyzdiu gali bti smegen skaitymo centras. ia at sitiktiniu principu atskiroms lstelms priskiriamos atskiros raids. Tokiu bdu suadinta nerv lstel ilgainiui pasiekia aukto lygio specializacij, vis atpaindama savo" raid, kad ir kokia forma raytine ar spausdinta, skirtingais riftais - ji pasirodyt. Suaugs mogus skaito tarsi savaime, nesmoningai. Svarbu yra tai, kad nerv lstels pajgumas ruoiant j specifi nei uduoiai priklauso nuo kartojimo danio. Kuo daugiau kartoji mo, tuo spriau vyksta atpainimas, kur turi atlikti lstel. Tai galioja ir lstelms, turinioms atlikti psichikos srities funk cijas. Tik nuolat lavinant ir nesuskaiiuojamai kartojant tuos paius veiksmus yra manoma iugdyti suaugusiam mogui btinas psichi nes funkcijas, leidianias jam egzistuoti kaip visuomenini proces dalyviui. A apsiribosiu tomis psichinmis funkcijomis, kurios gali bti suformuotos suaugusij elgesio su vaikais. alia j yra daug gimt ir paveldt psichikos ypatybi, kurios man, kaip psichiatrui, ne to kios reikmingos, nes jos nekinta ir neikreipia mano darbui svarbi sutrikim vaizdo. Vaikai gali tinkamai vystytis tik patirdami emocin artum ir ati tinkam ry su tvais. Sugebantys palaikyti santykius vaikai pirmiau sia vystosi dl savo tv. O tai reikia, kad penkiametis, padedantis padengti stal, daro taip ne funkcionaliai, ne todl, kad sukurt s lygas vlesniam valgymui, jis tai daro tik dl savo tv. Lygiai taip pat mokinys mokykloje mokosi dl mokytojo, o ne sau (tai vyksta tik vyresniame amiuje). Itin svarbu, kad vaikas gaut savo atspind su tinkamomis emo cijomis. Atspindys psichoanalitinje praktikoje laikomas svarbia priemone, leidiania parodyti vieno i partneri elges per kito el ges. Tokiu bdu asmuo, kurio problemos yra analizuojamos, gy

59

ja galimyb pamatyti save pat i alies ir gali atpainti savo klaidas. Ms atveju tai reikia ne k kita, kaip aikias teigiamas ar neigia mas reakcijas vaik elges. Konkreiai: a akivaizdiai diaugiuosi dl gero savo vaiko elgesio, o dl blogo elgesio suprantamai parodau savo nepasitenkinim, pavyzdiui, balso skambesiu. Btina laiky tis taisykls, nurodanios vaiko kontaktiniam asmeniui panaiomis aplinkybmis elgtis kuo vienodiau, tai leidia vaikui geriau ir grei iau mokytis i atspindio. Teigiamas alutinis poveikis yra vaikui suteikiamas saugumo pojtis, o didel reagavimo bd vairov kaip tik sutrikdo vaik ir kliudo aktyvuotis.atitinkamai psichinei funkcijai. Paskutiniais vystymosi metais vaikui svarbu turti galimyb vertinti partnerio jausmus ir tuo remiantis sugebti kategorizuoti savuosius. Lemiamas vaidmuo tenka spontanikai ir adekvaiai vai k nukreipt suaugusiojo jausm raikai. Jei su vaiku konfliktuoja ma, suaugusiojo reakcija turi bti susieta su konkreiu jausmu. Ma iems vaikams adresuoti jausmai kiekvienu atveju turi bti palydimi odi, taigi tvai turi aikiai pasakyti, kad jie t akimirk pyksta arba diaugiasi. Vaiko jausm raika taip pat turi bti palydta odiais. Nordamas paaikinti, k turiu galvoje, padarysiu ma ekskur s. Ne pro al aikiai sivaizduoti, k reikia bti jaunam ir turti sveik psichik. Tuo tikslu umeskime ak sukurt idealj mode l. Pavadinkime jaunj porel, gyvenani prast gyvenim kakur Vokietijoje, Marku ir Klaudija.

Sveikos psichikos fragmentai

Markui devyniolika, jis baig vidurin mokykl ir mokosi AutoSchulte bendrovje sunkveimi automechaniku. Su savo drauge

60

Klaudija jis kartu jau dveji metai, neseniai jie sikraust pirm ben dr but. Markas nepriklauso vyturiams ir jam, kaip ir draugei, savait galiais patinka ilgiau pamiegoti, o paskui ilgai ir jaukiai pusryiau ti. Taiau likusiomis savaits dienomis jo darbo diena Auto-Schulte dirbtuvse prasideda atunt ryto. Todl jam reikia anksti keltis ir pasirpinti, kad linksmybs ivakarse neutrukt per ilgai. Anksti ryt pasigirstanio radijo adintuvo signalo jis nemgsta, taiau dar n karto nepavlavo darb ir per kiekvienus pusryius prisiveria pavalgyti bent tiek, kad sunkiai dirbant nekilt problem. Tiek jo virininkas, automobili remonto mons savininkas, tiek meistras vertina Marko patikimum ir jau pasil nuolatin darbo viet mo nje, kai tik baigsis jo apmokymas. Tokiam sprendimui svarbios ir Marko profesijos mokytojo, neprisimenanio n vieno nepateisina mai praleisto usimimo ir vertinanio mokinio atidum bei aktyv mokymsi, rekomendacijos. Grs vakarais namo, Markas danai bna pavargs, o ir jo draug Klaudija ne visada po darbo bna geriausios nuotaikos. Ji dir ba gydytojo padjja. Be kit dalyk, Markas vertina tai, kad Klaudija ino jo dienotvark ir atsivelgia jo poreikius. Jis taip pat elgiasi su ja, ir jie ret savait susikivirija. Savo laisvalaik abu skiria skirtingiems dalykams, Markas ba nytinje bendruomenje padeda organizuoti jaunimo laisvalaik ir panaius renginius, Klaudija moko groti gitara. inoma, Markas su Klaudija kartais pykstasi, jiems isprsta vienas kitas neapgalvotas odis ir jie abu turi sav keistenybi. Ms pavyzdin porel nieku bdu nra tobula ir nefunkcio nuoja kaip koks uprogramuotas mechanizmas. Svarbu tai, kad abu pasiymi tokiomis psichikos ypatybmis, kurios leidia jiems gerai tvarkyti savo gyvenim ir pritapti prie visuomens reikalavim.

6 1

Kai mgstantis pamiegoti Markas keliasi anksti ryt ir ruoiasi darb, jis nesmoningai rodo turintis svarbi psichini funkcij. Jis geba, pavyzdiui, susidoroti su frustracija, yra punktualus, suvokia savo vaidmen monje. Poreikis pasivartyti lovoje, pamiegoti ilgiau ir pasiglaustyti su Klaudija nuslopinamas dl reikalavim, kuriuos kelia kasdienyb. Tai, ko gero, skamba banaliai ir greiiausiai yra ba nalu. Taiau daugelio darbdavi skundai dl mokini bei darbuotoj elgesio liudija k kita. Btent profesinio lavinimo srityje vis daniau diskutuojama apie principin naujosios darbinink bei tarnautoj kartos nesugebjim mokytis, o tokie dalykai kaip punktualumas yra laikomi vienais i svarbiausi. Susidorodamas su nusivylimu Markas rodo dar vien svarbi sveikos psichikos ypatyb. Jis turi nuosav pasaulio atspind. Markas suvok, kad jo elgesys su bendruomens nariais sukelia atsakomsias reakcijas. Tai nereikia, kad Markas nelaiko savs individualybe, kad jis nesiekia patenkinti savo poreiki ar jam nereikia malonum. Ta iau jo individualyb yra apribota faktu, kad moni bendruomen gali funkcionuoti tik tuomet, kai kiekvienas suvoks kitus kaip nat rali savosios individualybs rib.

Kartodami mokoms. Kodl psichins funkcijos ima veikti tik nuolat lavinamos

Gal js taip pat usiimate kokiu nors sportu ir siekiate usibrt rezultat? K darote, nordami pasiekti tiksl? Js treniruojats, jei manoma, vadovaujami patyrusio trenerio, kuris moko pasirinktos

62

sporto akos technikos ir paaikina taktikos subtilybes, kurios gali praversti varybose su prieininku. Neeiliniai sporto elito pasiekimai danai aikinami ypatingais gabumais. Taiau ar Steffi Graf tapo Vimbldono prizininke todl, kad atsitiktinai buvo itin gabi tenisui? O Jrgenas Klinsmannas pa dar pasaulin karjer futbole, nes, uuot keps bandeles ir pyra gus savo tv monje, mokjo mikliau elgtis su kamuoliu? Talentas abiem atvejais reikmingas, neneigsiu, taiau esmin postm abiej karjer atveju padar kryptingos ir intensyvios treniruots. Jei nusprsite pasekti Steffi Graf pdomis, jums teks kuo daniau mokytis smgiuoti, iekoti tinkamiausios rakets padties rankoje, kad kamuoliukas skrist ten, kur norjote j pasisti. Mintis tiesiog keliauti aikt ir laikui bgant automatikai veikti bet kur varov tikrai atrodo absurdika. Taigi svarbiausia treniruojantis yra kuo daniau kartoti, kol mo komasi pagrindini dalyk. Tas pats nutinka ir tuomet, kai tvai at siriboja nuo savo vaik ir kiekvien kart akivaizdiai demonstruoja struktras, kurios yra svarbios formuojantis psichikos funkcijoms. Tvai, kurie nuolat diskutuoja su savo vaikais suaugusij temomis, nuo maens suteikia jiems autonomijos ir savarankikumo teises, elgiasi kaip teniso treneris, kuris, uuot padavs aukltiniui ran kas raket ir kamuoliuk, ima aptarinti su juo taktikos gudrybes bei aidimo strategij. Toks aidjas elgsis taip, lyg visk suprast, ir bandys aiktje vadovautis gautais nurodymais, taiau neturdamas technini gdi gali tik pralaimti. Pasirengimo darbui pavyzdiu galima pailiustruoti, k tai reikia taikant vaikams. I vaik nuolatos reikia reikalauti pasirengti darbui, kad jie sisavint i pagrindin funkcij. Ji turi bti iugdyta tv ir mokytoj, o taip nevyksta, jei vaikui leidiama pasirinkti, kada jis atliks uduot, ir su juo diskutuojama turinio klausimais, nors dar yra

63

akivaizdios paties mokymosi proceso, tai yra pamatini ini suvo kimo, problemos. Pagrindin slyga yra imokti mokytis, tik tuomet galsime panaudoti gyjamas inias. Nuolatinis lavinimas yra svarbus ne tik gyjant psichines funk cijas, taiau susijs su kasdieniais veiksmais, tokiais kaip sutvarky ti pusryi stal arba laikytis kno varos. Utrunka ilgus ketverius metus, kol vaikas, neraginamas ir nepadedamas tv, imoksta sa varankikai nusineti lkt nuo stalo. Madaug penktaisiais vaiko gyvenimo metais susiformuoja toks gdis, taiau tik nuolat ugdo mas devynmetis bus imoks, kad lki surinkimas nuo stalo turi namuose konkrei logistin prasm ir btent todl yra reikalingas. diegti kno varos proius utrunka dar gerokai ilgiau. Ivenkime nesusipratim: vaikai savaime smalss, mielai moko si, net patiria mokymosi malonum, jie nori plsti savo veiklos sri tis, skuba tobulti. Taiau jiems reikia vadovauti. Mokymasis danai susideda i kartojimo. Tai neretai nuobodu ir dar daniau i ties vargina. Todl vaikai vengia i pastang, jei i j nra reikalaujama. Tinkamas pavyzdys - daugelis ms prisimena i mokyklos laik, kaip sunku kalti svetimos kalbos odius. Nuolat nekartodami o di, niekada tinkamai neimoksime svetimos kalbos. Paiam vaikui trksta gebjimo suvokti mokymosi proceso san dar. Tai reikia, kad psichinis pasirengimas skmingam mokymuisi, taigi ir adekvati mokymosi laikysena, turi bti lavinama, ir tai vieno dai taikoma visiems vaikams. Vaikas pats neimoksta ramiai klau sytis, sdti, palaukti, kalbti tik tada, kai leidiama. Viso to reikia nuolat mokyti - kartoti, kartoti ir kartoti. Pavyzdiui, pirmaisiais mokslo metais alia mokinio, atliekanio nam darbus, turt s dti suaugs mogus ir su meile, bet tvirtai nukreipti vaik tinkama linkme, geriausiu atveju nusiteiks itin ramiai. Taip pat bt gerai, jei vis pradins mokyklos laik vaikas nam darbus atlikt alia to

64

paties asmens, nes iam amiui bdingas su konkreiu asmeniu su sietas darbas. Graaus teiginio non scholae sd vitae discimus* pra dins mokyklos mokinys nra pajgus suvokti, jis savo pasiekimus visada skiria tvams, mokytojams arba kitiems artimiems asmenims i savo mokyklins aplinkos. Suaugusysis turi priimti sprendim dl mokymosi tvarkos bei apimties (taip pat ir dl reikiamo mediagos kartojimo) ir, savaime suprantama, vertinti mokymosi kokyb. ie pavyzdiai leidia sivaizduoti, kaip absurdika teigti, kad mogaus psichika vystosi pati savaime ir sulaukus tam tikro amiaus pakankamai subrsta, leisdama mogui prisitaikyti prie gyvenimo keliam iki. Psichikos raida ir jos veikimas yra nematomi, todl nemaai moni laikosi btent toki sitikinim.

Adriano atvejis Adriano elgesys buvo problemikas dar gerokai prie jam prade dant lankyti mokykl. Popietmis jis danai kartu su mama ateidavo pasiimti vyresniojo brolio po pamok. Kiekvien kart tai baigdavosi skandalais main stovjimo aiktelje prie mokyklos arba tiesiog mokyklos kieme. Adrianas aukdavo ir siautdavo, verkdavo ir gar siai aimanuodavo, kai jam kas nors nepatikdavo. Stebint paaikjo, kad motina n karto neband suvaldyti tokio nederamo ir gdingo vaiko elgesio. Per angines aidybines pamokas Adrianas taip pat elgsi netin kamai. Jis nesidomjo uduotimis ir usim kitais dalykais. Vis dlto dl tv spaudimo ir vaik darelio rekomendacij Adrian prim mokykl.

Ne mokyklai, o gyvenimui mokoms (lot.).

65

Nuo pat pradi jis nepritapo n prie vienos darbo grupels, daniausiai leido laik pusiau gulom ant stalo, trukd savo kaimy nams, tad j pasodino prie atskiro stalo. Taiau geriausi rezultat buvo pasiekta, kai Adrianui leido dirbti gulint ant kilimlio prie lentos. Labai krito akis strategijos, kurias taik Adrianas, mokyto jai mus i jo ko nors reikalauti. Pirmiausia jis tiesiog leisdavo vis k pro ausis, bet koks raginimas, isakytas normaliu tonu, bdavo ignoruojamas. Tik labai energingi, garss, atkakls kalbinimai b davo igirstami ir tuom et prasiddavo derybos bei diskusijos. Jis kaulydavo, apsimesdavo kdikiu ir-vesdavo i kantrybs. Atrod, kad berniukas niekad nra susidrs su nuosekliu elgesiu. Adria nas nra agresyvus vaikas, greiiau visikai neprisitaiks bendrauti ir todl konfliktuoja su klass draugais. Ypa gaila, kad jis dl savo elgesio negali pasiekti toki rezultat, koki i jo galima tiktis pa gal protines galimybes.

Pakopomis emyn - nuo intuityvaus aukljimo prie simbiozs

Meskime vilgsn knyg rink ir pamatysime, kad metai i met vienas segmentas pasiymi stabiliomis pardavim apimtimis - tai patarim knygos. Galima kalbti ir apie konkretesn tendencij aukljimo patarim leidiniai tiesiog klesti, iame lauke darbuojasi tikra vairiausi krypi ekspert kariauna, ia visiems pakanka vie tos pasireikti. Net ir nesigilinant reikinio prasm ir atskir leidini rimtu m, kyla klausimas: kodl i tema tokia populiari? Juk manoma, kad auklti geriausia pasikliaujant paveldta patirtimi bei intuicija. Pastaraisiais metais atrodo, kad vaik aukljimo reikia mokytis lyg vairavimo. Ne veltui vis daniau pasigirsta svoka Tv pay mjimas", ir ne tik vasaros atostog metu iniasklaidoje ukaiant

67

informacijos skyles, taiau visai rimtai kalbant apie ketinamus or ganizuoti kursus, kuriuose apmokytas personalas dstyt, kaip t vams reikia elgtis su vaikais. Keista mintis, juk iki iol monijai pavyko iauginti milijardus moni nesinaudojant tokiomis paslaugomis. Taiau taip stipriai pa kitus visuomens slygoms ir tv bei vaik santykiams, pati valsty b bei jos institucijos ima svarstyti galimyb sikiti tv autonomi jos srit - vaik aukljim.

Mokyklos imasi veiklos

Ai Dievui, dar nra reikalaujama Tv paymjimo", norint pa leisti pasaul vaik. Kaip galt praktikai atrodyti toks reikalavi mas, iliustruoja Nikolauso Augusto Otto pagrindin mokykla Ber lyno Lichterfelds rajone. 2003 metais mokyklos vadovyb tvams, norintiems urayti savo vaikus i mokykl, pradjo rengti pri valomus seminarus. Ilgiau nei du mnesius trunkaniuose usimi muose kalbama apie esminius dalykus: Kokias aukljimo priemones inote?" arba Kokiais metodais galiu iugdyti savo vaik laiminga, smoninga ir bendradarbiaujania asmenybe?" Dar aikiau tikslus atskleidia temos, kuriomis seminaro pradioje asmenikai kalba masi su kiekvienu i tv: Mes patys atsakingi u savo elges" arba, nors ir labai paprastai suformuluotas, bet ypa raikus pavyzdys: Mes esame punktuals". Lichterfelds mokykla iki iol vienintel, vedusi tokius semina rus kaip privalom mokinio registracijos slyg. Bet daugelis mo kymo staig rengia savanorikus usimimus, kurie daniausiai

68

remiasi daugiau nei prie trisdeimt met JAV sukurta Sisteminio tv lavinimo" programa (STEP). Taigi, kas iandien kalbant apie Tv paymjim" mums dar vis atrodo absurdika, ateityje, didjant ms vaik psichikos pro blemoms, gali tapti neivengiama.

K tai reikia tv vaizdiui?

Apraytos problemos pirmiausia lieia tv ir vaik bei paaugli san tykius, taiau ir santykiai su kitais vaikus aukljaniais asmenimis aukltojais, mokytojais, seneliais, auklmis ir t. t. - kenia nuo to paties. Sunkumai, su kuriais suaugusieji nepajgia susidoroti, stipriai keiia j poir vaikus. A sukriau tripakop esmini santyki sutrikim model, kuris parodo poirio kitim ir leidia suvokti tikrj problemos mast. is modelis susijs su vaik ir suaugusij santykiais ir iliustruoja, kaip tie santykiai palengva apvirto auktyn kojomis, kaip buvo paneig ta viskas, kas prastai palaik kart ry. Btinosios savybs, tokios kaip pagarba ir sin, pastebimos tik paviense modelio atkarpose ir galiausiai visikai nebesugebama palaikyti santyki. Pasitikjimas, visuomeninis bendrabvis darosi nemanomi, nes mons tiesiog to nebesugeba. Trys modelio pakopos nusako bsenas, kurios iandieninje vi suomenje sutinkamos labai danai ir jau laikomos norma. Atidiau jas nagrinjant psichologiniu poiriu, atsiveria praraja, kurios link rieda visuomen, kelianti vis maesnius reikalavimus mogaus elge siui ir mogikiems santykiams bei randanti vis nauj pateisinim

69

akivaizdioms elgsenos klaidoms, nors tai niekaip nepateisina ben dros padties. Vaikus mes mylime, apie tai, regis, net neverta diskutuoti. Kai jie elgiasi ne taip, kaip to tikims, nevalingai pradedame debatus apie aukljimo bdus, eimos politik bei aukltoj isilavinimo spragas ir visur randame aib pateisinim bei sivaizduojam prieasi. Tai baigiasi audringais pokalbiais vaik dareliuose apie rinkliavas arba tvo vaidmens svarstymu - eimos politikoje randamas vis kitas at pirkimo oys. Keista tik viena - niekas nesikeiia. Tai, inoma, neturi diskredituoti, pagirtin politini bei pedago gini iniciatyv. J skubiai reikia, ir akivaizdu, kad ger idj ioje srityje tikrai stinga. Taiau labai svarbu, kad atsakingi u pokyius asmenys nepamirt vis reform pagrindo - sveikos vaik ir jau nuoli psichikos. Prie praddamas smulkiau aikinti tris savo santyki mode lio pakopas, noriau trumpai pervelgti klasikin vaik aukljimo bd, kuris buvo beveik visuotinai priimtas iki devintojo deimtme io pabaigos. Tai nra bandymas palovinti prajusius laikus teigiant, kad anksiau viskas buvo geriau", o tik siekis atkreipti dmes tai, kas trijose sistemos pakopose buvo neigiama.

Klasikinis aukljimas - mogaus intuicijos vert

Tai ne tavo reikalas!" Gal krpteljote, prisimin odius, kuriuos jums, ko gero, vaikystje neretai tekdavo igirsti? Visada, kai suaugu sieji kalbdavosi apie paslaptingus ir domius dalykus, nuskambda vo is i tikrj nemalonus sakinys.

70

Kiekvienas vaikas nekent ios frazs bei kit pastatani vie t" tv replik ir troko kuo greiiau uaugti, kad galt atskleisti taip atkakliai tv, seneli bei mokytoj saugomas paslaptis. Tvai, panaiais odiais saugoj savo vaikus nuo suaugusij reikal", intuityviai daniausiai elgsi teisingai. Jie gyn vaikus nuo tem, galini juos emocikai ar psichikai traumuoti, ir laiksi atstu mo bendraudami su palikuonimis, taip leisdami jiems suvokti aiki hierarchij, kuri reikia ne k kita, o tik tai, kad yra suaugusij rei kalai ir vaik reikalai. Kokios temos priskiriamos konkreiai sriiai, nustatydavo tik tvai, tuo klausimu tartis su vaikais nebuvo priimta. Dar geriau, jei aptariamos temos i viso nepasiekdavo vaik aus. Tv tarpusavio santyki keblumai, sudtingi atvejai, kaip liga ar mirtis, finansinis ateities planavimas, karas ir, savaime suprantama, daugelis seksualumo klausim - visa tai buvo temos, aptarinjamos geriausiu atveju vakare, kai vaikai jau bdavo lovose. Tai tv kar tai intuityviai buvo aiku, kad yra daugyb dalyk, kurie traumuot vaik ir apsunkint jo kasdienyb. Vaik nualinimas nuo toki dis kusij buvo grindiamas labai svaria prieastimi - siekiu isaugoti vaikysts tyrum, vaikai turi augti saugs. Galima rasti daug tokio elgesio su vaikais pavyzdi. Jei sveiuo davosi suaugusieji, vaikai paprastai ateidavo tik pasisveikinti, vles niuose pokalbiuose nedalyvaudavo, daniausiai jiems bdavo pasi loma paaisti. Televizorius buvo irimas taip, kad vaikai nematyt ini laid arba film su prievartos bei meils scenomis. alia to buvo laikomasi griet jimo miegoti taisykli, todl vlyvu laiku rodomi filmai, skirti suaugusiesiems, vaikams likdavo neprieinami. Trumpiau: buvo visikai normalu, kad didum svarbi sprendi m priimdavo suaugusieji, o vaikai privaldavo jiems paklusti. Pag rindas visada buvo nematoma riba tarp suaugusij ir vaik pasau li, aikiai atpastama, pavyzdiui, i to fakto, kad vaikams nebuvo

71

leidiama garsiai vertinti suaugusij, jie bdavo bent odiu per spjami, kad tai nepriimtina. Tas odinis reguliavimas buvo isako mas teiginio forma (Taip apie suaugusiuosius nenekama!"), nesilei diant isamius aikinimus, kodl. Visos ios aukljimo strategijos tuomet dar nebuvo laikomos strategijomis", nes btent is odis stipriau nei kuris kitas ymi musius vis labiau rykti pokyius. Strategijos randasi po ilg svars tym, jose atsivelgiama argumentus u" ir prie". Tas, kuris elgia si strategikai, svarsto ir bando galiausiai rasti proting sprendim. Taikant aukljimui tai nra blogai. - vaikai, be abejo, turi bti aukljami protingai. Taiau is medalis turi dvi puses. Pakitusi vie ta, kuri aukljimo klausimai um smonje, ir reik t nutolim nuo intuityvaus aukljimo, kur apraytas skirtumas tarp suaugusi j ir vaik pasauli buvo laikomas esminiu ir niekada net minties nekildavo apie hierarchij, suteikiani vaikams auktesn viet nei suaugusiesiems. Visa tai atsitiko laikais, kai technologij paanga, palyginti su iandiena, dar tik prasidjo. Koki reikm netolimoje ateityje kom piuteriai turs ms vis gyvenimams, galima buvo nutuokti jau madaug 1990 metais. Paskutin 20 amiaus deimtmet tie procesai m spartti. Technologijos dar pasaul vis pasiekiamesn, infor macija i tolimiausi ems kampeli tapo prieinama kiekvienuo se namuose, vis labiau aikjo tai, k mes iandien vardijame vienu odiu - globalizacija. Aplinkiniam pasauliui taip stipriai priartjus prie asmenini moni gyvenim, sugriuvo iki tol savaime supran tamais laikyti vidinio suaugusij pasaulio apribojimai. mons staiga pasijuto kakaip" atsakingi u vis pasaul (ir pirmiausia u nelaimes jame). ie moni santykio su aplinka pokyiai negaljo neatsiliepti j santykiams su vaikais. Palengva, palaikomi visuomens nuomons,

72

vyko poslinkiai, su kuri padariniais vaik psichikai mes iandien vis daniau susiduriame. Visuomenini pokyi nuvargintas mogus, besistengiantis i laikyti temp ir prarads daug ryi su kitais suaugusiaisiais, msi iekoti pakaitalo ir rado j vaikuose. Isirutuliojo toks santykis su vai ku, akivaizdiai regimas Manuelio, trylikameio mokinio, gyvenan io dviese su mama, elgesyje.

Manuelio atvejis
Mokytoja pasakoja kasdienes istorijas

Su kolege stovime koridoriuje ir kalbams. Prieina berniukas ir mus pertraukia. Pasakau, kad a dabar neturiu laiko - tai jis pats galjo pastebti. Berniukas neatlyta ir toliau dsto savo reikal. Dar kart papraiusi palkti, igirstu atsakym:Kada gi js baigsite kalbtis, dabar man reikia. A turiu pasiklausti dl nam darb. A atjau, o tu neturi laiko. Mano mamai tai taip pat nepatinka." Kai papasakoju i istorij mamai, ji atsako:Jis yra labai smalsus ir nori visk isiai kinti neatidliodamas. Tai bdinga tokiems guviems ir protingiems vaikams - jie kiek nekantrs."

ss t e yr i u s ,

Pirmasis santyki sutrikimo tipas partnerikumas. Vaikai prievarta ilaisvinami i pavaldij padties

Pateiksiu vokiei eimoms bding pavyzd: Manuelio mama gavo laik i Jaunimo tarnybos. Jis guli ant stalo valgomajame, kol Ma nuelio mama kalbasi su pastama, usukusia puodeliui kavos. Joms besikalbant kambar eina Manuelis, kreipiasi savo mam nor damas pasakyti, kad ieins. Vienios jis tiesiog nepastebi ir pasiima tarnybos laik, nordamas j perskaityti. Mama paklausia, kur snus ketina eiti. Manuelis praleidia klau sim pro ausis ir imasi komentuoti laiko turin. Kai jis taip ir neat saks motinos klausim susiruoia ieiti i kambario, i j pakartoja. Tik dabar, akivaizdiai susinervins, vaikas mesteli nemandag atsa kym ir pagaliau ieina, neudars dur. Visos ios scenos metu motinos vienia sdi kambaryje, taiau atrodo, kad Manueliui ji neegzistuoja.

75

domi motinos reakcija, kai su ja bandoma kalbtis apie snaus elges. Ji net nepastebjusi, kad Manuelis neatsiklauss leidimo per skait jai adresuot laik. Prieastis esanti paprasta - taip atsitin ka danai, snus atplia motinos korespondencij, skaito j ir dar komentuoja. Kad ir kaip ten bt, sako mama, ji danai aptarianti svarbius reikalus su Manueliu, o jo komentarus laikanti gudriais ir mananti, kad jis danai pataiks deimtuk. Nepasitenkinimas bei nedraugikumas ieinant i kambario ir reakcija klausim, kur Manuelis ketins eiti, motinai neatrodo ne prasti ir nekelia apmaudo. Drauge ji rpinasi dl pablogjusio snaus mokymosi ir skun diasi, kad Manuelis visikai nekreipia dmesio jos nuomon apie nam darbus. klausim, kaip apibrt santykius su savo snumi, ji atsako praktikai pagal program, kuri ymi pirmj mano modelio pakop: jos santykiai su Manueliu es partneriki". Manuelis yra savo motinos partneris. is trumpas sakinys yra la bai tragikas. Manuelio motina prarado didel dal savo, kaip snaus aukltojos, galiojim. Ji dar turi teis auklti, taiau beveik nebesu geba to padaryti. Vienios motinos padtis, aiku, svarbi prieastis, jai kasdien tenka vienai paiai ilaikyti dviej asmen eim. Taip sukuriama per didels asmenins atsakomybs nata, trukdanti mo tinai vykdyti jos motinik uduot. Normals santykiai tarp Manuelio ir jo motinos turt bti hie rarchiniai: Manuelis turt gerbti privaios korespondencijos slaptu m, jis turt inoti, kad normaliai uduot teist klausim priva loma atsakyti. Jis taip pat turt pastebti, kad, jam jus kambar, mama kalbasi su vienia, ir inoti, kad pertraukti pokalb yra papras iausiai nemandagu ir nederama. Manueliui akivaizdiai trksta tokios psichins funkcijos kaip

76

mandagumas (epizodas su pertrauktu pokalbiu) arba svok mano" ir tavo" suvokimo (epizodas su ne jam adresuotu laiku). prastu atveju motina turt bti asmuo, atsakingas u i psichini funk cij ugdym. Ji turt atpainti Manuelio elgesio klaidas, nurody ti jam, kur klystama, ir pritaikyti tinkamas sankcijas, jei tai nebt suprasta - taigi veikti pagal klasikin atspindjimo model. Taiau neatsitinka nieko panaaus, nes motina yra nusileidusi vien lyg su snumi ir tokiu bdu iardiusi hierarchin struktr. Ji priima maamet vaik kaip savo partner, nes nebepajgia intuityviai su prasti savo, kaip aukltojos, pozicijos, o bando orientuotis tokiame amiuje nemanom berniuko brand. Manuelio ir jo motinos pavyzdys rodo, kad problem sukelia ly gi slinktis. Vaikas ir suaugusysis atsiduria viename lygyje ir iri vienas kitam akis, nei vienas, nei kitas negaldamas nurodyti kryp ties. Toks modernus elgesys su vaiku iandienos visuomenje laiko mas visikai normaliu. Atribojimas nuo suaugusij pokalbi tapo reta iimtimi: vaikai beveik visada gali sdti alia ir klausytis visko, apie k kalbasi suaugusieji. Anksiau tokie pokalbiai buvo atidedami vakarui, o iandien danai viskas aptariama tutuojau, nekreipiant dmesio aplinkybes. Tai taip pat liudija augant suaugusij nesu gebjim susidoroti su kasdienybs krviu. Vaikas, kuris laikomas partneriu, turi padti - jo nuomon bet kuriuo eiminio gyvenimo problem, finansini reikal ar kit jo neturini dominti tem klau simu yra svarbi. Vaikai, isakantys nuomon panaiais klausimais, nebra sudrausminami kaip nepakankamai suaug, j dalyvavimas kaip tik laikomas teigiamu brandos enklu, o tai manoma tik pel nius tv, kaip partneri, status. Net jei yra visikai akivaizdu, kad vaikas ta tema nesugeba pasakyti nieko dora arba jis nesuvokia es ms, partnerikasis poiris nepranyksta. Tuomet dar geranorikiau siklausoma, isamiai aikinama, o vaikas dar giliau klampinamas

77

situacij, kuri suaugusij seniai turjo bti vertinta kaip varginanti vaik. Taip besielgiani su savo vaikais tv draugai ir pastami daniausiai labai tolerantikai reaguoja pavaizduotus panekesi pavyzdius. Manuelio motinos vienia taip pat neatkreip jos dme sio netinkam snaus elges. Jei problem kelt tik tvai, bt manoma situacij keisti tokio se institucijose kaip vaik dareliai ar mokyklos. Padt komplikuoja btent tai, kad moderniosios i staig koncepcijos pagrstos kaip tik partneriku elgesiu su vaikais. Pavelkime darel, nordami i vysti pokyius ir j padarinius!

Pasila atsivelgia j vaik poreikius. Partnerysts koncepcija vaik dareliuose

2007 met rugpjt radau tai tok straipsn dienratyje, cituoju jo itraukas: Neturime auksini iaup, taiau yra kno rengybos sal su veidrodine siena, puoni sveikatingumo patalpa su sauna, o prie dur budi vairuotojai. [...] Naujajame prestiiniame vaik darelyje sunku gauti viet, nors pagrindinis mnesinis mokes tis - 980 eur. [...] Dvikalbiame darelyje vaikams, be visa kita, silomas ankstyvasis muzikinis lavinimas, plaukimas, baletas arba kin kalbos pamokos - dalis i j u papildom mokest. Danai itin usim tvai gali pasinaudoti ir vaik atveimo bei parveimo namo paslauga, turime rengt atskir fizioterapijos patalp. [...] Darelio vadov nemano, kad vaikai gali pervargti, nes pasilymai formuojami pagal vaik poreikius'?

78

Kratutinis atvejis? inoma. Atskiros visuomens grups deka danso apraika, su kuria piliei dauguma neturi nieko bendra? Taip, nesiginysiu. Taiau kalba ne apie tai. Btent todl, kad finansiniai aspektai iame vaik darelyje yra visikai nesvarbs, dera atsivelgti pretenzijas, kurioms ta staiga atstovauja. Vaik poreikiai", pasak darelio vadovs, yra darbo pamatas. Vaik poreikiai? Sveikatingu mo sal, vairuotojas ir sauna? Nra sunku atskirti, kad ia svarbiausi (vykdomi) tv poreikiai ir (sivaizduoti) aukltoj poreikiai. Vaikui primetamas i tipik suaugusio mogaus pageidavim tenkini mas, jis, suaugusij poiriu, turi elgtis lygiai taip kaip jie, turi taip pat geisti prabangos ir atsipalaidavimo. Ir partnerikai - o taip iuo atveju veikia tvai ir darelio steigjai - yra pildomi u vaikus sugal voti j norai. Be abejo, absurdika; deja, taip iandien atrodo pokyiai vaik dareliuose, kai dl partnerysts koncepcijos vaik psichikos raida patiria dramatik neigiam poveik. Vadinamj elitini aukljimo staig, toki kaip apraytasis vaik darelis, buvo visais laikais, taiau anksiau j tikslai ir darbas buvo grindiamas kitokiais principais. Pati vaik darelio strukt ra ir koncepcija pasikeit i esms. Dar devintajame deimtmetyje aukltojos save neabejotinai laik vadovaujaniais ir nurodaniais asmenimis tiek vaikams, tiek tvams. Prie patekdamas darel, vaikas turjo bti aukltoj pripastamas kaip pakankamai isi vysts. Dienotvark darelyje buvo sudliota i pasikartojani veiks m, tvirt ritual, kurie sudar aiki struktr. Daniausiai dvi auk ltojos vadovaudavo 20-25 vaikams, kuriems kasdien buvo keliami konkrets formals ir prasminiai tikslai: pavyzdiui, nustatytas lai kas, kada visi vaikai turi susirinkti, kad bt galima pradti usi mimus, paskirtas pusryi laikas arba bendravimas susdus rateliu dienos pabaigoje.

79

inoma, toje struktroje likdavo maai vietos atskiro vaiko po reikiams, jie galdavo bti tenkinami tik tiek, kiek tai sutapdavo su aikia, struktruojania aukltoj veikla. J atsakomybei buvo vie nareikmikai priskiriamas vairiapusis vaiko lavinimas ne eimoje: tai apm ir socialinius gebjimus, ir bendrj motorik, suvokim bei kalbos ugdym. iais udaviniais buvo konkreiai apibrta vaik darelio paskirtis: paruoti vaikus pradinei mokyklai. Btent iai paskiriai gyvendinti paskutiniais vaik darelio lankymo metais vaikas kasdien privaljo dalyvauti ikimokyklinje programoje. Madaug vien valand, per dien vaikai, vadovaujami aukltojos, meistraudavo ir piedavo. Automatikai tai reik, kad i penkiamei bdavo reikalaujama t valand sdti u stal ir atlikti aukltojos uduotis. Darbas turjo ne tik praktin pobd, tvirtinant elgesio su irklmis bei pietukais gdius. Vaikams tekdavo susi durti su svarbiu atradimu, kad darb kartais tenka atlikti ir nenoro mis, atidedant kuriam laikui savo poreikius. Taigi smoningai buvo ugdomas vaiko atsparumas nusivylimui, gana sudtingos uduotys bent jau kuriam laikui sutrukdydavo tenkinti tik savo poreikius. Vaikas turdavo imokti prisitaikyti prie darbo grupje, pavyz diui, imokti palaukti, kol aukltoja usiima su kitu vaiku. Jam rei kdavo prisitaikyti ir prie aukltojos, klausytis jos, kai ji aikindavo tolesn meistravimo uduot. io proceso metu buvo nuolat taisomas netinkamas elgesys, o pastebti trkumai, kiek manoma, koreguojami lavinant papildo mai. Tvai bdavo informuojami apie vaiko elges darelyje, atkrei piamas j dmesys kilusius sunkumus ir jiems patariama. Vaikai baigdavo lankyti darel gij aukt socialin kompeten cij. Jie paklusdavo suaugusij vadovavimui ir priimdavo diktuo jamas taisykles. Tiek suvokimo, tiek motorikos srityse vaikai turjo pakankam patirt, galjo koordinuotai atlikti daugel smulkiosios

80

motorikos uduoi. Pavyzdiui, baigdamas vaik darel, kiekvie nas vaikas mokdavo usiriti bat raitelius. Kalbos trkum da niausiai nebdavo pastebima. Matydamas, kaip dirba dabartiniai vaik dareliai, turiu konsta tuoti, kad, traukus dareli koncepcijas partnerik elges, atsirado daug pokyi. Vis pirma nebeliko primimo slyg, reikalaujani tam tikro vaiko isivystymo lygio. Remiamasi tik statymo garantuojama vieta darelyje, o tai pirmiausia atspindi visuomens spaudim, kad moti na kuo greiiau vl grt darbo viet. Visose dabartinse diskusijo se apie lopelius jaunesniems nei trej met vaikams itin akivaizdu, kad vaiko pasirengimas neturi jokios reikms, jis aukojamas grum tynse dl politini gali. Patyrinjus vaik darelius galima pastebti, kad juose vis re iau laikomasi tvirtai nustatytos dienotvarks. Atsisakyta ritual ir struktr, kurios anksiau buvo neatsiejama dienotvarks dalis, jos pripaintos kaip nereikalingos arba varanios. Daugelio iandienos dareli praktikuojama atvirumo koncepcija leidia vaikui pasirink ti, su kuria aukltoja ir kurioje grupje jis praleis dien. Vyrauja vadi namasis bendr polinki grupi principas: vaikui patikima paiam pasirinkti svarbius usimimus. Stebint toki vaik dareli darbo form danai susidaro sp dis, kad i staig pagrindinis tikslas yra suteikti vaikams malonu m ir leisti laisvai" vystytis. Pramogins visuomens vaik dareliui keliamos slygos reikalauja, kad personalas nebevadovaut vyksmui ir maai arba visikai nesikit usimimus. inoma, aukltojos pastebi joms patikt vaik elgesio problemas, taiau partnerysts slygomis jos nebesijauia galinios reguliuoti, o greiiau uima di agnostiko pozicij, vardija problem ir vliau j perduoda tvams arba terapeutui.

81

Kita aukltojo pozicijos ypatyb yra ta, kad iandieniniai vaikai noriai nuo maens laikomi asmenybmis". Posakis jis arba ji yra tikra maa asmenyb" iandien tapo ma vaik partnerysts pripa inimu. Kadangi beveik visi tvai ir pedagogai dabar elgiasi su vaikais kaip su partneriais, is posakis atrodo ess ypatingas vaiko gebjim bei socialins kompetencijos patvirtinimas. Suaugusieji taip ukelia vaik ant savo pakopos ir aikiai jam pasako laik j psichikai ir emo cikai subrendusiu asmeniu, pasiruousiu dideliems ikiams. Kad vaikai negali vykdyti jiems keliam reikalavim, lengva su prasti ir nesigilinant. Taiau mstant partnerikai, o juo labiau igy venant partnerik projekcij, tokia valga nebemanoma. Dabartiniai pedagogai danai link stebti ir diagnozuoti, uuot atspindj vaik elges ir j reguliav, nors btent tai labai reikalin ga, norint nebrandiai vaiko psichikai suteikti galimyb per nuolatin kartojim igyventi brendim ir taip ugdyti psichines funkcijas. Toks ir yra vaiko ugdymo principas. Kitaip tariant: pirmenyb neturi bti suteikiama problemiko elgesio prieasi paiekai. Aiku, gerai, jei aukltojai apsvarsto, dl ko konkreiai yra taip elgiamasi. Jei agresy vus vaikas svaidosi kdmis, tai pirmiau reikia kontroliuoti jo elges. Taiau pernelyg danai pradedama iekoti problem vaiko aplinkoje: gal tai pavydas naujam broliui ar seseriai arba galimos tv santyki bdos. Nustatant atitinkam diagnoz ir nukreipiant vaik pas tos srities terapeut, problema yra ne pamatoma ir sprendiama, o tie siog deleguojama, tai yra perduodama kitam. Kyla rimtas pavojus, kad dl tokio suaugusij elgesio i vai ko atimama natrali teis bti vadovaujamam ir palaikomam auto riteting ir pasitikjim turini asmen. Jis be tolesni diskusij pripastamas patologiku ir patenka uburt terapij bei medi kament rat. Nesulaukdamas adekvataus atsakymo agresyv veiksm, vaikas, neturdamas orientyr, btinai bandys ir toliau

82

engti ta kryptimi. Seks kiti, galimas dalykas, dar agresyvesni ipuo liai, kurie suaugusiesiems atrodys visikai nesuprantami kaip tik dl pradtos terapijos. Taip ir atsitiko su keturmete Sonja, patekusia mano konsultaci j rekomendavus vaik darelio aukltojai. Prieastis: Sonja daniau siai aidianti pati viena savo kamputyje, visai neiekanti kontakt su kitais vaikais. Kadangi aukltojai, jos paios odiais, tai kelia susir pinim, ji silanti nedelsiant apsilankyti pas psichoterapeut, nors ir pati jau bandiusi iekoti tokio vaiko elgesio prieasi bendrauda ma su tvais. Pokalbis su tvais, silymas kreiptis terapijos - atrodyt, auk ltoja msi vis jai prieinam priemoni. Pati paprasiausia min tis, kuri dar prie deimt ar penkiolika met bt buvusi normalus sprendimas, jai neatjo galvon - tiesiog itraukti vaik i kampo, pa skatinti j aisti su kitais vaikais ir tam vadovauti. Kitas pavyzdys - penkeri met Tomas atsidr pas mane, nes vaik darelyje ne kart svaidsi kdmis. Paklausti apie aukltojos reakcij, tvai pasakoja, kad ji svarstanti tokio Tomo elgesio prie astis (taigi bandanti vykdyti sivaizduojam savo, kaip diagnostiks, pareig) ir teiravusis j apie galimas santuokos problemas. Dar kart paaikinsiu: a nemenkinu aukltojos elgesio, ji, savai me suprantama, turi apsvarstyti, kodl vaikas taip elgiasi. Pasigendu bandymo sudrausminti Tom ir sureguliuoti jo nevaldom elges. Abiem atvejais akivaizdios partnerik santyki vaik darelyje apraikos. Aukltojos pernelyg retai laiko save vaik vadovmis. Jos priima patiktus vaikus kaip partnerius, leidia jiems laisvai sprsti, kaip turi klostytis darelio kasdienyb, ir kilusius sunkumus rea guoja stebdamos, diagnozuodamos bei perduodamos problem specialistams. Tai, kad jos paios turi bti specialists (ir dl savo i silavinimo gali jomis bti), sugebanios nukreipti vaik tinkamu ke

83

liu, j smonje nra tvirtinta. Btent ia iriu didiul potencial sprendiant vaik problemas. Logikas tokios padties padarinys yra tai, kad mokykl atjusi vaik isivystymo lygis n i tolo nepalyginamas su tuo status quo, kuris dar vyravo paskutin 20 a. deimtmet. Normaliu" laikomas lygis regimai krito, bet jis visuotinai pripastamas pakankamu. Dl to tvai i savo vaik nebereikalauja utektin gebjim, ar tai bt motorikos, ar kalbiniai gdiai. Daugelis elgsen, anksiau laikyt problemikomis, dabar priskiriamos normalioms ir praktikai svei koms. Vieni tvai uliliuojami melagingu sitikinimu, kad j vaikas vystosi tinkamai savo amiui ir jo elgesys nepriekaitingas, kiti pri klauso vis retjaniam normali aukltoj poriui ir jiems toks vai ko aukljimas" vaik darelyje kelia stipr nerim. Tai reikminga, nes butent darelio taka gali sukelti tv ir vaik santyki sutriki mus, kurie niekuomet nebt atsirad aukljant vaikus namie. Dar kart pabriu: a nereikalauju, kad aukltojos nemstyt apie galbt reikaling papildom vaiko lavinim tam tikrose srityse. iuo metu nerim kelia tendencija, leidianti vis daugiau dmesio skirti prieasi tyrimams, paaikinim paiekoms ir sumenkinan ti profesionalios reakcijos vaiko elgesio problemas svarb. Danai nekuosi su vaik dareli personalu ir galiu pasakyti, kad vyrauja nuomon, es nuolatinis aikinimasis bei geresnio supratimo paie kos padeda vaikui vystytis. Deja, is metodas dl mint prieasi netinkamas, tai patvirtina ir faktai, kad daug aukltoj savo darb laiko frustruojani, beviltiku ir i viso beprasmiku. Nereta jauia si bejg, nesuvokdama tikrj tokios padties prieasi.

84

Gal turite k paprastesnio? Partnerysts koncepcija mokykloje

i scena knygyne, ko gero, privers jus nusiypsoti, taip atsitiko ir man. Devynmets mergaits mama ateina j knygyn ir kreipiasi pagalbos: Man btinai reikia ko nors matematikai, ketvirtai klasei, nes mano dukra liks antriems metams!" Kai pardavja pasilo jai pasirinkti i keleto knyg, motina isako kit pageidavim: Visos tos knygos to kios sudtingos. Gal turite k paprastesnio?" Vaizdelis i tinklaraio, apraanio knygyno kasdienyb, i pir mo vilgsnio atrodo nekaltas ir net juokingas, taiau atidiau pavel gus akivaizdu, kaip tv galvose siaknijo normaliais laikyt reika lavim sumenkinimas. Motina neieko pagalbos, galinios kilstelti dukr iki mokykloje reikalaujamo lygio, jai paiai tas lygis atrodo ess pernelyg auktas, taigi ji visikai palaiko dukters pus ir siekia j apsaugoti nuo toki reikalavim. Mintis, kad taip dukteriai nepads, motinai net neauna galv. Galbt tai iskirtinis atvejis, taiau neretai btent ekstremals dalykai atkreipia ms dmes dsningumus. i trumpa istorija turi dar vien aspekt, apie kur a negaliu i samiau kalbti, neinodamas vis aplinkybi. Mokyklai, taip pat ir pradinei, galioja ta pati tendencija, kaip ir vaik dareliams: reika lavim kartel kasmet nuleidiama vis emiau. Jei toji motina siekia dar emesnio lygio, belieka paklausti, koki i viso matematini ge bjim turi jos dukra. Motinos atsakymas, ko gero, skambt taip: Jei mano dukra be matematikos bus laiminga, ir gerai, a nenoriu jos prievartauti." Mokykla danai laikoma nemalonia, nes ji susijusi su pareigo

85

mis. Tai, k a ia laisvai interpretuoju Wilhelmo Busho* dvasia, apibdina problematik. Motinai i knygyno, prisiminus savo pa ios mokyklinius metus bei t dar ne toki sen praeit, kai pamo kos vykdavo iandien jau paiepiama forma, reikt pareig pakeisti dar didesne prievarta". i forma mokytoj laik savaime supranta mu vadovaujaniu bei sutelkianiu asmeniu. Daniausiai vykdavo frontalios pamokos; laiko, turinio bei formalioji seka dienotvarkje buvo panai. Mokytojams buvo visikai aiku, kad j pareiga - ne tik perteikti dalykines inias, bet ir lavinti daugel funkcij, kaip antai smulkij motorik bei koordinacij. Todl buvo kreipiamas dmesys pasirengim mokytis bei mokymosi bdus, deramai ver tinami socialiniai gebjimai, siekiama, kad mokyklos bendrab vio taisykls kiekvieno bt pripastamos btina elgesio norma. Vaikai buvo skatinami suvokti savo pozicij klasje, taigi didesnje grupje, ir savo elgesiu neperengti tam tikr rib. Mokytojas, siekdamas tinkamo elgesio ir gero paangumo, nau dojosi atitinkamu pedagoginiu arsenalu, pradedant pagrindiniu ran kiu - paymiais ir baigiant tokiomis priemonmis kaip palikimas po pamok, papildomos uduotys arba raas klass urnal ir visi su tuo susij padariniai. Klasikins mokyklos pokyiai iki smulkmen atspindi partneri k mokytojo ir mokinio santyki tendencij. Daniausiai kalbama apie dalykus, kurie, velgiant pavirutinikai, atrodo es inovatyvs, kaip antai bald idstymas patalpoje. Vis daniau stebima gyvena mosios patalpos" tendencija, mokykla tampa miela, namine. Niekas neprietarauja asketikos patalpos pagyvinimui, bet tai, kas dabar randama klasse, danai trukdo sutelkti dmes. Mokinius blako vairs dirgikliai, jie negali susikaupti pamokai. Visokiais rankdar-

Wilhelm Busch - humoristas raytojas bei karikatristas (vert. past.).

86

biais, nuotraukomis ir panaiais dalykais papuotos sienos prisideda prie to. Daugelyje klasi stovi atviros lentynos su pamok mediaga, dl kuri btinumo tikrai reikia susimstyti. Ypa inovatyviu pamokos organizavimo metodu laikomas gru pinis darbas. Vaikai sdi ne prie mokytoj, o grupelmis prie stal, danai po keturis ar po atuonis. Taigi tas, kur jie mato prie save, yra nebe mokytojas, o bendraklasis. is tarsi nealingas dalykas keiia atitinkam vaiko orientacij: jis jau iri ne vadovaujant mokytoj, bet kitus vaikus, kurie pamokai i tikrj neturi jokios reikms. Tai kelia ir neurologinio pobdio grsmi: vaikui sdint onu arba nugara lent - dirbant grupmis taip nutinka trims ketvirta daliams mokini - netinkamai apkraunamas stuburas. Kai kuriose klasse bandoma to ivengti danai vaikus persodinant ir patenkama kitus spstus, nes danas suolo kaimyno keitimas trukdo strukt ruotam mokymo procesui, i vaiko atimamos tinkamos orientavi mosi galimybs. Orientavimuisi priskiriama ir toks paprastas dalykas, kaip tiks liai nustatytas pamok laikas. Nors iuo metu yra mokykl, vedusi vadinamj laisv pamok pradi", kuri leidia vaikams tam tikroje laiko atkarpoje patiems pasirinkti, kada prasids pamokos. Kitaip ta riant, kiekvienas ateina, kada nori. Auganias laisvo pasirinkimo galimybes liudija ir pamok, pa liekam savarankikam darbui, procentas. Jis didja. Vis daniau vaikai patys nusprendia, k ir su kuo jie veiks mokykloje. Vis men kja mokytojo, kaip mokanio ir vadovaujanio asmens, vaidmuo, nes yra keliamas tikslas sudaryti vaikui tokias slygas, kad jis sa varankikai imokt mediag. Pavyzdiu gali bti paimtos vadi namosios pirmj raidi lentels, kuriose pieiniais padedama at painti raides, vaikams taip sudaromas spdis, lyg jie patys bt imok skaityti.

87

Mokymo procesas dabartinse pamokose nebra nuoseklus, nes jam trksta tstinumo. iandien - viena tema, rytoj - kita, vis r pinantis, kaip ia tariamai geriausiai atsivelgti mokini poreikius. Taiau daug kas lieka iki galo neubaigta, todl mokymuisi pristinga prasms. is mokymosi nuoseklumo ir struktros trkumas sukelia pedagogin paradoks: siekiant sumainti mokini krvius ir page rinti mokymosi rezultatus, vaikams ikyla kita problema, nes j kas dieniam mokykliniam darbui nebra vadovaujama. Jiems paliekama patiems savaime" siekti puiki rezultat, o vaikams tokia uduotis neveikiama. Kalbant apie nam darbus, tvams mokykloje neretai patariama visikai nesikiti, leisti vaikams patiems susidoroti su uduotimis. Tokio patarimo tikslas yra ugdyti didesn vaik savarankikum ir, inoma, suteikti kuo daugiau laisvs. Galiau toliau vardyti pavyzdius, kuriuos surinkau danai bendraudamas su tvais ir mokytojais, taiau jau turt bti aiku, kas man rpi. Prieira ruoiant nam darbus iandien danai klaidingai lai koma prievarta, i dalies atrodo, kad ji tikrai prietarauja tariamiems mokini poreikiams, dl kuri pamokos sutrumpjo iki dvideimties minui. Pamok trukms sutrumpinimas yra itin keista reakcija vaik nesugebjim susikaupti. Vaikui primetamas lygiavertis suau gusiojo partnerio vaidmuo, o suaugs asmuo, nesvarbu, mokytojas ar darelio aukltojas, nebeprivalo vykdyti savo, kaip nukreipianio bei vadovaujanio asmens, funkcij, taiau gali pasitenkinti atidavs duokl moderniai mstysenai, iklusiai vaik tariamai jam deram lyg. Be to, toks elgesys leidia tvirtinti savo a" bei patenkinti vi suomens keliamus reikalavimus mokytojui ir aukltojui. Pastarasis reikinys rodo, kad po partnerikumo santyki jau prasideda antrasis sutrikimas, jis vadinamas projekcija.

88

Norint suvokti, koki milinik reikm turi tariamai nealin gas vaik traukimas suaugusij problemas, utenka pervelgti kratutinius pavyzdius. Deimties met Timas nuo maens daly vaudavo kiekviename rimtame savo tv konflikte, nes niekas nesu vok, kad reikt j nuo to apsaugoti. Per vien ypa ar kivir, kai apsvaigs tvas grasino mamai pistoletu, Timas band j pridengti ir tokiu bdu patyr real pavoj gyvybei. Panaiai nutiko ir keturiolikmeiam Maksui - gindamas savo motin nuo pavyduliaujanio bei nirio apimto tvo, jis turjo ura kinti j kambaryje ir sprukti su raktu rankose. Tai, inoma, kratutiniai pavyzdiai, taiau pastaraisiais metais praneim apie panaius atsitikimus vis daugja; tai akivaizdu net ir nelabai atidiai skaitant dienraius bei urnalus.

M artino atvejis
Pradins mokyklos mokytojas pasakoja apie berniuk, kuris nenori klausytis

Atuoneri met Martinui nuo pat pradi sunkiai seksi susido roti su uduotimis. Man tekdavo vis paraginti, kad jis pradt dirbti. Vaikas usiimdavo kitais dalykais: kraustydavo savo kuprinl arba kalbindavo suolo kaimyn, jtariau klausos sutrikim. Ir mama min jo vaik kdikystje ne kart sirgus aus udegimu. Suabejojau, kai neseniai, kelis sykius paauktas, berniukas pa velg mano pus, a j aikiu gestu pakvieiau prieiti, taiau Mar tinas nereagavo. Gydytojui kelis sykius patikrinus klaus, paaikjo, kad berniukas puikiausiai girdi. Labai ikalbingai situacij apibdino pati mama:Jis girdi tik tai, k nori girdti."

89

< b sfy rtus,

Antrasis santyki sutrikimo tipas projekcija.Tvai paklsta vaikams

Partneriki santykiai su vaiku iandien tapo prasti. Nuo paskutinio 20 amiaus deimtmeio pradios praktikai nebeliko eim, kuriose bt bendraujama ne pagal partnerysts nuostatas. Vadovaujantis jomis, vaikui daug kas aikinama, jis laikomas lygiu suaugusiesiems ir traukiamas visas j gyvenimo realijas. Visuomens raida, pagrsta partneriku elgesiu su vaikais, kelia suaugusiesiems vis didesnius reikalavimus ir turi didels takos tar pusavio santykiams bei santykiams su vaikais. Modernios visuomens ikiai danai stumia suaugus mog padt, veriani j pajusti stok. K tai reikia, paaikinsiu konkreiu pavyzdiu. Dar devinta jame prajusio amiaus deimtmetyje buvo normalu sivesti sta cionari telefono linij. Reikjo kreiptis pat, ir net jei tekdavo

91

pabambti dl tokioms kontoroms bdingo vilkinimo, galjai bti tikras, kad po kurio laiko bute suskambs telefono aparatas, lai duojantis visada veikiant, normal ry. Aparatas prastai bdavo sutarties su patu dalis, prie j sigyjant nereikdavo priimti atskiro sprendimo. iandien skambinimas telefonu visikai pasikeit. Reikia apsi sprsti dl daugybs dalyk: kokio aparato su kokiomis funkcijomis man reikia? K reikia visos tos santrumpos ir technins svokos konkrei prietais apraymuose? Kok operatori pasirinkti, o kai jis jau pasirinktas - koks tarifas man. labiausiai tikt? Visi ie te lefono klausimai" iandien ikyla ne syk, nes jau turint stacionar telefono ry, tenka visus dalykus apgalvoti dar kart, kai pasiraoma mobiliojo ryio sutartis. Jei sprendimas pagaliau buvo priimtas ir telefonas, operatorius bei tarifas pasirinkti, problemos daniausiai n neketina baigtis. Pirmiausia po kokios savaits pastebima, kad rinkoje pasirod dar patrauklesni pasilym, o vliau neretai paaikja, jog pasirinktas operatorius dl technini klii nesugeba garantuoti tokios ryio kokybs, kokios buvo tikimasi. Pastaraisiais metais neretas nam kis itisas savaites likdavo be interneto arba net be telefono ryio. Negana to, iandien nebegalime prijungti telefono tiesiog kidami laido akut elektros lizd, mums daniausiai prireikia j konfigruoti" kompiuteryje. is paprastas ir lengvai papildomas tolesnmis detalmis pa vyzdys liudija daug k: net regimai paprasti dalykai iandien reika lauja i mogaus labai daug pastang. Technologij naujovs, kuri dana atidiau pavelgus pasirodo visai nereikalinga, kasdien ikelia mogui praktikai neisprendiam uduoi. Telefoninio ryio pa vyzdys iliustratyvus dar vienu poiriu: technini priemoni, nau dojam bendraujant, gausa gerokai keiia tarpusavio santykius. As

92

meninis bendravimas tampa vis nereikmingesnis, nes beveik visk galima sutvarkyti elektroniniu bdu. Akivaizds ir kalbos pokyiai, pavyzdiui, trumposios inuts sukr daugyb santrump, kurios dar visai neseniai bt buvusios nesuprantamos, o iandien jau pra siskverb bendrin kalb. Telefono ryys yra tik vienas i pavyzdi, bet jie visi rodo vien krypt. mons kenia nuo savo aplinkos pokyi, regimai neberan da ryio su modernia visuomene, jauiasi kvaili" ir negabs", nepa jgiantys susidoroti su paprasiausiais dalykais. Minta asmeninio bendravimo stoka neleidia pasidalyti neigiama patirtimi ir belieka manyti, kad visi kiti puikiai moka ir ino visk, ko pats nesugebi ir neimanai. Ms nagrinjamai temai svarbu, kad suaugusieji vis daniau susiduria su sunkumais reikmingose savivokos srityse, tokiose kaip orientacija, pripainimas arba saugumas. Kyla sutrikimo ir atskirties pojtis, neleidiantis patirti natralios priklausomybs suaugusi moni bendruomenei. Partnerikas elgesys su vaikais tampa pirmja reakcija tokius procesus. Labai didel partnerikai besielgiani tv dalis pasiekia antr pakop - mano, vaik psichiatro, vertinimu, jie patenka pro jekcij. Pagal prigimt ir archajinius paproius vaikai myli savo tvus. Norint sitikinti tos meils absoliutumu, tereikia pamatyti vaik, ku rie buvo ar yra skriaudiami, elges, kai juos bandoma atskirti nuo tv. Tie vaikai vl veriasi pas tvus, yra jiems lojals, taigi ir po neigiamos patirties jie savo tvus vis dar myli. Taiau mane domina kas kita, btent tas faktas, kad tvai, i tikro turintys bti ekranu vaik meils projekcijai, patenka padt, kai vaikais naudojamasi tenkinant nuosavus poreikius. Lygiai tas pat galioja ir aukltojams bei mokytojams - uuot buv vaik autori

93

tetai, jie vaikus naudoja kaip projekcin ekran, kad kompensuot nuosavus trkumus. Pagarba ir meil iuo atveju yra sinonimai, atskleidiantys pa dties tragizm. Abu odiai paymi individo pripainimo formas, pripainimo, kurio suaugs mogus prastu atveju turt sulaukti i suaugusij pasaulio. Taiau nuolatiniai reikalavimai, keliami vi siems suaugusiesiems, nebeleidia to patirti, kiekvienas sukasi savo orbitoje ir stengiasi kaip nors susidoroti su kasdien ikylaniais u daviniais. Tai galioja visiems, neatsivelgiant visuomenin status: auktesn isilavinim ir pajamas turintys tvai jauia toki pat stok kaip ir menkai iprus. A skiriu du pagrindinius suaugusi asmen projekcijos pada rinius, kurie skirtingais bdais veikia tvus arba kit vaiko aplink: 1. Vaikas tampa saviverts masteliu (bdinga tvams). 2. Vaikas leidia patirti meil (bdinga tiek tvams, tiek daugu mai vaiko artimj, taigi seneliams, aukltojams, mokytojams, vaik nam personalui bei jaunimo tarnyb tarnautojams).

Vaikas, taps masteliu

Tai, kas atsitinka, kai tvai padaro vaik projekcij ekranu, pavaiz duosiu paprastu pasakojimu. prastai tvai reguliuoja vaiko socialin elgsen bei pasiekimus. Natralu, kad netinkamas vaiko elgesys iose srityse skatina tvus imtis sankcij, o deramas elgesys nelaikomas pakankamu ir reikalaujama j lavinti toliau. Projekcijos atveju tvai reaguoja kitaip. Vaiko socialin elges

94

bei jo mokyklinius pasiekimus jie matuoja savo, kaip tv, gerumo arba blogumo masteliu. Jei vaikui sekasi abiejose srityse, vadinasi, namuose gerai padirbta; jei kyla keblum, atsakomyb u juos im tu procent tenka tvams. Btent ia susiduriama su neivengiama klitimi: visi vaikai mokykloje patiria sunkum, lygiai kaip ir visi vai kai kartais pasielgia netinkamai. Vadinasi, visi projekcijoje gyvenan tys tvai neilaiko tvysts egzamino. Tokiu bdu apsikeiiama galiomis: suaugusysis tampa priklau somas nuo vaiko, jo savimon tiesiogiai susyja su vaiko elgesiu.

Vaikas leidia pajusti meil

Savo gyvenimo pradioje kdikis jauiasi ess rojuje. Jis visikai ap rpinamas, kiekvienas jo vos tik kils noras yra patenkinamas, jam utenka pravirkti, ir tvai jau ia. Kelion i rojaus link didesnio sa varankikumo ir gebjimo itverti tarpsnius, kai norai nebra subito* ipildomi, nevyksta savaime, jai vadovauja tvai bei kiti vaik prii rintys suaugusieji. Taiau projekcij patiriantys tvai danai atsisako vadovauti vai kui, nes normalus vaiko pasiprieinimas jiems reikia meils prara dim, o tai tokiems tvams yra nepakeliama. Faktas, kad reikia palaukti, kol norai bus patenkinti, vaikams ne patinka ir jie prieinasi tam prieinamomis priemonmis. Verkia, au kia, skundiasi, muasi. Vaik darel atveds tvas ir j pasitikusi aukltoja gali pamatyti vis repertuar, jei sutrukdo jam nedelsiant bgti prie mgstam spyni, nes t dien suptis nenumatyta.
* Skubiai (lot.).

95

Geras pavyzdys gali bti motorikos sritis. Ji deramai lavina ma tik tuomet, kai i vaiko reikalaujama tinkamai judti. Negalima palikti vaiko nuoirai, nors jis veikti nustatytas uduotis ar ne. Vaikai, nors ir turdami fizini duomen, kartais bna labai tings, nuo uduoties juos gali atitraukti kiti dalykai, priversdami pamirti ankstesn tiksl. Tvai iuo atveju turi ignoruoti vaiko norus ir pa skatinti j judti toliau. Aiku, vaikui pasiprieinus kils konfliktas, ir abiem pusms reikia sugebti j itverti. Projekcin priklausomyb skatina vengti toki aplinkybi, nes tai atima meils pojt. Danai tenka stebti, kad i vaik nebereikalaujama veikti fizins uduo ties, tvai nuolaidiauja vaik patogumo siekiui. Vienas i keisiau si pastarj met iradim yra vadinamoji vaiko platforma, prie veimlio tvirtinamas renginys su ratukais, ant kurio gali atsistoti vyresnis vaikas, kai tvai stumia veiml su kdikiu. Pramon stebi ir tokiais iradimais taikliai reaguoja procesus, kuriuos a tyrin ju, - silo daiktus, kuri ne tik nereikia, jie netgi skatina klaiding vystymsi. Danas reikinys, kai vaikas atsisako veikti atstum iki darelio dviraiu ir isireikalauja bti kasdien veiojamas. Kartais i viso ne bemokoma vaiuoti dviraiu, projekcija iuo atveju priveria i anks to paklusti tariamiems vaiko norams, net nepabandius apie juos pasiteirauti. Tokie vaikai po kurio laiko sutinkami ergo terapijos usimi muose arba psichomotorikos lavinimo grupse, kurias jie patenka dl motorikos sutrikim. Skamba kaip prastas poktas, bet pamo kas, kuriose siekiama imokyti judti, tokie vaikai labai danai ve ami automobiliais. Ir vos tik terapeutui pavyksta pasiekti mayt paang, ji paveriama niekais, nes vaikas namo parveamas auto mobiliu. Tokie pavyzdiai i pirmo vilgsnio atrodo kaip retos iim tys, taiau i ties yra prasti, nes tiek vaik veiojantys tvai, tiek

96

vaik dareli bei mokykl personalas reaguoja vien vaiko simp tom (vaikas turi motorikos sutrikim), o problemas alinti palieka kitoms institucijoms. Savo galiojimus tvai perleidia ne tik terapeutams, vis pirma aukltojams vaik dareliuose bei mokytojams mokyklose. Taip iose staigose atsiranda gausyb vaik su vairiomis problemomis, ia jie susiduria su suaugusiaisiais, savo ruotu patirianiais aprayt aplin kinio pasaulio spaudim. Prie viso io krvio prisideda tv, namie nesusitvarkani su aukljimo udaviniais, lkesiai. Todl vis gausja pedagog, patenkani projekcinius santykius ir nebesugebani suvokti savo pedagogins funkcijos. Beveik visada stengiamasi tik kuo geriau patenkinti vaiko poreikius. Vaikas, ku ris laikomas partneriu, yra traukiamas sprendimo paiekas. Vaik darelis turt vaikui padti suformuoti tokias svokas kaip asmuo", patalpa", procesas" ir nuolatiniu kartojimu jas tvirtinti, taip ugdant psichines funkcijas, kurios yra labai svarbios sklandiai integracijai visuomenje (pirmiausia pasirengti mokyklai). Dl projekcijos pa sikeitus gali balansui, ios konstantos regisi pasenusios. Daugeliu atvej, kaip jau kalbta skyriuje apie partnerikum, atsivelgiama tik vaiko geidius ir vengiama konflikt su juo. Vaik darelio aukltojas tikisi i vaiko gauti t meils ir pripa inimo kiek, kurio jam pagailjo visuomen, jis taip pat projektuoja save vaik ir veikia vadovaudamasis principu a gaunu troktam meil i vaik". Esant projekciniams santykiams nesuvokiama, kad vaikai tokiu atveju patiria tik pavirutinik pasitenkinim. Labai blogai, kad toks aukltojas nebejauia atsakomybs u tinkam psi chin vaiko paruoim pradinei mokyklai. io poirio dramatizmas atsiskleidia tuomet, kai pedagogas, tarkim, apraytasis vaik darelio aukltojas, pastebi problemin vai ko elges. Dl projekcijos aukltojas nebegali valdyti padties ir riboti

97

vaiko veiksm. Uuot veiks, aukltojas imasi diagnostiko vaidmens. Jis rpinasi vaiku ir nustato diagnoz. Danai tenka stebti, kaip vai kas, vengiantis bendrauti su kitais vaikais, nra raginamas atsisakyti savo vieniumo ir prisijungti prie likusij. Apsiribojama stebjimu ir, taikant partnerikus suaugusij pasaulio kriterijus, vaikui nusta toma depresija. Dar kart pabriu, kas gi vyksta tokiais atvejais: aukltojas, pastebjs savit vaiko elges, mato jame, jei kalbsime apie psichi k, ne pedagogui patikt vaik, o pat save. Nes btent tai ir yra projekcija. Natralus atstumas tarp .suaugusio asmens ir vaiko yra panaikintas, aukltojas nebepajgia vykdyti savo uduoties, nes jis nusileido laipteliu emiau vaiko. Jis turt vaiko elges laikyti ne sveiku, nes jo lygyje esantis asmuo, lygiai kaip ir jis pats, elgtsi ki taip ir pajgt tai smoningai kontroliuoti, tai yra suartt su kitais vaikais. Logikas io dl projekcijos susidariusio poirio padarinys yra problemos perleidimas terapeutui, kuris turi pripainti vaiko de presij". Vaik depresijos, nustatomos net ikidareliniame amiuje, pastaraisiais metais tiesiog suklestjo, i diagnoz ypa mgstama JAV, taiau ir Vokietijoje pasirodo vis daugiau mokslini darb, ku riuose probleminis vaik elgesys daugeliu atvej grindiamas depresyvia psichikos bkle. ia netinkama vieta diskusijai ia tema. Ta iau pateiktas aukltojo elgesio pavyzdys rodo, kokios klaidinanios ssajos atsiranda, kai suaugs asmuo, kuris dl visuomens sukelt problem pateko projekcinius santykius, atsisako savo pedagogins veiklos ir imasi diagnozuoti, lyg bt gydytojas. Praktikuodamas kaip vaik psichiatras, a danai konsultuoju ne tik kabinete, bet ir lankausi namuose bei staigose, tad pastebiu, kad ten taip pat vis labiau sigali projekciniai santykiai. Ypa kalbant apie jaunimo tarnyb personal ir apskritai vis didel pagalbos jaunimui

98

srit. Ten a pastaraisiais metais vis daniau susiduriu su reikiniu, kai vaiko teiginiai nebra tikrinami, jais tikima beslygikai. K tai reikia? Esama vaik ir jaunuoli, bandani pasprukti i, j manymu, per griet tv nam ir siekiani patekti Jauni mo namus, nes ten jie tikisi lengvesnio gyvenimo, suprantamo kaip daugiau kienpinigi, daugiau laisvalaikio ir maiau reikalavim". Kad patekt tuos namus, tokie jaunuoliai teigia buv muami, nega v valgyti ar buv laikomi udaryti, nors tie teiginiai nepasitvirtint, jei juos kas tikrint. Jaunimo tarnyb darbuotojai bei vaik nam personalas, atsidrs projekcijoje, danai net nemato reikalo tikrinti pateikt duomen, nes suteikdami tariamj pagalb praytojui jie gyvendina savo nesmoning nor bti mylimi.

Palikite vaik ramybje! Aplinkos spaudimas

Apsilankymas prekybos centre su madaug penkeri met amiaus vaikais reikalauja i tv beveik mazochistini polinki. Prekybos centras visagalybs faz igyvenaniam vaikui yra ideali aidim aiktel, leidianti jam ibandyti savo jgas, spausti tvus ir pasijusti mauoju diktatoriumi. Ne be reikalo aisl skyriai yra netoli kas arba bent jau pagrindiniame prekybos centro take. Joks vaikas ne pajgia atsispirti marg lentyn vilionms. Bandymas taip paveikti tvus, kad jie k nors i tos gausos nupirkt, tapo praktikai neiven giama kiekvieno apsilankymo prekybos centre dalimi. Neretai galima pamatyti tok vaizd: vaikas verklena ir ata kuoja tvus, reikalaudamas nupirkti jam konkret aisl, visai pa prast, tarkim, aislin automobiliuk. Tvai atsisako, primena apie

99

automobilius, nebetelpanius j d vaik kambaryje, ir patikina vaik, kad norimo daikto jis negaus. Normalus procesas, kuris tu rt baigtis tvams atmetus vaiko praym. Taiau dabar siterpia aplinkiniai. Tariamai kietairdius tvus varsto pikti vilgsniai, nuo mon apie tok j elges matoma veiduose. Puiki proga pritaikyti populiarias virtuvins psichologijos" inias - gal tvai pervargo darbe, neranda laiko ramiai pabendrauti su vaiku, gal jie laikosi vi sikai pasenusi autoritarinio aukljimo princip? Bet kuriuo atveju aplinkiniams viskas aiku - tvai yra neteiss, negalima atsisakyti patenkinti tok nekalt vaiko nor. Ir tuomet btinai pasigirsta ti pikas komentaras: Palikite vaik ramybje! Juk tai tik aisliukas!" Jei pasiseks, tai pamokslautojas pridurs ir dar vien bding sakin, spjim, kuris ypa tinka ms temai: Js juk tikrai btumte nor j turti tok automobil!" is sakinys itin taiklus. Komentuotojas pa tiria projekcij. Jam visai nesvarbus vaikas, geidiantis automobilio. Taiau jis mato tame vaike save pat, kitaip tariant, projektuoja save j, jis jauia, lyg pats nort to aislo, o tvai atmest jo praym. Taip jis atsistoja ant vaiko laiptelio, sitraukia prieprie su tvais. inoma, toks elgesys pelno vaiko pripainim. Pripainim, kokio projekcinius santykius igyvenantis suaugs asmuo nebesulaukia i savo visuomenins aplinkos. Partnerika mstysena ir atitinkamas elgesys su vaikais tapo neginijama taisykle. Projekciniai santykiai taip pat sutinkami labai danai, taiau vis dar pakanka tv, kurie savo vaikams vadovauja ilaikydami tam tikr hierarchij. Apraytoje situacijoje teisingam toki tv elgesiui ikyla grsm. Aplink juos gyvena daug projekcij patiriani moni, pasiryusi sutrukdyti teisingam aukljimui. Jei dar iplstume aplinkos svok, dilema tapt aikesn. Pasta raisiais metais vietimo politikos diskusijos apie mokyklini reikalavi m lygio sumainim tapo standartinio repertuaro dalimi. sivyravus

100

vietimo visiems" idjai yra laikomasi nuostatos kiek manoma pa lengvinti mokslo nat silpnesniems mokiniams. Ir, matyt, smonin gai ignoruojami sunkumai, kuriuos neivengiamai patirs emos kva lifikacijos jaunuoliai, iekodami savo vietos darbo rinkoje. Akivaizdus sunkum ignoravimas galt bti paaikintas politik nesmoningai igyvenama projekcija. Veiksmus ir iuo atveju nulemia poreikis bti pripaintiems, o ne rimta vietimo bkls analiz, kur tereikt ilai kyti an dien standartus ir nesutikti su nuomone, kad reikalavimai mokiniams gali bti per dideli. Daugelyje mokykl mokiniai tik todl keliauja i jaunesns kla ss vyresn, kad visose srityse reikalaujamas pasiekim lygis yra sumaintas. Pavyzdiui, jau prie kelet met vienos katalikikos pagrindins mokyklos, esanios iaurs Reino-Vestfalijos emje, mokytoja prane man, kad jos mokini paymi vidurkis visu balu auktesnis nei tikrieji j pasiekimai. Prieingu atveju bt labai daug penketuk bei eetuk, ir tik keletas vaik pereit vyresn klas. Kalbdami apie mokytojus, susiduriame su dviguba problema. Viena vertus, jie, kaip jau minta, patys danai patiria projekcin su trikim ir diegia tokius politinius sprendimus arba net patys juos ini cijuoja diskusij metu. Kita vertus, vis dar yra nemaai mokytoj, kurie ito nenori ir diaugtsi, galdami dstyti dalyk pagal proting reikalavim lyg. iems mokytojams danai apribojama veiksm laisv, jie netenka pedagogini priemoni, leidiani pasiekti t lyg ir lavinti vaikus pagal j amiaus standartus. Tokiems pedagogams kyla grsm, nes ne tik politikai, bet ir t vai siekia j pozicijas susilpninti. Siekis sumainti krvius bei reikala vimus jau tapo visiems priimtinas. Tam spaudimui nepasiduodantys mokytojai greit imami tarinti es ukietj autoritarai, besilaikan tys kio Kalikai geriau u partnerius".

101

Nutikimas prekybos centre kelia ypsen, nes tokios situacijos yra daugiau ar maiau valdomos ir ne itin danos. Taiau neverta ignoruoti pavoj, kurie tyko i esms sveik tv aplinkoje, o tokiu pavojumi neretai tampa seneliai.

Kas, jei ne moiuts ir seneliai, palepins vaik spaudimas eimoje

Tarp seneli pastebimos tos paios problemos, kurias jau apraiau kalbdamas apie pedagogus ir bendravim ne eimoje. Seneliai da niausiai uaugino savo vaikus naudodamiesi realiomis galiomis, dau guma j vadovavosi, kaip jau minta, intuicija. Klaiding vaik elges tvai apmstydavo, jiems bdavo keliami reikalavimai ir suteikiama galimyb normaliai psichikos raidai. iandien danai paaikja, kad tie patys veikiantieji asmenys, tap seneliais, nesmoningai siekia sugriauti ir panaikinti t strukt r, kuri dar vis palaiko kai kurie tvai. Seneliai remia neabot vaiko elges ir bando - tariamai seneliams prastu ir prideramu bdu ipildyti visus anko norus. Ikyla didelis pavojus pasistatyti narcisistin paminkl, apdovanojant ank palikimu, galiniu sulugdyti jaun suaugusj. ituos senelius taip pat itiko projekcija. Jie paklsta tiems pa tiems visuomens dsniams, kaip ir kiti suaugusieji, tik galbt dar daniau susiduria su vyresniems monms nepalankia aplinka. Dl to jie patiria t pai per dideli reikalavim nat ir pasirenka tas paias kompensacines strategijas, o dl atlaidumo, su kuriuo iri ma moiuts bei senelio dalyvavim aukljime, jiems dar lengviau

102

manyti, kad toks elgesys yra normalus. sidmtina, kad jokiu bdu nedera painioti lepinimo ir projekcijos. Seneliai, kurie pasiymi itin meiliu elgesiu su anku, taigi j lepina, nebtinai patiria projekcij. manoma ir gana danai pasitaiko, kad vaikas pas senelius gali da ryti tam tikrus dalykus, kurie jam neleistini namie, bet seneliai dl to nepradeda konkuruoti su tvais. Tokiu atveju lepinimas pagrs tas aikia pas moiut ir senel priimtino elgesio struktra. Jei vaikas nesilaiko ios struktros, jis atitinkamai sudrausminamas ir gauna btinus nurodymus, nors ir yra lepinamas. Jei seneli ir ank santykiai yra paveikti projekcijos sutrikimo, prasideda alingos tv ir seneli rungtyns. Seneliai, patiriantys pro jekcin sutrikim, stengiasi rodyti ankui labiau j mylintys nei tvai. Galima sivaizduoti situacij parduotuvje, kai vaikas paprasiausiai prieina prie lentynos, nordamas k nors paimti. Kol tvai bando j sulaikyti, seneliai pasinaudoja padtimi ir sikia tv veiksmus, leis dami vaikui elgtis, kaip jis ketino. Toki problem sukelia ir tv bei seneli skirtinga mstysena. Seneliai uaugo grietai tradicin ms tym orientuotoje aplinkoje ir savo vaikus aukljo remdamiesi aikia hierarchija. Modernioji, partnerikoji mstysena, kuri ankams de monstruoja j tvai, yra visikai nepriimtina, tarp abiej mstysen nra jokio ryio, o tai tarp tv ir seneli sukelia susvetimjim. Ga liausiai sulaukiama tokio paradokso: seneliai, kaip ir anksiau, ank tvus laiko vaikais, o ne jau suaugusiais monmis, ir mano, kad j elges reikia stebti bei taisyti. Taiau su ankais yra elgiamasi klaidin gai, prasideda eimos varybos aukljimo klausimais. Tvams tokiu atveju nelieka nieko kita, kaip tik dalyvauti tose neprotingose varybose ir absurdikai konkuruoti su savo tvais. Vaikams tokia padtis tik padeda lavinti suaugusij valdymo g dius, nes dabar jie gali kirinti tvus su seneliais ir bti tikri, kad tai pastariesiems net patinka. Nes kuo daugiau jie skatinami rodinti

103

savo meil vaikui, nesvarbu, kokia forma, tuo intensyvesnis atrodo ess gaunamos meils jausmas ir tuo labiau sustiprinamas pasitik jimas savimi.

Sveno atvejis
Atsitikimas su chemini reagent rinkiniu

Deimtmetis vnas sdi prieais savo chemini reagent rinkin. Aplink j paskleisti vairs rakandai, jis.um vis valgomojo stal ir keturias i ei kdi. Ant vienos kds sdi jis pats, ant kitos sto vi kokakolos butelis ir stiklin, abi likusias vaikas apkrov reagent stiklainiais, mgini juostelmis bei kitais daiktais. Mama jau prie penkiolika minui perspjo Sven, kad ketina dengti stal vakarienei. vnas nekreip tai dmesio. Dabar ji vl stovi prie stalo ir sako: vnai, praau susitvarkyti savo daiktus, man reikia padengti stal. Jau penkiolika po septyni, o tau dar reikia spti du." vnas piktai atkerta: Tuojau. Ar nematai, kad kaip tik atlieku bandym? Negaliu visko mesti vien todl, kad tau prireik vaka rieniauti." Motina tai reaguoja klausimu: Kok bandym dabar atlieki?" - Tu vis tiek nieko nesuprasi", - sumurma vnas ir vl palinksta prie mikroskopo. Sveno motina be tolesni komentar grta virtuv ir visk, ko reiks vakarienei, susidlioja ant bufeto. Besisveiuojanti motinos draug mano, kad Sveno elgesys tiesiog gdingas, ir klausia, ko dl mama leidianti deimties met vaikui taip elgtis. Bet ioji ne supranta, apie k jos draug kalba. Ji nemano, kad vnas elgiasi nederamai, o kaip tik didiuojasi snaus iprusimu.

104

y- s t e y r l u s

Treiasis santyki sutrikimo tipas simbioz. Tv ir vaiko psichikos susilieja

Mano duomenimis, pastaraisiais metais labai pagausjo suaugusij, patiriani projekcin santyki su vaikais sutrikim. Nuo prajusio imtmeio pabaigos is sutrikimas bdingas daugeliui tv ir vaik, taip pat ir pedagog. Jau apie penkerius metus a, stebdamas pro jekcinius santykius, matau tik blogjani padt. Anksiau buvo galima lengvai aprayti vaiko vystymsi visais raidos tarpsniais nuo gimimo iki vaikysts - iandien tai vargiai ma noma. Vaiko vystymasis vis daniau sustoja ankstyviausiose raidos stadijose. Partnerikai auginami vaikai jau nebepatiria laims bti intuityviai vedami per vaikyst tv, aukltoj ir mokytoj, taiau j psichika vis dlto yra geriau isivysiusi nei bendraami, augint nuo projekcinio sutrikimo keniani tv.

105

Kaip minta, projekcij atveju vyksta apsikeitimas galiomis, t. y. suaugusysis stoja emesn pozicij, palyginti su vaiku, jis jauia emocin stok, o vaikas staiga tampa atsakingas u to trkumo pa tenkinim. Toks emocinis vaiko inaudojimas lemia narcisistin sa vs pervertinim ir, gilumins psichologijos poiriu, sustabdo vaiko psichikos raid ties 18-30 gyvenimo mnesiu. Nepaisant aptart santyki raidos savitum, ia vis dlto esama bendr bruo - ir tvai, ir vaikai yra prarad savo individualybes, vaikai nesuvokia kit moni kaip moni. Partnerikai auginam vaik raida yra sustabdoma visagalybs fazje, i faz lemia ir j v lesn elges. Vaikas suvokia save kaip didiausi", geriausi", gra iausi" ir 1.1. Jis nepajgia suvokti, kad normals santykiai reikalauja ir pasirengti konfliktui, mokti itverti kito nepasitenkinim. Esant projekciniams santykiams, i funkcij neatsiranda, taiau vaikas vis dar atpasta suaugusiajame kit" objekt i nedaiktikosios srities. Partnerik santyki atveju tvai aptaria ir analizuoja klaiding vai k elges, projekcini santyki atveju jie vis dar stengia j atpainti. Taiau abiem atvejais tvai adekvaiai jau nebereaguoja ir elgesio ne koreguoja. Treiuoju santyki sutrikimo atveju, kur a vadinu simbioze, ga lutinai inyksta vaiko, kaip vaiko, suvokimas. Tv ir vaiko psichikos susilieja ir vaiko vystymasis sustabdomas dar ankstesnje psichikos raidos fazje. Pateikiamas pavyzdys akivaizdiai parodo, koki tak bendram vaik ir tv gyvenimui gali turti simbiotinis santyki sutrikimas. Atuoneri met Maks man pristato motina. Jis nuo pat pra di buvs sunkus vaikas. Dvylikos mnesi ms elgtis problemi kai, kandiojs ir brais tvus, kartais net iki kraujo. Sulauks dvej met, m elgtis dar ekstremaliau. Nuo to laiko tvai i dalies band gintis, taiau taip nieko ir nepakeit.

106

Vaik darelyje jis buvo agresyvus. Maksas ir pats nenorjo ten eiti, todl ilgiau nei ketverius metus kiekvien dien klyk. Aukltojai tuo metu man Maks aukiantis pagalbos, taiau apsilankius kon sultacinje tarnyboje vaikas buvs vertintas kaip nereikalaujantis papildomo dmesio. Mokykloje nuo antros klass jis turs dideli problem. Neruois nam darb, kartais ilgiau nei tris valandas sds prie knyg. Jis neklauss. Tvai laik save nuosekliais ir grietais, taiau niekaip ne galintys paveikti savo vaiko. Kambari tvarkymas taip pat ess tikra drama. tampa tuo metu danai iauganti taip, kad jie mu vaik per upakal. Taiau ir tai nepadeda. Maksas i esms nepripasts joki rib ir nuolat ieks konflikt. Jis iuo metu blogai ras, ikraips raides. Mokytoja tarianti legastenij. Susiliejus psichikoms, vaikai nestengia atpainti kito mogiku mo, jie imasi daiktik reakcij, kurias a suprantamai apraiau pagal kno proces valdymo analogij. Vaizdiai kalbant, iems vaikams trksta neurono mogus", jie turi vien tik neuron daiktas". Taiau k tai i ties reikia?

Neuronas mogus"

Nemanoma tiesiogiai stebti psichini proces, taiau remian tis neurono mogus" vaizdiu galima suprasti, kaip vaik supanti aplinka atsispindi jo psichikoje. Vaikai anksti patiria, kad aplink juos yra daug objekt, ir sugeba naudotis t objekt negyvumu. Pavyz diui, kd, kuri stovi ropojanio ar jau imanio vaikioti vaiko ke lyje, gali bti pastumiama on, taip atlaisvinant sau keli. Tokie

107

daiktai kaip kd itveria net iurktok elges, visikai nereaguo dami. iuos faktus kiekvienas vaikas natraliai suvokia ankstyvame amiuje, tada, vaizdiai nekant, ir atsiranda neuronas daiktas", ku ris nuolat lavinamas kaupia aplinkos daiktikum rodanias patirtis. Danai su vaiku bendraujantys mons, vis pirma tvai, pas kui seneliai, aukltojai, mokytojai, tv draugai ir pastami, taip pat pirmiausia yra atpastami per neuron daiktas". Iki tam tikro meto vaikui nra skirtumo tarp kds ir ant jos sdinio mogaus. Padtis pasikeiia tik tuomet, kai aplinkiniai mons atsiribo ja ir pasiprieina jam bandant gyvendinti savo vaikikj narcisiz m. Per nevienod tv ir negyvos kds atsiribojim vaikas pasta skirtumus tarp moni ir daikt. Tvai nesileidia valdomi, o kde manipuliuojama visai lengvai. Kai vaikas gali tiksliai sivaizduoti skirtum, jo psichikoje, vaizdiai nekant, atsiranda nauja lstel neuronas mogus". Vaikai ir paaugliai, kuriems dl santyki simbiozs neuronas mogus" atsirasti negali, elgiasi su juos supaniu pasauliu i esms daiktikai, jie visose srityse turi trkum ir pasiymi sunkiais elge sio bei darbingumo sutrikimais, dl kuri j integracija visuomenje tampa sudtinga arba net nemanoma. Neurono mogus" atsiradi mas yra lemiamas ingsnis vaikui vystantis sveik suaugusj.

Marcelis

Nordamas parodyti, kok poveik kasdienybei gali turti simbiotinis santyki sutrikimas, apraysiu ia devynmeio Marcelio, kuris nusi peln puss lapo dydio reportao vietos laikratyje, atvej.

108

Marcelio motina kreipsi pagalbos laikraio redakcij, siekdama pavieinti konflikt su prekybos centru ir taip sustiprinti savo pozici jas. Jos snus patyr sunki sualojim, kai prekybos centro sandlyje kartu su draugu band ulipti ant bokto i medini padkl su g rim dmis. Lipdamas Marcelis paslydo ir i keli metr aukio nukrito ant grind. Marcelio motina laikosi nuomons, kad prekybos centras, ne kliudydamas laisvai patekti teritorij, kur sandliuojami padklai ir ds, neutikrino saugumo ir todl yra atsakingas u nelaiming atsitikim. Savo pretenzijoms patenkinti ji nusisamd advokat, nes prekybos centro vadovyb kratosi atsakomybs ir nurodo svarias to kio padkl sukrovimo prieastis, kaip antai geresn apsaug nuo vagysi. Juridiniai ios istorijos aspektai ia neturi ir negali bti aptari njami. Visikai manoma, kad teismas nutars teritorij turjus bti aptvert. Mums svarbi maojo Marcelio mamos reakcija. Straipsnyje, be kita ko, cituojama, kad ji nemano pati nepriirjusi vaiko, priein gai - devynmeiams reikia leisti lakstyti", o di boktas tiesiog kviets jos vaik ibandyti drs. iuo atveju argumentai yra panas pasitaikanius mano prak tikoje, kai konsultuoju tvus dl vaik karstymosi jais. Marcelio mo tina nra atsiribojusi ir neapmsto klaidingo savo snaus elgesio. Jai nekyla mintis, kad jis smoningai lipo ant di kalno ir todl ji taip pat atsakinga dl nelaimingo atsitikimo. Tai labai aikiai atsispindi dar vienoje straipsnio citatoje, kurioje ji sako, kad boktai" Mar cei} sugund laipioti". Bdama simbiotikai susijusi su Marceliu, ji suvokia sn kaip nuosav kno dal, kuri, savaime suprantama, ne smoningai lipo ant di, taiau j pai magikai buvo kvpta to kiam veiksmui. Jai neatrodo verta diskutuoti apie prieing prekybos centro nuomon ir apie tv pareig priirti savo vaikus, nes ji
109

praktikai i viso nepajgia pripainti atsakomybs u sn kaip u vaik, kuriuo reikia rpintis.

Kaip vaikas simbiozs atveju tampa suaugusio asmens kno dalimi

simbioz suaugus mog stumia usitss aplinkos spaudimas. Ateities vizijos neturinti visuomen, dstanti savo susikurtoje pra bangoje, nebegali atsakyti klausim apie gyvenimo prasm. mo gui dl to pritrksta laims, pasitenkinimo, isipildiusi lkesi pojio. ias dl specifins visuomenins padties nesusiforma vusias psichikos dalis suaugs mogus bando rasti santykiuose su vaiku. Nesmoningai atskiros vaiko psichikos dalys integruojasi su augusiojo psichik, is procesas vadinamas introjekcija. Prieingai nei projekcija, kai suaugs asmuo perkelia savo norus vaikui ir taip apsikeitus galiomis pats tampa vaiku, o pastarajam tenka uimti su augusiojo padt, is prietaravimas introjekcijai nebdingas. Pasi savinus" dal, vaiko ir suaugusiojo psichikos susitapatina, iuo atveju a kalbu apie simbioz, tai yra psichik susiliejim. itai gal gale reikia ne k kita, o tai, kad vaiko laim tampa suaugusio mogaus laime. Dl psichik susiliejimo suaugs mogus nebegali atskirti savs ir vaiko, jis ima jausti u vaik, galvoti u j ir net veikti. mogui vys tantis natraliai tai yra tarpsnis, igyvenamas per pirmuosius deimt mnesi, kai mam su vaiku sieja natralus simbiotinis ryys, nes tik ji tuo metu gali inoti, kada, ko ir kiek vaikas valgys.

110

Nuo deimto mnesio reikia atskirti vaikui priklausanias psi chins veiklos sritis ir leisti jam normaliai vystytis. Tokio amiaus vaikai pradeda vaikioti ir taip atranda gerokai didesn pasaul. Padidja vaiko sugebjimas laukti. Savarankikai juddamas ir taip susipaindamas su pasauliu, vaikas visk mgina ibandyti: jis lieia daiktus, laio juos, tampo ir tso, tokiu bdu patiria, kad yra mink t ir kiet, alt ir ilt objekt. Jis taip pat suino, kad kai kuriuos daiktus, pavyzdiui, kd, galima stumdyti. Po daugelio bandym jis kada nors susipains ir su sdjimo ant kds galimybe. Vaikai, kuri tvai i projekcijos yra perj simbioz, savo tv yra traktuojami kaip nuosavo kno dalys. Jei tvai tariasi pastebj vaiko trkum, siekiama kuo greiiau t trkum paalinti ir atkurti pageidaujam normali" bsen. Simbiotin sutrikim patiriantiems tvams, suvokiantiems vaik kaip rank, tai yra, vartojant platesnius terminus, kaip kno dal, yra bdingos trys reakcijos: 1. Vaiko impulsai dl psichik susiliejimo tv yra suvokiami kaip juos veikiantis dirgiklis, o ne iorinis procesas. 2. Net ir labai probleminis vaiko elgesys nelaikomas tyiniu. 3. Klaidingas vaiko elgesys reikalauja nedelsiamos, todl nei vengiamai daiktikos, ne mogikos, tv reakcijos.

Vaiko impuls pasisavinimas

Kai ms kn veikia iors dirgiklis, galime aikiai atskirti smege nyse kylanius nuosavus bei svetimos kilms impulsus. Skirtumas labai paprastas, bet esant simbiotinei reakcijai vaik jis lemiamas.

Esant nuosavam impulsui mes veikiame automatikai. Jei a per pokalb pasikasau staiga paniusi rank, beveik nefiksuoju io savo paties kno impulso, jis man toks nesvarbus, kad a jo nesimenu. Jei mans kas po keleto minui paklaust, a negaliau atsakyti, ar i viso kasiausi. Kitaip yra su svetimos kilms impulsu. Jei kam nors kilt mintis pakasyti, nesvarbu dl ko, mano rank, a tuoj pat tai pastebiau, siminiau, tai paadint mano agresij ir paskatint deram gyny bin reakcij. Skirtingas impuls suvokimas yra svarbus ir kalbant apie reak cijas vaik. Pains daikt pasaul, jis siekia painti mones ir vis pirma tiria savo tvus. Juos taip pat bandoma pastumti, palaiyti ar ant j ulipti. Normali suaugusiojo reakcija bt ivengti toki bandym, jis daniausiai nesileist kandiojamas, naibomas ar, tarkim, kad ant j laipiot. Toks vaiko elgesys yra priimamas kaip neabejotinai svetimos kilms impulsas, taigi kaip iorinis dirgiklis, netinkamai veikiantis tv kn. Ar pokalbio metu tinka vaik laikyti ant keli, tvai paprastai nusprendia savarankikai, vertin situacij, atsivelgdami bsi mo pokalbio turin bei svarb ir atitinkamai leisdami vaikui sdti arba rpestingai j pastatydami ant ems. Tokiu bdu vaikas suino, kad mogus nepriklauso valdom daikt" kategorijai, prieingai, jis pats valdo vaik. Taip, kaip jau minjau, ir susiformuoja neuronas mogus". Tvai, patiriantys simbiotin sutrikim, nepalieka tokiam pro cesui jokios galimybs, taiau leidiasi bti naudojami kaip daiktai, nes vaik jie suvokia kaip nuosav impuls. Taigi, reakcijai nuo sav impuls yra bdinga tai, kad is dirgiklis nepastebimas, jis yra nesvarbus ir nesuadina dmesio. Tv ir vaik santykiams tai yra blogiausia.

112

Taip mano kabinete isirutulioja absurdiki pokalbiai. Tvai at siveda vaik konsultacij ir vyksta tai kas - kol a bendrauju su tvais, vaikas lipa ant j, ant keli, nuo keli, tso juos ir kartais beveik irengia. Atkreipus tv dmes, daugelis nustemba ir aikiai leidia suprasti, kad tai jiems visai netrukdo. Tuo metu jie suvokia savo vaik kaip nuosavo kno impuls, taigi tarsi lipa patys ant savs ir nemano, kad tai nederama. Kitas simptomikas pavyzdys - per pokalb motina leidia ma ameiams vaikams kraustyti alia kds gulini rankin. Tik po mano nedviprasmikos pastabos ji sureaguoja fakt, bet visai ne taip, kaip a tikiuosi. Uuot pastaiusi rankin toki viet, kur jos nepasiekt vaiko rankos, ji sudeda daiktus atgal, rankin vl atsiduria ant grind, vaikas gali j kraustyti i naujo. Dl simbiozs mama nebesuvokia, kad vaikas elgiasi negerai. Jai reikt atsiriboti nuo vaiko, taiau dl psichik susiliejimo ji yra susitapatinusi su juo ir vaiko elges suvokia kaip nuosav, nereikalaujant jokios korekcijos.

Vaikas nieko nedaro tyia"

Panekkime dar apie pavyzd su ranka. Kai tvams bandoma nuro dyti vaiko elgesio sunkumus, mgstamas j pasiteisinimas skamba taip: Bet jis gi nedar to tyia (specialiai)." Jei a savo ranka k nors lieiu, tai yra kontroliuojama, nes tam tikrais neurologiniais proce sais liepiu" rankai taip elgtis ir esu sitikins, kad ji paklus. Pabandy kime sivaizduoti, kad ranka atsidr visai kitur nei buvau numats ir kas nors kitas atkreip tai mano dmes. A automatikai bandysiu

113

neigti tok rankos elges. Sakysiu, kad ranka taip pasielg nesmonin gai, ji visai to nenorjo, nes yra tik mano atauga ir todl neturi jokios autonomijos. Per mano konsultacijas tai pasireikia taip: kas treias ankstyva jame vaikysts tarpsnyje strigs narcisistinis vaikas, kurio a papra au atsissti ant konkreios kds, to nepadarys ir vers mane bent vien kart pakartoti nurodym. Kai papasakoju tvams ir atkreipiu j dmes tai, kad vaikas man nepaliko kito pasirinkimo ir a turjau paklusti jo valdymui, tai yra i naujo paprayti atsissti, jie replikuoja: Juk jis taip padar netyia." Jei a priminsiu, kad vargu ar manoma nesuprasti tokio paprasto ir aikaus nurodymo, pasigirs kitas argu mentas, kad vaikas isigando mans arba paios konsultacijos. Ir taip tsis iki begalybs, tvams galv ateis vis nauj irading paaikini m, kodl j vaikas nesugebjo atsissti ant nurodytos kds. Prie astis visai paprasta: vaikas suvokiamas kaip tv kno dalis, o kno dalys nesielgia savavalikai. Marcelis i ms pavyzdio psichikai laikomas motinos kno dalimi ir, jos nuomone, jis tikrai netyia lipo di kaln.

Refleksika reakcija j vaiko bandym umegzti kno kontakt. Simbioz perauga prievart prie vaikus

Suaugs mogus turi dvi pagrindines ior nukreipt reakcij ris: mogik ir daiktin. Kai mane kas nors ukalbina, a sprendiu, ar atsisukti ir iklausyti, taigi siterpia mano a . Taiau jei a susitrenkiu, reaguoju refleksikai, tai nra kognityviai valdoma reakcija. Nemano-

11 4

ma atsitrenkti ir apgalvoti, ar reikia reaguoti. Simbioz patiriantys t vai savo vaikus reaguoja refleksikai, o ne smoningai ir apgalvotai. Norint suprasti mogik reakcij, geriausia sivaizduoti toki situacij: judrioje miesto vietoje susiduriate su grupele moni, ku rie ieko nuotyki", tai yra bando eidinti ir provokuoti praeivius. prastai tokiu atveju reaguojama pagal mogikj reakcij mode l, bandoma ivengti provokacijos, neisakant savo nuomons apie provokatori ir keliaujant toliau. Taip besielgiantis mogus atsiriboja nuo aplinkos - iuo atveju agresyviai nukreiptos prie j - ir valingai reguliuoja savo elges. Kitaip yra su daiktinmis reakcijomis. Kai k nors atsitrenkia me ir refleksikai atitraukiame rank, mes nesprendiame laisva va lia, kaip pasielgti, taiau ranka mums tarsi padiktuoja, k daryti. Koks ryys sieja iuos dalykus ir suaugusij elges su vaikais? Labai aikus: simbiozs atveju suaugs mogus traktuoja vaik pagal daiktik reakcij model. Jo psichika vaik laiko nuosavo kno dali mi, vaiko poelgius reaguojama j neapmstant, tiesiog refleksikai. Savo konsultacijoje a susiduriu, pavyzdiui, su tokiomis situ acijomis: po asmeninio pokalbio i kabineto ijusi motina pasuka link registratros, ketindama suderinti kito apsilankymo laik. Ko ridoriuje laukiantis vaikas pribga prie mamos su pieiniu rankoje ir prisispyrs ima klausinti, ar jo darbelis ess graus. Simbioz pati rianti mama tuoj pat sureaguoja vaiko kreipimsi, uuot paraginusi j palaukti, kol bus sutvarkyti reikalai registratroje. Neretai motina netgi pamirta, k ji k tik ketino veikti, nes jos dmes visikai pasi glemia vaikas. Vaikui i patirtis labai reikminga, nes jis tokiu bdu sitikina ga lintis valdyti motin kaip pats nori. Danai stebiu, kaip vyresnio am iaus vaikai, ramiai lauk savo tv, usimano tualet kaip tik tuo metu, kai tvai susiruoia eiti namo. Jie puikiausiai galjo pasirpinti

115

tuo anksiau, taiau pasirenka kaip tik i akimirk, nordami siti kinti, ar tvai vis dar reaguoja btent taip, kaip to nori jie.

Poveikis vaik psichikos raidai

Mes prastai nemstome apie savo kno dalis, tiesiog jas turime. Ar jums kada krito akis, kiek daug jaunesni ir vyresni vaik laksto gatvmis be jokios prieiros ir neretai papuola gyvybei pavojingas aplinkybes? Tai taip pat vyksta dl simbiotinio sutrikimo. Suaugusieji nebesuvokia vaiko. Partnerysts ir projekcijos atvejais vaiko buvimas dar yra pastebimas, o simbioz visikai itirpina j tv psichikoje ir vaikas nebelaikomas savarankika btybe, o, kaip jau aprayta, tv kno dalimi. Dl autentikumo trkumo vaikui nesiformuoja neu ronas mogus", problemik suaugusij apsupti vaikai praranda galimyb patirti, kad mons elgiasi kitaip nei daiktai, tai yra kad ant j neleistina kada usimanius laipioti, juos stumdyti ar aloti. Koki reikm tai turi vaikui? Nesusidarius neuronui mogus" vaiko psichikos raida sustoja ties deimtu-eioliktu mnesiu. Vai kas neiauga i savo kdikik fantazij, sivaizduoja ess vienas pasaulyje ir gals visk valdyti savaip, nes jis nesusiduria su svarbia patirtimi, kad mogaus elgesys skiriasi nuo daikt savybi. Dalyvau damas tv ir psichiatro pokalbyje, tokios psichins brandos vaikas vis laik laikysis savo a galiu visk valdyti" fantazij. Kad ir kuo usiimt vaikas, jis tai darys ne todl, kad veikla j domina, ne dl noro atsidurti dmesio centre, o vien tik siekdamas patvirtinimo, kad tvai reaguoja taip, kaip jis nori. Jis stengsis nutraukti tv po kalb atkreipdamas dmes save ir priversdamas save drausminti.

116

Tinkamam vaiko vystymuisi svarbu, kad suaugs asmuo aikiai duo t vaikui suprasti nesileisis valdomas. Kai maas vaikas pastebi, kad jam neleidiama imti tam tikro daikto, pavyzdiui, lempos, jis kaip tik jos siekia. Persptas vilgsniu, vaikas isiieps toliau jungins vies. Suaugusiajam nusprendus vaik sulaikyti, jis ims lakstyti aplink stal ir digaus, kad jo nepa gauna. Scena galt baigtis vienam ar kitam dl nevikrumo ukliu dius lemp - ji nukris nuo stalo ir sudu. Net tuomet vaikas dar gali manyti, kad visa tai tik aidimas, ir juoktis iki nukritimo. Simbiotikai auginami vaikai dl savo fiksacijos narcisistiniame ankstyvojo amiaus tarpsnyje elgiasi nepagarbiai ir sukelia panaias situacijas. O psichin pagarbos funkcija gali susiformuoti tik tuomet, jei dl tv atsiribojimo yra lavinamas neuronas mogus". Su tokiomis situacijomis namie susiduriama dar daniau nei konsultacijoje. Vaikai isisukinja nuo nam darb, atsisako apsi rengti, kai ruoiamasi ieiti, arba vengia vairi kit uduoi. Tvai, vaikui vengiant vykdyti nurodymus, jauia tamp, nes jiems tai at rodo lyg kurios nors kno dalies disfunkcija. tampa perauga susi jaudinim ir baigiasi grasinimais bausme arba net vaiko nubaudimu. Panagrinkime atidiau nam darb pavyzd, nes i jo aikiai matyti, kad kur kas maiau svarbu, koki veiksm imasi tvai, nei tai, koks t veiksm pagrindas, tai yra ar tvai reaguoja mogikai, ar daiktikai. Jei tvai reaguoja mogikai, jie suvokia, kad atsisakydamas at likti nam darbus vaikas elgiasi liai. Normali tv reakcija turt bti atsiribojimas (lygiai kaip nuo provokatori mieste, pro kuriuos tiesiog praeinama), parodantis vaikui, kad tvams jo elgesys yra ne priimtinas ir kad jie nesileis valdomi. Tinkama bt nusisti vaik jo kambar. Bet kuri veiksm esm turt bti atsiskirti erdvikai, tai natraliai leidia sumainti vaiko agresij.

117

Taiau ir simbioz patiriantys tvai gali nusisti vaik jo kamba r. Bet tokiu atveju tai neabejotinai bus bausm. Vaiko nepaklusnumas bus priimtas kaip neveikianti nuosavo kno dalis, lyg jis bt - vaiz diai kalbant - suaugusiojo ranka, nenorinti ruoti nam darb. Sie kiant pakeisti toki bsen, bus bandoma priversti rank rayti, pri taikant jai iorines poveikio priemones (nubaudiant vaik). Veiksmo beprasmikumas, tai, kad nepriversi vaiko rayti, liks nepastebtas. Suaugs asmuo iuo atveju nepastebi vaiko lumo, jis tik sten giasi bausme paalinti jo funkcin sutrikim". Beje, gal skaitant jums ukliuvo odelis lus" (jei ne, juo ge riau...). Tai parodo, kaip gerai ms nekamoji kalba prisitaik prie pakitusi aplinkybi. iandien beveik nebeigirsi sakant lus vai kas", nors anksiau tai buvo priimtina formuluot. Panas posakiai, kuriais neabejotinai neigiamai konotuota svoka vertinamas nepa garbus vaiko elgesys, vis daniau gauna teigiam reikm arba pa keiiami kitomis svokomis. Taigi vaikas jau nebe lus, jis tiesiog suvokia savo vert ir yra iniciatyvus! Gana sunku suprasti, kad nusisti vaik jo kambar yra ne baus m, o mogika reakcija, kuria vaikui parodoma, kad tvai nedaly vaus aidime, kad jie nesileis valdomi vaiko ugaid. Tokiu bdu vai kas geriausiai gali suvaldyti savo agresij.

Pakeliui al, kurioje vaikai nekeniami

Atsivelgiant mogikos ir daiktins reakcijos skirtumus, galima bandyti susieti vis didjani iuolaikins visuomens agresij prie vaikus (tai patvirtina daugelis mokslini darb) su simbiotiniu san

118

tyki sutrikimu. Jei nepamirime, kad simbioz jau patiriani tv dalis yra gana maa, palyginti su emesnmis partnerysts bei pro jekcijos pakopomis, paaiks problemos mastas. Mes visi keliaujame al, kurioje vaikai nekeniami, esame netoli istorins tradicijos, lai kiusios vaikus didiausiu griu ir visuomens ateities garantu, lio. Kai ranka" nebenori klausyti, kyla poreikis t trikd nedelsiant paalinti. Tai ne visada pasiseka. Btent dl ios prieasties eimose itin pagausjo odins bei fizins prievartos ir, manau, ateityje jos bus dar daugiau. Rankos" suerzinti tvai kartais net labai stipriai eidinja ir kei kia savo vaikus, vartoja odius, kurie niekada neisprst jiems i lp bendraujant su suaugusiaisiais. Ir ne tik odius. Vien pakel tas tonas, tai yra vaiko apaukimas, kai jis neklauso, yra priskiriamas odinei prievartai. Pedagoginiu poiriu toks apaukimas nesulauks joki pastebim rezultat, vaikas dl simbiotinio sutrikimo interpre tuos tai kaip dmes", ir galiausiai tai taps dar vienu rodymu, kad tvai yra valdomi objektai. ia dar slypi tv pykio augimo galimy b, nes suaugusieji, inoma, yra nepatenkinti, kad vaikas nepaklsta nurodymams. Jie vis labiau pyks ir nervinsis, vis garsiau rkaus ir susilauks vis maiau paklusnumo, nes vaiko neuronas daiktas" bus vis labiau lavinamas, o neuronui mogus" ir toliau bus kliudoma at sirasti. Taip tvai patenka uburt rat, i kurio labai sunku itrkti. Kada nors tas maytis ingsnelis, skiriantis vis didjani odin prievart nuo fizinio smurto, bus engtas. Paskutinis saugiklis per degs ir vaikas bus primutas arba kitaip patirs smurt. Btent labai besistengiantys tvai, nesugebdami susidoroti su bejgikumo prie nuosav vaik pojiu, pakliva tokias sudtingas situacijas. Toks fizins prievartos kilms paaikinimas atskleidia, kodl is reikinys neapsiriboja eimomis su muimo tradicija". Tokia versija anksiau danai buvo remiamasi, kai normaliai besivystanios psi

119

chikos vaikai perimdavo neurotik tv elges. Taiau iandien vis daugiau tv, niekada vaikystje nepatyrusi savo gimdytoj prie vartos ir auklt su didele meile, mua savo vaikus. Jie griebiasi prie vartos tik todl, kad negeba atsiriboti nuo vaik ir suvokia juos kaip neveikiani savo pai dal. strigs narcisistiniame ankstyvosios vaikysts tarpsnyje ir ne sugebantis paklusti valdymui, vaikas danai negali prognozuoti savo elgesio padarini. Jam nekyla mintis, kad k nors sugadinus kils nemalonum, jis tiesiog gadina, abejingai reaguoja kritik ir toliau elgiasi lygiai taip pat nederamai, n kiek nesusimstydamas apie galimas sankcijas. Toks atsparumas korekcijai turi lemting padarini, nes sveikos psichikos raida itin susijusi su svarbia konflikt funkcija. Konfliktuo damas vaikas suino, kas yra teisinga, o kas netinkama, konfliktai nurodo krypt. Vaikai, kurie patirdami konfliktus ir susidurdami su j padariniais nesugeba suvokti jiems rodomos krypties, netenka gy venimikos orientacijos. Yra daug sen posaki, vaizdiai apibdi nani tokius vaikus: iklydo i kelio" arba klaidioja uritomis akimis". Socialins kompetencijos ie vaikai beveik neturi. Jie nepajgia suprasti, kad mogaus gyvenime domiausia yra mons, o ne kokie nors negyvi daiktai. Kadangi nesidomi monmis, ie vaikai atrodo iek tiek bedvasiai. Kartais net kyla spontanikas spdis, kad jie serga psichikos liga. Pavyzdys i mano praktikos: kai tvai su vaiku ateina pokalbio, a visuomet pasitinku juos su visais pasisveikindamas. Tvai man paduoda rank, o vaikai daniausiai i viso nereaguoja. Jie toliau ai dia ant grind, praeina pro mane nepasisveikin arba tiesiog iri mane, lyg nenutuokdami, kokios gi reakcijos i j tikimasi. Net jei i tiesia rank pasisveikinti, daniausiai lieka formalaus, nemandagaus

120

ir bet kuriuo atveju nenuoirdaus veiksmo spdis. Tokie vaikai ven gia vilgsnio kontakto, j mimika nejudri, toks jausmas, lyg ir tum j tutum. Kalbantis su jais nesunku pastebti, kad jie bendrauja grynai funkcionaliai, j pareikimai nukreipti suaugusij valdym, o su tikruoju bendravimu tai neturi nieko bendra. Tv namuose bendraujama pagal t pat model, tai lengva pa stebti, kai vaikas turi padti dengti stal. aikiai suformuluot nu rodym: Praau padengti stal!", kur bet kuris psichikai subrends penkiametis vykdyt be kalb, narcisistinis ankstyvajame vaikysts tarpsnyje fiksuotas vaikas vis pirma reaguoja klausimais arba atsi kalbinjimu. Kodl vl a?" - toks tipikas klausimas, arba nuolat pasitikslinama: Peili reiks?", dar po minuts: O akui?" Eks tremaliu atveju uduotis i viso ignoruojama. Uduotis daniausiai vykdoma tik pakartojus dar kart. Daugumai suaugusij to gana, nes j pastangos pasiek tiksl. Taiau jie nepastebi, kad leidosi vai ko valdomi. Jie net nesuvokia tai rodani poymi. Tonas, parinkti odiai, komentuojamas suaugusiojo elgesys - visa tai daniausiai neatitinka amiui deramo elgesio. Taigi, galiausiai vaikai ima vertinti tvus ir juos valdyti. Jie, padedami savo neurono daiktas", vieninte lio, kuris jiems susiformavo, tikrina, ar aplinkiniai objektai ir toliau elgiasi daiktikai. Vyresni vaikai tai daniausiai daro odiais. Simbioz lemia visikai klaiding vaik vertinim. Ikilus proble moms suaugusieji nereaguoja autonomikai, nurodydami vaikui tai sykles, struktras ir tinkamus elgesio bdus, reikalaudami j laikytis ir vis lavindami elgsenas, kol susidarys tinkamos psichins funkcijos. Daniausiai imama iekoti vaiko ligos, tarsi jis bt sustreikavusi kno dalis. Tuo paaikinamas krintantis akis lig, kurios turt pa teisinti vaik problemas mokykloje, kiekis. Diskalkulija, legastenija arba ADHS - pirmose mokini lig top vietose. Diagnoz nustato ne vaik gydytojai ar psichiatrai, taigi ne medikai, o patys tvai. Me

121

dikai tokiu bdu netenka galimybs koreguoti sutrikusi santyki. Pas medik tvai apsilanko tik patvirtinimo, kad j diagnoz buvo teisinga. gydytojo prietaravimus reaguojama, kaip jau raiau, ran dant ir sugalvojant vis nauj prieasi, kodl vaikas reaguoja ir el giasi btent taip. K tai reikia gydytojui, galima sivaizduoti pams ius apie automobili meistr, kuriam atvaroma maina su sprogusia padanga, o klientas reikalauja variklio remonto ir aikina, kad btent tas sukliuds skmingai keliauti toliau. is pavyzdys labai tinka mano temai, ypa jei atsivelgsime tuos ypatingus jausmus, kuriuos vo kieiai puoselja savo transporto priemonms. I jo taip pat paai kja, kad vaikai esant simbiotiniams santykiams sudaiktinami, jiems priskiriamas nesavarankik daikt, toki kaip kno dalys arba net negyvi objektai, statusas. Nemanoma tiktis, kad tokie tvai suvoks savo vaik elges kaip smoning. Tvus iuo atveju tenkins tik tokios priemons, kurios neprietaraus j iankstinei diagnozei. Jei tvai tariasi nustat legastenij, bus laukiama tik toki patarim ir nurodym, kurie kaip ma noma veiksmingiau leist imokyti vaik skaityti. Simbiozs modelis paaikina gausjanius sunkumus, su ku riais susiduria mokytojai ir aukltojai, kai prireikia kartu su tvais nustatyti problemiko vaiko elgesio prieastis. Vaik nusiskundimus mokytojais simbiotiki tvai danai traktuoja kaip aik mokytojo klaidos rodym, nes kno dalis vaikas" negalt smoningai krsti kvailysi arba bti atsakingas u prastus mokymosi rezultatus. Ir atvirkiai - mokytojo nusiskundimas mokiniu daniausiai grta kaltinimu jam paiam. Tokio poirio mokytojus ir mokykl padarinys yra vis gar sesnis protestas prie mokyklini reikalavim lyg. Reikls ir aikiais kriterijais besivadovaujantys mokytojai danai apaukiami atsiliku siais, o tai yra deimtmeius trukusio autoriteto svokos ikraipymo,

122

priskiriant jam tik neigiamas konotacijas, padarinys. Tokie mokyto jai tv laikomi altais, atstumianiais ir nemokaniais meiliai elgtis su vaikais. Uuot pavelg vaikus ir savo elges su jais bei padis kutav apie mokymo metodus ar kitomis panaiomis temomis, tvai skundiasi mokykl vadovams ir mokykl prieiros institucijoms. Kyla didiulis nesusipratimas, visa mokyklin struktra suvokiama lyg mokinius uguls nepakeliamas krvis. Nepastebima, kad yra prieingai: aikios struktros btent padeda orientuotis ir drauge lei dia jaustis laisviau. Vaikai i esms mgaujasi auktu visuomeniniu statusu. Yra daug juos ginani statym, kuriama vis nauj, o itisi mokslinin k, pedagog, tv ir kit vaikais besirpinani briai msto, kaip jiems kuo geriau pagelbjus. Bet visa ta veikla nra nesavanaud, jos tikslas yra akivaizds rezultatai - savarankiki, laimingi vaikai. O t rezultat vis daniau ir nesulaukiama. Supratimas, kad branginami vaikai reaguoja ne taip, kaip tikta si, o prieingai - tampa maomis pabaisomis bei tironais, kuri ne pagarba neino rib, adina vis didjant visuomens nepalankum, o jis yra viena i prievartos form. Tendencija jau akivaizdi: vaikai suvokiami kaip trukdis, kaip kr vis visuomenei, todl nuosekliai atstumiami. Vis daniau iniasklaidoje pasirodo praneim apie jaunuolius, kurie nenori eiti dirbti ir aiki na apie savo teis pramogas bei saviraik. Tokie visuomens niekam tikusiais laikomi jaunuoliai tik provokuoja jau mint atstmim, niekam nesusimstant, kad j neperspektyv elges daniausiai lemia trkstamos psichins funkcijos. Jei leisime iam procesui nekliudomai sibgti, jis gali turti katastrofiko masto padarini visos visuomens raidai, nes visuomen, kurioje imokta neksti vaik, neturi ateities. is siaubingas scenarijus iandien vargu ar kam atrodo realus, taiau atids gali pastebti padanjusias diskusijas apie vaikams

123

prieikas sveikas visuomenje. Tokios tendencijos, kai nebepripastama vaik teis i tikrj bti vaikais, galiausiai net ir nebestebi na. Kol vaikai nebus suvokiami kaip tie, kas jie yra, kol jie bus augina mi kaip suaugusieji, tik maesnio dydio, tol augs tikros neapykantos vaikikam elgesiui pavojus, o jaunoji karta neturs joki galimybi sveikai psichikai vystytis. iandienos diskusijose vis dar vyrauja poiris, kad vaikai i tie s yra mylimi arba yra verti meils, o dl kylani problem kaltos esanios visuomens struktros. i ideologija leidia paneigti asme nin tv ir pedagog atsakomyb u vaiko psichikos raid ir rei kalauti keisti politines bei visuomenines vaiko ugdymo slygas, jei norima kokios nors paangos. Bet pamirtama, kad vien tik peradre savus problem terapeutams bei politikams joki pokyi nevyks.

Mokytojas prie virtualaus gdos stulpo kibernetinis persekiojimas

Nereikia bti labai atidiam skaitytojui, tendencija pati bado akis: mokytojai jau kelet met skundiasi vis didjania mokini ne pagarba, konkreiais ipuoliais ir tarsi visika savo, kaip pedagog, darbo beprasmybe. Neseniai iame procese irykjo nauja tendencija, kuri akivaiz diai atspindi nemaus smons pokyius, vykusius dl simbiozs. Kibernetinis persekiojimas - Anglijoje atsiradusi svoka, vis labiau plintanti ir Vokietijoje, reikia ne k kita, o modern statymo prie gdos stulpo bd, persekiojant mokytojus vairiuose interneto pus lapiuose. Pradedant tariamai nekaltais mokytoj reiting puslapiais,

124

kuriuose mokiniai rao paymius savo mokytojams, iki atitinkam vaizdo portal, kuriuose publikuojami smurto prie mokytojus aktai arba jie vairiais bdais pajuokiami - sukurta daugyb bd perse kioti mokytojus virtualiai. tai vienos Vestfalijos realins mokyklos pavyzdys. Mokytoja dien dienas stebjosi savo mokini nabdesiais, grimasomis bei paskirais kandiais klausimais, kol suinojo tokio elgesio prieast. Jos galv mokiniai internete buvo primontav prie nuogo pornogra fijos vaigds kno. Puslapis buvo kiekvienam prieinamas, suinoti, kiek koleg, draug, pastam, mokini ir paalini moni mat t nuotrauk, nemanoma. i mokytoja ilg laik balansavo ties gyvenimo ir mirties riba. Dl t paveiksliuk kils gdos jausmas neleido jai bendrauti su ap linkiniais, ir tik padedama savo vyro, pasinaudojusi psichologo bei teisinink konsultacijomis, ji steng itrkti i pragariko rato. Mane vis pirma domina mokini, su kuriais mokytoja galiau siai band nektis apie t vyk ir jo prieastis, reakcija. Jie apsiribojo pareikimais mes norjome pajuokauti" ir tai buvo linksma". Buvo minimi dar blogesni atvejai, kaip antai vieno mokytojo i Bavarijos galv mokinys klijavo mirties bausms ra ir j vliau taip pat pa skelb internete. Juokai", linksma". ie mokini odiai skamba kaip signalai. Kuo taip besielgiantys mokiniai laiko mokytojus? Jie tikrai nelaikomi monmis su jausmais ir asmeninmis teismis, tiksliau - ia nra n uuominos neuron mogus", mokytojai traktuojami kaip daik tai, jie yra geidi valdom vaik agresyvumo mediaga, objektas. Kaip menkai tesuprantama, kas i ties slypi u toki reikini, parodo vieno internetinio mokytoj vertinimo puslapio savinink elgesys. Jie apeliuoja teis nevaromai reikti nuomon ir dekla ruoja savo puslap kaip laisv demokratin nuomoni tribn", kuri

125

pagaliau leidusi vargams mokiniams adekvaiai atsikeryti u mo kytoj ir paymi aminai keliam stres. Nuomoni laisv" kaip odinio smurto pateisinimas. Nebe manoma aikiau parodyti problemiko, technologij ir visuomeni ns paangos ivarginto suaugusij pasaulio. Psichins funkcijos, tokios kaip veiksmus valdanti sin, galutinai neteko galios ir to dl nebegali bti perduotos auganiai kartai. Internetinio puslapio savininkai, nesmoningai siekdami jaunimo pripainimo mainais u jam suteikt galimyb parodyti" mokytojams, taip pat kenia nuo projekcinio sutrikimo. Kibernetinio persekiojimo svoka gali bti taikoma ir vis danjantiems kratutins prievartos bei seksualini ipuoli atvejams, kurie filmuojami neiojamja vaizdo kamera ir vliau platinami tin kle. ia taip pat galioja grynai daiktiki elgesio modeliai, kuriais gali bti paaikintas vis brutalesnis ir tikra io odio prasme nemonikesnis nusikaltli elgesys. Pagal psichin suvokimo lyg kankinami ir demonstruojami ne mons, o daiktai.

Ekskursas: vilgsnis j ateit - jap on hikikomori pavyzdys

Man rpi Vokietijos vaikai ir jaunuoliai, a iekau, kaip sprsti prob lemas, su kuriomis vis daniau susiduriu. Taiau norint pamatyti, kuo gali baigtis ia apraomi procesai, kartais verta pavelgti kiek plaiau. Jei ms vilgsnis pasieks Japonij, atsivers niri perspek tyva, kurios a jokiu bdu nelinkiau Vokietijai ir kuri veria mus grieiau vertinti gimtosios alies blogybes.

126

Japonija jau gana seniai kovoja su hikikomori problema. Hikikomoriais vadinami jaunuoliai bei jauni suaug mons, kurie nebedalyvauja visuomeniniame gyvenime, o egzistuoja visikai atsiskyr savo asmeninje erdvje. Daniausiai ta asmenin erdv yra hikikomorio kambarys, bet perkeltine prasme tai virtualioji erdv, nes dauguma hikikomori praleidia labai daug laiko prie kompiuterio, internete arba aisdami varius kompiuterinius aidimus. Televizija taip pat priklauso j tikrj draug briui. Hikikomori" veriama apytiksliai kaip usidaryti", tikro ios s vokos sinonimo iki iol nra. Tradicinis mizantropas" arba moni prieas" atrodys tik draugiki apibdinimai, jei sivaizduosime io modernaus reikinio griaunamj gali. Japon psichiatras Saito Tamaki, veds hikikomori termin, mano, kad nuo to kenia madaug milijonas japon; valstybins staigos, kaip antai Japonijos sveikatos ministerija, mini maesnius skaiius, taiau niekas neneigia paios problemos. A nenoriu ir negaliu ia itin gilintis io reikinio prieastis, jos i dalies susijusios su japon tradicijomis, kurios vakarietikoje visuomenje visikai nepastamos. Taiau pagrindini bruo visi kai pakanka paralelei su padtimi ms alyje. Vertindami situacij eimoje, specialistai teigia, kad hikikomo ri tvams sunku suvokti vaik elges ir tinkamai j reaguoti. Jei palygintume tai su ms alies tv, patiriani projekcin sutriki m, elgesiu, panaumai bus akivaizds. Atkreipiamas dmesys ir stipri priklausomyb nuo tv, ypa iskirtin Japonijoje Amae" vadinam motinos ir snaus ry. Tai taip pat sutampa su mano at likta prieasi, dl kuri vokiei vaikai nebeuauga savarankikais visuomens nariais, analize. Vis hikikomori bendru bruou laikomas nesugebjimas per eiti i vaikysts ir jaunysts suaugusij gyvenimo tarpsn; tiriamas

127

transformacijos ir iniciacijos ritual nebuvimas moderniojoje japo n visuomenje. Mano analiz rodo, kad ms vaikai ir jaunuoliai taip pat strin ga pereidami i vieno amiaus tarpsnio kit ir lieka ankstyvosiose psichikos brandos fazse. Transformacijos ir iniciacijos ritual s vokos taip pat gali bti interpretuojamos ta prasme, kad suaugusieji nebepripasta savo, kaip vadov, funkcijos ir tokiu bdu atima i jaunuoli normalaus vystymosi galimyb. Daugumai hikikomori bdingas pasitraukimas j virtual pasau l jau stipriai paplito ir ia, todl galime gretinti padt. Jaunuoliams, kurie didum savo laisvalaikio praleidia prie monitori, visikai nebtina palaikyti tikr santyki su tikrais monmis. Virtualusis interaktyvumas, skelbiamas nuo Web 2.0 laik, i tikrj yra ap gaulingas, nes kompiuterio vartotojas kiekvien akimirk, vadovau damasis vien savo ugaida, gali nutraukti arba visikai ubaigti inte rakcij. Vartotojas tuo metu vadovaujasi savo ankstyvosios vaikysts fantazija, kad supant pasaul gali valdyti kaip panorjs, net atrodo, kad jis tiesiogine prasme kada usimans t pasaul jungia ir ijun gia. Sdint prie monitori neurono mogus" net ir nereikia, nes virtualusis pasaulis pasireikia kaip daiktikas, neturintis galimybs padaryti vartotojui koki nors tak ar j kaip nors nuteikti. Daugeliui vaik, kurie uauga patirdami simbiotin santyki su tvais sutrikim ir kurie neturi neurono mogus", gresia didelis pa vojus tapti hikikomoriais. Beje, Japonijos patirtis rodo, kad paeisti mons po tam tikro visiko atsiribojimo sukaupia nemaai agre sijos, kuri pasireikia iauria fizine prievarta, daniausiai nukreipta prie savo eim. iai ekstremaliai sutrikimo formai bdingas bet koki visuomens struktr ignoravimas, kryptingas siekis ivengti kontakt ir konflikt su kitais monmis. Jei pagalvosime apie mano pavaizduot partneri-

128

k, projekcini, simbiotini sutrikim nuosekli tolesn pltr, pama tysime, kad ir ms kultroje ilgainiui gali atsirasti kakas panaaus.

Pavyzdiai
Vaik nam pavyzdys
-

kaip simbioz ikraipo poir vaik

Vienuolikos met Markas jau antri metai vaik namuose, nes jis meluoja, vagia ir, bdamas gabus, ignoruoja mokymsi. Per vien savaitgal - vaikai kas keturiolika dien praleidia savaitgalius savo tv namuose - jis padovanoja savo trylikos met broliui brang kompiuterini aidim pult. Nuves berniuk atgal vaik namus tvas ididiai papasakoja vaik nam vadovams, kad aidim Markas broliui nupirko sutau ps kienpinigi. Pastaba, kad Markas neturjo tiek daug pinig, pri veria tv iprovokuoti nauj snaus mel. Markas sakosi pinigus taups slapia. Paskambinus parduotuv, kurioje berniukas taria mai pirko aisl, suinoma, kad tai nemanoma, nes minta parduo tuv i viso neprekiauja tokiais daiktais. Bet ir tai netikina tvo. Tik kai kitas vaikas patvirtina, kad Markas it ir dar kelet aidi m pavog i aisl parduotuvs, tvas pagaliau pripasta faktus. Vis dlto jis vaik nam vadovybs klausia patarimo, kaip reikt elgtis su pavogtomis prekmis, ar aidimai bt grinti Markui, jei paaikt, kad jis j nevogs.

Kai trksta neurono mogus"

Mokytoja pasakoja apie savo mokin Janik: Pirmiausia j akis krinta bdas, kuriuo Janikas bando umegzti kontaktus. Jis lieia savo klass draug plaukus, pilv, nugar arba

129

rankas. Atrodo, lyg kartsi" kam ant kaklo. Bendraklasiai danai j iurkiai atstumia, bet tai berniukui netrukdo taip elgtis ir toliau. Kita vertus, Janikui labai nepatinka, kai vaikai artinasi prie jo. Jis tuoj pat ima gintis, aukiane" arba palikit mane ramybje" ir danai su reaguoja agresyviai, taip iprovokuodamas konfliktus. Janikas kalba beveik negirdimai, kimiu balsu, pats links tylti ir prabyla tik reikalaujamas suaugusij. Su bendraklasiais jis negali umegzti adekvataus odinio kontakto. Jis kasdien paslapiomis atidaro savo klass draug kuprines ir po jas rausiasi. bet kokius bandymus pasikalbti neatsako, praktikai visikai nereaguoja ir savaitmis nesiliauja taip elgsis. Daniausiai atrodo, kad jis nedalyvauja jokioje veikloje, negali sekti pamokos ir nereaguoja net j savo vard. Gali tekti net eis sykius kreiptis, kol Janikas kaip nors sureaguoja, taiau daniausiai netin kamai. Abu tvai sitikin, kad Janikas turi tam tikr problem bei su trikim motorikos ir dmesio sutelkimo srityse, taiau juos es ne sunku paalinti, jei tik motina su Janiku tinkamai padirbs (motina, pavyzdiui, mano, kad smulkiosios motorikos problemas galima i sprsti spalvinant mandalas). Janikui stinga motyvacijos sekti pamok. domiai pateiktos te mos nesuadina jo smalsumo. Savo ssiuviniais, raikliais ar vado vliais jis naudojasi tik aisdamas. Jis labai vangus ir utrunka itin ilgai, kol imasi kokios nors uduoties. Jo dmesys ir darbingumas ypa trumpalaikiai, j reikia nuolat raginti tsti darb, jis labai lengvai iblakomas. Janikas iki iol nerado savo vietos klass kolektyve, manoma, dl ambivalentiko bdo umegzti paintis. Jis aukia ant klass drau g, be prieasties juos stumdo, ginijasi ir siekia siteikti glostyda mas bei panaiai. aidimuose jis taip pat neranda sau vietos. Jis pats

130

nuteikia prie save, trukdydamas kitiems aisti arba sugriaudamas, kas pastatyta. Galiausiai Janikas prisijung prie grupels treiok, kurie msi tikros jo dresros" ir kuri nurodymus" jis noriai vykd, pavyzdiui, mudavo kitus vaikus arba juos apspjaudydavo, sakydavo purvi nus" odius ir taip toliau.

g s t e y r l US

Sutrikusi visuomen

Vaikai ateina jau egzistuojani visuomen, jie negali pasirinkti nei gimimo vietos, nei laiko, nei savo tv. mogaus kdikis labai ilgai, jei lygintume su kitomis induoli rimis, lieka visikai pri klausomas nuo tv, vis pirma nuo motinos. Utenka vien jau to fakto, kad a savo, psichiatro, praktikoje niekada netiriau vien tik manomai serganio vaiko, bet visada atsivelgiau j gana nema jo aplink. Jau paminjau pagrindinius dalykus kalbdamas apie btin tv anamnez, be kurios nagrinti vaik ir jo elges bt beprasmika. Tai reikia, kad bandant teorikai pagrsti savo veikl man tenka atsiriboti nuo pavieni atvej ir taikyti sistemin analiz. Vaikas pri klauso eimos sistemai". Kai susitinku su vaiku, jo elges galiu per prasti tik atsivelgdamas i sistem ir vairias sveikas jos viduje. Vaiko diagnoz visada susijusi su struktrine eimos diagnoze.

133

Veiklos pradioje, siekiant atrasti daugumos sutrikim, pasitai kani mano praktikoje, prieastis, visikai pakako ito principo. Daniausiai tai bdavo neurotinio pobdio vaik sutrikimai, susij su tv patologiniais bruoais, todl galdavo bti gydomi atskirai. Taigi diagnozuodamas tokius atvejus a visada galdavau remtis as meninmis vaiko ir jo tv biografijomis ir atsekti sutrikim prieas tis ir takas. Mano dabartinje veikloje daniausiai nebemanoma taikyti eimos sistemos" analizs metodo. Neurotiniai sutrikimai tapo re tenybe, juos pakeit apraytasis vaiko psichikos raidos strigimas ties emesne nei eeri metai riba. Prie madaug penkiolika ar dvide imt met klasse pasitaikydavo nuo dviej iki keturi problemini vaik, o iandien santykis visikai prieingas, tai akivaizdu pavelgus pradinuk testavimo lentel, pateikt 2 skyriuje: i dvideimt pen ki vienos klass mokini iandien tik du ar keturi nekelia visikai joki problem, visi kiti pasiymi vairiais sutrikimais. Ir tai ne neurotins problemos, o daniausiai su fiksacija ankstyvoje psichikos brandos fazje susij sutrikimai. Jei bandyiau tokius sutrikimus analizuoti ribotoje eimos sis temoje", man tikrai nepasisekt. i vaik tvai daniausiai psichi kai sveiki, todl negalima tiktis skms, iekant nerim suklusio vaiko elgesio prieasi tik tv biografijose. Susidrs su tokia realybe, turjau i esms perirti savo ana lizs metodus. Vaik raidos sutrikimai buvo akivaizds, tv pastan gos ir j psichin sveikata taip pat nekl abejoni. Susirpinim keliani reikini prieastis turjo bti surasta u itos privaios aplinkos rib, ji slypjo vaikus supaniame pasaulyje. Taigi a miausi analizuoti nebe eimos sistem", bet visuome ns sistem". Slytis su man patiktomis problemomis iaugo socio login tyrim, nors ir atliekam vaik psichiatro. Neturjau tikslo - ir

134

dabar neturiu - konkuruoti su visuomens moksl teoretikais. Ta iau gilesns prieastys, lmusios suaugusij, supani mano jau nuosius pacientus, elgesio problemas, galjo bti vardytos tik tiriant j reakcij aplinkin pasaul. Nordami suprasti, kad ms vaik problemos kyla btent dl klaidingos j psichikos raidos, negalime ivengti atidaus juos aukl jani suaugusij pasaulio nagrinjimo. Su mumis iandien atliekamas ms pai sugalvotas bandy mas. Lenktyninis moderniosios visuomens automobilis visu greiiu lekia tiesiai sien, o mes net nepasiteiravome, kur yra stabdiai ir kaip reikia sukinti vair, norint sveikiems ineti kail. Tas pals lkimas prasidjo prie madaug eiasdeimt met. Paskutin didel moderniosios visuomens katastrofa buvo An trasis pasaulinis karas. Ne veltui danai kalbama apie nulin valan d", turint galvoje naujj pradi po nacionalsocialistins valstybs kapituliacijos. i svoka apima visikai nauj, tik priek nukreipt vyksm. Jis prasidjo etojo deimtmeio griuvsiuose ir iki ios dienos reikiasi vairiomis formomis, bet n karto nebuvo ilgesniam laikui sustojs ar juo labiau grs prie pradinio tako. Taip mgsta mas ekonominio stebuklo" terminas mums sako, kad kalbama apie reikin, kuriam mons beveik neturi takos, apie tikr stebukl", kuris jg semiasi i savo paties dinamikos. Visuomen keiiasi vis spariau ir pirmiausia technologij srity se, nauji iradimai pateikiami ne kas valand, o kiekvien akimirksn. Vos mogus ima susivokti naujoje savo gyvenimo situacijoje, ji jau keiiasi dl nauj, paangi technologij. Taiau toks vyksmas mog vis labiau vargina. odis paan ga" vis daniau atrodo reikiantis engim tolyn nuo mogaus ir jo tikrj poreiki. irint i bendrosios pozicijos, visuotin m vi suomens gerov jau pasiekta, nra tikro karo, bado, skurdo ar pa

135

naaus pavojaus ir kit egzistencini patiri, tik negerumo pojtis gyvenant visoje toje gerovje. Mes pirm kart atsidrme visuomenje be ateities vizijos. Jei moni dabar paklaustume, k i esms jie nort pagerinti savo gy venime artimiausiu laiku, vargu ar sulauktume atsakym, susijusi su pagrindiniais egzistenciniais poreikiais arba su siektinu auktes niu visuomens isivystymo lygiu. Daniausiai bt pageidaujama daugiau pinig", daugiau laisvalaikio", daugiau saviraikos". Uuot veikusi aktyviai ir intuityviai, visuomen regisi itikta sa votiko baims paralyiaus. iniasklaida mus kasdien atakuoja vai riausiomis neigiamomis naujienomis. Senasis urnalistinis moto tik blogos naujienos yra geros naujienos" visikai neteko ankstes ns gilumins ironijos, jis iandien rimtai gyvendinamas. Redak cijose, atrodo, be odi sutarta, es svarbiausia kasdien pateikti vis nauj katastrof, rasti vis nauj rodym, kad pasaulis yra labai blogas. Blogosios naujienos tapo svarbiausios, liguistumas atrodo nor mali bsena, su kuria mums lyg ir telieka susitaikyti. Taiau tokios mus pasiekianios naujienos turi visai netikt padarini moni kasdieniame gyvenime. Balandio pabaigoje sulauks saultos ir iltos dienos, mogus jau nebegali nekliudomai mgautis gamtos pabudimu i iemos miego, nedrsiomis pauki giesmmis ir em nuspalvinaniais pirmaisiais iedais. Ne, pirmoji mintis bus apie klimato kait, ir ji sustiprs, jei ir rytojus bus toks pat giedras. Siaubing sausr ir dykum vaizdai kartu su praneimais apie ura ganus bei potvynius, palaikomi pokalbi laid ir temini straipsni artilerijos, braunasi ms smones ir apkartina arba i viso atima gebjim diaugtis pavasario rytu. A nenoriu pasakyti, kad reikia ignoruoti klimato kaitos poy mius. Taiau mogus faktikai paliekamas vienas dorotis su didiuliu

136

informacijos kiekiu bet kuria tema ir jam tai sunku. Nuolat pasiro do - danai net visai nepatikrinus informacijos - nauj tariamai la bai svarbi praneim su paantrate mokslikai patvirtinta", o nere tai jie net prietarauja vienas kitam. Ir daniausiai tai visai nesvarbu. Tariamoji naujiena, o juolab bloga naujiena, yra dmesio centre, ji pati sau tikslas ir visikai nesitikima, kad bus gilinamasi tem. Dl toki pokyi suaug mons prarado gebjim orientuotis tikrovje ir aikiai suvokti santykius su kitais monmis. O aiki po zicija ypa svarbi bendraujant su vaikais. Kadangi vaikai negali patys sau vieni tapti suaugusiaisiais, atitinkaniais normalios kasdienybs reikalavimus, tvai, seneliai, vaik dareli, mokykl ir kit staig pedagogai privalo sudaryti jiems deramo vystymosi slygas. Bet tai manoma tik suaugusiesiems, kurie patys suvokia save kaip aukltojus ir suteikia galimyb vaikui bti vaiku, tai yra mokytis bnant paklusniojo vaidmenyje ir paauglysts laikotarpiu palengva artti prie suaugusiojo gyvenimo. Iki tol vaikams turi bti vadovau jama, jie turi matyti savo atspind ir drauge jaustis saugs. Saugumo samprata yra labai svarbi. Jei mums pasisekt vl suvokti, kad vado vavimas vaikams nereikia nepagarbos j asmenybms", bet, prie ingai, padeda tai asmenybei laipsnikai vystytis saugioje vaikysts aplinkoje, gerokai paengtume priek. Sutartinai partnerika mstysena ir tokie pat veiksmai pavert mus nuosav vaik baudiauninkais, tai a ir apraiau kalbdamas apie pirmj santyki sutrikim pakop. Ta moderni mstysena ma iems vaikams neturi bti taikoma. Anksiau buvo prasta vaikus auklti tradiciniais metodais. Nuolat lavinant pagrindines elgsenas buvo remiamasi vadovavimu bei atspindjimo btinumu, jei vaiko elgesys yra klaidingas. Modernieji, partnerysts idja pagrsti meto dai palengva sivyraudavo jau vyresni vaik bei jaunuoli aukljime, kai galima bdavo tiktis, kad aikinimas bus paveikesnis nei valdy-

137

mas. Taigi buvo taikoma miri aukljimo forma, kurioje prasmingai derjo tradiciniai ir moderns principai. Kalbant apie visuomens sistemos analiz, tenka konstatuoti, kad iandien mes beveik be iimi vadovaujams modernija ms tysena. Senoji Kanto maksima Turk drsos naudotis savo protu" ms vlyvojoje vietimo visuomenje tapo mantra, kuri nepaliau jamai burblename sau po nosimi ir kuri be joki iimi taikome visiems savo aplinkos monms. Taip ir vaikams mes, sekdami iuo modernios mstysenos nurodymu, priskiriame sugebjim gyventi sapere aud* ir galimyb protingai valdyti savo elges. Psichikos ug dymas paliekamas be dmesio ir laikomas savaime vyksianiu. Pagrindinis mano visuomens sistemos" analizs rezultatas yra faktas, kad mes - sikib savo modernaus mstymo - pirmiausia turime suvokti psichikos ir psichins brandos proceso svarb ms vaik gyvenimams. Dabartin visuomens kritika, kalbdama apie problemikus vaikus, daniausiai remiasi j tv socialiniu paei diamumu. Populiars aikinimo modeliai, vyraujantys ir iniasklaidos praneimuose, vaizduoja tvus, kurie nesirpina savo vaikais ir daugiau ar maiau juos apleidia. Taiau tai visikai netinka daugu mai suaugusij, su kuriais a susiduriu savo praktikoje. Problemi kais iandien danai tampa ir vaikai i ger eim, turintys kiaur par jais besirpinanius tvus, itin besistengianius dl savo vaik gerovs. I tos visuotins gerovs, kokios anksiau negaljome net si vaizduoti, iaugs kasdieni tiksl ir prasms neturjimas maitina pirmj santyki sutrikimo tip - partnerikum. Suprantama, gero v sunku suvokti kaip trkum. Bet psichiniu poiriu btent taip ir reikia interpretuoti visuomens elges. Prasming" tv kartos tiks

Savo protu (lot).

138

l praradimas, persisotinimas paiais savimi nukreipiamas vaikus kaip naujos kartos vilt ir ateities simbol. O ia jau nebetoli iki kito ingsnio - laikyti vaikus sau lygiais, savo partneriais, ir tas ingsnis atrodo tiesiog neivengiamas. vykus tokiems pokyiams visuomenje, deimtojo deimtmeio pradioje vaik dareliuose ir mokyklose m atsirasti juos atitin kanios koncepcijos. Vis pirma tai jau apraytos atvirojo aukljimo koncepcijos, kurios netinka vaik psichinms funkcijoms formuoti, nes ir ia su vaikais elgiamasi partnerikai - nuolatiniu aikinimu, kalbjimu, tikinjimu tikimasi iauginti asmenybes. Vaikas turs mokytis i paaikinim ir galiausiai pats nusprsti, kas jam tinka miausia. io pedagoginio defekto poveikis visuomenei dabar gali bti ste bimas darbo rinkoje - a jau ne kart minjau profesinio rengimo problemas. Mano santyki sutrikimo modelis gerai paaikina tipi kus darbdavi skundus. Nesamas arba prastas pasirengimas darbui yra susijs su psichinmis funkcijomis, kuri jauniesiems darbinin kams trksta ir kuri btinai reikia norint, pavyzdiui, pasiekti ger darbo rezultat net tada, kai lauke graus oras, tiesiog aukte au kiantis alud ar maudykl. Sveika psichika sugeba nuslopinti t ta riamai prioritetin nor igerti alaus ar isimaudyti ir leidia mogui susitelkti darbui. Partnerikai uaugintas mogus patirs nemenk problem, nes i jo retai bdavo reikalaujama nuslopinti tokius no rus ir dargi isamiai nepagrindus ir nepaaikinus. Taiau visuomens raida nestovi vietoje. Prie aprayto visuo tins gerovs fenomeno madaug prie deimtmet prisidjo ne abotas tikjimas technologijomis, kurios atrodo inovatyvios, bet paadina gil baims bei nesaugumo jausm, kai vis daniau ima atrodyti, lyg ne mogus valdo tas naujas priemones, o prieingai jos naudojasi mogumi. Ne veltui ms laikais atsirado infoelito

139

svoka, apibrianti nedidel grup asmen, gebani tikslingai naudotis informacinmis technologijomis ir prasmingai pritaikyti gaut informacij. Daugumai moni modernusis pasaulis pani iurkno rat. Jie stengiasi, nori suspti su paanga, bijosi bti palaikyti atsiliku siais ir nemoderniais. Kadangi technologij pltra yra vis greitesn ir net pralenkia galimybes jas perprasti, mogus tiesiog ima trypio ti vietoje, sukasi it iurknas rate, juddamas, bet nepaengdamas tolyn. Psichiatro vertinimu, toks nuolatinis suaugusio mogaus per krovimas sukelia jam depresij, kurios poymiai gerokai skiriasi nuo klasikini. prastai depresyvus mogus usisklendia savyje, slepia si ir nenori turti joki reikal su ioriniu pasauliu, o iuo atveju yra prieingai, a tai vadinu veiklija depresija". Veiklija todl, kad tokios depresijos itiktas mogus gerokai aktyvesnis, nuolat imasi veiklos. Taiau tas, kuris nuolatos veikia, nuolatos turi ir duoti; bti ak tyviam reikia perengti savo ribas ir atiduoti dal savs. Bendraujant su kitais suaugusiaisiais tokiu bdu nebelieka galimybs k nors gau ti mainais, praturtti emocikai. Keitimasis pripainimu ir palanku mu dabartinje visuomenje labai sumenks ir nebegali patenkinti tikrj ios srities poreiki. Tokiomis aplinkybmis vaikams tenka visikai naujas vaidmuo. Suaugusieji juos funkcionalizuoja, jiems priskiriamas palankumo tiekj statusas, nes suaugs mogus jauiasi atsidrs padtyje, dl kurios jam tenka per vaik kompensuoti palankumo trkum. Nesmoningai kompensuodamas trkum suaugs asmuo i ties inaudoja vaik emocikai. Vaikui reikia autonomik tv, au kltoj ir mokytoj, besirpinani optimaliu jo psichini funkcij, btin gyvenimui visuomenje, ugdymu. Dabar yra atvirkiai nuolat palaikoma vaiko ankstyvojo amiaus fantazija, es jis vienas

140

pasaulyje gals visk aplink save valdyti, pasirinktinai dalydamas savo palankum tiems suaugusiesiems, kurie tinkamai elgiasi. sivaizduokite gimtadienio vakarl, per kur deimt suaugusij susibr grupel, nordami pabendrauti tarpusavyje. Staiga prieina vaikas ir sako labas", taigi reikalauja dmesio. iandien beveik visa da suaugusieji liausis kalbjsi ir usiims vaiku, uuot baig pradt pokalb ir tik tuomet skyr dmes vaikui. Vaikas tokiu metu patiria galintis valdyti deimt suaugusi moni vienu ypu. Didinga! Taiau niekas nepastebi, kad i vaiko tokiomis aplinkybmis, kurios regi mai reikia tik palankum ir dmes, atimama egzistencin patirtis, leidianti pajusti, k reikia ko nors siekti, k reikia laukti, kol bus galima patenkinti trokim. Jei suaugusieji elgtsi btent taip, ian dien j elgesys klaidingai bt palaikytas nemaloniu, nedmesingu ir net iurkiu. Suaugdami ir vis daniau susidurdami su kit moni diktuo jamomis slygomis, vis pirma darbinje veikloje, tokie vaikai pa sijunta stov prie beveik neisprendiam problem, nes j psi chinje koncepcijoje nra numatytas kit moni diktatas. vairi frustracij toleravimas, gebjimas itverti nor neatitinkanias situacijas, noro isipildymo laukimas - visa tai tampa kriziniais momentais, priverianiais rimtai suabejoti individo (i)gyvenimo galimybmis. Kai a kalbu apie emocin vaiko inaudojim, aikiai sakau, kad tik suaugusieji gali pakeisti vis sudtingesn padt. Turi bti kalba ma ne apie grietesn vaik aukljim, bet siekiama, kad aukljantieji vaikus pripaint jau esamus santyki sutrikimus. Kol tokio supratimo nebus, ms visuomen toliau keliaus link vaikysts, kaip mogaus raidos tarpsnio, panaikinimo. Gimdymo na muose vaikas sviediamas pasaul kaip maas suauglis ir tuoj pat traukiamas gyvenimo skur, net nesusimstant apie keliam

141

reikalavim pagrstum. Tuo paaikinamas dabartinis vaik daly vavimas visose klasikinse" suaugusij gyvenimo srityse. Uuot suprat, kad tokiu bdu vaikai netenka paskutini saugi priebg, nuo projekcijos arba simbiozs keniantys suaugusieji fakt su vokia kaip laimjim, nauding vaikui, nes taip jam leidiama tapti lygiaveriu partneriu.

J) s k y r i u s

Kur mums reikia eiti: atgal prie sveik santyki - vaikai vl laikomi vaikais

Jei mano ioje analizje apraytiems procesams leisime pltotis to liau, mums ikils pavojus tiesiog prarasti vis kart. Vaikai, su kuriais nuo maens yra elgiamasi kaip su suaugusiaisiais, neturi jokios ga limybs deramai vystytis ir vliau tapti ne tik aukljimo teis turin iais, bet ir auklti galiniais naujos kartos tvais. Suaugusij pasaulio tendencijos grsmingos. Dl per pastaruo sius dvideimt met ypa pakilusio visuotins gerovs lygio, gilumi ns psichologijos poiriu, atsiranda nuolatins individo regresijos pavojus. mogus nebejauia tikrojo, pirminio alkio, trokulio, alio arba karo diktato, vakarietikoje visuomenje tai tiesiog nebesivaizduojama. Kova u bv, nusviedianti mog prie ms bties pa grind, ateityje atrodo nebebusianti reikalinga.

143

Moderniam mogui ikyla pavojus tapti vis egocentrikesniam ir narcisistikesniam, matyti ir painti tik save ir savo poreikius. Jis ga liausiai praranda savo, kaip socialins btybs, savybes, nebra ta zoon politikm*, kuriai, anot Aristotelio, tiesiog gimtas teigiamas bendrys ts siekis. Silpstantis frustracijos toleravimas lemia vis menkesn darbi n parengt, tai faktas, kurio svarba atsiskleidia tuomet, kai suvo kiama, kad i aplinkyb yra svarbi ne tik profesinei veiklai, bet ir asmeniniam gyvenimui. Viso to padarinys yra esam struktr i ardymas. Struktr praradimas lm daugyb skyryb, didinani ne tik vieni moni, bet ir vieni tv, taip pat ir vis problem, kurias skyrybos sukelia vaikams, kiek. Taiau vieniumas (single") tapo siektina asmeninio gyvenimo organizavimo forma, kartais net ir i moter, norini turti vaik, tenka igirsti nuomon, kad jam auginti tvas nra btinas. Ekstremaliomis formomis pasireikiantis bandymas ivengti bet kokios atsakomybs u kit mog leidia numanyti, kad ia ir yra ms ateities raktas. Plaija prasme mes gyvename beprasmiame pa saulyje, kuris atrodo neturintis mums pasilyti jokios rimtos perspek tyvos. Be tos perspektyvos, regis, ir neverta rpintis geru gyvenimo visuomenje organizavimu, mes galime apsiriboti savojo ego poreiki tenkinimu. Tai klasikinis pasaulio pabaigos scenarijus, kuriam galima bt rasti kelet panaum aukto isivystymo civilizacij praeityje. Siekdami patenkinti egoistinius norius, mes inaudojame savo vaik sielas partneryste, projekcija, simbioze. Mums reikia suvokti, kad iandien sigaljs modernusis mstymas nra papildoma gali myb ir koks nors pranaumas ms vaikams, taiau didelis pavojus, gresiantis ms santykiams su jais.

Politin, visuomenin btyb (gr).

144

Modernusis mstymas, kaip a j suprantu iame kontekste, yra esminis partnerysts koncepcijos enklas, tai horizontalusis ms tymas, pagrstas tuo, kad prie veikiant reikia suprasti. Tai tikrai tinkama ir geriausia prasme yra modernu tarp suaugusi moni, taiau bendraujant su vaikais tas kelias veda tiesiai spstus. Tvai ima nebereaguoti tai, kaip elgiasi j vaikas, o bando suprasti, k jis daro, ir galiausiai paaikinti vaikui, k jis galbt galjo padaryti geriau. Vaikas turi elgtis geriau, nes suprato valgas ir paaikini mus; kuo visa tai baigiasi, mes regime velgdami iandien mus supanias masias pabaisas ir tironus. Taiau ie vaikai tapo pabaisomis ir tironais tik dl suaugusij padaryt klaid. Akivaizdu, kad problema kyla dl tv, aukltoj, mokytoj, seneli, terapeut, taigi vis t, kurie galjo daryti tak vaik psichikos ugdymui. Vaikai viso labo atspindi klaidingos visuo mens raidos poymius. Tai suprasti turi visi suaugusieji. Mes gal gale vl turime u duoti sau klausim apie prasm, o ne bgti nuo jo ir naudoti savo vaikus kaip trkstamos prasms kompensacij. Tik tada, kai mes, suaugusieji, pajgsime pripainti, kad vaiko psichikos formavimui si reikalingas vyresnis vadovas, vl galsime pradti rpintis ateities perspektyv turinia visuomene, kurioje ir ms vaikai gals gyventi bei veikti kaip zoon politikon. Tai nra kategorikas moderniosios, horizontaliosios mstysenos atsisakymas. Tokia mstysena tikrai yra apvietos visuomens laim jimas, taiau j reikt i naujo apibrti kaip tiksl, kurio aukljant vaikus turi bti palengva siekiama. Maiems vaikams reikia suaugu sio vadovo, pasiyminio tradiciniu, vertikaliuoju mstymu ir aikiai suvokianio, kad iki iol neigiamai vertintas autoritetas ir hierarchija kaip tik ir yra svarbiausi elgesio su vaikais principai, suteikiantys jiems gyvenime btin aikum ir nurodantys tinkam krypt.

145

Vaik darelis ir mokykla skubiai reikia pokyi

Reikia skubiai pareikalauti nuosekliai perirti iandienini vaik dareli ir pradini mokykl koncepcijas, atkreipiant dmes tai, kiek jose vadovaujamasi mstymu, suklusiu apraytus santyki su trikimus. Daugumoje man inom vaik dareli grietai laikoma si partnerysts koncepcijos. Vos paengusio amiaus, nuo trej iki eeri met, vaikai priimami kaip asmenybs ir yra skatinami. Jei tas modernus, svarbiems neurologiniams teiginiams prietaraujan tis mstymo bdas ir toliau plis bei taps vieninteliu aukljimo vaik dareliuose principu, ms vaikai neivengiamai pervargs. ie vai kai bus priversti virsti princais, pabaisomis ir tironais, nes niekas nebesijaus atsakingas u tai, kad jiems bt nurodytas bdas tapti visuomenje integruotomis btybmis. Niekuo nepadeda ir tariamai blogai iauklt vaik baudimas aukljimo priemonmis siekiant poveikio, nes tokie vaikai tik dar kart sitikina galintys savo elgesiu valdyti suaugusiuosius ir sulaukti pripainimo. Tvai, kaip ir aukltojai bei mokytojai, pernelyg danai tokiais atvejais sivelia kovas, kurias jiems i anksto lemta pralaimti ir ku riose jie nuolatos patiria pavoj apsijuokti prie vaik ir sukelti dar didesn jo nepagarb aplinkiniams. Vaik dareliai ir mokyklos de facto turi bti laikomos staigo mis, skirtomis vaik psichikai ugdyti ir padti laipsnikai jai brsti. Ta uduotis tuo svarbesn, kuo maiau jai skiriama dmesio eimo se. Vis didjantis dabartins padties sprogimo pavojus susidar ir todl, kad nebra n vienos vieosios staigos, kuri bt skirta ei mos aukljimo spragoms alinti.

146

Reikia, kad specialistams bt sudarytos tinkamo neurologinio ir psichiatrinio tobulinimosi galimybs, taip jie veiksmingai padt dirbti vaik dareliams ir mokykloms. Galiausiai auktosiose mo kyklose bei universitetuose specialistai turt bti ruoiami darbui su psichikai nebrandiais vaikais, o ne mokomi partnerikos ms tysenos, taip j tvirtinant ir skleidiant. Dar kart atkreipkime dmes tai, kad trij didij santy ki sutrikim problema netolygiai pasiskirsiusi tarp asmen, su kuriais vaikai kontaktuoja. Simbioz, turini paias prasiausias perspektyvas, a iuo metu pastebiu i esms tarp tv, dauguma aukltoj ir mokytoj blogiausiu atveju yra paeisti projekcijos. Su siduriant ne su nuosavais vaikais, yra gerokai sunkiau laikyti juos kno dalimi, vaikai padaromi atsakingi tik" u meil aukltojui ir jo pripainim. is skirtumas suteikia galimyb geriau brsti vaik psichikai ir koreguoti proces institucijose, o ne eimose, kuriose santyki chaosas vis didja. Tai pagrstai leidia reikalauti plsti valstybini visos dienos staig tinkl. Turt bti aiku, kad kalbama ne apie saugojimo vietas: tokios staigos turi prasm tik tada, kai jose dirba ma suvokiant vaiko brandos trkumus. Pradini mokykl mokytoj pagrindinis darbas tampa nebe per duoti inias, bet formuoti gebjim mokytis. Tai reikia, kad vaiko psichika ir mokykloje turi bti ugdoma toliau. Mokytojai pirmiau sia turi sukurti tokias pamokos slygas, kad vaikai galt perprasti mediag nenukreipdami dmesio ir nekeldami nereikaling emo cij. Nebt kvaila padiskutuoti apie vien ar dvej ikimokyklinio parengimo met vedim, leidiant jau penktaisiais gyvenimo metais pradti lankyti mokykl. Tariamai praleist mediag psichikai su brend vaikai lengvai imokt vliau, sunkum pereinant auktes ni pakop mokyklas neturt kilti.

147

Reikia labai aikiai pasakyti, kad ia idstytos mano mintys ne turi nieko bendra su nauj pedagogini koncepcij krimu. Tokios koncepcijos visikai nepadeda iai vaik grupei, nesukelia joki j problemiko elgesio pokyi ir todl yra visikai nereikalingos. ie vaikai maiausiai tinka bti vis nauj pedagogini idj bandomai siais triuiais. Taiau jiems tikrai reikia naujo supratimo, pagrsto psichins brandos proces reikms pripainimu. Tai taip pat galio ja ir profesiniam lavinimui, mokytojai ir meistrai turi puikiai ima nyti ne tik dstomo dalyko paslaptis, taiau ir bent bendrais bruo ais suvokti neigiamo moksleivi elgesio prieastis. Tai galbt leist skmingai integruoti darbin veikl vien kit beviltiku atrodius atvej".

Nauji seneli udaviniai

Iki iol apie senelius buvo kalbama tik minint, kad ir jie neretai yra atsidr projekcijos gniautuose. Taiau neleistina apsiriboti vien tuo, turint omenyje toki svarbi kart. Btent seneliai turi daug galimybi, kurios gali bti panaudojamos siekiant apsaugoti ms vaik ir jaunimo kartas nuo visiko netinkamumo gyventi. Seneliai geba matyti vaik kaip vaik ir neapkrauti jo asmenini problem projekcijomis. Danai yra skundiamasi, kad seniems monms gyvenimo sau llydyje pristinga pilnatvs, jie jauiasi atstumti ir atriboti nuo gy venimo. Jei manysime, kad i karta gali suprasti apraytus santyki sutrikimus, mums atsivers kelias aktyviai traukti senelius jaunimo lavinim. Bt manoma taip organizuoti ankstyvj lavinim vaik

148

dareliuose ir pradinse mokyklose. Galima bt sugalvoti modeli, sumainani eimai tenkant krv. Kai kuri iniciatyv imamasi jau dabar, pavyzdiui, Vyresniojo draugo" programa, kuri rpina si kart dialogu diegdama efavimo model. Jei toki silym bt daugiau, bt galima k nors rinktis ne i bdos", o suteikti pras ming pagalb.

Pokyi slygos: pirma suvokti, tada sprsti

Mano kalbos turi tiksl: a siekiu, kad suaugusieji suvokt ms vaik ir jaunuoli psichinio nebrandumo problemas ir tokiu bdu galt pasiprieinti iam procesui, kuris grasina ms vis ateiiai. Ateiiai pavojingas vis pirma vis didjanio simbioz patiriani narcisistini vaik brio negebjimas umegzti santykius. Santyki umezgimas reikia, pavyzdiui, kad vaikas dl tv eina mokykl, dl tv mokosi. Jei vaikas mokykloje prasiengia (o taip, savaime suprantama, neretai atsitinka), tvai prastai gali paveikti jo tolesn elges. Narcisistini vaik elgesio paveikti nemanoma. Man tenka apgailestauti, kad daugumos mano pacient tvai yra sveiki ir gali palaikyti santykius, taiau j vaikai dl fiksacijos ankstyvojo amiaus narcisizme t santyki umegzti nesugeba. Jie nra labiau suinteresuoti mokymusi ir pasiekimais, jie daniau va dovaujasi savo geidiais. Kyla realus pavojus, kad tap jaunuoliais tokie vaikai vengs mokyklos ir vietoj jos pasitrauks, pavyzdiui, savo kambar ir ten kiek usiman ais kompiuterinius aidimus arba irs televizori. Japon hikikomori i septinto skyriaus pa

149

vyzdys rodo, kad tai ne isigalvojimas, pasiskolintas i mokslins fantastikos krinio, bet jau iandien egzistuojanti karti vakarietikai orientuot ali realyb. Kol bus aprpinti, tokie vaikai elgsis ramiai. Taiau vos tik jie pa jus koki nors stok, pavyzdiui, sugedus kompiuteriui ar televizo riui, labai padids odins ar fizins agresijos prie artimuosius, taip pat ir daiktus, galimyb. Tokie vaikai i esms reaguoja kaip maylis, kuris reikalauja neatidliotinai patenkinti geid ir kuriam atsisakoma j suteikti. Kadangi ie vaikai psichikai nepriima kit, jokios pedagogins koncepcijos nepasiteisina ir anksiau ar vliau j buvimas mokyklo je bei visuomenje tampa nebemanomas. Jie yra visikai nepajgs dirbti ir tai per ilg laik gali sulugdyti visuomens struktras. Taiau mes iki to dar neprijome. Nes tarp vis rpesi neturi me pamirti vieno: dar visai neseniai Vokietijoje vaikai vystsi labai teigiamai, psichiniai procesai vyko tvarkingai ir uaugdavo visaver iai visuomens nariai. Todl ilieka viltis, kad suvok dabartines regreso tendencijas suaugusieji gr prie sau deramo vaidmens tv, kaip mylini vaik asmen, kuriuos jis gali orientuotis, per anksti nespaudiamas netinkam pozicij. Turime konstatuoti, kad vaikai skubiai reikalauja vl bti laikomi vaikais; jiems primestas ma ojo suauglio, turinio visose gyvenimo srityse bti ms partne riu, vaidmuo turi bti panaikintas! Kad tai galt vykti, reikia tinkam vaiko psichins brandos ty rim vaik dareliuose ir pradinse mokyklose. Tik taip bus gauta duomen, kurie turs pakeisti mstym svarbiose politinse ir val dymo staigose. Pati visuomen, be abejons, yra pasirengusi tokiam sismoninimo procesui. Suvokimas, kad vis naujos pedagogins doktrinos nieko nepakeiia, tapo neivengiamas matant akivaizdiai katastrofik jaunimo profesinio lavinimo padt.

150

A nenoriu ia silyti isami problemos sprendimo bd, ir dl svarbios prieasties. Niekam neatne skms bandymas pasinaudo ti tariamai paprasta problemos veikimo strategija, prie tai nesupra tus jos slyg ir prieasi. Btent to a ir siekiu: js, skaitytojas, kuris nieko labiau netrok ta nei pagelbti (savo) vaikui, turite suvokti, kokie mechanizmai su trukd brsti vaik psichikai. Turint tai galvoje bus galima iekoti nauj strategij, padsiani itrkti i aklagatvio. Taiau tai bus procesas, kuriame aktyviai turs dalyvauti kiekvienas.

Winterhoff, Michael
Vi219 Kodl ms vaikai virsta tironais, arba Prarasta vaikyst / Michael Winterhoff ; i vokiei kalbos vert Gitana Dambrauskien. - Vilnius : Tyto alba, 2 0 1 1 .- 150, [1] p. ISBN 978-9986-16-810-2 Michaelis Winterhoffas (g. 1955) - vaik ir jaunimo psichiatras ir psichoterapeu tas, dviej vaik tvas. Studijavo ir dirba Bonoje. Jo knyga Kodl ms vaikai virsta tironais" sukl tikr atsiliepim audr Vokietijoje ir iki iol nedingsta i perkamiausi knyg sra. Autorius aikina, kodl motinos turt nustoti blakytis tarp supermamos ir beviltikos nevykls vaidmen. Jis parodo, k vaik dareliai ir mokyklos daro su ms vaik psichika ir kodl tvai turt liautis mginti susi lieti su savo vaikais vien nedalom visum. Jis teigia, kad, nordami nesualoti vaiko asmenybs, mes praradome sveik prot ir umirome, kas yra elgesio nor mos. Jei auginate vaik, prie kurio nir danai jauiats bejgiai, jei ankai daro si nevaldomi, o paauglys giminaitis kelia nuostab aplinkiniams, nes nepripasta joki elgesio norm, - i negailestinga, bet teisinga knyga skirta jums. UDK 37.018.1+159.922.7

Mi chael W i n t e r h o f f

Kodl \ ,

temp tironais,
I vokiei kalbos vert Gitana Dambrauskien Virelio dailinink Asta Puikien Tiraas 2 500 egz. SL 1686. 2011 01 17. 5,72 apsk. 1.1. Ileido Tyto alba", J. Jasinskio g. 10, LT-01112 Vilnius, tel. 249 7598, info@tytoalba.lt Spausdino AB Spauda", Laisvs pr. 60, LT-05120 Vilnius, www.spauda.com

Vaikai vl turs bti laikom i vaikais. iandien mes m m e laikyti juos sau lygiais maaisiais suaugliais ir tokiu bdu nemonikai juos varginame.

Michaelis Winterhoffas

(g. 1955) -

vaik ir ja un im o

psichiatras ir psichoterapeutas, dviej vaik tvas. Studijavo ir dirba Bonoje. Jo knyga Kodl ms vaikai virsta tironais" sukl tikr atsiliepim audr Vokietijoje ir iki iol nedingsta i perkamiausi knyg sra.

Visi inome: vaikas - jautrus ir paeidiamas; j reikia gerbti, atsivelgti jo norus ir nuomones, traukti partnerik dialog. Taiau apsivalgykime: dabar danai vaikai ima valdyti tvus. Keturmetis puikiai ino, kad riksmu ir spardymus! anksiau ar vliau vis tiek gaus visk, ko nori, o tvai sutrik, taiau didiuodam iesi sako:M ano vaikas - tikra asmenyb." I vaik amiaus iaug vyresnij negerbiantys jaunuoliai, pasirodo, visikai netinkam i tikram gyvenim ui. Maosios asmenybs" uaugusios nesugeba veikti sunkum, nenori im tis jo k io darbo ir yra neatsparios stresui. Pasaulis ir toliau privalo suktis pagal j norus, o jei ne - paviri ikyla agresija. Kodl taip nutinka? Kodl vien tik gera savo ataloms linkini tv vaikai auga egocentriki ir agresyvs? Kodl jie virsta maaisiais tironais ir pabaisomis? Dr. Michaelis W interhoffas nusitaiko m ylini tv irdis. Tv, kurie nori tik viena: kad vaikai juos m ylt. Taiau kaip tik tod l jie pasiekia visikai prieing rezultat nejuia nam ie ir m okykloje siviepatauja tironas. Autorius aikina, kodl m otinos tu r t nustoti blakytis tarp superm amos ir beviltikos nevykls vaidm en. Jis parodo, k vaik dareliai ir m okyklos daro su ms vaik psichika ir kodl tvai tu r t liautis m ginti susilieti su savo vaikais vien nedalom visum. Jis teigia, kad, nordam i nesualoti vaiko asmenybs, mes praradom e sveik prot ir umirome, kas yra elgesio normos. Jei auginate vaik, prie kurio nir danai jauiats bejgiai, je i ankai darosi nevaldom i, o paauglys gim inaitis kelia nuostab aplinkiniam s, nes nepripasta jo k i elgesio norm , - i negailestinga, bet teisinga knyga skirta jums.