7 SKYRIUS.

TERMOCHEMIJA
Svarbiausioji gamtini duj sudedamoji dalis yra metanas CH4. Ketvirtajame skyriuje mes jau suinojome, kad visikai sudegdami angliavandeniliai virsta anglies dioksidu ir vandeniu. Taiau liko nepamintas vienas svarbus produktas - iluma. ilum, isiskiriani degant kurui naudojame vandeniui kaitinti, bstui ildyti, maistui gaminti. Termochemija - tai chemijos aka, nagrinjanti chemini reakcij iluminius reikinius. iame skyriuje kalbsime apie eksperimentinius ilumos kiekio nustatymo bdus bei teorinius ilumini efekt skaiiavimo metodus. Bna atvej, kai dl koki nors prieasi chemins reakcijos ilumin efekt sunku ar net nemanoma imatuoti. Tada tenka derinti tarpusavyje eksperimentinius duomenis ir teorinius skaiiavimus. Dal bandym pakeit teoriniais skaiiavimais, galime suinoti sunkiai imatuojamus iluminius efektus. Sprsdami udavinius imoksime naudotis termocheminmis lentelmis, kurios bus reikalingos ne tik iame skyriuje, bet ir vliau. Suvok su energija susijusius dsningumus, galsime atsakyti tokius praktinius klausimus, kaip antai: kuo gamtins dujos yra pranaesns u akmens anglis, kodl riebal energin vert yra didesn u angliavandeni ir t.t.

7.1. iupsnelis nauj svok

7.1 pav. Sistema ir aplinka a Kartos kavos pripilta chemin stiklin auta, t.y. ilumos bdu perduoda energij aplinkai. Be to, i stiklins su kava (sistemos) aplink patenka mediagos - vandens garai ir kavos aromatas, todl kavos kvapas jauiamas visame kambaryje (apli nkoje). Sistema gali atiduoti energij ir mediag aplinkai arba paimti i jos. Tai atviroji sistema. b Sandariai ukimta kolba su karta kava auta - ilumos bdu perduoda energij aplinkai, bet nei vandens garai, nei kavos aromatas i kolbos aplink nepatenka. Tarp sistemos ir aplinkos gali vykti tik energijos mainai. Tai udaroji sistema. c Geras termosas ir jame esanti karta kava yra neblogas izoliuotosios sistemos pavyzdys. Tarp sistemos ir aplinkos negalimi jokie mainai - nei mediagomis, nei energija. Deja, jokiame termose kavos nemanoma ilaikyti kartos kiek norime ilgai. Energija, nors ir ltai, vis dl to perduodama aplinkai. Tikra izoliuotoji sistema neataut niekada.

7.2 pav. Potencin ir kinetin energija okinjanio teniso kamuoliuko energija i kinetins virsta potencin ir atvirkiai. Kamuoliuko kinetin energija aukiausiame pakilimo take lygi nuliui, o potencin energija yra didiausia. Atsitrenkimo em momentu kinetin energija yra didiausia, o potencin energija lygi nuliui. Kiekvieno uolio metu potencins ir kinetins energijos suma maja, nes didja kamuoliuko ilumin energija. Po kakurio laiko kamuoliukas nustos okinjs - visa kinetin ir potencin kamuoliuko energija virs ilumine energija.

iame poskyryje tik trumpai susipainsime su kai kuriomis svarbiausiomis svokomis. Neisigskite, jeigu kuri nors i pradi pasirodys kiek miglota. Su daugeliu i svok isamiau susipainsime tolesnuose poskyriuose. Nuosekliai nagrindami vis skyriaus mediag, sprsdami udavinius palaipsniui giliau ir i esms suvoksite nagrinjamus dsningumus. Jeigu pirmuosiuose skyriuose mus pirmiausiai domino mikroskopin mediag sandara (atomai, molekuls, jonai), tai dabar nek pradsime nuo dideli dalyk - nuo visatos. Visat skirstysime sistem ir aplink. Sistema vadinsime bet kuri mus dominani visatos dal. Tai, pavyzdiui, gali bti mgintuvlis ar kolba, kurioje vyksta chemin reakcija. Visa, kas gali sveikauti su sistema, bet yra u jos rib, vadinsime aplinka. Kalbdami apie sistemos sveik su aplinka turime omenyje galimyb perduoti energij arba mediagas i sistemos aplink arba atvirkiai. 7.1 paveiksle apibdintos trys sistem rys: atviroji, udaroji ir izoliuotoji. Energija i vienos visatos dalies kit gali bti perduodama ilumos (Q) arba darbo (A) pavidalu. Energijos perdavimas pakeiia sistemos vidin energij (U). I vis vidins energijos sudedamj dali labiausiai mus domins ilumin energija (energija, susijusi su netvarkingu molekuli judjimu) ir chemin energija (energija, susijusi su cheminiais ryiais ir tarpmolekulins sveikos jgomis).

Energija
odis energija, kaip ir daugelis kit mokslini termin, yra kils i graik kalbos. Graik kalbos odis energeia reikia veikimas. Energija - tai gebjimas atlikti darb (prisiminkime, kad veikl mog vadiname energingu). Darb atlieka aplinka (iorins jgos) arba sistema (knas). Jeigu jgos veikiamas knas juda greitjaniai, sakome, kad aplinka atlieka darb. Kit vertus, jeigu koki nors jg veikiamo kno greitis maja arba jis yra visikai sustabdomas, sakome, kad knas atlieka darb. Pavyzdiui, jeigu judantis bilijardo rutulys atsitrenk nejudant rutul ir privert pastarj judti, akivaizdu, kad pirmasis rutulys atliko darb. Judanio kno energij vadinama kinetine energija. Graik kalboje kintikos reikia judinamasis, varomasis. Kno kinetin energija ( EK), kaip jau minjome 6.7 poskyryje, yra susijusi su to kno mase (m) ir greiiu (v).

(7.1)
Mas matuojama kilogramais, greitis - metrais per sekund. Energijos matavimo vienetas (kg m s ) turi special 2 -2 pavadinim. Jis vadinamas dauliu (J): J = kg m s . Ry tarp darbo ir vairi energijos ri neblogai iliustruoja okinjantis teniso kamuoliuka s. Tam, kad kamuoliukas pradt okinti, turime atlikti darb, t.y. naudodami jg turime pakelti kamuoliuk vir ems paviriaus. Pakeldami kamuoliuk veikiame gravitacijos jg. Ms atliktas darbas neinyko, jis liko kamuoliuke keldami kamuoliuk, mes jam suteikme papildomos energijos. Pakeit kamuoliuko padt ems atvilgiu, pakeitme jo bsen taip, kad jis galt atlikti darb, kai tik leisime jam kristi. Energija, susijusi su kamuoliuko padtimi kit objekt (pvz. ems paviriaus) atvilgiu, vadinama potencine energija. Kitaip sakant, tai energija, susijusi su vairi kn tarpusavio traukos ir stmos jgomis. Paleistas kamuoliukas dl gravitacijos jgos veikimo krinta. Jo potencin energija virsta kinetine. Atsitrenkimo ems paviri momentu kamuoliuko judjimo kryptis pasikeiia - jis pradeda judti prieinga kryptimi. Tarkime, kad atsitrenkimo momentu kamuoliuko kinetin energija nepakito. Jam kylant auktyn, kinetin energija maja, o potencin didja. Jeigu nebuvo joki energijos nuostoli, kamuoliukas pakils iki to paties aukio, i kurio j paleidome. Aukiausiame pakilimo take visa kamuoliuko kinetin energija bus virtusi potencine. Nuo io momento prasids naujas judjimo ciklas: kamuoliukas vl prads kristi. K tik aprayto idealizuoto bandymo atveju kamuoliuko potencins energijos EP ir kinetins energijos EK suma kiekviename judjimo trajektorijos take yra pastovi (EP + EK = konstanta). Toks kamuoliukas okint aminai. I patirties inome, kad taip nra. Kiekviename cikle kamuoliukas pakyla vis maiau ir maiau, kol galiausiai visikai sustoja ir lieka gulti ant ems (7.2 pav.). Dalis energijos, kuri ireikme EP ir EK suma, dl trinties ir smgi em virsta ilumine energija. Didjant kamuoliuko iluminei energijai, t.y. kamuoliuk sudarani molekuli kinetinei energijai, didja kamuoliuko temperatra. Baigs okinti kamuoliukas atiduoda savo ilumin energij a ltesnei aplinkai. Energijos perdavimas tarp sistemos ir aplinkos, vykstantis dl temperatr skirtumo, vadinamas iluma. Sistemos energija gali kisti dl darbo (dl jg, veikiani judant kn) ir dl ilumos (dl netvarkingo molekuli judjimo).
2 2

7.2. Darbas
Kaip chemins reakcijos yra susijusios su darbu? Paprasiausias pavyzdys - duj trio pokytis vykstant cheminei reakcijai. Pirmiausia inagrinkime udarame cilindre esani duj savybes, nesiedami j su cheminmis reakcijomis. Tarkime, kad dujos yra cilindre, kuriame laisvai slankioja besvoris stmoklis, slegiamas dviej svarsi (7.3 pav.). Kiekvieno svarsio mas yra m. Numus vien svarst, dujos pradeda plstis ir atlieka darb - pakelia stumokl su svarsiu aukt h. Duj atliktas darbas turi bti susijs su ioriniu slgiu ir duj trio pokyiu.

7.3 pav. Duj pltimosi darbas Besiplsdamos dujos pakelia svarst ir atlieka darb. Stmoklis, kurio plotas yra S, pasislenka per dyd h vir. Duj trio pokytis V yra lygus sandaugai Sh. 2

Ant stmoklio liks svarstis slegia dujas. I lygtes (6.1) p=F/S ireikiame jg: F=pS. Darbas yra lygus jgos ir kelio sandaugai. Dujoms pleiantis, cilindro stmoklis (7.3 pav.), veikiamas jgos F, nueina keli h, todl darbas lygus: A = F h = p S h Sandauga S h yra lygi besipleiani duj trio pokyiui V, todl darbui apskaiiuoti gauname toki formul: A = p V (7.2)

Pastabos. Graik abcls raide delta ymimi vairi dydi pokyiai. Kodl ia minuso enklas, bus aptarta vliau. Darbas danai ymimas ne tik A, bet ir w raidmis (A i vokiei arbeit, w i angl work) iuo atveju p yra iorinis slgis, o ne slgis cilindre. Jeigu tris yra imatuotas litrais, o slgis atmosferomis, tai darbo vienetas galt bti L atm, taiau tarptautinje vienet sistemoje (SI) vartojamas specialus darbo vienetas daulis (J).

7.1 udavinys
Duj atlikto darbo apskaiiavimas. Kiek darbo atliko dujos, besiplsdamos prie pastov 0,980 atm iorin slg (7.3 pav.), jeigu j tris padidjo 25,0 L? Sprendimas (7.2) lygt raykime udavinio duomenis. Kad atsakym gautime SI vienetais, slg ir tr reikia ireikti SI 3 vienetais (Pa ir m ) A = p V = 0,980 atm 25,0 L = 9,9310 Pa 0,0245 m = 2,4810 J = 2,48 kJ Atsakymas. Dujos atliko 2,48 kJ darb (vietoje minuso enklo raytas odis atliko reikia, kad dujos atliko darb ir neteko 2,48 kJ energijos). o Pratyb uduotis. Kiek darbo atliko 23 C temperatros 0,225 mol azoto N2(d) duj, jeigu joms pleiantis slgis cilindre sumajo nuo 2,15 atm iki 746 mmHg. Uuomina. Tarkime, kad iorinis slgis vis laik buvo pastovus ir lygus galutiniam duj slgiui cilindre. Pasinaudoj idealij duj bsenos lygtimi, galite apskaiiuoti pradin ir galutin azoto tr. Daugelyje chemini reakcij isiskiria dujos, kurioms pleiantis atliekamas darbas, pvz., degant benzinui, parakui, sprogstant granatai. Apie chemines reakcijas ir duj darb kalbsime 7.6 poskyryje.
4 3 3

7.3. iluma
I patyrimo inome, kad kartesnis knas perduoda savo energij altesniam. Energija, perduota dl kn temperatr skirtumo, vadinama iluma. Kartesnio kno molekuli kinetin energija yra didesn u altesnio kno molekuli kinetin energij. Kartesniojo kno molekuls, atsitrenkdamos altesniojo kno molekules, perduoda pastarosioms dal savo kinetins energijos. Energijos perdavimas vyksta tol, kol abiej kn molekuli vidutins 1 kinetins energijos susilygina, t.y. kol abiej kn temperatros pasidaro vienodos . iluma, kaip ir darbas, apibdina energijos perdavim i sistemos aplink ir atvirkiai. Kalbdami vartojame tokias frazes: sistema perduoda ilum aplinkai, sistema gaun ilum i aplinkos ir t.t. Taiau sistemoje jokios ilumos nra, yra tik energija. Visa sistemoje esanti energija vadinama vidine energija. iluma yra tik bdas, kuriuo dalis sistemos energijos gali bti perduota aplinkai arba dalis aplinkos energijos pe rduota sistemai. Bt logika manyti, kad ilumos kiekis, reikalingas sistemos temperatrai pakeisti, priklauso nuo: * norimo pasiekti temperatros pokyio; * mediagos kiekio sistemoje; * mediagos prigimties, t.y. kokia mediaga yra ildoma. Anksiau ilumos kiekis buvo matuojamas kalorijomis (cal). Viena kalorija - tai toks ilumos kiekis, kurio reikia 1 g vandens temperatrai pakelti 1 K. Kalorija yra maas energijos kiekis, todl daniau vartojamas 1000 kart didesnis Nors mes pabrme, kad dl ilumos perdavimo kn temperatros suvienodja, bet galimi ir tokie procesai, kai o ilumos perdavimas nepakeiia kno temperatros. Taip atsitinka su 0 C temperatros ledo gabalu, kurio lydymui panaudojama aplinkos ilumin energija. Temperatra prads didti tik tada, kai visas ledas isilydys, t.y. taps skysiu. Pastovioje temperatroje vykstantys procesasi vadinami izoterminiais.
1

vienetas - kilokalorija (kcal). Tarptautinje vienet sistemoje (SI) ir ilumai, ir energijai matuoti vartojamas tas pats vienetas - daulis (J). 1 cal = 4,184 J (7.3)

Nors sisteminis ilumos matas yra daulis, nevertt pamirti, kas yra kalorija. vienet galite sutikti senesnje mokslinje literatroje, maisto etiketse, vairiausi diet apraymuose. ilumos kiekis, reikalingas sistemos temperatrai pakelti vienu kelvinu, vadinamas sistemos ilumine talpa (C). Padalij sunaudot ilumos kiek i mediagos kiekio moliais, gausime molin ilumin talp (Cm), rodani, kiek ilumos reikia vieno molio mediagos temperatrai pakelti vienu kelvinu. Padalij sunaudot ilumos kiek i mediagos mass gramais, gausime savitj ilumin talp, trumpiau vadinam savitja iluma (c). Tai ilumos kiekis, kur reikia suteikti 1 g mediagos, kad jo temperatra pakilt vienu kelvinu. Nors vandens savitoji iluma truput o o priklauso nuo temperatros, intervale nuo 0 C iki 100 C jos apytiksl vert yra lygi: 1,00 cal 1 ----------- = 1,00 cal g K gK
1

4,18 J 1 = ------------- = 4,18 J g K gK

(7.4)

7.2 udavinys

ilumos kiekio apskaiiavimas. Kiek ilumos reikia norint 7,35 g 21,0 C temperatros vandens suildyti iki 98,0 C? 1 1 Laikykite, kad iame temperatros intervale vandens savitoji iluma yra lygi 4,18 J g K . Sprendimas Akivaizdu, jog suildyti 7,35 g vandens reikia 7,35 kartus daugiau ilumos, negu 1 g vandens. Be to, pakel ti o o temperatr 77 K (nuo 21,0 C iki 98,0 C) reikia 77 kartus daugiau ilumos, negu pakelti temperatr vienu kelvinu. Atsakym gausime padaugin vandens savitj ilum i 7,35 ir i 77: 4,18 J 3 x J = 7,35 g vandens ----------------------- 77 K = 2,3710 J 1 g vandens 1 K 3 Atsakymas. Reikia 2,3710 kJ ilumos. o o Pratyb uduotis. Kiek kilodauli ilumos reikia 114 L vandens temperatrai pakelti nuo 22 C iki 63 C? Vandens tankis lygus 1,00 g/mL. Apibendrindami 7.2 udavinio sprendim, galime sudaryti toki formul: Q = mc T (7.5)

Temperatros pokytis T yra lygus galutins (T2) ir pradins (T1) temperatros skirtumui, t.y. T = T2 - T1. Jeigu sistemos temperatra kyla (T2>T1), pokytis T yra teigiamas ir iluma Q yra teigiama. Vadinasi, sistema sugeria, arba gauna,ilum. Jeigu sistemos temperatra krinta (T2<T1), pokytis T yra neigiamas ir iluma Q yra neigiama. Vadinasi, sistema atiduoda, arba praranda, ilum. Sprsdami udavinius turime nepamirti energijos tverms dsnio: vykstant energijos mainams tarp sistemos ir aplinkos, visos visatos energija nepakinta, t.y. energija nra nei sunaikinama, nei sukuriama. Pritaik energijos tverms dsn ilumos mainams, galime parayti: Qsist. + Qapl. = 0 (7.6)

Kitai odiais tariant, sistema gauna tiek ilumos, kiek jos atiduoda aplinka ir atvirkiai: Qsist. = Qapl. (7.7)

Savitosios ilumos nustatymas bandymais

7.4 paveiksle pavaizduotas vino savitosios ilumos nustatymas, pagrstas energijos tverms dsniu. vino grdeliai pirmiausia kaitinami, po to suberiami alt vanden. vino temperatra krinta, o vandens kyla tol, kol susilygina. Visikai nesvarbu, k vadinsime sistema: vin ar vanden. Tarkime, kad vin pavadinome sistema, o vanden - aplinka. Galime parayti, kad: Qvino = Qsist. ir Qvandens = Qapl. Perkl gautsias tapatybes lygt (7.7), gausime: Qvino = Qvandens (7.8) Jeigu vin btume pavadin aplinka, o vanden - sistema, btume gav, kad Qvandens = Qvino, t.y. t pai lygt (7.8).

150,0 g vino

50,0 g vandens

7.4 pav. vino savitosios ilumos nustatymas (7.3 ud.) a 150,0 g vino kaitinama tol, kol jo temperatra tapo lygi vandens virimo temperatrai, t.y. 100 C. o b termikai izoliuot stiklin pilta 50,0 g vandens, kurio temperatra 22 C. o c Kart vin greitai sukrtus alt vanden, jo temperatra pakilo iki 28,8 C ir daugiau nebekito.
o

7.3 udavinys
Savitosios ilumos nustatymas. Apskaiiuokite vino savitj ilum pasinaudodami 7.4 paveiksle aprayto bandymo duomenimis. Sprendimas o o Kartas vinas vandens temperatr pakl nuo 22 C iki 28,8 C. ilumos kiek, reikaling vandeniui paildyti, galime apskaiiuoti i lygties (7.5): Qvandens = mc T = 50,0 g 4,18 J g K Pasinaudoj lygtimi (7.8), galime parayti: Qvino = Qvandens = 1,410 J mestas vanden vinas atauo nuo 100 C iki 28,8 C. Dar kart pritaik lygt (7.5), gausime: Qvino = 150,0 g c (28,8 1,410 J c= 150,0 g (28,8 - 100,0) K =
3 o o 3 1 1

(28,8 - 22,0) K =1,410 J

100,0) K = 1,410 J 1,410 J = 0,13 J g K 150,0 g ( 71,2 K)

1 1 1 1 3

Atsakymas. vino savitoji iluma lygi 0,13 J g K . Pratyb uduotis. neinom kiek 28,5 C temperatros vandens dta 1,00 kg 100 C temperatros vino, kurio 1 1 o savitoji iluma yra 0,13 J g K . Po kurio laiko indo su vandeniu ir vinu temperatra tapo lygi 35,2 C. Apskaiiuokite vandens mas. Bkite atids ir naudokite teisingus enklus. vinas auta, todl tiek Q, tiek T yra neigiami. 5
o o

Savitj ilum palyginimas

7.1 lentel

Kai kuri vienini mediag savitoji iluma

c, J g K Metalai vinas (Z=82) varis (Z=29) geleis (Z=26) aliuminis (Z=13) magnis (Z=12) Nemetalai selenas (Z=34) siera (Z=16) fosforas (Z=15) Pusmetaliai telras (Z=52) arsenas (Z=33) 0,128 0,387 0,450 0,890 1,025 0,321 0,732 0,757 0,201 0,328
1 1

Keli kietj venini mediag savitosios ilumos suraytos 7.1 lentelje. I patyrimo inome, kad metalus galima greitai kaitinti, taiau jie greitai ir atauta. i metal savyb yra susijusi su j maa savitja iluma. Vandens savitoji iluma labai didel: ji daugiau kaip 30 kart didesn u vino savitj ilum. Vandeniui kaitinti reikia ymiai daugiau ilumos, negu tokios pat mass metalui (iki tokios pat temperatros). ils vanduo turi sukaups didel kiek ilumins energijos, todl greta eer ar jr esani krat klimatas esti velnesnis. Vasar vandens telkiniai ltai yla, o iem ltai atauta, todl vasar prie j ne taip karta, o iem - ne taip alta. Palygin vienini mediag savitsias ilumas (7.1 lent.) galime pastebti, kad didjant atominiam skaiiui, mediagos savitoji iluma maja. Padaugin kiekvien savitj ilum i molins mass, gautume molin ilumin talp. domu, kad skirting kietj vienini mediag molins ilumins talpos yra apytiksliai lygios. Cm(kietosios vienins mediagos) 25 J mol K
1 1

(7.9)

dsningum 1818 m. pastebjo ir paskelb P. Diulongas (Dulong) ir A. Pti (Petit). Diulongo ir Pti dsnis yra tik apytikslis apibendrinimas, labiau tinkantis metalams negu nemetalams. Dabar is dsnis beveik nebenaudojamas, bet mes prisiminme j nordami parodyti molini dydi svarb. Daugelio savybi dsningumus galima pastebti tik perskaiiavus j vertes 1 moliui mediagos.

7.4 Reakcijos iluma

Vykstant cheminms reakcijoms vieni cheminiai ryiai nutrksta, kiti - susidaro, todl reaguojanios sistemos energija pakinta. Tai akivaizdiai rodo reaguojanio miinio temperatros padidjimas arba sumajimas. Ankstesniame poskyryje imokome matuoti mediagos savitj ilum, o dabar suinosime, kaip nustatyti reakcijos ilum. Reakcijos iluma Qr vadiname ilumos kiek, kuris perduodamas i sistemos aplink, arba i aplinkos sistem, kai reakcija vyksta nekintant temperatrai ir slgiui. Reakcijos iluma matuojama specialiu prietaisu - kalorimetru. iame poskyryje kalbsime apie dviej tip kalorimetrus izoliuotosioms sistemoms tirti. Izoliuotoji sistema negali perduoti aplinkai ar gauti i jos nei energijos, nei mediag, todl joje vykstant reakcijai pakinta sistemos temperatra - reaguojantis miinys kaista arba atla. sivaizduokime, kad pasibai gus reakcijai sudarome slygas ilumos mainams. ilumos kiekis, kuris bt perduotas aplinkai (arba gautas i jos) kol sistemoje 2 nusistovt pradin temperatra ir slgis , vadinamas reakcijos iluma. Atlikdami bandym nelaukiame, kol kalorimetre nusistovs pradins slygos, o apskaiiuojame ilumos kiek, kuris bt perduotas. Imatav temperatros pokyt kalorimetre, galime apskaiiuoti reakcijos ilum. Prie nagrindami kalorimetrini bandym pavyzdius, susipainkime su dviem naujais termochemijos term inais. Egzotermine reakcija vadiname toki reakcij, kuri padidina izoliuotos sistemos temperatr, arba sukelia ilumos perna i neizoliuotos sistemos aplink. Egzotermins reakcijos iluma yra neigiamas dydis ( Qr<0). Endotermine reakcija vadiname toki reakcij, kuri sumaina izoliuotos sistemos temperatr, arba sukelia ilumos perna i aplinkos neizoliuot sistem. Endotermins reakcijos iluma yra teigiamas dydis ( Qr>0). Egzotermin ir endotermin reakcija pavaizduota 7.5 paveiksle.

Slgio taka iluminiam efektui yra nedidel, todl ioje knygoje kalbsime tik apie tai, kaip sistemoje nusistovi pradin temperatra. 6

7.5 pav. Egzotermin ir endotermin reakcija a Degtas kalkes CaO(k) apipylus vandeniu, susidaro gesintos kalks Ca(OH)2(k): CaO(k) + H2O(s) Ca(OH)2(k). Prie reakcij vandens ir degt kalki temperatra buvo lygi kambario temperatrai, bet vykstant o egzoterminei reakcijai miinio temperatra pakilo iki 40,5 C. b Sumaiius kiet Ba(OH)28H2O su kietu NH4Cl, vyko endotermin reakcija: Ba(OH)28H2O(k) + 2 NH4Cl(k) BaCl22H2O(k) + NH3(aq) + o 8 H2O(s). Miinio temperatra nukrito iki 5,8 C.

Kalorimetrin bomba
7.6 paveiksle pavaizduotas udarasis kalorimetras yra skirtas degimo reakcijos ilumos kiekiui matuoti. J sudaro nelaidus ilumai pripildytas vandens indas, kuriame yra termometras, maiiklis, laidai ir vadinamoji kalorimetrin bomba (joje vyksta reakcija). Kalorimetras yra izoliuota sistema. Padegus kalorimetrinje bomboje esanias mediagas, sistemos temperatra pakyla. Jau minjome, kad reakcijos iluma Qr vadiname t ilumos kiek, kur sistema turt atiduoti aplinkai, kad temperatra ir slgis jos viduje grt pradin bsen. Kalori metro temperatra pakilo todl, kad jis gavo reakcijos metu isiskyrus ilumos kiek, vadinasi, tarp kalorimetro gautos ilumos Qkalorim. ir reakcijos ilumos galioja lygyb: Qr = Qkalorim. (Qkalorim. = Qbombos + Qvandens + ) (7.10)

Labai svarbu yra inoti kalorimetro ilumin talp Ckalorim. t.y. koks ilumos kiekis padidina kalorimetro temperatr vienu kelvinu. Kalorimetro gaut ilum suinosime padaugin jo ilumin talp i jame esanio vandens temperatros pokyio: Qkalorim. = Ckalorim. T (7.11)

Reakcijos iluma bus tokia pati, kaip kalorimetro iluma, tik prieingo enklo. Prie kiekvien bandym kalorimetras yra paruoiamas taip, kad jo ilumin talpa nepakist: jame visada turi bti ta pati kalorimetrin bomba, tas pats vandens kiekis, visos tos paios detals. K nors kalorimetre pakeitus, reikia i naujo nustatyti jo ilumin talp.

7.6 pav. Udarasis kalorimetras Kalorimetro viduje yra masyvus plieninis indas (kalorimetrin bomba) su tiriamja mediaga ir suslgtu deguonimi. bombos vid yra vesti elektros laidai. Prie bandym labai tiksliai imatuojama kalorimetro temperatra. Trumpam jungus elektros srov, mediaga bomboje usidega. Po bandymo vl imatuojama kalorimetro temperatra. raai: termometras elektros laidai maiiklis reaktantai plienin bomba

7.4 udavinys
Reakcijos ilumos nustatymas udaruoju kalorimetru. Sudegus 1,010 g sacharozs C12H22O11 (cukraus) kalorimetro o o temperatra pakilo nuo 24,92 C iki 28,33 C. Kalorimetro ilumin talpa yra lygi 4,90 kJ/K. a) Apskaiiuokite sacharozs degimo ilum kJ/mol. b) Patikrinkite, ar teiss yra burnos ertm gaivinani tic tac irneli gamintojai, reklamoje teigiantys, kad su vienu irneliu gauname tik 2 kalorijas energijos. Vieno irnelio mas yra vidutinikai lygi 0,50 g, o j sudaro sacharoz su trupuiu vairi mediag pried. Sprendimas a. Pasinaudodami lygtimi (7.11), apskaiiuosime Qkalorim.: Qkalorim. = 4,90 kJ/K (28,33 - 24,92) K = 4,90 3,41 = 16,7 kJ Pritaik lygt (7.10), gausime: Qr = Qkalorim. = 16,7 kJ Apskaiiavome 1,010 g sacharozs degimo ilum. 1,010 g n(C12H22O11) = ------------------ = 0,002951 mol 342,3 g/mol Sacharozs molin degimo iluma yra lygi: Qr 16,7 kJ 3 Qm = ------ = --------------------- = 5,6610 kJ/mol n 0,002951 mol 3 Atsakymas. Sacharozs molin degimo iluma yra lygi 5,6610 kJ/mol. b. Tarkime, kad tic tac irneliai yra sudaryti tik i sacharozs. 0,50 g n(C12H22O11) = ------------------ = 0,00146 mol 342,3 g/mol Vieno irnelio degimo iluma yra lygi: Qr = Qm n = 5,6610 kJ/mol 0,00146 mol = 8,26 kJ Paverskime kilodaulius kilokalorijas: 1 kcal 8,26 kJ ------------ = 2,0 kcal 4,184 kJ Matome, kad viename irnelyje slypi 2 kilokalorijos, o ne 2 kalorijos. Maisto produkt energin vert kai kuriose knygose nurodoma maistinmis kalorijomis, kurios ymimos Cal, o ne cal, t.y. 1 Cal = 1 kcal = 1000 cal. Atsakymas. Teisingiau reikt sakyti, kad su vienu irneliu gauname 2 kilokalorijas energijos. Pratyb uduotis. Sudeginus 1,176 g benzenkarboksirgties (HC7H5O2), kalorimetro temperatra pakilo 4,96 K. Apskaiiuokite kalorimetro ilumin talp. Rgties degimo iluma lygi 26,42 kJ/g. Uuomina. Apskaiiuokite, kiek ilumos isiskirs sudeginus vis benzenkarboksirgt. Minuso enklas prie reakcijos ilumos reikia, kad reakcija yra egzotermin. Kalorimetro ilumin talpa nustatoma bandymais. 8
3

Kalorimetras - stiklinl
Daugel bendrosios chemijos bandym galim atlikti daug paprastesniame kalorimetre, pagamintame i 3 vienkartins put polistireno stiklinls arba paprast stiklinl tvirtinus didesnje ir apkamius put polistireno gabaliukais. Put polistirenas yra labai geras ilumos izoliatorius. Darant apytikslius bandymus, mayi ilumos kieki, perduodam i polistireninio kalorimetro aplink, galima neapaisyti, t.y. kalorimetr galime laikyti izoliuota sistema. Reakcijos iluma iuo kalorimetru nustatoma lygiai taip pat, kaip ir tikru.

7.7 pav. Kalorimetras - stiklinl Dvi viena kit dtos vienkartins put polistireno stiklinls labai gerai izoliuoja jose esant tirpal nuo aplinkos. Stiklinl udengta kamtinio medio dangiu, kuriame taisyti termometras ir maiiklis.

7.5 udavinys

Reakcijos ilumos nustatymas put polistireno kalorimetru. Stipri rgt neutralizuojant stipria baze, jungiasi H (aq) ir OH (aq) jonai: H (aq) + OH (aq) H2O(s) Du 21,1 C temperatros tirpalus - 100,0 mL 1,00 M HCl(aq) ir 100,0 mL 1 M NaOH(aq) - supylus put polistireno o kalorimetr ir greitai udengus dangteliu, tirpalo temperatra pakilo iki 27,9 C. Apskaiiuokite neutralizacijos reakcijos molin ilum ir pasakykite, ar i reakcija yra egzotermin, ar endotermin. Sprendimas Neutralizacijos reakcijos ilum paymsime Qneutr.. Pagal lygt (7.10) Qneutr. = Qkalorim.. Tarkime, kad vienintel ilum sugerianti mediaga yra 200,0 mL vandens, ir nepaisykime, kad: a) reak cijoje susidaro po 0,10 mol NaCl ir H2O; b) susidaranio NaCl(aq) tirpalo tankis nra tiksliai lygus 1,00 g/mL; c) tirpalo 1 1 savitoji iluma nra tiksliai lygi 4,18 J g K ; d) nedidel ilumos kiek sugeria pati polistirenin stiklinl. Tada galime parayti: m(H2O) = V = 1,00 g/mL 200,0 mL = 200 g Qneutr. = Qkalorim. =
+ o +

mc T = 200 g 4,18 J g K

(27,9

21,1) K = 5,710 J = 5,7 kJ

Apskaiiuokime H jon kiek 1,00 M druskos rgties tirpale. n= cV + n(H ) = 1,00 mol/L 0,1000 L = 0,100 mol Natrio armo tirpalo tris ir koncentracija buvo tokia pati, kaip ir druskos rgties, todl n(OH )=0,100 mol, vadinasi, reaguojant susidar 0,100 mol vandens. (Nei vieno i tirpal nebuvo paimta perteklius.) Apskaiiuokime molin neutralizacijos reakcijos ilum. Qneutr. 5,7 kJ Qm, neutr. = --------- = --------------- = 57 kJ/mol n 0,100 mol Apskaiiuotoji iluma yra neigiama, vadinasi, neutralizacijos reakcija yra egzotermin. Atsakymas. Neutralizacijos reakcijos molin iluma yra 57 kJ/mol. Pratyb uduotis. Put polistireno kalorimetre sumaiyta 100,0 mL 1,020 M HCl ir 50,0 mL 1,988 M NaOH tirpalai. o Abiej tirpal temperatra 24,52 C. Apskaiiuokite, kokia bus miinio temperatra pasibaigus reakcijai. Laikykits t pai prielaid, kaip ir 7.5 udavinyje. Uuomina. Vieno i tirpal yra perteklius.
3

Put polistirenas buityje vadinamas jros puta. 9

7.5. Pirmasis termodinamikos dsnis

7.1 poskyryje labai trumpai usiminme apie vidin energij. i svok reikia inagrin ti smulkiau. Pirmiausia turtume sismoninti, kad sistemoje nra ilumos ar darbo. iluma ir darbas yra tik energijos perdavimo bdai. Svokos iluma ir darbas apibdina tam tikr energijos perdavimo proces. Visa sistemos viduje esanti energija vadinama vidine energija U. J sudaro chemini ryi ir tarpmolekulins saveikos energija, molekuli kinetin energija ir visos kitos energijos rys, esanios mediagoje. Sistemos vidin energija pakinta, jeigu tarp sistemos ir aplinkos vyksta ilumos (Q) mainai arba yra atliekamas darbas (A). Apibendrin daugiamet monijos patirt, mokslininkai suformulavo energijos tverms dsn, kuris danai vadinamas pirmuoju termodinamikos dsniu ir uraomas tokia lygtimi: U=Q+A Vidin energija vienose knygose ymima E, kitose U. Yra susitarta, kad: * Darbas arba iluma, didinantys sistemos vidin energij, yra teigiami dydiai. Vadinasi, jeigu sistema gaun ilum i aplinkos, tai Q>0; jeigu aplinka atlieka darb prie sistemos jgas, tai A>0. * Darbas arba iluma, mainantys sistemos vidin energij, yra neigiami dydiai. Vadinasi, jeigu sistema atiduoda ilum aplinkai, tai Q<0; jeigu sistema atlieka darb prie aplinkos jgas, tai A<0. * ilumos mainai ir darbas pakeiia sistemos vidin energij. Jeigu sistema gauna daugiau energijos negu atiduoda, U yra teigiamas; jeigu sistema atiduoda daugiau energijos negu gauna, U yra neigiamas. (7.12)

raai 7.8 pav. Pirmasis termodinamikos dsnis ir enkl sistema

Aplinka

Sistema

Skirting spalv rodykls vaizduoja, kas atiduoda ilum ( ) ir kas atlieka darb (). enklas + reikia, kad sistema gauna energij i aplinkos, o enklas reikia, kad sistema atiduoda energij aplinkai.

7.6 udavinys
Pirmojo termodinamikos dsnio naudojimas udaviniams sprsti. Besiplsdamos dujos sugeria 25 J ilumos ir atlieka 243 J darb (7.3 pav.). Apskaiiuokite duj vidins energijos pokyt U. Sprendimas udavin isprsite teisingai, jeigu darbui ir ilumai teisingai priskirsite enklus. Dujos gauna ilum i aplinkos, todl Q yra teigiamas dydis. Atlikdamos darb prie iors jgas, dujos maina savo vidin energij, todl A yra neigiamas dydis. U = Q + A = (+25 J) + ( 243 J) = 25 J 243 J = 218 J

Atsakymas. Duj vidins energijos pokytis yra lygus 218 J. Pratyb uduotis. Nors sistema gavo i aplinkos 54 J ilumos, jos vidin energija sumajo 125 J. Pasakykite, kas atliko darb - sistema ar aplinka. Apskaiiuokite atlikto darbo kiek.

Bsenos funkcijos
Sistemai apibdinti pakanka nurodyti slg, temperatr ir mediagas bei j kiekius. ie duomenys nusako sistemos bsen. Sistemos savybs, toje paioje bsenoje gyjanios t pai vert, vad inamos bsenos funkcijomis. Sistemos vidin energija U yra bsenos funkcija, nors jos verts imatuoti nemanoma. iluma (Q) ir darbas (A) nra bsenos funkcijos. Pabandysime paaikinti bsenos funkcijos svok pasinaudodami viena analogija. Sakykime, kad alpinistai kopia 7.9 paveiksle pavaizduot kaln. Buvim kalno papdje pavadinsime 1 bsena, o buvim virukalnje - 2 bsena. Nuo kalno papds matuojamas auktis, kur pakyla alpinistas, yra dydis, panaus U; jis nepriklauso nuo to, kokiu keliu kopia alpinistai. Alpinisto kopimo kelias yra dydis, panaus ilum ( Q) ir darb (A). Kelias, paymtas 10

raide a yra trumpesnis, bet juo kopiant reikia veikti statesn skard. Kelias b yra ilgesnis, bet nuoulnesnis. Skirtingus kelius pasirink alpinistai sugai skirtingai laiko, nueis skirting atstum, bet pasieks t pai virukaln, t.y. kiekvienas i j pakils t pat aukt. Nusileid nuo kalno alpinistai vl bus papdje, tad j pakilimo auktis bus lygus nuliui, taiau j nueitas kelias ir sugaitas laikas nebus lygs nuliui. Jeigu sistema pereina i 1 bsenos 2 bsen ir vl grta pradin 1 bsen, vidin energija ir visos kitos bsenos funkcijos gyja savo pradines vertes. U U 1 bsena (U1) ---------- 2 bsena (U2) ----------- 1 bsena (U1) 7.9 pav. Bsenos funkcija Dviej skirtingais keliais (mlynas ir raudonas kelias) kopiani alpinist pasiektas auktis , matuojant nuo kalno papds, nepriklauso nuo pasirinkto kelio. Jie abu pasiek t pai virukaln, kurios auktis, kaip ir vidins energijos pokyt U , nepriklauso nuo pasirinkto kelio ir yra bsenos funkcija.

7.6. Reakcijos iluma ir entalpijos pokytis H

Vykstant cheminei reakcijai, keiiasi mediag energin bsena. Reaktant vidin energij paymkime U1 ir sutapatinkime juos su 1-ja bsena. Reakcijos produktai atitiks 2-j bsen, j vidin energij paymkime U2. reaktantai produktai 1 bsena 2 bsena Mediagoms reaguojant vidin energija pakinta: U = U2 U1. Pagal pirmj termodinamikos dsn is vidins energijos pokytis yra lygus Q + A, o Q yra lygi reakcijos ilumai Qr. Dar kart grkime prie degimo reakcijos ir kalorimetrini bandym (7.6 pav.). Chemin reakcija vyksta udarajame kalorimetre (su sandaria kalorimetrine bomba), t.y. esant pastoviam triui. Prisiminkite duj darbo formul. Jeigu tris nekinta ( V=0), sistema neatlieka darbo (A=0). Reakcijos, vykstanios udarame inde, iluma ymima Qr = QV, todl pirmj termodinamikos dsn galime urayti taip: U = Q V + 0 = QV = Qr (7.13)

Matome, kad udarajame kalorimetre imatuota reakcijos iluma yra lygi sistemos vidins energijos pokyiui. Daug chemini reakcij vyksta tokiomis slygomis, kurios skiriasi nuo slyg kalorimetrinje bomboje. mogaus organizmas sisavina sacharoz, gamtins dujos (metanas) dega atviroje liepsnoje. Kaip galtume susieti kalorimetre imatuot reakcijos ilum su reakcijos, vykstanios kitomis slygomis, iluma? Daniausiai tos kitos slygos bna mgintuvliai, kolbos, chemins stiklins - atviri indai, kuriuose slgis yra pastovus ir lygus atmosferos slgiui. Tiek laboratorijoje, tiek ir kasdieniame gyvenime daugyb chemini reakcij vyksta esant pastoviam slgiui, o ne pastoviam triui, pvz., taip vyko neutralizacijos reakcija, nagrinta 7.5 udavinyje. Bandymais galima rodyti, kad nesvarbu kaip deginsime sacharoz - esant pastoviam triui ar pastoviam slgiui - degimo ilumos abiem atvejais sutampa. Taip yra todl, kad ioje reakcijoje dujini mediag kiekiai nesikeiia, tad esant pastoviai temperatrai, dujos neatlieka darbo. Gyvenime galime susidurti su daugybe chemini reakcij, kuriose 4 dujos pleiasi arba traukiasi, todl atliekamas darbas. Tokiais atvejais reakcijos iluma, kuri ymsime Qp, nesutampa su vidins energijos pokyiu U. Dar viena energin sistemos savyb, tampriai susijusi su sistemos vidine energija, vadinama entalpija H. Ji yra lygi sumai U + pV. Entalpijos pokytis H yra lygus ilumai Qp. Jeigu koks nors procesas vyksta esant pastoviai temperatrai ir slgiui, tai sistemos entalpijos pokytis yra: H = 5 U + p V. Pagal pirmj termodinamikos dsn vietoj U ra Qp + A, o vietoje darbo A sandaug p V, gausime: H = U + p V = (Qp + A) + p V = Qp p V + p V = Qp

Galime padaryti ivad: jeigu vienintel darbo ris yra duj pltimosi darbas, tai pastovioje temperatroje ir slgyje vykstanios chemins reakcijos entalpijos pokytis yra lygus reakcijos ilumai Qp:

4 5

Indeksai p ir V prie ilumos simbolio Q reikia, kuri sistemos savyb - slgis ar tris - yra pastovi. Minuso enklas paraytas todl, kad besipleianios dujos atlieka darb ir sistemos vidin energija dl to sumaja. Formulj e (7.2) minuso enklo nerame tik todl, kad dar nebuvome susitar, kok darb vadinsime teigiamu, o kok neigiamu. 11

H = Qp

(7.14)

Tai pravartu inoti

Kuriam galui reikjo sugalvoti nauj energin sistemos savyb H? Ar nebt pakak vidins energijos pokyio, darbo ir ilumos? Entalpija sugalvota tik patogumo dlei. Pasitelkime pagalb toki analogij. Pirkdami koki nors prek, mes mokame ne vien jos savikain, bet ir visokiausius mokesius (pridtosios verts mokest, prekybos antkain). Parduotuvs apskaitininkui svarbu, kas koki preks kainos dal sudaro, pirkjui - tik tai, kiek suplons jo pinigin, o ne tai, kuri ataskaitos skilt ir koki sum rays apskaitininkas. Termochemija nagrinja chemini reakcij, danai vykstani atviruose induose, ry su iluminiais reikiniais, todl labai patogu turti bsenos funkcij, kurios pokytis sutampa su bandymais imatuojama reakcijos iluma Qp. Tokia bsenos funkcija yra entalpija H. Paios entalpijos imatuoti nemanoma, bet galima imatuoti su entalpijos pokyiu H sutampani ilum Qp.

Kaip cheminje lygtyje nurodyti entalpijos pokyt

Tiek sistemos vidin energija (U), tiek ir sandauga pV, yra bsenos funkcijos, todl j suma, pavadinta entalpija (H), irgi yra bsenos funkcija. Vadinasi, produkt ir reaguojani mediag entalpij skirtumas yra grietai apibrtas dydis, priklausantis tik nuo produkt ir reaguojani mediag bsenos, bet nepriklausantis nuo to, kaip ta bsena buvo pasiekta. Jau minjome, kad sacharozs degimo reakcijai Qp = QV, todl pasinaudoj 7.4 udavinio atsakymu galime parayti: C12H22O11(k) + 12 O2(d) 12 CO2(d) + 11 H2O(s) H = 5,6510 kJ
3

(7.15)

Tokia lygtis reikia, kad sureagavus 1 mol C12H22O11 su 12 mol O2, susidaro 12 mol CO2, 11 mol H2O ir 3 6 isiskiria 5,6510 kJ ilumos . Stiprios rgties ir stiprios bazs neutralizacijos reakcija, nagrinta 7.5 udavinyje, raoma taip: H (aq) + OH (aq) H2O(s)
+

H = -57 kJ

(7.16)

Jeigu reaguojani mediag ir reakcijos produkt triai vienodi, kalorimetre imatuota reakcijos iluma sutampa su H; taip yra reakcijoje (7.16). Degimo reakcijose triai danai pakinta, todl imatuota reakcijos iluma sutampa su U. Tik retais atvejais, kaip, pvz., reakcijoje (7.15), H= U. Kitais atvejais entalpijos pokyt galima apskaiiuoti prie imatuotosios U pridjus p V. Tiesa, narys p V danai bna maas, lyginant su U, todl kartais galime laikyti, kad H U.

7.7 udavinys
Reakcijos ilumos naudojimas sprendiant udavinius. Kiek ilumos isiskirs, visikai sudeginus 1,00 kg sacharozs C12H22O11? Sprendimas Paverskime sacharozs mas kilogramais mas gramais: 1000 g m(C12H22O11) = 1,00 kg ------------ = 1000 g 1 kg Apskaiiuokime sacharozs kiek moliais: m 1000 g n(C12H22O11) = ------- = ------------------- = 2,92 mol M 342,3 g/mol Lygtis (7.15) rodo, kad sudeginus 1 mol C12H22O11, isiskiria 5,6510 kJ ilumos. I to galime sudaryti proporcingumo daugikl. 5,6510 kJ 4 Q = 2,92 mol C12H22O11 ------------------------ = 1,6510 kJ 1 mol C12H22O11
6 3 3

Teisingiau reakcijos H ireikti kJ/mol, taiau ia turima omenyje, kad entalpijos pokytis nurodytas vienam moliui chemins reakcijos, t.y. tokiems mediag kiekiams (moliais), kurie sutampa su chemins lygties koeficientais . Reakcijos (7.15) entalpijos pokytis tik tada yra lygus 5,65*103 kJ, kai reaguoja 1 mol C12H22O11, 12 mol O2 bei susidaro 12 mol CO2 ir 11 mol H2O. Labai danai cheminse lygtyse prie entalpijos pokyio raomi tik energijos vienetai (pvz., kJ), o kiekio vienetai (mol) praleidiami. kJ/mol raysime tik tada, kai kiekio vienetai bus reikalingi prastinant matavimo vienetus. To mums prireiks tik antrojoje kny goje. 12

Minuso enklas reikia, kad degant sacharozei isiskiria iluma. 4 Atsakymas. Isiskirs 1,6510 kJ ilumos 3 Pratyb uduotis. Kiek gram sacharozs reikia sudeginti, norint gauti 1,0010 kJ ilumos? Uuomina. Pasinaudokite tuo paiu proporcingumo daugikliu, kaip ir sprsdami 7.7 udavin, tik kart j apverskite.

Entalpijos diagramos
Lygtyje (7.15) entalpijos pokytis yra neigiamas. Vadinasi, reakcijos produkt entalpija yra maesn nei reaguojani mediag. Entalpijai majant, sistema atiduoda ilum aplinkai - vyksta egzotermin reakcija. Reakcijoje: N2(d) + O2(d) 2 NO(d) H = +180,50 kJ (7.17)

produkt entalpija yra didesn, nei reaguojani mediag, todl H yra teigiamas dydis. Sistemos entalpija gali padidti sugeriant ilum i aplinkos - vyksta endotermin reakcija. Vaizdumo dlei galima sudaryti entalpijos diagram. 7.10 paveiksle pavaizduotos egzotermins ir endotermins reakcijos entalpijos diagramos. 7.10 pav. Entapijos diagramos Pati entalpija H yra neimatuojama, todl entalpij ayje nra skaitini veri. Rodykl rodo entalpijos didjimo krypt - didesn entalpij turinios mediagos vaizduojamos aukiau. Egzotermins reakcijos produkt entalpija yra maesn u reaguojani mediag; entalpija maja, H<0. Endotermins reakcijos produkt entalpija yra didesn u reaguojani mediag; entalpija didja, H>0

7.7. Netiesioginis H vertinimas. Heso dsnis

Entalpijos svoka yra labai naudinga, nes kalorimetrini bandym duomenimis galima panaudoti kit reakcij ilumai apskaiiuoti. Tai ypa patogu, jeigu reikia inoti sunkiai vykdomos reakcijos ilum. Smulkiau pakalbkime apie tas entalpijos ypatybes, kuriomis galima pasin audoti sprendiant udavinius. 1. H yra ekstensyvioji savyb. Aptarkime NO(d) susidarymo reakcijos entalpijos pokyt. N2(d) + O2(d) 2 NO(d) H = 180,50 kJ

Nordami rasti vieno molio NO(d) susidarymo entalpijos pokyt, visus lygties koeficientus ir H vert dalijame i dviej: N2(d) + O2(d) NO(d) H = 180,50 = 90,25 kJ

Entalpijos pokytis yra tiesiog proporcingas reaguojanios sistemos mediag kiekiams. Ankstesniuose skyriuose mes vengme vartoti trupmeninius lygties koeficientus. Termochemijoje chemins lygtys danai raomos su trupmeniniais koeficientais. Azoto monoksido susidarymo lygtyje buvo btina, kad prie NO koeficientas bt lygus 1. 2. Pasikeitus proceso krypiai, H enklas pakinta. Kopiant kaln (7.9 pav.) auktis (bsenos funkcija) didja, leidiantis emyn - maja. T pat galima pasakyti apie kopim entalpijos kaln (7.10 pav.). Pasikeitus reakcijos krypiai, H virsta H, taigi vieno molio NO(d) skilimo lygtis uraoma taip: NO(d) N2(d) + O2(d) H = 90,25 kJ

3. Heso, arba reakcij ilum sum pastovumo, dsnis. NO2(d) susidarymo reakcij galime suskaidyti du etapus. Tarkime, kad pirmiausia i azoto ir deguonies susidaro NO(d), o i jo - NO2(d). Sudj tuos etapus vaizduojanias chemines lygtis, gausime NO2(d) susidarymo lygt. Suddami lygtis, kartu sudkime jas atitinkanius entalpij pokyius - taip gausime sumins reakcijos entalpijos pokyt. N2(d) + O2(d) NO(d) H = +90,25 kJ NO(d) + O2(d) NO2(d) H = 57,07 kJ ----------------------------------------------------------------------------------- N2(d) + O2(d) NO2(d) H = +90,25 57,07 = +33,18 kJ 13

Entalpij pokyi sumavim galima palyginti su aukio skaiiavimu kopiant kaln. Jeigu pakilome 1000 m aukiau papds, po to nusileidome 200 m emyn ir vl pakilome 400 m, tai savo padt papds atvilgiu galime apskaiiuoti taip: +1000 m 200 m + 400 m. Abiejose sumins lygties pusse buvo po 1 mol azoto monoksido NO(d), todl j suprastinome. Tai, k mes k tik atlikome, galima pavaizduoti entalpij diagrama (7.11 pav.). Tirdamas iluminius reikinius, reakcij ilum sumavimo princip aptiko G. Hesas (Hess; 1802 - 1850) ir suformulavo dsn, kuris dabar vadinamas jo vardu: Jeigu koks nors cheminis virsmas susideda i keli nuosekli reakcij, arba j mintyse galima suskaidyti tokias reakcijas, tai viso virsmo entalpijos pokytis bus lygus virsm sudarani reali arba hipotetini chemini reakcij entalpij pokyi sumai. 7.11 pav. Entalpij diagrama, vaizduojanti Heso dsn Visikai nesvarbu, kokiu bdu i azoto N2(d) ir deguonies O2(d) gausime azoto dioksid NO2(d), pradin ir galutin bsenas skiria +33,18 kJ. Vienas azoto monoksido gavimo bdas diagramoje pavaizduotas juodomis rodyklmis, kitas raudona rodykle.

Tarkime, kad mus domina propano C3H8(d) susidarymo reakcijos entalpijos pokytis: 3 C(grafitas) + 4 H2(d) C3H8(d) H=? (7.18)

Ar manoma bandymais imatuoti ios reakcijos entalpijos pokyt? Btume neteiss tvirtindami, kad anglis su vandeniliu apskritai nereaguoja, taiau reakcija tarp j yra vos pastebima, jos ieiga labai maa, o propanas nra vienintelis tokios sveikos produktas. Paband praktikai atlikti toki reakcij, gautume vairi angliavandenili miin. Reakcijos (7.18) entalpijos pokyio imatuoti nemanoma. tai tokiais atvejais pagalb galime pasitelkti Heso dsn. 7.8 udavinyje inagrinta, kaip apskaiiuoti reakcijos (7.18) entalpijos pokyt, imatavus propano, grafito ir vandenilio degimo reakcij entalpij pokyius Hdeg..

7.8 udavinys
Hesso dsnio pritaikymas. Bandymais nustatyta, kad: Hdeg.[C3H8(d)] = 2220,1 kJ/mol; Hdeg.[C(grafito)] = 393,5 kJ/mol; Hdeg.[H2(d)] = 285,8 kJ/mol. Apskaiiuokite reakcijos (7.18) entalpijos pokyt H. Sprendimas Nordami pritaikyti Heso dsn, turime i inom reakcij lygi sudaryti nagrinjam reakcijos lygt. Pirmiausia paraykime chemines lygtis, vaizduojanias vieno molio propano, grafito ir vandenilio degim: a) C3H8(d) + 5 O2(d) 3 CO2(d) + 4 H2O(s) b) C(grafitas) + O2(d) CO2(d) c) H2(d) + O2(d) H2O(s) H = 2220,1 kJ H = 393,5 kJ H = 285,8 kJ

Lygtyje (7.18) propano C3H8 formul yra deiniojoje pusje, todl lygt a reikia apsukti, t.y. padauginti i 1: 3 CO2(d) + 4 H2O(s) C3H8(d) + 5 O2(d) H = ( 2220,1 kJ) = +2220,1 kJ

Galime sudaryti toki hipotetin reakcij sek: pirmiausia sudeginame vandenil ir grafit, o i susidariusi CO2(d) ir H2O(s) gauname propan. Vienam moliui propano gauti reikia 3 mol CO 2, ir 4 mol H2O, todl lygt b dauginame i 3, o lygt c i 4: 3 C(grafitas) + 3 O2(d) 3 CO2(d) H = 3 ( 393,5 kJ) = 1181 kJ 4 H2(d) + 2 O2(d) 4 H2O(s) H = 4 ( 285,8 kJ) = 1143 kJ Sudj pertvarkytas reakcij lygtis gausime: 14

3 CO2(d) + 4 H2O(s) C3H8(d) + 5 O2(d) 3 C(grafitas) + 3 O2(d) 3 CO2(d) 4 H2(d) + 2 O2(d) 4 H2O(s)

H = +2220,1 kJ H = 1181 kJ H = 1143 kJ

3 C(grafitas) + 4 H2(d) C3H8(d) H = 104 kJ Atsakymas. Reakcijos (7.18) entalpijos pokytis lygus 104 kJ. Pratyb uduotis. Propeno C3H6(d) degimo iluma yra lygi 2058 kJ/mol. Pasinaudodami 7.8 udavinio duomenimis apskaiiuokite propeno hidrinimo iki propano entalpijos pokyt: C3H6(d) + H2(d) C3H8(d) H=?

7.8. Standartin susidarymo entalpija

Ar pastebjote, kad mes niekur nenurodme absoliui entalpijos veri? Entalpija labai tampriai yra susijusi su vidine energija. Nei vidins energijos, nei entalpijos absoliui veri imatuoti nemanoma. Laimei, mums nebtina jas inoti. Praktiniams tikslams pakanka mokti imatuoti arba apskaiiuoti entalpijos pokyt, kuris nepriklauso nuo bdo, kaip buvo pasiekta viena ar kita bsena. Entalpija yra bsenos funkcija, todl jos pokytis priklauso tik nuo galutins ir pradins sistemos bsenos. Dar kart pakalbkime apie aukio ir entalpijos panaum. Nuo kokio tako matuojamas kalno auktis: nuo ems centro, nuo kalno papds, ar nuo giliausios vandenyno dubos? Ne. Kalno aukt susitarta matuoti nuo jros lygio. Taigi jros lygis yra sutartinis aukio atskaitos takas. Everesto virukaln yra ikilusi 8848 m vir jros lygio, o emiausias Mirties Slnio (Kalifonija, JAV) takas yra 86 m emiau jros lygio, todl galime sakyti, kad jo auktis yra 86 m. Panaiai matuojama ir entalpija. Kok atskaitos tak galima pasirinkti entalpijoms matuoti? Matuojant entalpijos pokyt, lyginama reaktant ir reakcijos produkt bsena tam tikromis tiksliai nusakytomis 7 slygomis. Gryns mediags bsena, kai slgis 1 atm , vadinama jos standartine bsena. Kalbant apie mediagos standartin bsen, jos temperatra nurodoma atskirai, bet labai danai tai bna 298 K. Susitarta, kad standartins bsenos vienini mediag stabiliausij form entalpija yra lygi nuliui. K turime omenyje, kalbdami apie vienins mediagos stabiliausij form? Danas cheminis elementas sudaro kelias vienines mediagas, be to ta pati vienin mediaga bna skirting agregatini bsen. J energins bsenos vienodomis slygomis nra tapaios. Pavyzdiui, 298 K temperatroje ir 1 atm slgyje Br2(s) yra stabilesnis u Br2(d), t.y. iomis slygomis bromo garai savaime kondensuojasi. Tomis pat slygomis baltasis alavas yra stabilesnis u pilkj. Kai kuri vienini mediag stabiliausios formos (t=298 K, p=1 atm) yra: Na(k) H2(d) N2(d) O2(d) C(grafitas) Br2(s) Sudtini mediag ir maiau stabili vienini mediag entalpijos matuojamos nuo io pasirinkto nulio. Anglis sudaro dvi vienines mediagas: grafit ir deimant. Abiej i mediag entalpij negalima prilyginti nuliui, kadangi j energins bsenos nra tapaios. Bandymais galima imatuoti grafito ir deimanto entalpij skirtum. Grafito entalpija yra kiek maesn, nei deimanto (kai t=298 K ir p=1atm), vadinasi, tomis salygomis grafitas yra stabilesn anglies atmaina, jo entalpija, pagal susitarim, laikoma lygi nuliui. Vieno molio standartins bsenos junginio susidarymo i stabiliausi vienini mediag reakcijos iluma vadinama standartine moline susidarymo entalpija, arba susidarymo iluma. Junginio standartin molin o o susidarymo entalpij ymsime H f. Virutinis indeksas reikia, kad prie reakcij vis reaktant, o po reakcijos vis produkt bsenos buvo standartins. Apatinis indeksas f reikia susidarymo (lot. formo - suteikiu pavidal). Kai kuri mediag susidarymo entalpijas rasite 7.2 lentelje, o knygos pabaigoje (Priede) yra didesn susidarymo entalpij lentel. Kad susidarymo entalpijos panaios geografin aukt, pamatysite pairj 7.12 paveiksl. Sakydami susidarymo entalpija omenyje turime entalpijos pokyt.

Tarptautin teorins ir taikomosios chemijos sjunga (IUPAC) rekomendavo laikyti standartiniu slgiu ne 1 atm (101325 Pa), o 1 bar (1 baras = 1*105 Pa). Skirtumas tarp 1 bar ir 1 atm yra labai neymus, todl ioje knygoje standartiniu laikysime 1 atm slg. 15

7.12 pav. Kai kuri mediag standartins molins susidarymo entalpijos Vienini mediag susidarymo entalpijos laikomos lygios nuliui. Jas vaizduoja viena ploktuma, paymta o simboliu H f. Vir ploktumos ikilusiais stulpeliais pavaizduotos teigiamos susidarymo entalpijos, o emiau ploktumos - neigiamos.

Sprsdami udavinius turime mokt parayti chemin lygt reakcijos, kurios susidarymo entalpijos vert yra inoma (7.9 udavinys) ir sudaryti entalpij diagram (7.13 pav.). 7.13 pav. Metanalio HCHO(d) standartin molin susidarymo entalpija Metanalio susidarymas i standartins bsenos vienini mediag yra egzotermin reakcija. iluma, isiskirianti susidarant vienam moliui metanalio, vadinama standartine moline susidarymo entalpija, arba iluma.

7.2 lentel

Kai kuri mediag standartins susidarymo entalpijos (298 K temperatroje)

Mediaga CO(d) CO2(d) CH4(d) C2H2(d) C2H4(d) C2H6(d) C3H8(d) C4H10(d) CH3OH(s) C2H5OH(s) HBr(d) HCl(d) H f, kJ/mol 110,5 393,5 74,81 226,7 52,26 84,68 103,8 125,7 238,7 277,7 36,40 92,31
o

Mediaga HF(d) HI(d) H2O(d) H2O(s) H2S(d) NH3(d) NO(d) N2O(d) NO2(d) N2O4(d) SO2(d) SO3(d)

H f, kJ/mol 271,1 26,48 241,8 285,8 20,63 46,11 90,25 82,05 33,18 9,16 296,8 395,7

ia nurodytos vieno molio mediagos susidarymo i vienini mediag entalpijos. Dauguma skaitini veri yra suapvalintos iki keturi reikmini skaitmen.

7.9 udavinys
Standartin molin susidarymo entalpija ir chemin lygtis. Metanalio HCHO(d) standartin molin susidarymo o entalpija H f 298 K temperatroje yra lygi 117,0 kJ/mol. Paraykite entalpijos pokyt atitinkanios chemins reakcijos lygt. Sprendimas Reikia parayti toki chemin lygt, kuri vaizduot vieno molio dujinio metanalio susidarym i vienini mediag. 298 K temperatroje ir 1 atm slgyje stabiliausia vandenilio ir deguonies bsena yra dujin, o anglies - kieta (grafitas). Vaizduodami vieno molio metanalio susidarym, tursime panaudoti vien trupmenin koeficient. H2(d) + O2(d) + C(grafitas) HCHO(d) H f = 1170,0 kJ 16
o

Pratyb uduotis. inodami, kad amoniako NH3(d) susidarymo entalpija yra lygi 46,11 kJ/mol, nustatykite amoniako skilimo reakcijos entalpij: 2 NH3(d) N2(d) + 3 H2(d) H=?

Tai pravartu inoti

K reikia susidarymo entalpijos enklas? Jei susidarymo entalpija yra teigiama, junginio susidarymo i vienini mediag reakcija yra endotermin, o to paties junginio skilimo vienines mediagas reakcija yra egzotermin. Vadinasi, teigiam susidarymo entalpij turintis junginys yra maiau stabilus u atitinkamas vienines mediagas. Tai dar nereikia, kad toks junginys savaime skyla vienines mediagas, tiesiog jis yra links dalyvauti reakcijose, kuri produkt entalpijos yra maesns. Remiantis entalpijos pokyiu apytiksliai galima nusprsti, ar kuri nors chemin reakcija yra tiktina. Egzotermins reakcijos yra labiau tiktinos, nei endotermins. Antrojoje knygoje suinosime, kokiu bdu dar tiksliau galima nusprsti, ar reakcija yra manoma.

Standartin reakcijos entalpija

Naudodamiesi susidarymo entalpij lentelmis, galime apskaiiuoti bet kurios chemins reakcijos entalpijos pokyt, arba ilum. Jeigu vis reaguojani ir susidarani mediag bsenos yra standartins, tai tokios reakcijos o entalpijos pokytis yra vadinamas standartine reakcijos entalpija, arba standartine reakcijos iluma ir ymimas H arba o H r. Viena i gamtini duj sudedamj daliu yra etanas C2H6(d). Apskaiiuokime etano standartin degimo ilum. Tai atlikti pagelbs Heso dsnis ir 7.7 poskyryje idstyta mediaga. C2H6(d) + 7/2 O2(d) 2 CO2(d) + 3 H2O(s) i lygt galime gauti sudj tris kitas lygtis: a) C2H6(d) 2 C(grafitas) + 3 H2(d) b) 2 C(grafitas) + 2 O2(d) 2 CO2(d) c) 3 H2(d) + 3/2 O2(d) 3 H2O(s) C2H6(d) + 7/2 O2(d) 2 CO2(d) + 3 H2O(s) H = H f[C2H6(d)] o o H = 2 H f[CO2(d)] o o H = 3 H f[H2O(s)] H r=?
o o o

H r=?

(7.19)

Pairj ias lygtis pamatysite, kad lygtis a yra atvirktin lygiai, vaizduojaniai vieno molio C2H6(d) susidarym i vienini mediag. Vadinasi, reakcijos a entalpijos pokytis yra lygus etano susidarymo entalpijai, padaugintai i 1. Lygtis b vaizduoja dviej moli CO2(d) susidarym, o lygtis c - trij moli H2O(s) susidarym. Etano degimo reakcijos entalpij galima apskaiiuoti taip: H r = {2 H f[CO2(d)] + 3 H f[H2O(s)]}
o o o

H f[C2H6(d)]

(7.20)

Tam, kad kiekvien kart nereikt rayti chemini lygi, i kuri galima sudaryti mus dominani chemin lygt, naudosime toki Heso dsnio iraik:

H r=

H f(produkt)

H f(reaktant)

(7.21)
o

Simbolis (graik abcls raid sigma) reikia sudti, suma. I formul (7.21) matyti, kad norint apskaiiuoti H r, reikia sudti kiekvienos susidaranios mediagos susidarymo entalpijas, padaugintas i atitinkamo chemins lygties koeficiento p, ir kiekvienos reaguojanios mediagos susidarymo entalpijas, padaugintas i atitinkamo chemins lygties koeficiento r, o po to i vienos sumos atimti kit. Kad bt aikiau, isprskime 7.10 udavin.

7.10 udavinys
Reakcijos entalpijos skaiiavimas i susidarymo entalpij. Naudodamiesi Heso dsnio iraika (7.21) apskaiiuokite reakcijos (7.19) standartin entalpij. Sprendimas Udavinio sprendimui reikalingas susidarymo entalpijas rasime 7.2 lentelje. Uraykime Heso dsnio iraik ir raykime reikiamus dydius: H r = {2 H f[CO2(d)] + 3 H f[H2O(s)]} H f[C2H6(d)] = 2 ( 393,5 kJ) + 3 ( 285,8 kJ) ( 84,7 kJ) = 787,0 kJ 857,4 kJ + 84,7 kJ = 1559,7 kJ Atsakymas. Etano degimo reakcijos standartin entalpija yra lygi 1559,7 kJ. Pratyb uduotis. inodami benzeno degimo reakcijos standartin entalpij bei dalies mediag susidarymo o entalpijas (r. 7.2 lent.), apskaiiuokite benzeno susidarymo entalpij, H f[C6H6(s)]. 17
o o o o

2 C6H6(s) + 15 O2(d) 12 CO2(d) + 6 H2O(s)

H r = 6,53510 kJ

Uuomina. Sprsdami udavin pasinaudokite formul (7.21). Skirtingai negu 7.10 udavinyje, mes inome reakcijos o entalpij H r, bet neinome vienos i susidarymo entalpij. Atkreipkite dmes, kad degimo reakcijos lygtis yra parayta dviems moliams benzeno.

Jonins reakcijos tirpaluose

Daugumoje vandeniniuose tirpaluose vykstani chemini reakcij dalyvauja jonai, todl geriausia jas vaizduoti joninmis lygtimis. Mes jau kalbjome apie stiprios rgties neutralizacij stipria baze. Atlik tikslesnius ban dymus, nei apraytasis 7.5 udavinyje, gautum toki reakcijos entalpij: H (aq) + OH (aq) H2O(s)
+

H = 55,8 kJ

(7.22)

Jeigu inotume jon susidarymo entalpijas, joninms reakcijoms galima bt naudoti formul (7.21). Deja, bandymais nemanoma imatuoti vien kuri nors jon susidarymo entalpijos. Jeigu kurioje nors reakcijoje susidaro katijonai, tai + kartu susidaro ir anijonai. Pavyzdiui, reaguojant chlorui su natriu, susidaro ir Na , ir Cl jonai. Galima tik viena ieitis: reikia susitarti, kad kuri nors jon susidarymo tirpale entalpija yra lygi nuliui, o kit jon entalpijas lyginti su iuo + laisvai pasirinktu etalonu. Tokiu atskaitos taku yra pasirinkti vandenilio jonai H (aq). inodami vandens susidarymo + entalpij (7.2 lent.), ir neutralizacijos reakcijos entalpij (lygtis (7.22)), bei laikydamiesi susitarimo, kad H (aq) susidarymo entalpija yra lygi nuliui, galime apskaiiuoti OH (aq) jon susidarymo entalpij. Yra susitarta, kad H (aq) jon susidarymo entalpija lygi nuliui. H = 55,8 kJ = H f[H2O(s)] { H f[H (aq)] + H f[OH (aq)]} o 55,8 kJ = 285,8 kJ 0 H f[OH (aq)] H f[OH (aq)] = 285,8 kJ + 55,8 kJ = 230,0 kJ 7.3 lentel
o o o o + o +

Kai kuri jon standartins susidarymo vandeniniuose tirpaluose entalpijos (298 K temperatroje)
Jonas H + Li + Na + K + NH4 + Ag 2+ Mg 2+ Ca 2+ Ba 2+ Cu 3+ Al
+

H f, kJ/mol 0 278,5 240,1 252,4 132,5 105,6 466,9 542,8 537,6 64,8 531

Jonas OH Cl Br I NO3 2 CO3 2 S 2 SO4 2 S2O3 3 PO4

H f, kJ/mol 230,0 167,2 121,5 55,19 205,0 677,1 33,05 909,3 648,5 1277

7.3 lentelje rasite kai kuri svarbiausi jon standartines susidarymo entalpijas. ioje lentelje pateiktos entalpijos, kaip ir visos kitos susidarymo tirpaluose entalpijos, priklauso nuo tirpalo koncentracijos. Kol kas apsiribokime teiginiu, kad standartins jon susidarymo entalpijos tinka praskiestiems tirpalams.

7.11 udavinys
Jonins reakcijos entalpijos pokyio apskaiiavimas. inodami, kad kieto bario sulfato susidarymo entalpija H f yra lygi 1473 kJ/mol, apskaiiuokite bario sulfato nuosd susidarymo tirpale entalpijos pokyt: 2+ 2 o Ba (aq) + SO4 (aq) BaSO4(k) H =? Sprendimas Nagrinjamai reakcijai paraome formul (7.21): o o o 2+ o 2 H = H f[BaSO4(k)] H f[Ba (aq)] H f[SO4 (aq)] 2+ 2 Ba (aq) ir SO4 (aq) entalpijas randame 7.3 lentelje, o BaSO4(k) susidarymo entalpija duota udavinio slygoje. raome skaitines vertes ir apskaiiuojame: o H = 1473 kJ ( 537,6 kJ) ( 909,3 kJ) = 26 kJ Atsakymas. Bario sulfato nuosd susidarymo entalpijos pokytis yra lygus 26 kJ. Pratyb uduotis. Apskaiiuokite reakcijos tarp magnio chlorido ir natrio hidroksido tirpal entalpijos pokyt, jeigu o inoma, kad H f[Mg(OH)2(k)] = 924,7 kJ. 18
o

Uuomina. Paraykite jonin lygt ir nusprskite, kokios nuosdos susidaro. Pamstykite, koki tak reakcijos entalpijos pokyiui turi reakcijoje nedalyvaujani jon susidarymo entalpijos.

7.9. Kuras - energijos altinis

Pats paprasiausias bdas energijai gauti yra kuro deginimas. Trumpai susipainkime su svarbiausiomis kuro rimis.

Ikastinis kuras
Didiausia dalis iuolaikins visuomens suvartojamos energijos yra gaunama i trij ikastinio kuro ri naftos, gamtini duj ir akmens angli. Prie milijonus met gyvenusi gyvn ir augal liekanos sudar didiulius i mediag klodus. Ikastiniame kure yra sukaupta Sauls energija. J ukonservavo fotosintez vykdantys augalai. Augal lstelse i anglies dioksido CO2 ir vandens H2O, dalyvaujant chlorofilui (katalizatorius) sintetinami angliavandeniai, t.y. tokie junginiai, kuri bendroji formul yra C m(H2O)n (m ir n yra sveikieji skaiiai). Vieno i fotosintezje susidaranio angliavandenio - gliukozs - formul yra C6(H2O)6, arba C6H12O6. Gliukozs sintez yra endotermin reakcija, kuri galima pavaizduoti taip:
chlorofilas

6 CO2 + 6 H2O

sauls viesa

C6H12O6 + 6 O2

H = +2,810 kJ (7.23)

Gliukozs degimo reakcija yra atvirktin (7.23) reakcija. Jai vykstant iluma isiskiria - tai egzotermin reakcija. Nors angliavandeni sudtis atitinka formul Cm(H2O)n, juose nra vandens molekuli. Bendroji angliavandeni formul paprasiausiai rodo, kad juose (kaip ir vandenyje) vandenilio atom yra du kartus daugiau, nei deguonies. Svarbiausia augal statybin mediaga yra celiulioz - sudtingas angliavandenis, kurio molin mas bna net iki 500 000 g/mol. uvus augal apninka vairiausi mikroorganizmai, ir jis suyra. Susidarius palankioms slygoms, augal liekanos sudurpja. Tam reikia, kad prie j neprieit oras ir bt tam tikr bakterij. Per ilgus amius augal angliavandeniai (celiulioz) palaipsniui praranda deguonies ir vandenilio atomus, todl anglies mass dalis tokiose liekanose didja, durps virsta lignitu ir akmens anglimis. Pati seniausia akmens angli ris yra antracitas, jos amius yra apie 300 milijon met. Organini liekan virsmus galima pavaizduoti tokia schema: durps rusvosios anglys (lignitas; 32% C) nebitumins anglys (40% C) bitumins anglys (60% C) antracitas (80% C) Akmens anglimis vadinamos degios uolienos, kuri sudtyje yra anglies, vandenilio, deguonies ir nedideli kiekiai azoto, sieros bei nedegi priemai, i kuri susidaro pelenai. Nafta ir gamtins dujos susidar kiek kitokiu bdu. Senovinse jrose gyvenusi augal ir gyvn knai nussdavo ant vandenyno dugno, kur juos ardydavo bakterijos. Apirusias liekanas palaidodavo smlio ir dumblo sluoksnis, kuris per ilgus amius virto smiltainiu. Dl vairi proces smiltainio kloduose susidar aukta temperatra ir slgis, todl organins liekanos virto nafta bei gamtinmis dujomis. J amius siekia 250 -500 milijonus met. Apie 85% gamtini duj mass sudaro metanas CH4, 10% - etanas C2H6, 3% - propanas C3H8, ir truputis kit degi ir nedegi duj. Nafta yra sudtingas keli imt angliavandenili miinys - nuo CH4 iki C40H82 ar net dar sudtingesni. Viena i svarbiausi kuro vert nusakani savybi yra degimo iluma. Kuo didesn degimo iluma, tuo kuras vertingesnis. 7.4 lentelje rasite apytiksles kai kuri kuro ri degimo ilumas. Ianalizav lentels duomenis galite pastebti, kad ikastinis kuras yra vertingesnis, nei mediena ar dirbtiniu bdu gautas kuras (metanolis, perdirbtos buitins atliekos). 7.4 lentel

Apytiksls kai kuri kuro ri degimo ilumos

Kuras celiulioz puins malkos metanolis kuras i buitini atliek durps bitumins anglys izooktanas (benzino sudedamoji dalis) gamtins dujos Degimo iluma, kJ/g 17,5 21,2 22,7 12,7 20,8 28,3 36,5 49,5

19

Problemos, susijusios su ikastinio kuro naudojimu

Naudojant gamtin kur, susiduriama su dviem sunkiai isprendiamomis problemomis. Vis pirma - tai kuro atsarg atnaujinimas. monija suvartoja ymiai daugiau kuro, nei jo spja susikaupti, todl kuro atsargos palaipsniui senka. Sakoma, kad ikastinis kuras yra neatsinaujinantis energijos altinis. Jeigu kuro vartojimo tempai nesumas, jo atsargos neuilgo iseks. Antroji problema - tai aplinkos terimas. Deginant ikastin kur, jame esanti siera virsta sieros dioksidu. Labai auktoje temperatroje azotas N2 jungiasi su deguonimi O2 ir sudaro azoto oksidus. Sieros ir azoto oksidai teria or, sukelia rgt liet. Degant kurui susidaro dar vienas nepageidaujamas junginys - anglies dioksidas, kuris, kaip manoma, yra vienas i iltnamio efekto (ems klimato iltjimo) kaltinink. Jungtinse Amerikos Valstijose akmens angli atsargos yra ymiai didesns, nei naftos ar duj, taiau akmens angli suvartojimas ioje alyje beveik nedidja. Tai lemia ne vien tai, kad teriama gamta, bet ir tai, kad jos gavyba brangi bei pavojinga. Akmens angli gavyba atviruoju bdu yra ne tokia pavojinga kaip achtose, taiau ala gamtai yra didesn. Manoma, kad ateityje didiuma akmens angli po eme bus perdirbama dujin arba skystj kur.

Akmens angli gazifikavimas

Iki io amiaus penktojo deimtmeio gamtini duj gavyba ir vartojimas buvo brangs, todl labai buvo paplitusios dujos, gaunamos gazifikuojant akmens anglis. ios dujos buvo vadinamos generatorinmis, vieianiosiomis, arba vandens dujomis. Pro kaitint akmens angli sluoksn leidiant vandens gar ir oro miin, vyksta tokios reakcijos: o C(k) + H2O(d) CO(d) + H2(d) H = +131 kJ (7.24) o CO(d) + H2O(d) CO2(d) + H2(d) H = 41 kJ (7.25) o 2 C(k) + O2(d) 2 CO(d) H = 221 kJ (7.26) o C(k) + 2 H2(d) CH4(d) H = 75 kJ (7.27) Svarbiausia gazifikavimo reakcija (7.24) yra rykiai endotermin. Jai vykti sunaudojama daug ilumos, kuri gaunama kruopiai dozuojant deguonies kiek, reikaling degimo reakcijai (7.26). Apytiksl generatorini duj sudtis trio dalimis yra: 23% CO, 18% H2, 8%CO2 ir 1% CH4; jose yra apie 50% azoto N2, mat i duj gamybai naudojamas oras. Didel generatorini duj trio dal sudaro nedegios dujos (N2 ir CO2), todl j degimo iluma 7 - 10 kart maesn u gamtini duj degimo ilum. iuolaikinis akmens angli gazifikavimas skiriasi nuo k tik apraytojo tuo, kad: 1. Vietoj oro naudojamas deguonis O2(d), todl dujose nra azoto. 2. I duj paalinamas nedegus anglies dioksidas ir or teriantys sieros junginiai, pavyzdiui: CaO(k) + CO2(d) CaCO3(k) 2 H2S(d) + SO2(d) 3 S(k) + 2 H2O(s) 3. Tam tikru bdu i anglies monoksido CO ir vandenilio H2 pagaminamas metanas CH4. i gamybos stadija vadinama metaninimu. CO(d) + 3 H2(d) CH4(d) + H2O(s) iuolaikins generatorins dujos savo sudtimi ir energine verte prilygsta gamtinms dujoms.

Akmens angli pavertimas skystuoju kuru

Gaminant skystj kur, akmens anglys veikiamos vandens garais, o susidars anglies monoksidas ir vandenilis katalizinmis reakcijomis paveriami skystaisiais angliavandeniliais: nCO + (2n + 1) H2 CnH2n+2 + H2O arba metanoliu: CO(d) + 2 H2(d) CH3OH(s) (7.28) 1942 m. Vokietija i akmens angli pagamino apie 120 milijon litr aviacini degal. Piet Afrikos Respublikoje iuo metu veikia mons, i akmens angli gaminanios benzin ir kitas mediagas.

Metanolis
Metanol CH3OH galima gaminti i akmens angli (reakcija (7.28)), termikai skaidant (pirolizuojant) medien, nuotek atliekas, iukles, kompost, ml. Metanolio degimo iluma, skaiiuojant vienam gramui mediagos, yra perpus maesn negu benzino, taiau jo oktaninis skaiius yra labai didelis, net 10 6, tuo tarpu gryno izooktano yra 100, o geriausi benzino ri - 98 arba maesnis. Ibandius metanol vidaus degimo varikliuose paaikjo, kad jo degimo produktai maiau kenkia aplinkai. Metanolis naudojamas organinei sintezei, kuro elementuose.

Etanolis
20

Perdirbant naft gaunamos eteno C2H4 dujos, i kuri pagaminami didiuliai kiekiai etanolio C2H5OH. Nuo seniausi laik yra inomas kitas etanolio gaminimo bdas - rauginimas, arba fermentacija. Brazilijoje iuo bdu etanolis gaunamas i cukranendri ir manioko. Kai kuriose alyse vartojami automobiliniai degalai, kuriuos sudaro 90% benzino ir 10% etanolio (etanolis padidina benzino oktanin skaii).

Vandenilis
Labai perspektyvi kuro ris yra vandenilis. Svarbiausi vandenilio privalumai yra: deginant vien gram vandenilio isiskiria dvigubai daugiau ilumos, negu deginant t apt kiek metano, ir trigubai daugiau, negu deginant benzin; degant susidaro nekenksmingas produktas - H2O, o ne CO ar CO2, kaip kad deginant benzin. Pramoniniu mastu vandenilis gaminamas i naftos ir gamtini duj. Sekaniame skyriuje aptarsime kitus vandenilio gavimo bdus ir j ekonomikum.

Alternatyvs energijos altiniai

Degimo reakcijos yra paprasiausias, bet ne vienintelis energijos gavimo i mediag bdas. Kai kurias oksidacijos reakcijas galima atlikti specialiuose elektrocheminiuose renginiuose - kuro elementuose, apie kuriuos kalbsime antrojoje knygoje. iuo atveju gaunama ne ilumin, o elektros energija. Mokslininkai sukr bdus, kaip be fotosintezs paversti sauls energij elektros arba ilumine energija. Treiojoje knygoje suinosime, kaip veikia atomins elektrins, vartojanios ne chemini reakcij, o atom branduoli energij. Tikimasi, kad alternatyvs energijos gavimo bdai labai itobuls ir ipopuliars XXI amiuje.

SANTRAUKA
Termochemija - tai mokslas apie chemini reakcij, darbo ir ilumos ry. Egzoterminmis vadinamos tokios reakcijos, kurioms vykstant sistema atiduoda ilum aplinkai. Jeigu reaguojanti sistema sugeria ilum i aplinkos, sakoma, kad vyko endotermin reakcija. Reakcijos ilumin efekt galima vertinti imatavus temperatros pokyt kalorimetre. Pats paprasiausias chemini reakcij darbas yra duj pltimosi darbas. Pirmasis termodinamikos dsnis susieja vidins energijos pokyt U, ilumos kiek Q ir darb A: U = Q + A. Degimo reakcij termocheminiai dsningumai tiriami kalorimetriniu bdu - naudojamas udarasis kalorimetras su sandaria deginimo kamera, kuri vadinama kalorimetrine bomba. iuo bdu imatuota reakcijos iluma sutampa su vidins energijos pokyiu: QV = U. Dauguma chemini reakcij vyksta atviruose induose, todl patogiau yra naudoti entalpijos pokyt H. Jeigu atviroje reaguojanioje sistemoje darb atlieka tik dujos, tai imatuotasis iluminis efektas yra lygus entalpijos pokyiui: Qp = H. Galime iskirti du svarbiausius termochemini udavini tipus. 1. inodami kalorimetrinio bandymo duomenis (ilumin talp, savitj ilum, temperatros pokyt) skaiiuojame reakcijos ilumin efekt. 2. Suddami ar kaip kitaip pertvarkydami chemines lygtis, apskaiiuojame neinomus entalpij pokyius. Sprsdami iuos udavinius naudojams Heso dsniu ir susidarymo entalpij lentelmis. Termochemija tiria ir vertina kuro kokyb. iame skyriuje suinojome, kaip susidar ikastinio kuro klodai ir kokios yra energetikos perspektyvos.

Papildomieji skaitiniai
Riebalai ir angliavandeniai - organizmo energijos atsargos
Saugodami savo sveikat usiimame aerobika, aidiame tenis, kilnojame svarsius, bgiojame. Visam tam reikalinga energija. I kur j gauna ms organizmas? Pati svariausioji organizmo energijos saugykla yra riebalai. Kai mes sportuojame arba sunkiai dirbame, riebal molekuls reaguoja su vandeniu (hidrolizuojasi). Taip susidaro vadinamosios riebal rgtys, dalyvaujanios labai sudtingose cheminse reakcijose ir galiausiai virstanios anglies dioksidu ir vandeniu. iose reakcijose atsipalaiduojanti energija panaudojama raumen darbui. Vienos i riebal rgi, vadinamos palmitino rgtimi, formul yra CH3(CH2)14COOH. Nesvarbu, kur oksiduosime palmitino rgt - organizme ar kalorimetrinje bomboje - susidarys tie patys degimo produktai ir isiskirs milinikas kiekis ilumos. CH3(CH2)14COOH + 23 O2(d) 16 CO2(d) + 16 H2O(s) H = 9977 kJ

Madaug tiek pat anglies ir vandenilio turintis angliavandenilis C 16H34 degdamas iskiria 10700 kJ, t.y. pana kiek ilumos. Pagal savo energin vert riebalai prilygsta reaktyvini lktuv degalams. Kitas organizmo energijos altinis yra angliavandeniai, kuriuos gauname valgydami saldainius, gerdami sultis. Angliavandeniai naudojami tada, k ai organizmui skubiai reikia energijos, nes jie oksiduojasi spariau. Vienas i daugiausiai vartojam angliavandeni yra cukrus, arba sacharoz C 12H22O11, kurio degimo iluma yra lygi 5640 kJ/mol, t.y. gerokai maesn u pana anglies ir vandenilio kiek turinios riebal rgties degimo ilum. Inagrinj 7.15 paveiksl pamatysite, kad riebal rgi energin vert yra beveik tokia pat, kaip angliavandenili, o 21

sacharozs- gerokai maesn. Riebal energin vert yra lygi madaug 38 kJ/g, o angliavandeni ir baltym - apie 17 kJ/g. 65 kg sveriantis vidutinio kno sudjimo mogus turi apie 11 kg riebal. Tiek pat energijos turi madaug 25 kg angliavandeni, todl pakeitus riebalus angliavandeniais, tas pats mogus svert apie 80 kg. Riebal pakeitimas angliavandeniais bt pratingas paukiams - dl padidjusios mass jie negalt skraidyti. Kalbant apie riebalus reikt nepamirti, kad mogaus kne j yra daugiau, nei reikia energiniams poreikiams. Dl riebal pertekliaus padidja pavojus susirgti irdies ligomis, cukriniu diabetu ir kitomis ligomis. Jeigu visikai nustotume vartoj riebalus, ms organizmas j vis vien pasigamint. Virkinant maistas suskaidomas maas molekules, i kuri pagaminamos sudtingos organizmui reikalingos mediagos, pavyzdiui, i angliavandeni riebalai. iuolaikins dietos yra sudarytos taip, kad i riebal organizmas gaut ne daugiau kaip 30% reikalingos energijos; kit - i angliavandeni. 7.15 pav. Riebal rgi, angliavandeni ir angliavandenili energin vert Vis trij jungini molekulse yra po 12 anglies atom. Oksiduojant po vien mol kiekvieno junginio, isiskiria po 12 mol CO2(d) ir tam tikras kiekis vandens. Daugiausia ilumos isiskiria deginant angliavandenil C12H24, iek tiek maiau - oksiduojant lauro rgt, CH3(CH2)10COOH. Sacharozs C12H22O11 energin vert yra ymiai maesn.

Apibendinantis udavinys
Deguonies ir vandens gar atmosferoje akmens anglys dega - susidaro CO(d) ir H2(d) miinys, vadinamosios sintezs dujos. Produkto pavadinimas susijs su tuo, kad tok miin galima naudoti organini jungini sintezei, nors nemaa j dalis suvartojama ildymui. prastin sintezs duj sudtis trio dalimis yra: 55,0% CO(d), 33,0% H 2(d) ir o 12% nedegi duj (daugiausiai CO2(d)). Iki kokios temperatros galima kaitinti 1,00 kg 25,0 C temperatros vandens, sudeginus 1,00 L (n.s.) sintezs duj? 1) Apskaiiuokite, po kiek moli CO(d) ir H2(d) yra 1,00 L sintezs duj. inodami, kam lygus duj molinis tris normaliomis slygomis, apskaiiuokite bendr moli skaii bandinyje. Pasinaudoj lygtimi (6.17) tri santyk (procentais) pakeiskite moli santykiu (procentais) ir apskaiiuokite iekomuosius dydius. Atsakymas. nCO = 0,0245 mol; nH2 = 0,0147 mol. 2) Pasinaudodami termodinamini duomen lentelmis, apskaiiuokite 1,00 L sintezs duj degimo entalpij. Paraykite H2(d) degimo iki H2O(s) lygt ir apskaiiuokite 1 mol vandenilio degimo entalpij Hdeg., o po to viename litre miinio esanio vandenilio degimo entalpij (panaiai, kaip 7.7 udavinyje). Tokiu pat bdu apskaiiuokite CO(d) degimo iki CO2(d) entalpij. Atsakymas. 4,20 kJ (H2); -6,93 kJ (CO); abiej kartu 11,13 kJ. 3) Pasinaudokite lygtimi (7.5): Q = mH2OcH2O T o i jos ireikkite T. inodami, kad pradin vandens temperatra 25,0 C, apskaiiuokite vandens temperatr po kaitinimo. Prisiminkite, kad tarp vandens kaitinimui sunaudotos ilumos Q ir reakcijos degimo ilumos Qdeg. galioja lygyb Q = Qdeg. (Qdeg. buvo apskaiiuota antrojoje udavinio sprendimo dalyje, ji lygi 11,13 kJ.) o Atsakymas. 27,7 C.

22

Svarbiausieji terminai
aplinka (7.1) atviroji sistema (7.1) bsenos funkcija (7.5) chemin energija (7.1) darbas (7.1) duj darbas (7.2) egzoterminis (7.4) endoterminis (7.4) energija (7.1) energijos tverms dsnis (7.3) entalpija (7.6) entalpijos pokytis (7.6) entalpij diagrama (7.6) Heso dsnis (7.7) kalorimetrin bomba (7.4) kalorija (cal) (7.3) kalorimetras (7.4) izoliuotoji sistema (7.1) pirmasis termodinamikos dsnis (7.5) reakcijos iluma (7.4) savitoji iluma (7.3) sistema (7.1) standartin bsena (7.8) susidarymo entalpija (iluma) (7.8) iluma (7.1, 7.3) ilumin energija (7.1) ilumin talpa (7.3) udaroji sistema (7.1) vidin energija (7.5)

Kartojimo uduotys
1. Apibrkite arba savais odiais paaikinkite iuos ymjimus ar terminus: a) H; b) p V; c) H f; d) standartin bsena; e) ikastinis kuras. 2. Trumpai apibdinkite iuos terminus, metodus ar reikinius: a) energijos tverms dsnis; b) kalorimetrin bomba; c) bsenos funkcija; d) entalpij diagrama; e) Heso dsnis. 3. Nurodykite svarbiausius skirtumus tarp: a) sistemos ir aplinkos; b) ilumos ir darbo; c) savitosios ilumos ir ilumins talpos; d) endoterminio virsmo ir egzoterminio virsmo. 4. Apskaiiuokite ilumos kiek: o o a) rekaling 12,5 L vandens paildyti nuo 22,0 C iki 33,7 C (atsakym paraykite kilokalorijomis); o b) isiskiriant auinant 6,15 kg geleies stryp, jeigu T= 42,0 C (atsakym paraykite kilodauliais; geleies 1 1 savitoji iluma 0,473 J g K ). 5. Apskaiiuokite nurodytos mediagos temperatr, jeigu: o a) 14,8 g 21,7 C temperatros vandens sugr 719 J ilumos; o 1 1 b) 6,52 kg 67,3 C temperatros sieros atidav 105 kcal ilumos (sieros savitoji iluma 0,173 cal g K ). 6. Apskaiiuokite: o o a) benzeno (C6H6) savitj ilum, jeigu 20,0 g benzeno temperatr pakelti nuo 25,2 C iki 30,8 C prireik 192 kJ ilumos; o b) vandens temperatr, jeigu 1,50 kg 25,2 C temperatros vandens atidav 3,50 kcal ilumos. 7. 235 g vandens berta 135 g vario droli. Kiek kilodauli ilumos reikia, norint var ir vanden kaitinti nuo o o 1 1 1 1 22,7 C iki 67,6 C? Vandens savitoji iluma lygi 4,18 J g K , vario 0,393 J g K ). 1 1 o 8. Apskaiiuokite geleies savitj ilum (J g K ), jeigu inoma, kad metus 1,35 kg 132,0 C temperatros o o geleies gabal 825 g 23,3 C temperatros vanden, nusistovjo 39,6 C temperatra. o 9. Mintinai skaiiuodami pasakykite, kokia turt nusistovti temperatra, jeigu sumaiytume 75,0 mL 60 C ir o o o o o 100,0 mL 20 C temperatros vandens bandinius. Galimi atsakymai: 1) 45 C; 2) 40 C; 3) 37 C; 4) 23 C. Atsakym paaikinkite. 10. Kam bus lygus vidins energijos pokytis U, jei sistema: a) gaus 67 J ilumos ir atliks 67 J darb; b) gaus 365 J ilumos ir atliks 592 J darb; c) atiduos 38 J ilumos, o iors jgos sistemoje atliks 171 J darb? 11. Apskaiiuokite nurodyt mediag degimo ilumas (kJ/mol), jeigu inoma, kad visikai sudegus: a) 0,107 g acetileno (etino) C2H2(d), isiskiria 5,36 kJ ilumos; b) 1,030 g karbamido (NH2)2CO, isiskiria 2,601 kcal ilumos; c) 1,05 mL acetono (dimetilketono) (CH3)2CO ( = 0,791 g/mL) isiskiria 26,0 kJ ilumos. 23
o

12. Kalorimetrinje bomboje sudeginus mediag, isiskyr 4708 cal ilumos, o kalorimetro temperatra pakilo o 3,44 C. Apskaiiuokite kalorimetro ilumin talp (kJ/K). o 13. Kalorimetro ilumin talpa 4,881 kJ/K. Jo pradin temperatra prie abu bandymus buvo 24 ,62 C. Apskaiiuokite kalorimetro temperatr po to, kai jame buvo sudeginta: a) 0,5187 g cikloheksanolio C6H12O(s), kurio degimo iluma yra lygi 890,7 kcal/mol; b) 1,75 mL etilacetato C4H8O2(s) ( = 0,901 g/mL), kurio degimo iluma yra lygi 2246 kJ/mol. 14. Udarajame kalorimetre, kurio ilumin talpa yra lygi 4,947 kJ/K, sudeginta 1,036 g izobutano (CH 3)3CH. o o Temperatra prie bandym buvo 24,88 C, po bandymo - 35,17 C. a) Apskaiiuokite izobutano degimo ilum kJ/mol. b) Paraykite izobutano degimo reakcijos lygt, raydami joje H vert. Tarkime, kad ios reakcijos QV Qp ir U H. 15. 35,0 g vandens, esanio put polistireno indelyje, itirpinta 0,50 g NH 4NO3. Tirpalo temperatra nukrito nuo o 22,7 iki 21,6 C. a) Koks procesas vyko: endoterminis ar egzoterminis? b) Apskaiiuokite NH4NO3 tirpimo ilum, kJ/mol. o 16. KI(k) tirpimo vandenyje iluma lygi +21,3 kJ/mol. 475 mL 23,8 C temperatros vandens, esanio put polistireno indelyje, itirpinta 0,102 mol KI. Apskaiiuokite tirpalo temperatr. 17. Paraykite chemines lygtis, kurioms tinka ie standartiniai entalpij pokyiai: o a) H f = +50,63 kJ/mol N2H4(s) o b) H f = 209 kJ/mol COCl2(d) o 3 c) H degimo = 1,66 10 kJ/mol C3H8O3(s) 18. Propano C3H8(d) degimo lygtis: C3H8(d) + 5 O2(d) 3 CO2(d) + 4 H2O(s) H = 2220 kJ Kiek ilumos isiskirs visikai sudegus: a) 1,100 g propano; b) 35,0 L propano (n.s.); c) 15,5 L propano, kurio o temperatra 22,8 C, o slgis 749 mmHg? 19. Apskaiiuokite reakcijos 2/3 NH3(d) 1/3 N2(d) + H2(d) entalpijos pokyt H, jei amoniako NH3(d) susidarymo entalpija yra lygi 46,11 kJ/mol. 20. Apskaiiuokite reakcijos CO(d) + O2(d) CO2(d) entalpijos pokyt. Pasinaudokite Heso dsniu ir iomis lygtimis: 1) C(grafitas) + O2(d) CO(d) H = 110,54 kJ 2) C(grafitas) + O2(d) CO2(d) H = 393,51 kJ 21. Apskaiiuokite reakcijos C3H4(d) + 2 H2(d) C3H8(d) entalpijos pokyt. Pasinaudokite Heso dsniu ir iomis lygtimis 1) H2(d) + O2(d) H2O(s) H = 285,8 kJ 2) C3H4(d) + 4 O2(d) 3 CO2(d) + 2 H2O(s) H = 1941 kJ 3) C3H8(d) + 5 O2(d) 3 CO2(d) + 4 H2O(s) H = 2219,9 kJ 22. inoma, kad: N2(d) + 3/2 H2(d) NH3(d) H1 NH3(d) + 5/4 O2(d) NO(d) + 3/2 H2O(s) H2 H2(d) + O2(d) H2O(s) H3 Tinkamai pertvark ir sudj nurodytas chemines lygtis, suraskite, kaip i entalpijos pokyi H1, H2 ir H3 galima apskaiiuoti reakcijos: N2(d) + O2(d) 2 NO(d) entalpijos pokyt H. 23. Remdamiesi susidarymo entalpij lentele (7.2 lent.), i lygties (7.21) apskaiiuokite i reakcij entalpij pokyius: a) C3H8(d) + H2(d) C2H6(d) + CH4(d); b) 2 H2S(d) + 3 O2(d) 2 SO2(d) + 2 H2O(s) + 24. inodami susidarymo entalpijas (7.2 ir 7.3 lent.) i lygties (7.21) apskaiiuokite reakcijos NH4 (aq) + OH (aq) H2O(s) + NH3(d) entalpijos pokyt. 25. Apskaiiuokite 1 molio ZnS(k) susidarymo entalpij, jei inoma degimo entalpija. o 2 ZnS(k) + 3 O2(d) 2 ZnO(k) + 2 SO2(d) H = 880 kJ Trkstam duomen iekokite Priede.

Uduotys
Darbas 26. Apskaiiuokite darb, kur atlieka besiplsdamos dujos prie pastov slg, jeigu V = 5,0 L, o p = 735 mmHg. Atsakym paraykite: a) L atm; b) dauliais (J); c) kalorijomis (cal). Savitoji iluma 27. Laboratorijoje buvo atliktas 7.3 udavinyje apraytas bandymas, tik su kitais metalais. Metal ir vandens mass bei pradins j temperatros buvo tokios paios, kaip nurodyta 7.4 paveiksle. Apskaiiuokite cinko, platinos ir 1 1 o aliuminio savitsias ilumas (J g K ), jeigu bandymo pabaigoje nusistovjo tokios temperatros: a) cinko 39,0 C; b) o o platinos 28,9 C; c) aliuminio 52,8 C. 28. Kartas 625 g mass geleies gabalas itrauktas i krosnies ir panardintas 525 g vandens, esanio gerai o o izoliuotame inde. Vandens temperatra pakilo nuo 24 Ciki 92 C. Apskaiiuokite tik k i krosnies itrauktos geleies 1 1 temperatr, jeigu jos ilumin talpa yra lygi 0,45 J g K , 24

29. Nerdijanio plieno gabalas, kurio savitoji iluma yra lygi 0,50 J g K , buvo kaitintas iki 152 C o o temperatros ir mestas 125 mL 24,8 C temperatros vandens, kurio temperatra pakilo iki 40,3 C. Apskaiiuokite plieno mas. Ar pakankamai tikslus yra apraytasis mass vertinimo bdas? Paaikinkite atsakym. o o 30. 74,8 g sveriantis vario gabalas kaitintas iki 143,2 C temperatros ir panardintas izoliuot ind su 24,8 C temperatros gliceroliu. Apskaiiuokite glicerolio savitj ilum, jei inoma, kad glicerolio C 3H8O3(s) tris yra 165 mL o 1 1 ( = 1,26 g/mL), temperatra bandymo pabaigoje buvo 31,1 C, o vario savitoji iluma yra lygi 0,393 J g K . o o 31. Izoliuotame inde esanio vandens temperatra 25,6 C. ind panardintas 1,05 kg 60,5 C temperatros o geleies luitas. Apskaiiuokite, kiek reikia pilti ind 15,5 C temperatros vandens, kad visos sistemos temperatra o ilikt tokia pati - 25,6 C. Vaizdumo dlei bandymas pavaizduotas paveiksle. Paveiksle kiti skaiiai.

32. 1,00 L 20,0 C temperatros vandens, esanio izoliuotame inde, panardinta 1,00 kg 40,0 C temperatros 1 1 magnio. Apskaiiuokite, kokia temperatra nusistovs inde, jeigu magnio savitoji iluma 1,04 J g K . o 3 o 33. 138 g 23,7 C temperatros vandens, esanio izoliuotame inde, mestas 14,5 cm trio 152 C 3 temperatros alvario gabalas. Apskaiiuokite, kokia temperatra nusistovs inde, jei alvario tankis yra 8,40 g/cm , o 1 1 savitoji iluma - 0,385 J g K . 34. 1818 m. Diulongas ir Pti pastebjo, kad kiet vienini mediag molins ilumins talpos yra apytiksliai vienodos. Remdamiesi savo pastebjimu, jie ived formul: 1 1 (atomin mas) (savitoji iluma, cal g K ) 6,4 1 1 inoma, kad silicio, fosforo ir vino savitosios ilumos atitinkamai yra lygios: 0,17; 0,19 ir 0,031 cal g K . a) Patikrinkite, ar tinka Diulongo ir Pti formul siliciui, fosforui ir vinui. o b) Ityrus neinom metal paaikjo, kad suteikus jam 107 cal ilumos, temperatra pakyla 10,0 C. Apskaiiuokite apytiksl atomin metalo mas. Koks tai galt bti metalas? o c) Apskaiiuokite, kokia nusistovt temperatra, jei 315 g 65,0 C temperatros alavo mestume 100 mL o 25,0 C temperatros vandens. Uuomina. Suinokite alavo apytiksl savitj ilum. Reakcijos iluma 35. Apskaiiuokite, kiek kilodauli ilumos isiskirs gaminant 375 kg gesint kalki Ca(OH) 2. CaO(k) + H2O(s) Ca(OH)2 H = 65,2 kJ 3 o 36. Apskaiiuokite, kiek litr (n.s.) sintezs duj reikia sudeginti, norint kaitinti 0,12 m vandens nuo 22,3 C iki o 61,6 C. Kaitinimui naudojama atvira liepsna, t.y. dujos dega esant pastoviam slgiui. Trkstam duomen iekokite io skyriaus apibendrinanio udavinio sprendime. 37. Svarbiausios gamtini duj sudedamosios dalies - metano - degimas vaizduojamas tokia lygtimi: CH4(d) + 2 O2(d) CO2(d) + 2 H2O(s) H = 890,3 kJ Apskaiiuokite: 6 a) Kiek kilogram metano sudeginus isiskiria 1,010 kJ ilumos? 3 o b) Kiek kilodauli ilumos isiskiria, sudeginus 1,0310 L metano? Jo temperatra 21,8 C, slgis 748 mmHg. o o c) Kiek litr vandens galima kaitinti nuo 22,7 C iki 60,8 C, jei tarsime, kad visa b dalyje apskaiiuota iluma be nuostoli perduodama vandeniui? 3 38. Angliavandenilio oktano C8H18(s) degimo reakcijos entalpijos pokytis yra lygus 5,4810 kJ/mol. Apskaiiuokite ilumos kiek, isiskiriant sudeginus 4,00 L oktano, kurio tankis yra 0,703 g/mL. 39. Jei suvirinimo darbams reikia labai auktos temperatros, naudojamas vandenilio ir deguonies miinys, o kuriam degant temperatra pakyla net iki 2500 C. Vandenilio degimo lygtis: H2(d) + O2(d) H2O(d) H = 241,8 kJ Apskaiiuokite, kiek kilodauli ilumos isiskirs, sudeginus 105 g miinio, kuriame H2 ir O2 duj mass dalys yra vienodos. 40. Kai kuriems suvirinimo darbams naudojamas vadinamasis termitinis miinys. Vykstant termitinei reakcijai isiskiria labai daug ilumos: Fe2O3(k) + 2 Al(k) Al2O3(k) + 2 Fe(s) H = 852 kJ o 25 C temperatroje buvo sumaiyta ir padegta 1,00 mol Fe2O3 ir 2,00 mol Al. Tarkime, kad iluma aplink neperduodama, t.y. visa isiskyrusi iluma atitenka reakcijos produktams, kuri ilumin talpa bandymo slygomis yra 25

apie 0,8 J g K . Geleies lydymosi temperatra yra 1530 C. Pasakykite, ar isiskyrusios ilumos uteks susidariusiai geleiai ilydyti. Atsakym paaikinkite. 41. 150 g vandens, esanio put polistireno indelyje, dta 0,150 g sverianti kalio hidroksido KOH tablet. o o Tirpstant kalio hidroksidui, vandens temperatra pakilo nuo 24,1 C iki 24,9 C. Tarkime, kad praskiesto KOH(aq) tirpalo ilumin talpa yra tokia pati kaip vandens. Apskaiiuokite apytiksl KOH tirpimo ilum. 42. Endoterminio proceso demonstravimui gerai tinka amonio chloridas NH4Cl(k). Kiek apytiksliai gram NH4Cl o o reikt itirpinti 1400 mL vandens, kad temperatra nukrist nuo 25 C iki 10 C? NH4Cl(k) tirpimo iluma yra +14,8 kJ/mol. 43. Dar kart prisiminkite 7.5 udavin. Tarkime, kad neutralizacijos reakcijoje susidar 0,500 M NaCl tirpalas, 1 1 kurio tankis 1,02 g/mL, o savitoji iluma 4,02 J g K . Put polistireno indelio ilumin talpa 10 J/K. Pasinaudodami k tik pamintais patikslinimais, i naujo isprskite 7.5 udavin,. o 44. Put polistireno indelyje buvo 23,5 C temperatros vanduo. j djus tam tikr kiek kalio jodido KI(k), susidar 150 mL 2,50 M tirpalo. Apskaiiuokite KI tirpalo temperatr. Tirpalo tankis yra lygus 1,3 0 g/mL, savitoji 1 1 iluma - 2,7 J g K , KI(k) tirpimo iluma - +21,3 kJ/mol. 45. Mediagas, kuri tirpimo iluma yra neigiama, t.y. kurioms tirpstant isiskiria iluma, reikia tirpinti labai atsargiai. Natrio armo NaOH tirpimo iluma yra lygi 42 kJ/mol. Apskaiiuokite, kokia apytiksliai bt 500 mL 7,0 M o NaOH tirpalo temperatra, jeigu 21 C temperatros vanden i karto dtume vis apskaiiuot NaOH kiek ir visikai neauintume tirpalo. 46. Bandymais imatuota, kad natrio armo NaOH(aq) ir druskos rgties HCl(aq) neutralizacijos reakcijos iluma yra lygi 55,84 kJ/mol. Apskaiiuokite tirpalo temperatr, kuri nusistovs sumaiius 50,00 mL 1,05 M NaOH ir o 25,00 mL 1,86 M HCl tirpalus, jeigu j abiej pradin temperatra buvo 24,72 C. Susidariusio tirpalo tankis 1,02 1 1 g/mL, o savitoji iluma 3,98 J g K . Tarkime, kad reakcijos metu isiskyrusi iluma aplink neperduodama. Udarasis kalorimetras 3 47. Kalorimetriniams prietaisams kalibruoti tinka o-ftalio rgtis C8H6O4. Jos degimo iluma yra 3,22410 kJ/mol. Naudodamiesi emiau esaniais duomenimis, apskaiiuokite udarojo kalorimetro ilumin talp: sudegintos o-ftalio rgties mas 1,078 g; o pradin kalorimetro temperatra 24,96 C; o temperatra bandymo pabaigoje 30,76 C. 48. Udarajame kalorimetre, apraytame 7.4 udavinyje, sudeginta 1,227 g sacharozs C 12H22O11. Apskaiiuokite kalorimetro temperatros pokyt T, jei jo ilumin talpa 3,87 kJ/K. Sacharozs degimo ilum suinojome sprsdami 7.4 udavin. o 49. Sudeginus 2,051 g gliukozs C6H12O6, temperatra udarojo kalorimetro viduje pakilo nuo 24,91 C iki o 31,41 C. Kalorimetro ilumin talpa 4,912 kJ/K. a) Apskaiiuokite gliukozs degimo ilum kJ/mol. b) Paraykite gliukozs degimo reakcijos, kurioje susidaro CO2(d) ir H2O(s), lygt ir ilyginkite j. Nurodykite reakcijos entalpijos pokyt H. Pastebkite, kad degant gliukozei H ir U sutampa. o 50. Visikai sudeginus 1,567 g naftaleno C10H6(k), udarojo kalorimetro temperatra pakilo 8,37 C. Tame paiame kalorimetre sudeginus 1,227 g timolio C10H14O(k), naudojamo konservavimui ir pelsiams naikinti, o temperatra pakilo 6,12 C. Apskaiiuokite timolio degimo ilum kJ/mol, jei naftaleno degimo iluma yra lygi 5153,9 kJ/mol. Heso dsnis 51. Apskaiiuokite reakcijos C2H4(d) + Cl2(d) C2H4Cl2(s) entalpijos pokyt H, jeigu inomos i reakcij entalpijos: 4 HCl(d) + O2(d) 2 Cl2(d) + 2 H2O(s) H = 202,5 kJ 2 HCl(d) + C2H4(d) + O2(d) C2H4Cl2(s) + H2O(s) H = 319,6 kJ 52. Apskaiiuokite reakcijos N2H4(s) + 2 H2O2(s) N2(d) + 4 H2O(s) entalpijos pokyt H, jeigu inoma, kad: N2H4(s) + O2(d) N2(d) + 2 H2O(s) H = 622,3 kJ H2(d) + O2(d) H2O(s) H = 285,8 kJ H2(d) + O2(d) H2O2(s) H = 187,8 kJ 53. Vienas i pramonini vandenilio gamybos bd yra toks: CH4(d) + O2(d) CO(d) + 2 H2(d) Naudodamiesi Heso dsniu ir emiau nurodytomis lygtimis, apskaiiuokite vandenilio gamybos i metano reakcijos entalpijos pokyt. CH4(d) + 2 O2(d) CO2(d) + 2 H2O(d) H = 802 kJ CH4(d) + CO2(d) 2 CO(d) + 2 H2(d) H = +206 kJ CH4(d) + H2O(d) CO(d) + 3 H2(d) H = +247 kJ 54. Vietoj gamtini duj kurui galima naudoti sintetin duj miin, kuriame yra metano CH 4(d). Vienas i tokio miinio gamybos bd gali bti pavaizduotas ia lygtimi: 4 CO(d) + 8 H2(d) 3 CH4(d) + CO2(d) + 2 H2O(s) H=? Apskaiiuokite nurodytos reakcijos H. Skaiiavimui galite pasinaudoti tomis i emiau parayt lygi, kurios, js nuomone, yra reikalingos. C(grafitas) + O2(d) CO(d) H = 110,5 kJ CO(d) + O2(d) CO2(d) H = 283,0 kJ 26

H2(d) + O2(d) H2O(s) H = 285,8 kJ C(grafitas) + 2 H2(d) CH4(d) H = 74,81 kJ 55. Vienas i perspektyviausi benzino pakaital yra metanolis. Jis gaminamas kaitinant suslgtas CO ir H 2 dujas ir naudojant special katalizatori: CO(d) + 2 H2(d) CH3OH(s) H=? Apskaiiuokite metanolio sintezs reakcijos entalpijos pokyt, inodami, kad metanolio degimo iluma yra lygi 726,6 kJ/mol, ir kad: C(grafitas) + O2(d) CO(d) H = 110,5 kJ C(grafitas) + O2(d) CO2(d) H = 393,5 kJ H2(d) + O2(d) H2O(s) H = 285,8 kJ 56. Pramonin reikm turintis tirpiklis CCl4 gaminamas chloru Cl2(d) veikiant anglies junginius. Apskaiiuokite CCl4 gamybos reakcijos H: CS2(s) + 3 Cl2(d) CCl4(s) + S2Cl2(s) Pasinaudokite iais duomenimis: CS2(s) + 3 O2(d) CO2(d) + 2 SO2(d) H = 1077 kJ 2 S(k) + Cl2(d) S2Cl2(s) H = 60,2 kJ C(k) + 2 Cl2(d) CCl4(s) H = 135,4 kJ S(k) + O2(d) SO2(d) H = 296,8 kJ C(k) + O2(d) CO2(d) H = 393,5 kJ 57. 1,3-butadieno C4H6(d), butano C4H10(d) ir vandenilio H2(d) degimo ilumos atitinkamai lygios 2543,5 kJ/mol, 2878,6 kJ/mol ir 285,85 kJ/mol. I i duomen apskaiiuokite 1,3-butadieno hidrinimo reakcijos H: C4H6(d) + 2 H2(d) C4H10(d) Uuomina. Paraykite degimo reakcij lygtis. Degimo reakcij produktai - CO2(d) ir H2O(s). Susidarymo entalpija 58. Pasakykite, kuris i atsakym yra teisingas ir paaikinkite, kas negerai kituose atsakymuose. Molin CO2 susidarymo entalpija yra lygi: 1) 0; 2) molinei grafito C(grafito) degimo entalpijai; 3) molini CO(d) ir O2(d) susidarymo entalpij sumai; 4) molinei CO(d) degimo entalpijai. o o 59. Apskaiiuokite reakcijos entalpijos pokyt H 25 C temperatroje: 2 Cl2(d) + 2 H2O(s) 4 HCl(d) + O2(d) Reikaling duomen iekokite 7.2 lentelje. o o 60. Apskaiiuokite reakcijos entalpijos pokyt H 25 C temperatroje. Fe2O3(k) + 3 CO(d) Fe(k) + 3 CO2(d) Reikaling duomen iekokite Priede. 61. Apskaiiuokite etanolio C2H5OH(s) degimo ilum. Laikykite, kad etanolio ir degimo produkt temperatra o yra 25 C, o slgis - 1 atm. Visus reikalingus duomenis rasite 7.2 lentelje. Uuomina. Vis pirma paraykite etanolio degimo reakcijos lygt. o 62. Apskaiiuokite CCl4(s) susidarymo entalpij 25 C temperatroje 1 atm slgyje. o CH4(d) + 4 Cl2(d) CCl4(d) + 4 HCl(d) H = 397 kJ (kiti duomenys 7.2 lentelje). o 63. Apskaiiuokite C6H14(s) susidarymo entalpij 25 C temperatroje ir 1 atm slgyje, jeigu inoma, kad: o 2 C6H14 + 19 O2(d) 12 CO2(d) + 14 H2O(s) H = 8326 kJ Sprsdami udavin naudokits 7.2 lentele. 64. Apskaiiuokite C5H12(s) sintezs i CO(d) ir H2(d) entalpij: o 5 CO(d) + 11 H2(d) C5H12(s) + 5 H2O(s) H =? o inoma, kad molin pentano C5H12(s) degimo iluma H = 3534 kJ/mol, kitus reikalingus duomenis rasite 7.2 o lentelje. Uuomina. Neinom H f[C5H12(s)] galite apskaiiuoti inagrinj degimo reakcij. 65. Tame paiame udarajame kalorimetre, kuriame buvo atliktas 7.4 udavinyje apraytas bandymas, sudeginta 0,806 g propano C3H8. Apskaiiuokite kalorimetro temperatros pokyt kalorimetre. Uuomina. Naudodamiesi lentelmis apskaiiuokite propano degimo ilum ir tarkite, kad H U. 66. Kaitinama klintis CaCO3(k) skyla degtsias kalkes CaO(k) ir anglies dioksid CO 2(d). Kalki gamyklose iai reakcijai atlikti naudojamos dujomis kaitinamos krosnys. 3 a) Kiek ilumos reikia norint suskaidyti 1,3510 kg CaCO3(k)? Sprendimui reikaling duomen iekokite Priede. b) Tarkime, kad a dalyje apskaiiuota iluma gaunama deginant metan CH4(d). Kiek kubini metr metano o teks sudeginti, jeigu jo temperatra yra lygi 24,6 C, o slgis - 756 mmHg? Uuomina. Metano degim o ilum galite apskaiiuoti, naudodamiesi 7.2 lentele.

27

67. Remdamiesi Heso dsniu, Priede esania mediaga ir kitais reikalingais duomenimis ar dsningumais, o baikite pildyti i entalpij diagram. Apskaiiuokite klaustukais paymtas H vertes bei paraykite atitinkam reakcij lygtis.

H = +16,02 kJ 2 NO2(d) H =?
o o

N2O3(d) + 1/2 O2(d)

H =?

N2(d) + 2 O2(d) raai paveiksle: Entalpija 68. inodami, kad H2SO4(aq; 1:5) susidarymo entalpija yra lygi 871,5 kJ/mol ir naudodamiesi Priedu, apskaiiuokite ios reakcijos entalpijos pokyt: o CaCO3(k) + H2SO4(aq,1:5) CaSO4(k) + H2O(s) + CO2(d) H =? 69. Remdamiesi 7.3 lentele ir Priedu, apskaiiuokite ios reakcijos entalpijos pokyt: 3+ Al (aq) + 3 OH (aq) Al(OH)3(k) H=? 70. Remdamiesi 7.3 lentele ir Priedu, apskaiiuokite ios reakcijos entalpijos pokyt: + 2+ Mg(OH)2(k) + 2 NH4 (aq) Mg (aq) + 2 H2O(s) + 2 NH3(d) H=? 71. Itirpinus vandenyje 1 mol HCl(d), susidar praskiestas HCl(aq) tirpalas. Apskaiiuokite, kiek ilumos isiskyr tirpstant HCl. Uuomina. Paraykite lygt, vaizduojani HCl(d) tirpim vandenyje. Reikalingus duomenis rasite 7.2 ir 7.3 lentelje.

Sudtingesni pratimai
72. Didiojoje Britanijoje naudojamas specialus ilumos kiekio vienetas Btu ( British thermal unit). 1 Btu - tai o ilumos kiekis, kurio reikia, norint pakelti 1 svaro (453,59 g) vandens temperatr 1 F. Tarkime, kad vandens savitoji iluma nepriklauso nuo temperatros. Kiek reiks ilumos, norint pakelti 40 galon (1 galonas = 3,7854 L) vandens o o temperatr nuo 71 F iki 151 F? Atsakym paraykite tokiais vienetais: a) Btu; b) kcal; c) kJ. 73. Atliekant bandymus kalorimetre, pirmiausia j reikia kalibruoti, t.y. nustatyti ry tarp iluminio efekto ir temperatros pokyio. Btina inoti arba viso renginio ilumin talp, arba tuio (be vandens) kalorimetro ilumin talp. Pastaruoju atveju proceso iluminis efektas apskaiiuojamas atsivelgiant kalorimetro ilumin talp ir vandens savitj ilum bei kiek. Tai patogu tada, kai vandens kiekis kalorimetre darant skirtingus band ymus yra nevienodas. Kalorimetre, kuriame buvo 983,5 g vandens, sudeginta 1,354 g antraceno. Kalorimetro temperatra pakilo nuo o o 24,87 C iki 35,63 C. Kitame bandyme, kai tame paiame kalorimetre buvo 968,6 g vandens, sudeginta 1,065 g o o citrin rgties. Temperatra pakilo nuo 25,01 C iki 27,19 C. Apskaiiuokite citrin rgties C6H8O7 degimo ilum (kJ/mol), jeigu antraceno C14H10(k) degimo iluma yra lygi 7163 kJ/mol. 74. Inagrinkite 73 pratime apraytj kalorimetrin bd. Kalorimetre, kuriame buvo 1181 g vandens, visikai o o sudegus 1,148 g benzenkarboksirgties, jo temperatra pakilo nuo 24,96 C iki 30,25 C. Rgties degimo iluma lygi 26,42 kJ/g. Tame paiame kalorimetre sudegus 0,895 g susmulkint akmens angli, temperatra pakilo nuo o o 24,98 C iki 29,81 C. Per pastarj bandym kalorimetre buvo 1162 g vandens. Apskaiiuokite: a) kalorimetro be vandens ilumin talp; b) akmens angli degimo ilum (kJ/g); 9 c) kiek ton (1 tona = 1000 kg) toki akmens angli reikia sudeginti, norint gauti 2,1510 kJ ilumos? 75. Idealij duj vidin energija priklauso tik nuo j temperatros. Bandymo metu idealiosios dujos pleiasi esant pastoviai temperatrai (izoterminis pltimasis). Pasakykite: a) ar dujos atlieka darb; b) ar vyksta ilumos mainai tarp duj ir aplinkos; c) ar keiiasi duj temperatra; d) kam lygus duj vidins energijos pokytis U? 76. Jeigu sistema yra termikai izoliuota nuo aplinkos, (t.y. tarp sistemos ir aplinkos nevyksta ilumos mainai, Q=0), joje vykstantys procesai vadinami adiabatiniais. Tarkime, kad idealiosios dujos adiabatikai pleiasi. Pasakykite: a) ar dujos atlieka darb; b) ar keiiasi duj vidin energija; c) ar keiiasi duj temperatra? Uuomina. Prie atsakydami klausimus, isprskite 75 pratim. 77. Visi emiau ivardyti dydiai nurodo chemins reakcijos ilum. Kuris vienas i i dydi 1) QV; 2) Qp; 3) U - w; 4) U; 5) H nepriklauso nuo to, kaip chemin reakcija vyksta. 78. inyne nurodytos dvi vandenilio degimo ilumos: 34,18 kcal/g, jei susidaro H 2O(s) ir 29,15 kcal/g, jei susidaro H2O(d). Paaikinkite, kodl ie du dydiai skiriasi? Kaip, remiantis 7.2 lentele, galima pagrsti js ivad?

28

79. Gamtini duj sudtis molinmis dalimis yra: 83,0% CH4, 11,2% C2H6 ir 5,8% C3H8. i duj degimo ilumos H atitinkamai yra lygios: 890 kJ/mol, 1559 kJ/mol ir 2219 kJ/mol. Kiek kilodauli ilumos isisikirs, o deguonies pertekliuje sudeginus 432 L i duj, jei j temperatra 23,8 C, o slgis 758 mmHg? 81. Akmens angli gazifikavim galima pavaizduoti tokia sumine lygtimi: 2 C(k) + 2 H2O(d) CH4(d) + CO2(d) rodykite, kad i lygt galima sudaryti i 7.9 poskyryje parayt chemini lygi. 82. Kuri duj ilumin vert, apskaiiuota 1 L duj normaliomis slygomis, yra didiausia (t.y. kuri duj degimo iluma yra didiausia): a) akmens angli dujos, kuri sudtis trio dalimis yra: 49,7% H2; 29,9% CH4; 8,2% N2; 6,9% CO; 3,1% C3H8; 1,7% CO2 ir 0,5% O2. b) kompostins dujos, kuri sudtis trio dalimis yra: 66,0% CH 4; 30,0% CO2 ir 4,0% N2? Uuomina. Dega tik CH4, C3H8, CO ir H2. Sprsdami udavin, naudokits 7.2 lentele. 83. Egzotermini reakcij iluminiams efektams tirti kartais naudojamas vadinamasis ledo kalorimetras. Jame egzotermins reakcijos iluma matuojama pagal ilydyto ledo kiek. Ledo kalorimetre oro pertekliuje visikai sudeginus o o 0,100 L metano CH4(d) isilyd 10,7 g 0 C temperatros ledo. (Tris matuotas 25 C temperatroje 744 mmHg slgyje; slgis ledo kalorimetre ilieka pastovus; ledo lydymo iluma, t.y. iluma, sunaudojama ledui ilydyti pastovioje temperatroje, yra lygi 333,5 J/g.) a) Paraykite metano degimo reakcijos lygt. b) Apskaiiuokite ios reakcijos H. 83. inyne nurodyta tokia eteno degimo lygtis: C2H4(d) + 3 O2(d) 2 CO2(d) + 2 H2O(s) H = 1410,8 kJ Apskaiiuokite, koks bt ios reakcijos H, jeigu susidaryt dujinis vanduo. o 84. 200 L trio cilindre buvo tiek butano C4H10 duj, kad 26,0 C temperatroje slgis cilindre buvo 2,35 atm. I cilindro butanas patekdavo duj degikl, kuris ild 132 L vandens. Sudeginus tam tikr duj kiek, slgis cilindre o o sumajo iki 1,10 atm, o vandens temperatra pakilo nuo 26,0 C iki 62,2 C. inodami, kad butanui sudegus susidaro CO2(d) ir H2O(s), apskaiiuokite proceso naum, t.y. kokia dalis (%) ilumos, isiskyrusios degant butanui, teko vandeniui. 85. Buvo atlikti du bandymai. Pirmajame bandyme tok pat kalorimetr, koks pavaizduotas 7.7 paveiksle, pilta 8,00 mL koncentruoto vandeninio NH3 tirpalo ir 100,0 mL 1,00 M HCl tirpalo (NH3 buvo nedidelis perteklius). Dl neutralizacijos reakcijos NH3(konc. aq) + HCl(aq) NH4Cl(aq) o o miinio temperatra pakilo nuo 23,8 C iki 35,8 C. Antrajame bandyme koncentruot NH3(aq) tirpal buvo puiamas oras. Oro srauto inetas NH 3(d) buvo leidiamas 100,0 mL 1,00 M HCl. Vyko tokie procesai: NH3(konc. aq) NH3(d) NH3(d) + HCl(aq) NH4Cl(aq) o o Amoniako tirpalo, kur buvo puiamas oras, temperatra nukrito nuo 19,3 C iki 13,2 C, o tirpalo, kuriame o o amoniakas reagavo su druskos rgtimi, temperatra pakilo nuo 23,8 C iki 42,9 C. rodykite, kad io bandymo rezultatai neprietarauja Heso dsniui. Sakykime, kad vis tirpal tankis yra 1,00 g/mL, o j savitoji iluma 4,18 1 1 Jg K . 86. Gliukoz C6H12O6 organizme oksiduojama iki CO2(d) ir H2O(s). Apie 70% ios reakcijos ilumos virsta naudingu darbu. Apskaiiuokite, kiek gram gliukozs turs sisavinti organizmas, kol 58,0 kg sveriantis mogus kops 1450 m aukio kaln. Tarkime, kad kopiant atliekama 4 kartus daugiau darbo, negu jo reikt, norint pakelti 58,0 kg o kn 1450 m aukt. inoma, kad H f[C6H12O6(k)] = 1274 kJ/mol. 87. Soij angliavandenili bendroji formul CnH2n+2. Didjant anglies atom skaiiui i angliavandenili molekulse, susidarymo entalpija maja. Pradedant nuo butano C 4H10(d), su kiekviena nauja CH2 grupe o angliavandenilio susidarymo entalpij H f pakinta madaug 21 kJ/mol. inodami dsningum ir pasinaudoj 7.2 lentele, apskaiiuokite heptano C7H16(s) degimo ilum. 88. Sudegus 1,00 L gamtini duj (n. s.), isiskyr 43,6 kJ ilumos. inodami, kad dujos sudarytos i metano CH4 ir etano C2H6, apskaiiuokite, koki trio dal (%) sudaro kiekvienos i i duj. Uuomina. Udavinio sprendimui reikia CH4(d) ir C2H6(d) degimo ilum.

7 skyrius
Pratyb uduotys 2 4 2 o 7.1. 3,0010 J. 7.2. 1.910 kJ. 7.3. 3,010 g H2O. 7.4. 6,26 kJ/K. 7.5. 33,5 C. 7.6. Sistema atlieka 179 J darbo, t.y. A= 179 J. 7.7. 60,6 g C12H22O11. 7.8. H = 124 kJ. 7.9. H = +92,22 kJ. 7.10. +49 kJ/mol C6H6(s). 7.11. +2,3 kJ/mol Mg(OH)2(k). Kartojimo uduotys o o 1 1 o 1 1 4. a) +146 kcal; b) 122 kJ. 5. a) 33,3 C; b) 25,8 C. 6. a) 1,7 J g K ; b) 22,9 C. 7. 46,5 kJ. 8. 0,450 J g K . 9. 3 Teisingas 3. 10. a) U = 0; b) U = 236 J; c) U = +133 J; d) U = 416 J. 11. a) 1,3010 kJ; b) 634,5 kJ; c) 3 1 o o 1,8210 kJ. 12. 5,73 kJ K . 13. a) 28,57 C; b) 32,85 C. 14. a) 2856 kJ;b) (CH3)3CH(d) + 13/2 O2(d) 4 CO2(d) + o 5 H2O(s), H = 2856 kJ. 15. a) endotermin; b) 26 kJ/mol NH4NO3. 16. 22,7 C. 17. a) N2(d) + 2 H2(d) N2H4(s), o o H = +50,63 kJ; b) C(grafitas) + 1/2 O2(d) + Cl2(d) COCl2(d), H = 209 kJ; c) C3H8O3(s) + 7/2 O2(d) 3 CO2(d) o 3 3 3 + 4 H2O(s), H = 1,6610 kJ. 18. a) 55,38 kJ; b) 3,4710 J; c) 1,4010 kJ. 19. H = +30,74 kJ. 20. H = 282,97 29

kJ. 21. H = 293 kJ. 22. H = 2 H1 + 2 H2 - 3 H3. 23. a) H = 55,7 kJ; b) H = 1123,9 kJ. 24. H = 30,6 kJ. 25. o H f[ZnS(k)] = 205 kJ/mol. Uduotys 1 2 1 1 2 o 2 26. a) 4,8 L atm; b) 4,910 kJ; c) 1,210 cal. 27. a) 0,389 J g K . 28. 6,410 C. 29. 1,410 g. 31. 393 mL H2O. o 5 4 1 33. 33,4 C. 35. 3,3010 kJ. 37. a) 18,0 kg CH4; b) 3,7310 kJ; c) 234 L H2O. 39. 793 kJ. 41. Apie 610 kJ/mol o 3 KOH. 43. 56 kJ/mol H2O. 45. Apie 90 C. 47. 3,61 kJ/K. 49. a) 2,8010 kJ; b) C6H12O6(k) + 6 O2(d) 6 CO2(d) + 6 3 3 H2O(s), H = 2,8010 kJ. 50. 5,6410 kJ/mol C10H14O. 51. H = 218,3 kJ. 53. H = 25,5 kJ. 55. H = 128,0 o o o kJ. 56. 286 kJ. 57. H = 236,6 kJ. 59. H = 202,4 kJ. 61. H = 1366,7 kJ. 63. H f[C6H14(s)] = 199 kJ/mol. 65. o o o Temperatra pakilo 8,28 C. 67. N2(d) + 2 O2(d) 2 NO2(d), H = +66,36 kJ; N2(d) + 3/2 O2(d) N2O3(d), H = +82,38 kJ. 69. H = 55 kJ. 71. H = 74,9 kJ. Sudtingesni pratimai 3 4 73. 1,9710 kJ/mol C6H8O7. 75. a) taip; b) taip; c) temperatra nepakinta; d) U = 0. 79. H = 1,8410 kJ. 82. a) CH4(d) + 2 O2(d) CO2(d) + 2 H2O(s); b) H = 892 kJ. 84. 68,7%. 86. 303 g C6H12O6.

30