Įžanga

XVI. ŠVČ. M. MARIJOS MAŽOSIOS VALANDOS (OFFICIUM PARVUM)

Mažosios valandos yra vienos seniausių Bažnyčios pamaldų Mergel÷s Marijos garbei.
Jos sukurtos XI a. oficialios Bažnyčios liturgin÷s maldos – Brevijoriaus, Dieviškojo
Oficiumo pavyzdžiu ir greitai tapo privaloma malda daugelyje vienuolijų, brolijų,
trečiųjų ordinų. Mažąsias valandas kalb÷jo visi Karmelio škaplieriaus nešiotojai, tik
v÷liau jas daug kur pakeit÷ šv. rožančiaus malda. Tačiau Officium parvum lieka
nepamainomu seniausių Marijai skirtų maldų lobynu, jį kalb÷dami vienijam÷s su visa
besimeldžiančia Bažnyčia.
Aušrin÷ kalbama išvakar÷se po Kompletos arba rytą, Laud÷s ir Pirmoji – rytą, Trečioji,
Šeštoji ir Devintoji – dieną, Mišparai ir Kompleta – vakare. Įžangos ir pabaigos maldas
galima kalb÷ti atitinkamai prieš ir po viso dienos Oficiumo, arba prieš ir po atskirų
valandų.
Pirmiausia pateiktos maldos, kalbamos per visus metus, po to išimtys advento, Kal÷dų ir
Velykų laikams.

Įžangos malda

Aperi, Dómine, os meum ad Atverk, Viešpatie, mano burną, kad

benedicéndum nomen sanctum tuum:
munda quoque cor meum ab ómnibus
vanis, pervérsis et aliénis cogitatiónibus;
intelléctum illúmina, afféctum inflámma,
ut digne, atténte ac devóte hoc Offícium
recitáre váleam, et exaudíri mérear ante
conspéctum divínæ Maiestátis tuæ. Per
Christum, Dóminum nostrum. Amen.
Dómine, in unióne illíus divínæ
intentiónis, qua ipse in terris laudes Deo
persolvísti, has tibi Horas (hanc tibi
Horam) persólvo.
Aušrin÷
Ave, María...(tyliai)
garbinčiau Tavo šventąjį vardą. Apvalyk
mano širdį nuo visų tuščių, blogų ir
pašalinių minčių. Apšviesk protą, uždek
jausmus, kad gal÷čiau vertai, atidžiai ir
maldingai kalb÷ti šias Valandas ir būčiau
vertas išklausyti Tavo dieviškos didyb÷s
akivaizdoje. Per Kristų, mūsų Viešpatį.
Amen.
Viešpatie, aš Tau kalb÷siu šias Valandas
(šią Valandą) vienyb÷je su tais dieviškais
ketinimais, su kuriais Tu pats žem÷je
teikei Dievui garbę.
Sveika, Marija...

Nykščiu ant lūpų daromas kryželis: V. Viešpatie, + atverk mano lūpas. R. Ir

mano burna skelbs Tavo šlovę.
V. Dómine, + lábia mea apéries. R. Et os
meum annuntiábit laudem tuam.
Po to persižegnojama:
V. Dieve, ateik manęs gelb÷ti. R.
V. Deus, in adiutórium meum inténde. R. Viešpatie, skub÷k man pad÷ti.
Dómine, ad adiuvándum me festína. Garb÷ Dievui T÷vui, ir Sūnui, ir Šventajai
Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto. Dvasiai. Kaip buvo pradžioje, dabar ir
Sicut erat in princípo, et nunc, et semper, visados, ir per amžius. Amen. Aleliuja.
et in sǽcula sæculórum. Amen. Allelúia.

1
Septuagezimos ir gav÷nios laiku vietoj Allelúia kalbama: Laus tibi, Dómine, Rex ætérnæ
glóriæ. – Šlov÷ Tau, Viešpatie, amžinos garb÷s Karaliau.

Invitatoriumas (Ps 94)

Ave, María, grátia plena; Dóminus Sveika, Marija, malon÷s pilnoji,

tecum. Viešpats su Tavimi.

Ave, María, grátia plena; Dóminus Sveika, Marija, malon÷s pilnoji,

tecum. Viešpats su Tavimi.

Veníte, exsultémus Dómino, iubilémus Ateikite, linksmai šlovinkim Viešpatį,

Deo, salutári nostro: præoccupémus šaukim iš džiaugsmo Dievui, mūsų
fáciem eius in confessióne, et in psalmis gelb÷tojui! Išpažindami stokim prieš jo
iubilémus ei. veidą ir džiugiai jam psalmes giedokim!

Ave, María, grátia plena; Dóminus Sveika, Marija, malon÷s pilnoji,

tecum. Viešpats su Tavimi.

Quóniam Deus magnus Dóminus, et Rex
magnus super omnes deos: quóniam non
repéllet Dóminus plebem suam: quia in
manu eius sunt omnes fines terræ, et
altitúdines móntium ipse cónspicit.
Dóminus tecum.
Quóniam ipsíus est mare, et ipse fecit
illud, et áridam fundavérunt manus eius:
VENÍTE, ADORÉMUS, ET
PROCIDÁMUS ANTE DEUM: (Ši eilut÷
kalbama atsiklaupus.) plorémus coram
Dómino, qui fecit nos, quia ipse est
Dóminus Deus noster; nos autem pópulus
eius, et oves pascuæ eius.
Ave, María, grátia plena; Dóminus
tecum.
Hódie, si vocem eius audiéritis, nolíte
obduráre corda vestra, sicut in
exacerbatióne secúndum diem tentatiónis
in desérto: ubi tentavérunt me patres
vestri, probavérunt et vidérunt ópera mea.
Dóminus tecum.
Nes Dievas – didis Viešpats ir didis
Karalius virš visų dievų, neatstums gi
Viešpats savo liaudies. Nes jo rankoje visi
žem÷s kraštai, jis apžvelgia ir kalnų
viršūnes.
Viešpats su Tavimi.
Jo yra jūra, jisai ją padar÷, ir sausumą jo
rankos sukūr÷. ATEIKITE,
PAGARBINKIM IR PULKIME PRIEŠ
DIEVĄ, (Ši eilut÷ kalbama atsiklaupus.)
raudokim prieš Viešpatį, kuris mus padar÷,
nes jis Viešpats, mūsų Dievas, o mes – jo
liaudis, jo ganyklos avys.
Sveika, Marija, malon÷s pilnoji,
Viešpats su Tavimi.
Šiandien, jei išgirsit jo balsą, neužkietinkit
savo širdžių, kaip supykdymo dieną, kaip
dieną gundymo dykumoje, kur gund÷
mane jūsų t÷vai, mane band÷ ir mano
darbus reg÷jo.

Quadragínta annis próximus fui Viešpats su tavimi.

generatióni huic, et dixi: Semper hi errant
corde; ipsi vero non cognovérunt vias

2
meas: quibus iurávi in ira mea: Si Keturiasdešimt metų buvau artimas šiai
introíbunt in réquiem meam. giminei, ir tariau: „Jie nuolat klysta
Ave, María, grátia plena; Dóminus širdimi, jie tikrai nepažino mano kelių,
tecum. prisiekiau jiems savo pyktyje – neįžengs
jie į mano ramybę!“
Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto.
Sicut erat in princípo, et nunc, et semper, Sveika, Marija, malon÷s pilnoji,
et in sǽcula sæculórum. Amen. Viešpats su Tavimi.
Dóminus tecum.
Garb÷ Dievui T÷vui, ir Sūnui, ir Šventajai
Ave, María, grátia plena; Dóminus Dvasiai. Kaip buvo pradžioje, dabar ir
tecum. visados, ir per amžius. Amen.
Viešpats su tavimi.

Sveika, Marija, malon÷s pilnoji,

Viešpats su Tavimi.

Himnas

Quem terra, pontus, sídera Tą, kurį žem÷, jūra, žvaigžd÷s

Colunt, adórant, prǽdicant, garbina, šlovina, skelbia,
Trinam regéntem máchinam, Trejybę, valdančią galią,
Claustrum Maríae báiulat. uždarytą neša Marija.
Cui luna, sol et ómnia Tą, kuriam m÷nuo, saul÷ ir visa
Desérviunt per témpora, tarnauja per amžius,
Perfúsa cæli grátia, dangaus malon÷s pripiltos,
Gestant puéllæ víscera. nešioja mergel÷s įsčios.
Beáta Mater, múnere Laiminga Motina, pas ją,
Cuius supérnus Artifex, tarnaitę, aukščiausias Tv÷r÷jas,
Mundum pugíllo cóntinens, pasaulį saujoj laikantis,
Ventris sub arca clausus est. uždarytas įsčių arkoje.
Beáta cæli núntio, Laiminga d÷l dangaus žinios,
Fecúnda Sancto Spíritu, vaisinga iš Dvasios Šventos,
Desiderátus géntibus jos įsčios Tą išliejo
Cuius per alvum fusus est. kurio troško tautos.
Iesu, tibi sit glória, J÷zau, Tau tebus garb÷,
Qui natus es de Vírgine, kuris gimei iš Mergel÷s,
Cum Patre, et almo Spíritu, su T÷vu ir Dvasia Gaivintoja
In sempitérna sǽcula. Amen. per amžius nesibaigiančius. Amen.

Nokturnas

Iš devynių psalmių su antifonomis kalbamos tik trys:

I. Sekmadienį, pirmadienį ir ketvirtadienį.

8 psalm÷

3
Ant. 1. Benedícta tu * in muliéribus, et
benedíctus fructus ventris tui (Velyk. l.
allelúia).
Dómine, Dóminus noster, * quam
admirábile est nomen tuum in univérsa
terra!
Quóniam eleváta est magnificéntia tua, *
super cælos.
Ex ore infántium et lacténtium perfecísti
laudem propter inimícos tuos, * ut
déstruas inimícum et ultórem.
Quóniam vidébo cælos tuos, ópera
digitórum tuórum, * lunam et stellas, quæ
tu fundásti.
Quid est homo, quod memor es eius? * aut
fílius hóminis, quóniam vísitas eum?
Minuísti eum paulo minus ab Angelis,
glória et honóre coronásti eum: * et
constituísti eum super ópera mánuum
tuárum.
Omnia subiecísti sub pédibus eius, * oves
et boves univérsas: ínsuper et pécora
campi.
Vólucres cæli, et pisces maris, * qui
perámbulant sémitas maris.
Dómine, Dóminus noster, * quam
admirábile est nomen tuum in univérsa
terra!
Glória Patri...
Ant. Benedícta tu in muliéribus, et
benedíctus fructus ventris tui (Velyk. l.
allelúia).
18 psalm÷
Ant. 2. Sicut myrrha * electa, odórem
dedísti suavitátis, sancta Dei Génetrix.
Cæli enárrant glóriam Dei, * et ópera
mánuum eius annúntiat firmaméntum.
Dies diéi erúctat verbum, * et nox nocti
índicat sciéntiam.
Non sunt loquélæ, neque sermónes, *
quorum non audiántur voces eórum.
In omnem terram exívit sonus eórum: * et
in fines orbis terrae verba eórum.
4
Ant. 1. Tu pagirta * tarp moterų, ir
pagirtas Tavo įsčių vaisius (Velyk. l.
aleliuja).
Viešpatie, mūsų Viešpatie, * koks
nuostabus Tavo vardas visoje žem÷je!
Nes Tavo didyb÷ iškilesn÷ * už dangų.
Kūdikių ir žindančiųjų lūpomis paruošei
sau šlovę d÷lei savo priešų, * kad
sunaikintum priešą ir kerštautoją.
Aš regiu Tavo dangų, Tavųjų pirštų darbą,
* m÷nulį ir žvaigždes, kurias Tu
pritvirtinai.
Kas tas žmogus, kad jį atmeni? * Kas gi
žmogaus sūnus, kad jį aplankai?
Padarei jį ne ką menkesnį už angelus,
šlove ir garbe jį vainikavai, * pastatei jį
virš Tavo rankų tvarinių.
Pad÷jai visa jam po kojų, * visas avis ir
jaučius, taip pat ir laukų gyvulius.
Padangių paukščius ir jūros žuvis, * kurios
keliauja jūrų takais.
Viešpatie, mūsų Viešpatie, * koks
nuostabus Tavo vardas visoje žem÷je!
Garb÷ Dievui T÷vui...
Ant. Tu pagirta tarp moterų, ir pagirtas
Tavo įsčių vaisius (Velyk. l. aleliuja).
Ant. 2. Kaip mira * rinktin÷ skleidi saldų
kvapą, šventoji Dievo Gimdytoja.
Skelbia dangūs Dievo garbę, * dangaus
skliautas byloja apie jo rankų darbus.
Diena taria žodį dienai, * ir naktis duoda
žinią nakčiai.
Tai ne žodžiai ar kalbos, * kurių
skambesio nebūtų gird÷ti.
Jų garsas eina per visą žemę, * jų žodžiai
– lig pasaulio pakraščių.
Lyg saul÷ pastat÷ savo padangtę, * jis
žengia lyg jaunikis iš savo guolio.
In sole pósuit tabernáculum suum: * et
ipse tamquam sponsus procédens de
thálamo suo:
Exsultávit ut gigas ad curréndam viam, * a
summo cælo egréssio eius:
Et occúrsus eius usque ad summum eius: *
nec est qui se abscóndat a calóre eius.
Lex Dómini immaculáta, convértens
ánimas: * testimónium Dómini fidéle,
sapiéntiam prǽstans párvulis.
Iustítiae Dómini rectae, lætificántes corda:
* præcéptum Dómini lúcidum, illúminans
óculos.
Timor Dómini sanctus, pérmanens in
sǽculum sǽculi: * iudícia Dómini vera,
iustificáta in semetípsa.
Desiderabília super aurum et lápidem
pretiósum multum: * et dulcióra super mel
et favum.
Etenim servus tuus custódit ea,* in
custodiéndis illis retribútio multa.
Delícta quis intéllegit? ab occúltis meis
munda me: * et ab aliénis parce servo tuo.
Si mei non fúerint domináti, tunc
immaculátus ero: * et emundábor a delícto
máximo.
Et erunt ut compláceant elóquia oris mei:
* et meditátio cordis mei in conspéctu tuo
semper.
Dómine, adiútor meus, * et redémptor
meus.
Glória Patri...
Ant. Sicut myrrha electa, odórem dedísti
suavitátis, sancta Dei Génetrix.
23 psalm÷
Ant. 3. Ante torum * huius Vírginis
frequentáte nobis dúlcia cántica drámatis.
Dómini est terra, et plenitúdo eius: * orbis
terrárum, et univérsi qui hábitant in eo.
Quia ipse super mária fundávit eum: * et
super flúmina præparávit eum.
Quis ascéndet in montem Dómini? * aut
quis stabit in loco sancto eius?
5
Džiūgauja lyg milžinas, b÷gdamas keliu, *
jis žengia iš vieno dangaus krašto.
Jo kelion÷ ligi kito krašto, * n÷ra, kas nuo
jo karščio pasisl÷ptų.
Viešpaties įstatymas be d÷m÷s, jis atverčia
sielas, * Viešpaties įsakas tvirtas, duoda
išmintį mažut÷liams.
Viešpaties įstatai tiesūs, jie džiugina širdį,
* Viešpaties įsakymas aiškus, akims teikia
šviesą.
Viešpaties baim÷ šventa, ji lieka per amžių
amžius, * Viešpaties sprendimai tikri ir
visiškai teisingi.
Geidžiami labiau už auksą ir brangiausius
akmenis, * saldesni už medaus korį.
Tod÷l Tavo tarnas jų laikosi,* jų
besilaikantiems gausus atlygis.
Kas pastebi savo klaidas? Nuo slaptų
klaidų mane apvalyk, * d÷l nežinomų –
atleisk savo tarnui.
Jei manęs jos nepavergs, aš būsiu tyras, *
apsivalysiu nuo sunkios kalt÷s.
Mano lūpų kalbos tegul Tau patinka, *
mano širdies mintys telieka Tavo
akivaizdoje.
Viešpatie, mano Gelb÷tojau * ir mano
Atpirk÷jau!
Garb÷ Dievui T÷vui...
Ant. Kaip mira rinktin÷ skleidi saldų
kvapą, šventoji Dievo Gimdytoja.
Ant. 3. Prie sosto * šios Mergel÷s kartokit
mums meilias vaidinimo giesmes.
Viešpaties yra žem÷ ir visa, kas joje, *
pasaulis ir visi, gyvenantys jame.
Nes jis pastat÷ jį ant vandenų, * jį įreng÷
virš upių.
Kas gali įkopti į Viešpaties kalną? * Kas
atsistos jo šventoje buvein÷je?
Innocens mánibus et mundo corde, * qui
non accépit in vano ánimam suam, nec
iurávit in dolo próximo suo.
Hic accípiet benedictiónem a Dómino: * et
misericórdiam a Deo, salutári suo.
Hæc est generátio quæréntium eum, *
quæréntium fáciem Dei Iacob.
Attóllite portas, príncipes, vestras, et
elevámini, portæ æternáles: * et introíbit
Rex glóriæ.
Quis est iste Rex glóriæ? * Dóminus fortis
et potens: Dóminus potens in prǽlio.
Attóllite portas, príncipes, vestras, et
elevámini, portæ æternáles: * et introíbit
Rex glóriæ.
Quis est iste Rex glóriæ? * Dóminus
virtútum ipse est Rex glóriæ.
Glória Patri...
Ant. Ante torum huius Vírginis
frequentáte nobis dúlcia cántica drámatis.
II. Antradienį ir penktadienį.
44 psalm÷
Ant. 4. Spécie tua * et pulchritúdine tua
inténde, próspere procéde, et regna (Velyk.
l. allelúia).
Eructávit cor meum verbum bonum: *
dico ego ópera mea Regi.
Lingua mea cálamus scribæ, * velóciter
scribéntis.
Speciósus forma præ fíliis hóminum,
diffúsa est grátia in lábiis tuis: * proptérea
benedíxit te Deus in ætérnum.
Accíngere gládio tuo super femur tuum, *
potentíssime.
Spécie tua et pulchritúdine tua * inténde,
próspere procéde, et regna.
Propter veritátem, et mansuetúdinem, et
iustítiam:* et dedúcet te mirabíliter
déxtera tua.
Sagíttæ tuæ acútæ, pópuli sub te cadent, *
in corde inimicórum regis.
Sedes tua, Deus, in sǽculum sǽculi: *
virga directiónis virga regni tui.
6
Tas, kurio rankos nekaltos ir širdis tyra, *
kurio siela nesiekia tuštybių, kuris savo
artimui neprisiekia klastingai.
Jis gaus Viešpaties palaiminimą * ir
pasigail÷jimą iš Dievo, savo Gelb÷tojo.
Štai karta tų, kurie jo ieško, * kurie ieško
Jokūbo Dievo veido.
Atkelkit savo vartus, didžiūnai, pakilkit,
amžinieji vartai, * ir įžengs garb÷s
Karalius.
Kas gi tas garb÷s Karalius? * Tai Viešpats,
stiprus ir galingas, Viešpats galingas
mūšyje.
Atkelkit savo vartus, didžiūnai, pakilkit,
amžinieji vartai, * ir įžengs garb÷s
Karalius.
Kas gi tas garb÷s Karalius? * Tai Viešpats
galybių, jis yra garb÷s Karalius.
Garb÷ Dievui T÷vui...
Ant. Prie sosto šios Mergel÷s kartokit
mums meilias vaidinimo giesmes.
Ant. 4. Su savo grožiu * ir dailumu pakilk,
laimingai atžygiuok ir viešpatauk (Velyk. l.
aleliuja).
Širdis man tvinsta kilniais žodžiais, *
kalb÷siu Karaliui, ką sukūriau.
Mano liežuvis – lyg rašytojo plunksna, *
kai jis greitai rašo.
Už visus žmonių vaikus Tu išvaizdesnis,
malon÷ liejasi iš Tavo lūpų, * tod÷l
palaimino Tave Dievas per amžius.
Sekis kalaviją sau prie šono, * galingasis!
Su savo grožiu * ir dailumu pakilk,
laimingai atžygiuok ir viešpatauk.
D÷l tiesos, ramyb÷s ir teisingumo * tegul
nuostabiai veda Tave dešin÷.
Aštrios yra Tavo str÷l÷s: tautos kris prieš
Tave, * jos smigs į priešų karaliaus širdį.
Tavo sostas, Dieve, per amžių amžius, *
teisingumo lazda – Tavo karalyst÷s
skeptras.
Dilexísti iustítiam, et odísti iniquitátem: *
proptérea unxit te Deus, Deus tuus, óleo
lætítiae præ consórtibus tuis.
Myrrha, et gutta, et cásia a vestiméntis
tuis, a dómibus ebúrneis: * ex quibus
delectavérunt te fíliæ regum in honóre tuo.
Astitit regína a dextris tuis in vestítu
deauráto: * circúmdata varietáte.
Audi, fília, et vide, et inclína aurem tuam:
* et oblivíscere pópulum tuum, et domum
patris tui.
Et concupíscet Rex decórem tuum: *
quóniam ipse est Dóminus Deus tuus, et
adorábunt eum.
Et fíliæ Tyri in munéribus * vultum tuum
deprecabúntur: omnes dívites plebis.
Omnis glória eius fíliæ Regis ab intus, * in
fímbriis áureis circumamícta varietátibus.
Adducéntur Regi vírgines post eam: *
próximæ eius afferéntur tibi.
Afferéntur in lætítia et exsultatióne: *
adducéntur in templum Regis.
Pro pátribus tuis nati sunt tibi fílii: *
constítues eos príncipes super omnem
terram.
Mémores erunt nóminis tui: * in omni
generatióne et generatiónem.
Proptérea pópuli confitebúntur tibi in
ætérnum: * et in sǽculum sǽculi.
Glória Patri...
Ant. Spécie tua et pulchritúdine tua
inténde, próspere procéde, et regna (Velyk.
l. allelúia).
45 psalm÷
Ant. 5. Adiuvábit eam * Deus vultu suo:
Deus in médio eius, non commovébitur.
Deus noster refúgium, et virtus: * adiútor
in tribulatiónibus, quae invenérunt nos
nimis.
Proptérea non timébimus dum turbábitur
terra: * et transferéntur montes in cor
maris.
Sonuérunt, et turbátae sunt áquæ eórum: *
conturbáti sunt montes in fortitúdine eius.
7
Tu myli tiesą ir nekenti neteisyb÷s, * tod÷l
patep÷ Tave Dievas, Tavo Dievas,
džiaugsmo aliejumi virš Tavųjų bendrų.
Mira, alaviju ir kasija kvepia Tavo rūbai,
iš dramblio kaulo rūmų * karalių dukros
meiliai gieda Tavo garbei.
Atsistojo karalien÷ Tavo dešin÷je
paauksuotu rūbu, * apsigaubusi
margumynais.
Klausykis, dukra, žiūr÷k ir palenk savo
ausį, * pamiršk savo tautą ir savo t÷vo
namus.
Nes Karalius trokšta tavo grožio, * jis yra
tavo Viešpats Dievas, pagarbink jį.
Tyro dukros su dovanomis, * maldaus
Tavo veidą visi tautos turtuoliai.
Visa garb÷ Karaliaus dukrai viduje, * ji
apsirengusi margumynais su aukso kutais.
Ji vedasi iš paskos Karaliui mergeles, *
Tau atveda savo drauges.
Jas vedasi linksmas ir džiugias, * atsiveda
į Karaliaus šventyklą.
T÷vus atstos tau gimę sūnūs, * tu padarysi
juos didžiūnais visoje žem÷je.
Jie min÷s tavo vardą * iš kartos į kartą.
Tod÷l išpažins tave tautos amžinai, * per
amžių amžius.
Garb÷ Dievui T÷vui...
Ant. Su savo grožiu ir dailumu pakilk,
laimingai atžygiuok ir viešpatauk (Velyk. l.
aleliuja).
Ant. 5. Gelb÷s ją * Dievas savo veidu,
Dievas jos viduje, ji nebus pajudinta.
Dievas – mūsų prieglauda ir stipryb÷, *
gelb÷tojas varguose, kurie mus užpuol÷.
Tod÷l nebijokim, nors žem÷ dreb÷tų, * ir
kalnai griūtų į jūros gelmę.
Nors jos vandenys ūžtų ir banguotų, * nors
kalnai dreb÷tų nuo jos š÷lsmo.
Veržlūs srautai tik juokina Dievo miestą, *
nes Aukščiausiasis pašventino savo
padangtę.
Flúminis ímpetus lætíficat civitátem Dei: *
sanctificávit tabernáculum suum
Altíssimus.
Deus in médio eius, non commovébitur: *
adiuvábit eam Deus mane dilúculo.
Conturbátæ sunt gentes, et inclináta sunt
regna: * dedit vocem suam, mota est terra.
Dóminus virtútum nobíscum: * suscéptor
noster Deus Iácob.
Veníte, et vidéte ópera Dómini, quæ
pósuit prodígia super terram: * áuferens
bella usque ad finem terræ.
Arcum cónteret, et confrínget arma: * et
scuta conbúret igni.
Vacáte, et vidéte quóniam ego sum Deus:
* exaltábor in géntibus et exaltábor in
terra.
Dóminus virtútum nobíscum: * suscéptor
noster Deus Iacob.
Glória Patri...
Ant. Adiuvábit eam Deus vultu suo: Deus
in médio eius, non commovébitur.
86 psalm÷
Ant. 6. Sicut lætántium * ómnium
nostrum habitátio est in te, sancta Dei
Génetrix.
Fundaménta eius in móntibus sanctis:*
díligit Dóminus portas Sion super ómnia
tabernácula Iacob.
Gloriósa dicta sunt de te, * cívitas Dei.
Memor ero Rahab et Babylónis *
sciéntibus me.
Ecce alienígenæ, et Tyrus, et pópulus
Aethíopum, * hi fuérunt illic.
Numquid Sion dicet: Homo, et homo natus
est in ea: * et ipse fundávit eam
Altíssimus?
Dóminus narrábit in scriptúris populórum,
et príncipum: * horum qui fuérunt in ea.
Sicut lætántium ómnium * habitátio in te.
Glória Patri...
Ant. Sicut lætántium ómnium nostrum
habitátio est in te, sancta Dei Génetrix.
8
Dievas jos viduje, ji nebus pajudinta, *
Dievas pad÷s jai rytą švintant.
Sumišusios tautos, pažemintos karalyst÷s,
* jam sušukus, dreba žem÷.
Su mumis galybių Viešpats, * Jokūbo
Dievas – mūsų gyn÷jas.
Ateikite ir pamatysit Viešpaties darbus, jo
žem÷je padarytus stebuklus: * jis pašalino
karus lig žem÷s pakraščių.
Sutrupino lankus, sulauž÷ ginklus, *
skydus sudegino ugnyje.
Liaukit÷s kariavę, pamatykite, kad esu
Dievas, * iškilęs tautose ir iškilęs žem÷je.
Su mumis galybių Viešpats, * Jokūbo
Dievas – mūsų gyn÷jas.
Garb÷ Dievui T÷vui...
Ant. Gelb÷s ją Dievas savo veidu, Dievas
jos viduje, ji nebus pajudinta.
Ant. 6. Mums besidžiaugiant, * visų mūsų
būstas yra Tavyje, šventoji Dievo
Gimdytoja.
Jo pamatai šventuose kalnuose, * Viešpats
myli Siono vartus labiau, nei visas Jokūbo
padangtes.
Apie tavo garbę kalbama, * Dievo mieste.
Atminsiu Rahabą ir Babiloną, * kurie žino
mane.
Ir svetimšaliai – Tyras ir Etiopų tauta, * ir
jie čia gyvens.
Argi sakys kas Sionui: „Kiekvienas
žmogus jame gim÷, * jį pats
Aukščiausiasis įkūr÷“?
Viešpats paskelbs tautų ir didžiūnų sąraše,
* tų, kurie jame buvo:
„Visų, kurie džiaugiasi, * būstas yra
tavyje.“
Garb÷ Dievui T÷vui...
Ant. Mums besidžiaugiant, visų mūsų
būstas yra Tavyje, šventoji Dievo
Gimdytoja.
III. Trečiadienį ir šeštadienį.
95 psalm÷
Ant. 7. Gaude, María Virgo: * cunctas
hǽreses sola interemísti in univérso
mundo (Velyk. l. allelúia).
Cantáte Dómino cánticum novum: *
cantáte Dómino, omnis terra.
Cantáte Dómino, et benedícite nómini
eius: * annuntiáte de die in diem salutáre
eius.
Annuntiáte inter gentes glóriam eius, * in
ómnibus pópulis mirabília eius.
Quóniam magnus Dóminus, et laudábilis
nimis: * terríbilis est super omnes deos.
Quóniam omnes dii géntium dæmónia: *
Dóminus autem cælos fecit.
Conféssio, et pulchritúdo in conspéctu
eius: * sanctimónia et magnificéntia in
sanctificatióne eius.
Afferte Dómino, pátriæ géntium, afférte
Dómino glóriam et honórem: * afférte
Dómino glóriam nómini eius.
Tóllite hóstias, et introíte in átria eius: *
adoráte Dóminum in átrio sancto eius.
Commoveátur a fácie eius univérsa terra:
* dícite in géntibus quia Dóminus
regnávit.
Etenim corréxit orbem terræ qui non
commovébitur: * iudicábit pópulos in
æquitáte.
Læténtur cæli, et exsúltet terra:
commoveátur mare, et plenitúdo eius: *
gaudébunt campi, et ómnia quæ in eis
sunt.
Tunc exsultábunt ómnia ligna silvárum a
fácie Dómini, quia venit: * quóniam venit
iudicáre terram.
Iudicábit orbem terræ in æquitáte, * et
pópulos in veritáte sua.
Glória Patri...
Ant. Gaude, María Virgo: cunctas hǽreses
sola interemísti in univérso mundo (Velyk.
l. allelúia).
9
Ant. 7. Džiūgauk, Mergele Marija, * Tu
viena sunaikinai visas erezijas visame
pasaulyje (Velyk. l. aleliuja).
Giedokite Viešpačiui naują giesmę, *
giedok Viešpačiui, visa žeme!
Giedokite Viešpačiui ir girkite jo vardą, *
kasdien skelbkite jo išganymą.
Skelbkite pagonims jo garbę, * visoms
tautoms – jo stebuklus.
Juk didis Viešpats ir vertas šlov÷s, *
baisesnis už visus dievus.
Nes visi pagonių dievai yra velniai, *
Viešpats gi dangų padar÷.
Šlov÷ ir grožis jo akivaizdoje, * šventumas
ir didyb÷ jo šventykloje.
Neškite Viešpačiui, tautų šeimos, neškite
Viešpačiui garbę ir šlovę, * teikite garbę
Viešpaties vardui.
Imkite aukas ir ženkit į jo kiemus, *
garbinkit Viešpatį jo šventuose rūmuose.
Prieš jo veidą sudreba visa žem÷, *
skelbkit tautoms, kad Viešpats Karalius.
Jis taip sutvark÷ pasaulį, kad šis
nepajud÷s, * jis teis tautas, žiūr÷damas
lygyb÷s.
Džiaugiasi dangūs, krykštauja žem÷,
siaučia jūra ir visa, kas joje, * džiūgauja
laukai ir visa, kas yra juose.
Tada džiaugsis visi miško medžiai prieš
Viešpaties veidą, nes jis ateina, * jis ateina
teisti žem÷s.
Jis teis pasaulį, žiūr÷damas lygyb÷s, * ir
tautas pagal savo teisingumą.
Garb÷ Dievui T÷vui...
Ant. Džiūgauk, Mergele Marija, Tu viena
sunaikinai visas erezijas visame pasaulyje
(Velyk. l. aleliuja).
96 psalm÷
Ant. 8. Dignáre me * laudáre te, Virgo
sacráta: da mihi virtútem contra hostes
tuos.
Dóminus regnávit, exsúltet terra: *
læténtur ínsulæ multæ.
Nubes, et calígo in circúitu eius: * iustítia,
et iudícium corréctio sedis eius.
Ignis ante ipsum præcédet, * et
inflammábit in circúitu inimícos eius.
Illuxérunt fúlgura eius orbi terræ: * vidit,
et commóta est terra.
Montes, sicut cera fluxérunt a fácie
Dómini: * a fácie Dómini omnis terræ.
Annuntiavérunt cæli iustítiam eius: * et
vidérunt omnes pópuli glóriam eius.
Confundántur omnes, qui adórant
sculptília: * et qui gloriántur in simulácris
suis.
Adoráte eum, omnes Angeli eius: * audívit
et lætáta est Sion.
Et exsultavérunt fíliæ Iudæ, * propter
iudícia tua, Dómine.
Quóniam tu Dóminus Altíssimus super
omnem terram: * nimis exaltátus es super
omnes deos.
Qui dilígitis Dóminum, odíte malum: *
custódit ánimas sanctórum suórum, de
manu peccatóris liberábit eos.
Lux orta est iusto,* et rectis corde lætítia.
Lætámini, iusti, in Dómino:* et
confitémini memóriæ sanctificatiónis eius.
Glória Patri...
Ant. Dignáre me laudáre te, Virgo sacráta:
da mihi virtútem contra hostes tuos.
97 psalm÷
Ant. 9. Post partum, * Virgo, invioláta Ant. 9. Po gimdymo, * Mergele, likai
permansísti: Dei Génetrix, intercéde pro nepažeista, Dievo Gimdytoja, užtarki mus.
nobis. Giedokite Viešpačiui naują giesmę, * nes
jis padar÷ nuostabių dalykų.
10
Ant. 8. Tebūsiu vertas * šlovinti Tave,
šventoji Mergele, duok man j÷gų prieš
Tavo priešus.
Viešpats Karalius! Tedžiūgauja žem÷, *
tesidžiaugia visos salos.
Debesys ir tamsa jį gaubia, * tiesa ir
teisingumas remia jo sostą.
Jo priekyje eina ugnis, * ji uždega jį
supančius priešus.
Nuo jo žaibų nušvinta pasaulis, * žem÷ tai
mato ir dreba.
Lyg vaškas tirpsta kalnai nuo Viešpaties
veido, * nuo Viešpaties veido visa žem÷.
Dangūs skelbia jo teisumą, * ir visos
tautos regi jo garbę.
Sug÷dinti visi drožinių garbintojai, * kurie
giriasi savo stabais.
Garbinkit jį, visi jo angelai, * Sionas girdi
ir džiaugiasi.
Judo dukros džiūgauja * d÷l Tavo
sprendimų, Viešpatie.
Nes Tu – Viešpats Aukščiausiasis virš
visos žem÷s, * daug didingesnis už visus
dievus.
Kas mylite Viešpatį, nekęskite blogio, *
jis saugo savo šventųjų sielas, vaduoja jas
iš nusid÷j÷lio rankų.
Šviesa teka teisiajam, * džiaugsmas –
tiesios širdies žmogui.
Džiaukit÷s, teisieji, Viešpatyje, * ir
išpažinkit jo šventą atminimą.
Garb÷ Dievui T÷vui...
Ant. Tebūsiu vertas šlovinti Tave, šventoji
Mergele, duok man j÷gų prieš Tavo
priešus.
Cantáte Dómino cánticum novum: * quia
mirabília fecit.
Salvávit sibi déxtera eius: * et brácchium
sanctum eius.
Notum fecit Dóminus salutáre suum: * in
conspéctu géntium revelávit iustítiam
suam.
Recordátus est misericórdiæ suæ, * et
veritátis suae dómui Israel.
Vidérunt omnes términi terræ * salutáre
Dei nostri.
Iubiláte Deo, omnis terra: * cantáte, et
exsultáte, et psállite.
Psállite Dómino in cíthara, in cíthara et
voce psalmi: * in tubis ductílibus, et voce
tubæ córneæ.
Iubiláte in conspéctu regis Dómini: *
moveátur mare, et plenitúdo eius: orbis
terrárum, et qui hábitant in eo.
Flúmina plaudent manu, simul montes
exsultábunt a conspéctu Dómini: *
quóniam venit iudicáre terram.
Iudicábit orbem terrárum in iustítia, * et
pópulos in æquitáte.
Glória Patri...
Ant. Post partum, Virgo, invioláta
permansísti: Dei Génetrix, intercéde pro
nobis.
Jis gelbsti savo dešine * ir savo šventąja
ranka.
Viešpats paskelb÷ savo išganymą, * tautų
akims apreišk÷ savo teisumą.
Jis atsimin÷ savo gailestingumą * ir savo
teisingumą Izraelio namams.
Visi žem÷s pakraščiai pamat÷ * mūsų
Dievo išganymą.
Šlovink Dievą, visa žeme, * visi giedokite,
džiūgaukit ir grokit!
Grokite Viešpačiui kitara, grokit ir
giedokit psalmes, * pūskite vario trimitą ir
ragą!
Džiūgaukit Karaliaus Viešpaties
akivaizdoj, * tesudreba jūra ir visa, kas
joje, pasaulis ir kas jame gyvena.
Teploja rankomis up÷s, iš džiaugsmo
drauge tegieda kalnai Viešpaties
akivaizdoje, * nes jis ateina teisti žem÷s.
Teisingai jis teis pasaulį * ir lygiai visas
tautas.
Garb÷ Dievui T÷vui...
Ant. Po gimdymo, Mergele, likai
nepažeista, Dievo Gimdytoja, užtarki mus.

Po trečios psalm÷s ir antifonos kalbama:

V. Diffúsa est grátia in lábiis tuis. R. V. Malon÷ liejasi iš Tavo lūpų. R. Tod÷l
Proptérea benedíxit te Deus in ætérnum. palaimino Tave Dievas per amžius.
V. Pater noster. Tylomis tęsiama: qui es... V. T÷ve mūsų. Tylomis tęsiama: kuris
iki: esi... iki:

V. Et ne nos indúcas in tentatiónem. R. V. Ir neleisk mūsų gundyti. R. Bet gelb÷k

Sed líbera nos a malo. mus nuo pikto.

Absoliucija
Précibus et méritis beátæ Maríæ semper D÷l Švenčiausiosios visuomet Mergel÷s
Vírginis et ómnium Sanctórum, perdúcat Marijos ir visų šventųjų maldų bei
nos Dóminus ad regna cælórum. R. Amen. nuopelnų tenuveda mus Viešpats į
dangaus karalystę. R. Amen.

V. Iube, Dómine, benedícere. V. Teikis, Viešpatie, palaiminti.

11
(Jei palaiminimus teikia kunigas, (Jei palaiminimus teikia kunigas,
skaitovas prašo: V. Iube, domne, skaitovas prašo: V. Teikis, t÷ve,
benedícere.) palaiminti.)

Palaiminimas

Nos cum prole pia benedícat Virgo María. Mus maloni su Vaiku tepalaimina Mergel÷
R. Amen. Marija. R. Amen.

I skaitinys (Sir 24, 11–13)

In ómnibus réquiem quæsívi, et in Visur ieškojau poilsio ir Viešpaties

hereditáte Dómini morábor. Tunc præcépit
et dixit mihi Creátor ómnium, et, qui
creávit me, requiévit in tabernáculo meo,
et dixit mihi: In Iacob inhábita,et in Israel
hereditáre, et in eléctis meis mitte radíces.
Tu autem, Dómine, miserére nobis. R.
Deo grátias.
pavelde pasilikau. Tada visų daiktų
Tv÷r÷jas man dav÷ įsakymą, tasai, kuris
mane sukūr÷, apsistojo mano padangt÷j ir
tar÷ man: „Gyvenk Jokūbe, imk savo
paveldą Izraelyje, suleisk šaknis tarp mano
išrinktųjų!“ O Tu, Viešpatie, pasigail÷k
mūsų. R. D÷kojame Dievui.

Responsoriumas
R. Sancta et immaculáta virgínitas, quibus
te láudibus éfferam, néscio: * Quia quem
cæli cápere non póterant, tuo grémio
contulísti. V. Benedícta tu in muliéribus,
et benedíctus fructus ventris tui. R. Quia
quem cæli cápere non póterant, tuo grémio
contulísti.
R. Šventa ir be d÷m÷s mergyste, nežinau,
kaip Tave šlovinti ir aukštinti, * nes savo
gl÷byje nešiojai Tą, kurio nepaj÷g÷ apimti
dangūs. V. Tu pagirta tarp moterų, ir
pagirtas Tavo įsčių vaisius. R. Nes savo
gl÷byje nešiojai Tą, kurio nepaj÷g÷ apimti
dangūs.

V. Iube, Dómine, benedícere. V. Teikis, Viešpatie, palaiminti.

Palaiminimas
Ipsa Virgo vírginum intercédat pro nobis Pati mergelių Mergel÷ mus teužtaria pas
ad Dóminum. R. Amen. Viešpatį. R. Amen.

II skaitinys (Sir 24, 15–16)

Et sic in Sion firmáta sum, et in civitáte
sanctificáta simíliter requiévi, et in
Ierúsalem potéstas mea. Et radicávi in
pópulo honorificáto, et in parte Dei mei
heréditas illíus, et in plenitúdine
sanctórum deténtio mea. Tu autem,
Dómine, miserére nobis. R. Deo grátias.
Taip įsitvirtinau Sione, aš taip pat
įsikūriau šventame mieste, Jeruzal÷je
mano valda. Įleidau šaknis garbingoje
tautoje, Viešpaties dalyje mano paveldas,
mano padangt÷ šventųjų būryje. O Tu,
Viešpatie, pasigail÷k mūsų. R. D÷kojame
Dievui.

Responsoriumas

12
R. Beáta es, Virgo María, quæ Dóminum
portásti, Creatórem mundi: * Genuísti qui
te fecit, et in ætérnum pérmanes virgo. V.
Ave, María, grátia plena; Dóminus tecum.
R. Genuísti qui te fecit, et in ætérnum
pérmanes virgo. (Jei po trečio skaitinio
bus kalbamas Te Deum, dar pridedama:
R. Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto.
V. Genuísti qui te fecit, et in ætérnum
pérmanes virgo.)
V. Iube, Dómine, benedícere.
Palaiminimas
Per Vírginem Matrem concédat nobis Per Mergelę Motiną tesuteikia mums
Dóminus salútem et pacem. R. Amen. Viešpats išganymą ir taiką. R. Amen.
III skaitinys (Sir 24, 17–20)
Quasi cedrus exaltáta sum in Líbano, et
quasi cypréssus in monte Sion: quasi
palma exaltáta sum in Cades, et quasi
plantátio rosæ in Iéricho: quasi olíva
speciósa in campis, et quasi plátanus
exaltáta sum iuxta aquam in platéis. Sicut
cinnamómum et bálsamum aromatízans
odórem dedi; quasi myrrha elécta dedi
suavitátem odóris. Tu autem, Dómine,
miserére nobis. R. Deo grátias.
Šv. Ambraziejaus pad÷kos himnas
Te Deum laudámus: * te Dóminum
confitémur.
Te ætérnum Patrem * omnis terra
venerátur.
Tibi omnes Angeli, * tibi Cæli, et
univérsæ Potestátes:
Tibi Chérubim et Séraphim * incessábili
voce proclámant:
Sanctus, Sanctus, Sanctus * Dóminus,
Deus Sábaoth.
Pleni sunt cæli et terra * maiestátis glóriæ
tuæ.
Te gloriósus * Apostolórum chorus,
Te Prophetárum * laudábilis númerus,
13
R. Palaiminta esi, Mergele Marija, kuri
nešiojai Viešpatį, pasaulio Sutv÷r÷ją. *
Pagimdei Tą, kuris Tave sukūr÷, ir per
amžius likai Mergel÷. V. Sveika, Marija,
malon÷s pilnoji, Viešpats su Tavimi. (Jei
po trečio skaitinio bus kalbamas Te
Deum, dar pridedama: R. Garb÷ Dievui
T÷vui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. V.
Pagimdei Tą, kuris Tave sukūr÷, ir per
amžius likai Mergel÷.)
V. Teikis, Viešpatie, palaiminti.
Išaugau lyg kedras Libane, lyg kiparisas
Siono kalne. Lyg palm÷ išaugau En
Gedyje, lyg rožių krūmas Jeriche. Kaip
dailus alyvmedis lauke, išaugau lyg
platanas prie vandens lygumoje. Kvep÷jau
aš lyg cinamonas ar kvapnus balzamas,
skleidžiau saldų kvapą lyg rinktin÷ mira.
O Tu, Viešpatie, pasigail÷k mūsų. R.
D÷kojame Dievui.
Tave, Dieve, garbinam, * Tave, Viešpatie,
išpažįstam.
Tave, amžinąjį T÷vą, * garbina visa žem÷.
Tau visi angelai, * Tau dangūs ir visos
galyb÷s.
Tau cherubinai ir serafinai * nepaliaujamu
balsu šaukia:
„Šventas, Šventas, Šventas * Viešpats,
Galybių Dievas!
Pilnas yra dangus ir žem÷ * Tavo garb÷s ir
didyb÷s“.
Tave garbingas * apaštalų choras,
Tave pranašų * šlovingas skaičius,
Te Mártyrum candidátus * laudat
exércitus.
Te per orbem terrárum * sancta confitétur
Ecclésia,
Patrem * imménsae maiestátis;
Venerándum tuum verum * et únicum
Fílium;
Sanctum quoque * Paráclitum Spíritum.
Tu Rex glóriæ, * Christe.
Tu Patris * sempitérnus es Fílius.
Tu ad liberándum susceptúrus hóminem, *
non horruísti Vírginis úterum.
Tu, devícto mortis acúleo, * aperuísti
credéntibus regna cælórum.
Tu ad déxteram Dei sedes, * in glória
Patris.
Iudex créderis * esse ventúrus.
Ši eilut÷ kalbama atsiklaupus:
Te ergo quǽsumus, tuis fámulis
súbveni, * quos pretióso sánguine
redemísti.
Aetérna fac cum Sanctis tuis * in glória
numerári.
Salvum fac pópulum tuum, Dómine, * et
bénedic hereditáti tuæ.
Et rege eos, * et extólle illos usque in
ætérnum.
Per síngulos dies * benedícimus te;
Et laudámus nomen tuum in sǽculum, * et
in sǽculum sǽculi.
Dignáre, Dómine, die isto * sine peccáto
nos custodíre.
Miserére nostri, Dómine, * miserére
nostri.
Fiat misericórdia tua, Dómine, super nos,
* quemádmodum sperávimus in te.
In te, Dómine, sperávi: * non confúndar in
ætérnum.
Advento, Septuagezimos ir gav÷nios laiku (išskyrus per Marijos šventes) vietoj Te Deum
kalbamas:
Responsoriumas
R. Felix namque es, sacra Virgo María, et R. Esi Tu laiminga, šventoji Mergele
omni laude digníssima: * Quia ex te ortus Marija, ir visokios šlov÷s verta, * nes iš
14
Tave kankinių spindinčios * šlovina
gretos.
Tave visame pasaulyje * išpažįsta šventoji
Bažnyčia:
T÷vą * begalin÷s didyb÷s.
Garbingą ir tikrą * vienatinį Tavo Sūnų.
Taipogi Šventąją * Dvasią Guod÷ją.
Tu – garb÷s Karalius, * Kristau.
Tu –T÷vo * Sūnus amžinasis.
Tu, ateidamas žmonių išvaduoti, *
nepabijojai Mergel÷s įsčių.
Tu, mirties geluonį nugal÷jęs, *
tikintiesiems atv÷rei dangaus karalystę.
Tu s÷di Dievo dešin÷je, * T÷vo garb÷je.
Tikime, kad Tu * ateisi mūsų teisti.
Ši eilut÷ kalbama atsiklaupus:
Tod÷l Tave meldžiame: pad÷k savo
žmon÷ms, * kuriuos esi atpirkęs
brangiuoju krauju.
Į amžinąją garbę su Tavo šventaisiais *
teikis mus įskaityti.
Išgelb÷k, Viešpatie, savo žmones * ir
laimink savo t÷vonystę!
Ir valdyk juos, * ir išaukštink juos
amžinyb÷je.
Kiekvieną dieną * mes garbinam Tave.
Ir šloviname Tavo vardą per amžius * ir
per amžių amžius.
Teikis, Viešpatie, šiandien * mus išlaikyti
be nuod÷m÷s.
Pasigail÷k mūsų, Viešpatie,* pasigail÷k
mūsų!
Būk mums, Viešpatie, gailestingas, * nes
turim viltį Tavyje.
Tavimi aš pasitikiu, Viešpatie, *
nenusivilsiu per amžius.
est sol iustítiae, * Christus, Deus noster.
V. Ora pro pópulo, intervéni pro clero,
intercéde pro devóto femíneo sexu:
sénsiant omnes tuum iuvámen, quicúmque
célebrant tuam sanctam
commemoratiónem. R. Quia ex te ortus est
sol iustítiæ. V. Glória Patri, et Fílio, et
Spirítui Sancto. R. Christus, Deus noster.
Jei Aušrin÷ kalbama atskirai nuo Laudes, tada pridedama:
V. Dómine, exáudi oratiónem meam. R. Et
clamor meus ad te véniat. (Turintis
diakono šventimus, vietoj šios eilut÷s
visuomet sako: V. Dóminus vobíscum. R.
Et cum spíritu tuo.)
Orémus. Deus, qui de beátæ Maríæ
Vírginis útero Verbum tuum, Angelo
nuntiánte, carnem suscípere voluísti:
præsta supplícibus tuis; ut, qui vere eam
Genetrícem Dei crédimus, eius apud te
intercessiónibus adiuvémur. Per eúndem
Dóminum nostrum Iesum Christum Fílium
tuum, qui tecum vivit et regnat in unitáte
Spíritus Sancti, Deus, per ómnia sǽcula
sæculórum. R. Amen.
V. Dómine, exáudi oratiónem meam. R. Et
clamor meus ad te véniat.
V. Benedicámus Dómino. R. Deo grátias.
V. Fidélium ánimæ per misericórdiam Dei
requiéscant in pace. R. Amen.
Laud÷s
Ave, María...(tyliai)
Pradžioje persižegnojama:
Deus, + in adiutórium meum inténde. R.
Dómine, ad adiuvándum me festína.
Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto.
Sicut erat in princípo, et nunc, et semper,
et in sǽcula sæculórum. Amen. Allelúia.
arba Laus tibi, Dómine, Rex ætérnæ
glóriæ.
92 psalm÷
15
Tavęs patek÷jo teisingumo saul÷ – *
Kristus, mūsų Dievas. V. Melski už liaudį,
užtark kunigiją, užstok įžadais
pasiaukojusias moteris. Visi tejaučia Tavo
globą, kurie švenčia Tavo šventą
atminimą. R. Nes iš Tavęs patek÷jo
teisingumo saul÷. V. Garb÷ Dievui T÷vui,
ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. R. Kristus,
mūsų Dievas.
V. Viešpatie, išgirsk mano maldą. R. Ir
mano šauksmas Tave tepasiekia.
(V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo
dvasia.)
Melskim÷s. Dieve, Tu nor÷jai, kad
angelui paskelbus Tavo Sūnus priimtų
kūną iš Švenčiausiosios Mergel÷s Marijos
įsčių. Duok Tave meldžiantiems, kad d÷l
jos užtarimo jis mums pad÷tų, nes tikime
ją tikrai esant Dievo Gimdytoja. Per mūsų
Viešpatį J÷zų Kristų, Tavo Sūnų, kuris
būdamas Dievas su Tavimi gyvena ir
viešpatauja per visus amžių amžius. R.
Amen.
V. Viešpatie, išgirsk mano maldą. R. Ir
mano šauksmas Tave tepasiekia.
V. Pašlovinkim Viešpatį. R. D÷kojame
Dievui. V. Tikinčiųjų v÷l÷s Dievo
gailestingumu tesiilsi ramyb÷je. R. Amen.
Sveika, Marija...
Dieve, + ateik manęs gelb÷ti. R. Viešpatie,
skub÷k man pad÷ti.
Garb÷ Dievui T÷vui, ir Sūnui, ir Šventajai
Dvasiai. Kaip buvo pradžioje, dabar ir
visados, ir per amžius. Amen. Aleliuja.
arba Šlov÷ Tau, Viešpatie, amžinos garb÷s
Karaliau.
Ant. 1. Assúmpta est María in cælum: *
gaudent Angeli, laudántes benedícunt
Dóminum.
Dóminus regnávit, decórem indútus est: *
indútus est Dóminus fortitúdinem, et
præcínxit se.
Etenim firmávit orbem terræ, * qui non
commovébitur.
Paráta sedes tua ex tunc: * a sǽculo tu es.
Elevavérunt flúmina, Dómine: * Tavo sostas paruoštas nuo pradžios, * nuo
elevavérunt flúmina vocem suam.
Elevábunt flúmina fluctus suos, * a
vócibus aquárum multárum.
Mirábiles elatiónes maris: * mirábilis in
altis Dóminus.
Testimónia tua credibília facta sunt
nimis:* domum tuam decet sanctitúdo,
Dómine, in longitúdine diérum.
Glória Patri...
Ant. Assúmpta est María in cælum:
gaudent Angeli, laudántes benedícunt
Dóminum.
99 psalm÷
Ant. 2. María Virgo assúmpta est * ad
æthéreum thálamum, in quo Rex regum
stelláto sedet sólio.
Iubiláte Deo, omnis terra: * servíte
Dómino in lætítia.
Introíte in conspéctu eius, * in
exsultatióne.
Scitóte quóniam Dóminus ipse est Deus: *
ipse fecit nos, et non ipsi nos.
Pópulus eius, et oves pascuæ eius: *
introíte portas eius in confessióne, átria
eius in hymnis: confitémini illi.
Laudáte nomen eius: quóniam suávis est
Dóminus, in ætérnum misericórdia eius, *
et usque in generatiónem et generatiónem
véritas eius.
Glória Patri...
16
Ant. 1. Paimta į dangų Marija, *
džiaugiasi angelai, šlovindami garbina
Viešpatį.
Viešpats karaliauja, jis apsisiautęs grožiu,
* Viešpats apsivilko stiprybe ir susijuos÷.
Nes jis įtvirtino žemę, * ir ši nebus
pajudinta.
amžių Tu esi.
Tvinsta srov÷s, Viešpatie, * srov÷s kelia
savo balsą.
Up÷s kelia savo srautus, * daugyb÷s
vandenų ūžesį.
Nuostabus jūros patvinimas, * dar
nuostabesnis aukštyb÷se Viešpats.
Tavo liudijimai tikrai tik÷jimo verti, *
Tavo namus puoš šventumas, Viešpatie,
per visas dienas.
Garb÷ Dievui T÷vui...
Ant. Paimta į dangų Marija, džiaugiasi
angelai, šlovindami garbina Viešpatį.
Ant. 2. Mergel÷ Marija paimta * į būstą
aukštyb÷je, kur karalių Karalius s÷di
žvaigždžių soste.
Džiaugsmingai šauki Dievui, visa žeme, *
linksmai tarnaukite Viešpačiui.
Įženkite jo akivaizdon, * su džiugia
giesme.
Žinokite, kad Viešpats yra Dievas, tai jis
mus sutv÷r÷, o ne mes patys save.
Esame jo liaudis, jo ganyklos avys, *
ženkite pro jo vartus šlovindami, į jo
kiemą giedodami himnus, jį išpažindami.
Šlovinkite jo vardą, nes Viešpats yra
meilus, jo gailestingumas amžinas, * jo
teisingumas tveria per kartų kartas.
Garb÷ Dievui T÷vui...
Ant. María Virgo assúmpta est ad Ant. Mergel÷ Marija paimta į būstą
æthéreum thálamum, in quo Rex regum aukštyb÷je, kur karalių Karalius s÷di
stelláto sedet sólio. žvaigždžių soste.
62 psalm÷
Ant. 3. In odórem * unguentórum tuórum
cúrrimus: adulescéntulæ dilexérunt te
nimis.
Deus, Deus meus, * ad te de luce vígilo.
Sitívit in te ánima mea, * quam
multiplíciter tibi caro mea.
In terra desérta, et ínvia, et inaquósa: * sic
in sancto appárui tibi, ut vidérem virtútem
tuam, et glóriam tuam.
Quóniam mélior est misericórdia tua super
vitas: * lábia mea laudábunt te.
Sic benedícam te in vita mea: * in nómine
tuo levábo manus meas.
Sicut ádipe et pinguédine repleátur ánima
mea: * et lábiis exsultatiónis laudábit os
meum.
Si memor fui tui super stratum meum, in
matutínis meditábor in te: * quia fuisti
adiútor meus.
Et in velaménto alárum tuárum exultábo,
adhǽsit ánima mea post te: * me suscépit
déxtera tua.
Ipsi vero in vanum quæsiérunt ánimam
meam, introíbunt in inferióra terræ: *
tradéntur in manus gládii, partes vúlpium
erunt.
Rex vero lætábitur in Deo, laudabúntur
omnes qui iurant in eo: * quia obstrúctum
est os loquéntium iníqua.
Glória Patri...
Ant. In odórem unguentórum tuórum
cúrrimus: adulescéntulæ dilexérunt te
nimis.
Trijų bernelių giesm÷ (Dan 3, 57–88 ir 56)
Ant. 4. Benedícta * fília tu a Dómino: Ant. 4. Pagirta * esi Tu Viešpaties, dukra,
quia per te fructum vitæ per Tave gavome dalį gyvyb÷s vaisiuje.
communicávimus.
17
Ant. 3. Paskui kvapą * Tavųjų tepalų mes
b÷game, mergait÷s Tave labai pamilo.
Dieve, mano Dieve, * Tavęs aš laukiu nuo
aušros.
Tavęs trokšta mano siela, * labai trokšta
Tavęs mano kūnas.
Kaip dyka žem÷, be kelių ir be vandens, *
taip aš Tau pasirodau šventykloje, kad
išvysčiau Tavo j÷gą ir Tavo garbę.
Tavo gailestingumas geriau už gyvastį,
*mano lūpos šlovins Tave.
Girsiu Tave, kol gyvensiu, * į Tavo vardą
kelsiu savo rankas.
Skalsos ir sotumo pritvinks mano siela, *
džiugiu balsu šlovins Tave mano lūpos.
Prisimenu Tave savo guolyje, auštant
mąstau apie Tave, * nes Tu esi mano
pagalba.
Džiūgauju Tavo sparnų pav÷syje, mano
siela glaudžiasi prie Tavęs, * Tavo dešin÷
mane palaiko.
O tie, kurie veltui ieško mano gyvyb÷s,
nužengs į žem÷s gelmes, * bus išduoti
kalavijui, taps šakalų grobiu.
O karalius džiaugsis Dievu, visi, kurie juo
prisiekia, džiūgaus, * kai bus užkimštos
burnos melagiams.
Garb÷ Dievui T÷vui...
Ant. Paskui kvapą Tavųjų tepalų mes
b÷gam, mergait÷s Tave labai pamilo.
Benedícite, ómnia ópera Dómini, Dómino:
* laudáte et superexaltáte eum in sǽcula.
Benedícite, Angeli Dómini, Dómino: *
benedícite, cæli, Dómino.
Benedícite, aquæ omnes, quæ super cælos
sunt, Dómino: * benedícite, omnes virtútes
Dómini, Dómino.
Benedícite, sol et luna, Dómino: *
benedícite, stellæ cæli, Dómino.
Benedícite, omnis imber et ros, Dómino: *
benedícite, omnes spíritus Dei, Dómino.
Benedícite, ignis et æstus, Dómino: *
benedícite, frigus et æstus Dómino.
Benedícite, rores et pruína, Dómino: *
benedícite, gelu et frigus, Dómino.
Benedícite, glácies et nives, Dómino: *
benedícite, noctes et dies, Dómino.
Benedícite, lux et ténebræ, Dómino: *
benedícite, fúlgura et nubes, Dómino.
Benedícat terra Dóminum: * laudet et
superexáltet eum in sǽcula.
Benedícite, montes et colles, Dómino: *
benedícite, univérsa germinántia in terra,
Dómino.
Benedícite, fontes, Dómino: * benedícite,
mária et flúmina, Dómino.
Benedícite, cete, et ómnia, quae movéntur
in aquis, Dómino: * benedícite, omnes
vólucres cæli, Dómino.
Benedícite, omnes béstiæ et pécora,
Dómino: * benedícite, fílii hóminum,
Dómino.
Benedícat Israel Dóminum: * laudet et
superexáltet eum in sǽcula.
Benedícite, sacerdótes Dómini, Dómino: *
benedícite, servi Dómini, Dómino.
Benedícite, spíritus, et ánimæ iustórum,
Dómino: * benedícite, sancti, et húmiles
corde, Dómino.
Benedícite, Ananía, Azaría, Mísael,
Dómino: * laudáte et superexaltáte eum in
sǽcula.
Benedicámus Patrem et Fílium cum
Sancto Spíritu: * laudémus et
superexaltémus eum in sǽcula.
18
Šlovinkite Viešpatį, visi Viešpaties
kūriniai, * garbinkite ir labai jį aukštinkite
per amžius.
Šlovinkite Viešpatį, Viešpaties angelai, *
šlovinkite Viešpatį dangūs.
Šlovinkite Viešpatį, visi vandenys, esantys
virš dangaus skliauto, * šlovinkite
Viešpatį, visos Viešpatie galyb÷s.
Šlovinkite Viešpatį, saule ir m÷nuli, *
šlovinkite Viešpatį, dangaus žvaigžd÷s.
Šlovinkite Viešpatį, visi lietūs ir rasa, *
šlovinkite Viešpatį visos Dievo dvasios.
Šlovinkite Viešpatį, ugnie ir kaitra, *
šlovinkite Viešpatį, šalti ir karšti.
Šlovinkite Viešpatį, rasos ir šerkšne, *
šlovinkite Viešpatį, speigai ir šalnos.
Šlovinkite Viešpatį, lede ir sniege, *
šlovinkite Viešpatį aktys ir dienos.
Šlovinkite Viešpatį, šviesa ir tamsa, *
šlovinkite Viešpatį, žaibai ir debesys.
Tešlovina Viešpatį žem÷, * tegarbina ir
labai teaukština jį per amžius.
Šlovinkite Viešpatį, kalnai ir kalvos, *
šlovinkite Viešpatį, visi dirvoje augantys
želmenys.
Šlovinkite Viešpatį, šaltiniai, * šlovinkite
Viešpatį, jūros ir up÷s.
Šlovinkite Viešpatį, banginiai ir visa, kas
juda vandenyse, * šlovinkite Viešpatį, visi
padangių paukščiai.
Šlovinkite Viešpatį, visi žv÷rys ir gyvuliai,
* šlovinkite Viešpatį, žmonių vaikai.
Tešlovina Viešpatį Izraelis, * tegiria ir
labai teaukština jį per amžius.
Šlovinkite Viešpatį, Viešpaties kunigai, *
šlovinkite Viešpatį, Viešpatie tarnai.
Šlovinkite Viešpatį dvasios ir teisiųjų
sielos, * šlovinkite Viešpatį, šventieji ir
nuolankios širdies.
Šlovinkite Viešpatį, Ananijau, Azarijau ir
Misaeli, * girkite ir labai aukštinkite jį per
amžius.
Šlovinkime T÷vą ir Sūnų su Šventąja
Dvasia, * girkime ir labai aukštinkime jį
per amžius.
Benedíctus es, Dómine, in firmaménto
cæli: * et laudábilis, et gloriósus, et
superexaltátus in sǽcula.
N÷ra Glória Patri.
Ant. Benedícta fília tu a Dómino: quia per
te fructum vitæ communicávimus.
148 psalm÷
Ant. 5. Pulchra es * et decóra, fília
Ierúsalem, terríbilis ut castrórum ácies
ordináta.
Laudáte Dóminum de cælis: * laudáte eum
in excélsis.
Laudáte eum, omnes Angeli eius: *
laudáte eum omnes virtútes eius.
Laudáte eum, sol et luna: * laudáte eum,
omnes stellæ et lumen.
Laudáte eum, cæli cælórum: * et aquæ
omnes, quæ super cælos sunt, laudent
nomen Dómini.
Quia ipse dixit, et facta sunt: * ipse
mandavit, et creáta sunt.
Státuit ea in ætérnum, et in sǽculum
sǽculi: * præcéptum pósuit, et non
præteríbit.
Laudáte Dóminum de terra, * dracónes, et
omnes abýssi.
Ignis, grando, nix, glácies, spíritus
procellárum: * quæ fáciunt verbum eius:
Montes, et omnes colles: * ligna fructífera,
et omnes cedri.
Béstiæ, et univérsa pécora: * serpéntes, et
vólucres pennátæ:
Reges terræ, et omnes pópuli: * príncipes,
et omnes iúdices terræ.
Iúvenes, et vírgines: senes cum iunióribus
laudent nomen Dómini: * quia exaltátum
est nomen eius solíus.
Conféssio eius super cælum et terram: * et
exaltávit cornu pópuli sui.
Hymnus ómnibus sanctis eius: * fíliis
Israel, pópulo appropinquánti sibi.
Glória Patri...
Ant. Pulchra es et decóra, fília Ierúsalem,
terríbilis ut castrórum ácies ordináta.
19
Pašlovintas esi, Viešpatie, dangaus
skliaute, * pagirtas, pagarbintas ir labai
išaukštintas per amžius.
N÷ra Garb÷ Dievui T÷vui.
Ant. Pagirta esi Tu Viešpaties, dukra, per
Tave gavome dalį gyvyb÷s vaisiuje.
Ant. 5. Graži esi * ir daili, dukra Jeruzale,
baisi lyg išrikiuotos karių gretos.
Šlovinkite Viešpatį iš dangaus, *
šlovinkite jį aukštyb÷se.
Šlovinkite jį, visi jo angelai, * šlovinkite
jį, visos jo galyb÷s.
Šlovinkite jį, saule ir m÷nuli, * šlovinkite
jį, visos žvaigžd÷s ir šviesuliai.
Šlovinkite jį, dangaus skliautai, * ir visi
vandenys, kurie yra virš skliautų, tešlovina
Viešpaties vardą.
Nes jis tar÷, ir jie atsirado, * jis įsak÷, ir jie
buvo sutverti.
Pastat÷ juos visiems laikams ir amžių
amžiams, * dav÷ įsakymą, ir šie jo
neperžengs.
Šlovinkite Viešpatį iš žem÷s, * jūros
pabaisos ir visos gelm÷s.
Ugnis, kruša, sniegas, ledas, audringi
v÷jai, * kurie vykdo jo žodį.
Kalnai ir visos kalvos, * vaismedžiai ir
visi kedrai.
Žv÷rys ir visi gyvuliai, * šliužai ir
sparnuoti paukščiai.
Žem÷s karaliai ir visos tautos, * didžiūnai
ir visos žem÷s teis÷jai.
Vaikinai ir merginos, seneliai su vaikais
tešlovina Viešpatie vardą, * nes tik jo
vieno vardas didingas.
Jo garb÷ virš dangaus ir žem÷s, * jis išk÷l÷
savo tautos ragą.
Himną gieda visi jo šventieji, * Izraelio
vaikai, jo artimieji žmon÷s.
Garb÷ Dievui T÷vui...
Ant. Graži esi ir daili, dukra Jeruzale,
baisi lyg išrikiuotos karių gretos.
Kapitula (Giesm 6, 8)
Vidérunt eam fíliae Sion, et beatíssimam Mat÷ ją Siono dukros ir skelb÷ jos laimę,
prædicavérunt, et regínæ laudavérunt eam. karalien÷s ją šlovino. R. D÷kojame
R. Deo grátias. Dievui.

Himnas
O gloriósa virginum, Šlovingiausia iš mergelių,
Sublímis inter sídera, aukštesn÷ už žvaigždynus.
Qui te creávit, párvulum Kūdikį, Tave sutv÷rusį,
Lacténte nutris úbere. maitini savo pienu.
Ką liūdna Ieva at÷m÷,
Quod Heva tristis ábstulit, Tu grąžini per meilią atžalą.
Tu reddis almo gérmine: Kad raudantys žvaigždes pasiektų,
Intrent ut astra flébiles, atrakini dangaus vartus.
Cæli reclúdis cárdines. Tu aukštojo Karaliaus durys
Tu regis alti iánua ir spindinti šviesos pilis.
Et aula lucis fúlgida: Plokit Mergel÷s duotai gyvybei,
Vitam datam per Vírginem, atpirktosios tautos!
Gentas redémptæ, pláudite. J÷zau, Tau tebus garb÷,
Iesu, tibi sit glória, kuris gimei iš Mergel÷s,
Qui natus es de Vírgine, su T÷vu ir gerąja Dvasia,
Cum Patre, et almo Spíritu, per amžių amžius. Amen.
In sempitérna sǽcula. Amen.
V. Tu pagirta tarp moterų. R. Ir pagirtas
V. Benedícta tu in muliéribus. R. Et Tavo įsčių vaisius.
benedíctus fructus ventris tui.

Ant. Beáta Dei Génetrix, María, * Virgo
perpétua, templum Dómini, sacrárium
Spíritus Sancti, sola sine exémplo placuísti
Dómino nostro Iesu Christo: ora pro
pópulo, intervéni pro clero, intercéde pro
devóto femíneo sexu.
Ant. Švenčiausioji Dievo Gimdytoja,
Marija, * amžinai Mergele, Viešpaties
šventykla, Šventosios Dvasios šventove,
Tu vienintel÷ iš visų patikai mūsų
Viešpačiui J÷zui Kristui. Melski už liaudį,
užtark kunigiją, užstok įžadais
pasiaukojusias moteris.

Zacharijo giesm÷ (Lk 1, 68–79)

Pradžioje persižegnojama.

+ Benedíctus Dóminus, Deus Israel, * quia
visitávit, et fecit redemptiónem plebis
suæ:
Et eréxit cornu salútis nobis: * in domo
David, púeri sui.
Sicut locútus est per os sanctórum, * qui a
sǽculo sunt, prophetárum eius:
+ Šlov÷ Viešpačiui, Izraelio Dievui, * kad
aplank÷ savo tautą ir ją atpirko.
Ir išk÷l÷ mūsų išganymo ragą * savo tarno
Dovydo namuose.
Kaip yra sakęs šventųjų lūpomis, * nuo
amžių per savo pranašus:

20
Salútem ex inimícis nostris, * et de manu
ómnium, qui odérunt nos:
Ad faciéndam misericórdiam cum pátribus
nostris: * et memorári testaménti sui
sancti:
Iusiurándum, quod iurávit ad Abraham,
patrem nostrum, * datúrum se nobis:
Ut sine timóre, de manu inimicórum
nostrórum liberáti, * serviámus illi.
In sanctitáte, et iustítia coram ipso, *
ómnibus diébus nostris.
Et tu, puer, Prophéta Altíssimi vocáberis:
* præíbis enim ante fáciem Dómini paráre
vias eius:
Ad dandam sciéntiam salútis plebi eius: *
in remissiónem peccatórum eórum:
Per víscera misericórdiæ Dei nostri: * in
quibus visitávit nos, óriens ex alto:
Illumináre his, qui in ténebris, et in umbra
mortis sedent: * ad dirigéndos pedes
nostros in viam pacis.
Glória Patri...
Ant. Beáta Dei Génetrix...
V. Dómine, exáudi oratiónem meam. R. Et
clamor meus ad te véniat. (Turintis
diakono šventimus, vietoj šios eilut÷s
visuomet sako: V. Dóminus vobíscum. R.
Et cum spíritu tuo.)
Orémus. Deus, qui de beátæ Maríæ
Vírginis útero Verbum tuum, Angelo
nuntiánte, carnem suscípere voluísti:
præsta supplícibus tuis; ut, qui vere eam
Genetrícem Dei crédimus, eius apud te
intercessiónibus adiuvémur. Per eúndem
Dóminum nostrum Iesum Christum Fílium
tuum, qui tecum vivit et regnat in unitáte
Spíritus Sancti, Deus, per ómnia sǽcula
sæculórum. R. Amen.
V. Dómine, exáudi oratiónem meam. R. Et
clámor meus ad te véniat.
V. Benedicámus Dómino. R. Deo grátias.
V. Fidélium ánimæ per misericórdiam Dei
requiéscant in pace. R. Amen.
21
Jis išgelb÷s mus nuo priešų, * ir iš rankos
tų, kurie mūsų nekenčia.
Kad suteiktų mūsų t÷vams gailestingumą *
ir atsimintų savo šventąją sandorą.
Priesaiką, duotą mūsų t÷vui Abraomui, *
jog leis mums.
Kad be baim÷s, iš priešų rankos išvaduoti,
* jam tarnautume.
Šventumu ir teisumu jo akyse * per visas
mūsų dienas.
O tu, vaikeli, vadinsiesi Aukščiausiojo
pranašu, * nes tu eisi pirma Viešpaties jam
kelio nutiesti.
Kad duotum jo liaudžiai išganymo
mokslą, * per nuod÷mių atleidimą.
D÷l mūsų Dievo širdingo gailesčio, * kuris
aplank÷ mus, patek÷jęs iš aukštybių.
Kad apšviestų tūnančius tamsoje ir mirties
ūksm÷je, * kad pakreiptų mūsų žingsnius į
ramyb÷s kelią.
Garb÷ Dievui T÷vui...
Ant. Švenčiausioji Dievo Gimdytoja...
V. Viešpatie, išgirsk mano maldą. R. Ir
mano šauksmas Tave tepasiekia.
(V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo
dvasia.)
Melskim÷s. Dieve, Tu nor÷jai, kad
angelui paskelbus Tavo Sūnus priimtų
kūną iš Švenčiausiosios Mergel÷s Marijos
įsčių. Duok Tave meldžiantiems, kad d÷l
jos užtarimo jis mums pad÷tų, nes tikime
ją tikrai esant Dievo Gimdytoja. Per mūsų
Viešpatį J÷zų Kristų, Tavo Sūnų, kuris
būdamas Dievas su Tavimi gyvena ir
viešpatauja per visus amžių amžius. R.
Amen.
V. Viešpatie, išgirsk mano maldą. R. Ir
mano šauksmas Tave tepasiekia.
V. Pašlovinkim Viešpatį. R. D÷kojame
Dievui. V. Tikinčiųjų v÷l÷s Dievo
gailestingumu tesiilsi ramyb÷je. R. Amen.
Pirmoji
Ave, María...(tyliai) Sveika, Marija...

Pradžioje persižegnojama:

Deus, + in adiutórium... Glória Patri... Dieve, + ateik... Garb÷ Dievui T÷vui...

Allelúia. arba Laus tibi... Kaip Laudes Aleliuja. arba Šlov÷ Tau...
pradžioje.

Himnas
Meménto, rerum Cónditor, Atmink, daiktų Tv÷r÷jau,
Nostri quod olim córporis, kad mūsų kūno pavidalą
Sacráta ab alvo Vírginis kadaise gimdamas pašventinai
Nascéndo, formam súmpseris. ir iš Mergel÷s įsčių pri÷mei.
María, Mater grátiæ, Marija, malon÷s Motina,
Dulcis Parens cleméntiæ, saldaus gerumo Gimdytoja,
Tu nos ab hoste prótege, apsaugok mus nuo priešų
Et mortis hora súscipe. ir priimk mirties valandą.
Iesu, tibi sit glória, J÷zau, Tau tebus garb÷,
Qui natus es de Vírgine, kuris gimei iš Mergel÷s,
Cum Patre, et almo Spíritu, su T÷vu ir gerąja Dvasia,
In sempitérna sǽcula. Amen. per amžių amžius. Amen.

Ant. Assúmpta est María in cælum: * Ant. Paimta į dangų Marija, * džiaugiasi
gáudent Angeli, laudántes benedícunt angelai, šlovindami garbina Viešpatį.
Dóminum.

53 psalm÷

Deus, in nómine tuo salvum me fac: * et
in virtúte tua iúdica me.
Deus, exáudi oratiónem meam: * áuribus
pércipe verba oris mei.
Quóniam aliéni insurrexérunt advérsum
me, et fortes quæsiérunt ánimam meam: *
et non proposuérunt Deum ante
conspéctum suum.
Ecce enim Deus ádiuvat me: * et Dóminus
suscéptor est ánimæ meæ.
Avérte mala inimícis meis: * et in veritáte
tua dispérde illos.
Voluntárie sacrificábo tibi, * et confitébor
nómini tuo, Dómine: quóniam bonum est:
Dieve, gelb÷k mane savo vardu, * išteisink
mane savo galybe.
Dieve, išgirsk mano maldą, * ausimis
priimk mano lūpų žodžius.
Nes svetimieji sukilo prieš mane,
stipruoliai ieško mano gyvyb÷s, * jie
nemato Dievo savo akivaizdoje.
Bet man padeda Dievas, * Viešpats
palaiko mano gyvybę.
Nelaimes suversk ant mano priešų * ir
sunaikink juos savo teisumu.
Aukosiu Tau noriai * ir išgarsinsiu Tavo
vardą, Viešpatie, nes jis yra geras.
Nes išgelb÷jai mane iš visų nelaimių, * ir
mano akys mato priešus sug÷dintus.
Garb÷ Dievui T÷vui...

22
Quóniam ex omni tribulatióne eripuísti
me: * et super inimícos meos despéxit
óculus meus.
Glória Patri...
84 psalm÷
Benedixísti, Dómine, terram tuam: *
avertísti captivitátem Iacob.
Remisísti iniquitátem plebis tuae: *
operuísti omnia peccáta eorum.
Mitigásti omnem iram tuam: * avertísti ab
ira indignatiónis tuae.
Convérte nos, Deus, salutáris noster: * et
avérte iram tuam a nobis.
Numquid in ætérnum irascéris nobis? *
aut exténdes iram tuam a generatióne in
generatiónem?
Deus, tu convérsus vivificábis nos: * et
plebs tua lætábitur in te.
Osténde nobis, Dómine, misericórdiam
tuam: * et salutáre tuum da nobis.
Audiam quid loquátur in me Dóminus
Deus: * quóniam loquétur pacem in
plebem suam.
Et super sanctos suos: * et in eos qui
convertúntur ad cor.
Verúmtamen prope timéntes eum salutáre
ipsíus: * ut inhábitet glória in terra nostra.
Misericórdia et véritas obviavérunt sibi: *
iustítia et pax osculátæ sunt.
Véritas de terra orta est: * et iustítia de
caelo prospéxit.
Etenim Dóminus dabit benignitátem: * et
terra nostra dabit fructum suum.
Iustítia ante eum ambulábit: * et ponet in
via gressus suos.
Glória Patri...
116 psalm÷
Laudáte Dóminum, omnes gentes: *
laudáte eum omnes pópuli.
Quóniam confirmáta est super nos
misericórdia eius: * et véritas Dómini
manet in ætérnum.
Glória Patri...
23
Palaiminai, Viešpatie, savo žemę, *
parvedei Jokūbo belaisvius.
Atleidai savo liaudies nedorybę, *
uždengei visas jų nuod÷mes.
Sušvelninai visą savo pyktį, * nusigręžei
nuo savo pikto apmaudo.
Atversk mus, Dieve, mūsų gelb÷tojau, * ir
nugręžk nuo mūsų savo pyktį.
Negi per amžius rūstausi ant mūsų? *
Nejau liksi įniršęs per kartų kartas?
Dieve, atsigręžęs Tu atgaivinsi mus, * ir
Tavo liaudis džiaugsis Tavyje.
Parodyk mums, Viešpatie, savo
gailestingumą * ir duok mums savo
išganymą.
Girdžiu, ką man kalba Viešpats Dievas, *
nes jis skelbia taiką savo liaudžiai.
Ir savo šventiesiems, * ir tiems, kurie
širdingai atsiverčia.
Iš tiesų, jo išganymas arti tiems, kurie jo
bijo, * kad jo šlov÷ gyventų mūsų žem÷je.
Gailestingumas ir teisyb÷ susitiko, *
teisingumas ir taika pasibučiavo.
Tiesa pakilo iš žem÷s, * o teisingumas
pažvelg÷ iš dangaus.
Iš tiesų, Viešpats parodys dosnumą, * ir
mūsų žem÷ duos savo vaisių.
Teisingumas vaikščios priešais jį, * ir
darys taką jo žingsniams.
Garb÷ Dievui T÷vui...
Šlovinkite Viešpatį, visos tautos, *
šlovinkite jį, visos šalys.
Nes tikrai mums duotas jo gailestingumas,
* ir Viešpaties teisumas liks per amžius.
Garb÷ Dievui T÷vui...
 Ant. Assúmpta est María in cælum: Ant. Paimta į dangų Marija, džiaugiasi
gaudent Angeli, laudántes benedícunt angelai, šlovindami garbina Viešpatį.
Dóminum.

Kapitula (Giesm 6, 9)
Quæ est ista, quae progréditur quasi auróra
consúrgens, pulchra ut luna, electa ut sol,
terríbilis ut castrórum ácies ordináta? R.
Deo grátias.
Kas yra toji, kuri žengia lyg kylanti aušra,
graži kaip m÷nulis, puiki kaip saul÷, baisi
lyg išrikiuotos karių gretos? R. D÷kojame
Dievui.

V. Dignáre me laudáre te, Virgo sacráta.
R. Da mihi virtútem contra hostes tuos.
V. Dómine, exáudi...
Orémus. Deus, qui virginálem aulam
beátæ Maríæ, in qua habitáres, elígere
dignátus es: da, quǽsumus; ut, sua nos
defensióne munítos, iucúndos fácias suæ
interésse commemoratióni: Qui vivis et
regnas cum Deo Patri in unitáte Spíritus
Sancti, Deus, per ómnia sǽcula
sæculórum. R. Amen.
V. Dómine, exáudi... Benedicámus
Dómino... Fidélium ánimæ...
Trečioji
Ave, María...(tyliai)
V. Tebūnu vertas šlovinti Tave, pašvęsta
Mergele. R. Duok man j÷gų prieš Tavo
priešus.
V. Viešpatie, išgirsk...
Melskim÷s. Dieve, Tu teikeisi išsirinkti
Švenčiausiosios Marijos mergyst÷s rūmus,
kad juose apsigyventum. Suteik,
meldžiame, kad Tavo gynybos apsaugoti,
linksmi dalyvautume šiame min÷jime. Tu
būdamas Dievas, gyveni ir viešpatauji su
Dievu T÷vu Šventosios Dvasios vienyb÷je
per visus amžių amžius. R. Amen.
V. Viešpatie, išgirsk... Pašlovinkim
Viešpatį... Tikinčiųjų v÷l÷s...
Sveika, Marija...

Pradžioje persižegnojama:

Deus, + in adiutórium... Glória Patri... Dieve, + ateik... Garb÷ Dievui T÷vui...

Allelúia. arba Laus tibi... Kaip Laudes Aleliuja. arba Šlov÷ Tau...
pradžioje.

Himnas
Meménto, rerum Cónditor... (kaip Pirmojoje).

Ant. María Virgo assúmpta est * ad Ant. Mergel÷ Marija paimta * į būstą
æthéreum thálamum, in quo Rex regum aukštyb÷je, kur karalių Karalius s÷di
stelláto sedet sólio. žvaigždžių soste.

119 psalm÷

Ad Dóminum cum tribulárer clamávi: * et Pavojuje būdamas, Viešpaties šaukiausi, *

exáudivit me. ir jis mane išklaus÷.

24
Dómine, líbera ánimam meam a lábiis
iníquis, * et a lingua dolósa.
Quid detur tibi, aut quid apponátur tibi *
ad linguam dolósam?
Sagíttae poténtis acútae, * cum carbónibus
desolatóriis.
Heu mihi, quia incolátus meus prolongátus
est: habitávi cum habitántibus Cedar: *
multum íncola fuit ánima mea.
Cum his, qui odérunt pacem, eram
pacíficus: * cum loquébar illis,
impugnábant me gratis.
Glória Patri...
120 psalm÷
Levávi óculos meos in montes, * unde
véniet auxílium mihi.
Auxílium meum a Dómino, * qui fecit
cælum et terram.
Non det in commotiónem pedem tuum: *
neque dormítet qui custódit te.
Ecce non dormitábit neque dórmiet, * qui
custódit Israel.
Dóminus custódit te, Dóminus protéctio
tua, * super manum déxteram tuam.
Per diem sol non uret te: * neque luna per
noctem.
Dóminus custódit te ab omni malo: *
custódiat ánimam tuam Dóminus.
Dóminus custódiat intróitum tuum, et
éxitum tuum: * ex hoc nunc, et usque in
sǽculum.
Glória Patri...
121 psalm÷
Lætátus sum in his, quæ dicta sunt mihi: *
In domum Dómini íbimus.
Stantes erant pedes nostri, * in átriis tuis,
Ierúsalem.
Ierúsalem, quae ædificátur ut cívitas: *
cuius participátio eius in idípsum.
Illuc enim ascendérunt tribus, tribus
Dómini: * testimónium Israel ad
confiténdum nómini Dómini.
Quia illic sedérunt sedes in iudício, *
sedes super domum David.
25
Viešpatie, išgelb÷k mano sielą nuo
neteisių lūpų * ir nuo klastingo liežuvio.
Ką tau duos ir kuo tau atlygins * už tavo
kalstingą liežuvį?
Aštriomis galiūnų str÷l÷mis * ir
naikinančiomis žarijomis.
Vargas man, nes prailgo mano tremtis,
gyvenu Kedaro palapin÷se, * mano sielai
per ilgu čia būti.
Su tais, kurie taikos nekenčia, buvau
taikus, * kol jiems kalbu, jie kariauja prieš
mane be reikalo.
Garb÷ Dievui T÷vui...
Keliu savo akis į kalnus, * iš kur man ateis
pagalba?
Mano pagalba iš Viešpaties, * kuris padar÷
dangų ir žemę.
Neleis tavo kojai suklupti, * nemiega tavo
sargas.
Tikrai nesnaudžia ir nemiega tas, * kuris
saugo Izraelį.
Viešpats saugo tave, Viešpats tavo
gynyba, * stovi tavo dešin÷je.
Dieną tavęs nedegins saul÷, * nei m÷nulis
naktį.
Viešpats saugos tave nuo viso pikto, *
tavo gyvastį saugos Viešpats.
Viešpats saugos tave išeinant ir grįžtant, *
nuo dabar ir per amžius.
Garb÷ Dievui T÷vui...
Džiaugiuosi d÷l to, kas man pasakyta: *
„Eime į Viešpaties namus!“
Mūsų kojos jau stovi * tavo kiemuose,
Jeruzale.
Jeruzal÷ pastatyta lyg miestas, * suaustas
tvirtai į vieną.
Kopia į ją gimin÷s, Viešpaties gimin÷s, *
juk Izraelio priederm÷ garsinti Viešpaties
vardą.
 Rogáte quæ ad pacem sunt Ierúsalem: * et Ten pastatyti teismo sostai, * Dovydo
abundántia diligéntibus te: namų sostai.
Fiat pax in virtúte tua: * et abundántia in Melskite Jeruzalei ramyb÷s, * tebus
túrribus tuis. gerov÷ tave mylintiems.
Propter fratres meos, et próximos meos, * Tebus ramyb÷ tavo stiprume * ir
loquébar pacem de te: gausumas tavo bokštuose.
Propter domum Dómini Dei nostri, * D÷l savo brolių ir savo artimųjų * sakysi:
quæsívi bona tibi. „Tebūna tavyje ramyb÷“.
Glória Patri... D÷l Viešpaties, mūsų Dievo namų *
ieškosiu tau gero.
Garb÷ Dievui T÷vui...

Ant. María Virgo assúmpta est ad Ant. Mergel÷ Marija paimta į būstą
æthéreum thálamum, in quo Rex regum aukštyb÷je, kur karalių Karalius s÷di
stelláto sedet sólio. žvaigždžių soste.

Kapitula (Sir 24, 15)

Et sic in Sion firmáta sum, et in civitáte Taip įsitvirtinau Sione, aš taip pat
sanctificáta simíliter requiévi, et in įsikūriau šventame mieste, Jeruzal÷je
Ierúsalem potéstas mea. R. Deo grátias. mano valda. R. D÷kojame Dievui.

V. Diffúsa est grátia in lábiis tuis. R.
Proptérea benedíxit te Deus in ætérnum.
V. Dómine, exáudi...
Orémus. Deus, qui salútis ætérnæ, beátæ
Maríæ virginitáte fecúnda, humáno géneri
prǽmia præstitísti: tríbue, quǽsumus; ut
ipsam pro nobis intercédere sentiámus, per
quam merúimus auctórem vitæ suscípere,
Dóminum nostrum Iesum Christum Fílium
tuum: Qui tecum vivit et regnat in unitáte
Spíritus Sancti, Deus, per ómnia sǽcula
sæculórum. R. Amen.
V. Dómine, exáudi... Benedicámus
Dómino... Fidélium ánimæ...
Šeštoji
Ave, María...(tyliai)
V. Malon÷ liejasi iš Tavo lūpų. R. Tod÷l
palaimino Tave Dievas per amžius.
V. Viešpatie, išgirsk...
Melskim÷s. Dieve, Tu per vaisingą
Švenčiausiosios Marijos mergystę suteikei
žmonių giminei amžino išganymo atlygį.
Duok, prašome, kad jaustume ją mus
užtariant, per kurią peln÷me priimti
gyvyb÷s Teik÷ją – mūsų Viešpatį J÷zų
Kristų, Tavo Sūnų, kuris būdamas Dievas
su Tavimi gyvena ir viešpatauja
Šventosios Dvasios vienyb÷je per visus
amžių amžius. R. Amen.
V. Viešpatie, išgirsk... Pašlovinkim
Viešpatį... Tikinčiųjų v÷l÷s...
Sveika, Marija...

Pradžioje persižegnojama:

Dieve, + ateik... Garb÷ Dievui T÷vui...

Aleliuja. arba Šlov÷ Tau...

26
Deus, + in adiutórium... Glória Patri...
Allelúia. arba Laus tibi... Kaip Laudes
pradžioje.
Himnas
Meménto, rerum Cónditor... (kaip Pirmojoje).
Ant. In odórem * unguentórum tuórum Ant. Paskui kvapą * Tavųjų tepalų mes
cúrrimus: adulescéntulæ dilexérunt te b÷game, mergait÷s Tave labai pamilo.
nimis.
122 psalm÷
Ad te levávi óculos meos, * qui hábitas in
cælis.
Ecce, sicut óculi servórum * in mánibus
dominórum suórum,
Sicut óculi ancíllæ in mánibus dóminæ
suæ: * ita óculi nostri ad Dóminum Deum
nostrum, donec misereátur nostri.
Miserére nostri, Dómine, miserére nostri:
* quia multum repléti sumus despectióne.
Quia multum repléta est ánima nostra: *
oppróbrium abundántibus, et despéctio
supérbis.
Glória Patri...
123 psalm÷
Nisi quia Dóminus erat in nobis, dicat
nunc Israel: * nisi quia Dóminus erat in
nobis,
Cum exsúrgerent hómines in nos, * forte
vivos deglutíssent nos:
Cum irascerétur furor eórum in nos, *
fórsitan aqua absorbuísset nos:
Torréntem pertransívit ánima nostra: *
fórsitan pertransísset ánima nostra áquam
intolerábilem.
Benedíctus Dóminus * qui non dedit nos
in captiónem déntibus eórum.
Anima nostra sicut passer erépta est * de
láqueo venántium.
Láqueus contrítus est, * et nos liberáti
sumus.
27
Keliu savo akis į Tave, * kuris gyveni
danguje.
Kaip tarnų akys * žvelgia į šeimininkų
rankas.
Kaip tarnait÷s žvelgia į šeiminink÷s
rankas, * taip mūsų akys žiūri į mūsų
Viešpatį Dievą, kol jis mūsų pasigail÷s.
Pasigail÷k mūsų, Viešpatie, pasigail÷k
mūsų, * nes esame pilni didelio
pažeminimo.
Jau mūsų siela persisotinus * turtuolių
pašaipomis ir išdidžiųjų panieka.
Garb÷ Dievui T÷vui...
Jei Viešpaties nebūtų su mumis, tesako
Izraelis, * jei Viešpaties nebūtų su mumis.
Kai žmon÷s pakilo prieš mus, * jie būtų
mus gyvus prariję.
Kai jie užsideg÷ pykčiu ant mūsų, * lyg
vanduo būtų mus paskandinęs.
Mūsų siela lyg perbrido upę, * mūsų siela
lyg per÷jo neįveikiamus vandenis.
Pagirtas Viešpats, * kuris nepaliko mūsų
kaip grobio jų dantims!
Mūsų gyvyb÷ ištrūko lyg paukštis * iš
medžiotojo spąstų.
Spąstai sulaužyti, * o mes išvaduoti.
Mūsų pagalba – Viešpaties vardas, * jis
padar÷ dangų ir žemę.
Garb÷ Dievui T÷vui...
Adiutórium nostrum in nómine Dómini, *
qui fecit cælum et terram.
Glória Patri...

124 psalm÷
Qui confídunt in Dómino, sicut mons
Sion: * non commovébitur in æternum,
qui hábitat in Ierúsalem.
Montes in circúitu eius: * et Dóminus in
circúitu pópuli sui, ex hoc nunc et usque in
sǽculum.
Quia non relínquet virgam peccatórum
super sortem iustórum: * ut non exténdant
iusti ad iniquitátem manus suas.
Bénefac, Dómine, bonis, * et rectis corde.
Declinántes autem in obligatiónes addúcet
Dóminus cum operántibus iniquitátem: *
pax super Israel.
Glória Patri...
Kas Viešpačiu pasitiki, tas lyg Siono
kalnas, * nepajud÷s per amžius,
gyvenantys Jeruzal÷je.
Kalnai ją supa, * o Viešpats supa savo
tautą, nuo dabar ir per amžius.
Juk Viešpats neleis, kad nusid÷j÷lių
skeptras spręstų teisiųjų lemtį, * kad
teisieji tiestų rankas į nedorybę.
Padaryk gera, Viešpatie, geriesiems, *
kurių širdys tiesios.
O tuos, kurie nukrypsta nuo pareigų,
Viešpats nutrems su nedora darančiais. *
Tebus ramyb÷ Izraeliui!
Garb÷ Dievui T÷vui...

Ant. In odórem unguentórum tuórum Ant. Paskui kvapą Tavųjų tepalų mes
cúrrimus: adulescéntulæ dilexérunt te b÷game, mergait÷s Tave labai pamilo.
nimis.

Kapitula (Sir 24, 16)

Et radicávi in pópulo honorificáto, et in Įleidau šaknis garbingoje tautoje,

parte Dei mei heréditas illíus, et in Viešpaties dalyje mano paveldas, mano
plenitúdine sanctórum deténtio mea. R. padangt÷ šventųjų būryje. R. D÷kojame
Deo grátias. Dievui.

V. Benedícta tu in muliéribus. R. Et V. Tu pagirta tarp moterų. R. Ir pagirtas

benedíctus fructus ventris tui.
V. Dómine, exáudi...
Orémus. Concéde, miséricors Deus,
fragilitáti nostræ præsídium: ut, qui sanctæ
Dei Genetrícis memóriam ágimus;
intercessiónis eius auxílio, a nostris
iniquitátibus resurgámus. Per eúndem
Dóminum nostrum Iesum Christum Fílium
tuum, qui tecum vivit et regnat in unitáte
Spíritus Sancti, Deus, per ómnia sǽcula
sæculórum. R. Amen.
Tavo įsčių vaisius.
V. Viešpatie, išgirsk...
Melskim÷s. Suteik pagalbą, gailestingasis
Dieve, mūsų trapumui, kad mes, kurie
prisimename šventąją Dievo Gimdytoją,
jos užtarimo padedami, pakiltume iš savo
neteisybių. Per mūsų Viešpatį J÷zų Kristų,
Tavo Sūnų, kuris būdamas Dievas su
Tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios
Dvasios vienyb÷je per visus amžių
amžius. R. Amen.

28
 V. Dómine, exáudi... Benedicámus V. Viešpatie, išgirsk... Pašlovinkim
Dómino... Fidélium ánimæ... Viešpatį... Tikinčiųjų v÷l÷s...
Devintoji
Ave, María...(tyliai) Sveika, Marija...

Pradžioje persižegnojama:

Deus, + in adiutórium... Glória Patri... Dieve, + ateik... Garb÷ Dievui T÷vui...

Allelúia. arba Laus tibi... Kaip Laudes Aleliuja. arba Šlov÷ Tau...
pradžioje.

Himnas
Meménto, rerum Cónditor... (kaip Pirmojoje).

Ant. Pulchra es * et decora, fília Ant. Graži esi * ir daili, dukra Jeruzale,
Ierúsalem, terríbilis ut castrórum ácies baisi lyg išrikiuotos karių gretos.
ordináta.

125 psalm÷

In converténdo Dóminus captivitátem Kai Viešpats parved÷ Siono tremtinius, *

Sion: * facti sumus sicut consoláti:
Tunc replétum est gáudio os nostrum: * et
lingua nostra exultatióne.
Tunc dicent inter gentes: * Magnificávit
Dóminus fácere cum eis.
Magnificávit Dóminus fácere nobíscum: *
facti sumus lætántes.
Convérte, Dómine, captivitátem nostram,
* sicut torrens in Austro.
Qui séminant in lácrimis, * in exsultatióne
metent.
Eúntes ibant et flebant, * mitténtes sémina
sua.
Veniéntes autem vénient in exsultatióne, *
portántes manípulos suos.
Glória Patri...
mes buvome lyg sapne.
Tuomet prisipild÷ mūsų burna džiaugsmo
* ir mūsų liežuvis linksmyb÷s.
Tuomet buvo kalbama tautose: *
„Viešpats padar÷ jiems didžių dalykų!“
Padar÷ mums Viešpats didžių dalykų * ir
mes buvome laimingi.
Grąžink mus, Viešpatie, iš tremties, * lyg
upelį iš Pietų.
Kas s÷ja ašarodamas, * tas džiūgaudamas
pjaus.
Žmon÷s eina ir verkia, * berdami savo
s÷klas.
Bet jie grįš su džiaugsmu, * nešini savo
p÷dais.
Garb÷ Dievui T÷vui...

126 psalm÷
Nisi Dóminus ædificáverit domum, * in Jei Viešpats nestato namo, * veltui triūsia
vanum laboravérunt qui ædíficant eam. tie, kurie jį stato.
Nisi Dóminus custodíerit civitátem, * Jei Viešpats nesaugo miesto, * veltui budi
frustra vígilat qui custodit eam. jį saugantys.
Veltui jūs keliat÷s prieš aušrą, * keliat÷s
vos atsis÷dę, valgote skausmo duoną.

29
Vanum est vobis ante lucem súrgere: *
súrgite postquam sedéritis, qui manducátis
panem dolóris.
Cum déderit diléctis suis sómnum: * ecce
heréditas Dómini fílii: merces, fructus
ventris.
Sicut sagíttæ in manu poténtis: * ita fílii
excussórum.
Beátus vir qui implébit desidérium suum
ex ipsis: * non confundétur cum loquétur
inimícis suis in porta.
Glória Patri...
Savo mylimiesiems jis leidžia miegoti, *
Viešpaties paveldas jiems yra vaikai, o
įsčių vaisius – atlygis.
Lyg str÷l÷s iš galiūno rankos, * išlekia jų
sūnūs.
Laimingas vyras, gavęs jų tiek, kiek
troško,* nesusig÷s, kalb÷damas su priešais
vartuose.
Garb÷ Dievui T÷vui...

127 psalm÷
Beáti omnes, qui tíment Dóminum, * qui Laimingi visi, kurie bijo Viešpaties, *
ámbulant in viis eius. kurie vaikščioja jo keliais.
Labóres mánuum tuárum quia
Tu valgysi iš savo rankų darbo, *
manducábis: * beátus es, et bene tibi erit.
laimingas būsi ir tau seksis.
Uxor tua sicut vitis abúndans, * in Tavo žmona bus lyg vaisingas vynmedis *
latéribus domus tuæ. tavo namų viduje.
Fílii tui sicut novéllæ olivárum, * in Tavo vaikai – lyg alyvų jaunuolynas *
circúitu mensæ tuæ. aplink tavo stalą.
Ecce sic benedicétur homo, * qui timet Tegul bus palaimintas žmogus, * kuris
Dóminum. bijo Viešpaties.
Benedícat tibi Dóminus ex Sion: * et Telaimina tave Viešpats iš Siono, * ir tu
vídeas bona Ierúsalem ómnibus diébus reg÷si Jeruzalę klestint visas savo
vitæ tuæ. gyvenimo dienas.
Matysi savo vaikų vaikus.* Tebus ramyb÷
Et vídeas fílios filiórum tuórum: * pax Izraeliui!
super Israel. Garb÷ Dievui T÷vui...
Glória Patri...

Ant. Pulchra es et decóra, fília Ierúsalem, Ant. Graži esi ir daili, dukra Jeruzale,
terríbilis ut castrórum ácies ordináta. baisi lyg išrikiuotos karių gretos.

Kapitula (Sir 24, 19–20)

In platéis sicut cinnamómum et bálsamum Lygumoje aš kvep÷jau lyg cinamonas ar

aromatízans odórem dedi: quasi myrrha kvapnus balzamas, skleidžiau saldų kvapą
electa, dedi suavitátem odóris. R. Deo lyg rinktin÷ mira. R. D÷kojame Dievui.
grátias.

V. Post partum, Virgo, invioláta V. Po gimdymo, Mergele, likai nepažeista.

permansísti. R. Dei Génetrix, intercéde R. Dievo Gimdytoja, užtarki mus.
pro nobis. V. Viešpatie, išgirsk...

30
V. Dómine, exáudi...
Orémus. Famulórum tuórum, quǽsumus,
Dómine, delíctis ignósce: ut, qui tibi
placére de áctibus nostris non valémus;
Genetrícis Fílii tui Dómini nostri
intercessióne salvémur: Qui tecum vivit et
regnat in unitáte Spíritus Sancti, Deus, per
ómnia sǽcula sæculórum. R. Amen.
V. Dómine, exáudi... Benedicámus
Dómino... Fidélium ánimæ...
Mišparai
Ave, María...(tyliai)
Pradžioje persižegnojama:
Deus, + in adiutórium... Glória Patri... Dieve, + ateik... Garb÷ Dievui T÷vui...
Allelúia. arba Laus tibi... Kaip Laudes Aleliuja. arba Šlov÷ Tau...
pradžioje.
109 psalm÷
Ant. 1. Dum esset Rex * in accúbitu suo,
nardus mea dedit odórem suavitátis
(Velykų l. allelúia).
Dixit Dóminus, Dómino meo: * Sede a
dextris meis:
Donec ponam inimícos tuos, * scabéllum
pedum tuórum.
Virgam virtútis tuæ emíttet Dóminus ex
Sion: * domináre in médio inimicórum
tuórum.
Tecum princípium in die virtútis tuæ in
splendóribus sanctórum: * ex útero ante
lucíferum génui te.
Iurávit Dóminus, et non pænitébit eum: *
Tu es sacérdos in ætérnum secúndum
órdinem Melchísedech.
Dóminus a dextris tuis, * confrégit in die
iræ suæ reges.
Iudicábit in natiónibus, implébit ruínas: *
conquassábit cápita in terra multórum.
De torrénte in via bibet: * proptérea
exaltábit caput.
Glória Patri...
31
Melskim÷s. Viešpatie, meldžiame,
pamirški savo tarnų nuod÷mes, kad mes,
kurie savo darbais negalime Tau patikti,
Tavo Sūnaus, mūsų Viešpaties
Gimdytojos užtarimu būtume išgelb÷ti. Jis
būdamas Dievas su Tavimi gyvena ir
viešpatauja Šventosios Dvasios vienyb÷je
per visus amžių amžius. R. Amen.
V. Viešpatie, išgirsk... Pašlovinkim
Viešpatį... Tikinčiųjų v÷l÷s...
Sveika, Marija...
Ant. 1. Kol Karalius buvo * savo
kambaryje, mano nardas paskleid÷ meilų
kvapą (Velyk. l. aleliuja).
Viešpats tar÷ mano Viešpačiui: * s÷skis
mano dešin÷je.
Kol pad÷siu Tavo priešus * lyg pakojį Tau
po kojomis.
Tavo galios skeptrą išpl÷s Viešpats nuo
Siono, * viešpatausi savo priešų viduryje.
Tavo galyb÷s dieną Tavo valdžia spind÷s
tarp šventųjų, * dar prieš Aušrinę iš savo
įsčių pagimdžiau Tave.
Viešpats prisiek÷, ir to nesigail÷s: * Tu esi
kunigas per amžius Melchizedeko eil÷je.
Viešpats Tavo dešin÷je, * savo įniršio
dieną jis sutriuškins karalius.
Jis teis tautas, pripildys lauką kritusiais, *
daugelio galvas sutriuškins žem÷je.
Žygyje atsigers iš upelio, * tod÷l iškels
savo galvą.
Garb÷ Dievui T÷vui...
Ant. Dum esset Rex in accúbitu suo, Ant. Kol Karalius buvo savo kambaryje,
nardus mea dedit odórem suavitátis mano nardas paskleid÷ meilų kvapą
(Velykų l. allelúia). (Velyk. l. aleliuja).
112 psalm÷
Ant. 2. Læva eius * sub cápite meo, et
déxtera illíus amplexábitur me (Velykų l.
allelúia).
Laudáte púeri Dóminum: * Laudáte
nomen Dómini.
Sit nomen Dómini benedíctum: * ex hoc
nunc, et usque in sǽculum.
A solis ortu usque et ad occásum, *
laudábile nomen Dómini.
Excélsus super omnes gentes Dóminus, *
et super cælos glória eius.
Quis sicut Dóminus, Deus noster, qui in
altis hábitat, * et humília réspicit in cælo
et in terra?
Súscitans a terra ínopem, * et de stércore
érigens páuperem:
Ut cóllocet eum cum princípibus, * cum
princípibus pópuli sui.
Qui habitáre facit stérilem in domo, *
matrem filiórum lætántem.
Glória Patri...
Ant. Læva eius sub cápite meo, et déxtera
illíus amplexábitur me (Velykų l. allelúia).
121 psalm÷
Ant. 3. Nigra sum, * sed formósa, fíliæ
Ierúsalem; ídeo diléxit me Rex, et
introdúxit me in cubículum suum (Velykų
l. allelúia).
Lætátus sum in his, quæ dicta sunt mihi: *
In domum Dómini íbimus.
Stantes erant pedes nostri, * in átriis tuis,
Ierúsalem.
Ierúsalem, quæ ædificátur ut cívitas: *
cuius participátio eius in idípsum.
Illuc enim ascendérunt tribus, tribus
Dómini: * testimónium Israel ad
confiténdum nómini Dómini.
Quia illic sedérunt sedes in iudício, *
sedes super domum David.
32
Ant. 2. Jo kair÷ * po mano galva, jo
dešin÷ apkabino mane (Velyk. l. aleliuja).
Šlovinkite, tarnai, Viešpatį, * šlovinkite
Viešpaties vardą!
Tebus Viešpaties vardas pagirtas * nuo
dabar ir per amžius.
Nuo saul÷tekio iki saul÷lydžio, *
pašlovintas Viešpaties vardas.
Aukštai virš tautų yra Viešpats, * jo garb÷
virš dangaus.
Kas kaip Viešpats, mūsų Dievas, kuris
aukštyb÷se gyvena, * ir žvelgia į visus iš
aukšto, danguje ir žem÷je?
Jis kelia nuo žem÷s beturtį, * iš m÷šlo
traukia elgetą.
Kad pasodintų jį su didžiūnais, * su savo
tautos kunigaikščiais.
Jis suteikia namus bevaikei, * padaro ją
laiminga vaikų motina.
Garb÷ Dievui T÷vui...
Ant. Jo kair÷ po mano galva, jo dešin÷
apkabino mane (Velyk. l. aleliuja).
Ant. 3. Juoda esu, * bet graži, Jeruzal÷s
dukros, tod÷l pamilo mane Karalius ir
įved÷ mane į savo kambarį (Velyk. l.
aleliuja).
Džiaugiuosi d÷l to, kas man pasakyta: *
„Eime į Viešpaties namus!“
Mūsų kojos jau stovi * tavo kiemuose,
Jeruzale.
Jeruzal÷ pastatyta lyg miestas, * suaustas
tvirtai į vieną.
Kopia į ją gimin÷s, Viešpaties gimin÷s, *
juk Izraelio priederm÷ garsinti Viešpaties
vardą.
Rogáte quæ ad pacem sunt Ierúsalem: * et
abundántia diligéntibus te:
Fiat pax in virtúte tua: * et abundántia in
túrribus tuis.
Propter fratres meos, et próximos meos, *
loquébar pacem de te:
Propter domum Dómini Dei nostri, *
quæsívi bona tibi.
Glória Patri...
Ant. Nigra sum, sed formósa, fíliæ
Ierúsalem; ídeo diléxit me Rex, et
introdúxit me in cubículum suum (Velykų
l. allelúia).
126 psalm÷
Ant. 4. Iam hiems tránsiit, * imber ábiit et
recéssit: surge, amíca mea, et veni (Velykų
l. allelúia).
Nisi Dóminus ædificáverit domum, * in
vanum laboravérunt qui ædíficant eam.
Nisi Dóminus custodíerit civitátem, *
frustra vígilavit qui custódit eam.
Vanum est vobis ante lucem súrgere: *
súrgite postquam sedéritis, qui manducátis
panem dolóris.
Cum déderit diléctis suis somnum: * ecce
heréditas Dómini fílii: merces, fructus
ventris.
Sicut sagíttae in manu poténtis: * ita fílii
excussórum.
Beátus vir qui implébit desidérium suum
ex ipsis: * non confundétur cum loquétur
inimícis suis in porta.
Glória Patri...
Ant. Iam hiems tránsiit, imber ábiit et
recéssit: surge, amíca mea, et veni (Velykų
l. allelúia).
147 psalm÷
Ant. 5. Speciósa * facta es et suávis in Ant. 5. Graži * Tu esi ir dailiai
delíciis tuis, sancta Dei Génetrix (Velykų l. pasipuošusi, šventoji Dievo Gimdytoja,
allelúia).
Ten pastatyti teismo sostai, * Dovydo
namų sostai.
Melskite Jeruzalei ramyb÷s, * tebus
gerov÷ tave mylintiems.
Tebus ramyb÷ tavo stiprume * ir
gausumas tavo bokštuose.
D÷l savo brolių ir savo artimųjų * sakysi:
„Tebūna tavyje ramyb÷“.
D÷l Viešpaties, mūsų Dievo namų *
ieškosiu tau gero.
Garb÷ Dievui T÷vui...
Ant. Juoda esu, bet graži, Jeruzal÷s
dukros, tod÷l pamilo mane Karalius ir
įved÷ mane į savo kambarį (Velyk. l.
aleliuja).
Ant. 4. Žiema jau baig÷si, * lietus pra÷jo
ir nuščiuvo, kelkis, mano meile, ir ateik
(Velyk. l. aleliuja).
Jei Viešpats nestato namo, * veltui triūsia
tie, kurie jį stato.
Jei Viešpats nesaugo miesto, * veltui budi
jį saugantys.
Veltui jūs keliat÷s prieš aušrą, * keliat÷s
vos atsis÷dę, valgote skausmo duoną.
Savo mylimiesiems jis leidžia miegoti, *
Viešpaties paveldas jiems yra vaikai, o
įsčių vaisius – atlygis.
Lyg str÷l÷s iš galiūno rankos, * išlekia jų
sūnūs.
Laimingas vyras, gavęs jų tiek, kiek
troško,* nesusig÷s, kalb÷damas su priešais
vartuose.
Garb÷ Dievui T÷vui...
Ant. Žiema jau baig÷si, lietus pra÷jo ir
nuščiuvo, kelkis, mano meile, ir ateik
(Velyk. l. aleliuja).
(Velyk. l. aleliuja).
33
Lauda, Ierúsalem, Dóminum: * lauda
Deum tuum, Sion.
Quóniam confortávit seras portárum
tuárum: * benedíxit fíliis tuis in te.
Qui pósuit fines tuos pacem: * et adipe
fruménti sátiat te.
Qui emíttit elóquium suum terræ: *
velóciter currit sermo eius.
Qui dat nivem sicut lanam: * nébulam
sicut cínerem spárgit.
Mittit crystállum suam sicut buccéllas: *
ante fáciem frígoris eius quis sustinébit?
Emíttet verbum suum et liquefáciet ea: *
flabit spíritus eius et fluent aquæ.
Qui annúntiat verbum suum Iacob: *
iustítias et iudícia sua Israel.
Non fecit táliter omni natióni:* et iudícia
sua non manifestávit eis.
Glória Patri...
Ant. Speciósa facta es et suávis in delíciis
tuis, sancta Dei Génetrix (Velykų l.
allelúia).
Šlovink, Jeruzale, Viešpatį, * šlovink savo
Dievą, Sione!
Juk jis stiprina tavo vartų velkes, * laimina
tavo vaikus tavyje.
Jis duoda taiką tavo sienoms * ir sotina
tave geriausiais kviečiais.
Jis siunčia savo žodį žemei, * jo kalba
greitai skrieja.
Jis duoda sniegą lyg vilną, * paskleidžia
miglą lyg pelenus.
Beria savo ledus kąsniais, * kas gali
pakelti jo siunčiamą šaltį?
Jis siunčia savo žodį ir juos sutirpdo, * jo
v÷jas papučia, ir vanduo sruvena.
Jis skelbia savo žodį Jokūbui, * savo
teisingus sprendimus Izraeliui.
Nepadar÷ jis to jokiai tautai, * neatskleid÷
joms savo sprendimų.
Garb÷ Dievui T÷vui...
Ant. Graži Tu esi ir dailiai pasipuošusi,
šventoji Dievo Gimdytoja, (Velyk. l.
aleliuja).

Kapitula (Sir 24, 14)

Ab inítio et ante sǽcula creáta sum, et Nuo pradžių, prieš amžius buvau sutverta,
usque ad futúrum sǽculum non désinam, ir per visus amžius nenustosiu būti.
et in habitatióne sancta coram ipso Šventajame būste aš jam tarnavau. R.
ministrávi. R. Deo grátias. D÷kojame Dievui.

Himnas
Pirmasis stulpelis kalbamas klūpant.

Ave, maris stella, Sveika, jūros žvaigžde,

Dei Mater alma, Dievo Motina maitintoja
Atque semper Virgo, bei visada Mergele,
Felix cæli porta. laimingi dangaus vartai.
Sumens illud Ave Priimdama tą „Sveika“
Gabriélis ore, iš Gabrieliaus burnos,
Funda nos in pace, sutvirtink mus ramyb÷je,
Mutans Hevæ nomen. apsukdama Ievos vardą.
Solve víncula reis, Atrišk pančius kaltiems,
Profer lumen cæcis, suteik šviesos akliems,
Mala nostra pelle, nuvyk mūsų blogybes,
Bona cuncta posce. išreikalauk visų g÷rybių.
Monstra te esse matrem, Parodyk, kad esi Motina,
Sumat per te preces, tepriima per Tave maldas tas,

34
 Qui pro nobis natus kuris už mus gimęs,
Tulit esse tuus. prisi÷m÷ būti Tavo.
Virgo singuláris, Vienintele Mergele,
Inter omnes mitis, tarp visų meili,
Nos, culpis solútos, mus, iš kalčių išrištus,
Mites fac et castos. padaryk švelnius ir skaisčius.
Vitam præsta puram, Suteik tyrą gyvenimą,
Iter para tutum, paruošk saugią kelionę,
Ut, vidéntes Iesum, kad reg÷dami J÷zų
Semper collætémur. visada kartu džiaugtum÷s.
Sit laus Deo Patri, Tebūna šlov÷ Dievui T÷vui,
Summo Christo decus, grožyb÷ aukščiausiam Kristui,
Spirítui Sancto, Šventajai Dvasiai,
Tribus honor unus. Amen. trims viena garb÷. Amen.

V. Diffúsa est grátia in lábiis tuis. R. V. Malon÷ liejasi iš tavo lūpų. R. Tod÷l
Proptérea benedíxit te Deus in ætérnum. palaimino Tave Dievas per amžius.

Ant. Beáta Mater * et intácta Virgo, Ant. Švenčiausioji Motina * ir nepaliesta

gloriósa Regína mundi, intercéde pro Mergele, garbi pasaulio Karaliene, užstoki
nobis ad Dóminum. mus pas Viešpatį.

Švč. M. Marijos giesm÷ (Lk 1, 46–55)

Pradžioje persižegnojama.

+ Magníficat * ánima mea Dóminum: + Aukština * mano siela Viešpatį.

Et exsultávit spíritus meus * in Deo,
salutári meo.
Quia respéxit humilitátem ancíllae suæ: *
ecce enim ex hoc beátam me dicent omnes
generatiónes.
Quia fecit mihi magna qui potens est: * et
sanctum nomen eius.
Et misericórdia eius a progénie in
progénies * timéntibus eum.
Fecit poténtiam in brácchio suo: *
dispérsit supérbos mente cordis sui.
Depósuit poténtes de sede, * et exaltávit
húmiles.
Esuriéntes implévit bonis: * et dívites
dimísit inánes.
Suscépit Israel, púerum suum, *
recordátus misericórdiæ suæ.
Sicut locútus est ad patres nostros, *
Abraham et sémini eius in sǽcula.
Ir džiaugiasi mano dvasia * Dievu savo
gelb÷toju.
Nes jis pažvelg÷ į nuolankią savo tarnaitę,
* štai nuo dabar palaiminta mane vadins
visos kartos.
Nes didžių dalykų padar÷ man Visagalis, *
ir šventas yra jo vardas.
Jis maloningas iš kartos į kartą * tiems,
kurie jo bijo.
Jis parodo savo rankos galybę * ir
išsklaido išdidžios širdies žmones.
Jis numeta galiūnus nuo sostų * ir
išaukština mažuosius.
Alkstančius g÷ryb÷mis apdovanoja, *
turtuolius tuščiomis paleidžia.
Jis priglaud÷ savo tarną Izraelį, * kad
min÷tų jo gailestingumą.
Kaip mūsų priešams yra kalb÷jęs, *
Abraomui ir jo palikuonims per amžius.

35
Glória Patri... Garb÷ Dievui T÷vui...

Ant. Beáta Mater... Ant. Švenčiausioji Motina...

V. Dómine, exáudi... V. Viešpatie, išgirsk...

Orémus. Concéde nos fámulos tuos, Melskim÷s. Meldžiame Tave, Viešpatie
quǽsumus, Dómine Deus, perpétua mentis Dieve, leisk mums, savo tarnams džiaugtis
et córporis sanitáte gaudére: et, gloriósa nuolatine sielos bei kūno sveikata, ir duok,
beátæ Maríæ semper VírginisŠvenčiausiajai Mergelei Marijai šlovingai
intercessióne, a præsénti liberári tristítia,
užtariant, išsigelb÷ti iš dabartinių sielvartų
et ætérna pérfrui lætítia. Per Dóminum bei g÷r÷tis amžinąja linksmybe. Per mūsų
nostrum Iesum Christum, Fílium tuum, qui Viešpatį J÷zų Kristų, Tavo Sūnų, kuris
tecum vivit et regnat in unitáte Spíritus būdamas Dievas su Tavimi gyvena ir
Sancti, Deus, per ómnia sǽcula viešpatauja Šventosios Dvasios vienyb÷je
sæculórum. R. Amen. per visus amžių amžius. R. Amen.
V. Viešpatie, išgirsk... Pašlovinkim
V. Dómine, exáudi... Benedicámus Viešpatį... Tikinčiųjų v÷l÷s...
Dómino... Fidélium ánimae...
Kompleta ir pabaiga
Ave, María... (tyliai) Sveika, Marija...

Nykščiu daromas kryželis ant krūtin÷s:

V. + Convérte nos, Deus, salutáris noster. V. + Atversk mus, Dieve, mūsų

R. Et avérte iram tuam a nobis. Gelb÷tojau. R. Ir nugręžk nuo mūsų savo
Žegnojamasi: pyktį.

V. + Deus, in adiutórium meum inténde. V. + Dieve, ateik manęs gelb÷ti. R.

R. Dómine, ad adiuvándum me festína.
Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto.
Sicut erat in princípo, et nunc, et semper,
et in sǽcula sæculórum. Amen. Allelúia.
arba Laus tibi, Dómine, Rex ætérnæ
glóriæ.
Viešpatie, skub÷k man pad÷ti.
Garb÷ Dievui T÷vui, ir Sūnui, ir Šventajai
Dvasiai. Kaip buvo pradžioje, dabar ir
visados, ir per amžius. Amen. Aleliuja.
arba Šlov÷ Tau, Viešpatie, amžinos garb÷s
Karaliau.

Be antifonos kalbamos trys psalm÷s:

128 psalm÷

Sæpe expugnavérunt me a iuventúte mea, Dažnai kariavo prieš mane nuo pat
* dicat nunc Israel. jaunyst÷s, * tesako Izraelis.
Sæpe expugnavérunt me a iuventúte mea, Dažnai kariavo prieš mane nuo pat
* étenim non potuérunt mihi. jaunyst÷s, * bet manęs nenugal÷jo.

36
Supra dorsum meum fabricavérunt
peccatóres: * prolongavérunt iniquitátem
suam.
Dóminus iustus concídit cervíces
peccatórum: * confundántur et
convertántur retrórsum omnes, qui odérunt
Sion.
Fiant sicut fænum tectórum: * quod
priúsquam evellátur exáruit:
De quo non implévit manum suam qui
metit, * et sinum suum qui manípulos
cólligit.
Et non dixérunt qui præteríbant:
Benedíctio Dómini super vos: *
benedíximus vobis in nómine Dómini.
Glória Patri...
129 psalm÷
De profúndis clamávi ad te, Dómine: *
Dómine, exáudi vocem meam:
Fiant aures tuæ intendéntes, * in vocem
deprecatiónis meæ.
Si iniquitátes observáveris, Dómine: *
Dómine, quis sustinébit?
Quia apud te propitiátio est: * et propter
legem tuam sustínui te, Dómine.
Sustínuit ánima mea in verbo eius: *
sperávit ánima mea in Dómino.
A custódia matutína usque ad noctem: *
speret Israel in Dómino.
Quia apud Dóminum misericórdia: * et
copiósa apud eum redémptio.
Et ipse rédimet Israel, * ex ómnibus
iniquitátibus eius.
Glória Patri...
130 psalm÷
Dómine, non est exaltátum cor meum: *
neque eláti sunt óculi mei.
Neque ambulávi in magnis: * neque in
mirabílibus super me.
Si non humíliter sentiébam: * sed exaltávi
ánimam meam:
Sicut ablactátus est super matre sua, * ita
retribútio in ánima mea.
37
Nusid÷j÷liai ak÷jo mano nugarą, * var÷
savo nedorybių vagas.
Teisusis Dievas sulauž÷ nusid÷j÷lių
sprandus. * Tegul susig÷sta ir atgal
atsitraukia visi, kurie nekenčia Siono.
Tebūna lyg žol÷ ant stogo, * kuri sudžiūsta
dar jos neišrovus.
Ji nepripildys pjov÷jo saujos, * nei gl÷bio
tam, kuris riša p÷dus.
Tenesako praeiviai: „Viešpaties
palaiminimas jums, * laiminam jus
Viešpaties vardu!“
Garb÷ Dievui T÷vui...
Iš gelmių šaukiuosi Tavęs, Viešpatie, *
Viešpatie, išgirsk mano balsą!
Tegul Tavo ausys atidžiai klauso * mano
prašančio balso.
Jei neteisybių žiūr÷si, Viešpatie, *
Viešpatie, kas išlaikys?
Pas Tave yra permaldavimas, * tod÷l
laikausi Tavo įstatymo, Viešpatie.
Mano siela laikosi jo žodžio, * mano siela
pasitiki Viešpačiu.
Nuo rytin÷s sargybos ligi nakties * Izraelis
turi viltį Viešpatyje.
Nes pas Viešpatį gailestingumas * ir
gausus yra jo atpirkimas.
Jis pats atpirks Izraelį * iš visų jo
nedorybių.
Garb÷ Dievui T÷vui...
Viešpatie, mano širdis neišpuikusi * ir
mano akys neišdidžios.
Nesivaikau didelių dalykų, * nei
nepasiekiamų stebuklų.
Juk nemąstau be nuolankumo * ir
neaukštinu savo sielos.
Kaip kūdikis ant savo motinos kelių, * taip
yra patenkinta mano siela.
Speret Israel in Dómino, * ex hoc nunc et Pasitik÷k Viešpačiu, Izraeli, * nuo dabar ir
usque in sǽculum. per amžius!
Glória Patri... Garb÷ Dievui T÷vui...

Himnas
Meménto, rerum Cónditor... (kaip Pirmojoje).

Kapitula (Sir 24, 24)

Ego mater pulchræ dilectiónis, et timóris, Aš – gražiosios meil÷s Motina, baim÷s,

et agnitiónis, et sanctæ spei. R. Deo pažinimo ir šventos vilties. R. D÷kojame
grátias. Dievui.

V. Ora pro nobis, sancta Dei Génetrix. R. V. Melski už mus, šventoji Dievo
Ut digni efficiámur promissiónibus Gimdytoja. R. Kad taptume verti Kristaus
Christi. žad÷jimų.

Ant. Sub tuum præsídium * confúgimus, Ant. Tavo apgynimo šaukiam÷s, *

sancta Dei Génetrix: nostras deprecatiónes šventoji Dievo Gimdytoja, mūsų maldų
ne respícias in necessitátibus, sed a neatmeski mūsų reikaluose, bet nuo
perículis cunctis líbera nos semper, Virgo visokių pavojų mus visados gelb÷k,
gloriósa et benedícta. Mergele garbingoji ir palaimintoji.

Simeono giesm÷ (Lk 2, 29-32)

Pradžioje persižegnojama.

+ Nunc dimíttis servum tuum, Dómine, *
secúndum verbum tuum in pace:
Quia vidérunt óculi mei * salutáre tuum,
Quod parásti * ante fáciem ómnium
populórum,
Lumen ad revelatiónem géntium, * et
glóriam plebis tuæ Israel.
Glória Patri...
+ Dabar paleisk savo tarną, Viešpatie, *
pagal savo žodį ramyb÷je.
Nes mano akys išvydo * Tavo išgelb÷jimą.
Kurį Tu prirengei * visų tautų akivaizdoje.
Šviesą, atskleistą pagonims * ir Tavosios
tautos Izraelio garbę.
Garb÷ Dievui T÷vui...

Ant. Sub tuum præsídium... Ant. Tavo apgynimo šaukiam÷s...

V. Dómine, exáudi... V. Viešpatie, išgirsk...

Orémus. Beátæ et gloriósæ semper Melskim÷s. Švenčiausiosios ir
Vírginis Maríæ, quǽsumus, Dómine, garbingosios visuomet Mergel÷s Marijos
intercéssio gloriósa nos prótegat: et ad šlovingas užtarimas, meldžiam, Viešpatie,
vitam perdúcat ætérnam. Per Dóminum mus tesaugo ir tenuveda į amžinąjį

38
nostrum Iesum Christum, Fílium tuum, qui
tecum vivit et regnat in unitáte Spíritus
Sancti, Deus, per ómnia sǽcula
sæculórum. R. Amen.
V. Dómine, exáudi...
V. Benedicámus Dómino. R. Deo grátias.
gyvenimą. Per mūsų Viešpatį J÷zų Kristų,
Tavo Sūnų, kuris būdamas Dievas su
Tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios
Dvasios vienyb÷je per visus amžių
amžius. R. Amen.
V. Viešpatie, išgirsk...
V. Pašlovinkime Viešpatį. R. D÷kojame
Dievui.

Palaiminimas (persižegnojama)

Benedícat et custódiat nos omnípotens et Telaimina ir tesaugoja mus visagalis ir

miséricors Dóminus, + Pater, et Fílius, et gailestingasis Viešpats, + T÷vas, ir Sūnus,
Spíritus Sanctus. R. Amen. ir Šventoji Dvasia. R. Amen.

Švč. M. Marijos antifona

1. Nuo šeštadienio prieš I Advento sekmadienį iki vasario 1 d. imtinai:

Alma Redemptóris Mater, quae pérvia Atpirk÷jo Motina maitintoja, Tu likai

cæli atviri dangaus vartai ir jūros žvaigžd÷.
Porta manes, et stella maris, succúrre Ateik į pagalbą nupuolusiems, pakelk iš
cadénti, rūpesčių liaudį. Tu gamtai stebintis
Súrgere qui curat, pópulo: tu quæ genuísti, pagimdei savo šventą Gimdytoją. Mergele
Natúra miránte, tuum sanctum Genitórem prieš tai ir po to, kuri iš Gabrieliaus burnos
Virgo prius ac postérius, Gabriélis ab ore pri÷mei tą „Sveika“, pasigail÷k
Sumens illud Ave, peccatórum miserére. nusid÷j÷lių!

Iki Kūčių:

V. Angelus Dómini nuntiávit Maríæ. R. Et V. Viešpaties angelas apreišk÷ Marijai. R.

concépit de Spíritu Sancto.
Orémus. Grátiam tuam, quǽsumus,
Dómine, méntibus nostris infúnde: ut qui,
Angelo nuntiánte, Christi Fílii tui
incarnatiónem cognóvimus; per passiónem
eius et crucem, ad resurrectiónis glóriam
perducámur. Per eúndem Christum
Dóminum nostrum. R. Amen.
Ir prad÷jo iš Šventosios Dvasios.
Melskim÷s. Meldžiame Tave, Viešpatie,
teikis įlieti į mūsų širdis savo malon÷s,
kad mes, kurie Angelo apreiškimu
pažinome Tavo Sūnaus Kristaus
įsikūnijimą, per jo kančią ir kryžių
pasiektume prisik÷limo garbę. Per Kristų,
mūsų Viešpatį. R. Amen.

Nuo Kūčių imtinai:

V. Post partum, Virgo, invioláta V. Po gimdymo, Mergele, likai nepažeista.

permansísti. R. Dei Génetrix, intercéde R. Dievo Gimdytoja, užtarki mus.
pro nobis. Melskim÷s. Dieve, Tu per vaisingą
Orémus. Deus, qui salútis ætérnæ, beátæ Švenčiausiosios Marijos mergystę suteikei
Maríæ virginitáte fecúnda, humáno géneri žmonių giminei amžino išganymo atlygį.

39
prǽmia præstitísti: tríbue, quǽsumus; ut
ipsam pro nobis intercédere sentiámus, per
quam merúimus auctórem vitæ suscípere,
Dóminum nostrum Iesum Christum,
Fílium tuum. R. Amen.
2. Nuo Grabnyčių iki Didžiojo Trečiadienio imtinai:
Ave, Regína cælórum,
Ave, Dómina Angelórum:
Salve, radix, salve, porta,
Ex qua mundo lux est orta:
Gaude, Virgo gloriósa,
Super omnes speciósa,
Vale, o valde decóra,
Et pro nobis Christum exóra.
V. Dignáre me laudáre te, Virgo sacráta.
R. Da mihi virtútem contra hostes tuos.
Orémus. Concéde, miséricors Deus,
fragilitáti nostræ præsídium: ut, qui sanctæ
Dei Genetrícis memóriam ágimus;
intercessiónis eius auxílio, a nostris
iniquitátibus resurgámus. Per eúndem
Christum Dóminum nostrum. R. Amen.
3. Nuo Velykų iki penktadienio po Sekminių imtinai:
Regína cæli, lætáre, allelúia:
Quia quem meruísti portáre, allelúia,
Resurréxit, sicut dixit, allelúia:
Ora pro nobis Deum, allelúia.
V. Gaude et lætáre, Virgo María, allelúia.
R. Quia surréxit Dóminus vere, allelúia.
Orémus. Deus, qui per resurrectiónem
Fílii tui, Dómini nostri Iesu Christi,
mundum lætificáre dignátus es: præsta,
quǽsumus; ut, per eius Genetrícem
Vírginem Maríam, perpétuæ capiámus
gáudia vitæ. Per eúndem Christum
Dóminum nostrum. R. Amen.
4. Nuo šeštadienio po Sekminių iki penktadienio prieš I Advento sekmadienį imtinai:
40
Duok, prašome, kad jaustume ją mus
užtariant, per kurią peln÷me priimti
gyvyb÷s Teik÷ją – mūsų Viešpatį J÷zų
Kristų, Tavo Sūnų. R. Amen.
Sveika, dangaus Karaliene,
sveika, angelų Valdove,
sveika, šaknie, sveika, vartai,
iš Tavęs patek÷jo žemei šviesa.
Džiaukis, šlovinga Mergele,
už visas gražiausia,
sveika, labai daili,
melski už mus Kristų.
V. Tebūnu vertas šlovinti Tave, pašvęsta
Mergele. R. Duok man j÷gų prieš Tavo
priešus.
Melskim÷s. Suteik pagalbą, gailestingasis
Dieve, mūsų trapumui, kad mes, kurie
prisimenam šventąją Dievo Gimdytoją, jos
užtarimo padedami, pakiltume iš savo
neteisybių. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R.
Amen.
Dangaus Karaliene, džiūgauki, aleliuja.
Nes tas, kurį tur÷jai garb÷s nešioti,
aleliuja.
Prisik÷l÷, kaip buvo sakęs, aleliuja.
Melski už mus Dievą, aleliuja.
V. Džiaukis ir džiūgauk, Mergele Marija,
aleliuja. R. Nes Viešpats tikrai prisik÷l÷,
aleliuja.
Melskim÷s. Dieve, kuris teikeisi
pradžiuginti pasaulį savo Sūnaus, mūsų
Viešpaties J÷zaus Kristaus prisik÷limu,
suteik, prašome, kad per jo Gimdytoją
Mergelę Mariją gautume amžinojo
gyvenimo džiaugsmą. Per Kristų, mūsų
Viešpatį. R. Amen.
Salve, Regína, mater misericórdiæ; vita,
dulcédo, et spes nostra, salve.
Ad te clamámus éxsules fílii Hevæ.
Ad te suspirámus geméntes et flentes in
hac lacrimárum valle.
Eia ergo, advocáta nostra, illos tuos
misericórdes óculos ad nos convérte.
Et Iesum, benedíctum fructum ventris tui,
nobis post hoc exsílium osténde.
O clemens, o pia, o dulcis Virgo María.
V. Ora pro nobis, sancta Dei Génetrix. R.
Ut digni efficiámur promissiónibus
Christi.
Orémus. Omnípotens sempitérne Deus,
qui gloriósæ Vírginis Matris Maríæ corpus
et ánimam, ut dignum Fílii tui habitáculum
éffici mererétur, Spíritu Sancto
cooperánte, præparásti: da, ut cuius
commemoratióne lætámur, eius pia
intercessióne, ab instántibus malis et a
morte perpétua liberémur. Per eúndem
Christum Dóminum nostrum. R. Amen.
Po antifonos ir maldos persižegnojama:
V. Divínum + auxílium máneat semper V. Dievo + pagalba visados tepasilieka su
nobíscum. R. Amen. mumis. R. Amen.
Pabaigos maldos
Sacrosánctæ et indivíduæ Trinitáti,
crucifíxi Dómini nostri Iesu Christi
humanitáti, beatíssimæ et gloriosíssimæ
sempérque Vírginis Maríæ fecúndæ
integritáti, et ómnium Sanctórum
universitáti sit semper laus, honor, virtus
et glória ab omni creatúra, nobísque
remíssio ómnium peccatórum, per infiníta
sǽcula sæculórum. R. Amen.
V. Beáta víscera Maríæ Vírginis, quæ
portavérunt ætérni Patris Fílium. R. Et
beáta úbera, quæ lactavérunt Christum
Dóminum.
O clementíssime Iesu, grátias ago tibi ex
toto corde meo. Propítius esto mihi
vilíssimo peccatóri. Ego hanc actiónem
41
Sveika, Karaliene, gailestingoji Motina,
mūsų gyvybe, paguoda ir viltie, sveika!
Tavęs šaukiam÷s ištremtieji Ievos vaikai,
Tavęs ilgim÷s, verkdami ir vaitodami
šiame ašarų klonyje.
Tod÷l Tu, mūsų Užtar÷ja, savo
gailestingas akis į mus atkreipki.
Ir J÷zų, garbingą Tavo įsčių vaisių, mums
po šios tremties parodyk.
O geroji, o malonioji, o mieliausioji
Mergele Marija!
V. Melski už mus, šventoji Dievo
Gimdytoja. R. Kad taptume verti Kristaus
žad÷jimų.
Melskim÷s. Visagali amžinasis Dieve,
kuris padedant Šventajai Dvasiai paruošei
šlovingosios Mergel÷s, Motinos Marijos
kūną ir sielą, kad ji taptų Tavo Sūnaus
vertu būstu, duok mums, kurie
džiaugiam÷s jos min÷jimu, kad jai
maloningai užtariant, būtume išgelb÷ti nuo
gręsiančių blogybių ir amžinosios mirties.
Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.
Švenčiausiajai nepadalintai Trejybei,
nukryžiuoto mūsų Viešpaties J÷zaus
Kristaus žmogystei, Švenčiausiosios ir
šlovingosios visada Mergel÷s Marijos
vaisingai nekaltybei ir visų šventųjų
bendrijai visi tvariniai tegul teikia šlovę,
gyrių ir garbinimą, o mums tebus atleistos
visos nuod÷m÷s, per visus amžių amžius.
R. Amen.
V. Palaimintos Mergel÷s Marijos įsčios,
kurios nešiojo amžinojo T÷vo Sūnų. R. Ir
palaiminta krūtin÷, kuri maitino Viešpatį
Kristų.
O maloningasis J÷zau, d÷koju Tau iš visos
širdies! Būk gailestingas man, niekingam
nusid÷j÷liui. Aš aukoju šią maldą Tavo
óffero divíno Cordi tuo emendándam dieviškajai Širdžiai, nor÷damas atsiteisti ir
atque perficiéndam, ad laudem et glóriam pasitaisyti, Tavo švenčiausiojo vardo ir
sanctíssimi nóminis tui et beatíssimæ Tavo Švenčiausiosios Motinos vardo
Matris tuæ, ad salútem ánimæ meæ garbei ir šlovei, mano sielos ir visos Tavo
totiúsque Ecclésiæ tuæ. R. Amen. Bažnyčios išganymui. R. Amen.
Kintamosios dalys
1. KINTAMOS DALYS ADVENTO LAIKU
Nuo I Advento sekmadienio I Mišparų iki Kūčių Devintosios imtinai, taip pat
Apreiškimo Švč. M. Marijai švent÷je (III. 25).

AUŠRINö
Vietoj Ant. 9. Post partum... kalbama ši:

Ant. 9. Angelus Dómini * nuntiávit Ant. 9. Viešpaties angelas * apreišk÷

Maríæ, et concépit de Spíritu Sancto Marijai, ir prad÷jo iš Šventosios Dvasios
(allelúia). (aleliuja).

Skaitomi šie trys skaitiniai su responsoriumais:

Absoliucija
Précibus et méritis beátæ Maríæ semper
Vírginis et ómnium Sanctórum, perdúcat
nos Dóminus ad regna cælórum. R.
Amen.
D÷l Švenčiausiosios visuomet Mergel÷s
Marijos ir visų šventųjų maldų bei
nuopelnų tenuveda mus Viešpats į
dangaus karalystę. R. Amen.

V. Iube, Dómine, benedícere. V. Teikis, Viešpatie, palaiminti.

(Jei palaiminimus teikia kunigas, (Jei palaiminimus teikia kunigas,
skaitovas prašo: V. Iube, domne, skaitovas prašo: V. Teikis, t÷ve,
benedícere.) palaiminti.)

Palaiminimas
Nos cum prole pia benedícat Virgo Mus maloni su Vaiku tepalaimina
María. R. Amen. Mergel÷ Marija. R. Amen.

I skaitinys (Lk 1, 26–28)

Missus est Angelus Gábriel a Deo in
civitátem Galilǽæ, cui nomen Názareth,
ad Vírginem desponsátam viro, cui
nomen erat Ioseph, de domo David, et
nomen Vírginis María. Et, ingréssus
Angelus ad eam, dixit: Ave, grátia plena;
Dóminus tecum: benedícta tu in
muliéribus. Tu autem, Dómine, miserére
nobis. R. Deo grátias.
Angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas
į Galil÷jos miestą, kuris vadinasi
Nazaretas, pas Mergelę, sužad÷tą su vyru,
vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o
Mergel÷s vardas buvo Marija. Į÷jęs pas
ją, angelas tar÷: „Sveika, malon÷s pilnoji,
Viešpats su Tavimi, Tu pagirta tarp
moterų!“ O Tu, Viešpatie, pasigail÷k
mūsų. R. D÷kojame Dievui.

42
Responsoriumas
R. Missus est Gábriel Angelus ad Maríam
Vírginem desponsátam Ioseph, núntians
ei verbum; et expavéscit Virgo de lúmine:
ne tímeas, María, invenísti grátiam apud
Dóminum: * Ecce concípies et páries, et
vocábitur Altíssimi Fílius. V. Dabit ei
Dóminus Deus sedem David, patris eius;
et regnábit in domo Iacob in ætérnum. R.
Ecce concípies et páries, et vocábitur
Altíssimi Fílius.
V. Iube, Dómine, benedícere.
Palaiminimas
Ipsa Virgo vírginum intercédat pro nobis Pati mergelių Mergel÷ mus teužtaria pas
ad Dóminum. R. Amen. Viešpatį. R. Amen.
II skaitinys (Lk 1, 29–33)
Quæ cum audísset, turbáta est in sermóne
eius, et cogitábat qualis esset ista
salutátio. Et ait Angelus ei: Ne tímeas,
María; invenísti enim grátiam apud
Deum: ecce concípies in útero, et páries
fílium, et vocábis nomen eius Iesum. Hic
erit magnus, et Fílius Altíssimi vocábitur;
et dabit illi Dóminus Deus sedem David,
patris eius; et regnábit in domo Iacob in
ætérnum, et regni eius non erit finis. Tu
autem, Dómine, miserére nobis. R. Deo
grátias.
Responsoriumas
R. Ave, María, grátia plena; Dóminus
tecum: * Spíritus Sanctus supervéniet in
te, et virtus Altíssimi obumbrábit tibi:
quod enim ex te nascétur Sanctum,
vocábitur Fílius Dei. V. Quómodo fiet
istud, quóniam virum non cognósco? Et
respóndens Angelus, dixit ei. R. Spíritus
Sanctus supervéniet in te, et virtus
Altíssimi obumbrábit tibi: quod enim ex
te nascétur Sanctum, vocábitur Fílius Dei.
(Marijos švent÷se, kai kalbamas Te
43
R. Angelas Gabrielius buvo pasiųstas pas
Mergelę Mariją, sužad÷tą su Juozapu, ir
praneš÷ jai žodį; o Mergel÷ išsigando
šviesos. Nebijok, Marija, radai malonę
pas Viešpatį. * Štai prad÷si ir pagimdysi,
ir jis vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. V.
Viešpats Dievas duos jam Dovydo, jo
t÷vo, sostą, jis karaliaus Jokūbo namuose
per amžius. R. Štai prad÷si ir pagimdysi,
ir jis vadinsis Aukščiausiojo Sūnus.
V. Teikis, Viešpatie, palaiminti.
Išgirdusi, ji sumišo d÷l jo žodžių ir
galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas.
O angelas jai tar÷: „Nebijok, Marija, Tu
radai malonę pas Dievą. Štai Tu prad÷si
įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi
J÷zumi. Jisai bus didis ir vadinsis
Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas
duos jam Dovydo, jo t÷vo, sostą. Jis
karaliaus Jokūbo namuose per amžius, ir
jo karaliavimui nebus galo“. O Tu,
Viešpatie, pasigail÷k mūsų. R. D÷kojame
Dievui.
R. Sveika, Marija, malon÷s pilnoji,
Viešpats su Tavimi. * Šventoji Dvasia
nužengs ant Tavęs, ir Aukščiausiojo
galyb÷ pridengs Tave savo šeš÷liu. Iš
Tavęs gimęs bus Šventasis, vadinamas
Dievo Sūnumi. V. Kaip tai įvyks, jeigu aš
nepažįstu vyro? Angelas jai atsak÷: R.
Šventoji Dvasia nužengs ant Tavęs, ir
Aukščiausiojo galyb÷ pridengs Tave savo
šeš÷liu. Iš Tavęs gimęs bus Šventasis,
vadinamas Dievo Sūnumi. (Marijos
Deum, dar pridedama: R. Glória Patri, et
Fílio, et Spirítui Sancto. V. Spíritus
Sanctus supervéniet in te, et virtus
Altíssimi obumbrábit tibi: quod enim ex
te nascétur Sanctum, vocábitur Fílius
Dei.)
V. Iube, Dómine, benedícere.
Palaiminimas
Per Vírginem Matrem concédat nobis Per Mergelę Motiną tesuteikia mums
Dóminus salútem et pacem. R. Amen. Viešpats išganymą ir taiką. R. Amen.
III skaitinys (Lk 1, 34–38)
Dixit autem María ad Angelum:
Quómodo fiet istud, quóniam virum non
cognósco? Et respóndens Angelus, dixit
ei: Spíritus Sanctus supervéniet in te, et
virtus Altíssimi obumbrábit tibi. Ideóque
et quod nascétur ex te Sanctum, vocábitur
Fílius Dei. Et ecce Elísabeth cognáta tua,
et ipsa concépit fílium in senectúte sua, et
hic mensis sextus est illi, quæ vocátur
stérilis; quia non erit impossíbile apud
Deum omne verbum. Dixit autem María:
Ecce ancílla Dómini: fiat mihi secúndum
verbum tuum. Tu autem, Dómine,
miserére nobis. R. Deo grátias.
Marijos švent÷se kalbamas Šv. Ambraziejaus pad÷kos himnas: Te Deum laudamus...
Ne švent÷se:
Responsoriumas
R. Súscipe verbum, Virgo María, quod
tibi a Dómino per Angelum transmíssum
est: concípies et páries Deum páriter et
hóminem, * Ut benedícta dicáris inter
omnes mulíeres. V. Páries quidem fílium,
et virginitátis non patiéris detriméntum:
efficiéris grávida, et eris mater semper
intácta. R. Ut benedícta dicáris inter
omnes mulíeres. V. Glória Patri, et Fílio,
et Spirítui Sancto. R. Ut benedícta dicáris
inter omnes mulíeres.
44
švent÷se, kai kalbamas Te Deum, dar
pridedama: R. Garb÷ Dievui T÷vui, ir
Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. V. Šventoji
Dvasia nužengs ant Tavęs, ir
Aukščiausiojo galyb÷ pridengs Tave savo
šeš÷liu. Iš Tavęs gimęs bus Šventasis,
vadinamas Dievo Sūnumi.)
V. Teikis, Viešpatie, palaiminti.
Marija paklaus÷ angelą: „Kaip tai įvyks,
jeigu aš nepažįstu vyro?“ Angelas jai
atsak÷: „Šventoji Dvasia nužengs ant
Tavęs, ir Aukščiausiojo galyb÷ pridengs
Tave savo šeš÷liu. Iš Tavęs gimęs bus
Šventasis, vadinamas Dievo Sūnumi.
Antai Tavoji giminait÷ Elzbieta prad÷jo
sūnų senatv÷je, ir šis m÷nuo yra šeštas
tai, kuri vadinta nevaisinga, nes Dievui
n÷ra negalimų dalykų“. Tada Marija
atsak÷: „Štai aš Viešpaties tarnait÷, teesie
man pagal tavo žodį“. O Tu, Viešpatie,
pasigail÷k mūsų. R. D÷kojame Dievui.
R. Priimk žodį, Mergele Marija, kurį per
angelą Tau dav÷ Viešpats. Tu prad÷si ir
pagimdysi kartu Dievą ir žmogų * ir būsi
pagirta tarp visų moterų. V. Nors
pagimdysi sūnų, bet neprarasi mergyst÷s,
tapsi n÷ščia, bet būsi niekada nepalyt÷toji
motina. R. Ir būsi pagirta tarp visų
moterų. V. Garb÷ Dievui T÷vui, ir Sūnui,
ir Šventajai Dvasiai. R. Ir būsi pagirta
tarp visų moterų.
LAUDöS

Ant. 1. Missus est * Gábriel Angelus ad
Maríam Vírginem desponsátam Ioseph.
Ant. 2. Ave, María, * grátia plena;
Dóminus tecum: benedícta tu in
muliéribus (allelúia).
Ant. 3. Ne tímeas, María, * invenísti
grátiam apud Dóminum: ecce concípies
et páries fílium (allelúia).
Ant. 4. Dabit ei Dóminus * sedem David,
patris eius; et regnábit in ætérnum.
Ant. 5. Ecce ancílla Dómini: * fiat mihi
secúndum verbum tuum.
Ant. 1. Pasiųstas * angelas Gabrielius pas
Mergelę Mariją, sužad÷tą su Juozapu.
Ant. 2. Sveika, Marija, * malon÷s pilnoji,
Viešpats su Tavimi (aleliuja).
Ant. 3. Nebijok, Marija, * Tu radai
malonę pas Dievą, štai prad÷si ir
pagimdysi sūnų (aleliuja).
Ant. 4. Viešpats duos jam * Dovydo, jo
t÷vo, sostą, ir karaliaus per amžius.
Ant. 5. Štai aš Viešpaties tarnait÷, *
teesie man pagal tavo žodį.

Kapitula (Iz 11, 1-2)

Egrediétur virga de radíce Iesse, et flos de Iš Jes÷s šaknies išaugs atžala, iš jo

radíce eius ascéndet. Et requiéscet super šaknies pražys pumpuras. Ant jo ils÷sis
eum Spíritus Dómini. R. Deo grátias. Viešpaties Dvasia. R. D÷kojame Dievui.

Benedictus antifona:
Spíritus Sánctus * in te descéndet, María: Šventoji Dvasia * ant Tavęs nusileis,
ne tímeas, habébis in utero Fílium Dei Marija, nebijok, tur÷si įsčiose Dievo
(allelúia). Sūnų (aleliuja).

Malda:
Orémus. Deus, qui de beátæ Maríæ
Vírginis útero Verbum tuum, Angelo
nuntiánte, carnem suscípere voluísti:
præsta supplícibus tuis; ut, qui vere eam
Genetrícem Dei crédimus, eius apud te
intercessiónibus adiuvémur. Per eúndem
Dóminum nostrum Iesum Christum,
Fílium tuum, qui tecum vivit et regnat in
unitáte Spíritus Sancti, Deus, per ómnia
sǽcula sæculórum. R. Amen.
Ši malda kalbama visose valandose.
Melskim÷s. Dieve, Tu nor÷jai, kad
angelui paskelbus Tavo Sūnus priimtų
kūną iš Švenčiausiosios Mergel÷s Marijos
įsčių. Duok Tave meldžiantiems, kad d÷l
jos užtarimo jis mums pad÷tų, nes tikime
ją tikrai esant Dievo Gimdytoja. Per
mūsų Viešpatį J÷zų Kristų, Tavo Sūnų,
kuris būdamas Dievas su Tavimi gyvena
ir viešpatauja per visus amžių amžius. R.
Amen.

PIRMOJI

Ant. Missus est * Gábriel Angelus ad Ant. Pasiųstas * angelas Gabrielius pas
Maríam Vírginem desponsátam Ioseph. Mergelę Mariją, sužad÷tą su Juozapu.

Kapitula (Iz 7, 14–15)

45
Ecce virgo concípiet, et páriet fílium, et
vocábitur nomen eius Emmánuel.
Butýrum et mel cómedet, ut sciat
reprobáre malum, et elígere bonum. R.
Deo grátias.
V. Dignáre me laudáre te, Virgo sacráta.
R. Da mihi virtútem contra hostes tuos.
Štai mergel÷ prad÷s ir pagimdys sūnų ir
pavadins jį vardu Emanuelis. Varške ir
medumi jis maitinsis, mok÷damas atmesti
blogį ir pasirinkti g÷rį. R. D÷kojame
Dievui.
V. Tebūsiu vertas šlovinti Tave, šventoji
Mergele. R. Duok man j÷gų prieš Tavo
priešus.

TREČIOJI

Ant. Ave, María, * grátia plena; Dóminus Ant. Sveika, Marija, * malon÷s pilnoji,
tecum: benedícta tu in muliéribus viešpats su Tavimi (aleliuja).
(allelúia).

Kapitula (Iz 11, 1–2)

Egrediétur virga de radíce Iesse, et flos de Iš Jes÷s šaknies išaugs atžala, iš jo

radíce eius ascéndet. Et requiéscet super šaknies pražys pumpuras. Ant jo ils÷sis
eum Spíritus Dómini. R. Deo grátias. Viešpaties Dvasia. R. D÷kojame Dievui.
V. Diffúsa est grátia in lábiis tuis. R. V. Malon÷ liejasi iš Tavo lūpų. R. Tod÷l
Proptérea benedíxit te Deus in ætérnum. Tave Dievas palaimino per amžius.

ŠEŠTOJI

Ant. Ne tímeas, María, * invenísti Ant. Nebijok, Marija, * Tu radai malonę

grátiam apud Dóminum: ecce concípies pas Dievą, štai prad÷si ir pagimdysi sūnų
et páries fílium (allelúia). (aleliuja).

Kapitula (Lk 1, 32-33)

Dabit illi Dóminus Deus sedem David, Viešpats Dievas duos jam Dovydo, jo
patris eius; et regnábit in domo Iacob in
t÷vo, sostą. Jis karaliaus Jokūbo namuose
ætérnum, et regni eius non erit finis. R.
per amžius, ir jo karaliavimui nebus galo.
Deo grátias. R. D÷kojame Dievui.
V. Tu pagirta tarp moterų. R. Ir pagirtas
V. Benedícta tu in muliéribus. R. Et Tavo įsčių vaisius.
benedíctus fructus ventris tui.

DEVINTOJI

Ant. Ecce ancílla Dómini: * fiat mihi Ant. Štai aš Viešpaties tarnait÷, * teesie
secúndum verbum tuum. man pagal tavo žodį.

Kapitula (Iz 7, 14–15)

46
Ecce virgo concípiet, et páriet fílium, et
vocábitur nomen eius Emmánuel.
Butýrum et mel cómedet, ut sciat
reprobáre malum, et elígere bonum. R.
Deo grátias.
V. Angelus Dómini nuntiávit Maríæ. R.
Et concépit de Spíritu Sancto.
Štai mergel÷ prad÷s ir pagimdys sūnų ir
pavadins jį vardu Emanuelis. Varške ir
medumi jis maitinsis, mok÷damas atmesti
blogį ir pasirinkti g÷rį. R. D÷kojame
Dievui.
V. Viešpaties angelas apreišk÷ Marijai. R.
Ir prad÷jo iš Šventosios Dvasios.

MIŠPARAI

Antifonos ir Kapitula kaip Laudes

Magnificat antifona:
Spíritus Sanctus * in te descéndet, María: Šventoji Dvasia * ant Tavęs nusileis,
ne tímeas, habébis in útero Fílium Dei Marija, nebijok, tur÷si įsčiose Dievo
(allelúia). Sūnų (aleliuja).

KOMPLETA

Kapitula (Iz 7, 14–15)

Ecce virgo concípiet, et páriet fílium, et
vocábitur nomen eius Emmánuel.
Butýrum et mel cómedet, ut sciat
reprobáre malum, et elígere bonum. R.
Deo grátias.
V. Angelus Dómini nuntiávit Maríæ. R.
Et concépit de Spíritu Sancto.
Štai mergel÷ prad÷s ir pagimdys sūnų ir
pavadins jį vardu Emanuelis. Varške ir
medumi jis maitinsis, mok÷damas atmesti
blogį ir pasirinkti g÷rį. R. D÷kojame
Dievui.
V. Viešpaties angelas apreišk÷ Marijai. R.
Ir prad÷jo iš Šventosios Dvasios.

Nunc dimittis antifona:

Spíritus Sanctus * in te descéndet, María: Šventoji Dvasia * ant Tavęs nusileis,
ne tímeas, habébis in útero Fílium Dei Marija, nebijok, tur÷si įsčiose Dievo
(allelúia). Sūnų (aleliuja).

Švč. M. Marijos antifona: Alma Redemptóris Mater...

2. KINTAMOS DALYS KALöDŲ LAIKU

Nuo Kūčių Mišparų iki Grabnyčių (II. 02) Kompletos imtinai.

LAUDöS

Ant. 1. O admirábile commércium: * Ant. 1. O nuostabūs mainai: * žmonių

Creátor géneris humáni, animátum corpus gimin÷s Kūr÷jas pri÷m÷ kūną ir sielą ir
sumens, de Vírgine nasci dignátus est: et teik÷si gimti iš Mergel÷s. Be s÷klos tapęs
procédens homo sine sémine, largítus est žmogumi, jis suteik÷ mums savo
nobis suam Deitátem. dievystę.

47
Ant. 2. Quando natus es * ineffabíliter ex
Vírgine, tunc implétæ sunt Scriptúræ:
sicut plúvia in vellus descendísti, ut
salvum fáceres genus humánum: te
laudámus, Deus noster.
Ant. 3. Rubum, quem víderat Móyses *
incombústum, conservátam agnóvimus
tuam laudábilem virginitátem: Dei
Génetrix, intercéde pro nobis.
Ant. 4. Germinávit radix Iesse, * orta est
stella ex Iacob: Virgo péperit Salvatórem:
te laudámus, Deus noster.
Ant. 5. Ecce María génuit * nobis
Salvatórem, quem Ioánnes videns
exclamávit, dicens: Ecce Agnus Dei, ecce
qui tollit peccáta mundi (allelúia).
Benedictus antifona:
Mirábile mystérium * declarátur hódie:
innovántur natúræ, Deus homo factus est:
id quod fuit permánsit, et quod non erat
assúmpsit; non commixtiónem passus,
neque divisiónem.
Malda:
Orémus. Deus, qui salútis ætérnæ, beátæ
Maríæ virginitáte fecúnda, humáno
géneri prǽmia præstitísti: tríbue,
quǽsumus; ut ipsam pro nobis
intercédere sentiámus, per quam
merúimus auctórem vitæ suscípere,
Dóminum nostrum Iesum Christum
Fílium tuum: Qui tecum vivit et regnat in
unitáte Spíritus Sancti, Deus, per ómnia
sǽcula sæculórum. R. Amen.
Ši malda kalbama visose valandose.
MAŽOSIOS VALANDOS
Pirmojoje imama Laudes pirmoji antifona O admirábile, Trečiojoje – antroji antifona
Quando natus, Šeštojoje – trečioji antifona Rubum, quem víderat, Devintojoje –
penktoji antifona Ecce María.
MIŠPARAI
Antifonos kaip Laudes.
Magnificat antifona:
48
Ant. 2. Kai Tu gimei * neapsakomu būdu
iš Mergel÷s, išsipild÷ Raštai. Lyg rasa į
vilną nusileidai, kad išgelb÷tum žmonių
giminę. Tave šlovinam, mūsų Dieve!
Ant. 3. Nesudegusiam krūme, kurį Moz÷
reg÷jo, * pažinom išsaugotą šlovingą
Tavo mergystę. Dievo Gimdytoja, užtarki
mus!
Ant. 4. Suž÷l÷ Jes÷s šaknis, * patek÷jo
žvaigžd÷ iš Jokūbo: Mergel÷ pagimd÷
Išganytoją. Tave šlovinam, mūsų Dieve!
Ant. 5. Štai Marija pagimd÷ * mums
Išganytoją, kurį pamatęs Jonas sušuko:
„Štai Dievo avin÷lis, štai tas, kuris
naikina pasaulio nuod÷mes“ (aleliuja)!
Nuostabi paslaptis * paskelbta šiandien:
atnaujinta prigimtis, Dievas tapo
žmogumi. Kas buvo, jis išlaik÷, ko
nebuvo, tą pri÷m÷; nepatyr÷ nei
sumaišymo, nei padalinimo.
Melskim÷s. Dieve, kuris per vaisingą
Švenčiausiosios Marijos mergystę
suteikei žmonių giminei amžino
išganymo atlygį, duok, prašome, kad
jaustume ją mus užtariant, per kurią
peln÷me priimti gyvyb÷s Teik÷ją – mūsų
Viešpatį J÷zų Kristų, Tavo Sūnų, kuris,
būdamas Dievas, su Tavimi gyvena ir
viešpatauja Šventosios Dvasios vienyb÷je
per visus amžių amžius. R. Amen.
Magnum * hereditátis mystérium:
templum Dei factus est úterus nesciéntis
virum: non est pollútus ex ea carnem
assúmens; omnes gentes vénient,
dicéntes: Glória tibi, Dómine.
Didinga * paveld÷jimo paslaptis: Dievo
šventykla tapo įsčios tos, kuri nepažino
vyro; nesuteptas ir tas, kuris pri÷m÷ iš jos
kūną. Visos tautos ateina ir kalba: Garb÷
Tau, Viešpatie!

KOMPLETA

Nunc dimittis antifona – kaip Mišparų Magnificat ant.: Magnum hereditátis.

Švč. M. Marijos antifona: Alma Redemptóris Mater...

3. KINTAMOS DALYS VELYKŲ LAIKU

Nuo Velykų Aušrin÷s iki šeštadienio po Sekminių Devintosios imtinai.

Benedictus, Magnificat ir Nunc dimittis antifona:

Regína cæli, * lætáre, allelúia; quia quem Dangaus Karaliene, * džiūgauki, aleliuja,
meruísti portáre, allelúia, resurréxit, sicut nes tas, kurį tur÷jai garb÷s nešioti,
dixit, allelúia: ora pro nobis Deum, aleliuja, prisik÷l÷, kaip buvo sakęs,
allelúia. aleliuja. Melski už mus Dievą, aleliuja.

Švč. M. Marijos antifona: Regína cæli...

49