Tidikis Socialiniu Moksliniu Tyrimu Metodologija

LIETUVOS TEISS UNIVERSITETAS
RIMANTAS TIDIKIS
SOCIALINI MOKSL TYRIM METODOLOGIJA
Vilnius, 2003
UDK 30.001.8(075.8) 2 TI-19
2002 m. lapkriio 22 d. Nr. A127 Auktj mokykl bendrj vadovli leidybos komisijos rekomenduota
Ileista Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos lomis
Recenzavo: Vilniaus pedagoginio universiteto prof. habil. dr. Algirdas Gaiutis; Kauno technologijos universiteto Socialini moksl fakulteto Edukologijos instituto prof. habil. dr. Palmira Juceviien; Lietuvos teiss universiteto Teiss fakulteto Kriminologijos katedros vedja prof. dr. Genovait Babachinait; Lietuvos teiss universiteto Policijos fakulteto Policijos teiss katedros vedjas doc. dr. Alvydas akoius Vadovlis apsvarstytas Lietuvos teiss universiteto Teiss fakulteto Kriminologijos katedros 2002 m. kovo 22 d. posdyje (protokolo Nr. 8 iraas) ir rekomenduotas spausdinti Lietuvos teiss universiteto vadovli, monografij, mokslini, mokomj, metodini bei kit leidini aprobavimo spaudai komisija 2002 m. gruodio 17 d. posdyje (protokolas Nr. 6(2L-3)) vadovl patvirtino spausdinti
ISBN 9955-563-26-5
Lietuvos teiss universitetas, 2003
TURINYS
vadas .................................................................................................................... 7 1. Mokslini tyrim paskirtis auktojoje mokykloje ...................................... 11 2. Mokslo samprata ............................................................................................ 28 2.1. Mokslas kaip vertyb .............................................................................. 28 2.2. Mokslo raidos tendencijos ..................................................................... 36 2.3. Moksl klasifikacija ................................................................................. 41 2.4. Mokslinis ir nemokslinis painimas ......................................................... 50 2.5. Socialinio fakto samprata tyrimo procese ............................................... 57 2.6. Mokslinis numatymas ir prognozavimo kryptys .................................... 63 3. Alternatyvs mokslai ................................................................................. 70 3.1. Pseudologija arba paramokslai ................................................................ 70 3.2. Pseudoprognozs, utopijos, mitai ........................................................... 75 3.2.1.Nostradamo pranaysts .............................................................. 76 3.2.2. NSO fenomenas ............................................................................ 77 3.3.3. Astrologins pranaysts ............................................................ 80 3.3.4. Reinkarnacijos prognozs ............................................................ 82 3.2.5. Socialins utopijos ....................................................................... 86 3.2.6. Moksliniai politiniai mitai ............................................................. 88 4. Mokslas kaip kryba ...................................................................................... 95 4.1. Krybikos asmenybs charakteristika .................................................. 95 4.2. Mokslinio krybinio mstymo ir veiklos gairs .................................... 109 4.3. Sinergetika nauja mokslinio mstymo paradigma .............................. 121 4.4. Intuicija mokslinje veikloje ir kryboje ................................................ 125 4.4.1. Intuicija kaip suvokimas ............................................................. 129 4.4.2. Intuicija kaip vaizduot .............................................................. 130 4.4.3. Intuicija kaip imintis .................................................................. 131 4.4.4. Intuicija kaip vertinimas ............................................................. 133 4.5. Lateralus mstymas ............................................................................... 133 4.5.1. Lateralaus mstymo metodai ir principai .................................... 145 4.6. Argumentologija .................................................................................... 152 4.6.1. Empirin argumentacija .............................................................. 159 4.6.2. Teorin argumentacija ................................................................ 162 4.6.2.1. Dedukcin argumentacija ............................................... 163 4.6.2.2. Sistemin argumentacija ................................................. 164
4
4.6.2.3. Argumentacijos klystkeliai ir derms principai ............... 165 4.6.3. Metodologin argumentacija ..................................................... 167 4.6.4. Vertybi ir vertinim argumentavimas ....................................... 170 4.6.4.1. Vertinim teorinis pagrindimas ....................................... 173 4.6.4.2. Kontekstiniai vertinim argumentai ............................... 176 4.6.4.3. Kvaziempirinis vertinim pagrindimas ........................... 177 4.6.5. Pirmini ir antrini argument rys .......................................... 181 5. Mokslinio tyrimo metodologijos kontrai .................................................. 190 5.1. Mokslinio tyrimo metodologijos samprata ........................................... 190 5.2. Socialinio painimo ypatumai ................................................................ 196 5.3. Mokslikumo vertinimo kriterijai ........................................................... 199 6. Filosofijos vieta mokslinio tyrimo metodologijoje ..................................... 205 6.1. Filosofija kaip pasauliros ieities pozicija ........................................ 205 6.2. Filosofija kaip racionali painimo priemon .......................................... 209 6.3. Pozityvizmas .......................................................................................... 213 6.4. Empirizmas ............................................................................................. 216 6.5. Hermeneutika ......................................................................................... 217 6.6. Mokslo paradigm raida ir kaita ............................................................ 219 6.7. Falsifikacionizmas ................................................................................. 221 6.8. Metodologini program esm ir j konkurencija ................................ 223 6.9. Metodologinis pliuralizmas ir anarchizmas ........................................... 226 7. Sociologija kaip mokslas ir jos vieta mokslini ini sistemoje ............. 228 7.1. Filosofijos, sociologijos ir istorijos sveika .......................................... 228 7.2. Socialini ini struktra: teorija ir empirika ......................................... 232 7.3. Sociologijos funkcijos ........................................................................... 234 8. Metodologins, teorins sociologijos paradigmos ir koncepcijos ............ 236 8.1. Metodologins pozityvizmo, neopozityvizmo ir empirizmo paradigmos sociologijoje .................................................... 236 8.2. Supratimo sociologijos, fenomenologijos ir etnometodologijos koncepcijos ....................................................... 239 8.3. Sociometrijos metodologins ir metodins nuostatos ......................... 244 9. iuolaikins sociologijos teorins paradigmos ......................................... 247 9.1. Struktrinfunkcin paradigma ........................................................... 247 9.2. Socialinio konflikto paradigma .............................................................. 250 9.3. Simbolininterakcin paradigma ......................................................... 252 9.4. Veidrodinio a teorija ......................................................................... 256 9.5. Socialini main teorija ......................................................................... 258 10. Metodologins teistyros itakos ............................................................. 262 10.1. Teiss filosofija .................................................................................... 264 10.2. Teiss teorija ........................................................................................ 274 10.3. Teiss sociologija ................................................................................ 280 10.4. Teiss psichologija .............................................................................. 288
Turinys
5
10.5. Teismo ekspertologija .......................................................................... 294 10.6. Policijos teiss ir veiklos metodologinio tyrimo itakos ..................... 298 11. Socialinio darbo metodologiniai altiniai .................................................. 311 11.1. Socialinio darbo etiniai principai ......................................................... 319 12. Mokslinio tyrimo programa ...................................................................... 334 12.1. Tyrimo problema, objektas, dalykas .................................................... 335 12.2. Tyrimo tikslas ir udaviniai .................................................................. 337 12.3. Pagrindini svok interpretacija ....................................................... 340 12.4. Hipotezi krimas ................................................................................ 341 12.5. Tyrimo principinio (strateginio) plano parengimas ............................. 347 12.6. Pirmini duomen rinkimo metod ir procedros apraymas ............. 349 12.7. Numatom gauti duomen analizs bd apraymas ........................ 352 12.8. Pagrindiniai programos reikalavimai ................................................... 353 13. Mokslini tyrim metodika ...................................................................... 355 13.1. Kiekybiniai ir kokybiniai tyrimo metodai ............................................. 355 13.2. Tyrimo metod, technikos, procedros samprata ............................... 366 13.3. Teoriniai metodai ................................................................................. 369 13.3.1. Abstrakcijos metodas ............................................................... 370 13.3.2. Alternatyv metodas ................................................................ 373 13.3.3. Analizs metodai ....................................................................... 375 13.3.4. Analogijos metodas .................................................................. 379 13.3.5. Apibendrinimo metodas ........................................................... 387 13.3.6. Dedukcijos metodas ................................................................. 390 13.3.7. Ekstrapoliacija ........................................................................... 399 13.3.8. Genetinis metodas .................................................................... 399 13.3.9. Idealizacijos metodas ................................................................ 401 13.3.10. Indukcijos metodas ................................................................. 405 13.3.11. Lyginamasis istorinis metodas ............................................... 409 13.3.12. Lyginimo metodas ................................................................... 415 13.3.13. Modeliavimo metodas ............................................................ 425 13.3.14. Mintinis eksperimentas .......................................................... 432 13.3.15. Sintezs metodas .................................................................... 435 13.3.16. Sistemins analizs metodas .................................................. 437 13.4. Empiriniai metodai ............................................................................... 446 13.4.1. Stebjimo metodas .................................................................... 447 13.4.2. Pokalbio metodas ..................................................................... 457 13.4.3. Interviu metodas ....................................................................... 464 13.4.4. Biografinis metodas .................................................................. 472 13.4.5. Anketinis metodas .................................................................... 474 13.4.6. Dokument analizs metodas ................................................... 488 13.4.7. Kontentanalizs metodas ....................................................... 498
6
13.4.8. Eksperimentas ................................................................................... 505 13.4.9. Ekspert vertinimo metodas ............................................................. 514 13.4.10. Sociometrinis metodas .................................................................... 526 13.4.11. Testai ............................................................................................... 536 13.4.12. Profesins patirties apibendrinimo metodas .................................. 557 14. Baigiamojo darbo ataskaitos rengimas ir gynimas ................................. 565 14.1. Baigiamojo darbo paskirtis, tikslas, udaviniai ................................... 565 14.2. Baigiamojo darbo temos pasirinkimas ir tvirtinimas ............................ 566 14.3. Vadovavimas baigiamiesiems darbams ............................................... 569 14.4. Plano rengimas .................................................................................... 570 14.5. Bibliografijos sudarymo, literatros skaitymo ir citavimo metodika ................................................................................ 572 14.6. Baigiamojo darbo turinys ir struktra ................................................. 578 14.7. Baigiamojo darbo apiforminimas ......................................................... 585 14.8. Neakivaizdini studij baigiamojo darbo rengimo ypatumai .............. 589 14.9. Baigiamojo darbo recenzavimas .......................................................... 591 14.10. Baigiamojo darbo gynimas ................................................................ 592 15. Mokslinio darbo etika ............................................................................... 597 16. Vartot termin odynlis ............................................................................ 609
VADAS
Scientia vinces (Mokslu laimsi)
Mokslinio darbo tikslas turi bti toks proto nukreipimas, kuris apie visus sutinkamus dalykus daryt tvirtus ir teisingus sprendimus. R. Dekartas Svarbiausia ne tik sukaupti kuo daugiau ini, svarbiausia, kad tos inios, daug j ar maai, priklausyt tik tau vienam, bt tavo kraujyje, bt tavo laisvanorik pastang nuosavyb kdikis. R. Rolanas
Mokslas pagrindinis civilizacijos paangos variklis. Mokslo atrasti dsniai, nustatyti dsningumai, objektyvus tikrovs painimas utikrina visuomens, kio, vietimo, kultros spartesn raid, skatina vis visuomens nari intelektin vystymsi. Kiekvienos alies, tautos likimas, jos ateities perspektyvos didia dalimi priklauso nuo joje skatinamos mokslins minties, nuo jaunajai kartai sudarom slyg valdyti mokslo pasiekimus ir jai paiai sitraukti mokslin tiriamj darb. Taiau mokslinis tiriamasis darbas, palyginti su kitomis darbo ir veiklos rimis, yra vienas i sudtingiausi. Tai aukiausia mogaus intelektins veiklos sritis. Jai valdyti reikia ne tik aukto protinio isivystymo lygio, gilaus mokslini ini supratimo, bet ir kruoptaus, kantraus, pasiaukojamo darbo. Mokslo istorija liudija, jog ir mokslas, ir visuomen vystosi ne tik evoliuciniu, bet ir revoliuciniu keliu. Mokslo raida yra nuolatins dinamikos bklje. Tarp jo keliam idj, nuomoni, koncepcij, paradigm vyksta kova, j tvirtinimas ir paneigimas. Nauja keiia sena, netiksls teiginiai keiiami tikslesniais, naujos idjos kritikuoja sensias, o gyvenimo praktika kelia vis naujas problemas, kurias mokslas turi racionaliai pagrstai atsakyti. Juo sudtingesns problemos keliamos mokslui, juo didesni reikalavimai ikyla moksliniam darbui. Atsiliepiant iuos poreikius, vyksta moksl diferenciacija ir integraci-
ja. Vieni mokslai skaidosi pagal tam tikr problem sprendimo bdus, kiti jungiasi kompleksiniam i problem sprendimui. Norint geriau painti ir gamtos, ir socialinius reikinius, visapusiai objektyviai juos suprasti, btina kompleksikai juos tirti ir nagrinti i vairi moksl pozicij, naudojant i moksl metodologij ir metodus. Taigi tam tikr moksl sintez ir vieninga tikrovs reikini painimo logika mokslinius tyrimus daro efektyvesnius, utikrina j auktesn lyg, alina tarp moksl egzistuojanius barjerus ir sudaro j sveikos galimybes sprendiant mokslines problemas. Tai ypa svarbu tyrinjant socialinius reikinius, kuriuos determinuoja ir objektyvs, ir subjektyvs veiksniai, vairios ideologijos, pasauliros pozicijos, istorins perspektyvos, nusistovjusios etnins tradicijos, visuomens vystymosi tendencijos, vieosios nuomons stereotipai. Nordami parengti jaunj mokslinink iai sudtingai mokslinei veiklai, iame vadovlyje metodologines mokslo ir mokslinio tyrimo problemas nagrinjame integruodami vairi moksl inias. Universitete studentas gauna bendrojo isimokslinimo humanitarini ir socialini moksl ini, t. y. studium generale pagrindus. Ms tikslas, apibendrinant ias inias, papildyti ir aptarti, kaip jas taikyti konkreiuose socialini reikini tyrimuose. Todl socialini reikini tyrimo metodologij ir ja pagrstus tam tikr moksl metodus nagrinsime i mokslo ir socialins filosofijos, teorins ir taikomosios sociologijos, socialins, asmenybs ir krybos psichologijos, mokslotyros ir mokslo istorijos, teistyros, etikos, aksiologijos, logikos ir edukologijos pozicij, kuri ir yra mokslini tyrim metodologijos mokslo aka. Taiau mokslin krybin mstym nagrinsime ne tik i logini, gnoseologini, bet ir i nestandartinio neloginio (aloginio) mstymo pozicij. Mokslins veiklos ypatumas yra tas, jog jai valdyti nepakanka vien tradicinio loginio mstymo arba tik mstomosios veiklos visuotinai pripaint mstymo operacij inojimo. iai veiklai reikia ir produktyvaus netradicinio, nestandartinio, krybinio mstymo (tarp j intuicinio, lateralaus, sinergetinio ir kt.), kuris padt valdyti originali idj gimdymo men. Antra vertus, nemanoma skmingai dirbti mokslin darb nevaldius mokslinio darbo metodikos, jos technikos, procedr be mokslini idj paiek strategijos ir taktikos. Todl vadovlyje pateikiama mokslinio darbo metodikos ini ir tam tikr metod samprata bei reikalavimai. Neretai pradedantieji mokslin darb mano, kad inant metod, jo reikalavimus jau galima atlikti tyrimus. Taiau metodas tik priemon, instrumentas, kurio pagalba atliekamas tyrimas. io instrumento veiksmingumas priklauso nuo tyrjo tiksl, filosofini, sociologini, psichologini ar kit koncepcij, paradigm, mstymo operacij, patirties ir gebjim, kad in-
vadas
strument panaudot kur reikia ir kaip reikia. Kad tyrimo metodai duot mokslin rezultat, kad j pagalba galtume atskleisti nagrinjam reikini dsningumus, j vystymosi tendencijas, btina remtis metodologija. Todl iame vadovlyje metodologijai ir skiriamas pagrindinis dmesys. Taiau moksliniame darbe, kaip ir gyvenime, norint painti objektyvi ties, danai einama ne tik tiesiu keliu, bet ir vingiuotais klystkeliais, avintis nemokslinmis iniomis, remiantis nemoksline pasaulira, danai patenkant aklavietes, susiduriant su vairiomis klitimis, darant klaidas ir mokantis i j. Todl pradioje stengsims apvelgti tas klitis, ydas ir mokslo antipodus, su kuriais susiduria mokslo raida, kuri ypatumus ir mantrybes turi suprasti jaunasis mokslininkas ir, atsivelgs jas, vengti klystkeli, vairi pseudomokslini teorij, apsiaukli mokslinink, paramokslinink paistal. Vadovlyje ne tik pateikiama vienintel tam tikros mokslins paradigmos pozicija ar sektinas originalios mokslins veiklos pavyzdys, bet yra ir alternatyvi pavyzdi, skirting autori nuomoni apie t pat dalyk. Skaitytojui suteikiama galimyb kritikai ir smoningai, savarankikai susidaryti savo pozicij, jis skatinamas iekoti ir rasti optimal keli teising, objektyvi idj. Aptariant mokslinio darbo metodus, stengiams kritikai juos vertinti ir parodyti, kad socialiniuose tyrimuose nra vieno universalaus metodo, o kiekvienas metodas turi savo privalum ir trkum. Todl norint gauti patikim informacij, reikia naudoti vairius metodus tam paiam reikiniui tirti ir gautiems rezultatams nagrinti. Suprasdami mokslinio darbo sudtingum, ios veiklos ini platum ir gilum, nagrindami tam tikrus metodologinius ir metodikos klausimus, tame paiame puslapyje dl patogumo nurodome papildomus literatros altinius. Norint geriau suprasti naujas paangias tam tikr moksl idjas, btina teisingai ir tikslingai vartoti i moksl terminus, svokas ir kategorijas. Todl vadovlio pabaigoje pateikiame termin odynl, kuris pads geriau suprasti dstomos mediagos turin ir prasm. Antra vertus, pads skaitytojui pasirengti mokslins literatros skaitymui. is vadovlis parengtas pagal Lietuvos teiss universiteto Teiss, Policijos, Socialinio darbo fakultet magistrantros mokslinio tiriamojo darbo (Socialini tyrim metodologijos) program ir sukaupt io kurso dstymo patirt. Magistrantra yra auktesnioji universitet studij pakopa. Tai student pasirengimas auktos kvalifikacijos profesiniam darbui, savarankikiems moksliniams tyrimams. Magistro akademinis laipsnis ne tik nurodo asmens specializuot tam tikros mokslo krypties auktj isilavinim, bet ir pasirengim doktorantros studijoms. Taigi magistro diplomas suteikia teis stoti doktorantr.
10
Magistrantros programos atitinka Tarptautins standartizuotos vietimo sistemos (ISCED) 7 lygio studij program reikalavimus. Jau viduramiais laisvj men magistro (Magister artium liberalium) laipsn gydavo laisvj men mokytojai. Vliau is laipsnis buvo suteikiamas baigusiems filosofijos studijas. XIX a. daug kur, ypa Vokietijoje, magistro laipsn istm filosofijos daktaro laipsnis. Lietuvoje ir kitose alyse magistro laipsnis, kaip ir dabar, buvo ir yra emesnis nei daktaro mokslinis laipsnis. Tai akademinis laipsnis, kuris suteikiamas baigusiems universitetus bei apgynusiems magistro baigiamj darb. Kai kuriose alyse tai ne tik auktos kvalifikacijos laipsnis, bet ir mokslinis laipsnis. Magistrantra Lietuvoje taip pat turi sen istorij. Jau nuo karaliaus Stepono Batoro akt, 1579 m. paskelbusi Vilniaus universiteto krim, ji enklino ypating auktesnij studij pakop, kurioje gyjama tvirtesni, gilesni mokslini akademini ini. Be to, i studij baigimas reik ne tik ini, mokjim gijim, bet ir savarankikos, gebanios atlikti mokslinius tyrimus, originalios individualybs siliejim visuomen. Student dalyvavimas moksliniuose tyrimuose visuomet yra viena i produktyviausi studij form, suteikiani galimyb ne tik giliau painti praktin veikl, bet ir gebjim pajusti mokslins krybos proces. Teissaugos ir teistvarkos pareign ir j darbo patirties analiz rodo, jog studij metais mokslin darb dirb pareignai, nors ir netap mokslininkais, neretai esti naujausi mokslini ini, tiriamojo darbo metod ir mokslinio mstymo skleidjai. Remdamiesi naujausiais mokslo pasiekimais, tokie specialistai tampa profesionalais, aktyviai gyvendina vairias inovacijas. Vadovlyje, be filosofijos, sociologijos, psichologijos, mokslotyros literatroje jau anksiau nagrint metodologini tem, autorius pateikia ir savo poir jas, taip pat nauj poir mokslin mstym, susiformavus moksluose per paskutiniuosius deimtmeius. Tai sinergetinio, lateralaus mstymo, argumentologijos naujas, originalus apibendrintas poiris mokslini tyrim strategij, racionaliai pagrst nauj idj taktik. Autorius nuoirdiai dkoja recenzentams: akad. prof. habil. dr. Algirdui Gaiuiui, prof. habil. dr. Palmirai Juceviienei, prof. dr. Genovaitei Babachinaitei, doc. dr. Alvydui akoiui u pareiktas pastabas ir pasilymus tobulinant vadovl. Taip pat esu dkingas prof. dr. Eugenijui Palskiui ir prof. dr. .Pranui Rasimaviiui u skatinim leidin rengti, aktyv pritarim jame keliamoms idjoms ir vertingas pastabas dl jo turinio.
1. Mokslini tyrim paskirtis auktojoje mokykloje
11
1. MOKSLINI TYRIM PASKIRTIS AUKTOJOJE MOKYKLOJE

i ini nemanoma ireikti odiais, bet bendromis mokytojo ir mokinio pastangomis jos staiga gimsta sieloje ir ima maitintis savimi kaip ugnis, kuri siliepsnoja j ptus. Platonas A maiau toliau nei kiti todl, kad stovjau ant gigant pei. J. Niutonas
Auktosios mokyklos sukurtos tam, kad perduot jaunajai kartai mokslo ir visuomens vertybes. Auktoji mokykla, ypa universitetinio tipo, yra ne tik mokymo, studij organizavimo, bet ir mokslo staiga. Joje kuriamos naujos inios, keliamos idjos, sprendiamos mokslins problemos. Juo aukiau ivystyta mokslin mintis ioje institucijoje, juo auktesnio lygio yra ir studij procesas. Mokslininkai pedagogai perduoda ir turi perduoti studentams ne tik mokslo inias, bet ir savo patyrim kuriant, sisteminant ir apibendrinant naujas inias. Nuo dstytoj mokslinio lygio, j intelekto, krybingumo, gebjimo perteikti studentams mokslin mint priklauso student mstymo kryptingumas, bsimas profesionalumas, krybingumas darbe. Visikai teisus buvo psichologas ir pedagogas K. Uinskis, apibendrins jaunosios kartos ugdymo dsningumus ir padars ivad, jog tik asmenyb gali ugdyti ir formuoti asmenyb, tik charakteris gali formuoti charakter Jokie nuostatai ir programos, jokia dirbtin mokymo staigos organizacija, kad 1 ir kaip gudriai ji bt sumanyta, negali aukljimo darbe pakeisti asmenybs . Tai patvirtina ir toki prestiini universitet, kaip Kembrido, Oksfordo, kuriuose dirba aukto lygio mokslininkai, student parengimas. Pvz.: Kembrido universitetas pasauliui dav 63 Nobelio premijos laureatus. Oksfordo
1
K. Uinskis. Rinktiniai pedagoginiai ratai. I t. Kaunas, 1959. P. 247, 248.
12
universitetas Didiajai Britanijai po Antrojo pasaulinio karo i 10 ministr pirminink pareng 8 pirmininkus. Didel indl moksl ne ir kiti mokslininkai, sukr tam tikros mokslo srities savo mokyklas. Pvz.: angl fizikas Ernestas Rezerfordas savo laboratorijoje iugd vis plejad Nobelio premijos laureat. A. Jof sukr fizik mokykl ir iugd tokius ymius fizikus, kaip A. Aleksandrov, Nobelio premijos laureat P. Kapic, I. Kuratov, atradus dirbtin radioaktyvij branduoli izomerij. Taip pat paymtini: Juras Pola, buvs Lietuvos moksl akademijos prezidentas, kietojo kno plazmos ir puslaidininki kartj elektron fizikos mokyklos krjas, naujo izotropinio reikinio susidarymo puslaidininkiuose atradjas, 100 iradim autorius, 9 monografij autorius ir bendraautoris, Kazimieras Ragulskis, Kauno technologijos universiteto Vibrotechnikos laboratorijos vedjas, 1700 iradim ir patent, 23 monografij autorius (arba bendraautoris), iugds 250 daktar, tarp j 30 habilituot, sukrs precizins vibrotechnikos ir mikromechanikos mokslin mokykl, ir daugelis kit. Nuo antikos laik Platono akademijos krimo senovs Graikijoje pagrindiniu mokomojo proceso tikslu laikoma tiesos paiekos ir esam ties kritika. Jau Sokrato mokymo metodas rmsi tiesos radimo menu, euristika*, o pats Sokratas mokytojo vaidmen lygino su akuers (lot. maieutike) menu. Taigi jau nuo an laik keliama idja, kad mokantysis neatskleidia besimokaniajam tiesos, o padeda paiam j surasti. Stasys alkauskis, teikdamas svarbi reikm auktajam mokslui kaip inteligentijos, visuomens elito, mokslini darbuotoj rengimo kalvei, atkakliai kl mokslinimo udavin. Jis ra: pradin ir vidurin mokykla moko, protina, lavina, universitetas mokslina, t. y. jungia auktj intelektualin kultr ir 2 mokslo gyvenim . Antanas Maceina, nagrindamas tautin aukljim, kl auktajam mokslui iskirtin udavin ugdyti tautos elit, atrenkant ir individualiai padedant gabiems jaunuoliams pasiekti mokslo auktum. Tautos universitetai, akademijos ir meno mokyklos, rao A. Maceina, pirmiausia turi rpintis sudaryti elit, kuris ne tik pavaduot senuosius darbininkus, bet ir pralenkt. Individualiniai paskatinimai, nurodymai ir padrsinimai, verting darb parmimas, susidomjimas originaliais bandymais, vis tai yra bdai, kuriais galima atrinkti gabiausius mones ir padti jiems isivystyti j srityje. Elitas negali bti parengtas masiniu plotu. Ugdymo individualizavimas iuo atveju
* Gr. heurisko randu. 2 S. alkauskis. Universiteto koncepcija. Ratai. IV t. Vilnius: Mintis, 1995. P. 560.
13
eina ligi kiekvieno asmens atskirai. ia yra btinas susidomjimas atskirais 3 monmis ir j globojimas . student individualaus rengimo metod naudoja daugelis vedanij auktj mokykl. Profesorius ar dstytojas individualiai globoja kelet gabi student nuo pirmojo iki paskutiniojo kurso. Studij ir mokslini tyrim integracijos principas auktajame moksle visikai buvo suformuluotas ir gyvendintas po Vokietijos universitet 1810 met reformos, kuri inicijavo tuometinis Prsijos tikyb ir vietimo ministras, filologas ir filosofas Vilhelmas fon Humboltas. Jis panaikino pradini mokykl priklausomyb nuo banyios, teisino J. H. Pestalocio metodus, pertvark Moksl akademij ir kr Berlyno universitet. Nuo to laiko moksliniai tyrimai ir student rengimas j pagrindu tapo universitet iskirtiniu bruou. Ir dstytoj, ir student tikslas sutelktomis pastangomis iekoti objektyvios tiesos, o jai pasiekti organizuoti tyrimus, valdyti mokslinio darbo pagrindus. Moksliniai tyrimai auktojoje mokykloje gauna edukacin reikm, jie panaudojami student intelektinei laisvei, kritiniam mstymui, krybikumui ugdyti. Tradiciniai, autoritetu grindiami, dstytoj ir student santykiai keiiami lygiateisi partneri laisv bendradarbiavim, vienijam nuolatinio tiesos siekimo. Sekant Vokietijos pavyzdiu, Anglijos ir JAV universitetuose buvo priimtas reikalavimas universiteto dstytojams aktyviai usiimti moksline 4 tiriamja veikla (C. Gellert) . Mokslin tiriamoji veikla tapo svarbia universiteto dstytoj profesionalumo charakteristika, taiau ia, prieingai, nebuvo reikalaujama, kad dstytoj tyrim rezultatai papildyt studij program turin, beje, dstytojai galjo atlikti tyrimus nebtinai i savo dstomos disciplinos. Dviej skirting (Anglijos ir Vokietijos) liberalaus ugdymo auktojo mokslo koncepcij tikslas yra vienas individ intelektins laisvs ugdymas. Tik antruoju atveju labiau akcentuojama mokslins tiriamosios veiklos svarba asmenybs intelektins liberalizacijos ugdyme. JAV auktojo mokslo modelyje yra sujungiami Didiosios Britanijos, Pranczijos ir Vokietijos auktojo mokslo modeli bruoai. Taiau auktosiose profesinse studijose vadovaujamasi Pranczijos patirtimi, o auktosios akademins studijos 5 grindiamos vokikuoju modeliu .
A. Maceina. Pedagoginiai ratai. Kaunas: viesa, 1990. P. 358. Plaiau r.: C. Gellert. Faculty Research. In: G. R. Neave (ed.). The Encyclopedia of Higher Education. Vol. 3. Oxford: Pergamon Press, 1992. P. 16341641. 5 I. Miliinait. Mokslini tyrim idjos raidos etapai auktajame moksle // Auktojo mokslo sistemos ir didaktika. Kaunas: Technologija, 1999. P. 8490.
4 3
14
Taiau ne visos auktosios mokyklos usienyje ilaiko mokslo universitet status. Kaip nurodo Palmira Juceviien, remdamasi E. A. Lyntono ir S. F. Elmano teiginiais, i 300 JAV auktj mokykl tik 150 pagal j lyg patvirtintos tikriesiems universitetams. Visas kitas institucijas ie tyrintojai laiko emesnio lygio koled kategorijomis. Pagal Karnegio tarnybos klasifikacij, i 305 JAV auktj mokykl tik 118 auktj mokykl priskiriama 6 mokslo ir doktorantros universitetams . iuo metu Lietuvoje daugumai auktj mokykl tapusioms universitetais ikyla udavinys bsimos akreditacijos metu pateisinti vard. Tai galima padaryti tik pasiekus tam tikr mokslini tyrim lyg ir iugdius mokslini kadr elit. Nuo to priklausys tolesnio kiekvienos auktosios mokyklos vystymosi perspektyva. Dabar Europoje iskiriami auktj mokykl struktriniai modeliai, kuriuos galima priskirti prie binarins arba integruotos universitet (unifikuotos), arba prie fragmentins sistemos. J. Jallade straipsnyje Pagrindins studijos Europoje: lyginimo perspektyva (1992) taip apibdinamos ios 7 sistemos . Binarin sistema egzistuoja Vokietijoje ir yra sudaryta i universitetini ir neuniversitetini aukto mokslo institucij. Unifikuota sistema, kai universitetai savo sistem traukia koledus, realizuojanius neuniversitetini studij programas (vedija, Ispanija). Kai sistemoje yra vairaus tipo auktojo mokslo institucij, o dl j vairovs tokios sistemos negalima laikyti nei binarine, nei unifikuota, ji vadinama fragmentine. P. Skotas (P. Scott) iskiria net penkias auktojo mokslo struktrines sistemas (universitetin, dualin, binarin, unifikuot ir stratifikuot). Dualinje sistemoje universitetai, skirtingai nei binarinje, veikia atskirai nuo kit, emesnio lygio auktojo mokslo institucij. Stratifikuota sistema susideda i vairi studij ir mokslo institucij. P. Juceviien prognozuoja, jog Lietuvos auktasis mokslas neivengiamai vystysis tuo paiu keliu, kaip ir kit demokratini ali auktojo mokslo 8 sistemos: i binarins unifikuot ir, reikia tiktis, stratifikuot . Apibendrindami auktj mokykl raidos tendencijas, galime daryti ivad, jog j ateities vystymosi perspektyvos priklausys nuo mokslinio potencialo augimo jose, nuo j mokslinio tiriamojo darbo lygio, nuo tiesos iekojimo metodologijos ir metodikos perdavimo studijuojantiems, nuo j traukimo
P. Juceviien. Lietuvos auktasis mokslas: Quis es? Quo vadis? // Studijos auktojoje mokykloje. 1 kn. Kaunas: KTU, 1997. P. 2425. 7 Pateikiama pagal: P. Juceviien. Lietuvos auktasis mokslas P. 2526. 8 P. Juceviien. Lietuvos auktasis mokslas P. 28.
6
15
mokslin tiriamj darb. Taiau negalima pamirti, kad moksliniai tyrimai auktojoje mokykloje pirmiausia turi turti edukacin reikm. Vadinasi, moksliniai tyrimai ne tik turi kaupti mokslinio darbo patirt iekant tiesos, bet ir ugdyti krybin, kritin, nestandartin mstym. Antra vertus, tyrimo rezultatai turi bti taikomojo pobdio. Todl magistr baigiamuosiuose darbuose, ypa daktar disertacijose, turt bti nagrinjami ne tik gauti rezultatai, suformuluot ivad praktin reikm, j taikymo praktikoje metodika, bet ir t naujai atrast idj diegimo studij proces didaktiniai principai ir metodai. Tai enkliai prisidt prie tam tikr dalyk dstymo metodikos, vadinamosios specialiosios didaktikos krimo ir jos tobulinimo. Juk daugelis mokslo krypi, tarp j ir teiss moksl bei profesinio student rengimo disciplin, neturi savo specialiosios didaktikos. Tai sunkina i dalyk sukaupt ini perdavimo studentams proces. Usienio alyse, rengiant vadovlius, studij knygas, nagrinjant dstomo dalyko turin, neretai paraleliai pateikiama ir jo dstymo bei studijavimo metodika (r. 9 nuor.). Fundamentalij tyrim inios netiesiogiai taikomos praktikoje, o taikomieji mokslai nurodo ne tik koki ini reikia tam dalykui imokti, bet ir suteikia inojim, kaip ias inias taikyti praktikoje, kokia j vert besimokaniajam, kodl jos btinos. Tai ugdo studento motyvacij, suteikia inioms asmenin prasm, jos tampa asmenikomis. Mokslo ir studij integracija auktojoje mokykloje yra vienas i aktualiausi universitetini studij vystymo udavini. Mokslo ir studij vienov yra pagrindinis universitetini studij principas. Moksliniais tyrimais palaikoma dstytoj mokslin kvalifikacija ir profesinis j tobuljimas. Universitet vaidmuo iskirtinis tuo poiriu, kad jie, vykdydami mokslinius tyrimus, turi rengti ir naujus mokslininkus. Universitetai paprastai turi pltoti daugelio srii mokslin veikl ir ilaikyti tam tikr teorini (fundamentini) bei taikomj mokslini tyrim ir technologins pltros pusiausvyr, kad kuo geriau padt sprsti visuomenei svarbias problemas ir sudaryt prielaidas rengti plataus profilio specialistus. Mokslo ir studij integracija yra btina slyga kelti universitetini studij lyg. Naujos mokslo inios, gytos ir sukurtos atliekant fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus tampa ir auktj isilavinim gyjani specialist iniomis. Todl svarbu, kad universitetuose 10 dstyt auktos kvalifikacijos mokslininkai .
S. Franke. Berufsethik fr die Polizei (Grundlagen Didaktik Einzeldienst und geschlossene Einstze). Mnster, 1991; . . . ( ). , 1991. 10 Lietuvos auktasis mokslas. Baltoji knyga P. 50.
9
16
Universitetinio tipo auktojoje mokykloje dominuoja mokslins teorins, akademins inios. Tai natralu. Taiau atsiradus per dideliam akademini ini atotrkiui nuo praktikos, studij procesas gali tapti formaliu, ini pasisavinimas savitiksliu, tik dl geresnio egzamino paymio. Ms tyrimai Studij procesas student akimis (2000 m.) rodo, jog net 53,5 proc. student pageidauja, kad jie bt vedami probleminiu bdu, diskusij pagrindu, o 13 proc. visgi pageidauja, kad plaiau bt aptariama teorini idj taikymo praktikoje bdai. Taigi prietaravimas tarp mokslo ir praktikos, tarp fundamentini ir taikomj, tarp objektyvi ir subjektyvi (asmenini) ini lieka neisprstas akademiniu lygiu. inios neturi tapti tik tikslu, bet turi bti naudinga priemon mogaus imintingumui lavinti ir praktikai taikyti. Teisus buvo Eschilas (Aischylus), gyvens V a. pr. m. e., tvirtindamas, kad imintingas ne tas, kuris daug ino, o tas, kurio inios yra naudingos. Pratsdamas i mint, M. Montenis (M. Montaigne) teisingai teigia, jog reikia stengtis iaikinti ne kas daugiau ino, o kas geriau ino. Kalbant apie ini objektyvum ir ties, neivengiamai tenka prisiminti, kad nra absoliuios tiesos, yra tik reliatyvi, kad inios, kurios vadinamos objektyviomis, jas valdant, gauna subjektyvi prasm. Todl visikai teisus yra R. Barnetas (R. Barnett), ymus angl edukologas, auktojo mokslo metodologas, tvirtindamas, jog kiekvienoje intelektins minties ar veiklos srityje nra vienintels tiesos, kurios studentai btinai turi laikytis. Kad tekstas bt suprastas, jis turi bti interpretuojamas. Bet interpretacija taip pat yra daugiareikm. Todl pats interpretavimo aktas yra ne mechaninis, bet krybinis, arba meninis, procesas. Nors tiesos kriterijus taip pat gali bti taikomas, bet pati tiesos koncepcija yra atvira, kurioje teiginiai, pretenduojantys 11 ties, pasiymi individualia reikme, atsidavimu jai ir vertinimu . Ne tik socialiniuose, humanitariniuose, bet ir gamtos moksluose sukurtos teorijos gali prietarauti viena kitai. Tokiais atvejais j pasirinkim lemia arba j interpretacija, arba ios institucijos mokslinink tyrimai. ie tyrimai, jeigu jie yra ir taikomojo pobdio, atrasdami naujus faktus, gaudami naujus duomenis apie teorijos taikymo galimybes tam tikrose slygose, gali paneigti arba patvirtinti tos teorijos veiksmingum ir naudingum. Taigi moksliniai tyrimai, nagrinjantys praktik, tampa teorins paradigmos patikrinimo priemone ir priimtinos tiesos kriterijumi. R. Barnetas nurodo, jog plaiausiai pripastami poiriai ties remiasi tokiomis teorijomis:
11
R. Barnett. The Idea of Higher Education. London: SRHE and OU Press, 1990. P. 58.
17
1. Realybs atitikimo teorija teiginys turi atitikti tikrov. 2. Derms teorija teiginys turi derintis su kitais teiginiais. 3. Pragmatin teorija teiginys turi tarnauti interesams ir naudai. Auktajame moksle ne derm turi bti akcentuojama, o tolerancija ir netgi nederms ar konflikt paiekos. Aukto lygio idja auktajame moksle btent ir ireikia nor nesustoti ir nesitaikyti su tuo, kas yra, o konceptualiai, teorikai ar praktikai, perengiant savaime suprantamas duotybes, eiti 12 toliau . Taigi studij procese, juolab atliekant tyrimus, yra svarbu suvokti vairias tiesos alternatyvas ir tai, kad kiekviena i j yra tam tikru lygiu ribota. Todl nagrinjant alternatyvas turi bti kritikai isiaikinti j privalumai ir trkumai. Tai nereikia, kad turime ignoruoti objektyvum kaip vertyb auktajame moksle. Taiau apsiribodami viena tiesa, lavinsime tik student atmint, o ne kritin, krybin mstym. R. Barnetas daro labai teising ivad teigdamas, jog jei mokymo programa bus sudaroma remiantis tik viena 13 kuria nors tiesos teorija, tai susidursime su ikreipta edukacijos samprata . vairi alternatyv pateikimas padeda isiaikinti asmenin studento nuomon, jo vertinimus, ugdyti jo kritin poir, formuoti jo asmenines inias. Suprantant, jog net ir mokslins inios greitai kinta, organizuodami studij proces su alternatyvomis, padedame studentui studij proces daryti autentik, akcentuodami ne jo kiekyb, o kokyb. Taiau visa tai kelia auktus reikalavimus ne tik studentams, bet ir dstytojams, kurie turi pateikti ne tik formalizuot ini sistem, bet ir asmenin poir, kuris nemanomas be tiesioginio, gyvo bendravimo su studentais. Ms nuomone, daroma teisinga ivada, jog dstymo kokyb yra proporcinga pateikiam studentams asmenini ini lyginamajam svoriui, o apskritai dstytojas, neturintis j, tiesiog nereikalingas yra vadovliai. Grynas pedagogas, neusiimantis mokslu, negali bti geras dstytojas todl, kad, atpltas 14 nuo mokslo, jis geriausiu atveju gali valdyti ne naujausias inias . Taigi mokslas, moksliniai tyrimai auktojoje mokykloje tampa mstymo ugdymo mokykla, kuri papildo auktj isilavinim auktuoju isimokslinimu. Bdingas mokslinio painimo bruoas auktojoje mokykloje yra tas, jog studentas, jame dalyvaudamas, yra aktyvus subjektas, dstytojo partneris iekant ir randant ties. Habermas tai pavadino tiesos konsensuso teorija.
R. Barnet. The Idea of Higher Education P. 55. Ten pat. P. 57. 14 . . , . . . // , 1998, 1. . 26.
13 12
18
Tai nra reikalavimas, kad diskusijos rezultatas btinai bt visikas konsensusas, taiau tai reikia, kad pateikiamos idjos siekt isaugoti konsensus. Intelektiniai debatai nra jauks ar visa leidiantys; veikiau tai yra tamp suponuojantys kritiniai vertinimai. io poirio aspektu auktasis mokslas negali bti tik tiesos sklaidos tarp student siekis; auktasis mokslas yra kur kas sudtingesnis ir reiklesnis procesas. Jo pagalba studentas isiugdo gebjimus pareikti ir apginti ne bet kok, o apsivietus ir informuot savo poir, arba isiugdo tam tikr inojim apie vairius reikinius. Kas yra tiesa deryboms pavaldus klausimas, todl ir pai ties bei objektyvum auktajame moksle neturi bti irima kaip savaime suprantamas duotybes. Todl studentai turi bti skatinami silyti ir prisiimti atsakomyb u savo ties pretenduojanius teiginius. Auktasis mokslas reikalauja i individ j intelektins brandos, saviraikos, pasiaukojimo, optimizmo, tolerancijos kit nuomonms, kritikumo ir savikritikos. is naujas poiris yra ikis dabar egzistuojaniam auktajam mokslui. Jo udavinys yra ini ir tiesos, t etini element gyvendinimas student praktinje veikloje. student iuo aspektu turi bti irima ne kaip programos reikalavim vykdytoj, atsakov, o kaip aktyv tos programos 15 realizavimo partner . Taiau gyvendinant nauj poir, vl susiduriama su edukacinmis problemomis. D. Boudas (D. Boud), aptardamas i student savarankikumo ugdymo problem, konstatuoja, jog dstytojas gali skatinti arba blokuoti student savarankikum, tiesiogiai priklausant nuo to, kokius mokymo bdus jie taiko praktikoje. Dstytojai nepajgia iugdyti student autonomijos: visa, k jie gali padaryti, tai sukurti tokias slygas, kuriose student savarankikas 16 mokymasis pltotsi . Bet ir iuo atveju dstytojo vaidmuo studij procese nesumaja. Student savarankikumo tapsmas tiesiogiai susijs su dstytoj pedagoginio darbo meistrikumu. Dstytojai, savarankikai dirbant studentams, yra ne maiau reikalingi negu mokant juos. ia tik keiiasi j funkcija. i funkcija tampa labiau susijusi su pagalba studentui apsisprendiant ir pasirenkant mokymosi bei vertinimo turin ar bdus ir kur kas maiau su ini perteikimu.Vadinasi, dstytoj vaidmuo savarankik studij procese yra platesnis (tvirtina D. Boud) negu tradicins didaktikos atveju, kai dstytojo pagrindinis dmesys koncentruojamas moralizavim ir instrukcij perteikim.
R. Barnett. The Idea of Higher Education P. 60. D. Boud. Introduction // Boud D. (ed.) Developing Student Autonomy in Learning. London: Kogan Page, 1981. P. 1617.
16 15
19
Tik autonomiki dstytojai geriausiai gali ugdyti student autonomikum. Jei dstytojas neigia savo edukacinorganizacin kompetencij ir vengia atsakomybs u teikiamos pagalbos bdus bei ugdymo rezultatus, vargu ar studentai turs pozityv pavyzd autonomikumui ugdytis. Nors savarankiko darbo metu kontrols lygis ir vieta keiiasi, taiau dstytojas nepraranda lyderio vaidmens. Jis ilieka institucinio lygmens auktosios mokyklos atstovas, atsakingas u student aprpinim tokiomis slygomis, kurios bt optimaliai palankios student autonomikumo gdiams formuotis. Taiau lauant autoritariko dstytojavimo proius, dstytojai susiduria su daugeliu j naujo vaidmens problem, i kuri ypa pabrtinos dvi: a) jie patys turi iekoti optimali studento savarankiko darbo bd, eksperimentuoti su jais bei vertinti j validum praktikoje; b) is darbas gali bti skmingas tik tose institucijose, kuriose pasitikima dstytoju arba, kitaip tariant, kuriose yra leidiama dstytojams naudotis 17 savo autonomija . Taigi student savarankikumo, j autonomijos ir atsakomybs didjimas studij procese neivengiamai yra susijs su dstytoj darbo pertvarka, bendravimo su studentais pokyiais, su naujovi diegimu ir inovacij gyvendinimu. Apibendrindamas auktj mokykl praktik diegiant edukacines inovacijas, M. Kornvalis (M. Cornwal) rao, jog naujovi diegimas yra sunkus darbas kiekvienoje srityje, ypa gilias tradicijas turinioje institucijoje. Todl imintinga manyti, jog konservatyvs kolegos gali gantinai neigiamai reaguoti bandymus gyvendinti savarankik studij model. Koleg prieika nuostata gali atsiskleisti tik ne ia sindromu arba dar nebuvo to daryta atsakymu, arba replika valdia tam nepritars. iuos argumentus reikia atkreipti dmes, kadangi, esant prietaravimui, reikia ypa gerai apmstyti tiksl siekimo strategij. Verta prisiminti ir tai, jog kitatikis, radikaliai atmetantis jau sitvirtinusius pedagoginius principus, rizikuoja bti nesuprastas ar net itremtas. Edukacins naujovs tik retai kada inicijuojamos formaliai daniau neformaliai, ir tik jei pasiseka, formaliai patvirtinamos. Iniciatyvos altiniai entuziastai pedagogai arba j maos grupels. Todl labai svarbu isaugoti pirmin entuziazm, ypa tuo metu, kai siektinos idjos alinink yra nedaug. Ne maiau svarbu strategijos gyvendinim institucionalizuoti, nes tik tada 18 gali bti garantuotas jos iliekamumas, sietinas su resurs aprpinimu .
D. Boud. Toward Student Responsibility for Learning // Boud D. (ed.) Developing Student Autonomy in Learning. London: Kogan Page, 1981. P. 28. 18 M. Cornwall. Putting it into Practice: Promoting Independent Learning in a Traditional Institutiona // Boud D. (ed.) Developing Student Autonomy in Learning. London, 1981. P. 195196.
17
20
Student savarankikumo ugdymas, j krybinio ir kritinio mstymo lavinimas skatina juos neapsiriboti gatavomis iniomis, bet, vertinant jas kritikai, iekoti nauj alternatyv arba naujo j pagrindimo. Visa tai suponuoja poreik sitraukti mokslinius tyrimus ir empirikai ar racionaliai paneigti arba naujai pagrsti egzistuojanias teorijas, koncepcijas ar idjas. Taiau gali kilti tokie klausimai: 1. Ar reikia visus studentus supaindinti su mokslinio darbo pagrindais, tyrimo metodologija ir metodika? 2. Koks yra ryys tarp auktojo mokslo ir mokslinio tiriamojo darbo? 3. Ar mokslinis tiriamasis darbas sudaro neatsiejam auktojo mokslo institucijos kaip idjos dal? 4. O jeigu nebt atliekami moksliniai tiriamieji darbai, ar bt galima vadinti i institucij auktojo mokslo? Atsakant pirm klausim, tenka prisiminti, kad studentai mokslinio darbo inias, tyrimo metodus plaiai taiko raydami kursinius darbus, dalyvaudami student moksliniuose breliuose, ypa rengdami baigiamuosius magistro darbus. Tiesa, ne visi studentai vienodai pajgs dalyvauti tyrimuose. Taiau susipain su tyrimo metodika ir procedromis, beveik be iimties parao geresnius darbus, imoksta argumentuoti, pagrsti dstomas mintis, turti savo nuomon. Praktika rodo, jog toki gilesni tiriamojo darbo ini ypa pasigenda magistrantai ir doktorantai. emesni kurs studentai tokias inias sunkiau valdo. Pvz.: mokslinio darbo pagrind dstymas pirmo kurso studentams, kol jie dar nra imok dirbti savarankikai, menkavertis. Tuo tarpu nepateisinama, kai magistrantai ar doktorantai nra istudijav mokslinio darbo metodologijos pagrind, nemoka krybikai taikyti racionali, logini, sociologini, empirini metod, aikinti ir interpretuoti socialini fakt, kelti tiriamajame darbe problem ir hipotezi. Aktuali problema yra student mokslins draugijos nari rengimas moksliniams tyrimams. Gera praktika yra sukaupta kai kuriose usienio auktosiose mokyklose, kai tokiems studentams sudaromos slygos iklausyti mokslinio darbo pagrind kurs kartu su magistrantais arba kaip fakultatyv. antr klausim apie auktojo mokslo ir mokslo tiriamojo darbo ry yra 19 skirtingi poiriai. Tokie usienio autoriai, kaip D. Neimanas (J. Newman) , 20 Ortega ai Gasetas (Ortega y Gasset) ir Seras Valteris Moberlis (Sir Walter 21 Moberly) , pasisako u tai, kad universitetui bt neprivalu ir nereikt
19 20
J. H. Newman. The Idea of a University. Oxford: Oxford University, Press, 1976. P. 104. Ortega y Gasset. Mission of the University. London: Kegan Paul, 1946. P. 58. 21 W. Moberly. The Crisis in the University. London: S.CM Press, 1949. P. 184.
21
disponuoti mokslini tyrim veikla. O K. Jaspersas (K. Jaspers) , Filipas 23 24 Grifitsas (Ph. Griffiths) ir C. Vegeneris (C. Wegener) teigia, kad moksliniai tyrimai i tikrj sudaro neatsiejam universiteto idjos dal. Taigi nuomoni vienovs iuo klausimu nra. Taiau, kaip matyti i anksiau pateiktos mediagos, ia susiduria prietaringos scientistins ir edukacins nuomons. Vieni, absoliutizuodami moksl ir mokslines inias, teikia joms prioritet studij didaktikos atvilgiu, kiti laikosi nuomons, kad ne tik mokslininko lygis lemia studij proceso kokyb, bet ir pirmiausia gebjimas ias inias suprantamai, domiai ir efektyviai pateikti studentams, panaudojant aktyvias mokymo formas ir metodus. Reikia atsivelgti tai, kad ne visose auktosiose mokyklose yra universitetins studijos. Auktosios mokyklos, teikianios profesin isilavinim, suprantama, kelia kitus tikslus. J pagrindinis udavinys daugiausia valdyti taikomj ini. Nors tenka paymti, kad, kalbant apie mokslinius tyrimus, daniausiai turima galvoje, jog jie atliekami po paskait, nebtinai tiesiogiai siejami su dstomo dalyko turiniu. Taiau n kiek ne maesns reikms turi student tiriamasis darbas mokymo ir studij procese, kai studentui nepateikiama gatava tiesa, jis pats j suranda. Lietuvoje, kaip rodo auktj mokykl vystymosi tendencijos, stengiamasi rasti kompromisin variant, gyvendinant dualistin auktosios mokyklos dstytoj diferenciacij. Asistentai, docentai, profesoriai privalo dirbti mokslin tiriamj darb, lektoriai sisteminti, apibendrinti mokslinius rezultatus ir rengti vadovlius, dstymo metodik, bti didaktini inovacij iniciatoriais. Taiau prioritetas teikiamas mokslui ir moksliniams tyrimams, pvz.: Lietuvos mokslo ir studij pltots strateginse nuostatose 2000 nurodoma: Auktj mokykl paskirtis yra ugdyti visuomen, intelektin ir krybin valstybs potencial, pltoti mokslinius tyrimus, kaip svarbi io potencialo dal. Auktos kvalifikacijos specialist rengimas neatsiejamas nuo fundamentali mokslo ini pasisavinimo ir mokslini tyrim, smoning ir 25 tvirt moralini bei pilietini nuostat suformavimo .
K. Jaspers. The Idea of the University. London: Peter Oven, 1965. P. 55. Ph. Griffiths. Philosophical Analysis and Education. London: Routledge and Kegan Paul, 1965. P. 187208. 24 C. Wegener. Liberal Education and the Modern University. Chicago and London: University of Chicago, 1978. P. 75. 25 Lietuvos mokslo ir studij pltots strategins nuostatos 2000: Lietuvos mokslo tarybos 1999 m. lapkriio 29 d. nutarimas Nr. IV7. P. 22 // Mokslo Lietuva, 2000 m. vasario 10 d.
23 22
22
22
Taigi auktj mokykl, ypa universitetin, sunku sivaizduoti be rimt mokslini tyrim, be mokslinio personalo. Taiau problema yra sveikos lygmenyje tarp mokslo rezultat pasisavinimo studij procese ir mokslini tyrim, atliekam student jgomis. Suprantama, studentas daniausiai dalyvauja tik taikomojo pobdio tyrimuose arba jis atranda nauja tik sau. auktesnio lygio kolektyvinius tyrimus jis gali bti trauktas kaip asistentas, mokslininkui arba doktorantui tiriant tam tikr problem ar tem. iuo atveju jis gyja tiriamojo darbo gdi, lavina krybin mstym arba ir sprendia vien i nagrinjamos temos problem, arba tikrina tam tikr dalin, darbin hipotez. Taiau iame tyrimo procese dalyvauja tik patys gabiausi studentai ir tie, kuri tikslas baigus auktj moksl dirbti mokslin darb, tapti dstytojais ar ekspertais. Todl auktojo mokslo metodologas R. Barnetas isako savo nuomon taip: A teigiu, kad mokslinis tyrimas nra esmin auktojo mokslo proceso 26 dalis, taiau auktasis mokslas yra mokslinio tyrimo pagrindas . Taiau R. Barnetas danai kritikai vertina vis akademin gyvenim, matuojam moksliniais tyrimais. Todl jis mano, jog ia prasme mokslinio tyrimo absoliutinimas ikreipia akademini studij proces. Tuomet akademin kokyb bandoma nustatyti tik pagal mokslins veiklos kokyb, nepriklausomai nuo akademiko kaip dstytojo darbo; tam tikri aukti moksliniai pasiekimai tarnauja kaip pakankamas akademins veiklos vertinimo 27 kriterijus . R. Barnetas, nagrindamas mokslinio tyrimo ir auktojo mokslo ryius, suformulavo eias tezes, kurios nusako i dviej reikini skirtumus ir bendrybes. 1. Mokslinis tyrimas yra visuomeninis, o auktasis mokslas yra privatus reikinys. Abu reikiniai turi bendr bruo. Abi veiklos sritys remiasi tyrimais, dialogu, problem sprendimo krybikumo ir kritikos elementais. Taiau mokslinis tyrimas nukreiptas objektyvias inias, nepriklausomas nuo asmeninio poirio. Tuo tarpu auktasis mokslas yra tiesiogiai susijs su individais, j protu, j individualia reikini samprata, kuriai bdingiau subjektyvumas negu objektyvumas. 2. Mokslinis tyrimas yra rezultato siekimas, o auktasis mokslas ireikia proces. Auktasis mokslas siekia suponuoti palankias student tobulinimosi
26 27
R. Barnett. The Idea of Higher Education P. 123. Ten pat. P. 125.
23
slygas, kai jie patys atsakyt u savo smons lavinim, valdyt intelektin nepriklausomyb ir tst proces toliau tobulindamiesi. 3. Auktajame moksle mokymasis yra pirminis, o moksliniame tyrime neenklus reikinys. Auktajame moksle studento proto vystymasis yra dmesio centras. Moksliniame tyrime mokslininko proto ir asmenybs raida nesidomima. Dmesys koncentruojamas tai, kaip mokslininko mintys, jo idjos paveik dstomos disciplinos ini sistemos tobuljim. Todl mokslinis tyrimas ir mokymasis tiesiogiai nesusijusios svokos, kai tuo tarpu auktasis mokslas ir mokymasis yra neatsietinos koncepcijos, nes mokymasis yra viena i auktojo mokslo slyg. 4. Auktasis mokslas yra atviras, o mokslinis tyrimas udaras. Moksliniame tyrime mokslininkas savo darb pradeda nuo labai miglotos idjos ir baigia tikslia ivados formuluote, o auktajame moksle vyksta atvirktinis procesas. Studento mokslinio darbo ieities takas yra stabilios koncepcijos, kuri validumu kurso pabaigoje imama abejoti suprantant, kad intelektinis pasaulis neisemiamas. 5. Mokslinis tyrimas yra btina, bet nepakankama auktojo mokslo sudtin dalis. Mokslinis tyrimas sudaro vien i auktojo mokslo pagrind, nes i dalies pagal mokslinius tyrimus ir sudaromos studij programos. Vadovaujantis gautais moksliniais tyrimais, inios yra pltojamos ir vystosi student proto galimybs. Ne visi moksliniai tyrimai yra svarbs mokymo procese, o tik tie, kurie papildo konceptualisias paradigmas. Nors mokslinis tyrimas ir auktasis mokslas yra dvi skirtingos veiklos rys, mokslinis tyrimas yra btina auktojo mokslo vystymosi slyga, bet nepakankama ir ne vienintel auktojo mokslo visapusio isilavinimo teikimo sudtin dalis. traukiant mokslinius tyrimus studij programas, siekiama student intelektinio horizonto prapltimo, bet ne pasiventusi mokslinink ugdymo. 6. Akademin bendruomen tiesiogiai siejasi su moksliniu tyrimu, bet netiesiogiai su auktuoju mokslu. Mokslininkai gali vystyti savo mokslin tiriamj darb ir nepriklausydami konkreiai auktojo mokslo institucijai, taiau jie negali veikti be priklausomybs platesnei mokslinei bendruomenei. Tarp mokslins bendruomens ir mokslini tyrim yra tiesioginis ryys. Studentai tik iimtiniais atvejais tampa akademins bendruomens visateisiais nariais. Dauguma dstytoj nea nema indl akademin bendruomen, taiau tik kaip mokslininkai, bet ne kaip mokytojai. Todl studij procesas auktojoje mokykloje nra nukreiptas siek rengti naujus mokslininkus. Taiau netiesioginis ryys yra
24
tas, kad auktojo mokslo svarus indlis akademins bendruomens ug28 dymas . ios tezs aikiai nusako mokslini tyrim viet ir reikm auktosios mokyklos organizacinje sistemoje ir studij organizavimo procese. Taigi student moksliniai tyrimai yra ne tikslas auktojoje mokykloje, o priemon j intelektiniam, emociniam ir praktiniam vystymuisi. Be abejo, es raymas, eksperiment atlikimas, altini apibendrinimas ir j citavimas, tyrimai ir j rezultat apdorojimas, gilinimasis mokslin literatr ir kiti savarankiki studento darbai yra panas tikrj mokslin tyrim arba jam tapats. Taiau student atliekami tyrimai, taip tvirtina ir R. Barnetas, yra tik kvazityrimai, nes tai yra veikla, kurios paskirt ireikia ne mokslinis rezultatas pats savaime, o studento auktesnio lygio mstymo ir refleksijos ugdymas tai bdinga ir btina auktajam isimokslinimui. ie auktesnieji lygiai ugdo kritikum, savarankik vertinim, minties ir veiksmo autentikum, problem klimo, j sprendimo bd bei mokslinio tyrimo technologijos valdym. Taigi moksliniuose tyrimuose studento ir mokslininko vaidmenys yra panas, bet ne identiki. Taiau student moksliniai tyrimai ir edukaciniai tikslai yra glaudiai susij ir i esms yra tas pats procesas. Rengdami magistro darb (tezes) ar daktaro disertacij, j autoriai i tikrj atlieka mokslin darb, kuris yra enkliausias j darbo vertinimo kriterijus. Bet neteisinga bt edukaciniu poiriu manyti, kad moksliniai tyrimai ir auktasis isilavinimas yra tas pats reikinys. Galima daryti ivad, jog moksliniai tyrimai auktajame moksle turi bti glaudioje edukacinje sveikoje. Dstytojo orientavimas izoliuot mokslin tyrim, o studento nekoordinuojam ir nevadovaujam savarankik darb yra pavojingas. R. Barnetas, apibendrindamas edukacins filosofijos praktik, perspja, jog ji ia prasme yra suklusi nemaa aling pasekmi Europos auktajame moksle, kai studentas buvo atskirtas nuo dstytojo ir paliktas savarankikai dirbti, o profesorius siekti mokslini rezultat. Dl to studento kelias diplom gali tapti labai ltas, arba auktasis mokslas gali bti neubaigiamas. ie veiksniai yra tarsi perspjimas dl studento savaran29 kikumo absoliutizmo . Apibendrinant mokslini tyrim, mokslo ir studij sveik auktojoje mokykloje, galima iskirti tokius egzistuojanius lygius ir j pagrindines realizavimo kryptis:
28 29
R. Barnett. The Idea of Higher Education P. 125129. Ten pat. P. 138.
25
1. Stabili (stabilizuojanti) kryptis, kuri atspindi praeities mokslo lyg, remiasi buvusia praktika, sprendia pragmatinius specialisto rengimo udavinius (daniausiai sutinkama profesiniame specialist rengime), turinti tiksl padti baigusiems auktj mokykl adaptuotis prie nusistovjusi praktikoje standart, sukauptos patirties lygio. Tai yra inojimas kaip (know how). Nors ir naudojami vairs mokymo metodai, studentai traukiami praktini udavini sprendim, taiau pripastami nuolatiniai autoritetai, jais remiamasi darant ivadas ir apibendrinimus. Dstytojas studentams perduoda tai, k jis pats ino, ir tiek, kiek jis ino. Studentams suteikiama stabili, tradicini ablonik ini. 2. Adekvati kryptis esamam iuolaikinio mokslo isivystymo lygiui, besiremianti aprobuotomis mokslo teorijomis, dsningumais, principais, normomis, taisyklmis. Ji orientuota login vertikal, poetapin mstym, einanti nuo bendr prie atskir reikini analizavimo. 3. Progresyvi atspindi konkreios mokslins disciplinos vystymosi perspektyv, remiasi naujaisiais mokslini tyrim rezultatais, paties dstytojo susisteminta, kritikai vertinta krybins minties, apibendrinta praktins novatorins patirties, nukreipta ateit, prognozuojanti mokslins raidos vystymosi kryptingum remiantis mokslins minties vystymosi ir genezs dsningumais. Tai kryptis inojim kas (know who). i kryptis remiasi kritiniu, krybiniu poiriu inias ir j krim, neabloniko, lateralaus mstymo ir sinergetinio* mokslins paangos regjimo ugdymu. Dstytojo ar studento mokslini tyrim poreikiai yra tiesiogiai susij su naujos tiesos paieka. Taiau iame procese yra sprendiami prietaravimai tarp sena ir nauja, tarp nusistovjusi konservatyvi ir novatorik pair, vertinim, tarp adaptyvi ir inovacini asmenybi nuostat ir interes. Naudotis sukauptomis, stabiliomis, tradicinmis iniomis yra kur kas lengviau negu savarankikai iekoti nauj, ne visuomet patikim ini, stengtis jas pagrsti, rizikuoti bti nesuprastam. Todl atskiri subjektai pasirenka skirtingus kelius, susiformuoja skirting poir nauja ir sena derinim, savs realizavim senomis ar naujomis priemonmis. Sankt Peterburgo mokslininkai, tirdami asmenybs savirealizacij inovacij psichologijos kontekste, prieina prie ivados, jog nauja ir sena derinimo pagrindu galima iskirti keturis asmenybs tipus: 1) revoliucionieri, siekiant likviduoti klitis nauja;
* Apie i mstymo tip charakteristikas skaitykite kituose skyriuose.
26
2) adaptyv, siekiant suderinti nauja ir sena, siaurja odio prasme inovacin konformist; 3) marginal, iskiriant vairias vertybi sistemas, svyruojant tarp j, igyvenant vidinius asmeninius konfliktus ir identifikacijos krizes; 30 4) inovatori, tarpinink, integratori . is auktosios mokyklos reformavimosi procesas savarankikos, krybins asmenybs ugdym studij procese neivengiamai kelia udavin dstytojams taip pat adaptuotis prie nauj slyg, nelauant j asmenybs stereotip ir sanklodos, o sudarant palankias aplinkybes tolesniam jos vystymuisi ir savirealizacijai be alos jos vientisumui. Studentui ia prasme adaptuotis ir bti revoliucionieriumi ir inovatoriumi yra lengviau, nes jis neigyvena gilesni konflikt ir prietaravim tarp sena ir nauja. Jam nauja bti savarankikam, bet noras ireikti, realizuoti save iekant ir kuriant nauja daniausiai yra patrauklu, jei sudaromos palankios slygos, jei jis skatinamas. Moksliniai tyrimai auktojoje mokykloje gali tapti ne tik nauj ini, tiesos iekojimo, bet ir student auktesnio isimokslinimo, j krybinio mstymo ugdymo mokykla. Taip pat tai prisidt ir prie alies mokslinio potencialo krimo, prie intelektinio elito rengimo ir utikrint visuomenini veiklos sfer aprpinim gerai isivysiusiais protais. Tenka atkreipti dmes tai, kad posovietin Rusija, kur mokslui buvo skiriamas didelis dmesys, dabar igyvena mokslo ir mokslinink rengimo kriz. Todl daugelyje straipsni stengiamasi rodyti mokslo reikm. Mokslas, tvirtinama, yra ne tik ini gamybos sistema, bet ir jos pagrindinis akumuliatorius. Negalima mokyti student nevaldant nauj ini neusiimant mokslu Taip pat dl visuomens netekti intelektinio elito, iugdyto mokslu, tai tas pats, kaip mogui netekti proto. Tai gali atsitikti ir su ms alimi, kuri tuo atveju tiesiogine io odio prasme, be joki metaforik pagrainim, taps kvaili alimi. Ir tokia perspektyva jau ne mitas, o visikai 31 reali galimyb . Kituose straipsniuose, vertinant mokslo vystym alyje, samprotaujama, jog mokslas reikalingas bet kuriai visuomenei ir reikalingas nuolat, socialins strategijos, kaip antai mokslins elito konservacijos, laikin mokslini tyrim pristabdymo ir t. t., primena sumanym laikinai neturto laikotarpiu
. . . // . .: . , 1998. . 193. 31 . . , . . . // , 1996, 9. . 27.
30
27
sukvailti, kad praturtj pagal adintuvo skambut vl taptume protingesni. Laikinai nustoti vystyti socialin moksl reikia laikinai sugriauti auktojo mokslo sistem, deintelektinti visuomen, nutraukti vairios veiklos idj sferas 32 ir moni, mokani mstyti, atjim . Stebint toki mokslo kriz kaimyninse alyse, vienas i svarbiausi udavini mums pasimokyti i kit klaid ir organizuoti moksl bei mokslinius tyrimus, siekiant ilaikyti ne tik esam mokslin potencial, bet j toliau vystyti paangia kryptimi. I to, kas iame skyriuje aptarta, galima daryti ivad, jog mokslini tyrim paskirtis auktojoje mokykloje, traukiant j organizavim studentus, vedant kompleksinius, kolektyvinius tyrimus, yra ne tik tiesos iekojimo priemon, nauj ini gavimas, student loginio, racionalaus, lateralaus, krybinio mstymo lavinimas, bet ir intelektinio elito bei jaunj mokslinink rengimo mokykla.
. . , . . . // , 1998, 1. . 27.
32
2. MOKSLO SAMPRATA
28
2. MOKSLO SAMPRATA
2.1. Mokslas kaip vertyb
Mokslas jga, jis atskleidia daikt ir reikini santykius, j dsnius ir sveik. A. Gercenas
Mokslas yra svarbiausias visuomens dvasins kultros vystymosi elementas ir aukiausia monijos ini forma. Tai viena i visuomenins smons form. Mokslo kaip moni veiklos paskirtis yra gauti ir teorikai sisteminti objektyvias inias apie tikrov. Taip pat mokslas yra t susistemint organizuot ir struktrizuot ini visuma. iuo terminu taip pat vardijamos ir vairios moksl sritys, kryptys ir mokslo akos. Mokslas yra pasaulio praktinio valdymo dalis specifins moni veiklos pagalba. Taiau jis skiriasi nuo kit dvasins veiklos form, taip pat ir nuo gamybins materialins veiklos. Materialin gamyba inias naudoja kaip priemon produktui sukurti, tuo tarpu mokslo tikslas yra teorikai painti ir atspindti tikrov, aprayti, paaikinti j ir numatyti jos reikini vystymosi procesus. Nuo mokslins veiklos rezultat priklauso kit mogaus veiklos form veiksmingumas, j tobulinimo perspektyvos. odis mokslas tiesiogine prasme reikia sukaupt ini sistem. Mokslas milinikas, sukauptas monijos ini lobis. Jis yra nuolatins raidos procese. Tai ilgaams monijos paintins veiklos raidos rezultatas. Dl visuomens ir mogaus interes tenkinimo jis padeda aktyviai pertvarkyti, tobulinti gamt, visuomen ir mstym. Mokslas, remdamasis tikrovs faktais, teisingai aikina j kilm ir vystymsi, atskleidia esminius reikini ir daikt ryius, apginkluoja mog realaus pasaulio objektyvi dsni inojimu ir j taikymu praktinje veikloje. Mokslins inios yra suprantamos kaip rodyta ir patvirtinta informacija apie materialius, socialinius ir dvasinius reikinius, teisingai atspindimus mogaus smonje. Todl viena i iskirtini mokslo ypatum yra grietas jo teigini ir ivad rodomumas. Joks mokslas nemanomas be rodym, n vienas teiginys negali ir neturi bti priimtas be rodym, be jo pagrindimo konkreiais duomenimis, faktais ar loginiais argumentais.
29
Mokslas danai sutapatinamas su iniomis. Tai iurktus nesusipratimas, tvirtina V. Kliuevskis. Mokslas yra ne tik inios, bet ir smon, t. y. mokjimas naudotis iniomis. Taiau mokslas nra nepakeiiam ties svadas. Kiekviename istoriniame mokslo etape alia praktikos patvirtint teigini yra nemaa ir netiksli, ne visai pagrst ini, kurios anksiau ar vliau yra tikslinamos, tobulinamos arba atmetamos, paneigiamos kaip neteisingos. Teorijos, anksiau buvusios universalios, vliau danai apsiriboja tik tam tikr reikini aikinimu, o pagilinamos reliatyvios tiesos vis artja prie absoliuios tiesos, pavieniai postulatai, neilaik praktikos ibandym, atmetami, keiiami naujais, adekvaiau atitinkaniais tikrov ar pasikeitusias teigini panaudojimo slygas. Taiau mokslini ivad teisingumas ne visuomet tiesiogiai ar tarpikai ikart yra patikrinamas praktikoje. Bet tai nereikia, kad mokslo teiginiai anksiau ar vliau negals bti ibandyti ir patikrinti. Pvz.: Vidurins Azijos mokslininkas, gydytojas IbnSina (lot. Avicena), gyvens 9801037 m., ikl hipotez, kad egzistuoja nematomi infekcini lig sukljai, kurie perduodami per vanden ir or. An laik praktika ir technins galimybs negaljo ios hipotezs patvirtinti. Tai buvo patvirtinta tik po keli imt met, iradus mikroskop. Taigi praktikoje is teisingas teiginys buvo patvirtintas tik kur kas vliau. Mokslin tiesa visuomet remiasi patirtini duotybi painimu neirint, ar tok painim sudarys tiesioginis, ar tarpinis rodymas. Todl mokslin tiesa visuomet reikalauja visuotinio pripainimo. Visuomenin istorin praktika todl ir yra ne tik mokslini ini tiesos kriterijus, bet ir pagrindinis mokslo vystymosi stimulas. Praktika mokslui pateikia socialin usakym ir kelia tam tikrus udavinius, kuri btinum sprsti lemia vien ar kit mokslo ak, tam tikr mokslini problem atsiradimas. Taigi praktika ikelia mokslui tam tikras reikmes. Visuomens vystymasis ir monija negali ignoruoti mokslins tiesos, kaip negali pabgti nuo akivaizdios tikrovs. Mokslas pagal savo prigimt palengvina moni darb ir gyvenim, didina j valdi gamtos jgoms, nurodo realius visuomens tvarkymo ir jos paangos kelius. Taiau neirint mokslins tiesos vertingumo, jos praktins naudos reikmingumo, ji neturi btinybs enklo. Mokslin tiesa gali bti greitai gyvendinta ir realizuota praktikoje, bet gali bti panaudota, kaip jau minjome anksiau, ir kur kas vliau, priklausomai nuo visuomenini poreiki, dominuojanios politikos ar pasauliros kryptingumo.
2. MOKSLO SAMPRATA
30
Antra vertus, nors mogikasis painimas yra perspektyvus, taiau jis yra ir ribotas, kiekviena mokslin tiesa tam tikru lygiu yra hipotetinio pobdio; ji visada lieka atvira galimybei, kad naujus duomenis gali tekti performuluoti, patikslinti arba papildyti. Taigi n viena mokslin tiesa negali bti suabsoliutinta ir galutin kaip autoritetas, nes pats mokslinis autoritetas yra nuolatiniame ir begaliniame krimosi vyksme; j kuria daugyb mokslinink. iame krybos procese vyksta nuolatin prieing idj konfrontacija, polemika, diskusijos, nauji tyrimai, eksperimentai egzistuojanios tiesos patvirtinamieji, patikslinamieji ar kritikuojamieji. Todl mokslui ypa svarbu demokratija. Neatsitiktinai istorijos bgyje mokslas aukiausiai isivysto politins demokratijos slygomis. Ir prieingai, dominuojant autoritarinms struktroms, ypa humanitariniuose, socialiniuose moksluose, susidaro palankios slygos klaiding mokslin idj suabsoliutinti lyg ties. Mokslins idjos aukojimas politiniais, pasauliros ar kitais iskaiiavimais prietarauja mokslikumo prigimiai, o jos klastojimas reikia mokslikumo isiadjim. Mokslo idealas yra visikas tyrimo proceso, jo rezultat ir ivad objektyvumas. Aptariant praktikos reikm mokslui, taip pat nereikt suabsoliutinti jos takos mokslo raidai. Nors daugeliu atvej mokslini tyrim kryptingum, tikslus lemia praktiniai poreikiai, taiau mokslas kaip teorija pirmiausia aprao duotybes, faktus, reikinius, j santykius ir dsningumus grynojo painimo labui. Todl mokslas ir yra viena i svarbiausi monijos dvasini vertybi. Taigi negalima sutikti su praktikos suabsoliutinimu ir marksist tvirtinimu, kad ivis negali bti teorijos be praktikos. Tokiu teiginiu mokslas kaip teorija nuvertinamas ir spraudiamas siaurus praktikos rmus, prilyginamas technikos ar technologijos vystymo paskiriai. Bet juk: Teorija gali likti praktikai visai abejinga, teisingai teigiama Lietuvi enciklopedijoje. Jau vien tai, kad ne visos teorins inios suteikia naujas arba tikslesnes fakt panaudojimo galimybes, nurodo, jog praktinis pritaikymas yra mokslui tik antraeilis dalykas. Kitaip juk nepritaikomosioms inioms reikt paneigti mokslikumo ym. Taiau ir nesutinkant su marksistine mokslo samprata, 1 reikia pripainti, kad mokslo taka socialiniam gyvenimui yra milinika . Mokslas yra vertyb vairiais aspektais. Mokslas kaip teorij krjas utikrina visuomens, ekonomikos, technikos, kultros, politikos, teiskros paang. Mokslas tobulina pat mog, jo mstysen, taurina j. Mokslas padeda valdyti pasaul, reali tikrov, panaudoti j mogaus interesams, poreikiams tenkinti.
1
Lietuvi enciklopedija. T. XIX. USA, 1959. P. 140.
31
Mokslas remiasi mogikosiomis vertybmis ir pats savaime yra 2 vertybin sistema , tvirtina JAV psichologas, humanistins psichologijos pradininkas, asmenybs saviraikos ir poreiki hierarchijos teorij krjas Abrahamas H. Maslou (Abracham T. Maslow). Mokslas gimdomas mogaus poreiki emocini, kognityvini, ekspresyvi ir estetini, kuri tenkinimas yra kaip galutinis orientyras, kaip mokslo tikslas. Poreiki tenkinimas yra vertyb. Taiau objektyvumo reikalavimas apsaugo moksl nuo subjektyvi ivad, voliuntaristini vertinim, nuo pragmatini poreiki ir interes tenkinimo. is reikalavimas turjo paangi reikm veikiant vairias dogmas, kurios be iankstini nuostat trukd suvokti grynus faktus, reikinius. iandien jis mums reikalingas taip pat, kaip Renesanso epochoje, todl kad mogus, kaip ir anksiau, labiau links ne suvokti faktus, o traktuoti juos. Neirint to, jog iandien religiniai institutai jau nekelia ypatingo pavojaus 3 mokslui, mokslininkui tenka prieintis politinms ir ekonominms dogmoms . A. Maslou, nagrindamas vertybi painimo btinum, akcentuoja j tak paiam painimo procesui ir painimo subjektui. Todl jis nurodo, jog vertybs ikreipia gamtos, visuomens ir mogaus suvokim, ir todl, kad mogus neapsigaut savo suvokime, jis turi nuolat sismoninti vertybi dalyvavimo fakt, turi suprasti j darom tak suvokimui ir, apsiginklavs iuo supratimu, atitinkamai jas pakoreguoti. Vertybi, poreiki, nor, iankstini nuostat, baims, interes ir neurozi nagrinjimas turi bti bet kokio mokslinio tyrimo pradioje Jeigu mokslo idealus tikslas yra iki minimumo sumainti mogikj determinani tak, tai prie io tikslo mus priartins ne mogikojo faktoriaus moksle neigimas, o nuolatinis vis gilesnis jo painimas. juk tik nagrindami pastantj, mes priartsime prie aikaus 4 paintinio supratimo . Tas faktas, jog mokslas, ypa jo rezultatai, yra glaudiai susij su vertybine sfera, niekam nekelia abejoni. Tai jo ioriniai ryiai su vertybmis, kurias kuria mokslas. Kur kas sudtingesni mokslo ir vertybi vidiniai ryiai. Probleminis klausimas, kiek vertybs (visuomenins, asmenins) gali determinuoti mokslini ini turinio vystymsi? Tai ypa aktualu socialiniams bei humanitariniams mokslams. Klausimas aktualus tuo, ar i
2 3
. . . : , 1999. C. 43. . C. 4344. 4 . C. 4445.
2. MOKSLO SAMPRATA
32
moksl atstovai, turdami tam tikr pasaulir, laikydamiesi tam tikros ideologijos, skirting politini pair, sukaup skirting gyvenimo ir socialini santyki patirt, vadovaudamiesi nevienareikme vertybi hierarchija ir vertinimo kriterijais, gali kurti objektyvi mokslini ini sistem? Dar vienas aktualus klausimas: koks mokslo ir etikos santykis? Kiek mokslininkas objektyvus painimo, gaut ini interpretacijos ir j panaudojimo procesuose? Antra vertus, kiek gauti tyrimo rezultatai yra valids, patikimi? Tik atsak iuos klausimus, galsime sprsti apie gaut mokslini ini vert. Taigi mokslo ir vertybi santykis yra pakankamai sudtingas. Todl dauguma iuolaikini Vakar mokslo filosof, nordami ivengti vulgaraus sociologizmo pavojaus arba sekdami pozityvistais, ivis atmeta vertybi tak mokslini ini raidai arba redukuoja vertybi sfer, takojani moksl, iki metodologini norm ir ideal visumos, iki kognityvini vertybi. Poirio moksl skirtingos pozicijos atsirado po Tomo Kuno (Thomas Kunhn) knygos Mokslini revoliucij struktra (1962). Joje buvo ikeltas klausimas dl mokslo svokos siaurja prasme sampratos (mokslas fizini ir socialini reikini nagrinjimas stebjim, eksperiment, klasifikacijos keliu ir universali bendr dsni ir aikinim paieka) vienodo tinkamumo fiziniams ir socialiniams mokslams aikinti. Teigiama, kad socialiniams mokslams bdinga atsivelgti mogaus ir jo socialins veiklos patirt bei jo veiklos krypties pasirinkim. Socialiniai mokslai iuo atveju, manoma, yra determinuoti daugelio grupi ir mokykl skirting mokslini paradigm. Anot Kuno, mokslus galima skirstyti normalius ir revoliucinius. Pirmieji laikosi stabili koncepcij msls menamos vadovaujantis tam tikra moksline paradigma. Jiems bdinga psichologinis ir socialinis konformikumas, grupinis solidarumas. Kai nusistovjusi paradigma negali tenkinti msli minimo, mokslininkai renkasi revoliucin moksl, kuria naujas paradigmas, lauo ablonik, standartin mstym. Tokias revoliucijas, anot Kuno, sukl Kopernikas, Niutonas, Daltonas, Einteinas. ios revoliucijos panaios politines ir yra nukreiptos konformizmui moksle veikti. Taigi socialinius mokslus ir j tyrimo rezultatus daugiau ar maiau lemia pai mokslinink arba mokslini grupi, mokykl vertybins orientacijos. Todl kyla klausimas dl socialini moksl objektyvumo lygio. Kaip inia, objektyvumas iorinio, mus supanio, pasaulio vertinimas, nukreiptas tok jo suvokim, koks jis egzistuoja nepriklausomai nuo ms koncepcij. Siekiant objektyvumo, socialiniai mokslai turi daugiau sunkum negu gamtos mokslai. Taiau nra joki prieasi, tvirtinama Devido ir Diulijos Deri (Jary) sociologijos odyne, kad mokslininkai nesiekt objektyvumo, nuolat
33
prisimindami traukti subjektyvaus suvokimo objektyvius vertinimus . L. Laudanas savo knygoje Mokslas ir vertybs rao, jog jo udavinys, aikinant mokslo ir vertybi santyk, liesti ne moralines vertybes, 6 o kognityvines, ne etines normas ir taisykles, o metodologines . Visgi galima daryti ivad, kad mokslininko vertybins orientacijos paprastai pasireikia iekant tiesos tik i jo ieities pozicij, ir tikro mokslininko siningumu iame procese nereikia abejoti. Taiau mokslins tiesos objektyvumo, gaut mokslini tyrimo rezultat patikimumo problema, ypa socialiniuose moksluose, visuomet lieka aktuali. Todl, pravedant mokslinius tyrimus ir vertinant socialini moksl iaikintas tiesas, dsningumus, daromas ivadas, svarbu suvokti j patikimumo lyg. Reikia suvokti, koks yra arba koks gali bti konkretus vertybins laisvs ir vertybinio neutralumo mokslo santykis. ia prasme panagrinkime esamas doktrinas, kurios pateikia tam tikr poir i problem i sociologini pozicij. 1. Egzistuoja nuomon, jog sociologija gali ir privalo atlikti tyrimus remdamasi mokslo priedermmis, atmesdama bet koki paties mokslininko vertybi tak. 2. Doktrina, susijusi su Maksu Vberiu (Max Weber) (1949), pagal kuri sociologai, jeigu jie nra tikri dl vis nukrypim paalinimo diegiant darbe savo vertybes, privalo iaikinti ir ias vertybes, ir j poveik tyrimui. 3. Doktrina, pagal kuri socialinis mokslas pajgia iaikinti socialins tikrovs faktus, taiau negali galutinai atsakyti vertybi klausim, kadangi tarp empirini rodym ir dorins veiklos, tarp fakt ir vertybi egzistuoja loginis tarpas. 4. Doktrina, bdinga Vberiui, pagal kuri sociologui nedera stengtis isakyti savo nuomon apie ibaigtas vertybes, ypa panaudoti savo kaip dstytojo profesin padt prie studentus, siekiant idstyti privaius verty7 binius teiginius . Kiekviena i doktrin yra problemika. Taiau visos ios doktrinos neatmeta vertybi takos tyrimo procesui. Taiau, antra vertus, nra rodyta ir prieingai, jog tyrjo vertybins orientacijos btinai turi ikreipti objektyvij tikrov, prarasti validum ir objektyvum. Jeigu taip bt, tai visi klasik darbai bt fatalikai ydingi.
. , . . , . 1. : . , 1999. . 514. 6 L. Laudan. Science and Values. Barkely, 1984. P. XI. 7 . , . . , . 2. : . ACT, 1999. . 432.
5
2. MOKSLO SAMPRATA
34
Tai koks visgi yra objektyvios tiesos ir subjektyvios vertybs santykis? Vertybs svoka turi deimtis apibrim, taiau esm yra viena ji reikminga mogui ar grupei moni, t. y. objektas, sukeliantis tam tikr interes. Tiesa beveik vienareikmiai suprantama kaip minties savyb, teisingai atspindinti tikrov, o vertyb pai daikt savyb, atspindinti tam tikrus tikslus, ketinimus, planus. Taiau vertyb, kaip teigia A. Ivinas, kaip ir tiesa, yra ne savyb, o minties ir tikrovs santykis. Teiginio ir jo objekto gali bti dvejopi prietaringi santykiai: teisingumo ir vertybingumo. Pirmuoju atveju ieities sugretinimo takas yra objektas, teiginys remiasi jo apraymu ir apibdinam teisingumo svok terminais. Vertybinio santykio atveju ieities takas yra tvirtinimas, funkcionuojantis kaip vertinimas, standartas, planas. Objekto ir jo atitikimas apibdinamas vertinamosiomis svokomis. Pozityviai vertingu laikomas 8 objektas isakytam tvirtinimui, atitinkaniam jam keliamus reikalavimus . Kuo gi remiasi is vertinimas, kas lemia io vertinimo santyk su objektyvia tiesa? is tiesos iaikinimas, vertybi determinacija, vertinimai nra vienkartinis aktas. Tai mokslinio darbo procesas, kur lemia mokslininko mokslin pasaulira, sudaranti pastov ir esmin jo asmenybs orientacijos kryptingum. Tyrjo pasaulira, tvirtino M. Plankas (M. Planch), turi lemiam tak jo mokslinio darbo kryptingumui. Tai gali patvirtinti mokslini A. Einteino (A. Einstein) ir A. Puankar (A. Poincar) pasiekim palyginimas. Puankar skirtingai nei Einteinas gavo mokslinius rezultatus, visikai pakankamus realiatyvumo teorijai sukurti. Taiau jis nesukr ios teorijos pirmiausia dl klaidingos savo pasauliros, konvencionalizmo filosofins doktrinos. Taigi pasaulira moksliniuose tyrimuose ir pasirinktas i tyrim metodas danai lemia galutinius mokslo verts rezultatus. Mokslinink ginai, diskusijos dl vien ar kit metod naudojimo tyrimo procese, dl ieities koncepcij teisingumo daniausiai yra pasaulirini pozicij susikirtimas*. N vienas konkretus mokslas, paymi A. Spirkinas, pats savaime nra 9 pasaulira, nors kiekvienas i j btinai turi savyje pasaulirin prad . 10 Natralistas ir mstytojas V. Vernadskis , mokymo apie gyvybs
. . . // , 1987, 8. . 32. * Plaiau apie pasaulir tipus r.: . . . / . : , 1987. 9 . , 1983. . 375. 10 . . . . . 1. . . . : , 1997. . 25.
8
35
aminum biosferoje ir noosferoje autorius, 1902 m., be ideologini tendencij, pasauliros sampratoje ra: Moksline pasaulira vadiname vaizdinius apie reikinius, kuriuos mokslas teikia prieinamus moksliniam tyrimui; iuo vardu suprantame tam tikr poir mus supanius pasaulio reikinius, kuri kiekvienas patenka mokslinio nagrinjimo akirat ir randa paaikinim, neprietaraujant pagrindiniams mokslins paiekos principams. Kuri mokslo srit beimtume ieities pozicija, mokslins pasauliros bendrieji bruoai bus nekintami ar tai bus istoriniai, gamtos istorijos ar socialiniai mokslai, ar abstrakts, eksperimentiniai, stebtojikieji ar apraomieji mokslai. ios pasauliros esm yra mokslinio darbo metodas, tam tikras mogaus poiris mokslinio nagrinjimo reikin. Visai taip pat, kaip menas nemanomas be tam tikros iraikos formos ar harmonijos garsini element, ar dsni, susijusi su spalvomis, ar eilraio metrins formos; kaip religija neegzistuoja be bendros daugeliui moni ir t kart kulto formos ir vienos ar kitos mistins nuotaikos iraikos formos; kaip nra visuomeninio gyvenimo be moni grupi, grietai atribot nuo kit toki pai grupi form; kaip nra filosofijos be racionalistinio gilinimosi savo mogikj prigimt arba mstym, be kalbos loginio pagrindimo ir be teigiamo ar neigiamo vado mistin pasauliros element, taip nra mokslo be mokslinio metodo. is mokslinis metodas ne visada yra rankis, kuriuo kuriama mokslin pasaulira, bet visada yra tas rankis, kuriuo ji patikrinama. is metodas kartais yra mokslins tiesos ar mokslins pasauliros pasiekimo priemon, bet juo visuomet yra tikrinamas konkretaus fakto, reikinio arba apibendrinimo moksliniame mstyme teisingumas. Vadinasi, apibendrindami moksl kaip vertyb ir aptar moksle vertybin neutralum bei vertybin laisv, galime daryti ivad, kad tai manoma, jeigu remsims moksline pasaulira ir naudosims mokslo patikrintais ir aprobuotais metodais, bendrja mokslotyros metodologija. Plaiau tai aptarsime nagrindami mokslini tyrim metodologines ir metodikos problemas. Nordami geriau suprasti ir apibendrinti mokslo vert, jo svarb, pateiksime ymi moni mini. Mokslas yra visokios paangos pagrindas, palengvinantis monijos gyvenim ir mainantis jos kanias. M. SkladovskaKiuri. Mokslas btinas liaudiai. alis, kuri jo nevysto, neivengiamai tampa kolonija. Frederikas olioKiuri (F. JoliotCurie). Mokslas turi bti pats ikiliausias tvyns siknijimas, nes i vis taut visada pirma bus ta, kuri aplenks kitus minties ir proto veiklos srityje. L. Pasteras.
2. MOKSLO SAMPRATA
36
Mokslo kultas aukiausia prasme galbt daugiau btinas dl dorovinio nei dl materialiojo nacijos suklestjimo. Mokslas kelia intelektin ir moralin lyg, mokslas padeda didij idj plitimui ir triumfui. L. Pasteras. Nacionalinio mokslo nra, kaip nra nacionalins daugybos lentels. A. P. echovas. Mokslas yra bendras turtas, todl teisingumas reikalauja suteikti didiausi mokslin garb ne tam, kas pirmasis isak inom ties, o tam, kas sugebjo tikinti kitus, parod jos patikimum ir padar j pritaikom moksle. D. I. Mendelejevas. Mokslas, nors nepaprastai permainingas, bet yra pats geriausias, patvariausias, pati viesiausia atrama gyvenime. K. A. Timiriazevas. Nevertinti galimybs panaudoti mokslinius duomenis visuomeniniame gyvenime, vadinasi, eminti mokslo reikm. Mokslas padeda mums kovoje su bet kuria fanatizmo iraika, jis padeda mums susidaryti savj teisingumo ideal, nieko neimdamas i klaiding sistem ir barbarik tradicij. A. Fransas. Jeigu auktai stovi mokslas, auktai stovi ir mogus. A. I. Poleajevas. velgiant mokslo vystymsi labiausiai isivysiusiose pasaulio valstybse ir auktojo mokslo viet mokslinje veikloje, vykdant Lietuvos auktojo mokslo reform pagal PHARE program, mokslinei veiklai skiriamas ypa svarbus udavinys. Mokslin veikla yra nacionalins kultros dalis, raoma Lietuvos auktojo mokslo Baltojoje knygoje, ir jos misija yra ne tik daryti tak valstybs kiui, kultrai ir visuomens ugdymui, bet ir sudaryti prielaidas auktj mokykl paangai. Todl visose isivysiusiose alyse moksliniai tyrimai yra neatsiejama auktj mokykl veiklos dalis, 11 danai lemianti mokslini tyrim raid visoje alyje .
2.2. Mokslo raidos tendencijos

Mokslas daugiaamis nepavargstantis minties darbas: sistemos pagalba suvedantis draugn visus ms pasaulio paintus reikinius. A. Einteinas
Mokslo pltra yra komuliacinio pobdio: kiekvieno laikmeio mokslas apibendrina ankstesnius laimjimus ir kiekvienas naujas mokslo pasiekimas
11
Lietuvos auktasis mokslas. Baltoji knyga. Vilnius, 1999. P. 49.
37
eina bendrj mokslo fond. Kaip tik toks perimamumas lemia mokslo paang. iame perimamumo procese yra atrenkama visa, kas buvo nauja ir paangu moksle, ir atmetama tai, kas ved klydimus, pseudomokslines ar subjektyvias ivadas. Mokslui kaip ini sistemai didiausia vertyb yra objektyvi tiesa. Ji turi bti laisva nuo bet koki politini, pasaulirini, moralini ar kit veiksni takos. Be to, pai ini gavimo veikla, tyrim rezultat panaudojimas gali bti ir yra vertinamas moraliniu aspektu. Mokslas visame pasaulyje tampa tiesiogine gamybos paang, visuomenini santyki kryptingum lemiania jga. Nuo mokslo paangos priklauso alies ir kiekvieno mogaus gerov. Ypa didel reikm turi socialini, humanitarini moksl pasiekimai, j svarbos ir verts pripainimas bei panaudojimas visuomens vystymosi raidai, jos paangai. Struktros poiriu, mokslas susideda i mokslini ini ir mokslins veiklos. Mokslin veikl sudaro tikrovs mokslinis tyrimas ir mokslo rezultat naudojimas. Mokslus pagal j tikslus priimta skirstyti fundamentaliuosius ir taikomuosius. Gamtos, fizini, visuomens ir mstymo pagrindini struktr (logikos, mokslins krybos psichologijos ir kt.), j kitimo ir tarpusavio santyki tyrimas, j dsni formulavimas vadinamas fundamentaliuoju tyrimu. i fundamentalij moksl rezultatus kartais gali bti numatoma panaudoti praktikoje tik tolimesnje ateityje. Taikomj tyrim pagrindinis tikslas praktikai taikyti fundamentalij mokslo tyrim rezultatus. Taiau ir taikomuosiuose moksluose gali bti nagrinjamos teorins, ne tik praktins problemos. Pastaruoju metu kreipiamas ypa didelis dmesys ir daugiausia finansuojami taikomieji tyrimai, kurie gali greiiausiai duoti konkrei praktini rezultat. iuos tyrimus pirmiausia gali sitraukti jaunieji mokslininkai, studentai, doktorantai, rengiantieji savo mokslinius tyrimus. Pleiantis mokslo takai ir didjant jo reikmei, spariai auga mokslins veiklos apimtis, daugja mokslinink. Nuo XVII a. mokslins veiklos apimtis ir mokslinink skaiius padvigubja kas 1015 met. UNESCO duomenimis, per paskutiniuosius 60 met mokslinink skaiius kasmet iauga 7 proc. (tuo tarpu gyventoj skaiius 1,7 proc.). iuo metu gyvenantys mokslininkai ir mokslo darbuotojai sudaro 90 proc. vis kada nors gyvenusi mokslinink. Todl drsiai galtume pavadinti XX a. pabaig mokslo suklestjimu. Tai greiiausiai besipleianti profesija pagal savo vystymosi tempus ir pagal savo veiklos apimt. Su mokslo pltra visuomenje kinta ir mokslin, ir daugumos moni
2. MOKSLO SAMPRATA
38
mstysena. mons vis geriau pasta juos supant pasaul ir t veikl, kurioje jie plaiau gali atskleisti savo potencines proto galimybes. Todl jaunimo, ypa student, sitraukimas mokslin veikl yra ne tik mokslins produkcijos gausinimas, bet ir mokslins mstysenos lavinimas. Silpnai vystantis mokslinei veiklai, slygojama tik ekstensyvi painimo proceso pltot. Tuo tarpu, kai sukaupiama gausi empirin tyrim mediaga, nemanoma jos analizuoti pagal egzistuojanias senas schemas, principus ar teorines prielaidas. Tada prasideda intensyvios mokslo raidos etapas, radikali pagrindini mokslo struktros komponent kaita, sukauptos esamos mediagos nauja samprata ir aikinimas, naujas egzistuojani mokslo princip ir dsningum interpretavimas, atsiranda nauj painimo metod ir bd. Intensyvus mokslo vystymasis keiia mokslini tyrim organizavimo formas, sukelia poreik pasitelkti kitas mokslo kryptis filosofij, logik, matematik, psichologij, kibernetik ir kt. Taigi vyksta tam tikr moksl integravimas kompleksin tyrimo objekto nagrinjim. Atskir moksl sintez skatina moksl integracijos proces moksl sandros kryptimi. Atsiranda naujos moksl akos: biofizika, bionika gamtos moksluose; teiss filosofija, lyginamoji teis, informatikos teis, Europos teis, edukologin sociologija, mokslini tyrim metodologija ir kt. socialiniuose moksluose. Antra vertus, einant moksliniams tyrinjimams gilesn tyrimo objekto painim, vyksta moksl diferenciacija, t. y. mokslo kryptis suskyla atskiras akas, kurios t pat objekt ar reikin nagrinja i skirting pozicij. Mokslinio painimo tiksl lemia visuomenin praktika. Ji yra mokslini ini taikymo baz, taip pat ir mokslinio painimo rezultat veiksmingumo bei j teisingumo kriterijus. Taiau moksliniuose tyrimuose egzistuoja tarytum du auktai: vienas i j atitinka artimiausias ir tiesiogines praktikos reikmes, tai einamj taktini iandienos udavini sprendimas, kitas skirtas daugiau ar maiau nutolusiai perspektyvai. Tai tarytum virutini aukt moksliniai tyrimai. Jie nukreipti strategini udavini sprendim, didesni ir platesni ateities praktikos galimybi atskleidim ir esmini pokyi terpim egzistuojani praktik. Taiau iuos udavinius bt netikslinga priepastatyti vienus kitiems. Siauras praktikumas alingas mokslui, ypa dl teorini teigini supaprastinimo: jis spraudia teorin mint siauras judjimo ves, sukausto j nagrinjamo objekto rmuose. Kai mokslin mintis nesprausta ias ves, ji pajgia atskleisti tokias tyrimo objekto savybes ir santykius, kurie perspektyvoje suteikia galimyb enkliai plaiau ir vairiapusikiau naudoti j
39
praktikoje. O teorijos atitrkimas nuo praktikos, nuo gyvenimo j daro abstraki, betiksl, gal gale ji praranda socialin bei mokslin vert ir patenka scholastikos labirintus. Antra vertus, mokslin kryba, atsiradusi ir besivystydama visuomens materialini ir socialini reikmi takoje, taip pat turi daugiau ar maiau savarankik pobd, savo judjimo vidin logik. Mokslo istorijoje dani atvejai, kai vienos ini srities ikeltos vaisingos idjos duodavo pradi ir stimul kit mokslo srii krybiniam vystymuisi. Teorinis mstymas ir jo originalumas pagaliau tampa praktins veiklos tikslu ir siknija bei materializuojasi joje. Mokslas ne tik seka paskui praktik, bet ir, aplenkdamas j, nurodo jai keli. Moksle daugyb atradim padaryta, nepriklausomai nuo praktikos reikmi, ir tik po to jie tapo naujos praktikos altiniais. Tai Rentgeno spinduli atradimas, Einteino reliatyvumo ir tikimybi teorijos sukrimas ir t. t. Nema vaidmen mokslo vystymuisi turi materialiniai stimulai jo krjams. Tai magistro, moksl daktaro ar habilituoto daktaro vardas, honorarai, premijos, geresnis darbas bei umokestis. Neatsitiktinai F. Fileris su ironija yra pastebjs: Vieniems mokslas atrodo dangika dievait, kitiems riebi karv, duodanti sviesto. Taiau mokslo vystymuisi ir mokslinink veiklai pirmiausia svarb vaidmen vaidina moraliniai stimulai, idealios skatinamosios jgos, mokslins krybos poreikis ir intelektins nauj ini, dsningum atradim emocijos bei motyvai: palengvinti moni darb, apviesti juos naujomis mokslinmis idjomis, pertvarkyti visuomeninius santykius moni labui, alies gerovei. Atsakomybs visuomenei pajautimas, noras tarnauti monijos interesams tapo daugelio ymi mokslinink krybiniu stimulu. Tenka paymti, kad daugelis mokslinink vis savo gyvenim aukoja mokslini idj paiekai, moksliniams rezultatams. Taiau kai kuriems i j neutenka drsos publikuoti savo idjas, o kartais ir paskelbtos jos, nors yra novatorikos, bet ne visuomet suprantamos arba sutinkamos gantinai prieikai. Ir tik po kurio laiko, kai atsiranda j praktinis poreikis arba susidomi jomis kiti mokslininkai, tampa visuotinai pripaintos. Antra vertus, vystantis mokslui, naujos idjos tiesiog sklando ore, taiau jas pagrsti ir tvirtinti tam tikro mokslo pagrindu danai reikia daug ryto ir pasitikjimo savimi. Mokslo istorija liudija, jog kai kurios mokslins tiesos tuo paiu metu, paraleliai yra atrandamos keli mokslinink. Pvz.: Niutono ir Leibnico matematins analizs atradimas, N. Lobaevskio, J. Bojajaus ir K. Gauso neeuklidins geometrijos sukrimas, A. Einteino, H. Lorenso ir A. Puankar gauti
2. MOKSLO SAMPRATA
40
paralels rezultatai kuriant reliatyvumo teorij. Taiau A. Einteinas, pirmasis pagrinds, suformulavs ir paskelbs i teorij, tapo jos autoriumi. Mokslin aplinka rengia ir ikelia savo herojus, nes jos gelmse subrsta ir siknija tam tikri atradimai. Danai atrodo, jog ne mons ieko idj, o idjos ieko moni, kurie jas paskelbt. Kitaip tariant, idja sklando ore ir laukia, kurioje protingoje galvoje jai apsigyventi. ias idjas ir realizuoja mokslininkas novatorius. Jis pirmasis lauo ledus, kaip sako pranczai, daro t ryting ingsn, kurio su virpuliu laukia minia Be abejons, didieji mons ne i dangaus nukrinta em, o i ems auga dang. Juos sukuria ta pati aplinka, kuri ikelia ir mini, tik koncentruoja ir knija juose iskaidytas klajojanias minioje jgas, jausmus, instinktus, mintis, 12 norus . Tiesa, mokslin bendrija danai ne i karto priima ir pripasta iuos novatorius. Ji, prieingai, i pradi nepriima, atmeta j krybos rezultat. Vliau priima, tvirtina, kad tai akivaizdi tiesa, ir atkakliai gina ias naujai sukurtas inias. Kitas mokslini idj krimo, vystymosi, siknijimo moksle paradoksas yra mokslininko individualios laisvs problema. . . Ruso (J. J. Rousseau) tai ireik glaustai: mogus gimsta laisvas, bet visame kame jis sukaustytas grandinmis. T pat galima pasakyti apie jaun mokslinink, ateinant moksl. Jo krybin laisv jam gali atrodyti neribota. Taiau jis turi paklusti mokslinio tyrimo organizavimo standartams ir pasaulio suvokimo bei regjimo principams, pripaintiems mokslins bendrijos. Kitaip tariant, jis turi priimti nustatytas ios mokslins bendrijos aidimo taisykles. Prieingu atveju jis ikris i mokslins bendrijos, bus atmestas kaip mogus ne i io pasaulio. Mokslas, kaip ir bet kuri socialin sistema, labai konservatyvus, veikiamas inercijos. i inercija savotikas mokslo kaip organizmo, kaip vientisos sistemos imunitetas. Tai pastangos isaugoti egzistuojanias ini struktras. i paradigmin smon gina moksl nuo chaoso, nuo neprofesionali, nekompetenting nuomoni. Tuo yra ilaikomi tam tikri reikalavimai bet kam, dstaniam savo pozicij, t. y. logikumas, taisyklingumas, rodomumas, tam tikras ini lygis ir mstymo kultra. Konservatyvi mokslins bendrijos nari paradigmin smon visa, kas nauja, sutinka kaip kitaminio nuomon arba kaip erezij. Nobelio premijos laureatas Konradas Lorensas (K. Lorenz) taip apibendrino savo mokslini idj evoliucij: Bet koks naujumas prasideda kaip erezija ir baigiasi kaip ortodoksija.
. . . // . . , 1990. 5. C. 70, 72.
12
41
Taiau nauj mokslini idj vystymasis ir sitvirtinimas turi ir involiucijos savo degradacijos arba dogmatizacijos stadij. Dogmatizuojantis mokslinei idjai, ini evoliucija gali vykti taip: mokymas doktrina dogma. Sustings mokymas ar teorija kristalizuojasi doktrin, o sustingusi doktrina virsta dogma tiek turinio, tiek metodologiniu poiriu. vyksta metodo surambjimas, jo virtimas i mstymo organo, t. y. mokslinio painimo priemons, kanon. Dogma idjos isigimimo stadija. Kanonas metodo isigimimo stadija. Taigi mokslini idj dogmatizavimas, metod kanonizavimas tampa mokslo vystymosi stabdiu, nauj mokslini idj gimimo, j pripainimo ir realizavimo barjeru. Tokius barjerus mokslininkui pastato arba mokslin bendrija, arba jis pats. iuo atvilgiu buvo dramatikas vokiei fiziko teoretiko Makso Planko (M. Planck) likimas. Jis savo kvantin hipotez ikl 1900 m., bet, bdamas iugdytas klasikinio mokslo ideal ir norm viesoje, vis savo tolesn gyvenim band terpti j buvus ikikvantin pasaulio vaizd. Nauj mokslini princip asimiliacijos proceso sudtingum ir kani jo pasekjai ireik taip: Paprastai naujos idjos nugali anaiptol ne todl, kad jos prieininkus tikina, ir jie pripasta savo neteisum, o daugiausia todl, kad 13 prieininkai palaipsniui imirta, o priauganti karta ties valdo ikart .
2.3. Moksl klasifikacija

Kai asmenyb pasiekia tobulum keliose srityse, o po to pasirodo gebanti sintezuoti, tai tada ji pradeda artti prie genijaus. Tik daugelio perspektyv integracijos pagalba mums atsiveria gilumin idj struktra. Robertas Diltsas
Moksl klasifikacija paprastai grindiama moksl vidini ryi pagrindu. Moksl ryius lemia: 1) mokslo dalykas ir objektyvs santykiai tarp tam tikr jo dali; 2) daikt ir reikini painimo slygos ir metodai; 3) tikslai, kuriuos gimdo ir kuriems tarnauja mokslins inios. Gnoseologiniu poiriu moksl klasifikacijos principai skirstomi objektyvius, kai moksl ryiai ivedami i pai tyrimo objekt, ir subjektyvius,
13
. . . . , 1975. . 565657.
2. MOKSLO SAMPRATA
42
kai moksl klasifikacijos pagrindu imami subjekto ypatumai. Metodologiniu poiriu moksl klasifikacijos principai skirstomi pagal moksl ryius: ioriniai, kai moksl ryiai tik paraleliai siejasi vieni su kitais tam tikra tvarka, arba vidiniai, kai jie tiesiogiai ivedami ir vystosi vienas i kito. Pirmuoju atveju remiamasi koordinacijos, antruoju subordinacijos principu. Taiau visais atvejais moksl klasifikacija atskleidia tam tikr moksl tarpusavio ryius remiantis atitinkamais principais ir j ryi loginiu pagrindimu. Mokslin klasifikacija yra dsni, dsningum princip iraikos sistema, atspindinti tam tikros srities ir krypties tam tikr moksl nagrinjam bendr objekt, kompleksin tikrovs vaizd. Moksl klasifikacija yra sudtingas ir nuolat besivystantis procesas. Taiau nuo antikos laik galima iskirti tris pagrindinius moksl klasifikacijos etapus: 1) vienas filosofinis senovs mokslas; 2) mokslo diferenciacija naujaisiais amiais (renesanso epocha iki XVIII a. pabaigos); 3) j integracija XIXXX a. Pirmajame etape ini klasifikacijos idja gim Senovs Ryt alyse su pirmaisiais mokslini ini pradmenimis. Antikos mstytoj epochoje (Aristotelis ir kt.) atsirado vis vlesni moksl klasifikacijos princip uuomazgos, t. y. j skirstymas pagal objekt tris sritis: gamta (fizika), visuomen (etika) ir mstymas (logika). Antrajame etape filosofija pradjo skilti daugel savarankik izoliuot moksl: matematik, mechanik, astronomij ir kt. Vyravo analitinis moksl skirstymas pagal iorinius j poymius, remiantis koordinacijos principu. Pradioje, renesanso epochoje vystantis humanizmui, irykjo subjektyvus klasifikacijos principas, suvaidins tomis slygomis paang vaidmen. Tai buvo didelis ingsnis priek palyginti su tuo, k dav teologija ir scholastika su pasaulietini ini skirstymu septynis laisvuosius menus. i klasifikacija atsivelg mogaus intelekto savybes: atmint (istorija), vaizduot (poezija) ir imint (filosofija). princip tvirtino ispan filosofas, gydytojas Uart (Huarte), o j ivyst F. Beikonas. Hobsas band subjektyv princip sujungti su objektyviu ir mokslus idst nuo abstraki konkreius. Lametri pasil metafizin skirstym 3 viepatijas (mineral, augmenijos ir gyvnijos). Prancz enciklopedistai gro prie skirstymo gamtos, visuomens ir mstymo inias. Pereinant treij etap (pirmieji trys XIX a. ketviriai) klasifikacija buvo grindiama koordinacijos principu. Pagal O. Kont (A. Comte) pato-
43
bulinta Sen Simono klasifikacija rmsi enciklopedine eile arba moksl hierarchija: matematika, astronomija, fizika, fiziologija, sociologija. Spenseris (Spencer) visus mokslus skirst abstrakius (logika, matematika), konkreius (astronomija, geologija, biologija, psichologija ir sociologija) ir tarpinius (mechanika, fizika, chemija). Treiajame etape (XIX a. paskutinis ketvirtis ir XX a.) moksl klasifikacijos rmsi atskiromis pliuralistinmis filosofinmis koncepcijomis. Sujungus Hgelio idealizm ir prancz materialistines idjas, derinant objektyv poir su subordinacijos principu ir remiantis dialektinio materializmo dsningumais Markso pateiktoje klasifikacijoje, vl buvo tvirtinta teorin moksl sintez jungianti gamt, visuomen ir mstym. Be to, ia buvo rasta vietos technikos mokslams, kaip rianiai grandiai tarp gamtos ir visuomens moksl. Diuringas, Vuntas (Wundt) mokslus skirst formalius ir realius. A. Navilis sil domi idj moksl objektu laikyti ne pasaulio tikrovs reikinius, o klausimus, kurie atsiranda nagrinjant iuos reikinius. Machistai (Machas, Avenarijus, Ostvaldas) moksl klasifikacij sudarinjo neigdami visuomenini reikini specifik, laikydami juos tik biopsichiniais ar energetiniais biofiziniais reikiniais. Jie iskyr tris moksl sritis: matematik, energetik ir biologij. . Pja, remdamasis psichologine mokslo kryptimi, band ivystyti genetin epistemologij priepastatydamas j statinei mogikj ini pairai. Ir pagaliau jis prieina prie ciklins schemos, atsivelgdamas perjim nuo objekto subjekt ir atgal. Religins pasauliros atstovai: holistai, neospiritualistai, neotomistai vis moksl centr kelia gyvenim ir dvasingum. Neigdami auktesniojo suvedim emesnj, kl prieing idj emesniojo suvedim auktesnj. . Maritenas (Maritain), neotomizmo pagrindjas, remiasi trij lygi abstrakcijos koncepcija: pirmasis lygis gamtos painimas pojiais arba fizika plaija prasme, t. y. gamtotyra, susijusi su materija; antrasis lygis kiekybs painimas arba matematika, kuris susijs su materija, bet gali bti suprastas ir be jos; treiasis lygis antgamtinis painimas arba metafizika, kuris gali bti suprastas ir gali egzistuoti be materijos (Dievas, grynoji dvasia ir bendros abstrakios svokos). iuo pagrindu Maritenas idsto moksl klasifikacij pagal tiesos painimo priemones: moksl, filosofij, apreikim. Apvelg bdingiausias moksl klasifikacijas matome, kad jos remiasi skirtingomis ieities pozicijomis, skirtingais metodologiniais pagrindais ir atspindi vienokius ar kitokius j autori, filosofini srovi ar praktikos keliamus reikalavimus. Kodl tokios didiuls pastangos skiriamos mokslams klasifikuoti?
2. MOKSLO SAMPRATA
44
Koki praktin reikm turi moksl klasifikacija? Moksl klasifikacija yra teorinis pagrindas daugeliui praktins veiklos srii. Ji suteikia galimyb ir nurodo gaires: 1) mokslo staig ir j tarpusavio santyki organizavimui ir struktrai; 2) mokslini tyrim planavimui, j tarpusavio ryiams, ypa kompleksiniams tyrimams; 3) vairi specialybi mokslinink kontaktams, kooperacijai, tyrim koordinacijai; 4) teorini tyrim ryiui su praktika, visuomens, kio ir kitais poreikiais; 5) mokymo pedagoginje veikloje, ypa auktosiose mokyklose, plataus profilio universitetuose, derinant humanitarinius, socialinius ir technikos mokslus, teorines ir praktines disciplinas; 6) suvestini mokslini darb, enciklopedij, inyn, odyn, mokymo priemoni ir kt. rengimui; 7) universalaus pobdio parod organizavimui; 8) bibliotekininkysts organizavimui ir knyg klasifikacijai. iuo metu Lietuvoje moksl sritys, kryptys ir akos yra klasifikuojamos pagal Europos Sjungos Komisijos rekomenduojam klasifikacij, paskelbt Official Journal 34 t., Nr. L 189, 19910713. J suderinusi su Lietuvos mokslo taryba, patvirtino vietimo ir mokslo ministerija 1998 m. sausio 9 d. sakymu Nr. 30. ios mokslo kryptys nurodomos suteikiant teis steigti doktorantr ir teikti moksl laipsnius bei rayti ias kryptis mokslo laipsni 14 diplomuose ir pedagogini vard atestatuose . Pateiksime ms nagrinjam socialini moksl kryptis, akas ir kodus.
1 lentel. Socialini moksl kryptys S 000
Teis Politologija Vadyba ir administravimas Ekonomika Sociologija Psichologija Edukologija

14
S 01 S 02 S 03 S 04 S 05 S 06 S 07
Dl mokslo srii, krypi ir ak klasifikacijos: LR vietimo ir mokslo ministerijos sakymas Nr. 30, 1998 m. sausio 9 d. // Valstybs inios, 1998 m. sausio 16 d. Nr. 6. P. 2741.
45
2 lentel. Socialini moksl akos
Socialini moksl istorija ir filosofija Te i s Te i s s mokslai Administracin teis mogaus teiss Lyginamoji teis Teiss filosofija ir teorija Aplinkosaugos teis Jaunimo teis Masins informacijos priemoni teis Informatikos teis Patentai, autori teiss, preki enklai Civilin teis: asmenys, eima, vedyb sutartys, paveldjimai, dovanos, nuosavyb, prievols, garantijos Transporto teis Draudimo teis Vieoji teis Finans teis Teism teis Socialin teis Pramons ir komercijos teis Notarin teis Darbo teis
S 100
S 110 S 111 S 112 S 114 S 115 S 120 S 121 S 122 S 123 S 124
S 130 S 136 S 137 S 140 S 141 S 142 S 143 S 144 S 145 S 146
2. MOKSLO SAMPRATA
46
Konstitucin teis Baudiamoji teis, baudiamasis procesas Tarptautin privati ir vieoji teis Oro, jros ir kosmoso teis Europos teis Kriminologija Politikos mokslai Politikos ir administravimo mokslai Polemologija Spaudos ir komunikacijos mokslai Vadyba ir administravimas Politikos ir administravimo mokslai Organizavimo mokslai moni vadyba Rinkotyra Apskaita Spaudos ir komunikacijos mokslai Ekonomika Ekonomika, ekonometrija, ekonomikos teorija, ekonomikos sistemos, ekonomikos politika Finans mokslas Draudos mokslas Ciklin ekonomika Ekonominis planavimas
S 148 S 149 S 150 S 151 S 155 S 160
S 170 S 175 S 26
S 170 S 189 S 190 S 191 S 192 S 265
S 180 S 181 S 182 S 183 S 184
47
Komercin ir pramonin ekonomika Tarptautiniai ekonominiai santykiai ems kio ekonomika Pltros ekonomika Organizavimo mokslai Apskaita Bendradarbiavimo pltra Socialin ekonomika Sociologija Socialin ekonomika Sociologija Mokslo sociologija Darbo sociologija, moni sociologija Socialins struktros Socialins permainos, socialinio darbo teorija Socialins problemos ir gerov, nacionalin drauda Socialin rpyba ir pagalba negaliesiems Kultros antropologija, etnologija Socialin geografija Miesto ir krato planavimas Demografija Socialin psichologija Spaudos ir komunikacijos mokslai Socialin pedagogika Ortopedagogika Socialin medicina
S 185 S 186 S 187 S 188 S 189 S 192 S 195 S 196 S 196 S 210 S 211 S 212 S 213 S 214 S 215 S 216 S 220 S 230 S 240 S 250 S 263 S 265 S 285 S 286 S 290
2. MOKSLO SAMPRATA
48
Psichologija Psichologija Diferencin ir asmenybs psichologija Vystymosi psichologija Socialin psichologija Taikomoji ir eksperimentin psichologija Spaudos ir komunikacijos mokslai Pramons psichologija Edukologija Organizavimo mokslai Socialin rpyba ir pagalba negaliesiems Pedagogika ir didaktika Specialioji didaktika Mokytoj ugdymas Fizinis lavinimas, judesi mokymas, sportas Mokslini tyrim metodologija Suaugusij mokymas, tstinis mokymas Mokymas kompiuteriais Lyginamoji ir istorin pedagogika Psichopedagogika Eksperimentin pedagogika Socialin pedagogika Ortopedagogika
S 260 S 261 S 262 S 263 S 264 S 265 S 266
S 189 S 216 S 270 S 271 S 272 S 273 S 274 S 280 S 281 S 282 S 283 S 284 S 285 S 286
49
i moksl klasifikacija yra realiatyvi, formalizuota. Ji sudaryta linijiniu principu. Joje neatsispindi kompleksiniai, integruoti mokslai. Antra vertus, tam tikro objekto moksliniai tyrimai gali j tirti ne tik vairi mokslo ak, bet ir vairi mokslo krypi poiriu. Teisingai pastebi Algirdas Gaiutis, jog teisininkas ir ekonomistas atstovauja socialiniams mokslams, kai jis nagrinja visuomens struktras, sudedamsias jos dalis ir pokyius. Bet teisininkas ir ekonomistas yra ir humanitaras, kai imasi nagrinti vadinamj mogaus pasaul (motyvus, vertybines orientacijas, patyrim ir idealus), siekdami parodyti j reikm visuomens gyvenimui Ta dvejopa mokslininko priklausomyb vienai ar kitai sriiai neblogai matyti istoriko darbe. Juk visuotins istorijos inovui reikia paaikinti vyki sraut, apibendrinti j pavidal ir krypt, parodyti kolektyvines, bendras pastangas. Ir drauge jis turi rekonstruoti asmenybs indl. Taigi istorikas yra ir socialini, ir humanitarini moksl atstovas. Jeigu jis atsainiai velgia prieastingum visuomens gyvenime, nepripasta kai kuri dsningum, tai jo pateiktas istorijos vaizdas (paveikslas) gali bti labai patrauklus, spalvingas, bet perdm subjektyvus, menikas. Ir atvirkiai, nevertindamas mogaus vidinio pasaulio, jis neivengiamai pateiks schematik ir 15 saus, negyv istorij. odiu, istorija be mogaus alsavimo . Moksl klasifikacija daugiausia sudaroma pagal mokslinio tyrimo objekt. Taiau subjekto poiris, ypa socialiniuose, humanitariniuose moksluose, vaidina, kaip jau minjome anksiau, taip pat svarb, o kartais ir lemiam vaidmen. Labai danai (o humanitarini moksl atveju visuomet) subjekto ir objekto santykis yra ne tik gnoseologinis, bet ir akseologinis ir 16 prakseologinis . Vykstant intensyviai moksl diferenciacijai ir integracijai, pleiantis vis sudtingesniems tyrimams, vis didjant visapusiam objekto painimo poreikiui, ikyla btinumas objekt painti panaudojant vairi moksl inias. Visikai teisingai, ms nuomone, klausim vertino natralistas ir mstytojas V. Vernadskis tvirtindamas, kad ms laikais atskiro mokslo ribos, kur isisklaido mokslo inios, negali tiksliai lemti tyrintojo mokslins minties srities, tiksliai apibdinti jo mokslinio darbo. Problemos, kurios j domina, vis daniau netelpa atskiro, apibrto, nusistovjusio mokslo rmuose. Mes 17 specializuojams ne pagal mokslus, o pagal problemas .
A. Gaiutis. Humanitariniai mokslai ir kultra // Mokslas ir Lietuva, 1992, III t., 4 (9) knyga. P. 83. 16 Ten pat. 17 . . . , . 1. , , . : , 1977. C. 429.
15
2. MOKSLO SAMPRATA
50
Problemos, kurios netelpa viename moksle, neivengiamai sukuria naujas inias, naujus mokslus. Pvz.: jungiantis mokslams, atsirado fizin chemija, chemin fizika, biofizika, bionika, biokibernetika, pedagogin psichologija, psichopedagogika, psichodidaktika, arba jungiantis trims mokslams biogeochemija. Mokslin monijos mintis dirba tik biosferoje ir saviraikoje, gal gale paveria j noosfera, geologikai uvaldydama j protu. Remiantis iuo vieninteliu faktu, biogeochemija susisieja ne tik su 18 biologini, bet ir humanitarini moksl sritimi . Taigi kompleksiniai moksliniai tyrimai mokslines problemas gali sprsti giliau ir visapusikiau. Matyt, ateitis priklauso moksl integracijai sprendiant globalias problemas.
2.4. Mokslinis ir nemokslinis painimas

Teisingumas ini atitikimas realyb. Teisingumo, skirtingai nuo tikinamumo, negalima rodyti logini sprendim keliu. Norint rodyti teisingum, reikia perengti subjektyvumo ribas. V. A. Jadovas
Painimas tikrovs atspindio procesas mogaus smonje. Kasdieniame gyvenime pradiniu painimo momentu yra pojiai, kuri pagalba individas pasta daikt ir reikini savybes, o atspinddamas smonje i daikt, situacij, vyki visum mogus suvokia aplink, susidaro tam tikrus orientyrus. Suvokimas yra iorinio tikrovs vaizdo rezultatas. Jis yra esmin painimo proceso dalis, kuri susijusi su mogaus dmesiu, atmintimi, mstymu. Taiau is painimas dideliu mastu priklauso nuo individo poreiki motyv, emocij. Anksiau suvokti daiktai, reikiniai, vykiai yra atgaminami vaizdiniais. Taigi pojiai, suvokimas ir vaizdiniai yra daikt vaizdai, kurie sudaro jutimin tikrovs atspind. Jie suteikia ini apie tiesiogiai suvoktus daiktus ir reikinius. inios apie tiesiogiai nesuvokiamas esmines daikt ir reikini painimo savybes yra gaunamos mstant, ir kaip rezultatas jos yra apibend. . . , . 1. , , . : , 1977. C. 433.
18
51
rinamos, simenamos ir gali bti perduodamos kitiems per komunikacij kalb. Mstymo lygmeniu painimas eina nuo reikinio prie jo esms, nuo konkrei jutimini fakt prie gamtos, visuomens ar paties mstymo dsningum supratimo, t. y. nuo konkretaus prie abstraktaus mstymo. Taigi painimo tikslas pasiekti objektyvi ties. Toks yra mokslinis painimas. Tai objektyvaus pasaulio tikrovs reikini, vyki painimas, kuriuo siekiama iaikinti proces, veikiani nepriklausomai nuo moni valios ir smons, dsningumus, t. y. iaikinti tikrov toki, kokia ji yra i tikrj. Mokslinis painimas atskleidia be galo sudting natrali prieasi ir padarini sveik, j nuosekli sek. Mokslinio painimo, tyrimo metod paskirtis iaikinti ias natralias prieastis ir dsningumus. To siekiantis mokslinis painimas remiasi protu, reikalauja mstyti, visapusiai analizuoti kiekvien tyrimo metu gaut fakt ar suformuluot teigin. Toks painimas remiasi patyrimu, visa monijos sukaupta praktika. Antra vertus, praktika yra i sukaupt ini ir ivad pagrindinis teisingumo patikrinimo kriterijus. Taigi praktin moni veikla yra btina painimo ieities pozicija. mons veikia, remdamiesi paintomis daikt, reikini, situacij, funkcij savybmis, j sveikos duotybmis. Praktika painimo procesui suteikia galimyb vertinti ir mokslikai pagrsti bei apibendrinti painimo rezultatus, taip pat sukurti painimo teorij, danai vadinam epistemologija (gr. mokymas apie inojim) arba gnoseologija (gr. gnsis painimas + logos mokslas), kuri kaip filosofijos aka tyrinja subjekto ir objekto sveik paintins veiklos procese, taip pat ini santyk su tikrove bei galimybes mogui painti pasaul, pasiekti adekvat atspind smonje. Stebdamas objektus, reikinius, mogus tartum patalpina juos istorikai susiformavusius pair rmus, gaut duomen apdorojimo ir naudojimo etalonus. mogus yra vis daikt ir reikini matas, anot senovs graik filosofo Protagoro, kad jie egzistuoja, nesani, kad jie neegzistuoja. mogus kaip subjektas, paindamas iame etape naujus iorinius objektus, reikinius, lygina su jau jo paintais reikiniais. Jis juos pasta lyginimo keliu: inom su neinomu. Taiau iame etape jis nepakyla aukiau bendr vaizdini apie praktin daikt paskirt. Tolesnis etapas vyksta per login mstomj veikl, jos formas: svok sudarym, sprendimus, samprotavimus, indukcij, dedukcij, analiz, sintez, hipotez ir teorij krim, kuri pagalba mogus siskverbia daikt, reikini esm, t. y. gilesn j savybi, ypatum painim, j bendrybi atsiejim mintyse, j apibendrinim. Visuomenin materialin moni veikla, naudodama iuos mstymo
2. MOKSLO SAMPRATA
52
produktus, vl tikrina j teisingum praktikoje, tikslina ir gilina iuo bdu gautas inias. Tuo pagrindu yra atskiriama tiesa nuo suklydimo. Taiau painime svarb vaidmen vaidina mogaus vaizduot, krybin fantazija, intuicija, nes sudaro slygas, remiantis ankstesniais patyrimo duomenimis, sudaryti dar platesnius apibendrinimus, abstrahuojantis nuo tikrovs. Tai gali atvesti prie nauj ties atradimo arba, nesiremiant patyrimu arba mokslo suformuluotomis racionaliomis idjomis, prie klaiding ivad apie tikrov. Tokie klydimai danai atsiranda ir gyvenime, ir moksliniame painime. Klydimas neadekvatus, neteisingas, vienpusis daikt, reikini atspindys mogaus smonje. Suprantama, klydimo negalima tapatinti su apgaule, melagyste, t. y. smoningu tikros daikt ar reikini esms ikreipimu. Klydim problema, j prieasi ir slyg atsiradimas visuomet domino mones. Taiau klydim ir tiesos samprata ypa tampa aktuali moksliniuose tyrimuose, moksliniame painimo procese. Todl plaiau panagrinkime toki klydim kelius ir j pobd. Realiame gyvenime, moni pasaulirinse ir vertybinse orientacijose, mog ugriuvusios nauj idj, gausios informacijos sraute danai su moksliniais teiginiais, ivadomis, idjomis paraleliai egzistuoja, o neretai yra ir propaguojama nemokslin informacija, vairios pseudoidjos, antimokslins inios arba geriausiu atveju mokslo nepatvirtinti abejotini teiginiai. Natralu, kad smalsus mogaus protas nori visk inoti, suprasti, mokti paaikinti, jeigu to nepajgia, nori tikti ir pasitikti tuo, k kiti aikina, k tvirtina autoritetingi vairi idj propaguotojai. Blogai, kai mogus neino ir klysta, bet dar blogiau, kai jis nesistengia to klydimo isiaikinti, priima j kaip ties ir net kategorikai, aistringai j gina. Tokia pozicija moguje formuoja ikreipt tikrovs samprat, pasitenkinama pavirutiniais reikini aikinimais, vairiomis iliuzijomis, kurios priimamos kaip tikrov, kaip realiai egzistuojantys dalykai. Susidars toki pasaulir, mogus danai nebeskiria tiesos nuo netiesos, mokslinio inojimo nuo antimokslini paistal. Tai neretai turi takos ir jauniems mokslininkams, ypa jaunimui, pasisavinant mokslines tiesas, nes prarandamas objektyvus tiesos kriterijus. tai Vilniaus universiteto fizikas profesorius Jonas Grigas dl vis plaiau Lietuvoje plintani antimokslini idj buvo pakviestas Lietuvos moksl akademijos organizuotus skaitymus skaityti paskait Mokslas ir antimokslas. J tai paskatino daryti televizijos laida, kuri pakviesta burtinink skaiiavo, kiek met liko gyventi Prezidentui. Burtai rod, kad apskritai beveik nieko nebelik. Profesori labiausiai eid net ne ios sapalions, bet toje paioje laidoje dalyvavs ir nedavs atkirio burtininkei
53
seniausio bei autoritetingiausio ms universiteto atstovas. Apie tai Mokslo 19 Lietuvoje ra G. Zemlickas . Ir i tikrj burtautojams, ateities spjikams, horoskop sudarintojams ir aikintojams, visokio plauko raganoms ir raganiams tikras rojus. J praoma rayti spaudoje, jiems skiriamos televizijos laidos. Upeliais liejasi j sklandi kalba, gebjimas isisukti nuo bet kokio klausimo, kur ia lygintis mokslo mogui, danai abejojaniam, jauianiam atsakomyb u kiekvien pasakyt od. Valstybini premij laureatams net valstybins televizijos laidose skiriama tik minut, kita (danai ivis neskiriama), utat stebukladariams, bendraujantiems su kosmoso atjnais ar naktimis skraidantiems kitas planetas ar galaktikas, didelio vargo nra atskristi kone bet kuri televizijos 20 laid , rao G. Zemlickas, pasakodamas apie J. Grigo paskait. Aiku, is avjimosi kvailystmis adinimas kai kam teikia didel peln, bet iekaniam gilesni prasmi ir apibendrinim tai panau smoning 21 valdios nor propaguoti antimoksl, manipuliuoti visuomens smone . J. Grigas paymi, pvz.: JAV yra iniasklaidos priemoni nelieiamybs tarnyba, kurios sudtyje esantys mokslo atstovai bemat reaguoja neatsakingai skleidiamas antimokslines nesmones. Primena, kad iuo tikslu rengiamos konferencijos. 1995 m. Niujorke vyko konferencija Atsitraukimas nuo mokslo ir proto, 1996 m. Bufalo mieste konferencija Mokslai dezinformacijos amiuje. Buvo priminta apie tokius garsius mokslo muziejus, kaip Toshiba Japonijoje, Vaingtono erdvs ir aeronautikos, kur lankytojas mato monijos laimjimus, pasiektus be joki burtaodi. Kaipgi veikia jauno mogaus prot tokia antimokslini bei pseudomokslini ir mokslini ini platinimo disproporcija? inoma, ji gali avti nepaintais reikiniais, naujovmis, bet visa tai veda agnosticizm, objektyvios tiesos painimo neigim, proto bukinim, veda painimo subjekt prie neigiamo poirio formavimo moksl kaip visuomenin ir asmenin vertyb. Painimas, taip pat ir mokslinis, vyksta per individo vertinimus. Todl kokius vertinimo kriterijus pasisavins is individas, tokiais jis ir orientuosis gyvenime, darbe, tiriamojoje veikloje, vertindamas daiktus, reikinius, kitus mones ir pat save. Teisingai rao psichologas prof. Aleksandras Jacikeviius, jog reikini vertinimas visada priklausys nuo vertintojo nuostat, isilavinimo, patirties, sukaupt ini apie vertinimo fakt ar reikin gausumo
19
G. Zemlickas. Apie moksl ir antimoksl // Mokslo Lietuva, 1998 m. gegus 21 d. P. 3. Ten pat. 21 Ten pat.
20
2. MOKSLO SAMPRATA
54
ir daugelio kit individuali kintamj. Tik moksluose, kur naudojami standartizuoti fakt ir dsni kaupimo ir vertinimo metodai, vertinimai turi maiau subjektyvumo. Tad btina suprasti, kad tik gili profesin kompetencija vienoje ar kitoje srityje gali duoti teisingos informacijos Kitais atvejais vertintojas primena tik juok kambario veidrodius, vairiai ikraipanius atspindimas 22 figras . Taiau mogui konformistui, prisitaikaniam ir sekaniam paskui kit nuomon, sunku apsisprsti, savarankikai susidaryti teising poir tikrov. Todl daugiausia dl toki konformistini nuostat iplito Lietuvoje ir astrologijos, parapsichologijos, vairi religini sekt pranaysts, burtininkavimai, perspjimai. mane, kaip psichologijos specialist, rao A. Jacikeviius, jau ne kart kreipsi jauni mons, praydami paimti i kosmoso astralin energij. Amerikiei studentams skirtuose psichologijos vadov23 liuose danai paymima, kad ia dstoma mokslin psichologija . Prof. A. Jacikeviius ia pat pateikia amerikiei psichologo prof. A. Norvilo pasakyt fakt, kad JAV horoskopais, burtais, pranaavimais domisi tik pai emiausi kultriniu poiriu visuomens sluoksni atstovai (daniausiai i paalp gyvenantys negrai). Todl profesori i svetur stebino ms rimti laikraiai ir urnalai, platinantys toki primityvi informacij. Antra vertus, ms moksle vis labiau sitvirtina grynai pragmatinis poiris, iekantis tik ekonomins mokslo naudos. Daugelis nemokslinink, kurie mano iman iuolaikin moksl, i tikrj ino tik apie technologijas, btent tas technologijas, kurios atnea greit naud. J odyne galima igirsti tokias frazes: Tie tyrimai duoda ekonomin efekt, Svarbs ms ekonomikai, ios technologijos pagerins ms gyvenim Todl Lietuvoje dar vegetuoja mokslas, skirtas homo economicus ir homo faber, o moks24 las, skirtas Homo sapiens, nyksta . Todl profesorius J. Grigas, konstatuodamas toki mokslo padt ir igyvendamas dl jo ateities, kurioje pseudomokslins inios ir primityvs poiriai moksl gali ir toliau dominuoti, prognozuoja ne tik Lietuvos mokslui, bet ir visuomenei lidn ateit. Atrodo, kad Lietuvoje, rao jis, visuomens pakilimas i neolito lygio paliktas homo ignorantis valiai. Geresnis gyvenimas per moksl tvirtovje minia stengiasi monopolizuoti technologij finansavim, o jei dar kas nors lieka,
A. Jacikeviius. Apie kognityvins kompetencijos ugdym // vietimo naujovs, 1997, Nr. 11. P. 24. 23 Ten pat. 24 J. Grigas. Naikinkime ply tarp mokslo ir visuomens // Mokslo Lietuva, 1998 m. lapkriio 5 d. P. 3.
22
55
skirti mokslui. Kol tos dvaro intrigos tsiasi, vien dien atsibud galime rasti barbarus prie vart su nauj mokslinink uniforma, imokslint religinse sektose, sciontolog centre ar parapsichologijos akademijoje, pasiruou25 si vesti mus atgal viduramius . I i pateikt pavyzdi matome, kad ir antimokslins idjos, ir mokslo rib siaurinimas, jo orientavimas tik tiesiogini praktini interes tenkinim nuvertina moksl kaip teorij, kaip tiesos, objektyvios tikrovs reikini, dsningum painimo, sau paiam verting altin. Klydim problem, j prigimt, altinius, j atsiradimo slygas kl jau senovs graik filosofai kartu su tiesos problema. Klydimas, beveik be iimties, jau tuomet buvo suprantamas kaip mogaus proto ir valios nesutapimas su universumu, ar aikinamu materialistikai (Heraklitas, Demokritas, Epikras), ar idealistikai (Platonas, Aristotelis, stoikai). Klydimo altinis buvo traktuojamas arba kaip paintini gebjim netobulumas, jutiminio painimo ribotumas, arba kaip individo nepakankamas isilavinimas, arba abiej i veiksni kartu taka. Anot Beikono, visos klydim rys gldi, viena vertus, visuomeninse mogaus gyvenimo slygose, kita vertus prigimtyje paties mogaus proto, kuris panaus veidrod su nelygiu paviriumi, suteikianiu daikto vaizdui savo atspind. Spinoza, apibendrindamas Beikono ir Dekarto tyrimus, suformulavo j pozicijos esm tezje, pagal kuri mogaus valia laisva ir todl platesn u prot..., todl ir gimdo 26 klydim, o protas ne alta viesa, j maitina valia . Spinoza, apibendrins ir ianalizavs klydim prigimt, prieina, ms nuomone, prie teisingos ivados, 27 jog idjos klaidingumas slypi ini trkume . Anot Kanto, klydimas yra ms objektyvi ir subjektyvi sprendimo pagrind supainiojimo idava. I tikrj subjektyvi sprendim dominavimas, taip pat reliatyvios ar dalins tiesos suabsoliutinimas yra pagrindinis klydim atsiradim altinis ir j gyvavimo pamatas. Todl mokslinio tyrimo procese tiesos ir klydim tarpusavio ryys yra sudtingas ir prietaringas. Atrasta tiesa kaip tolesnio tyrimo rezultatas gali pasirodyti nevisa, netiksli ar net klaidinga, atradus nauj idj, ties ir jos pagrindim. Taigi kaupiantis inioms ir dl to, kad kiekviena tiesa yra reliatyvi, kad ji yra tik pakopa absoliui ties, gali ir yra pakeiiama gilesne, adekvaia tiesa. Taiau moksle tiesa netampa dogma, ji gimsta kritikos
J. Grigas. Naikinkime ply tarp mokslo ir visuomens // Mokslo Lietuva, 1998 m. lapkriio 5 d. P. 3. 26 . , . 2. , 1957. . 389. 27 Ten pat. . 433.
25
2. MOKSLO SAMPRATA
56
idavoje, kaip jos svarstym, pateikiam rodym, argument arba eksperiment patvirtinimo praktikoje rezultatas. Mokslinje teorijoje kritikuojamas klydimas paalinamas tik tada, kai abstrakiam vienpusiam ir absoliutizuotam atspindiui yra priepastatomas isamus ir konkretus tos tikrovs vaizdas. Kritinis poiris savo praktines ir teorines prielaidas (savikritikumas) subjektyvi slyga, be kurios mstantis mogus nepajgs savarankikai atskirti tiesos nuo klydimo, nepajgs itrkti i praktini iliuzij tinklo, su stichine jga jam primest ribot gyvenimo slyg. Ir is savikritikas mstymas savo ruotu gali bti utikrintas tik konkreia visuotine veiklos ir painimo slyg samprata. Be i slyg, klydimas neretai atsiranda tada, kai tyrjas taiko ribotas painimo priemones ir metodus. Taiau jei tolesnio nagrinjimo procese jis valdys efektyvesnius metodus ir bdus, tai klydimas ingsnis po ingsnio bus veiktas ir pasiekta adekvatesn tiesa. Be to, reikia turti galvoje ir tai, jog tiesa, adekvaiai atspindinti nagrinjam objekt, yra viena, o klydim gali bti labai daug. I to, kas pasakyta, galime daryti ivad, kad mokslinei tiesai svarbiausia tyrjo mstymo tobulinimas, o kaip rezultatas ir validi tyrimo metod taikymas. Teisus ia prasme A. Einteinas, tvirtinantis, jog visas mokslas 28 yra ne kas kita, kaip kasdienio mstymo tobulinimas . Taigi painimo procesas yra dramatikas, jis ireikia nepertraukiam ir begalin ini gilinim ir klydim bei klaid veikim. Tai nra tiesus ir lygus kelias, kurio pabaigoje iekotojo laukia norimas rezultatas. Jis greiiau panaus sunki kelion, kurioje mogus ltai ir atsargiai skverbiasi per neinomus, nepaintus ir danai nesuprantamus begalinius brzgynus. Tyrjas pats sau turi atsakyti klausimus: nuo ko pradti, kokia kryptimi iekoti, kokias priemones, instrumentus ir metodus pasirinkti ir naudoti. Pirmiausia tam reikia fundamentali ini, metodologins ieities pozicij, aikaus problemos suvokimo. Taiau gali trukdyti ir vesti klydim per didels emocijos, aistros, kurios kartais koncentruoja dmes vienpus nagrinjamo objekto aikinim ir neleidia jo tirti visapusiai. Kita klitis gali bti ne tik neinojimas, bet ir per didelis pasitikjimas savo pozicijos teisingumu, nekritikas poiris savo turimas inias. Todl . . Ruso tvirtino, jog mons klysta ne tik todl, kad neino, bet klysta ir todl, kad sivaizduoja save inanius.
. . . . , 1967, . 4. . 200.
28
57
Dar vienas klystkelis, vedantis nagrinjamojo dalyko neobjektyvum, yra asmeniniai interesai, skatinantys tyrj priimti tuos teiginius, kurie pateisina, gina ir patvirtina ikeltas idjas, anksiau gautas prielaidas ar ivadas. Neatsitiktinai charakterizuojant mokslininkus sakoma, jog vieni i j renka faktus, nordami rodyti, pagrsti ikeltos idjos teisingum, objektyvum, kiti parenka faktus taip, kad pateisint savo ikelt idj. Visa tai, kas iame skyrelyje buvo aptarta, nepretenduoja praktin recept, kaip painti objektyvi ties ir ivengti klydim. Taiau io paintinio proceso mechanizm ir klystkeli painimas, manome, pads kryptingiau, tikslingiau organizuoti tyrim.
2.5. Socialinio fakto samprata tyrimo procese

Mokslas yra toks fakt grupavimas, kuris leidia j pagrindu formuluoti bendrus dsnius arba ivadas. . Darvinas Kada atsiranda faktas, prietaraujantis teorijai, reikia pripainti fakt ir atmesti teorij, net jeigu j palaiko ymios asmenybs ir ji yra vis priimta. K. Bernaras
Socialinis faktas (angl. fact, social; vok. fakt, sozialer; rus. ) vienkartinis, visuomenikai reikmingas vykis arba tam tikr vienari vyki, tipik tam tikrai socialinio gyvenimo sferai arba bding tam tikriems socialiniams procesams, visuma. Moksline prasme (gnoseologine) vykis, apibdinantis tiksliomis svokomis, nurodant specifines situacijas, kuriose jis vyko. Socialinis faktas (lot. factum padaryta, vyk) tikras, nepramanytas vykis, atsitikimas, reikinys, realyb, tikrov. Tai tvirtai nustatytas dalykas (dalykai) individo ar grups individ patyrimu, kuriuo (kuriais) remiantis grindiamas teorinis teiginys. Taip pat tai atskiras visuomenikai reikmingas vykis ar vienareikmi vyki visuma, bdinga tam tikrai visuomeninio gyvenimo sferai, arba tipikas socialini proces poymis.
2. MOKSLO SAMPRATA
58
Socialiniais faktais gali bti veiklos, veiksmai, poelgiai ar socialini (profesini ar kit) grupi poelgiai, moni veiklos produktai, j veiklos ar elgesio rezultatai (materialiniai, fiziniai, dvasiniai), odiniai veiksniai (vertybins orientacijos, nuomon, pairos, vertinimai, eidinjimai ir kt.), taip pat vairs tarpusavio ryiai, sveikos. Kadangi socialin fakt nagrinjame kaip mokslinio tyrimo objekt, tai reikia pabrti, kad jis tampa objektyviomis iniomis tiktai dl jo tikslios registracijos ir pripastamas kaip patikimas, tik pakankamai pagrstai j apraius, atsivelgiant jo vientisum, jo ryius su esminmis socialins situacijos charakteristikomis, jo fiksavimo metodo patikimumu arba statistiniu, t. y. kiekybiniu, patvirtinimu. Tai artima teissaugos sferai, kai kruopiai renkami faktai, pvz.: nusikaltimo vykio vietos apraymui ar kt. vyki tyrimui. Taigi btina mokslinio tyrimo slyga yra fakto ar fakt nustatymas. Fakto konstatavimu fiksuojama tam tikra nagrinjamo objekto dalis arba reikinys. Mokslinis faktas yra patikimo stebjimo, eksperimento ir kitais metodais gautas rezultatas. Mokslinis faktas gali bti fiksuojamas tiesiogiai stebint objekt, pagal prietais rodmenis, bandym protokolus, lenteles, schemas, uraus, fotografijas, vaizdo raus, archyvinius dokumentus, patikrintus liudytoj parodymus ir t. t. Mokslo jga ir atrama yra faktai. Taiau faktai savaime dar nra mokslas, taip kaip statybins mediagos nra pastatas. Faktai traukiami mokslo struktr tik tada, kai jie yra kruopiai atrenkami, klasifikuojami, apibendrinami ir aikinami. Mokslinio painimo udavinys yra atskleisti esamo fakto atsiradimo prieast, iaikinti jo esm ir nustatyti dsning ry tarp fakt. Mokslo paangai ypa svarbi reikm turi nauj fakt painimas ir iaikinimas. J iaikinimas veda teorijos krim, jie yra kiekvieno mokslo sudtin dalis. Esminis mokslinio painimo komponentas yra filosofinis mokslini duomen aikinimas, kuris sudaro pasaulirin ir metodologin pagrind. Mokslininkas nagrinjamus faktus, j apibendrinim visuomet turi tam tikr filosofin poir. Pati fakt atranka, ypa socialiniuose moksluose, tai giliai metodologinis klausimas, kur atsakant reikia teorinio pasirengimo. Mokslo raida reikalauja ne tik teorinio fakt prasminimo, bet ir j gavimo proceso analizs, bendr keli nauj fakt paiekoms. Emilis Diurkheimas (Emile Durkheim), plaiai nagrinjs socialini fakt samprat, aikino, kad juos btinai reikia suprasti kaip daiktus. Dl ios sampratos jis buvo kritikuojamas, bet atsakydamas kritikams teig,
59
kad ta kritika nebuvo fundamentali. Suprantant ir aikinant socialinio fakto prigimt, sociologai skiriasi tuos, kurie pabria iorin ir nepriklausom nuo individo socialini fakt pobd, ir tuos, kurie individams teikia prioritet kuriant savo socialin gyvenim (metodologinis individualizmas). Diurkheimo tikslas tikriausiai buvo ne tiek paneigti kiekvien individuali tikimyb kuriant socialin tikrov, kiek tvirtinti idj, jog socialiniai faktai enkliu mastu yra ioriniai individo atvilgiu, jam primesti socialini slyg, ugdymo, tradicij ir paproi, kurie vliau tampa individo nesmoningais proiais, susiformav dl prievartos ar socialini tak. Todl socialiniai faktai gali bti nagrinjami kaip objektyvs, pvz.: kaip iorini socialini vyki dsningi modeliai. Diurkheimas aikino, kad socialinis faktas yra bet kuris veiksm bdas, nusistovjs ar ne, galintis individui daryti iorin prievart; arba dar kitaip: iplits visoje konkreioje visuomenje ir gyvuojantis savarankikai, 29 nepriklausomai nuo jo individuali pasireikim . Taigi, kai sociologas imasi tirti tam tikrus socialinius faktus, jis turi stengtis juos tirti atsiribodamas nuo savo individuali apraik. Tarkim, norima suklasifikuoti vairias nusikaltim ris. Reikia pasistengti atkurti gyvenimo bd, profesinius paproius, gyvuojanius vairiose nusikalstamo pasaulio sluoksniuose, ir bus atpainta tiek kriminologini tip, kiek vairi form pateikia i struktra. Kad suprastume paproius, liaudies tikjimus, turime 30 pavelgti patarles ir prieodius, juos atspindinius . Taigi imantis aikinti sociologin reikin, reikia atskirai tirti reali jo kilms prieast ir jo atliekam funkcij. Teissaugos bei teistvarkos tyrimo procese juridinis faktas (angl. juridical facts; vok. juridisch (juristisch) Tatsache; rus. ) kaip konkretus socialinis faktas turi ypa svarbi ir principin reikm. Tai statymu numatytos aplinkybs, kurios yra konkrei teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo ar nutraukimo pagrindas. Paprastai ie faktai skirstomi 31 dvi grupes : vyki ir veiksm faktai. vykiais laikomi juridikai reikmingi faktai, nepriklausantys nuo moni valios (natrali mogaus mirtis, bankrotas, stichins nelaims, veikimo termino baigtis ir kt.). Veiksmai gyvenimiki mogaus valios iraikos faktai, t. y. smoningos moni veiklos, pastang rezultatai. Jie savo ruotu skirstomi teistus (sutinkamai su teisini norm priedermmis) ir neteistus (prietaraujantys statymams, teiss paeidimai) veiksmus.
29 30
E. Durkheim. Sociologijos metodo taisykls. Vilnius: AlK/Vaga, 2001. P. 36. Ten pat. P. 96. 31 . .. . : , 1995. . 312.
2. MOKSLO SAMPRATA
60
Tarp teist veiksm svarbi reikm turi juridiniai aktai, kaip teise besiremiantys aktai, pvz.: apdovanojimas ordinu, medaliu, sakymas dl primimo darb ir kt., vairios sutartys (pirkimopardavimo), taip pat pareikimai, skundai, apeliacijos, kasaciniai skundai ir t. t. Juridiniai poelgiai, skirtingai nuo juridini akt, nra tiesiogiai nukreipti teisini santyki atsiradim, pasikeitim ar nutraukim, taiau esant tam tikroms pasekmms, ie santykiai gali bti teisikai reguliuojami. Pvz.: meno krini krimas, mokslinio atradimo faktas nesukelia teisini santyki, bet turi teisin reikm, tarkim, autorini teisi gynimui. Juridiniuose poelgiuose juridin reikm turi ne asmens, vykdanio veik ketinimai, o objektyvus i veiksm rezultatas (krinio, scenarijaus sukrimas, mokslinis atradimas ir t. t.). Neteista veika skirstoma nusikaltim, administracin, drausmin ir pilietin teiss paeidim ir t. t. Socialini, taip pat juridini, fakt nagrinjimas labiausiai atitinka tikr sociologijos paaukim. Teisini dokument nagrinjimas, nors jis irgi neretai btinas, duomen nagrinjimas ne tiesioginis, o i antrj rank. Tolimoje perspektyvoje, ismus duomen fond, toks tyrimas gali tapti bevaisis, nes neatskleidia grynosios realybs. Sociologija tuo tarpu suinteresuota gauti, jeigu ir ne savo ties, tai kiekvienu atveju savus tiesos rodymus. Todl ji turi pereiti nuo knyg prie lauko tyrim, eiti fakt pasaul, gauti i jo anksiau neinom duomen. faktus veda vairs keliai. Teorikai efektyviausias yra eksperimentas, bet daniau yra naudojamas stebjimas. Jo elementarios, tradicins formos nra susijusios su kiekybiniais matmenimis, taiau turi savo vert. Tuo tarpu kiekybiniai matmenys statistika ir atrankin apklausa apibdina dabartin teiss sociologijos etap, taip pat tai lieia ir kitas sociologines disciplinas, 32 ne tik dabarties, bet ir ateities . Empirinje, taikomojoje sociologijoje socialinis faktas fiksuojamas daugiausia statistikai j apibendrinant. Taiau sociologija remiasi ir monografiniu objektyvi vyki ir reikini apraymu, turiniu (tai turi bti rodyta, pagrsta) esmin reikm tam tikr socialini proces analizei. Danai naudojamas specialus atskiro vykio nagrinjimo metodas (dar vadinamas monografiniu). io metodo paskirtis gilesnis tam tikro socialinio reikinio, proceso, problemos tyrimas viename, bet turiniame prioritetin reikm objekte. is prioritetinis objektas geba atstovauti tam tikrai klasei objekt, utikrina galimyb priskirti tyrimo rezultatus problemai apskritai. is metodas gyvendinamas dviem bdais:
32
. : , 2000. . 241.
61
Pirma, per atrinkto objekto tipologini ypatum iskyrim, t. y. randant jame reikming bendr poymi, kuriuos galima identifikuoti ir priskirti tam tikrai visai objekt klasei. Be to, btina paymti duotojo objekto unikalius ypatumus, kurie nra tipiniai dl atstovaujamos objekt visumos, bet neprietarauja jai ir nedaro takos galutiniam tyrimo rezultatui. Antra, per parametr analiz, t. y. vertinim poymi, leidiani nustatyti tiriamojo dalyko atitikim atstovaujamj visum (aib). Naudojant metod, yra ribotos galimybs panaudoti tikslius kiekybinius metodus. ia daniau tenka susidurti ne su statistinmis kategorijomis, o su maomis grupmis, todl labiau tinka pasitelkti konkreius sociologinio tyrimo metodus, pvz.: stebjim (ypa terpt, t. y. i vidaus), dokument analiz, gil interviu. Patikim socialini fakt iaikinimas yra svarbus baigiamj darb udavinys. ie objektyvi ir danai subjektyvi reikm turintys socialiniai faktai yra mokslinio tyrimo stuburas, kur remiasi tolesni mokslini, speciali teisini, profesins veiklos nauj idj analiz, j diegimas praktin veikl. Taiau tam btina kruopiai parengti tyrimo program, kurioje numatomi i fakt iaikinimo bdai, tikslinamos svokos (teorins ir praktins, atskleidianios apraomj reikini esm), tiksliai numatomos registracijos ir empirinio apibendrinimo procedros taisykls. Gyvenime, praktikoje faktas prastine vartosena suprantamas kaip tiesos, vykio, rezultato sinonimas arba tam tikras inojimas, kurio tikrumas rodytas. Logikoje, moksl metodologijoje, sociologijoje faktais laikomi specials teiginiai, fiksuojantys empirines inias. Kai kada faktas prilyginamas inioms, kuri patikimumas yra rodytas. Tuo remiantis, iskiriami tikrovs ir mokslo faktai. Tikrovs faktai reikiasi kaip atskiri, individualizuoti objektyvios realybs faktoriai, fragmentai, kaip tiesiogin realyb. Reals faktai, konstatuodami situacij, padt, vykius, atsispindi faktinse, empirinse subjekto iniose. ioje materialaus pasaulio objekto ir subjekto aktyvioje sveikoje tikrov tampa smons faktu, ir joje yra fiksuojami atskiri realybs fragmentai. Taiau praktika kaip fakt atsiradimo altinis orientuoja subjekt fakt atrank, j sisteminim, j bendr, nuolatini, esmini ryi nustatym ir pagaliau nukreipia jo tyrim teorinio apibendrinimo keliu. Tikrovs faktai tampa teorikai apibendrintais moksliniais faktais. Tokie faktai tampa rodytais argumentais; jie rodo ir patvirtina teorini teigini teisingum, tarnauja verifikacijai. Taiau neapibendrinti, atsitiktiniai, vienkartiniai faktai gali ir klaidinti tyrj, tapti pavyzdi pateikimo aidimu, falsifikuoti pat tyrim.
2. MOKSLO SAMPRATA
62
Taiau, nagrinjant teorijos ir tam tikro fakto neatitikim, negalima ikart atmesti teorijos ar ignoruoti pat fakt. Maksas Plankas tvirtindavo, kad kiekvien kart, kai eksperimentiniai duomenys prietarauja egzistuojaniai teorijai, ateina nauja skm, vadinasi, iuo atveju reikia teorij keisti ir koreguoti. Taigi ne rank nuleidimas, puolimas pesimizm tyrimo procese, o nauj udavini sprendimas turi kvpti tyrj tolesniam darbui. Netgi tokia teorija, kuri atitinka ne visus inomus faktus, visuomet savyje turi tam tikr viet, jeigu ji atitinka juos geriau, negu bet kuri kita, 33 rao G. Selj (Selye) . Netiesa, kad iimtys patvirtina taisykl, taiau visai nebtina, kad iimtis paneigt taisykl. Kartais tie faktai, kurie pradioje atrod nesuderinami su teorija, atsirandant naujiems faktams, pradeda rasti savo viet joje. Kitais atvejais pati teorija pasirodo pakankamai lanksti ir prisitaiko prie nauj pastebt fakt, atrodani paradoksaliai ir nesuderinamai su ja. Todl pati geriausia teorija ta, kuri grindiama maiausiu prielaid kiekiu, jungia kuo daugiau fakt, nes ji geriausiu bdu atitinka reikalavim 34 asimiliuoti dar daugiau fakt be nuostolio savo struktrai . Antra vertus, egzistuoja didiulis skirtumas tarp bevaiss ir klaidingos teorijos. Bevaiss teorijos nemanoma patikrinti eksperimentu. Toki teorij galima suformuluoti kiek nori, bet jos nepadeda suprasti daikt, reikini prigimties, j idava beprasmiai taukalai. Tuo tarpu klaidinga teorija gali bti ypa naudinga, nes jei ji pakankamai gerai parengta, pads suplanuoti tok eksperiment ar mokslin stebjim, kuris gals upildyti enklius jos trkumus ini sistemoje. Faktai turi bti teisingi, teorijos turi bti vaisingos. Jeigu faktas neteisingas, jis nenaudingas, kitaip tariant, tai ne faktas; o tai klaidinga teorija gali pasirodyti netgi enkliai naudingesn nei teisinga, jeigu ji vaisingesn vesdama prie nauj fakt nagrinjimo. Taigi matome, kad nuo fakto ar fakt konstatavimo ne tik prasideda tyrimo procesas, bet j apraymu, j apibendrinimu, j vietos ir reikms nustatymu visuomenini santyki struktroje, nagrinjamojo objekto raidoje tiriamasis procesas yra ir ubaigiamas. Taigi operavimu faktais, kurie yra gyvenime, moni santykiuose, j veikloje, tyrjas kloja savo darbo pamatus ir ant j stato savo krin.
. . : : . c . : , 1987. . 268269. 34 . . 269.
33
63
2.6. Mokslinis numatymas ir prognozavimo kryptys

Mokslas nra anksiau nerinkt fakt rinkimas ir anksiau nedaryt ivad darymas Faktai ir ivados turi enkliai padidinti ms numatymo gebjim. D. Somervilas
Moksliniai tyrimai turi tiksl ne tik konstatuoti, nagrinti tikrov, bet ir numatyti, kaip i tikrov keisis, atrodys ateityje. Tam yra kuriamos ir tikrinamos hipotezs (t. y. moksliniai spjimai), nagrinjama vyki, reikini vystymosi eiga, j pasireikimo dsningumai ir tuo pagrindu numatoma, kaip ir kokia kryptimi jie vystysis ateityje. Turint tiksl mokslikai pagrsti, prognozuoti ateities vizij, yra kuriama prognostika (gr. prognstikos numatymas) mokslas apie prognozavimo dsnius ir metodus, Vakar pasaulyje, sociologijoje vadinama futurologija (lot. futurum ateitis + gr. logos mokslas). ie abu terminai paprastai naudojami kaip sinonimai. Prognostikos paskirtis sukurti toki metodologij, kuri padt padidinti prognozavimo metod ir procedr efektyvum. Prognostika yra skirstoma teorin ir taikomj. Teorin prognostika tiria prognozavimo ypatumus, principus, metodus, prognozi patikimumo kriterijus ir j nustatymo bdus, vairi teorij (tikimybi, operacij tyrimo, sprendim primimo, vertinimo ir kt.) taikym prognozavime. Taikomoji prognostika naudojama kaip tam tikr mokslini disciplin (sociologijos, vietimo, ekonomikos, teiss, kriminologijos, demografijos ir kt.) prognozavimo teorija. Prognozs ir prognozavimo svokos yra skirtingos. Prognoz mokslikai pagrsta ivada apie tam tikro objekto, reikinio, vykio, proceso ar mogaus veiklos galimas bsenas ateityje arba apie t bsen alternatyvas tam tikrais laikotarpiais. Prognozavimas samprotavim apie nagrinjamo objekto galimas bsenas ateityje formavimosi procesas. Prognoz visuomet remiasi objektyvi tikrovs dsni ar dsningum inojimu. Prognozavimas atskleidia ry tarp prieasties ir padarinio. Prognozuojamas socialinis reikinys apima praeities analiz, dabarties pagrindus ir ateities uuomazgas. Taigi prognozuotojo udavinys yra, nagrinjant dabart ir jos istorij, surasti ateities uuomazgas tam tikro proceso vystymosi tendencijose, atskleisti galim, labiausiai tiktin, jo isivystymo ateityje vaizd.
2. MOKSLO SAMPRATA
64
Prognozavimas, numatymas, iankstinis ateities spjimas ir net pranaysts visuomet domino monij ir kiekvien mog. Taiau is prognozavimas buvo ir yra skirtingo lygio ir verts, pagrstas tikimybs pobdio ar tiesiog norimos, laukiamos ateities vizijos rezultatas. Todl prognozavimas vystosi vairiomis kryptimis ir yra vairaus kasdiens smons, praktinio patyrimo ar mokslinio pagrindimo lygmens. vairios prognozavimo rys atsiranda i praktini jau pirmykio mogaus poreiki. Pvz.: jau pirmyktje visuomenje maisto kaupimas iemai liudija apie gebjim numatyti ateities poreikius ir ieiti u duotybs rib. Su mstymo vystymusi numatymas isiskiria kaip atskira smons kategorija, ypatingas psichologinis gebjimas, kuris, bdamas pagrstas kasdienio gyvenimo reikmmis, isiskiria net kaip atskira moni specializacija, atsiranda pranaautoj, orakul, burtinink, astrolog ir kt. Kaupiantis visuomeniniam patyrimui, mokslinmis iniomis pradedama prognozuoti ems kio darbus, navigacij, or kait, lig plitimo tempus, taip pat socialines mokslo ir technikos vystymosi perspektyvas, ekonominius, socialinius santykius, demografinius ir etninius procesus, vietimo kryptingum ir tendencijas, engti kosmos ir kt. Siaurja prasme prognostika (futurologija) danai sutapatinama su socialini santyki, socialini norm, socialini vertybi prioritet vystymosi, j sitvirtinimo prognozavimu. Ypating grup sudaro filosofins metodologins problemos (gnoseologija ir mokslinio numatymo logika, prognozi parengimo metodologija ir metodika). iuolaikins socialins prognozs yra rengiamos paraleliai su planavimu, programavimu, projektavimu, socialini proces valdymu, turint tiksl pakelti visa tai mokslin lyg, pasiekti j didesnio efektyvumo. Taiau j paskirtis gali bti prioritetin ir tarnauti plan, program, projekt, sprendim tikslesniam ir geresniam parengimui. Prognozuojama taip pat ir pai prognozi isipildymas ar neisipildymas. iuo tikslu yra panaudojamas anketavimas, ekspert vertinimas, matematins statistikos metod bazs ekstrapoliacija, traukiant tikimybi, aidim ir kitas teorijas, prognostin modeliavim, kuriuo remiantis numatomos pasitvirtinimo galimybs nuo minimali iki maksimali reikmi. Prognozavimas yra skirstomas paiekin, kuris nustato labiausiai tiktin proceso bkl ateityje, remiantis iaikintomis tendencijomis, ir normin, nustatant labiausiai pageidaujam bkl, remiantis socialiniais idealais, vertybmis, poreikiais, normomis.
65
Pagal kryptingum iskiriami du mokslinio numatymo tipai: inios jau apie egzistuojant reikin, bet dar neinom praktiniame patyrime, ir inios apie ateit, t. y. apie tai, kas dar neegzistuoja, bet turi atsirasti ar vykti. Loginiu pagrindu mokslinis numatymas atliekamas induktyvios arba deduktyvios technikos pagalba. Dabar dedukcinis mstymo bdas, ypa gamtos ir socialiniuose moksluose, pvz.: edukologijoje, ekonomikoje, teisje, kriminalistikoje, yra daniausiai taikomas. Dedukciniame mstymo bde galimos dvi struktrins numatymo kryptys: a) hipotetikai dedukcin kai tam tikroje specialiojoje teorijoje iskiriamas dsnis ar dsni visuma ir pagal tam tikras taisykles i io dsnio (-i) konstruojamos inios, turinios savybi, kurios gali bti patvirtintos bandymais, eksperimentais. Pagal i schem rus mokslininkas D. Mendelejevas numat cheminio elemento galio savybes, remdamasis jo paties atrastu periodiniu dsniu, o angl fizikas P. Dirakas (Dirac) nustat pozitrono egzistavim atome; b) empirikai dedukcin kryptis kai empirikai nustatytos padties pagrindu, panaudojant dsn (dsningum) ar kelet dsningum, atliekani schemos ivad vaidmen, gaunamos empirikai patikrinamos inios. Pagal i struktrin loginio mstymo krypt prancz astronomas U. Leverj (Leverrier), remdamasis mechanikos dsniu, apskaiiavo tada dar neinomos Neptno planetos padt ir apytiksl jo viet orbitoje. Po to vokiei astronomas ir geofizikas J. G. Gal (Galle) empirikai vizualiai tai patvirtino. Induktyvinio metodo pagrindu mokslinis numatymas paprastai turi statistin tikimybin pobd ir jungia du pagrindinius etapus: a) kai kuri masini empirini visum tyrimas tam tikrais erdvs ir laiko intervalais ir dl i bendr visum kai kuri charakteristik nustatymas; b) gaut rezultat ekstrapoliavimas bsimj vyki srit arba vykius, reikalaujanius tyrimo, grietai apibrus laik ir erdv. Be tikslesnio mokslinio numatymo, kuris, kaip matme, remiasi dsningumais, egzistuojaniomis teorijomis, prognozavimas gali bti taikomas ir siauresnse srityse. Toks prognozavimas paprastai manomas tuomet, kai yra nagrinjami pasikartojantys vykiai, ir todl susidaro galimyb numatyti atskiro vykio pasikartojim ar nepasikartojim ateityje tam tikru periodikumu ir tam tikros apimties. Tok rezultat prognozavim, kuris remiasi sukauptomis iniomis apie tam tikr vyki, reikini vystymosi eig, kaip rodo praktika, gali pajgti atlikti ir studentai, rengdami savo mokslinius diplominius ar baigiamuosius darbus, ypa doktorantai raomose disertacijose.
2. MOKSLO SAMPRATA
66
Prognozavimo metodika susideda paprastai i daugelio tyrimo bd ir yra vairi lygi: 1) tam tikr moksl metod, taikom viename moksle (sociologijos, kriminologijos ir kt.); 2) tam tikr moksl, taiau taikom visuose moksluose (formaliosios logikos, matematikos, euristikos); 3) bendrametodologini: mokslotyros, filosofijos, istoriografijos, metodologijos bei istorinio lyginamojo, genetinio ir kt. metod. Kuo gi paprastai remiasi mokslinis numatymas? Visoje futurologinje literatroje, nagrinjanioje mokslin numatym ir teorija pagrst prognozavim, nurodoma, jog pagrindinis vaidmuo ir ieities pozicija atitinka mokslo atrastus dsnius ar reikinius, vyki nustatomus dsningumus. Tik pastant bendrus gamtos, visuomens ir mstymo dsnius, manoma parengti konkretaus mokslinio tyrimo metodologij ir metodik, formuluoti reikini ir tikrovs proces painimo principus. Kiekvienas atrastas ir suformuluotas dsnis, nustatytas dsningumas tampa tolesni tyrim principu. Ypa svarbi reikm moni praktins veiklos organizavimui ir jos efektyvesnio valdymo perspektyvoms turi visuomens dsningum painimas. Jie, objektyviai atspinddami reali tikrov, padeda mogui optimaliai orientuotis veikloje ir elgesyje. Ir prieingai, jeigu mons neino i savo veiklos dsningum ir negali j panaudoti sau ar visuomens interesams, tai dsningumai viepatauja moni atvilgiu kaip demonikos, stichins jgos. Mokslo dsni panaudojimas praktinje veikloje tiesiogiai susijs su ateities numatymo funkcija. i funkcij atlikti padeda mogaus gebjimas numatyti ateit aplenkianiu atspindiu smonje. mogus numato savo veiklos rezultat, tuo jis skiriasi nuo gyvn, kurie tai atlieka instinktyviai. Praktins veiklos procese smoningai ikeltas tikslas ir numatymas yra tiesiogiai susij tarpusavyje. Tikslo iklimas remiasi numatymu. Tikslas, atspinddamas btin ar norim patenkinti poreik, pasireikia tam tikros ateities pageidavimo, siekimo forma. Numatymas daugiavariantis objektyvus ateities vaizdas. Taiau numatymas gali atlikti, ypa tyrimo procese, svarb vaidmen pertvarkant reali tikrov, kadangi juo siekiama tam tikro usibrto tikslo. Mokslinis numatymas skiriasi nuo prognozavimo kasdiens praktins veiklos proceso pirmiausia savo prielaid pobdiu, kuri pagrindu jis atliekamas jo vyksmo mechanizmu, taip pat gilumu, tikslumu ir rezultat adekva-
67
tumu. Tuo tarpu kasdiens patirties prognozavime vyrauja stichiniai, intuityvs elementai, sukaupti kaip nesisteming stebjim ir veiksm su daiktais rezultatas, kuri pasikartojimas ir pastovumas buvo tam tikru bdu smonje fiksuojamas, ir tuo pagrindu atsirado galimyb teikti ateities vizij. Mokslinis numatymas inojimas apie dabar neinom ir nematom, nestebim reali tikrov. Mokslin numatym galima apibrti kaip prielaid apie nestebimus (neinomus) praeities ir ateities reikinius (daiktus, procesus, dsnius, kultros faktus ir t. t.), taip pat apie galimus ateities reikinius, besiremianius suformuluot teorij, dsni, hipotezi pag35 rindu . Vienuose prognostikos darbuose mokslinis numatymas traktuojamas kaip ivestinis arba intuityvus inojimas, o kituose determinuotas prognozavimas, intuityvus prognozavimas arba analitinis ir sintetinis prognozavimas. Taiau visais iais (arba skirtingais terminais vadinamais) atvejais mokslinis numatymas reikalauja didiulio tiriamojo darbo, taip pat eksperimentinio ir kt., kuris pateikt logines ivadas, imstymus, perjim nuo dabarties prie ateities vizij. Mokslinis numatymas nemanomas be reikinio analizs jo vystymosi procese. Norint painti ir numatyti reikinio vystymsi, btina isiaikinti, kaip is reikinys atsirado, kokias stadijas savo vystymesi prajo ir kuo jis tapo dabar. Be praeities painimo nemanoma iaikinti ir dabarties ypatum, reikinio vystymosi dsningum. Neatsitiktinai sakoma, kad be istorijos nra teorijos. Todl ir ateities numatyme praeitis, dabartis ir ateitis glaudiai sveikauja. Be to, mokslinis numatymas, aikinimas ir poiris neinom ir nematom galimas ne tik ateityje, bet ir dabartyje bei praeityje. Dabartis ir praeitis Kalbant apie dabarties ir praeities painim, reikia turti galvoje, jog tai ne senos ir naujos inios apie tai, nes senos inios gali bti ne tik apie praeit, bet ir apie dabart ir ateit. Praeities ir dabarties santykis iuo atveju
. . , . . . . , 1972. . 17; . . . // , . 4. . 350351; . . . . , 1970; . . . , 1962; . . . , 1963 .
35
2. MOKSLO SAMPRATA
68
nagrinjamas ne tam tikr teorij pasireikimo, laiko pirmumo ar antrumo atvilgiu, o ini, atspindini vairias paios objektyvios tikrovs vystymosi stadijas. Praeities rekonstrukcija yra ypa sudtingas tyrimo objektas, reikalaujantis krybins istoriko veiklos. Danai tyrimo subjekto aktyvumas ir jo aistringumas, gaut nauj ini absoliutinimas veda objektyvaus istorinio painimo neigim. Praeities painimo galimyb remiasi esamu dabarties ir praeities vidiniu ryiu. Dabartis yra praeities tsinys, ji turi daugel jos bruo ir todl sudaro galimyb j painti. Todl, remiantis dabartimi, kuri paprastai yra labiau isivysiusi, lengviau siskverbti praeities paslaptis, nagrinjamo reikinio istorij. Galima pateikti daugyb pavyzdi, kai i gyvn liekan atstatoma imirusij ri ivaizda, kai nagrinjant dabar gyvenanias pirmyktes gentis, kurios usiima tik gamtos grybi rinkimu ir mediokle, atstatomas buvusi visuomenini bendruomeni gyvenimo bdas. Istorijos mokslas kaip inios apie socialinius reikinius turi daug bendra su kitomis mokslinmis disciplinomis, nagrinjaniomis visuomen, ypa su sociologija. Ir vienos, ir kitos nagrinjamo objektas istorinis procesas, tam tikri objektyvs dsningumai, kurie, skirtingai nei gamtos moksl, realizuojami moni veikloje. Istorinis procesas kaip moni veiklos procesas yra tarp objekto dialektins vienovs ir sveikos. Sociologijos ypatyb yra ta, kad ji, remdamasi socialiniais mokslais apie visuomen, nagrinjo bendruosius visuomens vystymosi dsningumus grynuoju j pavidalu ir apibendrino konkreius faktus. Sociologija, nagrindama bendrus dsningumus, savo tyrimo objekt nagrinja ne tik dabartyje ir ateityje, bet ir praeityje. ios sociologini dsningum inios ir yra svarbiausia praeities rekonstrukcijos prielaida. Tuo tarpu istoriko udavinys iaikinti konkrei vyki vystymosi dsningumus praeityje. Taigi esmin istorinio painimo reikm yra istorinio fakto iaikinimas, jo apraymas konkreia istorine forma. Tiesioginis dabarties tyrimo ryys su praeitimi taip pat nustatomas per istorinius altinius. Nors istorinis altinis nra tapatus nei objektui, nei istorinio painimo dalykui, taiau jis nra absoliuiai jam prieingas. Istorinis altinis tyrjui yra dalel, vaizdiai tariant, nagrinjamos visuomens bsenos skeveldra. Todl istorikas naudojasi ja kaip tikrovs dalimi.
69
Dabartis ir ateitis Ateitis, kaip ir praeitis, yra tai, kas einamuoju momentu objekto ar reikinio vystymesi neegzistuoja. Taiau praeities reikinys yra tai, kas jau realiai egzistavo, kas dabar yra tik buvusio rezultato liekanos, pdsakai, istoriniai altiniai. Ateitis reikinio tapsmo forma, kuri reikia konstruoti mogaus smonje tol, kol ji realiai siknys bsimojoje tikrovje. Todl juo daugiau bus atsivelgiama objektyvius dsningumus, vystymosi tendencijas, juo isamesnis ir konkretesnis bus ateities prognozavimas. Tenka paymti, kad iaikinant ateities tendencijas ir numatant ateit, reikia remtis ne tik dabartimi, bet ir praeitimi. Kitaip tariant, painimo subjekto ijimas u dabarties rib ateit yra manomas dl atbulinio judjimo, nuo dabarties praeit, t. y. retrospektyviai. Tai ypa svarbus teiginys, irykinantis istorinio painimo metodo login reikm apskritai ir istorijos mokslo konkrei tak moksliniam numatymui. is istorizmo principas, reikinio genezs nagrinjimas jo raidoje leidia permesti tiltuk ne tik tarp praeities ir dabarties, bet ir tarp praeities ir ateities. Tai rodo daugelis prognozi, kurias nagrinsime vliau. Objektyviai nra nepereinam rib tarp praeities, dabarties ir ateities. Dabartis atsiranda i praeities, perima tai, kas svarbiausia, kas paangu ir determinuoja ateit. Tyrjas, tirdamas praeities vyki prieastis, tam tikru mastu numato ateities vystymosi krypt. Jis remiasi tam tikros realios tikrovs tam tikr vystymosi cikl kaita, taip pat ir nagrinjant visuomeninius reikinius. iuos ciklus veikia dialektinio neigimo dsnis. io dsnio veikimo esm yra ta, jog vystymosi procese tam tikro ciklo baigiamasis etapas atgamina tam tikros formos kito etapo bruous; vyksta dalinis grimas pirmykt bsen. i aplinkyb ir sudaro objektyv pagrind fiksuoti kai kuriuos ateities bruous. Todl nagrindamas dabarties proceso bsen, vykdydamas praeities rekonstrukcij, taip pat j tarpusavio ry tam tikro ciklo vystymesi, mokslininkas gali numatyti kai kuriuos reikinio ateities bruous. Pagrindinis sunkumas iame tyrimo kelyje yra tas, kad vystymosi ciklas nra ubaigtas. Reikinys, kuris pasireik kaip neigimo neigimas, dar neatsirado, todl sunku tiksliai nusakyti, koks bus kitas vystymosi ciklas. Be to, sunku dar ir tai, jog kitas ateities ciklas pasireik auktesniu isivystymo lygiu, kitu laiku bei kit aplinkybi veikiamas. Todl tyrjui btina remtis gausia faktine mediaga ir vairi moksl metodologini nuostat sinteze.
3. ALTERNATYVS MOKSLAI
70
3.1. Pseudologija arba paramokslai
Klydimas, turintis savyje dal tiesos, pats pavojingiausias. A. Smitas
Be mokslo, mokslinio painimo, tikrovs objektyvaus tyrimo, paraleliai egzistuoja pseudomokslai arba vadinamieji paramokslai, kurie pretenduoja tapti alternatyva tikrajam mokslui. Visus iuos paramokslus galima pavadinti pseudologija arba tiesiog antimokslu. Daugelis jo ak ne tik pretenduoja alternatyv mokslui, bet stengiasi j ignoruoti, formuoti neigiam, nihilistin poir moksl. Todl pastaruoju metu vis aktyviau mokslininkai stengiasi kooperuoti jgas prie pseudologij ir atskleisti tikruosius jos kslus bei parodyti jos al tikrajam mokslui, visuomenei bei asmenybs mstymui. i tiksl realizavimui organizuojamos mokslins konferencijos, simpoziumai, mokslininkai tiria ir nagrinja paramoksl plitimo prieastis ir pasekmes. Reikia pasakyti, jog paramoksluose neretai dalyvauja tituluoti mokslininkai, kartais uimantys ir auktas pareigas, sprendiantys mokslo politikos, jo finansavimo problemas ir darantys tam tikr tak mokslo krypi vystymuisi, tam tikr problem moksliniam sprendimui. Be to, paramokslai, prieingai nei vairs burtininkai, pranaautojai, remiasi mokslo pasiektais laimjimais, moksliniais tyrimais, panaudoja juos tikrajam mokslui diskredituoti arba tiesiog kovoti prie j. Todl neatsitiktinai tam iekoma kontrapriemoni, bandoma apginti moksl nuo toki klystkeli. Rusijos moksl akademijoje yra sukurta komisija pseudomokslui nagrinti. JAV ir Rusijos mokslininkai praved net eias konferencijas, skirtas temai Mokslas ir technika su mogiku veidu. 1991 m. Masaiusetso technologijos institute (JAV, Kembridas) vyko domi ir originali i ios serijos konferencija Antimokslins ir antitechnins tendencijos JAV ir TSRS. Jos organizatorius ir programos vadovas ymus filosofas ir istorikas, JAV profesorius Lorenas Grechemas. ios konferencijos dalyvis Harvardo universiteto profesorius D. Choltonas (G. Holton) gantinai fundamentaliai idst savo pozicij dl anti-
71
mokslo straipsnyje Kas yra antimokslas? Jis rao: Antimokslo svokoje vien susipina daugyb pai vairiausi prasmi ir reikini, taiau juos vienija bendras kryptingumas prie tai, k galima vadinti vietimu. iame prasmi aglomerate (sankaupoje) btina iskirti jo pagrindinius elementus ir atskirai turti galvoje iuos padalinius: tikrasis mokslas (geras, piktas, neutralus; senas, naujas, naujai atsirandantis); patologinis mokslas (t. y. moni, sitikinusi, kad jie kuria tikrj moksl, usimimas, taiau ities esani savo liguist fantazij ir iliuzij nelaisvje); pseudomokslas (astrologija, mokslas apie paranormalius reikinius, atviras niekalas ir prietarai apie piramidi dvasi istorijas ir t. t.); scientizmas (per didelis tikjimas mokslo jga, pasireikiania mokslini modeli taikymu ir receptais nemokslinms kultros sritims; nepamatuotos technokrat, besiavini mokslo ir technikos visajgikumu, pretenzijos, stebuklingumo 1 aktai (pasireikia vaigdi karo projektu) . Dar viena, bene pavojingiausia pseudologijos kryptis yra kvazimokslas, kuris daniausiai aktyviai sigali totalitarinse alyse, kur vadovauja mokslui autokratai, kur yra hierarchin mokslin bendrijos organizacija. Kvazimoksl galima traktuoti kaip mokslin mokym, neigiant analogikus pasaulyje isivysiusius mokslus. Pvz.: Taryb Sjungoje buvo sigaljusi nuostata nagrinti vairias Vakar pasaulio mokslo akas per buruazini moksl kritikos prizm. Taigi tuo buvo tvirtinamas neigiamas poiris buruazinius mokslus ir ignoruojamos i moksl paangios idjos. Kvazimokslas kaupia tiek mokslines teorijas, tiek mokslinink tarpusavio santykius; jo pagalba tam tikra mokslinink grup siekia ilaikyti arba ugrobti valdi mokslo bendruomenje ir diktuoti savo slygas, kelti reikalavimus pagrsti toms idjoms, kurios tarnaut j politiniams ar ideologiniams interesams. Antra vertus, atskiros visuomens grupuots, duodamos tam tikrus usakymus mokslininkams, gerai juos finansuodamos, skatina juos gauti naudingus toms grupuotms rezultatus. Vliau, remiantis tais rezultatais, keliamas prestias, reklamuojamos idjos, preks ar rengiami naudingi teisiniai aktai, o jais pasinaudojus, keiiami ar naikinami. Tai skatina kvazimokslinius tyrimus. Taigi kvazimokslas grynai socialinis, kolektyvinis reikinys, egzistuojantis tik mokslinje bendrijoje, be to, organizuotoje. Pseudomokslas individualus reikinys. Jis santykiauja su mokslu taip, kaip dvasin liga su normaliu protu. Pseudomokslas individo klaida, pada1
. . ? // , 1992, 2. . 27.
72
ryta dl menko jo isimokslinimo, intelekto lygio arba psichins ligos. Tai triukmingas fonas, lydintis normal mokslo vystymsi. Jeigu kvazimokslas paprastai apima profesional mokslo branduol, tai pseudomokslas daniausiai autsaideri ir diletant sritis. Taiau kartais ie reikiniai sutampa. Pvz.: Lysenka, miiurininio kvazimokslo lyderis, laiko tkmje tapo tipiniu pseudomokslininku konkreiai vien ri tapimo kitomis 2 klausimu . Antra vertus, kvazimokslininkai tampa pavojingi ta prasme, kad jie ne tik ignoruoja kitus mokslininkus, bet ir pradeda kov prie juos. Istorija liudinink, kiek mokslinink buvo sunaikinta Stalino reimo laikotarpiu, tiesiant kvazimokslui keli, realizuojant politinius, ideologinius interesus. io reikinio velnesns formos egzistavo ir egzistuoja ir dabar daugelyje ali. Ikyla klausimas, kaip atpainti pseudomokslininkus? Egzistuoja keletas pseudomokslinink pori. Paprasiausias ir skurdiausias atvejis dvasiniai ligoniai, apimti iradim kliedesio Kitas pseudomokslinink poris tiesiog arlatanai, aferistai ir apgavikai Gausiausia grup nemokos ir 3 diletantai Pagaliau dar vienas pseudomokslinink poris fanatikai . Dauguma mokslinink, nagrinjani ias temas, pripasta, kad visur visais laikais buvo ir yra pseudomokslinink. Todl btina juos atpainti, inoti bdingus j bruous. Akademikas A. Migdalas, apibendrins j charakteristikas, teisingai tvirtina: pseudomokslininkai turi pastovius, beveik privalomus bruous nepakantum paneigiantiems j argumentus pretenzingum ir maaratysts patos. Pseudomokslininkas nelinks smulkintis, jis sprendia tik globalias problemas paprastai maiau reikming darb jis niekada neturjo. Jis pats neturi abejoni, udavinys tik tikinti kvailus specialistus Beveik visada jis ada didiul, greit praktin pritaikym Toliau, beveik be iimi, 4 nemokikumas ir antiprofesionalumas . A. Migdalas paymi, kad paprastai visuomet yra didiojo atradimo poymiai, perversm pretenduojama ne vienu tam tikru klausimu, o visa mokslo sritimi, atradimo autorius neturi ios srities profesionali ini, nesinaudoja iuolaikiais moksliniais darbais, matyti, jog nesusipains su jais, taiau jis neabejoja dl savo ivad. Taiau tenka paymti, kad pseudomokslininkai daugiausia domisi iuolaikinmis aktualijomis, siekia sensacij. Jeigu madinga kosminiai
2 3
. . . , , // , 1993, 2. C. 49. Cit.: . . 51. 4 . . . , 1983. C. 54.
73
skrydiai, tai jie pirmosiose ufolog gretose, jeigu ekstrasens, telepatijos propagavimo banga, jie pirmosiose parapsicholog gretose. Pseudomokslo bene trumpiausi samprat, atskleisdamas jo esm, pateikia A. Migdalas: Pseudomokslas bandymas rodyti teigin, 5 naudojantis nemoksliniais metodais . Labai vaizdiai meno ir mokslo pavojus isak prancz raytojas ir filosofas Alberas Kamiu (Camus) savo kalboje Nobelio premijos teikimo proga: Menas eina siauru takeliu tarp dviej bedugni: i vienos puss tutuma, i kitos tendencingumas. Moksle tokios bedugns pavirutinikumas ir dogmatizmas dvi pseudomokslo puss. Vieni pavirutinikos orientacijos mons kuria savo koncepcijas, nesiskaitydami su faktais ir tarpusavio santykiais, remdamiesi nepatikrintais spliojimais. Dogmatikai 6 absoliutina ios dienos vaizdinius. Kas pavojingiau sunku pasakyti . Pseudomoksluose aukiausio lygio pasiekia kvazimokslininkai, kadangi jie yra profesionaliai isimokslin. Todl emesnio profesinio ir mokslinio lygio mokslininkai, bdami kvazimokslo opozicijoje, danai bt nugalti, nors tiesa ir bt j pusje. Todl tik profesionalizmas yra, be abejo, btina, taiau nepakankama slyga mokslui egzistuoti. Ar yra is individas mokslininkas, priklauso ne tik nuo ini, kvalifikacijos ir proto, bet ir nuo tam 7 tikr dvasios savybi, kurias galima pavadinti meile tiesai . Taiau negalima pamirti, kad juo auktesnis kvazimokslo alinink profesinis lygis, juo labiau jis yra apsidrauds nuo tikro mokslo kritikos ir juo jis yra pavojingesnis. Todl paprastai aukto profesionalumo kvazimokslininkai apsiriboja velniomis prievartos formomis, bdami tikri, kad sugeba apsiginti vidinio mokslo priemonmis, emo profesionalinio lygio kvazimokslininkai, prieingai, link kietos gynybos formas su ideologini metod panaudojimu masiniu atleidimu i darbo ir net aretais. ios taisykls iimties a 8 neinau , rao V. A. Legleris. Gali ikilti klausimas, kodl reikia nagrinti ir kalbti apie vairias pseudologijos ar paramoksl akas? Ar kelia jos pavoj visuomens bei mogaus asmenybei? Kaip rodo daugyb pasaulio ali publikacij, iai problemai skiriamas rimtas dmesys, keliamas udavinys ugdyti visuomens mokslin pasaulir, objektyvi pasaulio samprat, mokslin gyventoj ratingum. Pvz.:
5 6
. . . , 1983. C. 23. . . 50. 7 . . . C. 54. 8 .
74
JAV prezidento patarjo mokslo klausimais D. A. Bromelio pateiktame Kongresui praneime Ant 2000 met slenksio: pasaulinis prioritetas, keliamas susirpinimas, kad amerikiei visuomens mokslinis ratingumas yra tokio lygio: pus apklaust gyventoj neino, kad em apsisuka aplink 9 Saul per vienerius metus . Kit tyrim duomenimis, pvz.: anot J. Millerio, teigiama, kad maiau nei 7 proc. suaugusij amerikiei yra tam tikro etaloninio mokslinio ratingumo lygio plaija prasme; tik 13 proc. geriausiu atveju yra minimalaus mokslinio painimo ir tiksl sampratos lygio; bet 40 10 proc. nesutinka su tvirtinimu, kad astrologija nra mokslas . Todl, remdamasis tokiais duomenimis, G. Holtonas tvirtina, jog galima irti ne tik savotik istorijos ironij, bet ir rimt problem, reikalaujani dmesingai j nagrinti. Prie grynai teorins ios problemos reikms prisideda politinis aspektas: demokratinje visuomens santvarkoje visi pilieiai, nors jie maaraiai ir nemokos, turi statymik teis dalyvauti priimant sprendimus, kuriuose svarbiausia vieta dabarties slygomis tenka mokslinei techninei reikalo pusei. iose aplinkybse slypi stambi politini klaid ir visuomens destabilizacijos galimyb. Taigi dmesio mokslo vaidmeniui ir reikmei nebuvimas, mokslins pasaulio sampratos nevertinimas arba tiesioginis ignoravimas gali sukelti paias pavojingiausias pasekmes, atverti keli paioms kraupiausioms visuomens jgoms. Taiau ir prieinga padtis, kai liaudis tyli, yra apatika ir pasyvi, neprideda visuomenei saugumo ir stabilumo. Reikia aikiai suvokti: patinka dabarties mokslas ar nepatinka, bet be nuoseklaus ir nuolatinio valstybs mokslini tyrim palaikymo, be intelektual ekspert dalyvavimo priimant 11 politinius sprendimus monija negals geriau gyventi . Vis plaiau besivystantis antimokslas kaip alternatyva pasaulio ir paties mogaus mokslinei sampratai, mokslo teiss ties neigimas, iracionalizmo sigaljimas dabarties slygomis tampa visuomens ir atskiro mogaus intelektins kultros vystymosi stabdiu. Todl neatsitiktinai Vakar ali akademini profesij intelektualai yra rimtai susirpin tokia padtimi, kai vairiems paramokslams vis plaiau atveriamos landos iniasklaidoje, antimokslins literatros puslapiuose ir kitur. Iracionalizmo sigaljimas senovs Graikijoje, anot E. R. Dods ivados 12 knygoje Graikai ir iracionalumas , atved Antik prie bedugns. Detaliau
Cit.: . . C. 2829. Plaiau r.: R. G. Niemi, J. Mueller, T. W. Smith. Trends in public opinion: a compendium of survey data. New York, 1989. 11 . . C. 29. 12 E. R. Dodds. The Greeks and the irrational. Boston, 1957.
10 9
75
komentarus apie i knyg idst savo darbe G. Holtonas . Jis nurodo, jog senovs graik vietimo suklestjimas VI a. iki m. e., seks po homerikosios epochos, io autoriaus apibdinamas kaip paangus graik perjimas nuo mitologinio prie racionalaus mstymo. Baigiantis Periklio valdymui, vytuokl nukrypo kit pus, ir dstyti astronomij arba pasisakyti skeptikai apie antgamtikum graik polise tapo nesaugu. vairs kultai, astrologins pranaysts, magiki gydytojavimai ir tai panai praktika tapo prasidjusios reakcijos ir ilgo nuopuolio laikotarpio poymiu, kur Dods pavadino sugrimu iracionalum. Ikyla klausimas: ar neengsime ir mes, kaip kakada senovs graikai, baigiamj antrj didiojo eksperimento su racionalizmu faz Ar negalima velgti dabartins kultros situacijos ir proces, atvedusi Antik prie bedugns krato, tam tikr paraleli Taigi tik tikras mokslas gali veikti tokias pesimistines mintis.
13
3.2. Pseudoprognozs, utopijos, mitai

Niekas taip neukreia, kaip klydimas, paremtas garsiu vardu. . Biufonas
Ne tik mokslininkai, bet kiekvienas mogus trokta ir siekia suinoti ateit. Juk gyvenimas danai priklauso nuo nenumatyt atsitiktinum grandins. Todl nenuostabu, kad mons gyvai domisi viskuo, kas nepainta, kas gali vienokiu ar kitokiu bdu lemti j ateit, gyvenimo prasm, savijaut, j egzistencijos pobd. Nordami tai numatyti, mons per vis savo istorij kreipdavosi ynius, burtininkus, magus, pranaus, astrologus. i pranaautoj tradicij i j perm aikiaregiai, vizionistai, parapsichologai ir kiti, savo amat jau grsdami moksliniu pagrindu. Prie j neretai prisideda vairs mistikai, fantazuotojai ir net pretendav mokslininkus vairios ries pseudomokslininkai, kuriantys alternatyvias mokslo teorijas. Kasdiens smons lygiu tokios pranaysts sunkiai atskiriamos nuo tikro mokslinio numatymo ir todl danai tampa populiarios, nes yra lengvai prieinamos ir menko intelekto monms. Antra vertus, toki pseudoprognozi autoriai neretai tampa populiars tarp kit, jauia didiul pasitenkinim
13
G. Holton. The advancement of science and its burdens. Cambridge, 1986.
76
ia saviraikos ir savirealizacijos forma, savo iskirtinumu tam tikroje bendrijoje. Taiau jiems irgi reikia autoritet, kuriais galt remtis, kuri vardu prisideng galt skleisti vairias pranaystes. 3.2.1. Nostradamo pranaysts Vienu i toki autoritet dabarties pranaautojams tapo prancz mokslininkas humanistas Mielis de Nostradamas (Michel de Nostre Dame) (15031566), mogus iimtini gabum, ymus medikas, talentingas lingvistas, ininierius, kosmetologas, buvs Pranczijos karali patarjas. Taiau jis istorij jo kaip pranaautojas, autorius krinio, gavusio Centuries asrtologiques (Astrologini centurij) ileist 1555 m. pavadinim, kuriame ketureile (keturi eilui eilraio forma) neva uifravo istorij nuo 1555 iki 3797 met. Jo vardu ir autoritetu remdamiesi, dabartiniai pranaautojai tvirtina, kad jis numat, jog 1999 m. Didysis valdovas griovjas, kils i Azijos, atjs i oro, sukels treij pasaulin kar. Kas sugebs igyventi, tam atsivers taikos ir suklestjimo era. Taip pat tvirtinama, jog daugelis ms dien vyki jo buvo atspta. Tarp j Vengrijos sukilimas 1956 m., ernobylio katastrofa, Berlyno sienos sugriovimas, arab izraeliei kriz, pilietinis karas Jugoslavijoje ir kt. ias idjas itin platina iniasklaida, internetas, atskiri pranaautojai, iekodami minioje konformist, lengvatiki, o sau pigaus populiarumo. iai visuotinai sukeltai sensacijai paaikinti ir mokslikai vertinti Rusijos Naujosios inios laikraio korespondentas kreipsi Rusijos filolog A. Sapelkin, kuris yra apgyns kandidatin disertacij apie Nostradam. tai k jis atsak: Jis, t. y. Nostradamas, ne magas ir burtininkas, o mokslininkas tyrintojas, mstantis istorikas ir analitikas. Ne jo kalt, kad jam savo mintis priskiria dabartiniai komentatoriai ir pranaautojai. Aikintojas ima vien ar kit jo pranaavim, iimtinai miglotos prasms, neturinios nei laiko, nei geografini koordinai, ir pradeda 11 splioti . Taiau Nostradamas plaiojoje publikoje naudojasi netiktinu populiarumu. Niekas n neband jo rimtai demaskuoti, tvirtino korespondentas. A. Sapelkinas atsak, jog tai netiesa: Jau po trej met nuo pirmojo jo eilrai ciklo pasirodymo atsirado prie j anonimin knyga ventvagysts
Plaiau r.: . . 1999 // , 4204, 1999. C. 17.
11
3.2. Pseudoprognozs, utopijos, mitai arba paramokslai
77
siaubnas, kurioje Nostradamas lyginamas su Herostratu. O dabar pasirodiusioje L. E. Le Vero monografijoje Nostradamo pranaavimai ir msls (1979) autorius lingvistins analizs pagrindu prijo prie ivados, kad umaskuotu pavidalu pranaystes aprao dabarties vyki autoriai. Bet j reikia ne demaskuoti, o pasistengti suprasti. Nostradamo fenomeno nagrinjimas leidia iplsti ms vaizdini ribas apie prancz renesanso epochos mokslin mint, iaikinti ios mokslins krypties, kuri susiformavo tik XX a. ir gavo futurologijos pavadinim, itakas. Nostradamas, remdamasis istorijos ciklikumo idja, sugebjo sukurti krin, kuriame, remdamasis praeities vykiais, i karto nuspja ateit. Makiavelis taip pat tvirtino, kad ateitis pasiduoda numatymui, kadangi liaudis visuomet bdavo 12 kvepiama t pai nor ir aistr . Taigi net ir tokios pranaysts gali bti mokslinio tyrimo objektas, bti paaikintos j nagrinjamo dalyko atvilgiu. Antra vertus, mes manome, ir jaunasis mokslininkas, vadovaudamasis analitiniu mstymu, racionaliomis mokslo pagrstomis idjomis, dsningumais, susipains ir su mokslo numatoma dsningum iraika, ir su pseudoprognozmis, gals objektyviau jas vertinti ir ivengti klystkeli savo moksliniame darbe, isiugdyti mokslin pasaulir. 3.2.2. NSO fenomenas Dabar yra atsirads kitas naujas gyvas iuolaikis mitas apie NSO (neatpaintus skraidanius objektus), apie ateivi i kosmoso valgomj veikl emje, apie j kslus, moni grobim ir net j veiojim kitas planetas bei vaigdynus. Tam skiriami straipsniai, kino filmai, maiusi NSO liudytoj ir skraidiusij kosminmis lktmis spdi pasakojimai apie pokalbius su ateiviais, apie prognozuojam ems ir monijos ateit. Tokie gandai gantinai greitai sklinda, o toki vizij autoriai tampa arba populiars, arba juos irima su nepasitikjimu ir atlaidia ypsena. is NSO mit fenomenas moksliniu pagrindu yra aikinamas ne tik remiantis fizikos dsniais, bet ir mogaus psichikos ypatybmis, ir jos paradoksalumais. I tikrj ir mokslininkai pripasta, jog mokslas kol kas gali paaikinti apie 90 proc. vis gamtoje vykstani paradoksali reikini, o 10 proc. lieka gamtos ir fizikos dsningumais nepaaikinami ir kol kas nesuprantami. Taiau negalima teigti, kad mokslas j negals paaikinti ateityje.
Plaiau r.: . . 1999 // , 4204, 1999. C. 17.
12
78
Taiau ne tik iuose neatpaintuose reikiniuose ar objektuose bei j iaikinime yra io fenomeno esm. Tai priklauso ne tik nuo paties reikinio ar objekto fizins prigimties, bet ir nuo individo i reikini suvokimo bei subjektyvios interpretacijos. Visa tai gimdo paties individo daniausiai subjektyvius vaizdinius, jo nuostatas, pairas, igyvenimus, tam tikr psichologin projekcij. Giliai nagrinjs ir tyrs NSO fenomen, veicar ymus psichologas Karlas Gustavas Jungas (Jung) taip aikina reikin psichologiniu poiriu. Jis rao: Vizionistiniai gandai, suprantama, gali atsirasti veikiant iorinms takoms arba lydti jas, bet i esms ie gandai savo prigimtimi priklauso nuo tam tikros emocins matricos, o iuo atveju, kuris mus domina, nuo tam tikros universalios, visur pasklidusi psichologini faktori visumos. Panai gand altinis afektyvi tampa, iplaukianti i kolektyvinio nusivylimo, susijusio arba su pavojumi kolektyvui, arba gyvenimiku sielos poreikiu Prietarai, reginiai, iliuzijos ir kiti panaios ries pasireikimai bdingi asmenybei tik tuo atveju, kai ji praranda psichikos vienov, t. y. jeigu joje aptinkamas tam tikras atotrkis, plyys tarp smoningo elgesio ir kompen13 sacinio pasmons sferos turinio . K. G. Jungas, kaip matome, io fenomeno vizijas bei vizionistinius gandus aikina paios individo psichikos kolizijomis bei pasmons aktyvia taka individo afektams, emocijoms, igyvenimams ir nuostatoms. Apibendrindamas jis daro ivad: Taigi galima tvirtinti, kad panaiais atvejais pasmon pasirenka ypa energingus veiksmus, turinius tiksl susipainti su jos turiniu. is turinys dl projekcijos gauna spding form psichologinio fenomeno, kur reikia suprasti kaip pasmons sferos turinio perklim tam tikr objekt; iame objekte paslptas pasmons turinys turi savo iraik. Projekcijos fenomen galima stebti kaip dominuojani psichini ligoni persekiojimo idj, kaip haliucinacijas, kaip normali moni, matani krislel kaimyno akyje, bet nepastebini rsto savo 14 akyje . Taigi iuo atveju kakas matoma, kakas igyvenama arba dl pasmonje susidariusios nuostatos neadekvaiai atspindima reali tikrov. Todl K. G. Jungas, atsakydamas klausim, taip aikina: Mano pozicija dl NSO realumo suformuluota ia fraze: mons kak mato, bet k i tikrj, neinoma. i formuluot apie regjim pobd palieka klausim atvir. Matyti galima ir kak material, ir kak, priklausant psichikos
13 14
. . . . : , 1994. C. 3132. . C. 33.
79
sriiai. Ir viena, ir kita realyb, bet skirtingo pobdio realyb . Taigi mogus gali norim priimti u galim arba realyb u tikrov. Saulius Kaniauskas, plaiai nagrinjs NSO fenomen, pateikia net 21 hipotez apie iuos skraidanius objektus. iose hipotezse NSO vairiai traktuojami: vienu atveju kaip neemikos kilms, kitu kaip kvaziemikos, treiu kaip religiniai, mistiniai ir okultiniai reikiniai, ketvirtu kaip psichiniai 16 reikiniai, gimstantys paiame moguje . Bene glausiausiai ir taikliausiai NSO fenomeno problemos aspekt suformulavo akas Val, prancz kosmins technikos specialistas ir ufologas, savo praneime 1978 m. lapkriio 11 d. Jungtini Taut Generalins Asambljos XXXIII sesijoje, specialiame Jungtini Taut politinio komiteto posdyje: Pone Pirmininke! Pagrindine mokslo vystymosi charakteristika laikoma tai, jog pasenusios mogikos idjos yra paneigiamos arba ginijamos nauj idj... inojimas sukelia emocines reakcijas su toli siekianiomis kultros ir politikos pasekmmis. i konfrontacija gimdo naujas religijas. (...) Noriau atkreipti Js dmes nauj socialin judjim, kuris remiasi kontakto su btybmis i kosmoso laukimu. (...) Nors NSO fenomenas realus (...), man iki iol nepavyko aptikti nors kokio rodymo, susijusio su svei i kosmoso atvykimu (...). Prijau prie ivados, kad NSO fenomenas turi tris aspektus. Pirmas fizin manifestacija, kuri galima ir btina tirti vis esam priemoni pagalba. (...) Antras aspektas psichofizinis. Liudininkams demonstruojami dezorientuojantys poymiai fizini poji praradimas, dalinis paralyius, gars bei regos haliucinacijos (...). Egzistuoja ir treias NSO fenomeno aspektas, kur, Pone Pirmininke, btina atkreipti dmes. Tai nauj socialini tikjim, susijusi su ateivi i kosmoso laukimu, atsiradimas. ie tikjimai (...) gimdo nauj religij, naujas kultros ir politikos koncepcijas, kurioms socialiniai mokslai skiria per maai dmesio.(...) Tikjimas kosminiais ateiviais egzistuoja visikai nepriklausomai nuo to, ar NSO fenomenas yra realus fizikai. (...) Tikjimas artimu kontaktu su NSO griauna mogaus, kaip savo likimo 17 krjo, paveiksl... .
. . . . : , 1994. C. 208. Plaiau r.: S. Kaniauskas. NSO fenomenas: dvideimt ir viena hipotez. Kaunas: Gardenija, 2000. P. 199281. 17 Cit.: S. Kaniauskas. NSO fenomenas... P. 282283.
16 15
15
80
Kaip savo praneime teigia ios srities specialistas, NSO fenomenas gimdo antimokslines idjas, griauna mogaus pasitikjim savimi, formuoja mistin pasaulir, agnostines pairas, kurios sudaro klii objektyviai tikrovei painti, skatina nepasitikjim mogaus proto galiomis. mogus, kaip minjome, per i susiformavusi pasaulir ne tik suvokia pasaul, bet atitinkamai j vertina. Tai patvirtina gausyb fakt, kai mons t pat reikin skirtingai mat ir suvok. Dabartiniu metu iuos psichinius reikinius plaiai nagrinja transpersonalin psichologija. tai bdingas pavyzdys Vir unit banyios netoli Lvovo pasirod viesos stulpas. is viesos stulpas, kaip tikina mokslininkai, siejasi su tam tikra elektros ikrovos rimi, vadinama v. Elmo ugnimi. i ikrova truko ilgai, reguliariai kartojosi. Vieni mons tos viesos visai nemat, kiti mat tik viesos stulp, treti regjo v. Marij be kdikio, ketvirti su kdikiu. Kadangi viesos stulpas buvo regimas vir banyios bokto, o dauguma moni buvo tikintys, reginys jiems tapo religiniu vaizdiniu. Kas vadovavosi kitokia pasaulira, religinio vaizdo nemat. Visa tai liudija, kad tie patys faktai gali bti traktuojami skirtingai, priklausomai nuo subjekto pasauliros nuostat, nuo jo psichikos bsenos. Mums iuo atveju svarbu pabrti, kad tik vadovaudamiesi moksline pasaulira, galime isivaduoti i fantastini, pseudomokslini pair, suvokti reali tikrov ir j objektyviai paaikinti. 3.2.3. Astrologins pranaysts Dar viena pranaysi sritis yra astrologija, kuri paskutin deimtmet tapo itin populiari ir iniasklaidoje, ir kasdienje moni smonje. Astrologiniai vaizdiniai su nuostabiu lengvumu yra pasisavinami net isilavinusi ir apsivietusi moni. Geru tonu tapo klausytis ir klausti visais atvejais astrolog prognozi, imti interviu, spausdinti horoskopus, skleisti juos kompiuteri tinklapiuose ir tikti, kad rytoj visiems, gimusiems po Jauio zodiako enklu, seksis biznyje, nors jie tuo ir neusiima, arba tikti, kad gali vykti nelaim, kad jis gali rytoj nusilauti koj. Taigi atjo astrologinis renesansas. Tuo tarpu tarp mokslinink danai trksta to tradicinio racionalaus skepticizmo net savo moksliniam pasaulio suvokimui ir jo sampratai apginti. O gal tai ir yra mokslas? I tikrj rimti astrologai, tobulindami savo amat per daugiau nei du su puse tkstani met, stengsi astrologij padaryti kaip respektabil moksl. Jie racionalizavo astrologijos metodus, tiksliai
81
apskaiiavo planet judjim ir nustat priklausomyb, kuri egzistuoja (inoma, pagal nuomon) tarp vyki danguje, t. y. vairi dangaus kn judjimo ir emik vyki, vykstani ia, emje. Ir i tikrj planet judjimas apskaiiuojamas racionaliai, vadovaujantis objektyviais mokslo metodais. Bet tai i duomen interpretacija jau yra fantazijos ir kiekvieno astrologo erudicijos rezultatas. Dar toliau yra nuj praktiniai brjai pagal vaigdes, kuriems ir i mokslini metod nereikia nustatant ry tarp dangaus ir emik vyki, jie ignoruoja net ir esamas astrologines teorijas. Taiau kodl astrologija yra tokia populiari? Matyt, iuolaikinis mogus igyvena natrali gamtos, vaigdi nostalgij, turi nepatenkint natros poreik, kuris atsispindi jo kultroje, o tiksliau tikriausiai jam suteikia ideologin pozicij, t. y. idj sistem, kurios pagalba jis susidaro savo socialinikultrini vertybi sistem, priepastatydamas j ne tiek mokslinei pasaulio sampratai, kiek religinei, filosofinei, politinei, ekologinei ir kitai ideologijai. Taigi, ms nuomone, teisingai daroma ivada, jog astrologija funkcionuoja, priklausomai nuo savo veikimo lygio, ideologinio arba asmeniniopsichologinio fenomeno pavidalu ir taip pat, kaip visi humanitariniai mokslai, netenka gebjimo atlikti savo funkcijas, kai j redukuoja arba standartin mokslin tyrim, arba (kaip tik astrologijos atveju) atvir krim. Taiau neigiamos panai astrologini deformacij sociokultrins pasekms nelygiaverts. iandien vargu ar mus gali rimtai igsdinti astrologijos pretenzijos mokslo status; iandien tikriausiai jos tikslas anaiptol ne paintinis, nors astrologija kaip tik ir atlieka savo funkcijas, remdamasi moks18 liniu statusu . Astrologija, tapdama konkrei mokslini astrofizikos ar astrobiologijos tyrim objektu, netenka savo reikms ir lieka aktuali tik kaip galinga priemon moni smonei manipuliuoti, kaip kultrin tradicija, suteikianti mogui galimyb turti tam tikr savo egzistencijos ir sampratos iliuzij ir paaikinim. Todl astrologijos poreikis priklauso nuo mogaus dvasinio gyvenimo bsenos, nuo noro sutapatinti savo gyvenimo vykius su gamtos ritmais, paaikinti juos determinacijos principais. Pavojus slypi ne paioje astrologijoje. Pavoj kelia nemokjimas elgtis su iuo pakankamai galingu sociokultriniu mechanizmu ideologinio vakuumo slygomis ir ypa jo panaudojimas vairios ries politinms manipuliacijoms, sustiprintoms masini
. . . : , , ? // , 1994, 2. C. 24.
18
82
informacijos priemoni. Juk danai toli grau ne visuomet aiku, koki vaigdi vardu iandien mums teleastrologai skelbia ms politin 19 ateit . 3.2.4. Reinkarnacijos prognozs Dabar ypa plinta dar viena mogaus ateities pseudoprognoz mogaus sielos persiknijimas po mirties kit, naujai gimus mog, gyvul ar augal. Tai Ryt ir Senovs graik tikjimo idj restauravimas dabarties mogaus smonje. Tai ind sansara (sanskrito kalba) viena i ind religijos ir religins filosofijos svok apie sielos persiknijim (ortodoksin brahman induist sistema) daugel nauj gimim grandin (mogaus, Dievo, gyvulio pavidalu), realizuojama pagal karmos dsn. Senovs Graikijoje buvo toks religinis mitologinis sivaizdavimas metempsichoz (gr. metempsychsis sielos perjimas), kuris aikino apie sielos nauj siknijim po mirties kit kur nors kn mogaus, Dievo ar gyvulio. Tai buvo bdinga tarp pitagoriei ir orfik, kurie iuo pagrindu sudar sudting kulto draudim sistem, nordami mogaus elges orientuoti grio krim ir blogio vengim. Pagal ias mitologines sistemas mogaus, blogai, t. y. kiaulikai besielgianio, siela po mirties gali siknyti kiauls kne, o usispyrusio mogaus oio ar asilo kne. Krikionybje tai anksiau pasireik gnosticizmu ir buvo siejama su bausme ar atpildu u emikj gyvenim. Naujaisiais laikais metempsichozs element buvo renesanso natrfilosofijoje, vokiei vietj (G. E. Lesingo, J. G. Herderio) koncepcijose. iais laikais dar yra teosofijoje, antroposofijoje. Yra nuomoni, kad metempsichoz buvo bdinga ir lietuvi neolito laik religijai. ios koncepcijos grindiamos nepertraukiamais sielos atgimimais ir visa, kas gyva, giminingumu. Todl mirtis traktuojama ne kaip perjimas egzistavimo neegzistavim, o kaip bties formos, jos iorinio pavidalo kaita. Be to, tai, kas vyks, yra determinuota karmos visumos mogaus veik, kuri lemia jo ne tik dabartin gyvenim jo sveikat arba ligas, turt ar neturt, laim ar nelaimes, gyvenimo trukm, socialin status ir t. t., bet ir pomirtin grandini gyvenim. Kodl ios koncepcijos yra tokios gyvybingos ir dabarties technokratinje kultroje? Tuo patikti sunku, o mokslikai paaikinti dar sunkiau. Taiau mokslas ir yra skirtas tam, kad skverbtsi vairi paslapi aikinim ir supratim.
. . . : , , ? // , 1994, 2. C. 24.
19
83
Kiekvienas mogus nori ir turi didiul poreik kaip galima ilgiau pratsti savo gyvenim ir viliasi, kad gyvenimas nesibaigia mirtimi. Nemirtingumas mogui yra vertybi vertyb. JAV filosofas ir psichologas Viljamas Deimsas (James) su bdingu amerikietikuoju poiriu yra pastebjs, jog dauguma vyr ir moter labiausiai nort garantuoti sau amin gyvenim daugiau negu k nors kita Jeigu amino gyvenimo privilegija bt prek, ji bt parduodama brangiau negu bet kuri prek, kada nors monijos parduota. mogui net sivaizduoti sunku, kad jis nebeegzistuos. Jis juk gali puikiai sivaizduoti, kas vyks po jo mirties. Taiau psichologikai sivaizduoti, kad jo nebebus, yra labai sunku. Be to, egzistuoja vadinamoji transpersonalin patirtis, kuri pateikia kai kuriems monms ankstesni inkarnacij igyvenimus, kai mons stebjo savo gyvenim evoliucij, mirt ir vl nauj gimim, gali papasakoti ne tik savo vaikysts, kdikysts prisiminimus, bet ir ankstesni gyvenim spdius. Visi tokie liudijimai, inoma, gundaniai veikia ir skatina juos priimti kaip Sansaros koncepcij patvirtinanius duomenis. Taiau galima ir kita i liudijim transpersonalinio patyrimo interpretacija, kuri remiasi archainio pasaulio suvokimo rekonstrukcija ir informacijos perdavimu i kartos kart. 20 Tai ypa bdinga emesns isivystymo kultros etnoso bendruomenms . Egzistuoja net rekomendacijos mogui, kuo ir kaip vadovautis gyvenime, kad siela maksimaliai skmingai galt po mirties judti tolesnio pomirtinio 21 gyvenimo labirintais . Plaiau nenagrindami i archaini suvokim, kurie plaiai aprayti literatroje, sustosime prie i vaizdini psichologini prieasi aikinimo. Specialioji psichologija transpersonalin psichologija, kaip humanistins psichologijos aka, tiria mogaus igyvenamus savo reikmingus kritinius egzistencijos momentus. ios akos pradininkai A. Satias, A. H. Maslou (JAV) ir kiti, yms psichologai . Tartas, S. Grofas laiko normaliu dalyku, kad mogus kartais patiria pakitusi smons bsen, vadinamj egotranscendencij, t. y. savojo a rib inykim, susiliejim su kitais, persiknijim. Tai gali bti igyvenama kaip erdvs rib perengimas (susitapatinimas su kitu mogumi ar visa monija, su augalija, negyvais daiktais ir pan.) arba laiko rib inykimas (dalyvavimas praeities ar ateities vykiuose, buvimas tuo paiu metu vairiose pasaulio vietose ir pan.). Egotranscendencija igyvePlaiau r.: E. O. Wilson. On human nature. Cambridge, 1978; . . // . , 1978, . 2. 21 Plaiau r.: ( ). , 1992.
20
84
nama pakitusia smons bsena, kuri sukelia stiprus emocinis sukrtimas, 22 religins apeigos ar psichotomimetikai . Toki bsen, smons transformacij dirbtinai gali sukelti psichotomimetins (psichodelikai, psichodisleptikai, haliuciogenai) mediagos. io fenomeno tyrintojai S. Grofas, D. Halifaksas traktuoja iuos egotranscendencijos reikinius kaip individo regresij savo biologinio ir dvasinio patyrimo istorij. Psichologiniuose eksperimentuose neretai atgaminamos visikai konkreios ir realios situacijos, kurios identifikuojamos kaip embrioniniai prisiminimai. Atsitinka taip, kad i regresija paplinta taip toli, jog mogus igyvena ne tik savo, bet ir savo protvi gyvenimo epizodus. i eksperiment rezultatai yra artimi transpersonaliniam praregjimui, karmos realybs atradimui, prajusi inkarnacij igyvenimui. Kartais tai gali vykti labai apibendrintai, kai mons regi gyvenimo evoliucij begaliniame miri ir nauj gimim cikle. Kitais atvejais ie suvokimai specifikesni: eksperimentuojamieji regi, kad jie patys egzistavo daugel kart iki savo dabartinio siknijimo, kad j laukia tolesni persiknijimai. Kartais is reginys susijungia vien daugiamat suvokim, ir tuomet subjektai gali stebti isiskleidiani j karmos monad kur kas platesniais ciklais mirtis 23 pakartotinis gimimas . Visa tai ir duoda pagrind transpersonalins patirties teigimui, Sansaros koncepcijos patvirtinimui. Kaip visgi racionaliai paaikinti ir interpretuoti transpersonalin individo patyrim? Viena i labiausiai paplitusi io reikinio koncepcij tai aikina kaip pasaulio regjimo, jo suvokimo ir realybs prasminimo permim i tv ugdymo procese. Individo tv stereotip ir gdi turinys yra neatlyginamai 24 perduodamas jam. Taigi, kaip teigia I. A. Beskova , gyvenimiko patyrimo perimamumas ilieka net tose kartose, su kuriomis ryys atrodo visikai nutrks: praeitis umirta, itrinta i moni atminties. Taiau neskubsime su ivadomis. Dl io savotiko transliacijos mechanizmo veikimo visi visuomens smons pokyiai, susij su istorija ir kultra tos tautos, kuriai priklauso is individas, pasirodo es montuoti jo asmenybs struktr, be to, enkliu mastu nepriklauso nuo jo valios ar nor. is istorinis ir kultrinis patyrimas lemia daugel mogaus gyvensenos form, jo individuali reakcij vykstanius vykius, j vertinimo variantus.
Psichologijos odynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1993. P. 6667. S. Grof, J. Halifax. The human encounter with death. London, 1978. P. 5859. 24 . . . // , 1994, 2. C. 4041.
23 22
85
Nuostabu yra tai, kad eksperimentiniuose tyrimuose pasireikia mogaus gebjimas atsiminti ir atgaminti tam tikrus vaikysts vykius, apie kuriuos jis i kit negaljo suinoti, bet kuri tikrum patvirtino j tuo metu sup mons. Toks atgaminimas atrodo nuostabus, taiau ne pernelyg. Jis i principo telpa egzistuojanios atminties model, pagal kur manoma, kad atmintis ilaiko visus vykius, vykusius su mogumi per jo gyvenim. Tiesiog prijimas prie tam tikr srii toks sunkus, kad atgaminimas tampa manomas tik specialiomis slygomis (hipnoz, psichodelikai arba, pvz.: tam tikr galvos 25 smegen plot dirginimas elektros srove) . Taigi iuo atveju sukaupta informacija gldi kakur mogaus pasmonje ir racionaliai yra nesuvokiama, taiau ji anksiau priimta, kai subjektas jai buvo atviras, o aplinka buvo jo paties dalis. Tada i tikrj susidar 26 galimyb gauti tokias specifines inias , kaip mogaus giluminis empatinis tapatumas su kit moni pasauliu, gyvuliais ar gamtiniais reikiniais. Taigi visi ie duomenys gali bti interpretuojami kaip liudijantys ne tai, kad jis kakada i tikrj buvo kakokia esyb, o visikai kitk. Jie gali reikti, kad mogaus atmintis saugo ne tik savo patirties komponentus, gytus jo gyvensenos procese, ir ne tik kakokias beasmenes bendrakultrines informacijos atsargas. Jose taip pat paslpta ilga ios kultros personalini siknijim grandin, kuri sieja dabarties pradinius mogikosios evoliucijos etapus. Bet kuriuo atveju anksiau nagrinta smons forma atitinka t filogenetin mogaus vystymosi lyg, kai jo suvokimas buvo toks, jog leido visikai susilieti, itirpti aplinkoje, sutapatinti save su kitu ir jausti j kaip sudtin savojo a dal. ioje mogaus stadijoje, be reali persiknijim vyksmo, atrodo, buvo prieinamas patyrimas, kuris dabar atgaminamas seansuose, panaudojant psichodelikus, haliucinogenus ir veikiant smon 27 siekiant itirti jos transformacijas . Taigi moksliniai eksperimentai net tokius sudtingus ir paslaptingus reikinius gali bent i dalies paaikinti.
. . . // , 1994, 2. . 4243. 26 Nors, be abejo, tai ne inios iuolaikine prasme, o subjekto psichikos bsena, kakokio kito modalumo, kuriam sunku rasti analog ms kalboje ir ms kultroje. Tai kakas panau sitikinim, kuriame ne tik nra abejojimo komponento, jis negalimas (. . . // , 1994, 2. C. 44). 27 . . 44.
25
86
3.2.5. Socialins utopijos Be gamtos, monijos, mogaus egzistencijos ir j raidos pseudoprognozi, egzistuoja socialins utopijos, t. y. nevykdomi, nereals sumanymai, vairs socialini problem sprendimo projektai ar tiesiog geresns ateities svajons. Terminas kilo i T. Moro knygos Utopija (1516 m.), kurioje vaizduojama ideali igalvotos salos visuomen. Utopija daniausiai yra fantazijos, ger nor krinys, neadekvaiai atspindintis socialin tikrov, savo idjiniu turiniu panaus mit, literatrine iraika socialin satyr, paintine funkcija mokslin fantastik. Paprastai socialins utopijos tiesiogiai ar netiesiogiai kritikuoja ir neigia esam santvark, jos prietaravimus, nagrinja siektin ideal, visuomeninius santykius, prognozuoja kelius ir bdus, kaip tai pasiekti. Taiau prieingai nei pseudoprognozs, kurios daniausiai nesiremia objektyvia tikrovs analize, utopijoje tam tikri elementai padeda geriau painti gyvenim, jo prietaravimus, atskiras jo detales, prognozuoti, kuria pageidautina kryptimi turt vystytis socialiniai santykiai. Todl jos poveikis visuomeninei socialinei praktikai skatina paintines paiekas, socialinius eksperimentus. Utopij itakos danai yra legendos apie praeityje egzistavus aukso ami, laims salas, idealizuot pirmykt bendruomenin santvark, joje buvusi moni socialin lygyb. Toki utopij jau buvo Egipto, Indijos, Kinijos, Graikijos ir kit ali tautosakoje. Plaiai inoma Platono Valstyb, Ksenofonto Kiropedija, D. Haringtono Okeanijos respublika. Taip pat plito kriniai, silydami vairius utopinius socialini problem sprendimus: aminos taikos E. Roterdamietis, I. Kantas, D. Bentamas, pedagoginius I. A. Komenskis, . . Ruso, mokslinius techninius F. Beikonas ir kt. Ypa buvo paplitusios utopinio socializmo idjos: T. Moro Utopija (lietuvi kalba ileista 1968 m.), T. Kompanelos Sauls miestas (lietuvi kalba 1979 m.), K. A. Sen Simono, R. Oveno, . Furj, kurios kritikuoja buruazin santvark, kapitalistins gamybos anarchij, privai savinink interes prieikum visuomens interesams, asmenybs niveliacij, mogaus teisi formalum ir kt. XVIII a. socialistai utopistai D. Vinstanlis, D. Melj, G. Mabli rodinjo, kad vienintel proto, prigimtins teiss, prigimtins mogaus lygybs reikalavimus atitinkanti visuomen yra komunistin. Visos ios idjos adino revoliucin mint, skatino iekoti humanistinio visuomens vystymosi kelio, siekti socialinio teisingumo. Be to, utopij istorin reikm buvo ta, kad jomis vadovaujantis buvo siekiama revoliuciniu bdu kovoti prie viepataujani klasi inaudojim, prie neteisingum.
87
Jomis vadovautasi Pergame per Aristoniko sukilim II a. pr. m. e., Kinijoje per Geltonraii sukilim IIIII a., per vidurami valstiei karus ir ankstyvsias buruazines demokratines revoliucijas. Kai kurie utopiniai projektai buvo net gyvendinti, pvz.: Paragvajaus jzuit valstyb, ekijos taborit valstyb, E. Kob romano Kelion Ikarij pasekj kolonijos JAV ir kt. Nagrinjant utopijas mokslikai, tenka paymti, kad jose yra racionali, paangi idj, ger nor ir sieki. Daugelio utopij autoriai buvo yms visuomeniniai ir politiniai veikjai, sukr racionali visuomens pertvarkymo princip, tvirtin teiss ir dorovs normas, ikl daugel vietimo, kultros tobulinimo pasilym. Viena i reikmingiausi utopini revoliucini teorij buvo sukurta K. Markso, kuria i dalies remiantis, buvo vykdyta Spalio revoliucija Rusijoje, Markso idjos paveik XIX ir XX a. mstytoj protus, j socialini reikini ir idj vertinimus. Vieno ymiausi XX a. filosof Karlo Raimundo Poperio tvirtinimu, Markso vertinimas yra probleminis ir prietaringas, jo doktrinoje yra klaid, bet ir pozityvi idj. Marxas eksperimentavo, ir eksperimentavo neveltui, nors jo pagrindins doktrinos buvo neteisingos, rao K. Poperis. Jis atvr mums akis ir daug k privert pairti dmiau. Sugrti prie ikimarksistinio visuomens mokslo nebemanoma. Visi iuolaikiniai autoriai skolingi Marxui, net jei to ir nesuvokia. Tai ypa teisinga kalbant apie autorius, kurie nepritaria jo doktrinoms, t. y. tokius, kaip a; ir a mielai pripastu, kad, pvz.: manikis Platono ir Hgelio traktavimas paenklintas Marxo 28 takos . Poperis nekaltina Marxo kaip mokslininko ir jo nuoirdumo, bet kritikuoja jo prognozes, kurios stengsi nuspti istorijos vystymosi kryptingum. Nemanoma atiduoti duokls Marxui, nepripainus jo nuoirdumo. Jam bdinga platus vilgsnis, jo atodaira faktus, jo nepakantumas tuiaodiavimui, ypa moralizuojaniam tuiaodiavimui, lemia tai, kad jis yra vienas takingiausi pasaulyje kovotoj prie veidmainyst ir fariziejikum. J degino 29 trokimas padti prispaustiesiems . Taiau, anot Poperio: Nepaisant jo nuopeln, mano galva, Marxas buvo netikras pranaas. Jis buvo pranaas, bands nuspti istorijos krypt, 30 ir jo pranaysts pasirod esanios neteisingos .
28 29
K. R. Popper. Atviroji visuomen ir jos prieai. Vilnius: Pradai, 1998. P. 305306. Ten pat. 30 Ten pat.
88
Moksliniame tyrimo procese yra ypa svarbu pasirinkti tinkam metod ir deramai j taikyti. Marxas savo doktrinai nagrinti ir pagrsti pirmiausia pasirinko deterministin metod, kur absoliutizavus ir taikant neatsivelgus pasikeitusias socialines, ekonomines slygas arba jas smoningai, kryptingai keiiant (kaip tai buvo daroma isivysiusiomis kapitalizmo slygomis imperializmas netapo paskutine kapitalizmo pakopa), determinizmas netampa globaliu, visaapimaniu ir imtu procent visuomens istorij nulemianiu metodu. Todl mokslinis numatymo akcentavimas, kuris jau savaime yra svarbus ir paangus metodologinis atradimas, nelaimei, atved Marx aklaviet, rao Poperis. Mat, visai pamatuotas argumentas, kad mokslas gali numatyti ateit tik tada, kai ateitis nulemta i anksto, taigi jei ateitis yra praeityje, ji gldi joje neiskleistu pavidalu, atved j prie klaidingo sitikinimo, 31 kad grietas mokslinis metodas turi bti grindiamas grietu determinizmu . Antra vertus, deterministinis metodas aikinant gamtamokslinius dsningumus yra enkliai efektyvesnis. Aikinant visuomens vystymosi dsningumus tikriausiai svarbiau atsivelgti subjektyviuosius faktorius. Taiau i to galima daryti mokslinio darbo ivad, kad aikinant vystymosi tendencijas, iekant dsningum, visuomet turime turti aik tyrimo metod, kuris kaip tam tikras metodologinis pagrindas orientuos vis ms tyrimo ir gaut fakt aikinimo proces. 3.2.6. Moksliniai politiniai mitai Dar viena artima utopijoms sritis yra politin mitologija. Praeityje daugiausia tyrinjim buvo skiriama archainms jo formoms. Juos nagrinjo tokie yms antropologai, kaip M. Teiloras (Tayler), D. Freizeris (Frazer), etnologai Malinovskis, Diurkheimas, socialiniai psichologai tas pats Diurkheimas ir kt., sociolingvistas H. Bartas (Barth), socialinis filosofas J. Gureviius. Taiau politiniais mitais domjosi nedaugelis. Teiss ir valstybs tyrjams bene artimiausi kaip tik ir yra politiniai mitai, kurie daro arba gali daryti tiesiogin tak teistvarkos problem nagrinjimo kryptingumui. Jie nagrinjami tokiuose originaliuose darbuose, kaip 32 E. Kasirerio Mitas apie valstyb , N. G. erbinos Rusijos politinis 33 mitas , T. A. Aleksejevos, I. I. Kravenkos Politin filosofija: koncepcijos
31 32
K. R. Popper. Atviroji visuomen ir jos prieai... 1998. P. 308. E. Cassirer. Le myth de lEtat. Paris: Gallimard, 1993. 33 . . . . : , 1997.
89
formavimui . I. I. Kravenkos Politin mitologija: aminyb ir dabartis ir kt. Kuo gi skiriasi mitas nuo utopijos? Kaip teigia I. I. Kravenka: Mitas utopijos ideologija, jos pasaulira ir intelektin mediaga, kaip ir utopija, paversta tikrovs forma. Taiau identikumas i iracionali form tuo nesibaigia. Mitas taip pat visur prasiskverbiantis ir kyrus, kaip ir utopija. Mitologinis tikrovs suvokimas atsiranda smonje taip pat, kaip ir utopinis, ir jis taip pat sunkiai veikiamas. Mitas ir utopija vienodu mastu sutapatina objektyv ir subjektyv, daikt ir jo vaizd, vidin ir iorin, esm ir panaum, tikrov ir realumo iliuzij. Mitas sudaro slygas utopinms iliuzijoms susidaryti, jis ir utopij altinis, ir jo pirmin forma. Ir visgi ios dvi iracionali poiri formos tikrovje i esms skiriasi. Ir utopija, ir mitai, pasireikdami deontologinmis funkcijomis, gali vienodu mastu koncentruoti viltis, idealus ir iskaiiavimus, bet utopijos, tiksliau tam tikr klasi utopijos, isipildo, mitai gi niekuomet. Mitai nuolat lieka iliuziniais tikrovs vaizdais. Mit krimas savotikas menas autentikiems tikrovs panaumams igalvoti. Tai simboliniai, daniausiai norimi, subjektyvs vaizdiniai, kurie, atrodo, atitinka objektyvi pageidaujam realyb. Taiau jie neivengiamai tolina individ nuo tikrovs igalvojim ikreipt srit. Tokiais racionaliai pagrstais mitais stengiamasi liaudiai teigti esamo politinio vadovo, vaduko, kaip ir popieiaus, neklystamum, liaudies valdios egzistavim, statym neginijamum, partins valdios naud, privataus kapitalo pranaum ir t. t. Egzistavo ir egzistuoja universals internacionaliniai mitai Proto visagalikumas (vietj laikotarpiu), gamtos kultas (. . Ruso), istorins praeities herojikumas, religijos ir nacionalini pradmen ryio (A. legelis), dangaus ir ems panaumo, groio pasaulio pergals prie blog ir kt. Egzistuoja ir lietuviki buitiniai mitai, kaip rao A. Katkeviius, jog Rojuje Adomas ir Ieva kalbjo lietuvikai. Vytautas Didysis gird irgus Juodojoje jroje. Lietuviai nuo seno dori ir skaists. Didkukuliai yra tautinis lietuvi valgis (domu, k jie valg, kol Kolumbas nebuvo parves bulvi i anos puss Atlanto). Smetonos laikais valdininkai buvo visi kaip vienas sinin36 gi . Arba Lietuva Marijos em. Lietuviai sugriov Taryb Sjung, visi lietuviai katalikai ir t. t.
. . , . . . : // , 1994, 2. 35 . . . : // , 1999, 1. . 317. 36 A. Katkeviius. Redaktoriaus laikas // Veidas, 1999, Nr. 33. P. 4.
34
34
35
90
XX amiaus lietuviai yra mit krj tauta, atsiminim knygoje apie Sjdio gimim rao filosofas Bronius Genzelis. Jo mintis palaiko ir istorikas Liudas Truska. Vis mit tikslas pagrsti, kad lietuviai yra didvyri ir kankini tauta. Tai rodo leidiam knyg pavadinimai: Lietuvos kov ir kani istorija, Lietuvos naikinimas ir tautos kova ir t. t. Kitados XIX a. antroje pusje, XX a. pradioje tai buvo reikalinga ir naudinga. Tada plito rusinimas, lenkinimas, lietuviai buvo niekinami, reikjo populiarinti gimtj kalb, atsikratyti nevisavertikumo komplekso, patikti 37 savo jgomis. Bet XX a. pabaigoje tai jau pernelyg primityvu . mogaus studij centro vadovas psichologijos moksl daktaras G. Chomentauskas aikina, kad mitais daniausiai nesmoningai ar smoningai grindiamos normos, kurias racionaliais argumentais pagrsti nepasisekt. Taigi visuomen kaip sistema gina savo labiausiai neapsaugotas vietas. Replikos: kaip galima abejoti ventais dalykais, koks gi tu patriotas, jei taip neki, greit uiaupia dvejojant ir palieka tuos paius mitus sukti smegenis 38 ateinanioms kartoms . Mitai atspindi ms krybin negali. Nepajgiame kurti nauj ateities modeli, o vien tik kopijuojame, perkeliame sen patirt, kas yra pats lengviausias dalykas, pabria L. Truska, manantis, kad mitai svarbs tik emesnio intelekto monms. Labiau isilavinusius jie erzina. Ir toliau istorikas apgailestauja, kad Lietuvai labai trksta aukto rango intelektual, nors kiekvienas pusinteligentis sitikins ess labai protingas. Tokioje terpje, 39 sitikins L. Truska, nebelieka vietos intelektinei paangai . Tautinius, politinius mitus reikia skirti nuo puoseljam tautini ideal, tam tikr nacionalini vertybini orientacij, kurios kvepia krybin tautieio dvasi, kuri pagrindu yra ugdomas patriotikumas ir pilietikumas. Taiau ios vertybs turi bti realios, atspindti ne tik praeit, bet dabart, ir svarbiausia, suteikianios ateities vizij. Teisingai teigia prof. Romualdas Grigas: Tik plaiau suprantamos ir praktikai realizuojamos tautos krybins galios ireikia politins jgos ar judjimo tikrj tautikum. Taiau nevalia pamirti, jog tie, kurie pernelyg apeliuoja garbing praeit, neleidia atviromis akimis irti dabart. Tautos, kuri skrupulingai tebesivalgo save ir savo praeit, modernusis pasaulis gali ir nesuprasti, nevertinti. Vir kit galv ikeltas tautikumo ar patriotizmo vzdas labai jau primena pirmykt
37 38
Cituojama i: K. Petrauskis. Didvyriai ir kankiniai // Veidas, 1999, Nr. 23. P. 14. Ten pat. P. 15. 39 Ten pat. P. 15.
91
(urvin) mog, patekus ndienos pasaul. Tauta, nesugebanti toki sutramdyti, netenka ne tik kit pagarbos. Ji nemato, kad jos gyvybingumo pamatus 40 ima grauti atvira korozija . Kartais politiniai ir kitokie mitai yra paremiami mokslu arba moksliniai mitai paremiami politika. Bdingas, gerai inomas Lysenkos pseudomokslini idj rmimas politiniuose sluoksniuose Taryb Sjungoje. Taip pat Ptolomjaus epiciklo teorija, kuri padjo paaikinti planet judjimo perturbacijas klaidingai traktuojamoje geocentrinje Sauls sistemoje. Panaiai buvo sitvirtinusi flogistonin ugnins materijos teorija, kuri tvirtino, jog jos yra visose degiose mediagose ir degant i j isiskirianti. Tik XVIII a. pabaigoje i klaiding flogistonin teorij pakeit mokslin deguonin degimo teorija. Taigi tikslesnio reikinio esms neinojimas, jo mokslinio paaikinimo nebuvimas gimdo mitus. Ir prieingai, mokslinis reikinio, objekto painimas, atskleidiant klaidingus aikinimus, tikr fakt analiz ir nagrinjamo objekto vystymosi tendencij objektyvus tyrimas padeda veikti tiesos painimo klystkelius, veikti mitus. Taiau ir praeityje, ir dabartyje mokslas nra apsaugotas nuo mit, mokslini ivad absoliutinimo, tam tikr tikrovs fakt aliko fetiizavimo, j pritempimo iki norim ivad patvirtinimo tariamais faktais ar eksperimentais. Toks neadekvatus tikrovs atspindys pasitaiko tarp norini tapti mokslininkais, o kartais ir tarp esam mokslinink. New scientist urnalo atlikti tyrimai parod, jog i 200 apklaust mokslinink 194 susidr su duomen pritempimu prie darom ivad, ir tik 10 proc. nutvert u rankos buvo atleisti i darbo. Artimus rezultatus gavo S. Volinzas, isiunts 37 mokslini straipsni autoriams laikus, praydamas atsisti pirminius duomenis. I 32 respondent 21 ie duomenys atsitiktinai pasimet arba buvo 41 sunaikinti, o atsistuose apraymuose atrasta tartin netikslum ir klaid . Antra vertus, neretai mitai padeda absoliutinti mokslo galimybes. Pradedant nuo kartezinink, dualisto Ren Dekarto (Descartes) pasekj, sklido nealiko gamtos knygos skaitymo ir mokslininko, neva gyvenanio dramblio kaulo bokte, mokslinio painimo mitai. Abu iuos graius vaizdinius umiro iandienos mokslotyra. Pastantis subjektas ne tiek skaito gamtos knyg, kiek ireikia save, ir todl visuose painimo etapuose 42 inias apie objekt neama subjektyvumo suasmenint ini pavidalu
R. Grigas. Tautos likimas. Vilnius, 1995. P. 438. Duomenys cituojami i: . . , . . . // , 1996, 9. C. 59. 42 . . . 80- // . , 1988. . 240.
41 40
92
vairi neformalizuot prasmi, aikinim, poiri bei vertinim pozicijos turjimu. Mokslininkai, gyvendami ne dramblio kaulo bokte, o tarp moni, neretai neivengiamai pasiduoda vyraujanioms nuomonms, o kartais ir mitams, be to, turi savo interesus, orientyrus, savo silpnybes ir nuostatas. Tai ypa aktualu humanitariniuose ir socialiniuose moksluose, kuri ivadas, teiginius ne visuomet galima mokslikai patvirtinti arba paneigti eksperimentais arba adekvaia faktine tyrim mediaga. Dar vienas mitas, susijs su mokslu, yra sitikinimas, jog tik didysis mokslas, t. y. fundamentalus, gali bti efektyvus, o taikomasis nra mokslas, tai tik pirmojo taikymo technika. Tuo pagrindu yra neigiama prakseologija (praktikos mokslas), taip tvirtinant yra ignoruojamas krybinis mokslini idj, j tobulinimo ir tikslinimo procesas. iuo keliu einant, galima pagrstai teigti, kad nei atskiros teiss akos, nei medicina ar edukologija ir kt. nra mokslai. O juk pati praktika yra tiesos kriterijus. Tik praktika rodo ar paneigia ties, tik ji pateikia faktus, patvirtindama arba atmesdama ikelt idj ar hipotez. Dar vienas pavojingas mitas yra apie mokslo em efektyvum, nihilistin poir j. sigaljus kioskinei ir Garin psichologijai, plaiai sklido skeptinis mitas apie moksl ir mokslininkus, kurie gali vos pragyventi, kurdami niekam nereikalingas idjas, o prekeivis gali vaistytis pinigais, politikas valdyti valstyb ir be mokslo. iandien visiems tapo aiku, kur tokie mitai veda. Sklindant tokiems mitams, propaguojant vairius paramokslus ir antimokslus per masines informacijos priemones, neivengiamai formuojasi ne tik vieoji, bet ir politik nuomon, kad mokslas, jo finansavimas, mokslinink ugdymas nra toks svarbus valstybs reikalas. Todl dingsta mokslinis romantizmas, poreikis painti nepaintus reikinius. O smunkant mokslo potencijai, silpnja visuomens nari intelektinis potencialas, ekonomikos vystymasis, politinis valdymas tampa subjektyvus ir voliutaristinis. Mitai, kaip matyti i ios analizs, gali reiktis vairiomis formomis, taiau visi jie teikia ikreipt tikrovs vaizd. Taigi mitai yra skirtingos smons iraikos formos. Prancz mokslininkas E. Kasireris (E. Cassierer) prieina, ms nuomone, prie teisingos ivados, jog: Menas intuicijos vienov, mokslas minties vienov, religija ir mitas jausm vienov Menas atveria gyv form; mokslas dsni ir princip pasaul; religija ir mitas remiasi fundamentalaus gyvenimo vienovs 43 universali smon .
Cituojama i: . . . : // , 1999, 1. C. 4.
43
93
Taigi mitas gyvybingas tuo, kad jis, nesiremdamas nei intuicija, nei dsniais ar principais, keisdamas inias, suteikia universalios gyvenimo vienovs vaizdin, skatina fantazij, yra neadekvatus socialins tikrovs atspindys. Taiau mitai, kaip ir utopijos, gali gimdyti novatorikum ir nevaisingas paiekas mene ir moksle. Mitai apie visik moni laisv, lygyb, brolyb paskatino kurti utopin socializm ir komunizm, o vliau, kaip inome, ir mokslin komunizm, teorij, besiremiani principais ir socialini vertybi sistema. Taigi mit kryba, j idj patrauklumas, norimo, siekiamo, nors ir nerealaus, primimas kaip galimo ir gyvendinamo, gali nuvesti tiek vien mog, tiek kolektyv iracionalizm, iliuzijas, adinti fantazij. Taiau mito kryba gali bti ir smoninga, racionali, apmstyta politiniams tikslams pasiekti. J gali sugalvoti lyderis, ideologas, iniciatorius arba grup asmen, atstovaujani tam tikrai partijai ar politiniam susivienijimui. Taigi mitas gali bti tikslingai nukreiptas tam tikr iliuzij, herojikum, vado imintingum, tam tikros idjos tvirtinim arba smoning moni dmesio nukreipim nuo aktuali gyvenimo problem, paguodiant juos, suteikiant ateities vili, taip pat skatinant nesmoning trauk pasyvum, neveikslum (u mus galvoja, mumis rpinasi). Mito neigiama taka asmeniui yra ta, kad jis atpalaiduoja j nuo individuali samprotavim, kritini smons orientacij nuo objektyvaus vertinimo, nuo tokio poirio atsakomybs ir paskatina priimti viej nuomon toki, koki turi jo gerbiami asmenys. Taigi mitas ne tik neivengiama elin realybs pus. Politikoje jis ypa danai pereina ini apviest pus ir smoningai kultivuojamas kaip efektyvi iracionali priemon politini udavini racionaliems sprendimams. Todl vien kart nuvainikuotas jis atgimsta, priima nauj form ir neinyksta. Todl taip svarbu painti ir varyti j, turint vilt apriboti jo tak iki minimumo. Filosofija ir mokslas yra pakviesti sudaryti veiksming nuolatin 44 antimitologin tarnyb . Daugelio mit, utopij, horoskop ir kit prognozi spekuliacijas galima atpainti kasdiens buitins smons lygmeniu, kitus istorinius, politinius, tautinius mitus, j tikrovikum galima ir reikia tikrinti moksliniais tyrimo metodais, tiek sociologiniais, tiek psichologiniais. Mokslo udavinys praeities, dabarties ir ateities tikrov matyti, suprasti ir vertinti be iliuzij, o toki, kokia ji yra i tikrj.
Cituojama i: . . . : // , 1999, 1. C. 17.
44
94
*** Taigi galima daryti ivad, jog ir pseudologijos vairios akos, ir pseudoprognozs, utopijos, mitai remiasi tam tikrais realiais faktais, pavyzdiais, tarp j yra tikr, neigalvot, ne i pirto laut, taiau jais remiantis daniausiai daromos alikos, subjektyvios ivados, propaguojamos tik tariamos mokslins idjos. Remiantis jomis arba patekus j nelaisv, tiek kiekvieno individo, tiek ir tyrintojo paiekos gali patekti klystkelius, savs ir kit apgaudinjim.
95
4. MOKSLAS KAIP KRYBA

4.1. Krybikos asmenybs charakteristika
Moksliniame mstyme visuomet dalyvauja poezijos elementai. Tikrasis mokslas ir tikroji muzika reikalauja vienodo mstomojo proceso. A. Einteinas
monij nuolat domino klausimas, kaip ir i kur atsiranda genijai, kuo jie skiriasi nuo kit moni? iuos klausimus iekojo atsakymo filosofai, psichologai, ymi moni biografai, patys genijai tai apra savo autobiografiniuose memuaruose ir kt. ie klausimai ypa aktuals monms, siekiantiems atrasti kak nauja moksle, mene, technikoje. Todl krybik asmenybi mstomosios veiklos strategijos analiz, nauj idj gimdymo menas, j asmenybs individuali, unikali bruo, savybi painimas, nagrinjimas ir tuo remiantis saviugda, savikra ypa pradedaniam jaunajam mokslininkui gali turti nekainojamos verts. Moksliniams atradimams, kaip inoma, bdinga nestandartinis, produktyvus, krybinis mstymas. Tik krybika asmenyb, originalus jos mstymas gali duoti nauj mokslo rezultat. Kasdienio, buitinio ir net linijinio mstymo logika suteikia maai galimybi atrasti naujus mokslini problem sprendim bdus ir naujus tyrimo metodus, ikelti naujas originalias idjas, formuluoti unikalias hipotezes, atlikti tyrimus, i j rezultat daryti apibendrinanias, gilias ivadas, diegti jas praktik. Mokslo genijai visuomet buvo ne tik krybinio, neabloniko mstymo atstovai, bet ir skyrsi nuo kit savo igyvenamais jausmais, turjo laki vaizduot, gebjo pavelgti nagrinjam dalyk kitokiu kampu, i kit pozicij. Krybiniai j gebjimai gebjimai velgti nauj problem ten, kur kiti jos nemato, t. y. nauj sename, tradiciniame, stereotipiniame jos sprendime. Be to, jie paprastai nagrinja reikin, objekt ir su jais susijusi problem per jos praeities ir ateities vystymosi prizm, t. y. nagrinja ne tik kas yra, bet i kur tai atsirado, kokius etapus reikinys prajo, kas ir kaip turi tapti ateityje.
96
Krybinis mogus yra pirmiausia idj krjas, o idjos ir yra mokslo ir visos civilizacijos paangos skatintojos. mogikoji istorija, kaip tvirtino angl raytojas, mokslins fantastikos klasikas Bredleris, savo esme yra idj istorija. Ir i tikrj monijos istorija yra ne kas kita, kaip ymi asmenybi ikelt idj ir j gyvendinimo praktikoje kronika. Nuo pirmj metratinink laik istorik, filosof, psicholog, sociolog ir vis kit metratinink, biograf tikslas buvo iaikinti ir aprayti istorijos eigoje keltas idjas, j realizavimo proces ir rezultatus. Ms tikslas ir yra pabandyti suprasti, kaip tos naujos idjos ikeliamos ir formuluojamos, kokios asmenybs savybs ir jos mstymo mechanizmai utikrina i nauj idj gimim. iems klausimams tirti susiklost atskiros mokslo akos, pvz.: krybos, mokslo, meno psichologijos, kurios nagrinjo krybins veiklos proces moksle, mene, techninje kryboje. Krybos psichologija tiria ymi moni vaizduot, mstymo ypatumus, intuicij, kvpim, nesituacin aktyvum, irykjanias krybos procese individualias psichologines savybes (gabumus, talent, genialum), krybinio kolektyvo tak, vadinamj facilitacij, t. y. krybin aktyvum skatinanius veiksnius, ypa kaip grupins diskusijos rezultat, smegen turmo (angl. Brainstorm), kaip krybinio aktyvumo ir produktyvumo skatinimo metod. Tai kas gi yra tas asmenybs krybikumas, kuo jis pasireikia? Psichologija teigia, kad tai gebjimas kelti naujas idjas, mstyti savarankikai, nestereotipikai, greitai orientuotis probleminje situacijoje, lengvai rasti netipikus sprendimus. Krybikum daugiausia lemia individualios asmenins savybs (vaizduots lakumas, mstymo greitumas, tikslumas, lankstumas, iradingumas, konstruktyvumas, smalsumas, motyvacin tampa, poreikis nuolat tobulinti savo veikl, t. p. 1 asmenybs gyvenimo aplinkybs (patyrimas, aukljimas ir saviaukla) . Krybika asmenyb nra udara savyje, ji atvira praktiniams visuomens poreikiams, stengiasi per krybin veikl save ireikti. Krybika asmenyb paprastai sugeba vienaip ar kitaip save realizuoti, ireikti, bna atvira gyvenimui, savarankika, pasitikinti savimi, vidujai laisva, pasiymi 2 jautriu estetiniu suvokimu . Taiau krybikai asmenybei, kaip matyti i ymi moni biografij, danai tenka veikti vairius sunkumus, barjerus, tradicines, konservatyvias
1 2
Psichologijos odynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1993. P. 151. Ten pat.
97
pairas, vairias nuostatas ir prietarus, todl reikia atkaklumo, rytingumo, apskritai stiprios valios savybi. Todl krybins veiklos nauj idj iklimas paprastai prasideda nuo pasenusi standart, stereotip, nusistovjusi kanon, norm ir kit mokslo bei praktins patirties suformuot praktins veiklos, mstymo, pasauliros ablon neigimo ir veikimo. Aikinant asmenybs naujybs krimo proces psichologiniu poiriu, daniausiai yra manoma, kad ios idjos kyla i pasmons, t. y. iracionaliai. Taiau eksperimentin psichologija pateikia duomen, kad krybiniame asmenybs procese sveikauja tiek nesmoningi, tiek smoningi aktai (M. Vertheimeris (Wertheimer) Vokietija, B. Teplovas, A. Leontjevas Rusija). Taiau dar iki iol egzistuoja neigyvendintos legendos apie genialumo ir beprotysts, izofrenijos giminingum. Egzistuoja poiris, jog unikals krybiniai gebjimai glaudiai susij su psichopatologiniais asmenybs bruoais. Taiau yra ir kita nuomon, kad krybiniai gebjimai yra bdingi kiekvienam mogui, ir tik io krybikumo potencialas yra skirtingas. Pagrindin vaidmen ia vaidina ne gytos inios, o proto lankstumas, mstymo stilius ir strategija. io poirio vertinimu svokos krybikai apdovanota asmenyb ir psichologikai normalus mogus yra vienareikms. Todl kiekvienas psichologikai normalus mogus turi galimyb bti krybiku tam tikroje srityje. Reikia manyti, kad didiosios galimybs ateina visiems, taiau daugelis net neino, kad susitiko su jomis. Bet koks sudtingas darbas, dirbamas su meile, atsidavimu, pasiaukojimu, duoda geresni rezultat. O tai ypa svarbu moksliniame darbe. Todl Irena olioKiuri (JoliotCurie) visikai teisi tvirtindama, jog kiekvienoje profesijoje meil yra viena i skms slyg, bet tai ypa teisinga dl moksliniotiriamojo darbo. Dabartinje psichologinje, sociologinje, filosofinje literatroje ir kituose altiniuose vairiais poiriais apibendrintos pagrindins krybikos asmenybs bruoai, savybs, ypatybs. Pvz.: apibendrinus amerikiei Tei3 4 loro , Andersono ir kit mokslinink krybikos asmenybs tyrimus, galima iskirti tokius jos bruous: Neeiliniai gabumai. Nuovokumas, iradingumas. Paintiniai gebjimai. Siningumas, tiesumas, natralumas. Pastangos valdyti faktus. Siekimas valdyti principus (dsningumus). Atradim trokimas. Informaciniai gebjimai. Miklumas, eksperimentinis meistrikumas. Lankstumas, gebjimas lengvai prisitaikyti prie nauj fakt ir aplinkybi. Atkaklumas, rytingumas. Nepriklausomumas. Gebjimas nustatyti reikini
3 4
Taylor C. W. Creativity. Progress and potential. New York, 1964. Anderson H. H. Creativity and its Cultivation. New York, 1959.
98
ir ivad vertingum. Gebjimas bendrauti. Intuicija. Krybiniai gebjimai. Siekis tobulti, dvasikai augti. Gebjimas stebtis, bti sumiusiu susidrus su naujybe ar neprastumu. Gebjimas visikai orientuotis problemoje, suprasti jos bsen. Spontanikumas, betarpikumas. Spontanikas, adaptyvus lankstumas. Originalumas. Divergentinis mstymas. Gebjimas greitai gyti nauj ini. Imlumas (atvirumas) naujai patiriai. Gebjimas lengvai veikti proto ribas ir utvaras. Gebjimas nusileisti, atsisakyti savo teorij. Gebjimas gimti kiekvien dien i naujo. Gebjimas atmesti neesmin ir antraeil. Gebjimas sunkiai, atkakliai dirbti. Gebjimas sudaryti sudtingas struktras i element, sintezuoti. Gebjimas skaidyti, analizuoti. Gebjimas kombinuoti. Gebjimas diferencijuoti reikinius. Entuziazmas. Saviraikos gebjimas. Vidinis brandumas. Skepticizmas. Drsumas. Vyrikumas. Itverm. Polinkis laikinai netvarkai, chaosui. Siekis ilg laik bti vienam. Savojo a pabrimas. Tvirtumas neinomomis slygomis. Kantryb neaikumuose, dviprasmybse, 5 neapibrtumuose . Tai konkrets krybikos asmenybs gebjimai ir psichins savybs, btinos mokslo ir technikos srityse, pasireikianios veikloje, apibdinanios jos kryptingum, nors yra pateiktos sinkretikai. Taiau ie ivardyti bruoai jaunajam mokslininkui gali bti geras orientyras savikros procese. Psichologas Vladas Petrulis, tyrinjs mokslini darbuotoj krybin produktyvum, bando sudaryti krybikos asmenybs savybi sistem, kuri siejasi su krybinio mstymo taisyklmis (euristika). ioje sistemoje jis iskiria tokias savybes: 1) fantazij; 2) intuicij; 3) nor kurti; 4) nauj spdi siekim; 5) lankstum; 6) originalum; 7) kritikum (gebjim abejoti vis pripaintomis tiesomis); 8) prietaringum (kartais kokia nors savyb nelauktai tampa savo prieybe, pvz.: bailumas gali virsti narsumu ir t. t.); 9) humor (nors nebtina 6 bti humoristu); 10) erudicij; 11) vaikikum . Vaikikumas ia suprantamas teigiama prasme, kaip asmenybs harmoningumas, jos gebjimas bti vientisai, ilikti savimi. Platesni tyrimai rodo, kad moni krybikumas yra toks sudtingas fenomenas, jog net dauguma pai krj, genij negali savistaba ar savianalize apibdinti io proceso, jame vykstani proto operacij, j paaikinti. Todl, tiriant krybikum, tyrj ir pai krybik asmenybi gaunami introspekcijos metodai, rezultatai skirtingi. Be to, taip pat skiriasi savs
Cituojama i G. Rozeno knygos: a ( ). , 1966. C. 6869. 6 . . . , 1991. C. 44.
5
99
vertinimai, t. y. kokiais mokslininkai save sivaizduoja ir kokie jie yra i tikrj, arba kaip kit vertinami. ia prasme domius tyrimus atliko M. Mejchauenas (Mahoney). Pasirodo, mokslininkai link savyje matyti tokius bruous: 1) labai aukt intelekt, taip pat ir krybinius gebjimus; 2) tikjim loginio mstymo jga; 3) eksperimentin meistrikum; 4) objektyvum, tiesos siekim; 5) mstymo lankstum; 6) kuklum; 7) kolektyvikum; 8) susilaikym nuo ivad, kol trksta joms fakt. Tuo tarpu kit tyrj objektyvs mokslininko asmenybs tyrimai pateikia kitok, beveik prietaring vaizd: 1) labai auktas intelektas nra btina skmingo mokslinio darbo slyga; 2) mokslininkas danai bna visikai nelogikas, ypa kai gina savo nuomon ir kritikuoja prieinink; 3) savo eksperimentinje veikloje mokslininkas orientuojasi prielaikes nuostatas; 4) mokslininkas pats emocionaliausias i krybini profesij; 5) mokslininkas danai bna dogmatikai atsidavs savo nuomonei ir negirdi nieko, kas j neigia; 6) siekdami pripainimo, mokslininkai neretai egoistiki, ambicingi, nervingi, lengvai paeidiami; 7) mokslininkai neretai dl asmenik paskat slepia gautus rezultatus; 8) mokslininkai neretai skuba formuluoti hipotezes, nors aiku, kad 7 dar trksta fakt . ios mokslinink charakteristikos prietaringos tikriausiai todl, kad pirmuoju atveju savianalize apibdinama daugiau teigiam dalykini savybi, antruoju iorinio vertinimo bdu negatyvi, t. y. tai, k mokslinink oponentai mato neigiama, kas kartais pasireikia j poelgiuose. Plai ir isami krybikos asmenybs ypatum apraomj charak8 teristik pateikia psichologas ir gydytojas A. Lukas . Jis iskiria tokios asmenybs ypatumus, kuriuos pabandysime plaiau aptarti, pritariant jiems, pakomentuoti ir paremti juos kit autori mintimis. Pirmiausia krybika asmenyb yra apdovanota auktu intelektu, t. y. gebjimu greitai susivokti naujose situacijose, atskleisti reikini ryius. intelekt yra du poiriai. Vieni mokslininkai teigia, kad intelekto struktroje galima iskirti bendruosius gebjimus arba bendruosius intelekto veiksnius, kurie pasireikia kiekvienoje individo veikloje, lemia bet kurio intelekto testo rezultatus. Kiti mano, jog intelektas tam tikr, vienas nuo kito nepriklausom sugebjim visuma. Intelekto isivystymo lygiui nustatyti naudojami testai. Intelekto test sudaro daug uduoi, kurioms sprsti reikia
7 8
Cituojama i: . . . , 1991. C. 45. . . . . : , 1978. C. 9299.
100
odinio loginio mstymo, vaizduots, atminties, dmesio ir kit painimo proces aktyvumo. Intelekto isivystymui matuoti yra naudojamas intelekto koeficientas IQ (angl. Intelligence quotient). Londono universiteto profesoriaus psichologo G. D. Aizenko (Eysenck) testo tyrimais nustatyta, jog 50 proc. gyventoj IQ yra 90110, 25 proc. auktesnis, 25 proc. emesnis. Auktesnis nei pagrindins grups IQ yra: 14,5 proc. 110120, 7 proc. tarp 120 130, 3 proc. 130140, tik apie 0,5 proc. auktesnis nei 140. Tiktina, jog 9 universiteto student IQ apie 125 . Labai gerai besimokani student IQ turt bti 135140. Taiau kai kurie mokslininkai mano, jog tarp intelekto ir talento tiesiogin priklausomyb ne visuomet nustatoma. Intelektas daugiau reikia gebjim mokytis ir imokti. Todl buvo kuriami krybikumo (kreatyviniai) testai, pvz.: psichodiagnostins metodikos asmenybs krybiniams sugebjimams matuoti. Dabar kreatyvumui nagrinti ir matuoti usienyje naudojami toki pagrindini krypi testai: asmenybinis (asmenini bruo taka kreatyvumui) ir paintinis (intelektualini, paintini ypatum taka kreatyvumui. Daugiausia inomi paintinio kreatyvumo testai, parengti D. Gilfordo (1959) ir E. Toranso (1962). Taiau i test panaudojimo rezultatai prieta10 ringi, j validumas nerodytas . Taiau, kaip rodo praktika, intelektui realizuoti btinos asmenins pastangos, kantryb. E. Kapijevas yra taikliai pastebjs, jog mokslo pradia protas, proto pradia kantryb. Kitas krybikos asmenybs ypatumas pasirengimas (nusiteikimas) rizikai. mogus, turintis daug idj, turi turti drsos joms isakyti garsiai. Taiau neretai, neturdamas visos informacijos, darydamas apibendrinimus, jis neivengiamai rizikuoja suklysti. Bebaims mintys leidia isakyti prielaidas, net jeigu nra j teisingumo rodym. Negabi asmenyb siekia ramybs ir paprastai sprendia tik tuos udavinius, kurie remiasi pastoviais gdiais. Kiekviena didioji mokslo pergal, tvirtino amerikiei filosofas Donas Diujis (Dewey), savo itakomis turi didiul vaizduots lum. Krybika asmenyb pasiymi impulsyvumu, verlumu, laisvs siekimu, nuomoni nepriklausomybe. Tokios individualybs, jau bdamos
. . . . : , 1995. . 9. 10 Citata i: . . , . . . . , , 1999. C. 338339.
9
101
studentais, reikia kritin poir dstytoj isakyt mini ir mokymo program atvilgiu, patys apsisprendia, kuriais dalykais ir kuriomis temomis domtis. Todl jiems lengviau bna pasirinkti tem kursiniams, baigiamiesiems darbams. ymus fiziologas I. Pavlovas Autobiografijoje rao, jog dvasinje seminarijoje, kur jis moksi, vis dalyk penketai nesiskait dideliu besimokaniojo pasiekimu. Tai buvo paprastas reikinys gerai moksi daugelis. Bet jeigu seminaristas puikiai inojo vien, du dalykus, ir blogai moksi kitus, tai priversdavo j atkreipti dmes, ar jis ne talentas? Nes i tikrj krybikos asmenybs viena i ypatybi didiulis darbingumas toje srityje, kuri j domina, ir laisvas apsisprendimas. Lenk mokslininkas mikrobiologas Liudvikas Girfeldas, apibdindamas mokslininko status visuomenje, teisingai nurodo, jog mokslininko teis laisv, o jo priederm meil tiesai. Dar vienas talentingo mogaus ypatumas yra polinkis aisti. Taip pat jis vertina humor, yra imlus juokingam. Specials testai liudija, kad toki moni humoras ir smojus yra aukto lygio. Jie net rimtose konferencijose gali terpti juok ar smoj. Kiti to negali, juos tarytum kakas sukausto. Ir jiems netgi pamgdioti tok stili nesiseka, jiems trksta pasitikjimo savimi, nes toks stilius yra vidins laisvs rezultatas. Tokie gebjimai pasireikia ne kaip minties ypatumas, o kaip asmenybs bruoas. Pasakojama, kad vien kart Bernard o (Show), jau pagyvenus dramaturg, partrenk dviraiu vaiavs nutrktgalvis. Laim, abu tik lengvai isigando. Kai susigds kaltininkas pradjo atsiprainti raytojo, B. o nutrauk j odiais: Taip, jums nepasisek. Jeigu btumte parods bent kiek daugiau energijos, js btumte usitarnavs nemirtingum, taps mano udiku. Gabi ir talenting moni biografij apraymai liudija, kad jie daniausiai mgdavo vairius aidimus, kurie paddavo formuotis j lakiai vaizduotei, atsitiktinai suteikdavo impuls gimti naujoms idjoms, paspartindavo j formulavim. Daugelis iradim buvo atsitiktini aidim procese. Taiau tokie aidimai neturi siekti smoningo tikslo, nes iuo atvilgiu netampa laisvais aidimais. Deimsas Klarkas Maksvelis (Maxwell), angl fizikas, klasikins elektrodinamikos, statistins fizikos pagrindjas, vienas i didij matematikos genij, mgo aidimus. Jis galjo per ikilmingus pietus sveiuose, umirs aplinkinius, pradti aisti su stalo rankiais, viesos spinduliu nuo stiklins ar vandens lao. Jis inojo aidimo vert. Dar bdamas paauglys,
102
jis klaussi vieno menininko paskaitos apie tai, kaip jam padjo aidimas mene pasiekti laimjim. Nuo to prasidjo jo karjera. aisdamas su segtukais ir silais, Maksvelis nustat, kaip j pagalba galima nubrti oval, o nuo to prijo prie viesos atspindio dsni aikinimo. Tuo metu jis buvo toks jaunas, jog jo praneim Edinburgo karalikojoje mokslinje draugijoje teko skaityti kitam mogui, mat trumpakelnis Maksvelis dar negaljo kalbti i katedros. domus klausimas, kodl vaikai nustoja aid? Eduardas de Bono mano, kad gal todl, kad paslaptingas pasaulis, kuriame vyksta stebuklai, tampa kasdieniu pasauliu, kur kiekvienas dalykas turi paaikinim. Nuobodiaudami dl pavirutinio inojimo, vaikai nustoja aid. Jeigu vaikas nesitenkina pavirutiniais paaikinimais, tai dalykai netaps tiek inomi, kad aidimas su jais tapt nuobodus. Labai galimas dalykas, kad aidimo aktyviai nepalaiko ir logikai mstantys suaugusieji, sitikin jo beprasmikumu, net ir brendimo laikotarp laiko priederme usiimti naudinga veikla. aidimo metu idjos atsiranda paios savaime ir atsirad gimdo 11 naujas. Idjos neseka viena po kitos loginiu nuoseklumu . Originalumas dar viena iskirtin krybikos asmenybs savyb, taiau be mantrumo, be noro pabrti savo nepaprastum. Tokie mons gerai jauiasi sudtingose, neprastose situacijose, neskuba priimti galutini sprendim ir klijuoti etiketes. (Prieingai, protis iankstiniams kategorikiems sprendimams apriboja naujovi imlum ir skurdina asmenin patyrim). Jie isiskiria i kit gyvenimo meile, interes platumu, spdi jautrumu, ingeidumu, naujo, nepakartojamo siekimu, sunkum, barjer, klii nebijojimu. Mokslininkas turi eiti nepramintais takais, neirdamas klitis, tvirtino neeuklidins, hiperbolins geometrijos krjas Nikolajus Lobaevskis. Mokjimas koncentruoti dmes ir ilgai ilaikyti j prie vieno klausimo, temos ar problemos yra vienas i svarbi skms slyg kiekvienoje veikloje. Kai Niutono paklaus, kaip jis suformulavo savo ymius dsnius, jis atsak: Tiesiog a vis laik apie tai galvojau. I. Pavlovas taip pat kalbjo apie nepertraukiam galvojim, kaip svarbi vyki prielaid. Jis tvirtino: Genijus aukiausias gebjimas koncentruoti dmes nagrinjam dalyk. Frederikas olioKiuri neatsitiktinai tvirtino, jog mokslas atveria grandiozines perspektyvas tiems, kurie jam tarnauja. Krybikai mstantis mogus isiskiria i kit stropiu reiklumu, be to, ne tik savo profesinje sferoje. Jis nesitenkina ne visai patikimomis
. . ( ). : , 1976. C. 94.
11
103
iniomis, neaikiais perpasakojimais i treij asmen, o stengiasi patikslinti, prieiti prie pirmini altini, isiaikinti specialist nuomon, suinoti, kuo tos nuomons yra paremtos. Jam visur norisi prieiti prie paios esms. Todl jame pasireikia kritikumas, netgi priekabumas ir skepticizmas, jeigu jam pateiktoje informacijoje yra prietaravim, loginio nenuoseklumo ar nuomons pritempimo. Toks mogus danai naudojasi enciklopediniais ir kitais odynais bei inynais. Jis ieko reikiam odi, aikinasi skirtingas svok sampratas, susipasta ir apmsto artimus panai reikini aikinimo variantus, ieko sau naudingos naujos informacijos apie dominani problem. Apskritai tokie mons odyn skaitymui, j nagrinjimui skiria nemaa laiko. is reiklumas sau skatina mokslinink aukoti save mokslui. A. Gercenas taikliai yra pastebjs, jog mokslas reikalauja viso mogaus, be nuslpt mini, pasirengusio visk atiduoti ir kaip apdovanojim gauti sunk blaivi mini kryi. Mokjimas surasti problem, valgumas ten, kur kiti jos nemato, gebjimas formuluoti tolesni iekojim udavinius apie tai mes kalbjome anksiau. Mokjimas surasti problem, galvoti apie t pat, taiau tuo paiu metu vairiomis kryptimis, naujai velgti gerai inomus dalykus, pakankamai gerai iaikintus objektus ir reikinius. Tam reikia neabloniko mstymo. Todl atsiranda prietaravimas tarp loginio abloniko ir neloginio neabloniko mstymo. Mokymo procese paprastai dominuoja loginis nuoseklumas. Vadovliuose tam tikros temos ar klausimo dstymas, aikinimas paprastai prasideda nuo griet svok apibrim. Tuo tarpu mokslinio painimo procese vyksta atvirkiai, ir tik po sudtingo, sunkaus tyrimo galutinai patikslinamos svokos. O gebjimas operuoti netiksliai apibrtomis svokomis, kaip pabria mstymo proceso tyrintojai, yra krybinio mstymo ypatumas. Todl vien knyginio isilavinimo nepakanka. M. Montenis (Montaigne) yra vaizdiai pasaks, jog knyginis isimokslinimas puomena, o ne fundamentas. O Henris ou (Show), vertindamas mokslininkus, sakydavo: Blogas mokslininkas, kuris perskait visk pasaulyje ir simin tik tai, k perskait. Dar vienas krybikos asmenybs ypatumas yra tas, jog ji abejoja dl visuotinai priimt ties, nepripasta nusistovjusi tradicij, yra maitautoja. Krybikai asmenybei tuo paiu metu bdinga tikti savo idja ir abejoti kit nuomone. Tikrasis mokslininkas mokslo teiginiams neturi turti nei simpatij, nei antipatij. Vienintelis jo tikslas tiesa. Todl tiesos paieka yra mokslininko pagrindinis tikslas, avjimasis ja. Taiau tokia asmenyb,
104
susiavjusi darbu, neretai izoliuojasi nuo kit moni, jai tarpusavio santykiai su kitais tampa antraeiliu dalyku, todl atsiranda bendravimo sunkum. Pasitaiko, kad bendradarbiai, artimieji, o ir dstytojai dl toki asmen reikia nepasitenkinim. Be to, krybika asmenyb, siekdama bti iskirtin, gali atskleisti itin neigiamas savybes: dl kit skms pavyd ir prieikum kolegoms, eidiani ir net agresyvi manier aplinkinius, dstydama savo poir ir samprotavimus, koleg ir konkurent pasiekim nepripainim. Tuo skundsi ymus vokiei mokslininkas H. Helmholcas (Holmholtz), pastebjs net dsningum: Pagal sustiprjus prieinink iurktum daugeliu atvej galima sprsti apie savo skms lyg, ra jis. Viename i mit apie Dedal yra pasakojimas, kai jo snnas ir mokinys Talas irado pjkl ir parod mokytojui. Dedalas pareik, kad tai ne iradimas, o paprastas peilio amen ir ieties sujungimas. Po to pavydusis Dedalas, pritaiks moment, nustm snn bedugn. (Ovidijaus mite, papasakotame Metamorfozse, iradj globja ir iminties deiv Minerva neleido berniukui ti ir pavert j kurapka). Tai neigelbjo Dedalo nuo nusikaltimo iaikinimo, teismo ir mirties nuosprendio. Taiau, pabgs Kretos sal, kur stat Minotaurui labirint, Dedalas visgi pasisavino pjklo iradim. Amerikiei raytojo M. Vilsono romane Gyvenimas migloje parodyta, kad nustmimas bedugn vyksta tiesiogine prasme ir dabar, tik daug mantriau. Ms gyvenime taip pat galima neretai rasti toki pavyzdi. Pagrindin stimuliuojamoji visos krybins asmenybs veiklos ir lemiamoji kit bruo, ypatybi bei aktyvumo jga yra drsa. Tai proto ir dvasios drsa. Be ios savybs negali visikai atsiskleisti kiti protiniai gebjimai, be jos negalimi krybiniai polkiai. Drsos reikia norint suabejoti visuotinai pripaintu, norint sugriauti esam geresniam sukurti, mstyti taip, kaip niekas nemsto, pasitikti savo intuicija, kol dar nra tiksli logini rodym. Drsos reikia vaizduotei, norint sivaizduoti nepasiekiam, o paskui pabandyti tai pasiekti, norint priepastatyti savo idj daugumos nuomonei ir, jeigu reikia, stoti konflikt su jais. I. Gt (Goethe) tvirtino, jog mogus turi tikti, kad nesuprantam galima suprasti. O A. Pukinas ra: Yra aukiausia drsa: iradim drsa, kur 12 platus planas apgaubiamas krybine mintimi . Norint painti tikrov, kitus mones, pirmiausia turime painti save,
12
. . . 10 , . 7. , 1958. . 67.
105
turti savo vertinimo kriterijus, kritik poir save, kuriuo remdamiesi galtume vertinti save ir kitus. ymus XX a. Kanados mokslininkas, sukrs klasikin mokym apie stres, Hansas Salj (Selye), apibendrindamas savo mokslin ir krybin biografij, istudijavs mokslinink tipus, blogiausius ir geriausius j asmens bruous, rao, kad vieni jam sukelia meil ir avjimsi, kiti neapykant ir paniek. Juos iskirdamas, truput perdtai pavaizdavo jam nesimpatikus tipaus, o vliau idealaus vadovo ir idealaus bendradarbio portretus. inoma, ie tipai paprastai nra gryno pavidalo. Taiau Hansas Selj norjo parodyti, ko reikia vengti ir kuo sekti. tai jie: Darytojas 1. Fakt rinkjas. J domina tik nauj fakt paieka, kadangi ie faktai dar nebuvo skelbti. Jis geras darbuotojas, taiau visikai neturintis vaizduots. Jis laikosi darbo dienos grafiko, bet nelinks ilgiau likti darbe. Mgsta tyrinti, stebti, bet nemgsta ir nesugeba gaut fakt giliau analizuoti. 2. Tobulintojas. Jis panaus pirmj. Nuolat bando tobulinti aparatr, tyrimo metodus, bet neprieina iki j taikymo pagal paskirt. Tobulintojas originalesnis, turi vaizduot, daugiau domisi darbu. Galvotojas 1. Knyginis kirminas. Tai gryniausias teoretikas. Jis nepasotinamas skaitytojas, kartais turintis enciklopedini ini. Danai jis inteligentikas, demonstruoja filosofijos, matematikos ar statistikos imanym, jis puikiai informuotas teoriniu aspektu. Prie atlikdamas tyrimus, jis bibliotekoje daug skaito, o po to prieina prie ivados, jog atlikti tyrim (eksperimento) neverta, nes jie jau atlikti arba neperspektyvs. Taiau jis geras mokytojas. Jo paskaitos labai informatyvios, bet beveids. Anot Bernardo ou ironijos: Kas moka dirbti, tas dirba, kas nemoka dirbti, tas moko kitus kaip reikia dirbti. 2. Klasifikuotojas. Dar vaiku bdamas jis kolekcionavo pato enklus, degtuk dui etiketes ar drugelius. Savo mokslin darb jis gali derinti su drugeli, augal ar mokslins literatros sisteminimu. Jis panaus fakt rinkj, bet pirmenyb teikia tik glaudiai susijusiems faktams, kuriuos galima irikiuoti eilmis. Jis i dalies teoretikas, nes ieko objekt grupse bendro, bet retai analizuoja j bendrumo prigimt. Klasifikuotojai ne didiul indl kuriant iuolaikin moksl, nes tai pirmas ingsnis kuriant teorij. Juose tikra mokslin siela; jie randa pasitenkinim jungdami tarpusavyje panaius dalykus, nors retai eina toliau, ir turi aistr neologizmams, pavadintiems j pavarde.
106
3. Analitikas. Vaikystje iards laikrod (ir nesugebjs paskui jo surinkti), kadangi norjo suinoti, kodl jis tiksi. Vliau, taps mokslininku, jis toliau demonstruoja savo smalsum. Analitinis darbas yra btinas, be jo n vienas tyrimas nebus ibaigtas. Deja, analitikas tiesiog umirta, jog iskaidyti daikt sudtines dalis galima turint vienintel tiksl suinoti, kaip po to tas dalis surinkti, pagal galimyb net tobulinti. 4. Sintezuotojas. Vaiku bdamas jis mgo statyti kartoninius namukus arba tiltus ir boktus i plastilino. Moksle jo kaip sintezuotojo talentas pasireikia priklausomai nuo praktini ir intelektini gdi. Sintezuotojas aukiausias mokslininko tipas. Didiausias pavojus dl jo yra tas, kad jis gali umirti paklausti savs, ar daiktas, kur jis nori sukurti, nusipeln bti kuriamas. Juk sintezavimas gali virsti savitiksle veikla ir nepakilti vir kartonini namuk surinkimo. Jausmingieji 1. Stambus bosas. Vaikystje jis buvo komandos, kuri ilodavo, kapitonu. Vliau atjo moksl todl, kad tai klas. Jis inojo, kad nugals ir ioje kovoje, ir buvo teisus, kadangi jis i prigimties lyderis. Jo pagrindinis tikslas skm, skm visame kame, skm dl skms. Jo protas ikreiptas nevisavertikumo komplekso, kur jis turi slpti u pasitikjimo savimi fasado. Jis galjo padaryti karjer biznyje, politikoje ar armijoje, bet dl aplinkybi pateko mokslin karusel, o bdamas aidju, neketina praleisti tokio anso. Jis geras organizatorius, politikas, posdiautojas vairiuose komitetuose, jam nereikjo daug laiko tapti vadovu. Neirint egoistikumo ir narcizikumo, jis vaizduoja draugikum. Jis labai didiuojasi savo regjimu to, kas svarbu moksle, nors savo paradiniu, gelbetoniniu protu nepajgia pasiekti tikrj vertybi, nesani paviriuje. Tai neimponuojantis tipas. Taiau negalima jo nevertinti, nes, tokiam ar panaiems vadovaujant, js galite dirbti vis savo gyvenim. 2. Trislys. Jis itin nekantrus nordamas visk padaryti kuo greiiau, neturdamas laiko apmstyti, k reikia daryti. Jis, bdamas darbtus, tiria klausim ne todl, kad tai labai domint, o todl, kad jis turi tai, ko reikia rezultatui greitai gauti. Jaunystje jis stengsi greiiau pasiekti auktesn karjeros laiptel, o pasieks virn, skuba, nes maa belieka laiko. 3. uvies kraujas. Demonstratyvus absoliutus skeptikas. Jis beveik visk neigia. Nuolat tvirtina: Js nerodte savo poirio teisingumo, jeigu apskritai j galima rodyti, Js ne pirmas tai atradot ir t. t.
107
4. Idivusi laboratorin dama. Tai grietas, valdingas, nedraugikas ir neturintis vaizduots materialistas, uvies kraujo dvynys. Tai daniausiai techninis darbuotojas, kartais ir su moksliniu laipsniu. Jis dominuoja tarp bendradarbi. Gali atlikti kruopt darb, bet paprastai sudaro tampos atmosfer ir aplinkini nepasitenkinim. 5. Savimyla. Gryno egocentrizmo siknijimas, jis nuolat avisi savo talentu ir pasirengs aukotis dl jo realizavimo. Laiko savo atlikt darb labai sudting, bet jo paties lengvai atliekam. Pasiymi nuolatiniu garbs trokimu ir pasitikjimu savimi. 6. Agresyvus ginininkas. Mokykloje jis buvo protingasis visainis, o tarp mokslinink yra neveikiamo pasitikjimo savimi asmuo. Moksliniuose ginuose j domina tik jo tiesa. Tai pavojingas susiavjimas savimi. Jis gali sugriauti net labiausiai susitelkusio kolektyvo harmonij. 7. Pirmaris ryklys. Pagrindinis jo udavinys yra rayti savo pavard kaip galima daugiau publikacij. Jis erzina savo kolegas pretenzijomis, jog visi darbai buvo paskatinti jo anksiau isakyt idj. 8. ventasis. I tikrj doras mintimis, odiais ir darbais, jis Grio ir Teisingumo Riteris. Nevaidina ventojo vaidmens, jis i tikrj toks yra. Taiau save eminantis altruizmas jam yra klitis darbe. Deja, toki sutinkama labai retai. 9. venteiva. Jis vaidina ventj. Pabrtinai kuklus, veidmainiku poelgiu vaidina riter. Toks tipas taip pat retai sutinkamas. 10. Geruolis. Mokykloje jis buvo mokytoj numyltinis, auktojoje danai klausdavo profesoriaus: K dar papildomai bt galima pasirengti egzaminui?. Sukrs eim jis gyvena dl monos ir vaik, dl j jis gali visk paaukoti. Inteligentikas, taiau neturi vaizduots, nerodo iniciatyvos darbe, visikai netinka krybiniam darbui. Pagrindiniai deimties apibdint asmenybs tip trkumai yra arba pernelyg savs eminimas, arba egocentrizmas ir savs iklimas. ie trkumai niveliuoja visus kitus mokslins veiklos motyvus. ios asmenybins charakteristikos, geros jos ar blogos, sterilizuojamai veikia kryb, nes foku13 suoja dmes tyrj, o ne tyrim . Ivardyti tam tikr tip bruoai gali pasireikti vairiais variantais. Svarbiausias udavinys yra painti juos ir neleisti jiems suklestti kolektyve. 14 Moksliniuose tyrimuose H. Selj taip pat iskiria du idealius tipus: mokytojo ir mokinio.
. . : / . ./ : , 1987. . 3543. 14 . . 4445.
13
108
1. Faustas* idealus mokytojas ir vadovas. Jis imintingas, suprantantis mogiksias silpnybes, bet jo gerumas nereikia nuolaidiavimo drausms paeidjams, nesiningiems darbuotojams arba kiekvienam, nesuderinamam su jo paaukimu, elgesio pasireikimu. Jo iek tiek romantin poir tiriamj darb galima pavadinti emocionaliu, bet ne sentimentaliu. Jo pagrindins charakteristikos yra: entuziazmas dl tyrimo galimybi, o ne dl savo galimybi, pagarba kit interesams; nuostabus gebjimas iskirti reikmingiausius faktus; atrus pastabumas; aklo iankstinio nusistatymo dl moni ir mokslini duomen nebuvimas; gelein savidrausm; retas originalumas ir vaizduot, susijusi su skrupulingu dmesiu detalms tiek laboratorinio darbo technikoje, tiek logikai prasminant rezultatus. Jo netrikdo neskm, netvirkina skm. Anksti gyvenime apsisprends, jis eina tiesiu keliu, nepasiduodamas abejonms, pagundoms, baimei ir net skmei. Neirint be galo sudtingo darbo, jis lieka paprastas ir orus mogus, kurio jokie pataikavimai nepajgia paversti pasiptusia persona. 2. Famulus** idealus mokinys ir bendradarbis. Famulus turi savyje tam tikr dal ventojo idealizmo su tokiomis paiomis dozmis nuodming nor, kurie pajgia j ukrsti gyvenimo meile ir sveiku, efektyviu pasaulio tyrimo mumyse ir aplink mus btinu godumu. Idealus mokslinis bendradarbis skiriasi nuo savo mokytojo ir vadovo tiktai tuo, jog jis yra ankstyvoje mokslins karjeros stadijoje, dar nepakankamai subrends ir patyrs. Famulus protas dar ne taip itreniruotas kaip Fausto, ne toks pastovus tamp ir ilg abstraki apmstym procese. Bet knas pajgia pakelti sunkumus, vilgsnis atresnis, judesiai patikimesni, nejauia nuovargio, o svarbiausia jis turi pakankamai laiko savo svajonms paversti realybe. tai kodl Famulus yra svarbiausias tarp pateikt persona. Idealai kuriami ne norint juos pasiekti, o rodyti mums keli. tai kas svarbiausia jauno mokslininko tyrjo perspektyviam tobuljimui.
* Faustas V. Get Fausto asmeniu pavaizdavs asmenybs, besiverianios painim ir tobuljim, tragedij. ** Famulus (lot. tarnas, patarnautojas) asistentas, viduramiais profesoriaus inioje esantis studentas vairiems smulkiems reikalams atlikti.
109
4.2. Mokslinio krybinio mstymo ir veiklos gairs

Kain ar yra didesnis diaugsmas nei diaugsmas kurti. N. Gogolis ymios asmenybs ugdosi ne graiomis kalbomis, o savo darbu ir jo rezultatais. A. Einteinas
Visuomens socialin, ekonomin, kultrin paang pirmiausia lemia mokslo isivystymo lygis, kuris utikrinamas auktais mokslinink krybinio darbo rezultatais. Juo intensyviau vystosi mokslas, juo labiau didja poreikis ugdyti ir lavinti asmen krybinio mstymo potencines galimybes, o tam reikia geriau suprasti io proceso vyksm. Todl mokslotyroje nuolat didja poreikis nagrinti ir tirti krybin mstym. XIX a. pab.XX a. pr. prasideda intensyvs bandymai specialiai nagrinti ir tirti mokslininko asmenybs krybin proces. Ikeliamas udavinys iekoti priemoni moni krybinms galioms painti ir, remiantis bdingais mokslininko asmenybs ypatumais, mstymo bei darbo stiliumi, skatinti j vystymsi, kuris padt sukurti kryptingos profesins orientacijos program rengiant asmenis mokslinei veiklai. Krybos ypatumams iaikinti, palankioms jos vystymosi slygoms sudaryti, iai veiklai skatinti skyr dmes ir savo studijas ymiausi gamtos mokslininkai H. Helmgolcas, J. Seenovas, A. Einteinas, M. Plankas, V. Vernadskis ir daugelis kit. Matematikas A. Puankar ir chemikas V. Ostvaldas XX a. pr. para pirmsias knygas, skirtas mokslins krybos problemoms aikinti. domu paymti, jog V. Ostvaldo (Ostwald) knygoje yms 15 mons nagrinjamos krybik asmenybi tipologins charakteristikos, o knyga parayta Japonijos vietimo ministerijos praymu. Jos tikslas buvo valdyti europinius mokslinio darbo organizavimo metodus siekiant sukurti savj mokslini kadr atrankos ir ugdymo sistem. P. Engelmejeris, paras Krybos teorij, 1910 m. ikl klausim dl specialaus mokslo apie kryb eurologijos sukrim. XX a. viduryje atsiranda daug mokslo ak, nagrinjani mokslins krybos proces, mokslo, krybos psichologija, mokslo istorija ir sociologija,
15
. . . , 1910.
110
mokslo vystymosi logika, mokslotyra taip pat tiriani mokslini tyrim efektyvum, j rezultat greitesn panaudojim, mokslini kadr rengimo bei mokslins veiklos organizavimo problemas. Krybos psichologija gavo nauj mokslotyros krypt, tapo ne tik apraomojo, bet ir eksperimentinio pobdio. Pagrindin mokslo funkcija yra nauj problem, fakt ir ties paieka, o tai tiesiogiai susij su krybiniu mstymu, todl plaiau nagrinsime loginius ir psichologinius krybinio proceso mechanizmus, j sveik bei struktr. Logik daugiau domina mokslinio mstymo formos, struktra, operacijos, pagrindimo, rodymo ar paneigimo bdai, ini gavimo ir j klasifikavimo, pertvarkymo veiksmai, teisingas mstymas. Psichologija daugiausia nagrinja subjekto krybins veiklos ypatumus, ios veiklos smoning ir nesmoning, formali ir jutimini, emocini ir valios komponent krybins veiklos motyvacijos tarpusavio santyk, mstymo modeliavimo problemas. Be to, psichologija nagrinja ir ikreipt, patologin, mstym neuropsichologijos ir patopsichologijos objekt. Krybins veiklos etapai. Panagrinkime, i ko susideda mokslinis teorinis krybos procesas. Pvz.: prancz matematikas akas Hadamaras (Hadamard) krybiniame procese iskyr keturias stadijas: parengiamj, inkubacin, valgos ir gimusi idj patikrinimo. Nagrinjant krybin proces, paprastai iskiriamos ios jo stadijos: 1) poreikio suvokimas, 2) jo analiz, 3) prieinamos informacijos nagrinjimas, 4) anksiau pasilyt sprendim formulavimas, 5) kritinis i sprendim nagrinjimas, 6) naujos idjos gimimas, 7) ios idjos tinkamumo tikrinimas. Kiekvienai ikeltai problemai sprsti iskiriami penki etapai: 1) problemos suvokimas, 2) jos analiz, 3) idj iklimas, 4) j tikrinimas, 5) atranka ir sprendimo, kuri idj panaudoti, kuriuo keliu eiti j realizuojant, primimas. Kanados mokslininkas endokrinologas, mokymo apie stres autorius 16 H. Selj mokslins krybos procese vaizdiai iskiria septynis etapus:
. . : /. ./ : , 1987. . 7581.
16
111
Meil arba trokimas. Pirmoji mokslinio atradimo slyga gyvas suinteresuotumas, entuziazmas, painimo potraukis, tiesos siekimas. ios pastangos turi bti aistringos norint veikti sunkumus ir klitis. Apvaisinimas. Koks bebt didiulis mokslininko krybinis potencialas, jo protas ilieka sterilus, jeigu jis iniomis neapvaisina konkrei fakt, gyt mokymosi ir stebjimo procese. Ntumas. iuo laikotarpiu mokslininkas brandina idj. Pradioje jis net gali jos nesuvokti. Skausmingi srmiai prie gimdym. Kai idja ineiota ir subrandinta, mokslininkas jauia diskomfort. Tai savotikas sprendimo artumo jausmas, pastamas tik tikriems krjams. Lengviausia sivaizduoti tokios situacijos pojt, kai mogus kankindamasis nori prisiminti kakieno vard. Gimdymas. Skirtingai nei tikras gimdymas, naujos idjos gimimas ne tik nesukelia skausmo, bet visuomet suteikia diaugsm ir pasitenkinim. Apira ir patikrinimas. Gims kdikis tuojau pat apirimas, siekiant sitikinti jo gyvybingumu ir anomalij nebuvimu. Tai teisinga ir dl naujai gimusios idjos: j ibando loginiais ir eksperimentiniais patikrinimais. Gyvastingumas. Kai nauja idja ibandyta ir rodytas jos gyvybingumas, ji pradeda savarankikai egzistuoti ir gali bti panaudota. Apibendrindamas ias ir kitas krybinio akto schemas bei tai, kas 17 vadinama problemos sprendimu, A. Lukas mano, kad tai yra vienodos psichologins struktros, kurias galima slyginai ireikti penkiais etapais: I. ini ir gdi kaupimas, btinas udaviniui isiaikinti ir formuluoti. Aikus udavinio formulavimas sprendimo pusiaukel. II. Pastang sutelkimas ir papildomos informacijos paiekos. Jeigu udavinio visgi nepasiseka isprsti, prasideda kitas etapas. III. Tariamasis nusialinimas nuo problemos, perjimas prie kit darb. Tai inkubacijos etapas. IV. valga (insaitas). Tai ne visuomet geniali idja, kartais tai tik kuklaus masto nuovoka. I pirmo vilgsnio valga atrodo kaip loginis sprogimas, mstymo uolis. Taiau kiekviename krybos procese yra toks sprogimas. V. Teisingumo patikrinimas ir btini tikslinimai. Apibendrinus ir iskyrus esminius krybos etap bruous, nors ir skirtingai pateikiamus, galima iskirti keturias kiekvieno j svarbiausias krybins veiklos fazes: pirma faz (smoninga veikla) paruoiamoji, t. y. prielaida kaupti inias ir pasirengti intuityviai sukauptos, susistemintos informacijos, jos visumins valgos uoliui;
17
. . . . : , 1978. C. 101.
112
antra faz (nesmoninga veikla) subrendimas, nesmoningas problemos sprendimo brendimas, svarbiausios idjos inkubacinis periodas pasmonje; treia faz (perjimas nuo nesmoningos veiklos smoning) kvpimas kaip problemos sprendimo idjos nesmoningos veiklos rezultatas, patenkantis smons lyg (pvz.: dsningumo atradimas, hipotezs, principo ar sumanymo formulavimas), t. y. idjos verbalizavimas; ketvirta faz (smoninga veikla) idjos pagrindimas logine prasme, jos galutinis teisinimas ir vliau jos praktinis patikrinimas. Norint geriau suprasti psichologinius krybos mechanizmus, nagrinsi18 me tam tikr krybos fazi turin, remdamiesi J. A. Ponomariovo atliktais tyrimais Rusijos moksl akademijos Psichologijos institute. Valing logini paiek faz. ioje fazje problemin situacija, atsiradusi konkreioje veikloje, pertvarkoma nuo paintinio udavinio mstymo 19 udavinio sprendim, nors neretai abi ios kryptys susipina ir susikerta viena su kita. Mstymo udavinys visuomet yra krybinio proceso sudtin dalis. Mstymas sijungia sprendiant situacinius udavinius, dl kuri sprendimo subjektas neturi gatav atsakym, jis nukreiptas paiek situacijos pertvarkymo bd, dar subjektui neinom. Mstymas psichologijoje, ypa kritikuojant froidizm, buvo laikomas aukiausia painimo pakopa. Tai psichologijos teorijoje sitvirtino kaip loginis kelias tiesos, objektyvios tikrovs painim. Buvo iskirtos trys paintinio udavinio sprendimo stadijos: 1) problemos suvokimas, 2) problemos sprendimas, 3) sprendimo patikrinimas.
. . . // . : , 1990. . 1337. 19 ie udaviniai yra skirtingi. Mstymo udavinys gali ir nebti paintinis. Skirtum tarp paintinio ir kit mstymo udavini lemia poreiki charakteristikos, esanios konkreioje veikloje, kurioje vyksta mstomasis procesas. Paintinis udavinys yra susijs su tam tikru poreikiu ini gijimu. Mstymo udavinys glaudi ryi su tam tikru poreikiu neturi mstymas gali vykti pai vairiausi poreiki kontekste. Mstymo udavin galima ir reikia sprsti, prie tai papildomai smoninimo lygiu negyjant ini. Todl tokio udavinio nereikia kelti: jis ikyla i paios situacijos. Jeigu jis, kaip mstymo udavinio sprendimo rezultatas, sutampa su paintiniu, atsiranda nauj ini, visikai tenkinani btin situacijos kait. Mstymo udavinio apimtis ribojama magiku skaiiumi 72 (is skaiius gerai inomas pagal dmesio, atminties ir kt. empirines charakteristikas (r. . . . . , 1976. C. 209).
18
113
Perjimas nuo vienos stadijos kit buvo traktuojamas kaip indukcija, kaip kelias nuo fakt prie hipotezi, nuo tiesioginio stebjimo prie abstraktaus mstymo, nuo suvokimo prie sprendimo mstant. Perjimas i antros stadijos trei buvo suprantamas kaip dedukcija, kaip kelias nuo abstraktaus konkret, nuo hipotezs atgal prie fakt praktik. iuo atveju buvo manoma, kad problemos suvokimas baigiasi klausimo iklimu. Toliau vykiai buvo siejami su problemos isprendimu kaip kulminaciniu sprendimo momentu. Didiausia reikm buvo teikiama praeities patyrimui, panaudojimui esam teorini teigini, kurie sprendj iveda u asmenini ini rib. Anksiau gytos inios panaudojamos kaip priemon joms prasminti ir perkelti naujas slygas, kuri pagrindu formuluojama prielaida, hipotez, numatomas sprendimo principas. Galutin stadija yra loginis sprendimo teisingumo rodymas ir io sprendimo patikrinimas praktikoje. Palankiomis slygomis sumaniai suformuluota hipotez ir patikrinta praktikoje tampa teorija. is kelias idstytas problemos sprendimo stadijoje, gerai atspindi paintinio udavinio sprendimo login mstymo mechanizm, taiau eliminuoja nesmoningus krybinio proceso momentus. Taigi teising ivad daro J. Ponomariovas, jog ios stadijos taip pat, kaip ir joms pavalds momentai, danai yra ne kaip psichologikai skirtingos, einanios viena paskui kit, krybinio psichologinio mechanizmo fazs, o btent kaip paintins problemos sprendimo stadijos ir todl neatskleidia paties mstomojo udavinio 20 sprendimo specifikos . Geriausiu atveju tai tik psichologinio krybos mechanizmo pirmoji faz. Taiau bendrais bruoais elgesio tip pirmoje fazje nulemia atliekam veiksm aukti rezultatai ir proces sismoninimas, logins kontrols krimas 21 ir tam tikras i veiksm smoningas kryptingumas . Toks asmenybs mstymas tampa dominuojaniu, taiau, jei problema neisprendiama, susiduriama su jos sprendimo krize. Tada subjektas arba atsisako sprsti problem, paiek dominant bei motyvacija prarandama, arba, jei motyvacija ir paiek dominant ilieka, pereinama kit krybinio proceso faz. Intuityvaus sprendimo faz. Ji seka po to, kai nerandama gatav logini program, vairi ri ini, mokjim, gdi krybiniam udaviniui isprsti. Problemos sprendimo paieka sukelia poreik remtis intuicija. ia
20 21
. . . C. 19. . . 21.
114
svarb vaidmen vaidina vertybins nuostatos aktyvumas. Mstomoji veikla, pradioje paremta loginiu sumanymu, formuoja intuityv situacijos model. is modelis skmingai utikrina intuityvaus sprendimo rezultat. Lemiam vaidmen iame procese gali suvaidinti ir paaliniai veiksniai: bendravimo partneris arba nagrinjam daikt, objekt, reikini aikesnis supratimas. Taigi, be tiesioginio smoningai ikelto tikslo, is paalinis, nesmoningai panaudotas veiksnys, sveikaudamas su iuo tikslu, gali padti gauti norim rezultat. Paalinio produkto svokai paaikinti pateikiamas elementarus pavyzdys. Vjas nupuia ant stalo gulinius lapus. Dirbaniajam prie stalo atsiranda poreikis juos kuo nors prispausti nevalingai imamas po ranka pirmas pasitaiks daiktas knyga, pelenin ir t. t. Panaudojs tok veiksm, mogus neretai negali pasakyti, kokiu daiktu jis pasinaudojo, kurioje vietoje ant popieriaus lap jis buvo padtas. Taip susidaro arba pasireikia nesmoninga patirtis. i slyg eksperimentinis tyrimas, rao J. Ponomariovas, sudar galimyb nustatyti daugel dsningum. Pirmiausia paaikjo, jog intuityvus sprendimas galimas tik tuo atveju, jeigu jo raktas (pasufleravimas ar paa22 linis produktas) jau yra nesmoningoje patirtyje . Daugelis mokslini atradim, istorijos fakt liudija, kad tai daniausiai atsitinka tada, kai mokslininkas atkakliai, nors, atrodo, ir nerezultatyviai, pluo sprsdamas udavin. Sprendimo skm iuo atveju priklauso nuo to, kiek sprendianiajam pavyko isilaisvinti nuo abloninio mstymo, nuo jau inom udavinio sprendimo keli, taip pat ir neprarasti udavinio sprendimo poreikio, nepripainti, kad jis yra neisprendiamas. Todl krybiniuose sprendimuose nereikia vengti supaprastinim ir i pirmo vilgsnio atrodani maai reikming situacij nagrinjimo. Taip pat nereikia bijoti ieiti u savo tyrimo objekto rib pirmiausia todl, kad rasti intuityv sprendim daugiau ans yra atliekant kak neprasta. Remiantis eksperimentiniais tyrimais iandien mes visikai sitikin galime tvirtinti akivaizd paalinio produkto nesmoningo psichologinio atspindio egzistavimo veikimo fakt, jo vaidmen reguliuojant elges ir 23 sprendiant labai sunkius krybinius udavinius . iuo atveju sprendimo faktas suvokiamas visikai nelauktai, jis atsiranda dl poreikio, tuo metu pasiekusio didiausi tamp, patenkinimo. iame sprendime didiausias vaidmuo tenka paaliniam produktui, kuris gali bti
. . . . , 1960. . 228247; . . . . , 1976. . 195207, 212229. 23 . . . . 24.
22
115
ir nesuvoktas, kadangi pirmiausia nesuvokiamas sprendimo bdas. Todl sprendimas ir igyvenamas kaip neinia i kur atsirads, savaimingas 24 nuvitimas, insaitas . Intuityvaus sprendimo verbalizavimo faz. Ankstesnio, intuityvaus sprendimo fazje suvokimas, valga pasireikia tik kaip intuityvaus sprendimo rezultato sveika su nesmoningoje patirtyje anksiau ufiksuotu paalinio produkto veikimu. mogus jauia, kad udavinys, problema praktikai isprsta, taiau paaikinti, kaip gautas is sprendimas, negali. Norint paaikinti reikia tolesns specialios veiklos, intuityvaus sprendimo verbalizacijos, t. y. io proceso vardijimo ir pateikimo odiu, savotiko perkodavimo i vieno pavidalo kit. Tai gali padti mintin analiz, bendravimas su kitais monmis, aikinimas jiems gauto sprendimo rezultato. io etapo krybinis procesas gali bti apibdintas kaip udavinio sprendimo sismoninimas. Verbalinio sprendimo formalizavimo faz. Joje krybiniam sprendimui suteikiama ubaigta login forma. Poreikis pagrsti nauj idj ypa aktualja tada, kai rastas sprendimas tampa kito, dar perspektyvesnio sprendimo priemone. ioje fazje vyksta formalizacijos procesas, t. y. turining samprotavim ir rodym paieka, remiantis formalija sistema, tikslinamas painimo turinys, painimo objektas, jo genez forminama kalbos priemonmis. ia galima rasti analogij su tipini udavini sprendimu. ioje fazje, kaip ir prie tai buvusioje, tyrjo elges nulemia aukto lygio rezultatai ir veiksm proceso sismoninimas, taip pat j sistemos dominant bei j atitinkantis sismonintas kryptingumas. Apibendrinant i krybinio mstymo fazi samprat, tenka pirmiausia paymti nestandartin, neablonik, ne visuomet logikos taisyklmis pagrst mstym. Taiau jeigu neabloninis mstymas pradioje naudojasi chaotinmis iniomis, tai loginio mstymo operacijos vis tiek padeda j valdyti. Be to, loginis proto gebjimas visuomet numato kruopt idjos, kada tik ji bepasirodyt, igvildenim ir galutin jos vertinim. Skirtumas tarp abloninio ir neabloninio mstymo yra tas, anot Edvardo de Bono*, jog abloninio
. . . . 24. * Edvardas de Bono yra Krybos problem ir painimo gebjim tyrimo instituto (1969 m.) ir tarptautinio forumo, subrusio daugelio krybini profesij ir vedanij pasaulini industrini korporacij atstovus steigjas. Be to, jis Niujorke steig krybos problem tarptautin komitet, skirt padti Jungtini Taut alims iekant nauj idj. Nuo 1989 m. Nobelio premij komiteto pirmininkas, reguliariai skaitantis paskaitas Oksfordo, Londono, Kembrido ir Harvardo universitetuose.
24
116
mstymo logika valdo prot tada, kai neabloniniame mstyme i logika j 25 tik aptarnauja . ia idstytos fazs atspindi svarbiausias psichologinio krybinio mechanizmo grandis, iaikintas ir pagrstas psichologiniais eksperimentais, taip pat vaik elgesio ontogenezs tyrimais. ios fazs i dalies atitinka psichologijoje iskiriamas mstymo ris: verbalinlogin, vaizdin ir veiksmin. Atrodo, kad jos savo laiku ir buvo psichologinio krybos mechanizmo sampratos pradia. Krybinio proceso fazi charakteristikos atskleidia minties vystymosi dialektik. Krybins uduoties sprendimas visuomet vyksta prieybi kovos keliu. iuo atveju organizacini struktrini lygi tarpusavio dialektikos pagrindu. Sprendiant irykja abipus minties kryptis: pradioje i sukaupto praktinio patyrimo vidinius smons ir pasmons lygius, vliau prieingai, i pasmons smoningai suvokiam ir prasminam mint ir idj. Suprantama, visas is krybinis procesas nevyksta nevalingai ar automatikai. Tam reikia, kaip matme, aktyvios asmenybs pastang, psichologini krybikumo mechanizm komponent aktyvaus poveikio, kuris kartais vadinamas kreativikumu. Pirmiausia jam priskiriami tokie dariniai, kaip motyvacin tampa, t. y. formalioji dinamin motyvacija paiek 26 dominants intensyvumas, intelektin iniciatyva , nuo kurios lygio i esms priklauso perjimas nuo pirmos krybinio proceso fazs prie antros. i motyvacin tampa ir padeda, net esant neskmingam pirmos fazs finalui, neatsisakyti probleminio mstomojo udavinio sprendimo. Antra, sensityvumas, padidjs jautrumas subdominantiniams (intuityviems, paaliniams) dariniams, nuo kuri iraikos lygio i esms priklauso intuityvaus 27 sprendimo skm, paalini produkt fiksacijos ir realizacijos skm . Taigi krybinis mstymas reikalauja subjekto atkaklumo, paiek iniciatyvos, pasitikjimo savimi, gebjimo veikti iors ir vidaus klitis. Kas ypa tam trukdo? Pirmoji krybinio mstymo klitis, teisingai rao D. Beresneviien, konformizmas (noras bti panaiu kitus mones, baim bti ijuoktam). Antroji krybai trukdanti cenzra, ypa vidin. Ji gali bti tokia stipri, kad mogus i anksto atmes savo idjas kaip netinkamas. Treias krybinio mstymo barjeras noras nedelsiant rasti atsakym. Juk gera idja turi
. . [ ]. . : , 1976. C. 17. 26 Plaiau r.: . . . . /, 1983. 27 . . . C. 35.
25
117
subrsti, jai reikia laiko. Ketvirtoji krybinio mstymo klitis nelankstumas, 28 mstymo ablonikumas, standartikumas . Kokie gi keliai veda krybin rezultat? Kokius jo vertinimo kriterijus galima nustatyti, kokius reikalavimus jis turi tenkinti, kad paiek rezultat galima bt vadinti krybiniu? A. Lukas silo tokius reikalavimus: teisingumas; naujumas ir originalumas; dailumas ir paprastumas; pagaliau pats sunkiausias, aukiausias technikos, mokslo, meno kriterijus: krybinis sprendimas keiia egzistuojanius metodus, reiau tradicijas, dar reiau pagrindinius principus ir visikai retai moni poir 29 pasaul, tai pasiekia tik tokie talentai, kaip tarkim, Nikolajus Kopernikas . Dar vienas mokslinio krybikumo lygio vertinimas yra eponimas, t. y. mokslininko vardo suteikimas jo mokslinio darbo rezultatui. Pvz.: darvinizmas, froidizmas, tomizmas ir neotomizmas, marksizmas, hegelizmas, platonizmas, epikrizmas ir kt. 30 Robertas Diltsas (Dilts) trilogijoje Genij strategija inagrinjs ir apibendrins ymiausi pasaulio genij mokslinink, raytoj, kompozitori, meninink, Aristotelio, erloko Holmso (A. K. Doilio detektyvini roman herojaus), Volto Disnjaus, Volfgango Amadjaus Mocarto, Alberto Einteino, Zigmundo Froido, Leonardo da Vini, Nikolos Teslos mstymo strategij, iskiria deimt pagrindini ioms asmenybms bding patern. Gerai isivysts vaizdinis regimasis gebjimas Tai bdinga Leonardui da Vini ir N. Teslai, kuri mokjimas matyti ir gebjimas kurti regimuosius vaizdus buvo j krybini proces pagrindas. A. Einteinas savo gebjim formuoti vaizdus ir regimsias konstrukcijas taip pat apibdino kaip produktyvaus mstymo altinius. Nors Z. Froidas pabrdavo pirmin kalbos reikm, bet jo dmesys sapnams ir simboliams yra neginytinas svarbios reikms pripainimas regimiesiems vaizdams ir rodo jo gebjim suprasti ir dirbti su regjimo sukonstruotais vaizdais. V. A. Mocartas proto akimis mat savo ubaigtus krinius paveikslo ir skulptros pavidalu.
D. Beresneviien. Krybinis mstymas // Mokykla. 1995. Nr. 12. P. 60. . . . . , 1975. . 74. 30 . . . : .. , 1998. . 1. . 236242; . 3. . 357370.
29 28
118
Daugybiniai jausminiai ryiai Genijai turjo tendencij tam tikru lygiu panaudoti visas savo reprezentacines sensorines sistemas ir galjo sukurti poji sinestezij. Aristotelis vartojo bendr savybi termin, kur vartodamas jis aprao gebjim vairiais jutimais suvokti informacij. Mocarto gebjimas jausti, justi ir net matyti savo muzik yra tikriausiai geriausias pavyzdys. Ir Tesla, ir Einteinas tvirtino, kad aikiai jauia savo vidines regimsias konstrukcijas. Leonardo da Vini garso bangas atrado susiejs vandens paviriuje atsiradusius ratilus, krintant akmenliui, su varpo garsu. Froidas tvirtino, jog odiai sukelia emocijas, ir apra, kaip j emocikai jaudino meno ir literatros kriniai. Daugybs perspektyv panaudojimas Svarbu genijaus charakteristikoje gebjimas panaudoti kelet vairi perspektyv nagrinjant konkret daikt ar proces. Neretai genijus gimsta atrads nauj perspektyv, kurios iki jo dar niekas nepanaudojo. Pvz.: Aristotelis analizuodamas velgdavo kelet vairi prieasi tip, taip pat tikrindavo prielaidas ir silogizmus vairiais verbaliniais kreipiniais. Disnjus nuolat naudojo vairias perspektyvas pvz.: pakartotinas vilgsnis savo scenarijus ir planus. Mocartas kiekviename savo krybinio proceso etape griebdavosi vairi jausm ir metafor. Leonardas da Vini inojim prilygindavo bent trims vairiems objekto ar reikinio planams. Einteino reliatyvumo teorija i esms vairi perspektyv sveikos apraymas. Itin isivysts gebjimas nuolat pereiti nuo vienos suvokimo pozicijos prie kitos Be gebjimo priimti vairius poirius, genijus taip pat geba pereiti prie vairi suvokimo pozicij: pirma prie savo, antra prie kito ir treia prie paalinio stebtojo. Jis ieina u savo sitikinim ir prielaid rib, apsiauna kit moni batus ir suvokia situacij kaip paalinis stebtojas. Holmsas tyrimo procese paprastai sivaizduodavo save savo globojamj vietoje. mons, kurie save vadina kompiuteriniais genijais, tvirtina sugeb irti pasaul kompiuterio akimis. Mikelandelas galjo tapti akmeniu, su kuriuo nordavo dirbti. Jis sakydavo: A nekalu statulos. Statula jau ten, marmuro gabale, ir tiktai laukia, kada a j i ten ilaisvinsiu. Ir a darbuojuosi nenuleisdamas rank, kol ji taps laisva. Mocartas tvirtindavo, kad pasiekus tam tikr rib, jo simfonija raosi savaime. Einteinas nagrinjo Visat tarytum jis pats skriet viesos spinduliu arba bt dvimat btyb.
119
Gebjimas lengvai pereiti nuo vieno mstymo lygio prie kito ir naudotis vairia informacijos apimtimi Visi minti genijai gebjo lengvai pereiti nuo plataus poirio daiktus prie siauros j sudties ir veiksm, btin atkuriant ir parodant platesn j vaizd. Jie mokjo dirbti su detalmis, bet ir nepasksti jose: galdavo matyti vis vaizd nestokodami dmesio jo smulkiausioms detalms. Aristotelis, Holmsas, Disnjus ir Mocartas tikriausiai turjo unikali gebjim pusiausvyrai tarp didelio ir mao surasti. Pvz.: Aristotelis ir Holmsas praddavo nuo itisos informacijos masyvo, kur jie i pradi suskaidydavo konkretesnes detales ir sudedamsias dalis. Toliau per atbulin tam tikr detali derin gaudavo arba atkurdavo pilnesn vaizd. Leonardas da Vini surado makrokosmoso ir mikrokosmoso analogij. Jis nuolat savo tyrimo objektus iskaidydavo sudtinius komponentus ir sintezuodavo juos naujas konfigracijas. Atvirktinis abstraktus ir konkretus ryys Genijai geba laisvai pereiti nuo abstraki modeli ir prad prie konkreios j iraikos. Jie gali surasti auktesnio lygmens (bendrsias savybes) pradmenis ir savybes konkrei pavyzdi, su kuriais susidr savo veikloje, ir gyvendinti abstraki priklausomyb konkreiais pavyzdiais. Taip susidarydavo savita atvirktinio ryio grandin, leidianti jiems vystyti savo idjas ir teorijas atvirktinio ryio su realiu pasauliu pagrindu ir tuo paiu metu tobulinti materialius savo veiklos rezultatus, vadovaujantis atvirktiniu ryiu su abstrakiais principais. Froidas sukr psichologines teorijas dirbdamas su pacientais, o po to pritaikydavo jas kurdamas naujus terapijos metodus. Anot Einteino, vienintelis teorijos pateisinimas yra patirties apvalgos matas, gaunamas i ms jutimo organ, kur galima pasiekti patirtimi. Mstymo kognityvi funkcij pusiausvyra: svajotojo, realisto ir kritiko Genijai ne tik svajotojai. Jie taip pat geba ir moka gyvendinti savo svajones konkreiomis formomis ir kritikai irti savo idjas. Genijaus gebjimas kritikai mstyti turi toki pai svarbi reikm, kaip gebjimas svajoti. Kaip tik is gebjimas genijaus idjas daro ymias. Svarbu neleisti kritikui visikai nuslopinti svajoni. Genials veiksmai visada baigiasi iors atspindiu. Aristotelis savo idjas idstydavo popieriuje. Holmsas vis savo proto jg nukreipdavo problem ir aplinkos pasaulio msli sprendim.
120
Mocartas savo muzikines svajas suraydavo natomis. Jeigu jie savo idjas bt laik tik galvoje, pasaulis niekada nebt suinojs apie j genialum. Fundamentini klausim klimas Genijams bdinga didesn reikm teikti klausimams negu atsakymams. Paprastai jie nesivaro svarstyti klausim, bet apie savo atsakymus daug kalbti nemgsta. Vis genij bdingas bruoas nenumalinamas ingeidumas ir entuziazmas. Uuot laiksi gaut ini ir stengsi jas dar labiau tvirtinti, jie ieko jose sprag. Be to, jie turi unikal gebjim priimti savo neskm ne kaip lemt likim, o kaip atvirktin ry, nurodant tolesni paiek srit. Aristotelis ikl keturis fundamentalius klausimus, juos nuolat udavinjo ir j pagalba tikrino savo prielaidas. Paiek rys skaiiumi atitinka ini ris tvirtindavo jis. tai Aristotelio klausimai: kas?, kodl?, ar yra? ir kas yra?. Tai: 1) ar i tikrj yra savybs ir daikto ryys? 2) kas yra io ryio prieastis? 3) ar egzistuoja pats daiktas? 4) kokia daikto prigimtis? Taigi truput pakeit pateikt Aristotelio klausim tvark, turtume klausti: 1. Ar i tikrj egzistuoja genialumas? 2. Jeigu taip, tai kokia genialumo prigimtis? Kokios jo savybs? 3. Kai nustatme, kad genialumo savybs yra, reikia klausti: Ar i tikrj ios savybs yra susijusios su genialumu? 5. Jeigu susijusios, tai kokios i ryi prieastys ir pobdis? Holmsas grietai pasisak prie fakt ikraipymo tendencij, stengiantis faktus pritaikyti teorijai, uuot ivedus teorij i esam fakt. Mocarto muzika yra rezultatas jo nuolatinio rpesio, ar i tikrj tai tos dvi natos, kurios simyljusios viena kit. Metafor ir analogij vartojimas Genijai nuolat vartoja metaforas ir lateralaus arba nelinijinio mstymo strategijas. Metafora arba analogija i tikrj yra kiekvieno genialaus veiksmo pagrindas. Aristotelis nuolat pateikdavo pavyzdi ir analogij iliustruodamas savo mintis. Holmsas tvirtindavo, kad jo metodas pagrstas vaizduots ir realybs miiniu. Disnjaus biznis buvo btent sukurti metaforas. Mocartas, aikindamas muzikos krimo proces, pateikdavo patiekalo paruoimo analogij, kai dliojami produkt gaballiai. Einteinas, formuluodamas savo teorijas, vartojo metafor konstrukcijas: aklas vabalas, ropojantis per kamuoliuk; mogus lifte, judantis erdvje kakokios sivaizduojamos btybs dka; plokias dvimai btybi pasaulis. Tesla suformulavo savo roboto idj,
121
ivesdamas analogij savo nerv sistemos darbui. Leonardas da Vini, pvz.: vartojo ems ir mogaus kno analogij kaip savo darbo organizavimo bd anatomijoje. Ijimas u savo tapatybs rib Aristotelis iekojo esmins pradios visose buities iraikose. Holmsas norjo panaudoti grandines didiosios esybs grandinje. Leonardas da Vini drsiai pareik: A noriu daryti stebuklus, net jeigu turiu maiau ramybs gyvenime nei kiti mons ir teks ilgai gyventi visikame skurde. Einteinas ra: A noriu inoti Dievo mintis, visa kita detals. Taip pat jis ra: Visi metodai yra tik buki instrumentai, jeigu u j nra gyvos dvasios. Froidas man, kad pasmonini psichini proces pripainimas daro ypa ryting ingsn naujosios orientacijos pasaulyje ir moksle. Visus genijus sieja j darbo kaip kako tarnaujanio kakam daugiau negu jie patys suvokimas. Pasaulyje buvo daugyb puiki ir talenting moni, kurie nebuvo genijai. Tai tikriausiai ir yra ryys su tuo dydiu, kuris skiria genij nuo tik krybikai talenting ar irading. ios genij mstymo strategijos, manome, pads jauniesiems mokslininkams praturtinti tikrovs suvokim, veikti efektyviau, rytingiau, harmoningiau.
4.3. Sinergetika nauja mokslinio mstymo paradigma

Kad sinergetiniai vaizdiniai tapt prieinami mokslininkams specialistams, mokslo filosofams, psichologams ir kognitologams, btina juos painti kultros, pasauliros princip pavidalu. E. Kniazeva
Visuose anksiau apraytuose krybinio proceso etapuose, stadijose, fazse yra iskiriamas tam tikras naujos minties, originalios idjos gimimo nuoseklumas, jos vystymosi genez ir galutinis jos verbalinis formalizavimas. Taiau pats krybinis procesas yra gantinai sudtingas, daugiapusis, daugiaplanis, ir ne visuomet galima j aprayti, apibendrinti racionaliomis priemonmis. Juo plaiau ir giliau is procesas yra tyrinjamas, juo daugiau atsiranda skirting jo interpretacij, skirting samprat ir i viso to darom skirting jo apibendrinim.
122
Taiau beveik visi io proceso tyrjai prieina prie vieningos nuomons, kad krybinis procesas, prieingai nei loginis mstymas, yra neablonikas, nelinijinis, nestandartinis, nevertikalus, 31 todl j priepastato tradiciniam ir ablonikam mstymui. Pvz.: E. Kniazeva monografijoje sudting mokslinink individualaus krybikumo fenomen ir mokslo istorin vystymsi analizuoja sinergetikos, t. y. saviorganizacijos, teorijos aspektu. Sinergetika suprantama kaip nauja krybinio proceso tyrimo programa plaiame filosofiniame pasauliriniame ir kultriniame istoriniame kontekste. Sinergetikos viesoje yra irykinamos tokios kreatyvinio mstymo charakteristikos, kaip jo daugiavariantikumas, scenarikumas, paslptos nuostatos ir neprieastinis slygotumas, upildant ir atkuriant vientiso vaizdo trkstamas paintines grandis. Sinergetika, rao G. Volmer, gali padti suprasti, kaip kompiuteriu taikant vairias kognityvias priemones gimsta individ ar grupi naujos idjos. Tokie procesai, kaip nauj idj, verting svok gavimo, produktyvi hipotezi, teorij ar modeli, tvirt taisykli, algoritm ir skaiiavim, efektyvi vertinimo procedr, domi problem eksperiment krimo, argument paiekos, gali bti aprayti kaip perjimas nuo informacins netvarkos prie informacins tvarkos. Sinergetika tikriausiai turi pakankamai galimybi i proces keliui 32 nuviesti . Sinergetika traktuojama kaip nauja mokslin paradigma, kaip naujas nelinijinis mstymas ir naujas kompleksikai susistemintas pasaulio vaizdas. Jos intensyvus vystymasis pagal mast ir jo gilum lyginamas su mokslo revoliucija, kuri sukl realiatyvumo ir kvantins mechanikos teorijos. Sinergetika suteikia i principo nauj poir pasaul ir nauj vystymosi proces samprat. Ji pateikia nauj poir, palyginus su klasikiniu Niutono ir Laplaso poiriu, viepatavusiu prajusiais imtmeiais. iuo poiriu aikinama, kad tvarka gimsta i chaoso. Fliuktuacija yra sandaros krja. Atsitiktinumas evoliuciniuose procesuose vaidina konstruktyv vaidmen. vairov yra pastovaus ir dinaminio sistemos vystymosi proceso pagrindas. Evoliucija nelinijin, daugiavariant. Vystymasis tiek 33 istorinje retrospektyvoje, tiek perspektyvoje, turi alternatyv . I tikrj, ne tik gamtos moksl, bet ir socialini bei humanitarini moksl iandienos vystymosi tendencijos patvirtina fakt, jog tiesa
. . . . : , 1995. 32 G. Vollmer. New Problems for an Old BrainSinergetics, Cognition and Evolutionary Epistemology // Synergetics From Microscopic to Makroskopic Order. Berlin, 1984. P. 251. 33 Ten pat. P. 14.
31
123
gali bti ne viena, paraleliai gali egzistuoti ir alternatyvios tiesos, ir keli poiriai t pat dalyk ar proces. Pvz.: tai liudija viesos kaip skirting korpuskulins ir bang teorijos prigimties aikinimai. Kur kas daugiau pavyzdi galima rasti socialiniuose ar humanitariniuose moksluose. Taiau pati sinergetika kaip pair kompleksas remiasi idj sistema, galima sakyti, pasaulio ir mokslini ini vientisumu apie j, vis lygi materialins ir dvasins objekt sandaros vystymosi dsningum bendrumu, nelinijiniu (daugiavarianiu ir negrtamu) vystymusi, giliu chaoso ir tvarkos tarpusavio ryiu (atsitiktinumu ir btinumu). Sinergetika pateikia nauj pasaulio vaizd. is pasaulis sudtingai organizuotas. Jis atviras, t. y. ne taps, o tampantis, ne paprastai egzistuojantis, o nepertraukiamai atsirandantis pasaulis pasaulis su daugybe netikt poski, susijusi su tolesni vystymosi keli pasirinkimu. Pasirodo, nelinijinikumas ir chaotikumas taisykl gamtoje ir visuomenje, o linijikumas ir tvarkingumas greiiau 34 iimtis, kuri mokslininkai prato laikyti taisykle . Taigi vyksta mokslinio mstymo stiliaus kaita. Sinergetika kaip tik ir yra nukreipta bendriesiems modeliams (kas geriau perduodama angliku odiu patterns modeliai, stiliai), sistem savaiminei organizacijai iaikinti. Sinergetins inios turi t ypatyb, jog atskleisdamos bendrus savaimins organizacijos ir savaiminio vystymosi sistem mechanizmus apskritai, organikai traukia ir savo pai vystymosi mechanizm nagrinjim, taip pat vis mokslini ini sistemos vystymsi. Taigi sinergetika, nagrindama evoliucini sistem bendrus principus, apima savo tyrimais ir paios mokslins sampratos evoliucijos principus, o apskritai paties mokslo evoliucijos principus, t. y. metaevoliucijos principus. Dl sinergetikos vystymosi keiiasi ir mogaus padtis paintins ir praktins veiklos struktroje. Mokslininkas jos viesoje nebetraktuojamas kaip atsiskyrs nuo pasaulio orakulas, vieiantis kitus mones naujomis nekintamomis iniomis ir atrastais aminais tikrovs dsningumais. Jis, kaip ir jo tyrimo objektas, kartu keiiasi. Pasaulio painimas, anot I. Prigoino 35 (Prigogine), tai mogaus dialogas su gamta, menas klausinti gamt ir sudaryti jai galimyb atsakyti iuos klausimus. Taigi ne tik tyrjas, bet ir tyrimo objektas nra nebylys. Sinergetika, viena vertus, panaikina ribas tarp fizini ir chemini proces, antra vertus,
G. Vollmer. New Problems for an Old BrainSinergetics, Cognition and Evolutionary Epistemology // Synergetics From Microscopic to Makroskopic Order. Berlin, 1984. P. 15. 35 . , . . . . , 1986. . 4344.
34
124
tarp biologini, psichini, socialini. Ji yra mokslini tyrim tarpdisciplinin kryptis. Jos tikslas iaikinti sistem lygmeniu bendras tendencijas, nustatyti, kur veda mokslo istorija ir kur atves individuali kognityvi robinzonada, kokios mokslo ini struktros apskritai galimos, kurios i j pastovios ir kurios ilgainiui suirs. Todl sinergetika sudaro galimyb sudarinti prognozes nuo tiksl, ini struktratraktori vystymosi, nuo visiko, vientiso ini sistemos bendr tendencij vystymosi ir nuo mogaus noro bei suderinamumo su 36 savo ideal sistemos vystymosi tendencijomis . Nenuostabu, kad sinergetik nagrinja pai vairiausi moksl atstovai. Tai Nobelio premijos laureato I. Prigoino steigta briuselikoji mokykla, kurianti sklaidos (disipacini) struktr teorij, atskleidianti istorines ir pasaulirines savaiminio organizavimo teorijos prielaidas. Intensyviai dirba 37 profesoriaus G. Chakeno mokykla tutgarto sinergetikos ir teorins fizikos institute, ileidusi daugiau nei 60 tom pringerio serijos knyg apie sinergetik. 38 Kognityvij sinergetik tiria evoliucins epistemologijos alininkai . Rusijos mokslo filosofijos atstovai taip pat tiria kognityvi proces sinergetines prielaidas, nagrinja mokslini ini vystymsi savaiminio organizavimosi 39 procesuose . Sinergetika socialini moksl srityje yra aktuali tuo, kad suteikia atvir nelinijini sistem vystymosi samprat kaip ypatingo mstymo stili. Ji iuo atveju svarbi savo metodologine, o ne doktrinine prasme, t. y. svarbi ne tik kaip pasaulio vaizdo apskritai suvokimas, bet pirmiausia kaip mstymo tipas. ia prasme sinergetika gali patarti, kok kit ingsn engti tyrimo procese ir ko galima i to laukti. O juk teisingai ikelta problema ir paiek krypties pasirinkimas daniausiai ne maiau vertingas nei paios problemos sprendimas. Taigi sinergetika pateikia mums nauj poir intuicijos ir krybinio mstymo mechanizm kaip mini ir jutimini vaizdini savaimin pasipildym, savaimin organizacij apie esmin, pagrindin grand. Krybos procese
. . . . 18. Plaiau r.: Sinergetics of Cognition / Eds. Haken H., Stadler M. Berlin, 1990. 38 Fundamentalios publikacijos angl kalba: Concepts and Approaches in Evolutionary Epistemology. Dordrecht, 1984; Issues in Evolutionary Epistemology / Ed. By Hahlweg K. and Hooker C. A. New York, 1989; vokiei kalba: Die Evolutionre Erkenntnistherie. Bedingungen, Lsungen, Kontroversen / Hsgb. Von Kiedl R. und Wuketits F. M. Berlin, 1987. 39 . . . // . 1989. 7; . . , . . . // . , 1988; . . , . . . . ,
37 36
125
yra du prieingi procesai asociacija ir koncentracija. Asociacija vairi variant isklaidymas ir minties judjimo perirjimas, vis daugiau ryi nustatymas, sensualaus ir intelektinio isikerojimas. Koncentracija, prieingai, susitelkimas tam tikros vienos problemos, idjos kryptimi, i vis atrast ini element vairovs atrinkimas to, kas atitinka intuityv jos suvokim. Krybos, sukrimo paslaptis kaip tik i dviej proces sujungimo, sintezs paslaptis. Reikia isiskleisti, dezintegruotis ir, sutelkiant vis gajum, ikelti vaising mokslin idj. Arba kitaip: reikia vieningai susitelkti ir vis vairov sutelkti, nukreipti problemos sprendim. Paradoksas, kad ryys su visuma, vieninga asociacij banga nustatomas kaip tik koncentracijos 40 reimu . Taigi sinergetika suteikia galimyb trumpiausiu keliu atrasti nauj ini krybiniame procese.
4.4. Intuicija mokslinje veikloje ir kryboje

Intuicija yra tik sutrumpintas painimo uolis, paskui kur mokslas su savo rodymais gali vilktis i paskos imtmeius. S. Michoelsas
Nagrindami mokslins krybos proces, intuicijai kaip struktrinei io proceso daliai, sprendiant mokslin idj ar problem, skirsime daugiau dmesio, atskleisdami jos reikm. Pabandykime isiaikinti, kas gi yra intuicija, kokios yra jos rys, koks jos santykis su loginiu mstymu ir kaip j galima panaudoti mokslins krybos procese? 41 Intuicija psichologijoje yra suprantama kaip euristinis procesas, uduoties sprendimo paieka, remiantis logikai nesusijusiais orientyrais, t. y. tokiais orientyrais, kuriais remiantis negalima daryti logins ivados. Intuicijos bdu staiga, netiktai, tarsi atsitiktinai kuriamos hipotezs, daromi sprendimai, nesismoninus j logini pagrind, neatlikus logini operacij. Kai kurie mokslininkai (A. Bergsonas (Bergson), Z. Froidas (Freud)) intuicij traktavo kaip pasmons gelmse slypini pirmin krybinio akto prieast. Intuicija ypa svarbi krybinei veiklai, kadangi
40 41
. . . C. 221. Psichologijos odynas. Vilnius, 1993. P. 124.
126
sudaro ekstrapoliacijos, dar neinomos informacijos, numatymo pagrind, padeda atrasti prastus loginio udavinio sprendimo neablonikus variantus. Kanados mokslininkas Hansas Selj, klasikinio mokymo apie stres krjas, intuicij aikina, kaip pasmons prot, suteikiant ini, aplenkiant svarstymus ir samprotavimus. Tai supratimas akimirksniu arba sismoninimas be racionalaus mstymo. Intuicija kibirktis, udeganti prot, jo originalum ir iradingum. Tai ybsnis, btinas smoningai miniai su vaizduote sujungti. Intuityvi nuojauta kartais nusakoma kaip sujungianti arba praskaidrinanti idja, kuri staiga nuvieia smon ir pateikia problemos 42 sprendim, prie kurios tiek plkms . is minties blyksteljimas, proto nuvietimas, staigi valga (i angl kalbos pasisavintas odis insaitas) atskleidia esmines intuicijos charakteristikas. Tai i tikrj staigus ir tarsi ankstesns patirties nepagrstas situacijos esmini santyki ir visos struktros supratimas, ilgai lauktos problemos isprendimas. Taiau, kaip anksiau minta, i struktrin krybin proceso dalis ankstesnje mogaus veikloje turi turti parengiamj stadij, kurioje buvo sukauptas tam tikras ini bagaas ir asmenin bei socialin patirtis. ymi moni, mokslinink biografij analiz ir j savianalizs bdu nagrinjama idj gimimo genez rodo, kad jiems intuicijos pagalba, valga (insaitas) vykdavo paiais netikiausiais momentais. Pvz.: prabundant, umiegant, susapnavus arba usiimant tam tikra veikla pasivaikiojant, klausantis spektaklio, skaitant laikrat ar knyg ir pan. Tuo tarpu fizinis nuovargis, susijaudinimas, paalins klitys arba tam tikras terminas darbui ubaigti neabejotinai blokuodavo intuicij. Tai galima pailiustruoti aibe fakt i mokslini ir technini iradim istorijos. Visiems gerai inoma legenda apie tai, kaip Archimedas, sddamas vonioje, netiktai atrado pagrindin hidrostatikos dsn aukso ir sidabro kiekiui Sirakz valdovo karnoje nustatyti ir nuogas ibgo gatv aukdamas: Eureka! (Radau!). Tilt ininierius Braunas (Braun) tris prie tilto per Tvido up projekto. Taiau popieriaus lapas buvo tuias, darbas nesiklijavo, tilto negaljo sukonstruoti. Jis nusimins paliko brin ir ijo pasivaikioti sod. Buvo vasaros pabaiga. Kibs sidabriniai voratinkli silai skraid ore, kabinosi u medi ak. Braunas atsigul po mediu, bet staiga paoko. Jis ivydo oro pakudt minties orientyr ir sidabrini linij brin ydrame danguje. Braunas
. . : : . . : , 1987. . 63.
42
127
nevalingai j perskait kaip ininieriai skaito brinius. Voratinkli silai suposi ant ak ir netrko. Dabar Braunas inojo, nuo ko jam pradti. Vl sdosi prie brini ir padar atradim: jis pirmasis pradjo statyti kabanius tiltus be atram i apaios, pritaikytus tarpekliams ir kaln upms. Angl mikrobiologas Aleksandras Flemingas (Fleming) augino bakterijas specialiuose stikliniuose dubenliuose. Pro atvir lang vien, umirt udengti, dubenl vjas ne grybelin spor, ir tame dubenlyje, kur pateko spora, susidar iedas bakterij augimas sustojo. Kiti tai nebt atkreip dmesio, o Flemingas tai pastebjo ir padar genialias ivadas irado penicilin, o u tai jam buvo paskirta Nobelio premija. Negalima pamirti, kad ketvirt amiaus jis dirbo ir iekojo. Darbtumas ir krybins minties polkis buvo apdovanotas, juk laim lydi uolius ir atkaklius. Krybinis problemos sprendimas neretai esti susijs su netiktu skirting reikini gretinimu, atrodo, lyg ir niekuo nepanaiu. tai kaip vokiei chemikas Frydrichas Augustas Kekul (Kekul von Stradonitz) atrado benzolo struktrin udaro iedo formul. Prisiminimuose jis ra: A sdjau ir raiau vadovl, taiau mano darbas nejudjo, mano mintys kakur toli klajojo. A pasukau kd idin ir usndau. Atomai i naujo pradjo okinti man prie akis Mano proto vilgsnis dabar galjo iskirti itisas atom eiles, isirangiusias kaip gyvats. Bet irkite! Viena i j nuiupo savo uodeg ir tokioje padtyje, tarytum erzindama, pradjo suktis prie mano akis. Lyg aibo blyksnis paadino mane: ir kart likusi nakties dal a praleidau nagrindamas hipotezs 43 pasekmes . Gyvat, nustvrusi save u uodegos, ir iedo pavidalo chemin formul yra tolimi vienas nuo kito objektai. J panaumas simbolinis. Taiau tai ir yra svok suartjimas. Kokiu bdu svokos suartja, galima vairiai aikinti, bet aiku viena, ia pasireikia mokslin nuojauta, mstymo metaforikumas. I pateikt pavyzdi matyti, jog idjos gimimas, problemos sprendimo bdas atsiranda, esant paaliniam poveikiui ir nutolstant nuo loginio, nuoseklaus mstymo pozicij. Intuicijoje minties uolis, valga (insaitas) integruotas smon, o i pasmons inios, patyrimas staiga apibendrinama ir pateikiama kaip galutinis koncentruotas rezultatas. Taigi sprendimo primimas yra ijimas i neapibrtumo. Neapibrtumas iuo atveju besikaitaliojanio suvokim turinio ir atminties turinio
43
Cituojama i: . . . . , 1964. . 118.
128
neatitikimas, taip pat nepastovios patirties ir susiformavusi ateities modeli neatitikimas. is neatitikimas ir sudaro problemin situacij, kuri traukia emocijas ir yra kaip skatinamasis postmis mstymo pradiai. Login situacijos struktra, skatinanti mstymo proces, sutampa su struktros situacija, kuri suadina nuostabos emocij. Nuostaba daniausiai atsiranda nesutampant laukiamai ir realiai situacijai. Taigi nuostabos emocija yra nuolatinis mstymo veiklos pradios palydovas. Neatsitiktinai sakoma, jog didiausi rezultat paintinje veikloje pasiekia tas, kas ir vyresniame amiuje nenustoja stebtis. Mes, pateikdami valgos (insaito) pavyzdius, matme, jog sprendimai gali gimti be smoningai suvokiamos minties eigos aibikai. Ir i tikrj, mstymo procesas pasmonje kur laik gali vykti taip, jog mstymo subjektas to nepastebi, nors jis vyksta pagal tuos paius dsningumus, kaip ir suvokiamas smoningas mstymas. Pvz.: matematikas Puankar dvi savaites smoningai sudarinjo vairias kombinacijas, bet be rezultat. Ilgai sprends problem, rao Puankar, ivykau geologin ekspedicij, kuri organizavo kaln mokykla. Kelionje pamirau savo darb. Atvyk kaln miestel, sdome omnibus ir, belipant j man galv ov mintis, 44 atrodo, be joki mano pastang . Taigi smoning idj atranka vyko pasmonje, kai mogus to nesuvok. Kaip jau anksiau minjome, vyksta inkubacinis minties brendimo laikotarpis, po to mintis staiga blyksteli ir yra sismoninama. Taigi tai, kas vadinama intuicija ar nuojauta, i esms yra sukauptos mstomosios veiklos nesismonintas patyrimas. Mokslininkai seniai imoko naudotis savo pasmoniniu mstymu, atiddami sprendim ir leisdami mintims subrsti, tikdamiesi pasmons lygio mstymo. Taiau mokslins krybos jokiu bdu negalima laikyti visiku pasmons procesu. Preliminarus mediagos kaupimas ir kritinis rezultato vertinimas vyksta smonei kontroliuojant. Teisus buvo T. A. Edisonas tvirtindamas, kad genijus vienas procentas kvpimo ir devyniasdeimt devyni procentai prakaito. Intuicija, kaip liudija mokslin literatra, yra dar nepakankamai itirtas reikinys. Pvz.: propaguojamas intuityvizmo filosofins srovs alinink poiris j suabsoliutinamas ir priepastatomas racionaliam painimui. Intuicija j suprantama kaip ypatingas smons gebjimas, netapatus jutiminiam patyrimui ir diskursiniam, loginiam mstymui. Racionalizmas prieingai aikina, jog tikras
44
Cituojama i: D. Beresneviien. Krybinis mstymas // Mokykla. 1995. Nr. 12. P. 58.
129
inojimas gali bti tik loginio mstymo rezultatas ir negali bti ivestas i patyrimo ir jo apibendrinim, jis gali bti paimtas tik i paties proto. Taigi matyti, jog i filosofini srovi aikinimai prietarauja psichologinei intuicijos sampratai ir todl negali atskleisti visos intuicijos vidins sudtingos struktros, jos ri. Intuicijos struktr bene plaiausiai yra inagrinjs JAV Makgilsko universiteto profesorius M. Bung. Apibendrins literatr iuo klausimu, jis prieina prie ivados, jog galima iskirti kelet intuicijos ri: greit suvokim, vaizduot, trump argumentuot ir 45 nuovok sprendim. Trumpai juos apvelgsime . 4.4.1. Intuicija kaip suvokimas Greitas objekto, reikinio ar enklo identifikavimas (sutapatinimas). i intuicija priklauso nuo subjekto suvokimo atrumo, jo atminties, nuovokumo, patirties ir turim ini kiekio. Mes visikai negalime suvokti to, ko neinome. Subjektai su prislopintais jausmais, be patirties arba tiesiog neprotingi blogi stebtojai. J intuicija netiksli, gebjimas atpainti, gebjimas sutapatinti yra menkai isivysts. Tokia jutimin intuicija yra tik aliava inioms gauti. Ji yra ikimokslin; ji, tiesa, sutinkama ir mokslininko veikloje, bet ne moksle kaip ios veiklos rezultatas. Mokslinis painimas yra ne tik suvokimas, bet ir poji perdirbimas, ir tolesn j raida. Mokslas vystosi remdamasis idjomis, o ne faktais. Aikus reikms ir enkl tarpusavio santyki supratimas. iuo atveju kalbame apie autoriaus intuityviai aik objekto supratim, mokjim j aprayti ir paaikinti. Jo mini dstymas yra paprastas ir prastas arba jis naudojasi ms atmintyje turimomis iliustracijomis ir metaforomis. Taiau kas psichologikai akivaizdu, nebtinai turi bti logikai paprasta. Todl frazs akivaizdu, natralu, aikiai matyti, kad , i ia nuosekliai seka ir kitos, kadangi maskuoja sunkumus, neretai gali vesti pavojingus spstus, o idja taip ir liks iki galo neisprsta. Gebjimas interpretuoti: lengvumas, su kuriuo gyvendinamas slygini enkl, reikmi aikinimas. Tai turjimas tam tikr interpretavimo gdi, gebjimas greitai nustatyti ryius tarp i pirmo vilgsnio neturini ryio element. Pvz.: tikimybi teorija pradioje buvo nagrinjama kaip ekspektacij (laukim) teorija, t. y. kaip psichologin teorija, ir kaip atsitiktini vyki
45
. . . : , 1967. . 94140.
130
teorija. Gebjimas interpretuoti yra stebuklingas ramentas. Bet kas gi teiks pirmenyb lubuoti su ramentais, turdamas galimyb bgti? Taiau interpretavimo operacijos negalima mechanizuoti. ia susiduriama su rezultat aikinimo sunkumais, remiantis vienokiomis ar kitokiomis prielaidomis. Jeigu interpretacija bt tokia paprasta, tai nebt sunkum tvirtinant naujas idjas. Intuityvin interpretacija turi remtis ne vienu, o daugeliu argument, pakartotinai patikrint ir empirikai ar logikai pagrst. 4.4.2. Intuicija kaip vaizduot Gebjimas sivaizduoti arba geometrin intuicija: mokjimas vaizdiai pateikti arba trkstamus objektus nupieti, taip pat sukurti atvaizd, vaizdius arba veikianius modelius arba abstrakias esmi schemas. i geometrin arba, tiksliau sakant, erdvin intuicija, nra tik matematikos ar fizikos moksl pagalbinink, ji plaiai taikoma socialiniuose ir humanitariniuose moksluose. Pvz.: filosofiniai, juridiniai ar pedagoginiai samprotavimai danai tampa aikesni naudojant brinius. Nikolajus Hartmanas, vokiei filosofas, atsiskyrs nuo fenomenologijos ir pasuks savotiku realizmo keliu, vis daniau m naudoti grafikus savo idjoms paaikinti. Jo Filosofijos vadas gausiai iliustruotas briniais. Gebjimas sudaryti metaforas: mokjimas parodyti dalin poymi ar funkcijos tapatum arba skirting objekt vis formal ar struktrin tapatum. Metafora yra efektyvi euristin priemon. Pereinant i vienos ini srities kit, paprastas pagal analogij dalies termin isaugojimas palengvina tyrim ir naujos srities samprat. Taiau reikia nuolat prisiminti, jog turime reikal su analogijomis, o ne su tikruoju tapatumu. Prieingu atveju pagal analogij galime patikti, kad kompiuteriai turi smegenis ir gali krybikai mstydami daryti mokslinius atradimus. Moksle metaforos paprastai naudojamos idj atsiradimo ir j skelbimo procese, taiau jos nepakeiia abstraktaus mstymo, be kurio moksle negalima apsieiti. Krybin vaizduot, iradingumas arba kvpimas. Krybin vaizduot prieingyb erdvinei vaizduotei, asocijuojaniai vaizdus su nustatytomis svokomis ir teiginiais. Krybin vaizduot kai be aiki klii, be ypating smulki logini idstym, staiga arba beveik staiga gimsta naujos idjos. Krybin vaizduot kur kas turtingesn negu vaizdiniai; ji nesutampa su gebjimu tik sukelti emocinius igyvenimus ir neapsiriboja sprag upildymu bendrame vaizde, kur teikia pojiai. Krybin
131
vaizduot sugeba kurti svokas ir svok sistemas, kurios gali neturti atitikmens pojiuose, nors jie net ir atitikt tam tikr realyb. Krybin vaizduot kuria neablonines idjas. Kiekvienas mokslinis tyrjas pripasta, jog be vaizduots, be iradingumo, be sugebjimo teikti hipotezes, tyrimo planus, negalima rasti nauja, iskyrus atlikti mechanines operacijas. ie procesai nra tik loginiai. Vien logika nemanoma atrasti nauj idj, pvz.: vien tik gramatika negalima sukurti poem, o harmonijos teorija simfonij. Logika, gramatika ir muzikos teorija suteikia galimyb atrasti formalias klaidas ir reikaling mini iraik, bet jos nepateikia daikt ir reikini pirmapradio pagrindo, j esms, originali idj, nauj poiri. Taiau, antra vertus, vaisingi atradimai ir gilus siskverbimas reikini esm negimsta i nieko, o yra stebjimo, lyginimo, tikrinimo, kritikos ir dedukcijos rezultatas. Be to, niekuomet nebuvo joki nauj ini, kurios tam tikru lygiu nebt nulemtos ankstesni ini ir nebt logikai su jomis susij. Nauja gimsta sena gelmse. Be to, mokslini atradim procesas vyksta iekojim, bandym ir klydim keliu, ir io proceso vystymuisi tiesos kryptimi btina ir racionalus krybikumas. Neteisinga bt manyti, jog intuicijos iradingumas yra aukiau logikos. Mokslinis ar techninis iradimas nemanomas be iankstini ini ir loginio naujos idjos pagrindimo. 4.4.3. Intuicija kaip imintis Pagreitintas samprotavimas verlus perjimas nuo vien teigini prie kit, kartais taip greit perokant atskiras svarstomas grandis, jog tarpiniai procesai neupildomi, praleidiami, nors, esant uolesnei mini eigos analizei, galima bt juos atrasti. ia matyti ne analitinis ar diskursyvus protas, o, kalbant metaforomis, pasaulinio masto protas. Tai intuicija, sutrumpinanti ilg argument grandin ir apsieinanti be tarpini grandi. tai kodl danai kalbame apie savaime ir staiga atsirandani idj, problemos sprendimo bd. Taiau tam protas turi bti pasirengs. Gebjimas sintetinti arba paira apskritai, arba apibendrintas suvokimas, t. y. gebjimas sintetinti vairius elementus, derinti anksiau iskaidyt inojim viening ar harmoning visum svok sistem. Mokslininkas, filosofas, valstybs veikjas, t. y. moka koncentruoti dmes ir i aibs variant pasirinkti centrin j branduol, sakome, kad jis
132
meistrikai veikia. Apie ger specialist sakome, jog jis greitai gali rasti klausimo ir atsakymo esm, o apie profan arba naujok, kad jis pasimeta smulkmenose. Nemanome atrad tam tikr rodym, jeigu negalime aprpti j visumos. Gebjimas sintetinti, kaip ir pagreitintai samprotauti, gali tobulti. Dstymas patikima priemon ne tik valdyti dalyk, bet ir sustiprinti gebjim sintetinti. Geras dstytojas pateikia vis savo dalyk apskritai ir nurodo santykinai kiekvieno skyriaus svarb. Taiau nedaugeliui tai pavyksta. Danai operuojama kakokia idjuke arba vargstama su grandiozinmis, ne visai isprstomis problemomis. Sveikas protas sprendimas, pagrstas kasdieni ini ir nesiremiantis specialiomis iniomis ir metodais arba apsiribojantis prajusi etap mokslini ini lygiu. Danai naudojams sveiku protu, bet mokslui to nepakanka. Mokslas nepaprastas kasdieni ini kiekybinis didjimas. Jis kuria svokas ir teorijas, kuri anksiau niekas negirdjo, jos danai prietaringos intuicijai, ir dl to profanai j nesupranta. Sveikas protas taip pat gali vystytis, taiau gaunant nauj intuityvi vaizdini, galima prarasti senus. Jauiame pasitenkinim, kai intuityviai pasisaviname nauj teorij, taiau sveikam protui sunku pripainti konkuruojani teorij, pateikiani nauj reikalavim ms intuicijai. Juo artimiau kas nors susipasta su tam tikra teorija ir tam tikru jos mstymo stiliumi, juo sunkiau jam priimti konkuruojani teorij, susijusi su kitokiu mstymo pobdiu. Kiekvienos teorijos vystymas reikalauja parinkti jai visikai atitinkam mstymo bd ir j patvirtinti (sankcionuoti). Esamos teorijos kritika reikalauja atsisakyti monopolinio mstymo bdo, kuris buvo kaip sveiko proto rezultatas. Mokslo atnaujinimas tam tikru lygiu yra pseudoparadoks atradimas, t. y. teigini, prietaraujani intuicijai, prasilenkiani su ikimoksliniu, moksliniu ar sveiku protu. Jeigu mokslininkai bt bijoj netikim, iracionali arba prietaraujani intuicijai idj, iandien neturtume nei klasikins mechanikos, nei lauk, nei evoliucijos teorijos, visos idjos savo laiku buvo atmestos u tai, kad prietaravo intuicijai. M. Bung rekomenduoja: Leiskite intuicijai vaidinti jos euristin 46 vaidmen, bet neleiskite jai menkinti svok tapsmo sunkum .
46
. . C. 121.
133
4.4.4. Intuicija kaip vertinimas Nuovokus sprendimas, fronezis (praktin imintis), valgumas arba siskverbimas: mokjimas greitai ir teisingai vertinti problemos svarb ir reikm, artimum teorijai, metodo pritaikomumas ir patikimumas arba veiksm naudingumas. Kai pradedantysis ar jaunas mokslininkas patarimo kreipiasi brand mokslinink tyrj, jam reikia tiktis ne informacijos ir ne detali iaikinimo, o greiiau nuovokaus sprendimo, vertinimo, talenting moni gyto po daugelio neskmi. Ireikiantis vertinim sprendimas formuojamas, kai svarstoma problema, hipotez arba metodika. iuo atveju mes sakome, jog sprendimai imintingi, protingi arba nuovoks, jeigu jie atitinka pagrindin ini turin arba patirt. Jeigu panas vertinamieji sprendimai formuluojami, pagreitintai susipainus su dalyku, jeigu jie skmingi, kalbama apie intuicij. Taiau fronezis vertingas, kol jis nesustings, netaps autoritetu. iuo atveju jis gali tapti stabdiu realizuojant naujas idjas. Taigi naudotis intuicija irgi reikia, kaip sakoma, su galva ir atsargiai, taip pat visada patikslinti, kuria jos rimi naudojams. Intuicija taps efektyvi, jeigu jos rezultatus tvirtinsime racionaliu, loginiu teorinio painimo mstymu.
4.5. Lateralus mstymas*

Genijus tikrovje mogus, gebantis iek tiek daugiau nestandartikai mstyti. U. Deimsas
Lateralus mstymas yra nukreiptas nestandartin, neablonik mstym, kuris atitinka didij mokslini atradim mstymo operacijas. Tai daugyb universali mstymo bd, kuriuos valdius isivaduojama i prast
* 1. Lot. lateralis oninis; angl lateral (lateral thinking) oninis, alutinis bdas problemoms sprsti remiantis ne visiems priimtais, arba nelogikais pagrindais. Collins Dictionary and Thesaurus England. Harper Collins Publishers, 1991. P. 565. 2. Lateralus mstymas krybikas mstymo bdas, danai per vaizduots ir humoro interpretacij iekantis nauj iminting problemos sprendimo bd (Longman. Dictionary of Englisch Language and culture. New edition. England, 2000. P. 740). 3. Lateralus mstymas turi dvi reikmes: specifin sistemin mstymo metod rinkin, naudojam keiiant senas ir formuojant naujas nuostatas ir sampratas; bendrj daugybs variant ir poiri ibandym, uuot naudojantis tik vienu poiriu (Websters New World Dictionary of American English, 1988).
134
stereotip ir tampama idj generatoriumi. Tai pagrindinis lateralaus mstymo tikslas. Ms mstymo aparatas gaunam informacij apdoroja standartiniais nusistovjusiais bdais. Tuo jis yra patogus, efektyvus ir turi nemaa praktini privalum. Taiau jis turi ir trkum. Toks mstymo aparatas lengvai formuoja konceptualius modelius, bet sunkiai juos pertvarko vliau, kai atsiranda poreikis juos modernizuoti ar keisti tobulesniais. tai ie trkumai ir gimdo poreik naudotis lateraliu mstymu. Lateralus mstymas santykiauja su informacija visikai kitaip negu loginis (vertikalus) mstymas. Logikai mstant, kiekvienas teisingas ingsnis yra btina slyga, lateraliai mstant, tai nra ypatinga btinyb. Kartais net btina bti neteisiam, norint nors i dalies demontuoti konservatyvj model, suteikti jam nauj form. Logikai mstydami, isyk vertiname nauj mint ar idj. Lateraliai mstydami, galime neskubti vertinti, bet suteikti galimyb informacijos elementams sueiti sveik ir tik po to vertinti ar kelti naujas idjas. Lateralaus mstymo pagrindiniai udaviniai: panaudoti informacij minties skatinimo procese ir visuotinai priimtoms svokoms priepastatyti naujas alternatyvas. is priepastatymas ir pertvarka btina dl geresnio ms dispozicijoje esamo informacijos panaudojimo. Tai ir yra intuityvi pertvarka. ia esama informacija pertvarkoma ypatingu bdu, kuris ieina u racionalaus mstymo rib, nes lateralus mstymas funkcionuoja ne logikos rmuose. Taigi lateralus mstymas padeda isilaisvinti i sen vaizdini grandini. Tai savo ruotu padeda keisti poir vyki eig ir naujai pavelgti daugel prast dalyk. Sen idj atsikratymas ir nauj generavimas yra pagrindins lateralaus mstymo gairs. Antra vertus, gebjimas kurti auktesniu lygiu yra vertinamas daugiau negu konservatyvios inios ir mokjimas. Skatinant savo krybiniams gebjimams, btina nuplti nuo j paslaptingumo aureol ir traktuoti juos kaip vien i savo mstymo taikymo metod informacijai apdoroti ir nauj idj paiekai. Lateralus mstymas neatmeta vertikalaus mstymo privalum, o prieingai, daro j efektyvesn, suteikdamas jam krybin pobd. Tarp loginio (vertikalaus) ir lateralaus mstymo yra glaudi sveika. Jie vienas kitam neprietarauja, o vienas kit papildo. Lateralus mstymas didina vertikalaus efektyvum, suteikdamas jam didesnes pasirinkimo galimybes. Jis pasireikia netgi anksiau nei vertikalus. Savo ruotu vertikalus mstymas didina lateralaus veiksmingum, veikdamas jo takoje, sumaniai panaudoja jo idjas.
4.5. Lateralus mstymas
135
Didesn dal laiko mes mstome logikai, bet kai atsiranda klitys, patenkame aklaviet, tada mus gali gelbti btent lateralus mstymas. Todl norint generuoti idjas, kelti naujas, efektyviai ir mobiliai sprsti sudtingas problemas, btina valdyti tuos du mstymo tipus. Nobelio premijos laureatas Edvardas de Bono (Edward de Bono), kuris pagrind lateral mstym, vaizdiai palygino lateral mstym su automobilio greii ds atbuline pavara: Su ia pavara toli nenuvaiuosi. Bet ir be jos negalima apsieiti. Btina mokti ja naudotis, kad automobilis 47 tapt manevringesnis ir lengvai pajudt i aklaviets . Lateralus ir vertikalus mstymas, kaip minjome, glaudiai sveikauja, vienas kit papildo, taiau i principo yra ir kitoks, turintis savo specifini bruo, mechanizm ir tik jam vienam bding metod. 48 Todl apibendrin Edvardo de Bono idstytas iuo klausimu mintis ir nordami geriau suprasti esm, schemikai pateiksime lateralaus ir vertikalaus (loginio) mstymo skirtumus.
3 lentel. Vertikalaus ir lateralaus mstymo skirtumai Vertikaliam mstymui bdinga: pasirinkti aiki, vienintel tyrimo krypt veiklos teisingumas rasti idj ir geriausi jos sprendimo variant vystyti mint tik nustatyta kryptimi miniai judti kak Lateraliam mstymui bdinga: atlikti aikias, krybikas, vairi krypi paiekas veiklos vaisingumas iekoti ir kurti naujas idjas ir skirtingus problemos sprendimo variantus suteikti paioms mintims laisv vystymosi krypt miniai judti ir nuo kako
organizuojam eksperiment nukreipti eksperimente sudaryti galimyb konkretiems rezultatams gauti nauj idj paiekai ir turimoms idjoms keisti
47 48
. . C. 57. . . 998.
136
nagrinti objekt analitikai nuosekliai ir nuolat eiti priek inoti, k tyrjas nori atrasti, iekoti objekto, reikinio ar jo poymi skatinti tolesnes paiekas minties mobilumas uoliais, on ar net atgal tyrjui nuolat iekoti (bti paintinio, mstymo vyksme), o i iekojim objektas ar jo poymiai jam taps inomi tik juos atradus painimo procesui bti tik tikimybiniam,taiau tai didina galimyb pasireikti intuityviai valgai (insaitui) atskirus ingsnius (grandis), siekiant galutinio tikslo, galima apeiti, o upildyti vliau gavus rezultat neiginio nebuvimas siekti pasinaudoti bet kuria atsiradusia nauja galimybe, iekoti vairi variant bti laisvam nuo apibrtos simboli prasms. i prasm kaip humore gali bti staiga ir nelauktai tam tikra kryptimi pakeista
painimo proces vykdyti iki bus pasiektas galutinis konkretus rezultatas kiekvien nauj ingsn (grand) su prie tai buvusiu sieti grandin. Galutinis rezultatas priklauso nuo vis ingsni teisingumo neigti kitas idjas, siekiant ivengti nenumatyt pasekmi susitelkti prie vienos galimybs, atmetant kitas laikytis pastovios klasifikacijos ir apibendrinim, remtis apibrtumu, nekeisti simboli prasms
atrinkti mediag, inias tik tas, kurios kryptingai iekoti papildomos, turi tiesiogin ry su tyrimo objektu analogikos informacijos usiimti konceptuali modeli patikimumo aikinimu arba j panaudojimu painimo proces vykdyti iki bus pasiektas galutinis konkretus rezultatas esamus modelius pertvarkyti (intuicija) ir sudaryti slygas naujiems konstruoti (kryba) painimo procesui bti tik tikimybiniam, taiau tai didina galimyb pasireikti intuityviai valgai (insaitui)
137
tikti savo ivad, rezultat teisingumu, kadangi vyksmas tai buvo racionaliai pagrstas padti ivystyti ir pagrsti lateralaus mstymo idjas abejoti bet kuria grieta ivada ar rezultatu, nors jis pagrstas ar akivaizdus iplsti vertikalaus mstymo galimybes
I i palyginim matyti, jog lateralus mstymas ipleia krybinio mstymo galimybes, suteikia papildom rezerv naujoms idjoms generuoti. Vaizdiau matyti schemoje (1 schema).
1 schema. Vertikalaus ir lateralaus mstymo kryptys
vertikalus
lateralus
Vertikaliame mstyme i keli pasirenkamas geriausias variantas, ir jis nagrinjamas. Lateraliame mstyme nagrinjami visi alternatyvs variantai, net ir patraukliausias, daugiausia adantis. Mes uimti paiu krybos procesu iekodami nauj idj visuose paraleliuose oniniuose variantuose. Kaip jau minjome, vertikaliame mstyme kiekvien nauj ingsn lemia ankstesnysis. Lateraliame mstyme egzistuoja kur kas didesn judjimo laisv. Galima daryti uol priek arba on, o paskui upildyti praleist grandin.
2 schema. Vertikalaus ir lateralaus mstymo minties eigos skirtumai
B vertikalus
138
B lateralus
Vertikalus mstymas, kaip matyti schemoje, ingsnis po ingsnio juda nuo A B, nuo B C, nuo C D. Lateraliai mstant, galima ateiti D per G, o po to jau i D grti A. Kai isprendiame problem ar prieiname prie galutins ivados, suformuluojame idj, tai is rezultatas nepriklauso nuo marruto nuoseklumo, nuo nueito kelio ilgio. Pasiek iekom rezultat, vliau galime lengvai rasti logini rodym grandin. Danai esti taip, jog sunkiai ukopus neinomu marrutu virukaln, matyti, kad j yra tiesus ir patogus kelias. I viraus, kaip sakoma, geriau matyti. Lateralus mstymas yra nukreiptas ne tik nauj idj paiek, bet ir esam stereotipini, ablonik smons modeli keitim ar j pertvarkym. Smons modelis (schema, stereotipas) yra suprantamas kaip standartins informacijos isidstymas reguliuojanioje atmintyje, kuri fiksuojama mstymo aparato paviriuje. Modelis ms nerv sistemos pasikartojantis ir nuosekliai pasireikiantis aktyvumas. Praktikoje, moksliniame darbe, modelis lemia turim koncepcij, idj, mini, vaizd pastovum. Per smonje susiformavus model kaip per prizm tam tikru kampu suvokiama ir pervertinama gaunama informacija, o susidariusi nuostata tvirtina ms pastovias pairas, tvirt pozicij, kuri sunku pakeisti arba jos atsisakyti. Modelio svoka gali sujungti kelet modeli, kuri suma sudaro pair sistem, sprendiant vien ar kit problem. Lateralus mstymas, pergrupuodamas informacij, intuityviai sudaro naujus modelius ir ieko alternatyvi sprendim. Jis turimos informacijos nepaveria kakokiu fetiu, o panaudoja j siekdamas naujo konkretaus rezultato. Bdingas jo bruoas yra tas, kad jis nukreiptas ateities udaviniams sprsti, o ne retrospektyvinei informacijos analizei. Lateralus mstymas keiia esam modelio konstrukcij, o ne prijungia prie jos dar nauj informacijos grandin. Tai ne stabilizacijos, o stimuliacijos priemon.
139
Taigi lateralus mstymas panaudojamas kaip instrumentas informa49 cijos ir paties modelio smons pertvarkai utikrinti . Nordami geriau suprasti ir sivaizduoti, kaip smonje susidaro modeliai ir kaip jie lemia informacijos kaupim ir jos formavimosi pobd, panagri50 nkime E. de Bono pateiktus vaizdius analogikus pavyzdius. Atmintis fiksuoja visa, kas vyksta aplink mus. Visa tai palieka savo pdsakus. Analogikai tai galima palyginti kaip landafto ir lietaus vandens sveik. ems paviriaus kontrai sudaro slygas lietaus vandeniui kauptis ir tekti. Po lietaus susidaro mai upeliai ir susiliej tampa upmis. Naujas lietus tokius susidariusius nutekamuosius griovius nuolat gilina. Skulptoriaus vaidmen ia atlieka lietus, nors ems pavirius lemia vandens veikimo rezultat. Kiet uolien ir biri, smulki dirvoemio daleli isidstymas nulemia, kuri pus ir kaip vanduo teks. Nordami geriau suprasti modeli formavimsi, pasitelkime tok pavyzd: imkime altienos (drebui) lkt, upilkime ant altienos aukt karto vandens. Vanduo itirpdys plotel altienos, o nupylus vanden, liks nedidel duobel. Dar vienas auktas karto vandens t duobel pagilins, taip pat paliks ir savo pdsak. Toki procedr atlikus kelet kart (nupilant vanden, kai tik jis atvsta), altienos pavirius taps savotiku landaftu, susidedaniu i duobui ir ikilim. Kartas vanduo suformavo tam tikr paviriaus reljefo kontr, kuris lemia vandens tkms krypt. Galutinis reljefas priklausys nuo to, kurion pusn mes nukreipsime auktus su vandeniu ir kaip j ipilsime. Tai galima palyginti su patenkania smon informacija. Buvusios informacijos suformuotas modelis informacij priima jau jai parengt reljefo form. Taigi altiena sudaro aplink, slygas, kuriose informacija organizuojasi, transformuojasi pagal tam tikr modeli parengt pavidal. Taigi lateralaus mstymo udavinys ne gilinti jau esamus modelius nauja informacija, o formuoti naujus. I nagrintos mediagos natraliai kyla klausim, kas skatina lateral mstym, kokie mons lengviau j valdo? vairioje literatroje, nagrinjanioje krybin, neablonin mstym, tvirtinama, jog toks mstymas tiesiogiai susijs su emocijomis, humoru bei smojumi.
49 50
Plaiau r.: . . C. 5867. . . 3335.
140
Informacijos apdorojimas smegenyse vyksta kaip dviej pagrindini program intelektins ir emocins sveika. I to tampa aiku, kodl skirting moni (net to paties mogaus skirtingu laiku) gauta ta pati informacija, j apdorojus, tampa prietaringa savo turiniu. Tai btent nulemia arba didiausi tak turi emocins programos kryptingumas. Antra vertus, intelektas ir emocijos glaudiai sveikauja. Dl atrast idj, isprst problem uplsta teigiamos emocijos: diaugsmas, pasitenkinimas, avjimasis, nuostaba, palengvjimas, pasitenkinimas savimi ir kt. O tokios emocijos, kaip smalsumas, iankstinis diaugsmo laukimas, skatina minties aktyvum. Daug bendra su neabloniniu mstymu turi humoras. Humoras atsiranda ten ir tada, kur ir kada tikimybin paira dalyk staiga pakeiiama kita, nauja (ir nelaukta) paira t pat dalyk. Humoro jausmas, kaip tvirtina psichologija: tai mogaus gebjimas pastebti reikini komikum, emocikai j reaguoti. Glaudiai susijs su mogaus mokjimu suvokti aplinkos prietaravimus Ar mogus turi humoro jausm, ar ne, galima sprsti i to, kaip jis reaguoja poktus, arus, karikatras, ar pastebi situacijos komikum, ar sugeba juoktis ne tik i kit, bet ir pats i savs. Humoro jausmo neturjimas arba menkai ilavjs humoro jausmas rodo, kad mo51 gaus emocijos ir intelektas yra nepakankami . Todl humoro jausm turintis mogus ir pasiymi neabloniniu mstymu, jam lengviau ir mokslikai pavelgti t pat dalyk i kitos puss, rasti nelaukt smojing atsakym. Kart per pietus Vinstonas erilis prisdo prie ledi Astor. Ji atsisuko j ir tar: Misteri erili, btumte js mano vyras, a piliau jums kav nuod. erilis jai atsak: Ponia, btumte js mano mona a i kav igeriau. Kaip klasikinis nutolusi poymi gretinimo pavyzdys gali bti Dikenso herojaus Semo Uelero sentencijos: Man labai gaila, kad tenka nutraukti tokius malonius pokalbius, pasak karalius, paleisdamas parlament; Tai jau atlikta ir nebeitaisysi ir tai vienintelis nusiraminimas, taip sakoma Turkijoje, kai nukertama galva ne tam, kam reikjo. Literatroje ir kasdieniame gyvenime danai palyginimui vartojama atsitiktinis poymis, kai gretinami, atrodo, nepanas ir net nepalyginami dalykai, o po to iskiriama tam tikra neesmin savyb, kuri suteikia posakiui prasm. Pvz.: statymas kaip stulpas: perlipti negalima, o apeiti galima,
51
Psichologijos odynas. Vilnius, 1993. P. 107.
141
Daugelis moni panas deras: ko juos prikema, t jie ir neioja savyje. Smojingumo esm band aikintis daugelis mstytoj. Pvz.: Donas Lokas (John Locke) band isiaikinti, koks yra skirtumas tarp smojingo posakio ir paprasto sprendinio. Sprendinys, anot Loko, susideda i kruopiai atskirt idj. Sprendinys akcentuoja ne panaum, o skirtum. Jo tikslas ivengti klydim, paremt atsitiktiniais, neesminiais panaumais. Smojingume pirmiausia gldi idj suartinimas ir greitas bei skirtingas j sujungimas, kuris teikia pasitenkinim. T. Edisonas (Thomas Alva Edison), patikslindamas Loko pairas, paymjo, kad ne bet koks idj jungimas yra smojis, o tik netiktas. Be to, smojaus pagrindu gali bti ne tik idj panaumas, bet ir j prieingumas. Hgelis Mokslo logikoje samprotauja, jog smojingumas pagauna prietaravim, ireikia j, suveda dalyk santykius vien su kitu, priveria svok viesti per prieingyb, bet neatspindi daikt ir j santyki sampratos. Taigi tikriausiai visuose tuose smoj pavyzdiuose bendra yra staigus ijimas u formalios logikos rib. Radimas, ypa svetimos logins klaidos, tikriausiai ir yra tai, kas duoda impuls teigiamai emocijai ir j palydiniam juokui. Juokas iuo atveju intelektinis triumfas radus login klaid. Todl A. N. Lukas i to daro ivad, jog panaumas tarp kai kuri smojingumo bd ir mokslinio mstymo bd ne paprastas iorinis panaumas, ne atsitiktinis sutapimas. Ir vienu, ir kitu atveju paradoksas, pvz.: susijs su enkliai auktesni informacijos kod iskyrimu, su perjimu 52 enkliai auktesni abstrakcij lyg . tai Bernardo o paradoksai: Grieta moral tik ms poiris tuos mones, kurie mums nepatinka; Jis turjo vien i t britanik veid, kuriuos reikia vien kart pamatyti, kad niekada neprisimintum. Dar vienas B. Paskalio smojingumo pavyzdys: A paraiau ilg laik, kadangi neturjau laiko parayti trump. I pirmo vilgsnio atrodo, jog tai elementari logini dsni paeidimas, jeigu nebuvo laiko trumpam laikui parayti, tai neturjo jo pakakti ir ilgam. Taiau taip atrodo tik i pirmo vilgsnio. sigilinus esm, tai yra neginijama tiesa, jog parayti trump turining laik, mintis isakyti glaustai ir tiksliai nelengvas darbas, jam reikia kur kas daugiau laiko. O daugiaodiam, besistemiam mini dstymui nereikia daug laiko ir didesnio susikaupimo. Tai labai gerai ino mokslininkai, kai reikia idstyti savo poir tezmis, glaustai ir i esms.
52
. . . . : , 1968. . 120.
142
Apmstymui pateiksime dar kelet B. ou, V. Hugo, A. Einteino, A. Franso aforizm: Juo maiau apie tai inome, juo tviriau tuo tikime. Sveikas protas egzistuoja neirint isilavinimo, o ne jo dka. Smegenys nuostabus organas: jos pradeda dirbti, kai tik ryt prabundate, ir nenustoja dirbti tol, kol neateinate savo darb. Sveikai mstantis mogus prisitaiko prie aplinkos. O neprotingas bando pritaikyti pasaul sau. Todl paanga ir priklauso nuo neproting moni. Nauja moksle daroma taip: visi ino, kad to padaryti nemanoma. Ateina neimanlis, kuris to neino. Jis ir daro atradimus. 53 A. N. Lukas , giliai ianalizavs smojingumo bdus ir atskleids j neabloninio mstymo ypatumus, iskiria j net dvylika, neskaitant j sudtini dali. tai jie: Tariamasis priepastatymas Ostapo Benderio fraz: Niekas ms nemyli, iskyrus kriminalin paiek, kuri taip pat ms nemyli. Apgaulingas sustiprinimas I Marko Tveno knygos Prasiokai usienyje: I visko sprendiant, a turiu milinikus proto rezervus, jiems panaudoti man kartais reikia savaits. Vedimas prie absurdo Anglikas bokso apibrimas: Nuomoni pasikeitimas kumi pagalba. Absurdikas smojingumas Lektorius ateistin paskait ubaig efektingu posakiu: klausim, ar yra Dievas, reikia atsakyti teigiamai: taip, Dievo nra. Apsakymas apie eiro katin, kuris vis laik ypsojosi: Kartais ypsena dingdavo ir likdavo tik veidas; bet atsitikdavo, kad dingdavo veidas, ir tada likdavo tik ypsena.
53
. . . . : , 1968. . 82116.
143
Stili suplakimas arba plan sutapatinimas Kreipimasis Didiai gerbiamas. Kvailo virininko, biurokrato ironija: Juda Dievo planetos be cenzros instrukcijos, L. Tolstojus. Uuomina arba tiksli asociacij grandin Eikite js n .... ir pasak visiems Rusijoje inom adres, E. Kazakeviius. E. Kolduelo apsakyme Atsitikimas liep darbininkas prisimena ir sako: Pasirodo, kad jinai ne prie, dargi kaip ne prie. Dvigubas komentavimas (kalambras) Moksl akademijoje buvo pasilyta irinkti tikruoju akademijos nariu maarat karo ministr Arakejev: Kad akademikas neturi mokslini nuopeln, pasak vienas akademikas. Jam buvo atsakyta: Taiau jis yra artimas valdovui. Tokiu atveju silau irinkti valdovo veik Ilj Baikov, pasil akademikas. Restorane garsiai ir prastai grojo muzikantai. Ar jie groja pagal usakym? Taip. Tokiu atveju perduokite jiems funt sterling ir tegul jie groja poker. Ironija Erazmo Roterdamieio knyga Pagiriamasis odis kvailybei. Kaip atsak Prudono Skurdo filosofij F. Engelsas para Filosofijos skurd. veik atvedus kaljimo kamer: O, ia neblogai, gultai i obliuot lent. Atvirktinis palyginimas Kai Hein aplank Marksas, jis sunkiai sirgo, ir moterys sanitars lov j keldavo su paklode. Hein tar Marksui: Matote, damos mane vis dar neioja ant rank.
144
Amburcumianas, Armnijos MA prezidentas, per paskait apie vaigdi asociacijas gavo klausim: Kokia i to nauda? Jis atsak: Kuo skiriasi mogus nuo kiauls. Jis pakelia galv ir avisi vaigdmis. Publika, suavta atsakymo, paplojo. Lyginimas pagal atsitiktin ar neesmin poym statymas kaip stulpas: perlipti negalima, o apeiti galima. Pakartojimas Vienintel pamoka i istorijos yra ta, kad mons i istorijos nepasimoko. B. o. M. Tvenas dar bandym sakydamas nuobod anekdot. Publika prim altai. Pakartojus 34 kartus auditorijoje sivyravo mirtina tyla. Pakartojus atunt kart, pasigirdo juokas, ir juo toliau, juo garsesnis. Paradoksas Geriausia priemon ivengti pagundos pasiduoti jai. Grieta moral tik ms poiris tuos mones, kuri nemgstame. i smojingumo klasifikacija parodo galim neloginio, neabloniko, t. y. oninio lateralaus mstymo vairov, minties iraikos plaias galimybes. Lateral, neablonik mstym seniai ir plaiai vald fokusininkai. Fokusininkas sudaro tobul dirbtin situacij, taiau ji visikai tiksliai parodo, kaip lengva apgauti irov, kuris msto giliai patikimai arba ablonikai J skm lemia, kiek sumaniai, sutinkamai su savo ketinimais, jie nukreipia 54 kitus gilaus patikimumo mstymo kryptimi . Taigi mons, kurie turi humoro jausm, yra smojingi, smalss, lengviau valdo ir lateral mstym. Taiau valdyti lateral mstym, vos susipainus su juo, nra manoma. Btini tam tikri mokjimai ir gdiai, dl kuri reikia nuolat ir sistemingai praktikuotis. Vien ger nor neutenka. 55 Apibendrinsime ir, pagal E. de Bono , pateiksime lateralaus mstymo valdymo pagrindinius praktinius metodus ir j panaudojimo principus.
54 55
. . C. 120. . C. 70309.
145
4.5.1. Lateralaus mstymo metodai ir principai Alternatyv paieka Tai smoningas alternatyv iekojimo procesas. Jo prasm paioje paiekoje, o ne optimalaus udavinio sprendimo atradime, nors jis ir gali bti atrastas. Svarbu nesustoti prie atrasto. Pagrindinis principas (ieities pozicija): kiekvienas poiris kak tik vienas i daugelio galim poiri. Metant ik prielaidoms Svarbu suprasti, jog dl bet kurios prielaidos galima abejoti. Pagrindinis principas: kadangi lateralus mstymas stengiasi pertvarkyti bet kur fiksuot model, jo udavinys ir yra mesti ik visoms galimoms prielaidoms. Kadangi dauguma prielaid stengiasi isaugoti savo svarb tik egzistuojaniomis tradicijomis, o ne reguliariu savo patikimumo patvirtinimu. Atidtas nuosprendis Mstymo udavinys yra prieiti ne tiek prie teisingo, kiek prie efektyvaus sprendimo. Efektyvumas, turint galvoje ir gaut rezultat, taip pat suprantamas, kaip prijimas prie teisingo sprendimo. Taiau tarp j yra ir skirtumas. Bti vis laik teisingam, vadinasi, n karto neleisti sau apsirikti. Bti efektyviam, vadinasi, tapti pagaliau teisingam paiame paskutiniame etape. gyvendinimo principas. Remiantis iuo metodu, reikalaujama atidti gautos informacijos, idjos kritin vertinim. Vietoj greito vertinimo yra svarbiau visapusiai itirti i idj ir, einant iuo keliu, stebti, kur ji nuves. Projektavimas Tai procesas, vienokiu ar kitokiu bdu susijs su vairi naujovi nagrinjimu. Tai puiki galimyb lavinti lateralaus mstymo gdius. Projektuojant mokymsi, sprendiant udavinius, atrasti vairius atlikimo bdus, irti nagrinjam dalyk i vairi pozicij, atsiriboti nuo stereotip, mesti ik prastoms prielaidoms. gyvendinimo principas reikalauja, kokia beprasm idja bt, negalima jos autoriaus priskirti prie kvaili. Dominuojanios idjos ir svarbiausi faktoriai Dominuojanti idja formuoja ms poir tam tikr situacij. Ji visada egzistuoja, bet danai lieka neiaikinta. Neiaikin jos, negalime
146
nei gerai suprasti, pvz.: straipsnio ar kitos informacijos esms, nei tos idjos priimti, nei atmesti. Todl, norint net atmesti idj, reikia j pirmiausia iaikinti. Svarbiausias faktorius situacij nulemiantis elementas, kur turime atsivelgti, neirint ms poirio j. Svarbiausias faktorius savotika momento erdis. Svarbiausias faktorius, kaip ir dominuojanti idja, gali daryti mums didiausi tak, kurios n netarme. Pvz.: dominuojanti straipsnio idja apie nusikalstamum gali bti: nusiengimas statymui, moni elgesys, prievarta, visuomens poiris, nusikalstamumo lygis ir t. t. Taip pat svarbiausi lemiamieji veiksniai. Metodo panaudojimo principas rasti ir atrinkti t idj, kuri, ms poiriu, yra dominuojanti. Pats procesas pirmiausia lavina ms mstym. Skaidymas dalimis ios mstymo operacijos tikslas yra ne pastangos isiaikinti komponentus, kurie i tikrj sudaro vien ar kit model (ko siekiama analizs bdu), o apsirpinti parankia mediaga, kuri galima panaudoti pradinio modelio pertvarkymui. Ms udavinys pergrupuoti, o ne aikinti. Be to, skaidymas nebtinai turi bti visikas, nes mums reikia gauti ne tam tikras idealias sudtines dalis, o svarbiausia isiaikinti, koki naud jos gali duoti. Naudojimo principas susidaryti platesni krybini veiksm galimyb, suskaidius fiksuot monolitin model, gauti tok rezultat, kur sudaryt keli i visumos iskirti elementai. Metodas nuo prieingo (prieprieiais) io metodo paskirtis pajudti i mirties tako. Padar 180 laipsni posk, atsiduriame naujoje padtyje. Kai varyb metu sportininkai priplaukia vandens takelio gal, jie staiga atsispiria kojomis baseino sienel ir padidina savo judjimo greit. Taikydami nuo prieingo metod, mes taip pat staiga atsispiriame nuo kako jau egzistuojanio ir geriau inomo, nordami pradti judti prieinga kryptimi. Taikydami metod nuo prieingo, priimame dalykus tokius, kokie jie yra, po to apveriame juos 180 laipsni, iveriame ivirkia puse, pastatom nuo koj ant galvos, priveriam judti atgal. Po to stebime, kas i to ieina. Tai pirmini duomen pergrupavimas, skatinantis iekoti nauj alternatyv. (Vanden galima priversti tekti kaln, ne tik nuo kalno. Jeigu manoma, kad mogus privalo tarnauti valstybei, tai prieingas tvirtinimas bus toks: valstyb turi bti mogaus (liaudies) tarnyboje).
147
Vienoje i Ezopo pasaki paukiui niekaip nesisek atsigerti i soio, kadangi jame buvo maai vandens. I pradi pauktis band ipilti vanden, o paskui pasielg taip: primet sot akmenuk. Vandens lygis pakilo, ir pauktis galjo numalinti trokul. Metodo naudojimo principas. Kaip paprastai lateraliai mstydami, mes pirmiausia stengiams rasti ne teising atsakym, o tik tok pirmini duomen isidstym, kuris suteiks galimyb naujai pavelgti nagrinjam reikin. Smegen ataka (mini lietus) Smegen ataka sudaro reali galimyb kelti tokias idjas ir teiginius, koki kitomis slygomis nesirytume daryti, bijodami bti ijuokti. Smegen atakos tikslas rasti efektyvi idj. U efektyvumo daniausiai esti ir naujumas. Taiau gali bti ikelta ir pripainta efektyvia kokia nors ir seniai umirta idja. Smegen ataka grupins varybos, kuri dalyviai padeda vieni kitiems kelti paias netikiausias ir net absurdikiausias idjas. Pagrindinis io metodo taikymo principas yra reglamentuotas pravedimo pobdis ir neformalios idj klimo slygos. Svarstydami ir keldami idjas dalyviai nei svetim, nei savo keliam idj atvilgiu neturi daryti vertinamj sprendim. is metodas naudingas tuo, jog sudaromos palankios slygos pasipraktikuoti valdant lateralaus, neabloniko mstymo operacijas. Analogijos Analogijos skatina daryti pirm ingsn, kai norima rasti nauj keli situacijai aikinti. Naudodamiesi analogija, startuojame ne tuo momentu, kai matome, kur reikia eiti, o pradedame judti dl paties judjimo ir stebim, kas atsitiks. Analogijos taip pat padeda pajudti i mirties tako. Analogijos naudingos tuo, kad atskleidia vairius procesus ir santykius, kuriuos vliau galima taikyti nagrinjant problem ir lengviau j prasminant. io metodo naudojimo principas analogijos reikalingos ne kak rodyti. Analogijas naudojame kaip pagalb nauj idj paiekoje. eigos tako ir dmesio zonos pasirinkimas Svarbiausia mstomojo aparato kaip informacijos apdorojimo sistemos ypatyb gebjimas daryti atrank. is gebjimas yra nulemtas ms mstymo automatini veiksm, atsirandani dl savaime praturtjusios atsimi-
148
nimo sistemos, pobdio. Taiau ios sistemos dmesio zona yra ribota ir tenka tik informacinio lauko daliai. Tai yra, nagrindami problem, dmesio zon irime i tam tikro eigos j tako. is poirio takas, priklausomai nuo situacijos sudtingumo, gali bti, o gali ir nebti iplstas. io eigos tako pasirinkimas turi lemiam reikm intuityviam modelio pertvarkymui. Kai atminties sistem nra gaunama naujos informacijos, intuityvi modelio pertvark sukelia kaip tik teisingas eigos tako pasirinkimas. Praktikoje, keiiantis eigos takui, daniausiai keiiasi ir ms mini eiga. Pvz.: jeigu paveiksllis, kuriame pavaizduotas mogus su lazda rankoje paskui bgant un, mes tikriausiai darysime prielaid, kad mogus meta lazd, kuri uo turi atneti. Bet iuos paveiksllius sukeitus vietomis, galima pagalvoti, kad mogus varo un i savo kiemo. Problemos nagrinjimo principas reikalauja koncentruoti dmes ne tik tai, kas akivaizdu, kas savaime suprantama, o nors iek tiek nukreipti vilgsn on. Tai gali pakakti dl visos situacijos kardinalaus pervertinimo. Todl reikia velgti visais aspektais, ypa tais, kurie atrodo neesminiai ir nereikmingi. Atsitiktinis impulsas Anksiau nagrinti metodai buvo grindiami idjos raida i vidaus. iuo atveju idj veiksime i iors, atsitiktiniu impulsu. Vertikaliai mstydami, nagrinjame tik tuos faktus, kurie turi tiesiogin ry su mus dominaniu dalyku. Todl daug laiko sugaitame besiaikindami ryius su nagrinjamu dalyku. Naudojantis atsitiktinio impulso metodu, tenkina vairi informacija. Nieko neatsisakome dl nenaudingumo. Juo labiau netinkama atrodo informacija, juo daugiau naudos galima i jos gauti. Naudodami metod, papildome savo atmint nauja informacija, nordami ijudinti esam sistem i pusiausvyros. Tuo galime paskatinti esam model persitvarkyti arba suteikti jam nauj krypt. Atsitiktinis impulsas gali atlikti dvigub poveik. Netiktas faktorius gali duoti nauj mus dominanios problemos krypt. Taip pat jis gali padti atrasti analogij. io metodo panaudojimo principas reikalauja, kad veiksmas i iors bt efektyvus, jokiu bdu jo neparinkti smoningai. Atsitiktinis impulsas vaidina stimulo vaidmen ir padeda j susieti su kiekvienu sistemos objektu.
149
Naujas odis po Loginio mstymo skirtinga ypatyb dviem operacijomis pasirenkama: sutikimas ar neigimas. Neigimu atimama teis tam tikram informacijos element isidstymui egzistuoti. Lateralaus mstymo iskirtinis bruoas intuityvi modeli pertvarka. Jos pasiekiama pergrupuojant informacijos elementus. Toks pergrupavimas tiesiogiai susijs su laisvs svoka, kuri padeda keisti situacij. Jos pagalba galime isilaisvinti i prast modeli ir sukurti naujus. ios laisvs svokos koncentruot esm ireikia, anot E. de Bono, kalbos elementas po. Imokus juo naudotis, galima manyti, jog valdme lateral mstym. Ne neigimo instrumentas, po modelio intuityvaus pertvarkymo instrumentas. Ne vertinimo priemon. Po antivertinimo bdas. Ne veikia racionalaus pagrindimo ribose, po ieina u i rib, jis gali bti nemotyvuotas. Taiau lateralus mstymas ne iracionalus, jis greiiau aracionalus, nes usiima tik informacijos modeliavimu, o ne sudarom modeli vertinimu. Po paskirtis taip sugrupuoti informacijos elementus, kad galima bt sukurti naujus arba modifikuoti senus. Kodl pasirenkamas po simbolis? Ar yra koks nors jo ryys su kitais odiais? Taip, kai kurias po funkcijas galima ireikti odiais, tarkim, kad , spjam, sakykim, manykim, sivaizduokim. Taigi dl abejojimo funkcijos j galima ireikti ir kitais odiais. Taiau po yra ir kitos funkcijos kitokio pobdio, pvz.: visikai tarp savs nesusijusi dalyk, reikini ar odi jungimas. Be to, po informacija mus domina tik vienu aspektu: k i jo galima gauti. Tikriausiai po artimiausia yra poezija. Eilraiuose odi atranka yra padiktuota ne tiek prasms, kiek j emocinio poveikio jgos. Gyvenimas ir ms sukaupta patirtis tai prieastis, dl kurios tikrovs objektai ir reikiniai gauna grietai tvarkom vaizd. io vaizdo element kombinacij, kai sutelkiame j dmes, vertiname. Paskelbiame vien i dviej nuosprendi (verdikt): Tai priimtina arba Tai nepriimtina. Joki kompromis bti negali. Udavinys po nukreipti mus viduriniuoju keliu (r. 3 schem). Po niekada nevertina.
150
3 schema. Po metodo kryptis
Taip
Po
Ne
Taigi pirmoji po funkcija: informacijos element naujo darinio sudarymas. Jo udavinys: sukurti toki kombinacij, kuri be jo pagalbos tiesiog negalt ivysti dienos viesos; sudaryti slygas, kuriomis bt eliminuotas bet koks vertinimas; neleisti inykti tokioms kombinacijoms, kurios skirtingomis aplinkybmis bt atmestos kaip prielaidos; sukurti tokias element kombinacijas, kurios atlikt stimulo vaidmen ir nukreipt ms smon naujos idjos kryptimi. Po, skirtingai nei jungtukas ir, nejungia vien element su kitais. Po, skirtingai nei jungtukas arba, nepriepastato element vieno kitam. Po, skirtingai nei parodomasis vardis is, nesutapatina vieno elemento su kitu. i funkcija suteikia galimyb sakyti visk, k panorsime. Jai nereikia teisintis dl savo poelgi, pakanka itarti od po. Dl po irime priek, o ne atgal. Antra po funkcija: sen informacijos element kombinacijos perira, leidianti abejoti dl anksiau sukurt modeli. ia po veikia kaip priemon, ilaisvinanti mus nuo anksiau priimt idj, etikei, kategorij ir klasi. ioje funkcijoje po: meta ik egzistuojani modeli nepakeiiamumui; kelia klausim dl nusistovjusi modeli efektyvumo; demontuoja priimtus modelius ir ilaisvina informacijos elementus, kurie gali vl susijungti, sudarydami kitus modelius; suteikia nauj gyvenim informacijai, udarytai etikei ir kategorij gniautuose;
151
skatina iekoti alternatyvi informacijos element darini. Kai naudojams po, akcentas kodl perkeliamas kuria linkme. Sudarome nauj element kombinacij ir irime, kur ji mus nuves, k ji gali mums duoti. Po metodo taikymo principas reikalauja nepamirti, kad tai yra simbolis, kuris atkreipia dmes ms mstymo aparato veiklos, paprastai sudaranios fiksuotus modelius, ypatumus. Po veria mus atsiminti apie vairi stereotip, tamp ir klii galim egzistavim. Po primena galimyb intuityviai pertvarkyti modelius ir kaip rezultat gauti kak nauja, nesinaudojant papildoma informacija. Po priemon, leidianti inaudoti informacij ne paiais akivaizdiausiais ir racionaliausiais bdais. Po imasi ypatingo vaidmens, kurio jokie kiti kalbos elementai negali adekvaiai panaudoti. Kai kas gali sakyti, jog po tik kitaip pateikti loginio mstymo elementai. Kai kas, rao E. de Bono, apibendrindamas gali po priimti kaip kakoki labai efektyvios loginio mstymo sistemos, visuotinai priimt svok ir ms pastang rinktis tai, kas akivaizdiausia, paaip. Taiau po visikai ne paaipa, o savotika isivadavimo priemon. Ji nemenkina paios sistemos privalum, o enkliai j praturtina, veikia jai bding lankstumo stygi, jos pagrindin trkum. Tai poilsis nuo nustatyt logikos taisykli, o ne ataka prie jas. Po faktikai vertikal mstym daro dar efektyvesn, palikdamas j nepaliest. Ir tai pasiekiama todl, kad galima apeiti vertikal mstym ir veikti kur kas krybikesniu bdu. Tereikia atsirasti naujam modeliui, ir j 56 galima toliau vystyti vertikalaus mstymo pagalba ir net vertinti . Taigi lateralus mstymas mums suteikia papildom galimybi turimai informacijai generuoti, iekant nauj idj, taip pat turimos informacijos pagrindu ms krybiniam mstymui, be kurio nemanoma mokslin tiriamoji veikla, lavinti.
56
. . C. 258259.
152
4.6. Argumentologija
Ribotas ar tuias protas kain ar sukurs tai, k galima bt kvalifikuoti kaip efektyv samprotavim. Nikersonas
Argumentologija kaip mokslins argumentacijos istorin teorija remiasi racionalizmo principais. ios filosofins krypties ieities pozicijas dav I. Lakatosas, K. Poperis (Karl Popper) ir kiti. Lakatosas, perfrazuodamas I. Kanto mokym ir T. Kuno (Thomas Kuhn) mokslins revoliucijos kaip pasaulio regjimo kaitos proces, apskritai vykusiai apra pozityvist mokslo istorijos nagrinjimo nuostat, grindiam filosofiniais pradais. Anot Lakatoso, mokslo filosofija be mokslo istorijos tuia; mokslo istorija be mokslo filosofijos akla. Lakatosui, kaip ir jo mokytojui Poperiui, neopozityvistiniai induktyvizmo ir konvencionalizmo principai buvo nepriimtini, klaidingi. Lakatoso nuomone, mokslini atradim logika ir metodologija i principo negali bti kaip tvirtai nustatyt fakt apibendrinimas arba kaip konvencionalinis vairi mokslini teigini sujungimas. Kas itaip mano, tai tam visada bus neaiku, kodl mokslininkas apibendrinimui atrenka tokius, o ne kitokius faktus, kodl vieni mokslinink susitarimai yra vykdomi anksiau negu kiti. Taigi, anot Lakatoso, induktyvizmas ir konvencionalizmas kaip mokslikumo kriterijai yra ir nelogiki, ir nemetodologiki. Kritikuodamas neopozityvistin mokslo filosofij, remdamasis Poperio argumentais, jis norjo pagilinti ir padaryti j labiau tikinam. Jis atkreip dmes tai, jog konkreiame moksle atsirad mokslins bendruomens teiginius griaunantys faktai ne isyk jos atmetami, jie ilieka nors ir modifikuoto pavidalo. Todl Poperio falsifikacionizmas nra patikimas raktas mokslini ini augimo procesui suprasti. Kaip inia, pagal falsifikacionizm, siaurai j suprantant, vienintelis nepatvirtinantis atvejis ar faktas pajgia paneigti mokslin teigin ar hipotez (pvz.: esant vienai juodai gulbei, negalima tvirtinti, kad visos gulbs yra baltos). Todl Lakatosas teigia, jog mokslo paanga greiiau yra papildoma teorijos turinio verifikacijos negu j falsifikuojani pavyzdi radimas. I to seka, jog mokslininkas turi atkakliai ir racionaliai ginti savo pozicij, dmesingai ir kruopiai inagrinjs konkuruojanias, prieingas nuomones ir kit mokslinink pasiekimus. iuo atveju mokslinis racionalizmas nra tapatus mokslinei logikai ir atskiriems patariamiems faktams. Jis yra vairi
153
logini, alogini, konvencionali teigini ir t. t., susipinani tarpusavyje, derinys. Prie panai ivad apie mokslinio racionalumo pobd prijo brit kilms amerikiei filosofas neopozityvizmo kritikas Stivenas Edelstonas Tulminas (Toulmin). Jeigu Lakatosui logika ir metodologija mokslini tiriamj program iaikinimui, remiantis mokslinink nuomonmis ir sitikinimais, takos neturjo, nes jam tai turjo psichologin, o ne filosofin reikm, tai Tulmin pirmiausia domino mokslini ini pagrindimo bdai ir argumentacija. Jo sukurta argumentologijos koncepcija (mokslins argumentacijos istorin teorija) mokslini ini logikum atskyr nuo j racionalumo. Tulminas atkakliai gyn idj, jog mokslins inios turi bti ne tiek logins, kiek racionalios, argumentuotos. Ir i tikrj mokslo istorijoje mokslins idjos, net nebdamos visikai teisingos, o logikai prietaringos bei nuoseklios, bdamos tuo paiu metu protingos, pagrstos, apgalvotos, vaidino mokslo vystymesi teigiam vaidmen. Tai ir yra esminis mokslo logikumo ir racionalumo skirtumas bei mokslo racionalumo socialinio istorinio pobdio supratimas. iuo atveju mokslas kaip socialinis istorinis reikinys nesiskiria nuo morals ar meno. Jeigu moraliniai vertinimai senovs Atnuose, musulmon alyse ir iuolaikinje Europoje yra skirtingi, ar tai nra ir mokslinio racionalumo standartai, pvz.: suformuluoti Niutono ir Einteino, istorikai skirtingi. Taigi nra universali mokslinio racionalumo kriterij. Jie priklauso nuo istorinio mokslo ir monijos civilizacijos vystymosi konteksto. iuo poiriu mokslo istorija yra pasaulio skirtingo aikinimo, geriausi racionali schem egzistavimo, j veikimo atrankos sritis. Atrankos kriterijumi mokslo istorijoje ir buvo bendri istorinio racionalumo reikalavimai ir tie poiriai, kurie buvo tvirtinti vairiuose konkreiuose moksluose. Taigi Tulmino sukurta mokslo filosofija yra istorinio ir apraomojo (deskriptyvinio) pobdio ir nukreipta mokslins argumentacijos problemas. Mokslin argumentacija, remiantis Tulmino poiriu, skiriasi nuo loginio rodymo savo struktra ir funkcijomis. Jeigu rodymas susideda i trij element: tezs, argument ir j ryio pobdio arba demonstracijos, tai argumentacijoje iskiriama daugiau element. Tai: tez, faktiniai duomenys, faktini duomen kvalifikatorius, j ribojimai, pateisinimas, kaip perjimo nuo fakt prie tezs tiltukas, taip pat pateisinimo palaikymas ir toliau palaikymo palaikymai ir t. t. Vienintelis rodymo tikslas yra mokslinio teiginio teisingumo nustatymas, o argumentacijos funkcija yra: tikinamoji, kritin, selektyvin ir kt. Pirmenyb ia teikiama kritiniam racionalumui, moksliniam argumentavimui.
154
Mokslin argumentacija yra priepastatoma autoriteto valdios dominavimui moksle. i autoriteto valdia, besiremianti ymaus konkreios mokslo krypties mokslininko vardu ir jo teorija, pvz.: mokslo istorijoje Niutono optikos teorija ir kt., nustato pagrindines tyrimo kryptis, kurios spraudia mokslines paiekas konkreius rmus, i kuri sunku, ypa emesnio lygio mokslininkams, isivaduoti. iuo atveju ymaus, tuo metu pripainto, mokslininko autoritetas turi didesn reikm mokslo paangai, mokslini tyrim vingiams ir klydimams nei jo idj taka. Taip atsiranda moksle dogmos, kurios gali tapti stabdiu tolesniam konkretaus mokslo vystymuisi (plaiau r.: Pseudologija arba paramokslai). Taigi mokslin argumentacija yra viena i svarbiausi mokslo paangos garant. Dabar jau galima kalbti ir apie bendros argumentacijos teorijos tapsm, raoma iuolaikiniame filosofijos odyne, atsivelgiant pagrindimo sistemingum, kadangi ji integruoja toki moksl, kaip filosofija, logika, retorika, lingvistika, sociologija, psichologija ir kt., inias. Argumentacijos teorijoje yra aktualu nustatyti jos pobd, pagrindus ir ribas, nagrinti efektyvius argumentacijos metodus problemos tikinamumo ir kalbos rodomumo rmuose, argumentuoti dalyvi pozicij klasifikavim ir nagrinti 57 disonanso bei konsonanso pozicijas . Argumentacija yra skirstoma absoliutin, kuri danai vadinama pagrindimu ir veda prie btino tezs primimo, ir palyginamj arba racionalizacij, vedani prie tezs i konkuruojani teigini atrank (plaiau r.: Lateralus mstymas). Metod poiriu iskiriama bendro pobdio argumentacija, siejanti teorinius ir empirinius metodus: tezs dedukcijos i priimt bendr teigini (aksiom), t. y. tiesiogini ir netiesiogini rodym ir j atrmimo; artim tiesai samprotavim patvirtinimo indukcijos, analogijos ir kit metod; tezs patikrinamumo ir jos suderinamumo su jau priimtais teorijos dsniais, principais ir teiginiais. Taip pat esanios teorins tezs ieities princip paprastinimas, aksiomatizavimas ir formalizavimas; tezs analiz, jos verifikavimo (patvirtinimo) ir falsifikavimo (paneigimo) galimyb; tezs ekstrapoliacija platesni klasi objektus; eklektika, t. y. tezs taikymas vairiose teorijose. Bendro pobdio argumentacijai slygin opozicij sudaro kontekstin argumentacija, kuri remiasi intuicija, autoritet nuomone, panaudoja tikjimo, tradicijos, kitus retorinius bdus ir polemines vingrybes.
. , : , 1998. C. 80.
57
155
Taigi argumentologija yra loginio empirizmo alternatyva. Tai mokslini idj racionalaus pagrindimo ir vertinimo kryptis. Antra vertus, racionalus mstymas yra ir mokslinio tyrimo prielaida, ieities pozicija, efektyvaus mokslinio tyrimo proceso organizavimo atrama, taip pat gaut tyrimo rezultat apdorojimo ivad formulavimo pagrindinis reikalavimas ir slyga. Formalus loginis mstymas, taip vertinamas kasdienje mogaus veikloje, suteikiantis mstymui galimyb operuoti svokomis, sprendimais, iprotavimais, painimo subjekt moksliniame painime neivengiamai rmina, suponuoja standartin, ablonik mstym, t. y. tyrintoj stato ant bgi, kuriais galima judti tik grietai nustatyta kryptimi ir pasiekti tok savo minties ar tyrim rezultat, kuris yra galutiniame i bgi punkte. ie bgiai yra pakloti ankstesni ios mokslo akos atstov. Taigi painimo subjekto minties raida, jos kryptis, jos logika yra i anksto uprogramuota. Toks mstymo tipas negali tyrintojo atvesti prie revoliucini idj moksle, prie neabloniko poirio tiriamj reikin, nagrinjam objekt. 58 Todl Tomo Kuno monografija Mokslini revoliucij struktra atkreip vis mokslinink dmes, suintrigavo visus besidominius mokslins krybos proces, nauj idj gimdymo strategija. Kunas iekojo atsakymo konceptual Kolinvudo klausim: kokiu bdu kokiomis aplinkybmis ir kokie procesai ms fundamentalios svokos keiia viena kit? ikelt 59 1940 m. Metafizikos apybraioje . T. Kuno koncepcija remiasi mokslins dviej tip kaitos kontrastais. Ilgus laikotarpius normaliame moksle vyrauja dominuojani teorij autoritetas arba paradigma. Ji ir lemia ikylanius klausimus bei teistas interpretacijas ir t. t., todl mokslininkai, dirbantys tam tikros paradigmos rmuose, suformuoja tam tikr mokykl, panai meno mokyklas. ios normalios fazs yra staiga nutraukiamos nauj radikali idj ar koncepcij, kurias Kunas vadina mokslinmis revoliucijomis, po kuri vyraujanti teorija (pvz.: Galiljaus ir Niutono mechanika) pakeiiama kita (pvz.: Eiteino ir Heizenbergo mechanika), geocentrins sistemos samprata Koperniko keiiama heliocentrine ir t. t. Taiau Kuno kritikai j tikino, jog visuose moksluose gils konceptuals pokyiai vyksta danai, ir jis 1961 m. ras apie dogmas moksle, vliau
T. S. Kuhn. The Structure of Scientific Revolutions. Chicago, 1962 (vertimas rus kalb: . . . : , 1977). 59 R. G. Collinwood. An Essay on Metaphysics. Oxford, 1940.
58
156
apie paradigmas, 1965 m. Londono simpoziume pripasta, jog ie pokyiai ar dauguma j yra nuoseklios nedidels revoliucijos arba mikrorevoliucijos. Taigi mokslins teorijos vystymasis atspindi nepertraukiamas revoliucijas. Remdamasis ia filosofins minties istorine analize, S. Tulminas daro tokias ivadas: Pirma, filosofai daugiau negali diktuoti princip, su kuriais mokslininkai privalo derinti savo teorin darb ir savo dalyvavimu diskusijose lygiomis teismis, kaip ir visi dalyviai, prisidti prie mokslo paangos. Antra, prisitaikymas prie visuomenini pair yra mokslins paangos garantijos. Konceptuali variant, egzistuojani tam tikru laikotarpiu, pasirinkimas, orientuotas atrankos 61 kriterij nustatym, nebtinai kiekvienu atveju veda teorijos modifikacij . Taigi, kaip rodo i mokslo minties ir mokslo filosofijos bei filosofijos istorijos analiz, mokslo raida yra pirmiausia mokslinio mstymo pertvarka ir kaita, diskusijomis iekant svari argument tam paiam klausimui naujai sprsti, remiantis naujomis paradigmomis. is procesas panaus Darvino mokslini duomen atrank nagrinjant gyvnijos evoliucijos proces. Todl mokslininkas turi bti gerai pasirengs tokius mokslinius faktus ir teiginius kritikai atrinkti ir juos vertinti. ia prasme pas mus dabartiniu laikotarpiu igyvenamos ne tiek mokslo revoliucijos, kiek mokslini, metodologini pozicij bei iankstini nuostat kaitos ir paiek revoliucijos. Nuo marksizmo prie filosofinio pliuralizmo, nuo dogmatizuotos vienos metodologijos prie daugybs metodologini filosofini ir sociologini koncepcij, danai eliminuojani kitas ir tik kritikuojani, taiau neteikiani tvirtesni mokslins metodologijos pagrind, t. y. nuo monadins ieities pozicijos prie polimorfins pozicijos, sudaranios plaias galimybes manipuliuoti metodologija. Argumentacijos teorija (argumentologija), kaip jau minjome, integruoja logik, psichologij ir kitus mokslus. Todl toliau nagrinsime, k ie mokslai teikia paiam argumentacijos procesui, ar j teiginiais galima efektyviai argumentuoti, apginti savo pozicij, rodyti idjos teisingum. Login argumentacija (lot. argumentatio argument pateikimas) buvo suprantama tik kaip loginiai tvirtinimai tam tikram teiginiui pagrsti; loginis procesas, kuriuo tam tikra tiesa ivedama i argument teisingumo; 62 tvirtinim visuma kakieno naudai .
r.: T. S. Kuhn. Logic of Discovery or Psychology of Research? Su: P. A. Schilpp (ed.). The Philosophy of K. R. Popper. La Salle, 1974. 61 . . // ( . : , 1978. . 187188). 62 . . . . : , 1975. . 49.
60
60
157
Vlesniuose kituose odynuose argumentacija suprantama kaip 63 rodym pateikimas , kaip rodym (argument) visumos pateikimo proce64 dra tam tikram, anksiau ikeltam, teiginiui, t. y. tezei pagrsti , t. y. nebtinai loginei, taiau racionaliai. Argumentas mokslo, teorijos poiriu suprantamas kaip teiginys, mintis, kurio teisingumas yra patikrintas, rodytas ir patvirtintas eksperimento ar praktikos, kuris gali bti pateiktas pagrindiant ties arba kito tvirtinimo klaidingum. ia prasme argumentas yra kiekvieno rodymo sudtin dalis. 65 Argumentai loginiu poiriu turi atitikti tokius reikalavimus : a) argumentai turi bti sprendiniai, kuri patikimumas fiksuojamas nepriklausomai nuo teiginiotezs; b) argumentai turi bti patikim teising modeli sprendimai; c) argumentai turi bti rodinjamo teiginio, sprendinio pakankamas pagrindas baz; d) argumentai turi bti mentalinis, t. y. proto modelis, kurio patikimumas gali bti rodytas autonomikai, nepriklausomai nuo tam tikr teigini; e) argumentai turi atitikti projekto, programos, modelio kvintesencij, t. y. esm, bti tiesiogiai susij su svarstoma problema. Taigi argumentai turi bti sujungti visum, bti derinyje ir nukreipti tiesos teiginiui racionaliai pagrsti, turti tam tikr principin prasm, bti slygojami tam tikros koncepcijos, teorijos, naudojami remiantis mokslinmis definicijomis, svokomis, terminais, galt tam tikra prasme komentuoti nagrinjamus reikinius, veiksnius, objektus, remtsi paintiniais, loginiais ar vertybiniais kriterijais. Argumentacija reikiama kalba, kurioje yra tvirtinim sistema, skirta tam tikrai nuomonei pateisinti arba paneigti. Ji nukreipta mogaus prot, kuris apsvarsts sugeba priimti ar atmesti i nuomon. Argumentacijos bdingi bruoai: argumentacija visada reikiama kalba su sakomais ar raomais tvirtinimais; taiau argumentacijos teorija tiria i tvirtinim tarpusavio ryius, o ne tas mintis, idjas, motyvus, kurie yra u j; argumentacija yra kryptinga veikla; ji kelia sau udavin sustiprinti kakieno sitikinimus; argumentacija socialin veikla, kadangi ji nukreipta kit mog
Dabartins lietuvi kalbos odynas. Vilnius: Mintis, 1972. P. 40; . , ., 2000. . 27. 64 . , : , 1998. . 80. 65 . : , 1999. . 70.
63
158
arba kitus mones, numatant dialog ir aktyvi kitos puss reakcij pateikiamus argumentus; argumentacija tikisi iminties t, kurie j priima, j gebjimo 66 racionaliai argumentus pasverti, juos priimti arba nuginyti . Argumentacijos menas yra sudtingas ir sieja daugel komponent. Taiau visus iuos komponentus jungia mokjimas pagrstai samprotauti, paremti ikeltus teiginius tikinamais argumentais. ini pagrindimas yra vienas i svarbiausi reikalavim, keliam mstymui. Pagrindimo svoka painimo teorijoje ir mokslinio painimo metodologijoje uima centrin viet. ini pagrindimo reikalavimas neretai vadinamas pakankamo pagrindimo principu. Pirmasis aikiai j suformulavo vokiei filosofas G. Leibnicas. Anot jo, visa kas egzistuoja turi pakankam pagrind savo egzistencijai. Dl to n vienas reikinys negali bti laikomas tikroviku ir n vienas tvirtinimas tiesa ar teisingu, nenuro67 dius jo pagrindimo . Deja, ir praktiniame gyvenime, ir moksle neretai nepakankamai skiriama dmesio objektyviam teigini pagrindimui, nagrinjam reikini sistemikumui ir konkretumui. Tai veda eklektik nekritik vairiari, vidujai nesusijusi, nesuderinam pair ir idj siejim. Eklektikai bdinga ignoruoti teiginius, loginiais ryiais sujungtus vien sistem, objektyviai reikmingus bdus keisti tokius, kurie turi tik subjektyv tikinamum, plat daugiareikmi ir netiksli svok vartojim klaid apibrimuose, klasifikacijose ir t. t. Naudodama i konteksto itrauktus faktus ir formuluotes, savavalikai jungdama prietaringas pairas, eklektika taip pat stengiasi sudaryti nuoseklios ir grietos logikos regimyb. Eklektikos subjektyviomis prielaidomis daniausiai pasireikia pavirutinikumas, kompiliatyvumas ir pasitenkinimas savimi, ypa kai ie trkumai siejasi su pastangomis atrodyti originaliai. Eklektikos altiniu gali bti perdtas, nekritikas poiris autoritetus, nusiteikimas i anksto sutikti su j bet kokiais poiriais, nuomonmis ir sprendimais. Raytojas D. Orvelas (George Orrvell) antiutopijos romane (1984) aprao herojaus dominuojani eklektikos mstymo dominant taip: ... Jo mintis slinko suraizgyt dvigubos minties labirint. inoti ir neinoti, suvokti vis ties ir tuo paiu metu sakyti kruopiai sukurt mel; vienu metu laikytis dviej nuomoni, paneigiani viena kit, inoti, kad jos
F. H. Eemeren, R. Grootendorst. Speech Act in Argumentative Discussions. Dordrecht, 1984. P. 69; . . . . , 1997. . 7. 67 . . . : 4 . . 3. 1984. C. 124.
66
159
prietaringos, ir tikti abiem; naudotis logika prie logik; atmesti moral ir kartu j pretenduoti ... Dar dl to, kad bt galima suprasti dvigubos minties od, btina naudotis dviguba mintimi. is mini sudvejinimas ir yra eklektika. Moksliniame darbe eklektik stengiamasi pateisinti nagrinjamo reikinio sudtingumu, noru j inagrinti integruojaniu poiriu, vengiant reali prietaravim. Paprastai eklektikos elementai vyrauja pirminiame naujo sudtingo reikinio nagrinjimo etape, kada inios apie j yra fragmentikos ir kada daugybje informacijos sunku iskirti esmines ir svarbiausias reikin paaikinanias inias. Nauj teigini pagrindimas argumentacija yra sudtingas procesas, reikalaujantis empirini, teorini, metodologini ini, mokjimo produktyviai mstyti, kritikai vertinti kit ir savo teiginius, gebjimo tikinti kitus savo nuomons teisingumu ir vertybikumu. Aptarsime atskiras argumentacijos ris. 4.6.1. Empirin argumentacija Empirin argumentacija remiasi praktiniu patyrimu ir empiriniais duomenimis. Empirins argumentacijos branduolys yra ini empirinio pagrindimo bdas, kuris patvirtina arba kiekybiniais rodikliais paremia pateikiam arba ginam teigin. Empirin argumentacija ne tik teigini patvirtinimas, nes empiriniai duomenys vaidina svarb vaidmen kaip pavyzdiai, faktai ir iliustracija aikinant savo pozicij. Taiau nekorektika empirika remti sprendimus, deklaracijas, perspjimus, idealus, normas ir kitas iraikos formas, susijusias su vertinimais, kurie grindiami kitais bdais. Patvirtinimai gali bti tiesioginiai ir netiesioginiai. Tiesioginiai patvirtinimai tiesioginio reikinio stebjimo rezultat domen pateikimas. Netiesioginiame patvirtinime kalba eina apie grindiamojo teiginio logini pasekmi patvirtinim, o ne apie tiesiogin paties teiginio patvirtinim. Geras pavyzdys . Leverj hipotetinis numatymas, stebint Urano planet, ir teorikai pagrsta idja, kad u jo yra dar viena planeta, kuri vliau buvo atrasta vizualiai. Taiau reikia nepamirti, kad vien tiesioginio, grynojo patyrimo duomenys nra tvirtas pagrindas ms isakomam teiginiui paremti. K. Poperis teisingai tvirtino: tikjimas tuo, kad galima pradti mokslin tyrim nuo
160
vien tik grynj stebjim, neturint kako panaaus teorij, yra absurdas . Taigi stebjimas (ir kiekvienas kitas praktinis tyrimas) turi remtis preliminarinmis teorinmis pozicijomis. I daugelio objekt turi bti atrinktas vienas ar keli, suformuluota problema ar udavinys, dl kurio sprendimo ir yra organizuojamas stebjimas. Teisus yra P. Fejarabendas, kuris tvirtina, kad mokslas apskritai neino gryn fakt, o tie faktai, kurie traukiami ms painim, jau yra tam 69 tikru poiriu vertinti ir todl i esms konceptualizuoti . Mokslo istorijoje jutiminio painimo fakt nesugriaunamumas yra realityvus. Nereta atvej, kai faktai, pradioje buv patikimi, vliau teorikai buvo permstomi, tikslinami, suteikiama jiems kita prasm, o kartais net atmetami. Tai ypa bdinga socialiniuose moksluose, nes fakt gali bti abejotin, be to, interpretuojam skirtingos pasauliros, ideologijos ar kitu poiriu. Taiau faktai visgi yra stabilesni negu jais besiremianios teorijos. Visos teorijos, net dabar es patikimos, tam tikru lygiu yra hipotetins: laikui bgant jos bus perirtos, ir jas pakeis tobulesns teorijos. Kitaip yra su faktais. Apibendrinani teorij perirjimas nereikia, jog automatikai atmetami jose esami faktai. Jie gali bti skirtingai interpretuojami, bet pagrindinis j turinys lieka nekintamas. Taigi argumentacijos, teiginio pagrindimo procese faktai, vaidindami pagrindin ir lemiam vaidmen, taip pat gali bti polemikos objektu. Kitaip tariant, faktai moksle reikia daug, bet toli grau ne visk. Faktai kaip pavyzdiai Empiriniai duomenys argumentuojant gali bti naudojami kaip pavyzdiai, iliustracijos ir modeliai. Faktas kaip pavyzdys arba atskiras atvejis suteikia galimyb apibendrinti; kaip iliustracija jis sustiprina jau suformuluot bendr teigin; kaip modelis skatina sekti juo. Taiau atskiri atvejai kaip modeliai apraomuosiuose teiginiuose neturi reikms argumentacijoje, jie naudojami vertybms pagrsti. Taiau ne visi pavieniai faktai gali bti naudojami kaip pavyzdiai ir iliustracijos, o tik tie, kurie patvirtina bendras tezes ar hipotezes. Pavyzdiai ir iliustracijos daugiau rodo, svaresns negu atskiri faktai. Faktas ar atskiras atvejis, atrenkamas kaip pavyzdys, turi pakankamai aikiai ireikti apibendrinimo tendencij. Tokie faktai atspindi reali
68 69
68
. . . , 1983. C. 260261. . . . , 1986. . 149.
161
reikal padt ir liudija ne tik tai, kas yra, bet i dalies, nors netiesiogiai, kas turt bti. ie faktai sujungia apraomj funkcij su vertinamja (priederms) funkcija, nors, be abejo, dominuoja pirmoji i j. i aplinkyb paaikina plat pavyzdi ir iliustracij taikym argumentavimo procese, ypa socialiniuose moksluose ir praktinje veikloje. Taigi pavyzdys faktas arba atskiras atvejis naudojamas kaip ieities takas bsimajam apibendrinimui ir to apibendrinimo pastiprinimui. Pavyzdio tikslas padti suformuluoti bendr teigin (tez) ir tam tikru lygiu bti apibendrinimo argumentu. Toks pavyzdys ar atskiras atvejis turi bti susijs su tam tikru atrankos kriterijumi. Pirmiausia toks atrinktas pavyzdys turi bti pakankamai aikus ir neginytinas. Koks bt pavyzdio pateikimo bdas, su kokia sritimi bt susijs samprotavimas, pateikiamas pavyzdys turi kad bt priimtinas tokio pavidalo turti fakto status, nors preliminariai; atkreipdamas publikos dmes status, oratorius gyja didiul pranaum... Nesutikimas su pavyzdiu, kad pateikiamam apibendrinimui galima priepastatyti tok pat tikinam prietaravim, itin susilpnina oratoriaus skelbiam tez publikos akyse. I tikrj, pavyzdio kaip rodymo elemento atranka oratoriui udeda privalomyb, kaip tam tikros ries sipareigojim. Publika turi teis galvoti, kad pagrindins tezs svoris tiesiogiai 70 priklauso nuo tos argumentacijos, kuri pretenduoja jos pagrindim . Ypatingo dmesio reikalauja prietaraujantieji pavyzdiai. Paprastai manoma, kad tokie pavyzdiai gali bti naudojami tik paneigiant klaidingus apibendrinimus, juos falsifikuojant. Jeigu pateikiamas bendras teiginys Visos gulbs baltos, tai pavyzdys su juodomis gulbmis, gyvenaniomis Australijoje, pajgia paneigti tvirtinim. Nagrindami falsifikacionizm jau minjome, kad net vienas falsifikuojantis pavyzdys gali paneigti teigin ar mokslin dsn arba pakeisti, apriboti jo veikimo sfer. Taiau prietaringi pavyzdiai moksle neretai panaudojami ne nuginyti apibendrinim ar pareikti nesutikim su juo, o nurodyti t vienintel krypt, kurioje is apibendrinimas yra teisingas. iuo atveju prietaraujani pavyzdi udavinys ne tam tikro teiginio falsifikavimas, o jo rib irykinimas, naujo apibendrinimo tvirtinimas. Tokie atvejai galimi teiss moksluose, kai statymas dl iimties tampa vienintele priemone surasti taisyklei, kuri iki tol niekada nebuvo formuluota.
. , . . : . . , 1987. . 210.
70
162
Faktai kaip iliustracija Iliustracija faktas ar pavienis atvejis, skirtas klausytojui (skaitytojui) tikinti, jau inomam ar priimtam teiginiui, pairai sustiprinti. Pavyzdys veda mint prie naujo apibendrinimo ir sutvirtina apibendrinim. Iliustracija irykina bendr teigin, demonstruoja jo reikm, parodydama daugyb galimybi jam pritaikyti, sustiprina klausaniojo smonje jo efektyvum. Pavyzdys ir iliustracija turi skirtingus atrankos kriterijus. Pavyzdys turi atrodyti pakankamai tvirtas, vienareikmiai traktuojamas faktas. Iliustracija gali sukelti ir kai kuri abejoni, bet ji turi ypa emocionaliai veikti klausytojo vaizduot, koncentruodama dmes save. Iliustracijos udavinys palengvinti bendro teiginio supratim remiantis tikru atveju. Tarp pavyzdio ir iliustracijos dar yra skirtumas, jog netinkamas pavyzdys sukelia abejon teiginiu, kur jis turi sustiprinti. Prietaringas pavyzdys gali net paneigti teigin. Kitaip yra su iliustracija. Teiginiu iuo atveju nra abejojama, o neigiamai vertinama ta iliustracija, kuri neadekvaiai j apibdina, arba neigiamai vertinama parinkta iliustracija. 4.6.2. Teorin argumentacija Apibendrinti tvirtinimai, mokslo dsniai, dsningumai, principai negali bti pagrsti grynai empirikai, remiantis patyrimu. Taip pat jie reikalauja teorinio pagrindimo, besiremianio samprotavimu ir kitais priimtais racionaliais tvirtinimais. Be to, negali bti nei abstraki teorini ini, nei gerai pagrst sitikinim. Teorijos, koncepcijos ir kiti empirins mediagos apibendrinimai logikai neivedami i mediagos. T pai fakt visum galima apibendrinti vairiai, remiantis skirtingomis teorijomis. Taiau n viena i j nebus visikai suderinta su visais inomais tos srities faktais. Faktai ir teorijos ne tiktai nuolat skiriasi tarpusavyje, bet ir niekuomet aikiai neatskiriamos viena nuo kitos. Todl empirin argumentacija visuomet reikalauja papildomai teorins argumentacijos. Ne empirinis patyrimas, o teorinis samprotavimas paprastai tampa sprendiamuoju, pasirenkant vien i konkuruojani koncepcij. Skirtingai nei empirins argumentacijos, teorins argumentacijos bdai yra labai vairs. Tai ir dedukcinis pagrindimas, sistemin argumentacija, metodologin argumentacija, argumentavimas alternatyv, analogijos, apibendrinimo, genetinio, lyginimo, modeliavimo metod pagalba.
163
4.6.2.1. Dedukcin argumentacija Dedukcin argumentacija pagrsto teiginio ivedimas i kit anksiau priimt nuostat. Ger dedukcijos pavyzd pateikia A. Konanas Doilis (Conan Doyle) pasakojime apie erlok Holms remiantis stebjimu. Po supaindinimo su daktaru Vatsonu erlokas Holmsas pasisveikins sako: A matau, js gyvenote Afganistane. Kaip js supratote? nustebo is. Jums, be abejo, kas nors pasak. Nieko panaaus. A ikart supratau, kad js atvykote i Afganistano. Dl seno proio mano minties raida tokia greita, kad padariau ivad, nesuvokdamas tarpini prielaid. Taiau tokios prielaidos buvo. Minties eiga buvo tokia: is dentelmenas panaus medik, bet jo laikysena kaip karikio. Taigi tikriausiai karo gydytojas. Jis k tik atvyko i tropik, nes veidas tamsokas, o tai ne natralus jo odos atspalvis, nes rieai visikai viess. Iseks veidas aikiai rodo, jog nemaa prisikentjo ir sirgo. Buvo sueistas kair rank. Kakokia sustingusi ir nenatrali. Kurgi tropikuose angl karo gydytojas galjo prisikentti ir bti sueistas rank? Tikriausiai Afga71 nistane . Pagrsdami teigin kitais priimtinais teiginiais nedarome io teiginio absoliuiai patikimo ir nesugriaunamo. Taiau jo patikimum ivedame i to, kiek ankstesni teiginiai kaip dedukcins prielaidos yra patikimi. Jeigu esame sitikin, kad visi mons yra mirtingi, taip pat, kad Petras, nors iskirtinis ir nepakartojamas, yra mogus, turime pripainti, kad ir jis yra mirtingas. Gali pasirodyti, kad dedukcinis pagrindimas yra geriausias i vis pagrindimo bd, kadangi jis daro ivad i tvirt teigini, kurie yra ios ivados prielaidos. Taiau ne visada naujus teiginius galima ivesti i nusistovjusi ties, kadangi paios prielaidos danai bna bendri teiginiai. Todl tokios naujos dedukcins ivados daniausiai atskleidia reliatyviai naujus, dar detalmis neiaikintus reikinius ir dar nepretenduoja universalius principus. Vien teigini pagrindimas remiantis kit teigini teisingumu arba priimtinumu ne vienintel dedukcijos funkcija argumentacijos procese. Dedukcinis samprotavimas taip pat gali bti panaudotas teiginio verifikacijai (netiesioginiam patvirtinimui): i tikrinamo dedukcinio teiginio ivedamas jo empirinis padarinys. io padarinio patvirtinimas vertinamas kaip galimas
71
A. Konanas Doilis. Rinktiniai ratai. Pirmas tomas. Vilnius: Mintis, 1993. P. 56.
164
argumentas ieities pozicijos naudai. Dedukcin samprotavim galima panaudoti ir hipotezi falsifikacijai. iuo atveju parodama, kad i hipotezi iplaukiantis padarinys yra klaidingas. Falsifikacija, nepasiekusi savo tikslo, gali bti traktuojama kaip dalinis verifikacijos variantas. Dedukcija dar gali bti panaudota kaip teorijos sisteminimas, atskleidiantis pateikiamos teorijos tvirtinim loginius ryius, aikinim pagrindus, besiremianius bendrais principais. Taigi teorijos logins struktros atskleidimas, jos empirins bazs sustiprinimas ir jos bendr prielaid iaikinimas yra svarus argumentas naujiems teiginiams pagrsti. 4.6.2.2. Sistemin argumentacija Mokslinis naujo teiginio pagrindimas visada yra sisteminio pobdio. Naujo teiginio tvirtinimas kit teigini sistemoje yra vienas i svarbiausi ingsni j pagrindiant. Sistemin argumentacija teiginio pagrindimas traukiant j kaip element gerai atrodani, pagrst tvirtinim sistem arba teorij. Padarini patvirtinimas, iplaukiantis i teorijos, taip pat yra ir paios teorijos patvirtinimas. Antra vertus, teorijos pagrindu ikeltiems teiginiams ji suteikia tam tikros jgos ir paremia j pagrindim. Tvirtinimas, taps teorijos elementu, remiasi jau ne tik atskiru faktu, bet didele dalimi ir plaiu teorijos reikini aikinimu, numataniu jos naujus neinomus efektus, ryius su kitomis teorijomis. Analizuojamas teiginys, trauktas teorij, gauna t empirin ir teorin param, kuri turi teorija apskritai. Argumentacija, pateikiama palaikant tam tikr tvirtinim, i esms priklauso nuo ryi su tos tvirtinim ar praktikos sistema, kurios rmuose ji naudojama. A. A. Ivinas iskiria penkis toki tvirtinim tipus, vairiai susijusius su j naudojimo praktika: 1) tvirtinimai, kuriais ne tik galima, bet ir imintinga abejoti konkreios praktikos rmuose; 2) tvirtinimai, kuriais galima abejoti, bet tai neimintinga duotajame kontekste (pvz.: patikim matmen rezultatais, informacija, gauta i patikim altini); 3) tvirtinimai duotajame kontekste neabejotini ir netikrinami, nes gali sugriauti pat kontekst; 4) tvirtinimai, tap kit tvirtinim standartiniais vertinimais, todl netikrinami duotosios praktikos rmuose, taiau tikrinami kituose kontekstuose;
165
5) metodologiniai tvirtinimai, netikrinami jokios praktikos rmuose . Sisteminis pagrindimas nereikia, kad atskiras empirinis tvirtinimas negali bti nei pagrstas, nei paneigtas tos teorins sistemos rmuose, kuriai jis nepriklauso. 4.6.2.3. Argumentacijos klystkeliai ir derms principai Mokslini teigini tvirtinimas ne visada bna korektikas. Neapeliaciniai, tiesmukiki teiginiai moksliniuose darbuose taip pat nereti. Sistemikumo, konkretumo, objektyvumo stygius, nagrinjant reikinius, neivengiamai veda eklektik. Kaip inia, panaios ries eklektika dominavo vidurami scholastikoje ir dabar tebevyrauja pseudomoksliniuose darbuose. Juose pateikiami neinia i kur paimti ir kuo besiremiantys, vidujai nesusij teiginiai, nepatvirtinti faktai, daniausiai pateikiami tik kaip u isakomo teiginio argumentai. Eklektikos tutyb paprastai maskuojama praktine vietine nauda, egzistuojani reikini vairov aprpti integruojaniu vieningu poiriu, parodant esamus prietaravimus, bandoma silyti nepagrstas idjas, rekomendacijas, kurios taip ir lieka negyvendintos. Eklektikos elementai, be abejo, daniausiai dominuoja pradiniame naujo reikinio nagrinjimo etape, kadangi inios dar bna fragmentikos, ir informacijos gausybje dar nra galimybs iskirti esms. tai btina atsivelgti, kad tyrjui neatrodyt viskas aiku, pavirutinikai susipainus su nagrinjama problema, nesigilinus jos esm. Naujo teiginio, pairos pagrindimas yra ne tik sudtinga, bet ir daugiapakop procedra. Patvirtintas, racionaliai ar verifikacijos bdu faktais paremtas teiginys, taps teorijos elementu nustoja bti probleminmis iniomis. Taiau ir pagrstas tvirtinimas, paira netampa absoliuia, o tik reliatyvia tiesa, teisingai atspindinia tiriamojo reikinio mechanizmus iuo painimo lygiu. Po to, tolesniame tyrimo procese tokia tiesa, ilaikiusi savo pagrindin turin, gali bti patikslinta, apribota jos veikimo sfera, bet ji iliks reikminga. Mokslas visuomeniniame gyvenime vaidina svarb vaidmen, jo argumentai yra svars ir reikmingi tvirtinant vienokias ar kitokias idjas ar pairas. Taiau mokslinis painimas yra tik priemon visuomenei ir mogui sprendiant vairias problemas. Todl nra btina visus klausimus bandyti pagrsti mokslikai. Problemas, susijusias su asmenikumu, bt naivu sprsti mokslikai. Pvz.: nemanoma meils pagrsti mokslikai, aisti
Plaiau r.: . . . . : , 1997. . 6970.
72
72
166
kortomis moksliniais pagrindais, gailestingum pagrsti kaip mokslinio painimo rezultat ir t. t. Taigi vien mokslinio painimo rezultatais ir j argumentais negalima pagristi vis problem. Konkreti praktika, faktai yra pagrindas j teisingumui rodyti. Nors svoka faktas tapo slygikesn ir nors nuo dabar faktai turi bti nagrinjami juos siejant su specifinmis intelektinmis struktromis, teisingai tvirtina M. Malkjus (Michael Mulkay), bt neteisinga apskritai suvokti mokslininkus kaip mones, nagrinjanius patirties arba teorines inias, kurias jie yra vald kaip hipotetines ir esanias nuolatiniame paneigimo pavojuje. Kunas, be abejons, teisus pabrdamas, kad iuolaikinis mokslas naudojasi ypatinga, palyginus su kitomis intelektins veiklos sritimis, laisve nuo gin dl savo pagrind. Dauguma mokslini tyrim gyvendinami taip stipriai apsaugoti visose ieities pozicijose, kad j perira arba paneigimas praktikai tampa nemanomas, taiau ... negalima pamirti, kad mokslini tvirtinim reikm keiiasi kartu su to intelektinio konteksto, kuriame jie 73 naudojami, kaita . Kaip vis i samprotavim pasekm jaunam mokslininkui gali kilti klausimas, kaip elgtis, kad galtum moksle tarti original od, pasilyti kak nauja ir priimtina mokslinei bendrijai ir profesinei veiklai tobulinti. Mokslo istorija rodo, kad nauji teiginiai turi bti dermje ne tik su gerai usirekomendavusiomis teorijomis, bet ir su tam tikrais bendraisiais principais, susiklosiusiais mokslini tyrim ir j rezultat pripainimo praktikoje. I j labiausi inomi ir aprobuoti mokslinse diskusijose yra ie: paprastumo, proi (konservatizmo), universalumo, groio ir logikumo. Paprastumo principas reikalauja, kad, aikinant nagrinjam reikin, nebt nepriklausom prielaid, o tos, kurios naudojamos, turi bti pagal galimyb kuo paprastesns. Daugelis mokslinink kaip tik iuo principu vadovavosi savo tyrimuose ir juos tvirtindami moksle. Paprastumo svoka nra vienareikm. Galima kalbti apie prielaid paprastum kaip teorinio apibendrinimo pagrind, apie vien prielaid nepriklausomum nuo kit, apie ivados formulavimo paprastum ir t. t. Paprastumas taip pat gali bti suprantamas kaip manipuliacijos patogumas, nagrinjimo lengvumas, problemos sprendimo lakonikumas, apibendrinimo formulavimo nesudtingumas, trumpumas, aikumas, matematin ar grafin ivados iraika ir kt. proi (konservatizmo) principu vadovaujamasi vertinant keliamas prielaidas. Jis reikalauja vengti nepateisinam naujovi ir stengtis, kiek tai
73
. . . : , 1983. . 7475.
167
manoma, paaikinti naujus reikinius jau inom dsni, dsningum pagalba. is principas naudingas, kai jau inom teorij ar koncepcij tenka tikslinti, remti ar riboti naujais faktais, minimaliai keiiant jos taikymo ribas. Universalumo principas numato ikelt teigin tikrinti ir j pritaikyti ne tik ten, kur jis buvo suformuluotas, bet ir plaiau. Jeigu teiginys yra teisingas vienoje srityje, bet pakankamai universalus ir kitose srityse, jo objektyvi reikm enkliai padidja. Teiginio, dsningumo ipltimas ir pritaikymas kitose srityse rodo jo mokslinio apibendrinimo vaisingum. Naujo teiginio veikimo lauko ipltimas, jo gebjimas paaikinti ir numatyti visikai naujus faktus, be abejons, yra svarbus jo verts argumentas. Groio principas reikalauja, kad geras teiginys ar teorija kelt ypating estetin spd bt elegantika, aiku, graktu ir net romantika. Tai daniausiai esti matematikoje, taip pat ir socialiniuose moksluose nelauktai ir naujai, trumpai apibdinant sudtingus visuomeninius reikinius, formuluojant socialinje aplinkoje dominuojanias tendencijas. Todl estetiniai vertinimai kartais gali suvaidinti net lemiam vaidmen. Pvz.: Einteino reliatyvumo teorija net ir iandien yra patraukli dl savo estetini bruo. Logikumo principas plaiai atskleistas nagrinjant teorinius tyrimo metodus (r. 13.3 skyri). 4.6.3. Metodologin argumentacija Socialini moksl tyrimo metodologija makrolygiu (r. 7.2. poskyr) remiasi socialine filosofija ir teorine sociologija. Taiau metodologija siauresne prasme mezolygiu yra suprantama kaip mokslini tyrimo metod teorija. Todl pagrindiant tyrimo metod kaip procedr bei keli tiksl btina jo metodologin argumentacija, kuri yra pagrindas ikeltam teiginiui, tezei ar hipotezei. Kaip inia, metodas priedermi, rekomendacij, perspjim, pavyzdi ir kit nuostat sistema, nurodanti, kaip smoningai naudoti vienus ar kitus veikimo bdus. Metodas pirmiausia nurodo priemones, bdus, btinus tam tikram tikslui pasiekti, taiau gali nurodyti ir charakteristikas, apibdinanias pat tiksl. Taigi metodas reglamentuoja mokslininko veiklos sfer ir yra btin privaljim j naudojant visuma. Be to, metodas apibendrina ir sistemina i veiksm sferos praktin patirt. Kaip apibendrintos praktins patirties rezultatas jis aprao i praktik ir nurodo btinus reikalavimus, kaip j korektikai taikyti. Metodologin argumentacija iuo atveju atskiro tvirtinimo ar visos koncepcijos pagrindimas neabejotinu metodo patikimumu, kurio
168
pagalba gaunamas tvirtinimo pagrindimas arba ginama tam tikra koncepcija. Kitaip tariant, tai teiginio argumentacija, besiremianti tyrimo metodo vertingumu ir objektyvumu. Mokslo istorijoje sigaljusi idja, jog mokslinio teiginio pagrindimas priklauso nuo tinkamo metodo, kuris ir utikrina ikelto tikslo pasiekim. Todl ypatingas dmesys visada buvo skiriamas tiksliam metodo panaudojimo apraymui. Mokslin tiesa, nauja idja yra priimama, kai pakartotinai naudojant t pat metod ir laikantis griet jo procedros reikalavim, gaunami tokie patys rezultatai. Naujaisiais laikais teiginio, sprendimo teisingumas buvo grindiamas ia metodologine garantija. Dabartinio mokslo metodologija danai skeptikai vertina nuomon, jog grietas metodo laikymasis pats savaime gali utikrinti objektyvi ties, juolab tarnauti jos pagrindimui. Remiantis metodo visagalikumu, metodologins argumentacijos galimybs vairiose ini srityse yra skirtingos. Daugiausia i argumentacija naudojama gamtos moksluose, reiau socialiniuose ir dar reiau humanitariniuose. Taip yra todl, kad u io metodologizmo slypi mokslini ini reliatyvumo pavojus. Jeigu ms inias lemia ne pati realyb, o metodologiniai kanonai, tai inios gali netekti objektyvumo. Jokie intersubjektyvs stebjimai, visuotinis metodo priimtinumas, jo skm ir nauda gaunant rezultatus nepajgs pakeisti tiesos ir utikrinti pakankamai tvirto fundamento inioms priimti. Norint atsisakyti objektyviojo tiesos apraymo kriterijaus, teks pripainti, kad kiekvienas i esms pasikeits metodas ir konceptualus karkasas veda prie paios realybs, kurioje yra ir kuri tiria mokslininkas, pasikeitimo. Perversmas metodologijoje taps ryi nutraukimu su senuoju 74 pasaulio regjimu ir jo aikinimu. Taip teigia A. A. Ivinas . Metodologizmas suveda mokslin mstym daugiausia nusistovjusi technini bd sistem, randant nauj ini. Tuo paiu metu jis atitraukia moksl nuo kit mogikosios veiklos sfer. Kaip viso to rezultatas, mokslinis mstymas nepagrstai suvedamas technini bd visumos krim ir procedr fiksavim bei vaikymsi, rao MerloPonti. Mstyti reikia bandyti, matuoti, vykdyti operacijas, pertvarkyti su vienintele eksperimentins 75 kontrols slyga . Taip yra pasisakoma prie metodologizmo absoliutinim, jo laikym vienintele priemone naujoms inioms gauti. Jau anksiau minjome, jog empirikai gauti duomenys reikalauja racionalaus j aikinimo ir pagrindimo.
74 75
A. A. . ... . 92. . . , 1992. . 9.
169
Tuo tarpu empirizmo principas metodologinei argumentacijai skiria antraeil vaidmen. Metodologizmas taip pat gali bti links tiesos teorijos subjektyvum, kadangi jis skatina diktatorik strategij, pagal kuri tyrimas pravedamas laikantis tam tikr taisykli ir kriterij. ios taisykls ir kriterijai paprastai atitinka ini kilm ar altin, j patikimum ar pastovum, j naudingum, tikinamumo jg arba negebjim kitaip mstyti. Tuo tarpu objektyvi tiesos teorija, kaip atitikimas faktus, prieingai, daro prielaid, kad tam tikra koncepcija gali bti teisinga, net jeigu niekas ja netiki ir jos kilm ne be priekait; kita gi koncepcija gali bti klaidinga, net jeigu ir atitinka visus metodologinius reikalavimus ir, atrodo, turi tvirt pagrind bti priimta. Metodologins taisykls, taikant metodus, visada turi iimi, ir danai sunku jas tiksliai ir isamiai apibrti. Todl j taikymas neretai bna tyrjo subjektyviai traktuojamas arba ne vis j laikomasi. Todl ir gauti duomenys gali bt skirtingi. Tai vaizdiai parodo vairi tyrj atliekami tyrimai dl partij ar atskir politik reiting. Todl moksliniame samprotavime ypating vaidmen vaidina indukcija, inias siejanti su patirtimi, ir gaut duomen apibendrinimo meistrikumas. Be abejo, mokslinis metodas egzistuoja, jis yra btinas, bet jis nepateikia isamaus, visiko vis taisykli ir pavyzdi vaizdo, btino kiekvienam tyrjui, ir nenurodo konkrei besikeiiani slyg, kurios gali bti labai vairios. Net paios akivaizdiausios taisykls gali bti vairiai traktuojamos bei gyvendinamos ir gali turti daugyb iimi. Mokslinio metodo taisykls gali keistis, priklausomai nuo esam slyg, taip pat nuo tyrjo meistrikumo, t. y. mokjimo atlikti konkreius tyrimus ir daryti j apibendrinimus, sukauptus tik per pai tyrimo praktik. Antra vertus, mokslininkas yra savo laikmeio ir savo aplinkos mogus, jis naudojasi metodika ir argumentais, kurie bdingi tam laikmeiui ir kurie gali bti suprantami toje aplinkoje. Mokslin argumentacija, kaip ir kiekviena kita, turi atsivelgti savo auditorij ir tai, kad pastaroji kartais geriau suvokia, kas yra tradicika. Taiau kiekvienas pradedantis mokslininkas, juolab studentas, pirmiausia turi valdyti tas taisykles, kurios sudaro metodologini reikalavim branduol. Tik vliau, kai ios standartins taisykls nebetenkina arba tyrjas pagal jas negali gauti patikimo rezultato, jos tobulinamos arba iekoma efektyvesni metod reikiniui tirti. Tas pats yra ir su standartiniais korektikais mokslins argumentacijos bdais.
170
Mokslinis metodas neturi taisykli, kuri i principo negalima bt tobulinti arba daryti iimi. Kiekviena metodo taisykl gali bti naudinga ir reikminga moksliniame tyrime, kaip ir kiekvienos argumentacijos bdas gali efektyviai veikti mokslins bendruomens sitikinimus. Taiau i to negalima daryti ivados, kad visi tyrimo metodai ir argumentacijos bdai yra vienareikmiai, ir nesvarbu, kokia tvarka jie naudojami. iuo atveju metodologinio kodekso ir moralinio kodekso analogija reikia laikytis nurodyt elgesio norm. ios normos atspindi dorinius reikalavimus, stichikai susiformavusius visuomens morals smonje. Metodologinis kodeksas, kaip ir moralinis, apima visas elgesio normas, kurias praktikuoja enkli dauguma moni, taip pat ir tas, kurios yra paeidiamos, bet laikomos ne maiau privalomomis. Apibendrinant galima daryti ivad, kad nauji tyrimai ne tik vadovaujasi inomomis metod taikymo taisyklmis, bet jas tikrina, vertina ir tobulina. Mokslo istorija ino atvej, kai aprobuotos mokslini metod taisykls vesdavo prie efektyvi rezultat, taip pat ir atvej, kai mokslinink lyddavo skm, net ir atsisakius sigaljusi metodologini standart. Todl mokslininkai ne tik paklsta metodologiniams reikalavimams, bet ir kritikuoja juos, kuria naujas teorijas, naujas argumentuotas metodologijas. 4.6.4. Vertybi ir vertinim argumentavimas Nagrindami socialinio painimo ypatumus (5.2. skyriuje) konstatuojame, kad paintin smon lydi vertybin smon. Socialiniame painime vertybs ir socialinis vertinimas neretai tampa svarbesniu argumentu priimant sprendimus negu tiesos pagrindimas. iuolaikins argumentacijos teorijos esminis trkumas yra tas, kad ji nepakankamai dmesio skiria vertybi ir vertinim pagrindimui. Taip yra todl, kad dominuojanti kryptis epistemologijoje, kuri daugiausia nagrinja gamtos moksl dsningumus, buvo tiesos iaikinimas. Taiau tikinti auditorij, idstyti argumentus, remianius ties, ir pagrsti vertinimus yra skirtingi dalykai. Tiesai pagrsti naudojami apraomieji tvirtinimai; juos galima patvirtinti empirikai. Visai kitaip yra su vertinamaisiais tvirtinimais. Jie nra nei teisingi, nei klaidingi. Analogikai bandyti apraomaisiais tvirtinimais rodyti vertinamojo teisingum nemanoma. Vertinamj tvirtinim negalima nei tiesiogiai, nei netiesiogiai remti empiriniais tyrimais, stebjimu, fakt pateikimu. Todl jie negali bti nei verifikuojami, nei falsifikuojami. Taip pat teising apraym vertinimai negali bti pagrsti dedukcijos bdu: jie apskritai negali bti logikai ivedami i apraym.
171
Taiau yra ir vertinamj tvirtinim bd, kurie nenaudojami apraymuose. Pirmiausia tai tikslinis patvirtinimas, paralelus netiesioginiam empiriniam apraomj tvirtinim patvirtinimui. Vertinimai taip pat gali bti kaip sudtiniai supratimo akt elementai, paralels aikinimo aktams. Taip pat vertinimas gali bti pagrstas dedukcija, ko nemanoma apraomuosiuose tvirtinimuose. Taigi vertinamieji tvirtinimai grindiami visai kitaip negu apraomieji. Taiau ir apraomieji, ir vertinamieji tvirtinimai turi turti pakankam pagrind. is pagrindas utikrinamas absoliutaus ir lyginamojo pagrindimo procedromis. Apraomuosiuose tvirtinimuose objektas yra tiesa, vertinamuosiuose vertyb. Epistemologija Naujaisiais laikais visas savo pastangas nukreip tiesos iekojim, ypa gamtos moksluose, o vertybins paiekos liko elyje. Gamtos mokslai skirtingai nei socialiniai tapo atskiru tyrimo objektu, teorinis pasaulio valdymas tapo izoliuotas nuo praktinio jo valdymo ir pertvarkymo. Painimas prarado veiklos pobd ir tapo pasyviu stebtoju. Dabartin epistemologija tik paskutin deimtmet pradjo intensyviai domtis veiklos aspektais, taip pat moksliniu vertybi painimu. Tampa vis akivaizdiau, kad painimas negali bti suvedamas tik ties, nes jis sieja ir vertybes. inoti ne tik sivaizduoti kas yra, bet ir kiek tai naudinga ir kas turi bti. Vertyb btinas kiekvienos veiklos elementas. Mokslinis painimas, ypa socialinis, kaip ypatinga veiklos ris taip pat kupina vertybi, ir be j mokslinis painimas nemanomas. is vertybinis (aksiologinis) painimas sitvirtina veikdamas neopozityvistines pairas, anot kuri, vienintelis painimo kriterijus yra tiesa. Vertybs ir vertinimai yra glaudiai susij su supratimu, aikinamu, remiantis hermeneutine filosofija. Supratimas ne kas kita, kaip vertybs iaikinimas. Fenomenologijoje gyvenimikasis pasaulis taip pat remiasi vis objektyvi veiksm, vis ideali darini, taip pat ir mokslo paangos vertybin pagrind. Be vertybi nra socialini moksl, kurie, pvz.: etika, edukologija, teiss teorija, politin ekonomija ir kt., kelia pagrindin udavin pagrsti ir tvirtinti tam tikras vertybes. Taigi vertybs, kaip ir tiesos, kategorija yra universalaus pobdio. Kiekviena mogaus veikla yra susijusi su tikslo iklimu, norm ir taisykli laikymusi, pertvarkos objekt sistematizacija ir hierarchizacija, fundamentalaus ir maiau esminio (antraeilio) atskyrimu ir t. t. Visos ios svokos
172
tikslas, norma, taisykl, sistema, hierarchija, pavyzdys, standartas, fundamentalus, esminis, antraeilis ir kt. vertinamosios arba turi vertinamj turin. Todl ir argumentacija, naudojanti ias ir panaias svokas, nuolat remiasi vertybmis, ir be j nemanoma isiversti. Egzistuoja deimtys vertybs svokos samprat. Jos i esms maa kuo skiriasi, j esm yra viena: vertybe vadinamas daiktas, reikinys, kuris sukelia ms interes, nor, pastangas ir kt., arba, trumpiau, objektas, svarbus mogui ar grupei. Apibrimuose daniausiai pateikiama tokia samprata: tiesa mini savyb, teisingai atspindinti realyb, o vertyb pai daikt savyb, atitinkanti kakieno tikslus, ketinimus, planus ir t. t. Taiau vertyb, kaip ir tiesa, tiksliau tariant, ne savyb, o minties 76 ir tikrovs santykis . Vertinim rys Vertinim nepaprastai daug ir vairi. Vieni j yra rykesni, kiti maiau ryks ir ne visada suvokiami kaip vertinimai. Kalboje daniausi absoliutiniai arba lyginamieji vertinimai. Absoliutiniai vertinimai daniausiai vartojami su odiais gerai, blogai, abejingai, taip pat pozityviai vertinga, negatyviai vertinga, gris, blogis, geryb, grois, puikumas ir pan. Lyginamieji vertinimai, dar vadinami pirmenybiniais (prioritetiniais), formuluojami sakiniuose su vertinamaisiais odiais: geriau, blogiau, lygiaveriai, teikiant pirmenyb ir t. t. Minties santykis su tikrove gali bti ireiktas tiesiog tvirtinimu arba numanymu turi, turi bti, mokslininkas turi bti objektyvus ir pan. Vertinimai turi iuos komponentus: vertinimo subjektas asmuo (arba grup asmen), teikiantis vertyb tam tikram objektui; vertinimo dalykas objektas, kuriam suteikiama vert, arba objektai, kuri verts lyginamos; vertinimo pobdis nurodymas absoliut arba lygiavertikum, taip pat kvalifikacij, suteikiam vertinimo objektui; vertinimo pagrindas reikinys ar daiktas, pagal kur vertinama. Ne visi ie komponentai vienodai atsispindi vertinime. Taiau nors vieno i j nesant, nra ir vertinimo.
76
ie samprotavimai remiasi: .. . . . 150211.
173
Vertinamj pobd taip pat ireikia vairios ries standartai, pavyzdiai, idealai, patarimai, pageidavimai, metodologins ir metodins rekomendacijos, praymai, adjimai, gsdinimai ir kt. Vertybinis minties santykis su tikrove atsispindi vairiose normose. Pvz.: valstybiniuose statymuose, vairiose taisyklse (aidim, gramatikos, ritualuose, skaiiuotse ir kt.), komandose, direktyvose, moralinse bei techninse normose ir t. t. Norma socialiai primestas ir socialiai tvirtintas vertinimo matas. Priemon, kurios pagalba vertinimas tampa norma, sankcija, bausme plaija prasme. 4.6.4.1. Vertinim teorinis pagrindimas Teorin argumentacija, palaikanti vertinamuosius tvirtinimus ir normas, daugeliu atvej yra panai apraomj tvirtinim teorin pagrindim. Iimt sudaro tai, kad vertinim ar paneigim negalima empirikai patvirtinti. Taiau ir vertinimus i principo galima patvirtinti ar paneigti kvaziempirikai. Galima iskirti tokius vertinim teorins argumentacijos bdus: dedukcin pagrindim, sistemin argumentacij, pagrindiamojo vertinimo darnos demonstravim alia kit priimt vertinim ir j tam tikr metodologin pagrindim su bendr vertinimo princip atitikimu ir kt. Dedukcinis vertinim pagrindimas vertinamojo tvirtinimo pagrindimas ivedant j i kit, anksiau priimt, vertinim. Jeigu pateikiamas vertinimas logikai yra ivedamas i kit tam tikr vertinim, vadinasi, jis yra priimtinas tokiu paiu mastu, kaip ir ie vertinimai. Pvz.: kareiviai, dalyvaujantys kautynse, paprastai yra narss. Napoleonas buvo kareivis. Ivada Napoleonas turjo bti narsus bus ivesta i prielaidos Kiekvienas kareivis turi bti narsus, o Napoleonas buvo kareivis. Taiau dedukcinio samprotavimo ivada pagrsta tik tokiu mastu, kokiu yra pagrstos prielaidos, i kuri ji yra ivedama. Pvz.: Vertinant dedukciniu bdu Spartako revoliucij, galima vertinti dviprasmikai, priklausomai nuo teorins pozicijos, kuria remsims. Hgelio ir dialektinio materializmo vertinimu, revoliucija yra paangi ir teisinga, kai ji nukreipta prie nepaangi vadovaujani klas valstybje. Tuo tarpu Spartakas vadovavo revoliucijai tuo metu, kai vergvaldi klas buvo paangi. Taigi revoliucija neturjo galimybi laimti ir, vertinant moraliniu poiriu, buvo nusikalstama. Taiau Spartakas vertinamas kaip didvyris. Kodl? Todl, kad bet kokios
174
eksploatacijos panaikinimas, anot Aristotelio, yra laikomas absoliuia vertybe, neirint nei epochos, nei klasi. Taigi iuo atveju reikia priimti vien pozicij, nes primus abi, kelias 77 prietaringum . Kaip matyti i io pavyzdio, vertinimo dedukcinis pagrindimas priklauso nuo tos teorins pozicijos, kuria remiamasi. Paintinis interesas vertybms daro tak tradicinei logikai, kurioje atsirado du netradiciniai skyriai apie vertybes: deontin (normin) logika 78 ir vertinim logika . Vertinamieji ir norminiai samprotavimai taip pat remiasi bendraisiais loginiais principais, atsivelgiant vertinim ir norm ypatumus. Kai kurie vertinim logikos dsniai: niekas negali bti tuo paiu metu geras ir blogas vertinant; negalima bti tuo paiu metu ir geram, ir abejingam; geros logins ivados pozityviai vertingos; kakas yra geras tik tuo atveju, kai blogas yra prieingas ir kt. Pvz.: nusiginklavimas tuo paiu poiriu negali bti geras ir blogas; nauj mokymo metod vedimas pozityviai yra vertingas, jeigu konservatyvs seni metodai vertinami neigiamai. Taigi ie dsniai tvirtina vertinim argumentacijos neprietaringum. Du teiginiai, logikai nesuderinami vienas su kitu, negali abu bti geri ir Tokie teiginiai negali bti kartu blogi. Pvz.: nesuderinama siningumas ir nesiningumas, nuoirdumas ir iaurumas, meil ir neapykanta. Norm logikos dsniams priskiriami ie teiginiai: joks veiksmas tuo paiu metu negali bti ir privalomas, ir draudiamas; btinumo login pasekm btina; jeigu veiksmas veda draudiam padarin, tai pats veiksmas yra draudiamas ir t. t. Taigi norm logikoje numatoma, kad pagrindins normins svokos btina, leidiama ir draudiama yra abipusiai apibrtos. Leidiamas veiksmas yra tas, kur atlikti nebtina susilaikyti; draudiamas tas, kur atlikti privaloma susilaikyti; neleistina draudiama ir t. t. Skirting ir subjektyv vertinim danai sukelia principas nedraudiama leidiama. Neretai pamirtama, kad is principas plaiai taikomas,
Plaiau r.: . . . . : 1993. . 94. 78 Plaiau apie tai r.: . . . . , 1970; . . . . , 1973; Apie lyginamuosius vertinimus r.: A. A. Ivin. Grndlage der Logic von Wertungen. Berlin, 1975.
77
175
taiau nra universalus ir teisingas visose visuomeninio gyvenimo sferose, ypa teisini santyki dalyviams. Valstybini organ, pareign, pedagog, organizacij ir kit asmen veikloje dl ypatingo j statuso ir socialini funkcij elgesys reguliuojamas nesiremiant principu leidiama visa, kas nedraudiama, o remiantis kita taisykle leidiama tai, kas ypa aptarta. Taigi tuo paiu metu negalima kak daryti ir nedaryti, atlikti tam tikr veiksm ir nuo jo susilaikyti. iuo pagrindu norm logika formuluoja norminio neprietaringumo princip: joks veiksmas tuo paiu metu negali bti ir privalomas, ir udraustas. Taiau vertinamieji ir norminiai teiginiai nra nei teisingi, nei klaidingi. J funkcija ne tikrovs apraymas, o mogikosios veiklos nukreipimas, tikrovs pertvarkymas. Apraymas parodo dalyk koks yra, vertinimai ir normos nurodo koks jis turi bti. Lietuva nepriklausoma valstyb apraymas. Gerai, kad Lietuva nepriklausoma vertinimas. Tai gali bti naudinga, tikslinga ir t. t., bet negalima laikyti tiesa ar klaida. Dar vienas argumentacijos bdas, palaikantis vertinimus, yra sisteminis j pagrindimas, t. y. pagrindimas, priskiriant juos prie gerai pagrst vertinamj tvirtinim sistemos. Pvz.: teisingumo princip galima pagrsti, traukiant j pakankamai aiki, nuosekli ir pagrst mogaus ir jo istorijos suvokimo sistem. Erikas Fromas (Fromm) rao: Yra pagrindo manyti, kad pastangos teisingum ir ties yra neatimamas mogikosios prigimties bruoas, nors jis gali bti 79 nustelbtas ir ikreiptas, taip kaip ir laisvs pastangos . Teisingumo poreik Fromas grindia analizuodamas vis monijos istorij, tiek socialin, tiek ir individuali. Istorija rodo, kad beteisiam mogui teisingumo ir tiesos idja svarbiausia priemon jo kovoje u laisv ir vystymsi. Didioji monijos dalis per vis istorij buvo priversta ginti save nuo stipresnij grupi, engiani ir eksploatuojani, be to, kiekvienas individas vaikystje igyvena bejgikumo period. Humanistins psichologijos atstovas A. Maslou (A. Maslow) i visos daugybs vertybi, kuri dl savo prigimties siekia mogus, iskiria bties vertybes. Joms priskiria ties, gr, gro, tobulum, paprastum, visapusikum ir kt. ios vertybs btinos mogui aktualizuoti, realizuoti save, igyventi gyvybikum ir pasijusti tikru mogumi. Tam tikra visikai apibrta empirine prasme, rao Maslou, mogui btina gyventi groyje, o ne bjaurume, kaip btina turti maisto alkanam skrandiui arba poilsio pavargusiam knui. A drstu tvirtinti, kad ities ios buities vertybs daugumai moni yra
79
. . . , 1988. . 64.
176
gyvenimo prasm, nors daugelis n netaria tur iuos metaporeikius . Taigi ir kaip teisingumo reikalavimui, ir kaip vertybs vertinimo argumentacijai randama papildomo palaikymo, traukiant poreik psichologin mogaus gyvenimikj vertybi koncepcij. 4.6.4.2. Kontekstiniai vertinim argumentai Nei teoriniai, nei empiriniai vertinimai nra galutiniai ikelt tvirtinim ar tezi argumentai. Neretai ikeltas vertinamasis teiginys priklauso nuo konteksto argument, kurie j palaiko. Ir konteksto argumentacijos, ir apraomj tvirtinim bdai yra: remtis tradicija, autoritetu, intuicija, sveiku protu, skoniu ir kt. Argumentas remiantis tradicija grindiamas pastovia ir laiko patvirtina tradicija, remiania nagrinjim vertinamj teigin. io argumento svarbus vaidmuo priimant valstybs statymus, metodologines ir kitokias rekomendacijas, vertinant sukaupt profesin patyrim, tvirtinant morals normas ir vertybes, aptariant paproius, idealus, ritual taisykles, vairias konvencijas, vairi aidym taisykles, etiketo, mandagumo reikalavimus. Argumentas remiantis autoritetu, nors ir nepakankamas moksliniuose tyrimuose, bet danai naudojamas grindiant priedermes (direktyvas, valstybs statymus ir kt.). Jis esti svarbus aptariant vertybes, patarimus, ekspert nuomon, metodologines, metodines ir kitas rekomendacijas. Skiriama episteminis autoritetas: a) specialisto, profesionalo, tos srities inovo praktinis autoritetas; b) mokslininko tyrjo ir c) mokslininko teoretiko autoritetas, bei deontinis autoritetas, t. y. pagal status aukiau esanio asmens ar valdios institucijos autoritetas. Deontinis autoritetas dar skirstomas sankcij autoritet ir solidarumo autoritet. Pirmasis palaikomas sankcij, bausmi baime, antrasis pastangomis pasiekti bendr tiksl. U valstybs statym stovi sankcij autoritetas; u mokslinio vadovo, mokslins bendrijos (pvz.: laivo kapitono nurodymai, esant pavojingai situacijai) solidarumo autoritetas. Taiau is skirstymas nra kategorikas. Autoritetu besiremiantis argumentas, ypa moksliniame darbe, retai laikomas kaip pakankamas pagrindas vertinimo teisingumui pripainti. Paprastai jis remiamas aikiais ar numanomais patvirtinimais, pirmiausia tiksliniu pagrindimu. Normos, norminiai aktai, skirtingai nei vertinimai, visada reikalauja tiksliai nurodyti autoritet.
80
80
. . / : . , 1986. . 111.
177
Taiau reikia turti galvoje tai, kad joks autoritetas negali apseiti moksliniame darbe be tolesnio vertybs ar vertinimo pagrindimo. Daniausiai pasitaikanios klaidos, naudojant autoriteto argumentus, yra dvi: grietas autoriteto ir proto priepastatymas ir deontinio autoriteto perklimas epistemin. Argumentas remiantis intuicija naudojamas intelektinms idjoms, ypa morals ir grybi, painti. Kai kurie mokslininkai mano, kad racionali intuicija yra pagrindin, jeigu ne vienintel, priemon moralini vertybi painime. Taip pat svarbi reikm intuicija vaidina atrenkant nominalius apibrimus ir konvencijas. Preliminariai priimami sprendimai daniausiai nra visikai aiks ir i anksto sunku numatyti j padarinius. Toki sprendim pagrindimui danai tarnauja intuicija. Ja taip pat remiasi patarimai, rekomendacijos ir kt. Sveiko proto argumentas kartu su tradicijos argumentu yra vis praktini sprendim pagrindas. Pirmiausia sveiku protu remiasi neaiks ir formuluojami principai, kuriais mogus vadovaujasi savo gyvenime. Sveiko proto argumentas danai esti paslptas po tam tikromis bendromis socialinmis idjomis ir teoriniais samprotavimais. is argumentas nurodo, koks turi bti mogus ir visuomen remiantis patyrimu, faktais. Skonio argumentas iimtinai atspindi vertybi sfer ir vertinim atrank. Jis daniau negu sveiko proto argumentas yra tiesiogiai reikiamas argumentacijos procese. Danai skonio argumentas domiai reikiamas alutiniu bdu, po to kai kiti argumentai savo tobula forma tikina isakyt teigini teisingum. J paprastai naudoja moralistai estetikoje, meno kritikoje, vairi idj propaguotojai. 4.6.4.3. Kvaziempirinis vertinim pagrindimas Argumentacijos bdai skirstomi universalius, taikomus kiekvienoje mokslinje auditorijoje, ir kontekstinius, taikomus tik kai kuriose auditorijose. Universali argumentacija skirstoma savo ruotu empirin, t. y. kas duota patyrimo, ir teorin, besiremiani daugiausia samprotavimu. Taiau, kaip jau minjome, empirinis pagrindimas netaikomas vertinim srityje. Visgi yra toki vertinim pagrindimo bd, kurie tam tikra prasme yra analogiki apraomojo pagrindimo bdams ir kuriuos galima vadinti kvaziempiriniais. Prie kvaziempirini vertinim pagrindimo bd priskiriami induktyviniai samprotavimai, tarp kuri prielaid yra vertinim ir ivad. Tai ne visa indukcija,
178
analogija, rmimasis modeliais, tikslinis patvirtinimas, supratimo aikinimas induktyvaus liudijimo prielaid naudai ir kt. Beje, vertybs nra patyrimo idava, j negalima pamatyti, igirsti, paliesti ir t. t. Jos parodo ne tai, kas yra, o tai, kas turi bti. Todl informacija apie vertybes yra gaunama kitaip nei apie faktus. Informacija apie vertybes gali bti tik iorikai panai empirin. Pats paprasiausias, taip pat ir pats patikimiausias induktyvaus vertinimo pagrindimo bdas yra ne visa (populiari) indukcija. Pvz.: Suvorovas turjo bti tvirtas ir narsus. Napoleonas turjo bti tvirtas ir narsus. Eizenhaueris turjo bti tvirtas ir narsus. Suvorovas, Napoleonas ir Eizenhaueris buvo karo vadai. Kiekvienas karo vadas turi bti tvirtas ir narsus. Taiau, kaip nurodo A. Ivinas, dabartin indukcijos logikos teorija i esms yra ne visa: joje nra skyriaus, kuriame bt nagrinjami ( ties panas) samprotavimai, o j ivados vertinimai. Induktyvios argumentacijos populiarus bdas, palaikantis vertybes, yra analogija. Analogija iprotavimas tam tikro dalyko poymio buvimo pagrindu panaus j kitas dalykas turi tok pat poym. Gali bti tiek objekt poymi, savybi analogija, tiek santyki, poiri analogija. Pvz.: vadovaujantis Sauls sistemos planet modelio analogija, buvo priimta, kad ir elektronai skrieja orbitomis apie branduol. Taiau analogija visada pateikia tik problemin (tikimybin) ivad. Argumentacija pagal analogij moksle vertinama kaip gera priemon nauj idj ir prielaid paiekai, o ne j pagrindimui. Todl analogija neturi stipresns rodym jgos. Panaumas pagal analogij gali bti pavirutinis ir net klaidingas. Taiau rodymas ir tikinimas skirtingi dalykai. Neretai net nuoseklus rodinjimas pasirodo ess ne toks veiksmingas, kaip trumpa, bet vaizdinga ir ryki analogija. rodymas stipri priemon sitikinimams formuoti, tuo tarpu analogija kaip homeopatiniai vaistai, naudojami maomis dozmis, daugeliu atvej turi enkl gydomj efekt. Metafora i esms reikia sutraukt, kondensuot analogij. Kiekviena analogija gali tapti metafora. Tradicinje sampratoje metafora tropas, skmingai perkeltine prasme pavartotas vaizdingas odis arba posakis. i samprata metafor sieja su analogija. Metafora danai atlieka analogijos
179
funkcij sujungdama skirtingas analogijos puses. Ji sustiprina analogij ir stipriau veikia auditorijos emocijas ir sitikinimus, pateikdama minties santrauk. Rmimasis modeliu nurodo, kas turi bti, pavyzdys kas yra tikrovje. Pavyzdys, kaip rame anksiau, palaiko apraomuosius tvirtinimus, rmimasis modeliu skirtas vertinimui palaikyti. Modelis arba idealas asmens ar grups asmen elgesys, kuriuo dera sekti. Sekimas svetimu elgesiu gali bti spontanikas ir smoningas. Taiau ir vienu, ir kitu atveju toks sekimas, pamgdiojimas, imitacija vaidina svarb vaidmen socialiniame gyvenime. Tik to paties elgesio kartojimas nereikalauja pagrindimo. Argumentuoti tenka tuo atveju, kai elgesys orientuotas smoningai pasirinkt model, skirting ar prietaraujant esamiems ar galimiems poelgiams. Modelis turi remtis autoritetu, turti presti, bti vertingas. Kaip pastebjo . . Ruso, net bedion pamgdioja mog, nes bijo, ir nepamgdioja jos niekinamo gyvno, ji teisingu laiko tai, k daro auktesn 81 palyginus su ja esyb . Yra ideal, kuriais rekomenduojama visuotinai sekti, yra ir elgesio modeli, kuriais rekomenduojama sekti tik tam tikrai, siaurai grupei moni. Ir vieni, ir kiti formuoja bei tvirtina socialines vertybes, kuriomis rekomenduojama sekti visuomenje, ugdymo procese. Ne tik mogus, bet ir visuomen, istorin epocha danai apibdinama tais idealais ir elgesio modeliais, kuriais ji sek, kurie turjo prioritetin vert. Idealu gali bti laikomas mogus su tam tikrias bdingais bruoais, pasireikianiais tam tikroje gyvenimo srityje, pvz.: meils idealas (Romeo ir Diuljeta), meils monms idealas (motina Teres (Mutter Teresa), pasiaukojimo idealas (Albertas veiceris), politinio mogaus idealas (Gandi) ir t. t. Idealais taip pat gali bti igalvoti asmenys: literatros, mit, legend herojai. Taiau elgesio modeliu gali tapti mons, turintys ne tik dorybi, bet ir yd. ymi moni (politik, aktori, raytoj ir kt.) ydos, tam tikri trkumai taip pat gali turti poveik monms, ypa norintiems pateisinti savo elges. Jeigu yms mons turi toki trkum, yd, visai negda j turti ir eiliniam individui. Taip samprotauja ne vienas. Be teigiam elgesio modeli, yra antimodeliai, kuri paskirtis pateikti neigiam, atstumiani elgesio pavyzdi. Antimodelio poveikis kartais esti
81
. . . : 2 . , 1981. . 1. . 137.
180
net efektyvesnis negu teigiamo elgesio modelio. mogus, stebdamas neigiamus elgesio pavyzdius, ugdosi pasiprieinim jiems, mokosi j nekartoti, gyja imunitet blogiui. Graikijos tragedijose blogio darymas turjo tiksl sukelti katars (gr. katharsis apsivalymas, taurinimas), t. y. vidini konflikt, tampos sumainim, uslopint ir agresyvi polinki ilaisvinim juos igyvenus. Psichoanalizje tai taip pat traktuojama kaip mogaus emocin ikrova, ivaduojanti j i trauminio pobdio igyvenim. Kaip iminius gali pasimokyti i kvailio, geras muzikantas i blogo muzikanto klaid. Taigi tiek teigiamas modelis, tiek antimodelis vaidina svarb vaidmen asmenybs psichologijoje, samprotavimuose apie moral, mokyme, asmenybs ugdyme ir kitur. Tokie teigiami elgesio modeliai daniausiai ir vadinami idealais. Modelius gali turti vykiai, situacijos, procesai ir pan. Tokio tipo modeliai vadinami standartais. Standart, kaip ir ideal, naudojimas yra danas argumentacijos bdas, palaikantis vienok ar kitok vertinim. Tikslinis, arba motyvacinis, pagrindimas yra lygiagretus empirini apraomj ivad tvirtinimui ir gali bti vadinamas tiksliniu patvirtinimu. Kartais tikslinis patvirtinimas vadinamas teleologiniu, ypa jei jis nra mogaus tikslas. Pozityvaus vertinimo tikslinis tam tikro objekto, veiksmo pagrindimas yra nuoroda tai, kad io objekto, veiksmo pagalba galima gauti kit objekt, turint pozityvi vert. Pvz.: kaip tu elgsiesi su kitu mogumi, taip kitas mogus elgsis su tavimi. Rezultato teigiamo vertinimo patvirtinimas liudija teising prieasties pripainim. Tikslinio pagrindimo auditorijos tikinamumas i esms priklauso nuo trij aplinkybi: pirma, nuo tikslo ir tos priemons, kuri naudojama jam pasiekti, ryio efektyvumo; antra, nuo paios priemons priimtinumo; treia, nuo duotosios auditorijos vertinimo, fiksuojanio tikslo svarb ir priimtinum. Taigi tikslinis pagrindimas atspindi ry tikslas priemon, t. y. prieasties padarinio. Priemon yra prieastis, kuria pasiekiamas tikslas pasekm. Taiau A. Ivinas pabria, kad tikslus pagrindimas yra induktyvinis samprotavimas. Jeigu jame naudojamas prieastinis ryys yra stiprus, siloma priemon priimtina, o ikeltas tikslas esminis, tikslinio pagrindimo ivada 82 yra problemika, reikalaujanti tolesnio pagrindimo .
82
Plaiau r.: . . . . , 1997. . 172188.
181
4.6.5. Pirmini ir antrini argument rys Taiau, be pagrindini argument, diskusijose, atrioje konfrontacinje polemikoje danai naudojami ir antriniai, subjektyvs argumentai oponentui nugalti, laimti polemikoje, dispute, apeliuojant oponento dor, psichik arba auditorij, publik, jos nuotaikas, nuostatas. Taip pat, norint tapti nugaltoju polemikoje, neretai argumentai nukreipiami subjekto individualias neigiamas savybes, jo elgsen ir veikl praeityje, jo garbingum ir t. t. iuo atveju bandoma diskredituoti oponent. Taip pat, norint laimti geresn pozicij, apeliuojama autoritetus, oponento nekompetentingum ar nemokikum, bandoma remtis gsdinimais, lyderio nuomone, valdia ar kita jgos pozicija. Tai, inoma, nieko bendra neturi su moksline tolerancija kito nuomonei, su mokslini argument ir tiesos rodym procesu, remiantis racionaliu protu. Taiau jau antikos laikais ir vliau filosofijoje ir logikoje buvo vardijami argumentai, reikiantys j svarbos arba gudravimo pobd. Tai: argumentum ad rem (lot.) argumentas, pagrstas tikromis dalyko aplinkybmis, patvirtintas faktais, praktika, t. y. dalykinis argumentas, rodinjim procese nenukrypstant al; argumentum ad veritatem (lot.) objektyvaus rodymo argumentas, turintis tiksl nustatyti ties; argumentum legis (lot.) dsningas teiginys; argumentum primarium (lot.) pats tikinamiausias, svarus, nenuginijamas argumentas; argumentum a posteriori (lot.) argumentas, paremtas patyrimo duomenimis; argumentum a priori (lot.) argumentas, paremtas proto sprendimais, suformuluotas neatsivelgiant patyrim; argumentum ad judicium (lot.) remiantis sveiku protu; argumenta ex adjunctis (lot.) teiginiai, pagrsti antraeiliais rodymais; argumenta ponderantur, non numerantur (lot). rodymo jg lemia ne argument kiekis, o j tikinamumas, svoris; argumenta sive fundamenta probationis (lot.) sprendimas, vedantis rodinjamos tezs, teisingumo patvirtinim, pakankam jos pagrstum; argumentum ipse dixit (lot.) rodymas, remiantis kieno nors autoritetu. Praktika rodo, jog rmimasis autoritetu yra nepakankamas vieno ar kito teiginio rodymas. Piktnaudiavimas iuo argumentacijos bdu daro al mokslo vystymuisi. iuo atveju mons nagrinja ne realaus pasaulio
182
reikinius, o demonstruoja prisiskaitlikum ir akl nuolankum buvusiems autoritetams; argumentum ad hominem (lot.) pritaikant mogui; rodymas, paremtas ne objektyviais duomenimis, bet siekiantis paveikti tikinamojo jausmus. Taiau, jeigu jis pateikiamas derinant su objektyviais argumentais, tai prie j negali bti ypating pasisakym; argumentum ambiguum (lot.) abipusis argumentas; argumentum ex consensus gentum (lot.) argumentas, priimtinas visiems kaip teisingas sprendimas; argumentum externum (lot.) argumentas i kitos mokslo srities, neturintis tiesioginio ryio su ginijamo klausimo turiniu, rodinjama ar paneigiama teze; argumentum nimium probans (lot.) lotynikas argumento pavadinimas, kai per daug rodinjama, o kas per daug, tas nieko nerodo; argumenta concludere (lot.) ivados, nutarties argumentas, iprotavimas, silogizmas; argumenta ad versaria (lot.) prieininko argumentai, rodymai; argumentalis (lot.) turintis rodym; argumentum ab impossibili (lot.) argumentas, teiginys, iplaukiantis i negalimo (nemanomo); argumentum ad baculinum (lot.) susijs su jgos taikymu, lazdos argumentas; argumentum ad verecundiam (lot.) kuklumo argumentas; argumentum ad invidia (lot.) nepagrstas, netikinantis, besiremiantis tik pavydu, pykiu; argumentum ad ignorantiam (lot.) argumentas, rodantis oponento nemokikum, neinformuotum ioje srityje. Argumentas naudojamas rodyti, kad ioje srityje oponentas yra nekompetentingas ir nieko nepadars; argumentum ad misericordiam (lot.) argumentas, nukreiptas ne tezs pagrindim, o tikintis sukelti oponentui, iklusiam argument, uuojaut; argumentum ex contrario (lot.) argumentas nuo prieingo, kontrarinio (lot. contrarius) samprotavimo, kai tik vienas i prieing teigini yra teisingas, arba abu neteisingi; argumentum achilleum (lot.) netikras, tariamas, apgaulingas, klaidinantis argumentas; argumentum a tuto (lot.) argumentas, pagrstas itikimybe; argumentum ex silentio (lot.) rodymo bdas tylint.
183
Tai logikoje iskiriami ir istorikai apibendrinti naudojami praktikoje argumentai, kuri pagalba polemikoje, diskusijose bandoma racionaliai ar naudojantis vairiomis gudrybmis rodyti savo pozicijos teisingum, nuginyti oponent. Manome, kad j inojimas ir taikymas praktikoje pads jaunajam mokslininkui surasti argument savo teiginiams apginti ir oponento pozicijai suprasti, abejotinam teiginiui pakeisti neabejotinu, faktais pagrsti, vaizdiai rodyti savo ginamos pozicijos teisingum. Taiau, kaip rodo mokslo ir filosofijos istorija, remiantis vien formalios logikos dsniais be racionalios argumentacijos nemanomi nauji moksliniai atradimai, konkrets mokslo paang skatinantys veiksniai, pagrstos naujos pairos ir idjos. Todl plaiau panagrinkime, kaip gimsta ir yra tvirtinamos naujos mokslins idjos. Mokslo vystymsi, jo paang lemia egzistuojani idj, koncepcij, teigini, poiri intelektin atranka, kuri remiasi tam tikrais ne tik loginiais, racionaliais, istoriniais, filosofiniais ar kitais kriterijais. Nuo pasirenkam kriterij idjoms pagrsti priklauso gaunamas rezultatas. S. Tulminas, remdamasis aminaisiais logikos dsniais, inagrinjo nauj mokslini idj atrank ir padar ivad, jog induktyvus sudtingos struktros logikos mokslas sudaro logikai susijusi teigini sistem. Natraliai kyla klausimas, kokius formalius poymius turi turti teisinga sistema. Istorinje analizje laikoma, kad mokslins disciplinos sudaro neformalias logikai nepriklausom svok populiacijas, todl veria kelti klausim, kokiu bdu turi vystytis vaisinga mokslin disciplina. Formaliosios logikos atstovai i savo Olimpo auktum kiekvienos epochos moksl matuoja tuo paiu, neistoriniu, matu, kai tuo tarpu maiau reikli ms analiz pageidauja, kad tam tikru laikotarpiu atlikta mokslins disciplinos intelektin atranka atitikt tas neisprstas problemas, kurios tuo metu ities egzistavo. Suprantama, formaliai loginei analizei pateisinti galima teigti, kad ji paprastai pateikia savo abstrakt ideal arba pageidaujam utopin galutinio tikslo vaizdin, nesiremdama jokiais praktiniais rodymais, pagal kuriuos galima bt sprsti apie realiai egzistuojanius mokslins sampratos privalumus ir trkumus. Jeigu vis mokslo turin bt galima sivaizduoti kaip viening aksiomin sistem, ji suteikt skming prognozi galimyb taikymo srityje, tai, inoma, rezultatas bt artimas mokslinei tobulybei. Taiau dl to, kad panai analiz bt tikinama, bet kaip utopin svajon, ji turi geriau atlikti krybines uduotis. Ji turi bti grindiama reali tiksl ir metod samprata. Prieingu atveju utopin svajon ne laike ir mokslo filosofijoje,
184
ir politinje arba socialinje teorijoje bus pasmerkta savo paios irelevan83 tikumui . I mokslo ir filosofijos istorijos pamok vis labiau aikja, kad jokia universali intelektin procedra ar vienintelis originalus metodas negali isprsti skirtingiems mokslams keliam udavini, juolab nauj idj, koncepcij krimo ir j taikymo praktikoje. Kiekviena mokslo aka, naud atneanti disciplina turi savo tikslus ir idealus, kurie ir nulemia jos istorinio vystymosi metodus ir struktr. iems tikslams, metodams patikslinti, naujoms prielaidoms atsirasti, joms patikrinti organizuojama arba natraliai atsiranda racionali kolektyvin veikla, iekanti argument ikeltoms idjoms pagrsti. Iki iol filosofai ir kit humanitarini bei socialini mokslo krypi atstovai laik esant rodyt paaikinimo priskyrim argumentams, teikiant pirmenyb grietai formalizuotiems ar demonstratyviems argumentams. Tikroji veikla aikinimo procese minties genez danai likdavo antraeil; ji pasireikdavo tik dstomais argumentais, kurie tuo metu buvo doms aikinant reikinius. Teorinis atradimas, anot toki aikintoj, buvo ikelti dedukcini santyki modelius, atrastus aikinamuosiuose argumentuose. Kitaip tariant, ne argumentacija, o tam tikr argument aikinimas, j komentavimas gaudavo svarbiausi reikm. Dabartiniu metu, daro ivad S. Tulminas, turime vykdyti argumentacijos aikinimo ir aikinamosios veiklos filosofini poiri perversm. Terminai aikinti, aikinimo procesas, aikinimas taip, kaip jie ia naudojami, pirmiausia priskiriami tai mogikosios veiklos kategorijai, kuri gali jungti, gali ir nejungti formali, demonstratyvi argument dstymo; ie terminai bus taikomi tik kaip antriniai tiems argumentams, kurie eina aikinamj veikl. Pvz.: panaudojus ias svokas pirmine prasme, tai btent fizikai, bet ne fizika aikina fizinius reikinius. Taigi kalbti apie tai, kad dsnis ar teorija paaikina reikinius, galima tik ivestine prasme, turint galvoje, kad fizikai tinkamai elgiasi su dsniu ar teorija aikindami reikin pirmja prasme. Esant tokiai interpretacijai, argumentas pats savaime nebus reikinio aikinimas; geriausiu atveju jis gali tarnauti kaip aikinimas, jeigu jis 84 parengtas tam tikrame kontekste ir teisingai pritaikytas . Toks prioritetas aikinamajai nuosekliai argumentuotai veiklai, prie teikiant tam tikrus argumentus, turi principin reikm. Tai skatina teikti ne formalius, dedukcinius argumentus, o alternatyvius veiksmus, remiantis
83 84
. . . : , 1984. C. 230231. . C. 163164.
185
intelektiniais modeliais, programomis, grafikais, diagramomis, empiriniais duomenimis ir kt. Antra vertus, mokslo vystymasis remiasi kolektyvine smone ir veiksmais, kurie yra perduodami i kartos kart. Todl mokslins svokos, mokslins pairos lieka egzistuoti ir po krj mirties. Svok sankaupa, ireikianti disciplinos istorin vystymsi, sudaro siunt (transmit) naujai mokslinink kartai, tvirtindama konceptuali genealogij. i mokslini svok siunta, pagimdyta kolektyvinio mokslinio proto, yra vieai paveldima. Todl pradedaniam mokslininkui, kuris nagrinja speciali mokslo ak, btina perimti jos sukauptas intelektines vertybes ir paversti jas asmeninmis, ir tik tada jis gals jas kritikai vertinti arba, jeigu tai bus btina, pakeisti, atnaujinti ar silyti nauj dalyko samprat. Toks mokslinio turinio ir vertybi perdavimas pradedantiesiems mokslininkams vadinamas j sukultrinimu. Taigi norint sprsti mokslines problemas, tvirtinti savo racional, argumentuot poir, reikia visikai suprasti mokslininkui ikelt udavini pobd sukurti nauj samprat ir aikinimo procedras, tik tada, gerai nusimanydami, galsime kritikuoti jo, t. y. mokslo, pasiekimus. Kitaip ms 85 dsningas utopizmas rizikuoja isigimti paprast fantazij . Taigi mokslo samprata atsispindi kolektyvinje jos interpretacijoje. i samprata yra institualizuota kolektyvinse aikinimo procedrose, kiekvie86 na samprata intelektinis mikroinstitutas , rao S. Tulminas. Todl naujas poiris danai susiduria su ia institualizuota kolektyvine nuomone, su iuo mikroinstitutu, kuris paprastai yra konservatyvus, ir jam kritikuoti reikia labai gerai apgalvot argument. Be to, reikia turti galvoje, jog moksle reikm atskleidiama dl aikinimo procedros pobdio, tiesa dl ios procedros 87 skmingo pritaikymo . Tose srityse, kuriose ms nagrinjamos intelektins veiklos turinys nra labai sudtingas ir maiau pasiduoda formalizacijai, i analogija tarp naujos sampratos ir institualizuotos nuomons neatrodo tokia atbula. Pvz.: tyrinjant juridini svok istorij, nesunku atkreipti dmes ne formalius apibrimus ir logines ivadas, knytas besikeiianiuose juridiniuose kodeksuose ir sprendimuose, bet ir nuoseklias naujas situacijas, kuriose ios svokos taikomos, taip pat tai, kaip ie pokyiai atsispindjo jo pirminje reikmje. Niekam ir galv neateit, kad prast teiss technin termin galima visikai paaikinti paprastais verbaliniais apibrimais; greiiau jo
85 86
. . . : , 1984. . 231232. . . 171. 87 . . 178.
186
juridin reikm paangiai vystosi kaip naujos teismins praktikos akumuliacijos pasekm, kuri suteikia jai nauj prasm. Tas pats yra su socialinmis ir politinmis svokomis; politins ar socialins minties istorija, parayta odiniais apibrimais ir ivadomis bei terminais, bt parodija. Tokie terminai, kaip demokratija, susirinkim laisv, lygyb prie statym, atitrk nuo institucinio gyvenimo ir moni reikal, reikt ne daugiau nei abstrakt teigin ir pageidavim. moni socialiniopolitinio mstymo tikrasis matas yra ne formalios politini termin definicijos, bet j 88 instituciniai socialins ir politins praktikos elementai . Taigi socialins ir politins svokos i principo niekuo nesiskiria nuo mokslini, prieingai, santykis tarp racionalaus mstymo ir praktikos nepaprastai panaus. Abiejose srityse svokos gauna prasm dl to, kad jos tarnauja mogikiesiems tikslams pasiekti realiose praktinse situacijose. Psichologiniai argumentacijos ypatumai. Argumentacij, be filosofins, logins analizs, galima nagrinti psichologiniu poiriu, t. y. kaip mogus gali veiksmingai j panaudoti, racionaliai ir kritikai mstydamas, iekodamas tiesos ir pagrsdamas bei rodydamas savo teigini teisingum. Taigi nagrinsime argumentacijos technik. Kokia gi yra argumentacijos anatomija? Tvirtinimai, kurie tarnauja ivadoms pagrsti, vadinami samprotavim teiginiais arba prielaidomis. Teiginiai ir tvirtinimai pateikiami kitiems tikinti tam tikros ivados absoliuiu ar kakokiu tiktinu teisingumu. Prielaidos tvirtinimai, kurie paremia ivad. Jos sudaro dal argumentacijos, kuri atsako klausim kodl? (A sitikins tuo, o mano sitikinimo prieastys yra tokios). Egzistuoja tam tikri prielaid indikatoriai. Jie parodo, kad u j yra prielaida ar tvirtinimas. Tokia sakinio konstrukcija ne tik loginiu, bet ir racionaliu bei psichologiniu poiriu yra tikinamesn ir koncentruojanti dmes konkreius faktus, nuomones ir t. t. Tokiais prielaid indikatoriais gali bti odiai: kadangi; dl to; jeigu; esant tokioms slygoms; kaip rodo; k nurodo; esant prieasiai;
88
. . ... C. 172173.
187
galima daryti ivad; pirmiausia (numatomos ir kitos prielaidos); i to; taigi; tuo metu, kai; atsivelgiant tai; esant prielaidai; i to, ir t. t. Ivada argumentacijos tikslas arba ta jos dalis, kuri atsako klausim: kas?. Tai sitikinimas ar poiris, kur palaiko ar gina prielaidos. Kai kurie autoriai mano, jog ivada yra pats svarbiausias argumentacijos elementas. Kiti teigia, kad ir prielaidos, ir ivada yra svarbu kaip argumentacijos elementai. Argumentacija pradedama tiek nuo prielaid, tiek nuo ivados. Egzistuoja ir ivados indikatoriai, kurie nurodo, kad po j seka ivada. Pvz.: todl; vadinasi; kadangi; taigi; tada; tai rodo, kad (matyti, kad); atitinkamai; i to seka; galima daryti ivad, kad; kaip rezultatas; suvedus prielaidas; dl i prieasi; inoma, suprantama, kad Argumentacijos struktroje gali bti ir kit element manymas (spjimas), apybra (t. y. apibrimo idava), taip pat kontrargument. Manymas tvirtinimas, nesiremiantis jokiais rodymais. Jis gali bti ireiktas odiais arba numanomas. Taiau jis taip pat gali bti tam tikro tvirtinimo prielaida. Apybra apribojimas, slygojantis ivad. Joje formuluojamos slygos, kurias vykdant ivada bus pagrsta. Argumentacijos procese gali bti argument, kurie panaudojami formuluojant pagrindin argumentacijos ivad. Jie vadinami subargumentais. Kontrargumentai teiginiai, neigiantieji (griaunantieji) tam tikr ivad. Tokie tvirtinimai vadinami kontrargumentacija. Juos gali pateikti
188
oponentas arba pats argumentuojantis asmuo, nordamas parodyti j silpnum prie pagrindin jo argument ar ivad. Taigi argumentuodami norime tikinti kitus savo teigini teisingumu. Nordami realizuoti tiksl, turime gerai suprasti paios argumentacijos 89 struktr. Diana F. Halpern (Diane F. Halpern) nurodo, jog nordami bti tikri dl savo argumentacijos skms, turite atsakyti sau tokius klausimus: 1. Kokia js ivada? Kitaip tariant, koki mint (ar mintis) norite pateikti klausytojams? Argumentacija susideda i dali, ir jeigu js neturite ivados, tai nra ir argumentacijos. 2. Kokiais teiginiais grindiamos js ivados? 3. Kokius darote spjimus? Ar teisingi ie spjimai? Ar verta juos aikiai suformuluoti? 4. Kokiomis slygomis js ivada gali pasirodyti neteisinga? Kitaip tariant, ar reikia apybros? 5. Kokie kontrargumentai? Kodl skaitytojas ar klausytojas negali tikti js ivada? 6. Ko trksta? Ar galimos kitos ivados i turim prielaid? Ar egzistuoja kiti argumentai? Kiti spjimai? ia btina ieiti u js vartojamos informacijos rib ir pagalvoti, kas dar gali bti svarbu. Kiekvieno asmens argumentacija gali bti vairaus lygio. Kiekvienas dalyvaujantis diskusijoje arba apraydamas savo argumentacij, susiduria su kita argumentacija, patvirtinania ar paneigiania jo argumentus. Todl svarbu turti kriterij, kuriais remiantis bt galima vertinti argumentacijos svor ir tikinamum. 90 D. Halpern argumentacijai vertinti silo tris kriterijus. Pirmas kriterijus prielaid priimtinumas ir neprietaringumas. Antras kriterijus prielaid ir ivad ryiai. Ar palaiko prielaidos ivad? Ar ivada seka i prielaid? Treias kriterijus slaptos argumentacijos dalys. Ar nra kako, kas galt pakeisti js ivad? Ar trkstami vertinimo komponentai neprietarauja ivadai. ie argumentacijos vertinimo kriterijai paprastai laikomi svariais ir tikinamais. Mokslinje veikloje susiduriama su aibe ivad, kurios yra vairiai grindiamos arba tik deklaratyvios, skirtingo tikinamumo. Todl tyrintojui
. . ( .). : , 2000. . 222223. 90 . . 223, 231.
89
189
ikyla problema atrinkti ir surasti, kurias ivadas galima priimti kaip svarias, labiausiai tikinamas. Tam tenka atlikti i ivad analiz arba tyrim. 91 D. Halpern , siekdama io tikslo, silo atlikti toki argumentacijos tyrimo procedr. 1. Pirmiausia, k reikia padaryti, tai perskaityti ar iklausyti tekst ir nustatyti, ar yra jame argumentacija. Ar yra jame nors viena prielaida ir nors viena ivada. Jeigu nra, tai tolesns analizs nereikia. 2. Raskite visus suformuluotus ir nesuformuluotus komponentus: prielaidas, ivadas, manymus, apybras ir kontrargumentus. 3. Patikrinkite prielaid priimtinum ir neprietaringum. Jeigu visos prielaidos nepriimtinos, galima toliau neanalizuoti, kadangi aiku, jog argumentacija netikinama. Jeigu nepriimtinos tik kai kurios prielaidos, palikite jas ir tskite priimtin prielaid analiz. Jeigu prielaidos prietarauja viena kitai, sprskite, ar galima pagrstai vien ar kelet i j atmesti. Argumentacija negali bti tikinama, jeigu prielaidos prietarauja viena kitai, taiau gal jums pasiseks paalinti iuos prietaravimus. 4. Sudarykite argumentacijos schem. Inagrinkite paramos jg, kuri sudaro kiekviena prielaida ivadai. vertinkite paramos jg: jos nra, ji silpna, vidutin ar stipri. Atkreipkite dmes palaikani prielaid kiek. Daug palaikani prielaid gali utikrinti stipri ivados param konvergentinje struktroje, net jeigu kiekviena i j atskirai utikrina tik silpn param. Atsiminkite, kad grandininje struktroje viena silpna grandis gali sugriauti vis samprotavim. 5. Perirkite kontrargument, manym, apybr, suformuluot ar praleist, netraukt prielaid jg. Kok vaidmen jos vaidina: sustiprina param, sukuriam kit prielaid, susilpnina j ar apskritai panaikina? 6. Ir pagaliau pereikite prie argumentacijos tikinamumo, vertinimo apskritai. Ji gali bti netikinama, visikai tikinama arba tarpin. Jeigu taip yra, tai koks tikinamumo lygis: silpnas, vidutinis, stiprus?
. . ( .). : , 2000. . 233.
91
5. MOKSLINIO TYRIMO METODOLOGIJOS KONTRAI
190
5.MOKSLINIO TYRIMO METODOLOGIJOS KONTRAI

5.1. Mokslinio tyrimo metodologijos samprata
Tiksliai apgalvota metodologija yra tyrimo siela, ji lemia ir vysto tyrimo metodus, o reiklus mokslinis, turiningas tyrimas atskleidia reikinio prigimt. N. K. Goniarovas
Metodologija (gr. methodos tyrimo kelias; logos mokslas) tikrovs painimo teorija, tirianti mokslinio mstymo bd bei principus. Siauresne prasme mokslas, aikinantis mokslinio tyrimo metodus, bendr mokslo metod teorij. Taiau, priklausomai nuo metodologijos paskirties, ji skirtingai aikinama filosofiniu, bendramoksliniu, konkreiu atskiro mokslo ar mokslinio tyrimo metodikos ir technikos lygmeniu. Taigi kalbant apie metodologij, reikia diferencijuotai j suprasti ir isiaikinti, kok jos lygmen turime galvoje. Filosofijoje plaiausia prasme metodologija suprantama kaip mokslas apie mogikos veiklos konstravim. Tai paintins veiklos metodologi1 ja, mokslo metodologija . Taiau metodologijos ir filosofijos santykiai yra sudtingi tuo, jog metodologija gali bti traktuojama filosofikai, o filosofija gali bti apibdinama apskritai metodologijos rmuose. ios situacijos dviprasmikumas buvo nulemtas istorikai. Kol moksle dominavo tikjimas tvirtais painimo standartais, filosofija buvo traktuojama ir vertinama bendrais painimo metodologijos terminais. Kadangi XX a. painimo standartai atskleid savo priklausomyb nuo paties painimo proceso, nuo painimo subjekto isilavinimo ir nuo painimo objekt tipo, tai metodologijos pagrinduose irykjo socialiniai, mogikieji, kultriniai, istoriniai matmenys, ir tai pareikalavo naujo j socialinio filosofinio supratimo ir prasminimo. Todl ikilo aiktn metodologijos slygotumas, ne patikimumo prasme, o priklausomumo nuo tam tikr moni veiklos slyg.
1
. ; , 1998. . 487.
191
iuolaikins metodologijos ir painimo teorijos vystymosi procese vis daugiau vietos uima klausimai, susij su paintini problem dinamikos, paintini priemoni kultrinio, istorinio pobdio paradigm, kategorij ir svok aikinimu, nauj paintini nuostat, pozicij formavimu. ia prasme filosofija atlieka metodologin funkcij tam tikr moksl atvilgiu. iuolaikiniame etape i funkcija susijusi ne su mokslini disciplin tyrimo normomis ir taisyklmis, btinomis priedermmis (kaip buvo sovietiniais metais, remiantis vienintele teisinga marksistineleninine filosofija), o su problem ir paradoks pobdio aikinimu, reikalaujaniu tam tikr moksl paintini technologij ir visuminio tyrimo organizavimo pertvarkos, paintini slyg patikslinimo. Taigi metodologija i bendr veiklos norm ir taisykli, nurodym visumos tampa mokslini problem klimo ir aikinimo priemone. Todl metodologija gyja kultros problemos status, tampa iuolaikins, taip pat ir mokslins kultros prasminimo bei naujo poirio moksl altiniu. Taiau tiek metodologija, tiek filosofija nra nuolatinje statinje bklje, o pasipildo naujomis koncepcijomis ir nuolat kinta. Todl btina painti tai, kas yra naujausia, kokios metodologins novacijos dabar dominuoja ir tai atsivelgti. Mokslotyroje mokslo metodologija yra suprantama kaip mokslotyros konceptuali aka, kuri interpretuoja-kuria mokslo-epistemologini ini modelius-submodelius, mokslini-teorini-empirini modeli matus-bdus, ini definicij-genezs metodikos matus, krybinis-gnostines-a posteriorines (re2 miantis patyrimu R. T.) interpretacij-koncepcij sistemas . tai toks sudtingas mokslo metodologijos aikinimas akcentuoja j kaip ini, teorini, empirini modeli, definicij, genezs, krybikumo, koncepcij sistem matavimo ir interpretacijos paintin priemon. Taigi mokslo metodologija daro tak filosofijos, logikos teorijoms, idjoms, jas interpretuodama ir vertindama mokslikai, remdamasi to meto mokslo novacijomis. Sociologija kaip atskiros disciplinos metodologija traktuojama dvejopai. Plaija, fundamentalija prasme kaip disciplinos tyrimo metod filosofinis vertinimas; interesas konceptualiems, teoriniams ir tiriamiesiems ini aspektams ir taikomja, praktine prasme kaip metod ir strategijos 3 naudojimas disciplinos duomenims manipuliuoti ir inioms gauti .
( . . ). : , 1999. . 355. 3 ( ), . 1. : . , 1999. C. 417.
2
192
Antruoju atveju, siaurja prasme terminas paprastai taikomas tyrimo metodams ir nekelia abejoni dl j validumo ir naudojimo tinkamumo. Taigi plaiausiai metodologija suprantama kaip metod mokslas. Naujojoje Britanijos enciklopedijoje teigiama, kad tai yra metod mokslas, bendroji tikrovs mokslinio painimo metod teorija, taip pat tikrovs painimo teorija, tirianti mokslinio mstymo slygas, bdus ir principus. Kaip filosofi4 n kategorija apskritai reikia nauj ini atskleidimo proces . Metodologija daniausiai suprantama kaip bendros tyrimo strategijos sritis, o metodika kaip tyrimo taktika. Metodologija atskleidia bendramokslines painimo priemones, o remdamasi filosofija, suteikia socialini proces nagrinjimo dialektin metod, sisteminstruktrin socialini reikini ir objekt aikinim bei j analizs bdus, apskritai nurodo paiek krypt. Jaunasis mokslininkas, nordamas gerai pasirengti moksliniam tyrimui, pirmiausia ir turt remtis ia mokslinio painimo metod teorija, i jos iplaukiania mokslini iekojim logika bei mokslinio tyrimo bd strategija. ia logika ir strategija remdamasis, magistrantas ar doktorantas turt numatyti, atsirinkti ir inagrinti jam optimaliai tinkam koncepcij, doktrin, metod, procedr, technikos sistem pagal mokslinio darbo profil ir specifik. Metodologijos ieities principas, kuriuo remiasi tyrjas, yra jo euristin (paiek) funkcija. Ji turi prasm tik tuomet, kai ne tik padeda aprayti ar paaikinti kuri nors dalykin srit, bet ir tampa nauj ini, fakt gavimo ir apibendrinimo instrumentu. i euristin funkcija, bdama tam tikru orientyru moksliniame tyrime, padeda atspindti objektyvi tikrov, siskverbti dar neitirtas nagrinjamojo dalyko sritis ir, remdamasi turimomis iniomis, teoriniais ir empiriniais tyrimo metodais, surasti nauj ini, pavelgti tyrimo objekt kitu aspektu ir pasilyti mokslinei teorijai ar praktikai naujus veiklos principus ir bdus. Taigi metodologija tyrjui tampa kompleksiniu, loginiu metodu nauj taikomj ini paiekose. Kiekvienas mokslas yra taikomoji logika, ra Hgelis. Kokiomis kryptimis tyrintoj paprastai nukreipia metodologin teorija? Daniausiai iskiriamos pagrindins kryptys ir funkcijos: orientuojamoji, prognozuojamoji ir klasifikuojamoji.
4
The New Encyclopedia Britanica (1976). 15thed. Vol. 6. P. 840.
193
Orientuojamoji nukreipia tyrj duomen apie tyrimo objekt rinkimo paiekas, prognozuojamoji remiasi tam tikros socialins srities kazualini, t. y. atsitiktini, priklausomybi aikinimu; klasifikuojamoji padeda susisteminti iaikintus faktus, priklausomai nuo esmini savybi ir ryi, t. y. jau neatsitiktinai. Metodologija kaip metod teorija aprpia ne tik painimo slyg, bd, tam tikr veiksm samprat, bet ir filosofines ieities pozicijas bei mokslins mstysenos principus. ie principai nra pastovs, jie priklauso nuo pasirinktos filosofijos akos, tautos istorini slyg kaitos, visuomenje vyraujani idj, nuo mokslo raidos lygio, nuo tyrjo vertybini, pasaulirini nuostat. Todl keiiantis ioms slygoms, keiiasi jos turinys ir problematika. Antra vertus, diferencijuojantis mokslams, naujus reikalavimus gauna painimo mokslikumo kriterijus. Dominuojant bendriems, visuotiniams socialini reikini metodams: istoriniams, formaliosios logikos, psichologiniams, sociologiniams, statistiniams, technologinio prognozavimo, atsiranda poreikis adaptuoti juos pagal socialini moksl kryptis, tarp j ir teiss, edukologijos, policijos veiklos ir kt., specifik ir jos nagrinjam turin, objekt ir dalyk. Tam padeda bendroji mokslotyra, t. y. mokslo aka, tirianti mokslo apskritai funkcionavimo ir raidos dsningumus, mokslins veiklos struktr ir dinamik, mokslo sveik su kitomis socialinmis institucijomis, materialiniu bei dvasiniu visuomens ir jos nari gyvenimu ir veikla. Toliau, nesigilindami metodologinius painimo teorijos principus, jos vystymosi dsningumus, aptarsime du pagrindinius, teorinio ir empirinio, painimo proceso aspektus. Visa paintin mogaus veikla paprastai skirstoma empirin ir teorin, t. y. faktins mediagos rinkim ir jos teorin aikinim. Kiekvienas tyrimas taip pat remiasi tam tikra faktine mediaga ir vlesniu jos aikinimu. Pagal tai ir yra skirstomas visas painimo proceso turinys: empirinis ir teorinis. Taigi ir visi moksliniai tyrimai skirstomi ias ris. i aspekt tarpusavio ryiais apibdinama ir mokslo paanga. Empiriniu aspektu ji apibdinama kaip esam teorij taikymas vis naujiems faktams bei reikiniams aikinti, o teoriniu aspektu kaip nauj teorij krimas. iuolaikinje mokslotyroje iuo pagrindu prasta skirstyti ir tyrimus fundamentaliuosius ir taikomuosius. Fundamentalieji tyrimai skirti nauj gamtos ir socialini raidos dsningum paiekoms, teorini mokslini problem sprendimui. Tai i principo nauj originali sprendim paiekos. Tai daktarini, ypa habilitacini daktarini, disertacij arba net itis mokslini kolektyv, tyrimo institut
194
tyrim paskirtis. Taiau svarbu paymti, jog fundamentalij tyrim rezultatus btina toliau nagrinti ir panaudoti taikomuosiuose moksliniuose tyrimo darbuose. Fundamentaliojo mokslo rezultatai daniausiai esti abstraktaus pobdio, jiems gyvendinti reikia daug laiko. Pvz.: A. Einteino sukurtos reliatyvumo, tikimybi teorijos taikomj moksl buvo pradtos realizuoti tik po keli deimtmei, kai prasidjo kosminiai skrydiai, kai atsirado visuomens poreikis. Taip pat, pvz.: teiss ir humanitariniuose moksluose mogaus teisi, teisins demokratins valstybs teorijos idjos formavosi imtmeius, tuo tarpu norint jas realizuoti, btina taikomaisiais tyrimais itirti istorines slygas, visuomens isivystymo lyg, visuomenins ir individualios smons brandum, ekonomines slygas, teistvarkos ir teissaugos pareign isilavinimo ir isiaukljimo lyg ir kt. Tai yra tolesnis taikomosios teistyros udavinys. Taikomj tyrim tikslas yra iekoti ir tobulinti metodus, bdus, priemones teorijos ikeltoms koncepcijoms gyvendinti, jos tyrimo rezultatams diegti praktik. Empiriniai tyrimai, pagrsti eksperimentais, sukaupta profesine patirtimi ne tik praturtina, ipleia teorines inias, bet parodo ir rodo arba patikslina, arba paneigia teorini idj gyvybingum. Taip sukuriami moksliniai naujadarai. Nors gautos empirins mediagos turinys yra emesnio mokslinio lygio, taiau jo teorinis slygikumas nepaneigia jos santykinio savarankikumo ir reikms. i gauta konkreti empirin mediaga padeda geriau iliustruoti teorij, atskleisti, geriau, populiariau suvokti aikinamj reikini ir proces pobd. Dl to ir empirins mediagos kaupimas, jos apibendrinimas yra svarbus mokslo paangos veiksnys. Suprantama, sukauptos mediagos santykis su priimtuoju teoriniu turiniu, kuriuo remiasi empirinis tyrimas, bna vairus. Naujai atrandami faktai gali atitikti teorinius teiginius ir iplsti j taikymo ribas. Taiau jie gali bti nepaaikinami, remiantis tomis teorijomis, ir jas paias pagal naujus faktus gali tekti koreguoti arba iekoti nauj teorini teigini iems empiriniams faktams paaikinti. Taigi empiriniai tyrimai turi remtis tam tikra teorine pozicija. Antra vertus, praktinis empirinis tikrovs painimas nra baigtinis procesas, jos painimas yra nepabaigiamas, nuolat tobuljantis procesas. Todl nors jaunj mokslinink darbai daugiausia ir yra empirinio pobdio, j reikm ir mokslui, ir paties mogaus saviugdai bei savimokai yra reikminga ir veiksminga gilesnio studij proceso dalis. Taiau pradedaniam jaunajam mokslininkui pirmiausia ikyla problema, kaip ir kokia metodologija, kokiais dsningumais remtis, k orientuotis organizuojant tyrimo proces?
195
Kryptingas ir tikslingas mokslinis darbas pirmiausia remiasi ieities pozicija, aikiais mokslins veiklos principais. iam darbui stiprius pamatus grindia bendrieji gamtos, visuomens ir asmenybs egzistavimo ir vystymosi dsniai ir dsningumai. Tokie bendriausi dsningumai yra formuluojami mokslotyroje, filosofijoje, sociologijoje, psichologijoje. Be j, yra specifini dsningum, kuri tikslas iaikinti ir suformuluoti tam tikr mokslo krypi, nagrinjani tam tikr specifini reikini, objekt, idj vystymosi dsningumus arba tendencijas. Mokslinio tyrimo metodologin funkcija ir yra organizuoti mokslikai kryptingus teorinius ar empirinius tyrimus, remiantis iais dsniais ar dsningumais. Bendriausi mokslo dsniai (scientific law) formuluoja empirini reikini vienareikmius ryius, kai vienas reikinys sudaro slygas arba lemia kito reikinio atsiradim (A sudaro slygas B atsirasti). Tai universalus deterministinis dsnis, kuris yra daugiau negu fakto konstatavimas, nes nurodo prieastin ry. Pvz.: edukologijos mokymo procese galima iskirti tokius dsningumus: mokymo proceso turinio, priemoni, metod ir form priklausomum nuo mokymo tiksl ir udavini; mokymo priklausomum nuo iors ir vidaus slyg ir kt. Teisje Romos teis, prigimtin teis determinuoja demokratini valstybi teisinius kodeksus ir t. t. Be deterministini, egzistuoja tikimybiniai dsniai. Pvz.: jeigu yra A, tai egzistuoja tikimyb, jog yra ir B (maiau nei 1, bet daugiau nei 0). Tai statistinio pobdio dsniai. Taip pat, pvz.: finans teisje Roberto Greamo dsnis (hipotez) blogi pinigai turi tendencij iplauti i apyvartos gerus pinigus ir kt. Empiriniai dsningumai remiasi sistemingu stebjimu arba patirtimi, prieingai nei spekuliatyviniai tvirtinimai arba grynai teorins inios. Tai faktin tiesa, taiau kol kas nepaaikinta teorikai. Empirizmo problema moksliniame metode siejama su indukcija, turinia laikin universal apibendrinimo status, besiremiant nuosekliu stebjimu. Teoriniai dsniai ireikia abstrakt tam tikros tikrovs srities regjim, paprastai ireikiam bendros koncepcijos formulavimu. Idealaus tipo arba grynojo tipo (ideal type or pure type) dsningumai atspindi bendro arba atskiro reikinio prasminim, idealizuoja j turint tiksl nagrinjam reikin ianalizuoti ir paaikinti tiktai abstrakia arba gryna (idealizuota) forma. Pvz.: politinje ekonomijoje tobula konkurencija. Tai suteikia galimyb supaprastintai tirti reikin ir formuluoti auk-
196
iausio lygio universalius apibendrinimus (mokslinius dsnius), kuri poiriu reals pasauliniai vykiai gali bti analizuojami ir aikinami kaip sudtingesns empirins ieities pozicijos. Ideals dsni tipai danai panaudojami mintiniuose eksperimentuose, formuluojant istorines svokas euristiniu metodu, kuris padeda aikiau aprayti ir inagrinti istorinius reikinius.
5.2. Socialinio painimo ypatumai

Tkstantis keli veda klydimus, ties tiktai vienas. . . Ruso
Socialinis painimas kaip valstybs, visuomens, joje egzistuojani santyki, kultros ir mogaus painimo priemon, skirtingai nei gamtos kaip natros painimas, atsirado tik XVIII a., nors valstybs ir mogaus klausimai mstytojus domino per vis filosofijos istorijos vystymsi. Socialinis painimas kaip objektyvios tikrovs atspindio aukiausia forma neegzistuoja nepriklausydamas nuo tam tikr individ vertybini orientacij, pasauliros, j asmenins veiklos, sukaupto patyrimo. Taiau ie individai gali painti nauja, tik vald kolektyviai sukurtas, objektyvizuotas, nepriklausomas nuo subjektyvios tyrj pozicijos, reikmingas ir tikrovikai susistemintas inias. Socialinio painimo metodologija specifin ta prasme, jog tyrjui tenka rekonstruoti praeit, modeliuoti ateit, taip pat gerai suprasti dabart, kurioje reikiniai daniausiai yra dinamiki, nesubrendusio pavidalo, ir todl sunku formuluoti inias apie j esm. Antra vertus, socialiniame painime sudtinga ir problemika yra tiesos svoka, kadangi ji glaudiai siejasi su vertybs ir praktinio reikmingumo svokomis. Kai moksliniame darbe tyrjas tvirtina, jog pasiek tiksl, kyla klausimas, kaip tvirtinim suprasti? Ar kaip tiesos, ar kaip vertybs atskleidimo, ar kaip rezultat, turint praktin reikm? Kai kurios filosofins koncepcijos, pvz.: pragmatizmas, taip pat struktrin funkcionalin analiz teigia, jog filosofija ir socialinis painimas atsako ne klausim kodl?, o klausim kaip?. Tai todl, kad tai siejama su mogaus veikla ir jo subjektyviu suinteresuotumu, kelianiu savo tikslus. Be to, prie tyrj daniausiai yra regimyb, o ne reikinys ir jo esm.
197
Socialini reikini sampratai didiul reikm turi istorizmo principas. Jis ne tik sieja draugn visus tris mogaus ir visuomens istorinio egzistavimo laikotarpius praeit, dabart ir ateit, bet svarbiausia aktualizuoja praeit ir ateit dabartyje, be ko negali egzistuoti smoninga ir kryptinga visuomenin istorin ir moni paintin veikla. Be to, is principas suteikia galimyb vertinti visuomenje vykstanio reikinio santyki vientisum, jo vystymosi eig ir tuo pagrindu numatyti bsimas jo vystymosi tendencijas. Taiau dl nuolatinio istorinio visuomens reikini vystymosi pavojingas prajusio patyrimo tiek nepakankamas vertinimas, tiek dogmatizavimas. Istorinis visuomens reikini kritikas vertinimas yra objektyvios sampratos svarbiausia slyga. Neatsitiktinai sakoma: be istorijos nra teorijos. Bdingas socialinio painimo ypatumas yra painimo subjekto sampratos vertybin, pasaulirin nuostata. Kitaip tariant, paintinio poirio samprata yra neatskirta nuo vertybinio poirio, kuris ypa lemia painimo ar gauto tyrimo rezultato interpretacij. Taigi naujo painimas yra ir naujos interpretacijos rezultatas. Taiau vertybs svoka mokslinio painimo procese turi daugel aspekt, kurie atspindi vair akseologin turin. Vienu atveju vertybikumas paintiniame teoriniame kontekste yra prieingas kognityviniam poiriui, kadangi yra emocikai kvptas, nulemtas subjekto vertybins smons (dorins, filosofins, teisins, religins ir kt.), susiformavusi interes, nuostat, prioritet ir t. t., t. y. sociokultrini veiksni visumos. Kitu atveju vertybins orientacijos egzistuoja paiame painime kaip loginiai metodologiniai parametrai, kuri pagrindu atrenkama ir vertinama apraymo ir aikinimo formos ir bdai, rodymai, argumentai, ini sisteminimas, klasifikavimas ir kitos intelektins operacijos bei mokslikumo kriterijai, tyrim normos ir puoseljami idealai. Todl iuo atveju vertybs painimas objektyviai tikros dalykins inios, ypa kai j pagrindu atrenkami faktai, kuriamos hipotezs, teorijos, taip pat operacins inios: moksliniai metodai, reguliaciniai principai, kurie dl savo tikrovikumo, informatyvumo gauna reikm ir vert painimo procese. Taigi socialiniame painime paintin smon lydi vertybin smon. i vertybin smon, skirtingai nei paintin smon, nesidomi, koks dalykas ar reikinys yra pats savaime, t. y. nepriklauso nuo ms. Tai formuoja vertybin mus supanio pasaulio regjim. Gris ir blogis, teisingumas ir neteisingumas, puikumas ir bjaurumas neegzistuoja objektyviame pasaulyje patys savaime. Mes juos suvokiame ir suprantame kaip vertybinius, norminius, imperatyvinius ar emocinius vertinimus. Pvz.: ro grau, rup bjauru.
198
Vertybin smon suteikia objektyviam pasauliui tokius poymius, kuri jame nra. ie poymiai, savybs atsiranda ms poirio formavimosi procese. iuo atvilgiu vertybin smon realaus pasaulio poiriu kuria savo pasaul, t. y. vertybini poiri pasaul. Taigi vertybin smon, skirtingai nei paintin smon, ne tik neatspindi objektyvios tikrovs, bet ir suteikia jai subjektyvi poymi. Todl socialiniame painime vertybin smon gali pateikti ne tik skirtingus to paties nagrinjamo reikinio, bet ir visikai prieingus arba klaidingus aikinimus. Gaunamos inios gali bti pseudomokslins, apie kurias rame ankstesniuose skyriuose. Taiau ie vertybins smons poiriai socialiniame painime turi ypatyb, jog yra nukreipti tikrovs, realybs pertvarkym. Vertingais ir priimtinais ie poiriai tampa tada, kai jie numato ir prognozuoja idealius, perspektyvius ateities modelius, kurie atitinka visuomens ir mokslo paangias vystymosi reikmes. Taiau, nustatant vertybs eksploatavimo reikm ir tikslingum, subjektas neivengiamai turi remtis socialini reikini objektyvaus painimo rezultatais. Neirint tai, jog pati vertybin smon kuria vertybi pasaul, kuris yra subjektyvus, jo reikm mogaus ir visuomens egzistencijai, jos kultriniam ir dvasiniam gyvenimui turi didiul reikm. is sukurtas socialini vertybi pasaulis ne maiau negu objektyvus, per teisintas dorines, teisines ir kitas normas, vertinimo kriterijus determinuoja visuomens nari veikl ir elges, j individualum ir socialin smon. Taigi vertybin smon socialiniame painime lemia ne tik individo painimo, bet ir mokslinio tyrimo kryptingum bei turin, o remdamasi tyrimo rezultatais, pateikia imperatyvinio ir norminio pobdio silymus ir rekomendacijas. Tai suprasdamas, mokslininkas tyrimo procese turi kiek galima atsiriboti nuo savo individuali vertybini orientacij. Pagal Makso Vberio (Max Weber) doktrin, jeigu, pvz.: sociologas nra tikras, ar jis atsiribojo nuo savo vertybi, jis turi iaikinti ir ias vertybes, ir j tak tyrimui. Egzistuojanti vertybins laisvs ir vertybinio neutralumo (angl. Value freedom and value neutrality) doktrina teigia, jog socialinis mokslas gali iaikinti socialins tikrovs faktus, bet negali galutinai isprsti vertybi klausim, nes tarp empirinio rodomumo ir dorins veiklos, tarp fakt ir vertybi visuomet egzistuoja loginis tarpas. Antra vertus, socialini moksl vystymosi istorijoje nra rodyta, jog socialiniai tyrimai, besiremiantys tyrjo vertybi sistema, neivengiamai turi prarasti validum ir objektyvum. Jeigu taip bt, tai visi socialini moksl klasik veikalai bt ydingi.
199
Taigi socialiniai mokslai skiriasi nuo gamtos moksl tuo, kad j tyrimo objektas nra stabilus, jis yra nuolatiniame dinaminiame kitimo procese ir determinuojamas ne tik objektyvi visuomens ir mogaus vystymosi dsningum, bet ir daugelio nepastovi, t. y. epizodikai veikiam subjektyvi veiksni. Be to, kaip teigia Tomas Kunas (Thom Kuhn), viena i socialini moksl atsilikimo nuo gamtos moksl prieasi yra ta, kad gamtos tyrintojai gali sau leisti pasirinkti tas problemas, kurias jie laiko isprendiamomis, tuo tarpu socialini moksl atstovai laisvanorikai ar nelaisvanorikai priversti imtis tirti tas problemas, kuri sprendimai reikalingi visuomenei.
5.3. Mokslikumo vertinimo kriterijai

Kur vyrauja mokslo dvasia, ten maomis snaudomis kuriama didinga. N. I. Pirogovas
Socialiniuose moksluose itin svarbs esam ir gaunam ini mokslikumo vertinimo kriterijai. Jei gamtos moksl inias enkliai didesniu mastu galima pakartotinai patikrinti tomis paiomis slygomis, lengviau verifikuoti, tai socialiniuose moksluose danai tai padaryti sunkiau, nes tiriami reikiniai yra dinamikesni. Mokslini ir nemokslini ini skiriamoji linija (demarkacija) danai sunkiau atrandama. Be to, nemokslo sfera yra enkliai platesn ir nevienalyt. ia isiskiria tokios nemokslo rys: nemokslins paintins veiklos formos praktiniskasdienis, meninis ir kitoks patyrimas; ikimokslin pirmykt mokslo baz; pseudomokslas prielaidos, tuti spliojimai, prietarai, mokslu umaskuota frenologija; paramokslai inios, mokslo nepateisinamos dl j gnoseologinio statuso (parapsichologija ir kt.); antimokslas smoningas mokslinio poirio ikraipymas, socialins utopijos, populistika ir kt. Visa tai gali bti pateikiama kaip mokslins inios egzistuojaniame milinikame ini labirinte. Todl kyla dsningas klausimas, kas sudaro mokslo gnoseologin reglament, kuo remtis, nustatant mokslikumo kriterijus? V. Iljinas pateikia toki filosofin samprat: mokslikumo kriterijai painimo produkt vertinimo taisykls, atitinkanios mokslo standartus; jos leidia painimo produktus subordinuoti su j artumo (tolumo) nuo mokslo pozicija; tai fundamentals teoriniaimetodologiniai principai, normos, ver-
200
tybs, idealai, etalonai, lemiantys apibrtum pagrindim, pagal kuriuos bandomos inios (idj karkasas: hipotezs, koncepcijos, teorijos, prielaidos, faktai) ir veikla (akt karkasas: mstymas, teoretizavimas, konceptualizacija, eksperimentavimas) vertinami kaip moksliniai ir priskiriami mokslo 5 kategorijai . Taigi mokslikumo kriterijai, normikai ir vertybikai orientuodami tyrimus, nukreipdami paiek veikl, atmesdami neproduktyvias nuostatas, nedami ini generacijos tipinius metodus, nurodydami pageidaujam mokslo ak ir disciplin evoliucij, atlieka ini vienet atrankos funkcij turimoje tinkam painimo filtr bazje. ie mokslikumo kriterijai kaip normos, reikalavimai, kaip ir visos normos, nustato dispozicijas, sankcijas ir nurodo veiksm slygas. ios dispozicijos priedermi instrukcij, rekomendacij, imperatyv, draudim ir kt. rinkinys, kuris apibdina painimo pobd. ios normos ir reikalavimai, keliami inioms ir mokslinei veiklai, ireikiami vienas kit papildaniais segmentais. Vieni nustato daugyb taisykli, nurodani, k daryti: iekok pakankamo pagrindo, supaprastink samprotavimus, atmesk formalius prietaravimus ir t. t. pozityvi euristika. Ji didina tikimyb gauti gnoseologikai patikimus tyrimo rezultatus. Kitas segmentas nurodo daugyb taisykli ko nedaryti: nenaudok hipotezs ad hoc (lot. iuo atveju) aklai nesek autoritetu ir t. t. negatyvi euristika. Ji per draudim sistem perspja tyrj nepatekti keliam idj ir mini aklaviet. Taigi mokslikumo kriterijai fiksuoja labiau perspektyvius ir produktyvius principus, veiksm bdus mokslinse paiekose, ireikia objektyvius dsningumus ir mokslins minties raidos logik. Remiantis iais kriterijais, mokslo tyrintojui nurodoma orientacin kryptis, kuria eidamas, jis gali pasiekti tiksl. Nurodymai leidiamo, norimo, prioritetinio, vien tikrovs painimo ri ir neprimimo, nepajgumo, netobulumo, kit mokslikumo kriterijai formuoja norminvertybin mokslo savimon. Taigi ie kriterijai atlieka apsaugos funkcij, apsaugo moksl nuo netinkam, nepagrst idj, nuo tariamo krybiko iniciatyvumo. Moksle neleistina ignoruoti egzistuojanius dsnius ir dsningumus. Tiesa, tai nereikia, kad jie negali bti peririmi, tikslinami ar naujai formuluojami. Taiau, ypa pradinis mokslinis tyrimas, turi jais vadovautis. Mokslikumo kriterij euristikum utikrina j empirin (praktins patirties) genez. Tai ne apriorins normos, o tikrovs objektyvaus painimo apibdinimas, jo supratimas ir prasminimas visuose io painimo etapuose.
5
. . . . : , 1999. C. 201211.
201
Mokslini tyrim metodologija painimo proces nagrinja diferencijuotai, iskirdama ne tik gnoseologin realios tikrovs objektyv painimo aspekt, bet ir aksiologin, t. y. vertybinvertinamj bei prakseologin, t. y. praktins veiklos reikms aspekt. Tuo remiantis, yra iskiriami ir trys gaut tyrimo duomen vertinimo kriterijai: ini objektyvumo, j vertybins prasms ir projektins veiklos reikms. iuolaikin epistemologija pastaraisiais deimtmeiais ypa enkliai sutelkia dmes vertybinius ir veiklos mokslinio painimo aspektus. Tampa vis aikiau, kad prieingai sigaljusiam sitikinimui, ypa socialiniuose moksluose, inios negali bti suvedamos tik ties, o j reikm ir aktualumas vertinamas vertybiniu ir praktiniu poiriu. inoti, reikia ne tik objektyviai suprasti, kas yra, bet ir vertinti, kiek tai vertinga, ir numatyti, kas turi bti gauta, t. y. koks bus rezultatas, panaudojus ias inias veikloje. Vertybs neatskiriamos mogikos veiklos aktyvumo motyvacijos elementas. Kiekviena veikla yra susijusi su tikslo iklimu, sekimu sigaljusiomis tradicijomis, normomis ir taisyklmis, nagrinjam reikini hierarchizacija ir sistematizacija, j lyginimu su egzistuojaniais standartais, iskyrimu svarbaus ir fundamentalaus nuo maiau esminio, antrinio ir t. t. Svokos tikslas, tradicija, norma, taisykl, sistema, hierarchija, fundamentalumas, antraeilikumas ir kt. yra vertinamojo pobdio ir ireikia svarb vertinamj turin. Todl ir moksliniame painime yra gausyb vertybi bei vertinim, ir be j turinys negali bti galutinai suprastas. Taigi vertybi esm ir j vaidmuo teoriniame mstyme gali bti suprastas tik aikinant mstym ne kaip pasyv, statin socialins tikrovs atspind, o kaip specifin veikl, vidujai susijusi su kitomis mogikosios veiklos rimis, su vertybmis ir kaip orientuot praktik. Taiau vertyb, kaip ir tiesa, yra ne savyb, o minties ir tikrovs santykis. Tvirtinimas ir jo objektas gali bti dviejuose prieinguose tarpusavio santykiuose: teisingumo ir vertingumo. Pirmuoju atveju ieities takas yra objektas, tvirtinimas yra kaip apraymas ir tiesos apibdinamas svok terminais. Vertybinio poirio ieities takas yra tvirtinimas, funkcionuojantis kaip vertinimas, standartas, planas. Jo atitikimas objekt apibria vertinamosiomis svokomis. Pozityviai vertingu laikomas objektas, atitinkantis 6 isakyt apie j tvirtinim, sutinkamai su jam keliamais reikalavimais .
Plaiau r.: . . . // . 1987. 8; . . . // . 1987. 6: . . . , 1979; . . . // . 1986. 11; . . . . , 1970 ir kt.
6
202
Nagrinjant moksliniame darbe vertybes, btina skirti objektyvias tikrsias vertybes nuo subjektyviai tokiomis laikom. Subjektyvios vertybs ireikia subjekto smons vertybin turin, kuris aktyviai veikia mogaus tikrovs suvokim bei prasminim, ir padeda ar trukdo objektyvias vertybes pripainti. Tai priklauso nuo mokslininko pasauliros kryptingumo. Taiau analogikas atvejis gali bti tada, kai yra skirtingi visuomens arba tam tikr mokslini mokykl vertybiniai orientyrai. Mokslo ir technikos istorija gali pateikti daugel pavyzdi, kai yms moksliniai rezultatai ir iradimai dl vairi prieasi buvo tik po deimtmei ar imtmei adekvaiai vertinti ir panaudoti mokslinei ar techninei paangai ir tik tada galjo realizuoti savo potenciali vert. Antra vertus, neretai mokslinis, ypa praktini idj, koncepcij, dsningumo vertingumas yra nustatomas painimo istorijos kontekste kaip progresyvaus mokslo vystymosi rezultatas. Taigi mokslinis painimas nra tiesioginis judjimas nuo vienos tiesos prie kitos tiesos. Mokslins idjos reikm, anot gamtamokslininko M. Planko, danai gldi ne jos turinio tiesoje, o jos vertje. Tai taip pat turi reikms iorinio pasaulio realumo idjai ir prieastingumo idjai. i idj atvilgiu prasm turi ne klausimas teisinga 7 ar klaidinga? o klausimas vertinga ar nevertinga mokslui? . Kad nauja tiesa gaut mokslins vertybs status, ji turi bti vertinta ne tik objektyvios tikrovs poiriu (t. y. pripainta kaip tiesa), bet ir jos euristini galimybi poiriu ir, atskleidusi savo mokslin potencij, eiti mokslins komunikacijos sistem. Tai priklauso nuo daugelio vidini mokslo ir ekstramokslini objektyvi ir subjektyvi aplinkybi: sociokultrins aplinkos, kurioje realizuojasi mokslins krybos procesas, mokslinio mstymo stiliaus ir kit panai veiksni. Taigi vertinimas vaidina universal vaidmen ne tik tikrovs painimo procese, bet ir gaut ini verts nustatyme, taip pat ir i ini panaudojime praktikoje. Vertinant mokslin painim ir gaut ini kaip taikymo praktikoje sistemin proces, galima iskirti jame nauj mokslo ini genezs etapus: a) euristinis etapas, kurio tikslas ir rezultatas yra naujos mokslins informacijos gavimas; b) ios informacijos aprobavimas ir vertinimas, priklausomai nuo mokslins bendruomens, kurioje ji priimama (arba nepriimama) kaip teisintos inios; c) galutiniame etape i ini panaudojimas kaip neproblemins prielaidos ir priemons tolesnei mokslinei paiekai. Todl, kai kyla klausimas dl nauj mokslini idj, hipotezi, atradim bties perspek7
. . . , 1966. . 197.
203
tyv, reikia turti galvoje, kad j likim moksle lemia ne tik tos charakteristikos kaip tiesa ir vertyb, bet tam tikru mastu ir specialist, mokslins visuomens vertinimai, kuri neadekvatumas lemia dalies vertingos mokslins in8 formacijos praradim ir stabdo mokslin paang . Be gnoseologini ir akseologini mokslikumo vertinim kriterij, mokslini tyrim procese gali bti naudojami ir prakseologiniai vertinimai. Jie suteikia galimyb vertinti mokslininko praktinio darbo, veiklos, veiksm efektyvum, t. y. j teisingum ir skmingum. Prakseologiniai vertinimai tokie vertinimai, kurie, skirtingai nei aksiologiniai, nesiremia subjektyviais jausmais ar emocijomis, o vertina tik veiksm metodo (bdo) ar veiksnio tinkamum ar netinkamum, turint takos veiklos veiksmingumui. Per iuos vertinimus ireikiame savo vertybin poir veikl (veiksmus), savo pritarim ar nepritarim ios veiklos privalumams ar trkumams. Prakseologinis vertinimas priskiriamas prie praktini vertinim, arba tiksliau, prie ikelto tikslo ir pasiekto rezultato praktins veiklos vertinim. vertinim galima atlikti ex ante (t. y. prie veiksmus) ir ex post (t. y. po 9 atlikt veiksm) . Taigi prakseologiniai vertinimai nukreipti mokslins veiklos tiksl realizavim, tam tikro rezultato siekim, vertinant subjekto gebjim ireikti ir realizuoti save ioje veikloje. Antra vertus, ios veiklos procese subjektas kaupia praktin mokslin patirt. Taigi mokslins veiklos profesionalumas, jos lygis taip pat yra prakseologini vertinim objektas. Mokslininkas, sukaups toki mokslins veiklos patirt, susiformavs ios veiklos mokjimus ir gdius, produktyviau atliks darb, greiiau pasieks kokybini rezultat. Tradicikai danai praktika priepastatoma teorijai. ioje opozicijoje praktika daniausiai traktuojama kaip veikla, parengianti slygas, priemones teorinms idjoms visuomeniniame gyvenime realizuoti. i fundamentali mokslo idj realizavimas praktikoje danai reikalauja ne tik pasirengimo, sugebjim, bet ir papildom taikomj tyrim. Gerai visiems inoma tez apie taikomj mokslo reikm, apie mokslo pavertim tiesiogine gamybine visuomens jga. Stereotipinis ios tezs aikinimas numato, kad praktin mokslo reikm turi takos ne tik gamtiniams, bet ir socialiniams procesams. Taigi mokslini idj, naujovi adaptacija praktikoje priklauso nuo darbuotoj kvalifikacijos, nuo panaudojam metod ir technologij lygio.
. . . // , 1987. 6. . 69. 9 K. Piejko. Prakseologia nauka o sprawnym dziaaniu. Warszawa: Pastwowe Wydawnictwo Naukowe, 1976. S 201231.
8
204
Taigi mokslas ne tiesiogiai paveriamas pertvarkomja jga, o per tarpininkus, per dalyvaujanius praktiniame procese mones, panaudojant j asmeninius resursus, inias, gebjimus, per kuriuos ir yra realizuojamos mokslins inovacijos. iame procese vyksta ir individ savirealizacija, j mokslikumo saviraika. Prakseologiniai vertinimai taip pat glaudiai susij su moksliniu painimu, kadangi praktika yra tiesos kriterijus. Praktika kaip tiesos kriterijus pasirod tikinama ir reikminga todl, kad savo kriterijais patvirtina realios tikrovs atspindio mokslo idjose tikslum, objektyvum ir j praktin reikm. Be to, kaip tiesos kriterijus praktiniai vertinimai utikrina gaut mokslini rezultat pakartojim, atgaminim, gaut rezultat patikrinim, o mokslins komunikacijos sistemoje padeda nustatyti rezultato naujovikum, atskirti tikr mokslin atradim nuo falsifikato ar plagiato. ini praktinis kriterijus ne tik patvirtina mokslini ini objektyvum, bet ir j realizavimo galimybes, taip pat moni bendros veiklos proceso veiksmingum. Deja, danai prakseologinio poirio ir veiklos subjekt vertinimo trkumas praktikoje veda prie teorini tyrimo rezultat ir j diegimo praktik, darbin, profesin veikl atotrkio. Moksliniai tyrimai tada tampa savitiksliais, o praktika organizuojama atsitiktini iekojim, bandym keliu, neapibendrinant mokslini idj diegimo praktik paangaus ar novatoriko, mokslikai organizuoto, asmeninio ar kolektyvinio, veiklos patyrimo. Mokslikumo kriterijai, kaip matme, remiasi gnoseologiniais, aksiologiniais ir prakseologiniais vertinimais. Visi ie vertinimai padeda painti ir iaikinti ties (angl. truth), t. y. jos atitikim realiai egzistuojanius faktus, tikrum. velgiant filosofikai, ie kriterijai patvirtina teorini bei empirini duomen atitikim objektyvi ir subjektyvi ties. Taiau ie kriterijai, kaip rame anksiau, negali bti suvesti tik empirik. i ilg laik dominavusi empirin koncepcija neseniai buvo nuginyta poempirini teorij (ikelt Kuno, Fejerabendo (Paul K. Feyerabend); atstovaujani postmodernizmui, postrukturalizmui, reliatyvumo teorijoms). Nei hipotezs, nei jas tikrinantieji faktai negali bti vienintels empirins procedros, kaip ir verifikacija bei falsifikacija, galutinai lemianios tiesos pripainim. Be j, alternatyvius kriterijus ir pretenzijas tiesos tikrum reikia tiesos konsensuso teorija, pagal kuri tiesa yra socialini (taip pat mokslini) susitarim, vertinant tikrov, rezultatas, pasiekiamas atviro diskurso keliu.
205
6. FILOSOFIJOS VIETA MOKSLINIO TYRIMO METODOLOGIJOJE

6.1. Filosofija kaip pasauliros ieities pozicija
Ten, kur prabunda mogus, kit moksl priek ieina filosofija. K. Jaspersas
Kaip jau minjome, metodologija yra ir filosofin kategorija. Filosofija plaija prasme paprastai suprantama kaip mokslas apie bendruosius bties, mogaus mstymo, painimo dsningumus. Ivertus (gr. philosophia<phileo myliu + sophia imintis) meil iminiai. i imintis glaudiai susijusi su iniomis ir gyvenimu. Anot L. Tolstojaus, ji susijusi su aminomis tiesomis, pritaikomomis gyvenime. Nors kas yra imintis, pati filosofija ieko isamaus atsakymo jau tkstantmeius. Viena aiku, kad tai yra bendriausia ir giliausia samprata apie pasaul, mog ir jo santyk su iuo pasauliu. Iminties negalima sutapatinti su iniomis, jausmais, vertinimais, bet be j ji taip pat nemanoma. Tai ypatingi pasauliros vertybiniai sprendimai ir vertinimai. Daniausiai imintis suprantama kaip turjimas patirties bei ini ir gebjimas tai taikyti praktikoje. Tai imanymas, protingumas, sumanumas. Anot N. Hartmano, tai vertybinio jausmo siskverbimas gyvenim, tai etinis dvasingumas. I ini visumos iskiriamos trys savarankikos grups: kasdiens, konkreios mokslins ir pasaulirins inios. Kasdienes inias mogus valdo paiame gyvenime kaip gyvenimikos patirties rezultat. Jos susij su klaidomis. mogus, iekodamas teising sprendim ir mokydamasis i klaid, kaupia savo gyvenimik patirt. Kai kasdieni ini nepakanka, sprendiant bties ir painimo problemas, atsakymo iekoma konkreiuose moksluose. Jeigu ir ia nerandama atsakymo, tai jo iekoma pasauliros iniose, kuriose yra sukaupta bendriausi, abstraki ini, labiausiai apibendrint idj. Pasaulirins inios, skirtingai nei konkrei moksl inios, yra nukreiptos ne tiek mus supanio natralaus ir socialinio pasaulio bei mogaus atskirai bendrybes, kiek j tarpusavio
206
santykius. Pasaulira suprantama kaip mogaus pair, idj, sitikinim apie pasaul ir savo viet jame sistema. Filosofins inios ir yra pasaulirins inios. Taiau ne visos pasaulirins inios yra filosofins. Pvz.: mitologija, jos atmainos: animizmas, totemizmas, fetiizmas ir kt., vairs religiniai ir gyvenimiki prietarai taip pat tarnauja mogui kaip pair pasaul ir pat save sistema. Taiau ios inios yra tik empirinio pobdio. Prieingai, filosofija pateikia teorin pasauliros form arba maksimaliai bendr pasauliros koncepcij. Tai reikia, jog filosofija savo pasaulio samprat, remdamasi bendriausiais principais ir dsniais, grindia logikai, specifinmis teorinmis priemonmis, tuo i principo susiliedama su mokslu ir moksline pasaulira. Beje, pagrindinis mokslins pasauliros kriterijus yra tas, kad ji adekvaiai atspindi gyvenim, dinaminius ir perspektyvinius reikinius, atskleidia objektyvius gamtos, visuomens ir mogaus mstymo dsningumus. Taigi mokslin pasaulira suteikia ne tik supanio gamtinio ir socialinio pasaulio ir paties mogaus samprat, bet ji dar tarnauja io pasaulio paangai gyvendinant socialinius tikslus ir idealus. Filosofija, remdamasi moksline pasaulira, pateikia vientis pasaulio vaizd, ieko vienovs ir visuotinumo vairiapusiame pasaulyje ir racionaliai tai pagrindia. Taiau filosofija ne tik kak pagrindia, bet ir kak postuluoja naudodama vairius tikinimo metodus. Pvz.: antikin filosofija rmsi protingu kosmoso, gamtos, objektyvios pasaulio tvarkos tikjimu. Viduramiai gyveno metafiziniu protingu ir teisingu dievikojo prado tikjimu. Naujausiais laikais filosofiniams principams pagrsti pasitelkta tikjim objektyvaus mokslinio painimo galimybmis, sivyravo scientistins pairos, absoliutinanios mokslo vaidmen gyvenime, teigianios, kad objektyviai painti tikrov leidia tik gamtos mokslai, todl ir socialiniame painime buvo bandoma plaiai taikyti gamtos dsningum painimo metodus ir priemones. Kita filosofini doktrin vystymosi ypatyb buvo j krj skirting pair itakos. Todl vystsi ne tik skirtingos, bet ir prietaraujanios viena kitai filosofins mokykl kryptys ir j keliamos doktrinos. Filosofins pasauliros skirstsi pagal tai, kaip j krjai sprsdavo bties, materialumo ar dvasingumo, proto ar patirties, pasaulio pastovumo ar kintamumo, jo painumo ar nepainumo, prioritet problemas. Materialistin filosofija pirmine laiko materij, t. y. tai, kas materialu. Idealistin, kaip materializmo alternatyva, pirmine laiko idj, dvasi. Racionalistin kryptis pirmum teikia kritiniam protui. Empirizmas mogikj ini altiniu pirmiausia laiko patyrim. Metafizika pasaulio reikinius aikina j pastovumo ir mechanini bei kiekybini ryi aspektu. Dialektika pasaul ir tikrov aikina jo keitimosi ir raidos procese. Tai metafizikos alternatyva. Be to, dialektika filosofijoje
207
suprantama kaip kritins diskusijos metodas, kurio metu sugretinamos ir ibandomos prietaringos idjos ir nuomons jas pagrindiant. Prieingai filosofams, iekantiems painimo keli ir neabejojantiems pasaulio painimu, kai kurie filosofai, tiesa, j yra nedaug, i dalies arba visikai neigia pasaulio painimo galimyb. Tai skeptikai ir agnostikai. Skepticizmas yra filosofin kryptis, atmetanti galimyb painti ties, gauti patikim ini. Radikalus skepticizmas yra agnosticizmas filosofins pasauliros tipas, turintis tiksl pagrsti adekvataus pasaulio, objektyvios tikrovs painimo negalimum. Filosofija kaip veikla pirmiausia yra kategorinio (svokinio) mstymo ir argumentacijos mokykla. Filosofikai argumentuojant, demonstruojame mokjim pagrsti tam tikr ties, teigin arba sukritikuoti j neigim. Filosofin argumentacija yra btina slyga ir priemon sprendiant ginus ir diskutuojant paiais vairiausiais klausimais. Pvz.: kai ginijasi mons kasdiens smons lygmeniu apie Lietuvos ekonomins ateities perspektyvas, tai j arbitru gali bti mokslininkas ekonomistas. Kai ginijasi ar diskutuoja mokslininkai ekonomistai, remdamiesi ekonomikos vystymosi dsningumais, tai j auktesnio lygio gine gali padti filosofiniai argumentai arba filosofas specialistas. iuo atveju filosofija yra vairi pozicij argument ir modeli akademija. Norint imokti filosofikai argumentuoti, reikia valdyti klausim klimo men, klausiant ir aikinantis, kas, kur, kada, kaip, ir svarbiausia atsakyti klausim, kodl. Pagrsti, pvz., kodl abejojimas padeda surasti ties. Taigi filosofija racionalios ir kritins pasauliros tipas, kuris nagrinja, vertina ir pagrindia bendriausius mogaus santykius su pasauliu ir su paiu savimi. Antikos, vokiei klasikinje, marksistinje ir kitose iki XX a. filosofijose painimo, mokslinio tyrimo procesuose buvo bandoma rasti ir remtis bendra metodologine pozicija, sukurti sistem. Taiau bandymas rasti vienintel metod, kur galima bt panaudoti visur ir visame kame (metodologinio monizmo idealas) parod, kad tokio universalaus metodo nra, o kiekvienas dalykas, kiekvienos problemos sprendimas reikalauja savo specifinio metodo. Todl XX a., ypa io imtmeio 39 deimtmeiais intensyviai vystsi socialins filosofijos pliuralizmas. iuolaikin filosofin smon formuojasi atriose pozityvizmo, egzistencionalizmo, marksizmo, neotomizmo, postpozityvizmo, hermeneutikos, postmodernizmo ir kit doktrin diskusijose, kuriose kiekviena i j, kritikuodama kitas doktrinas, siekia tvirtinti savo konceptual poir. Antra iuolaikins filosofijos ypatyb yra didjanti jos diferenciacija atskiras disciplinas. Isiskiria tokios filosofins disciplinos, kaip ontologija
208
filosofin bties teorija, gnoseologija (epistemologija) painimo teorija, logika mokymas apie teising mstym, antropologija mokslas apie mog, argumentologija mokymas apie argumentacij, aksiologija vertybi teorija, metodologija bendrj mokslo metod teorija, etika mokslas apie moni moral ir santyki elgesio normas, estetika mokslas apie gro ir men, metodologinis pagrindas meno akoms tirti ir kt. Taigi filosofija ir atskiros jos akos, disciplinos, kryptys pateikia painimo subjektui bendriausi pasaulirin pozicij. Taiau i pozicija skirtingose filosofinse kryptyse yra skirtingo lygio ir tenkina skirtingus paintinius poreikius. Skirtingose kryptyse ji reikiasi kaip pasaulira, kaip painimo teorija, kaip inios apie pasaul apskritai, kaip ideologijos forma, kaip mokslas apie bendriausius gamtos, visuomens ir mstymo dsnius, kaip racionaliai pagrsta gyvenimo samprata. Filosofijos problemikumas enkliai pasireikia tuo, jog prie j ikyla neisprendiamas udavinys surinkti ir apibendrinti vientis teorij pagrindines mogaus charakteristikas, jo viet iame pasaulyje ir neprarasti konkretaus mogikosios bties problemikumo, jo tiesiogini igyvenim ir prasmi suvokimo. Skirtingas filosofijos sampratas, kaip anksiau rame, nulemia akcentai, kuriems skirtingos filosofins kryptys teikia pirmum kaip pagrindinms mogikosios bties problemoms. Filosofijos istorijos itakose apie gamtos ir mogaus pasaul kuriamos bendros koncepcijos, kurios deda pagrind specializuotos paintins veiklos vystymuisi, o po to ir mokslo tapsmui. Taiau toliau vystantis specializuotoms painimo formoms, apibdinanioms skirtingas gamtos, visuomens, kultros, asmenybs egzistencijos erdves, filosofija buvo priversta susiaurinti savo apmstomj dalyk ir koncentruoti pastangas pagrindini mogaus santyki su pasauliu charakteristik. Mokslinio painimo diferencijavimasis pradioje gamtos, o vliau ir socialiniuose moksluose bei jo greita raida atved prie bties, mstymo, painimo visuomenini teorij kuriamos filosofijos bendrosios logikos paeidiamumo ir neproduktyvumo, palyginti su konkreiomis mokslo disciplinomis. Todl XX a. ne kart net keliamas klausimas, ar filosofija yra mokslas. is teiginys gali bti priimtas, bet tikriausiai su viena ilyga. I tikrj filosofija yra ypatinga mogaus veiklos forma. Ji skiriasi nuo konkrei moksl, taiau glaudiai susijusi su i moksl tapsmu ir vystymusi, su j humanitarine kritika, su moksl perspektyv analize. Filosofija turi rezerve galing savo pozicij pagrindimo aparat ir savo problem aikinimo racionalius argu-
209
mentus. Antra vertus, ji savo aparat nuolat tobulina, modifikuoja, atsivelgdama ikilusias ne tik mokslo, bet ir gyvenimo bei mogaus problemas. Filosofija apskritai, t. y. kaip grynoji filosofija, praranda savo pozicijas. Todl ji orientuojasi mokslinio painimo metodologij, mogaus subjektyvum, jo savirealizacij, bendravim, painimo ypatumus. Ji nagrinja moksl, taiau ne kaip disciplina, priklausanti nuo tam tikr mokslini norm ir standart, o kaip metodologija, kaip pasaulirin pozicija, apibdinanti vairias mokslines, painimo sistemas, vertinanti j metodologines ir vertybines nuostatas. Todl moksliniuose tyrimuose filosofija yra vertinga tuo, jog ji suteikia tyrjui mokslin pasaulirin pozicij, paremt racionalumu, silo vairias metodologines pozicijas, sudarant mokslinio tyrimo krypting program, teikia mokslini ini raidos ir kaitos kriterijus. Todl toliau nagrinsime tas filosofijos sociologines kryptis ir doktrinas, kurios turi takos mokslo raidos sampratai, jo vystymosi dsningumams. Nagrindami ias kryptis, detaliai nedstysime, neaikinsime j ribotumo ir nekritikuosime, bet aikinsims, kaip jomis galima bt remtis moksliniame tyrime, moksliniame darbe k nors teigiant ar neigiant, interpretuojant gautus duomenis, jais remiantis darant ivadas. Taigi tam tikr filosofini krypi inojimas jaunam mokslininkui turi padti surasti ir pagrsti jomis savo mokslinio tyrimo metodologines pozicijas.
6.2. Filosofija kaip racionali painimo priemon

Racionalistinis nusiteikimas, arba racionalumo pozicija, yra labai panai mokslin pozicij, pagrst sitikinimu, kad tiesai pasiekti reikia bendradarbiavimo, kad remiantis argumentais, laikui bgant, galima pasiekti kai k, pana objektyvum. K. Poperis
Filosofija proto pergal prie prasimanymus atsiranda ir racionaliai bei kritikai vystosi, veikdama mitologij. Mokslo atstov labiausiai domina mokslo filosofija, t. y. filosofijos sritis, nagrinjanti mokslinio painimo pobd ir pagrindus, remiantis proto jga, apmstytais, pagrstais teiginiais. Taiau filosofijoje painimo klausimu egzistuoja prietaringos nuomons. Pvz.: egzistencionalizmas kaip iracionalizmo filosofijos kryptis
210
racionaliam painimui priepastato intuityv painimo keli, o postpozityvizmas kaip vienas i filosofinio scientizmo krypi teigia, jog teigiamos, tikros inios galimos tik kaip socialini moksl pasiekimo sintez. ios dvi kryptys ireikia filosofini ini specifini vertinim du kratutinumus. Pirmoji mano, jog tiesa pasiekiama gyvo ir tiesioginio igyvenimo procese, antroji idealizuoja bekompromis mokslin kritin racionalum, ireikt metodologiniu smons gebjimu sisteminti, euristikai nukreipti ir kritikai perirti vaizdinius apie pasaul apriorikai, t. y. iniomis, nepriklausaniomis nuo patyrimo, ir savarankikai pateikti modelius. Taigi pozityvistinis poiris tvirtina racionalios pasauliros pagrindus, pasaulio reikini kritin suvokim. Pastarasis sudaro galimyb paangiai vystytis teorinms inioms, kurios pradioje suformuluojamos, vliau tikrinamos diskusijose, kuriose susiduriama su daugybe alternatyvi konceptuali modeli. Tokios inios gauna prioritet prie asmenin inojim, atitinka filosofijoje suformuluot postulat visk ibandyk abejojimu. Dar dvi kryptys, prietaraujanios viena kitai aikindamos filosofines inias, yra scientizmas ir antiscientizmas. Scientizmas priekaitauja filosofijai, jog jos teigini negalima empirikai patvirtinti ir rodyti, todl jos inios nra tikslios, dar daugiau, kad filosofija yra tokia netiksli, jog ji yra artimesn menui negu mokslui. Ar galima rimtai irti filosofin samprotavim, kurio kiekvienam argumentui su vienodu tikinamumu galima priepastatyti kontrargument. Antiscientizmas filosofij priepastato mokslui, filosofij laikydamas auktesne tiesos forma, kuri pasiekiama iracionaliomis arba intuityviomis priemonmis, skirtingai nei emesnes, utilitarines, sveiko proto tiesas. Taiau, kaip liudija filosofijos ir mokslo istorija, mokslins minties vystymesi nra vienos nuoseklios linijos, racionaliai pagrstos ir praktikai patikrintos teorins sistemos. Filosofin mintis vystosi daugybe krypi ir todl tik j painimas gali suteikti galimyb, bendrj logik vienoms ar kitoms problemoms ikelti, joms sprsti ir filosofiniam mstymui kaip krybos procesui atskleisti. Filosofini koncepcij jga ir reikm yra ne tiek j loginiuose rodinjimuose, kiek j giliame matyme ir gebjimuose kelti naujas problemas, geriau suprasti nagrinjam reikini bendrus ypatumus, j sveik ir viet visoje sistemoje. Todl mokslinje veikloje, matyt, reikia derinti tiek login racional, tiek intuityv iracional painim. Kalbant apie racionalizm, galimos dvi prasms. Siauresne prasme mstym jis ikelia vir stebjimo ir eksperimento, todl veikiau j galima vadinti intelektualizmu (K. Poperis). Platesne prasme racionalumas apima ir empirizm, ir intelektualizm, nes mokslas naudojasi ir eksperimentu,
211
ir mstymu. Todl sekdami K. Poperiu, racionalizm suprasime kaip nuostat kuo daugiau problem isprsti vadovaujantis protu, t. y. orientacij aiki 1 mint ir patyrim, o ne emocijas ir aistras . Taigi racionalizmas yra nusiteikimas siklausyti kritinius argumentus ir mokytis i patyrimo. I esms tai nusiteikimas tarti: A galiu klysti, o 2 tu gali bti teisus, ir ddami pastangas, mes galime priartti prie tiesos . Rmimasis filosofija, kaip jau anksiau minjome, priklauso nuo asmenybs pasaulirins pozicijos, kurioje svarbu ne inios, o j vertinimas, kuris pasireikia sitikinimais. O sitikinimai ne tik intelektin pozicija, bet ir emocin bsena, pastovi psichologin nuostata, pasitikjimas savo idj, princip, pair teisingumu, kuris uvaldo vis mog, jo jausmus, vali, sin ir elges. Apie tai prancz filosofas ir raytojas A. Kamiu (Camus) sak: Niekas nemir dl ontologini problem, o u sitikinimus mons aukodavo gyvyb. Taigi aptariant filosofij, negalima vienareikmiai atsakyti klausim, ar filosofija yra mokslas. Taiau filosofija nra prieinga mokslui, bet ir su juo nesutapatinama. Ji remiasi visuminiu monijos dvasiniu patyrimu. Ji susijusi su imintimi, o imintingas ne tik ino, bet, svarbiausia, supranta esm ir iskiria j nagrinjamame objekte, reikinyje. Filosofija yra vertinga tuo, kad nagrinja vis pasaulio vaizd racionalaus painimo lygmeniu, svok, teorij, logini ir racionali argument pagalba pasauliros forma, ireikta mstymo priemonmis. Kiekvienas pradedantis mokslininkas, remdamasis tam tikra filosofine bei pasaulirine pozicija, susiformuoja asmenin nuomon, kuri tampa jam sava, paremta protu, skatinanti elgesio motyvus, lemianti jo dvasin kryptingum. i nuomon padeda jam sveiko proto ribose numatyti savo gyvenimo tikslus, elgesio ir veiklos taktik ir strategij. inias, kurios atitinka jo nuomon, jis laiko naudingomis, reikalingomis ir todl lengvai jas valdo. Taiau naujos inios, pairos, ypa prieingos jo nuomonei, sutinka pasiprieinim. Prietaraujanios nuomonei inios yra suvokiamos kaip griaunamoji jga, kaip pasiksinimas a. Todl nuo j yra ginamasi ir ne visada susimstoma, kuo ir kiek ms nuomon yra pagrsta. Kartais kitokia nuomon priimama, kadangi j remia autoritetai, ji racionaliau pagrsta. Angl filosofas F. Beikonas (Bacon) klitis, priimant naujas idjas, siekiant tiesos, vardijo kaip sveiko proto stabus ir suskirst jas keturis tipus: kartos stabai, olos stabai, aikts arba rinkos stabai, teatro stabai.
1 2
K. R. Poper. Atviroji visuomen ir jos prieai. Vilnius: Pradai, 1998. P. 436. Ten pat. P. 436437.
212
Kartos stabai yra pagimdyti mogikosios prigimties. Tai moni kartos sitvirtinimo pastang rezultatas, bandymas prasminti aplink per kartos interes ir vaizdini prizm. iuo atveju gautos naujos inios atsispindi tarytum kreivame veidrodyje, ikreipdamos tikrsias savybes, perkeldamos vien daikt savybes kitus, prigalvodamos neegzistuojani santyki ir atitikmen, sivaizduodamos stabil t, kas links kisti dl nepakantumo sunkumams. Olos stabai plinta i atskiro mogaus, priklauso nuo jo individuali savybi, aukljimo, perskaityt knyg, kit moni takos ir t. t. tai atkreip dmes senovs filosofas Heraklitas (Herakleitos). mons ieko ini savo mauose pasaulliuose, o ne visame dideliame pasaulyje visiems arba todl, kad jauiasi es j autoriai atradjai, arba todl, kad panaudojo jiems vis savo prot ir priprato prie j. mogus iuo atveju, kaip sako liaudies imintis, iri pasaul i savo varpins arba pro savo namo lang, nekoreguodamas savo vaizdini kritine refleksija. Aikts arba rinkos stabai atsiranda i tarpusavio mogikj kontakt, panai prekyb ir bendravim. F. Beikonas juos laiko paiais slogiausiais, todl, kad jie diegti prot, sutinkamai su odiais ir vaizdais. mons tiki, kad j protas viepatauja vir odio, bet atsitinka ir taip, kad odiai nukreipia savo jg prie prot. Tai vyksta kiekvien kart, kai neteisingai nustatomas ir patyrimu neibandomas natralus proto ir daikt ryys. Rinkos stabai kaip preki kainos: kainos atsitiktins ir gali labai skirtis nuo tikros daikt verts, o painimo atveju nuo tiesos. Teatro stabai apibdina nuomon, pagrst tikjimu, tradicija, nepagrstumu mons pradeda gyventi igalvotame, teatriniame pasaulyje. Tai gerai atspindi klydim prigimt, iankstin nuostat, nauj idj suvokimo prizm, kuri keiia gaunamos informacijos esm, j ikreipia. i taka pavergia mogaus prot ir kaip prietarai trukdo teisingai suvokti realyb. Jie ypa kenksmingi, kai lemia mokslini tyrim eig arba gaut tyrimo rezultat interpretacij. Racionalumas kaip pasauliros principas bdas painti tyrimo subjekto saviraik, jo gaut tyrimo rezultat interpretacijos samprat. Taigi filosofija sudaro galimyb tyrimo subjektui perprasti ir kurti prasmes, kuriose atsispindi pasaulio visumos painimas. Be to, filosofin refleksija racionalaus mstymo priemonmis irykina dvasinio bei praktinio tikrovs valdymo bdo ir rezultat visuotinumo samprat. Todl atsiranda mstymo modeliai. iuo poiriu filosofija gimininga moksliniam racionalumui. Taiau ne visa ir ne bet kuri filosofijos aka ar koncepcija tarnauja moksliniam painimui. Pirmiausia jam tarnauja filosofin painimo teorija
213
gnoseologija. Tai filosofijos dalis, nagrinjanti mogaus painimo problemas, jo galimybes ir ribas, kelius ir priemones, siekiant objektyvi mokslini ini. Be to, moksliniuose tyrimuose yra naudinga atsivelgti tas filosofines koncepcijas, kurios vienaip ar kitaip yra susijusios su tiesos, mokslikumo kriterijais, kurios padeda nustatyti ini patikimum (apie tai rame ankstesniame skyriuje). Filosofija, kaip ir kiti humanitarins ir socialins krypties mokslai, suteikia studentams bendrojo lavinimo ini. Tai vadinamosios Studium generale bendrojo lavinimo studijos, siekianios padti vis fakultet studentams veikti didjant specialiojo isilavinimo vienpusikum, kuris prietarauja universitetinio isimokslinimo idjai ir i to iplaukianioms alingoms pasekmms. Toki bendrj ini studentai gauna emesniuose kursuose. Auktesniuose kursuose, magistrantroje, ypa doktorantroje, studentams, rengiantiems mokslinius darbus, atsiranda poreikis metodologini filosofijos ini, kuri pagrindu galima bt parengti tyrimo program, koncepcij, kelti hipotezes, interpretuoti gautus tyrimo rezultatus, pagrsti j patikimum. Tai utikrina tarpdalykinius (multidisciplininius) ryius, kurie sudaro nauj tyrimo erdv, laisv nuo monodisciplinos. Taigi filosofija pasireikia ne tik kaip pasaulio atspindio smonje bdas, bet ir kaip veiklos pozicija. Tada racionalumas tampa kokybine paios veiklos charakteristika jos kelyje saviveiksmikum ir krybikum.
6.3. Pozityvizmas
Mokslas kuriamas i fakt, kaip namas statomas i plyt; taiau fakt sankaupa nra mokslas, kaip krva plyt nra namas. A. Puankar
Pozityvizmas (lot. positivus teigiamas; pranc. Positivisme, positif pagrstas) filosofijos kryptis, tvirtinanti, kad vienintelis teisingas tikrojo inojimo altinis yra konkrets (empiriniai) mokslai, ir neigianti paintin filosofinio tyrimo vert. Pozityvizmo atsiradimas buvo tarytum atsvara spekuliatyvinei metafizinei filosofijai, nesugebjusiai sprsti mokslo raidos keliam problem. Pozityvizmo pradininkas ir sociologijos termino diegjas A. Kontas (Auguste Comte) ikl svarbi mogikosios dvasios trij pakop raidos teorij, pagal kuri mogikoji smon praeina tris savo raidos stadijas:
214
1) teologin, apibdinam perjimu nuo fetiizmo per politeizm monoteizm, dievikosios karali ir militaristins teiss gerbimu; 2) metafizin, pasiymini senos tvarkos kritika ir perjimu prie naujos tvarkos; 3) pozityvij, gyvendinani perjim prie tikslij, taikomj ir organini ini, utikrinani industrializacij ir taik, visuomenin tvark ir paang. XIX a. pradi Kontas laik pereinamuoju laikotarpiu nuo antros prie treios stadijos, bdingu Pranczijai. Jis stengsi ivesti ini integracij, remdamasis fizikos, kit moksl srii dsniais, tarp j ir sociologijos (socialins fizikos). Taigi tik treioje pozityvioje pakopoje, anot Konto, atsiranda tikras mokslinis inojimas. A. Kontas kaip sociologijos pradininkas siek mokslus padaryti pozityvius aikius, tikslius kaip gamtos mokslai. Pozityvizmas pretendavo vadintis nauja ne metafizine, o pozityvija filosofija, sukonstruota kaip empiriniai mokslai ir sudarania j metodologij. Ankstesniosios metafizins filosofijos problemas, svokas ir ivadas, kurios dl j didelio abstraktumo negali bti nei isprendiamos, nei patikrinamos patyrimu, pozityvizmas paskelb klaidingas arba beprasmes. Vienas i svarbiausi ios metodologijos princip buvo fenomenalizmas, pagal kur mokslins teorijos ir dsniai buvo laikomi tik empirini fakt apibendrinimais, o mokslo udavinys gryn fakt apraymu, o ne j aikinimu, kadangi mokslas atsako klausim kaip, o ne kodl. Taiau pats pozityvizmas neiveng ankstesniosios filosofijos likimo, nes paaikjo, jog svarbiausi jo paties teiginiai, pvz.: spekuliacijos neigimas, fenomenalizmas ir kiti, taip pat negali bti patikrinami patyrimu ir todl patys yra metafiziniai. Tolesnis pozityvizmo vystymasis vyko loginio pozityvizmo kryptimi. Jo autoriai buvo vadinamojo Vienos ratelio (Viena circle) 19201930 m. filosofai (O. Neiratas (Neurath), P. Karnapas (Carnap), M. likas (Schlick), F. Frankas (Frank) ir kt.). J idjos i dalies buvo grindiamos Konto teorija, taiau sumaino jo pozityvizm loginio pagrindimo sskaita. Pagrindine Vienos ratelio doktrina tapo verifikacijos principas, pagal kur mokslo sprendinio kriterijus turi turti galimyb bti patikrinamas patyrimu, kad galima bt j priimti kaip mokslin. Buvo tikimasi, kad mokslins inios vis vien suras pagrindim bendruose loginiuose, tarpusavyje susijusiuose sprendimuose, pagrstuose baziniais faktais, kurie fiksuoja grietai suformuluotas, jutimines duotybes. Loginio pozityvizmo metodologija vairiapusikesn, palyginti su Konto, ir principiniais klausimais nesutampa. Pvz.: etikos sferoje loginiai pozityvistai savo doktrinoje grietai skiria faktus, kurie verifikuojami, ir
6.3. Pozityvizmas
215
vertybes, kurios neverifikuojamos. Taiau dauguma i filosof tvirtino, jog i mokslo, taip pat ir socialinio, galima laukti enkliai patikimesni ini, kuri pagalba galima pasiekti norim tiksl. Konto pozityvizme paangu buvo tai, jog jis paneig pasitikjim mokslo iniomis, paremtomis religiniais ar spekuliatyviniais metafiziniais pagrindais. Taiau mokslines inias jis vertino kaip reliatyvias, o ne absoliutines. Pastarosios, jis man, buvo ir bus nepasiekiamos. Socialin ir politin Konto programa numat nauj konsensus su socialinmis problemomis ir visuomens reorganizacija, remiantis nauju mokslu sociologija. Sociologams buvo skiriamas vaidmuo vyriausybje, vietime ir steigtoje naujoje monijos religijoje. Taiau tarp iuolaikini sociolog nra stipraus palaikymo nei Konto metodologiniams principams, nei jo socialinei ir politinei programai. Logini pozityvist bandymai sukurti tikslesn pozityvizmo formulavim ir moksl, rodant savo gyvybingum, taip pat nesulauk skms. Taigi, be pozityvizmo teigiamybi, jo metodologija kritikuojama, jog paties verifikacijos principo negalima visikai patikrinti empiriniais duomenimis. Antra vertus, pastaraisiais metais poiriai filosofij ir mokslo istorij keitsi, ir atsirado abejoni dl filosofijos kaip vienintelio mokslo pagrindo. Be to, pozityvizmas kritikuojamas dl mokslini ini reliatyvumo koncepcijos atsisakymo, taip pat dl mokslinio metodo dogmatizmo. Sociologiniam pozityvizmui bdinga nagrinti objektyvi aplink kaip duotyb, sudarani galimyb individ socializacijai ir savirealizacijai. Socialin sistema ia prasme sudaro funkcij visum, kuri lemia mogikosios sveikos pobd ir turin. Socialumas pozityvizmui pirmiausia ryi struktra, kuri individai sijungia ir kuriai jie turi paklusti. Pastaruoju metu, veikiant sociologinio pozityvizmo trkumus, siekiant sociologini ini unifikacijos, jo konsensuso su socialins ir politins rekonstrukcijos schemomis, paskatino sociologus, remiantis reikmingumo sociologija (meaningful sociology), iekoti kitokio poirio. Tai sociologijos forma, kuri remiasi tvirtinimu, kad a) socialiniai veikjai gyvena socialini vertybi visatoje; b) socialin veikla yra reikminga veikla; c) socialinius vykius pirmiausia reikia aikinti kaip veikj vertybi, t. y. sitikinim, 3 motyv, tiksl, prieasi ir t. t., skatinani veikl, rezultat . is veikjo (aktor) terminas paprastai remiasi Vberio socialini veiksm teorija.
3
... . 1. C. 220221.
216
6.4. Empirizmas
Tiesos kriterijus yra patyrimas. T. Kampanela
Empirizmas (gr. emperia patyrimas) mokymas painimo teorijoje, laikantis jutimin patyrim vieninteliu ini altiniu, teigiantis, kad visas inojimas grindiamas patyrimu ir patyrimo bdu. io jutiminio patyrimo altinis yra objektyviai egzistuojanti aplinka pasaulis. Mokslinio tyrimo proceso pradioje nustatomi socialiniai, mokslo faktai, vykiai, o tik po to jie apibendrinami, sisteminami ir tampa teorija. Taigi painimas, prasidedantis nuo atskiro fakto, indukcinio samprotavimo, kaip rezultatas formuluoja bendruosius mokslo (teorijos) teiginius. Todl empirini metod ir empirini ini svarba plaiai pripastama sociologijoje. Kitas kratutinis filosofinio empirizmo aspektas yra tas, kad jis gali nuvesti skepticizm ar reliatyvizm. Pvz.: remiantis doktrina, kad galima gauti ini tik per pojius, be btinumo kreiptis tikrov, empirizmas priartja prie idealistinio poirio ir gali virsti skepticizmu ar reliatyvizmu, bti slygojamas subjektyvaus poirio painimo procese. Todl daugelis filosof ir sociolog, susidr su iais sunkumais, ypa pabria mokslo ir sociologijos svok, hipotezi ir teorij reikm, i metodologij greiiau priskirdami prie realizmo negu prie empirizmo. Filosofinis realizmas, kaip inia, tvirtina, jog objektai pasaulyje egzistuoja, nepriklausomai nuo poji ar j prasminimo. iuo atvilgiu realizmas prieingas filosofiniam nominalizmui, skepticizmui, fenomenalizmui, neutraliam monizmui, instrumentalizmui ir kitoms filosofinms srovms. Loginis empirizmas yra vienas i analitins filosofijos variant bei tiesioginis loginio pozityvizmo tsinys. Jis iek tiek pasikeit, palyginti su ankstyvuoju loginiu pozityvizmu, atsisakydamas Vienos ratelio kratutinio subjektyvizmo. Loginis empirizmas XX a. 34 deimtmeiais vietoj mokslo empirins kalbos silo vadinamj daiktin kalb, jutimais suvokiamus fizinius reikinius. Loginis empirizmas taip pat atmeta ir Vienos ratelio laikotarpiu ikelt princip, kad mokslo inios tra tik empiriniai duomenys. Mokslo svokas laiko tik patogiomis ir tikslingomis jutimais suvokiam duomen organizavimo formomis, o ne objektyvios tikrovs atspindjimu. Btent is pripainimas, kad mokslo inios, be empirini duomen, turi specifin antijutimin turin, i esms nesiderina su pradiniu gnoseologiniu Vienos
6.4. Empirizmas
217
ratelio ikeltu verifikavimo principu, nors ir bando likti jam itikimas. Todl jo doktrina tampa i vidaus prietaringa ir eklektika. Todl etojo deimtmeio loginis empirizmas kaip filosofin srov pasireikia tuo, kad atsisako plai program, bding ankstyvajam loginiam pozityvizmui, priima kompromisinius variantus ir pereina nuo plai filosofini problem prie konkrei metodologini tyrim, kuriuos atlikdami loginio empirizmo atstovai pasiekia tam tikr laimjim.
6.5. Hermeneutika
Dalyko esm ne ini gausume, o supratimo aikume. Demokritas
Hermaneutika (gr. hermeneutika aikinu, dstau) filosofin kryptis, supratim traktuojanti kaip esmin mogaus ir jo socialins bties ypatyb. Ji atsirado kaip praktinis menas supratimo sunkumams veikti ir meniniams, teisiniams, religiniams, moksliniams ir kitiems tekstams aikinti. Pavadinimas atsirado i senovs graik Dievo Hermeso, prekybos globjo, rato iradjo, moni ir diev tarpininko, vardo. Hermesui senovs graikai buvo priskyr dvi savybes: mokjim iaikinti diev vali ir enkl aikinimo iradim. IIII a. hermeneutika vystsi kaip biblin hermeneutika arba egzegetika. Veriant i lotyn kalbos lietuvi, bt interpretacija. Supratimo terminui vartojamas vokikas ekvivalentas verstehen. is terminas sociologijoje vartojamas reikmingo supratimo procedroje, kurioje socialiniai veikjai ir sociologai interpretuoja ir aikina kit autori vartojamas reikmes. Ypating vaidmen filosofinje hermeneutikos istorijoje suvaidino vokiei mstytojas F. lejermacheris (Shleiermacher). Jo hermeneutikos kaip universalios supratimo koncepcijos traktavimas tvirtintas iuolaikinje filosofijoje. Anot lejermacherio, tai skaitomo autoriaus teksto supratimas geriau negu jis pats save suprato. Vilhelmas Diltjus (Dilthey), gyvenimo filosofijos atstovas, teig humanitarini moksl objektu esant dvasin gyvenim, o jo painimo metodu supratim. Supratimas kaip autentikas igyvenimas, anot Diltjaus, tai mokslininko savistaba (introspekcija), tai dvasinio moni gyvenimo apraymas. Homero tekst, savaime aiku, galima
218
geriau suprasti, geriau susipainus su Trojos archeologiniais kasinjimais. Ital teiss istorikas E. Beti hermeneutik supranta kaip moksl metodologij apie dvasi. Tai unikalus ymaus mstytojo pair isiaikinimo metodas. E. Beti iskyr kognityvin, normin ir reproduktyvin interpretacij. Kognityvin siejo su moksline; normin arba dorin su aukljamja; reproduktyvin arba menin nukreipt prie mogikosios savimons iliuzijas (pvz.: Markso (Marx), Nys (Nietzshe), Froido (Freud)). Hermeneutika vaidina svarb vaidmen ir moni komunikacijoje. Ji padeda suprasti kit mog, jo orientacijas, kritikuoti jas, kakuo tikinti kit ar save. iuo atveju ji suartja su filosofine argumentacija (argumentologija). Joje iskiriamos teksto ar argument aikinimo taisykls ir metod tipai. Pvz.: gramatinis, stilistinis, istorinis, psichologinis ir kt. Vokikas terminas verstehen susijs su Makso Vberio (Weber) vardu. Jis naudojo termin ir veiklos interpretacijai subjektyvios reikms poiriu, ypa pabrdamas jos svarb socialiniuose moksluose. Vberio supratimu, sociologija turi funkcionuoti, sutinkamai su socialini veikj reikmmis, o pasirinkimas neturi bti suvedamas grynai fizin ar mechanin prieastingum. Vilhelmas Diltjus termin naudojo kaip kultros moksl metod subjektams, kurie nustato (lemia) bendr samprat tarp krjo ir aikintojo. Karlas Manheimas (Manheim) taip pat dar panai ivad ir ipltojo j toki idj: tekst reikia nagrinti kaip ypatingos pasauliros dokument. Hansas Gadameris (Gadamer) band tvirtinti savo fenomenologin hermeneutik, ikeldamas hermeneutinio rato (apskritimo) idj, t. y. mogaus gebjim painti ir apibendrinti tam tikr vaizdin interpretuojant jo tam tikrus atvejus, o suprasti tam tikr veiksm jis gali tik kreipdamasis j sukrusi pasaulir. Gadamerio nuomone, tvirtinimo procesas visada yra laikinas ir niekada nesibaigia, ms tiesa tampa tik daline ir yra ibandoma nepertraukiamos kaitos. Jurgen Habermas (Haberm), vokiei socialinis teoretikas, savo kritinje hermeneutikoje tvirtino, kad kiekvienas aikinimas turi nagrinti tas komunikacijos sritis, kurias ikreipia kapitalistiniai valdiki santykiai. Hermeneutika danai yra kritikuojama u akivaizd jos nuolaidiavim reliatyvizmui ir subjektyvizmui. Taiau ji yra naudinga priemon, skatinanti svarbiausius debatus sociologijoje, interpretuojant gautus empirinius duomenis ir teiginius. Habermas iskiria dvi gyvybikai svarbias ypatybes. Viena primena socialiniams mokslams problemas, atsirandanias simbolinio j dalyko perstruktrizavime, kita sugriauna supaprastint objektyvistin gamtos moksl samprat.
219
6.6. Mokslo paradigm raida ir kaita

I teigini ir neigini gimsta tiesa. L. Foichtvangeris
Mokslo paradigma (angl. scientific paradigm) oficialiai pripaintas mokslinis pasiekimas, utikrinantis mokslinei bendrijai tam tikrame laikotarpyje problem ir j sprendim pavyzdius (T. Kunas (Thomas Kuhn), 1962). Tai prielaid, lemiani konkret mokslin tyrim, turim ini vertingum ir j prioriteto pripainim tam tikrame mokslo isivystymo etape, visuma. Paradigmos svoka filosofijos moksl buvo vesta pozityvisto G. Bergmano (Bergman) ir ipltota amerikiei fiziko, mokslo istorijos specialisto T. Kuno naujiems mokslo duomenims ir metodams vardyti ekstensyvi ini raidos laikotarpiais. Tai mokslins bendrijos priimtas 4 mstymo bdas, svok tinklas, per kur mokslininkas velgia tikrov . Kiekviena mokslin bendrija, taip pat ir jos narys, turi savo tyrimo dalyk. Be to, ios bendrijos (mokslo kolektyvai), remdamiesi skirtingomis mokslo paradigmomis, net tuos paius faktus aikina skirtingai. Taip yra todl, kad mokslins bendrijos suburia mokslininkus, priklausanius daniausiai tai paiai mokslo disciplinai, dirbanius toje paioje mokslo kryptyje, prisilaikanius bendr teorini pagrind, princip, vertybi, nuostat, motyvacijos ir metod, sprendiant tyrimo udavinius. Taigi mokslin bendrij sieja mokslin veikla, besiremianti vienoda paradigma. is nuostat bendrumas ir veiklos suderinamumas utikrina normali evoliucin mokslo disciplinos raid, yra jos brandumo poymis. i paradigma priimama be rodym. Ji lemia mokslini problem formulavim, j atrankos kriterijus ir iai mokslinei bendrijai (kolektyvui) yra aktuali ir reikminga. Taiau paradigma gali izoliuoti bendrij nuo t socialiai svarbi problem, kuri nemanoma sprsti remiantis jos konceptualiu ir instrumentiniu termin aparatu. Vien kart priimta bendra paradigma atleidia mokslin bendrij nuo btinumo pertvarkyti savo pagrindinius veiklos ir tyrimo principus. Taigi subrendusi mokslin bendrija (kolektyvas) enkliai auktesniu lygiu negu kita profesin bendrija gali tapti izoliuota nuo bendr aktuali visuomens ir praktikos keliam problem sprendimo. Mokslins paradigmos egzistavimas lemia jaunojo mokslininko keli moksl, jo mokslini tyrim krypt. Jis, neivengiamai priklausydamas konkreiai mokslinei bendrijai (kolektyvui), privalo laikytis jos priimtos
4
. . . : , 1975. . 287.
220
paradigmos, t. y. tam tikros fakt ir sukaupt ini interpretacijos, mokslini tyrim ir ios mokslins veiklos princip. Ir tik visikai valds ios bendruomens nuostatas, gali pakilti iki kit mokslini paradigm kritins analizs, o po to ir iki nauj mokslini paradigm paiek. Mokslo raida, jo paanga yra aikinama kaip paradigm kaitos procesas, t. y. mstymo bd, svok, princip, nuostat pasikeitimas, kaip vilgsnis dalyk, tyrimo objekt visikai naujai. Senos paradigmos problemos tampa nebeaktualios, o buvusios neesmins aktualizuojamos arba ikeliamos visikai naujos problemos, kurios reikalauja nauj sprendim. T. Kunas skiria dvi mokslo raidos stadijas: normali ir revoliucin. Normalioje stadijoje vyrauja koncepcij stabilumas, mokslin veikla ir mstymas vyksta tose paiose paradigmos ribose. Egzistuojanti mokslin paradigma grietai nurodo problem spektr ir j sprendimo bdus. Mokslininkai paprastai ios paradigmos ribose nekelia sau tikslo kurti naujas teorijas ir nesiorientuoja nauj fakt atradim, o vis mokslin veikl nukreipia paradigmos taikymo tikslumo gerinim, jos rib ipltim, mokslinink meistrikumo tiriamoje veikloje tobulinim. Normalus mokslas mokslini novacij atvilgiu atlieka slopinamj funkcij, kadangi jos griauna egzistuojanios paradigmos fundamentalias nuostatas, kuriomis remiasi normalus mokslas. Normalus mokslas, bdamas dogmatikas ir konservatyvaus pobdio, nuolat patiria krizes, sukeltas mokslini anomalij. i anomalij nemanoma paalinti senos paradigmos priemonmis, atsiranda fakt, ikyla antinomijos, kuri paaikinti ir isprsti sena paradigma nesugeba. T. Kuno nuomone, i atsiradusi kriz lemia vien i trij galim tolesns mokslo raidos krypi: arba normalus mokslas rodo savo gebjim isprsti kriz suklusi problem, arba mokslininkai prieina prie ivados, kad problemos isprsti negalima, ir ji atidedama naujoms mokslinink kartoms, arba problema isprendiama suformuojant nauj paradigm. vyksta tradicini tyrim, besiremiani sena paradigma, kaita. Naujoji paradigma konkurencinje (danai atrioje) kovoje istumia senj paradigm, skmingiau isprsdama mokslin anomalij, ir uima dominuojani padt mokslo kryptyje ar jos akoje bei formuoja pamatus naujam, normaliam mokslui. vyksta mokslin revoliucija, t. y. staigi paradigm kaita. Toki mokslo revoliucij pavyzdiai Koperniko, Niutono, Daltono, Einteino naujos mokslo koncepcijos ir teorijos. Taigi mokslini tyrim normaliems laikotarpiams bdinga psichologinis ir socialinis konformizmas, grupinis solidarumas. Mokslins revoliucijos panaios politines ir yra nukreiptos konformizmui moksle veikti. Mokslo raidai bdinga periodika normalaus ir revoliucinio etapo kaita, kuri ir utikrina jo paang.
221
6.7. Falsifikacionizmas
Jeigu neisakyta prieinga nuomon, tai nra i ko pasirinkti geriausios. Herodotas
Falsifikacionizmas (lot. falsificatus [falsus+facio] netikras, suklastotas) metodologin pozicija (ypa K. Poperio, 1934), pagrsta nemanomu sivaizdavimu patikrinti induktyv universalj apibendrinim dl daugybs atsirandani nauj ir potencialiai neigiani rodym tikimybs. Pvz.: hipotez gali sugriauti, paneigti vienintelis nepatvirtinantis atvejis ar faktas. Sutinkamai su ia nuomone (skirtingai nei loginis pozityvizmas), mokslo tiesa gali bti veiksmingiau nustatyta, remiantis falsifikavimu negu teorij, hipotezi ir mokslini ini patvirtinimo verifikavimu. Taigi falsifikacijos tikslas mokslini teigini pagrindimas, kritinis j vertinimas, iekant ne juos patvirtinani fakt, kuri visada galima rasti, bet prieingai, iekant juos paneigiani fakt. Tai login procedra, atvirktin verifikacijos principui. K. Poperis falsifikavimui ir falsifikacijai teikia skirting reikm. Falsifikavim, rao jis, vedme pasisakym sistemoje iimtinai kaip empirinio pobdio kriterij, o falsifikacijos atveju turi bti suformuluotos specialios taisykls, nustatanios, kokiomis slygomis sistema turi bti 5 falsifikuota . Tvirtinama, kad teorija falsifikuota, jeigu priimame jai prietaraujant bazin tvirtinim. Taiau i slyga btina, bet nepakankama, tvirtina Poperis, kadangi inome, jog neatgaminami atskiri vykiai neturi mokslui reikms. Todl keletas atsitiktini, bazini pasisakym, prietaraujani teorijai, vargu ar privers jos atsisakyti kaip falsifikuotos. Laikysime j falsifikuot tik tuo atveju, jeigu mums pasiseks atgaminti efekt, paneigiant teorij. Kitaip tariant, mes pripastame falsifikacij tiktai tada, kai yra ikelta ir patvirtinta emo universalaus lygio empirin hipotez apie tok efekt. Panaias 6 hipotezes galima vadinti falsifikuojaniomis hipotezmis . Taigi falsifikuojanioji hipotez gali bti ir menkai universali. Ji gali bti ikelta kaip individualaus stebjimo apibendrinimo rezultatas. Nors
5 6
. . . : , 1983. . 115. . . 115116.
222
falsifikuojanioji hipotez turi bti intersubjektyviai patikrinama, taiau ji neturi bti grietai universalus apibendrinimas. Teiginio falsifikavimui visi juodvarniai juodi pakanka intersubjektyvaus tvirtinimo apie tai, jog Niujorko zooparke gyvena balt juodvarni eima. Tai rodo btinum falsifikuotas hipotezes keisti geresnmis hipotezmis. Praktikoje daugeliu atveju iki tam tikros hipotezs falsifikavimo turime atsargoje kit hipotez, todl tik falsifikuojantis eksperimentas paprastai tampa lemiamuoju eksperimentu, kuris padeda atrinkti vien i dviej, t. y. t, kuris pasitvirtina. iuo atveju, esant dviem hipotezms, viena i j yra atmetama. Taigi mokslini teorij, koncepcij falsifikavimas yra vienas i bd j teisingumui ar klaidingumui rodyti. iuose ibandymuose svarb vaidmen vaidina hipotezs, kuri teisingumas ar klaidingumas yra tikrinamas empiriniais duomenimis, praktine patirtimi. Taiau jeigu hipotez ir nesugriauta empiriniais duomenimis ar praktine patirtimi, tai dar nereikia, jog ji i tikrj yra teisinga. iuo atveju j galima vadinti pasiteisinusia, kadangi nauji j griaunantieji faktai gali pateisinti jos teisingum, tik siauresnse jos veikimo sferose. Antra vertus, anot Poperio, jeigu teorijos negalima jokiais bdais sugriauti ar apriboti jos veikimo, tai ji nemokslin. Jeigu teorija neginijama, tai yra ne jos privalumas, o trkumas. Kiekvienas tikras teorijos patikrinimas bandymas j sugriauti. Taiau gali ikilti klausimas, ar pats falsifikacijos principas gali bti falsifikuojamas? Poperis, atsakydamas klausim, susiaurina jo pritaikymo galimybes iki empirini hipotezi srities, o norint ontologines schemas sugriauti, jas patvirtinti, silo naudotis alternatyv metodu. Taigi nauj hipotezi ir teorij falsifikavimas siekia rasti jose klaid, nelogikum, nepatikimumo ir, remiantis naujais faktais, nauja apibendrinta patirtimi, sugriauti i hipotezi ar teorij absoliutinim, j neklaidingumo vaizdin. Kokia i to nauda? Nauda tokia, kad tai parodo hipotezs, teorijos ar eksperimento klaidas, trkumus, kuriuos atsivelgus, galima kelti naujas hipotezes, atlikti nauj eksperiment ar formuluoti nauj teorij ar koncepcij be i klaid ir trkum, vadinasi, artti prie tiesos, siekti didesnio jos objektyvumo.
223
6.8. Metodologini program esm ir j konkurencija

Mokslins minties rankiai tiesos iekojimo kelyje abipusiai atrs: sukurdami nauja arba likdami prie sena, jie nuolat ibando juos savo amenimis. Mokslins sistemos griva, bet suirdamos jos neinyksta be pdsak: ant j griuvsi kuriamos tobulesns ir aminesns teorijos. N. A. Umovas
Kiekvienas tikras mokslinis tyrimas remiasi mokslo tyrim metodologijos programa. ios mokslo tyrim programos pagrindu kuriasi mokslins mokyklos, mokslo kolektyvai ar grups, kurios pagal i program organizuoja mokslin tiriamj veikl. T. Kunas ikl normalaus ir revoliucinio mokslo raidos koncepcij ir siejo j su nauj mokslo paradigm atsiradimu. ios naujos paradigmos kaip mokslini tyrim orientyras, bdamos paangesns, silydamos nauj mstymo bd, naujas svokas, pateikdamos nauj mokslini problem sprendimo pavyzdi, keiia senas mokslo paradigmas ir utikrina mokslo raidos paang. Tai atspindi mokslo istorijos raid, kitaip tariant, vertikal mokslo vystymsi. i paradigm atsiradimas yra grindiamas kaip nauj mokslo tyrim metodologijos program sudarymo ir j realizavimo praktikoje rezultatas. Taip vyksta konkurencija tarp sena ir nauja, tarp atgyvenusi negali ir nauj paangi program. I. Lakatosas (Lakatos), K. Poperio mokinys, prieina prie ivados, kad falsifikacionizmas nra patikimas raktas mokslini ini proceso tobuljimui suprasti. Todl jis pasil savo mokslini tyrim program (MTP) konkurencijos filosofin mokslo kaitos ir raidos koncepcij. Tai faktikai metodologini program, pagal kurias organizuojami tyrimai, horizontali konkurencija. Vienas i pagrindini, anot Lakatoso, paangios tyrim programos kriterij, kai teoriniu jos pagrindu galima paaikinti inomus ir numatyti naujus empirinius faktus. Regresyvus MTP tipas, prieingai, vluoja ir negali paaikinti kai kuri fakt. Tarp i MTP vyksta varybos, konkurencija. Laimi ta MTP, kuri utikrina geresn tiriamj udavini ir problem sprendim. Todl iuo atveju svarbesn vaidmen vaidina programos turinio verifikacija, o ne falsifikacija. Visais atvejais Lakatosas pabria: Mokslininko garbs kodeksas kaip konkretus MTP metodologinis orientyras turi remtis ne tik atkaklumu
224
ginant savo program, bet ir objektyvumu bei kuklumu, taip pat atidiu ir kruopiu nagrinjimu bei atsivelgimu konkurent MTP teigiamas ir neigiamas puses. Lakatosas iskiria vidin mokslo istorij, kuri yra pirmin ir lemia iorins mokslo istorijos struktr ir jos raid. Vidin MTP struktr sudaro: tvirtas branduolys, kuriame yra atskleisti programos pagrindiniai metodologiniai principai, teiginiai, svokos, prielaidos; j vainikuoja pagrindini ir pagalbini hipotezi kompleksas, konvencionaliai priimtinas mokslinei bendruomenei; negatyvi ir pozityvi euristika. Negatyvi euristika gina branduol nuo kit MTP kritikos ir yra savigynos juosta. Pozityvi euristika nurodo vystomo mokslo keli. ios apsaugins juostos negatyvi euristika susideda i atsakym tvirto branduolio ir hipotezi kritik, o pozityvi euristika orientuojasi drsi nauj idj klim. Lakatosas sugebjo pavelgti mokslo raid kaip pakankamai autonomik proces, kuriame iorins socialins slygos yra realizuojamos per savarankik mokslini problem sprendim. Iorin MTP struktr ir raid lemia mokslins mokyklos ypatinga mokslini bendruomeni mokslins kooperacijos forma. Daugelio moksl krypi raida yra susijusi su mokslo mokyklos veikla. Pasauliniu mastu yra inomos tokios mokslo mokyklos, kaip N. Boro (Bohr), E. Rezerfordo (Rutherford), I. M. Seenovo, Lietuvoje J. Polos, K. Ragulskio ir kt., kurios dav nauj impuls mokslo krypiai ar jo akai, sukr mokslinius kolektyvus ir atliko mokslinink ugdomj funkcij. Mokslin mokykla yra toks socialinis mokslo fenomenas, kuris leidia velgti kognityvines ir socialines mokslins veiklos vienovs ir sveikos charakteristikas. Tokia mokykla sudaro dinamin mokslo vienet, kuris utikrina mokslini ini perimamum, sudaro optimalias slygas jai vystytis, dalyvauti konkurencinje kovoje su kit mokykl, mokslo kolektyv, laboratorij, katedr, grupi mokslinmis tyrimo programomis. Kaip tik i kova, danai tapdavusi atri, mokslo istorijoje gimd ir skatino naujas mokslines idjas, utikrino mokslo paang. Svarbiausi tokios mokslins mokyklos bruoai, leidiantys iskirti tip i kit mokslins bendrijos ri, yra ie: 1) mokslin mokykla ypatinga mokslinio darbo kooperacijos forma; 2) mokslins mokyklos konstitucinis pagrindas mokslin idja ir tyrimo programa, kuri tobulina ir realizuoja visi io kolektyvo nariai; 3) mokyklos krjas ymus mokslininkas, ikls mokslin idj ir suformulavs tyrimo programos pagrindus, turintis asmenin ir mokslin autoritet;
6.8. Metodologini program esm ir j konkurencija
225
4) tyrimo programos parengimo ir problem sprendimo procese mokomi ir ugdomi mokslininkai, tobulinama mokslin kvalifikacija (taip pat doktorantra, disertacij, magistr baigiamj darb gynimas, mokymas panaudoti kokybinius ir kiekybinius tyrimus, publikacij rengimas ir kt.); 5) mokslins mokyklos dalyvius sieja dvasins ir socialins vertybs, pasireikianios mokslins veiklos motyvacija, dorinis etnosas, charakterizuojantis socialinpsichologin klimat ir asmeninius kolektyvo nari ir vadovo santykius, bding mokslinio mstymo, skatinant krybikum stili; 6) mokslinje mokykloje sukuriamos slygos kiekvieno nario individuali gebjim iraikai ir jo krybiniam augimui. Taiau kiekviena mokslin mokykla savo vystymosi procese pereina btinas stadijas: atsiradimo, suydjimo, krizs ir iirimo. Produktyviai mokslinei mokyklai, anot rus psichologo ir mokslotyrininko M. G. Jaroevskio, ir jos MTP turi bti bdingos trys koordinats: dalykinlogin, socialinmokslin ir asmeninpsichologin. i programa ir turi sieti visus iuos tarpusavyje sveikaujanius komponentus. Svarbiausi reikm, formuojant mokslin mokykl, turi mokslin idja, ikelta mokyklos lyderio ir realizuota tyrimo programoje. Beje, kuriant ir realizuojant tyrimo program, vadovaujant mokyklos vadovui, dalyvauja visi jos nariai. Svarbi siejamj reikm mokslinje mokykloje turi mokslinis mstymas. Amerikiei mokslo sociologas D. Ravetcas paymi, jog vadovo mstymo stiliaus samprata irykina daugel socialini ir psichologini mokslins veiklos aspekt ir lemia mokslins mokyklos funkcionavim. Mokytojo mstymo stilius, perduodamas jo mokiniams, lemia asmeninio bendravimo bdus, mokslins veiklos motyvacij. Taiau mokslin mokykla gali tapti ir tam tikra mokslinink izoliacijos forma, jeigu ji atsiriboja nuo kit mokslini bendrij, riboja bendravim su kit mokslini mokykl mokslininkais. Dl to pradeda siaurti j mokslinis akiratis, atsiranda krybini idj gimdymo bejgikumas, pradedama ignoruoti kitus alternatyvius mokslini problem sprendim bdus. Kai izoliavimasis, kova u savo tyrimo programos igyvenim ir ilikim pradeda dominuoti vir krybins veiklos ir tyrimo tiksl, prasideda mokslins mokyklos ir jos sukurtos tyrimo programos kriz, kuri veda jos iirim. Taigi metodologins tyrimo programos kiekvienam, ypa jaunam, mokslininkui yra itin svarbios jo tiriamajai veiklai, jo skmingiems mokslinio darbo rezultatams. ios programos suteikia jam orientyr, nutiesia keli, kuriuo eidamas jis yra apsaugotas nuo klystkeli, nuo pseudoidj ir j
226
problem klimo bei neefektyvi metod panaudojimo. Antra vertus, jo keliamas idjas, sprendiamas problemas daniau palaikys tos paios mokslins tyrimo programos nariai. Jis neliks vienias konkurencinje idj kovoje. Be to, jis remsis metodologinmis tyrimo programos pozicijomis ir taps tos mokslins mokyklos nariu.
6.9. Metodologinis pliuralizmas ir anarchizmas

Nra nieko laisvesnio u mogaus mintis. D. Hiumas
Metodologinis pliuralizmas (lot. pluralis daugybinis), doktrina, pagal kuri daugiau naudos teikia metodologij ir teorij ipltimas negu vergikas prisiriimas prie riboto skaiiaus mokslo ar tyrimo metod. Tapatus terminas, naudojamas tam paiam reikiniui vardyti, yra epistemologinis anarchizmas. Pliuralistinis poiris metodologij remiasi tuo, jog tikrov susideda i daugelio savarankik esmi, nesudarani absoliuios vienovs. Todl, anot P. Fejerabendo (Paul K. Feyerabend) metodologija negali bti normin disciplina, ji visada siejasi su konkreia situacija, konkreiu nagrinjamu dalyku; kiekvienas atvejis gali bti aikinamas remiantis sava metodologija. Todl Fejerabendas nerekomenduoja tyrimo procese naudoti tik vien metod, juolab laikyti j norminiu. Vadinasi, atskiros teorijos negali bti lyginamos ir negali turti vienintels metodologins atramos. Fejerabendas mano, jog anarchizmas padeda pasiekti paang, nes per anarchistinius, nors ir retus, judjimus, mokslas bus skatinamas raidos paangai. Didjant alternatyvioms teorijoms, gausja ini, jos tampa objektyvesns ir visapusikesns. Fejerabendas, tuo remdamasis, atmeta falsifikacionizm kaip universal metod, kadangi mokslins svokos ir teorij reliatyvumas nra bendramaiai. Todl tam tikros idjos interpretacija, remiantis tik neigianiais empiriniais duomenimis, yra nepakankama jai atmesti. iomis aplinkybmis pliuralizmas ir teorij dauginimas danai gali bti geresn strategija negu falsifikacionizmas. Pagrindinis Fejerabendo tikslas, ypa jo vlesniuose darbuose, demaskuoti iuolaikins visuomens vienos metodologijos gimdomas antiracionalistines mokslo pretenzijas, panaias banytin status ir ekspertines taisykles. Taigi Fejerabendo doktrina neigia tradicin mokslo ry su kakokiu ypatingu vieno metodo dominavimu. Mokslo vertyb, jo nuomone, dabarti-
6.9. Metodologinis pliuralizmas ir anarchizmas
227
niame pasaulyje yra iliuzin ir nesiskiria nuo kit socialini represini institucij, pvz.: valstybs, banyios. Dl demokratins visuomens mokslas apriboja jos nari laisv. Todl jis, menkindamas konkreiai mokslin metod ir moksl apskritai, prioritet teikia demokratijos vertybms. Mokslas negali isprsti vis mogikj problem. t pat klausim atskiri mokslo atstovai gali turti skirtingus ir nesuderinamus poirius. Mokslinius atradimus neretai atskleidia diletantai ir naujokai moksle. Mokslas yra kintamas, todl jame vienas idjas keiia kitos. Menkindamas mokslinio metodo vert dl jo privalomojo pobdio, Fejerabendas rmsi Poperio, Kuno, Lakatoso idjomis, nordamas palaikyti naujos pozityvios filosofijos teorijos vystymsi. Todl, anot Fejerabendo, ios teorijos pagrindas turi bti anarchizmo ir proliferacijos principai. Atmesdamas tok verting klasikinio pozityvizmo dsn ir tvark, Fejerabendas pirmum teik metodologiniam anarchizmui. Jo anarchistas tarytum slaptas agentas, pateks prieo stovykl, kad suskaldyt j i vidaus. Metodologinis anarchistas mogus, usiimantis mokslu, kad sugriaut Proto ir Mokslo autoritet i vidaus. Metodologinio anarchizmo erdis yra tez: Moksle visos idjos leistinos arba Moksle viskas galima (anything goes). Fejerabendo mokslinis pliuralizmas, gaudamas anarchizmo vaizd, ikeldamas reikalavim nuolat kurti ir dauginti mokslines hipotezes, pasirod tam tikra prasme ess humanikesnis, palyginti su alternatyviomis doktrinomis, besiremianiomis privalomais dsningumais ir nustatyta tvarka. Taip pat buvo tvirtinama, kad mokslinis racionalizmas yra ribotas, intymiai susijs su propaganda, prievarta, smegen plovimo praktika ir t. t. Taip pat buvo nurodoma, kad mokslinis racionalizmas nra nesikeiiantis ir grietas. Realios mokslo istorijos nagrinjimas i dalies patvirtina teigin. Poliferacija, hipotezi dauginimas, inoma, yra mokslui naudingas, kaip, beje, ir prieingai, suvienodinimo pastangos pratingos. Neretai i pirmo vilgsnio labiausiai pasenusi ir absurdika idja gali pagerinti mokslin pasaulio ir ms pai painim. Visgi anarchistin filosofija, propaguodama princip viskas tinkama, visk isaugok, yra prietaringa mokslinink veiklos dogma proliferacijos principui visk pakeisk. i filosofija negaljo bti teisinga moksle vykstani proces samprata, nors kaip ir kitos doktrinos sil naujus mokslo ini, veiklos modelius, kurie turjo enkli tak XX a. filosofinei miniai.
7. SOCIOLOGIJA KAIP MOKSLAS IR JOS VIETA MOKSLINI INI SISTEMOJE
228

Genialus mokslininkas yra veidrodis, atspindintis esminius mokslinio vystymosi prietaravimus. D. Choltonas
7.1. Filosofijos, sociologijos ir istorijos sveika

Filosofija kaip viena visuomens smons form, kaip mokslas tiria visuotinius gamtos, visuomens ir mstymo raidos dsnius. Sociologija kaip mokslas orientuojasi visuomens raid, ypa moni gyvenimo form, j kaitos konkreius tyrimus. Jos objektas yra socialini institut funkcionavimas, socialini grupi, moni santykiai. Danai sociologija suprantama kaip socialinis mokslas, ir ie terminai tada yra suvokiami kaip sinonimai. Taigi filosofija plaija prasme atspindi apskritai mogaus poir pasaul ir mogaus viet jame, apimdama ir gyvenimo vertybi idj. Taiau inioms tampant vis daugiau specializuotoms, filosofijai liko abstraktesnio pobdio klausimai, nesileidiant j gilumin aikinim, tam tikr fakt analiz. Sociologija, prieingai, orientuojasi konkrei fakt, proces analiz. Jei sociologija susidomjo nusikalstamumo augimo faktu, tai pirmiausia ji nagrins io fakto prieastis, reikm, pasekmes remdamasi konkreia disciplina. Tuo tarpu, kas yra faktas, jau yra filosofijos prerogatyva. Artimiausias filosofijos ir sociologijos santykis pasireikia per mokslo filosofij ir mokslo sociologij, kuriose nagrinjama mokslinio painimo ir mokslini ini gavybos procesai. Jie turi t pat objekt inias, bet nagrinja jas skirtingu poiriu: pirma teoriniu, antra daniau empiriniu, taiau remiasi bendromis paradigmomis. Filosofija jungia tris pagrindinius skyrius: ontologij, gnoseologij ir socialin filosofij. Socialin filosofija nagrinja bendruosius socialins bties klausimus, t. y. aikinasi, kas yra visuomen, i koki makroelement ji susideda, kaip funkcionuoja ir vystosi, koks mogaus (asmenybs) vaidmuo ioje raidoje. Taigi socialin filosofija pasireikia kaip bendriausia teorini
229
ini apie visuomen sistema, todl iuo poiriu atstovauja teorinei sociologijai kaip metodologinis pagrindas. Taiau socialin filosofija, kaip ir gnoseologija, aptarnauja ne tik sociologij, bet ir kitus visuomeninius mokslus, o j svok visuma nra tapati, tik i dalies sutampa. Tai galima nubraiyti (r. 4 schem).
4 schema. Filosofijos ir sociologijos santykis
Ontologija Filosofija Gnoseologija Socialin filosofija
Sociologija
Taigi filosofija ir sociologija pakankamai giliai viena kit siskverbia. Todl daugelis filosof, pradedant O. Kontu (A. Comte) ir kitais, nagrinjo teorines sociologijos problemas, o sociologai papildydavo filosofijos nagrinjamus klausimus. Filosofijos ir sociologijos sveika neivengiama. Ir sociologija, ir filosofija yra klimpusios viena kit, ir tik ioje integracijos 1 terpje ir viena, ir kita turi ateit .
Cituojama: J. Morknien. Sociologija ar filosofija: kaip galima socialin teorija // Lietuvos mokslas. 1998. Nr. 15. P. 160.
1
230
iandien akivaizdu, jog ir filosofija, ir sociologija turi savo nias teorinje refleksijoje. Nra filosofijoje gryn filosofini problem, o sociologijoje gryn sociologini problem. Skiriasi tik abstrakcijos lygmuo. E. Morinas knygoje Kompleksinio mstymo vadas (1990) rodinja, jog norint, kad visuomens tyrjaimokslininkai inot, k jie daro, jiems reikia bendr pagrind. O dabar, anot jo, danai susiduria sociologo filosofinis ir filosofo sociologinis neiprusimas. Integracijos, kompleksikumo, pagrindimo, poirio arba nuostatos problemos (tai ir yra atvirumo kriterijai J. M.) ikyla kaip kasdiens teorins veiklos problemos. Pvz.: ir iuolaikinei filosofijai, ir sociologijai svarbu vairovs samprata. Sociologijoje ji gali bti ireikta kaip nacionalini maum problema; filosofijoje kaip kultr vairovs pagrindimo, o politologijoje kaip demokratijos problema. Vis j sprendimas turi bendr vardikl vairovs kaip metodologinio principo pripainim. Kiekviena i mint teorini disciplin pateiks savo vairovs samprat, remdamasi savo svok tinklu, savo kalba, metodais, ir laikysis savo abstraktumo lygmens, t. y. nagrins problem savo mokslinje nioje. Sociologija ir filosofija tarsi du tos paios atkarpos galai. Kaip juos atskirti? Filosofija pasaulir suponuojantis mstymas, metodologija 2 plaija prasme. Sociologija ingsnis realybs link . Sociologija taip pat glaudiai sveikauja su istorija, kadangi ir viena, ir kita nagrinja visuomen tiek jos btimi apskritai, tiek konkreia ios bties iraika. Pirmu atveju turima galvoje visuotin istorija ir bendroji teorin sociologija, antru i moksl konkreti iraika. Pvz.: nagrinjant gamybinio ar mokslinio kolektyvo istorij. Nra tarp j skirtumo, kai visuomen ar jos struktriniai vienetai nagrinjami kaip j funkcionavimas ir vystymasis. Ir istorija, ir sociologija savo poiriu nagrinja abu iuos aspektus. Skirtumas yra tik tas, kad istorija, nagrindama visuomen, akcentuoja dmes praeit (jos struktr, funkcionavim ir vystymsi), sociologija dabartyje egzistuojani visuomen, visus jos bties aspektus. Taigi savo paintinmis funkcijomis istorija ir sociologija ne tik skiriasi viena nuo kitos, bet ir enkliai papildo viena kit. Be to, reikia turti galvoje ir tai, jog socialin filosofija yra ne tik sociologijos, bet ir istorijos teorinis ir metodologinis pagrindas. Sociologija artimai susijusi ir su kitais socialiniais mokslais, ekonomika, teise (ypa kriminologija), edukologija, kultrologija, socialine psichologija, vadyba ir kt. Todl sociologijos viet mokslini ini sistemoje galima bt pateikti taip (r. 5 schem).
Cituojama: J. Morknien. Sociologija ar filosofija: kaip galima socialin teorija... P. 163164.
2
231
5 schema. Sociologijos vieta mokslini ini struktroje
Filosofija (Socialin filosofija) Visuomens istorija Sociologija Kiti socialiniai mokslai Kas iskiria sociologij i kit visuomens moksl? Iki sociologijos kaip mokslo susiformavimo filosofija nagrinjo ir apra idealiosios visuomens modelius, t. y. koki visuomen ji nort matyti ateityje (utopinius visuomens ir valstybs modelius), dl kuri valstybei ir jos visuomens nariams dert laikytis tam tikr veiklos ir elgesio princip bei vengti nenormini kitoki. Taigi filosofai nekl sau tikslo atskleisti realius tikrovs duomenis apie visuomen, jos struktr ir vystymosi ypatumus. XIX a. sociologijos filosofins mintys apie visuomen kitokios nei ankstesns. Jeigu filosof dmesio centre buvo sivaizduojama visuomen, t. y. ne tokia, kokia yra i tikrj, sociologijos pradininkai O. Kontas ir E. Diurkheimas pirm prioritetin objekt pakeit antru, atskleisdami, jog esminis 3 sociologijos tikslas tyrinti tikrj visuomens veikl ir vystymsi . Buvo atskleista nauja visuomens nagrinjimo bei tyrimo nauda ir perspektyva. Atsirado galimyb tirti visuomens, jos grupi ir asmenybi aplinkos slygas, j pai reikmingai takojam mstym, jausmus, elges. Tai: 1. Galimyb suprasti paius save bei kitus ir kritikai vertinti populiari teigini validum. 2. Galimyb suprasti mogikj vairov, priimant j ir jos formuojamus konfliktus. 3. Galimyb vertinti saviraikos klitis ir galimybes, kurios ir charakterizuoja ms gyvenim. 4. Galimyb smoningai tapti aktyviais visuomeninio gyvenimo dalyviais, nesitenkinaniais esamu visuomens status quo ir individualias problemas transformuojaniais visuomens politikos lygmen, siekiant 4 inicijuoti socialines permainas .
3 4
ini istorija
J. J. Macionis. Sociology. New Jersey: PrenticeHall, 1997. P. 12. Ten pat. P. 10.
232
Taigi sociologini tyrim perspektyva atskleidia socialines bendrybes atskirybse arba visuomens tak ms gyvenimui, kai paintuose reikiniuose bandoma velgti ir apibrti tai, kas yra keista ir neinoma. Sociologiniu mstymu operuojama apibendrinimais. Taiau, kaip nurodo J. J. Macionis: sociologinis teiginys: 1) nra apie visus tos paios 5 grups individus; 2) remiasi faktais ir 3) nukreiptas tiesos paiekas . Taigi sociologija kaip mokslas ir kaip metodologin pozicija siaurja prasme sudaro login tyrimo pagrind, o plaija prasme padeda kritikai vertinti informacij, gaunam i kasdienio gyvenimo.
7.2. Sociologini ini struktra: teorija ir empirika

Pasaulis yra fakt visuma. L. Vitgenteinas
Sociologija sudtinga vairi painimo vienet, turini bendr ir skirting poymi, struktra. ie poymiai nulemti dalykini, metodologini, tikslini paintins veiklos ypatum. Tam tikra sociologinio painimo ris yra determinuojama tuo, kas nagrinjama, kaip nagrinjama ir kodl nagrinjama. Bendrj visuomens vystymosi ir funkcionavimo dsningum tyrimas negali nesiskirti nuo psichologinio ar moralinio kolektyvo klimato bei asmenini santyki, poiri nagrinjimo. Sociologijos mokslin mintis taip pat negali ignoruoti nagrinjamo bendro teorinio bei filosofinio dalyko, visuomens regjimo apskritai. Taiau sociologija neapsiriboja tik io klausimo bendru nagrinjimu. Ji stengiasi konkretizuoti vientis visuomens vaizd analizuodama jos sudtines dalis (elementus, fragmentus, posistemes ir t. t.). Visuomens samprata socialin aplinka, materialin ir dvasin kultra, etnosas, makro ir mikrodariniai, kolektyvai, grups, asmenybs. Visa tai gali tapti specialaus sociologinio nagrinjimo dalyku, sociologijos ak vietimo, teiss, kultros, eimos, darbo ir kt. nagrinjimo objektu. Kiekviena i disciplin (pvz.: teiss sociologija, edukologija, vadyba) turi savo teorin ir empirin baz, savo dalykin srit. Tokio apibendrinimo aukiausias lygmuo remiasi filosofinmis iniomis (teiss, ugdymo, vadybos filosofija ir t. t.), o emiausias lygmuo atstovauja specifinei konkreiai empirinei bendrojo pobdio mediagai.
5
J. J. Macionis. Sociology. New Jersey: PrenticeHall, 1997. P. 26.
233
Taigi sociologijos inios gali bti vairaus lygmens. Kartu su aukiausio lygio teorins sociologijos ir vidurinio lygio akins sociologijos yra ir emiausio lygio taikomosios sociologijos blokas, suteikiantis empirini ini, turini grynai praktin pobd. Tai rodo, kad sociologija ieina u grynai abstraki mokslini rib ir gauna praktins veiklos bruo, kurie taip pat, remdamiesi teorija, atspindi reali tikrov, matuojam kiekybiniais rodikliais. iuo atveju sociologas atlieka tarytum socialinio gydytojo (socialinio ininieriaus, socialinio darbuotojo bei technologo ar socialinio psichologo) vaidmen. Taikomosios sociologijos udavinys ne rengti mokslinius tekstus, koncepcijas, o diegti ypating praktik, susijusi su socialine diagnostika, rekomendacij rengimu, kurias gali praktikoje panaudoti vairi kategorij darbuotojai. Todl sociologini taikomj tyrim lygmeniu ypating reikm gauna vadinamieji operatyviniai tyrimai, daniausiai nukreipti vieosios nuomons, asmenini pair, nuostat, vertinim iaikinim. Tuo remiantis ir atliekama socialin diagnostika, padedanti parengti rekomendacijas praktinei veiklai tobulinti. Sociologini disciplin blok ir sociologiniais tyrimais gaut ini lygius galima pavaizduoti taip (r. 4 lentel).
4 lentel. Sociologini ini struktra
1. Socialin filosofija 2. Teorin sociologija Sociologija 3. Konkreios sociologins disciplinos (sociologijos akos) Vidurinio lygio teorija
Makrolygis Mezolygis
4. Taikomoji sociologija Mikrolygis (operatyviniai sociologiniai tyrimai) Pirmas ir antras lygiai teikia teorini ini, turi savo empirin baz, kuri sudaro kit socialini ir humanitarini disciplin duomenys. Treias lygis remiasi teoriniais pirmj dviej lygi teiginiais ir turi savo teorini teigini hierarchij nuo grynai filosofini (pvz.: istorijos filosofija, teiss filosofija, kultros filosofija, vietimo filosofija ir t. t.) iki apibendrintos savo empirins mediagos. Ketvirto lygio visi auktesnieji lygiai yra kaip painimo principai ir kategorijos apskritai, padeda interpretuoti svok struktr bei esm ir aprayti konkret tyrimo objekt. Be to, ia yra ir sav teorini nuostat, susijusi su konkrei tyrimo metodik, technikos, procedr rengimu.
234
Taigi kiekviename sociologinio painimo lygyje yra konkretus teorinio ir empirinio tyrimo procedr derinys. Taiau sociologin teorija teiginys apie tai, kaip ir kodl siejasi specifiniai faktai. Taiau surinkti socialiniai faktai ir mechanikai sujungti nra tiesos atspindiai ar galimyb pretenduoti teorij. Norint gauti patikim teorini ivad, reikia naudotis moksliniais metodais, kurie remiasi nagrinjamo dalyko teorinmis paradigmomis. Todl teorin paradigma sociologams yra pagrindinis visuomens vaizdas, drausminantis ir teisinga linkme nukreipiantis tyrjo mstym bei mokslinio tyrimo proces. Taiau empiriniai faktai taip pat veikia teorijas ir leidia 6 sociologams vienas teorijas patvirtinti ir atmesti arba patobulinti kitas .
7.3. Sociologijos funkcijos

Sociologija atlieka daugel funkcij. I j svarbiausios yra gnoseologin (teorin paintin) ir, remiantis ja, prognozavimo, valdymo, prakseologin, ideologin, humanistin ir kitos. Pagrindines aptarsime. Gnoseologin (teorinpaintin) funkcija yra nukreipta moni smons ir elgesio iaikinim vairiomis socialinmis aplinkybmis. Ji suteikia galimyb painti dabarties ir ateities visuomens ar atskiros moni grups aktualias problemas, pairas, vertinimus, iaikinti dominuojani viej nuomon. Gauta informacija sociologini tyrim procese panaudojama tolesniam teorini teigini, socialini dsningum formulavimui, egzistuojani idj, nuomoni, kritikam vertinimui, j reikms vertinimui, nauj teorini paradigm krimui. Taigi gnoseologin funkcija sieja kritin ir akseologin (vertinamj) funkcijas, kurios padeda, gavus subjektyvius respondent apibendrinimus, suinoti objektyvi informacij apie socialin situacij, visuomens ar grups viej nuomon ir iuo pagrindu planuoti valdym, teikti praktines rekomendacijas, daryti teorines ivadas. Prognostin funkcija gaut sociologini ini pagrindu yra realizuojama, numatant visuomens vystymosi tendencijas apskritai, taip pat tam tikr jos element funkcionavim dabar ir ateityje. ios funkcijos pagalba kuriami galimi ateities scenarijai, sudaromi socialinio ar atskiros mokslo akos vystymosi projektai, planuojami moksliniai tyrimai, numatomos ekonomikos, kultros, vietimo vystymosi tendencijos.
6
J. J. Macionis. Sociology P. 16.
235
Ideologin funkcija realizuojama, atspindint socialinius vairi visuomens sluoksni, partij, reim interesus. Ji panaudojama vieajai politinei nuomonei formuoti, vairioms politinms programoms pagrsti, partij programoms, atitinkanioms visuomens nari interesus, kurti. Antra vertus, paios sociologins paradigmos koncepcijos ne tik savo turiniu, bet ir per autori tam tikras orientacijas danai ireikia revoliucines, reformistines, liberalias, demokratines, religines ir kitas pairas arba vienos ar kitos visuomens klass, grups nuotaikas. Sociologija per ideologin jos funkcij yra politini ideal ir program teorinis pagrindas. Prakseologin funkcija sociologini tyrim rekomendacij praktinis realizavimas. Daniausiai i funkcija susijusi su taikomja sociologija, kurios tikslas parengti praktines rekomendacijas. Tokios rekomendacijos padeda priimant valdymo sprendimus, todl literatroje kartais vadinamos sociologinmis valdymo funkcijomis. Taiau praktika rodo, kad i prakseologin funkcija apima platesn sociologini duomen taikymo praktikoje sfer. Ji tarnauja veiklos tobulinimui ir planavimui, esam kolektyvo ar institucijos veiklos trkum alinimui, veiklos (teistvarkos, teissaugos, pedagogins, socialinio darbo ir kt.) naujovi ir inovacij diegimui ir j efektyvumo nustatymui. Be to, praktinis gaut idj patikrinimas tampa teorini idj patikrinimo kriterijumi. Prakseologin funkcija taip pat padeda apibendrinti gerj, novatorin veiklos patirt, iaikinti paangius darbo metodus ir j praktin reikm. Ypatinga sociologijos prakseologins funkcijos reikm sprendiant nusikalstamumo, korupcijos, amoralaus elgesio profilaktikos ir i yd alinimo problemas. Esam socialinio vystymosi sociologini koncepcij ir paradigm analiz suteikia galimyb iskirti du prieingus poirius: vienas nukreiptas egzistuojanios visuomens isaugojim ir jos palaipsn modernizavim, kitas esmin visuomens pertvark, jos revoliucin kait. Sociologija per ideologin funkcij taip pat turi ugdomj, teisin ir moralin reikm. Humanistin sociologijos funkcija padeda monms geriau painti ir suprasti save ir kitus, utikrinti moni dorin sveik, ivengti konflikt, krizi, suprasti individ mogikj orum ir vert, pasijusti tikrais visuomens nariais, galiniais sprsti socialines problemas.
8. METODOLOGINS, TEORINS SOCIOLOGIJOS PARADIGMOS IR KONCEPCIJOS
236

Teorija karvedys, praktika kareiviai. Leonardas da Vinis
Sociologins teorijos atspindi daugel bendr abstraki poiri, taip pat prieing ir viena kit papildani minties vystymosi mokykl. Sociologins teorijos, bdamos savo forma laisvos, yra artimesns intelektinms paradigmoms, konceptualioms schemoms, kurios aikina tuos paius dalykus skirtingais poiriais, arba j nagrinjimo objektai yra skirtingi visuomenins struktros elementai. J vystymasis primena ne linijin, o greiiau vduoklin proces, kai atsirad beveik tuo paiu metu jos vystosi lygiagreiai, papildydamos viena kit naujomis idjomis. Taiau tai netrukdo joms kovoti ir velgti privalumus ir trkumus. Taiau susipainimas su jomis ir kritinis j vertinimas sociologiniuose moksliniuose tyrimuose tyrjui suteikia metodologin pozicij juos planuojant, taip pat apdorojant ir sisteminant gautus tyrimo duomenis. Vienos sociologins paradigmos yra nukreiptos makro, kitos mikrosociologinius tyrimus, ma ar dideli grupi individ santykius. Toliau ir nagrinsime tradicines ir iuolaikines sociologines metodologines paradigmas.
8.1. Metodologins pozityvizmo, neopozityvizmo ir empirizmo paradigmos sociologijoje

Kaip jau rame, ilgaam teologins ir scientistins (mokslins) pasauliros, racionalaus ir iracionalaus painimo kova gaudavo vairi form, daugiau ar maiau remdavosi abstrakiomis ir racionaliomis idjomis. Renesanso laikotarpiu racionalizmas rmsi humanizmo ir antropocentrizmo idjomis. Naujaisiais laikais jame dominavo vietimo ir empirizmo id-
237
jos, o XIX a. pasiymjo nauja racionalizmo iraika, pagrsta spdingais gamtos moksl pasiekimais, orientuotais stebjim ir eksperiment su tam tikrais teorini ini pavyzdiais, numataniais aikinimo procedras. iame fone senos socialins filosofijos pasiekimai ir visuomens moksl atstov samprotavimai tapo anachronizmu, spekuliatyviniais samprotavimais, atitrkusiais nuo realaus gyvenimo. tai todl prieakiniai mstytojai kl sau udavin rekonstruoti socialines filosofines inias remiantis konkreiu gamtamokslinio pobdio painimu. Mokslikumas, natralumas, objektyvumas, ini praktin reikm tapo tikro mokslinio (pozityvaus) painimo, kur ir turjo atitikti naujas mokslas apie visuomen sociologija, kriterijais. Pozityvistai suformulavo pagrindinius mokslinio painimo pagrindus. O. Kontas (Auguste Comte) Pozityvios filosofijos kurse suformulavo savo mokslini (pozityvi) ini sistemos samprat ir j atitinkanius painimo metodus. D. Milis (John Stuart Mill) pareng indukcinio empirinio painimo logikos model. H. Spenseris (Herbet Spencer) koncentravo savo dmes besikeiiani objekt painimo metodus, teikdamas prioritet istoriniam lyginamajam tyrimo metodui. Socialini reikini stebjimas, fakt kaupimas, dsningum iaikinimas tampa svarbiausiu pozityvi ini rodikliu, kuris ir skiria ias inias nuo abstraki konstrukcij. Taiau stebjimui prieinami tik reikiniai, faktai ir j tarpusavio ryiai, kurie lemia mokslini dsningum esm. Nemanoma stebti veiksni prieasi, nes viena prieastis yra kitos prieasties rezultatas, ir taip iki begalybs, todl prieasties (juolab galutins prieasties) nemanoma stebti, ir mokslininko jos nedomina, teig O. Kontas. Tuo paiu metu O. Kontui teko veikti ir empirizmo kratutinumus, didiul beprasm faktins mediagos kaupim, kuris taip pat yra prieingas pozityvioms inioms. Ypatingas empirizmo pavojus pasireikia visuomens moksluose, todl socialiniai stebjimai, faktins mediagos rinkimas turi remtis fundamentaliomis teorijomis. Pozityvios teorijos, kuria remiantis bt galima rinkti ir apibendrinti faktus, nebuvimas pagrindinis sunkumas sociologijoje, kadangi patenkama tarytum uburt rat stebjimui pravesti reikia teorijos, o teorijai sukurti stebjimo. rat, anot O. Konto, galima veikti tik remiantis nauja visuomens sampratos ir jos vystymosi koncepcija. Todl sociologija traktuojama ir kaip ypatingas teorinis mokslas, be kurio nemanoma objektyviai aikinti bei interpretuoti gaut empirini duomen.
238
Kaip susijusi su stebjimu, empirini tyrimo duomen kaupimu O. Kontas akcentavo btin tam tikr mokslin (special) tyrj pasirengim, kuris utikrint tyrjo nepriklausomyb nuo nemokslinio pobdio klystkeli prietar, dominuojani nuomoni, politini aistr, vairi spekuliacij ir kt. Dar viena svarbi pozityvizmo (taip pat ir neopozityvizmo) problema yra mokslini ini ir j pagrindini teorini funkcij aikinimas. Analizuodami aikinimo bd, pozityvistai visgi buvo priversti nutolti nuo akcentuojamo induktyvizmo ir empirizmo principo bei tuo paiu metu remtis ir dedukcini ini gavimo konstrukcijomis. D. Milis mano, jog loginiu poiriu, kiekvienas aikinimas turi dedukcin ivad, kuri sudaro prielaid vienam ar kitam dsniui formuluoti. Toliau i idj tvirtino K. Poperis (Karl Popper) ir kiti pozityvizmo (neopozityvizmo, scientizmo) metodologai. Todl iuo metu gamtamokslinio ir socialinioistorinio aikinimo identikumo idja dominuoja neopozityvistinje metodologijoje. ia prasme K. Poperis ra: dedukciniai metodai plaiai paplito, ir j reikm enkliai didesn negu galjo numatyti Milis visi teoriniai arba apibendrinamieji mokslai (nesvarbu, gamtos ar socialiniai) naudojasi tuo paiu metodu Netvirtinu, kad tarp teorini moksl apie gamt ir apie visuomen nra joki skirtum; j yra net tarp vairi gamtos moksl, kaip ir tarp socialini moksl Bet a sutinku su Kontu ir Miliu, kad metodai, taikomi iose dviejose ini srityse, i esms vienodi Juose gldi dedukcinis prieasi aikinimas ir j tikrinimas (per numatym patikrinim). Kartais tai vadinama hipotetiniudedukciniu metodu, daniau hipotetiniu metodu, kadangi jis nra absoliuiai patikimas moksli1 niams teiginiams . Taigi iplsdami aikinimo problem iki ini prognozavimo ir patikrinimo (dedukcikai ivest hipotezi falsifikavimo), K. Poperis, o po to ir kiti iuolaikiniai pozityvistai, vysto teorini ini koncepcij ir pripasta jos universalum, t. y. vienod jos pasireikim ir gamtos, ir visuomeniniuose moksluose. Taiau metodologiniuose pozityvizmo ir antipozityvizmo poiriuose (taip pat neopozityvizmo ir scientizmo) egzistuoja ir prieingi poiriai: viena vertus empirini tendencij pervertinim ir bet koki teorini apibendrinim ignoravim, antra vertus kritinis poiris teorins minties absoliutinim (iors antipozityvistins opozicijos). Taiau empirizmas sociologijoje sitvirtino tokiose kryptyse, kaip stebjimo, eksperimento, lyginimo, istorins analizs bei kitose, pvz.: statistini
1
. . . , 1993. . 150151.
239
rodikli metoduose. Pastarieji, apibendrindami statistinius duomenis, atlikdami j koreliacin analiz ir kitas operacijas, turi galimyb surasti statistinius dsningumus. Taigi metodologin pozityvizmo orientacija empirinius painimo metodus (kaip teisingos informacijos apie socialinius reikinius altinis) paskatino sociologijos gelmse formuotis ypatingai socialini tyrim krypiai, orientuoti arba nagrinti lokalius objektus (maas grupes, kurioms nagrinti galima taikyti stebjimo ir eksperimento metodus), arba nagrinti masinius socialinius reikinius, naudojant statistinius metodus (pvz.: demografinius procesus arba viej visuomens nuomon ir t. t.). Palaipsniui ir plaiai atliekant empirinius (taikomuosius) tyrimus, ikyla poreikis juos metodologikai pagrsti. XX a. viduryje tarp teorins ir empirins sociologijos krypties atsiranda prietaravim. Tradiciniai teoretikai, vertindami praktik pakankamai sudtingus matematinius skaiiavimus, kaltina juos trivialiomis ivadomis, o sociologai praktikai nemato ypatingos reikms teoretik abstrakiose sociologinse konstrukcijose, laikydami jas igalvotomis ir turinioms scholastin pobd. ioms dviem kratutinms sociologijos kryptims sutaikyti atsirado vidurinio lygio teorijos (angl. theory middle range) poreikis. i teorija yra tarp hipotezi, kuri daugyb sukuriama kasdienje tyrim praktikoje, ir tarp teorij, jungiani pagrindin konceptualij schem. Ja remiantis, tikimasi ikelti daugyb empirikai stebim socialinio elgesio stereotip. Kaip opozicija pozityvizmui sociologijos metodologijoje susiformavo supratimo sociologijos kryptis.
8.2. Supratimo sociologijos, fenomenologijos ir etnometodologijos koncepcijos

Pozityvistin tradicij tam tikru lygiu galima laikyti sociologijos pradininke, kadangi ji orientavo panaudoti bendrus mokslinius metodus socialiniuose tyrimuose. Ji teigiamai paveik ir teorins, ir empirins sociologijos vystymsi. Taiau lygiagreiai su ia tradicija formavosi ir vystsi metodologin paradigma, alternatyvi pozityvizmui, kuri rmsi ne gamtos ir visuomens moksl panaumo idja, o radikalaus j skirtumo idja. i idja buvo suformuluota vokiei filosofo Vilhelmo Diltjaus (Wilhelm Dilthey), kuris traktavo gamt ir visuomen kaip skirtingas sferas. Visuomenei, anot io filosofo, atstovauja moni, kurie apdovanoti jausmais, protu ir valia, veikla. Tai ir sudaro socialin bt, ir todl socialinis painimas turi tai atsivelgti. Prieingu atveju socialinis painimas praranda savo reikm. Vidinis mo-
240
gaus pasaulis nepasiduoda grietoms loginms painimo normoms bei gamtamoksliniams aikinimo metodams. is pasaulis gali bti atskleistas tik tiesioginiu intuityviu supratimu, kadangi dvasinio pasaulio negalima nei pasverti, nei imatuoti, nei ufiksuoti fiziniais prietaisais. Todl Diltjus man, kad sociologija kaip mokslas turi remtis ne grietais loginio aikinimo pagrindais, o suprantanios metodologijos principais. i idja palaipsniui buvo perkelta socialinio painimo metodologij ir gavo supratimo sociologijos pavadinim (angl. Sociology comprehensive, vok. soziologie verstehende, rus. ). io termino autoriumi laikomas M. Vberis (Max Weber). Sociologija, kaip ir bet kuris kitas mokslas, stengiasi atskleisti nagrinjam reikini prieastis, kurioms sociologijoje atstovauja socialiniai veiksmai. Socialiniai veiksmai turi veiksm individ subjektyvi prasm. Taiau mogaus veiksm socialumas pasireikia tik tuo atveju, kai jo subjektyvi prasm tam tikru bdu siejasi su kit moni veiksmais. Socialinius veiksmus galima palyginti su voratinkliu, kuriame vairios individ prasms susipina ir sudaro prasminius elgesio ryius. Iaikinti iuos ryius ir yra pagrindinis sociologijos tikslas. Taiau supratimo sociologijos termino autorius Vberis supratimo vaidmens socialiniame painime neabsoliutina ir mano, kad daugiausia tai tinka ikelti hipotezms, kurioms patikrinti reikia standartini mokslini metod. Taiau pati veiksm prasmi idja mokslo pasaulyje sitvirtino kaip reikmingas indlis sociologijos teorij. Reikming indl supratimo sociologij ne vokiei sociologas ir filosofas Georgas Zimelis (Georg Simmel). Jis atskleid tris supratimo funkcijas. Pirma, nurodydamas, kad supratimo rezultatas yra ne prieastiespadarinio ryi suradimas, o istorinio veiksmo, esanio ryiuose su mogikais norais, tikslais ir interesais, prasms suradimas. Antra, supratimas pasireikia ir kaip paintins veiklos vertinimo kriterijus, nes tiriamasis reikinys yra susijs su paties tyrjo arba socialins grups interesais, kuriuos jis ireikia. Treia, supratimas suria vien grandin empirij ir teorij arba konkrei sociologij su socialine filosofija, tuo tapdamas teorinio bei istorinio gaut duomen prasminimo priemone. Supratimo sociologijos idja pripastama vertinga daugelio kit tiriamj krypi sociolog. Taiau skirtingai nei gyvenimo filosofija, hermeneutikos supratimas nra traktuojamas kaip savarankikas ar vienintelis sociologinio painimo aktas, pakeiiantis aikinimo ar vyki prieasties padarinio aktus. Todl danai jis naudojamas kaip pagalbin priemon kom-
241
pleksiniame moksliniame tyrime. Antra vertus, juo remiantis buvo kuriamos kitos koncepcijos, kurios papildo i metodologin paradigm. Fenomenologin sociologija (angl. Sociology phenomenological, vok. Soziologie phnomenologische). Viena i supratimo sociologijos pori. Tai teorin metodologin kryptis, traktuojanti visuomen kaip nuolatinje individ dvasinje sveikoje atkuriam reikin. Beje, fenomenologijos pagrindjas vokiei filosofas Edmundas Huserlis (Edmund Husserl), analizuodamas paintins veiklos fenomenus, prijo prie ivados, kad mokslins inios (ypa visuomenins) vis labiau tolsta nuo kasdienybs, kuri io filosofo buvo nagrinjama kaip mokslini ini tikrasis altinis. Pagrindin fenomenologijos idja yra tvirtinimas, kad pasaulis yra toks, kok j suvokia mons. Neneigiama, kad pasaulis egzistuoja objektyviai, taiau tam tikr reikm monms jis gauna tik per j smon. mogus ne paprastai santykiauja su iors pasaulio daiktais, o suteikia jiems tam tikr reikm, kuri gauna buitin prasm. j reikia atsivelgti moksliniame tyrime. I to seka ivada, kad mokslininko udavinys yra ne realaus pasaulio prigimties supratimas, o tyrimas keli ir bd, kuri pagalba pasaulis struktrizuojasi mogaus smonje. Fenomenologija ir pretenduoja vaidmen filosofinio metodo, kurio pagalba galima iaikinti kasdiens patirties prigimt ir jos ry su mokslinmis koncepcijomis. E. Huserlio mokinio A. iuco (Alfred Schutz) fenomenologijos idja buvo perkelta sociologij ir dav pradi fenomenologinei sociologijai. A. iucas savo knygoje Socialinio pasaulio fenomenologija pagrind nauj poir socialin tikrov kaip ypatingos iraikos bd. Jis tvirtino, kad objektyvus pasaulis, veikdamas jausmus, tik signalizuoja apie savo egzistencij. Taiau is pasaulis pats savaime mums nieko nereikia. Paindami iuos objektus, suteikiame jiems enklus, vardus, reikmes, mogikj prasm ir tik tada sueiname su jais tam tikrus santykius. Nereikmingi objektai tampa reikmingais, sirao ms smon, gaudami tam tikr prasm. Pvz.: saul, mnulis, vaigds gali bti paprasti gamtos objektai, bet jie taip pat gali tapti mogui tam tikr antgamtini jg siknijimu, veikti jo smon ir elges. Tokiu reikmingu objektu gali bti ir kitas mogus (amanas, burtininkas, pranaas, vadas ir t. t.), jo veiksmai, veiksm motyvai, kuriuos suprantant galima tiktis daugiau ar maiau adekvataus socialins tikrovs painimo. Taigi reikmingumas, rao iucas, nebdingas gamtai, kaip tokiai, jis yra selektyvins ir interpretacins mogaus veiklos rezultatas. I to seka, kad visuomens struktros samprat vedami ne tik fiziniai, bet ir dvasiniai dariniai. tai ie, pastarieji, ir suteikia visuomeniniams
242
reikiniams socialin prasm, lemia kasdienio gyvenimo organizavimo orientyrus, formuoja kasdienius racionalius ir moralius principus. Tai emiausias, pirminis socialini reikini interpretacijos lygis. Vliau is pagrindas tarnauja mokslini (teorikai apibendrint) svok formavimui, dsningum iaikinimui. Tai ir yra pagrindinis socialinio mokslo udavinys, t. y. nuo empirikos pakilti iki teorini apibendrinim. is perjimas nuo tiesiogiai nereikming objekt prie reikming, suteikiant jiems tam tikr prasm, pradioje vyksta atskiro mogaus smonje, o po to individ sveikoje gaudamas plai socialin reikm. i bendr prasmi iaikinimas ir lemia pagrindin fenomenologins sociologijos idj. Taigi remiantis ia metodologine nuostata, btina iaikinti ir suprasti objektyvi socialini reikini tapsm subjektyvi individ patirties pagrindu. iame procese galima iskirti kelet tyrimo lygi. Pirmas, supratimo interpretacijos lygis susijs su objektyvaus pasaulio individ prasminim odiniu lygiu; antras su kito mogaus veiksm supratimu, jo tiksl ir nor atskleidimu; treias supratimo supratimas, tai yra paties tyrjo socialinio fenomeno sveikos supratimas, jo prasms atskleidimas, nes tai utikrina perjimo nuo atskirybs, individuali ir intersubjektyvi ini apibendrint svokin socialins tikrovs apraymo lyg. Po to i nuostata padeda nustatyti tokias metodologines kategorijas, kaip mokslinis faktas, apibendrinimas, teorin abstrakcija, teorinis konstruktas ir t. t. Taigi bdu sociologini svok ir sociologini teorij krimas remiasi vien kognityvini struktr (atspindini kasdien individ patyrim) pervedim auktesn teorin lyg, kuriame individualus subjektyvumas persiknija intersubjektyv adekvatikum. Taigi fenomenologins sociologijos nuostata tyrj orientuoja ne tiek objekto nagrinjim, kiek jo reikm, nulemt mogikosios smons veiklos, jos kasdienio gyvenimo patyrimo. i idja gavo specifin vystymsi kitame suprantanios sociologijos poryje etnometodologijoje. Etnometodologija (angl. Ethnomethodology, vok. ethnomethodologie). Sociologijos kryptis, turinti tiksl etnologijos ir socialins antropologijos metodus paversti bendra socialini moksl metodologija. Etnometodologijos objektas yra moni paslptos interpretacins procedros nesismonint, nerefleksuojam socialins komunikacijos mechanizm procese. Teorins etnometodologijos ir jos specifikos pagrindjas yra amerikiei sociologas Haroldas Garfinkelis (Harold Garfinkel). Garfinkelis Et-
243
nometodologijos tyrimuose tvirtina, kad tradicin sociologija nekreip dmesio eilini visuomens nari elgesio etnometod (dalyvi metod) bei j pagalba konstruojamos socialins tikrovs sampratos nagrinjim. Individ ir grups supratimo idja vystsi etnografijoje. Nagrinjant vairi taut skirtingas kultras tradiciniais mokslo metodais ir terminais, tarp tyrj atsirado abejoni dl galimybs adekvaiai aprayti nagrinjamus reikinius, ypa dvasins kultros arba pirmykts, reliktins kultros esminius bruous. Formavosi nuomon, kad dl tokios kultros apraymo btina j nagrinti i vidaus, t. y. btina susigyventi su ta tauta, suprasti jos mentalitet, kalb, paproius, tikjim, tradicijas. Tik po to galima tiktis objektyvaus painimo ir jo apraymo. Etnografijai, antropologijai ir etnologijai i metodologin nuostata buvo prasta ir tradicin. Natralu, kad pleiantis sociologiniams tyrimams (ypa tokiose srityse, kaip kultros sociologija, ini sociologija, religijos sociologija, kognityvin sociologija, kasdienybs sociologija ir t. t.), turintiems kultrologin prasm, supratimo idja tapo enkliai platesnio poreikio. Kaip viso to rezultatas ir atsirado etnometodologija, kuri papild sociologinius tyrimus naujais metodais. Etnometodologija pradjo pretenduoti net nauj, savarankik socialinio painimo teorij, kurioje glaudiai susipina sunkiai atskiriami ontologiniai ir metodologiniai aspektai. iuo atveju supratimas orientuotas ir painimo objekt, kaip jo racionalios sveikos su kitais idav, ir painimo subjekt (tyrj), kaip racionalaus socialins bties pagrindo atskleidj, t. y. savotikas supratimo supratimas. Garfinkelio akcentuotos problemos ir dabar aktualios. J domino, kokiais bdais galima racionaliai (mokslikai) aprayti kasdien patirt, socialins sveikos aktus; kodl ir kaip mons pasiekia susitarimo, sudaranio visuomeninio gyvenimo ir tvarkos pagrind; kas mones jungia vieningus visuomeninius darinius, kas sudaro kultros esm. Taigi remiantis etnometodologijos principais, tyrjas turi tirti visus kasdienio gyvenimo aspektus, paprastus ir nepaprastus reikinius, pats bdamas tos kasdiens veiklos dalyviu. I tikrj, tik tokiu bdu galima giliai inagrinti, pvz.: kalini santykius, j interesus, vertybes, suprasti ir iifruoti j specifin kalb, terminij arba policijos ar kitos teistvarkos kolektyvo kasdien, neformal gyvenimo ir bendravimo pobd, t kasdien real etnos, kuris nulemia atskiro nario elgesio normas, vertybi sistem ir vertinimo kriterijus. Kasdienybje kiekvienas mogus yra tam tikra prasme praktinis sociologas, kadangi jis, suteikdamas kit veiksmams reikmes ir pretenduo-
244
damas jas suprasti, formuoja savo pozicij. Sociologas mokslininkas i kasdien sveikos ir supratimo patirt turi apibendrinti grietais vienareikmiais terminais, siekdamas tam tikro teorikai reikmingo socialini reikini paaikinimo. iuo atveju mokslas ir painimo objektas tarytum susilieja bendr visum. Taiau mokslas neturi atitrkti nuo apraymo objekto, pernelyg teoretizuoti savo kalb, o prieingai, jis turi priartti prie t kalbini standart, kurie dominuoja kasdienybje. Jis turi bti tarytum liaudies iminties ir sveiko proto transliatoriumi. Taigi etnometodologijoje btina iskirti du painimo lygius: kasdiens patirties ir mokslini teorini ini. Kiekviena io painimo forma turi savo specifik. Vienu atveju dominuoja subjektyvus individualizuotas patyrimas, kitu objektyvizuotas. Taiau i lygi specifikumas neegzistuoja atskirai vienas nuo kito, jie yra sveikoje. Mokslas tampa kasdiens patirties dalimi, o patirtis organikai silieja moksl. Taigi etnometodologijos specifika pasireikia tuo, kad tyrj ji orientuoja nagrinti grynai kultros dvasinius elementus, kurie pasireikia per odius, svokas, sprendimus, odins praktins komunikacijos vertinimus. ios praktikos painimo metodai ir yra pagrindins priemons nagrinjant socialinius reikinius.
8.3. Sociometrijos metodologins ir metodins nuostatos

Turint tiksl painti konkreius visuomeninio gyvenimo reikinius, mokslinio tyrimo metodologija skatino empirinius (taikomuosius) ma socialini grupi funkcionavimo tyrimus. iuo atveju suartjo sociologijos ir socialins psichologijos udaviniai pereinant nuo makroobjekt (mass, minios) prie mikrogrupi (eimos, mokyklins klass, student grups, darbo kolektyvo, sportins komandos ir t. t.) nagrinjimo. Tarp empirins sociologijos (su jos matematiniu aparatu) ir socialins psichologijos (su jos eksperimentiniais metodais) atsirado ryys, kuris paskatino naujos mokslo krypties sociometrijos, svarbios ir psichologijai, ir sociologijai, vystymsi. Sociometrijoje skiriamos dvi kryptys: empirin ir teorin. Sociometriniuose empiriniuose tyrimuose remiamasi konkreiomis metodikomis nagrinjant asmen tarpusavio santykius maose grupse. Tai sociometrin apklausa, sociometrinis testas, autosociometrija, retrospektyvin sociometrija, referentometrija, veiksmo pasirinkimo metodas ir kt. Tam taiko-
245
mi specials fiksavimo metodai (sociogramos, sociomatricos), sociometrini duomen matematiniai apdorojimo metodai (sociometrini indeks skaiiavimas, grupi iskyrimas, graf teorija, matricos analiz ir t. t. ie metodai, remiantis respondent atsakymais apie j teikiamus prioritetus kitiems grups nariams, sudaro galimyb iskirti grupje lyderius, vidutiniokus, atsiskyrlius (autsaiderius arba atmestuosius), iskirti rykias ar maiau rykias grupes, arba j susvetimjim, konfliktikum, arba nekonfliktikum, atitikim arba neatitikim, formali grups struktr, jos formalius ir neformalius santykius ir t. t. iuos metodus galima papildyti ypatingomis psichodramos ir sociodramos situacijomis. Psichodramoje sudaroma eksperimentin grup, kurios nariai pagal tam tikr scenarij atlieka socialinius vaidmenis (pvz.: vadovo ir pavaldinio, prokuroro ir advokato, tardytojo ir tariamojo, pedagogo ir besimokaniojo ir t. t.). Tai grupins psichoterapijos ris, kai individai pasikeisdami vaidina prieingus vaidmenis. ie vaidmenys yra nukreipti gyvenimik situacij, turini jos dalyviams asmenin prasm, modeliavim, siekiant veikti neadekvaias emocines reakcijas, giliau save painti. Psichodramai bdinga spontanikumas, aktyvumas, elgesio improvizavimas. Sociodramoje dalyvauja natralios moni grups (eima, darbo kolektyvas, komanda), kurios nariai vaidina prieingus vaidmenis ir bando sivaizduoti save kito kailyje ir atitinkamai veikti (pvz.: snus tvo, dukt motinos, virininkas pavaldinio vaidmenyje, policininkas tariamojo arba aukos vaidmenyje bei prieingai ir t. t.). Tai tyrimo ir maos grups vidaus konflikt veikimo procedra, santarvs pasiekimas tarp sveikos dalyvi poiri dl savo funkcij, priedermi, teisi. Taip pat tai grups asmenini santyki modeliavimo bdas. Sociodrama plaiai taikoma dalykiniuose aidimuose, socialiniamepsichologiniame treninge. Mikrosociologijos pagrindjo austramerikiei psichologo ir psichiatro Jakobo Moreno (Jacob Moreno) sociometrija kartu su sociodinamika (ma grupi bendrja teorija) ir sociatrija (mokymu vidiniams grups konfliktams sprsti) yra sociologini ini socionomijos dalis. Sociometristo darbe nagrinjant individ grup, Morenas iskiria keturias pagrindines tyrjo procedras ir jo sprendiamus udavinius: 1) tyrimo procedra, nagrinjanti grups organizacij; 2) diagnozuojanti procedra, klasifikuojanti asmens padt grupje ir grupi padt kolektyve;
246
3) terapin ir politin procedra, turinti tiksl padti individui ar grupei geriau prisitaikyti prie kolektyvo; 4) galutin sociometrin procedra kaip vis i stadij sintez, paverianti jas vienintele operacija, kurioje viena procedra priklauso nuo kitos. Paskutin procedra yra mokslikiausia. Ji nra daugiau mokslin dl to, kad ji yra praktin, tikriausiai ji daugiau praktin dl to, kad ji daugiau 2 mokslikai tiksli . Dabar sociometrijos terminas, reikiantis empirines inias, m plstis iki teorini ini. Nuo ma grupi santyki nagrinjimo bandoma perkelti j funkcionavimo dsningumus platesnes socialines bendrijas, o po to ir visuomen apskritai. Taigi sociometrija tampa rykaus teorinio pobdio, kur iskiriama teorin ir empirin kryptys, savarankiki metodologiniai ir metodiniai lygiai, susij su socialini objekt struktros visumos nagrinjimu bei i objekt tarpusavio santykiais.
. . (). , 1996. . 262.
247
9. IUOLAIKINS SOCIOLOGIJOS TEORINS PARADIGMOS

Raias, einantis teisingu keliu, aplenks iklydus i kelio greitaeig jik. F. Beikonas
Sociologijoje gausu skirting teorij ir koncepcij net apie tuos paius reikinius. Sociolog nuomons gali ir nesutapti, bandant atskleisti svarbiausias sociologines problemas, visuomens grupi struktras, j vystymosi etapus ir kt. Taiau i vairov nereikia, jog sociologijos mokslas yra 1 chaotikas. Tokia ivada bt skubota, rao J. J. Macionis , turint mintyje tai, kad sociologus vienija trys fundamentalios teorins paradigmos, leidianios faktikai efektyviai analizuoti bet kur visuomenin reikin. Tai struktrinfunkcin paradigma, socialinio konflikto paradigma ir simbolininterakcin paradigma. Kiekviena i paradigm pltoja skirtingus poirius ir gali bti savitai naudinga, iekant atsakym tam tikrus klausimus apie visuomen. N viena i i paradigm nra teisingesn u kit, nes jos visos trys, atskleisdamos savitas interpretacijas, formuoja bendrj visuomens samprat, stimuliuojani kontraversijas ir naujus teorinius apmstymus debatuose. Visos jos gali bti kaip metodologin pozicija sociologiniuose tyrimuose.
9.1. Struktrinfunkcin paradigma

Svarbiausios ios paradigmos gvildenamos problemos yra ios: 1. Kaip visuomen yra integruota? 2. Kokios yra pagrindins visuomens dalys? 3. Kaip ios dalys yra integruotos? 4. Kokia i dali taka visuomens funkcionalumui? Struktrinfunkcin paradigma tam tikra socialini teorij krybos ir pltojimo struktra. ioje struktroje visuomen atskleidiama kaip
1
248
kompleksika sistema, kurioje funkcionuodamos jos sudtins dalys isaugo pai sistem, nedamos solidarum ir stabilum. ioje paradigmoje pripastama, jog moni gyvenimus determinuoja socialin struktra, kuri yra santykinai stabilus socialinio elgesio modelis, plaiai pripastamas ir traktuojamas kaip moraliai pageidautinas. Visos socialins struktros (pvz.: eima, pasisveikinimo ritualas) nea savit indl visuomens ilikim, funkcionavim ir vystymsi. Socialin struktra atsiskleidia per socialini funkcij idj. Socialins funkcijos suprantamos pirmiausia kaip visa, kas suteikia form socialinms struktroms ir motyvuoja individus vienaip ar kitaip mstyti, jausti ir elgtis. Antra vertus, socialins funkcijos i visuomens proceso iauganios pasekms. Labiausiai i paradigm ivyst T. Parsonsas (Parsons), remdamasis savo paiekose H. Spenserio (Spencer) ir E. Diurkheimo (Durkheim) idjomis. Anot jo, bazin yra socialins tvarkos idja, kuri knija pastangas palaikyti sistemos pusiausvyr, suderinti vairius jos elementus, pasiekti j santarvs. Taiau i teorija buvo kritikuojama u tai, kad ji buvo atmetusi vystymosi idj, kviesdama palaikyti viduje egzistuojanios sistemos pusiausvyr, vairi posistemi interes sutaikomum. i ivada buvo padaryta analizuojant JAV visuomenin ir valstybin santvark, kuri Parsonsas laik etalonu ir kurios stabilum vertino kaip didiul pasiekim. Vliau Parsonsas kartu su E. ilzu (Shils) veikale bendr veiksm teorij gyvendino enkl posk nuo struktr analizs funkcij analiz. Akcentuodami mogaus problem, jie band paaikinti socialini sistem sudtingjimo proces per nuolat augani funkcij diferenciacij, kuri sistemoje vykdo individai. iuolaikinis JAV sociologas R. K. Mertonas (Robert Merton) samprat apie socialini funkcij koncepcij praplt nauju rakursu. Mertonas knygoje Socialin teorija ir socialin struktra (1968) aikina, kad pirmiausia socialins struktros modelio pasekmes skirtingai patiria vairs visuomens nariai. Antra, mons tik labai retai pajgia suprasti visos konkreios socialins struktros funkcijas. Tas suprantamas funkcijas ir tikslingas j pasekmes Mertonas vadina akivaizdiomis bet kurio socialinio modelio funkcijomis. O pasekmes, kurios daniausiai neiaugusios i tiksling paskat ir nra suprastos, jis vadina latentinmis funkcijomis. Treioji Mertono prielaida yra ta, kad ne visos socialins pastangos yra naudingos. Vadinasi, mes patiriame socialines disfunkcijas kaip nepageidautinus visuomens proceso modelius. Be to, mons gali ir nesutarti dl to, kas yra alinga ar naudinga.
9.1. Struktrinfunkcin paradigma
249
Paia bendriausia prasme kiekvieno objekto, taip pat ir visuomens, nemanoma suprasti nenagrinjant j struktriniu poiriu. Taigi tyrimo objektas paprastai nagrinjamas keturiais poiriais: sandaros (struktros), j sudarani element funkcini charakteristik, i element keitimosi ir objekto vystymosi apskritai poiriu. Turbt nra filosof ir mokslinink, kurie, nagrindami visuomen, nesistengt atsakyti klausimus, kaip sudaryta visuomen, kaip ji funkcionuoja, keiiasi ir vystosi. Struktralistai ir koncentruoja savo dmes ne visuomens struktr apskritai, o atskirus fragmentus, per kuri prizm stengiasi prasminti visuomens prigimt. Funkcionalizmo esm yra nustatyti, kok vaidmen vaidina dalis (elementas) visumos gyvybingume. io vaidmens nustatymas itin priklauso nuo ios visumos kaip pagrindinio poymio nagrinjimo. Pvz.: vartojimo, gamybos, harmonijos, santarvs, vienybs, stabilumo, augimo procesas ar kt. Funkcionalins analizs udavinys sociologiniuose tyrimuose yra nagrinti visuomen kaip harmoningai funkcionuojani sistem, kurios visos dalys veikia palaikydamos i harmonij. E. Diurkheimas, atskleisdamas kazualin ir funkcionalin skirtum, ra, kad pirmasis stengiasi atskleisti nagrinjam reikini prieastis, o antrasis nukreiptas to vaidmens, kur reikinys atlieka nustatant bendr harmonij, t. y. utikrinant visumos gyvybingum, iaikinim. Taigi sistemos, struktros, funkcijos svok vartojimas, nagrinjant moni visuomen, suteik papildom paintini galimybi palyginti su genetiniu, deterministiniu ir kitais poiriais. Taiau struktrinsfunkcins paradigmos kritikai kaltina ios paradigmos alininkus tuo, jog jie, pabrdami socialin integracij, kartu skatina socialin nelygyb, besiremiani natralios tvarkos iraika ir pasireikiani klass, rass, etnikumo ir lyties grupi atvilgiu, o tai stimuliuoja socialin tamp ir konfliktus. Todl socialinio konflikto ir visuomens vystymosi reikm sumenkinanti socialinio stabilumo idja suteikia struktrineifunkcinei paradigmai konservatyvumo atspalv. Kaip atsakym i kritik sociologai pltoja dar vien socialinio konflikto paradigm.
250
9.2. Socialinio konflikto paradigma

Svarbiausios ios paradigmos apimtyje gvildenamos problemos yra ios: 1. Kaip visuomen yra susiskaldiusi? 2. Kokie yra pagrindiniai socialins nelygybs modeliai? 3. Kaip atskiros moni kategorijos bando apginti savos privilegijas? 4. Kaip atskiros moni kategorijos bando pakeisti status quo? Socialinio konflikto paradigma teorijos formavimo struktra, kurioje visuomen irima kaip nelygybs kupin aren, formuojani konfliktus ir permainas. is poiris papildo struktrinfunkcin paradigm, nuviesdamas nelygybs skatinam socialin susiskaldym, o ne funkcin solidarum. Sociologai, besivadovaujantys ia paradigma, tyrinja, kaip visuomenje pasiskirstoma pinigais, valdia, edukacija ir socialiniu prestiu pagal tokias socialines struktras, kaip klas, ras, etnikumas, lytis ir amius. i analiz atskleidia, jog socialins struktros funkcionuoja, jog vieniems visuomens nariams vairi visuomenini grybi prieinamumas yra atviras, o kitiems jis nepasiekiamas. Taigi socialins struktros, uuot skatinusios pilnutin visuomens vystymsi, formuoja privilegijuoto grybi pasiskirstymo slygas, leidianias vien moni sskaita pelnytis kitiems visuomens nariams. ios slygos sukelia socialinius dominuojani ir disprivilegijuot moni kategorij turtingj ir neturtingj, baltj ir spalvotj, vyr ir moter bei kt. konfliktus. Tipika, jog dominuojani socialini struktr mons veriasi apginti pasiektas privilegijas; disprivilegijuotieji bando sau dar labiau atverti visuomenini resurs prieinamum. Taigi dl socialinio konflikto paradigmos tampa akivaizdu, kad nelygyb ir jos sukelti konfliktai 2 gldi paioje visuomens organizacijoje . Socialinio konflikto teorija buvo kuriama struktrinio funkcionalizmo kritikos pagrindu. Vystymosi pagrindas yra konfliktas, o ne konformikumas, santarv, integracija, tvirtina . R. Milsas (Mills). Visuomen visuomet yra nestabilumo bsenoje, kadangi joje vyksta nuolatin atskir socialini grupi kova. Be to, Milsas, remdamasis K. Markso, M. Vberio (Weber), V. Pareto (Pareto) ir G. Moskos (Mosca) idjomis, tvirtino, jog aukiausia io konflikto iraika yra kova dl valdios. Taigi konflikt altinis yra vadinamasis moguspolitikas. Antra vertus, socialinio konfliktikumo idja turi aikias empirines prielaidas. Nuo vaikiko agresyvumo iki suaugusij gin, nuo pirmyki moni kauko2
9.2. Socialinio konflikto paradigma
251
li mediokls iki iuolaikins kovos dl valdios, teritorij ir materialini vertybi ugrobimo. 3 Amerikiei sociologas L. Kozeris (Coser) stengiasi veikti struktrin funkcionalizm ne kritika, griaunania j, o j tobulindamas ir konstruktyviai papildydamas. Prieingai struktrinio funkcionalizmo klasikinms teorijoms, kuri atstovai band abstrahuotis nuo socialinio konflikto, L. Kozeris rodinja, kad konfliktins kolizijos yra neivengiamas visuomeninio gyvenimo produktas, ypatingas santyki tipas tarp tam tikr asmen ir grupi. Jeigu struktrins funkcins analizs alininkai konflikte mato tik visuomenins anomalijos iraik, tai Kozeris pabria konfliktini situacij pozityv integruojant ir stabilizuojant pobd visuomeniniame gyvenime. Parods konflikto neivengiamum, jis stengiasi veikti jo stichin pobd ir suteikti jam iminting organizacij ir tvark. Jis teigia, jog socialiai kontroliuojamas konfliktas varina or, kuriuo kvpuoja jo dalyviai ir leidia atnaujinti j santykius. iek tiek kitoki konflikto samprat pateikia R. Darendorfas (Da4 rendorf) . Jis mano, jog bekonflikts visuomens koncepcija, kai vyrauja integracijos ir tvarkos tendencijos, gali egzistuoti. Taiau tai nra tipika. Labiau tipika, jo poiriu, yra visuomen, kurioje reikiasi viepatavimo ir pavaldumo, konflikto ir pasiprieinimo santykiai. is, antras, visuomens tipas ir tampa atidaus tyrimo ir analizs objektu. Anot Darendorfo, visuomens konflikto modelis turi remtis keturiais pagrindiniais postulatais: 1) socialiniai pokyiai turi visuotin pobd; 2) socialiniai konfliktai neivengiami; 3) kiekvienas visuomens elementas padeda ir integracijai, ir pokyiams; 4) kiekviena visuomen bazuojasi vien jos nari prievartos atvilgiu. Darendorfo nuomone, socialinio konflikto teorija turi atsakyti tris pagrindinius klausimus: 1) kokiu bdu visuomens struktroje atsiranda grups, kurios konfliktuoja? 2) kokias formas gali gauti kova tarp i grupi? 3) kokios ries konfliktai tarp i grupi daro tak visuomens struktros kaitai?
. . . // . , 1996. 4 Cit. i: . . . . : , 1999. . 9394.
3
252
Atsakydamas iuos klausimus, Darendorfas mano, kad grups visada atsiranda visuomenje, kadangi yra moni, kurie turi valdi, stengiasi j ilaikyti ir tvirtinti, ir yra toki visuomens jg, kurios ios valdios neturi ir stengiasi pakeisti egzistuojani padt. Taiau konfliktas pasireikia ne i karto, o tik tada, kai kiekviena grup suvokia savo padt ir pareikalauja pakeisti status quo. Nustats konflikto esm, jo prieastis ir funkcijas, Darendorfas toliau stengiasi sudaryti jo tipologizacij, tuo pabrdamas, kad konfliktas bdingas visuomenei visada ir visur, t. y. pasireikia visuomenje nuo apaios iki viraus. iuo tikslu jis nagrinja konfliktus socialini grupi apimtyje, tarp grupi, visuomens viduje ir tarp ali. Pripaindamas konfliktus natralia visuomens bsena, Darendorfas mano, jog civilizuotoje visuomenje jie gali bti imintingai reguliuojami, galima ivengti socialini sukrtim ir stichinirevoliucini pertvarkym.
9.3. Simbolininterakcin paradigma

Svarbiausios ios paradigmos apimtyje gvildenamos problemos yra ios: 1. Kaip igyvena visuomen individai? 2. Kaip mons komunikuoja, siekdami sukurti, isaugoti ar pakeisti socialinius modelius? 3. Kaip vieni individai bando pakeisti t realyb, kuri patiria kiti individai? 4. Kaip keiiasi individ elgesys, priklausomai nuo situacijos? Tiek struktrinfunkcin, tiek ir socialinio konflikto paradigma yra orientuotos makro lygio apibendrinimus, reikianius tai, kad jie apima plaias socialines struktras ir charakterizuoja visuomen apskritai. Simbolininterakcin paradigma orientuota mikro lyg, kai tyrim objektu traktuojama specifini situacij socialins interakcijos arba sveikos. Sekdami ia paradigma, sociologai tyrinja miesto gyvenim, pvz.: stebint draug bendravim arba fiksuojant aplinkini poir benamius mones. Todl simbolininterakcin paradigma teorin struktra, kurioje visuomen atskleidiama kaip kasdieni individ interakcij produktas. Kaip visuomen formuoja interakcijos, vykstanios tarp tkstani ir milijon moni? Vienas i atsakym klausim nurodo, jog visuomen kuria bendroji realyb, kuri konstruoja individai, sveikaudami vienas su kitu. io proceso metu, atrasdami reikini reikmes ir prasmes, individai apibria savo tapatybes, teises bei pareigas vienas kito atvilgiu. Be abejo, is apibrimo procesas ir jo rezultatai bus vairs, priklausomai nuo asme-
253
nybi charakteristik. Pvz.: vienas asmuo gatvs benamius gali ignoruoti, kadangi juos apibria kaip mones, gyvenanius kit moni darbo sskaita. Taiau kitas asmuo benamiams yra links padti, kadangi jam benamiai atrodo kaip mons su specifiniais poreikiais arba kaip ligoniai, kuriais visuomenje privalu rpintis. Analogikas pavyzdys, kai gatvje praeidami pro policinink vieni pstieji jauia baim, o kiti saugum. Todl sociologai, besiremiantys simbolineinterakcine paradigma, supranta visuomen kaip mozaik, sudaryt i subjektyvi reikmi ir vairi 5 reakcij . Mikrolygiu socialin struktra nagrinjama per moni sveik j bendro gyvenimo procese. Simbolinio interakcionizmo pagrindju laikomas amerikiei tyrintojas Dordas Mydas (Mead). Jis band atsakyti klausim, kaip mogus, ateinantis pasaul kaip grynas fizinis subjektas, socializacijos procese tampa asmenybe, socialins struktros btinu elementu, socialiniu a. Jis band atskleisti mogaus socialin esm per tokias svokas kaip komunikacija, bendravimas, bendrininkavimas, prisitaikymas, pamgdiojimas, atsiliepimas, nuostata, simbolis, prasm, savitumas. Socialumo konceptualizacija, anot Mydo, pasiekiama analize t moni ryi, kurie susidaro socialinio vieningumo plotmje. Todl komunikacijos svoka tampa pagrindine lemiama teorine konstrukcija. Komunikacija yra traktuojama kaip bendravimas kalbos ir gest pagalba, t. y. ypating sveikos simboli. I to ir seka pavadinimas simbolinis interakcionizmas (angl. interaction sveika). Principas, kur a silau dl socialins organizacijos sampratos, rao D. Mydas, yra komunikacija, traukianti kitus bendrininkavimo proces. Jis reikalauja kit savito dalyvavimo, kit identi6 fikacijos su iuo savitumu bei savimons atradimu per kitus . iuo atveju komunikacija suprantama kaip mogaus savo ir kit mini daugkartinis atspindys tol, kol socialinis savitumas kaip tam tikr abipusiai priimtin nuostat, taisykli, vertinim ir savs vertinimo svadas netaps asmeniniu savitumu. Daugiau ar maiau nesmoningai matome save taip, rao D. Mydas, kaip mato mus kiti elgiams su savimi taip, kaip elgiasi su mumis kiti Mes nesmoningai statome save kit viet ir 7 veikiam taip, kaip veikia kiti .
J. J. Macionis. Sociology P. 2122. . . // . , 1996. . 253. 7 . . 115.
6 5
254
Bendravimo aktai bei simbolin sveika ir yra ta aplinka, kurioje formuojasi asmenyb, vyksta fizinio mogaus tapsmas socialiniu a. Tokio tapsmo galimyb yra ta, jog individas, bendraudamas su kitais individais, atstovaujaniais vairioms visuomens socialinms grupms ir sluoksniams, turintiems tam tikras elgesio programas, tarytum nuo j jas nusirao, nuiri ir smoningai ar nesmoningai paveria jas savo elgesio taisyklmis. Neatsitiktinai liaudies patarls sako: Su kuo sutapsi, toks ir pats tapsi; Pasakyk, kas tavo draugas, a pasakysiu, kas tu ir t. t. Tokia elgesio programos transformacija nulemia individuali perspektyv. vyksta subjekto sveika su j supania aplinka. Taiau, kadangi subjektai bendrauja ne su vienu mogumi, o su daugeliu, kurie turi vairias elgesio programas, tai jo elgesio perspektyva gauna objektyviai egzistuojanio fenomeno pobd. Todl jis interiorizuoja daniausiai ne tam tikro vieno individo elgesio program, o grupin apibendrinto kito program. Socializuota asmenyb turi sudting sistem, susidedani i specifini individuali bruo arba i to, kas reikiama svoka a ir socializuot savybi, nusakom svoka mes. is mes reikia visum kit a, kito vaidmen ir apibendrinto kito nuostatas. iame procese, pereinant nuo kito, kit, o po to apibendrinto kito vaidmen primimo, ir vyksta fiziologinio organizmo tapsmas socialiniu a. mogus, socializuodamas ne tik kitus mones, bet ir pat save, pradeda suvokti kaip objekt, t. y. tampa savs painimo, vidinio bendravimo su paiu savimi, savs vertinimo objektu, kas ir iskiria mog i kit gyvosios gamtos objekt. mogus, esantis simboliniame lauke, stengiasi suprasti veiksmus, gestus, poelgius kit moni, ir pats elgiasi atitinkamai visuotinai priimtoms normoms, t. y. pagal t savitum, kuris tvirtinamas visuomenje, artimiausioje grupje, ir tai palaipsniui tampa jo vidinio pasaulio dalimi, svarbiu jo ne tik elgesio, bet ir mstymo socialiniu elementu. Tolesnes simbolizmo interakcionizmo idjas savo kryboje vyst kitas amerikiei tyrjas Herbertas Blumeris (Blumer). Jis knygoje Simbolinis interakcionizmas: perspektyvos ir metodas pateik termin moksliniam vartojimui. Blumerio teorin konstrukcija ireikiama taip: mogaus veikla objekt atvilgiu (tokiais gali bti tiek mogus, tiek mons) gyvendinama t reikmi pagrindu, kurios iems objektams suteikiamos; reikms yra socialins individ sveikos (interakcijos) produktas j bendro gyvenimo procese;
255
reikmi simbolizavimas, j kaitos ir taikymo bdai yra enkl interpretacijos rezultatas. Originalus simbolinio interakcionizmo variantas pateikiamas E. Gofmano (Goffman) darbuose, kur autorius vadina dramaturginiu poiriu, ireikiamu asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime teatro terminais. mogus tuo paiu metu yra ir autorius, ir reisierius, ir aktorius, ir irovas, ir kritikas, kuris prisitaiko sau vairius socialinius vaidmenis. Socialinis vaidmuo suprantamas kaip norminio elgesio funkcija, laukiama i kiekvieno, uimanio tam tikr pozicij, kuri reikalauja i jo tam tikro elgesio priedermi. Pvz.: i mokytojo, teisjo, policininko, socialinio darbuotojo laukiama tokio elgesio, kuris atitinka i socialini vaidmen reikalavimus. Kasdieniame gyvenime ir mokslini svok sistemoje galime apibdinti mones ir j santykius kaip socialini vaidmen atlikjus. Nordami, pvz.: apibdinti Petro asmenyb, pirmiausia ivardijame jo atliekamus vaidmenis ir j funkcijas (vyras, pedagogas, veds, vaik tvas, sportininkas, politikas ir t. t.). Socialinis vaidmuo, jeigu jis nagrinjamas atskirai, gali atrodyti, kad jis yra iorinis konkreios asmenybs atvilgiu. Petras nenustoja buvs paiu savimi, jeigu jis, buvs sportininkas, nebesportuoja. Taiau, kaip rodo tyrimai, mogus, atlikdamas vaidmenis, tampa autonomiku, jeigu tai trunka ilgai ir pats vaidmuo prasmingas individui, jis lemia ir jo asmenines savybes (jo vertybines orientacijas, veiklos motyvus, jo poir kitus mones ir kt.). Prisiminkime Dordo Bernardo o (Shaw) Pigmalion. Kaip pasikeit gatvs gli pardavjos Elzs Dulitl elgesys, imokus kito stiliaus kalbos ir manier. Kartu su vaidmeniu mergait pasisavino ir nauj savimons element, kurie padar nemanom jos grim ankstesn gyvenimo bd be gili psichologini traum. Taigi is vaidmuo gali bti giliai igyvenamas, internalizuojamas. Internalizuotas vaidmuo vidins individo socialins padties ir jo poirio i padt nuostata su iplaukianiomis i jos priedermmis. Tvo priederms nepriklauso nuo Jono ar Petro ypatum, jas lemia iuolaikins eimos konkreioje visuomenje struktra ir jos funkcijos. Taiau kaip Petras ar Jonas supranta vaidmen, koki reikm jam teikia, koki viet jis uima gyvenime, kaip is vaidmuo derinamas su kitais socialiniais vaidmenimis asmeninis Petro ar Jono reikalas, priklausantis nuo j asmenybs charakteristikos, individuali ypatum, biografijos. Tas pats socialinis vaidmuo yra nevienodai suvokiamas, igyvenamas, vertinamas ir skirtingai vairi moni realizuojamas.
256
Taigi socialinio vaidmens samprata uima centrin viet, apraant ir analizuojant tiesiogin individ sveik. Taiau tiriant ir nagrinjant asmenyb, reikia turti galvoje, kad asmenybs vaidmenin elges galima suprasti tik apskritai socialinje sistemoje, nuo kurios priklauso ir su kuria siejasi atskiros mini socialins struktros tai pirma. Antra, individualaus (interindividualaus) vaidmens analiz turi bti papildyta intraindividualiu poiriu, suteikianiu galimyb nagrinti individ per jo psichologin struktr, per io vaidmens internalizavimo lyg. Simbolinsinterakcins paradigmos turinio pagrindus plaiau paaikina Maksas Vberis, pabrdamas btinyb suprasti socialin struktr i vidaus, t. y. i t tradicij, idj, vertybi bei poiri, kuriais disponuoja tos struktros nariai. Formuluodamas iuolaikins racionalizacijos ir racionaliosios visuomens apibrimus (biurokratija kaip labiausiai isivysiusi jos organizacin forma), Vberis pabria, kad visuomenines struktras ypa skiria samprotavimo apie pasaul bdas: ikiindustrins bendruomens nariai gyveno pagal tradicij (sitikinimus ir sentimentus, perduodamus i kartos kart), o industrinje bendruomenje vyrauja racionalizmas tikslingas ir faktais pamatuotas priemoni panaudojimas, siekiant tam tikr moksl. Tradicija racionaliose bendruomense tarnauja tik kaip vienas i informacijos altini, o ne kaip visuomens funkcionavimo tikslas. Racionals mons naudojasi savo pasirinkimo laisve mstyti ir veikti pagal esamas bei bsimas pasekmes, vertinant santyk tarp investuot pastang ir gaut rezultat, pvz.: mokymosi, darbo ar net socialini santyki srityse. Todl tradicinius sentimentus moderniosiose visuomense yra pakeits mokslinis mstymas, leidiantis pltotis technologinms inovacijoms ir per tai plisti permainoms (o ne tarnauti tradicij 8 isaugojimui) .
9.4. Veidrodinio a teorija

Veidrodinio a teorija taip pat nagrinja moni sveik, kurios rezultatas mogaus savs painimas per kitus. ios teorijos pagrindju laikomas arlzas Kulis (Charles Cooley), amerikiei sociologas ir socialinis psichologas, darbuose Socialinis procesas, Sociologijos teorija ir socialiniai tyrimai ir kt. idsts savo poir socialin struktr, kurios esm galima ireikti Gts eilraio eilute: Tik monse galima painti save. Pasak
8
J. J. Macionis. SociologyP. 111115.
9.4. Veidrodinio a teorija
257
Kulio, visuomen ir individas ne visumos dalis, o skirtingos puss, skirtinga visumos iraika. Individas diskretin visumos esm. Kaip senovje sakydavo viskas maame ir maas visur. Socializacijos procese vyksta individualios smons transformacija kolektyvin prot pasisavinant socialines normas ir pervertinant savo asmenyb pagal aplinkini samprat, t. y. pereinant nuo intuityvios savivokos prie socialini jausm. mogus iri kit mog kaip ypating veidrod ir mato jame savo atspind. K. Marksas Kapitale ra, jog mogus gimsta be veidrodio rankose ir ne fichtiniu filosofu: A esu a, tai mogus i pradi iri kaip veidrod kit mog. Tik irdamas mog Povil kaip save 9 pana, mogus Petras pradeda irti save kaip mog . Taigi veidrodinio a teorija glaudiai susijusi su vaidmen (roli) teorija ir teisingai atspindi kai kuriuos esminius socializacijos proceso bruous ir individo savimons formavimsi. Individ sveikos sprendiamj vaidmen ypa pabria amerikiei psichologas Viljamas Deimsas (James). Jis a arba empirin a supranta kaip apskritai rezultat to, k mogus gali pavadinti savu. Empirin a Deimsas iskaido tris sudtinius elementus: 1) materialj a, kuris atstovauja ms knui ir turtui; 2) socialin a, kuo pripasta mog aplinkiniai; 3) dvasin a, kuris paymi psichini gebjim ir polinki visum. Kiekvienas mogus turi tiek vairi socialini a, kiek egzistuoja tam tikr grupi ar breli, kuri nuomon jam rpi. ie elementai lemia emocin mogaus gyvenim, jo poelgius, saviraikos ir savisaugos kryptingum, jo poir save, savijaut. Tolesn socialinio a samprat ivyst . Kulis. Jo samprata, asmenyb mogaus psichini reakcij visuma aplinkini moni nuomon apie j. mogaus idja apie save susideda i trij komponent: 1) sivaizdavimu apie tai, kaip a atrodau kitam asmeniui; 2) sivaizdavimu, kaip kitas vertina mano ivaizd; 3) savotikas a jausmas kaip pasididiavimas ar nusieminimas. Veidrodinio a teorij susistemino D. Mydas (Mead). Pasak jo, individo savimon ne kas kita, kaip socialins sveikos, kurios eigoje individas imoksta irti save kaip objekt, rezultatas. Didiausios reikms turi ne tam tikr moni nuomon, o kakas apibendrintas kitas, kolektyvin organizuotos socialins grups nuostata. Pvz.: krepininko savimon priklauso nuo to, kaip j komanda vertina apskritai, arba tiksliau, kaip jis sivaizduoja kolektyvin jo suvokim.
9
. . . . . 23. . 62.
258
Taigi maose grupse tiesiogins sveikos ypatumai yra tie, jog vyksta individualios ir visuomenins smons susitikimas, i individualaus a ir socialinio savitumo gimsta ir yra perduodamos moralins normos, vertybs, vieoji nuomon ir visuomenins grupins tradicijos. Todl norint painti ir tirti asmenyb, kolektyvo, grups tak jai, jos ypatumus ir nuostatas veidrodinio a teorija suteikia tam metodologines pozicijas.
9.5. Socialini main teorija

Simboliniai interakcionistai stengsi atsakyti klausim, kaip vyksta moni sveika, kokie ios sveikos psichosimboliniai pagrindai. Socialini main alininkai iekojo atsakymo, kas skatina moni sveik, kas sudaro ios sveikos btinum ir vertingum. Main idja turi aikiai ireiktas ekonomines (utilitarines) ir socialinesantropologines prielaidas, todl ji plaiai atstovauja Vakar pasaulio teorinei miniai, pasireikdama ekonomikoje, socialinje psichologijoje, antropologijoje ir sociologijoje. Klasikinio utilitarizmo alininkai teigia, jog mogus siekia maksimalaus savo veiksm naudingumo, maksimalaus pelno preki main procese. Taiau preki main idja gavo ir plat socialin kontekst, kadangi main objektais gali bti ne tik materialios vertybs, bet ir kultrinio, dvasinio pobdio vertybs. Taigi main svoka gauna plai filosofin prasm, tampa centrine svoka daugelyje mokslini teorij, tarp j ir sociologijoje. Originali main koncepcij socialini veiksm ir sveikos pagrindu pasil amerikiei sociologas Dordas Homansas (George Homans). Savo pagrindiniuose veikaluose moni grup, Socialinis elgesys: jo elementa10 rios formos, Socialinio mokslo prigimtis jis suformulavo pagrindines socialini main teorijos idjas. Jis tvirtino teigin, jog empirin nuomon uvis lengviausia paaikinti dviem egzistuojaniais bendrais empiriniais veiksniais: elgesio psichologija ir elementaria politekonomija. Socialinis elgesys nagrinjamas kaip tiesioginis kontaktas tarp individ vertybi main procese. Naujos teorijos pagrindinmis svokomis tapo: veikla, sveika, jausmai, vertybs, mainai, grup. Veikla suprantama kaip moni atliekami veiksmai tam tikroje konkreioje situacijoje savo grupje. Sveika suprantama kaip procesas, kuriame vienas mogus (grups narys) skatina kito grups nario veikl. Jausmai
G. Homans. Social Behavior: its Elementary Forms. New York, 1961; G. Homans. The Nature of Social Science. New York, 1967.
10
259
traktuojami kaip vidiniai akt veiksm ir sveikos palydovai. Daniausiai tai simpatijos ir antipatijos. Visa tai sudaro vidin sistem, kurioje, keiiantis vienam elementui, keiiasi kiti sistemos elementai, t. y. gyvendinamas grups dirbis. Taigi grup formuoja save, darosi sudtingesn, iauga i pirmykts situacijos. Taip besivystanti grup gimdo naujas veiklos formas, nauj sveik, naujus jausmus ir, tapdama vis sudtingesne, tampa socialiniu organu. Taip gimsta ir socialiniai institutai, formuojasi ir socialins makrostruktros. Pagrind sudaro mainai. Socialin elges, rao D. Homansas, sudaro vertybi mainai (ir materiali, ir nemateriali, pvz.: pritarimo ir prestio enklai). mons, kurie daug duoda kitiems, stengiasi ir i kit daug gauti, ir mons, kurie gauna daug i kit, jauia j poreik, jog jie taip pat galt gauti daugiau i pirmj. Toks takos darymo procesas turi tendencij utikrinti main 11 pusiausvyr arba balans . Suformulavs iuos ir kitus teorinius teiginius, nagrindamas tam tikr grupi veikl, Homansas suformulavo daugel individ elgesio ma grupi struktroje dsningum. Apibendrinti juos galima taip: jeigu tarp grups nari sveik danis didja, tai stiprja ir j simpatijos vienas kitam, ir prieingai; asmenys, kuri abipuss jausm simpatijos stiprja, ireikia iuos jausmus didjaniu savo veiksm aktyvumu, ir prieingai; juo daniau asmenys vienas su kitu tarpusavyje sveikauja, juo daugiau atsiranda panaumo j veiksmuose ir jausmuose, ir prieingai; juo auktesnis mogaus rangas grupje, juo daugiau jo veiksmai derinasi su ios grups priimtinomis normomis, ir prieingai; juo auktesnis mogaus socialinis rangas, juo platesnis jo sveik diapazonas; juo auktesnis mogaus socialinis rangas, juo platesnis asmen ratas, sudarantis jam tiesiogines ar per tarpininkus sveikas; juo maesnis tam tikro moni rato socialinio rango skirtumas, juo daniau jie sveikauja vieni su kitais; juo daniau mons sveikauja vieni su kitais, be to, jeigu niekas i j nesistengia daniau sveikauti negu kiti, juo auktesnis j tarpusavio simpatijos lygis ir juo rykesnis j laisvs ir nesivarymo jausmas bendraujant vienam su kitu; kai du mons sveikauja vienas su kitu, tai juo daniau tik vienas i j stengiasi sveikauti, juo stipriau pasireikia kito pagarbos jausmas (arba prieikumas) pirmajam.
. . // : . , 1984. . 90.
11
260
D. Homansas, inagrinjs sveikos proces kaip vertybi mainus maos grups struktroje, band iuos dsningumus perkelti socialin makrostruktr, darydamas prielaid, jog visuomen yra tam tikra grup, kurios nariai sudaro skirtingus socialinius darinius ir sveikauja tarpusavyje main pagrindu. Taiau ie jo bandymai susidr su plaia kritika amerikiei sociologijoje. Taiau i idja imponavo daliai tyrintoj, todl ji gavo tolesn eig. ymiausiu ios idjos tsju tapo amerikiei sociologas Piteris Blai (Peter Blay), savo monografijose Biurokratijos dinamika, Mainai ir valdia socialiniame gyvenime ir Amerikiei uimtumo struktra stengsis socialini veiksm mikroproces pagrindu paaikinti stambi socialini darini (organizacij, institut, stambi socialini konflikt) prigimt. Kitaip sakant, mogaus ir ma grupi elgesiu band suprasti ir paaikinti visuomens funkcionavim apskritai. Antra vertus, kaip Homansui, taip ir Blau, turjo takos bihevioristins pairos, jog mones veikia vairs skatinimai, apdovanojimai, pagarba, naudos tikjimasis, kuriuos jie gali gauti sveikaudami su kitais monmis. Taigi ia nesunku velgti analogij tarp visuomens ir didiulio turgaus, kuriame mons ar j atstovaujamos staigos derasi, nordamos gauti maksimali naud. ia dominuoja ekonominiai motyvai. iuo pagrindu yra silomos taisykls (arba principai), kuriomis, jas suvokdami ar nesuvokdami, veiksm subjektai vadovaujasi tarpusavio bendravime. Tokie principai yra: juo didesns naudos vienas mogus laukia i kito, atlikdamas tam tikr veikl, juo daugiau tikimybs, kad jis atliks i veikl; juo daugiau apdovanojim mogus apsikeit su kitu mogumi, juo daugiau tikimybs kitiems main aktams atsirasti; juo daniau mainuose paeidiamos tarpusavio priederms ar teisingumas, juo maesne valdia naudojasi partijos, linkusios neigiamai sankcionuoti asmenis, paeidianius abipuses normas; artjant apdovanojimo u tam tikros veikos rezultatus momentui, ios veiklos vert krinta ir jos gyvendinimo tikimyb maja; juo daugiau susidaro main santyki, juo didesn tikimyb, kad iuos santykius valdys teising main normos; juo stabilesn ir daugiau subalansuot pobd tarp socialini vienet turi main santykiai, juo maiau subalansuot ir stabil pobd gauna kiti main santykiai. Taigi socialinis gyvenimas pilnas dilem, tamp, konflikt, mons priversti keisti savo interesus, persiorientuoti kitus, taip pat palaikyti socia-
261
lini santyki vairov. Tok reguliavim gyvendina valstybje politins partijos, kuri struktroje svarb vaidmen vaidina opozicija. Taigi sveikos struktroje socialini main teorija lieia daugel socialinio gyvenimo aspekt, nuo asmenybs charakteristikos iki ekonominio ir politinio gyvenimo bendradarbiavimo problem, nuo socialinio pasaulio pastovumo klausim iki konflikt ir socialins kovos pasireikim. Socialiniai mainai, anot Blau, yra svarbiausias socialinio gyvenimo principas, net meil ir draugyst galima analizuoti per main santyki prizm. Geros tarpusavio paslaugos tarp lygi sukuria socialinius ryius, tuo tarpu kai neabipuss paslaugos ir darbai atskiria ir nutolina mones ar moni grupes.
10. METODOLOGINS TEISTYROS ITAKOS
262

I pradi ne teis priklauso nuo statymo, o statymas nuo teiss. L. Fojerbachas
Kaip jau minjome, metodologija yra filosofin kategorija, o filosofija mokslas apie bendruosius bties, mogaus mstymo, painimo dsningumus. Ji atlieka metodologin funkcij taip pat ir teistyroje. Gali ikilti klausimas, kokia konkreia filosofijos aka reikt remtis tyrimuose. klausim tikriausiai turt bti vienareikmis atsakymas socialin filosofija, t. y. tai, k monijos filosofin mintis sukr per tkstantmeius. Taiau po jos artimiausia, nors dar visai ir neatskleidusi savo galimybi, yra teiss filosofija, kuri remdamasi socialine filosofija, nagrinja plai moni ir valstybs savitarpio santyki srit. Tai bendrateorinis mokymas apie teis, ypa suklestjs vietimo epochoje vokiei klasikinje filosofijoje. Besivystant daugiaakiam teiss mokslui, teiss filosofija tampa bendrosios teiss teorijos dalimi. Ji, inomo nepriklausomos Lietuvos visuomens veikjo ir teisininko Petro Leono nuomone, savo tyrimo objektu yra artima sociologijai, nors turi ir savo specifini skirtum. Teiss filosofija tiria teis, nurodo P. Leonas, kaip bendrai veikiani moni taisykli visum, ir turi du udavinius: a) nuviesti esamj teis ir b) nurodyti, kokia teis turt bti, koks jos idealas. Tarp sociologijos ir teiss filosofijos skirtumai yra tokie: 1. Teiss filosofija tiria vien atskir mogaus sielos krini r, o sociologija tiria visus tokius krinius. 2. Sociologija svarsto socialinius teiss pagrindus, socialines prieastis, kurios sudaro teis; jai rpi ne teiss svoka, bet jos kaip socialinio reikinio reikm, kuri ji iveda i socialins aplinkos Kitaip tiria tuos reikinius teiss filosofija. Ji tiria pirmiausia teiss svok, iekodama jos, imdama i vis tos ries reikini bendrus poymius; ji sprs dl teiss reikini verts ir iekos jos idealo, kur yra sudariusi sau 1 i etikos princip, i dsnio, kad teis turi teikti gera mogui, kaipo tokiam . Taigi sociologija ia samprata traktuojama kaip teorin, o ne empirin,
P. Leonas. Sociologijos paskaitos. Kaunas: VDU Teisi fak. Leidinys, 1939 (perfotografuota. V.: Pozicija, 1995. P. 3132).
1
263
filosofijos sudtin dalis, kartu sveikoje su teiss filosofija suteikia teistyrai metodologin teorin pagrind, bendrus mstymo principus painimo procesui. Taip pat teis, tirdama adekvaius socialinius faktus ir reikinius, naudojasi empiriniais sociologinio tyrimo metodais. Prie panaios nuomons prieina R. Piliauskas, nagrindamas Lietuvos teiss moksl metodologines problemas. Jis teigia, kad teiss moksl metodologij galima apibrti kaip mokslins teisins mstysenos princip 2 visum ir jos esm kaip aktyv krybin prad, kurio dka pastama teis . is autorius, remdamasis teisins minties istorija, iskiria keturias bendrj teiss moksl metodologijas: 1) pozityvij (suvokia teis kaip teiss norm visum, objektyviai ireikt valstybs priimtuose aktuose; naudojami daugiausia empiriniai painimo metodai); 2) racionalij (teis racionalus darinys, kildinama i mogaus ar monijos prigimties, proto, dvasios ir kt., daugiausia naudojami racionals tyrimo metodai); 3) sociologin (suvokia teis, egzistuojani realiuose moni santykiuose, daugiausia naudoja sociologinius tyrimo metodus); 4) psichologin (teis suvokiama kaip individualus emocinispsichinis igyvenimas, naudojami psichologiniai, iracionals painimo metodai). Remiantis iomis skirtingomis metodologijomis, turt bti keturi pagrindiniai bendrieji teiss mokslai: teiss teorija, teiss filosofija, teiss 3 sociologija ir teiss psichologija . Taigi ios keturios kryptys praktikoje ir yra pagrindas teistyroje ir konkreios teistvarkos ir teissaugos veiklos tyrimo procese. Teiss, policijos bei penitencins veiklos srityje mokslinis painimas ir tyrimo metodologija naudojasi vairi moksl aprobuotais metodais, kurie padeda tirti socialinius, psichologinius ir net, ypa kriminalistikoje, fizikinius, cheminius, techninius reikinius ir faktus. Antra vertus, vairi moksl ir teiss bei teismo proceso nagrinjimo sveikoje isivyst ir specialiosios mokslinio tyrimo akos kaip teiss sociologija, nusikaltim sociologija, juridin psichologija (jos akos: kriminalin psichologija, teismo psichologija, teismo psichologin ekspertiz), ekspertologija ir kt. Taigi teistyra, kaip ir kiti mokslai, naudojasi bendrais moksliniais metodais. Teisingai pastebi A. Vaivila, jog moksl yra daugiau negu
R. Piliauskas. Kai kurios Lietuvos teiss moksl metodologijos problemos // Teis: mokslo darbai. Vilnius: VII, 1994. T. 28. P. 74. 3 Ten pat.
2
264
konkrei metod. Todl tais paiais metodais naudojasi daugelis moksl. Teiss teorija taip pat neturi kokio nors specialaus tik jai vieno bdingo metodo. Daniausiai ji naudojasi tais paiais mokslinio painimo metodais, kuriais remiasi ir kiti mokslai, pirmiausia filosofiniu, sociologiniu, taip pat 4 formaliosios logikos metodais . Toliau nagrinsime anksiau ivardyt, tam tikr teistyros metodologij esm, samprat, j keliamas ir sprendiamas problemas.
10.1. Teiss filosofija

Filosofijos teiss dalykas teiss idja, o jos metodas dialektika, leidianti iai idjai nutiesti keli. K. Lorencas
Teiss filosofija, kaip nurodo V. S. Nersesiancas, santykyje su kitais teiss nagrinjimo bdais, yra aukiausia dvasin teiss painimo forma, jos prasms, verts ir reikms moni gyvenime suvokimas ir tvir5 tinimas . Teiss tematika yra nagrinjama viso teiss mokslo ir jos ak, kuri objektas yra vadinamoji pozityvioji teis. Dl tradicini teiss disciplin pozityvioji teis yra oficialiai valdika duotyb ir vaidina svarbiausi autoriteto vaidmen, atsakant klausim, kas yra teis duotuoju momentu ir duotojoje valstybje. Tai turi svarbi praktin ir mokslin reikm. Taiau teistyros sferoje, be pozityviosios teiss, kuri dar vadinama juridine dogmatika, yra daugyb bendrateorini, filosofini problem, kurios gali bti sprendiamos teiss filosofijos, teiss teorijos, teiss sociologijos plotmje. Kasdiens smons lygmeniu, taip pat vertinant teis etikos poiriu, tampa akivaizdu, kad statymdavysts autoritetas tai viena, o paties statymo imintingumas, teisingumas, tiesumas, moralumas, kuriame reglamentuojamos visos pagrindins mogaus gyvenimo sritys, jo teiss ir priederms visai kas kita. mogikoji prigimtis turi poreik suvokti, prasminti ir suprasti savo bties problemas, save ir vis pasaul, save iame pasaulyje ir pasaul savyje. Toks pats mogaus santykis yra ir su teiss sfera. Jis svarsto teiss
4 5
A. Vaivila. Teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 32. . . . . : , 1998. C. 5.
265
klausimus, tarp j ir pozityviosios teiss oficiali esamyb, samprotauja, abejoja, tikrina savo proto isivystymo ir isilavinimo lygiu kasdieniu, teoriniu, filosofiniu. Filosofin problematika yra tiesiogiai susijusi su moni kasdieniu gyvenimu. Kiekvienam mogui kyla klausimas, koks yra teiss santykis su statymu. Nuo atsakymo klausim priklausys, kokia valstybje sivyraus teistvarka, kuo remsis valstybingumas, ar jis remsis valdios prievarta, ar absoliuios mogaus verts, jo prigimtini teisi pripainimu. Paangi teis yra ta, kuri objektyviai atspindi paangi visuomens vystymosi dinamik. Todl teiss filosofijos udavinys matyti teis santykyje su realia tikrove, atspindti egzistuojanias paangias tendencijas, besireikianias visuomeniniuose santykiuose. Visuomeniniai santykiai gauna teisin pobd ne todl, kad yra parengiama teiss norma, reguliuojanti moni elges, o todl, kad pai visuomenini santyki turinyje yra teiss poymi ir visuomeninis ios normos poreikis. Taigi teiss normos ir principai pasireikia specifine faktini visuomenini santyki forma. J paskirtis nuviesti, tvirtinti ir saugoti objektyviai btin tvark. Taiau objektyviai btina tvarka susidaro ir formuojasi susiduriant vairioms socialinms jgoms ir tendencijoms, todl kova u teiss principus prasideda iki juridins j formavimosi stadijos ir nesibaigia j teisinus. Teiss filosofijos nagrinjimo objektas yra gantinai platus. Be to, teis ne tik tai, kas organikai atspindi visuomens gyvensen, teis pasireikia ne tik norminse formose, bet ir nenorminiuose reikalavimuose, principuose, teiss politikoje, vairiose statym leidybos srityje. Formalus apibrtumas nra esmin teiss savyb, o tik jos normikumo iraikos bdas, kadangi i savyb itin priklauso nuo teiss sistemos altini, ribojani ar pleiani teiss samprat. Vienas i teiss moksl trkum yra tas, kad danai tyrimai ir teiss dstymas yra suvedami statym leidyb ir stat aikinim, o ne plataus teiss suvokimo traktavim. Teiss universalios vertybins savybs visada egzistuoja konkreiame istoriniame fone, atsivelgiant nacionalinius, etninius, moralinius tautos paproius, kurie lemia oficiali elgesio laisvs rib, moni lygybs ir teisingumo mat, etalon pripainim. Antra vertus, teiss ir morals vienov nereikia, kad teiss normos gali bti taikomos, priklausomai nuo morals princip. ie principai turi ry su teise tokiu lygiu, kokiu lygiu jie atsispindi teiss normose, politik ir statym leidj vestose teisin sistem. Taiau, antra vertus, kadangi teis yra isivysiusi i morals ir atspin-
266
dinti tik morals minimum, tai tos paios morals kriterijais ji pati yra vertinama bei visuomens nari kontroliuojama. Taigi galima tirti paios teiss dorum, vertinti teiss normas, teistvark, teissaug vertybiniu poiriu. Be to, teis gali bti ne tik vertinama doros poiriu, bet ir grindiama dora. Paprastai skiriama vidin ir iorin teiss dora. Vidin teiss dora remiasi formaliais principais ir kriterijais, be kuri nemanomas paios teisins sistemos egzistavimas. i teiss dora nepriklauso nuo socialinio konteksto ar ideologins pozicijos ji iplaukia i paios teiss. Prie toki princip galima priskirti vis moni lygyb statymo atvilgiu, norm suderinamum, statym ilgalaik veikim, j vieum, statymo neveikim atbuline data, jog asmens prisipainimas nra pakankamas kalts rodymas, abejojimas traktuotinas kaltinamojo naudai, mogus nebaustinas u veiksmus, kurie nepriklaus nuo jo valios ir t. t. Nesilaikymas i princip ir taisykli gali turti skaudi padarini. Tai atsitinka socialini perversm, revoliucij, nauj socialini santyki tvirtinimo metu, kai sena teiss sistema atmetama, kritikuojama, o nauja dar nra sukurta. Tokiais atvejais teiss atvilgiu susidaro vakuumins situacijos. Todl vadovaujamasi ne teisingumo, bendramogikos morals normomis ir vertybmis, o revoliucine sine, revoliucini masi intuityvija teise, vieja nuomone, liaudies, tautos interesais ir t. t. Apie tai ra vadina6 mosios intuityviosios teiss teoretikas M. Reisneris savo knygoje Spalio revoliucijos dienomis, kad: dabar veikia revoliucini masi intuityvi teis, teis be statym. Toks teisinis nihilizmas turjo ir turi viet ir dabar daugelyje uoliais ir voliuntaristikai besivystani ali. Dar vienas teiss vidaus doros aspektas pozityvioje teisje gali pasireikti kaip subjektyvus veiksnys. Tai teisjo, teisminio sprendimo dora, kit teissaugos ir teistvarkos subjekt priimam sprendim ir veikos dora. Esant net geriems, subalansuotiems statymams, teiss subjekt sprendimai gali bti klaidingi arba smoningai ydingi. Taigi teisins procedros dora gebjimas formaliai isaugoti ne vien statymo raid, dogmatikai j taikyti, bet atsivelgti ir jo dvasi, konkreias veikos aplinkybes, teisiamojo asmenyb yra ne maiau svarbu siekiant teisingumo ir teistumo. Todl teisins veiklos subjekt dorinis vertinimas yra aktuali teiss gyvendinimo, jos tvirtinimo visuomenje problema.
6
r.: . . . . . . ,
1925.
267
Be teiss vidaus doros, egzistuoja ir teiss iors dora. iuo atveju turima galvoje tikslai, kuriuos i teis turi realizuoti, ir standartai, kuriais galima vertinti jos veikl. Tokie tikslai gali bti taika, laisv, teisingumas, Dievas, tauta ir t. t. ie tikslai ir standartai yra saugiklis prie valstybs prievart, savival statym leidimo srityje, prie autoritarizm ir diktatr. Neatsitiktinai prireik iors vertinimo princip teisiant Niurnberge Antrojo pasaulinio karo faistinius karo nusikaltlius, Briuselyje Jugoslavijos vadovus ir kitus, kaltinant nusikaltimu monikumui, kariniais nusikaltimais, nusikaltimu prie taik ir kt. Tokie tikslai ir yra laikomi teiss 7 iors dora arba teiss dorinio vertinimo pagrindu . Taigi visais iais atvejais teis gali bti ir turi bti doros vertinimo objektu, taip pat ir mokslinio tyrimo dalyku. Norint plaiai ir visapusikai vertinti teis, btina tirti visuomenje egzistuojani viej nuomon, kuri per subjektyvius vertinimus atspindi objektyviai egzistuojani, vairiai suprantam realyb. Pirma, tai lemia, kad normos yra bendro pobdio taisykls ir, vertinant konkreius poelgius, tenka jas interpretuoti subjektyviai vertinti; antra, dl skirtingos moni socialins padties, gyvenimikos patirties ir pan. j elgesio prasm ir turinys nra vienodi ir todl, net vadovaujantis tomis paiomis normomis, gali bti nevienodai vertinami; treia, kintant socialiniams santykiams bei vairioms konkreioms aplinkybms, kinta ir moni poiris egzistuojanias normas: jas imama laikyti neteisingomis, neefektyviomis, jomis nebesivadovaujama elgesyje bei vertinant kit poelgius. Jau vien tik atsivelgdami ias nurodytas aplinkybes, galime teigti, kad moni nuomon ne visada sutampa su sigaliojusiomis bei kodeksais patvirtintomis normomis ir todl gali bti atskirai tyrinjama. Maa to, ji net turi bti specialiai tyrinjama, norint susidaryti konkretesn dorovs ir teiss funkcionavimo bei j socialinio vaidmens istorins kaitos vaizd ir suprasti ios kaitos ir objektyvi socialini slyg ry. Juk moni nuomon yra 8 normos ryio su gyvenimu apraika . Taigi vertinamojo asmenybs poirio ir vieosios nuomons tyrimas, jos tvirtinimas statymais, teiss normomis yra btina teisingumo gyvendinimo visuomenje slyga. Teisingumas visuomenje egzistuoja dl smoningos moni veiklos, per jos vertinim ir kontrol. Teis ir statymai tampa efektyvs, kai jie visuomens nariams yra vertyb, kai jie yra pripastami praktiniame gyvenime es naudingi.
Plaiau r.: Vl. Rybakovas. Dorov ir teis // Dorov ir teis. Etikos etiudai9. Vilnius: Mintis, 1985. P. 828. 8 D. Kapaiauskien. Doroviniai ir teisiniai vertinimai // Dorov ir teis. Etikos etiudai. 9. Vilnius: Mintis, 1985. P. 32.
7
268
iuolaikinis mokslas ir visuomenin praktika tikinamai patvirtina tiek materialaus, tiek socialinio pasaulio bdingus savaiminio organizavimosi ir savaiminio dezorganizavimosi procesus, kuriuos nagrinja sinergetika (mokslas, tiriantis sudting sistem savaiminio susitvarkymo procesus, kurie lemia nauj struktr susidarym). Savaiminis organizavimasis ir dezorganizavimasis daugiausia pasireikia atvirose sistemose. Taigi ir ms visuomen, veikianti su daugybe joje esani element, sveikauja ir yra atvira kit visuomeni, ali takai. Todl galima tvirtinti, kad ir teis, teiss normos ir principai, kaip ir kitos socialins normos ir principai, daro tak ms visuomens savaiminiam vystymuisi ir organizavimuisi bei dezorganizavimuisi. Todl, vadovaujantis moksliniais tyrimais, reikt nagrinti i tak reikm arba al, usienio patirt mechanikai ir ypa subjektyviai perklus ms teiskr. Teis, kaip ir kiekvienas mokslas, turi tiksl formuoti objektyvias inias apie tikrov. Taigi ir teis yra mokslas, kuriantis objektyvi ini sistem. Filosofija, kaip nurodo A. Vaivila, visuminis pasaulio ir mogaus vietos jame suvokimas. Tai toks sisteminio painimo metodas, kuris reikalauja painti dal tarpininkaujant visumai, t. y. siekia atskleisti teiss specifik nustatant teiss viet mogaus teisi apsaugos ir gyvendinimo priemoni sistemoje. Todl aikinant teis filosofiniu poiriu, neutenka pasakyti, kad teis yra elgesio taisykl (tai tik formos dalykas), reikalinga atskleisti jos turin, t. y. ry su socialiniais interesais, kuri normin iraika ir yra i elgesio taisykl, taip pat suvokti teiss viet kit socialinio reguliavimo veiks9 ni sistemoje . Taigi filosofija kaip dialektinis istorinis metodas (o gal tiksliau iuo atveju metodologija) padeda suvokti teis kaip dinamik ir su visa socialine tikrove susijus reikin. Todl A. Vaivila iam metodui priskiria tokius bdingus poymius: raidos, arba evoliucijos, idja; tiesos konkretumas; 10 mokslins analizs visapusikumas; analizs teorikumas (konceptualumas) . Norint atskleisti teiss ry su socialiniais interesais, su neraytomis elgesio taisyklmis, btina tirti socialinje tikrovje objektyviai egzistuojanius moni elgesio variantus. Daugelio bandym ir klaid keliu konkreiose istorinse slygose visuomenje natralios atrankos bdu formuojasi optimali veiksm, elgesio taisykls ir principai, kurie yra daugumos visuomens nari pateisinami arba nepateisinami, laikomi teisingais ar neteisingais laisvs ir atsakomybs ribose.
9 10
A. Vaivila. Teiss teorija P. 32. r. Ten pat. P. 3235.
269
Visuomenje gimstanios teiss pradmenys vairi autori skirtingai vardijami: teis tiesiogine socialine prasme arba teis nejuridine prasme, 11 savotikos ries faktin teis ; teis iki statymo ir nepriklausoma nuo 12 statymo, skirtingai nuo legitimins teiss ; nejuridin (nelegitimin teisins realybs btis ir t. t.). iais terminais vardyti teisins tikrovs reikiniai iki j oficialaus pripainimo teiss altiniais nra juridine prasme veikianti teis ar pozityvi teis. Taiau vairi ali istorija liudija, kad iai nejuridinei teisei danai suteikiamas oficialus pripainimas ir pozityvios teiss statusas. Pozityvioji teis nuolat papildoma gyvais liaudies elementais, natraliai susidariusi liaudyje tradicij ir paproi turiniu, liaudies teisins smons, apibendrintos teisins praktikos idjomis bei iuo pagrindu besiformuojaniomis mokslikai pagrstomis svokomis ir doktrinomis. Taiau tai manoma, kur teiss principai ir normos nra i viraus dirbtinai sakmiu bdu vedamos statym leidj dekretais, bet i esms visai natraliai iauga i t teisins realybs form, kurios vadinamos nejuridine teise ir kurios tarnauja faktini santyki tvarkos pagrindu visuomenje, paios visuomens ir paios liaudies formuojamos spontanikai savaimins organizacijos proces sociume. Be to, ypa sidmtina: teis tokiose alyse itin autoritetinga, o teistvarka nepaprastai stipri. Ne tik liaudis, bet ir valdios pareignai joje isiskiria iimtiniu paklusnumu teisei ir statymui. Tai ir suprantama, kadangi juridini statym ir juridins teiss pagrindas juose teis, paios liaudies pagimdyta, o ne primesta jiems dirbtinai i viraus 13 sakym pavidalu , tvirtina metodologijos klausimus nagrinjantys autoriai. Taigi teiss statymai tampa i tikrj teisiniais, kai jie tvirtai remiasi objektyviai btin, socialin pagrind. Norint iaikinti pagrind magistrant, doktorant individualiomis ir kolektyvinmis pastangomis, remiantis teiss filosofija, atliekami moksliniai tyrimai. Kaip jau minjome, teiss svoka yra platesn negu pozityvios teiss, kuri suvedama statym leidyb. Teiss filosofijos objektas kaip tik ir yra teiss nagrinjimas atskleidiant jos skirtum nuo statymo.
r. . . . . , 1981. . 1; . . . : // . 1983. 10; 3. 12 . . . . , 1985. 13 . . . ? // ( . . . ). : , 1994. . 69.
11
270
V. S. Nersesiancas prieina prie ivados, jog elementarus samprotavimas apie pozityvi teis ikelia daugyb klausim, kuriuos norint atsakyti neivengiamai reikia ieiti u pozityvios teiss ir pozityvistins sampratos rib. Ikyla daug klausim, pvz.: kodl ioms, o ne kitoms normoms suteiktos statym leidj pozityvios teiss savybs? Nuo ko priklauso pati i pozityvacija, ar tik nuo statym leidj pozicijos ir valios, ar yra ir kit (ir koki konkreiai) objektyvi, nepriklausom nuo ios valios, statym krimo pagrind? Kas i tikrj yra teis? Kokia jos prigimtis ir esm, jos specifika, jos ypatum skirtumai? Koks yra teiss santykis su kitomis socialinmis normomis? Kodl kaip tik teisins normos, o ne dorins, moralins ar religins normos tvirtinamos prievartos galimybmis? Kuo vertinga teis? Ar teisinga teis ir kur gldi teiss teisingumas? Ar kiekvienas statymas yra teis, ar galima teis paeidianti, antiteisin statym leidyba, savivaliavimas statymu? Kokios prielaidos ir slygos teisei viepatauti, koks kelias teisin 14 statym? Filosofiniai teisiniai tyrimai ypa plat umoj gavo XX a. Perimdami ankstesnius filosofinius teisinius mokymus (neohegelizm, neokantizm), papild juos naujomis idjomis ir poiriais, pateik daugyb nauj koncepcij (ontologinio, egzistencionalistinio, antropologinio ir kt. pobdio krypi). Toliau nagrinsime kai kurias naujsias iuolaikines teiss filosofijos koncepcijas, j teikiamus orientyrus. Turdami tiksl padti jauniesiems mokslininkams pasinaudoti iomis koncepcijomis kaip metodologinmis ieities pozicijomis moksliniame tyrime, pateiksime ir i koncepcij originalius altinius, kuriais remdamiesi tyrjai galt rasti j vis ir isam dstym. Naujoms koncepcijoms bdinga radikalus ideologinis ir praktinis prieybi nagrinjimas teis neteis (antiteisinis, teis paeidiantis statymas), laisv savival, mogus valdia, asmenyb kolektyvas, individas valstyb ir t. t. I esms aktuali tampa idj, tiksl ir vertybi teisin samprata, prasideda prigimtins teiss renesansas, formuojasi filosofins teisins liberalausdemokratinio pobdio koncepcijos. Ypa didelis dmesys skiriamas vertybiniams ir moraliniams teiss filosofijos aspektams. Anot ymaus austr juristo A. Ferdroso (A. Verd15 ross) , teiss filosofijos udavinys yra neapsiriboti pozityviosios teiss teorija, o suteikti pozityviajai teisei dorovindvasin pagrindim.
. . . C. 89. Apie tai plaiau r.: A. Verdross. Abendlndische Rechtsphilosophie. Ihre Grundlagen und Hauptprobleme in geschichtlichen Schau. 2. Aufl. Wien, 1963.
15 14
271
V. Kubes (V. Kubes) teiss filosofij traktuoja kaip fundamental teiss moksl ir jos objektu laiko normin teiss idj, kurioje yra teisingumo, mogaus laisvs, saugumo ir tikslingumo. 17 A. Kaufmano (A. Kaufmann) koncepcijoje keliamos tokios problemos, kaip mogus ir teis, teis kaip valdios matas, prigimtins teiss ir teisinio pozityvizmo santykis, teisins valstybs prigimtis, teismins valstybs, statymo valstybs ir kt. Dabartin teiss filosofija, anot Kaufmano, turi bti kuriama kaip vilties teiss filosofija. 18 Kitas vokiei teisininkas K. Brinkmanas (K. Brinkmann) tyrinja teiss filosofij kaip moksl apie vertybes ir antivertybes. Aukiausia vertybe jis laiko teisingum, kurio pagalba tik ir galima nustatyti vertybes ir antivertybes bei tam tikr teisin ir neteisin tvark. Brinkmanas mano, kad teiss filosofij btina vystyti kaip atskir disciplin nuo bendros teiss teorijos ir teiss sociologijos, kurios link pateisinti pozityvistin veikiani teis ir nekelia klausimo dl teiss priedermi ir teisingumo. Prancz teiss profesorius H. A. varcasLibermanas fon 19 Valendorfas (H. A. SchwarzLiebermann von Wahlendorf) teiss filosofijos paskirt mato vertybiniu aspektu, pozityvios teiss vertinime, kadangi filosofija i esms ir nustato vertybi hierarchij pasaulyje. Be toki filosofini teisini pozityvi norm vertinimo, pabria jis, mes tapsime j vergais. Pai teis Volendorfas apibdina kaip vertybi logik, o statymus (abstrakias teiss normas) kaip pakankamai trap rezultat, daugiau ar maiau aik visuomens nari intersubjektyv susitarim. 20 Vienos universiteto profesorius G. Lufas (G. Luf) filosofijos teiss istorijos kontekste iskiria ir nagrinja teiss svokas ir esm, teiss altinius, teiss veikim, teiss ir morals santyk, prigimtin teis, teisingum, teiss moksl ir socialini moksl ry. 21 Hamburgo universiteto profesorius S. Smidas (S. Smid) savo koncepcijoje remiasi darbine hipoteze, pagal kuri teis vykdo lygybs utikrinimo funkcij sprendiant konfliktus, ir pirmiausia ji gali utikrinti savo taikV. Kubes. Grundfragen der Philosophie des Rechts. Wien, New York, 1977. A. Kaufmann. Rechtsphilosophie im Wandel: Stationen eines Weges. Frankfurt a. Main, 1972. 18 K. Brinkmann. Lehrbuch der Rechtsphilosophie. Bonn, 1975. 19 H. A. SchwarzLiebermann von Wahlendorf. Elments dune introduction?a la philosophie du droit. Paris, 1976. 20 G. Luf. Grundfragen der Rechtsphilosophie. 3. Aufl. Wien, 1983. 21 S. Smid. Einfhrung in die Philosophie des Rechts. Mnchen, 1991.
17 16
16
272
darik misij. Teiss istorija, paymi jis, persunkta nuo privilegij vystymosi linijos (sankcionuota vien teiss pranaum prie kitus) iki teisins lygybs. Teisins lygybs idja susiformavo ydgraik krikionikos kultros sferoje, ji yra ir europins teiss pagrindas. Taigi teis vystosi lygybs tobulinimo kryptimi. Anot Smido, ios idjos turt rasti atspind teiss moksluose kaip juridinis mokymas apie nagrinjimo metodus ir veikianios teiss traktavim. Daugelis tyrj teiss filosofij traktuoja kaip moksl apie prigimtin teis. Tai ispan teisininkas P. Belda (P. Belda), profesorius J. F. Lorka Navareti (LorcaNavarette). Prigimtin teis jie traktuoja kaip moralinio pobdio vertinimo kategorij, kuria remiantis yra vertinama veikianioji teis ir ja pagrsta socialin tvarka. Teigiama, kad teis, neturinti etini pradmen, nesistengdama siekti teisingumo tampa moni manipuliavimo 22 priemone, fikciniu utopini udavini sprendimo instrumentu . Dar viena iuolaikin teiss filosofijos neopozityvistin koncepcija yra austr teisinink O. Vainbergerio (O. Weinberger), P. Kolero (P. Koller), P. trosero (P. Strosser) ir M. Priingo (M. Prisching) pateikiama j mokomojoje knygoje Teiss filosofijos vadas kaip paintinkritin teiss teorija. i studij kurso, kuris skaitomas Graco miesto universitete, pagrindinmis teiss moksl disciplinoms autoriai laiko ias: visuotin teiss teorija (teiss filosofija), teiss dogmatika, teiss sociologija, teiss istorija, lyginamoji teis. Anot i autori, visuotin teiss teorija (teiss filosofija) apima teiss problem struktrin analiz, teiss mokslo pagrindines teorines problemas, bendrsias teisines svokas ir problemas, kurios priklauso vairioms dogmatinms disciplinoms, teisingumo teorij ir teiss mokym apie metodus. Teiss mokymui apie metodus ne tik tradicikai priskiriama mokymas apie teisinius sprendimus ir nuomons apie teis pagrindimas, bet taip pat ir apie statym leidyb kaip politinsteisins argumentacijos teorij* ir kaip mo23 kym apie statym leidybos technik . i autori nuomone, teiss dogmatika apima pozityvij teis siekiant aikiai ir sistemingai j idstyti. Teiss dogmatika suskyla vairias
J. F. LorcaNavarette. El derecho natural hoy: Aproposito de las ficciones juridicas. Madrid, 1976. * Plaiau r. sk. Argumentologija. 23 Einfhrung in die Rechtsphilosophie. Hewg. Von Prof. Weinberger O. // Zusammenarbeit mit Koller P., Strasser P., Prisching M. Graz, 1979. S. 34.
22
273
disciplinas, priklausomai nuo esamos teiss sistemos. Teiss sociologija nagrinja visus visuomeninius veiksnius derindama su teise, taip pat ir teis kaip visuomenin veiksn, kuris lemia kitus visuomeninius fenomenus. Teiss istorija nagrinja jos vystymsi. Lyginamoji teis, jungianti dogmatin teisin, sociologinteisin ir politologin lyginim, nagrinja tam tikr teiss sistem skirtumus istoriniu ir dabartiniu poiriu. Teiss filosofija (arba bendroji teiss teorija) kaip sudtin neopozityvistins jurisprudencijos dalis suprantama ir kuriama ne kaip sudtin pasauliros sistemos dalis, o kaip teiss moksl reflektuojanios analizs pagrindimas. ie autoriai mokslinkritin teiss filosofij priepastato spekuliatyvinei teiss filosofijai, kuri yra nemokslin, nes usiima metafizinmis problemomis, transcendentinmis idjomis. Mokslinkritin teiss filosofija, rao ie autoriai, kelia udavin mokslo filosofij pasilyti teiss mokslams kaip filosofin baz. Pirmiausia ji stengiasi ikeltus klausimus 24 pagrsti filosofiniais teiss moksl metodais ir bdais . Mokslineikritinei teiss filosofijai ie autoriai priskiria analitin teiss filosofij (arba analitin jurisprudencij) ir vadinamj grynj teiss mokym, analitins teiss filosofijos por. Paintinkritin teorija ivedama i teorinspaintins diferencijuotos semantikos, kuri stengiasi pateikti probleminei situacijai aiki paintin kritin analiz. Ji remiasi sitikinimu, jog iuolaikinis teiss mokslas remiasi daugeliu toki disciplin, kaip logika, semantika, komunikacij teorija, aksiologija, sprendim teorija, kibernetika, sociologija, politologija ir t. t. Taigi teiss filosofija sprendia kompleksines problemas, sveikauja su kitais mokslais. Kaip jau rame, i tikrj tokio sudtingo reikinio, kaip teiss nagrinjimas, iuolaikiniame visuomens isivystymo laikotarpyje nemanoma dogmatizuoti, visapusiai ir giliai suprasti, paaikinti ir pagrsti remiantis tik ja paia. Todl jos pagrindimui ir organizuojamiems moksliniams tyrimams btina pasiremti metodologinmis ieities pozicijomis, kurias suteikia tiek bendrafilosofins paradigmos ir koncepcijos, tiek ir teiss filosofija bei kitos teiss moksl metodologijos.
24
Cit. i: . . . C. 640.
274
10.2. Teiss teorija

Teorija tinklai: gaudo tik tas, kas juos umeta. Novalis (F. Chardenbergas)
Teiss teorija paprastai suprantama kaip teiss moksl metodologinis pagrindas, kuriuo remiantis yra atliekami teiss mokslo bendrieji ir akini teiss moksl tyrimai ir vertinimai. Teiss teorija (jurisprudencija) yra moksl visuma apie teis. Teiss objekto atvilgiu A. Vaivila pateikia toki teiss teorijos samprat: Teiss teorija tai mokslas, tiriantis visuomens socialin struktr, socialini jg santyk ir kitus sociokultrinius veiksnius, formuojanius, keiianius vyraujani visuomenje teiss samprat kaip visiems teiss mokslams bendr metodologin pagrind; taip pat bendrj teiss svok aparat, darant teiss samprat praktikai funkcionali, pajgi metodologikai, 25 vertybikai vadovauti akini teiss moksl tyrimams ir vertinimams . i teiss teorijos samprata gerai atsispindi ne lokalin, o kompleksin jos paskirt, t. y. sujungia ne tik atskiras teiss mokslo akas, bet ir plat socialin kontekst, kuris formuoja visuomens kritin teiss supratim. Taigi teiss painimo lauk, kaip nurodo autorius, patenka ne tik pati teis, bet ir visuomens socialin struktra, politiniai, ekonominiai, ideologiniai socialini grupi santykiai, nuosavybs formos, socialin santvarka, bendras civilizacijos raidos lygis, taip pat valstyb, aprobuojanti teis ir garantuojanti jos sakmum, odiu, visi pagrindiniai socialiniai procesai, kiek jie mogaus 26 teisi (interes) gyvendinimo procesai ir koncentruotai atsispindi teisje . Taigi tiek teiss filosofija, tiek teiss teorija mokslinio tyrimo procesui suteikia bendriausi metodologini ini. Tik, anot J. Tichomirovo, teiss teorija atstovauja indukcinms inioms, iplaukianioms i konkrei juridini moksl tada, kai teiss filosofija formuojasi dedukcini ini pagrindu, kurios 27 ivedamos i bendresni ini apie pasaulio sandar . Todl teiss teorija pirmiausia yra fundamentalusis mokslas kit teiss taikomj ak atvilgiu. Todl bdama teorija, ji tiria ne tik socialinius mechanizmus ir prieastis, atskleidianias, kaip ir kodl moni interesai virsta tam tikros vertybins orientacijos teiss samprata, o i atitinkamomis normomis, bet ir kaip tyrimo rezultatas formuluoja analizs atskleistus teiss 28 atsiradimo, pltros ir funkcionavimo dsningumus .
25 26
A. Vaivila. Teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 28. Ten pat. 27 . . . . , 1997. . 45. 28 A. Vaivila. Teiss teorija, P. 28.
10.2. Teiss istorija
275
Teorija (gr. theoria tyrimas, abstraktus mstymas), kurios tikslas ir yra atskleisti dsningumus, nagrinjam objekt savybes, tai tikrovs inojimo, aikinimo apskritai sistema. Teorija plaija prasme mogikos veiklos ris, nukreipta gauti pagrst, objektyvi ir teising ini apie gamt ir socialin tikrov, turint tiksl dvasikai ir praktikai j valdyti; siaurja prasme 29 besivystani mokslini ini organizavimo forma . Mokslinio tyrimo procesas danai yra suprantamas kaip nuosekli problemoshipotezsteorijos eiga. Be to, teorijos esmei atskleisti naudojamos binarins svokos: teorijapraktika, teorijaempirija, teorijaeksperimentas, teorijanuomon. Klasikinje filosofijoje teorinms inioms buvo priskiriamos tokios savybs, kaip visuotinumas ir btinumas, tvarkingumas, sisteminis vientisumas, tikslumas ir kt. ioje tradicijoje i tikrj nieko nra praktikesnio kaip gera teorija (L. Bolcmanas). Panagrinkime, k paprastai teorija, taip pat ir teiss teorija, metodologiniu poiriu duoda ar gali duoti moksliniams tyrimams. Norint tai isiaikinti, panagrinkime tradicin teorijos struktr ir jos funkcijas. Tuo remdamiesi, galsime iekoti konkrei tyrim kryptingumo metodologini itak bei daryti teorines ivadas. Nagrinjant teorijos struktr ir jos reikm moksliniams tyrimams, galima pritaikyti evoliucins epistemologijos metafor, kuri, kaip teigia K. Lorencas (K. Lorenz), . Pja (Piaget), K. Poperis (K. Popper) ir kt., daugeliu atvej panai gyvus organizmus, kurie gimsta, auga, veisiasi, ugdo palikuonis ir mirta. iuolaikinje mokslo metodologijoje vyrauja vairs teorijos struktros nagrinjimo poiriai. Kiekvienoje mokslikai ivystytoje 30 teorijoje galima iskirti tokias pagrindines posistemes . 1. Loginlingvistin teorijos posistem. Ji apima abcl (alfabet) ir odynus, visum svok (termin sistem), tam tikros teorijos kalbos eim ir login aparat. Nurodyti komponentai turi sintakss taisykles (teisingas kalbos raikos normas), ivad ir interpretacijos taisykles ir kitas semantikos ir pragmatikos priemones. 2. Modelinreprezentatyvioji teorijos posistem. Modelis bdas pristatyti dalykin teorijos srit, tai savotika teorini ini organizavimo lstel. Ji turi dviej lygi konstrukcij teorin model ir jo atvilgiu formuluojam teorin dsn. Modelis sudarytas i objekt ir dalykins teorins srities pavadinim. Pavadinimai fiksuoja tik ontologines hipotezes apie i objekt egzistavim ar neegzistavim. Antrame lygyje yra teorijos savybi ir nagrin . , , , , , , 1998. C. 905. 30 Plaiau r.: . , 1996.
29
276
jam objekt atspindio priemons. Ivystytoje teorijoje galima iskirti fundamental teorin model (schem), kuris sudarytas i abstraki bazini objekt, nepriklausom vienas nuo kito; pagal juos formuluojami fundamentiniai dsniai. 3. Operatyvinvertinamoji teorijos posistem. Joje pateikti metodai, procedros, veiklos bdai, kuriuos valdo mokslininkas, imoks teorij. Krypties ir veiklos tiksl nustatymas reikalauja taikyti paius vairiausius 31 vertinimus (kognityvinius, reguliacinius ir kt.) . 4. Problemineuristin teorin posistem. Kad teorija veiksmingai funkcionuot (t. y. aprayt, paaikint, numatyt ir t. t.), reikia kelti problemas, hipotezes, sprsti ikilusius udavinius. Problemos, udaviniai, klausimai, uduotys ir euristika sudaro i teorin posistem. Euristika sutrumpina 32 variant atrinkim ir problem sprendimo proces . Taiau teorini ini kiekvienas tyrjas negali tiesiogiai velgti. Teorins inios yra visos specialist kartos veiklos rezultatas. Joms parengti yra btina slyga teoriniai tyrimai ir j kolektyvinis apibendrinimas mokslinje 33 mokykloje ar mokslinje bendrijoje (apie tai rame ankstesniuose skyriuose). ios koncepcijos esm yra ta, jog egzistuoti reikia bti veiklos elementu. Kaip jau buvo minta, remiantis A. Vaivilos teiss teorijos samprata, ji visiems akiniams teiss mokslams suteikia bendr metodologin pagrind, bet tuo paiu metu ir apibendrina akini teiss moksl rezultatus, teiss samprata pagrindia bendr vertybin teisinio reguliavimo krypt. ito ji pasiekia tokiu bdu, kad tyrindama ir atskleisdama konkreioje visuomenje konkreiu metu esamus mogaus teisi apsaugos poreikius ir j gyvendinimo galimybes, visa tai performuluoja, perdirba atitinkam teiss samprat, kuri ir tampa vis akini teiss moksl bendruoju metodologiniu pagrindu, 34 akinio reguliavimo vertybine linkme . Antra vertus, kaip teigia io mokslo atstovai, teiss teorija, pltodama ir tikslindama bendrj teiss svok aparat, parengia ir teisinio mstymo instrumentarij. I to daroma ivada, kad pats teisinis mstymas, pastant socialin tikrov ir j valdant teisinmis priemonmis, remiasi iomis svokomis, o j bendrumas utikrina teisinio mstymo vienareikmikum, operatyvum ir komunikabilum visuose teiss moksluose.
Plaiau r.: . . , . . . . , 1991. 32 Plaiau r.: . . , . . . . , 1994. 33 Plaiau r.: . . . . , 1995. 34 A. Vaivila. Teiss teorija P. 44.
31
277
Tai visikai teisinga mstymo turinio poiriu. Taiau, ms nuomone, ia reikt mstym traktuoti ne kaip teisin mstym, o kaip mstym remiantis teiss svokomis, t. y. kaip svokin mstym (psichologijoje ir yra iskiriamos veiksminio, vaizdinio ir svokinio mstymo rys). Kitokiu pagrindu yra skiriamas teorinis ir praktinis, loginis analitinis ir intuityvusis, 35 realistinis ir autistinis, produktyvusis ir neproduktyvusis mstymas . Filosofijoje mstymas suprantamas kaip gebjimas susieti vaizdus, vaizdinius, svokas, nustatyti j kaitos ir pritaikymo galimybes, pagrsti ivadas, reguliuoti elges, bendravim, tolesn paios minties judjim. Mstyme mogus nagrinja j dominanius objektus ryiuose, kuri nra duota tiesioginiame suvokime. iuo atveju mstymas yra ypatingos ries funkcionavimo arba daikto keitimo rekonstrukcija, ieinanti u tiesiogins 36 duotybs rm . Taigi mstym galima suprasti kaip profesikai ar teisikai (teorikai) krypting, login analitin, besiremiant teiss svokomis. Teisinio mstymo svoka ia prasme yra metafora. Metodologiniu poiriu teiss teorija atlieka daugel funkcij akini teiss moksl atvilgiu. A. Vaivila teiss teorijoje iskiria dvi pagrindines 37 funkcijas: paintin, arba analitin, ir konstruktyvij, arba prognostin . Paintin funkcij teiss teorija vykdo tirdama visuomenje vykstanius socialinius procesus, nurodo is autorius, siekdama suvokti, kaip ir kokiomis priemonmis tie procesai turt bti reguliuojami, kad kuo veiksmingiau bt apsaugomos ir gyvendinamos mogaus teiss. Prognostin, remdamasi atlikta teisinio reguliavimo veiksmingumo analize, teiss teorija, formuluoja naujas teisines idjassilymus, kaip toliau pltoti ir tobulinti teisinio reguliavimo priemones teiss normas ir metodus, padeda numatyti socialins tvarkos pltojimo tendencijas. Taigi teiss teorija tai koncentruotai ireiktas visas teiss mokslas, jo esms kvintesencija (santrauka). Tai metodologin teiss moksl vairovs vienov. Ji domisi, ne kuo akiniai teiss mokslai skiriasi vienas 38 nuo kito, o kuo sutampa . ios nurodytos funkcijos gerai atspindi teiss teorijos paskirt akini teisi atvilgiu ir teiss politikos visuomenje reikms bei jos reguliacinio vaidmens atlikimo udavini nurodymu.
35 36
r.: Psichologijos odynas. Vilnius, 1993. P. 163164. C. 518. 37 A. Vaivila. Teiss teorija P. 4445. 38 Ten pat.
278
Taiau apskritai mokslotyros poiriu teorijoje, be i funkcij, dar yra iskiriama sisteminanti ir aikinamoji funkcija, be abejo, gldinti ir teiss teorijoje. Todl turdami tiksl plaiau aptarti metodologines pozicijas, kurios gali padti daryti mokslini tyrim teorinius apibendrinimus ir ivadas, plaiau ias funkcijas aptarsime. Teorija tinklai, skirti sugauti tai, k vadiname pasauliu, sismoninti, paaikinti ir j valdyti. Stengiams tinklo akutes padaryti smulkesnes (K. Poperis). Taigi juo is tinklas bus tankesnis, juo daugiau gausime informacijos, juo tiksliau ir detaliau pagrsime savo kuriam teorij. Taigi plaiau aptarsime ias teorijos funkcijas. 1. Paintininformatyvin teorijos funkcija. Teoriniai dsniai, dsningumai ir tendencijos koncentruotai pateikia informacij, gaut empirinio tyrimo metu. Taiau teorija nesuvedama nei fakt, nei empirini dsni visum, ji turi papildomos, perteklins informacijos, kuri atsiranda dl krybins mstomosios veiklos ir mokslinink vaizduots. Teiss teorija ir atlieka i teorin krybin funkcij, naudodamasi ne tik savo, bet ir akini teiss moksl sukaupta empirine mediaga. Sukaupta ir apibendrinta paintin informacin mediaga taip pat naudojama ir praktikoje, rengiant teiss programas dl jos veiklos reguliacini ir mogaus apsaugos mechanizm. 2. Sisteminanti teorijos funkcija vienas i svarbiausi mokslinio painimo udavini. Ja siekiama tokios ini vienovs, kai esant maksimaliai fakt, galima bt juos aprayti duotos teorijos minimaliu pagrindini svok ir princip skaiiumi. Tokio sisteminimo galimyb priklauso nuo tam tikros teorijos isivystymo lygio, nuo jos brandumo. Teorin sistematizacija, nustatydama teorinius hipotezi ir empirini dsningum ryius, padeda iaikinti ir patikslinti j taikymo ribas. Sistematizacija iaikinti dsningumai apibendrinami, o anksiau iaikinti tikslinami ir modifikuojami. 3. Paaikinamoji teorijos funkcija. Paaikinimas (angl. explanation) nagrinjimas, kurio metu atvejis ar reikinys tampa aikus nurodius jo prieastis, pobd, ryius ir kt. Tai ini apie objekt, reikalaujant paaikinimo, traukimas platesn ini kontekst. Logikos poiriu, aikinimas samprotavimas, t. y. dedukcinis ar nededukcinis sprendimo metodas (faktinis, hipotetinis ar nomologinis), remiantis priimtomis prielaidomis. ios prielaidos yra vardijamos eksplananc (lit. explanans aikinamasis) terminu, o pati ivada eksplanandum (lot. explanandum kas priklauso iaikinimui) terminui. Kiekvienas aikinimas remiasi logine ivada, bet ne kiekviena ivada yra aikinimas. Priklausomai nuo ini turinio ir formos, esaniame eksplance ir eksplanandume iskiriami hipotetiniai, nomologiniai ar teoriniai aikinimai. Teoriniame aikinime eksplananco pavidalu
279
ireikiama teorija arba konceptualus branduolys (principas) svarbiausia prielaida, pagalbins hipotezs ir duomenys, maesnje prielaidoje eksplanandumo pavidalu nurodyti sprendimai. Teoretiko tikslas surasti aikinamsias teorijas (pagal galimyb teisingas aikinamsias teorijas), t. y. teorijas, apraanias tam tikras pasaulio struktrines savybes ir suteikianias galimyb mums, vadovaujantis 39 pradinmis slygomis, dedukuoti padarinius, kurie turi bti paaikinti . Objekto paaikinimui paprastai tarnauja ligi tol buvs sisteminis aikinimas teorijos kalba. iuolaikinje mokslo metodologijoje yra naudojami vairs aikinimo modeliai: induktyviai tikimybinis, dedukcinis nomologinis, operacionalus, funkcionalus, evoliucinis, teleologinis ir kt. 4. Prognostin teorijos funkcija. Tai anksiau neinot fakt, vyki, reikini prognoz, remiantis teorijos dsningumais. Prognostin funkcij gali atlikti vairios inios (kasdiens, ekonomins, politins ir iuo atveju, inoma, visuomenje vyraujanios teisins). Moksliniame painime tai atlieka ir empiriniai dsniai, ir hipotez, ir filosofins koncepcijos, taiau ios prognozs daniausiai yra maiau patikimos negu teorins savo tikslumu, pilnumu, vienareikmikumu. Loginiu poiriu formali kai kuri tip mokslin prognoz sutampa su aikinimo struktra: danai prognoz turi dedukcinio samprotavimo, kurio prielaidos yra teorijos dsniai ir pagalbins hipotezs, o ivados faktiniai ar monologiniai sprendimai, form. Kartais vienintelis teorijos tikslas esti kaip geras instrumentas prognozavimui. is poiris ireiktas O. Konto aforizmu: inoti norint numatyti. Literatroje iskiriamos tokios prognozavimo rys: indukcin, nomologin ir teorin. Teorinje dar iskiriama prognozuojamoji, remiantis dinamine ir statistine teorija. XX a. susiklost prognostika kaip mokslin disciplina apie prognozi 40 rengimo dsningumus . Viena i aktuali filosofini prognostini problem 41 prognozi teisingumo problema . ios pateiktos mokslins teorijos funkcijos, manome, jauniesiems mokslininkams pads geriau suprasti ne tik teiss teorijos paskirt, bet ir pagilins j inias metodologikai rengiant ir grindiant teorines savo tyrim ivadas, iekant tyrimo objekte gldini dsningum.
. . . , 1983. . 85. Plaiau r.: . , 1982. 41 . . , . . . . , 1994.

40
39
280
10.3. Teiss sociologija

Niekam neduota iimtin teis ties Duoti tik faktai, ir nieko daugiau. E. Hovardas Chantas
Teiss sociologija daugumos autori yra suprantama kaip socialinio konteksto sociologinis teiss vystymosi ir veikimo nagrinjimas. Taiau prancz mokslininkas teisininkas anas Karbonj (Jean Carbonnier) silo iskirti juridins ir teiss sociologijos svokas. Jo nuomone, teiss sociologija apsiriboja iimtinai tik teise, jos normomis ir institutais, tuo tarpu juridin sociologija apima visus reikinius, daugiau ar maiau susijusius su teise, visk, kuo teis gali bti prieastimi, pasekme ar pretekstu, jungiant prievart, 42 neveiklum, deviacin elges . Taigi teiss sociologija gali bti suprantama siaurja ir plaija prasme. Tai priklauso nuo nagrinjamo ir tiriamo objekto apibrimo. Pvz.: amerikiei teiss sociologijos objektu pirmiausia yra teisini norm ir statym funkcionavimo socialinis kontekstas. Ji tiria teisins reguliacijos ir norm taikym ir interpretacijos proces kasdienje realybje, teisini norm vaidmen ir socialin svor, teisinio vykdomojo aparato funkcijas ir prerogatyvas, jo tak visuomeniniam gyvenimui, statymo taikymo konkreias socialines slygas, teisminsteisins sistemos organizavim ir struktr, teismins reformos 43 kryptingum ir t. t. Toks poiris ir dar didiausi tak teiss sociologijos tyrimams. Taiau skirtingai nei is poiris, teiss sociologijos samprata plaija prasme traukia i svok visus socialinius reikinius, kuriuose dalyvauja teisinis elementas, net jeigu is elementas neireiktas grynu pavidalu, o yra susipyns su kitais elementais. iuo atveju vadinamoji juridin sociologija neapsiriboja vien pirmini teiss reikini nagrinjimu, o apima ir antrinius, tokius kaip eima, nuosavyb, sutartys, atsakomyb ir t. t. iuose reikiniuose, inoma, yra ir toki socialini reikini, kurie nepriklauso teiss sriiai, bet tai nereikia, kad ji nekompetentinga iuos reikinius nagrinti. Bt neteisinga manyti, kad teiss sociologija turi nagrinti tik j dominanias siauras problemas ir nekreipti dmesio paproius, moralines normas ir vertybes, ekonomik ir t. t., palikdama tai nagrinti bendrajai sociologijai. Tokiu atveju
. . . .: , 1986. . 30. . . . : . , 1976. C. 199.
43 42
281
socialinio reikinio nagrinjimas dalimis bt ne visas ir nepatikimas. Tiek bendrosios sociologijos, tiek teiss sociologijos paskirtis tirti vis nagrinjim reikin. Esant tam paiam tyrimo objektui, pvz.: santuokai, bendroji sociologija pirmiausia domsis doroviniais santykiais, demografiniais, psichologinio suderinamumo, ekonominiais faktoriais. Teisins normos bus tolesniuose jos planuose. Tuo tarpu teiss sociologija pirmiausia nagrins konfliktus eimos gyvenime, iurkius elgesio norm paeidimus, prievart, turto padalijim skiriantis eimai ir t. t. ir tik po to ekonomines ar moralines prieastis. Taiau vairiapusiai tyrimai pagaliau turi sudaryti galimyb geriau suprasti pat reikin. Taigi tarp bendrosios sociologijos ir teiss sociologijos (naudojant i svok ir kaip tarp juridins sociologijos sinonim, t. y. plaija prasme) kaip dukterini bendrosios sociologijos disciplin yra daug kas bendra. Jas sieja ne tik nagrinjamo objekto turinys, bet pirmiausia tyrimo metodai istorinislyginamasis, statistinis, apklaus ir kt. ie ir kiti metodai teiss sociologijoje yra adaptuojami i bendrosios sociologijos. Todl tam tikr teiss ak tyrimai ne tik naudojasi iais metodais, bet ir i disciplin metod pagalba gautais rezultatais, j analize ir gaut duomen pagrindu daromomis ivadomis, nustatytais dsningumais ar tendencijomis. Be to, teiss sociologija naudojasi bendrosios sociologijos terminais (socialin prievarta, socialin kontrol, kolektyvin smon ir kt.), suteikdama jiems teisin prasm. Dar glaudesnis teiss sociologijos ryys yra su dogmatine jurisprudencija. ia prasme teis suprantama kaip juridinis mokslas, kuris dstomas teiss fakultetuose, taip pat naudojamas teismuose, t. y. tai, kas vadinama teiss dogma. Tarp j yra tas skirtumas, kad teiss dogma nagrinja teiss normas, o teiss sociologija stengiasi iekoti ias normas gimdani prieasi ir i norm socialinio efektyvumo. Taiau tenka turti galvoje, tvirtina . Karbonj, kad n vienas dogmatins jurisprudencijos atstovas iandien savo tyrimuose nesutikt apsiriboti tik tekstais, atitrkusiais nuo gyvenimo, nuo norm genezs ir j taikymo. Juolab, kad ir visais laikais, juridinei dogmatikai aikinant statym, tekdavo remtis arba jo krimo istorija (rengiam darb nagrinjimu), arba jo pasekmi vertinimu. iame darbe juridin dogmatika susidurdavo ir su socialiniais poreikiais, kuriuos turjo 44 reaguoti statymas ir jo socialiniai padariniai . Taigi is skirtumas yra ne i disciplin objektas, bet kitoks ieities poiris ir reikinio regjimas. T pat objekt, kur dogmatin jurisprudencija
44
. . . C. 35.
282
nagrinja i vidaus, teiss sociologija j tiria i iors. Btent todl, jog ji objekt nagrinja i iors, mato j kaip reikin, nebandydama prasiskverbti jo esm, jo ontologij. tai is abipusis reikinio nagrinjimas ir suteikia teiss tyrjui objektyvumo ir gaut rezultat patikimumo argumentacij. Nors teiss sociologija kaip buvusi teiss filosofijos dalis isirutuliojo savarankik mokslin disciplin, ryys tarp j ilieka gantinai glaudus. Ryys ne tik filosofins argumentacijos papildymas teiss sociologijos empiriniais tyrimais (stebjimu, eksperimentu, apklausos metodais ir faktiniais duomenimis), bet ir teoriniais teiginiais. i teorin teiss sociologijos dal galima pavadinti (anot Vberio ir kt.) viena teiss sociologijos filosofijos rimi. Taiau teiss filosofijos atstovams rpi tai, kad kartu su egzistuojaniu agnosticizmu empirinje sociologijoje teiss sociologija taip pat gali save diskredituoti. Antra vertus, kai kurie teiss filosofijos atstovai baiminasi dl teiss sociologijoje egzistuojanio vadinamojo sociologizmo, kuris vienintelio teiss altinio ieko socialinio gyvenimo gelmse. is sociologizmas turi daug k bendra su prigimtine teise. is bendrumas pasireikia antipozityvizme, neigianiame, kad neisemiami teiss turtai yra statyme, leidiamame valstybs. Taiau u neigimo tarp sociologizmo ir prigimtins teiss vl atsiranda skirtum. Sociologizmas remiasi tuo, kad neegzistuoja transcendentins vertybs fakt atvilgiu (imanentins tai kitas reikalas). 45 Prigimtin teis skelbia tok transcendentikum . Teiss sociologija taip pat susijusi su teiss istorija (taip pat ir su romn teise) ir lyginamja teise. Kiekvienoje alyje teiss sociologija pirmenyb teikia veikianiai nacionalinei teisei, taiau neapsiriboja tik iuo objektu. Nordama gauti platesni ir vairiapusi duomen bei idj savo tyrimuose, teiss sociologija nagrinja buvusi epoch teis ir usienio ali teis. ia ji siejasi su teiss istorija ir lyginamja teise. ia prasme net buvo silym H. LeviBriuliui (H. LevyBruhl) susieti visas ias tris disciplinas vien moksl ir pavadinant j juristika, priepastatant j tradiciniam teiss mokslui, formaliajai teisinei dogmatikai. Taiau, ir be ios simbiozs, galima aptikti disciplin element perimamum. Galima rasti atskirai egzistuojani sociologin teiss istorij ir sociologin lyginamj teis. Teiss istorijos sociologo objektas yra konkrets praktiniai dokumentai arba grynai literatriniai t vyki liudytojai. Sociologo komparatyvisto savas
45
. . ... C. 39.
283
instrumentarijus: lyginamoji statistika, lyginamasis anketavimas ir kt. ie 46 tyrimai ypa vertingi: jie pravedami daugiausia tarptautiniu mastu . Taigi teiss sociologija kartu su mintomis artimomis jai disciplinomis teiss tyrimams suteikia ieities pozicij, padeda tyrjui geriau suvokti teiss mokslo socialinius reikinius, iekoti j dsningum, kurie lemia io mokslo objektyvum ir vert. Toliau nagrinsime, kas sudaro teiss sociologijos metodologin pagrind, kuo remiantis galima organizuoti teiss mokslo apskritai ar tam tikr jo ak mokslinius tyrimus. Kaip jau minjome, sociologas, nordamas isiaikinti visuomeninio gyvenimo tvark ir ryius, pradeda nagrinti nuo socialini norm, taisykli, reguliuojani mogaus veikl ir elges, subjektyvij reikm. Jis supranta, kad normos negali veikti automatikai, paios savaime. ias normas naudoja, interpretuoja ir taiko sau konkrets mons. Todl tik isiaikin j poir, vertinim, galsime suprasti, kaip ios teiss normos realiai funkcionuoja gyvenime ir kaip formuojamas bei ribojamas statym krimo procesas. Kuo remiasi teiss sociologijos metodologija? Pirmiausia teisini ir faktini visuomenini santyki skirtu47 mu . is skirtumas sociologui reikia, kad teiss gyvenimas socialiniame kontinuume yra nulemtas vien ar kit socialini grupi, organizacij, individ tiksl, o oficiali teisini norm primimo faktas netraktuojamas kaip vienintel ir pakankama teiss veikimo slyga visuomenje. Kitaip tariant, visuomenje egzistuoja vairi jg takos, socialini jg lauk visuma, kurioje organizacijos, staigos, socialins grups, individai turi skirtingus interesus. Jie uima vairias socialines pozicijas socialinje hierarchijoje, skirtingus socialinius statusus, todl turi skirtingus socialinius, ekonominius, politinius, valdininkikus ir net teisinius resursus. Todl sociolog gali dominti, kaip ie mons, turdami aukt socialin status, gali veikti teis: apriboti jos veikim, panaudoti j savo interesams (bti aukiau teiss) ar panaudoti j kaip jg, paeidiani kakieno interesus. Prieingai, jeigu teis nagrinjama tik kaip norm visuma, teisinta teisiniais aktais, toks nagrinjimas priklauso jurisprudencijos sferai, o teiss sociologijai ia vietos nelieka. Antra teiss sociologijos metodologin atrama yra teiss kaip visuomens socialinio instituto nagrinjimas. Teis iuo atveju yra sur.: S. Rokkan. Comparative Survey Analysis. Paris, 1969. Plaiau r.: . . , . . . . , 1995. . 715.
47 46
284
prantama kaip socialins visumos dalis, kuri dl socialini poreiki atlieka daugel visuomenei nauding funkcij ir sveikoje su kitais socialiniais institutais utikrina visuomenin stabilum. Taiau teiss veiksmingum utikrina valstybiniai institutai, kurie naudoja prievart teisinms priedermms vykdyti ir sankcijas u j paeidimus. Sociologini tyrim tikslas tirti, kaip teiss normos funkcionuoja, kaip jos gyvendinamos, kaip taikomos, vertinamos ir kaip jos pagaliau sitvirtina institucinje visuomens struktroje. Socialiniu poiriu tyrimas padeda statym leidybai sitvirtinti, nagrinti teiss norm reguliacin poveik vairioms sociumo sritims, vairioms gyventoj kategorijoms suvokti, inoti, suprasti, isiaikinti teisini orientyr tak monms, taip pat valstybini ir nevalstybini staig elges statym veikimo sferoje. Treia teiss sociologijos atrama vadovaujasi viena i M. Vberio tezi, jog socialin tvark utikrina tarpusavyje orientuoti moni veiksmai, egzistuojanios socialins nuostatos, tvarka kaip tam tikros visuomenins maksimos, kurias mons priima kaip jiems nustatytas visuomenins tvar48 kos normas . Taigi mons priima i tvark, kuri nustatyta statymais, kaip nauding visiems ir prisilaiko bendr aidimo taisykli. Taiau jeigu empirikai, kasdieniame gyvenime ios taisykls moni daugumai nustoja veikusios, nors j niekas de jure ir neatauk, jos praranda jiems prasm, sigali anarchija. Teisins tvarkos reikm dingsta. ioje situacijoje tinka alegorija: Karaliaus vaizdis griva anksiau negu jo sostas. M. Vberis i situacij palygina su situacija, kai kort aidjai suino, kad niekas nesilaiko priimt taisykli. Prasideda anarchija, vedanti tragizm. Taigi teiss jga visuomenje priklauso nuo asmenybs faktoriaus, nuo individ teisins normins veiklos reikms pripainimo. Ketvirta teiss sociologijos atrama vadovaujasi diurkheimine teiss patologijos arba disfunkcins teiss) idja. Kaip jau minjome, teis kaip socialinis institutas reguliuoja visuomens santykius, utikrina jos tvark ir stabilum. Taiau dl tam tikr objektyvi ar subjektyvi aplinkybi teisins nuostatos gali ir neatlikti savo funkcij ir, prieingai, dezorganizuoti visuomeninius ryius, neatitikti laiko dvasios ir tapti imitacine teisine sistema, absurdika teise. Puikus pavyzdys 1936, 1977 met TSRS konstitucijos ir kitos totalitarini valstybi konstitucijos bei statymai.
48
Plaiau r.: . . . , 1990. . 637; 512.
285
Visos ios metodologins atramos teiss sociologijai suteikia galimyb rasti savo viet sociologiniuose teiss tyrimuose. Taigi teiss sociologijos objektas yra suprantamas kaip socialumo teisje ir teiss socialins paskirties (vaidmens) nagrinjimas sudtinje (funkcinje, struktrinje, institucinje) sociumo dalyje. Dalyko turinio poiriu teiss sociologija apibriama kaip inios apie socialini dsningum funkcionavim ir teiss kait, kaip teiss form raikos ir mechanizm poveik individ, socialini grupi, organizacij, visuomens apskritai elgesiui ir veiklai. Teiss sociologija, i vienos puss, atlieka paintin funkcij savo sukaupt ini visuma, kuri atvira naujoms inioms. Ji numato kritinio poirio ias inias galimyb ir btinum. Antra vertus, teiss sociologijos paintin funkcija yra ta, jog informacija, teoriniai apibendrinimai turi bti svarbs ne tik tyrjams, bet ir visuomenei. Todl teiss sociologijos sukauptos inios turi bti originalios ir naujovikos, palyginti su kit ak mokslinmis 49 iniomis . Taigi teiss sociologija nagrinja teiss funkcionavim socialini institut sistemoje, teisini norm genez, dinamik ir struktr, padeda atskleisti teisinio reguliavimo mechanizmus, teiss funkcijas, utikrinant socialin kontrol ir visuomeninio gyvenimo organizavim. Vakar pasaulyje yra dvi pagrindins teiss sociologijos kryptys: nominalistin individualistin ir realistin holistin. Nominalizmas sociologijoje teorin orientacija individo elges, jo tiksl, ketinim, nuostat realizavim. ioje kryptyje sociologini tyrim objektas yra situacijos, socialini vaidmen individo statuso, jo patirties, socialini veiksm, vertybi, reikmi nagrinjimas. ymiausi atstovai ir ios krypties pagrindjai vokiei sociologas Maksas Vberis, prancz sociologas Gabrielis Tardas (Tarde) ir kt. M. Vberio legitimins (teistos) tvarkos teorijoje tvarka sukuriama moni veiksmais, nukreiptais norm gyvendinim, ir garantuojama valstybinio administracinio aparato sankcijomis. Amerikiei teiss sociologijoje i kryptis gavo mogikojo elgesio teisins interpretacijos, remiantis teisminiais sprendimais, iraik. Realizmas sociologijoje akcentuoja savarankik teisini norm egzistavim, teis traktuoja kaip autonomin socialin institut. Socialin tikrov, santyki sistem nagrinja, nepriklausomai nuo individualios smons, o prieingai, kaip individ jausm, mini ir elgesio iors prievartin jg.
49
. : , 2000. . 815.
286
ios krypties atstovai tokie yms sociologai, kaip prancz sociologai ir filosofai Emilis Diurkheimas, Ogiustas Kontas, angl sociologas Herbertas Spenseris, rus sociologas carins Rusijos teisininkas Maksimas Kovalenskis ir kt. Realistin holistin pozicij tvirtino sociologins teiss mokyklos atstovai E. Erlichas (Erlich), R. Paundas (Pound), angl funkcionalizmo atstovas B. Malinovskis ir kt. Nusikalstamumo sociologija tiria nusikalstamumo socialines problemas, siekia nustatyti io reikinio viet visuomenje, iaikinti nusikalstamumo prieastis, reikin skatinanias slygas, taip pat priemones ir bdus, padedanius ukirsti keli nusikalstamumui. Nusikalstamumo problem suvokimas, prasminimas ir sudar slygas naujai teiss akai kriminologijai, besiremianiai sociologiniais tyrimo metodais, atsirasti. Nusikalstamumas sudtingas ir besikeiiantis reikinys, turintis tam tikras prieastis konkreiomis socialinmis slygomis tam tikru visuomens isivystymo laikotarpiu. Todl btina nuolat tirti jo statistin bkl, dinamik bei iraikos, struktros charakteristikas. Nagrinjant nusikalstamum sociologiniais metodais, pagalb pasitelkiami teisins analizs, psichologiniai metodai. Tiriant nusikalstamum, ne tik tiesiogiai susiduriama su juo kaip su faktu, bet ir su jo prieastimis asocialiu elgesiu, narkomanija, alkoholizmu, girtuokliavimu, amoraliu elgesiu, kuri vertinimas tiesiogiai nenumatytas baudiamojoje ar administracinje teisje. Todl tik platus ir kompleksinis vairi metod naudojimas, taip pat teisini priemoni, policijos veiklos metod, bd, veiksenos bei profilaktini priemoni ir paties visapusio poveikio proceso tyrimas ir yra vienintelis mokslikai pagrstas kelias nusikalstamumui painti ir jam stabdyti. Vakar nusikalstamumo sociologijoje, pradedant E. Diurkheimu (anomijos teorija)*, lemiamoji reikm teikiama kultrini veiksni, kurie praranda savo vert, individams ir dl to keiia j elgesio tikslus ir pasiekimo priemones, tyrimui (R. K. Mertono (Merton) tyrimai). Atsiranda subkultros A. Koenas (Cohen), etikei klijavimo nusikaltliams tyrimai G. Bekeris (Becker). Tiriami faktoriai taip pat susij su nusikalstamos veikos situacijomis (D. Kresis), su nusikalstamos grups taka jos nariams ir aplinkiniams (F. Treeris), su socialins nelygybs, bedarbysts, skurdo veiksniais. Rus
* Anomija socialins psichologijos svoka visuomenini ryi susilpnjimas dl moralini vertybi, elgesio norm suirimo, tradicins tautins kultros form nykimo (kartais dl svetimos kultros siverimo). Anomija sukelia mogaus socialin ir psichin dezorientacij, apatijos, nusivylimo, menkavertikumo, susvetimjimo jausmus, kartais psichinius negalavimus, alkoholizm, narkomanij, nusikalstamum.
287
autoriai (V. N. Kudriavcevas, N. F. Kuznecova ir kiti), tirdami nusikalstamum, pagrindin dmes skyr socialinms, ekonominms slygoms, tam tikr socialini grupi isilavinimo, kvalifikacijos lygio nagrinjimui, socialinio elgesio deformacij (interes, tiksl, sprendim primimo analizei, teoriniam teiss paeidim profilaktikos) pagrindimui. Nusikalstamumo sociologines problemas plaiausiai tyrinja kriminologija. iuolaikins kriminologijos vystymasis perspektyviausias dviejose, tarpusavyje susijusiose ir viena kit lemianiose kryptyse. Pirma bendrateorin, koncentruojanti tyrj dmes bazini fundamentali kriminologijos problem nagrinjim socialinio teiss mokslo poiriu. Jos objektas yra makroproces, vykstani visuomenje, tyrimas, nauj paradigm paiekos, ideologini, kriminologini kultrologini ir kriminologini politologini prieasi nagrinjimas. Antra kryptis konkrets taikomieji tyrimai, remiantis metodologini princip teoriniais modeliais, panaudojant tam tikrus sociologinius metodus. Taikomj tyrim tikslas parengti konkreias programas ir praktines rekomendacijas, siekiant maksimalaus socialinio efekto kovoje su nusikalstamumu. ios krypties tyrimo objektas yra ekonominiai, organizuoti grupiniai, profesiniai nusikaltimai, korupcija, vairs masiniai vieosios tvarkos paeidimai, nepilnamei nusikaltimai ir kt. Taiau tarp i krypi nra esmini barjer, skiriani kriminologus grynai akademinio mokslo atstovus (teoretikus) ir empirikus taikomojo mokslo atstovus, sprendianius iandienos nusikalstamumo prevencijos problemas. Daniausiai kriminologija traktuojama kaip multiparadigmin disciplina, kuriai bdinga remtis keli skirting paradigm pozicijomis. Pvz.: anot ameriiei nuomons, kriminologijoje egzistuoja keturios pagrindins mokyklos, besiremianios skirtingomis paradigmomis: klasikin vertina nusikaltim rimtum juridiniu poiriu; pozityvin nusikaltim prieastis aikinanti daugelio faktori egzistavimu, visikai neigianti juridines prieastis; amerikietikoji nusikaltim prieastis nagrinja sociologiniu poiriu; socialins gynybos mokykla nusikaltim prieastis aikina vairiais socialiniais faktoriais ir veikianiais statymais bei visiems iems veiksmams skiria 50 dmes . Nusikaltimo problem nagrinjimas Vakar pasaulio kriminologijoje nulemtas ideologinio liberalios krypties poirio, nagrinjanio socialines prieastis ir tam tikras socialines profilaktinio pobdio programas. Ypa didelis dmesys skiriamas resocializacijos ir socialinio patronao mechanizmams iaikinti ir priemonms parengti.
50
. . . , 1980. . 4748.
288
Dar viena kryptis, egzistuojanti tiek Vakar, tiek ir Ryt alyse, yra socialin kritin. Jos atstovai nusikaltimo aknis mato kapitalizme, dabartiniuose buruaziniuose institutuose. Tiek kriminologiniuose, tiek fundamentaliuose, tiek taikomuosiuose tyrimuose vis didesnis dmesys koncentruojamas sociokultrines nusikalstamumo determinantes. iuo atveju tyrimo objektas yra tam tikr nacionalini, socialini, profesini grupi nusikalstamumo ir nusikaltlio asmenybs elgesio modeli, norm bei vertybini orientacij nagrinjimas. Nusikalstamumo prieastims iaikinti vis didesnis dmesys kreipiamas elins ekonomikos sritis, nusikalstam struktr veikl ir tak politinje sferoje, korumpuot biurokratin aparat, protekcionizm, pareigybin valdinink piktnaudiavim ir pareigybin grobstym ypa stambiu mastu, kyininkavim ir kt. Visi kriminologiniai tyrimai, j sukaupta mediaga gali bti atskir teiss ak, socialinio darbo, policijos veiklos tyrimo ir nagrinjimo metodologins ieities pozicijos, statym leidyboje jas pagrsti ir aikinti. Taigi teiss sociologija kaip savarankika teiss mokslo disciplina, taip pat ir esamos bendrosios sociologijos koncepcijos bei paradigmos gali bti metodologins ieities pozicijos akini teiss moksl tyrimuose. iuo atveju konkrets moksliniai tyrimai gali pasinaudoti iomis metodologinmis pozicijomis tiek teoriniu, tiek ir empiriniu lygiu.
10.4. Teiss psichologija

Kaltj atvilgiu reikia bti rstiems be iaurumo ir atlaidiems be nuolaidiavimo. . Diuklo
Teiss psichologija psichologijos aka, tirianti dsningumus ir mechanizmus tokios psichins moni veiklos, kuri pasireikia teiss reguliuojam santyki sferoje. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradioje buvo atlikti pirmieji laboratoriniai juridins psichologijos tyrimai. Daugiausia buvo tiriama liudytoj parodym ir tardymo psichologija (A. Bin (Binet), Pranczija; M. Grosas (Gross), Austrija; V. ternas (Stern), Vokietija ir kt.), dalyvavimo nusikaltime diagnostika K. G. Jungas (Jung), veicarija ir kt., teismo ir tardymo darbas, teisinink profesinio parinkimo ir mokymo psichologiniai pagrindai (H. Miunsterbergas (Mnsterberg), JAV ir kt.).
289
Teiss psichologija, turdama tokias paias filosofijos itakas, kaip ir sociologija, su sociologija turi daug bendra. Ji yra tarytum teiss sociologijos konkrei tyrimo problem tsja. is ryys pirmiausia pasireikia per socialin psichologij. Teiss socialin psichologija nagrinja kolektyvin psichologij, individualios psichologijos reikinius kaip kompleks, tarpasmenin psichologij ir kt. Antra vertus, ji naudoja tuos paius metodus, kaip ir sociologija. Teisininkai, atlikdami sociologinius tyrimus, neivengiamai operuoja svokomis, reikalaujaniomis psichologins analizs. Pvz.: teiss ir galiojim santykis, sutartis ir kalt, pagrindin sutartis ir valios ydos (tai, k sociologai vadina motyvacija) arba tokie bipoliai santykiai, kaip vyras mona, kreditorius skolininkas, iekovas atsakovas ir t. t. Taigi teiss psichologijos tyrim metodologin atrama yra teiss sociologijos ir socialins psichologijos takoskyroje: teiss sociopsichologijoje arba teiss psichosociologijoje. Psichologijos ir teiss sociologijos integracija pasireikia nacionalinje teiss psichologijoje, nagrinjanioje tam tikr taut, bendrij, tautini maum etnopsichologinius reikinius, etnini grupi psichologinius bruous bei etnopsichologin pagalb, pvz.: lietuvi, yd, igon, karaim, rus ir kt., j poiris teiss ir morals normas. Tai atsispindi literatroje, aforizmuose ir kituose altiniuose. Nacionalin teiss psichologija kaip mokslo aka atsirado XX a. pradioje, 1900 m. ileidus vokiei psichologo ir filosofo Vilhelmo Vunto (V. Wundt) daugiatomio krinio pirm tom bei 1918 m. devint tom, skirt teisei. iandien nacionalin teiss psichologija traktuojama kaip btinas lyginamosios teistyros papildymas ir paaikinimas. Praktika rodo, kad skirting ali statymai gauna vienod reikm dl sutampanio j psichologinio suvokimo. Ir prieingai, teiss institutas, mechanikai perkeltas kit al, igyvena esmines metamorfozes dl skirting nacionalini psichologini reakcij ir poiri. Individuali teiss psichologija nagrinja, psichologini reikini, t. y. tam tikros smons bsenos teisin aspekt. J gali determinuoti sukeltos teiss kaip reikinio prieastys, taip pat ir ji pati savaime. Teisei veikiant individuali smon, pirma, individas nagrinjamas kaip visuomens takos rezultatas. Pvz.: testamentas kaip juridinis aktas, ypa olografinis testamentas, sudarytas nedalyvaujant notarui. Testamento autoriaus smon ir valia gali bti suprasta tik santykyje su paveldjimo institucija, t. y. per teiss ir visuomens sveik. Kad testamentas gaut prasm, reikia irti j kaip socializuot psichologin fakt.
290
Antra, psichologinis reikinys tampa teisiniu, kai seka po teisins kalts kaip atsakomybs supratimo. Individas turi numatyti savo elgesio teisines pasekmes, ar tai bt suvokta kalt, neatsargumo ar neatsakingumo atvejis. Taigi teisinis kontekstas reikalauja i mogaus dmesingai ir atsakingai vertinti savo poelgius, ir prieingai, teiss nebuvimas silpnina jo dmes ir atsakomyb. Treia, psichologinis reikinys gali bti teisinis pats savaime kaip teiss institut, norm, sprendim atspindys individo smonje. Kai kurie tokie psichologiniai reikiniai ir nuostatos yra intelektinio pobdio, pvz.: statymo inojimas (ar neinojimas), pritarimas (ar nepritarimas) jam. Kiti psichologiniai reikiniai gali bti afektyvs, teis, tiksliau teisingum, suprantant tik intuityviai. Pagaliau treias reikinys hibridinio pobdio; tokie du opinio juris (teiss nuomon) ir opinio necessitatis (btina nuomon) btini paproio elementai. ia galima priskirti ir nuomon apie statym leidyb, kuri yra aikinama per vieosios nuomons apklaus. Individas socializacijos procese i makro ir mikroaplinkos perima jos vertybes, vertinimus, nuostatas, elgesio pavyzdius ir j pagrindu formuoja savimon, pairas, sitikinimus, elges. iame socializacijos procese vyksta ir individo teisin socializacija. J. Galinaityt, tyrinjusi teisins socializacijos proces, prieina, ms nuomone, prie teisingos ivados, kad teisin socializacija sudaro btin ir labai svarbi bendros socializacijos dal. Ji atspindi specifin bendrj socializacijos dsni pasireikim formuojantis bei tobuljant individo teisinei smonei, teisiniam elgesiui ir teisinei kultrai. Individo teisin socializacija pasiymi konkretumu, kryptingumu ir apibrtumu. Tai specifinis procesas, kuriame individui perduodama, o jis perima socialins aplinkos teisin kultr, silieja i socialin aplink per savo praktin veikl, teisin aukljim ir saviaukl. Individo teisin socializacija priklauso nuo bendro visuomens kultros lygio, politins, dorovins ir teisins tam tikr socialini bendrij, grupi ir visos visuomens brandos. Norint tinkamai suvokti io proceso esm ir atskleisti jo turin, veikimo mechanizm bei teisins socializacijos proces, btina nagrinti, pasitelkus ias moni egzistavimo esm sudaranias prielaidas: socialinius santykius, socialin 51 aplink, praktin veikl, aukljim . Taigi asmenybs teiss internacionalizacija yra esminis momentas socializacijos, kurios pagalba vyksta ir individo teisin socializacija. tai is
J. Galinaityt. Individo teisin socializacija: samprata ir struktra // Jurisprudencija. 2001. T. 20 (12). P. 2122.
51
291
teisins individo socializacijos procesas gali bti individualios teiss psichologijos tyrimo objektas tiek retrospektyviai nagrinjant teiss paeidjo psichologij, tiek tiriant pat teisins individo socializacijos proces kiekvienu atveju tam tikru metodu. Juridin psichopatologija (patopsichologija) tiria mogaus psichins veiklos sutrikimus, suvokiant teiss reikinius, pvz.: 1. Kai kuri teiss reikini liguistas formas: vairias psichozes, medicinos vadinamas klasikinmis. 2. Neurotines pasekmes, kurias gali sukelti teis, ypa jos represins priemons. 3. Juridinius reikinius, kurie vyksta proto negalij aplinkoje, visuomeninje grupje, atsiliekanioje savo vystymusi, t. y. tokioje, kuri negali bti prilyginama protiniu isivystymu visuomenei apskritai. Kriminalin psichologija tiria psichologinius teiss paeidim mechanizmus ir teiss paeidj psichologij, nusikaltli grupi susidarymo, struktros, funkcionavimo ir iirimo problemas. Teismo (teistvarkos subjekt) psichologija yra taip pat juridins psichologijos aka, tirianti su teism bylomis susijusius klausimus: teisj, tardytoj, policijos pareign, prokuror, advokat ir kit teistvarkos organ darbuotoj psichologij, j profesins veiklos psichologin turin, j parinkimo, mokymo, ugdymo metodus; kaltinamj, liudytoj, nukentjusij psichologij, j parodym, tardymo ir teismo veiksm (apklausos, akistatos ir kt.), operatyvins paiekos psichologinius pagrindus. Aptar teiss psichologijos pagrindines akas, objektus ir kryptis, toliau nagrinsime, kaip, kokiais bdais, kokiomis metodologinmis pozicijomis remiantis geriausia juos tirti. Kaip jau minjome, teiss psichologija nagrinja mogaus ir teiss kaip vientisos sistemos element suderinamumo problemas. Ji tai gali skmingai atlikti pirmiausia remdamasi sistemikumo principu. Tai metodologinis reikini analizs principas, kur kiekvienas reikinys traktuojamas kaip struktrin komponent sistema, kuri ne tas pats, kas t komponent visuma. Komponento savybs nustatomos pagal jo viet struktroje. Sistemins analizs metodo pagrind sudaro veiklos proceso tyrimas per asmenybs struktros ir teisini norm sistemos ryius. Tik sistemins analizs metodas leidia pakankamai giliai inagrinti i struktr sveik ir isiaikinti pagrindinius tokios sveikos dsningumus. Teiss psichologijai produktyvu taikyti sistem hierarchij, vien i sistemins analizs princip, kurios esm yra ta, kad kiekviena sistema
292
nagrinjama kaip kitos, platesns sistemos dalis, o jos elementai kaip savarankikos sistemos. is principas, viena vertus, leidia akcentuoti dmes daugelio lygi nagrinjamos tikrovs organizacij, antra vertus, sudaro 52 galimyb sutelkti tyrim tam tikro reikinio kokybinius ypatumus . Teiss psichologijos ir juridinio darbo psichologijos nagrinjimo objektas yra mogus kaip teissaugos veiklos subjektas ir teisini santyki dalyvis. iuo aspektu j nagrinja ne tik teiss psichologija, bet ir filosofija, psichologija ir kiti mokslai. Taiau teiss psichologijos udavinys pirmiausia tirti ir iaikinti psichologinius dsningumus bei mogaus asmenyb teiss reguliavimo srityje, parengti praktines rekomendacijas dl efektyvesns teissaugos veiklos. Teisins elgsenos problemas geriausia nagrinti remiantis socialins teisins asmenybs aktyvumo teorija. Tai ne tik utikrina teisini priemoni veiksmingumo galimyb, statym leidybos tiksl gyvendinimo lyg, bet ir suteikia isamesn asmenybs kaip veikjos, teisins veiklos subjekto, teiss poveikio asmenyb mechanizm vaizd. iuo pagrindu galima atlikti teorinius ir konkreius sociologinius tyrimus, nustatant asmenybs teisins veiklos intensyvum, jos mast, bei parengti ios veiklos intensifikacijos 53 rekomendacijas . Teiss psichologijos metodologinis ypatumas ir efektyvumas yra tas, jog asmenyb nagrinjama vadovaujantis teiss paeidim dinamika pagal tardymo ar teismo byl mediag. Tai suteikia unikali galimyb painti asmenybs psichini dsningum, kuri tyrimas kitokiomis slygomis yra gantinai ribotas, esm. Vienas i pagrindini teiss psichologijos metodologini princip yra asmenybinis tyrimo bdas. Teiss psichologijos tyrimo objektas visada yra asmenyb, kadangi teiss norm sistema ir yra tiesiog j orientuota. Tai leidia konstruoti asmenybs struktr ir iskirti tokius jos elementus, kurie yra svarbs kriminogeninse situacijose vairiais teissaugos veiklos aspektais, rengiant teiss paeidj resocializacijos, readaptacijos, reabilitacijos strategij. ia prasme ypating reikm gauna bendrapsichologin veiklos teorija. Tik nagrindami mogaus veikl galime suprasti jo smon, jo poiri formavimsi, jo uimam pozicij gyvenime. Tarp mogaus smons ir jo veiklos yra tiesioginis ryys. Veikla, anot S. L. Rubinteino, procesas,
Plaiau r.: . . . . : , 1988. C. 3640. 53 Plaiau r.: . . . . , 1975. C. 48.
52
293
kuriuo realizuojamas vienas ar kitas mogaus poiris j supant pasaul, 54 kitus mones, udavinius, kuriuos kelia jam gyvenimas . Taiau mogus ne tik realizuoja save veikloje, bet ir save formuoja joje. Asmenyb formuojasi sveikoje mogaus su aplinka. Sveikoje su aplinka realizuodamas savo veikl mogus ne tik ireikia save, bet ir ugdosi. 55 Todl toki svarbi reikm psichologijoje turi mogaus veikla . Kiekviena veikla turi tiksl, raikos slygas, sieki bdus ir priemones, motyv ir pagaliau veiklos rezultat. mogaus asmenyb pirmiausia ir apibdinama tais pagrindiniais, kardinaliniais tikslais, kurie ireikia jo gyvenimo prasm ir tampa jo veiklos bei elgesio varomja jga. Pagrindiniai tikslai integruoja asmenyb. I tikrj asmenyb realiai egzistuoja tik tiksl siekimo, savo veiklos planavimo procese, j gyvendinimo bd paiekoje, gaut veiklos rezultat vertinime ir t. t. Taigi ios sudtingos veiklos tyrimas manomas tik traukiant proces pat teisin veikj. Toks tyrimas reikalauja koncentruoti dmes tipines, bdingas teissaugos veiklos sritis. ios profesijos veiklos psichologini dsningum painimas sudaro prielaidas tipiniams dsningumams, bdingiems juridinei veiklai apskritai ir teissaugos veiklai atskirai, iaikinti. Galutiniu sisteminio metodo tikslu, tiriant teisinink (teisjo, prokuroro, advokato, notaro, kriminalisto, tardytojo, policijos pareigno, penitencins veiklos atstovo ir kt.) darb, gali bti j profesiograma. Profesiogramoje turt bti iaikinti tokie pagrindiniai elementai: individualus stilius ir meistrikumas, profesini gdi ir mokjim ugdymas; vadovavimas ir teissaugos veiklos stilius; kadr atranka ir paskirstymas; profesin orientacija; profesin atranka; teissaugos pareign profesinis ugdymas ir ugdymasis; profesin deformacija ir jos prevencija bei kt. Aukiausias teissaugos pareign veiklos tyrimo tikslas turi bti perjimas nuo atskir veiklos analizs dali ios veiklos sistem, kuri atspindi visas veiklos sritis dinamikai ir hierarchikai
54 55
. . . . , 1987. C. 256. . . . . , 1973. C. 245.
294
10.5. Teismo ekspertologija

Mokslas toks fakt idstymas, kuris sudaro galimyb tuo pagrindu ivesti bendruosius dsnius ar daryti ivadas. . Darvinas
Moksl istorijoje vyksta integracijos ir diferenciacijos procesai. Norint visapusiai painti ir kompleksikai inagrinti reikin atskiri mokslai tiria j tarpusavio sveikoje, o rezultatas esti ini sintez. Ir prieingai, mokslai, nordami giliau painti vienareikmius procesus, reikinyje diferencijuojasi, iskirdami ir nagrindami tik savo dalyko specifinius procesus ir dsningumus. Antra vertus, kiekviena mokslo aka remiasi bendresne mokslo krypties metodologija, jos sukurta teorija, iaikintais dsningumais. Teismo ekspertologija kaip tik ir yra tokia besivystanti integralin disciplina, kuri turi tiksl atskiroms teismo ekspertizs rims suteikti bendros teorijos dsningumus, metodologin atram moksliniame tiriamajame darbe. Teismo ekspertologija yra traktuojama kaip mokslas apie teismo ekspertizi dsni ir metodologijos formavimsi ir raid, jos objekt dsningum, gyvendinam specialaus painimo pagrindu, perkelt i bazini (motinini) moksl ir transformuot per lyginamojo teismo ekspertizs mokslo bd, metod, priemoni sistem ir teismo ekspertizs udavini sprendimo 56 metodik, tyrim . Mokslinje literatroje plaiai paplits ekspertologijos svokos sinonimas bendroji teismo ekspertizs teorija. Ji suprantama kaip pagrindin teismo ekspertizs mokslo dalis, ireikianti pasauliros ir prakseologijos princip sistem, mokslikai pagrst koncepcij, kategorij svok, metod, ryi, poiri, skirt atspindti visa, kas bendra, kas bdinga visoms teismo 57 ekspertizms su j ypatingais antriniais poymiais . Taigi ios abi sampratos atspindi apibendrintas ir sistemines inias apie visas pagrindines veiklos kategorijas: bendrj metodologij, mokym apie objektus, subjektus, sprendiamus udavinius, metodus ir ekspertinio tyrimo metodikas, ekspertins veiklos sistemin funkcin analiz. Beje, kiekvieno mokslo teorijos funkcijos skirstomos aikinamj, prognostin ir sintezuojani. Aikinamoji teorijos funkcija aprayti nagrinjam reikin, vyk
56 57
. : , 1999. . 500. . . 262263.
295
ar situacij, pasisakyti apie juos. Todl i teorij aikina daugyb j grindiani nuomoni, rodym, argument, kurie skirstomi pradinius ir ivestinius. ie abu aikinimai remiasi tam tikrais konkreiais dsniais ar dsningumais. Taiau tenka paymti, kad ankstyvosiose mokslo vystymosi stadijose aikinimas ne visada remiasi teorija, jis gali bti pagrstas empirikai konstatuojamu reguliariu pasikartojimu, t. y. tik empiriniu dsningumu, jeigu teorija dar tik klostosi. Prognostin funkcija glaudiai susijusi su aikinamja. Negebjimas numatyti tam tikr nauj reikini yra svarbiausias teorijos trkumas. Paprastai iskiriamos dvi prognozs rys. Analitinis naujo fakto prognozavimas, remiantis tvirtai nustatyta teorija, ir sintetinis, susijs su naujos teorijos krimu ir, ja remiantis, efektyviu numatymu. Antruoju atveju, remiantis empiriniu efektu, numatomas dsnio formulavimas. Taigi tarp aikinamosios ir prognozuojaniosios teorijos funkcijos yra glaudus ryys, nes jos savo logine struktra yra adekvaios. i funkcij skirtumai ne loginiai, o gnoseologiniai. Sintezuojanios funkcijos teorijos raika yra vairi form: pirma, teorija visada kuriama sutvarkant daugyb empirins mediagos. Teorija yra ios sukauptos mediagos sintezuotoja. Ji kondensuoja empirins mediagos informacij, iaikindama jos vidin vienov. Mokslininkas, kuriantis teorij, remiasi savo arba kit mokslinink sukaupta empirine mediaga. Pvz.: A. Einteinas pats neatlikinjo joki tyrim, neorganizavo eksperiment, o rmsi kit mokslinink sukaupta empirine mediaga ir apibendrino jos esmini vystymosi proces bruous, tendencijas, taip pat, remdamasis ne nusistovjusiomis moksle paradigmomis, standartiniu mstymu, o prieingai, netradicine logika, kritiniu ir dialektiniu mstymu, abstrahavs tuo metu priimtus mokslo principus ir normas, sukr reliatyvumo ir tikimybi teorijas; antra, svarbi ir bdinga sintezuojanios teorijos funkcija yra jos ekspansijos tendencija. Bendrosios teorijos, atsiradusios remiantis naujos ribotos empirins mediagos pagrindu, pradeda skverbtis kit, jau egzistuojani, teorij kompetencij, sukeldamos radikali j pertvark; treia, enklesns teorijos visada yra susijusios su kai kuri fundamentali mokslo idj iklimu, todl daro poveik aukiausiam ini sisteminimo lygiui; ketvirta, sintezuojanti funkcija paprastai pasireikia ne vienoje, atskirai paimtoje, teorijoje, o tam tikrose teorijose apskritai, kurios gali bti nagrinjamos dviem aspektais. Vertikaliu aspektu teorij eil, sujungta atitikimo principu, kur kiekviena sekanti teorija yra ankstesns teorijos apibend-
296
rinimas ir papildymas. Tuo ir pasireikia mokslini ini sintez. Horizontaliu aspektu sujungiamos anksiau nepriklaususios viena nuo kitos teorijos, nesiliejusios bendr teorij; jos jungiamos grandins principu, abipusiai 58 viena kit palaikydamos . Teorijos tapsmo proceso analiz, jos funkcijos samprata gerai parodo ir teismo ekspertologijos vystymosi galimybes, jos kryptingum, patikim ini, ireikiani bendruosius mokslinio tyrimo dsningumus ir metodologinius reikalavimus. Teismo ekspertologijos teorija taip pat sieja visas bdingas teorij aikinimo, prognozavimo ir tam tikr moksl pasiekim sintezavimo funkcijas. Teismo ekspertologijos pagrindu yra kuriama ne tik bendra ekspertizi teorija, bet ir formuluojamos bendrosios svokos, kategorijos, tyrimo principai, metodai ir kt. Teisingai ra M. Plankas (Planck), kad mokslas ireikia viening vidin visum. Jo skirstymas atskiras sritis yra nulemtas ne tiek daikt prigimties, kiek mogikojo painimo gebjim ribotumo. Tikrovje egzistuoja nenutrkstamas fizikos ir chemijos per biologij ir antropologij socialinius 59 mokslus ryys, grandin, kuri n vienoje vietoje neturi bti pertraukta . Teismo ekspertologija taip pat egzistuoja ir vystosi tiek vairi ini srii sandroje kaip to paties objekto visapusio nagrinjimo poreikis, tiek kaip dalis kit teismo ekspertizs moksl, kurie anksiau buvo izoliuoti, o dabar traukiami kompleksinius mokslus nagrinti t bendr proces, kuriuos 60 tiria skirtingi mokslai . Taigi vien moksl teorijas ir metodus asimiliuoja kiti mokslai, ir prieingai. Teismo ekspertizs patirtis rodo, kad n vienas i metod nra naudojamas izoliuotai nuo kit. Metodai naudojami kompleksikai, taikant vairi srii inias, transformuojant jas specifiniam vairiapusiam reikinio 61 painimui . Aib metod, naudojam moksliniuose tyrimuose, ir poreikis efektyviai juos naudoti praktinje veikloje reikalauja j sistematizacijos, subordinacijos ir koordinacijos. Ekspertini metod sistematizacija ir konkrets mokslai (kriminalistika, teismo medicina ir kt.) priklauso nuo tyrimui keliam tiksl,
Plaiau r.: . . . . , 1978. 59 . . . , 1966. . 183. 60 Plaiau r.: . . , . . . . , 1979. 61 . . , . . . . , 1979. C. 6984.
58
297
nuo tyrimo objekto ypatum, nuo mokslo akos isivystymo lygio. Tuo remiantis metodai gali bti skirstomi, pvz.: kriminalistikoje identifikacinius, klasifikacinius, diagnostinius, situacinius ir kt. Pagal mokslo akas skirstomi fizinius, cheminius, biologinius, matematinius, medicininius, teisinius, istorinius ir t. t. Pagal lyg skirstomi teorinius (abstrakcijos: tapaios abstrakcijos, izoliuotos abstrakcijos, analizs, sintezs, lyginamj, indukcin, dedukcin, idealizacijos, aksiomatin, sistemikai struktrin, juodosios ds ir kt.) ir praktinius (stebjimo, matavimo, apraymo, eksperimento, modeliavimo ir kt.). 62 Anot P. Poino , teismo medicinos metodika metod ir technini priemoni, naudojam teismo ekspertizs objektams tirti, siekiant nustatyti faktinius duomenis, priklausanius tam tikros ries ekspertizs dalykui, visuma. Skiriama bendroji ir atskiroji ekspertizs metodika. Pvz.: kriminalistins ekspertizs (trasologins, balistins ir kt.), kai sprendiami udaviniai, nustatomas tiriam objekt poymi bendrumas ir kt. Atskiroji ekspertizs metodika, kai tyrimo metodai naudojami konkreiai ekspertizei. Pvz.: atliekant technines dokument ekspertizes, rekvizit ir mediag tyrimus. Teismo ekspertizs metodika naudojasi vairi moksl metod kompleksu. Jie skirstomi tris grupes: 1) bendrieji mokslinio painimo metodai: analiz, sintez, dedukcija, indukcija, analogija, apibendrinimas, abstrakcija, hipotez; 2) empiriniai painimo metodai: stebjimas, apraymas, palyginimas, eksperimentas ir modeliavimas; 3) specials tyrimo metodai: matavimo, mikroskopiniai, fotografiniai, fizikiniai techniniai, spektriniai, elektrocheminiai (fizikiniaicheminiai), analitiniai cheminiai (klasikiniai cheminiai), matematiniai, kibernetiniai, elektronin skaiiavimo technika ir kt. Daugum i metod jaunasis mokslininkas gali panaudoti savo tyrim procese arba remtis i metod pagalba gautais apibendrintais duomenimis, nagrinti, lyginti, analizuoti j veiksmingum teissaugos, policijos veikloje specifinmis slygomis. Ekspertologija kaip atskira mokslo aka ir metodologinis tam tikr ekspertizs moksl pagrindas yra tapsmo procese, ji kelia savo probleminius, hipotetinius mokslo tikslus ir udavinius, ieko bendr dsni ir dsningum. Taigi j galima vairiai vertinti teigiamai ar neigiamai, taiau, kaip ir kiekvienas mokslas, ekspertologija nagrinja ne tik, kas yra, bet ir kas turi bti, koks yra teorinis ir praktinis poreikis, todl anksiau ar vliau ji gyja mokslin status. Todl, remdamiesi moksline prognozs idja, mes ir nagrinjame ekspertologij jos vaikysts amiaus tarpsnyje, taiau turini perspektyv.
P. Poinas. Teismo ekspertizs pagrindai. Vilnius: Lietuvos teismo ekspertizs institutas, 1994. P. 21.
62
298
10.6. Policijos teiss ir veiklos metodologinio tyrimo itakos

Nieko nra praktikesnio kaip gera teorija. L. Bolcmanas
iame skyriuje nagrinsime policijos teorijos kaip atskiros mokslo akos vystymosi galimybes ir perspektyvas. Policija kaip valstybs institucija tarnauja visuomenei, atlieka socialins kontrols, statymo saugos, visuomenins tvarkos funkcij. Policija gyvendina teissaug, gindama mones ir turt, perduodama teiss paeidjus teistvarkos organams, sulaiko teiss paeidjus ir kovoja su nusikalstamumu, teikia specifines paslaugas visuomenei. Taigi policijos veiklos objektas yra gantinai platus. gyvendindama savo veiklos funkcijas, ji remiasi statymais ir visuomenje susiklosiusiomis elgesio normomis. Policijos pareignai turi gerai inoti tess, morals, profesinio ir kultringo bendravimo reikalavimus, bti gerai pasireng fizikai ir psichologikai atlikti sudtingas ir rizikingas uduotis, gerai orientuotis nestandartinse ir ekstremaliose situacijose, priimti imintingus, teisikai ir dorovikai pagrstus sprendimus laiko deficito slygomis, prisiimti atsakomyb u savo veiksmus ukertant keli nusikaltimams. gyvendinant ias policijos funkcijas, jos pareignas turi bti universalus, visapusiai ipruss ir isilavins mogus, ios veiklos profesionalas. Jis turi mokti atlikti seklio, tardytojo, eksperto, kriminalisto, vieosios tvarkos saugotojo, socialinio darbuotojo, psichologo, visuomens nari aukltojo ir pagalbininko vaidmenis, gebti bendrauti su pilieiais, usitarnauti j pasitikjim. Antra vertus, policijai suteikta iimtin teis naudoti prievart ukertant keli nusikaltimams. Vis i funkcij, priedermi, vaidmen atlikimas gali bti veiksmingas tik tuo atveju, kai policija remsis ne tik tam tikr teiss ak norminiais reikalavimais, sukaupta profesins veiklos patirtimi, bet ir bendrja ios veiklos bei policijos teiss teorija, tam tikromis metodologinmis filosofijos, sociologijos, psichologijos, teistyros koncepcijomis ir paradigmomis. Deja, policijos teis kaip mokslo teorija nra teisinta kaip atskira mokslo aka. Todl jos problem sprendimas, dalykas ir veiklos turinys kol kas daniausiai yra tyrinjami per kitas mokslo sritis. Tokie tyrinjimai daugiausia yra epizodiki, nagrinjantys paveines moksl takoskyros problemas, bet nekeliantys tikslo kompleksikai tirti policijos teiss ir veiklos realizavimo dsningumus, socialinius nusikalstamumo tendencij ypatumus,
299
operatyvin, prevencin darb, problemini konfliktini situacij sprendimo strategijos ir taktikos klausimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. lapkriio 11 d. nutarimu Nr. 1245 Dl mokslo srii, krypi ir ak klasifikacijos bei vietimo ir mokslo ministerijos 1998 m. sausio 9 d. sakymu Nr. 30 patvirtintose mokslo kryptyse, bei Lietuvos mokslo tarybos 1997 m. gruodio 22 d. nutarimu Nr. III42 (adaptuojant Europos Sjungos komisijos mokslo ir mokslo ak priskyrimo mokslo kryptims) pirmuoju priedu, nurodaniu teis steigti doktorantr ir teikti mokslo laipsnius, iskiriamos net 27 teiss mokslo akos. Taiau tarp j policijos teiss ir veiklos mokslo akos nra. Tai riboja policijos mokslo vystymsi, ios srities mokslinink rengim ir krypting mokslini tyrim organizavim. Policijos teiss ir veiklos kaip mokslo akos neteisinimas stabdo ir riboja krypting kompleksini mokslini tyrim organizavim, mokslini mokykl krimsi, taip pat ir specifini policijos mokslo disertacini darb rengim bei policijos teorijos krim. Todl policijos mokslas kol kas lieka tik kit mokslo ak posniu. Kitos mokslo akos (teiss: administracin, baudiamoji, aplinkosaugos, kriminologija ir kt., taip pat sociologija, psichologija, etika ir kt.) nagrinja policij kaip institucij ir jos veikl tiria savo mokslo krypties ar akos poiriu, pasiremdamos i moksl koncepcijomis ir paradigmomis. Nesiremiant stabilia, mokslikai pagrsta policijos teorija, ie tyrimai daugiausia yra lokalinio ir epizodinio pobdio, juose neatsispindi policijos kaip sistemos, kaip kompleksins, vairiapuss veiklos esm, dsningumai, pagrindins egzistencijos problemos ir tendencijos, nemanomas tolesnis veiksmingas policijos kaip institucijos ir jos mokslo strategijos vystymosi prognozavimas. Todl policijos kaip institucijos ir jos padalini organizavimas bei reorganizavimas, kadr rengimas, funkcini pareigybi, policijos veiklos priedermi atlikimas, visuomens keliam poreiki veiksmingas tenkinimas neretai vykdomas remiantis parsivetomis subjektyviomis politinmis nuomonmis, pasiskolintomis atsitiktinmis usienio idjomis, autoritariniais auktesnij hierarchijos pareign ir valdinink nurodymais. Teorijos nebuvimas lemia tai, kad einama iekojim ir klydim keliais, net ne visuomet vertinant i keli naud ar al, j privalumus ir trkumus. Moksl klasifikacija yra dinaminis procesas. Moksl diferenciacija ir integracija priklauso nuo objektyvi mokslinio tyrimo objekt santyki, tiriamj problem subordinacijos, nagrinjam reikini dsningum iaikinimo galimybi. Nepajgiant esam moksl ar j ak pagrindu iaikinti tiriamojo reikinio esms, giliau j painti, visikai atskleisti jo
300
funkcionavimo dsningumus, prognozuoti tolesnio jo vystymosi tendencijas, moksl sistemoje paprastai atsiranda ir sitvirtina nauja mokslo aka, kuri nagrinja reikin jai bdingu poiriu. Tokios mokslo akos, jos metodologijos ar teorijos nebuvimas neleidia giliau reikinio painti. Antra vertus, tenka paymti, kad moksl raida, nauj moksl ak atsiradimas remiasi ne j vardijimu, o j problem reikms konstatavimu. Taigi moksliniai tyrimai dabar orientuojasi ne tiek objekt, kiek jo keliam visuomenikai veiksming problem sprendimo svarb ir aktualum. Taigi norint, kad dabartiniu metu policijos teiss ir veiklos atliekami tyrimai bt iskirti kaip atskira mokslo aka, btina kurti mokslin mokykl, vesti ne tik empirinius, bet ir teorinius tyrimus, neapsiriboti kiekybiniais, o organizuoti plaius kokybinius tyrimus, iekoti tvirtos konceptualios, filosofins, sociologins, psichologins metodologins atramos, remtis sukauptomis teiss filosofijos, teiss teorijos, teiss sociologijos, teiss psichologijos, ekspertologijos ir kit moksl bei ios srities jau esam disciplin sukaupta moksline mediaga. Tik policijos teorijos pagrindimas, kaip rodo visa mokslo istorija, suteikia galimyb mokslams diferencijuotis, o integruojant kit artim moksl metodus ir nustatytus dsningumus, tapti savarankika mokslo aka ar net mokslo kryptimi. ia kryptimi daugelyje ali (Slovakijoje, Vokietijos Federacinje Respublikoje, Didiojoje Britanijoje, Lenkijoje ir kt.) kryptingai atliekami tyrimai, diskutuojama dl policijos mokslo tyrim objekto ir dalyko, keliamos problemos, kurios galt tapti pagrindinmis io mokslinio tyrimo kryptimis. tai Miunsterio universiteto habilituotas daktaras profesorius Hansas Joachimas neideris (Schneider), aptardamas policijos teorijos problemas, taip pat teigia, jog dabar policijos vaidmens visuomenje painimui svarbu kurti jos teorij, kuri, viena vertus, reikmingai liudyt policijos tyrimo bkl, antra vertus, bt pasakyta, kokiomis kryptimis turt vykti tyrimas. Policija ir inios apie j btinai turi bti pertvarkomos, kadangi iandien 63 nra privalomos vieningos bendrosios policijos teorijos . Tokios teorijos pagrindu lenk mokslininkai T. Cichorzas ir A. Ko64 maras i sociologijos iskiria policijos sociologij kaip savarankik mokslo ak. Taiau jie teigia, kad policijos sociologija nra viena i daugybs mikrosociologijos ri. Policijos sociologija uima viet tarp bendrosios sociologijos ir daugybs mikrosociologij. Visas problemas, kurias ji nagrinja, galima priskirti prie t, kurios ireikia bendrosios sociologijos status quo. ios
H. J. Schneider. Teoria policji. Policja jako instytucja i praca policyjna jako kontrola spoeczna // Przegld policyjny. 2001. T. 1 (61). S. 5. 64 T. Cichorz, A. Komar. Socjologia dla policjantw. Szczytno, 1995. S. 3536.
63
301
problemos taip pat lieia darbo bei gyvenimo profesini specifini visuomenini kategorij atstovus, prie kuri neabejotinai galima priskirti ir policijos pareignus. i autori nuomone, policijos sociologijos dalyku turi bti tokios problemos, kaip pasyvus ir aktyvus policijos vaidmuo kovojant su nusikalstamumu, prevencijos darbas, kandidat parinkimas policijai, policijos aprpinimas, institucij, kontroliuojani policij, centralizacija, policijos diskrecijos funkcionavimas, korupcija, smurtini metod panaudojimas ir pan. Policijos sociologija yra glaudiai susijusi su policijos visuomeniniais pokyiais, su jos reforma. Todl ji, remdamasi moksliniais tyrimais, gali teikti silymus, kaip ir kuria kryptimi turi bti gyvendinti ie pokyiai bei reformos. Kaip toki tyrim rezultatas atsirast atsakymai klausimus: kokiu bdu policija gali geriau atlikti prevencin darb? kokiu bdu galima bt pagerinti policijos santykius su visuomene? 65 kokie btini organizaciniai pokyiai pagrindinms problemoms isprsti? Dauguma policijos tyrim iuo metu pas mus ir usienyje yra grynai pragmatinio pobdio. Kai kuriais i j siekiama rasti bd policijos veiklai efektyvinti. Taiau stinga isami tyrim, kuri tikslas bt policijos struktrini bei funkcini element tikslingumas, platesnis j suvokimas ir pagrindimas. I vis problem, kurios itin svarbios teoriniam policijos mokslui, T. Cichorzas ir A. Komaras ypa iskiria policij kaip visuomenin organizacij, 66 policij kaip visuomenins kontrols institucij, policijos veikl kaip profesij . Taigi akcentuojamas tyrim ne tik gnoseologinis, bet ir akseologinis, ypa prakseologinis, tyrim aspektas. Ms pravesti psichologiniai ir sociologiniai tyrimai Lietuvoje 1992, 1994, 1998 metais, j rezultat analiz taip pat leidia daryti ivad, kad policijos veiklos efektyvum ir tuo tikslu rengiamo policijos pareigno ugdymsi determinuoja tarpusavyje sveikaujantys procesai: teorinis painimas; praktinio patyrimo kaupimas; vertybinio vertinamojo poirio valdymas. Visi ie procesai metodologikai yra pagrsti gnoseologijos, prakseolo67 gijos ir akseologijos teorij . Todl rmimasis jomis utikrina kompleksin
T. Cichorz, A. Komar. Socjologia dla policjantw. Szczytno, 1995. S. 3334. Ten pat. 67 Plaiau r.: R. Tidikis. Policijos pareigno asmenyb: ugdymo proceso modelis // Policijos pareign profesins, dorovins bei psichologins savybs ir j ugdymas. Vilnius: LPA, 1994.
66 65
302
mokslinio tyrimo proces, o j sveika, viena vertus, aprpina tyrim teorinmis iniomis, tam tikromis mokslinmis koncepcijomis, antra vertus, praktikoje yra patikrinamas ir ibandomas teorini ini, j teigini teisingumas, efektyvumas, verifikacija, jos patvirtinamos arba dl falsifikacijos atmetamos, arba tvirtinamos tam tikroje lokalinje srityje. Pagaliau ios inios, nustaius j vertybs lyg, tampa mokslikai, racionaliai pagrstomis vertybmis. Taigi teorijos ir praktikos sveika ypa svarbi policijos veikloje. I tikrj teorija be praktikos, ypa iuo atveju, yra sausa, o praktika be teorijos akla. Teorija ir praktika, mokslins ir empirins praktins inios vienos kitas papildo, praturtina, vienos kitomis remiasi, formuluoja aktualias problemas, hipotezes, ikelia tyrimo tikslus, nulemia tyrimo dalyk ir turin. mokslo ir praktikos ry, ms nuomone, gali skmingai utikrinti prakseologija kaip veiklos teorija, tirianti j efektyvumo poiriu. Ji padt formuluoti racionalios ir efektyvios veiklos principus, turt metodologin reikm policijos darbui organizuoti ir j valdyti. Buvs Lenkijos moksl akademijos prezidentas, vienas i prakseologijos mokslo pagrindj Tadeuas Kotarbinskis teigia, kad prakseologija viena i moksl apie bendrus dsnius, veikianius vairiomis socialinmis 68 istorinmis slygomis . Tokius bendruosius dsnius formulavo K. Marksas, N. Vineris, N. Makiavelis, A. A. Bogdanovas. Taiau XX a. atsirado moksl, tiriani bendruosius vairi reikini dsnius. Tai kibernetika, sistem teorija, operacij tyrimai, ekonominiaimatematiniai modeliai ir kt. iame moksl vystymosi kelyje, o ne painimo alikelje, kaip teigia Kotarbinskis, ir atsirado prakseologija. Taiau, jeigu logika mokslas apie mstymo dsningumus, tai prakseologija mokslas apie bendruosius darbo dsnius. Taiau iskirdamas prakseologijos ypatumus, Kotarbinskis paymi, kad jos ivedamos taisykls yra statistinio pobdio. Tai taisykls ne su ifru visuomet, o su ifru danai. 69 Prakseologija pirm viet kelia patirties apibendrinim . Patirtis yra tiesioginis policijos ir jos pareign santykis su tikrove ir to slyio poveikio tikrovei rezultatas. Patyrimas tai aminas gyvenimo mokytojas, teig Gt. Patyrimas patikimas iburys kelyje, sak JAV politinis veikjas V. Filipsas (Phillips). O D. Vaingtonas (Washington) primin ir jo ribotum, teigdamas, jog dairytis atgal mums tenka tik dl brangiai pirkto patyrimo, buvusi klaid ir naudos pamok.
68 69
. . . : , 1975. . 10. .
303
Tai btina slyga geram, efektyviam darbui organizuoti, mokslikai pagrstai veiklos teorijai ir metodikai kurti, taip pat tuo pagrindu metodinms rekomendacijoms, veiklos atmintinms rengti, policijos pareigno asmenybs profesiogramai sudaryti. Tik praktins patirties apibendrinimas leidia suprasti, kiek teorins idjos yra gyvybingos. Praktika tampa tiesos ir idj verts patikrinimo kriterijumi. Taiau negalima apsiriboti tik masins teissaugos pareign patirties apibendrinimu, kai patirtis kaupiama atsitiktini, stichini iekojim ir klydim keliu, stengiantis veiksmingai gyvendinti veikianius statymus, uoliai vykdyti tarnybines uduotis. Paangi profesin patirtis suprantama tokia, kai ji grindiama veiksmingu mokslo princip ir metod taikymu veikloje ir geru profesins veiklos meistrikumo pavyzdiu kitiems. Tai esti tada, kai teorin idja yra taikomojo pobdio, kai ji yra aprobuojama praktikoje. Taip pat reikia ir novatorins patirties apibendrinimo, kai pareigno ar kolektyvo ikelta originali idja, turinti krybin prad, yra diegiama praktikoje 70 ir tampa teorikai bei metodikai pagrsta inovacija . Taigi policijos teorijos krimas pradioje remiantis kit moksl sukauptais policijos tyrimo rezultatais, i moksl dsningum integravimas, viena vertus, ir paios policijos veiklos patirties kaupimas, esam teorini idj kryptingas diegimas policijos veikloje, antra vertus, suteikia galimyb ir skatina policijos teiss ir mokslo vystymosi ir tvirtinimo pagrindus. Kokiu metodologiniu modeliu ir fundamentali moksl subordinacija galima bt remtis atliekant policijos mokslo tyrimus? Ms nuomone, i metodologin funkcij, tiek kit socialini moksl, tiek policijos mokslo atvilgiu, gali gerai atlikti makrolygiu socialin filosofija ir teorin sociologija; mezolygiu (t. y. viduriniu lygiu, tarpin) teiss filosofija, teiss teorija, teiss sociologija, teiss psichologija ir kt. Policijos mokslas mikrolygiu kaip atskira mokslo aka, remdamasis iuo metodologiniu poiriu, atlikt savarankikus tyrimus ir formuot teorinius io mokslo pagrindus bei taikomojo pobdio metodinius veiklos orientyrus, sveikaudamas su atskiromis teiss (administracins, baudiamosios, kriminologijos, ekspertologijos ir kt.) akomis. Toks modelis padt konstruoti tiriamj veikl, sudaryti mokslinio tyrimo program, padt kryptingai kelti, sprsti ir aikinti problemas. Tokios filosofijos koncepcijos, kaip racionalizmas, pozityvizmas, empirizmas, hermeneutika, argumentologija ir kt., suteikt iems tyrimams
Plaiau r.: R. Tidikis. Profesins patirties apibedrninimo aktualijos // Policijos pareign ugdymo aktualijos ir patirtis. Vilnius: LTA, 1999. P. 1218.
70
304
metodologines ieities pozicijas. Sociologijos koncepcijos, tokios kaip suprantanioji sociologija (sociology comprehensive), fenomenologija, etnometodologija, main teorija bei sociologins paradigmos: struktrinfunkcin, socialinio konflikto, simbolininterakcin ir kt., suteikt galimyb realiai analizuoti vairius policijos veiklos aspektus ir santykius su visuomene. Teistyros metodologins itakos orientuoja tyrimus objektus ir procesus, susijusius su teiss realizavimu. Teiss filosofija orientuoja teiss santykio su statymu, su realia tikrove tyrim. Teiss teorija kaip vis teiss ak metodologinis pagrindas aprpina tyrimus teiss svok aparatu, vertybikai orientuoja tyrim kryptingum, atlieka kompleksin teiss paintin, konstruktyvij, sisteminij, aikinamj bei prognostin funkcij. Teiss sociologija nagrinja visus socialinius reikinius, kuriuose dalyvauja teisiniai elementai, taip pat teisini norm ir statym funkcionavim ir j vaidmen kasdienje realybje. Teiss psichologija orientuoja tyrj tokius psichins moni veiklos dsningumus ir mechanizmus, kurie pasireikia teiss reguliuojam santyki sferoje. Teismo ekspertologija (sinonimas bendroji teismo ekspertizs teorija) kaip metodologinis poiris bendruosius ekspertizi dsnius ir jos objekt dsningum tyrim, ekspertizs udavini sprendimo metodik, formuluoja prakseologini princip sistem, mokslikai pagrindia kategorij svokas, metodus, vieningus poirius ekspertizs organizavim, kriminalistinio darbo bendruosius poymius. Dar viena metodologin atrama, artima policijos mokslui, yra vidurinio lygio teorija (theories of the middle range), anot ymaus amerikiei 71 sociologo Roberto Mertono . Tai teorija, esanti tarp antraeili, bet daugybs btin darbini hipotezi ir visaapimani sistemini pastang kuriant visuotin teorij visiems vienareikmiams socialiniams poelgiams, organizacijai ir socialiniams pokyiams paaikinti. Bendrosios teorijos samprata gali nutolti nuo tam tikr socialinio elgesio ri, tuo tarpu vidurinio lygio teorija yra artimesn traukiant stebimus duomenis sprendimus, sudaranius galimyb empirikai juos patikrinti. i teorija turi galimyb ne tik susieti tam tikr moksl apie policij empirinius tyrimus, bet ir j teiginius verifikuoti konkreia policijos darbo praktika, kontroliniais empiriniais tyrimais. Tokios metodologins itakos ir suteikia moksliniams tyrimams optimali strategij, o mint moksl metodai ir technika nurodo ne tik k tirti, bet ir kaip organizuoti mokslin tyrim.
71
R. K. Merton. Teoria socjologiczna i struktura spoeczna. Warszawa, 1982. S. 6070.
305
Taiau, norint utikrinti veiksming, nuolatin, krypting tolesn policijos mokslo vystymsi, btina kurti mokslin mokykl (katedros, laboratorijos ar kito kokio centro lygmeniu), rengti mokslinio tyrimo kompleksin program, sutelkti visus ios srities tyrjus (teoretikus ir praktikus profesionalus) mokslin bendrij. Kokios aktualiausios problemos laukia policijos mokslo tyrim ir sprendim? Pagrindin monijos egzistencijos kryptis yra saugumo paieka. Visikai nauja, teorin koncepcija, rao A. J. Reisas (Reiss), pagrindin policijos 72 darbo metod iandien mato renkant ir apdorojant informacij . Policija yra informacijos rinkja, pritaria H. J. neideris ir, pratsdamas i mint, rao: Policija sprendia, kas bus su jos klientais, renka apie juos informacij, analizuoja j, koduoja ir perduoda. Pagrindinis policijos udavinys yra rizikos faktori analiz ir j kontrol Rizikos vertinimas ir jos valdymas yra mokslinis policijos udavinys. Policininkai pirmiausia yra ekspertai, isilavin darbuotojai, kit institucij, kurios nagrinja ias problemas, patarjai saugumo srityje. Policija ekspert, renkani duomenis apie saugum ir jais besidalijani, sistema. Policija yra svarbiausia saugumo institucija, kadangi yra labiausiai matoma bei pasiekiama, labiausiai ir tiesiogiai rizikuoja, taiky73 dama prievart, kovoja su nusikalstamumu . tai ios rizikos, informacijos rinkimo, policijos prievartos panaudojimas yra vienas i svarbiausi tiesiogini policijos mokslo tyrimo problem. Kiek leistina policijos pareignui rizikuoti savo asmeniu, kiek ir kada jis gali panaudoti prievart teiss paeidjui bei gelbdamas nusikaltimo auk, kokios yra informacijos rinkimo ribos, vien egzistuojaniais norminiais aktais praktikoje gantinai sunku objektyviai nustatyti. Policijos prievartos taikymo ribos taip pat tampa paios policijos darbo vertinimo kriterijumi. Todl 74 policininkai yra suprantami kaip grsmingos situacijos menederiai . I to atsiranda policijos diskrecijos problema. Diskrecija, suteikdama galimyb vykdyti teis, ar i tikrj tai reikia daryti konkreiu atveju, neivengiamai yra fundamentalus policijos darbo aspektas Budiniai policijai reikia kasdien priimti sprendimus dl to, ar reikia, ir jeigu reikia, kaip elgtis situa75 cijose, su kuriomis jie susiduria . Diskrecija, vykdant teis, formuoja visuomens nari poir policij. Teiss taikymas plaiu mastu priklauso nuo situacijos apibdinimo ir spren72 73
A. J. Reiss. Police Organization in the Twentieth Century. Chicago, 1992. P. 48. H. J. Schneider. Teoria policji S. 89. 74 Ten pat. S. 7. 75 Roger Cotterrell. Teiss sociologija. vadas. Kaunas: Daugerta, 1997. P. 336.
306
dimo, kur priima patruliuojantis pareignas, jis i tikrj kuria teis; btent jo sprendimas nustato rib tarp teista ir neteista, iskyrus tuos statistikai retus atvejus, kai policijos diskrecijos panaudojimas sprendimas veikti ar 76 neveikti yra ginijamas teisme . Policijos diskrecija yra svarbi ir aktuali problema, kurios negalima sprsti tik remiantis teise. Ji yra kompleksin ir gali bti skmingai tiriama bei sprendiama, remiantis policijos mokslu, integruojant etin, psichologin, sociologin ir kultrologin aspektus. iuo atvilgiu susiduriama su iurkia kolizija. Policijos valdia demokratinje visuomenje yra akylai stebima ir danai vertinama su nepasitikjimu, kadangi ji turi bti pagrsta mogaus teismis, Konstitucijos nuostatomis, statym ir teism sprendimais. Tuo tarpu, kaip teigia neideris: prieasi, kurias galima vertinti kaip teiss 77 paeidimus, yra daugiau nei policijos galimybi jas atlikti . Taigi atsiranda prietaravimas tarp teiss bei visuomens keliam reikalavim policijai ir jos galimybi juos visikai gyvendinti. Nuo to, kaip i problema sprendiama, priklauso visuomens piliei poiris policij, jos vertinimas ir policijos vaizdis (imidas) visuomenje. Policijos vaizdis lemia destruktyvi arba konstruktyvi policijos ir visuomens sveik. Glaudi policijos ir gyventoj sveika, t. y. abipusis teigiamas poveikis ir pagalba, bendradarbiavimas, yra vienas i svarbiausi veiksmingo teissaugos darbo alyje ir gyventoj saugumo bei visuomenins tvarkos rodikli. Antra vertus, gyventoj pagalba ir bendradarbiavimas su policija rodo j pasitikjim policija, taip pat ir policijos pagarb piliei teisms ir laisvms. Policijos vaizdis, vieoji piliei nuomon nra nekintamas dalykas. Tai formuojasi ir yra formuojama vairi socialini veiksni. Taiau nenagrinjant jo susiformavimo lygio ir kryptingumo, nemanoma glaudiai bendradarbiauti ir remtis gyventoj pagalba. VFR mokslininkas C. MejerisVelseris (C. MeierWelser), plaiai tyrinjs policijos vaizd visuomenje, prieina prie ivados, jog be policijos vaizdio tyrimo, darbas su visuomene bus 78 tuias ir daugiau ar maiau neskmingas . Turint tiksl keisti tok policijos vaizd, stereotipinius piliei poirius, pirmiausia reikia inagrinti vaizdio formavimosi psichologinius mechanizmus, j nulemianius veiksnius, jo turin ir esm. Danai tokie stereotipiniai vaizdiniai atsiranda dl neinojimo, pasiskolinus kit moni vertinimus, kaip konformizmo pasekm. ie vertinimai daniausiai formuojasi orientuojantis
Roger Cotterrell. Teiss sociologija. vadas. Kaunas: Daugerta, 1997. P. 337. H. J. Schneider. Teoria policji S. 1415. 78 MeierWelser C. Polizei und bevoelkerungportrait eines berufsstandes // Polizei und Fuehrungsakademie Schriftenreiche, 1984, Nr. 3. S. 197.
77 76
307
tam tikr policijos pareign elgesio ir bendravimo pavienius atvejus, policijos vertinim per tam tikr jos profesini grupi (pvz.: vieosios, keli, pasienio policijos) veikl. Ir ie vertinimai danai mogui tampa svarbesni negu ities policijos pareign profesins veiklos objektyvi analiz ar policijos priedermi kompleksinis vykdymas. Todl policija negali nesirpinti savo vaizdio tyrimu, formavimu, jo gerinimu, nes dl to gali nuvertti policijos funkcijos visuomenje, o patys policijos pareignai nepasitikti savimi, nuvertinti savo darb, jo reikm, pagaliau gali susiprieinti policija ir visuomen. Kaip rodo sociologiniai tyrimai ir psichologin analiz, vaizdis nra pastovus ir patvarus reikinys, jo stereotipikumas daugiausia remiasi konformistiniu kit moni poiri permimu ir subjektyvi emocij igyvenimu. Pliuralistinje visuomenje, dominuojant rinkos santykiams, didjant moni susvetimjimui ir nepasitikjimui valdia apskritai bei kitais monmis, vaizdis nra tvirtas moni sitikinimas, o tik besikeiiantis individ poiris. Todl kryptingai veikiant, galima vaizd formuoti, keisti, nors tai reikalauja nemaa pastang. Tad, kas vaizd sudaro, kokie veiksniai j nulemia, koks yra jo pagrindas. Psichologas E. F. Salcheris, tyrinjs reikin, rao, kad stereotipines nuostatas daniausiai nulemia ie komponentai: daugiausia grupin ir maiausia individuali motyvacija; jos pasireikia greitai, ubgant vykiams u aki; praleidiant esminius specifinius poymius; ne visada remiantis faktine patirtimi; netikrinant ir nekoreguojant; objektyviai daniausiai yra neteisingos; neleistinu lygiu apibendrintos; i anksto sustabarjusios, nejudrios, schematikos ir sunkiai 79 pasiduodanios takai . Taigi policija, nordama glaudiai bendradarbiauti su visuomene, pirmiausia turt jautriai reaguoti visuomens nari poir, policijos paslaug, veiksm, elgesio vertinim, nes mons nebtinai reaguoja objektyvius policijos veiklos rodiklius, o btent pirmiau jos vaizd. Romn filosofas Epiktetas (Epiktetos) Hierapolietis (50138 m.) tiksliai apibdino reikin teigdamas, kad ne daikt realyb nulemia ms mstym ir veiksmus, enkliai daugiau nuomon apie i realyb. i nuomon apie realyb formuoja ne tik poir policij, bet ir nulemia
79
E. F. Salcher. Psychologische Marktforschung. BerlinNew York, 1978. S. 139.
308
konstruktyvi ar destruktyvi piliei sveik su ja. Ms atlikti tyrimai parod: 30 proc. atsakiusi ms anket respondent yra patys pasiry ukirsti keli nusikaltimui, nesikreipdami policij; 35 proc. laiko savo pareiga praneti policijai apie jiems inomus nusikaltimus; 19 proc. nurod, kad galt 80 bti policijos rmjais; 16 proc. nelink bendrauti su policija . Taigi tik plats policijos moksliniai tyrimai gali padti iaikinti tikr policijos vaizd, jos autoritet ir numatyti, kuria kryptimi turt bti organizuojamas jos darbas. Kuria kryptimi turt vystytis policijos ir visuomens sveika ir kaip j prognozuoja turini ioje srityje didiul patirt usienio ali ios problemos tyrjai. Pvz.: JAV policijos departamento virininkas Chilas Nisas, remdamasis tyrimais, diskusijomis su vairi valstij teissaugos pareignais bei vairi kvalifikuot autori, nagrinjusi policijos prognostines problemas, knygomis: Nauja policijos darbe, Policijos valdymas Amerikoje, Policijos valdymas iandien, Dvi kultros policijos darbe ir kitomis, savo straipsnyje apie teissaugos sistem 2001 metais prognozuoja, jog teissaugos tarnybos privals rpintis traukti savo veikl bendrijas. Be pagalbos, parengtos bendrijos, teissaugos sistema negals atlikti savo funkcij. Tarnybos trauks bendrijas per konsultacines tarnybas, remsis prevencini rengini pltojimu, psij patruliavimu, tobulins kontaktus su masins informacijos priemonmis, organizuos policijos postus gyvenamuosiuose kvartaluose, trauks 81 savanorius ir naudos kitas priemones, orientuotas vietines bendrijas . Taigi moksliniai policijos tyrimai gali atlikti ne tik konstatuojamj, bet konstruktyvij ir prognostin funkcij. Daugumos demokratini ali visuomens institutai intensyviai ieko konstruktyvios visuomens ir policijos sveikos. Geri policijos ir visuomens santykiai yra labai svarbs, teigia Europos tarybos policijos deklaracijos 16 punktas, Jokia policija negali gerai atlikti savo udavini be aktyvios moralins ir materialins visuomens pagalbos. Deja, daugumoje valstybi policijos ir visuomens ryiai pa82 blogjo , konstatuoja ta pati deklaracija. Dar viena aktuali visuotin policijos darbo problema, reikalaujanti gilesni mokslini tyrim ir metodologins atramos, yra reaktyvi, o ne proaktyvi jos veikla. Policijos darbo lyginamieji tyrimai, atlikti Australijoje, Didiojoje Britanijoje, Kanadoje, Japonijoje ir JAV, parod, kad iose valstybse 60 proc. policijos darbo skiriama patruliniam darbui, 15 proc. nusikaltim
Plaiau apie tai r.: R. Tidikis. Policijos ir gyventoj destruktyvi ir konstruktyvi sveika // Kriminalin justicija. Mokslo darbai. 1996. T. 5. P. 6573. 81 Cheel Nees. Policing 2001 // Law and Order, January, 1990. P. 260. 82 Cit. Siegfried Franke. Berufsethik fr die Polizei. Mnster: Verlag Regensberg, 1991. S. 412.
80
309
iaikinimui, 9 proc. keli eismo reguliavimui, 8 proc. administraciniams 83 reikalams, 1 proc. nusikalstamumo ukardymui . Taigi ities policija dirba reaktyv darb, t. y. daugiausia reaguoja asmen praneimus apie nusikaltimus, patrulini tarnyb, nuovad ar komisariat gaut informacij. Proaktyvi veikla, saviskata kaip prevencinio darbo rezultatas nra tokia dana, kaip reaktyvi, t. y. policija retai dirba savo iniciatyva. Todl ir neideris, nagrindamas policijos teorijos problemas, teigia, kad turt bti didesn i veikl pusiausvyra. Praktikai policijos 84 veikla turi bti skiriama nusikalstamumo profilaktikai . Kita aktuali policijos moksl problema yra policijos kadr politikos problema: policijos pareign atrankos, j rengimo, asmenins kultros, kvalifikacijos, paskirstymo, konflikt sprendimo, streso veikimo, profesionalumo formavimosi dsningum, socialinio darbo ir paslaug, teistvarkos utikrinimo veiksmingumo ir daug kit. ioms problemoms, kaip rodo literatra, straipsniai spaudoje, vis daugiau skiriama dmesio. Mokslininkai, charakterizuodami socialini darbuotoj, tarp j teissaugos bei teistvarkos pareign, profesijos bdingus ir pageidaujamus bruous, kaip svarbiausius iskiria tokius: vairi visuomens veiklos srii sistema, kurios prasm arba socialinis tikslas tenkinti visuomens nari poreikius; ini apie iuos poreikius ir j tenkinimo bdus sistema ir jos pltojimo bei vystymo procesas; profesionali subkultra, kurios tikslas ugdyti, socializuoti ir organizuoti ios subkultros narius, kurie btent ir tarnauja visuomenei; vertybi sistema, teikianti profesionalaus elgesio pagrindus ir gaires; socialini darbuotoj kaip ekspert, kuriems suteikiama plati autono85 mija ir atpildas u darb, visuomeninis pripainimas . Nors kiekviena veiklos sritis gali bti specializuota pagal tikslus ir paskirt, taiau, ypa policijos, profesin veikla turi daugyb specifini bruo, kuriuos nagrinti tik praktins patirties poiriu nepakanka. Todl reikalaujama fundamentalaus mokslinio pagrindimo, papildom, mokslikai argumentuot ir susistemint ini. Tokios inios turi bti orientuotos ne tik dabart, bet ir ateit, kadangi, keiiantis visuomens struktrai, socialiniams santykiams, keisis ir policijos darbo kryptys, policijai teks sprsti ne tik naujas, bet ir sudtingesnes problemas.
83 84
D. H. Bayley. What works in Policing. New YorkOxford, 1998. H. J. Schneider. Teoria policji S. 14. 85 D. Pierce. Social work and Society. An introduction. New York: Longman Inc., 1989. P. 26.
310
Vokiei mokslininkas H. J. neideris prognozuoja, kad vyks permainos eimos ir santuokos institutuose, keisis vaik elgesys (daugiau vaik bus nepilnose eimose, dids moter samdomas darbas), dids piliei mobilumas (galimyb keliauti), kontaktai su kit kultr ir vertybi sistemomis, dids tarpinink vairumas ir greitesnis pasikeitimas informacija, dids asmenybs ansai lavintis, augs visuomeninis bendravimas ir intensyvs informacijos kontrols mechanizm krimas. Tokio pobdio visuomens struktros pasikeitimai skatins vairiapusikesnius poelgius, bet taip pat atne ir alos, jie bus susij su nusikalstamumo vystymusi. Nusikalstamumas augs masikai, taip pat keisis jo kokyb bei struktra, augs nusikaltim skaiius panaudojant prievart, ypa jaunimo. Visuomen nors turti informacijos apie nusikaltimus, dalis tarpinink, neatsilaik prie visuomens terorizavim, nebeteiks ini apie nusikaltimus. Dl to nusikalstamumo grsm ir jo baim augs. Gyventojai daugiau patirs prievartos artimoje visuomeninje aplinkoje, taip pat ir valstybs taikom prievart. Taigi policijai taps nemanoma valdyti toki situacij tradicinmis priemonmis. Policijos veikla turi bti labiau nukreipta informacijos rinkim, jos analiz ir perdavim. Svarbesn vaidmen vaidins moterys, o policija specializuosis viej, kriminalin ir keli policij. Europinio saugumo sistemoje svarbiu tampa darbinimas kio sektoriuje, privaiose, asmen apsaugos, inkasacijos, bank, prekybos verslo draudimo institucijose, oro uost kontrolje ir kitose apsaugos srityse. Todl prognozuojama, kad visas ias policijos veiklos sritis gals skmingai kontroliuoti policijos pareignai, turintys akademin isilavinim. Vokietijoje, pvz.: dominuoja tendencijos, remianios mokslin ir profesin isilavinim, daroma ivada, kad universitetinis policijos isilavinimas gali padti 86 atsakyti privataus verslo firm ik . Apibendrinant galima daryti ivad, kad policijos teorijos krimas turi specifin ir savarankik tyrimo objekt, pakankamai fundamentalias pozicijas, viena vertus, ir aktual vairiapus socialin veiksmingos policijos veiklos praktikos poreik, antra vertus. Epizodiniai, lokaliniai kit moksl policijos teiss ir veiklos tyrimai taps veiksmingi tik tada, kai policijos mokslas juos integruos kompleksin policijos teorij ir i i pozicij konstatuos ne tik reali padt policijoje, bet ir gals prognozuoti jos vystymosi dsningumus, remdamasis visuomens raidos reikmmis.
86
H. J. Schneider. Teoria policji S. 1516.
311
11. SOCIALINIO DARBO METODOLOGINIAI ALTINIAI

Gamta suteik mogui poreik rpintis kitais monmis. Markas Aurelijus
Socialinio darbo metodologija, teorija ir metodika kaip naujo socialinio mokslo aka bei sudtins jos dalys yra tapsmo bsenoje. Todl aktyviai iekoma sav koncepcij, paradigm ir io besivystanio mokslo socialinio, filosofinio, sociologiniopolitinio, sociologinio, psichologinio, pedagoginio, etinio pagrindimo. Socialinio darbo teorija multidisciplinin, integruojanti socialins psichologijos, asmenybs psichologijos, sociologijos, edukologijos, etikos, teiss, antropologijos, psichiatrijos ir kit moksl idjas. Socialinis darbas specifin profesins veiklos ris, teikianti mogui valstybin ir nevalstybin pagalb, siekiant utikrinti socialin, kultrin ir materialin jo gyvenimo lyg, suteikti pagalb mogui, eimai ar moni grupei asmenybs orumui palaikyti ir laisvai jai vystytis numatyta mogaus teisi deklaracijoje. Socialinio darbo metodologija socialinio darbo princip ir jo individualiu, grupiniu ar bendrijos lygiu organizavimo bd, pagrst mokslini tyrim rezultatais, sistema. Socialinis darbas pirmiausia yra moni veikla, per kuri jie gauna tai, ko stinga, psichoterapin, psichologin, pedagogin, teisin, dorovin ir kt. poveik. Tai prakseologijos (skmingos ir tikslingos veiklos teorijos) krimas moksliniais metodais. Todl svarbiausios problemos yra rasti maksimaliai rezultatyv bd socialiniam darbui organizuoti ir nustatyti io darbo efektyvumo kriterijus. ios dvi problemos ireikia pagrindin metodologin 1 socialinio darbo princip: teorini ini ir praktins veiklos vienov . Kitos problemos kit moksl teorini bei praktini (empirini) ir specifini socialinio darbo metod panaudojimo technikos tobulinimo galimybi tyrimas, taip pat profesins patirties apibendrinimo ir inovacini metod diegimas socialiniame darbe.
1
Plaiau r.: . : , 2000. . 206248.
312
I teorini bendramokslini metod, kuriuos socialiniai darbuotojai taiko savo darbe netiesiogiai, tik priimdami konkreius sprendimus tam tikromis slygomis, mintini: lyginimo, analizs, idealizacijos, apibendrinimo, indukcijos, dedukcijos ir kt. I praktini (empirini): biografinis, interviu, oficiali ir asmenini dokument (autobiografij, dienorai, memuar ir kt.) kokybins ir kontentanalizs, stebjimo ir kt. Be j, specials socialinio darbo metodai: konsultavimo, socialinio subjekto ir tyrjo modeliavimo socialini ryi, socialinio darbo efektyvumo vertinimo, darbo snaud vertinimo, prognozavimo, ekspertizs ir kiti darbo bei tyrimo metodai. Be mint metod, svarbs psichologinspedagogins korekcijos ir ugdymo metodai: humanistin terapija, getalto terapija, emocin racionalioji terapija, pokalbiai, diskusijos, vaidybiniai aidimai, situacij svarstymai, konflikt analiz ir j sprendimas, taigos, informavimo, tikinimo, skatinimo, perspektyvos formavimo ir daugelis kit. Vis i metod analiz, j panaudojimo praktikoje eksperimentavimas ir efektyvumo tyrimas, j ekstrapoliacija i kit moksl socialinio darbo teorij ir praktik yra vienas i svarbiausi io darbo metodologini altini. Metodologins ir teorins socialinio darbo itakos yra XIX a. pabaigoje ir jos siejamos su Meri Elen Rimond i idj propagavimu JAV. 1898 m. Rimond iniciatyva buvo steigta nacionalin taikomosios filantropijos mokykla ir parengta knyga Draugikas vizitas pas beturius: vadovas dirbantiems su labdaros organizacijomis, kurioje buvo idstyti mokslikai pagrsti socialinio darbo metodai. Kitoje knygoje Socialins diagnozs, ijusioje 1917 m., idstytas metodas pavadintas socialinio darbo individualus metodas. ios Rimond knygos tapo svarbiausiomis mokymo priemonmis JAV ir Europos mokymo staigose. domu paymti, kad pagal amerikiei individualizmo ideologij neturtingumas buvo nagrinjamas kaip liga, individo negebjimas savarankikai ir nepriklausomai organizuoti savo gyvenimo. Klientas buvo traktuojamas kaip ligonis, ir socialinio darbuotojo udavinys buvo suvedamas individo socialin gydytojavim, turint tiksl parengti globojam asmen savarankikai sprsti savo problemas. Socialinio darbo pagrindu tapo medicininis modelis, kur galima bt paaikinti kaip socialinio darbuotojo ir kliento sveik, derinant tokius struktrinius elementus: fakt rinkimas socialin diagnoz socialin terapija. Svarbiausia socialiniame darbe buvo laikoma nustatyti socialin diagnoz, kuri tampa ieities pozicija, parenkant pagalbos individui arba eimai
313
metod. Todl svarbu vertinti kiekvien atvej atskirai, vadovaujantis jo vidaus slygomis. Diagnoz turi bti mokslikai pagrsta ir skirtis nuo t bendrj moralini kriterij, kuriais i esms vadovavosi labdaringos organizacijos. Socialin diagnoz numat tiek kliento asmenybs, tiek jo socialins padties vertinim. Socialinio darbuotojo udavinys pakeisti tiek pat individ, suradus jame paiame resurs, tiek ir socialin aplink. Tuo remiantis buvo iskirti du pagrindiniai metodai: alutinio ir tiesioginio gydymo. alutinis metodas naudojamas veikiant socialin aplink, norint pakeisti jos tak kliento gyvenimikajai situacijai naudinga jam kryptimi. Tiesioginis metodas nukreiptas poveik paiam klientui silymais, patarimais, kalbinjimais, taip pat racionaliomis diskusijomis traukiant klient sprendimo rengim ir primim. Taigi i metod (tiesioginio ir alutinio) efektyvumui tirti ir realizuoti remiamasi psichologiniu ir sociologiniu metodologiniu poiriu. Rimond idjos pastmjo socialinio darbo teorins mokyklos ir koncepcijos raid. Istorikai praeityje inomiausios socialinio darbo teorijos mokyklos buvo dvi: diagnostin ir funkcin. Diagnostin mokykla JAV buvo kuriama naudojant medicinin model socialinio darbuotojo ir kliento sveikoje. Taiau j stipriai paveik Z. Froido (Freud) teorija, todl pagrindinis dmesys buvo sutelktas tik vidin kliento pasaul, ignoruojant socialins aplinkos poveik. Taip pat pagrindinis dmesys buvo sutelktas diagnoz. Buvo tvirtinama, kad reikia surinkti kuo daugiau objektyvi duomen, net nuo kliento vaikysts, ir pagal tai vertinti asmenyb. Socialins situacijos vertinimas tapo antraeiliu dalyku. Tikslas iuo atveju tampa tik pagalba kliento asmenybei prisitaikyti (adaptuotis) prie esamos aplinkos. Kita funkcin socialinio darbo kryptis savo vystymsi siejo su socialine aplinka ir pagalbos asmenybei procesu, ne gydymu. Didiausios takos iai krypiai turjo austr psichoanalitiko O. Ranko (O. Rank), o vliau humanistins psichologijos atstovo K. Roderso (K. Rogers) idjos. Funkcins mokyklos pagrindin idja buvo sukelti kliento nor keistis, jo gebjim pagalbai priimti. Be to, skirtingai nei diagnostins mokyklos, ios krypties atstovai pagrindin dmes skyr ne ankstyviems kliento vaikysts spdiams ir tiksliai diagnozei nustatyti, o asmenybs pokyi proceso pradiai. Funkcin mokykla pasil originali pagalbos organizavimo metodik jos pateikim ir primim. Pagrindinis akcentas buvo skiriamas tokioms svokoms, kaip struktra ir procesas, taip pat teisingiems darbuotojo
314
ir kliento tarpusavio santykiams nustatyti. I Dono Diuji (J. Dewey) teorijos buvo paimta asmenybs apsisprendimo idja kliento teis paiam sprsti. Taigi buvo pereita prie iuolaikinio socialinio darbo esms sampratos ir atsisakyta autoritarini ir formali santyki. Lemiam reikm funkcins mokyklos teorins bazs raidai turjo V. Robinsono (Robinson) knyga Individualios socialins psichoterapijos keitimo psichologija, ileista 1930 m. Klientas ia statomas pagalbos suteikimo proceso centre, pats pasirenka tem savo praeiiai svarstyti, ir tai yra svarbiausia socialiniam darbuotojui. Pagrindin pagalbin priemon asmenybei keistis yra socialinio darbuotojo ir kliento santyki dinamika. Skirtingai nei diagnostins mokyklos, funkcins mokyklos atstovai man, jog pats klientas save pasta geriausiai, tad pats ir pajgs savo problem diagnozuoti. Socialinis darbuotojas atsako u pagalbos teikimo proces ir gerus santykius su klientu. Funkcins mokyklos atstovai skiria nemaa dmesio humanistins psichologijos idjoms, tarp j JAV psichologo A. Maslou (A. H. Maslow) saviaktualizacijos sampratai bei vokiei ir JAV psichologs Karinos Horni (K. Horney) idjai, jog mogus visada siekia kako pozityvaus ir yra nuolat augantis bei besivystantis. Asmenybs vystymsi funkcin mokykla traktuoja kaip tiksl ir kaip proces. enkli tak asmenybs raidai turi socialin aplinka, kuri gali proces skatinti arba jam trukdyti. Be socialinio, taip pat svarbs yra kultriniai ir ekonominiai veiksniai. Be to, i mokykla teigia, kad pats individas turi jausti atsakomyb u savirealizacij. Individas sveikoje su aplinka sukuria tam tikrus savo elgesio modelius, kurie gali ilikti vis gyvenim. iuos modelius nagrinti btina, norint suprasti, kaip individas keiiasi ir vystosi. Socialinio darbuotojo udavinys yra sudaryti geriausias slygas, utikrinanias kliento tobuljim jo norima kryptimi. Funkcins mokyklos atstovai tvirtina, kad formaliai painti kito mogaus A nemanoma. Todl btina sukurti tokius santykius, kad pats klientas atsiskleist. Socialiniam darbuotojui btina gerai painti pat save, usiimti saviina ir saviugda, imanyti j metodik, kad bt galima kitiems patarti. Antra vertus, studentas, besirengiantis socialiniam darbui, turi bti aktyvus, jauiantis, mstantis ir veikiantis, turi dalyvauti moksliniame tiriamajame darbe, mokti painti ir apibendrinti savo ir kit student, darbuotoj gyvenimikj patirt. Tarp iuolaikini socialinio darbo tyrim aktuali yra sisteminio teorinio poirio koncepcija, kurioje interakcijos, transakcijos ir socialiniai procesai nagrinjami kaip prieastiespadarinio priklausomyb. Kiekvienas
315
mogus yra keli sistem dalyvis eimos, draug, mokyklos ar darbo kolektyvo. Visi jie daro tak, ir tai btina atsivelgti dirbant su klientais. Be to, mogus i vaikysts yra susidars tam tikras savo elgesio nuostatas, pagal kurias, kaip nerayt scenarij, veikia, lemia savo gyvensen. Ne maiau socialiniame darbe ir jo tyrimuose svarbi socialinio veikimo koncepcija. Kiekvienas mogus yra dviej pradmen biologinio ir socialinio nejas. mogikieji veiksniai kaip aktyvi saviorganizacijos sistema (plaiau r. Sinergetika), socialiniu aspektu reguliuojama simboliais kalba, tradicijomis, normomis, vertybmis, lemianios individualius veiksnius. Taiau mogaus veiksnius, be socialini santyki ir vertybi, taip pat lemia pasmon, nuo kurios neretai priklauso ir smoningi veiksmai. Taip pat ie veiksniai tampa nepriklausomi nuo socialins aplinkos. Individas nesmoningai orientuojasi kit moni atsakomsias reakcijas savo elgesiu. Taigi socialiniam darbuotojui btina imanyti ne tik socialinio darbo teorij ir metodik, bet ir apie visuomen, jos kultr, teisinius statymus, egzistuojanias visuomens ir morals normas bei vertybes. Antra vertus, taip pat btina atsivelgti ir biologines veikiamo mogaus ypatybes, t. y. fizines ir psichines jo savybes, kurios, kaip ir socialiniai veiksniai, lemia jo elges. Be to, socialinio darbo efektyvumas priklauso ne tik nuo socialinio darbuotojo ini kiekio, bet ir nuo mokjimo jas taikyti praktikoje, nuo darbo su monmis meistrikumo. Todl io darbo patirtis taip pat reikalauja apibendrinim ir gilesni tyrim, nes teorija tai ir yra ia prasme apibendrinta praktika. mogaus socialin veikla, jo aktyvumas danai susiduria su gimt savybi ir socialini galimybi jas realizuoti, individo ir grups ir kt. konfliktais (plaiau r. Socialinio konflikto paradigma). Pvz.: jaunas mogus, kupinas jg, energijos, svajoni apie laiming eimin gyvenim ir gerov, susiduria su socialiniais sunkumais tai gyvendinti dl l stygiaus, dl isilavinimo, kvalifikacijos gijimo sunkum, dl mgstamo darbo negavimo ar praradimo ir t. t. Taigi ia susiduria paauktintos isvajotos viltys, poreikiai ir ribotos socialins galimybs jiems patenkinti. Dar viena i aktuali problem yra situacini analizi nagrinjimo koncepcija, kuri atskleidia mogaus padt tam tikrose aplinkybse. Situacija yra suprantama kaip padtis, visuma slyg, aplinkybi, turini takos gyvenimo bdo dinamikai tam tikru laikotarpiu, taip pat determinuojani gyvensenos proces. Situacijos svoka skirta vienai bsenai arba 2 gyvenimo bdo formai atriboti nuo kitos .
2
. : , 2000. . 303.
316
Iskiriama keletas situacij ri, kurios vienaip ar kitaip determinuoja individo gyvensen, lemia jo vertybines orientacijas bei igyvenimus. Gyvenimika situacija svoka, apibdinanti vairius mogaus gyvensenos proceso periodus, kuriems daugiau ar maiau bdinga pastovi struktra, turinys ir gyvenimo bdo proces judjimo kryptingumas. Konkreti istorin situacija svoka apie tam tikro visuomeninio ir kultrinio gyvenimo visuomenikai svarbius parametrus su jiems bdingu socialini problem ir udavini rinkiniu, su specifine j sprendim visuma. Lokaliai grupin situacija svoka, apibendrinanti specifines slyg ir proces kompozicijas, kurias tam tikros bendruomens atstovai atgamina ir palaiko arba bando keisti. Svoka gali bti taikoma moni, priklausani vienai teritorinei, socialineiprofesinei, organizacinei bendrijai, gyvenimo bdo analizei. Problemin situacija svoka, reikianti toki individualiu, grupiniu, socialiniu lygiu sociokultrinio gyvenimo bsen, kai dl endogenini (vidaus) arba egzogenini (iors) veiksni nusistovj gyvenimo bdo procesai, moni tarpusavio santykiai, j dinamiki ryiai su aplinka pasirodo negrtamai sugriauti, o mechanizmai balansui atstatyti prarasti. Atsiranda btinumas perirti (net iki atsisakymo) pirmines sociokultrines vertybes, priimtas normas, kadangi, pasikeitus aplinkybms, jos praranda sociokultrins tvarkos palaikymo priemoni funkcijas, patikimus orientyrus. Sunki gyvenimika situacija situacija, objektyviai sugriaunanti pilieio gyvensen (invalidumas, negebjimas apsitarnauti dl senyvo amiaus, ligos, dl tapimo nalaiiu, beglobiu, dl nepakankamo apsirpinimo, bedarbysts, neturjimo gyvenamosios vietos, konflikt, iauraus elgesio eimoje, vienatvs ir t. t.), kurios jis negali veikti savarankikai. Kaip situacins analizs rezultatas yra atskleidiama tiek socialini, tiek psichologini kolizij taka individui. Todl tam tikr situacij nagrinjimas gali bti socialini tendencij, visuomenini norm ir vertybi kaitos arba mogaus igyvenim nagrinjimo objektas. Socialinio darbo moksliniai tyrimai nra savitiksliai, j subjektai nra tik mokslinius darbus rengiantys mons (pvz.: magistrantai ar doktorantai). Geri darbuotojai, savo profesinje veikloje taip pat nordami diegti vairias inovacijas, gauti grtamj informacij apie j veiklos efektyvum, naudojasi mokslinio tyrimo metodais. Deja, kaip rao Karole Saton (Carole Sutton): net ir iandien daugelis darbuotoj atatupsti traukiasi nuo duomen rinkimo, juo nepasitiki, nes mano, kad rinkti duomenis, tarkim, apie savo darbo veiksmingum, vadinasi, patiems menkinti savo darb; jie nemano, kad tokiu bdu bandoma parodyti, jog gyvendinama atskaitomyb Gal darbuotojams
317
nejauku dirbti su skaiiais, taiau atjo laikas, kai praktika turi remtis 3 faktais . 4 M. Herbert specialiai para vadovl, kuris padeda praktiniams darbuotojams atlikti profesinius tyrimus. Nordami geriau suprasti tyrimo proceso struktr ir jos tam tikrus elementus, pateikiame ios autors rekomenduojam schem (r. 6 schem). Tiriant moni individualius bruous ir savybes, susiduriama su daugeliu sunkum, pirmiausia su imi problema, t. y. kiek reikia itirti respondent, kad gautume objektyvius, patikimus duomenis, kuri pagrindu galtume daryti apibendrinamsias ivadas, iaikintume tipinius tam tikros moni grups bruous, nustatytume bdingus dsningumus. 5 K. Suton (Carole Sutton) nurodo imties, validumo ir patikimumo sunkumus socialinio darbo tyrimuose. Retai, ypa praktiniame darbe, manoma imatuoti visus reikinio aspektus. Pvz.: siekiant nustatyti tam tikros problemos, tarkim, vienatvs danum, nemanoma apklausti kiekvieno bendruomens mogaus. Uuot klausinj kiekvien, apklausiate tos bendruomens nari imt ir, remdamiesi toje imtyje nustatytu danumu, darote ivad apie problemos danum toje bendruomenje. Juo imtis maesn, juo blogiau ji atskleis bendruomens situacij. Antra validumo problema. Labai sunku bti tikriems, kad naudojamas testas ar anketa i tikrj matuoja tai, k norima imatuoti. Taigi validumo klausimas sudtingas, o konkretaus matavimo rezultato validumas danai abejotinas, pvz.: ar O2 testai ities gali matuoti intelekt? Treia patikimumo problema. Patikimumas susijs su naudojamo metodo stabilumu ir priklausomumu. Patikimo, tarkim, depresijos testo rezultatai, apskritai bus tokie patys nepaisant, kas ir kokiomis slygomis testuos. Taigi i to matyti, kad gauti duomenys gali turti tik tikimybin vert, ir negalima j absoliutinti. ia idstytos socialinio darbo sampratos bei istorinio vystymosi idjos ir problemos bei kit moksl (anksiau aptartos filosofijos, sociologijos, mokslotyros) socialini tyrim paradigmos, perkeltos specifin socialinio darbo proceso tyrim bei nagrinjim ir adaptuotos, sudaro tuos metodologinius mokslini tyrim altinius, kuriais remiantis bei siejant juos su dabarties socialinmis reikmmis suteikiama ieities pozicija mokslini tyrim organizavimui, kuriant socialinio darbo teorij ir metodik.
C. Sutton. Socialinis darbas, bendruomens veikla ir psichologija. Vilnius, VU Specialiosios psichologijos laboratorija, 1999. P. 186. 4 r.: M. Herbert. Planning a Research Project. Cassell, 1990. 5 C. Sutton. Socialinis darbas P. 191.
3
318
6 schema. Tyrimo procesas (M. Herbert, 1990)
Procesas
Duomen nagrinjimas ir klasifikavimas. Ryi iekojimas ir logins ivados. Hipotezi klimas
ingsniai
1.Isiaikink ir nustatyk savo tyrimo tem (klausimus) 2.Iekok galim atsakym (i naujo formuluok hipotezes) 3.Rask tyrimo strategij galim atsakym teisingumui patikrinti 4. Planuok smulkisias savo tyrimo detales, duomen rinkimo priemones 5. Rink duomenis 6. Savo duomenis: a) idliok, b) analizuok, c) interpretuok
Kontrol
Ar tavo tiriami klausimai prasmingi? Tinkami naudoti? Kokios tavo hipotezs (spjimai)? Tyrimo projekto pasirinkimas. Ar tiesiogiai manipuliuosi nepriklausomu kintamuoju (eksperimento dizainas)? Ar intensyviai aprainsi atvej serij (atvej analizs dizainas ir pan.)? Duomen rinkimas. Kokius pasirinkai priklausomus kintamuosius? Kokie tavo tyrimo objektai, j altiniai, kaip juos suskirstysi? Kur vyks testavimas? Kaip priklausomus kintamuosius matuosi?
Duomen rengimas. Duomen pertvarkymas. Duomen interpretavimas Duomen klasifikavimas Duomen analizavimas. Ryi paieka. Panaum ir skirtum pastebjimas. Linkmi, sek ir dsningum pastebjimas Svarbi modeli ar ryi radimas. Ivad formulavimas
7. Daryk ivad
8. Apvelk savo rezultatus (pateik rezultat ataskait)
319
11.1. Socialinio darbo etiniai principai

mogus be princip ir be valios panaus laiv, kuris neturi vairo ir kompaso, jis keiia savo krypt keiiantis vjui. S. Smailsas
monikumas gebjimas dalyvauti kit moni likimuose. I. Kantas
Darbas su monmis reikalauja ne tik ger santyki su jais, bet ir i santyki nagrinjimo. Todl aptarsime io darbo etinius principus. Socialinio darbo etika yra daugiau ar maiau savarankika profesins etikos sritis, nagrinjanti socialinio darbo dorovs turin, aikinanti mogikosios morals princip gyvendinimo specifik socialinio gyventoj aptarnavimo sferoje, taip pat pagrindianti socialini darbuotoj veiklos ir j santyki su klientais etinius orientyrus, principus, priedermes ir funkcijas. Taigi socialinio darbo turinys ir procesas praturtinamas dorovinmis vertybmis, utikrina bendravimo santyki veiksmingum, kelia socialiniams darbuotojams skmingo poveikio reikalavimus ir priedermes, gyvendina ir tvirtina bendravimo kultr, formuoja klient doros orientacijas, socialini reikini dorovinius vertinimo kriterijus ir nuostatas. Tarptautin socialini darbuotoj federacija (International federation of social workers) 1994 m. prim Socialinio darbo etini princip 6 deklaracij , kuria reikia vadovautis sprendiant profesins etikos problemas, atsirandanias veiklos procese. Remdamasi ia deklaracija, Lietuvos socialini darbuotoj asociacija 1998 m. pareng Lietuvos socialini darbuotoj 7 etikos kodeks . iuose dokumentuose pabriama socialinio darbuotojo dorovin atsakomyb klientui, bendravimo su jais taisykls ir elgesio reikalavimai, nurodymai, k, vykdydamas savo profesines priedermes, socialinis darbuotojas turi daryti ir ko nedaryti, kokiu pagrindu turi palaikyti santykius su bendradarbiais, kitais specialistais ir darbdaviais. Pabriami ir tam tikri etiniai orientyrai: pagarba klientui, jo orumui, teis jam laisvai apsisprsti, santyki su klientu grindimas nuoirdumu bei dmesingumu.
The ethics of social work principles and standards. Oslo, 1964. Lietuvos socialini darbuotoj etikos kodeksas. Vilnius: Lietuvos socialini darbuotoj asociacija, 1998.
7 6
320
Taiau iuose dokumentuose nra plaiau aptarta, kokiais etiniais principais ir orientyrais socialinis darbuotojas turt remtis iame darbe, kokios bendravimo vertybs ir normos turt vyrauti. Istudijavus vairi profesij etikos kodeksus galima daryti ivad, kad j kryptis yra arba deontologin, arba akseologin. Deontologins krypties kodeksuose dmesys skiriamas socialini darbuotoj pareigybms ir i j per priedermes iplaukiantiems norminio elgesio moraliniams reikalavimams. Akseologins krypties etikos kodeksuose svarbiausia dorovini vertybi sistema, grio krimas ir blogio veikimas. Juose atspindi subjekto dorovini santyki nuostatos, jo dorovins smons vidaus imperatyvai ir su tuo susij interiorizuoti, visuotinai pripainti, morals principai. Taigi deontologins krypties kodeksai yra labiau norminio, o akseologins krypties labiau vertybinio pobdio. Pirmieji kodeksai atspindi ne tik dorovini santyki turin, bet ir formalias tarnybines funkcijas bei privalomas priedermes, kurias paeidus gali bti taikomos administracins nuobaudos (sankcijos). Antrieji kodeksai darbuotoj nukreipia savo dorovini vertybi, charakterio bruo, morals nuostat individuali iraik, savo dorovini jausm kitiems monms gyvendinim. Deontologins krypties kodeksai kelia daugiau bendrus tarnybinius pareiginius ir norminius principus bei reikalavimus, o akseologins krypties kodeksai kelia grynai morals princip gyvendinimo reikalavimus. Morals principai yra viena i dorovins smons form, kurioje morals reikalavimai ireikiami labiausiai abstrakiai. Bendro doro elgesio normos nurodo asmens poelgius, o morals principai atskleidia vieno ar kito poelgio dorovin turin, nusako visuomens smons sukurt mogaus dorovini reikalavim esm, dorini santyki su kitais monmis paskirt. Morals principai pateikia monms bendr veiklos orientyr ir paprastai tampa j doro elgesio vertinimo kriterijais. Skyriaus paskirtis apibendrinti ir ianalizuoti tuos etinius principus, kurie socialin darbuotoj nukreipt ne formalius, valdikus, oficialius, o dorovs santykius su jo globojamu klientu, kurie utikrint dor partneryst, sudaryt slygas abipusiai dorovikai tobulti. Toliau nagrinsime pagrindinius etinius principus, kuri veiksmingumas yra patikrintas ir patvirtintas pedagoginiame psichologinio poveikio, socialinio darbo dorovs santyki bei bendravimo procese. Aptarsime pagrindinius, t. y. monikumo, meils ir atjautos, altruizmo, lygiateisikumo, tolerancijos ir pagarbos principus.
321
monikumo principas monikumas (humanikumas) danai suprantamas kaip morals savyb, ireikianti humanizmo princip pritaikant j kasdieniuose moni santykiuose. Jis aprpia daugel savybi: palankum, pagarb monms, uuojaut ir pasitikjim jais, kilnum, pasiaukojim dl kit, taip pat 8 suponuoja kuklum, garbingum, nuoirdum . i samprata yra ne visikai tiksli. monikumas, nors aprpia daugel tam tikr savybi, yra ne tik mogaus dorovin savyb, bet ir charakterio bruoas. iai svokai neabejotinai priskiriamos visos teigiamos mogaus charakterio savybs, ireikianios jo socialum, dvasingum, solidarum, gailestingum, palankum, gerum, siningum, teisingum, dorum ir t. t. Pvz.: teisingumas yra elementaraus monikumo pagrindas. Jei nra teisingumo, tai nedaug ir monikumo. Antra vertus, monikumas susijs su atsakomybe. Bti mogumi, teisingai ra A. de SentEgziuperi, tai 9 kaip tik ir reikia bti atsakingam . Taigi atsakomyb u kit mog ir yra monikumo iraika. Be to, monikumas labai susijs su mogaus siningumu. Neatsitiktinai, mogui pasielgus nemonikai, jis kaltinamas individualizmu, egoizmu, godumu, yktumu, lumu, iaurumu, iurktumu, abejingumu, ir apeliuojama jo sin. I tikrj sin grio ir blogio suvokimas, vidinis igyvenimas to, kas taurina arba skurdina mog, kelia arba emina jo orum. Sin dorovinis mogaus jautrumas, empatija, igyvenimai ir atsakomyb u kito mogaus likim. Sin vidinis mogaus elgesio kontrolierius ir teisjas, monikumo balsas moguje. Ji paadina mogaus gdos, kalts, atsakomybs, savigrauos jausmus. monikumas aprpia mogaus sitikinimus, jo nuomon, vertinimus, emocijas ir jausmus, taiau labiausiai pasireikia jausmais ir emocijomis. monikumas danai tapatinamas su mogikumu. Tai artimos svokos, bet nevienareikms. mogikumas yra visa tai, kas bdinga mogui, t. y. ir teigiamos, ir neigiamos savybs. mogui bdinga ir ydos, ir silpnybs, net ikrypimai. Nors visa tai yra mogika, taiau nemonika; tai monikumo antipodai. Ne visa, kas yra mogika, yra ir monika, taiau visa, kas yra monika, yra ir mogika. Taigi monikumo charakteristika susijusi ne su fiziniu, bet su socialiniu, dvasiniu mogaus apibdinimu, ne su ydomis ar silpnybmis, bet su dvasios turtingumu, doroviniu tyrumu. Socialinio darbo subjektas per moni8 9
. . . . . : , 1975. C. 347. A. de SentEgziuperi. em moni planeta. Vilnius, 1962. P. 117.
322
kus santykius su klientu ne tik ireikia save, savo dvasin pasaul ir savo dorovines nuostatas, bet ir formuoja savo ir kliento monikus jausmus. Socialinio darbuotojo kaip mogaus asmenybs dvasinis turtingumas iems santykiams suteikia aktyv, prasmint, tiksling pobd. Ir prieingai, mogaus dvasinis skurdumas jiems suteikia, nors danai aktyv, bet primityv, vartotojik pobd mogaus dvasinis skurdas pirmiausia yra jo prasto intelektinio ir jausm pasaulio isivystymo rezultatas. Kai mogus menkai isivysts intelektualiai, nesugeba susidaryti savo poirio gr, ties, gro, jis tampa nesavarankikas, ribotas. Jame isikeroja konformikumas, ir jis neivengiamai tampa aplinkybi vergu. Toks mogus nepastebi kito mogaus dvasinio ir elgesio groio, apskritai mogik tarpusavio santyki. gyvenim iri vartotojikai: k galima i jo paimti, bet ne k jam duoti. Toks mogus gyvena tik dl savs, tik sau. i vartotojika 10 pozicija rodo jo dorovin orientacij . Toks socialinis darbuotojas, net jeigu jis bt profesikai pasirengs, vargu ar gals teigiamai veikti kit mog. Kitas mogus jam yra ne tikslas, o tik priemon. monikumas (humanikumas) kartais tapatinamas su humanizmu. ios svokos yra panaios, bet ne sinonimai. monikumas yra dorovs ir etikos svoka, o humanizmas bendra sociologin svoka, atspindinti tam tikr idj visum arba teorij, kuri pagrindia btinyb kovoti u monikum. Humanizmas turi aksiologin turin. Jis iauktina mog, traktuoja j kaip aukiausi vertyb, bet neaprpia vis reikini, kurie gyvendina monikum moni santykiuose. monikumas nra gimta mogaus savyb; ji iugdoma. monikas socialinis darbuotojas ugdo kito mogaus monikum, taigi atlieka ne tik konsultanto, psichoterapin, socialins pagalbos, bet ir ugdomj funkcij. Juo anksiau vaikas pajunta suaugusij, pedagog mogikj ilum, juo jis geriau parengiamas gyvenimo audroms, todl labai svarbu, ypa dirbant su vaikais, kad pedagogas bt humanistas. Apibendrinant pedagogo humanisto V. Suchomlinskio aukltini ugdymo patirt, galima daryti ivad, kad pedagogo humanisto poiriui mog bdinga, pirma, tikjimas vaiko gimtomis neribotomis galimybmis, jo mogik savybi vystymosi vidiniais stimulais, neisenkama vaikikos prigimties energija, nukreipta aplinkinio pasaulio painim ir suvokim;
R. Tidikis. Asmenybs dvasinis turtingumas dorovins pozicijos formavimosi altinis // Asmenybs dorovins pozicijos ugdymas (sudaryt. ir ats. redaktorius R. Tidikis). Vilnius: Mintis, 1982. P. 1314.
10
323
antra, pedagogo poveikio asmenybei didiul jga humanikose jo pastangose, iekant kelio vaiko ird, siekiant suteikti aukltiniui gyvenimo tarp suaugusij diaugsm ir laim. I pradi ios dvi linijos, lyg dvi galingos srovs, nesusikerta, j keliai eina gretimai, bet pamau pedagogo mstytojo pastangomis jos susilieja vien galing sraut. J energija, sustiprinta vienybs, gauna milinik jg, kuri vaik, vliau paaugl, jaunuol nea 11 audring gyvenimo jr, paruoia j gyvenimui kaip pilnavert piliet . Humanistinei psichologijai taip pat svarbiausia asmenyb, laisvai gyvendinanti savo krybines galimybes, pasiyminti autentikumu, unikalumu, saviraika. Vienas i humanistins psichologijos krj JAV psichologas K. Rodersas sukr autokoncepcijos svok, asmenybs teorij ir psichoterapijos sistem, vadinamj nedirektyvij terapij, turini padti ivengti disonanso tarp tikrosios ir sivaizduojamos asmenybs padties. Autokoncepcija mogaus nuostata save pat, savivaizdis, daugiau ar maiau individo sismoninta ir igyvenama vaizdini ir nuomoni apie save sistema, kuria vadovaudamasis jis sveikauja su kitais monmis ir vertina pats save. Iskiriamos ios autokoncepcijos sudtins dalys: kognityvin (savo charakterio bruo, gebjim, ivaizdos, socialins reikms ir kit savybi sivaizdavimas, t. y. savimon); emocin (savigarba, savimeil, orumas, savigarbos stoka ir kt.); vertinamoji valios (siekimas padidinti savo vert, isikovoti pagarb, kit moni teigiamus vertinimus ir kt.). Autokoncepcijoje pasireikia vairs individo a. Tai tikrasis a (nuomon apie save iuo metu, t. y. savs suvokimas, tokio, koks yra i tikrj), parodomasis a (kok mogus save stengiasi parodyti kitiems, geriausiai reprezentuoti kit akivaizdoje); veidrodinis a (savs sivaizdavimas, pagrstas kit moni nuomone); idealusis a (koks mogus, jo nuomone, turt tapti, jei vadovautsi savo doroviniais principais, t. y. pageidaujamasis a). Remiantis monikumo principu, socialinio darbuotojo udavinys padti jo veikiamai asmenybei ugdyti savimon per saviin ir savigarb, orum per emocijas ir jausmus, teigiam savs vertinim per kit moni vertinimus. Suvokiant savj tikrj a, skatinti idealj a. Humanistinis poveikis yra moraliai kryptingas, todl glaudiai siejasi su logoterapija, kuri taip pat siekia padti mogui rasti gyvenimo prasm, geriau painti savo dvasin realyb. ios psichoterapijos sistemos pradininkas, austr psichologas ir psichiatras V. Franklis (Frankl) skiria tris mogaus
R. Tidikis. Vasilijaus Suchomlinskio pedagoginis humanikumas // Etika ir humanizmas. Etikos etiudai 1. Vilnius: Mintis, 1977. P. 172.
11
324
bties lygmenis: somatin, psichin ir dvasin (noologin). Dvasin btis laisv pasirinkti nuostat savo somatin ir psichin bt. Dvasiniai moraliniai konfliktai (t. y. skirting vertybi konfliktai) gali sukelti noogenines neurozes. ios neurozs yra svarbiausias logoterapijos objektas. Logoterapijos poiriu psichins sveikatos pagrindas yra vadinamoji noodinamika dvasin dinamika dviej poli tampos lauke; vienas polius prasm, kuri reikia gyvendinti, antras mogus, privalantis t prasm gyvendinti. Pasak V. Franklio, dabartiniam gyvenimui trksta noodinamikos, daugelis moni neranda gyvenimo prasms, patiria vidin tutum, gyvena egzistencijos vakuume. i tutum V. Franklis silo upildyti trij tip vertybmis: krybos (darbas gyvenim daro prasming), jausm (meil, estetiniai jausmai gyvenim daro prasming), poiriu likim (kentjimas gyvenim daro prasming). Kentjimas laikomas prasmingu tais atvejais, kai mogus susiduria su 12 nenumaldomomis, nepakeiiamomis aplinkybmis . Taigi logoterapija padeda suprasti aktualias mogaus egzistencijos vertybes. Jomis remiantis galima geriau suprasti kit mog, jo gyvenimo prasm ir siekius. Humanistin etika, bdama autoritarins etikos alternatyva, padeda mogui rasti tas dorovines vertybes ir normas, kurios, vokiei ir amerikiei filosofo, psichologo ir sociologo E. Fromo nuomone, veda mog 13 savo galimybi, savs realizavim . Toliau aptarsime kitus humanistinius socialinio darbo principus, iplaukianius i monikumo svokos. Meils ir atjautos principas Meil abstrakija ir bendrja prasme etikoje ir filosofijoje suprantama kaip toks moni santykis, kai vienas mogus kit mog laiko artimu, sau giminingu ir vienaip ar kitaip tapatina save su juo, jauia poreik suartti, taip pat tapatina savo interesus su jo siekiais. Meils svoka, kaip ypatingos ries moni bendrumas, moralinje moni smonje atsiranda gantinai anksti ir ne tik tarp tam tikr individ (kaip lytin meil, vairs biiulysts, draugysts, simpatijos jausmai), bet ir tarp vis moni visose socialinio gyvenimo sferose. Taip atsirado ir priesakas Mylk savo artim, kaip pats save, kuris vliau prigijo krikionybje gaudamas specifin religin aikinim. Taiau abstrakti meil, be jautrumo kitam mogui, konkreios pagalbos jam ir be atsakomybs u kit mog, praranda savo vert. Mylti vis
12 13
Psichologijos odynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1993. P. 158. E. Fromm. Man for Himself. New York, 1960. P. 225.
325
monij, pareikti: A myliu savo taut, bet neireikti tos meils poelgiais yra paprasta. Rpinimasis konkreiu mogumi, atsakomyb u j, uuojauta jam ir konkreti veikla mogaus labui reikalauja meil sieti su atjauta. Pati meil be atjautos gali bti egoistin ir, kaip rodo praktika, ji gali virsti neapykanta. Kariausia meil (vyro ir moters), be kit jausm, neretai virsta didele neapykanta, t. y. meils prieingybe. Tik sveikaudama su atjauta, meil tampa veiksmingu veikimo ir tarpasmenini santyki organizavimo principu. Atjauta viena i meils mogui pasireikimo form, poiris kit mog, pagrstas jo teist poreiki ir interes pripainimu, kito mogaus mini ir jausm supratimu, moraliniu jo sieki palaikymu ir pasirengimu padti juos gyvendinti. Isamiai ianalizavs moni dorinius tipus K. Stokus rao: Atjautos mogus yra toks, kuriam dorovs normos tapo proiu, vidiniu statymu. Tai mogus, prats daryti gera ir vengti bloga, klausydamas irdies balso, atjausdamas kit atjautos mogus tampa doroviniu subjektu: jis atsiskaito ne prie sankcij adresant, o prie save, todl negali nuo dorovins kontrols pasprukti. I to kyla mogaus atjautos saviveiksmikumas, kurio nepasiekia konformistinis sankcij individas Vidinis kontrolierius sin 14 padaro asmen pajg imtis atsakomybs u savo poelgius . Atjauta reikia jautrum, gailestingum, nuoirdum kitam mogui, gebjim sijausti jo rpesius. Atjautos subjektui bdinga tai, kad jis sugeba pajusti menkiausius savo bendravimo partneri bsenos pokyius, nuotaikas, atsargias uuominas. Bendradarbiaudamas su mogumi, jis silo jam paiam savarankikai apsisprsti ir save laiko priklausomu nuo to apsisprendimo. Taigi atjauiantis mogus sugeba sijausti kito mogaus pasaul, i dalies save sutapatinti su kitu, matuoti kit savimi. Kit lyginti su savimi, matuoti savimi velgti kitame save, atrasti jame tok pat subjektyv pasaul, kaip ir savas pasaulis, vadinasi, pamatyti mog ne kaip iors objekt, daikt, kn, einant mano fizin aplink, bet tok pat, kaip a, nor, siekim, jausm ir ideal subjekt. velgti save kitame sivaizduoti save kito vietoje, sijausti kito gyvenim, jo vertybi pasaul, bsenas, pamatyti 15 pasaul kito akimis . Atjauta suartina mones, sukuria slygas mogikai dorinei patiriai gyti. Ji praturtina meil. Meil yra iranki, nesidomi mogumi apskritai, o atjauta gali bti nukreipta visus mones; meil, ypa simyljimas, paremtas groiu, simpatija, o atjauta nepasiymi tokiais jausmais netgi prieingai:
14 15
K. Stokus. Bendravimas ir moni doriniai tipai. Vilnius: Ethos, 1994. P. 13. Ten pat. P. 15.
326
jauiamas svetimas skausmas; meils objektas suteikia myliniajam polkio sparnus, smonje tvirtina savo teisum ir vert, o atjauta atitolina aistras ir priveria mog atsakingiau irti savo gyvenimo paskirt; meil mogaus gyvenim daro harmoningesn, suteikia jam gyvenimo prasm, o atjauta adina jo sin, skatina kelti sau naujus udavinius, vis daugiau i savs reikalauti. Taigi tik sveikaudama meil su atjauta tampa galinga poveikio jga, taurinanti ne tik adresant, bet adinanti ir adresato atsakomuosius teigiamus jausmus, padk ir pripratim prie mogaus, besivadovaujanio meils ir atjautos principu. Altruizmo principas Altruizmas kaip moralinis principas mog skatina slopinti savo egoizm, nesavanaudikai tarnauti artimui, aukoti savo interesus kit labui. etik termin trauk prancz filosofas ir sociologas O. Kontas, kuris iuo principu rm vis savo etin sistem. Jo nuomone, moralinis visuomens tobuljimas gali bti pasiektas ugdant moni ypating visuomenin jausm altruizm, kuris turi bti priepastatytas egoizmui. Altruizmas yra vienas i pagrindini dorovs princip, kuris pasireikia rykiausia mogaus doro elgesio forma. Jis sudaro dorovs branduol, jos esm. Neatsitiktinai Tarptautini humanitarini klausim nepriklausoma komisija, 1989 metais parengusi praneim apie moni solidarumo etik, be didij dorovini vertybi, kurios itvr laiko ibandymus ir pradjo sprsti itin opius bei sudtingus dabarties klausimus, mini ir altruizm. Dorov be altruizmo kaip principo, rao . Kalenda, kylanio i moni savitarpio priklausomybs jausmo ir asmenybs orumo bei verts pripainimo, tai tarsi saul be viesos ir ilumos, up be vandens ar oras be 16 deguonies . Altruizmas ne tik skatina atsivelgti kit, gerbti kito interesus, rpintis juo, bet kartu yra ir mogaus tam tikra vertybi sistema, atitinkanti ne tik kito mogaus, bet ir socialins bendrijos interesus. Jis prasmina mogaus egzistencij, parodo mogaus kilnum kito atvilgiu, taip pat tvirtina tikjim mogumi, jo galimybmis. Grsti savo veikl altruizmu ypa aktualu ir reikminga dabarties slygomis, kai mons igyvena socialines, ekonomines ir asmenines krizes, kai didja ir propaguojamas (ypa iniasklaidos) agresyvumas, prievarta,
16
. Kalenda. Altruizmas. Vilnius: VPU, 1996. P. 3.
327
kai rafinuoiausiomis formomis plinta blogis, abejingumas kito mogaus likimui, vartotojikas poiris kit mog, pinig ir pragmatins naudos kultas. Visa tai lemia ir dorovin mogaus sutrikim, dvasinius igyvenimus ir traumas, todl altruizmas kaip viesus ir skaistus spindulys moni santykius papildo pasitikjimu, formuoja optimistin poir gyvenim ir likim. Taiau altruizmas nereikia visiko savs isiadjimo ar savs aukojimo kito labui; tai bt suabsoliutintas io principo suvokimas, smoningas ar nesmoningas jo prasms ikraipymas ir diskreditavimas. Prieingai, jis skatina gyventi ir dirbti darant kitam mogui gera, nesavanaudikai padti kitam, isaugoti save ir isaugoti kit. Altruizmas negali bti neapgalvotas, nepasvertas, beribis. Prieingu atveju imantieji pradeda parazituoti labdaros pagrindu, piktnaudiauja ja, patys nesistengia nieko daryti, o duodantieji arba ipuiksta, ima irti kitus i aukto, arba, kraudamiesi sau vis sunkumus bei rpesius, praranda savo asmenin gyvenim, isiada savs ir gyvena vien svetim likimais. Teikiant nesavanaudik pagalb, ypa reikia atsivelgti daugel aplinkybi, elgtis taktikai, subtiliai. ios dorovins tiesos yra visada aktualios tiek asmeniniuose moni santykiuose, tiek visuomeniniame gyvenime, ypa kai prireikia remti kultrin veikl, palaikyti naudingas visuomenini organizacij iniciatyvas (pvz.: elpti skurstanias eimas, ugdyti blaivyb, globoti benamius 17 gyvnus ir pan.) . Antra vertus, altruizmas yra susijs ne tik su pagalba ir grio krimu kitam mogui, bet ir atsakomybe u kit mog bei savo elges. Gebjimas suprasti kit, sigilinti jo sunki padt, ujausti j, kartu sprsti jo problemas suponuoja nesavanaudik poir kit mog, skatina prisiimti atsakomyb u jo likim. Lygiateisikumo principas Lygiateisikumo moralinis principas nurodo, kad tokie patys doroviniai reikalavimai turi bti keliami visiems monms, nepaisant j visuomenins padties ir gyvenimo slyg. Kalbant apie mog, is principas numato, kad mogus, vertindamas kit moni poelgius, turi remtis tais paiais reikalavimais, kuriuos jis kelia sau. Vienas i pirmj bandym suformuluoti lygiateisikumo princip moralje buvo vadinamas auksine taisykle. Kiniei filosofas Konfucijus, gyvens 551479 m. iki m. e., jau tada suformulavo moralin auksins taisykls reikalavim: Nedaryk kitiems
17
V. emaitis. Dorovs svokos. Vilnius: Mintis, 1983. P. 1718.
328
to, ko nenori sau. Vliau is principas atsirado Naujajame Testamente: Kaip norite, kad jums daryt mons, taip ir js jiems darykite (Lk 6,31). Naujaisiais laikais is principas buvo suformuluotas I. Kanto kaip dorovinis dsnis, kuris sako: elkis taip, kad tavo valios maksima (taisykl, kuria tu seki) galt tapti pagrindiniu visuotinu morals dsniu (t. y. kad visi kiti galt juo taip pat sekti). Kasdienje buityje i auksin taisykl vartojama kaip lygiateisikumo tvirtinimo principas: kaip tu nori, kad su tavimi elgtsi kiti, taip ir tu su jais elkis. I to iplaukia ir lygiateisikumo principas rpintis kitais kaip savimi, o savimi kaip kitais. Lygybs (laisvs ir brolybs) idja visais monijos istorijos laikotarpiais rod visuomens isivystymo bkl. Bendravimo, tarpasmenini santyki lygyb ireikia monikumo norm, pasireikiani samprata to, kad kiekvienas mogus dl kito mogaus visada ir visais atvejais yra savo monikumo matas ir slyga. Lygybs principas reikia mokjim matyti kitame moguje ne tik save, bet lyg sau. Lygybs idja turi ne tik dorovin, bet ir socialin, politin bei juridin aspektus, nes toks bendravimas yra ne tik individuals asmeniniai moni kontaktai, bet ir bendrj socialini ryi dorovs norma. Lygybs principas padeda tvirtinti juridines ir politines mogaus teises, t. y. lygyb prie statym, mogaus garbs ir orumo gerbimo norm. Kiekvienas lygybs principo paeidimas, j reguliuojant socialiniu, politiniu, ekonominiu, juridiniu aspektais, vliau ikreiptai atsispindi ir tarpasmeniniuose santykiuose, moni elgesyje. Nesilaikant io principo, tarp moni atsiranda barjerai, vieni mons pavergia kitus taip skatinamas nuolankumas, padlaiiavimas, iaurumas, cinizmas ir kita. Taiau bendravimo lygiateisikumo principas nesulygina ir nesuniveliuoja moni kaip asmenybi, individualybi unikalumo ir originalumo. mons visada skiriasi lytimi, amiumi, profesija, isilavinimu, intelektiniais gebjimais ir kitomis ypatybmis. Doriniu, pagarbos poiriu visi mons turi bti lygs ir lygiateisiai bendrauti. Taigi lygyb bendraujant, dirbant socialin darb, pasireikia kaip dorovinis principas dorovini moni santyki reguliuotojas, pagrindin monikumo slyga.
329
Tolerancija kaip bendravimo kultros dorovinis principas Tolerancija pakantumas, atlaidumas, nuolaidumas (lot. tolerantia). is principas suteikia teis turti savo nuomon, sitikinimus bei pairas, savitai elgtis ir gyventi. Taip pat jis reikalauja pripainti ir kit teis turti skirtingas pairas bei sitikinimus ir pagal juos gyventi ir elgtis. Taigi tolerancija reikalauja pakantumo bei pagarbos skirtingoms pairoms ir 18 sitikinimams, kiekvieno savitam gyvenimo stiliui . Tolerancija suteikia galimyb bendraujant pasiekti abipus supratim ir vairi interes suderinamum netaikant joki spaudimo ar prievartos priemoni, o remiantis aikinimo ir tikinimo metodais. Bendravimo rezultatyvumas labai priklauso nuo partneri dorins orientacijos. Be to, bendravim ir bendradarbiavim visada lydi teigiamos arba neigiamos emocijos, bendravimo turinio prasmingumas. Bendravimo procese irykja doriniai aspektai: velnumas, taktikumas, tarpusavio pagarba, kito mogaus orumo, verts pripainimas. sivyravus nepakantumui, antipatijai, pasireikus fanatizmui, normaliai bendrauti tampa nemanoma, todl siekiant veiksmingai bendrauti, palaikyti gerus tarpusavio ryius, kurie neatsiranda staiga ir i niekur, o priklauso nuo partneri gebjimo remtis bendravimo kultros reikalavimais, reikia kurti toki kultr paisant tolerancijos. mons skiriasi savo individualiomis savybmis: temperamentu, charakteriu, skirtinga profesine ir bendrja kultra, isiaukljimu, dorovine orientacija, elgesio proiais, fiziniais trkumais ir kt. Dar sudtingiau bendrauja skirtingos socialins grups, bendrijos, kur danai susiprieina skirtingi paproiai, proiai, tradicijos. Tolerancijos principas leidia sukurti ir palaikyti tinkamiausius bendraujani ali tarpusavio santykius. Apibendrinant tolerancijos turin ir jos reikm bendraujant, galima daryti ivadas, jog tolerancija: yra prieinga nepakantumui, lugdaniam bendravimo proces; remiasi bendro igyvenimo supratimu; suteikia galimyb pavelgti save kito akimis, t. y. i alies; pamatyti partner jo akimis; padeda geriau isiaikinti bendravimo tikslus, poirius, kit argumentus; padeda ivengti konflikt;
18
V. emaitis. Dorovs svokos. Vilnius: Mintis, 1983. P. 293.
330
paalina iankstin nuostat partner, pirminius spdius; daro mog atlaidesn dl neesmini kito trkum; skatina geranorikum, abipus pasitikjim, padeda painti kitokias pairas, paproius, siekius ir kito mogaus vertybines orientacijas bei idealus; alina pasiptim, egoizm, agresyvum, primityvias demagogines pretenzijas; atmeta smulkmenikum ir pavirutinikum, trukdanius siekti teigiam bendravimo rezultat. Taiau tolerancija negali bti pakanti amoralumui. Amorals piktybiki moni poelgiai, antivisuomeniniai veiksmai negali bti toleruojami. Tolerancija kaip dorovs principas, nuolaidiaudama blogiui, paneigt pati save. Tolerancija skatina geriau suprasti kitus mones, bti pakaniam dl j savitumo ir kartu ne tik netoleruoja blogio, bet skatina kovoti prie blog, veikti j skatinanias aplinkybes. Hgelis tvirtino, kad aplinkybs mus valdo tiek, kiek mes patys leidiame joms mus valdyti. Stiprus, savarankikas mogus pajgia valdyti aplinkybes, joms pasiprieinti, jas keisti ir net tobulinti. Socialinio darbuotojo veikla ir turt bti nukreipta ia linkme. Jo funkcija sudaryti palankias slygas, galimyb nuomonms, poiriams, sitikinimams reikti, savarankikai iekoti tiesos, kliento individualybei, jo dvasiniam turtingumui atsiskleisti. Tolerancijos princip suvokusi asmenyb paveria j savo dorovins kultros dalimi ir, juo remdamasi, gali skmingai sprsti konfliktines situacijas, geriau ireikti save ir sudaryti palankias slygas kito mogaus saviraikai. Pagarbos kaip bendravimo kultros dorovinis principas Pagarba mogui reikia jo verts, orumo ir garbs pripainim. Pagarba taip pat yra vienas i svarbiausi dorovinio bendravimo princip. Istorija pateikia aib pavyzdi, kai dl savo orumo tvirtinimo ir garbs isaugojimo mogus aukoja net gyvyb. mogaus verts idja pirmiausia klostsi teisje ir religijoje. Taiau Antikoje pagarba buvo reikiama tik poliso nariams, o ne vergams. Stoikai ikl vis lygybs prie likim idj, krikionyb prie Diev. Utilitarinse etinse idjose vyravo ios vertybs kaip abipuss naudos dalykinio bendradarbiavimo ir partnerysts idja. Tik I. Kantas princip pagrind paios asmenybs verte ir suformulavo taip: Kiekvienas mogus turi teis bti gerbiamas savo artimj ir kit. Priklausomyb moni giminei yra garbinga,
331
nes n vienas mogus negali naudotis kitu (net paiu savimi) kaip priemone, 19 jis visada turi bti tikslas . Taiau praktiniame gyvenime danai dar vyrauja instrumentin, pragmatin moni sveika. Pagarbos principas nukreiptas ne tik kit mog, bet ir save, todl jis pareigoja ir socialin darbuotoj pirmiausia bti atsaking u savo orum, visada ir visur elgtis garbingai. Kuo pasireikia pagarba monms? Gerbdami kitus mones, bname jiems atids, jautrs, taktiki, malons, paprasti ir kukls. Gerbdami mones, atsivelgiame j poreikius, interesus, nieko nedarome, kas galt kitus apsunkinti ar suteikti nemalonum. mones turime gerbti ne vien u nuopelnus, talent, uimam post visuomenje ar kok kit pranaum. Gerbiame u dor elges, teisingum, monikum, kuklum ir kt. Pagarba pasireikia mokjimu iklausyti, gebjimu susivaldyti, kantrybe, drausme, organizuotumu, dmesingumu. Gerbdami kitus, patys nusipelnome pagarbos. Taiau mogus turi bti vertas pagarbos. Negerbiame veltdi, chuligan, vagi, dorovikai degradavusi moni ir apskritai mones gerbiame skirtingai. Vienus gerbiame daugiau, kitus maiau, o tretiems tik rodome pagarb. Tai ir leidia iskirti vairius pagarbos lygius. V. emaitis, plaiai inagrinjs pagarb mogui, iskiria tris pagarbos 20 lygius: elementari, iskirtin ir minimali pagarb . Elementari pagarba. Pagarba mogaus verts pripainimas. Toki informacij gauname tiesiog bendraudami su monmis, stebdami j veikl arba grdamiesi j sukurtomis materialinmis arba dvasinmis (meninmis ir kt.) vertybmis. Taiau kaip turime elgtis su monmis, kuri nepastame ir maai apie juoni pagarbos ypatybi yra jos visuotinumas. Pagarba mogui yra viena i pagrindini mogaus teisi. Teis pagarb mog pareigoja pripainti kit toki pai teis. Elementari pagarba mogui yra jo prigimtin teis. mogus kaip moni gimins atstovas paveldi teis pagarb, todl elementari pagarba reikalauja gerbti visus mones, nes tai yra mogaus kaip visuomens nario priederm.
19 20
. . . , 1965. . 4 (1). . 2. C. 404. V. emaitis. Pagarba mogui. Vilnius: Ethos, 1994. P. 1012.
332
Iskirtin pareiga. Ilgiau bendraudami su mogumi, geriau j pastame, jis labiau mums atsiskleidia, pvz.: kaip labai padorus, kultringas, siningas, nusipelns visuomenei. Taip pat reikiame pagarb ymiems monms u j nuopelnus tautai, u j krinius ir kt. Tokia pagarbos forma yra iskirtin. Tokioms asmenybms reikiame ypating pagarb, juos labai gerai vertiname, jais avims, dl j sielojams, esame jiems palanks ir dmesingi. Tokia iskirtin pagarba bendraujant daniausiai sukelia atsakomj pagarb, ji tampa abipus. pagarb atsakoma pagarba. Dl to santykiai tampa nuoirds, adresantas ir adresatas pasitiki vienas kitu. Teisingai tvirtino austr raytoja Marija fon EbnerEenbach: Kas niekada pats nepatyr pagarbos, tas niekada nereik jos ir kitiems. Antra vertus, tokia abipus pagarba danai virsta tvirta draugyste ar biiulyste. Esant tokiems santykiams, dirbant socialin darb poveikis klientui ir taka jo vertybinei orientacijai tampa ypa veiksminga. Minimali pagarba. Pripaindami, kad mogus i prigimties turi teis bti gerbiamas, susiduriame su klausimu: ar privalome gerbti asmenis, kurie nenusipelno pagarbos, pvz.: nusikaltlius, vagis, chuliganus, prievartautojus ar tiesiog amoralius mones? Gyvenime tokie mons ne tik negerbiami, bet daniausiai sulaukia paniekos, pasmerkimo. Apie tokius mones sakoma: Tai ne mogus, o gyvulys arba Tai vris, o ne mogus, arba Jis mogaus vardo nevertas. I toki pasakym savaime iplaukia ivada, kad sugyvuljs, suvrjs mogus praranda savo mogikj esm, o kartu ir teis pagarb. Tok poir galima suprasti, pateisinti, bet norint bendrauti su tokiu mogumi, daryti jam tak tik j smerkiant yra nemanoma, todl svarbu suvokti, kad tam tikras minimumas turi bti visada isaugomas visiems monms. Toks minimumas turi bti reikiamas ir tiems asmenims, kurie nenusipeln tokios pagarbos. Bendraudami su jais, reikiame jiems ne vidin pagarb, o iorin, t. y. rodome minimali pagarb. Kodl turime taip elgtis? Kokiais argumentais galtumme pagrsti tok elges? Pirma, ms nuomone, rodydami minimali pagarb jos nevertam mogui, tai darome vien dl ms pai savigarbos ir orumo. Orumas suteikia mums pasitikjimo, skatina kelti dorinius reikalavimus ne tik sau, bet ir kitiems. Negalime su liu chuliganu elgtis taip pat liai arba besikeikianiam mogui atsakyti tokiu paiu tonu, nes turime savigarbos jausm. Elgdamiesi taip nedorai, kaip ms bendravimo partneris, priarttume prie jo ir patys btume neverti pagarbos, todl save gerbdami net nepalankiomis
333
aplinkybmis privalome ilikti taktiki ir korektiki. Pagarba kitiems leidia gerbti ir save pat, tvirtino prancz filosofas ir fizikas R. Dekartas. Antra, rodydami minimali pagarb, taip pat rodome bendravimo pavyzd kitam mogui, nesvarbu, koks jis bt, t. y. nukreipiame auktesnio, kultringo bendravimo lyg. Taip pat mes kaip bendravimo subjektas, tampame jam autoritetu, neemindami jo kaip bendravimo partnerio, o tvirtindami elementaraus etiketo norm. Treia, minimalios pagarbos rodymas taip pat atlieka kito mogaus ugdomj funkcij, nes darome jam teigiam poveik, pripastame j lygiateisiu bendravimo subjektu. Teisingai pastebjo ymus vokiei poetas J. V. Gt, kad elgdamiesi su artimaisiais taip, kaip jie nusipelno, mes darome juos blogesnius, o elgdamiesi su jais taip, tarytum jie bt geresni, mes veriame juos tapti geresnius. Ketvirta, kiekvienam asmeniui kultringas mogus reikia iek tiek didesn pagarb negu jis galbt to vertas. ia galioja elementari etikos taisykl: vertinant kitus mones, geriau juos truputl pervertinti negu nepakankamai vertinti. Geresnis vertinimas nei mogus to vertas, geras iankstinis vertinimas skatina mog tapti geresn.
12. MOKSLINIO TYRIMO PROGRAMA
334

Mokslo pradia protas, proto pradia kantryb. E. Kapijevas Mintys gimsta gyvos kaip ir vaikai, ir jas reikia ilgai ineioti prie ileidiant vies. M. Privinas
Programa (gr. programma paskelbimas, priederm) usibrtos mokslins tiriamosios veiklos planas, tikslo ir tyrimo problemos, udavini idstymas, metodologini prielaid ir tyrimo hipotezs formulavimas, tyrimo procedr numatymas ikeltai hipotezei tikrinti. Kruopiai sudaryta programa viso tyrimo skms garantas. Geroje idealioje programoje yra ios dalys: Metodologin: 1. Problemos formulavimas, tyrimo objekto ir dalyko numatymas. 2. Tyrimo tikslo ir udavini formulavimas. 3. Pagrindini svok interpretacija (patikslinimas). 4. Hipotezs (hipotezi) krimas. 5. Tyrimo etap nustatymas. Procedrin: 1. Principinio tyrimo plano sudarymas. 2. Pirmini duomen rinkimo metod ir procedros apraymas. 3. Duomen analizs bd pagal ikelt hipotez apraymas. 4. Numatom gauti duomen apdorojimo ir apibendrinimo bd apraymas.
335
12.1. Tyrimo problema, objektas ir dalykas

Kai galsime suformuluoti problem, bsime netoli jos sprendimo. R. Ebi
Problemos sudarymas prasideda nuo problemins situacijos formulavimo, kaip tam tikro prietaravimo tarp mokslinio paintinio ar praktinio poreikio suvokimo ir jo patenkinimo bd neinojimo. Problemos svoka danai vartojama: a) kaip kakas neinoma moksle ir reikalaujama nauj ini apie tikrov; b) kaip praktinio udavinio sinonimas (pvz.: parodym formavimosi proceso bdingi bruoai, vykio vietos apiros taktika, turtini nusikaltim prevencijos metod efektyvumas, kaltinamojo apklausos taktikos efektyvinimas ir kt.). Taigi problema konstatuoja nepakankam ini lyg tam tikram socialiniam faktui paaikinti ar aktualiam profesiniam udaviniui isprsti iuo momentu. Nustatyti ir suformuluoti mokslin problem, reikalaujani tam tikro tyrimo, nra taip paprasta. Todl reikia, pirma, gerai imanyti iuolaikinio mokslo bkl, antra, imanyti praktikos poreik ir mokslo santyk, kad tuo remiantis bt galima konstatuoti, ko trksta mokslinse iniose iuo klausimu. Todl kiekvienas pradedantysis mokslininkas turi ugdytis socialini reikini problemin regjim. Problema nesutapimas to, k turime, ir to, k norime turti. Problemos iklimas mstymo ir pirmyn iriniojo pagrindas ir paanga. Jeigu apraymas savotika apvalga to, k turime, tai problemos sprendimas poiris perspektyv iekant to, k norime gauti, norimas rezultatas. Taiau problemos sprendimas reikalauja dideli pastang. Kaip liudija amerikiei tyrj ios krybos rezultatai, sprendiant problemas, 90 proc. pastang tuiai prarandama: 50 proc. laiko sunaudojama pseudoproblem sprendim bandymams, o 40 proc. laiko prarandama mginant jas sprsti ten, kur j negali bti. Todl remiantis aforizmu: teisingai ikelta problema jau pusiau isprsta, darosi aiku, kiek daug laiko mokslininkams tenka 1 skirti norint tiksliai problem numatyti . Pradedantieji tyrintojai danai sutapatina praktin udavin su moksline problema. Tai ne tas pats. Dl stambaus praktinio udavinio danai reikia itirti ne vien, o kelet mokslini problem.
1
Cit.: . . . . , 1991. . 221.
336
Formuluojant ir pagrindiant mokslin problem, naudinga numatyti praktinius udavinius, kuriuos isprs ios problemos tyrimas. Norint ivengti mokslins problemos pakeitimo praktiniu udaviniu, reikia isiaikinti: pirma, reikalingas mokslines inias iam teoriniam ar praktiniam udaviniui isprsti, ir antra, ar yra i ini moksle, jeigu yra, tai ar galima jomis pasinaudoti, tada mokslins problemos nra, apibendrinus ias inias, galima sprsti praktin udavin. Jeigu gatav atsakym moksle nra, atsiranda problema, kuri reikia tirti. Kiekvienoje mokslinje problemoje visada yra prietaravimas tarp inojimo ir neinojimo, tarp nauj fakt ir egzistuojanios teorijos, kuri nepajgia i fakt paaikinti, kadangi neatskleidia j esms, neino dsning reikini ryi. Taigi formuluojant mokslin problem, galima remtis arba praktikos poreikiais, arba paties mokslo vystymosi poreikiais. Taiau ir vienu, ir kitu atveju problemos parinkimo kriterijus yra jos aktualumas, t. y. tolesni mokslini idj vystymo btinyb arba praktinio udavinio sprendimas, arba abu kartu. Iaikinta mokslin problema atspindi tyrimo tem ir turin. Problemos paiekose taip pat btina subalansuoti asmenin smalsum, suinteresuotum laukiam mokslini rezultat ir praktinio j taikymo galimybe. Tyrjas paprastai turi daugyb keli, vedani neinomyb. Tyrjo udavinys ne tik nustatyti geras ar blogas, teisingas ar klaidingas pasirinktas kelias, bet ir numatyti, kuriam keliui suteikti pirmenyb, kadangi save paskyr vienai problemai sprsti, atsisakome daugelio kit problem sprendimo. Problema ne tik tai, kas nepainta, o greiiau inojimas apie neinojim: yra kakas nustatyta ir, atrodo, patikima, rodyta, bet prietarauja praktikos poreikiams, gyvenimo naujovms, kuri dar negalima nei priimti, nei paneigti; remiantis ia situacija ir formuluojama problema. Taigi problem, teorin ar praktin klausim, udavin reikia sprsti. Rasti neinojim ir yra mokslinio tyrimo pradinis ingsnis. Visa tolesn mokslin veikla ir tyrimo organizavimas yra ios suformuluotos problemos sprendimas, kuriam ir yra inaudojamos visos tyrjo pastangos ir paiekos. Bet visada reikia turti galvoje mint, kad ios paiekos danai reikalauja daug laiko ir ne visada esti veiksmingos. Problema galimas, bet nerodytas klausimo sprendimas. Suformulavus problem, parenkamas tyrimo objektas. Juo gali bti socialinis, pedagoginis ar koks nors kitas procesas, arba socialins tikrovs, profesins veiklos sritis, arba pareign elgesys, arba tam tikri socialiniai santykiai (su
12.1. Tyrimo problema, objektas ir dalykas
337
pilieiais, moksleiviais, studentais, teiss paeidjais, liudytojais, nusikaltimo aukomis, negaliaisiais ir t. t.), turintys socialini prietaravim. Kitaip tariant, objektu gali bti visa tai, kas aikiai ar nelabai aikiai ireikia socialinius prietaravimus ir sudaro problemin situacij. Taigi tyrimo objektas yra tai, k nukreiptas painimo procesas. Be objekto, danai dar yra iskiriama ir nagrinjimo dalykas arba tie svarbiausi praktiniu ar teoriniu poiriu objekto bruoai, savybs, puss, ypatumai, kuriuos tiesiogiai reikia inagrinti. Kiti objekto bruoai ar puss lieka u tyrjo akiraio rib. Taigi objektas visa, kas turi socialin prietaravim, dalykas tos savybs ir puss, kurios rykiausiai ireikia prietaravim. Tai aplinkybi visuma, kuri atstovauja io socialinio prietaravimo poliams. Taigi mokslo objektas yra kai kurios realybs dalis, skirta moksliniam tyrimui, o dalykas mokslini svok sistema apie savybes, nuolatinius ryius, santykius, 2 nagrinjamo objekto dsningumus . Kitaip tariant, objektas yra tai, k nukreiptas tyrimas, dalykas kas tiriama iame objekte. Taigi problemos formulavimas ir jos pagrindu tyrimo objekto ir dalyko nustatymas pirmas ingsnis sudarant program.
12.2. Tyrimo tikslas ir udaviniai

Gyvenimas kelia mokslui tikslus; mokslas nuvieia keli gyvenimui. N. Michailovskis Moksle reikia iekoti idj. Nra idj, nra ir mokslo. Fakt inojimas tik tuo ir vertingas, jog faktuose slypi idjos; faktai be idj iukls galvoje ir atmintyje. V. Belinskis
Tyrimo tikslas atspindi tiriamojo darbo problemos pagrindin idj, viso tyrimo kryptingum. Tikslas rezultato, kur tyrjas numato ir kurio siekia, suvoktas vaizdas. Tyrimo tikslas patvirtinti arba atmesti, arba patikslinti tam tikr idj, koncepcij, isprsti teorin, juridin ar praktin
2
. : , 2000. . 8.
338
veiklos problem, pagrsti j sprendimus loginiais argumentais, rodymais ar empiriniais tyrimais. Taigi tikslas atspindi idj, pagrindin mokslinio tyrimo mint, kuri, sprendiant problem, tampa vadovu visame tyrjo mokslins veiklos procese. Anot Platono, Hgelio, tai daikto esm, idealus, pirminis visa ko pradas. Tai mogaus mstymo produktas, lemiamoji svoka, sudaranti teorins sistemos, logins konstrukcijos, veiksm plano pagrind. Idja yra objektyvaus pasaulio reikini atspindjimo forma, apimanti tolesnio jo painimo ir praktinio pertvarkymo udavini, bd, perspektyv suvokim. Tyrimo udaviniai iskaido tiksl sudtines dalis, j diferencijuoja ir numato, kaip, juos isprendus, tikslas bus pasiektas. Tikslas ir udaviniai nurodo, k autorius numato savo tyrimu neti nauja, k inagrinti, prie koki rezultat ir ivad prieiti, t. y. ko galima laukti ir tiktis i tyrimo proceso. Tai sudaro pagrindin tyrimo programos akcent, jos turinio esm. Jeigu tikslas formuluojamas kaip teorinis, tai sudarant program pagrindinis dmesys skiriamas teorinms, metodologinms problemoms: mokslins literatros nagrinjamu klausimu studijavimui, bendros hipotetins koncepcijos pagal tyrimo dalyk sudarymui, tikslios semantins ir empirins ieities svok interpretacijai, mokslins problemos iskyrimui ir loginei darbini hipotezi analizei. Konkretus tyrimo objektas nustatomas tik po to, kai atliekamas preliminarinis tiriamasis darbas teorini paiek lygmeniu. Kita logika reikia vadovautis, jeigu tyrimui keliamas praktinis udavinys. Tada tyrjas pradeda sudarinti program remdamasis tiriamo socialinio objekto specifika, praktini udavini, kuriuos reikia isprsti, isiaikinimu. Tik tada jis studijuoja literatr, iekodamas atsakymo klausimus: ar yra tipinis udavinio sprendimas ar speciali teorija iuo klausimu, kaip pritaikyti tipin sprendimo bd konkreiomis nagrinjamo proceso slygomis. Taikomojo tyrimo hipotezs iuo atveju formuluojamos kaip vairs tipini sprendim variantai, tinkantys konkreiomis slygomis. Bet jeigu teorijoje nra arba ji neduoda pagrindo taikyti tipinius problemos sprendimo bdus, tada tyrjui reikia savarankikai iekoti ir problemos sprendimo bd, ir jos praktini realizavimo variant, arba apsiriboti vienu i praktini sprendim. Apgalvotas galutinis tyrimo tikslo formulavimas leidia numatyti jo konkreius realizavimo pagrindinius ir papildomus udavinius. Teoriniame tyrime negalima pradti darbo nuo praktini udavini iklimo. Taiau galima numatyti tyrimo procedr, kad nuosekliai bt
12.2. Tyrimo tikslas ir udaviniai
339
sprendiami pagrindiniai teoriniai, po to praktiniai (nepagrindiniai) udaviniai, arba taikomajame tyrime pradioje praktiniai (pagrindiniai), o po to teoriniai (nepagrindiniai) udaviniai. Tyrimas ia prasme vykdomas pakopomis: ikeliami teoriniai udaviniai, bet jie analizuojami ne kaip pagrindiniai, o kaip pagalbiniai, ir tik ilgai kaupiant iuos pagalbinius duomenis galima ikelti pagrindin teorinio apibendrinimo udavin. Taiau visa tyrimo procedra visada yra kaip priemon atsakant pagrindin, centrin klausim. Todl kiekviename tyrime rekomenduotina surasti t centrin klausim, pagrindin, orientuojanij idj. Tokia idja danai vadinama tiriamojo proceso kelrode vaigde, suteikiania tyrimui krypt, poir, nagrinjam dalyk. Pagrindin idja paprastai lemia ir atspindi viso tyrimo sumanym. Gali kilti klausimas: i kur paimti toki idj, jeigu tyrimas dar nebuvo atliekamas, o yra tik sumanymas? Ar neturi tokia idja, t. y. teorinis vaizdis apie objekt, bti tyrimo idava? Taiau jau minjome, kad n vienas tyrimas nepradedamas tuioje vietoje. Daugelio iki ms buvusi tyrim kaip rezultatas buvo ikeltos tam tikros teorins koncepcijos. Todl negalima jas neatsivelgti. Tyrjas ima vien i j arba, jeigu jis n su viena nesutinka, tai formuluoja savj pradioje kaip hipotez, o visais tolesniais savo tyrimais jis siekia rodyti ios savo hipotezs ar koncepcijos teisingum. Taiau neinodamas kit koncepcij, idj, jis negali suformuluoti savo idjos. Taip galima i naujo, kaip sakoma, iradinti dvirat. Neatsitiktinai danai kartojama I. Niutono lakioji fraz: Jeigu a maiau toliau nei kiti, tai todl, kad stovjau ant gigant pei. Pagrindins idjos turjimas yra btinas todl, kad tas pats objektas ir dalykas gali bti nagrinjamas vairiai, priklausomai nuo tyrjo teorins pozicijos. Tikslo problematik nagrinja teleologija (gr. teleos tikslas, rezultatas). Pagal j sociologijoje vyrauja nuomon, jog bet kuri teorija ar vertinimas liudija, kad gamtos ar socialinius reikinius galima paaikinti ne tik j pirminmis prieastimis, bet ir galutinmis bsenomis arba tikslais, kuriuos jie nukreipti.
340
12.3. Pagrindini svok interpretacija

Svoka yra mstymo forma, atspindinti ir fiksuojanti esminius objektyvios tikrovs daikt ir reikini poymius. M. Strogoviius
Mokslinis darbas visada naudojasi tam tikru kiekiu pagrindini svok, kuriose atsispindi nagrinjamo dalyko atskir reikini ar proces bdingi poymiai. Taiau t pai svok danai skirtingai supranta ne tik atskiri mokslai, bet skirtingai j aikina ir atskiri tyrintojai. Be to, ta pati svoka danai skirtingai suprantama moksle ir kasdienje kalboje. Todl norint vienareikmiai suprasti t pai svok, suteikti jai t pai prasm, btina darbe j aptarti, interpretuoti, t. y. paaikinti, kokia prasme ji bus vartojama. Svokas aptarti btina dar ir todl, kad galtume palyginti gautus vairi tyrim rezultatus. Tyrjas turi aptarti jo vartojam svok, termin samprat, taiau jis gali pasinaudoti esaniomis svokomis, nurodyti jas ir remtis savo darbe. Svok, termin tikslinimas, j interpretacija gali bti teorinis ir empirinis. Teorinis svok tikslinimas vykdomas abstrahuojantis nuo konkrei empirini fakt. iuo atveju iskiriami reikini, proces esminiai bruoai, j santykis su kitomis svokomis ir su kitais teoriniais elementais. ia tyrjui svarbu inoti, kiek tiksliai ir kokiu mastu esama svoka atspindi socialini proces esm. Toki darbo krypt galima slyginai pavadinti vir, t. y. teorijos kryptimi. Tokias svokas paprastai pateikia humanitariniai bei socialiniai mokslai, pvz.: filosofija, sociologija, psichologija, politologija ir kt. Beje, tokios svokos, kaip asmenyb, kultra, vertybs turi po kelias deimtis apibrim ir traktavim. Tai sudaro daug nepatogum teoriniuose darbuose, o taikomuosiuose, konkreiuose sociologiniuose tyrimuose tai gali tapti klitimi apraant, nagrinjant reikin. Pvz.: kalbant apie pareig, vienu atveju suprantama (etine prasme) kaip vidin dorin privalomyb, kaip vidinis asmenybs imperatyvas (dorinis paliepimas), kitu pareiga kaip uimama vieta tarnyboje, t. y. kaip pareigyb, treiu kaip priederm, k dera atlikti dl socialini, teisini ar kit reikalavim. Tiesioginis socialini tyrim udavinys yra empirinis svok tikslinimas arba empirin j interpretacija. Empirin svok interpretacija suprantama kaip svok derinimas su tam tikrais empiriniais tikrovs faktais, nustatymas, kiek empiriniai objektai atitinka teorines svokas. iuo atveju
12.3. Pagrindini svok interpretacija
341
tyrjas juda nuo teorins svokos emyn, rasdamas ar patikslindamas jos empirin reikm. Svok empirini reikmi paiekos procesas yra atvirkias abstrahavimuisi: ia mintis juda nuo bendrybs reikmi konkreius realius objektus. Taigi i interpretacija fiksuoja tam tikrus svok ir termin poymius; tai operacinis termin apibrimas. Taiau reikia pabrti, kad operacinis apibrimas tik i dalies atskleidia termino turin ir i dalies paaikina jo reikm. Sudarydami socialinio tyrimo program, privalome pirmiausia ir iskirti pagrindines darbe vartojamas svokas, reikianias svarbiausius, esminius nagrinjamos problemos poirius. Pvz.: jei tirsime policijos komisariato veiklos efektyvum, tai tursime nurodyti vedam i svok turin. Jeigu vieni tyrjai supras efektyvum kaip ma nusikaltim skaii jo aptarnaujamame rajone dl gero prevencinio darbo, kiti kaip ger nusikaltim iaikinamumo procent, treti kaip perduot teismui byl ir pagal jas nuteistj skaii, tai tokius duomenis bus sunku palyginti.
12.4. Hipotezi krimas

Mokslo udaviniu turi bti painimas to, kas turi bti, o ne kas yra. L. Tolstojus Hipotezs statyb pastoliai, kurie iardomi, kai namas pastatytas; jie darbininkui btini, taiau j negalima laikyti pastatu. I. Gt
Hipotez (gr. hipothesis prielaida) mokslikai pagrstas spjimas tam tikriems reikiniams iaikinti. Tai tvirtinimas apie faktus, empirinius ryius arba socialini reikini funkcionavimo ir vystymosi principus, neturinius empirinio ar loginio pagrindimo arba teigiant, kad jie yra nepakankamai pagrsti. Hipotezs vaidina svarb vaidmen socialiniame painimo procese: j krimas ir verifikacija leidia pagilinti socialines inias, ilaisvina nuo pasenusi, klaiding, nepagrst teigini, praturtina moksl naujais teiginiais. Hipotezs naudojamos visuose sociologiniuose tyrimuose, tiek fundamentaliuose, tiek ir taikomuosiuose.
342
Hipotezi krimas yra mokslinio darbo organizavimo etapas, kai iekoma pagrindo juo patikimesnms idjoms kelti, norint nustatyti naujus tikrovs reikini ryius ar dsningumus. Taiau hipotezi krimas manomas tik labai kruopiai inagrinjus esamas mokslines inias, isiaikinus, kas anksiau ioje srityje atrasta, kas nepakankamai ityrinta, kokios yra atradim spragos ir kt. Hipotezi krimas remiasi vairiais altiniais: jos gali atsirasti bendro vaizdio apie nagrinjam dalyk pagrindu, remiantis ankstesniais tyrimais ir stebjimais, i objekt apraom esam teorij, taip pat atsirasti kaip sveiko proto nuovokos rezultatas. Amerikiei filosofas, neorealizmo atstovas Morisas Koenas (Cohen) tiesiog tvirtina, jog hipotezes atranda mons, 3 kurie msto . Taigi hipotezs krimas skatina paiek mstymo proces. Be loginio mstymo, hipotezi krimo altinis taip pat yra intuicija, kuri padeda staiga, uoliu pereiti nuo inomo prie neinomo. Esminis mokslins veiklos bruoas yra paieka problem, j formulavimas ir sprendimas. Problem krimas apibdina mokslins veiklos pobd ir lyg, parodo, ar i veikla yra mokslin, krybin, ar pseudomokslin, dogmatin. Todl kiekvienas, ir jaunasis mokslininkas, turi mokti aikiai formuluoti pagrindines raomo mokslinio darbo problemas, udavinius ir ieities arba, kaip danai sakoma, darbines hipotezes. Hipotezi nebuvimas moksliniame darbe rodo problemos nebuvim. Kaip ikelti hipotez? Dabarties mokslas negali pasilyti iam klausimui sprsti vienareikmio modelio. Daniausiai rekomenduojama eiti nuo stebim fakt, reikini prie nauj postulat, o ne prieingai, turint idj, rinkti j patvirtinanius faktus. iuo atveju, iekant toki fakt, visada j ir randama, taiau tie faktai, kurie nepatvirtina hipotezje keliam prielaid, daniausiai lieka u tyrjo matymo horizonto. Todl negalima priimti hipotezs kaip teisingos, nors daugyb fakt j patvirtint. Mokslinei hipotezei visada turi bti galimyb j dar kart patikrinti. Pakanka ir vieno naujo fakto, neatitinkanio hipotezs, kad j bt galima atmesti. Todl rekomenduojama suformuluoti ne vien, bet kelet konkuruojani hipotezi, o atlikus eksperiment arba empirinius tyrimus, galima nustatyti, kuri i j ilaik konkurencij. Jeigu hipotez ilaiko bandymus, ji priimama, bet vis tiek vliau gali bti tikrinama. Hipotezs tikrinimo tikslai gali bti skirtingi. Pvz.: eksperimentin hipotez (experimental hypothesis) numato, kad tarp eksperimentins
3
. . . . : , 1958. . 86.
343
ir kontrolins grups bus statistikai reikmingas skirtumas, nulemtas tiriamojo nepriklausomo kintamojo. Eksperimentas paprastai ir organizuojamas surinkti duomenims hipotezei patikrinti. Taigi eksperimentin hipotez, jei ji yra teisinga, iaikina laukiamus grupi skirtumus. Prieinga yra nulin hipotez (null hypothesis), kuri numato, kad tarp eksperimentins ir kontrolins grups, naudojant eksperimentinei grupei t pai poveikio metodik, t. y. keiiant nepriklausomus kintamuosius, nebus esminio statistinio skirtumo. ia hipoteze falsifikuojami anksiau gauti eksperimento rezultatai arba tuo pagrindu egzistavusi teorija. Toks yra prie tai buvusi eksperiment duomen kontrols bdas. Hipotezes tikrinti rekomenduojama kryptingai etapikai. 4 Patrikas Mak Neilas silo toki hipotetinio dedukcinio metodo schem (r. 7 schem).
7 schema. Dedukcinio metodo schema
1. Faktas (reikinys) 2. Stebjimas (idja) 8.Hipotezs patikslinimas 3. Hipotez (spjimas)
11. Prognozavimas
4. Sistemingas stebjimas ir duomen rinkimas 5. Duomen analiz 7.Hipotezs atmetimas 6. Hipotezs tikrinimas
9. Hipotezs patvirtinimas 10. Teorijos pagal patvirtint hipotez suformavimas

4
Patrick Mc Nell. Research methods. London and New York: Rantledge, 1994. P. 50.
344
iuolaikiniame moksle pastebima tendencija galimyb egzistuoti daugeliui hipotezi, tarp kuri yra konceptualiai prietaring. Taiau n vienos j negalima atmesti, nes kiekviena kak paaikina, ir n vienos negalima pasirinkti kaip vienintels, kadangi ji viena nepaaikina viso stebim reikini vairumo. Hipotezs pagal prielaid turin skirstomos apraomsias ir aikinamsias. Apraomosios savo ruotu skirstomos : klasifikacines, kai numatomos ir iskiriamos esmins objekt savybs; struktrines, kai numatomi bdingi nagrinjamo objekto tam tikr element ryiai; funkcionalines atspindinias sveikos ryi glaustum. Aikinamosios hipotezs numatanios nagrinjamo objekto prieastinius bei padarinius ryius. Tai paios tviriausios hipotezs, kurioms patvirtinti reikia eksperimento. Gyvenimo praktika rodo, kad daugelio teigini teisingumas ar neteisingumas danai esti pakankamai reliatyvus dalykas. Tai, kas kategorikai tvirtinama, kad yra teisinga, paprastai esti banalios, lktos inios, neturinios didesns reikms moksle. Todl tyrjo udavinys gali bti nustatyti praktikoje darom apibendrinim, teigini, ivad patikimum. Teisingai pastebi savo habilitaciniame darbe G. Merkys, kad egzistuoja hipotezi konfirmacijos mitas. Akademinje bendruomenje (ypa kvalifikacini darb gynimo praktikoje) egzistuoja mokslo logikos ir mokslo istorijos poiriu niekuo nepateisinama orientacija. Btent suabsoliutinta orientacija vien tik pozityv tyrimo rezultat ir ikeltos hipotezs patvirtinim. Su iuo metodologiniu mitu betarpikai siejasi tokios tipins ugdymo tyrim negerovs kaip hipotezi trivialumo problema ir euristins rizikos baim. Per daug danai ugdymo tyrimuose (ypa kvalifikaciniuose darbuose) yra reprodukuojamos ir tirauojamos trivialybs ir banalybs. Kitaip tariant, eilin 5 kart pakartojamos ugdymo mokslui ar praktikai jau inomos tiesos . Konkretaus socialinio tyrimo etalonas yra tyrimas, kuriame aikiai suformuluota problema, gerai interpretuotos svokos, sukuriama viena ar keletas hipotezi, kurios yra aktualios socialiniu ar profesiniu poiriu, kurios numato tai, k reikia rodyti nauja, ir kai neinoma kaip tyrimo rezultatas tampa inoma. Taiau praktikos analiz rodo, kad danai tyrjui btina tirti ir tai (ir net pripainti btinu), kas visiems inoma.
G. Merkys. Ugdymo tyrim sociokultrini ir metodologini prad vienov. (Habilitacinis darbas). iauliai, 2000. P. 101.
5
345
Vienu atveju kai kas nors visiems inoma gauna prast pobd ir manoma be rodym, kad taip yra i tikrj, nors tai neakcentuojama. inoma, kad policija atlieka visuomenje svarbi teissaugin funkcij, kad atskiri policijos pareignai ukerta keli nusikaltimams arba sulaiko nusikaltlius rizikuodami savo gyvybe. Taiau iuos faktus nustelbia spaudoje apraomi korupcijos faktai, tai yra absoliutinama, ir todl tai, kas visiems inoma, netampa reikminga, nekelia policijos autoriteto ir prestio. Tuo tarpu, kai JAV pravesti tyrimai, surinkti statistiniai duomenys atskleid, jog vidutinikai per 10 met na apie 150 policijos pareign kovodami su nusikaltliais, imtai bna sueist, staiga teigiama linkme m keistis nuomon apie policij. Nors tai buvo inoma, bet pateikti duomenys tai rod, pagrind t nuomon, j sureikmino. Antru atveju, kai tai, kas visiems inoma, yra matuojama kiekybiniais rodikliais. Pvz.: vieoji nuomon teigia, kad ms gyventoj poiris policij yra neigiamas. Taiau ms atlikti tyrimai ne tik patvirtino i nuomon, parod, kad ji teisinga, bet ir imatavo, kokiu lygiu ji yra neigiama, kokia yra tendencija ir prieastys jai blogti. Treiu atveju mokslo istorija rodo, kad mokslinis painimas ne visada turi sutikti su tuo, kas visiems inoma, nes danai tai, kas visiems inoma, yra neteisinga, atspindi klydim apskritai, yra prietar nelaisvje, o tai atsiranda dl nepakankamo tos srities ini lygio. Norint tai patvirtinti, danai pateikiamas faktas, kad iki Koperniko buvo visiems inoma ir gerai suprantama, jog Saul sukasi aplink em. Taigi hipotez, patvirtinanti tai, kas akivaizdu, irgi turi teis egzistuoti, ypa tada, kai yra nagrinjama maai itirta tikrovs sritis. Be to, reikia turti galvoje, jog hipotez gali bti patvirtinta, gali bti atmesta, paneigta ir i dalies patvirtinta. Hipotezmis, remiantis naujais faktais, yra tikrinama teigini, teorij, idj teisingumas. Taiau hipotezs gali padti patikrinti pai fakt teisingum ir j interpretacij. Hipotez, neatitinkanti fakto, iplia j i prasto teorinio konteksto. Taip pat ji padidina tikimyb surasti jame tai, kas anksiau nebuvo pastebta. Kriminalistai ultravioletiniais spinduliais ieko isitrynusi ra nematoma paprastoje viesoje tampa matoma specialaus apvietimo slygomis. Tas pats ir su hipotezmis, prietaraujanioms faktams. Kartais jos leidia pamatyti jau inomuose faktuose visikai nauja, k nutryn ar umaskavo ankstesn teorija, per kurios akinius mes irime iuos faktus. Tai taip pat galima prilyginti daikto nagrinjimui kontrastiniame fone: detals, kurios nepastebimos baltame fone, gali irykti, kai daiktas padedamas juodame ar spalvotame fone.
346
Taigi konkreiame tyrime gali bti naudingos hipotezs, tiesiogiai ar netiesiogiai nesuderinamos su nusistovjusiais faktais. Tokios hipotezs gali bti pasmerktos neskmei, taiau net nepasiteisinusios jos atnea tam tikros naudos nuvieia inom nauja, neprasta viesa. Socialiniuose tyrimuose yra naudojamos vairios hipotezs pagal j bendrumo lyg. Tai prieasi hipotezs ir padarini hipotezs. Svokos, kuriose suformuluota ieities hipotez gali ir neturti tiesiogini empirini poymi, bet svokos padarini (ivedamj) hipotezi btinai turi remtis empiriniais duomenimis. Padarini hipotezi patvirtinimas ar atmetimas yra prieasi hipotezi rodymo pagrindimas. Tyrimo udavini poiriu hipotezs dar skirstomos pagrindines ir nepagrindines. Skirtingai nuo prieastini ir padarini hipotezi, kurios logikai tarpusavyje yra susijusios, ios hipotezs yra nepriklausomos vienos nuo kit. Tyrime svarbiausias dmesys skiriamas pagrindinms hipotezms. Pagal pagrindim ir inagrinjimo lyg taip pat skiriamos pirmins ir antrins hipotezs. Antrins ikeliamos tada, kai pirmins yra paneigiamos empiriniais duomenimis. Kai kada pirmins hipotezs vadinamos darbinmis ta prasme, kad jos naudojamos kaip pastoliai labiau pagrstoms hipotezms kurti. Taigi hipotezs moksliniame darbe teikia jam daugyb privalum, nurodo io darbo kryptingum ir tikslingum. Be to, kaip tvirtina D. I. Mendelejevas, hipotezs palengvina ir daro teising mokslin darb tiesos radim, kaip emdirbio plgas palengvina nauding augal augim. Kokius bendrus reikalavimus turi atitikti gera hipotez, pateikta empirikai patikrinti? 1. Hipotez neturi turti svok, kurios nebuvo patikslintos ir interpretuotos. 2. Hipotez neturi turti svok, kuri nebt galima empirikai patikrinti. 3. Hipotezje neturi bti vertinamj sprendim. 4. Hipotezje neturi bti daug apribojim ir prielaid, ji turi bti aiki ir paprasta. 5. Hipotez turi bti pritaikyta visiems reikiniams, kuriuos ji tiesiogiai aikina be iimi. 6. Hipotez turi turti galimyb bti patikrinama turimomis tyrjo priemonmis, t. y. tyrjas turi bti pajgus panaudoti tokias procedras, kurios leist jam surasti, imatuoti btent tuos ryius ir santykius, kurie numatyti hipotezje. 7. Gera hipotez jau formulavimu atspindi ir jos patikrinimo bdus konkreiu socialiniu tyrimu.
347
12.5. Tyrimo principinio (strateginio) plano rengimas

Imintingas mogus kai kada skuba, bet nieko nedaro paskubomis. F. esterfildas
Priklausomai nuo hipotezs krimo proceso lygio, galimi trys konkretaus socialinio tyrimo variantai. Tai tokie atvejai: kai hipotezs nra, kai yra apraomoji hipotez ir kai tyrjas jau turi suformulavs aikinamj hipotez. Kiekvienu atveju yra numatoma skirtinga tyrimo strategija. ios strategijos apraymas atspindi viso tyrimo charakteristik ir lemia tam tikr tyrjo veiksm eig. Remiantis iomis trimis situacijomis, t. y. j santykiu su hipotezmis, rekomenduojama trejopi tyrimo planai: valgybinis, analitinis ir eksperimentinis. valgybinis tyrimo planas sudaromas, kai tyrjas neturi pakankamai aikaus objekto vaizdo ir negali nusakyti jo numatomos struktros, ryi pobdio, juolab prieasi, determinuojani tam tikras savybes ir charakteristikas. Plano tikslas problemos tikslinimas ir apraomosios hipotezs formulavimas. Tokiame plane numatoma parinkti pagrindines tyrimo priemones specialios literatros studijavimas, dokument nagrinjimas, stebjim, interviu organizavimas ir t. t. Tai tik metodini bd ir j taikymo tvarkos paiekos. valgybinis planas suteikia tyrjui orientyr nustatyti udavini sprendimo eilikum ir yra tam tikras tiriamojo darbo etapas. valgybin plan realizuojant, galima iskirti tris stadijas: 1. Turimos literatros studijavimas, bibliografijos lietuvi ir usienio kalbomis sudarymas, preliminarus jos nagrinjimas. 2. Pokalbiai su kompetentingais asmenimis (tarp j su vadovu, konsultantu), mokslininkais, teisininkais, praktiniais darbuotojais, sociologais, psichologais ir kt. dirbaniais ir susidurianiais su tokiomis paiomis problemomis. Reikia sitikinti, ar sudaryta bibliografija aprpia tem ar problem, ar reikia papildomos informacijos. Pokalbiuose, interviu nerekomenduotina pateikti tiesmukik klausim ir reikalauti i pokalbio partnerio asmenins atsakomybs u atsakym. Neklausti tiesiai: kokie veiksniai daro tak tokiamprocesui?, o pateikti t pat klausim netiesio-
348
giai: Kai kas mano, kad tokie veiksniai daro tak iam procesui, ir suinoti panekovo nuomon. Atsakymuose isakomos naujos idjos, originals kontrargumentai. mons danai mgsta kritikuoti kit nuomon. Tyrjas gali pasinaudoti iuo bruou. 3. Lauko stebjimo stadija baigiamasis valgybos etapas. ioje stadijoje tyrjas turi sukaupti tam tikr darbini hipotezi baga. valgybinis planas ubaigiamas numatant tikslius tyrimo udavinius ir sukuriant pagrindines hipotezes. Analitinis tyrimo plano variantas galimas, kai tyrimo objektas pakankamai paintas apraomosioms hipotezms formuluoti. Plano tikslas socialini struktr ir reikini kokybini bei kiekybini ypatum tikslus apraymas. Po to seka preliminarus hipotezi tikrinimas, o joms pasitvirtinus, perjimas prie vairi tiksli objekto kokybinikiekybini pusi ir savybi charakteristik nustatymo. Analitinis planas numato panaudoti empirinius, statistinius, matematinius metodus , kuri pagrindu surenkama faktin tyrimo mediaga, atliekama gaut duomen klasifikacija, daromos ivados. Tai savarankikas problemos nagrinjimo etapas. Eksperimentinis planas labiausiai ivystytas tyrimo paiek variantas. Jis sudaromas, kai turima aikinamoji hipotez, kai tyrjui pavyksta fiksuoti ne tik tam tikr ryi buvim, bet ir nustatyti i ryi kaip prieastini padarini kryptingum. Jis rengiamas, kai turima pakankamai ini i nagrinjamos srities. Jo tikslas nustatyti kazualinius santykius socialiniuose objektuose. Eksperimentinio plano logika jau buvo inagrinta XIX a. viduryje angl filosofo ir logiko Dono Stiuarto Milio ir iki iol i esms nepasikeit. Socialinis eksperimentas realizuojamas arba kaip kryptingo manipuliavimo reals objektai (natralus eksperimentas), arba kaip ypatinga objekto analiz, kuri iuo atveju atliekama ne natraliai, o mintyse (mintinis eksperimentas). Eksperimentinio plano sudarymas ir jo realizavimas visada susiduria su daugeliu sunkum. Taiau jo realizavimas, antra vertus, teikia patikimiausi rodym aikinamajai hipotezei patvirtinti. Realiai praktikoje retai bna, jog socialiniuose tyrimuose vienas i pateikt plan egzistuot grynuoju pavidalu. Danai kiekvienas i i plan tip atitinka vien i tyrimo etap. Apibendrinti galima lentele (5 lentel).
12.5. Tyrimo principinio (strateginio) plano rengimas
349
5 lentel. Tyrimo plan sandara
Tyrimo plano tipai 1. valgybinis 2. Analitinis
Hipotezs tipai Nra
Daniausiai naudojami veiklos bdai
Tikslas
Literatros, dokument Apraomosios studijavimas, preliminarus hipotezs stebjimas, interviu ir kt. formavimas Sociologini, statistini metod naudojimas. Atrankinis ar monografinis tyrimas Tiksli kiekybini kokybini tiriamojo objekto charakteristik nustatymas, ryi glaudumo apskaiiavimas Prieastinipadarini objekto ryi iaikinimas, rodym formulavimas
Apraomoji
3. Eksperimentinis
Aikinamoji
Eksperimentas (natralus ar mintinis)
12.6. Pirmini duomen rinkimo metod ir procedros apraymas

Mokslas vystosi uoliais, priklausydamas nuo metodikos pasiekim. Su kiekvienu metodikos ingsniu priek mes tarytum pakylame pakopa aukiau; nuo jos mums atsiveria kur kas platesnis horizontas su anksiau nematytais dalykais. I. Pavlovas
Tyrimo metodai instrumentai, kuri pagalba pastama tiesa, atskleidiami dsningi objektyviojo pasaulio reikini ryiai. Juo tobulesni tyrimo metodai, juo geriau juos yra valds tyrjas, juo skmingesnis yra mokslinis darbas. Tyrimo metodika turi atitikti konkreius tyrimo udavinius ir teisingai atspindti tiriamj reikin, o ne mechanikai bti perkelta i kit moksl. Todl kiekvienam tyrjui reikia susidaryti savo konkrei metodik, atitinkani nagrinjam reikini udavinius ir ypatumus.
350
Deja, kai kuriuose tyrimuose apsiribojama tik formaliu visiems inom metod ivardijimu. Danai toks metod nurodymas klajoja i vieno kit baigiamj darb ir net disertacij, visikai neatspinddamas tyrimo specifikos apskritai ir kiekvieno etapo atskirai. iuo atveju metodai tarytum i iors mechanikai prilipdomi prie bet kokio tyrimo turinio, ir todl nra su juo glaudaus ryio. Norint io trkumo ivengti, btina metodus sieti su numatytais tyrimo logikos bendraisiais etapais nurodant, kas ir kaip bus nagrinjama kiekviename etape, kok darb turs atlikti tyrjas. is programos etapas yra bene vairiapusikiausias, nes kiekvienas tyrjas ia turi parodyti didiausi savo krybikum, fantazij ir mstymo originalum, iekodamas nestandartini sprendim ir juos surasdamas. iame programos skyriuje ypatingas dmesys turi bti skiriamas ikelt hipotezi, pirmins socialins informacijos rinkinio ir jos apdorojimo bd vienovei. Dl to reikia tinkamai pagrsti metodik (ar tam tikr metod) paskirstym pagal atskiras hipotezes ir numatyti, kad jie sudaryt galimyb gauti informacij, reikaling hipotezei patikrinti. Be to, iame skyriuje tikslinga apmstyti vis sistem metodikos ir procedros bd, kurie turi bti panaudoti mediagai gauti sprendiant konkret udavin. Tyrjas turi matyti vis tyrimo proceso eig, jo sudtines dalis, t. y. struktr. P. Mak Neilas, pvz.: pateikia toki kriminalins statistikos socialin 6 schem (r. 8 schem). Kaip matyti i 8 schemos, nusikaltim traktavimas ir j eigos tyrimas gali bti vairus, priklausomai nuo kurios pakopos juos nagrinsime. Be to, skirtingais metodais nagrindami skirtingus veikos etapus gausime ir skirtingus tyrimo rezultatus. Pvz.: tirdami gyventoj nuomon ir j pastebtus nusikaltimus, arba policijos registruotus nusikaltimus, arba teism dokumentuose fiskuotus nusikaltimus, gausime skirting vaizd, konstatuosime net skirting j skaii. Btent todl metod ir tyrimo udavini bei objekto tikslus apraymas yra konkretus tyrimo proceso procedros orientyras. Norint plaiau susipainti su tyrimo metod taikymo praktika, rekomenduotina pastudijuoti Lietuvos mokslinink teisinink sukaupt patirt. Pvz.: Eugenijus Palskys, raydamas monografin studij, ne tik plaiai ir subtiliai panaudojo istorin metod, bet ir aptar jo bei lyginamojo metodo taikymo kriterijus nurodydamas, jog lengviausia ia nueiti pramintu taku:
Patrick Mc Neill. Research methods. London and New York: Rontledge, 1994. P. 106.
12.6. Pirmin duomen rinkimo metod ir procedros apraymas
351
8 schema. Kriminalins statistikos eigos atspindio etapai
Veika Nepastebta Pastebta (policijos ar kt. asmens) Apibdinta kaip nekriminalin Nepraneta apie j Praneta (raportuota) Policijos nelaikoma rimta ir dokumentuose nefiksuojama Policijos traktuojama kaip rimta, fiksuojama dokumentuose Atliktas tyrimas Nusprsta, kad suimti nebtina Bendras policijai inom nusikaltim skaiius
Apibdinta kaip kriminalin
Sprendimas btina suimti
Nenagrinjama teisme Nagrinjama teisme Iteisinta Nuteistas Bendras nuteist u kriminalinius nusikaltimus skaiius
352
praeities vykius, reikinius, istorines situacijas lyginti su dabartinmis, iekoti bendrybi, atitikmen arba, prieingai, skirtybi ir nuymti atitinkamas paraleles. Taiau toks metodas neproduktyvus ir nepakankamai objektyvus jis visada turi dabartinio mstymo ir iuolaikinio mokslo lygmens antspaud. Mokslinio vertinimo kriterijus tegali bti konkretaus reikinio ar vykio analiz to laikmeio politini, istorini, socialini, ekonomini, kultrini ir kitoki slyg kontekste. Taigi ir apie priekario Lietuvos kriminalistikos lyg pirmiausia reikia sprsti ne lyginant j su dabartine (nors kartais tai ir naudinga), o irti io mokslo indl kovojant su nusikalstamumu priekario Lietuvoje, kriminalistikos metod ir bd efektyvum, bendrsias j pltots tendencijas, kriminalistikos sanry su kitomis mokslo sritimis ir apskritai kultros reikiniais, pagaliau lyginant j su kit ali to paties laikotarpio 7 kriminalistika . Taigi autorius ne tik nurodo panaudotus metodus, bet ir pagrindia juos, nurodo tuos orientyrus, kuriais rmsi savo studijoje. Tyrimo metod panaudojim, j apraym bei rezultat, jais naudojantis, apibendrinim galima rasti daugelio teiss moksl daktaro, habilitacijos disertacijose.
12.7. Numatom gauti duomen analizs bd apraymas

Kiekvienas esame savo darbo snus. M. Servantesas
Metodologikai pagrstas tyrimas negali bti efektyvus, nenumats informacijos apdorojimo ir analizs perspektyvos. Suprasti konkret socialin tyrim tik kaip mechanin mediagos rinkim paversti banalia pai tyrimo idj. Net valgybinis planas negali bti sudaromas pagal princip: surinkti kuo daugiau fakt, o po to irti, kas i to ieis. Programos metodologin dalis turi bti susijusi su pirmins sociologins informacijos rinkimo procedros numatymu. Todl tyrjas turt vadovautis taisykle: formuluodamas hipotez tuo paiu metu galvoti, kaip pagal j surinkti mediag ir kaip j apdoroti. Galima iskirti du empirins mediagos apdorojimo etapus: pirminis mediagos apdorojimas ir jo analiz. Pirmame etape tyrjo pagrindins priemons yra logika ir matematika (gaut duomen
7
E. Palskys. Lietuvos kriminalistikos istorijos apybraios. Vilnius: LPA, 1995. P. 291.
12.7. Numatom gauti duomen analizs bd apraymas
353
skaiiavimas, sumavimas, klasifikavimas, lenteli, skali, diagram, schem sudarymas). Antrame etape svarbiausi reikm gyja dalykiniai teoriniai samprotavimai, gaut duomen mokslin interpretacija. Antras etapas tyrimo procese yra pats svarbiausias. Tyrjas turi bti gerai valds vis kompleks teorini (logini, filosofini, psichologini, teisini ir kt.) metod. iame etape tyrjas vl grta prie ikelt udavini, hipotezi, suformuluot programoje, ia analizuoja udavini sprendin, hipotezi pasitvirtinimo ar nepasitvirtinimo mast ir lyg. ia vyksta apibendrinimas, perjimas enkliai auktesn abstrakcijos lyg, irykinant viso komplekso ar atskir dalyk bendrus poymius. 12.8. Pagrindiniai programos reikalavimai
Matyti reikia inoti, inoti reikia numatyti, numatyti reikia valdyti. Ogiustas Kontas
Ankstesniuose paragrafuose isiaikinome tam tikrus programos elementus. Taiau tyrimo programa yra vientisas metodologinis dokumentas, todl visi jos skyriai yra glaudiai tarpusavyje susij. Taigi galima suformuluoti bendrus programos reikalavimus apskritai. Pirmas elementarus reikalavimas yra programos btinumas. Apie tai reikia kalbti, kadangi kai kurie pradedantieji tyrjai bando pradti darb be programos. Turdami kelet blanki idj apie tyrimo tikslus ir empirins mediagos pobd, jie pradeda daniausiai nevaising savo darb. Tyrimas be programos yra bandym ir klaid metodas, todl toks energijos eikvojimas daniausiai neduoda laukiamo rezultato. Tik tada, kai mediaga jau surinkta, paaikja, kad jos nepakanka, atrankos objektai netenkina temos ir joje sprendiam udavini reikalavim, gauti atsakymai ne tuos klausimus, kurie buvo planuojami pradioje. Tyrjas tik darbo pabaigoje daro ivad, kad dabar jis visk daryt visikai kitaip. Panai ivada neretai atsiranda, kai dirbama ir pagal kruopiai parengt program. Taiau iuo atveju abejons esti produktyvaus pobdio, nes ios abejons gimdo naujas hipotezes, kurios turi bti patikslintos pagal nauj program. Toks nesitenkinimas pasiektu rezultatu yra krybini paiek pasekm, tuo tarpu kai pirmu atveju jis yra nepanaudot galimybi idava. Antras reikalavimas programos aikumas, eksplicitikumas (lot. eksplicite aikumas, isamumas).
354
Visi teiginiai turi bti tiksls, aiks, isams, visi elementai atitikti tyrimo logik ir aikiai suformuluoti. Intuityvi programa negali keisti grietai pagrst prielaid ir tyrimo procedros taisykli. Tokia programa taupo daug tyrjo laiko atliekant tyrimus, tikslinant tam tikrus klausimus, svokas, apdorojant tyrimo procese gaut mediag. Treias programos reikalavimas vis programos skyri ir element loginis nuoseklumas. Negalima sudaryti gero principinio plano, nesuformulavus tyrimo udavini. Neprotinga bandyti suformuluoti darbines hipotezes, nesivaizduojant tyrimo objekto visumos. Negalima numatyti duomen rinkimo metod, neturint hipotezi, neturint viso tyrimo plano, neinterpretavus empirini pagrindini svok. Taigi visos programos grandys yra viena grandin. Vienos grandies trkimas veikia kitas grandis ir vis program. Ketvirtas programos lankstumas (mobilumas). Programos lankstumas vis grandi ryys; jis reikalauja sistemingai apvelgti visus programos skyrius, jeigu atsiranda klaid ar netikslum kurioje nors vienoje grandyje. Danai programa rengiama dviem etapais. Pradioje rengiamas programos maketas: nurodomas tikslas, udaviniai, preliminariai formuluojamos hipotezs. Po to seka lauko tyrim stadija ir paskiausiai sudaroma visa tyrimo programa, atsivelgiant lauko stebjimus, papildomos literatros altini studijavim. Kruopiai parengta programa jau yra svarbus mokslinio darbo rezultatas. Ji net gali bti publikuojama kaip savarankikas mokslinis darbas. Pagal toki program kiti tyrjai gali atlikti tyrimus arba patikrinti ankstesni tyrim objektyvum. Taigi tyrimo programos publikacija yra tarytum licencija mokslinms ivadoms gauti arba joms patvirtinti.
355
13. MOKSLINI TYRIM METODIKA

13.1. Kokybiniai ir kiekybiniai tyrimo metodai
mogaus udavinys isakyti tai, k patylom igyvena pasaulis. Dl io isakymo pagaliau keiiasi ir pats pasaulis. M. M. Privinas Skaiiai nevaldo pasaulio, bet jie parodo, kaip pasaulis valdomas. I. V. Gt
Kokybiniai tyrimo metodai (angl. qualitative research techniques; rus. ), bendriausia sociologine prasme, reikia tok kokybins analizs tyrimo ir jo rezultat iraikos pobd, kuriame pagrindinis akcentas daromas remiantis teorins sociologijos, tradicins filosofijos, logikos priemonmis, j kategorij ir svok aparatu, istoriniu palyginimu, individualaus stebjimo, apklausos, intuicijos, oficiali ir asmenini dokument panaudojimo patirtimi, publicistini ir menini teigini, ivad ir rekomendacij pagrindimo bdais. Siauresne, specifine i odi prasme, kokybin analiz sismoninta ypating metod ir bd paieka, socialini reikini, proces ir sistem kokybini bruo charakteristika. Svarbiausi kokybins analizs metodai yra tam tikr atvej nagrinjimas, biografinis metodas, tipologins procedros, statistiniai asmenini dokument ir meno kultros tekstologiniai metodai, etalonini grupi tyrimas. ie metodai ypa plaiai taikomi keliant teorines problemas, taip pat turint tiksl nustatyti tam tikros gyvenimo srities norminius vystymosi lygmenis. Naudojant kokybinius metodus, itin akcentuojama etnometodologija ir etnografija, kadangi j pagrindu gauti duomenys yra turtingi smulkmen ir yra artimesni respondent pasauliui suvokti, j poiriams giliau suprasti. Tai gali papildyti kiekybiniais tyrimais gaut mediag. Kiekybini tyrim atstovai, ypa pradinse tyrim stadijose, taip pat naudoja kokybi-
356
nius metodus, kai reikia vertinti vis tyrimo projekt atlikti struktrizuot eksperiment. Kiekybiniai tyrimo metodai (angl. quantitative research techniques; rus. ) metodai, kuri galutiniai tyrimo rezultatai ireikiami skaiiais. Tai procedr, bd ir apraymo metod visuma, suteikianti galimyb gauti nauj sociologini ini, pertvarkyt ir formalizuot iuolaiks matematikos ir skaiiavimo technikos pasiekim lygiu. Kiekybiniai metodai yra specifiniai sociologini tyrim metodai, kurie yra glaudiai susij su kokybins analizs metodais, besiremianiais bendra painimo metodologija ir teorija. Vieni i j atsirado ir vystsi specialiose socialinse disciplinose arba praktinse srityse ir prisitaik prie sociologini udavini reikmi. Kiti yra bendramokslinio pobdio. Treti sukurti paios sociologijos, tenkinant jos specifinius poreikius, neretai plaiai pritaikomi ir u jos rib. Kiekybini metod klasifikacija gali bti vairi, priklausomai nuo naudojamo specifinio matematinio aparato, funkcij ir pai metod struktros. Jie gali bti skirstomi skaitmeninius ir neskaitmeninius, statistinius ir nestatistinius, parametrins ir neparametrins statistikos metodus ir kt. Tyrimo etap ir form poiriu kiekybini metod sistemoje plat pritaikym gavo atrankos, vairi krypi modeliavimo, planavimo, eksperiment, analizs, kiekybins informacijos modifikavimo ir prognozavimo metodai. Su apraomosios sociologijos udaviniais susij apraomosios statistikos ir matavimo metodai (skali, testavimo, faktorins analizs, latentins struktrins analizs, klasifikacijos, taksonomijos ir kt. metodai). Sociologinius duomenis sutvarkyti galima ivardytais metodais, taip pat specializuotais bdais gaunant ivedamuosius rodiklius, duomenis vairiai apibendrinant, juos sutraukiant, saugant ir naudojant tam tikrus rodiklius elektroninse skaiiavimo mainose. Antra vertus, sociologiniame painime kiekybiniai metodai tarnauja gilesnei kokybs ir kiekybs, pastovumo ir kaitos socialini reikini dialektinei sampratai, sistem ir proces iaikinimui. Kiekybiniai metodai padeda giliau ir tiksliau nagrinti dinaminius ir statistinius dsningumus, suteikia sociologini ini form, kuri skatina juos praktikai naudoti socialini proces valdyme ir prognozavime. Intensyvus kiekybini metod taikymas sociologijoje remiasi jos technins bazs paanga (mikro ir personaliniai kompiuteriai), ipltimu ir tvirtinimu sociologini tyrim informacins bazs (socialins statistikos, dokumentini ir elektronini sociologins informacijos
357
bank ipltimu), plaiu kiekybins socialins informacijos taikymu gamybos, socialinio valdymo ir buities sferose. Pagrindin klitis plaiau naudoti kiekybinius metodus yra nepakankamas daugelio sociologijos srii formalizavimo lygis ir tyrj nepasirengimas operatyviems sociologiniams tyrimams, naudojant matematins statistikos metodus. Sociologinje literatroje, taip pat praktikoje, danai kiekybiniai tyrimo metodai priepastatomi kokybiniams tyrimo metodams arba jie net suprieinami. Net tarp mokslinink ilgai buvo nesutariama dl vien ar kit metod svarbos ir prioritet. Esminis skirtumas yra tas, kad kiekybiniais metodais dirbantys tyrjai daugeliu atvej dirba su keletu kintamj, o kokybiniais metodais keletu atvej su daug kintamj. Kiekybini tyrim alininkai teigia, jog pasaulis yra matematikai sutvarkytas darinys. Jame viskas gali bti ireikta skaiiais, be to, sisteminmis priemonmis itin lengva valdyti daugyb duomen, nustatyti tam tikr reikini ryius. Kokybini tyrim taikytojai pateikia kontrargument nurodydami, kad kokyb ikelia esminius nagrinjamo objekto bruous, savybes, struktr, t. y. gauti duomenys pateikia isamesn informacij apie objekt. Taiau, kaip liudija tyrim praktika, i metod grups veiksmingai papildo vienos kitas ir, norint isamiai painti tyrimo objekt, j sveika duoda isamesni, objektyvesni ir patikimesni rezultat. Vien ar kit metod naudojimas priklauso nuo tyrjo keliam udavini. Tyrjai, savo darbe naudojantys kiekybinius tyrimo metodus, danai pradiniame etape naudoja kokybinius metodus. Kokybini ir kiekybini tyrim pagrindinis skirtumas yra gaunam duomen pobdis. Jei kiekybini tyrim rezultatai gaunami skaiiais, kalbama apie procentus, statistinius ryius ir pan., tai kokybini tyrim rezultatai gaunami tekstu, ir jis yra nagrinjamas. Kokybiniai tyrimai daniausiai nra reprezentatyvs grietja prasme, bet pateikia kur kas gilesn ir platesn informacij nei kiekybiniai tyrimai. Kokybiniai tyrimai labai danai yra kiekybini tyrim pagalbininkai jie naudojami rezultatams prasminti prie arba po kiekybinio tyrimo. Norint sukonstruoti patikim kiekybinio tyrimo instrument, labai svarbu nuosekliai isiaikinti visus galimus tyrimo problemos aspektus. Kokybinis tyrimas iuo atveju yra nepakeiiamas pagalbininkas. Kartais kokybinis tyrimas atliekamas po kiekybinio tyrimo, siekiant prasminti respondent atsakymus. Labai danai lieka neaiku, k i ties turjo galvoje respondentai, pasirinkdami vien ar kit atsakymo variant. Tokiu atveju gilesnis kokybinis tyrimas yra visai nebloga ieitis. Vadinasi, danai pasirenkant
358
kokybinius tyrimo metodus, nemanoma i anksto tiksliai prognozuoti, kiek laiko truks tyrimo procesas. Dar daugiau kartais tik tyrimo eigoje gali bti nustatoma, kaip panaudoti galimus kokybinius tyrimo metodus norint bti patenkintam tyrimo rezultatu. Kokybini tyrim esm atskleidia ir pats kokybs kaip svokos, bdingos iam metodui, iskyrimas. Kokyb apibriama kaip esminis daikto apibrtumas, dl kurio objektas yra tas, o ne kitas daiktas, ir skiriasi nuo kit daikt; objekto santykyje su kitais irykja vairios jo savybs. Pasak sociolog, kokybinis tyrimo metodas yra multimetodas, apimantis interpretacin, natralistin poir tiriamj subjekt. Tai reikia, kad kokybinio tyrimo metodo dalykai yra natralioje aplinkoje; kokybiniais tyrimo metodais siekiama interpretuoti tiriamj reikin tais terminais, kuriais j suvokia mons. Kokybinio tyrimo metodologiniai ypatumai Kokybiniai tyrimai plaiai taikomi sociologijoje paskutinius tris deimtmeius. iuolaikinei sociologijai ikilo poreikis humanizuoti tyrimus ir persiorientuoti nuo globali problem racionalaus painimo prie lokali bendrij, socialini maum bei moni kasdiens socialins praktikos painimo. Taigi labiau pradta tirti ne makro, bet mikrosocialinius reikinius ir giliau juos analizuoti. Kokybiniuose tyrimuose individas nagrinjamas ne kaip priklausomas nuo bendr socialini dsningum, kurio kryptingum i iors lemia socialins normos ir tradicijos, bet kaip unikali asmenyb, savaip suvokianti socialin tikrov, turinti savimon ir per j atspindinti i tikrov, suteikianti jai tam tikr prasm, ireikiam jo samprotavimais ir elgesiu. Tyrimo tikslas iaikinti i gilumin prasm, stebint veiksmus, pasisakymus i iors, ir juos interpretuoti sociologinmis svokomis. Kokybiniu tyrimu objektas aikinamas per individ realios praktikos subjektyvius aspektus, pvz.: k reikia bti konkreioje visuomenje teisju, advokatu, prokuroru, policininku ar socialiniu darbuotoju, kokia j socialini santyki praktika. Tam reikia socialini ini, duomen nagrinjamos problemos elementams aprayti ir paaikinti. Pvz.: k konkrets mons jauia, igyvena, koki praktin veiklos patirt yra sukaup; taip pat btina turti ini visa tai suprasti ir interpretuoti. Tokiu paiu bdu nagrinjant individo praktin gyvenim, galima isiaikinti tam tikros socialins grups gyvenimikas problemas, pvz.: vienios motinos, policijos pareigno, priversto anksiau ieiti pensij, ir kit problemas. Kiekviena i situacija keikvieno mogaus atvilgiu yra unikali, at-
359
spindi specifin socialin patirt, kanias, gyvenimo problemas ir susideda i gyvenimiko pasaulio specifini bruo. Btent is unikalus pasaulis ir gali tapti kokybins (arba humanistins) sociologijos tyrimo objektu. Antra vertus, i moni patirtis yra visos socialins patirties fragmentas. Atskir moni patirtis tarytum mozaikoje idliotas visuomens socialinis gyvenimas. Taigi kokybinio metodo strategija yra problemins situacijos atviro, nestruktrizuoto pobdio analiz. Tyrjo dmesys koncentruojamas padidint (kaip pro mikroskop) atskir subjekt socialinio objektyvaus ir subjektyvaus patyrimo vienovs nagrinjim. Kokybini metod naudojimas yra prioritetinis, jeigu tyrjo dmesio centre yra atskiro socialinio objekto savitumas, viso vykio vaizdo arba atvejo, objektyvi ir subjektyvi jo faktori vienovs ir sveikos tyrimas. Kokybinis tyrimas taip pat leidia nagrinti naujus reikinius arba1 procesus, masikai nepaplitusius, ypa atri socialini pokyi slygomis . Kokybini metod teoriniai altiniai yra sociologins koncepcijos ir paradigmos (plaiau apie tai r.: Metodologins teorins sociologijos paradigmos ir koncepcijos bei iuolaikins sociologijos teorins paradigmos). Organizuojant kokybinius tyrimus, reikia remtis teoriniais altiniais, kai kuriuos i j aptarsime. Kokybin sociologija danai traktuojama kaip subjektyvi sociologija, kadangi tyrjas, konstruodamas mogikojo elgesio tipinius modelius, tam tikru loginiu nuoseklumu interpretuoja tiriamojo subjektyvisias prasmes. Taip pat ji vadinama mikrosociologija, arba fragmentine sociologija, kadangi dmesys koncentruojamas konkrei sveik mikroanaliz. Danai kokybin sociologija vadinama ir interpretacine, arba suprantanija, kadangi sociologas socialini agent veiksmus nagrinja kaip tam tikra prasme motyvuotus, turinius asmenin prasm ir orientuotus kitus mones. Remdamasis simboline interakcine paradigma, tyrjas mogikuosius veiksmus aikina fiksuodamas j iors iraik, taiau reikia painti ir j vidaus simbolin prasm per kalb, judesius, per sveikos dalyvi supratim. Nagrinjant tyrimo objekt fenomenologijos poiriu ir norint giliau suprasti jo elgesio motyvus, btina inagrinti biografinius duomenis, asmens gyvenimik pasaul.
. . . . : , 2000. . 392393.
1
360
Etnometodologin pozicija remiasi elgesio prasms supratimu empirikai stebint moni kasdien praktik. iuo analizs aspektu taip pat remiasi folklorin sociologija. Socialinio konflikto paradigma suteikia galimyb tyrimo objekt painti per jo konfliktus su kitais monmis, socialinmis grupmis ir isiaikinti jo pair ir elgesio kitimo proces. Kaip matyti i pateikt pavyzdi, kokybiniame tyrime tyrjas koncentruoja savo dmes subjekt, jo veiksmus, kasdien patirt ir sveik su kitais monmis, ireikt odiais, pasisakymais, pasakojimais apie savo gyvenim. Analizuodamas i interaktyvi informacij, sociologas j prasmina ir interpretuoja pagal moni socialinio egzistavimo lokalias formas; savo stebjimus socialins realybs funkcionavimo mechanizmams teorikai interpretuoti jis apibendrina ir vardija moksliniais terminais. Apibendrinant skirtingas kiekybines ir kokybines tyrim strategijas, 2 3 remiantis K. Plameriu (Plummer) ir V. Semionova , galima jas pateikti tokia palyginamja lentele (r. 6 lentel).
6 lentel. Kiekybini ir kokybini tyrim strategij skirtumai
Kiekybini tyrim paradigma Teorinis metodologinis pagrindas
Kokybini tyrim paradigma
Realizmas. Patikimas objektyvus Atskir parametr logini ryi apraymas. inojimas.
Fenomenologija. Reliatyvizmas. vyki ir reikini apraymas. Problema atsiranda tyrimo metu,

renkant duomenis apie grups, mogaus veikl. Nenaudojamos iankstins tyrimo schemos. Viskas fiksuojama tyrimo metu, nes socialins sistemos ir j struktra yra daug sudtingesns negu galima numatyti.
Tyrim planavimas
Sudaromos anketos,
schemos. Iskiriami analizs vienetai. Apibriama problema.
K. Plummer. Documents of life. An Introduction to the Problems and Literature of a Humanistic Method. London: Unwin Hyman Ltd, 1990. 3 . . // . . . . , 2000. . VI.
361 Kiekybini tyrim paradigma Analizs fokusas Kokybini tyrim paradigma
Bendras, generalinis. vyki ir aplinkybi Dmesio centras

struktros: iorins, objektyvios.
Ypatingumas, detalumas. vyki, aplinkybi apraymas. tapatinimas klasifikuojant. Dmesio centras mogus;
vidinis subjektyvus jo pasaulis.
Tyrimo tikslai, udaviniai
Rasti prieastin paaikinim. Imatuoti tarpusavio ryius.
Tiriamj supratimas, stebimojo Gauti patirties duomen, suteikiani aikesn tiriam reikini, j struktrini element vaizd. Suprasti asmen, jo elges ir jutimus bei fizins, socialins ir psichologins aplinkos poveik jam. interpretavimas.
Analizs vienetai
Faktai. vykiai.
Subjektyvios inios, jausmai, Kokybinio tyrimo pagrindin

idja yra kontekstas fizin, socialin ir materialin aplinka, kurioje vyksta mogaus veikla. Kokybiniame tyrime registruojami visi aplinkos vykiai ir ypatybs, galintys turti takos moni elgesiui. Tyrjas fiksuoja ir savo suvokimus bei emocijas, nors, antra vertus, reikia vengti subjektyvi teigini, geriau aprayti ior, elges, veiksmus. emocijos.
Validumas, patikimumas Analizs logika
Nustatyt ryi patikimas pakartojimas.
Realus informacijos prisotinimas.
Dedukcija samprotavim Indukcija samprotavim procesas: procesas: nuo abstrakcij nuo fakt apie gyvenim ir kt. prie prie fakt, operacionalikoncepcijos. zacijos bdu.
362
Kokybinio tyrimo pasirinkimo pagrstumas Pasirinkdamas kokybin tyrim, tyrjas turi suvokti jo pagrstum ir motyvacij: 1) pasirinkti tyrim dl tiriamojo klausimo specifikos. Kiekybinis tyrimas prasideda nuo klausim kaip? arba kas?, tuo tarpu kokybinis tyrimas nuo kodl? Iekoma grupi (ar 1 grup kakokiais parametrais yra geresn u 2) palyginimo arba ryi tarp kintamj (ar kintamasis X paaikina tai, kas vyko kintamajame Y?); 2) rinktis metod, kad klausimas bt inagrintas. Kintamuosius identifikuoti nra lengva, dalyvi arba tiriamos populiacijos elgesiu paaikinti teorij nepakanka, todl sociologins teorijos turt bti tobulinamos; 3) naudoti kokybin tyrim, kai reikia detalaus (isamaus) dalyko vaizdo; 4) rinktis tyrim, kai individus reikia tirti natralioje aplinkoje; perklus dirbtin aplink, tyrimo duomenys gali bti ikreipti; 5) pasirinkti tyrim, jeigu tyrj domina raytinis arba literatrinis stilius; raantysis deda dalel savs, irykina savojo a pozicij; 6) naudoti kokybin metod, kai yra pakankamai laiko ir itekli ne tik duomenims rinkti, bet ir jiems analizuoti; 7) pasirinkti kokybin tyrim, kadangi auditorija tokiam tyrimui yra imli; 8) panaudoti tyrim norint pabrti tyrjo kaip aktyvaus mokytojo, kuris veikiau gali papasakoti istorij dalyvi poiriu nei bti ekspertu, 4 skelbianiu tyrimo dalyviams nuosprend, vaidmen . Tyrjo veiksm logika Kokybiniuose, taip pat ir kiekybiniuose tyrimuose tyrjo ieities pozicija yra problemin situacija, t. y. visuomens, socialins grups ar mogaus vystymosi procese atsirandantys prietaravimai tarp ini apie moni poreikius ir neinojimo, kaip juos tenkinti, ar negaljimas dl nepalanki slyg tai daryti. Taiau, jeigu kiekybiniuose tyrimuose tyrjas, prie praddamas tyrim, remiasi tam tikra koncepcija, hipotezmis, kurias reikia patikrinti, matavimo priemonmis, kuriomis numato imatuoti daugyb objekt, poymi, vyki reikm, tai pasirinks kokybinius metodus, jis pradeda tyrim remdamasis savo socialine ir tyrjo patirtimi, tik iankstinmis
J. Luobikien. Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrim metodika. Kaunas: Technologija, 2000. P. 125.
4
363
iniomis apie objekt ir turi tiksl painti vykstanius procesus tikrovje, o po to i iaikint realyb teorikai analizuoti. 5 Kuo skiriasi tyrjo veiksm kryptingumas, anot L. Niumeno (Neuman) 6 ir V. Semionovos .
7 lentel. Kiekybini ir kokybini tyrim turinio ir operacij nuoseklumo palyginimas
Kiekybiniai metodai Hipotez Hipotezi, kurios buvo suformuluotos prie pradedant tyrim, tikrinimas.
Kokybiniai metodai Fakt, reikini reikm prasminama surinkus duomenis. Keliama daug darbini hipotezi, kurios tyrime danai keiiasi. Koncepcija gyvos kalbos, tem, svok, termin, kaip viso tyrimo rezultato apibendrinimas. Gali bti ir kauzalins, ir interpretacins, daniausiai indukcins. Procedros dubliuojamos retai. Matavimo instrumentai formuojasi lauko tyrimo metu; danai esti specifiniai, priklauso nuo tyrjo poirio. Nestandartizuoti: stebjimas, diskusijos (focus grups), giluminis interviu, dokument analiz, interviu.
Koncepcija, Formuojasi i teorijos ir svokos pervedama operacij kalb bei duomenis. Teorijos Procedros Hipotetikai dedukcins, kauzalins. Standartizuotos, numatoma jas dubliuoti.
Matavimo Tyrimo instrumentas tikprocedros rinamas pilotainiu tyrimu ir formalizuojamas. Duomen rinkimo bdai Standartizuoti: testai, klausimynai, skals, atviri/udari klausimai.
Plaiau r.: L. W. Neuman. Social Research Methods: Qualitative and Quantitative Approaches. Boston: Allyn and Bacon, 1991. 6 . . ... 407.
364 Duomen gavimas Rezultatai gaunami skaiRezultatai gaunami analizuojamo iais, kalbama apie proteksto forma. centus, statistinius ryius. Pasisakymai. Dokument fragmentai. Stebjimo analiz. Kokybins informacijos tekstai. Pirmiausia vyksta kokybin analiz. Tyrjas turi analizuoti duomenis pagal kokybinius kriterijus. Svarbu duomenis standartizuoti. Kodavimo pagrindas priklauso nuo tyrjo imanymo, erudicijos. Kiekvieno tyrimo kodavimas skirtingas. Darbas su odiais. Kategorijos sutvarkomos, po to atliekama kokybin analiz. Duomen analizs metodai: 1) nuolatinis lyginamasis metodas. Kodavimo kategorijos apibriamos ir iekoma tarpusavio ryio su kitomis kategorijomis; 2) teigini ir hipotezi formulavimas, remiantis isamiai surinktais duomenimis; i visos duomen bazs irenkami duomenys, patvirtinantys tyrjo supratim ar suvokim. Kadangi tyrjas yra instrumentas, tai labai svarbu jo vertinimas. Jo poirio, supratimo analiz yra pagrindinis kontrols elementas. Apraomoji: 1) atvejo studijos strategija socialinio reikinio tyrimas per vis individualaus atvejo analiz; 2) etnografins studijos strategija kultros apraymas ir gyvenimo bdo suvokimas, pateiktas tyrimo dalyvi poiriu;
Duomen Statistin analiz pagal apdorojimas standartinius duomenis. Iraika standartiniais kriterijais. Skali rodmenys. Tarpusavio ryi matavimas.
Tyrimo strategija
Koreliacin, eksperimentin
365 3) grounded studijos strategija metodas, poiris, kurio tikslas generuoti teorij duomen pagrindu. Apraomasis stilius altas. Grietos ivados. Sistemingumas. iltas. velnus. Reikinio pristatymas. Kokybini tyrim ataskaitos apraomos paprastai, pabriant tiriamojo portret ir jo kontekst. Vienos ataskaitos yra pasakojamojo pobdio, jose paprastai nra formali ivad teigini. Kitose ataskaitose ivados grindiamos tyrimo duomenimis, apraomoji mediaga iliustruojama. Iskiriamos temos arba apibendrinamos idjos, remiantis surinktais duomenimis. Duomen analiz naudojama vientisam, isamiam vaizdui gauti.
Rezultat analiz
Atliekama statistiniais metodais.
Taigi kokybiniai metodai yra universalaus pobdio, todl reikalauja tyrjo erudicijos ir praktins gyvenimo patirties. Tyrjas turi sumaniai derinti gebjim abstrakiai ir konkreiai mstyti; vertindamas vairi informacij, remtis sociologijos ir kultros iniomis, derinti interviu vedja, socialinio psichoterapeuto ir analitiko funkcijas, turti mokslin intuicij ir vaizduot, gebti taikyti sveiko proto ir indukcin logik, remtis makro ir mikro sociologijos koncepcijomis ir paradigmomis. Valdyti ir efektyviai naudoti kokybinius metodus yra ne tik mokslas, bet ir menas. Tyrjas faktikai pats tampa informacijos rinkimo instrumentu, kuris nuolat turi bti darbins bsenos, nuolat pasirengs blaiviai ir nealikai suvokti socialin tikrov. Kokybini tyrim procedros rengimas yra savarankikos tyrimo strategijos formavimas, nes ji kiekvienu atveju skirsis, priklausydama nuo tyrimo tikslo, udavini ir objekto savitumo.
366
Kokybinio tyrimo privalumai: nereikalauja dideli materialini snaud; leidia praplsti tiriam problem, nagrinti j platesniu aspektu; leidia matyti reikinio vystymosi dinamik; leidia gauti vairiapus informacij; prisideda prie teorijos krimo, kai ji nra ipltota, kai ji tik kuriama, kai dar negalima kelti hipotezi; padeda kurti naujas hipotezes; iaikina unikalius faktus ir juos demonstruoja. Kokybinio tyrimo trkumai: duomen apdorojimo analizs sudtingumas; daug neapibrtumo; reprezentatyvumo stygius; rezultat apibendrinimo problema; didels laiko ir intelektins snaudos; kontrols stygius, pakartojimo sunkumai; pageidautin rezultat taka tyrimo duomenims; patikimumo, patikrinimo sunkumai.
13.2. Tyrimo metod, technikos, procedros samprata

mons daugiau link patrauklius ginus ir nekas bei klaidiojimus nuo vieno dalyko prie kito negu griet tyrim. F. Beikonas
Metodologija tyrime atlieka login ir gnoseologin funkcij, o metodai ir tyrimo procedra informacijos rinkimo ir apdorojimo funkcij. Taiau metodologin pozicija ir taikant metodus vaidina svarb vaidmen, ji padeda teisingai pasirinkti ir naudoti metodus bei tyrimo procedras problemai nagrinti, tyrimo strategijai ir taktikai konstruoti. Tenka pabrti, kad nei ms alies, usienio sociologinje, psichologinje literatroje nra svok vienovs tyrimo veiksm ir bd sistemai apibdinti. Vieni tai vadina metodais, kiti technika, technologija, procedromis, o kartais net metodologija. Todl aptarsime svokas, kurias mes vartosime tam tikra prasme.
13.2. Tyrimo metrod, technikos, procedros samprata
367
Metodika (gr. methodik) visuma bd kuriam nors darbui tikslingai atlikti arba bd visumos panaudojimo praktika; technini operacij ir veiksm visuma, j seka ir tarpusavio ryys. Metodas (gr. methodos tyrimo kelias) tikslo siekimo, veikimo bdas, veiklos tvarka smoningai naudojama tam tikram tikslui pasiekti; reikini, fakt tyrimo kelias; pagrindinis duomen rinkimo, apdorojimo ir analizs bdas. Technika (gr. technikos menikas, meistrikas, techn menas, amatas, mokjimas) speciali bd visuma metodui efektyviai panaudoti. Sociologijoje technik dl vaizdumo vadina sociologinio tyrimo virtuve. Technika suprantama kaip menas, mokjimas formuluoti klausimus, sudaryti skales, komponuoti, pvz.: anketos struktr, sudarinti gaut duomen grafikus ir kt. Rengiant anket, tai utikrina maksimal respondento psichologin komfort ir minimum gaunamos informacijos klaid. Todl tyrimo technika turi remtis giliomis tiriam respondent suvokimo, supratimo, j mstymo lygio ir kt. psichologinmis iniomis. Pvz.: interviu vedimo menas taip pat turi numatyti technin vedjo pasirengim, gebjim rasti kontakt su respondentu, palaikyti suinteresuotum viso interviu proceso laikotarpiu, taip pat ilaikyti tam tikr nuotol. Svarbus interviu technikos elementas veiksmingas reikalingos tyrjui informacijos gavimas uvedamieji klausimai, skatinimas atsiminti tam tikr fakt, reikini detales ir aplinkybes, kontrolini klausim teikimo meistrikumas ir kt. Svarbus sociologinio tyrimo technikos vaidmuo apdorojant gautus tyrimo duomenis. ia tyrjo technika susijusi su loginio mstymo gdi iraika, inojimu ir statistinio bei matematinio metodo panaudojimu. Procedra (lot. procedo einu priek) veiksm, kuriais siekiama tam tikro tikslo, eils tvarka, paprastai i anksto nustatyta tyrimo, teiss, etini ar kit reikalavim, taip pat ir norm gyvendinimo organizavimas. Aptariant ias svokas ir tyrimo metodik, tenka atkreipti dmes tai, jog sociologiniais metodais naudojasi vairs mokslai ypa teiss, ekonomikos, psichologijos, edukologijos, demografijos, statistikos, istorijos, nes j tyrimo objektas yra tas pats. Todl sociolog tyrim metodikomis naudojasi ir kit moksl atstovai. Usienio praktikoje tokias metodikas tiesiog vadina socialinio tyrimo metodikomis arba elgsenos moksl metodais. Mokslinio darbo autorius tyrimo procese neivengiamai susiduria su metod visuma, technikos ir procedr naudojimu empiriniuose tyrimuose. Vis metod, technikos, procedros, komplekso realizavimo veiksmingum utikrina tyrimo sumanus organizavimas.
368
Taigi teisingai panaudoti metodai lemia ne tik tyrimo kryptingum, technik, bet tyrimo proceso veiksmingum. Kaip kiekviena veikla, taip ir mokslin remiasi tam tikrais metodais. Nuo teisingo metodo pasirinkimo priklauso gaunam rezultat vert. Nagrinjant t pat reikin ar fakt, bet skirtingais metodais galima gauti ne tik skirtingus, bet ir prietaringus rezultatus. Btent todl galima tvirtinti fakt mokslinis interpretavimas priklauso nuo pasirinkto metodo. Todl tikras nagrinjamo objekto vaizdas gali bti gautas tik pasirinktu teisingu keliu ir jam adekvaiu metodu. Apibdindamas teisingo metodo moksliname painime vaidmen, angl materializmo ir eksperimentinio mokslo pradininkas filosofas F. Beikonas metod palygino su ibintu, nuvieianiu keliauninkui keli tamsoje. Jis taikliai pastebjo: ... net ir luoas, eidamas tiesiu keliu, aplenks bgant be kelio. Vadinasi, teisingas metodas ir mokslinis metodas i esms sutampa. Teisingas metodas remiasi patikima, praktikoje patikrinta teorija. Metodas tik tada yra mokslinis, kai jis teisingai atspindi objektyvius pasaulio dsnius, atitinka tiriamo dalyko ypatumus, jo vystymosi dsningumus, atspindi smonje jo esm. Mokslinio tyrimo procesas buvo realizuojamas per istorij sukurt metod pagrindu, todl negalima sutikti su tais, kurie tvirtina, kad moksle nra filosofini stulp, kelio su gnoseologinmis rodyklmis. Tik i dalies, tiek patyrs, tiek ir jaunas mokslininkas neretai eina ir bandym, ir klydim keliu, iekodamas vieno, atranda visai k kit, taiau visada naudojasi jau sukurta mokslinio tyrimo patirtimi ir jos metodais. Taiau net ir geras, ir teisingas mokslinio tyrimo metodas automatikai neutikrina tyrjo skms. Svarbu ne tik gerai pasirinkti metod, bet ir gyti jo taikymo patirt, svarbu imokti teisingai ir sumaniai j taikyti mokslinio darbo praktikoje. Be to, norint utikrinti gaunam rezultat objektyvum, ypa socialiniuose tyrimuose, btina naudoti ne vien metod, o daugel metod, kurie t pat reikin galt nagrinti vairiais poiriais. Plaiau aptarme mokslinio metodo esm, nordami padti jaunajam mokslininkui geriau suprasti, valdyti pagrindin jo darbo instrument ir efektyviai naudoti j savo moksliniame darbe. Toliau aptarsime atskirus metodus ir j grupes. Jau anksiau minjome, jog kiekvienas mokslas turi savo specifini tyrimo metod arba naudojasi bendraisiais moksl metodais, pritaikydamas juos pagal savo mokslo specifik. Dl patogumo neskirstysime metod pagal atskirus mokslus (formaliosios logikos, sociologijos, statistikos, psichologijos ir kt.), o iskirsime teorinius metodus, kurie naudojami kaip mstymo operacijos, rengiant
369
mokslin darb, apdorojant tyrimo duomenis, ir empirinius metodus, kurie naudojami praktikoje, renkant ir kaupiant konkreius tyrimo duomenis i realaus gyvenimo ir moni veiklos.
13.3. Teoriniai metodai

Metodas pats pirmasis ir pagrindinis dalykas Nuo metodo, nuo veiksni bdo priklauso visas tyrimo rimtumas. Visa esm geras metodas Metodas laiko savo rankose tyrimo likim. I. P. Pavlovas
Teorija (gr. theoria svarstymas, tyrimas) aukiausia, labiausiai ipltota mokslinio painimo, sistemingo rezultat pateikimo forma. Teorija visapusiai atskleidia esminius, dsningus tiriamojo objekto ryius, remdamasi vairiais mokslinio painimo bdais: empirini duomen apibendrinimu, dsniais, klasifikacija, tipologija, mstymo operacijomis ir kt. Siauresne prasme teorija yra mokslikai pagrstas tikrovs aikinimas. Teorini metod paskirtis padti tyrjui valdyti ias funkcijas. Teorinis ir empirinis painimo lygmuo skiriasi savo dalyku, priemonmis ir tyrimo metodais. Taiau savarankikai juos nagrinti galima tik abstrakiu mstymu. Realiai teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai glaudiai sveikauja. Teoriniais metodais, kurie remiasi teorinio mstymo (filosofijos, formaliosios logikos, psichologijos ir kt. moksl) nustatytais dsningumais, mokslinis tyrimas pradedamas, atliekamas ir apibendrinamas, gavus empirinius tyrimo duomenis. Taigi teorini metod vaidmuo visame mokslinio tyrimo procese yra pastovus ir universalus. Jie atspindi mstymo operacij kryptingum, minties veiksmus, mstymo turin. Abstrahuodamiesi nuo tikrovs, vaizdinio mstymo pagalba jie padeda nustatyti daikt ir reikini ryius, pertvarkyti mintyse turimus vaizdinius; svokinio mstymo pagalba jie padeda atrasti reikini ryius siejant ir pertvarkant turimas svokas. Teorini metod naudojimas moksliniame darbe suteikia galimyb gimdyti, kurti naujas idjas kaip mstymo rezultat. Skirtingai nei jutiminis painimas, atspindintis pirmiausia daikt, reikini ior, mstymas pasireikia abstrakiais sprendimais, samprotavimais, svokomis, hipotezmis, teorijomis, kurios padeda painti vidinius reikini vystymosi ryius ir dsningumus.
370
Mstymo metodai tai toks mini procesas, kai tyrjas mokslinje veikloje samprotauja, derina, lygina mintis, i vien mini iveda kitas, pastarosios formuoja naujas. Mstymas tarpinis apibendrinamasis pasaulio daikt ir reikini painimo procesas. Mstymas kaip login painimo pakopa atskleidia, atspindi tokias daikt ir reikini savybes, kurios niekaip jutimikai negali bti paintos. Mstymas atskleidia reikini esm, j vystymosi ir egzistencijos dsningumus, padeda suvokti reikinio visum. Taigi teoriniai metodai mokslinio painimo procese suteikia tyrjui instrument, kuriuo jis giliau pasta tiriamus objektus, aikinasi objektyvi ties ir formuluoja mokslinius dsningumus, daikt ir esam reikini socialin vert. 13.3.1. Abstrakcijos metodas Abstrakcija (lot. abstractio atitraukimas; angl. abstraction; 7 vok. abstraktion, rus. ) atitrkimas (atsiejimas) painimo procese nuo neesmini nagrinjamo reikinio dalyk, siekiant susikoncentruoti ties pagrindiniais, esminiais jo bruoais, atskleisti j esm. Abstrakcija viena i pagrindini mstymo operacij. Abstrahavimu sukuriami apibendrinti mstymo produktai (svokos, modeliai, teorijos, klasifikacijos, kategorijos, principai ir kt.). Abstrakcijos subjektui padeda iskirti reikmingus realybs objekt ryius, santykius ir atsieti juos nuo kit. Abstrakcija yra mstymo produktas, taps savarankiku mstymo objektu, ireiktu slyginiais enklais (odiais, formulmis, schemomis ir t. t.), pakeiianiais real objekt. Mstymo operacija (abstrahavimas) veda abstrakcijos susidarym. Svarbiausios abstrahavimo rys yra ios: a) apibendrinamoji abstrakcija daugelis individuali objekt pagal jiems bdingas bendras ir esmines savybes sujungiami vien klas, reikiam viena bendra svoka, pvz.: mogus, teis; b) izoliuojanioji abstrakcija i daugelio empirini objekt iskiriama viena ar kelios bendros savybs ir paveriamos savarankiku mstymo objektu, pvz.: raudonumas; c) idealizacija mintini ideali objekt sukrimas. Tokie ideals objektai fiksuoja tam tikr savyb (gryna forma) kaip nepriklausom nuo reali slyg bei kit reikini takos jai. Realiai jie turi ne adekvaius
Pateikiame metod terminij vairiomis kalbomis, nordami padti jaunam mokslininkui geriau ir tiksliau suprasti svokas skaitant usienio literatr.
7
371
atitikmenis, bet prototipus (panaius objektus), pvz.: materialus takas, t. y. tik sivaizduojamas objektas, kurio mas sutelkta viename take (tokio objekto negali bti). Abstrakcija kaip mokslinio tyrimo metodas pagrsta tuo, kad i objekt visumos bei j santyki mstymu iskiriamas atskiras objektas ir nagrinjamas kaip savarankikas dalykas. Gali bti i visumos iskiriama ir vienas bruoas ar dalis. is iskyrimas turi bti pagrstas: a) paintinio tikslo poiriu (supaprastinti, atskleisti esm, sudaryti model); b) nagrinjamo objekto struktros poiriu (iskirti tai, kas tikrai svarbu). Abstrakcija mstymas operuoja daugybe objekt klasi, ireikt viena bendra svoka, analizuoja tuos objektus, suskaidydamas juos pagal atskiras savybes, sukuria objektyvios realybs mintinius modelius kaip jos pakaitalus ir giliau suvokia esm. Abstrakcija remiasi gnoseologinmis prielaidomis, kad objektai santykinai savarankiki, kad mintinis suskaidymas toliau turi bti papildytas mintine tikrovs atskir ideali element rekonstrukcija, o i rekonstrukcija turi bti suderinta su realybe. Taip pat iskiriamos realios abstrakcijos kaip mogikos veiklos schem praktinio apibendrinimo rezultatas, ireiktas dalykine ir enkl forma. Kaip pavyzdys gali bti vairios mat sistemos, pinigai, kalbos struktra, dorovs ir teiss normos. Realias abstrakcijas mons sudaro istorijos procese, skaidydami ir sintezuodami vis sudtingesnes veiklos formas. Realiose abstrakcijose inyksta mogikosios kilms bruoai, j ryys su gebjimais, savybmis, jos pradeda veikti kaip antmogikos socialins organizacijos formos, schemos ir mechanizmai. Istorijos lio momentais jos atskleidia savo priklausomyb nuo moni veiklos (pinigini vienet ir sistem kaita, morals standart kriz, teisini statym formavimas ir t. t.). Taigi realios abstrakcijos yra tarp visuomenins organizacijos pirmini slyg, jos yra btinos, nors danai mogaus nesuvokiamos kaip orientavimosi priemons. Taiau abstrakcijos negalima suabsoliutinti, nes kaip rezultatas is mstymo metodas gali vesti dogmatin, metafizin mstym. Jeigu ignoruojama, kad idealios schemos yra mstymo ivestos i tikrovs ir turi j atitikti, abstrahavimai gali nuvesti fantastini objekt sukrim, prie pseudomoks8 lini idj gimdymo . Abstrahavimas teisina abstrakios teiss kaip filosofijos bei teiss teorijos termin, vest Hgelio, juo vardijant pagrindini teisins smons
8
Plaiau r.: . A. o. . , 1965.
372
ir teistyros princip, lemiani pozityvios teiss formavimosi, funkcionavimo ir turinio aspektus, visum. Abstrakioji teis yra neatskiriamas teisinio mstymo ir veiklos, kaip realiai funkcionuojani teisini sistem ir norm konceptualios analizs, komponentas. Abstrakioji teiss samprata numato: pirma, postuluoti abstrakt subjekt, antra, postuluoti jo teisnum kaip tam tikras pretenzijas ir priedermes, treia, abstrahuotis nuo konkrei situacijos slyg ir socialinio subjekto veiksm konteksto. Loginiu poiriu pozityvios teiss turinys ir funkcionavimas ivedamas i abstrakios teiss fundamentali norm, tuo tarpu i realybs, prieingai, norminis pozityvi statym ir teiss pobdis pakeliamas iki abstrakios teiss postulat. Abstraktus poiris pozityvij teis ireikiamas daugeliu variant: nuo visiko sutapatinimo iki atrios konfrontacijos. Teiss filosofijos tradicijoje paprastai dominuoja hierarchins i teiss lygi subordinacijos koncepcija, be to, determinants statusas suteikiamas vienam ar kitam lygiui, atsivelgiant analitin ieities intencij ir vyraujanios visuomenje teisinio tipo ir statymins sistemos diskurs, visuomens teisins smons pobd ir lygmen. Taigi teiss norm sistema visuomenje atstovaujama trigubos struktros pavidalu: bendros normos (abstrakioji teis), ypatingos normos (teiss akos) ir konkreios normos (nutarimai, aktai, verdiktai). Abstrakioji teis paprastai pati savaime neturi prievartinio statuso, nors ir reikia visuotinum teisini santyki sferoje. Tokios jos svokos, kaip teisingumas, bendras gris, yra abstrakios statym atvilgiu, ir j gyvendinimas priklauso ne tiek nuo valstybins santvarkos, kiek nuo politins valdios ir valdytoj veiksm pobdio. Todl visoje visuomens istorijos raidoje buvo iekoma pagrindo, kuris utikrint i abstraki teisingumo, grio vertybi realizavim gyvenime. Heraklitas, Platonas, Sokratas teig, kad pozityviais statymais tai gali gyvendinti imintingj ir orij valdymas. Aristotelis ir Ciceronas man, kad tai gali utikrinti daugiasluoksn valstybs institut struktra, graik, romn stoikai ypatingo etoso viepatavimas visuomens valdios elite ir t. t. Teisins valstybs idja pirmiausia isivysto taip pat i abstrakios teiss. Taigi teistvarkos formavimasis vyksta kaip judjimas nuo abstraki idj konkreias teiss normas. Reikia turti galvoje, kad abstrakioji teis realiai egzistuoja tik kaip funkcionuojanti visuomens smonje tam tikr vaizdini apie teisingum, teisnum fundamentali socialini santyki subjekto teisini ir vertybini pretenzij pavidalu. Taiau ji kaip vertybi, ideal, socialini laukim, tiksling vaizdini kompleksas daro esmin tak visuomens teisinei smonei ir teisiniams
373
santykiams. Svarbiausia io proceso reikm yra: pirma, statym leidybos, teissaugos ir teism sistemos gebjimas reaguoti visuomens poreikius ir nuomon; antra, teisini santyki subjekto pasirengimas aktyviai kovoti dl pagrindini vertybini, teisins smons princip tikslingo realizavimo. Tokia sveika, jeigu ji gyvendinama legitimine politine teisine procedra, 9 rodo socialin politin sistem artjant prie teisins valstybs statuso . Taigi abstrakcijos metodas mokslinje veikloje, skatindamas bendrybi analiz ir j integracij konkretybes, gali padti nustatyti bendrus io proceso dsningumus, padti geriau suprasti prigimtins teiss reikalavimus pozityviojoje teisje. 13.3.2. Alternatyv metodas Alternatyv metodas (angl. alternative method; vok. alternative Methode; rus. aa) mokslini problem sprendimo metodas lyginant ir abipusiai kritikuojant konkuruojanias teorijas. Bendra io metodo idja suformuluota K. Poperio (1972) knygoje Objektyvios inios. Nesvarbu, nuo ko pradti painim, mano K. Poperis, bet svarbu rasti alternatyv jau turimoms hipotezms, o po to tas alternatyvas suprieinti, iaikinti ir paalinti klaidas. Kaip rezultato laukiama platesns informacijos nei buvusios visose ankstesnse hipotezse. Metodo esm ne tiek teorijos kritika, vadovaujantis praktika, kiek protu atskleidimas nauj problem ir ontologini schem. ia prasme domiausios yra tos teorijos, kurios neilaiko praktini ibandym, kadangi i neskmi galima gauti nauding pamok ir jas pritaikyti, vliau kuriant tobulesnes teorijas. Juo daugiau nauj ir netikt problem atsiranda kryptingame hipotezi alternatyv derinimo procese, juo didesn paanga, anot K. Poperio, utikrinama mokslui. Taiau kritika kritikai nelygu. Alternatyv paieka nra lengvas procesas. Rasti alternatyv esamai teorijai nereikia formaliai sukonstruoti teorijos neigim principu jeigu Visi A yra B (kritikuojamos teorijos tez), tai Visi A nra B (alternatyvi tez). Taip pat alternatyvos krimas neprasideda nuo teorijos empirinio neigimo principu Jeigu visi A yra B, tai Kai kurie A nra B. Mokslins teorijos paprastai yra apsaugotos nuo kritikos, ir toli grau nepakanka vien tik formali kritini priemoni j apsigynimo juostoje juntamai spragai pramuti. Koki kritik galima laikyti efektyvi? P. Fejerabendas, ivysts ir konkretizavs bendrj K. Poperio idj,
9
Plaiau r.: oee . , . 1998. C. 613.
374
savo darbe Kaip bti geru empiriku? rao, kad geras empirikas prads nuo alternatyvios teorijos atradimo, o ne nuo tiesioginio esamos teorijos tikrinimo. Pirmas ingsnis iame kelyje naujos metafizikos, pasauliros schem atradimas, kaip tai dar Galiljus, Faradjus ar Einteinas. Geras empirikas pasirengs priimti dmesin daugel alternatyvi teorij, o ne paprastai irti visk i vienintelio poirio tako. Alternatyv svarstymas tikras painimo vystymosi kelias ir diskusijos dalyvi mstymo tobulinimas. P. Fejerabendas, atsakydamas oponent kritik, formuluoja keturias grietos alternatyvos slygas: a) prognoz, kuri prietarauja kritikuojamos teorijos ivadai, papildomai turi jungti daugyb alternatyvi teigini; b) teiginiai turi bti glaudiau nei tik konjunkcija susij su prognoze; geriau griaunamos prognozs ir likusios koncepcijos dalies vienov; c) reikia nors potencinio empirinio paliudijimo alternatyvos naudai; d) numatyti alternatyv, gebani paaikinti ankstesns kritikuojamos teorijos privalumus. Tik esant visoms ioms slygoms galima keisti ankstesn teorij tam tikra alternatyva. Alternatyv metodas naujo mstymo stiliaus atsiradimas moksle, kai painimas nebesuprantamas kaip procesas, artimas tam tikram idealui, o jame, tarytum okeane, matyti nuolat daugjani alternatyv (plaiau apie alternatyv mstym skaitykite skyriuje Lateralus mstymas). Naujosios ontologijos kaip kritikuojam teorij alternatyv ieities pozicijos radimas visikai neturi reikti, anot P. Fejerabendo, kad naujoji ontologija geresn arba teisingesn u senj. Alternatyvios teorijos turi vienodas pasaulio regjimo galimybes, o teorinis pliuralizmas esminis painimo bruoas, vedantis objektyvum. Net jeigu apskritai priimtas poiris aukiausiu lygiu patvirtintas patyrimu, jam vis vien reikia priepastatyti nesuderinamas su juo teorijas. Nauji faktai daniausiai atrandami alternatyv pagalba. Jeigu j nra, o teorija neretai skmingai paaikina faktus, tai tik skms simuliacija, t. y. nusialinimas ir nenorjimas patikrinti fakt ir ontologini alternatyv schem. Alternatyv metodas i dalies sieja mokslini ini verifikacijos ir falsifikacijos metodus, juos apibendrina ir sintetina, bet juos nesuvedamas. Jame svarbiausia ne tiek teorijos atmetimas empirinio patikrinimo priemonmis ar paneigimas (nors tai irgi ne maiau svarbus metodo aspektas), kiek priepastatymas esamos teorijos poiriui kitoki vairi tyrimo objekto regjimo galimybi. ia prasme alternatyv metodas yra vienas i dialektinio mstymo metod ri, kadangi jame numatomas smoningas prietaravim susidrimas ir konkuruojani pusi abipusis neigimas.
375
Taiau alternatyv metodas turi savo ribas ir nra neimatuojamas. Vargu ar gali j naudoti jaunas mokslininkas savo kritikai arba nuo to pradti. Tai neivengiamai vest prie paradokso. Danai hipokritika (ypa ankstyvaisiais teorijos vystymosi etapais) ne tik nepads, bet prieingai, gali jam pakenkti. Tai gali skatinti mokslininko teorin ir psichologin nepasitikjim, ypa keliant hipotezes, sunkinti koncepcijos tobulinim iki jos loginio ubaigimo. Santykinai utikrinti teorin stabilum, saugantis alternatyv pavojaus rengiant savarankik tyrimo program, ne maiau svarbu nei gebti generuoti naujas kritines problemas. 13.3.3. Analizs metodai Analiz (gr. analysis suskaidymas, inagrinjimas; angl. analysis; vok. analyse; rus. aa) mokslinio tyrimo metodas, praktikai ar mintyse suskaidant daikt, reikin, visum sudtines dalis, poymius, savybes, kurios nors dalies, kuri vliau nagrinjama atskirai, iskyrimas i visumos. Istorikai seniai pastebta, kad kiekvienas daiktas susideda i tam tikr dali, besiskiriani tam tikrais ypatumais. Laiko tkmje is mogaus proto gebjimas vis labiau tobuljo. Geriau valdiusieji gebjim pasiekdavo savo darbe didesns skms. Mintimis iskaids daikt sudtines dalis, mogus inojo kaip tai padaryti praktikai. Tai greitino daikt painimo ar j valdymo proces. Taip atsirado svarbi logins analizs operacija. Taigi kol daiktas netampa analizs objektu, paprastai jis lieka nepaintas. is metodas sveikoje su sinteze ir teikia apibendrint ini apie daikt, reikin, proces. Analizs forma priklauso nuo objekto ir t tiksl, kuri mogus siekia tirdamas objekt. Kartais reikia visum suskaidyti dalis ir painti kai kurias i j arba visas atskirai, o vliau grti prie visumos ir pradti sintezs proces. Be to, nereikia manyti, kad i pradi turi vykti gryna analiz, o po to gryna sintez. Jau analizs pradioje tyrjas turi tam tikr tiriamojo objekto idj, vadinasi, analiz prasideda derinant su sinteze. Po to, inagrinjs kelet visumos dali, tyrjas pradeda daryti pirmuosius apibendrinimus, atlieka pirmj analizs duomen sintez. Toki pakop gali bti keletas, kol bus inagrintos visos visumos dalys. Mintin analiz atliekama abstrakiomis svokomis, sprendimais. Yra keletas analizs form: 1) visumos skaidymas dalis ne tik sudedamosioms dalims painti, j visumos sandarai irykinti, bet ir t dali santykiams nustatyti; 2) objekto savybi ir j santyki analiz, savyb ar santyk skaidant sudtines dalis, jas analizuojant, tiriamojo objekto svarbiausiems ir maiau svarbiems ypatumams nustatyti;
376
3) tiriamojo objekto skaidymas klases ir poklasius, t. y. klasifikacija; 4) speciali analizs ris yra formali login analiz logini samprotavimo form tyrimas ir tikslinimas formaliosios logikos priemonmis. Isamiausia tam tikros ini srities analiz yra jos formalizuotos kalbos krimas. Analitins veiklos procese mintis juda nuo sudtingo prie paprasto dalyko, nuo atsitiktinumo prie btinumo, nuo vairumo prie tapatybs ir vienovs. Analizs tikslas painti elementus kaip sudtingos visumos dalis. Analizs metodas kaip login operacija esti net tam tikr mokslo ak tapsmo pagrindu. Taip atsirado iuolaikika filosofijos kryptis analitin filosofija, kuri savo tikslu ir metodu laiko kalbos analiz. Kalba analizuojama matematins logikos priemonmis, kuriant dirbtines formalizuotas kalbas (logins analizs filosofija) ir tyrinjant natralij kalb ypatybes (lingvistin filosofija). Kalbos analizs idjos pradininkai angl filosofas Bertranas Raselas (Russel) ir filosofas Liudvigas Vitgenteinas (Wittgenstein). Dabar analitins filosofijos centre yra reikms nagrinjimo problematika. veicar psichologas Karlas Jungas (Jung) sukr analitin psichologij kaip psichoanalitin asmenybs teorij ir psichoterapijos sistem. Psichikoje ir asmenybs struktroje Jungas iskiria tris lygmenis: smon (Ego), individuali pasmon ir kolektyvin pasmon. Individuali pasmon neatskiriama nuo smons. J sudaro igyvenimai, kurie kakada buvo sismoninti, o vliau umirti arba istumti i smons pasmon. Individualios pasmons struktriniai vienetai yra jausm, mini ir prisiminim junginiai, vadinami kompleksais. Svarbiausia asmenybs struktros dalis yra kolektyvin pasmon individualioje atmintyje ufiksuoti monijos istorijos pdsakai. Kolektyvins pasmons mogus nesismonina, taiau ji lemia mogaus elges nuo pat vaikysts. Jos turinys priklauso nuo tautinio, rasinio ir visos monijos paveldjimo. Kolektyvin pasmon pasireikia archetipais tam tikromis bendromis vaizdini formomis, vadinamja gryna formos potencija. i psichoanalitin asmenybs teorija gerai iliustruoja asmenybs analizs galimyb nagrinjant pagrindinius jos elementus, determinuojanius jos esm apskritai. Informacinje teorijoje iskiriama keletas analizs ri: automatinis duomen gavimas vienareikm aiki teksto prasm; gramatinis gramatins kategorijos ir funkcinio odio vaidmens sakinyje nustatymas, vadovaujantis odi sudarymo ir vartojimo dsningumais, sudtini kalbos element analize, santykinai abstrahuojantis nuo logins, psichologins ir paprastos analizs, nagrinjant nepriklausomai nuo sakinio turinio; nepri-
377
klausoma teksto analiz tarpins kalbos terminais; predikatyvin sintaksin analiz, pagrsta gramatini klasi, einani po konkreios frazs dalies ir kt., numatymu. Analizs metodai plaiai naudojami apdorojant empiriniais tyrimais gautus duomenis, analizuojant tekstus. Pagrindiniai i j aptariami. Duomen analizs metodai. Tai empirini sociologini tyrim analiz, kurios metu turiningo samprotavimo ir matematini statistini metod pagrindu, remiantis pirmine informacija, atskleidiami tyrimo kintamj ryiai. Socialiniai duomenys gali bti analizuojami daugeliu metod. Pvz.: krymini lenteli sudarymo (crosstabulation) metodai duomen pateikimas atsitiktinumo lentele 2 su 2 dviej kintamj ryiui nustatyti, turint tiksl paaikinti j priklausomyb. Anglijoje is metodas buvo panaudotas (1991), norint parodyti, jog klas vis dar yra svarbi kintamoji aikinant elektorato elges.
8 lentel. Krymins lentels sudarymo pavyzdys
Vidurinioji klas Leiborist partija Konservatori partija
Darbinink klas
Kaip matyti i ios lentels, paprasiausiu bdu galima nustatyti ry tarp kintamj arba dar vesti papildom duomen (lytis, amius ir t. t.). Tikslas yra ne tik iaikinti esamus ryius, bet ir galim suskaidym, atmetant netikrus ryius, kurie buvo aikinami treio kintamojo taka, esant trims ir daugiau kintamj. Empirini duomen analizei dabar plaiai naudojamas statistinis socialini moksl paketas (statistical package for the Social Science SPSS) kompiuterinis statistini program paketas. Statistins procedros atliekamos nuo paprast iki daugiamai metod. Jos ypa tinka apvalgini duomen analizei, kadangi duomenis gali atitinkamai modifikuoti ir pertvarkyti. Paketas yra lankstus, atlieka procedras kuriant specialias lenteles ir renkant inias. Taip pat jis plaiai naudojamas eksperimentini duomen analizei kaip vadybos duomen bazs paketas. Daugiamat analiz (analysis multidimentional) statistini metod daugiamaiams reikiniams nagrinti visuma, t. y. daugybe vairi savybi apibdinami reikiniai.
378
Daugiafaktor analiz (analysis multifactorial) tyrimo metodas, kuriuo nagrinjama daugiau negu du faktoriai tuo paiu metu. Dispersin analiz (analysis dispersion) metodas, pasilytas R. Fierio (Fischer), aikina sisteminius tiesiogini matavimo rezultat, atlikt besikeiianiomis slygomis, skirtumus. Egzistencin analiz (analysis existential) asmenybs analizs metodas, aikinantis vis ir unikal jos egzistavim. Egzistencine analize asmenybs btis aikina jos gilinimusi save, turint tiksl pasirinkti nuo iors nepriklausom gyvenimik plan. Faktorin analiz (analysis factor) daugiamatis matematins statistikos metodas, paprastai taikomas nustatant socialini objekt tarpusavio ryius ir, remiantis tai ryiais, klasifikuojant poymius. Klasterin analiz (analysis cluster) eksperimentini duomen ir klasi grupavimo metodas. Vienos klass stebjimai tam tikra prasme tampa artimi vieni kitiems. Klasterins analizs procedros tipas priklauso nuo stebjim skaiiaus. Dl ma imi naudojamos hierarchins ir paralelios procedros. Hierarchin procedra nuosekliai jungia (iskiria) pradioje paius artimiausius (tolimiausius), o vliau vis labiau nutolusius (priartjusius) stebjimus. Paraleli procedra vienkartinis atsiskaitymas u visus stebjimus kiekviename algoritmo ingsnyje. Kontekstin analiz (analysis contextual) tyrimo tipas, kuriame kartu su individualiais reikinio poymiais atsivelgiama konteksto, kuriam priklauso reikinys, poymius; konteksto poymiai pasireikia kaip nepriklausomi kintamieji, turintys takos individualiems dydiams arba modifikuotiems individuali dydi tarpusavio ryiams. Koreliacin analiz (analysis correlation) koreliacins priklausomybs tarp dviej (ar daugiau) atsitiktini poymi ar faktori statistiniai metodai. Latentinstruktrin analiz (analysis latentstructural) latentini kintamj iaikinimo, paslpt socialinio proceso charakteristik, kurios lemia aikus kintamuosius, nagrinjimo metodas. Nuoseklioji analiz (analysis sequential) tyrimo procedra, kai duomenys analizuojami kiekvienoje stadijoje norint nustatyti: ar gali hipotez bti priimta (atmesta), ar reikia papildom duomen, ar ypatingo j tipo. Prieastingumo analiz (kauzalin analiz analysis causal) priklausomybs santyki, kurie reikalauja iaikintus prieastinius ryius patikrinti tam tikrais duomenimis, tyrimas kintamj sistemoje. Sistemin analiz (analysis system) visuma metodologini priemoni, naudojam sprendimams parengti ir pagrsti, sprendiant sudtingas visuomeninio gyvenimo problemas socialines, politines, teisines, ekonomi-
379
nes, mokslines, remiantis sisteminiais principais ir daugeliu valdymo matematini metod. Moksliniai sisteminiai principai reikalauja analizuoti tikrovs reikinius kaip tam tikros visumos komponentus (susijusius ir tarp savs, ir su ta visuma) ir kaip visum (sudaryt i tarp savs susijusi komponent, bet jais nepaaikinamas). Moksle sitvirtina tada, kai irykja, jog atskirais metodais reikinio itirti nemanoma. Taip pat sistemin analiz padeda ivengti struktralistins metodologijos trkum, nes draudia sistemos struktr atsieti nuo jos komponent (plaiau r.: Sisteminiai tyrimo metodai). Struktrinfunkcin analiz (analysis structuralfunctional) naudojama socialini sistem apraymui ir aikinimui, kai tiriama jos element ir priklausomybs visuma. Struktrin funkcin analiz daro prielaid, kad atskiri socialiniai reikiniai atlieka tam tikr funkcij palaikant ir keiiant socialin sistem. Struktrin analiz (analysis structural) sociologinis metodas. Jis suteikia galimyb tam tikru bdu iaikinti socialinio reikinio funkcionavim ir raid struktrizuotoje socialinje aplinkoje. Nagrinjant struktrins analizs lyginamj socialin fenomen iskiriama daugyb formali element, kuri tarpusavio ryiai nagrinjami kaip pagrindas nepasikeitusiai esamos sistemos struktrai isaugoti. Transakcin analiz (transactional analysis) psichologijos kryptis, sukurta XX a. 5ajame deimtmetyje amerikiei psichologo ir psichiatro E. Berno (Bern). i analiz remiasi prielaida, kad vaikystje vaikas, veikiamas tv, susidaro nesmoning nuomon, tam tikr gyvenimo plan arba scenarij apie save ir aplinkinius. Pvz.: frigidikos moters scenarijus susiklosto, kai motina nuolatos teigia dukrai, kad visi vyrai yra gyvuliai, o moters pareiga jiems paklusti. Dukt pasirenka tokius draugus, kurie padeda jai atlikti vaidmen pagal susikurt scenarij. Scenarijus pasireikia nuolat pasikartojaniais tais paiais konfliktais (aidimais). Transakcinje analizje yra: 1) struktrin analiz (Ego bkls teorija); 2) transakcins analizs veikla ir bendravimas, pagrstas transakcijos svoka, reikiania Ego bkls sveik bendraujant dviem individams; 3) psichologini aidim analiz; 4) skripto analiz (gyvenimiko scenarijaus analiz skripta). 13.3.4. Analogijos metodas Analogija (gr. analogia panaumas, atitikimas; angl. analogy; vok. analogie; rus. ) mstymo metodas, kai, remiantis dviej objekt panaumu, j kai kuriais poymiais, daromos ivados
380
apie t objekt panaum kitais poymiais. ios ivados ne visada yra tikros, bet tiktinos. Samprotaujant pagal analogij, padaryta nemaa atradim. ie samprotavimai remiasi asociacij susidarymu ir j aktualizacija. Tyrime danai specialiai ir tikslingai iekoma analogij. Taigi analogija yra mstymo veiksmas (operacija), kai tarp reikini ar daikt iekoma panai poymi, padedani juos lyginti ir suprasti, arba pagal panaius poymius atrasti naujus daiktus ar reikinius. Neretai analogija bna hipotezs krimo prielaida. Dabarties moksle analogija plaiai remiasi panaumo teorija, taikoma modeliavime ir kitur. Analogija plaiai taikoma moksle, ji viena i mokslo paangos slyg. Kibernetins mainos buvo sukurtos pagal gyvj organizm analogij. Kadangi organizmas yra pati save reguliuojanti sistema, tai kilo mintis sukurti ir save reguliuojanias mainas, kurioms tiesioginio mogaus valdymo nereikia. Lktuvo prototipai paukiai. Nors i analogija nebuvo visai tiksli (nes lktuv sivaizduota su plasnojaniais sparnais), bet pati idja rado praktin taikym j vliau patobulinus (net dabartiniai lktuv modeliai kuriami paukio analogijos pagrindu, tik, savaime suprantama, sparnais neplasnoja). Taigi ne visos idjos, kad ir kokios beprotikos atrodyt, yra klaidingos ir atmestinos. Analogija viena pai seniausi mstymo operacij. Ji atsiranda i objektyvaus prietaravimo tarp mogaus reikms painti kokybin pasaulio vairov ir ini apie j. Ities, pirmykts bendruomens mogus, neinodamas tikrj j supani daikt ir reikini savybi, j ryius ir santykius stengsi paaikinti panaumais jau jam pastam, prieinam objekt, taip pat plsti, kaip dabar sakoma ekstrapoliuoti savo, nors dar ir menkas inias. Taigi galime sakyti, kad atsirado ir antromorfizmas, ir animizmas, mogaus ir jo sielos atitikimas. Atitikimas buvo viena i slyg mitologijai ir religijai atsirasti. Kaip samprotavim tipas analogija mstyme galima pirmiausia todl, kad patys daiktai ir reikiniai yra kokybikai nulemti, vadinasi, skirtingi, bet turintys objektyvi panaum. Kadangi pasaulyje visa yra susij, tai vieno santykio panaumas gali bti susijs su kit santyki panaumais. Pirmiausia analogija reikalinga praktins veiklos procese. Nemanoma daikt kitaip painti nei lyginant vienus su kitais, beje, kad palyginimas, sugretinimas 10 sudaro galimyb gauti ini apie j greiiau ir lengviau .
10
E. A. . . , 1996. . 226227.
381
Analogijai bdinga bendri poymiai kiekvieno samprotavimo apskritai. Tuo paiu metu ji labai skiriasi nuo indukcijos ir dedukcijos. Ji kaip atskiras tipas traduktyvus samprotavimas. Pagrindinis jos skirtumas, kad mintis joje eina nuo vienetinio prie vienetinio, nuo asmeninio prie asmeninio, nuo bendro prie bendro, t. y. gaunamos inios turi t pat bendrumo pobd, kaip ir pirmins. Taiau tuo paiu metu analogija siejasi ir su dedukcija, ir su indukcija. Viena vertus, ji remiasi tomis iniomis, kurios gautos dedukcijos ir indukcijos keliu, antra vertus, pati teikia mediag naujiems samprotavimams. Kaip ir kiti samprotavim tipai, analogija gali duoti ir duoda nauj ini. ios inios nra tikros, bet daniausiai tiktinos. Analogija svarbi, kadangi jos pagrindu padaryta gili filosofijos ivad, tikslij moksl, technikos atradim. Net ir pati silpniausia splion kartais daro didel paslaug monijai. Moksle analogija plaiai taikoma, tai viena i mokslo paangos slyg. Analogija tra pradin tyrim stadija, taiau tai dar nra rodyta. Patikrinus analogijos ivada kartais bna ir klaidinga. Atskirai galima aptarti ir istorines analogijas. Nors istorins analogijos galimos, taiau jos ribotos. Ribotos todl, kad istorijos reikiniai vyksta skirtingomis slygomis, skirtingose epochose. Analogijos struktra Analogijos struktra panai kit samprotavim tip struktr. ia irgi yra nuorodos ir ivados, kurios tarpusavyje turi login ry. Bet yra ir ypatum. Nuorodos analogijoje sprendimas apie du objektus ar objekt grupes, turinius ne tapaius, o tik panaius poymius, vadinamus tapaiais. Vienas i objekt iuo atveju vadinamas modeliu, kitas prototipu arba originalu. Taip pat inoma, kad modelis dar turi poym, taiau neinoma, ar originalas j turi ar ne. Ivada ir yra sprendimas, kuriuo patvirtinamas poymio buvimas. Analogijos sprendimas gali bti teisingas ir klaidingas. Taip pat analogija gali teikti ir teising, ir klaiding ini. Teisinga analogija vadinama, kai objekt panaumas vienais poymiais i tikrj lemia ir j panaum kitais poymiais. Todl daugelis analogij, ypa moksle ir technikoje, buvo teisingos. Klaidinga analogija neatitinka tikr objekt panaum. Klaidinga analogija grindiama daugelis astrologini prognozi, prietar. Tikimybs lyg analogijoje lemia keletas slyg: bendr poymi kiekyb, kokyb, panai ir skirting poymi santykis. Negalima naudoti analogijos, jeigu skirtumai labai dideli. Labai atsargiai j reikia naudoti visuomeniniame
382
gyvenime. Visuomeniniai reikiniai stulbinamai panas, bet priklausantys skirtingiems istoriniams tarpsniams gali duoti visai skirtingus rezultatus, t. y. 11 teikti klaiding analogij . Analogijos rys Atsivelgiant poym kaip dalyko pagrind, analogijos ri gali bti vairi. Analogijos rys pagal objekt panaumo pobd. Atsivelgiant login panaum objekt savybi ar santyki tarp pai objekt galima iskirti dvi pagrindines analogijos ris: savybi analogija ir santyki analogija. Savybi analogija apibdinama dviej objekt kai kuriomis sutampaniomis savybmis. Daroma ivada, kad jie gali bti panas ir kai kuriomis kitomis savybmis. Pvz.: garso ir viesos analogija parod, kad viesa taip pat turi savyb tiesiai sklisti, atsispindti, lti. Garsas taip pat turi banginio proceso savyb. Tuo pagrindu galima daryti ivad, kad ir viesa yra banginis procesas. Objekt santyki analogija skiriasi tuo, kad patys objektai gali neturti panai savybi, gali bti net visikai skirtingi, bet jie gali turti panaius santykius su kitais objektais. Pagal poym galima atitinkamai mstyti. Lygindamas atomo branduolio ir elektron, besisukani apie j, santykius su Sauls ir planet santykiais, Rezerfordas sukr planetin atomo model. Analogijos rys pagal panaumo lyg. Objekt savybi arba tarpusavio santyki panaumas gali bti vairaus lygio. Todl ir analogija gali bti vairios formos: grieta ir negrieta. Grieta (stipri) analogija labai paplitusi moksluose. Jai bdinga perkeltinis poymis, susijs su kitais panaiais poymiais. iuo atveju ir ivada gali tapti tikra (pvz.: ji yra j pasekm arba prieastis). Negrieta (silpna) analogija (kartais vadinama populiari pagal panaum su populiaria indukcija) labai plaiai naudojama kur perkeltinis poymis tiesiogiai nesusijs su panaiu, bet gali bti. Tokia analogija daniausiai duoda tikimybini ini, taip pat neretai bna klaidinga. Kaip ir kitos samprotavim rys, pvz.: indukcija, analogija gali bti visika ir ne visika. Visikoje analogijoje panaumai ugoia skirtumus. Ne visikoje panaum esti tik kai kuri santykiuose. Visos apvelgtos analogijos rys turi tik santykini skirtum. Todl kaip samprotavim rezul11
E. A. . ... . 232.
383
tatas pagal savybi analogij apie objekt santykius gali bti gauta naujos informacijos, ir atvirkiai. Analogijos kaip nededukcinio samprotavimo ivada tiktina. Nustaius, kad du objektai panas vienais poymiais, dar negalima daryti kategorikos ivados, kad jie panas ir kitais poymiais. Tarkime, esame skait daug raytojo N. knyg, ir visos patiko. Raytojas N. para nauj 12 knyg. Darome ivad: tiktina, kad ir naujoji raytojo N. knyga patiks . Analogijos ivados tikrinimas Kadangi analogijos ivada tiktina, tai galima kalbti apie jos tiktinumo lyg. Panagrinsime veiksnius, nuo kuri priklauso ivados tiktinumas. 1. Lyginamj objekt bendr poymi reikm. Samprotaujant pagal analogijas, bendri lyginamj objekt poymiai turi bti esminiai, tipiki nagrinjamuoju poiriu. Analogijos tiktinum padidint, tarkim, teisjas Algis ir teisjas Pranas, irinkti Aukiausij Teism. inoma, kad Aukiausij Teism renkami tik patyr ir geri specialistai, be to, inome, kad Algis labai geras specialistas, vadinasi, daroma analogika ivada, kad ir Pranas yra geras teiss specialistas. Tuo tarpu jei lyginamj objekt bendri poymiai bus atsitiktiniai, maai tesusij su kitais t objekt poymiais, tai analogijos ivada bus maai tiktina. Teisjas Algis ne tik geras teisjas, bet ir gerai aidia krepin, taiau daryti i io fakto analogij, kad ir teisjas Pranas geras krepininkas, bt klaidinga, kadangi iuo atveju galima tik i teisj profesins veiklos analogija. 2. Lyginamj objekt bendr esmini poymi skaiius. Juo daugiau teisjai Algis ir Pranas turs esmini bendr poymi, juo analogijos ivada bus labiau tiktina, t. y. jei teigiame, kad jie geri teiss specialistai, tai patvirtina, pvz.: j inagrint ir priimt teising sprendim skaiius. 3. Perkeliamas poymis turi bti to paties tipo, kaip ir bendri objekt poymiai. Pvz.: inant, kad dvi medi rys turi esminius bendrus poymius a, b, c ir kad vienos medi ries vaisiai turi poym d, pagal analogij daroma ivada, kad t pat poym d turi ir kitos medi ries vaisiai. Tokia analogija galima todl, kad perkeliamas poymis d yra to paties tipo, kaip ir poymiai a, b, c. Analogijos ivada tikrinama dvejopai. Geriausia analogij patikrinti tiesiog suradus, k teigia analogijos ivada. Taiau taip tiesiogiai rasti ne
12
r.: R. Plekaitis. Logikos vadas. Vilnius, 1978. P. 218219.
384
visada manoma, ne visada objektai tiesiogiai prieinami patikrinti. Kitas analogijos tikrinimo bdas yra dedukcinis analogijos ivados tikrinimas. iuo atveju nagrinjamas poymi a, b, c ryio su poymiu d pobdis. Jei pavyksta nustatyti, kad tarp poymi a, b, c ir poymio d yra btinasis ryys, tai ivada kur yra poymiai a, b, c, ten btinai turi bti ir poymis d. Kadangi objektai x ir y abu turi poymius a, b, c, o objektas x dar turi poym d, tai poym d turi turti ir objektas y. Taikant analogijos metod neretai pasitaiko klaid. Viena analogijos klaida, kai lyginami objektai neturi bendr esmini poymi. Kita analogijos klaida, kai objektai x ir y turi bendrus poymius a, b, c, objektas x turi dar poym d, o objektas y turi poym n. Taiau poymis n nesuderinamas su poymiu d. Tuo tarpu daroma ivada, kad objektas y visgi turi poym d. i klaida atsiranda dl neinojimo ar ignoravimo, jog poymis n nesuderinamas su poymiu d, jei objektas turi poym n, tai jam jau negalima priskirti poymio d. Analogija teisiniame tyrime Teisiniame tyrime konkretus nusikaltimas lyginamas su anksiau tirtais nusikaltimais, atskiri jo faktai lyginami su kit byl faktais. Tokio lyginimo tikslas rasti fakt panaum ir skirtingum. Danai is lyginimas leidia daryti ivad pagal analogij. Taikant analogij teisiniame tyrime, reikia laikytis logikos nustatyt analogijos ivados tiktinumo slyg: panas dviej nusikaltim poymiai turi bti esminiai, to paties tipo, reikia j surasti kuo daugiau, neturi bti esmini lyginam reikini skirtum. Nusikaltlis, padarydamas kelis tos paios ries nusikaltimus, paprastai juos padaro tuo paiu bdu. Lyginant keli nusikaltim padarymo bdus, radus j esmini poymi panaum, pagal analogij daroma ivada, kad tuos nusikaltimus padar tas pats asmuo. Kadangi analogijos ivada tiktina, tai pagal analogij padarytos ivados negali bti neginijamas rodymas byloje. Pvz.: ankstesnis teistumas, anksiau padarytas panaus nusikaltimas dar nra pakankamas pagrindas ivadai, kad tas asmuo kaltas, padars nauj nusikaltim. Teismo nuosprendis turi remtis ne spjimais, tiktinais teiginiais, bet teisiniais teiginiais, rodaniais tikrai vykusius faktus. Daniausiai analogija pateikia tiktinus atsakymus klausimus: kas padar nusikaltim, kur iekoti nusikaltlio, kaip nusikaltlis prasiskverb nusikaltimo viet, kur iekoti pagrobt vertybi, kokie gali bti nusikaltimo
385
motyvai ir panaiai. Analogijos ivada tampa pagrindu versijai sukurti . Ne visose teiss akose analogij leidiama vartoti. Analogija draudiama baudiamojoje teisje. Taip yra todl, kad statyme turi bti tiksliai nurodyta, u kokius veiksmus ir kaip bausti. Leidimas vartoti analogij baudiamojoje teisje sukelia teistumo paeidimus. Analogija kaip teiss aikinimo metodas Teiss taikyme analogija suprantama nevienareikmiai. Analogij suprantant kaip panaum paiek, vis teiss taikym galima aikinti kaip atitikim paiek, nes, siekiant taikyti konkrei teiss norm konkretiems faktams, btina konstatuoti, kad normos taikymo slygos (hipotez) ir faktins bylos aplinkybs sutampa arba bent jau yra i esms panaios. Tad teiss taikymas yra elgesio taisyklje ufiksuotos informacijos ir konkreios gyvenimo situacijos panaum paieka. Kaip teiss aikinimo metodas analogija reikia, kad svoka ar teiss norma aikinamos kaip tapati svoka ar teiss norma, jau iaikintos anksiau. Kaip teiss taikymo bdas analogija reikia, kad teiss norma taikoma faktinei situacijai, kurios ta norma lingvistiniu poiriu neaprpia. Tai rodo, kad esant analogijai radikaliai ipleiama teiss normos taikymo sritis. Teiss taikymas pagal analogij grindiamas panaumo vertinimu teigiama, kad faktikai panaiais atvejais teisiniai padariniai esti vienodi arba labai panas. Analogija teisje paprastai suprantama kaip konkreios padties (ad identitatem rationis) faktini ir teisini panaum lyginimas. Skiriama byl ir normos analogija. Byl analogija jau inagrintos bylos ir priimto teismo sprendimo bei nagrinjamos bylos panaumas. Nustaius, kad nagrinjama byla panai kit byl, kurioje suformuluotas teismo precedentas, daroma ivada, kad nagrinjam byl btina isprsti taip pat, kaip ir ankstesnij. Normos analogija susiklosto konstatavus, kad norm galima taikyti ir joje nenumatytais, taiau panaiais joje numatytus atvejais. Kalbant apie normos analogij, yra neaikus statymo turinys, taiau jo taikymo sfera sutampa su kito statymo, kurio turinys yra aikus. Todl vieno statymo turinys aikinamas remiantis inomu kito statymo turiniu. Bet kuriuo atveju ivada daroma remiantis yra ar nra panaum. Tai lemia analogijos pobd: i esms analogijos taikymas yra subjektyvus, o ne objektyvus procesas. Analogijos taikymo teisje slygos: 1) konkreti norma gino santykio nereguliuoja;
13
13
R. Plekaitis. Logikos vadas... P. 221222.
386
2) gino santykis yra panaus reguliuojam konkreios teiss normos; daroma ivada, kad gin btina sprsti taip pat, kaip anksiau isprstas panaus ginas; 3) taikant norm panaioms situacijoms, teisiniai padariniai bt panas. Nra vienodos nuomons dl analogijos galimybs civiliniame procese. Taiau, anot D. Mikelniens ir V. Mikelno, reikt pritarti tiems, kurie toki galimyb pripasta, juo labiau, kad i ivad patvirtina teism praktika. Analogij siloma skirti nuo subsidiaraus teiss norm taikymo, kai, be pagrindins teiss akos norm, papildomai taikomos ir kitos, giminingos teiss akos normos. Pvz.: civilins teiss normos, reguliuojanios iekinio senat, taikomos eimos teisje. Manoma, kad subsidiarus taikymas negalimas, kai galima statymo analogija. Taikyti analogij gali bti tiesiog numatyta ir statyme. Teiss doktrina yra suformulavusi tokias analogijos taikymo taisykles: 1) analogij galima taikyti tik esant santyki panaum; 2) specialios normos pagal analogij netaikomos, iskyrus iimtinius atvejus, kai yra labai svari argument; 3) ribojanios asmens teises normos pagal analogij netaikomos; 4) vieosios teiss normas pagal analogij btina aikinti ir taikyti labai atsargiai. Pvz.: negalima taikyti pagal analogij mokesi teiss norm, jei dl to padidt mokesiai; 5) argument, kuriais grindiamas pleiamasis teiss normos aikinimas, nepakanka siekiant pateisinti analogijos taikym; 6) negalima be svarbi prieasi taikyti pagal analogij norm, leidiani netaikyti bendrj norm; 7) tik labai svarbs argumentai gali bti pakankamas pagrindas iva14 dai, kad statymo tekste yra klaida, todl reikia taikyti analogij . Teisje analogijos metod galima bt taip pat taikyti, kai yra statymo spraga, t. y. statyme nenumatyta teiss norma. Galimi du bdai: statymo analogija kai taikomos panaius atvejus reguliuojanios teiss normos; teiss analogija kai nra panaius atvejus reguliuojani teiss norm, kai taikomi bendrieji teiss principai.
Cituojama: D. Mikelnien, V. Mikelnas. Teismo procesas: teiss aikinimo ir taikymo aspektai. Vilnius, 1999. P. 230233.
14
387
Paymtina, jog teiss analogija numato ir ja galima remtis tik civilinje teisje, taiau ne visais atvejais. Jei civilin santyk reguliuoja speciali teiss norma (pvz.: Policijos veiklos statymas) analogijos taikyti negalima. Baudiamojoje teisje remtis analogija apskritai draudiama. Nusikaltim sudt, bausms dydis ir ris baudiamuoju statymu turi bti tiksliai diferencijuota. Kit valstybi (JAV, Didioji Britanija) baudiamojoje teisje analogija taip pat nenumatyta, taiau teismo praktikoje danai taikomas precedentas. Apibendrinant reikt pabrti, jog didiausio analogijos efektyvumo pasiekiama sveikoje su kitomis samprotavimo formomis, su kitais painimo metodais ir formomis. Taigi analogijos metod galima skmingai taikyti moksliniuose tyrimuose, taip pat ir analogij tyrimas gali bti tyrimo tikslas (pvz.: teisje esam ar iekom analogij). 13.3.5. Apibendrinimo metodas Apibendrinimas (lot. generalisatio, angl. generalization, vok. generalisation, rus. ooee) mstymo operacija ir produktas, tikrovs reikini bendrj, esmini poymi ir savybi atspindjimas. Perjimas nuo siauresni svok ir teigini prie platesni. Apibendrinimas nusako bendruosius teiginius, dsningumus, principus. Jie ivedami induktyviai (remiantis empirinio patyrimo ar tyrimo duomenimis) arba deduktyviai (pagal taisykles). Apibendrinim rys atitinka mstymo ris. Paprasiausias apibendrinimas objekt jungimas, grupavimas pagal tam tikr atsitiktin poym (sinkretiniai junginiai). Sudtingesnis yra kompleksinis apibendrinimas, kai objektai siejami ne pagal vien, o pagal kelis ir daugiau poymi. Sudtingiausias yra sintetinis apibendrinimas, kai grietai skiriami riniai ir gimininiai poymiai, objektas, traukiamas tam tikr svok, dsningum sistem. Painimo teorijos poiriu apibendrinimas reikia perjim auktesn abstrakcijos lyg, kai dl efektyvaus aikinimo tikslinami, sisteminami faktai ar gauti empiriniai duomenys. Ypa svarbus is metodas moksliniame darbe, kai nagrinjamu klausimu apibendrinama naudota literatra, gauti empiriniai tyrimo duomenys, kai pabaigoje daromos galutins ivados, formuluojami pagrindiniai viso pravesto darbo ir tyrimo teiginiai. iuo metodu gali bti apibendrintos esamos mokslo paradigmos, itisos teorijos. Psichologija apibendrinim daniausiai apibdina kaip vien i logini mstymo operacij: jei panaumo ir skirtumo santyk nustatome lyginimu,
388
dalies ir visumos santyk abstrahavimu ir konkretizavimu, tai santykiai 15 tarp atskira ir bendra nustatomi indukciniu ir dedukciniu apibendrinimu . Kai kurie autoriai iskiria indukcinius ir dedukcinius iprotavimus. Iprotavimas minties procesas, kuriam vykstant i vieno, dviej arba daugiau sprendim gaunamas sprendimas, kuris ivedamas i pradini sprendim turinio. Pradiniai sprendimai, i kuri ivedama nauja ivada, vadinami iprotavimo prielaidomis. Taigi dedukciniai iprotavimai kai kiekvienam yra ta pati taisykl: jei j prielaidos turi tam tikr struktr ir yra rodytos, tai ir ivada, turinti taip pat tam tikr struktr, bus rodyta. Indukcinis iprotavimas yra toks, kuriame i teising tam tikros struktros prielaid ivad galima gauti tai teising, tai klaiding (priklausomai nuo prielaid turinio). Norint nustatyti, ar gauta ivada teisinga, ar klaidinga, tenka atlikti papildom 16 tyrim . Taiau moksle indukcija ir dedukcija danai naudojamos drauge: formuluojant teiginius, naudojamus dedukciniuose iprotavimuose, pagrindinis vaidmuo tenka indukcijai, kuri, eidama nuo atskira prie bendra, suformuluoja apibendrintus teiginius, ivadas. Kai kurie autoriai nurodo apibendrinamosios indukcijos svok ivada (iprotavimas), kurioje atsispindi perjimas nuo inojimo apie tam tikrus tam tikros klass objektus prie inojimo apie visus tos klass objektus, arba nuo inojimo apie tam tikr poklas prie inojimo apie vis klas. Apibendrinamoji indukcija skirstoma vis ir ne vis. Visa apibendrinamoji indukcija ivada nuo inojimo apie tam tikrus klass objektus prie inojimo apie visus klass objektus, darant prielaid, kad itirtas kiekvienas tos klass objektas. Ne visa apibendrinamoji indukcija (nestatistin) yra, kai nuo inojimo tik apie kai kuriuos klass objektus pereinama prie inojimo apie 17 visus . Apibendrinimas, kaip jau minjome, yra viena i mstymo operacij. Mstymas savo ruotu yra tarpinis ir apibendrinamasis (sieja kelis apibendrinimo lygius) tikrovs vidini, dsning ryi painimas. Taigi apibendrinimas yra ne vien mstymo operacija. Jis pats kaip metodas remiasi kitomis mstymo operacijomis: analize, sinteze, lyginimu, skyrimu, abstrahavimu ir konkretizavimu. Apibendrinimas daikt ar reikini, atsivelgiant j bendras ir esmines savybes bei santykius, mintinis jungimas tam tikr klas.
15 16
A. Jacikeviius, A. Guas. Bendroji psichologija. Vilnius, 1986. P. 183. D. P. Gorskis. Logika. Vilnius, 1960. P. 155, 259. 17 . . . . Moa, 2000. C. 110.
389
Apibendrinant tam tikrus atvejus, formuojamos bendros svokos, kurios taikomos naujiems atvejams, nuolat iekoma ryio arba tarp atskira ir bendra, arba tarp bendra ir atskira. Paprasiausias apibendrinimas generalizavimas pradinis sintezs pavyzdys: ia siejami gretimi spdiai ar kakuo panas reikiniai. Pradiniame empiriniame apibendrinimo procese dominuoja lyginimas: stebint daiktus ir reikinius, juos lyginant, paaikja j panas, pasikartojantys, bendri, taiau ne visada patys svarbiausi bruoai. Kai dominuoja abstrahavimas, teorinis apibendrinimas prasideda nagrinjamo objekto esmini poymi atsiejimu ir analize. Mokslinis svokinis apibendrinimas sieja empirinio ir teorinio apibendrinimo formas. Empirinis apibendrinimas ia paprastai vyksta indukcijos bdu: einama, kaip jau minjome, nuo atskirybs prie bendrybs. Juo gausesne faktine mediaga remiasi ivada, juo ji labiau tiktina. Tuo tarpu teorinis apibendrinimas artimesnis dedukciniam bdui: mintimis einama nuo bendro teiginio prie atskiro reikinio ar fakto. Taiau abu jie vienodai svarbs 18 mokslini svok susidarymui . J. Kralikauskas Psichologijos vade apibendrinim apibdina kiek kitaip. Anot jo, apibendrinimas yra svarbiausias i trij suvokimo element (kiti du analiz ir atsiejimas). Atsiejimo idava yra atsaja, kuri yra apibendrinimo pagrindas. Mstydami, mokslin darb dirbdami, anot J. Kralikausko, nuolat klasifikuojame. Vadinasi, mstydami nuolat apibendriname. Apibendrinimas, io autoriaus teigimu, priklauso, pirma, nuo patirties lobingumo, antra, nuo proto veikms. irdami daikt grup, isyk matome ne kur nors vien daikt, bet vis t daikt bendrum. Pirmiausia suvokiame daikt bendryb ir tik paskui j detales. Konstatuojame, kad mogus turi priepojt. Priejusliniu painimu pastant daikt, tas priepojtis tarytum nulekia ir tam daiktui suteikia form, kuri paskui mogus jau ir junta, pagauna savo juslmis. Vadinasi, daikt grupi pagavimas jau savaime formuoja mumyse apibendrinim. Autorius teigia, kad tikras inojimas yra svok suvokimas. Svoka abstrakcija ir apibendrinimas kartu. Paiame apibendrinime galima velgti du sudedamuosius pradus: palyginim ir sintez. Palyginimas tai vienos yms pastatymas prie kit, toks tam tikr objekto ymi sutaikymas, kad tarp j protas velgt pat objekt. Sintez objekto poymi siejimas visum. O paiu apibendrinimu atskir poymi visuma pritaikoma tam tikram individ 19 skaiiui .
18 19
A. Jacikeviius, A. Guas. Bendroji psichologija... P. 183184. J. Kralikauskas. Psichologijos vadas. Kaunas, 1993. P. 159160.
390
V. Martiius apibendrinim traktuoja ne tik kaip metod, bet ir kaip vien i pagrindini mokslini tyrimo stadij. Mokslininkas, ikls problem, formuluoja hipotez, sudaro tyrimo plan, renka duomenis, juos analizuoja, pagaliau apibendrina ir tuo pagrindu kuria teorij.
9 schema. Pagrindins mokslinio tyrimo stadijos
20
Problema
Apibendrinimas Teorija Duomen analiz Dokument rinkimas
Hipotez
Tyrimo planas
Sociologijoje apibendrinimas taip pat traktuojamas kaip hipotezi tikrinimo galutin stadija. Apskritai, jei pavyksta patikrinti kelias hipotezes, paremtas ta paia teorine prielaida, galima sprsti apie mast ioms prielaidoms apibendrinti. Juo daugiau laiko trunka vairs tyrimai, paremiantys 21 i prielaid, juo platesnis yra j apibendrinimas . 13.3.6. Dedukcijos metodas Dedukcija (lot. deductio ivedimas; angl. deduction; vok. deduktion; rus. ) mstymo bdas, kai naujos inios, ivados gaunamos i bendresni tos klass ini, teigini. Plaiausia aristotelika reikme tai perjimas nuo bendra prie atskira. Taiau dedukciniu samprotavimu prielaidos ir ivada gali bti ir vienodo bendrumo arba ivada net bendresn u prielaid.
20 21
V. Martiius. Psichologijos metodai. Vilnius, 1999. P. 15. L. Broom, C. M. Bon Jean, D. H. Broom. Sociologija. Vilnius, 1992. P. 30.
391
Mstyme dedukcija vaidina svarb vaidmen. Visais atvejais, kai konkretus faktas priskiriamas bendrai taisyklei ir po to i bendros taisykls i to konkretaus fakto daroma tam tikra ivada, iprotaujama dedukcijos bdu. Ir jeigu prielaidos teisingos, tai ivados teisingumas priklausys nuo to, kiek grietai buvo laikomasi dedukcijos taisykli, kuriose atsispindjo materialaus pasaulio dsningumai, objektyvs ryiai, bendrybs ir atskirybs santykis. Dedukcija itin svarbi, kai reikia patikrinti samprotavim sistemos teisingum. Formalioje logikoje dedukcini iprotavim taisykl formuluojama taip: jeigu tokios paios struktros prielaida yra teisinga, rodyta, tai ir tos paios 22 struktros ivada taip pat bus teisinga, rodyta . Dedukcija yra glaudiai susijusi su kitais iprotavimo bdais, pirmiausia su indukcija. Kiekvienas atskiras faktas gali bti suprastas tik priskyrus j jau susidariusi svok sistemai. Taigi dedukcijos efektyvumas priklauso nuo konkretaus stebjimo, eksperimentavimo ir indukcijos. ia prasme dedukcija be indukcijos negali utikrinti objektyvios tikrovs painimo. Taiau dedukcija taip pat taikoma patikrinti tam tikriems sprendimams, i j daroma ivada, remiantis logikos taisyklmis, po to ias ivadas norint patikrinti praktikoje. iuo bdu yra tikrinamos ir hipotezs. Dedukcij nagrinja vairs mokslai daugiausia j tiria logika. Dedukcijos genez ir pasireikim individualiame mstyme tiria psichologija. Dedukcija painimo teorijoje yra vienas i mokslinio painimo metod. Dabar mokslotyroje dedukcijos samprata yra toli paengusi nuo aristotelikojo dedukcijos kaip ivedimo, nuo bendra prie atskira aikinimo ir parodo jo vienpusikum. Taigi dedukcija kaip painimo metodas moksliniame darbe yra mokslini teorij, teigini krimo bdas, kurio specifin ypatyb dedukcin ivedimo technika. Mokslo istorijoje buvo mginta grietai skirti dedukcin metod nuo kit metod, aikinti dedukcin samprotavim kaip nepatyrimin ir pervertinti dedukcijos reikm moksle. Nors, antra vertus, logikoje neretai buvo teigiama, kad jis taikomas logikoje, matematikoje, kai kuriuose teoriniuose gamtos moksluose, o netaikomas socialiniuose ir kituose 23 moksluose . Taiau gyvenimo praktika parod, kad dedukcinis metodas skmingai taikomas ir socialiniuose moksluose (edukologijoje, teisje, sociologijoje ir kt.). Daniausiai is metodas taikomas, kai jau sukaupt ir teorikai itirt empirin mediag reikia susisteminti ir i jos padaryti nuoseklesnes ir tikslesnes ivadas. iuo atveju gaunama nauj ini, pvz.: kaip dedukcikai
22 23
D. P. Gorskis. Logika. Vilnius, 1960. P. 155. R. Plekaitis. Logikos vadas... P. 203204.
392
sukurtos teorijos galim interpretacij visuma. bendr dedukcini sistem baz eina: 1) pradin baz, t. y. pradini termin ir teigini visuma; 2) vartojamos logins priemons (ivedimo ir apibrimo taisykls); 3) ivedam teigini (sakini), gaunam i (1), naudojant (2) visuma. Tiriant tokias teorijas, analizuojami santykiai, siejantys j komponentus, abstrahuotus nuo ini genezs ir raidos. Dedukcinio metodo struktra Teorija, kurioje taikomas dedukcinis metodas, vadinama dedukcine teorija. Dedukcin teorija svok ir teigini sistema, turinti iuos poymius: 1) visi dedukcins teorijos teiginiai teisingi; 2) dedukcinje teorijoje nedaug teigini priimama be rodymo, o i j pagal i anksto nustatytas taisykles ivedami kiti teorijos teiginiai; 3) dedukcinje teorijoje nedaug svok neapibriama, ir iomis neapibrtomis svokomis apibriamos visos kitos dedukcins teorijos 24 svokos . Dedukcins teorijos poymiai: 1. Pirmas poymis labai svarbus. Kadangi mokslas ieko tiesos, o dedukcinje teorijoje visi teiginiai teisingi, tai, atrodo, mokslai turt siekti sudaryti savo teorijas dedukcikai. Taiau ne kiekvien mokslo disciplin galima sudaryti dedukciniu metodu. Dedukcinis metodas taikomas logikoje, matematikoje, kai kuriuose teoriniuose gamtos moksluose. i moksl svokos pakankamai stabilios, kad joms bt galima taikyti dedukcinio metodo reikalavimus. Taiau daugelyje moksl dedukcinis metodas adekvaiai nra taikomas, pvz.: zoologijoje, botanikoje, socialiniuose moksluose. Taiau dedukcinis metodas taikomas vis naujose disciplinose, naujose teorijose, pvz.: struktrinje lingvistikoje. 2. Antras dedukcins teorijos poymis ioje teorijoje nedaug teigini priimama be rodymo. Tai pradiniai teorijos teiginiai, kurie laikomi es teisingi be rodymo aksiomos. Dl to ir dedukcinis metodas dar vadinamas aksiominiu metodu. Pradiniai teiginiai aksiomos i kit teigini neivedami. Taiau i aksiom ivedami kiti tos teorijos teiginiai. Teiginiai i aksiom ivedami pagal i anksto nustatytas logikos taisykles. Vadinasi, sudarant tam tikr mokslo teorij dedukciniu metodu, ji susideda i: konkreios tos mokslo teorijos mediagos; logikos, nes i tos teorijos aksiom teiginiai ivedami pagal logikos dsnius.
24
393
Kadangi i aksiom ivesti teiginiai pasitvirtina, vadinasi, reikia laikyti, jog teisingos yra ir aksiomos. 3. Treias dedukcins teorijos poymis nedaug ios teorijos svok neapibriama. Neapibriamos svokos svokos, esanios aksiomose, t. y. terminai, kuriais suformuluotos aksiomos. I svok apibrimo teorijos inoma, kad svoka A apibriama svoka B, o svoka B apibriama svoka C ir t. t. Taiau is procesas negali bti beribis, prieinama prie svok, kurios yra pradins, kitomis svokomis neapibriamos. Tai paiose aksiomose esanios svokos. iomis svokomis apibriamos visos kitos dedukcins teorijos svokos. Dedukciniu tam tikros mokslo disciplinos sudarymo metodu laikomas toks jos sudarymas, kai tam tikri tos disciplinos teiginiai laikomi aksiomomis (jose esanios svokos neapibriamos), ir i aksiom ivedami kiti jos 25 teiginiai pagal i anksto nustatytas logikos taisykles . Dedukcinei teorijai keliami reikalavimai Dedukcin teorija nagrinjama dviem poiriais sintaksiniu ir semantiniu. Dedukcins teorijos sintaksinis nagrinjimas reikia, kad kalba formalizuojama, ji nagrinjama kaip sistema formali teigini, susijusi tarpusavyje pagal tam tikras formalias taisykles. Sintaksiniu poiriu dedukcin teorija suprantama kaip visuma tam tikros kalbos enkl ir iraik, kurie nagrinjami tik kaip grafiniai enklai, sutvarkyti pagal bendras kalbos darybos ir logini ivad taisykles. Nagrinjant dedukcin teorij, nekreipiamas dmesys jos objektus ir objekt srit, kurioje ji gali bti taikoma. Dedukciniu metodu sudaryta teigini logika yra formalizuota kalba, abstraktus alfabetas. Dedukcins teorijos semantinis nagrinjimas iaikina jos reikiamus objektus, jos taikymo objekt srit. Isiaikinus dedukcins teorijos taikymo objektus sakoma, kad atrasta tos teorijos interpretacija. Dedukcinei teorijai keliami trys pagrindiniai reikalavimai: 1. Aksiom nepriklausomumas. Aksiomos turi bti nepriklausomos viena nuo kitos, t. y. jos turi bti pasirinktos taip, kad vienos kurios nebt galima ivesti i kit tos teorijos aksiom. Jei kuri aksioma nra nepriklausoma, vadinasi, ji nereikalinga, j galima ivesti i kit tos teorijos aksiom. Nereikalingos aksiomos buvimas sunkina dedukcins teorijos neprietaringumo rodym.
25
394
2. Neprietaringumas. Dedukcin teorija turi bti neprietaringa, t. y. i jos aksiom neturi bti galima ivesti teigin ir to teiginio neigin. Jei i dedukcins teorijos aksiom galima ivesti teigin p ir jo neigin p ne, tai ji yra prietaringa. Vadinasi, p teisingas ir p ne teisingas. Taiau prietaravimo dsnis neleidia laikyti vienu metu teising teigini p ir p ne. Prietaringoje teorijoje nra skirtumo tarp tiesos ir klaidingumo, joje galima rodyti bet kur teigin. Neprietaringumo reikalavimas svarbiausias dedukcins teorijos reikalavimas. 3. Ibaigtumas. Dedukcin teorija laikoma ibaigta, jei kiekvien joje suformuluot teigin galima rodyti arba paneigti. Teiginio rodymas dedukcinje teorijoje jo ivedimas i aksiom. Teiginio paneigimas to teiginio neigimo ivedimas i aksiom. Jei dedukcin teorija ibaigta, tai kiekvien teigin, suformuluot tos teorijos terminais, galima ivesti i jos aksiom arba i j galima ivesti to teiginio neigin. Teigini logika kaip nesudtinga dedukcin sistema yra ibaigta. Kiekvien teigini logikos iraik galima ivesti i aksiom (tuo rodant jos teisingum) arba rodyti, kad ji neivedama i j (klaidinga). Taiau ne kiekviena dedukcin teorija yra ibaigta. Jei dedukcin teorija yra sudtinga, tai ji neibaigta. Dedukcins teorijos neibaigtumas suprantamas, kai joje galima suformuluoti teising teigini, kuri, deja, negalima ivesti i jos aksiom. Dedukcikai sudaryta aritmetikos teorija yra neibaigta. Vadinasi, jei dedukcin teorija pakankamai sudtinga, ivystyta, tai i jos aksiom negalima ivesti vis tos teorijos teigini. Tai 1931 m. rod austr logikas K. Gedelis, ir is jo rodymas vadinamas pirmja Gedelio teorema. i teorema turi svarbi paintin reikm. Ja patvirtinama, kad mokslo nemanoma ireikti tik dedukcikai, kad negalima visikai formalizuoti mstymo proceso. Ne maiau svarbi paintin reikm turi ir antroji Gedelio teorema dl neprietaringumo. i teorema teigia: formalios teorijos neprietaringumo nemanoma rodyti tos paios teorijos priemonmis. I ties, jei teorijos neprietaringum imtume rodinti tos paios teorijos priemonmis, tai bt udaras ratas rodyme. Teorija dedukcikai sudaroma, kai ji jau pakankamai itirta, ivystyta. Siekiant tiksliai ir grietai ireikti teorijos teiginius, ji sudaroma dedukcikai, vienus jos teiginius laikant aksiomomis ir i j logikai ivedant kitus teiginius. Taiau dedukcin teorija tra vienas i mokslinio painimo organizavimo 26 metod .
26
395
erloko Holmso dedukcinis metodas Skaitydami erloko Holmso nuotykius, susipastame su jo dedukciniu metodu. Artras Konanas Doilis krinyje Baskervili uo pasakoja apie erlok Holms ir Vatson. Danai matome daktar Vatson pasimetus ir turint reikal su nesusijusiais faktais: legenda apie bais un, uns kaukimas pelkse, paslaptingi signalai, kuriuos nam tarnait kakam perduoda nakt, lordo palikimas, netiktai pamatyta nesuprantama paslapting namo gyventoj scena ar keistas susitikimas mike. Ir daktaras Vatsonas pasimeta, nebeino k ir galvoti. Tai juk elementaru, Vatsonai, sako erlokas Holmsas, panaudokite paprast dedukcin metod! Ir js visk suprasite! Vliau jis visk paaikina. Ir vyksta tikras stebuklas: Vatsonas akimirksniu visk supranta. Jis ne tik mato, kad jo draugui pavyko ipainioti msl, bet dar ir nuoirdiai nustemba, kodl jis nesuprato juk viskas buvo kaip ant delno. Paskutinje scenoje erlokas Holmsas susitinka su nusikaltliu, kuris dar neprisipaino ir tikisi, kad nusikaltimas nebus iaikintas. Bet detektyvas pasakoja jam, kaip viskas buvo. Nusikaltliui tai daro stulbinant spd. Jis prisipasta ir dar papildomai papasakoja nusikaltimo detales. erlokas Holmsas, kaip ir daktaras Vatsonas, turjo reikal su nesusijusiais faktais. Taiau, skirtingai nei daktaras Vatsonas, jis sugebjo rasti istorij, kuri jungia tuos faktus. Istorija paaikino faktus, faktai paaikino istorij. Tai galima bt palyginti su kreive, jungiania takus. Daktaras Vatsonas mat vien takus (faktus), Holmsas mat ir kreiv (apskritim), kuri juos jungia. Dedukcinis aikinimas Moksle plaiai taikomas dviej ri dedukcinis aikinimas (deductive explanation): a) dedukcinis nomologinis aikinimas (deductive nomological explanation), besiremiantis lydimojo dsnio modeliu ir dedukciniu nomologiniu aikinimu (covering law model and deductive nomological explanation); b) hipotetikai dedukcinis aikinimas (hypotheticodeductive explanation and method). Dedukcinio nomologinio aikinimo ir j lydiniojo dsnio modelis remiasi Karlo Gempelio ir Karlo Poperio idjomis. Mokslinio aikinimo
396
ypatumas remiasi bendr mokslini dsni veikimu ir pradini slyg (apskritai inom kaip samprotavimas), logikai aikinani reikin, tvirtinimu. Bazinis modelis yra toks: (a) dsnis (dsniai); (b) pirmini slyg, nurodani atrinkt dsni pritaikym nagrinjamam atvejui, tvirtinimas; (c) reikinys, paaikintas (arba numatomas) dedukcijos keliu (a) ir (b). Dsni atranka universali tvirtinimo slyga. Pvz.: kaitintas vanduo, 0 esant jros lygio slgiui, uverda prie 100 C. Nors bazinis modelis tapatinamas su mokslu, taiau tai gali bti ir dinaminis dsningumas, pvz.: statistinis dsningumas. ia svarbu mokslinio ir nemokslinio numatymo skirtumas. Mokslinis numatymas, bdamas iki tam tikro lygio neslygikas, esant pradinms relevantinms slygoms, tampa slygikas. is modelis utikrina unifikuot aikinimo ir numatymo vertinim, pasilyt logins simetrijos pagrindu, taip pat mokslin patikrinim remiantis falsifikonizmo principu. Antra vertus, moksliniame aikinime pagrindini prieastini mechanizm sutapatinimas gali ir nepriklausyti nuo lydimj empirini dsningum. Aikinamj mechanizm termin pradta vartoti neseniai. Dl mokslinio realizmo (Rona Arre ir Roja Bchaskara 1975, 1986 m.) takos aikinamieji mechanizmai pateikiami kaip mokslinio aikinimo esm. Mokslinis aikinimas ia prasme suprantamas kaip bendro reikinio prieastini faktori (arba prieastini galimybi) pagrindimas, pvz.: natrali atranka (evoliucinje teorijoje) arba gamybos bd ir klasins visuomens konfliktas (marksizme). Manoma, kad toks aikinimas turi pranaum, palyginti su lydimojo dsnio modeliu, kadangi dsnis gali bti arba empirinis reguliatorius, arba universalus ir transfaktinis, bet ne vienoks ir kitoks tuo paiu metu. Taigi aikinamojo mechanizmo terminas, nors ir ignoruoja susijusias su empirizmu (taip pat su pozityvizmu) problemas, taiau silo pripainti vairias mokslini aikinamj vertinim formas. Sociologijoje taip pat yra svarbi aikinimo bd, nepriklausom nuo j lydimj dsni (pvz.: reikminga samprata ir aikinimas). Taigi, nors lydiniojo dsnio modelis adekvaiai aprao vien i mokslinio aikinimo form, jis nra visuotinis aikinimo modelis. Antras hipotetikai dedukcinis aikinimo metodas yra indukcijos alternatyva, besiremianti mokslo btin hipotezi ir kaip mokslinio tyrimo prielaid pagrindu, ir kaip j patikrinimo priemone. Taip ir vystosi hipotezs bei teorijos bei i j iplaukianios apibendrintos ivados ir spjimai; jeigu jie
397
yra skmingi, priimami kaip hipotezi ir teorij adekvataus sprendimo testai. Akcentuojant io metodo tobulinimo ir spjim testavimo svarb, manoma, kad jis danai, nors ir ne visuomet, artimas falsifikacijai ir falsifikacionizmui. Nors panaus poiris testavim ir teorij, taip pat formalios teorijos (ypa formalios teorijos ir formalizacijos teorijos) krim sociologijoje turjo daug alinink, taiau sulaukdavo ir grieto analitins indukcijos (analytical induction) bei pagrstos teorijos (grounded system) atstov pasiprieinimo. ios teorijos daugiau remiasi kruopiu natraliu pasirinkto socialinio reikinio, ypa simbolinio interakcionizmo ir kit kokybins sociologijos form, stebjimu, remiantis paangios kaitos nuosekli fakt hipotezi apibendrinimu. Patrikas Mak Neilas hipotetin dedukcin metod silo taikyti pagal 27 pateikiam schem .
10 schema. Dedukcinio metodo sandara
1. Faktas (reikinys) 2. Stebjimas (idja) 8.Hipotezs patikslinimas 3. Hipotez (spjimas)
11. Prognozavimas
4. Sistemingas stebjimas ir duomen rinkimas 5. Duomen analiz 7.Hipotezs atmetimas 6. Hipotezs tikrinimas
9. Hipotezs patvirtinimas 10. Teorijos patvirtint hipotezi pagrindu

27
Patrick Mc Nell. Research methods. London and New York: Rantledge, 1994. P. 50.
398
Metodo taikymo procesas prasideda fenomenaliu, objektyviai stebimu reikiniu (1). ie, kai kada atsitiktiniai, stebjimai mokslininkui sukelia mini, kuri pagrindu jis, turdamas idj (2), ikelia hipotez (3). Mokslininkas turi stengtis i anksto numatyti hipotezs trkumus. Kad ir kaip danai stebimi faktai, eksperimentas pasitvirtina; niekada negalima bti visikai tikram, kad kit kart jis vl pasitvirtins. Utenka vieno nepavykusio bandymo rodyti hipotez esant klaiding. Eksperimentas tsiamas sistemingai stebint, renkant (4) ir analizuojant duomenis (5). Hipotez tikrinama priepastatant j rezultatams (6). Jei gauti duomenys nepatvirtina hipotezs (7), ji gali bti atmesta arba dar kart tikrinama (8), toliau keliama nauja hipotez (3). Jei gauti duomenys patvirtina hipotez (9), ji gali paremti teorij (10). Kai teorija yra pakankamai ivystyta, nuodugni, ji tampa panai taisykl ir gali bti pagrindas tolesni tyrim 28 prognozavimui (11) . Kintamieji, kuriuos tyrjas kontroliuoja, vadinami nepriklausomais kintamaisiais; visi kiti, kurie kaip i kintamj veikimo pasekm kinta, vadinami priklausomais kintamaisiais. io eksperimento tikslas sukurti standartizuot situacij, kurioje visus kintamuosius kontroliuoja tyrjas ir kurioje rezultatus, manipuliuojant kintamaisiais, galima bt tirti ir vertinti. Jei randama tam tikros kintamj 29 koreliacijos, tyrjas turi rodyti, kad tai yra ne atsitiktinis, o prieastinis ryys . Taigi dedukcinis metodas, paremtas formalija dedukcija, yra samprotavimo pagrstumo rodymo metodas: transformuojant ir jungiant prielaidas demonstruojamas loginis nuoseklumas, kuris veda prie ivados. Anot N. Lomaniens, kiekvienas tokio ivedimo ingsnis turi bti pateisintas viena i 19 formaliosios dedukcijos taisykli (ivedimo ir ekvivalencijos taisykls). is 30 metodas dar vadinamas natralija dedukcija . Taigi dedukciniu metodu teorija sudaroma, kai ji jau pakankamai itirta. Siekiant tiksliai ir grietai ireikti teorijos teiginius, ji sudaroma dedukcikai, vienus teiginius laikant aksiomomis ir i j logikai ivedant kitus teiginius. Taiau dedukcin teorija tra vienas i mokslinio painimo organizavimo metod. Apibendrinant reikia pastebti, jog logika nesiima vertinti argument teisingumo tam visada reiks empirinio tyrimo ar tiesiog gyvenimikos
Patrick Mc Nell. Research methods. London and New York: Rantledge, 1994. P. 5051. Ten pat. P. 52. 30 Plaiau r.: N. Lomanien. Logika: deduktyvaus samprotavimo analizs pagrindai. Vilnius: Justitia, 2001. P. 106.
29 28
399
patirties, bet tik login analiz gali atskleisti ms (ar oponent) samprotavim nenuoseklum, ms (ar oponent) sitikinim tarpusavio prietaravimus. Formalus loginis ivedimas yra tas instrumentas, kuris iskleidia ms turim ini turin ir leidia numatyti savo sprendim padarinius. Logika daro visa tai pagal gelein login btinum. inia, kad nenordami sutikti su ivada, galime suabejoti argument teisingumu, pagaliau apsisprsti, kad svarbiau ne proto tvarka, o patirtis. Bet, kai iekoma tiesos, btent logika nustato svarbiausius riboenklius. Dedukcinis samprotavimas samprotavimas, kurio ivada pateikiama kaip logika ir btina prielaid idava. 13.3.7. Ekstrapoliacija Ekstrapoliacija (lot. extra vir, u ko nors rib+polio lyginti, keisti; angl. extrapolation; vok. extrapolation; rus. ao) mokslinio tyrimo metodas, vienas i svarbiausi iuolaikini mokslini technini ir socialini ekonomini bd, ivad, gaut stebint vien reikinio dal, ipleiant kit jo dal, vyki eigos numatymas. Statistikoje ekstrapoliacija yra kiekybini charakteristik ir ivad, tiriamos nagrinjam reikini ir proces rezultat visumos metodas. Ekstrapoliacija naudojama kultr tyrimuose nagrinjant tam tikros kultros lyg, stebint jos atstov arba jos tendencijas praeityje ir gautas ivadas perkeliant tos tautins grups charakteristikas. 13.3.8. Genetinis metodas Genetinis metodas (gr. genesis kilm, vystymasis; angl. method genetic; vok. methode genetisch; rus. eee) socialini reikini ir proces tyrimas, paremtas j atsiradimo ir vystymosi analize. Genetinis metodas padeda suvesti daugyb reikini fundamentalius ieities elementus arba bkles ir i j ivesti tiriamj reikin. Genetinis metodas yra vienas i dialektinio metodo komponent. Jo pagalba galima paaikinti vairi visuomeninio gyvenimo srii arba tam tikr teorij sveik praeityje ir dabartyje. Pvz.: teisini ar dorovini norm genez. Genetiniame metode naudojamasi istorikumo ir logikumo principu, o danai jis sutapatinamas su istorikumo ir logikumo metodu. is principas apibdina nagrinjamo proceso vystymosi ypatybes, taip pat santyk tarp logins minties raidos ir objekto istorijos, paties proceso istorijos. Istorikumas realus objekto atsiradimo ir formavimosi procesas. Logikumas objekto srii santykiai, ryio ir sveikos dsniai, kurie egzistuoja isivysiusiame objekte. Istorikumas santykiauja su logikumu kaip vystymosi procesas su savo rezultatu.
400
Istorikumas reikalauja tirti reikin ar idj j vystymosi procese, siejant j ryius su konkreiomis istorinmis slygomis, nuo kuri jie priklauso. Vadinasi, reikin reikia tirti kaip tam tikr istorinio vystymosi produkt, atsivelgiant jo atsiradim, raid ir dabartin bkl. Neatsitiktinai sakoma, kad be istorijos nra teorijos. Istorikai genetinis metodas atsirado sigalint moksle (nuo XVII a.) vystymosi idjai: diferencialinis skaiiavimas matematikoje, Lajelio teorija geologijoje, KantoLaplaso hipotez kosmogonijoje, evoliucijos teorija biologijoje ir t. t. Genetinis metodas siskverbia filosofij, sociologij, logik, psichologij ir kitus humanitarinius ir socialinius mokslus, istumdamas ir apibendrindamas viepatavus juose analitin metod. Genetinis metodas reikalauja iaikinti: 1) pradines vystymosi slygas; 2) svarbiausius etapus; 3) pagrindines vystymosi tendencijas, kryptis. Pagrindinis tokio tyrimo tikslas iaikinti tiriam reikini laiko ry, itirti perjim i emesni form auktesnes. Genetinis metodas pranaesnis u empirin analiz, kadangi tiriama lygiagreiai su realia raida, kuri yra atsirandani idj patikrinimo kriterijus. Taiau ir bdamas pranaesnis, genetinis metodas vis dlto negali visikai atskleisti sudtingo vystymosi proceso. Todl j naudojant kaip vienintel ir absoliut, jo nepapildant kitais metodais, taip pat daroma klaid ir ikraipoma tikrov, supaprastinamas raidos procesas, nukrypstama vulgarj evoliucionizm. Kai kuriuose logikos vadovliuose yra iskiriamas genetinio rodymo bdas, kuris sprendim rodym tikslu tiria j genez, taip pat slygas, kuriomis ie sprendimai pasiek ms laikus. Pvz.: niekas i dabar gyvenani moni nedalyvavo algirio myje, kuriame kovsi Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts (LDK) ir Lenkijos kariuomens su Kryiuoi ordino kariuomene. Bet mes inome, kad jis vyko 1410 m. liepos 15 d. Kryiuoi ordino valdose, miui vadovavo Vytautas ir Jogaila, kad tiesiogin karo prieastis buvo Vytauto parama prie Kryiuoi ordin sukilusiems emaiiams 1409 m. Kryiuoi ordinas pasiryo atsiimti emaitij su LDK pradti didel kar. Vytautas su Jogaila nusprend pirmi pulti kryiuoius ir sumuti prie jo paties teritorijoje. M kryiuoiai pralaimjo, buvo palauta Kryiuoi ordino karin ir politin galia, sulugdyti jo planai Pabaltijyje sukurti didel valstyb ir sigalti visoje Ryt Europoje. i samprotavim patikimumas pateisinamas rodymais pagal vykusi ms samprotavim altin, t. y. ilikusius oficialius dokumentus, dalyvi
401
uraus, literatrinius paminklus ir kt. altinius. Genetinio rodymo struktra yra tokia: 1) nustatoma, kad pirminis sprendimas pagal jo atsiradimo slygas negali bti klaidingas; 2) patvirtinama, kad pirminis sprendimas negaljo bti ikreiptas perduodant i vieno asmens kitam asmeniui; 3) daroma ivada: kadangi pirminis sprendimas teisingas, o perduodant jis nebuvo ikreiptas, 31 tikrinama tez sutampa su pirminiu paskelbtu sprendimu . Sociologijoje naudotas genetinis metodas dav pradi genetinei sociologijai vystytis. ios sociologijos objektu tapo moni visuomens, jos institucij: eimos, gimins, nuosavybs, politins valdios ir j veiklos nagrinjimas. Savo objektu genetin sociologija yra artima etnografijai, pirmykts kultros istorijos nagrinjimui, o skiriasi tikslu surasti socialini institut ir visuomens dsnius apskritai. Genetins sociologijos klausimams ypating dmes skyr O. Kontas (Conte), G. Spenceris (Spencer), G. D. Tardas (Tarde), L. Gumploviius (Gumplowicz), Z. Froidas (Freud) ir kt. Dauguma genetins sociologijos atstov tvirtina, kad moni visuomen atsirado dl psichini emocij takos (pamgdiojimo pastang) Tardas, seksualinio potraukio Froidas, kovos u egzistavim biologiniu dsniu Gumploviius ir kt. Genetins epistemologijos vystymosi pradia enevos genetins psichologijos mokykla, veicar psichologo . Pja (Piaget) ir jo mokini sukurta mstymo tyrim kryptis. Jos alininkai mgino sukurti bendrj painimo raidos teorij, jungiani ontogenezs (vaiko intelekto eksperimentinio psichologinio tyrimo) ir filogenezs (mokslo istorijos) duomenis. Ontogenezs ir filogenezs lygmenys buvo laikomi paralels, kadangi subjekto ir objekto protini operacij santyki pobdis keiiasi ir per individo, ir per bendrj mokslo idj evoliucij. Abiem lygmenimis paanga pasireikia kaip egocentrizmo ir fenomenalizmo veikimas, refleksijos stiprinimas, logini matematini struktr krimas. Genetin epistemologija padjo sprsti mstymo logikos ir psichologijos santyki problem ir turjo didel 32 tak vystymosi, mstymo psichologijos raidai . 13.3.9. Idealizacijos metodas Idealizacija (gr. idea idja, pirmavaizdis, vaizdinys; angl. idealization; vok. idealisierung; rus. eaa) mstymo aktas, kai sukuriami kai kurie abstrakts objektai, i principo negalimi paty31 32
. . Koao. oe oa... 116. Psichologijos odynas P. 91.
402
rime ir tikrovje. Idealizuoti objektai yra kai kurie ribiniai tam tikr reali objekt atvejai ir j mokslins analizs priemon, kuriami t reali objekt teorijai pagrsti. Taigi idealizacijos metodas yra objekt, daikt, proces ir reikini bendriausi bruo abstrahuotas atspindys mstymo procese. Tai mintinis idj, svok, turini real prototip, konstravimas. Idealizacijos procesui bdinga nuo realiai egzistuojani, btin objekto savybi pasitraukti abstrakcij (svok, samprat apie realybje egzistuojanius objektus formavimas atskyrimo ir papildymo bdu), t. y. panaudojant tik dal turim duomen ir pridedant naujos informacijos, kurios negalima i t duomen gauti. Abstrakcija gali bti reali ir ideali, objektui priskiriami poymiai, kurie negalt priklausyti realiam jo pirmavaizdiui (prototipui). Apie svokas, kurios yra idealizacijos rezultatas, sakoma, kad jose vaizduojami ideals objektai. Idealizacija sukrus tokio objekto svok, tolesniuose samprotavimuose ja galima operuoti kaip realiu objektu, konstruojant abstrakias reali proces schemas dar gilesniam t proces supratimui. Todl idealizacija glaudiai susijusi su modeliavimo metodu. Idealizacijos proceso rezultato pavyzdiu gali bti tako svoka: realiai nemanoma rasti objekto, turinio visas tako savybes, nemanoma rasti objekto, neturinio matmen. Analogikos yra tiesios linijos, apskritimo, absoliuiai juodo kno, inercijos svokos. Kadangi matematika nekreipia dmesio visus nekiekybinius aspektus, ji yra abstrakti. Matematika operuoja apibrtomis aksiomomis (prielaidomis) koordinai sistema, skaii teorijos prielaidomis ir i j iveda kiekybinius santykius geometrijos ar aritmetikos prasme. Taip ji sukuria grietas, formaliai abstrakias aksiom konstrukcijas. Gamtoje nra joki i konstrukcij atitikmen. Gamtos vaizdavim matematinmis priemonmis reikia lyginti ne su fotografija, o su kodu. Gamtos reikiniai priskiriami prie matematini reikini visikai laisvai, taiau vienareikmiai. G. Galiljus rod savo proto originalum abstrahavosi nuo vairi slyg, kad pasiekt ideal atvej. Pvz.: jis prieina prie ivados, kad visi knai krinta vienodu greiiu, nepriklausomai nuo j mass ir formos, jeigu abstrahuojamasi nuo oro pasiprieinimo. Anot J. V. F. Hgelio, jei subjektas nebt vis laik buvs su objektu vienovje, tai niekada negaltume rasti kelio nuo subjekto prie objekto. Jei ir turime supratim apie subjekt ar objekt, tai manoma tik todl, kad per amius jie buvo neatsiejami. Tik proto atotrauka galime izoliuoti subjekt, bet konkreiai tokio izoliavimo bti negali. Todl iuo atvilgiu tenka irti tik kaip abstrakt, o ne kaip real mstym.
403
Idealizuotas objektas gali bti vairi form turti ar neturti matematin iraik, bet visada toks objektas turi bti konstruktyvi priemon teorijos raidai. Toks objektas yra ne tik teorinis realybs modelis, bet taip pat netiesiogiai ireikia ir apibrt tyrimo program, realizuojam kuriant 33 teorij . Pagrindinis poymis, skiriantis mokslin idealizacij nuo eilins fantazijos, yra tas, kad joje sukurti idealizuoti objektai tam tikromis slygomis yra paaikinami realiai egzistuojani objekt terminais. Idealizacijos metod naudojo garsus antikos filosofas Platonas, o mokslininkai Galiljus ir Niutonas dar atradimus operuodami idealizuotais objektais. Platon galima laikyti pirmuoju ideali visuomenini organizacij krju. Kai kurie jo valstybs tvarkymo principai kartojasi daugelio vlesni autori utopiniuose ideali valstybi modeliuose. Idealizacijos procesas yra vertingas tuo, kad jame pereinama nuo empirini dsningum prie idealizuot objekt svok ir bendr dsningum formulavimo, atliekant tam tikros ini srities dedukcin konstrukcij. Taigi idealizacija yra btina sudarant reali proces abstrakias schemas, siekiant giliau prasiskverbti j vyksmo dsningumus. Sukurtos idealizuotos objekt svokos, einanios mokslines teorijas, vienoje ar kitoje mokslo vystymosi stadijoje per daugel tarpini interpretacij arba tiesiogiai btinai tampa realiai paaikinamos tam tikrose tikrovs srityse. ios svokos paprastai randa teorin pritaikym sprendiant konkreius udavinius praktins veiklos srityse. Taigi praktika yra kriterijus, kuris patvirtina i idealizuot objekt svok teistum ir veiksmingai tarnauja mokslinio painimo procese. Idealizacijos metode Maksas Vberis pirmasis iskyr idealaus tipo arba grynojo tipo (ideal type or pure type) por. Tai bendro ar atskiro reikinio suvokimas (idealizacija), turint tiksl analizuoti ir paaikinti atstovaujamj reikin tik abstrakia arba gryna (idealizuota) forma. Tokios idealizacijos element yra ir moksle, ir kasdieniame gyvenime, tik j idealizacijos lygis yra skirtingas. Tokia idealizacija yra ir technikos, ir socialiniuose moksluose. Pvz.: svoka tobula konkurencija. Tai leidia labiau supaprastintai tirti reikin, formuluoti universalius aukiausio lygio apibendrinimus (mokslinius dsnius), kuri poiriu reals pasaulio vykiai gali bti analizuojami ir aikinami kaip sudtingesns empirins ieities pozicijos.
33
oa coooea oe. Moa: oaa, 1998. C. 952.
404
M. Vberis pakankamai apibrtai iskyr tokius idealius tipus: a) idealias logine prasme mintines konstrukcijas, nustatanias ekstremalias logines reikmes; b) abstrahuota nuo tikrovs konstrukcija; c) tinkamai naudojamas bendr form abstrakias formuluotes, tarpusavyje susijusius prieasties ir pasekms sudtingai pasikartojanius reikinius (pvz.: biurokratija). Kitas reikalavimas yra i svok objektyviose galimybse ta prasme, kad jos turi nors apytiksliai atitikti konkreius faktus ir bti taip pat subjektyviai adekvaios suprantamos subjektyviai besiorientuojaniam hipotetikam individualiam veikjui. Idealios tipins svokos Vberiui reikalingos bendroms svokoms iaikinti, pvz.: racionalus, tradicinis tipas ir t. t. Panaiu bdu palengvinama klasifikacija prieastiniam hipotezi palyginimui. M. Vberio nuomone, sociologijoje sunkiau panaudoti idealizacijos metod aukiausio lygio dsniams nustatyti. Taiau idealizuotos svokos ir socialiniuose moksluose gali atlikti idealius tipinius vaidmenis taip pat, kaip euristinis bdas padeda aikiau aprayti ir analizuoti reikinius, ypa 34 istorinius . Idealizavimas yra naudingas ten, kur objekto savybi negalima matuoti prietaisais ar kiekybiniais rodikliais. Pvz.: edukologijoje, tiriant mokini savybes, tyrjas negali j tiesiogiai stebti ar matuoti, o apie tiriam savyb jis gauna informacij, reikiam ugdytinio odiais, veiksmais, poelgiais. Vadinasi, i visos ugdytinio elgsenos reikia atrinkti tik tuos ios elgsenos aktus, kurie teikia informacijos apie norim savyb, po to rasti kiekvienam elgsenos aktui reikiam informacijos kiek, perdirbti i informacij savyb matuojanios skals rodmenis ir toliau operuoti iais rodmenimis, aptariant ugdytinio asmenyb. Vadinasi, matavimu abstrahuojamasi nuo reali ugdytini, jie kaip painimo objektai keiiami skaii vektoriumi (nusakani ugdytini ini, protini ir praktini mokjim, dorini ir kit savybi lyg), kuriuo operuojama kaip idealiu objektu, kol iekoma esmini teigini apie ugdym. Kitas idealizavimo bdas nagrinjamos savybs absoliutinimas. Vadinasi, iskiriama svarbiausia objekto savyb ir eliminuojamos aplinkybs, trukdanios iai savybei pasireikti idealiu lygmeniu. Taip konstruojamas edukologinio painimo objektas idealus ugdymo procesas, abstrahuotas 35 nuo konkrei ugdytojo ir ugdytinio sveikos ypatybi .
34 35
oo oo oooe oa. . 224226. B. Bitinas. Ugdymo tyrim metodologija. Vilnius: Joara, 1998. P. 7172.
405
Idealizacija taip pat taikoma teisje, ypa kriminalistikoje bei teistyroje. Pvz.: nusikaltimo sudtis yra idealizuotas objektas, nes skirtingai nei nusikaltimas nusikaltimo sudtis nra objektyvios tikrovs reikinys. Tai idealizuota abstrakcija, tai kriminalizuojamo reikinio teisin iraika, teisinis apvalkalas, teisiniai rmai. Tai teisininkams profesionalams skirtas rankis padarytoms veikoms vertinti remiantis atitinkamu baudiamuoju statymu. Nusikaltimo sudtis dl jai suteikt poymi realiai neegzistuoja, nuo realiai gyvenimo fakto (nusikaltimo) pasitraukiama abstrakcij. 13.3.10. Indukcijos metodas Indukcija (lot. inductio vedimas; angl. induction; vok. induktion; rus. ) mstymo bdas, kai atskiri daliniai teiginiai, atvejai, poymiai traukiami apibendrinim, kai nuo pavieni fakt, ini einama prie bendr ivad. Tai vienas i apibendrinimo bd. Taigi indukcijos ivada yra apibendrinamojo pobdio. Taiau skirtingai nei dedukcija, visada duodanti teising ivad, indukcija i teising prielaid leidia daryti tiktin ivad, reikalaujani tikslesnio rodymo. Indukcijos ivados neapibrtum lemia patyrimo ini reliatyvumas. Indukcija yra reduktyvus samprotavimo bdas, taigi jos ivada tiktina. Tiktinumo lygis gali bti pats vairiausias nuo maai tiktino iki daugiau ar maiau tikslaus, beveik tiktino. Nuo kit redukcini samprotavim indukcija skiriasi tuo, kad jos ivada yra apibendrinamojo pobdio. Indukcijos reikm jos neatskiriama ssaja su praktika, gyvenimu, jos kaip priemons svarba empiriniam inojimui. Todl is metodas plaiai naudojamas moksluose, besiremianiuose patyrimu, konkreiais socialiniais tyrimais, skaitant ir teis. Indukcija atsiranda moni praktins veiklos procese, esant poreikiui apibendrinti inias, t. y. gauti ini apie daugiau ar maiau bendrus pasaulio daikt ir reikini ypatumus, apie daikt ir reikini ryius. Danai samprotavim prielaidos esti bendro pobdio teiginiai, t. y. teiginiai apie visus klass objektus. Jie gaunami ityrus (stebjimu, eksperimentu) tam tikrus atvejus, nustaius atskir klass objekt tam tikr savyb, o paskui padarius apibendrinamj ivad t savyb turi visi tos klass objektai. Taigi indukcija yra toks samprotavimo bdas, kai ityrus tam tikrus objektus ir nustaius j tam tikr savyb, daroma ivada, kad t savyb turi 36 visi tos klass objektai .
36
406
Indukcija gali bti ir kaip objektyvi daikt ir reikini ryi atspindys. Atskir daikt ir reikini palyginimas ir priepastatymas leidia atrasti bendrus j ryius, vienas gali bti kaip prieastis, kitas kaip pasekm, arba atvirkiai. Kaip samprotavimo ris indukcija visikai skiriasi nuo dedukcijos. Jeigu dedukciniuose samprotavimuose mintis eina nuo daugiau bendro inojimo prie maiau bendro, tai indukciniame, atvirkiai nuo maiau bendro inojimo prie daugiau bendro. Jeigu dedukcijoje bendras inojimas yra samprotavimo ieities takas, tai indukcijoje rezultatas. Indukcijos reikm yra ta, kad atsiranda naujas inojimas empirinio stebjimo ir eksperimento metodais apibendrinant tam tikrus faktus. Indukcija galima dl tikrovs reikini dsningo kartojimosi. Dl io kartojimosi galima, ityrus dal objekt, daryti bendro pobdio ivad apie visus tos klass objektus. Logika traktuoja indukcij kaip samprotavimo r ir skiria ibaigtj ir neibaigtj indukcij. Moksle svarbiausia yra neibaigtoji indukcija. Klas sudarani objekt bna labai daug (net be galo daug), todl praktikai j vis nemanoma itirti ir apibendrinti. I ia kyla indukcinio apibendrinimo problema: koks yra teorinis pagrindas, leidiantis daryti indukcinius apibendrinimus formuluoti dsn ar princip, ityrus tik dal reikini, kuriuos tas dsnis aprpia. Indukcinio pagrindimo problema tirta jau Antikoje (Sokratas, Aristotelis, epikrininkai), ji buvo nuolat tobulinama. Tuo tikslu vartojama formalizuota tikimybins logikos kalba ir apskritai indukcijos problema traktuojama dedukcikai ji laikoma hipotezi patvirtinimo (verifikacijos ar falsifikacijos) problema. Neibaigtoji indukcija yra dvejopa: populiarioji ir mokslin. Populiarioji indukcija dar vadinama indukcija per paprast ivardijim, nesant prietaraujanio atvejo. Populiarija vadinama neibaigtoji indukcija, kai ivada, kad visi tam tikros klass objektai turi tam tikr savyb, daroma, remiantis tuo, kad tarp itirt tam tikros klass objekt nebuvo rasta tos savybs neturinio objekto. moni gyvenimas pateikia daugyb tokios indukcijos pavyzdi. mons yra pastebj, kad prie liet kregds skraido arti ems. Vadovaujantis iuo stebjimu, galima teigti, kad kregds prie liet skraido arti ems, kadangi emai skraido maalai, kuriuos jos medioja, o pastarieji skraido emai todl, kad prie liet j sparneliai ipursta. Todl ir pati indukcija vadinama populiarija. Taiau populiariosios indukcijos ivada tiktina. Jei prietaraujanio atvejo nerasta, negalima teigti, kad jo i viso nra. Utekt atrasti prietarau-
407
jant reikin, kad ivada tapt klaidinga. Pvz.: buvo teigiama, kad visos gulbs baltos, kol Australijoje nebuvo atrastos ir juodos gulbs. Tas pats ir dl balt ber yra ir juod ber. Su tokia problema susidr ymioji Raselo vita. Kiekvien dien vitid ueidavo eimininkas ir atnedavo grd. Vita i to padar ivad, kad, atjus eimininkui, visada bus ir grd. Taiau vien dien eimininkas atsine ne grd, o peil Tai ir yra prietaraujantis vykis. Tiktina, kad tarp neitirt objekt yra ir neturini konstatuojamosios savybs. Juo daugiau objekt itiriama, juo labiau didja populiariosios indukcijos ivados tiktumas. Populiariojoje indukcijoje galima klaida, vadinama skubotu apibendrinimu. i klaida paaikja, kai apibendrinta ivada daroma netiksliai arba per maai ityrus objektus. Skuboto apibendrinimo klaid daro mons, kurie nekritikai priima teiginius, ima dmesin tik tai, kas teigin patvirtina, o neieko teiginiui prietaraujani fakt ar juos ignoruoja. Btent todl liaudies prietaruose nemaa yra ir klaiding apibendrinim, pvz.: juoda kat, tuti kibirai ir t. t. Samprotavime indukcija yra neatsiejama nuo dedukcijos. Galima sakyti, kad nra indukcijos be dedukcijos, dedukcijos be indukcijos. Todl negalima klausti, kas svarbiau: indukcija ar dedukcija. Jos viena kit papildo. Mokslin indukcija. Indukcija, vartojama kartu su dedukcija, vadinama moksline indukcija. Jos pagalba ne tik stebimi atskiri vykiai, bet ir tiriamas paties reikinio pobdis ir atsakoma klausim, kodl taip, o ne kitaip. Populiarija indukcija nustatyta, kad ildomi metalai pleiasi. Taiau visi ar tik kai kurie? Ir tik molekulin teorija, atskleidusi io pltimosi mechanizm, padar teising ivad. Jeigu populiariojoje indukcijoje svarbu itirti kuo daugiau reikini, tai mokslinje indukcijoje tai neturi didels reikms. Legenda pasakoja, kad Niutono visuotins traukos dsniui atsirasti uteko vienintelio stebjimo obuolio kritimo. Tai legenda. Taiau tai faktas. Priklausomai nuo dedukcijos vaidmens, skiriasi keli mokslins indukcijos variantai: a) indukcija, atrenkant atvejus, kuriuose negalimi atsitiktiniai apibendrinimai. ia dedukcijos vaidmuo palyginti nedidelis: ji pasireikia i anksto sudaromu objekt tyrim planu; b) indukcija, kurios ivada patikrinama dedukcija. Deduktyviai pagrsta indukcijos ivada yra teisinga. iuo atveju itirt objekt skaiius neturi lemiamos reikms. Esti ir pagrindins indukcijos logini klaid. Viena i klaid vadinama post hoc, ergo propter hoc po to, vadinasi, to prieastis. Diena eina
408
po nakties, bet naktis nra dienos prieastis. Kita klaida skubotas apibendrinimas, kai teigiama, kad visos gulbs baltos. Indukcija parengtinio tardymo procese. Parengtinis tardymas prasideda fakt tyrimu. Nusikaltliai palieka pdsakus, ymes. J atradimas yra pradin tardymo mediaga. Visa pradin mediaga turimi faktai kruopiai analizuojama, nustatant kiekvieno fakto reikm nusikaltime ir atrandant fakt tarpusavio ry. Pagal turimus faktus nusikaltimo pdsakus atkuriamos nusikaltimo aplinkybs, jo padarymo bdai, motyvai, padars nusikaltim asmuo ir t. t. Parengtiniame tardyme indukcijos bdu nustatomas prieastinis turim fakt ryys su nusikaltimu. Pirmiausia kiekvienas faktas atskirai apibdina nusikaltim tam tikru poiriu. Ityrus tam tikrus faktus, indukcijos bdu daroma apibendrinamoji ivada: visi turimi faktai yra rodymo mediaga. Tai ibaigtosios indukcijos ivada. Jos teisingumas priklauso nuo analizs 37 tikslumo: ar tikrai kiekvienas atskiras faktas yra rodymo mediaga . Indukcijos metodas teismo procese. Teisinis argumentavimas yra tam tikras painimas. Dl io proceso racionalumo btina nuoseklumas, metodikumas, darom ivad teisingumas. Pasiekti tiksl padeda ir logikai formuluojami bendriausi tyrimo metodikos principai bei metodai dedukcija ir redukcija. Svarbiausi teisins argumentacijos redukciniai (nededukciniai), tikimybiniai samprotavimo bdai yra indukcija, analogija ir hipotez. Pagrindiniu redukcinio tyrimo metodu laikoma indukcija. Indukcinis tyrimo metodas aprpia tyrimo objekto stebjim, apraym, rezultat apibendrinim ir hipotezi iklim. Hipotezs tikrinamos ir prieinama prie galutins ivados. Indukcija tikimybinis samprotavimo bdas. Juo gauta ivada, nors ir apibendrinamoji, taiau tik tiktina, indukcijos ivada gali bti ir teisinga, ir klaidinga. Indukcinis metodas teisinei argumentacijai labai svarbus, taiau dl ivados tiktinumo taikytinas atsargiai. Pvz.: vienodai isprsta deimt panai byl nereikia, kad ir vienuolikta bus isprsta taip pat. Ankstesnse deimtyje byl galjo bti teiss aikinimo ar taikymo klaid arba vienuolikta byla gali bti visikai nepanai pirmsias deimt. Taiau kai kuri indukcijos ri (ibaigtosios, kuri faktikai yra dedukcija, ir tik objekto tyrimu; mokslins, kai indukcija naudojama kartu su dedukcija) atvejais ivados visada teisingos, taigi kategorikos, skirtingai nei nebaigtosios ir populiariosios
37
R. Plekaitis. Logikos vadas... P. 216
409
indukcijos atvejais. Tad atitinkamai reikt vertinti ir skirtingos ries indukcija grindiam teisin argumentacij. Antra vertus, teismo procesas yra empirin veikla, todl ir praktinis teisinio argumentavimo tikslas aikus isprsti konkrei ali konkret gin. Logikos paskirtis utikrinti mstymo nuoseklum, taisyklingum. Bet ji negali atsakyti, kaip teisingai isprsti konkret gin. Teisjui, apsiribojaniam logikos problemomis ir nuoaly paliekaniam konkreios bylos, konkrei gino ali gyvenimo problem sprendim, kyla pavojus 38 tapti teiss formalistu, o tai reikt nusialinti nuo teisingumo vykdymo . 13.3.11. Lyginamasis istorinis metodas Lyginamasis istorinis metodas (angl. method, comaparative historic, vok. methode, vergleichendhistorische, rus. eo caeooe) juo iaikinama, kas yra bendra ir ypatinga istoriniuose reikiniuose, gretinant vien ar vairius reikinius skirtingose istorinio vystymosi pakopose. Lyginamasis istorinis metodas visuomens raidos reikini tyrimas ir aikinimas, kai konstatavus t reikini panaum, daroma ivada apie j genetin giminingum, t. y. ivada apie j bendr kilm. iuo metodu socialiniuose reikiniuose iaikinama tai, kas bendra ir ypatinga, pastamos vairios istorins to paties ar dviej skirting reikini puss. Lyginamojo istorinio metodo ypatyb skirting kultr, politini, teisini, socialini ir mokslo srii bendr seniausi element bei idj atkrimas ir palyginimas. iuo metodu irykinama kas bendra ir ypatinga socialiniuose reikiniuose, t reikini istorinio vystymosi ypatumai bei skirting reikini koegzistencija (sambvis). Naudojant lyginamj ir istorin metod, atsiranda galimyb sugretinti skirtingus socialinio reikinio vystymosi laikotarpius, iaikinti vykusius pokyius, rekonstruoti vystymosi tendencijas. Lyginamasis istorinis metodas pats seniausias metodas, plaiai naudojamas ir ms dienomis. is metodas sieja du metodus vientis metod, vadinam btent lyginamuoju istoriniu metodu. is metodas yra taikomas daugelyje moksl. Lyginamasis istorinis metodas gali bti naudojamas dvejopai: 1) kaip savarankiko tyrimo instrumentas, kuris duoda konkreius rezultatus; 2) kaip intelektinis veiksmas, kuriuo galima interpretuoti duomenis,
38
D. Mikelnien, V. Mikelnas. Teismo procesas P. 106111.
410
gautus anksiau kitu metodu . Istorinis poiris gali bti palyginamasis, o lyginamasis poiris gali atspindti reikini evoliucin sek juos tarpusavyje lygindamas. Istorinis ir lyginamasis metodas sudaro vientis metod ir yra glaudiai tarpusavyje susij vienas su kitu sveikauja ir vienas kitu remiasi. Lyginamasis istorinis metodas leidia iaikinti ir sugretinti tiriamojo objekto evoliucijos lygius, vykusius pasikeitimus, nustatyti vystymosi tendencijas. iuo metodu atliekama: a) lyginimas ir gretinimas padeda nustatyti vairiausi objekt kilm; b) istorinis tipologinis lyginimas aikina nesusijusi savo kilme reikini panaum vienodomis j genezs ir vystymosi slygomis; c) istorinis genetinis lyginimas aikina reikini panaum kaip j kilms giminingumo rezultat; 40 d) lyginimas fiksuoja vairi reikini tarpusavio tak . Mokslinje literatroje istorini lyginamj tyrim vert, anot L. Kogeno (Cohen), L. Manjono (Manion), apibriama iais aspektais: a) istoriniai lyginamieji tyrimai leidia velgti problemos sprendimo bdus; b) galina prognozuoti dabarties ir net ateities kitimo tendencijas mums rpimu klausimu; c) danai atskleidia vairi sveik ir net kadaise vykusi sukrtim tikrj vert; d) padeda i naujo pavelgti ikeltas hipotezes, turimus duomenis ar 41 kuriam teorij . Taigi lyginamj istorin metod galima panaudoti daugelyje mokslo ak. Pastaruoju metu is metodas plaiai naudojamas modernizacijos teorijoje. Tai viena i labiausiai paplitusi sociologinio vystymosi koncepcij Vakar pasaulyje. Akcentuojama atsilikusi ir besivystani ali raidos dsningumai (mechanizmai), j socialinio, ekonominio vystymosi proceso modernizavimas, j visuomenini struktr (ekonomini, socialini santyki, politini organizacij ir kultros) keitimas priartinant jas prie isivysiusi ali efektyvi santyki funkcionavimo. Integruojantis pasaulines bendrijas, norint padti ekonomikai, perduodant technologijas ir valstybines investicijas
. Kao. ea ooo C. 217. oeea aaa ooo. M: , 1990. . 328. 41 Cit. i: K. Kardelis. Mokslini tyrim metodologija ir metodai. Kaunas: Technologija, 1997. P. 82.
40 39
39
411
ioms alims, taip pat nagrinjant i ali savarankik indl sociokultrinius ir politinius vystymosi faktorius. Ypa atsivelgiama psichologinius (nacionalinis charakteris), individ nuostatos ir vertybi sistemos faktorius. Lyginamuoju istoriniu metodu tai galima sismoninti ir valdyti prieakini isivysiusi ali dominuojanias paangias idjas. Lyginamojo istorinio metodo pavadinimas dviprasmis. Vieni mano, kad kalbama apie lyginamojo metodo taikym istorijoje (lyginamoji istorija), kitiems tai lyginamasis metodas plaija prasme, apimantis ir istorin reikinio analiz. Teisininkai bando derinti kiekvien io metodo sudedamj dal su vienu i dviej savo moksl: teiss istorija ir lyginamja teise. Lyginamasis istorinis metodas, j nuomone, i mokslo ak vertinimas sociologiniu poiriu. Dvigubas metodo pavadinimas nra beprasmis. Jis pabria istorin poir nagrinjant tam tikr reikin, teiss norm ar institut, ar teiss sistem apskritai. Tik taip galima juos pilnutinai ir visapusiai isiaikinti bei suprasti. Savaime suprantama, istorinis ir lyginamasis metodo aspektas sveikauja tarpusavyje. Istorinis poiris gali bti lyginamasis bei lyginamasis diachroninis (laiko tkms poiriu). is metodas bus aikesnis, abu jo aspektus apvelgus atskirai. Panagrinkime atskirai istorin metodo aspekt teiss moksle. Norint suprasti istorin metod jo grynuoju pavidalu, geriausia sivaizduoti kok nors vien istorin objekt, kuris nesikartoja nei laike, nei erdvje. Toks atskiras objektas gali bti sistema, institutas, vyki grup ar teisinis reikinys. Tokio metodo taikymas bus ne daugiau kaip pasyvus apraymas. Taiau istorikai retai apsiriboja metratininko vaidmeniu. Net istorija, susidedanti i vykio apraymo, parodo fakt tarpusavio ryius, racionalius vyki pagrindus (prieastis). Istorinio metodo esm yra racionalus juridini reikini painimas. Kiekvieno painimo ypatyb yra ta, kad juridiniai reikiniai nagrinjami ne kaip statiniai, atitinkantys tam tikr teiss bkl, bet kaip toki reikini evoliucija. Toliau istorinis metodas susideda i juridini reikini aikinimo, prieastingumo ir kilusi pasekmi aikinimo. is aikinimas turi savo ypatum. Jis ivedamas ne i daugelio panai stebjim (kaip lyginamajame metode), o i bendro nuoseklaus dviej reikini (institut) santykio laike, parodanio, kaip pirmasis dl vykstani transformacij tampa antrojo prieastimi. Kyla klausimas: kuo is istorinis metodas, naudojamas teisini reikini painimui, skiriasi nuo teiss istorijos metodo. Juk abu metodai nukreipti ne t pat objekt teiss reikinius, institutus. Ar jie yra apraomosios, ar
412
paaikinamosios disciplinos? Gal kiekvienas j nagrinja teisinius reikinius kaip prieastis ar pasekmes, palyginti su kitais reikiniais? ios dvi disciplinos nagrinja skirtingus teiss aspektus. Tarkim, kakoki statym atsiradimo prieastis. Teiss istorija savo aikinimais gali atsiriboti nuo statym leidjo. Teiss sociologija velgia plaiau ir stengiasi pamatyti tas socialines prieastis, kurios nulm tokio statymo atsiradim. Taip pat skirtingas bus i dviej disciplin poiris ir statymo normos efektyvum. Teiss istorija nagrins grynai teisines pasekmes, teism praktik, reformas, statym kait. Sociologas istoriniu metodu aikins socialines pasekmes, visuomens ir statymo santyk, 42 statymo efektyvum . Istorinis metodas naudojamas kaip tikslesnio teiss norm prasms suvokimo priemon. Teiss teorijoje jis naudojamas kaip vienas i teiss norm aikinimo metod. Norint suprasti statymus, reikia inoti jais nustatomo teisinio reguliavimo istorij: isiaikinti j primimo tikslus, nort sukurti koki teisini santyki bkl. Anot vokiei teisininko Zitelmano, kiekvienas statymas yra istorikai nulemtas praeities, todl gali bti teisingai 43 suprastas tik istorini vyki fone . Kadangi lyginamasis istorinis metodas yra dviej savarankik (istorinio ir lyginamojo) metod kompleksas, tai j galima bt nagrinti dviem bdais: 1. Kaip vientis, neiskiriant jo dali. 2. Iskiriant jo sudedamsias dalis. Pateiktas metodo suskirstymas yra svarbus, kadangi teiss teorija istorin ir lyginamj teisinius metodus iskiria kaip tam tikrus, savarankikus bdus nagrinjant teiss reikinius. Teiss teorija istorin metod priskiria 44 prie bendrj teiss metod, o lyginamj prie specialij teiss metod . Taiau tiek pirmasis, tiek antrasis priskiriami prie teorini teiss metod. Lyginamasis istorinis metodas svarbus teoriniame mstyme. Jis leidia reikinius nagrinti pradedant nuo bendr dalyk ir baigiant konkreiais. Tuo pasiymi metodo sistemingumas i pradi reikiniai nagrinjami abstrakiai, po to prieinama prie konkrei dalyk. Teisininkai metod danai naudoja teiss istorijoje ir lyginamojoje teisje. Moksliniame tyrime metod galima naudoti dvejopai: 1. Kaip lyginamj istorijoje. Pvz.: lyginant skirtingo ar to paties istorinio laikotarpio teisins minties altinius, juos analizuojant ir atskleidiant j panaumus bei skirtumus. is bdas danas lyginamojoje istorijoje.
. Kao. ea ooo... . 217222. A. Vaivila. Teiss teorija... P. 3738. 44 O eo aa oaa (o ea . . aaea). oa: , 2000. . 37.
43 42
413
2. Kaip lyginamj metod plaija prasme, atliekant dabarties ir istorini teisini reikini analiz. is bdas danas lyginamojoje teisje. Pvz.: lyginamoji konstitucin teis neapsiriboja vien tik iuolaikini konstitucij lyginimu bei analize. Daug dmesio taip pat yra skiriama konstitucingumo istorinei raidai. Istorinis tyrimas nra tiesioginio stebjimo metodas. Jis ypatingas tuo, kad visa, kas tiriama, jau yra vyk praeityje. Todl tyrjo pareiga, taip pat ir udavinys, naudojantis visais prieinamais altiniais (danai netiesioginiais, nes daugelis socialini reikini yra susij), teisingai (nealikai, netendencingai) vertinti buvusius vykius bei daryti argumentuotas, pagrstas istoriniais faktais, ivadas. Visa tai tyrjui udeda tam tikr moralin atsakomyb. Istoriniuose tyrimuose renkami dviej ri duomenys: 1. Pirminiai, tiesiogiai nuvieiantys rpim dalyk. 2. Papildomi (netiesioginiai), apie rpim problem leidiantys sprsti 45 netiesiogiai . Norint ivengti papildom sunkum, tyrjui privalu gerai inoti ko jis nori turti aiki tyrimo hipotez. Be to, reikia patikrinti turim duomen patikimum. Patikimumas tikrinamas dviem etapais: pirmiausia tikrinamas informacinio altinio (dokumento) autentikumas, po to paios informacijos (ini) teisingumas. ie du etapai dar vadinami ioriniu ir vidiniu kritiniu vertinimu. Iorinis vertinimas labiau nukreiptas pat altin (dokument), o ne tai, kas jame raoma ar sakoma. io etapo tikslas isiaikinti, ar galima pasitikti altiniu. irima, kas buvo autorius, tikrinami paraai, raysena, stilius, vietovardiai ir pan. Jeigu kyla abejoni ir reikia, gali bti tikrinamas ir popieriaus, raalo, drabui bei kit daikt autentikumas, amius. Pvz.: nustatant autoryst (jeigu abejojama), analizuojamas odi pasiskirstymas tekste. Manoma, kad kiekvienas raytojas, autorius kai kuriuos odius vartoja tam tikru daniu. Visa tai daroma, norint ivengti nesining, nepatikim altini ir klastoi. Vidinis vertinimas informacijos tikslumo, patikimumo tikrinimas. Tai sunkiau nei nustatyti autentikum. Klausimas, ar galima tikti autoriumi. L. Kogenas (Cohen) ir L. Manjonas (Manion) knygoje Ugdymo tyrimo 46 metodai nurodo klausimus, kuriuos iame vertinimo etape reikia atsakyti : ar autorius pats patyr apraomuosius vykius, buvo j dalyvis, ar diletantas, t. y. ar jis kompetentingas tais klausimais, kuriais rao;
45 46
K. Kardelis. Mokslini tyrim metodologija ir metodai P. 83. Ten pat. P. 8384.
414
koks autoriaus poiris apraomuosius vykius, santykis su jais; kiek autorius galjo bti veikiamas i alies ar psichologini savo charakterio savybi; kiek laiko buvo praj po apraomojo vykio; informacija galjo bti ikreipta interviu imani asmen ir pan. Kritikai vertinus istorin informacij irima, ar gautieji faktai patvirtina hipotez, ar ne. Tai sunkiausias ir galbt atsakingiausias tyrimo etapas, nes visk reikia vertinti, susieti. ia reikia valgumo, vaizduots. is baigiamasis etapas dar vadinamas proceso sinteze. Jo rezultatas ir yra tyrimo procesas. Atliekant istorinius tyrimus gali kilti ir kit problem: per plaiai keliama tyrimo problema; labiau rykja tendencija naudotis antraeile informacija arba lengviau randamais altiniais negu patikimesniais, bet sunkiai randamais; nepakankamai kritikas informacijos (altinio) vertinimas; prasta login analiz (sunkiai atpastami faktai, sukl pasekm), per platus apibendrinimas, nesugebama vertinti tuo laikotarpiu vartot odi bei svok prasms. Apibendrinant reikia pasakyti, kad socialini reikini negalima nagrinti izoliuotai. Atliekant mokslin tyrim, visada reikia atskleisti socialini reikini vystymosi evoliucij. Istorijos mokslo pasiekimus reikia lyginti su iuolaikinio mokslo realijomis. Tik tada galima bus visikai nustatyti tiriamojo objekto pobd, jo ry su dabartimi ir galimas jo vystymosi tendencijas. iems ivardytiems tikslams pasiekti geriausia priemon yra lyginamasis istorinis metodas. Galima iskirti lyginamojo istorinio metodo mokslui teikiamus privalumus: 1) padeda atskleisti reikini prieastingum; 2) padeda atskleisti tiriamojo objekto vystymsi; 3) padeda atrasti nuomoni vairov apie t pat reikin; 4) suteikia pagrind klasifikacijai, tipologijai; 5) suponuoja sistemin poir reikinius. Lyginamasis istorinis metodas praktikai svarbus: 1) naudojant lyginamosios istorins analizs rezultatus sprendim primimo procese; 2) taikant teiss norm paveldjimo principus naujuose statymuose. Taiau, kaip ir kiekvienas metodas, turi ir trkum: 1) tyrimo rezultat patikimumas priklauso nuo objekto informacijos patikimumo;
415
2) sudtinga lyginti skirtingus objektus, nes j laikas ir aplinka skirtinga; 3) didels laiko snaudos (ypa nustatant dokument autentikum); 4) nagrinjami reikiniai daniausiai priklauso nuo tyrimo autoriaus subjektyvi pair ir vertinim. 13.3.12. Lyginimo metodas Lyginimo metodas (angl. comparative method; vok. vergleichende methode; rus. ae eo) sociologinis tyrimas, kai derinama informacija, gauta: a) vairiais istorinio vystymosi laikotarpiais; b) vairi socialini sistem (institut, grupi, teritorij, administracini vienet, ali ir t. t.); c) skirting autori ar tyrimo kolektyv; d) vairiais rinkimo ar matavimo metodais. Lyginimo metodu galima siekti vairi metodologini ar metodini udavini sprendimo bd: apraomojo (panaumo ar skirtumo nustatymo) arba analitinio (aikinimo, numatymo, praktini rekomendacij). ios aplinkybs ir lemia lyginimo bd, veiksm, viso tyrimo analizs ir organizavimo realizavim. Lyginimo metodas tyrime suteikia galimyb vairiu lygiu ne tik tikslinti socialini dsningum raik vairiomis socialinmis slygomis, bet ir neti svar indl hipotezi verifikacij (t. y. teisingumo tikrinim, tikrumo nustatym), metodik unifikavim ir standartizavim. Pastaruoju metu moksle taikomi ypatingi lyginimo bdai, vadinami metanalize. Tai hipotezi verifikacija lyginant deimi tyrim duomenis pagal j nepriklausom tarpin kintamum. Lyginimas yra suprantamas kaip mstymo operacija. Tai mintinis reali ir ideali objekt gretinimas ir vertinimas. Tikslas painti j tarpusavio santykius. Lyginimas turi tik vienari objekt prasm. Lyginimas yra susijs su analizs ir sintezs operacijomis. Lyginant objektas suskaidomas dalis, iskiriami j ypatumai. J gretinimas reikia element siejim. Palaipsniui giljanios analizs ir sintezs kaita leidia lyginimu atskleisti objekt vienodumo, skirtingumo, tapatumo ir panaumo santykius. Genetikai anksiausiai suprantama vienodumo ir skirtumo santykis, vliau panaumo santykis, dar vliau panaumo lygis. Lyginamasis metodas plaiai naudojamas tiek gamtos, tiek socialiniuose moksluose. Psichologijoje yra net atskira aka lyginamoji psichologija, taip pat sociologijoje, edukologijoje, teisje ir kituose moksluose. iuo metodu teistyroje atliekama nemaa tyrim. Atsirado net atskira teiss sritis lyginamoji teistyra.
416
Naudojantis iuo metodu, tobulinama ir ms alies teistvarkos, teissaugos, profesins veiklos sistemos, efektyvinamas ios sistemos darbas. 47 Kaip pavyzdys gali bti studija Vakar teiss tradicijos , kurios isam aikinamj vad para Egidijus Kris, taip pat knyga Pagrindins dabarties 48 teisins sistemos ir kt. Panagrinsime lyginamojo metodo taikym atskirose mokslo akose. iuo metodu lyginamoji psichologija tiria mogaus ir gyvn psichikos kilms ir raidos panaumus bei skirtumus, nustato biologika ir socialika mogaus elgesyje. Lyginamoji psichologin analiz grindiama zoopsichologijos ir mogaus psichologijos duomen gretinimu. Yra panai psichikos komponent, kurie lemia ir gyvn, ir mogaus elges. Lyginamosios psichologijos duomenys naudojami ir medicinoje (neuropatologijoje, psichiatrijoje, modeliuojant patologines mogaus bkles). Platesnis lyginamosios psichologijos nagrinjimo objektas yra ne tik mogaus ir gyvn, bet ir tam tikr moni kategorij psichika. Lyginama vairi amiaus tarpsni psichika, vairi civilizacij moni lygmens psichika, sveik ir nesveik (negalij) moni psichika. Sociologijoje lyginamuoju metodu tiriama socialini reikini arba j klasi panaumai ir skirtumai, norint sudaryti i reikini klasifikacijas ir tipologijas, taip pat patikrinti atsitiktini santyki, tiriant empirinius ryius ir 49 veiksnius nuoseklioje laiko tkmje, hipotezes . Sociologijoje lyginamasis metodas taip pat naudojamas kaip sociologins informacijos (informacijos, gautos specifiniais tyrimo metodais apie ma grupi tarpasmeninius santykius) analiz, atlikta su skirtingais objektais ir skirtingu laiku. Metodo tikslas nustatyti i sociologijos objekt, proces skirtumus ar panaumus. Taip pat is metodas yra svarbus kaip sociologins informacijos standartizacijos bdas. Anot Patriko Mak Neilo (Patrick Mc Neill), atliekant eksperiment, eksperimentin grup turi bti lyginama su kontroline, kadangi ji yra identifikacin ir jai netaikomas joks eksperimentinis poveikis. Eksperimento kaip metodo naudojimas sociologijoje ribotas, todl labai svarbu nustatyti lyginimo vaidmen. Danai natralus eksperimentas arba lyginamasis metodas vardijamas kaip kvazieksperimentinis metodas. Tyrjas analizuoja teisje arba politikoje vykusius pasikeitimus (prie konkrei situacij ir po
M. A. Glendon, M. W. Gordon, C. Osakwe. Vakar teiss tradicijos. Pradai, 1993. Rane David. Oo paoe e oeeo. Moa: oe, 1988. 49 Plaiau r.: I. Vablier (ed.) Comparative Methods in Sociology. Barkley: University of California Press, 1971.
48 47
417
jos, arba grupje, kur tie pasikeitimai vyko arba nevyko). Lyginama taip pat norint paaikinti tam tikroje grupje itin paplitusius fenomenus ir palyginti su grupe, kurioje j nepasitaiko. Sveikatos apsaugoje taip pat taikomas is metodas. J naudojant, buvo nustatyta, jog rkymas yra plaui vio prieastis, taip pat irykinti pagrindiniai IV (mogaus imunodeficito) faktoriai. Pvz.: buvo rodyta, jog IV galima usikrsti per nesterilius virktus, ypa virkiantis narkotikus (1990). is metodas buvo pavadintas retrospektyviu 50 eksperimentu . Lyginimas taip pat buvo intensyviai naudojamas kaip analizs ir tyrimo metodas daugelio ankstesnij sociolog, jiems bandant nustatyti svarbiausius istorinius visuomens kitimo bdus, prieastis. Pvz.: Ogiustas Kontas lygino skirtingas visuomenes nordamas parodyti, kad jos visos evoliucionavo pagal panai schem. Kontas sukr visuomens kitimo trij lygi dsn ir tuo rod, kad visos visuomens, dabarties, buvusios ir bsimos, btinai pereina tuos paius kitimo lygius. i ivada buvo grindiama plaia daugelio visuomeni istorijos studija. Karlas Marksas taip pat pasinaudojo lyginamuoju metodu savo teorijoje apie neivengiam istorijos paang nuo primityvaus komunizmo per feodalizm ir kapitalizm iki galutinio komunizmo. M. Vberis ir E. Diurkheimas savo darbuose irgi rmsi lyginamuoju metodu. Vber domino kapitalizmo ikilimo Vakar Europoje prieastys. Kit visuomeni socialins ir ekonomins sistemos buvo panaios Vakar Europos, taiau jose kapitalizmas neisivyst. Vberis tyrinjo Kinij, Indij, Palestin, kitas islamo alis. Nepaisant j panaum, tik Europoje sivyravo kapitalizmas. Anot Vberio, pagrindinis tai takojs faktorius buvo protestantizmas. Kalvinistai tikjo, kad kiekvieno mogaus likimas yra i anksto nulemtas Dievo (Dievas nulemia, kuris mogus pateks roj, kuris pragar). mogus nieko negali padaryti, kad pakeist savo likim. Nepaisant to, kalvinistai tikjo, kad pasisekimas darbe ir versle yra enklas jiems esant irinktiesiems, o ne pasmerktiesiems. Toks tikjimas juos padrsino iekoti naujovi, sunkiai dirbti. Taiau nepaisant pasisekimo, kalvinistai negaljo ileisti udirbt pinig savo materialiniams poreikiams; tai daryti jiems draud religija. Taigi jie investuodavo peln versl, kuris atnedavo dar daugiau pajam. is principas ir yra kapitalizmo pagrindas. Vberis norjo rodyti, kad kalvinizmas yra nepriklausomas kintamasis, kuris buvo Europoje, bet nebuvo Indijoje ir Kinijoje, ir jis buvo pagrindin kapitalizmo atsiradimo Europoje prieastis. Vberis taip pat rod, kad buvo
50
P. Mc Neill. Research methods. Second edition. London and New York, 1994. P. 59.
418
aikus ryys tarp kalvinist tikjimo ir j veiksm. Galima sivaizduoti, kad 51 tikint tuo, kuo tikjo kalvinistai, bus taip pat ir elgiamasi . E. Diurkheimui lyginimas buvo pagrindinis sociologins analizs metodas: Lyginamoji sociologija nra sociologijos aka. Tai ir yra sociologija. E. Diurkheimas teig: Turime vienintel bd rodyti, kad vienas reikinys yra kito reikinio prieastis: palyginti atvejus, kai jie tuo paiu metu yra ar j nra, ir pairti, ar tik tie pokyiai, egzistuojantys vairiais aplinkybi deriniais, neliudija vieno priklausomybs nuo kito. Kai jie bna sukeliami dirbtinai, panorus stebtojui, toks metodas vadinamas grynai eksperimentiniu tiesiogine io odio prasme. Kai, prieingai, fakt atsiradimas nuo ms nepriklauso ir galime lyginti juos tokius, kokie iliko savaime, tada taikomas metodas laikomas eksperimentiniu, arba lyginamuoju. Jis naudojo metod primityvios religijos studijose ir, kaip jis vadino: mechaninio solidarumo kaitos organin solidarum analizei. Jis lygino skirting visuomeni teiss sistemas ir parod, kad jos skiriasi priklausydamos nuo statym rmimosi represijos ir restitucijos principais lygio. Nuo i princip priklauso ir visuomens solidarumo lygis. Diurkheimas nustat, kad didjantis darbo pasidalijimas ir specializacija yra tie veiksniai, kurie takojo visuomens keitimsi i mechaninio organin solidarum. Tikriausiai ymiausias Diurkheimo lyginamojo metodo panaudojimo pavyzdys yra pateiktas jo saviudybi prieasi studijoje Saviudyb (1897). Atlikdamas tyrim, Diurkheimas surinko statistik i vairi Pranczijos region ir i kit Europos ali. Jis apskaiiavo saviudybi santyk su to regiono, kuriame vyko saviudyb, gyventoj skaiiumi. Diurheimas atskleid, kaip is santykis priklauso nuo toki socialini reikini, kaip religiniai sitikinimai, vedybin padtis, miesto ir kaimo gyvenimo ir kit. Naudodamasis daugybe statistini skaiiavim, jis parod, kad tarp i reikini yra koreliacija, kad ie ryiai nra atsitiktiniai. Tai rod naudodamasis socialins integracijos koncepcija. Manipuliuodamas statistika, laikydamas, kad vienas faktorius yra pastovus, o kitas kintamas, jis rod, kad saviudybi lygis priklauso nuo moni integravimosi socialin grup. Per didel ar per maa integracija gali slygoti saviudyb, nes palieka asmen be moralins ir socialins paramos. iuo metu daug mokslinink, besigilinani socialin mobilum (individ ir grupi judjimas socialinje skalje), studijuoja mobilumo lygius skirtingose visuomense, nordami atrasti jo prieastis ir naudoja lyginamj metod.
51
P. Mc Neill. Research methods. Second edition... P. 5861.
419
Septintajame ir atuntajame deimtmetyje sociologus ypa domino treio pasaulio ali skurdo kilm ir raida. Ir jei sociologai klasikai band aprayti ir paaikinti esam padt, tai iuolaikiniai sociologai bema iimtinai naudoja lyginamosios analizs metod. Lyginamasis metodas naudojamas kiekviename sociologiniame tyrime. Kiekvienas sociologas, bandantis isiaikinti socialini reikini ir elgesio prieastis, turs lyginti atliktos apklausos ar eksperimento, ar kito 52 tyrimo rezultatus . is metodas yra efektyvus teisingai j taikant, turint pakankam informacijos baz, esant gero pasirengimo lygio (pvz.: kalb mokjimas). Jo pranaumai yra prieastinio ryio nustatymo galimyb, situacijos kontrol, kitim per ilg laikotarp nustatymo galimyb. Taikant metod, svarbu atsiriboti nuo subjektyvaus vertinimo, kit paalini tak, kas galt neigiamai veikti tyrimo rezultatus. Pirmasis lyginamojo metodo sisteminim pateik Donas Stiuartas Milis (D. Stuart Mill). Jo metodai buvo perirti Diurkheimo knygoje Saviudyb (1897) ir Vberio knygoje Protestantika etika ir kapitalizmo dvasia (19041905). Pasikeitim lydimas metodas yra toliau detaliai perdirbamas ir sisteminamas vadovaujantis iuolaikins statistikos analize.
11 schema. Lyginamojo metodo schema (pagal D. S. Mil)
53
Ankstesnis reikinys a) sutikimo metodas 1 empirinis atvejis 2 empirinis atvejis n empirinis atvejis A, b, c A, d, e A, f, g
Rezultatas X X X
A vienintelis atvejis, kai X yra rezultatas A gali bti X prieastimi. b) skirtumo metodas 1 empirinis atvejis 2 empirinis atvejis A, b, c X b, c ne X A aptiktas dviej identik atvej skirtumas, kai vyksta X
52 53
P. Mc Neill. Research methods. Second edition... P. 6163. oo oo oooe oa. C. 283.
420
A gali bti c) metodas, kur taikant atsiranda daugelio atvej atmainos dydis A kinta A gali bti X prieastimi
X prieastimi dydis X kinta su dydiu A
Neretai ikyla problem, susijusi su lyginamojo metodo taikymu. Jis nesugeba valdyti nepriklausom pasikeitim, nustatyti juos lemiani bd, kuriems bdinga prieastinis arba lydimasis ryys. Lyginamasis metodas buvo naudojamas atliekant kroskultrin analiz. Taiau sociologai danai pateikdavo abejotinas ivadas apie panaumus ir skirtumus. ios problemos nepakeit lyginamojo metodo reikms, taiau parod, kad j sunku naudoti, ypa kroskultrinse formose. Todl iuolaikin filosofin analiz paneig D. S. Milio poir, pagal kur indukcija ir indukcin logika, taip pat lyginamasis metodas gali utikrinti ia prasme rodymus dedukcine logika. Nemaa autori domjosi socialiniu mobilumu, t. y. vairi grupi judjimu pagal socialin skal. Jie tyrinjo skirting visuomeni socialinio mobilumo temp, nordami atskleisti jo prieastis, ypa susijusias su industrializacijos procesu. Lipsetas (Lipset) ir Bendiksas (Bendix), pvz.: socialinio mobilumo rezultatus analizavo devyniose skirtingose industrinse visuomense. Tyrinjimo rezultatai parod, kad socialinis mobilumas yra vis visuomeni vienodas. Lipsetas ir Bendiksas, nordami paaikinti iuos panaumus, turjo rasti fakt (veiksn) arba faktus (veiksnius), bendrus visoms visuomenms. Jie rado 5 faktus, kurie paskatino industrini visuomeni darbo statuso augim. is augimas svarbesnis buvo ne eimos santykiams, o moni kvalifikacijos klimui. Faktai (veiksniai) buvo industrializacijos proceso dalis. Jie paaikino skirting visuomeni panaumus vertikaliu socialiniu mobilumu. Rykus sociologijos kaip mokslo augimas vyko 19701980 m., kai buvo ikeltas fundamentalus klausimas dl treij pasaulio valstybi padties, skurdo. Klasikiniai sociologai siek paaikinti socialini ir istorini pasikeitim procesus, todl jie visikai pasitikjo lyginamuoju analizs metodu. Teistyroje lyginamasis metodas taikomas tiriant valstybs ir teiss reikinius (institutus). Yra dviej ri: sinchronin (lyginami skirtingi to paties laikotarpio objektai) ir diachronin, arba istorin (lyginama to paties objekto skirtingos vystymosi pakopos arba skirting laikotarpi keli objektai).
421
Lyginamoji teistyra susiklost XIX a. viduryje ir paplito po Antrojo pasaulinio karo, pleiantis tarptautiniams santykiams. Lyginamoji teistyra turi didel tak tarptautinms konvencijoms ir vidaus normini akt leidybai. 1949 m. kurtas Tarptautinis lyginamosios teistyros komitetas, 1960 m. Paryiuje steigta Tarptautin lyginamosios teistyros asociacija. Taigi lyginamoji teistyra vystosi kaip metodologinis mokslas, nagrinjantis lyginamojo metodo naudojim valstybei ir teisei tirti. Konkreios valstybs teiss sistema nra izoliuota nuo kit valstybi teiss sistem. Teis, kaip ir monija, evoliucionuoja ir teiss sistemos viena i kitos kak perima. Danai nordami suprasti tikrj teiss normos prasm, turtume irti, kaip panaias teiss normas aikina kitos valstybs teismai ar doktrina. Lyginame, kaip panaios teiss normos suvokiamos ir taikomos kitose alyse, ar taip pat jas galima taikyti ir ms valstybje. Taigi lyginamasis metodas gali padti sprendiant nacionalins teiss problemas tereikia pasinaudoti usienio ali bdais, taikomais tai paiai problemai sprsti. Lyginamasis metodas ypa svarbus tapo dabar, kai tarptautini valstybi bendradarbiavimas slygoja tarptautins ir nacionalins teiss derinim. Siekiama, kad tarptautin teis nacionalini teism bt taikoma vienodai tik tada ji bus veiksminga. Tai galima pasiekti lyginamuoju metodu. Pvz.: Lietuva, prisijungdama prie tam tikros tarptautins sutarties, sipareigoja ne tik laikytis jos nuostat, bet ir vienodai j taikyti. is metodas gali bti labai naudingas tiriant vairius teisinius reikinius. Tuo tikslu galima naudotis vairiais teiss altiniais, analizuoti j taikymo praktik leidia tyrimo objekt vertinti originaliu, neretai ir labai netiktu aspektu. Taikant lyginamj metod teisje, negalima apsiriboti vien statymais. Pasak lyginamosios teiss specialisto Jean Pradel, lyginimas, kuris apsiribot 54 vien statymais, tebt falsifikuotas tyrimas . Tuo tarpu, analizuojant praktik, galima vertinti skirtum tarp to, kas vadinama statym teise ir kas realija teise. Reikia domtis ne tik vairiose valstybse galiojania teise, bet nukrypti ios teiss supratim ir taikym vairiose civilizacijose. Taigi lyginamasis metodas irykja ne tik horizontaliuoju, bet ir vertikaliuoju aspektu. Gali bti lyginamas fundamentaliai: lyginant vairi teiss sistem dvasi ir stili bei veiklos bdus ir mstym. Lyginamasis metodas gali bti taikomas makro ir mikrokomparatyviniu lygmeniu.
54
J. Pradel. Lyginamoji baudiamoji teis. Vilnius: Eugrimas, 2001. P. 8.
422
Makrokomparatyvistikoje lyginamojo tyrimo objektas yra ne konkreios paviens problemos ar j sprendimai, o apskritai darbo su teisine mediaga metodai, gin reguliavimo procesas ir pats gin sprendimas arba teisininko darbo profilis. Pvz.: galima lyginti statym leidybos technik, kodifikavimo stili ir statym aikinimo metodus, prejudicij galiojim, doktrinos reikm teiss raidoje, teismo sprendimo metodikas. Prieingai, mikrokomparatyvistikos objektas yra atskiri teiss institutai arba paviens teiss problemos, t. y. taisykls, kuriomis vadovaujantis, vairiose teiss sistemose sprendiamos tam tikros objektyvios problemos ar tam tikri objektyvs interes konfliktai. Mikro ir makrokomparatyvistikos ribos nra grietos, viena lyginamojo darbo forma paprastai nesivaizduojama be 55 kitos . Lyginamojo metodo taikymas tampa itin aktualus iandienos Lietuvos teisinje sistemoje. Kuriant nauj teiss sistem, statymai danai perimami i kit valstybi teiss sistem. Pvz.: rengiamo Civilinio kodekso projekt 56 buvo trauktos Olandijos, Italijos, Kanados ir kit valstybi teiss normos . Taigi lyginamasis metodas teiss srityje daniausiai naudojamas tyrinjant nacionalin ir usienio ali teis. Nors usienio teiss sistemoje problema taip, o ne kitaip, paprastai suvokiama tik tada, kai galvoje turima ir bdus, kuriais praktikoje turi bti gyvendintos bendros normos. Lyginamojo teiss tyrimo tikslas rasti geresn variant, o pagrindin funkcija painimas. Norint nustatyti kauzalinius statymus, lyginamasis metodas turi bti taikomas labai grietai. Yra specialios io metodo taikymo procedros. Pirmiausia, atliekant lyginamj tyrim, ikeliamas klausimas arba darbin hipotez idja. Danai savo teiss sistemoje priimto sprendimo nepakankamas lygis veria iekoti, ar usienio teiss sistemoje nra geresnio varianto. Lyginamajam metodui bdinga funkcionalumo principas kas nelygintina, naudingai lyginti negalima. Kiekvieno lyginamojo teiss darbo pirminis klausimas turi bti keliamas vien funkciniu poiriu tiriamoji problema suformuluojama abstrahuotai nuo savo teiss sistemos svok. Lyginamuoju metodu tiriant usienio teis, btina vengti bet kokio apribojimo. Tai ypa svarbu atsakant klausim, k reikia vertinti kaip teiss altin. Lyginamajame teiss tyrime teiss altinis yra tai, kas formuoja ir padeda formuoti teisin gyvenim nagrinjamoje sistemoje. Taigi tyrjas, kaip ir usienio teiss
55 56
K. Zweigept, H. Kotz. Lyginamosios teiss vadas. Vilnius: Eugrimas, 2001. P. 1920. D. Mikelnien, V. Mikelnas. Teismo procesas P. 223.
423
sistemos teisininkas, turi naudotis tais paiais altiniais ir jiems teikti toki 57 pai vert ir tok pat svor . Tolesnis ingsnis lyginimo procese sudaryti sistem. Lyginimo bdu gaut rezultat kritinis vertinimas yra btina lyginamojo teiss darbo dalis, taiau is vertinimas turi bti apsvarstytas ir pagrstas. Lyginamasis tyrimas leidia ivengti etnocentristini teigini. Antra vertus, lyginamieji tyrimai yra labai svarbs apibriant svokas, testuojant ir pltojant teorijas. Tikroji svokos, teorijos vert pamatoma, kai vienos alies, kultros teorij bandoma pritaikyti kitoms alims, kultroms. Literatroje yra iskiriami ie lyginamj tyrim tipai: 1. Riboto ali skaiiaus lyginimas. 2. Globali analiz, remiantis statistiniais metodais. Riboto ali skaiiaus lyginimas yra reiau taikomas metodas. Jo esm keleto ali lyginimas. Kai lyginamos panaios alys, stengiamasi rasti vien skirtum, kuris lemia tam tikrus aikinamus ali skirtumus. Kai lyginamos skirtingos alys, stengiamasi rasti vien panaum ir panaumus, lemianius tam tikrus fenomenus jose. Globali statistin analiz remiasi didelmis duomen bazmis ir kompiuteriais. Tokios analizs pavyzdys bandymas rasti ry tarp ekonomi58 kos isivystymo ir demokratijos lygio . Pagrindin problema yra duomen patikimumas. Lyginamasis metodas glaudiai susijs su istoriniu metodu. Lyginant visada privalu vertinti istorines slygas, kuriose isipltojo lyginamieji objektai. Todl danai nemanoma atsakyti klausim, kas istorin tyrim skiria nuo lyginamojo, kur baigiasi pirmasis ir prasideda antrasis. Atrinktai sistemai turi bti taikomas kuo giliau siekiantis siskverbimo principas, o paiai atrankai imintingas atribojimo principas. Lyginamojo darbo skaitytojas ar vartotojas turi inoti lyginimo mediag, jei vliau nort palyginti. Lyginamoji analiz irykina sprendim skirtumus. Btent nuostaba 59 dl i skirtum ir yra pirmoji lyginamojo tyrimo paskata . Taikant lyginamj metod susiduriama su iomis problemomis: a) kiek atvej pasirinkti; b) daug kintamj, maa atvej (analiz tampa nemanoma, jei imama labai daug kintamj, nes tokiu atveju sunku nusprsti, kurie i j yra svarbs);
57 58
K. Zweigept, H. Kotz. Lyginamosios teiss vadas P. 45. M. Degutis. Socialini tyrim metodologija: Paskait konspektai. Kaunas, 1999. P. 37. 59 K. Zweigept, H. Kotz. Lyginamosios teiss vadas P. 50.
424
c) matavimai ir interpretacijos problemos; Tas pats fenomenas gali turti skirtingas reikmes skirtingose kultrose. Lyginamojo metodo naudojimas teisje turi keleriop naud: suteikiama galimyb geriau atskleisti teiss turin apskritai, geriau painti savo teiss sistem, suteikiama praktin reikm, nes norint suprasti lyginamj teis, reikia suprasti, imanyti usienio teis. Analizuodami usienio teis, specialistai praturtina alies teis. Pagrindinis lyginamojo metodo principas lygintin teiss sistem atranka, tyrimo apimtis ir pan. funkcionalizmas. Kadangi io metodo naudojimas paremtas logika, tai sugretinami tie objektai, kuriuos norima palyginti. Beprasmika bt lyginti du visikai skirtingus arba identikus reikinius. Net ir termin sutapimas negali bti pagrindas objekt palyginimui, nes pavadinimas ne visada atspindi vienod esm. Taigi teisje gali bti lyginama tik tai, kas turi tokius paius udavinius ir atlieka tas paias funkcijas. is teiginys remiasi tuo, kad kiekviena visuomen teisei kelia i esms tuos paius udavinius, bet vairiose teisinse sistemose ie udaviniai sprendiami skirtingais bdais (net jeigu rezultatai ir yra vienodi). Labai svarbu, kad teisin problema bt suformuluota visikai objektyviai, nesinaudojant vien tik nacionalins teisins sistemos svokomis. Kaip jau buvo minta, svok panaumas gali klaidinti. Juk ir taip labai danai dalykin problem velgiame per savo teisins sistemos prizm. Sunku atsiriboti nuo nacionalinio patyrimo, todl analizuoti usienio teisines sistemas danai pradedama iekant dominanio teisinio reguliavimo ten, kur jis galt bti nacionalinje teisje. Bet, deja, danai tokios paiekos lieka tuios. Usienio teisin sistem reikt analizuoti visais manomais bdais, o neradus dominanio objekto, kur bt galima palyginti su nacionaliniu institutu, bt galima daryti tam tikras ivadas, pvz.: usienio teisje ios srities poreikis tenkinamas kitokiu bdu. Galima lyginti, kai tenkinamasi tik panaum ir skirtum atrinkimu, bei j klasifikacija, vadovaujamasi tokiomis taisyklmis, kaip tas, kas bendra svarbu, o kas skiriasi ne. Tokio palyginimo pakanka norint patvirtinti pradin hipotez apie objekto esm (pvz.: net ir paiose skirtingiausiose teisinse sistemose ir skirtingoje kultrinje aplinkoje skyrybos eimos anomalija), bet tai dar nebus lyginamasis metodas. Jis prasideda vliau. iuo atveju labai svarbu tam tikr problem ypatybs ir j sprendimo bdai vairiose teisinse sistemose. Savaime suprantama, kad negalima abejoti lyginamosios analizs irykinamais sprendim skirtumais. Taiau nedaug laimima, kai susisteminamos ir sugretinamos bendrybs ir skirtumai. Reikt suvokti,
425
kad lyginimas vairi sprendim velgimas nauj ir pirmiausia bendr 60 perspektyv kontekste . is novatorikas poiris kiek platesnis nei vis prasto lyginamojo metodo suvokimas, kuris danai apibriamas kaip informacijos rinkimo metodas, kai siekiant nustatyti tam tikras neinomo objekto charakteristikas, sugretinami du panas objektai, i kuri vienas yra daugiau inomas nei 61 kitas . io poirio atstovai teigia, kad lyginamasis metodas siekia nustatyti objekt specifinius bruous ir skirtumus. Nurodomi pagrindiniai lyginamojo metodo privalumai: leidia gauti informacijos apie objekt jo specialiai netyrinjant; informacijos sraas pildomas pagal panaaus objekto analogij. Galima paminti iuos lyginamojo metodo privalumus ir trkumus. Privalumai: a) is metodas leidia gauti informacijos apie objekt netiesiogiai, jo specialiai netyrinjant, o upildant informacijos spragas pagal paties objekto analogij; b) galima nustatyti tiriamojo objekto specifines savybes ir bruous bei specifinius veiksmus, daranius jam tak. Trkumai: a) tyrimo rezultat patikimumas ima priklausyti nuo pavyzdinio objekto informacijos patikimumo; b) danai esti sudtinga palyginti skirtingus objektus, nes j aplinka bna nevienoda. Taigi lyginamasis metodas teisje yra naudojamas labai plaiai. Plaiausiai jis taikomas lyginamojoje teisje. Naudojant metod, parayta daug mokslini darb, vadovli, parengta disertacij. 13.3.13. Modeliavimo metodas Modeliavimas (lot. modulus matas, pavyzdys; angl. modelling; vok. modellierung; rus. oeoae), tai tam tikr objekt, objekt sistem arba proces santyki ir elgsenos atskleidimas sudarant ir tyrinjant modelius. Psichologijoje modeliavimas suprantamas kaip psichini proces ir bsen tyrimas, naudojantis j realiais (fiziniais) arba idealiais, daugiausia matematiniais, modeliais, t. y. objekt arba enkl sistemomis, atkurianiomis
60 61
K. Zweigept, H. Kotz. Lyginamosios teiss vadas P. 48. T. Rudzkis, R. Uscila, S. Starkus. Kriminologini tyrim metodika. Vilnius: LTA, 2000.
P. 19.
426
kai kurias svarbiausias originalo sistemos savybes. Jei abi sistemos i dalies panaios (homomorfins), model galima naudoti kaip tiriamos sistemos 62 pakaital arba reprezentant . Kadangi modelis yra paprastesnis, toks pakeitimas padeda geriau sivaizduoti original. Sukrus supaprastint sistemos model, galima veiksmingai patikrinti vairi inijos srii teorinius teiginius. Dabar yra plaiai modeliuojama vairiar sudtinga intelektin veikla: atminties, suvokimo, dmesio, vairi udavini sprendimo, achmat aidimo ir kt. Ypa ger rezultat duoda psichini proces nagrinjimas pagal kompiuteri operacij analogij. Skmingai modeliavimas taikomas nagrinjant psichines ir psichofiziologines funkcijas ir procesus, sudarant psicholingvistines supratimo, atpainimo sistemas, kompiuterines programas ir kt. Sociologijoje modeliavimo metodas suteikia galimyb tirti socialinius reikinius atgaminant juos mintiniuose modeliuose, pakeiianiuose painimo procese original ir gauti nauj ini apie tiriamj dalyk. Tyrimo objekto modelis atspindi materiali ar ideali element sistem arba j kombinacij ir atgamina nagrinjamo dalyko struktriniusfunkcinius, prieastiespasekms ir genetinius jo element ryius. Esminiai modelio bruoai: modelis ir originalas visada subjektui yra objekto atitikmuo; painimo procese modelis pakeiia objekt ir pats tampa tyrimo objektu; modelis supaprastinta forma atgamina tyrimo objekt; jis tarnauja sumodeliuotam objektui painti, naujai informacijai apie objekt gauti; modelio pagalba gautos inios gali bti panaudotos originalui giliau suprasti. Modelis daniausiai naudojamas tais atvejais, kai dl tam tikr prieasi dominanio objekto tiesiogiai negalima nagrinti arba kai tai daryti netikslinga, nes susij su enkliais sunkumais. Socialinis modeliavimas kaip sisteminio tyrimo metodas vertingai atskleidia savo paintines galimybes. Pagrindinius reikalavimus, susijusius su modeli krimu, adekvatiems sudtingiems socialins tikrovs reikiniams ir procesams nagrinti, galima ireikti iais principais: gnoseologini ir aksiologini poiri vienov realizuojant modelius ir interpretuojant rezultatus; vientisas, daugiaaspektis socialini objekt atspindys naudojam modeli sistemoje; tam tikro masto formalizuot modeli atitikimas atspindint tyrimo dalyko turinio savitum. Socialini modeli sociologijoje savitumas yra nulemtas specifini
62
Psichologijos odynas. Vilnius, 1993. P. 173.
427
sociologinio tyrimo tiksl, udavini ir bd. Priklausomai nuo tyrimo udavini, painimo procese modeliai gali bti naudojami tiek empiriniu, tiek ir teoriniu ini lygiu. Empiriniu lygiu modelio inios paprastai atlieka ias funkcijas: matavimo (socialini charakteristik matavimo) ir apraomj (empirini tyrim rezultat fiksavimo ir j iraik mokslo svokose); teoriniu lygiu aikinamj (tyrimo objekt esms atskleidimo), kriterin (kai kuri teorini teigini arba hipotezi sistemos teisingumo patikrinimo), prognostin (nagrinjamos sistemos ateities bkls vertinim). Atskiros funkcijos (aikinamoji ir prognostin) gali bti panaudotos tiek empiriniu, tiek ir teoriniu ini lygmeniu. Naudojant modeliavimo metod, btina atsivelgti vidaus logik, kuri paprastai nuosekliai atsispindi iuose etapuose: tyrimo problemos formulavimas, modeliavimo tikslo ir udavini iklimas, btinumo naudoti modeliavimo metod pagrindimas; teorinis pasirengimas modeliavimo procesui (tyrimo objekto sistemin analiz, tyrimo dalyko sistemos sivaizdavimas (vizija); konceptualaus modelio sudarymas (veiksm mechanizm ir modelio struktrini vienet sveikos sivaizdavimas, rodikli formulavimas); formalizuoto modelio tam tikru lygiu konstravimas (kintamj erdvs formavimas ir j apraymas modelio vienet terminais, duomen rinkimas ir modelio parametr bei santyki identifikavimas, modelio verifikacija); modeli tyrimas ir naujos informacijos gavimas; perjimas nuo gautos modelins informacijos prie ini apie tyrimo dalyk perstruktrinim (deformalizacija ir turinio interpretacija, analiz, apibendrinimas ir paaikinimas), modelio ini traukimas teorini ini apie tyrimo objekt sistem. Sociologijoje sukauptas nemaas patyrimas sudarant apraomuosius, analizs, empirini duomen apibendrinimo modelius, taip pat teorini tikimybini ir statistini metod modelius. Iekant kintamj priklausomybs ir iaikinant reikmingiausius veiksnius, naudojami regresins ir dispersins analizs modeliai; informacijos sutraukimui, slapt veiksni ir indeks sudarymui naudojami faktori ir latentins struktrins analizs modeliai; objekt poymi isidstymo struktros erdvje iaikinimui naudojami klasifikaciniai modeliai; lenteli ssaj analizei naudojami daugiamats 63 diskretins analizs ir duomen analizs modeliai . Sociologiniuose taikomuosiuose tyrimuose efektyviai naudojamas imitacinis modeliavimas, kurio pagalba yra tiriami socialiniai reikiniai ir
Plaiau r.: oeoae . , 1970; . . , . . , . . . . , 1978; . . . . , 1983.
63
428
procesai, kai tiriamo objekto kokybin prigimtis ikreipiama maiausiai ir pakankamai tiksliai atspindi objekto bsen kitimo dinamik tam tikru laikotarpiu. Naudojam sociologijoje imitacini modeli iskiriamos trys klass: materialiniai modeliai, kuri specifiniai socialiniai objektai yra mons (paprastai tai aidybiniai modeliai); ideals modeliai (main modeliai); mirieji modeliai, juose derinami pirm dviej klasi elementai. Tam tikros klass modeli naudojimas priklauso nuo tyrimo tiksl ir udavini. Perspektyviausiai sociologiniuose tyrimuose yra naudojami ideals modeliai, kurie orientuoti formali priemoni apraym, socialini sistem (objekt) relevantinius aspektus. Tobulinant ir vis aktyviau naudojant modelius, taip pat didjant sunkumams naujoms inioms gauti, modeliavimas tampa vienu i svarbiausi sociologinio tyrimo metod. Teistyroje ir teiskroje modeliavimo metodas taip pat plaiai taikomas, ypa kriminologijoje. Tai vienas i trij pagrindini kriminologins nusikalstamumo prognozs metod, gyvendinamas sudarant nusikalstamumo dinamikos matematini formuli sistem. Kriminologinis nusikaltim prognozavimas tiktinas sprendimas dl bsimo tam tikro laikotarpio nusikalstamumo paplitimo, struktros, raidos tendencij, j nulemiani veiksni bei nusikaltim prevencijos galimybi, taip pat kiekybini ir kokybini numatom pasikeitim rodikli bei numatomo j atsiradimo laiko. Tokiu bdu bandoma utikrinti nusikalstamumo prevencijos priemones. Prognozuojant nusikaltim raid ir numatant j tendencijas, kiekybinius ir kokybinius pokyius, btina atsivelgti takos turinius veiksnius bei j numatomus pokyius ir raid: ekonomines, socialines, politines, kultrines slygas, politin aplink, demografinius pokyius, mokslo technologijos ir technikos isivystymo lyg. Kriminologijoje modeliavimas savo paintinmis galimybmis prilygsta eksperimentui. Taiau eksperimentuojama ne su paiu tyrimo objektu, o su jo pakaitalu. i idja ir yra modeliavimo metodo pagrindas. Modeliavimo esm tyrintojas sukuria tam tikr j dominanio objekto pavidal model ir atlieka su juo tokias paintines operacijas, kuri nemanoma bt atlikti su paiu objektu. Informacija, gauta naudojant model, vliau pritaikoma prototipui. Duomenys apie model yra pagrindas ivadoms apie prototip daryti. Gauti nauj ini apie objekt modelio pagalba galima, tik pasiekus tam tikr modelio ir prototipo panaum. Kartais tas panaumas bna
429
akivaizdus, taiau kur kas sunkiau analogij nustatyti, kai modelis nra daiktas, tiesiogine odio prasme, o tam tikra enkl sistema, pvz.: matematin lygtis, atspindinti tam tikr prototipo savyb. Tokia savyb gali bti tiriamo reikinio vystymosi tendencija; to reikinio ir j supanios aplinkos arba reikin sudarani element sveikos pobdis bei stiprumas; pokyiai, kurie turi atsirasti pasikeitus tam tikroms iors slygoms ir pan. Btent 64 tokie, t. y. simboliniai, modeliai naudojami kriminologiniuose tyrimuose . Vliau modelius traukiama papildoma informacija, prie tai mokslikai vertinta, ir kuriami scenarijai. Tai baigiamasis modeliavimo etapas, ir todl j turinys akumuliuoja viso darbo rezultatus. Priklausomai nuo kokybini kintamj kiekio, j parinkimo ir tarpusavio veikimo, dinamini eilui analizs rezultat, yra sukuriami scenariniai variantai. J kiekis priklauso nuo duomen bazs, taiau maiausiai turi bti trys. Pirmo scenarijaus esm tiriam reikini mechanins ekstrapoliacijos idja. Antro scenarijaus maksimaliai manomas stebim tendencij pokytis gerj pus. Treio scenarijaus maksimaliai manomas stebim tendencij pokytis 65 blogj pus . Kriminologinius modelius pagal paskirt galima skirstyti apraomuosius, aikinamuosius ir prognostinius. 1. Apraomieji modeliai. Paprasiausi modeliai vairiai grafikai vaizduojamos pasiskirstymo eiluts. Paprasiausias nesudtingo apraomojo modelio pavyzdys aritmetinio vidurkio ir vidutinio kvadratinio nuokrypio pavidalu pateikta variacin eilut bei dinamins eiluts slankusis vidurkis. Tokie modeliai dar yra vadinami pasiskirstymo modeliais, nes jie parodo tiriamos visumos vienet pasiskirstym pagal tam tikro poymio skaitmenin iraik. 2. Aikinamieji modeliai. Jie kuriami tiriamam reikiniui paaikinti, kodl jis yra btent toks, o ne kitoks. Viena i labiausiai paplitusi aikinamj modeli ri tarpusavio ryio modeliai. Naudojant modelius, reikia atsivelgti tai, kad jie gerokai supaprastina tikrov. rodyta, kad tie patys socialiniai procesai, veikdami kaip vairiausi deriniai, skirtingai veikia nusikalstamum. Kitaip tariant, socialini proces ir nusikalstamumo sveika i esms keiiasi, priklausomai nuo to, kokie kiti socialiniai procesai lydi kalbamuosius.
Kriminologija (ats. red. J. Bluvteinas). Vilnius: Pradai, 1994. P. 138139. M. . Keeo. ooaooe oooae eo o oe eo. O, 1989. C. 4345.
65 64
430
Norint gauti kriminologine prasme teising paaikinim, btina socialinius reikinius nagrinti kompleksikai. reikalavim atitinka vaizdio atpainimo modelis. Modelio esm visiems gerai inoma. Su vaizdio atpainimu kaip tam tikra intelektine veikla mons susiduria nuolat. Suvokdami ir vertindami iors pasaulio reikinius, mons smoningai arba nesmoningai juos klasifikuoja. Suskirsius objektus grupes, lengviau prie j priskirti naujus, neinomus objektus. Elementarus pavyzdys yra tardytojo nusikaltimo kvalifikavimas. Taiau kai kalbama apie kur kas sudtingesnius procesus, pagalb reikia pasitelkti matematin model, kuris realizuojamas elektronine skaiiavimo maina. Proces atpainimo modelis leidia pasiekti dar geresni rezultat. Jo esm reikia nuosekliai keisti model traukiamus poymius ir nustatyti poymi derin, padedant tiksliausiai atpainti nusikalstamumo lyg. Tokiu bdu tyrintojas gali atrinkti paius informatyviausius poymius, taip pat ir nustatyti, kurie btent socialini slyg pasikeitimai stipriausiai veikia nusikalstamum. Taip yra paaikinami nusikalstamumo dsningumai. Praktinei nusikalstamumo kontrolei didiausi reikm turi prognostiniai modeliai. Tiriamas praeities bei dabarties nusikalstamumas, kad kuo daugiau bt suinota apie nusikalstamum ateityje. Taiau reikia laikytis dviej metodologini princip: 1. Dsningumai, kurie yra bdingi tam tikram reikiniui dabar, iliks ir prognozuojamam laikotarpiui ateityje. inant tam tikrus dsningumus, sukelianius tam tikrus faktus, galima tuos faktus numatyti. Taiau i fakt niekada nenumatysi galim dsningum. 2.Prognoz gali aprpti tik dal ateities variant, todl ji yra tik tiktina. Tikrasis prognozs tikslas yra pasiekiamas ne tada, kai nepalanki prognoz visikai pasitvirtina, o tada, kai gyvendinamomis priemonmis pavyksta sustabdyti ar bent suvelninti prognozuojam situacijos pablogjim. Daniausias prognostinis modelis nusikalstamumo dinamins eiluts ekstrapoliacija. Tyrintojas, naudodamas model, tikisi, kad prognozuojamu laikotarpiu nusikalstamumas bus toks pats, kaip ir tuo metu, kai yra rengiama prognoz. ios prognozs danai pasiteisina, jei prognozuojamas laikotarpis iki trej met. Prognozuojant ilgesniais laikotarpiais, modeliuose atsiranda klaid. iuo modeliu prognozuojama nusikalstamumo ateitis, remiantis vien jo praeitimi. Todl tiek bsimi pasikeitimai, tiek ir j tempas yra prognozuojami itin prastai. iuos ekstrapoliacini modeli trkumus galima veikti naudojant prognostinius tarpusavio sveikos modelius. iuo atveju yra vertinama ir informacija apie faktorius, slygojanius nusikalstamum. inant tokio
431
faktoriaus ateit ir jo bei nusikalstamumo sveikos stiprum, galima prognozuoti nusikalstamum. Taiau nereikia pamirti, kad paties kriminogeninio faktoriaus veikimas gali keistis, priklausomai nuo visuomens bkls. Prognozuojant nusikalstamum, ypa naudingi proces atpainimo modeliai. Turint pakankamai patikim ini apie socialini proces komplekso ateit, galima su atpainimo modelio pagalba nustatyti nusikalstamumo 66 ateit . Taigi i esms modeliavimas palengvina ir supaprastina reikini ir vyki tyrimo ir aikinimo procesus, atskirdamas subjekto interesus tam tikrais barjerais, suteikdamas bsim vertinim parametrus. io metodo taikymo tikslas nusikalstamumo prevencija. Modeliavimas naudojamas kriminalistikoje. Modeliuojama yra arba objekto forma, arba struktra (struktrinis) modelis arba jo veikimas (funkcinis) modelis. Ityrus model originalo analog, taip pat sprendiama apie originalo savybes, jo funkcinius ryius. Modeliavimo teorijoje modeliai skirstomi: Ideals Modeliai Materials Funkciniai Idealus modelis: mintinis nusikaltimo ar kurio nors epizodo vaizdas, atkurtas tyrjo smonje istudijavus ir sugretinus byloje surinktus rodymus. Materialus struktrinis modelis: vairs maketai, muliaai, pdsak kopijos, daiktai analogai, pakeiiantys tikruosius daiktus, taip pat aplinkos, tam tikr objekt rekonstrukcijos, pvz.: skulptrin veido rekonstrukcija pagal kaukol, pdsako atlieja. Funkcinis modelis: tiriami vairaus sudtingumo procesai pdsak 67 susidarymo mechanizmas, technologiniai procesai . Materiali modeli, pvz.: pdsak atliej, antspaud esmins (kriminalistins) savybs atitinka original, todl juos kaip bylai svarbi aplinkybi informacijos altinius galima panaudoti rodinjimo procese.
66 67
Struktriniai
r.: KriminologijaP. 139147. E. Palskys, M. Kazlauskas, P. Daniseviius. Kriminalistika. Vilnius: Mintis, 1995. P. 15.
432
Modeliavimo metodo esminis privalumas yra tolygus jo tikslui prevencija. Antras privalumas galima tirti modelius toki daikt, kuri pai itirti negalima dl tam tikr prieasi, o gautos ivados apie model pritaikomos jo prototipui. Taiau is metodas turi ir trkum netikslumai, kurie kartais pasitaiko darant tam tikras ivadas apie prototip. Taiau is trkumas nra svarbus, nes modeliavimo kaip prognostinio metodo esm yra ne prognozs tikslume, o tos prognozs numatyt nusikaltim prevencijoje. 13.3.14. Mintinis eksperimentas Mintinis eksperimentas (angl. mentol experiment; vok. gedanklich experiment; rus. ) mokslikai pagrstas bandymas (skirtingai nei realus eksperimentas, susijs su objektyvaus pasaulio daiktais ir procesais) kryptingai, mintiniais vaizdais nagrinti materialius objektus, veiklos procesus, elgesio, veikos strategij ir taktik. Mintinio eksperimento procesas login operacija, kadangi ji vykdoma kaip mstymo aktas pagal loginio mstymo dsnius. Mintinio eksperimento eigoje tyrintojas mintinius vaizdus idsto tokius darinius, kuriais remiantis formalios ivados jam yra gerai inomos, po to traukia naujus vaizdus, kurie login proces daro sudtingesn arba j supaprastina ir, vadovaudamasis sukaupta patirtimi ir iniomis, remiasi intuicija. Mintinis eksperimentas yra kokybinis eksperimentas, ir j bt galima suprasti kaip eksperiment, kuris yra atliekamas ne tikrovje, o remiantis informacija apie tikrovje esanius socialinius reikinius. Pats mintinio eksperimento (toliau eksperimentas) pavadinimas liudija jo esms prietaringum. J galt isprsti io eksperimento priepastatymas materialiam eksperimentui. iuos tyrimo metodus vienija pats procesas, bet yra ir tam tikr bruo, iskiriani apraomj i kit painimo metod. Pasak K. Makareviiaus, mintinis eksperimentas aktyvaus veikimo tyrimas, atlie68 kamas kuriant naujas materialines slygas, atitinkanias tyrimo tikslus . Kiekvienas materialus tyrimas pirmiausia planuojamas, kuriamas, o po to atliekamas. Vadinasi, tiriamasis materialus objektas i pradi turi bti apibrtas. Loginio mstymo, o vliau ir materialios krybins veiklos pagalba atsirenkamas tyrimo objektas: iskiriami tie materials daiktai, kurie savo esme sudomina tyrj. Vliau turi bti eksperimentui sukuriamos slygos, kurios, keisdamos esmines objekto egzistavimo slygas, geba atrasti kontakt bei keisti atsiradusius santykius su juo. Taigi tyrjas sukoncen68
K. Makae. Meo eoo eea oa. , 1971. . 6.
433
truoja dmes tiriamojo objekto savybes, nes materialus eksperimentas (eksperimentas, atliekamas realiai) dl savo materialios formos neleidia tyrjui gauti absoliuios objekto ir slyg sveikos (sveika pasireikia empirini duomen forma). Jutiminiai organai, bdami vieninteliai informacijos apie tiriamj objekt kanalai, suteikia mogaus mstymui empirini, ne tik esmini, bet ir papildom duomen. Kadangi tai sukelia sunkum objektui painti: daug nereikalingos informacijos; prireikia eksperimento, kuris padt atsiriboti nuo antraeili duomen ir gauti tikrj tiriamj objekt. Tai galima pasiekti material eksperiment pakartojant mintyse, taiau jau be t materiali apribojim, kurie neleidia pamatyti objekto grynuoju pavidalu. Paties eksperimento struktra yra analogika bet kurio kito materialaus eksperimento struktrai: parengiamasis ir vykdymo etapas. Prie atliekant eksperiment, reikia daug dmesio skirti pasirengimo etapui, kuris yra vienas i sudtingiausi, reikalaujani aktyvios tyrjo veiklos. Pirmiausia tyrjas turi: 1) abstrahavimosi ir idealizacijos pagalba suformuoti eksperimentines uduotis ir tikslus; 2) nustatyti tyrinjimo objekt ir iskaidyti j prieingas dalis, nes toks nagrinjimas eksperimento slygomis padeda geriau atskleisti tikslus ir prieastis. iuose eksperimentuose tiek tiriamasis objektas, tiek eksperimento 69 slygos pasireikia mintinio modelio forma . Reikia paminti, kad pats modelis dar neparodo io eksperimento specifikos. Tik tiriant pat modelio krimo proces, galima suprasti tyrimo objekt, tyrimo slygas, modelius, priemones, kuriomis operuoja tyrjas atlikdamas tyrim. Mintinis modelis kuriamas remiantis jutiminiais vaizdais, kurie, susiformav mogaus smonje turim duomen pagrindu ir gauti jutimo organais, tampa subjektyviais objektyvaus pasaulio vaizdais. mogus nekuria pasaulio pats i savs, o tik j atspindi ir pertvarko. Taip perdirbama gauta jutimin mediaga. Kaskart jutiminiuose vaizdiniuose atsispindi tam tikra objekto savyb, tad norint bet kuriame eksperimente painti tiriamj objekt, reikia atlikti kelet eksperiment ir gauti vis naujus mintinius modelius. Jutiminiai vaizdai leidia nusprsti, kaip ir kokia tiriamojo objekto savyb pasireikia esant tam tikroms materialioms slygoms. Modeliavimo procesas reikalauja aktyvaus tyrjo mstymo. Taiau pasirengimas eksperimento mintinio modelio etapui skiriasi nuo pasirengimo materialaus eksperimento analogikam etapui. Eksperimento uduotis yra kildinama i daugelio materialaus eksperimento
69
K. Makae. Meo eoo eea oa... . 2631.
434
stebjim rezultat, kurie yra igryninami. Pvz.: mintinis G. Galiljaus eksperimentas, apraytas jo Dialoguose rodo, kad inercijos dsnis buvo atrastas baigiamajame etape. Pasirengimas prasidjo, kai G. Galiljus ikl uduot isiaikinti ry ir santyk toki fizini reikini, kaip jga ir judjimas. ios teorijos udaviniai tiesiogiai nenurod eksperimento specifikos, bet jie buvo btini darant ivadas. Vliau, nagrinjant eksperimentines situacijas ir tolesnes ideali objekt formavimosi slygas, tsiama ideali mintini modeli kryba bei tiriami j tarpusavio ryiai. Abstrahacijos rezultatai palaipsniui virsta mintiniais modeliais. Vykdymo stadijoje tyrjas operuoja tiriamuoju objektu ir eksperimentinmis slygomis, kurios kuriamos ir keiiamos pagal materialaus eksperimento analogij. Taigi, atliekant eksperiment, sukuriamos skirtingos situacijos, palaipsniui gryninanios tiriamj objekt. Mintinis eksperimentas yra materialus eksperimento tsinys, kadangi duomenys apie objekt gaunami atlikus material tyrim. Taiau logika bt manyti, kad yra galimas ir atvirktinis procesas: dar nesant atliktam materialiam eksperimentui, paeksperimentuoti mintyse, taip atliekant mintin eksperiment. Pvz.: tok model galima pritaikyti ir teisje, atliekant mintin eksperiment su dar nepriimtomis teiss normomis bei santykiais, kuriuos ios normos reguliuos. Mintyse galima atlikti eksperiment, kaip tokios teiss normos sureguliuot visuomeninius santykius, koki pasekmi bt galima tiktis. Atliktas eksperimentas leist prognozuoti ir nukreipt statymo projekto autori parinkti, o statymo leidj priimti tam tikr teiss norm. Minimas eksperimentas per vis painimo istorij tarnavo aikinant naujus materialaus pasaulio reikinius, atrandant naujas mokslines teorijas. Jis buvo ir yra naudojamas kaip priemon vis srii materialiam pasauliui painti. Jo vaidmuo, kuriant ir naudojant j mokslinms teorijoms, nuolat vystosi, nes is metodas naudojamas ir pltojamas visose mokslini teorij etapuose. Taiau nereikia jo suabsoliutinti, nes jis nra visagalis. Tik tuo atveju, kai yra naudojamas su kitais painimo metodais, galima tiktis vaising rezultat. Taigi mintinis eksperimentas yra atliekamas ne socialinje tikrovje, o mintyse turimos informacijos apie socialinius reikinius pagrindu. Tobulinant metod, vis plaiau yra taikomi socialini proces matematiniai modeliai naudojant kompiuterius. Skiriamasis i eksperiment bruoas yra j daugiafaktorikumas tyrjas tuo paiu metu gali varijuoti viso komplekso eksperimentini faktori reikmmis j dinaminje sveikoje, o ne tik tam tikr fakt eilikumo reikmmis. Tai leidia kelti ir sprsti sudting socialini proces kompleksinio nagrinjimo udavinius, isamiau ir nuosekliau
435
pereiti nuo apraomojo prie aikinamojo, o vliau prie prognozuojamojo lygmens. Antra vertus, iuo atveju nesusiduriama su reali eksperiment sunkumais eksperimento negalimumas dl ekonomini, finansini, teisini, etini prieasi, negalimumas neutralizuoti neeksperimentinius kintamuosius, smoning tiriamj dalyvavim eksperimente ir t. t. Taiau yra ir daugiau sunkum eksperimentas, remiantis matematiniais modeliais, galimas tik ten, kur proceso pobdis leidia j formalizuoti ir ireikti kiekybikai, bei kur procesas pakankamai inagrintas, kad tyrj domint formalizuoti tarpusavio ryius ir rengti matematin model. Socialini proces nagrinjimas taikant matematinius modelius mintiniame eksperimente enkliai geriau padeda operuoti aikinamosiomis hipotezmis ir jas tikslinti. Be mintini eksperiment, remiantis matematiniais modeliais egzistuoja ir plaiai paplit kitos i eksperiment rys. Remiantis surinkta informacija, atliekami vairs eksperimentins (prieastins) analizs bdai ir procedros: regresyviniai, determinaciniai (specialiai parengti socialinei informacijai, tarp j duomenys pagal nominali skal) ir kt. Eksperimentin analiz kaip mintinio eksperimento ris numato preliminari teorin analiz, tiksl aikinamj hipotezi formulavim, eksperimentini ir neeksperimentini hipotezi struktros iskyrim, tiksl eksperimentinio ir kontrolinio objekto formulavim. Mintinis eksperimentas, besiremiantis logine aikinamj hipotezi rodymo schema, yra enkliai pranaesnis u bandym ir klaid metod tiek realiame, tiek ir mintiniame eksperimente. 13.3.15. Sintezs metodas Sintez (gr. synthesis jungimas, derinimas, sudarymas; angl. synthesis; vok. synthese; rus. e) painimo bdas ir etapas, individo paintins veiklos veiksmas praktinis arba mintinis dali, element jungimas visum, vieno objekto arba vairi vieno objekto element siejimas vientis visyb. Sintez prieinga analizei, su kuria yra dialektikai susijusi ir kartu sudaro vis mstymo operacij pagrind. Sintez vyksta vairiais veiklos lygmenimis nuo mechaninio dali jungimo visum iki mokslini teorij krimo. Sintetinama fakt ir idj lyginimu, apibendrinimu, abstrahavimu. Sintezs rezultatas gali bti nauja kokyb sistema, struktra, svoka, kakoks krinys ar techninis iradimas. Sintez, kaip jau minjome, visada yra susijusi su analize, kuri yra
436
daikto ar reikinio nagrinjimo pradia. Norint visapusiai imanyti apie automobil, reikia pradioje susipainti su kiekviena jo dalimi atskirai. Taiau visikam ir giliam automobilio painimui kiekvienos dalies vaidmens inojimo maa. Jas reikia painti j sveikoje, bendrame veikime. Daikto dali inojimas dar nra inojimas apie daikt apskritai. Daiktas, reikinys, procesas nra paprasta dali suma. Analizs procese daiktas, reikinys mintyse suskaidomas sudtinius elementus, o sintezs procese ie elementai sujungiami visum, sistem. Sintezs procese pastame kak nauja, dali visumos sveik. Remdamasis turtinga eksperimentins terapijos mediaga, akademikas I. P. Pavlovas teig, kad sintezs tikslas vertinti kiekvieno organo tikrj ir gyvenimikj reikm, nurodyti jo viet ir jo paskirt. Mintin sintez taip pat susidaro moni praktinje veikloje, vliau nuo jos atitrksta ir tampa santykinai savarankika. Yra daugyb sintezs form: dalys jungiamos visum (pvz.: mintinis mechanizmo konstravimas arba organizmo kaip visumos suvokimas); savybs, poymiai siejasi visum (pvz.: biologin ris arba socialin grup, klas nustatoma i bdingiausi jos bruo); elementai jungiami, siekiant nustatyti j bendras savybes ir santykius (iuo bdu atrandami dsniai). Sintezs bdu integruojami mokslai (pvz.: atsirado bionika, biochemija, kibernetika, teiss sociologija, psichopedagogika ir kt.), moksl metodai, kuriamos naujos (sintetins) mediagos. Analiz ir sintez yra bendriausias bties dsningum atspindys. Jis, kaip ir bet kuri login operacija, atsiranda kaip iorinio materialaus pasaulio poveikio rezultatas, kuriame irimas, dalijimasis, skaidymasis ir jungimasis yra kasdienis reikinys. Kas praktikoje neard mainos (ar kokio kito sudtingo mechanizmo) dalis ir nesurinko j vl supranta, jog bus sunkiau iskaidyti ir sujungti jas mintimis. Kadangi gamtoje ir sociume skaidymasis ir jungimasis reikia vientis proces, todl analiz ir sintez kaip dsningas bties atspindys turi bti nepertraukiamai susij ir mstyme. Analiz be sintezs ir sintez be analizs paprastai neduoda norimo rezultato. Painimo procese yra du painimo bdai: analitinis ir sintetinis. Dl to nra abejons. Taiau negalima j priepastatyti vienas kitam. Nei analiz, nei sintez atskirai negali atvesti tyrjo prie tiesos atskleidimo, kadangi tai yra dvi visumos painimo puss, du visiko painimo proceso momentai. Sintez ir analiz fundamentals procesai, kuriais remiasi visos mstymo veiklos rys. Mintin sintez, kaip minjome, formuojasi praktinje veikloje, bet po to atsitraukia nuo jos ir gauna santykin savarankik pobd. Taiau sintez nra paprastas tikrovs kopijavimas, o turi idealiza-
437
cijos, atsivelgia realias galimybes ir vystymosi tendencijas. Tai akivaizdiai pasireikia kuriant mokslines hipotezes, formuojant svokas ir iaikinant tyrimo objekto dsningumus. Svarbus sintezs ir analizs vaidmuo matematikoje. Analiz matematikoje samprotavimas, einantis nuo k reikia rodyti (nuo nenustatyto, neinomo) tai, kas jau rodyta (inoma, anksiau nustatyta). Sintez samprotavimas, einantis prieinga kryptimi. Analizje svarbiausias klausimas, kaip rodomj teigin priartinti prie inomo (rodyto). Analiz yra rodymo radimo ir jo idjos iaikinimo priemon, bet daugeliu atvej pati savaime dar nra rodymas. Sintez, besiremianti analizs duomenimis, ubaigia rodym: ji parodo, kaip i anksiau nustatyt tvirtinim iplaukia rodymas. Taigi sintez pateikia udavinio sprendim. 70 is rodymo kelias neretai taikomas rodinjant ir mokslinius teiginius . 13.3.16. Sistemins analizs metodas Sistemin analiz (gr. systema visuma, sudaryta i dali, junginys; angl. systemanalyse; vok. systemmethode; rus. o) mokslinio tyrimo metodologin kryptis, kurios pagrindas yra sudtingo vientiso objekto su daugybe element, j visumos santyki ir ryi nagrinjimas. Sistemin analiz remiasi sisteminiais mokslo principais, reikalaujaniais analizuoti tikrovs reikinius kaip tam tikros visumos komponentus (susijusius ir tarp savs, ir su ta visuma) ir kaip visum (sudaryt i tarp savs susijusi komponent, bet jais neapaikinam). Moksliniuose tyrimuose sistemin analiz naudojama, kai irykja, jog nepakanka tam tikr mechanistini tyrimo metod reikiniui pakankamai ir visapusiai inagrinti. Sisteminiai principai kartu padeda ivengti struktralistins metodologijos trkum, nes draudia sistemos struktr atsieti nuo jos komponent. Taip pat padeda sprsti kompleksines problemas, reikalaujanias sieti skirting moksl duomenis, apibrti naujas tyrimo sritis, skatinti nauj mokslo ak atsiradim (pvz.: kibernetikos, ekologijos, policijos teiss, teiss sociologijos, ekspertologijos, socialins pedagogikos ir kt.). ie teminiai tyrimo metodai plaiausiai naudojami tiriant sudtingus besivystanius objektus daugialygmenines, hierarchines, paprastai savaime susiorganizuojanias biologines, psichologines, socialines ir kt. sistemas. i metod supratimui didel reikm turi kilimo nuo abstraktaus prie konkrePlaiau r.: e e aooeo aaa, ea ooe. M, 1960; . . oa. Eo aaa ea. M, 1962.
70
438
taus metodas. Sisteminio tyrimo procese analizuojamasis objektas nagrinjamas kaip tam tikra aib element, kuri ryiai slygoja vientisas ios aibs savybes. Stengiamasi isiaikinti visus vairiausius ryius ir santykius, esanius tiriamo objekto viduje, ir jo savitarpio santykius su aplinka. Sisteminis objektas i principo negali bti inagrintas, jeigu abstrahuojamasi nuo jo sveikos su aplinka. Sistemos elementai, naudojant sisteminio tyrimo metodus, nagrinjami pagal j viet ir funkcijas visumos viduje. Sistemos elementai i principo patys gali bti sivaizduojami kaip sistemos; analogikai tam tikra sistema kitame kontekste gali bti traktuojama kaip sudtingesns sistemos arba posistems elementas. Objekto kaip vientisos sistemos savybs nustatomos ne tik ir ne tiek sumuojant tam tikr jo element savybes, kiek isiaikinant jo struktros savybes, specifinius, sistem sudaranius, integracinius nagrinjamo objekto ryius. Norint suprasti sistem elgsen, pirmiausia reikia isiaikinti tam tikros sistemos realizuojamus valdymo principus kokiomis formomis informacija i vien posistemi perduodama kitoms ir kokiais bdais vienos sistemos dalys veikia kitas. Sistema yra skirting reikini ssaja, iskirianti juos i aplinkos kaip vientis, santykinai savarankik, darin. is darinys manomas dl element slygojamos sistemos (ir atvirkiai) kad elementas eit sistem, jis turi atitikti jos ryi specifik. Sistem ryi struktr lemia element savybs. Todl tik specialiu tyrimu galima atitraukti sistem nuo jos komponent, o komponentus nuo sistemos. Objekto tyrimas kurios nors sistemos ir vis jo komponent sveikos poiriu vadinamas sisteminiu. Pvz.: automobilis yra tam tikr sistem sujungt detali visuma. Jei automobil irinktume ir sudtume detales, nepaisydami j tarpusavio ryi, gautume tam tikr detali skaii, sudt vienoje vietoje, bet ne sistem automobil. Nagrinjam sistem klasifikacija priklauso nuo tyrimo udavini ir aspekt. Gali bti skiriamos: materialios ir idealios, natralios ir dirbtins, dinamins ir statins, sudtingos ir paprastos, organizuotos ir save organizuojanios, vienareikmiai determinuotos ir tikimybins, atviros ir udaros sistemos. Sociologijoje sistemins analizs metodas paprastai naudojamas preliminarioje tyrimo objekto teorinje analizje, turint tiksl sudaryti hipotetin objekto model ir formuluoti hipotezes. Sistemin analiz remiasi organinio modelio (savaime besiorganizuojania arba savaime besivystania) sistema, orientuojania tyrj atskleisti objekto vidaus mechanizmo veiksmus, vairius jo struktros organizacijos lygius, kuriuos lemia jo veiksm kaip tam tikros visumos dsniai.
439
Organinio sistemos modelio naudojimas socialinio gyvenimo tyrime yra pateisinamas rmimusi kasdiene patirtimi ir tiesioginiu stebjimu. Galima iskirti socialins realybs aspektus, turinius sistemin pobd, pvz.: reliatyvus pastovumas ir pagrindini socialins praktikos tip atgaminimas, socialini proces pavaldumas tam tikriems visuomeniniams tikslams ir poreikiams, pateikiantiems j vystymosi program, taip pat vairi visuomeniniame gyvenime egzistuojani socialini organizacij, kuri veikla turi tiesiogin analogij su save organizuojani sistem elgesiu. Sistemin analiz susideda i etap: nagrinjamo objekto kaip sistemos nustatymas; ios sistemos rib nustatymas, kai apraoma sistema, o ne atskiri jos elementai; iskiriamas pagrindinis sistemos poymis tikslas, kuriam yra pavaldi jos veikla; sistemos aplinkos, su kuria ji sveikauja, apraymas; btin utikrinani normal sistemos funkcionavim slyg nustatymas; tam tikr struktr arba komponent, utikrinani normalias funkcionavimo slygas, btinas jos pagrindiniams tikslams realizuoti, iskyrimas; sistemos sudtini dali pagal j struktros ir funkcij viet nustatymas, visumos arba tam tikro struktrinio lygio poiriu; atskir sistemos element, komponent koordinacijos ryi apra71 ymas . Sistemins analizs esms negalima suvesti tam tikr objekt skaidymo bd, kaip kartais supaprastintai tai sivaizduojama. Tai ypatingas objekto modelio sudarymo procesas. Sistemin analiz naudojama tiek nagrinjant mokslo objektus, tiek pat moksl, taip pat formuojant mokslines teorijas kaip mokslini tyrim rezultat. Taikyti sistemins analizs metodus sprendiant problemas btina pirmiausia todl, kad sprendimo primimo procese tenka rinktis esant neapibrtoms slygoms, kai esti faktori vairov ir nra galimybs grietai kiekybikai vertinti. Sistemins analizs procedros ir metodai nukreipti btent alternatyv paiek, sprendiant problemas, iaikinantis neinomus kiekvieno varianto dydius bei palyginant variantus vadovaujantis tam tikrais efektyvumo kriterijais.
Plaiau r.: W. Buckley. Sociology and Modern Systems Theory. New York, 1967; St. L. Optner. Systems Analysis for Business Management. Englewood Cliffs, 1968.
71
440
Sistemins analizs pagrindas yra bendra sistem teorija. Jos metodinis statusas iuolaikiniu mokslu paremti detalizuoti metodai ir procedros, i vienos puss, ir apibrtoje sisteminje analizje taikomi negrieti, pagrsti intuicija, mstymu ir vertinimu metodai, i kitos puss. Todl sisteminje analizje glaudiai susipina mokslo ir praktikos elementai. Vis didesn reikm gyjant vadybos mokslams, aktuali problema valdymo proceso tyrimai. Hierarchin sistemos sandaros bei funkcionavimo organizacija reikalauja isiaikinti, kaip emesniuosius sistemos lygius koordinuoja jos aukiausio valdymo lygio elementai. Taip pat sistemos valdymo aukiausio lygio veikla priklauso nuo vis kit jos posistemi funkcionavimo rezultat. Todl sisteminiai tyrimo metodai reikalauja isiaikinti tikimybin tiriam objekt elgsenos pobd. Taigi pats tyrimo procesas yra sudtinga sistema, kurios udavinys sujungti darni visum vairius tyrimo modelius, integruoti vairius mokslus sudtingai sistemai tirti. Pvz.: tiriant policijos kaip organizacijos elgsen nemanoma apseiti be viso komplekso sisteminio tyrimo metod. Teisingai nurodo P. Juceviien, jog organizacijos elgsena tai multidisciplinarinio pobdio tyrinjim sritis, skirta organizacijos, kaip gyvo, nuolat besikeiianio organizmo kompleksinms problemoms sprsti. Organizacija tyrinjama kaip unikali individ, savo darbe naudojani vairias technologijas ir besijungiani vairias struktras, visuma. ias problemas nagrinja socialiniai mokslai vadyba, sociologija, psichologija, edukologi72 ja, socialin antropologija, teis . 73 Dl akivaizdumo pateikiame autors sudaryt schem .
72 73
P. Juceviien. Organizacijos elgsena. Kaunas: Technologija, 1994. P. 4. Ten pat. P. 9.
441
12 schema. vairi moksl integracija organizacijos elgsenos tyrimuose
Asmenyb Motyvacija Suvokimas Poiriai, interesai Pasitenkinimas darbu Individualus sprendim primimas Darbuotoj atranka Darb projektavimas Darb stresai Psichologija Elgsenos pokyiai Komunikacija Grupse vykstantys procesai Grupinis sprendim primimas Asmenybs profesinis tobulinimas Sugebjimo dirbti grupje ugdymas Organizacijos saviugda Sociologija Grupi dinamika Komunikacija grupse Jga ir taka grupse Konfliktai grupse Tarpgrupin elgsena Organizacijos teorija Organizavimo technologija Organizaciniai pakeitimai Organizacijos kultra Tarpkultrin analiz Vertybi, poiri lyginimas Socialin antropologija Politologija Organizacijos kultra Organizacijos aplinka Konfliktai Politikos organizacijos viduje jga Grup
Individas
Edukologija
Organizacijos elgsenos tyrimai
Vadyba
Organizacijos sistema
442
Kaip matyti i schemos, organizacijos elgsena visapusiai sistemikai turt bti nagrinjama ne tik vairi moksl, bet ir individo, grups bei paios organizacijos posistemiu lygmeniu. Taigi sisteminiai tyrimo metodai suteikia galimyb gauti vis, apibend74 rint, vispus tyrinjamo objekto vaizd . Kuo teisininkui gali bti naudingas sistemins analizs metodas? Pirmiausia aikinant teis. Daugelyje teiss filosofijos krypi laikomasi nuomons, kad teis yra nuosekli, darni vienokio ar kitokio lygio elgesio taisykli sistema. Vadinasi, kiekviena elgesio taisykl yra komplekso, visumos dalis ir iame komplekse turi savo viet. Taiau kartais dl statym 75 netobulumo, neibaigtumo ir nenuoseklumo nustatyti t viet nra paprasta . Sistemin teiss aikinimo metod lemia sistemin teiss prigimtis ir natralu, kad jis taikomas itin danai. Dmesys teiss sistemikum atkreiptas jau senovs Romoje. Romn teisininkai suformulavo taisykl, draudiani aikinti tam tikr norm nesiejant jos su visu statymo tekstu, t. y. in pari materia: isprsti gin remiantis tik viena kuria statymo dalimi, o ne jo visuma, laikyta nepilietiku darbu. btinum aikinti teis sistemikai orientuoja ir LR Konstitucijos 6 straipsnio 1 d., kur sakoma, kad Konstitucija yra vientisas [] aktas. Sistemikai aikinant teis nustatoma tikroji aikinamos teiss normos vieta. Sisteminio teiss aikinimo metodo praktinio taikymo schema bt tokia: pirmiausia nustatytina teiss normos vieta teiss sistemoje apskritai, paskui jos vieta teiss akoje, atskirame teiss institute ar statymo dalyje, skyriuje, skirsnyje arba straipsnyje. Taikant metod, nustatomas akinis aikinamosios teiss normos pobdis, t. y. isiaikinama, kokia tai norma materialiosios ar proceso teiss, vieosios ar privatins, darbo ar civilins ir t. t. Isiaikinus teiss normos viet teiss akt sistemoje, galima nustatyti jos taikymo ribas, t. y. kokia ji bendroji ar specialioji. Aikinant ir taikant teiss normas, svarbu vertinti visus manomus sisteminius ryius su kitomis teiss normomis tiek su to paties altinio, tiek su kit teiss altini. Viena i daniausi teiss norm sveikos apraik, kai viena teiss norma papildo kit teiss norm. Paprastai toks norm ryys esti tame paiame straipsnyje, pvz.: pirmoji straipsnio dalis nustato
D. Mikelnien, V. Mikelnas. Teismo procesas... P. 194196. Plaiau r.: A. . . . , 1978; . . , . . . . , 1973; . . . . , 1978; . . , 1996. . III XI.
74 75
443
bendrj taisykl, o kitos to paties straipsnio dalys bendrosios taisykls iimtis. Taiau galima ir tokia konstrukcija, kai statymo tekste nurodoma, kad i norma, taikoma mutatis mutandis, taikoma ir X atvejais. Taigi konkrei teiss norm visada btina aikinti atsivelgiant ir kitas atitinkamos teiss akos, instituto ar teiss akto normas. Tik itaip aikinant teis, manoma utikrinti jos stabilum, vienov ir vienod taikym. To siekiant,paiame statyme danai specialiai nurodoma, kad statymo 76 normas btina aikinti viso statymo kontekste, o ne atsietai viena nuo kitos . Pvz.: LR civilinio kodekso 1.9 straipsnis: Siekiant utikrinti io kodekso vientisum ir tam tikr struktrini dali suderinamum, taikant jo normas, jos aikinamos, atsivelgiant io kodekso sistem bei struktr. Btina turti galvoje, kad Civilinis kodeksas parengtas laikantis tam tikro loginio nuoseklumo, t. y. nuo pai bendriausi dalyk einama prie detalesni, speciali. Pvz.: Civilinio kodekso pirmoje knygoje idstytos paios bendriausios normos. Pagal tam tikr sek parengtos atskiros Civilinio kodekso knygos, j dalys, skyriai, skirsniai ir konkrets straipsniai. Todl kiekvien Civilinio kodekso norm privalu irti kaip sudedamj viso Civilinio kodekso dal. Tikrj neaikios normos prasm galima atskleisti 77 gilinantis kitas Civilinio kodekso normas . Atsivelgiant teiss akto, kuriame yra teiss norma, sistem, btina vertinti statymo dalies, skyriaus, skirsnio ar straipsnio pavadinim, turint galvoje, kad akte teiss normos idstomos vadovaujantis tam tikra teisine logika ir technika. i elementari tiesa pripastama visose pasaulio teisinse sistemose, taiau ji itin svarbi civilins teiss tradicijos valstybms, kurioms bdinga auktas teiss kodifikavimo lygis. Kodeksas yra iskirtinis teiss aktas, kur teiss normos idstytos tam tikra logine seka nuo bendriausi dalyk iki detali ir iimi. Kodeks paprastai sudaro knygos arba dalys. Pirmoji kodekso knyga ar dalis daniausiai skiriama reguliuoti bendruosius klausimus. Todl, aikinant kodekso normas, btina atsivelgti vis kodekso kontekst, o aikinant kodekso specialiosios dalies norm, remtis ir bendrja kodekso dalimi. Be to, negalima pamirti, kad teis yra ne tik elgesio taisykli, bet ir teiss princip sistema. Todl reikt vertinti ne tik elgesio taisykli, bet ir teiss princip bei elgesio taisykli hierarchij. Teiss principas turi pirmenyb prie teiss norm, tvirtinani paprast elgesio taisykl. Todl, sistemikai aikinant teis, nustaius teiss principo ir teiss
Ten pat. P. 195196. LR civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. Vilnius, 2001. P. 8485.
77 76
444
normos konflikt, pirmenyb privalu teikti teiss principui. Teiss norm btina aikinti taip, kad ji neprietaraut teiss principams. Sisteminis teiss aikinimas btent ir padeda isprsti vairius vidinius teiss sistemos prietaravimus ir i dalies leidia utikrinti teiss sistemos vienov. P. Leonas ra: Sistemikai statymas aikinamas lyginant jo turin su kitais statym straipsniais, ir pirmiausia jis turi bti lyginamas su tos paios dalies straipsniais. Jei to neutenka, reikia j derinti su ries statymo 78 turiniu, pagaliau ir su statym visumos prasme . Vienas straipsnio normas aikinant atsietai nuo kit to paties straipsnio norm, rezultatas galt bti klaidingas. Rezultatas taip pat galt bti klaidingas ir vien statymo straipsn aikinant atsietai nuo kit to paties statymo straipsni. Kiekvienoje teiss sistemoje pripastama tam tikra, savita, teiss altini hierarchija. Todl teiss norm btina aikinti ios hierarchijos kontekste, kad bt galima nustatyti, ar nra jos ir kit teiss norm, esani auktesnio lygio teiss altiniuose, prietaravimo. Pvz.: vyriausybs nutarim btina aikinti atsivelgiant tuos paius santykius reguliuojanius statymus, siekiant nustatyti, ar vyriausybs nutarimo norma neprietarauja statymui. Taigi sisteminiu teiss aikinimo metodu galima nustatyti: taikytinos teiss normos viet visoje teiss sistemoje, tam tikros teiss akos ar teiss instituto sistemoje (normos santyk su Konstitucija, kitos teiss akos ar instituto teiss altiniais); taikytinos teiss normos viet teiss altinyje, t. y. jos santyk su kitomis, pvz.: definicijas pateikianiomis, to altinio normomis; bendrosios ir specialiosios teiss normos santyk; artimo turinio ir prasms norm tarpusavio ry; taikytinos teiss normos ir teiss princip ry; 79 taikytinos nacionalins teiss normos ir tarptautins teiss ry . Sisteminis teiss aikinimo metodas yra dedukcinis, nes juo vadovaujantis teiss normos prasm ivedama i teiss sistemos ir teiss princip. Tikrj neaikios normos prasm taip pat galima nustatyti analizuojant teismo precedentus, kur pateiktas teiss normos iaikinimas. Sistemin analiz svarbi dar vienu aikinamos normos galiojimo aspektu. Siekiant nustatyti, ar norma sistemikai yra galiojanti, btina atsakyti iuos klausimus: ar teiss norma yra priimta laikantis galiojani taisykli, t. y. btina
78 79
Cit.: D. Mikelnien, V. Mikelnas. Teismo procesas P. 147. Ten pat. P. 198.
445
analizuoti teiss aktus, reguliuojanius teiss norm rengimo, svarstymo, primimo klausimus, teiss aktus priimani institucij kompetencij ir kt.; ar teiss norma yra sigaliojusi, t. y. btina analizuoti teiss aktus, reguliuojanius teiss norm sigaliojimo tvark; ar teiss norma nra formaliai panaikinta; ar teiss norma neprietarauja kitoms to statymo normoms; ar teiss norma neprietarauja konstitucijai ir kitiems statymams. Sistemins analizs, kaip ir bet kurio kito metodo, nedert absoliutinti. Itin atsargiai j reikia taikyti, kai statym leidyba yra chaotika, ignoruojami teiss sisteminimo, jos nuoseklios raidos reikalavimai, nauji statymai rengiami 80 ir priimami neatsivelgiant j santyk su jau galiojaniais . Taigi sisteminis metodas padeda nagrinti reikin apskritai. Jis suteikia galimyb nagrinti teis, valstyb, politik kaip kompleksin proces, bendrame vystymosi fone iaikinti tam tikras apraikas, atsekti j prieastinius padarinius ryius. Taiau abstrakiai paimtas, neatsivelgiant dalyk, kitus tyrimo metodus vargu ar atne ini prieaug, bet sumaniai parinktas ir panaudotas is metodas gali racionalizuoti teoretiko veikl, utikrinti jo mokslin korektikum ir praktin rezultatyvum. Jis leidia sisteminti ir vertinti 81 sukauptus faktinius duomenis, prognozuoti ateit . Apibendrinant galima daryti ivad, kad sistemin tyrimo objekto analiz vienas i tyrimo programos etap. Jos esm velgimas tyrimo objekt kaip sistem, t. y. kompleks element ir ryi, kurie, sveikaudami tarpusavyje, sudaro organikai ibaigt visum, i kurios faktikai ar tariamai iskyrus vien i element, kiti elementai bei visa sistema pakist. Sistemin tyrimo objekto analiz apima ir ciklin genezs (istorijos), struktr ir funkcij tarpusavio ryi princip. is principas reikia, kad tyrimo objekto struktra tiriama, iskiriant jos elementus, funkcijas ir j tarpusavio ryius, apraant ir aikinant sistemos evoliucij, iaikinant tiriamo objekto funkcionavim kitoje, didesnje, j apimanioje sistemoje. Moksliniuose tyrimuose tyrimo objekto sistemin analiz naudojama paprastai ne kaip grieti algoritmai, o kaip tiriamojo darbo bendrosios metodologins nuostatos. Tyrimo objekto elementus ir ryius galima pavaizduoti grafikai, matematiniais modeliais arba apraant. Dal tam tikr element ir ryi galima traukti tyrimo sfer, 82 ir jie gali sudaryti jos dalyk .
80 81
D. Mikelnien, V. Mikelnas. Teismo procesas P. 198202. Oa eo aa oaa. M, 2000. . 37. 82 oooe oee oa. , 1998. . 322.
446
Sisteminio metodo panaudojimas moksliniuose tyrimuose, kaip rodo jo taikymo praktika, yra vertingas ne tik kaip pagalba efektyviai konstruojant tyrimo procedras, giliau ir visapusikiau suprantant tyrimo objekto esm ir dsningumus, bet ir kaip kryptingai formuojamas mokslinio mstymo stilius. Tai sudaro galimyb atsakyti ne tik atskirus taktinius mokslinio tyrimo klausimus, bet ir skmingiau sprsti metodologinius strateginius tyrimo proceso udavinius.
13.4. Empiriniai metodai

Faktai tikr ini altinis. K. Helvecijus Kiekvienas inagrintas faktas tampa raktu kitiems faktams atskleisti. E. Jumansas
Empiriniai tyrimai (gr. empeiria patyrimas; angl. empirical research; vok. empirisch methode; rus. ) socialini fakt, vyki nustatymas ir apibendrinimas tiesioginiu arba tarpiniu j registravimu, bdingai pasireikiani tiriamuosiuose reikiniuose, objektuose, procesuose. Skirtingai nei teorinio tyrimo, kai tyrjas operuoja mokslinmis svokomis, kategorijomis, atspindiniomis socialini reikini, bkli ir proces esmines savybes, empirinio tyrimo analizs objektas yra veiksmai, veikla, poelgiai, moni ir socialini bendrij elgesys, konkrets moni veiklos produktai (materialiniai ir dvasiniai), taip pat socialini realij ir fakt atspindys individ smonje (nuomoni, pair, vertinim, sprendim pavidalu). Socialini tyrim metodika ir technika turi paskirt registruoti ir apibendrinti socialinius faktus, kasdienes empirines inias, remiantis teorins analizs svokomis. Taiau taip pat empiriniais tyrimais gaunami socialiniai faktai sudaro pagrind tolesniems teoriniams apibendrinimams, kuri teisingumas vl patikrinamas socialine praktika ir naujais empiriniais tyrimais, t. y. patirtimi, empiriniu bdu. Pvz.: empiriniais tyrimais nustaius dominuojant neigiam visuomens nari poir policij, isiaikinus gyventoj reikalavimus ir pageidavimus policijai, btina teorikai juos pagrsti ir apibendrinti, ireikti mokslinmis svokomis, kuriomis bus fiksuojami tam tikri socialiniai faktai. Taiau ie faktai gali bti interpretuojami kitu poiriu k reikia keisti policijos organizacijoje, policijos pareign elgesyje, kokias inovacijas diegti
447
ios organizacijos veikl, elges, nauj kadr rengim. Tai reikalauja nauj empirini tyrim ir kit tyrim tiksl ir udavini. Taiau empirinis tyrimas ne paprastas atsitiktini reikini, fakt stebjimas ar fiksavimas. Kiekvienas gerai organizuotas empirinis tyrimas turi turti aikius tikslus, objekt, program, numatyti jos gyvendinimo slygas; faktai turi bti renkami, apibendrinami, i j daromos ivados. Be to, tiriant t pat objekt ir norint gauti objektyvesnius empirinius duomenis, patartina remtis ne vienu, bet nors dviem empirinio tyrimo metodais. T pat objekt galima tirti vairias aspektais. Pvz.: policijos pareign empiriniais metodais galima tirti: pirma stebint jo veikl, elges, reakcij, kalb, laikysen natraliomis slygomis; antra specialiai organizuotoje veikloje, imitaciniuose aidimuose, atliekant vairius pratimus; treia analizuojant jo savarankikum, gebjim veikti nestandartinse situacijose, informacijos deficito slygomis; ketvirta reikiant subjektyvius vertinimus, isakant savo nuomon; penkta apibendrinant jo paangi profesin patirt; eta vairiais metodais analizuojant, kaip elgesys atitinka jo pairas; septinta poreikius, motyvus, skatinanius ir nulemianius jo veiklos ir elgesio pobd ir t. t. Empiriniai tyrimai kartais suprantami tik kaip taikomojo pobdio tyrimai. Tai neteisinga, nes taikomasis, praktinis aspektas yra visose objektyviosiose iniose, taip pat ir teorinse. Tolesnis empirini ini, atspindini vairiapus visuomens, individo gyvenim ar profesin veikl, pltimas yra btina teorins gilios analizs slyga tyrimo objekto struktrinms dalims, jo funkcionavimo mechanizmui painti. Taigi empirinis tyrimas gali atskleisti ir surasti naujus reikinius ir faktus, kuri svarba iaikinta teoriniais tyrimais. Toliau nagrinsime plaiau naudojamus empirini tyrim metodus. 13.4.1. Stebjimo metodas
Skaitymas veidrodis; stebjimas pats vaizdas; skaitymas pirmas ingsnis pamgdiojim; stebjimas tikras kelias kryb. V. Odoevskis
Stebjimas (angl. observation; vok. beobachtung; rus. ): 1) tiesioginis jutiminis tikrovs reikini suvokimas; 2) pirmins socialins informacijos rinkimo metodas, kai ji renkama tyrjui tikslingai registruojant stebimus vykius, reikinius ir procesus, vykstanius natraliomis slygomis.
448
Mokslinis stebjimas turi bti kryptingas, jis organizuojamas pagal i anksto parengt program, remiantis kokia nors teorija ar hipoteze. Stebjimas seniausias mokslinis tyrimo metodas, kuris buvo ir yra taikomas daugelyje disciplin: sociologijoje, psichologijoje, gamtos moksluose ir kitur. Stebjim kaip mokslinio tyrimo metod reikia skirti nuo kasdienio, nuolatinio gyvosios ir negyvosios gamtos objekt, kultrini ir visuomenini reikini stebjimo, kuris yra taip pat svarbi individualios gyvenimikos ir profesins patirties kaupimo priemon. Stebjimas ypa vertingas tuo, kad tikslingai ir planingai naudojamas suteikia galimyb gauti duomen apie reikinius, procesus, elges, vykstanius natralioje aplinkoje elges, nekeiianius ir nedaranius takos i reikini tkmei, t. y. matyti tikrov toki, kokia ji yra i tikrj. Mokslinis stebjimas nuo nemokslinio stebjimo skiriasi tuo, kad: turi aik tyrimo tiksl ir grietai suformuluotus udavinius; yra suplanuotas pagal i anksto parengt program; stebjimo duomenis fiksuoja protokoluose ar dienoraiuose pagal tam tikr sistem; jo pagalba gaunama informacija turi bti kontroliuojama, pagrsta ir stabili; duomenims fiksuoti yra naudojama ne tik vaizdinis tiesioginis stebjimas, bet ir technins priemons (foto, kino aparatai, magnetofonas, videokamera ir kt.); turi tiriamojo reikinio hipotez, kuri gauti faktai patvirtina arba paneigia; stebtojas yra valds stebjimo technik ir sukaups asmenin patirt. Aptariant stebjim plaija prasme, galima sakyti, kad visos pirmins mokslins inios kaip tik nuo jo ir prasideda, kadangi stebint suvokiama gyva tikrov. Tik vienu atveju stebime patys, kitu naudojams kit asmen stebtais ir ufiksuotais duomenimis. Sociologinje ir psichologinje literatroje galima rasti vairi stebjim klasifikacij. Paprastai kaip pagrindins stebjim rys yra iskiriamos ios: stebjimas dalyvaujant stebjimo procese (trauktas stebjimas) ir stebjimas nedalyvaujant vykstaniuose vykiuose (netrauktas stebjimas), atviras ir inkognito (slaptas) stebjimas, standartizuotas ir nestandartizuotas, lauko ir laboratorinis stebjimas, sistemingas ir nesistemingas stebjimas. Stebjimas dalyvaujant (trauktas stebjimas), kai duomen kaupi-
449
mui tyrjas yra tiriamosios situacijos, proceso ar veiklos sudtin dalis. Stebtojas dalyvauja toje paioje veikloje (profesinje, gamybinje ar kitoje) kaip lygiavertis, visateisis grups dalyvis. Bding pavyzd, stebjim dalyvaujant, apra amerikiei sociologas Nelsas Andersonas knygoje Valkata (1923 m.). Nordamas surinkti mediag apie valkat gyvenim, Andersonas pats daugel mnesi bastsi su jais po al. Kitas tokios pat ries tyrimas apraytas Viljamo Vaito knygoje Gatvs pakampi visuomen (1937 m.). ioje knygoje tyrinjamas vieno i Amerikos miesto kvartal gyvenimas. Gyventojai daugiausia ital emigrant eimos. Autorius, usibrs tiksl itirti reketo, jaunimo gauj atsiradimo proces, igyveno toje aplinkoje pusketvirt met, visikai laikydamasis to paties gyvenimo bdo, kaip ir jo tiriamieji mons. TSRS Moksl Akademijos Filosofijos instituto darbuotojas, nordamas itirti jaunj darbinink vertybines orientacijas, kelet mnesi dirbo altkalviu surinkju vienoje Maskvos gamykl. Tai aprayta 1965 metais Sociologija SSSR pirmame tome. Stebjimas dalyvaujant turi daug pranaum, kadangi jis leidia suinoti daug slapt, i iors nematom, tiriamojo objekto srii. Taiau yra ir reali pavoj prarasti stebtojo objektyvum jis gali adaptuotis stebimoje grupje ir pradti reaguoti pagal jos standartus. Be to, sunku rasti tyrintojus, kurie galt paaukoti iam stebjimui pakankamai daug laiko ir sitraukt nelengv ir sudting darb. Taiau tokie stebjimai yra svarbs ir btini norint geriau painti nusikalstam grupi, profesini kolektyv, socialiai globotin moni ir vairi kit socialini vienet gyvenimo vertybes, santykius, egzistavimo ir veiklos orientyrus. Stebjimas dalyvaujant plaiai taikomas etnografiniuose tyrimuose. Jis danai iskiriamas net kaip atskiras metodas. Stebint apraoma etnini grupi ar kit socialini vienet gyvenimo bdo suvokimas i grupi dalyvi poiriu, aikinantis jiems egzistuojani gyvenimo norm, tradicij, vertybi ir moni elgesio asmenin prasm. Stebjimo objektas yra i bendrij materialin ir dvasin kultra, j gyvensenos paveikslas. Tokiu bdu galima tyrinti moni kultr, pamatyti pasaul j akimis ir j suprasti. is poiris taikomas vis visuomenini grupi, taip pat ir tos, kurioje mes gyvename, tyrimui. Etnografinis 83 tyrimas, kaip paymi Patrikas Mak Neilas (Patric Mc Neill) neapsiriboja tik stebjimu. Tyrjas iuo atveju bando konstruoti santykius su monmis, susidraugauti su jais, ir jie jam tampa kaip tyrimo informacijos raktai ir tyrjo
83
Plaiau r.: Patric Mc Neill. Research methods. London and New York, 1994. P. 6468.
450
partneriai. Tyrjas, stebdamas i iors ir gaudamas inias i vidaus, susidaro autentik stebimo objekto supratim. Taiau tyrjai turi sugebti ne tik nealikai stebti grups elges, bet ir stebti save, be to, dar ir ilikti savikritiki. Kitos slygos ir reikalavimai yra tokie patys, kaip apraytame stebjime 84 dalyvaujant . Stebjimas nedalyvaujant (netrauktam) tyrintojui vykstaniuose vykiuose. Jis yra tik iors stebtojas, t. y. i alies stebi vykius. Jis nra lygiateisis stebimos grups dalyvis. Jo tyrimo tikslai umaskuoti, neatskleidiami (pvz.: stauotojo vaidmuo). Tok stebjim realizuoti paprasiau, jis daniau teikia tik pavirutinik informacij, kadangi yra sunkiau suvokti vyki dalyvi motyvus, iors stimulus, naudotis kaip aktyvaus grups nario savistaba. Atviras (reaktyvus) stebjimas, kai tiriamasis (ieji) ino, kad yra stebimi ir tam neprietarauja. i ris patogi tuo, kad stebtojui nereikia slptis ar maskuotis, patogiau fiksuoti tyrim. Taiau stebjimo rezultat patikimumas gali bti ikreiptas, nes stebimuosius gali veikti stebjimas jie gali elgtis nenatraliai. Slaptas stebjimas (inkognito), kai stebimos grups nariai netaria, kad jie yra stebimi. Tai vienas efektyviausi stebjimo bd, kadangi objekt galima stebti natralioje aplinkoje ir gauti objektyvi informacij. io stebjimo bdo trkumas yra tas, kad tyrjas gali pernelyg subjektyviai traktuoti vykius. Kai kam gali atrodyti, kad slaptas stebjimas yra susijs su etikos problemomis. Slaptas stebtojas gali bti traktuojamas (ir pats jaustis) nipu, o ir stebtojas, dalyvaujantis vykiuose kaip narys, vliau gali bti vertinamas kaip idavikas. Todl kartais abejojama, ar apskritai priimtinas slapto stebjimo metodas. Tikriausiai su tokia nuomone negalima sutikti. iuo atveju viskas priklauso nuo tyrimo tiksl, kuri siekiama stebjimu, nuo stebtojo takto ir nuo gaut duomen panaudojimo moksliniais ar/ir administraciniais bei politiniais tikslais. Antra vertus, aplinkyb, jog stebjimas atliekamas paios grups ir visuomens interesams tenkinti, paalina moralinio pobdio bgtavim pagrind. Nestandartinis stebjimas, kai stebtojas neturi tikslaus stebjimo plano, kai jis atlieka tik preliminarias valgybines funkcijas nordamas sudaryti platesn stebjimo program, formuluoti darbines hipotezes. Standartizuotas stebjimas reikalauja grietai fiksuotos objekto
Plaiau r.: I. Luobikien. Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrim metodika. Vilnius, 2000. P. 136140.
84
451
stebjimo programos. Programos reikalavim turinys yra fiksuojamas specialiuose, detaliai parengtuose blankuose. Juose tiksliai registruojami stebjimo rezultatai. Standartizuoto stebjimo pavyzdys treiajame deimtmetyje atliktas sociolog tyrimas irov reakcija spektaklyje. Tyrjai fiksavo irov pritarim spektaklyje vykstantiems vykiams; tamp ir tyl salje; juok ir kvatojim; triukm ir kosjim; ijim i irov sals, aplodismentus ir kt. Naudojantis koordinaciniu tinkleliu, ios reakcijos buvo palygi85 namos su tam tikrais spektaklio (filmo) momentais . Detali programa leidia standartinio stebjimo atveju panaudoti paprastas technines priemones. Prieingai, nestandartizuotas stebjimas reikalauja auktesnio lygio stebtoj. Lauko stebjimo objektas yra realus socialinis procesas, stebjimas natraliomis slygomis. Gali bti pasirinkta stebti tam tikru socialins tikrovs aspektu. Lauko stebjimams pradi dav etnologai. Jie stebi reikinius, kuriuos sunku i anksto numatyti ir sisteminti. Svarbiausias tikslas painti dar neinomus reikini aspektus ir juos lemianius veiksnius. Svarbiausia slyga tyrjas neturi daryti takos natraliai tiriamojo proceso eigai. Laboratorinis stebjimas daniausiai naudojamas psichologiniuose ir socialiniuose psichologiniuose tyrimuose. Jis atliekamas specialiai rengtoje patalpoje. is stebjimas utikrina griet nepriklausom ir priklausom kintamj kontrol. Tokiame stebjime gali bti daroma taka ir dirbtinai keiiamos slygos. is stebjimas priartja prie eksperimento reikalavim. Trkumas emas validumas, nes ne visada atitinka realias gyvenimikas situacijas. Taip pat galimas sistemingas stebjimas pagal i anksto sudaryt plan per tam tikr laikotarp objektui painti ir nesistemingas (trumpalaikis, valgybinis) stebjimas dl planingo tyrimo hipotezei formuluoti arba jau turimiems duomenims, gautiems kitais metodais (i dokument, apklausos) papildyti ir kontroliuoti. Sistemingas stebjimas gali bti pagrindinis duomen rinkimo metodas, ypa monografinse, vieno lokalizuoto objekto studijose (pvz.: kolektyvo, profesins grups, atskiro profesionalaus pareigno veiklos). Tokiam formalizuotam stebjimui btina detali programa, stebjimo protokolai, kuriuose stebimi vykiai, faktai fiksuojami pagal tikslus, ymimas j danumas, pobdis ir slygos. Jaunajam tyrintojui pirmiausia ikyla klausimai: Kokiu tikslu stebti? K stebti? Kaip vesti uraus? Kaip interpretuoti gautus duomenis?
. . , . . . . : , 1968. . 8485.
85
452
Stebjimo tikslas surinkti mokslinei problemai nagrinti arba individualaus atvejo diagnostikai reikalingus duomenis apie individo, grups elges, veiksmus. Stebjimo tikslas yra ne kuo daugiau surinkti mediagos, o kuo vertingesns, objektyviai atspindinios tikrov mediagos. Taiau reikia tiksliai inoti k stebsime. Nemanoma, pvz.: tiesiogiai stebti tiriamojo asmens mini, pair ar sitikinim stebima tik asmens iraika, reakcijos, emocijos ir kiti ioriniai poymiai. Stebint negalima daryti skubot ivad, nes jos gali bti subjektyvios. Tik kruopiai registruojant faktus, vliau juos lyginant su gautais kitais metodais rezultatais, galima gauti vertingos informacijos. K stebti? klausim turi atsakyti tyrimo programa, keliamos hipotezs, empiriniai indikatoriai, visa tyrimo strategija. Jeigu tyrjas neturi aikios hipotezs, rekomenduotina paprastas, nestruktrizuotas stebjimas, kurio tikslas ikelti hipotez ir detaliau susipainti su stebimu objektu, numatyti kokius jo iorinius poymius, kokiomis slygomis galima fiksuoti. iuo atveju galima rekomenduoti tik bendrus stebjimo orientyrus: 1) bendr socialinio proceso eig, jo elementus, subjekt veiklos, elgesio normas, kurios lemia j bkl, stebim subjekt savireguliacijos ir savitumo lyg; 2) bandyti pastebti objekto tipinius bruous lyginant juos su kitais objektais ir situacija, atsivelgti gyvensenos, ekonomines, politines slygas, vieosios nuomons bkl iuo momentu; 3) klasifikuoti socialini vyki dalyvius diferencijuojant juos pagal: lyt, ami, eimynin, turtin padt, isilavinim ir kt.; pagal veiklos turin; pagal status kolektyve, grupje (vadovas, kolega, pavaldinys, visuomeninis ar politinis veikjas ir kt.); pagal oficialias bendros veiklos funkcijas (priedermes), teises, realias veiklos galimybes; taisykles, kuri grietai laikosi ar, prieingai, j nepaiso; pagal neformalius santykius ir funkcijas (draugiki, lyderiai, izoliuotieji, autoritetai ir kt.); 4) subjekt ar grups veiklos tikslai ir socialiniai interesai: bendri, grupiniai ir individuals tikslai ir interesai; oficials ir neoficials, esamoje grupje, turintieji pritarim ar neturintieji; suderinti ar konfliktiki tam tikr nari tikslai; 5) iorin veiklos struktra: iorins paskatos stimulai, ketinimai, naudojamos priemons tikslams pasiekti, veiklos intensyvumas (produktyvi,
453
reproduktyvi, tempta, rami); praktiniai veiklos rezultatai (materials ir dvasiniai); 6) stebim vyki reguliavimas ir danumas: pagal nurodytus parametrus ir pagal tipines situacijas, kuriose jie yra apraomi. Stebjimas pagal tok orientacin plan turi tiksl struktrizuoti objekt, iskirti jame vairias savybes, elementus, veikiani asmen ar grups funkcijas. Sukaupus tam tikrus stebjimo duomenis ir preliminariai juos ianalizavus, rengiamas detalus stebjimo planas, keliami konkrets stebjimo udaviniai. Numatoma, k kruopiau stebti ir fiksuoti, kam skirti maiau dmesio. Toks stebjimas esti labiau formalizuotas ir planingas. Sudarant tok plan, btina ianalizuoti problem remiantis esama teorine objekto samprata. Gauti stebjimo duomenys turi bti interpretuojami tyrimo metodologijos svokomis, turi gauti bendr bruo ar socialiai 86 reikming veiksm indikatori prasm . Kaip fiksuoti stebjimo duomenis? Stebjimo uraai priklauso nuo turim gdi ir tyrjo iradingumo. Vieni tyrjai naudojasi kodiniais odiais arba enklais, kuriuos pasiymi bloknote, o paskui iifruoja. Kiti imituoja stauotojus ir fiksuoja savo spdius. Treti, turdami ger atmint, visk urao po stebjimo, taip pat rao magnetofon arba kompiuter. Taiau, kaip bt vedami stebjimo uraai, kiekvien dien pagal tyrimo program reikia sisteminti ir klasifikuoti gaut informacij, rayti korteles ar kompiuterio fail. Taip pat galima pagrindinius vykius, asmen elges, situacijas protokoluoti arba, sudarius schemas, lenteles, jose paymti stebt vyki, element pasikartojimo danum pagal nominali skal. Duomen patikimumas, tikrovikumas ir pastovumas esti efektyvesnis, jeigu laikomasi i taisykli: 1) naudojantis tiksliais indikatoriais, maksimaliai smulkiai klasifikuojami stebim vyki elementai. J patikimumas tikrinamas bandomaisiais stebjimais, kai keletas stebtoj pagal bendr instrukcij registruoja tuos paius vykius, vykstanius objekte, analogikame nagrinjamam; 2) jeigu stebi keletas asmen, jie sugretina savo spdius ir suderina vyki interpretacijos vertinimus pagal vienod ura vedimo technik; 3) t pat objekt reikia stebti vairiose situacijose (normaliose ir stresinse, standartinse ir konfliktinse); tai padeda j pamatyti i vairi pusi; 4) btina aikiai skirti ir registruoti stebim vyki turin, iraikos
86
Plaiau r.: . . . . C. 196199.
454
formas ir j kiekybines charakteristikas (intensyvum, reguliarum, periodikum, danum); 5) ypa svarbu nesupainioti vyki apraymo su j interpretacija. Protokole rekomenduojama iskirti faktini duomen skiltis ir j aikinimo ir vertinimo skiltis; 6) kiekvienam stebtojui ypa svarbu pagrsti duomen interpretavim pakartotinai patikrinus savo spdius. Pvz.: audringa klausytoj reakcija dl pasisakaniojo susirinkime gali bti kaip pritarimas oratoriui, kaip reakcija jo smoj ar replik i sals, jo padaryt klaid ar apsirikim kalbant, paalin veiksm pasisakymo metu ir t. t. Visais atvejais tai specialiai ymima paaikinant protokolinius uraus; 7) naudinga turti nepriklausom kriterij stebjimo pagrindimui patikrinti. Pvz.: papildomai imant interviu i susirinkimo dalyvi ir kt. Kaip interpretuoti stebjimo duomenis? Tai sudtingiausia stebjimo metodo naudojimo dalis. iame procese susiduriama su esms ir reikinio painimo kategorij nesutapimu. Reikinyje matyti iors poymiai, kurie atskleidia iorje pasireikiani stebimo objekto esm, suteikia tyrjui informacijos apie io objekto turin, parodo j vienov. Taiau esms ir reikinio vienov nra j sutapimas, nes esm visada slypi reikinio paviriuje, ir juo ji giliau gldi, juo sunkiau ir ilgiau tenka j painti. Jei objekt iors pasireikimo forma ir esm sutapt, tai mokslas bt nereikalingas. Taigi objekto kaip reikinio regimyb yra tik ior, jo vidaus esms tiesiogiai negalima pastebti. Esm painti galima tik abstrakiai mstant, remiantis objekto poymiais. is painimas yra kokybinis uolis i jutimins racionali painimo pakop. Jis padeda atskleisti tai, kas svarbiausia objekte, per io objekto kaip reikinio interpretacij. Per reikinio iors konstatavim ir apraym einama prie jo aikinimo ir esms supratimo. Taiau norint sumainti subjektyvi ikraipym galimyb, pastant reikin per jo iors poymius ir j interpretuojant, btina gautus rezultatus derinti su kit stebtoj kitais informacijos rinkimo metodais, gautais duomenimis, kartotiniais stebjimais, remiantis metodologinmis (filosofinmis, sociologinmis) koncepcijomis ir paradigmomis, patikslintais terminais. Prieingu atveju, stebint tuos paius reikinius, kurie atrodo akivaizds ir aiks, galima prieiti prie prietaring ir net neteising interpretacij. Gera iliustracija iuo atveju gali bti astronomijos padtis iki Kopernikui atrandant heliocentrin sistem. Kaip inoma, tuo metu ne tik paprasti
455
stebtojai, kasdien mat t pat vaizd, kaip pateka ir nusileidia Saul ir Mnulis, bet ir profesionals astronomai buvo vieningai sitikin, jog jie savo akimis mato, kaip Saul ir Mnulis sukasi aplink em. Prireik Koperniko atradimo, kad bt suprasta, jog savo akimis i tikrj mons mato santykin ems ir Sauls, ems ir Mnulio judjim, jog j teiginiai, neva jie mato Sauls ir Mnulio sukimsi aplink em, nesuvoktas ir, kaip paaikjo, neteisingas interpretavimas to, kas tikrai stebima. Pagaliau tokio neteisingo interpretavimo prieastis yra neteisingai kaip ataskaitos sistema naudota Ptolomjaus geocentrin sistema. Socialiniuose tyrimuose toks stebtojo vaizdinio stebjimo duomen neteisingas interpretavimas taip pat yra galimas. Tai reikia turti galvoje. Stebjimo taisykls: 1. Stebti reikia planingai ir sistemingai, numaius stebjimo objekt, viet, laik, periodikum ir t. t. 2. Stebti reikia kryptingai ir tikslingai. Stebtojas turi turti aik stebjimo tiksl, objekt, program, bd ir priemones (gali bti panaudota videokamera, kino aparatas, fotoaparatas, magnetofonas ir kitos technins priemons). 3. Stebti ir fiksuoti faktus reikia visapusiai, t. y. stebti objekt (mog) ir aplink, kurioje vyksta veiksmas. Faktai fiksuojami aikiai, tiksliai, kad bt galima suprasti individo pozicij, veiklos motyvus, elgesio prieastis, numatyti ar prognozuoti jo elges kitomis slygomis. 4. Geriausia stebti natraliomis slygomis, nedarant takos vykiams. Taigi stebtojo pozicija turi bti pasyvi. Geriau, kai stebimasis neino, kad yra stebimas, tada elgesys yra natralesnis, t. y. stebint bti nematomam. 5. Stebtojas turi bti objektyvus. Jis turi atsisakyti iankstini ivad ir apibendrinim. Stebjimai turi bti apraomi, o ne aikinami. 6. Stebtojas turi bti auktos elgesio kultros, gerai pasirengs stebti, inoti stebimojo psichologij, ypatumus, bti pastabus, tikslus, taktikas, gebantis velgti stebimo reikinio esm, jo ry su kitais reikiniais. Kaip kiekvienas metodas, taip ir stebjimo metodas turi savo privalum ir trkum. Metodo privalumai: 1) galima fiksuoti reikin tiesiogiai jo vyksm momentu, kai pasireikia tyrintojui visas reikinio konkrei ryi turtingumas; 2) galimyb socialin reikin tirti vairiapusiai, vis, taip pat skirti dmesio kiekvienam jo aspektui;
456
3) nepriklausomumas nuo tiriamosios grups nari gebjimo bei pasirengimo atsakyti tyrj dominanius klausimus; 4) kiekvieno stebimojo elges (t. y. stebint i alies) galima vertinti geriau ir kritikiau negu paiam asmeniui; 5) nereikalauja didels atrankos, todl yra efektyvus, ypa monografiniuose tyrimuose, t. y. tiriant atskir atvej; 6) naudingas, kai vykdomas valgybinis planas, t. y. kai reikia patikslinti problem, suformuluoti hipotez; 7) ypa naudingas baigiamajame tyrim etape, kai pradedama tikslinti ir teisingai interpretuoti kitais metodais gautus duomenis; 8) pasiymi lankstumu, nes stebint galima operatyviai keisti tiriamojo objekto apiros krypt arba tikrinam hipotez, be to, nereikia sudtingos aparatros; 9) nereikalauja daug finansini snaud. Metodo trkumai: 1) daugelis asmeninio intymaus moni gyvenimo srii stebjimui neprieinamos; 2) stebjimo metu gauti duomenys esti nereprezentatyvs dl neivengiamai maos atrankos apimties; 3) palyginti su eksperimentu, silpnoji stebjimo vieta yra pasyvus stebtojo vaidmuo, negaljimas aktyviai veikti objekt, norint giliau j painti; 4) stebjimo rezultatus gali nulemti tyrjo subjektyvus poiris, ypa gaut duomen interpretavim, taip pat noras gauti rezultat, kurio buvo laukiama; 5) sunkumai apibendrinant rezultatus platesniu mastu, nes stebimos situacijos neretai negalima pakartoti, kadangi stebimas vienas atvejis; 6) nevienodas tyrj isilavinimas, j kaip tyrj patirtis, vertybins orientacijos, taip pat ir rmimasis skirtingomis metodologinmis paradigmomis gali nulemti ir skirting stebjimo duomen interpretavim; 7) sudtingos situacijos ir aplinkybs sunkina fiksuoti svarbiausius reikinio indikatorius; 8) jei stebimieji ino, kad jie yra stebimi, tai gali slygoti nenatral j elges; 9) kadangi stebjimas paprastai fiksuoja reikinio iors poymius, o ne stebimo reikinio esm, norint gauti objektyvesnius duomenis, btina stebjim derinti su kitais tyrimo metodais. Tai stebjim kaip real moni elges leidia palyginti su tuo, kaip jis atrodo j pai atsakymuose.
457
13.4.2. Pokalbio metodas

Egzistuoja tik vienas geras bdas tapti geru panekovu mokti klausyti. K. Morli
Pokalbis (angl. conversation; vok. gesprch; rus. ) diagnostinis metodas, kuriuo tiriama asmenyb (jos anamnez, t. y. prisiminimai, pvz.: apie profesin karjer, profesionalumo brendim, biografiniai (iors ir vidaus) vykiai, j ryiai ir tendencijos, dabarties pergyvenimai ir igyvenimai, pair vystymosi genez, sitikinim pagrindimas ir t. t.). Taigi pokalbis vienas i pagrindini altini ir priemoni, padedantis painti tiriamojo dvasin pasaul. Sumaniai iuo metodu naudojantis gaunama gili ir patikima informacija. Tyrjas, nuoirdiai, geranorikai ir jautriai vesdamas pokalb, gali atskleisti intymiausius asmenybs ketinimus, jo neisakytas mintis ir net svajones. Pokalbis ypa naudingas, kai tyrjas nori suinoti skirting teistvarkos pareign, pvz.: prokuroro, advokato, tardytojo, policijos darbuotojo, nuomon apie t pat reikin, vyk, taip pat j vertinimus ir pasilymus vienai ar kitai problemai isprsti. Pokalbis gali bti studentui labai naudingas praktikos, stauots metu, norint giliau suprasti gerai dirbani pareign profesin patirt, j sukauptas empirines inias i vairi konfliktini situacij, veiklos prietaravim, klii ir sunkum veikimo bd ir t. t. Pokalbis yra universalus metodas. Jis plaiai naudojamas vairiuose sociologiniuose, pedagoginiuose, psichologiniuose tyrimuose, socialiniame darbe. Pokalbis pagilina, papildo ir patikslina informacij, gaut kitais tyrimo metodais (stebjimo, anketavimo, eksperimento ir kt.). Pokalbis yra patogus, informatyvus, bet jo vedimas sudtinga problema. Pokalbis tiesioginis bendravimas, priklausantis nuo dalyvi individualybs, situacijos, nagrinjamos problemos, siekiam tiksl. Kiekvienas pokalbis yra savitas individualus krinys. Pokalb kai kurie autoriai sutapatina su interviu. Tai nra tapats tyrimo metodai. Pokalbis daug intymesnis tyrjo ir respondento tarpusavio bendravimas. Jis yra atviresnis, maiau formalizuotas, pagrstas didesniu bendravimo partneri pasitikjimu, nuodugnesniu klausim nagrinjimu. Pokalbio skm labai priklauso nuo panekov asmenini savybi: charakterio, pasauliros, temperamento. Bendraujant derinamasi ne tik prie pokalbio stiliaus. Palaikomas ir jo turinys: linkiojama galva parodant, kad panekovas suprantamas, juokiamasi i komikosios pasakojimo dalies,
458
nutaisoma susirpinimo mina girdint lidnas naujienas. Pokalb danai lydi gestai. Bendraudami partneriai pritaiko ir savo gest kalb. Visiems pokalbiams bdinga atgalinis ryys. Jei panekovas ko nors nesuprato, grtama prie tos paios temos ir iaikiname i naujo, akivaizdiau ir nuosekliau. Jei panekov aikiai apima nuobodulys ar nepasitenkinimas, stengiamasi susidariusi padt itaisyti. Atgalinis ryys daniausiai gaunamas stebint panekovo veido iraik, gestus bei tokius paprastus odinius intarpus kaip aha, tikrai, mat kaip ir kt. ie intarpai patys savaime maai k reikia, taiau neblogai atskleidia panekovo poir vykstant pokalb. Psichologai tokias reagavimo formas vadina pastiprinimu. Be teigiamo pastiprinimo, egzistuoja ir neigiamas. Jautresnis kalbtojas bemat suvoks i savo panekovo reakcijos, kad jo pokalbis nra palaikomas ar kad jam nepritariama. Taigi smoningai ir nesmoningai taisant panekovo elges norima kryptimi ir siekiant geriau j pritaikyti prie bendravimo stiliaus, ir paiam tenka stengtis prisitaikyti prie panekovo. Tarpusavio prisitaikymas skmingesnis, kaip pritarimo ar nepritarimo signalai yra aiks ir nedviprasmiki. G. Valickas iskiria kelet svarbi io metodo gyto populiarumo 87 prieasi : a) pokalbis slygikai nesudtingas tyrimo metodas, nereikalaujantis specialios aparatros nei specialiai rengtos tyrimo vietos; b) per pokalb tyrjas tiesiogiai sveikauja su tiriamuoju, todl gali fiksuoti ne tik jo atsakym turin, bet ir jo elgesio ypatumus, gali patikslinti gaunam informacij ir t. t. Pokalbio metodo tikslai ir paskirtis Pokalbio metodas yra taikomas siekiant vairi tiksl. Pirma, pokalbis danai naudojamas parengtiniuose tyrimuose, susipastant su tyrimo objektu, formuluojant ir tikslinant tyrimo hipotez, kaupiant paintin informacij, t. y. tinkamas taikyti kaip zondavimo metodas. Antra, pokalbis gali bti ir pagalbinis tyrimo metodas, leidiantis gauti papildomos informacijos, kurios nemanoma atskleisti kitais bdais (pvz.: eksperimentu arba stebjimu). Treia, pokalbis gali bti panaudojamas kontroliniuose tyrimuose, aprobuojant kitas metodikas, vertinant j patikimum. Ketvirta, pokalbis gali bti ir pagrindinis asmenybs motyv, savybi, pair, vertybini orientacij tyrimo metodas.
Plaiau r.: G. Valickas. Asmenybs tyrimas pokalbio metodu: metodiniai nurodymai. Vilnius: LMKI, 1994. P. 3.
87
459
Visa i pokalbio gaunama informacija i esms gali bti trejopa: 1. apie tiriamojo elges (t. y. veiklos bd, veiksm, reakcij apibdinimas ir interpretacija); 2. apie aplinkos faktorius, lemianius tiriamojo elges; 3. apie subjektyvius faktorius, lemianius tiriamojo elges (vidini asmenybs slyg vairi nuostat, sitikinim apibdinimas ir interpretacijos). Taigi pokalbis yra kaip asmenybs diagnostinis metodas, kuriuo tiriama jos anamnez, biografiniai iors ir vidaus vykiai, j ryiai ir tendencijos, dabarties igyvenimai. Be to, jis gali bti psichopedagogins konsultacijos metodas ir asmenybs ugdymui, jos geresnio painimo ir kryptingos elgesio korekcijos metodas. is metodas sudaro galimyb giliai prasiskverbti mogaus dvasin pasaul, utikrinti glaudi sveik tarp tyrjo ir tiriamojo. Kaip original 88 pavyzd galima pateikti Viljamo B. Sanderso (W. B. Sanders) darb, skirt ypa specifiniam pokalbio tipui policijos apklausai. Apklausa numato pokalb, taiau ne paprast panekes tiesiog nusiteikus, kad a udavinsiu klausimus. B. Sandersui savo analizje pavyko velgti apklausos specifin pobd ir pastebti toki bruo, kurie kitu atveju nebt patrauk dmesio. Pvz.: vadovaujantysis per apklaus praktikai nieko nekalba, o smoningomis pauzmis ir grsmingais trumpais pajuokavimais skatina apklausiamj nekti. Pokalbi rys Pagal turin pokalbis gali bti: 1) apvalginis kai norima susidaryti bendr vaizd visais klausimais, kaip nors susijusiais su tiriamja problema; 2) teminis kai tyrjas dmes sutelkia daugiausia vien tiriam problem, siekdamas nuosekliai j inagrinti. Pagal struktr pokalbis gali bti: 1) laisvas (neformalizuotas, nestandartizuotas) numatoma tik pagrindin idja, o pokalbio eiga organizuojama priklausomai nuo aplinkybi ir susidariusios geranorikos situacijos, abipusio pasitikjimo; 2) pokalbisinterviu (formalizuotas, standartizuotas) visi klausimai standartizuoti ir i anksto suformuluoti. Juos gali inoti ir tiriamasis, kad galt geriau apmstyti ir pasirengti pokalbiui;
W. B. Sanders. The Sociologist as Detective: An introduction to Research methods. New York, 1974.
88
460
3) eksperimentinis atliekamos problemins, psichologins uduotys (pvz., testai). Pagal dalyvi skaii pokalbis gali bti: 1) individualus daniausiai naudojama pokalbio ris; jis yra veiksmingiausias, nes suteikia isamiausi ir plaiausi informacij apie tiriamj asmen; 2) grupinis kai norima isiaikinti ginytinus klausimus arba vertinti grups domjimsi kuria nors problema; taip pat yra organizuojamos specialios diskusij grups (focus grups), kurios tyrj domina ne tiek idj gavimo galimybmis, grups vieosios nuomons atsiskleidimu, kiek galimybe isiaikinti elgesio (politinio, socialinio, vartotojiko, amoralaus ir t. t.) prieastis ir nustatyti konkrei socialini grupi ryius su tam tikrais procesais ir reikiniais. Pokalbio organizavimo procedra Pokalbio pradia psichologinio kontakto umezgimas su tiriamuoju, jo nuteikimas atvirai bendrauti. Btina sukurti bent minimal saugumo jausm, atsakymai turi bti laikomi paslaptyje. Negali bti visikai teising arba tiktai neteising atsakym. Kiekvieno mogaus atsakymai yra verti dmesio. Pasitikjimo atmosferai sukurti nuo pirmj pokalbio odi btina savikontrol. Reikia vengti emocij. Pokalbio pradioje reikia iekoti slyio tak. Geriausia pokalb pradti klausimu, kur asmuo atsakyt taip (galima paklausti apie or, krepin, apie jo pomgius, kas jam malonu, domu ir pan.). Paioje pokalbio pradioje reikt vengti klausim, kuriuos atsakymas bt neigiamas. Taigi ypa svarbu pozityvus kito mogaus nusiteikimas. Apie tai, kad umegztas psichologinis kontaktas, teigia tokie poymiai, kaip sutrumpjusios pauzs tarp klausim ir atsakym, spontanikas savo atsakym papildymas, padanjs asmenini vardi vartojimas, pakitusi kno poza, net atodsiai. Toliau kontaktuodamas, tyrjas turt iekoti abipusi ryi su tiriamuoju. Per vis pokalb reikt ilaikyti glaud kontakt, vengti sudting termin, svok, atsivelgti tiriamojo galimybes, ami. Kiekvienai potemei reikia parengti alternatyvi klausim. Klausimai turi stimuliuoti nuosekl pasakojim. Prireikus pokalbio metu tema pakeiiama taip, kad tiriamasis nepastebt. Reikt vengti klausim, kuriuos atsakoma taip arba ne. Bna ir taip, kad abu panekovai tyli. Tyrjui svarbu suprasti, kodl atsirado pauz ir kuris j sukl. Ilg pauzi neturt bti. Tyrjui reikia stengtis sudaryti draugiko, mandagaus, bet sykiu ir pasitikinio savimi mogaus spd. Pasirodydamas tiriamajam nerytingas,
461
nepasitiks savimi, abejojs, tyrjas sumaina sutikimo pasikalbti tikimyb. Respondentas turi pajusti, kad bendrauti bus malonu ir naudinga. Labai svarbios kelios pirmosios minuts. Reikia nepamirti pirmojo spdio svarbos. Miigano universiteto Apvalgos centras pateik rekomendacij, kaip tyrjas turt prisistatyti respondentui: 1) pasakykite respondentui, kas esate ir kam atstovaujate; 2) pabandykite respondentui paaikinti k js darote taip, kad sukeltumte jo susidomjim; 3) paaikinkite, kaip respondent atrinkote tyrimui; 4) paaikinimai turi bti trumpi; 5) pasistenkite, kad js susipainimas atitikt situacij; 6) kurkite pasitikjimo ir tarpusavio supratimo atmosfer. ios rekomendacijos sudarytos atsivelgiant daniausiai respondent pateikiamus klausimus prie sutinkant dalyvauti tyrime. Per pirmsias minutes respondentui taip pat reikt praneti, kiek apytiksliai pokalbis gali trukti, nes apie trukm respondentas gali nenutuokti. Pokalbio atmosfera turi bti laisva, rami, kad respondentas nesijust ess kryminje apklausoje ar egzamine. Standartizuoto pokalbio klausimai pateikiami ta paia tvarka ir tiksliai taip, kaip suformuluoti plane. Pokyiai gali sukelti klaid. Kiekvien od itarkite kuo aikiau ir truput liau nei prastai kalbdami. Jei respondentas prao paaikinti, pakartokite nekeisdami odi. Daniausiai to pakanka, kad korespondentas klausim suprast. Jei atsakymai labai trumpi ir neteikia jums reikiamos informacijos, kreipkits respondent odiais, skatinaniais savo pasakojim praplsti: Kas dar? ir t. t. Pokalbio skm priklauso nuo tikslaus klausim formulavimo. Kokie klausimai, tokie daniausiai ir atsakymai. Todl klausimai turi bti: 1) trumpi ir aiks; kol tyrjas nepatyrs, verta parengti kelis alternatyvius klausimus ta paia tema; 2) suformuluoti taip, kad bt ivengta stereotipini atsakym, nes taip gaunama klaidinga, nedetalizuota, nepakankama informacija; 3) tokie, kuriuos negalima bt atsakyti Neinau, kaip atsakoma daniausiai tada, kai nenorima ar bijoma pasakyti ties; 4) nepradedami taip: Ar jums neatrodo, kad, Ar js nesutinkate, kad, ir pan., nes atsakoma, kaip nori klausiantysis; 5) nukreipti prieasi iaikinim, todl geriau ne Kaip manote?; Kaip vertinate?, o Kodl taip manote?, Kodl taip vertinate?; 6) platesnio pobdio, kad negalt atsakyti Taip arba Ne, o atskleist ir savo vertinimo motyvus.
462
Taigi prie klausiant reikia gerai pagalvoti, ar klausiama to, ko i tikrj reikia, ir ar tai daroma tinkamu bdu. Dar viena svarbi pokalbio procedros dalis yra gebjimas klausytis ir stebti panekov. Mokjimas iklausyti tiriamj pokalbio elementas. Reikia klausytis taip, kad suvoktum tiriamojo poir dstomus faktus, pastebti jo atvirum ar abejingum, pasitenkinim ar pykt. siklausyti mokjimas dmesingai tylti ir netrukdyti tiriamajam. Tik kai kuriais atvejais ireikti param ar pritarim. Pritarimas tiriamojo asmenybs pripainimas. Tyrjas turt vis dmes sutelkti panekov. Be to, pokalbio metu btina ne tik atidiai klausytis, bet ir stebti, ar tiriamasis sitikins tuo, k kalba, ar ko nors nenutyli. Tyrjas pokalbio metu turt kreipti dmes tiriamojo kno poz, laikysen, rank padt ir judesius, mimik, veido paraudim ar pabalim, prakaito laeli pasirodym ant kaktos, gramatin kalbos konstrukcij, nutyljimus, informacijos ypatumus, kontroliuoti savo paties laisvum, dmesingum, emocines reakcijas tam tikrus dalykus ir pan. Taigi gilumin pokalb galima apibdinti kaip nenutrkstam hipotezi klimo ir j tikrinimo proces, kuriame pokalbio taktik nulemia ne tik tiriamojo atsakym, bet ir neverbalini iraikos priemoni analiz. Pokalbio pabaiga neturt bti staigi, nelaukta. Pokalbio pabaigoje rekomenduojama kalbtis apie neutralius dalykus, kad sumat tampa. Taiau pokalb reikia baigti taip, kad respondentas pajust jo pabaig. Rezultat vertinimas Gavus ir susumavus pokalbio rezultatus, reikia vertinti j patikimum, tikslum, aplinkybes, kurios paskatino panekov pateikti toki informacij. Reikia atsivelgti tai: 1) kaip mogus suinojo apie fakt: ar pats mat, ar kas nors jam papasakojo, ar pats prijo toki ivad logikai mstydamas; 2) kiek yra informacijos perdavimo grandi (juo daugiau informacijos perdavimo grandi, juo labiau ji yra ikraipoma, nes dalis nubyra, terpiama papildomos, faktikai nebuvusios informacijos); 3) kaip tiksliai mogus atsimena faktus, ar gali siminti atskiras vykio detales, ar informacijoje nra prietaravim (tai galima isiaikinti tuos paius klausimus udavus pokalbio pradioje ir pabaigoje); 4) kodl mogus suteikia t informacij, t. y. kokie motyvai skatina mog pasidalinti turima informacija (noras padti, suklaidinti, keryti). Informacij galima suskirstyti objektyvius faktus (reals vykiai) ir subjektyvius faktus (mogaus poiris tai, kas vyko).
463
Informacij geriausia bt tikrinti pasinaudojant kitais informacijos altiniais. Pokalbio rezultatyvumas taip pat priklauso nuo griet reikalavim laikymosi. Bendrieji pokalbio organizavimo reikalavimai: 1) kad pokalbis bt efektyvus, jam reikia gerai pasirengti: a) numatyti aik tiksl, tem, klausim platum, j eilikum, iskirti svarbiausius klausimus, kuriuos reikia gauti aikius atsakymus; b) turti kai kuri ini apie pokalbio partner, jo charakter, jo komunikabilum; c) pasirinkti tinkamiausius pokalbio bdus, numatyti jo variantus ir galim panekovo reakcij pokalbio tem; d) numatyti pokalbiui tinkam laik ir viet, nes skubotai, atsitiktinai, netinkamomis aplinkybmis vedamas pokalbis gali tapti formalus, oficialus; j gali trukdyti ir nukreipti nepageidaujama linkme smalsaujantys paaliniai; 2) pokalbis dl tiriamj tiksl gali bti pradtas tik umezgus nuoird kontakt su panekovu, gijus jo pasitikjim; jeigu nepasiseka pasiekti abipusio pasitikjimo, geriau pokalbio nepradti; kalbtis reikia taktikai, pagarbiai, tolerantikai; 3) pokalbis turi bti kryptingas, bet laisvas; 4) klausimai turi bti logiki, aiks, nuosekls; negalima pateikti eidiam, provokuojam klausim; pokalbis neturi virsti apklausa ar juo labiau tardymu; klausimai gali bti tiesioginiai ir netiesioginiai; reikia vengti savo nuomons reikimo, pasakinjim ir teigiamj klausim; jie turi bti vairiai formuluojami, kad panekovas gerai juos suprast ir galt tiksliai atsakyti; nektis reikia lanksiai ir sumaniai, taikantis prie besikeiianios pokalbio nuotaikos; 5) negalima ia pat urainti panekovo atsakym ar kitaip fiksuoti (magnetofonu, vaizdo aparatra) jo reakcijos ypatum negavus jo leidimo; tai i karto pakenkt pokalbiui; geriausia tuoj po pokalbio urayti jo turin, klausimus ir atsakymus, usirayti panekovo laikysen, reakcij vien ar kit klausim; tos mediagos reiks palyginimui su duomenimis, gautais kitais tyrimo metodais; atsakymus reikia klasifikuoti pagal j tarpusavio ry. Norint gauti patikimesni duomen, rekomenduojami kryminiai pokalbiai ta paia tema su vairi profesij ar vairaus rango, amiaus, isilavinimo asmenimis.
464
Pokalbio metodo privalumai Pokalbio metodas teikia galimyb: 1) atlikti tyrim be i anksto parengtos isamios tyrimo programos; 2) gauti ne tik faktin mediag, bet ir isiaikinti subjektyv tiriamojo poir; 3) bendrauti su tiriamuoju jam prasta kalbos maniera ir svokomis; 4) isiaikinti, kaip tiriamasis supranta asmenines problemas, ir gauti labai intymios informacijos; 5) ne tik fiksuoti tiriamojo atsakym turin, bet ir tiesiogiai stebti jo reakcijas; 6) be ypating slyg ir l gauti turiningos informacijos; 7) pokalbis vienu metu gali bti panaudojamas ir kaip tyrimo metodas, ir kaip poveikio priemon. Pokalbio metodo trkumai: 1) yra itin sudtingas ir reikalauja daug laiko; 2) reikalauja auktos tyrjo kvalifikacijos (jis turi mokti umegzti kontakt, sugebti reikti susidomjim, supratim ar nepritarim, mokti improvizuoti, atidiai klausytis ir t. t.); 3) slygoja nema kiek gaunamos informacijos, kurios kokyb priklauso nuo tyrjo pasirengimo, siningumo ir kruoptumo, subjektyvumo; 89 4) rezultatus sunku formalizuoti . 13.4.3. Interviu metodas
Nordamas pokalbyje bti malonus, prisitaikyk prie panekovo charakterio ir proto. B. Grasijanas
Interviu (angl. interview; vok. interview; rus. ) metodas, taikomas sociologijoje ir socialinje psichologijoje gauti odinei informacijai, numatytai tyrimo programoje. Jis panaus pokalbio metod, taiau yra formalesnis ir konkretesnis nei pokalbis (pokalbis yra daug intymesnis). Interviu, kaip ir pokalbis, yra vienas i efektyvi kokybinio tyrimo metod. Reikiamos odins informacijos gaunama tiesioginiu kryptingu
A. Valickas. Asmenybs tyrimas pokalbio metodu: metodiniai nurodymai. Vilnius: LMKI, 1994. P. 2131.
89
465
interviu su respondentu. Pokalbio krypt ir turin slygoja tyrimo problema. Ji sprendiama apklausiant respondent. Tai individualus pokalbis, garantuojantis didesn patikimum negu anketinis metodas ar kiti apklausos bdai (pvz.: apklausa patu, laikratiniai klausimynai ir kt.). Interviu paskirtis ir tikslai gali bti vairs; jis naudojamas: 1) tyrimo pradioje norint patikslinti tyrimo problem, hipotezes bei j formulavim; 2) platesni apklaus metodikai parengti; 3) kaip savarankikas informacijos rinkimo metodas, kai esti ribota arba maa atranka; 4) kaip papildomas metodas isamesnei informacijai gauti kartu su anketavimu, stebjimu ir kt. metodais; 5) kontroliniuose tyrimuose kitais metodais gautiems duomenims patikslinti ir j patikimumui patikrinti. Interviu nereikt suvokti tik kaip paprasiausio atsakymo pateiktus klausimus proceso. Interviu pasiymi form ir naudojimo vairove. Jis gali bti naudojamas vairiais tikslais, tiriant viej politin nuomon, jos vertinimus, psichologins terapijos tikslais ar rengiant duomenis akademinei (mokslinei) analizei. Interviu taip pat gali bti naudojamas matavimo tikslais, individ ar grupi perspektyvai suvokti. Interviu gali vykti vien kart, trumpai susikeiiant informacija odiu; keli minui trukms interviu telefonu. Gali vykti ir daugiau kart, ilgalaiki seans metu, kartais trukti itisas dienas, kaip antai gyvenimo istorijos interviu. Tai yra labai geras priartjimo prie moni suvokimo, reikmi, situacij apibrimo ir realybs konstravimo (aikinimo) bdas. Tai taip pat yra viena taigiausi moni tarpusavio supratimo priemoni. Norint suprasti, kaip kiti asmenys aikina tikrov, turtume j paklausti taip, kad jie galt papasakoti savo terminais (odiais), o ne tomis tiksliomis kategorijomis, kurias pateikiame mes, leisti respondentams atsiskleisti taip, kad atsiskleist j reikmi esm. Interviu rys I. Klasifikavimas pagal interviu vedimo bd ir form 1.1. Standartizuotas (struktrizuotas, formalizuotas) interviu Struktrizuoto interviu daniausiai udari klausimai pateikiami grietai laikantis i anksto nustatytos j eils ir formulavimo. Struktrizuot interviu respondentams i anksto numatyta seka uduodami klausimai, kuri
466
numatyti ir atsakymai. Atsakant udarus klausimus, yra maa laisvo pasirinkimo galimyb, kuri suteikia atviri klausimai. Jeigu interviu yra labai standartizuotas, tai visi respondentai gauna tuos paius klausimus, pateikiamus ta paia seka, standartizuota forma. Laisvumas ir kintamumas iuo atveju yra minimals. Pasirinks interviu, klausjas siekia uimti neutrali pozicij, ir individualus elgesys bei manieros yra nukreiptos iam vaidmeniui atlikti. io interviu stimuloatsakymo pobdis slygoja greiiau racionalius nei emocionalius atsakymus. Interviu procedros standartizavimas padeda tyrjui kontroliuoti apklausos slygas ir eig, gretinti ir palyginti gautus rezultatus. iuo atveju standartizuojami ne tik formalizuoto interviu klausjo klausimai ir respondento atsakymai, o ir klausjas kaip asmuo (lytis, amius, isilavinimas, kvalifikacija), jo elgsena ir net interviu vedimo slygos. Grietai standartizuojama formalizuoto interviu vedjo ir respondento sveikos situacija, todl tyrjas gali greitai kvantifikuoti atsakymus j analizavimui ir reikiamam statistiniam apdorojimui. Standartizuotas interviu 90 viena i labiausiai paplitusi masini apklausos ri . 1.2. Nestruktrizuotas (laisvasis) interviu Numatomas tik bendras apklausos planas, o klausimai formuluojami pagal situacij. Nestruktrizuotas interviu, kartais dar vadinamas giluminiu, vyksta laisviau, pateikiami atviri, danai netiesioginiai klausimai arba pateikiama tema, kuria praoma pasisakyti ir pareikti savo nuomon. Klausim eil ir j formulavim lemia pokalbio eiga, jau isiaikinti dalykai. Nestruktrizuotas interviu kartais dar vadinamas etnografiniu. Jis naudojamas kaip kompleksinio (visuminio) moni elgesio supratimo priemon, be joki iankstini skirstym kategorijomis bei kit tyrim erdvs ribojim. Nestruktrizuotas interviu yra veiksmingas rankis, plaiai naudojamas socialiniuose tyrimuose ir kitose srityse, yra tinkamas vertingiems duomenims gauti. Skmingas giluminis interviu yra labai ilgo ir intymaus (konfidencialaus) pokalbio 91 pobdio. Tai kelrodis interviu . Nestandartizuotas interviu yra labai dinamikas, lankstaus pobdio, todl vedjas turi bti gerai pasirengs ir mokti sumaniai vadovauti.
Plaiau r.: . . . // C . 1985. . 3. 91 Plaiau r.: . . . // 4. , 1991. . 2.
90
467
Nestandartizuotas interviu yra nepakeiiamas metodas ankstyvose valgomosiose tyrimo stadijose, kai tyrjui reikia kuo daugiau suinoti apie tyrimo objekt. Jis taip pat gali bti skmingai panaudojamas rengiant ir tikslinant tyrimo hipotezes, sudarant ir tikrinant anketos bei standartinio interviu klausim turin ir galimus atsakym variantus. Taiau nestandartizuoto interviu gauti rezultatai yra daugiau deskriptyvinio (aikinamojo) pobdio, juos sunkiau apibendrinti ir kvantifikuoti. Be to, reikalauja kur kas daugiau laiko negu kitos interviu rys. 1.3. Pusiau standartizuotas interviu I anksto numatomi btini ir galimi klausimai. Pusiau standartizuoto interviu procedra ir klausimai standartizuojami tik i dalies. i ris patogi tuo, kad grietai neformalizuojamas panekesys ir tarp klausjo su 92 respondentu bna laisvesn atmosfera . II. Klasifikavimas pagal tikslin paskirt 2.1. Nuomoni, poiri, vertinim interviu skirtas moni nuomonei, vertinimams, samprotavimams, j reakcijoms tam tikrus reikinius, socialins tikrovs vykius, atskleisti. 2.2. Dokumentini interviu tikslas yra atkurti tam tikrus praeities faktus, socialinius vykius, apklausiant i vyki liudininkus arba dalyvius. III. Klasifikavimas pagal apklausiamj subjekt tip 3.1. Atsaking asmen (vadov) interviu. Tokie asmenys pagal savo status gali leisti ar neleisti j vadovaujamame kolektyve (staigoje, monje) vesti interviu. Be j leidimo, be suderinimo daniausiai nemanoma atlikti joki tyrim. Todl interviu vedjas turi sudominti ir tikinti asmen, kad reikia, kad tikslinga atlikti jo objekte tyrim, turi paaikinti, kad yra tam tikri moksliniai, teoriniai ir grynai praktiniai poreikiai. 3.2. Ekspert interviu tai asmenys, kurie dl savo profesins ir gyvenimo patirties turi didiausi kompetencij ir patikimiausi bei pakankamai isami informacij apie tiriam problem. I j tyrjas gali gauti maksimali ir detali informacij apie tiriam objekt, aptarti ir patikrinti tyrimo hipotezes, vertinti vairias tyrimo metodikas, susidaryti tikslesn tyrimo proceso program.
Plaiau r.: . . . // 4. , 1995. . 5/6.
92
468
3.3. Respondent tiesiogine io odio prasme, t. y. tam tikros socialins grups atstov interviu. Su gauta tokio pobdio informacija tyrjas tikrina hipotezes ir sprendia pagrindinius tyrimo udavinius, gauna norimus tyrimo rezultatus. IV. Klasifikavimas pagal procedr 4.1. Paneliniu (kartotiniu) interviu tiriama tam tikros moni grups poiri ir nuomoni evoliucija per tam tikr laikotarp. Apklausiami pagal t pat plan tie patys mons. Pvz.: nustatant politik, partij ar valstybini institucij reitingus, turint tiksl prognozuoti, pvz.: prezidento rinkimus ir kt. Vienas i trkum yra tas, kad per ilg laikotarp sunku ilaikyti vienar atrank (dalis asmen ivyksta, kiti kartotiniuose interviu nedalyvauja, treti apskritai nenori, atsisako atsakinti ir pan.). Praktika rodo, kad toks interviu efektyviausias, kai tam tikro skaiiaus asmen nuomons pasikeitimas studijuojamas per trump laikotarp. 4.2. Grupinio interviu esm yra ta, kad vienu metu apklausiama nedidel asmen grup eima, student, moksleivi, invalid ar teistvarkos darbuotoj grup. Interviu yra vedamas kaip pokalbis, diskusija. Diskusijos temos bna numatytos i anksto. Pastaruoju metu sociologini tyrim praktikoje tampa populiarus kvaziinterviu focus grupse. Nagrinjant numatyt problem, interviu vedjas ia bna grupins diskusijos iniciatorius ir vedjas. Pagrindinis reikalavimas sudarant focus grup yra jos vienalytikumas. Rengiantis diskusijai su tokia grupe, raomas scenarijus, detaliai konceptualizuojama problema, aptariami pagrindiniai terminai. Paprastai pagrindini svarstom klausim turt bti ne daugiau nei 10 ir keletas alutini, antrini klausim. 93 Tokia diskusija focus grupje gali trukti kelias valandas . 4.3. Intensyvaus (klinikinio) interviu tikslas yra gauti isami informacij apie tiriamojo motyvus, poirius, interesus, nuostatas. is interviu reikalauja glaudaus interviu vedjo kontakto su respondentu, todl keliami dideli reikalavimai klausjo kvalifikacijai. Intensyviu (klinikiniu) interviu ne tik gaunama respondento informacija apie jo asmenybs kryptingum, bet ir teikiama jam psichologin pagalba.
Plaiau r.: I. Luobikien. Sociologija: bendrieji pagrindai P. 147150; . . . . : , 1996; . . , . . . . . : , 1997.
93
469
Taigi interviu atlieka ir psichoterapinio pokalbio vaidmen, padeda respondentui sismoninti savo asmenybs problemas, numatyti j sprendimo bdus. Jis daniausiai grindiamas jau kitais bdais gautais diagnostiniais psichologiniais asmens duomenimis. iaurs Amerikoje i interviu ris pltojama kaip klinikins sociologijos (clinical sociology) priemon, orientuojantis praktin sociologij, kurios tikslas siskverbti socialin asmens gyvenim, ypa vertinant ir sprendiant jo socialines problemas. 4.4. Daugkartinio interviu tikslas yra visapusikai istudijuoti respondento asmen per ilgesn laikotarp. 4.5. Fokusuoto interviu tikslas yra gauti informacij apie asmens reakcij socialins situacijos stimulus. Prie interviu respondentas traukiamas tam tikr situacin aplink: klausosi radijo laidos, iri televizijos laid ar film, skaito laikraio ar urnalo straipsn, knyg arba dalyvauja paskaitoje, mitinge, demonstracijoje ir kt. Tyrjas, inagrinjs toki stimul poveik asmeniui, kuria interviu apklausos plan. Vliau per interviu stengiasi isiaikinti, kaip individ paveik konkreti socialin situacija, vykis, k jis prisimena, ko neprisimena, k igyveno, kok spd jam paliko patirtieji dalykai. Fokusuotas interviu padeda nustatyti svarbi individui informacij, didiausi jos poveik, rykiausi ir ilgiausiai jo atmintyje paliekam emocin pdsak. 4.6. Telefoninis interviu naudojamas norint greitai surinkti informacij apie vyk, isiaikinti moni nuomon konkreiu klausimu. Respondentai parenkami visikai atsitiktinai, atsiliep paskambinus atsitiktiniais numeriais. io interviu trkumas nra tiesioginio kontakto su respondentais, be to, interviu negali bti ilgas, respondentas gali bet kada nutraukti pokalb. Antra vertus, nemanoma gauti isamesns informacijos apie respondent, apie jo elges. Taigi toks interviu gali nemaai priklausyti nuo vedjo subjektyvumo, 94 nors gaunama informacija gali bti domi ir originali . Taigi yra nemaa interviu ri, dl to gali kilti keblum pasirinkti tinkamiausi. Pasirinkimas pirmiausia turi priklausyti nuo tyrimo tiksl, nuo to, kokios informacijos tyrjui reikia, kokias hipotezes tyrjas nort patikrinti ir kokio patikimumo lygio duomen nort gauti.
Plaiau r.: . . . : // 4. , 1996. . 7; . . : // 4. , 1996. . 7.
94
470
Bendrieji interviu organizavimo ir vedimo reikalavimai Interviu vedimui reikia gerai pasirengti, susipainti su norimais nagrinti klausimais, literatra, parengti interviu organizavimo plan, apmstyti, koki duomen reikt gauti, kokius udavinius reikt sprsti, kokias hipotezes ar prielaidas patikrinti. Antra, reikia numatyti, kiek ir koki respondent, kada, kiek laiko, kur ir kaip apklausti. Per vis interviu vedjas yra pagrindinis asmuo, nuo kurio asmenini savybi ir imanymo priklauso tyrimo rezultatai. Todl interviu vedjui keliami tam tikri reikalavimai. Jis turi bti: siningas ir tiksliai laikytis numatytos instrukcijos; komunikabilus (draugingas), greitai umegzti kontakt su respondentu, kelti jam pasitikjim, veikti galim jo iankstin nusistatym; auktos kultros; dmesingas, pastabus per vis interviu; kantrus (mokti iki galo iklausyti respondent, nepertraukti, teisingai j suprasti); aikiai ir ne per greitai kalbti, pateikti apklausiamajam vis konkreios prasms klausim. Taip pat jis turi: mokti klausyti ir suprasti, nes tai, k igirs, reiks interpretuoti, be to, interpretuoti ir tai, k respondentas nutyljo; mokti patylti, nes respondentas turi turti laiko pagalvoti arba nusiraminti; negalima respondento skubinti; nebti grietas, reiklus, kategorikas, nes tai atstums, net pat kalbiausi respondent privers nutilti arba atsakyti neteisingai; vengti taigos per intonacij, gestus, manieras ir kitus neverbalinius veiksmus, nes vedjas tegaus tik jo paties nuomon atitinkant atsakym. Pavojinga ir respondento taiga vedjui. is pavojus atsiranda, kai vedjas susidaro tam tikr respondento stereotip respondento iors bruo, jo socialins padties, atliekamo vaidmens, pasisakymo vieosios nuomons klausimais pagrindu. Interviu vedjas dl tokio stereotipo gali sivaizduoti, kad respondentas nepajgia savarankikai atsakyti keliamus klausimus. Taip pat interviu vedjas, igirds pirmuosius atsakymus, gali per klaid ymti ne tikruosius respondento atsakymus, o susidarytus pagal savo stereotip. Interviu urayti btina. Taiau galima naudoti sutrumpinimus, stenografij arba technines priemones (diktofon, magnetofon). Tik reikia turti galvoje, kad kiekvienas respondento atsakym fiksavimas j gali
471
blakyti. Geriau, kai fiksuoja (urao) treias asmuo protokoluotojas. Tiksliai urayti respondento atsakymus btina todl, kad vliau teks daryti ne tik kokybinius, bet ir kiekybinius apibendrinimus, kontentanalize ar kitomis formalizuotomis procedromis, pasitelkiant statistinius metodus. Interviu daniausiai naudojamas prie sudarant masins apklausos anket, siekiant patikslinti ir isiaikinti tiriamosios srities apimt, turin, formalizuoti anketos klausimus ir atsakymus, taip pat anketavimo bdu gautiems duomenims patikslinti, jiems interpretuoti. Taiau, kaip jau minta, interviu gali bti taikomas ir kaip savarankikas metodas nedidels apimties tyrimui, o pasitelkus pagalbinink bei juos parengus, gali tikti ir didesniam tyrimui. Interviu privalumai: 1) interviu tyrjas turi galimyb aikinti respondentui vieno ar kito klausimo ar atsakymo varianto prasm; 2) interviu itin nebdingi Neinau, Neturiu nuomons pobdio atsakymai; 3) interviu vedjas turi galimyb fiksuoti ne tik verbalinius atsakymus, o ir emocines reakcijas, atsivelgti apklausiamojo intelekto ir kultros lyg, poir apklausos tem, atsakymo intonacij ir kt.; 4) interviu atsakymai nebna neteisingi nei pakeisti; 5) atsakymus galima gauti isamius, ypa atvirus klausimus, galima pateikti ir papildom klausim. Interviu trkumai: 1) vedjas gali netinkamai paveikti respondent; 2) duomen interpretacij gali veikti subjektyvios tyrjo nuostatos, nes gauti duomenys yra situacinio pobdio; 3) sunku pakartotinai gauti identikus tyrimo rezultatus; 4) reikia auktos interviu vedjo profesins ir tyrim metodikos 95 valdymo kvalifikacijos ; 5) sunku nustatyti gaut duomen patikimumo lyg ir atskleisti interviu 96 vedjo padarytas klaidas .
Plaiau r.: . . , . . . . // , 1991. No. 4. 96 Plaiau r.: . . . // , 1989. N. 3.
95
472
13.4.4. Biografinis metodas

Biografija vienatin istorija. T. Karlaitis
Biografinis metodas danai yra sutapatinamas su asmens dokument, gyvenimo istorijos analize angl. method, approach/biographic(al) (method, life history/personal documents); vok. methoden, biographische; rus. ( ). Plaija prasme biografinis metodas suprantamas kaip asmenybs ar socialins grups gyvenimo kelio, diagnostikos, korekcijos ir projektavimo tyrimo bd kompleksas. iuolaikiniai biografiniai metodai yra grindiami asmenybs studijavimu jos istorijos ir individualios bties raidos perspektyv bei reikming tarpusavio santyki su kitais asmenimis kontekste. Jie nukreipti gyvenimo program ir asmenybs raidos scenarij rekonstrukcij dalykinje, eimos, dvasinio gyvenimo, gamtinje ir socialinje aplinkoje. Naudojamos autobiografins metodikos (klausimynai, interviu, testai, spontanins ir iprovokuotos autobiografijos), liudytoj informacija (artim moni apklausa, pastam prisiminimai), asmenybs veiklos produkt nagrinjimas (dienorai ir laik kontentanaliz, gyvenimo produktyvumo kreivi ir diagram sudarymas ir kt.). Taigi biografinio metodo paskirtis yra isamiai painti individualybs gyvenimo istorij ir slygas, kuriose ji formavosi. iuo metodu gauti rezultatai ypa svarbs socialiniam darbuotojui, socialiniam pedagogui ir kit profesij atstovams, dirbantiems socialin darb. Biografinio metodo turinys mokslo istorijos eigoje keitsi. XIX a. istoriografijoje biografin metod taik autoriai band istorin proces grsti atskir ymi asmenybi veikla, o j motyvacija buvo aikinama j biografij faktais. Tai buvo pati primityviausia asmenybs gyvenimo istorinio tyrimo ris. XX a. pradios sociologijoje (U. Tomas (Thomas), F. Znaneckis (Znaniecki) ir kiti) biografinis metodas buvo vadinamas asmenini dokument (susirainjimo, laik, dienorai, autobiografij) studijavimu, siekiant iaikinti subjektyvi socialini proces reikm ir prasm, atsispindini iuose dokumentuose. Floriano Znaneckio konstruktyvus darbas Lenk valstietis Europoje ir Amerikoje (19181920 m.) dav pradi iam gyvenimo istorijos metodui. Psichologijoje (austr psicholog arlot Biler (Buhler) biografinis metodas praktikai tapo dienoratinis: dienorai ir autobiografij nagrinjimas kaip pagrindinis asmenybs gyvenimo kelio ir jos savimons supratimo ir rekonstrukcijos altinis. Psichiatrijoje gyvenimo kelio nagrinjimu atsklei-
473
diamos ligos itakos, pirmaprad psichin trauma. Labiausiai biografinis metodas paplito kultros istorijoje ir buvo glaudiai susijs su hermeneutika. Vokiei filosofas V. Diltjus (Wilhelm Dilthey) j laik aukiausia humanitarini tyrim forma. Taiau biografiniai duomenys, plaiai traktuojami ir subjektyviai aikinami, var biografinio metodo paintines galimybes, neleido tyrjui perengti jo nagrinjamo personao savimons rib. Daugyb biografij, parayt psichoanalizs poiriu, prieingai, skiriasi tarumo prezumpcija, polinkiu biografij tapatinti su patologijos apraymu, o individualyb su t pai nesveik kompleks vairi veikimo ir igyvendinimo bd realizavimu. Dabar biografinis metodas paprastai taikomas tiriant asmenybs nuostatas, motyvus, jos socialin bei psichologin struktr. Taip pat iuo metodu remiantis analizuojami aktuals ir numatomi ateities vykiai (ateities autobiografija, valdoma fantazija, gyvenimo grafikai ir kt.), taip pat individo bendravimo objekt tyrimai. Taigi biografinis metodas retrospektyviniu bdu leidia tirti individo subjektyvias ne tik asmeninio, bet ir visuomeninio gyvenimo puses. Jis fiksuoja mogaus asmenin poir socialinius procesus, socialinespsichologines situacijas, kuriose jis dalyvavo (tiesiogiai ar tarpikai). iuo metu yra gaunama ne tik individuali, bet ir socialin individo biografija. Taiau, taikant metod, reikia kreipti dmes du momentus: pirma, distancijos efekt (arba io metodo taikymo tarpdisciplinines tradicijas); antra, gaunamos i individo btinos informacijos analizs objektyvum, nes gautos i jos subjektyvios prasms ne visada atitinka objektyvi tikrov. Ypa svarbu, nagrinjant individo biografij, atsivelgti jo eimos istorij ir jos tak mogaus tapsmui bei jo socialiniam funkcionavimui. eima kaip vienas i socializacijos institut turi turting gyvenimik resurs spektr, kuris ir lemia mogaus gyvensen ir veikl. eimos istorijos metodas leidia iskirti konkreius socializacijos proceso transliacijos mechanizmus (stili, lyg, elgesio modeli, vertybines orientacijas, gyvenimikas pozicijas ir kt.), detaliau juos analizuoti. Biografiniu metodu gautos mediagos patikimum didina naudojami kontentanalizs, statistins analizs bdai. Taigi subjektyvs elementai 97 tampa socialini proces objektyviais rodikliais .
Plaiau r.: . . . // . . : , 1976; . , . . : , . : , 1994; . , . . . XX . . : , 1996; . . // . , 1997.
97
474
Biografinio metodo privalumai: 1) is metodas sudaro galimyb tirti asmenybs vidaus pasaul istorinje jos raidos situacijoje; 2) iuo metodu gauti tyrimo rezultatai leidia aprayti tipin gyvenimo kelio struktr ir visos kartos kolektyvins biografijos ypatumus; 3) asmenini dokument nagrinjimu galima rekonstruoti individo gyvensenos pasaul individuali ir socialini tipini savybi vienovje; 4) kompleksikai tiriant asmenybs ir visuomens raid, atsiveria nauj perspektyv bendradarbiauti sociologams, psichologams ir istorikams; 5) biografinis metodas yra svarbus instrumentas tiriant visuomens paproi, dorovs, vieosios nuomons kait ir raid, ypa visuomens socialini li procese. Biografinio metodo trkumai: 1) reprezentatyvumo nepakankamumas; 2) subjektyvus tiriam asmen autobiografini duomen vertinimas; 3) iankstins nuostatos, prietarai, emociniai igyvenimai gali ikreipti objektyvius duomenis; 4) subjektyvus tyrj gaut duomen interpretavimas. 13.4.5. Anketinis metodas
Teisingai pateiktas klausimas liudija apie dalyko imanym. F. Beikonas
Anketa (i pranc. enqute tyrimas; angl. questionnaire; vok. fragebogen; rus. , ) klausim lapas tam tikroms inioms surinkti. J pagal nurodytas taisykles upildo klausiamasis. Tai vienas populiariausi sociologinio tyrimo metod. Tariamas lengvumas vilioja danai j taikyti praktikoje. Pateikus kelet klausim, greitai galima gauti daugyb informacijos. Taiau svarbu, kad gaunami duomenys bt patikimi. Pirmiausia reikia pateikti tikrovikus klausimus. Jei klausimas neatitinka tikrovs, neturi aikios hipotetins prasms, atsakymas gali bti ne tik nepatikimas, o netgi ir ikraipantis tikrov ir tiriamojo reikinio esm. Taigi mokslikai nepagrstos anketos gali bti alingos. Be to, vien tik anket duomenys ne visada gali visapusiai ir i esms atskleisti tiriamj reikin.
475
Dl to anketinio tyrimo metodas danai yra kritikuojamas, kartais juo nepasitikima. Jis danai traktuojamas kaip subjektyvus metodas, ne visikai patikimas, primityvus. Taiau i tikrj turt bti kritikuojamas ne pats metodas, o netinkamas pasirengimas j taikyti ir netinkamas taikymas, neutikrinimas btin anketavimo slyg, kuriomis jis gali bti patikimas ir objektyvus. Norint giliau suprasti anketin metod, inoti jo privalumus ir trkumus, nepakanka analizuoti tik j pat, reikia nagrinti jo taikymo ir tikrinimo bdus, slygas ir aplinkybes, lemianias jo patikimum ir objektyvum. is metodas yra sudtingas, reikalauja profesionalaus pasirengimo, nagrinjamos problemos imanymo, kruoptaus, nuoseklaus darbo ir ne 98 maiau, o netgi daugiau negu kiti metodai, laiko . Anket rys Anketos gali bti vairios. Oficiali anketa atsaks klausimus asmuo parao savo pavard ir pateikia kit duomen. Anonimin (bevard) anketa atsaks asmuo lieka neinomas (atsakymai ymimi tik pliusu ar minusu, pabraukiamas atsakymas arba kaip nors kitaip ymima nieko neraant). Pagal atsakym form anketos gali bti udaros ir atviros. Udaroje yra parayti klausimai ir atsakymai. Atsakaniajam reikia tik pasirinkti vien j, pvz.: Taip, Ne, Neinau, ir pabraukti. Atsakymai gali bti ir isamesni. Pvz.: tiriant poir k nors, gali bti tokie atsakymai: Visikai sutinku; Ne visikai sutinku; Esu neutralus; Nepritariu; Absoliuiai nepritariu; Neinau. ia atsispindi nuomons lygis. Tas lygis gali bti kokybinis, reikiantis tam tikr, pvz.: darbuotoj, klasifikacij. Tokie atsakymai yra vertingesni, nes jie nra tokie subjektyvs, orientuoja atsakantj daugumos priimtinus variantus, padeda irykinti klausimo esm. Antra vertus, tokius atsakymus lengviau ireikti kiekybiniais matais. Udari klausimai leidia tiksliau interpretuoti atsakymus. Atsakym siaurumas sudaro daugiau galimybi juos klasifikuoti, sudaryti skales, lyginti gautus duomenis su kitais tyrimo metodais gautais rezultatais, geriau isiaikinti atsakym turin, j intensyvum. Sudarant udar anket, reikia laikytis toki reikalavim: 1) maksimaliai numatyti visus galimus atsakym variantus, nes udari
Plaiau r.: . . . . , 1970; . . . (, , ). : , 2000. C. 228295.
98
476
anketos klausimai neatliks savo funkcijos; todl kai kada taikomas pusiau udaras variantas, paliekant tui eilut (ar kelias eilutes) respondento nuomonei rayti; 2) nerekomenduojama vien atsakym traukti keli idj, pvz.: Darbas domus ir gerai apmokamas, Darbas gerai apmokamas, bet nedomus, Darbas domus, bet atlyginimas nedidelis. Geriau sudaryti intensyvumo skal, pvz.: Mane atlyginimas visikai tenkina, Tenkina, Netenkina, Visikai netenkina, Man tai neturi didesns reikms, ir atskirai atsakymus apie darbo domum; 3) visi galimi atsakym variantai turi bti ispausdinti viename lape, kad respondentas galt i karto juos matyti; 4) jeigu apie t pat dalyk klausimu numatomi teigiami ir neigiami atsakymai, iuos variantus reikia spausdinti paraleliai, o ne stulpeliu (teigiamus, o paskui neigiamus); 5) neteikti per daug atsakym, nes respondentas pavargsta juos nagrindamas ir tampa maiau dmesingas. Taiau ios anketos turi ir trkum. Juk ia yra silomas atsakymas. Respondentas gali atsakyti pirmai miniai kilus, o ne gerai apmsts savo pozicij. Atviroje anketoje atsakym nra arba jie tik orientaciniai, atsakantysis paprastai rao savo atsakym. Tai vadinamoji vduoklinio tipo anketa. Ji geresn, nes tiriamasis gali reikti savo nuomon nevaromas. Taiau atsakymai danai bna subjektyvesni, vairesni ir juos sunkiau apibendrinti. Be to, respondentas gali neteisingai suprasti klausim, jam reiks aikinti, o tai jau gali j paveikti. Atviri klausimai anketose geri, kai tyrimais norima isiaikinti preliminari respondent nuomon, iekant vis galim atsakym udarai anketai sudaryti. Manoma, kad laisvas atsakymas leidia isiaikinti nuomoni, vertinim, nuotaik dominantes: mons isako tai, kas juos labiausiai jaudina, 99 paymi tai, kas dominuoja j smonje . Zondin arba ekspres apklausa taikoma tiriant viej nuomon. Pateikiami 35 pagrindiniai klausimai, taip pat demografinio pobdio klausimai. Tokios anketos daniausiai naudojamos referendumuose.
Plaiau r.: . . . // , 1984. N 2; . , . . // , 1982. N 3; H. Shuman, S. Presser. Questions and Answers in Attitude surveys experiments on questions forms and context. New York: Harper, 1981.
99
477
Anketos patu yra isiuntinjamos su iankstiniu apmokjimu (vokas su atgaliniu adresu). Panaios yra laikratins anketos aktualiems klausimams isiaikinti. Taiau gauti ir vienus, ir kitus atsakymus problemika, kadangi nemanoma numatyti, kiek tyrjas j gals gauti. Pagal klausim turin anketos gali bti nukreiptos respondent vertybin orientacij, nuomon apie k nors, vyki vertinim ir kt. Anketos rengimas Anketa sudaroma remiantis teoriniu klausimo inojimu, tiriamojo darbo patirtimi, kitais metodais (stebjimo, pokalbio, interviu ir kt.) sukaupta mediaga. Rengiant anket, reikia laikytis i reikalavim: 1) klausimai ir atsakymai turi bti gerai visiems suprantami, parayti taisyklinga kalba; 2) klausimai neturi bti per daug abstrakts ir per daug tiesmukiki, primityvs; 3) klausimai ir atsakymai neturi eisti respondento; 4) atsakymai turi atspindti reali tikrov, tiriamos problemos turin; 5) atsakymai turi bti isams, aprpti visus galimus variantus; kiekvienas respondentas turi rasti tarp j priimtin jam atsakym; 6) neturi bti vienaali klausim, kurie galt sukelti nereikaling iankstin nusistatym; 7) klausiamojo neturi varginti anketos klausim skaiius, klausimai neturi bti monotoniki; 8) reikia numatyti respondento kompetencij atsakyti klausimus, rinktis i pateikt atsakym; 9) neteikti klausim, kurie skatint respondent pataikauti anketuotojui, arba atsakyti pagal susidariusius vieosios nuomons standartus; 10) anketa turi turti paintin reikm, turi dominti respondent, adinti jo nor atsakyti visus klausimus, skatinti analizuoti ir objektyviai vertinti save ir aplinkinius, reikinius ir vykius. Anketos klausimai gali bti vairaus pobdio: tiesioginiai ir netiesioginiai, asmeniniai ir beasmeniniai, pagrindiniai ir kontroliniai. Tyrjas, siekdamas savo tiksl, anketoje gali pageidauti:
Plaiau r.: . . , . . . . : , 1988.
100
100
478
nurodyti faktus, veiksmus, vykius, taip pat, net ir anoniminse anketose, lyt, ami, profesij, gyvenamj viet (miestas, kaimas), isilavinim ir kt.; atsakaniojo nuomons, poirio, jo dominuojani vertybi ir kt.; vertinti aplink, slygas, vykius, kit poirius; vertinti save, savo interesus, poreikius, motyvus, igyvenimus. Anketos patikrinimas (aprobacija)
101
ir jos patikimumas
Kad ir kaip gerai bt sudaryta anketa, j reikia praktikai patikrinti. Tikrinamas turinys, klausim ir atsakym formulavimo teisingumas ir suprantamumas, klausim idstymo nuoseklumas, anketoje pateikt atsakym isamumas. 102 Anketos patikimum, jos objektyvum reikia aptarti su tyrim vadovu, konsultantu, savo grups nariais, su numatomais tirti respondentais. Parengus anket, i pradi anketin apklaus reikia atlikti su nedidele respondent (2530 moni) grupe, t. y. aprobuoti j, inagrinti jos privalumus ir trkumus. Jei yra galimyb, reikia aptarti su apklaustaisiais, ko jie nesuprato, su kokiais sunkumais susidr pildydami anket, kaip jie j vertina. Sociologijoje is metodinio tyrimo bandymas plaiau aikinamas ir vadinamas pilotainiu tyrimu. Jo tikslas vertinti taikomo instrumentarijaus organizavimo procedr ir metodo kokyb. Pagrindin jo funkcija yra 103 nustatyti konkreios metodikos validum . Per pilotain tyrim parengiamas optimalus tyrimo metodikos variantas. Isiaikinamos padarytos klaidos, informacijos ikraipymo mastas, psichologiniai barjerai, aplinkybs ir kiti sunkumai atliekant tyrim. Pilotainis tyrimas yra btina tiriamojo proceso sudtin dalis taikant net ir gerai aprobuot metodik pirma, kadangi aprobacij atliko kiti respondentai, antra, pasikeit laikas: bendra situacija, nagrinjamo proceso slygos, reikiniai, normos, psichologin objekto bsena ir t. t. Todl pilotainis tyrimas gali bti taikomas, kol nebus pasiekta optimalaus metodikos varianto, kol jis netaps visikai patikimas. Dar vienas anketos aprobavimo bdas yra jos stabilumo nustatymas. Anketa laikoma stabilia, jeigu per tam tikr laikotarp (du, tris mnesius) i tos paios grups yra gaunami tokie pat arba artimi rezultatai.
Aprobacija pritarimas, sutikimas, patvirtinimas. Anketos objektyvumas teisingas socialins tikrovs atspindys. 103 Validumas pagrindin kokybs matavimo charakteristika. Jis atspindi nagrinjam poymi atitikim matavimo priemones.
102 101
479
Anketos aprobacija padeda tyrjui parengti ger, objektyv klausimyn. Geriausia toki aprobacij atlikti su patyrusi respondent grupe, kuri yra planuojamos tirti grups mikromodelis. Taip pat anketoje btina numatyti, kas bus tikrinama, t. y. parengti klausim apie anketos klausimus interviu apie anket. Tai udar atsakym konstravimas ir j isamumas atsakant klausim, klausim formulavimo variant galimybs, vadini variant tikslingumas. Be to, aprobacijos metu stebima respondent reakcija klausimus, uraomi ir analizuojami respondent komentarai, kuriais kartais palydimas klausimas ar atsakymas, atsivelgiama apklausos slygas ir galimus trikdius adekvatiems atsakymams gauti. Aprobuojant anket, galima pabandyti isiaikinti tokius dalykus: 1. Ar anketos klausimai atitinka apklausiamj kalbos lyg, ar parengtos anketos kalba daliai respondent nra per daug sudtinga, o kitai daliai per daug primityvi? 2. Ar visi klausimai ir atsakym variantai yra suprantami? 3. Ar klausimai ne per daug abstrakts, ne per daug tiesmukiki? 4. Ar respondentams aikus etapikas atsakym sudtingjimas? 5. Ar atsakym login struktra atitinka klausim struktr? Kiek respondentams yra inom ir kiek neinom ar nepriimtin atsakym? 6. Ar teisingai suprantamas ikeltas klausimas, ar negalima jo suprasti kitaip? 7. Ar numatyti atsakymai, jeigu vengiama tiesiogiai atsakyti klausim arba visai nenorima atsakyti (neinant, neturint nuomons ir kt.)? 8. Ar gerai paaikinti alternatyvs atsakymai, ar leidiama rinktis vien ar kelis atsakymus, ar yra laisvo atsakymo galimyb? 9. Ar atsakymai n kiek nesidubliuoja, t. y. ar nra panas, adekvats? 10. Ar subalansuotos teigiam ir neigiam atsakym skals? Ar irykinta vidurinioji pozicija? 11. Ar iskirti teminiai klausim blokai respondento psichologiniam komfortui sudaryti, taip pat galim klausim atsakym isamumui? 12. Ar respondentai yra kompetentingi atsakyti klausimus, ar nereikia filtr kompetencijai patikrinti? 13. Ar nra pavojaus nuvarginti respondent? Kaip to ivengti, kaip sumainti monotonij? 14. Ar pakanka respondent atminties atsakyti klausimus apie buvusius vykius? 15. Ar nra pavojaus gauti pataikaujamuosius arba stereotipinius atsakymus?
480
16. Ar ne per daug atsakym variant, ar gals respondentai suvokti daugybs atsakym esm? Kaip j mainti arba kaip juos suskaidyti blokus? 17. Ar tikrai nekils respondent nepasitikjimas ir neigiamos emocijos? 18. Ar nepaeidiamas respondent orumas, nesibraunama intym gyvenim? 19. Kuriuos atsakymus galima suprasti tiesiogiai, kuriuos netiesiogiai; kaip kontroliuoti atsakymus ir j interpretacij? 20. Ar teisingai grafikai idstyti klausimai ir atsakymai, ar aikiu riftu iskirti klausimai ir instrukcija dl atsakym? 21. Kuriuos anketos turinio klausimus reikt ypa aptarti j aprobuo104 jant, ar manoma suformuluoti alternatyv? Apibendrinta sociolog patirtis rodo, kad per aprobacij paprastai 105 irykja tipik sudarytos anketos trkum : atsakym nelogikumas ir reikaling atsakym stoka, komentar atviriems klausimams trkumas: tyrjas neatsivelg respondent skirtumus, kultros bei kompetencijos ir isilavinimo lyg; atsakymai kategoriki arba visada, arba niekada, atsakymai nenuosekls, nevienodo turinio atsakym skaidymas pateikt klausim; vienas variantas apima ir kitus; didelis atsakym neinau, negaliu pasakyti, nesuprantu procentas rodo, kad: a) klausimai ir atsakymai juos yra migloti, ne visikai suprantami; b) per daug sudtingi, neatitinka respondent patirties ir ini; c) atsakymai suskaidyti aikesnes sudedamsias dalis; d) atsakym prasms vienetai nesuprantami arba neprasti; daugyb papildom komentar ir pastab klausimams, kurie nenumatyti: udarais atsakymais nepakankamai atskleista tai, kas pateikta klausimu; esminiai pokyiai atsakym turinio kontroliniuose klausimuose; itin daug respondent (daugiau nei 5 proc.) vengia atsakyti anketoje pateiktus klausimus. Vadinasi, klausimai netaktiki arba pati apklausos situacija netinkama: respondentas veriamas atsitraukti nuo savo reikal, skuba, jaudinasi dl koki nors vyki, patalpoje triukminga, trukdo paaliniai ir t. t.
Plaiau r.: . . . . . , . . . : , 1990. 105 W. Good, P. Hatt. Methods in social research. New York: Willey, 1952.
104
481
Anketos klausim konstravimo metodiniai reikalavimai Anketos kokyb, objektyvumas bei teisingas tikrovs atspindys labai priklauso nuo teisingo klausim pateikimo. Klausim turinys, j formulavimas, eilikumas ir tarpusavio ryys anketoje turi atitikti, anot I. Luobikiens, minimalius reikalavimus: 1) turi bti ilaikytas btinumo ir pakankamumo, utikrinant empirin hipotezi tikrinim ir tyrimo programoje ikelt udavini sprendim, konsensusas; anketoje neturi bti nereikaling klausim, nes kiekvien i j irima kaip specifin matavimo instrument btinai (iekomai) informacijai gauti; 2) konstruojant anket, btina atsivelgti socialines psichologines respondent ypatybes kaip informacijos altin; anketos autorius (sudarytojas) turi atsivelgti respondent informuotum apie tiriamj dalyk, j kultros ypatumus (bendravimo tradicijas, kalbos specifik, savo garbs suvokim) ir kt.; su tuo susij tokie apklausos rezultat kokybs faktoriai kaip respondent nuoirdumas ir atsakym patikimumas, j nuostata bendrauti su anketuotoju arba interviu vedju. Klausimus reikia formuluoti taip, kad j esm suvokt respondentai, nes neretai paintinis klausim udavinys prasilenkia su prasminiu jo formulavimu anketoje. Tai ypa svarbu, kadangi vairiaprasmiai empiriniai duomenys gali bti skirtingai interpretuojami priklausomai nuo situacijos ir 106 skirtingo jiems keliam udavini suvokimo . 107 K. Kardelis rekomenduoja klausimus rengti taip : Klausim rengimo rekomendacijos Dl klausim turinio: ar reikalingas klausimas? Kuo jis naudingas? ar reikalingi keli klausimai, ar tik vienas? ar klausimas turi bti konkretus, susijs su respondento patirtimi? ar respondentas turi reikiamos informacijos atsakyti klausim? ar klausimas pataiko tiksl, ar nereiks papildom klausim? ar gausime t informacij, kurios tikims? Dl klausim formulavimo: ar nebus klausimas neteisingai suprastas? ar dl netinkamo formulavimo arba emocins klausimo manieros atsakymas nebus primestas?
106 107
I. Luobikien. Sociologija P. 156. K. Kardelis. Mokslini tyrim metodologija ir metodai. Kaunas, 1997. P. 125.
482
ar beasmenis klausimas bus rezultatyvesnis? Dl klausim vietos klausimyne: ar ankstesnis klausimas neturs takos tolesnio klausimo atsakymui? ar gera klausim seka psichologiniu poiriu? Nedomius respondentui biografinius duomenis geriau pateikti anketos pabaigoje; intymesnius klausimus taip pat reikt nukelti pabaig, o serij vienod klausim terpti kitoki; ar klausimas pateiktas per anksti, ar per vlai (dmesio bei intereso klausimui poiriu)? Klausimai turt eiti nuo paprastesni prie sudtingesni. Apklausos lapas turi atitikti iuos reikalavimus: bti anketins ivaizdos; klausim ir atsakym variantai turi bti skirtingo rifto; atsakym variantai turi bti viename puslapyje; turi tikti statistiniam apdorojimui. Sudarant anket, btina atsivelgti klausim tinkamum. Pirmiausia ikyla btinyb apsvarstyti, k tam tikru klausimu js galite suinoti apie savo tyrimo objekt. Anketini klausim tipai. Priklausomai nuo klausim pateikimo tiksl, jie klasifikuojami pagal turin ir funkcijas. Pagal turin klausimai pateikiami apie inias, elges, nuomones, nuostatas, motyvus, o priklausomai nuo tiriamj kintamj specifikos, apie darb, laisvalaik, politik, eim, sport ir kt. Funkciniai klausimai padeda sprsti problemas, susijusias su apklausos proceso valdymu, jos psichologine atmosfera, kita apklausa. Funkcini klausim pavyzdiai klausimaifiltrai, kontroliniai klausimai, kontaktiniai klausimai. Klausimaifiltrai reikalingi, kai iekoma informacija gali bti gaunama ne i visos tyrimo aibs, o i tam tikros jos dalies respondent. Norint informacijos nejus iskirti atskir kategorij, uduodamas klausimas filtras. Kontrolini klausim tikslas isiaikinti respondent atsakym pastovum arba neprietaringum, pateikiant kelet papildom klausim. Atsakym iuos klausimus visuma vertinama kaip nuomoni raikos neprietaringumo kontrol. Kontaktiniai klausimai padeda umegzti ry su respondentu siekiant teigiamos jo motyvacijos apklausos atvilgiu ir pan. ie klausimai nebtinai turi sietis su tiriama problema, taiau leidia respondentui ireikti
483
savo nuomon aktualia tema, parodyti savo informuotum ir kompetencij. Pvz.: dl anketos turinio, temos aktualumo ir kt. Tiesioginiai ir netiesioginiai klausimai anketoje naudojami priklausomai nuo respondento santykio su iekoma informacija: jeigu reikalingi duomenys psichologikai neutrals arba teigiami respondento atvilgiu, tiesioginiai klausimai gali suteikti patikimos informacijos. Prieingai, kai klausimai reikalauja kritiko respondento poirio save, jei i jo tikimasi kritinio aplinkos vertinimo, galimi atsakymai nebus pakankamai patikimi. Anketos struktr santykinai galima suskirstyti 3 dalis: angin, pagrindin ir baigiamj. Anketavimo pradioje pateikiamas anginis odis, kuriuo paaikinama: tyrimo tikslai, udaviniai, respondent atrankos principai, anketos pildymo technika, rezultat panaudojimo galimybs, turinio 108 atlikjai, akcentuojama tyrimo anonimikumas (kurie biografiniai duomenys reikalingi, priklauso nuo tyrimo specifinio tikslo; isams biografiniai duomenys paeidia anket anonimikum). 109 Pabaigoje svarbu padkoti . 7 taisykls, kaip nereikia formuluoti klausim 1. Daugybiniai klausimai. Negalima klausti i karto apie kelis dalykus. Pvz.: Ar Js rkote bei geriate alkoholinius grimus? Dalis respondent tokius klausimus negals atsakyti vienareikmiai, nes dl vieno dalyko galimas teigiamas atsakymas, dl kito neigiamas. Vliau toki atsakym nemanoma interpretuoti. 2. Tendencingi klausimai. Klausimo formulavimas turi didel tak atsakymui, ypa jeigu formulavime jauiamas emocinis krvis. Netinkamas klausimo pavyzdys: Ar Js pritariate, kad negim vaikai bt udomi abortu? 3. Sudtingi klausimai. Klausimai neturi bti orientuoti labiau iprususius mones. nesuprantam klausim arba nebus atsakymo, arba tas atsakymas bus atsitiktinis. Sudtingo klausimo pavyzdys: Yra inoma, kad bna atvej, kai leidiama suprasti, jog u tam tikr nauding besikreipianiam ar kitam asmeniui veiksm atlikim ar nenauding neatlikim (nesvarbu, ar ie veiksmai statym leidiami ar draudiami) reikia
I. Luobikien. Sociologija P. 157; H. Shuman, S. Presser. Questions and Answers in Attitude surveys experiments on questions forms and context. New York: Harper, 1981. 109 Plaiau r.: . . // , 1990. N 1.; . . , // , 1987. N 5.
108
484
suteikti tam tikr paslaug ar teikti statymu nenumatyt atlyg. Ar Jums inomas toks atvejis? Ar taip yra atsitik Jums ar kam nors i Js aplinkos? is klausimas formuluojamas teisingai juridiniu poiriu, taiau ydingai metodiniu dalis respondent tiesiog nesupras, kad ia kalbama apie ky. 4. Netaktiki klausimai. Visose alyse yra tam tikros ribos klausti respondent apie intymaus gyvenimo aplink, pajamas, apie neseniai sigyt turt. Klausimas apie pajamas yra velninamas pateikiant atsakym variantus intervalais, pvz.: ne maiau kaip 1000 lit. 5. Sunkiai pasirenkami klausimai. Kai respondentui sunku pasirinkti k nors i daugelio svarbi dalyk ar problem, ypa kai painiojami skirtingi lygmenys: materialin eimos padtis, alies nepriklausomyb, nusikalstamumas. 6. Klausimai, apie kuriuos nra nuomons. Svarbus visuomens nuomons svokos aspektas yra tas, kad nuomons turi bti susiformavusios, diskutuotos, tapusios kasdienio kalbos diskurso dalimi. Jungtini Taut Organizacijos veikla, nuomon apie makroekonomikos sistemos reformas nebus aiki, stabili, nors daugelis respondent ir bandys kak atsakyti. 7. Neinomi odiai, svokos. Pvz.: gali bti tiesiog nesuprasti odiai: liberalizacija, nedeficitinis biudetas, investicinis projektas, devalvacija 110 ir t. t. Anketos pildymo slygos Anketai pildyti reikia sudaryti palankias slygas, kad respondentas galt savarankikai, niekieno netrukdomas, atvirai ir neskubdamas atsakyti klausimus. Ypa sunku gauti objektyvius tyrimo duomenis apie asmenines respondento gyvenimo ir veiklos sritis. Sunku dar ir todl, kad ne visi respondentai nori deklaruoti savo pairas, ypa jei nra utikrinamas anoniminio anketavimo slaptumas. Todl reikia anketuoti nuoirdioje aplinkoje ir nepiktnaudiauti anket duomenimis. Pats anketavimo vedjas turi bti doras ir taktikas. Nepateisinamai elgiasi anketuotojai, kurie, idalij anketas, prao atvirai ir nuoirdiai atsakyti anonimins anketos klausimus, vliau i raysenos ar kitoki poymi nustatinja nepatikusi atsakym autorius, o kartais prie iuos asmenis imasi administracini priemoni. Tai ne tik antihumanika,
Plaiau r.: V. Gaidys. Visuomens nuomons tyrimai: teorija ir praktika. Vilnius: ara, 1999. P. 38.
110
485
paeidiamos mogaus teiss, bet ir diskredituojamas tyrimas ir jo metodai. Jeigu respondentai tai suinot ar nujaust, jie niekada nebt atviri. Todl, jei anketa bevard, turi bti utikrinamas visikas jos slaptumas, o ne gudraujama. Kad atsakymai bt visaveriai, prie pildant anketas btinas isamus 710 min. instruktaas. Apklausiamuosius reikia iskirstyti, kad jie vienas kitam netrukdyt. Pildant anket, patalpoje neturi bti paalini. Tyrimo reprezentatyvumas (pranc. reprsentatif atstovavimas; angl. representativeness; vok. reprsentativitt; rus. atstovavimas, imtis) bdingas nagrinjamos generalins visumos (aibs) atspindys tyrimui atrinktuose objektuose. Juo daugiau visum atrinktos charakteristikos atitinka generalins visumos, i kurios padaryta atranka, charakteristik, juo reprezentatyvumas (imtis) turi bti didesnis. J btina nustatyti rezultat patikimumo tyrimu. Reprezentatyvumo rodiklio reikia tyrimams todl, kad danai nemanoma tirti visumos, pvz.: vis valstybs policijos pareign, taiau tam tikr skaii policijos pareign, kurie atstovaus policijos visumai, galima atrinkti pagal atsitiktini skaii lentel ar pagal rajon, miest policijos komisariatus. Tokiu atveju taip pat bus gauti duomenys, kuriuos galima traktuoti kaip ir ityrus visum. Be to, pagal matematin statistik galima apskaiiuoti reprezentatyvumo koeficient ir pasakyti, pvz.: gauti duomenys yra patikimi 90 proc., t. y. gavus duomenis, pvz.: 70 proc., j patikimumas gali svyruoti plius/minus 10 proc. Vadinasi, j tikrumas gali bti nuo 63 iki 77 procent. Taigi atrankinis metodas, pagrstas tikimybi teorija, gali duoti reprezentatyvius statistinius duomenis. Jo esm vis tiriamj galimybs patekti tyrim yra vienodos. Tai ypa svarbu anketiniam tyrimui, nes paprastai ia esti daug tiriamj. Atrankinis metodas patogus tuo, kad tiriamj bna maiau, todl lengviau atlikti paius tyrimus ir visapusikiau gyvendinti j mokslinius reikalavimus. Taiau atranka reikalauja i generalins visumos atrinkti atstovauti tyrimui tomis paiomis generalins visumos proporcijomis, t. y. visos struktrins dalys turi atstovauti atrankiniam tyrimui. Pvz.: tiriant viej visuomens nuomon, tiriamj turi bti tiek pat pagal ami, lyt, isilavinim ir t. t. Respondent imtis taip pat priklauso nuo klausim sudtingumo ir atsakym skaiiaus. Juo daugiau atsakym, juo imtis turi bti didesn, kadangi, sudarant skales, lenteles, kai kuri atsakym gali bti labai nedaug (pvz.: 12 atsakymai), todl daryti tam tikras ivadas apie toki respondent grup bt nekorektika. Reprezentatyvumo reikalavimai taip pat priklauso nuo tyrimo tikslo, tiriamojo objekto ir tyrimo bdo. Pvz.: atrankinio metodo dalijamosios anketos
486
respondent skaii galima nustatyti tikslesn. Laikratins, anketos patu galutin atsakym skaii nustatyti sunkiau. Telefoninio interviu galima nustatyti tik paskambinusij skaii. Tik paskui galima suskaiiuoti, kiek respondent klausimus neatsak arba kiek isist patu anket negro. Bet ir iuo atveju svarbu siekiami tikslai. Jeigu kiekybiniai, tai btina akcentuoti atstovaujam objekt skaii. Jei siekiama kokybini tiksl, tai btini visapusiai, isams atsakymai, pvz.: laikratins anketos respondentai ne tik atsakys klausimus, bet ir parays isamius laikus su savo samprotavimais. Jie galt bti panaudoti gilesnei dalykinei kokybinei analizei, ypa atskiriems kiekybiniams rodikliams patikslinti, paaikinti, iliustruoti pavyzdiais i realaus gyvenimo. Antra vertus, daugelis sociologini tyrim yra probleminio pobdio (ne apraomojo ar tiksli matmen) ir remiasi tiksliniais, kokybiniais rodikliais, o ne reprezentacins atrankos rodikliais visumai atstovauti. Taiau, suprantama, patikimi reprezentatyvs kiekybiniai duomenys gali atskleisti reikini tarpusavio priklausomyb, vertinus j koreliacij, 111 taip pat j svor ir reikm generalinje visumoje (aibje) . Gaut duomen sumavimas Anketose surenkama gausios statistins mediagos, atskleidianios faktin realyb, jos raidos tendencijas, vien reikini priklausomyb nuo kit, j sveik. Visi ie duomenys, ireikti empiriniais kiekybiniais rodikliais, atspindi tikrov. Taigi gaunama vertingos mediagos, suteikianios pagrind pavelgti tikrov objektyviau, veikti kartais susidariusi subjektyvi stereotipin nuomon, kategorikus kai kuri moni vertinimus. Taikliai yra pastebjs JAV psichologas S. Stivensonas: Kai apraymas atveria keli matmenims, 112 diskusijos visikai pakeiiamos skaiiavimais . Taiau, sumuojant kiekybin mediag, negalima formaliai jos traktuoti, fetiizuoti skaii, kadangi galima prieiti prie klaiding ivad. Kiekybin analiz turi bti derinama su kokybine, ir gauti duomenys lyginami su kitais
Plaiau r.: . . (. . ). : , 1976; . . . . . : . .. , 1975; . . . . : , 1986; . . . ( . : , 1986. . 77101. 112 . . . . : , 1960. . 19.
111
487
tyrimo metodais gautais duomenimis. Kiekybiniai duomenys turi bti pagrsti aikia metodologine koncepcija ir anketos objektyvumu, validumu, patikimumu, reprezentatyvumu. Objektyviai ir taikliai matematins statistikos ivadas vertina L. Itelsonas: Galingas dabarties matematikos aparatas nepriekaitingas loginis mechanizmas, bet ne daugiau. Jis gali vienodai abejingai jungti aukso grandin patikimus faktus ir permalinti igalvotus nepagrstus niekus. Todl ir produkcijos, kuri jis duoda, kokyb galutinai priklauso nuo geros kokybs aliavos, pagrstos moksline tyrintojo koncepcija, nuo jo principini ir 113 metodologini nuostat teisingumo . Sumuojant anketinius duomenis, reikia stengtis rasti kiekybinius kitimus, kurie ir yra kokybini asmenybs, kolektyvo ar organizacijos kitimo rodiklis. Taigi kokyb ir kiekyb siejasi ne tik kaip vieno reikinio dvi puss, o ir tiesioginiu savo ryiu, nes kiekybiniai kitimai neivengiamai veda prie pagrindini uolik kokybini kitim. Neinant kiekybini kitim, nemanoma suprasti, inagrinti objekto, juolab numatyti ir prognozuoti jo tolesns 114 raidos . Anketins apklausos privalumai: 1) utikrina pakankam atrank; 2) 100 procent arba iek tiek maiau grinama anket; 3) galimyb instruktuoti respondentus (ikilus btinumui, pvz.: nesuvokiant klausimo esms); 4) respondent galimyb konsultuotis su apklausos organizatoriumi (minimaliai); 5) apklausos organizatoriaus galimyb kontroliuoti situacij: sekti atsakymo klausimus eig, gauti papildomos informacijos stebint; 6) i respondent reakcijos preliminariai sprsti apie problemos reikm, anketos klausim sudarymo ir idstymo technik; 7) anketavimas yra trumpesnis ir pigesnis u interviu. Anketins apklausos trkumai:
. . . . , 1964. . 52. 114 Plaiau r.: Br. Bitinas. Ugdymo tyrim metodologija. Vilnius: Joara, 1998. P. 135 233; V. Liutikas, V. etokas, J. Zujus. Mokslini tyrim pagrindai. Vilnius: Mintis, 1987. P. 160212; St. Pukorius. Matematiniai metodai vadyboje. Vilnius: TEV, 2001. P. 171202; . . . . , 1981; . . . . : . ., 1974; . . : (. . .). : , 1986; . . . // . 1982. No 4; . . . : . : , 1983.
113
488
1) apklausos vedjo taka respondentams (balsas, ivaizda, bendravimo kultra ir kt.); 2) skiriama ribotai laiko atsakyti anketos klausimus; dl respondent reakcijos nevienodumo, mstymo ypatum anketos klausimus atsakoma ne vienu metu; dl to kai kurie respondentai neisamiai arba skubotai upildo anketas; 3) aplinkos taka, nes danai anketuojama ne prastinje, o rayti tinkamoje vietoje (pvz.: darbininkai nuo stakli pakvieiami sal, poilsio kambar, o ta aplinka asocijuojasi su kitais vykiais); 4) respondentai bgtauja dl j asmenybs nustatymo, todl j atsa115 kym patikimumas kartais abejotinas . 13.4.6. Dokument analizs metodas Dokument analizs metodas (lot. documentum rodymas, liudijimas; angl. analysis document; vok. dokumentenanalyse; rus. ) pirmini duomen rinkimas, kai dokumentai naudojami kaip pagrindiniai informacijos altiniai. Sociologijoje is metodas klasifikuojamas: 1) pagal informacijos fiksavim (rankraio, spausdinto teksto, kino, vaizdo, garso, foto juostos raus); 2) pagal tikslin paskirt (mediagos, gautos remiantis paties tyrjo programa, tiksliniai faktiniai dokumentai); 3) pagal personifikacijos (asmeninimo) lyg (asmeniniai dokumentai, laikai, dienoraiai, beasmeniniai dokumentai statistin mediaga, spaudos duomenys, susirinkim protokolai ir kt. 4) pagal dokumento altinio status (oficialus altinis valstybins statistikos, valstybini archyv duomenys; neoficialus altinis asmenin mediaga, parengta privai asmen ir kt.); 5) pagal informacijos altin (pirminis tiesioginio stebjimo ar apklausos bdu gauti duomenys; antrinis apibendrinamieji arba apraomieji pirmj dokument duomenys). Pagal patikimum dokumentai yra labai vairs. Oficials dokumentai yra patikimesni negu neoficials, asmeniniai patikimesni negu neasmeniniai, pirminiai patikimesni negu antriniai. Juridiniai dokumentai, taip pat finansiniu poiriu kontroliuojami dokumentai teikia patikimesni duomen negu oficials dokumentai, nekontroliuojami teisini bei finansini organ.
115
I. Luobikien. Sociologija P. 155.
489
Naudojantis antriniais dokumentais svarbu nustatyti j pirmin altin. Norint nustatyti dokument bendrus netikslumus, juos galima atrinkti. Psichologai, dokumentalistai, istorikai turi daugyb bd patikimumui nustatyti daniausiai i paties dokumento informacijos turinio. Pirmoji aukso taisykl dirbant su dokumentais, taip pat ir su kiekviena informacija tiksliai atskirti apraomuosius vykius nuo i vyki vertinimo. Nuomons ir vertinimai potencialiai yra maiau patikimi palyginus su faktine informacija. Danai dokumentuose nra detalios situacijos charakteristikos, o isakyta tik nuomon ir vertinimas. Kaip tik konkreti situacija, reikinio apraymas yra raktas nuomoni ir vertinim prasmei iifruoti. Be to, reikia isiaikinti motyvus, kuriais vadovavosi dokumento sudarytojas. Tuomet smoningai ar nesmoningai paaiks ir to dokumento netikslumai. Taigi dokumento patikimum reikia vertinti kritikai. Pvz.: inomas JAV psichologas Gordonas Alportas (Allport) iskiria kelet asmenini dokument (autobiografij, dienorai, memuar, laik ir kt.) informacijos patikimumo rodikli. Galima tikti tokia informacija, kuri: nelieia asmenini dokumento autoriaus interes; nedaro autoriui alos; autoriaus registravimo metu buvo vieai inoma; yra, dokumento autoriaus poiriu, neesmins detals; autoriaus poiriu, yra nepalanki. G. Alportas taip pat iskiria motyvus, kuriais dienoraio, memuar ar autobiografijos autorius vadovaujasi raydamas. Tarp j patys kilniausi ir patys nedoriausi, skatinantieji maksimal atvirum ir, prieingai, maksimal tiesos slpim. Danai tokie dokumentai yra puiki mediaga psichologui, bet labai abejotinas altinis sociologui, besidominiam objektyvia vyki eiga. Taigi motyv, paskat, dokument sudarymo slygos, tam tikr autoriaus tiksl aplinkybs, jo paties patirtos, jo aplinkos nustatymas ir vertinimas tai dar ne visas veiksni, turini takos dokument informacijos patikimumui, sraas. Nagrinjant dokumentus, visus iuos metodus galima skirstyti dvi grupes: tradicinius ir formalizuotus. i abiej metod grupi yra ir savi bdai.
490
13 schema. Dokument analizs metodai
Dokument analizs metodai
Tradiciniai
Formalizuoti Specialieji (istorini altini studijavimas, psichologiniai, juridiniai) Kontentanalizs
Bendrieji (supratimas, intuicija, prasminimas)
Tradicini dokument nagrinjimo istorin mokslo ir kultros patirtis yra itin turtinga. J nagrinjimo pagrindas yra psichologijos mokslo nustatyti teksto supratimo proceso mechanizmai. Taiau naudojant vis iuos mechanizmus vis dlto lieka vietos ir subjektyviam faktoriui. Todl sociologijos istorijoje buvo iekoma bd, kaip dokument nagrinjim formalizuoti. Paiekos daugiausia buvo nukreiptos kontentanalizs (arba turinio analizs) metodo tobulinim. Sociologiniai tyrimai gali suteikti daug domios informacijos i asmenini ir viej (oficialij) dokument. Asmeniniai dokumentai. Tai laikai, autobiografijos, dienoraiai individ tiesiogiai stebt socialini reikini apraymai. Paymtina, kad juose atsispindi ir autoriaus nuomon apie vykius. Anot P. Mak Neilo (Mc Neill), asmeniniuose dokumentuose siejasi moni memuarai su istoriniais 116 vykiais . Taiau asmeninius dokumentus tiriantys sociologai turi isiaikinti: ar juose pateikiami rodymai yra autentiki; ar tie rodymai isams ir kaip jie reprezentuoja aprayt patirt; ar neikraipyta autoriaus nuomon. P. Mak Neilas taip pat atkreipia dmes, kad mediaga, skirta vieai spausdinti, skiriasi nuo tos, kai tikimasi, jog jos niekas neskaitys. Dl tos prieasties ymi politik rayti dienoraiai (Riardo Grosmano, Haroldo Vilsono) turt bti vertinami skeptikai. Paprastai autobiografijose 117 idealizuojama, o asmeniniai laikai itin nuoirds .
116 117
Patric Mc Neill. Research methods. New York, 1994. P. 108. Ibidem. P. 109.
491
Vieieji oficials dokumentai. iuolaikiniame pasaulyje teksto ir garso raus saugo daugelis agentr, todl jie yra prieinami tyrintojams. rayta mediaga turi bti laikoma konfidencialiai arba prieinama tokiu pavidalu, kad individai negalt bti identifikuojami. Tokie dokumentai: mokyklos raai, socialinio darbo raai, sveikatos tyrimo raai, socialinio darbo raai, policijos raai, teismo raai ir kiti. Paprastai komercins firmos irgi saugo raus apie priimtus sprendimus ir finansinius sandorius. Nors ne visi jie lengvai prieinami, vis dlto turi bti nagrinjami kaip potencials duomen altiniai, kadangi jie yra alutinis socialinio, ekonominio arba politinio proceso rezultatas. Tokie pat altiniai yra ir oficials Vyriausybs usakymu daryti raai, taip pat oficials viej tyrim reportaai. Kitas galimas altinis yra oficialios ura knyguts ir prospektai, kurias leidia didels organizacijos supaindinti visuomenei su savo veikla. Autorius paymi, kad daniausiai, yra ne maiau svarbu ir tai, ko tuose leidiniuose nra parayta. Taigi sociologui turi reikms prielaida: k firmos pasakoja apie save ir kok spd nori sudaryti. Kaip tam tikrus altinius autorius iskiria romanus, tarp j ir autobiografinius. Romane autorius atskleidia moni rpesius pagal j aktualum. Romanai negali bti sociologijos intereso objektas, taiau, studijuojant autobiografinius romanus, be bendramogik vertybi, galima rasti daug vertingos informacijos apie istorinius vykius. 118 Tirdamas tokius altinius, sociologas turi atsakyti iuos klausimus : ar tiriama mediaga yra autentika; ar nesuklastota; ar faktin mediaga yra tiksli; klaidos tyins ar atsitiktins; ar mediaga yra patikima; ar bt ji tokia pat, jeigu j rinkt kitas asmuo; ar pastebimas alikumas ir fakt ikraipymas; ar ji sistemika, ar visa, kas apraoma, rodoma; kodl ji buvo renkama; koks darbo tikslas; ar buvo kokia specifin prieastis; ar mediaga reprezentatyvi. Dokument rys ir panaudojimo galimybs Dokumentai vienas nuo kito skiriasi kilme, prieinamumu ir pan. Nemaai skiriasi asmeniniai dokumentai nuo oficiali. Oficials dokumentai, kitaip nei asmeniniai, yra sukuriami vairiose administravimo situacijose administraciniais tikslais. Vienokius kuria valstybs institucijos, kitokius
118
Patric Mc Neill. Research methods... P. 110.
492
privaios struktros verslo mons. Be to, dokument prieinamumas taip pat gali bti vairus, pvz.: kai kurie dokumentai gali bti prieinami vos ne kiekvienam tyrjui, kiti tik nedaugeliui. Be to, dokumentai gali bti prieinami 119 daugeliui asmen, taiau labai ribotai ir grietomis slygomis (r. 9 lentel) :
9 lentel. Dokument rys ir j prieinamumas
Dokumento kilm Asmenybinis Prieinamumas Udaras Ribotas Slygikai laisvas Visikai laisvas 1 2 3 4 Oficialus Privatus 5 6 7 8 Valstybinis 9 10 11 12
Pirmo tipo dokumentai yra laikai, dienoraiai, nam apskaitos knygos ir pan. ie dokumentai daniausiai prieinami tik tiems asmenims, kurie juos arba turi savo inioje, arba bendrauja su j sudarytojais. Kai kuriais atvejais jie gali tapti ir labiau prieinami 3 ar 4 tipo. Dienoraiai daniausiai yra aplinkiniams neprieinami dokumentai, taiau neretai tampa prieinami ir tam tikrai skaitytoj grupei. Taip daniausiai atsitinka su ymi politik ar aktori dienoraiais. Bet kuriuo atveju dauguma asmenini dokument lieka j savinink rankose ir gali bti prieinami tik ribotai grupei tyrj 2 tipas. Oficialius dokumentus rao vairios organizacijos, mokyklos, banyios ir pan. 5 tipo dokumentai medicininiai iraai, mokyklos iraai, firmos privats dokumentai. ie dokumentai gali bti prieinami tik leidus atsakingiems u toki dokument saugojim ir prieir asmenims. 6 tipo dokumentai vairs akcij registrai, skolinink sraai ir pan. Juos galima teikti tik specialiems tyrimams ir tik tada, kai yra nebenaudojami. Danai tokio tipo dokumentai yra atiduodami vieiesiems archyvams ir yra 7 tipo dokumentai. 8 tipo dokumentai vairs tvarkaraiai, laikraiai ir kitokios visuomens informavimo priemons. Tikriausiai plaiausiai tyrjams prieinami yra valstybs (vyriausybs) dokumentai. I j 9-am dokument tipui priklauso kriminaliniai duomenys, saugumo ataskaitos, mokesi ataskaitos ir pan.
Plaiau r.: James Fulcher and John Scott. Sociology. Oxford University press, 1999. P. 9095.
119
493
Tokio tipo dokumentai saugomi specialiais statymais, o prieinamumas minimalus, t. y. galimas tik dirbantiems su tokiais dokumentais. Kai kurie i t dokument gali bti prieinami ir ribotai moni grupei (10 tipas), o kai kurie gali bti atiduoti vieajam archyvui (11 tipas). Valstybs dokumentai danai atiduodami vieajam archyvui, taiau tik tada, kai nebelaikomi slaptais ir j tyrimas negali kelti netikt pasekmi. Pvz.: Anglijoje Ministr kabineto dokumentai gali bti prieinami prajus 30 met nuo j ileidimo datos. Kiti valstybs dokumentai (tipas 12) yra specialiai ileidiami visuomenei (statymai). Dokument analiz reikalauja laikytis tam tikr princip. Pirmiausia turi bti atrinkti informacijos altiniai ir suformuluotas atrankos mastas. Parinkti dokumentai turi utikrinti informacijos patikimum ir pagrstum. Tikrinant patikimum, reikia atlikti iors (dokumento krimo slyg) ir vidaus (dokumento turinio) analiz. Be to, dauguma dokument tekst yra itin sudtingi ir juos sunku suprasti. Rengiantis dokument naudoti sociologiniam tyrimui, jis turi atitikti kelis kriterijus: autentikumo; patikimumo; atstovavimo: ar tekstas tipikas panaaus pobdio dokumentams; reikmingumo: ar tekstas aikus, suprantamas. Autentikumo kriterijus dokumento originalumas bei nuorao (kopijos) patikimumas. Net bdas, kuriuo nukopijuotas dokumentas, gali reikti labai daug (pvz.: ranka perraant, tekstas gali bti kiek pakeistas, sutrumpintas ar kai kuri jo dali gali i viso nebti). Dl dokumento autorysts taip pat gali kilti problem, kadangi paraas gali bti suklastotas. Patikimumo kriterijus suprantamas kaip dokumento teksto sudarymo, suraymo kruoptumas, tikslumas. Tai, inoma, priklauso nuo dokumento autoriaus. Kai kurie asmenys tikrai objektyviai atspindi vykius tekste, kiti subjektyviai, skatinami asmenini tiksl. Oficials dokumentai gali atspindti ir tikrj padt, tikrov, taiau jie gali bti sukurti siekiant tam tikru bdu patraukti savo pus ar skatinti elgtis palankiai dokument sudariusius kitus asmenis. Be to, kai kuriuos dokumentus, pvz.: laikraius, rao urnalistai, kuriems mokama u komercin produkcij, sensacijas ir kurie gali bti paveikti savo teksto heroj. Net ir tuo atveju, kai teksto autorius buvo pakankamai objektyvus, galima suabejoti teksto tikslumu. J lemia slygos, kuriomis autorius tekst ra, pvz.: ar buvo galimyb autoriui paiam dalyvauti apraomuosiuose vykiuose. Pvz.: istorikai, apraydami vykius, remiasi pirminiais altiniais, todl manoma, kad danai tokie tekstai netenka tikslumo. Vis dlto net ir tiesioginiai vyki liudytojai gali netiksliai urayti matytus,
494
igyventus vykius, kadangi apskritai sudtinga visikai tiksliai urayti visk, k asmuo igirdo, pamat ar patyr. Pastaruoju metu, kai yra pagalbini technini priemoni (diktofon, vaizdo bei garso aparatra ir kt.), vykius fiksuoti galima tiksliau. Treij kriterij lemia dokumento prieinamumas ir ilikimas. Jeigu tyrimui reikalingi dokumentai yra ilik, svarbu inoti, kur jie buvo laikomi. Gali bti taip, kad dokumentai buvo sumesti paprast kartonin d, kaip daniausiai atsitinka, arba buvo tinkamai supakuoti. Dauguma asmenini arba viej dokument po tam tikro laiko sunaikinami. Be to, dauguma dokument sunaikinama dl pernelyg gremzdiko biurokratinio valstybs aparato, kai laikyti ir saugoti didiulius kiekius dokument nemanoma. Dokumentai saugomi, kol naudojami, o vliau paprasiausiai sunaikinami. Privaios organizacijos toki dokument apskritai nesaugo, nes jos daniausiai neturi archyv dokumentai sunaikinami, kai nebereikalingi. sidmtina, kad ir paliekami saugoti dokumentai ilieka ne visi dl vairi laikymo slyg ir pan., todl problem pradedama sprsti kompiuteriais. Kompiuterins informacins laikmenos uima nedaug vietos, o jose telpa daugyb informacijos. Taiau ir ie dokumentai nra ilgalaikiai juos galima itrinti, perrayti ar kitaip susinaikinti. Ne visi dokumentai, ir ilik, ir isaugoti, gali bti panaudoti tyrimui. Dl riboto prijimo, dokument konfidencialumo ir panai apribojim tyrim galimyb labai sumaja. Kaip jau minta, oficials valstybiniai dokumentai gali bti perduoti valstybiniam archyvui ir prieinami platesniam tyrj briui. Tik po tam tikro laiko (nuo 30 iki 150 m.), o kai kurie j taip pat lieka neprieinami. Ketvirtas kriterijus literatrin dokumento reikm ir jo interpretavimo galimybs. Literatrin dokumento reikm suprantama kaip teksto atitikimas odi reikmei, t. y., norint j suvokti, reikia skaityti originalo kalba, kuria dokumentas paraytas, ir suvokti tiksli odi bei posaki reikm. Tekstas interpretuojamas keliais metodais: dokumento turinio analizs ir dokumento teksto analizs. Pagrindinis i metod skirtumas tas, kad dokumento turinio analiz suprantama kaip panaudot tekste tam tikr odi ar vaizdini skaiius. Tuo tarpu dokumento teksto 120 analiz koncentruojama t odi ar vaizdini reikm .
Plaiau r.: I. Luobikien. Sociologija:bendrieji pagrindai ir tyrim metodika P. 157 162; . . // . . . . : , , 1985; . . . . : , 1983.
120
495
Teisini dokument analiz Teisini dokument svoka plati. Tai teismo sprendimai ir kiekvienas statymas, teisins praktikos aktas ir notarinis aktas, ir mokslins publikacijos, ir juridin kronika urnaluose, ir pasisakymai teismuose ir kt. Jie esti skirtingos praktins reikms, todl sudaro galimyb teisins praktikos sociologinei analizei. Analizuodamas bet kur juridin dokument, tyrjas turi laikytis bent 121 dviej taisykli . 1. Jis turi vertinti teiss dokument kaip sociologas, o ne kaip teisininkas dogmatikas. Dokumentas jam turi atskleisti juridinio reikinio esm, o ne teiss normos taikymo teisingum. Menkas juridine prasme aktas, klaidingas komentaras gali bti svarbus sociologine prasme. Teisinis dokumentas juo vertesnis, juo labiau i jo sociologikai atkuriamas reikinys ir praeities institut pobdis. Taigi praktikai dokumentas, vadovaujantis papildomais duomenimis, kiek tai galima, turi bti tiriamas pasitelkiant papildom duomen, neatsiejamai nuo socialini slyg, kurios nulm jo turin. Visikai teisingai i prasm aikina prof. Eugenijus Palskys, nagrindamas Lietuvos kriminalistikos istorij tarpukario metais. Jis rao: Vertindamas praeities vykius, kiekvienas tyrintojas neivengiamai susiduria su labai sudtinga vertinimo kriterij problema. Lengviausia ia nueiti pramintu taku: praeities vykius, reikinius, istorines situacijas lyginti su dabartinmis, iekoti bendrybi, atitikmen arba prieingai, skirtybi ir nuymti atitinkamas paraleles. Taiau toks metodas neproduktyvus ir nepakankamai objektyvus jis visuomet turi dabartinio mstymo ir iuolaikinio mokslo lygmens antspaud. Mokslinio vertinimo kriterijus tegali bti konkretaus reikinio ar vykio analiz to laikmeio politini, istorini, socialini, ekonomini, kultrini ir kitoki slyg 122 kontekste . 2. Juridinis dokumentas neturi bti suvokiamas kaip objektyvus realybs ekvivalentas. Kitaip sakant, dokumentas gali bti apgaulingas, ir todl tyrjai turi nuolat apie tai galvoti. Jeigu tyrjas turi reikal su konstatuojamuoju dokumentu, pvz.: notariniu aprau, tai j reikia kritikai vertinti istoriniu aspektu. Jeigu jame yra ireikiama valia, pvz.: kaip testamente ar sutartyje, tai reikia pabandyti atskleisti ir isiaikinti paskatinusius autori psichologinius ir sociologinius motyvus. Sociologin sutari kaip dokument analiz reikalauja geros praktins patirties. Kurios nors sutarties alies atstovas slapia
121 122
Plaiau r.: . , 2000. . 224225. E. Palskys. Lietuvos kriminalistikos istorijos apybraios. Vilnius: LPA, 1995. P. 291.
496
nuo kitos, taip pat ir abiej ali atstovai drauge gali neteisingai nuviesti reali padt. Paprastai ali atstovai atskleidia ne visk, k mato statymo elyje. Kas parayta dokumente, reikalauja sociologins korekcijos dar ir todl, kad stiprioji sutarties alis, turjusi galimyb diktuoti savo slygas, galjo j traukti itin griet, sau nauding reikalavim bei kitai aliai nuostoling sipareigojim, nepalanki kitai aliai dat ir kt. Toki pavyzdi gyvenime nereta. Kuo skiriasi tyrimo objekto nagrinjimas teiss ir sociologijos poiriu? Tradicikai nagrinjant teismo sprendim arba toki sprendim virtin, tyrimo objektas yra teis, o sociologijoje faktas. Teisininkas, sprsdamas problem, nagrinja priimt teiss norm arba net specialiai suformuot iam reikalui pagal teiskros galimybes. Sociologas, nordamas irpinti teisin sprendim, stengiasi inagrinti gyvenimikas situacijas, asmenini ir individuali socialini reikini ryius. Nagrinjant teism praktik, j priimtus sprendimus, juridins analizs ir sintezs bdu pasigilinama labiau teiss dalykus. Taiau tokios analizs pobdis veria teisinink riboti savo dmes nagrinjamais sprendim faktais. Jis stengsis parinkti homogenin sprendim serij, kuri tarnaus ivadoms ir silymams, susijusiems su veikiania teise. Sociologo dmes, prieingai, pirmiausia patraukia faktai, nes jie liudija paproi bkl visuomenje. Kaip tik todl ituok byl sprendimai teiss poiriu paprastai esti labai skurds ir todl maiau doms teiss dogmai. Tuo tarpu faktin io klausimo pus yra aukso gysla sociologiniam, psichologiniam ir psichosociologiniam eimos gyvenimo nagrinjimui. T pat galima pasakyti apie sprendimus dl tv atsakomybs u delinkventinius maameius vaikus. Sociologikai ie klausimai yra labai svarbs tiriant 123 savarankikum, kiek jo dabartinje visuomenje suteikiama paaugliams . Kaip kiekvienas metodas, taip ir is turi savo privalum ir trkum. 124 Anot I. Luobikiens, galima iskirti tokius . Metodo privalumai: 1) galimyb tyrinti informacij apie iuo metu nebeesamus vykius bei procesus; analizs pagrindimas vairs ilik oficials dokumentai, kronikos, aminink atsiminimai ir kt.; 2) reaktyvumo (neigiamo poveikio) nebuvimas; dokumentai, ypa oficials, nedaro takos tyrjo nuostatai;
123 124
Plaiau r.: ... . 222237. I. Luobikien. Sociologija:bendrieji pagrindai P. 160161.
497
3) longitiudin analiz galimyb dokumentus studijuoti kiek norima, ypa atliekant istorin lyginamj tiriam proces analiz; 4) atranka gali bti didesn nei apklaus atveju, nes dokument analiz gali bti atliekama per ilgesn laikotarp, taiau neturi takos tyrimo rezultat patikimumui; 5) tiriam dokument fakt neikreipti natralumas: ufiksuoti vyk faktai, nepriklausomai nuo tyrimo laiko (pvz.: dienoraiuose, laikuose); to paties klausiant interviu metodu, respondentas ne visada nusiteiks kalbti vairiomis temomis, ypa jei jos susijusios su asmeniniu gyvenimu; 6) galimyb susipainti su slaptais (iki tam tikro laiko konfidencialiais) dokumentais; po mirties skaitomi prisipainimai, ipaintys, dokumentai, vairi byl mediaga; 7) palyginti nebrangus, nes daugel dokument galima rasti bibliotekose, skaityklose, archyvuose; 8) utikrina analizs kokyb, nes nemaa dokument parayta profesionaliai (oficials dokumentai, laikraiai ir kt.). Metodo trkumai: 1) alikumas; kai kurie dokumentai vienalaikiai, sensacingi, netgi uakyti; pvz.: ymi moni gyvenimo apraymai, rinkimin, reklamin mediaga ir kt.; 2) atrankinis isaugojimas; pvz.: ymi moni rayta informacija, neoficials dokumentai (laikai, dienoraiai ir kt.); 3) neibaigtumas, ypa asmenini, intymi dokument (dienorai, laik); 4) prieinamumo stoka; kai kuri srii dokumentai slaptinti ar tiesiog neurayta informacija, nes ne visi dokumentai dl vairi prieasi prieinami tyrjams, kiti sunaikinti ar ding (kaip kai kurie KGB archyvai Lietuvoje); 5) atrankos alikumas; vairius dokumentus rayti ir skaityti yra link labiau isilavin mons, todl ne vis atstov (maiau isilavinusi, nemgstani reikti savo mini ratu) poiris pakankamai reprezentuojamas; 6) daniausiai apsiribojama raytine informacija; 7) standartini form nebuvimas slygoja dokument vairov, format, anr ir kt.; tai sunkina dokument lyginamj analiz; 8) kodavimo sunkumai; dokumentai daniausiai fiksuoja odin, o ne skaitmenin informacij; iuo poiriu dokument analiz panai atvir klausim analiz (apklausos atveju); 9) duomen palyginimo per ilg laikotarp sunkumai; net pasirinkus bendr analizs vienet, vert gali kisti taip greitai, kad palyginamieji rezultatai
498
gali bti interpretuojami klaidingai. pvz.: Lietuvos gyventoj socialins padties tyrimas pereinant prie nacionalins valiutos ir j vedus (laikotarpis nuo 1989 m.). 13.4.7. Kontentanalizs metodas Kontentanalizs metodas (angl. content analysis; vok. ContentAnalyse; rus. turinio analiz) yra socialins informacijos turinio kiekybin analiz. Bendriausia prasme kontentanaliz yra technika, leidianti, objektyviai ir sistemikai inagrinjus teksto ypatybes, daryti patikimas ivadas. Analiz yra objektyvi, jei vairs tyrjai, nagrindami tuos paius dokumentus, prieina prie t pai ivad. Sistemikumas gelbsti nuo pagundos nagrinti tik t mediag, kuri patvirtina tyrjo hipotezes. Kontentanalizs metodo esm iskirti dokumento tekste tam tikrus prasminius vienetus, tada skaiiuoti j vartojimo dan, tirti vairi teksto element ryius tiek vieno su kitu, tiek su visa informacijos apimtimi. Beje, dokumentuose skirtingais bdais ir variantais yra ufiksuota ir isaugota informacija apie faktus, vykius, reikinius, objektyvi tikrov, taip pat apie moni mstymo, krybin, administracin ir kit praktin veikl. Kontentanalizs paskirtis ir yra atskleisti, susisteminti ir apibendrinti i informacij. Kontentanalizs objektas yra ios dokument rys: 1) raytiniai dokumentai: a) oficials dokumentai (teiss aktai, tarptautiniai dokumentai, archyvin teism, kit staig mediaga, vairios sutartys, organizacij statai, statutai, posdi, susirinkim, forum, konferencij mediaga, protokolai, rekomendacijos, metodiniai nurodymai ir kt.); b) periodiniai leidiniai (mokslo darbai, vairs urnalai, laikraiai ir kt.); c) mokslini tyrim duomen bankai, mokslini tyrim ataskaitos, vairi statistin mediaga, mokslini tyrim programos ir tyrim rezultat interpretacijos, interviu, anket, ypa atsakym atvirus klausimus, analiz ir kt.; d) asmeniniai dokumentai (dienoraiai, laikai, asmenins, autorins pastabos, publicistini pasisakym konspektai ir kt.); 2) vaizdiniai dokumentai (vaizdo, kino filmai, nuotraukos, paveikslai, skaidruols, televizijos laidos, kompiuterinis elektroninis patas, internetas, diskeliai ir kt.); 3) garsiniai dokumentai (radijo, garso, diktofono raai, kalbos, dainos ir kt.).
499
Taigi kontentanaliz taikoma: 1) tiriant vairius socialinius reikinius; 2) tyrinjant laikus vairioms organizacijoms; 3) politologijoje, socialinje psichologijoje, pedagogikoje, kriminologijoje, menotyroje ir kt.; 4) apdorojant respondent atsakymus atvirus anket klausimus; 5) politini dokument, visuomenini judjim program, masini susirinkim, suvaiavim, miting vaizdo ra studijavimui; 6) lyginant tarptautinius duomenis ir kt. Taiau, prie pasirenkant kontentanalizs tyrimo metod, reikia paisyti keli svarbi dalyk: 1) sitikinti, kad mediagos tyrimui pakanka, ir kad ji reprezentatyvi, nes tik tada bus pateisintos tyrjo pastangos, susijusios su mediagos (teksto) kokybiniu bei kiekybiniu apdorojimu (analizuodamas dokumentin mediag, sociologas turi atlikti varginani indikatori esmini tyrimo svok paiek); 2) apmstyti bsim kontentanalizs metodu gaut informacijos funkcij, taip pat kitais tyrimo metodais gaut informacij bendroje empirini duomen struktroje; 3) sitikinti, kad dokumentas nra unikalus ir kad jo analizs pagrindinis tikslas nra visapus mediagos turinio interpretacija; 4) vertinti, ar dokumentuose nra pateikiama sudting reikini apraym, kadangi tuomet kontentanaliz netinka. io metodo esm suskaiiuoti informaciniame masyve tyrimui domius prasminius vienetus. Sudtingiausia ir atsakingiausia yra iskirti iuos vienetus ar tam tikrus simbolius, prasmingus tyrjui. Tai gali bti, pvz.: policijos pareigno privalomos savybs, suinomos i respondent atsakym laikratinje anketoje; teigiama ar neigiama respondento pozicija atsakant pateiktus klausimus. Kadangi prasminis turinio vienetas gali bti ireiktas vairiomis kalbos priemonmis, vairiomis svokomis (danai gyvenimikais, kasdieniais terminais), tyrjas turi suformuluoti j konkreius empirinius indikatorius, t. y. bendrus poymius, rodiklius, kuriais iems poymiams suteikiamas vienareikmikumas. Taip pat reikia nustatyti mato vienet juo gali bti ne tik to rodiklio paminjimo danumas, o ir, pvz.: eilui skaiius, skirtas tam tikram prasminiam vienetui, laikraio skilties plotas, praneimo apimtis ir kt. Parengiamajame darbe numatoma tiksli taisykli sistema, t. y. tam tikras algoritmas, kuriuo vadovaujantis analizuojamas informacinis masyvas. Kontentanaliz bna daug kart efektyvesn ir patikimesn naudojant kompiuterius ir specialisias tekstins informacijos analizs programas, taip pat taikant statistins, faktorins analizs metodus. Kuriais atvejais kiekybin teksto analiz nenaudotina? Suprantama, ji nenaudotina, kai turima reikalo su unikaliais dokumentais, kuri nagrinjimo tikslas mediagos turinio interpretacija, o ne j formalus grupavimas ar skaiiavimas. Neverta naudoti kiekybins analizs,
500
kai apraomi ypa sudtingi reikiniai bei nepakanka dokumentini duomen kiekybiniam j apdorojimui arba jie neisams, arba menkai reprezentatyvs (pvz.: laikai su atsakymais laikraio paskelbtos anketos klausimus). Kada tekst kiekybin analiz priimtina? Kaip nurodo io metodo pagrindjas B. Barelsonas, jeigu reikia didelio tikslumo nagrinjant vienareikmius duomenis, kai didelis mediagos kiekis ir be kiekybinio suminio vertinimo nemanoma ios mediagos 125 apibendrinti. Todl ir reikia vadinamosios kvantifikacijos . Kvantifikacijos procedr taip pat tikslinga naudoti vien tekst kiekybines charakteristikas lyginant su kit tekst kiekybinmis charakteristikomis. Pvz.: skaiiais ireikti laikrai praneim ypatumai lyginami su prenumeratori skaiiumi, taip pat ireiktomis skaii kalba j nuomonmis ir kitais duomenimis. Studijuojant dokumentus kontentanalizs metodu, atrankos elementai yra odiai, frazs, svokos, kiti prasminiai vienetai: sakiniai, tema, skyrius ir kt. Kontentanaliz slygikai galima pavaizduoti schema ir joje iskirti elementus: kas pasak, k, kaip, kokiu tikslu ir kokiu rezultatu? Naudojant kontentanalizs metod, rekomenduojami ie pasirengimo etapai: 1. Atrinkti analizei dokumentus ir vertinti j: a) autentikum (ar jie tiksls); b) reprezentatyvum (ar jie atstovauja tokio tipo dokument visumai); c) prasmingum, pasirinktos temos ir bendr (dokument vert); d) isamum ir patikimum (dokumento altinio). 2. Isiaikinti dokumento turinio svok, kategorij atitikim keliamus tyrimo tikslus ir hipotezi turinio svokas. 3. Iskirti skaiiavimo vienetus (indikatorius). Indikatoriai gali bti tokie: a) tema, ireikta atskirose pastraipose, teksto dalyse, sakiniuose ir t. t. (Ji atspindi tam tikrus poirius, interesus, vertybes, vertinimus, veiklos normas, mini, teigini pagrindimo tendencijas ir kt.); b) svokos, kategorijos, terminai; c) mokslinink, istorini asmenybi, politik, partijos lyderi pavards, organizacij, mokslo staig pavadinimai (atspindi j prestio, autoriteto kait, tak, j ikeltos mokslins idjos reikm; d) vykiai, faktai, atvejai, oficiali dokument primimas ir t. t. (danumas ir tstinumas laike liudija apie j socialin reikm).
Kvantifikacija socialini objekt savybi ir santyki kiekybini form nustatymo procedra, plaiai naudojama sociologijoje sudarant kiekybinius ir modeliuojant atrankos metodus, taip pat tikrinant statistines hipotezes loginje, struktrinje ir kalbinje semiotinje analizje.
125
501
4. Iskirti turinio vieneto prasm. (Pasirink indikatoriumi od, turime isiaikinti jo vartojimo prasm. Prasminiu vienetu taip pat gali bti iskiriamas sakinys, pastraipa, tema, skyrius. Skaiiavimo vienetai gali ir nesutapti su analizs vienetais. Skaiiavimo atveju kvantifikacija yra prasminio vieneto paminjimo danumas. Analizs atveju skaiiavimo vienetu pasirenkama fizin tsa, upildyta prasminiais vienetais: eilui skaiius, pastraipa, transliacijos laikas per radij ar televizij.) 5. Nustatyti kiekybini charakteristik skaiiavimo sistem: a) tyrinjamos kategorijos, svokos buvimo ar nebuvimo nustatymas; b) kategorijos pasikartojimo danumo nustatymas; c) ploto vieneto iskyrimas (ypa svarbu spaudos tyrimuose: spaudos stulpelio auktis, spaudos enkl skaiius, antrats dydis, vieta laikratyje ar urnale) pirmas ar paskutinis puslapis; 126 d) teiginio intensyvumo vertinimas . Kontentanalizs atlikimo instrumentas yra kodavimo blankas (kodifikatorius), kur traukiami ne tik iskirti indikatoriai, o ir duomenys apie pat dokument. Juos taip pat reikia koduoti: dokumento pavadinimas, ileidimo vieta ir data bei kitos charakteristikos formatas, eilui (straipsni) skaiius ir kt. Toks instrumentarijus nustato vienareikmi teksto ir kod atitikim. Pvz.: koduotojas, skaitydamas jau upildyt blank, iskaido jame ufiksuot informacij pagal nurodytus poymius, nustato j gradacij ir kodus. Kontentanalize nagrinjant tekstus apibdinama, kas juose ireikta ir kaip ireikta. Apibdinama, kas yra ireikta: 1) svarstomoji tema (apie k tekstas, praneimas, laida); 2) vertinimo pobdis (kaip svarstomasis dalykas vertinamas, pvz.: palankiai, nepalankiai, neutraliai); 3) vertinimo matas (kas yra vertinimo pagrindas, kuo remiantis buvo vertinta palankiai, nepalankiai, neutraliai). 4) vertybs (kokie tikslai, vertybs, trokimai atskleidiami); 5) metodai (kokiais metodais, bdais siekiama tiksl); 6) bruoai (kokiais poymiais, savybmis apibdinami mons); 7) veikjai (kam priskiriami tam tikri veiksmai);
Plaiau r.: T. Bilton, K. Bonnet, P. Jones and oth. Introduction to Sociology. London: Macmillan, 1996, P. 220; S. Luobikien, J. Guinskait, J. Palidauskait ir kt. Sociologijos pagrindai. Kaunas: Technologija, 1997. P. 5556; . . . . : , 1990. . 210220.
126
502
8) galiojimai (kieno vardu pareikiama, tvirtinama, formuluojama); 9) kilm (kur sukurtas praneimas, tekstas); 10) veiksmo vieta (kur veiksmas vyksta); 11) konfliktas (kas yra konflikt altinis; kokio pobdio konfliktai; kaip jie baigiasi laimingai, ambivalentikai, tragikai); 12) laikas (kada veiksmas vyksta). Apibdinama, kaip ireikta: 1) komunikacijos forma arba tipas (kas yra komunikacijos priemon radijas, televizija, kalba, laikratis ar kt.); 2) tvirtinimo forma (kokia gramatin ar sintaksin); 3) priemons (kokie retoriniai ir propagandiniai metodai taikyti). Kiekybine dokument turinio analize galima gauti pakankamos informacijos apie ikeltos problemos sprendim arba pagilinti problemos analiz. Formuluodamas tyrimo problem ir hipotez, tyrjas nagrinja raytinius dokumentus, pvz.: mokslines publikacijas, tyrim ataskaitas, disertacij santraukas, vairius statistinius ir inybinius dokumentus. i dokument analiz teikia pirmins informacijos ir leidia vliau tikslingai ir kryptingai taikyti kitus tyrimo metodus. Taip pat galutinje tyrimo stadijoje analizuojant ir interpretuojant gautus rezultatus atsiranda btinumas vl imtis statistini dokument, ataskait, mokslini publikacij ir lyginti gautus duomenis su jau esamais, tikslinti gaut rezultat interpretacijos ribas, nustatyti j patikimum. Dokument kokybin analiz, kaip ir kituose socialiniuose moksluose, plaiai yra taikoma ir teiss moksluose. metod, pvz.: galima naudoti statym ir kit, reglamentuojani tam tikr veikl, tekst analizei. Tyrimo tikslas iuo atveju i akt skaiiaus nustatyti pokyius, kurie vyko statym leidyboje per tam tikr laikotarp priklausomai nuo politini, ekonomini, karini ar kit veiksni. Taigi yra galimyb parodyti statym leidybos paang, regres ar infliacij. statym, tekst apimtis, j patais skaiius ir kryptingumas padeda nustatyti pokyius, kuriuos nulm politins ar filosofins pairos, arba sunkumus, su kuriais susidr statym leidjai, arba atskir statym straipsni apylankas ir galimas dviprasmes interpretacijas ir situacijas. Tai iors kvantifikacija. Nuodugnesn ir mokslikesn yra vidaus kvantifikacija, kuria nagrinjamas perjimas nuo atskiro atvejo, objekto prie masini atvej. Vidaus kvantifikacijoje skiriamos dvi svokos: multiplikatorius ir multiplikandas.
503
Multiplikatorius nagrinjam dokument parinkimas statistine technika. Statistika paprastai naudojama faktams ir vykiams rinkti, bet j galima panaudoti ir kiekybinei dokument analizei. Paprasta atranka, kuri greitai galima atlikti, taip pat ji gali teikti didelio patikimumo duomenis. Be to, analizuojant maiau, galima i kiekvieno j gauti didesn informacijos kiek. Pvz.: i 20 tkstani teismo byl apie avarijas keliuose; vadovaujantis tikimybi teorija, pakanka atsitiktinai parinkti tkstant byl ir galima gauti i vyki pakankam reprezentatyvum taigi pakanka imti i i dvideimt tkstani byl, sunumeruot chronologine tvarka, kas deimt byl. Multiplikandas yra susijs su dokumento turiniu. Tai vairs objektai, kuriuos tyrjas iskiria, o vliau kiekybikai analizuoja. 1. Tokie objektai gali bti tam tikri odiai (vaikas, eima) arba tam tikra fraz (vaiko interesai), kuri kartojimas vairiomis aplinkybmis statymini akt serijoje gauna ypatingo psichologinio reikinio status. Atsiranda pagrsta prielaida, kad kartojami odiai ar frazs atgamina tam tikrus vaizdus. Tiek statym leidj, tiek piliei individualioje smonje atsiranda psichologin tam tikr laukim nuostata (t. y. susidaro pastovi ekspektacija), kad tie mons turi iems statymams paklusti. Tik esant piliei teigiamam statymo vertinimui jis sitvirtina visuomenje, o neigiamai vertinamas arba ignoruojamas jis tampa neveiksnus. Neatsitiktinai Romos imperijoje teiss nuopuolio laikotarpiu statym kartojimas buvo aikinamas tam tikr odi ir frazi atgarsio nebuvimu visuomenje. Todl imperatoriaus teisininkai nuolat kartojo, kad reskriptus reikia danai kartoti. Vadinasi, odi ir frazi kiekybinis tyrimas statymuose, j kartojimasis ir pai statym danumas rodo j veiksmingumo ar neveiksmingumo lyg. 2. Kokybins analizs objektu taip pat gali bti tema, klausimas, kuris neireiktas vieninteliu terminu. Socialiniuose moksluose tapo prasta tem akcentuoti, remiantis jos danumo dokumentini altini serijoje ir teikiamu pagrindu daryti ivad apie nagrinjam problem tikrovje. Pvz.: Pranczijoje kiekybiniai rodikliai paveldjimo bylose liudija, kad nuo 1900 iki 1975 met j sumajo perpus. Galima daryti ivad, kad paveldjimo problemos perpus maiau jaudina pranczus dabar nei dvideimto amiaus pradioje. Taiau, norint kategorikai tai tvirtinti, reikt dar ir papildom argument. 3. Kiekybin dokument analiz esti vairiapusikesn, kai pagal j turin iskiriama klausim visuma. Tai gali bti klausimai, susij su faktais, pvz.: dl pilietins atsakomybs iskiriama lytis, amius, profesija, reikalaujamo alos atlyginimo ir gaunamo atlyginimo u padaryt al dydis ir kt. Atrinkti klausimai sudaro analizs tinkl, per kur perleidiama, pvz.:
504
teismo sprendim serija. Norint parengti tok tinkl, reikia paimti, pvz.: penkiasdeimt sprendim ir isiaikinti, kokie momentai juose nuolat sutinkami. Vliau is tinklas leis nustatyti faktini duomen susikryiavim ir tarpusavio santykius arba santykius tarp j ir teismo sprendim. Kaip kiekybin dokument analiz naudojama tarptautiniuose tyrimuose? Strasbro tarptautinis mogaus teisi institutas 1971 m. band isiaikinti daniausiai vartojam od daugybje tarptautini ir nacionalini juridini dokument dl mogaus teisi. Tyrimas parod, kad daniausiai 127 vartojamas odis statymas, o odis lygyb vartojamas daniau nei laisv . Metodo taikymo privalumai: 1) kontentanaliz ne tokia subjektyvi ir alika, kaip kokybin analiz, kadangi nagrinjami dokument (daniausiai oficiali) duomenys, o ne moni nuomons; 2) leidia dirbti su didiuliu tekst masyvu ir aikia struktra; 3) pakankamas nagrinjam duomen reprezentatyvumas; 4) leidia palyginti tarptautinius dokumentus (teiss aktus) ir j duomenis, taip pat palyginti skirting sociologini tyrim rezultatus; 5) patogu apdoroti gausi informacij, gaut kaip atsakymus atviros anketos klausimus. Trkumai: 1) nra mokslikai pagrst tiksli skaiiavimo vienet (indikatori) ir j atrankos kriterij; 2) pasirinktas indikatorius, pavyzdiui, odis gali bti atskir autori skirtingai suprantamas, suteikiama jam vairi prasm; 3) nagrinjimui pasirinkti teksto ar sociologini tyrim duomenys gali bti netiksls, nepatikrinami; 4) ne visada reikalingi dokumentai prieinami, kai kurie, pasibaigus laikymo terminui, sunaikinami.
127
Plaiau r.: ... . 237241.
505
13.4.8. Eksperimentas
Eksperimentatorius priveria objekto esm atsiskleisti. K. Bernaras
Eksperimentas (lot. experimentum bandymas, mginimas; angl. experiment; vok. experiment; rus. ) bendramokslinis metodas naujoms inioms gauti kontroliuojamomis ir valdomomis slygomis, reikini prieastiniamspadarininiams santykiams ir procesams nustatyti. Sociologijoje eksperimentas yra kokybins ir kiekybins informacijos apie socialini objekt elgesio ir veiklos poymi kait kaip organizuoto poveikio ir socialins takos valdom ir kontroliuojam faktori rezultat gavimo bdas. Konkreiu socialinio tyrimo objektu gali bti pilieiai, globojami asmenys, pareignai ir kiti vairios veiklos atstovai, kuriems bdinga suvokti save, savo poir aplink, atspindti i aplink idealiais vaizdiniais, painti j, numatyti ne tik jos pertvarkos, bet ir savo socialini santyki su ja plan. Eksperimentas ypa plaiai gali bti naudojamas kriminalistikoje (tirti techninms, specialiosioms priemonms), kriminologijoje, policijos pareign veikloje (atliekant tarnybines uduotis), administracini sankcij taikymo sferoje, edukologijoje, socialiniame darbe ir kitur. Sociologinio eksperimento metodologinis pagrindas yra socialinio determinizmo koncepcija. Todl pagrindin eksperimento teorin problema yra iskirti svarbius kintamuosius veiksnius, determinuojanius socialin reikin. Veiksnys, arba reikinys, kuriuo manipuliuoja tyrjas, vadinamas nepriklausomu kintamuoju, o veiksnys, kuris priklauso nuo t manipuliacij (ir joms kintant kinta) vadinamas priklausomu kintamuoju. Kiekybiniais kintamaisiais vadinami reikiniai, kuriuos tiriant keiiasi tik skaitins reikms. Kokybiniais kintamaisiais vadinami reikiniai, kuri variantai priklauso skritingoms reikini, aplinkybi, atsakym kategorijoms, t. y. gaunama nauja kokyb su pakitusiais poymiais. Eksperimentas organizuojamas pagal login struktr, apimani daugyb operacij. Eksperimento operacijos: 1) hipotezs ir jos tikrinimo udavini formulavimas; 2) empirinis objekto parinkimas; 3) eksperimentini ir kontrolini grupi tyrimo programos sudarymas; 4) darbini hipotezi formulavimas ir tikslinimas;
506
5) eksperimentins situacijos sudarymas ir sistemingas objekto funkcionavimo numatymas; 6) gaut rezultat analiz, apibendrinimas, ivados. Eksperiment rys. Pagal tiriam objekt pobd eksperimentai skirstomi ekonominius, teisinius, pedagoginius, estetinius ir kt. Jie skiriasi vienas nuo kito visuomenins mogaus veiklos specifika. Pagal keliamus eksperimentui udavinius jie skirstomi mokslinius ir praktinius. Moksliniame tiriamajame eksperimente yra tikrinama hipotez, turinti naujo pobdio informacijos, kuri dar nra pakankamai patvirtinta arba dar visikai nerodyta. Praktiniu eksperimentu nustatomos vairi inovacij diegimo bei tinkamumo naujose, specifinse, konkreiose situacijose slygos. is skirstymas yra slygikas, nes ir praktinis eksperimentas neretai sudaro galimyb gauti nauj mokslini duomen, o mokslinis eksperimentas gali padti suformuluoti praktini rekomendacij. Paralels ir nuosekls eksperimentai Paralelus eksperimentas yra suprantamas kaip tyrimas, atliekamas su eksperimentinmis ir kontrolinmis grupmis, o hipotezs rodymas remiasi i dviej grupi (eksperimentins ir kontrolins) bkli rezultat ir poveikio kitimo palyginimu tuo paiu metu. Eksperimentin grup yra tokia, su kuria atliekamas eksperimentas tyrjas daro poveik pagal sudaryt program. Kontrolin grup visais parametrais yra identika eksperimentinei, tik eksperimentikai nra paveikiama. Nuoseklus eksperimentas atliekamas tik su viena grupe, kontrolins nra. Hipotezs rodymas remiasi dviej objekto bkli palyginimu skirtingu laiku, t. y. nuo ir iki. Kvazieksperimentais (tariamaisiais) vadinami tokie eksperimentai, kai sunku suvienodinti eksperimentines ir kontrolines grupes, kad bt identiki poymiai. Todl danai daroma tik prielaida, kad ios grups yra panaios. iuo atveju sunku tiktis labai tiksliai imatuoti eksperimento rezultatus. Todl tokie eksperimentai ir yra vadinami kvazieksperimentais, t. y. kai kurie tyrjai j nelaiko tikrais eksperimentais. Taiau K. Kardelis ir kiti mokslininkai teigia, kad socialiniuose moksluose kaip tik kvazieksperimen128 tiniai tyrimai yra prieinamiausi ir bdingiausi .
128
K. Kardelis. Mokslini tyrim metodologija ir metodai... P. 102.
507
Deja, pas mus jie (ir kit ri) maai naudojami disertacijose, student baigiamuosiuose darbuose, o juk jie vertingesni nei kiti empiriniai metodai. Kvazieksperimentiniu tyrimu galima tikinamai atskleisti prieasties ir padarinio tarpusavio ryius. Jis taikomas nustatyti prieastiniams ryiams tarp ankstesns bsenos ar vykio pokyi ir paskesns bsenos ar vykio pokyi. Nepriklausomas kintamasis laikomas prieastimi, o priklausomas kintamasis padariniu. Taigi manipuliuojama nepriklausomu kintamuoju siekiant nustatyti, kaip jis veikia priklausom kintamj. Kvazieksperimentinis tyrimas atliekamas, kai: 1) reikiam grupi nemanoma sudaryti atsitiktini, t. y. kai nra galimybs atlikti eksperimentin tyrim su atsitiktinmis grupmis; 2) yra tvirtas pagrindas manyti, kad tarp dviej vyki ar bsen yra prieastinis ryys; 3) dalyviams galima taikyti nepriklausom kintamj, kur galima keisti, reguliuoti ar kitaip juo manipuliuoti; 4) galima imatuoti dalyvi priklausom kintamj. Idealiomis slygomis kvazieksperimentin tyrim traukiamos maiausiai dvi dalyvi grups, neatsitiktinai parinktos i tiriamosios grups. Eksperimentin grup gauna eksperimentin poveik vedamas arba keiiamas nepriklausomas kintamasis. Tuo tarpu kontrolin grup lieka prastinse slygose, t. y. negauna eksperimentinio poveikio. Po kurio laiko abi grups testuojamos siekiant nustatyti priklausomo kintamojo kitimus. Kvazieksperimentinis tyrimas labai panaus eksperimentin, tik dalyviai nra atsitiktinai parenkami ar atsitiktinai paskiriami. Daniausiai yra taikomi tokie kvazieksperimentinio tyrimo bdai: 1) nevienod (nehomogenik) grupi tyrimas naudojant vien galutin test; atliekant tyrim, pasitelkiamos dvi dalyvi grups, parinktos i tos paios populiacijos (pvz.: dvi klass toje paioje ar skirtingose mokyklose); i pradi vienai grupei taikomas tiriamasis poveikis, paskui abiem grupms duodamas baigiamasis testas siekiant nustatyti, ar toms grupms bdingi kokie nors tiriamojo poymio (priklausomo kintamojo) skirtumai; toks tyrimo bdas nra visikai tikinamas, nes abejojama, ar grups buvo homogenikos iki eksperimentinio poveikio; 2) nehomogenik grupi tyrimas naudojant pradin ir baigiamj test; atliekant tyrim, imamos irgi dvi dalyvi grups; skirtumas tik tas, kad, prie taikant eksperimentin poveik, abi grups testuojamos siekiant nustatyti j homogenikumo lyg; kvazieksperimentin tyrim daniausiai naudoja pedagogikos, socialinio darbo studij absolventai;
508
3) vienos grups tyrimas laiko atvilgiu; is bdas naudojamas, kai yra viena dalyvi grup; sistemingai (kas kelias dienas ar savaites) matuojami tam tikri grups parametrai; laikotarpiu tarp dviej matavim taikomas tam tikras poveikio bdas; jei po tyrimo atsiranda pastebimas pokytis, galima daryti ivad, kad pokyt sukl taikytas poveikis. Svarbus yra kiekvieno mokslinio tyrimo validumas, arba patikimumas, t. y. kiek tyrimo ivados yra tikslios ir kiek jos leidia apibendrinti. Tiek kvazieksperimentinis, tiek kiti tyrimo metodai nra apsaugoti nuo bendr vidaus ir iors validum slygojani tak. ias takas btina alinti arba jas atsivelgti, kad dl j kartais sukeliamos paklaidos nekilt abejoni dl tyrimo ivad. Vidaus validumas susijs su dalyvi bsenos ar j aplinkos ypatyb129 mis, kurios pasireikia eksperimento metu . Tarp veiksni, slygojani vidaus validum, galima paminti: tyrimo dalyvi parinkimo bd (dalyviai grupes telkiami neatsitiktiniai), ilga tyrimo trukm (kai eksperimentinis poveikis trunka ilgiau, tyrimo rezultatus gali veikti ir kiti veiksniai), senjimas (dalyviai gali patirti fiziologini pokyi, t. y. gali tapti stipresni, darnesni, gali pagerti j gebjimas abstrakiai mstyti ir itverm), testavimas (jei taikomi pradiniai ir baigiamieji testai, tai patyrimas, dalyvi gyjamas per pradin test, gali pagerinti baigiamojo testo rezultatus net jeigu eksperimento poveikio priemons neveiksmingos. Net jei taikomos ir lygiaverts testavimo formos, viena forma faktikai gali bti lengvesn negu kita ir kt. Iors tyrimo validumas rodo mast, kuriuo gali bti apibendrinti kit grupi arba aplink rezultatai. Gerai inoma, kad tai, kas tinka vienai aplinkai, gali netikti kitai. Skiriami tyrimo iorinio validumo ypatumai: Populiacinis validumas. i svoka parodo, kokiu lygiu yra panaios ios grups: tiriamoji grup, populiacija, i kurios ji parinkta, tikslin populiacija, kurios atvilgiu reikia apibendrinti rezultatus. Juo ios trys grups panaesns, juo patikimesnis tyrimo rezultat apibendrinamumas. Asmenybiniai veiksniai. Konkretus tyrimo rezultatas vieniems monms gali tikti puikiai, o kitiems nelabai. mons skiriasi tuo, kas jiems priimtina, patogu ir naudinga. Ekologiniai veiksniai. Svarbu fizin ar emocin situacija, kurioje vyksta tyrimas. Eksperimento situacija gali labai skirtis nuo tos aplinkos, kuri turs bti taikomi tyrimo rezultatai.
129
C. M. Charles. Pedagoginio tyrimo vadas. Vilnius, 1999. P. 325.
509
Taigi tyrimo rezultatai priklauso ne tik nuo tyrimo tikslingumo, t. y. jo atlikimo teisingumo, bet ir nuo veiksni, kuriuos kontroliuoti yra labai sunku ir sudtinga. Socialiniuose moksluose kvazieksperimentai gali bti keli tip: 1) viena grup ir baigiamasis testas; 2) neekvivalents grups ir baigiamasis testas; 3) vykusio fakto tyrimas, kai net eksperimentinio veiksnio nemanoma kontroliuoti, kadangi tyrjas atvyksta vykio viet jau po vykio. Kvazieksperimentinio tyrimo planas panaus eksperimentinio, taiau turi kelet silpn viet: kvazieksperimentu palyginama maiausiai dvi nepriklausomo kintamojo reikms, bet manipuliacija ne visada kontroliuoja eksperimentatorius (pvz.: patyrusi uragan ir jo nepatyrusi moni sveikatos pokyiai); danai nemanoma pasirinkti subjekto reikia tenkintis natraliai 130 egzistuojaniomis grupmis . Mokslinje literatroje, ypa pastaruoju metu, tapo populiars vieno atvejo eksperimentiniai tyrimai. Jie daniausiai naudojami edukologijoje, socialiniame darbe, bet taip pat skmingai gali bti naudojami teiss psichologijoje tiriant teiss paeidjo, nusikaltlio, smons ir elgesio pokyius, taip pat tiriant teissaugos, teistvarkos pareign veiksmus keiiantis ar tobuljant statymams, profesins etikos reikalavimams ir kt. Vieno atvejo eksperimento eiga yra analogika aktyviai kryptingam eksperimentui. Asmeniui daromas tam tikras poveikis (pedagoginis, administracinis, socialinis ir kt.) ir stebimai fiksuojami, registruojami jo elgesio ar veiksm pokyiai. Taiau tai ne vienkartinis, o daugkartinis ir ilgai trunkantis procesas. Lauko eksperimentas. Juo tiriamas objektas prastinmis gyvavimo slygomis. Terminas lauko eksperimentas, lauko tyrimas (angl. field research) atsirado kaip reakcija abstrakt akademin analitin tyrim mokslinink, kurie apsiribojo tik bibliotekomis, knygomis ir visai netyrinjo realaus gyvenimo su visais jo prietaravimais ir sudtingumais. Taigi terminas lauko daugiau atspindi emocin, vertinamj pobd, kaip atsvara kabinetiniam, laboratoriniam tyrimo bdui. Lauko eksperimento objektu gali bti staiga, kolektyvas, atskira moni grup. Lauko eksperimentui bdinga maksimaliai natrali situacija, kai nagrinjamo objekto sistema funkcionuoja prastinmis slygomis. iame
Plaiau r.: Psychological Research Methods and Statistics / edited by A. M. Coleman. New York: Longman, 1996. P. 60.
130
510
eksperimente net pageidautina, kad tiriamieji neinot es tiriami. Suprantama, kad taip ne visada manoma, bet reikia siekti. Lauko eksperimento rys: 1) aktyviai kryptingas ir 2) natralus. Aktyviai kryptingas tyrjas parengia eksperiment ir daro poveik jo eigai, t. y. veda tam tikr impuls kaip numatom prieast bsimam rezultatui gauti. Natralus (atitinkantis tikrov) eksperimentas, kai tyrjas nedaro poveikio tiriamajam objektui ir nesikia reikini, proces kait, o tik stebi ir laukia, kada natraliai tiriamajame procese vyks pokyi, ir juos fiksuoja. Galimas natralaus eksperimento variantas su dviem grupmis (kontroline ir eksperimentine), taip pat tos paios grups tyrimas per tam tikr laikotarp, pagal schem nuo ir iki. Natralaus eksperimento pranaumas minimalus bet koks dirbtinumas. Visi tiriamojo objekto ryiai ir santykiai, tiek vidaus, tiek iors, lieka be pokyi. Jeigu tokiam eksperimentui gerai pasirengta, tai jo patikimumas itin didelis. Taiau natralus eksperimentas turi ir trkum. Sunku i anksto nustatyti situacij, atskleisti eksperimentinei kintamajai daromos takos faktorius, nemanoma ja manipuliuoti, tyrimui reikia daug laiko. Taiau tik natralus eksperimentas yra svarbus konkrei socialini tyrim metodas, ypa tiriant 131 sudtingus socialinius reikinius . Ypating viet socialinio eksperimento tipologijoje uima vadinamasis ekspostfakto (lot. eks buvs; post factum po to, kas padaryta) eksperimentas. Pirm kart j pritaik amerikiei sociolog Elen Christiansen dvideimto amiaus treiame deimtmetyje, raydama baigiamj darb magistro laipsniui gauti. Ji ikl paprast hipotez: Juo mokiniai gauna geresn isilavinim mokykloje, juo skmingiau jie sitraukia ekonomin veikl. Norint atlikti natral eksperiment, reikt atrinkti moksleivius, kurie mokykl baig (eksperimentin grup) ir kurie jos nebaig (kontrolin grup), ir juos stebti, o po kurio laiko (t. y. po keleri ar deimties met) nustatyti j laimjimus visuomeninje ekonominje veikloje. E. Christiansen pasirinko kit keli. Ji surinko keturi vidurini mokykl moksleivi, baigusi ias mokyklas prie deimt met (eksperimentin grup 1130 asmen) ir jos nebaigusi (kontrolin grup 997 asmenys, ij i mokyklos po 7i, 8i, 9i klasi), dokumentus.Kruopiai ir atkakliai iekant
Plaiau r.: D. Campbell, J. Stanley. Experimental and QuasiExperimental Designs for Research. Chicago, 1963; . . . , 1980.
131
511
buvo surasta i 2127 moni 1194 (tarp j 671 su atestatais ir 523 be atestat). Abi grups buvo sudarytos pagal tam tikrus parametrus: socialin artimj padtis, kai moksleiviai ijo i mokyklos, tautyb, lytis, amius, gyvenamoji vieta ir paangumas. Taigi grups skyrsi tik dviem poymiais: eksperimentins grups asmenys buvo gav atestatus, o kontrolins grups asmenys j neturjo. Surinktos mediagos analiz parod, kad eksperimentins grups 92 proc. asmen, i vis baigusi mokykl, atlyginimas didjo, o kontrolins grups didjo 58 proc. asmen atlyginimas. Taigi 34 proc. skirtumas visikai tikino, kad hipotez teisinga. Laboratorinis eksperimentas (angl. laboratory experiment; vok. laboratoriums experiment; rus. ) paprastai atliekamas specialiai rengtoje patalpoje. Jis utikrina griet nepriklausom ir priklausom kintamj kontrol. Gaunami duomenys daniausiai yra itin patikimi ir tiksls (valids). iame eksperimente tyrimo objektai mons supranta dalyvaujantys psichologiniame ar socialiniame eksperimente. Galimyb tiksliai matuoti tyrj dominanius pokyius garantuoja kur kas grietesn eksperimentini ir neutrali kintamj kontrol. Taiau ir iam eksperimentui reikia kruopiai pasirengti, paruoti aparatr ir kitas kontrols priemones. Kaip jau minjome, is laboratorinis eksperimentas taip pat gali bti plaiai naudojamas kriminalistiniuose tyrimuose, nustatant technini ir specialij priemoni tinkamumo, patikimumo ir efektyvumo lyg. Kaip nurodo V. Martiius, tiesiogiai keisti nepriklausomus kintamuosius, kontroliuoti alutinius, tiksliai imatuoti priklausomus kintamuosius yra patogiausia laboratorijose atliekant eksperimentus. Taiau laboratoriniai eksperimentai turi ir daug trkum. Kai kuri psichologijos problem, pvz.: minios elgesio fenomeno, fizikai nemanoma tirti laboratorikai. Be to, laboratorini eksperiment atsisakoma, jei jie prietarauja statymams ir etinms normoms. Draudiama sudarinti (ar net imituoti) slygas, pavojingas tiriamj gyvybei, net jei eksperimentuotojas nort tirti psichini proces ir 132 elgesio ypatumus ekstremaliomis slygomis . Laboratorini eksperiment rezultat danai negalima taikyti ir realiai gyvenime. Daugeliui toki eksperiment trksta iors validumo. Mintus laboratorinio eksperimento trkumus i dalies atsveria eksperimentai, atlie132
V. Martiius. Psichologijos metodai. Kaunas, 1997. P. 4647.
512
kami natraliomis slygomis, nors iuose tyrimuose esama daug sunkum manipuliuojant nepriklausomu kintamuoju ir kontroliuojant alutinius kintamuosius. Lauko eksperimentai daniausiai atliekami praktinms psichologinms problemoms sprsti. Tokio eksperimento pavyzdys yra: R. Rosenthalis ir L. Jacobsonas nutar atlikti eksperiment natraliomis slygomis, nordami vertinti kit moni lkesi poveik asmens laimjimams. Jie tikrino hipotez, ar mokini rezultatai priklauso nuo mokytoj lkesi j atvilgiu. Tyrimas buvo atliktas valstybinje pradios mokykloje. Eksperimento tikslas buvo tirti tiek palankaus, tiek nepalankaus pobdio tak mokini rezultatams, bet dl etini motyv buvo tenkinamasi kuklesne uduotimi ar palankus mokytojo poiris mokin ilgainiui padidina jo kompetencij. Nepriklausomas kintamasis iuo atveju mokytoj lkesiai, kuriais buvo manipuliuojama praneant fiktyvius test rezultatus. Mokslo met pradioje mokytojams buvo nurodyti mokiniai, kuri intelektini gebjim lygis, remiantis test rezultatais, per metus turi labai padidti. I tikrj ie mokiniai buvo parinkti atsitiktinai, todl atrinktj (eksperimentin) ir vis kit (kontrolin) mokini grups buvo ekvivalentikos. Tiktai mokytojams buvo teigti skirtingi lkesiai. Priklausomas kintamasis buvo mokini intelektiniai sugebjimai, matuojami testais. Visi mokiniai po met buvo pakartotinai testuojami. J intelekto kompetencijos pasikeitimo rodiklis buvo antro ir pirmo testavimo rezultat skirtumas. Kaip ir buvo tiktasi, atrinktj mokini rezultat skirtumas buvo didesnis. Ypa didelis jis buvo pirmose ir antrose klasse. Kaip nurodo tyrimo autoriai, reikia manyti, kad mokytoj mimika, kalbos maniera, laikysena, gal net prisilietimai perteik eksperimentins grups vaikams tai, ko i j buvo viliamasi. Tai kartu su galimais mokymo technikos pokyiais greiiausiai ir pakeit vaik nuomon apie savo gabumus, lkesius ir motyvus. Visa tai turjo takos vaik intelekto brandai ir kartotinio testo rezultatams. Dar viena specifin ris yra teisinis eksperimentas. Tai iankstinis normini nuostat veiksmingumo patikrinimas (atskiros normos, viso teiss akto, konstitucins novelos, statymins reformos ir kt.). Teisinio eksperimento tikslas yra per bandymus nustatyti tiek galimus teisinio reguliavimo privalumus, tiek trkumus. Didiausias eksperimento poreikis esti tada, kai i pagrind bandoma pakeisti ekonominius stimulus, darbo organizavimo ir umokesio bd, diegti nauj eimos santyki model, i esms modifikuoti teisins atsakomybs pagrindus ir ris ir t. t. Eksperimentas ia prasme yra ekonomikiausias teiss norm efektyvumo vertinimo bdas, siekiant statym leidjams pasilyti tikslingiausi ir optimal problemins situacijos sprendim, kuriam reikia specialios reglamentacijos.
513
Eksperimentin teisin norma visais atvejais yra laikina, jos galiojimas i anksto limituojamas. Be to, tokia norma yra paiek pobdio: jos turinys gali bti i esms pakeistas tiek jos vykdymo laikotarpiu, tiek vlesniais statym rengimo laikotarpiais. Teisin pagrind teisiniam eksperimentui atlikti leidj organas patvirtina vienkartiniu statymu (ar kitu norminiu aktu) arba nuolat fiksuoja teiskros nuostatuose. Toks eksperimentas gali bti lokalus (pvz.: vaiuojantiems Palang automobiliams savivaldyb veda mokesi norm) arba regiono ar alies masto. Amerikieiai tvirtina, kad j federalin konstitucija sudaro galimybi tam tikros ries teisiniams eksperimentams, kadangi tas pats statymas gali bti vienose valstijose priimtas, o kitose ne, arba priimtas vienur anksiau, kitur vliau. Pranczijoje XVIII a. teisinis eksperimentas buvo taikomas itin danai. Daniausiai is eksperimentas atliekamas priimant ir sprendiant teisines technines, organizacines problemas, ypa valdymo sferoje. Civilins ir baudiamosios teiss sferoje is eksperimentas taikomas nebent norint pamatyti, kas i to ieis. Pvz.: 1965 m. Anglijoje buvo sustabdyta mirties bausm iki 1970 met; pasibaigus iam laikotarpiui, parlamentas turjo arba galutinai panaikinti mirties bausm (kas ir buvo padaryta), arba vl grti prie buvusios normos. itaip galutinai panaikinta mirties bausm ir Lietuvoje. Pranczijoje 1975 m. sausio 17 d. statymu eksperimento tvarka penkeriems metams buvo sustabdyta bausm u abort. Eksperimentinio tyrimo etapai Nra lengva nusakyti aikias eksperimentinio tyrimo atlikimo taisykles. Taiau galima bandyti nusakyti eksperimentinio tyrimo etapus: 1) pirmiausia tyrjas turi aikiai apibrti tyrimo problem, nes nuo jos labai priklauso tyrimo metodai; 2) suformuluoti tyrimo hipotez; 3) pasirinkti poveikio bdus ir trukm; 4) atsivelgti tiriamj atspindimas visos aibs charakteristikas; 5) atskleisti veiksnius, galinius pakenkti objektyviems tyrimo rezultatams; 6) atlikti kelet preliminari tyrim ir gerai ianalizuoti j rezultatus bei patikrinti eksperimento metodik; 7) grietai laikytis privalomos eksperimento vedimo metodikos; 8) sutvarkyti eksperimento eigos stebjimo protokolus, parengti eksperimento rezultat ataskait;
514
9) eksperimento rezultatus aptarti su ekspertais, palyginti su kit eksperiment duomenimis. Eksperimentins mediagos sutvarkymas. Eksperimento metu tyrjas gauna daug vairios mediagos. Prie pradedant j analizuoti, btina susisteminti, gautus rezultatus klasifikuoti, kad jie bt prieinami ir patogs vertinti vizualiai. Todl eksperimento rezultatus reikia pateikti lentelmis, grafikais, apdoroti statistikai. Eksperimento tikslumas, jo rezultat statistin analiz gali padti patikimai nustatyti atskir poveiki veiksmingum, nustatyti tiriamojo objekto prieastinpadarinin ry tarp poveiki, tak ir pokyi rezultato. i veiksni iskyrimas, analiz ir apibendrinimas leis daryti eksperimento metodu gautas ivadas, patvirtinti, patikslinti arba atmesti tyrimo pradioje ikelt hipotez. Eksperimento privalumai: 1) eksperimentas yra veiksmingiausias mokslini tyrim metodas nustatyti prieastiniams ryiams: nepriklausomas kintamasis vedamas kaip numatoma prieastis matuojant priklausomo kintamojo vert; 2) tyrimo procesas yra valdomas ir kontroliuojamas, todl susidaro galimyb atsiriboti nuo paalini veiksni takos; 3) norint gauti stabilius duomenis, galima pakartoti eksperiment su kita tokia paia grupe; 4) eksperimentas leidia nustatyti patikimus duomenis per tam tikr laik; 5) kiekviena eksperimento ris turi savo privalum: lauko (natralaus) eksperimentui tyrimo objektas neiskiriamas i natralios aplinkos, todl eksperimentin situacija nesiskiria nuo prast tiriamojo gyvenimo slyg; eliminuojama subjektyvi veiksni taka; galima apsiriboti viena eksperimento situacijos kontroliuojama grupe; laboratorinio eksperimento privalumas galima ivengti atsitiktini veiksni takos; lengviau valdyti ir kontroliuoti situacij; galima izoliuoti eksperimentin poveik, lengviau juo manipuliuoti; galima geriau kontroliuoti eksperimento dalyvius, stebti j reakcijas; galima tiksliau parinkti eksperimentines ir kontrolines grupes. 13.4.9. Ekspert vertinimo metodas Ekspert vertinimo metodas (lot. expertus prityrs, guds; angl. method, Delphi; vok. Methode der sachverstndigen Bewertugen; rus. ) plaiai taikomas sociologiniuose tyrimuo-
515
se gauti nagrinjamos srities empiriniams duomenims. Norint panaudoti metod, reikia suformuoti grup kvalifikuot ekspert (pvz.: edukolog, sociolog, psicholog arba teiss ar policijos pareign, taip pat traukti j profesionali policijos pareign, mokslinink, politik, organizacij, institucij vadov arba teistvarkos atstov: teisj, prokuror, advokat, tardytoj ir kt.), kurie gali suteikti btin kvalifikuot informacij apie vertinamj objekt. Tokia grup paprastai sudaroma i 57 moni. Grup ekspert turi utikrinti gautos informacijos isamum ir patikimum, galimyb j patikrinti, o dar geriau statistikai pagrsti. Priklausomai nuo reikalavim, keliam gaunamai informacijai, ekspert vertinimai gali bti vairios formos nuo profesionali interviu arba nuo neakivaizdins individualios apklausos anonimine anketa iki atviros grupins i asmen diskusijos tyrimo problem nagrinjamais klausimais. Ekspert vertinimo metodas yra palyginti paprastas, daniausiai jo duomenys kokybinio pobdio ir nebtinai jam taikomi statistiniai metodai. Sociologijoje is metodas taikomas vairaus profilio tyrimams. iuo metodu daniausiai formuluojamos mokslins svokos, siekiama mokslinio objektyvumo, patikslinamas tyrimo objektas (pilotainiuose tyrimuose), prognozuojamos reikinio kitimo tendencijos, vertinami kitais metodais gauti duomenys. Tai tam tikra specifin apklausos metodo ris, turinti daugyb ypatybi. Skirtingai nei apklausos atveju, vietoje standartizuoto klausim rinkinio daniausiai pateikiama tam tikra problema, nurodomas tyrimo objektas, ir apie j ekspertas tyrjui pateikia savo nuomon. Ji daniausiai pateikiama ne trumpais atsakymais, o vertinimais, pakankamai isamiais ir argumentuotais. Siekdamas didesnio metodo efektyvumo, tyrjas turi nurodyti j labiausiai dominanius aspektus, apie kuriuos nort gauti detaliausi informacij. Ekspert vertinimo metodas specialiai parinktos grups moni, kurie imano tam tikr srit, specifins ries apklausa. Tokiomis apklausomis siekiama mokslinio objektyvumo. Jos gali bti ir vienkartins, ir kartotins. I toki yra Delf apklausos metodas: ekspertams pateikt anket rezultatai apibendrinami ir pateikiami ekspertams vertinti. Metodas gavo vard i Delf miesto Senovs Graikijoje, kuris garsjo Apolono ventyklos orakul mslingomis pranaystmis. Ekspert vertinimai plaiai naudojami prognozuojant tolesn proces, nustatant socialins raidos tikslus arba priimant planinius sprendimus. Tai padeda vertinti rodikli reikm ir patikrinti metodologijos, naudojamos renkant duomenis, kokyb, pagrsti praktini rekomendacij argumentavim. Ekspert vertinim objektyvumo pasiekiama tinkamu specialist parinkimu
516
ir apklausos organizavimu, ekspertizs rezultat tinkamu apdorojimu, daugeliu logini ir statistini procedr. i procedr visuma yra vadinama ekspert vertinimo metodu. Ekspertizei parengti daniausiai formuojama grup specialist. Ji privalo: 1) ikelti problem, numatyti ekspertizs tikslus ir udavinius, jos ribas ir pagrindinius etapus; 2) parengti ekspertizs procedr; 3) atrinkti ekspertus, patikrinti j kompetencij, sudaryti ekspert grupes; 4) surengti apklaus ir suderinti vertinimus; 5) formalizuoti gaut informacij, apdoroti, atlikti analiz ir interpretacij. Ekspert apklausos metodus galima klasifikuoti pagal tris kriterij grupes: 1) pirmai grupei priskiriami kriterijai, kuriuos lemia apklausos organizatori ir ekspert tarpusavio sveika, t. y. tiesioginis ar netiesioginis kontaktas; 2) antrai grupei priklauso ekspert tarpusavio sveikos ypatumai (pagal tai apklausa gali bti grupin ar individuali); 3) treia grup apibdinama pagal apklausos rezultatus, kurie atspindi vairias vertinimo ris (nuomon, rekomendacij, sprendim). Ekspertinio vertinimo metodo esm ekspertai logikai analizuoja kuri nors problem, kiekybikai vertindami ir formaliai apdorodami duomenis. Ekspert vertinimo pagrindu nustatomas j nuomoni atitikimas tiriamuoju klausimu bei ekspert ivad objektyvumas, kur lemia esminiai, reals fakt ir reikini ryiai. Ekspert metod galima taikyti ir kokybikai vertinant kiekybinius, tiksliau nustatomus, reikinius. Nors pati ekspert apklausos procedra gali vykti anketins ar interviu apklausos principais, ikyla ekspert parinkimo problema. Asmenys, gebantys vertinti kur nors poym, nra tolygios kompetencijos, skirtingos ir vertybins j orientacijos. Todl i pradi reikt vertinti paius ekspertus, suformuluoti j parinkimo principus. Kartais pareikiama, kad iuo metodu gautos inios yra subjektyvios ir remiasi asmenine nuomone, be to, susijusios su vertybi, jausm, pasaul133 iros sferomis .
Merkys G. Pedagoginio tyrimo metodologijos pradmenys: paskait konspektas. iauliai: PI, 1995. P. 33.
133
517
ie pastebjimai i dalies teisingi, juk ekspert vertinimas tra tik j nuomon apie vairias mogaus veiklos sritis. Ekspert vertinimo metodo patikimumas priklauso nuo ekspert parinkimo. Jie privalo bti kompetentingi asmenys, turintys specialios patirties ir imanantys tiesiogiai su ekspertizs objektu susijusi srit. Ekspert kompetentingumo rodikliai yra pareigybin padtis, mokslinis laipsnis, tam tikro mokslinio ir praktinio darbo staas. Didel reikm turi tokie ekspert bruoai, kaip objektyvumas, principingumas, sugebjimas analizuoti problem nepasiduodant vyraujanioms tendencijoms. iam tyrimo metodui nebdinga stabilus patikimumas, kadangi tai nra standartizuota tyrimo metodika. Formaliai patikimumas apibriamas taip: Kai metodika siekiama matuoti k nors slygikai nekintam, rezultatai 134 yra stabils kartojant tyrim nedideliais laiko intervalais . Taigi ia patikimum lemia tyrjo profesionalumas, klausim formulavimo validumas, tyrimo objektas bei respondent (ekspert) profesionalumas. Iors validumas (t. y. kiek matavimo bdas pats savaime atrodo validus) yra itin didelis. Priklausomai nuo tyrimo objekto operacionalizacijos teisingumo, iam tyrimo metodui gali bti bdingas itin didelis kriterinis validumas (metodika teisingai identifikuoja objektus kaip priklausanius/ nepriklausanius tam tikrai grupei). Taikomi keli atrankos ekspert grup bdai: 1) dokumentinis kompetencijos vertinimas socialini demografini duomen pagrindu; 2) eksperimentinis testavimo, ankstesns ekspert veikos efektyvumo patikrinimo pagrindu; 3) balsavimas atestavimo pagrindu, kai asmenis rekomenduoja grup; 4) savs vertinimas savo kompetencijos vertinimo pagrindu ekspertizje. Nustatant ekspertizi grups dalyvi skaii, btina atsivelgti : 1) konkreios ekspertizs specifik; 2) ekspertizs rezultat apdorojimo technikos specifik; 3) statistini procedr panaudojimo galimybes. Paprastai ekspertizs pagrind sudaro klausimynas. I atsakym jo klausimus gaunama reikiama informacija. Klasikinis klausimynas nenaudojamas laisvojo interviu, analitini ekspert vertinim atvejais. Klausimai pagal turin skirstomi tris grupes: 1) duomenys apie pat ekspert amius, darbo staas, isilavinimas,
134
R. Sapsford. Survey research. Sage Publications, 1999. P. 139.
518
mokslinis vardas, siauroji specialyb; 2) pagrindiniai tiriamos problemos klausimai; 3) klausimai, leidiantys vertinti motyvus, kuriais rmsi ekspertas savo analizje. Pagal form klausimai gali bti: 1) atvirieji; 2) udarieji; 3) pusiau udarieji. Taip pat klausimai gali bti suskirstyti pagal form tiesioginius ir netiesioginius. Informacijos patikimumui utikrinti paprastai yra derinami visi klausimai. Be to, norint utikrinti vienodas galimybes ekspertui pastebti kiekvien klausimo alternatyv, rekomenduojama per apklaus kaitalioti alternatyv nuoseklum. Teigiamos ir neigiamos puss subalansuojamos pagal vertinimo skal. Vienos problemos klausimai idstomi palengva pereinant nuo bendresni prie konkretesni, specifikesni klausim. Klausimyno reikalavimai: 1) vientisumas; 2) loginis nuoseklumas; 3) ubaigtumas. Ekspert apklausos metodik diapazonas labai platus. Priklausomai nuo klasifikacijos pagrindo, jas galima suskirstyti grupes: 1) pagal ekspert tarpusavio ry akivaizds ir neakivaizds ekspert apklausos metodai; 2) pagal vertinim suderinimo procedr vienkartiniai ir daugkartiniai ekspert apklausos metodai; 135 3) pagal ekspert skaii individuals ir grupiniai metodai . Akivaizds ekspert apklausos metodai nukreipti pradinio tyrim etapo valgybos intensifikavim. traukiant apklaus ekspert, atstovaujani skirtingoms mokslo sritims ir turini skirtingus poirius, galima praplsti poir tiriam problem, atsivelgti visus galimus ryius. ie metodai duoda gantinai patikim rezultat. Bet akivaizdi ekspertiz reikalauja daug darbo. i metod pagrindiniai trkumai yra nepageidaujami informacijos ikraipymai dl organizatori psichologinio poveikio arba dl pripaint specialist autoriteto poveikio. iam poveikiui neutralizuoti paprastai taikomos specialios organizacins priemons.
: , , . . : , 1991. . 158.
135
519
Akivaizds metodai: 1) laisvasis interviu individualus ekspertizs metodas, kai tyrjas pats asmenikai kreipiasi jam inomus specialistus dl konsultacijos be i anksto sudaryto grieto pokalbio plano; toks interviu turi valgybin tiksl, padeda isamiau sivaizduoti tiriamos problemos mast, patikslinti kai kuriuos teorinius momentus, tiksliau interpretuoti vartojamas svokas ir numatyti tyrimo pagrindines kryptis; apklausiam ekspert nra daug 1015 moni, nes, viena vertus, siauros srities specialist nedaug, antra vertus, ribotos paties tyrjo galimybs; svarbu gerai parinkti apklausiamus ekspertus; pageidautina, kad ekspertai atstovaut skirtingoms pairoms; 2) smegen ataka kolektyvinis akivaizdus ekspert darbas; io metodo tikslas rasti variantus sunkiai teorinei arba praktinei problemai isprsti; ekspert grups posdiai vyksta laikantis tam tikr taisykli; jos skiriasi priklausomai nuo smegen atakos tip. Skiriami ie smegen atakos tipai: a) tiesiogin smegen ataka, arba komisijos metodas; numatoma: problemos ir svarbiausi jos klausim formulavimas, silym dl problemos sprendimo iklimas ir svarstymas; idj silymo procese draudiama jas kritikuoti; taip utikrinama galimyb laisvai isakyti beprotikas idjas, susijusias su ikeltos problemos sprendimu; metodas yra perspektyvus tais atvejais, kai ikelta problema menkai itirta ir ekspertizs procese iekoma jos sprendimo bd, b) dalijimasis nuomonmis, arba priskirto vertinimo metodas; iuo atveju ne tik iekoma problemos sprendimo, bet ir bandoma pasiekti bendr poir ikelt idj privalumus ir trkumus bei parengti kolektyvin pasilym; danai svarstymas vyksta keliais etapais, be to, kitame etape i ekspert reikalaujama darnesnio negu buvo ankstesniame etape vertinimo, c) stebjimo stimuliavimas; io smegen atakos tipo esm ikelta uduotis yra perkeliama sivaizduojam (kartais real) objekt, po to sudaromas scenarijus, pagal kur vertinami galimi problemos sprendimo 136 variantai laikantis bendr smegen atakos taisykli . Neakivaizdi metod privalumas j slygikas paprastumas ir pigumas. Bet gaunami duomenys yra maiau patikimi negu akivaizdins ekspertizs, nes kai kuriuos klausimus ekspertas gali neteisingai interpretuoti, o kitus ivis neatsakyti.
: , , ... . 159.
136
520
Neakivaizdiniai metodai: 1) ekspert analitiniai vertinimai gali bti pateikti kaip paaikinamasis ratas; is ratas turi bti paremtas galim svarstomo proceso, objekto ar reikinio raidos krypi nuodugnia analize; tokiu atveju ekspertas gali pasinaudoti pagalbiniais duomenimis ir kruopiai, turdamas pakankamai daug laiko, apgalvoti savo atsakym; is metodas priklauso individuali metod grupei; 2) nuomoni rinkimo metodikos esm sudaro tai, kad ekspertams isiuniami arba idalijami specialiai parengti apklausos lapaianketos, kuriose jie privalo isamiai pareikti savo nuomon dl pateikt klausim esms; renkant nuomones, apklausa vyksta ratu; kaip tik is metodas ir skiriasi nuo laisvojo interviu; kitas skirtumas yra galimyb traukti daug ekspert, nepaisant j gyvenamosios vietos ir darboviets; itaip apklausiant ekspertus, neutralizuojamas vienas i laisvojo interviu trkum korespondento efektas; neakivaizdiai apklausiant ekspertus, labai nedaug isist anket grinama; be to, ne visikai neutralizuojama ekspertizs organizatoriaus ekspert nuomoni interpretavimo problema; daniausiai is metodas taikomas kompleksikai su laisvuoju interviu, kai yra galimyb apklausti kai kuriuos ekspertus asmenikai; 3) formalizuota apklausa anketavimas sociologams prastine io odio prasme; respondentai gauna smulkiai idstyt anket su udarais arba pusiau udarais klausimas. io metodo tikslas atskleisti daugumos specialist nuomons bei ikeltos problemos sprendimo aspekt vertinim; taigi gauta informacija analizuojama ir kokybikai, ir kiekybikai; 4) skals vertinim metodas; jo pagrindu toliau pltojami pagrindiniai anketavimo principai; metodas skirtas kokybinei informacijai gauti, naudojant ekspert poirio ekspertizs dalyk vertinim pagal skal nominali, rangin, metrin; sudaryti vertinimo skal, adekvaiai matuojani tiriamuosius reikinius, yra sunki uduotis; taiau tokius ekspertizs rezultatus apdorojus, taikant matematins statistikos metodus, gaunama vertingos analitins informacijos kokybin iraika; 5) Delf metodas, arba Delf technika, buvo itobulinta JAV XX a. viduryje; is metodas numato daugkartin tos paios ekspert grups anketin apklaus naudojant skals vertinimus; ekspertiz atliekama keliais etapais; daniausiai suderintam rezultatui pasiekti btinos 46 iteracijos; kiekviename etape ekspertai informuojami apie ankstesni apklaus rezultatus ir praoma pagrsti savo nuomon, jeigu ji i esms skiriasi nuo grups daugumos nuomons; ekspertas gali laikytis savo nuomons;
521
nepaisant siekio suartinti vertinimus, galimos skirtingos nuomons ir ekspertizs pabaigoje; kiekviename etape ekspertas teikia savo vertinim skaiiumi, numatytu i anksto sukurtoje skalje; ubaigus eilin iteracij, skaiiai apdorojami statistikai, analizuojama gaut skaii seka, apskaiiuojamos medianos, kvartels; daroma prielaida, kad vidutinse, kaimyninse su mediana, kvartelse surinkti tinkamiausi vertinimai; jais ir reikia remtis; mediana tampa grupins ataskaitos bdingu bruou, o tinkamiausias kvarteli diapazonas, kaimynins su mediana, yra individuali vertinim isidstymo rodiklis; kratutinius vertinimus aptaria visi ekspertai; toki vertinim autori praoma paaikinti esminius j nuomons skirtumus nuo kit grups nari nuomoni; jie gali, jei pageidaujama, itaisyti savo vertinimus; kiti ekspertai taip pat supaindinami su kratutiniais vertinimais ir j motyvais, grietai laikantis anonimikumo; tokia procedra leidia apklausos dalyviams atsivelgti aplinkybes, kurias jie pamiro arba ignoravo 137 pirmo ekspertizs etapo metu . Ne tik mediana, bet ir aritmetinis vidurkis gali bti panaudotas kaip grupinio atsakymo charakteristika. Charakteristikos pasirinkimas priklauso nuo ekspertizs ypatum. Grupinis ekspert vertinimas gali bti patikimas tik esant pakankamam apklaustj atsakym suderinamumui. Delf metodas reikalauja daug darbo ir yra sudtingas organizacine prasme. iuo metu JAV kai kurie tyrintojai taiko metod kartu su kompiuteriniu apdorojimu. Tai leidia taupyti laik ir apklausti ekspertus per kelias valandas. Delf metod galima apibdinti iais ypatumais: 1) ekspert anonimikumas, pasiekiamas klausimynais arba kitais individualios apklausos metodais; 2) reguliuojamas grtamasis ryys, gyvendinamas keliais apklausos etapais, kai kiekvieno etapo rezultatai skelbiami ekspertams; 3) grupinis atsakymas, gaunamas statistikos metodais ir atspindintis apibendrint ekspertizs dalyvi nuomon. Teisje taip pat taikomas kokybini prognozi Delf metodas. Tai vienas i vis kriminologinio prognozavimo metod, neabejotinai isiskiriantis savo svarba ir btinumu. Ekspertinio vertinimo metodo esm ta, kad prognoz formuojama apibendrinant specialist (ekspert) atsakymus, gautus i daugelio apklaus. Ekspertais pasirenkami asmenys, kuri kompetencija neabejotina. Pageidautina, kad tarp ekspert bt ir mokslinink, ir praktik, ir vairi
137
Plaiau r.: . : , 1998. . 273.
522
inyb bei staig atstov. Toks ekspert parinkimas neutralizuoja iankstin nusistatym, sukeliam inybini ir grupini interes. Metodas gyvendinamas keliais etapais klausim turais. Pirmiausia sudaromas Delf komitetas, kurio pagrindin funkcija utikrinti prognozavimo slygas, planuoti bei kontroliuoti prognozavim. Pirmame etape parenkamas bendravimo bdas, apklausos dalyvi skaiius ir t. t. Vliau rengiami bei pateikiami pirmieji klausimai. Atsakymai teikiami komitetui. Jis apibendrina atsakymus ir pateikia pirmojo etapo rezultatus. Ekspertai apklausiami ratu. Taip sumainama toki neigiam faktori, kaip tikinimas ar prisitaikymas prie daugumos nuomons. Atsakydami pateiktus klausimus, ekspertai turi pareikti savo nuomon apie tam tikr dalyk tikimyb (pvz.: apie nusikalstamumo augim, chuliganizmo lyginamosios dalies sumajim ir panaiai), apie terminus (pvz.: metus, kai nusikalstamumo lygis Lietuvoje virys 15 000 nusikaltim 100 tkst. gyventoj, ir panaiai), nustatyti tam tikrus dydius (pvz.: nepilnamei ir recidyvinio nusikalstamumo lyginamj dal deimtmeio pabaigoje). Ekspertai ir specialistai turi nurodyti pagrindinius veiksnius bei pagrsti savo nuomon. Ekspertai, nesutinkantys su bendra nuomone, turi argumentuotai pagrsti savo nuomon. Ekspertai, kuri nuomon skiriasi nuo daugumos, apie tai informuojami; j praoma argumentuoti savo samprotavimus ir vertinti klausim formulavimo tobulum. i ekspert ivados ir argumentai pateikiami kitiems ekspertams, nenurodant altini. Po to apklausiama antr kart. Dauguma, susipainusi su maumos prietaravimais, gali pakeisti savo poir atsivelgdama aplinkybes, kurios pirmame ture atsitiktinai galjo bti nevertintos arba nepastebtos. Todl antrame ture paprastai skirting nuomoni bna maiau. Gavus antro turo atsakymus, procedra kartojama vyksta treias apklausos turas. Paprastai utenka trij, kartais keturi tur, kad bt galima teikti prognoz, atitinkani apibendrint visos ekspert grups nuomon. Treiajame etape apibendrinami visi duomenys bei surinkta informacija. Prognozuojama atsivelgiant vis dalyvaujani ekspert pateiktus atsakymus. Delf metodas buvo daug kart taikomas sudarant kriminologin prognoz, ir kiekvien kart buvo gaunami geri rezultatai. Tokia skm prietarauja paplitusiam sitikinimui, kad, sprendiant mokslinius ir praktinius udavinius, neturi bti atsivelgiama subjektyvius vertinimus. is sitikinimas nra teisingas. Kai yra pakankamai duomen, dl kuri protingi ir pakankamai informuoti mons vieningai sutaria, mes jau nebevadiname j nuomons
523
subjektyvia, o galime laikyti j objektyvia . Toks poiris savo dvasia labai artimas prastinms teiss taikomosios veiklos formoms. Antai procesiniuose alies statymuose nurodyta, kad visi svarbiausi sprendimai byloje priimami, kai sutampa visi ar bent dauguma vertinim, kuriuos nepriklausomai vienas nuo kito pateikia galioti asmenys. Pavyzdys galt bti baudiamojo proceso teiss normomis sureguliuota tvarka: kad bt galima perduoti kaltinamj teismui, btinas tardytojo, siunianio byl prokurorui kaltinamajai ivadai tvirtinti, sprendimas, prokuroro, tvirtinanio i ivad, sprendimas ir teismo parengiamojo posdio sprendimas. Taigi nuomons konkreiu klausimu turi sutapti i esms. Kiekvieno metodo teikiam naud ir panaudojimo galimybes galima suprasti tik gerai inant metodo privalumus ir trkumus. Tai btina ne tik pasirenkant konkretaus metodo galimus variantus, bet ir siekiant pagrindinio tikslo kuo artimesns tiesai prognozs. Pagal informacijos grindiam prognoz skiriami ie prognozavimo metodai: 1) kokybiniai; jie danai vardijami kaip subjektyvs, nes prognozuojant naudojama informacija grindiama tam tikr subjekt (ekspert, specialist ir pan.) ivadomis ir nuomonmis; 2) kiekybiniai; jais analizuojami objektyvs, slygikai patikimi, daniausiai praeities duomenys ir informacija, sudarant tam tikrus modelius ir pan. Prognozuojant nusikalstamum, remiamasi tam tikro socialinio proceso duomenimis, todl atsiranda tam tikras proceso ir gaunamos apie j informacijos neatitikimas. Ypa svarbu tai, kad nesutampa nusikaltimo darymo ir jo registravimo laikas, todl btina atkreipti dmes ir tai. Apibendrinant ekspertinio vertinimo metod, galima teikti tam tikras ivadas ir pastebjimus apie io metodo taikym, panaudojimo galimybes bei jo teikiam naud teiss ir kituose moksluose. Pirmiausia ekspertinio vertinimo metodas yra iskirtinai plaiai taikomas dviem kryptimis: vertinant praeities reikinius ar faktus ir mokslikai nuspjant tolesnes raidos tendencijas. Taigi gebjimas teisingai suvokti galimybes, kurias teorijai ir praktikai teikia ekspertinio vertinimo metodas, ir mokjimas vertinant teisingai interpretuoti gautus rezultatus visais laikais bus vertingas teisinio mokymo elementas. Antras ekspertinio vertinimo metodo privalumas io metodo gyvendinimo subjektai ekspertai. Asmenys, tam tikr moksl ekspertai, beveik visada bna ir to mokslo srities inovai. Taigi ekspertai yra asmenys, geriausiai imanantys nagrinjam problem.
138
138
. . . . , 1981. C. 66.
524
Ekspertizs grupinio vertinimo tikslumas priklauso nuo grups dydio. Pastaruoju metu kuriami vairs optimalaus dalyvi skaiiaus nustatymo bdai. Vienas i j yra pagrstas maksimalia ir minimalia grupe. Minimali grup priklauso nuo vertinam reikini skaiiaus (kiek yra reikini, tiek ir ekspert). Maksimali grup galim potenciali ekspert skaiius. Yra atvej, kai pasitelkiami ekspert nustatyti grafikai. Jais nustatomas ekspert skaiiaus ir vidutins grups paklaidos santykis sudaroma aplinkyb 139 pasirinkti minimal ekspert skaii . Gaut i ekspert informacij racionaliai panaudoti manoma tik pertvarkyt ir parengt tolesnei analizei bei sprendimams. Informacijos pobdis priklauso nuo tiriam objekt savybi. Paplit informacijos apdorojimo bdai yra du: 1) rangavimas; 2) tiesioginio vertinimo metodas. Rangavimas procedra tiriam objekt reikmei nustatyti juos sureguliuojant. Rangas vertinamo objekto rodiklis grupje kit objekt, turini esmini savybi. Suskaiiuojami kiekvieno objekto rangai vis ekspert vertinim suma. Aukiausias rangas suteikiamas objektui, kurio rang suma yra maiausia, o emiausias rangas objektui, kurio gaut rang suma yra didiausia. Rangavimo tikslumas ir patikimumas priklauso nuo lyginam objekt skaiiaus. Praktika rodo, kad patikimiausi rezultatai 140 yra gaunami, kai lyginam objekt skaiius nevirija 20 . Rangavimo metodas daniausiai derinamas su kitais reguliavimo metodais, kurie utikrina tikslesn objekt isidstym pagal savybi rykum. is metodas taikomas kartu su tiesioginio vertinimo metodu. Taikant tiesioginio vertinimo metod, tam tikros kokybins kintamosios diapazonas yra suskaidomas intervalais. Kiekvienas intervalas turi savo bal. Ekspertas kiekvien tiriam objekt vertina pagal tam tikr interval arba pagal jo savybes, arba pagal eksperto prielaid objekto svarbos ekspertizei pagrindu. Skal turi bti sudaryta taip, kad kiekvienas balas atitikt tam tikr svok, reikiani savybs intensyvumo lyg, kokyb arba tinkamum. io metodo trkumas yra galimyb vien i prastos kokybs faktori kompensuoti geresns kokybs faktoriaus sskaita. Toki vertinim patikimumui padidinti nustatomi vis svarbi sprendimui priimti faktori kokybiniai ryiai. iuo tikslu naudojami specials metodai: 1) por palyginim;
: , , ... . 162. 140 ... . 274.
139
525
2) nuoseklios pirmenybs; 3) nuosekli interval. vertinim svarba j galimyb apibendrinti vairiar informacij. Kokybiniai vertinimai naudojami ne tik kokybiniam vieno varianto pranaumui prie kit atskleisti, o ir rengiant btin optimaliam sprendimui priimti informacij. Aptarsime Delf metodo privalumus ir trkumus. Metodo privalumai: 1) beveik visada dalyvauja didel grup ekspert ir specialist, todl nuomons bna skirtingos; 2) ieikvojama slygikai nedaug laiko ir pinig; teiss specifika teisje reikalaujama kiek manoma tikslesnio rezultato esamai ar bsimai situacijai nustatyti; taip atsitinka dl teisiniu poveikiu reguliuojam visuomenini santyki svarbos; teis, kaip poveikio priemon, reguliuoja tik svarbiausius moni tarpusavio santykius; sudaromos vairaus masto ir pobdio komisijos kokybikai parengti ar patikrinti statym projektus, nusprsti, kaip statymai paveiks visuomeninius santykius, daromi valstybinio lygio usakymai siekiant prognozuoti nusikalstamumo paplitim, dinamik ir bkl; tokiems stambiems tyrimams iuolaikikiausios ir paangiausios valstybs ileidia solidi teissaugai skirto biudeto dal; 3) ivengiama daugumos nuomons efekto; 4) prireikus utikrinamas ekspert ir specialist anonimikumas; 5) tarp i etap yra ir grtamasis ryys, be to, ekspert pateikti atsakymai skaiiuojami statistiniais metodais; 6) ekspertai dl teikiam atsakym ir argument nespraudiami grietus rmus atsakym formas. Kaip ir kiekvienas mokslo srityje taikomas metodas, ekspert vertinimo metodas nra visapusikai tobulas. Daniausiai Delf metodo trkumais laikomi ie: 1) pateikiami klausimai gali bti suprantami dviprasmikai (praktika rodo, kad neivengiama dviprasmi frazi), be to, prognoz, besiremianti ekspert daugumos nuomone, gali bti klaidinga; 2) gali keistis ekspert ir specialist grups sudtis, ypa usitsus prognozavimui; 3) sunku isiaikinti, ar visi prognozuojantys ekspertai yra pakankamai kvalifikuoti; 4) gautus rezultatus sunku pakartoti, o kartais net nemanoma; 5) ekspert ir specialist anonimikumas maina atsakomyb bei leidia ne itin stropiai atsiskaityti su tam tikru komitetu.
526
13.4.10.Sociometrinis metodas
Yra tik viena tikra vertyb mogaus ryys su mogumi. A. de SentEgziuperi
Sociologijos teorijoje sociometrija traktuojama kaip socialins psichologijos sritis, kiekybikai tirianti asmeninius mikrokolektyvo nari tarpusavio santykius. Sociometrinis metodas (lot. societas visuomen gr. metreo matuoju) speciali tyrim ris, padedanti isiaikinti, kaip psichologikai vairiose situacijose mogus reaguoja savo kolektyvo (grups) narius, aplinkinius mones. Skirtingai nei kitais tradiciniais apklausos metodais (anketiniu, interviu), sociometriniu metodu isiaikinami specifiniai grups tarpusavio santykiai, kiekvieno grups nario pozicija, simpatijos bei antipatijos, grups lyderiai ir atstumtieji, neformalios (referentins) grups. ios metodikos sukrimo istorija susijusi su austramerikiei psicho141 logu ir psichiatru Jakobu Morenu . Sociometrijos terminas kils i dviej lotynik odi: socius draugas, biiulis ir metrum matavimas, matas, t. y. tiesiogine prasme sociometrija reikia biiulik, draugik santyki matavim ir yra savotikas individ grupini tarpasmenini santyki kiekybinio vertinimo bdas. Tarpasmenini santyki tyrimas ir j glaudumo matavimas vienas aktualiausi socialins psichologijos udavini, nuo kuri isprendimo itin priklauso aktyvios ir efektyvios grups moni veiklos, grups valdymo problemos sprendimas. Kiekviename kolektyve (grupje) nariams bendradarbiaujant ar bendraujant esama simpatij ir antipatij. Vieni nori bendradarbiauti su tam tikrais monmis (teigiamas pasirinkimas) kokioje nors konkreioje veikloje ar situacijoje, kiti, prieingai, bendrauti su kai kuriais kolektyvo grups nariais nenori (neigiamas pasirinkimas). Tarpasmenini teigiam ar neigiam pasirinkim procesas yra bdingas kiekvieno kolektyvo gyvenime. Tarpasmeniniai santykiai kolektyve, jo psichologin struktra, vyraujanios jo nari emocins nuostatos daro didiul tak moraliniam kolektyvo klimatui, jo profesins veiklos efektyvumui. Sociometrinio metodo tikslas kaip tyrimo rezultat gauti duomenis, kurie atskleist kolektyvo nari pozicij, j populiarumo lyg, tarpasmenini santyki tipus, susidariusius pogrupius (referent grupes) kolektyvo viduje,
141
J. L. Moreno. Who shall survive, 2 ed. Washington, 1953.
527
kolektyvo sutelktum, teigiamus, konfliktikus, temptus ar indiferentikus santykius, kurie leist numatyti kolektyvo valdymo ir vidaus struktros 142 tobulinimo galimybes . Tarpasmeninius santykius pagal individ teigiam pasirinkim galima tirti dviem aspektais: elgsenos ir verbaliniuprojekciniu. Tirdamas elgsenos lygiu, tyrjas tiesiog stebi individ elges tam tikromis, konkreiomis slygomis ar tam tikrose situacijose, registruoja stebjim duomenis, o paskui analizuoja. Tirdamas verbaliniuprojekciniu lygiu, tyrjas per anket (test), pateiks kolektyvo nari sra ir klausimus, atskleidia tiriamj poir kitus kolektyvo narius, t nari teigiamus ar neigiamus vertinimus. Sociometriniam metodui (sociometriniam testui) keliami ie reikalavimai: 1) grups, kurioje testuojama, nari skaiius turi bti apibrtas; 2) tiriamieji turi pasirinkti tam tikr variant skaii; 3) isiaikinti tiriamj pasirinktus variantus apklausiama pateikus tam tikrus pasirinkimo kriterijus; 4) grups nariai pasirinkti variantus turi savarankikai; 5) klausimus reikia formuluoti taip, kad visi grups nariai juos vienodai suprast; 6) klausimuose turi atsispindti bendros viso kolektyvo svarbiausios problemos ir kiekvieno kolektyvo nario gyvenimas, jo veiklos subjektyviosios slygos, esamas organizacinis valdymo lygis, kolektyvo bendras socialinis, psichologinis, moralinis klimatas; 7) vliau sociometrinio tyrimo rezultatai turi bti panaudoti grupei rekonstruoti. Tarpasmenini santyki matavimo procedra Sociometrini matavim procedros keturi etapai: 1) tiriamj ir j pasirinkt variant skaiiaus nustatymas; 2) efektyviausi kriterij grups nariams apklausti pasirinkimas; 3) sociometrins apklausos organizavimas ir vedimas; 4) gaut duomen interpretavimas remiantis grafiniais ir kiekybiniais metodais. 1. Tiriamj ir j pasirinkt variant skaiiaus nustatymas. Paprastai sociometrinis metodas taikomas udaram konkreiam kolektyvui ar grupei tirti, kadangi visi nariai gerai vienas kit pasta, dalyvauja bendroje veikloje. Optimalus grups nari skaiius 1530, taiau gali bti ir daugiau. Antra problema nustatyti pasirenkamj grups nari skaii. Vienu atveju tyrjas gali nustatyti 2, 3 arba 5 narius, kitu atveju j skaiiaus neriboti.
Plaiau r.: Konkrei socialini tyrim metodikos paskaitos. Vilnius: 1976. P. 111 133; M. L. Northway. A primer of sociometry. Toronto, 1967; F. Mayrcher. Sociometrie und soziometrischer Test. Wien, 1959.
142
528
Nustatyto nari skaiiaus pranaumas yra tas, kad tyrjas sugaita maiau laiko ir reikia maiau protinio darbo, apklausos procedra paprastesn, lengviau apdoroti gautus rezultatus. Riboto pasirinkimo varianto trkumas yra tas, kad kartais jis trukdo individams natraliai reikti savo tikrus jausmus, atskleisti neformalias (referentines) kolektyvo grupes. Grups narys turi dirbtinai riboti savo pasirinkim pagal nustatyt limit. Antra vertus, varoma jo laisv, jo emocins nuostatos kit grups (kolektyvo) nari atvilgiu. Neriboto pasirinkimo atveju asmuo laisvai reikia savo nuostatas, jausmus kit atvilgiu, todl isamiau galima imatuoti kiekvieno grups nario emocin ekspansyvum. Be to, iuo atveju geriau iaikja izoliuotieji grups nariai, neformalios grups bei grups integracijos lygis. Taiau iuo atveju individo pasirinkt variant skaiius gali bti labai vairus. Norint tiksliau nustatyti pasirinkimo prioritetus (pagal tam tikr kriterij) praoma individo suskirstyti pasirenkamus grups narius pagal vietas 1, 2, 3, kuri kiekviena rodys pasirinkimo pirmum. Tai pads nustatyti tarpasmenini santyki intensyvum, hierarchijos, individ sociometrin status. 2. Sociometrini pasirinkim kriterijai. Sociometrini kriterij pasirinkimas paprastai remiasi ta grups nari veikla, kuri yra jos nariams aktuali. Tiriamas individas pagal vien ar kit veiklos r turi pasirinkti ar atstumti vien ar kelis grups narius. Suformuluotas kriterijus pateikiamas anketos klausimu, pagal kur atsakantysis turi suprojektuoti, numatyti bsim geriausi bendradarbiavim ar bendravim su savo pasirinktais grups nariais. Pagal turin kriterijai gali bti formals (oficials) ir neformals (neoficials). Kai remiamasi formaliais kriterijais, grups narys renkasi partner konkreiai veiklai ar operacijai atlikti. Pvz.: policijos patrulins tarnybos kuopoje atlikti tam tikrai uduoiai. Kai remiamasi neformaliais kriterijais, individas renkasi grups narius neformalioms uduotims atlikti, pvz.: pasirenka draug laisvalaikio pramogai. iuo atveju pasirinkim lemia ne profesins, o asmenins savybs. Daniausiai iuo atveju individ santykiai atspindi abipus simpatij. Pagal form skiriami komunikaciniai ir gnostiniai kriterijai. Komunikaciniais kriterijais atskleidiami bendravimo su konkreiu asmeniu poreikiai. Gnostiniais kriterijais isiaikinama, kaip individas suvokia save per kit vertinimus; pvz.: Nurodykite, kas Jus pasirinkt partneriu tokiai veiklai? Daniausiai tame paiame klausim lape pateikiami ir komunikaciniai, 143 ir gnostiniai kriterijai .
Plaiau apie kriterijus ir anketos parengim r.: Sociometriniai tyrimai statybinje brigadoje (metodin mediaga). Vilnius, 1979.
143
529
Pagal pasirinkimo kryptingum kriterijai skirstomi vienaalius teigiamus, vienaalius neigiamus ir dvipusius; pvz.: Su kuo Js nortumte vykti turistin yg? Pasirenkant kriterijus, reikia atsivelgti iuos reikalavimus: 1) atrinkti realiausius ir reikmingus kriterijus grups individams; 2) nustatyti reikiam kriterij skaii, nustatyti naudojam kriterij tipines formas. Sociometrins apklausos kriterij pasirinkimas priklauso nuo konkrei tyrimo tiksl ir udavini. Norint susidaryti vis grups nari santyki vaizd, tikslinga tirti grup trimis kriterijais: darbas, mokymasis, poilsis. Tyrjas, siekdamas nustatyti grups nari smoningumo lyg, matuodamas individ savs vertinim, naudoja sociometrinio suvokimo test ir taiko gnostin kriterij. Siekdamas atskleisti grups tarpasmenini santyki tamp, tyrjas taiko vienaalius neigiamus kriterijus. Nordamas suinoti grups struktros psichologin bsen, tyrjas naudoja kartu ir formalius, ir neformalius, komunikacinius ir gnostinius, paprastai dvipusio pobdio kriterijus. 3. Sociometrins apklausos organizavimas. Sociometrinei apklausai btina i anksto numatyti tyrimo program, slygas, norimus gauti rezultatus, tyrim etapus, bdus ir priemones. Todl jau tyrimo programoje btina numatyti: 1) tyrimo tiksl; 2) udavinius; 3) tyrimo objekt (t. y. kuri grup tirsime student, profesin, invalid ar kt.); 4) tyrimo dalyk, t. y. klausimus ir kriterijus; 5) pasirinkimo skaiiaus limit; 6) pasirinkimo prioritetus; 7) teigiam ar neigiam pasirinkimo orientacij; 8) sociometrinio tyrimo viet ir slygas; 9) tyrimo grups instruktao turin, t. y. a) paaikinti grups nariams sociometrinio tyrimo tiksl; b) pabrti atsakym savarankikumo ir slaptumo svarb; c) utikrinti tiriamuosius, kad atsakymai bus laikomi paslaptyje ir nebus panaudoti prie respondent; d) aikiai idstyti atsakym uraymo reikalavimus. Atliekant tyrim, btina sudaryti tarpusavio pasitikjimo atmosfer. Tyrjo santykiai su grupe turi bti korektiki, pagarbs, be stipresni emocij. Reikia sudaryti palankias slygas savarankikai, objektyviai, teisingai upildyti pateikt anket ar apklausos lap. Todl tyrjas privalo: 1) utikrinti, kad apklausiamieji nesikalbt, nebendraut gestais ar vilgsniais; 2) neskubinti, suteikti pakankamai laiko atsakymams klausimus apgalvoti ir urayti, orientuojantis liausius; pateikti kit klausim tik sitikinus, kad visi apklausiamieji atsak; 3) prayti apklausiamj btinai atsakyti visus klausimus; 4) apklausos pabaigoje dar kart priminti apklausiamiesiems, kad jie nepamirt anketoje ar atsakym lape urayti savo vard ir pavard.
530
1. Sociometrinio tyrimo duomen interpretacijos bdai . Tyrim duomenis tyrjai apdoroja vairiai. Daniausiai naudojami du bdai: 1) grafiniai (sociogramos); 2) kiekybiniai (indeksai, statistin analiz, veiksni analiz). Panagrinsime sociogramos variant. Sociograma yra grafinis tarpasmenini grups santyki struktros vaizdas. Tai tarytum grups emlapis, kuriame grafiniais simboliais ymimi teigiami ar neigiami ios grups nari pasirinkimo variantai. Naudojamasi dvejopais grafiniais enklais. 1. enklai, reikiantys grups nari santyki tipus: A B abipusis teigiamas pasirinkimas A B vienpusis teigiamas pasirinkimas A B abipusis neigiamas pasirinkimas A B vienpusis neigiamas pasirinkimas A B nesuderinamas pasirinkimas (A pasirenka B, B atmeta A) A B abipusis abejingumas. 2. enklai, reikiantys lyt, j dalyvavim ar nedalyvavim tyrime: vyras , nedalyvaujantis , moteris , nedalyvaujanti . Sociogram galima pavaizduoti tokiu bdu (r. 531 p.). Ji gali bti interpretuojama taip: 1) tarp trij por individ A, B, C yra pozityvus abipusis pasirinkimas; is trikampis sudaro tarytum branduol arba pogrup; 2) A pasirenka B ir E, abejingas C, D, F, G; 3) B pasirenka A ir C, abejingas D, E, F, G; 4) C pasirenka B, abejingas A, D, E, F, G; 5) D pasirenka B, abejingas A, C, E, F, G; 6) E atmeta A, pasirenka F, abejingas B, C, D, G; 7) F abejingas A, B, C, E, D, G; 8) G abejingas A, B, C, D, E, F ir yra izoliuotas; jo niekas neapsirenka. Sociograma leidia atskleisti struktrinius grups tarpasmenini vidaus santyki elementus lyderius (lyderi tipas), psichologinius grups branduolius (pogrupius), kuri gali bti keletas, ir j komunikacini ryi tipus, teigiam ir neigiam pasirinkim skaii ir izoliuotus individus.
Plaiau r.: Konkrei socialini tyrim metodikos paskaitos P. 121130; Sociometriniai tyrimai statybinse brigadose P. 1828; . : , 1972. . 157170; C. H. Proctor, C. P. Loomis. Analysis of sociometric data // Research methods in social realation. New York, 1953; G. Lindzey, G. F. Borgatta. Sociometric measurement // Handbook of social psichology. V. 1. Cambridge, 1954.
144
144
531
Gali bti tikslinga atskleisti kai kuri grups vidaus struktros element turin.
A
------
F
Lyderis individas, kuriam pagal vairius sociometrinius kriterijus tenka didiausias teigiam pasirinkim skaiius. Sociometrinje literatroje paprastai skiriami du lyderi tipai: autoritarinis (a) ir demokratinis (b); jie sociogramos schemoje atrodo taip:
1 sociograma
Terminai autoritarinis ir demokratinis, kuriais apibdinami grups lyderiai, ia vartojami grietai psichologine prasme. Iskirtasis arba atstumtasis individas, gavs maksimal neigiam pasirinkim skaii.
532
Izoliuotasis individas, negavs n vieno teigiamo, n vieno neigiamo pasirinkimo ir abejingas kitiems grups nariams. Taiau kartais literatroje izoliuotuoju laikomas toks individas, kurio paties pasirinkimai yra teigiami ir neigiami ir kuris abejingas dl kit grups nari poirio j (t. y. negauna nei teigiamo, nei neigiamo pasirinkimo). Panaudojus sociogramos metod sociometrinio testo duomenims analizuoti, parengiami tipikiausi grupi (arba pogrupi) struktr emlapiaischemos: ratas (a), grandis (b), suskaidyta grandis (c), apskritimas (d).
Svarbiausias sociogramos, kuria analizuojami testo rezultatai, privalumas yra tas, kad ji sudaro galimyb sivaizduoti individ santykius grups viduje. Sociogramoje bna ir trkum. Paprastai nurodomi ie du: a) palyginti laisvai sudaroma individ santyki schema, b) sunkiai perskaitoma. Pirmasis trkumas pasireikia tuo, kad kiekvienas tyrjas, neturdamas griet, visikai apibrt ir bendr priimt taisykli sociogramai sudaryti, gantinai laisvai nubraio tarpasmenini grups santyki emlapschem. Pvz.: jeigu papraytume keli sociolog ar sociolog psicholog, turini to paties sociometrinio testo duomenis, nubrti sociogram, tai, be abejons, gautume skirtingus, maai vienas kit panaius variantus. Tyrjas paprastai laisvai, savo nuoira schemoje pasirenka kiekvieno individo pozicij. Apsiginklavs pietuku ir trintuku, jis paprastai eina prie savo galutinio tikslo, aklai bandydamas ir klysdamas. Nors ir labai gera atrodys jo sudaryta sociograma, nesuklysime pasak, kad kitas tyrjas, naudodamasis to paties sociometrinio testo rezultatais, sudarys kitoki sociogram, kuri jam atrodys n kiek ne blogesn. is subjektyvumas, sudarant sociogram ir vertinant jos kokyb, yra esminis trkumas. Dl to maja io metodo patikimumas. Antras sociogramos trkumas labai irykja tada, kai sociometriniu testu tiriam individ daugiau nei 15. iuo atveju sociograma tampa labai sudtinga ir sunkiai perskaitoma schema. Grafiniai simboliai ir linijos, schemoje vaizduojantys vairius individ tarpusavio santykius, daug kart kryiuojasi, sudarydami itin pain vaizd, kur labai sunku interpretuoti.
533
Tyrjai, mginantys paalinti tokius sociogramos trkumus, atkakliai ieko standartizuot, unifikuot jos sudarymo bd. Kai kurie tyrjai silo, sudarant sociogramas, lyginti linij, jungiani du individus schemoje, ilg su j reali santyki pobdiu ir intensyvumu. Sudarindami sociogramas, tyrjai, pasak j, privalo turti galvoje vadinamj socialins distancijos indeks, kur nusako kiekvienos grups individ poros tarpusavio santyki tipas. Jeigu individas A pasirenka individ C, tai sociogramoje jis turi bti ariau C negu prie kit individ, kuri jis nesirenka. Jeigu individas A atmeta individ C, tai sociogramoje jis turi bti nuo jo toliau negu nuo t individ, kuri neatmeta. Atitinkamai linij, kurios grafikai vaizduos iuos santykius, ilgis pirmu atveju bus gerokai maesnis negu antru. Sociograma taip pat gali bti sudaryta i koncentrini (i viso 4) apskritim, kuri kiekvienas reikia t sfer, kurioje turi atsidurti individai pagal savo pasirinkimo status. Apskritimo centre atsiduria populiariausi individai (lyderiai, vaigds), kuriuos pasirenka daugiausia asmen, o periferijoje tie, kuriuos maai kas pasirenka arba apskritai niekas nepasirenka. Tarp j idstomi individai, atsidr tarp i kratutini pasirinkim skaii. is grafinis vaizdavimo bdas buvo pavadintas sociogramostaikinio metodu. Sociogramojetaikinyje prastas grafinis individ tarpusavio santyki vaizdavimas vairi linij tinklu kartu tampa labai savitu metodiniu principu kiekvieno individo pozicija sociogramoje siejama su tuo koncentriniu lauku, kuriam turi bti priskirtas vienas ar kitas individas, priklausomai nuo jo sociometrinio statuso. Kai sociometrinis testas naudojamas grupje, kurioje yra daug nari (2530), tai tikslinga sudaryti iai grupei kelet korekcini sociogram tip: abipusi teigiam pasirinkim sociogram, abipusi neigiam pasirinkim sociogram, pirmj dviej teigiam pasirinkim sociogram, pirmj dviej neigiam pasirinkim sociogram ir t. t. Vieno ar kito kolektyvins sociogramos tipo pasirinkimas i labai plataus galim sociogram diapazono priklauso nuo to, ko tyrjas nori: ar atskleisti grups populiariuosius, ar sprsti grups izoliuotj ir atmestj integracij, ar nustatyti pogrupi sudt. vairi tyrj mginimai kuriuo nors bdu paalinti subjektyvizm ir savival, sudarant sociogramas, padidinti j perskaitomum, apskritai padidinti sociogramos metodo patikimum, be abejo, verti dmesio ir studijavimo. iuo metu yra nepaprastai daug vairi sociogram tip. Kiekvien i j slygoja, pirma, tyrimo tikslai, antra, tiesiog krybika tyrjo vaizduot ir gabumai. Vargu ar kas nuginys, kad gali ir turi teis egzistuoti daugelis alternatyvi sociogramos metod sociometrinio testo rezultatams analizuoti.
534
Toliau nagrinsime kiekybinius indeksus, kuriais apibdinami tarpasmeniniai grups santykiai. iuo atveju sociometrinio testo rezultatai fiksuojami specialioje lentelje, kuri vadinama sociometrine matrica. Urayti sociometrinio testo duomenims lentel sudaroma su N x N pusmis, kur N testuojam individ skaiius. Taigi kiekvien individ atitinka viena horizontali eilut ir vienas vertikalus stulpelis. Horizontalioje eilutje tam tikrais enklais ymimi individo teigiami, neigiami pasirinkimai ir abejingi santykiai su kitais grups nariais. Vertikaliai stulpeliu paymimi kit grups nari teigiami, neigiami pasirinkimai ir abejingumas iam individui. Kadangi savs pasirinkimus neatsivelgiama, striains langeliai paprastai subrkniuojami. Sociometrin matrica atrodo taip: Pasirinkim skaiius e + f g T+ 2 3 2 2 1 0 0 T 0 0 0 1 1 0 2 2 3 2 3 2 0 2
K pasirenka a Kas pasirenka a b c d e f g T+ T_ + + 4 1 5 b + + c + d
Gaut pasirinkim skaiius
2 0 2
2 0 2
1 0 1
1 1 2
0 0 0
0 2 2
enklai: + teigiamas pasirinkimas neigiamas pasirinkimas abipusis teigiamas pasirinkimas abipusis neigiamas pasirinkimas
535
Abejingas individ vieno kit poiris paprastai ymimas nuliu arba i viso neymimas (tada langelis lentelje lieka tuias). Individai eilutse idstomi laisvai ir visai nesvarbu, jei matrica panaudojama tik sociometriniams indeksams apskaiiuoti. Taiau sidmtina, kad tam tikrais atvejais pati matrica gali bti labai gera priemone tarpasmeniniams grups santykiams studijuoti. iuo atveju sociometrin matrica grynai empirikai vairiai transformuojama (kaitaliojamos eiluts ir stulpeliai nustatyti pogrupiams, lyderiams ir izoliuotiesiems) ir randamas geriausias galim pertvarkym variantas. Paskui jis kokybikai analizuojamas. Sociometrinio metodo patikimumas Sociometrinis metodas ir gaunami duomenys laikomi patikimais: 1) kai po tam tikro laiko matuojant t pat objekt gaunami panas rezultatai; 2) kai matavimo priemons, bdai atitinka tiriamo objekto ypatumus (t. y. naudojami kriterijai yra valids); 3) kai skirtingi tyrjai, turdami to paties sociometrinio testo duomenis, po tam tikros analizs prieina prie toki pai ivad; 4) kai tarpasmeniniai pasirinkimai matuojami standartiniais bdais, o gauti duomenys interpretuojami keliais sociometrini duomen bdais (sociogramomis, kiekybiniais indeksais, statistiniais bdais); 5) kai tiriamoji grup ir jos tarpasmeniniai santykiai yra pastovs: individai pakankamai brandaus amiaus, gerai vienas kit pasta ir turi bendros veiklos patirt; 6) kai matuojami tikri, realiai egzistuojantys individ tarpasmeniniai santykiai; 7) kai individ pairos, ufiksuotos sociometriniais pasirinkimais, nesiskiria arba maai skiriasi nuo j vieo elgesio tikrovje; 8) kai sociometriniu metodu gautus duomenis patvirtina gauti kitais metodais (interviu, pokalbiu, stebjimu ir kt.).
536
13.4.11. Testai
Mokslas prasideda ten, kur yra matmenys. D. I. Mendelejevas
Testas (angl. test ibandymas, patikrinimas) yra fiksuota laiko atvilgiu standartizuota uduotis, i kurios atlikimo kiekybini (kokybini) rezultat nustatoma individo psichini funkcij, savybi lygis ir bkl, individuals psichologiniai tiriamj asmen skirtumai. Testas yra pagrindinis psichodiagnostinio tyrimo instrumentas, kuriuo nustatoma psichologin diagnoz. Testo terminas yra kils i senovs prancz kalbos ir yra dubenlio sinonimas (lot. testa molin vaza). iuo terminu buvo vadinami alchemik indai i degto molio. Testai daugiausia panaudojami psichologiniams tyrimams. Taiau jie taip pat taikomi pedagogikoje, sociologijoje, medicinoje ir kitur. Bendra metodologine prasme testavimas suprantamas kaip matavimo procedra, kuria i anksto sukonstruot ir pagrst etalonini uduoi, klausim ir kt. pagrindu 145 realiatyviai vertinamos kiekybikai ireiktos individualios savybs . Bendriausia prasme testas suprantamas kaip empirinanalitin pro146 cedra, atitinkanti mokslinio painimo kriterijus . Sociologinio testo svoka yra apibriama vairiais abstrakcijos lygiais. Pvz.: V. S. Avanesovas skiria du lygius. Pirmas: testas yra sistema sociologiniais metodais atrinkt pasisakym, pateikiam respondentams gauti tikrovikai ir validiai informacijai apie dominanius poymius. Antras (grietesnis): testas pasisakym sistema, leidianti gauti pagrst dominanios 147 empirins sistemos ir skaitmenins sistemos santyki atspind . Test istorija. Literatroje nra vieningos nuomons apie test ami. Taiau kai kurie autoriai pateikia gausyb pavyzdi, kad testai buvo naudojami Senovs Egipte, Senovs Kinijoje, Senovs Spartoje, Atnuose ir kitose senovs alyse. Todl teigiama, kad test amius yra per 4000 met. Pvz.: jau prie 2200 m. pr. m. e. Senovs Kinijoje atsirado pirmoji gebjim tikrinimo sistema ir personalo atranka vyriausybinms pareigoms atlikti. Kas treji metai visus valdininkus asmenikai egzaminuodavo imperatorius pagal eis menus muzikos, audymo i lanko, jojimo, mokjimo rayti, skaiiuoti, ritual ir ceremonij inojimo. Be to, buvo vertinamas elgesys buityje. Gerokai vliau
145 146
G. Merkys. Pedagoginio tyrimo metodologijos pradmenys . iauliai. PI, 1995. P. 31. (. .). : , 1965. . 290. 147 . . . . : , 1982. . 40.
537
Chan dinastijos laikotarpiu nuo 202 m. p. m. e., administracini kadr atrankos sistem buvo vesti papildomi reikalavimai: civilins teiss, karybos, 148 finans, ems kio ir geografijos imanymas . Senovs Graikijoje Pitagoro mokykloje egzistavo sava atrankos sistema. Pitagoras tvirtino, kad ne i kiekvieno medio galima idroti Merkurij. Jis dmesingai iklausydavo tv ir mokytoj rekomendacijas ir slapta stebdavo, kaip naujokas, pakviestas laisvo pokalbio, nesivarydamas ginija pokalbio nari nuomon. Daugiausia dmesio Pitagoras skirdavo juokui. Jis tvirtino, kad maniera juoktis yra neabejotinas mogaus charakterio poymis. Po to sek naktis oloje ir intelektini gebjim tikrinimas sunkiu matematikos udaviniu, kuris paprastai bdavo neisprendiamas. Po to naujok vesdavo sal ir visi mokiniai turjo i jo suglumusio be gailesio tyiotis, pravardiuoti labiausiai eidianiais odiais. Jeigu aukos elgesys ioje kritinje situacijoje bdavo apibdinamas kaip dvasios stipryb, mokjimas itverti ir garbingai atsakyti ipuolius, j priimdavo mokykl. Randama ir kit pavyzdi, rodani buvus vairi metod, primenani testus. J buvo Senovs Spartoje, Atnuose, vergovinje Romoje ir kitur. Atnuose buvo diskutuojamas klausimas apie valstybs gali priklausomai nuo j valdani asmen. Platono Valstybje klausim, kokius valdytojus reikia rinkti, Sokratas atsak: Reikia rinkti gimt gabum turinius mones itvermingiausius, narsiausius ir pagal galimyb graiausius reikia iekoti ne tik kilni ir tvirto bdo moni, bet ir irti, kad jie i prigimties bt tinkami reikiamam aukljimui pirmiausia jiems btina turti atr prot mokslams jie turi bti geros atminties, atspars nuovargiui 149 ir mgti visok darb . Taigi testo idja ir kai kurie moni gebjim tikrinimo metodai, kaip liudija ie pavyzdiai, vairiose alyse buvo taikomi prie tkstanius met. ia samprata remiantis, galima teigti, kad testai buvo panaudojami profesinei atrankai, mokymui ir tam tikroms pareigybms uimti. Priklausomai nuo praktikos poreiki, bdavo tikrinamos pretendent savybs ir gebjimai, geriausiai atitinkantys poreikius. Kitas poiris testus susiklost XIX a. ivystyto kapitalizmo slygomis, kai prireik aukto lygio specializacijos ir gamybini proces intensifikacijos. Tuo metu vyravo poreikis nagrinti individualius skirtumus, kadangi jie labai svarbs ekonomikai.
P. H. Du Bois. A History of Psychological Testing. Boston: Allyn and Bacon, 1970. P. 34. 149 Platonas. Valstyb. Vilnius: Pradai, 2000. P. 293294.
148
538
Individuali skirtum mokslinio nagrinjimo pagrindju laikomas angl psichologas ir antropologas Fransis Galtonas (Galton). Jis man, kad patikim rezultat apie individ ypatumus ir skirtumus nemanoma gauti be masini tyrim. Todl, naudodamasis 1884 m. Londone organizuota tarptautine medicinos rengini paroda ir joje sukurta laboratorija, sudar slygas lankytojams nuo 5 iki 80 met pasitikrinti savo fizinius gebjimus, kai kurias organizmo fiziologines galimybes ir psichines savybes i viso septyniolika rodikli. Tarp j gis, svoris, plaui tris, bendra jga, kumio jga, objekt prisiminimas, spalv skyrimas, regjimo atrumas ir kt. Pagal vis program buvo itirti 9337 mons. metod Galtonas pavadino testais. Jo statistiniais metodais atlikti psichologiniai tyrimai paklojo pagrindus diferencinei psichologijai, o antropologiniai buvo pritaikyti kriminalistikoje, daugiausia daktiloskopijoje. ymus jo veikalas mogaus sugebjim tyrinjimai ileistas 1883 m. Po to JAV D. Katelas (J. Cattell) pareng 50 test sra vairioms savybms ir gebjimams (fiziniams, psichiniams) vertinti. Kuo gi skiriasi ankstesni civilizacij metodai nuo XIX a. metod? Testas, Katelo nuomone, yra priemon moksliniam eksperimentui atlikti ir reikalavimams eksperimento grynumui nustatyti. Tarp i reikalavim buvo tvirtinti tokie: vienodos vis tiriamj slygos, testavimo laiko ribojimas viena valanda; patalpoje, kurioje vyksta eksperimentas, neturi bti irov, turi bti gera aplinka, baldai ir viskas tiriamuosius turi gerai nuteikti testavimui. Tiriamieji turi gauti vienodas instrukcijas ir tiksliai suprasti, k reikia daryti. Testavimo rezultatai apdorojami statistins analizs metodu, nustatant maksimal, minimal ir vidurin rezultat, apskaiiuojant vidutinius nuokrypius. Kruopiai nagrinjami tiriamojo privalumai ir trkumai. Kit test patikimumo kriterijumi tapo validumas, kuris atspindi testo informatyvum. Patikimumo kriterijus buvo nustatomas testuojant t pai grup tuo paiu testu. Treiu kriterijumi tapo K. Pirsono (K. Pierson) parengtas koreliacijos koeficientas. vedus standartinio mato ryius tarp vertinimo poymi, atsirado svarbi metodin priemon nagrinti reikiniams rinkti tam tikriems faktams ir nustatinti kiekybiniams ryiams. Po to sek prancz psicholog Alfredo Bin (Binet) ir Teodoro Simono 150 (T. Simon) testas sutrikusio intelekto vaik gebjimams vertinti. JAV, paskatinta Pirmojo pasaulinio karo ir mobilizacijos, panaudojo grupinius testus auktiniams karo tarnyb atrinkti. Sukurtieji testai ir testavimo rezultatai
. , . . (. .). , 1923.
150
539
buvo laikomi paslaptyje kaip psichologinis ginklas. io tyrimo pagrindu buvo itirta 1 700 000 kareivi ir 40 000 karinink. Nustatyti netinkami kariuomenei asmenys buvo siuniami dirbti nekvalifikuot darb. Taip pat, remiantis tokiais tyrimais, buvo komplektuojamas karinink korpusas ir atrenkami kandidatai karinink mokyklas, specialius dalinius ir t. t. Po Pirmojo pasaulinio karo testai labai paplito visame pasaulyje, taip pat ir Taryb Sjungoje. ia dl sigaljusios testomanijos, dl taikom test mokslinio pagrindo stokos, 1936 m. testai buvo udrausti. B. G. Ananjevas apibendrindamas teig, kad buvo daroma daug klaid. Pirma, patys testai nebuvo pakankamai geros kokybs, o pretendavo mokslin patikimum ir objektyvum; antra, buvo niveliuojami socialiniai, tipologiniai ir individuals skirtumai; treia, inios buvo tapatinamos su gebjimais, su bendru isivys151 tymo lygiu ir gabumais . Taiau testams iplitus kitose alyse ir palietus ypa svarbias moni gyvenimo sferas bei darant tak milijon moni likimams, kilo didiulis moni nepasitenkinimas ir nepasitikjimas testais. m plaukti laikai vyriausybms, laikraiuose atsirado straipsni su reikalavimais juos udrausti. Test renesansas vyko 19641968 m., kai vl buvo paskelbta: MMPI (Minnesota Multiphasic Personality Inventory) testo 900 tyrim, Roracho testo (Rorschach Test), plaiai inomo psichiatrijoje 533 darbai, R. B. Katelo (Cattell) testo 223 darbai ir t. t. MMPI test nagrinjimo pagrindu buvo apginta 400, Roracho testo 530 daktaro disertacij. Neskmingai mginta 152 vienoje knygoje surinkti visus testus ir skales . Taigi test egzistavimo istorija vairi ir kontraversika. Todl test naudojimas ir krimas danai priklauso nuo socialini poreiki, nuo j mokslikumo, nuo vieosios nuomons poirio juos. Testai sociologiniuose tyrimuose. Pagal test naudojim, pvz.: psichologijoje, jie vadinami psichologiniais, pedagogikoje (tiriant ar nustatant imokimo lyg) pedagoginiais testais. Pagal analogij testus, naudojamus sociologiniuose tyrimuose, galima vadinti sociologiniais. Taiau sociologiniuose tyrimuose, priklausomai nuo tyrimo tikslo, gali bti panaudojami ir psichologiniai, ir pedagoginiai testai. Jeigu sociologiniuose tyrimuose atsiranda btinumas vertinti respondent asmenini savybi ryius su j poelgiais, veiksmais, padtimi darbe, eimoje, mokymusi, darbu ir t. t., iuo tikslu gali bti naudojami kai kurie
. . . . : , 1980. . 166. r.: O. L. Buros. Personality: Tests and reviews. New York: Gryphon Press, 1970; W. G. Dahlstrom, G. S. Welsh. An MMPI handbook. London: Oxford University Press, 1960.
152 151
540
psichologiniai testai. O jeigu udavinys yra inagrinti respondent vertybines orientacijas, pasauliros nuostatas, dorines pairas, socialinius poreikius ir kt., tai tenka rengti instrumentarij sociologiniams fenomenams nagrinti, taiau pagal kokyb ir matavimo efektyvum jie labiau atitikt psichologini test teorijos kriterijus. Taigi sociologiniams tyrimams gali bti naudojami ir sociologiniai testai, o ne tik i kit moksl srii. Psichologiniai testai sociologiniuose tyrimuose danai buvo ribojami, siekiant ivengti pavojingos psichologizacijos. Psichologizacija reikia ne tai, kad naudojami tradiciniai psicholog instrumentarijai, o kad bandoma pakeisti socialinius visuomens raidos dsnius psichologiniais 153 dsningumais . Psichologizacija esti ten, kur sociologini tyrim rezultatai interpretuojami psichologini teorij terminais. Psichologizacijos nra ten, kur tyrim rezultatai interpretuojami remiantis sociologijos teorijos koncepcijomis ir paradigmomis. Kita nepakankamo sociologini test naudojimo tyrimuose prieastis yra ta, kad tyrjai maai informuoti, net sociologijos vadovliuose nra sociologini test naudojimo metodikos ir nepateikiama gaut rezultat interpretavimo sociologiniu poiriu pavyzdi, neapibendrinti j naudojimo privalumai trkumai, neinoma j nauda nagrinjant socialinius reikinius. Sociologiniuose tyrimuose, kaip minta, nagrinjant sociologines paradigmas, iskiriami teoriniai ir empiriniai (fundamentals ir taikomieji) tipai. Testai paprastai naudojami empiriniuose tyrimuose. Jie padeda nagrinti socialinius faktus, reikinius ir procesus kaip visuomeninio gyvenimo sudtinius elementus. Todl sociologiniai testai, kai kuri vokiei autori nuomone, iskiriami kaip savarankiki informacijos rinkimo metodai. Testai praturtina socialini tyrim metod arsenal Jie gali pretenduoti didel mokslikum ir padt sprsti visuomenikai reikmingas teorines ir praktines prob154 lemas . Taip pat R. Pento ir M. Gravitsas mano, kad nepaisant danos test metodo kritikos, kuri vis dar tsiama, j taikymo sferos pltimas atitinka 155 ms epochos reikalavimus . Tiriant sudtingus socialinius reikinius ir siekiant kompleksikai juos inagrinti, gauti vis ir isam problemos vaizd, atskiri mokslai gali bti
. : , 1978. . 52. (. .). : , 1965. . 290291. 155 . , . . (. .). : , 1972. . 487.
154 153
541
integruojami tokiai problemai sprsti. Teising ivad dar V. I. Vernadskis: Mes vis labiau specializuojams ne pagal mokslus, o pagal problemas. Tai, viena vertus, leidia ypa sigilinti nagrinjam reikin, o kita vertus 156 visais atvilgiais iplsti jo apimt . Testai kaip tik ir yra tarpdisciplinins mokslins minties raidos pavyzdys, susiklosts filosofijos, sociologijos, psichologijos, edukologijos, metrologijos, matematins statistikos sandrose. Toliau apvelgsime kai kuriuos populiaresnius testus, kuriuos gals naudoti doktorantai, magistrantai savo moksliniuose tiriamuosiuose darbuose, vertindami tiriamj asmen isilavinimo, sukauptos gyvenimikosios ir profesins patirties lyg. Manome, kad i test pavyzdi paaiks j paskirtis ir galimybs, bus lengviau tinkamai juos panaudoti tyrimo procese. Psichologini test rys Testai klasifikuojami vairiai. Pvz.: diagnostikoje testai gali bti skirstomi pagal naudojimo udavinius verbalinius ir praktinius, pagal tyrimo formas grupinius ir individualius, pagal kryptingum intelekto ir asmenybinius, pagal skiriam testavimui laik greiio ir rezultatyvumo testus. Taip pat gali bti skirstomi pagal konstravimo principus. Pastaraisiais deimtmeiais aktyviai rengiami kompiuteriniai testai. 157 Apibdinsime daniausiai taikomas test ris . Apercepcinis teminis testas (Thematic Apperception Test TAT), projekcin asmenybs tyrimo metodika, sukurta H. Murjaus (H. A. Murray) 1935 m. Testas priskiriamas interpretacijos metodikoms. Jis buvo sukurtas kaip eksperimentin fantazijos nagrinjimo metodika. Testas naudojamas dominuojantiems poreikiams, konfliktams ir aktualioms emocinms neurotins asmenybs bsenoms atskleisti. TAT susideda i komplekto standartini (2030) lentelipaveiksl, kuriuose pateiktos labai neapibrtos situacijos. Kiekviena lentel, pagal autori sumanym, numato vairaus tipo igyvenim arba poirio tam tikras situacijas aktualum ir sukelia nevienareikm interpretacij. Specialiai iskiriamos lentels, provokuojanios saviudyb, agresij, seksualin perversij, dominavimpavaldum, seksualinius ir eimos konfliktus ir kt. Dalis lenteli skiriama tik moterims, tik vyrams, tik paaugliams. Rezultat analiz atliekama pagal TAT ivardytus udavinius:
. . . . : , 1977. . 54. Plaiau r.: . . , C. . . . : , 1999. C. 326; . : , 1998.
157 156
542
1) randant siueto heroj, su kuriuo tiriamasis tam tikru aspektu identifikuoja save; yra parengta daugelis kriterij, padedani heroj surasti (pvz.: smulkus personao mini ir jausm apraymas; jo tapatinimas pagal lyt ir ami, socialin status; tiesiogins kalbos vartojimas ir kt.); 2) nustatant svarbiausias herojaus charakteristikas jausmus, norus, siekius, poreikius, taip pat irykinant aplinkos spaudim, t. y. jgas veikianias heroj i iors; tiek poreikiai, tiek aplinkos spaudimas vertinama penkiabale sistema, atsivelgiant j intensyvum, ilgum, danum ir reikm pasakojimo siuete; vertinim suma kiekvienai kintamajai lyginama su kiekvienos tiriamj grups standartu; 3) lyginamasis herojaus ir aplinkos jg vertinimas; i kintamj derinimas lemia tem (todl ir vadinamas Teminiu apercepciniu testu), arba asmenybs ir aplinkos dinamin struktr; temos turin sudaro: a) k tiriamasis realiai vykdo; b) ko siekia; c) ko nesuvokia, o fantazuoja; d) koki sivaizduoja ateit. Kaip rezultat tyrjas gauna informacij apie pagrindinius tiriamojo siekius, poreikius, jam darom poveik bendraujant su kitais monmis, konfliktus ir j sprendimo bdus bei kitos informacijos. i analiz gali padti atskleisti patologines individo tendencijas. Diagnostin TAT vert grindiama pripastant mogaus psichikoje egzistuojanias dvi rykias tendencijas. Pirma, noras atskleisti kiekvien daugiareikm situacij, su kuria susiduria individas, remdamasis savo praeities patyrimu. Antra, kiekviename literatros krinyje autorius pirmiausia remiasi savo igyvenimais ir smoningai ar nesmoningai priskiria juos igalvotiems personaams. Yra daugyb TAT modifikacij tirti vairaus kultros lygio asmenims, paaugliams teiss paeidjams, senyvo amiaus monms ir kt. Taiau reikia paymti, kad su TAT atskleidiamos tik asmenybs nuostatos, tendencijos, todl i karto jas priskirti asmenybs charakteristikai, netaikant kit metod, bt nepakankamai pagrsta. Asmenybinis orientacinis klausimynas (Personal Orientation Inventory POI) psichodiagnostikos metodas asmenybs vairioms ypatybms nustatyti: nuostatoms, vertybms, poiriams, emocinms savybms, motyvacijai, tipinms elgesio normoms. Paprastai asmenybiniai testai esti vienos i trij form: 1) klausimynas ir skals; 2) situaciniai arba veiksm testai, taikant perceptyvines, kognityvines arba vertinimo uduotis, savs, savo asmenini konstrukt vertinim ir kt.; 3) projekciniai metodai (r. plaiau projekciniuose testuose); 4) miri form testai (pagal subjektyvaus atspindio princip).
543
Grupiniai testai vienu metu didelms tiriamj grupms tirti. Tikslas kelti praktini tarnyb efektyvum. JAV pirm kart buvo pritaikyta (kaip jau minta) atrenkant naujokus karin tarnyb. Dabar naudojami intelekto, profesiniai, laimjim, isilavinimo, gebjim, profesinio orientavimo testai. Grupiniai testai paprastai yra tipiniai psichodiagnostiniai testai su grieta procedros, duomen apdorojimo ir interpretacijos reglamentacija. Duomenys daniausiai apdorojami kompiuteriu arba standartiniu trafaretu. ie testai daniausiai parengiami tam tikruose popieriaus lapuose (blankuose). Jie turi bti pritaikyti tiriamj savarankikam darbui, kad reikt maiau eksperimentatoriaus aikinimo. Instruktaas turi bti trumpas. Testuojamj turi bti nedaug (2025 mons), kad galima bt reikiamai kontroliuoti ir utikrinti tiriamj savarankikum. i test privalumas yra tas, kad keliamas diagnostikos tarnyb darbo naumas, nesudtingai procedrai atlikti, nereikia specialaus profesinio pasirengimo. Trkumai sunkiau stebti, tik minimalus bendravimas, gautai informacijai reikia kokybins analizs. Todl individualios diagnostikos poiriu grupiniai testai gali bti naudojami kaip pagalbin priemon. Impresyviniai testai priskiriami prie projekcini test. Jais tiriamas vien stimul pranaumas prie kitus. Labiausiai paplits Liuero spalvos atrankos testas (Lscher Farbwahl Test) yra grindiamas subjektyviu poiriu spalv stimulus. Stimul priemons ruoiamos i standartini spalvot kvadratli (28 mm). Visas komplektas susideda i 73 vairi spalv ir atspalvi kvadratli. Paprastai tenkinamasi 8 spalvotais kvadratliais: mlynu, aliu, geltonu, raudonu ir papildomai violetiniu, rudu, juodu ir pilku. Eksperimentuojamojo praoma pasirinkti vien labiausiai patikus kvadratl. is apveriamas ir praoma rinktis patikus kit ir t. t. Pirmieji du laikomi prioritetiniais, treias ir ketvirtas pirmenybiniais, penktas ir etas neutrals, o septintas ir atuntas keliantys antipatij, neigiam poir. Psichologin interpretacija remiasi subjektyviu pirmenybs teikimu spalvoms, kadangi kiekvienai spalvai suteikiama simbolin reikm, pvz.: raudona pastangos valdyti, dominuoti, alia atkaklumas, rytingumas. Manoma, kad pirmenybs teikimas tam tikroms spalvoms atspindi individualias tiriamj savybes. Taip pat manoma, kad pirmosios dvi pozicijos lemia individo tikslus ir j siekimo bdus, o dvi paskutiniosios blokuoja individo poreikius. Pagrindini spalv atranka siejama su sismonintomis tendencijomis, o papildom su pasmons sfera.
544
Tyrimai rodo, kad itaip galima patikrinti ikelt hipotez. Testas jautrus maiausioms aktualios bsenos kaitoms, bet gali bti naudingas nagrinjant asmenybs ypatumus. Humoro vertinimo testai asmenybs testai humoro jausmo ypatumams atskleisti. Priklausomai nuo skatinamosios mediagos taikymo ir tyrimo organizavimo, egzistuoja penki io testo bdai: 1) humoristins mediagos (aforizm, humoristini apsakym, paveiksl ir kt.) klasifikacija atitinka tem atspindio prasm; humoristins mediagos grupavimas lyginamas su pavyzdiu, gautu i normins grups; pvz.: humoro jausmo A. Robako testas (Sence of Humor Test); 2) humoristins mediagos kokybs vertinimas lyginant su norminiais duomenimis (D. Almako testas); humoristinis R. Ketelo ir L. Luborskio humoristinis testas (Humor Test of Personality) ir kt.; 3) juokingiausio apsakymo galim pabaig atranka arba juokingiausios legendos atranka komikam pieiniui, kuri lyginama su normins grups rezultatais; 4) test tipai pagal istorijos pabaig ar sakinio ubaigimo metodik; 5) laisva tiriamojo kryba pagal pateikt tem. Humoro jausmas, kurio analizei skirtas humoro vertinimo testas, paprastai suprantamas kaip gebjimas sukurti verbalin arba kit krin, kuris pralinksmint, prajuokint; taiau humoro jausmo vertinimo interpretacija susiduria su nemaais sunkumais. Individualiai orientuoti testai IOT. ie testai teikia galimyb diagnozuoti tiriamojo individualius psichologinius ypatumus ir elges. Tyrimo pradioje asmeniui pateikiama vidutinio sunkumo uduoi. Teisingai atsakius, uduotys sunkinamos, o neteisingai atsakius lengvinamos. Taigi pateikiant palyginti nedaug uduoi, galima patikimai tiksliai nustatyti tiriamojo skms rodikl. Daniausiai IOT konstruojami kompiuteriu, indeksuojant j sunkum. Daugeliu atvej naudojama uduotysatsakymai, suskirstyti pagal priklausomybs kreiv. Todl tiksliai vertinti galima tiriamajam atlikus daug uduoi. Tai suteikia garantij tiriamajam suprasti instrukcij, sutrumpina bandomj laikotarp. Intelekto testai (lot. intellectus supratimas, painimas) bendr gebjim testai. Jie vieni i populiariausi ir labiausiai paplitusi. Psichologin diagnostin metodika skirta individo protinio potencialo lygiui nustatyti. Intelekto iraika daugiavariant, bet jam bdinga bendrumas, leidian-
545
tis atskirti j nuo kit elgesio ypatum. is bendrumas pasireikia intelektinio mstymo, atminties, vaizduots aktuose, psichinse funkcijose, kurios utikrina aplinkinio pasaulio painim. Intelektas kaip objektas yra suprantamas ne kaip individualybs iraika, o kaip santykis su paintinmis savybmis ir ypatumais. Tai atsispindi aibje sukurt test vairioms intelektinms funkcijoms (loginio mstymo, prasmins ir asociacins atminties, aritmetini veiksm, erdvini vizualini vaizd ir t. t.) vertinti. Pirm kart intelektiniai testai buvo sukurti F. Galtono proto operacij skaiiui matuoti. Po to nema indl i srit ne D. Ketelas. Jis plaiai naudojo proto testus. Po to buvo padti BinSimono proto lygio skals test pagrindai, . Spirmeno (Spearmen), L. Terstauno (Thurstone) statistini test pagrindai ir kt. Intelekto testo rezultatai ireikiami kiekybiniu intelekto koeficientu IQ (Intelligence Quotient). Intelekto koeficiento termin ved Viljamas ternas (Stern; 1912 m.). Jis atkreip dmes kai kuriuos trkumus apskaiiuojant proto ami, taikant BinSimono test. Intelekto koeficiento formul tapo tokia: IQ =
proto amius chronologinis amius
100
Vliau D. Veksleris (Wechsler) standartizavo IQ; anot jo, tiriamojo intelekto nukrypimas nuo vidutinio rezultato nustatomas pagal jo ami. IQ tyrimai vairiose alyse parod, kad jis kinta ne tik su amiumi, bet ir dl socialini, kultrini, ekonomini slyg, dl mikroaplinkos poveikio. Todl, naudojant universalius aprobuotus testus, kiekvienoje alyje btina juos adaptuoti pagal vietos slygas. Taip pat negalima neatsivelgti mogaus biologines savybes bei kitus ypatumus, nepriklausomus nuo patyrimo ir kultros lygio. Taigi tiriamj efektyvumas neivengiamai yra susijs su tokiais veiksniais: 1) kokiu lygiu individai savo ankstesniu patyrimu yra vald terminus ir svokas, i kuri yra sudarytas testas ir jam keliami udaviniai; 2) kokiu lygiu yra valdyti proto veiksmai, kurie btini testo udaviniams sprsti; 3) ar gali tiriamieji laisvai aktualizuoti iuos veiksmus; 4) kiek ankstesniu patyrimu susidar tiriamj mstymo stereotipai tinka testo udaviniams sprsti. Todl testavimo rezultatai atskleidia ne tiek tiriamj proto potencial, kiek patyrimo ypatumus, isimokslinim, neivengiamai lemianius atsakymus testo klausimus. Atsivelgiant ias aplinkybes, buvo prieita prie ivados,
546
kad gautus intelekto testo rezultatus galima vadinti testiniu arba psichometriniu intelektu. Pastebtas skirtumas tarp individo protinio darbo rezultat ir jo testinio intelekto dav pagrind testologams vesti neteising test svok. is neteisingumas irykja, kai intelekto testai, parengti vienai tam tikro kultros lygio bendrijai, naudojami kito kultros lygio individams. Todl nemanoma sukurti test, nepriklausom nuo kultros. Intelekto testai buvo sudaromi ir dabar sudaromi konkreiomis socialinmis slygomis. Juose visada yra atsivelgiama socialines normas ir vertybes, bdingas tam tikro kultros lygio individams. Pvz.: jeigu testai bt parengti monms, kuriems svarbiausias darbas yra mediokl, tai bendras j intelektas bt pirmiausia vertinamas puikaus regjimo, taiklumo, bgimo greiio kriterijais, o ne odi turtingumu, mokjimu juos vartoti, gebjimu operuoti simboliais ir t. t. Antra vertus, intelekto lygis taip pat priklauso nuo vairi mogaus intelektini funkcij vairiais jo ontogenezs laikotarpiais, t. y. nuo amiaus ir mikroslyg, taip pat nuo lyties, psichikos bkls, isilavinimo, patirties ir kit veiksni. Kompiuteriniai testai specialiai pritaikyti vairios skaiiavimo technikos realizavimo galimybmis. iuolaikiniame etape kompiuterinje diagnostikoje vyrauja daugiausia jau inomos metodikos, pritaikytos kompiuterinms versijoms. Daniausiai tai asmenybiniai klausimynai, reiau intelekto testai ir kt. Pagrindin kompiuterini test problema yra susijusi su vienos ar kitos metodikos ekvivalentikumo rodymu jos pagrindinei testo versijai. Daugelis tyrim rodo, kad kompiuteriniai testai reikalauja specialiai nagrinti j psichometrinius parametrus. Todl dauguma usienyje tyrimams naudojam test apsiriboja tik psichometrinio ekvivalentikumo kompiuterinei testo versijai nustatymu. Todl daniausiai negaunama duomen apie j validum ir patikimum. Speciali kompiuterini test nra daug. Jie kuriami tik vadinamuoju adaptyviu testavimu. Svarbiausia j ypatyb ta, kad pagrindinius psichodiagnostinio proceso etapus valdo kompiuteris. Tai reikia, kad turi bti palaikomas pastovus ir adekvatus dialogas tarp kompiuterio ir tiriamojo. Taiau asmenini ypatum diagnostika adaptyviame testavime lieka problemika. Nepriimtiniausia tyrjams yra test rezultat kompiuterin interpretacija. Kompiuterins interpretacijos, modeliuojanios diagnostin specialisto veikl, taip pat nra kol kas tobulos ir taikant galima padaryti klaid. Todl iandien daugelis psicholog kompiuteriais daugiausia tiria tik statistinius atvejus, kai galima gauti informacijos pagal kok nors algoritm ir tik apdorojus rezultatus, o j interpretacij palieka specialistui.
547
Toki pozicij kompiuterio interpretacijos atvilgiu individualioje diagnostikoje, matyt, reikia laikyti labiausiai pagrsta. Kreatyviniai testai (lot. creatio sukrimas, sudarymas), psichodiagnostiniai metodai asmenybs krybiniams gebjimams matuoti. Pirmieji tokie testai pasirod XX a. etajame deimtmetyje ir j pltot palengva tampa viena i pagrindini dabarties usienio psichologijos krypi. Vienas i galing stimul j tobulinimui tapo daugybs tyrim rezultatai, kurie liudijo apie intelekto test nesutapim su krybini gebjim test rezultatais. Gebjimas produkuoti naujas idjas, rasti netradicini problemini udavini sprendimo bd buvo atskirtas nuo kit gebjim. Dabartiniu metu usienyje kreatyvumas nagrinjamas ir matavimai realizuojami iomis pagrindinmis kryptimis: asmenybine (asmenini bruo taka kreatyvumui) ir paintine (intelektini paintini ypatum taka kreatyvumui). spding test kreatyvumui matuoti pareng D. Gil158 fordas (J. P. Guilford) ir E. Torndaikas (Thorndike, 1962). Taiau ie testai kelia prietaring nuomoni, o j validumas ne visikai rodytas. Rusijoje kaip krybini gebjim tyrim rezultatas iskiriama vadinamosios intelektins iniciatyvos pagrindin lstel, taip pat parengta origi159 nali kreatyvinio lauko tyrimo metodika (D. B. Bogojavlenskaja) . Intelektin iniciatyva pasireikia kaip lstel, kurioje sintetinami asmeniniai bruoai ir intelektiniai ypatumai. Kreatyvinio lauko duomenys glaudiai koreliuoja su iors kriterijais. Taiau dl subjektyvumo btina toliau nagrinti validum, matuojant tok sudting reikin, kaip krybiniai gebjimai. Kriterijais orientuoti testai (KOT). Tai testai individuali laimjim lygiui nustatyti pagal tam tikr kriterij, logininiufunkciniu pagrindu analizuojant uduoties turin. Kriterijaus etalonu paprastai nagrinjamos konkreios inios, mokjimai, gdiai, btini tam udaviniui skmingai sprsti. Kitaip nei taikant tradicinius psichometrinius testus, vertinama lyginant individualius rezultatus su grupiniais (orientuojantis statistin norm). Teksto uduoties turinio ir struktros nustatymas ir atitikimas real udavin yra svarbiausias testo rengimo etapas. iems tikslams tarnauja vadinamasis specifikatorius, jungiantis: a) kriterin udavinio turinio analiz, jos form ir ypatum galimybi apraym; b) ini, mokjim ir gdi sistemikum, utikrinant udavini kriterij realizavim;
J. P. Guilford. Personality. New York: McGrawHill, 1959. . . . . : , 1983.
159 158
548
c) test uduoi pavyzdi ir j konstravimo strategijos apraym. KOT yra dviej ri: homogeniniai testai, t. y. sukoncentruoti t pat ar analogik turin ir login pagrind; paprastai tokios ries testai sudaromi pagal mokymo program mediag ir naudojami inioms, mokjimams ir gdiams kontroliuoti; heterogeniniai testai labai skiriasi logine struktra; iuo atveju testai yra pakopiki, kiekviena pakopa apibdinama pagal sudtingum, kur lemia loginfunkcin turinio analiz, besiremianti elgesio kriterijais; tokios ries KOT paprastai yra naudojami specifiniams mokymo sunkumams diagnozuoti. Esminis KOT poymis yra minimals individuals skirtumai (individuals skirtumai daro tak tik mediagos imokimui, o ne galutiniam rezultatui), todl patogiausia pritaikyti pagrindini gdi tobuljimui vertinti; sudtingesnse elgesio srityse laimjim rib nra ir tuo remiantis btina naudoti vertinimus, orientuotus normas. iais atvejais, remiantis socialinmispsichologinmis normomis, analizuojami testo rezultatai, gauti inomais psichologiniais psichometriniais testais, pvz.: Amthauerio intelekto testas (Amthauer IntelligenzStrukturTest). Laimjim testai psichodiagnostin metodika gdi, ini ir mokjim lygiui vertinti. ie testai, skirtingai nei KOT ir intelekto testai, yra orientuoti individo laimjimus ubaigus mokykl. Jais vertinamas ne tiek sukauptas profesinis patyrimas, bendras supratimas ir gebjimas sprsti tam tikras problemas bei udavinius, kiek speciali mokymo program, profesinio ir kitokio parengimo efektyvumas, ini, speciali mokjim valdymas. Testais taip pat prognozuojami bsimosios veiklos kriterijai, numatomos ios veiklos raidos kryptys ateityje. Kai kurie ios grups testai yra skirti loginiam mstymui, vairaus pobdio udavini sprendimui mokomajame procese imatuoti. Kiti testai skirti tam tikr dalyk, tem, veiksm komplekso valdymo tyrimui. ie testai yra objektyvesni ir nereikalauja didesni laiko snaud. Jie yra labiau orientuoti grupin tyrim ir standartini mokymo program efektyvumo nagrinjim. Speciali gebjim testai. Skirtingai nei intelekto testai, jais yra nustatoma konkreios profesins veiklos ris, intelekto aspektai bei psichomotorini funkcij lygis. Jie artimi laimjim testams, bet kitokie nei intelekto testai, kuriais matuojamas bendras intelektinis individ lygis. i test rengimas usienyje pirmiausia buvo susijs su btinumu sprsti profesins atrankos ir profesins orientacijos udavinius. Konkrei veiklos ri gebjim matavimas papildydavo duomenis, gautus intelekto
549
testais. Reikmingos paangos, matuojant specialius gebjimus, buvo pasiekta faktorins analizs bdu. Tai padjo geriau juos apibdinti ir klasifikuoti. Paprastai skiriami ie gebjimai: sensoriniai, motoriniai, techniniai ir profesiniai. Usienyje itin paplitusi Bendrj gebjim test baterija (General Aptitude Test Battery GATB), siejanti verbalines uduotis su praktinmis. iuose testuose vyrauja profesiniai kriterijai. GATB metodikos, taikomos profesinje diagnostikoje, vardijamos kaip kompleksins gebjim baterijos (Multiply Aptitude Batteries), todl bendrieji gebjimai suprantami 160 kaip kompleksins savybs, btinos valdant vairiapus profesin veikl . Panagrinsime JAV naudojamus testus atrenkant asmenis policij. Rodni Frelikso straipsnyje Labai kvalifikuoti policijos kadrai. Atrankos pro161 ceso testavimo rezultatai apraomas kompleksinis pretendent policij testavimas. I pradi pateikiamas bazinis paprastasis kompleksinis testas naudojamasi tik pietuku ir popieriumi. iuo testu nustatoma potenciali kandidato galimyb skaityti, sprsti aritmetinius udavinius ir rengti raytinius dokumentus, kuri reikia policininko pasirengimo ir darbo laikotarpiu. Pasirodo, io paprasto testo uduoi nesugeba atlikti pus potenciali kandidat. Nenuostabu, kadangi pagal Darbo ministerijos statistik 28 proc. suaugusi gyventoj yra neratingi. Neveikusieji bazinio testo ikrenta i tolesnio atrankos proceso. is testas paprastai sudaromas pasitelkus atsakingus policijos pareignus. Kaip tik jie ir pateikia udavini sprendimo, skaitymo ir rat pavyzdi, reikaling policijos darbe. Atlikusieji bazin kvalifikacin test atlieka fizinio pasirengimo test. Tradicikai is testas orientuotas profesin veikl. Sukuriamos realios situacijos, kuri bna policininko darbe, ir tikrinamas fizinis kandidato pasirengimas. Pastaruoju metu tikrinama kandidato bendra fizin sveikata: stiprumas, psichologinis lankstumas, itverm, fizin ivaizda. Dar viena pakopa psichologinis testas. Jis susideda i keli komponent. Tai paintini gebjim, mstymo greiio loginiu ir odiniu lygmeniu testas. i paintini gebjim tyrimas skiriasi nuo bazinio tyrimo dl laiko jam atlikti stokos. Praktika rodo, kad kandidatai, mokantys skaityti, rayti, sprsti matematikos udavinius, riboto laiko slygomis iuos veiksmus neretai atlieka prastai. Todl svarbu nustatyti, ar stresin situacija neslopins j intelektini gebjim, kai reiks greitai nusprsti dl nusikaltlio sulaikymo,
Plaiau r.: . . , . . . C. 214217, 346347. 161 Law and Order. USA, 1990. 11. P. 6669.
160
550
aunamojo ginklo panaudojimo arba kilusios tampos slopinimo bdo. Antras psichologinio testo komponentas atliekamas naudojantis pietuku ir popieriumi. Tai Minesotos daugiaaspektis asmenybinis klausimynas (Minnesota Multiphasic Personality Inventory MMPI) nuovokumui ir patologiniams nukrypimams atskleisti. Tai plaiausiai pasaulinje praktikoje naudojamas klausimynas. I jo rezultat nustatomas nukrypimas nuo normos (paranoja, depresyvi ar maniakin bkl). MMPI testas sudaro galimyb suinoti apie kandidat tikrai daug. MMPI testas susideda i 567 klausim. Juo galima nustatyti kandidato susitelktum, pareigingum, energingum, gebjim komanduoti, vykdyti, imanym, gebjim palaikyti normalius ryius su bendradarbiais. Galiausiai i kandidato policij reikalaujama parayti apie savo ankstesn veikl, isilavinim, darb, rykiuosius bruous, karjeros tikslus ir pageidaujam vadovybs charakter. Informaciniame lape taip pat yra informacijos apie kandidato darbo viet, jos pavadinim, darbo laikotarp, kompensacijas, specialyb, ijimo i darbo prieast. i informacija vliau lemia pokalbio turin. Kai inomi psichologinio tyrimo rezultatai ir kai psichologas yra susipains su informaciniu kandidato lapu, rengiamas individualus pokalbis. Jo tikslas patvirtinti testavimo rezultatus ir nustatyti poymius, galinius paskatinti konfliktines situacijas, taip pat isiaikinti kandidato noro dirbti policijoje motyvus. Patyrimas rodo, anot R. Frelikso, kad geriausiai policijos darbui tinka asmenys, atitarnav armijoje, karo policijoje, dirbusieji apsaugoje, diplomuoti teistvarkininkai, taip pat turintieji aik interes dirbti policijoje ar turintieji joje dirbani giminaii. Taiau patyrimas rodo, kad i imto kandidat keturi pakop test ilaiko tik 1020. Psichologinis testavimas atrenkant kandidatus policij yra svarbus tuo, kad atrenkami tinkamiausi kandidatai iam darbui, kad atrinktieji asmenys jaus pasitenkinim darbu, j motyvacija atitiks profesijos reikalavimus. ie tyrimai rodo, kad asmenys, kurie save vertina prasiau, daug laiko sugaita ginams. Toks asmuo visada i paskutinij gins tik savo ties ir niekada nenusileis, todl toks asmuo greiiausiai ir sukels konflikt net tarp bendradarbi. O tai asmenyb, save vertinanti gerai, moks bendrauti su visais, neskatins konflikt. Todl policininkui, anot R. Frelikso, labai svarbu gerbti save ir mokti jausti pasitenkinim savo vaidmeniu gyvenime. Tokiais testais patogu tirti policijos pareignus, be to, galima vairiai
551
analizuoti bei apibendrinti test rezultatus, vertinti test patikimum ir efektyvum. Verbaliniai testai (lot. verbalis, verbum odis) yra tokie, kai uduotys pateikiamos odiu. Pagrindin bandomojo darbo turin sudaro operacijos su svokomis, mintiniai veiksmai odine bei logine forma. Verbaliniais testais daniausiai tiriamas gebjimas suprasti verbalines instrukcijas, matuojamas gdi gramatines kalbines formas lygis, tikrinamas gebjimas rayti ir skaityti. Labiausiai paplit intelektiniai testai, pvz.: Amthauerio intelekto struktros testas (Amthauer IntelligenzStruktur Test) asmen nuo 13 iki 61 m. amiaus intelektiniam lygiui matuoti; Atminties Vekslerio skal (Wechsler Memory Scale WMS) atminties psichometrinio vertinimo metodika; Mejli analitinis intelekto testas (Meili Analytischer Intelligence Test AIT) intelekto lygiui matuoti ir kt. Amthauerio testas susideda i devyni subtest: 1) logins atrankos induktyvaus mstymo, kalbos nuojautai tirti; 2) bendrj bruo nustatymo gebjimui abstrahuoti, verbalini svok operavimui tirti; 3) analogij kombinacini gebjim analizei; 4) klasifikavimo gebjimo priimti sprendimus vertinimui; 5) skaiiavimo uduoi praktinio matematinio mstymo lygiui vertinti; 6) skaii eils induktyvaus mstymo analizei, gebjimo operuoti duot skaii tolesniam dsningumui idstyti; 7) figr atrankos erdvins vaizduots, kombinacini gebjim tyrimui; 8) uduoties su kubeliais; 9) uduoi dmesio koncentracijos ir ilaikymo, siminimo (atminties) gebjim tiriamasis privalo atsiminti odi sek ir vliau juos rasti tarp kit, pateikt uduotyje. iame Amthauerio teste tiriamajam pateikiamos 176 uduotys. Jas reikia atlikti per 90 minui. R. Amthaueris (1953) nustat glaud intelekto ry su kitais asmenybs komponentais valia, emocine sfera, poreikiais ir interesais. Vekslerio atminties skal sudaro septyni subtestai: 1) orientacija inias; 2) orientacija laike ir erdvje; 3) psichin kontrol; 4) login atmintis; 5) skaii eils atgaminimas tiesiogine ir grtamja tvarka; 6) geometrini figr atgaminimas; 7) porini asociacij atgaminimas. io testo privalumas galima kiekybikai imatuoti trumpalaik ir ilgalaik atmint, odinlogin, vaizdin ir asociatyvin reprodukcij (atgaminim atmintyje). Mejli testas sieja eis subtestus: 1) vyki nuoseklumo nustatym i paveikslli serijos; 2) skaii sekos nustatym pagal nurodyt dsningum; 3) sakinio sudarym i trij pateikt odi; 4) paveikslli papildym; 5) figr sudarym i dali; 6) geometrini analogij radim.
552
iais subtestais (1, 3, 4) nustatomas gebjimas pastebti konkreius ryius ir tarpusavio priklausomyb. Abstraktaus pobdio subtestais (2 ir 6) irykinamas abstraktus mstymas. Subtestu (5) tiriamas gebjimas sudaryti 162 vaizdines kombinacijas . Taigi verbaliniai testai daugiausia naudojami intelekto verbaliniams veiksmams vertinti. Jie turi daug bendra su kultros, informatyvumo, akademinio isilavinimo nustatymo testais. Verbalini test rezultatai labai priklauso nuo kalbins kultros ypatybi, isilavinimo lygio, profesijos ypatum. Todl kartais kyla sunkum test taikyti kit nacionalini vienet tiriamiesiems. Sociologiniai testai. Sociologiniams tyrimams gali bti naudojami psichologiniai, pedagoginiai ir kiti diagnostiniai testai, taip pat specials sociologiniai testai. Nepaisant j skirtum, tyrimo objekto ir grupinio naudojimo, jie visi turi nemaa panai element. Sociologiniai testai, kaip ir kiti tyrimo metodai, turi savo privalum ir trkum. Sociologijoje tikriausiai nra n vieno metodo, kuris galt pretenduoti visapus, galutin ir kategorik ivad pagrstum. Vienas metodas labiau tinka vienokiai informacijai gauti, kitas kitokiai. Taiau kaip ir visi sociologiniai metodai, taip ir testai, taikomi remiantis priimtais validumo, stabilumo, reprezentatyvumo kriterijais, atskleidia bendras tendencijas, viej dominuojani nuomon, o tiriant objekt ne vienu metodu ir bendrus socialins raidos, jos kryptingumo dsningumus, sudaro galimyb prognozuoti raid ateityje. Labiausiai paplit sociologiniai testai yra specialiai parinkti tvirtinimai, pagal kuriuos respondentas isako savo nuomon. Sociologiniai testai gali bti nestandartizuoti ir standartizuoti. Nestandartizuoti testai yra artimi anketoms, interviu, pokalbiui, kitiems apklausos metodams. Juose respondentai ireikia savo nuomon ir vertina klausim (pvz.: visikai teisingai; teisingai; greiiau teisingai negu neteisingai; sunku atsakyti; greiiau neteisingai negu teisingai; neteisingai; visikai neteisingai. Gali bti tik trys vertinimai, kad bt lengviau apdoroti gautus duomenis). Standartizuoti testai teikia galimyb tiksliau vertinti respondent nuomon, vertinimus ir lengviau taikyti statistinius apdorojimo metodus, taip pat galima kelti grietesnius reikalavimus testavimui. Reikalavimai: visi respondentai atsako tuos paius klausimus (teiginius); pateikiamas toks pat alternatyvi atsakym rinkinys;
Plaiau apie ivardytus testus r.: . . , . . . ... . 1417; 5960; 170173; 351.
162
553
visiems apklausiamiesiems instruktaas ir nurodymai pateikiami visada tokie pat, paprastai ratu; odiu nurodymai vairioms grupms pateikiami tais paiais odiais, svokomis, ta paia maniera; n vienam respondentui neteikiama joki privalum; i anksto parengiama testavimo rezultat vertinimo sistema, kuri be iimties taikoma visiems vienodai; tam tikr grupi respondentai testuojami pagal galimyb tuo paiu dienos metu ir panaiomis slygomis; pageidautina testuojant atsiriboti nuo asmen, atstovaujani staigos ar mokyklos, kur atliekamas tyrimas, administracijai; pradjus testavim sociologas respondentams nieko nebeaikina ir j nebekonsultuoja; testo turinio ir prasms instrukcij turi suprasti pats respondentas; todl instrukcij reikia kruopiai parengti kuriant test; lyginamuosiuose tyrimuose grups turi bti vienodos motyvacijos lygio; vairi motyvacija, tiek nepakankama, tiek pernelyg didel ikreipia rezultatus. Standartizuoti testai patogesni duomenims gauti, kaupti ir apdoroti statistiniais metodais. Jeigu respondent atsakymai fiksuojami specialiose perforacinse kortelse, tai nebereikia rank darbo, duomenys apdorojami ESM. Test apklaus rezultatai yra patikimiausi, kai standartizuojami pagal generalinius tos tyrimo visumos, kurioje buvo testuojama, parametrus. Tam yra sukaupiama informacija i preliminari ir atrankini tyrim. Daugjant apklaust respondent ir didjant tyrimo reprezentatyvumui, nuolat bus tikslinamas apskaiiuotas vidutinis aritmetinis vertinimas ir standartinis jo nukrypimas dl daugybs dsni. Generalini parametr inojimas i tam tikro standartinio testo teikia jam daug privalum. Pirmiausia, tuo remiantis, i karto galima pasakyti kiekvieno tiriamojo individuali rezultat ir vidutinio generalins visumos rezultato skirtumus. Antra, po kiekvienos apklausos galima lyginti testuojamos grups nukrypimo nuo generalins visumos parametr lyg. Sociologini test konstravimas. Sociologiniai, kaip ir psichologiniai, testai jaunojo mokslininko tyrim procese gali bti naudojami jau kaip inomi moksle, t. y. parengti specialist, aprobuoti, su nustatytais validumo ir patikimumo rodikliais (koeficientais), sukaupta testavimo ir rezultat apdorojimo metodika. Taiau tyrimo metodai, kaip ir viso tyrimo organizavimo metodai, nuolat pltojasi ir tobulja. Todl norint vairiapusiai ir naujai itirti tam tikr reikin, j naujai mokslikai inagrinti, btina ne tik tobulinti jau esamus
554
metodus, bet ir kurti naujus. Tai ypa aktualu rengiant sociologinius testus. Sunkum juos rengti lemia keliam tyrimo udavini sudtingumas. Vykdant plaius fundamentaliausius disertacinius mokslinius tyrimus, kuriais norima atskleisti socialins raidos dsningumus, btina kurti standartizuotus, tipinius testus. Taiau atliekant taikomojo pobdio tyrimus, siekiant inagrinti lokalaus pobdio objekto funkcionavimo tendencijas arba patikslinti, palyginti kitais metodais gautus rezultatus, galima konstruoti testus savarankikai. Visk lemia keliam tiksl apimtis ir prasm. Taigi juo didesnio masto tyrimas, juo grietesni reikalavimai keliami testo patikimumui ir validumui. Be to, juo daugiau udavini testas turi sprsti, juo sudtingiau j sudaryti. Taiau, sudarant vienokius ar kitokius testus, btina turti ne tik aiki pagrindin idj, reikia kryptingai ir kruopiai parinkti tikrovik pavyzdi, juos aprobuoti, numatyti testavimo ir rezultat apdorojimo technik ir bdus. Tai gyvendinti padeda pirmiausia programa, kuria taip pat pagrindiama problema, ianalizuojama nagrinjamo klausimo teorija, nustatomas tyrimo objektas ir dalykas, aptariamos pagrindins svokos ir vertinimo kriterijai. Be programos, testui konstruoti reikia plano, kuriame bendrais bruoais bt numatyti klausimai, testo turinio pobdis. Planas gali bti homogeninis, t. y. tyrj dominanio vieno poymio (savybs, charakteristikos) tyrimas, arba heterogeninis, t. y. i karto keli poymi (savybi, charakteristik) nagrinjimas. Testo uduoi skaiius priklauso nuo tyrj dominanius poymius atspindinio svok apimties, turinio ir abstrakcijos lygio. Pvz.: konstruojant test pasauliros vertybms imatuoti, paiekos apsiribot tik tuo aspektu, kuris yra susijs su mogaus pairomis mogaus paskirt ir viet visuomenje, kitus mones ir pat save, darb, morals vertybes, statymus, religij ir kt. Kiekvienas i ivardytj pasauliros komponent heterogeniniame teste tampa pagrindiniu svokos indikatoriumi. Po to is pagrindins svokos indikatorius atstovauja antrini empirini indikatori visumai. Priklausomai nuo svok apimties ir turinio bei svok indikatori, nuo j vietos ir vaidmens apskritai pasauliros konceptualioje struktroje, numatomas tam tikras kiekis empirini indikatori, reikiam teste pasisakymais, teiginiais. Taip pat numatomas bendras testo teigini kiekis, kad gausa neatimt respondentams noro juos atsakinti. Praktika rodo, kad homogeniniame teste reikia maiausiai 10 teigini; j gali bti 2329, o daugiausia 3040. Heterogeniniame teste nuo 20 iki 200. Daugumoje sociologini tyrim (anketini, interviu ir kt.) respondent praoma atsakyti daugyb klausim, kurie sukelia vair j poir:
555
palankum, prieikum arba abejingum. Pirmieji testai daniausiai bdavo su daugybe klausim. Taiau vliau sitikinta, kad respondentai noriau, atviriau ir ramiau atsakinja ne klausimus, o teiginius, daniausiai suformuluotus pirmuoju asmeniu arba beasmene forma. iuo atveju usimezga geresnis psichologinis ryys tarp tyrjo bei respondento, kadangi respondentui pateikiami teiginiai, su kuriais jis gali sutikti arba nesutikti, t. y. vertinti teigin. Sprendiamojo pobdio teiginiai suteikia galimyb artimiau bendrauti su respondentais. Pvz.: teiginys A sitikins, kad po vedyb sutuoktini meil ugsta skirting moni poiriu yra ginytinas, todl respondentui norisi isakyti savo nuomon. Neginijami tvirtinimai nieko nedomina, todl testams netinka. Juo daugiau ginytina mintis, juo geresnis testas. Test teigini efektyvumas grindiamas logika. Ne kiekvien teigin galima traukti test. Reikia parinkti tok, kuris, pirma, logikai prasmingas ir reikalauja tam tikro sprendimo ir, antra, turi ry su nagrinjamu dalyku. Kiekvienu teiginiu kakas teigiama ar neigiama. Toki teigini kompleksu isiaikinama respondento pozicija. Kitas, ne maiau svarbus, sociologini test bruoas yra galimyb suinoti susijusius su respondento sprendimais jausmus ir emocijas. Taigi susidaro galimyb painti ne tik respondento mstymo kryptingum, o ir igyvenimus. Taip galima utikrinti geresn sociologini tyrim kokyb ir gauti vairesns informacijos. Testai, kaip ir anketos, gali bti atviri ir udari. Atviri testai neubaigti sakiniai, pvz.: Vakarais danai norisi , Kaip matau gatvje policinink, man ir t. t. Tokie sakiniai greiiau ir esmingiau atspindi respondento pozicij. Taiau juos sunkiau apdoroti, ypa jeigu apklausiama didesn grup. Todl jie labiau tinka individualiam vertinimui. Udari testai aiks ubaigti teiginiai, todl respondentui reikia tik pasirinkti vien i silom atsakym arba sutikti, arba nesutikti su pateiktu teiginiu, pripainti, ar teiginys yra teisingas, ar neteisingas. Nerekomenduojama pateikti atsakymus Taip ne. Pvz.: klausim Ar Js nepavlavote paskait? atsakym taip pat galima suprasti dviprasmikai. Todl sociologijoje tokie atsakymai nenaudojami. Be to, danai pateikiami atsakymo variantai Neturiu nuomons, Negaliu atsakyti. Formuluojant testo teiginius, naudinga laikytis toki taisykli: 1) teiginiai pagal galimyb turi bti trumpi, vienos minties; juo maiau odi, juo maiau nesusipratim; 2) visi teiginiai turi bti vienodai suprantami visiems respondentams; todl juos reikia formuluoti trumpais sakiniais, be tarptautini odi, mokslini svok, retai vartojam odi;
556
3) pateikiami teiginiai jokiu bdu neturi pirti teisingo, visuomens pripainto atsakymo, taip pat ir prieingo atsakymo; 4) kiekvienam testo teiginiui pageidautina skirti po tiek pat atsakymo variant ne maiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 11; taip lengviau respondentui testuoti ir apdoroti rezultatus; 5) testas neturi bti sudarytas vien i teigini ar neigini; 6) reikia vengti vartoti neigin ne (pvz.: Nemanau, kad is darbas man yra geras); respondentas manydamas, kad jo darbas geras, turs neigti neigin, t. y. pasirinkti atsakym Neteisinga, o i login operacij ne kiekvienas skmingai sprendia; 7) kiekviename testo teiginyje tvirtinama kokia nors viena mintis; netiks bt teiginys: Policijos fakultete reikia vesti privalom paskait lankym, statutin drausm ir privalomas uniformas; ia atsakymas Teisingai numato sutikim o Neteisinga nesutikim su visais teiginiais; tai neivengiamai ikreipia rezultatus. Respondentas privalo atsakyti visus testuose pateiktus teiginius. 163 Toks turi bti nuolatinis tyrjo rpestis . *** Apibendrinant aiki ivada, kad testai gali gerokai pakelti sociologini tyrim lyg, padidinti j efektyvum, padti gauti informacijos, kurios sunku gauti tradiciniais tyrimo metodais. Taiau reikia kurti reikiam instrumentarij, profesionaliai testus parengti, standartizuoti ir nuolat tobulinti. Kiekvien nauj mokslo raidos etap lydi taikom metod tobulinimas ir nauj krimas. Nuo metod efektyvumo, patikimumo priklauso mokslo paanga, mokslinio darbo skm.
Plaiau apie sociologinius testus r.: . . . . : , 1982.
163
557
13.4.12. Profesins patirties apibendrinimo metodas

Maa idstyti patyrimo spdius: juos reikia pasverti ir palyginti, apmstyti ir igryninti. Montenis Patyrimas minties kdikis, o mintis veiksm kdikis. B. Dizraelis
Patirties apibendrinimas (angl. experience of generalization; vok. erfahrung verallgemeiner; rus. ). Svarstant ir aikinantis profesionalizmo samprat, danai vyksta teoretik ir praktik konfrontacija. Grynieji praktikai danai ignoruoja teorij, laiko j per daug abstraki maai pritaikom veikloje ir tinkam tik ginams akademinse sferose. Prieingai, mokslininkai teoretikai danai praktik traktuoja tik kaip individuali, elementari, empirin patirt, gyt per iekojimus ir klydimus. Tokie prieingi poiriai dl to paties reikinio analizs, skeptiki jo vertinimai daro didiul al tiek praktikai, tiek teorijai, tiek teoretik, tiek praktik profesionaliam tobuljimui. Tai bdinga pedagog, policijos ir daugeliui kit veiklos srii. Plaiau i patirties problem nagrinsime per policijos veiklos analiz. policijos komisariat atvykusiam jaunam specialistui danai sakoma: Ko jus imok akademiniame suole, galite umirti, ia mes imokysime dirbti ant ems. Taigi naujokui tenka taikytis prie nepastamos aplinkos mokytis specifinio darbo stiliaus ir metod. Praktini (policijos, pedagog, socialini ir kt.) darbuotoj nuomone, profesins kompetencijos pagrindas yra patirtis. policininko, pedagogo ir kitas profesijas danai irima kaip unikal reikin. Manoma, kad profesijai pasirengti nepads nei kompetencija kitose srityse, nei joks formalus, akademinis isilavinimas. Tokia pozicija lemia net kai kuri ali pedagogin, pvz.: policijos pareign, rengimo sistem, kadangi geriausiu mokslu laikoma praktin patirtis siekiama suteikti vien tik minimaliai profesini ini ir maksimaliai praktini gdi ir mokjim. Tvirtinama, kad tik dirbant galima imokti amato. Tai tiesa, bet tik tam tikromis slygomis. Toks poiris, toks bendradarbi sitikinimas formuoja profesin pareigno savimon, juo remdamiesi policininkai motyvuoja ir vertina savo veiksmus ir poelgius, juos
558
adekvaiai pateisina. Taiau i kryptis orientuoja policijos pareignus tik gyvenimik, empirini ini kaupim, praktini gdi ir mokjim lavinim ir tobulinim. Taiau, daugjant nusikaltim, jiems sudtingjant, gerjant nusikaltli isilavinimui, is poiris darosi ribotas. Gyvenimas reikalauja policijos profesionalumo, mokslu pagrsto imanymo ir efektyvi priemoni. Teisingai pastebi policijos komisaras Z. ymanius, kad tik mokydamasis ir dirbdamas praktin darb, policijos pareignas gali pasiekti 164 kompetencijos lyg, kuris btinas gerai atlikti jo pareigoms . Ir teorijoje, ir praktikoje operuojama iniomis. Taiau praktikoje inios, kol nra apibendrintos, mokslikai pagrstos, yra empirinio pobdio. Mokslas yra organizuotos inios, anot angl filosofo, sociologo ir psichologo Spenserio, susistemintos. Taigi teorija ir yra mokslikai pagrstas tikrovs ir moni veiklos aikinimas. Taiau, antra vertus, praktika yra ios mokslins tiesos painimo ir vertinimo kriterijus. Todl teorija be praktikos sausa, o praktika be teorijos akla. Praktika (gr. praktikos veiklumas) yra moni veikla, keiianti ir pertvarkanti tikrov, ypa veiksminga, kai remiamasi mokslinmis teorinmis iniomis. Taigi teorija ir praktika, mokslins ir empirins praktins inios vienos kitas papildo, praturtina, vienos kitomis remiasi. Todl veiksmingas profesins veiklos rezultatas gali bti tik tada, kai teorija ir praktika glaudiai sveikauja ir sprendia bendrus udavinius. Todl, apibendrinus sukaupt profesin policijos veiklos, pareign rengimo ir ugdymo patirt, reikia kelti j iki mokslikai pagrsto lygmens. Vadinasi, reikia kooperuoti mokslinink ir praktik pastangas. fundamentali moksl ir praktikos ry, ms nuomone, gali utikrinti taikomieji mokslai, ir pirmiausia prakseologija (gr. praxis veikla+logos mokslas), kaip veiklos teorija, tirianti i veikl efektyvumo poiriu. Ji padt formuluoti racionalios ir efektyvios veiklos principus, taip pat turt metodologins reikms policijos darbo organizavimui ir valdymui. ios bendros teisingos (geros) veiklos teorijos pagrindus kr A. Gastenas, G. Fordas, A. Fajolis, F. Teiloras, T. Kotarbinskis. Norint sukurti i veiklos teorij ir metodik, kaip nurod jos pradininkai, btina eiti nuo specifins praktins veiklos patirties apibendrinimo prie mokslikai pagrstos veiklos krimo ir sisteminimo ir po to atgal ios, teorikai argumentuotos veiklos diegim praktikoje.
Z. ymanius. Praktinio darbo reikm policijos pareignui // Policijos pareign ugdymo aktualijos ir patirtis (sud. ir red. R. Tidikis). Vilnius: LTA, 1999. P. 48.
164
559
Patirtis yra tiesioginis policijos pareigno santykis su tikrove ir to slyio poveikio tikrovei rezultatas. Patyrimas tai aminas gyvenimo mokytojas tvirtino Gt. Patyrimas patikimas viesulys kelyje sak JAV politinis veikjas U. Filipsas. Taiau Dordas Vaingtonas perspjo ir apie jo ribotum: Dairytis atgal mums reikia tik dl brangiai pirkto patyrimo buvusi klaid ir naudos pamok. Taigi patirties kaupimas ir apibendrinimas nra savitikslis dalykas, o btina slyga geram, efektyviam darbui organizuoti, taip pat mokslikai pagrstai veiklos teorijai ir metodikai kurti. Kas yra patirtis ir kaip bei koki j reikia apibendrinti? Patirtis praktika paremtas empirinis tikrovs painimas, kurio rezultatas yra asmenybs ar kolektyvo sukaupta ini ir mokjim visuma. Patirt mogus gyja aktyviai veikdamas iors pasaul praktinje, ypa profesinje, veikloje. iame procese yra atskleidiami daikt ir reikini tarpusavio ryiai, j pasikartojimo ir danumo dsningumai, imginami tikslingos veiklos metodai ir bdai, veiksmingai siekiant aukt profesins veiklos rezultat. Antra vertus, patirtimi yra gyvendinamos teorijos, o sukauptos idjos praktinje veikloje skatina tolesn teorijos pltr. Tik tos idjos, kurios pritaikomos praktikoje, tampa gyvybingos. Profesin patirtis gali bti vairi, pvz.: masin teistvarkos, teissaugos ir kit profesij darbuotoj patirtis, prieakin (geroji) ir novatorin. Masin teissaugos pareign patirtis tipika ios institucijos darbuotoj patirtis, atskleidianti pasiekt iuo metu profesins veiklos lyg, realizuojant veikianius statymus ir postatyminius aktus, vykdant tarnybines uduotis ir priedermes. Prieakin (geroji, arba paangioji) profesin patirtis paprastai suprantama kaip pareigno didelio meistrikumo bei profesionalumo iraika, t. y. praktikoje sukaupta patirtis, kuri duoda nuolatin labai ger profesins veiklos rezultat. i patirtis gali ir neturti nieko i principo naujo, originalaus, bet gali bti grindiama efektyviu mokslo princip ir metod taikymu veikloje, ir todl gali tapti geru profesins veiklos meistrikumo pavyzdiu. Toki sukaupt profesionali patirt verta perduoti kitiems darbuotojams. Novatorin (lot. novator atnaujintojas) patirtis yra patirtis drsiai diegti naujas idjas, lauanias senas pairas, taisykles, normas, trukdanias engti priek. Jai yra bdingas krybinis pradas, ji originali. i patirtis ypa vertinga naujais tobuljimo bdais, nauj idj poreikiu inovacijoms apibendrinti ir teorikai pagrsti.
560
Profesins patirties apibendrinimo metodas istorikai yra pirmas, kadangi, ilgai neatsiradus moksliniams tyrimo metodams, jis buvo vienintel priemon naujoms profesins veiklos ivadoms gauti. Vyresnij darbuotoj profesin patirtis odiu, ratu ar praktikai buvo perduodama jaunesniems darbuotojams. Deja, danai ir dabar kai kuriuose komisariatuose is metodas yra vienintelis pareign kvalifikacijai kelti. Antra vertus, dar nesusikrus policijos teiss ir veiklos mokslui kaip savarankikai mokslo akai, teistvarkos pareign profesins patirties apibendrinimas tampa svarbiu udaviniu, taip pat nauj ini gavimo ir tvirtinimo praktikoje altiniu. Profesin geroji patirtis gali bti dvejopa. Vienu atveju pareignas dirbdamas atranda mokslui dar neinom metod, bd, priemoni ir savo atradimais remdamasis pasiekia labai ger veiklos rezultat. iuo atveju profesins patirties apibendrinimo udavinys naujoves painti, apibdinti ir traukti profesins veiklos mokymo sistem. Tai nra lengva padaryti, nes praktikai profesinje veikloje nauja ir sena, inoma ir neinoma yra susipyn, todl norint atskirti, reikia gerai pasirengti teorikai. Kitais atvejais geroji profesin patirtis grindiama krybiku mokslui jau inom teigini derinimu su praktiniu taikymu. Patirties nagrinjimo udavinys atskleisti nauj poir inomus teiginius, apibendrinti, aprayti pareigno ar staigos veiklos ypatumus ir skirtumus. Kaip apibdinama geroji profesin patirtis, i koki poymi j galima painti, kokius reikalavimus ji turi atitikti? Pirmas svarbus gerosios patirties poymis ar rodiklis yra visuomens raidos tendencij, socialinio usakymo atitikimas. Geriausi darbuotojai jautriai reaguoja gyvenimo pokyius bei naujus jo keliamus reikalavimus ir randa efektyvi bd savo darbui tobulinti. Dabar, policijai persitvarkant i prievartines funkcijas atliekanios gyventojams teikiani paslaugas institucij, ypa svarbu isiaikinti ir apibendrinti nauj gerj patirt. Antras gerosios patirties poymis pastovs teigiami profesins veiklos rezultatai. Treias gerosios patirties rodiklis optimalus jg ir priemoni naudojimas pastoviems teigiamiems profesins veiklos rezultatams utikrinti. Negalima laikyti gerja patirtimi tikslo siekimo per perkrovas, stresus, papildom darbo laik, nesiskaitant su priemonmis, nesilaikant teiss ar morals norm ir t. t. Ketvirtas gerosios patirties rodiklis nauji profesins veiklos elementai. Btina skirti tikrj naujovikum nuo tariamojo. Tariamos naujovs daniausiai neturi realaus pagrindo, yra dirbtinai
561
sumanytos, nesiremia objektyviais dsningumais, yra tik parodomojo pobdio siekiant pigaus populiarumo. Jos paprastai neatsispiria laiko ibandymui, neduoda nuolatini teigiam rezultat. Tokie populistiniai naujovi pradmenys neturi nieko bendra su tikrja gerja patirtimi. Antra vertus, reikia turti galvoje ir tai, kad nauja sunkiai skinasi keli pripainim ir net gali bti daugumos traktuojama kaip netikra naujov pasipuikavimui. Naujovms paprastai prieinasi konservatyvi pair darbuotojai. Be to, ugimstanti nauja tvarka visada bna silpnesn u sen, prast, nusistovjusi, visiems aiki tvark. Senosios griovimas sukelia daugelio nepasitenkinim. Nors bt ir labai vertingi, glenieji elmenys gali ir prati. Kaip tik todl naujoves pirmiausia turt puoselti vadovai. Jie turt suprasti ir sudaryti palankias slygas naujovms sitvirtinti. Norint suprasti gerosios profesins patirties esm ir vert, reikia inagrinti jos atsiradim, ssajas su bendraisiais mokslo teiginiais, viet bendroje profesins veiklos sistemoje, analizuoti j sveikoje su aplinka, su konkreiomis realizavimo situacijomis. Be to, geroji patirtis esti susijusi su naujovs autoriumi, su jo potencinmis galimybmis. Nemanoma svetimos patirties tiesiog perimti manoma perimti tik jos idj, principus, realizavimo bdus ir iuo pagrindu j krybikai nagrinti ir valdyti. Kaip ir k i gerosios profesins (policijos veiklos) patirties reikt nagrinti? Paprastai patirties analiz suprantama kaip vientiso veiklos proceso iskaidymas sudtines dalis. Be tokio iskaidymo nemanoma suprasti, prasminti jokio sudtingesnio reikinio. Analize iskirti profesins veiklos elementai yra vertinami vadovaujantis profesins veiklos efektyvumo matu. Analizuojant profesin patirt galima iskirti iuos elementus: 1) konkreios profesins veiklos tikslas ir jo realizavimo udaviniai; isiaikinama, kok tiksl kelia gerosios patirties autorius, kokius udavinius sprendia (numato sprsti) organizuodamas vis veiklos proces; sprendiant iuos udavinius, analizuojamas ir vertinamas visas veiklos procesas; 2) inios, mokjimai, gdiai, gebjimai, kuriais remiamasi ioje konkreioje veikloje; 3) autoriaus (arba ir bendradarbi) patirtis; 4) objekto (grups moni, individo) reakcija autoriaus patirt; 5) materialinis ir techninis veiklos aprpinimas; 6) veiklos slygos (aplinkybs); 7) veiklos rezultatai; 8) gerosios patirties vertinimas, ivados, rekomendacijos (remiantis gerja patirtimi).
562
Taigi apibendrinam gerj patirt reikia kruopiai aprayti ir visapusiai ianalizuoti. Jos efektyvumui patikrinti reikia organizuoti papildom eksperiment ir jos vertei patvirtinti. Kuo naudinga apibendrinta profesins patirties? Pirma, naujomis empirinmis iniomis; antra, teorini ini veiksmingumo patvirtinimu; treia, keliam idj iliustravimu, j naujovikumo vertinimo pagrindimu; ketvirta, pagrindu metodins mediagos, profesins veiklos rekomendacij, atmintini rengimui; penkta, kaip altinis nauj profesins veiklos idj propagavimui. Profesins patirties kaupimas, apibendrinimas ir diegimas aktyvina ne tik darbuotoj, bet ir vadov veikl, skatina krybikum, nauj problem sprendimo bd paiekas, optimizuoja veiksm proces. Darbas atliekamas kokybikiau ir per trumpesn laik, pasiekiama geresni rezultat. Prieakinis patyrimas vadov ir valdini ne tik praktinio, bet ir protinio darbo rezultatas. Pirmiausia tai yra protinio darbo vaisius, nauj fakt, reikini, dsningum, profesini vertybi atradimas, tarnybini udavini nauj sprendim modifikavimas, j gyvendinimo bd paieka. Kalbant apie profesins patirties apibendrinimo metod, reikt paminti ir teisin precedent kaip profesins patirties apibendrinimo rezultat. iuo metodu remiamasi visoje anglosaksikoje teiss sistemoje, precedentinje teisje. Teisinis precedentas valstybs institucij (daniausiai teismo) sprendimas, priimtas dl konkreios teisins bylos ir vliau laikomas 165 pavyzdiu sprendiant analogikas (panaias) bylas . Juk precedentas ir yra ne kas kita, o profesins patirties apibendrinimo rezultatas. Teisjas taiko precedent remdamasis koleg jau seniau pritaikyta patirtimi tam tikroje situacijoje. Jei tokios patirties dar nra, tai jis pats, remdamasis savo teisine smone, inagrinjs visas situacijos aplinkybes, j suformuoja. Kitaip sakant, sukurdamas precedent, jis perduoda savo patirt kolegoms, o jie paskui skmingai taiko j savo teisminje veikloje. Remiantis precedentu, teisjui reikia atsivelgti ne visus ankstesnio sprendimo ar nuosprendio poymius, o tik tok sprendim primusio teisjo teisin nuostat faktines bylos aplinkybes ir j teisin vertinim. Teisjas turi teis savo nuoira vertinti nagrinjamos bylos nuostat analogij. Btinybs atsivelgti precedent lygis priklauso nuo precedent primusio ir taikanio teismo padties teism hierarchijoje. Juo teismo padtis auktesn, juo maiau jis yra saistomas precedento.
165
A. Vaivila. Teiss teorija. Vilnius, 2000. P. 241.
563
Precedento teiss forma yra itin sudtinga. Kiekvienu atveju teisjas, sprsdamas byl, turi patikrinti gausyb ankstesni teism praktikos informacijos. Informacija, siekiant palengvinti darb, yra nuolat sisteminama. Teisiniai precedentai populiariausi alyse, kur galioja bendrosios teiss tradicija (JAV, Anglija, Australija, Zelandija), kur itin sureikmintas teism vaidmuo, jiems suteikta teis ne tik taikyti teis, bet ir kurti teiss normas, precedentui suteikiama statymo galia. metod danai taiko Aukiausiojo teismo teisj senatas, leisdamas teism praktikos apibendrinimus. Juose nurodoma, kokie teismai, kiek ir koki byl inagrinjo pagal tam tikr straipsn, kokius sprendimus prim, koki klaid dar, taip pat pateikiami sudtingesni klausim iaikinimai, nurodoma, kaip juos reikt sprsti ateityje, teikiamos konsultacijos. Deja, profesins patirties apibendrinimo metod kol kas dar nepakankamai taiko profesionalai (ypa teisjai, prokurorai, advokatai, policijos pareignai ir kt.), apibendrindami savo mokslinius tyrimus per profesin patirt, sistemindami j. Taip pat maai ji apibendrinama disertacijose ar student baigiamuosiuose darbuose. Neatsitiktinai amerikiei sociologas, funkcionalizmo atstovas Parsonsas Tolkotas (Parsons Tolcott) nuolat tvirtindavo, kad tik ini ir patirties pagrindu tampama profesionalu ir tik toks profesionalas esti kompetentingesnis ir viresnis darbe. iuolaikini mokslo institut profesionalumas kaip tik ir remiasi ne vien mokslini idj klimu, bet ir apibendrinta j diegimo praktikoje patirtimi. Tai yra ir vienas i pagrindini taikomojo mokslo udavini. Tokie yms pedagogai, kaip H. Pestalocis, M. Montesori, A. Makarenka, V. Suchomlinskis ir kt., ne tik apibendrino profesin pedagogin patirt, bet ir ja remdamiesi kr pedagogikos teorij. Pvz.: vadovaujantis A. Makarenkos praktini idj apibendrinimu ir diegimu naujomis pedagoginio proceso slygomis, yra apginta per 40 disertacij buvusioje Taryb Sjungoje, taip pat vedijoje, Kuboje, Japonijoje ir kitose alyse. Disertacijose pedagogins idjos grindiamos asmeninio ir palyginus nedidelio pedagog kolektyvo patirtimi, taiau praktinio darbo ivados tapo reikmingos viso pasaulio pedagogikai. Jas ir dabar plaiai nagrinja JAV, Pranczijos, Vokietijos, Japonijos mokslininkai. Pedagogin patirt apibendrina ir patys mokytojai, aukltojai. Jie savo veikl velgia tarytum mokslininko akimis: nagrinja mokslin literatr, savo darb lygina su moksliniais teiginiais ir ieko literatroje nepaskelbt ar nenagrint dalyk. Apibendrint patirt jie skelbia spaudoje, skaito mokslinius praneimus. Pedagogui praktikui kartais sunku objektyviai vertinti savo darb, atskirti nauja nuo inoma pedagogikoje. Todl neretai patirt apibendrinti imasi
564
pedagogas mokslininkas, o svarbiausiais atvejais mokslinink grup. Pedagogin patirtis gali bti vairi. Kartais pedagogas aptinka naujus, mokslui dar neinomus, lavinimo ir ugdymo metodinius pagrindus. Jais remdamasis, pasiekia labai ger rezultat. Pedagogins patirties apibendrinimo udavinys iuos pagrindus iskirti, suformuluoti ir traukti pedagogikos ini sistem. Tai sudtinga, nes pedagoginje praktikoje nauja ir sena, inoma ir neinoma yra susipyn ir reikia labai gero teorinio pasirengimo, kad nauji mokslo teiginiai bt atskirti nuo jau inom. Kitais atvejais pedagogins patirties pagrind sudaro krybikas mokslui jau inom teigini derinimas ir praktinis taikymas. Tyrimo udavinys atskleisti novatorik poir inomus pedagoginius teiginius, apibendrinti ir patikrinti, ar pedagogin ivada yra nauja. Neretai pedagogins patirties pagrind sudaro kruoptus pedagogini ivad praktinis taikymas. Pedagoginio proceso skm priklauso nuo mokytojo pastang. Gerai dirbanio, kruoptaus pedagogo patirtis yra skatinantis pavyzdys kitiems pedagogams. Tokios patirties apibendrinimas yra ir mokslini ivad verifikavimas j teisingumo tikrinimas. Galima daryti ivad, kad, taikant vairius duomen rinkimo ir apdorojimo metodus, apibendrinama pedagoginio proceso ypatum patirtis. Taiau reikia nepamirti, kad apibendrintos profesins patirties, kaip ir prakseologijos, mokslo rezultatai negali bti imperatyvinio, privalomojo pobdio, nes tra tik statistinio, tikimybinio stochastinio pobdio. I patirties ivestos taisykls, rekomendacijos ymimos ifru danai, bet ne visada. Taiau danai gali bti taikomas daugeliu atvej, bet gali bti net pakeltas iki nuolatinio teorinio dsningumo lygmens.
565
14. BAIGIAMOJO DARBO RENGIMAS IR GYNIMAS

14.1. Baigiamojo darbo paskirtis, tikslas, udaviniai
Nesivaizduoju, kaip galima tenkintis iniomis ne i pirmo altinio; nors svetimos inios ir gali kai ko imokyti, taiau vis dlto tapti imintingu manoma tik vadovaujantis savo iniomis. M. Montenis inios tik tada yra inios, kai jos gytos savo minties, o ne atminties pastangomis. L. Tolstojus
Baigiamasis darbas savarankika baigiamoji mokslin studija, atskleidianti autoriaus gebjim reikti studijomis gytas ir apibendrintas inias, naudotis moksline literatra, analizuoti ir komentuoti norminius aktus, apibendrinti teissaugos ir kit institucij praktik ir patirt bei savo ar kit autori empirini tyrim mediag, taip pat, savarankikai apraant darbo eig, daryti ivadas ir teikti rekomendacijas. Baigiamajame darbe turi: atsiskleisti studento teorins ir praktins inios, mokjimas jas taikyti nagrinjant faktus, socialinius reikinius, gebjimas kritikai analizuoti, apibendrinti ir vertinti literatros altinius, empirin tyrim mediag ir praktin veikl; atsiskleisti studento savarankiko darbo mokjimai ir gdiai, jo krybikumas mokslinio tyrimo metodologija ir metodika sprendiant aktualias teorines ir praktines nagrinjamos temos problemas ir udavinius; atsispindti geras studento profesins kvalifikacijos pasirengimo lygis, gebjimas remtis statymais ir kitais norminiais aktais, reguliuojaniais socialinius santykius tos srities, i kurios yra nagrinjama baigiamojo darbo tema, taip pat ir i normini akt naujausi pakeitimai. Baigiamajame darbe studentas privalo:
566
apibdinti baigiamojo darbo temos aktualum ir praktin numatom gauti rezultat reikm; inagrinti baigiamojo darbo tema esam literatr, apibendrinti, kas ia tema parayta, nurodyti jos atskleistus ir neatskleistus aspektus bei kuriuos i j nagrins diplomantas; surinkti reikaling empirin mediag taikant mokslinius tyrimo ir mediagos apdorojimo metodus; atlikti jos analiz, darbe remtis moksline bei metodine literatra, norminiais aktais, inynais, statistikos rinkiniais, ia tema aktualiais spaudos straipsniais; idstyti savo nuomon nagrinjama tema diskutuojamais klausimais; suformuluoti konkreias baigiamojo darbo ivadas, pateikti pasilym ir rekomendacij dl nagrinjamos problemos tobulinimo ir gyvendinimo; pateikti naudotos ar cituojamos literatros sra; pateikti darbo santrauk usienio kalba; baigiamj darb apiforminti pagal jam keliamus reikalavimus.
14.2. Baigiamojo darbo temos pasirinkimas ir tvirtinimas

Maa turti ger prot, svarbiausia j pritaikyti. R. Dekartas Protas duotas pasiekti tai, ko nori. F. Dostojevskis
Svarbu ir sudtinga pasirinkti tem pagal savo interesus, galimybes ir problemos aktualum. Juo anksiau studentas pasirenka baigiamojo darbo tem, juo daugiau turi laiko j gilintis, iekoti reikiamos literatros, apmstant ir neskubant rinkti empirin mediag, atlikti tyrimus. Taiau dar neretai pasitaiko, kad studentas, tem pasirinks anksti, pradeda j nagrinti tik paskutiniame kurse. Per vlai pradjs rayti baigiamj darb, studentas skuba, nebeturi laiko sigilinti problem, todl tem nagrinja pavirutinikai, nesuspja laiku ubaigti. Patirtis rodo, kad pasirinkti tem reikia jau magistrantros pradioje. Dar geriau, jeigu baigiamojo darbo tema pltojama i kursinio darbo, prane-
567
im student mokslinje draugijoje ar i kitoki praneim, referat, kolektyvini bei individuali tyrim, profesins patirties arba iklausyto specialiojo kurso, fakultatyvo. Gerai apmstyta pasirinktoji tema skms laidas. Stasys alkauskis, apibendrins usienio autori patirt dl mokslinio darbo temos pasirinkimo, pritardamas jiems, su ironija ra: Darbo tema geriausiai ne renkama, bet tarsi savaime ieina aiktn i jaunesnio ar vyresnio mokslininko mokslinio isivystymo; kitaip tariant, tik tada jis gali bti laikomas subrendusiu nuosavam darbui, kai jame yra pasireik palinkimas ir specialinis nusiteikimas tam tikrai temai. Kiekvienas docentas gerai ino student praymus nurodyti jiems temas. Teisingas atsakymas tok praym ar klausim turt bti itoks: Tai js turtumte man pasakyti, bet ne a jums, kuri 1 tema jums geriausiai tinka arba rpi . Nerekomenduojama rinktis tem atsitiktinai. Studentas gal domisi net keliomis vertomis tyrinjimo temomis, taiau pats dl motyv stygiaus i j pasirinkti vienos nepajgia. Tuomet reikia tartis su bsimuoju moksliniu vadovu. Taip pat studentui reikia atsivelgti savo galimybes ir gebjimus. Yra aiku, teigia St. alkauskis, kad tema turi atsakyti autoriaus pajgoms bei sugebjimams. Ji kiek galima labiau turi sutarti su vidiniais jo polinkiais, kadangi tai yra viena i svarbesni slyg darbo skmingumui. Be to, temos pasirinkimas turi bti daromas sryyje su autoriaus teoriniu pasiruoimu, t. y. parinktoji tema turi rasti maiau ar daugiau paruot jau 2 dirv autoriaus isilavinime . Svarbiausias temos pasirinkimo kriterijus yra jos aktualumas. Baigiamasis darbas ne esamos literatros perraymas (plagiacija), ne jos kompiliacija (kit autori idj, mini, tyrinjim ivad, duomen, teigini pasisavinimas), o savarankikas darbas su naujumo elementais. Jiems priskirtina: nepakankamai literatroje atskleistos problemos iklimas; nauj literatros altini iaikinimas ir j pagrindu nauj fakt ir idj apibendrinimas; nauj ryi tarp inom reikini ir fakt nustatymas; naujos, paangios, praktins profesins veiklos apibendrinimas remiantis nauja idja;
St. alkauskis. Bendrosios mokslinio darbo metodikos pradai. Kaunas: Sakalo bv, 1993. P. 112. 2 Ten pat. P. 113.
1
568
nauj empirini rezultat gavimas ir panaudojimas praktinei veiklai pertvarkyti; nauj pasilym ir metodini nurodym rengimas profesinei praktinei veiklai. Rinkdamasis baigiamojo darbo tem, studentas privalo atsivelgti ne tik mokslin ir praktin temos aktualum, bet ir ios temos inagrinjimo literatroje lyg. Kai kuriomis temomis yra gantinai daug publikacij, vadinasi, jos plaiai diskutuojamos, gvildenamos, nuosekliai inagrintos. Viena vertus, tokia tema diplomantui palengvina darb, o antra vertus vairios literatros ta tema gausa sudarys sunkum iekoti nauj ios temos nagrinjimo aspekt ir neti savo, nors ir kukl, indl ios temos tyrim. visa tai btina atsivelgti. Kitas labai svarbus temos aktualumo kriterijus yra praktikos poreikis sprendiamoms problemoms. Studentui reikia atsivelgti ne tik laikmeio praktines problemas, o ir vyriausybs, visuomens, teistvarkos ir teissaugos institucij keliamus ateities reikalavimus, bsimojo darbo tobuljimo perspektyv. Antra vertus, studentas neturi pamirti ir temos pasirinkimo, jos aktualumo ypatingos atsakomybs. Nepatenkinamai, silpnai inagrinta tema gali bti nuvertinta, diskredituota kaip vertingas problem altinis ir gali formuoti ikreipt, neteising poir pai temos idj. Juo tema aktualesn, juo didesni reikalavimai keliami jos nagrinjimui. Pasirenkant tem, svarbus kriterijus numatyti tyrimo baz ir tyrimo metodais surinkti empirin mediag, statistinius nagrinjamo dalyko duomenis, pasinaudoti archyv mediaga, gauti pakankamai pavyzdi i operatyvins, administracins policijos veiklos, kvotos ar parengtinio tardymo, baudiamosios teiss taikymo, baudiamojo proceso, penitencins veiklos, visuomens sociologini tyrim rezultat ir kt. Baigiamojo darbo tem studentas galutinai pasirenka pats arba renkasi i kasmet katedros sudaromo srao. Pasirenkant konkrei tem, reikia atsivelgti jos aktualum, teorin ir praktin reikm, tyrimo galimybes, speciali literatr ta tema student suinteresuotum tirti vien ar kit problem. Sudarant katedros silom tem sra, pirmenyb paprastai teikiama didiausio praktikos poreikio temoms, kurios yra universiteto tiriam problem sudtin dalis, taip pat tokioms, kurios buvo nagrinjamos student konferencij moksliniuose praneimuose, kursiniuose darbuose, pagal kurias buvo kaupta mediaga mokomosios praktikos metu bei tam tikro dirbio temoms, kurias nagrindami studentai yra parod ryki gebjim.
569
Pasirinkdamas visai nauj, anksiau nenagrint tem, silom katedros, studentas turi i anksto konsultuotis su bsimuoju baigiamojo darbo vadovu. Taiau baigiamojo darbo tem studentas turt silyti ir pats. iuo atveju jis privalo pagrsti temos pasirinkimo motyvus, suderinti tem su katedros vedju ir bsimuoju vadovu. Visa tai suderinus, tema traukiama katedros rekomenduojam baigiamj darb sra. Studentas baigiamojo darbo tem pasirenka iki savo mokomosios praktikos ir stauoi, kadangi, skirstant ias vietas, turi bti atsivelgta baigiamojo darbo tem, kuriai studentas galt rinkti praktin mediag, atlikti reikalingus tyrimus. Pasirinktoji baigiamojo darbo tema patvirtinama katedros posdyje, skiriamas vadovas, ir tai registruojama specialioje baigiamj darb registracijos knygoje. Baigiamj darb temos, student pavards ir vadov pavards, moksliniai laipsniai ir moksliniai pedagoginiai vardai teikiami tvirtinti (arba sakymui parengti) studij prorektoriui. Pasirinks baigiamojo darbo tem ir pasikonsultavs su darbo vadovu, studentas per mnes gali patikslinti temos pavadinim. Po to baigiamojo darbo tem keisti galima tik leidus rektoriui arba studij prorektoriui.
14.3. Vadovavimas baigiamiesiems darbams

Jeigu mokytojas mgsta savo dalyk, jis yra geras mokytojas. Jeigu mokytojas ar mokytoja myli tik mokin kaip tvas ar motina, tai jie bus geresni u t mokytoj, kuris perskait visas knygas, bet nemgsta dalyko ir nemyli mokini. Jeigu mokytojas sieja savyje meil dalykui su meile mokiniams, jis tobulas mokytojas. L. Tolstojus
Katedra skiria baigiamojo darbo vadovu savo nar arba kitoje staigoje dirbant mokslinink ios srities specialist arba praktik profesional. Baigiamojo darbo vadovas turi turti mokslo laipsn arba pedagogin vard. Jeigu skirti tok vadov nra galimybs, dar skiriamas mokslininkas konsultantas arba, prieingai, vadovu skiriamas mokslininkas, o konsultantu ios srities specialistas praktikas. Vadovas ir konsultantas pasidalija vadovavimo funkcijas. Konsultantas diplomantui teikia reikiam dalykin krypt; vadovas kontroliuoja darbo eig, formali reikalavim laikymsi, darbo apiforminim, pristatym laiku recenzuoti ir ginti.
570
Vadovas padeda magistrantui sudaryti baigiamojo darbo plan prospekt, numatyti darbo etapus, parengti tyrimo ir mediagos rinkimo program, kontroliuoja baigiamojo darbo raymo eig, susipasta su parengtais skyriais ir visu darbu. Apie baigiamojo darbo rengimo eig kasmet, nors vien kart, vadovas ar kartu su magistrantu informuoja katedr. Magistrantas atsiskaito vadovui ir gauna skait. Vadovas, prims ubaigt darb (jei yra konsultantas, aptars su juo), rao atsiliepim ir (arba) teikia pasilym leisti ar neleisti darb ginti. Vadovo ratiku atsiliepimu arba pasisakymu baigiamj darb gynimo komisija turi vertinti studento savarankikum renkant mediag darbui, atliekant tyrimus, apdorojant ir analizuojant gautus rezultatus. Taip pat atkreipiamas dmesys atskir baigiamojo darbo skyri turin, sprendiam problem originalum. Atsiliepime taip pat pateikiama trumpa baigiamojo darbo rengimo eigos apvalga, diplomanto aktyvumas, iniciatyvumas, stropumas, produktyvaus mstymo lygis ir kt., studento santykiai su vadovu (konsultantu). Be to, atsiliepime apvelgiama studento atlikto darbo rezultat propagavimas, jo dalyvavimas student mokslinse (ar kitose) konferencijose, renginiuose baigiamojo darbo tematika, studento publikacijos spaudoje.
14.4. Plano rengimas

Gerov visur ir visada priklauso nuo dviej slyg: 1) teisingai pasirinkto galutinio bet kurios veiklos tikslo; 2) atrast tam tikr priemoni, vedani galutin tiksl. Aristotelis
Baigiamojo darbo rengimo planas magistrantui labai svarbus. Jis utikrina krypting magistranto darb atrenkant literatr, padeda suformuluoti tyrimo problem, preliminariai numatyti tyrimo tiksl, udavinius, objekt, i anksto apmstyti tyrimo etapus ir metodus, pareigoja sistemingai organizuoti darb, nuosekliai ir planingai dirbti. Planas gali bti kalendorinis, o vliau tapti mokslinio tyrimo programa. Plano sudarymas ypa svarbi ir atsakinga baigiamojo darbo rengimo pradia. Juo geresnis, tikslesnis, labiau apmstytas, detalesnis planas, juo lengviau rayti darb, numatyti jo struktr, surinkti reikiam mediag svarbiausioms idjoms pagrsti, argumentuoti, ivadoms daryti. Klysta tie studentai, kurie dirba be plano arba plano rengim atideda iki baigiamojo
14.4. Plano rengimas
571
darbo paskutinio etapo. Be plano dirbama stichikai, paprastai einama iekojim ir klydim keliu, todl danai galutinis rezultatas bna menkas arba studentas patiria visik neskm. Plano rengimas ilgas procesas, nevienkartinis aktas. Plano pradmenys gimsta jau pasirenkant tem, apmstant jos turin, konsultuojantis su moksliniu vadovu. Baigiamojo darbo temos svarstymas katedroje (jeigu numatytas) padeda studentui geriau suprasti savo darbo ir tyrimo problemas, apsibrti numatomus nagrinti klausimus, perirti arba patikslinti savo pozicij dl darbo. Todl, patvirtinus tem, labiau irykja bsimo darbo kontrai, konkretizuojamos literatros paiekos ir darbo kryptis. Taigi visas vadovo ir katedros dstytoj rekomendacijas patartina fiksuoti, stengtis isyk jas formuluoti. Jau pirminis planas padeda studentui kryptingai parinkti literatr ir palengvina darb su altiniais. Be to, turint plan, o vliau ir mokslinio darbo raymo program, skaitant literatr, darant jos iraus, galima i anksto dlioti iraus ir citatas pagal numatomus nagrinti klausimus, numatyti trkstam mediag. Geras planas padeda koreguoti ir vertinti viso darbo ir tyrim rezultatus. Taiau ir plan reikia nuolat koreguoti. Planas, kaip ir visas absolvento mokslinis darbas, turi bti krybikas. Renkant mediag, atliekant tyrimus, tenka sprsti naujus udavinius, todl kartais btina tam tikru aspektu tikslinti ir darbo krypt. Teisingai pastebima, kad darbo planavime slypi tam tikras paradoksas: juo detalesnis planas, juo daugiau ikyla nauj udavini ir problem. Taigi kokybikai isprsta problema skatina rastis naujas problemas. Mokslinis darbas yra nuolatinis nauj keli, bd, problem ir j sprendimo iekojimas. Todl, jeigu paaikja, kad darbo plan reikia keisti, tai keiiama suderinus su vadovu. Magistrantas, rengdamas savo baigiamojo darbo plan, geriau isiaikina ir io darbo krypt, esm, geriau suvokia vis proces, numato pagrindinius klausim sprendimo etapus, kryptingai paskirsto savo valios pastangas pagrindiniams udaviniams sprsti. Taip pat plane numatomi ne tik mediagos rinkimo, tyrimo etapai, bet ir konsultacijos su vadovu, konsultantu bei praktikais profesionalais, tyrim vieta, laikas, gautos mediagos apdorojimo, atsiskaitymo vadovui u vis darb ir jo atskirus skyrius katedroje laikas. Sudarant kalendorin plan, taip pat reikia atsivelgti tai, kad dl vadovo pastab, nurodym gali tekti i naujo rengti skyrius ar net perrayti vis darb. Be to, reikia numatyti pakankamai laiko baigiamojo darbo redagavimui ir apiforminimui.
572
Kalendorin plan grafik studentas btinai turi parengti, o vadovas patvirtinti. Planas ne tik skatina student planingai dirbti ir udavinius atlikti numatytu laiku, bet ir palengvina studento savikontrol. Antra vertus, geras planas sudaro moksliniam vadovui galimyb etapikai kontroliuoti absolvento darb, teikti jam veiksming pagalb ir absolventui laiku ubaigti darb. Nepristaius laiku katedrai ar recenzentui baigiamojo darbo, negaunama teis j ginti.
14.5. Bibliografijos sudarymo, literatros skaitymo ir citavimo metodika

Tegu mintys, ispausdintos knygose, bna tavo pagrindinis kapitalas, o tau kilusios mintys jo procentai. Abu L. Faradas Skaityti ir nesamprotauti tas pats, kas valgyti ir nevirkinti. E. Borkas
Studentas, pasirinks baigiamojo darbo tem, pirmiausia turi iekoti ia tema mokslo literatros (monografij, knyg, straipsni lietuvi ir usienio kalbomis bei kitos mediagos). Jis privalo susipainti su naujausiomis teorijomis, koncepcijomis, atskir autori pozicija nagrinjama tema, numatomais kelti ia tema klausimais. Mokslo literatr savo tema jis pasirenka savarankikai, konsultuodamasis su vadovu, vadovaudamasis nacionalins M. Mavydo, universiteto ir kit mokslini bibliotek fondais. Renkantis literatr, patartina susidaryti savo bibliografin kartotek vadovaujantis bibliotek katalogais, kartotekomis, bibliografiniais leidiniais. Dirbti su literatros altiniais reikia planingai ir kryptingai, taikyti mediagos analizs ir sintezs metodus, mokti ymtis kas svarbiausia. Pagrindiniai skaitymo bdai: preliminarus pavirutinikas: greitas susipainimas su atrinkta darbui knyga, straipsniu (autorius, knygos anotacija, vadas, skyri, paragraf turinys, bibliografija, ileidimo vieta, metai, jei yra, ivados ar baigiamasis skyrius); atrankinis skaitymas: pagrindini skyri ir paragraf perirjimas, svarbiausi viet ymjimas juostele ar kitu ymekliu;
573
itisas skaitymas be pertrauk ir ura; pagrindinis tikslas suprasti ir siminti perskaityto turinio esm, autoriaus poir nagrinjam problem, pagrindines mintis; perskaityto teksto turinio analiz kritikai j vertinant ir prasminant; kartotinis skaitymas atsirenkant tai, k reikia iskirti nagrinjama baigiamojo darbo tema; iskirti pagrindinius teiginius, dsningumus, taisykles, formuluoti ivadas remiantis perskaitytu tekstu; sigilinti autoriaus samprotavimo eig, jo dstymo logik ir diskutuoti su autoriumi iekoti jo samprotavim, argument, rodym privalum ir trkum, analizuoti, kiek pateikiami pavyzdiai pagrindia rodinjamas idjas, apmstyti savo turimus pavyzdius ioms idjoms patvirtinti ar paneigti; susieti gaut informacij su anksiau atrinkta mediaga ir su gyvenimo bei profesins praktins veiklos pavyzdiais. Skaitant literatr, labai svarbu valdyti usirainjimo metodik ir technik. Tinkamas literatros skaitymas ir raymas utikrina efektyv jos panaudojim. Usiraydamas skaitom mediag studentas priverstas sigilinti jos turin, atrinkti svarbiausia. Drausminama mini eiga, ugdomas mokjimas aikiai ir tiksliai formuluoti mintis ir pozicij, geriau suvokti ir apibendrinti. Perskaityt mediag rekomenduojama raytis iais bdais: sudaryti perskaitytos mediagos plan (inagrint tekst suskirstyti sudtinmis loginmis dalimis, suteikti joms pavadinimus); parengti tezes (trumpai formuluoti pagrindinius inagrintos mediagos teiginius); parinkti citavimui knygos ar straipsnio autoriaus svarbiausi mini, jo poiriui problem idstyti (tiksliai nurayti tekst, nurodyti autoriaus pavard ir vardo inicial, ileidimo metus ir viet, puslapius, i kuri paimta citata (ji raoma kabutse). Citatos praveria mintims parykinti kitu autoriumi pasiremiant arba su juo polemizuojant, j vertinant; referavimas krybinis darbas, padedantis formuluoti savo mintis, logikai idstyti savo poir vadovui, kad bt galima j aptarti, vertinti ir panaudoti raant baigiamj darb; recenzavimas kritinis perskaitytos mediagos, autoriaus pozicijos vertinimas, nurodant ios mediagos ar autoriaus teigini privalumus ir trkumus;
574
konspektavimas perskaiius ar perirjus monografij, mokslin straipsn ir sitikinus, kad tai siejasi su baigiamojo darbo tema, sudaromos pagrindini dstom idj kortels; kortelse nurodoma: ira, citat ir kt. mediagos ifras, altinis, autoriaus pavard, vardo inicialai, knygos ar straipsnio pavadinimas, knygos (arba urnalo) ileidimo vieta ir metai metai, numeris, puslapis); kortelse konkreia tema ar atskiru jos klausimu raoma kuo trumpiau; galima tuojau pat urayti ir savo pozicij, poir ias mintis; vliau ias korteles tikslinga sudlioti pagal baigiamojo darbo skyrius ir paragrafus. Reikia atkreipti dmes kai kuri student nepagarb elges su bibliotek literatra prirao, pribrauko ar kitaip gadina. Toks elgesys prietarauja mokslinei etikai kaip didiul nepagarba literatros altiniams. Preliminariai studijuodamas literatr, studentas gali susidurti su jam sunkiai suprantamomis koncepcijomis, vairiais originaliais metodologiniais sprendimais, tyrimo metodais, matematiniaisstatistiniais tyrimo rezultat apdorojimo, analitiniais metodais. Sunkesniais atvejais jis turi kreiptis baigiamojo darbo vadov. Be to, vadovas patars diplomantui, kuriais literatros altiniais pirmiausia naudotis. Iekant literatros pasirinktja tema, sudarant bibliografij, rekomenduojama naudotis vairiais bibliografiniais inynais. 1. Lietuvos valstybs bibliografijos rodykls: 1.1. Bibliografijos inios. Knygos mnratis; spausdinama taip pat mokslini konferencij mediaga, nurodomos personalijos; 1.2. Bibliografijos inios. Straipsniai. Mnratis; 1.3. Bibliografijos inios (serijiniai leidiniai). Metinis inynas; 1.4. Bibliografijos inios (Lituanika). Literatra apie Lietuv. Mnratis. 2. Abclinis knyg katalogas. 1995 m. (Leidia Atviros Lietuvos fondas); (Martyno Mavydo bibliotekos Teiss skyriaus knygos). 3. Bibliografin apvalga teiss klausimais. Serija L (Mnratis, kuriame spausdinama naujai gauta teisin literatra). 4. Taip pat rekomenduojama naudotis usienio literatros altiniais: 4.1. The Police Staff College (List of Additions to Stock). Bramshill (Didiosios Britanijos Bramilo policijos koledo bibliotekos naujos literatros srau, gaunamu kas mnes LTU bibliotekoje; literatr galima usisakyti elektroniniu patu); 4.2. ( ); tai mediagos rinkinys apie usienio ali teissaugos
575
institucij darbo formas ir metodus; j leidia Rusijos VRM pagrindinis informacinis centras kas ketvirt; remiamasi usienio altiniais (jis yra LTU); 4.3. ( ); mnesinis informacinis biuletenis; j leidia Rusijos mokslins ir technins informacijos institutas (biuletenis yra LTU); 4.4. ( ). 5. Informacija apie naujus leidinius, gautus LTU bibliotekoje (spausdinama serijiniame informaciniame biuletenyje). 6. urnalai teiss ir policijos veiklos klausimais usienio kalbomis LTU bibliotekoje. Bibliografijos sudarymas yra pirminis etapas rengiant darb. Jis sudaro diplomantui galimyb parengti baigiamojo darbo program, suformuluoti pagrindin darbo tiksl, isprsti jo realizavimo udavinius, suprasti, kas literatroje yra inagrinta, kas neatskleista ir kokius klausimus jam paiam reikia kreipti daugiausia dmesio. Bibliografijos sudarymo, literatros skaitymo etapas nra izoliuotas. Jis trunka vis baigiamojo darbo raymo laikotarp. Magistrantui btina reguliariai sekti nauj alies ir usienio literatr, suinoti vis tyrim rezultatus nagrinjama tema, iekoti literatroje jo tyrimus patvirtinani (arba prietaraujani) fakt. Jei konkretaus empirinio tyrimo rezultatai neatitinka literatroje skelbt duomen, iekoti nauj paaikinim. Taigi literatrai skaityti reikia skirti daugiausia laiko. Po bibliografijos sudarymo literatros skaitymas ir analiz tampa pagrindine magistranto veikla. Praktika rodo, kad temins mediagos rinkimas uima ne maiau kaip du tredalius baigiamojo darbo rengimo laiko. Moksliniame darbe enklus vaidmuo tenka kit literatros altini nuorodoms ir citatoms. Citata (lot. citatum<cito kvieiu liudytoju), raytinio literatros altinio ar kalbos itrauka kuriam nors samprotavimui ar rodymui patvirtinti arba kritikuoti, analizuoti ir vertinti. Nuoroda kito teksto, kuriuo remiasi mokslinio darbo autorius, altinio nurodymas. Citata raoma kabutse, o puslapio gale nurodomas cituojamas altinis, autoriaus vardas ar inicialai, pavard, knygos pavadinimas, miestas, leidykla, metai, puslapis. Jei cituojama i urnalo, taip pat autorius, straipsnio pavadinimas, urnalo pavadinimas, metai, numeris, puslapis. (Plaiau irkite literatros srao sudarymo reikalavimus 14.6.).
576
Kodl cituojama? Mokslo raida neatsiejama nuo gyvenimo. Mokslas remiasi jau sukauptomis idjomis, faktais, duomenimis, nustatytais reikini raidos dsningumais. Mokslin kryba yra kolektyvinis reikinys. Pirmtak darbai permstomi, pateikti duomenys tikrinami (ar atitinka naujas slygas), papildomi arba paneigiami. Mokslo raida yra nepertraukiamas painimo procesas, todl btina idj perimamumas, tobulinimas ir, jomis remiantis, nauj idj krimas. Todl bibliografins nuorodos tokios svarbios. Mokslas negali be j egzistuoti, nes, kaip sakoma, i naujo reikt iradinti dvirat. Citatos, bibliografins nuorodos atlieka informacijos paiekos funkcij, komunikacinio ryio tarp ankstesni ir dabartini nauj ini vaidmen. Bibliografin nuoroda moksliniame darbe yra privaloma kaip etinis reikalavimas, pagarba ankstesniems mokslininkams, j sukurtoms idjoms. Tai siningumas kit mokslinink atvilgiu. Todl pripaindami ar net kritikuodami kit idjas, poirius, turime garbingai ir tolerantikai vertinti j indl moksl, t idj tak mokslo akai pltoti ar nagrinjamai problemai sprsti. Antra vertus, citavimu, nuorodomis negalima piktnaudiauti, paversti mokslinio darbo citat rinkiniu, j kolekcija, nepareikiant savo nuomons, j nevertinant, nepapildant ar nediskutuojant dl reikiam idj. Deja, dar neretai pasitaiko mokslin status pretenduojani darb, kuriuose manipuliuojama aibe citat. Cituojamos idjos daniausiai pateikiamos taip: 1) i teksto altinio tiksliai iraoma autoriaus mintis, iskiriama kabutmis ir pateikiama io altinio nuoroda puslapio apaioje arba literatros srae, krinio gale, altinio numeris ir puslapis (pvz.: 3; 14); 2) jeigu cituojamo altinio mintis yra idstyta gantinai plaiai, per kelis puslapius, ir nemanoma jos trumpai pacituoti, tai ji perpasakojama savais odiais, taip pat nuorodoje nurodomas altinis ir puslapiai nuoiki (pvz.: 1316). Pasitaiko, kad, cituojant autoriaus mintis, nenurodomi knygos puslapiai. Paprastai taip galima daryti tik gerai visiems inant autoriaus fundamentalias idjas, apibendrinant, analizuojant visiems gerai inomus teorinius teiginius. Kitais atvejais puslapius btina nurodyti. Deja, ir disertacijose, ir moksliniuose straipsniuose pasitaiko, kad puslapi nenurodoma. Mokslins etikos poiriu tai nekorektika. Be to, norint skaitytojui plaiau susipainti su cituojama idja, patikrinti j ar patikslinti, esti itin sunku. Antra vertus, tokiu atveju galima manipuliuoti cituojamomis idjomis darbo autoriui naudingu bdu.
577
Dar viena problema yra cituojam publikacij senjimo klausimas. 1960 m. JAV mokslininkai R. Barton ir R. Kebler nustat publikacij senjimo dsn. Jis atskleistas panaudojus bibliografini nuorod statistins analizs metod. ie mokslininkai, ianalizav publikuot vairi mokslo ak periodiniuose leidiniuose mokslini straipsni bibliografinius sraus, nustat, kad mokslini publikacij senjimas yra proporcingas atskir mokslo ak raidos tempams: juo spariau pltojosi mokslo kryptis ar aka, juo greiiau sensta publikacijose pateikti duomenys. Taiau tai pirmiausia pasakytina apie technikuosius, medicinos, biologijos ir kitus gamtos mokslus. Socialini, humanitarini moksl idjos danai ilieka aktualios nuo antikos laik. Be to, faktin mediaga, krybin mintis iuose moksluose danai ilieka aktuali ir reikminga gerokai ilgiau. Suprantama, tai priklauso ir nuo t moksl raidos temp. Nagrinjant aktualias problemas, mokslininkams labai svarbu inoti visas ta tema pasaulyje skelbiamas publikacijas, naujausius tos problemos sprendimo bdus. Kaip tik todl ir leidiami bibliografiniai urnalai bei atskir mokslo krypi leidiniai. I juose esani publikacij galima suinoti svarbiausias tam tikros mokslo krypties problemas ir tas problemas nagrinjanius autorius. Pasauliniu mastu 1964 m. JAV buvo pradta sistemingai leisti bibliografin rodykl Science Citation Index (SCI) informacijos paiekai. Tyrimai parod, kad, naudojantis SCI rodykle, galima sutrumpinti paiekos laik eis arba septynis kartus, prarandant ne daugiau kaip 10 proc. informacijos, skelbiamos akiniuose bibliografiniuose ir referatiniuose leidiniuose. Science Citation Index atspindi pai mokslinink pasirinktus ir cituojamus darbus, aktualiausius iuolaikins epochos mokslinink tyrimus, teigiamai vertintus aminink. i mokslini citat rodykl suteikia galimyb: 1) nustatyti autoriaus ir krybikai aktyvaus skaitytojo grtamj ry, t. y. kiekvienam mokslininkui teikti informacij apie jo darb citavim: ar moksliniu straipsniu kas nors domjosi, ar jis turjo takos tolesnei mokslo raidai; ar straipsnyje pateikti faktai, teorijos bei kiti rezultatai buvo pripainti originaliais, ar jie pasitvirtino kituose tyrinjimuose, ar buvo kritikuoti; kas, kur ir kuriame leidinyje citavo autoriaus darbus, kuriose alyse, staigose ir organizacijose jais domimasi; kokius veikalus yra para ir kur publikav mokslininkai bendraminiai, cituojantys autoriaus darbus; 2) nustatyti pasaulio mokslinink publikacijas dominania tema; 3) nustatyti tam tikros mokslo akos aktualiausias problemas ir klausimus;
578
4) itirti vien mokslo ak specialij metod taikym kitose mokslo akose; 5) nustatyti komunikacinius mokslinink, mokslini kolektyv, valstybi tarpusavio ryius; 6) vertinti mokslinio urnalo, mokslininko arba kolektyvo darbo efek3 tyvum, valstybs indl pasaulio mokslo raid . Pagal SCI nustatomas ir atskir ali indlis pasaulio moksl. 1998 m. pasirod O. Voveriens parengtas leidinys pagal SCI duomenis. Tai priedas prie 1999 m. ileistos O. Voveriens monografijos Bibliometrija. Jame nurodytas Lietuvos mokslinink indeksas. 19911995 m. cituota 170 Lietuvos mokslinink 3034 kartus, o 19451995 m., t. y. per 50 m., daugiausia cituoti ie mokslininkai: J. Pola (663 kartus), V. Straiys (562 kartus), V. Janulaitis (463 kartus), Z. Janukeviius (453 kartus). Pagal citavimo rodiklius juos galima priskirti prie ymiausi pasaulio mokslinink. Taikant bibliografini nuorod statistins analizs metod, galima iskirti ir suinoti esamas mokslines mokyklas ir isiaikinti dominuojanias mokslines koncepcijas bei tyrim kryptis, vertinti mokslini kolektyv darbo efektyvum, nustatyti ryius su atskirais krybiniais kolektyvais ar atskirais autoriais.
14.6. Baigiamojo darbo turinys ir struktra

Neurayta mintis prarastas lobis. D. Mendelejevas Mini dstymo ratu veiksmas turi polink jas daryti logikas iki tam tikro lygio. Kaskart, kai dl smegen vaizdio blankumo esu savo mintimis nepatenkintas, tuojau pat imu plunksn nordamas jos pagalba pasiekti mini formos, nuoseklumo ir tikslumo. Edgaras Po
Baigiamojo darbo struktra paprastai bna tokia: vadas, dstymas (suskirstyta skyriais, poskyriais ar paragrafais), pabaiga (ivados, silymai, rekomendacijos), naudotos literatros sraas, rezium usienio kalba, priedai (schemos, lentels, tyrimo programa, tyrimo mediaga ir kt.).
Cituojama i: G. Sasnauskait. Bibliometrini nuorod statistins analizs (citavimo) metodas // Mokslotyra, 2000, 2(6). P. 33.
3
579
vade supaindinama su baigiamojo darbo esme, aktualumu, pasirinktos problemos istorikumo aspektais. Pirmiausia nagrinjami dalykai pasirinktja tema (taip pat ir panaiomis temomis), apibdinami gauti tyrimo rezultatai, nurodomi autoriai, altiniai. Po to aptariami neitirti, nenagrinti ta tema klausimai ir jais grindiama numatoma nagrinti problema, jos aktualumas, darbo reikm (teorin ir praktin), formuluojamas baigiamojo darbo tikslas, udaviniai, nurodomas tyrimo objektas, tikslinamos svokos, ikeliama hipotez (hipotezs), nurodomi darbo etapai, apraomi naudoti tyrimo metodai ir procedros, gaut tyrimo duomen reprezentatyvumas ir patikimumas. Dstymas yra pagrindin baigiamojo darbo dalis (8085 proc. visos apimties), j sudaro duketuri skyriai, suskirstyti poskyriais ar paragrafais. Kiekviename skyriuje turi bti atsakyta savarankikai ikeltos problemos klausim, paragrafe atskir io klausimo dal. Raant pagrindinius skyrius, reikia atkreipti dmes j loginius ryius ir nuoseklum pereinant nuo vienos temos dalies prie kitos. Pirmas skyrius (pirmieji skyriai) paprastai esti daugiau teorinio pobdio, kituose skyriuose aptariami tyrimo rezultatai. Taiau teoriniai teiginiai ir gauti empiriniai duomenys gali bti dstomi, nagrinjant atskirus temos klausimus, sprendiant ikeltus baigiamojo darbo udavinius. Svarbiausia dstyme irykinti esmines idjas, iliustruoti ar pagrsti jas dokumentins mediagos (istorinio, teorinio pobdio) analizs faktais bei empiriniais, eksperimentiniais tyrim rezultatais. Reikia vengti neargumentuot, deklaratyvi teigini, bendr frazi, manipuliavimo faktais ir fakteliais. Faktus reikt pateikti rodant ar iliustruojant atskirus teiginius bei grindiant j ryius su principiniais teiginiais. Faktai gali bti ieities pozicija polemizuojant su atskir autori koncepcijomis, teiginiais ar ivadomis. Taiau baigiamasis darbas neturt virsti fakt sankaupa. iuo atveju labai svarbu sumaniai faktin mediag apibendrinti. Reikia nepamirti: jeigu renkant mediag svarbiausia faktai, tai raant mokslin darb svarbiausia j prasminimas, atranka ir klasifikavimas. Kartais pateikiami faktai nedani gyvenime ar veikloje. Taiau net atskiri faktai ar reikiniai tampa itin svarbs, jeigu jie pateikiami sistemingai. Magistrantas darbe privalo irykinti ir idstyti pagrindines nagrinjam proces tendencijas, sutvirtinti jas tipiniais pavyzdiais arba statistiniais duomenimis. Jeigu studentui reikia rodyti savo mint remiantis apraomojo reikinio danumu, tai nebtina aprayti visus atvejus. Pakanka pateikti vien rykesn fakt, o inaose nurodyti analogikus. Taip pat faktus galima idstyti lentelje, nubraiyti schem ar diagram. Fakt perkraut
580
darb nuslopina daugyb vienareikmi pavyzdi. Uuot patvirtinus autoriaus mintis, susidaro spdis, jog skstama fakt line negalint padaryti konkreios ivados. Angl istorikas G. Boklis taikliai pastebjo: Tikras inojimas yra ne fakt painimas, kuris daro mog tik pedant, o fakt pa4 naudojimas, kuris daro j filosof . Svarbus reikalavimas dstant mediag yra naudojimasis literatriniais, archyviniais, dokumentiniais altiniais. 1933 m. prof. St. alkauskis, patardamas studentams, ra: Kiekvienas mokslo darbas, kuris nra pagrstas tinkamu altini painimu, lengvai gali pasirodyti keistu anachronizmu dabartiniame mokslo lygyje ir iaip jau pasiymti nepaprastu autoriaus subjektyvumu. Tik painus tos srities, i kurios mokslo veikalas raomas, altini visum ir sistemingai juos inaudojus, tegalima tikrai pasidarbuoti mokslo paangai, padjus sykiu daug maiau pastang, kiek kad j danai 5 daroma nepastant gerai rpimos srities altini . Nagrinjant altinius, juos reikia tiksliai cituoti. Taiau negalima piktnaudiauti citatomis. Cituoti reikia tada, kai mintis parykinama, pagrindiama, kai citata yra ieities pozicija savo mintims reikti. Cituojama ir tada, kai nesutinkama su kit autori mintimis, kai jos pataisomos, papildomos ar kritikuojamos. Taip pat reikia inoti, kad citatos nra rodymas ar galutin priemon savo miniai pagrsti. Kartais citata, iplta i konteksto, cituojant gali turti visai kit prasm. Be to, pernelyg danai cituojant bei labai ilgas citatas, lieka maa vietos paties autoriaus mintims. Jeigu reikia perduoti kit autori labai plaiai idstytas mintis, baigiamajame darbe jas galima dstyti savarankikai sutrumpinus, taiau nepaeidiant itisinio autoriaus dstymo. Neleistina dviej citat arba j dali jungti vien. Tai gali bti vertinama kaip falsifikatas. Svetim mini, ivad ir fakt panaudojimas, nenurodius inaose, vertinamas kaip plagiatas. Reikia bti ypa atsargiems cituojant kit asmen odiais perduotas citatas. Pvz.: vairiose atsiminim knygose neretai pateikiama ymi moni mini, kurias ura t knyg autoriai. I t knyg negalima cituoti taip, kaip i autorinio teksto. Geriau cituoti perpasakojant arba btinai nurodyti: Pagal io autorius odius is veikjas kalbjo Visikai neleistina cituoti nenurodant autoriaus ir altinio. Empirinius duomenis darbe reikia pateikti, apdorojus juos matematins statistikos metodais: sudarant intervalines santyki skales; ireikiant procentinius santykius; parengiant statistines lenteles; panaudojant
Cituojama i: . . . . . , , 1964. C. 184. 5 St. alkauskis. Pedagoginiai ratai Kaunas: viesa, 1991. P. 628.
4
581
neparametrinius (suderinimo) 2(chi kvadratu) kriterijus; atliekant atskir imatuot reikini, proces ar j poymi koreliacij; taikant faktorin analiz ir kt. Be to, dstyme reikia atskleisti empirini duomen rinkimo metodik, valdyti gaut duomen patikimum, isamiai juos analizuoti, daryti ivadas. Isakomas darbe idjas, samprotavimus reikia logikai pagrsti, rodyti ir iliustruoti faktais. Taiau nereikia ilg ivediojim, mintis turi bti aiki, konkreti, pakankamai trumpa. Suprantama, norint trumpiau ireikti mint, reikia enkliai daugiau laiko apmstymams. Dar vienas patarimas neatidlioti baigiamojo darbo raymo vlesniam laikui, nes tik raant galima imokti rayti. Be to, isyk parayti ger darb maa kam pavyksta. J nuolat reikia tobulinti, taisyti, parodius vadovui, danai net perrayti. Teisingai St. alkauskis apibendrindamas rao: Sakoma, kad, kas gaita pradti rayti, nerays niekados. Utat kita vertus, kas yra vien kart pergaljs raymo sunkenybes, niekados nenustos ras. Tiesa, raymo vyksmas nra lengvas darbas, jei kelsime sau rimt 6 reikalavim. Geras raymas reikalauja intensyviai dirbti . Kiekvienas baigiamojo darbo skyrius (jei yra galimyb, ir paragrafas) turt bti ubaigiamas trumpomis ivadomis. Tai ypa palengvina daryti ivadas darbo pabaigoje. Mintis tekste dstyti rekomenduojama daugiskaitos pirmuoju asmeniu (mes, ms nuomone) arba treiuoju asmeniu (autorius, autoriaus nuomone). Darbe paprastai vartojami tik visuotinai priimtini sutrumpinimai: ir kiti ir kt., ir taip toliau ir t. t., pavyzdiui pvz. Jeigu norima gerai inomus pavadinimus, staigas, kodeksus ir kt. sutrumpinti pirmosiomis raidmis, tai pirm kart paraius visus odius, skliausteliuose reikia pateikti sutrumpinim ir nurodyti, kad toliau jis bus vartojamas. Pabaiga darbo apibendrinimas, ubaigimas. Pabaigos paskirtis vertinti magistranto atlikto darbo rezultatus. Todl ia nepateikiama nei naujos faktins mediagos, nei nauj teorini teigini, nenagrint pagrindiniuose skyriuose. Pabaigoje paprastai autorius daro bendras ivadas, gali pateikti samprotavim dl tolesnio nagrintos problemos tyrimo, atkreipti dmes neinagrintus ios problemos klausimus. Tai atskleidia autoriaus erudicij, gil ir visapus problemos supratim. Vienas i svarbiausi pabaigos udavini atsakyti klausimus, kaip ir kiek pasitvirtino hipotezs, ikeltos darbo pradioje, t. y. atsakyti, kaip kelti udaviniai buvo isprsti tiriamojo darbo eigoje, apibdinti gautus re6
St. alkauskis. Pedagoginiai ratai Kaunas: viesa, 1991. P. 633.
582
zultatus, j patikimum, nauj informacij palyginti su jau inoma, aptarti kur ir kaip galt bti panaudoti baigiamojo darbo rezultatai. Ivados trumpas atlikto mokslinio darbo rezultat apibendrinimas. Be ivad mokslinis darbas netekt prasms. Ivad vert, pagrstumas priklauso ne tik nuo atlikt tyrim kokybs, bet ir nuo baigiamojo darbo autoriaus erudicijos, jo mstymo lygio. Todl bendrosios darbo ivados geriausiai atspindi autoriaus mokslin lyg, jo profesinius ir intelektinius gebjimus. Ivados savo pagrstumu gali bti: visikai atitinkanios gautus tyrimo rezultatus; nepakankamai pagrstos dl nevisiko, nevisapusio tyrimo, t. y. tik hipotetinio pobdio (darant prielaid, kad taip turt bti). Jeigu gaunami neigiami rezultatai ir jie nesutampa su darbo tikslu ar j hipotez nepasitvirtina, taip pat reikia nurodyti, kadangi tai gali bti vertinga informacija tolesniems tyrimams. Formuluojant ivadas, reikia vengti kratutinum: nedaryti pernelyg plai ar kategorik ivad, nepagrst gautais tyrim rezultatais. Jei daromos ivados i dalies patvirtinamos tyrimo rezultatais, jas reikia formuluoti kaip tendencijas, kaip nagrinto reikinio raidos kryptis; vengti perdto kuklumo, nepasitikjimo savo tyrimo rezultatais, apsidraudlikumo, baims prisiimti atsakomyb u tiriamojo darbo rezultatus. Dar viena problema baim dl gaut ivad, kartais atrodani kaip visiems inom ties, akivaizdi ir paprast. Jau anksiau minjome, kad tai, kas visiems gerai inoma, ne visada bna tiesa. Todl net inom ties kartais galima ir reikia pagrsti arba parodyti, kokiu lygiu ta tiesa yra tikra tiesa. Be to, didiosios tiesos yra paprastos ir ypa akivaizdios, kai jos patvirtinamos gautais tyrimo rezultatais. Padarius ivadas, reikt atskirai suformuluoti ir konkreius pasilymus ar rekomendacijas dl gaut rezultat panaudojimo praktikoje, pvz.: magistranto rekomendacijos dl statym ir j taikymo praktikoje tobulinimo ar kurios kitos veiklos tobulinimo. Prie darbo pridedama naudotos literatros sraas, kur traukiami rinktos mediagos ir citat altiniai. Literatros sraas sudaromas tokia tvarka: statymai, kiti norminiai aktai, kodeksai, tarptautiniai ratifikuoti Lietuvos Respublikos Seimo dokumentai (abcls tvarka); kiti literatros altiniai raomi autori (autori kolektyv) pavardi veikalo pavadinimo abcls tvarka: pavard, inicialai, veikalo pavadinimas, ileidimo vieta, leidykla, metai, puslapi skaiius (ne visada); atskirai nurodyti archyvin mediag, teisinius dokumentus, bylas, statistinius rinkinius ir kitus pirminius altinius; galima iskirti di-
583
sertacijas, j santraukas, baigiamuosius darbus ir kit (rankrai teismis) esam mediag. Literatros srae pateikiami veikalai pradioje lietuvi kalba, bet jei riftas toks pat (pvz., lotynikas), visi altiniai raomi abcls tvarka, po to kitu riftu (pvz., kirilicos). Pateikiame pavyzdi. Bibliografinio aprao pavyzdiai
Dokumento altinio ris Teiss aktai Bibliografinis apraas Lietuvos Respublikos statymas Dl 1977 m. Europos konvencijos dl kovos su terorizmu ratifikavimo, Nr. VIII70, 1997 m. sausio 14 d. Europos konvencija dl kovos su terorizmu, 1977 m. sausio 27 d. // Valstybs inios, Nr. 7, 1997, P. 26. Lietuvos valstybs teiss aktai (1919 02 161940 06 15). Pareng V. Andriulis, R. Mockeviius, V. Valeckait. Vilnius, 1996, 1035 p. Palskys E. Lietuvos kriminalistikos istorijos apybraios (19181940): monografin studija. V.: LPA, 1995, 425 p. Card R. Criminal law. London: Butterworths, XLII, 1995, 595 p. Bradney A., Fisher V., Masson J. How to study law. London: Sweet Maxwell, XIV, 1991, 217 p.
Vieno autoriaus knyga Vieno autoriaus knyga usienio kalba Trij autori knyga usienio kalba
Vieno autoriaus Vaivila A. Naujai teiss sampratai nauja terminija // straipsnis urnale Teiss problemos. 1996, Nr. 2, P. 2228. Straipsnis knygoje ar konferencijos mediagoje Habilituoto daktaro disertacija Tidikis R. Policijos pareigno asmenyb: ugdymo proceso modelis // Policijos pareign profesins, dorovins bei psichologins savybs ir j ugdymas: Tarptautins mokslins metodins konferencijos mediaga. V.: LPA, 1994, P. 1115. Piesliakas V. Baudiamj statym principins nuostatos ir j gyvendinimas naujame Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse: Habilitacinis darbas. Socialiniai mokslai: teis (6F) / LPA, VU, 1996, 140 p.
584 Daktaro disertacija Ancelis P. Ikiteisini nusikaltim tyrimo procesins ir organizacins problemos (lyginamosios teistyros studija): Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teis (6F) / LPA. V., 1996, 155 p. vedas G. Laisvs atmimo bausms ir jos vykdymo teorins problemos: Daktaro disertacijos santrauka: socialiniai mokslai: teis (6F) / VU. Vilnius, 1993, p. 16.
Disertacijos santrauka
Vadovlis Lietuvos teiss istorija / V. Andriulis ir kt. Vilnius: (vadovlio, 2002, 542 p. knygos), jei daugiau nei trys autoriai, po antrats nurodoma: pirmo autoriaus pavard, inicialai ir kt. Mokslo darbai Pumputis A. Policijos ir visuomens tarpusavio santykio prielaidos // Kriminalin justicija. Lietuvos policijos akademija. Mokslo darbai. T. 5, 1996. P. 3546. Poinas P. Slaptas kaltis: pokalbis su Lietuvos teismo ekspertizs instituto direktoriumi prof. P. Poinu / kalbjosi Tatjana Tubinien. Prt. // Sargyba. 1966, balandio 1824 (Nr. 16). P. 5. Sraas Verdeno lietuvi kareivi, stojusi Lietuvos kariuomen // Lietuvos valst. archyvas. F. 383. Ap. 7. B. 23. Lap. 1516. VRM Tardymo departamento baudiamoji byla Nr. 213/96 VRM archyvas, fondas Nr. 25, byla Nr. 289 Utenos m. apylinks teismo baudiamoji byla Nr. 2/18/95 Nurodomas tik operatyvins bylos numeris Nurodoma dokumento autorius ir pavadinimas, visas dokumento adresas: prisijungimo prie interneto svetains laikas
Laikratis
Pirminiai altiniai, rankraiai, archyviniai dokumentai Raant su yma slaptai Interneto svetains dokumentai
585
Literatra ir altiniai srae pateikiami originalo kalba. inynai, kolektyviniai darbai gali bti nurodomi be autori arba tik 7 nurodant sudarytoj, redaktori ar atsaking u leidin asmen .
14.7. Baigiamojo darbo apiforminimas

Grois atviras rekomendacinis laikas, i anksto ukariaujantis ird. A. openhaueris
Baigiamasis darbas turi bti graiai apiformintas, paraytas taisyklinga lietuvi kalba, be klaid, mintys idstytos aikiai, nuosekliai, suprantamai, sistemingai. Darbe reikia vengti nepagrst teigini, tui frazi, nesuprantam, nereikaling tarptautini odi. Vartojamus retesnius terminus, svokas, inaas reikia paaikinti. Baigiamasis darbas spausdinamas kompiuteriu (raomja mainle su juoda juostele). Raoma vienoje lapo pusje. Lape turi bti laukeliai: i viraus ne maiau nei 2025 mm, i apaios 2025 mm, i kairs 30 35 mm, i deins 510 mm. Raoma ant A4 formato (297 x 210) popieriaus lapo. Lape 2830 eilui vertikaliai, 60 enkl horizontaliai. Mainle spausdinama per 2, o kompiuteriu per 1,5 intervalo. Nepamirti, jog riant lapo laukeliai siaurja, kadangi iek tiek apkarpomi. Skyri pavadinimai atitraukiami nuo teksto 30 mm, nauja eilut pradedama nuo krato 15 mm. i standart studentas privalo laikytis, kadangi j laikosi visos leidyklos ir redakcijos. Baigiamojo darbo apimtis turi bti apie du spaudos lankus, t. y. 40 50 puslapi kompiuterinio teksto. Didiojoje Britanijoje magistro darbas vadinamas disertacija; ir socialini, ir humanitarini moksl darbo reikalaujama iki 30 puslapi apimties, ratu dvigub puslapi, t. y. 10 00015 000 8 odi . Rusijoje teiss moksl student darb apimtis esti nuo 45 iki 60 pus9 lapi be pried . Taigi vairiose alyse reikalavimai yra panas. Apimtis priklauso ir nuo temos. Kartais studentai dirbtinai, nesant btinumo, padidina darbo apimt. Taiau reikia atsiminti, jog darbo kokyb nepriklauso nuo jo apimties. Trump, konkret, labiau apibendrint darb sunkiau parayti.
Plaiau r.: D. Kastanauskait. Bibliografinis mokslo darbo apipavidalinimas. Vilnius: VU, 1998. 8 Patrick Dunleary. Studying for a degree. London: Macmillan, 1994. P. 111. 9 . . . // . C. II. , 1994. . 4. C. 66.
7
586
Braukymai, taisymai baigiamajame darbe neleistini, iskyrus menkus korektros taisymus raomja mainle, kompiuteriu arba juodu tuu. Darbas priimtinas, jeigu viename lape yra ne daugiau kaip 5 taisymai. Baigiamasis darbas prasideda tituliniu lapu. Jame uraoma: auktoji mokykla, kurioje darbas atliktas, fakultetas, katedra, autoriaus vardas, pavard (didiosiomis raidmis); baigiamojo darbo tema (didiosiomis raidmis); magistro (maosiomis raidmis) baigiamasis darbas; mokslinio vadovo mokslinis laipsnis ir pedagoginis vardas; vardas, pavard; konsultanto, jei yra, mokslinis laipsnis ir pedagoginis vardas, vardas, pavard; vieta, paraymo data.
LIETUVOS TEISS UNIVERSITETAS Fakulteto pavadinimas Katedros pavadinimas
STUDENTO VARDAS, PAVARD (didiosiomis raidmis)
TEMA (didiosiomis raidmis) Magistro baigiamasis darbas
Mokslinis vadovas (mokslinis laipsnis, pedagoginis vardas, vardas, pavard) Konsultantas .. (mokslinis laipsnis, pedagoginis vardas, vardas, pavard)
Vilnius, 2003
14.7. Baigiamojo darbo apiforminimas
587
Toliau turinys. Jis raomas pagal baigiamojo darbo plan, nurodant puslapius. Puslapi numeracija itisin. ymti pradedama nuo treio puslapio, nes titulinio lapo ir turinio puslapiai neymimi. Puslapi numeriai raomi lapo viduryje viruje. Tekstas dalijamas skyrius, poskyrius ar paragrafus, kurie numeruojami arabikais skaitmenimis eils tvarka, skyri poskyriai ar atskiri j skirsniai eils tvarka tame skyriuje, pvz.: 2.1. (antro skyriaus pirmas poskyris) arba 2.1.1. (antro skyriaus pirmo poskyrio pirmas skirsnis). Kiekvienas skyrius pradedamas naujame lape; poskyris (paragrafas), skirsnis i naujos eiluts. Skyri, poskyri pavadinimai spausdinami didiosiomis raidmis, bet nepabraukiama. Labai svarbu tiksliai ir teisingai apiforminti darbe pateiktus duomenis, citatas bei kit autori tyrimo rezultatus. Itraukas (citatas) btina rayti kabutse ir nurodyti pirmin altin, o ne kitok. Galima kit autori mintis dstyti savais odiais arba parinkti mintis, dal teksto praleidiant. Vis praleist tekst, neirint jo ilgumo, reikia ymti daugtakiais. Taiau visais atvejais turi bti altini nuorodos arba lapo apaioje po brkniu, arba lautiniuose skliaustuose, pvz.: [5; 101102], t. y. cituojamas 5 altinis i literatros srao, kuriame yra i citata 101102 puslapiuose. Toks nuorod pateikimas yra ekonomikiausias, bet ne visada patogus, pvz.: jei nra sudaryto literatros srao. Taip pat nuorodos btinos prie panaudot nauj svok, apibrim, schem, vairi duomen ar kitos kit autori mediagos. Nuorodos autoriaus pagarba kitiems autoriams, mokjimas polemizuoti su jais, gebjimas krybikai naudotis literatra. Taiau daug nuorod ir dstymas svetimomis mintimis rodo autoriaus mini raikos stygi. Apiforminant baigiamj darb, reikia skirti pakankamai dmesio statistinms lentelms, grafiniam kiekybini duomen vaizdavimui. Lentels, grafikai, diagramos numeruojami atskirai, eils tvarka visame baigiamajame darbe. odis Lentel ar Schema ir numeris raoma lentels deinje pusje viruje, o emiau lentels pavadinimas. Kiekviena lentel, schema ar kt. suvestin mediaga trumpai ir aikiai pavadinama. Pavadinimas turi apibdinti mediagos turin. Taip pat aikiai ir trumpai reikia formuluoti lenteli skili ir eilui pavadinimus. Pageidautina, jog lentels atspindt ne tik socialinio reikinio, proceso rezultatus, bet ir j kitimo tendencijas. Lentelse turi bti pateikiama ne vien absoliuts skaiiai, bet ir j pagrindu apskaiiuoti santykiniai ar vidutiniai dydiai, j procentin iraika, norint gautus duomenis palyginti su kitais savo ar kit autori duomenimis.
588
Darbe pateikiami grafikai ir diagramos, schemos neturi dubliuoti lenteli duomen. Lenteles, grafikus ir kt. statistin mediag galima pateikti tekste (taiau tai turi bti viename puslapyje) arba pabaigoje, prieduose. Visi skaiiavimai turi remtis tam tikrais metodais ir formulmis. Formules, koreliacij skaiiavim ir kt. reikia rayti atskiroje eilutje stambiu riftu, nurodyti simboli reikmes ir j altin. Jei baigiamajame darbe minimi yms mokslininkai ar visuomens veikjai, tai pirm kart dera parayti j svarbiausius titulus, gyvenimo ar gimimo datas. Vadovaujantis Valstybins lietuvi kalbos komisijos nutarimais, pavards turi bti nurodytos ir originalo kalba. Literatros ir altini sra taip pat reikia pradti naujame puslapyje (eils tvarka nurodyta 14.6. skyriuje). Prieduose galima pateikti paties studento sudarytas lenteles, schemas, diagramas, nepublikuotus dokumentus, tyrimo program, tyrimo metod (interviu, test, anket ir kt.) pavyzdius. i mediaga parodo autoriaus savarankikum, darbo mokslin vert. Galiausiai baigiamasis darbas atidiai perskaitomas, itaisomos korektros klaidos, sunumeruojami lapai ir riama. Paskutiniame lape nurodoma darbo paraymo data ir magistrantas pasirao. Ubaigto baigiamojo darbo, pasiraius moksliniam vadovui ir konsultantui (jei jis yra), vienas egzempliorius pristatomas katedr ne vliau kaip deimt dien iki numatytos gynimo datos. Iimtiniais atvejais, jeigu tarp magistranto ir mokslinio vadovo ikilo principini nesutarim dl problemos ir jos sprendimo bd, galima pristatyti darb gynimui ir be rekomendacijos, katedrai nutarus. Katedros vedjas, susipains su darbu, priima galutin sprendim ir skiria recenzent. Pageidautina, kad recenzentas bt i kitos katedros ar i kitos auktosios mokyklos, ar mokslo staigos atstovas, turintis mokslin laipsn ar pedagogin vard ir gerai imanantis nagrint magistranto problem.
589
14.8. Neakivaizdini studij baigiamojo darbo rengimo ypatumai

mogus kako pasiekia tik ten, kur pasitiki savo jgomis. L. Fojerbachas Gyvenimas kelia tikslus mokslui; mokslas nuvieia keli gyvenim. N. Michailovskis
Neakivaizdini studij magistrantui baigiamojo darbo reikalavimai yra tokie patys, kaip ir stacionaro. Taiau magistrantas neakivaizdininkas neivengiamai turi parodyti daugiau savarankikumo ir krybikumo organizuodamas mokslinius tyrimus, juos apibendrindamas ir raydamas baigiamj darb. Antra vertus, neakivaizdininkas yra tiesiogiai susijs su praktiniu darbu, todl empirini duomen rinkimas, savo ir bendradarbi profesins patirties apibendrinimas, eksperimento organizavimas jam yra prieinamesnis negu stacionaro studentui. Todl jis turi net daugiau galimybi parengti auktesnio taikomojo mokslinio lygio baigiamj darb, pateikti isamesnes ivadas ir metodines rekomendacijas profesins veiklos tobulinimui. Taiau neakivaizdini studij magistrantui sunkiau istudijuoti teorin literatr, naujausius mokslo pasiekimus, egzistuojanias koncepcijas, plaiau susipainti su mokslinio tyrimo metodologija, su konkrei empirini metod panaudojimo galimybmis. Ypa sunku gyvenantiems ir dirbantiems toliau nuo mokslini centr, mokslini bibliotek. Todl universiteto dstytoj, mokslini vadov pagalba pirmiausia ir turt bti telkiama iam vakuumui upildyti. Kaip padti magistrantams neakivaizdininkams? Pirma mokslinio tiriamojo kurso iklausymas, antra glauds sistemingi ryiai su katedra, moksliniu vadovu ir konsultantu. Neakivaizdininkas sistemingai ir veiksmingai dirbs jausdamas ne tik nuolatin katedros kontrol, bet ir nuolatin pagalb. Viena i svarbiausi slyg skmingai parengti baigiamj darb yra teisinga, apmstyta ir anksti pirm magistratros studij mnes pasirinkta tema. Dl io pirminio darbo etapo tiek studentui, tiek dstytojui tenka nemaa atsakomyb. Studentas, pasirinkdamas tem arba pats j silydamas, turi aikiai suvokti ir aptarti: 1) temos mokslin ir praktin aktualum;
590
2) numatomo tiriamojo darbo apimt ir pobd; 3) spausdint ar archyvini altini naudojimo galimyb; 4) temos inagrinjimo lyg; 5) galimyb rinkti mediag ir atlikti tyrimus; 6) individualius savo interesus ir gebjimus; 7) savo profesinio praktinio darbo specifik. Paskutin slyga magistrantui neakivaizdininkui ypa svarbi, kadangi geriausias baigiamojo darbo variantas yra tema, kuri nagrindamas pirmiausia gals panaudoti sukaupt savo ir bendradarbi patirt, tobulinti savo pagrindin profesin veikl. Todl, dirbant su studentais neakivaizdininkais, paprastai efektyviausias yra individualus darbas, kuris laiku utikrina btin pagalb. Individualizuojant darb su studentu, pasirinkus tem, svarbu padti studentui susidaryti privalomos perskaityti literatros sra ir parengti tyrimo program. Labai gerai, kai baigiamojo darbo tema iauga i kursinio darbo. iuo atveju galimi du variantai: baigiamasis darbas tsia plataus kursinio raomojo darbo dal, giliai analizuodamas vien i ikelt ankstesniame darbe problem, arba prieingai, platesnio profilio baigiamajame darbe kursinio, raomojo darbo tema toliau gilinama kaip viena i baigiamojo darbo problem. Pirmenyb paprastai teikiama antram variantui. Baigiamojo darbo ryys su kursiniu darbu itin palengvina magistranto darb. Jau raydamas kursin darb, studentas apvelgia tos krypties literatr, sigilina jos problematik. Studentui neakivaizdininkui, iuo atveju naudojantis tarpbibliotekiniu abonementu, per metus galima apvelgti enkliai daugiau literatros altini. Paprastai neakivaizdininkas dirbdamas jauia laiko stygi. Todl baigiamojo darbo tsinys, remiantis kursiniu darbu, paprastai yra veiksmingas. Magistrantui raant baigiamj darb, btina palaikyti nuolatin ry su vadovu ir, jei yra, su konsultantu (asmenin, ratu, telefonu ar kt. bdu), ne tik dl darbo kontrols ar atsiskaitymo u atlikt darbo dal, bet ir norint laiku itaisyti trkumus, suteikti reikiam pagalb. Ypa tuose darbuose padeda kalendorinis darbo planas, kuriame numatoma parengti ir su vadovu aptarti tam tikras darbo dalis; atrinkti perskaitytos literatros pagrindines idjas, apsvarstyti tyrimo programas, apibendrinti gautus duomenis, parengti ivadas ir rekomendacijas. Tokio plano btinum diktuoja kai kuri student negebjimas pastebti literatroje svarbiausia ir esmingiausia, kartais beveik viso teksto ar dokumento kopijavimas, arba prieingai, pavirutinika neesmini literat-
14.8. Neakivaizdini studij baigiamojo darbo rengimo ypatumai
591
ros altini apvalga. Reikt studentui daryti iraus ant korteli ar ant lap ir bandyti tai vertinti, numatyti j reikm darbe. Konsultacijoms btina aktyviai panaudoti sesijos laikotarp. Patartina darb rayti nuosekliai, laikytis plano, pradioje pateikti teorins mediagos analiz, po to kituose skyriuose nagrinti gaut empirin mediag ir ubaigti ivadomis bei rekomendacijomis. Taiau galutin vado variant, derinant j su gautais tyrimo duomenimis, apibendrintomis ivadomis, geriau rayti, kaip daugumos tyrj praktika rodo, paskiausiai. Po to apiforminama bibliografija ir priedai. Baigiamojo darbo apiforminimo reikalavimai bei rekomendacijos nesiskiria nuo stacionaro magistrant.
14.9. Baigiamojo darbo recenzavimas

Kritika teigiamo painimo motina. F. Volfas Turime dkoti nurodantiesiems ms trkumus. B. Paskalis Tiesa mgsta kritik, nes per j laimi, melas bijo kritikos, nes per j pralaimi. D. Didro
Baigiamasis darbas teikiamas katedrai (10 dien iki gynimo), katedroje apsvarstomas, vertinamas bei leidiama j ginti. Taip pat numatomas darbo recenzentas. Recenzentais gali bti kit katedr dstytojai, kit auktj mokykl ar mokslo staig darbuotojai, taip pat praktinio darbo specialistai, susij su baigiamojo darbo tematika; jeigu vadovas yra ne katedros narys, recenzentu gali bti katedros, kurioje raomas darbas, dstytojas. Po to autorius baigiamj darb su visais paraais teikia recenzentui (taip pat teikia recenzijos form, metodinius nurodymus recenzentams) ir pranea jam vieojo gynimo laik ir viet. Recenzentas grina magistrantui baigiamj darb ne vliau kaip prie dien iki vieojo gynimo, atiduoda ir metodinius nurodymus (jie grinami katedrai). Gynimo dien magistrantas baigiamj darb ir recenzij teikia kvalifikacins komisijos sekretoriui.
592
Baigiamojo darbo recenzijoje turi atsispindti: nagrinjamos temos aktualumas ir praktin reikm; ikelto tikslo, udavini tikslingumas, j visapusis realizavimas; atlikt teorini ir empirini tyrim lygis, j patikimumas; darbo struktros tikslingumas, isami kiekvieno skyriaus charakteristika; literatros ir tyrimo duomen apibendrinimo ir panaudojimo efektyvumas; mini dstymo ir j pagrindimo logika; baigiamojo darbo privalumai ir trkumai; ivad pagrstumas ir rekomendacij praktin nauda; baigiamojo darbo autoriaus kalba, ratingumas, darbo tvarkingumas. Pabaigoje recenzentas vertina baigiamj darb bei jam keliam reikalavim atitikim (pvz.: visikai atitinka, atitinka, neatitinka iuo atveju smulkiai nurodoma, kas ir kodl). Taip pat recenzentas silo vertinti darb teigiamai arba neigiamai. Po recenzija turi bti data, recenzento paraas, vardas, pavard, titulai, pareigos, staiga ir pan.
14.10. Baigiamojo darbo gynimas

Kas gerai pasireng kovai, pusiau nugaljo. M. Servantesas Garbingos kovos pamokos bene didiausia pergals vent. J. Turgenevas
Mnuo prie baigiamj darb gynim dekanatuose sudaromi kvalifikacins komisijos posdi tvarkaraiai ir numatoma kasdien ginani baigiamuosius darbus magistrant skaiius. Paprastai per dien planuojama ginti ne daugiau nei 8 baigiamuosius darbus, kiekvienam skiriama ne daugiau nei 45 minuts. Su grafikais supaindinamos katedros, taip pat jie paskelbiami vieai. Per savait katedros surao magistrantus, vieai ginanius baigiamuosius darbus. Jeigu magistrantai ra vien kompleksin tem arba kelis tos paios temos variantus, jeigu temos panaios ar problemos artimos,
593
rekomenduojama tokius darbus ginti tame paiame kvalifikacins komisijos posdyje. Prie 45 dienas iki pirmj posdi katedros patikslina baigiamj darb gynimo tvarkaraius. Kiekvieno posdio ivakarse paprastai skelbiamas kitos dienos darb gynimo tvarkaratis bei magistrant pavards eils tvarka. Iki gynimo katedrose vyksta baigiamj darb perira. Periros tikslas patikrinti, kaip darbai atitinka nustatytus reikalavimus, ar absolventai pasireng vieai juos ginti. Baigiamieji darbai (du egzemplioriai kiekvieno) katedrai teikiami riti, galutinai sutvarkyti, su numatytomis naudoti vaizdinmis priemonmis, konsultant, vadov paraais ir atsiliepimais. i perira gali bti panai gynim, taiau komisija gali iklausyti tik kas antro, treio absolvento vis kalb, ypa jei dalyvauja visi tos katedros baigiamj darb magistrantai. Taiau perirti reikt visus darbus, iklausyti bent vien trump informacij apie pasirengim gynimui. Magistrantas, gavs teigiam atsiliepim apie baigiamj darb ir jo recenzij, parengia praneim-referat (iki 10 min.), kur turs komentuoti kvalifikacins komisijos posdyje. iame praneime magistrantas trumpai apibdina temos aktualum, jos pasirinkimo motyvus, nusako darbo tiksl, udavinius, hipotezes, informuoja apie panaudotus tyrimo metodus ir tyrimo objekt, dalyk, idsto svarbiausius savo tyrimo rezultatus, isprstus udavinius, hipotezs pasitvirtinimo lyg, pateikia ivadas bei rekomendacijas. Pageidautina parengti vaizdines priemones, statistines lenteles, schemas, diagramas ir kit iliustracin mediag (plakatus, grafoprojektorius, skaidruoles, vaizdin mediag ir pan.). iame savo praneime magistrantas turi pasakyti, k jis atliko savarankikai, kokiomis kit autori idjomis pasinaudojo. Detalesni statistiniai duomenys pateikiami praneime tik tuo atveju, jei jie btini teiginiui rodyti, pagrsti ar iliustruoti. Kiti duomenys gali bti pateikti lentelse. Nepatartina praneimo-referato skaityti, kur kas geriau pasakoti, tuo parodant savo erudicij ir pakankamai gil problemos imanym. Praneim-referat tikslinga aptarti su moksliniu vadovu. Baigiamieji darbai ginami atvirame kvalifikacins komisijos posdyje, kuriame gali dalyvauti visi norintieji. Gynimas prasideda nuo trumpos (apie 10 min.) magistranto informacijos apie jo atlikt darb. Taip pat kvalifikacinei komisijai gali bti pristatyta mediaga, apibdinanti mokslin ir praktin atlikto darbo vert: publikuoti straipsniai darbo tema; dokumentai,
594
liudijantys praktin tyrimo rezultat diegim (pvz.: policijos komisariato ar kit teissaugos, teistvarkos staig apie studento pravest tyrim reikm, apie pateikt jo rekomendacij svarstym ir padarytas tam tikras ivadas, i rekomendacij panaudojim bei efektyvum ir kt.). Baigs praneim magistrantas atsako komisijos nari, vadovo, recenzento ir kit dalyvaujanij gynime klausimus jo nagrinjama tema. Atsakydamas klausimus magistrantas negali atsakyti: su pastabomis sutinku arba su pastabomis nesutinku. Jis turi klausim isamiai atsakyti ir atsakym pagrsti. Be to, parodyti, kad tirdamas net ir siaur, konkrei tem, jis inagrinjo klausimus plaiau ir isamiau nei apskritai yra tyrimo problema. Taiau atsakymai klausimus turi bti trumpi, tiksls, esminiai, taip pat tikinami, argumentuoti, remtis pavyzdiais i literatros altini, savo atlikt tyrim, normini akt ir profesins praktins patirties. Pasisako ir darbo vadovas, ir recenzentas. Jei jie posdyje nedalyvauja, perskaitomi j atsiliepimai ir recenzija, rekomenduojama baigiamj darb vertinti deimties bal sistema. Po to magistrantas atsako recenzento pastabas bei klausimus. Atsakinjant gali bti pateikta daugiau klausim j skaiius neribojamas. Taiau komisijos pirmininkas gali nutraukti klausimus. Magistrantui atsakius visus klausimus (arba bent mginus atsakyti), pasisako pageidaujantieji komisijos nariai ir kiti dalyvaujantieji posdyje. Pageidautina, kad ie pasisakymai taip pat trukt ne ilgiau nei 810 minui. Posdio pabaigoje, kai apsikeista dalyvaujanij nuomonmis, magistrantui suteikiamas baigiamasis odis. Magistrantas turi teis (esant btinumui) dar kart patvirtinti arba patikslinti savo pozicij nagrintais klausimais ir atsakyti pasisakiusij pastabas. Juo pagrsiau ir tikinamiau magistrantas gina savo darbo teiginius, ginijamus oponent, juo skmingiau apginamas baigiamasis darbas. Taiau magistrantas, objektyviai vertindamas pasisakymus, turi mokti pripainti ir pastab jo darbui teisingum. Po kiekvieno baigiamojo darbo (reikalui esant) arba posdio pabaigoje, apgynus visus tos dienos darbus, udarame kvalifikacins komisijos posdyje, dalyvaujant tik moksliniams vadovams ir recenzentams, magistrant baigiamieji darbai vertinami 10 bal sistema. Vertinant atsivelgiama : 1) baigiamojo darbo metodologin pagrindim; 2) magistranto inagrint problem ir atskir klausim aktualum; 3) baigiamojo darbo tikslo, udavini, hipotezs gyvendinimo lyg; 4) taikyt mokslini tyrimo metod ir jais remiantis gaut rezultat patikimum;
595
5) magistranto padaryt ivad ir pasilym (rekomendacij) pagrstum ir savarankikum, j teorin ir praktin reikm; 6) atlikt tyrim ir parayto darbo mokslin lyg, savo ir kit darbuotoj mokomosios praktikos ir profesins darbo patirties panaudojim; 7) baigiamojo darbo gynim: vadinio pasisakymo (referato) turin, atsakym klausimus teisingum, gebjim ginti savo pozicij, mokjim diskutuoti ir pripainti savo klaidas ir darbo trkumus; 8) mokslinio vadovo ir recenzento atsiliepim turin ir vertinimus; 9) kalbos tikslum ir dstymo stili; 10) baigiamojo darbo (taip pat iliustracini priemoni) apiforminimo lyg. Baigiamj darb vertinim skelbia sekretorius arba pirmininkas tuojau pat po kvalifikacins komisijos posdio. Paskelbs rezultatus, kvalifikacins komisijos pirmininkas apibendrina baigiamj darb lyg ir j gynimo proces, pasveikina darb autorius dl teiss gauti magistro vard. Atsakomj od gali tarti magistr atstovas. Taip pat juos asmenikai pasveikina kvalifikacins komisijos nariai, gynime dalyvav asmenys. Geriausius baigiamuosius darbus komisija gali rekomenduoti publikuoti kaip straipsn ar broir. Taip pat komisija gali, atsivelgusi baigiamojo darbo lyg ir magistranto erudicij, isakyti katedrai savo samprotavimus dl jo rekomendavimo doktorantros studijoms. Baigiamj darb vertinus neigiamai, komisija nutaria, ar magistrantas turi rengti baigiamj darb kita tema, ar gali pakartotinai ginti t pat darb, atliks papildomus tyrimus, itaiss darbo klaidas ir trkumus. Pakartotinai ginti darb galima ne anksiau kaip po met, per trejus metus baigus universitet ir pristaius i darboviets teigiam charakteristik. Gynimo protokolai ir kita dokumentacija (atsiliepimai, recenzijos ir kt. mediaga) saugomi universiteto archyve. Apginti baigiamieji darbai perduodami universiteto bibliotekai arba archyvui. Slapto ar visikai slapto pobdio baigiamieji darbai ginami udarame kvalifikacins komisijos posdyje, po to saugomi spec. bibliotekoje. Jie raomi spec. bibliotekoje. Remtis praktiniais pavyzdiais, jeigu jie susij su slaptosiomis tarnybomis arba neitirtomis, neubaigtomis baudiamosiomis bylomis, galima, tik suderinus pagal j priklausomyb su policijos komisariato, tardymo departamento ar kitos staigos vadovais. Kit informacij, susijusi su operatyviniu tyrimu, btina uifruoti (pakeisti slapyvardius, vietoves, vardintus asmenis), nes prieingu atveju bt paeidiama konspiracija. Baigiamj darb gynimo procedra, laikas ir reikalavimai neakivaizdini studij magistrantams yra tokie patys, kaip ir stacionaro magistrantams.
596
Pabaigoje tenka pastebti, kad baigiamieji darbai nebtinai turi bti ginami universiteto patalpose. Ypa geri baigiamieji darbai, kurie buvo rengiami konkreioje teissaugos staigoje arba buvo apibendrinta jos geroji profesin patirtis, arba ten, kur dirba studentas neakivaizdininkas, tikslinga (bent retsykiais) organizuoti gynim tos staigos bazje. Toks gynimas parodo visuomenin (ne vien akademin) magistranto darbo reikm, propaguoja mokslinio darbo rezultatus ir reprezentuoja Teiss universiteto akademinio darbo stili ir kryptingum.
597
15. MOKSLININKO ETIKA

Vis mogikj vertybi pagrindas yra dora. A. Einteinas Meil mokslui meil tiesai, todl siningumas yra svarbiausia mokslininko doryb. L. Fojerbachas
Kiekvien moni veikl, susijusi su bendramogikomis vertybmis, pirmiausia reguliuoja ir normina morals normos. Jos yra formuluojamos atskir profesini bendrij etikos kodeksuose, pvz.: mokslininko, policijos pareigno, teisjo, gydytojo, pedagogo ir kt. Tokiu paiu pagrindu egzistuoja mokslininko ir mokslinio darbo, sociolog ir j atliekam tyrim moraliniai reikalavimai. Reikalaujama i darbuotoj atsakomybs u gaunam duomen objektyvum, tyrimo rezultat panaudojim visuomens labui, profesins veiklos tobulinimui, teisingos vieosios nuomons formavimui. Nesiningai atliktas tyrimas, subjektyviai padarytos ivados, gaut duomen voliuntaristinis koregavimas ir j falsifikavimas ne tik parodo nedor autoriaus elges, bet ir klaidina kitus mones, formuoja pseudomokslines inias, trukdo tolesn tiesos iekojim. Mokslininkai yra atsakingi monijai ir mogui net u j teising mokslini dsningum, fakt panaudojim. Todl ir jaunasis mokslininkas, rengdamas mokslin savo studij darb, turi jame atskleisti ne tik savo intelektinius gebjimus, profesin pasirengim, bet ir dorovin bei estetin kultr. Tyrimo sferoje, pvz.: sociolog kodeksas reikalauja atsakomybs u tyrimo objektyvum u visapus ir objektyv objekto apraym, teising tyrim objekt atrank, u pristatom rezultat visum, patikimum, matavim ir kiekybini rodikli tikslum, t. y. u neikreiptus gautus duomenis ar netinkam duomen slpim. Ypatingas dmesys skiriamas tyrimo ivad ir rezultat teorinio ir taikomojo pobdio mediagos objektyviam interpretavimui. Mokslininkui, kurio tyrimo objektas yra mons, labai svarbu, kad i konkretaus mogaus gaunama informacija nebt panaudota prie j pat ar nepadaryt jam skriaudos. Todl reikia grietai laikytis dalyvaujani tyrimuose respondent laisvanorikumo. Be to, gauta informacija apie konkre-
598
t individ, jo gyvenimo aplinkybes, jo pairas turi bti iimtinai konfidenciali, t. y. jo privataus gyvenimo dalis, kuri gali bti atskleista tik jam sutikus. io reikalavimo privalo laikytis ne tik anketuotojas, bet ir tyrimo mediagos koduotojas. Vis dar pasitaiko anketuotoj, pateikiani anonimines anketas, o vliau pagal raysen, vairius ymjimus bei kitus duomenis apie respondent bandani nustatyti anket upildiusio mogaus tapatyb. Tai ypa smerktina. Taigi mokslininkas turi laikytis etikos reikalavim tiek rinkdamas duomenis, tiek pateikdamas darbo turin. Prof. St. alkauskis studentams dst Bendrosios mokslinio darbo metodikos pradustarpukario Lietuvoje. Jis studentams nurod: Turinio atvilgiu pirmutinis ir sykiu nelygstamas yra reikalavimas, kad ratas bt smoningai bei siningai skiriamas tiesos reikalui. Ogi tiesa reikalauja, kad kiekvienas ms ratas bt savo turiniu tikras, tiesus ir tikslus. Reikalauti i rato it savybi faktinai reikia reika1 lauti i jo objektyvaus mokslikumo . Aptardamas stili, St. alkauskis rodinjo, kad jame atsispindi pats mogus. Jis rmsi E. Hello suformuluotu stiliaus dsniu, kad: mogus 2 privalo gyventi tiesoje; mstyti, kaip gyvena; ir rayti, kaip msto . Paraius mokslin darb, reikia patikrinti, ar tikslios yra citatos, j nuorodos. Darbo autorius asmenikai atsakingas u j tikslum, u nuorod teisingum. Prieingu atveju, jeigu nebus nuorod, nebus autoriaus mintis iskirta kabutmis, tai bus galima traktuoti kaip plagiat. Taigi reikt paisyti teisininko P. Leono teiginio, jog teisininkas turi bti ypa isilavins, demokratini pair ir svarbiausia: Jis turi dorovs 3 atvilgiu auktai stovti ir niekados nuo to dorovs pagrindo nenuslysti . Taigi mokslininkui jo paintinje veikloje pirmiausia yra keliami doroviniai reikalavimai. Mokslininko veikla yra grynai vidinio operacinio pobdio, kol jis siekia paintini tiksl. Taiau ta pati veikla tampa teigiama arba neigiama, kai ji yra skatinama vertybini subjektyvi motyv ir siejasi su visuomenikai svarbiais rezultatais. Pirmuoju atveju mokslininko subjektyvi motyvacija irykina jo dorines savybes, jo dorovin orientacij, jo paintins veiklos individualius tikslus, antruoju atveju jo veikla gauna visuomenin reikm, priklausomai
St. alkauskis. Bendrosios mokslinio darbo metodikos pradai. Kaunas: Sakalo bv, 1993. P. 123. 2 Ten pat. P. 125. 3 Cit.: V. emaitis. monikumo etika. Petro Leono etini pair bruoai. Dorov ir teis. Etikos etiudai. 9. Vilnius: Mintis, 1985. P. 127128.
1
599
nuo veiklos rezultat, kurie vertinami ne tik tiesos, teisingumo, bet ir vertybiniais socialiniais moraliniais kriterijais. Vadinasi, galima iskirti mokslinio darbo vidaus ir iors etik. Vidaus etika normina ir lemia jo paintin veikl, iors vertina ios veiklos rezultat naud ar j panaudojimo al visuomens poiriu. Beje, pagrindinis mokslininko vaidmuo yra jo profesinis mokslinis kryptingumas. Taiau jo negalima atskirti nuo kit socialini vaidmen savos valstybs pilieio, visuomens nario, humanistini pair rmjo. Todl kiekviena socialin bendrija, kurioje gyvena ir dirba mokslininkas, tyrjas, kelia savus reikalavimus jo elgesiui bei poelgi motyvams. ie reikalavimai tampa jo smons elementais ir daro esmin tak jo kryptingumui, interesams, tarp j ir mokslini jo veiklos tiksl bei priemoni pasirinkimui. Todl tarp profesini mokslininko interes ir dorovins smons orientacij visada yra ryys. Pvz.: yra poreikis daugybei eksperiment su monmis, taiau daugumos j tyrjai niekada nedrs atlikti, tuo tarpu su gyvnais paprastai atlieka nuolat (pvz.: medicinoje, psichologijoje ir kt.). Taip pat tokie eksperimentai draudiami pedagogikoje, teisje ir kitose srityse. Neatsitiktinai nacistini mokslinink eksperimentus su monmis lageriuose antrojo pasaulinio karo metais pasmerk visa monija. Pirmas svarbus ingsnis buvo 1947 m. Niurnbergo kodeksas. Jis buvo suformuluotas teismo procese teisiant 23 nacistinius gydytojus, kaltinamus kariniais nusikaltimais ir nusikaltimais prie monij. vairiais socialini moksl tyrimais mogui bei visuomenei nedaroma ypa didel ala, taiau ir i tyrim metu galimi respondento idavimo atvejai bei tyrimo rezultat panaudojimas savanaudikais tikslais. Etika moksle ypa tapo svarbi antroje XX a. pusje, pradjus plaiai naudoti atomin energij, kuriant bakteriologin ir chemin ginkl, vystantis gen ininerijai bei elektronikai, persodinant mogaus organus ir t. t. Taigi tapo akivaizdu, kad vidaus etika pati savaime negali bti mokslininkams patikimu kompasu j tyrimuose nesant tyrim rezultat humanistins paskirties. Vokiei fizikas M. Bornas savo prisiminimuose ra, kad asmenine prasme mokslin veikla jam teik pasitenkinim ir diaugsm, taiau realiame moksle ir jo etikoje vyko pokyiai, kurie neleido laikytis seno idealo tarnauti inioms dl pai ini Mes buvom sitikin, kad tai niekada negals tapti blogiu, kadangi tiesos iekojimas yra pats savaime 4 gris. Tai buvo puikus sapnas, i kurio mus paadino pasauliniai vykiai .
4
. . . , 1973. . 130.
600
ia turima galvoje amerikiei atominius Japonijos miest sprogdinimus. ios dvigubos mokslo etikos priederms reikalauja mokslinink didesns atsakomybs ne tik mokslinei tiesai iaikinti, bet ir atsakomybs prie visuomen. Taiau antras atsakomybs lygis labiau siejasi ne su fundamentaliaisiais, o su taikomaisiais mokslais. Antra vertus, u mokslo duomen ir rezultat panaudojim blogiui, suprantama, atsakingi ne tik mokslininkai, bet ir ios produkcijos vartotojai. Mokslininkas savo tyrimuose turi bti laisvas iekodamas tiesos, privalu utikrinti pirmiausia jo intelektin laisv, tam tikr status visuomenje, pripainim ir slygas mokslinei veiklai. UNESCO Generalins konferencijos XVIII sesija 1974 m. prim Mokslini darbuotoj statuso rekomendacijas. Tarp svarbiausi etini ir pilietini princip, kuriais turi vadovautis bet kurios valstybs moksliniai darbuotojai, nurodomi ie: intelektin laisv iekoti, reikti ir ginti mokslininko suprantam mokslin ties; atstovauti programoms, kuriose jis dalyvauja, nustatant j tikslus, kryptingum ir metodus, kuriais privalo naudotis pagal humanistinius, socialinius ir ekologinius reikalavimus; tam tikruose projektuose laisvai reiktis humanistiniu, socialiniu ar ekologiniu aspektu ir turti galimyb nusialinti nuo j; privalo prisidti prie savo valstybs mokslo, kultros ir vietimo raidos, vadovautis ne tik nacionalini udavini sprendimo poreikiu, bet ir tarptautiniais SNO idealais. Taigi mokslininkas, be dorovini priedermi, kuri reikalavimus kelia mokslo etika, kaip savo darbo rezultat autorius turi ir moralini teisi. Tai asmenins neturtins literatros, mokslo ir meno krini autorins teiss, saugomos autorins teiss norm. Jos yra: 1. Autorin teis teis bti pripaintam krinio autoriumi. Tai pagrindin autoriaus teis, i kurios iplaukia visos kitos, tarp j turtins ir juridins. 2. Vardo teis teis naudoti krin paiam arba leisti j naudoti kitiems, vardijant tikrj autori, pseudonim arba anonim (nenurodant tikrojo autoriaus pavards), pagal autoriaus pasirinkim. Iki tikrj autoriaus vard atskleidiant jo teises saugo leidykla, kuri laikoma autoriaus atstove. 3. Teis publikuoti pirmumo teis skelbti bet kurios formos krin visuomenei. Autorius taip pat turi teis pakeisti savo sprendim ir ataukti krinio publikacij, atsakydamas u kitos puss patirtus nuostolius. 4. Teis ginti savo kaip autoriaus reputacij ginti krinio nelieiamybs teis dl ikraipym arba kitoki netikslum, turini alos autoriui, jo garbei ir orumui.
601
Pastaruoju metu keliami vis didesni mokslininko etikos reikalavimai bei socialin atsakomyb u darbo rezultatus. Mokslininko etika tampa tyrimo objektu, nes nuo mokslininko pozicijos vienu ar kitu klausimu danai priklauso visuomens, demokratijos, teiss, ekonomikos, vietimo, kultros vystymosi tempai. Nuo gamtos, technikos mokslams keliam etini reikalavim, kurie irykjo praeitais deimtmeiais, vis daugiau dmesio skiriama socialiniams, psichologijos, elgesio, pedagogikos, teiss mokslams dl mogaus kultros ugdymo proceso tyrim etini aspekt. Etika mokslas ne tik apie gr ir blog, bet ir apie geranorikum, dorovini vertybi ir vertinim sistem, moni galimybes ir j humanik panaudojim. Etika yra moni santyki esms reikja, ji nagrinja ir tvirtina aukiausius moni gyvenimo tikslus ir idealus, tikrj, objektyvi ties, naudojam moni labui. Mokslininko doroviniai motyvai daniausiai esti lemiamieji jo mstyme ir darbe. A. Einteinas ra, kad ymios asmenybs morals savybs turi galbt didesn reikm tai kartai ir visai istorijos raidai kaip grynai intelektiniai pasiekimai. Jos priklauso nuo charakterio didingumo enkliai auk5 tesniu lygiu, negu tai priimta laikyti . Mokslininko, kaip ir kiekvieno kito mogaus, dorovin kultra gali bti vairaus lygio, priklausyti nuo konkrei jo gyvenimo aplinkybi, jo ugdymo ir isiaukljimo. Dorovin kultros lyg lemia tiek visuomeniniai interesai, tiek paties mokslininko valios ir doros motyv pastangos. Todl jaunieji mokslininkai patys sau turi kelti dorinius pareigos ir atsakomybs reikalavimus, garbingai silieti mokslini bendrij veikl. Kaip minjome, kiekvienai profesijai ir jos darbui reguliuoti yra rengiami etikos kodeksai. Toks kodeksas yra parengtas ir Lietuvos mokslininkams. Jam buvo pritarta mokslinink suvaiavime, taip pat buvo aptarti pagrindiniai mokslininko veiklos ir santyki principai. Lietuvos mokslininko etikos kodeksas
6
Mokslininko veikla atskleidia objektyvias tiesas, kuria ir tobulina civilizuotai visuomenei reikalingus objektus ir procesus. Nuo jo veiklos priklauso monijos ateitis. is etikos kodeksas nusako pagrindinius mokslininko profesins veiklos principus ir normas.
. . . , 1965. . 116. Lietuvos mokslininko etikos kodeksas // Mokslo Lietuva, 1999 m. balandio 22 d., Nr.8 (188). P. 7.
6 5
602
1. Bendrosios nuostatos 1.1. Mokslininkas vadovaujasi humanikumo ir demokratikumo principais, savo veikl grindia bendramogikosios morals normomis. 1.2. Pagrindin mokslininko darbo motyvacija turt bti poreikis painti bei itirti gamtos ir visuomens dsningumus ir kurti tobulesn pasaul. 1.3. Siekdamas savo veiklos profesionalumo, mokslininkas lieka krybinga asmenyb, atvira naujoms idjoms, pairoms ir koncepcijoms. 1.4. Mokslininkas pripasta ir propaguoja mokslo laisvs princip, nepaeisdamas valstybs statym. 1.5. Mokslininkas objektyviai ir korektikai vertina kitus mokslininkus bei j veikl. 1.6. Mokslininkas imasi sprsti tik jo kompetencij atitinkanius udavinius, nepriklausomai nuo uimam administracini pareig. 2. Mokslinis tyrimas 2.1.Moksliniai tyrimai neturi kenkti monms ir aplinkai. Galim neigiam tak privalu sumainti iki minimumo, prisiimant atsakomyb u rezultatus. 2.2.Moksliniai tyrimai atliekami neeminant mogaus teisi ir orumo, grindiami savanorikumo principu. Duomenys apie dalyvaujanius tyrime mones turi bti anonimiki. 2.3.Tiriant gyvnus ir atliekant eksperimentus su jais, siekiama, kad jie kiek manoma bt apsaugoti nuo skausmo. 2.4.Mokslininkas skelbia objektyvius savo tyrinjim rezultatus, nenuslpdamas t, kurie gali neatitikti ikeltos hipotezs arba usakov pageidaujam rezultat. 2.5.Savo tyrimo koncepcij, procedras, metodus, duomenis mokslininkas aprao taip, kad galima bt patikrinti tyrimo patikimum. 2.6.Mokslininkas nurodo ir vertina pirminius altinius bei publikacijas nagrinjamu klausimu. Kartojant tuos paius savo duomenis keliose publikacijose, nurodomos ankstesniosios. 2.7.Mokslininkas pateikia tyrim mediag taip, kad ji bt suprantama specialistams.
603
3. Autorins teiss 3.1. Mokslininkas laikosi tarptautini ir nacionalini autorini teisi statym. 3.2. Mokslini pasiekim ir publikacij autoriais laikomi tik tie mokslininkai, kurie realiai ir krybingai dalyvauja moksliniame darbe. Vadovavimas magistrantams ir doktorantams nra pakankama slyga bti publikacij bendraautoriumi. U konsultacijas, pastabas ir suteikt technin pagalb pareikiama padka. 3.3. Mokslininkas gali ginti savo pasiekim prioritet ir teises visose institucijose. 3.4. Keli mokslinink pavardi idstym publikacijoje autoriai aptaria tarpusavyje. 3.5. Mokslo duomen skelbimas nenurodant altini laikomas plagijavimu iurkiausiu mokslininko etikos paeidimu. 4. Mokslin ekspertiz 4.1. Mokslininkas gali atlikti ekspertiz arba recenzuoti darb tik tada, kai tiriamoji mokslo kryptis atitinka mokslininko specializacij, kompetencij ir patirt. 4.2. Ekspertizs ivadas mokslininkas turi parengti siningai ir atsakingai, atsivelgdamas dabartinius mokslo krypties pasiekimus. 4.3. Mokslininkas turi atsisakyti dalyvauti ekspertizje, jei jos ivados gali tiesiogiai sietis su jo asmeniniais interesais arba ekspertizei daro tak usakovai bei kiti asmenys. 4.4. Ekspertu negali bti mokslininkas, turintis iankstin nuostat vertinamojo darbo autoriaus atvilgiu. 4.5. Ekspertizs metu gautoji informacija turi ilikti konfidenciali, pats ekspertas turi teis likti anonimikas. 4.6. Ekspertizs rezultatai mokslinio darbo autoriui turi bti prieinami. Autorius turi geranorikai priimti ekspert (recenzent) pastabas. 4.7. Objektyviai vertindamas darb, mokslininkas neturt daryti klii tolesniems autoriaus moksliniams tyrimams ir rezultat publikavimui.
604
5. Mokslin diskusija 5.1. Mokslin diskusija yra vienas svarbiausi mokslinio darbo princip. 5.2. Diskusijos metu mokslininkai iklauso vienas kit kaip lygiaveriai partneriai. 5.3. Mokslininkas pripasta oponent teis turti ir reikti savo nuomon, yra pakantus asmenims, pareikusiems prieing nuomon. 5.4. Diskusijos metu turi bti skatinamos naujos idjos, originals poiriai, nestandartiniai sprendimai. 5.5. Mokslininko poiris grindiamas faktais, argumentais, o ne mokslo autoritet nuomone ar asmens kritika. 5.6. Mokslininko pareiga paneigti neteising ir nepagrst kritik. 6. Mokslas ir studijos 6.1. Dirbdamas su studentais, mokslininkas bna jiems demokratikumo ir etikumo pavyzdys. 6.2. Mokslininkas nesavanaudikai remia doktorant, asistent, bendradarbi mokslinius iekojimus. 6.3. Mokslininkas ugdo student poreik moksliniams tyrimams ir moko juos mokslinio darbo metodikos. 6.4. Mokslininkas traukia gabius studentus ir jaunus mokslininkus savo mokslinius tyrimus, buria aplinka save mokinius, formuoja mokslin mokykl. 6.5. Usimimuose su studentais mokslininkas naudoja savo ir koleg skelbtus tyrim duomenis. 7. Mokslininkas ir visuomen 7.1. Mokslininkas savo inias, intelekt, autoritet naudoja valstybs visos visuomens labui. 7.2. Publikuodamas tyrim duomenis mokslininkas nurodo valstyb ir institucij, kuriai jis atstovauja. 7.3. Mokslininko teis ir pareiga vieai ir objektyviai informuoti visuomen apie savo ir mokslo krypties pasiekimus. 7.4. Mokslininkas stengiasi, kad jo mokslinio darbo rezultatai bt realizuojami.
605
7.5. Mokslininkas dalyvauja vieiamojoje veikloje, teikia konsultacin pagalb kio, vietimo, kultros institucijoms. 7.6. Mokslininkas turi teis imtis iniciatyvos silyti keisti visuotinai priimtas etines nuostatas. is mokslininko etikos kodeksas pateiktas kaip rekomendacijos. Jame atsispindi tiek normins, tiek ir vertybins taikomojo pobdio mokslininko veiklos ir elgesio sritys. Taiau, kaip rodo praktika, dl mokslins veiklos savitumo ir vairiapusikumo konkrei situacij esti daugyb. Nuolat ikyla nauj etini problem, todl visas jas aprpiani rekomendacij teikti nemanoma. Taigi mokslininkui tenka vadovaujantis savo sine, savarankikai rinktis etines normas ir jas vykdyti gyvenimikose situacijose bei prisiimti asmenin atsakomyb dl io pasirinkimo.
605
PABAIGA
Visi sutinka, kad studentai auktojoje mokykloje mokosi, bet ar jie mokosi mstyti klausimas ginytinas. U. D. MakKii
mogaus paintin veikla, savikros procesas trunka vis gyvenim, jis nuolat grta savo autentikum, ieko savo pasauliros ir gyvenimikosios pozicijos pagrindimo, profesins veiklos tobulinimo altini arba, remdamasis naujomis vertybinmis orientacijomis, i naujo vertina save ir socialin aplink, formuoja nauj socialiai reikming ir asmenikai prasming vertybi sistem. mogus turi vadovautis monijos sukurta imintimi, krybikai j perimti, mokti painti save ir pasaul, kad neklaidiot gyvenimo ir darbo klystkeliais. Todl ir negsta monijos viltis, kad dabartiniame sudtingame gyvenime jaunas mogus, valds mokslinio painimo metodologij ir metodik, remdamasis moksline pasaulira, ras teising keli ir taps savarankikas, garbingas, orus, nuolat kels tobulinimosi udavinius ir taps socialiai vertingas. Studij procese pirmiausia susiduriama su klausimu, kodl vieni studentai mokosi gerai, kit, net ir daug besimokani, rezultatai esti arba vidutiniai, arba patenkinami. Kaip rodo ms tyrimai ir pedagogin patirtis, tai vyksta ne todl, kad vieni yra daugiau, kiti maiau gabs. Suprantama, gebjimai neabejotinai turi takos studijoms. Taiau daniausiai pagrindin prieastis yra individuali gebjim atskleidimas vieni juos randa, kiti, deja, ne. Pastarieji mokosi susiklosiusiu vidurinje mokykloje bdu. Tai konservatyvus, inertikas studentas, prats naudotis svetimo proto vaisiais. Dinamikas, krybikas studentas ieko savo ini valdymo kelio, savo mokymosi ir mini gimdymo strategijos. Todl auktosios mokyklos udavinys mokyti student mokytis, o studento udavinys lavinti savo mokymosi gebjimus, savarankikai valdyti tikrovs painimo men, ugdyti save kaip visapus asmenyb. A. Einteinas tvirtino: Mokykla turi stengtis, kad jaunas mogus, palikdamas mokykl, tapt harmoninga asmenybe, o ne tik specialistu.
Pabaiga
606
Antras ypa svarbus mokslinio darbo studij udavinys yra lavinti racional mstym. Deja, ms mokyklinje sistemoje is udavinys retai esti prioritetinis. Labai retai tenka konstatuoti, kad studentas gavo aukt vertinim u savarankik dalyko problemos prasminim. Daniausiai vertinamas studento atsakymas, o ne samprotavimai, problemos sprendimo bdo (kelio) pasirinkimas. Jeigu atsakymas standartinis, atitinkantis vyraujani nuomon arba dstytojo poir, studentas vertinamas auktu paymiu (balu). Taiau toks ini tikrinimas ir vertinimas neskatina studento gebjim produktyviai ir krybikai mstyti, o tik nustato studento valdytus nusistovjusius prioritetus. Todl mokslinio darbo metodologijoje svarbu pirmiausia gerai painti pat tiesos iekojimo ir atradimo proces. Treias mokslinio tiriamojo darbo studij udavinys yra mokslinio mstymo strategija. iuo atveju ypa svarbu io dalyko turin individualiai prasminti, sismoninti ne atskiras detales, o vis mokslinio tyrimo proces. Laikui bgant, suprantama, asmuo neivengiamai kak pamirta, kak pradeda kitaip suprasti, taiau studij metu gytas mstymo procesas, mstymo strategija iliks vis gyvenim. Taigi norint, kad auktj isimokslinim turintis specialistas tapt savarankika, krybika asmenyb, btina lavinti jo laisv, nepriklausom mstym, skatinti jo individualius sprendimus, o ne vien specialias inias. Jeigu studij metu studentui tai pavyks, jam bus lengviau rasti savo gyvenimo keli, greiiau prisitaikyti prie jo pokyi. Lankstus racionalus mstymas suteikia galimyb vertinti ir pervertinti idjas, faktus, juos klasifikuoti ir perklasifikuoti, rasti argument ir kontrargument, pereiti nuo konkretaus prie abstraktaus ir, prieingai, nagrinti problem nauju poiriu. Neratingas mogus ateityje bus ne tas, kuris nemoka skaityti, o tas, kuris nemoka savarankikai mstyti, rasti reikiamos ar naujos informacijos, kritikai j vertinti. Ketvirtas mokslins metodologijos dalyko studij udavinys yra mokslini, socialini vertybi ir j kritinio vertinimo ugdymasis. Tai ypa svarbu socialiniuose moksluose, kadangi vertybinis aspektas yra dominuojantis. Todl ne kuo daugiau ini valdymas, o j prasminimas vertybinse orientacijose, vertybi hierarchija, vertinant tas inias, skatina studento original mstym, teorini ir praktini problem sprendimo galimybes. Antra vertus, tai adina paintin aktyvum, savj mini gimim, teigiamas emocijas: nuostat, diaugsm, smalsum, nor suinoti k nors nauja, stimuliuoja tiriamj veikl, polemin poreik, nor racionaliais argumentais pagrsti savo samprotavimus. Taigi brsdamas, tobuldamas studentas turi turti ne tik ini, bet ir savo vertybi sistem. Asmenyb, neturinti savo vertybi sistemos, tampa
Pabaiga
607
vis labiau priklausoma nuo aplinkini, suvaryta ir regresuojanti. Todl nenuostabu, kad daugelis jaun moni eina ateit atsitiktiniais keliais, kaip nevaldomos raketos atsitrenkdami vienokias ar kitokias klitis. Socialini ir profesini vertybi sistema yra asmenybs socializacijos, visuomenini ideal, vertinim ir normini reikalavim produktas. Btent ios vertybs, remiantis racionaliu mstymu ir asmenine patirtimi, formuoja studento vertybines orientacijas, jo veiklos ir elgesio motyvacij. Vertyb jau savaime yra tikslas, todl j neivengiamai yra nukreiptos individo vidins pastangos. Kiekvienas mogus gyvena alternatyv pasaulyje, kuriame j pasirinkim ir lemia turimos socialines vertybs. Todl nuo j valdymo priklauso asmenybs socialinio ir profesinio brandumo lygis. Tikims, kad is vadovlis Jums suteiks ini, kurios pads kryptingai taikyti metodologines filosofijos, sociologijos, aksiologijos, psichologijos ir kit moksl teorijas, koncepcijas bei paradigmas ir skatins krybik mstym projektuojant mokslinio tyrimo strategij ir taktik. vald io mokslo svokas, terminus ir jais remdamiesi giliau suvoksite mokslinio mstymo proces. Mokslin veikla nra vienkartinis veiksm aktas. Tai sudtingas racionalaus mstymo ir praktinio veiksmo procesas. Jis susideda i idj gimdymo, j kritinio vertinimo bei realizavimo tyrime, nauj idj interpretacijos, tyrimo rezultat apibendrinimo, j efektyvaus panaudojimo pertvarkant tikrov. Kiekviename krybiniame, taip pat ir moksliniame, procese galima iskirti Svajotojo, Realisto ir Kritiko etapus. Svajotojas koncentruoja dmes plataus profilio problemas, remiasi plaiu, abstrakiu filosofiniu samprotavimu, orientuotu ateit, problem irykinim, alternatyv paiek ir idj modeliavim, pagrindini prieasi ir hipotetikai numatom rezultat prognozavim. is etapas gali intuityviai pastmti pagrindins problemos valg. Realistas svajoni, vaizduots procese susidarytus padarinius skaido atskirus blokus, juos ikoduoja, veikia tarsi svajons bt nuosekliai praktikai gyvendinamos, knytos realybje. Realistas didiausi dmes skiria veiksmams sumanytam praktiniam planui gyvendinti. Kritiko vaidmuo susijs su abstrahavimusi nuo numatyto Realisto projekto, dl pakartotinio, iuo atveju kritiko poirio iaikint realyb i tolimesnio nuotolio arba kit mokslini metodologini program poiriu. Kritikas, naudodamas loginius ir racionalius vairaus lygio kriterijus, argumentus bei mintin eksperiment, stengiasi isiaikinti, kokiu lygiu konkretus sumanymas gali bti gyvendintas numatomomis slygomis. Kritikas analizuoja savo tyrimo programos galimybes ir klitis, sunkumus, kuri reiks ivengti, kuriuos reiks veikti. Taigi socialini moksl tyrimo metodologija gali bti kelrode vaigde sudtingoje ir prietaringoje jaunojo mokslininko veikloje.
608
VARTOT TERMIN ODYNLIS

Adaptacija (lot. adaptatio; angl. adaptation prisitaikymas, priderinimas) mogaus prisitaikymas prie kintam gyvenimo slyg; individo ir aplinkos santykiai, traktuojami kaip pusiausvyros tarp j palaikymo procesas. Adaptyvus prisitaikantis, gebantis prisitaikyti. Afektas (lot. affectus susijaudinimas, aistra) stiprus, trumpas susijaudinimas, smarki emocin reakcija, jausm protrkis (ypa pykio). Agnosticizmas (gr. agnstos nepainus) filosofins pasauliros kryptis, neigianti galimyb adekvaiai painti objektyvi tikrov. Aksiologija (gr. axis vertyb+ logos mokslas) vertybi teorija; mokslas, tiriantis vertybi prigimt, vertinimo pagrindus ir kriterijus. Aksioma (gr. axima) savaime suprantama tiesa, teiginys, kuriam nereikia rodym. Aktorius (lot. actor atlikjas, veikiantis, veikjas, aktyvus, veiklus) vykdytojas, socialinis agentas, veiklos subjektas, tam tikr socialini vaidmen atlikjas. Algoritmas (Vidurins Azijos matematiko al Chorezmio vardo lotynika forma Algorithmi) laikantis griet taisykli atliekam operacij seka, pagal kuri sprendiama kuri nors matematikos ar logikos udavini klas. Alogizmas (a gr. priedlis, neigimo dalelyt, reikiantis savybs reikinio neigim ar nebuvim + gr. logismos protas) filosofin paira, neigianti galimyb adekvaiai painti tikrov, remiantis logika ir diskursyviu mstymu. Anamnez (gr. anamnsis prisiminimas): 1) vykio prieistor; 2) individo painimo metodas, kuriuo renkama mediaga apie asmenybs arba kurio nors struktrinio jos elemento (pvz.: charakterio) vystymsi norint isiaikinti susiklosiusius vienokius ar kitokius (teigiamus ar neigiamus) asmenybs bruous. Animizmas (lot. anima siela, dvasia) gamtos jg ir reikini dvasinimas; ikimokslin pirmyki taut paira, pagal kuri kiekvienas daiktas, gyvnai, augalai, gamtos reikiniai turi savo dvasi, siel, galini daryti poveik aplinkai. Anomija (gr. anomia statym nepaisymas) visuomens arba asmenybs poirio visuomen bsena, kurioje yra silpnas konsensusas,
609
tikjimo vertybmis ir tikslais trkumas, taip pat efektyvi ir dorovini norm, reguliuojani kolektyvin (individual) gyvenim (svok sociologij trauk E. Diurkheimas), praradimas; anomija sukelia mogaus socialin ir psichin dezorientacij, apatij, nusivylim, menkavertikum, susvetimjim, kartais psichinius negalavimus, alkoholizm, narkomanij, nusikalstamum. Antropocentrizmas (gr. anthrpos mogus + centrum vidurys) pasaulio aikinimas vien tik mogaus patyrimo poiriu; poiris, pagal kur mogus yra visatos centras ir tikslas; juo remiasi daugelis religini ir filosofini sistem. Antropologija (gr. anthrpo mogus + logija) XX a. filosofin koncepcija, turinti tiksl pateikti vientis mogaus samprat, remdamasi specialij moksl (biologijos, psichologijos, etnologijos, sociologijos ir kt.) duomenimis. Antroposofija (gr. antropo + sophia imintis) teosofijos atmaina, skelbianti, kad galima painti nematerial dvasin pasaul aikiaregyste, kuri pasiekiama susikaupimu, vairiais pratimais. Apercepcija (lot. ap = ad , link + perceptio suvokimas) suvokimas, priklausomas nuo ankstesns mogaus patirties, ini, bendrojo psichins veiklos turinio ir individuali savybi. Aprobacija (lot. approbatio pritarimas) patvirtinimas, sutikimas; grupinis pritarimas dl parengtos anketos (ar kitokio apklausos lapo). Archetipas (gr. archetypon, arche pradia + typos pavyzdys) struktrinis psichikos komponentas, monijos ankstesne patirtimi pagrstas vaizdinys; pasak G. Jungo, archetipai kaupiami kolektyvinje pasmonje, individas juos paveldi. Asmenyb (angl. personality) individo savitumas, svarbi nuolatini jo savybi (gimt ir gyt) sistema, nusakanti jo viet kurioje nors bendrijoje. Individas tampa asmenybe, kai ios savybs aktyviai veikia ir pasireikia kaip visyb, siejanti aplinkos painim su igyvenimais. Asmenybei bdinga aktyvumas, kryptingumas, giluminiai, smoningi santykiai su tikrove. Asmenybin prasm (angl. personality meaning) mogaus santykio su jo veiklos objektu individualizuotas atspindys; veikl subjektas suvokia kaip beasmeni ini apie aplink (svok, mokjimo, moni veiksm ir poelgi, socialini norm, vaidmen, vertybi ir ideal) reikm sau. Atrakcija (lot. attractio trauka, pritraukimas) socialinje psichologijoje reikia abipus potrauk vieno mogaus prie kito prisiriim, draugikus jausmus, simpatijas, meil formuojantis mechanizmas; tai, kas traukia dmes, vilioja, patraukia.
610
Atranka tiriamj pasirinkimas i tyrj dominanios aibs. Atrankos tipai: atsitiktin keks (klasterin) atranka atrankos ris, kai i aibs atrenkami maesni vienetai ir j viduje atrenkami tiriamieji (paprastja atsitiktine ar sluoksniuotja atranka); daugiapakop atsitiktin atranka atrankos ris, kai tiriamieji atrenkami per kelias stadijas. Kiekvienoje vlesnje stadijoje parenkami maesns apimties vienetai paprastja ar sluoksniuotja atsitiktine atranka; kvot atranka neatsitiktins atrankos ris, kai i kiekvienos populiacijos grups parenkamos pagal ami, lyt, socialin status, etnin priklausomyb ir t. t., tiriamieji atrenkami proporcingai; paprastoji atsitiktin atranka atrankos ris, kai kiekvienas populiacijos atstovas turi vienod tikimyb patekti respondentus; atrenkama pagal atsitiktini skaii lenteles; patogioji atranka neatsitiktins atrankos ris, kai tyrjas atrenka tuos mones, kuriuos jam patogiausia tirti; sluoksniuotoji (stratifikacin) atsitiktin atranka atrankos ris, kai populiacija susideda i skirting dali. Tiriamieji i kiekvienos dalies atrenkami pagal paprastj atsitiktin atrank; tikslingoji atranka neatsitiktins atrankos ris, kai tyrjas stengiasi intuityviai atrinkti tiriamuosius, kad juos apibdinani ypatybi pasiskirstymas bt toks pat, kaip visoje populiacijoje. Autistinis mstymas (angl. autistic thinking) narcistinis, savimi besigrintis, egocentrinis mstymas, menkai susijs arba nesusijs su realybe. Deviantinis elgesys (lot. deviatio nukrypimas) elgesio charakteristika, nesutampanti su visuomenje priimtomis normomis ir vertybmis. Diskrecija (lot. discretio, pranc. discrecion nugaltojo nuoira, valia) pareigno ar valstybinio organo teis sprsti kok nors klausim savo nuoira. Diskretikas (vok. diskret, pranc. discret) laikantis paslapt, vertas pasitikjimo, slaptas, taktikas. Diskursas (pranc. discours kalba, kalbos tipas, tekstas) iplstas minties apie kur nors dalyk ireikimas, pagrstas samprotavimu. Diskursyvinis mstymas (lot. discursus samprotavimas) mogaus mstymas kalba, praeities patyrimui tarpininkaujant. Pasireikia kaip loginio samprotavimo proceso ryys, kuriame kiekviena sekanti mintis remiasi buvusija mintimi. Disonansas (lot. dissonans nedarniai, skambantis) nedarna, nedarnus skambesys.
611
Dispersin analiz (lot. dispersio isklaidymas, ibarstymas) statistinis metodas, nagrinjantis faktori tak tyrim (eksperimento) rezultatui; atsitiktinio dydio pasiskirstymo skaitin charakteristika, apibdinanti jo nuokryp nuo vidurkio. Divergencija (lot. divergentia iskyrimas, iskaidymas) vieno reikinio skilimas du naujus reikinius: vienos ries organizmo poymi isiskyrimas per evoliucij; dl to atsiranda dvi naujos rys. Divergentinis mstymas (lot. divergentia isiskyrimas, iplitimas) prieingas procesas konvergencijai (suartjimui), t. y. t pai reikini aikinimas keliomis kryptimis. Diversifikacija (lot. diversificatio vairinimas, remiantis prieingais pagrindais) vairi raida, vairinimas, rmimasis kitais (skirtingais) pagrindais. Edukacijos mokslas (lot. educare, educatio ugdymas, auginimas, vedimas auktyn) mogaus tobuljimo organizavimas. Egotranscendencija savojo a rib inykimas, susiliejimas su kitais, persiknijimas. Gali bti igyvenama kaip erdvs rib perengimas (susitapatinimas su kitu mogumi) arba laiko rib inykimas (dalyvavimas praeities ir ateities vykiuose, buvimas tuo paiu metu vairiose pasaulio vietose ir pan.) Egzistencializmas (lot. exsistentia egzistavimas) egzistavimo filosofija, iracionalizmo filosofijos kryptis, atmetanti racionalj painim, ikelianti intuityvaus realybs painimo metod; ji skelbia, kad individo likimas nra visuomens ir istorijos nulemtas, individas gali laisvai rinktis, todl yra atsakingas u savo veiksmus. Ekspektacija (lot. exapectatio, angl. exspectation laukimas, tikjimas) tikjimosi, lkesi, reikalavim sistema, kad individas atliks savo vaidmenis grupje pagal tam tikras normas. Eksteriorizacija (lot. exterior iorinis, pranc. exteriorisation) igyvenim, mini iorin raika, objektyvacija, pavertimas realiais veiksmais. Ekstrapoliacija (lot. extra per daug, u rib; angl. extrapolation) ivad, gaut stebint vien reikinio dal, ipltimas kit jo dal, vyki eigos numatymas; inomos reikms perklimas u ios reikms rib. Empirizmas (gr. empeiria painimas) gnoseologin koncepcija, svarbiausiu ir vieninteliu painimo altiniu laikanti patyrim, prieinga loginiam pozityvizmui. Epistemologija (gr. episteme inios + logos mokymas) mokymas apie ties ir bdus jai iaikinti. Gnoseologijos kaip painimo teorijos dalis.
612
Eponimas (gr. epnymos suteikiantis kam nors savo vard) atradimo reikms rodiklis. Mokslininko vardo suteikimas moksliniam rezultatui. Erudicija (lot. erudito mokslingumas, isilavinimas) mokslingumas, apsiskaitymas, nuodugnus susipainimas su dalyko literatra; kurios nors mokslo ar meno srities gilus imanymas. Etika (lot. ethica, gr. ethos paprotys, protis, bdas) filosofijos ris, nustatanti kaip reikia elgtis, kad btum dorovingas; mokslas, tiriantis moral. Etnologija (gr. ethnos tauta + logija) mokslas, tiriantis bendruosius taut kultros raidos dsnius; etnologija skiriama nuo etnografijos, kuri yra apraomoji disciplina. Eufemizmas (gr. euphmismos gerai + phemi kalbu) velnesnis, neutralesnis odis ar posakis, vartojamas iurkiam ar nevankiam odiui ar posakiui pakeisti. Euristika (gr. heurisk randu) antikinje filosofijoje teorinio tyrimo, tiesos iekojimo bd ir metodini taisykli visuma; specials krybos, atradim, iradim metodai; mokslas, tiriantis krybin veikl. Facilitacija (angl. facilitate palengvinti, padti) tarpasmenini santyki moni grupje apraika; moni psichologini barjer inykimas, individualus aktyvumo ir darbingumo padidjimas. Faktori analiz (lot. factor darytojas, gamintojas) matematins statistikos metodas, paprastai naudojamas imatuoti tarpusavio ryiams tarp socialini objekt poymi; pastarj klasifikacija atsivelgiant iuos ryius. Falsifikacija (lot. falsifico klastoju): 1) metodologin procedra, leidianti nustatyti hipotezs ar teorijos klaidingum sutinkamai su klasikins logikos taisykle modus tollens; 2) kritiniame K. Poperio racionalizme teorijos bazini teigini sugriovimo bdas remiantis empiriniais duomenimis. Fenomenologija (gr. phainomenon esantis, pasirodantis + logos) filosofijos kryptis, tirianti smon kaip intuityv esmi stebjim, suvokimo intencionalum (krjas E. Huserlis, 18591938, Vokietija), t. y. ne paprast sismoninim, o kako sismoninim. Fenomenologija daugiausia remiasi introspektyviu intelektini painimo proces patirties tyrinjimu. Tyrinjimo dmesys ia turi bti sutelktas ne pat pasaul, io pasaulio daiktus, o tuos smons aktus, kuriuose daikt pasaulis sudaromas. iuo atveju susidaro ypatingo styrimo, nukreipto ne paties daikto turin mogikajame pasaulio painime, o jo pasireikim smonje fenomen, galimyb. Fenomenologin psichologija (angl. phenomenological psychology) psichologijos mokykla, kuri pabria mogaus unikalaus subjektyvaus
613
patyrimo svarb. Ji mogaus vyki suvokim vertina kaip pagrind suprantant, kodl jis reaguoja taip, kaip daro (veikia). i E. Huserlio pozicija dar tak humanistiniam judjimui, kur a su jo unikalia perspektyva bti centre ir yra mogikojo potencialo realizacija, arba savirealizacija taip pat paskata veikti. Fetiizmas (pranc. fetiche burtai, kerai, amuletas) religinis feti garbinimas; daiktai, tikinij sitikinimu, turintys antgamtik savybi; aklo garbinimo objektas. Filogenez (gr. phylon ris, gentis) gyvn ir mogaus psichikos atsiradimas ir raida; mogaus smons form raidos etapai. Fliuktuacija (lot. fluctuatio bangavimas, nepertraukiamas judjimas) atsitiktinis nukrypimas nuo evoliucinio vystymosi. Focus grups (lot. focus nam idinys), reiau vartojama diskusij grups, jos sudarytos i eilini moni. Tyrj iuo atveju domina ne tiek nauj idj generavimo galimybs, darnios nuomons irykinimas, kiek elgesio (socialinio, politinio, religinio, vartotojiko ir kt.) aikinimo paiekos bei konkrei socialini grupi su tam tikrais procesais ir reikiniais nustatymas. Frenologija (gr. phrn protas + logos) klaidinga teorija, aikinanti, kad pagal mogaus kaukols form galima sprsti apie jo protinius gebjimus ir psichines savybes. Funkcija (lot. functio atlikimas, veikla) priederms, veiklos sritis, paskirtis. Funkcionalizmas filosofin koncepcija, didiausi reikm teikianti funkcijos svokai ir funkcin priklausomyb laikanti lemiama. Mokymas, pagal kur mini objektai yra ne realybs, o kit duotybi funkcijos. Pvz.: pragmatizmas mstym kai kada apibdina kaip veiksm funkcij. Gnoseologija (gr. gnsis inojimas, painimas + logos) painimo teorija kiekvienoje filosofinje sistemoje. Ji lemia subjekto poir objekt. Grounded theory (angl. ground pagrsti, padti pamat) i esms tai ne teorija, o greiiau metodas, poiris, tyrimo strategija, kurios tikslas yra generuoti teorij duomen pagrindu, kurti teorij duomen rinkimo, analizs tikslu. Hermeneutika (gr. hermnentik aikinu, dstau) filosofin kryptis, supratim traktuojanti, kaip esmin mogaus ir jo socialins bties ypatyb. Heterogeninis (gr. hetero kitas + genos gimin, kilm) nevienodas, nevienalytis, nevienaris, sudarytas i skirting dali.
614
Holizmas (gr. holos visas) paira, reikalaujanti suvokti reikin kaip tam tikr vientis visum, netolygi jos element sumai; vystymosi teorija, skelbianti, jog nepainus pasaulio vientisumas lemia jo krybin evoliucij. Homogeninis (gr. homogens) vienodas, vienalytis, turintis tas paias savybes, neturintis sandaros skirtum. Idja (gr. idea svoka, vaizdinys) mintis, siekim tikslas, suteikiantis veiklos krypt, pagrindin mokslins, menins krybos ar praktins veiklos mintis; Platono, G. Hgelio filosofijoje daikto esm, idealus, pirminis viso ko pradas. Identifikacija (lot. identifico sutapatinimas; angl. identification) nesmoningas mogaus susitapatinimas su kitu mogumi, moni grupe, tam tikros grups norm, vertybi emocinis permimas. Indiferentas (lot. indifferents abejingas) mogus, abejingas politikai, tikjimui, idjoms. Indikatorius (lot. indicator rodytojas) nagrinjamo objekto charakteristika prieinama stebti ir matuoti, leidianti sprsti apie kitas charakteristikas, neprieinamas tiesiogiai tirti. Insaitas (angl. insight) valga, staigus ir ankstesne patirtimi tarsi nepagrstas situacijos esmini santyki ir visos struktros supratimas, problemos isprendimas. Instrumentalizmas (lot. instrumentum rankis) pragmatizmo atmaina, teigianti, kad mogaus teorin veikla (svokos, tiesa, teorija) padedanti prisitaikyti prie kintani iors slyg. Interakcija (lot. inter tarp + actio veiksmas, vykdymas) dviej ar daugiau asmen (ar reikini) tarpusavio sveika, supratimas ir grtamasis poveikis. Interiorizacija (lot. interior vidinis) perjimas nuo iors prie vidaus tak; protini, veiksm vidaus veiklos plano formavimasis. Pvz.: priimami i aplinkos sakymai, nurodymai tolydio virsta mogaus vidaus elgesio normomis. Simbolinio interakcionizmo psichologij psichoanalitikai aikina kaip aplinkai veikiant susidarani pasmons struktr, itin lemiani smons struktr. Internalizacija (lot. internus vidinis; angl. internalization) vidinis socialins grups, kit moni pair, nuomoni, norm, vertybi permimas, j laikymas savomis. Interpretacija sociologijoje (lot. interpretatio aikinimas) ko nors (teksto, fakt, teorijos, tyrimo duomen) prasms ir reikms aikinimas, komentavimas; sociologins analizs daugiapakops procedros prielaid
615
ir rezultat prasms atskleidimas, konkretizavimas ir apibendrinimas. Semantiniu poiriu kiekvienas vertinimas yra interpretacija (interpretacin samprata). Introspekcija (lot. introspectio irjimas vid) subjektyvus psichologijos metodas, savo bsen ir proces stebjimas ir apraymas; savistaba. Intuicija (lot. intuitio dmiai iriu) nuojauta, krybika vaizduot; filosofijoje tiesos suvokimas be rodym; psichologijoje sitikinimas, kurio negalima visikai pagrsti; gebjimas tiesiogiai pasiekti ties be iankstinio loginio samprotavimo. Involiucija (lot. involiutio ilinkis, persukimas, uraitas) atgalinis vystymasis, netekimas savo funkcijos, supaprastjimas. Iracionalizmas (lot. irrationalis neprotingas) filosofin kryptis, menkinanti arba neigianti proto svarb painimui, teigianti, kad protu galima painti pasaul tik i dalies ir jo pagrindai es alogiki, painimo pagrindu laiko vali, pat suvokim, intuicij, mistin smons nuvitim, vaizduot, pasmon. Irelevantas (angl. irrelevent) ne apie reikal, neturs ryio, netinkamas. Iteracija (lot. iteratio kartojimas), matematikoje daug kart pakartojamos kurios nors operacijos taikymo rezultatas. Juodoji d aikinimo modelis paremtas stebimo objekto reakcija iors poveikius, abstrahuojantis nuo vidins objekto struktros analizs. Tai kiekvienas neskaidrus objektas, apie kurio vidin turin galima sprsti tik j veikiant ir stebint jo reakcij. Tai kibernetinis terminas, taip pat naudojamas biheiviorizme. Kanonas (gr. kann) visuotin taisykl, norma. Karma (skr. karma(n) veiksmas, veikimo rezultatas) ind religijoje ir filosofijoje mogaus veiksm etini padarini, nuo kuri priklausys koki btyb jis persiknys po mirties, visuma. Kauzalus (lot. causa prieastinis) prieastinis, prieastingai slygotas; tiesioginis socialini veiksm apsprendimas atitinkamais faktoriais; prieasties pasekms ryys tarp socialini reikini. Kazualus (lot. casualis<casus atsitikimas) atsitiktinis, kurio negalima apibendrinti. Kintamasis (angl. variable; vok. variable; rus. ) veiksnys arba reikinys, kuriuo manipuliuoja tyrjas, vadinamas nepriklausomu kintamuoju (variable independent), o veiksnys, kuris priklauso nuo t manipuliacij (ir kinta joms kintant), vadinamas priklausomu kintamuoju (variable dependent).
616
Kodifikacija (lot. codificatio): 1) tam tikr norm sistemos sudarymas; 2) mokslo ini sistematizacija ir teorij sukrimas; 3) statym ir kit normini akt, reguliuojani tam tikras visuomenini santyki sritis, sisteminimo forma. Komparatyvizmas (lot. comparativus lyginamasis) lyginamasis istorinis vairi taut literatrini ir kit panaum, sveik, tak tyrimas. Kompiliacija (lot. compilatio vogimas, grobimas) veikalas paraytas naudojantis keli autori darbais ir neturintis originali teigini. Konformizmas (lot. conformis panaus, atitinkantis) prisitaiklikumas, pasyvus prisiderinimas prie esamos tvarkos ar vyraujanios nuomons; etikoje sekimas elgesio standart ir minties stereotip. Konjunkcija (lot. conjunctio sujungimas, ryys) loginis veiksmas dviej ar daugiau paprast teigini jungimas jungtimi. Konsensusas (lot. consensus, consentio sutikimas, vienmintikumas, vieningumas, susitarimas) neprietaringas sutarimas vienos bendrijos nari su kita. Sociologiniuose ir socialins psichologijos tyrimuose grups nari pair panaumas priimt elgesio norm, tiksl, vertybi, vaidmen vienov. Konsonansas (lot. consonans darniai skambantis) darna. Kontekstas (lot. contextus suritas) prasms atvilgiu ibaigta teksto itrauka, leidianti tiksliai suprasti j einanio odio, posakio ar sakinio reikm; kokio nors fakto, vykio, reikinio aplinkybs, slygos. Konvencionalizmas (lot. conventio sutartis, susitarimas) filosofin koncepcija, teigianti, kad mokslins teorijos dsniai, hipotezs ir svokos yra ne objektyvus pasaulio atspindys, o mokslinink tarpusavio laisvo susitarimo produktas, pasirinktas patogumo, tikslingumo ir kt. sumetimais. Kreatyvinis (lot. creatio sukrimas, padarinys; angl. creative krybinis) krybinis. Kvantifikacija (lot. quantum kiek ir facere daryti; angl. quantification) kiekybinis ko nors vertinimas; socialini objekt ir santyki matavimo procedra ir kiekybin iraika. Latentin struktrin analiz (lot. latentis paslptas, nematomas) empirini duomen statistins analizs metodas, galinantis pagal respondent atsakymus tam tikr skaii klausim isiaikinti j pasiskirstym pagal tam tikr (latentin) poym. Latentinis (lot. latentis paslptas, nematomas) slaptas, nematomas, iorikai nepasireikiantis. Lateralus mstymas (lot. lateralis; angl. lateral oninis, horizontalus) judjimas al, suradus alternatyv sprendim, uuot analizavus
617
kakok atskir model, judjimas tiesiai, vertikaliai. Lateralus mstymas nagrinja visas galimybes, pergrupuodamas ir pertvarkydamas vis prieinam informacij. Tai bdas sprsti problemas remiantis ne visiems priimtinais arba nelogikais pagrindais, t. y. alogikomis priemonmis. Legitimacija (lot. legitimus teistas, teisintas) kurios nors teiss arba galiojimo teistum patvirtinantys dokumentai. Maniakas (gr. mania beprotyst) sergantis manija, mogus turintis nenormal liguist polink, potrauk. Marginalinis statusas (lot. margo kratas, riba) neapibrta asmens padtis dviej ar daugiau grupi, ar tam tikr reikini atvilgiu bei svyruojantis tarp j. Marksizmas K. Markso ir F. Engelso sukurtas mokymas, apimantis filosofij, politin ekonomij, socializmo teorij, mogaus ir kitas painimo sritis, kurio pagrindas dialektinis ir istorinis materializmas; filosofinio mstymo tipas, pagal kur materija (daiktinis, mediaginis pasaulis, materiali tikrov) yra pirmin, o smon antrin, t. y. tos tikrovs materialus atspindys ir materiali veiklos funkcija. iuolaikinis marksizmas suprantamas kaip visuma teorini darb, pretenduojani tolesn Markso darb vystym, itaisym ir j perir, ypa pradjs vystytis Vakar Europoje ir JAV po 1960 met. ymiausieji jo atstovai Antonijus Gramis (Gramsci), Karlas Koras (Korsch), Herbertas Markuz (Marcuse), Frankfurto kritins teorijos mokykla, kuri suvaidino svarb debat vaidmen, ypa skirt humanistinei ir mokslinei marksizmo prigimiai, hgelini marksizmo pagrind perirai. Matematin statistika matematikos aka, tirianti statistini duomen rinkimo, sisteminimo, analizs metodus ir j naudojim. Mediana (lot. median vidurin) tikimybi teorijoje ir matematinje statistikoje vidutin (centrin) atsitiktinio dydio reikm. Metafora (gr. metaphora perklimas) perkeltins reikms pasakymas, paslptas palyginimas, pakeitimas paprasto isireikimo vaizdingu (pvz., dykumos laivas, vilties glel saul stieps S. Nris). Metodas (gr. methodos painimo kelias, tyrimo bdas) tam tikro tikslo pasiekimo bdas, praktinio arba teorinio tikrovs valdymo bd ir operacij visuma. Moksle metodas yra painimo kelias, kur tyrjas nutiesia savo nagrinjam dalyk, vadovaudamasis savo hipoteze. Metodologija (gr. methodos tyrimas + logos) mokslas, aikinantis mokslinio tyrimo metodus; bendr mokslo metod teorija; tikrovs painimo teorija, tirianti mokslinio mstymo bd bei principus. Metrologija (gr. metron matas + logija) mokslas, tiriantis matavimus, j metodus, matavimo vienetus, vienet etalonus.
618
Modelis (pranc. modele < it. modello < lot. modus matas, polinkis) smons schema, stereotipas tam tikra tvarka idstyta informacija registruojamajame ir atsimenaniajame mstymo aparato paviriuje. Praktikoje nuosekliai pasikartojanti nerv sistemos aktyvumo iraika. Tai pasikartojanti koncepcija, idja, mintis, vaizdas. Modifikacija (lot. modificatio mato nustatymas) daikto ar reikinio (pa)keitimas, kitimas nekeiiant jo esms; tokio (pa)keitimo rezultatas atmaina, skirtyb. Mokslotyra nagrinja mokslo raid ir dsningum funkcionavim, mokslins veiklos struktr ir dinamik, mokslo sveik su kitomis materialinio ir dvasinio gyvenimo sferomis. Atsirado XX a. 3 deimtm. ir susiformavo savarankik tyrim srit 6 deimtm. Motorika (lot. motor judintojas) viso kno ar jo dali judesiai. Natrfilosofija (lot. natura gamta) gamtos filosofija, kurios ypatyb spekuliatyvus gamtos kaip visumos aikinimas. Neologizmas (gr. neos naujas + logos odis) naujadaras, naujas odis, kalbin naujov. Neospiritualizmas (lot. neo + spiritualis; pranc. spiritualisme dvasinis) objektyviojo idealizmo paira, tikrovs pradu laikanti dvasi. Neotomizmas (lot. neo naujas + tomizmas) oficiali katalik banyios doktrina, besiremianti Tomo Akvinieio mokymu. Nihilizmas (lot. nihil niekas) neigiamas visuomens gyvenimo ar dalies jo reikini vertinimas, neturint konkreios pozityvios programos. Nominalizmas (lot. nominalis vardinis) filosofin doktrina, teigianti, kad svokos (universalijos) tra bendrieji vardai vairiems daiktams ir j savybms ymti. Svokos, apibrianios bendras daikt klases (pvz.: raudonumas, apvalumas), negali bti suvokiami kaip realiai egzistuojantieji, kaip individuals daiktai. Nomologija (gr. nomos dsnis + logos) mokslas, nustatantis, tiriantis tikrovs dsnius. Nomotetiniai metodai (gr. nomothetikos susijs su statym leidimu; angl. nomothetic methods) metodai, kuriais tiriami pasikartojantys reikiniai, nustatomi j dsniai. Noosfera (nuo gr. noos protas ir sfera) nauja biosferos evoliucijos bkl, kurioje mogaus protinga veikla tampa sprendiamu jos vystymosi veiksniu svoka Noosfera vesta prancz mokslinink Lerua ir Tejaro de ardeno (1927 m.). V. I. Vernadskis ivyst materialistin poir noosfer, kaip kokybikai nauj organizuot form, atsirandani gamtos ir
619
visuomens sveikoje. Tai bdingas glaudus gamtos dsni ir mstymo bei socialini ekonomini dsni tarpusavio ryys. Nostalgija (gr. nostos grimas + algos kania, skausmas) ilgesingas idealizuotos praeities prisiminimas, apgailestavimas. Novelos (lot. novella (leges) nauji statymai) statymai, i dalies pakeiiantys arba papildantys galiojanius statymus. Objektyvumas (angl. objectivity) objekto slygotas, atitinkantis tikrov inojimas; socialini moksl neutralumo, fakt registravimo reikalavimas be j socialinio, politinio, ideologinio vertinimo. Ontogenez (gr. ontos esantis + genez) individualus organizmo vystymasis; visuma pakitim nuo gimimo iki mirties; pagrindini mogaus psichikos struktr susiklostymas vaikystje. ios struktros susiklosto vaiko daiktinje veikloje ir jam bendraujant su suaugusiuoju, kartu dirbant. Interiorizacijos procese vaikas perima moni veiklos ir bendravimo bdus, enklus ir kalb. Ontologija (gr. on(ontos) esamyb + logos) mokymas apie bt. Anot Hgelio, ontologija mokymas apie abstraki esmi nustatym. Operacionalizacija (lot. operatio veiksmas; angl. operationalization; vok. Operationalisierung; rus. ) svok nustatymas empiriniu bdu, norint jas imatuoti ir atlikti kartotinius tyrimus (stebjimus), kurie bt patikimi ir valids. Operacionalizmas (lot. operatio veikimas) neopozityvistin XX a. mokslo filosofija ir metodologija skelbianti, kad prasmingos yra tik tos mokslo svokos, kurias galima apibdinti empiriniu bdu. Organonas (gr. organon rankis, instrumentas) mokslinio painimo priemon, pagrindas. Ortodoksija (gr. orthodoxia) grietas nustatyt princip ir teigini laikymasis, paklusimas doktrinai. Paradigma (gr. paradeigma pavyzdys, modelis) 1) mokslins bendrijos priimtas mstymo bdas, svok tinklas, per kur mokslininkas velgia tikrov; 2) teorini ir metodologini prielaid, kuriomis remiasi konkrets moksliniai tyrimai, visuma; 3) pavyzdys i istorijos, gyvenimo, norint k nors rodyti, palyginti. Paralogizmas (gr. paralogismos klaidinga ivada) klaidingas logini klaid iprotavimas, taisykling mstymo dsni paeidimas, galimas palyginimas su sofizmu; netyia klaidingai sudarytas samprotavimas, formaliai tarytum teisingas; samprotavimas grindiamas svok dviprasmikumu.
620
Parametras (gr. parametrn atmatuojantis) 1) dydis, apibdinantis reikinio, proceso, sistemos savybes; 2) matematinisraidinis koeficientas, turintis pastovi reikm tik konkretaus udavinio slygomis. Paranoja (gr. paranoia silpnaprotyst) psichikos liga, kuriai bdinga nuolatins kliedjimo idjos. Parapsichologija (gr. para prie, alia, nukrypimas nuo ko nors) tyrim sritis, kurios objektas yra spjamas egzistuojantis gyvo organizmo (daniausiai mogaus) gebjimas perduoti arba priimti informacij be inom jutimo organ (telepatija, aikiaregyst ir kt.) ir paveikti iorinius fizinius objektus be raumen jgos; nagrinja mokslo neiaikintus mogaus psichikos paranormalius reikinius, kurie mokslo poiriu yra iki iol neiaikinti, nerodyta ar jie i tikrj egzistuoja, neinoma j kilm ir mechanizmai. Paternai (angl. pattern) modelis, kirpinys, stilius. Patikimumas (angl. reliabity; rus. , ) tikrumas, kuriuo galima patikti; psichologini, sociologini matavimo priemoni, daugiausia test, anket ir kt. tyrimo metod kokybs kriterijus matavim tikslumas, stabilumas. Matavimo paklaida nustatoma matematins statistikos metodais, ireikiama patikimumo rodikliais: validumu, reprezentatyvumu ir kt. Perversija (lot. perversio) ikrypimas, patologin seksualinio elgesio ris, socialiniu poiriu nepriimtina arba draudiama lytinio poreikio patenkinimo forma. Pilotainis tyrimas (angl. pilot study; rus. ) paiekos ir bandymai, atliekami prie pagrindin tyrim supaprastintu pagrindinio tyrimo bdu, norint nustatyti anketos ar kit tyrimo metod klausim optimal turin, kiek, patikrinti tyrimo instrumentarijaus kokyb. Socialinje psichologijoje pilotainis tyrimas dar vadinamas zondavimu, sociologijoje anketos aprobacija. Pliuralizmas (gr. pluralis daugybinis) daugybikumas; filosofin doktrina, anot kurios, tikrov susideda i daugelio savarankik esmi, nesudarani absoliuios vienovs. Dabartin filosofija, atmetanti monizm, i esms yra pliuralistin. Postmodernizmas (lot. post po, u, vliau; pranc. moderne naujausias, iuolaikinis) socialins koncepcijos (poststruktualizmas ir kt.), teigianios pasaulio samprat be absoliui vertybi, visuotinio tikjimo moksliniu racionalizmu, unitarini teorij paangos vyravimo pabaiga. Taiau postmodernistin filosofija ir sociologija kelia rimt problem atviram diskursyviniam vertinimui, net jeigu j ties paneigimas kartais atrodo paradoksalus arba prietarauja pats sau.
621
Pozityvizmas (pranc. positivisme<positif pagrstas) 1) XIX a. filosofin kryptis, teigianti, kad filosofija kaip mokslas turi remtis tiksliaisiais tyrimo metodais, faktais, atsisakyti metafizikos; 2) doktrina suformuluota O. Konto, anot kurios, tik teisingos inios yra mokslins, t. y. gebanios aprayti ir paaikinti koegzistencij (sambv), taip pat stebim reikini ir fizini, ir socialini, sekamum. Pragmatizmas (gr. pragma darbas, veiksmas) filosofin kryptis, praktinius mstymo ir veiklos bdus laikanti svarbiausiais, tiesos kriterijumi praktin jos pritaikomum. Prakseologija (gr. praxis veikimas, veikla + logija) skmingos veiklos teorija, tikslingos moni veiklos tyrimai. Prakticizmas (vok. praktizicmus) 1) reikini pair vertinimas j praktinio panaudojimo poiriu; 2) per didelis polinkis praktin veikl. Precedentas (lot. praecedens, kilm. praecedentis einantis prieakyje) faktas, vykis, kuris gali bti pavyzdiu arba pateisinimu kitiems panaiems faktams, vykiams; teismo sprendimas, priimtas kurioje nors byloje ir taps privalomu kitiems tos paios arba emesns instancijos teismams, nagrinjantiems panaias bylas. Predikatas (lot. praedicatum kas pasakyta) logikoje kas sprendime pasakoma apie daikt, subjekt; objekto poymis objekt panaumai arba skirtumai; loginis turinys. Prejudikatas (lot. praejudicatus i anksto nusprstas) teismo sprendimas, be kurio negalima daryti kito teismo sprendimo. Prezumpcija (lot. praesumptio spjimas, laukimas) 1) prielaida; 2) fakto pripainimas teistai patikimu, kol nerodyta kitaip; nekaltumo prezumpcija tariamojo asmens laikymas nekaltu, kol teismas nerod jo kalts. Proaktyvus (gr. lot. pro priedlis, reikia buvim prieais, veikim kieno nors naudai + aktyvus) aktyvumas dl sav paskat, siekiant realizuoti ikeltus tikslus. Probabilizmas (lot. probabilis tiktinas, galimas) 1) agnostin filosofin doktrina, teigianti, kad mogus negali painti objektyvios tiesos, nes neturi patikim jos kriterij, todl tenka vadovautis tiktinais principais; 2) neopozityvizmo koncepcija, teigianti, kad visuomens ir kai kuri gamtos reikini aikinimas yra tikimybinio pobdio. Procentilis (angl. percentale rank procentinis rangas) ivestinis atlikto testo vertinimo rodiklis. Rodo testuojamo asmens rezultat santykin viet. Matematinje statistikoje atsitiktinio dydio skaitin charakteristika lygi 1/100 eils kvantiliui.
622
Pseudologija (gr. pseudos melas, netikrumas, tariamumas, dirbtinumas) psichikos sutrikimas, kai mogus painioja sivaizduojamus dalykus ir tikrus faktus. Psichotomimetikai (dar vadinami psichodelikais, psichodisleptikais, psicholeptikais) mediagos, veikianios psichik, sukelianios mstymo, suvokimo, igyvenim pakitimus psichodelines bsenas, bet nesukelianios didesni centrins nerv sistemos pokyi. Racionalizmas (lot. rationalis protingas) teigia, kad painimas negali bti ivestas i patyrimo ir jo apibendrinim, o yra tik loginio mstymo pasekm. Tikras inojimas gali bti paimtas tik i paties proto arba proto gyt svok; gnoseologijos kryptis, laikanti prot autonomik, galint painti tikrov nepriklausomai nuo patyrimo, tikjimo, tradicij, dogm. Reaktyvus (lot. re priedlis, reikiantis prieing veiksm + aktyvus) gebantis reaguoti iors poveikius, atsirandantis kaip atsakas iors poveikius. Realizmas objektyvus tikrovs vertinimas, leidiantis pasirinkti tokias veikimo priemones, kurios prie tikslo veda artimiausiu keliu; siekiant tikslo, gebjimas skaitytis su faktais ir konkreia tikrove. Redukcionizmas (lot. reductio grinimas, atstatymas) filosofin paira, skelbianti, kad sudtingi procesai, reikiniai paaikinami juos supaprastinant, suskaidant paprastesnius. Redukuoti (lot. reducere nuvesti, nutempti) sumainti, supaprastinti, pertvarkyti, apriboti, nuvesti atgal. Referentin grup (angl. reference group) reali (ar sivaizduojama) grup, su kuria asmuo save identifikuoja ir lygina savo elges bei socialines pozicijas. Referentins grups bna socialini agent grupi sinonimas, taip pat jos skirstomos neigiamas ir teigiamas. Regresin analiz (lot. regresio judjimas atgal) statistinis metodas, tiriantis dydi regresin priklausomyb; atsitiktinio dydio vidurkio priklausomybs nuo kito dydio (keli dydi) iraika. Reinkarnacija (lot. reincarnatio siknijimas) daugelio religij skelbiamas mirusio mogaus sielos siknijimas naujai gimus mog, gyvul ar augal. Kitaip dar metempsichoz. Relevantikumas (angl. relevant tinkamas, savo vietoje) atstovaujantis reikalui; klausimo ir atsakymo prasms atitikimas. Reliatyvizmas (pranc. relatitivisme) filosofin paira, teigianti, kad logins ir paintins vertybs (tiesa, melas), etins (gris, blogis) ir estetins bei su jomis susijusios normos ir vertinimai yra santykinio pobdio.
623
Reprezentatyvioji imtis (pranc. reprezenter atstovauti) atrinkt dalyvauti tyrime individ grup, savo nari savybi pasiskirstymu atitinkanti nagrinjam aib (populiacij). Reskriptas (lot. rescriptum atsakymas ratu) sen. Romos imperatoriaus ratikas atsakymas pateikt klausim, turjs statymo gali. Scientizmas (lot. scientia; angl. science inojimas, mokslas) filosofijos paira, teigianti, kad objektyviai painti tikrov leidia tik gamtos mokslai; koncepcija, absoliutizuojanti mokslo vaidmen visuomens kultros sistemoje, idjiniame gyvenime. Sensityvumas (lot. sensitivus jautrumas) mogaus charakterio savyb padidjs jautrumas savo gyvenimo vykiams. Sensityvs mons link ilgai igyventi buvusius ir bsimus vykius. Sensorinis (lot. sensus pojtis, jausmas) jauiamasis; psichiniai procesai, susij su pojiais ir jausmais. Sensorin sistema (angl. sensory system) nervinis aparatas, kuris analizuoja ir sintetina organizmo vidaus ir iors dirgikli signalus, kitaip analizatorius. Sensualinis (lot. sensualis jutiminis) psichinio gyvenimo esms aikinimas jutiminiais pojiais ir spdiais. Pojiais suvokiamas pasaulis priepastatomas racionaliam painimui. Sinergetika (gr. synergetikos bendrai veikiantis) mokslas, tiriantis sudting sistem saviorganizacij, savaiminio vystymosi ir susitvarkymo procesus, dl kuri susidaro naujos erdvins ir laikins struktros. Sinestezija (gr. sinaisthsis; angl. synaesthesia jungtinis jutimas) nevalingas dviej ar daugiau poji atsiradimas, dirginant tik vieno i t poji jutimo organ. Skepticizmas (gr. skeptikos abejojantis, kritikuojantis) filosofin kryptis, atmetanti galimyb painti ties, gauti patikim, pagrst ini. Socialin rol funkcionalizme rols teorija pabria norminius lkesius, susijusius su specifine individo padtimi ir elgesio bdu, kur lemia tam tikri visuomens institutai (klass, profesins ar neformalios grups). Simboliniame interakcionizme socialin tapatyb ir socialin veikla analizuojama kaip kito rols primimo, taip pat kaip btinas a vystymosi proceso rezultatas. Socialinis aktorius (lot. actor veikiantis, veikjas, atlikjas, actor aktorius, tam tikro enklaus vykio dalyvis). mogus, usiimantis socialine veikla. Terminas vartojamas pabrti, jog socialinis aktorius (veikjas) visuomet smoningai vadovauja savo veiklai. Artimas rols, kuri atlieka mogus be galimybs interpretuoti ar j perdaryti savo pastangomis, terminui.
624
Socializacija (angl. socialization) individo tapimas visuomeniku mogumi, asmenybe; istorikai slygotas socialins patirties permimas ir aktyvus individo veiklos bendravimo procese atgaminimas. Individas perima socialin patyrim, kai yra ugdomas (kai j tikslingai formuoja kiti mons) ir kai j veikia vairs stichiniai, danai prietaringi socialiniai veiksniai. Sprendinys (angl. judgement, decision; vok. urteil; rus. ) kas nusprsta; udavinio sprendimo rezultatas; mstymo forma, kai svokos jungiamos jas teigiant ir iskiriamos jas neigiant. Svoka, apie kuri teigiama ar neigiama, vadinama subjektu (S), o kuria teigiama arba neigiama apie subjekt, vaidinama predikatu (P). Sprendin galima ireikti taip SP. Sprendiniais apibdinamos svokos. Kai sprendinys atskleidia svokos esm, jis vadinamas apibrtiniu. Stabilus (lot. stabilis) pastovus, tvirtas, nusistovjs, nekintantis be iorinio poveikio. Studium generale (lot. bendro lavinimo studijos) bendrojo lavinimo paskaitos, kuriomis siekiama veikti vis fakultet student didjant specialiojo isilavinimo vienpusikum (kuris prietarauja universitetinio imokslinimo idjai) ir jo alingas pasekmes. Taksomanija (gr. taxis idstymas, sutvarkymas + nomos dsnis) sudtingai organizuot veiklos srii klasifikacija ir sistematizacija. Teleologija (gr. telos tikslas, rezultatas + logija) filosofin paira teigianti, kad visi gamtos ir visuomens vystymosi procesai turi galutin, iankstin tiksl. Teosofija (gr. theos dievas + sophia imintis) mistin filosofin doktrina, skelbianti mogaus sielos ir Dievo vienov, teigianti, kad tobuldama asmenyb galinti tiesiogiai painti Diev. Totemizmas viena seniausi pirmykts religijos form; totemizmui bdinga tikjimas tam tikros gimins, grups antgamtin ry su totemu. Tradukcija (lot. traductio persitvarkymas) samprotavimas, kurio prielaida ir ivada yra vienodai bendra. Transakcija (lot. transactio sandris, sutartis) teisinis arba politinis susitarimas, sandris, pagrstas abiej ali nuolaidomis. Tranksakcin analiz (angl. transactional analysis) grupins ir individualiosios psichoterapijos kryptis, padedanti pacientui atskleisti jo asmenybs vystymosi scenarij, susidarius vaikystje. Tropas (gr. tropos poskis) netiesiogine, perkeltine reikme pavartotas vaizdingas odis arba posakis.
625
Utilitarizmas (lot. utilitas nauda, pranc. utilitarisme naudingas, pelningas) siekimas i visko gauti naudos, siauras praktikumas. Validumas (lot. validus stiprus, tvirtas; angl. validity; rus. ) tyrimo instrument pagrstumas ir adekvatumas tiriamajam dalykui (savybei). Jo tipai: konstrukcinis validumas validumo ris, nusakanti, ar tikrai sumanytu tyrimu galima nagrinti teorine svoka apibdint srit. Jei tyrimas neturs konstrukcinio validumo, bus tiriama ne tai, kas sumanyta; vidinis validumas validumo tipas, nusakantis ivados, kad dl nepriklausomo kintamojo poveikio atsirado arba neatsirado priklausomo kintamojo pokyi, pagrstum; iorinis validumas tyrimo kokybs rodiklis, nusakantis rezultat apibendrinimo galimyb. Verbalinis (lot. verbalis, verbum odis) odinis, pareiktas odiu ar ratu praneimas; informacijos pateikimas odiu. Verifikacija (lot. verus teisingas + facto darau) 1) autentikumo patvirtinimas; 2) teiginio ar teigini sistemos (hipotezs, teorijos) teigiamumo reikms nustatymo procedra; 3) verifikacijos principas mokslo kriterijus (pasilytas loginio pozityvizmo), kuriuo remiantis sprendimas turi pasiduoti patikrinimui (turti galimyb bti patikrintas, kad galt tapti moksliniu). Vizija (lot. visus; lenk. vizja regjimas) gebjimas matyti; tariamasis vaizdas, regjimas; fantazijos sukurtas paveikslas; svajon. inios (angl. knowledge; rus. ) tikrovs painimo rezultatai, teikiantys odin ar simbolin informacij apie daiktus, reikinius, j tarpusavio ryius. inojimas moni visuomenins darbins ir mstomosios veiklos produktas; objektyvi dsningum praktikai pertvarkomo objektyvaus pasaulio ryi idealus atkrimas kalba; tikrumo kriterij atitinkantis turinys.
Laurinaviius Prof. habil. dr. Tidikis, Rimantas 626 Ti-19 Socialini moksl tyrim metodologija. Vadovlis. Vilnius: Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, 2003 628 p., 10 lenteli 12 schem. ISBN 9955-563-26-5 Vadovlyje nagrinjama socialini moksl metodologija mokslins pasauliros poiriu, integruojant filosofijos, sociologijos, krybos psichologijos, mokslotyros, logikos, etikos, edukologijos, teistyros, aksiologijos, prakseologijos ir kit moksl inias bei kritikai vertinant alternatyvi moksl pseudomokslin socialins tikrovs aikinim. Nagrinjama ir netradiciniai, neabloninio mstymo bdai ( intuicinis, lateralus, sinergetinis) bei argumentologijos esm ir jos rys. Plaiai dstomi teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai bei j panaudojimo galimybs. Vadovlis skiriamas teissaugos, teistvarkos, socialinio darbo, edukologijos, bei socialins pedagogikos ir kitiems, studijuojantiems socialinius mokslus magistrantams. Juo gals naudotis ir doktorantai, jaunieji dstytojai, student mokslins draugijos nariai ir j vadovai.
UDK 30.001.8(075.8)
Rimantas Tidikis SOCIALINI MOKSL TYRIM METODOLOGIJA Vadovlis Redaktor Genovait Gudonien Korektor Nijol Baltruaityt Virelio dailinink Stanislava Narkeviit Maketavo Aurin Ilekyt SL 585. 2003 05 30. 33,35 leidyb. apsk. l. Tiraas 1500 egz. Usakymas Ileido Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, Ateities g. 20, 2057 Vilnius El. patas leidyba@ltu.lt Puslapis internete www. ltu.lt Spausdino SPAB spaustuv Aura, Vytauto pr. 23, Kaunas Puslapis internete www.ausra.lt El. patas ausra@ausra.lt

Tidikis Socialiniu Moksliniu Tyrimu Metodologija

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Tidikis Socialiniu Moksliniu Tyrimu Metodologija

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

LIETUVOS TEISS UNIVERSITETAS

SOCIALINI MOKSL TYRIM METODOLOGIJA

UDK 30.001.8(075.8) 2 TI-19

SOCIALINI MOKSL TYRIM METODOLOGIJA

Lietuvos teiss universitetas, 2003

SOCIALINI MOKSL TYRIM METODOLOGIJA

SOCIALINI MOKSL TYRIM METODOLOGIJA

SOCIALINI MOKSL TYRIM METODOLOGIJA

SOCIALINI MOKSL TYRIM METODOLOGIJA

1. Mokslini tyrim paskirtis auktojoje mokykloje

1. MOKSLINI TYRIM PASKIRTIS AUKTOJOJE MOKYKLOJE

K. Uinskis. Rinktiniai pedagoginiai ratai. I t. Kaunas, 1959. P. 247, 248.

SOCIALINI MOKSL TYRIM METODOLOGIJA

1. Mokslini tyrim paskirtis auktojoje mokykloje

SOCIALINI MOKSL TYRIM METODOLOGIJA

1. Mokslini tyrim paskirtis auktojoje mokykloje

SOCIALINI MOKSL TYRIM METODOLOGIJA

1. Mokslini tyrim paskirtis auktojoje mokykloje

SOCIALINI MOKSL TYRIM METODOLOGIJA

1. Mokslini tyrim paskirtis auktojoje mokykloje

SOCIALINI MOKSL TYRIM METODOLOGIJA

1. Mokslini tyrim paskirtis auktojoje mokykloje

SOCIALINI MOKSL TYRIM METODOLOGIJA

R. Barnett. The Idea of Higher Education P. 123. Ten pat. P. 125.

1. Mokslini tyrim paskirtis auktojoje mokykloje

SOCIALINI MOKSL TYRIM METODOLOGIJA

R. Barnett. The Idea of Higher Education P. 125129. Ten pat. P. 138.

1. Mokslini tyrim paskirtis auktojoje mokykloje

SOCIALINI MOKSL TYRIM METODOLOGIJA

1. Mokslini tyrim paskirtis auktojoje mokykloje

2.1. Mokslas kaip vertyb

Lietuvi enciklopedija. T. XIX. USA, 1959. P. 140.

2.1. Mokslas kaip vertyb

. . . : , 1999. C. 43. . C. 4344. 4 . C. 4445.

2.1. Mokslas kaip vertyb

2.1. Mokslas kaip vertyb

2.2. Mokslo raidos tendencijos

Lietuvos auktasis mokslas. Baltoji knyga. Vilnius, 1999. P. 49.

2.2. Mokslo raidos tendencijos

2.2. Mokslo raidos tendencijos

2.2. Mokslo raidos tendencijos

2.3. Moksl klasifikacija

2.3. Moksl klasifikacija

Teis Politologija Vadyba ir administravimas Ekonomika Sociologija Psichologija Edukologija

2.3. Moksl klasifikacija

S 148 S 149 S 150 S 151 S 155 S 160

S 170 S 189 S 190 S 191 S 192 S 265

S 180 S 181 S 182 S 183 S 184

2.3. Moksl klasifikacija

S 260 S 261 S 262 S 263 S 264 S 265 S 266

2.3. Moksl klasifikacija

2.4. Mokslinis ir nemokslinis painimas

2.4. Mokslinis ir nemokslinis painimas

2.4. Mokslinis ir nemokslinis painimas

2.4. Mokslinis ir nemokslinis painimas

2.4. Mokslinis ir nemokslinis painimas

2.5. Socialinio fakto samprata tyrimo procese

2.5. Socialinio fakto samprata tyrimo procese

2.5. Socialinio fakto samprata tyrimo procese

. . : : . c . : , 1987. . 268269. 34 . . 269.

2.6. Mokslinis numatymas ir prognozavimo kryptys

2.6. Mokslinis numatymas ir prognozavimo kryptys

2.6. Mokslinis numatymas ir prognozavimo kryptys