Kauno technologijos universitetas

Viktorija BARAUSKIEN, Birut JANULEVIITIVAKEVIIEN

KOMUNIKACIJ TEORIJA IR PRAKTIKA

Vadovlis

Kaunas * Technologija* 2005

TURINYS AUTORI ANGINIS ODIS..........................................................................................................4 1. KOMUNIKACIJOS SAMPRATA. KOMUNIKACIJOS PROCESO MODELIAI........................5 1.1. Komunikacija. Pagrindins svokos..........................................................................................5 1.2. Komunikacijos proces modeli apvalga................................................................................7 1.3. Komunikacijos efektyvumas...................................................................................................10 2. VERBALIN KOMUNIKACIJA: ODIN IR RAYTIN.......................................................14 2.1. Verbalins komunikacijos stiliai.............................................................................................14 2.2. odin komunikacija...............................................................................................................15 2.2.1. Vieosios kalbos. J parengimo bei sakymo bdai..........................................................18 2.2.2. Vieosios kalbos parengimo logika..................................................................................20 2.2.3. Vieosios kalbos stiliaus ypatumai...................................................................................24 2.3. Raytin komunikacija............................................................................................................31 2.3.1.Praneimai, memorandumai (memo), vairs pastab rateliai.........................................34 2.3.2. Dalykiniai laikai..............................................................................................................38 2.3.3. Dalykini dokument stiliaus kultra..............................................................................47 3. NEVERBALIN KOMUNIKACIJA ...........................................................................................49 3.1. Neverbalins komunikacijos grups........................................................................................50 3.2. Ivaizda profesinio vaizdio formavimas............................................................................54 4. TARPKULTRIN KOMUNIKACIJA.......................................................................................66 4.1. Tarpkultrin komunikacija. Pagrindins svokos..................................................................66 4.2. Veiksniai, slygojantys tarpkultrinius skirtumus..................................................................67 4.3. Tarpkultrins komunikacijos gdi ugdymas.....................................................................71 4.4. Tarpkultrins komunikacijos aspektai skirtingose pasaulio alyse.......................................72 5. KOMUNIKACIJOS TAKA SKMINGAI ORGANIZACIJOS VEIKLAI.................................82 5.1. Organizacijos samprata...........................................................................................................82 5.2. Komunikacijos organizacijoje rys ir funkcijos....................................................................83 5.3. Viej ryi samprata ir pagrindins svokos.......................................................................85 5.4. Ryiai su bendruomene............................................................................................................88 6.4.3. Bendravimo su iniasklaidos atstovais ypatumai.............................................................91 6.5. Raytins informacijos spaudai pateikimas ............................................................................92 6.6. Verbalins komunikacijos svarba ryiuose su visuomene.......................................................93 4.4. Efektyvaus darbo komandose komunikacins prielaidos........................................................97 4.4.1. Komandos formavimasis: komunikacinis ir psichologinis aspektai................................97 4.4.2. Komandos nari elgsenos modeliai..................................................................................98 4.4.3. Efektyvaus komunikavimo komandose ypatumai............................................................99 5. PRAKTINIAI KOMUNIKACIJOS ASPEKTAI.........................................................................110 5.1. Susirinkim planavimas ir organizavimas.............................................................................110 5.1.1. Konferencij organizavimas ir planavimas....................................................................112 5.1.1.1. Konferencij rys ...............................................................................................112 .............................................................................................................................................112 5.1.1.2. Pasirengimas konferencijai......................................................................................114 5.1.1.3. Konferencijos eiga...................................................................................................119 5.1.1.4. Konferencijos vadovo asmenyb.............................................................................129 5.2. darbinimo pokalbis...............................................................................................................133 6. RYIAI SU VISUOMENE KOMUNIKACIJOS POIRIU.....................................................139 6.4. Ryiai su bendruomene. Tikslai ir udaviniai.......................................................................141 6.7. Krizi vadybos komunikaciniai aspektai...............................................................................141 6.7.1. Krizi tipologija..............................................................................................................142 6.7.2. Ryi su visuomene (RSV) tarnyb darbas krizini situacij metu...............................143 6.7.3. Krizs valdymo modelis.................................................................................................143 2

6.7.5. Darbas su personalu .......................................................................................................145 6.7.6. Bendradarbiavimas su iniasklaidos atstovais. Krizs informacijos vadyba.................146 LITERATRA.................................................................................................................................150

AUTORI ANGINIS ODIS

Mielas skaitytojau, Js rankose laikote vadovl, kur parayti paskatino studentai, verslo atstovai, valstybini institucij institucij tarnautojai, kolegos. Ir mes, autors, bendraudamos su studentais paskait, seminar metu bei neformalioje aplinkoje, taip pat su verslininkais, ne kart pastebjome, kad viena svarbiausi (kartais ir skaudiausi) problem kyla dl bendravimo gdi stokos. Apmstydamos bsimosios knygos metmenis nusprendme, kad vadovlyje bus raoma apie verbalin ir neverbalin komunikacij, komunikacijos kokybs tak skmingai organizacijos veiklai, komunikavimo gdi tak vadovo profesionalumui. Nauji vadybiniai ikiai pasauliniame verslo kontekste paskatino autores parengti skyri apie sociokultrin bendravim. iame skyriuje pateikiami vairi ali Skandinavijos, JAV, Afrikos, Didiosios Britanijos ir kt. sociokultrinio bendravimo ypatumai. Spartjant globalizacijos procesui, kiekvienam i ms reikia sugebti tinkamai orientuotis multikultrinje erdvje. Tai ypa svarbu verslo monms, kurie pltoja ryius su usienio kompanijomis ir dalyvauja bendruose projektuose su usienio partneriais. Stebint Lietuvos socialinio gyvenimo raid tampa akivaizdu, kad tam tikr problem ir konflikt ms visuomenje prieastis komunikacins kompetencijos stoka. Renkant mediag vadovliui, dstant studentams, stauojantis vairi pasaulio ali Suomijos, Pranczijos, JAV, Danijos ir kt. universitetuose, dalyvaujant tarptautinse konferencijose, autors turjo progos ne kart sitikinti, kad pastaruoju metu pasauliniame kontekste ypa akcentuojamas komunikacijos efektyvumas. i knyga gali bti naudinga tiek studentams, tiek plaiajai visuomenei, suvokianiai komunikacijos svarb ir siekianiai tobulinti bendravimo gdius. Mieli skaitytojai, jeigu iame vadovlyje idstyti teoriniai teiginiai, praktiniai patarimai ir pavyzdiai paskatins jus tobulinti asmeninius komunikavimo gdius, pads siekiant karjeros, vadovauti kolektyvui, leis priimti optimaliausius sprendimus konfliktinse situacijose, skmingai komunikuoti su kit taut atstovais, mes, autors, savo tiksl bsime pasiekusios. Viktorija Barauskien Birut Januleviit - Ivakeviien

1. KOMUNIKACIJOS SAMPRATA. KOMUNIKACIJOS PROCESO MODELIAI

io skyriaus tikslas: Pateikti pagrindines komunikacijos svokas. Apvelgti komunikacijos proceso modelius. Aptarti efektyvios komunikacijos prielaidas. Studijuodami literatr susidursite su termin vairove: komunikacija, dalykin komunikacija, bendravimas, verbalin, neverbalin, tarpkultrin, tarptautin komunikacija ir kt. Termin vartojimo ir interpretavimo skirtum slygoja vairs veiksniai (mokslini tiksl specifika, problemos nagrinjimo tematika, mokslinio tiriamojo darbo patirtis ir kt.). 1.1. Komunikacija. Pagrindins svokos Komunikacija: 1. moni socialini ryi funkcija keiiantis moksline, gamybine ir kt. patirtimi. 2. Tarpasmenin arba grupin moni veikla, keiiantis patirtimi odiniais ir neodiniais signalais; i veikla vadinama bendravimu (L. Jovaia, 1993). L. Jovaia akcentuoja keitimsi informacija ir patirtimi, kur plaiai naudojamos masins komunikacijos priemons. Iskirdamas komunikacij kaip moni socialini ryi funkcij, L. Jovaia grietai neatskiria komunikacijos proceso nuo bendravimo. Kit autori nuomone: Komunikacija tai bendravimo, keitimosi patyrimu, mintimis, igyvenimais procesas (B.Railien, 1996). Komunikacija dvialis veiksmas, tai bendravimo, keitimosi informacija procesas visuomenje, kuris realizuojamas kalboje itartu ar paraytu tekstu (I. Jansone, 1997). Komunikacinis procesas tai nustatymas, ar informacij siuntjas ir gavjas suvokia tapaiai, ar skirtingai (M. Baker, 1991). Komunikacija tarsi organizacijos kraujas, ir jo trkumas ne vienai i j sukl panaius simptomus kaip kraujo apykaitos sutrikimas organizmui. Be efektyvaus komunikavimo organizacijoje darbo skm, tinkamas darbuotoj motyvavimas yra negalimi. Tik tiksli, efektyvi dalykin komunikacija lemia organizacijos vystimsi. Jos dka organizacijos nariai gali suvokti j organizacijoje vykstanius procesus, pasijusti ios organizacijos dalimi ir jausti atsakomyb u savo veikl (J. A. F. Stoner, R. E. Freeman, D. R. Gilbert, 1999). Komunikacija gali bti vidin ir iorin. Pagal naudojamo kodo specifik ji gali bti skirstoma verbalin ir neverbalin. Verbalin komunikacija tai keitimosi informacija procesas, kai informacija koduojama tam tikra kalbini enkl sistema. Verbalin komunikacija yra odin ir raytin. odins komunikacijos privalumas yra informacijos perdavimo ir grtamojo ryio sparta. Kitas odins komunikacijos privalumas yra tas, kad, jei siuntjas yra nesitikins informacijos perdavimo tikslumu, tai operatyvus grtamasis ryys leidia siuntjui patikslinti perduodam informacij. Pagrindinis odins komunikacijos trkumas yra tas, kad j galima ikraipyti, ypa kai ji perduodama daugeliui moni. Verbalins raytins komunikacijos pavyzdiai organizacijoje yra dalykiniai laikai, ratai, paymos, paymjimai, aktai, protokolai, sakymai, praymai, pasilymai, pretenzijos ir kt. Daniausiai siuntjas pasirenka raytin komunikacij todl, kad ji yra pastovi, aiki, patikima. Turint raytin dokument, lengviau patikrinti, jei kyla neaikum dl informacijos turinio ar esms. Be to, i informacij galima tam tikr laik saugoti archyvuose ar pan. Taiau raytin informacija turi ir savo trkum. vairs laikai, ratai laikui bgant yra sunaikinami. Be to, raytin informacija sunaudoja daugiau laiko itekli nei odin. Kitas trkumas sudtingesnis grtamasis ryys. Kalbant galima i karto informacij apgalvoti ir atsakyti, o naudojant raytin komunikacij, 5

grtamajam ryiui prireiks daugiau laiko. Kartais raytin informacija nepasiekia gavjo, t.y. gali bti tiesiog pamesta. Be to, gavjas ne visuomet informacij interpretuos, kaip nort siuntjas. Pagal informacijos turin verbalin komunikacija skirstoma dalykin ir asmenin. Dalykin komunikacija dar skirstoma formali, konfidenciali, nekonfidenciali. Priklausomai nuo informacijos perdavimo motyv, komunikacija gali bti tikslin ir netikslin. Dalykin komunikacija ratu visuomet yra tikslin, nes inios siuntjas turi tam tikr tiksl: informuoti, praneti, tikinti, nurodyti ir t.t. Be to, siuniama inia visada turi adresat. Kaip teigia Christensen ir Hansen (1996), komunikacijos tikslas lemia, kas yra relevantika (reikminga, svarbu). Komunikacijos produktyvumas didja majant nerelevantinei informacijai (Christensen, Hansen, 1996). Neverbalin komunikacija suprantama kaip kno ir elgesio kalba. Komunikacijos proceso metu be kalbini enkl naudojami kiti enklai gestai, judesiai, veido iraika, vilgsnis, kno laikysena ir kt., papildantys verbalin komunikacij. ie enklai vadinami neverbaliniais. Mokslininkai J. V. Thill ir C. L. Bovee (1991) iskiria eias specifines neverbalins komunikacijos funkcijas: Smoningas arba nesmoningas informacijos perteikimas; Pokalbi eigos reguliavimas; Emocij demonstravimas; Verbalins informacijos papildymas, paneigimas; Valdios ir takos demonstravimas aplinkiniams; Kit asmen mokymas pateikiant tikslias uduotis. Grtamojo ryio poiriu komunikacija gali bti vienpus ir dvipus, kuri daniausiai vertinama kaip efektyvi ir neefektyvi komunikacija (G. L. Kreps, 1986). Lietuvos mokslininkai vietoje komunikacijos termino plaiau vartoja termin bendravimas ir apibria i svok taip: Bendravimas tai dviej ar daugiau moni sveika, kurios metu perduodama informacija ir patenkinami moni poreikiai. Bendravimas gana sudtingas reikinys. Jis turi savo vidinius, socialinius, dorovinius-psichologinius mechanizmus, dsnius ir taisykles, kodus ir ifrus (V. emaitis, 1992, p. 4). Nepriklausomai nuo to, kur termin vartojame, bendravimo procesas turi tris pagrindines funkcijas: komunikacin, reguliacin, kontaktin. Komunikacin (lot. communicatio praneimas, perdavimas) funkcija akcentuoja informacijos perdavim, pasikeitim iniomis, patirtimi bei informacijos primim ir suvokim. Reguliacin (lot. regulo tvarkau, nukreipiu) funkcija pabria tak aplinkiniams monms: draugams, verslo partneriams, bendradarbiams, siekiant isaugoti ar daryti tak j elgesiui, aktyvumui, poiriui vertybes. i funkcija skatina tam tikros moni grups veiksmus, turi takos j aktyvumui, krybai, iniciatyvai. Kontaktin funkcija siejama su prastiniu moni tarpusavio santyki palaikymu, savitarpio supratimu. Bendraujant sprendiamos ikilusios problemos, iekoma bd joms paalinti, keiiamasi nuomonmis. Bendraujant gyjama patirties, suinomos naujienos, todl kontaktai yra malons ir reikalingi. Labai danai kalbininkai kritikuoja termin biznio komunikacija (iversta i angl kalbos Business Communication). Plaija prasme od biznis (angl. business) mes suvokiame kaip tam tikr mogaus veikl. Tarkime, js dirbate mokytoja ar darelio aukltoja, bet nenustebkite, jei usienieiai paklaus, kaip sekasi js biznis. Mums patiko kalbinink pasilymas versti Business Communication odi junginiu dalykin komunikacija. iam terminui suteiksime platesn prasm, susiedami darbins veiklos ir monikuosius tikslus visum. Dalykins komunikacijos tikslus galima suskirstyti tris kategorijas (J. P. Bowman ir B. P. Branchaw,1987): Isiaikinti. Papildomos informacijos rinkimas apie prekes, paslaugas, pavyzdiui, vairs paklausimai, usakymai ir kt. 6

 Informuoti. Informatyvi inia skirta teigiamai, neigiamai ar neutraliai informacijai perduoti tam tikrai auditorijai. Informacija yra teigiama, kai gavjas j mielai priima. Neutrali informacija nesukelia ypatingo gavjo suinteresuotumo ir dmesio. Neigiama inia nuvilia, nulidina gavj, kai kada net sukelia jo pykt. tikinti. tikinamoji inia skirta pakeisti auditorijos elges, poir. Tipiki laikai, kuriuose siloma k nors pirkti, yra tikinamosios inios pavyzdiai. Be to, inia, kuri dl tam tikr prieasi gali sukelti gavjo pasiprieinim ar nesutikim, turi bti tikinama ir pagrsta. J. P. Bowman ir B. P. Branchaw (1987) kaip ketvirt bendravimo tiksl, kuris i dalies gali bti pritaikytas ir dalykinei komunikacijai, iskyr dmesio ilaikym. Perduota informacija padeda ilaikyti auditorijos dmes ir susidomjim, kai kiti tikslai jau yra pasiekti. Sugebti tinkamai komunikuoti arba pasiymti komunikacine kompetencija iandien yra svarbu kiekvienam specialistui. Lietuvai, kaip Europos Sjungos narei, tarpkultriniai komunikacijos aspektai tampa vis aktualesni. Komunikacin kompetencija traktuojama kaip gebjimas suprasti ir kalbti daugiau nei viena kalba bei gebjimas iklausyti panekov ir atsivelgti jo nuomon (W. Hutmacher, 1996). Pirmasis komunikacins kompetencijos termin pavartojo JAV sociolingvistas Dell H. Hymes (1972). D. H. Hymes iuo terminu vardino inias apie tinkam turimos kalbins kompetencijos vartojim. Vartojimo tinkamumas ia suprantamas kaip tam tikri situaciniai veiksniai (vieta, dalyviai, tikslai, praneimo forma), raktiniai elementai (pateikimo maniera), priemons (komunikaciniai kanalai), normos (dalyvi elgsena), anras (Melrose, 1991). Van Ek (1986) komunikacin kompetencij suskaid eias sudedamsias dalis: lingvistin, sociolingvistin, diskurso, strategin, tarpkultrin ir socialin (Van Ek, 1986, Sheils, 1995). ios sudedamosios dalys vardijamos kaip subkompetencijos. Jas galima apibrti taip: Lingvistin subkompetencija odyno inios ir tam tikr struktros taisykli mokjimas; ie elementai kombinuojami taip, kad kalba tapt prasminga; Sociolingvistin subkompetencija gebjimas vartoti ir interpretuoti kalbos formas pagal bendravimo situacij (kontekstas kas bendrauja, su kuo, apie k, kokiu tikslu nulemia kalbos form pasirinkim); Diskurso subkompetencija gebjimas suprasti ir konstruoti rilius pasakymus bendraujant; Strategin subkompetencija gebjimas vartoti verbalines ir neverbalines strategijas, kompensuojant nepakankam kalbaniojo kodo mokjim; Tarpkultrin subkompetencija tam tikras susipainimo su tarpkultriniu kontekstu, kuriame vartojama ta kalba, laipsnis; Socialin subkompetencija noras bendrauti su kitu ir pasitikjimas savimi, taip pat gebjimas sijausti kit ir mokjimas tinkamai elgtis socialinse situacijose. 1.2. Komunikacijos proces modeli apvalga Mokslinje literatroje galima aptikti daug vairi komunikacijos proceso modeli. Daniausiai schematiniuose komunikacijos proceso modeliuose esame prat matyti dviej subjekt siuntjo ir gavjo sveik.

Siuntjas

PRANEIMAS

Gavjas

1 pav. Linijinis komunikacijos modelis 7

Siuntjas asmuo, kuris perduoda informacij. Gavjas asmuo, kuris priima informacij. Komunikacijos proceso metu turi bti atsakoma 5 klausimus: Kas? K sako? Kokiomis priemonmis? Kam? Su kokiomis galimomis pasekmmis? Pateikta linijin komunikacijos proceso schema iliustruoja komunikacijos proces, taiau ji neatspindi komunikacijos tstinumo, jo tolesnio vystymosi. Kadangi komunikacija yra nenutrkstamas procesas, mes negalime fiksuoti nei komunikacijos proceso pradios, nei pabaigos. J galime tik stebti. Subjektas (objektas) nuolat dalyvauja tam tikrame komunikacijos procese, netgi, jei jis komunikuoja tik su savimi. Atsivelgdamas tai, Dance (1967) pasil spiralin komunikacijos proceso model (r. 2 pav.). Spiralinio proceso idja akcentuojamas komunikacijos dinamikumas. Komunikacijos proces sudaro ne tik informacijos siuntimas arba siuntimas ir primimas, bet ir adresato reakcija siuntjo informacij. Pagal pateikt paveiksl informacijos perdavim inicijuoja siuntjas. Jis pirmiausia informacij siunia, o tik po to gauna grtamj ry. inia kyla spirale tol, kol pasiekia adresat, kuris atsakydamas pradeda nauj spirals vij. Kai komunikacijos procesas tsiasi, spiral ratu kyla auktyn. 2a paveiksle pateikta spiral yra labai simetrika, taiau realiai spiralinis komunikacijos procesas danai praranda simetrikum, nes siuntjas ir gavjas ne visada pradeda ir vysto komunikacij tuo paiu lygiu. Skiriasi j inios, ikraipoma simboliais ireikta prasm, atsiranda vairs kiti barjerai, kurie ikreipia perduodam ini ir pakeiia spiralinio proceso simetrikum, o kartu ir spiral. Spiral, tiksliau atspindinti real komunikacijos proces, vietomis isipleia, vietomis tampa plokia ar sublikta (r. 2b pav.).

a) intra-asmeninis

b) tarpasmeninis realus

2 pav. Spiralinis komunikacijos proceso modelis (Dance, 1967) L. S. Baird, J. E. Post, J. F. Makon (1990) komunikacijos primimo procese iskiria filtro efekt. Filtru jie vadina ribotas mogaus galimybes suprasti ir suvokti iorin informacij. Pagrindins io ribotumo prieastys tai mogaus fiziologin ir psichologin prigimtis. B. S. Persing (1981) teigia, kad informacijos primimo procese pirmiausia sijungia fiziniai primimo kanalai, taiau tuoj pat pradedama ir sudtinga protin veikla, kuri yra skmingo inios primimo pagrindas. Paskutiniame primimo etape vertinama, ar inia atitinka gavjo tikslus. Vyksta vidin rezultat analiz, interpretacija, formuojasi nuomon apie siuntj ir pat komunikacijos proces. vertinimo etapas slygoja ir grtamojo ryio pobd.

L. S. Baird, J. E. Post, J. F. Makon (1990) teigia, kad bendrja prasme kiekvien komunikacijos proceso model sudaro inios ukodavimas, iifravimas, interpretavimas (r. 3 pav.).
inios perdavimas

Siuntjo prasm

Ukodavimas

Persiuntimas

Iifravimas

Gavjo interpretacija

Grtamasis ryys

3 pav. Komunikacijos proceso modelis (L. S. Baird, J. E. Post, J. F. Makon, 1990) Grtamasis ryys yra labai svarbus komunikacijos proceso elementas, nes jis suteikia siuntjui galimyb vertinti savo inios efektyvum. Haney (1988) teigimu, kiekvien komunikacijos model sudaro praneimo ukodavimas ir praneimo persiuntimas, praneimo iifravimas ir praneimo interpretavimas. is pasikeitimo informacija procesas apibdinamas kaip abipusis ir nuolatinis, t.y. su grtamuoju ryiu.
Siuntimas Kodavimas Perdavimas Ikodavimas

Siuntjas

Triukmai

Gavjas

Ikodavimas

Perdavimas Grtamasis ryys

Kodavimas

4 pav. Komunikacijos proceso modelis (Haney, 1988) Kaip minjome, kiekviename komunikacijos proceso modelyje yra du pagrindiniai ioriniai elementai (siuntjas gavjas ir gavjas siuntjas) bei du pagrindiniai vidiniai elementai iorin inia ir kanalas. Trukdymai, triukmas gali bti ir vidinis, ir iorinis. Formuojant ir perduodant ini pradeda veikti vairs trukdymai, kurie gali pakreipti informacijos pateikim ir persiuntim kita linkme, arba gavj pasiekia klaidinga inia. Todl labai svarbu siuntjui ne tik turti patikimus vidinius informacijos altinius, bet ir atsakingai parinkti informacijos perkodavimo priemones, kad gavj laiku pasiekt kokybika informacija. Didel klaida, kai siuntjas vienu metu bendrauja su keliais asmenimis ir negali susikoncentruoti prie konkreios inios. Nukrypimai galimi ir dl individualios simboli sekos klaidingo supratimo. Didel tak komunikacijos procesui turi skirtumai tarp siuntjo ir gavjo, skirtingas j t pai problem suvokimo laipsnis, subjektyvaus poirio taka, nusistatymas vienas kito atvilgiu ir kt. Todl norint, kad gavjas teisingai suprast ini, siuntjui btina ianalizuoti ir numatyti gavjo poreikius. Bet kuriame komunikacijos lygyje individas pirmiausia veikia kaip siuntjas ir tik po to kaip grtamojo ryio gavjas. B. S. Persing (1981) nuomone, siuntimas prasideda vidiniame lygyje i 9

vidinio informacijos altinio, kuris isaugo ir suteikia prasm mogaus inioms, vertybms ir sitikinimams, emocijoms ir jausmams, pairoms, simboliams ir kt. io vidinio altinio dka mogus prasmina vidinius informacijos komponentus. Tolesnje analizje B. S. Presing vartoja vidins ir iorins inios svokas. Btent pirmame inios formavimo etape vyksta vidins inios, atitinkanios tikslus, gavj, kanal ir trukdymus, krimas. Kitame etape vidin inios simboli seka pakeiiama iorine. is virsmas bus skmingas tuo atveju, jei i simboli suformuota iorin inia perduos norim prasm ir atitiks tam tikras taisykles. D. OHair ir G. W. Friedrich (1992) akcentuoja tinkamo kanalo parinkimo svarb. Iskiriama kanalo turtingumo svoka, kuri parodo tam tikro kanalo tinkamum perteikti informacij ar ireikti inios prasm. Vis dlto efektyviausia inios perdavimo priemone daugelis autori laiko tiesiogin komunikavim. Tad geriau su partneriu susitikti, nei parayti deimt laik. Primimo proceso etapai i esms yra tokie pat kaip ir siuntimo, tik procesas vyksta atvirkiai: tai inios gavimas, iifravimas ir prasms suteikimas gautai informacijai. Vidiniai trukdymai, galintys pakeisti ini, yra panas siuntjo ir taip pat turi takos inios supratimui. Gautos inios iifravimas ir interpretavimas priklauso nuo gavjo sukaupto patyrimo, jo tuometins bsenos, sugebjimo priimti ir teisingai suvokti siuntjo ini. Apibendrindami komunikacijos proceso modelius, galime teigti, kad siuntjo prasm apima procesus, kurie vyksta iki ukodavimo. Tai individo, pradedanio komunikacij, minties pavertimas simboli seka, kuriam takos turi mogaus sugebjimai, poiris, inios, praktin patirtis. Ukodavimo esm yra parinkti siuntjui ir gavjui suprantamus simbolius. Kodavimo bdai gali bti vairs: kalba, garsai, vaizdai, simboliai. Persiuntimas tai procesas, kai siuntjas yra pasiruos isisti ini ir iam procesui parenka geriausi kanal bei juo pasinaudoja. Iifravimas tai procesas, kai gavjas suvokia inios prasm. Grtamasis ryys rodo gavjo reakcij gaut ini. 1.3. Komunikacijos efektyvumas Komunikacija gali bti vienpus (kai nra grtamojo ryio). Tokia komunikacija daniausiai nra efektyvi. Efektyvi komunikacija tai dvipusis procesas su grtamuoju ryiu. C. L. Bovee, J. V. Thill (1995) iskyr eis efektyvios komunikacijos organizacijoje bruous: Palankios ir atviros komunikacijos slygos. Etikos norm laikymasis. Atsivelgimas tarpkultrins komunikacijos skirtumus. Efektyvus naujausi technologij pritaikymas. Geros komandos suformavimas. Gera raytins komunikacijos kokyb. Palankios ir atviros komunikacijos slygos. Jos susiklosto tada, kai bna palankus organizacijos klimatas. Organizacijos klimatas tai psichologin organizacijos kokyb, atspindinti bendr darbuotoj savijaut, j emocines bsenas organizacijoje. iuo metu vis daugiau organizacij pripasta atviro komunikacijos klimato vert. Vadovai paskiria darbuotojams atlikti atsakingas uduotis, suteikdami palankias slygas joms gyvendinti: darbuotojai siuniami kursus mokytis kalb, valdyti iuolaikines informacines technologijas. Vadovai supranta, kad palaikydami atvir organizacijos klimat, pasieks greitesnio problem sprendimo ir efektyvesnio darbo. Etikos paisymas komunikacijoje. Etikos norm laikytis btina, nes vieno individo veiksmai gali turti takos kito individo veiklai. Tarpkultrin komunikacija tai keitimosi informacija procesas tarp skirting kultr atstov. Siekiant, kad i komunikacija tapt efektyvi, reikia mokytis usienio kalb, studijuoti tos alies, su kurios atstovais komunikuojate, istorij, kultr, susipainti su etiketo ir elgesio normomis ir kt. Efektyvus naujausi technologij pritaikymas. Didjantis komunikacijos greitis ir augantis informacijos kiekis slygojo informacini technologij naudojim bei pritaikym darbe. iuolaikins informacins technologijos turjo takos daugelio moni komunikavimo formoms, o tai savo ruotu pakeit daugelio organizacij valdymo metodus. Atsiradus kompiuteriniams tinklams, tekst redaktoriams ir elektroniniam patui, t.y. galimybei saugoti, koreguoti ir perduoti tarp individ ar darbo grupi didiulius informacijos kiekius, pradjo keistis prastin kompiuterin 10

infrastruktra ir atsirado nauji informacijos apdorojimo modeliai. Taigi iuolaikins informacins technologijos yra nematomas sjungininkas, atliekant svarbias uduotis, reikalingas skmingam verslui (C. L. Bovee, J. V. Thill, 1995). Geros komandos sutelkimas. Geros komandos sutelkimas yra varomoji jga komunikacijos procese. Vienas pagrindini vadovo tiksl suburti profesionali ir darni komand organizacijos tikslams realizuoti. Raytins komunikacijos kokyb. Didiulis informacijos srautas bei laiko juost skirtumai veria verslo mones komunikacinius ratus isisti kaip galima greiiau. Btina ratus paruoti teisingai. iuo metu daugelis organizacij savo darbe naudoja standartizuotus laikus, ratus ar sakymus. Tai padeda greiiau ir efektyviau suprasti perduodam informacij bei sutaupyti laiko (C. L. Bovee, J. V. Thill, 1995). Sklandiai komunikacijai gali trukdyti komunikacijos barjerai. Komunikacijos barjeras tai bet kuri klitis, ikreipianti informacij arba trukdanti individams ar grupms suprasti viena kit. M. Raas (1987) iskiria iuos daniausiai pasitaikanius komunikacijos barjerus: ignoruojame kitus ir girdime tik tai, k norime girdti; informacij ikreipia ms pai emocijos; nepasitikime kito mogaus motyvais; triukmas bei kiti trukdymai; skiriasi ms vertybi sistemos; nenoriai priimame informacij, kuri neatitinka ms iankstins nuomons ir sitikinim; neteisingai suprantame odius, turinius kelet skirting reikmi. Nordami komunikuoti efektyviai, privalome painti save, turti savo nuomon ir poir vairius dalykus bei drsiai j reikti. Turime gerbti, geranorikai vertinti komunikavimo partner, sugebti siklausyti bei stengtis suvokti tikrj informacijos reikm. Prieastys, kurios slygoja komunikacijos efeketyvumo majim, sietinos su tokiomis klaidomis: Esame link grupuoti mones tam tikras kategorijas. Daniausiai vadovaujams pirmuoju spdiu. Nepasitikime monmis. Labai kritikai vertiname mones. Pervertiname tuos, kurie panas mus bdo bruoais, gyvenimo ar veiklos stiliumi. Neskiriame pakankamai dmesio tarpusavio santykiams. Dl laiko stokos pavirutinikai vertiname informacij. Komunikavimo klitis galima suskirstyti organizacines ir individualias. Organizacins klitys: Organizacijos struktra. Kuo organizacija didesn ir turi daugiau vadovavimo lygmen, tuo informacija sunkiau pasiekia darbuotojus emiausiose grandyse. Informacinis perkrovimas. Informacijos gausa tiek pat alinga, kaip ir jos stoka. Praneim sudtingumas. Pagrindines mintis reikt suformuluoti taip, kad jos bt suprantamos organizacijos darbuotojams. Praneim konkurencija. komunikatorius nuolat kreipiasi vairaus pobdio interesantai telefonu, ueidami kabinet ir pan. Tad gavjas retai stengia sutelkti vis dmes vieno kurio siuntjo praneimui. Statuso santykiai. emesnio lygmens darbuotojai turi bti atids sisdami praneimus vadovams ir kalbti tik itin svarbiais klausimais. Pasitikjimo stoka. Praneimo gavjo pasitikjim praneimo turiniu nulemia siuntjo patikimumas. Jei organizacijos vadovas netsi savo paad, jo teikiama informacija mons nepasitiki. Netinkamas komunikacijos kanalo pasirinkimas. Pasirinkus netinkam kanal, praneimas gali bti ikraipytas (r. 5 pav.). Efektyviausia komunikacija yra akis ak. Jos privalumas yra tas, kad keiiamasi ir verbaline, ir neverbaline informacija. Maiausiai patikimas komunikavimo kanalas 11

raytiniai praneimai: biuleteniai, standartiniai praneimai ir pan. Esant udarai komunikavimo aplinkai, grietas, autoritarinis valdymas kliudo laisvam ir atviram keitimuisi informacija. Bendravimo kultr organizacijos viduje i esms lemia darbuotoj pasitikjimas, siningumas, teisingumas. Priimant ar perduodant nereikmingus praneimus veltui eikvojamas laikas, darbuotojai apkraunami nereikalinga informacija. Fizins klitys. Labai danai komunikaciniai barjerai yra fiziniai: blogi ryiai, prasta akustika, neskaitoma kopija, triukmas. Triukmu laikome bet kur veiksn, kuris trukdo, ikraipo, kliudo ar silpnina komunikacij (James A. F. Stoner, R. Eduard Freeman, Daniel R. Gilbert, Jr., 1999). Triukmas dar gali bti apibrtas kaip bet koks nepageidaujamas garsas. Nors i vis fizini klii triukmas atrodo kasdienikiausias ir lyg prastas, taiau jis gali visikai ukirsti keli efektyviam praneimui. Ypatingai gamykl aplinkoje is barjeras gali padti ikreipti informacij ar net sustabdyti j nuo perdavimo gavjui.
Efektyvesnis

Akis ak

Telefonas Elektroninis patas Adresuoti dokumentai (laikai, uraai) Neadresuoti dokumentai (biuleteniai, praneimai)

Maiau efektyvus

5 pav. Komunikacijos kanalo efektyvumo skal (C. R. Milton, 1981, p. 31) Praneimo gavjo dmesys gali bti atitrauktas ir dl nepatogios kds, silpno patalpos apvietimo ar kit erzinani slyg. Kai kuriais atvejais komunikacijos barjeras gali bti susijs su gavjo sveikata. Klausos, regjimo pablogjimas ar net paprasiausias galvos skausmas gali sutrukdyti gauti praneim. Paprastai tokios klitys visikai neublokuoja komunikacijos, bet jos gali sumainti praneimo gavjo susikaupim ir dmes. Individualios klitys: Informacijos skirtingas interpretavimas. Kiekvienas mogus yra individualus ir savitas. mons danai skiriasi savo poiriais, vertybi sistema, sitikinimais, nuostatomis, patirtimi, sugebjimu suvokti informacij. Dl to gali kilti klii interpretuojant perduodam informacij. Asmenys su skirtingu isilavinimu ir kultros lygiu tuos paius reikinius ar problemas suvokia skirtingai. Kalbjimo ir klausimosi gdi stoka. Daugelis moni yra prasti klausytojai. Kartais komunikavim apsunkina netinkama panekovo kalbjimo maniera. Gebjimas klausytis maja, kai informacija yra pernelyg sudtinga, mons pavarg, turi svarbi asmenini problem arba kalbama klausytojui neaktualia tema. Kalbant mintis reikia reikti trumpai, vartoti tik suprantamus klausytojui odius, vengti argono ir profesini termin. 12

Panekov emocin reakcija. Emocinis nusiteikimas bendraujant yra labai svarbus. I emocins bsenos sprendiame, kaip panekovas reaguos praneam ini. Netikta panekovo emocin reakcija gali bti rimta klitis tolimesnei pokalbio eigai. Bendravimo gdi stoka. Individualaus bendravimo skm lemia panekov vertybi sistema, isilavinimas, kultra, nuotaika, asmenybs bruoai. Verbalins ir neverbalins informacijos neatitikimas. Perduodama verbalin ir neverbalin informacija turi bti adekvati. Jeigu ms odin informacij paneigs kno, aki judesiai, tai gali pakenkti bendravimo efektyvumui. Dert tai prisiminti ir stengtis kontroliuoti savo judesius, kad jie tam tikra prasme nesuklaidint panekovo. Tarpkultriniai skirtumai. Jie kyla dl skirtingos socialins aplinkos, religini tradicij ir kt. Socialin padtis. Nevienoda socialin padtis gali tapti vienu i sunkiausiai veikiam barjer. Apibendinant galima teigti, kad, jei praneimo siuntjo ir gavjo gyvenimo patirtis labai skiriasi, bendravimas tampa sudtingesnis. Amius, isilavinimas, gimin, socialin padtis, kultrin padtis, temperamentas, sveikata, grois, populiarumas, religija, politiniai sitikinimai, net trumpalaikis nuotaikos pokytis visa tai gali atskirti vien asmen nuo kito ir padaryti j tarpusavio santykius labai sudtingus. Panai patirtis padeda geriau vienas kit suprasti. Taigi norint veikti komunikavimo sunkumus, patartina: Informacij reikia pateikti taip, kad gavjas galt lengvai j suvokti. Vartoti aikius, suprantamus terminus gavjui. Informacijos siuntjas turi pasirinkti tinkamiausi perdavimo kanal, kad informacijos ikraipymo galimyb bt maiausia. Norint ivengti informacijos ikraipym, pravartu su informacijos gavju palaikyti grtamj ry. Svarbu i anksto nuspti, kokia bus informacijos primjo reakcija. Gerai painti komunikacijos gavj, itirti jo poreikius. Vengti informacijos perdavimo tarpinink. Bene svarbiausia nepamirti, jog komunikacija abipusis procesas. ia privalo dalyvauti abi alys (siuntjas ir gavjas). Abiems individams komunikavimo procese tenka vienoda atsakomyb. Jei viena i ali blogai funkcionuos, komunikacijos procesas sutriks. Psichologai enkli tak komunikacijos efektyvumui nurodo klausymo gebjim svarb ir labiau vertinamas mogus ne daug kalbantis, o mokantis klausytis. Geri vadovai daugiau nei 50 proc. laiko praleidia klausydami kit. Taiau pastebta, kad dauguma moni, kuriems nesiseka bendrauti, yra blogi klausytojai. Jie mgsta kalbti, bet klausyti ne. Kai nesiklausoma, nesugebama suteikti btino ir adekvataus siuntjui grtamojo ryio. Didel reikm komunikacijos procesui turi ir poiris save, daugiausia nulemiantis, kaip elgiamasi su aplinkiniais. Pasitikjimas savimi ir kitais, pagarba, savs myljimas (inoma, jei tai nesusij su aplinkini niekinimu ar eminimu), nulemia geresnius santykius su monmis, nuoirdesn, efektyvesn bendravim. Nema reikm turi ir pastangos bei dmesys komunikacij tobulinimui, tam skiriamas laikas. Labai naudinga stebti ir kritikai vertinti aplink vykstanius komunikacinius procesus, vertinti j kokyb, nustatyti klaidas, pastebti dl bendravimo kultros stokos ir panekovo aplaidumo kylanias problemas. Klausimai diskusijai: 1. Kokia yra grtamojo ryio paskirtis komunikavimo procese? 2. Koki tak komunikacijos procesui turi neverbaliniai simboliai? 3. Kaip suprantate informacijos ukodavim inios perdavimo procese? 4. Kokios priemons padeda veikti komunikacijos barjerus? 5. Kokios yra efektyvios komunikacijos prielaidos?

13

2. VERBALIN KOMUNIKACIJA: ODIN IR RAYTIN

Skyriaus udaviniai: Aptarti verbalins komunikacijos stilius. Apibdinti viej kalb ris ir j sakymo bdus. Supaindinti su pasirengimo vieosioms kalboms specifika. Akcentuoti raytins komunikacijos reikalavimus. Supaindinti su raytini ini raida Lietuvoje. Pateikti dalykini laik ris. Pabrti dalykini laik efektyvum lemianius veiksnius. Pateikti pagrindinius reikalavimus raytins komunikacijos stiliui.

Verbalin komunikacija tai tarpusavio sveika, naudojant kalbos enklus tarp dviej ar daugiau moni. Verbalin komunikacija yra odin ir raytin. Raytin komunikacija vyksta tuomet, kai informacijai perduoti pasitelkiamas ratas. Raymas yra patogus tiek raaniajam, tiek skaitaniajam, nes skaityti ir rayti galime, kai tik panorsime. odin komunikacija tai vis pirma improvizacija, reikalaujanti specialaus pasiruoimo bei ini, oratorini gebjim, netgi gero retorikos mokslo imanymo. Raant renkama mediaga, apmstoma problema, suplanuojamas jos idstymas. Siuntjas turi laiko aikiai ireikti savo mintis. ioms uduotims atlikti spontanikai kalbantysis neturi laiko. Kalbant, prieingai nei raant, galimi netiktumai. Kadangi kalbtojas ir klausytojas sveikauja tiesiogiai, kalbtojas gauna grtamj ry ir, atsivelgdamas j, gali priderinti savo praneim prie situacijos. Kalbantysis, reikdamas praneimo esm, gali naudoti neverbalinius enklus. iuo atveju praneimas tampa asmeninio pobdio. Todl neformaliose sistemose kalba pasirenkama daniau nei raymas. Raant ilaikomas didelis atstumas tarp siuntjo ir gavjo. Grtamasis ryys gali vluoti valandas ar net savaites. Didelis skirtumas tarp kalbjimo ir raymo yra tas, kad kalbjimas neretai nepalieka joki liekamj ra. Dl ios prieasties formali komunikacij metu daugiau pasitikima raytine informacija.

2.1. Verbalins komunikacijos stiliai Stiliaus skirtumai yra susij su formalumo laipsniu tam tikroje situacijoje. Stilius skiriasi priklausomai nuo to, su kuo mes komunikuojame. Yra penki pagrindiniai komunikacijos stiliai: ualdytasis, oficialusis, patariamasis, nepastovusis, artimasis. Santykis tarp komunikacijos stili ir kit kintamj pavaizduotas 6 paveiksle. 14

Kalbos ypatybs Situacija Stilius Dmesys Sintakss sudtingumas Neinomas panekovas Ualdytasis Didelis Didelis Didelis odynas Neverbalin komunikacija Ryki Patogumas ir paprastumas Didelis

Svarbus panekovas (vienas arba keli) Kolega, pastamas

Oficialusis

Patariamasis

Draugai

Nepastovusis

eimos nariai, artimieji, gimins

Artimasis

Menkas

Menkas

Menkas

Menka

Menkas

6 pav. Santykis tarp komunikavimo stili ir kit kintamj Kaip matome, artimasis stilius nereikalauja specialaus odyno, kalbos sudtingumo, dmesio koncentracijos, nekelia speciali reiklavim neverbalinei komunikacijai. Nepastovusis stilius pareikalauja i komunikatoriaus atkreipti dmes komunikacijos odyn, dmesio koncentracij ir netgi reikalauja tam tikr neverbalins komunikacijos enkl. Tais paiais kintamaisiais pasiymi ir patariamasis komunikacijos stilius, nes komunikacija vyksta tarp pakankamai artim moni, bendradarbi, koleg, pastam. Rykus pokytis vyksta, kai mes susiduriame su panekovais, vadovais, verslo partneriais, sveiais i kit institucij ir kt. Tuomet vyrauja oficialusis stilius, reikalaujantis i ms didels dmesio koncentracijos, turtingo odyno, aikios neverbalins komunikacijos enkl bei patogum ir paprastumo slyg. Sudtingiausias ualdytasis komunikacijos stilius pasirenkamas tada, kai partneris mums visikai neinomas, yra sudtinga gauti informacij apie j arba aplanko mus netiktu vizitu, kuris nebuvo i anksto planuotas. iuo atveju, komunikacijos procesas i ms reikalauja ypatingos dmesio koncentracijos, atsakingo odyno parinkimo, rykios neverbalins komunikacijos enkl vartojimo bei ypating aplinkos slyg. Siekis padaryti ger spd neinomam informacijos gavjui reikalauja i ms ypatingo susikaupimo. 2.2. odin komunikacija Kalba yra pagrindin moni komunikavimo priemon. UNESCO duomenimis, iuo metu pasaulyje yra 2 796 kalbos ir apie 8 000 tarmi (K. Gaivenis. Margas odi pasaulis. Vilnius: Mokslas, 1987). Sugebti tinkamai kalbti ir klausytis yra labai svarbu. Gyva kalba yra daug taigesn u parengt tokio paties turinio atspausdint tekst. Jei kalbtojo bendravimas sau auditorija yra profesionalus, jei oratorius yra puikiai valds retorikos men, tuomet jam lengviau auditorij tikinti, paskatinti tam tikrai veiklai. Sugebjimas kalbti 15

sklandiai, taigiai, raikiai artikuliuojant garsus turi lemiamos reikms daugelio ms profesinje karjeroje. Galite bti puikus ir sumanus darbuotojas, bet jei kalbdamas darote kalbos klaid, nuryjate odi galnes, netaisyklingai tariate garsus, js dirbtinis akcentas ar iurktus balsas, bus sunku tikinti, jog js idjos geros, arba silyti pirkjui prek (A. Vanderbilt, 1996). Sugebjimas sklandiai ir taigiai kalbti praveria daugelyje mogaus veiklos srii: politikoje, versle, urnalistikoje, akademiniame, pedagoginiame, administraciniame darbe, odiu, visur, kur tenka bendrauti su monmis. Tad jeigu norime spariai kopti karjeros laiptais, turime nuolat rpintis savo kalbos taigumu, kultra, stiliumi ir stengtis kuo daugiau kalbti vieai. gyti retorikos teorijos pagrindus reikt dar mokykloje ir tobulinti studijuojant universitetuose, auktosiose mokyklose. Svarbu inaudoti kiekvien vieo kalbjimo prog: diskutuojant, pristatant vairius studentikus darbus, pagaliau ginant baigiamuosius darbus. Jauniems monms reikt nepamirti ir reiklumo sau. Kaip svarbu noriniam skmingai vieai kalbti kuo aukiau pakelti reikalavim sau kartel! Ypatingai dideli reikalavimai oratoriui buvo keliami Antikos laikmeiu. Ciceronas pabr oratoriaus sugebjim filosofuoti, smojingum, raik bals, puiki atmint, aktorinius gabumus. Tacitas, tarsi apibendrindamas plat Cicerono reikalavim oratoriui spektr, ra, kad oratoriumi gali bti tik tas, kas ieina tribn apsiginklavs vis ri ginklais. Neretai jauni mons abejoja arba netiki, kad galima imokti sklandiai ir taigiai kalbti motyvuodami nepasitikjimo stoka, pakylos baime, neaikia artikuliacija ir pan. ia galima priminti chrestomatin pavyzd, iliustruojant, kaip tvirta valia, nuosekli saviaukla daro, atrodyt, stebuklus. Antikins Graikijos oratorius Demostenas, nuo vaikysts gana liguistas, nemalonios tarties, ilgomis pratybomis sugebjo paalinti savo kalbos trkumus. Kad veikt mikiojim ir gveblavim, jis pilna burna akmen bandydavo peraukti jros nioktim. Specialiomis treniruotmis jis nugaljo ir kitus fizinius trkumus, kliudiusius jam kalbti. Ilgainiui Demostenas tapo vienu ymiausi antikins Graikijos oratoriumi, i kurio ikalbos meno ir patirties mokosi itisos moni kartos. Retorika tai mokslas apie tikinimo bdus, taikomus ne tik ikalbos, bet ir visokiausio anro tekstams, kuri autoriai siekia efektyvios, arba paveikios, komunikacijos (R. Koeniauskien, p. 15). Retorikos paskirtis paveikti klausytoj prot, vali, jausmus ir priversti juos patikti dstomais teiginiais. Oratorius (lot. orator) kalbtojas, sakytojas. Yra ir kit io termino sinonimini atitikmen, pvz., retorius (gr. rhetor kalbtojas, ikalbus mokytojas), kalbos krjas ir kt. Tad oratori galima apibdinti kaip vieosios kalbos autori ir tos kalbos sakytoj. Oratoriui keliami itin dideli reikalavimai. Tai turi bti aukto intelekto, isilavinusi asmenyb ne tik savo profesinje srityje, bet pasiymti erudicija apskritai, laikytis etikos ir etiketo reikalavim. Geras oratorius nekopijuos kit oratori kalbsenos, bet pasiyms individualiu kalbjimo stiliumi, t.y. savitai parengs savo kalbas, savitai dstys mintis ir bendraus su klausytoj auditorija. Retorikos meno itakos senovs Graikijoje ir Romoje, V a. pr. Kr. Geriausi Antikos oratoriai ir jos inovai Demostenas, Ciceronas, Aristotelis, Kvintilianas, Sokratas, Platonas. Tuo laikotarpiu itin klestjo politins, giriamosios ir teisins kalbos. Politini kalb populiarumo prieastis buvo ta, kad politiniai lyderiai savo teiginiais turjo paveikti visuomens nuomon. Giriamosios kalbos atsirado siekiant vieai lovinti valstybs vadovus. Teisins kalbos gavo ypating svarb todl, kad kaltinamasis teisme privaljo gintis pats. Jeigu jam pavykdavo tai padaryti taigiai ir teisjus tikinti savo teisumu, jis ivengdavo bausms. Sokratas (469-399 m. pr. Kr.) akcentavo, kad pokalbio dalyviai yra lygiateisiai; pokalbis vertingas dl jame isikristalizuojanios tiesos; svok ir klausim formuluot privalanti bti tiksli. Platonas (427 - 347 m. pr. Kr.) ikalb vertino pagal grietus moralinius kriterijus kalba turi tarnauti tiesai ir iminiai, ji turinti bti turininga ir glausta. Demostenas (384 - 322 m. pr. Kr.) itin akcentavo ikalbos meno svarb. Jis, kaip ir Sokratas bei Platonas, pabr, kad oratorius privalo ginti ties. Demostenas daug laiko skirdavo 16

pasirengimui kalboms, paruodavo netgi po kelet tos paios kalbos variant. Demosteno kaip oratoriaus talentas rmsi logika, psichologijos imanymu, sugebjimu tinkamai naudotis neverbaline kalba. Aristotelis (384 - 322 m. pr. Kr.) teig, jog kalba privalo bti aiki, suprantama, sklandi. Aristotelis pabr kalbos stiliaus atitikim kalbos riai (vienoks politinei kalbai, kitoks buitinei). Kalbjimo bdas, maniera, neverbalika taip pat turi atitikti kalbos paskirt, situacij bei aplinkybes. Aristotelis teig, kaip svarbu kalboje naudoti palyginimus, metaforas, epitetus, taiau saikingai. Cicerono (106 - 43 m. pr. Kr.) manymu, oratorius privalo bti imintingas, puikiai imanantis filosofij, geros atminties, valds poetin kalb, raikaus balso, pasiymintis aktoriniu talentu. Geras oratorius tai vis pirma puikus psichologas, sugebantis valdyti auditorij, paskatinti j vienai ar kitai veiklai. lugus Romos imperijai, retorikos menas ima prarasti savo svarb. Kvintilianas (apie 35 - 96 m.) siek tvirtinti pagrindinius ikalbos reikalavimus mokslinse diskusijose. Tai, jo manymu, itin svarbu argumentuojant, rodant savo teigini teisingum. Viduramiais (V - XV a.) didel svarb gavo homiletika (banytin retorika) religini pamoksl teorija. Augustinas (354 430 m.) rykiausias religins ikalbos inovas. Jo traktatai yra taigs, pasiymintys polemine aistra, abstrakia logika. Renesanso epochos (XV XVII a. pradia) oratori kalbose vyravo racionalumas, nuoseklus temos dstymas. Vienas ymiausi io laikmeio oratori J. Husas (Hus), Prahos universiteto profesorius bei rektorius. J. Hus puikiai sugebjo savo kalbos stili keisti atsivelgdamas auditorij. Vienaip jis kalbjo universiteto auditorijose, kitaip miestelnams. M. Liuteris (Luther) puoseljo Antikos oratorysts mokyklos tradicijas ir teig, kad kalba pirmiausia turi bti klausytojams suprantama. Barocho epochoje (XVI a. paskut. deimt. XVIII a. ketvirtasis deimt.) kalbos pasiymi itin dideliu emocionalumu, ekspresija, danai naudojamasi menins iraikos priemonmis metaforomis, hiperbolmis, paradoksaliu minties ir odio santykiu. Kalbose remiamasi antikos motyvais ir Biblija. ymiausi XVIII a. oratoriai teig, kad daugiausia dmesio reikia skirti kalbos turiniui, o kalbdami apie form akcentavo natralum ir aikum. Lietuvoje retorika pradta dstyti 1570 metais Vilniaus jzuit kolegijoje. Retorikos knyg yra para Vilniaus universiteto profesoriai M. K. Sarbievijus (1595 1640 m.), . Liauksminas (1597 1670 m.), K. Kojelaviius (1617 1674 m.). Publikacij apie ikalbos men galima rasti vairiuose tarpukario urnaluose. J. Eretas 1935 m. ileido nedidel knygel Menas kalbti. Po II pasaulinio karo retorika besidominius skaitytojus pasiek keletas leidini. XX a. septintajame deimtmetyje iaugo susidomjimas senosios retorikos tradicijomis. Retorika integruojama daugel iuolaikinio mokslo srii. Retorikos teorija naudojama stilistikoje, teksto lingvistikoje, logikoje, masins komunikacijos moksle ir kitur. Retorikos raida, ymiausi pasaulio oratori patirtis rodo, kaip svarbu bsimjam oratoriui nuolat tobulinti kalbjimo gdius. Oratoriniai gebjimai ugdomi iais bdais: skaitant, raant, kalbant vieai. Kuo daugiau skaitysite ne tik specialybs, bet ir groins literatros, tuo platesnis bus js odynas. Tai pads jums vieai kalbant parinkti tinkmiausius odius, norint reikti mintis. Tai ypa praveria sakant improvizacines (be iankstinio pasirengimo) kalbas. Be to, vairios literatros skaitymas subrandins jus kaip asmenyb. inios i vairi srii pads jums tapti itin isilavinusiu mogumi, eruditu, kurio turining kalb lauks vairios klausytoj auditorijos. Nuolat raant vairius tekstus lavs js mstymas, taps lengviau formuluoti mintis, taigi js kalba darysis vis sklandesn. Ne maiau svarbu bsimiesiems oratoriams inaudoti kiekvien prog vieai kalbti. Ir pradti reikt kuo anksiau, dar mokykloje. Nuolatin vieo kalbjimo praktika pads jums isiugdyti pasitikjim savimi, veikti pakylos baim. 17

2.2.1. Vieosios kalbos. J parengimo bei sakymo bdai Vieoji kalba yra oratoriaus monologas tam tikra tema, skirtas i anksto organizuotai klausytoj grupei. Ji sakoma tiesiogiai su jais kontaktuojant konkreioje vietoje, tam tikra proga, nustatytu laiku (R. Koeniauskien, 1999). Iskirtin vieosios kalbos ypatyb yra ta, kad kalbos sakytojas tiesiogiai kontaktuoja su klausytoj auditorija. io komunikacinio proceso metu egzistuoja grtamasis ryys, tad kalbos sakytojas turi galimyb sitikinti, ar auditorija suvok nagrinjamos temos esm, vien ar kit tez, svok ir pan. Klausytojai savo ruotu gali pateikti klausim, perfrazuoti sakytojo suformuluot teigin ir tokiu bdu pasitikslinti, ar j suprato teisingai. Kiekviena vieoji kalba kuriama ikikomunikacinje stadijoje. Tai sudtingas, intelektualaus darbo procesas, reikalaujantis i kalbtojo ne tik gili ini kalbama tematika, taiau ir sugebjimo atsakyti specialius klausimus. Labai svarbu i anksto numatyti kalbos pagrindines mintis, kuriomis remiantis bus formuojamas kalbos turinys. Reikia vertinti auditorij, kuri klausys i kalb, ianalizuoti auditorijos poreikius ir parinkti kalbai tok stili, kuris auditorijai bt priimtinausias. Labai svarbu apsisprsti, kokios papildomos vizualins priemons, garsi moni mintys, aforizmai ar patarls galt pagyvinti kalb. Vieai kalbai, jos kokybei labai svarbu vieta, kur sakoma kalba. Priklausomai nuo auditorijos dydio, aplinkos, vizualini priemoni, kalbtojas ne tik suformuluoja tem, ikelia sau tikslus, komponuoja kalb, taiau pritaiko jai specifin kalbin ir stilistin raik. Kalbtojas neturi umirti ir neverbalins komunikacijos svarbos. Tai laikysena, gestai, veido iraika, aprangos detals ir kt. Labai svarbu valdyti bals, keisti intonacijas, sudti tam tikrus akcentus svarbiausi mini irykinimui, o svarbiausia nepamirti stebuklingos pauzs galios. Pauz gali padti mums sugrinti auditorijos dmes, sudaro slygas pamstyti apie kalbos artimiausias pagrindines mintis, taip pat leidia klausytojams, informacijos gavjams, geriau suvokti igirst informacij, j vertinti. Apibendrinant galima teigti, kad ikalbos stilistika tai btent praktikai vartojimo oratoriaus priemoni visuma, kuri yra labai reikminga ruoiant bet kok praneim ar ini verbalins komunikacijos procese. Todl kiekvienas oratorius pasiymi ir yra valds tam tikr oratorin stili, kuris bdingas btent tai veiklos sriiai, kurios specialistu jis yra. Labai pavojinga neturint teorini ini ir praktins patirties imtis atsakomybs parengti viej kalb. Deja, Lietuvoje tai yra labai danas reikinys. Televizijoje, spaudoje, diskusijose galime susidurti su kalbtojais, kurie nesuvokdami giliai problemos, neturdami reikiam tos srities ini, bando primesti savo nuomon ir mokyti kitus. Tai jau mogaus garbs ir sins reikalas. Atminkite, kad kiekviena vieoji kalba turi bti ne tik gerai apmstyta, parengta, taiau ir reikalauja tam tikr profesini ini. Kiekvienas kalbtojas, kuris nori bti suprastas ir pripaintas, turi pasirinkti tinkam oratorin stili, atsakingai, profesionaliai parengti kalbos turin, btinai vertinti kalbjimo situacij atsivelgdamas kalbos viet, laik bei klausytoj poreikius. Viej kalb rys. Viej kalb ri ir anr yra labai daug. Viej kalb sisteminimas yra slygikas ir tam tikra prasme subjektyvus. R. Koeniauskien viesias kalbas sistemina pagal parengimo ir sakymo bd, tematik ir oratoriaus veiklos srit, teksto funkcij dominant. Studentams, verslo monms, valdininkams aktualiausia yra testo funkcij dominant. Todl isamiau j aptarsime. Kalbtoj stiliaus ypatybes lemia ne tiek tematika, profesija, kiek kalbos funkcija (lot. functio veikla, padarymas, vykdymas). Atlikti funkcij, vadinasi, vykdyti tam tikr komunikacijos paskirt, tiksl, uduot. Ruoiant kalb, mes susiduriame su trimis pagrindinmis teksto funkcijomis: informacine, apeliacine, estetine. Labai danai vieose kalbose ios funkcijos gali persipinti, nes kalba turi ne tik pagrindin tiksl, taiau gali turti papildom alutini tiksl. Informacins kalbos. Informacini kalb paskirtis yra praneti, iaikinti, rodyti, patarti. Tai i anksto apmstytos, paraytos ir daniausiai skaitomos kalbos. J tikslas paveikti klausytoj prot, pateikti informacij, kurios pasekmje klausytojas lavinasi, pltoja painimo proces, daro ivadas. Jos yra labai aktualios ir naudingos verslininkams, vadovams, studentams, nes ugdo gebjim daryti ivadas, padeda priimti sprendimus, geriau pasiruoti deryboms ir kt. Informacini kalb pagrindiniai stiliaus bruoai yra aikumas, nuoseklumas, tikslumas, objektyvumas. iose kalbose vyrauja logika minties raika, dalykikas apibendrinimas bei stiprs argumentai. Informacini kalb pavyzdiu gali bti moksliniai praneimai, akademin paskaita, instruktaai ir kt. 18

Praneimas. Juo apibendrinami tam tikro periodo veiklos rezultatai, pateikiami statistiniai duomenys, silymai, rekomendacijos ateities darbams. Praneimus galima vardinti kaip dalykinius pristatymus odiu, nors pastarasis terminas turi kiek platesn reikm. iame vadovlyje toliau bus aptariami btent dalykiniai pristatymai odiu. Moksliniai praneimai. Jiems bdingas konkretumas, grieta argumentacija, dalykikumas. ie praneimai skaitomi mokslinse konferencijose bei seminaruose. Akademin paskaita. Jos metu nagrinjama tam tikra mokslin tema, perteikiamos inios studentams. Apeliacins kalbos. i kalb ris yra tarsi ikalbos centras. Apeliacins kalbos turt bti sakomos, o ne skaitomos, kadangi kalbtojas siekia tikinti klausytojus, paskatinti juos tam tikrai veiklai. Oratorius privalo sugebti ne tik grietai argumentuoti savo teiginius, bet ir kalbti emocingai, entuziastingai, dinamikai, t.y. daryti tam tikr psichologin poveik auditorijai. Energinga, pakili oratoriaus kalbsena turi didel reikm mobilizuojant klausytoj auditorij svarbiems udaviniams sprsti. iuo atveju kalbtojas turi paveikti ne tik klausytoj prot, bet ir palytti j jausmus. Reklama yra trumpiausia apeliacini kalb forma. iandien tai tapo ms gyvenimo kasdienins retorins kultros dalis. Apeliacins kalbos dar skirstomos tikinimo, taigos ir skatinimo kalbas. tikinimo kalb grupei galima priskirti prokuroro, advokato kalbas, kuriose gausu logini argument, rodym bei fakt. iai grupei taip pat priklauso agitacins kalbos, kurios bdingos politikos, religini konfesij atstovams. Jose yra labai svarbs psichologiniai ir etiniai veiksniai. taigos kalb pagrindinis tikslas kvpti, teigti, sukelti entuziazm, paveikti klausytoj irdis. iose kalbose keliami etiniai ir moraliniai idealai, vartojamos tokios taurios svokos kaip laisv, nepriklausomyb, tiesa, solidarumas ir kt. Tai daugiausia mitingins, agitacins, propagandins kalbos. Skatinimo kalb pagrindinis tikslas paraginti klausytojus veikti, udegti juos, o tai nemanoma be tikinimo ar taigos. iuo atveju kalbtojas turi bti puikus psichologas, sugebti paveikti klausytoj jausmus. Kalbtojas be griet argument turi rodyti asmenin pavyzd, kalbti tvirtu balsu, rytinga intonacija. ios kalbos yra trumpos. Emocins kalbos. i kalb pagrindin funkcija estetin, todl jos pasiymi vaizdingumu. i kalb tikslas paveikti klausytojo jausmus. iai grupei priskiriamos progins kalbos (sveikinamosios, pristatomosios, padkos, atmin kalbos), pramogins kalbos (tostai, oracija). Viej kalb parengimo formos. Vieosios kalbos gali bti paraytos paties autoriaus arba logografo (kito asmens). Kalbai sakyti, nesvarbu, kas j para, pats autorius ar logografas, btina pasirinkti vien i keturi bd, t.y. teksto skaitymas, sakymas atmintinai, laisvas sakymas, improvizavimas. Bd pasirinkim lemia kalbos tikslas ir norimas poveikis klausytojams. Teksto skaitymas. Tai pristatymo forma, kada kalbantysis skaito parengt tekst odis odin: paodiui, nieko nepraleidiant ir nepapildant. Tokie pristatymai dani oficialiose vyriausybinse ataskaitose, radijo, TV praneimuose. io pristatymo bdo privalumai: padeda paalinti kalbtojo jaudul, kalbtojas gali auditorij informuoti apie tiksli praneimo trukm, yra patogus naudojant vaizdines priemones. io pristatymo trkumai: tik nedidelis procentas kalbtoj sugeba skaityti tekst pakankamai garsiai ir raikiai, dl ios prieasties praneimas tampa nuobodus, dirbtinis, monotonikas, sumaja kontaktas su auditorija, mechanikas pranejo balso skambesys. Tad klausydamas tokio pobdio praneimo, kas nors i auditorijos gali replikuoti, kad pakakt idalinti praneimo kopijas ir suteikti galimyb susipainti su tekstu individualiai ir klausytojams patogiu metu. Taiau rankratinis pristatymas btinas, kada skaitomas tekstas raomas techninmis priemonmis (pvz., diktofonu ar pan.). Pavyzdiui, gali bti advokato pasisakymas teisme sudtingos bylos atveju ir pan. 19

Sakymas atmintinai. Tekstas pasiraomas ir imokstamas mintinai odis odin. Kalbama i atminties neirint parengt tekst. iuo atveju svarbu: pristatymas turi bti trumpas, patartina iskirti citatas, statistinius duomenis, kuriuos prisiminti sunku, tad tenka cituoti. io pristatymo trkumai: didels laiko snaudos, teksto pateikimas gali bti kiek monotonikas (priminti irni brimo sien skambjim), reikia nuolat galvoti, kokia turi bti tolesn fraz ar mintis. Laisvas sakymas. iuo atveju kalbtojas gali pasirinkti vien i dviej variant. Pirmas variantas, kai kalbtojas i anksto pasirayt tekst idsto auditorijai ne odis odin, bet savaip, prie tai gerai j istudijavs, simins visos kalbos struktr, svarbiausius faktus ir posakius, o jeigu reikia, net imoks kai kurias vietas atmintinai. Antras variantas, kalbtojas gerai apmsto kalb, bet jos nepasirao, o tik turi konspekt, plan, tezes ir kt. Abiem atvejais auditorijos nedomina visa ikikomunikacin nematomoji pasirengimo metodika. Klausytojams svarbu, kad kalba bt informatyvi ir turininga, skambt natraliai ir tikinamai bei bt naudinga. Btent ios kalbos ypatybs teikia ikalbai tikrojo groio ir prasms. Improvizavimas. Pristatymas ekspromtu toks pristatymo bdas, kai asmuo kalba be specialaus pasiruoimo. Tai tarsi siurprizas ir paiam pasisakaniajam, ir auditorijai. Patartina netiktoms situacijoms pasiruoti, nes antraip kalbtojas gali sukompromituoti ir save, ir atstovaujam organizacij. Jeigu jums danai tenka kalbti nepasiruous, pravartu prisiminti tokius dalykus: Svarbu nedelsiant suformuluoti vien pagrindin mint. Daugiau mini kils vliau ir kalba pltosis. Dauguma klausytoj geranoriki js atvilgiu ir nori, kad jums pasisekt. Taigi, pasitikkite savimi. Balsas turi bti pakankamai stiprus. Yra svarbu sklandiai pereiti nuo vienos kalbos dalies prie kitos. Tad jei turite minutl laiko, svarbiausias idjas pasiymkite. Palaikykite aki kontakt su auditorija ir kalbkite nuoirdiai. Jeigu spontanikai isakysite mint, netiktai ovusia kalbjimo metu, tai js pasisakymo stilius bus laisvesnis. Niekuomet neatsiprainkite ir nesiteisinkite. Tuomet tik prarasite pasitikjim savimi ir auditorija i anksto nusprs, jog pasisakymas geriausiu atveju bus vidutinikas. Pasisakym patartina baigti svaria mintim ar apibendrinimu, kreipiantis ar dkojant asmeniui, pasiliusiam jums kalbti. Kalba turi parodyti, kad asmuo sugeba savo mintis formuluoti greitai, logikai argumentuoti savo teiginius, nenukrypti nuo pagrindins temos. Taip pat dert vertinti ir savo laikysen, balso tembr, tart, kalbos kultr ir kno kalb. 2.2.2. Vieosios kalbos parengimo logika Kiekvienas kalbtojas pirmiausia turi giliai painti problem, kuri ruoiasi nagrinti savo kalboje. Btina apmstyti ir gerai pasverti, ar esate pajgus susidoroti su iuo klausimu, ar neapvilsite klausytoj lkesi. Giliai ianalizavus problem, surinkus reikiamus faktus, btin mediag, argumentus, galima pradti formuluoti tem. is parengiamasis darbas yra gana sudtingas procesas, reikalaujantis ne tiktai ini, bet ir aktyvaus bei kruoptaus protinio darbo. Tik po gilaus problemos painimo galima konkreiai formuluoti tem, irykinant jos pagrindines mintis, nepamirtant analizuoti bsimos auditorijos poreiki bei jos kompetencijos lygio. Tik tuomet galima pradti rayti vieosios kalbos plan. Tad vieosios kalbos turinio apmstymas ir 20

pasirengimas yra ikikomunikacinio proceso dalis, kuri labai atsakingai turt atlikti kiekvienas kalbtojas. Lietuvoje vyrauja nuomon, kad turint galimyb vieai kalbti reikia stengtis isakyti kuo daugiau mini. Todl labai danas atvejis, kai susitikimuose su politikais, vyriausybs nariais ar kitais autoritetais per skirt trump primimo ar diskusijos laik yra isakoma labai daug mini, taiau jos pateikiamos pavirutinikai. Tokios vieosios kalbos yra maai efektyvios ir paprastai j taka sprendimo primimui ar problemos paalinimui takos neturi. Jei vieajai kalbai jums skirta deimt minui, js turite apsiriboti ne daugiau kaip dviem trim pagrindinm mintim. Visada prisiminkite, kad kalbti apie visk reikia nepasakyti nieko. Todl vieosios kalbos rengimas, pasiruoimas pokalbiams, susitikimams reikalauja ne tik kruoptaus pasirengimo, bet ir atsakomybs. JAV mokslininkai John M. Penrose, R. W. Rasberry ir R. J. Mayers (1997) iskyr 7 kalbos rengimo etapus: pristatymo planavimas ir parengimas, praneimo turinio numatymas, plano sudarymas, pristatymo pradios ir pabaigos frazi siminimas, pasisakymo repetavimas, pristatymo pateikimas, praneimo vertinimas. Pristatymo planavimas ir parengimas. Kalb sudaro 3 pagrindins dalys: anga, dstymas, pabaiga. anga danai lemia visos kalbos skm, todl labai svarbus jos psichologinis vaidmuo klausytojams. Daniausiai angoje mes siekiame atkreipti klausytoj dmes dalyko esm, gyti j palankum, tuo paiu aikiai pateikiame savo kalbos tikslus ir glaustai pristatome bsimosios kalbos esm. Patartina imokti pirmsias angos frazes mintinai. Tai suteiks jums pasitikjimo. Kalbos anga turi bti trumpa, aiki, tiksli. Klausytoj dmesiui patraukti galimi ie bdai: doms statistiniai duomenys Humoras, situacij atitinkanti linksma istorija Retoriniai klausimai Pasidalijimas sava patirtimi spdinga diagrama, skaidr. Dstymas. Po angos formuluojama pagrindin temos mintis, kurioje irykinamas kalbos objektas bei i esms iaikinama problema, pateikiant autoriaus nuomon bei argumentacij. Tsiant kalb analizuojamos kit autori nuomons, pritariant joms arba jas atmetant. Atmetimo atveju reikia turti argumentus ir faktus, leidianius paneigti oponento nuomon. Pabaiga. Pabaigoje btina apibendrinti vis kalb, trumpai pakartoti pagrindines mintis ir akcentuoti ivadas. Praneimo turinio numatymas. Rengiant pristatymo plan, svarbu numatyti esminius klausimus. Taip pat svarbu apgalvoti kalbos stili ir mediagos dstymo eig. Keletas pastebjim dl kalbos stiliaus: Stenkits naudoti trumpus sakinius ir vengti sudtini prijungiamj sakini; Atsargiai vartokite specialius terminus; Statistik, duomenis pateikite saikingai. Plano sudarymas. Planas didel parama pranejui. Kalbos plan galite surayti ant jums patogaus dydio korteli, naudojant pakankamai didel rift. Jas btina sunumeruoti: jei netyia pairt ant grind, numeriai padt jums greitai sudlioti jas reikiama tvarka. Patartina pabraukti ar atspausdinti stambesniu riftu tas tezes ar teiginius, kurios yra svarbiausios. Kai kurie kalbtojai, sudarydami plan, parao kur nors paratje tokio pobdio pastabas: NESKUBK PAIRK AUDITORIJ PASKUBK LAIKYSENA ir etc. Taip pat svarbu pasiymti, kokioje kalbos dalyje teks atlikti vien ar kit veiksm, pvz.: PASIREGULIUOK MIKROFON PARODYK SKAIDR NR. 1 NAUDOK SKAIDR NR. 2 21

PRISTATYK SVEIUS ir pan. Pristatymo pradios ir pabaigos frazi siminimas. Kartais patartina siminti paias pirmsias angos frazes. Baig ang, be abejo, vilgtelsite plan. Beje, pirmasis spdis, kur auditorijai padarte angos metu, gali lemti js viso pasisakymo skm. Pristatymo pabaigoje, pakl akis nuo praneimo plano, baigiate savo kalb. ia vlgi paskutinisias frazes patartina siminti, kad nebt nereikaling nesklandum ar trikdi. Baigiant pristatym, galima perfrazuojant akcentuoti pagrindines praneimo mintis arba patarti auditorijai, kokie galimi problemos, apie kuri buvo kalbta, sprendimo bdai. Pasisakymo repetavimas. Repetuoti bsim kalb svarbu, nes tai padeda ivengti netikt klaid, galite tiksliai fiksuoti pasisakymo laik, gyti pasitikjimo savimi, pastebti stiliaus ar logikos klaidas. Pasisakym patartina repetuoti tol, kol nusprsite, kad vis tekst ir vaizdines priemones galite pateikti be joki sunkum. Labai naudinga akustin kontrol. raykite savo kalb ir iklausykite ra. Laiko kontrol. Planuojant kalb svarbu numatyti ir jos trukm. Todl repetuojant praneim reikia chronometruoti laik. Svarbu neviryti pasisakymui skirto laiko. Visuomet reikia palikti kelet minui laiko nenumatytoms situacijoms, pvz., netiktiems klausimams, replikoms ir pan. Savs vertinimas i alies. Savo pirmj pasisakym patartina ufiksuoti vaizdajuostje. Stebkite savo laikysen: nesikprinkite, per daug negestiliuokite. Galima stebti savo judesius ir tiesiog prie veidrod. Jeigu turite galimyb, papraykite kompetentingo kolegos ar draugo, kuris teisingai ir kritikai vertint js laikysen. Taisyklingas kvpavimas. Prie pasisakym patariama atlikti kvpavimo pratimus. Pirmiausia reikia trejet kart giliai kvpti: tokiu bdu paruoite garsinius organus kalbai. Paskui giliai kvpuokite pilvu bei diafragma, kad plauius patekt kuo daugiau oro. Giliai kvepiant nekelkite pei; kvpuokite pilvu, kad oras judt laisvai ir pasiekt diafragm pro krtin ir pilv. Jei pristatymo metu kalbtojas susijaudino, sutrinka jo kvpavimas, plauius nepatenka pakankamai oro. Todl ir garso kokyb bus prastesn. Aikus tarimas. Dikcijos aikumas priklauso nuo andikaulio lankstumo, lieuvio bei lp laisvumo. Pratimai, kurie pads jums: Laisvai pasakykite bet koki fraz. Dabar t pai fraz pakartokite suspaud andikaulius. Stebkite, kaip kinta balsas. Kartokite sunkokai tariamus odius ar frazes (pvz., eios sys su eiais syiais). Tai suteiks js lieuviui lankstumo. Stenkits taisyklingai ir giliai kvpuoti, kol priprasite ir darysite tai be joki pastang. Sakant koki nors informacij, svarbu pasirinkti tinkam ton. To galima imokti kartojant vien ir t pai fraz, bet vis kitokiu tonu. Pvz., galite pasirinkti fraz Tu gali pakeisti savo gyvenim. i fraz pamginkite pasakyti vis kitokiu tonu. Tu gali pakeisti savo gyvenim (Kalbi apie savo paties gyvenim). Tu gali pakeisti savo gyvenim (Tai yra manoma). Tu gali pakeisti savo gyvenim (Bet gali vykti ir kitaip). Tu gali pakeisti savo gyvenim (Tu esi stiprus ir sugebsi tai padaryti) Kiekvienas sakinys gali bti itariamas greiiau ar liau, garsiau ar tyliau. Pristatymo pateikimas. Js pirmasis pasirodymas prie auditorij lemiamas. Priminsime, kad oratoriaus charakteris ir asmenyb atsispindi jo iorje, judesiuose. Taiau nereikia bijoti bti savimi, nes bet kurio, kad ir labai garsaus oratoriaus, manieros mgdiojimas, gali baigtis neskme. Vieajai kalbai takos turi balso intonacija, tarimo grynumas, kalbos ritmas, garso stiprumas, tonas, tempas, pauzs.

22

Kalbtojo balso savybs taip pat nulemia bendrj auditorijos nuomon apie nekantj. Garsiai ir be dvejoni kalbantys mons yra vertinami kaip labiau pasitikintys, negu tie, kurie kalba tyliai. Taip pat liau kalbantys yra laikomi geresns ikalbos negu tie, kurie beria odius. Tyrimas parod, jog palankiau vertinami tie, kuri balsai yra malons ausiai. Keisdami balso ton mes ireikiame savo mintis ir jausmus. Ikalbai labai svarbus kalbjimo raikumas, kur lemia balso tonacija. Balso jga yra ne tiek jo stiprumas, kiek jo tvirtumas, gebjimas paveikti klausytojus. Intonacijai tak daro ir nuotaik kaita. Kalbtojai, danai keisdami balso tembr, aukt, tinkamai sudliodami akcentus, atrodo labiau entuziastingi, veiklesni, sumanesni. Taiau labai svarbu, kad kalbtojas entuziazmu neigiamai nepaveikt savo balso skambesio (Wells, Walter. Communications in business. USA, - PWS KENT, Inc, 1998). Apskritai, geri balsai yra vidutinio arba emo auktumo, lengvai girdimi, bet ne per garss, velniai maloniai skamba, iraikingai perteikia nuotaikas. Silpni balsai paprastai yra auktos intonacijos, per minkti ar per garss klausymuisi, yra trkiojantys ir neiraikingi. Intonacija, savo ruotu, gali bti: gramatin (be jos nebt aikus sakinys, jo pobdis, pradia ir pabaiga, kilimas ir kritimas), login (pabria, koks odis ar fraz sakinyje yra svarbiausi), diferianciacin (skiria teigiam nuo neigiamo, konstatavim nuo klausimo, klausim nuo aukimo, liepim nuo praymo, praym nuo skatinimo, pageidavim nuo reikalavimo ir pan.) ir ekspresin (ireikia diaugsm, sitikinim, vilt, apgailestavim, pasipiktinim, nevilt, sarkazm vairiausius jausm atspalvius (Koeniauskien R., 1999, psl. 353). Tarimas. Geriausiai tarim galima pasitikrinti odynuose teikiamu tarimo apraymu. Kartais mons gali puikiai artikuliuoti, bet vis dlto odius tarti neteisingai. Geriausia taisykl, nusakanti kaip tarti, yra natralumas. odynas danai pateikia du galimus odio tarimus. Pirmas yra pageidaujamas tarimas, antras priimtinas. Geri kalbtojai gerai taria ir danai naudojasi odynu tam, kad patobulint tarim ir praplst odi baga (Williams C. Himstreet, Wayne Murlin Baty, Caral M. Lehman, 1992, psl. 60). Tam, kas pagerint artikuliacij, daugelis autori silo atkreipti dmes prastas klaidas. Reikia kontroliuoti savo lieuv, lpas ir dantis taip, kad jie padt igauti teising gars. Ritmas. Kalbjimo ritmas tai tam tikras sakini bangavimas, gars, odi, frazi, posaki, sakini idstymo bdas, kalbjimo tempo, pauzi, aukto ir emo tono kartojimas ir kaita. Reikia stengtis, kad kalbtojo odiai, frazs ir sakiniai bt gerai suvokti, kad ritmas padt minties logikai ir tikinjimo tikslams (Koeniauskien R., 1999, psl. 357). Pasak filosofo B. Paskalio, reikia sivaizduoti save besiklausanij vietoje ir irdimi ibandyti savo kalbai reikiam form, kad pajustume, ar viena yra skirta kitai ir ar klausytojas tikrai bus priverstas pasiduoti. Reikia kiek manoma apsiriboti tuo, kas paprasta ir prigimta... (B. Pascal, 1997). Garso stiprumas. Js balso stiprumas turi bti toks, kad jus girdt kiekvienas asmuo, esantis auditorijoje, nepaisant, ar klausytoj bus keletas, ar pus tkstanio. Klaus erzina ir pernelyg auktas, ir pernelyg emas balsas. Svarbu palaikyti grtamj ry su auditorija. Galite pasiteirauti klausytoj, ar js kalbate ne per garsiai. Be to, tai galima pajusti ir i neverbalini signal. Jei manote, kad klausytojai sunerim, sitemp, vadinasi, btina keisti kalbjimo gars ar temp, o gal ir ton. Tonas. Vien ir t pai fraz galima pasakyti ramiai, mandagiai, piktai, pagarbiai, linksmai ir pan. Sakydami dalykin kalb, venkite emocij pertekliaus. Tempas. Vidutinis kalbjimo tempas nuo 125 iki 150 odi per minut. Taiau oratoriai skiriasi savo kalbjimo tempu, priklausomai nuo temperamento, emocij, auditorijos etc. Kalbant reikt vengti monotonijos tai migdo klausytojus tikrja to odio prasme. Pernelyg greitai kalbant tekstas tampa nebesuprantamas ir auditorija nustoja klausiusi. Taiau norint k nors akcentuoti patartina visuomet sultinti kalbos temp. Artikuliacija. Oratoriui labai svarbi gera dikcija. Murmjimas parodo, kad kalbtojas negerbia auditorijos. Pauzs. Tai vienas svarbiausi kalbos element. Oratoriui trumpam nutilus, klausytojai gali apmstyti igirst informacij. Jeigu kalbdami pamirote koki mint, patylkite ir vl tskite toliau. Tada auditorija nepastebs, kad sutrikote. Neverta tokiu atveju atsiprainti sulugdysite 23

save klausytoj akyse. Pauzs tarsi sutvarko kalb, padeda j geriau suprasti. Taiau piktnaudiauti jomis nepatartina, nes kalba su daugeliu pauzi yra padrika, j sunkiau suvokti. Reikt pridurti, kad vienas sunkiausi gdi, kuriuos oratorius privalo isiugdyti, yra sugebjimas tinkamu laiku daryti pauzes. Balso ypatumai, lemiantys komunikavimo skm: Maloni intonacija; Optimalus balso garsumas; Nedidelis kalbos greitis; Suprantamas ir tikslus praneimo tekstas; Sklandi kalba. Balso ypatumai, kliudantys komunikavimui: Monotonikumas; Per didelis garsumas; argono, barbarizm naudojimas; Pernelyg greita kalbsena; Pernelyg lta kalbsena; Parazitini odeli naudojimas (supranti, inai ir pan.). Praneimo vertinimas. Baigus praneim labai svarbu gauti grtamj ry i auditorijos. Reikt atsakingai vertinti ir teigiamas, ir neigiamas jos pastabas. J. M. Penrose, R. W. Rasberry, R. J. Myers (1997) praneimo kokybei vertinti silo toki lentel. Pagrindiniai vertinimo kriterijai Aki kontaktas Rank judesiai Veido iraika Vidins pusiausvyros ilaikymas odi aikumas Taisyklingas kiriavimas Tinkamas balso tonas Pakankamas garsas Teisingas tarimas vertinimas L L L L L L L L L G G G G G G G G G P P P P P P P P P B B B B B B B B B

Papildomas komentaras L labai gerai; G gerai; P patenkinamai; B - blogai Paymkite kiekvien vertinimo kriterij. Paskui analizuokite, kodl apibraukite raid G gerai ir ko trko iki L labai gerai. Klaidos, kurias padarte praneimo metu, jums labai praves tobulinant kalbjimo gdius. 2.2.3. Vieosios kalbos stiliaus ypatumai Kalba atspindi mogau vidin kultr. mogus gali vilkti puoniais drabuiais, bet jeigu jo kalba bus prasta prikaiiota argono, svetimybi (o k jau kalbti apie keiksmaodius!), tai spd toks mogus paliks prast. Prisiminkime ms tautos patarl: Pagal drabu sutinkamas, pagal prot palydimas. Kaip vliau matysime, kalbos kultr lemia minties kultra. Kas gi yra stilius? Prof. J. Pikilingis yra apibrs j taip: Stilius tai mogaus kalbos sandara, iraikos bdas, tai kalbos vartosena groinje literatroje, mokslo veikaluose, publicistikoje, oficialiuose ratuose, kasdieninje buityje, tai literatros mokyklos srovs atstov kalbjimo maniera; tai kalba, vartojama groinio krinio ryje (epe, dramoje, lyrikoje ir kt.), tai vairs kalbos atspalviai bei ypatybs (p. 6). 24

K. uperka stiliaus svok apibdina taip: Stilius yra kalbos vartojimo bdas, to bdo savitumas. Jis pasireikia kaip priemoni atranka (selekcija) ir organizacija (kombinacija) (p. 12). Prof. J. Pikilingis yra ras, kad stilinga kalba yra aiki ir tiksli, paprasta, gryna, glausta, gyva, taigi, vaizdinga, skambi, turtinga. R. Koeniauskien iskiria tokius bendruosius reikalavimus oratoriniam stiliui: taisyklingum, grynum, aikum, paprastum, glaustum, gyvum, tinkamum, estetikum. Kalbos aikumas. mons bendraudami keiiasi informacija, tad labai svarbu, kad komunikacinio proceso dalyviai j suvokt teisingai. Kalbos aikumas kenia nuo kai kuri oratori ar panekov kalbjimo kuo mantriau. Jie naudoja pernelyg daug tarptautini odi, kai galima puikiausiai isiversti su lietuvikaisiais atitikmenimis, kalba ilgais, sudtingos konstrukcijos sakiniais. Buvo atlikti psichologiniai tyrimai, kokio ilgio sakinius lengviausia suvokti. tai rezultatai: 8 odiai ir maiau labai lengva skaityti 11 odi lengva skaityti 14 odi pakankamai lengva skaityti 17 odi prasta skaityti 21 odis sunku skaityti 28 odiai labai sunku skaityti Kartais oratoriai (ypa akademins bendruomens atstovai) piktnaudiauja mokslinio stiliaus specifika, naudoja daug speciali termin ir apskritai upila klausytojus odi gausa. ia oratoriams (esamiems ir bsimiems) reikt priminti lietuvi liaudies patarl: Kur odi daug, miniai vietos maa. Be to, yra sitvirtinusi alinga nuostata: jeigu kalbsiu paprasiau, mane apkaltins profesionalumo stoka. Taiau po tariamo profesionalaus kalbjimo kauke nesunku velgti neturjim k pasakyti, mgavimsi savo imintimi. Michel Montaigne (Mielis Montenis), XVI a. prancz filosofas, ra: Kas liesesnis, tas apsivelka daugiau rb; kieno skurdi mintis, tas ipuia j odiais. simintinas buvo interviu per Lietuvos radij su astrofizikos moksl daktare profesore Z. Sviderskiene. Apie ities sudtingus dalykus mokslinink kalbjo populiariai, paprastai, kad bt suprantama plaiai klausytoj auditorijai. Profesorei buvo svarbiausia pateikti klausytojams domi informacij, visikai nesimgaujant savo akademiniais titulais ir neabejotina erudicija. Toks unikalus profesionalumo ir vidins kultros derinys turt tapti sektinu pavyzdiu studijuojaniam jaunimui. Kalbos tikslumui neretai pakenkia sakini taisyklingumo stoka, odi darybos netikslumai, prastas vertimas i kit kalb, logikos klaidos. J. Pikilingis yra pateiks tok anekdotin netaisyklingo sakinio pavyzd: Studentams skrodiant lavonus, kartais jie neitveria ir pabga. Kalbos paprastumas glaudiai susiejamas su aikumu. Paprastumui kenkia mantravimai, teksto perkrovimas tarptautiniais odiais ir specialiais terminais. Kalbos grynum pirmiausia uteria barbarizmai, argonas, piktnaudiavimas tarptautiniais odiais ir kt. Stilinga kalba privalo bti ir glausta. Rengiantis vieai kalbai btina atrinkti svarbiausias tezes, faktus, pavyzdius. Nereikt klausytojams rodinti savaime aiki ties. Vengtina ir mantri kalbjimo maniera, kuomet tampa akivaizdus oratoriaus grjimasis paiu savimi. inoma, kalboje gali bti digresij, nutolim nuo dstomos temos, jeigu tai padeda klausytojams geriau suvokti dstom mediag. Be to, sudtingesni reikini esm galima nusakyti taikliu aforizmu ar patarle. Taip ireiktas mintis geriausiai simena klausytojai, o ir laikas sutaupomas. Stilinga kalba pasiymi gyvumu. Gyvum sustiprina nuoirdios oratoriaus intonacijos, kalbos tempas, tam tikri neverbaliniai akcentai (gestai, mimika, laikysena). Klausytoj auditorijai didel teigiam poveik daro ir oratoriaus spontanikumas, energija, gilus asmeninis suinteresuotumas dstoma tema. Kalba turi bti taigi. Kalbos taigum sustiprina palyginimai, epitetai, humoras, subtili ironija. taigum maina didaktika, monotonikas dstymas, ablonikos frazs. Beje, reikt akcentuoti ir dar vien kalbos ypatyb psichologin poveik klausytojams. odiai ir junginiai moni pasmonje siejasi su vairiomis emocinmis bsenomis. 1944 m. JAV 25

buvo atliktas eksperimentas norint isiaikinti odi vartojimo danum. Buvo itirta 30 tkst. odi. Pasirod, kad odis laisv sutinkamas tekstuose 761 kart, o odis nelaisv tik 49 kartus. odis grois vartojamas 41 kart daniau, bei bjaurumas, juokas 2,4 karto daniau negu verksmas ir t.t. Tas pats eksperimentas buvo atliktas prancz, ispan ir vokiei kalbomis. Mint odi vartojimo danumo tendencija pasiliko ta pati. is pavyzdys iliustruoja moni smoning (ir nesmoning) polink teigiamus pergyvenimus. Tai oratoriui inotina. Jeigu jis parinks odius, kurie pozityviai nuteikia auditorij, sugebs tinkamai pamaiktauti, pasakyti nuoird kompliment, tuo lengviau jam bus su klausytojais bendrauti ir tikinti juos savo teigini teisingumu. Taigi, geras oratorius privalt subtiliai jausti kalb. Tuomet jis sugebs suteikti savo odiams spalvas arba atspalvius. I pirmo vilgsnio gali pasirodyti netikta, kad odiai gali bti stiprs arba silpni, pasyvs arba aktyvs, tvirti arba minkti. Tokiomis pat ypatybmis gali pasiymti ir j junginiai arba sakiniai. Pavyzdiui, sakinys At viesulas ne tik pagal savo prasm, bet ir pagal skambjim ms smonje palieka jgos, verlumo pojt. Oratorius gali ir visai savo kalbai suteikti tam tikr emocin spalv, kuri, jo nuomone, geriausiai atitiks jo kalbos turin ir pads klausytojams geriau j suvokti. Pasitaikanios vieos kalbos klaidos yra: Monotonikas balsas; Bereikmis vilgsnis; Nespjama pasakyti visko, kas sumanyta; Varomasi ir nepasitikima savimi; Mgdiojamas mgstamas oratorius; Kalbama pernelyg lakonikai, ribotai naudojant neverbalines priemones; Nesikreipiama mones auditorijoje, ignoruojamos j problemos, vengiama atsivelgti j interesus, poreikius, veiklos motyvus; Nepalaikomas grtamasis ryys su auditorija; Emocij perteklius arba j stygius; Nenuoseklus mini dstymas; Kalbos neibaigtumas (Penrose J.M., Rasberry R. W., Myers R. J. Advanced Business Communication. Third edition. USA, 1997). Norint ivengti vieosios kalbos sakyme klaid, reikt atkeipti dmes psichologin pasirengim vieajai kalbai bei pasitikjimo savimi faktori. Senovs Romoje, Koliziejuje, tkstani akivaizdoje krikionis buvo mestas litui sudoroti. Minia stebjo, kaip litas prioko prie krikionio, pasilenk prie jo ir pasiruo sti. Kaip tik tuomet, kai galas atrod neivengiamas, krikionis kak sunibdjo litui aus ir litas su baime atoko atgal. Imperatorius apstulbintas paklaus krikionio, kaip jis atliko stebukl. Krikionis atsak: Tai buvo lengva. A pasakiau litui, kad po piet jis turs pasakyti kelet odi. Taip, kalbos sakymas gali bti gsdinantis dalykas. Bet tegu tai neigsdina js. Prieingai nei litas, js galite suvaldyti savo baim. Ir nra jokios prieasties dl to prarasti savo piet (18, p. 244 M. Kuneris. Tobula kalba aliems). Tad k gi daryti norint atsikratyti baims, stovint prie klausytoj auditorij? Pasitikjimo savimi jausmas glaudiai susijs su saviverte. Kuo blogiau apie save manome, tuo maiau pasitikime. Tad svarbiausia ugdyti geresn nuomon apie save. Be abejons, pasitikjimo suteikia ir savo dstomo dalyko puikus imanymas ir geras pasirengimas kalbai. Viej kalb pavyzdiai Prezidento V. Adamkaus inauguracin kalba Seime. Vilnius, 2004 m. liepos 12 d. (ELTA). Liepos 12 dien ikilmingame Seimo posdyje irinktasis Prezidentas dav priesaik Lietuvos tautai. Praddamas savo kadencij Prezidentas Seime pasak kalb. ELTA perduoda j netrumpint: 26

Gerbiamas Seimo pirmininke! Gerbiami Seimo nariai! Js Ekscelencijos ambasadoriai, Ponios ir ponai, Brangs Lietuvos mons! Man, pradedaniam nauj kadencij, tenka didel garb vl kreiptis Jus. Prisiekiau saugoti Lietuvos emi vientisum, bti visiems lygiai teisingas, bti itikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai. Tai tolesnio Lietuvos valstybs stiprinimo priesaika. Dirbsime drauge su Jumis, Seimo nariai. Drauge su visais Lietuvos monmis. Lietuvos vientisumas neatsiejamas nuo ms visuomens vienybs. Bsime stiprs ir vieningi, jeigu savo valstybje tvirtinsime teisingum, asmens saugum, pakelsime vis moni gerov. Per 14 atkurtos nepriklausomybs met nujome ilg keli. Nuo pamat sukrme valstyb, kurios paanga stebina visus Lietuvos sveius, kuri tapo demokratini ir klestini Europos Sjungos ali eimos nar, kuri yra patikima iaurs Atlanto aljanso partner. Lietuva dabar nepalyginti tvirtesn, saugesn nei 1998 metais, kai prasidjo pirmoji mano kadencija. Taiau pastaraisiais metais gijome ir karios patirties. Pasirodo, kelyje, kuriuo skmingai engiame Vakarus, turtingesn ir saugesn ateit, patys sugebame sursti klii. Igyvenome ilgus mnesius, kai buvo dirbtinai suprieinamos ne tik valdios institucijos, bet ir skaldoma visuomen. Tai jau uverstas nemalonios praeities puslapis. Bet valstybs prestiui, valdios institucij autoritetui suduotas skaudus smgis. Ms pareiga kuo skubiau ugydyti ias aizdas. Pirmiausia turime parodyti Lietuvos monms, kad Seimas, Vyriausyb, Prezidentas ranka rankon dirba, tarnaudami visuomenei, kad nra ir negali bti joki iai tarnystei prieing partini ar asmenini politini interes. Tad keliu sau uduot telkti Seimo, Vyriausybs, kit valdios institucij pastangas, siekti vis politini jg sutarimo sprendiant Lietuvos monms rpimas problemas. Jokiu bdu neketinu tiesiogiai kitis kit valdi kompetencijai priskirtus darbus. Taiau Prezidentas gali ir privalo pasirpinti, kad valstybs valdymo mechanizmas dirbt darniai. Todl priadu dirbti drauge ir kvieiu Jus bti patikimais partneriais stiprinant Lietuvos valstyb ir keliant jos moni gerov. Grietai laikysiuosi Konstitucijos. Taiau tai nereikia, kad bsiu tik valstybs simbolis bsiu aktyviai veikiantis Prezidentas, valdios veiksmus vertinantis ir i morals pozicij. mons Lietuvoje labiausiai isiilg moralios valdios. Tik krikionikaisiais morals principais turi bti grindiami vis Lietuvos politik bei partij odiai ir veiksmai. Todl sipareigoju principingai reikalauti asmenins kiekvieno valstybs pareigno atsakomybs. Tai btina slyga veikiant korupcij, apribojant valdinink savival. Pagaliau ir visose Lietuvos valdios staigose turi sivyrauti iuolaikinis vieojo administravimo supratimas, kad mogus - ne praytojas, o reiklus paslaugos vartotojas. Bet svarbiausia - tai ir slyga, leidianti tvirtinti teisin valstyb bei pilietin visuomen visuomen, kurioje akylai sergstimos visuotinai pripaintos mogaus teiss ir laisvs. statymai turi tarnauti monms, o ne kurti iskirtines slygas ir privilegijas irinktiesiems. To sieksiu inaudodamas Prezidento galias statym leidyboje. Seimas privalo priimti teisingus ir tinkamus statymus. Taiau jie liks tik popierins deklaracijos, jei neutikrinsime j gyvendinimo. Todl teismai ir kitos teissaugos staigos privalo tapti statym ginaniais teisingumo bastionais. Suvokiu milinik Konstitucijos man suteikt atsakomyb skiriant teisjus. Sieksiu, kad teisjais tapt tik nepriekaitingos reputacijos, atsidav savo darbui teiss profesionalai. T pai princip laikysiuosi ir skirdamas teistvarkos institucij vadovus. Ginsiu teism nepriklausomum, bet, kita vertus, apsaugant teissaug nuo politik kiimosi, btina garantuoti, kad ir teistvarkos darbuotojams nekilt n menkiausi pagund daryti tak politiniams procesams. Tai taip pat pavojinga demokratijai kaip ir politinis diktatas teistvarkai. 27

Ms demokratija dabar jau tvirtai saugoma nuo vairi iors pavoj NATO skydu. Vidaus saugum ir klestjim mums garantuos europin gerov, kurios siekti mums pads tai, kad Lietuva - jau visateis Europos Sjungos nar. Taiau ar ididiai sakydami, kad jau esame Europos Sjungoje bei NATO, galime teigti, jog ir europins vertybs jau sitvirtino Lietuvoje? Lietuvoje vis dar trksta Europos. Jos nepakanka visuomens smonje, kasdienje moni veikloje. Jos stygius skaudiai jauiamas socialiniame ir politiniame gyvenime. Tai ir lm, kad Lietuva buvo panardinta vidin nesantaik, kuri pristabd jos ingsnius tarptautinje arenoje. Dabar atjo laikas atkurti ms alies tarptautin autoritet. Todl sieksiu, kad Lietuva vaidint didesn vaidmen regione, Europoje ir pasaulyje. Turime aikiau suvokti savo geopolitin bt, savo aminuosius interesus. Dabar ms usienio politik kuriame jau ne deimiai met. Kuriame deimtmeiams. Pirmiausia Lietuva, kad ir keisdamasi, turi ilikti savimi. Todl reikia pelnyti partneri pagarb ir pripainim, jie turi gerbti ms vertybes, paisyti ms interes. Lietuvai reikia stiprios Europos Sjungos. Lietuvai reikia stipraus iaurs Atlanto aljanso. Todl Lietuva suinteresuota, kad tarp Jungtini Valstij ir Europos Sjungos vyraut harmonija. ia kryptimi ir veiks Lietuvos diplomatija. Lietuvos usienio politika privalo bti aktyvi ir krybinga. Todl ypating dmes skirsiu ms narysts Europos Sjungoje kokybei, Lietuvai pltojant daugiaalius ir dvialius santykius su Europos Sjungos alimis. Lietuva taip pat labai suinteresuota plsti tolyn Rytus saugumo bei stabilumo erdv, skatinti demokratijos vertybi sklaid. Mums ypa svarbi demokratin Rusijos raida. Glaudesn Rusijos partneryst su Vakar pasauliu atvert Lietuvai nauj galimybi regione ir Europoje. Ms interesas - Ukrainos naryst Europos Sjungoje ir NATO. Neblstanti viltis - kad Baltarusija sugr demokratijos keli ir susies savo ateit su euroatlantinmis struktromis. Ms tikslas - padti Kaliningrado sriiai atsiverti Europai, kartu skatinti, kad ir visa Rusija tapt atviresn euroatlantiniam bendradarbiavimui. Tai ir ms strategins partners Lenkijos, taip pat Baltijos kaimyn siekiai. Turime plsti Baltijos regiono sveik visomis kryptimis. Tvirtesni tarpusavio ryiai didint ir Lietuvos strategin reikm. Ms diplomatinis aktyvumas paverst Lietuv svarbiu regiono traukos centru. ie Lietuvos interesai - ir Europos Sjungos bei NATO interesai. Bet svarbiausia, kad tai - Lietuvos moni interesai. iuolaikinis pasaulis, kad ir draskomas prietaravim bei konflikt, vientisas ir nedalomas. Lietuva um savo viet iame pasaulyje. Ms pareiga pasirpinti, kad tai bt garbinga vieta saugiame pasaulyje. Pasaulyje, kuriame gera gyventi kiekvienam Lietuvos mogui". Nobelio premijos laureato kalba. William Faulkner, pasaulinio masto amerikiei prozininkas, romanistas. 1949 m. jam paskirta Nobelio premija. Laureato kalba A manau, kad is apdovanojimas skirtas ne man kaip mogui, bet mano krybai viso gyvenimo trisui, gimusiam kaniose ir monikosios dvasios prakaite, ne lovs ar vis maiausiai naudos dlei, bet tam, kad i monikosios dvasios audeklo sukuriau tai, ko dar nra buv. Taigi is apdovanojimas man priklauso slyginai. Nesunku bus sugalvoti, kam skirti pinigin premijos dal, neumirtant nei apdovanojimo tikslo, nei prasmingo jo sumanymo. A noriau lygiai taip pat pasielgti ir su ventiniu pasveikinimu ir pasinaudoti ia akimirka tarsi varpine, i kurios galiau prabilti naujuosius vyrus bei moteris, jau atsidjusius tai paiai kaniai ir sunkiam darbui; j tarpe jau yra tasai, kuris vien dien atsistos ia vietoj mans. Ms ndienos tragedija slypi visuotinje fizinje baimje, taip ilgai ikenttoje, kad mes net mme jos nepaisyti. Jau nebeliko dvasini problem. Dabar egzistuoja vienas klausimas: Kada mans laukia galas? tai kodl i dien jaunasis raytojas ar raytoja umiro mogaus irdies prietaravim problem, kuri viena pati gali kvpti ger krin, nes rayti verta tik apie tai tik ji verta kanios ir ilieto prakaito. 28

Raytojas privalo vl ito imokti. Jis turi suvokti, kad emiausias pasaulyje dalykas yra baim, o ito besimokydamas amiams pamirti nieking jausm ir savo darbo kambaryje nepalikti vietos niekam, iskyrus sensias aminsias pasaulio ir irdies tiesas: meil ir kilnum, gailest ir ididum, uuojaut ir pasiaukojim nes visi j stokojantys pasakojimai yra trumpalaikiai ir pasmerkti. Kol raytojas itaip nesielgia, tik bergdiai darbuojasi: rao ne apie meil, bet apie geism, apie pralaimjimus, dl kuri nepraranda nieko vertinga, apie pergales, neteikianias vilties ir, kas blogiausia, nesukelianias gailesio ir uuojautos. Jis nesielvartauja ties pasaulio palaikais, jo irdgla nepalieka rand irdyse. Ir rao jis ne apie ird, bet apie glandas. Nepermsts dalyk i naujo, jis rays tarsi stovt tarp moni ir stebt monijos pabaig. A atsisakau pripainti monijos pabaig. Per maa pasakyti, kad mogus nemirtingas vien tuo, jog jis itvers: kad, nustojus gausti paskutiniojo teismo varpo diui ir nutilus aidui ties paskutine neregima uola, veltui stksania t paskutin gstant raudon vakar, - net t akimirk pasigirs dar vienas garsas silpnas, bet nesiliaujantis vis dar kalbanio mogaus balsas. A atsisakau pripainti tok poir. Tikiu, kad mogus ne tiktai itvers, bet ir nugals. mogus nemirtingas ne todl, kad vienintelis i vis tvarini turi nenuilstant bals, bet todl, kad jis dvasingas ir turi siel, gebani ujausti, pasiaukoti ir itverti. Poeto, raytojo pareiga kalbti apie iuos dalykus. Tai jo privilegija padti mogui itverti pakyljant dvasi, primenant jam apie drs ir garb, vilt ir ididum, uuojaut, gailestingum ir pasiaukojim savybes, pelniusias jam praeities lov. Poeto balsas neturi tik atkartoti mog, jis gali tapti ir vienu i ramsi, stulp, padedani mogui itverti ir nugalti. M. Valaniaus kalba. Pamokslas apie pramogas, pasakytas Mozyrtuje apie 1833-1834 metus. Ir a painau, kad nra tuose dalykuose nieko geresnio Kaip linksmintis ir daryti gera savo gyvenime (Ekleziastas, III, 12). Daugelis moralist ir vento gyvenimo statymdavi, nurodani, kas monms dera ir kas nedera, paprastai su didiausiu kariu kalba apie Dievo ir artimo meil, apie mald, pasninkus ir imald, o apie reikalingum poilsio ir pramog, kurios, laikantis viso to, kas suminta, yra naudingos nusilpusioms jgoms atgauti, arba visikai tyli, arba peikia jas kaipo laisviau gyvenani moni piktnaudiavimus ir prasimanymus. Viepaties iminiaus nuomon, kuri anksiau idsiau, jog nra tuose dalykuose nieko geresnio, kaip linksmintis ir daryti gera savo gyvenime, nors, be abejo, pasakyta apie vidin diaugsm, kylant i ramios sins, vis dlto leidia pripainti, kad mogus, pildantis Dievo vali, neturi bti lidnas, o i to matyti, kad jis turi teis naudotis tokiais pasilinksminimo bdais, kaip pramogos ir aidimai. Ar i tikrj taip yra, suinosime i io pamokslo ir kartu pamatysime, koki taisykli reikia laikytis pramogaujant. Kalbdami apie pramogas, turime mintyje lengvus usimimus, maai varginanius prot ir savo prigimtimi gebanius suteikti jam daugiau energijos. Toki pramog esti vairi, i kuri mums geriausiai pastami aidimai, teatriniai reginiai, pasivaikiojimai ir panas dalykai. K gi apie juos manyti? Ar gali krikioniui j kartais prireikti ir ar gali jis nenusiddamas jais naudotis? tuos klausimus atsako religija ir protas. Ms iganytojas Jzus Kristus gyvendamas nenorjo savo mokytiniams liepti pasninkauti dl to, kad pasninkaudami jie bt buv lidni, lygiai kaip Jis, numatydamas bsimj Apatal likim, neumiro spdamas pridurti, kad prispaudimuose jie diaugtsi ir linksmintsi. v. Paulius, persims Viepaties Kristaus dvasia, ne kart
savo atverstiesiems liep diaugtis, sakydamas: Diaukims, broliai, Viepatyje, ir dar kart sakau diaukims! ios ir dar labai daugelis ventojo Rato viet yra aikus rodymas, kad religija duota ms lai mei, o ne tam, kad btume paniur ir lidni, ir kartu leidia naudotis tokiais pasilinksminimo bdais kaip aidimai ir kitos pramogos. T pat patvirtina ir sveikas protas. Jeigu, sakyiau, nebtume mons, jeigu prigimties btume apdovanoti nepaprasta stiprybe, jeigu ms protas bt toks energingas, kad niekados nepailst, tuomet galtume drsiai sakyti, kad aidim ir pramog, kaipo susijusi su didiu dykinjimu, visikai nereikia; tada visus, kurie bet kada atsiduoda pramogoms, galtume laikyti nelabai pavyzdingais monmis. Bet dabar, kai inome, kad nuolatinis darbas isekina gyvybines jgas, kad protas po ilgos tampos btinai reikalauja poilsio, turime pripainti, kad apskritai aidimai ir pramogos, kaip tinkamos priemons ms jgoms

29

sustiprinti ir prabganioms valandlms maloniai praleisti, nieko smerktino savyje neturi ir darbtiems monms yra prideranios ir reikalingos. Kadangi pasaulyje nra toki vent dalyk, kuri mons negalt panaudoti piktam, mums reikia kai kuri taisykli, kad geriau suprastume, kada dera aidimai ir pramogos, o kada jos mums draudiamos. aidimai yra irasti, kaip jau girdjome, kad sustiprint nusilpusias jgas, kad po darbo maloniai pailstume. I ia ivada, jog aidim galime imtis tik tada, kai i tikrj esame ilgai dirb, kai poilsis yra mums btinai reikalingas. Imdamiesi j, privalome juos tam tikru bdu pasirinkti. Tik tokiais galime naudotis, kurie deramai lavina intelekt ar bent nesilpnina kno ir sveikatos; be to, tokiais, kurie nesukelia pavojaus, kad smarkiai pakenks turtui arba ir visikai j praudys; pagaliau tokiais, kurie nra paremti grynu atsitiktinumu ir neteikia dingsties kilti pykio, godumo aistroms ir besaikiam susijaudinimui. Tad prasiengia tie, kurie atsiduoda aidimams, neteikiantiems jokios pramogos arba priklausantiems vien nuo aklo atsitiktinumo, kur nei vikrumas, nei sumanumas neturi jokios takos. Prasiengia tie, kurie dykindami aidia ne tam, kad pailst ar prigimties jgas sustiprint, o vien iekodami pelno; kuriems aidimai pakeiia kasdienin darb; kuriems jie tampa blogu proiu ir netgi nusikalstama aistra, nes jiems atsidavusieji liai lauo pirmj Iganytojo sakym, paniekina svarbiausi krikionik doryb, btent mylti save pat ir savo artim. Ne vienas lodamas vjais paleidia turt, protvi ilgu ir kruvinu tri su gyt, ir stumia save pat su mona ir vaikeliais skurd. Ne vienas lodamas klimpsta skolas, kuri n vaikai nepajgia imokti! Ne vienas, smarkiai prasilos, puola nevilt ir prie laik atgula kapuose! Kas gali bti ventesnio, kaip pareiga pasirpinti vaik laime ir ilaikyti savj bt? Ir vis dlto lojui nra retenyb j paniekinti! Kas gali bti apverktiniau u tokias pratingas azartinio loimo pasekmes? Ir vis dlto ne vienam lojui tenka jas patirti! Veltui i lojo lauktume! artimo meils. Kiviruose ir piktumuose atsiskleidia godumas, kuris iaip bna pasislps, o loiant sukyla ir sutrauko senus draugysts ryius. Lojas, vien pelnu susirpins, ieko jo svetimoje nelaimje, siekia praturtti sskaita t, su kuriais bendrauja ir kuriuos vadina savo prieteliais. Iranda bd, kaip apgauti savo draugus, slapstosi nuo j ir naudojasi j klaidomis. Vis savo pasitenkinim, vis laim ir skm jis remia artimo neskme, susigrauimu ir nelaime! Argi toks mogus vertas bent kokios pagarbos? I ia ivada, jog kiekvienas, pastebjs savyje polink tas nusikalstamas aistras, kiekvienas, kuris lodamas ieko ne pramogos, o pelno bei artimo skriaudos, privalo btinai ir visam laikui nuo loimo susilaikyti. Kita pramog ris yra teatriniai reginiai. ie, jeigu vadovausis geru skoniu ir padorumu, ne tik suteiks protui reikaling poils, bet ir bus mogui iais poiriais naudingi: piedami mogaus gyvenimo paveiksl, rodydami nekaltybs ir suklydimo, imintingumo ir kvailysts, dorybs ir ydos pavyzd, ir visa tai ne sausai apraindami, kaip yra bdinga moralistui, o ikeldami veikj prie irov akis ir kartu stipriau negu anas veikdami vaizduot, jie auklja sielos pajgas, palenkia mog mylti tikr gro ir dor, pakreipia jo intelekt avtis dorybe ir bjaurtis yda. Tokiu tad bdu, ne vidiniu proto tikinjimu, o ioriniu, akis patraukianiu vaizdavimu jie daro mones geresnius ir tobulesnius. Salia viso to teatriniai reginiai, ypa jeigu j autori pirmasis tikslas yra irovo pramoga, o ne dora, gali tapti dorai pavojingi. Kas galt paneigti, kad teatre ne syk maloniausiais pavidalais rodoma, kaip koks nors asmuo pasiduoda vienokiai ar kitokiai aistrai, nukrypsta nuo kelio, kur yra nurodiusi krikionikoji moral, arba dar blogiau - netgi sumaniai nusiengia; kartu maja pasibjaurjimas, kur nusikaltimo vaizdas turt kiekviename sukelti, gerokai apsiprantama su nusikaltimu, o tai i dalies skatina paiam panaiu vikrumu nusiengti. Ten pat ne kart bet koks pasitenkinimas, bet kokia mogaus gyvenimo laim ir skm remiasi abipuse lyi meile. Ne kart scen ivedami kuo rimiausi asmenys ir reikalai, susij su religija, ir parodomi itin juokingai; tuo mainama luomui ir religijai derama pagarba. Dl i ir panai pavoj, gresiani tyrai nekaltybei, kiekvienas, nepakankamai atsparus pagundai, kiekvienas, susiavintis rodom dalyk paviriumi, o ypa kiekvienas neprityrs ir jaunas, kurio audringa vaizduot ir polinkis jautrum daro j labiausiai paveikiam, privalo visikai nuo toki pramog susilaikyti. Prieingai, tie, kuri protas visikai subrends, kurie apdovanoti imintimi ir nuovoka, kurie iri ne rodom dalyk paviri, o j esm, nesileis teatrui savito pavirinio vaizdavimo suklaidinami. Jie skiria iems dalykams nedidel savo turto dal, ir jiems tokios pramogos netampa alingu proiu, o vien intelekt stiprinti ir sumanym guvinti padeda. Dl to n kiek nenukenia nei j kis, nei jokios kitos priederms. Lankydami vieus teatrus, jie nedaro nieko smerktino ir negarbingo. Panai nuomon ir panaius nurodymus galima isakyti ir apie kitas pramogas, kaip okius, mediokl, pasivaikiojimus, apie kurias dl trumpumo nebekalbsiu. Tad matome, krikionys, kad pramogos dl savo prigimties i tikrj nra smerktinos, pastebime, kad yra toki atvej, kai mons, nepaeisdami sins, gali imtis pramog ir paskirti joms bent kiek laiko ir netgi laimti sau nemaa naudos. O antra vertus, alia to patiriame, kad tos paios pramogos, kurios yra tinkamos, jeigu laiku panaudojamos, tampa nederaniomis, jeigu kas joms atsiduoda ne laiku; tos paios pramogos yra pagirtinos, jeigu naudojamos su saiku, ir tampa smerktinos, jeigu pavirsta alingu proiu;

30

pagaliau tos paios pramogos bna sielai ir knui naudingos vieniems ir alingos kitiems. O i ia koki ivad ir koki bendr taisykl ivesime? O toki, kad mums leistina atsiduoti pramogoms, bet prie atsiduodami joms privalome irdyse turti Dievo meil ir baim. Jos nurodys mums pramog viet ir laik, neleis jose perengti rib, gins mus nuo pavoj, jose pasitaikani; iomis dorybmis apvainikuoti, sitikinsime, kad, pasak ano Viepaties iminiaus odi, nra geresnio dalyko kaip linksmintis ir daryti gera. Amen (I lenk kalbos vert Vanda Zaborskait. Krantai, 1989, nr. 6, p. 33-36).

2.3. Raytin komunikacija Raytini ini raida Lietuvoje. Btinumas naudotis ratu Lietuvoje atsirado XIV amiaus pabaigoje -XVI amiaus pradioje kartu su bajor luomo, banyios bei miest magdeburgini korporacij ir jau gana sudtingo valstybs valdymo mechanizmo susidarymu. Raytin informacija kaip komunikacijos priemon buvo reikalinga ir dl tarpvalstybini santyki pltimosi. Rato kultrai plisti nema reikm turjo valstybs aparato ir luomini institucij ratins. Nuo XIV amiaus pabaigos skmingai veik didiojo kunigaikio ratin. Ji leido ratus vairiomis kalbomis, parengdavo atsakymus t pai dien, atlikdavo reikalingus nuoraus, vertimus, prie korespondencijos priddavo lydrat, o pasiuntiniai gaudavo raytines instrukcijas. Paplito ir ratiki didiojo kunigaikio nurodymai vietininkams. Nuolat cirkuliavo korespondencija tarp centro ir atitolusi vietovi. Ratini veikla dieg raytin akt Lietuvos feodal ir miestiei buityje: donacijas, pardavimo ratus, testamentus, sutartis. Suklestjus amatams ir prekybai, valdanios klass veiklai buvo btina dokumentacija, fiksuojanti atsiskaitymus, inventorizacij bei apskaiiavimus, o tai galjo garantuoti tik tvarkinga ratvedyba. Apibendrinta sudtingos ratvedybos naudojimo tvarka galino ratininkus nesunkiai suprasti XV amiaus pabaigos teologikai orientuotas teorines inias, suvokti, kokios materialins ir organizacins prielaidos lemia skming gamybin, administracin ar politin veikl. To meto ratininkai mantriai pasirainjo ir vizavo dokumentus, krybikai sueiliuodavo j formules, redagavo luomines privilegijas, teisynus ir atskirus statymus, versdavo sudting formuluoi tekstus, kurdavo memorandas. . Taigi dar XVI amiaus pradioje Lietuvoje atsirado profesionali ratinink. Ratininkyst buvo amatas, kurio reikjo mokytis padedant specialistui. XV XVI a. inteligentijos atstovai, baig studijas usienio universitetuose, Lietuvoje daugiausia garsjo ir kaip kanceliarijos, diplomatijos veikjai. Apie raytini ini naudojimo btinum byloja ir tai, kad pirmosiose XVI amiaus pradios miesto mokyklose jau buvo mokoma rayti laikus bei kitus dokumentus (Lietuvos mokyklos ir pedagogines minties istorijos bruoai, 1983). Istorikai palankus laikas lietuvikos ratvedybos, o ypa komercins korespondencijos formavimuisi, buvo Nepriklausomybs laikotarpis. Spariai besivystantys prekybiniai santykiai reikalavo nuolatini ryi su plaija visuomene, vairiomis staigomis, valdios institucijomis. Kaip ra lietuvi pedagogas, redaktorius J. Ilgnas, tiems santykiams pradti ir palaikyti nr geresnio bdo per laikus (J. Ilgnas, 1924, p. 3). Lietuvoje pradjus spariai leisti lietuvik spaud, knygas, vairius veikalus, pasirod ir pirmieji darbai, nagrinjantys dalykinio susirainjimo problemas. Dar 1924 m. pasirod J. Ilgno Komercijos korespondencijos vadovlis, paraytas remiantis moni patyrimu, tradicijomis, kurios laikui bgant nustat siuniamiems ratams tam tikras taisykles bei formas. is vadovlis buvo naudojamas ir mokyklose, dstant komercinio susirainjimo pagrindus. Vliau panai darb pasirod ir daugiau. Galima paminti D. lapoberskio knygel 44 angl komerciniai laikai: Lietuvikai - anglikas komercins korespondencijos vadovlis. 1938 m. pasirod ir pirmosios lietuvikos Ratvedybos taisykls, reglamentuojanios vidaus dokument rengim, forminim ir laikym. ie ir kiti leidiniai labai palengvino Lietuvos prekybos ir pramons moni darb, kur komunikacija ratu buvo viena i esmini ryio priemoni. Deja, lietuvikos tradicijos buvo sulugdytos ir pamirtos per ilg sovietin laikotarp. Pokario suiruts metu dokumentai buvo rengiami savo nuoira, nesilaikant griet reikalavim. Nuo 1972 m. Lietuvos organizacijos gausi vidin dokumentacij reng pagal rusik standart. Vliau, 31

vadovaujantis GOST 6,38, 6,39, buvo patvirtinti Vieningos valstybins ratvedybos sistemos nuostatai, privalomi visoms respublikoms. 1974 m., 1975 m. ijo Lietuvos Ministr Tarybos nutarimai Dl tolesnio ratvedybos tobulinimo Lietuvoje, taiau i esms jie maai pakeit tuometin ratvedybos sistem. Sjunginio pavaldumo mons netgi reng dokumentus rus kalba. Tik 1981 m. buvo ileistas ir vliau kas penkeri metai koreguojamas Lietuvos ratvedybos standartas. Deja, jis parengtas vadovaujantis GOST 38-72 reikalavimais ir taisyklmis. Ir toliau ryiai tarp organizacij buvo palaikomi keiiantis formaliais, grietos konstrukcijos ir turinio ratais. Ryiai su usienio valstybmis buvo labai silpni, todl jokios naujovs nebuvo taikomos. i sistema labai paveik komunikacijos ratu formas bei tradicijas. Todl dabar, be ekonomini reform, tenka keisti, tobulinti ir dalykinio susirainjimo (ir vidinio, ir iorinio) taisykles, formas, o svarbiausia imokyti mons aikiai, tiksliai, sklandiai, mandagiai reikti savo mintis. Raytins komunikacijos privalumai. Siuniamos raytins inios svarb patvirtina ir bendravimo ratu privalumai, kuriuos iskyr Bowman ir Branchaw (1987): Raytin informacija yra ilgalaikis dokumentas, kuriuo galima naudotis ir ateityje. Saugomi bylose vairs ratai, laikai ir ataskaitos neleis suabejoti tuo, kas buvo pasakyta. Ratu yra gautinai patvirtinamas susitarimas. Susirainjant danai sudaromi ilgalaikiai kontraktai. Net jei du partneriai prim viening sprendim telefonu, jie btinai patvirtins savo susitarim ratu, kad bt ivengta menkiausi nesusipratim. Raant logikai pltojama mintis. Bendraujant ratu nuosekliau pateikiami sudtingi argumentai, nes nuolat kontroliuojama. Raantysis gali perirti ir keisti savo ini tol, kol bus tiksliai idstyta reikalinga informacija. Skaitantysis savo ruotu gali skaityti ir nagrinti gaut ini, kol j supras. Taigi raymas padeda praneti sudting informacij, kurios perdavimas telefonu ar kitais odiniais komunikacijos kanalais gali sukelti neaikum ir keblum. Raytin ini perteikti ir priimti kur kas patogiau, kadangi informacija gali bti rengiama ir priimama susirainjantiems priimtinausiu laiku. Tuo tarpu telefoninis skambutis vienai ar kitai aliai gali kelti keblum. Raytiniais bendravimo kanalais tradicikai perduodamos tam tikros inios, kaip pavyzdiui, pakvietimas oficial rengin, susitikimo vietos ar laiko patikslinimas, praneimas apie preki isiuntim ar gavim ir pan. B. S. Persing (1981), apvelgdama pagrindinius raytini kanal ypatumus, pirmiausia akcentavo j svarb tarpasmeniniame ir tarpgrupiniame bendravime. Autor taip pat pabr, kad bendravimas ratu reikalauja geresni sugebjim negu bendravimas odiu dl slyginai pastovesnio ini pobdio. Kaip svarb privalum B. S. Persing nurod tai, kad keiiantis informacija ratu, pavyksta ivengti nereikaling emocij, kurios danai bdingos odinei komunikacijai. Be to, tik raytin informacija padeda greitai veikti didelius atstumus, sutaupyti laik ir pagreitinti informacijos perdavimo proces. Daugiausia raytin informacija keiiamasi palaikant kontaktus tarp organizacij. iuolaikins organizacijos veikla jau nebesivaizduojama be plai iorini ryi, kurie nulemia jos skm ir ger vard rinkoje. Populiariausia forma yra dalykiniai laikai. Skubs praneimai dar perduodami Internetu. Lietuvoje oficialius ratus, kuriuos viena organizacija kuriuo nors klausimus raydavo kitai organizacijai, keiia maiau formals laikai, siuniami ir patu, ir faksais. Tai ypa pastebima privaiose firmose, kurios palaiko nuolatinius ryius su tiekjais, distributoriais, klientais, bankais, kitomis firmomis. Tuo paiu metu susiduriame su nemalonia problema: Lietuva neturi natraliai susiformavusios dalykini laik raymo kultros, taisykli. Iki iol nra bendros nuomons, ar pasinaudoti kit ali turima laik ruoimo praktika, patarimais, ar atnaujinti ir suformuoti savo taisykles. Juk didioji dauguma Lietuvos verslinink, organizacij neisiveria be dalykins komunikacijos. Kadangi ms alis orientuojasi perspektyvius bendradarbiavimo ryius su Vakar partneriais, neivengiamai susidursime su tarpkultrins komunikacijos form, raymo taisykli skirtumais. 32

Usienio autoriai paymi, kad iuolaikins kompiuterins ir elektronins komunikacijos pasaulis smarkiai pakeit ankstesnius laik naudojimo principus. Daug iorins informacijos dabar yra persiuniama i kompiuterio kompiuter, i jo spausdintuvo gavjui. Vis daniau atsisakoma laik diktavimo, spausdinimo bei persiuntimo patu. Nors dalykini laik perdavimas ir keiiasi, taiau esminiai raytins inios paruoimo principai lieka tie patys: pirmiausia atrenkama reikalinga informacija, ruoiamas juodratinis inios variantas, po to tikrinama, redaguojama ir gal gale inia isiuniama adresatui. Usienio firm, kompanij, kuriose dalykiniai laikai yra pagrindine iorins komunikacijos priemon, vadovai rengia specialias personalo apmokymo programas, kuri metu tobulinami darbuotoj raymo gdiai. Kurs metu mokoma, kaip praneti blog ir ger ini, tikinti, informuoti partner. Kai kurios didiosios korporacijos netgi turi specialius departamentus, kuri pagrindin funkcija yra vertinti kompanijos korespondencij bei apmokyti darbuotojus. Labai populiaru ir samdyti iors konsultantus, kurie teikia firmai naujausios literatros, padeda parengti bei vertina siuniam korespondencij. Taip stropiai rpinamasi dalykins korespondencijos parengimu neatsitiktinai. I laiko turinio, apipavidalinimo galima daug k pasakyti apie partnerio padt, solidum, ten dirbani moni pasirengim. Pirmasis spdis danai nulemia tolesnius firm santykius. Juk visikai skirting spd padarys firma, kurios laikas yra banalus, nuobodus, perkrautas stereotipinmis frazmis, ir ta, kurios laikas paraytas aikiai, motyvuotai ir draugiku tonu. Susirainjimo ir nuolatinio keitimosi naujausia informacija apie prekes, paslaugas pagrindu danai pasiraomos bendradarbiavimo sutartys, kontraktai. Taigi daugelis firm iandien supranta, kaip svarbu parengti ger korespondencij, ir todl daro visk, kad ilaikyt savo informacijos pateikimo ratu principus kuo auktesnio lygio. Pastebjome, kad nra bendr dalykini laik formos ir konstrukcijos reikalavim, vairiose firmose ie reikalavimai danai skiriasi, todl autoriai pateikia skirting pavyzdi. Daugelis stambesni kompanij netgi yra ileidusios savo korespondencijos instrukcijas, kuriuose nurodoma, kokiam teksto idstymui teikiama pirmenyb, kokia vartojama skyryba, adresavimo stilius ir pan. Autoriai nesinaudoja ir grieta laik klasifikacija, nes j paskirtis, perduodamos inios turinys gali bti labai vairs. Populiariausi yra vairs praymai, usakymai, paklausimai, kuri tikslas gauti papildomos informacijos, pasinaudoti firmos teikiamomis paslaugomis. Ikilus nesusipratim dl preki kokybs, kiekio, pristatymo termin, ar laiku nevykdius finansini sipareigojim, raomi pretenzij laikai, kurie grindiami faktais, motyvuotais priekaitais. Tokiu atveju pagalb danai kvieiami net ir teisininkai. Populiars yra preki pardavimo (pasilym) laikai, kurie atlieka ne tik informacin, bet ir reklamin funkcij. Geriems santykiams palaikyti danai siuniami trumpi, draugiki padkos, palinkjim, sveikinimo, uuojautos laikai. Laiko teksto idstymas, neigiamo ar teigiamo atsakymo pateikimas turi nusistovjusias formas, tradicijas. Todl danai, susirainjant su partneriais i Vakar ali, gali susidaryti spdis, kad kiekvienam atvejui jie turi i anksto parengt atsakym taip greitai gaunami atsakomieji laikai, o svarbiausia tiksls ir konkrets. Dalykinio bendravimo rastu pagrindai yra gaunami dar mokyklose, o vliau tos inios ir sugebjimai nuolat atnaujinami ir tobulinami. Raymas, ypa svarbiais, esminiais verslo klausimais, reikalauja ne tik formos ini, bet i mogaus psichologijos, usienio kalb, istorijos, t ali kultros, etiketo painimo. Tai menas, kurio mokomasi vis gyvenim. iuo metu dokumentai Lietuvoje rengiami vadovaujantis Lietuvos ratvedybos standartu, kuris buvo parengtas pagal Tarptautinio standarto reikalavimus ir galioja nuo 1992 m. Lietuvos ratvedybos standartas nustato bendruosius reikalavimus, kaip rengti, forminti bei tvarkyti organizacinius tvarkomuosius dokumentus, naudojamus ministerij, departament, staig, moni bei organizacij ratvedyboje. Organizacijos dokument komplekt daniausiai lemia: jos vykdomos funkcijos ir kompetencija, veiklos pobdis, informacijos srautas, ryiai su kitomis organizacijomis. 33

Tvarkomieji dokumentai, (nutarimai, sprendimai, potvarkiai, nurodymai, sakymai ir kt.), naudojami vidinei organizacijos komunikacijai, yra leidiami jos vadovo ar kolegiali valdymo organ vairiais svarbiausiais, operatyviais tolesns veiklos klausimais. Taip vyksta bendravimas tarp skirtingu lygi. Svarbs informaciniai dokumentai, be kuri neapsieina jokia staiga, yra protokolai ir aktai. Protokole fiksuojama kolegiali organ susirinkimuose, pasitarimuose, konferencijose, suvaiavimuose svarstyt klausim eiga, priimti nutarimai ir sprendimai. Tai svarbi ir reikalinga informacija, slygojanti tolesnius organizacijos veiklos aspektus. Aktas suraomas patvirtinant faktus ar vykius, vairias sutartis, sandrius arba veiksmus. Kasdieninje veikloje dar naudojamos vidins ir iorins paymos. Tai informacinio pobdio dokumentas, kuriame pateikiami ir apraomi duomenys kuriuo nors klausimu arba kokie nors vykiai. Prireikus paymoje gali bti teikiamos ivados ir pasilymai. Suinteresuotoms organizacijoms ar asmenims iduodami paymjimai, kuriuose pateikiami ir patvirtinami duomenys apie asmenis arba kokia kita informacija. Kiek reiau raomi pareikimai, pasiaikinimai, pasilymai. Kadangi tai nuolat naudojami dokumentai, daugelis organizacij, paruoia j formas, blankus, nustato nuolatines rekvizit vietas, vienodina, trumpina informacijos turin. Todl tvarkomieji dokumentai pasiymi oficialumu, j tekst kalbins konstrukcijos glaustos, danai pateikiami trafaretai. Pastebjome, kad amerikiei literatroje, skirtoje raytins komunikacijos priemoni apvalgai, neminima tokia vienoda, grieta ratvedybos sistema, kuri bt naudojama kaip pagrindas ruoiant organizacijos dokument paket. Daniausiai pasitaiko tokios dalykins komunikacijos ratu rys: praneimai, memorandumai (memo), vairs pastab rateliai, dalykiniai laikai. 2.3.1.Praneimai, memorandumai (memo), vairs pastab rateliai Vidinei organizacij komunikacijai palaikyti plaiai paplit vairs praneimai, kurie yra viena i svarbiausi priemoni priimant sprendimus. Praneimuose daniausiai pateikiama objektyvi, faktais pagrsta informacija, tam tikr duomen vertinimas, aikinimas. Naudojami ir tokie praneimai, kuriais siekiama tikinti. Kadangi yra daug praneim ri, ir j pateikimo reikalavimai vairiose organizacijose skiriasi, apibendrintai dalykin praneim galima apibdinti taip: Tai objektyvus, sistemingas fakt pateikimas vienam ar daugiau asmen tam tikrais biznio veiklos klausimais (Murphy, Hildebrandt, 1988). Praneime pateikti duomenys gali buti susij su vairiais vykiais, slygomis, paanga, rezultatais, kiekybiniais bei kokybiniais rodikliais, vairiomis problemomis ar silomais j sprendim bdais. Parayti praneimai padeda j gavjui suprasti sudtingas verslo situacijas, atlikti technines bei procedrines uduotis, planuoti veikl, sprsti problemas ir priimti vykdomuosius sprendimus. Akivaizdu, kad praneime idstyta informacija turi bti detalesn ir platesn negu tipikame vieno puslapio dalykiniame laike ar memo. Todl praneimo ruoimas reikalauja daugiau dmesio, raymo technikos bei formos ini. Praneim kelias organizacijoje labai vairus. Juos gauna aukiausio lygio ir padalini vadovai i savo darbuotoj, jie keliauja i viraus apai ir horizontaliai tiems, kurie atsakingi u darb vykdymo politik. Praneimais domisi akcininkai, klientai, kai kurios firmos, visuomenins organizacijos ir netgi valdios institucijos (Murphy, Hildebrandt, 1988). Tokio dokumento analogo Lietuvoje neturime. Galima rasti tam tikr panaum su ms apvalgomis, pasilymais ar praneimais, taiau j naudojimo tikslai bei populiarumas ne visikai atitinka aprayt verslo praneim paskirt, reikm. Tai patvirtina ir plati verslo praneim klasifikacija, pateikta Murphyo ir Hildebrandto (1988). Jie skirsto praneimus pagal j atliekamas funkcijas : informacinius, kuriuose idstomi faktai, apibendrinama mediaga; analitinius, kurie analizuoja, aikina tam tikrus faktus, pateikia ivadas, rekomendacijas. Pastarieji praneimai danai vadinami rekomendacijomis ar pasilymais. 34

Praneimai taip pat gali buti klasifikuojami pagal j turin. Praneim paskirt daniausiai nusako j pateikusio padalinio veikla. Tai gali bti sskaitybos, reklaminiai, kredito, personalo, ininieriniai, finansiniai, draudimo, marketingo, gamybos, statistiniai ir techniniai praneimai. Skiriasi ir praneim formalumas. Formals daniausiai yra ilgi, nagrinjantys sudtines problemas, j prieastis. Jie raomi pagal auktesni vadov pateikt uduot ir reikalavimus. Neformali praneim turinys apima tam tikros srities, konkreios problemos analiz. Jie gali bti raomi ir savo iniciatyva. Kiekvienoje firmoje skiriasi ir praneim raymo danumas, pastovumas. Taigi jie gali bti pateikiami periodikai, kas dien, kas savait, mnes ar kart per metus ir susidarius specialiai situacijai ar problemai nagrinti. Kaip rayti trumpus ir ilgus praneimus Nors kiekvieno praneimo stilius priklauso nuo temos ir autoriaus, yra tam tikri bendri trumpi praneim bruoai. Dauguma ilg praneim taip pat raomi tam tikros formos. iame poskyryje pateiksime tipiko praneimo struktr. Pasiremdami ia struktra, ianalizuosime specifinius angins, pagrindins ir baigiamosios praneimo dalies bruous. Be to, aptarsime struktrines sklandaus dokumento krimo gaires. Galiausiai inagrinsime ilg praneim krim. Pradsime nuo trump praneim ir nuo to, kuo jie skiriasi nuo ilg praneim. Trumpi verslo praneimai yra labiausiai paplitusi biznio korespondencijos ris. Ir ilgas, ir trumpas praneimas pradedamas nurodant tikslus ir baigiamas rezium. Trumpame praneime nereikia nuodugnios angins ir baigiamosios mediagos. Juose paprastai ikart nekama apie tiksl. Tokie praneimai pradedami santrauka, kuri gali sudaryti svarbiausios ivados ir rekomendacijos. Trumpuose praneimuose daniau nei ilguose vartojama asmenin kalba. ia nereikalingos vidins rezium ir apvalgos. Daniausiai vartojami trumpi praneimai yra progresyviniai, komandiruoi ataskaitos, tiriamieji praneimai ir praneimai apie problemas. Progresyviniai praneimai pateikia informacij apie vykdom projekt. Jie nurodo, kas jau atlikta ir kas dar turi bti padaryta. Komandiruoi ataskaitos apibendrina komandiruots vykius. Juose paprastai nurodoma, k raantysis atliko komandiruots metu. ie praneimai daniausiai pradedami apibendrinimu, toliau eina vairios detals, ivados, rekomendacijos ir baigiamoji dalis. Tiriamieji praneimai analizuoja tam tikros temos detales ir pateikia ivadas bei rekomendacijas, pagrstas ta analize. Praneimai apie problemas pateikia rekomendacijas, kaip sprsti problem ar kaip ivengti panai situacij. Ilgi dalykiniai praneimai Oficialaus ilgo dalykinio praneimo apimtis priklauso nuo keturi veiksni: Sudting klausim reikia analizuoti nuodugniai. Dokumentui parengti reikia plataus tyrimo, galinio pareikalauti nemaai laiko ir ilaid. Dokumentas gali turti takos svarbiems sprendimams. Dokumentas gali tapti kito oficialaus dokumento, kuriuo kartkariais pasiremiama, dalimi. Praneim sudaro trys dalys: angin, pagrindin ir baigiamoji. angin dalis raoma prie pagrindin dal. Joje pateikiamas pavadinimas, kompanijos ar asmens, kuriam siuniamas praneimas, vardas, pavard, pavadinimas ir adresas; autoriaus vardas, pavard, kompanija ar padalinys bei adresas. Kai kuri praneim pirmajame puslapyje raomas tik pavadinimas, nors daniau dedamas titulinis lapas, kur pirmiausia ir mato praneim skaitantieji mons. Tituliniame lape raomas pavadinimas, paantrat; vardas, pavard ir adresas asmens ar asmen grups, kuriai skirtas praneimas; autoriaus vardas, pavard; mons ar padalinio pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai. Lydratis oficialiai pristato praneim skaitytojui. Jame vartojami paprasti, tiesioginiai teiginiai. Pratarmje trumpai apraoma dokumento struktra. Turinyje nurodomos praneimo skyri 35

antrats ir paantrats. Iliustracij srae nurodomos visos dokumente pavaizduotos iliustracijos ir lentels. Pagrindin praneimo dal sudaro santrauka, pats tekstas, ivados. Santrauka yra trumpa apvalga, kurioje praneimo turinys pateikiamas glaustai. Tai sutrumpinta praneimo versija. Paties teksto struktrins nuorodos padeda skaitytojo mintims sklandiai pereiti nuo vienos praneimo dalies prie kitos. Kiekvieno skyriaus pradioje turi bti vidin apvalga, o pabaigoje - apibendrinimas. Perjimai tarp skyri sujungia juose idstytas mintis. Pavadinimai kartais padeda sujungti ilgesnius skyrius. Svarbs jungiantieji elementai yra apibendrinanios diagramos ir lentels. Ivadose apibendrinami teiginiai, pristatyti praneime. Dokumento baigiamja dal sudaro visa mediaga, einanti po pagrindines praneimo dalies. Tai: bibliografija (informacijos altini, naudot raant praneim, sraas); priedai (mediaga, papildanti dokumente pateikt informacij; speciali termin odynas odi ar frazi paaikinim abclinis sraas); rodykl (abclinis praneimo tem, prie kuri nurodomas kiekvienas puslapis, kuriame jos buvo pamintos, sraas). Pagrindiniai reikalavimai praneimams ir pasilymams rayti iame poskyryje supaindinsime su ilg bei trump pasilym raymo menu. Apraysime bendrus daugumos pasilym elementus ir nurodysime kalbos bei stiliaus svarb. Galiausiai analizuosime, kokie turi bti efektyvs ilgi bei trumpi prekybiniai ir vidiniai pasilymai. Vis pirma supaindinsime su pasilym tikslais. Pasilym tikslas. Pasilymais paprastai mginama tikinti skaitantj, kad js ir js organizacija galite isprsti tam tikr udavin ar patenkinti jo poreikius. Jie turi pademonstruoti visapusik informacij apie prek ar paslaug, kuri bandote parduoti, rinkos reikalavimus, potenciali klient poreikius bei silpnsias ir stiprisias konkurencijos puses. Efektyviausi pasilymai raomi apeliuojant logik ir emocijas. Skaitantj reikia tikinti faktais. Pasilymuose turt bti gausu fakt ir skaii, tarp j visa btina biudetin informacija. Visi ie duomenys turi bti pateikti tikinamai. rodant tam tikrus teiginius naudinga cituoti ekspert nuomon. Apeliuokite asmeninius poreikius ir emocijas. Pasilymo tikslas ne tik pateikti bet kok sprendim, bet pristatyti tok sprendim, kuris apeliuot skaitaniojo emocijas ir savanaudikum. Sprendiant, kur emocin pritraukimo bd naudoti, paklauskite savs, kaip geriausiai galima apibdinti pirminius skaitaniojo poreikius: kaip fiziologinius, saugumo, socialinius, pagarbos ar saviraikos. Teigiamo organizacijos vaizdio formavimas vienas svarbiausi tiksl. Darykite visk, kad rodytumte savo kompanijos jg, ryt, sugebjimus ir patikimum. Patikimum lemia ir pasilymo profesionalumas. Gerai paraytas dokumentas greiiausiai bus priimtas dmesingai. Pasilymai yra vidiniai ir ioriniai. Vidiniai pasilymai yra dokumentai, vartojami organizacijos viduje ir informuojantys apie tam tikrus pokyius. Jeigu vidiniai pasilymai susij su antraeiliais klausimais, jie daniausiai raomi memo forma. Vidiniai pasilymai, silantys svarbius organizacinius pokyius ir pagrsti tyrimais, yra ilgi ir oficials. Ioriniai pasilymai yra dokumentai, siuniami bsimiems klientams. Trumpi ioriniai praneimai danai raomi laiko forma. Oficialius pasilymus, panaiai kaip ir oficialius praneimus, paprastai viena kitai rao bendradarbiaujanios komandos, kurias gali sudaryti vairiuose padaliniuose dirbantys mons, dirbsiantys su projektu, jei pasilymas bus priimtas. Pasilymo elementai Paprastai, kuo pasilymas oficialesnis, tuo jis ilgesnis ir turi daugiau skyri. Priklausomai nuo auditorijos ir jos keliam reikalavim, ilg pasilym gali sudaryti virelis, titulinis lapas, lydratis, 36

anga, techninis planas, valdymo planas, skyrius, apraantis kvalifikacijas, ivados, priedai, turinys ir iliustracij sraas. Lydraiai daniausiai yra trumpi. Pradinje j pastraipoje paaikinama, kad tai yra pasilymas, ir nurodomos jo siuntimo prieastys. Antroji pastraipa galt apibendrinti pasilymo esm ir pabrti skyrius, kurie turt bti ypa doms skaitaniajam. Be to, iame skyriuje bt galima aprayti, kodl raaniojo organizacija pati tinkamiausia iam darbui. Lydraiai danai baigiami viltimi, kad pasilymas patenkins skaitanij poreikius, ir siloma bendradarbiauti toliau. anga. ang sudaro trumpa problemos apvalga ir silomi sprendimai. ia bandoma tikinti klientus, kad verta perskaityti vis dokument. Tai daroma pabriant, kodl is sprendimas geresnis u kitus. angoje galima akcentuoti silomas rekomendacijas. Reikia atkreipti dmes naud, kuri gaut bsimi klientai, jei sutikt su iuo pasilymu. Techninis planas, dar vadinamas idstymu, yra detalus darbo, kur atliksite, jei pasilymas bus priimtas, apraymas. Problemos idstymas pabria pasilymo tikslus, nes nurodo specifinius bsim klient poreikius silomiems produktams. Techninis apraymas nurodo ingsnius, kuriuos reikia engti, norint pasiekti speciali pasilymo tiksl. Paminkite metodus, rang ir mediagas, kurias vartosite; vis gaminam produkt specifikacijas; duomen, kurie bus renkami, tipus; laukiamus kiekvienos pakopos rezultatus; technins kontrols kokyb; rengimus, btinus pasilymui gyvendinti. Kai skaitaniajam negalite suteikti visko, ko jis pageidauja ar tikisi gauti, btinai tai paminkite techniniame plane. Valdymo plane apraykite, kaip js organizacija ketina valdyti projekt po to, kai jis bus priimtas. ia paprastai traukiami tokie elementai: funkcin analiz, nurodanti, kaip js organizacija ketina reguliuoti visas projekto funkcijas; diagramos ir lentels, vaizduojanios projekto fazi eiles tvark bei atlikimo grafik; organizacins funkcijos, nurodanios mones, kurie dalyvaus projekte, ir j atliekamas roles. Organizacini kvalifikacij skyriuje nurodykite organizacijos bei darbuotoj sugebjim atlikti uduot. ia reikt pabrti kompanijos turima patirt, leidiani vykdyti sumanym, nurodyti vis moni, dalyvaujani iame projekte, kvalifikacij. Taip pat btina pateikti mediag, rangos bei darbo katus. Galima nurodyti, kaip tie katai buvo suskaiiuoti ir minimizuoti. Ivadose dar kart pabandykite tikinti skaitantj priimti pasilym. Prieduose pateikite labai specifin arba nukrypstani nuo temos informacij. Efektyviausi pasilymai bna paprasti, aiks, parayti taigiu stiliumi, laikantis atitinkamo oficialumo. Pasilymai yra tikinantys tada, kai j silomi sprendimai krybingi, o idjos aikios. Jei pasilymas bus sudarytas i spding, bet nieko nerodani apibendrinim, daugelio skaitytoj netikinsite. Pateikite tam tikras detales, kurios sukelt pasitikjim js sugebjimais. Kalba turi bti aiki, nesudtinga, be technini termin (net jei kalbama apie techninius dalykus). Venkite argono, paaikinkite specialius terminus ir santrumpas. Jei btinai turite vartoti technin terminologij gali tekti paruoti atskir dokument, kuriame ji bt paaikinta. Raant pasilym reikt laikytis tam tikro oficialumo. Paprastai oficialumo lygis nustatomas pagal js santykius su skaitaniuoju ir jo keliamus reikalavimus projektui. Nordami padidinti oficialumo lyg, vartokite neasmenin kalb ir raykite treiuoju asmeniu. Visur, iskyrus lydrat, venkite pirmojo ir antrojo asmens vardi: a, mes, tu, js. Vidinis pasilymas. Vidiniais pasilymais silomi pokyiai ar pagerinimai organizacijos viduje. Jie daniausiai pateikiami svarstyti auktesniojo lygio vadovui, kuris turi teis patvirtinti plan. Paprastai kiekviename vidiniame pasilyme praoma tam tikr l, todl reikia nurodyti ilaidas. 37

Kadangi vidinio pasilymo siuntjai ir gavjai daniausiai pasta vieni kitus, paprastai nereikia minti moni, dalyvausiani projekte, kvalifikacij. Iimtis galima tuo atveju, kai vadovai mano, jog nebsite pajgus atlikti darb. Memo - tai sutrumpintas laiko variantas, kuriuo persiuniamos vairios inios organizacijos viduje tarp padalini ir atskir asmen, kur nurodomos darbo kryptys, slygos. Memo forma daniausiai yra nesudtinga, paruota konkreiai informacijai perduoti, nesvarbu, ar tai bus inia, ar atsakymas j. Firmos paruoia memo form atsivelgdamos savo poreikius, veiklos stili. Nuo laiko memo skiriasi tuo, kad joje neraomas vidinis adresas, kreipinys, atsisveikinimo sakinys, parao rekvizitas, nra grietai koreguojamas kalbos stilius. Memo daniausiai raomas praneant apie susirinkimus, svei vizitus, pasikeitimus organizacinse procedrose, nurodomos uduotys konkretiems darbuotojams, pateikiami trumpi atsakymai klausimus, vairs praymai, netgi trumpos ataskaitos. Trumpi pasilymai raomi memo forma. Prekybiniai pasilymai. Geriausiuose prekybiniuose pasilymuose pabriamas problemos sprendimas, o ne stengiamasi parduoti prekes ar paslaugas. Prie raant btinai itirkite bsim klient poreikius ir surinkite informacij apie konkurentus. Jei nra atskiro lydraio, trump prekybin pasilym galite pradti teiginiu, aikinaniu tikslus ir galimybes. angoje galite aprayti, kodl silomas dalykas gali puikiai patenkinti tam tikrus poreikius ar isprsti tam tikr problem. Be to, galite supaindinti su savo kompanijos patikimumu. Pagrindinje pasilymo dalyje reikt pateikti techninio plano detales. Raydami pasilymo ivadas, galite pamginti sustiprinti teigiam savo kompanijos ir idj supratim. ia aptarti tik keli tip, daniausiai pasitaikantys firm veikloje dokumentai. io skyriaus tikslas buvo ne inagrinti konkreius dokument pavyzdius ar mokyti raytins kalbos gdi, bet atkreipti dmes tai, kokia svarbi yra raytin informacija verslo pasaulyje. Laimsite, jei, perskait iuos patarimus, susimstysite, atkreipsite dmes firmos gaunamus ir siuniamus laikus, paanalizuosite j poveik savo klientams, jei pastebsite nesklandum, organizuosite seminarus darbuotojams j raytinio bendravimo gebjimams ugdyti, tapsite reiklesnis sau ir kitiems raant laikus. Laims visa js firma, o pelno dalytis nereiks. Js j udirbote patys. Pastab rateliai yra dar paprastesns formos, negu memo. Jie danai net nespausdinami. Rateliuose neprasta pateikti technins informacijos, rayti plaiai. Siuntjas netgi nepasilieka ratelio kopijos ir danai nelaukia jokio atsakymo. Tokie rateliai raomi, pavyzdiui, norint pasveikinti draug su auktesnmis pareigomis, pakviesti j diskusij, grups susitikim. Juose taip pat gali bti raomi trumpi kartu persiuniamos mediagos komentarai, paliekama informacija apie telefonin skambut ir pan. ie du pastarieji vidins komunikacijos pavyzdiai rodo, kad usienio organizacijose moni bendravimas vyksta gana laisva, visiems patogia forma. Apskritai, ten vidinis susirainjimas, keitimasis informacija, ypa per kompiuterines sistemas, yra labai populiari ir prasta bendravimo forma. Tuo tarpu Lietuvoje vidinis bendravimas turi tvarkomj pobd, t.y. daugiausia palaiko vertikalius ryius. Susirainjimas organizacij viduje yra netgi nerekomenduojamas. 2.3.2. Dalykiniai laikai Bendraujant labai svarbs esti vairs ratai, laikai, kuriuos mums tenka rayti arba gauti. Privalu mokti juos tinkamai rayti. Daugumai js teks rengti informacij reklam apie savo firm, jos produkcij, teks atsakinti imtus laik, ateinani js firm, sisti praymus ar usakymus daugel staig, organizacij, rengti praneimus ar ataskaitas apie js skyriaus darb ir kt. Raytin komunikacija yra labai paplitusi tarp verslo moni. Ar susimstte kada nors apie svok laikas, ratas reikm? Prie pradedami analizuoti verslo laikams (dar jie vadinami dalykiniais laikais) keliamus reikalavimus, plaiau pagvildenkime ias svokas, kad vliau ivengtume nesusipratim. nekamojoje kalboje (kartais ir spaudoje) svokos laikas, ratas vardijamos vienu odiu laikas. Klausiame: Ar turite man laik?, Ar isiuntte laikus?; nesakome: Ar turite man rat?". Laiko svok prapleiame, ir vis raytin informacij vadiname laikais. ios svokos (laiko ir rato) tapo 38

tokios artimos, kad danai j nebeskiriame. O pavyzdiui, Amerikoje yra kitaip. Visa, kas susij su raytine komunikacija srities informacija, jie vadina business letter, o studijos, ugdanios dalykini laik raymo gdius, vadinamos Business English. Lietuvi kalboje turime du atskirus odius, tad laiko nereikia painioti su ratu. Kai raydami kreipiams asmen, tok rat vadiname laiku. Kai objektyviai, altai, be kreipini idstome reikalus staigai, monei, iaip kokiam kolektyvui ar pareignui, parayt siuniam tekst vadiname ratu (A. Kuinskait, Lietuvi kalbos etiketas). Siuniantis laik, usakym ar kit raytin informacij mogus yra siuntjas, o gaunantis informacij gavjas. Atsiminkite, kad js visada turite galvoti apie t asmen, kuris skaitys js informacij ar laik, atkreipkite dmes jo polinkius. Todl neskubkite isisti laiko vos tik j para. Jo turinys gali patikti jums, tenkinti js poreikius, bet, perskait laik, pagalvokite apie gavjo poreikius, pamstykite, ar nereikt perrayti laiko. Kuo daniau galvosite apie partnerio interesus, tuo didesn tikimyb, kad ir js kolega elgsis taip pat. Geriau ir greiiau paraysite vairius ratus, jei atkreipsite dmes iuos patarimus: Vartokite odius, kurie js skaitytojui kelt teigiamas emocijas. Venkite odi, galini sukelti skaitytojo prieikum. Venkite nelanksi ir pasenusi frazi, perduodani maai informacijos ir menkinani malon pokalbio ton. Sudstykite odius, frazes, sakinius taip, kad js praneimai, laikai bt tiksliai ir teisingai suprantami. Prie raydami gerai pagalvokite, k norite pasakyti, pamginkite prognozuoti, kok spd ar mintis tai sukels skaitytojui. Savo mintis dstykite taip, kad jos sklandiai plaukt viena po kitos. Dalykiniai laikai danai raomi dl t pai prieasi kaip ir asmeniniai laikai: norint gauti informacijos ar j perteikti, norint aptarti bsimus sandrius ar kontraktus. Verslo mons, taupydami laik ir pinigus, paprastai rao imtus laik ar praneim, kurie pakeiia asmeninius j susitikimus su partneriais. Kartais jie skambina telefonu. Labai svarbu atkreipti dmes didel pokalbio telefonu reikm. Visi telefono praneimai turi bti tiksliai uraomi, kad gavjas teisingai juos suprast, kad neikilt joki nesusipratim. Telefoniniu bendravimu turi likti patenkinti abu partneriai. Jei informacija priimama ar perduodama treio asmens, tai bet koks netikslumas ar menkas nesusipratimas gali padaryti daug nemalonum jums ir js staigai. Bkite labai atids, jei jums teks priimti ar sisti telefonogramas. Tiksliai uraykite siuntjo vard, pavard, staig, laik. Patikslinkite kiekvien prasiau igirst ar neaiki mint. Venkite urayti informacij, kurios iki galo nesupratote. Prim telefonogram visada j perskaitykite ir vertinkite jos reikm gavjui. Jei tai labai svarbi ir skubi informacija, pasistenkite gavjui j perduoti kuo greiiau. Perduokite sklandiai ir tiksliai. Jei tai darysite ratu, irykinkite esmin teigin, laik ar susitikimo viet, pinig sumas (geriausia - spalvotu pietuku). Tikslus informacijos siuntimas ir primimas - tai ne tik js, kaip firmos darbuotojo, pareiga: tai yra firmos reputacija ir prestias. Verslo monms labai svarbi raytin informacija, nes ji padeda palaikyti ry su klientais ir tiekjais, su vairiomis asociacijomis, bankais, vartotojais ar gamintojais. tai keli patarimai. Niekada neimeskite jokios raytines informacijos, netgi jei iuo metu ji pasirodys nereikalinga ar pasenusi. Ypating dmes kreipkite laikus. Visi susirainjimo su partneriais laikai turi bti saugomi, netgi jei firmoje tekt steigti ir nedidel archyv, nes niekada negali numatyti, koki partneri prireiks ateityje. Gavs laik, paraykite atsakym, padarykite atsakymo kopij ir prisekite prie gauto laiko. Tai palengvins tolesn js bendravim su partneriu, nes, raydami kitus laikus, niekada nepakartosite to, k jau esate minj, o prireikus galsite patikrinti vis turim informacij. Studijuodami Lietuvos ratvedybos standart, susipainsite su organizacini dokument tvarkymo reikalavimais. Galsite isamiau inagrinti organizacinius tvarkomuosius dokumentus, naudojamus Lietuvos valstybins valdios, valdymo ir kitose staigose bei organizacijose. 39

Standartai privalomi visiems, siuniantiems kitoms organizacijoms dokumentus, paymtus standarto. Nesvarbu, ar tai bus organizaciniai dokumentai (statai, nuostatai, taisykls ir kt.), tvarkomieji (nutarimai, sprendimai, potvarkiai ir kt.), ar informaciniai (aktai, apvalgos, paymos, protokolai, ratai ir kt.) - save gerbianti firma, staiga, jos vadovai negails pinig, nei laiko, kad kiekvienas firmos darbuotojas susipaint su jais ir j laikytsi. Laiku, prapleiant i svok, dert vadinti daugum dalykini rat, nes verslo mons partneriams labai retai rao altus, oficialius, be kreipini tekstus, kurie Lietuvoje vadinami ratais. ia vartosime svok dalykiniai laikai, o ne biznio laikai. Js laikai - ne tik js poreikis, bet ir firmos reprezentacija. Atsiminkite ir sidmkite: jei nemokate rayti laik, veriau i viso j neraykite. Skambinkite telefonu, susitikite su partneriu ar pareigokite rayti laik darbuotoj, sugebant deramai rayti. Prasti laikai gali ne tik pakenkti js santykiams su partneriais, bet ir sugriauti pasitikjim js firma. Laiko efektyvum lemiantys veiksniai. Savybs, kuriomis pasiymi laikas turi bti priimtinas skaitovui, tik tada jis reaguos laik palankiai, skirs ios informacijos primimui reikiam dmes. Todl vienas i svarbiausi dalykini laik tiksl paskatinti gavj palankiai reaguoti gaut informacij. Dalykiniai laikai turi sav reikalavim, kurie skatina partnerio palankum. Geras laikas yra tas, kuris: tiksliai ir teisingai perteikia informacij; yra mandagus, draugikas, nuoirdus; rodo js rpinimsi firmos reputacija; yra aikus, isamus; yra lakonikas ir sklandus, be nereikaling intarp ir frazi, nesusijusi su pagrindinmis laiko mintimis. Be to, reikia priminti, kad pirmasis laikas, paraytas kokiai nors organizacijai, asmeniui, yra itin svarbus js firmos skmei, kadangi nuo jo priklausys, ar sigysite nauj bendravimo partner, ar ne. Todl pirmasis laikas turt padaryti itin ger spd apie jus ir js firm (inoma, ir visi vlesni laikai turi bti laukiami js partnerio). Vadinasi, geri laikai - tie, kurie nuo pirmos eiluts kelia skaitytojui malon spd. Sudarykite palank pirmj spd. Pirm kart sutik mog, k js pirmiausia atkreipiate dmes? Nedvejodami atsakysite - ivaizd. Ir gana danai pirmas spdis bna lemtingas. Tai slygoja net js vlesnius sprendimus. Tas pats pasakytina ir apie laikus. Pirm spd lemia btent laiko ivaizda. Graiai pateiktas maistas kelia apetit, o patrauklus, tvarkingai, graiai paraytas laikas adina nor j skaityti. Jei laiko forma daro pirm palank spd, js turbt palankiai reaguosite ir jo turin. Jeigu gaunate sutept, subraukyt laik, kur priraizgyta neperskaitom odi, yra itrint raidi, arba jis ispausdintas taip, kad vos gali irti tekst, be abejo, tok laik nenoriai skaitysite, jis jums sugadins nuotaik, o partneris praras js palankum. Gavs prestiin laik, js j skaitote puikiai nusiteiks, nekantraujate suinoti jo turin. Niekada nesitikkite teigiamos gavjo reakcijos, jei leisite sau sugadinti pirm spd. Netvarkingi dalykiniai laikai eidia partner ir gali pakenkti firmos prestiui: su tokiu partneriu, kuris nesugeba tinkamai parayti laiko, gali niekas nenorti turti reikal js rizikuojate prarasti nemaai partneri. Taigi nelaikykite laiko raymo nereikminga detale, reikalaukite i savs ir vis pavaldini, kurie rao laikus ar teikia kit raytin informacij, kad i atrodyt patraukliai. Negailkite pinig geriems spausdintuvams, geram raomajam popieriui ir vokams. Primename: vokas ir laiko popierius turi bti vienos spalvos. Pasistenkite usisakyti specialaus popieriaus ir vok su firmos enklu bei rekvizitais. Tai ne tik pakels firmos presti, bet pads js partneriui taupyti laik, skirstant ir saugant gaut informacij. ia dtos los sugr deimteriopai, nes js gysite vien i brangiausi ir reikalingiausi dalyk palankum. Kai jau turite tinkam popieri, vok ir imats rayti laik, atsiminkite, kad dabar reikia irti raymo kokybs, spausdinimo varumo. Neleiskite taisyti teksto, jei taisym gals pastebti gavjo akis.

40

Paisykite skaitytojo poreiki. Rayti turiningus laikus jums gali padti vaizduot ir noras tenkinti partnerio poreikius. Nepamirkite, kad parayt laik turite vertinti skaitytojo akimis. Para laik stropiai perskaitykite kiekvien pastraip, pamginkite pateikti sau visus klausimus, kuri galite tiktis i skaitytojo. Pavyzdiui, Kokia nauda i to...?, Kok peln duos man investuotas kapitalas...?, Kokia garantija, kad kreditas bus grintas laiku? ir kt. Jei nerasite atsakym iuos klausimus, laikas nra tinkamas j teks papildyti ir perrayti i naujo. Panagrinkime tok pavyzd. Js dirbate turizmo firmoje. Raote laik - pasilym bsimai savo klientei: Praom mokti kas 20 lit, atsiskite kvit, ir nes pateiksime vis bsimos keliones reklamos mediag... is laikas prastas. Mat pirmiausia reikt idstyti, kodl naudinga bt klientei gauti firmos reklamos mediag, ir tik pabaigoje dert priminti, kad u i paslaug klient turi sumokti 20 lit. Teisinga kiekviena detal. Kad ir kaip stengsims, laikuose vis dlto pasitaiko klaid. Klaidos gali pridaryti nemalonum. inoma jos nra tyins, todl laiko gavjas kai kurias gali jums atleisti, bet apskritai klaid privalu vengti. Klaidas bt galima skirstyti : 1. Teksto klaidas, atsiradusias dl nerpestingumo: tipografijos klaidos (netikslios raides, subraukymai, idstymo klaidos ir kt.); netolygus spausdinimas vienos raids viesios, kitos tamsios; netinkamas parai balansas; netvarkingi taisymai pratrintos kiauryms, dms ir kt. 2. Teksto klaidas, atsiradusias dl informacijos netikslumo: netiksliai ir neskaitomai parayti odiai, vardai, pavards (niekas taip neugauna skaitytojo, kaip ikraipyta jo pavard ar vardas); odi vartojimo klaidos (odiai turi buti parenkami tiksliai, vienareikmikai, kad skaitytojui dl j nekilt abejoni); dat, skaitmen klaidos; gramatikos klaidos ir kt. Ypa daug alos galite padaryti, jei suklysite raydami dat ar pinig sum. Tokios klaidos ne tik erzina skaitytoj (ypa jei jos slygoja pinig ar laiko nuostolius), bet taip pat priveria skaitytoj susimstyti apie pasitikjimo partneriu bei paia jo firma. ios klaidos praktikai nepataisomos ir gavjo neatleidiamos, tad venkite j, nes tai gali nulemti net js firmos ateit. Todl teikiant informacij susiet su laiko, pinig, dat iniomis, bkite ypa atids, neisiskite laiko, rpestingai jo nepatikrin. Bkite mandags, draugiki, nuoirds. Js laiko tonas visada turi bti mandagus! Nesitenkinkite vien odiais praom ir ai, pasistenkite rasti individualesni mandagum ireikiani frazi. Pavyzdiui: Nuoirdiai jums dkoju, js buvote labai dmesingas ir puikiai supratote ms ketinimus... Labai jums dkojame u greit atsakym, kuriuo esame visikai patenkinti... Mes sutinkame su js nuomone, kadangi js esate visikai teisus... Mums buvo labai malonu suinoti... ir pan. Bkite mandagus su laik skaitytoju lyg su sveiu savo namuose. Stenkits nerodyti joki neigiamu emocij, bkite draugikas ir paslaugus. Raykite laikus nuoirdiai, kad partneriai patikt jumis, suprast, kad js norite ir galite padti jiems, o jie tai gali padaryti jums. Nordami parayti nuoird laik turite kalbti su mogumi, kreiptis konkret asmen, o ne apskritai kak. Pateikiame kelet posaki, padedani ireikti nuoirdum: Js problema yra visikai suprantama... Mes sutinkame padaryti iimt ir jums padti... Pritariu jums, kad maa dviej savaii iai problemai isprsti... Rpinkits firmos reputacija. Kiekvienas js raomas laikas turi atspindti rpinimsi firmos reputacija. Tai yra vienas svarbiausi dalykini laik tiksl. Ger firmos vard lemia ie kriterijai: 41

 gera produkcija arba paslaugos, etikas elgesys, puikus klient aptarnavimas, stropus dmesys smulkmenoms, kruoptumas. Kiekvienas js paraytas laikas yra tiek naudingas, kiek jis sudomina skaitytoj js firma. Laikas klient sudomina arba jo nesudomina. Prie raydami laik, turite sukaupti isami ir tiksli informacij apie firmos prekes ir paslaugas; taip pat turite bti itikimas savo firmai. Jeigu i tikrj esate nuoirdus, mokate tinkamai rayti laikus, visa tai iryks js laikuose ir pads firmai gyti ger vard. Etikas firmos darbuotoj elgesys, jos darbingi, dori sandriai visada lemia klient lojalum. Firma, norinti turti ger vard rpestingai laikosi verslo etikos taisykli: visada tsi duot od, laiku sumoka sskaitas, niekada neteikia pirmenybes naujam partneriui, jei tai kenkia seno partnerio interesams. Js laikai turi bti ir etiki. Puikus klient aptarnavimas visada skatina palankum ir kelia js firmos reputacij. Netinkamai aptarnaujami klientai jauiasi eisti. Taip prarandamas j palankumas ir lunga verslas. Nepriekaitingas klient aptarnavimas turi tapti firmos politika, nes tai padeda isaugoti senus klientus ir patraukia nauj. Js dalykiniai laikai turi pabrti firmos ketinim. Tiksls veiksmai yra dar vienas bdas, padedantis firmai susikurti puiki reputacij. Gautas usakymas turi bti vykdytas nedelsiant, paklausim privalu atsakyti per 48 valandas. Jeigu klientas turi nusiskundim, nedelsiant reikia tuo susidomti ir bandyti itaisyti klaid. Ne laiku isistas atsakymas gaut laik pavojingiausia klaida, gadinanti firmos reputacij. Toks nerpestingumas veria klientus manyti, kad jie jums nelabai svarbs, kad nenusipelno js dmesio. iuo atveju nepatenkinami j saugumo ir garantij poreikiai bei noras bti kuo nors. Todl, net jei js nepajgs per 48 valandas atsakyti visus laiko autoriaus klausimus, vis tiek privalote jam parayti ir suteikti toki pagalb, koki tuo metu stengiate, o kartu nurodyti, kada bus atsakyta kitus klausimus. Raykite aikius, isamius, ibaigtus laikus. Ar jus kada nors gavote laik, kurio nesupratote? Kaip jautts gal sumiote, o gal supykote? Kodl laikas buvo neaikus, ko truko? Ar liko kas nors nepasakyta? tai Jonas rao: Sutik mane ketvirtadien, 16 valand. Bet jis nepara, kur j sutikti. Taigi i informacija neaiki, nes ji neisami. Isami informacija slygoja praneimo aikum. Aikiai suformuluotas teiginys yra svarbiausias kriterijus, norint, kad laikas pasiekt savo tiksl. Js negalite pasitikti Jono, nes neinote, kur jo laukti. Tokie praneimai, kuriuose informacija pateikiama netiksliai, gali brangiai kainuoti. Dl to danai tenka atidti usakym vykdym, nes reikia patikslinti anksiau gaut informacij. inant dabartines laik siuntimo ilaidas, btina pirmj laik rayti taip, kad jis i karto suteikt reikiam informacij. Tai pads jums sutaupyti laiko, ivengti papildom ilaid bei nesusipratim su partneriais. Laikus raykite trumpus, lakonikus. iais laikais svarbu mokti glaustai reikti savo mintis. Venkite ilg ang, stenkits eiti tiesiog prie reikalo esms, raykite aikiai ir suprantamai. Nepainiokite trump laik su lakonikais. Lakonikas laikas toks, kuris atskleidia esm keliais odiais. Dalykiniai laikai turi bti ir trumpi, ir lakoniki. Panagrinkime pavyzd Praom atsisti man knyg, pamint prajusio penktadienio reklaminiame knyg kataloge. Reikiam sum sumokjau, kvit dedu. is laikas trumpas, bet pageidavimo vykdyti nemanoma, nes siuntjas nepamini knygos pavadinimo. iame kataloge ta paia kaina buvo reklamuojamos net trys skirting autori ar pavadinim knygos. Dl trumpumo neturi nukentti teksto aikumas, isamumas. Verslo pasaulyje laikas yra pinigai, ir retas verslo mogus turi laiko skaityti smulkmenas, nesusijusias su konkreiu reikalu. Raykite sklandiai. Laikas turi bti nuoseklus, t.y. ankstesn jo dalis turi bti susijusi su paskesne. Padrikas laikas, kaip ir padrika kalba, yra sunkiai suprantamas. Nepamirkite, kad dalykiniame laike svarbiausia mini logikumas. Jums bus lengviau logikai mstyti ir rayti, jei pirmiausia pasiymsite dalykus, apie kuriuos nortumte rayti, t.y. susidarysite laiko plan. Taigi prie pradedami rayti laik visada pasiraykite jo plan. 42

Kiekviena pastraipa turi irykinti vien pagrindin mint. Daug kas mano, kad dalykin laik turi sudaryti dvi pastraipos, taiau griet taisykli, kaip suskirstyti laik pastraipomis, nra. Svarbiausia irti turinio. Pavelkite pavyzd: Siuniu 120 lit ek knygos Gyvnijos pasaulyje dvimetei prenumeratai. is laikas pakankamai isamus, raiusiojo pavard ir adresas nurodyti ant voko ir daugiau ia nra ko pridurti. Raydami laik atkreipkite dmes iuos patarimus: pastraipoje dstykite tik vien pagrindin mint; stenkits, kad pastraipos nebt labai ilgos (6-8 eilui), nes partneris i pirmo vilgsnio gali susidaryti spd, kad js laikas sunkiai skaitomas, nors taip i tikrj ir nebt; nesuskirstykite laiko labai maomis pastraipomis. Tai blako dmes, kenkia laiko sklandumui; pasistenkite rayti laik, kuris tilpt vien lap. Visas laikas turt bti 3-4 pastraip. Venkite nesuprantam odi, sudting sintaksini konstrukcij. Kiekviena mokslo ar meno aka, kiekviena profesija turi sav specialij terminij. Specials terminai padeda sklandiau aptarti reikalus, sutaupyti laiko. Taiau, bendraudami su skaitytojais, saikingai vartokite specialius terminus, sudtingas frazes. Nevalia umirti pagrindines raytinio bendravimo taisykles turti prie akis savo skaitytoj. Pavyzdiui, medikai bendraudami, taip pat raydami laikus, vartoja daug lotynik termin, ir tai labai natralu, prasta: visi pasaulio medikai i kalb supranta. Kas kita kit profesij mons. sivaizduokite, jei gautumte laik, kuriame pus termin yra jums nesuprantami, nes js nesidomite medicina ir nemokate lotyn kalbos. Kaip reaguosite tok laik? Todl savo laik neperkraukite vairiais terminais, nevartokite mantri frazi, stenkits, kad js kalba bt aiki, tiksli, konkreti, glausta. Taip sutaupysite savo partneri laik jiems nereiks skaityti ilg, nesuprantam laik, lauyti galv, k reikia koks odis ar sakinys. Dalykini laik rys, planavimas ir struktra. Dalykiniai laikai vis pirma turi atlikti konkreias savo funkcijas. Jie niekada nepasieks reikiamo rezultato, jei nebus apgalvoti, suplanuoti. Laik paskirtis labai vairi: vienuose mes praome informacijos, patarim, preki ar paslaug, kituose siuniame informacij, primename apie skolas ar atsipraome u klaidas bei netikslumus. Gali tekti rayti laike blogas naujienas, perduoti lidnas inias, apgailestauti, kad tenka neigiamai atsakyti partneriams, nes js firma negali vykdyti usakymo ar neteikia ios ries paslaug. Laiko tikslas lemia laiko tip. Dalykinius laikus rao ne tik verslo mons, bet ir tie asmenys, kurie tvarko savo eimos ar asmeninius reikalus (ypa ms visuomenje, kur tiek daug valstybs staig, turini teis sprsti ms socialines problemas). Kas i js nra ra praym, pareikim ar kitoki rat, nutarus privatizuoti but, sigyti akcij, padovanoti turt, ar pan. ios ries korespondencija taip pat vadintina dalykiniais laikais. Studentai rao praymus rektoriui, dekanui, kai susiduria su mokslo, studij ar socialinmis problemomis. Mokesi rinkjai rao individualios mons ar udarosios akcins bendrovs vadovui, nordami patikslinti ar isiaikinti duomenis, reikalingus finansinei ataskaitai, ar primena apie siskolinimus. Vartotojui gali tekti rayti gamintojams, prireikus pakeisti ar pataisyti prastos kokybs prek. Dalykini laik paskirtis tokia vairi, kad suskirstyti atskiras grupes vis ms siuniam ir gaunam korespondencij bt nemanoma. Plaiau apsistoti dert prie daniausiai pasitaikani laik tip. alys, turinios senas, nusistovjusias verslo tradicijas, dalykinius laikus labai tiksliai skirsto tipus pagal j tikslus. Maloniai nustebsite, gav amerikiei, japon, vokiei ar angl korespondencij. Gali susidaryti spdis, kad ie partneriai kiekvienam atvejui turi i anksto parengt atsakym taip greit gausite laik, o svarbiausia - geros kokybs: ia bus viskas tikslu ir aiku. Daugelyje pasaulio valstybi yra specialios studijos universitetuose, rengiami specialistai profesionalai, sugebantys puikiai rayti dalykinius laikus. Maos firmos, nestengianios samdyti iam darbui speciali moni, organizuoja seminarus, kursus, kad padt savo darbuotojams isiugdyti raytinio bendravimo sugebjimus. Labai gaila, kad ir ioje srityje Lietuva iek tiek vluoja. Matyt, dar nemaa nesuvokiani, kaip tai yra svarbu. O juk daugel reikal tinkama korespondencija isprst greiiau ir efektyviau. 43

Tiesa, nebtina nagrinti vis ali, kurias ruoiats rayti, laik raymo standart. Utekt (jei raote anglikai) pasiskaityti Business English vadovlio skyri Business Letter. Dal literatros srae nurodyt knyg galite rasti ir ms bibliotekose. Analogikai turt pasielgti ir tie, kurie ruoiasi rayti laikus vokiei ar prancz kalba. Bsite suprasti verslo pasaulyje, jei raysite, laikydamiesi verslo etikos taisykli. Js skm priklausys ne nuo alies, kuri raote, ne nuo adresato tautybs, pilietybs, bet nuo js siekiamo tikslo. Taigi su kokia korespondencija susiduriate daniausiai? Kokio tipo laikus daniausiai raote ir gaunate? Daniausiai verslo moni raomi praym bei pageidavim laikai. Negalime sivaizduoti verslininko kasdienybs be daugma toki praym: Praome atsisti man mediag.... Praytume supaindinti su iuo projektu... Praome pateikti informacij apie... Praome organizuoti konferencij... Praome (prayiau) rezervuoti man viet viebutyje... Kad apibdintume praomj laik, vl turime prie pagrindines raytinio bendravimo taisykls. Prie raydami paklauskite savs, kok laik js nortumte gauti, jei btumte papraytas tokios paslaugos. Tikriausiai nortumte, kad laikas bt kuo trumpesnis. Antra vertus, pageidautumte kuo isamesns informacijos, kad nereikt pakartotinai prayti smulkesni paaikinim, detali. Aiku, lauktumte, kad autorius bt mandagus ir taktikas. Taigi ios savybs btinos kiekvienam dalykiniam laikui, bet tai ypa svarbu laikams - praymams, nes js tikslas gauti teigiam atsakym. Raydami tokio tipo laikus, prisiminkite visus ia gautus patarimus, kad laikas bt efektyvesnis, veiksmingesnis. Taiau dar atkreipkite dmes iuos dalykus: kalbininkai laiku laiko vis t korespondencij, kur kreipiamasi asmen, todl, raydami laikus, sisdami informacij, paklausim, usakym, visada stenkits tai adresuoti asmeniui. Jei raote pirm kart, ir neinote firmos prezidento, mons generalinio direktoriaus pavards ar vardo, btinai pasistenkite tai suinoti: prie raydami laik paskambinkite jo sekretorei ar personalo skyri. Raydami monei, firmai, staigai, o ne asmeniui, rizikuojate prarasti pirm teigiam spd. Jei asmuo yra garbus mogus, turi mokslin vard ar laipsn, j paminkite prie pavard tai rodys js pagarb gavjui. Venkite i anksto dkoti u bsimas prekes ar paslaugas, nes, jei praymo nemanoma vykdyti, gavjas atsidurs keblioje padtyje. Vokietijoje i anksto dkojama tik laikuose, kuriuose praoma atsisti reklam. Mat, gav i informacij tik susipainsite su firmos produkcija ar teikiamomis paslaugomis. Tokios padkos formos, kaip i anksto dkoju, angl kalba i viso nra. ia bus vartojami odiai Sincerely, Sincerely yours, 'Cordially yours, kurie lietuvikai atitikt nuoirdiai js, o posak mes retai vartojame. Daniausiai laikus baigiame tiesiog vardu ar pavarde, kartais pridedame vard: Tavo Petras, Js mokinys Jonas Petrauskas ar pan. Studentai, raydami praymus, danai pamirta nurodyti akademin grup ar studij knygels numer (gal mano, kad rektorius ar dekanas visus juos asmenikai pasta). Tai suteikia rpesi administratorms, turinioms iuos duomenis rasti. Neretai tai sutrukdo greitai priimti sprendim ir padti isprsti pai student problem. Be to, be reikalo gaitamas laikas. Sisdami laik kartais neuraome pato indekso ar savo vardo. Danai siuntjas mano, kad tai nereikmingos smulkmenos, bet kiekvienas adreso netikslumas - neteisingai nurodytos pareigos, pavard ar vardas gali nulemti labai svarbius dalykus: js rizikuojate nesulaukti atsakymo. Paprastai laikus su praymais retai rao pats vadovas nebent tik labai maose individualiose monse, udarosiose akcinse bendrovse ar staigose. Daniausiai tai atlieka sekretor, administrator, ratved, referentas ar kiti tarnautojai. Vadovo pareiga kontroliuoti pat ir irti, kad laikai grietai atitikt dalykiniams laikams keliamus reikalavimus. Tiksls, sklands, mandags laikai tai firmos prestias ir reputacija. Atsiminkite: ia smulkmen nra! Kiekvienas netikslumas tai prarasta firmos galimyb sigyti nauj partneri ar ilaikyti senuosius. Nepamirkite, kad js taktas, mandagumas visada paskatins gavj greiiau sprsti jus dominanius klausimus, todl ponas Petrauskas savo laike vietoj praome atsisti galjo pavartoti ir kit fraz: Buiau labai dkingas, gavs i js informacij apie... Mandagumo dlei, 44

jei norite padti gavjui greiiau atsakyti laik, palengvinti jo darb, galite nusisti kartu atgalinio laiko projekt, kur uteks gavjui rayti tik btin js laukiam informacij. Usienyje tai labai populiaru, ypa kai siuniama reklamin mediaga, kvietimai konferencijas, pobvius ar susitikimus. Nenustebkite rad ir vok su atgaliniu adresu bei pato enklu arba praneim, kad persiuntimo ilaidas apmoka siuntjas. Tik nesieiskite ir nemanykite, kad siuntjas taupo js firmos las. Jis laukia skubaus atsakymo kiekviena sugaita minut jam nuostolinga. O gal tai paskatins jus priimti pasilym ir leis jums neieinant i kabineto parengti ir isisti atsakym. Prie praomj laik priskirtini ir usakymai, raomi asmeniui, nuo kurio priklauso usakymo vykdymas. Tokie laikai raomi taip pat kaip ir anksiau mintieji. Raant praymus ar usakymus, nereikia specialaus pasirengimo. Paprastai raymo tvarka tokia: 1. Pirmiausia tekstas, kuriame nurodote, ko pageidaujate. 2. Nepamirkite, kad visos detals turi bti tikslios. 3. Baikite tekst odiais, kurie nurodyt js mandagum, draugikum. Neumirkite ir i dalyk: Jei galite, visada raykite dalykinius laikus asmeniui (o ne rat firmai). sitikinkite, ar teisingai parate visus vardus ir pavardes. Kruopiai perskaitykite laik antr kart ar rykiai, aikiai ir sklandiai idstte mintis, ar netrksta koki detali. Neraykite laiko pabaigoje I anksto dkoju'. Neapsunkinkite partneri, praydami informacijos, kuri galite rasti turimuose kataloguose, knygose ar kituose jums prieinamuose altiniuose. Jei usakymas yra ypa jums svarbi paslauga, dkite vok su savo adresu ir pato enklu. Pasirpinkite iorine laiko ivaizda (popieriumi, voku ir kt). Nepamirkite: laikas tai js firmos prestias ir reputacija. Atsakomieji laikai Daugumoje laikrai, urnal gausu reklam, kurios vilioja ir ragina skaitytojus pirkti prekes ar naudotis firmos paslaugomis, silo konsultacijas ar bdus, kaip pradti bizn, praturtti per vien savait ir kt. Paprastai tokius kvietimus atsiliepia tkstaniai skaitytoj, ir firmos gauna imtus laik, kuriuos reikia atsakyti. Deja, labai danai Lietuvoje pasist laik klientas nesulaukia atsakymo. Toks firmos elgesys labai didel klaida. Nieko nra blogesnio kaip neatsakyti gaut laik. Jei firma ir nebt pajgi patenkinti kliento praymo, jos darbuotojai privalo apie tai praneti. Firma turi pasisti atsakym kiekvien gaut laik, atviruk. Tokie atsakomieji ratai padeda firmai palenkti klient irdis ir usidirbti daugiau pinig. Maa pasisti atsakym j reikia parayti taip, kad pelnytume kliento palankum. Paprastai raant atsakomuosius laikus laikomasi pagrindini keturi princip (jie maai skiriasi nuo anksiau mintj). Bkite nepralenkiamas. Nieko nra geriau u greit atsakym gaut laik. Todl firmos laikotarp turi kiek galima sutrumpinti. Paprastai dalykinius laikus atsakoma per 48 valandas nuo laiko gavimo datos, bet jei jus tai padarysite per 24 valandas, sulauksite dar malonesns gavjo reakcijos. Bkite paslaugus. Apie paslaugum jau kalbjome, bet pravartu bt prisiminti, jog visada reikia stengtis klientui padti, kad jis bt patenkintas. Viena JAV firma specialioje darb priimam darbuotoj pildomoje anketoje para: Kai rasai laik ios firmos klientui, sivaizduok, kad kalbi su bosu. Svarbiausia gerbti klient, rodyti susidomjim juo ir nuoirdius firmos ketinimus padti. Laikas turi bti ibaigtas ir konkretus. Atsakykite kliento klausimus tiksliai ir konkreiai. Jei siuniate buklet, informacin mediag, galima pridurti priera ranka. Tai visada maloniau nuteikia gavj. Kai siuniate spausdint informacij, ranka priraytas priedas oficialiam laikui suteikia individualesn, draugikesn ton. Paprastai tas priedas pridedamas kaip P.S. (post scriptum). 45

Bkite mandagus ir draugikas. Bti mandagiam ir draugikam nieko nekainuoja. Nors per dien jums tekt rayti imtus atsakomj laik, kiekvien j raykite tartum tai darytumte pirm kart. Daug vienodo tipo klausim i savo klient gaunanti firma susikuria atsakym ablonus, i anksto parengia spausdintus atsakymus, katalogus, iliustruotus bukletus ir kit informacin mediag. Tai padeda firmai sutaupyti pinig ir silom prek nuviesti graiausiomis spalvomis. Daniausiai pirmame bukleto puslapyje esti ispausdintas laikas. Kuo laikas individualesnis, tuo jis tobulesnis, naudingesnis. Lietuvoje kuriasi vis daugiau firm, bendr Lietuvos ir usienio ali moni, i kuri didioji dauguma komercins. iose staigose dirbantys ar svajojantys gauti darb specialistai nepaprast dmes privalo atkreipti komercini atsakomj laik tip. Bet ne tik i firm darbuotojams tai aktualu. Norint ukariauti rink ir patenkinti kliento poreikius, parduoti produkcij ne tik savo alyje, Rytuose, bet ir Vakaruose, daugeliui Lietuvos valstybini moni, akcini bendrovi, privai firm ar individuali moni savinink teks didesn dmes skirti reklamai. O tobulinant, pleiant reklam, teks susidurti ir su komerciniais atsakomaisiais laikais. I daugelio atsakomj laik tip iskirtinas ir plaiau nagrintinas io tipo laikas. Vienas pagrindini reklamos tiksl yra taip sudominti klient, kad is nusprst prek pirkti ar bent iekoti apie j papildomos informacijos. Reklama tai galimyb realizuoti produkcij. Taigi kliento laik firmos stengiasi atsakyti kuo nepriekaitingiau, perduoda vis galim informacij, kad tik galt parduoti prek ar suteikti paslaug. Komerciniai laikai turi tikinti klient, kad pirkti prek jam naudinga. Paprastai is laikas raomas taip: Pradedama klient patraukianiu ir padrsinaniu teiginiu. Toliau dstomi konkrets faktai, paaikinantys, kaip prek ar paslauga patenkina vartotojo poreikius. Visi teiginiai turi bti aiks, tiksls. Pabaigoje praoma paskambinti, nurodomas telefono numeris ar dedamas vokas su adresu bei pato enklu, kuriuo gali pasinaudoti klientas, jei nort parayti. Labai paprasta atsakyti laik, kai galite teigiamai isprsti siuntjo problemas. Tuomet js konstatuojate fakt tiksliai idstote detales, o laiko pabaigoje neumirtate pasidiaugti puikiais bendradarbiavimo rezultatais ar ateities planais. Ko gero, sunkiausia raytinio bendravimo situacija yra ta, kai reikia pasakyti ne arba praneti blogas naujienas. Js veikloje anksiau ar vliau tokia situacija gali susidaryti: gal negalsite suteikti norimo kredito, parduoti norim gamini partijos. Gal dl svei gausumo negalsite j vis apgyvendinti viebutyje, gal konferencijai organizuoti negalsite leisti pasinaudoti patalpomis, nes jos bus uimtos kit klient. Tokios situacijos gana danos. Praneti prastas naujienas yra taip pat sunku, kaip ir pasakyti ne. Preks kainos paklimas, laiku nepristatytos prekes ar darbuotoj aplaidumas, atidti usakymo vykdymo terminai tai neigiama informacija js klientui, bet tok laik turite parayti taip, kad isaugotumte kliento palankum, neprarastumte partnerio ar gero firmos vardo. Pagrindine laiko su blogomis naujienomis raymo taisykl reikalauja blog ini praneti ne tiesiogiai, o aplinkiniu keliu. Todl io tipo laikai pradedami neutralia pastraipa, o tik po to kiek galima taktikiau isamiai nurodoma neigiamo atsakymo prieastis, raoma ne. io tipo laikus privalu labai gerai apgalvoti ir pasistengti rasti alternatyv, kuri atsvert antros pastraipos nemalon spd. Laik baigti reikia kuo nuoirdiau, draugiku sakiniu. Laiko planas: Neutrali pastraipa, priimtina ir skaitytojui, ir siuntjui. Taktikai, mandagiai perteiktos atsisakymo prieastys. Silomoji alternatyva. Sakinys, skatinantis skaitytojo palankum. Netgi inant laiko, kuriame reikia pasakyti ne, plan, j parayti labai sunku. Svarbiausia neatstumti klient, kuriems firma negali padti. Todl klientams turi bti visikai aiku, kodl jiems atsisakoma padti. Kiekvienas toks laikas turi antrin tiksl ukariauti kliento palankum. Jei este perprats pagrindinius psichologijos, komunikacins elgsenos, bendravimo kultros dalykus, tai jums pavyks deramai parayti tok laik, kur pasakym ne klientas supras kaip taip. Raant io tipo laikus, labai svarbu laikytis toki taisykli: 46

Greitai atsakyti. Kad ir nemalonus bus laiko turinys, reikia atsakyti laiku. Jei negatyvaus atsakymo laikas bus siuniamas labai ilgai, tai gali visikai sukompromituoti js firm. Bkite pozityvus. Venkite vartoti neigiamas emocijas kelianius odius: kalt, neimintingas, neracionalus, neteisingas ir kt. Raykite diugiu tonu ir vartokite odius, kurie nuteikt klient maloniai. Visada akcentuokite tai, kaip firma gali padti, o ne tai, ko firma negali padaryti. Pavyzdiui, js negalite parduoti klientui norim preki, nes esate sudars sutart su firma tarpininke, realizuojania prekes. Dert rayti: Mes parduodame prekes per firm DIANA, o ne: Mes neparduodame preki pavieniams klientams. Bkite paslaugus. Jei negalite klientui padti tiesiogiai, pasilykite kitus variantus, kurie padt jam isprsti problemas. Pavyzdiui, jei jus negalite pats pasakyti sveikinimo kalbos absolvent ileistuvse ar kitose ikilmse, btinai rekomenduokite kit asmen, kuris tai galt padaryti. Danai pasitaiko, kad kokios nors firmos vadovas tuo paiu metu kvieiamas kelet rengini: parodos atidarym, paminklo atidengimo ceremonij, mokykl, universitet organizuojamus renginius ir kt. Taigi btina imokti mandagiai atsisakyti ir pasilyti kit asmen. Prie blog naujien laik priskirtini ir pretenzij laikai, skundai. Kad ir kaip mons stengiasi ivengti klaid, vis tiek j pasitaiko. Sakysim, parduotuv gauna elektros lemp siunt, kurioje keletas lempui suduusios; tvai nupirko vaikui triratuk ir labai nusimin, jau namie pamat, kad is sugeds; bat parduotuv vietoj usakyt juod tiksliai nurodyt dydi vyrik bat gavo partij labai ma rudos spalvos ir visai kito modelio bat, nors gaminio kaina ta pati. Tai tipikos situacijos, dl kuri trukdomas laikas, eidiami mons. Jie rao skundus, pretenzij, protesto laikus. Kartais pasitaiko ir nepagrst skund. Nordami ilaikyti su klientais gerus santykius, visada privalote duoti logik isam atsakym. Tik noriau ia priminti pagrindin nerayt taisykl - klientas visada teisus. Vengdami j paeisti, visada prisiminkite pirmo skyriaus patarimus ir j laikykits. Danai susiklosto tokia situacija: firmos vadovas ivyks, ir klientui tenka ilgai laukti atsakymo. Tokiais atvejais jo sekretor turi atsakyti visus laikus ir paaikinti, kad udelsta buvo dl vadovo ivykimo. ie laikai turi bti glausti, mandags, paslaugs ir isisukinjantys diplomatiki. Svoka isisukinjantys reikia, kad sekretorei nedera nei iduoti firmos paslapi, nei, pavyzdiui, pasakyti, kur yra vadovas, odiu, nepakenkti firmai. Paprastai sekretor turi trumpai praneti, kad vadovas ivyks darbo reikalais ir nieko daugiau (jei isamesns informacijos, kur vadovas ivyko ir kokiu tikslu, jai nebuvo suteikta arba nebuvo duota leidimo tai praneti). Visada tiksliai privalu atsakyti, kada vadovas gr. tai tokio laiko pavyzdys: Direktorius ivyks. Kai tik gr, a praneiu apie Js atsist projekt. Rugpjio 12 dien jis susisieks su Jumis. Susirainjimas negali nutrkti, tad vadovui ivykus laikais pavedama rpintis kitam firmos darbuotojui, bet sekretor turi bti gavusi vadovo sutikim perduoti laikus kitam atsakingam asmeniui. Kitam perduoti galima tik labai svarbius laikus. iuo atveju siuntjui dera praneti, kodl laik atsak ne pats vadovas; reikia utikrinti gavj, kad asmuo, atsakantis laik yra kompetentingas. Pavyzdiui: Perduodu Js laik komercijos direktoriui p. L. Petrauskui. Kai tik generalinis direktorius gr, susipains su Js pasilymu ir susisieks su Jumis liepos 3 d. Tiesa, jeigu norite, kad laik, atplt pats vadovas, ant voko alia pavards paraykite od asmenikai: Gerb. Juozui Stankeviiui (asmenikai). 2.3.3. Dalykini dokument stiliaus kultra Prie pradedant kalbti apie verslo dokument stiliaus kultr, dert apibrti, kas gi yra stilius apskritai. Stilius tai mogaus kalbos sandara, iraikos bdas, tai kalbos vartosena groinje literatroje, mokslo veikaluose, publicistikoje, oficialiuosiuose rastuose, kasdieninje buityje, tai 47

literatrins mokyklos, srovs atstov kalbjimo maniera, tai kalba, vartojama groinio krinio ryje (epe, dramoje, lyrikoje ir kt.), tai vairs kalbos atspalviai bei ypatybes (J. Pikilingis,1971). Stilius yra kalbos vartojimo bdas, to bdo savitumas. Jis pasireikia kalbos priemoni atranka (selekcija) ir organizacija (kombinacija) (K. uperka, 1997). Kalbos stiliai daniausiai skirstomi pagal vartojimo sritis ir atliekamas funkcijas. Todl jie paprastai ir vadinami funkciniais. Funkcinis stilius tai tam tikra istorikai susiformavusi bendratautins kalbos atmaina, turinti tam tikr savit leksini ir gramatini iraikos priemoni fond, savit jo vartojimo ypatybi (J. Pikilingis, 1971). Funkcin stili apibdina penki poymiai: kalbos vartojimo sritis, turinys, kalbjimo akcento (teksto) funkcijos, stilistines ypatybs, kalbos priemons (K. uperka, 1997). Funkciniai stiliai yra penki. Tai administracinis, buitinis, meninis, mokslinis ir publicistinis. Mokslinio stiliaus vartojimo sritis mokslin veikla, publicistinio periodin spauda, buitinio neoficialioji komunikacija, meninio - groin kryba. Plaiau apsistosime prie administracinio stiliaus. K. uperka sako, kad svarbiausios io stiliaus vartojimo sritys yra statym leidyba ir ratvedyba. is autorius iskiria tris administracinio stiliaus postilius: juridin, kanceliarin ir diplomatin. Kanceliarinio postilio anrai tai aktas, sakymas, potvarkis, protokolas, galiojimas, pakvitavimas, pareikimas, praymas, charakteristika, gyvenimo apraymas ir kiti (K. uperka, 1997). Kanceliarinio postilio anrui galt bti priskiriami ir dalykiniai laikai. Administraciniam stiliui bdingas oficialumas, ablonikumas, dalykinis tikslumas, aikumas, glaustumas, logikumas, o nebdinga individualumas, emocingumas, vaizdingumas. Visos ios ypatybs tinka ir dalykiniams praneimams bei laikams. Gal tik reikt paymti, kad pastarieji neretai pasiymi individualumu bei saikingu emocingumu. Juk komunikacijos procese, kai ratu bendrauja, tarkim, verslo partneriai, labai svarbios tokios bendravim skatinanios mogikos ypatybs, kaip nuoirdus domjimasis savo partneriais, geranorikumas, taip pat ir tam tikr savo asmenybs ypatum atskleidimas. Kiekvien administracinio stiliaus, t.y. verslo praneim stiliaus, ypatyb aptarsime isamiau. Kaip minta anksiau, verslo praneim oficialumo lygis gali bti labai vairus, priklausomai nuo to, kas, kam ir kokiu tikslu praneim siunia. Administracinis stilius pasiymi ir ablonikumu. Ratuose, paraytuose iuo stiliumi, gausu leksini ir frazeologini profesionalizm, kalba standartizuota ir nevaizdinga, pavyzdiui: atlikti patikrinim; praneimo ivadas laikysime nutarimo pagrindu; kanceliarijos darbuotojai uduotis vykdo staigos vadovo nuoira ir pan. Kalbos aikumui ir tikslumui kliudo kai kuri tekst autori polinkis mantrauti, kalbti ipstais tarptautini odi prikaiiotais sakiniais. Be to, tekst sunku suvokti, kai jame pernelyg gausu speciali termin. Aikumas nukenia ir nuo pernelyg suabstraktint frazi, taip pat nuo odi pertekliaus. Kai kurie autoriai netgi teikia pirmenyb trumpam odiui prie ilgesn. Kuo daugiau vartojame ilg odi, tuo sunkiau suvokti tekst. Yra tokia nuomon, kad dalykiniuose praneimuose geriau vartoti konkreius, bet ne abstrakius odius. Jie padeda susidaryti gyv vaizd smonje. Konkrets odiai tarsi prikausto skaitytojo dmes, nes jie yra susij su skaitytojo patyrimu, ir skaitytojas juos gali lengvai suprasti. Abstrakts odiai reikalauja didesni intelektualini pastang. Kaip yra paymjs J. Pikilingis (1971), kalbti tiksliai vadinasi, turti didelius iraikos priemoni iteklius ir mokti jais naudotis. Tada ir galime surasti tiksliausi od arba form. Gera kalba turi bti ir glausta. Ne veltui sakoma, kad glaustumas talento brolis. Stiliui kenkia vairs nukrypimai nuo temos, nereikaling smulkmen dstymas. Kartais kai kuri tekst autoriai ima rodinti savaime aikias tiesas. Verslo praneimus geriausia rayti trumpais sakiniais. Jie taupo skaitytojo laik, yra aiks, padaro skaitym domesn. Antra vertus, turite bti tikri, kad tekstas yra kartu ir isamus. Nebtinas 48

t pai dalyk kartojimas taip pat kenkia glaustumui. Skaitytojui nusibos skaityti, be to, tai rodo, kad skaitytojas negerbiamas ir nebranginamas jo laikas. Suprantama, kartais reikia kurias nors idjas pabrti ir j pakartojimas padaro jas lengviau simenamas. Dalykinio praneimo tekstas, ypa dalykiniai laikai, negali bti visikai sausi. Reikia mokti rayti lengvai, jeigu norite patraukti skaitytojo dmes. Nuobodus raymas gali atgrasinti skaitytoj nuo js teksto. Be abejo, kalba turi bti ir logika. Raantieji turt laikytis mstymo dsni. Danai tas pats dalykas aikinamas tuo paiu (ji nusipirko pig saldain todl, kad jis pigus). Kartais nesilaikoma loginio skirstymo reikalavim. J. Pikilingis (1971) pateikia tok pavyzd: Nors knyga vis pirma skiriama miesto gyventojams, bet ja gals naudotis visos moterys. Neretai tekst autoriai daro staig minties uol: Studentai sesijos metu labai usim. Spektaklis, kur studentai irjo, jiems labai patiko. Gerai paraytam tekstui bdinga aiki logika, sklandus perjimai, apgalvota sakinio konstrukcija, tinkamai parinkti odiai, o pats rainio ritmas ir net tonas - ramus ir santrus. Klausimai diskusijai: 1. Ivardinkite ir trumpai apibdinkite viej kalb sakymo bdus. Kuriam i j teiktumte prioritet? 2. Kaip psichologikai pasirengti vieajai kalbai? 3. Kokie yra vieosios kalbos stiliaus ypatumai? 4. Kas svarbiausia raant verslo laikus, praneanius blog ini? 5. Kokiomis ypatybmis pasiymi geras laikas? 6. Kodl danai sakoma, kad dalykin korespondencija yra organizacijos kultros atspindys?

3. NEVERBALIN KOMUNIKACIJA
mons labiau pasitiki savo akimis negu ausimis Herodotas Skyriaus tikslai: Apibrti neverbalins komunikacijos svok. Susisteminti neverbalins komunikacijos grupes. Supaindinti su neverbalins komunikacijos signal vairove. Patarti, kaip neverbalins komunikacijos enklai gali takoti paios komunikacijos kokyb. Apibdinti, koki tak ivaizda turi komunikacijai. Neverbalin komunikacija tai informacijos perdavimas, nenaudojant prastini odini praneim (J.H. Lahiff, J. M. Peppose, 1997, p. 381). Neverbalin komunikacij galima apibrti ir kaip nesmoning odinio praneimo papildym suteikiant praneimo turiniui klausytojo atvilgiu daugiau autentikos informacijos. Termin neverbalin komunikacija galima apibrti kaip komunikacij be odi. Ms neverbaliniai enklai gali bti smoningi ir nesmoningi. Neverbalins komunikacijos studija gali padti mums isiugdyti neverbalini enkl kontrol. Komunikacijos procese tai yra labai svarbu. Neverbalins komunikacijos procese siuntjas perduoda tam tikrus simbolius ir enklus gavjui. Priklausomai nuo gavjo interpretacijos ir suvokimo laipsnio, siuniami enklai gali bti interpretuojami ir priimami kaip skirtingi komunikaciniai signalai. vairi kultr mons tuos paius komunikacinius enklus gali interpretuoti skirtingai ir pagal savo istorij, tradicijas, kultr gali priimti signalus visikai kitaip nei mes galvojame. Plaiau apie tai nagrinsime tarptautins komunikacijos skyriuje. mons keiiasi neverbaliniais signalais nuo neatmenam laik, taiau komunikacija neverbaliniu bdu pradta tyrinti i esms XX a. septintajame deimtmetyje. Antropologai yra seniai pastebj, kad mons pradjo tarpusavyje bendrauti neverbaliniu bdu ymiai anksiau nei verbaliniu. 49

Daugelio pasaulio ali psichologai teigia, kad neverbalin komunikacija yra svarbesn u verbalin, nes informacijos gavjas pirmiausiai pamato, o po to igirsta ar perskaito ini ir tik po to prasideda suvokimo procesas, kuris vadinamas informacijos vertinimo procesu. 3.1. Neverbalins komunikacijos grups Neverbalin komunikacij galima suskirstyti : Vizualiai gaunam informacij. Kai gavjas mato siuntjo enklus ir interpretuoja komunikacinius signalus (poza, gestai, veido iraika, ypsena, aki kontaktas ir kt.). Neverbaliniai signalai suvokiami per prisilietimus (rankos paspaudimas, patapnojimas per pet, buinys ir kt.). Neverbaliniai signalai gavj pasiekia per kitus altinius (atstumas, kvapas, laikas, aplinka ir kt.). Poza yra labai informatyvus neverbalins informacijos skleidimo kanalas. Komunikacijos procese daniausiai tenka susidurti su stovinio arba sdinio inios siuntjo poza. Abiem atvejais labai svarbu, kad pei linija bt tiesi. Tai tarytum simbolizuoja pasitikinio mogaus vaizd. engiant komunikacin aplink, priimant informacijos gavjus (klientus), turime grietai kontroliuoti savo kno laikysen, jeigu norime paskleisti pasitikinio mogaus neverbalin signal, iam faktoriui turime keipti reikiam dmes. Kno laikysenai yra aktualu kontroliuoti koj, rank bei galvos judesius. Danai dalyvaudami televizijos laidose mes koncentruojams kalbos turin, taiau nekreipiame dmesio koj, rank ar pei padt. Pasmonje tarytum inome, kad kojos turi bti suglaustos, peiai itiesinti, smakras pakeltas ir vilgsnis nukreiptas televizijos kameras. Taiau pamir kontroliuoti neverbalinius enklus, pasiuniame eter neverbalins komunikacijos signalus, kurie susilpnina ms kalbos turin. iuo atveju procesai vyksta nesmoningai, taiau tai labai paveikia komunikacijos kokyb. Dauguma neverbalins komunikacijos enkl yra atviri ir lengvai pastebimi. Pavyzdiui, perduoti informacij gali rank padtis. Jei alkns nra tvirtai prispaustos prie kno, rankos yra laisvos ir gali lengvai judti, rank pozicija yra atvira. Jei alkns prispaustos prie kno, sukryiuotos, tokia pozicija vadinama udara. Udara rank pozicija gali rodyti, kad mogui alta, kad jis susirpins savomis mintimis ir ne itin domisi kitu mogumi, kad nenori priimti naujos informacijos. Kai kas mano, kad dana tokia rank pozicija rodo, jog mogus nirus, agresyvus, udaro bdo. moni, kurie nori ireikti ilum kitam mogui, susidomjim tuo, kas sakoma, turt bti danesn atvira rank pozicija. Kai kurie tyrimai parod, kad ilta kno laikysena turi teigiam tak, norint k nors tikinti; dl i prieasi atvira rank pozicija labiau rekomenduotina. Poza ir emocinis kito mogaus vertinimo signalas yra susieti tarpusavyje. Pavyzdiui, abiems lytims palinkimas priek reikia, jog asmuo patinka, atsiloimas rodo negatyvius jausmus. Tyrintoj pastebta, kad romantikai bendraujantys simyljliai taip pat danai atkartoja vienas kito kno laikysen. Gestai. Psichoanalitik nuomone, gestai pasirodo pirmiau, nes jie ireikia pasmons mintis, kurios bus suprastos vliau. Gestikuliacija yra viena elementariausi neverbalins komunikacijos enkl. Angl mokslininkai nustat apie 700 000 vairi gest ir vardijo j interpretacijas. Gestikuliacija yra labai augusi moni elges gestikuliuoja net aklieji. Daugelis gest mums yra pastami ir neverbalins komunikacijos signalai yra suprantami. Siekiant efektyvaus komunikacijos proceso, mes turime atsivelgti tarpkultrinius skirtumus ir isiaikinti komunikacijos signal prasm, kurios interpretacija bdinga tam tikr ali atstovams. Lietuvoje, Skandinavijos alyse, Didiojoje Britanijoje gestai yra vartojami saikingai ir apgalvotai. Taiau jei mes komunikuosime su Italijos, Ispanijos, Portugalijos, netgi Graikijos partneriais, gestai gaus labai svarbi reikm. Ypatingai gestai sureikminami Saudo Arabijoje, Izraelyje, Afrikos alyse. Veido iraika. Poetai apdainavo mogaus veido paslaptingum, gro. Taiau amerikiei nuomone, veido galia slypi kitur: ji gldi greit pralekianiose, sekunds dal trunkaniose veido iraikose, kurios pasikeiia tkstanius kart per dien. Veidu galima igauti 5000 iraik nuo atviros ypsenos iki neymios paaipls. Kiekvienas veidas mums neivengiamai k nors sako. Vieni veidai gali bti maiau iraikingi, kiti labiau. Sugebti perskaityti kit moni veido iraikas yra svarbu. Daugelis i ms ino ar bent jau spja, jog ta pati veido iraika atspindi vienodas moni emocines bsenas net ir tuomet, kai mons priklauso skirtingoms kultroms. 50

Taip i ties yra. Skirtingose alyse atlikti tyrimai rodo, kad viso pasaulio mons daugma vienodai supranta veido iraik reikm. Mokslininkai, tyrindami veido iraik, link iskirti eias pagrindines emocijas: pykt, baim, lides, pasibjaurjim, diaugsm. Daugelis moni, dalyvaujani komunikacijos procese, neino, kaip veido iraika gali padti mums ireikti savo jausmus. mogus niekada negals efektyviai komunikuoti, jaustis laimingu, jei nesugebs komunikacijos procese ireikti btent visus eis jausmus. Visi ie jausmai turi lydti mus kasdienybje, atvirai reikiami jie suteikia efektyvios komunikacijos pojt. Dar viena domi detal, kad mogus vienu metu gali sisti komunikacinius enklus, susietus su viena ar daugiau emocini bsen. Pavyzdiui, mogus vienu metu gali atrodyti laimingas ir nustebs, isigands ir piktas ir kt. Amerikiei mokslininkas P. Ekman atliko daugyb tyrim, kuri metu rod nuotraukas su eiomis pagrindinmis ms pamintomis emocijomis penki skirting ali atstovams japonams, amerikieiams, brazilams, ilieiams ir argentinieiams. Nepaisant gana ryki kultrini skirtum, visi apklaustieji pademonstravo stebtin vieningum apibdindami nuotraukose pavaizduotas emocijas. Viena geriausiai mums inom vegetacini mogaus reakcij veido paraudimas, kuris siunia signal apie mogaus pergyvenimus. is signalas yra daug stipresnis, negu siuntjas nori parodyti gavjui. Melo detektori veikimo principas pagrstas kaip tik ios neverbalins komunikacijos enklais vegetacinmis mogaus reakcijomis, nes danai egzistuoja skirtumas tarp to, k mogus kalba ir k jis jauia i tikrj. Kartais utenka sekunds dalies, kad siuniamas neverbalins komunikacijos enklas veide atspindt emocij, kuri interpretuojama ir suvokiama gavjo kaip apsimestin iraika. Interpretuojant ir ireikiant emocijas veide, didel tak turi bendroji mogaus kultra, aukljimas, praktin patirtis. Vaikai, kurie buvo skriaudiami vaikystje, danai negali teisingai vertinti veido iraikos prasms, o tai jiems labai trukdo tolesniame gyvenimo kelyje priimant neverbalins komunikacijos enklus ir juos interpretuojant. Nereikt pamirti, jog veidas ne visada rodo tai, k mogus i ties jauia. Tam gali bti keletas prieasi: mogus gali bti imoks rodyti ne tas emocijas, kurias igyvena. Pavyzdiui, aktorius gali bti labai gerai nusiteiks, taiau pagal pjess scenarij jam reikia atlikti tragik vaidmen to vakaro spektaklyje. Geras aktorius suvaidins puikiai. mogus gali bti suinteresuotas nerodyti savo jausm. Pavyzdiui, patyrs derybininkas nenori, kad jo veidas rodyt tikruosius jausmus sudtingame deryb etape. Yra moni, kurie pabando panaudoti vairias veido iraikas, siekdami tam tikr tiksl. Pvz., motina stengsis atrodyti skaudinta, kad kontroliuot savo vaik elges. Mes galime neteisingai interpretuoti vien ar kit mogaus veido iraik. Pavyzdiui, jei mogus labai susimsts, mums gali atrodyti, kad jis lidnas arba piktas. Nuostab veide galime interpretuoti kaip igst ir pan. Teisingai interpretuoti veido iraikas yra sudtinga. Daugeliui i ms gana gerai sekasi suvokti rykius signalus verksm, atvirairdik ypsen, taiau kai susiduriame su subtilybmis suklumpame. Tyrim duomenys rodo, kad analizuojant subtilius veido iraik pokyius moterys yra geresns eksperts nei vyrai. Pakankamai lengva velgti pykio emocijas. Kiekvieno pykusio veido iraika tokia pati vairiose kultrose ir btent taip ji bus suprasta. Atsakymo galima iekoti ankstyviausiame monijos istorijos tarpsnyje. Turdami apsaugoti savo gent, vyrai gerai imoko suprasti kit vyr perduodamus pavojaus signalus. O moterys, augindamos vaikus, tapo geresnmis emocij interpretatormis. Paprastai tikrosios emocijos pasiymi tuo, kad pasireikia i karto, nedelsiant. Tad pirmoji mogaus reakcija yra pati tikriausia. Veido iraikos gyvumui ir neverbalins komunikacijos efektyvumui ypating svarb turi ypsena. ypsena danai yra msl, nes yra daug veiksni ir prieasi, kodl tas ar kitas ypsosi ir kas u jo ypsnio slepiasi. Nenuostabu, kas ir garsioji Leonardo da Vinio Mona Liza savo paslaptinga ypsena domina psichologus ir mstytojus, kurie nort tos ypsenos msl atspti. Vienose kultrose prasta daugiau ypsotis, kitose maiau. Pavyzdiui, amerikieiai daug ypsosi net ir nepastamiems ir toji ypsena neretai tikrj jausm neatspindi. Vokietijoje 51

ypsomasi tik draugams, o japonai link ypsotis net kai blogai jauiasi. Apskritai Japonijoje yra nepriimta rodyti jausm. Tyla skirtingose kultrose taip pat turi skirting reikm. Sakykim, amerikieiai danai nesupranta, kodl japonai tyli, kai jiems pasilymai ar idjos nepriimtini. inomas ir toks atvejis, kai egiptiei lktuvo pilotai papra graik leidimo nusileisti Graikijoje. Taiau graikai nieko neatsak, o egiptieiai tai suprato kaip leidim. Finalas graikai apaud egiptiei lktuv jam priartjus. ypsnys, bdamas malons enklas, padeda susipykusiems susitaikyti. Tokio ypsnio reikia, kai tenka susidurti su kuriuo nors labai nelaimingu mogumi. Taiau iandien daugelis pasaulio ali labai vertina ypsenos tak komunikacijos prosese. Tai ne tik neverbalins komunikacijos enklas, bet ir neatsiejama dalis ms bendravimo kultros tiek su klientais, pacientais, interesantais ar kolegomis, tiek artimaisiais namuose. Tik nuoirdi ypsena turi stebukling gali paveikti komunikuojanius mones; j suvokiame daug tiksliau, negu kok kit neverbalins komunikacijos signal. Mokslininkai rod, kad ji yra pastebima net i 90 metr atstumo. Rus raytojas L. Tolstojus savo litertros edevruose apra ne tik 85 aki iraikas, bet ir 97 ypsenos atspalvius. Aki kontaktas. Akys viena i svarbiausi veido iraikos element. Labai svarbu neverbalins komunikacijos enklais, aki kontaktu perduoti informacija. Daugelis i ms vengiame io proceso, nes jauiams sutrik arba nejaukiai. Aki kontaktas komunikacijos procese atlieka kelet funkcij: Asmuo siunia enklus, kad bt pastebtas. Turbt dar mokydamiesi mokykloje esate pastebj: jei tuo momentu, kai mokytoja pateikia klausim, js pavelgsite jai akis, js tikrai bsite pakviestas j atsakyti. Aki vilgsniu reguliuojama pokalbio eiga. Akimis tarsi palaikoma pokalbio gija. Baig nekti, mes pavelgiame panekov ir vilgsniu tarsi perduodame jam pokalbio estafet. Savo ruotu ms partneris, baigs kalbti, taip pat vilgteli mus. Aki kontaktas yra labai svarbus susidomjimui ireikti. Daugelis verslo moni tikisi aki kontakto i t moni, su kuriais kalbasi. Kontakto trkumas pranea, kad pokalbio tema nra jiems aktuali ar domi. Aki kontakto intensyvumas sietinas su komunikacijos atstumu. Jei mons bendrauja, bdami vienas nuo kito dideliu atstumu, jie daniau iri vienas kitam akis, nei bdami arti vienas kito. Pavyzdiui, ar bdami lifte, irite mogui tiesiai akis? Tikriausiai ne. Daniausiai mons stengiasi pagauti vieni kit vilgsn lipdami lift, o lip stovi ir iri prieais sav are grindis. Aki kontaktas padidja, kai esate toli nuo panekovo, kalbate ne apie asmeninius reikalus, kai jus labai domina panekovo reakcija, kai esate emesnio statuso nei js panekovas, kai norite dominuoti arba padaryti tak savo panekovui, jei esate ekstravertas, kai jums panekovas patinka arba j mylite, kai norite traukti panekov pokalb, kai esate priklausomas nuo savo panekovo arba kai labiau norite klausyti nei kalbti. Aki kontaktas sumaja, kai js nedomina panekovo reakcija, jei esate udaras mogus, ir jums sunku bendrauti bei kalbti apie intymius dalykus, kai mieliau kalbate nei klausots, kai jums yra svarbs kiti objektai, kai panekovas js visikai nedomina arba js jo nemgstate, kai manote esant save auktesnio statuso mogumi nei js panekovas ir esate intravertas, kai nenorite dominuoti ar padaryti tak savo panekovams, kai esate suvarytas, nulids, sielvartaujate ir t.t. Psichologas D. E. Hamachek, tirdamas aki kontakto tak neverbalins komunikacijos efektyvumui, suformulavo ias ivadas: Tam, kad skmingai umegztumte gerus santykius su jums svarbiais monmis, stenkits ilgiau ilaikyti vilgsn su jais susitik, prasilenkdami ar sveikindamiesi. irkite mog, kuriam k nors sakote ar kurio klausots, taiau nesistebeilykite pernelyg atkakliai. Tiesiog parodykite jam, jog jo klausots, kad jums rpi tai, k jis ar ji sako. Baig pokalb nebeirkite panekov. Jei js norite sukurti iltus tarpusavio santykius su prieingos lyties atstovu, bet seksualiai esate abejingas, ribokite laik velgdami to asmens akis klausydami arba kalbdami. 52

 Nordami parodyti, kad abejojate tuo, k pasak panekovas, pakelkite antakius, pavelkite tiesiai jo akis, primerkite blakstienas lyg velgtumte tol. Palaikydami aki kontakt, turite daugiau galimybi rodyti, kad sakote teisyb. Aplinkiniai yra prat abejoti odiais mogaus, kuris neiri akis. Kai reikia k nors kritikuoti, aki kontaktas turi bti trumpesnis. mogus, kur js kritikuojate, turi jausti tam tikr saugumo pojt. Trumpesnis aki kontaktas suteikia daugiau saugumo ir kartu leidia geriau siklausyti tai, k jam sakote. Prisilietimai. Prisilietimai yra atskiras neverbalins komunikacijos enkl bdas. Jie yra grietai reguliuojami socialini norm. Prisilietimai mus galina jaustis mylimais, priklausomais, saugiais ir t.t. Visuomenje prisilietimai reguliuojami todl, kad yra susij su intymumu. Pvz., liesti kito mogaus rank yra leistina bet kokioje situacijoje (prasta yra sveikintis ar atsisveikinti paspaudiant kitam mogui rank), taiau liesti kitas kno dalis svetimam mogui, visuomens nuomone, yra nepadoru ir neleistina. Prisilietimai skiriasi priklausomai nuo to, kas bendrauja. Pvz., patapnojimas per pet priimtinas tada, kai tai daro auktesnio statuso mogus emesnio statuso mogui. Dauguma moni mano, kad priimtini prisilietimai tam tikroje situacijoje skatina efektyvesn komunikacij. Pastaruoju metu daugelis verslo klient, pacient bei kit interesant reikia nepasitenkinim dl asmens erdvs paeidimo komunikacijos procese. Reikia paminti, kad prisilietimo enklai, siuniami neverbalins komunikacijos metu, danai sukelia prieing gavjo reakcij nei mes tikims, todl labai svarbu informacijos gavj i anksto supaindinti, duoti laiko jam suvokti apie tuos komunikacinius enklus, kurie paeis jo asmens erdv ir palies kn. Ypa tai svarbu sveikatos apsaugos staigose. Pirma reikia isaikinti pacientui apie bsimus veiksmus, o tik po to pradti procedr. Labai daug nesusipratim bendraujant skirting kultr atstovams gali kilti dl prisilietim, pasisveikinimo, buiavimosi ir kit paproi. vairiose kultrose vyrauja skirtingi lietimosi apsikabinimo, pasisveikinimo paproiai. Yra kultr, kur mons sveikinasi apsikabindami, prisiliesdami skruostais ar panaiai (nesvarbu, ar tai artimi giminaiiai, ar tiesiog draugai). Tai bt labai neprasta kultr, kur net rankos paspaudimas yra retas atvejis, atstovams. Pagaliau netgi pagal rankos paspaudim vairiose kultrose mons gali susidaryti visikai skirting nuomon apie panekov. Neverbaliniai signalai informacijos gavj pasiekia per kitus altinius (atstumas, kvapas, laikas, aplinka). Atstumas. Fizinis atstumas tarp kalbtojo ir klausytojo taip pat rodo j santyk. Antropologas Edward T. Hall savo tyrimu nustat iuos visuomenikai priimtus atstumus: Vieas atstumas 4-8 m; Socialinis atstumas 2-4 m; Asmeninis atstumas 50 cm-1,2 m; Intymus atstumas 0-5 cm. Vieas atstumas apibria formalias situacijas, tokias kaip paskaitos bei kiti viei renginiai. Jei sudarinjate su kuo nors biznio sandr ar susidrte atsitiktinje socialinje situacijoje, pasislinksite ariau vienas kito iki socialinio atstumo. O jei norite susipainti su kuo nors artliau, prisiartinsite vienas prie kito iki asmeninio atstumo, i kurio galsite skmingiau pltoti pokalb. Intymus atstumas tinkamas artimiausiai bendraujant. Jei norite pajusti i socialini norm (nusistovjusi elgesio norm) svarb, pabandykite pabendrauti su usienieiu per asmenin atstum. Jis ims trauktis iki socialinio atstumo. Imkime kalbtis su artima drauge per pusantro metro atstum, ir ji netrukus prieis ariau. Vienas prekybos vadybininkas sugebjo panaudoti distancijos veiksn, vertindamas kandidatus prekybininko pareigoms. Prie kiekvieno interesanto apsilankym pokalbio jis pastatydavo savo sveiui kd per 3 m nuo savo stalo. Kandidat, kurie sddavo ir nesislinkdavo artyn, bdavo atsisakoma. Vadybininko samprotavim logika tokia: jei mogus nesistengia pereiti asmenin atstum ir kontakt, stengdamasis parduoti save darbo sandrio metu, jam taip pat bus sunku surasti efektyv atstum, bendraujant su pirkjais prekiaujant. 53

Artumas nusako bendraujani individ fizin padt. Tyrimai parod, kad mons, sdintys u stalo onu, daniausiai bendrauja dviese. Sddami u stalo gal, bendrauja su grupe. Taigi padtis u stalo veikia bendravim: daniausiai gale stalo sdi vadovai. Fizin padtis kit grups nari atvilgiu nusako ms galimyb veikti kitus. Be to, daugelis moni turi susidar nuomon, kad tam tikra teritorija yra j nuosavyb. Pvz., klasje visada sdite tame paiame suole ir toje paioje kdje; lygiai taip pat ir js draugai. Ateikite vien ryt klas anksiau, atsisskite kuri nors kit kd, bet ne t, kurioje visada sdjote, ir stebkite reakcij draugo, kurio kd atsisdote. Aiku, reakcija gali bti vairi. Ms bandymo metu mokinys, rads savo kdje sdint kit, paklaus, kodl is sdi jo vietoje. Kiekvienas ms reikalauja skirting teritorijos tip. Visi turime vadinamsias pagrindines teritorijas. Tai gali bti, pavyzdiui, js kd, js miegamojo lova ir t.t. Niekas daugiau tuo nesinaudoja, nebent su js sutikimu. Yra ir antraeil teritorija. Ji ne tokia svarbi ms gyvenime kaip pagrindin. ia tinka apraytas pavyzdys apie klasje esani js kd. Niekas ten daugiau nesda, jei js pasdjote vien ar dvi dienas. Yra ir viea teritorija. Pvz., parke yra suolelis; jis priklauso visiems, ir niekas prijs neturi teiss pasakyti, kad js ten nesdtumte. Kvapas. Kvapas taip pat perduoda neverbalin informacij. sivaizduokite: parj namo i karto pajuntame malon kepamo pyrago kvap. Informacijos gavjas interpretuoja tai kaip signal, kad yra laukiamas namuose ir vakaras bus malonus. Mes link reaguoti malon kvap: gli, parfumerijos, vsaus miko ir kt. Dalykini komunikacij metu mes turime atkreipti reikiam dmes kvap vairov. Formaliems susitikimams paaliniai kvapai gali turti neigaimos takos, o eimyninje aplinkoje tai gali suteikti jaukumo, intymum ir turti komunikacijos procesui teigiam poveik. Laikas. Laiko valdymas yra labai svarbus procesas. Daugelyje pasulio ali punktualumas, atvykimas laiku susitikim, suvokiamas kaip teigiamas neverbalins komunikacijos signalas. Pavyzdiui, pavlavus susitikim darbinimo klausimu, akivaizdiai sumaja galimybs j gauti. Kiekvienas mogus esame takojamas bioritm. Vieni esme vyturliai, kiti peldiukai. Tiriant komunikacijos gavjo poreikius, turime atsivelgti ir iuos veiksnius. Tai padt pasirinkti tinkam susitikim, pasitarim, deryb laik bei slygot individo, kaip informacijos siuntjo, produktyvum. Vieniems galbt paranku svarbiausias uduotis atlikti ryte, kitiems vakare. Daugelis pasaulio kompanij iandien orientuojasi lankst darbo grafik. Aplinka. Kai kurie aplinkos elementai turi takos komunikacijos efektyvumui. Spalvos danai slygoja ms nuotaik ir elgsen. Aplinkos erdv lemia darbo produktyvum. Kitas svarbus aplinkos elementas yra oras. Drgm ir aukta temperatra daro neigiam tak komunikacijos procesui. Apvietimas taip pat turi takos moni reakcijai aplink. Dalykini komunikacij metu reikalingas pakankamas apvietimas, kuris padt pasijausti monms darbingai, o prieblanda slygoja atsipalaidavim, padeda lengviau sitraukti pokalb ir jaustis laisviau. Aplinkos veiksnys reiklalauja nuolatinio dmesio organizuojant dalykinius susitikimus, pasitarimus, derybas, susirinkimus, konferencijas bei kt. 3.2. Ivaizda profesinio vaizdio formavimas Ivaizdai turi takos fiziniai duomenys tai kno sudjimas, gis, svoris, odos spalva ir kt. Fizini duomen nagrinjamas praveria norint padaryti tikslesnes ivadas apie mog, jo asmenyb. Pastovs fiziniai duomenys sunkiai pakeiiami. Susiduriame su trejopu kno sudjimu: atletiku, trapiu, apkniu. Pastovi fizini duomen pakeitimas reiklauja speciali pastang: plastini chirurgini operacij, laikymosi diet ir kt. Palikime tai sprsti paiam individui, kokius pakeitimus jis nori daryti. Plaiau panagrinkime kintamus fizinius duomenis, kuriuos pakeisti yra kur kas lengviau. Tai apranga, plauk spalva ir ilgis, aksesuarai, kvapai ir kita. Tyrimai parod, kad ms ivaizda, ypa patrauklumas ir sudjimas, turi didel reikm komunikacijos proceso efektyvumui. Tai itin svarbu, kada pirm kart sutinkame verslo partner, klient, interesant. Liaudies imintis sutinkame pagal rb palydime pagal prot pareigoja mus skirti pakankam dmes aprangai. Apranga ne tik apsaugo nuo neigiam aplinkos veiksni, bet ji yra ir vienas neverbalins komunikacijos enkl. Apranga gali informuoti apie ekonomin status, isilavinimo lyg, socialin 54

padt, moralines vertybes, pomgius, politinius, filosofinius, religinius poirius ir kt. Oratoriai, dvintys speciali aprang daniausiai iklausomi atidiau ir kalba tikinamiau. Eksperimento metu, kuriame 2 grups (viena policinink, dvini uniform ir antroji civiliais drabuiais apsirengusi asmen) siek sudrausminti praeivius. Pirmajai grupei seksi geriau susitvarkyti su uduotimi. Taiau uniformos nra vienintelis drabuis, turintis ypating reikm mogui. Vieno eksperimento metu moteris ir vyras buvo pastatyti koridoriaus viduryje taip, kad vienas praeivis arba turjo pro juos praeiti alia, arba praeiti tarp j. Vienu atveju abu vyras ir moteris dvjo oficiali puoni aprang, kitu prastus drabuius. Praeiviai elgsi pozityviau su gerai apsirengusia pora nei vilkinia prastiniais drabuiais. Mes esame labiau link paklusti ar vykdyti nurodymus t, kurie yra geriau apsireng. Sankryoje degant spjamajam laukite signalui net 83% psij viename eksperimente nusek paskui gerai apsirengus paeidj, kai tuo tarpu tik 48% padar t pat, kai paeidjas buvo prasiau apsirengs. Moterys, dvinios kostiuml, yra laikomos labiau valdingomis ir stipriomis, nei tos, kurios apsirengusios suknele ar bliuzele. Kuomet pradedame labiau painti vienas kit, aprangos svarba palaipsniui maja. Tai tik patvirtina fakt, kad apranga yra ypa svarbi pradiniame susipainimo ir bendravimo etape, kuomet teigiamo spdio sudarymas yra labai svarbus tolimesniam painties vystymui. i taisykl vienodai svarbi tiek asmeniniuose santykiuose, tiek siekiant sudaryti ger spd bsimam darbdaviui. Jungtinse Amerikos Valstijose buvo atlikti tyrimai ir pastebta, kad 55 proc. to, k amerikieiai ino vieni apie kitus, - isimokslinimo lyg, intelekt, kompetencij, turt yra pagrsta remiantis pastebtais ir interpretuotais neverbaliniais signalais. Ms ivaizda tai ne tik drabuiai, bet ir aksesuarai, plauk, odos prieira ir, pagaliau, viso kno higiena. Ms kno kalba, laikysena taip pat susideda i daugelio element. Tai ir ypsena, ir rankos paspaudimas, ir eisena, ir kt. Kuriant savo profesin vaizd, negalima iplti i visumos n vieno elemento. mogaus ior turi bti darni ir vientisa. Tokio efekto nepasieksime vien tik drabuiais. Vien tik gero kostiumo neutenka. Markiniai, baltai, kaklaraitis, laikysena viskas yra svarbu. Nepakankamas dmesys detalms taip pat gali sulugdyti visas js pastangas atrodyti profesionaliai. Pavyzdiui, JAV yra sukurta speciali mokymo sistema (System for Projecting a Positive Presence), kaip pasiekti teigiam rezultat. ios studijos suteikia galimyb kiekvienam pakeisti savo ivaizd. Sistema remiasi ne turtais, pinigais ar kilme, bet efektyviu neverbaliniu bendravimu. Profesionali ivaizda yra menas, kur gali valdyti kiekvienas, jei tam skirs reikiam dmes, sieks ini ir kiekvien teorin ties tvirtins praktikoje, susies tai su gyvenimo bdu. Drabuiai - pirmasis ingsnis profesin vaizd. Tai, kuo vilks vis dien, verslo mons daniausiai nusprendia anksti ryte. Apsisprsti nra lengva. Viskas - ms gyvenimo, darbo, poiri pokyiai - matyti i aprangos. Mes galime pasirinkti, ar rengsims prasiau, ar geriau. Daugelis ambicing jaun moni rengiasi geriau, nei to reikalauja j uimamos pareigos. Taip jie smoningai bando sukurti vaizd, kad jiems gali bti skirti geresni postai, patiktos svarbesns uduotys ir apskritai jie yra daugiau verti. Jei tas j vaizdis, ivaizda paremti gabumais, sugebjimais, tada viskas tvarkoje. Jei dirbate didelje firmoje, atkreipkite dmes, kaip rengiasi darbuotojai, kurie yra keliami pareigose. Js tikriausiai pastebsite, kad apranga gerja proporcingai darbuotoj uimamoms pareigoms. Retai kada bna atvirkiai, retai kada galima supainioti pardavim agent su firmos prezidentu. Jei atsitiko taip, kad js juos supainiojote, tai gali atsitikti, kad pardavim agentas greitai pakeis prezident. Kartais darbuotojai (smoningai ar nesmoningai) savo apranga pasako, kad nenori bti keliami pareigose, kad jie patenkinti tuo, k pasiek. Viena urnalist pastebjo, kad nuo to, kaip ji apsirengdavo, priklausydavo informacijos kiekis, kur gaudavo interviu metu. Tai geras pavyzdys, patvirtinantis teigin, jog aplinka diktuoja, kaip mums rengtis. Apranga ne tik parodys, kiek dmesio js skiriate sau, bet ir bylos apie js isilavinim, pasirengim darbui ir net ateities perspektyvas. Tyrimai rodo, jog versle atrodyti dinamikai ir nepriekaitingai yra naudinga net finansiniu poiriu. Egzistuoja pagrsta nuomon, kad darbuotojai, sugebantys pasirpinti savo ivaizda, sugebs pasirpinti ir firmos reikalais. Be to, tokiu atveju firmai reiks maiau skirti dmesio darbuotojo ivaizdos keitimui, daugiau liks laiko instrukcijoms ir apskritai darbui. 55

Visi garderobo rbai yra geri, taiau ne visi jie tinka darbe. Kalbant apie aprang darbe, netinka sakyti gerai ar blogai, reikia sakyti tinka ar netinka. O kas tinka, priklauso nuo alies, klimato ir kt. Bankininkai, bir makleriai ar draudimo agentai rengiasi konservatyviau nei krybingas reklamos direktorius. Mintai moni grupei reikia sudaryti solidi, vert pasitikjimo moni vaizd, nes jie turi reikal su moni pinigais. Manoma, kad mons, kuri krybikas darbas (menininkai, dizaineriai, muzikai), turi kakaip nepaprastai ar net ekscentrikai atrodyti. mons, dirbantys pramog versle, gali rengtis ir rengiasi spalvingiau nei kit srii darbuotojai, nors j tikslas yra visikai toks pat, kaip ir kit verslo moni - reklamuoti save ir savo produkt. Jie to tikslo siekia savaip. Kuo rimtesn ir svarbesn veiklos sritis, tuo konservatyvesn ir rimtesn turi bti apranga. Taiau net ir krybinje veikloje (tokioje kaip reklama ar ryiai su visuomene) klientas danai investuoja dideles pinig sumas ir nori jaustis utikrintas, kad mons, su kuriais jis bendrauja, yra kompetentingi. Tok vaizd sukurti turi konservatyvus krybikumas. Svarbu turti galvoje ir tai, kad reikia atrodyti madingai ir tuo pat metu atsakingai ir stabiliai, kad nesudarytumte mogaus, lengvabdikai besielgianio su svetimais pinigais, vaizdio. Taiau daugelis ms neturi tiek laiko ir pinig, kad galt sigyti daug vairi drabui. ia reikia paprastesnio ir ekonomikesnio sprendimo. Laimei, aprangos dilemos sprendimas yra stulbinaniai paprastas. Rinkits klasikin stili. Klasikinis yra toks stilius, kuris drabui sukirpimu, modeliavimu ir detalmis prieinasi moderniosios mados kryptims ir kaprizams. Vyrikas kostiumas su standartiniais atlapais, natraliu pei ploiu, tiesaus kirpimo kelnmis gerai atrodys nepriklausomai nuo sezono, amiaus ar mados diktato. Tik klasika niekada nepasensta, nekinta ir visada tinka js profesionaliai ivaizdai. Moterims. Jums pasisek, jei turite pastovi parduotuv ir nuoird kompetenting pardavj. Pardavjo rpestis, dmesys ir imintingi patarimai labai naudingi kiekvienai pirkjai. Geras konsultantas parinks jums tinkant rb, patars, kokio modelio, spalv ir mediag drabuiai jums geriausi. Jei pagalbos ir patarimo jums nereikia, lankykits didelse parduotuvse, kur yra daugiau laisvs - ten nejausite spaudimo pirkti. Taiau jus pastanio mogaus patarimas visada bus naudingesnis. Atminkite: drabui pirkimas - rimta procedra. Prie pirkdamos nauj drabu, apirkite save trij pusi veidrodyje - i nugaros ir i on. Atminkite, kad js bsite daniausiai stebima i it pusi. Ar drabuis reikiamo dydio? Ar jis tikrai jums tinka? Ar drabuis universalus? Judkite. Per siauras rbas atrodo pigus, per didelis neelegantikas. Ar rbas slepia figros trkumus? Atsisskite. Ar nesiver sils, ar neprasiskt tarpai tarp sag? Ar mediaga labai glamosi? Jei taip, tursite rpesi. Ar rbas dera js garderobe? Ar jis numatytas? Jei abejojate, grinkite ir padkokite. Juk pirkti neprivalote. Vyrams. Vyrik drabui parduotuvse danai aptarnaujama maloniau, nei moterik. Taiau neukibkite ant pardavjo mekers. Visada inokite, k konkreiai norite nusipirkti ir mokkite pasakyti ne, jei silymai kyrjo. Svarbu, kad patariantysis suprast, ko jums reikia, ir turt ger skon. Kiekvien perkam drabu matuokits. Apirkite save trij pusi veidrodyje. Pajudkite, prisskite, pakelkite rankas, pavaikiokite. Pairkite, ar nra raukli, isiptim ir pan. Ar jums tikrai patinka tas drabuis, ar perkate j dl to, kad jau nusibodo iekoti? Jei drabuiu nesiavite, geriau jo nepirkite. Audiniai ir spalva. Kiekvienas mogus turi iek tiek imanyti apie audinius, kad inot aprangos vert. Vieni audiniai yra ilgalaikiai, kiti patogs, treius lengva priirti. Bet kiekvienas audinys turi savo plius ir minus. Jei daug keliaujate, svarbu, kad audinys nesiglamyt. Jeigu nedaug udirbate, norsite, kad audinio nereikt duoti valykl. Audiniai yra natrals arba dirbtiniai (cheminio pagrindo). Treia grup mirs pluotai turi ir natrali, ir dirbtini pluot privalumus, yra lengvai priirimi ir patogs. Geri audiniai daniausiai turi didesn dal natrali pluoto nei sintetini ar miri (pvz.: 55 proc. natralaus, 45 proc. miraus). 56

Patartina rinktis natrali audini drabuius: vilnos, pusvilns, gelumbs, lino. Turi sav privalum ir sintetiniai audiniai, taiau j reikt vengti, jei norite atrodyti solidiai. Drabui spalva pirmiausia krinta akis. Spalva ir audinys - neatskiriamos drabuio savybs. Jei jos nesuderintos, toks drabuis neturi geros ivaizdos. Verslo aprangai tinka tamsesns spalvos, ypa sijonams ir varkams. viesesns spalvos tinka akcentams: palaidinukms, kaklaraiiams, nosinms. Jei moksite derinti skirting spalv drabuius kasdien atrodysite puikiai ir naujai. Pagrindins spalvos, tinkamos moterikiems kostiumams, trumpiems varkams, sijonams: juoda, tamsiai raudona, mlyna, ruda, smlio, pilka. Pagrindins spalvos, tinkamos vyrikiems kostiumams, varkams, kelnms: mlyna, tamsiai mlyna, rusva, pilka. Moterikiems drabuiams netinkam spalv nra, taiau kai kurios spalvos atrodo graiau, kai yra naudojamos tik akcentams. Sakysim, rykiai alia tinka palaidinukei, bet ne kostiumui; rausva palaidinuk su pilku kostiumu sudaro puik biznio drabui ansambl. Vyrams spalv pasirinkimas taip pat ribojamas; spalvos derinamos su audiniu, su amiumi. iaip ar taip, versle tinkamiausios yra tradicins spalvos. Pasitelk spalvas js galite sukurti savo unikali profesin ivaizd. Toliau pateikiamos pagrindins ir akcentins spalvos ir galimi j deriniai. Juoda pagrindin stipri spalva, bet dien ji tinka tik moterims. Vyrams ji per stipri ir tinka tik formalioms progoms. Moterims: - tinka kostiumams, sijonams, trumpiems varkams; - tinka akcentams su viesiomis spalvomis; - tinka derinant su viesiais rbais; - tinka itisus metus; j retai reikia neti valykl; - tinka odiniams priedams - batams, rankinms, portfeliams; - netinka priedams su tamsiai mlynais kostiumais, suknelmis; - nedvkite jos prie pat veido. Vyrams: - netinka kostiumams; - tinka odiniams priedams - dirams, batams, piniginms, portfeliams. Ruda spalva tinkamesn moterims nei vyrams. Taiau svarbu parinkti ger audin, kad drabuis graiau atrodyt. Moterims: - tinka kostiumams, sijonams, trumpiems varkams; - tamsiai ruda tinka prie tamsi plauk ir kit tamsi spalv; - viesiai ruda tinka prie viesi plauk ir kit viesi spalv; - tinka akcentams viesiaplaukms moterims; - tinka vilnoniams tvido drabuiams. Vyrams: - antra spalva kostiumams; - tinka rbams i tvido; - tinka kaklaraiiams derinant su rausvais kostiumais; - tinka priedams dirams, batams, ypa portfeliams. Mlyna spalva yra universali ir mgstama, tinkanti visiems, danai naudojama uniformoms. Tamsiai mlyna yra stipri spalva ypa tinka vyrams. Vidutin mlyna daro draugikumo spd. Moterims: - tinka kostiumams, sijonams, trumpiems varkams, suknelms; - tamsiai mlyna su juostelmis sudaro valdingumo spd; - tinka akcentams su kontrastinmis spalvomis; - tinka rankinms ir batams; - tamsiai mlyni priedai netinka prie juod drabui; - netinka portfeliams. Vyrams: - tinka kostiumams, kelnms, trumpiems varkams; - su baltais markiniais daro valdingumo spd; 57

- melsvi markiniai daro draugikumo spd; - tinka kaklaraiiams; - netinka aksesuarams. Pilka spalva puikiai tinka pagrindiniams aprangos elementams. Priklausomai nuo atspalvio, sudaro valdingumo ir laisvumo spd. Ypa tinka finansininkams, prekybininkams, nes rodo tvirtum ir pastovum. Moterims: - tinka kostiumams, suknelms, sijonams, palaidinukms; - tinka norint sudaryti valdingumo spd (kaip ir tamsiai mlyna); - tinka su juostuotu ratu (atrodo ypa valdingai); - netinka batams, portfeliams. Vyrams: - tinka kostiumams ir kelnms; - tinka su juostuotu ratu (atrodo ypa valdingai); - antraeil spalva kaklaraiiams, ypa tinka marginimui; - netinka dirams, batams, portfeliams. Kontrastins ir akcent spalvos. Raudona ypa tinka moterikai aprangai ir vyrikiems kaklaraiiams. Moterims ji puoni, ypa deriniuose su juoda, pilka, tamsiai mlyna, rusva. Raudonas varkas - labai universalus drabuis. Rausva. vairs rausvi atspalviai tinka moterikoms suknelms, palaidinukms. Taip pat tinka akcentams, skarelms. Vyrams rausva ne itin dera, iskyrus rausvus markinius (laisvesnis stilius) ar maus akcentus kaklaraiiuose. Rausva spalva netinka batams, rankinms, portfeliams. alia. Darbe nepatartina dvti ali vyrik kostium, markini, vark, kelni. Taiau maas alias akcentas gali labai puoti. Tamsiai alia spalva tinkama moterikoms suknelms, varkams. viesiai alia tinka akcentams. Pastelins alios spalvos dera tik geros kokybs audiniams. Chaki spalva (nors atrodo lyg apdulkjusi) derinyje su rusva priimtina akcentams. Geltona. Taip pat turi daug atspalvi. Vieni j yra per viess, bet deriniuose su kitomis spalvomis labai tinka biznio aprangai. Ypa svarbu, kad gelsva dert prie veido odos atspalvio. Vyrams geltona spalva netinka, iskyrus kaklaraiius. Moterys gali neioti gelsvas palaidinukes, bet ne batus, rankines, portfelius. Tai sudaryt pernelyg familiar spd. Balta tradicin vasaros spalva, taiau tinka ir kitais met laikais, ypa moterims. Nors balti drabuiai reikalauja geros prieiros, baltas palaidinukes ir markinius dvti patogu. Balti kostiumai dera tik moterims, o vyrams - tik vasaros vakarais. Taiau (net ir moterims) balta spalva yra per daug ryki. J gali suvelninti tinkami papuoalai. Darbe netinka balti batai. Net ir prie balto kostiumo dvkite tamsiai mlynus, juodus. Biznyje taip pat nedera balti dirai ir rankins. Yra vairi ratuot audini, taiau tinka tik patys subtiliausi. Languot drabui ratai turi atitikti siles. Vyrams dera languoti kostiumai, taiau venkite neioti skirting rat rbus bei languotus markinius, kaklaraiius. Moterims tinka languotos palaidins, sijonai, skarels, bet jos suteikia neformali ivaizd. Egluts ratas yra labai subtilus, klasikinis ir elegantikas. Ypa dera sunkesni audini varkams. Turtingumo spd sudaro pilk atspalvi ir i rat derinys. Dryeliai ypa tinka tamsiems kostiumams. Geometrinis ratas (mai takeliai, trikampiai ir t.t.) teikia drabuiams rafinuotumo, taiau is ratas turi bti gana smulkus. Moterims dera ratuotos palaidins ir suknels, o vyrams rato fragmentai kaklaraiiuose. Maskuokite figros trkumus. Tobul figr nedaug. Be to, kokia figra yra tobula? Figr mada kaip ir drabui. Ne vienas ms kamuojasi dl savo figros, ir tik nedaugeliui lemta priartti prie idealo. Mes negalime pakeisti savo kno proporcij, taiau maskuojantis drabuis gali padaryti ms figr patraukli. Tai menas, parykinantis ms geruosius bruous ir maskuojantis trkumus. Vyr aprangos ypatumai. Vyr drabui pasila yra vairesn (skirting figr, dydi poiriu) nei moterik. Taiau net esant gausiai ir vairiai pasilai, reikia atidiai rinktis ir drabuius derinti. Apkniems vyrams 58

 Kostiumams rinkits tamsesnes mediagas; viesi atspalvi, pilkvus kostiumus palikite lieknesniems vyrams. Jums tinka iilgai dryuotos mediagos. Niekada nedvkite prigludusi, aptempt drabui. Kostiumai lieknina labiau nei tarpusavyje kontrastuojantys megztiniai ir kelns. Pastarieji padalija jus dvi dalis ir dar labiau pabria figros trkumus. Jei jau norite apsivilkti megztin, tai tik tamsiai mlyn, prie tamsiai mlyn kelni. Jums geriau tinka viena eile usegami varkai. Neiokite varkus be sustandinim, petuk ar sukietinim. Gali bti tik minkti ir visai nedideli petukai. varkai turt bti su vidinmis kienmis, be iorini j atvart. Atsargiau su liemenmis! Jos priglunda ir lieknina vyrus, kuri svoris nesikoncentruoja juosmens linijoje. Jei esate nutuks btent per juosmen, liemen jums visai netiks. Jei vis dlto apsivilksite liemen, irkite, kad ji bt pakankamai ilga kad tarp jos apaios ir kelni juosmens neboluot markini juosta. Nedvkite kelni su atraitais, nebent jei esate auktas. Atraitotos kelns apknius vyrus emina ir vizualiai storina. Petne neignoruokite, bet pirkite tik tas, kurios prisegamos prie kelni sagomis. Jei esate mao gio ir stambus, nesieldinkite barzdos. emagiams vyrams Reikia vengti atrodyti nepatyrusiems, labai jaunatvikiems ir stropiems. emagiams vyrikiams labiau tinka tvirtesns, kietesns, o ne minktos ir purios mediagos. Be to, jiems geriau dvti tamsi spalv kostiumus. Dmes turi patraukti veidas, todl geriausia dvti baltus markinius standia apykakle ir gerus ilkinius kaklaraiius. Apykakl turi bti ne per didel ir ne per maa, o kaklaraiiai neturt nutsti emiau juosmens. Jums labiau tinka vienspalviai kostiumai, negu skirtingos spalvos kelns ir varkas. Visikai netinka languota mediaga. Nedvkite vark su dviem eilmis sag. Tai tinka tik auktiems vyrams. Su plaiapeiais varkais js atrodysite juokingai. irkite, kad nebt per ilgos varko rankovs ir kad kelns bt normalaus ilgio. Aksesuarai taip pat turi atitikti js proporcijas. Neneiokite per dideli portfeli. Auktiems vyrams Auktagis vyras danai atrodo nerangus, lyg nepatogiai jaustsi. Svarbiausia drabui ilgis: varkas turi dengti sdyn, rankovs ir kelns neturi bti per trumpos, o kojins turi bti tokio ilgio, kad atsisdus nekyot plaukuotos kojos. Auktam vyrui tinka bet kokie, visoki spalv audiniai. Jei tai suteikia oficialumo, auktam vyrui graiai tinka kontrastuojani spalv megztinis ir kelns. Visiems auktiems vyrams visai netinka iilgai dryuotos mediagos. Labai tinka dviej eili varkai. Aksesuarai turi bti proporcingi. Auktam vyrui reikia didelio portfelio, kad is neatrodyt aislinis. Patarimai vyrams. Jei vyras turs penkis gerus kostiumus, gals deramai juos priirti. Kitaip negu moteriki kostiumai, vyriki kostiumai nedalomi: neleistina dvti vieno kostiumo varko su kito kostiumo kelnmis. Bleizeriai (laisvo, sportinio stiliaus varkai) yra visai tinkami, bet jie turi bti tamsiai mlynos ar smlio spalvos ir kontrastuoti su kelnmis. Geriausios spalvos kostiumai yra tamsiai ar vidutinikai mlyni, vis pilk atspalvi, gelsvai rudi. Rudos spalvos kostiumai maa kam tinka, be to, daugeliui i spalva yra nemaloni, pigi. Markiniai ir kaklaraiiai. Brangiai kainuojant kostium lengvai gali nuvertinti prasti markiniai ar nederantis kaklaraitis. Su profesionaliu vaizdiu nesiderina markiniai trumpomis 59

rankovmis (net ir vasar). Markini rankovs turi bti tokio ilgio, kad baigtsi lygiai su varko rankove ar truput i jos ilst, bet jokiu bdu ne tokios, kuri visai nematyti. Geriausias markini audinys medviln. Tinka balti arba viesiai ydri markiniai, vienspalviai arba retomis iilginmis juostelmis. Markini rankogaliai susegami sagmis arba dviem sagomis. Kiens nebtinos. Tinkamai parinktas, priderintas ilkinis kaklaraitis pagyvins ir atgaivins js sen garderob, Taiau visai netinka lininiai kaklaraiiai (nebent kart vasaros dien, jei norite atrodyti neoficialiai). Kaklaraitis turt siekti diro sagties vidur, jo mazgas turi bti kuo maesnis. Kaklaraii plotis mados reikalas. Renkantis kaklarait, jo marginim, reikia nemenko subtilumo. Niekada nesistenkite tiksliai derinti varko ir kaklaraiio spalv. Juos sieti gali tik neyms bendri elementai. Niekada nesirikite vienspalvi kaklaraii prie vienspalvio kostiumo. Kaklaraitis praras savo paskirt, o js atrodysite blankus. Labai margi kaklaraiiai pretenzingi. Jei jau nusprendte tok turti savo garderobe, pirkite tik vien. Gerai priderinkite. Be to, tokie kaklaraiiai turi bti siauresni nei tie, kuriuos aptarme anksiau, o j spalvin gama turi bti sodri. Niekada nepirkite fantazijos tokios pat kaip kaklaraitis. Ji gali bti visikai balta arba tamsi ir derti prie varko ir kaklaraiio. Aksesuarai tinka prie vis drabui, ypa klasikinio stiliaus. Geros kokybs batai, papuoalai ir portfeliai gali pagerinti js ivaizd, o netinkamai parinkti gali jai kenkti. Sktis turt bti kuklus ir funkcionalus. Geriausios spalvos juoda ir ruda. Sudedamas sktis patogus, ypa jei telpa portfel. Atminkite, kad skio paskirtis apsaugoti nuo lietaus. Dideli nesudedami skiai pinig mtymas, nes jie danai pamirtami taksi, restorane, sveiuose. Portfelis. Tai labai svarbus priedas. Jis reikalingas ne tik svarbiems dokumentams ar priepieiams neiotis jis teikia jums orumo. Geriausi, inoma, odiniai portfeliai, taiau jie gana brangs. Pigesni ir taip pat biznieriui tinkami kokybikos dirbtins odos, dailiai pasiti (sutvirtintais kampais, su tikros odos rankena) portfeliai. Tiesa, dirbtins odos portfel neiosits kokius 5 metus, o odin iki 10 met. Geriausia portfelio spalva vynin, rusva, ruda, rausvai ruda ir, inoma, juoda. Jei portfelio jums btinai nereikia, jo ir nepirkite, bet apskritai jaunas mogus su odiniu portfeliu atrodys solidiau. Batai. Tai svarbiausias aksesuaras. Jie turi bti priderinti prie kostiumo, patogs ir tik odiniai. Dirbtini bat ivaizda pigi, jie nepatogs. Drobiniai, mediaginiai, kiauls odos, zominiai tinka neoficialioje aplinkoje. Be to, jie sunkiai priirimi. Vyr batai turt bti juodi, tamsiai rudi, rausvai rudi. Juodi ders prie pilko ar tamsiai mlyno kostiumo, rudi prie vis atspalvi rusv kostium. Batai turi bti iek tiek tamsesni u kostium. Baltos, pastelins ar kremins spalvos batai biznyje netinka. Tamsus kostiumas ir viess batai netinkamas derinys ir laisvam stiliui. Be to, viess batai optikai didina kojas. mons pirmiausia iri js batus, o tik paskui jus. Batus reikia blizginti bent kart per savait. Kojins turi bti iki puss blauzdos ilgio, kad sdint nebt matyti nuog koj. Rudos, juodos kojins ders prie vairi spalv kelni. Diras. Juodas, rudas ar vynins spalvos odinis diras pagyvins kiekvien kostium ar kelnes. Rinkits dirus su kuklia alvarine sagtele, be joki mantri papuoim. Geriausi yra odiniai dirai; dirbtins odos dirai nepatogs; pinti, drobiniai tinka tik laisvalaikiui. Stenkits, kad diro spalva atitikt bat spalv. Apsiaustas. Jis turt dengti kelius, kitaip atrodysite neoficialiai. Lietpaltis turt bti i geros, vandens nepraleidianios rusvos mediagos. Pastelini spalv lietpaltis atrodys sportikai, o juodas ar mlynas neelegantikai, senamadikai. Paltas dvimas altu oru, todl pirkite tams vilnon ar kamyro palt. Jis bus iltas ir lengvai priirimas. Jei esate labai tvarkingas ir negailite pinig cheminiam valymui, pirkite viesiai rusv. Atrodysite turtingai. Tinkamiausias fasonas - vienos eils paslptu usegimu, be diro. Pirtins, alikai. Imintingiausia pasirinkti tamsias odines su kailiniu pamualu pirtines. Juoda ir ruda universalios spalvos. Jas galima derinti prie kit spalv. Biznieriui nedera megztos pirtins. alikas turt bti vilnonis ar kamyro, tamsus su kukliu ratu. alikas reikalingas ne vien dl ilumos. Jis saugo apsiausto apykakl nuo prakaito. 60

Juvelyriniai dirbiniai. Vyrikas laikrodis turt bti auksinis, sidabrinis ar labai gera i metal imitacija. Laikrodis turi bti siauras. Galima neiotis ir kienin laikrod, tik jo grandinl turt bti auksin. Vyrui dert mvti tik vestuvin be dideli, rini akmen ied. iedus su draugij, brolij simboliais mvkite kasdieninje aplinkoje. Kai vykstate tarnybos reikalais (pvz., seminar), iedus, iskyrus vestuvi, palikite namie. Apskritai venkite atlapus, kaklaraiius puoti vairiais segtukais, smeigtukais. Netinka auksins grandinls (ant kaklo) nei apyranks. Pinigins. Js pinigin turi bti odin, juoda ar ruda. Ji neturt bti isiptusi (net ir nuo pinig). J dkite vidin varko kien (jokiu bdu ne kelni upakalin kien). Tinkamiausia forma pailga. Moter aprangos ypatumai. Moterims oficialioje aplinkoje (kaip ir vyrams) tinkamiausi klasikinio stiliaus drabuiai. Moterims daugiau laisvs teikia vairi aksesuar gausa. Vienas svarbiausi moter aprangos element apatinis trikotaas. Kadangi apatini drabui mediagos yra plonos ir prigludusios prie kno, moterys turi neumirti, kad jokiu bdu jis neturi bti matomas. Nedvkite ankto, su sirianiomis kn silmis, trikotao; gerai parinkite liemenles; nedvkite spalvot ar ryki vienspalvi apatini drabui. Jei js didel krtin, nedvkite aptempt megztini, klostuot palaidini ar palaidini su giliomis V formos ikirptmis. Pirkite tik laisvai krintanias palaidines ir dvkite jas tik su varkais. Plonam kaklui tiks palaidins su auktesne apykakle. Plai klub ir stor koj moter sijonas turt bti tamsios spalvos ir nesibaigti ties storiausia blauzd vieta. Apknioms moterims. Dauguma apkni moter drabui pirkim atidlioja, nes tikisi suliesti. Taip retai bna, o tuo tarpu jos dvi netinkamus drabuius. Todl pirmas patarimas pirkite gerai jums tinkanius, kokybik mediag drabuius. Apkni moni drabuiai labiau glamosi, todl svarbu, kad drabuiai laisvai krist, o mediagoje bt sintetikos. Svarbiausia, kad drabuiai tikt js figrai. Nesvarbu, kad kartais jie bus ir didesnio numerio. Sijonus ir varkus pirkite i skirting komplekt, kad kiekvienas j gerai jums tikt. Trumpi varkai geriau tiks emagms moterims (joms svarbu pabrti koj ilg). Ilgi varkai auktoms moterims. Apknioms geriau tiks ne tiess, o platjantys sijonai. Palaidins ir suknels taip pat turi bti ne tiesios, o su aikia juosmens linija. Apsijuoskite plonu odiniu diru. Jums tinka tamsi spalv, smulkiai margintos mediagos. Venkite kontrasting mediag: kontrastuojanios spalvos vizualiai sukapos js kn atskiras dalis. Labiausiai jums tiks smulkios detals: siauri direliai, maos, mediaga aptrauktos sagos, maos atveriamos apykakls ir pan. Apknioms netiks didels pinigins, skaros, fantazijos ir kt. Raukiniai, plaios rankovs, didels iorins kiens, storos horizontalios drabui juostos jus dar labiau storins. Daug aksesuar apsunkint js apkni figr. emagms moterims Nedalykite savs perpus kontrastuojaniais drabuiais. Nesiavkite pastelins spalvos audiniais - jie jums suteikt per daug jaunatvikumo. Jums tinka paprastos, tiesios linijos. Neplatinkite pei, neperkraukite rb stambiomis detalmis. Stambiai marginti audiniai jums taip pat netiks. Nesidrovkite rinktis drabui i mergaii ar jaunuoli skyri. Kad atrodytumte solidiau, neiokite akinius. Auktoms moterims Auktoms moterims tinka daug kas. Svarbiausia, kad drabuiai ar atskiros j dalys nebt per trumpi. Bateli kulnas turi bti vidutinio aukio. 61

 Jums tinka dviej eili varkai. Nedvkite trump vark, nes js kojos atrodys pernelyg ilgos. Nesirenkite vienspalviais drabuiais. Svarbu, kad bent vienas js aprangos elementas bt kitokios spalvos. Juoskits plaius dirus. Mlynos ar juodos spalvos drabuius dvinti aukta moteris atrodys labai oficialiai. Js aksesuarai gali bti stambs. Patarimai moterims. Klasikinio stiliaus kostiumliai btina js garderobo dalis. Jie teiks jums efekting, profesionali ivaizd, o kartu isaugos individualyb. Klasikinis kostiumlis yra universalus drabuis; atskiros jo dalys gali bti derinamos su kito kostiumlio dalimis, varkas gali bti dvimas su suknele. Kadangi kostiumlis yra geros drabui kolekcijos pradia, j sigyti reikia apgalvotai. Dalykinis kostiumlis btinai turi turti sijon. Kelns moterims per efektingos tarnybins ivaizdos, taiau labai populiarios ir mgstamos daugelio moter. Kostiumlis turi bti geriausios jums prieinamos kokybs, nes turi tarnauti maiausiai trejus metus, o gal ir ilgiau. Veriau turti kelis kostiumlius ir dvti juos vairiai derinamus, negu turti daugiau pigesns aprangos. Kostiuminiai varkai. Klasikinio stiliaus kostiuminiai varkai paprastai turi pamual, ilgas statytas rankoves. Jei varkelis su sagom, jos turt bti kairje pusje (iskyrus dvigub usegim). Klasikiniai varkeliai nebtinai turi bti su atlapais, bet jei atlapus turi, tai ie turi bti ne platesni kaip 7,5 cm ir ne siauresni kaip 5 cm. Klasikinis varkelis bna su skeltuku nugaroje (jei yra sukirptas siauresnis), ar be skeltuko (jei sukirptas itisai). Taiau negali bti onini skeltuk. Moteriki kostiumliai su liemenmis ia madingi, ia vl ne. Moterikos liemens paskirtis tokia pati kaip ir vyrikos jausits tinkamai apsirengusi ir be varko. Minkta moterika palaidinuk, papuoalai gali graiai suvelninti per daug griet liemens spd. Kostiumlio spalva, audinys, pasiuvimas ir proporcijos turi bti suderintos. Geriausios spalvos juoda, ruda (nuo viesios iki tamsios), vynin, mlyna (nuo viesios iki tamsios), smlio, rausvai pilka, vis atspalvi pilka. Kuo tamsesn kostiumlio spalva, tuo autoritetingiau atrodys juo dvinti moteris. Kai kuriose darbovietse, kur drabuiai gali pabrti valdingum, spalvos yra labai svarbus dalykas. Tamsiai mlyna, tamsiai pilka, vynin ar juoda spalva tiks tada, kai reikia parodyti takingum; smlio, rausvai pilka, vidutini atspalvi mlyna kurs draugikesni santyki atmosfer. Pastelini spalv kostiumliai tinka tik kai kurioms progoms jei esate visikai utikrinta savimi ir jums valdinga ivaizda nesvarbi. Pastelins spalvos tinka brandaus amiaus moteriai, kadangi jos sudaro ventin spd. Taiau darb pradedanioms jaunoms moterims jos nepatartinos. Balsvos, linins ar sniego baltumo spalvos kostiumlis atrodys efektingai, jei bus suderintas su itin klasikiniais priedais. Taiau po kiekvieno dvjimo j btina ivalyti, taigi tokio kostiumlio kaina dviguba. Geriausi audiniai kostiumliams - vilna, krepas, vilna su sintetika, medviln su sintetika, drob su sintetika, ilkas su sintetika. Mirios tekstros audiniai maiau glamosi, drabuiai i t audini bna graios formos. Pusvilnoniai audiniai tinka dvti itisus metus. Renkantis audin, svarbiausia sitikinti, kad jis jums tinka. Veriau atsisakyti net ir geros mediagos ar spalvos kostiumlio, jei jis jums netinka. Moterims, kuri kno virutins ir apatins dalies dydiai nesutampa, patartina pirkti kostiuml dalimis tada nereiks jo perdirbti. Taisyti kostiuml turt tik profesionalus siuvjas ar js pati, jei meistrikai valdote adat ir sil. Sijono apaia turt bti vos emiau keli, ties ploniausia blauzdos vieta. Peteliai varkui suteikia lygesn ir patrauklesn siluet, be to, paplatina pei linij, o tai imponuoja sdint vyrikoje draugijoje prie konferencijos stalo. onins sils, rankovs ilgis, atlap plotis gali bti pakeisti, taiau pei linijos ir varko ilgio keisti nereikt. Kostiuml patartina rinktis iek tiek laisvesn. Per daug siauras atrodys prastai, net jei bus pasitas i geros mediagos. Jei aptikote savo kno proporcijas atitinkant stili, neskubkite jo keisti. Naujumo spd pads sudaryti palaidinuks ir priedai (inoma, maai kas pads, jei pats kostiumlis yra nepuonus).

62

Klasikinio stiliaus kostiumliai tai investicijos js ateities veikl. Pasiuvimas ir apipavidalinimas ilgus metus iliks nepakit. Klasikinis kostiumlis js rb spintoje lyg rytietikas kilimas ant svetains grind. Jis itvers visus mados kaprizus ir visada jus puo. Suknels. N vienas rbas negali prilygti suknelei patogumu ir dailumu. N vienas kitas taip puikiai neatskleis js individualybs. Rpestingai parinkta suknel tinka tarnyboje, gali bti dvima po varkeliu, teikianiu oficialesn vaizd. Suknel nebtinai turi bti vientisa. Dviej dali suknels stili, jos dalis lengviau priderinti prie kit rb. Apskritai dviej dali suknels geriau tinka lieknesnms, auktesnms moterims, nes papildoma palaidinuks mediaga tikrai nelieknins apknaus juosmens. Jei suknel ketinate dvti po varkeliu, kur jau turite, nusinekite j parduotuv ar ten susitarkite suknel grinti, jei ji netikt. Ypa svarbu pairti, kaip derinasi suknels ir varkelio apykakls, kaip atitinka j proporcijos. Tinkamiausios suknels yra su pastovia juosmens linija, situ elastingu juosmens direliu arba su sile nuo viraus iki apaios. Daugelis sukneli graiau atrodys, jei vietoj mediaginio direlio susijuosite odiniu diru su dailia sagtimi. Palaidinuks. Jos i ties yra tarytum priedai. Geras kostiumlis, varkelio ir sijono derinys yra gera pradia, taiau tik palaidinuk suteiks js aprangai ibaigtumo, savitumo, spalvingumo, stiliaus spd. Viena pagrindini prieasi, kodl patartina rinktis konservatyvi spalv ir fason kostiumlius, yra palaidinuk; ji gali bti iek tiek ekstravagantika. Deriniams tinkamiausios yra vienspalvs palaidinuks. Taiau dirbanios moters rb spintoje turt bti ir takeliais, linijomis margint palaidinuki. Btent tokios pabr profesinius gabumus. Puokite palaidinukes dailiomis detalmis. Jos suteiks kostiumui gyvumo. Palaidin ilgomis rankovmis ypa tinka tarnyboje gali bti dvima itisus metus. Vasar berankovs palaidinuks patogesns, taiau tada visada turite dvti varkel. Apskritai nuogos rankos darbe nedera. Leistinos tarnyboje (iskyrus itin konservatyvias sferas) ir trij ketviri ar net trumpesns rankovs. iandien daniausiai parduodamos sintetini audini palaidinuks. Gerus dirbtinius pakaitalus sunku atskirti nuo natralaus ilko. Jie gerai dvimi, atspars prakaito dmms. I pusvilnoni audini reiau siuvamos palaidinuks, taiau jos yra ilgaamikesns. Pusiau medvilniniai audiniai tinka konservatyvaus fasono palaidinukms kartu su gelumbs rbais. Jie ypa patogs iltu oru. Megztiniai. Rpestingai parinkti megztiniai papuo dirbanios moters garderob. Geriausi yra grynos vilnos arba papildyti dirbtinio pluoto megztiniai. Jie turi bti tankaus mezgimo. Rinkits vienspalvius, be apykakli megztinius, nes prie j galsite derinti papuoalus, aliklius ir palaidinukes; ant j galsite apsivilkti vark. Patraukli ir vairi tekstra. Skoningi ratuoti bei margi megztiniai, dvimi su kostiumliu, atrodo mantriai. Venkite stor, rank darbo megztini, tinkam tik laisvalaikiui. Atminkite, kad su megztiniu js atrodote nerpestingiau nei su palaidinuke. Daugelyje darboviei, ypa esant altam orui, megztinis gali bti palaidinuks pakaitalas. Batai turt bti natralios odos ir pagrindini spalv juodi, tamsiai mlyni, tamsiai rudi, rausvai pilki, vyniniai. i spalv batai tiks prie pagrindini spalv kostiumli ir viesesni sukneli, o natrali oda visada patogi dvti. Jei verta kuriuo nors aprangos elementu didiuotis, tai tik graiais, ir patogiais batais. Venkite balt, pastelini ir ryki spalv bat: purpurini, raudon ar ydr; ios spalvos per daug trauks dmes. Balta spalva teikia nerpestingumo, tinka prie balto sijono, balt kelni. Nors apskritai bat spalva turi bti tamsesn u drabui. Avkite batelius vidutinio aukio pakulnmis (maksimalus auktis - 5 cm). Jie grains js kojas, nes blauzdos raumuo isitemps ir atrodys laibesnis. Net jei ir esate aukta, nedidel pakuln suteiks graktesn eisen, kuri itin papuo jus darbe. Labai aukti kulniukai darys sunkumo spd ir einant vers priek. Universals bateliai - lakuoti, udaru priekiu, su kulniuku. Jie tinka dvti itisus metus, dera prie kostiumli, sukneli, vark ir sijon. Bateliai atviromis ukulnmis taip pat geri ir tinka itisus metus, tik itin vsiu oru atrodyt per lengvi. Patraukliausi jie vasar.

63

Reikia turti maiausiai tris poras geros kokybs odini bateli, kuriuos galtumte keisti. Mat ir patogiausi batai turi pailsti, atgauti form. Dvdamos juos pakaitomis, pratesite j ami. Juodus batus btina turti; vynins, rudos, tamsiai mlynos spalvos papildomos poros. Nesistenkite tiksliai suderinti batus ir rankin. Jie gali derti spalva arba tekstra, bet viskuo nebtinai. K dvti prastu oru? itam reikia ruotis i anksto. Juodi odiniai bateliai, aiku, netiks, kai gatv udengs 20 cm storio sniegas. Jums reikia poros praktik ilt, vandens nepraleidiani bat. Jei perkate odinius batus, patepkite juos tepalu, kad nepermirkt ir nesugest nuo druskos. ieminiais batais avkite lauke, o darb nusinekite batelius. Nedert auliniais batais avti darbe vis dien pdos prakaituoja ir unta. Trikotaas. Niekada neikite darb be kojini, kad ir kokios laibos ir degusios bt kojos. Tai labai nedera prie profesins ivaizdos. Be to, kostiumliai, suknels nesiderina su nuogomis kojomis. Visada rankinje ar staliuje turkite atsargini pdkelni por, kad netekt vaikioti suplyusiomis. Pirkdamos naujus batus, patikrinkite, ar j viduje nra iurki viet, sili, kurios galt sudraskyti kojines. Skarels. Daugelis moter nepakankamai vertina ilkinius aliklius, kienines fantazijas, kuriais galima atnaujinti, pagyvinti prast rb ansambl. Grau, kai palaidinuks marginimo spalva atitinka kienins nosinaits spalv. Taiau atminkite: jei js pagrindiniai rbai vienspalviai, tiks margi, ratuoti priedai, o jei keli spalv, tiks tik vienspalviai aksesuarai. Vienintel geriausia mediaga alikliams ir nosinms natralus ilkas. Pailgos formos alikliai universaliausi: juos galima suriti priekyje ar sulankstyti i j spalvot apykakl ir suriti nugaroje. Juvelyriniai dirbiniai. Tikri juvelyriniai dirbiniai yra nepakeiiami. Auksiniai, sidabriniai, perliniai auskarai, auksin ar sidabrin apyrank, domi sag atlape, patrauklus tinkamas laikrodis geriausi tarnybini rb priedai. Jei vertingi papuoalai jums neprieinami, ar js paprasiausiai daug keliaujate ir nenorite rizikuoti pamesti savo brangenybes, geros kokybs netikri papuoalai taip pat tiks. Dirbtini papuoal idj pasil Coco Chanel, kuri nuolatos pamesdavo darbe vertingus juvelyrinius dirbinius. Dirbtiniai papuoalai (sakysim, auskar perlai) yra iek tiek didesni. Venkite netikr akmen, rungtyniaujani su tikrais brangakmeniais. Puokits pusbrangiais akmenimis ar kitais pakaitalais: vlio kiauto dirbiniais, oniksu. Laikykits saiko. Ypa venkite dergiani ar skambani papuoal. Vertingi juvelyriniai dirbiniai turi bti matomi, bet ne girdimi. Jei neiojate akinius, sekits maesnius auskarus. Juk js nenorite atrodyti kaip papuota kaldin eglut. Venkite kabani ar apskritimo formos auskar. Saguts formos auskarai tinkamiausi. Jei auskarus neiojate nuolatos, geriausiai tiks veriami. Jie gras ir patogs nepamesite. ied ant rankos mvkite ne daugiau kaip vien, iskyrus atvejus, kai kartu dvimas vestuvinis ir suadtuvi iedas. ibantys akmenys tinka, bet jie turi bti ne per dideli. Joki plastmasini ied neioti darbe nedert. Laikrod pirkite pagal igales pat geriausi. sidmkite brangiausi modeli savybes ir mginkite j iekoti. Tinkamiausias klasikinio stiliaus, geltono ar balto aukso laikrodis su juodu direliu. Venkite briliant ir kit rini akmen ciferblatuose. Apskritai brangenybms skirtus pinigus palikite brangenybms laikrodis ia niekuo dtas. Paprastas tikr perl vrinys (jei tai jums prieinama) ar geros kokybs jo imitacija suteikt js ivaizdai elegantikumo. Taiau venkite papuoal, kurie akivaizdiai iduoda dirbtin savo kilm (pvz., tamsiai raudon ir mlyn perl). Klasikiniai rausvi ir balti atspalviai vis geriausi. Dirai. Du ar trys odiniai dirai js rb spintoje gali papuoti daugel kostiumli. Tiesa, daug dir sigyjate kartu su drabuiais, taiau jie daniausiai yra mediaginiai, ir juos reikt pakeisti geros kokybs odiniais arba zominiais. Juodas diras bus praktikiausias. Susijuosusios diru, js atrodysite iki galo pasirpinusios savo ivaizda. Diras tiks net ir klasikinio stiliaus sijonui, taiau atkreipkite dmes, kad sijono juosmens direlis neilst i po diro. Todl juoskits platesniais, 3 cm dirais. Nepamirkite, kad plats dirai dera tik lieknam liemeniui. 64

Lietpaliai ir apsiaustai. Rinkits klasikinio fasono lietpalius, pirmiausia rusvo angliko atspalvio (slps purvo dmes). Toks lietpaltis turi bti geros kokybs, neperlampamas. Be rusvos spalvos, dar populiarios juoda ir .tamsiai mlyna. Jos madingos ir teikia oficialumo. Labai mgstami lietpaliai su segamu pamualu. Jie itin praktiki kelionse, o velnesnio klimato kratuose juos galima neioti vietoj ieminio palto. Jei ruoiats pirkti tok lietpalt, sitikinkite, kad ir su pamualu, ir be jo atrodote graiai. Stambias moteris segtas pamualas dar labiau storina. Lietpali dirai turt bti suriami, o ne susegami sagtimi. sitikinkite, kad i po lietpalio neilenda sijonas ar suknel. ieminis paltas turt bti imtaprocentins vilnos. Spalvos: juoda, tamsiai mlyna, vynin, pilka ar rausva. Nepirkite ryki spalv ar margint palt, jie tinka dien, o vienspalvis tinka ir dien, ir vakare. Taip pat nerekomenduojamos kailins apykakls. Kailiniai tarnyboje tinka tik per didelius alius. Pirkite klasikinio fasono kailinius, nes tikriausiai ketinate juos dvti ne vienerius metus. Ilgi kailiniai praktiki, nes tinka ir prie tarnybinio kostiumlio, ir prie dins ar vakarins suknels. Venkite odini siuv ar juoking kaili (pvz., triuio). Jie neverti js pinig. Tinka laps, bebro, mekos kailiai. inoma, audins kailiniai bus konservatyviausi ir klasikiausi i vis ir labiausiai tiks dvti tarnyboje. Pirtins ir alikai. Patartina turti por tamsios odos pirtinaii, derani prie vairi iemini rb. Pirtini ilgis turi bti toks, kad tarp palto rankovs ir pirtins nelikt tarpo. Megztos pirtins tarnyboje atrodys per daug kasdienikos. Minktas vilnonis alikas saugos jus nuo peralimo, taip pat neleis makiaui sutepti apykakls. Rinkits vienspalvius arba neryki spalv languotus, juostuotus alikus i minkto ir ilto audinio. Rankinukai ir portfeliai. Jei rankinuk neiojate vietoj portfelio, jis turt bti odinis, tamsios spalvos: juodas, rudas, tamsiai mlynas, vyninis. Nesistenkite portfel pakeisti pinigine. O nedamosios ir portfel, ir pinigin, js atrodysite pernelyg apsikrovusios. Rinkits tvirt ir gra portfel jei perkate, odin, arba ger odos imitacij. Vynin spalva populiariausia, taip pat gali bti juodos ir rudos spalvos. viesios spalvos menkina portfel. Tarnyboje tinkami portfeliai ir kietomis, ir minktomis sienelmis. Rinkits tok, kuris geriausiai atitinka js stili ir bizn. Rankinuk rinkits kuo maesn ir stenkits jo per daug neprigrsti, kad neapsunkintumte savo ivaizdos. Nuolatos perkrautas rankinukas trumpai ir laikys. Jei jums tikrai reikia didelio rankinuko, veriau sigykite portfel. Nepamirkite, kad atsegant rankinuk matomas jo turinys, tad bkite apdairios, tvarkingos. Praktikos ir sulankstomos pinigins, lagaminliai, ypa tamsios, vynins spalvos. J taip pat nereikt prigrsti vairi popieri, kreditini korteli, net ir pinig. Dkite tik tai, ko tikrai reikia. Taigi paklauskime savs: ar a noriu daryti karjer, ar siekiu auktesni gyvenimo tiksl, ar man svarbu, kad mano partneriai, klientai, bendradarbiai, vadovai gerbt mane? Pagaliau - ar a noriu udirbti daugiau pinig, geriau gyventi, realizuoti savo siekius ir panaudoti visas savo potencialias galimybes darbe? Jei taip, tai nedvejokite. Tobulinkite ir kurkite toliau savo profesionalumo vaizd. Klausimai diskusijai: 1. Kodl, js manymu, mons link labiau vertinti neverbalin komunikacij, nei verbalin? 2. Trumpai apibdinkite melo detektoriaus veikimo princip. 3. Koki tak aprangos kokyb daro komunikacijos procesui?

65

4. TARPKULTRIN KOMUNIKACIJA
Skyriaus udaviniai: Pateikti kultros ir tarpkultrins komunikacijos sampratas. Apibdinti komunikacijos veiksnius, slygojanius kultrinius skirtumus. Supaindinti su komunikavimo ypatumais vairiose kultrose. 4.1. Tarpkultrin komunikacija. Pagrindins svokos. Kultra (lot. cultura apibendrinimas, ugdymas, aukljimas, lavinimas, tobulinimas, vystymasis, garbinimas) (Tarptautini odi odynas,1985): a) mogaus bei visuomens veiklos produktai, jos formos ir sistemos, kuri funkcionavimas leidia kuriant panaudoti ir perteikti materialines dvasines vertybes; b) tobulumo laipsnis, pasiektas kurioje nors mokslo ar veiklos srityje; iprusimas. Kultra tai tam tikros, identikos moni grups tikjimo, paproi, veiklos, nusistovjusi norm ir bendravimo modeli rinkinys (Dodd, 1987). Kultra tai tam tikros visuomens ar socialins aplinkos prasmi, reikmi ir orientacij sistema (Nelson, 1990). Kultra pirmiausia reikia tam tikr moni, kartu gyvenani vienoje vietoje, gyvenimo bd. i kultr knija j menai, j socialin sistema, proiai ir paproiai, religija. Boone L. E., Kurtz D. L. ir Block J. R. (1997) kultr apibria kaip bendrus visuomens paproius, tikjimus, socialines struktras, kalb, taisykles, mitus, eimos vertybes ir politines sistemas. Lahiff J. M. ir Penrose J. M. (1997) teigia, kad kultra tai bendra moni elgsena ir jos rezultatai: mintys, kalba, veiksmai ir reliktai. Bovee C. L. ir Thill J. V. (1991, 1995) nuomone, kultra simboli, tikjim, paproi, vertybi, vili ir norm sistema, takojanti elgsen, o kultriniai skirtumai laipsnis, parodantis kaip populiacijos susideda i skirtingoms tautinms, etinms, rasinms ir religinms terpms priklausani moni. Dodd (1987) duomenimis, mokslininkai pateik daugiau kaip 150 kultros apibrim. Taiau kultra nra vien tam tikr paproi spektras; ji moko deramai elgtis, formuoja poir laik, materialines vertybes, grio, groio ir blogio supratim. Didel dal mogaus kultros patyrimo sudaro tinkamo elgesio taisykli inojimas ir j laikymasis. Kultroje esama tkstaniai toki taisykli. mogus praleidia daug laiko, mokydamasis veikti pagal ias taisykles ar netgi tobulindamas jas. Taigi, mogus investuoja kultr labai daug laiko, todl nenuostabu, kad jis remiasi btent savo kultra kaip pagrindu, vertindamas kitus. Pagal odio semantik, tarpkultrin komunikacija tai komunikacija tarp skirting kultr atstov. Skirtingos grups, egzistuojanios pagrindinje kultroje, vadinamos subkultromis. Tokiomis subkultromis laikomos etins, religins, profesins grups ir kt. Tarpkultrin komunikacija danai suprantama kaip tarptautin komunikacija. Kai komunikacija vyksta tarp kultr, ji kerta nacionalines sienas. Tarpkultrin komunikacija keitimosi informacija procesas tarp moni, atstovaujani skirtingas kultras. Reikia atkreipti dmes, kad komunikacija iuo atveju vyksta ne tik tarp atskir individ, bet ir tarp sistem, kurios suprantamos kaip komunikacijos partneriai. Skirtingos kultros skiriasi savo istorija, individualumu, religija, kalba, menu ir kt. mons, priklausantys skirtingoms kultroms, skirtingai vertina isilavinimo, pareig svarb, turi savit poir laik, etiket, elgesio manieras ir kt. Nevertinus kultrini skirtum, komunikacijos procese gali kilti nesusipratim. Pvz., asmuo A iifruoja informacij viename kontekste, remdamasis pairomis, priimtomis monms j kultroje. Asmuo B iifruoja ini remdamasis kitomis pairomis. Asmuo A ir asmuo B t pai ini interpretuoja skirtingai, todl j komunikacijos proceso efektyvumas bus labai menkas.

66

L. C. Bovee ir J. V. Thill (1991, 1995) teigia, kad kultros ir subkultros turi takos tarptautinei komunikacijai, atsivelgiant iuos esminius aspektus: stabilum, kompleksikum, sudt, kontekst ir kt. Stabilumas: kultra gali bti stabili arba ltai ar greitai keistis; Kompleksikumas: kultros skiriasi informacijos perdavimo bdais. Pvz., iaurs Amerikoje ir Vokietijoje informacija perduodama tiesiogiai ireiktais kodais, skaitant odius, Japonijoje didioji dalis informacijos yra perduodama neverbaliniu bdu (per kno kalb, balso ton ir pan.); Sudtis: vienos kultros sudarytos i skirting subkultr (heterogenikos kultros), kitos labiau homogenikos (vientisos). Pvz., Japonija yra homogenika kultra, kadangi joje yra tik kelios subkultros. Lengviausia bendrauti, kai mogus priklauso homogenikai kultrai, nes tada reikia derintis prie maesnio potenciali skirtum skaiiaus; emo ir aukto konteksto kultros. Nors komunikacijos spragos prasideda nuo kalbos, taiau ja nesibaigia. Komunikacijos procesas reikalauja, kad bt suprastas kultrinis kontekstas tos aplinkos, kurioje vyksta komunikacija (L. E. Boone, D. L. Kurtz, J. R. Block, 1997., p. 68) Antropologas E. T. Hall kultras skirsto du pagrindinius tipus: emo konteksto lygio ir aukto konteksto lygio. emo konteksto kultrose komunikacija priklauso nuo paties praneimo (jo turinio); joms priskiriamos Vokietija, veicarija, Skandinavijos alys ir JAV. Prieingai yra aukto konteksto ali komunikacijos procese: analizuojamas ne tik pats praneimas, bet ir visa, kas j supa, skaitant neverbalinius komunikacijos enklus. Auktu kontekstu pasiymi Kinija, Korja, Japonija ir arab alys. Komunikacijos kontekstas tiesiogiai veikia komunikacijos stili. emo konteksto kultrose raytiniai susitarimai ir praneimai nulemia verslo sandrius. Aukto konteksto kultrose raytin informacija ir susitarimai yra ne tokie svarbs kaip tarpasmeniniai santykiai, asmeniniai statusai ir titulai bei socialin aplinka. emo ir aukto konteksto kultrose komunikacijai didiausi poveik turi ie pagrindiniai veiksniai: asmeniniai santykiai, laikas, formalumo lygis ir kno kalba. Aukto konteksto kultrose lemiamas vaidmuo tenka pasitikjimui kitais asmenimis. Pasitikjimas paremtas ilgalaikiais asmeniniais santykiais. Tokiose alyse kaip Gvatemala, Japonija ir Saudo Arabija verslo reikalai pradedami nuo nereikming pokalbi apie savo alis, eimas ir pan. i ali atstovai skiria daug laiko ir dmesio atpalaiduojantiems pietums, kuri metu aptarinjamos dalykins temos. Tik tada, kai santykiai yra tampa glaudesni, pradedama bendradarbiauti. Aukto konteksto komunikacijoje asmeniniai santykiai yra paremti iniomis apie partner ir jo kompanij. Kultros skiriasi elgesiu su paalieiais: vienos yra atvirai prieikos arba laikosi nuoalyje, kitos draugikos ir linkusios bendrauti su svetimais tai kultrai monmis. ios pozicijos gali nulemti pasitikjimo ir atviros komunikacijos lygmen. Siekiant efektyvios komunikavimo kultros, yra itin svarbu suvokti kitos kultros ypatumus, sugebti priimti kitok poir tam tikrus dalykus, sijausti kito mogaus dvasin bsen. 4.2. Veiksniai, slygojantys tarpkultrinius skirtumus Dodd (1987) teigimu, mons nepakankamai vertina tai, kuo kit kultr mons skiriasi. Pagrindiniai veiksniai, slygojantys tarpkultrinius skirtumus, yra: kultros istorija, kultros individualumas, materialin kultra, menas, kalba, kultros stabilumas, kultros tikjimai, neverbalinis elgesys, asmenins erdvs suvokimas, pripainimai ir nuopelnai, mstymo modeliai. 67

Kai kuri ivardytj veiksni poveikis yra tik slyginis. Detaliau aptarsime esmini veiksni poveik komunikacijos tak komunikacijos procesui. Kultros istorija. Kultra turt bti pradta analizuoti btent nuo istorinio kultros vystymosi ir tradicij. Kultros istorija apibendrina supratim apie grups ir individ elgesio normas ir paaikina pairas, kurios yra bendros kultros nariams. Kultra vairiais bdais ireikia istorij, palikim ir tradicijas. Beveik vis kultr aknys tokios gilios, kad praeities normos ir tabu ateina ias dienas. Nesvarbu, kaip kultra prasmina savo istorij bendraujant su kitos kultros nariais, visada reikia gerbti jos praeit. Danai daugumoje kultr tradicijos yra tokios svarbios, kad naujoves irima tariai. Komunikatorius turi pripainti tai, kuo kultra didiuojasi, ir stengtis susipainti su kito mogaus istorija ir tradicijomis. Doddo nuomone, tai pads suprasti kito mogaus pairas ir vertybes svarbiausius sociokultrinio bendravimo elementus. Kultros individualumas. Kultros gali bti apibrtos kaip turinios tam tikr socialini bruo, susijusi su individo elgesiu, bet naudojamus visos grups. i mintis yra artima Cattellio (1951) teorijai, kuri teigia, kad grups elgiasi kaip individai, nes ir grups, ir individai turi bendras elgesio normas. Kultros pobdis daro tak tarpasmeniniams santykiams ir priimtinam individualiam elgesio modeliui. Pavyzdiui, kai kuriose kultrose sprendimai yra daugiau kolektyviniai negu individuals. tai kodl tarpasmeninio bendravimo stilius yra slygojamas kultros pobdio. Kaip kultros narys elgiasi, kalba, galvoja, priklauso nuo paties nario supratimo apie ideal kultros pobd. Jeigu idealaus kultros pobdio supratimas skirtingose kultrose nevienodas, tarpkultriniame bendravime atsiranda potenciali nesusipratim galimyb. Materialin kultra. Labai danai mogus vertina kit kultr pagal jos materialius bruous. Materialins kultros modelis gali smarkiai skirtis tarp kultr. Geras komunikatorius turt stengtis suinoti paproius, susijusius su materialine kultra ir surasti bdus, kaip ivengti negatyvi reakcij, susidrus su tokiomis situacijomis. Roli stereotipai. Kultra turi tam tikras pairas moni kategorijas ir j elges, kuris turi atitikti i anksto apibrtus modelius. vairi kultros nari i anksto nustatytas ar bent tiktinas elgesys vadinamas roli stereotipais. Kultra dar lemia elges ir priklausomai nuo uimam pareig bei visuomenins padties. Roli skirtumai apima skirtingas pairas vyr ir moter. Lyi rols skirtingose kultrose skiriasi. Beveik kiekvienoje kultroje esama darbo pasiskirstymo pagal lyt. Roli santykiai lemia ir sprendim primim bei autoriteto supratim; apie tai toliau. Kultros pasaulira. Pasaulir Dodd (1987) apibr kaip sistem supratim apie visatos prigimt ir jos poveik socialinei ms aplinkai. Kultros pasaulira paaikina, kaip kultroje suprantamas ir aikinamas vairi jg poveikis vykiams, vykstantiems socialinje aplinkoje. Pasauliros svoka apima tokius dalykus kaip skm, lemtis, laiko vaidmuo, fiziniai ir gamtiniai itekliai. Taigi pasaulira daro didel poveik individui, todl veikia ir bendravim. Individai daugeliu atveju gali bti tobuli, taiau skirtingas aplinkinio pasaulio supratimas gali tapti komplikuoto sociokultrinio bendravimo prieastimi. mogaus pasaulira yra lyg ekranas, per kur pereina informacija. Kadangi pasaulira veikia informacijos uifravim ir iifravim, mons skirtingai interpretuoja tikrov. Religija. Tikjimas gali turti takos dalykiniam bendravimui tam tikroje kultroje. Netgi religins vents gali veikti dalykin bendravim jos pakeiia darbo grafikus ar trukdo atsakyti uklausimus. Moters rol taip pat yra veikiama religijos, kuri numato moter elgesio modelius ir ekonomin padt. Daugelyje ali moterys vis dar nevaidina didelio vaidmens biznyje. Todl korespondencija, pasirayta moters, tokioje alyje kaip Arabija, gali bti laikoma nekompetentinga. Isilavinimas. Isilavinimo lygis slygoja bendravimo proceso efektyvum. K imoksta kultros nariai, tai tampa j kultros dalimi. Tokiu bdu sociokultriniame bendravime skirting kultr nariai gali suprasti ini ar situacij skirtingai ir reaguoti tai nevienodai. Pasak Nelson (1990), btent isilavinimas lemia individ elgesio motyvus, vertybes, pairas ir religij. 68

Pareigos ir pozicijos. Kultra lemia, kok vaidmen mogus vaidina, t.y. kas su kuo, kokioje srityje ir kaip bendrauja. Sprendim primimo paproiai. Efektyvioje verslo aplinkoje mons stengiasi suformuluoti sprendim kuo greiiau ir efektyviau. Geriausi specialistai susirenka nusprsti pagrindini dalyk, o detales vliau aptaria kiti. Taiau jeigu susirainjama su Graikija, toks poiris bus pratingas. Graik verslininkai mano, kad detali ignoravimas yra isisukinjimas, todl pasitikjimas partneriais gerokai sumas. Praleisti daug laiko prie kiekvienos smulkmenos ia laikoma teigiamu bruou. Panaiai ir Lotyn Amerikos verslo mons sprendimus formuluoja ltai; jie priimami po ilg diskusij. ios kultros atstovai labiau vertina iplstines diskusijas. Tad jei pasilym, reikalaujant esminio sprendimo, verslininkas atsakys labai greitai, is sprendimas bus laikomas nepakankamai apsvarstytu ir nevertu dmesio. Kultros dar skiriasi ir tuo, kas priima sprendimus. Ms kultroje dauguma organizacij valdomos vieno mogaus, kuris pritaria arba nepritaria kiekvienam sprendimui. Taip pat yra Pakistane, kur galima greitai igirsti sprendim, jeigu interesantui pavyksta pasiekti aukiausio lygio vadovus. Taiau kitose kultrose, sakysim, Kinijoje ar Japonijoje, sprendimo atsakomyb yra paskirstyta. Joks mogus neturi teiss prisiimti atsakomybs, nepasitars su kitais organizacijos nariais. Pavyzdiui, Japonijoje diskutuojanti grup pasiekia konsensuso po nuodugniai paruoto, ilgai trukusio proceso (sprendimas turi bti priimtas vienbalsiai daugumos taisykl ia negalioja). Jei procesas nebna pakankamai sunkus, japonai jauiasi nemaloniai. Technologija ir visuomens organizacinis lygis, Nelson (1990) teigimu, ie veiksniai irgi turi takos bendravimui ratu. Vienas i paskutini technologini pasikeitim auganti energijos ir informacijos kontrol. Pasaulin technologija sukr tokias svokas kaip mokslas, vystymasis, iradimai ir inovacijos . Kai kurios senos kalbos neturi net odi ioms svokoms ireikti. Svarbu suprasti technologin praraj tarp ali. Giliausia praraja yra tarp labai isivysiusi ali ir tarp vadinamj tradicini visuomeni. Todl reikia pavelgti technologij tos alies akimis. Visuomeninis elgesys ir manieros. Kas yra mandagu vienoje kultroje, gali tapti lu kitoje. Etiketo taisykls gali bti formalios ir neformalios. Formalios taisykls nusako, kas yra gerai ir kas blogai, elgiantis bendrose situacijose. Neformalios taisykls daug sunkiau apibriamos ir daniausiai imokstamos stebint, kaip elgiasi mons ir mgdiojant j elges. Neformalios taisykls reglamentuoja, kaip turi elgtis vyras ir moteris, kada galima kreiptis vardu, o kada pavarde, ir t.t. i taisykli paeidimas sukuria nemalonias situacijas kitos kultros monms, taiau patys tos kultros nariai negali ireikti odiais to, kas jiems nepriimtina. Laiko supratimas. Kitas veiksnys, dl kurio ikyla nesusipratim skirtingas laiko supratimas. Pavyzdiui, amerikieiai, vokieiai laik suvokia vienaip, o Lotyn Amerikos gyventojai, etiopai, japonai kitaip. Sakykime, susirainja skirting laiko supratim atstovai vokietis veda derybas ratu su etiopu. Vokietis tuojau pat reaguoja kiekvien etiopo sprendim ir rao atsakym. Taiau i etiopo atsakymas ateina po gana ilgo laiko, ir vokietis mano, kad is reikalas nra svarbus etiopui. O etiop kultroje priimta svarbius klausimus atsakyti neskubant tuo parodomas didelis susidomjimas darbu ir jo svarba. Greitas vokieio atsakymas esminius klausimus sukels etiopui abejon vokieio kompetencija, jo sprendim pagrstumu. Juk svarbs sprendimai turi bti nagrinjami rpestingai, o tai, etiopo manymu, utrunka ilgai. Bendraujant su japonais, reikia atsiminti, kad jie kit kultr verslinink nekantrum naudoja savo tikslams. Vienas japon verslininkas sako: mons i iaurs Amerikos ir kai kuri Europos ali turi vien baisi silpnyb. Jeigu mes juos veriame ilgai laukti, jie sutinka su viskuo, k tik pasilome (Nelson, 1990). E. T. Hall (1977) nagrinjo skirting kultr poir laik. Remiantis iuo poiriu, kultra vertina bendravimo klimat ir su tuo susijusius poelgius. Mokslininkai iskiria du orientacijos laike tipus: monochronik, polichronik. Nuodugniau panagrinj gyvenimikas situacijas, kurias griauna visus planus ar atrodo visikai neproduktyvios, pastebsime, kad visa arba bent jau didioji dalis problem kyla dl monochronik polichronik konflikt. Todl, supratus monochronik polichronik orientacijos laike skirtumus, galima ivengti daug bding tokioms konfrontacijoms nesusipratim. 69

Monochronikai laike orientuoti mons vienu metu gali dirbti tik vien darb. J laikas padalytas segmentus. Monochronikai mano, kad tikslai ir uduotys kiekviename segmente gali ir turi bti vykdyti. Monochronikams btina tiksliai nustatyti uduot arba pasiekti tam tikro rezultato. Tiesa, ne visi monochronikai yra tokie reikls, bet jiems tiesiog btina visus reikalus ubaigti. Viso to rezultatas siekimas ivengti neapibrtumo. Neapibrtumui didjant, monochronikai ieko sprendim ir siekia rezultat, nekreipdami dmesio priemones konfliktus ar kasdieninius sprendimus. Monochronikas mstymo bdas daniausiai yra linijinis. Tai reikia, kad informacija apdorojama ir palaipsniui segmentuojama linijiniu bdu. tai, pavyzdiui, monochroniko veiksm eil atvykimas, susitikimas, rezultatas, veiksmas. Jie sukasi tuo paiu ratu vis dien. Bti monochroniku gerai, kai gyvenama monochronikoje kultroje. Bet kai monochronikas atsiduria polichroninje situacijoje arba, dar blogiau, polichronikoje kultroje, danas rezultatas stresai, komplikuotas bendravimas. Monochroniki individai msto tiesikai, nuosekliai idstytais objektais, sutvarkytais modeliais (1, 2, 3, arba A, B, C). Taiau yra toki kultr, kuri nariai msto vaizdais ar konfigracij modeliais. Konfigracinis mstymo modelis, kitaip tariant, netiesinis reagavimo stimulus bdas, vadinamas polichronine orientacija laike. Polichroniki individai link tuo paiu metu galvoti ir daryti kelis darbus. Jie gali blakytis nuo vieno darbo prie kito, sugaiti daug laiko. I tikrj bt daug teisingau kalbti apie monochronikus ir polichronikus mones, o ne kultras. Nors amrikiei, brit, kanadiei ir vokiei kultros, daugumos nuomone, yra daugiau monochronikos, o Lotyn Amerikos, Afrikos, Vidurio, Ryt ir Pietins Europos kultros linkusios polichronizm, taiau atskiri individai pasirenka savo keli. Polichronikumas gali nustoti funkcionuoti tokioje situacijoje, kuri reikalauja monochronik veiksm. Kai kurios organizacins kultros, grups, sistemos ir eimos planuoja ir veikia monochronikai. Todl polichronikas mogus tokioje grupje gali jaustis nervingas ir prislgtas. Kalbos barjerai. Nelson (1990) duomenimis, pasaulyje suskaiiuojama daugiau kaip 3000 kalb ir madaug 1000 dialekt. Nepakankamas usienio kalbos inojimas komunikacijos procese su kit ali ar kultr atstovais sukelia daug nesusipratim ir problem. Nesvarbu, kuria kalba vykt susirainjimas, atsiranda interpretavimo keblum, nes skirtingomis prasmmis vartojami terminai. Bendraujant skirting kultr atstovams yra labai svarbu kuo efektyviau perteikti verbalinius praneimus. Norint ivengti komunikavimo klaid, reikt inoti, dl koki prieasi jos atsiranda. Kit kultr atstovai, su kuriais tenka komunikuoti, silpnai moka partnerio kalb arba jos vis tiek nemoka taip, kad visk suprast. Danai komunikuojant mogus neino tokio odio, kur itaria kitos kultros atstovas arba ino kit jo reikm. Pavyzdiui, angl kalboje odiui iukls ireikti yra daugyb vairi odi: sweepings, rubbish, junk, garbage, waste. Kitas angl kalbos odis commitment turi keturias reikmes: sulaikymas, perdavimas teismui, vykdymas, sipareigojimas. Kartais kitos kultros atstovas sugeba paodiui iversti, kas jam pasakyta, taiau nesugeba suprasti viso posakio esms. Pavyzdiui, anglikai half an eye paodiui reikt pus akies, taiau kontekste tai reikt i karto pastebti. Dar vienas tarpkultrinio komunikavimo barjeras yra odi tarimas. Reikia atsiminti, jog labai taisyklingai kalba tik nedaugelis moni. Kiti gali naudoti argon, kalbti tarmikai, su akcentu. Ypa gali bti sunku komunikuoti dviems skirting kultr monms naudojant treij kalb, sakykim, vokieiui su rusu komunikuoti anglikai. Svetima kalba yra ymiai sunkiau reikti mintis nei savja. Sunkiau yra ir suprasti svetima kalba reikimas mintis. Tad reikt stengtis kuo raikiau artikuliuoti tariant svetimos kalbos odius ir kuo atidiau klausytis. Daug problem kyla raytinio bendravimo formose, kurios reikalauja vertimo. Reklama, pavyzdiui, beveik visada iveriama kalb alies, kurioje ketinama realizuoti prekes. Tokius dokumentus, kaip garantijos, produkt etikets ir panaiai, taip pat btina iversti. Kai kurios tarptautins kompanijos turi iversti politikos, procedr vadovus, pelno planus usienyje esani 70

savo padalini naudojimui. Antrini firm ataskaitos taip pat gali bti paraytos viena kalba, o veriamos kit. Dalis informacijos neivengiamai prarandama veriant, ia kartais patiriama skaudi pasekmi. Etnocentrika reakcija. Kalbos ir kultros skirtumai neretai kliudo efektyviai bendrauti, taiau ie sunkumai veikiami, jeigu mons yra atviri pokyiams. Deja, daug moni yra etnocentriki kit kultr atstovams, t.y. visas kitas grupes jie vertina pagal savus standartus. Etnocentrikai besielgiantis individas neskiria pakankamai dmesio savo ir kit kultr moni skirtumams. Jis tikisi, kad kiti elgsis panaiai kaip jis, remsis tais paiais poiriais, vartos kalb bei simbolius tokius kaip jis. Etnocentrikumas nepalieka galimybs pamstyti, kad skirting kultr individai gali suprasti vienas kit klaidingai. Paprastai etnocentriki mons yra link kurti stereotipus ir i anksto susidaryti nuomon apie kit kultr mones. Todl jiems nepavyksta pamatyti mones tokius, kokie jie yra i tikrj. Daniausiai abi puss yra kaltos dl stereotip susidarymo ir iankstinio nusistatymo. Todl nenuostabu, kad ikyla nesusipratim. ia galt padti tolerancija. 4.3. Tarpkultrins komunikacijos gdi ugdymas Kultros painimas yra svarbus ingsnis tobulinant tarpkultrins komunikacijos supratim. Teiginys, kad noras painti veikia komunikacijos stili, komunikatoriaus elgsen ir pai tarpusavio santyki prigimt, ilg laik nagrinjamas komunikacijos teoretik darbuose. Pavyzdiui, painimo vairovs tyrimai rodo, kad individai, siekiantys painimo, turi isamesn, platesn supratim apie savo aplink ir gali padaryti teisingesnes ivadas. Tarpusavio santykiuose jie tolerantikesni ir lankstesni. Todl, nordami efektyviai komunikuoti su kit kultr ar subkultr monmis, mes turime domtis istorija, paproiais, tradicijomis, kalba, jos kultra, elgesio normomis ir kt. Nuodugnus kultros painimas yra labai svarbus procesas, taiau absoliuiai painti ir suprasti kit kultr yra labai sudtingas procesas. Galima deimt met pragyventi sveioje alyje, puikiai mokti kalb ir komunikacijos procese suklysti, nes mons i kitos kultros traktuojami ne kaip individualybs su unikaliais bruoais, bet kaip vienodi tos kultros subjektai. Kita klaida tai apibendrinimo pavojus. Tarpkultrinje komunikacijoje daniausiai pastebimos klaidingos nuostatos pagal H. A. Bell (1994) yra: Kiekvienas yra labai panaus mane. Mes labai greitai padarome ivad, kad kiti galvoja kaip mes, jauia kaip mes ir dl to turi panaiai elgtis. Tai gali mums sutrukdyti suprasti, k i ties kit kultr mons galvoja ir kodl elgiasi vienaip, o ne kitaip. A pranaesnis u kitus. Daugelis moni mano, kad jie yra pranaesni u kitus, nes pastarieji yra kitokie. Jie mano, kad kitos kultros yra atsilikusios, nors i tikrj jos paprasiausiai yra kitokios. Viskas, k mums reikia daryti paprasiausiai komunikuoti, o ms skirtumai nra reikmingi. Susitikus dviem skirting kultr atstovams i karto neatsiras tarpusavio supratimas ir pagarba. Pavyzdys galt bti didels nesantaikos tarp kaimynini valstybi. Nesijaudink, a moku kalb. Deja, kalba, kuri imokome mokykloje ar universitete, dar nelaiduoja efektyvios komunikacijos. Kalbos ir rato mokjimas nelemia kultros painimo. Nors, kita vertus, kalbos mokjimas yra pradia kitai kultrai painti. Jie matys, kad a nuoirdus. Yra kultr, kur mons stebi, ar panekovas nuoirdus ir jiems to pakanka. Taiau yra kultr, kuri atstovai vertina mones pagal nuveiktus darbus. Graik patarl sako: Paink mog pagal jo gyvenimo bd. Jie turi vertinti mano inias. Deja, taip nra. Daugelyje kultr yra pirmiausiai vertinamos mogikosios savybs ir tarpusavio pasitikjimas nei isilavinimas. mogaus kompetencija, patyrimas ir inios neturs jokios reikms tol, kol nesivyraus abipus pasitikjimo atmosfera. Mes visi suinteresuoti tais paiais dalykais. Ne visuomet. Pavyzdiui, amerikieiai nemgsta vairiausi formalum ir procedr, jei tai neigiamai neatsilieps pelnui ar efektyvumui. 71

Taiau kitose kultrose niekas nedrsta paeisti tam tikro biznio proceso pradedant hierarchine struktra ir baigiant apskaita. Pateiksime kelet praktinio pobdio patarim, kurie svarbs tarpkultrins komunikacijos situacijose: Jauskite atsakomyb. Nemanykite, kad komunikuoti su jumis kito mogaus darbas. Rodykite pagarb. Imokite rodyti pagarb tokiu bdu, kaip tai daroma kitoje kultroje. sijauskite kito mogaus padt. Atidiai perirkite, k kitas mogus bando perduoti, pabandykite sivaizduoti jo jausmus ir pairas. Bkite kantrus ir atkaklus. Jeigu norite pasiekti usibrto tikslo, nenuleiskite rank. Supraskite savos kultros pagrindus. Imokite atskirti, kada js poiris skiriasi nuo kito mogaus poirio. Prisitaikykite. Bkite pasireng keisti savo proius ir pairas. Rizikuokite. Ibandykite vairius bdus, kurie padt geriau painti mones ar kultras. Gilinkite savo kultrin pajautim. Daugiau suinokite apie paproius ir tradicijas, kad geriau susipaintumte su potencialiomis nesusipratim sritimis. Bendraukite su individualybe. Venkite stereotip ir apibendrinim. 4.4. Tarpkultrins komunikacijos aspektai skirtingose pasaulio alyse Daugelis pasaulio ali mokslinink giliai tyrinja atskir ali kultros tak komunikacijos procesui. Universitetuose, rengiant vadybos specialistus, dstoma ne tik tarpkultrins komunikacijos modulis, taiau studij programose yra atskiros specializacijos. Pavyzdiui, jei js savo profesins karjeros veikl numatote Kinijoje, js galite pasirinkti specializacij, susiet su giliu Kinijos kaip alies painimu. Tai ypa bdinga Jungtini Amerikos Valstij universitetams, kadangi alies dydis ir verslo partneri gausa vairiose pasaulio alyse pareigojo universitetus tokius specialistus rengti. Lietuvoje atskir specializacij vadybos studij program kryptyje, susiet su giliomis kit ali painimo studijomis, dar nra. Taiau tai neatleidia mus nuo atsakomybs bendraujant su usienio ali partneriais, pltojant versl. Pateiksime kai kuriuos tarpkultrins komunikacijos aspektus, kurie gali bti naudingi daugeliui i js. Skandinavijos alys. Lietuvai atkrus nepriklausomyb, iaugo Skandinavijos ali investicijos Lietuvoje. Pavyzdiui, ms alyje iki 1998 m. vedai investavo 517,82 mln. JAV doleri. Tai sudar 12,3 % vis usienio valstybi investicij. 1998 m. pradioje Lietuvoje veik 196 bendros mons su ia alimi. 1998 m. pradioje Lietuvoje buvo 84 bendro kapitalo mons su Norvegija. i alis Lietuvoje investavo 137,16 mln. JAV doleri (beveik pus tos sumos skirta Akmens cemento gamyklai), kur Norvegijos mon Selvaag Gruppen sigijo 33% akcij. Suomiai taip pat nemazai investuoja Lietuvoje. 1998 m. pradioje tai sudar 132,18 mln. JAV doleri. Danijos verslo mons taip pat tiria Lietuvos rink ir su partneriais Lietuvoje steigia bendras mones. vedija. ved verslinink kvalifikacijos lygis gana auktas. Dauguma ved kalba keliomis usienio kalbomis (daniausiai angl ir vokiei). vedus nepatartina kreiptis vardu, kol jie patys to nepasilo. vedai mgsta dalykinius susitikimus planuoti i anksto. derybas jie atvyksta tiksliai nustatytu laiku. Jie pageidauja i anksto inoti dalyvi sudt ir vizito program (darbin dal, primimus, teatr lankym ir pan.). vedai gali sieisti, jei jiems pateiksite rekomendacijas, kokiais drabuiais rengtis primimus ar teatr. vedai mgsta visus klausimus aptarinti smulkiai detalizuodami, todl derybas patartina ateiti nuodugniai pasirengus. vedijoje valstybs valdininkas gali gauti dovanl, kurios vert ne didesn nei 400 kron (48 doleriai). Jubiliatams, veniantiems 50 ar 60 met sukaktis, leidiama dovanoti 6000 kron verts dovan ir tik kart pasirinktinai per vien i mint jubiliej... 72

Norvegija. ioje alyje pasiektas auktas pragyvenimo lygis. Norvegijoje sveikatos apsauga, vietimas ir socialin rpyba nemokama. Norvegai irdingi, paprasti, atlaids ir geranoriki mons. ios alies pareignus galima drsiai kreiptis visapusikos pagalbos. Norvegijos ir Lietuvos draugija, turinti arti imto nari ir esanti Osle, padeda pltoti abiej ali kultrinius mainus, krate vyrauja Vakar Europos kultros tradicijos. 88% Norvegijos piliei ipasta evangelik liuteron tikjim. alyje yra dvi oficialiosios literatrins kalbos: Bokmal (knygin kalba) ir Nynorsk (naujoji norveg kalba). Verslo reikaluose dominuoja angl kalba. Bendraujant su norvegais, pokalbiuose neretai usimenama apie Norvegijos tautinio himno autori B. Bjornson, Nobelio premijos laureat K. Hamsun, kompozitori E. Gryg, dailinink E. Munk, keliautojus R. Amundesn, F. Hansen bei T. Hejerdal, dramaturg H. Ibsen ir kit ymi asmenybi darbus. Tad bendras iprusimas, domjimasis ios alies literatra, menu, kultra pads umegzti glaudesnius ryius su jos pilieiais. Danija. Danai gana lengvai bendrauja su usienieiais, laisvai kalba anglikai. Taiau jie yra santrs. Bendraudami stenkits panekov nepertraukti tai, dan poiriu, yra itin nemandagu. Danijoje sitvirtinusios tam tikros elgesio normos, kurios vadinamos Janteloven. jante statymo pagrindins nuostatos teigia, kad niekas negali laikyti savs geresniu, protingesniu ir turtingesniu u kit. Danai pasiymi kuklumu, netgi nuvertina savo laimjimus. Apskritai, tai daugika, geranorikai nusiteikusi kit kultr atvilgiu tauta. Danams, kaip ir kitiems skandinavams, bus labai malonu, jeigu pokalbio metu pasirodysite skait garsiojo H. C. Anderson kryb, susipain su filosofo S. Kjerkegard bei dan liaudies mokykl krjo, pastoriaus, filosofo Grundtrig ratais. Suomija. Suomiai nuo seno pasiymi reiklumu sau ir kitiems. alyje vyrauja liuteron religija. Verslinink kvalifikacija gana aukta, todl ir verslo partneri profesionalumas labai vertinamas. Deryb metu suomiai santrs, mgsta i anksto inagrinti pasilymus, kad nuodugniai ianalizav juos galt pateikti ivadas. Mokyklose suomiai mokosi ved, vokiei ir angl kalb, daug moni neka pranczikai, ispanikai ir kitomis kalbomis. Per pirmj susitikim suomiai elgiasi gana santriai, bent jau palyginti su JAV ir Australijos verslininkais. Susipainus artimiau, santrumas dingsta. Punktualumas Suomijoje labai vertinamas. Vengtinos pokalbio temos: politika, darboviet, pinigai, nusiskundimai blogu oru. Susitik ir atsisveikindami su suomiais, paspauskite jiems rankas, bet venkite kitokio fizinio kontakto. Suomiams nepatinka, kai kas nors iumpa jiems u alkni ar ploja per peius. Suomiai kalba gana tyliai ir nemgsta vieai rodyti emocij. Kalbdami irkite panekovui akis. Stovint nemandagu laikyti rankas kiense arba rmus onus: pirmoji poza per laisva, o antroji pernelyg arogantika. Didioji Britanija. Nuvykus Didij Britanij gali ikilti keletas kalbos supratimo problem. Didiojoje Britanijoje kalbama keletu skirting tarmi. Patys britai bendraudami tarpusavyje neretai pasitikslina, ar teisingai suprato vienas kit. Jei specifine tarme kalbantis mogus vartos argon, j suprasti bus dar sunkiau. Tuomet reikt paaikinti, kad esate atvyks i kitos alies ir paprayti, kad panekovas kalbt kaip galima taisyklingiau ir aikiau. Anglijoje akcentuojama pagarba taisyklms, drausmei, teisingumui. Anglai neskuba nordami priimti sprendim, tad j neives i kelio ypatingos skubos procedros. Mokslikai rodyta, jog atstumai bendraujant didja einant iaur ir i ryt vakarus. Bendraudami britai yra link ilaikyti atstum per itiestos rankos ilg 1,2 m. ir mgsta, kai asmenin erdv yra gerbiama. Todl bendraujant su britais nereikt nustebti, jog kalbant jie stovs, rodos, kiek per toli ir instinktyviai padidins atstum, kai prie j bus per daug prisiartinta. Daugelyje psichologijos vadovli anglai nurodomi kaip vienintel tauta, kurioje prisilietimai yra tabu. Todl bendraujant su britais kartais susidaro spdis, jog tai alti, udaro bdo, 73

neemocionals mons. Nepaisant to, daugelis moni pripasta, jog anglai vieni maloniausi ir siningiausi moni. Britai pasiymi atsargumu ir apdairumu. Pradedant pokalb ar umegztus ryius, britams nepakaks geranorikos veido iraikos ar ger ketinim. Jis stengiasi suinoti kuo daugiau fakt, rodani js ger vali. Daugelis angl juodojo humoro gerbjai. Nemaai reikini jie apibdina be uuolank ir paaipiai. Taiau britai nevengia pasiaipyti ir i savs, beje su kaupu. Lietuvoje suprantami daugelis brit neverbalins komunikacijos enkl. Taiau egzistuoja keletas domi skirtum. Pvz., kai Lietuvoje mogus suima nos, vadinasi, vengia nemalonaus kvapo. O Anglijoje ar kotijoje mog, kuris rodo enkl, ir mog, kuriam jis rodomas, sieja tam tikra paslaptis. Lietuvoje, nordami parodyti, jog kas nors kvailai kalba, pirtu baksnojame kakt, o anglai tokiu bdu reikia pasitenkinim. Anglija gilias tradicijas turinti kolojinin valstyb. Laikui bgant, Brit salose apsigyveno atvykli i vairi kolonij. Todl kalbant apie veido mimik, reikia btinai pabrti, jog britai ir atvykliai skirtingai tai reaguoja. Britai ilg neirjim akis interpretuoja kaip melavim ar isisukinjim. Afrikiei kilms britai kaip tik nemgsta, kai vilgsnis ufiksuojamas ir irima tiesiai akis. Netgi tarpusavyje bendraudami, jie daugiau laiko bna nuleid galvas, nei iri vienas kitam akis. Pranczija. Pranczijos verslo aplinkoje paintys yra itin svarbios. Umezgant kontaktus, dalykiniai laikai turi bti parayti be klaid. Pranczijoje js bsimieji partneriai pageidaus jus painti i ariau. Svarbu, kad susitikimams su pranczais rengiantis js btumte jau anksiau pastudijavs ios alies istorij, literatr, filosof darbus. Pranczai yra punktuals, taiau atvykstantys i gretim miest susitikimo viet, pvz., Paryi, gali kelet minui vluoti. Pranczijoje asmens status slygoja isilavinimas, kilm, turtas. Kompanij vadov darbo stilius danai yra autokratikas. Diskusijose pranczai ekspresyvs, tad polemikos metu atmosfera gali kaisti. Taiau pranczai kalba labai subtiliai, elegantikai, logikai. Pranczai pokalbi, susitikim metu danai vieni kitus lieia, daug gestikuliuoja. Okey enklas (nyktys ir smilius, suglausti galais) Pranczijoje reikia nul. Nordami pasakyti puiku, pranczai ikelia nykt. Deryb su pranczais metu galimi dani odiniai konfliktai. Pranczai, labai vertindami ger login mstym, gali mginti sumenkinti jsik. Valgymas Pranczijoje tam tikra ceremonija, tad sugebjimas nepriekaitingai elgtis prie stalo jums gali labai praversti. Italija. Italai verslo partnerius pirmiausia nori painti. Ir, jeigu susiklosto geri tarpusavio santykiai, tada pradedami aptarinti ir bsimieji verslo planai. Taiau kad ir kaip draugikai vykt dalykiniai susitikimai, partnerius italus, turinius mokslo laipsnius, prasta kreiptis pavardmis nepamirtant ir akademini titul. Italai nelink svarbi klausim sprsti elektroniniu patu, faksu ar telefonu. Prioritetas teikiamas tiesioginiams susitikimams akis ak. Asmenin erdv Italijoje yra nedidel. Bendraudami jie stovi gana arti vienas kito. Italai daug dmesio skiria savo aprangai, tad j ivaizda ipuoselta, elegantika. Italijoje klausantis panekovo svarbu palaikyti aki kontakt. Jo stok italai interpretuos kaip js dmesingumo stok. Italai diskusijos metu neretai kalba visi vienu metu. Beje, entuziastingai susidomj pokalbiu, jie gali pradti atsakyti, jums dar nebaigus minties. Tai gali okiruoti, taiau, jeigu js paseksite ital pavyzdiu ir, nesulaukdamas savo eils kalbti, bandysite perrkti panekovus, pokalbio efektyvumo koeficientas taps lygus 0. Tad veriau kontroliuokite save ir sulaukite savo eils kalbti. Ispanija ir Portugalija. i kultr atstovai mgsta reikti jausmus, vertina eim, akcentuoja garbs jausm ir patriotizm. 74

i ali atstovai gina savo asmeninius sitikinimus deryb metu, taiau nelink kruopiai tvarkyti dokument, nes mano, jog tai trukdo priimti sprendimus. Ir ispanai, ir portugalai itin vertina eimynines vertybes ir aukojasi j labui. iose alyse populiarios sportins varybos. Santykiuose ispanai ir portugalai nemgsta neapibrtum, darbdavio ir darbuotojo santykiai grindiami itikimybe ir pagarba. iose alyse mons turi po kelet vard ar pavardi, tad bendraujant kreipiamasi paskutiniuoju vardu ir pavarde, prie tai paminint, k kreipiamasi (pon, poni, panel), ir nepamirtant mokslini titul. Ispanijos bei Portugalijos gyventojai ilti, emocionals, su jais lengva ir malonu bendrauti. Graikija. Norint efektyviai komunikuoti su graikais, labai svarbu umegzti ir tvirtinti palankius asmeninius santykius. Papietauti su savo bsimais kolegomis gera proga juos artimiau painti. Jeigu pietauti pakvieia jus, vadinasi, santyki pltojimas vyksta palankia linkme. Vakarieniaujama Graikijoje apie 21 val., daniausiai restoranuose. Kvietimas vakarienei namus ypatingas pagarbos enklas. Jeigu norite graik pavaiinti, papraykite, kad restoran pasirinkt jis pats. Svarbu nuolat paraginti valgyti ir gerti. Beje, Graikijoje nra taip svarbu minti akademinius ir profesinius titulus kaip kitose Europos alyse. Patys graikai susitikimus gali vluoti, taiau pageidauja, kad partneriai i kit ali bt punktuals. Graikai pokalbio metu link pertraukti partner, jei suvokia apie k pastarasis kalbs toliau. Graikai labai ekspresyvs daug gestikuliuoja, kalba garsiai. Nordami pasakyti ne, graikai pakelia antakius arba lengvai atloia galv. Graikai pokalbio metu mgsta bti greta panekovo tai j draugikumo iraika. Bet jeigu panekovas nesmoningai pasitrauks, tai graikas gali vertinti kaip nedraugikumo apraik. Arab alys. Arabai pokalbio metu stengiasi ilaikyti nedidel atstum nuo panekovo (Courtland, Thill, 1988, p. 62). Lietuvoje tuo tarpu yra toleruojama daug didesn distancija tarp panekov. Ji madaug siekia 1,5 m., kaip ir JAV, Kanadoje, Vokietijoje bei daugumoje Europos valstybi, ypa Skandinavijos alyse. Tad pradedant bendradarbiauti su arabais, reikia inoti, kad jie toleruoja tik artim distancij tarp panekov. Antraip, gali kilti vairi nesusipratim ir derybos su i ali atstovais gali bti neskmingos. Arab moterys pokalbio metu ilaiko didesn atstum nei arabai vyrai, taip pat jos yra daug santresns. Arabai vyrai pokalbio metu kontroliuoja didel teritorij, tuo parodydami savo socialin status (Helbuegel, Woodman, 1996, p. 195). Taip pat reikia atkreipti dmes, kad toki pai distancij kaip ir arabai ilaiko Lotyn Amerikos bei Piet Europos tautos. Arab alyse laik irima gana lanksiai. Jie nesistengia atlikti uduoties iki nustatyto laiko ribos, verslo susitikimuose greitai pereiti prie pagrindini reikal. Jie labiau stengiasi umegzti glaudius tarpusavio santykius, kai tuo tarpu amerikieiai, vokieiai stengiasi maksimaliai inaudoti laik efektyviam rezultatui pasiekti, verslo susitikimuose stengiasi negaiti laiko tutiems pokalbiams ir greitai pereina prie pagrindini verslo reikal (Courtland, Thill, 1988). Tad jeigu mes neinosime, koks yra arab poiris laik, galime susidaryti klaiding nuomon, kad arabai nesistengia arba nenori umegzti glaudesni santyki. Arabai itin mgsta nekti ikart su keliais monmis. To neinant prot galima interpretuoti kaip nepagarb bei eidim (Hall E.T., 1983, p. 110). Arab ali gyventojai danai yra link keisti savo planus, net ir pai paskutin minut, todl europieiams, kurie yra priprat prie pastovumo, yra labai sunku prisitaikyti prie arab proi. Kno kalbos ypatumai yra pagrindinis nesusipratim altinis komunikuojant skirting kultr monms. Pavyzdiui, Arab valstybse nuolatinis vilgsnio ilaikymas, irint panekovui akis, yra nepagarbos enklas (Courtland, Thill, 1988, p. 63). Moteris arab daugiau iri panekov nei vyrai arabai, moteris arab ilgiau ilaiko vilgsn, nukreipt moter nei vyr, be to, tiek vyrai, tiek moterys arabai ilgiau ilaiko nukreip vilgsn panekov, kai i io laukiama pritarimo (Helbuegel D., Woodmann W., 1996, p. 195). Arab alyse aki kontaktas yra itin svarbus, kad arabai netoleruoja toki panekov, kurie pokalbio metu bna su tamsiais akiniais arba vaikto po kabinet, taip vengdami aki kontakto (Locker, 1995, p. 338). 75

Arab alyse kaip ir Azijoje ar Piet Amerikoje sveikinantis rankomis su tos paios lyties atstovu yra netoleruotinas dalykas, kai tuo tarpu Europos alyse, iaurs Amerikoje tai yra prasta (Courtland, Thill, 1988). Tai labai svarbu inoti verslo deryb metu, nes padavus rank arabui pastarasis gali sieisti. Prisilietimais Arab alyse kaip ir daugelyje pasaulio ali labai danai ireikiamas dominavimas kito mogaus atvilgiu. Apsikabinimas arab kultroje gali bti interpretuojamas kaip sutikimas (Locker, 1995, p. 195). Reikia pastebti, kad vairs prisilietimai arab alyse gali bti interpretuojami kaip draugikas intymumas, todl dvejopa prisilietim reikm kartais sukelia nemaai keblum. Taiau yra tam tikri skirtumai, kuriais remiantis galime atskirti, ar tai yra valdi ar intymum vaizduojantis prisilietimas. Jeigu prisilietimai yra abipusiai, lygiaveriai, tai iuo atveju jie reikia intymum, o jeigu tik vienas mogus lieia kit, tai Arab alyse simbolizuoja valdi, nes lieiantis asmuo uima auktesnes pareigas ir turi didesn gali panekovo atvilgiu (Locker, 1995, p. 195). Jie ksniais, pakeltu balsu stengiasi pabrti domias arba svarbias pokalbio vietas (Gudykunst, Ting Toomey, Nishida, p. 192). Be to, emocines situacijas jie daug daniau ireikia vairiomis balso intonacijomis nei odiais. Arabai pasiymi savais specifiniais drabuiais, be to, drabuiai pasirenkami priklausomai nuo situacijos (Gudykunst, p. 183). Arabai mgsta atrodyti variai ir tvarkingai. varos bei tvarkos akcentavimas rykus Arab taut poymis. Automobilis Arab alyse daug pasako apie arabo socialin padt visuomenje, apie jo turt, skon. Arabai bendraudami visada stengiasi daug ypsotis, nes taip jie stengiasi parodyti mandagum. Pokalbio metu pritardami panekovui jie linkioja galv arba kitokiais gestais stengiasi ireikti savo pritarim (Gudykunst, Ting Toomey, Nishida, 1996, p. 190). Tokie neverbaliniai enklai yra bdingi ne tik Arab alims, bet ir daugumai kit pasaulio valstybi. Arabai niekada neatsako tiesiogiai ne praymus, ypa praymus, kuriuos pateikia auktesnes pareigas visuomenje uimantys asmenys (Locker, 1995, p. 194). Arab ali mons, kaip ir Azijos regiono gyventojai, komunikuodami daugiau dmesio kreipia panekovo mimik, gestus bei kitus neverbalinius enklus nei pasakytus odius. Arab alyse daug svarbesnis yra pats panekovas, jo elgesys nei jo pasakyti odiai (Gudykunst, Ting Toomey, Nishida, 1996, p. 187). mons, labiau akcentuojantys verbalin bendravim, nra patraukls tiek Arab, tiek Azijos valstybse. Tuo tarpu Vakar valstybse yra atvirkiai. apsikabinimus, prisilietimus, galvos linkiojimus, buinius arabai kreipia didesn dmes nei sakomiems odiams. Komunikuojant su arabais svarbu atkreipti dmes kalbos temp. Arab alyse yra vertinamas ltas kalbjimo tempas, kuris parodo, kad panekovas atidiai parenka odius, formuluoja mintis. Arabai komunikuodami stengiasi ivengti konflikt. Jie danai neka apie dalykus, naudodami tam tikras metaforas, manydami, kad panekovas intuityviai atsps paslpt kalbos turin (Gudykunst, 1988, p. 130). Arabai danai kalba abstrakiomis frazmis, kai tuo tarpu Skandinav alyse bei Amerikos regione mons komunikuodami naudoja konkreius faktus (Gudykunst, Ting Toomey, Nishida, 1996, p. 188). Konkretumo stoka komunikuojant su arabais neretai sukelia vairi nesusipratim. Taip pat reikia atkreipti dmes tai, kad arabai pirmenyb teikia geroms naujienoms nei blogoms. Arabai apskritai vengia kalbti apie tai, kas yra bloga, jeigu tai yra manoma. Pavyzdiui, Arab alyse gydytojai vengia pateikti informacij apie blog paciento bkl (Gudykunst, 1988, p. 123). Arabai danai vartoja dviprasmikus ir pokalbio ton velninanius pasakymus situacijose, kuomet panekovas bna supyks, apimtas abejoni arba yra paveiktas stipri emocij. iais atvejais arabai situacijai suvelninti stengiasi sakyti komplimentus bei girti streso bsenoje atsidrus panekov (McGuire, 1959, p. 25) Arabai nemgsta moni, kurie danai keiia savo nuomon bei sitikinimus, todl verslo derybose su arabais nepatartina danai kaitalioti savo nusistatym bei pozicij, nes tai bus suprantama kaip nepagarbos enklas. Arab alyse, kaip ir daugumoje kit pasaulio region, yra susiformav tam tikri elgesio modeliai, kuriais remiantis yra elgiamasi tam tikrose situacijose. Pavyzdiui, arab regiono alyse egzistuoja elgesio modelis, kurio pavadinimas yra taarof. Jis nurodo, kaip reikia atsakyti igirdus tam tikras frazes. Jeigu arabui kas nors pasakys kompliment dl jo ivaizdos, tai jis atsakys, kad panekovo akys moka gerai vertinti gro (Gudykunst, Ting Toomey, Nishida, 1996, p. 189). Toki elgesio modeli Arab alyse yra susiformav labai daug, todl prie pradedant dirbti kartu su arabais, reikia stengtis sisavinti nors kelet pagrindini elgesio taisykli, nes tik taip mes galsime juos geriau suprasti. arabai labai 76

gerbia auktesn rang ar auktesn socialin padt visuomenje uimant (McGuire W. Order of presentation in persuation. New Haven: Yale University Press, 1959, p. 26). Kuo auktesnio rango yra panekovas, tuo atidiau jo klausomasi. Pavyzdiui, asmens, turinio daktaro mokslin laipsn, bus klausomasi daug atidiau, nei mogaus, kuris yra emesns kvalifikacijos. Arabams yra svarbu ir partneri asmenybs bruoai, nes jie nori inoti, kokiais charakterio bruoais pasiyminiu mogumi ateityje turs dirbti. Arab alys skirtingai nuo iaurs Europos ali bei JAV pasiymi kolektyvizmo bruoais, todl europieiai neturt nustebti, jeigu komunikuojant arabai danai vartoja vard mes. Kitas svarbus arab ali gyventoj bruoas yra didiulis rpinimasis savo eima. Komunikuojant su arabais nereikt nustebti, jeigu arabai atvyksta js al didelmis delegacijomis, kuriose yra nemaai j eimos nari. Arabai yra labai svetingi bei vaiingi, j alyje priimta, kad vienas darbo grups narys rengia kitiems komandos nariams vaies. Maistas specialioms ventms: naujiesiems metams, gimtadieniams, vestuvms yra gaminamas kolektyviai ir jokiu bdu nepatartina atsisakyti paragauti arab paruoto valgio j namuose. Tai bt labai didelis arabo eidimas. Bendrauti su arabais yra lengviau, jei kas nors i grups nari jus supaindina. Arabai nelabai mgsta bendrauti su monmis, kurie nepriklauso tam tikrai grupei. Tokiais atvejais su arabais sunku bendrauti yra gydytojams, teisininkams, t.y. t specialybi ar profesij monms, kurie daniausiai dirba ne komandoje, o individualiai. Arab valstybi gyventojai yra link vengti neapibrtumo. Pavyzdiui, arab valstybse tvai yra labai rpinasi savo vaik ateitimi, isilavinimu, siekdami ivengti j ateities neapibrtumo. Komunikuojant su arabais svarbu inoti Islamo religijos ypatumus, nes taip mes geriau painsime vairius specifinius arab gyvenimo aspektus. Nors arabai ir mgsta vartoti abstrakius posakius, taiau klausdami patys jie stengiasi klausti konkreiai, reikalaudami klausim atsakyti taip arba ne. Arab alyse gerbiami vyresni, auktesnio rango mons, todl komunikuojant svarbu pagarbiai su jais bendrauti, nes prieingu atveju tai bus suprasta kaip nepagarba jiems. Arab alyse ypa akcentuojami ilti tarpusavio santykiai, draugyst, svetingumas bei labdaros teikimas. Afrikos alys. Afrikos kultrai svarbi tak turi komunalizmas. Komunalizmas socialins tvarkos principas ar sistema, kurioje prioritetas teikiamas bendruomenei. Individas pats savaime nra svarbus ir yra visumos sudedamoji dalis. Bendruomens laikosi nerayt bendravimo taisykli, kuri nepaisymas gali sukelti audring visuomens pasipiktinim. Skirtingai nuo kolektyvizmo, kur individas, pritaps prie visuomens, ireikia save, komunalizme individas ireikia save pagal bendruomens vaizd (Gudykunst, Ting-Toomey, 1988). I ia kils ir posakis A esu, nes esame mes. Afrikos bendruomeni gyventojai laiko vieni kitus labai artimais giminaiiais, dalijasi tarpusavyje diaugsmais ir vargais. Kadangi yra manoma, jog jauni mons turi maai patirties gyvenime, tai jie privalo daugiau stebti ir klausyti, o gav nurodymus i vyresnij juos vykdyti. Jeigu koks nors jaunuolis nori k nors svarbaus pasakyti vyresniems monms, jis privalo tai padaryti per kit vyresnj asmen. Informacija daniausiai keiiamasi ir itin laikomasi bendravimo paproi vairiuose susirinkimuose, ventse, laidotuvse. Afrikoje kai kurie instrumentai turi iskirtin kultrin vert ir naudojami informacijai perduoti. Tai gongas, fleita bei bgnas. Nors skirtingose regionuose i instrument panaudojimas iek tiek skiriasi, jie paplit visame emyne. ie instrumentai atlieka tris universalias funkcijas: informuoja bendruomen, tarpininkauja tarpasmeniniame ar tarpgrupiniame bendravime ir yra kultrini pramog dalis. Individ norai ir siekiai interpretuojami kaip bendruomens nor bei sieki tstinumas. Individas visuomet ilieka bendruomens dalimi, o ne atskiru vienetu. Tai pasakytina ne tik apie fizinius ar materialinius, bet ir apie emocinius bei bendravimo poreikius. Pavyzdiui, jeigu asmeniniai reikalai, nesvarbu, kokie aktuals jie bebt, prietarauja bendruomens reikalams, j 77

reikalaujama atsisakyti ar atidti. Kai kurios asmen problemos yra atidedamos ar net ignoruojamos, jei jos prietarauja bendruomens tvarkai. Bendruomens nariai apie savo bendruomen visur ir visuomet turi kalbti tik gera. Asmuo gali kritikuoti kitus bendruomens narius, bet niekuomet visos bendruomens. Anot A. Moemekos (1981), individai gyvena ir mirta, o bendruomen lieka. Bendruomens nariai privalo bti naudingi bendruomenei. Jos nariai iuo poiriu labai skatina vienas kit. Jei jie negali tiesiogiai to padaryti (pvz., mokti didesn duokl), tuomet stengiasi netiesiogiai, pvz., tapti labai geru fermeriu ar puikiu sportininku, kad j vardas skambt aplinkinse bendruomense. Tai, be abejo, kelia bendruomens presti. Tie asmenys, kurie nedaro visuomenei teigiamos takos, paprastai laikomi tinginiais. Iimtys taikomos nebent negaliesiems. Kiekvienas turi stengtis, net jei nuo to nukenia jo paties laim. Gyvenant Afrikoje nemanoma nebti su bendruomene (Singer, 1987). Afrikoje ugdant atsakomybs ir pareigos jausm bendruomenei, kartu iugdomas ir atsakomybs jausmas atskiram mogui. mog, stokojant maisto, pamaitina jo kaimynas; moter, netekusi vyro, elpia kaimynai; staiga sunegalavusio fermerio derli nuims bendruomens nariai. Tai puikiausi kultrinio bendravimo bendruomenje Afrikoje pavyzdiai. Kaip byloja zulus patarl: Ranka plauna rank, kad likt vars pirtai (Moemeka, 1989, p. 6). Antisocialiniai veiksmai nesiningumas, apgaudinjimas, neitikimyb ar vagyst laikomi rimtais nusikaltimais. Asmenys, pagauti darant iuos nusikaltimus, baudiami ne tik fizikai, bet ir emocikai nuolat i j tyiojamasi, primenami padaryti nusikaltimai. Patyi susilaukia ir prasikaltusij eimos. Taigi tvams netenka vaik stropiai mokyti bendruomens norm jie to imoksta nuo pat maums. Afrikoje senyvo amiaus mons yra gerbiami. juos irima kaip gili ini bei patirties altin, jiems suteikimas prioritetas vadovauti, manoma, kad visuomens ateitis bei gerov priklauso nuo sen moni (Moemeka, 1994). ade paplits posakis, jog seno odis galingesnis u griaustin. Senj nuomons visuomet pagarbiai iklausomos, ir jos nra lengvai nuginijamos ar ignoruojamos. Kita prieastis, dl kurios amius yra labai gerbiamas, yra ta, kad afrikieiai ventai tiki, jog senyvas amius yra Dievo duotas atpildas u teisingai, siningai bei dorai nugyvent gyvenim. Dl to jie ir yra geriausias pavyzdys jaunimui. Ne veltui afrikieiai turi daug patarli, bylojani apie amiaus pranaum. Ganoje spjama, jog jei jaunas nepaiso senj, jis valgo maist be druskos; Nigerijoje pasakoma dar stipriau: Jaunuolis, nors bti pats sau valdovu, mirs altyje; Zaire pastebima: Ko jaunas nemato net lips med, senas mato net sddamas ant ems. Galima pateikti ir daugiau toki patarli, bet vis mintis panai senj moni nuomons bei patirties turi bti paisoma. Japonija. Japonai monikuosius santykius ypa vertina. Nutraukti arba sugadinti santykius su kitais yra viena i didiausi japon baimi. Japonai bendraudami itin vertina tyljim, o ne kalbjim ar raym. Vyras, kuris mgsta daug kalbti, yra laikomas lengvabdiku. Kalbti ir rayti stengiamasi kuo maiau, nebent bt neivengiama. Yra sakoma, kad per daug kalbantis ir per daug raantis griauna savo skms pamatu. Taiau japonai mgsta kalbtis ir susirainti su artimais monmis. Polemizuoti, argumentuotai rodinti savo pozicij Japonijoje nra didelis privalumas. Simpatizuojama tiems, kurie yra nugalimi argumentais. Japonai sutinka atsisakyti asmenins nuomons ikilus konfliktui. Bendraudami jie mgsta uuominas, o ne tiesioginius teiginius ar konstatavim. Japonai turi didel komunikavimo be odi patirt, ir j sugebjimas sisti ir priimti neverbalinius praneimus yra giliai siaknijs Japonijos istorijoje, etikete ir nacionalinje kultroje. Vakarieiams tai yra tam tikras ikis. Nesuprantant japon neverbalins komunikacijos enkl kyla pavojus nepastebti didelio informacijos kiekio arba neteisingai vertinti situacij ir susidaryti klaidingas prielaidas. Japonai savo emocijas arba dalykus, kuriuos dl vienoki ar kitoki prieasi sunku ireikti odiais, perduoda neverbaliniu bdu. Pvz., kritika, savs gynimas ar atsisakymas danai perduodami neverbaliniais enklais. Pavyzdiui, asmuo, papraytas k nors atlikti, bet norintis atsisakyti, nutils ir tam tikr laik tyls. Tokiu bdu pateikiamas neigiamas atsakymas. 78

Svarbu teisingai interpretuoti japon socialin ypsen. i ypsen forma ar ypsniai pokalbio metu danai suprantami kaip emocins bsenos ireikimas, nors i tikrj jie yra patvirtinimo gestai arba savikontrols bdas. Kinija. Kinijos kultra yra viena i seniausi bei gilias tradicijas turini kultr pasaulyje. siaknijusios tradicijos turi svarbi tak ir iandieniniam Kinijos socialiniam gyvenimui. Visuomen vadovaujasi konfucianizmo idjomis. Kinieiai labiau akcentuoja eimos ar grups negu savo asmeninius interesus. Kinieio gyvenimo misija palaikyti arba pagerinti protvi palikim arba padti savo palikuonims. Biznio santykiams Kinijoje daug takos turi eimos tradicijos. Sprendimai priimami diskutuojant grupse, o ne individualiai. Sprendimo primimo procesas bna ltas, nes kinieiai stengiasi ivengti konflikt ir nepaeisti tradicij. Kinijos visuomen linkusi nustatyti aikias ribas ir skirtumus tarp nario (savo mogaus) ir paalieio (autsaiderio), ir is skirtumas ilieka visuose tarpasmenins interakcijos lygiuose. Pavyzdiui, organizacijoje nariais laikomi asmenys, kurie palaiko palankius santykius su kolegomis, padeda vienas kitam, dalijasi informacija. Teigiamas organizacijos narys apibdinamas penkiais kriterijais: malonus, vertas pasitikjimo, rpestingas, naudingas ir empatikas. moni skirstymas narius ir autsaiderius diktuoja tam tikras kiniei tarpasmeninio bendravimo taisykles. Narys ar paalietis yra sutinkami labai skirtingai. Asmuo, turintis nario status, naudojasi privilegijomis. Jis visuomet gali tiktis pagalbos. eimos prioritetas apsunkina tarpasmenini santyki palaikym su nepastamais asmenimis. Kinijos kultra lemia daug laiko reikalaujanius procesus siekiant umegzti ir palaikyti gerus santykius tarp nari ir svetimj. Dl sudting santyki vystymo proces Kinijos socialinse struktrose pradtos naudoti tarpinink paslaugos. Kinijos kultroje taikomi labai smulkmeniki vertinimo standartai tiek savo rato monms, tiek kitiems asmenims (autsaideriams). Kinijoje asmenys, uimantys auktesnes pareigas, paprastai maiau stebi uimanius emesnes ir jauia turintys teis diktuoti pokalbiui tem. Kinieiai nelink palaikyti ilgesn aki kontakt su panekovu. Kinieiams, kaip ir daugumai Azijos gyventoj, bdingas didesns asmenins erdvs pojtis. Kinietis prie atsakydamas padaro ilg pauz. Sprendim primimui ios tautos atstovams paprastai prireikia daugiau laiko. susitikimus Kinijoje vluoti nepriimta. Jungtins Amerikos Valstijos. Jungtins Amerikos Valstijos tradicikai priima imigrantus i daugelio ali. Dl didels kultr vairovs JAV gavo taut katilo pravard. JAV pasiymjo palankia aplinka, kurioje galjo skmingai gyventi ir dirbti mons, priklausantys skirtingoms kultroms. JAV gyventojams nebtina vykti u alies rib norint susipainti su kit kultr atstovais. 1990 m. duomenimis, 25% JAV gyventoj save laiko tautinmis maumomis. 40% Kalifornijos gyventoj yra afrikiei kilms amerikieiai, Lotyn ali atstovai ir azijatai. JAV yra 1100 meei ir islamo centr, 1500 budist centr ir 500 hindi religijos centr. 1991 m. duomenimis Niujorke buvo vir 600 kiniei moni. Pavyzdiui, Bostone esanioje Skaitmenins technikos korporacijoje dirba darbininkai i 44 pasaulio valstybi ir kalba 19 kalb. ioje gamykloje praneimai spausdinami angl, kin, prancz, ispan, portugal, Haiio ir Vietnamo kalbomis (Kity O. Locker, 1995, p. 333). Jungtinse Valstijose kultrin vairov susiformavo dl imigrant antpldio i Europos, Kanados, Lotyn Amerikos ali ir Azijos. Vienas i septyni JAV gyventoj neka ne angl kalba savo namuose. Po angl kalbos ispan yra daniausiai vartojama kalba JAV. Po jos eina prancz, vokiei, ital ir kin kalbos. Dauguma amerikiei teigiamai vertina konkurencij ir tiki, kad ji skatina geriau atlikti uduot. Skm, j manymu, lemia individualios pastangos. Tad dauguma amerikiei vertina individualizm. Tradicinse JAV mokyklose i mokini reikalaujama atlikti uduot savarankikai. ioje alyje yra prasta, kad mokiniai klasse sdt po vien. Religija turi poveik JAV visuomens nuostatoms ir sitikinimams. JAV vyrauja krikionyb.

79

Tarp amerikiei vyraujantis poiris yra tas, kad pinigai isprendia daugel problem, kad materialin gerov, pasiekta asmeninmis pastangomis, yra pranaumo enklas. Dauguma JAV moni mano, kad mons i kit kultr taip pat nemgsta neturto ir vertina sunk darb. Amerikieiai yra orientuoti tiksl. Jie stengiasi padaryti savo darb efektyviai ir mano, jog ir visi kiti elgiasi taip pat. Dauguma amerikiei parodo, kad vertina materialinius dalykus. Aukiausio lygio vadovai turi erdvius biurus su prabangiais kilimais, stalais ir kt. Vykstant JAV svarbu imanyti ir tam tikrus neverbalins komunikacijos ypatumus. Kai kurie amerikieiai, kalbdami su usienieiais, klausiamai susiraukia, tarsi klausdami Ar js suprantate mane?. Amerikieiams rekomenduojama atsisakyti io bruoo, nes usienieiai t msling susiraukim danai supranta kaip pykt, kritik nusiteikim panekovo atvilgiu ar tiesiog nekantrum. Tarp JAV verslo moni priimtina raukytis, keiktis ir aukti, bet ne verkti. Dauguma JAV berniuk yra mokomi neverkti. Merginoms, prieingai, leidiama verkti, bet mokoma neparodyti pykio. Tokio aukljimo idava ta, kad daug amerikiei vyr jauiasi nejaukiai, kai moterys verkia. O JAV moterys jauia diskomfort, kai vyrai parodo pykt. Ir vyrai, ir moterys i JAV gali jaustis nejaukiai, kai mato vyrus verkiant, net jei kitose kultrose leidiama taip daryti. Garsioji amerikiei ypsena ne visuomet atspindi tikrj asmens vidin bsen. Danai ja maskuojami kiti jausmai ar nuotaikos. Amerikoje yra vertinamas jaunatvikumas. Netgi kai kurie vyrai, kaip ir moterys, daosi plaukus ir darosi plastines veido operacijas, kad atrodyt jaunatvikesni. Skirtingas laiko suvokimas yra dar vienas veiksnys, kuris gali tapti nesusipratim prieastimi. Amerikieiai efektyviai suplanuoja darbo dien. JAV asmens punktualumas tapatinamas su patikimumu. Amerikieiai skirsto laik penki minui blokus. Tas, kuris pavluoja pasitarim ar interviu dl darbo penkias minutes, turi atsiprayti ir nurodyti prieast. Jeigu manoma, kad susitikim teks vluoti pus valandos, apie tai btinai praneama i anksto. Dalykini pokalbi metu, amerikieiai paprastai laikosi madaug 1,5 m. atstumo vienas nuo kito. JAV vyrauja monochronin kultra. Ten nemandagu yra skaityti laikrat susirinkimo metu, net jeigu to niekas ir nemato. Jungtinse valstijose ir Kanadoje verslo mons sprendimus priimti stengiasi kaip galima greiiau ir efektyviau. Aukiausio lygio vadovai svarsto tik svarbiausius sprendimo aspektus, detales palikdami ubaigti emesniems pagal pareigas kolegoms. JAV monms nra dideli kalbos barjer, kadangi paprastai tarptautiniame versle vyrauja angl kalba, kuri yra oficiali 40-tyje ali ir daniausiai studijuojama kaip antra kalba. Vis dlto ir amerikieiams kyla kai kuri problem, susijusi su kalba, pavyzdiui, amerikiei angl kalba ir brit angl kalba skiriasi. Taiau asmenys, net ir gerai mokantys angl kalb, nesupranta vis amerikiei kalbos subtilybi. Usienieiai, kurie bendrauja su amerikieiais, turi gyti praktini ini, kas suprastu, jog jeat yet? reikia did you eat yet? ir kad cannahepya reikia can I help you?. Apskritai, odin komunikacija turi daugiau problem nei raytin komunikacija. Visada yra lengviau parayti nei kalbtis svetima kalba. Net jei lietuvis moka angl kalb, jam gali bti sunku amerikiet suprasti. Pavyzdiui, lietuviai neskiria gars v nuo w ir vietoj wery sako very. Tuo tarpu amerikieiai nesugeba itarti lietuviko garso r, ch, , ir kit gars. Vidutinis amerikietis yra draugikas ir pasiruos padti usienio turistui. Su amerikieiais lengva susipainti, jie mgsta bendrauti ir kartais atrodo net pernelyg draugiki. Pavyzdiui, sunku priprasti prie to, kad penkt kart per t pai dien sutiktas mogus sako t pai mandagi fraz: Hi, how are you today?. Meksika. Meksikieiai yra labai ilti, draugiki, malons mons. Kalbdami stovi labai arti, labai danai lieia kit mog ar bent jo drabuius. Meksikos mons laim supranta kaip sugebjim prisitaikyti prie esamos padties, maiau akcentuodami materialin gerov ar socialin status. Jie nevengia pameluoti, kai mano, kad tai btinai reikalinga. Kartais Meksikos verslininkai netgi gali pasiadti padaryti tai, ko n nemano daryti vliau ir nesilaikyti duotojo paado. Taiau tas pasiadjimas tebuvo mandagumo gestas 80

nenorint eisti, kai js pasilymo atsisakoma. Verslo santykiai Meksikoje labai priklauso nuo asmenini paini; tai daugiau asmenin paslauga nei sandris. Jei norite pasirayti kontrakt Meksikoje, pirmiausia turite sustiprinti asmeninius santykius su partneriu. Tai labai svarbu. Patartina vis papasakoti apie save ir taktikai pasidomti panekovo asmeniniu gyvenimu. Jei meksikieiai jumis pasitiks, pripains ir vertins jus, tai nors kartu ir dirbti. (Thill, Bovee, 1997, p. 42). Taiau visada reikia prisiminti, kad Meksikos monms darbas yra antroje vietoje, o prioritet jie teikia eimai. Jeigu kas nors atsitiks j eimos nariui, jie nedelsiant paliks net ir svarbiausi susirinkim. Komunikuojant su Meksikos verslininkais nebtinas ypatingas dalykikumas ir tikslumas. Pirmiausia susipainama artimiau ir tik vliau labai pamau pereinama prie reikal. Galite tiktis, kad js partneris i Meksikos atsiss labai arti ir netgi jus kalbantis lies. Jis bus ypatingai mandagus, atidus ir jus gerbs. Jeigu norite, kad viskas klostytsi skmingai, jums reikt elgtis lygiai taip pat. Visikai tiktina, kad susitikimas su Meksikos verslininku prasids vliau ir baigsis vliau nei buvo js numatyta. Kadangi danai paad nesilaikoma, bendraujant su meksikieiais btina kantryb. Jeigu js tursite meksikiet darbuotoj, nesitikkite, kad jis labai vertins darb ir stengsis ypatingai gerai j atlikti. Tai nra jam ypatingai svarbu, svarbiau bendravimas. Pagerjus bendravimui, pagers ir darbo kokyb. Meksikos kultra yra vadinama aukto konteksto kultra. Aukto konteksto kultrai bdinga: Mandagumas; Bendraujant maiau reikms skiriama odiams, o daugiau neverbaliniams enklams; Labiau pareigoja odins sutartys, nei pasiraytos. Lotyn Amerikos kultra yra polichronin. Vadinasi, mons gali daryti kelet darb vienu metu. Pasisveikinimas. Paprasiausias pasisveikinimas skirtingose kultrose yra kitoks: nuo alto rank paspaudimo iki ilto apsikabinimo. Pavyzdiui, ilje mons sveikinasi paduodami rank ir pabuiuodami deinj skruost; Argentinoje iltas rankos paspaudimas lengvai nulenkiant galv (kartais ilgai nesimaiusios moterys pabuiuoja viena kitai skruost, o vyrai apsikabina). Aki kontaktas. Lietuviams aki kontaktas yra atvirumo, siningumo enklas ir bendraujant btinas. Taiau kitose kultrose tai gali reikti nemandagum ar netgi eidim. Pavyzdiui, Puerto Riko vaikai nuo maens yra mokomi neirti suaugusiems akis. Asmenin erdv. Lotyn Amerikos gyventoj netrikdo nei vaiavimas liftu, nei prigrstu troleibusu, nei buvimas kokioje kitoje udaroje erdvje. Lotyn Amerikos gyventojai stovs ariau tos paios lyties atstov nei prie prieingos lyties. Kalba. Visada svarbu imokti tos alies, kuri vaiuojate, kalb ar bent kelet mandagumo frazi, pasisveikinim ir daniau vartojam odi. Bendraujant kita kalba labai svarbu laikytis vadinamo KISS (keep it short and simple) principo (Boove, Thill, 1997, p. 196). Mintis dera reikti trumpai ir aikiai, nes kitaip galima suklaidinti savo kolegas ar bti neteisingai j suprasti. Reikt vengti argono, odius tarti aikiai, nes js ne tik kalbate svetima kalba, bet ir su tam tikru akcentu. Vienos odiniais drabuiais prekiaujanios firmos kis buvo: Keliaukite apsireng oda. Firma band iversti k ispan kalb ir pritaikyti Meksikos rinkai. Taiau odis oda (cuero) ispanikai taip pat reikia ir nuogas. Taigi ivertus kis skambjo taip: Keliaukite nuogi!. Chevrolet automobili kompanija Lotyn Amerikoje pristat nauj automobil, kurio pavadinimas buvo Nova. Taiau verslininkai umiro, kad ispanikai no va reikia ir nevaiuoja! Vliau kompanijai main pervadinus Carine, ir tada pardavimai labai iaugo. Ford kompanija automobil Comet Meksikos rinkai pervadino Caliente. Taiau, nors odis caliente ispanikai reikia kartas, Meksikos argonu is odis taip pat reikia valkata. Tai ir lm ios mainos nepopuliarum. Laikas. Piet Amerikos mons labai nemgsta skubti. Tikslumui, punktualumui jie neteikia daug reikms. Jie labai gerbia mones, taiau susitikim ateis valand ar dar netgi vliau, visai nemanydami js eisti. 81

Pavyzdiui, kolumbieiai rengia vakarl 9 valand vakaro. Taiau inodami, kad sveiai i iaurs Amerikos yra punktuals ir pasirodys laiku, eimininkai jiems pasako, kad vakarlio pradia 10 valand. Tuo tarpu sveiai, inodami, kad Kolumbijoje renginiai neprasideda laiku, o valand vliau, atvyksta tik 11 valand vakaro. Tuo tarpu eimininkai mano, kad sveiai jau nebepasirodys, nes jiems bdingas punktualumas. Klausimai diskusijai: 1. Apibdinkite sociokultrin bendravim. 2. Kokie pagrindiniai skirtumai tarp monochromini ir polichronini kultr? 3. Kaip, js manymu, bt galima ivengti nesusipratim, kylani dl kultr skirtum? 4. Ar neverbaliniai enklai yra tapats vairiose kultrose?

5. KOMUNIKACIJOS TAKA SKMINGAI ORGANIZACIJOS VEIKLAI

Skyriaus udaviniai: Pateikti organizacijos samprat. Apibrti komunikacijos organizacijoje ris ir funkcijas. Apibdinti komunikacijos tak darbuotoj socializacijai. Inagrinti efektyvaus darbo komandose komunikacines prielaidas. Akcentuoti komunikacins etikos svarb. 5.1. Organizacijos samprata Kasdienin ms aplinka moni aplinka. Kiekvienas ms keiiams informacija su kitais monmis, turiniais savo privalum ir trkum, teigiam ir neigiam charakterio ypatybi. Kiekvienas mogus yra unikalus, savitos, nepakartojamos yra ir organizacijos, kurios vienija atskirus individus. Organizacija priimta laikyti individ grupes, tam tikrais bdais veikianias kartu siekiant tikslo. Organizacijos daugiau egzistuoja tam, kad tarnaut mogui, o ne mogus organizacijai (Juceviien, 1996, p. 7). Organizacij sudarantys elementai: mons, struktra, technologija ne tik sveikauja tarpusavyje, bet ir su aplinka. Analizuojant literatr pastebima, kad organizacijos svoka vairi autori apibdinama skirtingai. L. Jovaios parengtame Pedagogikos termin odyne (1993, p. 147) nurodoma, kad organizacija yra: 1) darni sistem sutvarkyta ko nors visuma, 2) grup moni, kuriuos vienija bendra programa. Be to, is autorius organizacijos svok sieja su prancz kalbos odiu organisation, o P. Lesauskas od organizacija kildino i graik kalbos odio organon (rankis) (P. Lesauskas, 1991, p. 87). E. Bagdonas, apvelgdamas plat organizacijos apibrim spektr, organizacij apibdina kaip socialin grup (3, p. 4), suburiani mones ir organizuojani j darb; gaminani ar tikrinani paslaugas ir paskirstani udirbtas pajamas; atvir aplinkai, t.y. bendraujani su kitomis monmis, savivaldybe, bankais ir t.t. turini tiksl veikti, igyventi, didinti pelnus ir t.t. Usienio literatroje taip pat pateikiama didel vairov organizacijos apibrim: organizacija tai atvira socialin sistema, kuri sudaro grup moni, siekiani tikslingai veikti (Cherrington D. J., 1994). organizacijos tai socialiniai vienetai, turintys tiksl, tikslingai struktrizuotas veiklos sistemas su atviromis ribomis (Draft R. L., 1993). organizacija grup moni, kuri veikla smoningai koordinuojama bendro tikslo arba bendr tiksl siekimui (Meskon M., Albert M., Hedouri F., 1994). Steinbuch P. A. (1990) apibdina organizacij kaip: sureguliuot sveik sistem; 82

 tiksl orientuotos sistemos form; sistemos struktr ilgalaiki udavini vykdymui. Svarbu atkreipti dmes dar vien apibrim, kuris sako, kad organizacija yra integruota tarpusavyje susijusi struktr bei funkcij sistema. Pasak R. Owen (1991, p. 57), kuris yra io teiginio autorius, organizacij sudaro grups, o grupes mons, kurie turi veikti harmoningai. Kiekvienas privalo inoti, k daro kiti. Kiekvienas turi mokti priimti ir skleisti informacij, laikytis organizacijoje nustatytos tvarkos. 5.2. Komunikacijos organizacijoje rys ir funkcijos Organizacijos komunikacij galima suskirstyti dvi ris: vidin ir iorin. Vidin komunikacija vyksta organizacijos viduje. Pirmin vidini komunikacijos kanal organizacin funkcija yra suteikti galimyb vykdyti ir koordinuoti formalias uduotis (pateikti darbuotojams darbo instrukcijas, nurodymus, informacij apie darbo vertinim, darbo veiklos koordinavim, skatinant grtamj ry tarp skirting organizacijos hierarchijos lygi). Vidin komunikacija organizacijoje gali bti suprantama kaip pasidalijimas iniomis tarp organizacijos nari arba kaip organizacijos nari tarpusavio sveika siekiant tam tikro tikslo. Vidiniais organizacijos kanalais utikrinamas organizacijos funkcionavimo stabilumas. Iorins komunikacijos perduodama informacija tarp konkreios organizacijos ir iorins aplinkos. Tokia komunikacija vyksta reklamuojant, pateikiant usakymus, keiiantis informacija, pateikiant duomenis ir ataskaitas apie met veikl kitoms organizacijoms, valdios organams, formuojant visuomens nuomon, atsakant piliei laikus (praymus, skundus, pretenzijas ir kt.). Efektyvi iorin komunikacija formuoja pozityv organizacijos vaizd. Organizacijos, kaip atviros sistemos, ryius su aplinka iliustruoja pateikta schema (r. 7 pav.).
Tiekjai Verslo partneriai statym leidjai Teismai

Politins partijos Klientai

Organizacija Investuotojai Visuomen Suinteresuotos moni grups Kita

Vyriausyb Masins informacijos priemons

7 pav. Organizacijos, kaip atviros sistemos, ryiai su aplinka Komunikacija organizacijoje gali bti formali ir neformali. Organizacijoje keitimasis informacija vyksta ne tik tarp skirting, bet ir tarp t pai lygmen, t.y. egzistuoja ne tik vertikali, bet ir horizontali komunikacija. Kuo didesn organizacija, tuo labiau ivystyta horizontali komunikacija. Vertikali komunikacija tai keitimasis informacija tarp skirting hierarchini lygi. Informacija perduodama vadov pavaldiniams yra emyn einanti komunikacija ir informacija perduodama pavaldini vadovams auktyn einanti komunikacija. Horizontaliosios komunikacijos privalumai: Palengvja uduoi koordinavimas. Bendradarbiams lengviau keistis darbine informacija. Padeda sprsti problemas ir veikti konfliktus tarp bendradarbi. 83

Informacija, jos cirkuliavimas organizacijoje yra vienas i organizacijos veiklos efektyvum lemiani veiksni. Problemos ir sunkumai ikyla tuomet, kai organizacijos personalui pritrksta reikiamos informacijos. Kiekvienos organizacijos skm priklauso nuo jos galimybi apdoroti ir valdyti informacijos srautus. Tipinis informacijos kelias pavaizduotas 8 pav.
Grtamasis ryys siuntjui

Siuntjas turi idj

Idja ukoduojama

Informacija keliauja kanalais

Gavjas iifruoja gaut informacij

Grtamasis ryys gavjui

8 pav. Informacijos tkm komunikacijos procese (M. J. Guffy, 1997, p. 11) Komunikacijos organizacijoje funkcijos. Komunikacija organizacijoje turi kelet tiksl, kuriuos Moorhead ir Griffin (1990) pateikia tokia schema (r. 9 pav.).

Komunikavimas organizacijoje Veiksm koordinavimas Dalijimasis informacija: * Organizacijos tikslai * Uduotys * Pastang rezultatai * Sprendim procesas Jausm ir emocij ireikimas

9 pav. Komunikavimo organizacijose tikslai (Moorhead ir Griffin, 1990) Keiiantis informacija, siekiama konkrei rezultat, koordinuojami vairs veiksmai, vykdomos uduotys, priimami sprendimai, ireikiami jausmai ir emocijos. Komunikacija organizacijoje, anot Alder (1986), atlieka 4 pagrindines funkcijas: Informavimo (komunikacijos dka yra perduodama informacija, kuri naudojama priimant sprendimus). Kontrols ir vertinimo (darbuotojai aptaria idjas, patikrina ir vertina jas, siekdami padaryti teisingus sprendimus). Mokymosi (sugebjimas iklausyti ir suprasti kolegas). Emocinio poveikio (sugebjimas tikinti kitus). Robbins (1997) teigia, kad komunikacija grupse ar organizacijose atlieka keturias pagrindines funkcijas: 1. Kontrols. Kontroliuojamas darbuotoj elgesys. 2. Motyvacijos. Darbuotojai motyvuojami siekiant j darbo kokybs. 3. Informacijos. Komunikuojant surenkama ir dalijamasi reikalinga informacija. 4. Emocij raikos. Komunikacija bdas emocijoms ir socialiniams poreikiams ireikti. Kiekviena organizacija funkcionuoja kaip atvira sistema, todl ryiai su aplinka, kaip pateikta 7 paveiksle, yra labai gauss. Tai reikalauja i darbuotoj speciali komunikacini gdi. Ne 84

kiekvienas organizacijos darbuotojas turi pakankamai kompetencijos, kad galt efektyviai perduoti informacij ior. Pasaulyje firmos, atskiros kompanijos i funkcij paveda atlikti profesionlams viej ryi specialistams. Lietuvoje ie specialistai pradti rengti neseniai, todl daugelyje organizacij dar ias funkcijas atlieka patys vadovai arba j galioti asmenys. Stiprjant pasaulyje globalizacijos procesams, Lietuvai tapus Europos Sjungos nare, kuriant ini visuomen, gerinant santykius su kaimyninmis valstybmis, pltojant versl su daugeliu pasaulio ali, kiekvienos institucijos, esanios Lietuvoje tikslas turt bti kokybikas informacijos perdavimas iorin aplink. Visuomen tampa aktyvesn, nori dalyvauti ne tik alies ekonomikos problem sprendimuose, bet ir takoti, daryti poveik socialiniams procesams. Todl iandien daugeliui Lietuvos organizacij ne tik valstybs valdios ir valdymo institucijose tenka susidurti su viej ryi problemomis. Norint suformuoti, palaikyti glaudius ryius tarp atskir piliei, institucij, bendruomeni, organizacij, btina pasitelkti ir sisavinti viej ryi teorij ir praktik. 5.3. Viej ryi samprata ir pagrindins svokos Vieieji ryiai (angl. Public Relations) - tai kuriamoji jga, kurios dka pateikiama informacija apie domius mones ir vykius, taip atkreipiant dmes pagrindinius ir svarbiausius visuomens socialinio, ekonominio bei politinio gyvenimo aspektus ( Edward L. Bernays)1. Vokiei kalboje ffentliche Beziehungen arba ffentlichkeitsarbeit2, pranczikai reletions publiques3, ispanikai relaciones publicas. Tiksliai apibrti mint svok nra lengva. Tai iliustruoja ir platus apibrim spektras. Dr. Rex F. Harlow, inomas ios srities mokslininkas, surinko spaudoje nuo 1976 met pasirodiusius viej ryi apibrimus, iskyr pagrindines j idjas bei svarbiausius elementus. itokiu bdu jis ianalizavo net 472 Public Relations apibrianias formuluotes4. Viej ryi teoretikas Ivy Lee yra apras, kad vertinant bet kurios staigos veikl pirmiausiai turi bti atsivelgiama ne tai, k apie save teigia ji pati arba kiti j apibdinantys asmenys, o tos organizacijos veiklos esm. Dic Forman, vienas i pirmj brit viej ryi konsultant, teig: Jei Js visada kalbsite ties, Jumis tiks5. Lietuvoje viej ryi sritis dar palyginti maai tyrinta. A. Glosien pateikia tok apibrim: Ryiai su visuomene yra menas ir mokslas analizuoti tendencijas, patarti organizacijos vadovams ir vykdyti suplanuotas programas, kurios tarnaut ir organizacijos, ir publikos interesams. Visuomenini santyki Instituto Anglijoje (IPR, kurtas Anglijoje 1948 m.) pateikiama formuluot: Vieieji ryiai tai planuojamos, tstinos pastangos, nukreiptos geranorik tarpusavio santyki tarp organizacijos ir visuomens (darbuotoj, partneri vartotoj) umezgim ir palaikym6 (Cutlip, Center, Broom, p. 23). Kaip inia, mons, idjos ar atskiros asmenybs skm labai priklauso nuo visuomens nuomons apie j ir jos veikl. Jei pavyksta visuomenje ir ypa tam tikrose visuomens grupse suformuoti teigiam vaizd, tada daug lengviau pasiekiami tikslai. Viej ryi specialist teigimu, iandien visuomen vadovaujasi ne realia tikrove, o iniasklaidoje pateikiamu jos atspindiu. Todl mons ir nori turti tam tikrus stereotipus realiems objektams (asmenims, organizacijoms, idjoms) apibdinti. Tai viena i viej ryi atsiradimo prieasi. Vis daugiau vairi institucij m suvokti viej ryi svarb ir siekti palankumo savo veiklai, buvo pradti kurti atskiri ryi su visuomene struktriniai padaliniai, steigiama atstovo spaudai institucija ir kt. Anksiau moni santykius formuodavo vairios tradicijos bei normos. Dabartiniu metu proces koreguoja vis didjantis informacijos srautas. Neretai savo srities korifjumi atrodo tas asmuo, kuris sugeba palankiausiu bdu save pristatyti, pasitelkdamas viej

1 2

-, PR : , , , Maskva, 2002, p. 33. Dudenverlag, Duden Deutsche Universalwrterbuch, Mannheim-Leipzig-Wein-Zrich, 1996, p. 1194. 3 Dictionnaires le Robert, Le Nouveau Petit Robert, Paris, 1996, p. 1818. 4 Scott M. Cutlip, Allen H. Center, Glen M. Broom, . . Moscow 2001, p. 23. 5 -, PR : , , , Maskva, 2002, p. 33. 6 Scott M. Cutlip, Allen H. Center, Glen M. Broom, . , p. 23.

85

ryi specialistus. Galima teigti, kad vieieji ryiai yra visuomens valdymo mokslas ir jo esmin paskirtis bt stabilizuojani faktori nestabilioje aplinkoje pateikimas7. iuolaikiniai ryiai su visuomene integruoja vairias mokslo ir veiklos sritis: reklam, rinkodar, komunikacijos, psichologijos, sociologijos mokslus, visuomens nuomons tyrinjimus, kompanij bandymus paveikti valdaniuosius sluoksnius, kad bt leidiami klientams palanks statymai (lobizmas), vairi kalb, praneim bei broir rengim ir pan. Tai yra vardijama kaip integruota komunikacija, padedanti informuoti tam tikras auditorijas, formuoti, keisti j nuomones, siekiant usibrt tiksl: kurti vaizd, informuoti apie nauj produkt ar veikl, diegiamas naujas technologijas, produkt gamybai taikomas naujoves ir kita. Viej ryi specialistams yra itin svarbu sugebti pasinaudoti iniomis i vairi mokslo srii. Tarp viej ryi ir propagandos yra esminis skirtumas tas, kad propagandos paskirtis ilaikyti esam vyriausyb valdioje, o vieieji ryiai padeda gyventojams geriau suprasti valdios veiksmus8. Nuo reklamos vieieji ryiai skiriasi tuo, kad pastarja siekiama parduoti prekes ar paslaugas, o vieieji ryiai kuria aplink, kurioje organizacija galt skmingai veikti. Marketingo ir viej ryi pagrindinis skirtumas yra tas, kad pirmasis padeda parduoti tam tikr produkt ar paslaug, o vieieji ryiai tarsi parduoda pai organizacij.9 Vieieji ryiai apibdinami ir kaip valdymo funkcija, kuri vertina visuomens santykius, suderina atskiro individo ar organizacijos veikl su visuomens interesais, padeda planuoti ir vykdyti tam tikr program, kuri padt organizacijai gyti visuomens pasitikjim ir palankum (Agee, Ault, Emery, 1988). Profesoriai Lawrence W. Long ir Vincent Harelton (2000) vieuosius ryius apibdino kaip komunikacijos valdymo funkcij, padedani organizacijoms prisitaikyti prie aplinkos, keisti ar ilaikyti savo pozicijas, kad bt lengva pasiekti usibrtus tikslus. Apibendrinant galima pasakyti, kad vieieji ryiai yra labai svarbi vadybos funkcija, kuri padeda sukurti ir ilaikyti abipus komunikacij tarp organizacijos ir visuomens. Tai taip pat valdymo funkcija, kuri vertina visuomens nuostatas, identifikuoja individo ar institucijos politik, veiksmus i visuomens interes pozicijos, planuoja ir vykdo veiksm program siekdama gyti visuomens supratim ir pritarim. Viej ryi funkcija yra apgalvotos, planingos ir ilgalaiks pastangos suformuoti ir ilaikyti abipus supratim tarp organizacijos ir visuomens, vienas i viej ryi tiksl yra padti transformuoti negatyvius santykius tarp organizacijos ir visuomens pozityvius. Pavyzdiui, prieikum pakeisti palankumu, informacijos stok kompensuoti iniomis, indiferentikum pakeisti susidomjimu, i anksto susidariusi nuomon pakeisti pritarimu ir kt. Yra du bdai, kaip utikrinti skming komunikacij, viej ryi specialist dka. Pirmas bdas kurti organizacijoje special padalin, kuriame dirbt ie specialistai. Antras bdas naudotis specialist, dirbani viej ryi tarnybose paslaugomis. Patikimesnis yra pirmas bdas, taiau viskas priklauso nuo organizacijos tiksl ir veiklos apimi. Kalbant apie vieuosius ryius, pirmiausia reikia identifikuoti tikslines auditorijas ir pasirinkti optimaliausius komunikavimo bdus. 10 paveiksle pavaizduotos galimos tikslins auditorijos tam tikros organizacijos poiriu.
Klientai Tiekjai, platintojai Darbuotojai Akcininkai Giminingos organizacijos Plaioji visuomen Organizacija Vietos bendruomen Valdios institucijos Finans institucijos Profsjungos iniasklaida

Interes grups

10 pav. Visuomens grups, sudaranios organizacijos aplink (Bogatyriova A., 1999)

7 8

V. Barauskien, B. Januleviit, monikieji santykiai, Kaunas, Technologija, 1999. -, PR : , , , Maskva, 2002, p. 27. 9 Scott M. Cutlip, Allen H. Center, Glen M. Broom, . , 2001, p. 25.

86

Svarbu isiaikinti konkreiai organizacijai aktualiausi tikslini auditorij vertybes, poreikius, interesus, nuomones ir, atsivelgiant ios elgsenos model lemianius veiksnius, pasirinkti tinkamiausi komunikavimo strategij.
VERTYBS POREIKIAI INTERESAI SANTYKIAI NUOMON Grtamasis ryys VEIKSMAI

11 pav. Nuomons taka elgsenai (Alioina I., 1997) Atlikus darb galime apsisprsti, kok viej ryi model taikysime. Viej ryi komunikacijos modeliai yra: vieasis, informacinis, dvipusis asimetrinis, dvipusis simetrinis, dvipusis asimetrinis ir dvipusis simetrinis. Schematikai iuos modelius galima pavaizduoti taip: Vieasis komunikacijos modelis
altinis (institucija) propaganda Gavjas (auditorija)

Vieojo komunikacijos modelio atveju tam tikra institucija pateikia auditorijai informacij, kuri gali bti tendencinga ar netiksli (propaganda). Informacinis komunikacijos modelis
altinis (institucija) isami, teisinga informacija

Gavjas (auditorija)

iuo atveju gavjui pateikiama tiksli ir isami informacija, taiau nesidomima pateiktos informacijos poveikiu. Dvipusis asimetrinis komunikacijos modelis
tikinimas altinis (institucija) grtamasis ryys (atsakomoji reakcija) Gavjas (auditorija)

iuo atveju bandoma koreguoti konkreios tikslins auditorijos nuomon (poir) ir tiriamas poveikio lygmuo. 87

Dvipusis simetrinis komunikacijos modelis

tarpusavio supratimas altinis (institucija) grtamasis ryys (atsakomoji reakcija) Gavjas (auditorija)

iuo atveju siekiama tarpusavio supratimo tarp konkreios institucijos ir tikslins auditorijos. Dvipusis asimetrinis ir dvipusis simetrinis komunikacijos modelis

tikinimas, tarpusavio supratimas altinis (institucija) grtamasis ryys (atsakomoji reakcija) Gavjas (auditorija)

is modelis iliustruoja profesionaliuosius ryius su visuomene. Institucijai svarbu ne tik tikinti konkrei tikslin auditorij, koreguoti jos poir tam tikrais klausimais, bet ir pasiekti tarpusavio santyki darnos ir supratimo. 5.4. Ryiai su bendruomene Bendruomen eim ar moni grup, kuri jungia tam tikros bendro naudojimo vertybs, turint vieningas tarnybas, staigas ir interesus ar geografin atstum (I. Leligien, 1997, p. 270). mons, kurie gyvena bendruomenje, ir institucijos, kurios dirba toje paioje aplinkoje, yra tarpusavyje priklausomi. Komercins, pelno siekianios organizacijos yra vienos i svarbiausi bendruomens institucij. Jos ne tik siekia pelno, bet ir tarnauja bendruomenei, reguliariai aprpindamos gyventojus darbo vietomis, priimtinu darbo umokesiu, pirkdamos prekes ir paslaugas i vietini pardavj, paremdamos labdaringas organizacijas ir vairius kultrinius projektus. mons i savo puss silo organizacijoms kvalifikuot darb, inias, investuojam kapital. Jie vartoja prekes ir paslaugas, kurias verslo mons gamina ir teikia. Organizacijos turi prisiimti atsakomyb bendruomens atvilgiu. Jos turi ne tik sukurti naujas darbo vietas ir mokti mokesius, bet ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, remdamos vietim, bendruomens sveikatos apsaug, sudarydamos galimybes bendruomens poilsiui ir pramogoms. iuo atveju daugelio organizacij poiris bendruomen, kurioje jos veikia, pasikeit. Daugelis organizacij pripasta sipareigojim aktyviai dirbti siekiant gerovs bendruomenei, rengia specialias ryi su visuomene programas. Kiekvienos organizacijos tikslas yra tikinti gyventojus, kad i organizacija yra geras kaimynas. Siekiant io tikslo, organizacijos turi stengtis: Informuoti bendruomen apie organizacijos politik, veikl, gaminamus produktus, mokamus mokesius, sipareigojimus bendruomenei, teikiam socialin ir ekonomin param. Isamiai informuoti organizacijos darbuotojus apie jos veikl ir skatinti juos perduoti i informacij draugams, kaimynams, giminaiiams. Atsakyti neteising kritik apie organizacij ir jos veikl. Atlikti tyrimus norint suinoti bendruomens nuomon apie organizacij ir organizacijos veikl. Prisidti gerinant bendruomens socialin aprpinim. Susipainti su bendruomens monmis, kvieiant j grupes susitikti su vadovaujaniu organizacijos personalu. 88

 Palaikyti harmoningus santykius su bendruomens lyderiais. Remti bendruomen vairiose jos gyvenimo srityse. Galimos vairios rmimo formos: Sportas. Remiamos sporto varybos, bendruomenei sudaromos palankios galimybs sportuoti (sporto sals, rengimai). Kultra ir menas. Remiami vairs meno projektai ir renginiai: operos, dramos ir baleto spektakliai, koncertai ir t.t. vietimas. Remiamos mokyklos, universitet katedros, teikiamos stipendijos, finansuojami moksliniai projektai, kursai. ems kis ir gyvulininkyst. ems kis ir gyvulininkyst remiami tose vietovse, kur bendruomens materialin gerov priklauso nuo gyvulininkysts ir ems kio ferm klestjimo. Sveikata. Finansuojant sveikatos programas. Premijos. Rmjai steigia premij u pasiekimus urnalistikoje, architektroje, meno srityje ir pan. Ekspedicijos. Rmimo veikla ioje srityje prasidjo nuo pirmosios ekspedicijos Everest finansavimo. Dabar remiama daug vairi ekspedicij. Labdara. Organizacijos labdar teikia vaik bei seneli namams, socialiai remtiniems asmenims. Vietinio pobdio renginiai. Rengiamos vairios akcijos, gli parodos, karnavalai ir kt. Yra daug vairi bd, siekiant efektyvaus bendravimo su bendruomene. Pagrindiniai i j yra: reklama, atvir dur dienos ir ekskursijos monje, specials vykiai, publikacijos, viei pasisakymai, eksponatai. Reklama tai vienas i pagrindini ryi su bendruomene palaikymo bd. Jos dka bendruomenei pateikiama vairi jai aktuali informacija apie laisvas darbo vietas, organizuojamus renginius, teikiam labdar ir kt. Atvir dur dienos ir ekskursijos organizacijoje. Efektyvus bdas informuoti mones apie organizacijos veikl yra pakviesti juos apsilankyti. Atvir dur dien privalumas yra tas, kad vienu metu gamykl gali palankyti didelis moni skaiius. eimininkai turi sudaryti tokias slygas, kad sveiai jaust malonum. Labai svarbu, kad jie susidaryt ger nuomon apie organizacij. Gaminami produktai, naudojamos aliavos turi bti idstyti matomose vietose, paskirti gidai, pastatytos rodykls, pasirpinta kdmis, kruopiai apgalvota programa, kaip lankytojus supaindinti su organizacija. Ypa svarbus organizacijos darbuotoj dalyvavimas. Specials vykiai. Tai vairaus pobdio renginiai, organizuojami bendruomenei. Publikacijos. Danai organizacijos skelbia naujausi informacij apie savo veikl vairiuose leidiniuose. Leidiamos knygos apie organizacij istorij, j veikl, kurios platinamos redaktoriams, radijo ir televizijos komentatoriams, pedagogams, bibliotekoms, viebuiams, mokykloms, ligoninms. Spausdinami ir platinami maesns apimties leidiniai, vairs reklaminiai bukletai. iuos trumpus informatyvius leidinius daniausiai skaito mons, laukiantys eils poliklinikose, kirpyklose, oro uostuose. Viei pasisakymai. Tiesioginis bendravimas su bendruomens nariais daniausiai vyksta vieai pasisakant organizacijos darbuotojams vairiuose vietiniuose klubuose (sporto, mediotoj), bendrijose (raytoj, dailinink), mokykl susirinkimuose, banyiose ir draugijose. Eksponatai. Pagamint produkt, aliav eksponatai istatomi vietini parduotuvi vitrinose, bankuose, siekiant bendruomen informuoti apie kompanij ir jos veikl. Interviu aplinkybi vertinimas Prie sutikdami duoti interviu, tinkamai pasirenkite. Dl nepasisekusio interviu ar pokalbio TV laidoje nekaltinkite urnalisto kompetencijos stoka arba alikumu, jei pokalbiui i anksto nesirengte. ie patarimai pads jums tai tinkamai padaryti.

89

Kokia interviu prieastis. Prie susitinkant su urnalistu verta patikslinti susitikimo prieast ir nusprsti, ar js i tikro tas mogus organizacijoje, kur urnalistas turi kalbinti, ar js esate pakankamai kompetentingas kalbti. Be to, svarbu kiek galima daugiau suinoti apie urnalist, kuris jus turt kalbinti. Kokia jo straipsni tema? Koks jo bendravimo stilius? Kokios galimos jo vizito prieastys? Danai nemanoma gauti atsakym visus iuos klausimus per trumpa laik, bet bandyti verta. Pagrindiniai patarimai prie pasiruoiant interviu 1. Atlikite nam darbus. Usiraykite ir viso pokalbio metu turkite po ranka pastabas, kuriuos nortumte paminti bendraudamas su urnalistu. 2. Visada prisiminkite kieno vardu kalbate. Daniausiai kalbama ne savo, o organizacijos vardu. Taip pat svarbu inoti, kas bus js klausytojai verslo atstovai, darbininkai, meno mons. Kiekvienu atveju praneimo turin ir stili reikt derinti prie sivaizduojamos auditorijos. 3. Niekada nepykite ant reporterio. Ji jau taip vyko, padarykite pauz ir nusiraminkite. Dauguma pokalbi yra rainjami, todl, atsiradus ilgesnei pertraukai, pauz bus ikirpta. 4. Prieinkits reporterio pastangoms pirti savo odius. Laikykits savo mini ir kalbkite labai aikiai. Ir apie itin sudtingus dalykus galima kalbti suprantamai. 5. Bkite siningas ir nebijokite pasakyti, kad ko nors neinote. Daugeliu atvej atsakym uduot klausim reporteriui galsite pateikti vliau. Dl to urnalistas jus tik gerbs. Duodant interviu taip pat pravest keletas nauding dalyk: Reikt stengtis bendrauti su urnalistu natraliai ir laisvai. Tarpusavio supratimo aplinka padeda ir urnalistui, ir jo panekovui. Dert atsakyti ir elementarius klausimus. klausimus reikt atsakinti trumpai ir tiesiai. Patartina sekti savo kalb, vengti nerilios kalbos. Atsakymus klausimus dert iliustruoti faktais ir pavyzdiais. Reporteriui per pokalb prireikus papildomos mediagos, btina parpinti j nedelsiant. Pamirus j duoti, galima susidurti su nesklandumais pasigesti jos spausdintame interviu. Duodant interviu, dert kalbti ne auditorijai, bet urnalistui. Kaip matome, yra labai svarbu pasiruoti interviu. Imintingi yra tie, kurie tam skiria pakankamai laiko. Keletas patarim, kurie pravers paties interviu metu: Klausykite. Labai svarbu atidiai klausyti. Nepertraukinkite klausianiojo ir neskubkite atsakyti, kol dar ne visai supratote klausimo esms ir io klausimo pateikimo prieasties. Labai susikaupkite. Js gestai bei mimika turi byloti, kad i ties klausots. Patvirtinkite, kad supratote. Patvirtinkite, kad supratote klausim pasakydami ai. Pauz. Kai iklausote klausim, kiek palaukite, neskubdami atsakyti. itaip parodysite, kad klausimas svarbus ir reikia truput pagalvoti. Be to, ivengsite pavojaus pateikti neapgalvot atsakym. Pauzs metu nustatykite, ko klausiantysis nori: o Daugiau informacijos apie tai, k sakte? o Js ikeltos problemos isamesnio paaikinimo? o Ireikti abejon dl js argument? o Ireikti savo paties poir, idj? Problemiki urnalistai. Kiekvienas kalbtojas baiminasi sudting arba tendencing klausim, kurie pateikiami siekiant sugadinti ger kalbos spd. veikti tokias, kad ir nedanas klitis reikia turti nemenk sugebjim. Tokiais atvejais verta prisiminti kelet esmini taisykli, kai turite reikal su problemiku urnalistu: o Pabandykite j palenkti savo pus; o Atsakyti klausim ramiai ir nieku gyvu neprarasti savitvardos; o Pasistengti nepalaikyti klausimo asmeniku eidimu ar pikta ironija; o Klausiantj ir klausim vertinti rimtai; o Bandyti rasti srii, kur galima bt pasiekti tarpusavio supratim; 90

o Bti pasirengusiam atsiprayti ar pripainti savo kalt; o Vertinti atlaidiai, bet ir vengti pataikauti klausianiajam. Praneimas spaudai Vienas pagrindini bendravimo su iniasklaida bd tai konkreti, domi informacija apie organizacijos veikl ar rengin, kuri pateikiama trumpa, standartine forma. Tai informacinis praneimas spaudai. Juo ne tik informuojama visuomen, bet ir: Organizacija gauna netiesiogin, nemokam reklam; Publikuojama nepriklausomoje spaudoje reklama yra daug patikimesn; Pakeliamas organizacijos vaizdis; Visuomenei primenama apie organizacijos egzistavim. Praneime spaudai gali skelbti labai vairi informacij. Shebba Koonan pataria paskelbti domius ir svarbius vykius, vykstanius organizacijoje. ia pateikiami kai kurie i j10: Pareikimas spaudai ypa tinka, jei neturite laiko ar galimybi surengti spaudos konferencijai; Naujo produkto ar paslaugos atradimas; Produkt patobulinimui, pvz., naujas pakavimas, naujos savybs; Aukiausios vadovybs pasikeitimai; Nauj filial atsiradimas, partneryst ar susijungimas su kitomis organizacijomis; Anksiau spaudoje padaryt praneim atitaisymas; Praneimas apie peln, tam tikro laikotarpio finansinius balansus; Praneimai apie vykusius renginius, tokius kaip seminarai, konferencijos, konkursai; Atsipraymai, padkos ir kt.; Paskelbti apie renginius, kuriems reikalinga visuomens parama ar kit organizacij finansin pagalba; Paskelbti apie paios organizacijos ar jos darbuotoj gautus apdovanojimus; Paraius praneim spaudai ir norint utikrinti jo efektyvum, patartina: Pristat praneim spaudai, sitikinkite, kad redaktoriai j gavo, perskait ir ketina publikuoti. Pasilykite papildomos informacijos. Kai praneimas publikuojamas, btinai paskambinkite ar nusiskite padkos laikel redaktoriui, kuriame pabrtumte, kad labai tai vertinate. Iplatinkite publikuot praneim spaudai organizacijos viduje, elektroniniu patu ar praneim lentoje11.

6.4.3. Bendravimo su iniasklaidos atstovais ypatumai Ryi su visuomene atstov spaudai veiklos efektyvumas nemaai priklauso ir nuo asmenini kontakt su urnalistais. Pasitikjimas RSV atstovu tarp urnalist priklauso ir nuo jo profesionalumo, ir nuo siningumo bei kit asmenini ypatybi. RSV atstovai spaudai kasdieninje veikloje turt vadovautis iais principais: Jeigu urnalistai ir bna kartais tendencingi ar akivaizdiai neteiss, RSV atstovui spaudai nenaudinga vertinti juos kaip prieus. Jei urnalistus bus irima su akivaizdiu nepalankumu, tai gali iprovokuoti juos parengti kritik straipsn ar reporta. Bti profesionalu. RSV atstov teikiama informacija turi bti tiksli. Apie skelbiam vyk btina turti daugiau papildomos informacijos tam atvejui, jei urnalistams kartais jos prireikt. Jei urnalistui paadta nusisti tam tikr informacij, btina tai padaryti laiku.

10

Sheba Koonan, How to write/publish Press Releases (2001 09 08) // <http://www.marketingmilieu.com/article1007.html>, aplankyta 2002 03 25 11 Ten pat.

91

 Bti nuoirdiu ir tiksliu. urnalistui negalima meluoti. Jei pateiktus klausimus, kuriuos RSV atstovas nepajgus atsakyti, geriau pasakyti, jog informacija bus pateikta vliau. Padti urnalistams dirbti savo darb. Btina i anksto apgalvoti, kokia informacija urnalistams gali bti domi. Reikia atsiminti, kad urnalistai neateina nordami padti organizacijai igarsti. urnalistai danai ieko kompromituojani ini ir jie stengsis j rasti. Bti atsargiam su pareikimais ne spaudai. Jei atstovas spaudai pasak kak konfidencialiai, kit dien tai gali atsidurti pirmuosiuose puslapiuose. Kita vertus, ne spaudai gali pasitarnauti kaip priemon, nukreipianti urnalist sau palankia linkme. 6.5. Raytins informacijos spaudai pateikimas iniasklaidos priemons yra viena svarbiausi organizacijos tikslini auditorij dl i prieasi: 1. iniasklaidos priemons yra bdas kreiptis kitas tikslines auditorijas. 2. Nuo to, kaip urnalistai atspindi vykius organizacijoje, priklauso kit tikslini auditorij nuomon apie organizacij. Norint, kad bendravimas su iniasklaida bt kuo efektyvesnis, svarbu inoti reikalavimui pateikiamai informacijai. XXI a. vartotojams pateikiama itin didel vairi produkt, paslaug pasila, informacijos gausa apie vairias organizacijas. Tad monms ar organizacijoms yra tiesiog btina taikyti vairias auditorijos dmes patraukianias priemones. Pagrindinius komunikacijos su vairiomis visuomens grupmis, tarp j ir su iniasklaida, tikslus galima nustatyti AIDA formule (awareness, interest, desire, action) (Marketing Today/ed. D.J. Rachman. 2nd ed. N.Y., 1988, p. 376): 1. INFORMUOTI visuomen, kad tokia organizacija egzistuoja. 2. Priversti SUSIDOMTI organizacija, jos veikla, teikiamomis paslaugomis. 3. Suadinti TROKIM sigyti produkt, naudotis organizacijos paslaugomis. 4. Paskatinti VEIKSM (pritarti idjai, institucijos veiklai ir pan.) Raytin informacija iniasklaidai daniausiai pateikiama rengiant praneimus spaudai. D. estara ( , , , , 1997) iskiria iuos esminius etapus rengiant praneim spaudai: Surinkite vis turim informacij, susijusi su js skaitytoj poreikiais ir interesais, o taip pat nauding ir js praneimo tikslams. Atrinkite toki mediag, kuri objektyviai atspindt informacij. Idstykite mediag logine tvarka. Parenkite pirmin js praneimo plan. Apgalvokite, kaip pristatysite mediag ir kokios bus pagalbins priemons. Kiekvienas praneimas turi turti ias dalis12: - Puslap su antrate, vad; - Pagrindin dal; - Ivadas; - Rekomendacijas; - Ateityje ikilsianias problemas; - Pried. Renkant mediag reikia sitikinti, kad turite visus btinus grafinius vaizdus, nuotraukas, citatas, kurios pads isamiai pateikti mediag aptariamu klausimu. Jei manoma, fakt pristatymui geriau naudoti schemas ir grafikus negu odius. monms paprasiau ir greiiau vilgtelti schemas ar grafikus negu skaityti ilgus apraymus. Kaip teigia D. Doti, prie raant informacin praneim, reikt savs paklausti: Kas ms kompanijoje naujo?13. Tokiu atveju naudojamas apverstos piramids principas: pirmiausia
12 13

Plg. , (: , 1997), p. 225-226. , (: , 1998), p. 120.

92

pradedama nuo naujausios ir aktualiausios informacijos, po to smulkesns detals. Pati svarbiausia yra pirmoji pastraipa. ia btina pateikti naujausias inias. Likusiose pastraipose tikslinama, aikinama ir smulkiau papasakojama tai, apie k buvo usiminta pradioje. Detales reikt pateikti j svarbos tvarka ir atsivelgiant susidomjim, kur jos gali skaitytojams sukelti. Informacij galima pateikti ir paprastos piramids principu. is metodas leidia mums idstyti turin, palaipsniui atskleidiant visas vykio detales. Tekstas turi bti tikslus ir aikus. Kiekvienas sakinys informaciniame praneime neturt bti ilgesnis negu 20 odi. Trumpus sakinius daug lengviau skaityti nei ilgus ir sudtingus. Kiekvienam svarbesniam vykio aspektui aptarti naudojama vis nauja pastraipa. Tada redaktorius gals lengvai sukeisti pastraipas vietomis nekeisdamas esms, arba sutrumpinti tekst, kad jis tikt laikraiui. Jei informacija nra labai svarbi, ji apribojama iki vieno puslapio (30 eilui pusantriniu intervalu). Bendras odi skaiius neturi viryti 200 odi. Taiau profesiniuose leidiniuose, kur reikia isamesns informacijos, i reikalavim nebtina laikytis. Kadangi raoma tam tikrai skaitytoj grupei ar grupms, tai dert vartoti tok odyn, kuris bt joms suprantamas. Taiau teksto nereikt visikai supaprastinti ar net suprimityvinti. Jei nemanoma apsieiti be technini termin, ifr ar neprast vard bei pavadinim, tai dert sutrumpinti sakin, kad j skaityti bt lengviau. Visus paraytus terminus reikia patikrinti, kad dl j klaidingo pavartojimo nevykt nesusipratim14. D. Doti duoda patarimus kaip turim naujien paversti profesionaliu praneimu spaudai: - Naudokite balt, standartinio formato popieri. - Spausdinkite juoda spalva, naudodami rift Times. - Spausdinkite tik ant vienos lapo puss. - Palikite nuo kiekvieno ono ir nuo lapo apaios po tris centimetrus. Jei praneimas labai trumpas ar uima daugiau nei vien puslap, tai pirmame puslapyje pradkite spausdinti palik 1112 centimetr nuo viraus. Jei galite pasirinkti tarp mediagos pateikimo dviejuose puslapiuose ar viename, bet su maesniu atstumu nuo viraus, pasirinkite antr variant. - Spausdinkite pusantriniu intervalu tarp eilui. - Kiekvienos pastraipos nauj eilut pradkite spausdinti palik penki enkl tarp. - Bet kokiu bdu gautos js praneimo kopijos priimtos, jei jos varios, aikios ir skaitomos. - Js kompanijos pavadinimas, adresas ir telefonas raomas virutiniame kairiajame kampe. Taip pat nurodykite mog, kur bt galima kreiptis, jei prireikt papildomos informacijos. - Po pirmos pastraipos reikt stambiu riftu nurodyti, ar i informacij publikuoti kuo greiiau ar iki tam tikros datos. - Jei praneime spaudai kalbama apie nauj produkt ar paslaug, paymkite tai stambesniu riftu. - Jei praneimas uima daugiau nei vien puslap, tai jie sunumeruojami virutiniame deiniame kampe. - Tais retais atvejais, kai praneimas spaudai daugiau nei vienas puslapis, kiekvieno puslapio, iskyrus paskutin, apaioje padedamas enklas toliau. Praneimo pabaigoje visada padkite enklus ### arba -0-. - Kiekvieno puslapio, iskyrus pirm, virutiniame kairiajame kampe paraykite trump praneimo pavadinim, atspindint jo esm. Jei lapai atsitiktinai bt atskirti, tai bus galima lengvai nustatyti, kokiam praneimui jie priklauso. - Kad lapai nepasimest, geriau naudokits permatomais segtuvais15. 6.6. Verbalins komunikacijos svarba ryiuose su visuomene Sugebjimas aikiai ir tiksliai dstyti savo mintis bei pabrti svarbiausi informacij yra vienodai svarbus komunikacijai tiek organizacijos viduje, tiek jos rib.
14 15

Plg. Ten pat, p. 123-126. Plg. Tan pat, p. 132-133.

93

Ryi su visuomene specialistas turi bti ir marketingo taktiku, ir diplomatu, turi sugebti tinkamai elgtis krizini situacij metu. Galima paminti kelet svarbiausi reikalavim RSV specialistams, kuriuos idst S. M. Cutlip ir A. H. Center savo knygoje Effective Public Relations (74 p.): a) inios: vairios per masines komunikacijos priemones perduodamos inios; vadybos proces suvokimas; tos srities, kurioje dirbama, inios; b) Sugebjimai: problem sprendimo; sprendim primimo; pasitikjimo formavimo; c) gdiai: puikus raymas; tikinantis kalbjimo stilius; d) Pagrindiniai bruoai: stabilumas; entuziazmas; intelektas; plats interesai; sugebjimas klausytis; tolerancija; stilius. I vis aukiau pamint charakteristik odinei komunikacijai turbt pats svarbiausias bt tikinantis kalbjimo stilius. Atstovas spaudai arba ryi su visuomene specialistas privalo kalbti ne tik taisyklingai ir aikiai, taiau jo odiai turi demonstruoti visapusik dstomo dalyko imanym ir kvpti panekovui pasitikjim. Labai didel reikm iuo poiriu turi ne tik tai, kas yra pasakoma, bet ir kaip yra pasakoma. Sugebjimas ilaikyti pauz reikalingoje vietoje, intonacijos paklimas paymint svarbiausius praneimo aspektus, atitinkamos situacijai kalbjimo tempo variacijos, balso tembras ir dar daugelis smulkmen tiesiogiai lemia pasisakymo skm. Vieasis pareikimas RSV. Vieas pareikimas yra turbt labiausiai paplitusi odins komunikacijos forma. Ypa svarbu yra atsivelgti praneimo klausytoj auditorijos sudt. ia reikia vertinti j pasiskirstym pagal <...> socialin padt, ami, lyt, profesionalum, etin ir pilietin sudt (. , 1997, 27 p.). Patartina (pradedantiesiems RSV specialistams net btina) prie darant praneim sudaryti trump savo kalbos konspekt. Jame turi atsispindti login mini dstymo tvarka. Tai padeda ivengti klaidingo informacijos idstymo, nenuoseklumo, galimo sutrikimo vykus vairioms techninms klitims (pvz., sugedus mikrofonui). Paprastai toks konspektas yra sudarinjamas atitinkant viso praneimo idstymo 3 pagrindines vado, dstymo ir pabaigos (ivados) dalis forma. Atsivelgiant praneimo paskirt, kiekvienoje i i dali galimi tam tirki klausytoj sudominimo ar idjos iliustravimo elementai. Tai gali bti tinkamas anekdotas, atvejis i asmenins patirties, gyvenimo aktualij pateikimas ir pan. Taiau btina rimtai apsvarstyti ar tokie elementai neiblakys auditorijos, neatitrauks jos dmesio nuo esmini praneimo dalyk. Patyr RSV specialistai kartais kalba ekspromtu, bet tai yra rizikingas kelias. Pasak I. V. Alioinos sugebjimas kalbti ekspromtu yra bdingas tik labai maai moni daliai (. , 1997, 28 p.) ir reikalauja vis pirma labai gero profesinio verbalinio intelekto bei tam tikr valios charakteristik. Net jeigu yra gana didelis pasitikjimas savo oratorinmis savybmis ir gebjimu kalbti ekspromtu, patartina pasidaryti bent minimal pagrindini praneimo teigini ar tezi konspekt. Be to, pranejas turi bti i anksto susipains su patalpa ar vieta, kurioje vyks praneimas. Oratoriaus judjimas (jeigu yra btinas), balsas, gestikuliacija, vizualini priemoni idstymas ir pateikimo tvarka, galiausiai auditorijos nuotaik prognozavimas visi ie nam darbai turi bti atlikti, jei norima puikiai atlikti savo kalb. Kalb raymas organizacijos vadovams. RSV specialistas, greta kit savo pareig, turi sugebti parengti kalb organizacijos vadovams. Kalbos gali bti sakomos vairiomis progomis: pristatant nauj produkt, atidarant nauj mons filial, atvykus organizacij garbingam sveiui ir pan. Raant kalb kitam asmeniui, svarbu vertinti iuo aspektus: Kalbos stilius turi atitikti asmens, kuriam kalba raoma, kalbjimo manierai. Kalba turi bti paremta faktais, taiau statistiniai duomenys pateikiami saikingai. Kalba turi bti aiki ir tiksli. Dmes sutelkite kalbos turin ir neraykite nordami tik nustebinti. Teikite prioritet paprastumui. Raykite trumpais sakiniais (menas kalbti menas trumpinti!) 94

Parengus kalb svarbu j laiku pateikti asmeniui, kuris j skaitys. Labai svarbu, kad to asmens lpose ji skambt natraliai. Galimas dalykas, kad RSV specialisto bus paprayta kalb papildyti, pateikti nauj fakt, tam tikras pastraipas ibraukti ir pan. Tad teksto tobulinimui visada svarbu turti tam tikr laiko rezerv. Visi esame patyr, kad ne visada lengva priprasti (adaptuotis) naujoje aplinkoje. Pvz., baigus gimnazij ir stojus universitet, mus supa nepastami mons. I ms reikalaujama kur kas daugiau nei mokykloje. Ivaiavus studijuoti usien, tenka prisitaikyti prie dar sudtingesni aplinkybi, moni bendravimo ypatum ir pan. Analogiki procesai vyksta ir mogui pradjus dirbti naujoje organizacijoje. Iugdyti komunikaciniai sugebjimai padeda individui lengviau ir per trumpesn laik adaptuotis ir teigiamai veikia jo socializacijos proces. Socializacija organizacijoje, anot Van Maanen, tai procesas, kurio metu darbuotojas imoksta vis t vertybi, norm, kurios yra btinos tam tikroje organizacijoje ir leidianios darbuotojui tapti pilnaveriu jos nariu. Naujieji darbuotojai organizacins socializacijos proces patiria, kai mokosi ir sisavina tai, ko i j tikimasi, kas yra vertinama organizacijoje. Tai galima vadinti ir konkreios mons kultros suvokimu ir jos primimu. Kultra ia suprantama kaip bendras poiris organizacijos gyvenim, apimant pagrindines vertybi sistemas, elgesio normas, tradicijas bei specifinius ritualus (Van Maanen J., Handbook of Work, Organization and Society. Chicago: Rand Me Nally, 1985). Socializacijos procesas nevyksta staiga. Darbuotojai imoksta laikytis tam tikr norm palaipsniui. Galima iskirti 3 socializacijos etapus: Numatoma socializacija Susidrimo faz Metamorfozs faz arba pasikeitimas Numatoma socializacija. Dar gerokai prie pasirinkdamas darboviet, mogus daug msto, kaip jis elgtis bei komunikuos uimdamas vien ar kit post tam tikroje organizacijoje. Numatoma socializacija tai procesas, kurio metu mogus svarsto, kaip jis elgsis uimdamas tam tikras pareigas. Jablin iskiria dvi numatomos socializacijos pakopas: profesinio pasirinkimo socializacij ir organizacijos pasirinkimo socializacij (Jablin Frederic M., Social Cognition and Communication. Beverly Hills: CA, 1988). Profesinio pasirinkimo socializacija. Prie pasirinkdamas specialyb ar profesij, mogus sukaupia daug informacijos apie vairias profesijas. Pavyzdiui, bdamas vaikas, mogus svajojo tapti mokytoju. Per paauglysts ir jaunysts metus jis susiformavo pakankamai aik vaizd, koks turi bti mokytojas, kaip jis turi elgtis. suvokim jis gijo mokyklos, tv, iniasklaidos dka (Jablin Frederic M., 1988). Taigi, profesinio pasirinkimo socializacija prasideda ymiai anksiau nei mogus pasirenka specialyb. Organizacijos pasirinkimo socializacija Beiekodami darbo, mons susikuria savo supratim apie organizacijas bei darbo vietas. Taigi, prie sijungdami konkreios organizacijos veikl, jie jau turi tam tikr supratim apie j bei reikalavimus jos darbuotojams. Tai suinoma i vairiausi broir, nuogird, moni atsiliepim apie organizacij. Taiau, kaip rodo tyrimai, darbo beiekantys mons turi tikrovs neatitinkani lkesi. Paprastai tie lkesiai bna ymiai didesni u tuos, kuriuos organizacija gali patenkinti. Tai, savo ruotu, slygoja maesn pasitenkinim darbu, menkesn lojalum organizacijai bei didesn darbo migracij (Locker K. 1995). Rinkdamas informacij apie vairias organizacijas i darbdavi, mogus turt atminti, jog ji gali bti gerokai pagrainta. Todl per darbo interviu reikt pasistengti kuo daugiau isiaikinti apie darbo viet, bsimas pareigas, apie darbo valandas, apmokjim bei daniausiai pasitaikaniomis problemomis. Kuo daugiau klausim pateiksite potencialiam darbdaviui, tuo giliau atsiskleis ne tik organizacijos privalumai, bet ir negatyviosios puss. Be to, dert pakalbti ir su tos organizacijos darbuotojais tai pads realiau vertinti situacij. Kuo tikrovikesni bus mogaus 95

lkesiai, tuo geriau jis prisitaikys naujoje organizacijoje, tuo daugiau diaugsis darbu (Jablin Frederic M., 1988). Susidrimo faz. i faz prasideda mogui atjus organizacij pirm kart. Dabar, kai mogaus lkesiai susiduria su realybe, paprastai susiklosto viena i trij galim situacij: mogaus lkesiai pakankamai tiksliai atitinka tikrov. Tuomet mogus pakankamai greitai prisitaikys prie organizacijos aplinkos bei sijungs darb. Kruoptus informacijos apie bsimj darb rinkimas padeda aplinkybms susiklostyti btent taip. Lkesiai itin prasilenkia su tikrove, tad mogus igyvena sunk period. Danai tenka vl keisti darbo viet arba po truput, dideli pastang dka, prisitaikyti prie aplinkos. Patiriama tam tikr neatitikim tarp to, ko mogus tikjosi ir to, k atrado organizacijoje. C. Conrad apra keturis toki netiktum tipus: Nepasiteisin lkesiai. Naujasis darbuotojas danai nustemba pamats, jog jo lkesiai nevisikai atitinka tikrov. Tarkime, jis man, jog uduotys bus lengvai vykdomos, bet atsitiko prieingai. Kartais lkesiai nepasiteisina todl, jog paioje organizacijoje yra neatitikim tarp to, kas yra deklaruojama ir to, kas i tikrj daroma. Asmeninis nustebimas. mons danai nustemba suprat, kad uduotys, kurias jie sivaizdavo esant domiomis, pasirod esanios visikai nedomios. Arba tos savybs ar gdiai, kurie atrod bsi visai nesvarbs, i tikro yra ypa svarbs. Nepasiteisinusios prielaidos. Danai esame priprat tam tikrus dalykus laikyti savaime suprantamais. Darbuotojas gali manyti, kad u ger darb bus pagiriamas ar paskatinamas arba, tarkime, kad jis turs visas reikalingas priemones uduotims vykdyti. Taiau prielaidos nepasiteisina. Netiktumas dl asmenins patirties. Kartais mogus mano gals atlikti vienokias ar kitokias uduotis, bet praktikoje paaikja, kad i tikro jis to padaryti nestengia. Metamorfozs arba pasikeitimo faz. Paskutin socializacijos faz yra metamorfoz arba pasikeitimas. ioje fazje darbuotojas stengiasi taip prisitaikyti prie savo darbo aplinkos, kad tapt pilnaveriu jos nariu. Darbuotojas privals: Sukurti nauj vaizd sau. Kaip aikina C. Conrad, darbuotojui teks veikti prietaravimus, kylanius tarp organizacijos ir jo asmenini sitikinim. Tarkime, mogus jauiasi ess savarankikas, kompetentingas savo srityje, o darbovietje jo nepriklausomyb bus suvaryta. Vyresnyb neleis priimti sprendimo, nepasikonsultavus su ja. Tad natraliai kyla konfliktas, kur asmuo turi isprsti, atsivelgdamas savo naujj vaidmen. Umegzti naujus tarpasmeninius santykius. Nors formaliai darbuotojo santykiai apsiriboja dalykiniu bendravimu su savo kolegomis, bet norint tapti pilnaveriu organizacijos nariu, patartina umegzti ir neformalius santykius. Izoliacija darbe trukdys mogui pritapti organizacijoje. gyti nauj vertybi. Ypatingai svarbu organizacijos kultrai yra tai, kad visi jos nariai vadovautsi tam tikromis vertybmis, kurios akcentuojamos organizacijoje. Darbuotojas turi isiaikinti ias vertybes ir jomis vadovautis. Darbuotojas, kuris nesivadovaus tomis vertybmis, organizacijoje nepritaps. Imokti nauj elgesio modeli. Paskutinis esminis reikalavimas metamorfozs fazje imokti t elgesio norm bei modeli, kurie priimtini organizacijoje. tai eina tiek tiesioginis elgesys darbe pradedant nuo mokjimo naudotis biuro ranga ar tam tikr form pildymo, tiek netiesioginio imokti elgesio norm kavos pertraukli metu. Individualizacijos procesas. Asimiliacijos procesas sudaro du etapai: socializacijos ir individualizacijos. Socializacijos metu naujas darbuotojas susipasta su normomis, taisyklmis, kultra. Individualizacija tai procesas, kurio metu darbuotojas adaptuoja savo vaidmen taip, kad kuo geriau patenkint asmeninius poreikius. Paprastai individualizacijos procesas irykja socializacijos metamorfozs fazje, kai naujasis darbuotojas asmenina savo vaidmen organizacijoje. Tai vyksta btent ioje fazje todl, kad darbuotojui pirmiausia reikia tiksliai suprasti reikalavimus savo vaidmeniui, o tik po to bandyti j modifikuoti. Tai tstinis procesas. sitvirtindamas organizacijoje, mogus linksta gaunam informacij interpretuoti savaip, ima reikti asmenin nuomon vienu ar kitu klausimu. Tai sukelia 96

ir tam tikr, daniausiai laikin konflikt, kurie eliminuojami grups nariams prisitaikant vienas prie kito vardan organizacijos tiksl. Norint skmingai adaptuotis organizacijoje ir tapti pilnaveriu jo nariu, reikia imtis iniciatyvos. Kaip galima imtis aktyvaus vaidmens organizacins asimiliacijos procese? tai keletas pagrindini patarim. sijungti komunikacin tinkl Tai tiesiogini ir netiesiogini komunikacini kontakt su kitais organizacijos nariais umezgimas ir palaikymas. Tai nereikia, kad turi bti glauds tarpusavio santykiai, taiau tarp organizacijos nari turi bti ryys. Tai padeda ymiai greiiau suvokti organizacijos kultr. Btent i konkrei darbuotoj, ypa senbuvi, galima geriausiai suinoti, kokios vertybs ia yra vertinamos, ko tikimasi i darbuotoj (Louis R. M., 1990). sitraukimas komunikacin tinkl turi ir kit privalum. Paindamas daugiau organizacijos nari, darbuotojas tam tikrus reikalus, kuriuos atlikti uimt nemaai laiko, gali sutvarkyti per daug trumpesn laik. Stengtis kuo geriau atlikti uduotis Darb reikia stengtis atlikti kuo geriau. Nors gali atsitikti taip, kad padalinio vadovui nepatiks u j geriau dirbantis mogus, bet dirbant prastai ger santyki tiktis beprasmika. Antra, dera domtis savo darbo vertinimu, nebijoti kritikos, j atidiai iklausyti. Tai rodo mogaus siekim tobulti. Labai patartina parodyti nor bendrauti su padalinio vadovu, domtis darbo klausimais. Parama kolegoms, kai jiems to reikia Labai svarbus darbuotojo noras padti savo kolegoms, kai jiems sunku. Tai jokiu bdu nereikia, kad reikia nuveikti savo koleg darbus. Taiau dert bti visada pasiryus pagelbti, kai paiam darbo nra per daug, o kakam pagalbos ypa reikia. Paddamas bendradarbiams, asmuo tarsi informuoja, kad jis nori priklausyti iai organizacijai, tapti komandos nariu. Darbuotojai, kurie nra link padti kitiems, danai traktuojami kaip egoistai, nesuprantantys vienybs svarbos. 4.4. Efektyvaus darbo komandose komunikacins prielaidos Grups, kuri veiklos efektyvumas yra itin auktas, vadinamos komandomis. Komanda tai kartu dirbani asmen grup, kurioje vis asmen buvimas yra btinas bendram tikslui gyvendinti ir kiekvieno grups nario individualiems poreikiams patenkinti. Toki grup sudaro panas ir kartu skirtingi mons (J. Kasiulis, V. Tarvydien, 2001). 4.4.1. Komandos formavimasis: komunikacinis ir psichologinis aspektai Norint suburti efektyviai veikiani komand, btinas jos bsimo vadovo ir vis nari poreikis, o ne kokios nors oficialios institucijos ar asmens nurodymas. Kai kuri organizacij vadovai, dl vienoki ar kitoki prieasi keisdami jos struktr, gali specialiai formuoti komandas, aikiai apibrdami j suformavimo tikslus. Telkiant komand yra svarbu ir vadovo, ir kiekvieno nario dalyvavimas jos krimo procese. Torrington D., Weightman J., Johns K. (1989) iskiria keturis komandos vystimosi etapus: Formavimosi; Diferenciacijos arba audros; Integracijos arba normalizavimosi; Brandos arba veiklos ir ubaigtumo. Formavimosi etapas. iame pradiniame etape komandoje nusistatomos tam tikros taisykls. Vyksta aklimatizacija, nariai prisitaiko vienas prie kito, danai slepia savo silpnybes. Daug kalbama, maai klausomasi, taiau pokalbiai nra probleminio pobdio. Diferenciacijos etapas. Komandos nariai pradeda patogiau jaustis, keliamos ir nagrinjamos grupins bei asmenins problemos. Daugiau klausomasi ir mstoma. Irykja prieikumas tarp kai kuri grups nari. Pasiskirstoma vaidmenimis. Integracijos arba normalizavimosi etapas. Komanda konsoliduojasi, klostosi artimesni santykiai tarp jos nari. Nagrinjamos ir sprendiamos konfliktins situacijos. Laikomasi sutart darbo metod, komandos nariai apibria bendrus tikslus. 97

Brandos arba veiklos ir ubaigtumo etapas. Komanda pradeda dirbti kaip vieninga visuma. sipareigojama komandos darbo skmei. Tampa svarbi palanki darbui atmosfera bei atlyginimas u darbo rezultatus. Susiformuoja komandiniai santykiai, atsiranda pasitikjimas tarp komandos nari. Kaip teigia R. Stewart (1999), efektyvios komandos poymiai yra ie: tinkamas vadovavimas komandai, nari entuziazmas i tarpusavio pasitikjimas, efektyvus problem sprendimas, palankios darbui aplinkos sukrimas, optimalus darbo planavimas, dalijimasis informacija komandos viduje, nari raginimas ir vieni kit palaikymas priimant rizikingus sprendimus ir atlaidumas bei parama neskms atveju, aiks komandos tikslai ir vaidmen aikumas.
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. Darbo grup Grupje yra vienas rykus lyderis. Jis atsako u visos grups darbo rezultatus. Grups tikslai nra specifiniai. Jie atitinka bendrus organizacijos tikslus. Grups laimjimai danai individualaus darbo vaisus. Grups darbo efektyvumas parodo grupinio darbo rezultat tak kit organizacijos padalini veiklai. Grups darbe akivaizdi individuali atsakomyb. Vertinamas ir atlyginamas individualus darbas. Grups susitikimai trumpi ir neproduktyvs. Susitikimuose grups nariai diskutuoja, nusprendia, kam kas paveda atlikti darbus. Grup laikosi visuomenini norm, statym. Grups struktra pateikta, j formuojant. Komanda Lyderiavimo atsakomyb visa komanda pasiskirsto. Komanda turi specifinius, aikius j vienijanius tikslus, kitaip tariant, tikslo jausm. Komandos darbo produktas individualaus ir visos komandos darbo rezultatas. Komandos efektyvum nusako tiesioginis jos darbo rezultat vertinimas. Komandos darbe akivaizdi ir individuali, ir komandos atsakomyb. Vertinamas ir atlyginamas komandos darbas, taip pat vertinamos individualios pastangos, atliekant bendr komandos uduot. Komandos susitikimuose sprendiamos problemos, atvirai diskutuojama dl ikilusi sunkum. Susitikimuose komanda diskutuoja, nusprendia ir visi kartu padaro, kas reikia. Kiekvienas prisiima vaidmen pagal pomgius ir sugebjimus Komanda turi savo vidin elgesio kodeks: vairias neraytas elgesio taisykles. Komanda turi savo vidin struktr.

10 pav. Darbo grupi ir komand skirtumai 4.4.2. Komandos nari elgsenos modeliai Komandos nariai komunikuodami gali labai skirtis savo elgsenos poiriu. Kell, Lederman, Philips (1989, p.12) iskiria keturias narysts komandoje modelius: Produktyvios elgsenos; Lyderiavimo elgsenos; Paremianios elgsenos; Nukrypimo elgsenos. Kaip teigia minti autoriai, komandos narys, pasiymintis produktyvia elgsena, komentuoja kit komandos nari teiginius, pateikia informacij, kuri btina kolektyvo darbui, silo problem sprendim variantus, ireikia savo nuomon nagrinjamais klausimais, paskatina diskutuoti maakalbius komandos narius ir delikaiai sutrumpina daug nekanij laiko limit. Komandos lyderio elgsena pasiymi iomis savybmis: jis sugeba taip vadovauti komandos darbui, kad jame aktyviai dalyvaut kiekvienas narys. Lyderis paskirsto uduotis komandos nariams, stebi, kad komandos nariai gaut isami informacij, ir tai itin svarbu sugeba formuoti komandoje palank klimat. Paremianios elgsenos narys noriai atlieka paskirtas uduotis, domisi kit komand idjomis, yra lojalus komandai ir lyderio sprendimams, pasitiki kolegomis, iklauso kit komandos nari nuomon ir j vertina kritikai, taiau mandagiai. Jeigu komandoje kyla tampa, paremianios elgsenos narys gali j sumainti tinkama maikia replika. Asmuo, kuriam bdinga nukrypimo elgsena, kit komandos nari pastabas gali atsakyti neadekvaiai emocingai, stokoti dalykikumo dalindamasis nereikminga informacija, nekorektikai 98

siterpdamas ar nutraukdamas kit komandos nari kalb, pernelyg sureikmindamas savo asmenyb ir t.t. 4.4.3. Efektyvaus komunikavimo komandose ypatumai Komunikavimo kokyb bet kurioje komandoje yra pagrindinis veiksnys, lemiantis tos komandos priimam sprendim ir darbo kokyb. Apie skland komandos darb galima sprsti pagal iuos poymius (Kell, Ledrman, Philips, 1986): Tinkamas aprpinimas informacija. Komanda privalo disponuoti visa informacija, btina darbui atlikti. Komandos nariai turi dalintis informacija. Nariai, dl vien ar kit prieasi blokuojantys informacij (dl kuklumo, pagieos, pavydo ir pan.), kliudo bendram darbui, stabdo jo progres. Derama informacijos analiz ir vertinimas. Komandos narys privalo tinkamai ianalizuoti ir vertinti informacij, kuri pateik kiti komandos nariai. Daniausiai informacija negali bti priimta beslygikai, be kritikos. Tad komandos nariams yra itin svarbu i anksto inoti, kas kiekvienas teiginys bus svarstomas, analizuojamas, vertinamas. Todl akcentuotinas komandos nari pasirengimas konstruktyviai kritikai. Efektyvus klausymas. Sugebjimas tinkamai klausytis vairiose situacijose lemia komunikavimo skm. Norint tapti geru klausytoju, svarbu sutelkti dmes ir susilaikyti nuo komentar tol, kol nebsite visikai tikras, apie k js panekovas kalba. Tinkam klausym galima apibdinti ir kaip aktyvias pastangas suprasti ir vertinti kit asmen isakomas idjas. Efektyvus klausymas gali pagerinti komandos nari santykius. mons neretai jauiasi prislgti ir nusivyl, kai kiti j neiklauso. Koki naud duoda sugebjimas klausytis? Maina emocin tamp ir padeda blaiviai apsvarstyti ikilusi problem. Pakelia js panekovo savivert. Sumaina stres ir tamp. Skatina nuoirdum ir savitarpio supratim. Ugdo pasitikjim savo jgomis. Dalykikas klausinjimas. Dirbant komandoje yra itin svarbu suformuluoti tinkamus klausimus ir juos pateikti laiku. Gerai parengti klausimai yra efektyvaus klausimosi rezultatas. Be to, kito asmens kalb reikia sugebti siterpti laiku, nenutraukiant panekovo minties. Taiau, jeigu yra itin svarbu paklausti kalbtojo btent tuo momentu, kai jis dsto savo mintis, dert atsiprayti, jog tenka pertraukti prelegent, ir pateikti jam glaustai suformuluot klausim. Konstruktyvus dalyvavimas. Efektyvus komunikavimas komandoje pasiymi jos nari geranorikumu. Be to, intensyviai dirbant komandoje, gana lengva tapti pasyviu jos dalyviu. Taiau nei komandos nario kritinis mstymas, nei jo inios neturs jokios verts, jei jis tarsi i alies stebs komandos darb ir nepasakys to, k sugeba ir gali pasakyti. Prie isakant savo nuomon, labai svarbu j apgalvoti, taiau ne pernelyg ilgai. Neretai pastaba ar komentaras yra vertingi , kai pasakomi tinkamu metu. Komandos mstymas (sinergija). Sinerginis efektas reikia, kad komandoje dirbani asmen veikla yra ymiai produktyvesn, nei moni, dirbani atskirai. Kai komandos nariai pastebi, jog j kolektyvins pastangos duoda kur kas geresnius rezultatus, nei dirbant pavieniui, tai komunikavimas bei diskusijos tampa dar patrauklesns. Esant sinergijai, komanda sugeba mstyti kaip visuma. Klitys efektyviam komunikavimui komandoje. Norint efektyviai komunikuoti komandoje, reikia inoti, kad egzistuoja ir tam tikros klitys, blokuojanios darbo komandoje skm. Aptarkime daniausiai pasitaikanius trukdius komandos darbe: visagalybs iliuzij bei vadinamuosius problemikus mones, kurie dl savo tam tikr savybi gali sutrukdyti skming komandos veikl. Komandos visagalybs iliuzija. Kartais komandoje susiformuoja neadekvati nepaeidiamumo ir visagalybs vizija. Tai sukelia apgauling saugumo ir optimizmo jausm. Komandos nariai taip pasitiki savo sprendim ir veiksm teisingumu, kad nesugeba vertinti j kritikai. Komanda 99

ignoruoja informacij, kuri prietarauja jau susiformavusiam poiriui, tad isamiai neinagrinja kit problemos sprendimo alternatyv. Kai komandoje susiformuoja tokia visagalybs iliuzija, labai svarbi nuomon ir pastabos asmens, turinio drsos nesutikti, prietarauti ir paskatinti kvestionuoti komandos patvirtintas tiesas. Problemiki asmenys. Kartais darb komandoje apsunkina mons, dl kuri elgesio verta susirpinti. mons paprastai lengvai pastebi kit asmen charakterio ar elgsenos trkumus, taiau savus defektus iri sunkokai. tai daniausiai pasitaikantys elgesio ypatumai, kliudantys skmingam darbui komandoje: Dominuoti komandoje. nekti pernelyg daug. nekti pernelyg maai. Blokuoti konstruktyv komandos darb. Susikoncentruoti prie neigiam dalyk. Suasmeninti komentarus bei sprendim primim. Per maai klausytis. Nesugebti pasivyti problemos jos sprendimo eigoje. Jei i i ivardint savybi bent vien atradote savyje, privalote j itaisyti. Pastebj ias ypatybes kituose monse, turtumte skirti pastang ir laiko padti problematikiems komandos asmenims. Darbas komandoje ilgainiui taps spartesnis ir malonesnis. Komandos nari vaidmenys. Komandos darbo skm lemia mons, sugebantys greitai suvokti ikylani problem esm, operatyviai priimti sprendimus, generuoti naujas originalias idjas. Taiau sklandi darbo eiga priklauso ne tik nuo komandos nari sugebjimo iklausyti vienas kit, veikti konfliktus, tarpasmenines problemas. Skmingai dirbanioje komandoje jos nariai pasiskirsto darbus pagal tam tikras kiekvieno asmenines ypatybes arba, kitaip tariant, vaidmenis, kuriuos geriausiai sugeba atlikti. Robbins P., Stehen (1997 iskiria 9 potencialius komandos nari vaidmenis: Krjas novatorius. Generuoja originalias, naujas idjas. Jis danai bna nepriklausomas. Tyrintojas globjas. Jis alininkas jau inicijuot ir jam priimtin idj. Ieko bd joms gyvendinti. Konsultantas pltotojas. Pasiymi stipriomis analitiko savybmis ir, prie priimant galutin nutarim, pateikia problemos sprendim variant. Organizatorius. Jis apibria tikslus, planus, j gyvendinimo sistem. Idjas priartina prie realybs. Ubaigjas gamintojas. Jam svarbs konkrets rezultatai. Jis stebi,, kad tikslai bt gyvendinami pagal planus. Kontrolierius inspektorius. Jis tikrina visus duomenis, faktus ir nemgsta, kai nepaisoma susitarim. alininkas palaikytojas. Jis didelis savos komandos gynjas, labai remia komandos narius. Pranejas patarjas. Jis puikus klausytojas, neperantis savo nuomons, nuolat kaupiantis informacij, kuri reikalinga problemoms sprsti. Apjungjas. Juo gali bti bet kuris i aukiau ivardint komandos nari. Stengiasi suprasti kit poirius, vienija visus komandos narius. Apibendrinant galima teigti, kad geras komandos narys suvokia komandos tikslus, j siekia, palankus kitiems komandos nariams. Jis toleruoja asmenybi skirtumus, dmesingai iklauso kit komand nari nuomon ir pats silo savus problem sprendimo bdus. Deryb procesas komunikavimo kokybs poiriu. Derybos tai komunikavimo procesas, kurio metu partneriai su skirtingomis nuostatomis ir tikslais stengiasi rasti optimal visiems deryb dalyviams priimtin sprendim. 100

Deryb tema yra nuolat aktuali. Derybos nra vien tik tarptautini santyki ar tarptautinio verslo dispozicijoje. Tai kiekvieno ms kasdieninio gyvenimo dalis, nes derams su savo eimos nariais vairiausiais klausimais, derams turguje, derams pirkdami automobil. Taiau stokojant speciali ini, tapti geru derybininku yra sunku. Derdamiesi mes komunikuojame pagal jau mums inomus ir prastus elgsenos modelius, kurie, deja, toli grau ne visuomet tinkami siekdinat konkrei tiksl. Usienio ali delegacij derybos vyksta pagal special diplomatin protokol. Visuotinai priimt taisykli ignoravimas gali bti traktuojamas kaip asmens orumo eidimas, galintis pakenkti net konkreios alies prestiui. Kai kurie psichologiniai komunikavimo aspektai deryb metu. Deryb pradioje gali vyrauti tampa ir nepasitikjimas. Tai visikai suprantama, nes alys gali gerai viena kitos nepainti. Be to, gana svarbi tak turi ir tam tikras atsargumas velgiant kitos deryb delegacijos nari veidus, laikysen, bandoma vertinti bsim panekov tikruosius ketinimus, j vidin bsen, nuotaik charakterio ypatumus ir pan. Deryb pradioje labai svarbu sukurti deram psichologin klimat, bti mandagiems, paprastiems, bet kartu ir oriems. Deryb pradioje dert parodyti dmes bsimiems panekovams, taiau klausimai, pastebjimai, komentarai turi skambti natraliai, nuoirdiai. Jokiu bdu nepriimtinas atlaidus arba kilniairdikas, iurktus arba kaprizingas tonas. Reikt vengti ir familiarumo, bandym priblokti oponentus savo enciklopedinmis iniomis. tampos ir netikrumo atmosfer deryb pradioje gali padti paalinti tinkamai pasakytas komplimentas. Pavyzdiui, maloni pastaba gali bti pasakyta apie susitikimo vietos interjer ar pan. Taiau t privalum nereikt pernelyg didinti, nes komplimentas nebus tikinantis. Galima iskirti kelet esmini nuostat, lemiani komunikavimo skm deryb metu: Gerbkite oponent. Toleruokite oponento nuomon, jo vertybs ir prioritetus, nors jie ir skirtsi nuo js. Bkite kantrus, kontroliuokite savo emocijas. Kritines pastabas isakykite korektikai. Argumentuotai kritikuokite oponento teiginius, taiau neeisdami paties asmens. Btina retkariais parodyti susidomjim kito asmens kalba vilgsniu, veido iraika, odiniais intarpais taip, tikrai ir pan. Taiau tai turt bti nuoirdu ir saikinga, Svarbu tinkamai parinkti odius. Pvz., odis kompromisas turi tam tikr pralaimjimo atspalv. O formuluot, atsivelgianti abiej pusi interesus, tarsi suartina deryb dalyvius. Patartina daugiau klausti, bet ne teigti. Teiginiai daniau sugestijuoja nor neigti, o klausimai skatina mstyti. 4.5. Komunikacin etika organizacijoje Etika mokslin disciplina, kuri pagrindia moralinius klausimus, kylanius tarp mogaus ir aplinkos, tarp mogaus su kitu mogumi, tarp moni, susijusi vairiais ryiais (Vyniauskien, Kundrotas, 1999). Komunikacin etika nagrinja moralines nuostatas, reglamentuojanias moni tarpusavio bendravim. Daniausiai konflikt prieastimis tampa vairs nesusipratimai, darbuotoj nesiningumas ir aplaidumas atliekant savo pareigas, neadekvatus savo galimybi pervertinimas, nesugebjimas pastebti ir eliminuoti beusimezgant konflikt, vairios intrigos turint nesining slapt ketinim. Konfliktus sukelia ir atvirumo tarp darbuotoj trkumas, kai bijomasi kito mogaus pykio ar agresijos protrkio, atstmimo pavojaus. Visa tai kliudo atviram ir nuoirdiam bendravimui. Nemaai konflikt darbe kyla dl netinkamos moni elgsenos: nepagarbos kolegoms arba j ignoravimo, nekantrumo, tarumo ir pan. Konflikt darbe galima ivengti arba bent jau sumainti j mast, jei aikiai ir ramiai bendraujama su kolegomis, stengiamasi konfliktus isprsti geranorikai, pasikliaujant pirmiausia savimi paiu ir savo iniomis, o ne padtimi organizacijos hierarchinje struktroje. Negalima pamirti ir takto bei nuoirdaus noro suprasti kito mogaus poir. 101

Kai kurie vadovai nesugeba deramai vertinti savo pavaldini nuomoni, pasilym, idj. vairias problemas jie sprendia vieni, tad darbuotojai jauiasi tarsi nereikalingi. Deja, daugelyje darboviei tvyro tarumo ir prieikumo atmosfera. O juk darbovietje praleidiame tredal gyvenimo. Tad labai svarbu tiek vadovui, tiek pavaldiniams kontroliuoti savo emocijas, bti tolerantikiems ir gerbti kolegas. XXI amiaus monms, regis, yra svarbiau, nei bet kada anksiau, bendrauti tarpusavyje taip, kad nebt paeidiamas mogaus orumas, savigarba, elementars bendravimo etiketo reikalavimai. Kai kurie bendravimo telefonu aspektai. Daugiau nei tris ketvirius darbo dienos praleidiame bendraudami tiesiogiai arba telefonu (Vanderbilt A. Viskas apie etiket, p. 421). Bendraujant tiesiogiai, pokalbio skm lemia ir neverbalika. Kalbant telefonu, odius dert parinkti rpestingiau, nes netinkamas odis ar intonacija gali tapti nemaloni nesusipratim prieastimi. Kiekvienas staigos darbuotojas, atsakantis telefono skambuius arba skambinantis pats, formuoja kompanijos vaizd (Lydeka A. Protokolo pagrindai kiekvienam siekianiam... Vilnius: Eugrimas, 1999, p. 98). Pokalbiams telefonu reikt pasirinkti tinkam laik ir viet. Prie skambinant patartina pagalvoti, ar skambinti btina, ar pasirinkti kit komunikavimo bd. Bendraujant telefonu darbe, dert laikytis i pagrindini reikalavim: Suskambjus telefonui, stengtis ragel pakelti kuo greiiau, bet ne anksiau kaip po antrojo skambuio. Keliantis ragel prisistato pirmas ir pateikia tokio pobdio informacij: - pasisveikina, - pristato savo institucij, - prisistato pats, pasakydamas vard, pavard, pareigas. Jei skambinantis mogus apsiriko surinkdamas numer, paklauskite, ar galite jam padti arba pasilykite sujungti su iekomu abonentu. Jei norite nutraukti pokalb, dert mandagiai atsiprayti nurodant prieast. Jeigu skambinate js, tegul telefonas suskamba maiausiai 6 kartus, kad pakakt laiko js bsimam panekovui atsiliepti. Neprisistatykite kaip geriausias geriausias draugas asmens, kuriam skambinate vien tam, kad jus greiiau sujungt. Patartina palikti ir savo telefono numer arba savo padjjo pavard ir telefono numer, kad esant ypatingam atvejui bt galima kreiptis t asmen. Jeigu surinkote ne t telefono numer, privalu atsiliepusio asmens atsiprayti. Prie pokalb telefonu visada turkite po ranka raymo priemon ir reikalingus dokumentus, kad neverstumte kito mogaus laukti. Venkite skambinti piet pertraukos metu. Kalbkite aikiai ir dalykikai, pasitikrinkite pavardi rayb. Kalbant telefonu, nedert skubti, nes kyla informacijos ikraipymo pavojus. Naudojantis telefono atsakikliu, taip pat reikia paisyti etikos norm. staigos atsakiklyje privalt bti tokia informacija: - paadas paskambinti skambaniajam asmeniui, - praymas nurodyti savo pavard ir telefon, - palikti trump inut. Jeigu suskambo du telefonai vienu metu, atsiliep vertiname, kuris panekovas ir jo informacija svarbesni, ir pirmiausia kalbams btent su tuo asmeniu. Kito skambinaniojo dert atsiprayti ir paadti jam paskambinti vliau. Jeigu kalbant telefonu, eina kitas asmuo, atsipra pokalb telefonu laikinai nutraukiame ir pasiteiraujame atjusiojo, kuo galime padti. Kalbant telefonu, visas dmesys skiriamas panekovui: sumutin ir arbat atidedame al, pritildome radij ar televizori. Nutrkus pokalbiui dl technini klii, atnaujinti privalo paskambins asmuo. 102

Vadovavimo etikos aspektai. XXI amiaus vadovams keliama daug svarbi reikalavim tiek profesin kompetencijos, tiek etikos prasme. Taiau bene svarbiausia vadovaujamos organizacijos ir asmenins karjeros skm lemia sugebjimas bendrauti su pavaldiniais, verslo partneriais, kit organizacij atstovais ir kt. Dl bendravimo kultros stokos kyla vairs nesusipratimai, konfliktai, stresai. Tad vienas svarbiausi vadovo udavini sudaryti palank psichologin mikroklimat kolektyve ir paiam bti i ties kultringu mogumi. Remiantis naujausiais tyrim duomenimis, bendravimas sudaro 40-80 proc. viso vadovo darbo laiko. Bendravimo skm lemia pirmiausia vadovavimo stilius. Be abejons, jis gali bti labai individualus, priklausantis nuo asmenybs temperamento, proi, sveikatos. Vadovo optimistin poir organizacijos raid ir perspektyvas nesmoningai perima visas kolektyvas, o tarinjimo, informacijos stokos, pagaliau nuolatinio nirumo atmosfera darbuotojus slegia. Kolektyvo nariai (ypa jaunimas) vadovo bendravimo bd traktuoja kaip sektin pavyzd. Taiau jeigu pats vadovas negerbs savo pavaldini arba tas mandagumas bus tik iorinis, nenatralus, netaps asmenybs savastimi, tai nuoirdios pagarbos i pavaldini ir paiam vadovui tiktis beprasmika. Tad vadovo veiklos skm gali nulemti ir sugebjimas tikinti kolektyv ikelt tiksl prasmingumu, ir kalbos tonas, ir sugebjimas vietoje ir laiku pagirti pavaldin bei j kritikuoti. Vadovavimo kultros abcl nra sudtinga: Reikalavimai pavaldiniams turi bti reals ir suprantami. Pavaldini darbas turi bti kontroliuojamas, pastebti kad ir nedideli pasiekimai (tai motyvuoja darbuotojus dirbti dar geriau. Skatinti darbuotojus dirbti krybikai, kolegikai bendradarbiauti sprendiant ikylanias problemas. Gerbti kiekvien darbuotoj kaip asmenyb. Kritikuoti darbuotoj u neatlikt darb, nusiengimus ir pan., bet neeminti jo mogikojo orumo. Reikt atskirai pabrti ir vadovo sugebjim teisingai vertinti pavaldinio darb, btinai atsivelgiant jo individualias savybes. Ir vertinti reikt pagal dabarties veiklos rezultatus, nes mogus, nuoirdiai dirbdamas, ilgainiui gyja daugiau patirties, kyla jo kvalifikacija. Vadovui privalu imanyti psichologij, sugebti kiekvienam kolektyvo nariui rasti toki veiklos srit, kurioje galt geriausiai atsiskleisti jo sugebjimai. Jeigu darbuotojui paskiriama premija ar kitoks paskatinimo bdas, jis turi bti tikrai pelnytas. Taiau jeigu darbuotoj grups nuveikt darb pasisavins ir bus pagerbtas kitas asmuo ar asmen grup, kolektyvas suskils prieikas stovyklas. Reiklumas taip pat svarbus vadovo bruoas, taiau svarbu juo nepiktnaudiauti ir nedemonstruoti neesminiuose dalykuose. Be to, jeigu vadovas pirmiausia bus reiklus sau, tai gis moralin teis reikalauti atsakomybs ir i pavaldini. Be to, vadovavimo skm lemia ir elgesio manieros, iorin vidins kultros iraika. Laikydamiesi etiketo taisykli, moksime tinkamai elgtis vairiose situacijose, pasirinkti drabuius, valgant tinkamai naudotis stalo rankiais ir pan. Mandagus mogus daniausiai laikomas vertesniu u grub ir neiauklt. Geros manieros pasitikjimo savimi ir asmenybs savarankikumo bruoas (Wrede-Grischart R. Manieros ir karjera. Vilnius: Pradai, 1996, p. 361). Taiau bene svarbiausia sidmti toki universali ties: Nordami isiugdyti geras elgesio manieras, pirmiausia privalome isiugdyti meil ir pagarb mogui. Vieni esame jautrs i prigimties, o nuoirdumo, paslaugumo imok tvai, kitiems gi ias fundamentalias savybes tenka kantriai ugdytis patiems. Jeigu moksime mintinai visas gero tono taisykles, taiau jos neatitiks ms vidinio turinio, ms tikrj mini, jausm, aspiracij, visos pastangos bus veltui. Taikliai yra pastebjs prezidentas A. Linkolnas: Vienus mones galima apgauti bet kada, kitus visada, bet nemanoma apgauti vis moni visada.

103

Vadovas ir komunikacijos organizacijoje kokyb. Vadovai daug laiko skiria komunikacijai. I tikro, jiems tenka daug bendrauti su pavaldiniais, virininkais ar kolegomis, vartotojais ar teikjais tiesiogiai, telefonu ar elektroninio ryio priemonmis, taip pat diktuoti ar rayti laikus, atmintines, ataskaitas. Henry Mintzberg (1979) apibdino vadovo darb remdamasis trimis jo atliekamais vaidmenimis, kur itin svarb vaidmen atlieka komunikacija: Tarpasmenini santyki vaidmuo: Mintzberg remiasi tyrimais, rodaniais, kad vadovai madaug 45% savo bendravimo laiko skiria santykiams su kolegomis, 45% - santykiams su monmis, nepriklausaniais j organizacijai, ir tik likusius 10% - santykiams su savo virininkais. Informacinis vaidmuo: vadovai surenka inias i savo koleg, darbuotoj, kitais asmeniniais kontaktais apie visk, kas gali turti takos j darbui. Taip pat jie pateikia savo kolegoms ir kitiems suinteresuotiems subjektams reikiam informacij. Sprendim primimo vaidmuo: vadovai gyvendina naujus projektus, valdo konfliktines situacijas ir paskirsto iteklius organizacijos nariams bei skyriams. Su priimtais sprendimais vadovai supaindina kolektyvo narius. Efektyviai komunikacijai btina informacija. Gyvename informacinje visuomenje, kur kompiuteriu galime apsipirkti, usisakyti bilietus teatr ir pan. Taiau nevalia prarasti mogikojo tiesioginio bendravimo. Tarptautins komunikacijos asociacijos (ICA) auditori teigimu, darbuotojai pageidaut daugiau tiesioginio kontakto su vadovais, o vadovai daniau pasikliauja technika. XXI a. mons stokoja nuoirdaus ir paprasto bendravimo. Organizacijos, kurios stokoja optimalaus komunikavimo tarp pavaldini ir vadovo bdo, greiiausiai neturi ateities. Vadybos ir komunikacij konsultantai teigia, jog daugiau negu 10 procent JAV kompanij patiria neskmes pirmiausia dl blogo vadovavimo ir neefektyvios darbuotoj komunikacijos. imto didiausi korporacij prezidentai kaip svarbiausias komunikacijos problemas iskyr ias: Komunikacijos stoka. Valdymo personalo nesugebjimas tinkamai komunikuoti. Informacijos pavaldiniams trkumas. Nepakankama komunikacija i apaios vir. JAV 60-yje kompanij buvo atlikti tyrimai. Buvo gauti ie rezultatai, parodantys komunikacijos organizacijoje problemas: Darbuotojai stokoja informacijos apie j darb ir organizacij. Valdyba neskiria pakankamai dmesio darbuotoj praneimams. Praneimai yra perduodami pernelyg anksti ar vlai. Stokojama atvirumo, bealikumo ir aikios valdymo krypties. Skiriama nepakankamai dmesio darbuotoj nuomonei priimant sprendimus. Norint, kad komunikavimas bt skmingas, svarbu tinkamai vertinti iuos veiksnius: Profesionalaus komunikavimo btina mokytis. Lengvabdikumas ir inercija gali turti lemiam neigiam pasekmi. Svarbu isaugoti budrum ir tuomet, kai lydi skm (ji gali bti ir iliuzin). Siuniamas praneimas ar informacija privalo bti orientuotas gavjo, o ne siuntjo interesus. Praneimas turi bti aikus, tikslus, be dviprasmybi. Vadovas siekia tiksl pasitelkdamas kitus mones. Vadovavimas gali bti vadinamas Auktas lyderiavimu, taiau nra n vieno stebuklingo stiliaus, kuris galt paversti vadov puikiu lyderiu. To galima pasiekti tik darbu. Palaikymas Instruktavimas Iskiriami keturi pagrindiniai lyderiavimo stiliai: vadovavimas, instruktavimas, palaikymas, Idj pardavimas delegavimas.
Komunikacijos su darbuotojais laipsnis

Delegavimas emas emas

Vadovavimas

104 Valdaniojo personalo laipsnis

Auktas

11 pav. Situacin lyderyst (R. Ludlow, F. Panton, 1992)

Vadovavimas yra tinkamiausias, kai turi bti pristatytas uduoi kompleksas, o darbuotojai nra pakankamai kvalifikuoti ar motyvuoti jas atlikti. Gali trkti ir laiko darbui ubaigti. Naudojant stili yra paaikinama, k reikia atlikti ir kaip. Instruktavimas yra tinkamas, kai mons yra labiau motyvuoti bei kvalifikuoti. Palaikymas yra naudingas tada, kai mons yra gerai susipain su uduotimi. iuo atveju vadovas kalbasi su darbuotojais, vis labiau traukia juos sprendiant vairias problemas, klausosi j pasilym. Delegavimas yra tinkamas, kai darbuotojai keliamus reikalavimus suvokia labai gerai ir gali efektyviai vykdyti uduot. Vadovas gali iuo atveju paprasiausiai skiria jiems uduot atlikti. Pakankamai kvalifikuoti mons nemgsta, kai vadovas vilgioja per pat ir nuolat isako savo poir j atliekam darb. Vis dlto vadovas turi stebti uduoties vykdym, kad bt laikomasi nustatyt reikalavim. Komunikacijos gdi panaudojimas: derybos konfliktams valdyti. Kiekvienam i ms tenka veikti vairius konfliktus asmeniniame gyvenime ir darbovietje. Konfliktus sukelia nesutarimai dl ribot itekli paskirstymo, vertybi ir tiksl neatitikimo, skirtingo situacij vertinimo, asmenybi prieprieos. Vadovai konfliktuose su darbuotojais gali imtis spaudimo. Taiau derybos gali padti valdyti vairius konfliktus efektyviau nei prievarta. Derybos procesas, kai dvi alys sveikauja vairiais komunikaciniais kanalais, siekdamos kartu veikti konflikt. Derybos konfliktams valdyti. Derybos sudtingas komunikacinis procesas, juo labiau, kai vienas deryb ratas yra tik vienas ilgalaikio dialogo etap. Deryb situacijas galima susisteminti pagal iuos aspektus: Tarp dviej ar daugiau pusi kyla interes konfliktas, t.y. j interesai ir pageidavimai skiriasi. Konfliktui veikti nra nustatyt taisykli ar procedr arba alys nori konflikt isprsti savaip, apeidamos taisykles ar procedras. alys bent jau iuo momentu linkusios greiiau susitarti, o ne kovoti atvirai ar priversti vien pus pasiduoti, nebendrauti ir perduoti ginytin klausim analizuoti vadovybei. Galima iskirti dvi deryb eigos ris. Integracijos procesas tokia deryb eiga, kai abiem alims DERYB PROCESAS atsiveria galimyb laimti (abipusio laimjimo situacija). Integracijos procesams bdinga atvira ir intensyvi DERYB PROCESAS komunikacija. Iskiriantysis procesas tokia deryb Pasilymas eiga, kai alys siekia kuo didesns naudos sau ir nori Pasilymas Kontrpasilymas kitai aliai padaryti maksimali nuostoli. Iskiriantieji procesai sukelia usitsianius ginus. Paprastai Kontrpasilymas Nuolaida derybos pasiymi mintais procesais vienu metu. Deryb skm lemia daug veiksni, kurie atsispindi 12 Nuolaida Kompromisas Kompromisas paveiksle (Monday R. W., Premeaux R. S. Management: concepts, practices and skills, 1993). Susitarimas
Susitarimas

TURINYS TURINYS Tarpusavio priklausomyb Tarpusavio priklausomyb Pasitikjimas Pasitikjimas

STRUKTRA Rezultat, tiksl

PROCESAI PROCESAI Komunikacija Komunikacija tikinjimas tikinjimas Galios panaudojimas Galios panaudojimas

POVEIKIS TIKSLAMS POVEIKIS TIKSLAMS IR REZULTATAMS IR REZULTATAMS Asmenyb Asmenyb Vertybs 105 Vertybs Subjektyvs pomgiai, simpatijos Subjektyvs pomgiai, simpatijos Socialinis kontekstas Socialinis kontekstas

12 pav. Deryb skm lemiantys veiksniai (R. W. Monday, R. S. Premeaux, 1993) Kolektyvo nari bendravimo etika. Darbovietje praleidiame didel darbo dal, todl labai svarbu, kad darbas teikt pasitenkinim ir malonum. Organizacijos kolektyve vyraus geranorika atmosfera, jei darbuotojai bus mandags, paslaugs, pagarbs vienas kitam, ger manier. Geras elgesys privalo bti natralus ir neturi kelti bendradarbiams tarimo, kad yra smoningai taikoma kokia nors taktika j atvilgiu ar yra jais manipuliuojama. Taiau kai darbe susiduriame su lumu, elementari etikos norm nepaisymu, eminimu kit asmen akivaizdoje, privalome savo teises ginti. Pakantumui ir tolerancijai taip pat yra ribos. Nei sudtingas varginantis darbas, patirti asmeniniai nemalonumai, nei prasta savijauta nesuteikia teiss elgtis su kitais nemandagiai, atsainiai. Nurodymus ar net priekaitus galima isakyti ramiai, dalykikai ir neugauliai. Be abejo, svarbu, kad darbuotojai bt atids, paslaugs vieni kitiems, korektiki. Taiau pernelyg didelio pareigingumo demonstravim vargu ar galima pavadinti etiku. Kultringas darbuotojas bus vienodai paslaugus ir dmesingas visiems. Kuriant palankias darbui slygas, bendradarbiams svarbu tarpusavio santykius grsti siningumu, pasitikjimu, pripainti savo klaidas, vykdyti sipareigojimus ir testi duotus paadus. Didel tak organizacijos klimatui turi vadovo darbo stilius, netgi jo emocin bsena. Vadovo darbo skm i esms lemia jo komunikaciniai gebjimai. Tai geranorikumas pavaldini atvilgiu, nuoirdumas, sugebjimas iklausyti darbuotojus, kuriuos slegia asmenins neskms. Gin tipai ir altiniai organizacijoje. Hellriegel ir kt. (1989, p. 448-449) iskyr 5 pagrindinius gino organizacijoje tipus: asmenin, tarpasmenin, grupin (t.y. tarp tam tikrai grupei priklausani nari), tarpgrupin, organizacin (t.y. organizacijos viduje). Gin tipai gali bti tarpusavyje susij, pvz., asmeninis vidinis konfliktas gali paskatinti individ elgtis agresyviai ar prieikai su savo kolegomis ir tokiu bdu sukelti tarpasmeninius nesutarimus. Ginai gali kilti dl daugelio prieasi. Andrzej A. Huczynski ir kt. (1991, p. 549-550) iskyr 5 pagrindines gino altini grupes: Darbdavi ir darbuotoj santykiai. Jie gali komplikuotis, kai keiiasi darbo pobdis ir maja atlyginimo dydis, kai pernelyg akcentuojamas darbuotoj pavaldumas darbdaviui. Konkurencija dl ribot materialini itekli. Atsakomybs u atliekam darb neapibrtumas. Dl ios prieasties kolegos gali kaltinti vienas kit dl neatlikto darbo ir neprisiimti atsakomybs. Tarpusavio priklausomyb. Jei konkrets asmenys, j grups, organizacijos yra vieni nuo kit priklausomi, tai vienai pusei atlikus darb pavluotai ar ne laiku, kita pus gali padaryti ivad, jog tokiu bdu bandoma smoningai kenkti jos interesams.

106

 Kolektyvo nari diferenciacija. Atsitiktinio kolektyvo nariams susiburiant grup pagal panaias vertybes, proius ir kt., tokios grups nari poiris kitus kolektyvo narius gali keistis, t.y. jie gali bti vertinami kaip maiau kompetentingi, naudingi ir pan. Diferenciacijai pleiantis organizacijoje gali stiprti mes ir js priepriea, skatinti tolesnius konfliktus. H. Joseph Reitz (1977, p. 431) nuomone, tarpasmeniniai ginai neivengiami bet kurioje organizacijoje, kur labai skiriasi darbuotoj ir darbdavi isilavinimas, gabumai, pomgiai. Taiau konfliktai turi ir pozityv aspekt, skatinant organizacijos nari lankstum, krybikum, taip pat specializacij pagal sugebjim, isilavinimo, polinki pobd. Gin valdymas. Pagrindinis gino valdymo udavinys padti konfliktuojanioms pusms veikti nesutarim suklusi problem. Tarpasmeninius ginus suklusios problemos sprendiamos keiiant konfliktuojani pusi poir arba elgsen. Jeigu darbuotojai nesuvokia vienas kito poirio, besiginijanioms pusms galima padti kompetentingai patariant, ugdant j kantryb ir tolerancij, padedani bendradarbiauti skirting temperament ir charakteri asmenims. Kitas galimas sprendimas perkelti darbuotojus naujas darbo vietas, ugdant j sugebjim suvokti ir toleruoti asmenis su kitokiomis pairomis. Tarpgrupini gin valdymo esm analogika tarpasmenini gin valdymui, t.y. iuo atveju taip pat keiiami grupi ar padalini elgesio stereotipai ir poiriai. Vienas i galim bd iskirti grupes nepaliekant jiems galimybs bendrauti. Kitas galimas sprendimo bdas nustatyti tam tikras taisykles ir reikalavimus siekiant suderinti konfliktuojani grupi darb. Svarbu sumainti kilusi emocin tamp ir palaipsniui stiprinti efektyvaus bendradarbiavimo galimybes. Kilus nesutarimams tarp organizacij, juos valdyti galima keiiant organizacij struktr ir kultros lyg. Komunikaciniai aspektai atleidiant darbuotoj i darbo. Tokiu atveju darbdaviui dert laikytis toki reikalavim: Pirmiausia paaikinti prieastis, kodl darbuotojas atleidiamas. Pasistengti ivengti teisminio proceso su atleidiamu darbuotoju. Stengtis ilaikyti kiek manoma geresnius santykius su buvusiu darbuotoju. Labai svarbu elgtis su atleidiamu darbuotoju taip, kad jis nejaust diskomforto ir palikt darboviet kiek manoma geresns emocins bsenos, suprantama, kiek tai manoma susiklsiusiomis aplinkybmis. Kaip darbuotojas turt suinoti apie atleidim i darbo? Coutland L. Bovee ir Jonh V. Thill silo darbdaviui tok pokalbio su atleidiamu darbuotoju plan: anga. Argument, dl kuri darbuotojas atleidiamas, pateikimas. Teigini, patvirtinani neigiamo pobdio sprendim, pateikimas. Geranorikos atmosferos sukrimas pokalbiui baigiantis. Aptarsime kiekvien io plano dali atskirai. vadin dalis. Darbuotojai paprastai viliasi, kad inia apie atleidim i darbo bt pateikiama bent jau neutraliai. Patyrs darbuotojas, pranedamas darbuotojui apie atleidim, stengsis ivengti toki danai pasitaikani klaid: Nevartos neiginio ne. Neiginys pokalbio pradioje lemia neigiam atleidiamo darbuotojo reakcij vis likusi informacij, neatsivelgiant netgi svarius argumentus. Vengs visainio pamokym (pvz., Js turtumte elgtis taip ir taip...). Tokiu atveju atsiranda pasiprieinimas visai teikiamai informacijai. Vengs tuiaodiavimo ir grabyliavimo. Vengs atsipraym, susilpninani darbdavio argumentus ir pozicij atleidiamo asmens atvilgiu. 107

Teigini, patvirtinani neigiamo pobdio sprendim, pateikimas. Pirmiausiai pateikiama isami informacija ir argumentai, kad darbuotojas suprast atleidimo prieastis. Tai padaryti reikt aikiai ir trumpai, neveriant darbuotojo nekantrauti. Atleidiamam darbuotojui svarbiausia, kodl priimtas toks sprendimas, o ne koks jis yra. Pokalbio pabaiga. Darbdavys savo buvusiam darbuotojui gali pasilyti tam tikr problemos sprendim, pvz., pasakant, kad jei kuriame nors organizacijos padalinyje atsiras laisv darbo viet, atleidiamas darbuotojas bus apie tai informuojamas. Baigiant pokalb su atleidiamu darbuotoju vengtina: aptarinti ar kartoti nemaloni ini; atskleisti savo abejones dl priimto sprendimo; kalbti nenuoirdiai (pvz., jeigu tik prireiks ms pagalbos...). Kaip teigia Zane K. Quible, Margaret H. Johnson ir Dennis L. Mott, 1996 (Business communication. Principles and applications. New Jersey, 1996), praneant darbuotojui apie atleidim, tikslinga informuoti tik apie paias svarbiausias atleidimo prieastis. Versle netgi viena etikos klaida gali sulugdyti vis mogaus karjer. Klysti, be abejo, mogika, taiau bti pagautam meluojant, sukiaujant, vagiant, apgaudinjant neatleistina ir neumirtama (Snopeyenbos M., Almeder R., Humber J. Business Ethics. New York: Promethens Books, 1983). Neretai neetikas poelgis bna tiesiog pamirtamas, bendradarbis ar verslo partneris tyliai ikenia nuoskaud, taiau padaryta klaida bumerangu grta kitiems staigos tarnautojams, administracijai. Yra netgi spjs susiformuoti klaidingas stereotipas, kad versle galima imtis ir neetik priemoni. Taiau svarbu suvokti, kad prasta verslininko reputacija gali lemti jo mons bankrot. Verslo pasaulis baudia u apgaules, vagystes. Blogas vaizdis tiesiogiai neigiamai veikia pardavim, peln, personalo moral (Paulaviit A. Verslo etikos bkl Lietuvoje. Vilnius: Technika, 1998., p. 9). Verslo etikos laikymasis padeda pritraukti nauj klient ir ilaikyti senuosius. Beje, statistika teigia, kad ilaikyti senus klientus yra penkis kartus pigiau nei pritraukti nauj. Todl svarbu pasirpinti staigos personalo bendravimo gdiais, interjero estetika, kad j klientai jaustsi jaukiai, bt maloniai aptarnaujami. gyti ger reputacij nra lengva danai prireikia ne vieneri met, o prarasti j galima, atrodyt, dl menkniekio: laiku neatsakius telefono skambut ar laik. Usienio verslo kompanijos, turinios ilgamet darbo patyrim, puikiai moka parodyti dmes savo klientams. Pvz., tokia garsi kompanija General Motors ileido milijonus doleri vien pato ilaidoms, kad informuot 6,5 mln. automobili savinink apie galimus variklio gedimus. Daug verslo sandri suyra vien todl, kad nesilaikoma duoto odio, vluojama susitikimus ir pan. Kartais verslas ir etika tarsi priepastatomi vienas kitam. Taiau verslininkai gali ir turi laikytis etikos norm: juk moralins vertybs neprietarauja pagrindiniam verslininkysts tikslui: kurti materialin moni gerov, panaudojant krybingum, vaizduot, iradingum. Palankum monms galima parodyti ir nuoirdia ypsena, odiu, maloniu laiko tonu ir t.t. Taiau jeigu laikydamasis iorini etiketo taisykli, nepagelbsi vargstaniam ar skriaudiamam mogui, senstantiems tvams, visas iorinis blizgesys greit ibluks: karalius liks nuogas. Mandags gali bti tik dmesingi, jautrs, tolerantiki bei taktiki mons (Vadovo pasaulis. Paiolis, 2000 balandis, p. 76-79, 2002, vasaris, p. 82-84). Danai mons elgiasi padoriai ne todl, kad yra i tikrj siningi ir geri, bet todl, kad bijo bti pasmerkti. Taiau, pasak Senokos, gda danai draudia tai, ko nedraudia statymas. Geros elgesio manieros ilgina gyvenim, saugo sveikat nuo tampos ir stres, ir pan. ir mokytis j reikt pradti kuo anksiau, kad tikrasis inteligentikumas tapt asmenybs savastimi. Vadovo elgsenos pamatai profesionalumas ir inios (btinai ir psichologijos), patirtis. Jam labai svarbu laikytis dalykinio protokolo reikalavim, taiau pagrindiniai dalykai yra ie: mandagumas; natralumas; 108

 vertybi sistema; taktas. Vadovai pavaldiniams duoda nurodymus sakymo ir praymo forma. Patyrs vadovas sakymams teiks prioritet tuomet, jei organizacijoje susiklost ekstremali ar sudtinga situacija ir tenka imtis skubi priemoni. Bet ir tokiu atveju sakoma mandagiu tonu. sakoma forma pasirenkama ir tuomet, kai vadovas skiria darbuotojui uduot, priklausani jo tiesioginms pareigoms. Darbus, kurie pavaldiniui neprivalomi pagal uimamas pareigas, imintingas vadovas paprays atlikti. Vadovui labai svarbu sugebti derinti dkingum ir nuoirdum. Laiku ir nuoirdiai isakyta padka gali bti svarbesn u materialin paskatinim. Vadovas privalo tikti skme. Tai padeda kurti kolektyve optimistin, palank darbui mikroklimat. Sugebjimas saugoti konfidenciali informacij, nepasakoti kolektyvo nariams apie j koleg asmenin gyvenim dar viena esmin slyga, keliama vadovui. Be abejons, ikalba ir gramatikos bei stiliaus reikalavim laikymasis raant turi neabejotinos takos vadovo darbo skmei. Skming organizacijos darb lemia: Vadovo pasitikjimas darbuotojais, Darbuotoj atsakomybs jausmas. Nesijausdami vadovo pasitikjimo, darbuotojai jauiasi nuolat stebimi, nesaugs, tad negali dirbti pakankamai efektyviai. O koks gi yra svokos darbuotojo atsakomyb turinys? Tai: Atsakyti u savo veiksmus ir pasisakymus darbe; Atsivelgti kito mogaus jausmus, nuomon, veiksmus; Rpintis savo profesine kvalifikacija; Atlikti ir savo tiesiogines, ir visuomenines pareigas (Gorden W., Nevils R. We mean Business. New York: HarperCollins College Publishers, 1993). Darbuotoj atsakomybs jausm lemia pats darbo pobdis ir turinys, informacija apie veiklos rezultatus, galimyb tobulti profesine prasme. Jeigu organizacijos ar jos padalinio darbas yra prastai organizuojamas, neaikiai apibrtos pareigos, neracionali kontrols sistema tai anksiau ar vliau turs neigiam pasekmi ir mains darbuotoj atsakomybs jausm. Yra susiformavs klaidingas stereotipas, kad bti pagarbiam, atsivelgti kit moni poreikius privalu tik ikiliausioms asmenybms. Kasdienybs darb virtinje, varginat vairiems darbo ir asmeniniams rpesiams parodyti nuoird dmesingum kitiems, pripainti j pranaum neretai yra ities nelengva. Taiau bti punktualiam, padti kolegoms, klientams, sugebti taktikai siterpti kolegos kalb, laikytis duoto odio, neskleisti paskal, atsiprayti u padarytas klaidas tikrai pasiekiama kiekvienam i ms. Kokie galt bti praktiniai patarimai vadovui formuojant kolektyv? Stengtis painti kiekvien komandos nar, jo stiprisias ir silpnsias puses, kad bt galima aikiau sivaizduoti jo sugebjimus, polinkius ir nukreipti jo veikl reikiama linkme. Aptarti kolektyvo veiklos tikslus tokiu bdu, kad darbuotojai galt prisiimti atsakomyb u t tiksl gyvendinim. Kai darbuotojai nesupranta organizacijos tiksl, skms sunku tiktis. Suburti mones organizacijos veiklos strategijai aptarti: mons mielai pasivenia tikslui, jei jam pritaria ir tam tikru poiriu laiko j asmeniniu. Pasakyti kiekvienam darbuotojui, koki darbo rezultat i jo tikimasi. Tarpusavyje susijusias uduotis grupuoti taip, kad vienai komandai priklausantys darbuotojai galt bendradarbiauti su kita komanda, ir toks kolektyvinis darbas bt lengvesnis ir suprantamesnis abiem pusm. Jei manoma, suteikti darbuotojams galimyb keistis darbu. 109

 Btina rasti kompromis tarp asmenini ir kolektyvini interes. Efektyvus darbas manomas tik tuomet, jei darbuotojas gali patenkinti savo asmeninius interesus ir tokiu bdu prisidti gyvendinant kolektyvinius tikslus gyvendinimo.

5. PRAKTINIAI KOMUNIKACIJOS ASPEKTAI

5.1. Susirinkim planavimas ir organizavimas Didelse organizacijose danai skundiamasi, kad susirinkimams sugaitama per daug laiko. Mes visi esame dalyvav daugelyje susirinkim, kurie buvo blogai organizuoti, kuriuose mons nenori dalyvauti, kur valand svarstytas klausimas galjo bti isprstas per deimt minui, jei susirinkimas bt buvs suplanuotas gerai. Rengti susirinkim paprastai nra gera idja, jeigu: esate nepakankamai pasiruo arba turite per maai informacijos; turite nusprsti dl personalo reikal - samdymo, baudimo, atlyginim; galtumte bendrauti diskusijoje akis ak, telefonu ar memo: tema yra konfidenciali; problema nra prioritetin, ir todl galite j isprsti pats arba pavesti kam nors kitam; nusprendte kviesti grup tik dl to, kad ji padt priimti sprendim. Dienotvarks sudarymas. Bet kokios dienotvarks pirmas klausimas turt bti trumpa susirinkimo tikslo apvalga. Grup turt dienotvarkes klausimus suklasifikuoti pagal svarb. Nustatant prioritetus, grup gali nusprsti, kiek laiko skirtina kiekvienam klausimui. Daug efektyviau yra ne tik stengtis apvelgti temas, bet nustatyti dienotvark pagal tai, ko norite pasiekti arba k planuojate nusprsti. Vienas bdas tai padaryti - nustatyti dienotvarkes klausimus klausim forma. Ta forma turi papildom pranaum, pareigojant mones i anksto galvoti apie susirinkimo tikslus ir efektyviau pasiruoti siekti t tiksl. Sakysim, uuot dienotvarks klausim, pavadin XYZ produktas, pavadinkime j Ar mes turtume pradti gaminti XYZ produkt?. Dienotvarks klausimai turi buti aiks, trumpi, konkrets ir, jei manoma, surayti ta tvarka, kuria bus aptariami. Nereikia vien susirinkim suspausti per daug klausim. Jei dienotvark per ilga, kai kuriems klausimams suteikite pirmum, o kai kuri atsisakykite. Patikrinkite, kad kiekvienas, kuris dalyvaus susirinkime, i anksto bt gavs dienotvarks kopij. Susirinkimo trukm ir grups dydis. Apskritai, efektyvs susirinkimai turt trukti ne ilgiau kaip 1,5 valandos. Suplanavus, svarstant trumpus, santykinai paprastus klausimus, jie gali trukti trumpiau nei 1 valand. Siekite to. Svarbu, kad reguliars susirinkimai nebt monotoniki. Jei norite nuolat stimuliuoti mones, kad jie bt budrs ir galvojantys, kartkariais keiskite susirinkim laik, viet, planus. Gaukite i dalyvi grtamj ry ir pasilym. Jei susirinkimas turi tstis kelet valand, apgalvokite kai kurias procedras taip, kad mons turt perssti kitas vietas. Grups, didesns nei 15 moni, vargu ar efektyviai sieks tiksl. J nariams sunku bendrauti tarpusavyje ir su lyderiu. Grups veiksmai tampa nerangs ir kebls, ypa kai susirinkime priimami sprendimai. Jei turi dalyvauti 25 ar daugiau moni, apgalvokite j padalijim maas grupeles. Taip pat galtumte apgalvoti, ar negalima i kiekvieno pogrupio ar padalinio skirti atstov. Tegu grup bna maa, glausta, bet skatinkite padalini atstovus atspindti daugumos padalinio moni poir ir atitinkamai balsuoti. Taip pat pagalvokite, ar neverta kviesti mones dalyvauti tik toje susirinkimo dalyje, kurioje jie gali kuo nors prisidti arba teikti informacijos. Optimali patalpa. Stenkits susirinkimus rengti tam tikslui skirtose patalpose. Jos turi bti pakankamo dydio, bet ne per didels, pakankamai viesios ir ivdintos. Per didel spstis, siauros, prirkytos, blausios arba perkaitintos patalpos gali padidinti tamp, irzlum, mieguistum. 110

Sdimosios vietos turi buti sutvarkytos taip, kad palengvintu optimal js aki kontakt su visais grups nariais ir kad nariai maksimaliai galt akimis kontaktuoti vienas su kitu. Geriausias idstymas - viena eile kdi pusraiu arba "U" forma. Efektyvus vadovavimas susirinkimui. Jei kompetentingai pasiruote susirinkimui, jums bus daug lengviau jam efektyviai vadovauti. Susirinkim pradkite laiku, nors keletas moni ir vluot. Jei lauksite vluojanij, atj laiku nutars kit kart negaiti laiko - nebti punktuals. Taigi ir jie prads vluoti, o nuolat vluojantys tuomet atvyks dar vliau, ir susirinkimo pradios laikas praras prasm. Atvykusiems anksiau pamginkite pasilyti k nors paskaityti, nuveikti, arba diskusijos tem, kad jie nejaust leidi laik veltui, laukdami kit. Per susirinkimo niekuomet nepamirkite laiko faktoriaus. Laikykits dienotvarkes, nebent jei grup balsuoja u nukrypim nuo jos. Bandykite gauti priimtin atsakym kiekvien dienotvarks klausim. Jei susirinkimas trumpas, gal galima bt ivengti pertraukos kavai, kad sutaupytume laiko. Jei susirinkimas ilgesnis, kav galima gerti ir per pat susirinkim, nedarant pertrauk, ypa jei veiksmai suplanuoti taip, kad vyksta koks nors judjimas. Jei gerai suplanavote, pradjote susirinkim laiku, per susirinkim atsivelgte laiko faktori, ir baigti turtumte laiku. Jei nuolat turite bd su plepiais, nukrypstaniais nuo temos ir utsianiais susirinkim, geriau organizuokite susirinkim prie pat piet pertrauk arba prie darbo pabaig. Susirinkim gyvybingumas. Palaikykite susirinkim gyvybingum. Svarbiausia - tinkamai pradti diskusij susirinkimo pradioje. I anksto suplanuokite, kaip pradsite ir palaikysite jos eig. Kad mons bt pasireng padti ir prisiimti atsakomyb, traukite juos planavim. Vis nari bendradarbiavimo iniciatyva priklauso nuo js; grupe gali greitai tapti pasyvi. Pagrindine susirinkimo adinanti jga yra patys nariai - jei jie silo idjas ir visuotinai jame dalyvauja. Grupes suadinimo technika galt bti tokia: 1) naujos idjos pristatymas; 2) jausm reikimas; 3) humoras. Elgsena, padedanti grupei siekti usibrto tikslo: tiksl apibrimas; pakankamai garsi ir tvirta kalba; idj silymas; klausim iaikinimas; aikus dmesio palaikymas prie uduoties; diskusijos reziumavimas. Elgsena, skatinanti moni dalyvavim: aktyvus klausymas; skatinimas dalyvauti; kit nari nuomoni parmimas; praymas generuoti idjas. Elgsena, galinti slopinti susirinkim: aki kontakto nebuvimas; menkas kno kalbos naudojimas; tyli ir nerytinga kalba; nebtini atsiprainjimai; nebtini vis reikini apibrimai; neesminiai klausimai; neapibrtumai ir nerili kalba; nukrypimai nuo temos; 111

 grups dmesio nukreipimas nuo esmini klausim; diskusijos monopolizavimas. Asmenys arba grupes gali sabotuoti susirinkimo tikslus - bandyti prastumti savo paslptas dienotvarkes. Taip siekiama asmenini tiksl, kuri individai neparodo grupei, nes bijo, kad ie bus atmesti. Kai ie paslpti individuals tikslai prietarauja grups tikslams, susirinkimas gali bti trukdomas. Koks nors asmuo gali ateiti susirinkimo vieno konkretaus sprendimo priimti, turdamas slapt tiksl tikinti grup priimti btent jo silom sprendim neatsivelgiant kit nuomones ir pasilytus alternatyvius sprendimus. Danai tokie mons naudoja manipuliavimo grupe strategij. Pvz., jie dmesingai klausosi diskusijos, laukdami tinkamo momento, ir bando pasiekti savo tikslus. Tada jie tarsi spontanikai siterpia. Jei kiti nariai suino, kad naudojama manipuliavimo strategija, jie ginasi, ukirsdami keli atvirai komunikacijai ir pasitikjimui. Kai tenka susidurti su mogumi, turiniu slapt, tiksl svarbiausia yra nepamirti, kad individuals grups nari tikslai neatspindi grupes tiksl. Todl reikia orientuotis grupes tikslus. Taip pat svarbu, kad savo nuomone pasakyt visi grupes nariai, o ypa ramesnieji. Susirinkimui baigiantis, reikia dalyvavusiems reziumuoti tai, kas buvo pasiekta. Tai galima padaryti taip: 1. Aptarti tai, kas buvo padaryta, traukiant ir pasakytus poirius. 2. Pateikti tolimesnius problemos sprendimo ingsnius. 3. Aptarti, kas, k ir kada turs atlikti numatytus udavinius. Bendradarbiavimas susirinkim metu. Kiekvieno susirinkimo dalyvio pasirengimas susirinkimui bei sav pair isakymas labai svarbus susirinkimo produktyvumui. Nereikia i anksto nusiteikti, kad visi susirinkimai - tik laiko gaiimas, nes taip ir bus. Kiekvienas susirinkimo narys turi jausti atsakomyb u: susirinkimo tiksl suvokim; pasiruoim dalyvauti susirinkime; pasilym teikim, ir praym; gebjim paaikinti savo poir. Kiekvienas susirinkimo dalyvis turi irti, kad lyderis ar kitas dalyvis kalbdamas neokint nuo temos prie temos, o prireikus sugebti korektikai pasakyti pastab nekompromituojant lyderio. 5.1.1. Konferencij organizavimas ir planavimas I valdymo psichologijos inome, kad mons turi tris pagrindinius poreikius, kuriuos jie nuolat nori patenkinti: nor turti (C1), nor bti kuo nors (C2), nor draugauti (C3). Kai mogus yra grupje, priklauso jai, tie poreikiai dar labiau sustiprja. Taigi mons, kurie ketina vadovauti konferencijai, turi tai gerai suprasti, nes kitaip gali rengin sulugdyti. Psichologiniu poiriu, tinkamai organizuota konferencija yra geriausia pokalbio forma ir net vienintel vadovavimo priemon, nes ji: teikia dalyviams tai, k jie nori turti (Cl): informacij, pamokas, sprendim variantus, pasitikjim savimi ir kt.; leidia dalyviams buti tuo, kuo jie nori (C2): bti pripaintiems, bti klausiamiems, igirstiems, vadinasi, turti galimyb dalyvauti pokalbyje; slygoja gerus tarpusavio santykius, kurie reikalingi norint umegzti draugyst (kolektyvinio darbo skatinimas; C3). Konferencija netgi gali padti ukirsti keli nesusipratimams, isaugoti pasitikjim, skatinti atsakingum, kurti draugysts dvasi. 5.1.1.1. Konferencij rys Problemin konferencija 112

Problemins konferencijos tikslas - kartu su grupe isprsti ikilusi problem, bet kaip ji turt buti isprsta, nei pats vadovas, nei grupe kol kas neino. Galimas toks variantas. kad net per konferencija padaroma ivada, jog dabar i problema dar i viso negali bti isprsta, nes reikia papildomo dalyvi pasirengimo, kruoptesni tyrinjim, naujos informacijos ir kt. Problemin konferencija leidia isakyti vairias nuomones, pateikti nauj idj ir mini, naujos informacijos. Problemins konferencijos pavyzdi galime rasti daugelyje srii. Pavyzdiui, mons marketingo specialistai ieko bd pagaminti nauj produkcij, nes esamoji paseno, praranda paklaus ir ateityje bus nemanoma sudaryti naudingos sutarties. O tai kitas pavyzdys. Mokykl direktoriai susirinko konferencij, kurioje bus sprendiama problema, kaip pasiekti auktesnij klasi mokini teigiamesnio poirio mokyklos reform ir kt. Paprastai tokios konferencijos nra labai aukto lygio, joms nekeliama griet organizacini reikalavim, ir vadovas vadovavim konferencijai danai gali perduoti kitam asmeniui, Tam kitam vedjui nekeliama joki ypating slyg: jam pridera dalyk suprasti tik tiek, kiek to reikalauja problema, turti neprast kalbjimo gdi ir gerai imanyti konferencijos technik. Tokiu atveju ir pats grups vadovas gali dalyvauti diskusijose kaip narys, ir grups nariams nekils mini, kad vadovas naudojasi savo autoritetu ir valdia, nori pirti sav nuomon.

Tikslo konferencija Tikslo konferencijai bna parengtas tvirtas sprendimas, bet vadovas leidia dalyvaujantiems patiems prie jo prieiti. Tokiai konferencijai privalu tvirtai vadovauti. Joje smoningai naudojamas grups pajgumas, siekiama patenkinti grupes nari poreikius. sakym davimas iuo atveju reikia grups nari priklausomyb, galjim klausyti ir paiam kalbti. Tokia bendravimo forma taip pat duoda ger rezultat, ypa auktj mokykl studentams, norintiems gauti koki nors ini. Tinkamai vadovaujamoje tikslo konferencijoje vadovas reikalauja i grups darbo naumo, autoriteto ir motyvacijos ir leidia dalyvaujantiems siekti pagrindini poreiki patenkinimo [(Cl), (C2), (C3)]. Tokioje konferencijoje usimezga tarpusavio kontaktai, bendradarbiavimas, darbas yra produktyvus. Skirtinos trys tikslo konferencijos. Informacin konferencija turi informuoti grup apie situacij, priemones ir naujus sprendimus; motyvacin konferencija turi skatinti dalyvaujanij pasirengim, darbingum arba kvpim; mokymo konferencijoje dalyvaujantiems iaikinama nauj iradim esm, supaindinama su mokslo naujovmis bei j praktinio panaudojimo galimybmis. Informacin konferencija Informacinje konferencijoje vadovo tikslas grupes viduje yra pakreipti informacijos ir nuomoni keitimsi taip, kad visi grupes nariai bt supaindinti su platesnmis iniomis apie naujus laimjimus, situacijas arba dalyk tarpusavio ry. Tai turi palengvinti j darb, praplsti suvokim, ir padti rasti nauj veiklos bd. tai keletas pavyzdi. Po muges monje susirenka mugs dalyviai, kad pasidalyt spdiais. Po pokalbio padaromos bendros ivados dl rinkos pltots, rinkos tobulinimo, racionalizavimo galimybi. Dideli konkreios srities moni vadovai sutinka ne tik pasikeisti patirtimi, bet ir informuoti apie naujas tendencijas rinkoje, aptarti teisines darbo klaidas. vairi gimnazij direktoriai susitinka pasikeisti savo labai skirtinga patirtimi dl naujos mokymo sistemos gyvendinimo auktesnse klasse ir prieiti prie bendr ivad dl naujosios praktikos pedagogines naudos ar alos.

113

I i labai supaprastint pavyzdi matyti, kad informacin konferencija - tai pasikeitimas iniomis. Tokios konferencijos naudingos visiems, iekantiems rezultatyvi savo problem sprendimo bd. Motyvacin konferencija tai inios, poreiki suvienodinimas ir patenkinimas. Tokiai konferencijai vadovauti btina vadovavimo patirtis ir gdiai, nes geras vadovas gali pasiekti, kad grupes nariai nort daryti tai, k jie privalo daryti. Gali atrodyti, jog tai panau manipuliavim, bet i ties ne. Taip pasiekiama teigiam rezultat. Panagrinkime i praktikos paimt pavyzd. mons vadovas, turdamas isami tyrim rezultatus, ir kit informacij padaro ivad kad, norint geriau organizuoti gamyb ir ivengti daugelio nesklandum, reikia pakeisti darbo grafikus. is pakeitimas lemt svarb racionalizacin efekt, bt sutaupyta pinig. Vadovas turi galimyb su savo sprendimu supaindinti ratikai (aplinkraiu arba ikaba) arba odiniu kreipimusi vadovaujani grup, arba mons susirinkime praneti tai kaip sakym. Pagaliau jis dar galt pasirinkti varginant ir daug laiko atimant keli; asmeniniu pokalbiu tikinti kiekvien vadovaujant darbuotoj. Gal gale jis pasirenka motyvacin konferencij, t.y. sukvieia administracij ir glaustai idsto problem, neleisdamas pajusti savo asmenins nuomons, kad nedaryt takos kitiems dalyviams. Tada papraoma atskir administracijos atstov pareikti nuomon. Per konferencija vyksta daug individuali ir grupes psichologini proces, kuriuos vadovas sikia iimtiniais atvejais. Konferencijos technik privalu puikiai imanyti ir taikyti (apie technik kalbsime kitame poskyryje). Jei, baigiantis konferencijai, susumavus visus u ir prie, paaikja, kad madaug 80 proc. svari argument yra u tai, jog reikia naujos atostog suteikimo tvarkos, tai visi dalyviai, o kartu ir kiekvienas atskirai gali lengviau atsipsti, veik toki sunkenyb. Tokia konferencija skminga dl to, kad darbuotojai yra patenkinti savo sprendimu. Jie nori ir tolimesnius udavinius sprsti susirink motyvacin konferencij. Kitaip bt, jei sprendimas bt priimtas be j. Kodl konferencija skminga? Todl, kad vadovas, gerai informuotas ir pasirengs konferencijai, inagrinjo visus sprendim variantus ir galimybes. Jei bt kitaip, skms pasiekti nepavykt. O klaidingas sprendimas padaryt daug alos. Mokymo konferencija. Mokymo konferencija turi du tikslus. Viena, ji suteikia naujos informacijos. Antra vertus, daroma taka moni elgesiui. Mokymo konferencija turi ir informacijos, ir motyvacijos konferencijos ypatum. Konferencijos technika. Skming konferencijos eig i esms lemia valdymas. Grtamojo ryio efektyvumas priklauso nuo konferencijos vadovo asmenybs ir nuo to, kaip jis imano konferencijos technik. 5.1.1.2. Pasirengimas konferencijai Tai labai atsakingas momentas, vienas i pagrindini veiksni, lemiani konferencijos skm. Visa priklauso nuo intensyvaus ir gero pasirengimo. Kuo nuoirdiau vadovas rpinasi konferencijos ruoimu, tuo skmingesns galima tiktis konferencijos, geresni jos rezultat. Rengimasis vis ri konferencijoms i esms vienodas. Reikia paruoti viet, patalpas, pasirpinti sdjimo tvarka, paskirti tinkam pradios valand, pasidomti, kiek laiko utruks dalyvi kalbos ir kt. Tematika atsispindi darbotvarkje ir priklauso nuo dalyvi. Vietos parinkimas. Konferencijos dalyvius psichologikai veikia konferencijos vieta. Tad labai svarbu sudaryti kuo palankesnes darbo slygas ir paalinti visus veiksnius, galinius turti neigiamos takos dalyvi elgesiui. ia svarbi kiekviena detal. Stenkits, kad kds bt patogios, patalpa ilta ir gerai apviesta. Jei nesudarysite ger darbo slyg, dalyvi nuotaika gali pabjurti 114

jie ims neigiamai vertinti konferencijos rengj darb. Konferencijos dalyvis bus prastai nusiteiks, jei jam, norint suspti 9 val. prasidedani konferencij, reiks keltis 7 val. Jis gali nervintis, kad per anksti atsikl, kad ramiai nepapusryiavo, kad kelyje dar gali pasitaikyti klii, kad bus sunku sukaupti dmes, kad neras tinkamos vietos pastatyti automobiliui. Dl it prieasi jis gali nusivilti, susipykti su kolegomis arba sudaryti opozicij konferencijos vadovui. Vadovas, rengdamas konferencij, visa tai turi apgalvoti ir parinkti visiems lengvai pasiekiam konferencijos viet. Toliau gyvenantiems privalu sudaryti galimybes atvykti i vakaro ir pernakvoti. Dar reikia numatyti, kad atjs mogus turt koki valand atsikvpti ir atgauti psichin pusiausvyr. Ilgiau trunkani konferencij vadovas turi kruopiai parinkti toki viet, kur bt patogu privaiuoti, o gretimas viebutis puikiai aptarnaujamas, su mandagia telefoniste, tarpininkaujania kalbantis telefonu, ir pan. Netiktai pabjurusi vieno asmens nuotaika ukreiamas dalykas: ji perduodama visai grupei. Panagrinkime konkret pavyzd, kok poveik grupei turi vieno konferencijos dalyvio veiksmai. Konferencijos dalyvis N labai suirzs ir pasipiktins: mat jis pamiro namie kvietim kur plane buvo nurodytas konferencijos pastatas ir patarta, kaip patogiau ten patekti visuomeniniu transportu ar nuosavu automobiliu. Vaiuodamas automobiliu, ponas N pasuko ne tuo keliu ir ilgai klaidiojo, kol rado konferencijos viet. Kadangi suvlavo, neusuko viebut, nepailsjo ir susierzins eng tiesiai konferencijos patalpas. Vos pasisveikins, jis piktai dst kolegoms, kaip sunku jam buvo rasti keli. Rezultatas negatyvus vis dalyvi poiris j. Ir vliau jis visur rasdavo trukum: tai negardus buvo valgis, tai viebuio kambarys apytamsis, tai prausykloje stigo varos, tai telefonist ltai j jung su abonentais, net ir konferencijos salje jo vieta buvo nepatogi. Ir visa tai nevaromai atsispindjo jo veide, veiksmuose, pokalbiuose su kolegomis. Antr konferencijos dien vadovas suprato, kad dl tokio pono N elgesio atsidr pavojuje pati konferencijos eiga: tas jo suirzimas persiduoda kitiems konferencijos dalyviams ir veikia j nuotaikas. Vadovas buvo priverstas pasikalbti su ponu N. Trei dien vyko kriz. Visiems konferencijos dalyviams pusryiaujant, ponas N pasipiktins pareik, kad i viso nemanoma valgyti tokio neskanaus ir dar tokius didelius pinigus kainuojanio maisto. Per pietus ponui N metus replik, kad jis nevalgys atalusios sriubos, sprogo bomba: kiti konferencijos dalyviai patar jam ivykti, nes jau pabodo klausytis jo gadinani visiems nuotaik pretenzij. Tiesa, iuo atveju grupins vienybs autoritetas veik vieno isioklio kaprizus. Bet pagrindinis io pavyzdio tikslas parodyti, kaip svarbu parinkti tinkam konferencijos vieta. Labai kruopiai dera parinkti ir tinkamas patalpas. ia padaroma daugiausia klaid, nes didiausias dmesys kreipiamas patalpos dyd. I ties svarbiausia, jog patalpoje bt galima idstyti stalus taip, kad i tvarka atitikt konferencijos r. Privalu parinkti tinkamos formos stalus ir sustatyti juos taip, kad visi dalyviai vienas kit matyt ir girdt. Apskritas stalas, pokalbio ratas ypa tinka, kai susirenka nedidel grup. Jei dalyvi daugiau tiks kvadratinis stalas ar kvadratu sustatyti stalai, kuri iorinje pusje sdi dalyviai. Patalpa, kurioje nra galimybs dalyviams sussti kvadratu, yra netinkama, jos reikia atsisakyti. Staiakampis, auktas stalas konferencijoms visai netinka, nes, kai soste sdi vadovas, dalyviai pasijus menki, nereikmingi, bus neaktyvs. Netiks ir U formos stalas, nes sdintys vidinse pusse bus atsisuk kitiems nugaras. 10 paveiksle pateikti konferencijos stal idstymo bei j formos pavyzdiai. Patalp konferencijai vadovas turi iekoti stropiai (vairi organizacij rmuose, monse, viebuiuose ir pan.), kad galt visk tinkamai rengti ir apsaugoti konferencijos dalyvius nuo iors trukdym. Ypa didelis dmesys atkreiptinas telefon, rkym ir grim. Telefono aparatas jokiu bdu negali stovti konferencij salje. Jo vieta - patalpoje, u kuri atsako konferencijos vadovas, kad jam bt patogu paskambinti. Jei tokios patalpos nra, telefonas ijungiamas arba nukeliamas jo ragelis, nes telefono signalas trukdyt konferencijos darb. inoma, kartais kuriam nors dalyviui btina paskambinti darb, k nors praneti. Todl vadovas turi informuoti dalyvius, kad svarbus telefono pokalbiai gali buti urayti ir perduoti jiems per pertrauk, o ypatingais atvejais jie ir patys gali paskambinti. Be abejo, kis mes - prie rkym niekada nepatinka rkaliams. Taiau rkymas ities pridaro daug alos, net ir per tokius renginius. 115

1. Rkaliai teria aplink: prirkytoje patalpoje lieka maiau deguonies, ir tai kenkia vis sveikatai. 2. Kai trksta deguonies, maja mogaus mstymo ir dmesio koncentracijos galimybes. 3. Silymas rkyti ir pridegti ceremonija, atitraukianti ir kit dmes nuo to, kas vyksta salje, visiems trukdanti. 4. Negatyvus rkanij poiris nerkaniuosius veikia visus konferencijos dalyvius, ir tai trukdo rezultatyviam darbui. 5. Per konferencij rkaliai rko daugiau nei prasta. 6. Prirkytas oras veikia kalbos organus, kenkia kalbai. inoma, naivu tiktis, kad tikinami argumentai paveikt sen rkali. Ir vis dlto, jeigu ant konferencijos stal nepastatysime pelenini, visiems bus aiku, kad rkyti nevalia. Taip lengviausiai isprendiama i problema. Laikantis tikslaus reglamento, rkantys gals pypkiauti per pertraukas.

10 pav. Konferencijos stal forma ir stal idstymas Konferencijos dalyvius blako ir buteli atkimimas, pylimas, j nyptimas, maiymas ir pan. Todl geriausia grimus statyti ant specialaus staliuko koridoriuje, kad dalyviai galt atsigerti per pertrauk. Karti grimai, alus, vynas, piets yra usakomi i anksto, paklausus dalyvi, ko jie pageidaut - pateikus meniu. Padavjui turi buti paaikinta, kada prasideda pertrauka, kur, kaip ir kada serviruoti stalus, kad dalyviai, negaidami laiko, spt per pertrauk papietauti, atsigerti. 116

Konferencijos vadovui nedert pamirti ir to, kad darb gali trukdyti i lauko atj mons. Todl prie lauko dur, gerai matomoje vietoje turi kabti lentel su urau Praome netrukdyti posdio!. konferencijos sal neturt prasiskverbti garss panekesiai i koridoriaus; duris udarinti dera tyliai, neleistina kur nors netoli siurbti kilim, sal turt bti toliau ir nuo virtuvs triukm bei kvap. Konferencijos patalpos turi bti gerai vdinamos, su ventiliatoriais, vengtina skersvj. Nemaloniai jausis ir tie dalyviai, u kuri nugar plekins radiatoriai. Optimali temperatra (nustatyta tyrimais) - nuo 18 iki 20C. Kai temperatra pakyla iki 24 laipsni ar daugiau, patalpoje sumaja deguonies, tada menkja protinio darbo efektyvumas. Taigi svarbu laiku daryti pertraukas, per kurias dalyviai pailsi, atsigeria, ukanda, o organizatoriai gali ivdinti patalpas, sureguliuoti temperatr, ventiliacij. Konferencijos vadovui privalu pasirpinti ir tinkamu sals apvietimu. Neturt spiginti rykios akis varginanios lempos. Danai lempos esti vairaus stiprumo dalis grups apvieiama rykiai, o kiti dalyviai skendi prietemoje, net vargiai k gali usirayti. Ir dar: prie lango sdintieji pernelyg atsipalaiduoja ir negali aktyviai klausytis konferencijos. Pana efekt sukelia balta stalties, todl stal reikia dengti rami spalv staltiesmis, nes rykios spalvos blako, vargina. Tinkamos parenkamos ir aliuzs. Jei bus demonstruojamos skaidrs, fotografijos, filmas, btina pasirpinti patalpos utemdymu. Jei patalpai nepakanka per langus sklindanios viesos, jungiamos prie lub, sien, staleli pritaisytos lempos. Svarbu parinkti ir tinkamas kdes. Jos neturi bti pernelyg kietos, auktais atloais, bet su patogiu rank pasidjimu, nes ilgai nuleistos rankos vargina sprando ir pei raumenis. (Firma turi negailti pinig patogiems baldams, kadangi nuo geros dalyvi nuotaikos didija dalimi priklauso konferencijos darbo skm). Sal galima ir puoti, bet saikingai. Netiks ia labai dideles vazos su glmis, dideli spdingi paveikslai: visa tai atitraukti dmes nuo svarbiausi reikal. Dera pagalvoti ir apie susdimo tvark,- ir tai turi takos konferencijos eigai. Apgalvojus susodinimo tvark, ant stalo idliojamos kortels (vardas ir pavarde). Negalima alia sodinti vienas kitam antipatij jauiani, nemgstani vienas su kitu bendrauti moni, nes suirz, pikti mons negali produktyviai dirbti, diskutuoti. Lygiai taip pat nedert sodinti ir labai ger biiuli, nes jiems rps pasinekuiuoti, o tai trukdys kitiems. Konferencijos vadovas turt pasidomti dalyvi pareigomis ir stengtis iskirstyti auktesnes pareigas turinius tarp kit dalyvi, uimani emesnes pareigas. Taip ivengtume opozicij susidarymo pavojaus, mons efektyviau galt, pasikeisti nuomonmis. Konferencijos dalyviams privalu turti raykles pastaboms usirayti, o konferencijos vadovui dar dera pasirpinti tuo, kad prireikus dalyviai galt pasinaudoti demonstravimo aparatra, t.y. turt bti sutvarkyti kitukiniai lizdai. (Kartais elektros kabelio pratsimas labai sutrukdo darb). Kad ir kokie objektyvus veiksniai trukdyt konferencijos vadovui laikytis reglamento, trij dalyk jis turi grieiausiai irti: tiksliai nustatytu laiku pradti konferencij, laikytis pertrauk trukms ir laiku baigti konferencij. Tai ypa svarbu, jei konferencija vyksta ilgiau nei vien dien. Deimties minui pertraukas privalu daryti kas 50 minui. ia nedert ginytis su pedagog moksliniais tyrimais ir ilgamete j patirtimi. Tiesa, darant pertraukas, vertt atsivelgti pasisakym temas, ir kartais nurodyt ritm galima sutrikdyti. Tai gal dar ne taip svarbu: svarbiausia laiku baigti konferencij. Privalu stengtis nepratsti konferencijos darbo, kadangi kiekvienas dalyvis turi sav plan, ir nevalia j griauti. Be to, ir dalyviai nebedirbs taip produktyviai ir per paskutinj pratstos konferencijos posd, nes bus susirpin kitais reikalais, o konferencijos vadovas dl to gali prarasti dalyvi palankum. Tema ir darbotvark. Konferencijos temas turi rengti ir vadovas, ir dalyviai. Dalyviai stengs deramai pasirengti tik laiku gav kvietimus su nurodytja tema. I anksto gavs kvietim (ir tem, konferencijos dalyvis turs laiko susirinkti ir istudijuoti aktuali informacij kad prireikus galt aktyviai dalyvauti diskusijose. Deja, danai pasitaiko ir nemaloni atvej: konferencijos dalyvis, kurio svarios nuomones visi laukia, taria: Apgailestauju, bet iuo klausimu nieko negaliu pasakyti, nes neturjau galimybi pasiruoti. Konferencija tuomet netenka savo svarbos, tampa neracionali. 117

Jei kvietimai nebuvo laiku idalyti, grup bus suirzusi, kad dl vadovo aplaidumo net ir turdami laiko deramai diskusijai nespjo pasiruoti. Konferencijos vadovas turi buti ir tobulai perprats konferencijos tem, ir gerai valds retorikos men. inoma, neprotinga bt i konferencijos vadovo visada reikalauti, kad jis iki galo ianalizuot konferencijos tematika. Tai atskir specialist ir referent uduotis. Taiau vadovas privalo buti kompetentingas nagrinjamja tema, kad galt tinkamai, naudingai vadovauti konferencijai. Konferencija turt vykti pagal i anksto vadovo numatyt tvark. Reikia i anksto paruoti konferencijos temos traktavim, kuris aptariamas dar prie konferencij, su nagrinjamo klausimo specialistais. Dalyviai. Konferencijos pasisekimas labai priklauso nuo dalyvi kokybs ir kiekybs. Todl viena svarbiausi vadovo uduoi, ruoiant konferencij apgalvoti dalyvi sudt. Grupes dalyvi skaiius nra grietai reglamentuotas, bet daugumoje ali grupje bna nuo 7 iki 20 moni (Vokietijoje tai dar vadinama "Fausto" taisykle). Bet tai nereikia, jog konferencijos darbas bus nenaus, jei bus 6 ar 22 nariai. Tiesa, optimaliam konferencijos naumui pasiekti 6 moni gali bti per maa, irykti psichologiniai veiksniai, o jie yra grups darbo naumo stimuliatorius. Na, o vadovas, kuriam teko susidurti su 20-ies moni grupe, ino, koks vargas dirbti su tokia minia: labai sunku ilikti iki konferencijos pabaigos itvermingam, utikrinti vis na darb, ivengti nabdesio, vien kitiems prietaraujani pogrupi susidarymo. Toki pogrupi susidarymas didel konferencijos neskm. Tad vadovas turt nustatyti optimal dalyvi skaii, o patirtis leidia teigti, kad is skaiius neturt viryti 20. Kuo didesn grup, tuo didesnis pavojus, kad pavieniai dalyviai neidrs natraliai diskutuoti, ikelti idj, kurios gal nulemt ir konferencijos skm. Be to, danai didelje grupje stiprios skirting nuomoni asmenybs prietaraus viena kitai, apie jas bursis skirting poiri grupels, ir konferencijos vadovui, irykjus savotikam grupiniam elgesiui, bus labai sunku rasti kompromis, nes pavieniai asmenys pritaps prie kurios nors grupes ir pasiduos ten viepataujaniai nuomonei. Konferencijos vadovui pravartu gerai painti savo kolegas ir i anksto inoti, kurie j kad ir bdami kvalifikuoti, esti neneks, kurie lengvai pasiduoda kit takai, o kurie netramdomi danai per toli nueina. Jis turi numatyti, tarp kuri dalyvi gali usiplieksti simpatijos ir antipatijos, tarp kuri gali kilti pavyduliavimas. Jam privalu nuspti stiprias ir silpnas asmenybes, painti tuos, kurie taps grupes lyderiais ir gals stoti sunkiausi kov. Konferencijos vadovas neturi galimybi sutrukdyti grupes susibrimui, jei i turi stiprias pozicijas ir funkcijas. Taigi jam nieko kito nelieka, kaip psichologikai veikti dalyvius ir stengtis kreipti juos tinkama linkme. Pravartu prie konferencij su dalyviais pasikalbti. Susipainti tai slygot skming, konferencijos darb. Jei vadovas i anksto ino, kad dalyvaus mons, galintys neigiamai paveikti nerytingus, abejojanius kolegas, jam dert prie konferencij su jais panekti, pasiaikinti, tiesiog paprayti vengti neigiamas emocijas keliani pokalbi. Nuolat kritikuoti mgstaniam opozicionieriui vadovas turt parodyti pasitikjim, kad is per konferencij ilikt nors neutralus. Galbt kai kas tok vadovavimo bd apibdint kaip manipuliavim. Taiau tai netiesa. Toks psichologinis vediojimas, vadovavimas yra teisingas, nes tik tai padeda pasiekti usibrt tiksl. inoma, psichologinis menas turi bti naudojamas su saiku. Konferencijos vadovas privalo turti galimyb bet kuriuo momentu sikiti ir psichologikai veikti dalyvaujanij tarpusavio ryius. Danai keliami reikalavimai, kad grupes bt homogenins (vienalyts). i svoka slygin, nes kiekvienas mogus individualyb. Reikia stengtis, kad mons, turdami skirting ini baga ir isilavinim dalyvaut pokalbiuose kartu, nes danai labiau isilavin, turintys didesn patirt netampa aktyvs pokalbi dalyviai. Tada susidaryt nemaloni, skmingai dirbti trukdanti atmosfera. Vadovas turi turti konferencijos darbotvark ir su ja supaindinti dalyvius. Kiekvienas dalyvis sprendia, ar konferencijos tema jam aktuali, ar reikia jam dalyvauti. (Pavyzdiui, jei 118

pagrindinis konferencijos klausimas yra eksporto reikalai, tai visai nebtina dalyvauti saugumo technikos ininieriui, ir pan.) Pagaliau konferencijos vadovas i daugelio punkt susidedani dienotvark gali surayti tokia tvarka, kad nagrinjant atskirus klausimus dalyvaut tik jais besidomintys atstovai. 5.1.1.3. Konferencijos eiga Valdymo prasme visa konferencijos eiga jos organizavimas, vedimas i esmes priklauso nuo konferencijos vadovo: nuo jo intensyvaus valdymo, pasirengimo darbui, todl tai isamiau ir panagrinsime. Kuo geriau vadovas pasiruoia darbui, kuo detaliau visk apgalvoja, tuo gali bti tikresnis, jog konferencija gerai pavyks, bus rezultatyvi. Darbo skm priklausys nuo to, ar vadovas irs tvarkos ir nepir dalyviams savo asmenins nuomons. (Konferencijos vadovo funkcijas plaiau gvildensime kitame poskyryje). Lemiam reikm konferencijoje turi laiko snaudos. Dar nra atlikta mokslini tyrim, bylojani apie laiko snaud ir konferencijos rezultat santyk, bet viena aiku: laiko snaudos konferencijos dalyviui tai ilaidos, kurios taps tikslingomis investicijomis, jei bus pasiekta norim rezultat. tai pavyzdys, rodantis, kiek daug dmesio laiko snaudoms skiriama Vokietijoje. monininkas i iaurs Vokietijos kart papra moni konsultanto konferencij vedimo specialisto - dalyvauti kas savait vykstanioje biznio vadybos konferencijoje. Eiliniame posdyje dalyvavo direktoriai komercijai, pagrindini srii virininkai - i viso 16 asmen. Konsultantas turjo stebti vis konferencijos eig ir tuoj pat po jos atkreipti konferencijos vadovo ir dalyvi dmes padarytas klaidas. Per konferencij konsultantas dirbo su asistentu: abu ponai nuolat k nors urainjo ir laikrodiu fiksavo laik. Pasibaigus konferencijai, konsultantas, remdamasis surinktais duomenimis, galjo apstulbintiems dalyviams rodyti, jog i sugait 3 valand 37 minui, geriau pasirengus ir grieiau vadovavus, maiausiai 2 valandas buvo galima sutaupyti; vadinasi, konferencija galjo trukti apie 1,5 valandos, o rezultatai but buv tokie patys. Deja, gana danai madaug trys ketvirtadaliai vis konferencij baigiasi tokiais rezultatais, kurie anaiptol neatitinka ilaid ir lkesi, o dar blogiau, kai konferencijos bna visai nerezultatyvios. Prarandamos dideles pinig sumos, be to, toki konferencij dalyviai uuot tuiai leid laik salje, savo darbo vietose t pat laik galt sunaudoti racionaliau. Todl grup, nordama usitikrinti racional konferencijos darb, gali pati pasirinkti inom autoriteting vadov. U konferencijos tvark taip pat atsakingas vadovas. Konferencijai reikalingos vidins ir iorins nuostatos; pirmosios nuostatos tai grups autoritetas, kokybikumas ir motyvacija optimaliam rezultatui pasiekti, o antroji nuostata tai disciplina. Vidins nuostatos Kad konferencija vykt kuo racionaliau ir bendras darbas bt vaisingas, vadovas privalo siekti sureguliuot vidini nuostat, nes sumaitis, nukrypimai al, nepads pasiekti norimo rezultato. itaip grups pokalbiuose utikrinamas naumas ir pasitenkinimo siekimas. Tuo kaip valdymo priemon konferencija ir skiriasi nuo kitos vadovavimo technikos. ios nuostatos geriausiai gyvendinamos, suskirsius rengin visiems seniai inomus etapus ang, pagrindines dalis ir pabaig. Toks suskirstymas tinka visai konferencijos eigai ir kalbant apie skaitom straipsni temas ar problemas, ir diskutuojant. Btinu atveju dienotvarks klausimas gali buti parengtas kaip atskira, vienintel, vis konferencij apimanti tema. Sis suskirstymas ir vidines jo nuostatos kiekvienam konferencijos dalyviui visuomet turt bti suprantamos, visi visada turi inoti, kuria linkme iuo momentu dirbama. Lenta ar kita demonstravimo technika padeda konferencijos nuostat padaryti akivaizdesn, matom. anga. ang privalo sudaryti trys komponentai, be kuri jokiu bdu negalima apsieiti: parengtinis susitarimas ar suderinimas, tema su atitinkamais komponentais ir grups sprendimas apie bsim veiklos pobd. ie komponentai atitinka tolesnes vadovavimo taisykli slygas, suformuoja teigiam poir konferencijos vadovo asmenyb ir pasitikjim juo, taip pat adina 119

susidomjim dalyku (konferencijos tema). Konferencijos vadovas turi tam intensyviai ruotis, nes jau i pirmj pokalbi paaikja, ar skiriasi grups ir vadovo nuomons ir pairos. Jei grups vadovas yra neinomas asmuo, jauiamas dalyvi nervingumas, nepasitikjimas, nes jau i pat pradi ie j vertina skeptikai. Jei vadovas yra deramai pasirengs konferencijai ir nuo pirm minui puikiai j veda, jam pavyksta isikovoti grups pasitikjim, susidoroti su grupe. O ito siekti yra tikrai racionalu, nes tada sutaupoma daug laiko. Pasveikinimas pradedamas kreipimusi grup. Danai jis bna netinkamas, neapgalvotas, o kartais ir visai umirtamas. Pasveikinim vadovas turt apmstyti, parinkti tinkam frazi. Kreipimasis Mieli kolegos ne visada tiks, jei konferencijos vadovas yra auktesnio rango u dalyvius arba emesnio rango u kelet dalyvi. Antruoju atveju kreipimsi kai kurie dalyviai gali suprasti kaip iurkt bandym prisiplakti, o pirmuoju atveju jie nusprs, kad ponas konferencijos vadovas turt laikytis deram rib. Konferencijos vadovui privalu nepamirti, kad visi dalyviai stengiasi kuo greiiau susidaryti apie j nuomon. Ir ia nepaprastai reikmingi pirmieji vadovo odiai. Pusiau garsiai pasakyt Ponai dalyviai sutiks kitaip, nei ypatingai ipst Gerbiamieji dalyviai, didiai gerbiami sveiai, ponai ir ponios. Kreipimasis turi buti trumpas, tikslus ir daryti susirinkusiems malon, draugik spd. Po kreipimosi eina tiesioginis pasveikinimas, kurio forma, tikslas ir stilius turi buti pritaikytas auditorijai. Jis gali buti sumis su reguliacija ir preliminacija (reguliacija - tai prastines formas ir reikaling vyki nustatytus reglamentus atitinkantys klausimai, kil i gaut kvietim ir dienotvarki, nutarim ir pan.; ypatingais atvejais tai sveikinim, uuojaut apie neseniai mirusius konferencijos dalyvius paskelbimas, pagaliau tai skelbimas naujos informacijos, gautos siuniant kvietimus, kai jos turinys yra tiesiogiai susijs su dalyviais ir posdio tema). tai tokio pasveikinimo pavyzdys. Ponios ir ponai, mieli prezidiumo nariai! A skelbiu iandienin ms draugijos prezidiumo posd pradt, irdingai sveikinu jus ir dkoju u atvykim. Kvietimus su dienotvarke js turbt visi laiku gavote? (dalyviai apmetami vilgsniu). Manau, kad ji nekelia prietaravim. kvietim buvo trauktas ir paskutiniojo ms posdio protokolas. Gal turite kas nors prietaravim dl io protokolo? Kiekvienas js gavo dar atostogaujanio kolegos Ramanausko atviruk. Juos galsite pairti per pertrauk (atvirukai dabar neidalijami, nes atitrauktu vis dmes). Trksta ir pono Petrausko, ms komiteto pirmininko, nes jis pirmadien paguldytas ligonin. Dalyvauja visi prezidiumo nariai, iskyrus iuos ponus... galime posdiauti. Ypa sveikinu pon Stankevii, kuris iandien skaitys praneim pagrindiniu klausimu. Mes laukiame domi jo samprotavim. (Tiesioginis kreipimasis.) Ponas Stankeviiau, a norjau jums padkoti, kad js, nors ir labai usims, radote laiko ir atvykote pas mus. Daugelis ms jus jau gerai pasta, tad tikiuosi, kad js ia laisvai jausits. Dl ios dienos ms posdio eigos a turiu toki pasilym)... Savaime suprantama, kad posdio pradios elementai gali bti keiiami. Tai priklauso nuo veiklos srities, situacijos, dalyvi brio ir kt. Daugeliu atvej is procesas bna sutrumpintas. Kai kuri element gali atsisakyti, pavyzdiui, gimnazijos direktorius per mokytoj konferencij ar firmos vadovas, taiau pagrindini reikalavim privalu laikytis. Kai dalyvi brelis maas (6-10 moni, konferencijos vadovas gali per pasveikinim sdti savo vietoje, bet btinai turi atsistoti, tardamas pirmuosius kreipimosi odius; po j vl gali atsissti, kad dalyviai nepamanyt, jog jis skaitys praneim. is vadovo atsistojimas atitinka optin signal enkl, skelbiant konferencijos pradi: tai galima susieti su mandagiu nusilenkimo gestu prie dalyvaujanius ar prie garbingus sveius. vadin dal, susijusia su tema, galima labai trumpai paminti. Konferencijos vadovas gali dar pakartoti klausimus, kurie bus nagrinjami tos dienos konferencijoje. vadinje dalyje vadovas turi paminti tik esminius dienotvarks dalykus, o prie kiekvieno naujo nagrinjamo klausimo pradi duoti paaikinimus. 120

Kitaip elgiamasi, kai dalyviai prietarauja temai, kai mediaga ar tikslios inios apie konkret klausim yra visiems inomos. Tuomet angoje turi bti tokia informacija, kuri tapt tolimesni diskusij pagrindu. i informacija daniausiai jau bna paminta isistuose kvietimuose, ir dalyviai prie konferencij turi btinai su ja susipainti. Ne visada manoma paruoti ir ileisti iankstinius dokumentus, be to, nra garantijos, kad visi turs laiko juos prie konferencij inagrinti. To nereikt, jei konferencijos angoje bt trumpai paaikinta tema. Tai gali padaryti konferencijos vadovas, jei jis turi pakankamai ini ta tema, arba atitinkami specialistai, galintys parengti trumpus referatus. Jeigu vyksta problem konferencija, vadovas gali nueiti al ir palikti klabti specialistus kaip referentus, kurie gali suteikti svarbiu dalykini ini. ie referentai gali buti paaliniai, bet btent tuo klausimu pasireng kalbti mons. Be to, ir konferencijos vadovas, dar ruodamasis konferencijai, gali skirti kelet grups moni, kurie rengs vadinius referatus. angos funkcij gali atlikti filmas, skaidres. Konferencijos eiga aiki i kvietim, jos pakeitimai priklauso nuo reguliacijos, jie galimi tik grupei pritarus. Prie ubaigdamas keliais praneimais idstyt tem konferencijos vadovas prie pagrindin dal diskusij privalo pateikti veiklos ries ir veiklos krypties pasilym. Dar iki debat pradios privalu apsvarstyti, kokia tema norima diskutuoti. Tai yra tolesns veiklos pagrindas. Neapsvarsius tolesns konferencijos eigos, ji tapt nenai, neduot norim rezultat. Danai per diskusijas konferencijos dalyviai priima nutarimus tik po ilg debat, nesupranta vienas kito, nesiklauso kit nuomons, nukrypsta kit tem arba be tikslo juda ratu, grta vl prie t pai, jau apsvarstyt dalyk, patenka aklaviet. Toks blakymasis nerezultatyvus, prarandamas brangus laikas. Konferencijos vadovo pagrindinis udavinys - vesti griet tvark, rpintis, kad visi dalyviai jos laikytsi. Tada konferencijos eiga bus aktyvi. Jau ruodamasis konferencijai, vadovas turi rpestingai apgalvoti, kaip geriau prieiti prie temos, kaip j suskirstyti dalis, kokia sistema padt sklandiau pereiti prie diskusijos. tai pavyzdys. Sodinink draugijos posdyje buvo svarstomas tolesnis sod pltimas, kuriam trukd numatytas aplinkini miesto gatvi tiesimas. Vadovas norjo vis diskusijos eig patikti dalyviams palikti diskutuoti juos laisvai, be iankstinio plano. Vliau jis pamat, kad i to nieko gero neieina diskusija neduoda laukt rezultat. Todl jis rekomendavo toki posdio tvark: 1. Praneimas apie miesto planavimo tarnybos perirt plano projekt. 2. Valdybos pirmininko praneimas apie pokalb su kompetentingais miesto savivaldybes atstovais. 3. Diskusija nari nuomon dl tolesns veiklos: a) Petrausko kalba - remti kompetentingus atstovus dl aplinkos apsaugos, b) Stankeviiaus pasilymas - organizuoti spaudos kampanij prie netinkam miesto planavim, c) Judels pasilymas vienytis su kitomis sodo bendrijomis protesto akcij d) kiti pasilymai ir t.t. Taigi per konferencij, kurioje diskutuojamas svarbus klausimas ir dalyviai emocingai teikia vairius pasilymus, tikrai neisiversime be plano. Konferencijos vadovai jau angoje turi spti dalyvius, kad bt laikomasi tvarkos ir numatyto plano. Kiekvienoje konferencijoje btina turti lent ar kitas vaizdines priemones. Per diskusij kiekvienas dalyvis bet kuriuo momentu privalo inoti, kas nagrinjama. Kai visa tai fiksuojama ir yra nuolatos prie akis, dalyviai bna dmesingesni. Tai susij su suvokimo funkcijomis juk mogus apie 80 proc. mediagos suvokia, matydamas j prie akis. Mokymo konferencijai, apie kurios ypatumus dar kalbsime, ypa svarbios vaizdines priemones. Jos turi buti visiems gerai matomos. Pagrindin dalis. Pagrindin konferencijos dal sudaro diskusija. Jeigu daugeliu dienotvarks klausimu bus diskutuojama, tai kiekvienam dalykui apsvarstyti rengiama trumpa, tam tikros krypties alutin konferencija. 121

Vadovavimas diskusijoms labai svarbus konferencijos elementas, keliantis vadovui aukiausius reikalavimus. Per diskusijas privalu laikytis tvarkos: i eils turi eiti pasisakymai, vairs pasilymai; paskui jie isamiai apsvarstomi. Diskusija skirstoma diskusijos pradi, pristatym, valdym, prieir, jos dali sureguliavim, grupes nari nuomoni ir pasilym svarstym. Svarbus momentas yra diskusijos pradia. Nuo to gali priklausyti grupes nari tolesni pokalbi kryptis; tinkama pradia gali ir ukirsti keli galimiems nukrypimams. Taigi vadovas, ruodamasis konferencijai, privalo apgalvoti, kaip prads diskusij. ia jis vienaip turt kreiptis grup, kurios nariai yra vos pastami ar visai nepastami, ir visai kitaip t grup, kurios visi nariai vienas kit puikiai pasta. Paprastai konferencijos vadovas pasako prast fraz Skelbiu konferencijos pradi ir praau odio! Yra ir daugiau bd, kaip pradti diskusijas. Maiau paplits yra, pavyzdiui, toks. Vadovas suformuluoja anksiau pasakyta, teigin ir tada kreipiasi kur nors dalyv: Pone... k js apie tai manote? Tai nelabai priimtinas bdas, nes tokio usipuolimo baugintam uklaustajam staiga sunku ireikti nuomon. Galbt vliau jis ir aktyviai dalyvaut diskusijoje, taiau ltesnio bdo mogus, prie sakydamas savo nuomon, turi gerai pagalvoti. Toks tiesmukikas vadovo kreipimasis, ko gero, gali pasirodyti tarsi noras t mog sukompromituoti, todl is per tolesn diskusij paprastai bna agresyviai nusiteiks arba usidaro savo kiaute. Konferencijos vadovas padaro dar didesn klaid, jei tok abejojim fiksuoja kaip atsakym ir klausia kito dalyvio nuomones, o sis upultas gali atsikirsti: Kodl btent a?. Tada vadovas pradeda klausti i eils vis dalyvi nuomons, kol pagaliau vienas j k nors atsako. Vadovas, deja, danai bna patenkintas, kad iaip taip pavyko palaikyti pokalb. Galimas ir toks io metodo efektas: deimtasis i eils paklaustas dalyvis, jau paioje pradioje papras odio, supyksta, kad pirma klausiama kit nuomons, ir ie pasako btent brandiausias jo mintis. Tada jis taria sau: Jei nepaisoma mano praymo, kodl gi a turiau kalbti dabar? Ir nutaria daugiau diskusijoje nedalyvauti. Pavoj slypi ir kitur. Pavyzdiui, baigs savo praneim konferencijos vadovas mintyse suskaiiuoja iki penkiolikos. Jis tikisi, jog si slegianti tyla taip nemaloniai paveiks kur nors dalyv, jog is bandys j nutraukti ir prads dstyti savo mintis. Taiau taip elgtis nra imintinga, nes spontanikas, neapgalvotas pasisakymas gali buti ne vietoje ar toks netiks, jog reiks daug pastang, kol viskas bus pakreipta reikiama linkme. Geriausia diskusij pradti nuo poros paprast, bet provokuojani klausim kuriuos kiekvienas galt lengvai atsakyti. iuos klausimus vadovas turt bti parengs i anksto. Klausimai priklauso nuo moni grups ir nuo temos. Jie turt bti suformuluoti taip, kad po to neivengiamai pasigirst atsakymas. Tokiu bdu konferencijos vadovas pasieks savo tiksl pokalbis bus pradtas. is metodas geresnis u kitus tuo, kad parengs tikslius klausimus, vadovas bus tikras, jog diskusija pakryps tinkama linkme. Taiau nedert tiktis, kad parengti klausimus galima visiems darbotvarks punktams. Pagaliau yra dar vienas bdas pradti diskusij i anksto sukurstyti vien dalyv padaryti pastab, kuri ir bt diskusijos pradia. Neverta baimintis, kad tai kokia nors negarbinga manipuliacija: tai paprasiausia racionalizacijos priemon. Vadovas pats neturt dalyvauti diskusijoje. Jei jis sitraukt pokalb, greitai gali susidaryti grup, kuri rems ne tikrai teising nuomon, bet pataikaus konferencijos vadovui. Svarbiausios yra dvi prieastys, dl kuri vadovui nedert dalyvauti diskusijoje. Pirma: konferencijos vadovas, kokiu nors klausimu pasakydamas savo nuomone, kartu nulemia ir kit dalyvi nuomon. Paprastai kiekvienoje grupje pasitaiko moni, kurie bet kokiu atveju prietaraus konferencijos vadovo nuomonei (galbt jie jo tiesiog nemgsta), nors gal kaip tik j nuomons ir sutapo. O kiti pataikaujaniai pritars konferencijos vadovo nuomonei (visgi jis yra vadovas!), nors i ties jie gali manyti visikai kitaip. Taigi pasisakymai bus netiksls, nedalykiki, o slygoti simpatijos ar antipatijos. O tai objektyviam rezultatui anaiptol nra naudinga. Antra: jei konferencijos vadovas pats sitraukia diskusij, jis turi atsisakyti pagrindins savo funkcijos, t.y. pokalbio tvarkos kontrols ir organizavimo. Tai svarbiausias vadovo udavinys ir jei jis nenori prarasti autoriteto, privalo atsisakyti reikti savo asmenin nuomon. 122

Konferencijos vadovai, mgstantys be paliovos kitis diskusij gali ginytis: Juk ir a privalau ireikti savo nuomon. Negaliu visk numoti ranka! Tiesa, konferencijos vadovo udavinys geru vadovavimu pasiekti optimal grupes darbo rezultat. Taiau tai nereikia, kad optimalus rezultatas bus pasiektas, pirus sav nuomon. Konferencijos vadovas turi garantuot galimyb vadovauti, kreipti pokalb reikalinga linkme, terpti gudr klausim. Pagaliau jis turi teis konferencijos pabaigoje greta apibendrinamojo odio ireikti savo poir, kuris jau nepadaryt joki poveiki grups nuomonei. Sakysime, baigiant rezultat formulavim galima terpti: A pats taip pat esu tos nuomones, taiau nuo savs noriau papildomai pridurti... Jei vadovo nuomone kita, jis galt idstyti tokiais odiais: Mano manymu, tokios ivados yra nepriimtinos, nes a..., taiau a nusileidiu daugumai ir pritariu tiems rezultatams, kuriuos grup pasiek, bendrai dirbdama. Kadangi pagrindinis konferencijos vadovo udavinys yra pasirpinti tinkama minties eiga, jam btina tada sikiti diskusij, kai ikyla neaikum, nesusipratim, t.y. kai pasakoma kas nors i pagrind neteisinga, jei kurio nors dalyvio samprotavimai bna nesuprantami arba per daug smulkmeniki. Jei kurio nors kalbtojo samprotavimai pernelyg ilgi, vadovas privalo pateikti trump ir tiksli tokios kalbos santrauk. Pradedama tokia formuluote: "Jei a teisingai supratau, jus manote madaug taip..." Tokie vadovo sikiimai jokiu bdu nepadarys spdio, kad jis kalb koreguoja ar priekaitauja tokiam pasisakymui, tik privers vl susikaupti konferencijos dalyvius, kurie dl neaikaus kalbtojo nuomons reikimo iek tiek mintimis nutolo nuo diskusijos arba visikai isiblak. Tok pat tiksl pasiekti padeda retkariais per diskusij daromi apibendrinimai. Greta sugebjimo pateikti teisingus apibendrinimus, tikras menas yra ir reguliuoti mini eig, skatinti grups mstym. Konferencijos vadovas parengtas temas urao ant lentos, kad dalyviai jas geriau sidt galv. Dar jis gali pasitelkti optines mstymo priemones: paprastai kurio nors dalyvio pasakytas mintis trumpai urayti ant lentos. Tai ypa veiksminga, kai pateikiama daug skaii. Jei skaiiais operuojanios mediagos yra itin daug, rekomenduojama dar prie konferencij i mediag padauginti. Pabaiga. Paskutin konferencijos dalis, pabaiga, susideda i rezium su ivadomis ir protokolo, taip pat atsisveikinimo. Psichologikai pabaiga dalyviams turt sukelti ne tik pasitenkinim "Mes tai padarme!", bet ir "Mes puikiai padirbjome ir io to pasiekme!" Tokia pabaiga - geriausia prielaida tolesnei konferencijai, kuri dalyviai eit su noru. Pabaigos odiai turt bti tokie: "Mano ponai, prijome ms posdio pabaig. Visi mes suprantame, jog nuo to, kaip toliau rengsime savo darbuotojus ir kelsime j kvalifikacij priklausys ms firmos ateitis. Leiskite padkoti jums visiems u aktyv dalyvavim diskusijoje, kuri buvo tikrai vaisinga. Tai dar kart parode, kaip naudinga pasikeisti nuomonmis. Ir jei visi visada taip nuoirdiai dirbs, aktyviai diskutuos, tikrai greitai sulauksime ger rezultat. Dar kart dkoju jums u tai! Posdis baigtas! Viso labo, ponai!" Inagrinj iuos sakinius, suvoksime, kas slygoja ger konferencijos pabaig: alia nepastebimai sitvirtinusio krybikumo, autoriteto ir motyvacijos, buvo patenkinti dar trys pagrindiniai siekiai: kiekvienas dalyvis gavo tai, ko norjo, btent - informacijos, ini apie tolesn reikal eig, ateities veiklos garantijas (nuosavybes siekis Cl); kiekvienas dalyvis turjo teis pasisakyti, ir jam buvo padkota u bendradarbiavim net jei kai kuri indlis ir nebuvo itin svarus (pripainimo siekis C2); visi patyr bendro darbo skm (kontakto siekis 3). Isiskirst dalyviai pasakys: iandieninis ms susirinkimas i tikrj buvo labai naudingas. Taip turt buti visada! Ir tai vis geriausia motyvacija kitai konferencijai. Yra ir kitoki tinkamos konferencijos pabaigos reikalavim: rezultato konstatavimas, kito posdio paskelbimas, padka dalyviams ir atsisveikinimas. Visi ie etapai pereina vienas kit ir sudaro tinkamos motyvacijos kompleks. 123

Vis dlto dert aptarti dar kelet, konferencijos pabaigos dalyk, nes ia danai daroma nemaa klaid. iandien vis pripainta, jog protokolas yra naudojamas konferencijos rezultatams tvirtinti: ia pereita nuo senos odinio protokolo formos prie rezultat protokolo. Rezultat protokolas yra prieingyb odiniam protokolui, kuriame ufiksuota diskusijos eiga paodiui arba bent jos prasm, o prireikus ir priedai, slygos arba komentarai, dl kuri grup susitar. Dar gana danai konferencijos vadovas savo tarnybos veiksm pradeda tokiais odiais: Mums reikalingas protokoluojantis asmuo! Kas galt? Po neilg svarstym (keletas papraytj, inoma, isisuko nuo i pareig, teisindamiesi galvos skausmu, neiskaitoma raysena) i nedkinga uduotis daniausiai pavedama silpniausiam gamyboje, jaunesniam ar emiausias pareigas uimaniam asmeniui. is nustebs imasi to darbo rezignuodamas, o visi kiti lengviau atsikvepia, kart iveng nemalonios pareigos. Psichologinis tokio metodo netinkamumas turbt visiems aikus. Protokoluoti paskirtasis ne pats kvalifikuoiausias dalyvis yra supykdytas eistas jo orumas, jis jauiasi ess nuvertintas, paalintas i diskusijos, todl negals deramai atlikti pavestosios uduoties. Konferencijos vadovas turi pats usirayti pagrindines tezes, kad darbo pabaigoje galt visk apibendrinti. Jei jis pasikliaut tik tuo, k savo nuoira ura protokoluojantysis, tikrai bt nemanoma tinkamai apibendrinti konferencijos darb. Modernus konferencijos vedjas ivis atsisakyt protokoluojanio asmens ir pats raytsi trumpas tezes, kurios tapt baigiamojo apibendrinimo pagrindu. Tada ne vienas grups narys nebt nualintas nuo diskusijos ir nebt neigiamai nuteiktas. Kartais protokoluoti galima magnetofonu. raai padeda tarpiniams apibendrinimams, taip pat konferencijose su daugeliu darbotvarkes klausim - formuluoti rezultatus, ivadas po kiekvieno darbotvarkes klausimo. Tai galt atrodyti madaug taip. Dl 4 darbotvarks klausimo nusprsta: pareigoti pon Ramanausk, iki artimiausio posdio pateikti isami informacij apie rinkos vystymsi. Iki io mnesio 8 d. ji turi bti padauginta ir teikta kiekvienam konferencijos dalyviui; 14 d. posdyje is straipsnis bus pirmasis darbotvarks klausimas. Dl 5 darbotvarks klausimo: sprendimas atidedamas iki 14 d. posdio, nes pranejas p. Petrauskas susirgo. Visas protokolas nebtinas, nes kalbantysis danai keiia savo nuomon. Btinas baigtinis protokolas. Jis skaitomas ir taisomas. Tiesa, ypatingais atvejais galima isamiai urayti konferencijos eig. Pavyzdiui, svarbiausioji specialist diskusija arba derybos, kur kiekvienas dalyvis labai suinteresuotas, sidms odinius praneimus, taip pat vliau prireikus juos pakartoti. ia reikia labai gudusio protokoluotojo, o dar geriau - stenografuotojo. Jis turt bti ir gana stipri asmenyb, kad prireikus nesidrovt neaiki dalyk paklausti auktesnes pareigas uimanio asmens. ia protokoluotojas turi jausti tvirt konferencijos vedjo param, kad eigos dokumentacija bt kuo tikslesn. Naudojant magnetofon (j daugelis traktuoja kaip nepaperkam protokoluotoj btina nepamirti i ypatum (be ito negali bti daromas itisinis protokolas): 1. Visi dalyviai turi duoti savo sutikim, kad diskusija bus raoma. 2. Mikrofonai jau prie konferencij turi bti ibandyti ir sureguliuoti, kad visi kalbtoj balsai bt suprantami. 3. Prie pasisakym kalbtojas turi garsiai pasakyti savo pavard, kad vliau perraant protokol, bt ivengta nesusipratim, pakeitim. Dar patikimiau konferencijos vedjui paiam pasakyti kalbaniojo pavard savo mikrofon. 4. Dar grieiau negu prastai konferencijos vedjas turi irti, kad vienu metu nekalbt du ar keli dalyviai, nes vliau pasirodys, kad raas yra tik odi kratinys. 5. Kad bt garantuotas protokolo tikslumas, magnetofono ra perraaniam personalui turi buti suteikta galimyb prireikus kreiptis kalbjusj dl kokio odio, specialaus termino ar svokos patikslinimo. Danai konferencijos vadovas klysta manydamas, kad diskusijos pabaigoje btina balsuoti. ia dert prisiminti, kad psichologikai balsavimas slygoja susiskaidym, atsiranda laimtoj ir nugaltoj, taigi dalis dalyvi gali bti konferencija nepatenkinti. Sumanus vedjas siekt rasti 124

kompromisin form, kuriai pritart visi dalyviai. Jei per diskusij imama skaidytis prieingas pozicijas ir dl ikilusi esmini prietaravim grietai reikalaujama balsavimo, konferencijos vadovas turt kaip manydamas stengtis jo ivengti. Reikt sidmti, kad nuolat reikalauja balsavimo tie, kurie jauiasi stipresni ir danai nesiruoia ne tik nusileisti, bet ir diskutuoti. Todl vadovas turt pats i tezs ir antitezs sukurti sintez ir j aikiai ireikti. Tai sukels maumos simpatijas ir daugumos (jei dalyviai yra taktiki) dmes. Tuo neteigiama, kad balsuoti apskritai niekada nevalia. Prieingai: dl reguliari, metodini ir iors tvarkos klausim balsuoti privalu. Po rezium ir rezultat konstatavimo, kurie, kaip matome, gali susipinti, konferencijos pabaigoje btina atsisveikinti ir dalyviams padkoti. ia sunku duoti kokias bendras rekomendacijas: forma ir tonas gali bti be galo vairs. Tai priklauso nuo dalyvi, konferencijos stiliaus ir eigos.

Iorin konferencijos tvarka Turinio tvarka, padedanti konferencijos vedjui vesti konferencij prie rezultato, privalo derintis su iorine tvarka. Vadovas, lyg futbolo rungtyni teisjas atidiai stebintis, ar laikomasi taisykli, ir baudiantis u nusiengimus, turi sekti, kad grupinis pokalbis vykt nustatyta tvarka, kad dalyviai vienas kito nemandagiai nepertraukint ir nesistengt perrkti. Konferencijoje i esms galioja vadinamosios demokratins - parlamentins taisykls, kurias vadovui dera perprasti ir individualiai taikyti. Tai odio praymas, suteikimas bei atmimas, taip pat kalbtojo laiko ribojimas, balsavimas ir kt. odio praymas odio papras konferencijos dalyvis gauna galimyb dalyvauti grupiniame pokalbyje. odio praoma aikiais enklais. Pirmas bna tas kalbtojas, kuris pirmesnis papra odio. ios pagrindins taisykls (tiesa, toliau bus sumintos ir kelios iimtys) laikosi visi savo autoritet puoseljantys konferencijos vadovai. Bet kaip ir futbolo teisjas, per grietai interpretuojantis taisykles (apie kuri sakoma, kad jis nuvilpia aidim), vadovas turi bti lankstus ir taikyti taisykles atsivelgdamas situacij. odio praymo enklai odio prayti dalyviui dera taip, kad pastebt konferencijos vedjas, taiau jis neturt piktintis, kad praymas liko nepastebtas. odio praoma labai vairiai: pirto ar galvos judesiu, energingu ikeltos rankos kratymu, kartais net pirt spragteljimu. Pasitaiko ir toki, kurie ivis odio neprao, o paprasiausiai kalba be eils. Tokius konferencijos tvarkos griovjus vadovas tuoj pat turi pasodinti viet. Pastaruoju metu odio praantis ikelia kortel su savo pavarde. Tai labai paprastas, praktikas ir vienareikmis bdas vizualiai pareikti nor kalbti. Rengiant konferencijas, daniausiai paruoiamos ir vardins kortels. Jos gali bti vairiausi form. J nauda trejopa. 1. Konferencijos vedjas jau prie konferencij gali numatyti sdjimo tvark ir taip bandyti ivengti kai kuri nesusipratim. 2. Jos padeda konferencijos dalyviams susipainti ir sklandiau bendrauti: jie vieni kitus gali vadinti pavardmis. Naujokas greiiau ir geriau susipasta su kitais dalyviais, o ie savo ruotu geriau sidmi jo pavard. 3. Vardins kortels paklimas yra rykiausias odio praymo bdas. Vardins kortels turi bti aikiai paraytos: pavards irykintos didesniu riftu, lengvai i tolo skaitomos. Prie pavard raoma vardo raid. Vardins kortels turi buti uraytos i abiej pusi, kad sal js mogus greitai rast savo viet; be to, taip bus patogiau odio prayti. Kai odio atsisakoma (pavyzdiui, todl, kad sakysimos mintys jau pasakytos ankstesnio kalbtojo), paprastai kortel padedama. Tai paymima kalbtoj srae. 125

Vardini korteli paklimas pravartus dar vienu atvilgiu: konferencijos vadovas ir visi dalyviai kiekvienu momentu gali matyti, kiek dar yra norini kalbti. Kalbtoj srao sudarymas sitikin, kokio koncentruoto dmesio i konferencijos vadovo reikalauja vidins tvarkos priirjimas, suvokiame, kad jis paprasiausiai yra priverstas tiksliai ir teisingai valdyti iorin odio praymo tvark. Jei konferencijoje dalyvauja daugiau kaip 8 mons, tai kalbtoj sra gali sudarinti vienas i dalyvi. Pradedamas diskusij vadovas kreipiasi savo kaimyn, (geriausia, jei su juo buvo jau susitarta) tokiais odiais: Pone.... buiau labai dkingas, jei js sutiktumte teisingai, objektyviai ymti odio praymo tvark. Grup oficialiai informuojama, kuris kolega yra atsakingas u odio praym fiksavim. Kiekvienas praantis odio gali matyti, ar jo vardins kortels paklimas buvo paymtas kalbtoj srae. Tai bt nemanoma, jei konferencijos vadovas pats tai daryt, nes but neaiku, ar vadovas pasiymi diskusijos turin, ar registruoja odio praym. Be to, konferencijos vadovui k nors raantis, bus sunku pastebti, kuri kortel ikelta pirmesn. Nors kalbanij srao sudarymas perduodamas vienam i dalyvi, odio suteikimo teis vis tiek turi bti laikoma vedjo rankose. Mat danai atsitinka, kad srao sudarytojas perengia savo kompetencijos ribas ir nori perimti odio suteikimo teis. Tokiais atvejais konferencijos vadovas, umets vilgsn sra turt sumaniai sulaikyti lankas ijusj ir nurodyti, kieno dabar eile kalbti. Tiesa, sra sudaraniajam neverta baimintis, kad ios pareigos atims jo galimyb dalyvauti diskusijoje - eiliniam dalyviui tai nra per didelis krvis. odio praymo formos Parlamente nustatytos odio praymo formos gali bti perimtos i konferencij. odio praantis Dl reglamento gyja prioritet - gauna teis kalbti tik baigus od tuo metu kalbaniam asmeniui. Pastaba Dl reglamento turt bti itarta negarsiai, kad netrukdyt kitiems, bet gana aikiai, kad j deramai suprast ir pastebt srao sudarytojas, kuris, vos baigus kalbti eiliniam dalyviui, privalo atkreipti konferencijos vadovo dmes: Dl reglamento pageidauja kalbti ponas..., - Praom, pone...! Po to vadovas turi grietai stebti, kad pranejas kalbt tik dl reglamento ir nepasiduot be eils gautu odiu reikti savo nuomon dl diskusijoje svarstom dalyk. Prie odio praymo Dl reglamento priklauso visos aplinkybes, susijusios su ioriniais santykiais ir konferencijos eigos iorine tvarka, taip pat ir darbotvarke. Keletas pavyzdi: galima pasilyti atidaryti lang ir ivdinti patalp, nes prasidjo pertrauka; atkreipti dmes tai, kad kai kurie dalyviai neturi balsavimo teiss netrukus vyksianiame balsavime; rekomenduoti laiku nutraukti posd, baigti debatus; silyti perkelti kurio nors pokalbio laik; idstyti asmeninius pastebjimus ar pasitikslinti faktus. Praaniam odio Dl reglamento - skubiai! suteikiamas dar didesnis prioritetas. Kalbtoj srao sudarytojas tuojau tai turi atkreipti konferencijos vadovo dmes, jei jis pats io praymo nepastebjo. Tokiu atveju kalbantis bus i karto pertrauktas, atsipraius, kad gautas ypatingas odio praymas. ia konferencijos vadovas taip pat turi grietai stebti, ar sakoma kas nors tikrai neatidliotino. Pavyzdiui, jei tuo metu kalba asmuo ne pagal eil (taigi vyko apsirikimas), arba jei posdis turi bti trumpam pertrauktas, kadangi kolega blogai jauiasi. Jei pareikimas nra labai svarbus, vos tik tai pastebjs, vadovas tuoj pat turi atimti od. Tai darytina ne tik dl mandagumo ar teisingumo, bet ir dl to, kad nebt nuvertinta ypating atvej reikm. odio praymas Dl tiesioginio prietaravimo skatina ir mini komunikacij diskusijoje. Jo esm tokia: dalyvis apie tuo metu kalbam dalyk pateikia savo samprotavimus: papildym, komentar, paaikinim, ar prietaravim. Mat bt beprasmika (ir netgi griaut diskusij, jei pagal eiles tvark tik po 10 minui ar po 6 kit kalbjusi kuris nors dalyvis patikslint; Prie to, k ponas... pasak prie 10 minui, a noriau pridurti, kad...

126

odio praymas Dl tiesioginio prietaravimo, kaip ir Dl reglamento, reikalauja ypatingo vadovo dmesio, nes apsukrus konferencijos dalyvis gali tuo pasinaudoti, kad diskusijoje anksiau u kitus dalyvius gaut od. Kartais nutinka ir taip. Pageidavs odio Dl tiesioginio prietaravimo ir j gavs, ponas sako: A galiu ubaigti tai, k ponas Jonaitis prie tai sak, nes mane tik vakar pasiek informacija i visai kit altini... ia konferencijos vadovui privalu pertraukti kalbantj: Pone Ramanauskai, js gavote od tiesioginiam prietaravimui, ar jau baigte? Ramanauskas: Taip, bet a noriau dar pasakyti... Vadovas: A apgailestauju, pone Ramanauskai, bet, prie nordamas dstyti asmenin nuomon, kaip ir visi kiti, js turite paprayti odio ir j gauti pagal eil! Taip konferencijos vadovas turt pasielgti viena, ar du kartus, kad dalyviai aikiai suprast, jog tokios umaios nepads apeiti bendros konferencijos tvarkos: gauti od be eils. Dalyviai vliau naudos ir i odio praymo form tik pagal taisykles. Ypating dmes vadovas turi atkreipti praym odio, norint k nors pasilyti. Jei pasilymas neturi tiesioginio ryio su nagrinjamu darbotvarks klausimu, j dert paskelbti, praant odio Dl reglamento. Jis gali remtis iorins ar vidins tvarkos modeliu arba abiem kartu. ia konferencijos vadovas turt irti, kad pasilymas bt labai tiksliai suformuluotas, kad prireikus jis bt dar kart pakartotas, o jo turinys bt visikai aikus. Nereikmingus dalykus (pavyzdiui, pauzs paskelbim vadovas gali nusprsti, pasitelks supaprastint balsavimo form - kad ir paprasiausia pritarim ksniais, arba pats formuluodamas: A manau, kad js visi pritariate pono... nuomonei... Bet norint priimti kok svaresn pasilym dert trumpai aptarti ir maiausiai vienam dalyviui iuo klausimu suteikti od. Dialogai Labai danai konferencijose kyla daug skirting nuomoni, ir tai suteikia darbui dinamikos, sukelia pagyvjusi dalyvi reakcij, tai gali virsti dialogu tarp kalbaniojo ir replikuojanio, nes gali sukelti diskusij tarp alia sdini dalyvi. Kaip tuomet turt elgtis konferencijos vadovas? I principo replika, kaip pagyvinantis konferencij elementas, galt bti leistina. Bet kai jos danos ir trukdo pranejui nuosekliai dstyti mintis, tai jau tampa pavojinga. Tada vadovui privalu sikiti, nes jei vadovas laiku to nepadarys, pranejas gali pradti atsakinti replikas, usimegs nereikalingas dialogas tarp pranejo ir replikuojanio. Bet jei replikos labai taiklios ir tikrai pagyvina diskusij, pagreitina pageidautinus sprendimus, tai vadovui jas dert reaguoti ramiai. ia vl tikt konferencijos vadov palyginti su futbolo rungtyni teisju: teisjas suvilpia ir skiria baud tik tada, kai dviej aidj kova dl kamuolio nusiengia taisyklms. Kartais skiriama tokia bauda, po kurios aidjas netgi negali rungtyniauti. Taigi ir konferencijos vadovas tik prasidjusi pokalbi nenutraukia, nes jie gali bti naudingi kaip paskata. Jis imasi priemoni tik tada, kai abu dalyviai vienas kit asmenikai pradeda eidinti ar nukrypsta nuo temos. Tuomet (tikinamai privalu nutraukti, priversti dialog baigti. Vadovui btina nedelsiant sikiti, kai grupje usimezga asmeniki pokalbiai. Jiems pradia danai bna dviej kaimyn susivalgymas arba slapta paskata - ratelio su pastaba siuntimas. Netrukus kyla nabdesys, paskui - kitus dalyvius blakantis murmesys. Visikai akivaizdu, kad tie du kilusio bruzdesio kaltininkai jau nebeseka konferencijos eigos. Taigi vadovas privalo tokiai netvarkai kuo skubiau ukirsti keli. Vadovo uduotis nelengva - draudiant asmeninius pokalbius (inoma, tik tada, jei trukdymas kartojasi), jam nedert perengti imintingos ribos. ia jis galt ir mesti nepritariant vilgsn, ir palinguoti galv draugikai pamokyti arba naiviai paklausti: Ar js norite k nors iuo reikalu pasakyti? Tinka ia ir psichologin gudryb, sakykim, tokia fraz: Jums tai nedera - juk esate mandagus mogus! Galima ir paiepiamai sudrausti: Praome netrukdyti asmeniniam j pokalbiui! arba visai oficialiai sudrausminti, o prireikus ir paprayti palikti posd. Gana prasta drausminti stuksenant stal pietuku ar skambinant varpeliu. Danai smojingi nusidjliai draugikai, nekaltai nori pasikeisti tiesiogiai su reikalu nesusijusiomis nuomonmis, i esms nenukrypdami nuo temos. Tuomet konferencijos vadovas 127

pirmiausia privalo visk tolerantikai isiaikinti, o jei tai dar pasikartot, mandagiai paprayti dalyvi netrukdyti kitiems. Daniausiai vadovas tokiais atvejais padaro pastab vien ar du kartus, kad asmenikas pokalbis per daug neisipltot. inoma, i pradi visa tai galima nekreipti dmesio, nors toks i pirmo vilgsnio nekaltas pokalbis labai greitai gali sukelti netvark, dialog sitraukus dar treiam, ketvirtam asmeniui, kartais konferencijos pradia gali tapti ir jos pabaiga. Dalyvio kalbos pertraukimas Konferencijos vadovas turi teis kalbantj pertraukti arba atimti i jo od. ia priemone dert kuo reiau naudotis, tik tada, kai kalbantysis nesilaiko nustatyt taisykli. Danai mgstama nukrypti nuo temos. Svarbu jau pradioje tam ukirsti keli. Dar pirm kart rykiai nukrypus nuo temos, vadovui dera imtis priemoni, kad vliau sumat toki nusiengim. Daniausiai tokiais atvejais vartojama formuluot Prie reikalo! I grups pasigirdusi replika Prie reikalo! gali bti ir subjektyvi, t.y. kuriam nors konferencijos dalyviui kalbaniojo mintys gali atrodyti nutolusios nuo temos, o kiti dalyviai bei pats kalbantysis gali manyti visai kitaip. Tuomet sprendia konferencijos vadovas. Jei ir jam atrodo, kad nuo temos nutolta, jis sikia: Pone.... praome nenukrypti nuo temos! Jei po pirmos pastabos tenka dar por kart t pat asmen spti, vadovas gali atimti jam teis kalbti. Jau po antros pastabos dert perspti: Pone..., jus jau du kartus nukrypote nuo temos, jei tai dar karta pasikartos, deja, tursiu jums neleisti kalbti! Konferencijos vadovas sprendia, kokiu metu jis turi padaryti pastab dl tvarkos. Tokios oficialios pastabos panaios futbolo teisjo geltonj kortel - po treios pastabos asmuo praranda teis kalbti. Tai yra gana grieta bausm, todl konferencijos vadovas, prie skirdamas trei pastab dl tvarkos, privalo labai dmiai visk apgalvoti. Paprastai tai bna labai pamokantis pavyzdys kitiems. Daniausia bausm tvarkos lauytojams yra j paalinimas i sals. Jei i priemon panaudota pagrstai, ji esti teista. Konferencijos vadovas yra renginio eimininkas ir gali taip pasielgti. Jei daug kart reikiama ta pati nuomon, vadovas turi teis plepius pertraukti ir jiems neleisti kalbti. Taiau vis dlto teis laisvai reikti savo nuomon yra pagrindin demokratins alies piliei teis. Ji galioja ir konferencijoje. Pavyzdiui, jei tenka riboti pasisakym laik, vadovas tai daryti gali tik tada, kai visa grup tam pritars ir priims atitinkam nutarim. Paprastai dalykai klostosi taip. Vadovas sako: Ponai, mes dar turime 20 minui iki ms numatytos konferencijos pabaigos. Liko, kaip matome, dar 8 praneimai. Prayiau nelabai isamius praneimus skaityti atsisakyti. Pareng praneimus ir j neperskait jausis lyg ir nelabai reikalingi. Du dalyviai nesiderj padeda savo korteles ant stalo. Labai ai, liko dar 6 praneimai. Jums reikt dar kelet minui paaukoti man rezultatams apibendrinti, todl prayiau pranejus kalbti ne daugiau kaip 2 minutes. Ar visiems tai suprantama? Jei prietaraujani nra, vadinasi, bus balsuojama dl pranejui skirto laiko trukmes. Jei nors vienas dalyvis prietarauja, vadovas leidia jam trumpai pasisakyti. Jei vadovo praymui prietarauja dauguma dalyvi, jie turi teis reikalauti, kad pasisakymo laikas bt pailgintas. Grup, pritarianti vadovo praymui, inoma, su iuo pasilymu nesutiks. Ir tada vadovas vis dlto numatytu laiku turi baigti konferencij. Kai kalbtoj laiko apribojimas priimtas, vadovas turi skrupulingai ito laikytis. Jei kalbantysis nekreipia dmesio vadovo enkl, - raginim baigti kalbti, - konferencijos vadovas turi teis j nutraukti. Atskirai reikt pakalbti apie balsavim nes i procedra ne visada vyksta pagal nustatytas normas. Danai balsuojama visai be reikalo. Taigi vadovo pareiga irti, kad bt balsuojama tada, kai btinai to reikia, kuo siningiau ir teisingiau. Prie balsavim konferencijos vadovui dert pasakyti: Praau dl mano silymo balsuoti; kas yra prie, praome, atsistoti! Tada vadovas suskaiiuoja atsistojusius - silymui prietaraujanius. Balsuojama tik dl grynai formali ir turinio atvilgiu svarbi dalyk. Kiekvienu atveju turi bti labai aikiai suformuluotas teiginys, u k balsuojama. tai netinkamai suformuluotas teiginys: 128

Dabar balsuosime dl to, ar skirti ponui X uduot numatyta forma, ar ne. Kas u tai, praome pakelti rank Reikt formuluoti taip: Mes susirinkome balsuoti dl pono Ramanausko pasilymo. Ponas Ramanauskas pasil ponui X skirti uduot. Kas u pasilym praome pakelti rank. Atuoni. Kas prie pasilym? Keturi. Ar yra susilaikiusi? Vienas. Konstatuoju: u pono Ramanausko pasilym skirti ponui X uduot balsavo: u - 8 dalyviai, prie - 4, susilaik - 1. Pasilymas priimtas ir trauktas protokol. Konferencijos vadovas gali prie balsavim pasilymo autoriaus paprayti dar kart tiksliai suformuluoti savo silym. Tai padaryti gali ir pats konferencijos vadovas. Po to jau kvieiama balsuoti keliant dein rank. Pasitaiko ir ypating balsavim. Tai vardinis balsavimas, kuris atliekamas ratu. Konferencijoje tai retai praktikuojama. Formulavimo standartas Danai per konferencijas girdime prastai suformuluotus sakinius, nevartotinus odius. Tai, aiku, neprisideda prie konferencijos skms, kenkia vadovo autoritetui. Tokios klaidos ypa danos, kai konferencijai vadovauja negud, maos patirties vadovai. tai keletas daniausiai vadovo vartojami formuluoi: Konferencij (posd, susirinkim) pradedu. Ms posdio reglamento pagrindas - posdio teistumas. Praau referent: ponai..., pradekite savo praneimus. Dabar darome... min. pertrauk. Tsiame ms posd. Pradedu diskusij ir praau kalbti pon...." Priartjome prie... ms dienotvarks klausimo. Kas nori iuo klausimu kalbti? Kas toliau nori kalbti? Kvieiu pon... perskaityti savo praneim. Jei niekas daugiau pageidavim nepateikia, diskusij baigsiu. Ponas... kalbjo apie posdio vedimo tvark.. Ponas... silo. Pone..., prayiau js nenukrypti nuo temos. Praau vis pranej kalbti trumpai ir tik apie svarbius dalykus. Ponai..., kvieiu jus laikytis tvarkos dl..." Pone..., a jus trei kart sudraudiu dl... ir todl atimu teis kalbti. Ponas... silo pranej laik riboti iki 3 min. Kas nori kalbti iuo klausimu? Jei kalbti norini nra, balsuosime: kas u pasilym praau pakelti rank. Aiki dauguma: pranej kalbos laikas ribojamas iki 3 min. Pone..., js nesilaikote reglamento, a neleidiu jums kalbti. Baigme diskusij... klausimu. Balsuosime dl... Gal kas silo ypating balsavimo form? Jei niekas nesilo, balsuosime pakeldami ranka, (atviru balsavimu). Balsuojame: kas u... pasilym, praau pakelti rank. Kas prie? Kas susilaik?. Pasilymas... priimtas... Atmestas. Ar nortumte pertraukos? A silau padaryti pertrauk. Ar visi tam pritaria? Tuo diskusij ir baigsime. Dkoju jums u bendradarbiavim ir skelbiu konferencijos pabaig. Konferencija (posdis) baigta. 5.1.1.4. Konferencijos vadovo asmenyb Pasak Napoleono, Nra blog kari - yra tik blogi karininkai. Tai pasakytina ir apie konferencij. Nra blog konferencijos dalyvi, yra tik blog konferencijos vadov. Ir tuo, deja, danai galime sitikinti. Konferencijos vadovas turi gerai imanyti konferencijos vedimo taisykles (r. 11 pav.). 129

PLANAVIMAS Tikslo nustatymas

KRYPTINGAS VADOVAVIMAS Darbo paruoimas

VYKDYMAS Tvarka Konferencijos eiga

REZULTATAS

Konferencijos vadovo asmenyb

11 pav. Konferencijos vedimo logika gij ini apie konferencijos parengim, jos eig galime teigti, kad praktinio vadovavimo patyrimo neturintis vadovas savo funkcij deramai neatliks. Tai turi bti visapusikas mogus, mokantis vadovauti konferencijai, pasirengs valdyti bet koki dalyvi grup, sprsti visas per konferencij ikilusias konfliktines situacijas. Vadovui labai svarbu ne tik mokti valdyti iorin technik, bet ir bti doram, tvirtam. Tik vidins jo nuostatos slygoja iorinius veiksmus ir nulemia jo, kaip konferencijos vadovo, elges. Vidinis poiris Sunku tiktis, kad per konferencij dalyviai noriai paklus ms vadovavimui, ir tai vadovui btina suvokti. Todl privalu apgalvoti, kaip gyti moni pasitikjim. Pirmiausia dera atsivelgti grups ir kiekvieno dalyvio poreikius. inoma, galima bti atsargiems: juk sakoma, kad mons yra blogi, ne vienas ir ne syk nuo kit yra nukentjs, todl lengviausia mogumi nepasitikti. Jei ilgainiui bus isiaikinta, kad tas mogus puikus, tokia malonia vyki raida galima tik diaugtis. Betgi galima i karto patikti mogaus gerumu, juo pasitikti. Tiesa, gal rizikuojama bti apgautam, bet pasitikdami kitais daug sklandiau sprsime ikylanias problemas. Sunku i anksto sprsti ir apie vadovaujaniojo teisingum, kadangi i tikrj nemanoma patikrinti, ar jis yra absoliuiai teisingas. Gal tokio mogaus apskritai negali bti. Betgi reikt bent i vieno mogaus (kuriam kiti yra patikt vadovavim) tiktis teisingumo. JAV ne kart per visuomens apklausas nustatyta, koki vadovaujaniojo savyb mons laiko svarbiausia: susumavus rezultatus, pirmoje vietoje bdavo teisingumas. Kartais sakome: Mano vadovas grietas, bet teisingas! is posakis reikia, kad mons yra pasireng toleruoti netgi pernelyg didel grietum, jei tai derinama su teisingumu, dorumu. Be i pagrindini konferencijos vadovo vidini nuostat dar svarbu rytingumas, atkaklus tikslo siekimas. Iorinis elgesys Rykios skiriamosios linijos tarp nusistatymo ir iorinio matomo elgesio nra, perjimai neryks. Pavyzdiui, vadovavimo pokalbiui lankstumas - savyb, kurios turt siekti kiekvienas konferencijos vadovas,- remiasi jau iankstine vidine jo nuostata tiktis i vis dalyvi pozityvaus bendradarbiavimo, bti teisingam visiems norintiems suteikti od. Taiau ia praveria dar dvi vadovo savybes - mandagumas ir humoras. Mandagumas yra iugdomas. Sunkiau su humoru: danai sakoma, kad jo neiugdysi, kad jis gimtas. O kritiniais atvejais kaip tik humoro jausmas ir igelbja vadov ir gali netgi pakreipti konferencijos eig, sumainti kilusi tamp, teigiamai psichologikai paveikti susirinkusiuosius. Visikai humoro neturintis vadovas daniausiai griebiasi kvailo raginimo prie reikalo, o tai gali visai pakirsti grups nusiteikim dirbti. Taigi iorinis konferencijos vadovo elgesys i esms yra nulemtas vidinio jo nusistatymo, bet egzistuoja vis dlto ir tam tikros privalomos elgesio (net apsirengimo) taisykles, kuri dera bet 130

kokiu atveju laikytis. Jos tuo natralesns, kuo tviriau paremtos vidine asmenybs jga. Jas galima bt apibendrinti taip: 1. Konferencijos vadovo drabuiai neturt pernelyg traukti dalyvi ak, privalt atitikti konferencijos viet, net ir tem. ia netiks nei madingi, elegantiki drabuiai, nei per lengvas kostiumas, juo labiau - netvarkingi ar nevars drabuiai. 2. Atsissti vadovas turi taip, kad matyt visus dalyvius ir pats bt vis matomas. Jis turi matyti visus dalyvius i karto: jam nevalia nieko praleisti. 3. Kalbti vadovas turi suprantamai ir aikiai, vengti neaiki, dviprasmi pasakym, dviprasmes potekstes. 4. Konferencijos vadovas privalo be paliovos turti prie akis konferencijos tiksl, ir jo siekti, pasiymti darbo matmenis, kad konferencijai baigiantis galt suformuluoti ivadas. 5. Kalbti pernelyg daug jam neverta: turt apsiriboti odio suteikimu, kit technini dalyk paskelbimu, ir, pasitelks iniciatyv ir klausimus, valdyti idjin turin. Turdamas iniciatyvos teis, ja naudotis privalo tik kaip pasilym forma. 6. Vadovavim konferencijai jis turt perleisti kitam, jei diskusija, su kuria jis yra asmenikai susijs, nukrypsta nuo temos arba jis pats asmenikai pakviestas dalyvauti diskusijoje. Vaizdins priemons praneimas Vaizdins priemons atlieka tris pagrindines funkcijas: Jos suardo ilg pasakojim, dokument fragment monotonij. Irykina statistinius ryius, galinius atsiskleisti aprayme; Gali padti skaitytojui suvokti sudtingas koncepcijas. Praneimuose vartojamos vaizdins priemons - lentels, diagramos ir iliustracijos - leidia duomenis pateikti patraukliai ir suprantamai. Lentels Lentels yra sistemikas duomen pateikimas eilutmis ir stulpeliais, padedaniais skaitytojams palyginti duomenis. Jos apima gausi informacij santykinai nedideliame plote, ir neprarandama joki detali. odi lentels padeda skaitytojams lengviau suprasti ir vertinti didels apimties mediag. Schemos Schemos, arba diagramos, pateikia skaitin informacij vaizdiniu bdu ir parodo tendencijas, judjimus, pasiskirstym bei ciklus. Labiausiai prastos apskritimo, sij, stulpeli, linij ir kitu, form diagramos. Diagram tipai Apskritimin diagrama pateikia duomenis smaili apskritimo ipjov pavidalu. Tokios diagramos rodo santyk su visuma arba proporcij (visada apima tik vien duomen serij); gerai irykina reikmingus elementus. Sijins diagramos susideda i vairaus ilgio horizontali stulpeli, kuri kiekvienas vaizduoja skirting lyginamj element. Jos darniausiai vartojamos lyginant paymtus dalykus tarpusavyje, bet ne su visuma. Sugrupuot sij diagrama lygina vairias to paties dalyko dalis. Sudtini sij diagrama dalija kiekviena juost to paties dalyko komponentus. Vaizdin (iliustruota) diagrama vartoja grafinius simbolius vietoj horizontali ir vertikali linij. Stulpeli arba vertikali sij diagramos efektyviausiai rodo duomen (atskir dydi) pokyius laiko ayje. Jos vaizdiai iliustruoja danumo (pasikartojimo) pasiskirstym. Yra du specialus stulpelini diagram tipai: a) sugrupuot stulpeli diagrama susideda i sugrupuot ar i dalies sutampani stulpeli lyginani du skirtingus dalykus tuo momentu ir rodani, kaip pakito ryys tarp i dalyk; b) sudtini stulpeli diagrama rodo, kaip individualios visumos dalys ilgainiui kinta. Linijins diagramos rodo kitimo krypt arba duomen pokyius laiko ayje. Diagrama leidia nubrti grafik su dviem reikmi aimis. Sugrupuot linij diagrama lygina du ar kelis dalykus. 131

Yra ir kit vaizdini priemoni. Tai emlapiai, briniai ir nuotraukos. Vaizdins priemons turi bti paprastos, aikios ir derintis su bendru dokumento vaizdu. Didiausias dmesys visgi turi bti skiriamas ne formai, o turiniui. Iliustracija yra bet kuri vaizdin priemon, iskyrus lentel. Dauguma vaizdini priemoni reikalauja paaikinimo. Antrat yra trumpas aikinamasis ar apraomasis tekstas, turintis bti prie pavadinimo, nes jis pabria svarbiausi vaizdins priemons aspekt. ymtin lentel susideda i vis antrai ir paantrai, apibriani vaizduojamojo dalyko dalis. Paratje parayti diagramos simboli paaikinimai vadinami legenda. Tiksliai suprojektuoti vaizdin priemon galima, naudojantis keliomis priemonmis: a) spalvos, eliai ir paantrats pabria bei atskiria skirtingus dalykus; b) ribos, linijos aplink vaizdin priemon iskiria j i teksto; c) vidins linijos atskiria skirtingus elementus; d) pateiktas altinis nurodo, kuriame leidinyje rasta informacija apie konkrei vaizdin priemon. Sudarant specialias vaizdines priemones, reikt laikytis tam tikr taisykli. Lentels efektyviausios tuomet, kai jas lengva skaityti. O jas lengva skaityti tada, kai antrats ir ymjimai dera tarpusavyje. Sijinse ir stulpelinse diagramose spalvos, eliai ir paantrats padeda atskirti komponentus. Kai diagramoje yra kelios duomen serijos, jungiant t pai kategorij serijas, reikia vartoti atitinkamas spalvas ar ratus. Linijinse diagramose daniausiai vartojamos tos paios spalvos arba skirting spalv linijos. Brinius taip pat reikt pateikti pagal tam tikrus nurodymus. Visos brinio dalys privalo ilaikyti savo proporcijas, nebent kuri nors dalis yra specialiai padidinama, jei reikia, parodyti posistems ryius su didesne sistema, kurios dalis ji yra. Brinius idstyti i kairs dein arba i viraus apai. Vaizdini priemoni traukimas teksto visuma remiasi teksto nuorodomis, paaikinaniomis vaizdin priemon ir nurodaniomis jos viet tekste. Vaizdins priemons papildo raytin tekst. Pirminse nuorodose vaizdines priemones reikt aptarti pateiktus duomenis. Kai kuriais atvejais lentels ir iliustracijos spausdinamos prieduose. Kuriant vairias vaizdines priemones, pasitelkiamos taikomosios grafikos kompiuterins programos. Grafins programos leidia raaniajam paimti duomenis i duomen sistem ir sudlioti juos diagramas ir lenteles. Vaizdins priemons dar gali bti skirstomos taip: 1. Objektai ir modeliai. Jie, idstyti kambaryje, skatina aktyv grtamj ry. 2. Paruotas tekstas. Paruostas tekstas gali bti naudojamas taip, kad auditorijos klausytojai galt irti j, jums kalbant. Jo trkumas tas, kad jis gali atitraukti nuo js auditorijos dmes. 3. Skaidruols. Skaidruols leidia paveiksl parodyti neutemdius kambario ir nenutraukus ryio su auditorija. 4. Skaidrs. Rodant skaidres, kambar tenka utemdyti. Skaidrs gali bti naudojamos rodant bet kurio tipo dviej dimensij vaizdines priemones, tarp j ir nuotraukas, emlapius, sraus, lenteles bei grafikus. 5. Vaizdo raai. Kadangi dauguma vaizdo ra rodomi mauose televizori ekranuose, jie efektyviausi nedidelse auditorijose. Tekstas vaizdinse priemonse turi bti ispausdintas pakankamo dydio raidmis, kad visi galt perskaityti. Tinkamai pasirinktos spalvos vaizdinei priemonei gali suteikti patrauklumo ir palengvinti jos skaitym. Parinkite kontrastingas spalvas. 132

Kalbdami apie svarbiausius klausimus, vaizdini priemoni daug nenaudokite. Vaizdin priemon turi tikti js temai. Atsiminkite, kad auditorija nori matyti jus, o ne vaizdines priemones. Komentuodami vaizdines priemones, nekartokite j turinio. Venkite atsukti auditorijai nugar. Niekuomet nerodykite vaizdins priemons, prie pradedami apie j kalbti. Baig kalbti apie vaizdin priemon, j nuimkite. Apibendrinimas Gebjimas efektyviai kalbti yra viena svarbiausi gyjam vadovo savybi. is gebjimas gali padti gyti konkurencin pranaum, siekiant auktesni pareig. Viea kalba turi bti tiksli, aiki, prasminga ir simenanti. Norint deramai pasiruosti vieai kalbai, reikia atkreipti dmes bendro ir specifini pasisakymo tiksl nustatym bsimos auditorijos analiz, pakylos baims nugaljim, tinkam kalbos ang, dstymo ir pabaigos suplanavim, vaizdini priemoni paruoim ir kt. Visus iuos reikalavimus konferencijos vadovui vykdyti nebus lengva. Bet mus guodia patarls: N vienas meistras i dangaus nenukrito, Ne ventieji puodus lipdo. Pradedantieji vadovai pasibaigus konferencijai turt visk apgalvoti, isiaikinti, kas ne taip padaryta. Juk tobuljame tik dirbdami, gydami patirt. O konferencijos vadovui ypa svarbi patirtis. ia negalima bet kur mog nusisti grup, viliantis, kad jis susidoros su vadovo darbu. Net ir seni, patyr konferencij vadovai nusiskundia, kad per kiekvien konferencij susiklosto vairiausi netikt situacij, dl kuri atsiduriama keblioje padtyje. Konferencijos vadovo gyjami gdiai, patyrimas stiprina asmenyb, todl, susidarius naujoms, nepatirtoms, keblioms situacijoms, kaskart lengviau bna jas veikti. Bet norint tobulti, reikia be paliovos atkakliai savarankikai dirbti, stengtis painti save ir kitus, nuolat taisyti savo klaidas. 5.2. darbinimo pokalbis Skyriaus udaviniai: Supaindinti su darbinimo pokalbiui btin dokument parengimu; Patarti, kokiais drabuiais tikt vilkti darbinimo pokalbio metu; Pasilyti optimalius elgsenos modelius; Pateikti daniausiai darbdaviams rpimus klausimus; Nuo tinkamo pasirengimo darbinimo pokalbiui priklauso js skm. Tad pasiruoti susitikimui su potencialiu darbdaviu reikt keletu poiriu dalykiniu, psichologiniu, vaizdio, (apranga, kosmetika) etikos ir kt. Labai svarbu iekant darbo surinkti kuo daugiau informacijos apie tas darbo vietas, kurios jums atrodo patrauklios. Kuo platesnis ir visapusikesnis bus js ini spektras apie bsimj darbo viet, jos veiklos perspektyvas, psichologin mikroklimat kolektyve, realias galimybes darbuotojams kelti kvalifikacij, santykius tarp vadovo ir pavaldini, tuo labiau js bsite apsaugoti nuo vairaus pobdio netiktum taps tos organizacijos nariu. Esminis psichologinio pasirengimo darbinimo pokalbiui reikalavimas pasitikti savimi. Kaip teigia Heinz Ryborz, nordamas tikinti kit asmen, teigti jam savo tiesas, mogus turt jausti tikrj savo vert, jo mintyse turt bti visika harmonija. Reikt pastebti, kad tikjimas savo jgomis isiugdomas atkakliu darbu. Jeigu prasime kiekvien, kad ir nedidel uduot atlikti kruopiai, su meile ir atkaklumu, ms pastangos bus atlygintos. Taip nuosekliai dirbdami, pajusime, kad stiprja ms tikjimas, jog galime nuveikti vis svarbesnius darbus. Be to, sulauksime ir aplinkini moni pripainimo, kuris taip pat turs takos ms savigarbai ir pasitikjimui. Kaip rayti CURRICULUM VITAE (CV) Vadovai labai dmiai skaito CV, tad ir maa klaida gyvenimo aprayme gali bti lemtinga. Tad CV turtumte parengti labai kruopiai. Kaip rayti CV: 133

Gyvenimo apraym reikia rayti aikiai ir lakonikai. Jame neturi bti gramatini, stiliaus klaid. Rekomenduojama rayti ant gero balto A4 formato popieriaus kompiuteriu, patartina 12 riftu. Galima naudoti vairias apipavidalinimo priemones. Taiau reikt prisiminti, kad apipavidalinimas neatitraukt dmesio nuo informacijos. CV jokiu bdu neraomas treiuoju asmeniu. Juk tai ne rekomendacija sau paiam. Apraant mokymosi institucijas bei darbovietes, reikt pradti nuo paskutinij ir baigti pirmja. Taip labiau atsiskleidia pretendento progresas. Nurodyti laikotarpius, kada, kur studijuota bei dirbta. Kadangi darbdaviai gauna daugyb CV, rayti reikia kuo trumpiau. Teksto apimtis turi neviryti dviej lap. Vertt apgalvoti, k rayti ir ko ne, kas sudomint darbdav. Taigi CV sudaro dvi sudedamosios dalys: 1) btini duomenys, 2) papildomi duomenys (t.y. paymimi privalumai, kurie utikrint darbo viet). 1. Btini duomenys Asmens duomenys: vardas, pavard, amius, gimimo data ir vieta (miestas, kaimas, apskritis), eimynin padtis (neveds / netekjusi, veds / itekjusi, isiskyrs (-usi), nalys (-)). Kontaktiniai duomenys: Adresas: pastovios gyvenamosios vietos adresas (gatv, namas, butas, valsius, apskritis, miestas, pato indeksas). Telefono numeris: kontaktiniai telefonai (nam, darbo, mobilusis telefonas). E-pato adresas (elektroninis patas, angl. e-mail). Isilavinimas: Apraant isilavinim, reikia pradti nuo paskutins mokymosi vietos. Aprayti reikia tiktai bendrj, specialj ir auktj isilavinim. Apie kiekvien baigt ar pust mokykl pirmiausia reikia parayti mokymosi metus, mokyklos pavadinim bei sigyt ar gyjam kvalifikacij ir kurs, kuriame iuo metu mokomasi. Jeigu mokykla nebaigta, tekst btinai reikia papildyti pastaba: nebaigta. Asmenims, turintiems akademin laipsn, reikia parayti ir tiksl jo pavadinim. Baigti kursai bei apmokymai: Reikia ivardinti visus baigtus kursus, pradedant nuo pai paskutini, nurodyti mokymosi juose laik, apmokymus organizavusios firmos pavadinim, kurs pavadinim bei kurs trukm valandomis. Jeigu po kurs baigimo buvo gautas paymjimas ar sertifikatas, reikia paminti ir sertifikato pavadinim. Darbo patirtis: Reikia paymti visas darbovietes pradedant nuo paskutins, t.y. dabartins darboviets: darbo period (metai ir mnuo, kada pradjote dirbti ir kada baigte), mons pavadinim, pareigas, pavaldini skaii, jeigu buvo/yra. Naudinga bt trumpai apminti mons veiklos srit ir js darbo udavinius. Usienio kalb mokjimas: Ivardinkite kalbas, kurias mokate, pradedant nuo tos, kuri mokate geriausiai. Prie kiekvienos kalbos reikia aprayti ios kalbos mokjimo lyg (galiu bendrauti, rayti, skaityti ir t.t.). 2. Papildomi duomenys: Kita informacija: Darbas kompiuteriu: Mokjim dirbti kompiuteriu reikt aprayti kaip galima isamiau. Jeigu gytas isilavinimas arba darbin veikla yra susijusi su informacinmis technologijomis, reikia paymti disciplinas, kurias mokate. Paymkite, ar turite leidim vairuoti transporto priemon ir turimas kategorijas. Laisvalaikis: Apraykite savo pomgius, sportinius interesus, pramogas, kurias mgstate, visuomenin veikl ir t.t. Rekomendacijos: Raant rekomendacijas, reikia paminti rekomendacij paraiusio asmens vard, staig ir pareigas bei esant galimybei kontaktinio telefono numer. Rekomendacij raymas nra privalomas. 134

Sudarymo data: Sudarytojo paraas: _____________ Nuotrauka prie CV kartais btina, o kartais ne. Btina tada, kai darbo iekome per darbinimo staigas ir kai darbdavys asmens nemato. O nebtinai tada, kai patys einame susitikti su darbdaviu. CV pateikus darbdaviui ar personalo atrankos monei galima laukti antrojo etapo susitikimo pokalbiui. Personalo arba darbo paiekos atvejais daniausia reikt naudoti rezium arba kombinuot variant: rezium ir CV. Kandidatas turt paisyti darbdavio pageidavim. Abejojant nereikt gdytis skambinti konkurso organizatoriams ir isiaikinti, kokia gyvenimo apraymo forma visgi yra pageidaujama. Kaip rayti rezium Rezium tai asmeninis skelbimas, kuriuo stengiats tikinti darbdav leisti atvykti pokalb. Dauguma darbdavi irs rezium kaip material js sugebjim bendrauti ratu rodym ir js nuomon apie save. Kai darbdavys gauna rezium, jis tikisi rasti tam tikros informacijos. Rezium pradioje nurodykite savo vard, pavard, adres ir telefono numer. i informacija identifikuoja jus ir suteikia darbdaviui galimyb susisiekti su jumis, jei jis susidoms js sugebjimai. Jei iuo metu dirbate, nurodykite ne darboviets, o nam adres ir telefon. Paprastai kitos rezium dalies pavadinimas bna Tikslai, ia reikt nurodyti usibrtuosius tikslus. i informacija padeda bsimajam darbdaviui tiksliai nustatyti viet, kuri js geriausiai tiktumte. Vis dlto taip rizikuojate apriboti bsimojo darbdavio poir jus ir js tikslus. Mokymosi laimjimai sudaro rezium esm. Nurodykite auktojo mokslo institucij, kuriose mokts, pavadinimus, datas, laipsnius, kuriuos gavote. Galite paminti apdovanojimus, specialius projektus, jei tai susij su darbu ar rodo tam tikrus sugebjimus. Darbo patirties apraymas turi sudaryti pagrindin rezium dal. Btinai raykite laikinus darbus, kuriuos dirbote ne vis darbo dien, vasaros darbus ir tuos, kurie susij su darbu, kur norite dirbti. Reikt ivadinti organizacij, kuriose dirbote, pavadinimus, adresus, kada dirbote, ir pareigas. Net veikla, nesusijusi su darbo tikslais, gali parodyti tokias savybes, kaip iniciatyva, sugebjimas vadovauti ar sugebjimas dirbti komandoje. Reikia surayti mones, kuriems darbdavys galt paskambinti ir isiaikinti js sugebjimus ar charakter. Rekomendacijas gali pateikti ankstesnieji darbdaviai, dstytojai, visuomenini organizacij vadovai ar net gerai inomi takingi draugai. Nurodykite i moni pavardes, organizacij pavadinimus, adresus ir telefon numerius. sra paraykite ant atskiro lapo. Prie traukdami mones sra, papraykite j sutikimo. Rezium raykite glaustai, akcentuokite rezultatus. Pasistenkite, kad rezium tilpt vien puslap, venkite pasikartojim, neraykite nereikaling asmenini duomen. Labai itsta rezium ar tokia, kuri, norint gauti btiniausi informacij, reikia skaityti labai detaliai, gali bti neskaitoma i viso. Raydami rezium, palikite daug laisvos vietos, efektyviai naudokite pabraukimus bei ymeklius. Ispausdinkite savo rezium ant geros kokybs popieriaus. Chronologin rezium. Jei gyvenimo aprayme atsiskleidia didels darbo spragos ar danas darbo keitimas, chronologins rezium veriau neraykite. Didel jos dal skirkite naujausiai darbo patiriai. Jei k tik baigte auktj moksl, pirmiausia nurodykite savo isilavinim, o ne darbo patirt. Daugiausia dmesio skirkite laimjimams bei atsakomybei, galintiems padaryti darbdaviui spd. Funkcin rezium irykina laimjimus bei atsakomyb, o ne darbo patirt. Funkcin rezium geriausiai pasirinkti k tik baigusiems auktj moksl ir turintiems ma darbo patirt. Jos taip pat naudingos monms, turintiems sprag darbo istorijoje, danai keitusiems darb ar besistengiantiems pakeisti profesijos krypt. 135

Funkcinje rezium akcentuokite ne tik laimjimus ir atsakomyb, bet ir darbo tikslus. Darbo patirt ir isilavinim pateikite rezium pabaigoje, nurodydami pavardes, datas, adresus bei pavadinimus. Jei turite aik specifin darbo tiksl, tinkamiausia gali bti rezium, akcentuojanti sugebjimus bei laimjimus, susijusius su tuo tikslu. Rezium viruje paraykite speciali srit bei darbo tiksl. Kuo daugiau isiaikinkite apie darbo tiksl ir savo gabumus, o laimjimus susiekite su iuo tikslu. Rezium pabaigoje apraykite darbo istorij ir isilavinim. Kodl taip svarbu parayti ger rezium? Daugelis darbdavi rezium skaitymui skiria apie 10-20 sekundi. Rezium neturi bti nereikalingos informacijos. Reikia prisiminti, kad tai nra autobiografija. Tekstas turi bti suprantamas, konkretus ir aikus. Antraip, pirmasis kontaktas su darbdaviu gali tapti paskutinis. iuo metu konkurencija tarp potenciali darbuotoj tampa vis didesn. Pagrindinis veiksnys, kuris gali lemti tolesn js gyvenim yra rezium. Js rezium turi isiskirti i kit, todl patariama jos raymui skirti kuo daugiau laiko bei kruoptumo. Koki darbuotoj laukia darbdaviai? Daniausiai pageidaujamos darbuotoj savybs yra ios: 1. Komunikabilumas; 2. Nuoirdumas; 3. Sugebjimas dirbti komandoje; 4. Draugikumas; 5. Motyvuotumas; 6. Loginis mstymas; 7. Lengvas adaptavimasis; 8. Darbo kompiuteriu gdiai; 9. Siningumas; 10. Pasitikjimas savimi; 11. Vadovavimo gdiai; 12. Ratvedybos imanymas. Taigi, raant rezium btina atkreipti dmes ias savybes, t.y. inoti ko i js tikimasi ir kaip sudominti darbdav. Kaip parengti lydintj laik Lydintysis laikas raomas bsimajam darbdaviui, norint j tikinti leisti atvykti interviu. Kai darbdaviai turi laisv darbo viet, jiems svarbs tokie moni poymiai, kurie rodo, kad ie gals jiems padti. Taigi kiekvien laik turite pritaikyti unikaliems darbo, mons ir pramons akos reikalavimams. Kiekvien lydintj laik raykite manydami, kad jam perskaityti bus skirtos tik kelios sekunds, tad stenkits ilaikyti skaitytojo dmes ir nepadaryti blogo spdio. Efektyv laik sudaro ne daugiau kaip keturios ar penkios pastraipos. Pradkite laik, patraukdami dmes. Paskutinysis pristatymo sakinys turi tiesiogiai rodyti js susidomjim dirbti firmoje. Pademonstruokite inias apie mon ir, jei manoma, susiekite naujas verslo pltojimo idjas su asmeniniais savo sugebjimais. Nepamirkite pagirti mons. Antrojoje pastraipoje parduokite savo vertingum, t.y. atsakykite kiekvienam darbdaviui kylant klausim: Kiek io mogaus pasamdymas padt padidinti mons peln?. Treiojoje pastraipoje apibendrinkite savo kvalifikacijas. ia pasinaudokite galimybe ianalizuoti papildomus savo kvalifikacij aspektus, galinius padti susitarti dl interviu. Sutelkite dmes tai, kad darbdaviui gali pasirodyti vertinga. Baigiamoji pastraipa skirta kvietimui veikti. ia galima paprayti darbdavio paskirti interviu ar galima pasakyti, kad paskambinsite pasiteirauti, ar jis jumis susidomjo, bei suderinti susitikimo laik. 136

Prie isisdami laik, patikrinkite, ar nepalikote raybos klaid, ar teisingai nurodte pareigas. Jei po dviej trij savaii negausite atsakymo, paskambinkite organizacij ir isiaikinkite, kodl. Galite tai padaryti ratu. Pasiteiraukite apie savo praym ir papraykite naujos informacijos, galinios padidinti js galimybes susitarti dl interviu. Jei vis dar negaunate joki ini, manykite, kad js iam darbui netikote ir buvo priimtas kitas mogus. Etikos problemos raant rezium ir palydintj laik Labai svarbu ruoiant dokumentus ivengti netikslaus fakt pateikimo ar tiesiog melo. Taigi reikt pasistengti laikytis emiau pateikt nurodym: Neipsti isilavinimo, laipsni ar apdovanojim. Kai kurie darbo iekantys asmenys mini laipsnius koled ar universitet, kuriuose tik band studijuoti. Kiti gi padidina vertinim vidurkius ar pateikia nebtus apdovanojimus. Bet kuris nesiningas praneimas yra pagrindas darbuotojui atleisti, kuomet toks melagingas faktas atskleidiamas. Neauktinti savs pareigose. Nordami pakelti savo reputacij, kai kurie pretendentai nuslepia savo tikrsias profesijas. Pvz., vienas technikas pavadino save programuotoju, nors jis i ties dalyvavo programuojant tik vien projekt savo vadovui. Pakeisti darbo (tarnybos) datas. Kai kurie kandidatai pakeiia sidarbinimo datas, siekdami nuslpti prastesn tarnyb ar nedarbingumo periodus, ligas. Ivaizda ruoiantis darbinimo pokalbiui Susitinkant su darbdaviu labai svarbus pirmasis spdis. Patraukls ir rpestingai apsireng kandidatai geriau vertinami nei tie, kurie ivaizdai skiria maiau dmesio. Pateiksime kelet patarim, kaip js turite atrodyti einant pokalb. Jei norite pokalbio metu gerai jaustis, dvkite patogius drabuius. Svarbu, kad jie bt vars ir ilyginti. Geriausia pokalb eiti su tais drabuiais, kuriuos vilktumte pirmj darbo dien. Pasistenkite gerai bei tinkamai atrodyti. Jeigu turite pastam, dirbani organizacijoje, kurioje vyks pokalbis, papraykite j patarimo. Laikykits bendr varos, tvarkos taisykli, renkits klasikiniu stiliumi ir kukliai. Yra dvi universalios taisykls: pirma, rbus reikia rpestingai priirti bei su tokiais pasirodyti pokalbyje, antra, darbuiai turi bti kukls ir nerksmingi. Kaip teigia A. Vanderbilt, daugelis staig pagal aprang gali bti suskirstytos tris dideles grupes: konservatyvaus stiliaus, prastinio ir nerpestingo. Btent tai ir turtume atsivelgti, nordami pasirinkti aprang. Konservatyvi ivaizda Jeigu js pretenduojate bankininko, finansininko, draudimo agento ar teisininko viet, apranga visuomet turi bti konservatyvi. Vyrai turi dvti tamsius kostiumus su baltais ar viesiai ydrais markiniais, avti suvarstomus pusbaius, tamsias kojines ir ryti konservatyvi spalv kaklaraiius. Moterims patartina apsirengti kostiuml arba klasikinio stiliaus suknel (btinai su rankovmis) ir batelius udarais priekiais bei emomis ar vidutinio aukio pakulnmis. Suknel ar sijonas turi bti kuo ilgesni pagal tuometin mad. Standartin tarnybin ivaizda Maiau konservatyvi staig darbuotojai: architektai, leidjai, mokytojai, ininieriai ir kt., daniausiai vilki kostiumus, tamsiai mlynus arba vilnonius sportinio stiliaus varkus su kaklaraiiais. Kai kuriose staigose kaklaraiiai neprivalomi. Vyrams einant pokalb maiau konservatyviose staigose, galima pasirinkti spalvotus ar dryuotus markinius. Be pusbai, vyrams tinka ir basuts. Moterims tinka sijonai, kostiumliai, suknels ir netgi kelns. Be rankovi sukneli vilkti nepatartina, nebent po varkeliu. Nerpestinga ivaizda Norintiems patekti veiklos srit, kurioje dirba menininkai fotografai, dizaineriai, rb modeliuotojai, urnalistai, reklamos darbuotojai, kinematografininkai, dailininkai ir kt. siloma dvti individualaus stiliaus drabuius. Dinsus tikt derinti su lengva palaidinuke arba megztiniu 137

auktu kaklu, su domiu odiniu diru ir klasikiniu nertiniu. Dinsus norintys mvti vyrai bei moterys turi kritikai pavelgti save, nes jie tinka ne kiekvienam. Beje, nepainiokite nerpestingo stiliaus su apsileidimu. Elgsena pokalbio metu darbinimo pokalb reikt traktuoti kaip monikj santyki kurso praktin uduot, kurioje paprastai dalyvauja du mons interviu imantysis bei apklausiamasis, o kartais ir didesn interviu imanij grup. Pokalbio metu ypa svarbi verbalin ir neverbalin komunikacija. Ityrus 320 darbinimo pokalbius, nustatyta, kad du svarbiausi veiksniai, nulm darbdavi sprendimus, buvo atsakym pateiktus klausimus tikslumas (lakonikumas, geranorikumas, isams, bet ne per daug ilgi atsakymai, nenukrypimas nuo temos, savo nuomons reikimas vietoje, kalbos rilumas) bei kalbos maniera (spontanikumas, odi vartojimas, artikuliacija). Taip pat svarbus aki kontaktas, aiki ir pakankamai garsi kalba, tiesi laikysena bei neverbalin kalba, atitinkanti verbalin. Tas pats tyrimas patvirtino ivaizdos ir elgsenos svarbum (Hollandsworth ir kt., 1979). Labai svarbu, kokias savo asmenybs savybes atskleisite per pokalb. Darbdavys jau bus perskaits js gyvenimo apraym, jau inos apie js laimjimus, todl pokalbio metu jis nors suinoti, koks js esate. Dauguma darbdavi uduoda tuos paius klausimus (r. XXX lentel). Kartais jie bando isiaikinti silpnsias kandidat savybes, kartais renka informacij, o kartais tikrina pretendent charakterio tvirtum ir sugebjim nepasimesti netiktose situacijose. Ruoiantis pokalbiui, patartina parepetuoti su draugais, ypa atsakinjim danai pasitaikanius provokuojanius klausimus. Praktika rodo, kad geriausia taktika pokalbio metu yra siningumas. Jei meluosite nordami gauti darb, nemaa tikimyb, kad net j gav pasiliksite dirbti organizacijoje trumpiau nei jei btumte buv iki galo siningi. Siningumas geriausia politika ir darbdaviams, nors jie ne visada jos laikosi. Jie tikrai norite gauti darb, dl kurio buvote pakviestas pokalbiui, pasistenkite sudaryti entuziastingo, intelektualaus, racionalaus, motyvuoto, tikrai besidominio organizacija mogaus spd. Nesistenkite apsimetinti, bet parodykite tikr susidomjim. Nevluokite pokalb. Dar geriau ateikite anksiau. Tai leis apsiprasti su aplinka bei atmosfera. Kartais teks palaukti, taigi pasiimkite k nors paskaityti ar pastudijuoti. Tai pads naudingai praleisti laik ir gali padaryti ger spd apie jus. darbinimo pokalbio metu daniausiai pasitaikantys klausimai Daniausiai darbdavi uduodami klausimai 1. Kokiais dalykais labiausiai domjots mokykloje ir universitete? 2. K inote apie ms organizacij? 3. Kokia js turima kvalifikacija galt utikrinti skm iame darbe? 4. Kodl susidomjote btent iuo darbu? 5. Kokios patirties gijote dirbdamas kituose darbuose? 6. Kokie js planai, susij su karjera? 7. Kokias pareigas labiausiai nortumte eiti? 8. Ar mgstate keliauti? 9. Kaip mgstate leisti laisvalaik? 10. Ar mokykloje bei universitete teko uimti vadovaujanias pareigas? 11. Ar turite koki nors speciali sugebjim ir kur juos gijote? Klausimai, kuriuos vertt pateikti darbdaviui 1. Kas dirbo prie tai iame darbe ir k jis veikia dabar? 2. Kodl kas nors i organizacijos darbuotoj nebuvo paskirtas ias pareigas? 3. Kas bus mano tiesioginis virininkas ir ar galiau su juo pasikalbti prie sidarbinant? 4. Koks js organizacijos augimo potencialas? 5. Kokia js organizacijos struktra ir kur bt mano vieta joje? 6. Koks bsimojo darbo pobdis? 7. Ar yra pareigybin instrukcija iai darbo vietai? 8. Kiek laiko galiu tiktis idirbti ioje pozicijoje? 9. Ar man reiks daug keliauti? 10. Kiek laiko tursiu praleisti toli nuo nam?

138

12. Ar turite koki ypating laimjim? 13. Kodl ijote i paskutinio darbo? 14. Kokio atlyginimo nortumte? 15. Kokia js eimynin padtis ir ios srities planai? 16. Kodl manote, kad jums patikt darbas ms organizacijoje? 17. Kokie js privalumai ir trkumai? 18. Kada galite pradti darb?

11. Kaip danai js organizacijoje didinami atlyginimai? 12. Kokios galimybs susirasti gyvenamj plot ioje vietovje?

Pokalbio metu ne tik atsakinkite klausimus, bet ir bkite pasireng pateikti savo klausimus, kurie padt gauti jus dominanios informacijos. Nebijokite klausti. Tai parodys darbdaviui, kad tikrai domits bsimuoju darbu. Pokalbis paprastai prasideda keliomis mandagiomis frazmis. Darbdavys pristato savo organizacij, o po to pradeda udavinti klausimus. Paprastai imaniojo interviu kalba uima didij pokalbio pradios dal ir nuo 60 iki 80 procent viso pokalbio. Atidiai klausykits interviu ir bandykite suprasti neverbalin komunikacij. Gal jis bando jus nukreipti kuria nors kryptimi? Ar jis links priimti jus darb, ar ne? Kaip reikt reaguoti kiekvienu atveju? Pokalbio metu patariama laikytis laisvai, natraliai, draugikai ir kartu dalykikai. ie patarimai gali bti jiems naudingi: Nesdkite ant kds krato. Tai sudaro spd, kad norite pokalb baigti kuo greiiau. Sddamas nesimuistykite, gestikuliuokite saikingai. velkite panekovui akis taip atrodysite labiau pasitikintis, energingesnis. Ilaikykite vienod balso intonacij ir nekalbkite nei per ltai, nei per greitai. Venkite parazitini odi reikia, vadinasi ir pan. Kalbdami apie dabartin ar buvus darb, jokiu bdu nejuodinkite buvusio darbdavio ar organizacijos. Visada likite mandagus. Parodykite savo teigiamsias savybes, nes ne visi imantieji interviu yra pakankamai patyr, kad pastebt jas. Pokalb pasistenkite baigti teigiama gaida, padkokite u sugait laik ir laukite, kol jums paskambins ar ratu prane atsakym. Klausimai diskusijai: 1. Kas lemia skming darbuotojo socializacijos proces organizacijoje? 2. Kodl taip svarbu sugebti dirbti komandoje? 3. Paaikinkite vadovo komunikacins kompetencijos svarb organizacijos veiklos kokybei. 4. Pateikite kelet bendravimo etiketo darbe pavyzdi.

6. RYIAI SU VISUOMENE KOMUNIKACIJOS POIRIU

Skyriaus udaviniai: Supaindinti su viej ryi samprata, veiklos specifika. Paaikinti organizacijos komunikavimo su vairiomis tikslinmis auditorijomis ypatumus. Pabrti optimalios komunikacijos svarb krizini situacij atveju. Patarti, kaip pateikti informacij iniasklaidai ir tinkamai pasirengti interviu. Vystantis tarptautiniam verslui, stiprjant ini visuomens poveikiui socialiniams procesams, valstybs, organizacijos, bendrovs ir pavieniai asmenys siekia sukurti palanki terp savo veiklai.

139

Norint suformuoti, palaikyti ar tobulinti komunikavimo bdus tarp atskir piliei, institucij, bendruomeni, organizacij ir visuomens apskritai, pasitelkiama ryi su visuomene (Public Relations) teorija ir praktika. Jau antikinje Graikijoje galima aptikti ios veiklos itak, bandym tikinti visuomen tam tikr sprendim teisingumu, gyti jos palankumui apskritai. Pirmj kart termin Public Relations 19 a. pradioje pavartojo JAV prezidentas T. Deferson. Pirmieji Public Relations teoretikai taip pat buvo amerikieiai: L. Bernays ir Ivy Lee. domus faktas, kad L. Bernays tiek i tvo, tiek i motinos puss buvo garsaus psichoanalitiko Z. Froido giminaitis. L. Bernays kaip itin kompetentingo Public Relations specialisto pirmasis reikmingas darbas buvo negatyvaus amerikiei poirio rus balet transformavimas. XX a. pradioje JAV visuomenei i meno sritis buvo visai svetima. Kai buvo paskelbta, jog Amerik atvyksta garsioji rus baleto trup, L. Bernays msi atsakingo darbo. Moterims skirtose urnaluose jis ispausdino publikacij cikl apie balerin sugebjim skoningai rengtis, mitybos proius. JAV oficiozams buvo pateikta isami informacija apie rus baleto pasaulin lov. JAV visuomen XX a. pradioje pasiymjo puritonikumu, tad nuotraukose balerin sijonliai buvo retuuoti iki keli. L. Bernays tempto darbo rezultatai pranoko jo paties lkesius: kai laivas su rus baleto trupe plauk Niujorko uost, ten jau lauk minios moni susiavjusi ir nekantraujani pamatyti pasaulinio lygmens ymybes. Kitas garsusis JAV Public Relations teoretikas buvo Ivy Lee, gyvens JAV XX a. pradioje. io specialisto teorijos esminis principas buvo is: jei organizacija negali isakyti vieai tiesos apie savo veikl, vadinasi, tos veiklos pobd btina keisti taip, kad ties bt galima deklaruoti be baims. Konsultavimas (angl. Counseling) Viej ryi atstovai padaliniuose ar viej ryi agentr atstovai konsultuoja moni vadovus, kit atsaking darb atliekanius specialistus vairiais organizacijos veiklos strategijos, komunikavimo su vairiomis moni grupmis klausimais. Tyrimai (angl. Research) Tai mokslin visuomens poiri, nuostat ir elgsenos analiz, be kurios nemanoma parengti efektyvios ryi su visuomene kompanijos strategijos. Bendradarbiavimas su iniasklaida (angl. Media Relations) Siekiama palaikyti pozityvius santykius su iniasklaidos atstovais, atkreipti j dmes svarbiausius organizacijos vykius. Ryiai su darbuotojais (Vidin komunikacija) (angl. Employee/Member Relations) Informavimas vairiais komunikacijos kanalais (organizacijos laikratyje, Intranetu, tiesiogini susitikim metu ir t.t.), motyvavimas organizuojant konkursus, pareikiant padkas, skiriant premijas, etc.). Ryiai su vietos gyventojais (angl. Community Relations) i ryi diapazonas labai platus saugant bei tvarkant aplink, sprendiant kitus abipusikai svarbius klausimus. Visuomens problemos (angl. Public Affairs) Organizacija padeda sprsti vairias visuomens problemas remiant renginius, skiriant labdar ir kt. Vyriausybs reikalai (angl. Government Affairs) Bendravimas su vyriausybs institucijomis, statym leidjais (lobizmas). Dalyvavimas sprendiant visuomens problemas (angl. Issues Management) Tai vairi aktuali visuomens problem (ekologini, mogaus teisi ir kt.) raidos tendencij numatymas, dalyvavimas spendiant ias problemas. Ryiai su finans institucijomis (angl. Financial Relations) Ryi su galimais investuotojais umezgimas ir palaikymas. Ryiai su analogiko veiklos profilio organizacijomis (Industry Relations) Keitimasis aktualia informacija, bendravimas su pramons, prekybos, kit asociacij nariais. 140

 Rmj paieka (angl. Fund Raising) Tam tikr visuomens grupi skatinimas remti organizacij, danai finansikai. Ryiai su kit taut (kultr) atstovais (angl. Minority Relations (Multicultural Affairs)) Komunikavimas su kit kultr atstovais, tautinmis maumomis vertinant io komunikavimo specifik. Specials renginiai (Special events) Organizuojami renginiai siekiant paskatinti susidomjim nauju produktu, atkreipti dmes naujai steigt filial ir pan. Rinkodaros komunikacijos (Marketing Communications) Rinkodaros tiksl rmimas panaudojant RSV (spaudos konferencijos, susitikimai su iniasklaidos atstovais, publikacijos, nuorodos ir kt.). 6.4. Ryiai su bendruomene. Tikslai ir udaviniai 6.7. Krizi vadybos komunikaciniai aspektai Bet kurios organizacijos, mons reputacija, vaizdis yra susijs su jos veiklos stabilumu. Egzistuoja daugelis veiksni, kurie lemia skming organizacijos funkcionavim. Lietuvoje daugelio moni bankroto buvo galima ivengti, jei monse bt buv parengti krizi prevencijos planai ir instrukcijos, kaip reikt organizacijai veikti nepalankiomis aplinkybmis. Krizi prevencijos plano parengimas Lietuvos moni vadov danai nuvertinamas, traktuojamas kaip netikslingas l vaistymas. Taiau finansiniai itekliai, skirti krizs padariniams likviduoti reabilituojant mons reputacij, bus ymiai didesni. JAV finans analitikai pastebi, kad vartotoj lojalumas didesnis monei, skmingai veikusiai kriz, nei monei, kuri nepatiria ekonomini ar kitokio pobdio problem (Cohn 2000, 110 p.). Ekonomins krizs verslo pasaulyje daniausiai siejamos su gamtos stichijos padaryta ala, neprognozuotais pramoniniais incidentais naftos isiliejimu ar Tylenolio neskme (7 mons mir JAV apsinuodij Tylenolio tabletmis). Lietuvoje analogikas incidentas vyko Dvarioni keramikos monje, kur dl stichins nelaims (ems nuoliauos) mon patyr milijonini nuostoli. JAV Krizi valdymo instituto (Institute for Crisis Management, ICM) duomenimis, 1990 met Amerikoje neprognozuot krizi buvo palyginti maai. Taiau neretai krizines situacijas iprovokuoja monje brend konfliktai, kurie buvo gerai inomi t moni vadovams (ICM 2003). Klaidingai manoma, kad pagrindins krizi prieastys darbuotoj profesionalumo stoka arba stichins nelaims. Pasak instituto specialist, dauguma krizini situacij susiklosto dl prastos mons vadybos (r. lentel 1). Krizi valdymo instituto duomenimis, dauguma krizini situacij ikyla todl, kad mons vadovai, disponuodami informacija apie esanias problemas, nesiima operatyvi veiksm laiku jas eliminuoti. Kriz itinka tada, kai mon adekvaiai nesusieja savo veiklos ir aplinkos, rinkos parametr, nesugeba adaptuotis prie besikeiiani rinkos poreiki. KTU docent V. Kavaliauskien iskiria bazin organizacijos ilikimo kategorij ekonomin gyvybingum, kur praradus mon itinka kriz. Ekonominis gyvybingumas tai bendras atskir ekonomini subjekt, j grupi sugebjimas nedelsiant ir tinkamai reaguoti visus subjekt veiksmus bei pokyius, vykstanius ekonominje sistemoje nuolat besikeiianiomis rinkos slygomis, sutelkiant dar ilikusius iteklius tolimesnei ekonominei veiklai (Kavaliauskien 1997, 48 psl.). Robin Cohn pateikia neskmingas krizes vadybos pavyzd. Pasaulyje ymus keleivinis garlaivis Queen Elizabeth 2, ileids 45 mln. doleri laivo atnaujinimui, taiau iki galo nebaigs rekonstrukcijos darb, leidosi transatlantin kelion. Biliet kainos svyravo nuo 2 iki 8 tkst. doleri. Laikas kelionei buvo numatytas i anksto, laivo vadovyb atidti kelion neplanavo. Tad laive plaukusi 600 keleivi atostogos buvo neskmingos dl nuolatini remonto darb, elektros 141

linij gedimo ir kit trukdi. Niujork keleiviai nuvyko keliomis dienomis vliau nei buvo numatyta. Laiv uoste pasitik iniasklaidos atstovai visais telekomunikacijos kanalais informavo apie neskming marrut. Dl io nepavykusio reiso kompanija ileido 11 mln. doleri keleivi nuostoliams padengti, buvo priversta kurti 50 mln. doleri fond keleivi sveikatos problem prevencijai ateityje. Kompanija patyr 22 mln. doleri nuostoli, incidentas buvo pavieintas iniasklaidoje, atsistatydino aukiausiojo lygio vadovai (Cohn 2000, 122 p.).

Darbo konfliktai 14% Nelaimingi atsitikimai 6% Katastrofos 8% Klasiniai konfliktai 5% Darbo nevykdymas 7%

Smurtas darbe 5% Ekonominiai nusikaltimai 19%

Prastas valdymas 13% 6 kitos kategorijos Diskriminacija Aplinkos 12% 5% poveikis 6%

XXX pav. Verslo krizs 1998 metais JAV Kitas netinkamos krizins vadybos pavyzdys didiausias aplinkos utertumo atvejis pasaulinje praktikoje Exxon Valdez naftos isiliejimas Aliaskos krantuose. Ypatingomis darbuotoj pastangomis, dirbant ypa prastomis oro slygomis, nelaims padariniai buvo likviduoti, taiau tik prajus 2 savaitms po vykio kompanijos vadovyb nutar atvykti incidento viet ir vieai isakyti savo nuomon. Operatyvumo stoka buvo akivaizdi. Kompanija prarado lyders pozicij (lig tol pirmavusi, ji nusmuko treij nafta prekiaujani kompanij viet). Dl valymo darb ji patyr 1 bilijon doleri nuostoli; vliau teism sprendimu teko sumokti papildomus 3 bilijonus doleri kompensacijoms. 6.7.1. Krizi tipologija Organizacijose ir institucijose kylanias krizes galima klasifikuoti vairiai. Visgi, remiantis pasauline praktika, gana danas toks krizi klasifikacijos bdas: Staigiosios krizs; Ikylanios krizs; Pastoviosios (permanentins) krizs. Staigij krizi grupei priskiriamos ekstremalios situacijos, kada itin stokojama laiko operatyviems veiksmams minimizuojant nelaims padarinius. Ikylanij krizi grupei priskiriamos krizs, kurioms organizacija ar mon buvo i esms pasiruousios, buvo sudaryta krizi prevencijos programa. Pastoviosioms krizms priskiriamos nepalankios situacijos, kuri trukm yra ilga (mnesiai ar metai), nepriklausomai nuo j eliminavimo strategijos. Tuomet ikyla reali gand tikimyb (Poepcovas 1998, 258 p.). Gandai paprastai kyla dl informacijos stygiaus. Jei kompanijoje apie vykstani krizin situacij nra informuojama jos bendruomen, gandai netrunka pasklisti. R. 142

Cohn teigimu, prasta mons vidin komunikacija sudaro didiausi prielaid kompanijos veiklos destabilizavimui (Cohn 2000, 238 p.). Europos Sjungos alims gresianios krizins situacijos gali susidaryti dl i prieasi: ekologini konflikt, produkcijos centralizacijos, darbo viet praradimo, streik, gand ir kt. (Poepcovas 2001, 258 p.). VDU Socialini moksl daktaras G. Radzeviius, remdamasis vokieio J. Hauschildto tyrimais (2000), krizi prieastis skirsto dvi grupes: 1. Organizacijos, kurias paveikia verslo/rinkos specifika (neadekvatus rinkos vertinimas, vadybiniai spendimai, priklausomyb nuo keli tiekj, smulki vartotoj grup, neteisinga produkto, jo realizavimo politika ir pan.). 2. Organizacijos, kurias paveikia pai organizacij struktra, veiklos sistema (vadybos specialist nepakankamas kvalifikuotumas, neefektyvios pardavimo ir kontrols sistemos; klaidingas finansini sraut paskirstymas ir pan. (Radzeviius 2003, 221 p.). Organizacijos veiklos kryptis nulemia galim krizi situacij pobd. Kiekviena efektyviai funkcionuojanti kompanija privalt turti krizs veikimo strategijos planus, sugebti veikti pakitusiomis slygomis. Krizi valdymo trukdiai. Daugumai krizini situacij bdingi i esms tie patys sunkumai, kliudantys organizacijai (monei) funkcionuoti pakitusiomis slygomis. Problemos yra daniausiai ios: 1. Netiktumas Danai organizacijos atstovas spaudai ar RSV atstovas apie nepalanki situacij suino i iniasklaidos atstov, kurie kreipiasi praydami pakomentuoti situacij. 2. Informacijos stoka vyki raida spartesn, nei spjama pateikti iniasklaidai informacij apie juos. 3. Situacijos kontrols praradimas i problema ikyla daniausiai tuomet, kai keli nepalanks vykiai ikyla vienu metu. Gandai plinta itin greitai ir neretai priimami kaip reals faktai. Tai itin apriboja situacijos kontrols galimybes. 4. Panika Kada krizins situacijos metu bijomasi vieumo spaudos konferencij, vie pasisakym ir pan., organizacija pasijunta tarsi ublokuota, tad kyla panikos jausmas. Tuomet itin sunku blaiviai mstyti, operatyviai sprsti ir veikti. 6.7.2. Ryi su visuomene (RSV) tarnyb darbas krizini situacij metu Krizini situacij valdymas yra viena i svarbiausi ryi su visuomene atstov arba tarnyb (RSVT) veiklos srii. Didels kompanijos turi savus ryi su visuomene padalinius. Nedidels mons, taupydamos las paios kontaktuoja su iniasklaidos atstovais ir RSV agentras kreipaisi tik ikilus krizms. Pagrindines krizi valdymo programos sudedamosios dalys yra ios: Krizs pobdio nustatymas; Veiksm plano sudarymas galim krizi atveju; Krizs valdymas jai vykstant; Krizs likvidavimas (Poepcovas 2001, 257 p.). Neretai akcentuojama patirt nuostoli, galim kompensacij nustatymo bei organizacijos reputacijos reabilitavimo svarba (Alioina 1997, 195 p.). Ikilus krizinei situacijai, pradiniame jos etape svarbu nustatyti, kokiais laiko bei finansiniais itekliais disponuojama krizei veikti. 6.7.3. Krizs valdymo modelis

143

Komunikacinis krizs valdymo modelis padeda suprasti RSVT veiklos pobd krizs itiktoje organizacijoje:

KRIZIN SITUACIJA

RSVT

VIDINIS LYGIS 1. Komandos sudarymas 2. Darbas su personalu

IORINIS LYGIS 1. Darbas su auditorijomis 2. Darbas su MIP

Krizins situacijos metu komunikacijos procesas vyksta 2 lygmenimis: vidiniame bei ioriniame. Krizs valdymo komandos sudarymas. Siekiant efektyvesns krizins situacijos kontrols, privalu sudaryti krizs valdymo komand (finans, teiss, personalo valdymo profesionalai, atstovai iniasklaidai, vyriausiasis koordinatorius krizins situacijos metu ir pan.). Krizi valdymo institutas (Institute for Crisis Management) krizins komandos narius skirsto tris grupes: 1. Vykdymo grups nariai, turintys kuo operatyviau kontroliuoti krizs eig; 2. Valdymo grups nariai, telkiantys pajgas ir priimantys sprendimus; 3. Komunikacins grups nariai, nuolat informuojantys vidines ir iorines tikslines auditorijas (investuotojus, lobistus, akcininkus, tiekjus, platintojus, vartotojus, profsjungas, finans analitikus, valstybs administracij ir kt.) (ICM 2003, 3 p.). Krizs valdymo komandos veiklos elementus iliustruoja i schema:
VYKDYMO GRUP Vykdyti krizs likvidavimo veiksmus; Apsaugoti darbuotojus ir krizs metu vykstanias biznio operacijas; vertinti krizin situacij finansiniai procesai; Organizuoti krizs valdymo bstin. VALDYMO GRUP Mobilizuoti krizin komand; Nustatyti krizs poveikio laipsn; Patarti vyresniems mons pareignams; Pritaikyti krizs valdymo plan monje; Pasiruoti komunikacijai ioriniu lygiu. KOMUNIKACIN GRUP Komunikuoti su mons darbuotojais, Darbuotoj eimomis, Rmjais ir reklamdaviais, Valdios atstovais, iniasklaida, Fondais.

144

Schema 2. Krizs valdymo komandos veiklos elementai (altinis: Institute for Crisis
Management 2003, 3 p.)

6.7.4. Svarbiausios komunikacijos klaidos krizs metu 1. Struio metodas. Jeigu, vykus krizei, organizacijos vadovai elgsis tarsi nieko nebt vyk, tai tokia laikysena gali sukelti itin prieik tikslini auditorij reakcij. Organizacijos vadov tyljimas tokiu atveju interpretuojamas kaip kit asmen, kuriuos kriz paliet, poreiki bei nuomons ignoravimas, atsisakymas padti nukentjusiems asmenims. 2. Prieikas nusiteikimas iniasklaidos atvilgiu. Jeigu su iniasklaidos atstovais bendraujama nenoriai ir nepakankamai korektikai, tai sukelia j prieik nusiteikim organizacijos vadov atvilgiu. Informacij urnalistai susirinks i kit altini, o publikacijos apie kriz turs itin negatyv pobd. Be to, jeigu informacij apie vykus incident teikia pati organizacija, tai daug didesn tikimyb, kad vykiai iniasklaidoje bus nuviesti palankesniu organizacijai rakursu. 3. Nepakankamai aikios ir suprantamos kalbos naudojimas. Jeigu praneimai, skirti krizs paliestoms tikslinms auditorijoms, bus nevisikai joms aiks ir suprantami dl speciali termin naudojimo, sudting sakini konstrukcij, nuoseklumo stokos ir pan., tai j naudingumo koeficientas bus emas. 4. Informacijos pateikimas ignoruojant tikslini auditorij emocin nusiteikim. Jeigu organizacijos vadovai pateiks tik oficiali informacij ir ignoruos moni, kuriuos paliet kriz, abejones, nerim, baim ir kitas negatyvias emocijas, tai toji oficiali informacija bus maai paveiki. Teikiant informacij iniasklaidai visuomet svarbu suprasti moni vidin bsen ir pirmiausiai informuoti apie priemones, kuri imtasi moni saugumui utikrinti. 5. Tik raytins informacijos skelbimas. Svarbu paskelbti ne tik raytin informacij, bet ir tiesiogiai susitikti su asmen grupmis, kurias kriz paliet tiesiogiai. Atviras panekesys su monmis padeda efektyviau bendrauti, operatyviau informuoti juos labiausiai rpimais klausimais. Daniausiai urnalist pateikiami klausimai kilus krizei: 1. Ar kriz kilo dl js organizacijos kalts? Jei ne, kieno tai kalt? 2. Kokie js organizacijos veiksmai siekiant pagerinti susiklsiusi situacij? 3. Kaip js organizacija suinojo apie kriz ir kaip pirmiausiai reagavo j? 4. Ar pajutote krizs spjamuosius signalus? Jei taip, k organizacija nuveik krizs prevencijai? 5. Kodl js organizacija nesim joki prevencijos priemoni? 6.7.5. Darbas su personalu Kad krizin situacija netapt dar labiau komplikuota, btina efektyviai komunikuoti su paios organizacijos bendruomene. Iskiriamos tokios galimos problemos kompanijos viduje: a) informacijos stoka; b) gandai; c) psichologiniai barjerai tarp aukiausiojo, vidutiniojo vadov ir darbuotoj lygmens, jei vadovai link nutylti faktus. Visa krizs itikta kompanija privalo bti nuolat informuojama vaizdo, radijo kanalais, informaciniais biuleteniais. Darbuotojai turt i anksto inoti, kaip privalu elgtis krizs metu, kur gauti isami informacij ikilus grsmei. Norint ivengti destruktyvaus gand plitimo, RSVT galt organizuoti gand kontrols sistem (klausim dut). Johnatanas Bersteinas teigia, kad, stokojant vidins komunikacijos kultros, bendravimas su iorinmis auditorijomis gali tapti neefektyvus (Bernstein, 2003). 145

Svarbu, kad kompanijos vadovai ar kiti autoritetingi asmenys patys susitikt su monmis, juos isamiai informuot. 6.7.6. Bendradarbiavimas su iniasklaidos atstovais. Krizs informacijos vadyba Kitas svarbus RSVT komunikacins strategijos etapas organizacijos tikslini auditorij identifikavimas, ityrimas ir nuolatinis j informavimas. Priklausomai nuo mons dydio, RSVT turt komunikuoti su investuotojais, lobistais, akcininkais, tiekjais, platintojais, vartotojais, finans analitikais, valstybs administracija ir kt., nuolat informuoti juos apie krizs mast, pasekmes, jos valdymo rezultatus. Turi bti i anksto parengta operatyvios komunikacijos sistema fakso, telefono numeri sraai, elektroniniai adresai ir pan. Svarbu inoti, kokio pobdio informacija kiekvienai tikslinei auditorijai yra aktuali. Tai lemia jos veiksmingum. Darbas su iniasklaida. Krizins situacijos metu RSV specialistai pataria negatyvi informacij iniasklaidai pateikti pirmiesiems. Kaip teigia Cohn (2000), kompanija, kuri nutyli informacij, ikart tariama nesielgianti netinkamai. Kada ji teigia neturinti ko slpti ir bna atvira, iniasklaida nustoja ja domtis. Pasakykite, jog neturite komentar (no comments, aut. past.), ir js bsite stebimas lyg per padidinamj stikl (Cohn 2000, 137 p.). Krizinei situacijai neretai bdinga informacijos stoka spariai besikeiiant vykiams pateikti btina aiki ir visiems suprantam vyki interpretacij. Jei laiko nestokojama ir urnalist dmesys kol kas nedidelis, RSV specialistams tikslinga ianalizuoti: su kokiomis iniasklaidos priemonmis organizacijoje yra umegzti glaudesni ryiai; kuriais urnalistais galima labiausiai pasitikti. Daugelyje studij apie krizi valdym apie tai neusimenam, taiau manoma, kad kompanijai yra itin aktualu, kas pirmiausia informuos apie kriz. iniasklaidos precizika atranka utikrint kuo objektyvesn ar bent jau palankesn organizacijai informacij, vengiant ikreipt, sensacing ar pernelyg negatyvi vertinim. Krizins situacijos metu kompanijoje turi pradti funkcionuoti informacinis centras, kur urnalistai gaut nuolat teikiam ir atnaujinam informacij. Taip pat vis par turi veikti visi komunikaciniai kanalai: nuolat atnaujinamas internetinis puslapis, faksas, telefonas, organizuojamos spaudos konferencijos, brifingai, platinami informaciniai informaciniai praneimai (press-release, angl.). Pasak G. Poepcovo, RSVT turi pateikti urnalistams patikrint fakt versij, nes antraip jie suras kitus informacinius altinius. (Poepcovas 2001, 259 p.). Komunikuojant su MIP rekomenduojama tokia komunikacijos strategija: 1. krus informacin centr, komentuojant vairius incidento faktus, RSVT paskiria atsaking kompanijos pareign, oficialiai atsakinjant iniasklaidai rpimus klausimus. is atstovas per vis krizs laikotarp turi bti nuolat informuojamas visais kompanijos finansiniais, teisiniais bei techniniais klausimais. Svarbu, kad jo kandidatra bt numatyta i anksto, asmuo pasiymt komunikaciniais sugebjimais. 2. Kitame etape RSVT turi parengti pirmuosius praneimus spaudai, atsakanius klausimus: kas, kur, kasa, priklausomai nuo situacijos. 3. RSVT ir krizin komanda turi bti pasiruousi bet kuriuo metu koordinuoti vis kompanijos struktr veikl. Svarbu nuolat rengti pasitarimus, nustatyti, kokio pobdio ir kokiais kanalais informacija turi bti pateikta artimiausiame spaudos praneime ar brifinge (Doti 1998, 205 p.). 4. RSVT patariama suburti kompanijai palanki ekspert, analitik grup, kuri taip pat galt dalyvauti susitikimuose su iniasklaidos atstovais. Pozityvi treij asmen nuostata ir profesionalumas galt suteikti verting pastab (Cohn 2000, 220 p.). 5. Per krizs laikotarp RSVT turi analizuoti bei vertinti vykstanius procesus. Svarbu laiku patikrinti kompanijos personalo darbo kokyb; laiku reaguoti kit tikslini auditorij elgsen; stebti, kokie krizins programos etapai skmingai realizuojami, o, kurie ne, atlikti btinas korekcijas (Alioina 1997, 206 p.).

146

Tikslinga atlikti nuolatin iniasklaidos monitoring, kuris nustatyt, koks kompanijos vaizdis formuojamas krizs metu ir kokios iniasklaidos priemons yra negatyviai nusiteikusios kompanijos atvilgiu. RSVT krizs informacijos vadyba. Jei informacija apie kriz dar nra pasiekusi iniasklaidos, gandai dar nepradj sklisti, RVT specialistai bendrovje gali pradti valdyti komunikacin krizs proces. Krizs informacijos vadyboje G. Poepcovas RVT specialist vadina spindoctor (spin (angl.) sukimasis, skurys), kuris dirba pagal keli etap komunikacin model (Poepcovas 2002, 69-70 p.).
Krizs vykio laukimo etapas, informacijos pobdio orientavimas iniasklaidai, informacijos paketo krimas, vairi auditorij paruoimas informacijos pavieinimui

Krizs nuvietimas iniasklaidoje

Informacijos poveikio analiz, tolesni komunikacini taktik krimas ir organizavimas

Schema 3. Komunikacinis modelis krizs informacijos vadyboje (altinis: ., , 2002, 69-70 p.)
RSV specialistas turt bti susipains su iniasklaidos priemoni specifika, ypa su naujien selektyvumu, kur iniasklaidos akirat patenka tik tam tikra dalis informacijos. urnalistai renkasi vykius, suteikdama jiems didesn ar maesn reikm, o kitus nuslpdama nuo auditorijos visai. Pabrdamas autoriteting komentatori pasisakym svarb, G. Poepcovas usimena apie amerikiei RSV naudojam surrogate speakers taktik, kada greta oficiali kompanijos asmen iniasklaidoje savo nuomon pareikia garss informacins rinkos asmenys universiteto profesoriai, partij atstovai, yms visuomenje veikjai, kuriuos visuomen vertina palankiai. Tokiu bdu visuomen greiiau patiki RSVT pateikta informacija. Kad ir kokiais bdais bt kontroliuojama krizin informacija, svarbu, kad ji kuo anksiau pasiekt tikslines auditorijas. Komunikacinio proceso skm priklausys nuo to, kas ir kaip pateiks pirmj vykio interpretacij. Krizins situacijos metu RSV specialistas turi reaguoti visas igirstas nuomones, ypa, jei jas isako konkurentai. Situacija gali komplikuotis, jei iniasklaidoje vyraus nepalanks oponent vertinimai.

RSVT darbas kriziniu laikotarpiu turi bti kompleksikas ir kolegialus (r. Schem 4).
Nukentjusieji Bylos teismuose Galimos administracins baudos

Pavyzdingai valdoma kriz

Minimalus spaudos dmesys

Pozityvi visuomens nuomon

Laikinos verslo neskms

mons ekonomins verts laikinas smukimas Laikinos finansins problemos

147

Traumuoti darbuotojai

Galimos administracins baudos

Schema 4. Pavyzdingo krizs valdymo modelis (altinis: Robin Cohn, The PER Crisis Bible, 2000, 112 p.) Komunikacijos strategijos formavimas krizini situacij metu. Norint tinkamai komunikuoti su visuomene itikus krizei, svarbu adekvaiai vertinti iuos penkis pasirengimo aspektus: 1. Auditorijos identifikavimas. Tikslini auditorij gali bti keletas, pvz., organizacijos pareignai, tarnautojai, j eimos, iniasklaida ir kt. Ne visos tikslins auditorijos privalo gauti vis informacij apie kriz. Svarbu, kad tikslines auditorijas pasiekt toji informacija, kuri yra jiems aktualiausia. 2. Tinkamo organizacijos atstovo pasirinkimas. Organizacijos atstovo paskirtis atsakyti klausimus, suinoti pageidavimus. Svarbu, kad kiekvienas organizacijos darbuotojas operatyviai gaut atsakymus visus j dominanius klausimus. 3. Optimalaus komunikacijos stiliaus nustatymas. Informacija turi bti perduodama operatyviai. Komunikatoriai privalo ilaikyti tinkam balans informuojant darbuotojus ir kruopiai praneant itin negatyvias inias. Bendraujant su darbuotojais krizi metu, pirmiausiai dera atsakyti klausimus: kas, k, kur, kada, kodl, kaip. Organizacijos vadovai turi vengti abejingumo ar nejautrumo darbuotoj interes ir poreiki atvilgiu. Labai svarbu, kad organizacija visada sakyt ties ir neskleist melaging praneim. inoma, tai nereikia, kad privalu pateikti konfidenciali informacij. 4. Btin veiksm sinchronizavimas. Krizs metu kiekvienas komunikacinis procesas yra itin apribotas laiko poiriu. Be to, duomenys turi bti pateikiami itin operatyviai. Svarbu pasirinkti tas komunikacines priemones, kuriomis organizacija teiks ir gaus informacij krizs metu. 5. Komunikavimo su iniasklaida strategija. Nuolatinis komunikavimas su iniasklaida yra itin svarbus krizini situacij metu. Optimaliausias kreipimosi iniasklaidos atstovus laikas yra tas, kai organizacija susisiekia su iniasklaida anksiau, nei i kreipiasi organizacij informacijos. Keletas patarim praneim spaudai autoriams. Press-release (praneimai spaudai) ir spaudos konferencijos yra daniausiai naudojamos ryi su visuomene priemons praneti visuomenei apie organizacijoje vykusi kriz. Svarbu ne tik pateikti informacij tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, bet ir aikiai, logikai, paprastai idstyti mintis. tai keletas patarim asmenims, kurie rao praneimus spaudai krizini situacij metu: 1. Apgalvokite tinkamiausi informacijos kaupimo ir analizs sistem, kuri padt informacij teikti iniasklaidai ir kitoms tikslinms auditorijoms, kurias kriz tiesiogiai lieia. 2. Nusprskite, kokiu bdu pateiksite jautri informacij. Paraginkite vadovus nusprsti, kokia informacija ir kuriuo laiku turt bti paskelbta. 3. Gerai suvokite vairi tikslini auditorij interesus. Daugumai organizacij yra aktuali iniasklaidos, vartotoj, klient, organizacijos darbuotoj nuomon. Kiekvienai auditorijai turi bti i anksto parengti adres, faks, e-pato bei telefon sraai. Privalu inoti, kokios informacijos konkreti auditorija ieko. Negalima vairioms tikslinms grupms pateikti vien ir t pat tekst. 4. Raykite siningai, atvirai ir lakonikai. Venkite daugiaodiavimo, pasidalinkite svarbiausia informacija. Klausimai diskusijai: 1. Kodl, js manymu, yra taip svarbu kruopiai identifikuoti tikslines auditorijas ryi su visuomene poiriu? 148

2. Kokie, js nuomone, yra efektyviausi organizacijos vadov komunikavimo su vidine auditorija bdai? 3. Apibdinkite komunikacijos strategij krizini situacij metu. 4. Kaip tinkamai pasirengti interviu su iniasklaidos atstovu?

149

LITERATRA
1. Bagdonas E. Verslo pradmenys. Kaunas: Technologija, 1996. 2. Bagdonas E., Rapalien L. Administravimo principai. Kaunas: Technologija, 1996. 3. Barauskien V. Dalykin komunikacija. K: Technologija, 2002. 4. Barauskien V. Biznis ir profesinis vaizdis. Kaunas: Kauno technologijos universitetas, 1993. 5. Bielinien J. Ikalbos menas. Vilniaus dails akademijos leidykla, 2000. 6. Ceceviit I. (2003). Student komunikacins kompetencijos ugdymas tikslinje edukacinje aplinkoje: daktaro disertacija. Kaunas: Kauno technologijos universitetas. 7. Dabartins lietuvi kalbos odynas. Vilnius, 1993. 8. Gyvenimas pagal tikslus, rezultatus ir atpild: studentiki pamstymai. Kaunas: Technologija, 1998. 9. Guas A. Bendroji psichologija. Vilnius: Mokslas, 1986. p. 352. 10. Jansone I. Komunikaciniai tekstai: suprantama ir nesuprantama // Meniniai tekstai ir komunikaciniai tekstai. Mokslins konferencijos tezs. iauliai, 1997. 11. Jovaia L. Edukologijos vadas. Kaunas: Technologija, 1993. 12. Jovaia L. Pedagogikos terminai. Kaunas: viesa, 1993. 13. Juceviien P. Organizacijos elgsena. Kaunas, 1996. ISBN 9986-13-433-1. p. 284. 14. Juceviien P. Organizacin elgsena. Kaunas: Technologija, 1994. 15. Juoerien N., Liugailait V. odis scenoje // Gimtasis odis, 2001, Nr. 4. 16. Koeniauskien R. Retorika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 1999. 17. Kuneris M. Tobula kalba aliems. Kaunas, 1999. 18. Lekaviien R. Bendravimo psichologijos paskait konspektas, 1999. 19. Lydeka A. Protokolo pagrindai kiekvienam siekianiam... Vilnius: Eugrimas, 1999. 20. Markeviien E. Bendravimo esm ir elementai // Mokslas ir technika. 1993, Nr. 7-8. 21. Markeviien E. Bendravimo esm ir elementai // Mokslas ir technika. 1993, Nr. 9. 22. Miseviius V. Tarptautinio bendravimo protokolas. Kaunas, 1998. p. 260. 23. Naucknait Z. Ikalbos mokymas. Kaunas: viesa, 1998. 24. Neverauskas B., Rastenis J. Vadybos pagrindai (mokymo priemon). Kaunas: Technologija, 1994. 25. Noseviit S. Scenos kalba. Kaunas, 1997. 26. Nugarait A. Valdia ir iniasklaida, Vilnius, ALF Lietuvos urnalistikos centras, 1999. 27. Pascal B. Mintys. Kaunas: Aidai, 1997. 28. Paulaviit A. Verslo etikos bkl Lietuvoje. Vilnius: Technika, 1998. 29. Pranulis V., Pajuodis A., Urbonaviius S., Virvilait R. Marketingas. Vilnius: Eugrimas, 1999. 30. Railien B. Komunikacija mokslinje veikloje // Komunikacijos ir informacijos procesai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1996. 31. Razauskas R. Pokalbio technika ir taktika. Vilnius: Vilnis, 1992. 32. Richard R. Gesteland. Kaip igauti TAIP. Menas bendrauti ir dertis vairiose kultrose. Vilnius: Tyto Alba, 1997. 33. Sheils J. (1995). Komunikacija kalbos pamokoje. Kalb mokymasis ir mokymas bendrauti. Vilnius: Leidybos centras. 34. Stoner J. A. F., Freeman R. E., Gilbert D. R. Vadyba. Kaunas: Aura, 1999. 35. Vadovo pasaulis. Paiolis, 2000, balandis. 36. Vadovo pasaulis. Paiolis, 2002, vasaris. 37. Vanderbilt A. Viskas apie etiket. Melsa, Algarv, 1996. 38. emaitis V. Bendravimo prasm. Vilnius: Ethos, 1992. 39. Wrede-Grischart R. Manieros ir karjera. Vilnius: Pradai, 1996. 150

40. . . . : , 1997. 41. . . ? - : , 1990. 42. . . , , 1998. 43. , . : , 1997. 44. -, PR : , , , , 2002, p. 33. 45. ., ., . . : , 1994. 46. ., , 2002. 47. . . . ., - ., 2000. 48. .. , . ., 1998. 49. Scott M. Cutlip, Allen H. Center, Glen M. Broom. . , , Moscow, 2001, p. 23. 50. Agee, W. K., Ault, P. H., Emery, E. Introduction to Mass Comunication. New York: Harper & Row Publishers, 1987. 51. Argenti P. A. Corporate Communication. USA: Irwin, 1994. 52. Baird L. S., Post J. E., Makon J. F. Management. Harper & Row Publishers, Inc., 1990. 53. Baker M. Marketing. An Introductory Text. London: Macmiller, 1991. 54. Bell H. A. Business Comunication: toward 2000. Cincinati Ohio: South-Western Publishing Co., 1994. 55. Bernstein J. Crisis management. Integrating Public Relations and Legal Strategy // <http://www.bernstein.com/azzaty4.html>. 56. Boone L. E., Kurtz D. L. Contemporary Business Communication. New Jersey: Prentice Hall, 1994. 57. Boone L. E., Kurtz D.L, Block J. R. Contemporary Business Communication. 2nd ed. Upper Saddle River: Prentice Hall, Inc., 1997. p. 647. 58. Bovee C. L., Thill J. V. Business Communication Today. New Jersey: Prentice Hall, 1997. p. 676. 59. Bovee C. L., Thill J. V. Excellence in Business Communication. New York: McGrawHill, Inc., 1991. p. 542. 60. Cherrington D. J. Organizational behaviour: The Management of individuals and Organizational performance. New York: Ally&Bacon, Inc., 1994. 61. Clampitt P. G. Communicating for Managerial Effectiveness. USA: Sage Publications, 1991. 62. Clawson S. Crisis Communication Plan: A Blue Print for Crisis Communication // <http://aboutpublicrelations.net/offFiles/Off197.htm>. 63. Cohn R. The PER Crisis Bible. New York: Truman Talley Books, St. Martins Press, 2000. 64. Conrad C. Strategic Organizational Communication: Cultures, Situations and Adaptation. New York: Rinehart & Winston, 1985. 65. Courtland L., Thill J. Business comunication today. New Jersey: Prentice Hall, 1988. p. 676. 66. Cutlip S. M., Center A. H., Broom G. M. Effective Public Relations. New York: PrenticeHall, Inc., 1985. 67. Dodd C. H. Dynamics of Intercultural Communication. Wm. C. Brown Publishers, 1987. 68. Daft R. L. Organization theory and design. 1993. 69. Drucker P. Management Case. Harpers College Press, 1977. 70. Gorden W., Nevils R. We mean Business. New York: HarperCollins College Publishers, 1993. 71. Greene M., Ripley J. G. Communicating for Future Business Profesionals. USA: Prentice Hall Inc., 1998. 151

72. Grice G. L. Skinner J. F. Mastering Public Speaking. Prentice Hall, England Cliffs, New Jersey, 1993. 73. Gudykunst B., Ting Tomey S., Nishida T. Communication in personal relationship across cultures. Thousand Oaks: Sage Publication, Inc., 1996. p. 268. 74. Gudykunst W. B. Ting Toomey S. Culture and Interpersonal Communication. CA: Newbury Park, 1988. 75. Gudykunst W. B. Theories in intercultural communication. Newbury Park: Sage, 1988, p. 205. 76. Hall E. T. The dance of life: The other dimension of time. Garden City: Anchor/Doubleday, 1983. p. 235. 77. Handbook of Teamworking. Gower House, 1999. 5310 p. 78. Harcount K., Merrier H. Advanced Business Communication. Third edition. USA, 1996. 79. Helbuegel D., Woodman W. Organizational behaviour. New York: Prentice Hall, 1996. p. 325. 80. Hellriegel D. Organizational behaviour, 1989. 81. Higgins J. M. Human relations. Behaviour at Work. New York: Random House, 1982. 82. Himstreet W. C. Baty W. M., Lehman C. M/ Business comunication. 10th ed. USA, 1992. 83. Hodgetis R. M. Modern Human Relations at Work. New York: CBS College publishing, 1987. 84. Hybels S. Weaver II R. L. Communicating effectively (2 nd ed.). New York: Random House, 1989. 431 p. 85. Hutmacher W. (1996) General Report in Symposium on Key Competences in Europe. Council for Cultural Co-operation. A Secondary Education for Europe. Berne, March. 86. INSTITUTE OF CRISIS MANAGEMENT. <www.crisisexperts.com>. 87. Jablin Frederic M. Social Cognition and Communication. Beverly Hills: CA, 1988. 88. James A. F. Stoner, R. Edward Freeman, Daniel R. Gilbert, Jr. Vadyba. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 1999. 89. Jefkins F. Planned Press and Public Relations. Glasgow and London: Blackie, 1986. 90. John V. Thill, Courtland L. Bovee. Business Comunication Today. Bovee&Thill LLC, 1999. 91. Katzeback N. T., Smith A. (1993) (I V. Tarvydiens knygos) 92. Kell L., Lederman L.C., Philips G. M. Communication in workplace. New York: Harper & Row Publishers, 1986. 268 p. 93. Kreps G. L. Organizational Communication. Theory and Practice. New York & London: Longman, 1986. 94. Lahiff J. M., Penrose J. M. Business Communication: Strategies and Skills. 5th ed. - Upper Saddle River: Prentice Hall, Inc., 1997. p. 634. 95. Locker D. Bussiness and Administravite communication. Chicago: Foreman and company, 1995. p. 652. 96. Louis Reis M. Surprise and Sense-making in Organizations. New York: ASQ, 1990. 97. Ludlow R., Panton F. The essence of Effective Communication. UK: Prentice Hall International, 1992. 98. Marketing Today/ ed. D. J. Rachman. 2nd. ed. N.Y., 1988. 99. McGuire W. Order of presentation in persuasion. New Haven: Yale University Press, 1959. p. 154. 100. Milton C. R. Human behaviour in organizations: Three levels of Behaviour. Englewood Cliffs: Prentice Hall, 1981. 101. Moemeka A. A. Communication and African Culture. Kenya, 1989. 102. Moemeka A. A. Community Education for Development. Nigeria, 1981. 103. Moemeka A. A. Sociocultural Dimensions of Leadership in Afrika. CA: Rocky Hills, 1994. 104. Monday R. W., Premeaux R. S. Management: concepts, practices and skills. Massachusetts: Allyn and Bacon, 1993. 152

105. Moore H. F., Kalupa F. B. Public Relations: Principles, Cases and Problems. Illinois, Homewood: Richard D. Irwin, Inc., 1985. 106. Murphy M. A., Hildebrandt H. W. Effective Business Communications. USA: McGrawHill Book Company, 1988. 107. Nelson C. A. Global Success. Mc-Graw Hill, Inc., 1990. 108. OHair D., Friendrich G. W. Strategic Communication in Business and the Professions. Houghton Mifflin Co, 1992. 109. Penrose J. M., Rasberry R. W., Mayers R. J. Introduction to Business Communication. Third edition. USA, 1997. 110. Persing B. S. Business Communication Dynamics. Charles E. Merrill Publishing Company, 1981. 111. Owen G. R. Organizational behaviour in education. Hofstra University: Ally and Bacon, 1991. 112. Reitz H. J. Behaviour in organizations. Homewood, 1987. 113. Robbins P., Stephen. Essentials of Organizational Behaviour, New Jersey: Prentice Hall, 1997, - 269 p. ISBN 0-13-520305-8. 114. Ronald B. Adler, George Rodman. Understanding Human Communication. Oxford University Press, 1996. 115. Scott W., Mitchell T., Birnbarum P. Organization theory. A structural and behavioral analysis. USA: Richard D. Irwin Inc., 1981. 116. Sheba Koonan. How to write/publish Press Release (2001 09 08) // <http://www.marketingmilieu.com/article1007.html>. 117. Singer M. K. Intercultural Communication, 1987. 118. Snoeyenbos M., Almered R., Humber J. Business Ethics. New York: Prometheus Books, 1983. 119. Steinbuch P.A. Organisation. Kiehl: Kompendium der praktischen Betriebswirt, 1990. 120. Stewart L. Tubbs, Sylvia Moss. Human communication. 6th ed. USA: McGraw-Hill, 1991. 121. Su-Dale. Culture shock. Norway. Singapure, Times International Publishing, 1995. 122. Torrington D., Weightman J., Johns K. Effective Management: People and Organization. UK: Prentice Hall International Ltd., 1989. 398 p. ISBN 0-13-244344-9. 123. Van Maanen J. Handbook of Work, Organization and Society. Chicago: Rand Mc Nally, 1985. 124. Zander A. Making groups efective (2nd ed.) San Francisko: Jossey Bass, 1994. 261 p. 125. Zane K. Quible, Margaret H. Johnson, Dennis L. Mott. Business comunication. Principles and applications. New Jersey, 1996. 126. Wells, Walter. Communication in business. USA, PWS-KENT, Inc., 1998. 127. White J., Mazur L. Strategic Communication Management: Making Public Relation Work. England, Harlow: Addison Wesley Publishing Company, 1995. 128. Wilcox D. L., Ault Ph. H., Agee W. K. Public Relations: strategies and tactics. New York: Marper Collins publisher, 1989. 129. Dictionnaires le Robert, Le Nouveau Petit Robert, Paris, 1996, p. 1818. 130. Dudenverlag, Duden Deutsche Universalwrterbuch, Mannheim Leipzip Wien Zrich, 1996, p. 1194.

153