INFORMACINI TECHNOLOGIJ TEISINIO REGLAMENTAVIMO PRINCIPAI

Funkcinio ekvivalentikumo principas Funkcinio ekvivalentikumo principo esm toms paioms arba panaioms paslaugoms turi bti taikomas toks pats reguliavimas. Pavyzdiui, funkcinio ekvivalentikumo principas pagrstas pripainimu, kad teisiniai reikalavimai, sakantys naudoti tik tradicines popierines priemones, sudaro didiul klit moderni komunikacijos priemoni pltrai. Pvz., popierinis dokumentas atlieka ias pagrindines funkcijas: (a) (c) utikrina, kad dokument gali perskaityti visi, leidia repredukuoti dokument, (b) utikrina, kad dokumentas lieka nepakeistu bgant laikui, (d) utikrina, kad dokumentas bus priimtinos formos teismams ir kitoms institucijoms. Vis aukiau paymt funkcij atvilgiu elektroniniai raai gali suteikti t pat saugumo laipsn, taiau bet koks elektroninis duomen praneimas pats savaime negali bti suvokiamas kaip popierinio dokumento ekvivalentas. Todl pvz. UNCITRAL Pavyzdiniame elektronins komercijos statyme nustatomi kriterijai, kuriuos patenkinus, elektroniniam dokumentui suteikiama tokia pati teisin gynyba ir pripainimas, kaip ir tradiciniam popieriniam dokumentui. Technologinio neutralumo principas Technologinio neutralumo principas reikia, kad teiss normos turi bti taikomos, atsivelgiant tikslus, kuri siekiama atitinkamomis teiss normomis, ir siekiant, kad, kiek tai pagrsta, vien tik dl j taikymo nebt skatinamas arba diskriminuojamas konkrei technologij naudojimas t.y. klausim dl to, kuri technologija yra geresn ar blogesn turi sprsti ne statym leidjas, o vartotojas ir atitinkam technologij/paslaug teikjas. Taip pat paymtina, kad technologinio neutralumo principo laikymasis sudaro galimybes pltotis ir atsirasti vis naujoms technologijoms. Savireguliacijos principas Savireguliacija kolektyvinis reguliavimas, siekiant suderinti bendrus interesus be valstybs pagalbos. Atsivelgiant global informacini technologij (o ypa interneto) pobd, jos nuo pat pradi nebuvo reguliuojamas valstybs, o dauguma elgesio taisykli susiklost kaip savireguliacijos sukurti paproiai (Lex mercatoria). Anglo Amerikietikas teiss tradicijas puoseljaniose alyse prasta kurti elgesio kodeksus, uuot didinus specializuot statym kiek. Pastaraisiais metais tiek nacionaliniu, teik Europos Sjungos, tiek tarptautiniu mastu skatinama rengti elgesio kodeksus, palengvinanius teiss akt taikym. Didiausi praktin pritaikomum gavusi savireguliacin priemon: pasitikjimo ymjimas jis ireikiamas pasitikjimo enklo (angl. trustmark) patalpinimu interneto svetainje. Konfidencialumo ym yra suteikiama kompanijoms, kurios tenkina visus reikalavimus, numatytus ymjimo organizacijos. i organizacija gali vykdyti tam tikro pobdio kontrol, ar kompanijos,

turinios tokias ymes, laikosi j skelbiamos konfidencialumo politikos, atliekant reguliarius toki kompanij veiklos patikrinimus. Kai kuriais atvejais ymjimo organizacija taipogi usiima skundais, pareiktais duomen subjekt kompanijoms su tokia yme j interneto svetainse. Tokios organizacijos yra TRUSTe, Privaseek, Better Business Bureau, WebTrust ir kitos. 1998 m. kurta Internet Corporation of Asigned Names and Numbers (ICANN) atsakinga u IP adres ir domeno vard naudojim. Mail Abuse Prevention System padeda apsisaugoti nuo nepageidaujamo komercinio pato.

INFORMACINI TECHNOLOGIJ TEISS SAMPRATA. INFORMACINI TECHNOLOGIJ TEISS REGULIAVIMO DALYKAS. SAVARANKIKUMO PROBLEMOS Informacini technologij teis dinamika ir spariai besivystanti teiss mokslo sritis. iandien jau niekam nekyla abejoni, kad informacins technologijos enkliai takoja didels visuomens dalies santykius. Elektroninis patas, interneto narykls, kompiuteriai, mobils telefonai - visa tai tik nedidel dalis informacini technologij kasdien naudojam daugelio moni visame pasaulyje.

Taiau kita vertus negalima teigti, kad vien dl to, kad didel visuomens dalis pastaraisiais metais m aktyviai naudotis kompiuteriais ikilo neivengiama btyb sukurti nauj teiss moksl pavadint informacini technologij teis. Juk daugyb moni iandien vainja automobiliais, kurie neabejotinai pakeit daugelio moni gyvenim, taiau vien is faktas dar nereikia, kad teiss moksl sistemoje turt atsirasti automobili teis. Taigi, kas i ties yra informacini technologij teis? Ar i ties tokia teis egzistuoja? Ar i viso tokia teis reikalinga? Kokius santykius reguliuoja informacini technologij teis? iais ir panaiais klausimais iki iol aktyviai diskutuojama. Kartu su besikeiianiomis technologijomis vystosi ir mokslinink poiris i technologij reikm, j sukuriamas problemas ir sprendimo bdus. Todl toliau nagrinjant informacini technologij teiss samprat svarbu atsivelgti ne tik pai technologij specifik bet j nuolatin vystymsi.

Informacini technologij teis nra vienintel svoka siejanti teis su informacinmis technologijomis. Bgant laikui technologij ir teisi santykiui apibdinti gali bti suteikiamas skirtingas pavadinimas. Neretai mokslinje ir populiariojoje literatroje galime sutikti tokias svokas kaip interneto teis, informatikos teis, kibernetikos teis, kompiuteri teis, informacijos teis, telekomunikacij teis ir pan. Kaip vliau pamatysime, dauguma i svok sietinos ne tik su technologij tobuljimu bet ir su labai svarbiu pastarojo laikotarpio reikiniu augania informacijos sklaida.

Nagrinjant ivarditntus interneto, informatikos, kibernetikos, kompiuteri, informacijos ar telekomunikacij teiss pavadinimus galima pastebti, kad kiekvienas i j nagrinja panaius, su informacija ar informacinmis technologijomis susijusius klausimus tik kita apimtimi arba kitu aspektu. Taiau, neretai ios svokos naudojamos kaip sinonimai pasiekus vienos ar ktos mokslinink grups susitarim.

Toliau panagrinsime kelet i mint svok plaiau: 1) informatikos teis. Informatika tarptautini odi odyne apibriama kaip mokslo aka, tirianti vis ri informacijos struktr, organizacij, funkcijas, genez, sveik su kitais materijos elementais.[1] Programavimas, kurio pasekm yra tam tikros informacins technologijos (pvz.: internetas) yra informatikos mokslo dalykas. Todl informatikos teis ir informacini technologij teis plaija prasme i esms yra sinonimai. Kita vertus, informatikos teiss terminas turi tam tikr trkum. Pirma, juo prisiriama prie informatikos mokslo, tuo tarpu internete susiklostani visuomenini santyki dalykas nra informatika. mons, nieko nenutuokiantys apie informatik, gali lengvai naudotis informacinmis technologijomis. Informatika gali bti suprantama kaip tam tikr specialist (pavyzdiui, programuotoj) veikla. Taiau naudojantis informacinmis technologijomis santykiai susiklosto ne tik tarp i specialist. 2) kompiuteri teis. i svoka pabria rank kompiuter. Jau egzistuoja technologijos, kuriomis naudojantis kompiuteris nra btinas rankis efektyviai apdoroti informacij. inoma, kol kas kompiuteris yra daniausiai naudojamas iem tikslams, o taip pat galima diskutuoti ir dl kompiuterio svokos. Taiau spartjant informacini technologij susiliejimo procesui, apdorojant ir naudojant informacij galima atlikti iuos veiksmus ir telefonu, ir televizoriaus pultu, t. y. i esms bet kuriuo rankiu, kuris turi ssaj tarp interneto resurs ir vartotojo (kol kas i ssaja daniausiai yra ekranas). Informacijos teis tai sistema socialini norm ir santyki, saugom valstys prievarta ir atsirandani informacinje sferoje, t.y. informacijos krimo, pritaikymo ir panaudojimo srityje. 3) informacijos teis. Informacija iais laikais pripastama didiausia visuomens vertybe. Nors, pavyzdiui, palyginti dar visai neseniai toki informacijos skleidimo priemoni kaip televizorius ateitis buvo stipriai kvestionuojama[2], dabar be io renginio bt sunku sprsti daugyb informacijos perdavimo uduoi. Pradjus versti informacij skaitmeninius duomenis[3], kuriuos vis paprasiau gali apdoroti kompiuteriai, informacijos svoka tapo ne tik technikos moksl dalyku bet ir pagrindu milinikam vairi valstybi ekonomikos vystymuisi.[4] Mokant tinkamai panaudoti informacij tampa puikiu altiniu intelektinei krybai ir viena vertingiausi pastarojo laikmeio preki. Tad kodl ne informacijos teis? Todl, kad tai per plati svoka. Kiekvienas pasaulio objektas, apiuopiamas ar neapiuopiamas, nea savyje tam tikr informacij. ia patenka labai daug visuomenini santyki (iniasklaida, intelektin kryba ir pan.) ir j atskyrimo riba labai neaiki. informacijos teiss objekt patenka ne tik asmens duomen, esani kompiuteriuose, bet ir asmens duomenys rayti senose archyvo bylose, apsauga. Informacija, kuri isaugota duomen bazje yra informacijos teiss objektas tiek pat, kiek informacija isaugota odyne ar

enciklopedijoje.[5] Taigi, informacijos teis per plati, siekiant apibrti internete susiklostanius santykius reguliuojani norm visum; 4) telekomunikacij teis. Telekomunikacijomis vis pirma apibriama balso telefonija ir dokument siuntimas faksu. i teiss aka daug dmesio skiria telefoninio ryio operatori veiklos reglamentavimui. Nors informacins technologijos glaudiai susijusios su ia sritimi, vis dlto balso telefonija yra tikrai autonomin visuomenini santyki dalis, jai taikomi kiti reguliavimo principai ir pan. Taiau pavyzdiui interneto telefonija patenka informacini technologij teiss reguliavimo srit; Tai tra pavyzdinis sraas. Laikas nuo laiko tobuljant technologijoms atsiranda vis kiti terminai, arba skirtingi mokslininkai pasilo savo variantus.

ia taip pat vertt pastebti, kad teisin informatika ir informatikos teis yra netapats dalykai. Teisin informatika yra specializuotas informatikos (ne teiss) mokslas, kuris nagrinja teisins informacijos kaupimo ir apdorojimo bdus (pavyzdiui, teiss akt duomen baz lrs.lt internete yra puikus io mokslo praktinio pritaikymo rezultatas). Egzistuoja nemaai Europos universitet, kuri teiss fakultet padaliniai yra teisins informatikos institutai, katedros ar centrai. Tai susiklost istorikai, kadangi jau 19601970 metais ie padaliniai buvo daug kur steigti. Per pastarj deimtmet savaime vyko i padalini veiklos ipltimas informatikos teis. Todl nors padaliniai daug kur tebevadinami teisins informatikos padaliniais, pagrindine j tyrinjimo kryptimi tapo IT teis, elektronins erdvs teis, o danai ir telekomunikacij teis. Pavyzdiui, Europos universitet jungtinis projektas EULISP (European Universities Legal Informatics Study Programme) i esms pltoja informatikos teiss, o ne teisins informatikos studijas, nors paties projekto pavadinimas byloja prieingai. is neatitikimas yra ne kas kita kaip atsargumo ir skeptikumo pasireikimas teiss moksle: i nauja teiss sritis, kol kas per daug amorfika, kad jai bt galima suteikti vien nusistovjus pavadinim.

iandien neretai girdime, kad didiausias turtas tai informacija. Taiau informacija skirtingai nei kitos apiuopiamos vertybs pati savaime nematerialioje erdvje egzistuoti negali, todl reikia, kad bt kokia nors laikmena, kurioje informacija galt bti fiksuojama. Tokia informacijos laikmena gali bti mogaus protas, knyga, kompaktin ploktel, kompiuterio kietasis diskas ir pan. Taigi, moni santykiai siekiant kuo racionaliau ir naudingiau inaudoti informacij, neretai siejami su informacijos laikmenomis, arba informacinmis technologijjomis padedaniomis i informacij rinkti, saugoti, pritaikyti, apdoroti ir perduoti. Tokiu bdu mes nuolat stebime vis greitesni

kompiuteri sukrim, vis spartesnio interneto ryio diegim ar naujesni kompiuterini program versij ileidim ir pan.

Atsiradus naujoms technologijoms, kurios tampa svarbios ne dviems ar trims asmenims, o enkliai visuomens daliai, visuomeniniai santykiai ima keistis, atsiranda elgsenos modeliai kuriuos privalo kitis valstyb su privalomomis teiss normomis ir prievartos mechanizmais. Prisimindami automobili pavyzd galime nesunkiai palyginti: tol kol buvo naudojama tik palyginti nedaug automobili valstyb nekr privalom teiss norm ioje srityje, taiau automobiliams plaiau paplitus, atsirado pirmosios keli eismo taisykls u kuri nesilaikym vairuotojai gritai baudiami. Panaius procesus galime velgti ir informacini technologij srityje tol kol buvo sukurta vos keletas kompiuteri (skaiiavimo main), teiss santykis su iais aparatais buvo neymus, taiau atsiradus technologijoms galinanioms sujungti kompiuterius milinikus tinklus (internet), atsirado btinyb tam tikras moni teises (pvz.: autori teises, asmens teis privat gyvenim, nuosavybs teis ir pan.) ginti teiss normomis naujame kontekste, t.y. atsivelgiant informacines technologijas.

velgdami toliau ir lygindami pagal anksiau pateikt pavyzd automobili ir informacini technologij tak visuomeniniams santykiams nesunkiai pastebsime kelet skirtum. Vis pirma informacins technologijos apima daug platesn mogaus veiklos srii rat. Nuo elektronini laik raymo iki elektronins bankininkysts ar medicinos operacij atliekam interneto pagalba. Be to, informacins technologijos dl savo dinamiko pobdio ir techini savybi yra daug sudtingesnis objektas nei automobiliai ar kiti objektai naudojami viuomenje. Dl ios prieasties informacini technologij taka visuomeniniams santykiams neretai skirtingai interpretuojama ir sudtingiau suprantama. Ir galiausiai, informacins technologijos ypatingos tuo, kad jos skirtos darbui su unikalia vertybe informacija, kurios savybs ir esm neretai lyginama su viesa ar energija. Informacija ir jos savybs iuo poiriu gali takoti ir pai informacini technologij status. Taigi, galima bt teigti, kad informacins technologijos vaidina iskirtin vaidmen moni santykiuose, todl su iomis technolgijomis susij visuomeniniai santykiai turt bti reguliuojami atskiros teiss akos informacini teechnologij tess.

Kita vertus, egzistuoja

ir prieinga mokslinink nuomon, kuri teigia, kad informacini

technologij taka visuomeniniams santykiams nra labiau ypatinga nei kitos technologijos, todl visas problemas kylanias dl nauj technologij atsiradimo reikt nagrinti jau egzistuojanios

teiss sistemos rmuose. io poirio alininkai silo kiekvienai dabar egzituojaniai teiss mokslo akai nagrinti jos reguliavimo sriiai tenkanias problemas ir nekurti vien tik informacinms technologijoms skirtos atskiros teiss akos. Pavyzdiui, kompiuterini nusikaltim klausimus, anot i autori nagrint baudiamoji, administracin teis, elektronins komercijos ar intelektins nuosavybs apsaugos klausimus civilin teis, asmens teiss informacij konstitucin teis ir pan.

Taiau vis dl to, atskir teiss sistemos element (teiss ak, institut ar poinstitui) atribojimas tebra teiss teorijos mokslo diskusij dalykas. vairs autoriai atskiras teiss akas taip pat skirsto skirtingas grupes. Pavyzdiui, teiss akas galima skirstyti 1) bazines teiss akas (prie toki priskiriama cvilin teis, baudiamoji teis, konstitucin teis ir pan.), 2) specialisias teiss akas, veikianias tam tikroje srityje (kaip antai darbo teis, eimos teis, finans teis ir pan.), 3) kompleksines teiss akas, kuriose apjungiami skirting bazini ir specialij teiss ak institutai (pavyzdiui, ekologin teis, jr teis, prekybos teis ir kt.). Prie komplesini teiss ak iuo atveju bt priskirtina ir informacini technologij teis. Pavyzdiui, jeigu nusikaltimas padaromas panaudojant internet, i baudiamosios teiss sritis priskiriama prie informacini technologij teiss (aiku, ji ilieka ir baudiamosios teiss reguliavimo dalyku). Jei verslas vykdomas iimtinai naudojantis internetine parduotuve, jis yra ne tik elektronins komercijos teiss reguliavimo dalykas, bet ir komercins teiss reguliavimo dalykas apskritai. Taigi, informacini technologij teiss reguliavimo dalykas paprastai yra ir tam tikros teiss akos reguliavimo dalykas. Taiau ne visada. Antai internetini pavadinim (domain names) reguliavimas gali bti laikomas iimtinai informacini technologij teiss reguliavimo dalyku. Kompleksins teiss akos kartais yra laikomos ivestomis dirbtinai. Pavyzdiui, ekologin (aplinkos) teis yra civilins, administracins ir net baudiamosios teiss atskir norm rinkinys. Taiau toks dirbtinumas visada paaikinamas tam tikrais kompleksins teiss akos iskyrimo tikslais: teisinink veiklos specializacija, bendr princip atradimu, reguliuojamo dalyko specifika ir kt. Informacini technologij teiss kaip kompleksins teiss akos iskyrimas lemiamas t pai tiksl: IT teiss specialist poreikiu, informacini technologij teiss princip nusistovjimu, neabejotina santyki, susiklostani internete specifika ir t. t. Taigi apibendrinant galima teigti, informacini technologij teis nenagrinja koki nors specifini visuomenini santyki ries (kaip pavyzdiui baudiamoji ar konstitucin teis). Informacini technologij teis reguliuoja tuos paius badiamosios teiss, komercins teiss ar administracins teiss srities santykius, taiau pasireikianius naudojant informacines technologijas. Abibendrintai galima tigti, kad infroamcini technologij teis tai kompleksin teiss aka, reguliuojanti

visuomeninius santykius kuri metu naudojamos informacins technlogijos.

Nra nustatyta jokio srao, kuriame bt vardyti manomi ir nemanomi santykiai susij su informacinmis technologijomis. Pastaruoju metu technologij pasaulyje odis nemanoma gijo nepatikim reputacij. Sunku patikti, taiau internetu jau atliekamos ir medicinos operacijos. Niekas negali numatyti iki kokio lygio visuomeniniai santykiai persikels kibererdv. inome tik viena tai kas informacini technologij pasaulyje vyksta pastarj deimtmet tra pradia proceso, kurio padariniai ms visuomenei yra filosofijos mokslo dalykas. Teiss mokslas tyrinja visuomenini santyki dsningumus ir pagal juos siekia pasilyti tam tikras teisines matricas, kurios veikt ateit. Anot kai kuri autori, daniausiai tie dsningumai jau bna reguliuojami paproiais, o valstyb iuos paproius atranda ir urao, paversdama juos iuolaikinmis teiss normomis.[6] Taiau su informacinmis technologijomis susij santykiai kol kas danai nra isivyst tiek, kad galima bt atrasti iuos paproius. Paproiai internete tik formuojasi. Taiau valstyb kaip iuolaikini socialini norm stimuliatorius ir garantas, sukurdama teiss normas, siekia iuos paproius pakreipti visuomenei naudingiausia linkme (bent jau toks jos udavinys neabejotinas).

Todl apibriant informacini technologij teiss reguliavimo dalyk, galime vadovautis tik labai abstrakiu samprotavimu: visi visuomeniniai santykiai, kurie manomi naudojant informacines technologijas, gali bti inforomacini technologij teiss reguliavimo dalyku. Pateiktinas pavyzdinis i santyki sraas: 1) mogaus teiss ir j apsauga internete (teis privatum, saviraikos laisv ir kt.); 2) elektroniniai paraai ir elektroniniai dokumentai; 3) elektronin valdia; 3) elektroninis verlas; 4) intelektins nuosavybs apsauga internete; 5) gin sprendimas internete; 6) kompiuteriniai nusikaltimai; 7) kt.

Kaip minta, tai tik pavyzdinis sraas, kur galima bt pildyti labai ilgai. Nepaisant to, sra

pateikme remiantis patirtimi btent ie santykiai sukl daug teisini klausim, todl juos buvo greiiau sureaguota, siekiant ivengti neigiamo poveikio visuomenei ar veiksmingesns informacins visuomens pltros.

[1] Tarptautini [2] A

odi odynas. Vilnius. 1985. P. 213

History Of Television, Greg Goebels VectorSite, v1.0, 1999, <http://vectorsite.tripod.com/ttv0.html>.

[3] Plaiau

apie informacijos ir duomen svok skirtumus r. Sabaliauskas G. Informacijos saugumas internete: teisinink ir informatik problema, Justitia, 2001 Nr.1-2, taip pat Adamski A. Information mangement: Legal and Security Issues <http://www.uncjin.org/Other/korebo/chapter5.pdf>.
[4] Remiantis USA Today vien

tik 2000 metais pelnas i interneto rinkos sudar 830 milijard JAV doleri (Temple-Raston D., Study: Net economy hale and hearty, Tech Investor, 2001 01 12, <http:// www.usatoday.com/life/cyber/invest/ina521.htm>). Plaiau apie informacini technologij tak ekonomikai r. Brynjolfsson E., The Productivity Paradox of Information Technology: Review and Assessment, v. 1992, Communications of the ACM, 1994 <http://ccs.mit.edu/papers/CCSWP130/ ccswp130.html> taip pat Center for Research in Electronic Commerce informacij internete <http:// cism.bus.utexas.edu/>.
[5] Shuijt

G. A. I. Information Law: From Concentric Circles Theory to Pimple Theory // Intellectual Property and Information Law (Informationa Law Series - 6). Ed. by Jan J. C. Kabel. The Hague: Kluwer Law International, 1998. P. 328.
[6] Pvz.,

r.: Friedrich A. von Hayek. Teis, statym leidyba ir laisv, 1 tomas: Taisykls ir tvarka. Vilnius: Eugrimas, 1998.

INFORMACIJOS IR INFORMACINI TECHNOLOGIJ TEISINIO REGLAMENTAVIMO YPATUMAI BEI ATSKIROS SRITYS (INTELEKTIN NUOSAVYB IR KT.)

Informacijos teisinio reglamentavimo ypatumai. inios bei visokio pobdio informacija gyja vis didesn reikm. Poirio informacijos reikm moni gyvenimui pokyiui atspindi ir teiss normos. Jei palygintume 1922 met Lietuvos Respublikos Konstitucijos 15 straipsnio lakonik nuostat apie pilieiams garantuojam odio ir spaudos laisv su dabar galiojanios 1992 met Konstitucijos 25 straipsnio nuostatomis, inspiruotomis Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos sprendim, matytume iplst teis informacij, padidjus jos vaidmen. Nors, matyt, ne vien technologijos lems informacijos kaupim, platinim ir vartojim. Reikt nepamirti mogaus prigimties ir visuomens raidos ypatum. Kalbant apie informacijos reglamentavim, reikt iskirti tris reglamentavimo sritis:

informacijos laisv; teis informacij; informacijos apsauga.

Informacijos laisv, teis informacij - reikminga mogaus statuso iuolaikinje visuomenje dalis. Paprastai informacijos laisv traktuojama plaija prasme ir apima odio laisv, laisv turti ir reikti sitikinimus, teis gauti ir skleisti informacij bei idjas, spaudos ir kit iniasklaidos priemoni laisv. ios teiss gyvendinimas susijs, viena vertus, su asmens teise naudotis vairiausia informacija, kita vertus, -su tokiu naudojimusi ja, kad nebt paeistos kit asmen taip pat ne maiau svarbios pagrindins teiss. Asmens laisv teikti informacij tvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 skyriaus "mogus ir valstyb" 25 straipsnyje, kuriame tvirtintos ios nuostatos: "mogus turi teis turti savo sitikinimu ir juos laisvai reikti. mogui neturi bti kliudoma iekoti, gauti ir skleisti informacij ir idjas. Laisv reikti sitikinimus, gauti ir skleisti informacij negali bti ribojama kitaip, kaip tik statymu, jei tai btina apsaugoti mogaus sveikatai, garbei ir orumui, privaiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisv reikti sitikinimus ir skleisti informacij nesuderinama su nusikalstamais veiksmais -tautins, rasins, religins ar socialins neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, meitu ir dezinformacija. Pilietis turi teis statymo nustatyta tvarka gauti valstybs staig turim informacij apie j. Informacijos laisvei apibrti ne maiau svarbios Konstitucijos 44 straipsnio nuostatos: Masins informacijos cenzra draudiama.

Informacijos laisvs vairius aspektus fiksuoja ir kitos konstitucins normos: "informacija apie privat asmens gyvenim gali bti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal statym. statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirt savavaliko ar neteisto kiimosi asmenin ir eimynin gyvenim, ksinimosi i jo garb ir orum" (22 str.), ''Minties, tikjimo ir sins laisv yra nevaroma. [...] mogaus laisv ipainti ir skleisti religij arba tikjim negali bti apribota kitaip, kaip tik statymu ir tik tada, kai btina garantuoti visuomens saugum, viej tvark, moni sveikat ir dorov, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves'' (26 str.). Teiss ribos nubrtos aukiausiu -konstituciniu lygiu -pasikartoja jas sukonkretinant emesniu lygiu -statyminiame ar postatyminiame akte. Santykius, susijusius su asmens teise informacij, reguliuoja daugelis statym: Visuomens informavimo, Nacionalinio radijo ir televizijos, Gyventoj registro, Valstybs paslapi ir j apsaugos, Operatyvins veiklos, Teism, Policijos, Prokuratros, Valstybs sienos apsaugos, Muitins, Statistikos ir kiti statymai. i statym normas detalizuoja, sukonkretina daugyb postatymini akt. Laisvas ir visuotinis keitimasis informacija, nevaromas jos skleidimas yra ypa svarbus demokratini proces veiksnys, utikrinantis ne tik individualias nuomones, subjektyvi sitikinim, bet ir grupini pair, skaitant ir politines, bei visos tautos valios formavim. Btent dl to informacijos laisv yra pamatinis pliuralistines demokratijos elementas". Todl galimyb kiekvienam mogui laisvai formuoti savo nuomon ir pairas bei laisvai jas skleisti traktuojama kaip btina slyga demokratijai sukurti ir isaugoti. Taip pat paymtina, kad mogaus teisi ir laisvi gyvendinimas yra tiesiogiai susijs su mogaus galimybe gauti i vairi altini informacij, tarsi rodyt ios laisvs viet pagrindini teisi ir laisvi sistemoje. i teis -viena i svarbiausi garantij, kad bus gerbiamos ir kitos teiss bei laisvs, kitaip sakant, veiksmingas informacijos teiss gyvendinimas laiduoja skming kit pagrindini teisi gyvendinim. Tokia nuostata ypa svarbi teiss krimo praktikoje atribojant informacijos laisvs saugom teisin erdv. Kaip matyti informacijos teisin erdv yra labai plati. Informaciniai santykiai tai ne vien informacijos iekojimas, gavimas ir skleidimas. Informacini santyki reguliavim galima sprsti tik platesniame kontekste tiriant informacijos gavimo, ribojimo ir apsaugos galimybes. Teis informacij, kaip ir kitos pagrindins teiss, nra absoliuti. Jos ribas lemia ios konstitucines vertybs santykis su kitomis Konstitucijoje tvirtintomis teiss vertybmis, ireikianiomis kit asmen teises ir laisves, kitas teises ir laisves bei btinus visuomens poreikius. Konstitucin norma nustato ir ios teiss ribojimo pagrindus. Konstitucijos 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta: ''Laisv reikti sitikinimus, gauti ir skleisti informacij negali bti ribojama kitaip, kaip tik statymu, jei tai btina apsaugoti mogaus sveikatai, garbei ir orumui, privaiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstituciniai santvarkai. Laisv reikti sitikinimus ir skleisti informacij nesuderinama su nusikalstamais veiksmais -tautins, rasins, religins ar socialins

neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, meitu ir dezinformacija''. Paymtina, kad Konstitucijos 145 straipsnyje taip pat yra numatyti ir iimtiniai teiss informacij laikino apribojimo pagrindai karo ar nepaprastos padties atvejais. Kaip matome, tokios ribos gali bti nubrtos tik statymu, ir jas lemia informacijos laisvs susidrimas su kitomis pagrindinmis teismis (teis sveikat, garb ir orum, privat gyvenim ir kt.) arba su kitomis konstitucinmis vertybmis (dorove, konstitucine santvarka, priemonmis prie nusikalstamus veiksmus). Toks ribojimas analogikas Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 10 straipsniui, garantuojaniam mogaus teis laisvai laikytis savo nuomons, gauti ir skleisti informacij bei idjas. Teis informacij, informacijos laisv -viena i Konstitucijoje tvirtint asmens teisi ir laisvi siejasi su kitomis pagrindinmis teismis. Visos ios teiss reikmingos asmeniui, todl be galo svarbu jas garantuoti. Taiau, gyvendinant vien teis, dl paties teiss pobdio gali bti paeista kita teis (pavyzdiui, teis rinkti informacij gali susidurti su teise asmens gyvenimo privatum) arba susidurti keli laisvi ribos (tai sudtingesnis atvejis). Tokiu atveju labai svarbu tiksliai nubrti ribas tarp i laisvi, kad nebt i esms paeista ar paneigta vienos ar kitos esm. Siekiant apsaugoti valstybei svarbi informacij, ar siekiant ukirsti keli tokios informacijos pagarsinimui, statymu nustatoma j apsauga, apribojamas naudojimasis jomis. Taiau bendr interes apsauga demokratinje valstybje negali paneigti mogaus teiss informacij apskritai. Konstitucinis teismas ribojimo teistum susiejo su teisini vertybi racionaliu santykiu, laiduojaniu, kad apribojimais nebus paeista atitinkamos mogaus teiss esm[1]. Konstitucinis Teismas 1996 met gruodio 19 d. nutarime paymjo, kad gyvendinant piliei teis iekoti informacijos, j gauti, yra svarbi Konstitucijos 25 straipsnio 5 d. nuostata: Pilietis turi teis statymo nustatyta tvarka gauti valstybs staig turim informacij apie j. Taip statym leidjui priminta, kad jis yra tiesiogiai pareigotas statymu nustatyti, kokia tarka valstyb staigos privalo suteikti pilieiui, apie j turimas inias. Dar atkreiptinas dmesys, kad mogaus teisi ir laisvi doktrinoje valstyb traktuojama tiek kaip i teisi ir laisvi svarbiausias garantas, tiek kaip subjektas, potencialiai galintis paeisti ias teises ir laisves. Informacini technologij teisinio reglamentavimo ypatumai. Informacini technologij teisinio reglamentavimo procesas iandien apima tokias sritis kaip keitimasis informacija per pasaulinius informacinius tinklus, elektronin komercija, elektroniniai kontaktai, nepopierin dokument ruoimo ir keitimosi technologija, skaitmeniniai paraai, kompiuterini program ir duomen teisi apsauga ir kt.

Iki 1990 m. daugiau dmesio buvo skiriama informacijos teisei, o pastarj deimtmet daugiau problem kelia elektronin informacijos pateikimo forma, naujos informacijos apdorojimo, perdavimo, saugojimo technologijos. Pagrindin informacini technologij teiss pltros tendencij lemia sparti informacini technologij pltra visose mogaus veiklos srityse, platus naudojimasis bendra elektronine komunikacine erdve ir informaciniais tinklais. Treia prieastis bt: elektronini dokument ir elektronins komercijos plitimas. Informacini technologij plitimas sukelia teisinio reglamentavimo poreik:

vartotojo ir privataus asmens poiriu; kompiuterini program bei duomen krj ir savinink poiriu; informatikos nusikaltim poiriu; informacins infrastruktros pltojimo poiriu.

Informacijos perdavimo kompiuteriniais tinklais saugumo problema gali bti nagrinjama dviem aspektais: asmens duomen apsauga kompiuterinse sistemose bei dokument perdavimas informaciniais tinklais. Tai bus aptarta plaiau kalbant apie atskir teiss srii reglamentavim.

Intelektualin nuosavyb. Nuo seno technins krybos rezultatai buvo teisikai apsaugoti ir j naudojimas reglamentuotas statymais bei norminiais aktais. Teisinje literatroje intelektin nuosavyb daniausiai apibdinama kaip tam tikros iimtins teiss individo intelektins veiklos rezultatus. Intelektins nuosavybs teis yra labai panai nuosavybs teis, nes asmuo, sukrs tam tikr krini -nematerial objekt, turi gyti iimtnes teises objekt, panaiai kaip ir asmuo, fizikai sukrs daikt. Intelektins nuosavybs teis, kaip ir nuosavybs teis, jos turtojui leidia savarankikai lemti krybins veiklos rezultato likim, naudoti j iimtinai savo nuoira, ginti savo teises nuo treij asmen ir pan. Nepaisant i panaum, intelektins nuosavybs teiss pripastamos savarankikomis sui generis teismis, kurios klasifikuojamos greta daiktini, prievolini ar asmenini teisi, o ne sutapatinamos su jomis. Atkreiptinas dmesys tai, kad greta mint teisi, kurios i esms yra turtins, intelektins nuosavybs krjai danai turi ir ypating neturtini (moralini) teisi, kurios daniausiai negali bti atskiriamos nuo paties krjo asmenybs[2]. Bene tiksliausiai visus objektus, kurie laikomi intelektine nuosavybe, ivardija 1967 m. Pasaulins intelektins nuosavybs organizacijos (WIPO) steigiamosios konvencijos 2 straipsnio nuostatos: Intelektualin nuosavyb apima teises, susijusias su literatros, meno ir mokslo kriniais, artist krybine veikla, garso raais, radijo ir televizijos programomis, iradimais visose mogaus veiklos

srityse, moksliniais atradimais, pramons pavyzdiais, preki ir paslaug enklais, firm vardais, komerciniais ymjimais, apsauga nuo nesiningos konkurencijos, taip pat kitas teises, susijusias su intelektualine veikla gamyboje, moksle, literatroje ir mene. Minti intelektins nuosavybs objektai taip pat skirstomi didesnes grupes. Visuotinai yra paplits intelektins nuosavybs skirstymas i ias dvi dideles grupes:

literatros, meno ir mokslo krinius -autori teisi ir gretutini teisi objektus; pramonin nuosavyb -patentus, preki enklus, komercines paslaptis, pramonini dizain ir kt. Intelektins nuosavybs apsaugos problema iskiriama kaip viena svarbiausi ir pastaruoju

metu aktualiausi, turint galvoje informacins visuomens teisinius aspektus. Kompiuterini tinkl, kurie iuo metu ypa populiars tarp visuomens nari, dka ikyla realus pavojus programins rangos ar vairi elektronini dokument nusavinimui be autoriaus sutikimo. Toks reikinys paplits dl to, kad nra statym, kurie turt reglamentuoti programins rangos ar vairi dokument esani kompiuteriniuose tinkluose, autorines teises. Autorini teisi problema daugiausia pasireikia per kompiuteriniuose tinkluose esanius informacijos produktus, kadangi tai yra labiausiai individ vartojamas informacijos produktas. Kompiuterins technologijos i esms pakeit autorini darb krimo, dauginimo, platinimo metodus, kartu atvr keli plataus masto autorini teisi paeidimams internete. Vartotojas reikiam informacij gali ne tik sirayti i interneto paprasiausiai paaspauds klaviatros mygtuk, bet ir iplatinti milinik kiek informacijos milinikam asmen visame pasaulyje skaiiui. Paymtina, kad ES direktyvomis yra reglamentuota nemaai autori teisi ir gretutini teisi sritis, taiau intelektins nuosavybs teisi utikrinimas ir praktinis gyvendinimas ES direktyvose daniausiai paliekamas ES valstybi nari jurisdikcijai, nustatant tik bendrus principus, kurie i esms analogiki principams, tvirtintiems Bemo, Romos ir enevos konvencijose. Autori teisi ir gretutini teisi apsaug Lietuvoje iuo metu reglamentuoja 2003 m. kovo 21 d. sigaliojs Lietuvos Respublikos autori teisi ir gretutini teisi statymas[3], suderintas su Europos Sjungos direktyvomis ir kitais tarptautiniais dokumentais, taip pat nustatyta teisin atsakomyb u autori teisi ir gretutini teisi paeidimus. Kai kuri statymo nuostat gyvendinim stabdo btin postatymini akt nebuvimas bei normini akt tarpusavio prietaravimai[4]. Administracin ir baudiamj atsakomyb u autori teisi ir gretutini teisi paeidimus atitinkamai reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso bei Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso straipsni nuostatos.

Pramonins nuosavybs apsaug reglamentuoja 1994 m. priimtas Lietuvos Respublikos patent statymas, Baudiamasis kodeksas bei kiti teiss aktai.

Privatumo ir duomen apsauga. iuolaikiniame pasaulyje daugyb vairi profesij moni ar organizacij kaupia kompiuterin informacij apie klientus, verslo partnerius, kaimynus ar kitus asmenis. Taigi asmeninse duomen bazse sukaupiama labai daug vairios, galbt neskelbtinos informacijos apie privaius asmenis ar komercins paslaptys. Tokia informacija gali bti perkelta kompiuterizuot informacin sistem, kuri gali bti nepakankamai apsaugota. Taigi ikyla pavojus privaios arba neskelbtinos informacijos iplatinimui. Siekiant apsaugoti asmen privatum ir duomenis elektroninje erdvje, reikia reglamentuoti su iomis sritimis susijusius klausimus. Kalbant apie duomen apsaug reikt iskirti dvi skirtingas, bet kartais sutapatinamas svokas: duomen apsauga (ang.data protection) ir duomen saugum (angl. Data security). Duomen apsauga yra susijusi su asmens duomenimis, draudimu vieai skelbti, platinti ir t.t. privaius asmens duomenis, o duomen saugumas yra utikrinamas bet kokius kompiuterinius duomenis koduojant, ifruojant arba kitokiais bdais apsaugant tam, kad juos pakeisti arba perskaityti galt tik tam galioti asmenys. 1981 m. Europos Taryba prim Konvencij dl asmen apsaugos, susijusios su asmens duomen automatizuotu tvarkymu. Konvencijos tikslas -ginti mogaus asmenin gyvenim, taip pat keitimsi informacija u valstybs sien. Konvencijoje numatyti ie asmens duomen rinkimo principai: siningumo ir teistumo, duomen kaupimo tikslingumo, kokybs, saugumo bei kontrolieriaus atsakomybs[5]. Vliau Europos Sjungoje buvo priimtos dvi svarbios duomen apsaugos direktyvos. Direktyva dl asmens apsaugos, tvarkant asmens duomenis, ir laisvo toki duomenjudjimo sprendia skirting lygi asmen teisi ir laisvi apsaugos suderinimo klausim, laisvo preki, asmen, paslaug, kapitalo judjimo problem. Taiau i Direktyv ir Konvencijos nepakanka tinkamai reglamentuoti su duomen apsauga susijusius klausimus, todl Europos Komisijos lygiu priimamos vairios rekomendacijos, pasilymai, kaip geriau sureguliuoti teisin duomen apsaug. Lietuvoje Asmens duomen teisins apsaugos statymas[6] buvo priimtas 1996 metais. io statymo tikslas -nustatyti duomen subjekt teises ir i teisi apsaugos tvark, teisi duomenis bei duomen apsaugos garantijas tvarkant informacinse sistemose esanius asmens duomenis. statymas reguliuoja asmens duomen rinkim, kaupim, apdorojim, saugojim, perdavim bei paskelbim ir valstybs informacinms sistemoms nustato toki duomen apsaugos taisykles. 8 straipsnis pareigoja tiek duomen valdytoj (tvarkytoj), tiekj gavj turti reikiamas priemones ir utikrinti informacijos apsaug nuo neteisto kaupimo, keitimo, perdavimo, paskelbimo, sunaikinimo bei flksuoti uklausos duomenis.

Taip pat duomen bei informacijos apsaugos klausim Lietuvoje reglamentuoja 1996 m. priimtas Valstybs registr istatymas[7], kuris nustato: registr steigimo, tvarkymo, naudojimo, pertvarkymo ir likvidavimo tvark; valstybs registr tvarkymo istaig,joms vadovaujani ir jas priirini institucij, valstybs registrams duomenis teikiani bei valstybs registr duomenimis besinaudojani juridini ir fizini asmen pareigas ir teises, i teisi apsaug; juridini ir fizini asmen, kuri duomenys yra registro objektas, pareigas ir teises, i teisi apsaug.

Elektroninio dokumento saugumas. Sukrus naujas informacines technologijas, dokumentus tapo manoma perduoti elektroniniu bdu. Todl iuolaikin organizacija gali automatizuoti dalykini susirainjim tiek staigos viduje, tiek ir su ioriniu pasauliu (su usakovais, tiekjais, administracinmis staigomis ir t. t.). Perduodant elektroninius dokumentus informaciniais tinklais, svarbu utikrinti dokument saugum. Apsaugoti, kad ypa svarbs ir vieai neskelbtini duomenys perdavimo metu nebt neteistai atskleisti, galima, jei elektroniniai duomenys kompiuteryje uifruojami automatikai. Per- duodant dokumentus informaciniais tinklais, svarbu identifikuoti ir, dokumento autorius, ir vartotoj. Tai daroma siekiant apriboti galimyb sufalsifikuoti elektronin dokument arba susipainti su dokumentuose esania informacija asmenims, kurie tokios teiss neturi. Kaip ir prastu bdu paraytuose dokumentuose, elektroniniuose dokumentuose esanti informacija turi bti juridikai galiojanti. Tam dokumentas privalo turti jo tikrum utikrinanius rekvizitus. Elektroninio dokumento rekvizitai turt atlikti tas paias funkcijas kaip ir popierinio. O elektroninio dokumento paraas turt garantuoti, kad pasirayto dokumento tekstas nebt pakeistas. Visikai iuos reikalavimus atitinka tik viena i elektroninio parao ri -skaitmeninis paraas ( digital signature ). Pagal tarptautins standart organizacijos (ISO) koncepcij skaitmeninis paraas -tai duomen siuntjo atliekama duomen vieneto kriptografin transformacija, leidianti duomen vieneto adresatui atpainti duomen siuntj bei utikrinti duomen vientisum ir apsaug nuo nesankcionuoto prijimo. Naudojant iuolaikinius skaitmeninius paraus, kompiuteriniu tinklu siuniamas elektroninis dokumentas yra taip uifruojamas, jog neturint rakto atkoduoti jo nemanoma. Bandant pakeisti elektroninio dokumento turin arba pat para, dokumento tekstas virsta nesuprantam simboli virtine. Saugus elektroninis paraas, sukurtas saugia parao formavimo ranga ir patvirtintas galiojaniu sertifikatu, elektroniniams duomenims turi toki pat teisin gali kaip ir paraas raytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip rodinjimo priemon teisme. Lietuvoje priimto elektroninio parao statymas reglamentuoja elektroninio parao krim, tikrinim, galiojim, parao naudotojo teises ir atsakomyb, nustato sertifikavimo paslaugas ir reikalavimus j tiekjams bei elektroninio

parao prieiros institucijos teises ir funkcijas. Ir nors statymas priimtas jau 2000 metais, taiau realiai is statymas nra realiai pradjs veikti. Europoje galioja daugyb ISO standart, susijusi su informacijos perdavimo kompiuteri tinklais saugumu. Pagal dauguma j priimti atitinkami Lietuvos standartai. Elektronin komercija. Elektronin komercija yra visikai naujas pasaulinis reikinys, prekybos bdas, kuris tapo manomas paangi informacini technologij dka ir kur reikia teisikai tvirtinti, kad bt apsaugotos elektroninje komercijoje dalyvaujanios alys. Taip pat paymtina, kad elektroninei komercijai pltoti btina palanki teisin baz ir iuolaikini ITT diegimas. Elektronin komercija - tai bet kokia veikla, kurioje, sudarant sandorius ar sutartis, priimant usakymus, teikiant prekes ir paslaugas, finansiniuose atsiskaitymuose, teikiant atskaitomybs dokumentus ar statistines ataskaitas, reklamuojant prekes ar paslaugas, archyvavimo reikaluose, kitur, naudojami teisin gali turintys el.dokumentai, apsieinant be popierini dokument, senojo pato ar kurjeri. Palanki elektroninei komercijai teisin aplinka Europoje buvo pradta kurti primus Elektroninio parao, Vartotoj teisi apsaugos, sudarant sutartis per atstum, ir kitas teiss normas. Lietuvoje elektronin komercija vystosi labai ltai. Manoma, kad viena i elektronins komercijos ltos pltros Lietuvoje prieastis yra vairias veiklos sritis reguliuojani teiss akt sudaromos klitys. Nors atsivelgiant tai, kad 2000 metais priimti tarptautin teis bei isivysiusi ali patirt atitinkantys nauji Civilinis kodeksas ir Elektroninio parao statymas, kad asmen teises ir pareigas nustato statymai, galima teigti, kad Lietuvoje galiojanti teisin sistema sudaro prielaidas pltoti elektronin komercij. Taiau nra elektroninei komercijai pltoti reikaling postatymini teiss akt, yra spragos esaniuose teiss aktuose.

Elektronini ryi reguliavimas. Elektronini ryi reguliavimas yra btinas siekiant utikrinti rinkos poreikius atitinkani technologij pltr, skatinti kuo vairesnes paslaugas kuo vairesniais tinklais.Paymtina, kad svoka elektroniniai ryiai galiojaniuose Lietuvos Respublikos teiss aktuose iki Elektroninio ryi statymo projekto parengimo nebuvo vartojama. Pagal projekte pateikt apibrim, elektroniniai ryiai apima vis informacijos (signal) nuotolinio perdavimo ir marrutizavimo laidinmis, radijo, optinmis ar kitomis elektromagnetinmis priemonmis sistem, iskyrus perdavimo tinklais perduodam turin. iuo metu visuomeninius santykius, apimanius elektroninius ryius ir su jais susijusi

veikl, reglamentuoja Lietuvos Respublikos telekomunikacij statymas (in., 1998, Nr. 56-1548; 2002, Nr. 75-3215) ir Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymas (in., 1996, Nr. 711706; 2000, Nr. 75-2272). Lietuvos Respublikos telekomunikacij statyme ir Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statyme nustatyta elektronini ryi reguliavimo sistema laikytina tinkama atsivelgiant esam technologij lyg ir btinyb greitai liberalizuoti telekomunikacij rink. Taiau pleiantis technologijoms ir elektronini ryi rinkoms esamas teisinis reguliavimas nebeatitinka/nebeatitiks visuomenini santyki paangos, elektronini ryi rink pltros poreikio ir btinybs kuo vienodiau reguliuoti vis ryi infrastruktr. To negalima utikrinti, kai vientis elektronini ryi srit reglamentuoja 2 teiss aktai. Siloma priimti nauj elektronini ryi statymas, kuriuo remiantis turt bti patikslinta ir pasikeitusiam reglamentavimui pritaikyta telekomunikacij teiss statym lydimj akt sistema. iuo statymu siekiama atsisakyti skirtingos radijo dani skyrimo sistemos transliavimo (retransliavimo) tinklams, kiek manoma atsisakyti skirtingo judriojo ir fiksuoto telefono ryio reguliavimo. Teiss paeidimai elektroninje erdvje. Didjant iuolaikini informacini ir telekomunikacini technologij naudojimui, didja ir nusikalstam veik skaiius elektroninje erdvje, didja poreikis numatyti konkrei atsakomyb u konkreius nusikaltimus bei didja poreikis toki veik prevencijai. 1989 rn. Europos Tarybos Ministr kabinetas prim Europos Sjungos ali vyriausybms skirtR89(9) rekomendacij, kurioje pateikiami du su tokiais nusikaltimais susijusi veik sraai. Minimaliame srae ivardintos 8 pavojingos veikos, susijusios su kompiuterinmis technologijomis. Papildomas sraas apima keturias maiau pavojingas veikas, kurios traukiamos statym leidyb, bet nra privalomos. ios veikos teisiniu poiriu nra kompiuteriniai nusikaltimai, o tik veikos, kurias valstybms rekomenduojama fiksuoti savo nacionaliniuose teiss aktuose kaip teiss paeidimus. Minimalus sraas: 1. Sukiavimas naudojant kompiuter ( Computer-related fraud). Duomen arba kompiuterini program vedimas, pakeitimas, itrynimas arba kitoks sikiimas duomen apdorojimo proces. Tai paveikia io proceso galutin rezultat, padaro alos kito asmens nuosavybei. Sukiaujama siekiant materialins naudos sau arba kitam asmeniui. Klastojimas naudojant kompiuter (Computer forgery). Kompiuterini duomen arba kompiuterini program vedimas, pakeitimas, itrynimas arba kitoks sikiimas duomen apdorojimo proces, kai i veiksm tikslas yra toks pat kaip ir statymuose, numataniuose atsakomyb u klastojim. Kompiuterini duomen arba program sunaikinimas arba sugadinimas (Damage to computer data or computer programs). Tai neteistas kompiuterini duomen arba kompiuterini program itrynimas, sunaikinimas, sugadinimas. Sabotaas naudojant kompiuter (Computer sabotage). Kompiuterini duomen arba kompiuterini program vedimas, pakeitimas, itrynimas arba sikiimas bei trukdymas kompiuterinms sistemomis, norint sutrikdyti kompiuterins arba telekomunikacij sistemos darb. Neteistas prijimas (neteista kreiptis ) prie kompiuterini sistem , (Unauthorised

2.

3.

4.

5.

access). 6. ). 7. Neteistas apsaugot kompiuterini program dauginimas ir platinimas (Unauthorised reproduction ofa protected computer program). Neteistas prijimas prie kompiuterins sistemos arba kompiuterinio tinklo, paeidiant saugumo priemones. Neteistas kompiuterini lust (mikroschem) topografij dauginimas ir platinimas (Unauthorised reproduction ofa topography). Informacijos permimas nelegaliais bdais kompiuterinio tinklo viduje arba iorje. Neteistas informacijos kompiuterinse sistemose permimas ( Unauthorised interception

8.

Neprivalomas sraas: 1. Kompiuterini duomen arba program pakeitimas (Alteration of computer data or computer programs ). 2. nipinjimas naudojant kompiuter ( Computer espionage ). 3. Neteistas kompiuterio naudojimas (laiko vagyst) (Unauthori- .sed use of computer). 4. Neteistas apsaugot kompiuterini program naudojimas ( Unaut- horised use ofa protected computer program). Nepaisant i rekomendacij Europos Tarybos ali nari statym leidjams kompiuterini nusikaltim klasifikacija atskirose valstybse skiriasi. Lietuvoje atsakomyb u teiss paeidimus elektroninje erdvje yra numatyta ATPK ir BK normose. 2001 m. sigaliojusiame Baudiamajame kodekse atsirado i esms naujas XXXl skyrius ,,Nusikaltimai informatikai'', numatantis atsakomyb u kompiuterinius nusikaltimus. Naujajame skyriuje yra 3straispniai, kurie aprpia ias nusikalstamas veikas: pakeitim; pakeitim; l97 straipsnis -kompiuterins programos sunaikinim arba l98 straipsnis -kompiuterins informacijos pasisavinim ir skleidim. Paymtina, kad u iuose straipsniuose numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 196 straipsnis -kompiuterins informacijos sunaikinim arba

2001 m. priimta Elektronini nusikaltim konvencija, kuri Lietuva ratifikavo 2004 met sausio mn.

[1] Jarainas [2] Kikis M. [3] Autori

E. Informacijos laisvs apsaugos problemos Konstitucinio teismo praktikoje// Jurisprudencija, 1998. T. 9(1). P.125-137. Tarptautinio intelektins nuosavybs piratavimo prevencija. Vilnius: LTU, 2000. P.6. teisi ir gretutini teisi statymo pakeitimo statymas// Valstybs inios, 2003. Nr.28-

1125.
[4] Kikis M.

Tarptautinio intelektualins nuosavybs piratavimo prevencija. Mokomasis leidinys.Vilnius, 2000, p.14.

[5] Keras A.,

Kurapka E., Petrauskas R. Informacins visuomens krimo, informacini technologij taikymo ir informacini technologij teiss pltros tendencijos Europos Sjungoje. Vilnius: LTU, 2001.P.46.
[6] Lietuvos

Respublikos asmens duomen teisins apsaugos statymas// Valstybs inios. 1996, Respublikos valstybs registr statymas// Valstybs inios. 1996, Nr.I-1490.

Nr.63-1374.
[7] Lietuvos

TEISS IR INFORMACINI TECHNOLOGIJ SVEIKA Informacini technologij taka teisei pasireikia nauj teiss kompleksini ak atsiradimu (informacini technologij teis) bei tradicini teiss ak reguliavimo srities prapltimu su informacinmis technologijomis susijusiems visuomeniniams santykiams. Teiss taka informacinms technologijoms vertinama nevienaprasmikai. Viena vertus, visuomet paymima, kad teis nespja su naujausiomis informacinmis technologijomis, nespja sureglamentuoti i nauj technologij naudojimo. Taiau kita vertus pripastama, kad nauj technologij atsiradimas nereikia tradicini socialini vertybi balanso atsisakymo. Ryiui tarp teiss ir informacini technologij nusakyti 1949 metais Lee Loevinger savo straipsnyje Minnesota Law Review Nr. 33 pavartojo termin Jurimetrics kaip nurodant teisins problemos mokslin tyrim. 1963 Hans Wolfgang Baade termin pavartojo nusakyti informatikos taikym teisje bei apibdino tris pagrindines informatikos taikymo teisje sritis: 1. elektroninis duomen saugojimas bei gavimas 2. elgesio analiz 3. simboli logikos panaudojimas

INFORMACINI TECHNOLOGIJ PANAUDOJIMAS TEISJE Informacinje visuomenje informacijos kiekiai nuolat spariai auga. Daugjant informacijos, teisins informacijos kiekis taip pat didja. Tuo paiu didja poreikis efektyviai valdyti teisin informacij. Pavyzdys: Teisins informacijos paiekos sistema susideda i trij dali teisini dokument duomen bazs sukrimas, teksto analiz ir teksto reprezentacija.

TEISINS INFORMATIKOS IR INFORMACINI TECHNOLOGIJ TEISS SANTYKIS Informacini technologij teis yra teiss aka, kurios normos reglamentuoja informatik ir telematik. Anglikai dar vadinama computer law. Informatika- mokslo ir technikos sritis, nagrinjanti informacijos kaupimo, perdavimo ir apdorojimo dsningumus, metodus ir technines priemones. Informatikos objektas - informacija, algoritmai, j uraymas naudojant programavimo kalbas, kompiuterin technika bei informacins technologijos. Pagrindins informatikos (informatikos mokslo) sritys yra: 1. Informatikos ir informatizacijos bendrieji klausimai (informacijos svoka, socialin

informacija, informacijos vaidmuo visuomenje. Informacinis saugumas bei socialiniai informatizacijos padariniai) 2. Teorin bei matematin informatika (algoritmas, modelis, formalizacija, sprendim primimo teorija, matematini bei logini priemoni taikymas informacijai tvarkyti) 3. Dirbtinio intelekto teorija (intelektualini bei psichini proces modeliavimas kompiuteriais, ekspertins sistemos, intelektiniai darbai, atpainimas) 4. Skaiiavimo technika bei programavimas (kompiuteri architektra, programos bei programavimo samprata, kompiuteri istorija, ITT vystymosi tendencijos, kompiuteriniai tinklai ir sistemos) 5. Taikomoji informatika (problemos, kylanios taikant vairius informacijos kaupimo bei tvarkymo vairiose mokslo bei praktins veiklos sferose klausimai ekonomikoje, teiss, karo strategijos tikslais, kt) Kaip taikomoji disciplina informatika nagrinja informacini proces dsningumus (kaupimas, tvarkymas bei skleidimas informacijos, informacini komunikavimo modeli krim vairiose visuomens gyvenimo sferose, informacini sistem bei technologij sukrimas. a. Teisin informatika taikomosios informatikos poakis. Tarpdisciplininis mokslo poakis apie dsningumus ir informacini proces ypatybes teisins veiklos sferoje, apie j automatizavim, sudarymo principus bei automatizuot informacini sistem panaudojimo metodus bei teisini uduoi sprendimo naudojant teorij bei metodologij teisini matematikos, informatikos bei logikos moksl, bd bei metod. Taigi, teisin informatika siaurja prasme yra tikslusis mokslas, taikomosios informatikos poakis. Informacini technologij teisje nagrinjamos informatikos socialins implikacijos. Tuo tarpu teisins informatikos pagalba nagrinjami teiss altini saugojimas bei automatin paieka, teisini institucij bei teism administracijos automatizavimas bei kitoks kompiuteri panaudojimas teisje. Daniausiai teisin informatika skirstoma tris stambias grupes: 1. Vadybin teisin informatika, kurios tikslas kurti programin rang, skirt teisinms administracinms procedroms, kompiuteri panaudojimui teisininko darbe, teisini procedr automatizavimui bei kurti teisinius tekstus 2. Dokumentin teisin informatika, kurios tikslas kurti dokument duomen bazes ir optimizuoti tinkam dokument suradim. 3. Sprendim primimo teisin informatika, kurios tikslas kurti ekspertines sistemas, padedanias priimti teisinius sprendimus, surinkti vis teisiniam sprendimui reikaling informacij. Taiau kita vertus, siekiant aukiau ivardint tiksl nemanoma apsiriboti technikos moksl imanymu, btina imanyti visus statymus, reglamentuojanius kompiuteri naudojim skirtingose visuomens gyvenimo sferose (kompiuteri, arba informacini technologij teis). Taigi, plaija prasme teisins informatikos objektas yra teiss normos, jose tvirtinti visuomenini santyki modeliai, statym tikslai ir t.t. Plaija prasme teisin informatika nagrinja tokius klausimus kaip mogaus teiss ir laisvs bei informatika, kompiuterinis nusikalstamumas, sutari teis informatikos srityje, skaitmenins

nuosavybs apsauga, darbuotoj teisi apsauga informacinje visuomenje ir kitos. Todl vis i srii nagrinjamas neatsiejamas nuo kompleksini konstitucins teiss, baudiamosios teiss, civilins teiss, komercins teiss, mokesi teiss, darbo teiss, intelektins nuosavybs ini panaudojimo.

TEISS PORTALAI INTERNETE. KITOS TEISINS APLIKACIJOS INTERNETE Portalas (lot. porta vartai, durys) tai tinklapis, kuriame viskas yra vienoje vietoje- ir naujienos, ir pramogos, ir paslaugos, ir skelbimai. Teiss portalas interneto svetain, kurios pagrindin tema teis. Teiss portale kasdien atnaujinamos su teise susijusios naujienos spaudos apvalgos, naujienos i pagrindini alies institucij, verslo naujienos ir t.t. Taip pat portale renkama ir skelbiama isami informacija apie vairius teisininkams, moni vadovams ir finansininkams skirtus renginius (seminarus, konferencijas, mokymus). Portale galima rasti ir informacij apie naujausi ileidiam teisin literatr, jos leidjus, trump turinio apvalg ir t.t. Teiss portaluose gali bti teikiamos vairios su ia sritimi paslaugos, kurios daniausiai teikiamos tik usiregistravusiems tinklapio lankytojams. Teikiamos paslaugos portale gali bti ir mokamos. Teiss portalas INFOLEX ( http://www.infolex.lt ) tai geriausia specializuota lietuvika teiss svetain Internete. Joje pateikiamos teisins naujienos; diskusijos teiss temomis; informacija apie renginius; teisini staig bei teisinink registras Kas k veikia; specializuoti puslapiai teisininkams, studentams, visuomenei; darbo bira; INFOLEX formos; teisin literatra bei teiss altiniai internete; galimyb pateikti ir tvarkyti savo asmeninius duomenis (MANO paslauga); naujienos el.patu; informacija, tiesiogiai susieta su LITLEX Internet. Interneto svetains lankytojai teminiame poskyryje "Valstybs inios" gali susipainti su paskelbt teiss akt pilnais tekstais ar tik j dalimis. Pilni vis akt tekstai pateikiami tik vartotojams, mokantiems u i paslaug - LITLEX-Internet registruotiems vartotojams. Registruotiems vartotojams dar sudaryta galimyb usisakyti naujienas pagal pageidaujamas temas elektroniniu patu. Taip pat tinklapyje pateikiami vairs pavyzdiniai dokumentai, ablonai, formos, informacija apie vartotojo pasirinkt dien Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinjamas bylas ir jo rezultatus. Teiss portalo diskusijos - tai erdv, skirta teisininkams (ir ne tik jiems!) bendrauti teisinmis temomis, paklausti koleg patarimo, gauti kvalifikuot konsultacij. Nagrinjamos temos aktualios btent teisininkams, teiss studentams ir asmenims, kuriems ikyla su teise susijusi klausim. Diskusij temos: Visos diskusijos; Civilin teis; Procesas; Darbo teis; Administracin teis; eimos teis; Mokesi teis; Teisininko etika; Baudiamoji teis; Kiti klausimai. Siekiant palengvinti diskusijas, komentaruose dedamos nuorodos kodeks ir cituojam teiss akt straipsnius. Diskusij tem ir komentar gausa rodo, kad tokia erdv teisininkams ir su teise susiduriantiems monms itin reikalinga. Kas k veikia tai portalo dalis, vienintel Lietuvoje, kur vienoje vietoje skelbiama informacija apie advokat kontoras, teisini paslaug firmas pagal j specializacijas (pvz., bankroto teis, franiz, draudimo teis, konkurencijos teis, kt.). ia galima rasti ir informacijos apie pagrindines Lietuvos valdios staigas, Lietuvoje veikianius notar biurus, hipotekos staigas, antstoli kontoras, teismus ir t.t. Suinteresuotos institucijos arba organizacijos portale turi galimyb skelbti isami informacij apie save ir savo veikl. Taipogi portalas suteikia galimyb bendrauti ir keistis informacija vairioms student organizacijoms, skelbti apie savo organizuojamus renginius. domu tai, kad Teiss portale Vilniaus Universiteto Teiss fakulteto ir Lietuvos Teiss universiteto studentai gali rasti savo paskait tvarkaraius ir dstytoj budjimo grafikus. Tikriausiai kiekvien student sudomins ir informacija apie moksl usienyje, stauotes. Portalo skyrelis Visuomen skirtas plaiajai visuomenei, kuri su teise ir teisinmis procedromis

susiduria ne kasdien. Tai erdv, skirta bent minimaliai susipainti su teiss normomis, kurios takoja ms vis gyvenim. ia galima rasti isam Lietuvoje veikiani teiss klinik sra ir patarimus, kaip elgtis susitikus su teisininku, kuris atstovaus Js interesams. Kiekvien savait is skyrelis papildomas vis nauja aktualia informacija ir straipsniais, kurie padeda plsti inias apie Lietuvos teisin sistem, teiss normas, vairias teisines procedras. Be to, portalas INFOLEX ne tik skelbia daugeliui reikaling ir domi informacij, bet ir teikia interneto svetaini krimo paslaugas, programuoja specializuotas programas bei teikia kompiuteri technins prieiros paslaugas. INFOLEX turi ir anglik versij, kurioje galima rasti aktualiausias Lietuvos naujienas, informacij apie pagrindines teisines institucijas (lietuvikojo Kas k veikia atitikmen), vairi advokat kontor rengiamus teiss biuletenius angl kalba, diskusijas angl kalba. Ji yra skirta usienio firmoms, kurios domisi verslo galimybmis Lietuvos Respublikoje ir ieko teisins bei verslo informacijos Lietuvoje ir apie Lietuv[1]. Kiti paymtini teiss portalai: Europos Sjungos teiss portalas: http://europa.eu.int/eur-lex/. ia pateikiamos sutartys, antriniai teises aktai, Europos Teisingumo Teismo sprendimai, Europos Parlamento svarstomi klausimai ir pan. Tarptautins vieosios teiss portalas: http://www.un.org/law/ Tarptautins humanitarins teiss portalas: http://www.icrc.org/web/eng/siteeng0.nsf/iwpList2/Humanitarian_law?OpenDocument Informacini technologij teiss portalas: http://www.catalaw.com Teisins aplikacijos (lot. applicatio prisidjimas prie ko nors) tai interneto svetains, kuriose yra pateikiama daniausiai specializuota teisin informacija. Teisini aplikacij internete krjai daniausiai yra konkreios organizacijos, dirbanios tam tikroje teisinje srityje. I lietuvik teisin informacij/pagalb teikiani interneto svetaini paminsim kelet:

Teiss projekt ir tyrim centro interneto svetain (http://www.exjure.com). i

vieoji staiga skleidia ekspertin, teisin informacij bei teikia teisin pagalb privatiems bei vieiems asmenims, teikia nemokamas teisines konsultacijas internete. J interneto svetainje skleidiamos teisines inios, informacija apie Lietuvos, kit ali ir Europos Sjungos teis, apie teisines verslo slygas, siekiama suburti Lietuvos ir kit ali teisinink ir kit suinteresuot asmen pastangas ginant mogaus teises ir teikiant teisin pagalb gyventojams ir verslui.

Lietuvos advokat tarybos interneto svetain (http://www.advoco.lt/). i

svetain yra skirta monms, kuriems yra reikalinga informacija susijusi su advokatra. Joje pateikiamas Lietuvos advokat tarybos nari sraas, jos priimti sprendimai, svarbiausi teiss aktai, informacija apie Lietuvos jaunj advokat asociacij; nuorodos advokat kontoras, notar biurus, ambasadas, hipotekos staigas, teismus, policijos komisariatus, savivaldybes, mokslo staigas, institutus, Prezidentr, Seim, Vyriausyb, asociacijas, sjungas, ministerijas,

tarptautines organizacijas, bankus, biras, depozitoriumus, biurus, centrus, draugijas, fondus, inspekcijas, komitetus, komisijas, tarybas, visuomens informavimo priemones, departamentus ir kt. organizacijas. Skyrelyje "Praktin informacija" pateikiamas Lietuvos advokat, advokat padjj ir advokat kontor sraas, suskirstytas pagal miestus; advokat, atsaking u valstybs garantuojamos teisins pagalbos koordinavim, sraas; Teisins pagalbos sutarties rekomendacins formos; Finans ministerijos ir Valstybins mokesi inspekcijos paaikinimai dl advokat veiklos. Skyrelyje "Naujienos ir renginiai" pateikiami Lietuvos advokat tarybos naujien biuleteniai; Teiss mokym kalendorius; informacija apie kitus teisinius renginius.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo interneto svetain

(http://www.lrkt.lt/). iame tinklapyje galima rasti informacij apie Konstitucin teism bei jos veikl, Konstitucinio Teismo nutarimai, sprendimai ir ivados nuo 1993 m.; Konstitucinio Teismo neinagrint praym (byl) sraas; Statistiniai duomenys apie gautus ir inagrintus praymus ir paklausimus nuo 1993 m.; Konstitucinio teismo leidini sraas (be tekst), Nuorodos, susijusios su konstitucine teise.

Lietuvos Aukiausio Teismo interneto svetain (http://www.lat.litlex.lt/ ).

ioje svetainje galima rasti informacij apie byl, paskirtas nagrinti Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj kolegijose, Lietuvos Respublikos teisj etikos taisykles, baudiamj ir civilini byl temines rodykles, baudiamj ir civili byl nutartis, taip pat teism praktikos apvalg, konsultacijas ir t.t.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos interneto svetain

(http://www.tm.lt/min/). iame tinklapyje galima rasti informacij apie Teisingumo ministerij, jos veikl, strateginius planus bei gyvendinamas programas; Teisingumo ministerijos padaliniai bei kitos jos reguliavimo srityje esanios institucijos; Teisingumo ministerijos paruoti teiss akt projektai; ministro sakymai ir kiti teiss aktai; Lietuvos teisin sistema, Teiskros bkl Lietuvoje; Vartotoj teisi utikrinimas; Nemokama teisin pagalba; Teisingumo ministerijos ir jos padalini informaciniai praneimai; Teisingumo ministerijoje registruot organizacij sraai ir kt.

Nacionalin teism administracijos interneto svetain (http://www.teismai.lt/).

Joje pateikiama informacija apie Teism administracij bei jos veikl, Statistika apie teism darbo organizavim; Lietuvos teism sistema; Lietuvos teism adresai ir telefonai; Teisj etikos taisykls; Teism tarybos kai kurie nutarimai.

[1] Teiss portalui

INFOLEX.LT vieneri. Prieiga internetu [2004.01.17]: http://www.infobalt.lt/paroda/2002/?t=katal&i=3118

NETEISTO IR ALINGO INFORMACIJOS TURINIO KONTROL, NEPILNAMEI APSAUGA ELEKTRONINJE ERDVJE

Internetas dl savo unikalios prigimties padeda monms bendrauti nepriklausomai nuo atstumo, laiko, valstybi sien. Tokiu bdu ioje unikalioje erdvje panaikinami bet kokie geografiniai suvarymai duomen judjimui. Interneto teikiam paslaug dka gyvenimas elektroninje erdvje tampa vis intensyvesnis, naujos bendravimo galimybs vis labiau domina paius vairiausius informacijos vartotojus. Internete gana neretai aptinkamas turinys, kurio vie skelbim statymai riboja ar visai udraudia. Daugelis valstybi, tame tarpe ir Lietuva, stengiasi ukirsti keli statymais udraustos arba ribojamos informacijos vieam skelbimui spaudoje, radijuje, televizijoje ir Internete, kuris yra plaiai vartojamas ir sunkiai kontroliuojamas. Interneto savybs lemia tai, kad teiss akt taikymas ioje srityje tampa gerokai sudtingesniu, nei tradicinse informacijos skleidimo priemonse. Iki iol Europos Sjungos lygiu interneto turinio nebuvo bandoma reguliuoti priimant visuotinai privalomus teiss aktus (direktyvas). Ianalizavus Europos Sjungos teisin patirt interneto turinio reguliavimo srityje, galima identifikuoti kelis teiss aktus, tarp j: 1996 m. Europos komisijos komunikatas apie neteist ir aling turin Internete; 1996 m. spalio 23 d. alioji knyga apie nepilnamei ir mogikojo orumo apsaug, teikiant garso, vaizdo ir informacijos paslaugas; Europos Parlamento ir Tarybos 1999 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. 276/1999/EB, patvirtinantis ilgalaik Bendrijos veiksm plan, kaip skatinti saugiau naudotis Internetu kovojant su neteistu ir alingu tarptautini tinkl turiniu. Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. birelio 8 d. direktyva Nr. 2000/31/EB dl kai kuri informacins visuomens paslaug, ypa elektronins komercijos, teisini aspekt vidaus rinkoje (Elektronins komercijos direktyva).

Pirm kart Europos Sjungos mastu interneto turinio reguliavimu buvo susirpinta 1996 m., priimant Europos komisijos komunikat apie neteist ir aling turin internete, kuriame buvo akcentuota btinyb utikrinti laisv informacijos platinim (teis informacij), apsaugant viej interes. 1996 m. spalio 23 d. alioji knyga apie nepilnamei ir mogikojo orumo apsaug, teikiant garso, vaizdo ir informacijos paslaugas neskelbtin informacij apibria kaip informacija, kurios turinys paeidia mogaus orum ir viej interes, yra nepadorus ir amoralus, skaitant vaik pornografij, smurtin pornografij, rasin neapykant arba smurt kurstani informacij. Tuo tarpu ribojama laikoma informacija, kurios turinys gali paveikti fizin ir protin nepilnamei vystymsi. aliojoje knygoje apie nepilnamei ir mogikojo orumo apsaug, teikiant garso, vaizdo ir informacijos paslaugas Europos Komisija skatina bendradarbiavim tarp ES nari: 1) keiiantis informacija; 2) nustatant minimalius europinius standartus dl nusikalstamo turinio; 3) skatinant savireguliacij (kaip alternatyv valstybinei kontrolei ir prieirai), diegiant interneto industrijos etikos kodeksus.

Europos Parlamento ir Tarybos 1999 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 276/1999/EB, patvirtintas daugiametis ES valstybi saugesnio Interneto veiksm planas, kuriame numatyta skatinti versl taikyti savireguliacijos ir turinio kontrols programas, kurti ir diegti turinio filtravimo priemones bei tinklapi kategorij priskyrimo sistemas, informuoti vartotojus apie i priemoni krim, taip pat nustatyti tinkam teisin reguliavim ir pltoti tarptautin bendradarbiavim ioje srityje. ES valstybi saugesnio Interneto veiksm plane numatytos tokios pagrindins priemons: saugesns aplinkos krimas - veiksmingas bdas apriboti neteistos mediagos judjim sukurti Europos centr (vadinam specialiomis ryio linijomis) tinkl, kuris leist vartotojams praneti apie turin, kur jie randa naudodamiesi internetu ir kuris, j nuomone, yra neteistas. Asmen, kurie atsako u neteist turin, baudiamasis persekiojimas pavedamas nacionalinms teissaugos institucijoms. Siekiant panaudoti visas io tinklo teikiamas galimybes btina gerinti pramones ir teissaugos institucij bendradarbiavim, utikrinti jo diegim visoje Europoje ir didinti veiksmingum keiiantis informacija ir patirtimi. savireguliavimo ir elgesio kodeks skatinimas didinti savireguliavimo priemoni veiksmingum Europos Sjungos lygiu, parengti rekomendacijas dl elgesio kodeks, kad bt pasiektas bendras sutarimas dl j taikymo ir remiamas j gyvendinimas. Kartu su elgesio kodeks rengimu skatinama naudoti matom kokybik interneto svetaini ymen sistem, kuri padt vartotojams nustatyti tuos interneto paslaug teikjus, kurie laikosi elgesio kodeks. filtravimo ir kategorij priskyrimo sistem diegimas (sudarant vartotojui galimyb pasirinkti tok turin, kok jis nori gauti, nustaius turinio filtr arba renkantis atitinkamos kategorijos tinklapius). iuo tikslu skatinamos tos vertinimo sistemos, kurios yra suderintos tarptautiniu mastu, atitinka Europos reikalavimus ir utikrina, kad filtravimas ir vertinimas yra gyvendintas taip, kad praktikai suteikia vartotojams, tvams ir mokytojams veiksmingas pasirinkimo galimybes. visuomens informavimas (sudarant slygas tvams, mokytojams ir vaikams inoti tiek apie Interneto teikiamas galimybes, tiek apie galimus pavojus, ir informuojant juos apie valstybs bei verslo veikl, kuriant saugesnio Interneto utikrinimo priemones); palaikymo veiksmai (vertinant esam nacionalin teisin baz ir derinant j pagal naujai atsirandanius poreikius, dalyvaujant tarptautinse iniciatyvose ir pan.).

Akivaizdu, kad Europos Sjungoje pagrindinis dmesys, sprendiant interneto turinio reguliavimo problem, yra skiriamas savireguliacijai. Suteikiant galimyb Interneto turin kontroliuoti paiai visuomenei, ivengiama daugybs draudim. 2002 m. gegus 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1151/2003/EB vertinti daugiameio ES valstybi saugesnio Interneto veiksm plano dl saugesnio naudojimosi Internetu pasiekimai: 1) iki 2002 m. gruodio 31 d. kurta 16 specialij ryio linij, skaitant INHOPE asociacij, vienijani Europos specialij ryio linij valdytojus; 2) gyvendinta 13 turinio vertinimo ir filtravimo projekt, steigta ICRA tarptautin Interneto turinio vertinimo asociacija, rengianti tarptautines turinio vertinimo sistemas; 3) vykdyta 12 informavimo projekt.

2002 m. gegus 26 d. Europos Parlamentas ir Taryba sprendimu Nr. 1151/2003/EB patvirtino daugiameio ES valstybi saugesnio interneto veiksm plano dl saugesnio naudojimosi internetu pratsimas 2003 2004 m.. iuo pratsimu siekiama kaip galima greiiau suderinti apsaugos priemones, bendradarbiaujant ne tik tarp valstybi nari, bet ir su valstybmis kandidatmis. Kuriant savireguliacijos ir elgesio kodeks mechanizmus, plsti ryius u Europos Sjungos rib. Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. birelio 8 d. direktyvoje Nr. 2000/31/EB dl kai kuri informacins visuomens paslaug, ypa elektronins komercijos, teisini aspekt vidaus rinkoje (Elektronins komercijos direktyva) numatytas reikalavimas valstybms narms utikrinti, kad informacins visuomens paslaug teikjas nebt atsakingas u informacij, kuri saugo paslaugos gavjo praymu, tais atvejais, kai: 1) teikjas neturi faktini ini apie neteist veikl arba informacij; 2) teikjas, gavs toki ini arba apie tai suinojs, nedelsdamas panaikina i informacij arba atima galimyb j pasiekti. Direktyva Nr. 2000/31/EB taip pat nepareigoja valstybi nari nustatyti informacins visuomens paslaug teikjams prievols stebti informacij, kuri jie perduoda arba saugo, nei bendros prievols aktyviai domtis faktais arba aplinkybmis, rodaniomis nelegali veikl. Valstybms narms paliekama galimyb nustatyti prievoles informacins visuomens paslaug teikjams nedelsiant informuoti kompetentingas viesias institucijas apie tariam nelegali veikl arba informacij, kuri pateikia j paslaug gavjai, arba prievol pateikti kompetentingoms institucijoms, gavus j praym, informacij, leidiani nustatyti j paslaugos gavj, su kuriais jie sudar informacijos saugojimo sutartis, tapatyb. Greta ES iniciatyv interneto reglamentavimo problemas europiniu ir tarptautiniu mastu bando reglamentuoti Europos Taryba. Europos Tarybos iniciatyvos yra ypa reikmingos, kadangi Europos Tarybos nariais yra ne tik ES valstybs, be to Europos Tarybos iniciatyvos danai pasitarnauja kaip atitinkam teisini institut reglamentavimo gairs ir Europoje, ir kituose regionuose. Europos Taryboje Interneto turinio reguliavimo problemos sprendiama keletoje priimt rekomendacinio pobdio teiss akt: 1) 1997 m. spalio 30 d. rekomendacija Nr. (97) 20 Dl nepakani pasisakym; 2) 1997 m. spalio 30 d. rekomendacija Nr. (97) 21 Dl smurto rodymo elektroninje iniasklaidoje; 3) 2001 m. rugsjo 5 d. rekomendacija Nr. (2001) 8 Dl savireguliacijos ir vartotoj apsaugos nuo neteisto ir alingo turinio informacijos naujose komunikacijose ir teikiant informacines paslaugas. ios rekomendacijos tai bendro pobdio neprivalomi teisiniai dokumentai, kuriais siekiama utikrinti Interneto turinio reguliavim. 1997 m. spalio 30 d. rekomendacija Nr. (97) 20 Dl nepakani pasisakym nepakanius

pasisakymus apibria, kaip vis form pasisakymus, kuriais yra skleidiama, kurstoma, skatinama rasin neapykanta, neapykanta svetimaliams, antisemitizmas ar kitos neapykantos formos, pagrstos nacionaliniu nepakantumu ir diskriminacija, adresuota nacionalinms maumoms ir imigrantams. ia rekomendacija siekiama kad valstybs, Europos Tarybos nars imtsi atitinkam priemoni, siekdamos ivengti nepakani pasisakym: vertint esam teiss akt efektyvum ir j pritaikomum naujosioms komunikacijoms, numatyt atitinkam atsakomyb u tokio pobdio pasisakymus. Taip pat pabriama, kad Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 10 str. numatyta iraikos laisv neapima nepakani. 1997 m. spalio 30 d. rekomendacija Nr. (97) 21 Dl smurto rodymo elektroninje iniasklaidoje skatina atitinkam priemoni minim ir 1997 m. spalio 30 d. rekomendacijoje Nr. (97) 20 Dl nepakani pasisakym. 2001 m. rugsjo 5 d. rekomendacija Nr. (2001) 8 Dl savireguliacijos ir vartotoj apsaugos nuo neteisto ir alingo turinio informacijos naujose komunikacijose ir teikiant informacines paslaugas prieingai nei anksiau mintos rekomendacijos pabria btinyb skatinti savireguliacijos priemones, turinio kontrols programas, kurti ir diegti turinio filtravimo priemones bei tinklapi kategorij priskyrimo sistemas, galimyb Interneto paslaug vartotojams pareikti savo nusiskundimus ar nepasitenkinim dl netinkamo turinio informacijos skelbimo Internete ir kitose elektronins iniasklaidos priemonse, nustatyti tinkamus gin susijusi su Interneto turinio reguliavimu sprendimo bdus (pasitelkiant arbitra ar kitokio pobdio tarpininkavim). 2003 m. gegus 28 d. deklaracijoje Dl teiss komunikuoti Internetu, kuri paremta 2001 m. rugsjo 5 d. rekomendacija Nr. (2001) 8 Dl savireguliacijos ir vartotoj apsaugos nuo neteisto ir alingo turinio informacijos naujose komunikacijose ir teikiant informacines paslaugas, taip pat skatinama savireguliacija, siekiant ivengti neteisto ar alingo turinio informacijos Internete, taiau pabriama btinyb vengti toki Interneto turinio reguliavimo metod, kurie riboja visuomens galimybes gauti vien ar kit informacij ir varo bendravim Internetu. Taiau nurodoma, kad i nuostata netrukdo atitinkam filtravimo sistem diegti mokyklose ar kitose atitinkamose institucijose, siekiant apsaugoti paauglius nuo neigiamos alingos informacijos poveikio. 2003 m. gegus 28 d. deklaracijos Dl teiss komunikuoti Internetu 6 principu Europos Tarybos valstybs nars skatinamos nepareigoti Interneto paslaug teikj, kuri funkcijos ribojamos tik prieigos prie Interneto suteikimu ar duomen perdavimu, kontroliuoti Interneto turin. 2001 m. lapkriio 23 d. Europos tarybos konvencija dl nusikaltim elektroninje erdvje. i konvencija skirta unifikuoti konvencij ratifikavusi valstybi baudiamuosius, taip pat i dalies procesinius statymus dl teiss paeidim vykdom elektroninje erdvje. Konvencijos 9 str. specialiai reglamentuoja veikas susijusias su vaik pornografija, ir interneto turiniu, kuris laikomas susijusiu su vaik pornografija. 'Vaik pornografija" reikia pornografin mediag, vizualiai vaizduojani aikiai seksual nepilnameio elges; aikiai seksual asmens, atrodanio kaip nepilnametis, elges; tikrovikus vaizdus, rodanius aikiai seksual nepilnameio elges. Tiesiogiai draudiamas tokio interneto turinio mediagos gaminimas, talpinimas ir platinimas internetu. Valstybs, ios konvencijos dalyvs, sipareigoja priimti atitinkamus teiss aktus ir taikyti atitinkamas priemones, kuri gali prireikti konkrei nusikaltim tyrimui, rodym, esani elektroniniame pavidale surinkimui. Tokiu bdu jos sipareigoja imtis atitinkam priemoni

priversiani Interneto paslaug teikj, pagal jo turimas technines galimybes, surinkti ir isaugoti atitinkamoje laikmenoje duomenis, susijusius su konkreia ribojamo turinio informacija, perduodama valstybs, konvencijos dalyvs, teritorijoje esania kompiuteri sistema. Siekiant kriminalizuoti veikas, susijusias su rasins ir tautins neapykantos kurstymu pasitelkiant kompiuterines sistemas, 2002 m. lapkriio 7 d. buvo priimtas Europos tarybos konvencijos dl nusikaltim elektroninje erdvje papildomas protokolas (2002) 24. Protokole rasin ir tautin neapykant kurstanti informacija apibriama kaip bet koks raytinis, vizualinis ar kitoks pateikimas mini ir teorij, propaguojani diskriminacij ar smurt prie individ ar j grupes, isiskirianius dl savo rass, tikjimo, politini pair ir pan. Prie Protokolo prisijungusios valstybs skatinamos priimti reikiamus teiss aktus, siekiant kriminalizuoti mint veik vykdym kompiuterinse sistemose, sudaryti slygas taikyti atitinkamas priemones, kuri gali prireikti konkrei nusikaltim tyrimui, rodym, esani elektroniniame pavidale surinkimui. iuo metu Lietuvoje su alingo turinio ir neskelbtinos informacijos skelbimo vieai prieinamuose kompiuteri tinkluose reglamentavimu labiausiai susij ie teiss aktai: 2000 m. rugpjio 29 d. Lietuvos Respublikos Visuomens informavimo statymas, Nr. VIII-1905; 1996 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vaiko teisi apsaugos statymas, Nr. I1234; 2002 m. rugsjo 10 d. Lietuvos Respublikos Nepilnamei apsaugos nuo neigiamo vieosios informacijos poveikio statymas, Nr. IX-1067; 2002 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos Telekomunikacij statymas, Nr. IX-1053; 1999 m. lapkriio 25 d. Lietuvos Respublikos Valstybs ir tarnybos paslapi statymas, Nr. VIII-1443; 2003 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 250 Dl vieo naudojimo kompiuteri tinkluose neskelbtinos informacijos kontrols ir ribojamos vieosios informacijos platinimo tvarkos patvirtinimo ir kiti teiss aktai.

Vienas svarbiausi Lietuvos Respublikos teiss akt reglamentuojani neskelbtinos ir alingo turinio informacijos naudojim yra Lietuvos Respublikos Visuomens informavimo statymas, kurio 20 str. nurodyta, kad draudiama skelbti informacij, kuria: 1) raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucin santvark; 2) skatinama ksintis Lietuvos Respublikos suverenum, jos teritorijos vientisum; 3) kurstomas karas, taip pat tautin, rasin, religin, socialin bei lyi neapykanta; 4) platinama, propaguojama ar reklamuojama pornografija, taip pat propaguojamos ir (ar) reklamuojamos seksualins paslaugos, seksualiniai ikrypimai; 5) propaguojamos ir (ar) reklamuojamos narkotins ar psichotropins mediagos; 6) platinama dezinformacija ir informacija, meiianti, eidianti mog, eminanti jo garb ir orum. Taip pat draudiama skleisti informacij, paeidiani nekaltumo prezumpcij bei kliudani teismins valdios nealikumui. iam tikslui pasiekti, statym nustatytais atvejais ir tvarka teismas gali apriboti vertinim bei komentar, susijusi su teisme dar neinagrinta byla bei galini turti takos teismo nealikumui ir nepriklausomumui, skleidim visuomens informavimo priemonse. Tuo tarpu kitos vieosios informacijos, priskirtos erotinei, smurtinei ar kitai ribojamai vieajai

informacijai, platinimo reguliavim statym leidjas paveda Vyriausybei. Visuomens informavimo statymo 18 str. normos, nurodydamos atitinkamus vaik teisi apsaug reglamentuojanius tiek nacionalinius, tiek tarptautinius teiss aktus, reikalauja apsaugoti nepilnameius nuo j fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi kenkianios vieosios informacijos. Ypatingas dmesys atkreipiamas informacij, susijusi su pornografija ir smurtu.
statymas draudia programas ar laidas, kurios gali rimtai pakenkti nepilnamei fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, ypa susijusias su pornografija ir (ar) savitiksliu smurto vaizdavimu. i nuostata taip pat taikoma ir kitoms programoms ar laidoms, kurios galt pakenkti nepilnamei fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, iskyrus tuos atvejus, kai parenkant transliavimo laik arba naudojant technins priemones utikrinama, kad i transliacij primimo zonoje nepilnameiai toki program ar laid neklausyt ir neirt (nurodytos programos ar laidos transliuojamos tik nuo 23 iki 6 valandos). Analogika nuostata turt bti taikoma ir informacijai pateikiamai internete.

2003 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb prim nutarim Nr. 250 dl vieo naudojimo kompiuteri tinkluose neskelbtinos informacijos kontrols ir ribojamos vieosios informacijos platinimo tvarkos patvirtinimo. Vieo naudojimo kompiuteri tinkluose neskelbtinos informacijos kontrols ir ribojamos vieosios informacijos platinimo tvarka buvo parengta vadovaujantis 1999 m. sausio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 1999/276/EB, patvirtinaniu ilgalaik Bendrijos veiksm plan, kaip skatinti saugiau naudotis Internetu kovojant su neteistu ir alingu tarptautini tinkl turiniu ir eile visuomens informavim reglamentuojani Lietuvos Respublikos statym. Nors iuo nutarimu patvirtintoje tvarkoje dl vieo naudojimo kompiuteri tinkluose neskelbtinos informacijos kontrols ir ribojamos vieosios informacijos platinimo deklaruojama Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo patvirtintas daugiametis ES valstybi saugesnio Interneto veiksm planas reikm, jame nra skatinama savireguliacija, kuri ypa akcentuojama Europos Sjungoje. Vieninteliu savireguliacijos pavyzdiu galima laikyti 9 punkto reikalavim laikytis visuomens informavimo profesins etikos norm. Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymo 44 str. numatyta, kad Profesins etikos normas, kuri privalo laikytis vieosios informacijos rengjai, platintojai, urnalistai, nustato Lietuvos urnalist ir leidj etikos kodeksas, kur tvirtina, keiia ar pildo urnalist ir leidj organizacij atstov susirinkimas, aukiamas Lietuvos periodins spaudos leidj asociacijos, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos, Lietuvos kabelins televizijos asociacijos, Regionini televizij asociacijos, Lietuvos urnalist sjungos, Lietuvos urnalist draugijos, Lietuvos urnalistikos centro, Lietuvos nacionalinis radijo ir televizijos, Tarptautins reklamos asociacijos Lietuvos skyriaus. Tuo tarpu urnalist ir leidj etikos komisija priiri, kaip vieosios informacijos rengjai, platintojai, urnalistai laikosi profesins etikos norm. Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtintoje vieo naudojimo kompiuteri tinkluose neskelbtinos informacijos kontrols ir ribojamos vieosios informacijos platinimo tvarkos 4 punkte elektronins visuomens informavimo priemons suprantamos kaip visuomens informavimo priemoni (spaudos leidini, televizijos, radijo) Interneto tinklalapiai, kuriuose elektronine forma perteikiama vieoji informacija. Taiau elektroninmis visuomens informavimo priemonmis nelaikomi valstybs institucij ir staig, valstybs pareign ir valstybs tarnautoj (darbuotoj) Interneto tinklalapiai, skirti oficialiems dokumentams ir informacijai apie valstybs institucijos darb platinti, taip pat asmen privats Interneto tinklalapiai, kuriuose dedama informacija apie paius Interneto tinklalapi krjus, j duomenys, kriniai, informacija apie j gaminam ir parduodam produkcij, teikiamas paslaugas ir panaiai. Tokiu bdu didel dalis Interneto tinklapi, kuriuose gali bti pateikiama neskelbtina ar ribojama informacija lieka nepriirima.

Vieo naudojimo kompiuteri tinkluose neskelbtinos informacijos kontrols ir ribojamos vieosios informacijos platinimo tvarkos 5 punktas draudia vieo naudojimo kompiuteri tinkluose pavieinti ir platinti neskelbtin informacij, nustatyt atitinkamuose Lietuvos Respublikos statymuose. Be to pagal i tvark draudiama neskelbtin ar ribojam viej informacij laikyti laisvai prieinam Lietuvos Respublikos teritorijoje esaniose tarnybinse stotyse, skleisti elektroninse konferencijose, sisti elektroniniu patu neapibrtam gavj skaiiui arba kitaip platinti vieojo naudojimo kompiuteri tinkluose, kai ribojama vieoji informacija gali tapti laisvai prieinama nepilnameiams. io nutarimo 7.2 punkte reikalaujama, kad pateikiant ribojam viej informacij Interneto tinklapiuose bt pridtas spjamasis uraas lietuvi ir angl kalbomis apie tai, kad pateikiama informacija skiriama tik pilnameiams. iuo nutarimu Vyriausyb numato btinyb parengti ir patvirtinti vieo naudojimo kompiuteri tinkluose platinamos ribojamos vieosios informacijos ymjimo ir vertinimo tvark. Taip pat paveda Policijos departamentui prie Vidaus reikal ministerijos utikrinti tinkam specialaus telefono numerio ir elektroninio pato duts, kuriais bt galima praneti apie ios tvarkos paeidimus. Vieo naudojimo kompiuteri tinkluose neskelbtinos informacijos kontrols ir ribojamos vieosios informacijos platinimo tvarka pareigoja informacijos prieglobos paslaug teikjus (angl. hosting) teiss akt nustatyta tvarka neatlygintinai teikti operatyvins veiklos subjektams informacij, fiksuojam savo kinei veiklai utikrinti, skaitant paslaug, susijusi su informacijos priegloba tarnybinje stotyje, sistemini ra bylas, taip pat asmen, kuriems informacijos prieglobos paslaug teikjas teikia nuolatines paslaugas, duomenis. Tok pat reikalavim numato ir Lietuvos Respublikos telekomunikacij statymo 57 str. 4 dalies nuostata. ios tvarkos laikymosi prieira pavesta operatyvins veiklos prieiros subjektams, vyriausybinms staigoms ir visuomeninms organizacijoms. Pagrindins Vieo naudojimo kompiuteri tinkluose neskelbtinos informacijos kontrols ir ribojamos vieosios informacijos platinimo tvarkos laikymosi procedros pavestos Policijos departamentui prie Vidaus reikal ministerijos, taip dar labiau sumenkinant galim savireguliacijos tak iame procese. Pagrindinis Lietuvos Respublikos Vaiko teisi apsaugos statymo ir Lietuvos Respublikos Nepilnamei apsaugos nuo neigiamo vieosios informacijos poveikio statymo principas apsauga nuo neigiamos socialins aplinkos takos. Tokiu bdu Lietuvos Respublikos Nepilnamei apsaugos nuo neigiamo vieosios informacijos poveikio statymo 4 str. nurodoma informacija, kuri turi bti draudiama arba ribojama: vieoji informacija susijusi su fizinio ar psichinio smurto vaizdavimu, informacija, kurioje rodomas mirusio arba iauriai sualoto mogaus knas, iskyrus atvejus, kai toks rodymas reikalingas tapatybei nustatyti; taip pat informacija, kurioje palankiai vertinamas priklausomumas nuo narkotini, psichotropini mediag, tabako ar alkoholio, skatinamas j vartojimas, gamyba, platinimas ar sigijimas, kurioje teigiamai vertinama nusikalstama veika ar idealizuojami nusikaltliai, kurioje kurstoma diskriminacija dl tautybs, rass, lyties, kilms, negalumo, lytins orientacijos, religijos ar kitokios priklausomybs, kurioje danai vartojami nevanks posakiai, odiai ar gestai. Be anksiau mintos informacijos ribojama erotinio pobdio, sukelianti baim ar siaub, savs alojim ar saviudyb informacija.

Pagal Lietuvos Respublikos Nepilnamei apsaugos nuo neigiamo vieosios informacijos poveikio statymo 5 str. neigiam poveik nepilnameio vystymuisi darania ir draudiama informacija taip pat laikoma vieoji informacija, kurioje: 1) siejant su nusikalstama veika ar kitais teiss paeidimais skelbiami nuo teissaugos institucij ar teismo nesislapstanio tariamojo padarius nusikaltim, kaltinamojo, teisiamojo, nuteistojo ar nuo nusikalstamos veikos arba kit teiss paeidim nukentjusio nepilnameio asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatyb; 2) skelbiami save sualojusio ar mginusio tai padaryti, nusiudiusio ar mginusio nusiudyti nepilnameio asmens duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatyb; 3) pateikiant duomenis apie nepilnamet, eminamas jo orumas ir (ar) paeidiami jo interesai; 4) piktnaudiaujant nepilnamei pasitikjimu ir nepatyrimu, neigiam socialini reikini kontekste pateikiamos nepilnamei nuomons ir vertinimai, taip pat j nuotraukos ar filmuota mediaga apie juos; iskyrus atvejus, kai jos turin sudaro tik informacija apie vykius, politinius, socialinius, religinius sitikinimus ar pasaulir, i informacija yra reikminga moksliniu ar meniniu poiriu arba reikalinga tyrimams ar mokymui, yra vieas interesas j skelbti, jos apimtis ir poveikis yra maareikmiai. Lietuvos Respublikos Nepilnamei apsaugos nuo neigiamo vieosios informacijos poveikio statyme nurodyta neskelbtina ir ribotai skelbtina informacija i esms atitinka Lietuvos Respublikos Visuomens informavimo statyme pateikt neskelbtinos informacijos apibrim. Taiau nei Lietuvos Respublikos Nepilnamei apsaugos nuo neigiamo vieosios informacijos poveikio statyme, nei Lietuvos Respublikos Visuomens informavimo statyme pateikti neskelbtinos informacijos apibrimai pakankamai isamiai neapibria, kokio turinio informacijos skelbimas turt bti ribojamas ar draudiamas. Nepakankamai apibrta lieka erotinio pobdio, sukelianti baim ar siaub, taip pat skatinanti alkoholio ar tabako gamini vartojim ir kita informacija. Lietuvos Respublikos telekomunikacij statymo 17 str. numato galimyb verstis telekomunikacij veikla (skaitant ir Interneto paslaug teikim) be iankstinio valstybs institucij leidimo, su slyga, kad but laikomasi io statymo ir kit Lietuvos Respublikos teiss akt reikalavim. Perduodamos informacijos turinio kontrol numatyta Lietuvos Respublikos Telekomunikacij statymo (2000 m. liepos 11 d. redakcija) 27 str. 2 dalies ir (2002 m. liepos 5 d.) 57 str. 4 dalies nuostatoje: telekomunikacij operatoriai privalo () savo lomis bei ranga utikrinti ir nuolat palaikyti technin galimyb operatyvins veiklos subjektams, kvotos ir tardymo organams statym nustatyta tvarka ir pagal teismo iduot sankcij kontroliuoti telekomunikacij tinklais perduodamos informacijos turin. Lietuvos Respublikos konstitucinis teismas 2002 m. rugsjo 19 d. prim nutarim, kuriame i statymo nuostata buvo pripainta prietaraujania Lietuvos Respublikos Konstitucijai ta apimtimi, kuria telekomunikacij operatoriams nustatyta pareiga savo lomis utikrinti ir nuolat palaikyti telekomunikacij tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolei reikalingos rangos, kuri nra reikalinga telekomunikacij operatori kinje veikloje, technines galimybes. Tokiu bdu telekomunikacij operatoriams suteikta galimyb savo nuoira kontroliuoti perduodamos informacijos turin, su slyga, kad perduodamos informacijos turinys neprietaraut galiojantiems statymams. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtintoje vieo naudojimo kompiuteri tinkluose neskelbtinos informacijos kontrols ir ribojamos vieosios informacijos platinimo tvarkos 13 punkte informacija, kuri informacijos prieglobos paslaug

teikjai privalo teikti operatyvins veiklos subjektams, apribojama paslaug sistemini ra bylomis ir asmen, kuriems teikiamos nuolatins paslaugos, duomenimis. kio subjekt, teikiani telekomunikacijos paslaugas veikl priiri ir kontroliuoja kaip laikomasi telekomunikacij statymo ir kit teiss akt, susijusi su telekomunikacine veikla, Ryi reguliavimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs. iai tarnybai suteikta teis Telekomunikacij statymo ir kit statym paeidjams taikyti atitinkamas sankcijas. Lietuvos Respublikos Valstybs ir tarnybos paslapi statymas reguliuoja valstybs paslapi (politini, ekonomini, karini, teistvarkos, mokslo ir technikos duomen, kuri praradimas arba neteistas atskleidimas gali paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet, gynybin ar ekonomin gali, pakenkti Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai, politiniams interesams, sukelti pavoj mogaus gyvybei bei sveikatai, jo konstitucinms teisms) ir tarnybos paslapi (politini, ekonomini, karini, teistvarkos, mokslo ir technikos duomen, kuri platinimas ribojamas dl valstybs bei jos institucij interes, taip pat siekiant apsaugoti mogaus konstitucines teises) apsaug. Pagal io statymo 7 str. paslapi subjektai (valstybs, savivaldos institucijos bei j steigiamos mons ir staigos, kuri veikla yra susijusi su slaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga ir kurioms io statymo nustatyta tvarka suteikiama teis slaptinti bei islaptinti informacij) atlikdami jiems pavestas funkcijas, turi teis sudaryti sandorius su monmis, staigomis bei organizacijomis, kurios nra paslapi subjektai, dl tam tikr darb ar gamini, kuriuose yra slaptintos informacijos, atlikimo ar sukrimo. Tokiu bdu paslapi subjektai yra atsakingi u neskelbtinos informacijos platinimo kontrol, skaitant ir tokios informacijos platinim informacinmis technologijomis. Tokiais atvejais perdav slaptint informacij, jie privalo kontroliuoti perduotos informacijos apsaug ir utikrinti, kad visi asmenys, susij su neskelbtinos informacijos apsauga, turt atitinkamus leidimus dirbti ar susipainti su ia informacija. Lietuvoje u mintuose statymuose numatytos tvarkos paeidim (kaitant ir ios tvarkos paeidim Interneto aplinkoje) atsakomyb nustato Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim, Baudiamasis, Civilinis kodeksai. Abejotina ilieka tokio reguliavimo reikm, atsivelgiant global Interneto pobd. Lietuvos Respublikos Administracini teiss paeidim kodekso 214 str. numatyta atsakomyb u vieai neskelbtinos informacijos platinim. Administracine tvarka baudiama u Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1996 m. rugsjo 25 d. nutarimu Nr. 1111 patvirtintos erotinio ir smurtinio pobdio spaudos leidini, kino film ir videofilm, radijo ir televizijos program platinimo tvarkos paeidim. Taiau ia nieko nekalbama apie atsakomyb u tokio paties turinio informacijos platinim internete. ios normos srit realiai patenka tik internete platinami erotinio ir smurtinio pobdio kino ir videofilmai. Administracini teiss paeidim kodekso 214(4) straipsnis numato atsakomyb u informacijos apie tabako gaminius ir alkoholinius grimus teikimo tvarkos paeidim, 214(6) straipsnis u Respublikos Prezidento eidim arba meiim masins informacijos priemonse, 214(8) straipsnis u statym udraustos reklamos ir informacijos, statym udraustos ar neteistos veiklos reklamos ir informacijos apie i veikl arba preki ar paslaug, kuri gamyba ir pardavimas yra statym udrausti, reklamos skleidimas visuomens informavimo priemonse. Lietuvos Respublikos Baudiamajame kodekse numatyta baudiamoji atsakomyb u tokias su vieai neskelbtinos informacijos platinimu susijusias veikas: 1) vieus raginimus smurtu paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet, 2) Valstybs paslapties atskleidim, 3) Valstybs paslapties praradim, 5) maameio asmens tvirkinimo veiksmus, 6) tikrovs neatitinkanios informacijos apie kit mog, galinios paniekinti ar paeminti t asmen arba pakirsti pasitikjim juo skleidim, 7) eidim, 8) neteist informacijos apie asmens privat gyvenim atskleidim ar panaudojim, 9) kurstym prie bet kokios tautos, rass, etnin, religin ar kitoki moni grup,

10) lenkim vartoti narkotines ar psichotropines mediagas, 11) pornografinio turinio produkcijos gaminim, platinim, vie demonstravim. Atsakomyb u i veik atlikim, priklausomai nuo nusikaltimo ar nusiengimo pobdio svyruoja nuo baudos iki laisvs atmimo. Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse numatyta galimyb reikalauti atlyginti turtin, tiek neturtin al. Atsivelgiant tai, kad neskelbtinos informacijos ivieinimas daniausiai tiesiogiai yra susijs su tam tikr nuostoli patyrimu ar dvasiniais igyvenimais, reputacijos pablogjimais, atininkamas asmuo, patyrs toki al, gali reikalauti kompensacijos. Lietuvos Respublikos Visuomens informavimo statymo 54 straipsnyje numatyti konkrets atvejai, kada vieosios informacijos rengjas ir platintojas privalo atlyginti moralin ir materialin al fiziniam asmeniui, apie kur buvo iplatinta neskelbtina informacija: 1) be fizinio asmens
sutikimo paskelbimas informacijos apie jo privat gyvenim (iskyrus atvejus, kai tokios informacijos atskleidimas buvo, prie paskelbiant j visuomens informavimo priemonse, jau buvo atliktas valstybs ar savivaldybi institucij ar kit altini), taip pat paskelbimas tikrovs neatitinkanios, eminanios asmens garb ir orum informacijos. Vieosios informacijos rengjui, paskleidusiam tikrovs neatitinkani informacij ir gavusiam paneigimo tekst, numatomas pareigojimas nedelsiant j paskelbti savo visuomens informavimo priemonje. statyme numatyto galimyb reikalauti atlyginti moralin al, taiau atlyginimas ribojamas, nustatant didiausi atlygintin sum. Toks ribojimas kelia abejoni dl savo teisingumo.

Apibendrinant, turi bti pastebta, kad Lietuvoje, skirtingai nuo Europos Sjungos egzistuojanio teisinio reguliavimo, neskelbtinos ir riboto naudojimo informacijos Internete platinimas yra pernelyg grietai reguliuojamas, paliekant labai siaur terp savireguliacijai. Taip pat svarbu pabrti, kad Lietuvoje neskelbtinos ir riboto naudojimo informacijos internete teisinis reguliavimas yra gantinai nenuoseklus ir kai kuriais atvejais nepakankamas. Paymtina, kad nors Lietuvoje neskelbtinos ir riboto naudojimo informacijos teisinis reguliavimas yra pakankamas, kalbant apie daugel visuomens informavimo priemoni ir bd, taiau daugelis statym ir kit teiss akt nuostat neturt bti aikinamos pleiamai, siekiant pritaikyti jas Interneto aplinkai. Lietuvoje egzistuojantis neskelbtinos ir riboto naudojimo informacijos Internete platinimo teisinis reguliavimas turt bti keiiamas, paliekant didesn galimyb i srit reguliuoti savireguliacinmis priemonmis. Atsivelgiant global Interneto pobd daugiau dmesio turt bti skiriama tarptautiniam teisiniam neskelbtinos ir riboto naudojimo informacijos Internete platinimo reguliavimui, siekiant apriboti tokio pobdio informacijos platinim per kitose valstybse registruotus Interneto paslaug teikjus.