MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS.

HUMANITARINI MOKSL INSTITUTAS

KALBOS KULTROS KATEDRA

JURGITOS KRIILINAITS, VAbns1-04

RETORIKOS
Rato darbas (referatas)

IUOLAIKINIAI ORATORIAI: ANAS TOTAS

TIKRINO : V. Navickien

VERTINIMAS:_________________

PARAAS:____________________

Vilnius, 2012

Koks turi bti geras oratorius?

Oratorius1 kalbtojas, kalbantysis, adresantas, informacijos siuntjas, retorinis subjektas, vieosios
kalbos autorius, kalbos krjas. Vienos i t svok pabria kalbos autori, krj, kitos kalbos
akto vykdytoj. Tai, kad vieosios kalbos autorius yra ir vykdytojas, lemia oratorinio darbo
ypatum. Taigi vieoji kalba veikai klausytoj ne tik turiniu bei stiliumi, bet ir gyvu kalbtojo
paveikslu.
Individualiosios oratoriaus ypatybs intelektas, mstymo kultra, profesionalumas, kalbin
kompetencija, etika, temperametras, estetins pairos visa tai, kas eina asmenybs svok,
lemia klausytoj reakcij ir tiesiogin vieosios kalbos poveik apskritai.
Dabartin oratoriaus samprata:
Nors iandien oratorium vadinamas kiekvienas mogus, sakantis viej kalb, vis dlto tuo
pabriama tik tam tikra jo funkcija, o ne kalbtojo kvalifikacija. Kai turima galvoje darbo kokyb,
oratoriumi vadinamas ne kiekvienas kalbtojas, bet mogus mokantis sakyti viesias kalbas. Taigi
tada kalbame apie oratoriaus meistrikum., kurio sudtins dalys yra profesinis pasirengimas
(kompetencija savojoje srityje turt pralenkti klausytoj inias), praktin patirtis, geras kalbos
mokjimas, taisyklinga tartis ir kt. ie dalykai yra imokstami, gyjami, taiau ne i karto:
nepakanka perskaityti retorikos ar etikos vadovlio. Tai gyjama pamau, atsineama i nam ir i
mokyklos. Ir vis dlto ie kriterijai neaprpia to, kas btina oratoriaus meistrikumui.
Gerai mokantis kalb mogus sugeba intuityviai atsirinkti tiksliausius ir tinkamiausius odius
apie tok oratori sakoma, kad jis turi kalbos ir stiliaus jausm. Jeigu oratorius dar ir originaliai bei
savitai msto, o jo asmeniniai bruoai atitinka daugel ivardyt kriterij tai jau oratoriaus
meistrikumo pavyzdys.

Kodl anas Totas?

Apie mog a nusprendiau rayti pirmiausia dlto, kad esu karta ,, Formul-1 gerbja, iuo
sportu besidominti jau 16-lika met, o jis btent ir vadovauja F-1 valdaniai FIA (Tarptautinio
automobili sporto federacijai). Taip pat mane avi tai, kad jis sugebjo i nieko grinti
legendins ,,Ferrari komandos lov ir i paprasto lenktyninko tapti aukiausia automobili
sporto figra.

. Totas kaip oratorius

Oratoriaus bruoai :
1. Tembras. J bn vairi: pvz.: ryks, skambs, gyvi, minkti, ilti, lidni, nirs garso
atspalviai bdingi tam tikram balso tipui (bosui, baritonui, tenorui, sopranui ir kt.) tembras
teikia kalbai emocini bei ekspresini atspalvi.
2. Tempas. Tai yra skiemen, odi, frazi, sakini itarimo greitis, atskir odi
skambjimo trukm ir pauzi lygis.
3. Ritmas . Kalbjimo tempas susijs su ritmine kalbos sranga, skiemen, panaaus ilgio
prasmini intonacini kalbos vienet bei pauzi kaita. Tai tam tikras sakini bangavimas,
gars, odi, frazi, posaki, sakini idstymo bdas, kalbjimo tempo, pauzi, aukto ir
emo tono kartojimasis ir kaita.
4. Pauzs. Pauzs padeda taisyklingai kvpuoti, laikytis deramo tempo ir ritmo, sutelkti
klausytoj dmes, pabrti reikiamus momentus, juos suvokti ir siminti
an Tot kaip oratori galima vertinti teigiamai. Kalba jo aiki, beveik nenukandamos galns,
balso tembras malonus ausims ramus, taiau nemigdantis, skleidiantis pasitikjim arba bent jau
sukeliantis tok spd. Kalbjimo tempas irgi geras neskubama, taiau ir neutsiama. Net jo
pranczikas akcentas pernelyg netrukdo, nors nevisikai aikiai itariami kai kurie odiai ir
nutsimai gali iek tiek erzinti. Kalbjimo ritmas taip pat yra geras, nevengiama vairaus ilgio
sakini, keiiamas pauzi ilgumas, pakeisti tempo ir tembro. Pauzes jis taip pat djo ne tik ten, kur
j reikjo, bet ir nordamas sukelti klausytoj susidomjim ir tamp. Pats kalbjimas yra domus
kalba pakankamai paprasta, trumpa, taiau nevengiama ir pajuokavim, ioki toki nukrypim
al.
Jo laikysena taip pat kelia teigimas emocijas. Jis stovi tiesus, taiau nesitemps, atsipalaidavs,
tarsi kalbjimas vieai visikai jo neerzint. Paalini judesi jis vengia, nebent kiek pakraipo galv.
Kaip jau minjau, atrodo, lyg jam kalbti bt malonumas, nes kno kalba neiduoda jokio
jaudulio.
Reikia atkreipti dmes ir veid. Veidas irgi yra atsipalaidavs, ramus, jame atsispindi
geranorikumas, atlaidumas kitaip tariant, teigiamos emocijos. Akyse taip pat ybsi gerairdikas
linksmumas, taiau retkariais galima pastebti ten suybsint ir velniukus.

Ivados
. Tot galima vertinti teigimai. Vis pirma, jis atitinka visus oratoriaus bruous, kalba
nenuobodiai, nemonotonikai. Dar vienas jo teigiamas bruoas yra tas, kad jis kalba tarsi
ekspromtu, nes net jei jis ir naudoja pagalbin tekst, to visikai nesimato, kadangi jis umezga ry
su auditorij, ilaikydamas aki kontakt su kiekvienu jos nariu bent kelias sekundes. Taip pat jo
kalba nra imokta mintinai, kadangi, kaip jau minjau, nevengiama nei nukrypim al, nei
pajuokavim. Vieninteliu minusu vardiniau stipr pranczik akcent, kuris, jam kalbant angl
kalba, priveria odius skambti kiek kitaip. Taiau a manau, kad jis yra vertas tikrai ikilaus
oratoriaus vard.

ALTINIAI:

http://en.wikipedia.org/wiki/Jean_Todt [interaktyvus, perirta 2012.04. 09]

www.youtube.com [interaktyvus, perirta 2012.04. 09]
http://en.wikipedia.org/wiki/Scuderia_Ferrari [interaktyvus, perirta 2012.04. 09]
http://www.f-1.lt/ [interaktyvus, perirta 2012.04. 09]
Koeniauskien R. Retorika: ikalbos stilistika. Vilnius. 1999