Ekonomikos Skaidrės 2014 M. 1 Dalis

Studij programa: Statybos ininerijos
STATYBOS EKONOMIKA
1. Statybos ekonomikos studij objektas
Mediag pareng:
Lektor, Loreta Inokaityt
Kauno technologijos universitetas, 2011
Paskaitos tikslas
Paskaitos tikslas supaindinti studentus su statybos ekonomikos

studij sistema, statybos akos ypatumais, nacionalins statybos
rinkos rodikliais ir statybos konjunktra.
Statybos ekonomika I Tema Statybos ekonomikos studij objektas
Paskaitos struktra
1. apibdinti statybos ekonomikos studij sistem;

2. apibdinti statybos akos ypatumus;
3. apibdinti nacionalins statybos rinkos rodiklius;
4. apibdinti statybos konjunktros esm.
vadas
Tema Statybos ekonomikos studij objektas aktuali tuo, kad

studentai supaindinami su statybos kio akos ypatumais, statybos
viet kio sistemoje apibdinaniais ekonominiais rodikliais ir
statybos konjunktra, kuri rodo ios akos bkl.
1.1. Statybos ekonomikos studij sistema

Statybos ekonomikos ir smat studij modulio struktra
STATYBOS EKONOMIKOS STUDIJ OBJEKTAS
STATYBA NACIONALINIO
KIO SISTEMOJE
Nacionalinio kio
struktra
Nacionalinio kio
valdymas
STATYBOS MONS
FUNKCIONAVIMAS IR
VYSTYMASIS
mons veiklos tikslas

Statybos mons funkcijos
ir udaviniai
Statybos mons valdymo
organizacin struktra
Statybos vaidmuo
nacionalinio kio
sistemoje
Statybos mons
funkcionavimo
efektyvumas ir vystymasis
STATYBOS PROJEKT KAINA

IR EFEKTYVUMAS
Statybos projekto kaina
Statybos smata
Statybos projektini
sprendim alternatyvos ir j
ekonominis vertinimas
1.2. Statybos akos ypatumai ir jos

ekonominiai aspektai
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI, Briuselis, 2012 07 31,
COM(2012) 433 final
Statyb sektoriaus ir io sektoriaus moni tvaraus konkurencingumo strategija, {SWD (2012) 236 final}
Statyb sektorius turi didels reikms Europos ekonomikai. Jis sukuria beveik 10 % BVP ir 20
mln. darbo viet, daugiausia maose ir labai maose monse. Statyb sektorius yra
pagrindinis tarpini produkt (aliav, chemini mediag, elektros ir elektronins rangos ir kt.) ir
susijusi paslaug vartotojas.
Tvarus statyb sektorius atlieka svarb vaidmen siekiant ilgalaikio ES tikslo 80

95 proc. sumainti imetam iltnamio efekt sukeliani duj kiek. Remiantis
Konkurencingos mao anglies dioksido kiekio technologij ekonomikos
sukrimo iki 2050 m. planui ekonomikai efektyvus statyb sektoriaus indlis
sumainant imetam duj kiek sudarys apie 4050 proc. 2030 m. ir apie 90
proc. 2050 m. Reikiamos investicijos i esms prisidt prie Europos statyb
sektoriaus konkurencingumo. Taip pat iam sektoriui tenka svarbus vaidmuo
prisitaikant prie klimato kaitos ir utikrinant atsparum stichinms bei mogaus
sukeltoms nelaimms jis pritraukia nuo nelaimi apsaugot ilgalaiki
investicij.
Taiau statyb sektoriuje susiduriama su vairiomis struktrinmis problemomis
daugelyje bendrovi trksta kvalifikuot darbuotoj, jaunim ne itin vilioja io
sektoriaus darbo slygos, jame maos galimybs diegti naujoves ir iplits
nedeklaruojamas darbas.

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI , Briuselis, 2012
07 31, COM(2012) 433 final
Statyb sektoriaus ir io sektoriaus moni tvaraus konkurencingumo strategija , {SWD (2012) 236 final}
velgiant plaiau, galima iskirti tris iai pramons akai iuo metu bdingus
bruous:
Pirma, statyb sektorius yra vienas labiausiai nuo finans ir ekonomikos krizs
nukentjusi sektori (2008 m. sausio mn.2011 m. lapkriio mn. ES27 statybos
ir infrastruktros darb apimtis sumajo 16 %[1]).
Antra, didja konkurencija su ne Europos bendrovmis ne tik tarptautinse rinkose, bet ir
vidaus rinkoje, ypa vykdant infrastruktros projektus.
[1]
2011 m. lapkriio 17 d. Eurostato praneimas spaudai Nr. 169/2011.
iame komunikate vardijami pagrindiniai sektoriaus sunkumai laikotarpiu nuo
dabar iki 2020 m., susij su investicijomis, mogikuoju kapitalu,
aplinkosaugos reikalavimais, reglamentavimu ir galimybe patekti rinkas, ir
iuo tikslu silomos iniciatyvos sektoriui paremti. Paymtina, kad trumpuoju
laikotarpiu reaguojant kriz btina skatinti io sektoriaus augim ir darbo
viet krim jame.
1.2. Statybos akos ypatumai ir jos ekonominiai

aspektai
07 31, COM(2012) 433 final
Dabartin padtis ir svarbiausi udaviniai:

1. Bendras makroekonominis klimatas
Kai kurios alys, reaguodamos kriz, nukreip investicijas atgaivinimo priemoni
rinkinius, apimanius iankstines investicijas infrastruktros projektus, naujai
statybai ir (arba) pastat renovacijai taikom sumaint PVM, lengvatines palkan
normas u hipotekos paskolas ir pan. Taiau sektoriaus konkurencingumui ilgalaikio
poveikio turs tik tos politins priemons, kuriomis siekiama atnaujinti gdius ir
kvalifikacij, diegti naujoves ir pltoti ekologik ekonomik. Tai rodo, kad btina
sukurti toki politik, kuri trumpuoju laikotarpiu skatint augim ir uimtum, o ilguoju
statyb sektoriaus restruktrizavim.
2. Verts grandins veiklos rezultatai
ES statyb sektoriaus rinkos ir pats sektorius yra labai susiskaids, jame veikia daug
labai ma moni, smarkiai skiriasi sektoriaus veiklos rezultatai atskirose valstybse
narse ir nepaprastai sunku skleisti gerj patirt. Dl geresns verts grandins
integracijos padidt bendradarbiavimo teikiama nauda inovacij srityje.
Vis labiau bus juntamas kvalifikuotos darbo jgos poreikis vykdant darbus statybos
vietoje, kiek maesn poreik pajus ir statybos produkt gamintojai.
8

aspektai
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
, Briuselis, 2012 07
31, COM(2012) 433 final


Tai, kad nuolat trksta kvalifikuotos darbo jgos, paaikintina tuo, kad, pirma, is sektorius ne itin
vilioja jaunim, ir, antra, reikia vis daugiau darbuotoj, turini speciali kvalifikacij, kuri sunku
gyti pagal vietimo ir mokymo programas (ar darbo rinkoje).
3. Maai anglies dioksido aplink iskiriani technologij ekonomika

Nauja redakcija idstytoje Pastat energinio naudingumo direktyvoje[1] nurodyta, kad statyb
sektoriaus laukia vienas didiausi sunkum pradti statyti beveik nulins energijos pastatus[2].
Rinka turi kelet met, kad galt pasiruoti, taiau paramos reikia visiems rinkos dalyviams nuo
viej staig (kurios turi atlikti gyvendinimo darb prie dvejus metus) iki statybos bendrovi,
projektuotoj, usakov ir pan.
[1]
2010 m. gegus 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dl pastat
energinio naudingumo.
[2] Daugiau informacijos apie susijusias nuostatas pateikiama Direktyvos 2010/31/ES 2 straipsnio 2
punkte ir 9 straipsnyje.
Esam pastat renovacijos srityje taip pat reikia dti daugiau pastang energijai taupyti.

aspektai
07 31, COM(2012) 433 final
Statyb sektoriaus ir io sektoriaus moni tvaraus konkurencingumo strategija , {SWD (2012)
236 final}

4. Statybos bendrovi konkurencija Europos Sjungoje ir tarptautinse rinkose
ES statybos bendrovms yra svarbu, kad treiosios alys atvert savo rinkas ir ES
bendrovs galt varytis dl sutari. ES turt imtis aktyvesnio vaidmens siekdama
umegzti derybas su ne ES alimis dl tolesnio komercini rink ir vieojo pirkimo
rink atvrimo, tirti galim diskriminacin vieojo pirkimo praktik ir pradti
konsultacijas su suinteresuotosiomis alimis patekimo rink ginams sprsti.
10

aspektai
Tvaraus europos statyb sektoriaus konkurencingumo strategija , Briuselis,
2012 07 31, COM(2012) 433 final
236 final}
ioje strategijoje daugiausia dmesio skiriama penkiems pagrindiniams tikslams:

1. skatinti kurti investicijoms palankias slygas;
2. gerinti statyb sektoriaus mogikj itekli baz;
3. efektyviau naudoti iteklius, didinti aplinkosaugin veiksmingum ir verslo galimybes;
4. stiprinti statybos vidaus rink;
5. gerinti ES statybos bendrovi konkurencingum pasaulio mastu. Kiekvienas tikslas
apima pagrindinius probleminius aspektus, pvz., investicijoms palanki slyg reikia
norint skatinti augim, mokslinius tyrimus bei inovacijas ir maai anglies dioksido
aplink iskiriani technologij ekonomik.
11

aspektai
Tvaraus europos statyb sektoriaus konkurencingumo strategija ,
Briuselis, 2012 07 31, COM(2012) 433 final
Statyb sektoriaus ir io sektoriaus moni tvaraus konkurencingumo strategija , {SWD
(2012) 236 final}
12
1. Investicijoms palanki slyg krimas

Pastat renovacija ir transeuropini tinkl projektai gali sugrinti augim
statyb sektoriuje ir tuo paiu padti siekti Europos energetikos, transporto
ir sanglaudos politikos tiksl. Be to, igujus vlyvo apmokjimo praktik
statyb rangovai, vis pirma amatinink mons ir maos statybos
bendrovs, taps finansikai gyvybingesns ir turs daugiau galimybi gauti
kredit. Ilgainiui statyb sektorius turt pradti diegti daugiau inovacij,
kad didt jo naumas, pridtin vert ir vis verts grandin sudarani
grandi aplinkosauginis veiksmingumas.
Ypa reikt skatinti renovuoti pastatus ir priirti infrastruktr, nes ioje
veiklos srityje dirba didel dalis vis statyb sektoriaus darbuotoj ir
pagaminama didel dalis sektoriaus produkcijos.

aspektai
Tvaraus europos statyb sektoriaus konkurencingumo strategija,
236 final}
2. Geresn statyb sektoriaus mogikj itekli baz
iuo metu statybos vietoje darbus vykdanioms bendrovms itin trksta kvalifikuot darbuotoj,
statybos produkt pramonei j irgi trksta, bet ne taip smarkiai.
3. Efektyvesnis itekli naudojimas, didesnis aplinkosauginis veiksmingumas ir

daugiau verslo galimybi
Efektyvaus itekli naudojimo Europos plane[1] nurodyta, kok didel poveik
gamtiniams itekliams, energetikai, aplikai ir klimato kaitai turi statyb sektorius.
Labai pagerinus statyb veikl ir statybos darbus per vis j gyvavimo cikl, bt
galima sukurti konkurencing statyb sektori ir efektyviai iteklius ir energij
vartojani pastat fond, kuriam priklausantys nauji pastatai bt beveik nulins
energijos pastatai, pastatyti i mediag, gaut efektyviai naudojant iteklius.
[1]
COM(2011) 571 galutinis.
13

aspektai
Tvaraus europos statyb sektoriaus konkurencingumo strategija,
236 final}
14
4. Statyb vidaus rinkos stiprinimas

Daug statyb sektoriaus aspekt (pvz., produktai, darbai, profesin kvalifikacija,
darbuotoj sveikata ir sauga, poveikis aplinkai) yra gausiai reglamentuoti ir daugelio
j reglamentavimas priklauso valstybi nari kompetencijai.
5. Pasaulio mastu konkurencingesns ES statybos bendrovs
ES iniciatyva Smulkusis verslas dideliame pasaulyje maiems specializuotiems
rangovams suteiks reikiamos informacijos, patarim ir pagalbos, kad jiems bt
lengviau patekti tarptautines rinkas ir surasti potenciali verslo partneri. Europos
regionins pltros fondas (ERPF) irgi padeda MV kurti naujus verslo modelius, ypa
siekiant ipltoti versl tarptautiniu mastu.

aspektai
Tvaraus europos statyb sektoriaus konkurencingumo strategija
, Briuselis, 2012 07 31,
COM(2012) 433 final

Ivados
15
Statyb sektoriaus konkurencingumas tapo nuolatiniu politikos prioritetu, nes sektoriaus indlis
ES BVP ir uimtumo lyg yra didelis, be to, is sektorius atlieka svarb vaidmen siekiant
pagrindini klimato, aplinkosaugos ir energetikos srities tiksl.
ios finans ir ekonomikos krizs metu ES klimato kaitos, energijos vartojimo efektyvumo ir
atsinaujinani energijos altini naudojimo politika (ypa nuolatinio skatinimo renovuoti pastatus
politika) turt bti vertinama kaip galimyb atgaivinti statyb sektoriaus bendroves ir padidinti
uimtum.
iame komunikate nurodoma, kuriose srityse statybos bendrovs galt labiau pltoti savo veikl,
pasinaudodamos esamomis politikos strategijomis ir priemonmis. Jeigu ios ES strategijos bt
visikai gyvendintos, ilguoju laikotarpiu bt daugiau investuojama transeuropinius tinklus,
mokslinius tyrimus ir inovacijas ir tvirtesn mogikj itekli baz, tokiu bdu statyb sektorius
tapt konkurencingesnis tiek ES vidaus rinkoje, tiek ir tarptautinse rinkose. Greta i veiksm
tvarumo sumetimais reikt sukurti aiki ir nuosekli teisin sistem ir suderinti veiklos rezultat
vertinimo metodik, kad statybos produkt ir paslaug vidaus rinka galt tinkamai veikti.

aspektai
Statybos sektorius i kit kio srii isiskiria iais specifiniais bruoais:
Galutinis statybos produktas yra pastatai ir statiniai, kuriems bdingas ilgas
gyvavimo ciklas;
Pus vis statybos darb apimi sudaro statini rekonstravimas,
modernizavimas;
Beveik visi statybos produktai yra skirtingi. J statybos technologij,
organizavim ir kain lemia statybos slygos;
Statybos gamybai bdinga didel objekt sklaida ir didels transporto
ilaidos;
Statybose dirba vairi profesij darbuotojai. ioje akoje gana daug
nelaiming atsitikim;
Investicijos inovaciniams projektams gyvendinti statyboje yra maesns
negu kitose kio akose;
Statyboje susidaro daug atliek, tarp j skirt sudeginti (apie 270 mln. ton
per metus);
Statybos produktas pastatai sunaudoja apie 50% visos energijos;
Statybos pltra priklauso nuo bendr ekonomini cikl dsningum (Juodis
A.,(2001)., p.14).
16
17

aspektai
Lietuvos ekonomikos perspektyvos 2011-2014m.
Lietuvos Vyriausybs veiksmai
Ekonomikos stabilizavimo pagrindins sudedamosios dalys:
Verslo finansavimo organizavimas;

Eksporto ar investicij skatinimas;
Verslo aplinkos gerinimas;
Gyvenamj bst energetinio efektyvumo didinimas;
ES struktrini fond panaudojiomas.
Ekonomins krizs laikotarpiu labiausiai nukentjo statyb sektorius.
Ypatingai statybos sektoriuje vyko: DU majimas ir nedarbas.
Tiesiogins usienio investicijos
2009 m. pabaigoje investuotojai patyr didelius nuostolius;

2010m. padtis stabilizavosi ir atnea kit verslo kultr, perspektyvas konkuruojantiems verslams.
Einamoji sskaita
Einamosios sskaitos balansas blogja, tai takoja importas
2010m. BVP produkto augimo pagrindas ekspotras
18
preki eksportas 2010m. augo 32,8%;

2011m. I pusm. 41,2% (lyginant su 2010m. Ipusm.).

aspektai
Ekonominiai rodikliai
BVP;
Infliacija;
Nedarbo lygis;
Vidutinis darbo umokestis;
Valdios sektoriaus skola.
Infliacija preki ir paslaug kainos kyla, o pinig perkamoji galia krenta.

Defliacija preki ir paslaug kainos krinta, o pinig perkamoji galia kyla.
Lietuvos ekonomikos
perspektyvos
2011-2014m.
Lietuvos ekonomikos
rodikliai 2011-2014m.
45
Ekonominiai rodikliai proc.
40
35
BVP
30
Nedarbo lygis %
25
Vidutinis darbo
umokestis %
20
Infliacija
15
Valdios sektoriaus skola
%
10
5
0
19
II ketv.
proj.
proj.
proj.
proj.
2011
2011
2012
2013
2014

aspektai
Lietuvos ekonomin padtis
Lietuvos bendrojo vidaus produkto pokyiai 2000-2012m.
Bendras vidaus produktas 2000-2012m. (mln.Lt.)

120000
100000
mln.lt.
80000
Bendras vidaus
produktas
60000
40000
20000
12
20
10
20
08
20
06
20
04
20
02
20
20
00
Metai
20

aspektai
Lietuvos infliacijos ir nadarbo lygio pokyiai 2000-2012m.
Metai
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
Ned.
16,4
17,4
13,8
12,4
11,4
8,3
5,6
4,3
5,8
13,7
17,8
15,3
12,7
Infl.
0,9
1,3
0,4
-1,1
1,1
2,7
3,8
5,8
11,1
4,2
3,8
4,4
2,9
Nedarbo ir infliacijos rodikli pokyiai 2000-2012m.

(proc.)
15
10
Nedarbas
Infliacija
5
12
20
11
20
10
20
09
20
08
20
07
20
06
20
05
20
04
20
03
20
02
20
01
20
00
20
Nedarbo ir inflaicijos rodikliai (proc.)
20
-5
Me ta i
21

Vidutinis mnesinis darbo umokestis Lietuvoje 2005-2012m. (tkst.Lt.)
Valstybs sektorius
Privatus sektorius
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
1413,6
1633
1891,9
2334,9
2285,6
2183,6
2249,6
2318,1
1194
1418,7
1755,9
2058,3
1915,5
1865,8
1926,3
2015,7
Vidutinis m ne sinis darbo umoke stis Lie tuv oje 20052012m.

2500
tkst.Lt.
2000
1500
Valstybs sektorius
Privatus sektorius
1000
500
12
20
11
20
10
20
09
20
08
20
07
20
06
20
20
05
Me ta i
22

aspektai
Darbuotojo
kvalifikacija
Darbo val. kaina

Lt/h (2007m.)
11,73
13,2
16,03
18,41
19,94
23,04
Darbo val. kaina

Lt/h (2010m.)
9,34
10,47
12,4
14,03
15,17
17,21
Darbo val. kaina

Lt/h (2011m.)
9,97
11,11
13,18
14,86
15,96
18,09
Darbo val. kaina

Lt/h (2012m.)
10,42
11,61
13,78
15,54
16,69
18,91
Darbo valandos skaiiuojamosios rinkos kainos 20072012m. spalio mn.
Bazin darbo valandos kaina (Lt.)
25
20
Darbo val. kaina Lt/h

(2007m.)
15

(2010m.)
10

(2011m.)

(2012m.)
0
1
Me ta i
23

aspektai
Emigracija (tkst. m.) 2000-2012m.
2000
Metai
Emigracija
21,8
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
7,2
7,1
11,0
15,1
15,6
12,6
13,9
17,0
22,0
2010
83,2
2011
54,3
2012
41,1
Emigracija Lietuvoje 200-2012m. (tkst.m.)

90
Emigracija (tst.m.)
80
70
60
50
Emigracija
40
30
20
10
12
20
11
20
10
20
09
20
08
20
07
20
06
20
05
20
04
20
03
20
02
20
01
20
20
00
Me ta i
24

aspektai
Lietuvos Respublikos Vyriausybs skola skolinimosi ir skolos grinimo statistika 2009-2014m. (mln.lt.,
nominalia verte)
Finans ministerijos Valstybs ido departamento skolini sipareigojim administravimo skyrius
Pasiskolinta
Ginta
2009
2010
2011
2012
2013
2014
2015
13,811
11,984
6,154
11,29
6,969
6,9
progn. 3,500
4,281
3,929
2,341
6,132
6,289
4,8
progn. 10,400
Lie tuv os Re spublikos Vyriausyb s skola skolinimosi

ir skolos grinimo statistika 2009-2014m. (mln.lt.,
nominalia v e rte)
16
14
mln.Lt.
12
10
Pasiskolinta
Ginta
6
4
2
0
2009
2010
2011
2012
2013
Me ta i
25
2014

aspektai
Statybos viet kio sistemoje apibdina ie rodikliai:

Statybos apimtys ir j lyginamoji dalis bendrajame vidaus produkte;
Statyboje dirbani moni skaiius.
26

aspektai
Nacionalin statybos rinka apibdinama tokiais rodikliais:

Statybos darb apimtimis per metus;
Statybos struktra (atitinkamos paskirties statini lyginamasis svoris
% bendroje statybos apimtyje);
Statybos eksporto dydis (statybos darb apimtis usienyje).
27

aspektai
Statybos darb apimtys tiesiogiai priklauso nuo BVP(bendrojo
vidaus produkto). Statybos lyginamasis svoris bendrajame vidaus
produkte sudaro 6-11%. Bendruoju atveju didjant alies BVP,
augant statybos apimtims ir atitinkamai pleiasi statybos rinka.
Statybos vystymasis yra betarpikai susietas su viso kio vystymusi.
Toks procesas apima ilg laikotarp ir jam bdingas ciklinis pobdis.
Ekonominio vystymosi proces sudaro S - formos ciklai. Cikl
sudaro kelios stadijos: sstingis, pltra, vystymosi ltjimas. Padtis
statybos rinkoje priklauso nuo nacionalinio kio makroekonomini
rodikli kitimo dinamikos. Nacionalinio kio dyd ir bkl atspindi
bendrojo vidaus produkto rodiklis.
28

Bendrojo vidaus produkto ir statybos darb apimi rodikli
kitimo dinamika 2000-2012m.
Bendrojo vidaus produkto ir statybos darb apimi
rodikli kitimas 2000-2012m.
BVP ir statybos darb apimi

rodikliai (mln Lt.)
120000
100000
80000
BVP
60000
Atlikta statybos darb
40000
20000
12
20
10
20
08
20
06
20
04
20
02
20
20
00
Me ta i
28 Statybos ekonomika I Tema Statybos ekonomikos studij objektas

aspektai
Metai
200
0
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
Stat.
lyg.
svoris
BVP,
(proc.)
5,9
6,3
7,1
7,2
7,5
8,8
11
10
6,4
5,7
6,2
5,6
Statybos lyginamasis sv oris be ndrajame v idaus produkte

(BVP) 2000-2012m. (proc.)
Statybos lyginamasis svoris BVP

(proc.)
12
10
8
6
4
2
0
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Me ta i
30
1.2. Statybos akos ypatumai ir jos ekonominiai aspektai

Statybos lyginamasis svoris bendrajame vidaus produkte(BVP)(proc.)pagal statini tip 2000- 2012m.
Metai
2000
Gyvenamoji
statyba
0,59
Negyvenamo
ji
statyba
Inineriniai
statiniai
2001
2007
2008
2009
2010
2011
2012
2002
2003
2004
2005
2006
0,58
0,69
0,71
0,9
1,08
1,67
2,12
1,87
0,85
0,45
0,44
0,5
2,83
3,03
3,08
3,64
3,64
3,48
4,01
4,39
4,27
2,56
2,06
2,38
2,05
2,57
2,28
2,52
2,75
2,66
2,94
3,12
3,69
3,86
2,98
3,19
3,38
3,0
Statybos lyginamasis svoris bendrajame vidaus

produkte (BVP), 2000-2012m., (proc.)
Procentai
5
4,5
4
3,5
3
Gyvenamoji statyba
2,5
2
1,5
1
Negyvenamoji statyba
Inineriniai statiniai
Me ta i
31
12
20
10
20
08
20
06
20
04
20
02
20
20
00
0,5
0

aspektai
Statybos struktra yra svarbi statybos rinkos charakteristika. Ji
takoja statybos moni specializacij, aprpinani ak gamybos
apimt ir produkcijos asortiment, statybos specialist struktr bei
j kvalifikacines charakteristikas ir t.t.
Statybos struktra rodo statini lyginamj dal bendroje statybos
apimtyje. Statybos struktros rodikli dinamika turi svarbi reikm
kiekvienam statybos sektoriaus kio subjektui. Statybos struktros
pokyiai lemia statybos moni pltros sprendimus.
32

aspektai
Statybos struktr nacionalinio kio sistemoje sudaro :
Statini statybos struktra
Statybos darb struktra
Statini statybos struktra:
gyvenamieji pastatai;
negyvenamieji pastatai;
inineriniai statiniai.
Statybos darb struktra:
nauja statyba;
rekonstravimas;
remontas ir restauravimas;
kiti darbai.
33

aspektai
Atlikta statybos darb savo jgomis mln. Lt.
Metai
2007
2008
2009
2010
2011
2012
Atlikta darb alies teritorijoje ir usienyje,

mln.Lt.
11136,6
12643,3
35942,1
54011,4
69775,7
67243,3
Atlikta darb alies teritorijoje,

mln. Lt.
11009,7
12487,0
5775,8
51427,6
66531,5
62878,1
Atlikta darb usienyje mln.Lt
126,9
156,3
156,3
2583,8
3244,2
4365,2
Atlikta statybos darb 2007-2012m (mln.Lt.)
Statybos darb apimtys (mln.Lt.)
80000
70000
50000
Atlikta darb alies

teritorijoje ir usienyje,
mln.Lt.
40000
Atlikta darb alies

teritorijoje,
60000
30000
Atlikta darb usienyje

mln.Lt
20000
10000
0
2007
2008
2009
2010
2011
2012
Me ta i
34

aspektai
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
46
49,9
56,2
54,8
44,5
41,1
41,9
40,4
Rekonstravimas
24,7
25,2
22,5
23,4
30,8
36,2
31,9
30,2
Remontas ir
restauravimas
26,6
22,5
19,3
19,8
21,3
19,2
22,8
26,2
Kiti darbai
2,7
2,4
3,4
3,5
3,4
3,2
Metai
Nauja statyba
Atlikta statybos darb pagal darb ris alie s te ritorijoje

2005-2012m.
Statybos darb apimtys (proc.)
60
50
Nauja statyba
40
Rekonstravimas
30
Remontas ir
restauravimas
20
Kiti darbai
10
0
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
Me ta i
35
2012

aspektai
Metai
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
Gyvenamiej
i pastatai
14,3
18,9
29,7
18,7
13,4
7,9
7,1
9,0
Negyvenam
ieji pastatai
46,5
45,6
45,1
42,7
40,1
36,1
38,4
36,0
Inineriniai
statiniai
39,2
35,5
36,2
38,6
46,5
56
54,5
54,4
Atlikta statybos darb pagal statini tip alie s

te ritorijoje 2005-2012m.
Statybos darb apimtys (proc.)
60
50
40
Gyvenamieji pastatai
30
Negyvenamieji pastatai
20
10
0
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
Me ta i
36

aspektai
Vidutins but kainos senamiestyje, centre, prestiiniuose rajonuose 2013 m. III ketv. (Lt./kv.m.)
altinis OBER- HAUS
Vilnius
Klaipda
Kaunas
Nauja statyba
(dalin apdaila)
Sena statyba
iauliai
Panevys
6,5
4,8
5,05
2,95
5,425
4,375
4,125
2,325
Druskininkai
5,575
2,125
3,125
Vidutins but kainos senamiestyje, centre,

prestiiniuose rajonuose (Lt./kv.m.)
7
tkst.Lt./ kv.m.
6
5
4
Nauja statyba (dalin

apdaila)
Sena statyba
2
1
ia
ul
ia
i
P
an
ev
y
D
ru s
sk
in
in
ka
i
la
ip
d
a
K
s
au
na
K
iln
iu
s
Mie sta i
37

aspektai
Vidutins but kainos senamiestyje, centre, prestiiniuose rajonuose 2013 m. III ketv. (Lt./kv.m.)
altinis OBER- HAUS
Miestai
Vilnius
Nauja statyba
(dalin apdaila)
Klaipda
Kaunas
iauliai
Panevys
Druskininkai
4,175
3,55
3,775
2,55
2,725
3,225
3,15
2,325
2,7
1,75
1,625
2,3
Sena statyba
4,5
4
3,5
3
2,5
2
1,5
1
0,5
0
Nauja statyba (dalin

apdaila)
ia
ul
ia
P
i
an
ev
ys
D
ru
sk
in
in
ka
i
la
ip
d
a
au
na
K
iln
V
Sena statyba
iu
s
tst. Lt./kv.m.
Vidutins but kainos gyvenamuose rajonuose

2013m. IIIketv. (Lt./kv.m.)
Me ta i
38

aspektai
Statybos eksportas. Vykstant globalizacijos procesams statyba tampa eksporto objektu. Rangovai
stato statinius ne tik savo alyse, bet ir usienyje. Europos statybos koncern apimtys kitose alyse
sudaro daugiau kaip pus visos veiklos programos. Statyba usienyje atsirado ir pltojasi veikiama
dviej pagrindini veiksni:
mokslin ir technin paanga statyboje;
ekonomin pasaulio kio integracija.

Metai
2007
2008
2009
2010
2011
2012
Atlikta darb alies teritorijoje ir usienyje,

mln.Lt.
11136,6
12643,3
35942,1
54011,4
69775,7
67243,3
Atlikta darb alies teritorijoje,

mln. Lt.
11009,7
12487,0
5775,8
51427,6
66531,5
62878,1
Atlikta darb usienyje mln.Lt
126,9
156,3
156,3
2583,8
3244,2
4365,2
39

aspektai
Statant objektus kitose alyse, reikia atsivelgti tam tikrus t
ali statybos ypatumus:
statybos reglamentavimo tvark (statybos teisin reglamentavim,
statybos organizavim, technines normas, standartus, kokybs
kontrol);
vietini statybos moni specializacij, j dyd, personalo kvalifikacij
ir pasirengim tarptautinei kooperacijai bei galimas
bendradarbiavimo formas;
statybos pramons potencial;
ekonominius aspektus (statom objekt pobd ir smatin vert,
ilaid struktros ir kainodaros ypatumus, tarpusavio atsiskaitymo
tvark ir t.t.);
mokesi sistem;
valstybs valdanij institucij poir kit ali statybos mones
(Juodis A.,(2001)., p.27-28).
40
1.3. Statybos konjunktros esm

Nacionaliniame kyje statybos rinkos dydis ir jos struktra nuolat keiiasi. iuos
pokyius lemia statybos konjunktra, kuri ir rodo ios akos bkl.
Pavyzdiui, kai investicijos ir statybos apimtys alyje didja, tai
konstatuojama, kad statybos konjunktra yra gera.
Konjunktra atspindi kio ir jo atskir srii, pavyzdiui, statybos akos,
funkcionavimo tam tikru laikotarpiu ypatumus. Konjunktr slygoja rinkos
ekonomikos procesai.
41
STATYBOS KONJUNKTRA
42
Nauja statyba
Rekonstravimas
Gyvenamieji
pastatai
Negyvenamieji
pastatai
Remontas ir
restauravimas
Kiti darbai
Inineriniai
statiniai

Ekonomini veiksni taka statybos konjunktrai
Infliacija
Nedarbo lygis
Vartotoj pajamos
Vidutinis darbo umokestis
Kredit gavimo slygos
Energetini aliav kainos
Emigracija
Europos ekonomin padtis
Uimtumas
Investicijos
43
Konjunktros kitimas priklauso nuo vairi tarpusavyje susijusi

veiksni:
paklausos ir pasilos santykio rinkoje;
pinig politikos;
technins paangos;
psichologinio poveikio gyventojams veiksni;
tarptautins situacijos, kins veiklos reglamentavimo pokyi ir kt.
44

Principin konjunktros kitimo schema
Teigiam
Poveiki
persvara
Konjunktros
veiksni
savaiminis
reguliavimasis
Pradin stadija
Teigiami ir neigiami
konjunktros veiksni
poveikiai palaiko
pusiausvyr
45
Statybos sektoriaus
pltra
Neigiam
poveiki
persvara
Depresija
(statybos veiklos
nuosmukis, nedarbas)

kins veiklos rezultat svyravimus slygoja: atsitiktiniai
poveikiai, sezoniniai svyravimai, ekonomini proces poveikiai ir
pltros tendencijos.
Atsitiktiniai poveikiai atsiranda dl neprognozuojam reikini,
pavyzdiui, gamtos reikini neigiam padarini, gripo epidemijos,
socialini ar tarptautini konflikt ir pan.
Sezoniniai poveikiai atsiranda dl nuolat tam tikru laikotarpiu
pasikartojani nepalanki oro slyg, kurios turi takos kai kuri
kio srii veiklai, tarp j ir statybos procesui.
Ekonomini proces poveikiai atsiranda dl kio subjekt
nepriklausomos veiklos ir j individuali sprendim rinkos
ekonomikoje.
Statybos projektams gyvendinti reikia daug laiko, todl
konjunktriniai svyravimai ioje akoje yra didesni. Statybos
konjunktriniai pokyiai daro tak kit su statyba susijusi kio
srii veiklai. Dl tokio poveikio jose taip pat vyksta konjunktriniai
svyravimai.
46
Jautriausios statybos pokyiams yra ios veiklos sritys: statybini

mediag ir gamini gamyba, statybos main, medienos apdirbimo
pramon, pastat ininerini sistem gamyba ir kt. Tokia
konjunktros informacija naudojama statybos moni operatyvinje
kinje veikloje ir strateginio planavimo metu. Lietuvoje tokio
pobdio informacija nerengiama.
Konjunktros ir vystymosi tendencij analizs pagrindu rengiamos
statybos pltros prognozs.
47
Ivados
Istudijav io skyriaus mediag, besimokantieji gebs:

1. vertinti statybos akos ypatumus;
2. analizuoti nacionalins statybos rinkos rodiklius;
3. analizuoti statybos konjunktr.
48
Nuorodos altinius
1. JUODIS, Arvydas.(2001). Statybos ekonomika ir smatos. Paskait konspektas. Kaunas: Technologija, 32p.
2. JUODIS, Arvydas.(2001) Statyba Europoje: rinka, valdymas, pltra. Kaunas: Technologija. 185p. ISBN 995509-110-X.
3. JUODIS, Arvydas. (2005) Statybos proces matematinis modeliavimas ir optimizavimas. Kaunas:
Technologija. 181p. ISBN 9955-09-781-7.
4. MALDEIKIEN, A. (2011) 2 paskaita ES, Kinijos, Lietuvos ekonomik apvalga.
https://docs.google.com/viewer?a=v&q=cache:oEkzTAvLFhQJ:www.eka.mif.vu.lt/wpcontent/uploads/2012/01/makreko2011slide2.ppt+europos+ekonominiai+rodikliai+20002010m+maldeikiene&hl=lt&gl=lt&pid=bl&srcid=ADGEESgHifJA9jHIRtvq6C7neNE4uDcUkMsJiHF_tnxdV8Y5jQk
2fY9tTaIWhW9JUv75J838dqOWck7NZ4YnRyne9ePHvnui8YbRFo1emCRtVdSgyDrA3p5LRLBxr8ZatGKedYV
Yho0p&sig=AHIEtbQXpnwJC8p1o0v_aK9QfzNip_qh4
5. MALDEIKIEN, A. (2011) Paskaita. Europa 2020 : siekiai ir taisykls. Ekonomikos atkrimas.
https://docs.google.com/viewer?a=v&q=cache:xajHqkXGGyEJ:www.panko.lt/savarzeles/573_PaskaitaPanev%
25C4%2597%25C5%25BEyje_2011-0405.ppt+ES,+BVP+pokyciai+Maldeikiene&hl=lt&gl=lt&pid=bl&srcid=ADGEESifBlCQHhKx8gUOCYEDmHsEvneu
SskwFRonWrnwI5yC5Pr3c-FicZwng33RvsFx58kGK4HVXUytaTtcRuXxCYp8fW01EpiAhtgoMoQlnmxes2c3qcrt9R8kD48Qtm_r7eoqxoL&sig=AHIEtbT4SPdDfsM2IrvSh9R819NBVVxp9Qg
6. Materialins investicijos ir statyba. (2010), katalogas. Prieiga per internet:
http://www.stat.qov.lt/ltcatalog/pages_lest/?id=1582.
7. JUODIS, Arvydas, SALICKIEN, Loreta (2005). Statybos konjunktra ir vystymasis Lietuvoje// Paangioji
statyba: konferencijos praneim mediaga. Kaunas: Technologija, p.169-176. ISBN 9955-09-851-1.
8.
Lietuvos Statybinink asociacijos pozicija dl Europos komisijos Komunikato Statyb sektoriaus ir io
sektoriaus moni tvaraus konkurencingumo strategija, 2012-09-14 Nr.141.
9. Numatoma, kad iki 2020 m. iame sektoriuje galt bti sukurta 275 000 nauj darbo viet. CEDEFOP Skills,
Demand and Supply, 2010 m., 96 psl., http://www.cedefop.europa.eu/en/Files/3052_en.pdf .
10. [1] COM(2011) 885/2.
11. [1] COM(2011) 112.
49
STATYBOS EKONOMIKA
2. Statybos komplekso struktra ir jos charakteristika
Mediag pareng:
Paskaitos tikslas
Paskaitos tikslas- apibdinti statybos komplekso, statybos

proceso,statybos projekto dalyvius ir statybos projekto valdymo
grup.
51
Statybos ekonomika I Tema Statybos komplekso struktra ir jos charakteristika
Paskaitos struktra
1. apibdinti statybos komplekso dalyvius;

2. apibdinti statybos proceso dalyvius;
3. apibdinti statybos projekto dalyvius;
4. apibdinti statybos projekto valdymo grup.
52
vadas
Tema Statybos komplekso struktra ir jos charakteristika aktuali

tuo, kad j iklaus studentai inos statybos komplekso, statybos
proceso, statybos projekto rengimo dalyvius, j darbo funkcijas su
kuriais neivengiamai teks bendrauti darbinje veikloje,vis
statybos projekto gyvendinimo laik.
53
2.1. Statybos komplekso dalyviai

Pagrindiniai statybos komplekso dalyviai:
Usakovai privats asmenys ir privaios mons; visuomenins staigos ir
organizacijos; valstybini usakym institucijos;
Rangovai bendrastatybins ir specializuotos statybos mons, kuri
didesnij dal sudaro maos ir vidutins mons;
Aprpinanios akos statybini mediag, gamini ir dirbini pramon;
statybini konstrukcij gamybos pramon (gelbetonio, metalo, medins,
plastmasins, kompozicins ir kt. konstrukcijos); santechnini gamini ir
ruoini pramon; elektros gamini ir ruoini pramon; statybos main,
mechanizm, ranki ir inventoriaus pramon; bald gamybos pramon;
tekstils pramon;
Valstybins kontrols staigos mokesi, statistikos, statybos technins
prieiros, statybos saugos ir kt. staigos;
Asociacijos teritorins statybos visuomenins asociacijos, susivienijimai
ir sjungos;
Projektavimo ir ininerinio konsultavimo mons statybinio ir
technologinio projektavimo bei ininerinio konsultavimo mons;
Mokymo staigos profesinio mokymo staigos, auktosios mokyklos ir
universitetai, kvalifikacijos klimo staigos;
Investicinio kapitalo staigos bankai, draudimo staigos ir kt.
54
2.1. Statybos komplekso dalyviai

Statybos komplekso dalyviai
Usakovai
Rangovai ,
subrangovai
Aprpinanios
akos (teikjai)
55
Tarpininkai
Asociacijos
Statybos komplekso
dalyviai
Mokymo staigos
Valstybs
kontrols staigos
Projektavimo ir
ininerinio konsultavimo
staigos
Investicinio kapitalo
staigos
2.2. Statybos proceso dalyviai
Statybos proceso dalyviai:

statytojas (usakovas);
tyrintojas;
statinio projektuotojas;
rangovas;
statinio statybos techninis priirtojas;
tiekjas.
56
2.3. Statybos projekto dalyviai

Statybos projekto gyvendinimo etapuose dalyvauja tokie dalyviai:
Statybos projekto pagrindimas ir rengimas:
usakovai;
statybos projekt vadovai;
architektai ir ininieriai (projektuotojai);
konsultantai;
finansavimo ir kredito staigos;
statybos kontrols staigos;
savivaldybs atstovai;
ems sklyp pardavjai.
57
Statybos vykdymas:
statybos ir transporto mons (rangovai, subrangovai);
tiekjai (statybini mediag ir gamini mons, pastat
ininerini sistem gamybos mons); statybos kontrols
staigos;
kitos staigos (draudimas, teisininkai).
58
Eksploatavimas:
pramons ir kitos mons;
nam bendrijos;
statini technins prieiros ir kontrols staigos;
specialios mons.
59
Usakovas nordamas gyvendinti statybos projekt, kreipiasi Projekto

vadov ir patiki jam statybos projekto gyvendinim. Projekto
vadovas visapusikai valdo statybos projekt,usakov
informuodamas apie jo eig, derindamas su juo ikilusius klausimus.
Statybos projekto rengjai:
Projekto vadovas;
Projekto dalies vadovas;
Projekto atlikjas.
Projekto vadovas yra ta ais , apie kuri isidsto vairi srii
specialistai: projektuotojai (architektas), konstruktoriai, smatininkai,
statybos technologai, ekonomistai, teisininkai, rangovai, tiekjai ir kt.
60

Statybos projekt valdymui sukuriama statybos projekt valdymo
grup.
Didels apimties statybos projekto valdymo grup sudaro:
1. projekto vadovas;
2. statybos ininierius (vadovas);
3. architektas ar projektavimo vadovas;
4. smatininkas;
5. finansininkas apskaitininkas;
6. projekto valdytojo padjjas projekto administratorius.
61
Ivados
Istudijav ios temos mediag, besimokantieji gebs:

1. apibdinti statybos komplekso dalyvius;
2. apibdinti statybos proceso dalyvius;
3. apibdinti statybos projekto dalyvius;
4. apibdinti statybos projekto valdymo grup.
62
Nuorodos altinius
1. JUODIS, Arvydas.(2001) Statyba Europoje: rinka, valdymas, pltra. Kaunas:
Technologija. 185p. ISBN 9955-09-110-X.
2. Statybos techninis reglamentas. STR 1.05.06:2005 Statinio projektavimas
[interaktyvus]. Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004m.
gruodio 30d. sakymu D1-708 [irta 2010m. rugsjo 30d.]. Prieiga per
internet: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_I?p_id=248532
3. Statybos Techninis Reglamentas. STR 1.08.02:2002 Statybos darbai
[interaktyvus]. Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002m.
balandio 30d. sakymu Nr.211. [irta 2010m. rugsjo 30d.]. Prieiga per
internet: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.
showdoc_I?p_id=167645>
4. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas: patvirtintas 2000m. liepos 18d.
statymu Nr. VIII-1864, sigaliojo 2001m. liepos 1d.: oficialus tekstas
(parengtas ir ileistas vykdant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2008m. gegus 19d. sakym Nr.1r-201)/ Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerija. ISBN 97899955300342.
5. Lietuvos Respublikos Statybos statymas. 1996 m. kovo 19d. Nr. 1-1240
[interaktyvus]. Nauja statymo redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.: Nr. IX -583.
Priimtas 2001-11-08, Valstybs inios, 2001, Nr. 101-3597 (2001-11-30)
[irta 2010 m. rugsjo 20d.]. Prieiga per internet:
<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_I?p_id=360485>
63
STATYBOS EKONOMIKA
3. Statybos proceso ypatumai ir jo ekonominiai aspektai
Mediag pareng:
Paskaitos tikslas
Paskaitos tikslas - ianalizuoti statybos proceso sisteminius

elementus bei statybos darb vykdymo ir statybos kainos
apskaiiavimo ekonominius aspektus.
65
Statybos ekonomika I Tema Statybos proceso ypatumai ir jo ekonominiai aspektai
Paskaitos struktra
1. apibdinti statybos proceso sisteminius elementus;

2. apibdinti statybos proceso ininerin parengim;
3. vardinti ekonominius dokumentus sudaranius statybos darb
vykdymo dokumentacij;
4. vardinti dokumentus pagrindianius statybos kain;
5. apibdinti ekonomins statybos objekt (darb) dalies sudt.
66
vadas
Tema Statybos proceso ypatumai ir jo ekonominiai aspektai

aktuali tuo, kad iklaus i tem studentai gis ini apie
ekonominius dokumentus sudaranius statybos darb vykdymo
dokumentacij, dokumentus grindianius statybos kain bei
ekonomins statybos objekt (darb) dalies sudt ir kurias gebs
taikyti praktinje veikloje.
67
3.1. Statybos proceso sisteminiai elementai

Statybos procesas- tai tikslingas ir efektyvus susijusi logikai
pagrst veiksm vykdymas naudojant reikalingas priemones, taip
pat laikantis statybos reglamento reikalavim. Statybos proceso
galutinis rezultatas statinys arba pastatas, kuriame yra visa
reikalinga ranga ir kuris gali bti naudojamas pagal paskirt Darbo
proceso rezultatas tam tikra baigta produkcija (Juodis A.,(2001)., p.120).
iuolaikins statybos priemons ir metodai galina parengti ir
gyvendinti racionalius statybos proces projektinius sprendimus.
Alternatyvi sprendim skaiius priklauso nuo naudojam statybos
proceso sistemini element vairovs. (Juodis A.,(2001)., p.121).
68
Statybos proceso sisteminiai elementai ir j ryiai

Statybos mediagos ir
gaminiai
Sistemos tikslai,
kriterijai ir apribojimai
Statybos metodai
Statybos procesas
Statybos mainos ir
ranga
69
Darbo
organizavimas
Darbuotojai
Statybos itekliai - projekte numatytos ir statybos darbams atlikti

reikalingos mediagos, gaminiai ar nustatytus reikalavimus
atitinkantys analogai, mechanizmai (mainos, kita ranga), darbo
jgos, statinio rengini itekliai, reikalingi pastatyti (sumontuoti,
nutiesti), suremontuoti, rekonstruoti ar sutvarkyti nekilnojamsias
kultros vertybes.
Statybos procese ie pagrindiniai veiksniai pasireikia iomis
statybos itekli formomis. Tai:
1. Darbo snaudos.
2. Mediag snaudos.
3. Mechanizm eksploatavimo snaudos.
70
Statybos darb modeliavim sudaro:

1. statybos trukm;
2. statybos darb vykdymo planai;
3. technologiniai objekt statybos modeliai.
71

Geriausi statybos darb rezultat pasiekiama ir j savikaina bna
maesn, kai statybos vadovai i anksto suplanuoja, kokiomis
priemonmis ir bdais atlikti statybos darbus numatytu laiku (Zavadskas,
E.K., Mikta, P., Sakalauskas, R., imkus, J.R. (2001),p.43 ).
Statybas vykdaniai organizacijai svarbu numatyti, kokiais bdais

bei kiek ir koki moni, mechanizm, konstrukcij, mediag ir
energetini itekli reiks statant rangos sutartyje numatyt objekt
(Zavadskas, E.K., Mikta, P., Sakalauskas, R., imkus, J.R. (2001),p.44 ).
Kad statybos darbai bt atlikti pagal numatytus terminus sudaromi

statybos darb vykdymo planai. Remiantis iais planais rengiamas
statybos darb technologijos projektas.
72

Technologiniai objekt statybos modeliai. Sudarant detalius objekt
statybos planus reikia inoti, kokius darbus reikia atlikti, kokia j
seka ir tarpusavio ryys, laikas, reikalingas gamybinis potencialas ir
los. Tuo tikslu sudaromi technologiniai modeliai kalendoriniai,
tinkliniai grafikai bei ciklogramos. Koks technologinis modelis bus
parinktas priklauso nuo statomo objekto.
Objekt statybos metodai. Statybos darbai atliekami taikant vairius
statybos metodus: nuoseklj, lygiagretj, srautin.
Statyba vykdoma keturiais etapais: nulinio ciklo, antemini, stogo
rengimo ir apdailos darb. Statybos darbus galima organizuoti taip,
kad kiekviename statinyje darbai prasidt tik visai ubaigus
anksiau pradt statin. Toks darbo organizavimo metodas
vadinamas nuosekliuoju. Statinius galima statyti ir visus i karto
vienu metu. Toks darbo organizavimo metodas vadinamas
lygiagretus. (Zavadskas, E.K., Mikta, P., Sakalauskas, R., imkus, J.R. (2001),p.104 ).
73

Statant nuosekliuoju metodu bendroji atliekam darb trukm yra
didel, o lygiagreiuoju metodu utrunkama trumpiau, taiau vienu
metu reikia daug itekli. Lygiagretusis statybos metodas tinka,
kai per trump laik reikia pastatyti daug statini, o darbus gali atlikti
skirtingos organizacijos.
Srautinis statybos metodas tai nuosekliojo ir lygiagreiojo
metod derinys. Organizuojant statyb srautiniu metodu statinio
statybos darbai, iskaidomi darb kompleksus (ems, pamat
rengimo, sien mrijimo ir t.t.). Kiekvienam darbui nustatoma tam
tikra statybos trukm. Srautinis metodas yra efektyvi statybos
organizavimo forma: objektai pastatomi greiiau, darbinink
prastov bna maiau, didesnis darbo naumas. Visa tai maina
statybos darb savikain (Zavadskas, E.K., Mikta, P., Sakalauskas, R., imkus, J.R.
(2001),p.104 ).
74

Statybos proces ininerinis parengimas tai btinos technins,
ekonomins, teisins ir kitos reikalingos dokumentacijos statybai
vykdyti rengimas, vertinant rangovo sutartinius sipareigojimus,
efektyvumo ir kitus reikalavimus.
Statybos ininerinis parengimas galimas jau vykdant vieuosius
pirkimus, rengiant pasilymo kain. Kvalifikuotas statybos proces
ininerinis parengimas sudaro realias prielaidas statybos efektyviai
veiklai vykdyti.
Statybos proces ininerinio parengimo ir kontrols ilaidos sudaro
0,3-0,5% statybos savikainos.Taiau santykis tarp ilaid iam
darbui ir galutini statybos veiklos efektyvumo rezultat yra 1:5 ir
didesnis. Tai rodo statybos ininerinio parengimo darb didel
reikm ir efektyvum (Juodis, A., (2005),p.22-23).
75

Statybos ininerinio parengimo blokin schema
Sutartis su usakovu
Statinio projektini
sprendim tikslinimas
ir statybos darb
struktrizavimas
Tikslus statybos darb
apimi nustatymas
Sutartys su teikjais
Suderinimai ir slygos
statybos darbams
vykdyti
Statybos ininerinis parengimas
Statybos proces projektini

sprendim rengimas
Statybos aiktels rengimo
planas
Statybos darb vykdymo
dokumentacijos rengimas
Statybos aiktels rengimas
Statybos mons galimybi

vertinimas su
subrangovais
Finansinis aprpinimo
planas
Statybos pradia, valdymas ir

kontrol
76
Statybos proceso ininerinio pasirengimo pagrindiniai

struktriniai elementai (Juodis, A., (2005),p.24-25):
statybos proces projektini sprendim rengimas;
statybos aiktels ininerinio rengimo planas;
statybos darb vykdymo dokumentacijos rengimas
77

Statybos proces projektini sprendim rengimas ir
optimizavimas lemia statybos proces sprendim efektyvum,
kokyb ir patikimum (Juodis, A., (2005),p.26).
vertinant statybos proces projektini sprendim ypatumus,
apribojimus ir kitus reikalavimus, sudaromas optimalus statybos
aiktels rengimo planas (Juodis, A., (2005),p.25).
Statybos darb vykdymo dokumentacijos rengimas (Juodis, A.,
(2005),p.25-26). iame etape rengiama visa dokumentacija, btina
statybai pradti. Tikrinamas vis dokument suderinamumas ir
keliam reikalavim atitiktis svarbiausiems statybos proces
vertinimo kriterijams:
kainai (ilaidoms);
kokybei;
trukmei ir patikimumui.
78

Statybos darb vykdymo dokumentacij sudaro:
1. statybos darb technologijos projektas;
2. statybos darb vykdymo kalendoriniai grafikai;
3. aprpinimo itekliais grafikai (statybini mediag, statybos
main, personalo ir kt.);
4. subrangov darbo grafikai;
5. darbo smata;
6. Statybos smatos, mokjim u atliktus darbus ir
finansavimo grafikai.
Statybos darb vykdymo dokumentacijoje ypa svarbios smatos.
79
Statybos ininerinio parengimo metu rangovas gali rengti

alternatyvius statybos proces technologinius ir organizacinius
sprendimus, juos optimizuoti ir integruoti smatinius
apskaiiavimus bei statybos darb vykdymo kalendorinius grafikus.
Tai leidia rangovui sumainti statybos ilaidas, trumpinti statybos
laik, o konkurso metu didinti savo pasilymo konkurencingum .
Statin atiduodant naudoti, turi bti nustatomos faktikos ilaidos ir
atliekama analiz. Faktikoje smatoje atsispindi racionali
sprendim diegimo laipsnis, j efektyvumas ir numatyt sprendim
patikimumas (Juodis, A., (2005),p.25-27).
80
Statybos proces valdymo sisteminiai elementai:

statybos proces valdymas;
statybos itekliai;
statybos procesas;
rezultatas, kontrol;
Reguliavimas. (Juodis, A., (2001),p.123-124).
81

Statybos proces valdymas.
ioje valdymo sistemos grandyje statybos vadovas kontroliuoja ir
analizuoja svarbiausius objekto statybos parametrus, nustato
statybos proces eigos nukrypimus, rengia sprendimus ir j
koreguoja.
Statybos proces projektiniai sprendimai ir j vykdymo grafikai
rengiami statybos ininerinio parengimo stadijoje, atsivelgiant
projekto tikslus, kriterijus ir apribojimus.
iam tikslui naudojama statybos objekto technin ir smatin
dokumentacija, rangos sutartis ir kiti statybai pradti privalomi
dokumentai.
Statybos proces alternatyvi projektini sprendim analiz ir
vertinimas, taip pat optimizavimas leidia didinti statybos
efektyvum ir statybos moni konkurencingum.
82
Itekliai. Tai statybos procesui vykdyti reikaling darbo ir gamybos

priemoni visuma (statybins mediagos, statybos mainos,
energija, personalas, los,informacija, dokumentacija). Itekli
struktra ir aprpinimo jais intensyvumas priklauso nuo
gyvendinam statybos proces projektini sprendim ypatum.
83
Statybos procesas tai tarpusavyje susijusi logikai pagrst

veiksm tikslingas ir efektyvus valdymas, gyvendinant racionalius
(optimalius) projektinius sprendimus.
84
Rezultatas. is sisteminis elementas apibdinamas statybos proces

valdymo rodikliais. Jie esti dviej tip - materialiniai ir ekonominiai
(efektyvumo). Pagal juos atliekama statybos proces kontrol. Toki
rodikli parinkimas turi didel reikm statybos proceso valdymo
efektyvumui. Kontrols informacija naudojama statybos proces
eigos nukrypimams nustatyti.
85
Reguliavimas. Reguliuojami du sisteminai elementai itekliai ir

statybos procesas. J pagrindu alinami statybos proces
nukrypimai ir utikrinama normali tolesn eiga
86
3.2. Statybos proceso ekonominiai aspektai

Rengiant statybos projektus, nustatoma statybos kaina. Tam tikslui
sudaroma smata. J sudaro visos ilaidos susijusios su projekto
gyvendinimu.
Statybos kaina gali bti apskaiiuojama pagal analogik objekt
sustambintus rodiklius arba pagal darbo brinius ir itekli poreikio
iniaraius bei sustambintas vidines arba suderintas kainas.
Statybos kaina, pagal analogik objekt sustambintus
rodiklius, nustatoma, kai rengiamas statinio statybos pagrindimas ir
pats projektas ir kai to reikalauja usakovas arba kai projekto
sprendiniai yra nepakankamai tiksls. Kitais atvejais parengiami
isams statybos kainos apskaiiavimai.
87

Statini kainos smatinis apskaiiavimas tai statinio kain
pagrindiantys projekto dokumentai.
Paprastai parengiami tokie dokumentai:
Suvestins statybos kainos apskaiiavimas;
Objektin smata;
Lokalin smata ;
Mediag poreikio iniaratis;
Mechanizm poreikio iniaratis;
Darbo snaud poreikio iniaratis;
rengini poreikio iniaratis.
Statybos objekto skaiiuojamoji kaina nustatoma sudarius
lokalines ir objektines smatas bei atlikus suvestin kainos
skaiiavim.
88
Ekonomins statybos objekt (darb) dalies sudtis (Gineviius R.,

Aukinas V., (2008), p.15):
1. Bendrieji statinio rodikliai.

2. Skaiiuojamj kain nustatymo bendrieji principai.
3. Bendrieji skaiiuojamj kain ekonominiai normatyvai.
4. Smatin dokumentacija.
4.1. Statybos itekli poreikio iniaraiai.
4.2. Lokalins, objektins smatos ir suvestinis statybos kainos
skaiiavimas.
5. Projektuojamo statybos objekto techniniai-ekonominiai rodikliai.
89
Ivados
1. apibdinti statybos proceso sisteminius elementus;
2. apibdinti statybos proceso ininerin parengim;
3. vardinti ekonominius dokumentus sudaranius statybos darb
vykdymo dokumentacij;
4. vardinti dokumentus pagrindianius statybos kain;
5. apibdinti ekonomins statybos objekt (darb) dalies sudt.
90
Nuorodos altinius
1. JUCEVIIUS, Robertas (1998) Strateginis organizacij vystymas.
Kaunas: Pasaulio lietuvi kultros, mokslo ir vietimo centro

leidykla, p.456. ISBN 9986-418-07-0.
2. JUODIS, Arvydas.(2001). Statybos ekonomika ir smatos. Paskait
konspektas. Kaunas: Technologija, 32p.
3. JUODIS, Arvydas.(2001) Statyba Europoje: rinka, valdymas, pltra.
Kaunas: Technologija. 185p. ISBN 9955-09-110-X.
4. JUODIS, Arvydas. (2005) Statybos proces matematinis
modeliavimas ir optimizavimas. Kaunas: Technologija. 181p. ISBN
9955-09-781-7.
5. Materialins investicijos ir statyba. (2010), katalogas. Prieiga per
interrnet: http://www.stat.qov.lt/ltcatalog/pages_lest/?id=1582.
6. JUODIS, Arvydas, SALICKIEN, Loreta (2005). Statybos
konjunktra ir vystymasis Lietuvoje// Paangioji statyba:
konferencijos praneim mediaga. Kaunas: Technologija, p.169176. ISBN 9955-09-851-1.
91
STATYBOS EKONOMIKA
4. Statybos mons charakteristika ir tikslai
Mediag pareng:
Paskaitos tikslas
Paskaitos tikslas supaindinti studentus su statybos moni veiklos

pobdiu,aplinkos veiksni taka statybos moni veiklai, statybos
moni vystymosi ciklais, statybos mons tikslais ir valdymo
strategijomis.
93
Statybos ekonomika ITema Statybos mons charakteristika ir tikslai
Paskaitos struktra
1. apibdinti statybos moni skirstym pagal darb pobd, veikl
pagal statini r,dyd,statybos specializacij;
2. apibdinti statybos mons vidins ir iorins aplinkos veiksnius;
3. apibdinti statybos mons vystymosi ciklus;
4. apibdinti statybos mons veiklos krizs ir likvidumo krizs
prieastis;
5. apibdinti pagrindinius statybos mons tikslus;
6. apibdinti statybos mons augimo strategijos tiksl;
7. apibdinti statybos mons nauj veiklos srii valdymo strategij;
8. apibdinti statybos mons nauj rink valdymo strategij;
9. apibdinti statybos mons stabilizavimo strategijos tiksl;
10. apibdinti statybos mons neinvesticins strategijos tiksl.
94
vadas
Tema Statybos mons charakteristika ir tikslai aktuali tuo, kad i

tem iklaus studentai gebs nustatyti statybos mons veiklos
srit,tikslus,vertinti mon veikianius aplinkos veiksnius ir vystymosi
ciklus bei pritaikyti mons veiklos strategij.
95
Statybos ekonomika I Tema Statybos mons charakteristika ir tikslai
4.1. Statybos moni veikos sritys

Statybos verslo mons viena nuo kitos gali skirtis veiklos pobdiu,
paskirtimi, didumu.(Zavadskas, E.K., Mikta, P., Sakalauskas, R., imkus, J.R. (2001),p.132 137).
Pagal paskirt:
Tyrinjimo
Projektavimo
Statybos ir specializuoti montavimo darbai
Derinti renginius ir sistemas
Eksploatuoti statybos mainas ir mechanizmus bei teikti paslaugas
Gaminti statybines mediagas, dirbinius, juos komplektuoti ir
pardavinti
96
4.1. Statybos moni veiklos sritys

Pagal darb pobd statybos mons skirstomos :
Nauja statyba
Rekonstravimas
Remontas ir restauravimas
Pagal statini ris:
Gyvenamieji pastatai
Negyvenamieji pastatai
97

Statybos specializacija tai specials objektai ir darbai, kuriuos renkasi
savarankikos statybos ir montavimo darb mons. Todl specializuotos
organizacijos ar firmos kuriamos pagal akin ir technologin specializacij
(Zavadskas, E.K., Mikta, P., Sakalauskas, R., imkus, J.R. (2001),p.144 ).
akin specializacija- mon stato tam tikrus kompleksus, pav., pramonini ar

civilini objekt statybos mon.
Technologin specializacija- mon usiima tam tikrais statybos objektais bei
darbais, pvz., apdailos, santechnikos, keli tiesybos ir kt.Statybos darb
specifika yra labai vairi, todl geriausia, kai tam tikrus statybos darbus
atlieka specializuotos mons ar firmos. Tokios specializuotos mons,
firmos daniausiai dirba subrangos bdu. Specializuotieji darbai pagal
susiklosiusi statybos struktr numatomi projektavimo metu ir jiems
sudaromi atskiri briniai bei smatos. Rangovo mon pasitelkia
specializuotsias mones, firmas ir kooperuojasi su jomis atlikdama rangos
sutartyje numatyt uduot. (Zavadskas, E.K., Mikta, P., Sakalauskas, R., imkus, J.R.
(2001),p.144 ).
98

Pagal dyd:
Mikro mons tai mons kuri vidutinis srainis metinis
darbuotoj skaiius ne didesnis kaip 10, jos metins pajamos
nevirija 7mln. Lt.
Maos mons tai mons, kuriose dirba maiau kaip 50
darbuotoj, j metins pajamos nevirija 24mln.Lt.
Vidutins mons tai mons, kuriose dirba maiau kaip 250
darbuotoj, j metins pajamos nevirija 138mln. Lt.
Didels mons - tai mons, kuriose dirba daugiau kaip 250
darbuotoj.
Dauguma veikiani statybos moni priskiriamos prie maj, kuri
bendras darbuotoj skaiius nevirija 100 moni. Tokios mons
gali statyti ir remontuoti nedidelius objektus ir jie patys yra
pagrindiniai rangovai.
Didels statybos verslo mons gali statyti didelius, sudtingus objektus
( iki rakto) ne tik alyje bet ir usienyje. Jos turi specializuotus
padalinius bei pagalbin gamyb.
99

Smulkaus verslo vaidmuo ekonomikoje
Pagal Lietuvos Respublikos ir vidutinio verslo pltros statym smulkiojo ir vidutinio verslo
subjektai yra:
1.
Fizinis asmuo, sigijs verslo patent- to patento galiojimo laikotarpiu;
2.
Maoji mon individualioji mon, kurioje dirba tik savininkas ir jo eima;
3.
Smulkioji mon mon, kurioje dirba ne daugiau kaip[ 9 mons;
4.
Vidutin mon mon, kurios darbuotoj skaiius nevirija 49 moni.
Smulkiojo verslo privalumai:
1. Gebjimas prisitaikyti prie pokyi smulkaus verslas lengviau negu stambios mons gali pradti
ar nustoti gaminti kuri nors i gaminio atmain, keisti darbo valandas, pertvarkyti jkainodar.
2. Gebjimas tenkinti specifikas rinkas smulkiosios mons gali gerai verstis ir maose rinkose.
Smulkiojo verslo trkumai:
1.
Prasta vadyba verslo savininkai neturi pakankamai vydybini ini ir dar verslo naujokai turi
matyti savo darbuotojus ne kaip ilaidas, bet kaip itekli.
2.
Nepakankamas finansavimas smulkiojo verslo problemos: nepakankamas kapitalas, lta
apyvarta, didels skolos, negaljimas padengti vis ilaid, vos tik verslo apyvarta sultja.
3.
Negaljimas samdyti auktos kvalifikacijos darbuotoj smulkiojo verslo mons sunkiai igali
pasisamdyti auktos kvalifikacijos darbuotojus, nes nestengia mokti dideli atlyginim, bei
teikti kit lengvat.
Statybos ekonomika ITema Statybos mons charakteristika ir
100
tikslai

SVV moni pasiskirstymas pagal apskritis
Lekt. S. Navickait
Kauno; 12948;
21%
Vilniaus; 24141;
39%
Klaipdos; 7790;
12%
Alytaus; 2074; 3%
iauli; 4570; 7%
Panevio; 3788;
6%
Teli; 2349; 4%
Utenos ; 1684;
3%
101
Marijampols;
1888; 3%
Taurags; 1358;
2%

Veikiani ma ir vidutini moni skaiius 2012-2013m.
pagal darbuotoj skaii
Statyba
2012
2013
5907
6000
0-4
3035
2880
5-9
1325
1344
10-19
780
899
20-49
503
578
50-99
176
192
100-149
54
67
150-249
34
40
I viso pagal darbuotoj

skaii
102

Veikiani ma ir vidutini moni skaiius 2009-2013m. pagal tesines
formas
I viso pagal
teisines formas
2009
2010
2011
2012
2013
Statyba
7042
6724
6137
5907
6000
Valstybins
mons
1 Valstybin teritorij planavimo ir

statybos inspekcija
Tikroji kin
bendrija
15
12
15
11
11
Komanditin
kin bendrija
11
UAB
5749
5760
5649
5295
5452
AB
38
37
39
34
32
ems kio
bendrov
Usienio juridinio
asmens filialai
11
11
10
Kooperatin
bensrov
Individuali mon
1207
888
807
543
486
103
4000
3500
3000
Pastat statyba
2500
Ininerini statini
statyba
Specializuota
statybos veikla
2000
1500
1000
500
2014
2013
2012
2011
2010
2009
2008
2007
2006
Veikiani moni skaiius, vnt.
Veikiani statybos moni skaiius pagal statybos

darb ris 2006-2014m.
Metai
104

Smulkaus verslo tendencijos
mons, kuriose uimt asmen skaiius nevirija 10 moni, sudaro net 92 proc.,
o apie 99 proc. Europos Sjungos moni atstovauja smulkiajam ir vidutiniam
verslui.
Panaios proporcijos vyrauja ir kitose, isivysiusiose ar spariai besivystaniose,
laisvosios rinkos alyse. Japonijoje, kuri garsja savo gigantikais pramons
koncernais, dominuojaniais daugumoje pasaulio rink, net 99 proc. moni
vardijamos kaip maos ir vidutins. Mintose monse uimta 55 proc. vis
dirbanij.
Didiosios Japonijos bendrovs plaiai naudoja susijusios subrangos princip,
kuris reikia, kad kiekviena stambi bendrov turi daugyb ma moni
subrangovi. mons subrangovs danai bna steigtos buvusi didiosios
bendrovs darbuotoj. Smulkiojo ir vidutinio verslo mons pirmosios ibando
naujas technologijas, gamybos bdus, kuriuos vliau teistai plaiu mastu
taiko didiosios bendrovs.
Smulkiojo ir vidutinio verslo vaidmuo yra labai svarbus sprendiant gyventoj
uimtumo problemas. Isivysiusiose alyse iame sektoriuje darbuojasi
daugiau negu pus vis dirbanij. ( MISINAS, A.Verslo pltros taka alies ekonomikai.
Lietuvos statistikos darbai. Nr.47.p.26.)
105

Smulkaus ir vidutinio verslo bruoai
Nauj darbo viet krimas labai svarbi ir reikminga smulkj ir vidutin versl
apibdinanti sritis. is segmentas yra potencialiai didiausias ir efektyviausias
darbdavys, turintis didiul svor darbo jgos rinkoje. Galima vardyti
svarbiausius smulkaus ir vidutinio verslo veiksnius:( MISINAS, A.Verslo pltros taka
alies ekonomikai. Lietuvos statistikos darbai. Nr.47.p.27.)
Smulkusis ir vidutinis verslas dinamikai augantis sektorius, kur nuolatos papildo naujai
besikurianios ir rink einanios mons. Ir nors naujai atsirandani kio subjekt ilieka
mauma, bendras iam segmentui priklausani moni skaiius nuolatos auga, pritraukdamas vis
didesn uimtj skaii.
Smulkusis ir vidutinis verslas nauj darbuotoj mokym ir perkvalifikavimo sritis. Nedidels
mons, nestengdamos pritraukti aukt kvalifikacij ir didel vert rinkoje turini specialist,
tampa vieta, kur darbuotojai, neturintys reikiamos kvalifikacijos ar patirties, j gyja, negalintys
gyvendinti savo sugebjim ir turim ini, imoksta nauj, o neturintys jokios specialybs, j
gyja. is segmentas danai tampa pirmja darboviete daugumai jaun moni.
Smulkusis ir vidutinis verslas pagrindin sritis, kur mons, nusprend savo uimtumo
problem isprsti patys, realizuoja savo idjas ir planus. Vieniems tai galimyb save ibandyti,
gyvendinti verslo idjas ir sukurti k nors vertingesnio, kitiems tai vienintelis pasirinkimas, siekiant
ilikti ir usitikrinti sau pragyvenim dl rinkai nepatrauklaus amiaus, specializacijos, negalios ar
kit prieasi praradus darb ar nestengiant jo gauti. ( MISINAS, A.Verslo pltros taka alies
ekonomikai. Lietuvos statistikos darbai. Nr.47.p.27.)
106
Maos ir vidutins mons turi didiul potencial augti. Iliekanios rinkoje bendrovs paprastai
vystosi, stiprja ir auga, investuodamos naujas technologijas, rink ir darbo vietas.

Didel dalis moni mieliau renkasi samdomo darbuotojo pareigas, o ne galimyb
turti nuosav versl. Tyrimu buvo nustatytos pagrindins prieastys, lemianios moni
pasirinkim bti samdomu darbuotoju.
I pateikt duomen matyti, kad dauguma moni renkasi bti samdomu darbuotoju ne dl
verslo idj ar gdi verstis privaia veikla trkumo, bet dl nuolatinio samdomo darbuotojo
darbo umokesio, nuolatins darbo vietos, maesns rizikos ir pan.
Lietuvos gyventojai, be jau mint prieasi, skatinani bti samdomu darbuotoju, pabr
l verstis privaia veikla trkum. O ES valstybse narse is rodiklis turi maiausi tak,
trukdani kurti versl. ( MISINAS, A.Verslo pltros taka alies ekonomikai. Lietuvos statistikos darbai. Nr.47.p.27.)
Duomen altinis:Eurobarometro tyrimas.
moni pasirinkimai bti samdomu darbuotoju ar

verstis privaia veikla
60
50
buti samdomu
darbuotoju
40
verstis privaia veikla
30
kita
20
10
0
LT
107
ES

Pagrindins prieastys, lemianios pasirinkim bti smadomu darbuotoju
palyginti su galimybe usiimti privaia veikla
( MISINAS, A.Verslo pltros taka alies ekonomikai. Lietuvos statistikos darbai.Nr.47.p.30.)
(Duomen altinis:Eurobarometro tyrimas)
Pagrindins priastys, lemianios pasirinkim bti

samdomu darbuotoju palyginti su galimybe usiimti
privaia veikla (proc.).
nustatytas pastovus
umokestis
40
nuolatin darbo vieta
35
30
maesn rizika
proc.
25
20
socialins garantijos
15
laiko trkumas
10
5
0
LT
108
ES
per maas domjimasis

galimybe verstis privaia
veikla
l verstis privaia
veikla trkumas

Apie verslo krim mstani moni Lietuvoje yra dvigubai daugiau nei ES
valstybse narse (atitinkamai 37 proc. ir 16 proc.), niekada apie verslo krim
negalvojusi asmen Lietuvoje taip pat yra maiau nei ES valstybse narse
(atitinkamai 47 proc. ir 57 proc.) ( MISINAS, A.Verslo pltros taka alies ekonomikai. Lietuvos
statistikos darbai.Nr.47.p.30.)
Duomen altinis: Eurobarometro tyrimas.
ES
Lietuva
Niekada apie tai negalvojo
57
47
Ne, bet apie tai galvojo
16
37
Ne, galvojo apie tai arba jau ruosi pradti versl, bet persigalvojo
Taip, jau ruoiasi pradti versl
Taip, pradjo arba jau usiima verslu pastaruosius 3 metus
Taip, pradjo arba jau usiima verslu ilgiau nei 3 metus
Ne, anksiau verslu usim, bet dabar jau neusiima
Kita
109

Kiekvienas priimdamas sprendim pradti versl vertina vairias aplinkybes
(eimines, kitas alternatyvas, esam padt ir kt.).
Kaip parod tyrimo rezultatai svarbiausi veiksniai pradedant versl yra:
tinkama verslo idja,

btin finansini l gavimo galimybs.
Lietuvos respondentams svarbiausi veiksniai verslo pradiai bt tinkama
verslo idja ir btinos finansins priemons. ES valstybse narse ie
veiksniai taip pat svarbs, bet jiems priskiriama iek tiek maesn
reikm: tinkama verslo idja (80 proc. ES ), btinos finansins
priemons (po 76 proc.)
( MISINAS, A.Verslo pltros taka alies ekonomikai. Lietuvos statistikos darbai.Nr.47.)
110
ES
Lietuva
Tinkama verslo idja
80
91
Btinos finansins priemons
76
91
Tai geriausia arba vienintel galima alternatyva
65
84
Ryiai su tinkamu verslo partneriu
59
74
Nepasitenkinimas buvusia padtimi
55
71
eimini aplinkybi pokyiai
54
40

Rizikos veiksniai pradti versl
Kiekvienas pradedantis versl susiduria su daugybe rizikos veiksni, kurie gali turti takos
verslui:
vadovo asmenini savybi, vadovavimo gebjim, vadybini gdi, darbuotoj reakcijos,

mons lankstumo ir kit veiksni.
Svarbiausi neigiami veiksniai, keliantys didiausi baim pradedant versl, yra bankroto rizika
ir galimyb prarasti nuosavyb.
65 proc. Lietuvos atstov iskyr galimyb bankrutuoti, o galimyb prarasti nuosavyb

didiausi baim kelia 52 proc. Lietuvos apklaustj. ES ali atstovai iek tiek maiau
baiminasi bankroto galimybs (45 proc.) ir nuosavybs praradimo (35 proc.), taiau ES
pilieiai pajam nepastovumo baiminasi labiau nei lietuviai (ES 34 proc., Lietuvoje 19
proc.).
2005 m. rugpjiorugsjo mn. UAB Vilmorus atliko ma ir vidutini moni apklaus.

Verslinink buvo klausiama, kas labiausiai kliudo iuo metu pltoti versl. Pirmoje vietoje
ilieka dideli mokesiai (62,3 proc.). Kiti du svarbs kriterijai, kuriuos paminjo apie 40
proc. respondent, didel konkurencija ir kylanios degal kainos. ( MISINAS, A.Verslo
pltros taka alies ekonomikai. Lietuvos statistikos darbai.Nr.47.)
111
Lietuva
ES
Galimyb bankrutuoti
65
45
Prarasti nuosavyb
52
35
Pajam nepastovumo
19
34

Veiksniai, keliantys didiausi baim pradedant versl (proc.)
( MISINAS, A.Verslo pltros taka alies ekonomikai. Lietuvos statistikos darbai.Nr.47.p. 31.)
(Duomen altinis: Eurobarometro tyrimas)
Veiksniai keliantys didiausi baim pradedant

versl (proc.)
70
galimybe bankrutuoti
60
galimybe prarasti
nuosavybe
procentai
50
nepastovios pajamos
40
30
baim prarasti darbo

viet
20
didels laiko ir elektros

snaudos
nesekms baim
10
kita
0
LT
112
ES
4.2. Statybos verslo moni veiklos tendencijos

Pradt bankroto proces skaiius nuo 1993 m. iki atitinkam met
pabaigos . Poymiai: ekonomins veiklos ris (EVRK 2) ir metai (pagal
darbuotoj skaii) 2008-2012m.
A ems kis, mikininkyst ir uvininkyst
B Kasyba ir karjer eksploatavimas
C Apdirbamoji gamyba
D Elektros, duj, garo tiekimas ir oro kondicionavimas
E Vandens tiekimas, nuotek valymas, atliek tvarkymas ir regeneravimas
F Statyba
G Didmenin ir mamenin prekyba; variklini transporto priemoni ir
motocikl remontas
H Transportas ir saugojimas
I Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug veikla
J Informacija ir ryiai
K Finansin ir draudimo veikla
L Nekilnojamojo turto operacijos
M Profesin, mokslin ir technin veikla
N Administracin ir aptarnavimo veikla
O Vieasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas
P vietimas
Q moni sveikatos prieira ir socialinis darbas
R Menin, pramogin ir poilsio organizavimo veikla
S Kita aptarnavimo veikla
T Nam ki, samdani darbininkus, veikla; nam ki veikla, susijusi su
savoms reikmms tenkinti skirt nediferencijuojam gamini gamyba ir
paslaug teikimu
113
2008 2009 2010 2011 2012

351 379
407
428
456
15
17
17
17
17
1 720 2 032 2 255 2 404 2 587
12
14
18
18
20
28
32
43
51
60
735 1 170 1 528 1 793 2 063
2 677 3 105
3 542
3 880
4 293
369
228
114
53
77
190
85
1
13
33
68
60
643
290
146
58
155
283
130
1
18
35
88
77
823
368
177
65
261
371
172
1
24
41
110
87
952
450
205
67
336
457
217
1
30
47
128
102
1 069
548
226
76
397
533
278
1
37
52
147
123

Iniciatoriai
Darbuotojai
Valstybin
mokesi
inspekcija
Valstybinio
socialinio
draudimo
fondo
valdyba
Savininkas
mons
administracij
os vadovas
mons
likvidatorius
Kiti
kreditoriai
2009
142
287
35
143
459
27
451
2010
177
281
26
97
455
25
606
2011
145
172
32
71
275
25
553
2012
144
175
11
79
230
41
724
moni bankroto proceso iniciatoriai 2009-2012m.
moni bankroto iniciatoriai
800
Darbuotojai
700
600
Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdyba
500
Valstybin mokesi
inspekcija
400
Savininkas
300
200
mons administracijos
vadovas
100
mons likvidatorius
0
2009
2010
2011
2012
Kiti kreditoriai
Me ta i
114
STATYBOS SEKTORIAUS MONI BANKROTO PRIEASTYS

(LILEIKIENE , Angel. KULYIEN, Rasa ( 2009). Statybos sektoriaus moni bankroto prieasi analiz. Vadyba.
Journal of Management. Vol.14, No.2. psl.9-17.)
Remiantis investicinio banko GILD Bankers pateikta ataskaita (2009) galima

teigti, jog 2009 met pradioje net ketvirtadaliui Lietuvos moni buvo
reikalinga pagalba i alies. GILD Bankers pagrindinmis problemomis, su
kuriomis susiduria Lietuvos mons, vardija:
Apyvartini l trkum;
Atsarg kredito organizacij poir skolinimo galimybes;
Dl rinkos spaudimo majant moni pelningum;
2 3 kartus daugiau, palyginti su prajusiais metais, vluojantys klient
sipareigojim vykdymai monms.
115
tikslai

Pagrindinmis statyb sektoriaus prieastimis skiriami
makroekonominiai rodikliai:
1.
2.
3.
4.
5.
116
BVP pokyiai,
infliacija,
nedarbo lygis,
investicijos,
kreditavimo apimtys ir slygos.
4.2. Statybos verslo moni veikos tendencijos

1. Bendrojo vidaus produkto dydis
117
statyb sektorius pirmasis atskleidia bsimus kio augimo ar ltjimo

tendencij poymius, kurie pasireikia statyb sektoriaus pltra arba moni
bankrotais.
Augantis BVP parodo alies ekonomikos augimo ir stiprjimo tendencijas
bei perspektyvas.
Iaugusi visuomenin paklausa ir vartojimas skatino statyb sektoriaus moni
veiklos pltr
2. Infliacija
Pagrindinmis infliacijos augimo prieastimis 2007 metais galima laikyti:

aktyviai vykdyt komercini bank kio subjekt ir privataus sektoriaus
kreditavimo politik,
neigiam alies einamosios sskaitos deficit,
alies biudeto nesubalansuotum,
spart nekilnojamojo turto kain augim bei pltr.
118
tikslai

3. Nedarbo lygis
Nedarb didinanios prieastys:

vyriausybs bandymai kontroliuoti infliacij monetarins ir fiskalins politikos
priemonmis, sukelianiomis bendrosios paklausos majim.
Pagrindins fiskalins politikos priemons yra mokesi arba vyriausybs ilaid keitimas.
Monetarin politika - pinig politika - valstybs rengiam ir vykdom priemoni bei veiksni
visuma, reguliuojant ekonominius procesus pinig kiekio ir palkan kontrols bdu. Pagrindinis
monetarins politikos tikslas yra skatinti nacionalinio produkto gamyb, mainti nedarb arba
stabdyti nedarbo ir infliacijos augim.
ekonomikos struktros pokyiai.

besivystant techninei paangai ir kintant moni poreikiams, vien
ekonomikos ak vaidmuo didja, kit maja.
Statyb sektorius yra pagrindinis darbdavys nacionalinje ekonomikoje, jame
dirba vairi profesij darbuotojai.
119

4. Investicijos
Statyb sektoriaus atliekami projektai yra ilgalaikiai ir j atsipirkimo laikas yra ilgas, usakovai
u atliktus darbus atsiskaito po projekto gyvendinimo.
Tiesiogins usienio investicijos

Ypatingai enklus tiesiogini usienio investicij augimas iame sektoriuje buvo ufiksuotas
2006 2008 metais, kuomet augimo tempas siek beveik 300 proc., t.y. per pastaruosius
trejus metus tiesiogins investicijos statyb sektori padidjo beveik 3 kartus. Tai rodyt,
kad Lietuvos statyb sektoriaus mons bei pats statyb sektorius yra patraukli investicija
ne tik Lietuvos monms, taiau jis pajgus pritraukti ir usienio investuotoj.
Taiau lyginant statyb sektoriaus sukaupt tiesiogini investicij dal visame alies kyje,
duomenys atskleidia kitas tendencijas - statyb sektoriaus tiesiogini usienio investicij
dalis tiesioginse usienio investicijose maja kiekvienais metais nuo 2005 met.
Lyginant 2003 ir 2008 met procentin dal (didiausi ir maiausi analizuojamu
laikotarpiu), kuri sudaro sukauptos investicijos statyb sektoriuje, matoma, kad i dalis
sumajo lygiai keturis kartus. Galima daryti ivad, kad usienio investuotojams statyb
sektorius Lietuvoje nuo 2005 met praranda patrauklum ir investicijos yra perskirstomos
kitiems kio sektoriams.
120
Investicij paskirtis 2010-2011m., (tkst.Lt.)

9000000
Statyba
8000000
Investicijos (tkst.Lt.)
Investicijos
Investicij paskirtis:
Statyba
rengim, main, transporto
priemoni remontas
Pastat, ininerini statini sigijimas
rengim, main, inventoriaus,
transporto priemoni sigijimas
ems sigijimas
Kitos ilaidos (melioravimas ir kt.)
rengim, main,
transporto priemoni
remontas
7000000
6000000
Pastat, ininerini
statini sigijimas
5000000
4000000
rengim, main, transp.

priemoni sigijimas
3000000
2000000
ems sigijimas
1000000
0
2010
2011
Kitos ilaidos
(melioravimas ir kt.)
Me ta i
Investicijos 2012m.
Statyba
9000000
Investicijos (tkst.Lt.)
8000000
rengim, main,
transporto
7000000
6000000
Pastat, ininerini
statini sigijimas
5000000
4000000
2000000
rengim, main,
inventoriaus, transporto
priemoni sigijimas
1000000
ems sigijimas
3000000
0
1
Me ta i 2012
121
Kitos ilaidos
(melioravimas ir kt.)

Investicijos pagal finansavimo altinius 2010m. proc.
Investicijos pagal finansavimo altinius
Valstybs bidetas
Europos Sjungos parama
Savivaldybi biudetai
Nuosavos los
Paskolos (usienio ir alies bank)
Nebiudetiniai fondai ir kt.
90
Valstybs biudetas
80
Investicijos proc.
70
Europos Sjungos
parama
60
50
40
Nuosavos los
30
Paskolos
20
10
0
Valstybs sektoroius
Investicijos pagal finansavimo altinius 2011m. proc.
Investicijos pagal finansavimo altinius 2012m.

(proc.)
Valstybs biudetas
60
Europos Sjungos
parama
50
40
Nuosavos los
30
Paskolos
20
10
80
Investicijos (proc.)
Investicijos proc.
80
70
Privatus sektorius
70
Valstybs sektorius
60
Europos Sjungos los
50
Savivaldybs biudetas
40
Nuosavos los
30
20
Paskolos
10
0
0
Valstybs sektoroius
122
Privatus sektorius
Valstybs
sektorius
Privatus sektorius
Nebiudetiniai fondai ir
kt.

Investicijos pagal ekonomines veiklos ris 20102012m. (proc.)
Vieasis valdymas ir
gynyba, privalomasis
socialinis draudimas
Investicijos (proc.)
25
Transportas ir
saugojimas
20
Apdirbamoji gamyba
15
10
Nekilnojamojo turto
operacijos
Elektros duj, garo

tiekimas ir oro
kondicionavimas
0
2010
2011
2012
Statyba
Metai
123

5. Kreditavimo apimi sumajimas ir palkan normos augimas
Statyb sektoriaus pltra nesivaizduojama be investicij ilgalaik

kapital bei kredit apyvartinms loms.
Tik esant ivystytam bankiniam sektoriui alyje ir turint pigius kreditavimo iteklius tiek
privaiam, tiek verslo finansavimui galima statyb sektoriaus pltra. Privataus sektoriaus
finansavimo poveikis ia pasireikia bsto paskolomis, kuri palankios slygos skatina
paklaus nekilnojamojo turto.
Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad nuo 2004 met Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai
enkliai padidino tiek ekonomikos sektori, tiek nam ki finansavim. Dl ios
prieasties komercini bank iduot paskol portfelis nuo 2004 met kasmet vidutinikai
per metus didjo 13,64 mlrd. lit. 2008 met pabaigoje komercini bank iduot bsto
paskol portfelis bendrame paskol portfelyje pasiek beveik 30 proc. rib bei sudar
beveik 21 mlrd. lit. Tokia vykdoma komercini bank teikiam paskol politika 2004-2008
m., sukl perkaitusios ekonomikos efekt arba padidinto vartojimo bum, kas tiesiogiai
padar takos statyb sektoriui.
Statyb sektoriuje susidar klaidingos paklausos vaizdis ir mons, usiimanios bsto
statybomis i inercijos ir toliau ts statybas, nors 2008 m. paklausos majimas buvo kaip
spjimas dl pasikeitusi ekonomini slyg.
124

Lengvatini kredit teikimo slygos lekt. S.Navickait
Ma kredit teikimas
II etapas
Verslumo skatinimo
fondas
Atviras kredit fondas
Kreditai SVV JEREMIE

inciatyva
per Europos investicin
fond (EIF)
Kreditavimui skirtos
los
100 mln. lit ES

struktrini fond l
50 mln. lit Europos

socialinio fondo l
100 mln. lit ES struktrini

fond l
207 mln. lit ES

struktrini fond l
Paskolas teikiantys
bankai
AB iauli bankas, UAB

Medicinos bankas, AB
DNB bankas

Citadel bankas
57 kredito unij
konsorciumas,
atstovaujamas Lietuvos
centrins kredito unijos
(LCKU)

Citadel bankas, AB
DNB bankas, AB Parex
bankas, AB bankas
Finasta,
125

Lengvatini kredit teikimo slygos
Paskirtis
126
lekt. S.Navickait
Verslumo skatinimo fondas
Atviras kredit fondas
Kreditai SVV JEREMIE

inciatyva
per Europos investicin
fond (EIF)
Pradti savo versl, taip

skatinant verslum ir
savarankik uimtum bei
nauj darbo viet krim.
i paskol teikimas yra
derinamas su pradedanij
versl mokymu ir
konsultavimu, pagalba
rengiant bei gyvendinant
verslo planus.
Pagerinti finansini itekli

prieinamum verslui.
Investicijos mons
pltr bei vystym. Pagal
i priemon teikiami itin
didels apimties kreditai.

lekt. S.Navickait
Ma kredit
teikimas II etapas
Verslumo
skatinimo fondas
Atviras kredit
fondas
Kreditai SVV per

Europos
investicin fond
(EIF)
Maksimali
paskolos suma
iki 350 000 lit
Iki 86000 lit
1,5 mln. lit + bent

25 proc. banko l
iki 2 proc. nuo

banko valdomos
priemons l
sumos (nuo 800
tkst. iki 2,14 mln.
eur)
Kredit kiekis
per vis
programos
laikotarp
vienas maas
kreditas per 12
mnesi laikotarp
vienas maas
kreditas per vis
programos laikotarp
du kreditai per 12
mnesi laikotarp
Kredit skaiius
neribojamas
Paskolos tikslas
investicinms ir
apyvartinms
loms finansuoti
investicinms ir
apyvartinms
loms finansuoti
investicinms ir
apyvartinms loms
finansuoti
investicinms ir
apyvartinms
loms finansuoti
Programos
pabaiga
2014 m. gruodio 31
d.
2015 m. gruodio 31
d.
2015 m. gruodio 31
d.
2015 m. gruodio
31 d.
127

lekt. S.Navickait
Paskolos los gali bti naudojamos:

Investicijoms
Pastatams sigyti, j statybai, mons turto kapitaliniam remontui,
gamybinei rangai, technikai sigyti ir pan.)
Investicini paskol atveju investicini l dalis turi sudaryti ne maiau
kaip 70 proc. paskolos
Apyvartinms loms
Mediagoms, aliavoms sigyti, einamajam remontui, atsiskaityti u
atliktus darbus ar suteiktas paslaugas
128

Finansinis svertas arba siskolinimo lygis
Finansinis svertas (santykis tarp skolinto ir nuosavo kapitalo) ryys tarp bendrovs turim skirting
l altini, toki kaip paskolos ir akcijos.
Veikiant finansiniam svertui, finansin rizik sukelia tai, kad skolintas kapitalas turi
pirmum prie nuosav kapital paskirstant bendrovi pinigines las, nes,
palkanos mokamos prie dividend mokjim. Jei statybos bendrovi
vadovybs sprendimu kapitalo struktroje yra didel skolinto kapitalo dalis,
akcininkai gali negauti dividend. Tokia finansin politika yra rizikinga ir tuo,
kad palkan mokjimas ir paskolos dalinis grinimas bus privalomas
neirint tai, ar mon gavo peln ar ne.
Kaip rodo atliktas tyrimas, statybos sektoriui suteikt paskol dalis nuo 2004 met
iki 2006 met kasmet didjo, taiau nuo 2007 met statyboms skiriama paskol
portfelio dalis pradjo mati.
Augant palkan normai, investicijos ir kreditavimas , o taip pat ir pelningumas
maja.
129

Pelningumo ir likvidumo majimas
Pelningumo ir likvidumo majimas. Pelningumas parodo statybos sektoriaus

veiklos efektyvum. Analizuojamu laikotarpiu statybos sektoriaus pelningumo
majim dl didjani snaud (tiek darbo umokesiui, tiek palkan
ilaidoms) atsvr statybos sektoriaus paslaug kain kilimas.
Jau 2007 m. pabaigoje moni veiklos rezultatai ima blogti ir didioji dalis
moni prognozuoja finansins bkls blogjim nuo 2008 met lapkriio
mnesio.
Mokumo arba likvidumo rodikliai apibdina firmos finansin patikimum.
Likvidumo rodikliai parodo, ar mon pajgs apmokti savo sipareigojimus,
pasibaigus terminui.
130

Visos vardytos prieastys, kaip rodo atlikto tyrimo duomenys, pablogjusi

ekonomin situacija, tiesiogiai takoja statyb sektori ir sektoriaus moni
veikl.
Dl nepakankamos esamos situacijos analizs, statyb sektoriaus moni
skaiius kasmet nuosekliai didjo ir 2008 metais Lietuvoje veik 5.476
statyb sektoriui priskiriami kio subjektai, t.y. viena i penkiolikos Lietuvoje
veikiani moni 2008 metais buvo priskiriamos statyb sektoriui. Taiau,
statyb sektorius yra priskiriamas rizikingiausi kio sektori grupei ir dl
pablogjusi ekonomini slyg bankrutuojani statybos sektoriaus moni
skaiius, remiantis tyrimo duomenimis, didja.Tai yra tikimyb, kad bankroto
procedros 2009-2010m. gali bti pradtos net 1.800 statyb sektoriaus
subjekt.
131
4.3. Statybos moni aplinkos veiksniai

moni veikl takoja iors ir vidaus aplinkos veiksniai
mons vidaus aplinkos veiksniai:
tikslai;
udaviniai;
organizacin struktra;
mons;
technologija.
132
tikslai

Iorin aplinkos elementai yra tiesioginio ir netiesioginio veikimo (Vadyba,
1999, p.63-81):
tiesioginio veikimo: vartotojai, akcininkai, kiti kapitalo sudarytojai ir

investuotojai, finans institucijos, tiekjai, vyriausyb, specialij
interes grups (klubai, draugijos, komisijos, judjimai, vartotoj
gynjai, iniasklaida, profsjungos, verslo ir rinkos infrastruktra),
konkurentai, konkurencins slygos (konkurencijos bkl ir firmos,
konkurencijos taka pasilai, teritoriniai ir akiniai privalumai ir
ypatumai), dalis natralios aplinkos, susijusios su organizacijos
itekliais (personalu, mediagomis ir aliavomis, vandens ir
energijos itekliais, kartais ir su gamta, kratovaizdiu ir t.t.) bei kita;)
Statybos ekonomika I Tema Statybos mons charakteristika ir
133
tikslai

netiesioginio veikimo:
socialiniai kultriniai, demografiniai (gyventoj skaiius ir j
paskirstymas, amius, teritorinis paskirstymas, gimstamumas,
mirtingumas, gyvenimo bdas ir socialins vertybs), ekonominiai
(nacionalinis produktas, kain ir pajam lygiai, uimtumas, darbo
naumas, vidaus ir usienio prekyba, rinkos potencialas ir
talpumas);
politiniai teisiniai ir reguliuojamieji aktai (politiniai procesai,
stabilumas, visuomenini organizacij veikla, politinis klimatas,
teisiniai norminiai aktai);
technologiniai (mokslui imli ak pltra, energini itekli
naudojimas ir valdymas, informatikos ranga, informacini sistem
diegimas ir kaita);
gamtiniai klimatiniai (reljefas, kratovaizdis, gamtos itekliai,
natrals gamtos ir sezono klimatiniai reikiniai, aplinkos taros
lygis ir mastai), tarptautin aplinka (vykiai, ali susitarimai,
tarptautinis bendradarbiavimas ir bendros programos, dalis
natralios aplinkos, nesusijusios su mons itekliais).
134
tikslai
4.4. Statybos mons vystymosi ciklai
Statybos mons vystymasis yra ciklinio pobdio. mon gali lugti

tais atvejais, kai jos valdymo sistema nesugeba laiku ir adekvaiai
reaguoti iorins aplinkos poveik, tuomet mon netransformuojama
ir bankrutuoja. Toks gyvavimo ciklo pobdis bdingas ne visoms
monms.
Gali atsitikti, kad mon sulugs net nepradjus intensyvaus pltros
etapo (Juodis, A., (2001),p.85).
monei pltojantis keiiasi jos dydis, veiklos struktra, valdymo sistema
ir kt. charakteristikos.
135
tikslai

Statybos mons vystymosi ciklai
136

Skmingai funkcionuojanios ir auganios statybos mons bendras
pltros pobdis
137
tikslai

Statybos mons iors aplinkos veiksni poveik reaguoja
vairiai. Pagal tai, kaip mons reaguoja iors aplinkos
veiksnius, jas galima suskirstyti dvi grupes (Juodis, A., (2001),p.87):
mons kurios pasirenka gynimosi strategij;
mons, kurios pasirenka puolimo strategij.
138

Pirmos grups mons savo veiklos struktros i esms nekeiia.
Veiklai pagerinti geriausi mons specialistai nukreipiami alinti
matomus trkumus, t.y. tas veiklos sritis, kurios neefektyvios. Taigi
stengiamasi ilaikyti ankstesn lyg.
Analogikai elgiamasi su investicijoms turimomis lomis. Pirmiausia
finansuojamos tos technini ir organizacini patobulinim priemons,
kurios greitai gali duoti efekt. iems tikslams skiriama didesn
investicij dalis. Tokia reakcija stabilizuoja mons veikl. Taiau
daniausiai tai duoda tik trumpalaik efekt, nes pagrindins problemos
lieka neisprstos. Po tam tikro laiko jos ikyla vl, o joms alinti reikia
dar didesni ilaid inovacijoms ir padidja rizika neisilaikyti.
139
tikslai

mons veiklos krizs poymiai
140
Antros grups mons orientuoja savo veikl ilgalaikiams tikslams

siekti. iuo atveju mon i esms restruktrizuojama, gyvendinami
strateginiai, brangiai atsieinantys inovaciniai projektai. Tai leidia
prisitaikyti dirbti naujomis rinkos slygomis. Taiau tam reikia dideli
vadovybs ir personalo pastang bei l. iuo atveju ikyla
finansini sunkum einamuoju momentu, taiau sudaromas didelis
mons pltros potencialas (Juodis, A., (2001),p.87-89).
141
4.5. Statybos mons tikslai

mons tikslai tai mons veiklos rodiklis. Statybos verslo mons
tikslas pav., mons pelno didinimas per tam tikr laik, statybos
darb apimi didinimas, dirbanij skatinimas ir kt. Tiksl
gyvendinimui, vertinus rinkos poreikius ir jos pokyius rengiamas
strateginis planas esamomis slygoms ir koreguojamas keiiantis
mons veiklos aplinkybms.
Pltra tai tikslingas, norima linkme valdomas procesas, apimantis
visas statybos mons veiklos sritis ir ireikiamas tiek kiekybiniais,
tiek ir kokybiniais rodikliais.
142
tikslai
Statybos moni pltros strategijos i esms yra nukreiptos siekti

dviej pagrindini tiksl:
didinti mons veiklos konkurencingum;
didinti statybos rink apimt.
143
moni konkurencingum lemia ie veiksniai:

konkurencin kaina;
kokyb;
papildomos paslaugos ir priedai bei reklama.
Bendra konkurencija statybos akoje priklauso nuo usakov rinkos,
statyb aprpinani ak rink, statybos konjunktros,
nacionalins ir tarptautins pinig politikos ir kio struktrini
pokyi.
144
tikslai
mons pltros strategijos yra trij tip:

Augimo strategijos;
Stabilizavimo strategijos;
Neinvesticins strategijos.
145
tikslai

Augimo strategij tikslas padidinti rinkos apimt. iuo atveju
reikalingos didels investicijos naujiems statybos pajgumams
sukurti, personalui sukomplektuoti ir j ilaikyti. Rinkos dalies
didinimo strategija numato aktyvesn mons veikl esamoje
statybos rinkoje. iuo atveju didinamos statybos ir kit paslaug
apimtys, gerinama statybos kokyb ir mainama kaina (Juodis, A.,
(2001),p.93).
i strategija gyvendinama gerinant statybos proces vykdym:

Taikant naujas statybos technologijas;
Optimizuojant statybos procesus ininerinio paruoimo ir vykdymo
stadijoje;
Naudojant naujausi statybos technologij.
Be to, rinkos dalies didinimo strategija numato vairias priemones,
susijusias su kain politika, reklamos gerinimu, mons vaizdio
formavimu ir statybos projekto dalyvi sutartini slyg tobulinimu.
146
Nauj veiklos srii valdymo strategija. Ji numato mons pltr

toje paioje rinkoje sisavinant, perspektyvini statini statybos
technologij ( energetikos objekt, buitini ir pramonini atliek
perdirbimo moni ir kt. objekt statyba) (Juodis, A., (2001),p.93).
iose statybos srityse reikia naudoti efektyvias statybines mediagas,
naujus statybos metodus ir statybos konstrukcines sistemas. Todl
tai susij su moksliniais tyrimais ir j rezultat taikymu statyboje.
147

Nauj rink valdymo strategija. iuo atveju statybos mons numato
plsti veikl naujose rinkose, nekeisdamos savo veiklos profilio.
Tam naudojamos distribucins priemons (Juodis, A., (2001),p.94):
Dalyvaujama kit statybos moni veikloje kituose alies regionuose,
sigyjant dal akcij paket ar visikai perimant i moni valdym;
sigyjamos pagalbins gamybos mons (pvz., cemento ir statybini
gamini gamybos gamyklos);
Pleiamas statybos eksportas, t.y. statybos veikla kitose alyse.
iuo atveju statybos mons siekia gauti usakym kit ali
statybos rinkose, steigdamos savarankikus filialus, dukterines arba
bendras mones. Statybos veikla usienyje turi tendencij didti.
148
tikslai
Stabilizavimo strategij tikslas - ilaikyti pasiekt statybos mons

veiklos situacij. Tam nenaudojamos strategins investicijos (Juodis, A.,
(2001),p.95).
Stabilizavimo strategijos taikomos pasibaigus statybos moni veiklos

intensyvaus augimo laikotarpiui. ios strategijos numato palanki
pasil, atsiskaitymo slygas, aktyvi reklam ir mons vaizdio
formavim. Tai padeda apsaugoti moni statybos rinkos dal nuo
konkurent.
149
tikslai

Neinvesticini strategij tikslas apsaugoti mon nuo gresianios
nuostolingos veiklos, skubiai siaurinant kai kurias jos veiklos sritis.
Jos taikomos tais atvejais, kai stabilizavimo strategij jau
nebepakanka mons problemoms isprsti (Juodis, A., (2001),p.96).
Neinvesticins strategijos naudojamos tais atvejais, kai:
Kai kurios mons veiklos sritys arba dukterini moni veikla ilg
laik buvo nuostolinga;
Nepalanki ilaid struktra;
Nuolat kaip reikiant nepanaudojami gamybiniai pajgumai;
Nepakankamas rentabilumas.
150
tikslai
Ivados

1. nustatyti statybos mons veiklos pobd;
2. vertinti statybos mon veikianius vidins ir iorins aplinkos
veiksnius;
3. nustatyti statybos mons vystymosi ciklus;
4. nustatyti statybos mons veiklos ir likvidumo krizs kilimo prieastis;
5. nustatyti pagrindinius statybos mons tikslus;
6. taikyti apibdinti statybos mons valdymo strategijas.
151
tikslai
Nuorodos altinius
1. JUODIS, Arvydas.(2001). Statybos ekonomika ir smatos. Paskait konspektas.
Kaunas: Technologija, 32p.
2. JUODIS, Arvydas.(2001) Statyba Europoje: rinka, valdymas, pltra. Kaunas:
Technologija. 185p. ISBN 9955-09-110-X.
3. JUODIS, Arvydas. (2005) Statybos proces matematinis modeliavimas ir
optimizavimas. Kaunas: Technologija. 181p. ISBN 9955-09-781-7.
4. JUODIS, Arvydas, SALICKIEN, Loreta (2005). Statybos konjunktra ir vystymasis
Lietuvoje// Paangioji statybos: konferencijos praneim mediaga. Kaunas:
Technologija, p.169-176. ISBN 9955-09-851-1.
5. LILEIKIENE , Angel. KULYIEN, Rasa ( 2009). Statybos sektoriaus moni
bankroto prieasi analiz. Vadyba. Journal of Management. Vol.14, No.2. psl.9-17.
6. Materialins investicijos ir statyba. (2010), katalogas. Prieiga per internet:
http://www.stat.qov.lt/ltcatalog/pages_lest/?id=1582.
7. MISINAS, A.Verslo pltros taka alies ekonomikai. Lietuvos statistikos darbai.Nr.47.
8. ZAVADSKAS, Edmundas. Kazimieras; MIKTA, Pranas; SAKALAUSKAS,
Romualdas; IMKUS, Jonas.Romualdas. (2001) Statybos organizavimas. Vilnius:
Technika. 197p. ISBN 9986-824-71-0.
152
STATYBOS EKONOMIKA
5. Statybos mons teisins formos, organizacin struktra
Mediag pareng:
Paskaitos tikslas
Paskaitos tikslas supaindinti su statybos moni teisinmis formomis ir j

organizacinmis struktromis.
Statybos ekonomika I Tema Statybos mons teisins formos, organizacin
154
struktra
Paskaitos struktra
1. apibdinti statybos mons teisin form individuali mon;

2. apibdinti statybos mons teisin form akcin bendrov;
3. apibdinti statybos mons teisin form udar akcin bendrov;
4. apibdinti statybos mons teisin form koncern;
5. apibdinti statybos mons teisin form konsorcium;
6. apibdinti statybos mons teisin form asociacij;
7. apibdinti statybos mons organizacin valdymo struktr.
155
vadas
156
Tema Statybos moni teisins formos, organizacin struktra aktuali tuo,

kad j iklaus besimokantieji gebs nustatyti statybos mons teisin form
ir apibdinti statybos mons organizacin valdymo struktr.
5.1. Statybos mons teisins formos

Lietuvoje yra 2 pagrindins verslo formos:
1. Individuali veikla;
2. mons steigimas.
Individuali veikla yra bdas pradti versl nesteigiant mons. Lietuvoje individuali veikl
galima vykdyti 2 bdais:
1. Su verslo liudijimu
2. Su individualios veiklos payma.
Individualios veiklos pradia ir pabaiga yra greita bei nebrangi: tereikia sigyti verslo liudijim arba
usiregistruoti VMI ir gauti paym. Verslo liudijimus daugiausiai sigija asmenys norintys usiimti
statybos, statybos remonto darb ir nekilnojamojo turto nuomos veikla.
Nusprendus nutraukti vykdom veikl pagal paym, pakanka prie 5 dienas ratu informuoti VMI.
Esminis skirtumas tarp individualios veiklos vykdymo bd yra tas, kad pasirinkus verslo liudijim
asmuo i anksto sumoka nustatyto dydio mokest ir gali verstis tik grietai nustatytomis veiklos
rimis.
Payma suteikia teis verstis vairesne veikla, taiau pajam mokest reikia sumokti nuo faktikai
gaut pajam.
mons steigimas. Lietuvoje yra apie 20 moni ri. Versle populiariausios: individuali mon (I),
udara akcin bendrov (UAB), kartais steigiama vieoji mon (V) ar asociacija. Jos skiriasi
atsakomybs laipsniu, pradinio kapitalo poreikiu, galimybe imokti steigjams peln.
157
Statybos ekonomika I Tema Statybos mons teisins formos, organizacin struktra

Verslo steigimas ir registravimas
Individualios veiklos forminimas
1.
Norint pradti individuali veikl su payma reikia:
VMI pateikti nustatyt praymo registravimo form;
Asmens duomenis ir dokumentus

Individualios veiklos payma iduodama per 10 darbo dien nuo praymo pateikimo dienos. i veiklos
payma iduodama neribotam laikotarpiui. Taiau pasibaigus mokestiniam laikotarpiui,
apskrities VMI privaloma pateikti metin pajam mokesio deklaracij ir sumokti gyventoj
pajam mokest nuo individualios veiklos pajam, gaut per kalendorinius metus.
2. Norint sigyti verslo liudijim, pirmiausia reikia patikrinti, ar Js pasirinktai veiklai vykdyti yra
iduodami verslo liudijimai. Individualios veiklos, kuria galima verstis, sigijus verslo liudijim,
ri sraas yra patvirtintas LR Vyriausybs 2002m. Lapkriio 49d. Nutarimu Nr. 1797 Dl
verslo liudijim idavimo gyventojams taisykli. Nuo veiklos ries ar jos porio pasirinkimo
gali priklausyti mokesio u verslo liudijim dydis. is dydis priklauso ir nuo verslo liudijimo
galiojimo laiko. Teritorinei VMI turite pateikti iuos dokumentus:
Praym verslo liudijimui sigyti;
Asmens tapatyb patvirtinant dokument;
Kitus reikalingus dokumentus (dokument, kuriuo remiantis gali bti taikomas maesnis
savivaldybs tarybos nustatytas pajam mokestis, autorin licencin sutart ir kt.)
Verslo liudijimas iduodamas per 4 darbo dienas nuo dokument pateikimo dienos.
Verslo liudijimai gali bti iduodami pageidaujamam kalendorini met laikotarpiui, kuris gali bti ne
ilgesnis kaip iki t pai kalendorini met pabaigos ir ne trumpiau kaip 5 kalendorinms
dienoms, o prekybai 1 dienai, kurios neprivalo eiti paeiliui.
158

Verslo steigimas ir registravimas
Individualios veiklos forminimas
U pajamas, gautas i atskiros veiklos pagal verslo liudijim, reikia sumokti nustatyto dydio pajam
mokest iki verslo liudijimo idavimo dienos. Fiksuoto pajam mokesio dyd kasmet nustato
kiekvienos savivaldybs taryba. Visa informacija apie individualios veiklos paym ir verslo
liudijim, veiklos registravimo tvark, veiklos pajamas, leidiamus atskaitymus, buchalterins
apskaitos tvarkym, pajam deklaravim ir pan., pateikiam VMI svetainje.
UAB steigimas
Pasirinkus norim pavadinim reikia kreiptis Juridini asmenregistr su praymu rezervuoti
pavadinim 6 mnesiams.
Steigimo dokumentai:
Steigimo aktas ir steigimo sutartis;
status. Tai dokumentas, kuriame numatomi UAB veiklos tikslai, valdymo organai, j
kompetencija, akcinink teiss, pareigos ir pan.;
Steigiamojo akcinink susirinkimo protokol. iuo dokumetu patvirtinami UAB valdymo organ
nariai (valdyba arba vadovas), tvirtinami UAB statai.Jei UAB steigia vienas asmuo, vietoj
protokolo suraomas steigiamasis steigjo sprendimas. Protokolo ir sprendimo galite nesudaryti,
jei UAB valdymo organ nariai yra nurodyti steigimo sutatyje steigimo akte.
1. Suformuoti statin kapital, tam tikslui reikia atidaryti UAB kaupiamj banko sskaita ir neti j
ne maiau kaip 10 000 Lt., banke iduoda paym, patvirtinani, kad UAB sskaitoje yra 10 000
Lt, i payma vliau teikiama notarui. Tokie steigj naai sudaro statin kapital, kur privalo
turti kiekviena UAB prie pradedama veikl. Po UAB registravimo ios los tampa UAB
nuosavybe ir naudojamos UAB veikloje. UAB statinis kapitalas negali bti maesnis nei 10 000
Lt. Jei UAB statinis kapitalas minimalus 10 000Lt., jis gali bti formuojamas tik pinigais, ir visa
suma sumokama UAB banko sskait. Jei pasirenkamas didesnis statinis kapitalas, dl jo
galima apmokti turtu (iuo atveju reikia atlikti turto vertinim), taiau visais atvejais pinigai turi
sudaryti ne maiau kaip 25 statinio kapitalo ir tai turi bti ne maiau kaip 10 000 Lt.
159

UAB steigimas
2. Pateikti dokumentus notarui, kuris patvirtins, kad dokumentai atitinka statym
reikalavimus, kad UAB registruoti galima.
3. Notaro patvirtintus dokumentus pateikti Juridini asmen registrui. UAB registruojama
ne vliau kaip per 3 darbo dienas nuo dokument pateikimo.
MB (maosios kins bendrijos) steigimas
Pasirinkus norim pavadinim reikia kreiptis Juridini asmen registr su praymu
rezervuoti pavadinim 6 mnesiams.
Steigimo aktas (jei ne vienas steigjas) ir steigimo sutartis (jei steigj daugiau nei
vienas). iuo dokumentu nustatomos MB steigimo slygos.
Nuostatai. Tai dokumentas, kuriame numatomi MB veiklos tikslai, valdymo forma ir
t.t.
Notaro patvirtintus dokumentus pateikti Juridini asmen registrui. MB registruojama
ne vliau kaip per 3 darbo dienas nuo dokument pateikimo.
Maoji kin bendrija (MB) yra tarpin mon tarp I ir AB. 2011m. duomenimis
veikiani Lietuvos rinkoje MB moni yra apie 1200. Jei iose monse dirba
iki 10 moni ir metins pajamos iki 1 mln., tai ios mons moka 5% pajam
mokest. Viena i MB moni veikl yra statybin veikla.
160

I steigimas
1. Pasirinkti pavadinim ir j patvirtinti Juridini asmen registre.
2. Sudaromi individualios mons nuostatai, kurie ir yra mons steigimo
dokumentai ir jos steigimo sandoris.
3. Nuostatai tvirtinami pas notar.
4. Juridini asmen registrui pateikiami patvirtinti nuostatai ir gaunama
veiklos licencija (jei reikalinga). I registruojama per 5 darbo dienas nuo
dokument pateikimo.
161

Individuali (personalin) mon
Lekt. S. Navickait
INDIVIDUALI MON tai neribotos civilins atsakomybs privatusis juridinis

asmuo.
Paprastesn nei kit juridini asmen steigimo tvarka
Individualiai monei steigti pakanka nedidelio pradinio kapitalo
Individualios mons nuostatai yra steigimo dokumentas, kuriuo

vadovaujasi individuali mon.
Individuali mon nuosavybs teise gali priklausyti vienam fiziniam

asmeniui.
Individualios mons turtas neatskirtas nuo savininko turto. Ji turi juridinio

asmens status ir todl savininkas turi teis vis udirbt mons peln,
bet kartu sipareigoja visu savo turtu, jei mon bankrutuot.
162

I Privalumai ir trkumai, mokesiai
Lekt. S. Navickait
Privalumai 4.1. Statybos

moni veikos sritys
Trkumai
Lengva kurti
Savininkas atsako asmeniniu

turtu
Pelnas priklauso
savininkui
Maesns galimos pradins

los
Savininkai patys
priima sprendimus
vieni
Savininkas pats turi rpintis

socialiniu draudimu
ilgalaiki
Lanksti veikla
Sunkiau
gauti
investicij
Paprastesn buhalterin
apskaita
Nenoriai
bendradarbiauja
partneriai (dl finansins
informacijos trkumo)
Maesnis pelno mokestis
Sprendim kokyb priklauso

nuo savinink patirties ir
ini
Maesn valdios
kontrol
Nra veiklos tstinumo
163
Gyventoj pajam mokestis (GPM)

Atmus leidiamus atskaitymus,
PSD ir VSD.
15 proc.
Valstybinio socialinio draudimo

mokos (VSD) nuo 50 proc.
apmokestinamj pajam
I j pensij socialiniam draudimui
26,3 proc. ir motinysts, tvysts ir
motinysts (tvysts) socialinio
draudimo paalpoms 2,2 proc
28,5
proc.
Privalomojo sveikatos draudimo

mokos (PSD) nuo 50 proc.
apmokestinamj pajam
9 proc.

Maoji bendrija - tai ribotos atsakomybs privatusis juridinis asmuo.
Lekt. S.
Navickait
Maosios bendrijos nariai moka naus (j dydis ir mokjimo

tvarka nustatomi nari susirinkime), o maosios bendrijos pelnas
skirstomas proporcingai nario nao dydiui (galima numatyti ir
kitoki pelno skirstymo tvark).
Narys gali dirbti maojoje bendrijoje, taiau darbo sutartis
nesudaroma. Maoji bendrija gali sudaryti darbo sutartis tik su
darbuotojais, kurie nra bendrijos nariai.
Maoji bendrija gali bti steigiama elektroniniu bdu naudojant
pavyzdinius steigimo dokumentus.
Steigj skaiius gali bti nuo 1 iki 10.
164

Maoji bendrija Privalumai ir trkumai, mokesiai
Lekt. S. Navickait
Privalumai
Trkumai
Steigimo procedra
ypa paprasta
Steigju gali bti tik fiziniai

asmenys, i viso ne daugiau
kaip 10 nari
Kapitalo reikalavimas
netaikomas
Nra nustatyta aiki balsavimo

ir pelno paskirstymo tvarkabus sunkiau sprsti maosios
bendrijos nari tarpusavio
ginus
Ribotos
civilins
atsakomybs juridinis
asmuo
Buhalterin apskaita tik kai

kuriais atvejais yra
paprastesn nei UAB
Nesudaromos
darbo
sutartys su nariais
Kiekvienam neapdraustam MB
nariui reikia mokti PSD
mokest (90 Lt).
Numatytas pelno
imokjimas avansu
Esant nuostoliui, narys turi

grinti vis avansin peln.
165
Pelno mokestis
Moka maoji bendrija
15 proc. arba 5%,

jei mon iki 10
darbuotoj, iki
1.000.000 Lt
apyvarta

1 kart per metus nuo gaut pajam,
atskaiiavus deklaruotas kaip su darbo
santykiais ar j esm atitinkaniais santykiais
susijusias pajamas.
20 proc.
Mokesiai, mokami nuo maosios bendrijos nario asmeniniams

poreikiams isiimtos l sumos, kuri deklaruojama kaip su darbo
santykiais ar j esm atitinkaniais santykiais susijusios pajamos:
15 proc.
Valstybinio socialinio draudimo mokos (VSD)

moka mokama kart per mnes ne vliau kaip iki
einamojo mnesio paskutins dienos. Jei toki pajam
negauta (nedeklaruota), moka nemokama. Tuo
atveju, jei asmuo turt kit pajam (pagal darbo
sutart, i individualios veiklos) ir deklaruot, kad
maoji bendrija gavo su darbo santykiais ar j esm
atitinkaniais santykiais susijusi pajam, pensij
socialinio draudimo moka bt mokama nuo vis
pajam altini
26,3 proc.
Privalomojo sveikatos draudimo mokos (PSD)
9 proc.

Kai maoji bendrija laikinai nevykdo veiklos
Lekt. S.Navickait
Tais atvejais, kai Maoji bendrija laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra
informavusi Valstybin mokesi inspekcij arba neisiima
asmeniniams poreikiams pinig, kaip su darbo santykiais ar j esm
atitinkaniais santykiais susijusi pajam, Maosios bendrijos nariai
kas mnes u save moka 9 procent minimaliosios mnesins
algos dydio mokas (90 Lt per mn.).
Daugiau informacijos apie masias bendrijas http://www.ukmin.lt/mb
166

Udaroji akcin bendrov (UAB) tai ribotos civilins atsakomybs privatusis juridinis asmuo,
kurios minimalus statinio kapitalo dydis yra 10 000 Lt.
Kapitalas yra padalintas dalis, vadinamas akcijomis.
Kiekvieno akcininko bals skaiius priklauso nuo turim akcij.
Steigjais (akcininkais) gali bti fiziniai ir/ar juridiniai asmenys.
Akcinink skaiius gali bti nuo 1 iki 250.
Akcininkai kartu su akcijomis gyja ir turtines bei neturtines teises. Turtins akcinink teiss yra
susij su pelno dalies gavimu (dividendu) ir kt., neturtins akcinink teiss siejamos su galimybe
dalyvauti bendrovs valdyme.
Privalomi valdymo organai - visuotinis akcinink susirinkimas ir administracijos vadovas

(direktorius). Didesnse monse dar gali bti sudaroma stebtoj taryba bei valdyba.
statai yra pagrindinis teisinis dokumentas.
Akcins bendrovs (AB) yra mon, kurios statinis kapitalas padalintas dalis, vadinamomis
akcijomis. Akcijos tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys j savininko teis dalyvauti valdant
bendrov, teis gauti dividentus, teis dal bendrovs tuto, likusio po jos likvidavimo, ir kitos
statym numatytos teiss. Akcininkai pagal bendrovs prievoles atsako ta suma, kuri privalo
mokti u akcijas.
Akcins bendrovs (AB) statinis kapitalas turi bti nemaesnis kaip 150 000Lt. Jos akcijos gali bti
platinamos ir jomis prekiaujama vieai (biroje), vadovaujantis vertybini popieri rink
reglamentuojaniais teiss aktais.
167

UAB Privalumai ir trkumai, mokesiai
Lekt.S.Navickait
Privalumai
Trkumai
Ribota atsakomyb u
bendrovs veikl
savininkai atsako tik
investuotais pinigais
Kontrolin
akcij
paket
turintys
akcininkai
gali
diktuoti savo vali kitiems
Pelno mokestis
15%
5%, jei mon iki 10
darbuotoj, iki 1.000.000
Lt apyvarta
15 proc.
Lengviau gauti investicij

ir paskol
Sudtingiau ir brangiau
steigti
Gyventoj pajam mokestis

(GPM)
Taikomas NPD, priklausantis
nuo pajam
Gali keistis savininkai

parduodant akcijas
kitiems
Skirstant peln dalyvauja

daugiau suinteresuot ali
Valstybinio socialinio
draudimo mokos (VSD)
30,98 proc.
I j 27,98 proc.
darbdavio, 3 proc.
darbuotojo
Neribota veiklos trukm
Savininkai negali naudotis

bendrovs pelnu, kol jis
nepaskirstytas
mokos garantin fond
0,2 proc.
Privalomojo sveikatos
draudimo mokos (PSD)
9 proc.
I j 3 proc. darbdavio, 6
proc. darbuotojo
Ne tokia lanksti veikla

Didesns
snaudos
168
administracins

moni (UAB, I, MB, asociacij ir V) steigimas internetu
Lekt.S.Navickait
Internetu galima steigti mon, jeigu yra ipildomos ios slygos:

1. Steigjas turi kvalifikuot elektronin para;
2. Rezervuotas pavadinimas;
3. UAB reikalingas statinis kapitalas apmokamas tik pinigais;
4. Naudojami pavyzdiniai steigimo dokumentai;
5. Patalpos, kuriose bus registruojama mon, nearetuotos, ir patalp savininkas turi
kvalifikuot elektronin para;
6. Naudojamasi elektronine bankininkyste (registravimo mokesiui apmokti);
7. Pavadinime neketinama vartoti trumpojo valstybs pavadinimo Lietuva.
Steigiant mones internetu, sutaupoma l nereikia mokti mokesio notarui (350 Lt)
ir u teisines paslaugas. Tereikia V Registr centrui sumokti mons registravimo
mokesius.
169
Investicins akcins bendrovs. Jos steigiamos privatizuojamam

valstybiniam turtui sigyti. i bendrovi statinis kapitalas negali bti
didesnis kaip 4mln. Lt.
170

Kitos statybos moni teisins formos:
Koncernai. Akcins bendrovs , kurios vykdo bendras mokslini
tyrim ir gamybos technologijos programas, gali jungtis koncernus.
Jie gyvendina viening gamybin, technin ir ekonomin politik,
centralizuoja finansinius iteklius, nustato savo nari tarpusavio
santykius. Jie formuojami kai viena akcin bendrov superka kit
akcini bendrovi (dukterini) kontrolinius akcij paketus ir kapitalo
eimininkas gauna teis valdyti svetim kapital. Koncernui
vadovauja didiausia akcin bendrov arba speciali akcin
bendrov (holdingo kompanija), sukurta verslui valdyti.
171

Kitos statybos moni teisins formos:
Konsorciumai. Tai laikini savanoriki moni susivienijimai
konkreioms uduotims vykdyti. Jie gali bti steigiami dideliems
projektams gyvendinti. J veikloje gali dalyvauti Lietuvos ir usienio
valstybi fiziniai ir juridiniai asmenys.
Asociacijos. mons kurioms paioms sunku sprsti daugel
klausim su valstybs valdios ir valdymo institucijomis, bendrauti
su usienio valstybi partneriais, gauti reikiamos informacijos ir
sprsti vairius mons klausimus gali savanorikai jungtis
asociacijas, kurios sprendia jos nari pavestus klausimus.
Statybinink asociacija gali jungti statybos projektavimo, statybini
mediag ir kitas mones.
172
5.2. Statybos mons organizacin valdymo

struktra
Valdia tai tam tikras main santykis tarp dviej asmen vadovo ir
pavaldinio.
Vadovo darbo funkcijos: planavimas, organizavimas, aktyvinimas,
vykdymas, kontrol. ie darbai sudaro udar cikl.
Statybos mons valdymo organizacinje struktroje yra pateiktos
valdymo grandys, j sveika ir tarpusavio ryiai. Bet kurioje valdymo
organizacinje struktroje vykdomos valdymo taktinio ir strateginio
valdymo funkcijos.
Statybos mons valdymas orientuojamas jos ilgalaikius tikslus,
efektyv operatyvj funkcionavim ir optimali pltr, atsivelgiant
vidins veiklos apribojimus ir aplinkos reikalavimus. i pltra yra
prisitaikomojo pobdio. J lemia rinkos struktra ir jos kitimo
dinamika, taip pat kitos slygos.
Statybos moni valdymo struktra priklauso nuo moni veiklos
srities, jos dydio ir teisins formos (Juodis, A., (2001),p.48).
173

struktra
Generalinis direktorous
Personalo skyrius
Technikos skyriaus
direktorius
sutartys su usakovais;
smat sudarymas;
statybos ininerinis paruoimas;
darb vykdymo projekt
sudarymas;
kalendorini grafik sudarymas;
kokybs kontrol.
Juridinis skyrius
Ekonomikos skyriaus
direktorius
mons finansai;
buhalterija;
kain marketingas
draudimas.
Komercijos skyriaus
direktorius
usakymai;
sandliai;
mechanizmai;
rankiai;
pusfabrikaiai.
Gamybos skyriaus
direktorius
stali dirbtuvs;
betono miinio gamyba;
kt. gamyba.
Vyriausias statybos vadovas (projekto)
Statybos vadovai
Specializuotj darb vadovai
174
Brigadininkas
Brigadininkas
Brigadininkas
Darbininkai
Darbininkai
Darbininkai

struktra
Statinio statybos valdymas (statinio statybos organizavimo bdas, kai statyb ir su ja susijusi kit
statybos technins veiklos pagrindini srii darbus organizuoja statinio statybos valdytojas
pavedimo sutarties tarp galiotojo statytojo (usakovo) ir galiotinio statinio statybos valdytojo
pagrindu).
Statyba kio bdu (statybos organizavimo bdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti
statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jg,
jam priklausanius statybos produktus, renginius).
Statinio statybos valdymas gali bti organizuojamas parenkant generalin rangov arba statybos
valdytoj.
Statybos valdymas parenkant generalin rangov
175
5.2. Statybos mons organizacin valdymo struktra

Statybos valdymas parenkant generalin rangov
gali bti priimtinas, taiau
ikyla klausimai:
Ar usakovas gals suvaldyti dalyvaujanius subjektus?
Ar usakovas kompetentingas sukontroliuoti rangov, kad nepereikvoti biudeto?
Ar laiku gen. rangovas gaus informacij kuri btina pasiekti statinio statybos tikslui?
Ar gen. rangovas turs pakankam ininerin baz, kad utikrinti kokybik valdym?
Norint sukontroliuoti visus procesus ir gauti maksimal rezultat, usakovas turi bti
kompetentingas ininierius, kuris imanyt visus su statybomis susietus valdymo procesus.
Organizuojant statybos valdym generalins rangos bdu daniausiai usakovas pereikvoja
biudet nuo 10 iki 35, o kartais net iki 50 procent ir pagrindins prieastys:
rinkos kain neinojimas,
kieki nesukontroliavimas,
pakeitim vykdymas statybos pabaigoje,
usitsusios statybos ir iaugusios statymo kainos,
sumokti pinigai u nekokybik statybos produkt, kuris po to reikalauja papildom ilaid
naikinti defektus,
nepatikimas rangovas.
176

Statybos valdymas parenkant statybos valdytoj
Siekiant sumainti statymo kainas ir sumainti veiklos rizik, siloma vykdyti kit valdymo
bd, kur usakovo funkcijas perimt statybos valdytojas. model taip pat silo
Tarptautin ininieri konsultant federacija (FIDIC) ir jie statybos valdytoj vadina
Ininieriumi. iuo modeliu Usakovas perduoda valdymo funkcijas Statybos valdytojui
ir statybos valdytojas koordinuoja generalin rangov, arba atskirus rangovus
kiekvienam darbo barui.
Statybos valdymo modelis parenkant statybos valdytoj
177

Statybos valdymas parenkant Statybos valdytoj
Taikant statybos valdymo model usakovo valdymo funkcijas perima
Statybos valdytojas.
Statybos valdytojas parenka rangovus, juos valdo ir pateikia ataskaitas
usakovui. Nuo pat statybos idjos pradios atidavus projekt valdyti
profesionalams t.y. Statybos valdytojui yra sumainama rizika iki minimumo.
Sumainama tikimyb, kad statybos projektas nebus gyvendintas laiku ir
statybos produkto kaina nebus padidinta nei rinkos reali kaina.
Statybos valdytojas turi valdyti visus statybos procesus susijusius su projektu ir
utikrinti pagrindinius kriterijus: bendrasis statybos projekto valdymas, apimties
valdymas, trukms valdymas, kat valdymas, kokybs valdymas, personalo
valdymas, komunikacij valdymas, rizikos valdymas.
Usakovas pasirinkdamas Statybos valdytoj sutaupys nuo 5 iki 30 procent
statybos projekto verts, gals racionaliai valdyti situacij statybos objekte ir
priimti usakovui palankius sprendimus.
178

struktra
Maos statybos mons
Maos mons yra specializuotos. Jos atlieka, pvz., plyteli klojimo,
daymo ir kt. darbus. Tokioms monms gali vadovauti ir vienas tos
srities specialistas pvz., plyteli klojimo darb meistras.
i moni veiklos teritorija maa. Maos statybos mons savininkas
kartu yra ir vadovas. Jis pats gali atlikti visus ininerinius
vadovavimo darbus:
Sudaro sutartis su usakovais;
Sudaro smatas;
Rengia darb vykdymo ininerinius sprendimus;
Vykdo darb kontrol.
179

struktra
Maos statybos mons valdymo organizacin struktra
Techninio vadovavimo sritis

sritis
Grups vadovas
pvz.brigadininkas
mons valdymas
Ekonominio vadovavimo sritis
Grups vadovas
pvz.brigadininkas
Valdymo pakopa
Statybos darb
vykdymo pakopa
Darbininkai
180

struktra
Vidutinio dydio statybos mons
Vidutinio dydio statybos mons stato sudtingus, didels apimties
objektus pvz., administracinius, gyvenamuosius pastarus ir kt.
Skirtingai nuo ma moni, vidutinio dydio moni valdymo
sistema yra trij lygi:
Pirmojo lygio vadovas vykdo mons operatyvius udavinius;
Antrojo lygio vadovas tai vyriausiasis statybos vadovas arba
projekt vadovas, kuris koordinuoja savo pavaldini darb ir
statybos projekto vykdym;
Treiojo lygio vadovas statybos vadovai, atsakantys u statybos
projekto efektyv vykdym. Jiems pavalds brigadininkai, kurie
aikina uduotis darbininkams ir kontroliuoja j darb.
Vidutinio dydio statybos mons daniausiai turi pagalbin gamyb
pvz., stali dirbtuves, kuri pavaldi vyriausiam statybos vadovui arba
projekt vadovui (Juodis, A., (2001),p.59-63).
181

struktra
Vidutinio dydio statybos monms mons stato sudtingus, didels
apimties objektus, pvz., infrastruktros objektus (tiltus, autokelius ir
t.t.), pramons, administracinius, pramoninius pastatus. mons
savininkai daniausiai dirba vadov pareigose ir patys atsakingi u
visus veiklos rezultatus.
Ypatingai sudtingus ir didels apimties objektus tokios mons
danai stato kooperacijos pagrindais su kitomis statybos monmis.
Vidutinio dydio statybos mon atlieka pastat fasado darbus arba
montuoja pastat ininerines sistemas, tai daniausiai darbus vykdo
visoje alyje ir priklauso nuo vedanij moni alies statybos
rinkoje.
182

struktra
Vidutini moni veiklos skm priklauso nuo:
specialij naujausij technologij taikymo,
efektyvios statybos mons valdymo sistemos ir gero statybos darb
organizavimo,
produktyviai dirbani bendradarbi ne tik statybos darb vykdymo,
bet taip pat ir statybos ininerinio paruoimo srityse.
Vidutinio dydio statybos mons konkuruoja su maomis, pagal darb
pobd specializuotomis ir didelmis, galingomis statybos monmis.
Vidutinio dydio statybos moni skm priklauso nuo jos veiklos ir
specializacijos laipsnio (pvz.. poemin statyba).
183

struktra
Vidutinio dydio mons valdymo pakopos:
Pirmosios valdymo pakopos funkciniai skyriai turi linijin
valdymo form. Jie vykdo mons operatyvinius udavinius.
Pirmosios pakopos vadovai dirba su esamais ir bsimais
usakovais, sprendia strateginius mons vystymosi klausimus.
Ekonomins veiklos funkcijas tai pirmoji valdymo pakopa,
skaiiuojamas darbo umokestis, ilaidos statybos mainoms ir
mediagoms, balans sudarymas.
Reikalui esant ie skyriai bendradarbiauja vienas su kitu be mons
vadovybs nurodym. i skyri darb rezultatai:
statybos ininerinis paruoimas;
nauji konstrukciniai sprendimai perduodami statybos vadovams per
vyriausij statybos vadov arba projekt vadov.
184

struktra
Antroji valdymo pakopa taip pat linijin valdymo organizavimo
forma. Dal mons vadovybs darbo atlieka eil funkcini padalini.
ioje mons valdymo pakopoje dirba vyriausiasis statybos vadovas
arba projekt vadovas. Jo pagrindinis udavinys koordinuoti savo
pavaldini darb ir statybos projekto vykdym:
nuolatin bendradarbiavim su usakovais,
statybos sutari laikymsi,
subrangov parinkim ir sutari sudarym,
darb atlikimo dokument kontrol ir sskait apmokjim,
kontrols dokument vertinim
185

struktra
Treioji valdymo pakopa statybos vadovai. Jie vykdo:
operatyvinius udavinius,
atsako u sutartini sipareigojim ir statybos projekto vykdymo
efektyvum.
Jiems pavalds brigadininkai, kurie vadovauja darbininkams, aikina
uduot, kontroliuoja j darb. (Juodis, A., (2001),p.59-63).
186

struktra
Vadybos metodai:
Ekonominiai ( skatinimo bdai, tenkinantys materialinius moni
poreikius);
Socialiniai ir psichologiniai ( vertinantys mog kaip asmenyb,
individo socialines, psichologines, vertybines nuostatas ir tai
panaudoti tos mons veiklos efektyvumui didinti);
Administraciniai organizaciniai ( kartais dar vadinami teisiniais,
tvarkomaisiais, drausminiais, nes reglamentuoja pagrindines moni
elgsenos taisykles).
Administracinio valdymo pagrindins funkcijos yra ios:
planavimas (k daryti?); organizavimas (kaip daryti?);
vadovavimas (kas turi daryti?); kontroliavimas (kaip yra daroma?)
187
Ivados

1. nustatyti statybos mons teisines formas;
2. apibdinti statybos mons organizacin valdymo struktr.
188
Nuorodos altinius
1. JUODIS, Arvydas.(2001). Statybos ekonomika ir smatos. Paskait
konspektas. Kaunas: Technologija, 32p.

2. JUODIS, Arvydas.(2001) Statyba Europoje: rinka, valdymas, pltra.
Kaunas: Technologija. 185p. ISBN 9955-09-110-X.
3. JUODIS, Arvydas. (2005) Statybos proces matematinis
modeliavimas ir optimizavimas. Kaunas: Technologija. 181p. ISBN
9955-09-781-7.
4. JUODIS, Arvydas, SALICKIEN, Loreta (2005). Statybos
konjunktra ir vystymasis Lietuvoje// Paangioji statybs:
konferencijos praneim mediaga. Kaunas: Technologija, p.169176. ISBN 9955-09-851-1.
5. ZAVADSKAS, Edmundas. Kazimieras; MIKTA, Pranas;
SAKALAUSKAS, Romualdas; IMKUS, Jonas.Romualdas. (2001)
Statybos organizavimas. Vilnius: Technika. 197p. ISBN 9986-82471-0.
6. Pradedanio verslininko inynas. Versli Lietuva. www. verslilietuva.lt
189
STATYBOS EKONOMIKA
6. Statybos mons veiklos ekonominis pagrindimas
Mediag pareng:
Paskaitos tikslas
191
Paskaitos tikslas supaindinti besimokanius su ekonominmis

svokomis, tiesioginmis ir netiesioginmis ilaidomis gamybos procese ir
su ekonominiais rodikliais, kurie geriausiai apibdina statybos mons
veiklos efektyvum.
Statybos ekonomika I Tema Statybos mons veiklos ekonominis pagrindimas
Paskaitos struktra
1. apibdinti ekonomines svokas: snaudas, peln, pardavimo
savikain, gamybos snaudas, bendrsias snaudas, ribines

snaudas, veiklos snaudas, pardavimo snaudas;
2. apibdinti tiesiogines ir netiesiogines ilaidas gamybos procese;
3. apibdinti gamybos ilaidas priklausanias nuo gaminamos
produkcijos apimties;
4. apibdinti bendrj ir grynj ir nepaskirstyt peln;
5. paaikinti nenuostolingumo lio tak;
6. apibdinti rodiklius kurie geriausiai apibdina mons veiklos
efektyvum.
192
vadas
Tema Statybos mons veiklos ekonominis pagrindimas aktuali

tuo, kad iklaus i tem imanys ekonomines svokas,
gaminamos produkcijos ilaid struktr,bei gebs apibdinti
remiantis ekonominiais rodikliais mons veiklos efektyvum.
193
6.1. Ekonomins svokos ir j apibdinimas
Pajamos - tai pinig suma, kuri mon gauna pardavusi

produkcij(prekes ar paslaugas), inuomojusi turt, investavusi
pinigus dt moni akcijas ir panaiai. plauk atsiranda tik i tam
tikros veiklos. Ta veikla gali bti gamybin, prekybin, finansin,
investicin. Tik i ios veiklos gaunamos mokjimo priemons
vadinamos pajamomis. Pajamomis nelaikomas piniginis turtas,
gautas kitais bdais (pvz., pasiskolinant, ileidiant akcij emisij ir
pan.) (vinklys, J., Vabalas, E. (2006).
194

Snaudos - gamybos procese naudojami materialiniai itekliai
(darbo jga, mediagos, aliavos, renginiai, kapitalas ir kt.).
Snaudomis laikoma tik ta ilaid dalis, kuri patirta gaminant
produkcij ar teikiant paslaugas ataskaitiniu laikotarpiu. monse
nemaai snaud sudaro veiklos snaudos, kurios apima
pardavim, bendrsias ir administracines snaudas. Veiklos
snaudos atspindi per ataskaitin laikotarp padarytas apmoktas ir
neapmoktas ilaidas, kuri nemanoma priskirti ataskaitinio
laikotarpio parduot preki ir atlikt darb savikainai. ioms
ilaidoms bdinga tai, kad jos yra susijusios su pagrindine mons
veikla per ataskaitin laikotarp, neatsivelgiant parduot preki ar
paslaug apimt (Andrijauskien, A. (2004).
195
Pardavimo savikaina - parduot preki gamybos kaina (gamybos

monje), parduot preki sigijimo kaina (prekybos monje). Taigi
iais atvejais odis savikaina rodo, kiek atsijo pagaminti parduotus
produktus arba kiek atsijo sigyti parduotas prekes (Andrijauskien, A. (2004).
196
Gamybos snaudos - tai mons pinigins ilaidos, btinos visiems

gamybos veiksniams apmokti u teikiamas paslaugas ar
pagamintas prekes. Verslo monse - tai pinigai, ileidiami
aliavoms ir mediagoms sigyti, darbo umokesiui, rengimams
pirkti, mokesiams mokti, palkanoms imokti ir kitiems tikslams
(Andrijauskien, A. (2004).
197

Bendrosios snaudos - tai visos pinigins ilaidos, susijusios su
produkcijos pagaminimu arba paslaug teikimu bei j realizavimu
(Martinkus, B. (2002).
Ribins snaudos - tai bendrj snaud padidjimas, gaminant

papildom produkcijos vienet. Sis padidjimas ireikiamas
bendrj snaud prieaugio ir bendro produkcijos kiekio prieaugio
santykiu. Analogikai nustatomos ribins pajamos ir ribinis pelnas.
Individualiosios snaudos - tai kiekvienos mons vidins
snaudos: darbo umokestis, sunaudotos mediagos ir kitos
ilaidos (Andrijauskien, A. (2004).
Visuomenins snaudos - tai snaudos, kurias padengia
gyventojai per preki ir paslaug kainas bei mokesius, taip pat ir
paios mons, mokdamos atitinkamus mokesius, pvz., keli,
aplinkos taros ir kt. (Andrijauskien, A. (2004).
Alternatyviosios snaudos - yra rezultatas, kur utikrint
geriausia itekli naudojimo alternatyva.
198
Ilaidos - turto ar paslaug sunaudojimas bei turto verts

sumajimas per ataskaitin laikotarp.
Veiklos snaudos - per ataskaitin laikotarp patirtos ilaidos,
susijusios su prastine mons veikla, vykdoma neatsivelgiant
pardavim apimt, iskyrus finansin, investicin ir kit veikl.
Veiklos snaudos parodo per t pat ataskaitin laikotarp patirtas
ilaidas, susijusias su tipine mons veikla. Veiklos snaudos gali
bti skirstomos (pardavimo, bendrsias ir administracines
snaudas).
199
Pardavimo snaudos - ataskaitinio laikotarpio veiklos snaud

dalis, susijusi su preki pardavimu per ataskaitin laikotarp.
Pardavimo snaudoms priskiriamos prekybos patalp nuomos,
eksploatavimo, pagamint preki sandliavimo ilaidos, komisiniai
mokesiai pardavjams, prekybos darbuotoj darbo umokestis ir
socialinis draudimas, paslaug ir preki reklamos ilaidos ir kitos
snaudos, susijusios su ataskaitinio laikotarpio vykdoma veikla,
skirta pardavimams utikrinti ar jiems padidinti.
200
6.2. Statybos mons pajamos ir j rys
MONS PAJAM RYS:

mons bendrosios pajamos (TR) gaminant vairiar produkcij;
Vidutins pajamos (AR) pajamos u gaminio vienet;
Ribins pajamos (MR) bendrj pajam pokytis pardavus papildom
gamini vienet;
Ribiniai katai (MC) tai gamybos snaud prieaugis papildomai
pagaminus gamini vienet.
mons bendrosios pajamos (TR) yra lygios parduot gamini kiekio

(Q) ir j pardavimo kainos (P) sandaugai:
(Gineviius R., Aukinas V., (2008), p.63-64).
TR=Q P.
201
Gaminant vairiar produkcij bendrosios pajamos bt

n
TR Qi Pi ,
i 1
ia Qi - i-j gamini kiekis; Pi i-jo gaminio kaina.

202
Vidutins pajamos (AR) yra pajamos u gaminio vienet:

AR P
203
TR
.
Q
Ribins pajamos (MR) yra bendrj pajam pokytis pardavus

papildom gamini vienet:
MR
204
TR
.
Q
MC
TC
.
Q
Analogikai nustatomi ribiniai katai MC: tai gamybos snaud

prieaugis papildomai pagaminus gamini vienet:
MC
205
TC
.
Q

mons veiklai btina slyga yra vidutini pajam, didesni u
vidutines snaudas, gavimas. Tik iuo atveju mon didins
gamybos apimt. Taiau didinant gamybos apimt pelnas dids tik
tol, kol ribins pajamos bus didesns nei ribins snaudos. Toliau
didinant gamybos apimt, pajamos dids maiau nei dids
snaudos.
mons sprendimams dl produkcijos gamybos (per trump
period) taikoma dviej ingsni procedra:
1-asis ingsnis - nustatyti geriausi produkcijos gamybos lyg,
kuriam esant bt gaunamas didiausias pelnas.
2-asis ingsnis - palyginti peln, gaunam gaminant optimali
produkcijos apimt, su pelnu,jei mon nutraukt savo gamyb
ir pakeist savo veikl (Gineviius R., Aukinas V., (2008), p.63-64).
206
6.3. Statybos mons gamybos ilaidos ir j

struktra
Gamybos ilaidos priklauso nuo daugelio veiksni (aliav vairumas,
skirtingos pridtins ilaidos, nevienoda organizacin moni
struktra, gaminamos produkcijos asortimento vairov ir kt.), taiau
visoms monms bei j padaliniams ilaidas galima suskirstyti tris
pagrindines grupes (Gineviius R., Aukinas V., (2008), p.64-69).:
1. ilaidos aliavoms ir mediagoms;
2. ilaidos darbo jgai;
3. pridtins ilaidos.
207

struktra
Atsivelgiant tai, kaip ilaidos yra trauktos produkcijos ri
savikain, ilaidos gali bti tiesiogins ir netiesiogins.
Tiesiogins ilaidos yra tokios, kurios priklauso nuo gaminamos
produkcijos kiekio arba laiko tai produkcijai pagaminti:
tiesiogins ilaidos mediagoms - tai tos mediagos, kurios sudaro
gaminamo gaminio dal arba t gamin einani komponent dal;
tiesiogins darbo ilaidos - tai darbo umokestis, imoktas
darbininkui u tiesiogiai jo atlikt darb, apdorojant gamin arba jo
komponentus;
tiesiogins pridtins ilaidos - tai tos kitos ilaidos, kuri dydis
priklauso nuo gaminamos produkcijos kiekio arba lai ko tai
produkcijai pagaminti (pvz., elektros energija arba kuras, btinas
rengim darbui, arba kitos paslaugos).(Gineviius R., Aukinas V., (2008), p.64-69).
208

struktra
Netiesiogins ilaidos yra tokios, kuri dydis ne visada tiesiogiai
priklauso nuo gaminamos produkcijos kiekio arba laiko tai
produkcijai pagaminti.
netiesiogins ilaidos mediagoms - vairios pagalbins, taiau
gamybos procesui btinos mediagos (tepalai, valymo priemons,
atsargins dalys rengimams ir pan.);
netiesiogins darbo ilaidos - tai darbo umokestis, imoktas
pagalbiniams darbininkams, priirintiems rengimus,
sandlininkams, kanceliarijos darbuotojams, gamybos proceso
kontrolieriams ir kt.;
netiesiogins pridtins ilaidos - tai tos kitos ilaidos, kurios nra
tiesiogiai priklausomos nuo produkcijos apimties ir darbo laiko tai
produkcijai pagaminti. Tai valdymo aparato darbo u-mokestis,
pagrindini pastat ir transporto priemoni nuomos ir draudimo
mokesiai, nauj gamini sukrimo ilaidos ir kt. (Gineviius R., Aukinas V.,
(2008), p.64-69).
209

struktra
Tiesiogini ilaid mediagoms, tiesiogini darbo ilaid ir tiesiogini
pridtini ilaid suma sudaro gamybin savikain.
Prie gamybins savikainos pridjus netiesiogines ilaidas bei
produkcijos realizavimo ilaidas gaunama realizuotos produkcijos
savikaina. Realizuotos produkcijos savikaina susideda i
produkcijos gamybos ir realizavimo ilaid ir parodo bendr
gamybos snaud lyg.
Gamybos ilaidas pagal j priklausomyb nuo gaminamos produkcijos
apimties galima suskirstyti kintamsias ir pastovisias ilaidas.
210

struktra
Kintamosios ilaidos tiesiogiai priklauso nuo gamybos apimties
arba komercins veiklos aktyvumo, t. y. i esms sutampa su
tiesioginmis ilaidomis. Prie j priskiriama: tiesiogins ilaidos
mediagoms ir darbo jgai, ilaidos rengim parko prieirai,
ranki ir elektros energijos ilaidos.
Pastoviosios ilaidos yra tokios netiesiogins ilaidos, kurios visai
nepriklauso nuo gamybos apimties. Tai amortizaciniai atskaitymai,
draudimo ir nuomos mokesiai, valdymo personalo darbo
umokestis. (Gineviius R., Aukinas V., (2008), p.64-69).
211

struktra
Pastoviosios ilaidos gali bti suskirstytos tris grupes:
1. pagrindines, susijusias su tam tikr mons galimybi sukrimu;
2. einamsias, padarytas per tam tikr laik, ir j lygis labai priklauso nuo to,
kiek prajo laiko;
3. vienkartines, atsirandanias dl mons priimt sprendim plsti gamyb.
Kintamj ir pastovij ilaid procentinis santykis vadinamas mons
bendrj ilaid struktra. (Gineviius R., Aukinas V., (2008), p.64-67).
212

struktra
monse, kuriose yra slygikai maesns pastoviosios ilaidos ir
slygikai didesns kintamosios ilaidos, nenuostolingos gamybos
mastas bus maesnis, nei monse, kuriose pastovij ilaid dalis
yra didesn, o kintamj - maesn.
Taigi mons, turinios daug pastovij ilaid (pagrindinio kapitalo
amortizacija, patalp ilaikymas arba nuoma, valdymo personalo
ilaikymo ir kt. pastoviosios ilaidos) ir maiau kintamj ilaid
(maesnis darbinink skaiius ir j darbo umokestis, ilaidos kurui
bei energijai ir kt.), privalo gaminti daugiau produkcijos, t. y.
priklausyti stambi moni tipui. Prieingai, monms, turinioms
slygikai maesn kapital ir daugiau darbinink, gali ekonomikai
naudingiau dirbti maesniais gamybos mastais (Gineviius R., Aukinas V.,
(2008), p.64-67).
213

struktra
mons pastovij ir kintamj ilaid bei pajam
santykis (Gineviius R., Aukinas V., (2008), p.64-67).
ymjimai:
Q - gamybos mastas (gamini kiekis);
P - bendroji pajam ir ilaid kaina;
BP - bendrosios pajamos (TR);
PI - pastoviosios ilaidos (FC);
KI - kintamosios ilaidos (VC);
BI - bendrosios ilaidos (TC);
Qmin - minimali nenuostolingos
gamybos apimtis.
214
6.4. Pelnas ir jo rys. Pelningumo (rentabilumo)

rodikliai
Pelnas ir jo rys. Pelningumo (rentabilumo rodikliai)
Buhalterins ilaidos yra realios verslo mons ilaidos, vis ri gamybos
itekliams pirkti.
I mons bendrj pajam (BP) atmus ekonomines ilaidas (EI) gaunamas
ekonominis pelnas (Pek) (Gineviius R., Aukinas V., (2008), p.70-74):
Pek BP EI .
215

rodikliai
Ekonomins ilaidos nuo buhalterini ilaid skiriasi
tuo, kad ekonomines ilaidas traukiamos ir prarastos
alternatyviosios pajamos, kurias verslininkas gaut u
savo darb svetimoje monje ir palkanas u nuosav
kapital, paskolint kitiems arba padjus bank, t. y.
pridedamos implicitins arba numanomos, spjamosios
ilaidos (vadinamasis normalusis pelnas). Normalusis
pelnas (Pn) skaiiuojamas taip (vinklys, J., Vabalas, E. (2006)):
Pn K CE ,
ia K - investuotoj kapitalo pageidaujamas vidutinis

pelningumo koeficientas; CE - naudojamo kapitalo
balansin vert.
216

rodikliai
Normalusis pelnas - tai pajamos (pelnas), kurias turi gauti mon

u savo itekli naudojim.
Ekonomins snaudos - tai vis itekli, reikaling tam tikrai
preki ir paslaug apimiai pagaminti, galutin vert.
Ekonominis pelnas - tai pelnas, lygus bendrj pajam ir bendrj
ilaid, apimani ir bendrsias alternatyvisias gamybos ilaidas,
skirtumas (Gineviius R., Aukinas V., (2008), p.70-74).
217

rodikliai
bendrasis pelnas (nuostoliai) - pardavimo pajam ir pardavimo
savikainos skirtumas;
tipins veiklos pelnas (nuostoliai) - bendrojo pelno ir veiklos
snaud skirtumas;
prastins veiklos pelnas - tipins veiklos pelno ir kitos veiklos bei
finansins ir investicins veiklos pelno (nuostolio) suma;
pelnas (nuostoliai) prie apmokestinim - prie prastins veiklos
pelno (nuostolio) pridedama pagaut arba atimama netekimai;
grynasis pelnas (nuostoliai) - pelno (nuostoli) prie
apmokestinim ir pelno mokesio skirtumas. Tai galutinis mons
veiklos rezultatas - monje liekanio pelno dydis.
nepaskirstytasis pelnas - viso grynojo pelno ir jo dalies, paskirstytos
savininkams (dividendais), skirtumas. Nepaskirstytas pelnas
naudojamas mons pltrai (Gineviius R., Aukinas V., (2008), p.70-74).
218

rodikliai
Akcins bendrovs pelno rodikliai ((Gineviius R., Aukinas V., (2008), p.71).
Straipsniai
Suma, Lt.
Pardavimo pajamos
Pardavimo savikaina
atimama
Bendrasis pelnas
440 000
Veiklos snaudos:
Pardavimo
atimama
80000
Tipins veiklos pelnas (nuostoliai)
120 000
Kita veikla:
Pajamos
12000
Finansin ir investicin veikla

Pajamos
5000
prastins veiklos pelnas (nuostoliai)
123 000
Pagaut
netekimai
atimama
1000
500
Pelnas (nuostoliai) prie apmokestinim
atimama
123 500
Pelno mokestis (15%)
18525
Grynasis pelnas (nuostoliai)
104975
Dividentai
atimama
Nepaskirstytasis metinis pelnas
219
800 000
41 990
62985

rodikliai
Nenuostolingumo lio takas yra pardavim mastas, kai pardavim
suma tiksliai prilygsta vis parduot preki savikainai ir veiklos
snaudoms, t. y. lio take veiklos pelnas lygus nuliui.
Skaiiavimai atliekami tokia tvarka:
1.
Nustatomas bendrojo pelno koeficientas, ireikiamas bendrojo

pelno (Pb) ir bendrj pajam (BP) santykiu:
K bp
Pb
.
BP
is koeficientas rodo, kuri bendrj pajam (pardavim sumos) lito

dalis tampa bendruoju pelnu (Gineviius R., Aukinas V., (2008), p.70-74).
220

rodikliai
Nenuostolingumo lio takas
2. Apskaiiuojamas nenuostoling pardavim mastas (NPM),
ireikiamas veiklos snaud (Sv) ir bendrojo pelno koeficiento
(Kbp) santykiu (Gineviius R., Aukinas V., (2008), p.70-74):
NPM
221
Sv
.
K bp

rodikliai
Pelningumo (rentabilumo) rodikliai
mons veiklos efektyvum geriau apibdina ne gaunamo pelno dydis, o jo
santykins reikms su mons pardavim apimtimi, naudojamu nuosavu ir
skolintuoju kapitalu, gamybos savikaina ir kt., t. y. mons pelningumo
(rentabilumo) rodikliai. Daniausiai skaiiuojami ie pelningumo rodikliai
(Gineviius R., Aukinas V., (2008), p.70-74):
1. Bendrasis pelningumas (bendrojo pelno mara - bendrojo pelno ir pardavim

kiekio santykis.
2. Pardavim pelningumas (veiklos pelno mara) - veiklos pelno ir pardavim
kiekio santykis.
3. Netto (grynojo) pelno mara - pelno, iskaiiavus mokesius, ir pardavim
kiekio santykis.
4. Investicij gros rodiklis - pelno, iskaiiavus mokesius, ir viso turto
santykis.
5. Akcinio kapitalo gra - pelno, iskaiiavus mokesius, ir akcinio kapitalo
santykis.
6. Apyvartinio kapitalo gra - pelno, iskaiiavus mokesius, ir apyvartinio
kapitalo santykis.
222

rodikliai
mons finansiniai rodikliai (Gineviius R., Aukinas V., (2008), p.70-74):
Bendros pardavimo pajamos (BP) yra pajam u
parduotas prekes (produkcij) (PP) ir suteiktas
paslaugas (SP) suma:
BP =PP +SP;
Bendrasis pelnas () yra pardavimo pajam (BP) ir
pardavimo savikainos (Sp) skirtumas:
Pb=BP-Sp;
223

rodikliai
Veiklos snaudos (Sv) yra lygios pardavimo snaud (Sp) ir bendrjadministracini snaud (Sab) sumai:
Sv = Sp + Sab;
Tipins veiklos pelnas (Pv) yra lygus bendrojo pelno (Pap) ir veiklos
snaud (Sv) skirtumui:
Pv = Pb-Sy;
224

rodikliai
Pelno mokestis yra lygus apmokestinamojo pelno (Pap), kuris ms
atveju sutampa su tipins veiklos pelnu, ir nustatyto 15 % mokesio
tarifo (T) sandaugai:
M = Pv- 15/100;
Grynasis pelnas (Pgr) - tai apmokestinamojo pelno (Pap) ir pelno
mokesio (M) skirtumas:
Pgr = Pap - M;
225

rodikliai
Normalusis pelnas (Pn) yra lygus mons itekli, iuo atveju bendrojo
kapitalo (Kb) ir vidutins palkan normos (k) sandaugai:
Pn = Kb k/l00 ;
Ekonominis pelnas (Pek) yra veiklos pelno (Pv) ir normaliojo pelno
(Pn) skirtumas:
Pek = Pv - Pn ;
226

rodikliai
Buhalterins ilaidos (Ibuh) iuo atveju bus lygios
pardavimo savikainos (Sp) ir veiklos snaud (Sv)
sumai:
Ibuh = Sp+Sv;
Ekonomins ilaidos (Iek) - tai buhalterini ilaid (Ibuh)
ir normaliojo pelno (Pn) suma:
Iek = Ibuh + Pn ;
Kontrol: Pek = BP-Iek ;
227

rodikliai
Bendrasis pelningumas (rentabilumas) (Rb) yra bendrojo pelno (Pb)
ir pardavimo pajam (BP) santykis:
Rb = Pb BP ;
Pardavim pelningumas (veiklos pelno mara) (Rv) yra veiklos pelno
(Pv) ir pardavim pajam (BP) santykis:
Rv = Pv: BP ;
Grynasis pelningumas (grynojo) pelno mara) (Rgr) yra grynojo pelno
(pelno, iskaiiavus mokesius) (Pgr) ir pardavimo pajam (BP)
santykis:
Rgr = Pgr : BP;
228

rodikliai
mons finansiniai rodikliai
(Gineviius R., Aukinas V., (2008), p.70-74):
Investicij gros rodiklis (INVgr) yra pelno, iskaiiavus mokesius

(grynojo pelno) (Pgr), ir viso turto (iuo atveju bendrojo kapitalo (Kb)
santykis:
INVgr = Pgr : Kb ;
Akcinio kapitalo gra (AKgr) yra pelno, iskaiiavus mokesius
(grynojo pelno Pgr), ir akcinio kapitalo (Kakc) santykis:
AKgr = (Pgr: Kakc).
229
6.5. Statybos darbo naumas ir darbo umokestis

Statybos darbo naumas ir darbo umokestis
(Gineviius R., Aukinas V., (2008), p.29-30)
Darbo nauams tai darbo snaud poreikis produkcijos (statybos darb) vienetui pagaminti arba
atlikti.
Darbo naumo lygis nustatomas iais rodikliais:
Darbo laiko snaudomis produkcijos vienetui pagaminti, t.y. Produkcijos pagaminino darbo
imlumu
Produkcijos kiekiu, kur vienas darbuotojas pagamina per laiko vienet, t.y. Valandos, dienos,
mnesio arba met darbuotojo idirbiu.
Darbo imlumas = dirbtas laikas/ pagamintos produkcijos kiekio;
Idirbis = produkcijos kiekis/ dirbtas laikas
Statybos darbo umokesio formos:
Vienetin darbo umokesio forma tai pagrindin, labiausiai paplitusi forma, pagal kuri statybos
darbinink darbo umokestis priklauso nuo atlikto darbo kiekio. Vienetin darbo umokesio
forma skirstoma tiesiogin vienetin, tiesiogin premijin, premijin akordin ir kt.
Laikin darbo umokesio forma tai darbo umokesio forma, pagal kuri darbinink darbo
umokestis priklauso nuo laiko kiekio ir kvalifikacijos. Ji gasli bti taikoma pagrindins ir
pagalbins gamybos darbinink darbo umokesiui aoskaiiuoti.
Tarifin kategorija taidarbininko kvalifikacijos ir jo sugebjimo atlikti tam tikro sudtingumo darb
rodiklis. Tarifin kategorija lemia darbininko darbo mokjimo dyd. Statyboje nustatytos 6 tarifins
kategorijos.
Tarifinis koeficientas tai santykinis dydis, rodantis, kiek kart tam tikros kategorijos tarifinis atlygis
yra didesnis u I kategorijos tarifin atlyg.
Tarifiniai atlygiai tai Vyriausybs nustatytas I ir atitinkamai kit kategorij darbinink valandos,
dienos arba mnesio mininmalus darbo umokestis.
230
6.6. Pagrindinis kapitalas

Pagrindinio kapitalo svokos
Pagrindinis kapitalas (pagrindiniai fondai) - tai daug kart gamybos procese dalyvaujanti ir
nekeiianti savo formos kapitalo dalis, kurios vert gatav produkcij perkeliama nuosekliai (
MARTINKUS, B; ILINSKAS, V. Ekonomikos pagrindai. 2001.790p.)
Amortizacija - tai pagrindini fond verts sumajimas dl nusidvjimo ir laiko

veiksnio takos perkeliant j nusidvjimo vert gaminamos produkcijos vert
Nusidvjimas - tai pagrindini fond verts sumajimas per j naudojimo laik (

Bendroji pradin vert - tai pai pagrindini fond pagaminimo ar sigijimo kaina, j
pristatymo bei derinimo ilaidos ( MARTINKUS, B; ILINSKAS, V. Ekonomikos pagrindai. 2001.790p.)
231

Likutin vert - tai pagrindini fond vert, kuri gaunama i pradins verts
atmus bendr amortizacini atskaitym sum per skaiiuojamj laikotarp (
Likvidacin vert - tai pagrindini fond vert j ijimo i rikiuots metu (

Naudingas eksploatacijos laikas - tai laikotarpis, per kur mon sunaudoja

savo pagrindinius fondus ( MARTINKUS, B; ILINSKAS, V. Ekonomikos pagrindai. 2001.790p.)
Pagrindinio kapitalo aktyvioji dalis - tai pagrindiniai gamybiniai fondai, kurie
tiesiogiai naudojami gamybini proces metu (statybins mainos,
mechanizmai, technologiniai renginiai, transporto priemons ir pan.)
(BAGDONAS, V; GENIOTIS, R; GINEVIIUS, R. Ir kt. Statybos mons ekonomika. 1993, 305p.)
Pagrindinio kapitalo pasyvioji dalis - tai gamybiniai fondai, tiesiogiai

nenaudojami gamybiniuose procesuose, taiau sudarantys slygas jiems
vykti, materialinms vertybms saugoti arba kai kurioms gamybinmstechninms funkcijoms, nesusijusioms su darbo objekt Pakeitimu, vykdyti
(pastatai, statiniai, garaai, laboratorijos ir pan.) (BAGDONAS, V; GENIOTIS, R; GINEVIIUS, R.
Ir kt. Statybos mons ekonomika. 1993, 305p.)
232

Pagrindinio kapitalo amortizacija ir jos nustatymo
metodai
Rekomenduojami tokie materialaus ilgalaikio turto
nusidvjimo (amortizacijos) skaiiavimo metodai:
1) tiesiog proporcingas (tiesinis);
2) met skaiiaus metodas;
3) dvigubasis majanios verts metodas;
4) produkcijos metodas.
Met skaiiaus metodas ir dvigubasis majanios verts
metodas vadinami greitesnio nusidvjimo skaiiavimo
metodais.
233
6.5. Investicijos ir j efektyvumas
234
Investicijos tai pinigins los ir statymais bei kitais teisiniais aktais nustatyta
tvarka vertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas
siekiant i investavimo objekto gauti pelno (pajam), socialin rezultat (vietimo,
mokslo, sveikatos ir socialins apsaugos bei kitose srityse) arba utikrinti valstybs
funkcij gyvendinim.
Reinvesticijos i investicij gauto pelno (pajam) investicijos tame kio subjekte,
kuriame is pelnas (pajamos) buvo gautos.
Investavimo objektas kio subjekto nuosavas kapitalas, vis ri vertybiniai
popieriai, ilgalaikis materialusis turtas ir ilgalaikis nematerialusis turtas.
Investuotojai Lietuvos Respublikos bei usienio valstybs, tarptautins
organizacijos, Lietuvos Respublikos ir usienio juridiniai ir fiziniai asmenys bei
juridinio asmens teisi neturinios mons, kurie Lietuvos Respublikos statym
nustatyta tvarka investuoja nuosav, skolint ar pasitikjimo teise valdom turt bei j
naudoja.
Investicij projektas dokumentas, finansikai (ekonomikai), technikai ir socialiai
pagrindiantis investavimo tikslus, vertinantis investicij gr (komercinis projektas)
bei kitus efektyvumo rodiklius, nurodantis projekto gyvendinimui reikalingas las bei
finansavimo altinius ir terminus (Gineviius R., Aukinas V. (2008). p.47).
Investicijomis vadinami vis ri ( finansiniai, techniniai, gamtos, intelektualiniai ir
kt.) itekliai, skirti gamybinei, ekonominiai ir kt. veiklai pltoti.

Investavimas- tai tiksinis pinig (kapitalo)
panaudojimas, kai tai atlikus, padidja mons turtas ir
gaunamas pelnas.
is panaudojimas gali bti:
Materialus kai perkami ems sklypai, pakeiiami
esamieji rengimai naujais,statomi nauji cechai, kad bt
pleiama gamyba, kai pinigai dedami aliav ar
mediag atsargas;
Nematerialus kai los skiriamos tyrimams, personalo
rengimui, reklamai, darbuotoj socialinms reikmms,
licencijas, patentus ir t.t.;
Finansinis kai perkami vertybiniai popieriai ar pinigai
paskolinami kitiems.
235

Investicij tipai
Investicijos
Materialios
Materialios
ems
sklypai
rengimai
236
Nematerialios
Pastatai
Tyrimai ir
projektai
vietimas
Kvalifikacija
Atsargos
Socialinis
biudetas
Reklama
Finansins
Vertybiniai
popieriai
Paskolos
kitiems

Investicij altiniais gali bti:
(Banaitien N., Banaitis A. 2007, p.30)
Privaios nuosavos finansins investicijos ir kitas turtas;

Asignavimai i nacionalinio biudeto, valstybs ir savivaldybi
fond, verslo rmimo fond negrintina forma;
Usienio investicijos tai usienio valstybi, tarptautini
organizacij, usienio privai asmen ir moni investicijos;
vairios skolinimo priemons tai valstybs ir savivaldybi vardu
gautos paskolos, usienio investuotoj paskolos, bank ir kit
kredito staig (investicini fond, draudimo bendrovi, pensij
fond), kreditai, obligacijos, vekseliai ir kt.
237

Investicij efektyvumo vertinimo metodai
(Gineviius R., Aukinas V. (2008). p.49).
Norint vertinti dl investicij gaunamas grynsias pajamas (peln), btina atlikti i rodikli prognoz:
Investicij dydis;
Kapitalo likvidacin vert;
Investicij objekto funkcionavimo laikas;
Investicij taka gamybos ir ekspoatavimo pajamoms ir ilaidoms, gaunamoms naudojant

investavimo objekt.
Investicij efektyvumas nustatomas labiausiai tiktinu ekonominiu, socialiniu arba kitokiu

pageidaujamu rezultatu, kuris bt gaunamas naudojant investavimo objekt.
Ekonominiam investicij efektyvumui nustatyti naudojami ie svarbiausieji investicij
vertinimo metodai:
1.
Grybosios dabartins verts (NPV);
2.
Vidins pelno normos metodas (IRP);
3.
Modifikuotos vidins pelno normos metodas (IRR)
4.
Visiko investicij atsipirkimo laiko metodas;
5.
Pelningumo indeksas (PI).
238

Statybos organizavimo projekto (SOP) ekonominis efektyvumas (Gineviius R.,
Aukinas V., (2008), p.70-74):
Jei pagal SOP numatoma statybos trukm sumainti, lyginant su normatyvine trukme, ekonomin
efektyvum gauna tiek usakovas (investuotojas) dl papildom pajam (pelno), gauto anksiau
pradjus gamyb ar paslaug teikim, tiek rangovin organizacija sumajus pastovijai
pridtini ilaid daliai, kuri priklauso tik nuo darb trukms.
Usakovo gaunamas ekonominis efektas

E us = K k (Tn Tf)
K investicij suma, statomo objekto bendroji smatin vert;
k- vidutin kapitalo kaina (palkan norma) vieneto dalimis;
Tn , Tf- statybos trukm atitinkamai pagal normas ir pagal SOP, metais.
Rangovo gaunamas ekonominis efektas :

E rang. = N (1-T: Tn)
N- slygikai pastovi pridtini ilaid dalis, imama 50% proc. dydio bendros pridtini ilaid
sumos.
239
Ivados
Istudijav io skyriaus mediag, besimokantieji gebs:
1. apibdinti ekonomines svokas: snaudas, peln, pardavimo
savikain, gamybos snaudas, bendrsias snaudas, ribines
snaudas, veiklos snaudas, pardavimo snaudas;
3. apibdinti gamybos ilaidas priklausanias nuo gaminamos
produkcijos apimties;
4. apibdinti bendrj ir grynj ir nepaskirstyt peln;
5. paaikinti nenuostolingumo lio tak;
6. apibdinti rodiklius kurie geriausiai apibdina mons veiklos.
240
Nuorodos altinius
1. ANDRIJAUSKIEN, A. moni ekonomika. Vilnius: Presvika,

2004,131p.
2. GINEVIIUS, Romualdas; AUKINAS, Vytautas. (2008) Statybos
itekli ir snaud ekonomika. Vilnius: Technika.154p.
3. MARTINKUS, B. ir kt. moni ekonomika. iauliai: iauli
universiteto leidykla, 2002.
4. VINKLYS, Jurgis, VABALAS, Edmundas. (2006). mons
ekonomika. Vilnius: Vilniaus auktoji vadybos mokykla,p.367.
241

Ekonomikos Skaidrės 2014 M. 1 Dalis

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Ekonomikos Skaidrės 2014 M. 1 Dalis

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Studij programa: Statybos ininerijos

1. Statybos ekonomikos studij objektas

Kauno technologijos universitetas, 2011

Paskaitos tikslas supaindinti studentus su statybos ekonomikos

Statybos ekonomika I Tema Statybos ekonomikos studij objektas

1. apibdinti statybos ekonomikos studij sistem;

Statybos ekonomika I Tema Statybos ekonomikos studij objektas

Tema Statybos ekonomikos studij objektas aktuali tuo, kad

Statybos ekonomika I Tema Statybos ekonomikos studij objektas

1.1. Statybos ekonomikos studij sistema

mons veiklos tikslas

STATYBOS PROJEKT KAINA

Statybos projekto kaina

Statybos ekonomika I Tema Statybos ekonomikos studij objektas

1.2. Statybos akos ypatumai ir jos

Tvarus statyb sektorius atlieka svarb vaidmen siekiant ilgalaikio ES tikslo 80

Statybos ekonomika I Tema Statybos ekonomikos studij objektas

1.2. Statybos akos ypatumai ir jos

Statybos ekonomika I Tema Statybos ekonomikos studij objektas

1.2. Statybos akos ypatumai ir jos ekonominiai

Dabartin padtis ir svarbiausi udaviniai:

Statybos ekonomika I Tema Statybos ekonomikos studij objektas

1.2. Statybos akos ypatumai ir jos ekonominiai

31, COM(2012) 433 final

Dabartin padtis ir svarbiausi udaviniai:

3. Maai anglies dioksido aplink iskiriani technologij ekonomika

Statybos ekonomika I Tema Statybos ekonomikos studij objektas

1.2. Statybos akos ypatumai ir jos ekonominiai

Dabartin padtis ir svarbiausi udaviniai:

Statybos ekonomika I Tema Statybos ekonomikos studij objektas

1.2. Statybos akos ypatumai ir jos ekonominiai

ioje strategijoje daugiausia dmesio skiriama penkiems pagrindiniams tikslams:

Statybos ekonomika I Tema Statybos ekonomikos studij objektas

1.2. Statybos akos ypatumai ir jos ekonominiai

1. Investicijoms palanki slyg krimas

1.2. Statybos akos ypatumai ir jos ekonominiai

2. Geresn statyb sektoriaus mogikj itekli baz

3. Efektyvesnis itekli naudojimas, didesnis aplinkosauginis veiksmingumas ir

Statybos ekonomika I Tema Statybos ekonomikos studij objektas

1.2. Statybos akos ypatumai ir jos ekonominiai

4. Statyb vidaus rinkos stiprinimas

Statybos ekonomika I Tema Statybos ekonomikos studij objektas

1.2. Statybos akos ypatumai ir jos ekonominiai

, Briuselis, 2012 07 31,

COM(2012) 433 final

Statybos ekonomika I Tema Statybos ekonomikos studij objektas

1.2. Statybos akos ypatumai ir jos ekonominiai

Statybos ekonomika I Tema Statybos ekonomikos studij objektas

Statybos ekonomika I Tema Statybos ekonomikos studij objektas

1.2. Statybos akos ypatumai ir jos ekonominiai

Verslo finansavimo organizavimas;

Ekonomins krizs laikotarpiu labiausiai nukentjo statyb sektorius.

Ypatingai statybos sektoriuje vyko: DU majimas ir nedarbas.

Tiesiogins usienio investicijos

2009 m. pabaigoje investuotojai patyr didelius nuostolius;

Einamosios sskaitos balansas blogja, tai takoja importas

2010m. BVP produkto augimo pagrindas ekspotras

preki eksportas 2010m. augo 32,8%;

Statybos ekonomika I Tema Statybos ekonomikos studij objektas

1.2. Statybos akos ypatumai ir jos ekonominiai

Infliacija preki ir paslaug kainos kyla, o pinig perkamoji galia krenta.

Ekonominiai rodikliai proc.

Statybos ekonomika I Tema Statybos ekonomikos studij objektas