Kompiuteriu formuojam dokument sudaro ne tik tekstas, bet ir papildomi

komponentai bei dokumento formavimo informacija. Konkreiame dokumente

nebtinai turi bti panaudojami visi elementai, taiau kompiuterin dokument
rengimo sistema turi galinti sudaryti bet kur i i element.

Fiziniai dokumento elementai: 1) failas, byla, rinkmena (file); 2) lapas, puslapis

(page); 3) eilut (line); 4) simbolis (symbol, character).
Simbolis maiausias struktros elementas, raomas dokument klaviatra
arba specialiomis komandomis. Pagrindins simboli charakteristikos: riftas,
dydis, stilius, spalva.
Eilut teksto dalis nuo kairiosios iki deiniosios parats. Jos ilgis ir auktis
daniausiai nustatomi automatikai pagal pastraipos charakteristikas.
Puslapis: dokumentas (nepriklausomai nuo to, ar jis bus spausdinamas
popieriuje, ar ne) yra skirstomas puslapius, kuriems bdingi tokie parametrai:
auktis ir plotis, teksto lauko dydis, parats, orientavimas, puslapins
antrats, puslapio numeris.
Rinkmena ( byla, failas). Tik i rinkmenos prievardio (.docx, .odt), jei jis
tinkamai parinktas, galima sprsti, kad tai dokumento rinkmena, nes visais
kitais poymiais dokument rinkmenos nesiskiria nuo kitos paskirties
rinkmen.

Loginiai dokumento elementai: 1) skyrius, sekcija (division, section); 2) pastraipa

(paragraph); 3) sakinys (sentence); 4) odis (word).
Logins struktros poiriu dokumentas sudarytas i skyri (sekcij), kurie
skirstomi pastraipas. Pastraipos yra sudarytos i sakini, o sakiniai i
odi.
odis simboli seka nuo vieno iki kito skyriklio.
Sakinys vieno ar keli odi seka, baigiama taku, klaustuku, auktuku ar
pastraipos pabaigos enklu.

Pastraipa viena ar kelios uraytos teksto eiluts, kuriose gali bti vienas ar
daugiau logikai susiet sakini. Kiekviena pastraipa pradedama rayti naujoje
eilutje.
Skyrius (sekcija) dokumento dalis, kurios visi puslapiai yra tokios paios
struktros (sutampa puslapi matmenys, parai dydiai ir kt.).

Galima iskirti ir papildomus loginius dokumento struktros elementus.

Pvz., turinys tai dokumento dali, skyri, poskyri pavadinim sraas kartu
su j pradios puslapi numeriais;
dalykin rodykl tai abclinis termin sraas su nurodytais puslapiais,
kuriuose terminai pavartoti.

Dokumento apimtis gali bti matuojama puslapiais (trumpi iki 10 puslapi,

vidutiniai iki 50 puslapi, ilgi - vir 50 puslapi) arba fail dydiu baitais.
Vienareikmio atitikmens tarp apimties baitais ir puslapi skaiiaus nra,
kadangi apimtis baitais gali labai padidti dl dokumento formavimo,
panaudot dokumente iliustracij.
Dokumento sudtingum nusako teksto formavimo sudtingumas, pieini,
diagram, matematini formuli ir terpt objekt kiekis. Kuo daugiau
netekstini komponent yra dokumente, tuo sunkiau j apdoroti.

Nors griet rib tarp i tip nra, taiau kiekvieno j dokumentai turi tik tam
tipui bding savybi. Pvz., ataskaitos , straipsni rinkiniai ir urnalai i kit
tip isiskiria ne tik savo apimtimi, bet ir tuo, kad juose gausiai naudojami
netekstiniai komponentai diagramos, pieiniai ir kt.

Tekstas uima vien dokumento sluoksn, tuo tarpu kiekvienas grafinis

objektas turi savo nuosav sluoksn. Grafiniai objektai gali bti dedami
(sluoksniuojami) vienas kito atvilgiu arba teksto atvilgiu. Pats pirmasis
dokument keltas objektas yra emiausiame sluoksnyje. Kiekvienas
papildomas objektas yra dedamas vienu sluoksniu aukiau. Paskutinysis
keltas objektas visada bna viruje. i sluoksni tvark galima keisti.
Skirtingose programose sluoksni kiekis gali skirtis.

Eilutiniai objektai yra teksto srauto dalimi ir gali judti kartu su tekstu.
Eilutinis lauymo bdas traukia grafin objekt eilut, o tai reikia, kad
grafiniai objektai elgiasi panaiai kaip tekstas ir juos galima perkelti taip, kaip ir
tekst. is bdas geriausiai veikia su maesniais objektais, kadangi jie maiau
suardo tekst.
Pozicionavimo rmelyje esanius objektus tekstas apgaubia i vis pusi.

Slanks objektai nra teksto srauto dalimi, nors kiekvienas j yra priritas prie
teksto pastraipos.
Jie neeina prast dokumento simboli sek ir gali bti idstyti bet kurioje
puslapio vietoje.
U teksto perkelia objekt u teksto ir rodo j pro tekst.
Prie tekst - perkelia objekt prie tekst ir udengia j.

Pieimo objektai sukuriami paties teksto doroklio rankiais.

Tekst dorokliai neturi ranki takini paveikslli sukrimui, todl jie keliami
dokument kaip ioriniai objektai, sukurti kitomis priemonmis (grafiniu
redaktoriumi, nuskenuoti, i skaitmenins kameros, ClipArt iliustracijos).

Visi grafiniai objektai turi kontr. Galima keisti kontro linijos stor, spalv,
piein.
Jei kontras udaras, jo vid galima nuspalvinti, padengti ornamentu, pieinio
fragmentu ir pan.
Atskirus objektus galima sujungti grup, vairiai juos sukomponuoti. Grup yra
daloma - sugrupuotus objektus vl galima atskirti.

Objektus galima kilnoti i vienos vietos kit, keisti j form, dyd, sukioti
ploktumoje, kopijuoti, dti vienus kitus arba perdengti.

Valdantys simboliai gali bti rodomi arba ne dokumente, jungiant arba

ijungiant Standard ranki juostos mygtuk Show/Hide .

Gerai sutvarkytame dokumente galima matyti aiki vidin struktr. Ilgi

dokumentai skirstomi skyrius, ie poskyrius ir t.t. Dokumento struktr rodo
antrats. Teksto pastraipa tampa atitinkamo lygio antrate, jei ji formuojama
naudojant standartinius stilius (Heading 1 Heading 9). Struktros perirai ir
redagavimui skirtas MS Word Outline reimas, jungiamas View.Outline arba
atitinkamu mygtuku lango apaioje, horizontalioje persukimo juostoje.
Struktros reime patogu dirbti su sudtiniais dokumentais. ie sudaryti i
vieno jungtinio (Master Document) ir bet kokio kiekio dalini (Subdocument)
dokument. Jie visi gali bti saugomi skirtinguose failuose. Jungtiniame
dokumente suformuojamos nuorodos dalini dokument failus. Daliniu gali
bti dokumentas, kuriame yra Heading stiliaus antrai.
prastu reimu visi dokumentai gali bti tvarkomi atskirai, nepriklausomai
vienas nuo kito.

Pastraipa - nebtinai tradicikai suprantama sakini grup. Tai gali bti tuia
eilut, bet koks tekstas, taip pat grafiniai objektai, sutvarkyti skirtingu bdu.
Nauja pastraipa sukuriama ir terpiamas pastraipos simbolis kiekvien kart,
paspaudus Enter (vesti) klavi.
Pradedant nauj pastraip, teksto doroklis nukopijuoja prie tai buvusios
pastraipos tvarkymo ypatybes pastraipos simbol naujoje pastraipoje.

Kai grafinis objektas yra slankus, jo prieraios valdymo simbolis vis laik yra
susietas su konkreia pastraipa. Jei pastraipa perkeliama kit viet puslapyje,
kartu keliamas ir prieraios simbolis, o tuo paiu gali bti keliamas ir grafinis
objektas. Tai priklauso, ar pats grafinis objektas buvo susietas su pastraipa, ar
su puslapiu. Jei grafinis objektas susietas su puslapiu, jo padtis puslapyje
nesikeis net ir keiiantis prieraios simbolio vietai puslapyje. Pastraip
perklus nauj puslap, visada kartu persikels ir prieraios simbolis, ir
susietas slankus grafinis objektas.
MS Word grafinio objekto susiejimas pastraipos ar puslapio atvilgiu
nustatomas Format Object arba Format Picture lange.
Grupuojant grafinius objektus, patartina, kad vis j prieraios simboliai bt
susieti su ta paia pastraipa.

Kiekvienas dokumentas sudarytas maiausiai i vienos sekcijos, kurioje gali

bti viena arba daugiau pastraip. Pagrindinis sekcij formatavimo meniu
Puslapio maketas. Puslapio parametrai. Liai. is simbolis gali bti
kopijuojamas taip pat, kaip ir pastraipos simbolis. Jei sekcijos simbolis
keliamas pastraipos vid, jis vienu metu atlieka ir sekcijos, ir pastraipos
simboli funkcijas. Bet toks klimas nerekomenduojamas. Taip pat patartina
mainti sekcij kiek dokumente.

Sekcijos skirtukai MS Word keliami vykdant komand Puslapio maketas.

Puslapio parametrai ir dalyje Liai pasirenkant norim skirtuko tip.

Panaudojant du sekcijos skirtukus (po pirmo ir antro skyri), buvo suformuotos

trys sekcijos, esanios viename puslapyje. Pakeitus antros sekcijos puslapio
padt gulsi, automatikai susiformavo trys puslapiai.

Panaudojant puslapio skirtuk (Page break), norimoje puslapio vietoje galima

vesti priverstin puslapio pabaig. Naujas puslapis turs tas paias parengtis,
kaip ir senasis.

Tekstas stulpeliais daniausiai dstomas urnaluose arba laikraiuose.

Dalijant tekst stulpelius, reikia nurodyti:
stulpeliais dstomo teksto srit;
stulpeli skaii;
stulpeli ploius;
tarpus tarp stulpeli.

Tabuliavimas tiksliai nusakyt pozicij pastraipos eilutje nustatymas ir

naudojimas. Atstumas tarp gretim toki pozicij vadinamas tabuliavimo
ingsniu (intervalu).
Daniausiai naudojami keturi tabuliavimo tipai: kairiojo, deiniojo, centruoto ir
deimtainio skyriklio ilyginimo. Tabuliavimo tipas nustato teksto ilyginimo
bd raant tekst tabuliavimo pozicijoje.

Kiekvienas Microsoft Word dokumentas yra pagrstas ablonu. ablonas tai

specialios paskirties dokumento pagrindini element idstymo projektas.

ablonas tai specialios paskirties dokumento pagrindini element idstymo

projektas
Dokument ablonai (Template)
Vartotojai danai dirba su specializuotais dokumentais: ataskaitomis, dalykiniais laikais,
pakvietimais ir pan. Vieno tipo dokumentai paprastai pasiymi panaiais arba vienodais
elementais, panaiu teksto apipavidalinimo stiliumi ir t.t. Todl tenka atlikti daug vienod
veiksm. Teksto redaktoriai leidia supaprastinti naujo dokumento ruoim silo special
ruoin ablon. ablonas tai specialios paskirties dokumento pagrindini
element idstymo projektas.
Dokumento ablonas - tai failas, kuriame yra tam dokumento tipui bdinga
informacija ir krimo priemons.
ablono duomenimis gali bti:
prastas tekstas, puslapini antrai ar ina informacija, pieiniai;
AutoText elementai, stiliai ir makrokomandos;
meniu komand rinkiniai, mygtuk juostos ir klavi kombinacijos.
ablono failo vardas turi specifin failo vardo pltin. ablono vardo pltinys iki Word 2003 dot, nuo Word2007 dotx.
ablonui automatikai parenkamas parai dydis, stilius, kiti dokumento formatai bei
reikiamos makrokomandos.
Bendro tipo dokumentams numatytas standartinis tuio lapo ablonas.

Jei dokumentas yra sukurtas pagal kit ablon nei Normal, dokumentas
neturi jokio ryio su Normal ablonu. Tada jokie Normal ablono stiliai neveikia
dokumento ir io ablono turinys neperkeliamas dokument. Jokios Normal
ablono puslapi parengtys taip pat neveikia dokumento. Naujas dokumentas
iuos dalykus paveldi i to ablono, pagal kur jis sukurtas.
Kitaip sakant, dokumentas perima stilius i pirminio ablono taip, kaip mons
paveldi genus. Kai dokumentas kuriamas, jo pirminio ablono stiliai yra
kopijuojami dokument. Nuo to momento, dokumentas turi prijim tik prie t
stili, kurie saugomi dokumente. Dokumentas negali naudoti daugiau pirminio
ablon stili taip, kaip mes negalim naudoti daugiau savo tv gen.

Pvz., tvai pirmiausia perduoda genus savo vaikui, o po to j aprpina kitais

dalykais (transportu, valgiu, skalbimo paslaugom).
Panaiai, Word ablonas pirmiausia suteikia stilius, turin ir puslapio parengtis
pavaldiam dokumentui, o vliau suteikia dokumentams kitus dalykus
(makrokomandas, autotekst, ranki juostas, sparij klavi derinius).
Word sutvarko tai automatikai.
Paymtina, kad makrokomandos, autotekstas, ranki juostos ir sparij
klavi deriniai ablone nra automatikai kopijuojami dokument, kai jis
kuriamas. Tuo skiriasi nuo darbo Excel skaiiuoklje, kur viskas i Excel
ablono nukopijuojama darbo knyg.

is ryio trkumas yra abipusis:

Dokumento pakeitimas nepakeis ablono, pagal kur jis sukurtas:
Js galite pakeisti dokumento parates, ir ie pakeitimai nepaveiks ablono.
Js galite pridti, imesti ar pakoreguoti dokumento stilius, ir tai ablono
nepakeis.
Pakeitus ablon, dokumentas, pagal kur jis sukurtas, nepasikeis:
Js galite pakeisti ablono parates, ir tai paveiks tik ateityje kuriamus naujus
dokumentus. Bet tai nepaveiks esam dokument, sukurt pagal ablon.
Js galite pridti, imesti ar pakoreguoti ablono stilius, ir tas pakeitimas
paveiks tik ateityje kuriamus dokumentus. Bet tai nekeis esam dokument.

Standartiniai Word programos ablonai suskirstyti grupes:

bendros paskirties,
laik ir faks,
ataskait,
kt.

Stiliumi vadinamas format rinkinys.

37

40

Stili krimas, modifikavimas ir naudojimas:

pagal teksto pavyzd,
stiliaus tvarkymo komandomis,
naudojant priemoni juostos mygtuk,
kopijuojami i vieno dokumento kit,
alinami i stili srao, keiiami j vardai.

42

45

46

Tekst dorokliai pagal savo galimybes atliekant anksiau ivardytus veiksmus

yra skirstomi tokias tris grupes.
Tekst redaktoriai suteikia maiausiai galimybi.
Daugiau galimybi turi odi procesoriai, stalins leidybos bei loginio
projektavimo sistemos.
Grietos ribos tarp i dorokli tip nra, galima skirti tik pagrindinius bruous.
Naujausios tekst redaktori versijos turi toki galimybi, kurios buvo bdingos
tik odi procesoriams, naujausios odi procesori versijos leidybos
sistemoms priskiriam savybi.

WYSIWYG (what you see is what you get) principu dirbantys tekst dorokliai
labai palengvina darb negudusiam vartotojui dokumento vaizdas ekrane
sutampa (nors ne visada 100%) su dokumento vaizdu popieriuje. Tai laikoma
viena i esmini teigiam tekst dorokli savybi.
Dirbant loginio projektavimo sistemomis, vartotojo dmesys daugiausia turi
bti sutelktas ne dokumento form, bet jo turin ir login struktr. Naudojant
ias sistemas, matomas dokumento vaizdas nesutampa su tuo, kas bus gauta
popieriuje.
Pvz., LaTeX auktos poligrafins kokybs technini bei mokslini dokument
rengimo sistema. Teksto idstymas lape, skyri bei poskyri antrats ir kt.
parenkama automatikai pagal dokumento tip. Sistema pati pasirpina, kad
skirtingi to paties hierarchinio lygio elementai bt apipavidalinami skirtingai.
Dokumento autorius gali keisti visk, bet tai daryti nerekomenduojama. LaTeX
nra WYSIWYG sistema, todl vis dokumento vaizd galima pamatyti tik
ispausdint popieriuje arba naudojantis specialiomis periros priemonmis.

48

Tekst redaktoriai suteikia maiausiai galimybi.

49

odi procesoriai plaiausiai naudojami tekst dorokliai. Paprastai jie gali

atlikti ir tekst redaktori funkcijas (t.y. vesti ir redaguoti tekst) bei
svarbiausias stalini leidybos sistem funkcijas: tvarkyti netekstini
komponent formatus ir formuoti dokumento puslapius.

50

51

Paios sudtingiausios yra stalins leidybos sistemos. Pagrindin j funkcija yra

puslapi formavimas, t. y. teksto, grafikos, nuotrauk, pieini ir pan.
idstymas puslapyje. Paprastai tokios sistemos gali vykdyti ir visas odi
procesori funkcijas, nors kai kurioms i j nepatogu rinkti ir redaguoti tekst.

Dl tekst dorokli gausos ir j galimybi supanajimo sunku parinkti dorokl

konkretiems darbams atlikti. Todl parenkant tekst dorokl, paprastai
atsivelgiama tam tikrus kriterijus.

54