EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS

REGLAMENTAS (EB) Nr. 593/2008

2008 m. birelio 17 d.
dl sutartinms prievolms taikytinos teiss (Roma I)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SJUNGOS TARYBA,

atsivelgdami Europos bendrijos steigimo sutart, ypa jos 61 straipsnio c punkt ir 67 straipsnio
5 dalies antr trauk,

atsivelgdami Komisijos pasilym,

atsivelgdami Ekonomikos ir socialini reikal komiteto nuomon,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos,

kadangi:

(1) Bendrija usibr tiksl puoselti bei pltoti laisvs, saugumo ir teisingumo erdv. Siekdama
palaipsniui sukurti i erdv, Bendrija turt imtis priemoni, susijusi su teisminiu
bendradarbiavimu tarptautinse civilinse bylose, kiek tokios priemons reikalingos tinkamam
vidaus rinkos veikimui.
(2) Pagal Sutarties 65 straipsnio b punkt ios priemons turt apimti ir tas priemones, kurios
skatina valstybse narse taikytin su teiss ir jurisdikcijos kolizija susijusi teiss norm
suderinamum.
(3) 1999 m. spalio 15 d. ir 16 d. Tampers susitikime Europos Vadov Taryba patvirtino, kad teismo
sprendim ir kit teismini institucij sprendim tarpusavio pripainimo principas yra teisminio
bendradarbiavimo civilinse bylose pagrindas, ir paragino Taryb bei Komisij priimti priemoni,
skirt iam principui gyvendinti, program.

(4) 2000 m. lapkriio 30 d. Taryba patvirtino bendr Komisijos ir Tarybos program dl teism
sprendim civilinse ir komercinse bylose tarpusavio pripainimo principo gyvendinimo
priemoni ( 3 ). Programoje nurodyta, kad su teiss kolizijos taisykli suderinimu susijusios
priemons palengvina teismo sprendim tarpusavio pripainim.
(5) 2004 m. lapkriio 5 d. Europos Vadov Tarybos priimtoje Hagos programoje ( 4 ) raginama
aktyviai tsti darb su sutartinmis prievolmis susijusi teiss kolizijos taisykli srityje (Roma I).
(6) Tam, kad bt utikrintas geresnis gino baigties nuspjamumas, teisinis tikrumas ir laisvas
teismo sprendim judjimas, tinkamas vidaus rinkos veikimas sukuria poreik, kad valstybi nari
teiss kolizijos taisykls nukreipt t pai nacionalin teis, nesvarbu kurioje valstybje yra
teismas, kuriame ikelta byla.
(7) io reglamento materialin taikymo sritis ir nuostatos turt atitikti 2000 m. gruodio 22 d.
Tarybos reglament (EB) Nr. 44/2001 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir
komercinse bylose pripainimo ir vykdym (Briuselis I) ir 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento
ir Tarybos reglament (EB) Nr. 864/2007 dl nesutartinms prievolms taikytinos teiss (Roma II).
(8) eimos santykiai turt apimti tvyst, santuok, svainyst ir onins linijos giminyst. 1
straipsnio 2 dalies nuoroda santykius, kurie turi panaias pasekmes kaip santuoka ir kiti eimos
santykiai, turt bti aikinama pagal valstybs nars, kurioje kreiptasi teism, teis.
(9) Prievols, kylanios i sakomj vekseli, eki, paprastj vekseli ir kit perleidiamj
priemoni, taip pat turt apimti konosamentus, taiau tik tiek, kiek i konosament kylanias
prievoles lemia j perleidiamas pobdis.
(10) Prievoles, kylanias i prie sutarties sudarym buvusi santyki, apima Reglamento (EB) Nr.
864/2007 12 straipsnis. Todl tokios prievols neturt patekti io reglamento taikymo srit.
(11) ali laisv pasirinkti taikytin teis turt bti vienas pagrindini teiss kolizijos taisykli,
susijusi su sutartinmis prievolmis, element.
(12) ali susitarimas suteikti vienam ar daugiau valstybs nars teism ar tribunol iimtin
jurisdikcij sprsti i sutarties kilusius ginus turt bti vienas i faktori, kuriuos atsivelgiama
nustatant, ar taikytinos teiss pasirinkimas buvo aikiai ireiktas.
(13) is reglamentas nedraudia alims nuorodos pagalba sutart traukti nevalstybin teiss
sistem arba tarptautin konvencij.
(14) Jei Bendrija tinkamu teiss aktu patvirtint materialines sutari teiss normas, skaitant
standartines nuostatas ir slygas, tai tokiame teiss akte gali bti numatyta, jog alys gali pasirinkti
taikyti tas taisykles.
(15) Jei taikytina teis pasirenkama ir visi kiti situacijai svarbs elementai yra ne toje valstybje,
kurios teis pasirinkta, tai taikytinos teiss pasirinkimas neturt trukdyti taikyti tos valstybs teiss
nuostat, nuo kuri sutartimi negalima nukrypti. i taisykl turt bti taikoma nepriklausomai nuo
to, ar pasirinkus taikytin teis pasirinktas teismas ar tribunolas. Kadangi esminiai pakeitimai,
palyginti su 1980 m. Konvencijos dl sutartinms prievolms taikytinos teiss (Romos konvencijos)
3 straipsnio 3 dalimi, nenumatomi, iame Reglamente esanti formuluot turt bti kuo labiau
suderinta su Reglamento (EB) Nr. 864/2007 14 straipsniu.

(16) Siekiant prisidti prie io reglamento bendro tikslo t. y. teisinio tikrumo Europos teisingumo
erdvje teiss kolizijos taisykls turt bti itin lengvai numatomos. Taiau teismams turt bti
palikta tam tikra galimyb savo nuoira nustatyti, kuri teis yra glaudiausiai susijusi su situacija.
(17) Kiek susij su taikytina teise, kai ji nepasirinkta, svokos paslaug teikimas ir preki
pardavimas turt bti aikinamos taip pat, kaip taikant Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 5
straipsn, kiek tas reglamentas taikomas preki pardavimui ir paslaug teikimui. Nors franizs ir
distribucijos sutartys pagal savo pobd yra sutartys dl paslaug, joms taikomos specialios
taisykls.
(18) Kiek susij su taikytina teise, kai ji nepasirinkta, daugiaals sistemos turt bti tos, kuriose
vykdoma prekyba, pavyzdiui, reguliuojamos rinkos ir daugiaals prekybos priemons, kaip
nurodyta 2004 m. balandio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dl
finansini priemoni rink 4 straipsnyje, neatsivelgiant tai, ar jos yra priklausomos nuo
pagrindins sandorio alies.
(19) Jei teis nepasirinkta, taikytina teis turt bti nustatoma remiantis tam tikro pobdio
sutariai nustatyta taisykle. Jei sutartis negali bti priskiriama jokiai i nurodyt kategorij arba jei
jos elementai patenka daugiau nei vien nustatyt kategorij, tai sutariai turt bti taikoma
valstybs, kurioje yra u tai sutariai bdingiausios pareigos vykdym atsakingos alies prasta
gyvenamoji vieta, teis. Jei sutart sudaro teisi ir prievoli, kurios gali bti priskirtos daugiau nei
vienai i nustatyt sutari kategorij, rinkinys, tai sutariai bdingiausios pareigos vykdymas
turt bti nustatomas pagal jos svarbiausi aspekt.
(20) Jei sutartis akivaizdiai glaudiau susijusi su kita valstybe nei nurodyta 4 straipsnio 1 ar 2
dalyje, nuostat ivengimo slygoje turt bti numatyta, kad turi bti taikoma tos kitos valstybs
teis. Siekiant nustatyti t valstyb, reikia, inter alia, atsivelgti, ar ta sutartis turi labai glaud ry
su kita sutartimi ar sutartimis.
(21) Nepasirinkus teiss, kai jos negalima nustatyti sutart priskiriant vienai i nustatyt kategorij
arba jei sutariai negalima taikyti valstybs, kurioje yra u sutariai bdingiausios pareigos
vykdym atsakingos alies prasta gyvenamoji vieta, teiss, sutariai turt bti taikoma valstybs,
su kuria ji glaudiausiai susijusi, teis. Siekiant nustatyti t valstyb, reikia, inter alia, atsivelgti, ar
ta sutartis turi labai glaud ry su kita sutartimi ar sutartimis.
(22) Preki veimo sutari aikinimo atveju nesiekiama i esms pakeisti Romos konvencijos 4
straipsnio 4 dalies treio sakinio. Taigi frachtavimo vienai jr kelionei sutartis ir kitos sutartys,
kuri pagrindinis tikslas yra preki veimas, yra laikomos preki veimo sutartimis. iame
reglamente svoka siuntjas turt reikti asmen, kuris sudaro preki veimo sutart su veju, o
svoka vejas turt reikti sutarties al, kuri prisiima sipareigojim veti prekes,
nepriklausomai nuo to, ar prekes vea ji pati, ar ne.
(23) Sutari su alimis, kurios laikomos silpnesnmis, atveju tos alys turt bti apsaugotos toki
teiss kolizijos taisykli, kurios ioms alims yra palankesns nei bendrosios normos.
(24) Vartojimo sutari atveju kolizijos taisykl turt padti sumainti gin, danai dl nedideli
sum, isprendimo ilaidas ir atsivelgti nuotolins prekybos metod raid. Siekiant
suderinamumo su Reglamentu (EB) Nr. 44/2001, turi bti daroma nuoroda susietos veiklos
svok, kaip vartotoj apsauganios priemons taikymo slyg, kuri turi bti vienodai aikinama
Reglamente (EB) Nr. 44/2001 ir iame reglamente, turint omenyje tai, kad bendroje Tarybos ir

Komisijos deklaracijoje dl Reglamento (EB) Nr. 44/2001 15 straipsnio tvirtinama, jog norint, kad
bt taikoma 15 straipsnio 1 dalies c pastraipa, mon turi susieti savo veikl su valstybe nare,
kurioje yra vartotojo gyvenamoji vieta, arba su keliomis valstybmis, skaitant t valstyb nar, o
sutartis turi bti priskiriama tokios veiklos sriiai. ioje deklaracijoje taip pat primenama, kad vien
to, kad tam tikra interneto svetain bt prieinama, neutenka, kad bt taikomas 15 straipsnis;
reikia, kad ioje interneto svetainje bt raginama sudaryti nuotolines sutartis ir kad sutartis i
tikrj bt sudaryta nuotoliniu bdu bet kokiomis priemonmis. iuo atvilgiu interneto svetainje
vartojama kalba ar valiuta nelaikomos reikmingomis aplinkybmis.
(25) Vartotojai turt bti apsaugoti pagal j prastos gyvenamosios vietos valstybs teiss normas,
nuo kuri sutartimi negali bti nukrypstama, su slyga, kad vartojimo sutartis buvo sudaryta
verslininkui vykdant komercin arba profesin veikl toje valstybje. Tokia pati apsauga turt bti
utikrinta tuomet, kai verslininkas nevykdo komercins ar profesins veiklos vartotojo prastos
gyvenamosios vietos valstybje, taiau bet kokiu bdu nukreipia savo veikl t valstyb ar kelias
valstybes, tarp kuri yra ta valstyb, ir sutartis buvo sudaryta vykdant toki veikl.
(26) iame reglamente finansinms paslaugoms, tokioms kaip investicins paslaugos bei veikla ir
pagalbins paslaugos, kurias verslininkai teikia vartotojams, kaip nurodyta Direktyvos 2004/39/EB
I priedo A ir B skirsniuose, ir sutartims dl kolektyvinio investavimo subjekt investicini vienet
pardavimo, nepriklausomai nuo to, ar joms taikoma 1985 m. gruodio 20 d. Tarybos direktyva
85/611/EEB dl statym ir kit teiss akt, susijusi su kolektyvinio investavimo perleidiamus
vertybinius popierius subjektais (KIAVPS), derinimo, turt bti taikomas io reglamento 6
straipsnis. Todl tais atvejais, kai daroma nuoroda perleidiam vertybini popieri emisijos ar
silymo visuomenei slygas arba kolektyvinio investavimo subjekt investicini vienet
pasiraymo ar ipirkimo slygas, nuorodoje turt bti nurodyti visi aspektai, pagal kuriuos
emitentas arba silantysis subjektas sipareigoja vartotojo atvilgiu, taiau neturt bti traukti
aspektai, susij su finansini paslaug teikimu.
(27) Reikt numatyti vairi iimi, taikom bendrosioms normoms dl taikytinos teiss
pasirinkimo vartojimo sutari atveju. Pagal vien i mintj iimi bendrosios normos neturi
bti taikomos sutartims, susijusioms su daiktine teise nekilnojamj turt arba nekilnojamojo turto
nuoma, iskyrus sutartis, susijusias su teise tam tikru laiku naudotis nekilnojamaisiais daiktais, kaip
apibrta 1994 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/47/EB dl pirkj
apsaugos, susijusios su teiss tam tikru laiku naudotis nekilnojamaisiais daiktais pirkimo sutari
tam tikrais aspektais.
(28) Svarbu utikrinti, kad teisms ir prievolms, sudaranioms finansin priemon, nebt
taikomos vartojimo sutartims taikytinos bendrosios teiss normos, kadangi dl to kiekvienai ileistai
priemonei galt tekti taikyti skirting teis, tokiu bdu pakeiiant j pobd ir ukertant keli j
silymui ir prekybai jomis kaip keiiamomis tarpusavyje. Analogikai, ileidus arba silant tokias
priemones, sutartiniams emitento arba silytojo ir vartotojo santykiams nebtinai turt bti
privalomai taikoma vartotojo prastos gyvenamosios vietos valstybs teis, kadangi btina utikrinti
emisijos arba silymo slyg darnum. Tas pats principas turt bti taikomas daugiaalms
sistemoms, kurias apima 4 straipsnio 1 dalies h punktas ir kuri atvilgiu turt bti utikrinta, kad
vartotojo prastos gyvenamosios vietos valstybs teis netrukdys taikyti teiss norm, taikom
sutartims, sudarytoms tose sistemose arba su t toki sistem operatoriumi.
(29) iame reglamente nuorodos teises ir pareigas, susijusias su perleidiam vertybini popieri
emisijos, silymo visuomenei arba vieo pasilymo perimti slygomis bei su kolektyvinio
investavimo subjekt investicini vienet pasiraymo ar ipirkimo slygomis, turt, inter alia,

apimti vertybini popieri arba investicini vienet paskirstymo slygas, teises tais atvejais, kai
pateikiama praym leisti sigyti didesn nei silomas vertybini popieri kiek, atsisakymo teises ir
panaius su pasilymu susijusius klausimus, taip pat klausimus, nurodytus 10, 11, 12 ir 13
straipsniuose, taip utikrinant, kad visiems atitinkamiems sutartiniams pasilymo, pagal kur
emitentas arba silantysis subjektas sipareigoja vartotojo atvilgiu, aspektams bt taikoma ta pati
teis.
(30) io reglamento tikslais finansins priemons ir perleidiami vertybiniai popieriai atitinka
direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnyje nurodytas priemones.
(31) Jokios io reglamento nuostatos neturt daryti takos formalaus susitarimo, laikomam sistema
pagal 1998 m. gegus 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/26/EB dl atsiskaitym
baigtinumo mokjim ir vertybini popieri atsiskaitym sistemose 2 straipsnio a punkt, veikimui.
(32) Atsivelgiant ypating veimo sutari ir draudimo sutari pobd, specialiomis nuostatomis
turt bti utikrintas tinkamas keleivi ir draudj apsaugos lygis. Todl 6 straipsnis neturt bti
taikomas mintoms ypatingoms sutartims.
(33) Jei pagal draudimo sutart, kuri neapima didels rizikos, apdraudiama daugiau nei viena
rizika, i kuri bent viena yra daugiau nei vienoje valstybje narje ir bent viena rizika yra treiojoje
valstybje, tai specialios su draudimo sutartimis susijusios io reglamento taisykls turt bti
taikomos tik tai rizikai ar rizikoms, kurios gali kilti atitinkamoje valstybje narje arba valstybse
narse.
(34) Taisykl dl individualios darbo sutarties neturt daryti poveikio valstybs, kuri
komandiruotas darbuotojas, virenyb turinioms privalomoms nuostatoms, kaip numatyta 1996 m.
gruodio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/71/EB dl darbuotoj komandiravimo
paslaug teikimo sistemoje .
(35) Darbuotojai neturt prarasti apsaugos, jiems suteikiamos nuostatomis, nuo kuri negali bti
nukrypstama susitarimu arba gali bti nukrypstama tik j naudai.
(36) Individuali darbo sutari atveju darbo atlikimas kitoje alyje turt bti laikomas laikinu, jei
manoma, kad darbuotojas, vykds savo uduotis usienyje, toliau ts veikl kilms alyje. Naujos
darbo sutarties sudarymas su pirmuoju darbdaviu arba su darbdaviu, priklausaniu tai paiai moni
grupei, kaip ir pirmasis darbdavys, neturt kliudyti darbuotojo laikyti laikinai atliekaniu darb
kitoje alyje.
(37) Atsivelgiant vieuosius interesus, valstybi nari teismams galima suteikti galimyb
iskirtinmis aplinkybmis taikyti iimtis, pagrstas vieja tvarka ir viresnmis privalomomis
nuostatomis. Svok viresns privalomos nuostatos reikia skirti nuo svokos nuostatos, nuo
kuri sutartimi negali bti nukrypstama, ir ji turt bti formuluojama riboiau.
(38) Savanoriko reikalavim perleidimo kontekste terminas santykiai turt aikiai reikti, kad
tose teiss sistemose, kuriose nuosavybs aspektai nagrinjami atskirai nuo prievolini aspekt, 14
straipsnio 1 dalis taip pat taikoma ir perleidimo aspektams, susijusiems su perleidjo ir permjo
nuosavybe. Taiau terminas santykiai neturt bti suprantamas kaip susijs su bet kokiais
galimais perleidjo ir permjo santykiais. Vis pirma is terminas neturt apimti preliminari
klausim, susijusi su savanoriku perleidimu ar sutartine subrogacija. is terminas turt grietai

apsiriboti aspektais, tiesiogiai susijusiais su atitinkamu savanoriku perleidimu arba sutartine

subrogacija.
(39) Siekiant teisinio tikrumo, turt bti pateiktas aikus prastos gyvenamosios vietos
apibrimas, ypa moni ir kit subjekt, turini arba neturini juridinio asmens status,
atvilgiu. Prieingai nei Reglamento (EB) Nr. 44/2001 60 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyti trys
kriterijai, teiss kolizijos taisykl turt apsiriboti vienu kriterijumi, antraip alys negalt numatyti
j ginui taikytinos teiss.
(40) Reikt vengti situacij, kai kolizins teiss normos isklaidomos keliuose dokumentuose ir
skiriasi. Taiau is reglamentas nepanaikina galimybs su sutartinmis prievolmis susijusias teiss
kolizijos taisykles traukti Bendrijos teiss nuostatas, susijusias su konkreiais dalykais.
is reglamentas neturt daryti takos kit teiss akt, nustatani taisykles, skirtas prisidti prie
tinkamo vidaus rinkos veikimo, taikymui, jei jie negali bti taikomi kartu su teise, nustatyta pagal
io reglamento teiss normas. Pagal io reglamento teiss normas pasirinktos taikytinos teiss
nuostat taikymas neturt riboti laisvo preki ir paslaug judjimo, reglamentuojamo Bendrijos
teiss aktais, pavyzdiui, 2000 m. birelio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2000/31/EB dl kai kuri informacins visuomens paslaug, ypa elektronins komercijos, teisini
aspekt vidaus rinkoje (Elektronins komercijos direktyva) ( 30 ).
(41) Valstybi nari prisiimt tarptautini sipareigojim laikymasis reikia, kad is reglamentas
neturt daryti takos tarptautinms konvencijoms, kuri alimis io reglamento primimo metu yra
viena ar kelios valstybs nars. Siekdama utikrinti geresn
galimyb susipainti su iomis teiss normomis, Komisija, remdamasi valstybi nari perduota
informacija, turt paskelbti atitinkam konvencij sra Europos Sjungos oficialiajame
leidinyje.
(42) Komisija pateiks pasilym Europos Parlamentui ir Tarybai dl procedr ir slyg, pagal
kurias atskirais ir iimtiniais atvejais valstybs nars turt teis dertis ir savo vardu sudaryti
susitarimus su treiosiomis alimis dl atskir sektori klausim, kuriuos bt trauktos nuostatos
dl sutartinms prievolms taikytinos teiss.
(43) Kadangi io reglamento tikslo valstybs nars negali deramai pasiekti ir kadangi dl io
reglamento masto ir poveikio, to tikslo bt geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5
straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame
straipsnyje nustatyt proporcingumo princip iuo reglamentu nevirijama to, kas btina mintam
tikslui pasiekti.
(44) Pagal prie Europos Sjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridto Protokolo
dl Jungtins Karalysts ir Airijos pozicijos 3 straipsn Airija prane apie savo pageidavim
dalyvauti priimant ir taikant reglament.
(45) Pagal prie Europos Sjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridto Protokolo
dl Jungtins Karalysts ir Airijos pozicijos 1 ir 2 straipsn ir nedarant poveikio minto protokolo 4
straipsnio taikymui, Jungtin Karalyst nedalyvauja priimant reglament ir neprivalo vykdyti su
juo susijusi sipareigojim ar jo taikyti.

(46) Pagal prie Europos Sjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridto Protokolo
dl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant reglament ir neprivalo
vykdyti su juo susijusi sipareigojim ar jo taikyti,

PRIM REGLAMENT:

I SKYRIUS
TAIKYMO SRITIS
1 straipsnis
Materialin taikymo sritis
1. is reglamentas teiss kolizijos atvejais taikomas sutartinms prievolms civilinse ir
komercinse bylose.
Jis netaikomas fiskaliniams, muit ir administraciniams klausimams.

2. is reglamentas netaikomas:
a) klausimams, susijusiems su fizini asmen statusu ar veiksnumu, nedarant poveikio 13
straipsniui;
b) prievolms, kylanioms i eimos santyki ir santyki, kurie pagal jiems taikytin teis laikomi
turiniais panaias pasekmes, skaitant ilaikymo prievoles;
c) prievolms, kylanioms i sutuoktini turto reimo, santyki, kurie pagal jiems taikytin teis
laikomi turiniais panaias pasekmes santuok, turto reimo, i testament ir paveldjimo;
d) prievolms, atsirandanioms i sakomj vekseli, eki, paprastj vekseli ir kit
perleidiam priemoni, jei i i kit perleidiam priemoni kylanias prievoles lemia j
perleidiamas pobdis;
e) arbitrainiams susitarimams ir susitarimams dl teismo pasirinkimo;
f) klausimams, kuriuos reglamentuoja moni ir kit juridinio asmens status turini ar neturini
subjekt teis, pavyzdiui, moni ir kit juridinio asmens status turini ar neturini subjekt
steigimui, registruojant ar kitokiu bdu, veiksnumui, vidaus organizacijai ar likvidavimui bei
organ nari ir dalyvi asmeninei atsakomybei u mons ar subjekto prievoles;

g) klausimui, ar galiotinis gali pareigoti atstovaujamj, ir ar organas gali pareigoti mon ar

juridinio asmens status turint ar neturint subjekt treij ali atvilgiu;
h) trest steigimui ir santykiams, kylantiems tarp j steigj, valdytoj ir naudos gavj;
i) prievolms, kylanioms i santyki iki sutarties sudarymo;
j) draudimo sutartims, sudaromoms organizacij, kurios netrauktos 2002 m. lapkriio 5 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/83/EB dl gyvybs draudimo ( 31 ) 2 straipsnyje
pateikt moni sra, veiklos metu siekiant utikrinti samdomiems ar savarankikai dirbantiems
asmenims, priklausantiems monei ar j grupei arba vienai profesinei grupei ar kelioms i j, skirtas
imokas, moktinas mirties atveju arba kilus pavojui gyvybei, netekus darbo ar sumajus jo
krviui, dl darbe gytos ligos arba vykus nelaimingam atsitikimui darbe.
3. Nedarant poveikio 18 straipsniui, is reglamentas netaikomas rodymams ir teismo procesui.
4. iame reglamente valstyb nar visos valstybs nars, kurioms taikomas is reglamentas.
Taiau 3 straipsnio 4 dalyje ir 7 straipsnyje is terminas reikia visas valstybes nares.
2 straipsnis
Visuotinis taikymas
iame reglamente nurodyta teis taikoma net jei i teis nra valstybs nars teis.

II SKYRIUS
VIENODOS TAISYKLS
3 straipsnis
Pasirinkimo laisv
1. Sutariai taikoma ali pasirinkta teis. Pasirinkimas turi bti tiksliai ireiktas ar aikiai
parodytas sutarties slygomis arba bylos aplinkybmis. alys gali pasirinkti visai sutariai ar tik jos
daliai taikytin teis.
2. alys gali bet kuriuo metu susitarti sutariai taikyti kit teis, nei pagal pirmesn ali
pasirinkim pagal straipsn ar kitas io reglamento nuostatas taikyta teis. Pakeitimai dl
taikytinos teiss, padaryti po sutarties sudarymo, neturi takos formaliam jos galiojimui pagal 11
straipsn ir negali neigiamai paveikti treij ali teisi.
3. Tais atvejais, kai visi kiti situacijai svarbs elementai pasirinkimo metu yra kitoje valstybje nei
ta, kurios teis pasirinkta, ali pasirinkimas neturi kliudyti taikyti tos kitos valstybs teiss
nuostat, nuo kuri negali bti nukrypstama sutartimi.
4. Tais atvejais, kai visi kiti situacijai svarbs elementai pasirinkimo metu yra vienoje ar keliose
valstybse narse, ali pasirinkta kita nei valstybs nars taikytina teis tinkamais atvejais neturi

kliudyti taikyti Bendrijos teiss nuostat, kaip jos gyvendinamos gino nagrinjimo vietos
valstybje narje, nuo kuri negali bti nukrypstama susitarimu.
5. ali susitarimo dl taikytinos teiss pasirinkimo buvimas ir galiojimas nustatomas pagal 10, 11
ir 13 straipsni nuostatas.
4 straipsnis
Teis, taikytina alims nepasirinkus sutarties teiss
1. Tiek, kiek alys nepasirinko sutariai taikytinos teiss pagal 3 straipsn, ir nedarant poveikio 58
straipsni taikymui, sutariai taikytina teis nustatoma taip:
a) preki pardavimo sutariai taikoma pardavjo prastos gyvenamosios vietos valstybs teis;
b) paslaug teikimo sutariai taikoma paslaug teikjo prastos gyvenamosios vietos valstybs teis;
c) sutariai, susijusiai su daiktine teise nekilnojamj turt arba su nekilnojamojo turto nuoma,
taikoma turto buvimo vietos valstybs teis;
d) nepaisant c punkto, nekilnojamojo turto nuomos laikinam asmeniniam naudojimui ne ilgiau nei
eiems mnesiams i eils, sutariai taikoma nuomotojo prastos gyvenamosios vietos valstybs
teis, jei nuomininkas yra fizinis asmuo, kurio prasta gyvenamoji vieta yra toje paioje valstybje;
e) franizs sutariai taikoma franizs gavjo prastos gyvenamosios vietos valstybs teis;
f) distribucijos sutariai taikoma distributoriaus prastos gyvenamosios vietos valstybs teis;
g) preki pardavimo aukcione sutariai taikoma aukciono vietos valstybs teis, jei t viet galima
nustatyti;
h) sutariai, sudarytai daugiaalje sistemoje, kuri apjungia arba padeda apjungti daugiaalius
treij ali interesus pirkti ir parduoti finansines priemones, kaip apibrta Direktyvos
2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 17 punkte, ir tai atlieka laikantis nediskriminuojani taisykli bei
taikant vien teis, taikoma btent ta teis.
2. Jei sutarties neapima 1 dalis arba jei sutarties elementams bt taikomas daugiau nei vienas i 1
dalies ah punkt, tai sutariai taikoma alies, turinios vykdyti tai sutariai bdingiausi pareig,
prastos gyvenamosios vietos valstybs teis.
3. Jei pagal visas bylos aplinkybes aiku, kad sutartis yra akivaizdiai glaudiau susijusi su kita
valstybe nei nurodyta 1 ar 2 dalyje, taikoma tos kitos valstybs teis.
4. Kai taikytinos teiss nemanoma nustatyti pagal 1 ar 2 dal, sutariai taikoma valstybs, su kuria
ji glaudiausiai susijusi, teis.
5 straipsnis
Veimo sutartys

1. Tiek, kiek preki veimo sutariai taikytina teis nepasirinkta pagal 3 straipsn, sutariai taikoma
vejo prastos gyvenamosios vietos valstybs teis, jei gavimo vieta arba pristatymo vieta, arba
siuntjo prasta gyvenamoji vieta taip pat yra toje valstybje. Jei ie reikalavimai nevykdyti,
taikoma ali sutartos pristatymo vietos valstybs teis.
2. Tiek, kiek keleivi veimo sutariai taikytina teis nepasirinkta pagal antr pastraip, sutariai
taikoma keleivio prastos gyvenamosios vietos valstybs teis, jei ivykimo vieta arba paskirties
vieta yra toje valstybje. Jei ie reikalavimai nevykdyti, taikoma vejo prastos gyvenamosios
vietos valstybs teis.
Pagal 3 straipsn alys gali pasirinkti keleivi veimo sutariai taikom teis tik tos valstybs,
kurioje yra:
a) keleivio prasta gyvenamoji vieta; arba
b) vejo prasta gyvenamoji vieta; arba
c) vejo centrins administracijos vieta; arba
d) ivykimo vieta; arba
e) paskirties vieta.
3. Jei i vis bylos aplinkybi aiku, kad sutartis, nesant pasirinktos teiss, yra akivaizdiai
glaudiau susijusi su kita valstybe nei nurodyta 1 ar 2 dalyse, turi bti taikoma tos kitos valstybs
teis.
6 straipsnis
Vartojimo sutartys
1. Nedarant poveikio 5 ir 7 straipsni taikymui, sutariai, sudarytai tarp fizinio asmens, siekianio
tiksl, kurie gali bti laikomi nesusijusiais su jo darbu ar profesine veikla (vartotojas), ir kito
asmens, atliekanio savo darb arba vykdanio profesin veikl, (profesionalas), taikoma vartotojo
prastos gyvenamosios vietos valstybs teis, jei profesionalas:
a) vykdo komercin ar profesin veikl vartotojo prastos gyvenamosios vietos valstybje; arba
b) bet kokiomis priemonmis kreipia i veikl t valstyb ar kelias valstybes, tarp kuri yra ta
valstyb,
ir ta sutartis patenka tokios veiklos srit.
2. Nepaisant 1 dalies, alys, laikydamosi 3 straipsnio, gali pasirinkti 1 dalies reikalavimams
atitinkaniai sutariai taikytin teis. Taiau toks pasirinkimas negali atimti i vartotojo apsaugos,
kuri jam teikia nuostatos, nuo kuri negalima nukrypti susitarimu pagal teis, kuri nepasirinkus
teiss bt taikoma 1 dalies pagrindu.
3. Jei 1 dalies a arba b punkto reikalavimai nevykdyti, vartotojo ir profesionalo sutariai taikytina
teis nustatoma pagal 3 ir 4 straipsnius.

4. 1 ir 2 dalys netaikomos:
a) paslaug teikimo sutartims, kai paslaugos vartotojui turi bti teikiamos tik kitoje valstybje nei jo
prastos gyvenamosios vietos valstyb;
b) veimo sutariai, iskyrus sutart, susijusi su 1990 m. birelio 13 d. Tarybos direktyvoje
90/314/EEB dl kelioni, atostog ir organizuot ivyk paket ( 32 ) apibrtais kelioni paketais;
c) sutariai, susijusiai su daiktine teise nekilnojamj turt arba nekilnojamojo turto nuoma,
iskyrus sutart, susijusi su teise tam tikru laiku naudotis nekilnojamaisiais daiktais, kaip apibrta
Direktyvoje 94/47/EB;
d) teisms ir pareigoms, sudaranioms finansin priemon, ir teisms ir pareigoms, sudaranioms
perleidiam vertybini popieri ileidimo, silymo visuomenei arba vieo pasilymo perimti, taip
pat kolektyvinio investavimo subjekt investicini vienet pasiraymo ar ipirkimo slygas, kiek i
veikla nesudaro finansini paslaug teikimo;
e) sutartims, sudarytoms sistemoje, kuri apima io reglamento 4 straipsnio 1 dalies h punktas.
7 straipsnis
Draudimo sutartys
1. is straipsnis taikomas 2 dalyje nurodytoms sutartims, nepriklausomai nuo to, ar draudiama
rizika yra valstybje narje, taip pat visoms kitoms draudimo sutartims, kuriomis draudiama rizika
yra valstybi nari teritorijoje. Jis netaikomas perdraudimo sutartims.
2. Draudimo sutariai, kuria apdraudiama didel rizika, kaip apibrta 1973 m. liepos 24 d.
Pirmosios Tarybos direktyvos 73/239/EEB dl statym ir kit teiss akt, susijusi su tiesioginio
draudimo, iskyrus gyvybs draudim, veiklos pradjimu ir vykdymu, derinimo ( 33 ) 5 straipsnio d
punkte, taikoma ali pagal io reglamento 3 straipsn pasirinkta teis.
Tiek, kiek alys nepasirinko taikytinos teiss, draudimo sutariai taikoma draudiko prastos
gyvenamosios vietos valstybs teis. Jei konkreiu atveju i vis aplinkybi paaikja, kad sutartis
akivaizdiai glaudiau susijusi su kita valstybe, taikoma tos kitos valstybs teis.
3. Draudimo sutari, kuri neapima 2 dalis, atveju alys pagal 3 straipsn gali pasirinkti taikyti tik
i teis:
a) bet kurios valstybs nars, kurioje sutarties sudarymo metu yra draudimo rizika, teis;
b) draudjo prastos gyvenamosios vietos valstybs teis;
c) gyvybs draudimo sutari atveju draudjo pilietybs valstybs nars teis;
d) draudimo sutari, kuriomis apdraudiama rizika, apribota vykiais vienoje valstybje narje,
kitoje nei kurioje yra draudimo rizika, tos valstybs nars teis;
e) jei draudjas, turdamas sutart, kuri apima i dalis, vykdo komercin, pramons arba laisvj
profesij veikl, ir draudimo sutartis apima dvi ar daugiau rizik, susijusi su ta veikla ir esani

skirtingose valstybse narse, bet kurios i i valstybi nari teis arba draudjo prastos
gyvenamosios vietos valstybs teis.
Kai a, b ir e punktuose numatytais atvejais atitinkamos valstybs nars suteikia didesn laisv
pasirinkti draudimo sutariai taikytin teis, alys gali ta laisve pasinaudoti.
Tiek, kiek pagal i dal alys nepasirinko taikytinos teiss, sutariai taikoma valstybs nars,
kurioje sutarties sudarymo metu yra rizika, teis.
4. Kai valstyb nar nustato pareig apsidrausti nuo tam tikr rizik, jas apimanioms draudimo
sutartims taikomos ios papildomos taisykls:
a) draudimo sutartis nra pareigos apsidrausti vykdymas, jei ji neatitinka pareig nustaiusios
valstybs nars numatyt tam draudimui taikom specifini nuostat. Jei valstybs nars, kurioje
yra draudimo rizika, teis prietarauja valstybs nars, nustaiusios pareig apsidrausti, teisei, tai
virenyb turi pastarosios valstybs nars teis;
b) nukrypdama nuo 2 ir 3 dali valstyb nar gali nustatyti, kad draudimo sutariai taikoma pareig
apsidrausti nustaiusios valstybs nars teis.
5. 3 dalies treios pastraipos ir 4 dalies tikslais, jei sutartis apima rizik, esani daugiau nei vienoje
valstybje narje, sutartis laikoma sudarania kelias sutartis, kuri kiekviena susijusi tik su viena
valstybe nare.
6. io straipsnio tikslais, valstyb, kurioje yra rizika, nustatoma pagal 1988 m. birelio 22 d.
Antrosios Tarybos direktyvos 88/357/EEB dl statym ir kit teiss akt, susijusi su tiesioginiu
draudimu, iskyrus gyvybs draudim, derinimo, apibrianios nuostatas, padedanias veiksmingai
naudotis laisve teikti paslaugas ( 34 ) 2 straipsnio d punkt, o gyvybs draudimo atveju valstyb,
kurioje yra rizika, yra valstyb, kurioje prisiimtas sipareigojimas, kaip apibrta Direktyvos
2002/83/EB 1 straipsnio 1 dalies g punkte.
8 straipsnis
Individualios darbo sutartys
1. Individualiai darbo sutariai taikoma pagal 3 straipsn ali pasirinkta teis. Taiau toks teiss
pasirinkimas negali atimti i darbuotojo apsaugos, kuri jam teikia nuostatos, nuo kuri negalima
nukrypti susitarimu pagal teis, kuri nepasirinkus teiss bt taikoma io straipsnio 2, 3 ir 4 dali
pagrindu.
2. Tiek, kiek alys nepasirinko individualiai darbo sutariai taikytinos teiss, sutariai taikoma teis
valstybs, kurioje, o jei i slyga netenkinama i kurios, darbuotojas vykdydamas sutart prastai
atlieka darb, teis. Laikoma, kad valstyb, kurioje prastai atliekamas darbas, nepasikeit, jei
darbuotas laikinai dirba kitoje valstybje.
3. Jei taikytinos teiss nemanoma nustatyti pagal 2 dal, sutariai taikoma valstybs, kurioje yra
darbuotoj darbinusio verslo vieta, teis.
4. Jei i aplinkybi visumos paaikja, kad sutartis glaudiau susijusi su kita valstybe nei nurodyta 2
ar 3 dalyse, taikoma tos kitos valstybs teis.

9 straipsnis
Viresns privalomos nuostatos
1. Viresns privalomos nuostatos yra nuostatos, kuri laikymsi valstyb laiko itin svarbiu jos
viej interes, pavyzdiui, politins, socialins ar ekonomins sandaros, apsaugai tiek, kad jos
taikomos visais atvejais, kuriuos jos apima, neatsivelgiant pagal reglament sutariai taikytin
teis.
2. Jokios io reglamento nuostatos negali riboti gino nagrinjimo vietos teiss viresni privalom
nuostat taikymo.
3. Valstybs, kurioje turi bti arba buvo vykdomos i sutarties kylanios prievols, teisje
numatytos viresns privalomos nuostatos, gali bti taikomos tiek, kiek pagal ias viresnes
privalomas nuostatas sutarties vykdymas yra neteistas. Sprendiant, ar taikyti tas nuostatas, turi
bti atsivelgiama j pobd ir tiksl bei j taikymo arba netaikymo pasekmes.
10 straipsnis
Sutikimas ir turinio galiojimas
1. Sutarties ar bet kurios jos slygos egzistavimas ir galiojimas nustatomas pagal teis, kuri bt jai
taikoma pagal reglament, jei sutartis ar slyga galiot.
2. Taiau, siekdama rodyti, kad nedav sutikimo, alis gali remtis savo prastos gyvenamosios
vietos valstybs teise, jei i aplinkybi paaikja, kad nagrinti ios alies elgesio pasekmes pagal 1
dalyje nurodyt teis yra nepagrsta.
11 straipsnis
Formalus galiojimas
1. Sutartis, sudaryta asmen, kurie arba kuri atstovai sutarties sudarymo metu yra toje paioje
valstybje, formaliai galioja, jei ji atitinka formos reikalavimus pagal teis, kuri pagal reglament
taikoma sutarties turiniui, arba pagal jos sudarymo vietos valstybs teis.
2. Sutartis, sudaryta tarp asmen, kurie arba kuri atstovai sutarties sudarymo metu yra skirtingose
valstybse, formaliai galioja, jei atitinka formos reikalavimus pagal teis, kuri pagal reglament
taikoma jos turiniui, arba pagal vienos i valstybi, kurioje sutarties sudarymo metu yra bet kuri i
ali arba jos atstovas, teis, arba pagal valstybs, kurioje tuo metu buvo bet kurios i ali prasta
gyvenamoji vieta, teis.
3. Vienaalis veiksmas, kuriuo siekiama teisini pasekmi sudarytai ar ketinamai sudaryti sutariai,
formaliai galioja, jei atitinka formalius reikalavimus pagal teis, kuri pagal reglament taikoma ar
bt taikoma sutarties turiniui, arba pagal veiksmo atlikimo vietos valstybs teis, arba pagal teis
valstybs, kurioje tuo metu veiksm atliks asmuo turjo prast gyvenamj viet.
4. io straipsnio 1, 2 ir 3 dalys netaikomos sutartims, kurias apima 6 straipsnis. i sutari formai
taikoma vartotojo prastos gyvenamosios vietos valstybs teis.

5. Nepaisant 14 dali, sutariai, kurios dalykas yra daiktin teis nekilnojamj turt arba
nekilnojamojo turto nuoma, taikomos turto buvimo vietos valstybs teisje numatyti formos
reikalavimai, jei pagal t teis:
a) tie reikalavimai taikomi neatsivelgiant tai, kurioje valstybje sudaryta sutartis, ir
neatsivelgiant tai, kokia teis jai taikoma; ir
b) nuo t reikalavim susitarimu negali bti nukrypstama.
12 straipsnis
Taikytinos teiss apimtis
1. Pagal reglament sutariai taikytina teis vis pirma taikoma:
a) aikinimui;
b) vykdymui;
c) teismui pagal jo proceso teis suteikt galiojim ribose, visiko ar dalinio prievoli netinkamo
vykdymo pasekmms, skaitant alos vertinim, kiek jis apibrtas teiss taisyklmis;
d) vairiems prievoli pasibaigimo bdams, iekini senaiai ir apribojimui;
e) sutarties negaliojimo pasekmms.
2. Dl vykdymo bdo ir veiksm, kuri reikia imtis netinkamo vykdymo atveju, turi bti
atsivelgiama vykdymo valstybs teis.
13 straipsnis
Neveiksnumas
Sutartyje, sudarytoje toje paioje valstybje esani asmen, fizinis asmuo, kuris pagal tos
valstybs teis bt veiksnus, gali remtis savo neveiksnumu pagal kitos valstybs teis, tik jei
sudarant sutart kita sutarties alis inojo apie tok neveiksnum arba jei apie j neinojo dl
neatsargumo.
14 straipsnis
Savanorikas reikalavimo perleidimas ir sutartin subrogacija
1. Pagal reikalavimo kito asmens (skolininko) atvilgiu savanorik perleidim ar sutartin
subrogacij susidariusiems perleidjo ir permjo santykiams taikoma teis, kuri pagal
reglament taikoma perleidjo ir permjo sudarytai sutariai.
2. Perleistam ar subrogacija perimtam reikalavimui taikytina teis nustato jo perleidiamum,
santykius tarp permjo ir skolininko, slygas, kuriomis perleidimu ar subrogacija gali bti
remiamasi prie skolinink, taip pat, ar skolininko prievols vykdytos.

3. iame straipsnyje naudojama perleidimo svoka apima tiesiogin reikalavim perdavim,

reikalavim perdavim pasinaudojant ustatu, keitimu ar kitu prievols vykdymo utikrinimo
bdu.
15 straipsnis
Subrogacija pagal statym
Jei asmuo (kreditorius) pagal sutart turi reikalavim kito asmens (skolininko) atvilgiu, o treiasis
asmuo turi pareig patenkinti kreditoriaus reikalavim arba jau faktikai patenkino kreditoriaus
reikalavim vykdydamas t pareig, tai pagal teis, kuri reglamentuoja treiojo asmens pareig
patenkinti kreditoriaus reikalavim, nustatoma, ar treiasis asmuo gali skolininko atvilgiu naudotis
teismis, kurias kreditorius turjo skolininko atvilgiu pagal j santykius reglamentuojani teis, ir
kokia apimtimi gali tomis teismis naudotis.
16 straipsnis
Skolinink daugetas
Jei kreditorius turi reikalavim keli pagal t pat reikalavim atsaking skolinink atvilgiu, ir
vienas skolinink jau vykd vis arba dal reikalavimo, skolininko prievolei kreditoriaus atvilgiu
taikoma teis taip pat taikoma to skolininko teisei pateikti atgrtinius reikalavimus kitiems
skolininkams. Kiti skolininkai gali remtis kreditoriaus atvilgiu turtomis gynybos priemonmis,
kiek tai leidiama pagal j prievolms kreditoriaus atvilgiu taikom teis.
17 straipsnis
skaitymas
Kai alys nra susitarusios dl skaitymo teiss, skaitymui taikoma teis, taikytina reikalavimui,
prie kur pareikiama skaitymo teis.
18 straipsnis
rodinjimo pareiga
1. Pagal reglament sutartinei prievolei taikytina teis taikoma tiek, kiek sutartini prievoli
atvejais taikomos joje numatytos teisins prezumpcijos ar nustatoma rodinjimo pareiga.
2. Sutartis ar veiksmas, kuriuo siekiama teisini pasekmi, gali bti rodomas bet kokia rodinjimo
priemone, kuri pripasta gino nagrinjimo vietos teis ar bet kuri teis, nurodyta 11 straipsnyje,
pagal kuri sutartis ar veiksmas formaliai galioja, jei toki rodinjimo priemon gin nagrinjanti
institucija gali administruoti.

III SKYRIUS
KITOS NUOSTATOS

19 straipsnis
prasta gyvenamoji vieta
1. io reglamento tikslais moni ir kit juridinio asmens status turini ar jo neturini subjekt
prasta gyvenamoji vieta yra centrins administracijos buvimo vieta.
Fizinio asmens, vykdanio savo versl, prasta gyvenamoji vieta yra pagrindin jo verslo vieta.
2. Jei sutartis sudaroma veikl vykdant padaliniui, atstovybei ar kitai staigai arba jei pagal sutart
vykdymas yra tokio padalinio, atstovybs ar staigos pareiga, tai prasta gyvenamja vieta laikoma
io padalinio, atstovybs ar kitokios staigos buvimo vieta.
3. Nustatant prast gyvenamj viet reikmingas momentas yra sutarties sudarymo laikas.
20 straipsnis
Renvoi negalimumas
iame reglamente nurodytos bet kurios valstybs teiss taikymas reikia toje valstybje galiojani
teiss norm, iskyrus tarptautins privatins teiss normas, taikym, jei iame reglamente
nenurodyta kitaip.
21 straipsnis
Gino nagrinjimo vietos vieoji tvarka
iame reglamente nurodytos bet kurios alies teiss norm atsisakyti taikyti galima, tik jei toks
taikymas akivaizdiai nesuderinamas su gino nagrinjimo vietos vieja tvarka (ordre public).
22 straipsnis
Valstybs su daugiau nei viena teiss sistema
1. Jei valstyb sudaro keli teritoriniai vienetai, kuri kiekvienas turi savo teiss normas,
reglamentuojanias sutartines prievoles, tai taikytinos teiss nustatymo pagal reglament tikslais
kiekvienas teritorinis vienetas laikomas valstybe.
2. Valstyb nar, kurioje atskiri teritoriniai vienetai turi savo teiss normas, reglamentuojanias
sutartines prievoles, neprivalo taikyti io reglamento esant tik toki vienet teiss kolizijai.
23 straipsnis
Santykis su kitomis Bendrijos teiss nuostatomis
is reglamentas, iskyrus 7 straipsn, neturi takos tam, kaip taikomos Bendrijos teiss nuostatos,
kuriomis tam tikrais klausimais nustatomos su sutartinmis prievolmis susijusios teiss kolizijos
taisykls.
24 straipsnis

Santykis su Romos konvencija

1. is reglamentas taikomas vietoje Romos konvencijos valstybse narse, iskyrus valstybi nari
teritorijas, kurios patenka Romos konvencijos teritorin taikymo srit, ir kurioms pagal Sutarties
299 straipsn is reglamentas netaikomas.
2. Kadangi is reglamentas taikomas vietoje Romos konvencijos, bet kuri nuoroda t Konvencij
laikoma nuoroda reglament.
25 straipsnis
Ryys su egzistuojaniomis tarptautinmis konvencijomis
1. is reglamentas neturi takos tam, kaip taikomos tarptautins konvencijos, kuri alimis io
reglamento primimo metu yra viena ar daugiau valstybi nari, ir kuriose nustatomos su
sutartinmis prievolmis susijusios teiss kolizijos taisykls.
2. Taiau tarp valstybi nari is reglamentas turi virenyb prie tik tarp dviej ar daugiau
valstybi nari sudarytas konvencijas, kiek tokios konvencijos susijusios su iuo reglamentu
reguliuojamais klausimais.
26 straipsnis
Konvencij sraas
1. Iki 2009 m. birelio 17 d. valstybs nars turi praneti Komisijai apie 25 straipsnio 1 dalyje
nurodytas konvencijas. Po ios datos valstybs nars Komisijai turi praneti apie bet kurios i i
konvencij denonsavim.
2. Komisija per eis mnesius nuo 1 dalyje nurodyt praneim gavimo dienos Europos Sjungos
oficialiajame leidinyje paskelbia:
a) 1 dalyje nurodyt konvencij sra;
b) 1 dalyje nurodyt denonsavim sra.
27 straipsnis
Periros nuostata
1. Iki 2013 m. birelio 17 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos
ekonomikos ir socialini reikal komitetui ataskait apie io reglamento taikym. Prireikus kartu su
ataskaita pateikiami pasilymai dl io reglamento pakeitimo. Ataskaitoje turi bti:
a) studija apie draudimo sutartims taikytin teis ir bsim nuostat, jei j yra, poveikio vertinim;
ir
b) 6 straipsnio taikymo vertinimas, ypa kiek tai susij su Bendrijos teiss vartotoj apsaugos
srityje nuoseklumu.

2. Iki 2010 m. birelio 17 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos
ekonomikos ir socialini reikal komitetui ataskait apie reikalavimo treiojo asmens atvilgiu
perleidimo ar subrogacijos veiksmingum ir perleisto ar subrogacija perduoto reikalavimo
virenyb prie kit asmen teises. Prireikus kartu su ataskaita pateikiamas pasilymas dl io
reglamento pakeitimo ir bsim nuostat poveikio vertinimas.
28 straipsnis
Taikymas laike
is reglamentas taikomas sutartims, sudarytoms nuo 2009 m. gruodio 17 d.

IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
29 straipsnis
sigaliojimas ir taikymas
is reglamentas sigalioja dvideimt dien nuo jo paskelbimo Europos Sjungos oficialiajame
leidinyje.
is reglamentas taikomas nuo 2009 m. gruodio 17 d., iskyrus 26 straipsn, kuris taikomas nuo
2009 m. birelio 17 d.
is reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybse narse pagal Europos bendrijos
steigimo sutart.