Referatas Transporto Kokybei

KOKYB TRANSPORTE
Ruo: PMT-4 gr. magistr. M. Paknas
2015-11-06
TURINYS
VADAS........................................................................................................................3
1. DEGAL RAIDOS ISTORIJA..............................................................................4
2. DEGAL GAMYBOS KOKYBINIS PROCESAS..............................................6
2.1. PRADINI PRODUKT IGAVIMAS......................................................6
2.2. DEGAL KOKYBS RODIKLIAI..........................................................8
2.3. GAMYBOS METU KYLANI KOKYBINI PROBLEM SPRENDIMAS...........12
2.4. GALUTINIO PRODUKTO (DEGAL) KOKYBS KONTROL.......................13
3. KOKYBIKAS DEGAL SAUGOJIMAS........................................................15
4. DEGAL KOKYBS STANDART LAIKYMOSI NAUDA.........................15
5. ISO/TS 29001 STANDARTAS..............................................................................15
ALTINIAI.................................................................................................................17
PRIEDAS NR. 1.........................................................................................................18
LST EN ISO 3405...........................................................................24
LST EN 12177..........................................................................24
LST EN ISO 22854.....................................................................24
LST EN 13132............................................................................... 24
LST EN ISO 22854.........................................................................24
LST EN 13132............................................................................... 24
LST EN ISO 22854.........................................................................24
LST EN12916................................................................................ 25
LST EN ISO 8754...........................................................................26
ISO 3733................................................................................... 26
LST EN ISO 8754...........................................................................26
PRIEDAS NR. 2.........................................................................................................27
El. patas: mariusmp@gmail.com
KOKYB TRANSPORTE
2015-11-06
vadas
Kiekvienam organizmui, mechanizmui judti, augti yra reikalinga energija. Energija tai
fizikinis dydis, sistemos arba objekto savyb, kuri nulm gamta. O kad tos energijos bt, gamta
taip pat turi sprendim saul, maistas, ikastinis kuras ir t.t. Nuo pat monijos atsiradimo vairi
ri kuro gavyba ir panaudojimo bdai tobuljo. mons sukr daug nauj iradim, kuri
panaudojimui reikia vis daugiau energijos. iais laikais skatinamas atsinaujinani resurs
naudojimas sauls, vjo energija, atomins elektrins aprpina didelius miestus elektros energija,
o nesant atominei elektrinei kieto kuro arba vandens (hidro) elektrins suteikia reikalingus
energijos kiekius vartotojams. Taiau kaip aprpinti energija judanius, savo pozicij keiianias
mobilias priemones automobilius?
Automobiliai tai nebgins mainos, turinios 4 ar daugiau rat, skirtos kroviniams ir
keleiviams veti bei varomos vidaus degimo ar elektros variklio. Didioji dalis vis automobili
vidaus degimo variklio veikimui kaip kur naudoja benzin arba dyzelin, taiau dl savo neigiamo
poveikio aplinkai ir auktos kainos iekoma alternatyv iam kurui. Jau dabar yra pagamint
elektra, vandeniliu varom arba hibridini automobili. Koks bebt kuro tipas, pats kuras turi bti
kokybikas, kitaip transporto priemon neveiks, kaip numatyta gamintojo ir netenkins vartotojo
lkesi.
1pav. Pagrindins kuro rys degalinje
KOKYB TRANSPORTE
2015-11-06
1. Degal raidos istorija

Benzinas tai skaidrus, i naftos gaunamas
skystis, kuris yra naudojamas kaip degalai vidaus
degimo varikliams. Benzin, kaip anglies ir vandenilio
jungin, 1825 m. naftoje atrado Maiklas Faradjus
(Michael
Faraday).
Mierlichas (Harbord
Vliau,
1834m.
Harbordas
Mitscherlich) i benzoins
rgties igavo benzin, o dar vliau, 1848 m. arlis B.

Mansfeldas (Charles B. Mansfield) io tipo kur
igrynino i deguto. Pastarasis chemikas mir nuo
stipri nudegim, kai eksperiment su benzinu metu
kilo gaisras. Tuomet, XIX a. pab., kaip kuras
daugiausia buvo naudojamas deguto distiliatas ir
vairs neapdirbtos naftos distiliavimo produktai.
Pirmieji varikliai, naudojantys benzin kaip
kur, dar vadinami Otto varikliais, buvo irasti 1876
2pav. Michael Faraday, 1842
metais Vokietijoje. Kuras jiems buvo gana laks angliavandeniliai, gaunami i akmens anglies duj.
Su virimo temperatra artima 85 C (oktanai verda apie 40 C auktesnje temperatroje), tai buvo
tinkamas kuras ankstyviesiems karbiuratoriams (garintuvams). Purktuk tobulinimas leido naudoti
maiau lak kur. Vliau variklio efektyvum bandyta patobulinti didinant suspaudimo laipsn,
taiau ankstyvieji bandymai buvo sustabdyti dl kalimo (prielaikinio degal sprogimo). 1920
metais Migley ir Boyd ved antidetonacin jungin tetraetilvin. i naujov pastmjo link
tolesni patobulinim degal vartojimo efektyvumo srityje. Tuo pat metu naftos pramon taip pat
pasistmjo igaudama vis daugiau produkt, kuri virimo temperatra tapo artima benzinui. 1950taisiais naftos perdirbjai susikoncentravo ties didelio oktaninio skaiiaus kuru ir benzin buvo
pridtas priedas, kuris veik kaip valiklis karbiuratoriau purktukams. 1970-taisiais buvo atkreiptas
didesnis dmesys benzino degimo pasekmes aplinkai. ie pasvarstymai apie taros mainim
takojo palaipsn tetraetilvino atsisakym ir jo pakeitim maiau kenksmingais antidetonaciniais
junginiais. Vliau buvo pristatytas mao sieringumo benzinas, i dalies tam, kad isaugoti
katalizatorius moderniose imetimo sistemose.
iuo metu benzinas gaminamas i vis vairesni aliav. Pavyzdiui, "Shell" naftos
koncernas jau nuo 1993 m. Malaizijoje gamina sintetinius degalus i gamtiniu duju. [2] ia
naudojamos dujos, kurios isiskiria naftos gavybos metu, kurios daniausiai bna sudeginamos
fakeluose. Juose nra sieros mineraliniu priemai ir aromatiniu angliavandeniu, todl, naudojant
KOKYB TRANSPORTE
2015-11-06
iuos degalus, galima labai sumainti dmingum (aromatiniai angliavandeniai ir siera skatina
suodi susidarym degimo metu). [2]
Dyzelis tai i esms bet koks skystas kuras, kuris yra
naudojamas dyzeliniams varikliams, kuri kuro degimas vyksta
be kibirkties, dl kuro ir oro miinio suspaudimo. Mokslininkas
James Young pastat pirmj naftos perdirbimo gamykl 1851
metais Bathgate, kotijoje. Pradioje, kai gamykla tik pradjo
veikl, pagrindinis jos tikslas buvo igauti deg parafin
lempoms. Netrukus po to, ibalas tapo prastu naftos perdirbimo
produktu. Deimtmeiais, dyzelinas buvo nepageidaujamas
alutinis produktas arba distiliatas alios naftos perdirbime, todl
nebuvo laikomas svarbiu ir buvo vadinamas dyzelinu kuru iki
3pav. Rudolfas Dyzelis
1894m. Btent tais metais Rudolf Diesel irado dyzelin varikl
varom iuo distiliatu. Nuo to laiko is kuras vadinamas dyzelinu.
KOKYB TRANSPORTE
2015-11-06
2. Degal gamybos kokybinis procesas
Kad ir kokia bt degal ris, degalai turi bti kokybiki. ISO 9000:2000 kokyb apibria
apibendrintai:
Kokyb
turimj
charakteristik
visumos
atitikties
reikalavimams
laipsnis( Vanagas P., 2004). Galutinis produktas neatitiks reikalavim, jei gamybos metu nebus
laikomasi taisykli, slygojani viso proceso tvark. Tai ir pradinio produkto parinkimas,
vertinimas, siekiamybi apibrimas, problem sprendimas, taisyklingos gamybos utikrinimas bei
kokybs kontrol viso proceso metu.
Naftos gavybos procesas yra pavojingas ir gali pakenkti sveikatai. OHSAS 18001 yra
darbuotoj saugos ir sveikatos vadybos standartas. Jo tikslas profesins saugos ir sveikatos
reikalavim gyvendinimas monje. Veikloje patiriama rizika turi bti vertinama ir
kontroliuojama, siekiant kuo labiau j sumainti parinktomis darbo saugos priemonmis.
2.1. Pradini produkt igavimas
Ir benzinas, ir dyzelinas daugiausia yra igaunami i naftos. alia nafta tai didelis kiekis
supuvusios biomass (augalins ir gyvulins), paveiktos dideliu slgiu ir kariu. Formavimosi
procesas yra ilgas, o naftos telkiniai daniausiai yra giliai emje ir i ten igauti gryn, kokybik
naft reikia daug pastang.
Pirmiausia reikia nustatyti viet, kurioje yra naftos. Tuo usiima geologai, kurie naudodami
seisminius tyrimus ieko geologini struktr, kuriose gali bti naftos rezervuar. Taip vadinamas
klasikinis metodas yra poeminiai sprogdinimai netoli galimo naftos telkinio ir seisminio atsako
stebjimas. Tai suteikia informacij apie geologines struktras po eme. Toki informacij taip pat
galima gauti ir i natraliai kylani seismini bang. Naftos paiekose naudojamos tokios
priemons kaip gravimetrai ir magnetometrai. Visa ranga turi atitikti standartus, bti sukalibruota.
Pavyzdiui magnetometras turt atitikti ISO/IEC 17025 standart Tyrim, bandym ir
kalibravimo laboratorij kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai.
Radus naftos telkin daromas grinys. Plieninis vamzdis (korpusas) yra dedamas igrt
skyl, taip suteikiant konstrukcin vientisum naujai pragrtam griniui. Galiausiai votuv
rinkinys, dar vadinamas Kaldine eglute bna sumontuojamas viruje, tam, kad reguliuoti slg ir
kontroliuoti srautus. Tokia platforma jau gali igauti naft i telkinio.
Pirminio igavimo stadijoje vyksta daug natrali reikini tai vandens, duj, naftos
susisluoksniavimas, kai naft galima kelti auktyn pumpuojant vanden telkin, prie tai paalinant
naftos paviriuje susikaupusias dujas, kuri didel dalis daniausiai sudeginama fakeluose kaip
nereikalingas produktas, o dalis surenkama ir talpinama kaip dar viena kuro ris. Kartais nafta dl
KOKYB TRANSPORTE
2015-11-06
poeminio slgio pati kyla paviri, o kartais j reikia itraukti su tam skirta ranga pompomis,
siurbliais.
Kai kyla sunkum igaunant naft dl slgio sumajimo, imamasi priemoni padidinti
poemin slg. Tai daroma grin pumpuojant vanden, grinant natralias dujas atgal arba
leidiant oro, anglies dvideginio ar koki kit duj veikianio grinio dugn taip sumainant
bendr skysio grinyje tank.
Kartais nutinka taip, kad grinys nebesugeba lengvai igauti naftos prie tai pamintais
bdais arba telkiniai yra keli ir isidst slyginai nedideliame plote. Tada gali padti terminis bdas
padidinti naftos gavyb. Tai atliekama kaitinant naft, taip sumainant jos klampum ir
palengvinant gavybos proces. Nafta daniausiai kaitinama garo injekcijomis. Termofikacijos
elektrin gamina elektr su duj turbina, kurios kaitimas yra panaudojamas garo gamybai.
Pagamintas garas perduodamas telkin.
Visas is procesas turi bti priirimas ir kontroliuojamas, nes dirbama su pavojingomis
mediagomis. Kokyb iuo atveju turi bti ne tik igautoje naftoje, bet ir paiame procese,
darbinink veiksmuose.
4pav. Upildymo garu technologija (Steam injector garo purkjas; Oil producer Naftos
gavybos priemon; Shale skalnas; Steam garai; Hot water kartas vanduo; Hot oil karta
nafta)
KOKYB TRANSPORTE
2015-11-06
2.2. Degal kokybs rodikliai
Lietuvos Respublikoje vartojam naftos produkt, biodegal ir skystojo kuro privalomieji

kokybs rodikliai yra apibrti sakymu LIETUVOS RESPUBLIKOJE VARTOJAM
NAFTOS PRODUKT, BIODEGAL IR SKYSTOJO KURO PRIVALOMIEJI KOKYBS
RODIKLIAI, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. gruodio 22 d. sakymu Nr.
1-348/D1-1014/3-742. [6] ia apraomos bendrosios nuostatos, krenamojo mazuto, gazolio,
benzino, dyzelino, biodyzelino, suskystint naftos duj ir skystojo kuro naudojimas, jrinio kuro
naudojimas, apraoma kokybs kontrol ir pateikiami Lietuvos Respublikoje vartojam naftos
produkt, biodegal ir skystojo kuro privalomieji kokybs rodikliai. Pilnas sakymas pateiktas 1
priede.
iame sakyme benzinas apibdinamas kaip lakus mineralinis distiliatas, skirtas naudoti
transporto priemonse su benzininiais vidaus degimo varikliais ir atitinkantis Europos Sjungos
Kombinuotosios nomenklatros, patvirtintos 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr.
2658/87 dl tarif ir statistins nomenklatros bei dl Bendrojo muit tarifo (OL 1987 L 256, p. 1;
OL 2004 L 283, p. 7), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. rugpjio 30 d. Komisijos
reglamentu (EB) Nr. 1558/2004 (toliau Kombinuotoji nomenklatra), KN 2710 11 41, 2710 11 45,
2710 1149, 2710 11 51 ir 2710 11 59 preki kodus, o dyzelinas gazolis, skirtas naudoti transporto
priemonse su dyzeliniais vidaus degimo varikliais ir atitinkantis Kombinuotosios nomenklatros
KN 2710 19 41 ir 2710 19 45 preki kodus.
ia pateikti ir Lietuvoje parduodamo benzino ir dyzelio privalomieji kokybs rodikliai.
Naftos
produkt,
biodegal ir
skystojo
Kokybs rodiklio pavadinimas
kuro
pavadinimas
ir paskirtis
1. Benzinas 1.1 Tiriamasis oktaninis skaiius
(iskyrus
1.2. Variklinis oktaninis skaiius
aviacin)
1.3. vino kiekis
1.4. Sieros kiekis
1.5. Gar slgis:
1.5.1. vasaros laikotarpiu
1.5.2. altuoju laikotarpiu
1.6. Distiliacijos charakteristikos:
1.6.1. igarinto produkto kiekis, esant
100 C
Ribins verts1
Matavimo
vienetas
min.
maks.
mg/l
mg/kg
952
85
-
5
10
603
-
703
100
kPa
% trio
Rekomenduojami
tyrimo metodai
LST EN 5164
LST EN 5163
LST EN 237
LST EN ISO 20846
LST EN ISO 20884
LST EN 13016-1
LST EN ISO 3405

46,0
KOKYB TRANSPORTE
Naftos
produkt,
biodegal ir 1.6.2. igarinto produkto kiekis, esant
150 C
1.7. Angliavandenili kiekis:
1.7.1. alken
1.7.2. aromatini mediag (arenai)
1.7.3. benzeno
1.8. Bendras deguonies kiekis benzine
1.9. Organini deguonini jungini
(oksigenat) kiekis:
1.9.1. metanolio
1.9.2. etanolio (gali prireikti
stabilizatori)
1.9.3. izopropilo alkoholio
1.9.4. tretbutilo alkoholio
1.9.5. izobutilo alkoholio
1.9.6. eteri, kuri vienoje molekulje 5
ar daugiau anglies atom
1.9.7. kit organini deguonini
jungini (oksigenatai)
2. Dyzelinas 2.1. Cetaninis skaiius:
2.2. Tankis, esant 15 C
2.3. Distiliacijos charakteristikos4: 95 %
distiliato kiekis, esant atitinkamai
temperatrai
2.4. Policiklini aromatini
angliavandenili kiekis
2.5. Sieros kiekis
2.6. Ribin filtruojamumo temperatra
(RFT) ne didesn kaip:
2.6.2. kovo, balandio, spalio, lapkriio
mn.
2.6.3. iemos laikotarpiu (F klas)
2.6.4. iemos laikotarpiu (1 klass
arktinis)
2.6.5. iemos laikotarpiu (2 klass
arktinis)
2.7. Drumstimosi temperatra iemos
laikotarpiu:
2.7.1. arktinis 1 klas
Matavimo Ribins verts1

vienetas min. maks.
75,0
% trio
Rekomenduojami
tyrimo metodai
LST EN ISO 22854

LST EN ISO 22854
LST EN 12177
LST EN ISO 22854
LST EN 238
LST EN 1601
LST EN 13132
LST EN ISO 22854
LST EN1601
LST EN 13132
LST EN ISO 22854
18,0
35,0
1,0
3,7
3
10
12
15
15
22
15
51
kg/m3
845
360
LST EN ISO 5165

LST EN 15195
LST EN ISO 3675
LST EN ISO 12185
LST EN ISO 3405
% mass
LST EN12916
mg/kg
10
LST EN ISO 20846

LST EN ISO 20884
LST EN 116
minus 5
minus
15
minus
20
minus
26
minus
32
% mass
% trio
LST EN 23015
-

RRME kiekis
2015-11-06
% trio
5,0
minus
16
minus
22
7,05
LST EN 14078
LST EN 14331
KOKYB TRANSPORTE
2015-11-06
1 lentel. Lietuvos Respublikoje vartojamo benzino ir dyzelino privalomieji kokybs rodikliai [6]
Oktaninis skaiius apibdina benzino savyb vidaus degimo variklyje sudegti be
detonacijos, t.y. be savaiminio ir prielaikinio benzino gar ir oro miinio usidegimo ne nuo
vaks, bet nuo suspaudimo ir kaitusi cilindro dali. prastai degdamas oro ir benzino miinys
velniai perduoda slgimo jg stmokl, o detonacijos metu jis dega kelis kartus greiiau, t. y.
sprogsta, ir gaunami staigs, stiprs smgiai stmokl. Dl i smgi variklis gali sugesti. Minto
miinio atsparumas savaiminei detonacijai ir yra vadinamas oktaniniu skaiiumi, kuris nustatomas
dviem bdais: varikliniu (vaiavimo mieste slygomis) ir tiriamuoju (greitkelio slygomis). Kuo is
rodiklis auktesnis, tuo variklio galia ir suspaudimo laipsnis didesni. Benzinai skirstomi markes
pagal oktano skaii. Pavyzdiui, A-95 mark reikia, kad benzino atsparumas detonacijai yra ne
maesnis kaip 95, A-92 ne maesnis nei 92. Palyginimui duj oktaninis skaiius yra gerokai per
100 ir dar nepasiymi detonacija.
Cetaninis skaiius apibdina dyzelino kokyb, jo savybes usidegti suspausto udegimo
varikliuose. Kuo auktesnis cetaninis skaiius, tuo dyzelino kokyb geresn, jis greiiau usidega, o
dl to lengviau paleisti varikl ir jis dirba tyliau, maiau dyla. Lietuvos degalinse prekiaujama
dyzelinu, kurio cetaninis skaiius yra nuo 48 iki 51. Beje, dyzelino oktaninis skaiius yra apie 45,
todl degalai purkiami jau suspaust or.
Be i pagrindini kokybs rodikli yra dar kelios deimtys svarbi para,etr, kuriuos
svarbu atkreipti dmes norint laikytis kokybs standart.
vino kiekis nurodo benzino toksikum. vinas benzin patenka su antidetonatoriumi
tetraetilvinu. Tai labai nuodinga, bei didinanti nuodeg kiek degimo kameroje mediaga bei
gadinanti degini katalitinius neutralizatorius. Jo kiekis yra grietai stebimas ir kontroliuojamas,
stengiamasi j kuo labiau sumainti.
Derv kiekis nurodo degal oksidacijos mast. Tai derv kiekis esantis 100 cm3 degal.
Lyginant su leistinuoju j kiekiu, galima sprsti apie degal kokybs pokyt. Ypa greitai degal
terminio ir katalitinio krekingo komponentai, turintys nesoij angliavandenili.
Merkaptan kiekis degaluose vertinamas tam, kad nekoroduot varikli degal aparatra.
Tam reikia, kad merkaptanins sieros kiekis degaluose neviryt 0.01%.
Koroziniam aktyvumui vertinti matuojamas bendras sieros kiekis. Tai rodiklis degini
koroziniam aktyvumui vertinti. Sudegus sieros junginiams, susidaro SO2 ir SO3 deginiai, kurie
koroduoja imetimo ir variklio degimo kameros elementus.
Vienas i rodikli yra kuro tankis. Jis turi atitikti reikalavimus.
Frakcins sudties rodiklis parodo, kokioje temperatroje koks degal kiekis gali igaruoti.
Tai labai svarbi degal charakteristika, nes nuo jos priklauso variklio paleidimo lengvumas, gar
10
KOKYB TRANSPORTE
2015-11-06
kami susidarymo galimyb tiekimo vamzdeliuose, paleisto variklio ilimo ir automobilio

sibgjimo greitis, nuodeg kiekis, variklio ekonomikumas ir idilimas, degal nuostoliai.
Soi gar slgis svarbus rodiklis gar kami susidarymo galimybei tiekimo
vamzdeliuose vertinti. Kad vasar tiekimo vamzdeliuose nesusidaryt benzino gar kami,
soij gar slgis yra ribojamas.
Klampa vertinama skysio vidaus trintis. Tai skysio vidaus trinties koeficientas.
Dyzeliniam kurui i klampa vadinama kinematin.
Filtravimosi ribin temperatra vadinama emiausia temperatra, iki kurios ataldyt degal
tekjimo greitis per filtr, esant pastoviam slgiui, pasidaro lygus ribinei reikmei. Realiai degal
filtravimosi ribin temperatra varikliuose yra emesn, nei nurodyta standartin. Ji yra artima
degal stingimo temperatrai ir priklauso nuo degal kokybs ir variklio maitinimo sistemos
konstrukcijos. [8]
Peleningumu apibdinamas nedegani mediag kiekis naftos produktuose. Pelenai tai
liekanos sudegus mediagai. i priemai tipui priklauso silicio, geleies, aliuminio ir kitoki
metal oksidai bei vairios neorganins druskos.
Koksingumo rodiklis vertina naftos produkt polink sudaryti variklio degimo kameroje
nuodgas.
I benzino spalvos taip pat galima sprsti apie jo kokyb. Benzino spalva turi bti bespalv
arba viesiai geltona.
Vandenyje tirpi rgi ir arm rodiklis naudojamas vandenyje tirpi rgi ir arm
buvimui naftos produktuose vertinti. Vandenyje tirpios rgtys ir armai sdina metalus. Ypa didel
pavoj kelia mineralins rgtys - sieros, azoto, druskos ir kt, kuri vandeniniai tirpalai ardo beveik
visus metalus. Organins rgtys veikia tik spalvotuosius metalus, kuriuos, be to, veikia ir arm kalio KOH, natrio NaOH, liio LiOH vandeniniai tirpalai. [8]
Rgtumu apibdinamas organini rgi kiekis naftos produktuose. Be gryn
angliavandenili, naftos produktuose bna ir deguonies jungini - organini rgi, fenoli ir
derv.
Indukcijos periodas tai laikas, per kur benzinas, bdamas 0.7 MPa slgio deguonies
aplinkoje 1000C temperatroje, nesioksiduoja. Kuo indukcijos periodas ilgesnis, tuo benzinas yra
stabilesnis. iuo rodikliu vertinamas benzino polinkis oksiduotis. [8]
Stingimo temperatra vadinamas ribinis naftos produkt tekumas emoje temperatroje, i
kurio sprendiama apie naftos produkt ipilstym, transportavim ir naudojim iemos metu. Tai
tokia temperatra, iki kurios ataldius naftos produktus, jie pasidaro nepaslanks.
11
KOKYB TRANSPORTE
2015-11-06
Mechanini priemai kiekis yra labai svarbus kuro kokybs rodiklis, vertinantis naftos
produkt varum. Mechanins priemaios tai paalins priemaios, kurios netirpsta tirpikliuose ir
lieka ant filtr per juos perleidus naftos produktus.
2.3. Gamybos metu kylani kokybini problem sprendimas
Naftos perdirbimo procesas prasideda nudruskinimu ir nuvandeninimu, nes vandens ir

druskos elementai gali stipriai pabloginti kuro kokyb ir paskatinti vis perdirbimo rengini
korozij. Druskos itirpinamos dar pakankamai praskiediant variu vandeniu. Nudruskinus naft,
ji tiesiogiai paduodama naftos nubenzinim ir naftos distiliavim iskirstym frakcijas.
Egzistuoja kita problema, kuri isprendia dyzelino hidrovalymas (nusierinimas). Vykdant
nusierinim padidja soij angliavandenili kiekis, turintis didel reikm cetano skaiiui. Tai
vykdoma naudojant vandenil. Taip dyzeline esantys sieros, deguonies ir azoto organiniai junginiai
skyla ir susidaro sieros vandenilis H2S, Amoniakas NH3 ir vanduo H2O, kurie vliau paalinami
arba perdirbami.
Turbt viena rimiausi problem yra ekologija, aplinkosauga, teral paalinimas, valymas.
mons darbas negali bti vertintas kokybikai, jei yra teriama aplinka, kenkiama monms, j
sveikatai. Pavyzdiui Maeiki nafta tam, kad isprsti i problem, skiria daug l ne tik
gamybos vystymui, bet ir aplinkos apsaugai. mons nuotekos valomos mechaniniu, fizikocheminiu ir biologiniu bdais, o imetam teral kiekis mons viduje ir u jos rib yra
kontroliuojamas aplinkos apsaugos specialist. i srit atitinka LST EN ISO 14001 "Aplinkos
vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairs" standartas.
Gamybos metu dalis teral patenka ir atmosfer. Tai reikia kontroliuoti nuolat atlikti
apskait, laikytis nustatyt norm. Statomi specials renginiai, kurie dal teral imeta atmosfer,
maksimaliai ivalo kenksmingas mediagas. Visi matavimai atliekami pagal metodikas, kurios
grietai suderintos su aplinkos apsaugos ministerija.
2.4. Galutinio produkto (degal) kokybs kontrol
Pagamintas kuras tikrinamas. Jo savybs turi atitikti reikiamas normas. Kiekvieno parametro
tyrimas yra vis kitoks:
1) vino kiekis benzine nustatomas suskaidant tetraetilvin druskos rgtimi, tada dar j
kompleksonometrikai nutitruojant.
2) Derv kiekis nustatomas pamus 100ml kuro ir sulyginus derv kiek su leistinomis
normomis, Taip suinoma, kiek pakito degal kokyb, ar degalai pakankamai kokybiki.
12
KOKYB TRANSPORTE
2015-11-06
3) Merkaptan kiekis nustatomas potenciometriniu metodu. Jo kiekis neturi viryti 0,01%.

4) Sieros kiekis nustatomas lempiniu metodu - naftos produktas (benzinas, dyzelinas) yra
sudeginami lempoje, praskiestame arba nepraskiestame pavidale, ir matuojamas sieros
oksido kiekis, susidars degimo metu absorbuojant 3 natrio karbonato (sodos) tirpalu.
Tam, kad rezultatai bt tikslesni, sodos tirpalo perteklius paalinamas.
5) Vis sieros jungini koroziniam aktyvumui vertinti atliekamas bandymas vario
ploktele. Korozij sukelia tokios mediagos kaip merkaptanai, vandenilio sulfidas ir
elementin siera. variai nulifuota varin ploktel laikoma 3h iltuose degaluose.
Bandymo rezultatas laikomas teigiamu, jeigu ant ploktels neatsiranda tamsi dmi ir
apna. Tai reikia, kad degaluose vandenilio sulfido kiekis nevirija 0.0003%,
elementins sieros - 0.0015 ir merkaptan - 0.005% ir kuras pats savaime nesukels
korozijos.
6) Tankis. Jis suinomas mediagos mas dalinant i trio, kuris imatuotas
200C
temperatroje.
7) Benzino oktaninis skaiius yra nustatomas benzin lyginant su etaloniniais degalais
specialiame vieno cilindro karbiuratoriniame variklyje. Etaloniniai degalai sudaryti i
dviej komponent, i kuri vienas yra labai atsparus, o kitas neatsparus detonacijai.
Etalonini degal sudtis parenkama taip, kad j antidetonacins savybs nesiskirt nuo
tiriamo benzino. Atsparaus detonacijai komponento tris (procentais) etaloniniuose
degaluose rodo benzino oktanin skaii.
8) Frakcin kuro sudtis nustatoma degalus distiliuojant. is parametras yra labai svarbus
degal charakteristikos rodiklis.
9) Kinematin dyzelinio kuro klampa nustatoma kapiliariniu viskozimetru, kuriuo
imatuojama nustatyto kiekio skysio itekjimo trukm per kapiliar.
10) Degal peleningumas nustatomas juos sudeginant. Taiau kuras turi bti be pried, kad
rezultatai bt tiksls. Sudegus kurui apskaiiuojamas pelen kiekis ir jei pelen kiekis
nevirija 0.002%, laikoma, kad j nra.
11) Koksingumui nustatyti degalai pirmiausia distiliuojami tol, kol liekanos sumaja iki
10%. Po to liekana, kaitinama be oro 800 - 9000C temperatroje, suskaidoma ir
paveriama koksu. Koksingumas apskaiiuojamas procentais.
12) Tiriamo kuro spalva taip pats svarbus rodiklis vertinant kuro kokyb. Spalva sulyginama
su standartini spalv skale ir vertinama spalvos intensyvumo skaiiumi. Benzino
spalva turi bti bespalv arba viesiai geltona.
13) Naftos produktuose neturi bti nei mineralini, nei vandenyje tirpstani organini
rgi. Nustatant rgi kiek, jos yra itirpinamos 85% etanolio tirpale, o ekstraktas
13
KOKYB TRANSPORTE
2015-11-06
titruojamas 0.05 normalingumo kalio armo tirpalu etanolyje. Taip neutralizuojamos

naftenins rgtys, kurios patenka naft.
14) Degal cetaniniam skaiiui nustatyti, dyzeliniai degalai, kaip ir benzinas, taip pat bna
lyginami su etaloniniais degalais. Tik ia etaloniniai degalai ruoiami i dviej
komponent, kuri vienas usidega labai lengvai, antras - labai sunkiai. Etalonini
degal sudtis parenkama taip, kad j usidegimas bt toks pat, kaip ir bandom
dyzelini degal. Lengvai usideganio komponento tris etaloniniuose degaluose rodo
dyzelini degal cetanin skaii.
15) Mechanini priemai kiekis degaluose nustatomas filtruojant degalus per membranin
filtr, 0.5 l degal koiant per nitroceliuliozs filtr. Alyva tirpinama benzine ir skiedinys
filtruojamas. Ant filtr likusios mechanins priemaios idiovinamos ir pasveriamos. J
kiekis apskaiiuojamas procentais nuo naftos produkto mass. Jei priemai kiekis ne
didesnis kaip 0.001%, laikoma, kad j nra.
16) Stingimo temperatra rodiklis, nurodantis ribin naftos produkt tekjimui emoje
temperatroje apibdinti. I jo sprendiama apie naftos produkt ipilstymo,
transportavimo ir naudojimo galimybes iem. Tai tokia temperatra, iki kurios
ataldius naftos produktus, jie tampa nepaslanks.
3. Kokybikas degal saugojimas
Degal saugojimas ir gabenimas Lietuvoje yra apraytas NAFTOS PRODUKT,

BIOPRODUKT IR KIT DEGIJ SKYST PRODUKT GABENIMO IR LAIKYMO
TAISYKLS teiss akte, patvirtintame Valstybins mokesi inspekcijos prie Lietuvos
Respublikos finans ministerijos virininko 2010 m. gruodio 27 d. sakymu Nr. VA-117. (Priedas
Nr.2)
JAV dyzelin rekomenduojama laikyti geltonose talpose, kad atskirti j nuo keroseno ir
benzino, kurie standartikai laikomi mlynose ir raudonose talpose. Jungtinje Karalystje dyzelinas
laikomas juodose talpose, kad atskirti j nuo bevinio benzino, daniausiai laikomo aliose talpose ir
benzino su vinu, atitinkamai laikomo raudonuose konteineriuose.
14
KOKYB TRANSPORTE
2015-11-06
4. Degal kokybs standart laikymosi nauda

Kai dyzelinis automobilis iem nesikuria pirmiausia dert tikrinti pakaitinimo vaks ir
akumuliatorius, o tik po to kur. Jei kuras blogas, automobilis greiiausiai usives, bet galsite
pavaiuoti tik pirmu bgiu, nes didesnmis apsukoms pritrks kuro pralaidumo per filtr ir
automobilis uges lyg bt pasibaigs kuras.
Benzininiams automobiliams problemos dl blogo kuro iem ir vasar nesiskiria. Blogo
kuro atveju, uvedimas bus sunkus, todl greitai ikrausite ir galiausiai sugadinsite akumuliatori.
Kelet kart galima pasinaudoti priedais, purkiamais oro filtr, bet to nerekomenduojama danai
daryti.
Nekokybikas kuras gali sugadinti ir kuro bak, j uterti, paeisti. Taip pat gali bti
paveikta kuro padavimo sistema iki kuro filtro. Teks danai keisti element, nes nekokybikas
kuras vis gadins filtr.
Naudojant kokybik kur jo snaudos gali sumati, ilgiau tarnaus automobilio variklis,
kuro sistema. Variklio darbas bus tinkamas ir tolygus, nekils paalini triukm. Automobilis
aplink imes maiau kenksming mediag.
5. ISO/TS 29001 standartas
ISO/TS 29001 standartas apibria naftos, naftos chemijos ir gamtini duj pramons srit.
i pasaulin sistema pakeiia keli skirting sistem, audit ir sertifikat poreik. Viena pirmj
moni Baltijos alyse gijusi , ISO/TS 29001:2007 sertifikat, buvo UAB Krovini
terminalas. Be jau minto ISO/TS 29001 standarto monje Krovini terminalas veikia ISO
9001:2000 (kokybs vadybos), ISO 14001:2004 (aplinkos vadybos) ir OHSAS 18001:2007
(darbuotoj saugos ir sveikatos vadybos) standartai, kurie buvo diegti per vienerius metus. [10]
15
KOKYB TRANSPORTE
2015-11-06
altiniai
1. https://en.wikipedia.org/wiki/Gasoline [irta 10.31]

2. http://www.thefreelibrary.com/Highlights+of+petroleum+history+and+contemporary+oppor
tunities+of+its...-a0338217586 [irta 11.02]
3. https://en.wikipedia.org/wiki/Diesel_fuel [irta 11.02]
4. http://classroom.synonym.com/origin-diesel-fuel-19702.html [irta 11.02]
5. https://en.wikipedia.org/wiki/Extraction_of_petroleum [irta 11.03]
6. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=389888 [irta 11.04]
7. http://www.vienaturis.lt/degal-kokyb-benzinas-dyzelinas-ir-priedai-t537.html [irta 11.04]
8. http://www.iftech.eu/index.php?id=139&print=1 [irta 11.04]
9. http://degalai.info/duk.html [irta 11.04]
10. http://terminal.ilab.lt/?lang=lt&page=1/1&news_id=20 [irta 11.05]
16
KOKYB TRANSPORTE
2015-11-06
11. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.390124?jfwid=191fum7z7o [irta

11.06]
17
KOKYB TRANSPORTE
2015-11-06
Priedas Nr. 1
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos energetikos
ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro, Lietuvos Respublikos
susisiekimo ministro
2010 m. gruodio 22 d.
sakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742
LIETUVOS RESPUBLIKOJE VARTOJAM NAFTOS PRODUKT, BIODEGAL IR
SKYSTOJO KURO PRIVALOMIEJI KOKYBS RODIKLIAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikoje vartojam naftos produkt, biodegal ir skystojo kuro privalomieji
kokybs rodikliai (toliau Privalomieji kokybs rodikliai) nustato leistin sieros kiek
krenamajame mazute, gazolyje, jriniame kure, skystajame kure, benzine, dyzeline, suskystintose
naftos dujose, degal bei biodegal kokybs parametrus, specialias taros reguliavimo slygas juos
naudojant bei j tiekimo rink kontrols priemones.
2. Privalomuosiuose kokybs rodikliuose vartojamos ios svokos:
Biodegalai i biomass pagaminti skystieji arba dujiniai transporto degalai.
Biodegal ir degal miiniai degalai, kuriuose biodegalai sudaro didesn procent trio,
negu maksimaliai nustatyta benzino ar dyzelino Privalomuosiuose kokybs rodikliuose.
Biodyzelinas metilo (etilo) esteris, pagamintas i augalins kilms aliej ar gyvnins
kilms riebal, prilygstantis dyzelino kokybei, skirtas naudoti kaip degalai.
Benzinas laks mineraliniai distiliatai, skirti naudoti transporto priemonse su benzininiais
vidaus degimo varikliais ir atitinkantys Europos Sjungos Kombinuotosios nomenklatros,
patvirtintos 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dl tarif ir statistins
nomenklatros bei dl Bendrojo muit tarifo (OL 1987 L 256, p. 1; OL 2004 L 283, p. 7), su
paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. rugpjio 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr.
1558/2004 (toliau Kombinuotoji nomenklatra), KN 2710 11 41, 2710 11 45, 2710 1149, 2710 11
51 ir 2710 11 59 preki kodus.
Degalai naftos produktai (benzinas, dyzelinas, suskystintos naftos dujos, skirtos
automobili transportui) ir biodegalai arba j miiniai, skirti naudoti vidaus degimo varikliuose.
Dyzelinas gazolis, skirtas naudoti transporto priemonse su dyzeliniais vidaus degimo
varikliais ir atitinkantis Kombinuotosios nomenklatros KN 2710 19 41 ir 2710 19 45 preki kodus.
Gazolis bet koks i naftos gautas skystasis kuras, iskyrus jrin kur, atitinkantis
Kombinuotosios nomenklatros KN 2710 19 25, 2710 19 29, 2710 19 45 arba 2710 19 49 preki
kodus, kuris pagal distiliacijos charakteristikas patenka kurui naudojam vidutinij naftos
distiliat kategorij, kai ne maiau negu 65 % trio, skaitant ir distiliacijos nuostolius, distiliuojama
250 C temperatroje ir kai ne maiau kaip 85 % trio, skaitant distiliacijos nuostolius,
distiliuojama 350 C temperatroje taikant ASTM D86 metod.
Gazolis, skirtas naudoti ne keliais judaniuose mechanizmuose (skaitant vidaus vandens
keli laivus), ems kio ir mik kio traktoriuose ir pramoginiuose laivuose tai bet koks
naftos produktas, trauktas KN kodus 2710 19 41 ir 2710 19 45, skirtas naudoti dyzeliniuose
vidaus degimo varikliuose.
Jrinis dyzelinas bet koks jrinis kuras, kurio klampumas ar tankis atitinka LST ISO 8217
standarto 1 lentelje DMB ir DMC kategorijoms pateiktas klampumo ir tankio ribas.
Jrinis gazolis bet koks jrinis kuras, kurio klampa ar tankis atitinka LST ISO 8217
standarto 1 lentelje DMX ir DMA kategorijoms pateiktas klampos ar tankio ribas.
Jrinis kuras tai bet kokie skystieji degalai (gryni ir (ar) sumaiyti su biodegalais), kuriuos
18
KOKYB TRANSPORTE
2015-11-06
planuojama naudoti laivuose ar kurie naudojami laivuose, skaitant ir tas degal ris, kurios
apibrtos ISO 8217 standarte. i svoka apima bet kokius skystuosius degalus, naudojamus vidaus
vandens laivuose arba pramoginiuose laivuose, kai tokie laivai yra jroje.
Jrinio kuro tiekimas rinkai jrinio kuro, skirto deginti laive, tiekimas arba pateikimas
tretiesiems asmenims u tam tikr mokest arba nemokamai bet kurioje Lietuvos Respublikos
jurisdikcijai priklausanioje teritorijoje. is apibrimas netaikomas jriniam kurui, skirtam
eksportuoti laivo krovini rezervuaruose, tiekti arba pateikti.
Karinis laivas valstybs ginkluotosioms pajgoms priklausantis laivas, turintis iorinius
skiriamuosius enklus, bdingus tokios ries laivams, vadovaujamas valstybs deramai galioto
karininko, kurio pavard paskelbta atitinkamos tarnybos srae ar lygiaveriame dokumente, ir
valdomas gulos, kuri pavaldi reguliariosioms karinms pajgoms.
Keleiviniai laivai laivai, veantys daugiau nei 12 keleivi, kai keleiviu laikomas kiekvienas
asmuo, iskyrus laivo kapiton ir gulos narius arba bet kur kit asmen, darbint ar pasamdyt bet
kokioms pareigoms laive ar laivo vykdomame versle, ir vaikus iki vieneri met.
Kur deginantis renginys techninis renginys, kuriame kuras oksiduojamas gaunamai
ilumai naudoti.
Krenamasis mazutas sunkiosios alyvos (naftos distiliatai), iskyrus jrin kur,
atitinkanios Kombinuotosios nomenklatros KN 2710 19 612710 19 69 preki kodus, kurios
pagal distiliacijos charakteristikas patenka kurui naudojam sunkij distiliat kategorij, kai
maiau kaip 65 % trio, skaitant distiliacijos nuostolius, distiliuojama 250 C temperatroje taikant
ASTM D86 metod. Jeigu distiliavimo negalima atlikti taikant ASTM D86 metod, naftos
produktas taip pat priskiriamas krenamajam mazutui.
Naftos produktai produktai, pagaminti i naftos, naftini distiliat, gamtini duj
kondensat, ir (ar) alyva, gauta i bitumini mineral (bituming uolien).
Naujas kur deginantis renginys kur deginantis renginys, kuriam leidimas statyti
iduotas po 1998 m. liepos 1 d.
Prisivartav laivai laivai, kurie stovi saugiai pritvirtinti ar nuleid inkar viename i
Europos Sjungos uost, i laiv ikrovimo arba aptarnavimo metu, skaitant laik, kai krovos
darbai dar nevyksta.
Reguliariosios paslaugos serija keleivini laiv marrut, kuriais utikrinamas
susisiekimas tarp dviej ar daugiau uost, arba serija plaukiojim i to paties ir t pat uost be
tarpini sustojim pagal paskelbt tvarkarat bei tokiais reguliariais ir danais marrutais, kad jie
sudaro aik grafik.
Skystasis kuras skaln alyva arba kiti skysti produktai, skirti energijos gamybai.
SOx imetimo kontrols rajonai jriniai rajonai, kurie tokiais paskelbti 1973 m.
Tarptautins konvencijos dl terimo i laiv prevencijos su vlesniais pakeitimais (toliau
MARPOL konvencija) VI priede Atmosferos terimo i laiv prevencijos taisykls (toliau VI
priedas).
altasis laikotarpis laikotarpis sausiobalandio mn. ir spaliogruodio mn., i j iemos
laikotarpis gruodiovasario mn.
Vasaros laikotarpis laikotarpis gegusrugsjo mn.
Taros mainimo technologija imetamj duj valymo sistema arba bet kuris kitas
technologinis metodas, kur manoma patikrinti ir gyvendinti.
3. Privalomieji kokybs rodikliai taikomi:
3.1. gazoliui, krenamajam mazutui ir jriniam kurui, naudojamam ilumos energijai gaminti
Lietuvos Respublikos teritorijoje, teritorinje jroje, iskirtinje ekonominje zonoje ir taros
kontrols zonose, iskyrus:
3.1.1. gazol, krenamj mazut ir jrin kur, skirtus tyrimams ir bandymams;
3.1.2. gazol, krenamj mazut ir jrin kur, skirtus perdirbti iki j deginimo;
3.1.3. gazol, krenamj mazut ir jrin kur, skirtus perdirbti naftos perdirbimo monse;
3.1.4. gazol, krenamj mazut ir jrin kur, skirtus naudoti karo laivuose ir kituose karins
tarnybos laivuose, utikrinant, kad toki laiv naudojimas bus pagrstas, praktikas ir atitiks
19
KOKYB TRANSPORTE
2015-11-06
Privalomj kokybs rodikli reikalavimus;

3.1.5. bet kokius degalus, kai j naudojimas laive btinas utikrinti laivo saugumui ar moni
gyvybei jroje igelbti;
3.1.6. bet kokius degalus, kai j naudojimas laive btinas dl laivui ar jo rangai padarytos
alos, jei atsiradus iai alai buvo imtasi vis priemoni, kad bt ivengta ar sumainta papildomo
imesto teral kiekio ir kuo skubiau atitaisyta ala. i nuostata netaikoma, jei laivo savininkas ar
kapitonas veik, ketindami padaryti al, arba elgsi neatsargiai;
3.1.7. gazol, krenamj mazut ir jrin kur, skirtus naudoti laivuose pagal patvirtintas
taros mainimo technologijas;
3.2. benzinui, dyzelinui, biodyzelinui, biodegal ir degal miiniams ir suskystintoms naftos
dujoms, kurie naudojami transporto priemonse su vidaus degimo varikliais bei ne keliais
judaniuose mechanizmuose, suskystintoms naftos dujoms komunaliniams poreikiams.
4. Neleidiama drausti, riboti ar trukdyti tiekti rinkai naftos produktus, biodegalus ir skystj
kur, kurie atitinka Privalomuosiuose kokybs rodikliuose nustatytus reikalavimus.
5. Iimtiniais atvejais, sutrikus naftos ar naftos produkt tiekimui, ribotam laikui, bet ne ilgiau
kaip eiems mnesiams, gali bti leista naudoti produktus, neatitinkanius Privalomj kokybs
rodikli ribini veri. Tokiais atvejais Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau
Energetikos ministerija) ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau Susisiekimo
ministerija) teikimu sprendim priima Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau Aplinkos
ministerija), gavusi Europos Komisijos leidim.
II. KRENAMOJO MAZUTO, GAZOLIO, BENZINO, DYZELINO, BIODYZELINO,
SUSKYSTINT NAFTOS DUJ IR SKYSTOJO KURO NAUDOJIMAS
6. Lietuvos Respublikos teritorijoje leidiama naudoti tik tok krenamj mazut, gazol,
benzin, dyzelin, biodyzelin, skystj kur ir suskystintas naftos dujas, kuri kokyb atitinka
Privalomj kokybs rodikli priede nustatytus reikalavimus.
7. Privalomj kokybs rodikli 6 punkte nustatytas reikalavimas netaikomas sieros kiekiui
krenamajame mazute, naudojamame:
7.1. naujuose kur deginaniuose renginiuose (kuriems leidimas statyti iduotas po 1998 m.
liepos 1 d.) ir esamuose kur deginaniuose renginiuose (kuriems leidimas statyti iduotas iki 1998
m. liepos 1 d.), kuriuose nevirijama tokiems renginiams pagal Imetam teral i dideli kur
deginani rengini normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsjo
28 d. sakymu Nr. 486 (in., 2001, Nr. 88-3100; 2004, Nr. 37-1210), nustatyta imetamo sieros
dioksido ribin vert;
7.2. kituose nei Privalomj kokybs rodikli 7.1 punkte nurodytuose kur deginaniuose
renginiuose, kuri imetamo sieros dioksido ribin vert yra 1700 mg/Nm 3 arba maesn, esant 3
% deguonies koncentracijai imetamosiose dujose pagal tr esant sausam bviui;
7.3. naftos perdirbimo monse, kuriose nustatyta vidutin mnesin imetamo sieros dioksido
ribin vert, apskaiiuota vis mons kur deginani rengini atveju (iskyrus renginius,
nurodytus 7.1 ir 7.2 punktuose), nevirija Imetam teral i dideli kur deginani rengini
normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsjo 28 d. sakymu Nr.
486, nustatyt imetamo sieros dioksido ribini veri (nepriklausomai nuo naudojamo kuro ries
ar kuro ri miinio):
7.3.1. 1000 mg/ Nm3 (kur deginaniuose renginiuose, kuriems leidimas statyti gautas iki
2002 m. lapkriio 27 d. ir jeigu tie renginiai pradti eksploatuoti ne vliau kaip 2003 m. lapkriio
27 d.);
7.3.2. 600 mg/ Nm3 (kur deginaniuose renginiuose, kuriems leidimas statyti gautas po 2002
m. lapkriio 27 d. ir jeigu tie renginiai pradti eksploatuoti po 2003 m. lapkriio 27 d.).
8. Kur deginani rengini, kuriuose ketinama deginti krenamj mazut ir skystj kur,
kurio sudtyje siera sudaro daugiau nei 1 % mass, atveju btinas leidimas, iduotas vadovaujantis
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos statymo (in., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 2005,
20
KOKYB TRANSPORTE
2015-11-06
Nr. 47-1558) 19 straipsnio 1 dalimi. iame leidime privalo bti nustatytos imetam teral ribins
verts.
9. Lietuvos Respublikoje draudiama prekiauti benzinu su vinu, iskyrus prekyb nedideliais
kiekiais (iki 0,03 % bendro parduodamo benzino kiekio), suderinus su Energetikos, Aplinkos ir
Susisiekimo ministerijomis, kuris skirtas naudoti senose tam tikro tipo kolekcinse transporto
priemonse, pateikiant tok benzin per suinteresuotas grupes. Taikant iame punkte nurodyt
iimt, vino kiekis benzine neturi viryti 0,15 g/l, be to, benzeno kiekis ir kiti rodikliai turi atitikti
Privalomj kokybs rodikli priede nurodytas vertes.
10. Bevin regular benzin galima tiekti rinkai, jeigu jo minimalus oktaninis skaiius,
nustatytas varikliniu metodu (MON), yra 81, o minimalus oktaninis skaiius, nustatytas tiriamuoju
metodu (RON), yra 91.
11. Benzinui, dyzelinui (biodyzelinui) ir suskystintoms naftos dujoms, skirtoms
automobiliams, nustatomi klimato vasaros laikotarpis ir altasis laikotarpis.
12. Keiiantis sezonams, degal ir biodegal atitinkam kokybs rodikli ribins verts gali
svyruoti balandio ir spalio mn. tarp vasaros ir altojo laikotarpio ribini veri.
13. Biodegal ir naftos produkt miiniai, skirti vidaus degimo varikliams, turi atitikti
standart reikalavimus. Kai benzin maiytas bioetanolio tris virija 10 % trio, tokio miinio
kokyb turi atitikti Privalomj kokybs rodikli priedo 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.7 punkt ribines vertes,
o kai dyzelin maiytas riebal rgi metilo esterio (toliau RRME) tris virija 7 %, tokio
miinio kokyb turi atitikti i Privalomj kokybs rodikli priedo 2.1, 2.5, 2.6 punkt ribines
vertes. RRME, skirtas dyzeliniams varikliams, turi atitikti Privalomj kokybs rodikli ir standarto
LST EN 14214 reikalavimus.
14. 95 marks benzine kaip priedas turi bti naudojamas oksigenatas ETBE
bioetiltretbutileteris (kurio vienoje molekulje 5 ar daugiau anglies atom) arba etanolis,
pagamintas i biologins kilms aliav.
15. dyzelin turi bti maioma biodyzelino (RRME), pagaminto pagal standarto LST EN
14214 reikalavimus, atsivelgiant klimato sezonini klasi ribines vertes. dyzelin maiomo ar
parduodamo degalinse RRME ribin filtruojamumo temperatra turi atitikti Privalomj kokybs
rodikli priedo 8 punkte nurodyt ribin filtruojamumo temperatr. iemos laikotarpiu 2 klass
arktinis dyzelinas gali bti be RRME.
16. Nuo 2011 m. sausio 1 d. metilciklopentadienilmangano trikarbonilo (MMT) metalo pried
kiekis degaluose negali viryti 6 mg mangano/l, o nuo 2014 m. sausio 1 d. 2 mg mangano/l. is
reikalavimas pradedamas taikyti tik Europos Komisijai patvirtinus metal kiekio degaluose
nustatymo metodik ir pasiruous j naudoti (sigijus laboratorin rang, esant reikalui, pertvarkius
degal gamyb ir pan.).
17. Gazolyje, skirtame naudoti ne keliais judaniuose mechanizmuose (skaitant vidaus
vanden laivus), ems kio ir mik kio traktoriuose bei pramoginiuose laivuose, sieros kiekis
neturi viryti 1000 mg/kg, o nuo 2011 m. sausio 1 d. 10 mg/kg. Kiti skystieji degalai vidaus
vanden laivuose ir pramoginiuose laivuose gali bti naudojami tik, jeigu sieros kiekis juose
atitinka iame punkte gazoliui nustatytas vertes.
18. Privalomj kokybs rodikli 17 punkto reikalavimai gali bti netaikomi iais atvejais:
18.1. nuo 2011 m. sausio 1 d., siekiant maiausio degal tiekimo grandins utertumo, sieros
kiekis gazolyje, skirtame naudoti ne keliais judaniuose mechanizmuose (skaitant vidaus vanden
laivus), ems kio ir mik kio traktoriuose, pardavimo galutiniams vartotojams vietose gali
viryti 10 mg/kg, taiau neturi viryti 20 mg/kg;
18.2. iki 2011 m. gruodio 31 d. galima tiekti rink gazol, skirt naudoti geleinkeli
transporto priemonse, ems kio ir mik kio traktoriuose, kuriame sieros kiekis nevirija 1000
mg/kg, jeigu juos eksploatuojantys asmenys utikrina, kad tokio gazolio naudojimas neturs takos
tinkamai varikli imetam teral kontrols sistemai veikti.
III. JRINIO KURO NAUDOJIMAS
21
KOKYB TRANSPORTE
2015-11-06
19. Lietuvos Respublikos teritorinje jroje, iskirtinje ekonominje zonoje ir taros

kontrols zonose, kurios priklauso SOx imetimo kontrols rajonams, draudiama naudoti jrin
kur, kuriame sieros kiekis sudaro daugiau nei 1 % mass.
20. Privalomj kokybs rodikli 19 punkte nurodytas draudimas taikomas MARPOL
konvencijos VI priede nurodytuose SOx imetimo kontrols rajonuose.
21. Privalomj kokybs rodikli 19 punkte nurodyto draudimo privalo laikytis laivai,
plaukiojantys su Lietuvos valstybs vliava arba su bet kurios kitos alies vliava, kol jie yra
Lietuvos Respublikos teritorinje jroje arba iskirtinje ekonominje zonoje.
22. Keleiviniai laivai, reguliariai plaukiojantys bet kur Europos Sjungos uost ir i jo,
Lietuvos Respublikos teritorinje jroje, iskirtinje ekonominje zonoje ir SOx imetimo kontrols
rajonuose, negali naudoti jrinio kuro, kuriame siera sudaro daugiau nei 1 % mass.
23. Draudiama Lietuvos Respublikoje naudoti jrin kur, kuriame sieros kiekis virija 0,1 %
mass laivuose, kurie yra prisivartav Lietuvos Respublikos uostuose, i laiv gulai paliekant
pakankamai laiko ubaigti privalom kuro keitimo operacij, kuo skubiau jiems atvykus
vartavimosi viet ir kuo vliau prie jiems ivykstant. Bet kokios kuro keitimo operacijos laikas
turi bti raytas laivo urnal.
24. Privalomj kokybs rodikli 23 punkto reikalavimas netaikomas:
24.1. laivams, kurie pagal paskelbt tvarkarat privalo bti prisivartav trumpiau negu 2
valandas;
24.2. laivams, kurie bdami prisivartav uostuose, ijungia visus variklius ir naudojasi
elektros tiekimu nuo kranto.
25. Jrinio kuro tiekjai bunkerio atsarg papildymo vataratyje privalo nurodyti sieros kiek
vis ri jriniame kure, parduotame Lietuvos teritorijoje, ir pateikti pasirayt gaunaniojo laivo
atstovo uantspauduot mgin.
26. Nustaius, kad jrinis kuras neatitinka Privalomj kokybs rodikli reikalavim, jrinio
kuro tiekjai privalo nedelsdami imtis reikiam veiksm, kad mintas kuras bt pritaikytas prie i
reikalavim.
27. Jei laivuose, plaukiojaniuose su Lietuvos valstybs vliava ar priklausaniuose Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai, yra vykdomi nauj taros i laiv mainimo technologij bandymai,
galima nesilaikyti Privalomj kokybs rodikli 1926 punktuose nurodyt reikalavim jriniam
kurui. Toki bandym slygas btina suderinti su Energetikos ministerija, Aplinkos ministerija ir
Susisiekimo ministerija.
IV. KOKYBS KONTROL
28. Naftos produkt, biodegal ir skystojo kuro kokyb kontroliuoja Valstybin ne maisto
produkt inspekcija prie kio ministerijos ir kitos institucijos pagal kompetencij vadovaudamosios
galiojaniais teiss aktais.
29. Kuro ir degal kokybs kontrolei rekomenduojama taikyti iuos matavimo ir analizs
metodus:
29.1. LST EN ISO 8754 ir LST EN ISO 14596 sieros nustatymo metodus krenamajam
mazutui ir jriniam kurui;
29.2. LST EN 24260, LST EN ISO 8754 ir LST EN ISO 14596 sieros nustatymo metodus
gazoliui;
29.3. LST EN ISO 20846, LST EN ISO 20884 sieros nustatymo metodus dyzelinui;
29.4. nurodytus Privalomj kokybs rodikli priede metodus benzinui ir dyzelinui.
30. Jrinio kuro, skirto deginti laive, mini mimas, kai kuras tiekiamas laiv, vykdomas
laikantis 2009 m. liepos 17 d. IMO rezoliucija MEPC.182(59) patvirtint naftos produkt mini
mimo gairi, kad bt galima nustatyti atitikt MARPOL konvencijos VI priedo reikalavimams.
miniai pradedami imti t dien, kai sigalioja atitinkami apribojimai, susij su didiausiu sieros
kiekiu degaluose. miniai imami pakankamai danai, pakankamais kiekiais ir tokiu bdu, kad
atspindt tiriamus degalus ir degalus, kuriuos naudoja laivai, plaukiodami tam tikrose jros srityse
22
KOKYB TRANSPORTE
2015-11-06
ir uostuose.
31. Atsiradus naujiems tyrimo metodams, gali bti taikomi ir kiti konkrei produkt
specifikacijose nurodyti tyrimo metodai.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
32. Ginai, ikil dl Privalomj kokybs rodikli paeidim, sprendiami ali susitarimu.
33. Nepavykus gin isprsti tarpusavio susitarimu, ginai sprendiami teiss akt nustatyta
tvarka.
_________________
23
KOKYB TRANSPORTE
2015-11-06
Lietuvos Respublikoje vartojam naftos

produkt, biodegal ir skystojo kuro
privalomj kokybs rodikli
priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOJE VARTOJAM NAFTOS PRODUKT, BIODEGAL IR
SKYSTOJO KURO PRIVALOMIEJI KOKYBS RODIKLIAI
Naftos
produkt,
biodegal ir
skystojo kuro
pavadinimas
ir paskirtis
1. Benzinas
1.1 Tiriamasis oktaninis skaiius
(iskyrus
aviacin)
1.3. vino kiekis
1.4. Sieros kiekis
1.5. Gar slgis:
1.6. Distiliacijos
charakteristikos:
1.6.1. igarinto produkto kiekis,
esant 100 C
1.6.2. igarinto produkto kiekis,
esant 150 C
1.7. Angliavandenili kiekis:
1.7.1. alken
1.7.2. aromatini mediag
(arenai)
1.7.3. benzeno
1.8. Bendras deguonies kiekis
benzine
2. Dyzelinas
1.9. Organini deguonini

jungini (oksigenat) kiekis:
1.9.1. metanolio
1.9.2. etanolio (gali prireikti
stabilizatori)
1.9.3. izopropilo alkoholio
1.9.4. tretbutilo alkoholio
1.9.5. izobutilo alkoholio
1.9.6. eteri, kuri vienoje
molekulje 5 ar daugiau anglies
atom
1.9.7. kit organini deguonini
jungini (oksigenatai)
2.1. Cetaninis skaiius:
2.2. Tankis, esant 15 C
Ribins verts1
Matavimo
vienetas
min.
maks.
mg/l
mg/kg
952
85
-
5
10
603
-
703
100
kPa
% trio
46,0
75,0
18,0
35,0
1,0
3,7
3
10
12
15
15
22
15
51
845
% trio
kg/m3
LST EN 5164
LST EN 5163
LST EN 237
LST EN ISO 20846
LST EN ISO 20884
LST EN 13016-1
LST EN ISO 3405
% trio
% mass
Rekomenduojami
tyrimo metodai
LST EN ISO 22854

LST EN ISO 22854
LST EN 12177
LST EN ISO 22854
LST EN 238
LST EN 1601
LST EN 13132
LST EN ISO 22854
LST EN1601
LST EN 13132
LST EN ISO 22854
LST EN ISO 5165

LST EN 15195
LST EN ISO 3675
LST EN ISO 12185
24
KOKYB TRANSPORTE
Naftos
produkt,
biodegal ir

2.3. Distiliacijos
charakteristikos4: 95 % distiliato
kiekis, esant atitinkamai
temperatrai
2.4. Policiklini aromatini
angliavandenili kiekis
2.5. Sieros kiekis
2.6. Ribin filtruojamumo
temperatra (RFT) ne didesn
kaip:
2.6.2. kovo, balandio, spalio,
lapkriio mn.
2.6.3. iemos laikotarpiu (F
klas)
2.6.4. iemos laikotarpiu (1
klass arktinis)
klass arktinis)
2.7. Drumstimosi temperatra
iemos laikotarpiu:
Matavimo
vienetas
C
3.
Suskystintos
naftos dujos,
skirtos
autotransport
o priemonms
ir
komunalinia
ms
poreikiams
4. Gazolis,
skirtas
energijos
gamybai
5. Skystasis
kuras, skirtas
energijos
gamybai
4.2. Vandens kiekis

4.3. Pelen kiekis
5.1. Sieros kiekis
5.2. Pelen kiekis
5.3. Vandens kiekis skaln
alyvoje
Rekomenduojami
tyrimo metodai
LST EN ISO 3405
LST EN12916
mg/kg
10
LST EN ISO 20846

LST EN ISO 20884
LST EN 116
minus 5
minus
15
minus
20
minus
26
minus
32
LST EN 23015
-
5,0
minus
16
minus
22
7,05
896
50
150
150
1550
% trio

3.2. Bendras sieros kiekis
3.3. Gar manometrinis slgis
automobilinms dujoms pagal
LST EN 589:
(A klas)
3.3.2. vasaros laikotarpiu C
klas
3.4. Gar manometrinis slgis
40 C temperatroje
3.5. Igarinimo likuio kiekis:
3.5.1. automobilinms dujoms
3.5.2. komunalinms dujoms
3.6. Vandens kiekis 0 C
temperatroje
4.1. Sieros kiekis
Ribins verts1
min.
maks.
360
% mass

RRME kiekis
2015-11-06
mg/kg
kPa
kPa
mg/kg
mass %
100
200
Nra laisvo
vandens
0,1
mass %
mass %
mass %
mass %
mass %
1,0
0,2
1,0
0,4
3,0
LST EN 14078
LST EN 14331
LST EN 589 B
priedas
LST EN 24260
LST EN ISO 8973
ir
LST EN 589 C
priedas
LST EN ISO 8973

LST EN 15470
LST EN 15471
LST EN 15469
LST EN ISO 20846
LST EN ISO 8754
LST EN ISO 14596
LST EN ISO 12937
LST EN ISO 6245
LST EN ISO 8754
LST EN ISO 6245
ISO 3733
25
KOKYB TRANSPORTE
Naftos
produkt,
6.biodegal ir
Krenamasis
mazutas
7. Jrinis
kuras7
8. Riebal
rgi metilo
esteris
(RRME)8
6.1. Sieros kiekis

6.2. Pelen kiekis
Matavimo
vienetas
mass %
mass %
7.1. Sieros kiekis
mass %
8.1. ribin filtruojamumo

temperatra (RFT) ne auktesn
kaip:
8.1.2. kovo, balandio, spalio,
lapkriio mn.
8.1.3. iemos laikotarpiu (F
klas)
klass arktinis)
klass arktinis)
2015-11-06
Ribins verts1
min.
maks.
1,0
0,4
-
1,0
minus 5
minus
15
minus
20
minus
26
minus
32
Rekomenduojami
tyrimo metodai
LST EN ISO 8754
LST EN ISO 6245
LST EN ISO 20846
LST EN ISO 8754
LST EN ISO 14596
LST EN 116
__________________
1
Rodikliuose nurodytos verts yra tikrosios verts. Nustatant j ribines vertes buvo taikomos EN ISO
4259:2006 Naftos produktai. Tikslumo duomen nustatymas ir vartojimas taikomuose bandym
metoduose slygos, o nustatant maiausi vert buvo atsivelgta maiausi teigiam skirtum 2R (R =
atkartojamumas). Atskir matavim rezultatai aikinami remiantis EN ISO 4259:2006 apraytais kriterijais.
2
Bevin regular benzin galima tiekti rinkai, jeigu jo minimalus oktaninis skaiius, nustatytas varikliniu
metodu (MON), yra 81, o minimalus oktaninis skaiius, nustatytas tiriamuoju metodu (RON), yra 91.
3
Lietuva priskiriama prie valstybi nari, kurioms bdinga ema aplinkos temperatra vasar; nuo 2011 m.
sausio 1 d. leidiama vasaros laikotarpiu, nuo gegus 1 iki rugsjo 30 d., rink tiekti benzin, kurio
didiausias gar slgis 70 kPa, gavus Europos Komisijos sutikim. Negavus Europos Komisijos sutikimo,
taikoma 60 kPa vert. Apie tok Europos Komisijos sutikim arba nesutikim Energetikos ministerija skelbia
leidinio Valstybs inios priede Informaciniai praneimai.
4
iem didiausias 65 % distiliacijos takas 250 C temperatroje dyzelinui ir gazolinams gali bti pakeistas
didiausiu 10 % (tris/tris) distiliacijos taku 180 C temperatroje.
5
RRME turi atitikti LST EN 14214.
6
Oktaninis skaiius nustatomas tik suskystintoms naftos dujoms, skirtoms autotransportui.
7
irti Rodikli 1927 punktus.
8
Pardavjai turi teis naudoti ir auktesns klass RRME, kurio RFT yra emesn negu kad nurodyta priedo
8.1.18.1.5 punktuose, skirt parduoti (maiyti su dyzelinu) alies rinkoje.
_________________
Priedas Nr. 2
PATVIRTINTA
Valstybins mokesi inspekcijos prie
Lietuvos Respublikos finans
ministerijos virininko
2010 m. gruodio 27 d.
26
KOKYB TRANSPORTE
2015-11-06
sakymu Nr. VA-117

NAFTOS PRODUKT, BIOPRODUKT IR KIT DEGIJ SKYST PRODUKT
GABENIMO IR LAIKYMO TAISYKLS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. ios Naftos produkt, bioprodukt ir kit degij skyst produkt gabenimo ir laikymo
taisykls (toliau Taisykls) nustato skyst nefasuot energini produkt, nurodyt Lietuvos
Respublikos akciz statymo (in., 2001, Nr. 98-3482; 2010, Nr. 45-2174) 1 priede Energiniai
produktai, gabenimo, pilstymo bei laikymo specialiuosius reikalavimus.
2. Taisykls parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos akciz statymu, Lietuvos
Respublikos biokuro, biodegal ir bioalyv statymu (in., 2000, Nr. 64-1940; 2004, Nr. 28-870,
toliau Biodegal statymas), Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais
skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos
energetikos ministro 2010 m. gruodio 14 d. sakymu Nr. 1-346 (in., 2010, Nr. 148-7625, toliau
Prekybos taisykls), Lietuvos Respublikoje vartojam naftos produkt, biodegal ir skystojo kuro
privalomaisiais kokybs rodikliais, patvirtintais Lietuvos Respublikos energetikos ministro,
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m.
gruodio 22 d. sakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742.
3. iose Taisyklse vartojamos svokos:
autocisterna transporto priemon, skirta skysiams, dujoms, miltelinms ir granuliuotoms
mediagoms veti keliais, turinti vien ar kelias (tarpusavyje sujungtas kolektoriumi arba atskiras)
pritvirtintas cisternas (vieno trio arba padalytas sekcijas);
bioalyva tai varikli degalams, ildymo kurui ar techninms reikmms skirti i biologins
kilms aliav pagaminti tepalai ir alyva arba j miiniai su mineralins kilms energiniais
produktais;
biodegalai tai Biokuro statyme nurodyti produktai ar j miiniai su mineralins kilms
degalais, skirti varikli degalams, ildymo kurui ar elektros energijos gamybai;
bioproduktai biodegalai ir bioalyva;
gabenimo dokumentas krovinio vataratis, akcizais apmokestinam preki gabenimo
dokumentas (AAD), supaprastinas akcizais apmokestinam preki gabenimo dokumentas (SAAD),
tarptautinis krovinio vataratis (CMR), akciz apskaiiavimo dokumentas (DAA), kai jis
naudojamas vietoje krovinio vataraio;
kilnojamoji talpykla nestacionarioji (netvirtinama prie transporto priemons) vieno trio
talpykla (kanistras, statin, bakas ir pan.) skirta naftos produktams (iskyrus alyv), biodegalams,
gabenti ir (arba) laikyti. Tokia talpykla turi bti didesn nei 40 litr, bet maesn nei 450 litr
skaitytinai. Talpykla, skirta alyvai, bioalyvai ar kitiems degiesiems skystiems produktams gabenti
ir (arba) laikyti, turi bti didesn nei 40 litr, bet maesn nei 1000 litr skaitytinai. i svoka
atitinka Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse ir kituose teiss aktuose, reglamentuojaniuose
pavojing krovini veim, vartojam talpyklos svok ir IBC konteinerio svok, kai juo veama
alyva ir bioalyva;
kiti degieji skysti produktai degieji skysiai, skirti naudoti varikli degalams, ilumos ar
elektros energijos gamybai, taip pat naudojami kaip tirpikliai ar skiedikliai, taip pat skaln alyva ir
jos produktai bei akmens anglies distiliacijos produktai;
kuro objektas tai vienoje vietovje esanti atskira kuro talpykla, atskira kuro talpykl grup
arba sandlis, kuris kituose teiss aktuose dar vadinamas kuro sandliu, arba laivas, turintis kuro
talpyklas, skirtas naftos produktams, bioproduktams ar kitiems degiesiems skystiems produktams
gabenti bei laikyti, terminalas, kuris kituose teiss aktuose dar vadinamas kuro baze arba naftos
baze, ar degalin. Kuro objektu laikoma mobilioji talpykla, autocisterna, dujoveis, sumuojamasis
degal primimo ir idavimo skaitiklis, sumontuotas kilnojamose degal saugojimo ir idavimo
kolonlse (skaitant modulines degalines su anteminmis talpyklomis), gamtini duj, naudojam
27
KOKYB TRANSPORTE
2015-11-06
varikli degalams, sumuojamasis skaitiklis (-iai) bei kinink ar kit fizini asmen naudojamos
kilnojamj talpykl laikymo patalpos, kai jose laikom kilnojamj talpykl bendras tris didesnis
nei 450 litr;
kuro talpykla stacionarusis poeminis arba anteminis bet kokio tipo ir bet kokio trio
rezervuaras arba cisterna (konteinerin cisterna), sumontuota atskirai, kolektoriumi sujungtoje
grupje, degal terminale arba degalinje (skaitant degalins cistern konteineryje), skirta naftos
produktams, bioproduktams ir kitiems degiesiems skystiems produktams laikyti. Atsivelgiant
talpykloje laikom produkt, talpykla gali bti vadinama degal talpykla, biodegal talpykla,
biokuro talpykla. Kuro (degal) talpyklos svoka atitinka Europos Sjungos dokumentuose
vartojam saugyklos svok ir kituose teiss aktuose vartojam talpyklos svok. iose Taisyklse
kuro talpykla taip pat laikoma ir autocisterna, ir mobili talpykla, kurios naudojamos naftos
produktams, bioproduktams ir kitiems degiesiems skystiems produktams laikyti ar gabenti, ir
talpyklos, esanios laivuose ir naudojamos laiv kurui, skirtam laiv bunkeriavimui, laikyti. Kuro
talpykla nelaikomi geleinkelio cisterniniai vagonai;
kuro talpykl ir terminal (sandli) eksploatuotojai tai kio subjektai, kininkai ir kiti
fiziniai asmenys, eksploatuojantys nuosavas, patiktas, nuomos ar panaudos pagrindais valdomas
naftos produkt, bioprodukt ir kit degij skyst produkt kuro talpyklas bei terminalus
(sandlius);
mobilioji talpykla nestacionarioji vieno trio talpykla, skirta naftos produktams (iskyrus
alyv) bei biodegalams, gabenti ir (arba) laikyti. Tokia mobilioji talpykla turi bti didesn nei 450
litr. Mobilioji talpykla, skirta alyvai, bioalyvai ar kitiems degiesiems skystiems produktams
gabenti ir (arba) laikyti, turi bti didesn nei 1000 litr. i svoka atitinka Lietuvos Respublikos
tarptautinse sutartyse ir kituose teiss aktuose, reglamentuojaniuose pavojing krovini veim,
vartojamas nuimamos cisternos ir IBC konteinerio svokas;
naftos produktai varikli benzinas, ibalas, dyzelinas, mazutas, suskystintos naftos dujos ir
kiti energiniai produktai, pagaminti i naftos ir naftos distiliat, taip pat alia nafta;
naftos produkt, bioprodukt ar kit degij skyst produkt sigijimo dokumentas
pridtins verts mokesio sskaita faktra, sskaita faktra, akciz apskaiiavimo dokumentas,
muitins deklaracija (jei buvo forminta atitinkama muitins procedra) ar kasos aparato kvitas;
naftos produkt, bioprodukt ir kit degij skyst produkt pilstymo paslauga
paslauga, kuri teikia kio subjektai, kininkai ir kiti fiziniai asmenys, nustatyta tvarka prim
saugoti naftos produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius skystus produktus ir juos pilstantys t
produkt savinink nuosav ar isinuomot transporto priemoni (mechanizm) degal, tepal
bakus ir (arba) kilnojamsias ar mobilisias talpyklas;
tiesioginis tiekimas tai toks naftos produkt, bioprodukt ar kit degij skyst produkt
pristatymo bdas, kai kio subjektas, kuris veriasi didmenine prekyba iais produktais, juos
pristato tiesiai pirkjui (gavjui) (skaitant atvejus, kai produktai perpilami pirkjui prikausanias
transporto priemones, mobilisias ar kilnojamas talpyklas), prie tai neipildamas savo
eksploatuojamo kuro objekto stacionarias kuro talpyklas. Taiau tiesioginiu tiekimu laikomi atvejai,
kai naftos produktai, bioproduktai ir kiti degieji skysti produktai prie patiekiant pirkjui (gavjui)
yra perpilami i produkt didmenine prekyba besiverianio kio subjekto nuosavas ar
inuomotas autocisternas, mobilisias ar kilnojamsias talpyklas;
transporto priemons ar mechanizmo degal bakas tai transporto priemons ar
mechanizmo stacionarioji talpykla, nustatyta gamintojo pateiktoje techninje dokumentacijoje ir
skirta degalams tiesiogiai tiekti varikliui;
transporto priemons ar mechanizmo tepal bakas tai transporto priemons ar
mechanizmo gamintojo pateiktoje techninje dokumentacijoje nustatyta stacionarioji talpykla, i
kurios tepalin alyva ar bioalyva tiesiogiai patenka transporto priemons ar mechanizmo tepimo ir
hidraulines sistemas;
kio subjektas statym nustatyta tvarka registruota mon, staiga ar organizacija, kuri
statym nustatyta tvarka veriasi komercine, kine, finansine, profesine ar kitokia veikla.
Kitos Taisyklse vartojamos svokos atitinka Prekybos taisyklse ir kituose teiss aktuose
28
KOKYB TRANSPORTE
2015-11-06
vartojamas svokas.
4. i Taisykli turi laikytis kio subjektai, kininkai ir kiti fiziniai asmenys, kuro talpyklas,
terminalus (sandlius) ar degalines eksploatuojantys, naftos produktus, bioproduktus ir/ar kitus
degiuosius skystus produktus laikantys, tiesiogiai tiekiantys, atliekantys j pilstymo paslaug ir/ar
tokius produktus gabenantys.
5. kininkai ir kiti fiziniai asmenys, turi laikytis i Taisykli tik 1213, 1820 punktuose
nustatyt reikalavim, kai laiko ar gabena:
5.1. degalus savo reikmms kilnojamosiose talpyklose, kuri bendras tris nuo 40 litr iki 450
litr skaitytinai;
5.2. naftos produktus, bioproduktus ir kitus degiuosius skystus produktus (iskyrus degalus)
tik savo reikmms (pastat apildymui, karto vandens ruoimui ir pan.).
kio subjekt autobus salon ildymui naudojamas ymtas ildymo kuras, j naudojant turi
bti laikomas atskiruose bakuose (renginiuose), i kuri toks kuras nepatenka naudoti kaip degalai
(varikli kuras).
6. ios Taisykls netaikomos kio subjektams, kininkams ir kitiems fiziniams asmenims,
kilnojamosiose talpyklose perveantiems iki 40 litr skaitytinai degal (varikli benzino ir
dyzelino) (neskaitant esani transporto priemons arba mechanizmo stacionariuose degal ir
tepal bakuose).
7. Kuro talpyklos, kuriose laikomi ir gabenami naftos produktai, bioproduktai ir kiti degieji
skysti produktai, turi bti metrologikai patikrintos (kalibruotos) teiss akt nustatyta tvarka,
iskyrus:
7.1. kuro talpyklas, kuriose fiziniai asmenys, kininkai ir ems kio bendrovs bei kooperatins
bendrovs (kooperatyvai) laiko ar gabena pai sigytus ar j nariams priklausanius naftos produktus,
bioproduktus ir kitus degiuosius skystus produktus;
7.2. kuro talpyklas, kuriose kio subjektai laiko ar gabena naftos produktus, bioproduktus ir
kitus degiuosius skystus produktus, naudojamus savoms reikmms (pvz.: pastat ildymui, karto
vandens ruoimui, technologinms reikmms (nesusijusioms su naftos produkt, bioprodukt ir kit
degij skyst produkt perdirbimu ar maiymu), transporto priemoni, kit mechanizm vidaus
degimo varikliuose);
7.3. suskystint naftos duj stacionarias ir mobilias talpyklas, dujovei cisternas;
7.4. autocisternas, mobilisias talpyklas, kuriose montuoti ir teiss akt nustatyta tvarka
metrologikai patikrinti sumuojamieji degal idavimo skaitikliai ar kitos atitinkamos kiekio
matavimo priemons;
7.5. mobilisias talpyklas, kuriose laikomi ar gabenami kiti degieji skysti produktai.
8. Kuro objekt (kuro talpykl) eksploatuotojai arba savininkai, prie praddami laikyti,
tiesiogiai tiekti ir (ar) pilstyti naftos produktus, bioproduktus, ir kitus degiuosius skystus produktus,
tok kuro objekt (kuro talpykl) privalo registruoti apskrities valstybinje mokesi inspekcijoje
(toliau AVMI) Kuro objekt ir naftos produkt apskaitos priemoni registravimo taisyklse,
patvirtintose Valstybins mokesi inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos
virininko 2009 m. rugpjio 7 d. sakymu Nr. VA-56 (in., 2009, Nr. 98-4162), nustatyta tvarka.
9. Naftos produkt, bioprodukt ir kit degij skyst produkt kiekiui nustatyti turi bti
naudojamos atitinkamos toki produkt kiekio matavimo priemons (degal idavimo
sumuojamieji skaitikliai, svarstykls ar kitos priemons), raytos Lietuvos ar kitos Europos
Sjungai priklausanios valstybs matavimo priemoni registr. Matavimo priemons teiss akt
nustatytais atvejais ir tvarka turi bti patikrintos. Teiss akt nustatytais atvejais naftos produkt,
bioprodukt ir kit degij skyst produkt kiekio matavimo priemons turi bti plombuotos
atitinkam kit kompetenting institucij arba apsaugotos i institucij elektroniniu plombavimu
(slaptaodiu), o degal idavimo sumuojamieji skaitikliai ir/ar svarstykls turi bti plombuojami ir
AVMI plombomis (arba atitinkamai AVMI elektroninmis plombomis (slaptaodiu).
iame punkte idstyti reikalavimai netaikomi:
9.1. valstybs ir savivaldybs institucijoms;
9.2. vieiesiems juridiniams asmenims;
29
KOKYB TRANSPORTE
2015-11-06
9.3. tais atvejais, kai kuro talpyklos naudojamos Taisykli 7.17.2 nurodytiems tikslams;
9.4. kio subjektams, naudojantiems degalus transporto priemoni, kit mechanizm vidaus
degimo varikliuose ir neteikiantiems pilstymo paslaug kitiems asmenims. Tokiu atveju gali bti
naudojami tokie degal idavimo sumuojamieji skaitikliai, kuri metrologins patikros galiojimo
laikas pasibaigs, arba gali bti sumontuoti nauji, kuriems atlikta tik gamintojo patikra. Taiau tokie
skaitikliai turi bti plombuoti AVMI, kurios aptarnaujamoje teritorijoje jie naudojami, plombomis.
10. kio subjektai, tiekiantys naftos produkt ar bioprodukt, naudojam laiv kurui, atsargas
laivams ir atliekantys i produkt atsarg pilstymo paslaugas, bunkeriavimo laivus pilam ir i
j bunkeriuojamus laivus ipilam produkt kiekiui nustatyti turi naudoti AVMI registruotus
idavimo sumuojamuosius skaitiklius ar kitas atitinkamas kiekio matavimo priemones, plombuotas
AVMI plombomis.
kio subjektai, tiekiantys naftos produkt ar bioprodukt, naudojam orlaivi degalams,
atsargas orlaiviams ir atliekantys i produkt atsarg pilstymo paslaugas, orlaivius pilam
produkt kiekiui nustatyti turi naudoti AVMI registruotus idavimo sumuojamuosius skaitiklius ar
kitas atitinkamas kiekio matavimo priemones, plombuotas AVMI plombomis.
II. NAFTOS PRODUKT, BIOPRODUKT IR KIT DEGIJ SKYST PRODUKT
GABENIMO REIKALAVIMAI
11. kio subjektai ir kininkai, teikdami naftos produkt, bioprodukt ar kit degij skyst
produkt, priimt saugoti j eksploatuojamas pavienes, grupines, terminal ar degalini kuro
talpyklas, pilstymo paslaugas, iuos produktus gali pristatyti t produkt savininkams.
Kiti fiziniai asmenys, teikdami naftos produkt, bioprodukt ar kit degij skyst produkt,
priimt saugoti j eksploatuojamas kuro talpyklas, pilstymo paslaugas, iuos produktus pilstyti j
savininkams gali tik produkt saugojimo vietoje.
12. kio subjektai, kininkai ir kiti fiziniai asmenys, gabendami keliais, geleinkeliais ir
vandens keliais naftos produktus, bioproduktus ir kitus degiuosius skystus produktus, o
kilnojamosiose talpyklose pervedami daugiau kaip 40 litr i produkt (neskaitant esani
transporto priemons arba mechanizmo stacionariniuose degal ir tepal bakuose), kartu su
kroviniu privalo turti teiss akt nustatyta tvarka formintus i produkt sigijimo ir/ar gabenimo
dokumentus (iskyrus i Taisykli 15 punkte nurodytus atvejus).
13. Tiesioginio tiekimo atveju arba kai atliekama naftos produkt, bioprodukt ir kit degij
skyst produkt pilstymo paslauga, kio subjektai, kininkai ir kiti fiziniai asmenys, pristatydami
naftos produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius skystus produktus j savininkams, kartu su
kroviniu privalo turti nustatytos formos apskaitos urnalus.
14. Kuras laivus ir orlaivius turi bti pristatomas specialios paskirties transporto
priemonmis (autocisternomis, tanklaiviais ar kitomis) arba tam turi bti naudojama stacionari
(kranto) ranga laivams bunkeriuoti. Kuro pylimo ranga (degalins, sumuojamieji kuro skaitikliai
ir kitokia) turi atitikti teiss akt reikalavimus, nustatytus kuro pylimo rangai.
Jr ir vidaus vanden laivais gabendami naftos produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius
skystus produktus Lietuvos Respublikos teritorijoje, i laiv kapitonai privalo turti Lietuvos
Respublikos teiss aktais ar tarptautinmis sutartimis nustatytus krovinio gabenimo dokumentus
(konosament arba jr vatarat, vatarat), preki sigijimo dokumentus ar kituose teiss aktuose
nurodytus dokumentus.
15. Tais atvejais, kai naftos produkt, bioprodukt ar kit degij skyst produkt sigijimo
dokumentai yra forminti elektroninmis priemonmis, j turti neprivaloma, taiau gabenimo
dokumente turi bti nurodyta toki dokument data, numeris ir juos iraiusio kio subjekto
pavadinimas.
III. NAFTOS PRODUKT, BIOPRODUKT IR KIT DEGIJ SKYST PRODUKT
LAIKYMO REIKALAVIMAI
30
KOKYB TRANSPORTE
2015-11-06
16. Saugoti kit kio subjekt, kinink ir kit fizini asmen naftos produktus, bioproduktus
ar kitus degiuosius skystus produktus kio subjektai, kininkai ir kiti fiziniai asmenys gali tik teiss
akt nustatyta tvarka metrologikai patikrintose (kalibruotose) kuro talpyklose, esaniose AVMI
registruotame kuro objekte. Atliekant toki produkt pilstymo paslaug, turi bti naudojama i
produkt pylimo ranga su sumuojamaisiais skaitikliais arba produktai turi bti sveriami.
iame punkte nurodyti produktai turi atitikti Privalomuosius kokybs rodiklius ir taikom
standart reikalavimus.
17. Saugoti kit kio subjekt, kinink ir kit fizini asmen naftos produktus, bioproduktus
ir kitus degiuosius skystus produktus AVMI registruotame kuro objekte esaniose metrologikai
nepatikrintose (nekalibruotose) kuro talpyklose galima tik tokiais atvejais, kai:
17.1. kuro talpyklas perduodami laikinai saugoti dl avarij ar stichini nelaimi i
transporto priemoni degal, tepal bak, mobilij talpykl ar autocistern (geleinkelio
cisternini vagon) ipilti naftos produktai, bioproduktai ar kiti degieji skysti produktai;
17.2. kio subjektai perduoda saugoti pastat ildymo ir technologiniuose procesuose
naudojamus naftos produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius skystus produktus;
17.3. kuro talpyklas, esanias oro ar jr uost muitins zonose atskirai ar grupse ir
terminaluose, perduodami laikinai saugoti dl technologini reikalavim ar dl technini gedim i
orlaivi degal bak ar laiv degal talpykl ipilti naftos produktai, bioproduktai ar kiti degieji
skysti produktai;
17.4. pagal raytin tarpusavio susitarim kininkas ar fizinis asmuo priima saugoti kito
kininko ar kito fizinio asmens naftos produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius skystus
produktus;
17.5. yra raytinis susitarimas su kio subjektu, kininku ar fiziniu asmeniu, kuris atiduotus
saugoti naftos produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius skystus produktus naudos tik pastatams
ildyti.
18. i Taisykli 5 punkte nurodyti asmenys privalo saugoti laikom naftos produkt,
bioprodukt ir kit degij skyst produkt sigijimo ir (ar) gabenimo dokumentus tol, kol laikomi
tie produktai.
19. kio subjektai, laikydami eksploatuojamose kuro talpyklose naftos produktus,
bioproduktus ar kitus degiuosius skystus produktus, privalo turti i Taisykli 12 punkte nurodytus
dokumentus ar j kopijas, patvirtintas kio subjekto antspaudu (jeigu antspaud turi) ir vadovo
parau. ie dokumentai laikomi tol, kol atitinkamoje kuro talpykloje saugomi iuose dokumentuose
nurodytos siuntos produktai. Vliau ie dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokument ir
archyv statymo (in., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) nustatyta tvarka.
Jeigu naftos produkt, bioprodukt ar kit degij skyst produkt sigijimo ar gabenimo
dokumentai yra forminti elektroninmis priemonmis, kio subjektas turi turti galimyb juos
atspausdinti.
20. kininkai ir kiti fiziniai asmenys, laikydami eksploatuojamose kuro talpyklose naftos
produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius skystus produktus, privalo turti i Taisykli 12
punkte nurodytus dokumentus. ie dokumentai reikalingi tol, kol tose kuro talpyklose saugomi
dokumentuose nurodyti produktai. Jeigu naftos produkt, bioprodukt ar kit degij skyst
produkt sigijimo ar gabenimo dokumentai yra forminti elektroninmis priemonmis, kininkai ir
kiti fiziniai asmenys turi turti galimyb juos atspausdinti.
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
21. kio subjektai, kininkai ir kiti fiziniai asmenys, eksploatuojantys kuro objektus (kuro
talpyklas), laikantys naftos produktus, bioproduktus ir kitus degiuosius skystus produktus,
atliekantys j pilstymo paslaug ir/ar juos gabenantys, savo veikloje turi vadovautis ir kitais naftos
produkt, bioprodukt ir kit skyst produkt gabenim ir laikym reglamentuojaniais teiss
aktais.
31
KOKYB TRANSPORTE
2015-11-06
_________________
32

Referatas Transporto Kokybei

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Referatas Transporto Kokybei

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

KOKYB TRANSPORTE

Ruo: PMT-4 gr. magistr. M. Paknas

El. patas: mariusmp@gmail.com

Ruo: PMT-4 gr. magistr. M. Paknas

1pav. Pagrindins kuro rys degalinje

El. patas: mariusmp@gmail.com

Ruo: PMT-4 gr. magistr. M. Paknas

1. Degal raidos istorija

rgties igavo benzin, o dar vliau, 1848 m. arlis B.

2pav. Michael Faraday, 1842

Ruo: PMT-4 gr. magistr. M. Paknas

1894m. Btent tais metais Rudolf Diesel irado dyzelin varikl

varom iuo distiliatu. Nuo to laiko is kuras vadinamas dyzelinu.

El. patas: mariusmp@gmail.com

Ruo: PMT-4 gr. magistr. M. Paknas

2. Degal gamybos kokybinis procesas

Ruo: PMT-4 gr. magistr. M. Paknas

El. patas: mariusmp@gmail.com

Ruo: PMT-4 gr. magistr. M. Paknas

2.2. Degal kokybs rodikliai

Lietuvos Respublikoje vartojam naftos produkt, biodegal ir skystojo kuro privalomieji

El. patas: mariusmp@gmail.com

LST EN ISO 3405

Ruo: PMT-4 gr. magistr. M. Paknas

Matavimo Ribins verts1

El. patas: mariusmp@gmail.com

LST EN ISO 22854

LST EN ISO 5165

LST EN ISO 20846

2.7.2. arktinis 2 klas

Ruo: PMT-4 gr. magistr. M. Paknas

Ruo: PMT-4 gr. magistr. M. Paknas

kami susidarymo galimyb tiekimo vamzdeliuose, paleisto variklio ilimo ir automobilio

El. patas: mariusmp@gmail.com

Ruo: PMT-4 gr. magistr. M. Paknas

Naftos perdirbimo procesas prasideda nudruskinimu ir nuvandeninimu, nes vandens ir

Ruo: PMT-4 gr. magistr. M. Paknas

3) Merkaptan kiekis nustatomas potenciometriniu metodu. Jo kiekis neturi viryti 0,01%.

Ruo: PMT-4 gr. magistr. M. Paknas

titruojamas 0.05 normalingumo kalio armo tirpalu etanolyje. Taip neutralizuojamos

3. Kokybikas degal saugojimas

Degal saugojimas ir gabenimas Lietuvoje yra apraytas NAFTOS PRODUKT,

El. patas: mariusmp@gmail.com

Ruo: PMT-4 gr. magistr. M. Paknas

4. Degal kokybs standart laikymosi nauda

5. ISO/TS 29001 standartas

El. patas: mariusmp@gmail.com

Ruo: PMT-4 gr. magistr. M. Paknas

1. https://en.wikipedia.org/wiki/Gasoline [irta 10.31]

Ruo: PMT-4 gr. magistr. M. Paknas

11. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.390124?jfwid=191fum7z7o [irta

El. patas: mariusmp@gmail.com

Ruo: PMT-4 gr. magistr. M. Paknas

Ruo: PMT-4 gr. magistr. M. Paknas

Ruo: PMT-4 gr. magistr. M. Paknas

Privalomj kokybs rodikli reikalavimus;

Ruo: PMT-4 gr. magistr. M. Paknas

El. patas: mariusmp@gmail.com

Ruo: PMT-4 gr. magistr. M. Paknas

19. Lietuvos Respublikos teritorinje jroje, iskirtinje ekonominje zonoje ir taros

Ruo: PMT-4 gr. magistr. M. Paknas

El. patas: mariusmp@gmail.com

Ruo: PMT-4 gr. magistr. M. Paknas