PENKTADIENIS, 2006 04 07

VERSLO

ABC

15

MANO VERSLAS

www.verslozinios.lt

Sudarote
sutartis:

"MANO VERSLO"
KORESPONDENTAI
Vilniuje

GRAINA
LIUKAITYT
J. Jasinskio 16A
tel. 8 5 2526343

Kaune

VYTAUTAS
GAIAUSKAS
K. Donelaiio 62-308,
tel. 8 37 204447, 8 614 24464

Klaipdoje

GABRIEL
VASILIAUSKAIT

susipainkite su j teiss principais

MARIUS MATONIS, advokat
kontoros Sutkien, Pilkauskas
ir partneriai advokatas

Sutari teiss principai

yra vienas i svarbiausi
sutari teiss altini. Nors
Lietuvos civilinis kodeksas
gana isamiai sureguliuoja
daniausiai praktikoje
sutinkamas sutari ris,
aikinant sutart visuomet
turi bti vadovaujamasi ir
sutari teiss principais.
iame straipsnyje trumpai
apvelgiami pagrindiniai
sutari teiss principai ir j
reikm.
Vienas i pagrindini sutari teiss princip yra ali
bendros valios principas. Kiekviena sutartis yra dvialis sandoris ir bendros ali valios
rezultatas. Bendra ali valia
yra pagrindin ir btina slyga sutariai sudaryti. Esant
bendrai ali valiai prisiimti
atitinkamas teises ir pareigas,
sutartis yra laikoma sudaryta.
Toks principas yra tvirtintas
ir galiojaniame Civiliniame
kodekse (CK).
Nepaisant to, labai svarbu
paymti, kad tam tikrais atvejais statymai reikalauja ali
vali formalizuoti nustatytu bdu (tai yra objektyviai
ireikti pasiraant atitinkam
dokument ar j patvirtinant)
ir tik tuomet pripasta sutart
galiojania.
Pvz., CK 1.74 str. nustato, kad
visi sandoriai dl daiktini teisi nekilnojamj daikt ir
daiktini teisi bei nekilnojamojo daikto suvarymo bt
tvirtinami notarikai; CK 6.99
str. nustato, kad susitarimas
dl rankpinigi turi bti sudaromas raytine forma. i reikalavim nesilaikymas daro
sutart negaliojani.
Tam tikrais atvejais nepakankamas ali valios formalizavimas nedaro sutarties negaliojanios, taiau apriboja ali
galimybes rodinti sutarties
sudarymo fakt ir slygas.
Pvz., CK 1.93 str. 2 d. nustato, kad raytins sutarties formos reikalavimo nesilaikymas
nedaro sutarties negaliojanios (iskyrus statym numatytus atvejus), taiau atima
i ali teis remtis liudytoj
parodymais rodinjant sutarties sudarymo ar vykdymo
fakt.
Be to, atskir ri sutartys privalo bti registruojamos vieuose registruose (pvz.,
Nekilnojamojo turto registre).
Neatlikus tokios registracijos,
sutartis netampa negaliojania, taiau negali bti naudojama prie treiuosius asmenis.
Visi minti ali valios formalios iraikos reikalavimai
paprastai yra nustatomi vieo
intereso, siningos alies
apsaugos ir teisinio apibrtumo tikslais.

N e p a i s yd a m a s p i r m i a u
idstyt reikalavim, statym leidjas, sprsdamas apie
sutarties galiojim, daniausiai teikia pirmenyb ali
valiai, o ne jos iraikos formai.
Pvz., nors nesilaikius notarins formos sudaryta sutartis
laikoma negaliojania, vienai
i ali visikai ar i dalies
vykdius toki sutart, o
kitai aliai vengiant forminti
sutart notarine tvarka, sutart vykdiusi alis turi teis
reikalauti teismo pripainti
sutart galiojania.

SUTARTIES LAISVS
PRINCIPAS
Bendros ali valios principas
yra glaudiai susijs su sutarties laisvs principu. Jo esm
sudaro tai, kad kiekviena alis
yra laisva apsisprsti, ar sudaryti sutart, su kuo j sudaryti
ir koks bus sudaromos sutarties turinys.
Sutartis, sudaryta paeidiant sutarties laisvs princip, yra negaliojanti.
Pvz., CK 1.91 str. nustato,
kad apgaule, smurtu, ekonominiu spaudimu arba grasinant
sudaryta sutartis gali bti
teismo pripainta negaliojania. Sutarties laisvs principas
taip pat leidia alims sudaryti
statymuose nenustatyto tipo
sutartis, jei tai neprietarauja
imperatyvioms statym normoms. Tokioms sutartims yra
taikomi sutari teiss principai bei bendros sutari teiss
normos.
Paymtina, kad sutarties
laisvs principas nra absoliutus. Siekiant ginti vie interes ir apsaugoti silpnesnij al, statymai tam tikrais
atvejais pareigoja sudaryti
sutart.
Pvz., CK 6.161 str. tvirtina
vieosios sutarties institut.
Tokiomis sutartimis pripastamos ypatingos svarbos srityse (transporto, elektros, ilumos, duj, vandentiekio ir kt.)
sudaromos sutartys dl preki
ar paslaug teikimo visuomenei, todl atitinkamos paslaugos ar preks teikjas negali atsisakyti sudaryti viej
sutart su to pageidaujaniu
asmeniu.
Tam tikrais atvejais ribojama alies teis atsisakyti sudaryti sutart, jei toks atsisakymas yra pagrstas draudiamu
kitos alies diskriminavimu.
Pvz., Lietuvos darbo kodeksas
draudia darbdaviui atsisakyti sudaryti darbo sutart su
darbuotoju dl jo lyties, rass,
tautybs, pilietybs, socialins
padties, tikjimo ir kit darbo
kodekso numatyt prieasi.
Atitinkamoje rinkoje dominuojanio kio subjekto atsisakymas sudaryti sutart tam
tikromis aplinkybmis gali
bti laikomas piktnaudiavimu dominuojania padtimi
rinkoje ir utraukti Lietuvos
Respublikos konkurencijos
statyme numatytas sankcijas.

statym leidjas neretai

imperatyviai sure guliuoja
tam tikras sutarties slygas,
siekdamas apginti silpnesnij
sutarties al.
Pvz., CK
6.188 str. yra
skirtas vartotoj teisms
apsaugoti ir
tvirtina slyg a s, k u r i o s
vartojimo
sutartyse
yra laikomos
nesiningomis ir gali
bti teismo
pripaintos
negaliojaniomis.
Sutarties
laisvs principas neturt bti interpretuojamas kaip
sutarties alies laisv atsisakyti sutarties. Sudaryta sutartis
tampa privaloma alims, vadovaujantis sutarties privalomumo principu. Kadangi sutartis yra sudaryta abiej ali
valia, atsisakyti sutarties alys
gali tik statym ar sutarties
numatytais atvejais arba abipusiu susitarimu, t. y. bendra
valia.

pasunkja ne dl sutarties
alies kalts ir alis nebuvo
prismusi tokios rizikos. Reikalavimas, kad alis tst
sutarties vykdym atsiradus mintoms
aplinkybms,
prietaraut
p ro t i n g u m o,
siningumo
ir teisingumo
principams.
Taip pat reikt paminti
CK 6.207 str.,
kuris leidia
aliai sustabdyti sutarties
vykdym,
jei kita alis
nevykdo savo
sutartini
prievoli. Be
to, jei sutarties nevykdymas
yra esminis sutarties paeidimas, nukentjusioji alis turi
teis nutraukti sutart.

Sutari
teiss
principai
yra vienas
i svarbiausi
sutari teiss
altini

SUTARTIES
PRIVALOMUMO
PRINCIPAS
Sutarties privalomumo principas reikia, kad sudaryta sutartis tampa alims privaloma.
iuo principu statym leidjas siekia utikrinti visuomenini santyki, kuriuos sureguliuoja sutartys, stabilum ir
garantuoti ali teistus lkesius. Asmuo, sudars sutart,
turi pagrst lkesi ir teis
tikti, kad sutartis galios ir
bus vykdyta joje nustatytomis
slygomis, o kita alis negals
vienaalikai ir be pagrindo
atsisakyti sutarties. iuo tikslu CK nustato, kad teistai
sudaryta sutartis turi alims
statymo gali.
Sutarties nevykdymas arba
netinkamas vykdymas yra
pagrindas kilti kaltosios alies
civilinei atsakomybei ir suteikia teis nukentjusiai aliai
pasinaudoti statym suteikiamomis teisi gynimo priemonmis reikalauti vykdyti
prievol, udrausti atlikti tam
tikrus veiksmus ir kt.
Paymtina, kad sutarties
privalomumo principas nra
absoliutus ir galiojantys statymai numato tam tikras jo
iimtis.
Pvz., vadovaujantis CK 6.212
str., alis yra atleidiama nuo
atsakomybs u sutar ties
nevykdym, jei tai buvo lemta
nenugalimos jgos aplinkybi.
Toki aplinkybi alis sutarties sudarymo metu negaljo
protingai numatyti, negaljo
j kontroliuoti ir ukirsti kelio
j atsiradimui. CK 6.204 str.
suteikia aliai teis reikalauti
sutarties slyg pakeitimo, jei
sutarties vykdymas i esms

TEISINGUMO IR
SININGUMO
PRINCIPAS
Nustatant ali teises ir pareigas, ypa svarbus teisingumo
ir siningumo principas.
Kadangi io principo altinis
i esms yra morals normos,
jo turinys statymuose nra
detalizuojamas. Teisingumo ir
siningumo princip aikina ir taiko teismas kiekvienu
atveju, vadovaudamasis konkreiomis bylos aplinkybmis.
Reikt atkreipti dmes,
kad teisingumo ir siningumo principas yra taikomas
tiek sutartiniams, tiek ikisutartiniams ali santykiams,
t. y. deryb dl sutarties metu.
Pagal princip alis negali
pradti deryb dl sutarties,
jei neturi rimto ketinimo sudaryti sutart. Pradjusi derybas,
alis neturt j be pagrindo
nutraukti. Deryb metu kiekviena alis privalo atskleisti
kitai aliai vis informacij,
kuri yra svarbi sutariai sudaryti.
alis neturt paraleliai vykdyti deryb su keliais partneriais, jei nra apie tai informavusi kit ali. Paeidusi ias
pareigas, kaltoji alis gali bti
pareigota atlyginti nukentjusios alies patirtus nuostolius.
Nors sutarties laisvs principas leidia alims susitarti dl
sutarties turinio, jis turi atitikti siningumo ir teisingumo
principus. Paeidus teisingumo ir siningumo princip,
atitinkama sutarties slyga
gali bti pripainta negaliojania. i taisykl yra tvirtinta
daugelyje CK nuostat.
Pvz., CK 6.73 str. 2 d. suteikia
teismui teis pakeisti baudos
dyd, jei jis yra aikiai per didelis. CK 6.188 str. nustato tam
tikras slygas, kurios vartojimo sutartyse laikomos nesiningomis vartotoj atvilgiu
ir gali bti teismo pripaintos
negaliojaniomis. Vadovaujantis CK 1.91 str., sutartis, kuri

buvo sudaryta apgaule ar pasinaudojus sunkiomis kitai aliai

aplinkybmis, gali bti teismo
pripainta negaliojania.
Reikt pabrti, kad siningumo ir teisingumo principo paeidimo pasekms tam
tikrais atvejais gali bti ypa
sunkios. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos
statymo 9 str., dominuojani
padt uimanio kio subjekto nesining slyg primetimas sutartyse su kitais kio
subjektais gali bti pagrindas
taikyti ekonomines sankcijas,
kuri dydis gali siekti iki 10%
metini bendrj dominuojanio kio subjekto (skaitant
susijusius asmenis) pajam.
Visi ia aptarti sutari
teiss principai yra tvirtinti
galiojaniame CK ir atitinka
tarptautin praktik. Sutari
teiss principai yra taikomi
kiekvienos sutarties atveju
nepriklausomai nuo to, ar alys
dl to susitar. Maa to, alys
negali sutarti netaikyti sutari teiss princip, kadangi
jie priskirtini imperatyvioms
statym normoms.
Dl i prieasi sutari
teiss principai yra ypa svarbs kiekvienai aliai. Sutari
teiss princip nesilaikymas
gali bti pagrindas kilti kaltosios alies civilinei atsakomybei, o danai ir pagrindas pripainti sutart negaliojania.

BENDRIEJI SUTARI
PRINCIPAI

Kiekviena sutartis yra dvialis sandoris ir bendros

ali valios rezultatas. Bendra
ali valia yra pagrindin ir
btina slyga sutariai sudaryti.

Sutarties laisvs principo

esm kiekviena alis yra
laisva apsisprsti, ar sudaryti
sutart, su kuo j sudaryti ir
koks bus sudaromos sutarties turinys. Sutartis, sudaryta
paeidiant sutarties laisvs
princip, yra negaliojanti.

Kadangi sutartis yra sudaryta abiej ali valia, atsisakyti sutarties alys gali tik
statym ar sutarties numatytais atvejais arba abipusiu
susitarimu, t. y. bendra valia.

Sutarties privalomumo principas reikia,

kad sudaryta sutartis tampa
alims privaloma. Asmuo,
sudars sutart, turi pagrst lkesi ir teis tikti, kad
sutartis galios ir bus vykdyta
joje nustatytomis slygomis,
o kita alis negals vienaalikai ir be pagrindo atsisakyti
sutarties.

Sutarties privalomumo
principas nra absoliutus
ir galiojantys statymai numato tam tikras jo iimtis.

Sutari teiss principai

yra taikomi kiekvienos
sutarties atveju nepriklausomai nuo to, ar alys dl to
susitar.
altinis: advokat kontora Sutkien,
Pilkauskas ir partneriai

S. Daukanto 15,
tel. 8 46 312326, faksas 8 46 313017

Panevyje
DARIUS SIMNAS
Savanori a. 12,
tel. 8 45 596561, 8 686 52010

iauliuose
MARIUS DANAZAS
Tils g. 157,
tel. 8 41 434600, 8 686 50036

Nustatytos

kurorto statuso
taisykls
Vyriausyb pritar
projektui, kuriuo nustatyti
kurorto ir kurortins
teritorijos statuso suteikimo
gyvenamosioms vietovms
reikalavimai. Nustatyti
bendrieji gamtini itekli
ir specialios infrastruktros
reikalavimai. Kurortins
teritorijos statusas gali bti
suteikiamas vienai arba
kelioms besiribojanioms
gyvenamosioms vietovms
ar j dalims nepriklausomai
nuo i gyvenamj vietovi
tipo (miestas, miestelis,
kaimas). iose teritorijose
turi bti inineriniai tinklai ir
susisiekimo komunikacijos,
utikrinti aplinkosaugos
reikalavimai ir socialinis
aplinkos saugumas. Turi
bti sveikatai palankus
mikroklimatas, bent
vienas i gamtini itekli,
rekreaciniai eldiniai ir
vandens telkiniai, kurie gali
turti gydomj savybi.
Gyvenamojoje vietovje,
pretenduojanioje gyti
kurortins teritorijos
status, turi bti sukurta
ir speciali turizmo, poilsio,
gamtini itekli naudojimo
infrastruktra.
iuo metu kurorto status
turi Birtonas, Druskininkai,
Neringa ir Palanga. Kurorto
statuso siekia Anyki,
Ignalinos, Trak rajono ir
Zaras savivaldybs.
(V online)

moni statuso
nustatymo
kriterijai

Seimui siloma pakeisti

mikro, ma ir vidutini
moni kriterijus. Seimas
ketvirtadien po pateikimo
pritar kio ministerijos
parengtam naujos redakcijos
Smulkiojo ir vidutinio verslo
statymo projektui. Projekte
numatyta, kad mikro mons
metins pajamos galt
siekti 6,9 mln. Lt (dabar
- 7 mln. Lt), maos mons
- 34,5 mln. Lt (24 mln. Lt),
vidutins mons - 172,6 mln.
Lt (138 mln.Lt). Keiiamos
ir moni turto balansins
verts ribos: mikro monms
siloma nustatyti 6,9 mln.
Lt (dabar - 5 mln. Lt) per
metus, maoms monms
- 34,5 mln. Lt (17 mln. Lt), o
vidutinms monms - 148,5
mln. Lt (93 mln. Lt). Siloma
mikro mone vadinti t
mon, kurioje, kaip ir dabar,
dirbs ne daugiau kaip 10
darbuotoj, maa mone - ne
daugiau kaip 50, vidutine
mone - ne daugiau kaip 250
darbuotoj. (BNS)