9 tema.

Civilini teisi
gyvendinimas
ir gynimas

Civilini teisi gyvendinimas

Civilini teisi gyvendinimas gali
pasireikti:
- veikiant paiam,
- reikalaujant veikimo i kit,
- imantis priemoni ginti ir saugoti savo
teis.

Civilini teisi gyvendinimas

CK 1.137 straipsnis. Civilini teisi
gyvendinimas ir pareig vykdymas
1. Asmenys savo nuoira laisvai naudojasi
civilinmis teismis, tarp j ir teise
gynyb.

Subjektini civilini teisi

gyvendinimo ribos
1.2 straipsnis. Civilini santyki teisinio
reglamentavimo principai
1. Civiliniai santykiai reglamentuojami
vadovaujantis j subjekt lygiateisikumo,
nuosavybs nelieiamumo, sutarties laisvs,
nesikiimo privaius santykius, teisinio
apibrtumo, proporcingumo ir teist lkesi,
neleistinumo piktnaudiauti teise ir visokeriopos
civilini teisi teismins gynybos principais.

Subjektini civilini teisi

gyvendinimo ribos
1.137 straipsnis. Civilini teisi gyvendinimas ir pareig vykdymas
2. gyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi
laikytis statym, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros morals
principus bei veikti siningai, laikytis protingumo ir teisingumo
princip.
3. Draudiama piktnaudiauti savo teise, t. y. draudiama gyvendinti
civilines teises tokiu bdu ir priemonmis, kurios be teisinio pagrindo
paeist ar varyt kit asmen teises ar statym saugomus
interesus ar daryt alos kitiems asmenims arba prietaraut
subjektins teiss paskiriai.
alos padarymas kitiems asmenims piktnaudiaujant teise yra
pagrindas taikyti civilin atsakomyb.
Jeigu asmuo piktnaudiauja subjektine teise, teismas gali
atsisakyti j ginti.

Subjektini civilini teisi

gyvendinimo ribos
4. Civilini teisi gyvendinimas negali bti
naudojamas nesiningai ir ne pagal statymus
riboti konkurencij ar piktnaudiauti
dominuojania padtimi rinkoje.
Plaiau r. Lietuvos Respublikos konkurencijos statym

5. Civilines teises saugo statymai, iskyrus atvejus,

kada ios teiss gyvendinamos prietaraujant j
paskiriai, vieajai tvarkai, geriems paproiams ar
visuomens morals principams.

Draudimo piktnaudiauti savo teise principo

paeidimo padariniai

Jeigu asmuo piktnaudiauja subjektine

teise, teismas gali atsisakyti j ginti.
alos padarymas kitiems asmenims
piktnaudiaujant teise yra pagrindas
taikyti civilin atsakomyb.

Civilini teisi gyvendinimas

CK 1.137 straipsnis. Civilini teisi
gyvendinimas ir pareig vykdymas
6. Atsisakymas gyvendinti civilin
subjektin teis nepanaikina ios teiss,
iskyrus statym nustatytus atvejus.
Taiau: iekinio senatis, gyjamoji senatis ir
kai kurie kiti nuosavybs teiss gijimo
bdai, specialios statym nuostatos (pvz.,
P 47 str. 2 d.), etc.

Civilini teisi gynimas

Civilini teisi gynimas

CK 1.137 straipsnis. Civilini teisi
gyvendinimas ir pareig vykdymas
1. Asmenys savo nuoira laisvai naudojasi
civilinmis teismis, tarp j ir teise
gynyb.

Civilini teisi gynimas

Civilini teisi
gynybos formos

jurisdikcin

nejurisdikcin

Savigyna
Visuose iuolaikinse teiss sistemose yra
pripainta viena: kad kreditorius tais atvejais,
kai skolininkas nevykdo prievols, negali
tiesiogiai taikyti savigynos.
Pvz., pardavjas negali tiesiog atimti prekes
i pirkjo, kuris nesumokjo u jas pinig ir
pan.

Savigyna tai asmens veiksmai, kuriais jis

teistai priverstinai gyvendina savo
teis, kai nemanoma laiku gauti
kompetenting
valstybs
institucij
pagalbos, o nesimus savigynos priemoni
teiss gyvendinimas tapt negalimas
arba i esms pasunkt. Taiau asmuo,
panaudojs savigyn neteistai ar be
pakankamo pagrindo, privalo atlyginti
padaryt al.
6.253
straipsnis.
Civilins
atsakomybs
netaikymas
ir
atleidimas
nuo
civilins
atsakomybs

Savigynos taikymo slygos

Panaudoti savigyn ginant savo civilines teises
leidiama tik io kodekso numatytais atvejais.
Savigynos bdai ir priemons turi atitikti teiss
paeidimo pobd ir kiekvienu konkreiu atveju
neperengti savigynos rib.
Naudojant savigyn, btina gerbti mogaus teises ir
laisves bei laikytis statym reikalavim.
1.139 straipsnis.

4.34 straipsnis. Valdymo gynimas

1. Kiekvienas valdytojas turi teis ginti esam valdym
ir atnaujinti atimt valdym.
4.35 straipsnis. Valdymo paeidimas
1. Valdymas gali bti paeistas paimant ar bandant
paimti daikt ar jo dal, taip pat teises j, arba trukdant
valdyti daikt. Valdymo paeidimas gali pasireikti
grasinimais, sukelianiais real pavoj valdymui.
2. Valdymo paeidimu nelaikomi veiksmai, formaliai
atitinkantys io straipsnio 1 dalyje nurodytus poymius,
jeigu asmuo, kuris nurodytas kaip valdymo paeidjas,
rodo, kad btent i jo ir neteistai atsirado pareikjo
valdymas.

Daikto sulaikymas - teisi ir interes apsaugos

priemon priemon
Kitam asmeniui priklausanio daikto teistas
valdytojas, turintis reikalavimo teis daikto savinink,
gali sulaikyti jo daikt tol, kol bus patenkintas
reikalavimas.
Sulaikymo teis negali bti gyvendinama, jeigu nra
sujs reikalavimo vykdymo terminas.
Kiti statymai gali nustatyti kitokias daikto sulaikymo
taisykles, nei CK.
4.229 straipsnis.

Specialiosios daikto sulaikym

reglamentuojanios normos
Jeigu usakovas nevykdo savo sipareigojimo
sumokti rangos sutartyje nustatyt atlyginim
arba kitoki sutarties ali sutart sum,
rangovas turi teis iiekoti jam pagal sutart
priklausanias sumas u atlikt darb i
usakovui
priklausani
rengini,
likusi
mediag ir kito usakovui priklausanio turto,
kol usakovas visikai su juo neatsiskaitys, arba
gali sulaikyti darb rezultat tol, kol usakovas
tinkamai nevykdys savo prievols.
4.656 str.

Jeigu su administratoriumi laiku neatsiskaitoma, jis turi teis

i naudos gavjui grintin l pasilikti sau sum, kaip
umokest u atliktas administravimo paslaugas, arba, kol bus
su juo atsiskaityta, turi teis sulaikyti turt.
4.238 str.

2.161 straipsnis. Sulaikymo teis

1. Prekybos agentas turi teis sulaikyti turimus
atstovaujamojo daiktus ir teises tuos daiktus patvirtinanius
dokumentus tol, kol atstovaujamasis su juo atsiskaitys.
2. Atsisakymas nuo sulaikymo teiss negalioja.

Prievols vykdymo sustabdymas - teisi ir

interes apsaugos (utikrinimo) priemon

6.46
straipsnis.
sustabdymas

Prievols

vykdymo

1. Skolininkas turi teis sustabdyti prievols

vykdym, jeigu jis turi pakankam ir proting
pagrind abejoti, ar asmuo, kuriam turi bti
vykdyta prievol, turi teis priimti jos
vykdym, ir skolininko reikalavimu is asmuo
nepateikia reikiam reikalavimo teiss buvimo
rodym.

Civilini teisi gynimo bdai

Civilines teises statym nustatyta tvarka gina teismas,
nevirydamas savo kompetencijos, iais bdais:
1) pripaindamas tas teises;
2) atkurdamas buvusi iki teiss paeidimo padt;
3) ukirsdamas keli teis paeidiantiems veiksmams ar
udrausdamas atlikti veiksmus, kelianius pagrst grsm alai
atsirasti (prevencinis iekinys);
4) priteisdamas vykdyti pareig natra;
5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisin santyk;
6) iiekodamas i paeidusio teis asmens padaryt turtin ar
neturtin al (nuostolius), o statym arba sutarties numatytais
atvejais netesybas (baud, delspinigius);
7) pripaindamas negaliojaniais valstybs ar savivaldybi
institucij arba pareign aktus, prietaraujanius statymams, io
kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais;
8) kitais statym numatytais bdais.
1.138 straipsnis. Civilini teisi gynimas

Kiti civiliniai teisi gynimo

bdai
4.98 straipsnis. Nuosavybs teiss gynimas nuo paeidim,
nesusijusi su valdymo netekimu
Savininkas gali reikalauti paalinti bet kuriuos jo teiss paeidimus, nors
ir nesusijusius su valdymo netekimu.
6.66 straipsnis. Kreditoriaus teis ginyti skolininko sudarytus
sandorius (actio Pauliana)
1. Kreditorius turi teis ginyti skolininko sudarytus sandorius, kuri
pastarasis sudaryti neprivaljo, jeigu ie sandoriai paeidia
kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai inojo ar turjo inoti (actio
Pauliana). Sandoris paeidia kreditoriaus teises, jeigu dl jo
skolininkas tampa nemokus arba bdamas nemokus suteikia
pirmenyb kitam kreditoriui, arba kitaip paeidiamos kreditoriaus
teiss.

Iekinin gynyba - nesikiimo privaius

santykius principo iraika
Iekin dl nepilnameio ar riboto veiksnumo asmens sudaryto
sandorio pripainimo negaliojaniu gali pareikti neveiksnaus
asmens atstovai ir prokuroras.
Iekin dl juridinio asmens steigimo pripainimo neteistu
gali paduoti juridinio asmens dalyvis ar valdymo organai, taip
pat prokuroras, gindamas vie interes.
Santuoka, sudaryta tik dl aki, neturint tikslo sukurti eimos
teisinius santykius, gali bti pripainta negaliojania pagal
vieno i sutuoktini arba prokuroro iekin.

Civilins atsakomybs samprata ir rys

1. Civilin atsakomyb tai turtin
prievol, kurios viena alis turi teis
reikalauti atlyginti nuostolius (al) ar
sumokti netesybas (baud, delspinigius),
o kita alis privalo atlyginti padarytus
nuostolius (al) ar sumokti netesybas
(baud, delspinigius).
2. Civilin atsakomyb yra dviej ri:
sutartin ir deliktin.

Sutartin atsakomyb yra turtin prievol, kuri

atsiranda nevykdius ar netinkamai vykdius
sutart, kurios viena alis turi teis reikalauti
nuostoli atlyginimo ar netesyb, o kita alis privalo
atlyginti sutarties nevykdymu ar netinkamu
vykdymu patirtus nuostolius arba sumokti
netesybas (baud, delspinigius).
Deliktin civilin atsakomyb yra turtin prievol,
atsirandanti dl alos, kuri nesusijusi su sutartiniais
santykiais, iskyrus atvejus, kai statymai nustato,
kad deliktin atsakomyb atsiranda dl alos,
susijusios su sutartiniais santykiais.

Civilins teisins atsakomybs bruoas turtinis pobdis.

Civilin atsakomyb sankcija u
statymu saugomos civilins subjektins
teiss ar intereso paeidim,
kuri paeidjui sukelia nenaudingas
teisines pasekmes - papildom prievol
nukentjusio asmens naudai, kurios
vykdymas pasireikia tam tikr
paeidjo jo turto sumainimu.