Professional Documents
Culture Documents
ფილიპ ზიმბარდო - ფსიქოლოგია და ცხოვრება PDF
ფილიპ ზიმბარდო - ფსიქოლოგია და ცხოვრება PDF
1
ratomaa fsiqologia unikaluri
gansazRvrebebi
fsiqologiis miznebi
fsiqologia Cvens cxovrebaSi: ratomaa saWiro fsiqologiis Seswavla
Tanamedrove fsiqologiis
ganviTareba
fsiqologiis istoriuli
safuZvlebi Tanamedrove
fsiqologiis mimdinareobebi
ras akeTeben fsiqologebi
fsiqologia XXI saukuneSi:
vifiqroT momavalze
sakvanZo sakiTxebi
ZiriTadi cnebebi
testireba Tqveni moTxovnis mixedviT gasuli kviris xuTSabaTs da paraskevs Cavatare skot branCis dawyebiT skolaSi, ZiriTadad, pirvel klasSi. gamoviyene meTodi, romelzec adre gesaubreT _ yavisferi da TeTri Tojinebi, romlebic kanis
feris garda sxva mxriv absoluturad identuria. moswavleebs furclebi vaCvene, romlebzec es Tojinebi exata...
bavSvebs am Tojinebs vaCvenebdi da Semdegi TanmimdevrobiT vusvamdi am kiTxvebs:
maCveneT, romeli Tojina mogwonT yvelaze metad? an romliT TamaSi gindaT yve-
ratomaa fsiqologia
unikaluri?
fsiqologiis unikalobisa da erTianobis
dasafaseblad unda gaarkvioT, rogor esmiT
gansazRvrebebi
mravali fsiqologi eZebs pasuxs fundamentur kiTxvaze: rogoria adamianis buneba?
am kiTxvas fsiqologia imiT pasuxobs, rom
swavlobs rogorc individSi mimdinare procesebs, ise fizikur da socialur garemoSi
aRmocenebul Zalebs. am TvalsazrisiT, fsiqologias formalurad ganvmartavT, rogorc
individis qcevis da fsiqikuri procesebis mecnierul Seswavlas. ganvixiloT am ganmartebis mniSvnelovani nawilebi. mecnieruli, qceva, individi da fsiqikuri.
fsiqologiis mecnieruli aspeqti moiTxovs, rom fsiqologiuri daskvnebi mecnieruli meTodis principebis mixedviT mopovebul
monacemebs efuZnebodes. mecnieruli meTodi
moicavs problemis analizisa da gadaWrisaTvis saWiro Tanmimdevrul nabijebs. es meTodi
daskvnebis gamosatanad obieqturad Segrovebul monacemebs iyenebs. mecnieruli meTodis
maxasiaTeblebs ufro dawvrilebiT me-2 TavSi
ganvixilavT, rodesac gavecnobiT, Tu rogor
atareben fsiqologebi kvlevas.
qceva is iaraRia, romlis saSualebiTac organizmi garemos ergeba. qceva moqmedebaa. fsiqologiis sagani, ZiriTadad, adamianis da cxovelis dakvirvebadi qcevaa. sicili, tirili,
sirbili, Sexeba qcevis is magaliTebia, romlebsac SeiZleba daakvirde. fsiqologebi ikvleven, ras da rogor akeTebs individi mocemul garemoSi da ufro farTo socialur da
kulturul konteqstSi.
fsiqologiuri analizis sagani yvelaze
xSirad aris individi _ axalSobili, mozardi sportsmeni, kolejis studenti, romelic
studentur saerTo sacxovrebelSi cxovrebas
egueba; Suaxnis mamakaci, romelic karieras
icvlis, an qali, romelmac unda gadalaxos
alchaimeris daavadebiT Sepyrobili meuRlis
TandaTanobiTi ukusvliT gamowveuli stresi.
amave dros, kvlevis sagani SeiZleba iyos Simpanze, romelic komunikaciisaTvis saWiro sim-
Tan, vazrovnebT, vimaxsovrebT. SevecdebiT gavarkvioT adamianis cxovrebis iseTi gamovlinebebi, rogoricaa, Tu rogor da ratom naxuloben sizmrebs adamianebi, rogor uyvardebaT erTmaneTi, ratom morcxvoben, ratom arian agresiulebi, ratom avaddebian fsiqikurad. da bolos,
vaCvenebT, rogor SeiZleba gamoviyenoT fsiqologiuri codna, raTa gavigoT da zogierT, magaliTad, segregaciis, SemTxvevaSi SevcvaloT
kidec Cvens cxovrebaSi moqmedi kulturuli
Zalebi.
Cven, `fsiqologiis da cxovrebis~ avtorebs,
fsiqologiis kompetenturobis gvjera. pedagogiuri da samecniero karieris manZilze fsiqologia sul ufro da ufro momxibvleli gaxda
CvenTvis. bolo wlebSi fsiqikuri da qcevis
procesebis warmmarTveli ZiriTadi meqanizmebis Sesaxeb informaciis mozRvaveba moxda. Zveli Sexedulebebi axali ideebiT icvleba, magram adamianis bunebis mravali momajadoebeli
mxare jer kidev amoucnobi rCeba. imedi gvaqvs,
rom am mogzaurobis dasasrul Tqvenc saTuTad moepyrobiT fsiqologiuri codnis sakuTar marags.
mogzaurobis ZiriTadi mizani wvdomis mecnieruli wyurvili iqneba. davsvamT kiTxvebs adamianis qcevis Sesaxeb _ rogor, ratom, ra, rodis da im qcevis mizezebis da Sedegebis Sesaxeb, romelsac Tqven sakuTar TavSi, sxva adamianebsa da cxovelebSi aRmoaCenT; avxsniT, ratom fiqrobT, grZnobT da iqceviT ase; riTi
gansxvavdebiT sxvebisagan, ra qmnis Tqvens unikalobas da mainc, ratom iqceviT xSirad sxvebis msgavsad? Tqvens CamoyalibebaSi memkvidreobam iTamaSa roli, Tu piradma gamocdilebam?
rogor Tanacxovrobs am rTul qmnilebaSi _
adamianur cxovelSi _ agresia da altruizmi,
siyvaruli da siZulvili, sigiJe da Semoqmedeba? am TavSi ganvixilavT, rogor da ratom gaxda yvela es kiTxva mniSvnelovani fsiqologiis, rogorc disciplinis miznebisaTvis.
fsiqologiis miznebi
im fsiqologebis mizani, romlebic fundamentur kvlevas axorcieleben, aris qcevis aRwera, axsna, winaswarmetyveleba da gakontroleba. gamoyenebiTi fsiqologiis warmomadgenlebs kidev erTi, mexuTe mizani aqvT _ adamianis cxovrebis gaumjobeseba. es miznebi fsiqologiuri saqmianobis safuZvels Seadgens.
ra igulisxmeba TiToeul am mizanSi?
movlenis aRwera
fsiqologiis pirveli amocanaa zusti dakvirveba qcevaze. Cveulebriv, fsiqologebi aseTi dakvirvebis Sedegad miRebul masalas monacemebs uwodeben. qceviTi monacemebi aris organizmis qcevis da im pirobebis aRwera, romelSic es qceva xorcieldeba. monacemebis Segrovebisas mkvlevrebma unda airCion analizis
saTanado done da SeimuSavon qcevis is sazomebi, romlebic misi obeqturad Seswavlis garantias gvaZleven.
individis qcevis kvlevis mizniT analizis
sxvadasxva donis gamoyeneba SeiZleba _ yveqcevis monacemebi (Behavioral data) _ organizmis
qcevis da im pirobebis aRwera, romlebSic es
qceva mimdinareobs, an icvleba.
movlenis axsna
maSin, rodesac aRwera TvalsaCino informacias unda eyrdnobodes, axsna aRqmulis
suraTi
1.1
winaswarmetyveleba
fsiqologiaSi winaswarmetyveleba niSnavs,
rom garkveuli qceva an mocemuli kavSiri raRac albaTobiT gamovlindeba. xSirad qcevis
romelime formis safuZvlad mdebare mizezebis zusti axsna saSualebas aZlevs mkvlevars
zustad iwinaswarmetyvelos momavali qceva. magaliTad, Tu migvaCnia, rom Tqveni megobari
morcxvia, SegviZlia darwmunebiT viwinaswarmetyveloT, rom is uxerxulad igrZnobs Tavs,
Tu ucnob adamianTan gasaubrebas vTxovT. rodesac romelime qcevis an kavSiris asaxsnelad sxvadasxva axsna arsebobs, maT imis mixedviT Seafaseben, ramdenad kargad SeuZliaT
zusti da amomwuravi winaswarmetyveleba. Tqven
megobars warmatebiT rom daemyarebina ucnobTan kontaqti, diagnozi unda Segvecvala.
zustad iseve, rogorc dakvirveba, mecnieruli winaswarmetyvelebac obieqturi da naTlad Camoyalibebuli unda iyos ise, rom SesaZlebeli iyos misi Semowmeba da uaryofa,
Tu faqtebi mas ar adasturebs. mecnieruli
kontroli
mravali fsiqologisaTvis kontroli centraluri, yvelaze mniSvnelovani mizania. kontroli niSnavs, rom qceva an moxdeba, an ar
moxdeba _ daviwyoT, SevinarCunoT, SevaCeroT
da zemoqmedeba movaxdinoT mis formaze, Zlierebaze an gamovlenis sixSireze. qcevis mizez-Sedegobrivi axsna damajerebelia, Tu is
qcevis gakontrolebis saSualebas qmnis.
qcevis gakontrolebis unari mniSvnelovania, radgan is fsiqologebs saSualebas aZlevs adamianebs cxovrebis donis gaumjobesebaSi daexmaros. am wignSi periodulad SexvdebiT fsiqologebis mier gamogonil sxvadasxva
tipis Carevas im mizniT, rom daexmaron adamianebs TavianTi cxovrebis problemuri aspeqtebis gakontorlebaSi. me-16 Tavi, magaliTad, fsi-
axorcieleben. daxelovnebuli deteqtivi Serlok holmsi nawyvet-nawyveti monacemebis safuZvelze akeTebda gamWriax daskvnebs. amis
msgavsad, yovelma mkvlevarma unda gamoiyenos
warmosaxva da SemoqmedebiTad Serwyas is, rac
icis, da is, rac jer ar icis. kargad ganswavlul fsiqologs SeuZlia monacemebi adamianis gamocdilebis sakuTari wvdomisa da sxva
mecnierebis mier aRmoCenili faqtebis safuZvelze axsnas. fsiqologiuri kvlevis umetesoba cdilobs gansazRvros, mravali SesaZlo
variantidan romeli xsnis yvelaze zustad mocemul qcevas.
qikuri daavadebebis mkurnalobas exeba. wignSi agreTve aRwerilia, rogor SeuZliaT adamianebs aRmofxvran arajansaRi qcevebi, rogoricaa magaliTad, sigaretis moweva; wamoiwyon jansaRi qcevebi, rogoricaa regularuli varjiSi (Tavi 13). Tqven SeityobT aRzrdis
ra stili exmareba mSoblebs SvilebTan myari
kavSiris SenarCunebaSi (Tavi 11). ris gamo ar
surs ucxo adamians daexmaros sxvas ubeduri
SemTxvevis dros da rogor SeiZleba am xelisSemSleli faqtorebis gadalaxva (Tavi 18).
aq moyvanilia mxolod ramdenime magaliTi im
uricxvi situaciidan, romelSic fsiqologebi TavianT codnas iyeneben, raTa gaaumjobeson da gaakontrolon adamianebis cxovreba.
am TvalsazrisiT, fsiqologebi sakmaod optimistebi arian. mraval maTgans sjera, rom
praqtikulad nebismieri arasasurveli qceva
SeiZleba Seicvalos saTanado CareviT. `fsiqologia da cxovreba~ iziarebs am optimizms.
Sejameba
am Sesaval TavSi warmovadgenT `fsiqologiis da cxovrebis~ zogierT qveTavs, romlebic specialurad SevadgineT, raTa ufro efeq-
gor unda moviqce, Tu vfiqrob, rom deda fsiqikurad daavadebuli myavs? es sagani
maswavlis, rogor unda miviRo ukeTesi niSnebi?); xandaxan es kiTxvebi presis saSualebiT gavrcelebuli fsiqologiuri informaciiTaa gamowveuli (marTalia, rom rac
ufro didia bavSvi, miT ufro
konservatulia igi? qalebi
yovelTvis ukeTesi mSoblebi
arian, vidre kacebi?). CvenTvis
am kursis swavlebis sirTule swored isaa, rom mecnieruli kvlevis is Sedegebi warmoavaCinoT, romlebic mniSvnelovania studentebisaTvis.
`fsiqologiisa da cxovre-
Sejameba
fsiqologebi mecnierul meTods imisaTvis
iyeneben, rom individebis qcevisa da fsiqikuri procesebis Sesaxeb daskvna gaakeTon. fsiqologebs ramdenime mizani aqvT: obieqturad
da saTanado doneze aRweron qceva, axsnan misi aRmZvreli Zalebi, iwinaswarmetyvelon rodis ganxorcieldeba qceva da gaakontrolon
is, raTa cxovrebis done gaaumjobeson.
Tanamedrove fsiqologiis
ganviTareba
XXI saukuneSi CvenTvis SedarebiT advilia
ganvmartoT, ras niSnavs fsiqologia da ra
aris fsiqologiuri kvlevis miznebi. Tumca,
fsiqologiis Seswavlis dawyebisas mniSvnelovania gesmodeT is mravali Zala, romelmac
Tanamedrove fsiqologiis gaCena ganapiroba.
es istoriuli mimoxilva erT martiv princips
emyareba: mniSvneloba aqvs ideebs. fsiqologiis mecnierebis ganviTarebis mTel manZilze
gacxarebuli kamaTi mimdinareobda fsiqologiis sagnisa da kvlevis meTodebis Sesaxeb.
Cveni istoriuli mimoxilva analizis or
doneze ganxorcieldeba. pirvel ganyofilebaSi mimovixilavT istoriis im periods, roca
fsiqologias safuZveli Caeyara, xolo meore
ganyofilebaSi farTod aRvwerT amJamad arsebul Svid mimdinareobas. fokusirebis orive
donisaTvis SeecadeT warmoidginoT is inte-
fsiqologiis istoriuli
safuZvlebi
fsiqologias xangrZlivi warsuli, magram
mokle istoria aqvs, werda eqsperimentuli
fsiqologiis erT-erTi warmomadgeneli herman ebinhausi (Hermann Ebbinghaus, 1908). mecnierebs saukuneebis ganmavlobaSi ainteresebdaT
adamianis bunebis mravali saidumlo: rogor
aRiqvams adamiani realobas, rogoria cnobierebis buneba, saidan modis sigiJe, magram amgvar kiTxvebze pasuxis gacemis SesaZlebloba kvlevis saTanado iaraRis ararsebobis gamo ar gaaCndaT. gavixsenoT Cvens welTaRricxvamde IV da V saukuneebSi berZeni filosofosebis: sokrates, platonis da aristoteles mier dasmuli fundamenturi SekiTxvebi.
miuxedavad imisa, rom fsiqologiis garkveuli formebi induri iogas uZveles tradiciaSic arsebobda, dasavluri fsiqologiis safuZvlebi swored did berZen moazrovneTa dialogebSi unda veZeboT, sadac midioda msjeloba imaze, Tu rogor muSaobs goneba, ra
aris Tavisufali neba, ra mimarTebaa calkeul moqalaqeebsa da maT saxelmwifos Soris.
XIX saukunis bolosTvis mkvlevrebma sxva mecnierebebidan, rogorebicaa fiziologia da fizika, kvlevis laboratoriuli meTodebis fsiqologiaSi gadmotana daiwyes, raTa pasuxi
gaecaT filosofosebis mier dasmul am fundamentur kiTxvebze.
Tanamedrove fsiqologiis ganviTarebaSi gadamwyveti roli vilhelm vundtma (Wilhelm
Wundt) Seasrula, romelmac 1879 wels laipcigSi eqsperimentuli fsiqologiis pirveli
laboratoria daaarsa. marTalia, vundti ganaTlebiT fiziologi iyo, magram samecniero
karieris manZilze misma interesebma sxeulis
Seswvlidan fsiqikis Seswavlaze gadainacvla.
mas surda Seeswavla SegrZnebis da aRqmis
ZiriTadi procesebi da martivi fsiqikuri procesebis siCqare. im droisaTvis, rodesac vundtma fsiqologiuri laboratoria daaarsa,
mas ukve ganxorcielebuli hqonda kvlevaTa
seria da gamoqveynebuli Tavisi `fiziologi-
10
uri fsiqologiis safuZvlebis~ pirveli gamocema (sul 7 aseTi gamocema iyo) (Kendler,
1987). laboratoriis gaxsnis Semdeg vundtma
fsiqologiis studentebis aRzrda daiwyo, misma mowafeTa didma raodenobam Semdeg TavianT
samSobloSi daaarsa msgavsi laboratoriebi.
raki fsiqologia damoukidebel disciplinad Camoyalibda, CrdiloeT amerikis mraval
universitetSi fsiqologiuri laboratoriebi
gaCnda: pirveli maTgani _ jons hopkinsis universitetSi, 1883 wels. am adreul laboratoriebs vundtis gavlena etyoboda. magaliTad,
eduard titCeneri (Edward Titchener), vundtis mowafe, erT-erTi pirveli fsiqologi iyo aSS-Si,
romelmac 1892 wels kornelis universitetis
laboratoria daaarsa. Tumca, daaxloebiT amave
dros, harvardis universitetis filosofiis
axalgazrda profesorma, romelic medicinas
swavlobda da literatura da religia ainteresebda, wminda amerikuli xedva SeimuSava. uiliam jemsma (William James), didi romanistis,
henri jemsis Zmam, or tomad gamosca fsiqologiis safuZvlebi (1890-1950), romelic, mravali eqspertis azriT, yvelaze mniSvnelovani
fsiqologiuri naSromia. maleve, 1892 wels, h.
stenli holma amerikis fsiqologTa asociacia daaarsa. 1900 wlisTvis CrdiloeT amerikaSi 40-ze meti fsiqologiuri laboratoria funqcionirebda (Hilgard, 1986).
fsiqologiis gaCenisTanave daiwyo debatebi
misi kvlevis sagnisa da meTodebis Sesaxeb. am
debatebSi gamokveTili zogierTi sakiTxi je-
rodesac fsiqologia laboratoriuli mecniereba gaxda da eqsperimentuli kvlevebis Catareba daiwyo, naTlad gamoCnda misi potenciali _ unikaluri wvlili Seetana codnis SeZenaSi. vundtis laboratoriaSi cdis pirebi martiv reaqciebs (ki-s, an ara-s Tqma, Rilakze
TiTis daWera) iZleodnen sxvadasxva pirobaSi
aRqmul stimulebze. radganac monacemebi sistematuri da obieqturi procedurebis saSualebiT iyo Segrovili, sxvebsac SeeZloT am
eqsperimentebis gameoreba. vundtis fsiqologiuri tradiciis damaxasiaTebeli niSnebia aqcenti mecnierul meTodze, zust gazomvebsa da
monacemTa statistikur analizze.
rodesac titCenerma vundtis fsiqologia aSSSi Caitana, igi amtkicebda, rom cnobierebis
sakvlevad swored amgvari mecnieruli meTodebi unda gamoeyenebinaT. cnobieri fsiqikuri cxovrebis elementebis Seswavlis miseuli meTodi
introspeqcia _ individis mier konkretuli sensoruli gancdiT gamowveuli azrebis da grZnobebis ganxilva iyo. titCeneri aqcents fsiqikis
Sinaarsis raobaze akeTebda da naklebad ainteresebda kiTxvebi ratom da rogor. mis midgomas struqturalizmi, anu swavleba fsiqikis
da qcevis struqturis Sesaxeb ewodeba.
struqturalizmi efuZneba varauds, rom adamianis fsiqikuri gancda SeiZleba gavigoT, rogorc ZiriTadi komponentebis kombinacia. am midgomis mizani iyo fsiqikis struqtura SegrZnebis da fsiqikuri cxovrebis sxva gancdebis Semadgeneli elementebis analizis gziT ekvlia.
mravali fsiqologi struqturalizms sam frontze daesxa Tavs: (1) is reduqcionistuli iyo,
radganac adamianis gancdis mTeli sirTule
martiv SegrZnebebamde daiyvana; (2) is elementaruli iyo, radgan nawilebs anu elementebs
erT mTelSi aerTebda da uSualod am mTel
qcevas ar swavlobda; (3) is mentalisturi iyo,
radgan adamianis cnobieri gancdis mxolod
verbalur aRweras swavlobda da ar iTvaliswinebda maT gamocdilebas, visac ar SeeZlo
Tavisi introspeqciis aRwera, maT Soris, cxovelebs, bavSvebs da fsiqikurad daavadebul
adamianebs.
funqcionalizmi:
mizanmimarTuli fsiqika
daswavla uaryves da praqtikiT swavlaze gadavidnen im imediT, rom es inteleqtualur cnobismoyvareobas aRZravda da Sedegad masalis ukeTesi wvdoma miiReboda (Kendler, 1987, gv. 124).
miuxedavad imisa, jemss dakvirvebis sjeroda, vundtis mier SemuSavebul daxvewil laboratorul meTodebs is mcire mniSvnelobas aniWebda. jemsis fsiqologiaSi arsebobda adgili
emociebis, me-s, nebisyofis, Rirebulebebis, religiuri da mistikuri gancdebisTvisac ki. misi Tbilsisxliani fsiqologia aRiarebda, rom
TiToeuli individi unikaluria da ver daiyvaneba formulebze an testis qulebze. jemsisTvis fsiqologiis mizans axsna warmoadgenda
da ara _ eqsperimentuli kontroli (Arkin, 1990).
struqturalizmi (Srtucturalism) _ swavleba fsiqikisa da qcevis Sesaxeb, sadac fsiqikuri gamocdileba gaigeba, rogorc martivi elementebis an movlenebis kombinacia.
funqcionalizmi (Functionalism) _ swavleba, romelic fokusirdeba organizmis garemosTan urTierTqmedebis dros fsiqikisa da qcevis funqciebze.
am mimdinareobebis memkvidreoba
uiliam jemsi titCeners eTanxmeboda, rom
fsiqologiis Seswavlis sagani cnobiereba unda iyos, magram misTvis cnobiereba ar daiyvaneboda elementebze, Sinaarssa da struqturebze. cnobiereba aris nakadi, fsiqikis Tviseba, romelic mudmiv urTierTqmedebaSi imyofeba garemosTan. adamianis cnobiereba mis garemosTan morgebas aadvilebs, amdenad, mniSvnelovania fsiqikuri procesebis moqmedebebi
da funqciebi da ara Sinaarsi.
funqcionalizmisaTvis umniSvnelovanesia
daswavlili Cvevebi, romlebic organizms garemosTan morgebis da efeqturad funqcionirebis saSualebas aZlevs. kvlevam pasuxi unda gasces kiTxvas: ra aris nebismieri qceviTi aqtis funqcia an mizani? funqcionalizmis skolis damaarsebeli iyo amerikeli filosofosi jon diui. mis mier fsiqikuri procesebis praqtikuli gamoyenebis mcdelobam ganaTlebis sferoSi mniSvnelovan warmatebas
miaRwia. misma msjelobam impulsi misca progresul ganaTlebas sakuTar laboratoriul
skolaSi da Semdgom mTel aSS-Si: meqanikuri
11
biologiuri mimdinareoba
fsiqodinamikuri mimdinareoba
biologiuri mimidnareobis warmomadgenlebi
qcevis mizezs genebis, tvinis, nervuli da endokrinuli sistemebis funqcionirebaSi eZeben. organizmis funqcionireba axsnilia mis
safuZvlad mdebare fizikuri struqturebis
da bioqimiuri procesebis terminebiT. gancda
da qceva gaigeba, rogorc nervul ujredebs
Soris da SigniT qimiuri da eleqtruli aqtivobis Sedegi.
biologiuri perspeqtiva
aa
fsiqologiuri perspeqtiva
12
fsiqodinamikuri mimarTulebis mixedviT qcevas marTavs, an mis motivs warmoadgens Zlieri Sinagani Zalebi. adamianis qcevebi Tandayolili instinqtebidan, biologiuri ltolvebidan, pirovnul moTxovnilebebsa da sazogadoebis moTxovnebs Soris konfliqtis gadaWris mcdelobidan momdinareobs. deprivaciis mdgomareoba, fiziologiuri aRgzneba da
konfliqtebi qcevis ganxorcielebis energias
zustad iseve iZleva, rogorc naxSiri _ sawvavs orTqlis lokomotivisaTvis. am modelis
mixedviT, organizmi wyvets reagirebas, Tu misi moTxovnilebebi dakmayofilebulia, misi
ltolvebi ki _ Semcirebuli. qcevis mTavari
mizani daZabulobis Semcirebaa.
motivaciis fsiqodinamikuri principebi yvelaze srulad venelma eqimma zigmund froidma (zigmund Freud) ganaviTara XIX saukunis bo-
analituri Terapiis sakiTxebs. amasTanave, gakvirvebiT aRmoaCenT, rom misi ideebi arasodes
yofila sistematuri mecnieruli kvlevis Sedegi. nacvlad amisa, es iyo gamorCeuli SemoqmedebiTi gonebis nayofi, romelic Sepyrobili iyo adamianis azrebis, grZnobebisa da moqmedebebis Rrmad dafaruli saidumlos amocnobis surviliT.
los da XX saukunis dasawyisSi. froidis ideebi fsiqikurad daavadebul pacientebTan muSaobis Sedegad warmoiSva, magram, misi azriT,
is principebi, romlebic man avadmyofebTan aRmoaCina, vrceldeba rogorc normalur, jansaR, ise _ paTologiur qcevaze. froidis fsiqodinamikuri Teoriis mixedviT, pirovnebas aqeTiqeT eqaCeba Sinagani da garegani Zalebi. froidis modelSi pirvelad iyo naCvenebi, rom adamianis buneba yovelTvis ar aris racionaluri; rom qcevebi SeiZleba iseTi motivebiT iyos
gamowveuli, romlebic ar aris gacnobierebuli. froidis Semdeg es Teoria misma mimdevrebma sxvadasxva mimarTulebiT ganaviTares.
froidis mixedviT, pirovnebis Camoyalibebis
periodi adreuli bavSvobaa, neofroidianelebma gaafarToves misi Teoria da masSi socialuri zemoqmedeba da urTierTqmedeba CarTes,
romelic indvidis sicocxlis ganmavlobaSi
iCens Tavs.
froidis ideebs didi gavlena hqonda fsiqologiis mraval sferoze. misi wvlilis sxvadasxva aspeqts waawydebiT, rodesac gaecnobiT bavSvis ganviTarebis, sizmris, daviwyebis,
aracnobieri motivaciis, pirovnebis da fsiqo-
am mimdinareobis warmomadgenlebi swavloben, Tu rogor akontrolebs konkretuli tipis qcevas garemos konkretuli stimuli. upirveles yovlisa, bihevioristebi aanalizeben garemos winapirobebs, im pirobebs, romlebic win
uswrebs qcevas da organizms imisaTvis amzadebs, moaxdinos Tu ara reagireba. Semdeg isini ganixilaven qceviT reaqcias, romelic maTi
kvlevis mTavar obieqts warmoadgens. qceva unda gavigoT, viwinaswarmetyveloT da gavakontroloT. bolos, ikvleven reaqciis dakvirvebad Sedegebs. bihevioristis interesis sagania,
magaliTad, rogor cvlis sagzao jarimebi (Sedegi) motocikletistis marTvis stils, aiZulebs mas ufro frTxilad iaros, an saerTod
Tavi daanebos tarebas (qceviTi reaqcia).
monacemebs bihevioristebi kontrolirebadi
laboratoriuli eqsperimentebidan iReben. maT
SeiZleba eleqtronuli aparatura da kompiuterebi gamoiyenon stimulis warsadgenad da
reaqciis dasafiqsireblad. isini miiCneven, rom
Sesaswavli fenomeni zustad unda iyos ganmartebuli da raodenobrivad gamoxatuli. xSirad
isini cxovelebs swavloben (umetes SemTxvevabihevioristuli mimdinareoba (Behaviorists perspective) _ am mimdinareobas ainteresebs dakvirvebadi qceva, romelic obieqturad fiqsirdeba da
dakvirvebadi qcevis mimarTeba garemos stimulebTan.
biheviorizmi (Behaviorism) _ mecnieruli midgoma,
romelic fsiqologiis Seswavlas mxolod gazomvadi an dakvirvebadi qceviT farglavs.
humanisturi mimdinareoba (Humanistic perspective) _
fsiqologiuri modeli, romelic aqcents individis fenomenur samyaroze, racionaluri arCevanis gakeTebisa da maqsimaluri potencialis
ganviTarebis Tandayolil unarze akeTebs.
bihevioristuli mimdinareoba
13
Si mtredebs da virTxebs), radgan eqsperimentis pirobebs aq ufro srulad gaakontroleben, vidre adamianebis SemTxvevaSi. bihevioristebi Tvlian, rom cxovelebze Seswavlili ZiriTadi procesebi igivenairad mimdinareobs sxva
saxeobebSic.
biheviorizmi farTod gamoiyeneba fsiqologiis praqtikaSi. mis mier moTxovnili zusti
eqsperimentireba da cvladebis zedmiwevniTi
dadgena fsiqologiis sferoTa umetesobaSi gaiziares. bihevioristebis mier cxovelebze aRmoCenili kanozomierebebi adamianis problemebzec gamoiyenes. bihevioristulma principebma ganaTlebisadmi ufro humanur midgomamde
migviyvana (dasjis nacvlad dadebiTi ganmtkicebis gamoyeneba), Seiqmna qceviTi darReevebis
axali tipis Terapia da utopiuri sazogadoebis modelis Seqmnis instruqciebi.
humanisturi mimdinareoba
14
humanisturi fsiqologia 1950-ian wlebSi gaCnda, rogorc fsiqodinamikuri da bihevioristuli modelebis alternativa. humanisturi fsiqologiis mixedviT, adamianebis qcevas ar ganapirobebs arc Sinagani, instinqturi Zalebi,
rogorc amas froidianelebi miiCneven da arc
garegani Zalebi, rogorc bihevioristebs miaCndaT. adamianebi aqtiuri qmnilebebi arian, Sinaganad kargebi da arCevanis gakeTebis unari
aqvT. humanisturi mimdinareobis mixedviT, adamianis ZiriTadi amocanaa swrafva sakuTari potenciis, SesaZleblobebis ganviTarebisken.
humanisti fsiqologebi swavloben qcevas,
magram ara laboratoriul pirobebSi da ara
mis Semadgenel elementebze an komponentebze
dayvaniT. isini adamianTa cxovrebis ganmavlobaSi gamovlenil cxovrebiseuli istoriebis
paternebs akvirdebian. biheviorisitebisgan
mkveTrad gansxvavebiT, humanisturi fsiqologiis warmomadgenlebi individis mier gancdil
subieqtur samyaros swavloben da ara garegani damkvirveblis da mkvlevris TvaliT danaxul obieqtur samyaros. amitom, isini fenomenologiuri fsiqologiis warmomadgenlebadac
iTvlebian, radgan movlenebze calkeuli moqmedi subieqtis (actor) pirad Sexedulebas swavloben. garda amisa, humanisti fsiqologebi cdiloben mTliani pirovneba Seiswavlon da ho-
listur midgomas aRiareben. maTi azriT, namdvili wvdoma niSnavs individis fsiqikis, sxeulis da qcevis codnas socialuri da kulturuli faqtorebis gaTvaliswinebiT.
humanisturi midgoma afarToebs fsiqologiis sferos da masSi literaturis, istoriis,
xelovnebis Seswavlidan miRebul gakveTilebs
rTavs. amgvarad, fsiqologia ufro savse disciplina xdeba. humanisturi fsiqologiis warmomadgenlebi amboben, rom maTi midgoma aris
is safuari, romelic exmareba fsiqologias adamianis bunebis cxovelur aspeqtebze da uaryofiT Zalebze zemoT dadges. rogorc me-16 TavSi vnaxavT, humanisturma mimdinareobam didi
gavlena iqonia fsiqoTerapiaSi axali midgomebis gaCenaze.
kognituri mimdinareoba
kognituri revolucia fsiqologiaSi gaCnda,
rogorc biheviorizmis SezRudulobis kidev erTi
gamowveva. kognituri mimdinareobis centrSi dgas
adamianis Semecneba da codnis SeZenis yvela
procesi: yuradReba, azrovneba, damaxsovreba da
gageba. kognituri mimarTulebis mixedviT adamianebi moqmedeben, radgan isini azrovneben, xolo azrovneben, radgan adamianebi arian.
kognitur modelSi qceva mxolod nawilobrivadaa ganpirobebuli garemos winmswrebi movlenebiT da warsuli qcevebis SedegebiT, rogorc es bihevioristebs miaCniaT. zogierTi yvelaze mniSvnelovani qceva azrovnebis sruliad axali da ara warsulSi gamoyenebuli gzebidan Cndeba. im alternativebis warmodgenis
unari, romlebic sruliad gansxvavdeba imisgan, rac aris, an iyo, saSualebas aZlevs adamians momavlisken iswrafos da awmyo situacia
gadalaxos. individi realobaze reagirebs ara
ise, TiTqos is obieqturi samyaro iyos, aramed
ise, rogorc is misi fiqrebis da warmosaxvis
Sinagani samyaros subieqtur realobaSi aisaxeba. kognituri fsiqologebisaTvis azrebi qcevebis rogorc Sedegi, aseve mizezia. Tu viRacas awyenineT da nanobT, es azria, romelic
qcevis Sedegad gagiCndaT, xolo sinanulis gancdis Semdeg bodiSis moxda azris, rogorc
qcevis mizezis magaliTia.
kognituri fsiqologiis warmomadgenlebi
iseT umaRles fsiqikur procesebs swavloben,
evoluciuri mimdinareoba cdilobs Tanamedrove fsiqologia biologiuri mecnierebebis ZiriTad ideebs, Carlz darvinis bunebrivi SerCevis gziT evoluciis Teorias daukavSiros. bunebrivi SerCevis idea sakmaod martivia: garemosTan ukeT Seguebuli organizmebi ukeTes STamomavlobas iZlevian (da gadascemen Tavis genebs), vidre cudad Seguebulebi. mravali Taobis manZilze adaptaciis unari sul ufro da
ufro Zlierdeba da ixveweba. fsiqologiaSi evoluciuri mimdinareoba gulisxmobs, rom, rogorc fsiqikuri, ise fizikuri unarebi milionobiT wlis ganmavlobaSi viTardeboda, raTa
konkretul adaptaciur miznebs momsaxureboda.
mkvlevrebi im garemo pirobebs swavloben,
romlebSic adamianis tvini ganviTarda. adamianis ganviTarebis istoriis 99% pleistocenis eraSi mcire jgufebad cxovrebas, nadirobasa da SemgroveblobaSi mimdinareobda (uxeSad, ormilionwliani periodi, romelic 10 000
kognituri mimdinareoba (Cognitive perspective) _ fsiqologiis mimdinareoba, romelic aqcents akeTebs adamianis azrovnebis da codnis SeZenis
procesebze, rogoricaa yuradReba, azrovneba, damaxsovreba, molodini, problemis gadaWra, fantazia da cnobiereba.
evoluciuri mimdinareoba (Evolutionary perspective)
_ fsiqologiis midgoma, romelic xazs usvams
qceviT da adapturobis mniSvnelovnebas im varaudis safuZvelze, rom fsiqikuri unarebi milionobiT wlis ganmavlobaSi viTardeboda, raTa
konkretul adaptur miznebs momsaxureboda.
kulturuli mimdinareoba (Cultural perspective) _ aqcents qcevis mizezebis da Sedegebis kros-kulturul sxvaobaze akeTebs.
evoluciuri mimdinareoba
15
kulturuli mimdinareoba
16
am mimdinareobis warmomadgenlebi qcevis mizezebisa da Sedegebis kros-kulturul sxvaobebs swavloben. kulturuli mimdinareoba mniSvnelovani pasuxia im kritikaze, rom fsiqologiuri kvleva xSirad zedmetad emyareba adamianis bunebis gagebis dasavlur koncefcias da
ikvlevs mxolod TeTrkanian, saSualo klasis
amerikelebs (Gergen et al; 1996). kulturuli Zalebis saTanado gaTvaliswineba erTi da imave eris
SigniT jgufebis Sedarebasac gulisxmobs. magaliTad, mkvlevrebma SeiZleba Seiswavlon kvebiTi aSlilobebi aSS-is TeTrkanian da Savkanian amerikel mozardebSi (ixileT me-12 Tavi). kulturuli Zalebi SeiZleba aseve Sefasdes sxvadasxva erSi, magaliTad, moraluri msjelobebis Sedareba aSS-sa da indoeTSi (Tavi me-11).
kros-kulturuli fsiqologiis warmomadgenlebs
ainteresebT, yvela adamians exeba arsebuli Teoriebi, Tu ufro viwro, specifikur populaciebs.
kros-kulturuli mimdinareoba fsiqologiuri kvlevis TiTqmis yvela sferoze vrceldeba: zemoqmedebs Tu ara kultura adamianis mier
samyaros aRqmaze? ganapirobebs Tu ara ena samyaros aRqmas? rogor zemoqmedebs kultura bavSvis ganviTarebaze? rogor zemoqmedebs kulturuli ganwyobebi moxucebulobis asakis gamocdilebaze? ganapirobebs kultura sakuTari Tavis aRqmas? zemoqmedebs kultura imaze, Tu rogor gamoxatavs adamiani emociebs? ganapirobebs
Tu ara kultura imas, Tu ra qcevebs ganaxorcielebs individi? zemoqmedebs Tu ara kultura
imaze, Tu ra zomiT ganicdian adamianebi fsiqikur aSlilobebs?
amgvari kiTxvebis dasmiT kulturuli mimdinareoba xSirad iseT daskvnebs gvaZlevs, romlebic sxva mimarTulebis mier wamoyenebul Tezisebs ewinaaRmdegeba. magaliTad, mkvlevarTa
azriT, froidis Teoriis mravali aspeqti ar
miesadageba venis kulturisagan Sors mdgom sazogadoebebs. amgvari idea jer kidev anTropologma bronislav malinovskim (Bronislav Malinowski) gamoTqva 1927 wels da froidis mamaze centrirebuli Teoria axali gvineis magaliTis safuZvelze gaakritika, sadac ojaxebi dedazea
centrirebuli. amrigad, kulturuli mimdinareoba miiCnevs, rom fsiqodinamikuri mimdinareo-
mimdinareobebis Sedareba:
agresiis magaliTi
Svidive mimdinareoba s\xvadasxva daSvebazea
agebuli da gansxvavebulad esmis qceva. cxrilSi 1.1 Sejamebulia es mimdinareobebi.
magaliTisaTvis mokled ganvixiloT, rogor
axsnida TiToeuli es Teoria agresiis faqts;
imas, Tu ratom iqcevian adamianebi agresiulad.
yvela es midgoma iyo gamoyenebuli agresiisa
da Zaladobis bunebis gagebis mcdelobisas. TiToeuli mimarTulebisaTvis mogvyavs mkvlevrebis mier SesaZlod gamoTqmuli mosazrebebi da
SesaZlod ganxorcielebuli eqsperimentebi.
biologiuri. ikvleven tvinis konkretuli
sistemebis rols agresiaSi. isini sxvadasxva regions astimulireben da Semdeg amiT gamowveul destruqciul moqmedebebs afiqsireben. agreTve, swavloben, raime normidan gadaxra xom
ar aris seriuli mkvlelebis tvinSi, xom ar
aris dakavSirebuli qalis agresia menstrualur ciklTan.
fsiqodinamikuri. aanalizeben agresias, rogorc reaqcias frustraciaze, romelsac siamovnebis miRwevis procesSi Seqmnili dabrkolebebi iwvevs, rogoricaa, magaliTad, usamarTlo xelmZRvaneli. es mimdinareoba agresias
uyurebs, rogorc bavSvobaSi mSoblebis mimarT
gancdili mtrulobis gadatanas zrdasrul asakSi.
bihevioristuli. adgens warsulSi Cadenili agresiuli qcevebis ganmtkicebis faqtebs,
vTqvaT, moswavlem klaselebs, an Tanatolebs
daartya da es zedmeti yuradRebis sagani gaxda. es midgoma amtkicebs, rom bavSvebi mSoblebisagan agresiul mopyrobas swavloben da Semdeg Tavis Svilebsac aseve epyrobian.
humanisturi. ikvlevs im pirovnul Rirebulebebs da socialur pirobebs, romlebic xels
uwyobs agresiul da TviTSemzRudav gamocdilebas da ara harmoniul ganviTarebas.
kognituri. swavlobs mtrul azrebs da
fantaziebs, romelsac adamiani Zaladobis aq-
cxrili
1.1
mimdinareoba
rogor esmis
adamianis buneba
qcevis
determinantebi
kvlevis fokusi
kvlevis ZiriTadi
Temebi
biologiuri
pasiuri
meqanisturi
memkvidreoba,
bioqimiuri
procesebi
tvini da nervuli
sistemis
procesebi
qcevis da fsiqikuri
procesebis
bioqimiuri
safuZveli
fsiqodinamikuri instinqtiT
marTuli
memkvidreoba,
adreuli
gamocdileba
aracnobieri
ltolvebi,
konfliqtebi
qceva, rogorc
aracnobieri
motivebis garegani
gamoxatva
bihevioristuli
reagirebs stimulze,
SeiZleba misi Secvla
garemo,
konkretuli
stimulis Semcveli garegani reqciebi
pirobebi
qceva da misi
stimulebi, mizezebi
da Sedegebi
humanisturi
aqtiuri,
usazRvro
potencialis
mqone
potenciurad
sakuTari
Tavisadmi
mimarTuli
adamianis
gamocdileba da
potenciali
cxovrebis paternebi
faseulobebi,
miznebi
kognituri
SemoqmedebiTad
aqtiuri,
reagirebs
stimulze
stimulis
Semcveli
pirobebi,
fsiqikuri
procesebi
fsiqikuri
procesebi,
ena
qceviTi
indikatorebis
saSualebiT
Seswavlili
fsiqikuri procesebi
evoluciuri
plesitocenis eris
problemebis
gadaWraze
adaptirebuli
adaptacia
gadarCenis
mizniT
ganviTarebuli
fisqologiuri
adaptacia
ganviTarebis
adapturi funqciebis
TvalsazrisiT
ganxiluli
fsiqikuri meqanizmebi
kulturuli
icvleba kulturis
zegavleniT
kulturuli
normebi
damokidebulebebisa
(attitudes) da
qcevebis kroskulturuli
sqemebi
adamianis
gamocdilebis
universaluri da
kulturulad
specifikuri aspeqtebi
tis yurebisas ganicdis. ikvlevs filmebSi arsebuli agresiis, maT Soris pornografiuli
Zaladobis gavlenas iaraRis xmarebisadmi, gaupatiurebisadmi da omisadmi damokidebulebaze.
evoluciuri. ganixilavs, ra pirobebis gamo gaxda agresia adapturi qceva adreuli adamianebisaTvis. adgens fsiqologiur meqanizmebs,
romlebic pasuxismgebelia agresiuli qcevis seleqciur warmoSobaze.
kulturuli. ganixilavs, rogor avlenen
da xsnian agresias sxvadasxva kulturis warmomadgenlebi. rogor zemoqmedeben kulturuli Zalebi agresiuli qcevis sxvadasxva tipis
gamovlenis albaTobaze.
17
cxrili
1.2
18
kiTxva
bio-fsiqologi fsiqofarmakologi
eqsperimentuli fsiqologiis
warmomadgeneli qcevis analitikosi
suraTi
1.2
suraTi
1.3
Sejameba
adre fsiqologebs miaCndaT, rom fsiqologiuri procesebi detreminizmis doqtriniTaa
marTuli _ fsiqikuri da fizikuri movlenebi
ganpirobebulia konkretuli mizezebiT. erT-erTi adreuli midgoma, struqturalizmi, aqcents
fsiqikur Sinaarsebsa da qcevis struqturaze
akeTebda meore midgoma, funqcionalizi ki _
qcevis funqciaze.
Tanamedrove fsiqologia Svid ZiriTad mimdinareobas moicavs. biologiuri mimdinareoba
swavlobs mimarTebas qcevasa da tvinis meqa-
19
nizmebs Soris; fsiqodinamikuri mimarTulebisaTvis qceva cnobieri da aracnobieri motivaciebiTaa gamowveuli; bihevioristuli mimarTulebisaTvis qceva garegani stimuluri pirobebiTaa ganpirobebuli, humanisturi mimarTulebisaTvis aqcenti keTdeba individis piradi zrdis Sinagan unarze; kognituri mimarTulebisaTvis mTavaria is fsiqikuri procesebi, romlebic qceviT
vifiqroT momavalze
20
`fsiqologiis da cxovrebis~ am gamocemas mokle eseebi davamateT, romlebic fsiqologiaSi, rogorc mecnierebaSi, momxdar clilebebs
aRwers XXI saukuneSi gadasvlasTan erTad. am TavSi mokled aRvwereT, Tu rogor Seicvala es disciplina gasuli 100 wlis ganmavlobaSi,
gansakuTrebiT, Teoriuli mimdinareobebis kuTxiT. ras mogvitans Semdegi 100 weli? aSkaraa, rom fsiqologiis Sinaarsi da praqtika momavalSi Seicvleba.
marTalia, zogierTi sakiTxi, romelsac fsiqologebi swavloben, droze ar aris
damokidebuli, magaliTad,
rogoria enis aTvisebis ZiriTadi procesebi, magram arsebobs iseTi sakiTxebic, romlebic konkretul dros moaqvs. magaliTad, me-17 da me-18
TavebSi ganxiluli socialuri fsiqologiis kvlevebis
umetesoba im mecnierebma wamoiwyes, vinc cdilobda gaego, ra Zalebma ganapiroba meore msoflio omis saSinele-
bis Sedegad mkvlevrebs saSualeba miecemaT zedmiwevniT zustad gaarkvion, ra mimarTebaa fsiqikur procesebsa da tvinis aqtivobas Soris. aseve, genetikuri kvlevis teqnologiuri iaraRebis
ganviTarebam SesaZloa swrafad Secvalos is gzebi, romlebiTac mkvlevrebi acalkeveben bunebisa da aRzrdis
zegavlenas TiToeuli individis cxovrebaSi.
am tipis sakiTxebs _ inovaciebi fsiqologiis Sinaarssa da praqtikaSi _ mivmarTavT swored specialur
qveTavebSi _ fsiqologia
XXI saukuneSi.
veb-gverdebi:
sakvanZo
sakiTxebi
ZiriTadi cnebebi
ZiriTadi cnebebi yvela TavSi muqi SriftiTaa gamoyofili, rom advilad SeamCnioT, xolo yoveli Tavis bolos igive terminebi ganmeorebiTaa mocemuli. garda amisa, yvela ZiriTadi cneba wignis bolos, leqsikonSi mocemuli, anbanis mixedviT da
ganmartebulia.
biheviorizmi
bihevioristuli
mimdinareoba
biologiuri mimdinareoba
garemos cvladebi
dispoziciuri cvladebi
evoluciuri mimdinareoba
kognituri mimdinareoba
kulturuli mimdinareoba
mecnieruli meTodi
organizmuli cvladebi
fsiqologebi sxvadasxva sferoSi muSaoben da sxvadasxva specialobis gamocdilebas eyrdnobian. fsiqologiis profesiis warmomadgeneli pasuxs scems TiTqmis
yvela kiTxvas, romelic realur cxovrebiseul gamocdilebas exeba.
situaciis cvladebi
struqturalizmi
funqcionalizmi
fsiqodinamikuri
mimdinareoba
fsiqologia
qceva
qcevis monacemebi
humanisturi mimdinareoba
ratomaa fsiqologia
unikaluri
21
2
aRmoCenis etapi
dasabuTebis etapi:
obieqturobis dacvis
saSualebebi
damkvirveblis
tendenciuroba da
operaciuli
gansazRvrebebi
eqsperimentuli
meTodi:
alternatiuli axsna
da kontrolis
saWiroeba
korelaciis meTodi
qvezRurblovani
zemoqmedeba
fsiqologiuri gazomva
sandooba da
validoba
TviTangariSi
qcevis dakvirveba da
gazomva
kvlevis eTikuri
sakiTxebi
informirebuli
Tanxmoba
riskis/sargeblis
Sefaseba
ganzrax motyueba
kvlevis Semdgomi
interviu
cxovelTa kvleva:
mecniereba, eTika,
politika
rogor gamoviyenoT
sworad mecnieruli kvlevis
Sedegebi
fsiqologia XXI
saukuneSi: fsiqologiuri
kvleva da informaciis
afeTqeba
sakvanZo sakiTxebi
22
ZiriTadi cnebebi
avis avtobiografiaSi (namdvilad xumrobT, mister feinman) (1985) nobelis premiis laureatma
fizikosma riCard feinmanma (Richard Feynman)
WianWvelebis navigaciis unaris araformaluri
kvlevis programa aRwera (gv. 93-95):
prinstonis universitetis oTaxSi nalis
formis rafiani fanjara mqonda. erT mSvenier
dRes WianWvelebi gamoCndnen. davinteresdi,
rogor moZraoben WianWvelebi; rogor
xvdebian, saiT unda wavidnen? SeuZliaT
erTmaneTs uTxran, sad aris saWmeli, rogorc
amas futkrebi akeTeben? aqvT geometriis raime
SegrZneba?
axalbedasaviT viqceodi, dRes yvelam icis
pasuxi am kiTxvebze, magram maSin ar vicodi...
erT eqsperimentSi fanjris rafaze SuSis
bevri mikroskopuli slaidi davalage, romlebzec WianWvelebi win da ukan dadiodnen
winaswar dayrili Saqris mosapoveblad. Semdeg, Zveli slaidi axliT Sevcvale da am-
aRmoCenis etapi
23
aRmoCenis etapi
24
Sejameba
aRmoCenis etapi kvlevis is fazaa, romelSic
mkvlevrebi dakvirvebas, informacias da codnas
iyeneben, raTa axali ideebi da Teoriebi Camoayalibon. fsiqologiuri Teoriebi cdiloben
gaarkvion tvins, fsiqikas, qcevasa da garemos
Soris arsebuli deterministuli mimarTeba.
dasabuTebis etapi:
obieqturobis dacvis
saSualebebi
umetes SemTxvevaSi mkvlevrebi aRmoCenidan
Teoriebis Semowmebaze gadadian. dasabuTebis
etapi kvlevis is fazaa, romelSic hipoTezis
Sesamowmeblad faqtebis mopovebaa saWiro. es
ki sakmaod rTulia. fsiqologebma iseTi monacemebi unda Seagrovon, romlebic validuri
daskvnebis gakeTebis saSualebas miscemT. amisaTvis fsiqologebi iyeneben mokavSires: mecnierul
meTods. mecnieruli meTodi aris monacemTa Segrovebisa da interpretaciis procedurebis erToblioba, romlis saSualebiTac minimumamdea
dayvanili Secdomis wyaro da sando daskvnebia
miRebuli. fsiqologia mecnierebad imdenad
iTvleba, ramdenadac is mecnieruli meTodis
mier damkvidrebul wesebs misdevs.
radganac mecnieruli kvlevis monacmebis
Segrovebisa da maTi analizis fazebze subieqturoba minimumamde unda iqnes dayvanili, amitom
obieqturobis gasazrdelad gamoiyeneba specialuri damcavi saSualebebi. erT-erT maTgans
axsnac ki ar sWirdeba: mkvlevrebma srulad
unda daafiqsiron monacemTa Segrovebisa da
analizis stadiebi iseTi formiT, rom sxva
mkvlevars maTi gageba da Sefaseba SeeZlos.
amitom jer aRvwerT, ra safrTxe aqvs obieqturobas da Semdeg ganvixilavT masTan brZolis
gzebs.
damkvirveblis tendenciuroba da
operaciuli gansazRvrebebi
erTi da igive movlenebze dakvirvebisas
adamianebi yovelTvis erTsa da imaves ar xedaven~. am qveTavSi damkvirveblis tendeciurobis problemas da misi gadaWris gzebs ganvixilavT.
obieqturobis sirTule
damkvirveblis tendenciuroba pirovnuli
motivebisa da molodinebisagan gamomdinare
Secdomaa. xSirad adamianebs is esmiT da imas
xedaven, rasac moelian da ara imas, rac sinamdvileSi xdeba (ix. sur. 2.1). ganvixiloT damkvirveblis tendenciurobis saintereso magaliTi:
XX saukunis dasawyisSi erT-erTma wamyvanma
fsiqologma, hiugo miunsterbergma (Hugo Munsterberg) mSvidobis Temaze warmoTqva sityva didi
auditoriis winaSe, romelSic Jurnalistebic
Sediodnen. man Semdegnairad aRwera Tavisi sityvis gaSuqeba mediaSi:
reportiorebi dauyovnebliv moTavsdnen
platformis garSemo. erT-erTma Jurnalistma
dawera, rom auditoria imdenad iyo gaocebuli misi sityviT, rom srul siCumeSi
moismina is. meorem aRniSna, rom Cems gamos-
25
26
suraTi
2.1
damkvirveblis tendenciuroba
Wiqa naxevrad carielia Tu naxevrad savse?
standartizacia (standardization) _ testSi, interviuSi an eqsperimentSi monawilisadmi mopyrobis an monacemebis dafiqsirebis unificirebuli procedura.
eqsperimentuli meTodi:
alternatiuli axsna da
kontrolis saWiroeba
yoveldRiuri gamocdilebiT iciT, rom adamianebi erTi da igive Sedegis mraval mizezs
dagisaxeleben. fsiqologebi imave problemis
winaSe dganan, roca mizez-Sedegobriobis dadgenaze aqvT pretenzia. mizez-Sedegobrivi orazrovnebis gadasalaxad mkvlevrebi eqsperimentul
meTods iyeneben. isini damoukidebeli cvladis
manipulirebas axdenen, raTa naxon, ra zemoqmedeba eqneba amas damokidebul cvladze. am
meTodis mizania, dadgindes erTi cvladis mizezSedegobrivi kavSiri meoresTan. am qveTavSi ganvixilavT alternatiuli axsnis problemas da
misi gadaWris gzebs.
27
obieqturobis sirTule
28
xdeba. warmovidginoT, magaliTad, rom televiziiT naCvenebi Zaladobis scenebi ufro xmamaRla
da meti moZraobiT mimdinareobs, vidre sxva
tipis scenebi. aseT SemTxvevaSi, Zaladobas~
ereva am scenebis sxva, zedapiruli aspeqtebi.
mkvlevars aRar SeuZlia gaarkvios, romeli
faqtori ganapirobebs agresiul qcevas.
miuxedavad imisa, rom TiToeuli eqpserimentuli meTodi potenciurad alternatiul axsnaTa unikalur wyebas iwvevs, SegviZlia ganvsazRvroT ori tipis damatebiTi cvladi, romelic TiTqmis yvela eqsperimentSi gvxvdeba.
esenia molodinis efeqti da placebo efeqti.
molodinis efeqti Cndeba maSin, roca mkvlevari
Zalauneburad mianiSnebs monawileebs, ra tipis
saidan
viciT
virTxebi Tqvens molodins gaamarTleben
am saxelmZRvaneloSi fsiqologiuri
kvlevis Sedegebs gagiziarebT. Cveni daskvnebi xSirad swored mTels msoflioSi
Catarebuli amgvari kvlevebis Sedegebs
daeyrdnoba. am seqciis mizania gaecnoT
eqsperimentebs, romlebic pirdapir pasuxoben konkretul kiTxvebs. TiToeuli
saidan viciT saSualebas gvaZlevs davinaxoT kavSiri eqsperimentsa da mignebas
Soris. aq mokled ganvixlavT eqsperiments,
sadac Cans, rogor SeiZleba eqsperimentatorma zemoqmedeba moaxdinos kvlevis
Sedegze. klasikur eqsperimentSi 12 students misces virTxebis jgufebi, romlebisTvisac labirinTSi gasvla unda eswavlebinaT. studentebis naxevars uTxres,
rom maTi virTxebi labirinTSi kargad
gamsvlel jiSs miekuTvneba, xolo meore
naxevars, rom maTi virTxebi labirinTSi
cudad gamsvlel jiSs miekuTvneba. sinamdvileSi, orive jgufisaTvis gadacemuli
virTxebi sruliad erTnairi iyo. Sedegebi
Seesabameboda studentebis molodins. karg
gamsvlelebad dasaxelebuli virTxebi
cud gamsvlelebad dasaxelebul virTxebze ukeT swavlobdnen (Rosenthal & Fode, 1963).
29
30
2.3
suraTi
31
saidan
viciT
bavSvebis agresiuli TamaSi A-B-A
sqemaSi
32
korelaciis meTodi
kavSirSia inteleqti kreatulobasTan?
optimistebi ufro janmrTelebi arian Tu
pesimistebi? aris kavSiri bavSvobaSi Cagvris
gancdasa da Semdeg fsiqikuri daavadebis gaCenas
Soris? es kiTxvebi iseT cvladebs moicavs,
romlebiT manipulirebas fsiqologi ase martivad ver moaxerxebs, Tanac aq eTikuri mosazrebebic erTveba. amitom, amgvar kiTxvebze pasuxis
gasacemad iyeneben korelaciis meTods. fsiqologebi korelaciis meTodebs iyeneben, roca
surT gansazRvron, ra zomiTaa erTmaneTTan
dakavSirebuli ori cvladi.
or cvlads Soris korelaciis ufro zustad
gansazRvrisaTvis fsiqologebi iyeneben statistikur sazoms, romelsac korelaciis
koeficienti ewodeba (r). korelaciis koeficienti
icvleba +1-dan _1-mde, sadac +1 aris sruli
dadebiTi korelacia, _1 _ sruli uaryofiTi
korelacia, xolo 0 niSnavs, rom korelacia ar
arsebobs. dadebiTi korelaciis koeficienti
niSnavs, rom, Tu izrdeba erTi cvladis
maCveneblebi, izrdeba meore cvladis maCveneblebic. uaryofiTi korelacia niSnavs, rom erTi
cvladis maCveneblebis zrdas meore cvladis
maCveneblebis Semcireba mohyveba (ix. sur. 2.3).
nulTan axlos myofi korelacia niSnavs, rom
ori sazomis qulebs Soris susti kavSiria, an
is saerTod ar aris. rac ufro uaxlovdeba
korelaciis koeficienti 1-s, miT ufro Zlieria
korelaciis meTodi (correlational method) _ gansazRvravs, Tu ra zomiTaa erTmaneTTan dakavSirebuli ori cvladi.
korelaciis koeficienti (r) (correlation coefficient)
_ statistika, romelic or cvlads Soris kavSiris xarisxs aCvenebs.
2.4
suraTi
33
saidan
viciT
34
qvezRurblovani zemoqmedeba
am qveTavis dasasruls gTavazobT imis
konkretul magaliTs, Tu rogor gamoiyenes
fsiqologiuri kvleva reklamis gamomSvebTa
saqmianobis Sesafaseblad, romlebsac didi
survili aqvT dagarwmunoT, rom maTi produqcia
saukeTesoa. albaT, SegxvedriaT qvezRurblovani
reklamebi, romlebic gpirdebian, rom amieridan
Tqveni cxovreba sruliad Seicvleba. erTi
reklama ukeTes seqsualur cxovrebas gpirdebaT,
meore _ dabali TviTSefasebis swraf gazrdas
gTavazobT, mesame _ wonis swraf da efeqtur
daklebas, rogor? Zalian martivad, gamudmebiT
unda usminoT kasetas, romelzec qviSian napirze
okeanis talRebis nazi Sxapunis xmaa~ Cawerili.
qvezRurblovan zemoqmedebas xangrZlivi
istoria aqvs. miuxedavad imisa, rom es praqtikulad xriki iyo, 1957 wels Catarebulma gamokvlevam didi aJiotaJi gamoiwvia presis furclebze. qvezRurblovani reklamis gamomgonebeli~
amtkicebda, rom kinofilmis msvlelobisas ekranze gaelvebulma warweram iyideT batibuti!~
58%-iT meti batibutis gayidva gamoiwvia (Rogers,
1993). uol stritis JurnalSi ewera, rom niu
orleanis supermarketma mniSvnelovnad Seamcira
qurdoba sistemaSi Semdegi qvezRurblovani
teqstis ganTavsebiT: Tu moviparav, cixeSi Cavjdebi~. ohaios StatSi, toledoSi Catarebulma
satelefono gamokiTxvam aCvena, rom gamokiTxuli 400 mozardis 75%-s sjera, rom qvezRurblovani reklama warmatebiT gamoiyeneba marketingis specialistebis mier. rac ufro metad
ganaTlebulni iyvnen respondentebi, miT ufro
metad sjerodaT maT qvezRurblovani reklamis.
axla ukve gaqvT sakmarisi codna, rom
upasuxoT kiTxvas: namdvilad zemoqmedebs qvezRurblovani kasetebi fsiqikur mdgomareobasa
da qcevaze? pasuxs Cven mier aRwerili eqsperimentuli meTodis saSualebiT gavcemT (ix. sur.
2.5).
suraTi
2.5
saidan
viciT
qvezRurblovani efeqtis Sefaseba
mkvlevarTa gundma gadawyvita mexsierebis da TviTSefasebis gaumjobesebaze
qvezRurblovani teqstis mosmenis efeqti
Seefasebina. kvlevaSi 18-dan 60 wlamde 237
qali da mamakaci monawileobda. jer maT
mexsiereba da TviTSefaseba Seumowmes
saTanado testebis da kiTxvarebis meSveobiT da Semdeg SemTxveviTad gaanawiles
or jgufSi. erT jgufs moasmenines
mexsierebis kaseta, meores _ TviTSefasebis.
isini regularulad usmendnen kasetebs 5
kviris ganmavlobaSi da Semdeg laboratorias daubrundnen, rom xelmeored gaezomaT maTi mexsiereba (oTxi testiT) da
TviTSefaseba (sami skaliT). mkvlevrebma
ar icodnen (brma sqema), romeli cdis piri
romel pirobaSi moxvda (Greenwald et al., 1991).
am gakontrolebuli eqsperimentis Sedegebi miuTiTebs, rom arc TviTSefaseba
da arc mexsiereba sandod ar gaumjobesebula, Tumca gaCnda erTi, Zalian Zlieri
35
Sejameba
36
fsiqologiuri gazomva
radgan fsiqologiuri procesebi mravalferovani da rTulia, maTi gazomva siZneleebTanaa
dakavSirebuli. zogierTi qceva advilad dakvirvebadia, xolo sxvebi, magaliTad, SfoTva
da sizmari _ ara. amdenad, mkvlevris erTerTi amocanaa uxilavi xiluli gaxados, Sina-
sandooba da validoba
fsiqologiuri gazomvis mizania sando da
validuri daskvnebis miReba. sandooba niSnavs
fsiqologiuri testirebis an eqsperimentuli
kvlevis Sedegad miRebuli qcevis monacemebis
Sesabamisobas da sarwmunoebas. sando Sedegi
sxva dros, msgavs pirobebSi Semowmebisas unda
gameordes. Tu sazomi instrumenti sandoa, misi
ganmeorebiT gamoyenebisas msgavsi qulebi unda
miviRoT. ganvixiloT eqsperimenti, romelmac
aCvena, rom qvezRurblovani kasetebi mxolod
placebo efeqts iZleva. am eqsperimentSi 237
cdis piri iyo. eqsperimentatoris pretenzia,
rom Sedegi sandoa, niSnavs, rom daaxloebiT
igive zomis jgufze eqsperimentis gameorebis
Semdeg msgavsi Sedegebi unda miviRoT.
validoba niSnavs, rom kvleva an testireba
im fsiqologiur cvlads an Tvisebas zomavs,
romlis gazomvasac apirebda. magaliTad, bednierebis validuri sazomi saSualebas unda
gvaZlevdes viwinaswarmetyveloT, ramdenad bednieri iqnebiT Tqven ama Tu im situaciaSi. validuri eqsperimenti niSnavs, rom mkvlevars
ganzogadebis gakeTeba SeuZlia, anu Sedegebis
gavrcoba laboratoriidan realur samyaroze.
fsiqologiuri gazomva
TviTangariSi
37
38
fsiqologebs qcevaTa farTo speqtri ainteresebT. isini swavloben virTxis labirinTSi gavlas; bavSvs, romelic suraTs xatavs;
students, romelic leqss izepirebs, an muSas,
romelic raRac davalebas asrulebs. qcevis
sazomi garegan, dakvirvebad da dafiqsirebad
qcevebs da reaqciebs swavlobs.
qcevis Seswavlis erT-erTi ZiriTadi gzaa
dakvirveba. dakvirveba unda iyos dagegmili,
zusti da sistematuri. dakvirveba fokusirdeba
qcevis procesze an produqtze. magaliTad,
daswavlis eqsperimentSi mkvlevari akvirdeba
ramdenjer imeorebs cdis piri sityvebis CamonaTvals (procesi) da Semdeg ramden sityvas
aRadgens igi (produqti). uSualo dakvirvebisaTvis sakvlevi qceva advilad dasanaxi da
Casaweri unda iyos. magaliTad, emociebis
laboratoriul eqsperimentSi vakvirdebiT cdis
piris saxis gamometyvelebas, rodesac is
emociis gamomwvev stimuls xedavs.
uSualo dakvirvebas xSirad teqnikas axmaren.
magaliTad, Tanamedrove fsiqologebi xSirad
iyeneben kompiuterebs, raTa zustad gazomon
is dro, romelic kvlevis monawileebs sWirdebaT, raTa sxvadasxva davaleba Seasrulon,
rogoricaa, magaliTad, winadadebis wakiTxva,
an problemis gadaWra. marTalia, zusti gazomvis zogi forma kompiuteris gaCenamdec arsebobda, kompiuterebi araCveulebrivi moqnilobis saSualebas iZleva zusti informaciis
Segrovebisa da analizisaTvis. mesame TavSi
uaxloes teqnologiebs aRvwerT, romlebic
saSualebas aZlevs mkvlevrebs qcevis RirsSesaniSnavi gazomva ganaxorcielon da naxon,
rogor muSaobs tvini.
qcevis gazomva (Behavioral measures) _ garegani qcevebi da reaqciebi, romlebsac akvirdebian da
iweren, eqskluziuri an TviTangariSiT aRwerili
qceva.
informirebuli Tanxmoba
adamianebze Catarebuli laboratoriuli
kvlevis dasawyisSi monawileebs aRuweren
proceduras, masTan dakavSirebul potenciur
risks da im Sedegebs, romlis miRebasac moelian kvlevis dasasrul. monawileebs arwmuneben, rom maTgan miRebuli informacia daculi
da xelSeuxebeli iqneba gareSe pirTaTvis. maTi
monacemebi dafiqsirdeba da specialur adgilze Seinaxeba; xelmisawvdomi iqneba mxolod
mkvlevrebisaTvis, xolo, Tu mkvlevars kvlevis
Sedegebis moxsenebis survili gauCndeba, monawileTa Tanxmobis gareSe amas ver gaakeTebs.
monawileebs xels awerineben gancxadebaze,
sadac weria, rom kvlevis Sesaxeb sruli informacia miawodes da isini Tanaxma arian monawileobaze. garda amisa, monawileebs afrTxileben, rom maT nebismier momentSi SeuZliaT
datovon kvleva da oficialuri pirebis sakontaqto monacemebs aZleven, Tu maT Civilis
survili gauCndebaT.
dagvefiqsirebina socialuri jgufis dayofa da am or axal jgufs Soris warmoSobili sastiki agresia. aRmoCnda, rom zogierT
SemTxvevaSi Simpanzeebma SeiZleba moklan
da SeWamon kidec Tavisi saxeobis warmomadgenlebi. meore mxriv, Simpanzeebma ojaxis
wevrebisadmi ukiduresad xangrZlivi emociuri kavSirebi gamoavlines _ kargad ganviTarebuli kognituri unarebi da kulturuli
tradiciebis ganviTareba (Goodall, 1986, gv. 3-4).
39
riskis/sargeblis Sefaseba
fsiqologiuri kvlevis umetesoba ar aris
dakavSirebuli raime riskTan, miT umetes, roca
mis monawileebs rutinuli davalebebi eZlevaT,
magram aris iseTi eqsperimentebi, romlebic
adamianis bunebis ufro pirad aspeqtebs swavlobs, rogoricaa emociuri reaqcia, me-s xati,
konformuloba, stresi an agresia, romlebmac
SeiZleba aaRelvos, an fsiqologiurad Seawuxos
adamiani. amitom amgvari kvlevisas riski minimumamde unda iyos dayvanili. monawileebs unda
SevatyobinoT riskis Sesaxeb da winaswari zomebi
unda miviRoT, rom Zlier reaqciebs gavumklavdeT. aseT riskian SemTxvevebSi sabWoebi yuradRebiT ixilaven, aucilebelia kvleva Tu ara,
SesaZlebelia Tu ara riskis gareSe misi Catareba, ramdenad bevris momtania amgvari kvleva
mecnierebisa da sazogadoebisaTvis.
ganzrax motyueba
40
Sejameba
fsiqologiurma gazomvam imgvari Sedegebi
unda mogvces, romlebic erTdroulad sandocaa
da validuric. sakuTari Tavis Sefasebis gazomva
kiTxvarebis da interviuebis saSualebiT xdeba.
fsiqologi iyenebs, agreTve, qcevis sazomebs,
rogoricaa uSualo dakvirveba da bunebrivi
dakvirveba. adamianis kvlevis mniSvnelovani
eTikuri sakiTxebia informirebuli Tanxmoba,
kvlevis riskis da mogebis Sefaseba, ganzrax
motyuebis gamoyeneba da kvlevis Semdgomi
intervius aucilebloba. mkvlevrebma frTxilad
unda ganixilon cxovelebze Catarebuli kvlevebis eTikuri Sedegebi.
41
fsiqologia
XXI saukuneSi
42
konsultantis jeims vikaris motyuebiTi propagandiT daiwyo (Rogers, 1993) da, rogorc vnaxeT,
laboratoriulma kvlevam uaryo, magram es idea
jer kidev muSaobs da adamianebi isev xarjaven
fuls amgvar kasetebSi!
fsiqologiis codna monacemebze dayrdnobiT
brZnuli daskvnebis gakeTebaSi dagexmarebaT.
yovelTvis unda ecadoT fsiqologiis Seswavlidan miRebuli formaluri codna im araformalur fsiqologiur informacias miuyenoT,
romelic gars gartyiaT. dasviT kiTxvebi Tqveni
sakuTari, an sxva adamianebis qcevis Sesaxeb,
pasuxebi racionaluri fsiqologiuri Teorebis
safuZvleze eZebeT da TqvenTvis xelmisawvdom
faqtebze dayrdnobiT SeamowmeT es pasuxebi.
sakvanZo
sakiTxebi
aRmoCenis etapi
kvlevis aRmoCenis stadiaze dakvirvebas, Sexedulebas, informacias
da zogad codnas mov-
dasabuTebis etapi:
obieqturobis dacvis
saSualebebi
es is fazaa, romelzec ideebi mowmdeba da dasturdeba, an uariyofa.
43
ideebis SemowmebisaTvis
mkvlevrebi mecnierul meTods iyeneben. es aris
monacemebis imgvarad Segroveba da interpretireba,
rom Secdomebi minimumamde
iqnes dayvanili.
mkvlevrebi ebrZvian damkvirveblis tendenciurobas procedurebis standartizaciis da operaciuli gansazRvrebebis gamoyenebis gziT.
kvlevis eqsperimentuli
meTodebi gansazRvravs,
arsebobs Tu ara cvladebs
Soris mizez-Sedegobrivi
mimarTeba.
mkvlevrebi alternatiul
axsnebs kontrolis saTanado procedurebis
gamoyenebiT gamoricxaven.
kvlevis korelaciuri meTodi gansazRvravs, ramdenad aris ori cvladi
dakavSirebuli erTmaneTTan. korelacia ar gulisxmobs mizez-Sedegobriobas.
44
fsiqologiuri gazomva
fsiqologebi cdiloben ise
gazomon monacemebi, rom
isini sando da validuri
iyos.
fsiqologiuri kvleva
moicavs sakuTari Tavis
Sefasebis da qcevis
gazomvas.
kvlevis eTikuri
sakiTxebi
yvela mkvlevari valdebulia pativi sces kvlevis
m o n a w i l e Ta , a r a a q v s
mniSvneloba, adamianis, Tu
cxovelis, ZiriTad uflebebs. eTikuri da humanuri mopyrobis garantirebisaTvis SemuSavebulia
mTeli igi damcveli saSualebebi.
rogor gamoviyenoT
sworad mecnieruli
kvlevis Sedegebi
imisaTvis, rom kvlevis Sedegebi sworad gamoviyenoT,
unda vicodeT, rogor
viazrovnoT kritikulad
da rogor SevafasoT
kvlevis Sedegebi.
ZiriTadi cnebebi
A-B-A sqema
aRmoCenis etapi
TviTangariSi
dasabuTebis etapi
damatebiTi cvladi
damokidebuli cvladi
damoukidebeli cvladi
damkvirveblis
tendenciuroba
determinizmi
eqsperimentuli meTodi
validoba
Teoria
kvlevis Semdegi interviu
kontrolis procedura
korelaciis koeficienti
korelaciuri meTodi
mecnieruli meTodi
molodinis efeqti
operaciuli gansazRvreba
ormagad brma kontroli
placebo efeqti
placebo kontroli
populacia
reprezentatuli SerCeva
sandooba-standartizacia
qcevis gazomva
SemTxvevis Seswavla
SerCeva
cvladi
cdis pirTa Soris sqema
cdis pirTa SigniT sqema
hipoTeza
statistikuri damateba
statistikis gageba: monacemebis analizi da
daskvnebis Camoyalibeba
monacemebis analizi
aRweriTi statistika
daskvniTi statistika
rogor gamoviyenoT
sworad mecnieruli
kvlevis Sedegebi
Ziritadi terminebi
45
46
monacemebis analizi
mravali fsiqologi mklevrisaTvis monacemTa
analizi amaRelvebeli proceduraa, radgan swored aq mJRavndeba swori iyo Tu ara misi varaudi.
am qveTavSi nabij-nabij gavivliT uecari mkvlelebis kvlevis zogierT monacems. Tu ukve gadaaTvaliereT wigni, ricxvebi da gantolebebi nanaxi geqnebaT. gaxsovdeT, rom maTematika iaraRia,
maTematikuri simboloebi ki _ ideebisa da
konceptualuri operaciebis warmodgenis mokle
gza.
S.1 cxrilSi mocemulia 19 cdis pirTa monacemebi, anu nedli qulebi _ realuri, namdvili
qulebi, an sxva sazomebi. rogorc xedavT, 10
cdis piri uecar mkvlelebs miekuTvneboda,
xolo 9 _ kriminal mkvlelebs.
am monacemebidan raimes gageba Zalian rTulia,
aq ubralod raRac ricxvebis grovaa mocemuli.
nebismieri mkvlevari imasve igrZnobda, rasac
Tqven _ dabneulobas. ras niSnavs es qulebi?
gansxvavdeba Tu ara erTmaneTisagan mkvlelTa
es ori jgufi? am araorganizebuli monacemebiT
kiTxvaze pasuxis gacema Zalian rTulia.
swored am monacemebisaTvis azris miniWebis
mizniT gamoiyeneba statistika. aRweriTi sta-
monacemTa analizi
47
cxrili
s.1
MMPI
feminurobaegos
patimrebi simorcxve
maskulinoba zekontroli
sixSireTa ganawileba
48
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
ki
ara
ki
ki
ki
ki
ara
ki
ki
ki
+5
-1
+4
+61
+19
+41
-29
+23
-13
+5
17
17
13
17
13
19
14
9
11
14
ara
ara
ki
ara
ara
ara
ara
ara
ara
-12
-14
+33
-8
-7
+3
-17
+6
-10
15
11
14
10
16
11
6
9
2
aRweriTi statistika
aRweriTi statistika monacemebSi arsebuli
kanonzomierebis Sejamebul suraTs gvaZlevs.
is cdis piris an cdis pirTa monacemebs, an
cvladebs Soris kavSirs aRwers. amitom mkvlevari ara calkeuli cdis piris monacems, aramed
aRweriTi statistika (Descriptive statistics) _
statistikuri procedurebi, romlebic qulebs
maTi centraluri tendenciis, variabilobis da
korelaciebis TvalsazrisiT ajamebs.
s.2
+61
+41
+23
+19
+6
+5
+5
+4
+3
-1
-7
-8
-10
-12
-13
-14
-17
-29
-33
yvelaze dabali
cxrili
grafikebi
ganawilebaTa aRqma xSirad bevrad advilia,
roca isini grafikebis saxiTaa warmodgenili.
grafikis yvelaze martivi formaa svetebiani
grafiki. svetebiani grafiki saSualebas
gvaZlevs monacemebSi arsebuli kanonzomiereba
davinaxoT. misi gamoyenebiT SegviZlia vaCvenoT,
ramdenad metma uecarma mkvlelma daaxasiaTa
sakuTari Tavi, rogorc ufro morcxvi,
kriminal mkvlelTan SedarebiT (ix. sur. S.1).
suraTi
s.3
sixSire
+60-dan -69-mde
+50-dan +59-mde
+40-dan +49-mde
+30-dan +39-mde
+20-dan +29-mde
+10-dan +19-mde
0-dan +9-mde
-10-dan -1-mde
-20-dan -11-mde
-30-dan -21-mde
-40-dan -31-mde
1
0
1
0
1
1
5
4
4
1
1
s.1
monacemTa analizi
49
50
suraTi
s.2
sqesobrivi rolebis qulebi
M=(X)/N
am formulaSi M saSualoa, X TiToeuli individis qula, (berZnuli aso sigma) mis Semdeg
moTavsebuli wevrebis jamia, xolo N qulaTa
mTliani raodenobaa. radgan sqesobrivi rolebis
yvela qulis jami (X)/115-ia, xolo maTi raodenoba (N) 10, uecari mkvlelebis sqesobrivi
rolis qulebis saSualo (M) iqneba:
M=115/10=11.5
SeecadeT, Tavad gamoTvaloT egos zekontrolis qula, saSualo 11.4-is toli unda iyos.
medianasagan gansxvavebiT, saSualos mniSvnelobaze ganawilebis yvela qulis mniSvneloba
zemoqmedebs. ukiduresi qulis mniSvnelobis
cvlileba saSualos mniSvnelobas cvlis.
magaliTad, meoTxe cdis piris sqesobrivi rolis
qula +61-is nacvlad +101 rom yofiliyo, mTeli
jgufis saSualo 11.5-dan 15.6-mde gaizrdeboda.
variabiloba
ganawilebis, rogorc mTelis reprezentaciuli qulis, codnis garda, saWiroa agreTve
vicodeT, ramdenad reprezentaciulia centraluri tendenciis es sazomi. danarCeni qulebi
masTan axlosaa, Tu gafantulia? variabilobis
sazomebi is statistikebia, romlebic centraluri tendenciis romelime sazomis irgvliv
qulebis ganawilebas aCvenebs.
saSualo (Mean) _ qulaTa ariTmetikuli saSualo, centraluri tendenciis yvelaze xSirad gamoyenebuli maCvenebeli.
variabilobis sazomebi (Measures of variability) _
statistikebi, rogorebicaa diapazoni, an standartuli gadaxra, romelic aCvenebs, ramdenad
mWidrodaa ganlagebuli qulebi ganawilebaSi.
diapazoni (Range) _ ganawilebaSi yvelaze maRal da yvelaze dabal qulebs Soris sxvaoba,
variabilobis martivi sazomi.
standartuli gadaxra (Standard deviation SD) _
qulaTa wyebis saSualo sxvaoba maTi saSualodan, variabilobis sazomi
(X M )
monacemTa analizi
51
52
s.4
qula
(X)
kvadratSi ayvanili
gadaxra (qulas
minus saSualo) gadaxrebi (qulas minus
saSualo)2 (X-M)2
(X-M)
17
17
13
17
13
19
14
9
11
14
standartuli
gadaxra = SD=
2.6
2.6
-1.4
2.6
-1.4
4.6
-0.4
-5.6
-3.4
-0.4
6.76
6.76
1.96
6.76
1.96
21.16
0.16
29.16
11.56
0.16
(X M)2
86.4 = ( X M)2
86.40
= 86.40 = 2.94
10
SD=2.94
daskvniTi statistika
uecari mkvlelebis kvlevis monacemebis
dasaxasiaTeblad aRweriTi statistika gamoviyeneT da axla ukve gvaqvs warmodgena Sedegebis
Sesaxeb. miuxedavad amisa, yvela ZiriTad kiTxvaze
pasuxi jer mainc ar gagvicia. hipoTeza gulisxmobda, rom uecari mkvlelebi ufro morcxvi,
feminuri da maRali zekontrolis mqoneebi
iqnebodnen, vidre kriminali mkvlelebi. am ori
jgufis saSualo pasuxebis da variabilobis
Sesadareblad aRweriTi statistika gamoviyeneT
da aRmoCnda, rom am jgufebs Soris marTlac
aris gansxvaveba, magram sakmarisad didia es
gansxvavebebi? es kvleva rom gagvemeorebina sxva
cdis pirebze, igive Sedegebs miviRebdiT, Tu
miRebuli Sedegi mxolod SemTxvevis gamoa?
rogorRac rom mogvexerxebina da uecari da
kriminali mkvlelebis mTeli populacia Segveswavla, saSualoebisa da standartuli gadaxrebis mniSvnelobebi igive iqneboda?
suraTi
s. 3
normaluri mrudi
imisTvis, rom gavigoT, rogor muSaobs daskvniTi statistika, unda ganvixiloT im ganawilebis Tvisebebi, romelsac normaluri mrudi
ewodeba. rodesac cvladis monacemebi (magaliTad, simaRle, egos kontroli an inteleqtis
koeficienti) didi raodenobiT individebisagan
miiReba, Sedegebi xSirad ise nawildeba, rogorc
S.3 suraTze naCveneb mrudzea gamosaxuli.
yuradReba miaqcieT, rom mrudi simetriulia
(marcxena naxevari marjvenas sarkisebuli
asaxvaa) da zaris forma aqvs _ maRalia SuaSi,
sadac qulebis umetesobaa moTavsebuli da
dabldeba, rac ufro vSordebiT saSualos. am
tipis mruds normaluri mrudi, an normaluri
ganawileba ewodeba (gadaxril ganawilebaSi
monacemTa analizi
53
54
statistikuri sandooba
mkvlevarma, romelmac aRmoaCina, rom monacemTa ori mwkrivis saSualos Soris gansxvavebaa,
normaluri mrudi (Normal curve) _ simetriuli
mrudia, romelic mravali fsiqologiuri Tvisebis amsaxveli qulebis ganawilebas aCvenebs, saSualebas aZlevs mkvlevrebs imsjelon, ramdenad
araCveulebrivia movlena, an Sedegi.
sando gansxvaveba (Signifficant difference) _ eqsperimentul jgufebs an pirobebs Soris sxvaoba, romlis SemTxveviT moxdenis albaToba naklebia, vidre miRebuli sandoobis done; fsiqologiaSi aseT doned iyeneben 100-dan 5-ze
nakleb albaTobas, anu p<0.05.
monacemTa analizi
55
56
ZiriTadi cnebebi
aRweriTi statistika
axsniTi statistika
diapazoni
variabilobis sazomebi
korelaciis koeficienti
mediana
moda
normaluri mrudi
sando gansxvaveba
saSualo
sixSireTa ganawileba
standartuli gadaxra
centraluri tendenciis sazomebi
3
memkvidreobiToba da
qceva
evolucia da
bunebrivi gadarCeva
adamianis genotipis
cvalebadoba
biologia da qceva
movusminoT tvins
nervuli sistema
Tavis tvinis
struqturebi da maTi
funqciebi
hemisferoTa
lateralizacia
endokrinuli sistema
fsiqologia XXI
saukuneSi: miRwevebi
tvinis funqciebis
lokalizaciis sferoSi
nervuli sistema
moqmedebaSi
neironi
moqmedebis
potenciali
sinafsuri gadacema
neirotransmiterebi
da maTi funqciebi
fsiqologia Cvens
cxovrebaSi: ra gavlenas
axdens cxovrebiseuli
gamocdileba tvinze
sakvanZo sakiTxebi
ZiriTadi cnebebi
57
58
sinamdvileSi geijs saocrad msubuqi fizikuri dazianebebi hqonda Tumca man dakarga mxedveloba marcxena TvalSi da misi saxis marcxena
mxare nawilobriv paralizebuli iyo, magram
misi sxeulis poza, moZraoba da metyveleba ucvleli darCa. Tumca, fsiqologiuri Tvalsaz-
memkvidreobiToba da qceva
pirvel TavSi Cven ganvsazRvreT, rom fsiqologiis erT-erTi umTavresi amocanaa, Seiswavlos adamianis qcevis mravalferovnebis gamomwvevi mizezebi. am mizezebis dadgenaSi dagvexmareba kavSir-gansxvaveba iseT punqtebs Soris,
rogoricaa: buneba aRzrda; memkvidreobiToba
garemo. Tqven SegiZliaT warmoidginoT, rom
individebi agresiulni arian maTi biologiuri
Taviseburebebis gamo. SesaZloa maT romelime
mSoblisagan memkvidreobiT ergoT agresiulobisaken midrekileba. alternatiuli variantia
imis daSveba, rom yvela adamianSi agresiuloba
Tanabradaa warmodgenili da misi gamomJRavnebis
xarisxi damokidebulia im garemoze, sadac es
adamianebi aRizardnen. swori pasuxi am kiTxvaze
Zireulad gansazRvravs imas, Tu rogor unda
moepyros sazogadoeba agresiul individs
garemos garkveuli pirobebis Zalisxmeva moaxmaros mas Tu Tavad adamianebis Tvisebebis
Secvlas. Tqven unda SegeZloT ganasxvavoT
garemos gavlena memkvidreobiTobisagan.
radganac garemoze dakvirveba pirdapir
SeiZleba, ufro advilia imis dadgena, Tu
memkvidreobiToba da qceva
59
60
evolucia da bunebrivi
gadarCeva
1831 wels Carlz darvini, romelmac koleji
Teologiis ganxriT daamTavra, inglisidan gem
bigliT~ gaemgzavra xuTwlian eqspediciaSi
samxreT amerikis sanapiros Sesaswavlad. mogzaurobis dros darvini agrovebda yvelafers,
rac ki mas gzad xvdeboda: zRvis cxovelebs,
frinvelebs, mcenareebs, namarxebs, niJarebsa
da qvebs. misi dakvirvebebis Sedegebi safuZ-
genotipi da fenotipi
skvinCebis populaciis zrda-Semcirebis magaliTi cxadyofs, Tu ratom uwodebda darvini
evoluciis process ukeT Seguebulis gadarCenas. warmoidgineT, rom yoveli saxeobisaTvis
nebismier garemoSi uamravi saarsebo sirTule
moiZebneba. saxeobis is warmomadgenlebi, romelTac garemosTan ukeT Sexamebuli fizikuri da fsiqologiuri atributebi gaaCniaT,
memkvidreobiToba da qceva
ivarauda, rom saxeobaTa es sxvadasxvaoba garkveuli procesis Sedegi iyo, romelsac mogvianebiT bunebrivi gadarCeva uwoda.
darvinis Teoriis Tanaxmad, skvinCas yoveli
saxeoba saerTo winaprisagan warmoiSva. Tavidan
frinvelebis patara gundma daido bina kunZulebze. isini gamravldnen erTmaneTTan Sejvarebis gziT. droTa ganmavlobaSi, zogierTi
frinveli arqipelagis sxva kunZulze gadavida.
procesi, romelic Semdgom etapze ganviTarda,
bunebrivi gadarCeva iyo. sakvebi resursebi da
sacxovrebeli pirobebi bunebrivi pirobebi
mniSvnelovnad gansxvavdeba sxvadasxva kunZulze. zogan uxvadaa kenkra da Teslovani mcenareebi, zogi kunZuli kaqtusebiTaa dafaruli,
xolo zogan uamravi mweria. erTi SexedviT,
populaciebi sxvadasxva kunZulze msgavsi iyo,
magram yovel kunZulze frinvelebs Soris garkveuli araerTgvarovneba SeiniSneboda. imis
gamo, rom kunZulebze sakvebi resursebis raodenoba SezRuduli iyo, skvinCebis gadarCenis
Sansi izrdeboda, Tu maTi niskartis forma
ukeT iyo misadagebuli am kunZulze arsebuli
sakvebis mopovebasTan. magaliTad, skvinCebi,
romlebic kenkriTa da Teslovani mcenareebiT
mdidar kunZulebze binadrobdnen, gadarCebodnen, Tu msxvili niskarti eqnebodaT. frinvelebi
wvrili, wawvetebuli niskartiT, romelic
mouxerxebelia Teslis gatexvisa Tu gaxsnisaTvis, aseT kunZulebze iRupebodnen. yoveli kunZulis garemo pirobebi gansazRvravda, frinvelebis sawyisi populaciidan romeli gadarCeboda da gamravldeboda da romeli daiRupeboda STamomavlobis gareSe. droTa ganmavlobaSi aman gamoiwvia kunZulebze Zalian
gansxvavebuli populaciebis Camoyalibeba da
xeli Seuwyo saerTo winaprisagan `darvinis
skvinCebis~ sxvadasxva saxeobebis ganviTarebas.
zogadad, bunebrivi gadarCevis Teoria gulisxmobs, rom organizmi, romelic kargad aris
Seguebuli bunebriv garemos, rogoric ar unda
iyos is, ufro met STamomavlobas tovebs, vidre
naklebad Seguebuli. droTa ganmavlobaSi, organizmebi, romelTac gadarCenisaTvis saWiro
niSan-Tvisebebi gaaCniaT, ricxobrivad imateben
imaTTan SedarebiT, romelTac es niSan-Tvisebebi
ar aqvT. evoluciisaTvis individis warmateba
izomeba mis mier datovebuli STamomavlobis
raodenobiT.
61
62
suraTi
3.1
adamianis evolucia
Tuki gadavxedavT im garemoebebs, romlebSic
adamianis saxeobis evolucia moxda, mivxvdebiT,
Tu ratom warmoadgenen garkveuli fizikuri
da qceviTi Tvisebebi adamianis saxeobis biologiuri kapitalis nawils. adamianis evoluciaSi bunebrivi gadarCevisTvis ori umTavresi
Tviseba bipedalizmi da encefalizacia iyo
gadamwyveti. orivem erTad ganapiroba kacobriobis civilizaciis warmoqmna. bipedalizmi
niSnavs or fexze amarTulad siarulis unars,
genetikis safuZvlebi
Tqveni yoveli ujredis birTvSi moTavsebulia genetikuri masala, romelsac dnm (dezoqsiribonukleinis mJava) ewodeba. dnm organizebulia umcires nawilakebad, genebad. genebis
zusti raodenoba adamianis genomSi (genTa
erToblioba) dRemde araa cnobili; asaxeleben
ricxvs 30 000-dan 150 000-mde (Pennisi, 2000). genebi
Seicaven cilebis sinTezisaTvis saWiro in-
memkvidreobiToba da qceva
xolo encefalizacia Tavis tvinis zomis momatebas. es ori adaptacia pasuxismgebelia adamianis evoluciis umravles Tu ara, yvela miRwevaze, kulturuli ganviTarebis CaTvliT.
rodesac Cvenma winaprebma SeZles or fexze
amarTuli siaruli, maT SeiZines garemos Seswavlisa da axali resursebis eqspluataciis
unari. Tavis tvinis zomis momatebasTan erTad
ki maTi inteleqti gaumjobesda, maT SeiZines
kompleqsuri azrovnebis, msjelobis, damaxsovrebisa da dagegmvis unari (Tumca unda aRiniSnos,
rom ufro didi tvinis evolucia ar warmoadgens
ufro didi inteleqtis garantias mniSvnelovani iyo is, Tu ra tipis tvinis qsovili viTardeboda da ra adgils ikavebda is tvinis farglebSi). genotipma, romelic gansazRvravda
Wkvian da mobilur fenotips, nel-nela gandevna
naklebad warmatebulad adaptirebuli genotipebi adamianTa genuri fondidan, ramac gamravlebis unari ufro Wkvian orfexa arsebebs misca.
bipedalizmisa da encefalizaciis Semdeg,
Cveni saxeobis evoluciis gzaze yvelaze ufro
mniSvnelovani etapi iyo metyvelebis warmoqmna
(Bicketron, 1990; Holden, 1998). ifiqreT, ra SeguebiTi
upiratesoba SeeZlo moetana metyvelebis ganviTarebas adreuli periodis adamianebisaTvis.
iaraRebis gakeTebisaTvis saWiro martivi miTiTebebi, kargi sanadiro Tu saTevzao adgilebis
povna da saSiSroebis Tavidan acileba zogavda
dros, Zalas da sicocxles. imis magivrad, rom
yovel jerze Tavidan eswavlaT sakuTari
gamocdilebidan cdisa da Secdomis meTodiT,
adamianebma SeZles sxvaTa gamocdilebis
gamoyeneba. saubari, iumoric ki, aZlierebda
socialur kavSirebs bunebrivad isedac sazogadoebrivi saxeobis wevrebs Soris. yvelaze
mniSvnelovania is, rom metyvelebis warmoqmnaganviTarebam SesaZlo gaxada dagrovili codnis
gadacema Taobidan Taobaze.
metyveleba warmoadgens kulturuli evoluciis bazas _ kulturebis tendencias, daswavlis gziT adapturad upasuxos garemos cvlilebebs. kulturulma evoluciam ganapiroba
iaraRebis warmoebis warmateba, soflis
meurneobis gaumjobeseba da industriisa da teqnologiebis ganviTareba da daxvewa. kulturuli
evolucia saSualebas gvaZlevs Zalian swrafad
SeveguoT garemo pirobebis cvlilebebs.
personaluri kompiuteris gamoyenebis Segueba,
63
64
genebi da qceva
Cven vnaxeT, rom evoluciurma procesma SesaZlo gaxada adamianis genotipSi uamravi cvalebadobis arseboba. am genotipTa urTierTqmedeba
garemosTan qmnis cvalebadobas adamianTa
fenotipSi. adamianTa qcevis genetikis sferoSi
mkvlevrebi Tanabrad iyeneben genetikisa da fsiqologiis meTodebs, raTa Seiswavlon mizezobrivi urTierTkavSiri niSan-TvisebaTa memkvidreobiTobasa da qcevas Soris (Maccoby, 2000;
Plomin & Rende, 1991; Plomin et al., 1994).
qceviTi genetikis logikis Sesaswavlad Cven
unda aRvweroT saocari aRmoCena: Tqveni subieqturi kargad yofnis bednierebis, romelsac Tqven Tqveni cxovrebis ganmavlobaSi ganicdiT safuZvels, SesaZloa, genetikuri komponenti gansazRvravdes.
saidan
viciT
bednierebis memkvidreobiToba
bednierebis genetikuri komponentis
Sesaswavlad mkvlevrebma qceviTi genetikis
klasikuri meTodi gamoiyenes. maT Seiswavles monozigoturi (genetikurad identuri, MZ) da dizigoturi (e.w. fraternuli
anu sibsebis msgavsi, DZ) tyupebis mier
sakuTari bednierebis Sefaseba. tyupebis
bednierebis done fasdeboda specialuri
kiTxvariT, romelSic iyo aseTi tipis
kiTxvebic, magaliTad, sxvebTan SedarebiT,
ramdenad bednieri xarT?~mkvlevrebma
Seiswavles MZ da DZ pasuxebis ori seria,
rodesac respondentebi Sesabamisad 20 da
30 wlisa iyvnen. maT Caatares e.w. jvaredini
analizi (sur. 3.2): 30 wlis respondentis
gamonaTqvami Seadares misi tyupiscalis
gamonaTqvams 20 wlis asakSi. gamoirkva,
rom TiTqmis ar arsebobda korelacia DZ
tyupebis pasuxebs Soris maSin, rodesac
MZ tyupebSi pasuxebis 80%-is korelacia
jvaredini analizis Sedegad dadasturda.
mecnierebis warmodgeniT, es maRali korelacia SeiZleba aixsnas mxolod im daSvebiT, rom bednierebas genetikuri komponenti
aqvs (Lykken & Tellegen, 1996).
3.2
memkvidreobiToba da qceva
suraTi
65
puri Tvisebebisa da garemos Soris urTierTqmedebis gamo. adamianis evoluciaSi ori umTavresi Segueba iyo _ bipedalizmi da encefalizacia. metyvelebis ganviTarebam SesaZlo
gaxada swrafi kulturuli evolucia.
adamianis qceviTi genetikis mkvlevrebi Seiswavlian kavSirs memkvidreobiT miRebul genebsa da qcevas Soris. sociobiologebi iyeneben
evoluciur midgomas saxeobebis socialuri
qcevis gagebisaTvis.
biologia da qceva
66
Sejameba
saxeobebi warmoiqmneba da icvleba drois
ganmavlobaSi bunebrivi gadarCevis Sedegad,
romelic warmoadgens organizmis unars,
sxvadasxva intensivobiT gamravldes fenoti-
movusminoT tvins
neiromecnierebi cdiloben sxvadasxva meTodebis meSveobiT Seiswavlon tvinis muSaoba
dawyebuli operaciebiT did, TvalisaTvis
dasanax struqturebze, damTavrebuli ujredebiT, romelTa danaxva mxolod Zlieri
mikroskopis qveSaa SesaZlebeli. mkvlevrebis
mier gamoyenebul teqnikas analizis garkveuli
done Seesabameba. aq Cven ganvixilavT yvelaze
ufro xSirad gamoyenebad meTodebs, romlebic
Tavis tvinis ubnebis funqciebisa Tu qcevis
gansazRvrisaTvisaa saWiro.
intervencia tvinSi
mravali kvleviTi meTodi neiromecnierebaSi
tvinSi pirdapir intervencias gulisxmobs. es
neiromecniereba (Neuroscience) moZRvreba nervuli sistemisa da qcevaze misi gavlenis Sesaxeb.
meTodebi istoriul sawyiss fineas geijis SemTxvevidan iReben, romliTac wignis es Tavi
daviwyeT. geijis Tavis tvinis dazianebis Semdeg
qcevis dramatulma cvlilebebma eqimebs afiqrebina, rom tvini warmoadgens racionaluri
qcevisa da pirovnuli Tvisebebis safuZvels.
TiTqmis imave periodSi, rodesac geiji travmis
Semdeg mdgomareobidan gamodioda, pol broka
swavlobda tvinis rols metyvelebaSi. misi
pirveli kvleva am sferoSi warmoadgenda adamianis autofsias, romelsac Searqves tan~
im erTaderTi sityvis mixedviT, romlis warmoTqmac mas SeeZlo. brokam naxa, rom tanis~
tvinis Sublis marcxena ubani Zlier dazianebuli iyo. am aRmoCenam ubiZga brokas Seeswavla im pacientebis tvini, romelTac metyvelebis darRveva hqondaT. yvela SemTxvevaSi
broka poulobda msgavs dazianebas tvinis igive
ubanSi, romelsac axla `brokas are~ ewodeba.
Tanamedrove mkvlevrebi kvlavac cdiloben
ipovon Sesabamisoba qcevis cvlilebebsa da
tvinis dazianebas Soris.
brokas are (Brocas area) Tavis tvinis ubani,
romelic azrebs metyvelebasa da/an JestebSi
gardaqmnis.
dazianeba (Lesions) tvinis qsovilis daSaveba.
biologia da qceva
67
68
3.3
biologia da qceva
suraTi
69
nervuli sistema
70
nervuli sistema Sedgeba miliardobiT specializebuli nervuli ujredisagan, neironisgan da nervuli boWkoebisagan, romlebic
mTels sxeulSia gabneuli. nervuli sistema
iyofa or mTavar nawilad: centraluri nervuli sistema (cns) da periferiuli nervuli
sistema (pns). cns Sedgeba Tavisa da zurgis
tvinisagan, xolo pns im neironebisagan,
romlebic qmnian nervebs da akavSireben cns-s
suraTi
3.4
nervuli sistema
adamianis nervuli
sistemis ierarqiuli
agebuleba
somaturi nervuli
sistema
avtonomiuri nervuli
sistema
(sensoruli da motoruli
nervuli, nebiTi)
simpaTikuri nawili
3.5
parasimpaTikuri nawili
biologia da qceva
centraluri nervuli
sistema
suraTi
71
72
suraTi
3.6
suraTi
3.7
biologia da qceva
73
suraTi
3.8
74
Talamusi (Thalamus) Tavis tvinis nawili, romelic sensorul informacias gadascems didi
tvinis qerqs.
naTxemi (Cerebellum) Tavis tvinis nawili,
romelic ukavSirdeba tvinis Reros da akontrolebs motorul koordinacias, pozas da
wonasworobas; aseve sxeulis moZraobis kontrolis daswavlis unars.
limburi sistema (Limbic system) Tavis tvinis
regioni, romelic aregulirebs emociur qcevas,
ZiriTad motivaciur survilebs da mexsierebas,
aseve mTavar fiziologiur funqciebs.
hipokampi (Hippocampus) limburi sistemis nawili, romelic konkretuli mexsierebis CamoyalibebaSi monawileobs.
nuSisebri kompleqsi (Amygdala) limburi sistemis nawili, romelic akontrolebs emocias,
agresiasa da emociuri mexsierebis formirebas.
suraTi
3.9
limburi sistema
saidan
viciT
hipokampis dazianebis zogierTi Sedegi
27 wlis asakSi h.m-s Cautarda operacia
epilefsiuri Setevebis sixSiris Semcirebis mizniT. operaciis dros mas hipokampi
amokveTes. Sedegad, h.m-s SeeZlo mxolod
Soreuli warsulis gaxseneba. man dakarga
axali informaciis Senaxvisa da misi
grZelvadian mexsierebaSi gadatanis unari.
operaciidan didi xnis Semdegac ki pacients egona, rom jer kidev 1953 weli
iyo, weliwadi, rodesac mas operacia
Cautarda.
biologia da qceva
75
suraTi
3.10
qerqi
edidi tvinis qerqis TiToeul hemisferoze oTxi wilia. TiToeuli wili
asrulebs sxvadasxva sensorul da motorul funqciebs
76
didi tvini
adamianebSi didi tvini faravs tvinis darCenil nawils da misi masis or mesameds qmnis.
misi funqciaa tvinis umaRlesi kognituri da
emociuri funqciebis regulireba. didi tvinis
gare fena, romelic miliardobiT neironisgan
Sedgeba da daaxloebiT 2,5 mm sisqis Sres qmnis,
iwodeba didi tvinis qerqad. didi tvini aseve
iyofa or, TiTqmis simetriul naxevrad, cerebralur hemisferoebad (Cven hemisferoebs am Tavis
momdevno nawilSi ganvixilavT). ori hemisfero
dakavSirebulia erTmaneTTan nervuli boWkoebis
msxvili masiT, romelsac korZiani sxeuli ewodeba. es kavSiri hemisferoebs Soris informaciis
gacvlas emsaxureba.
suraTi
3.11
wili pasuxismgebelia iseTi SegrZnebebis kontrolze, rogoricaa Sexeba, tkivili da temperatura moTavsebulia uSualod centraluri
Raris ukan. ocipitaluri (kefis) wili, vizualuri informaciis bolo samizne, Tavis ukana
nawilSia moTavsebuli. temporaluri (safeTTxemis wili (Parietal lobe) tvinis ubani Sublis
wilis ukan da lateraluri napralis zemoT;
Seicavs somatosensorul qerqs.
kefis wili (Occipital lobe) tvinis yvelaze ufro
ukana nawili; moicavs pirvelad mxedvelobiT
qerqs.
safeTqlis wili (Temporal lobe) tvinis ubani,
romelic lateraluri napralis qvemoTaa
moTavsebuli; Seicavs smenis qerqs.
motoruli qerqi (Motor cortex) didi tvinis qerqis
ubani, romelic akontrolebs sxeulis nebiT
moZraobebs.
biologia da qceva
77
78
3.12
hemisferoTa lateralizacia
ra informaciam aiZula mecnierebi efiqraT,
rom arsebobs garkveuli gansxvaveba Tavis tvinis
hemisferoTa funqciebs Soris? gaixseneT,
rodesac pol brokam tenis autofsia Cautara,
man tvinis dazianeba marcxena naxevarsferoSi
aRmoaCina. momdevno gamokvlevebSi brokam naxa,
rom sxva pacientebSic, romelTac metyvelebis
msgavsi darRveva hqondaT (daavadeba, romelsac
dRes `brokas afazias~ uwodeben), dazianeba
marcxena naxevarsferoSi iyo lokalizebuli.
igive ubnebis dazianeba tvinis marjvena
hemisferoSi msgavs efeqts ar iwvevda. ra daskvna
SeiZleba gamovitanoT?
biologia da qceva
79
suraTi
3.13
korZiani sxeuli
korziani sxeuli warmoadgens nervuli boWkoebis erTobliobas, romelic erTmaneTTan
akavsirebs didi tvinis or hemisferos. korZiani
sxeulis gadaWra azianebs hemosferoTa Soris
komunikacias.
suraTi
3.14
mxedvelobiTi informaciis
nervuli gza
80
suraTi
3.15
saidan
viciT
hemisferoebi moqmedebaSi
marjvena hemisferos warudgines Tovliani peizaJi, xolo marcxenas qaTmis
fexis gamosaxuleba. cdis pirs mis win
biologia da qceva
formacia marcxena mxedvelobiTi velidan gadaecema marjvena hemisferos. rogorc wesi, orive
hemisferos Soris informaciis gacvla Zalian
swrafad warmoebs korZiani sxeulis meSveobiT;
magram, radganac am pacientebSi korZiani sxeuli
gadaWrili iyo, marcxena da marjvena mxedvelobiT velebSi arsebuli informacia Sesabamisad
mxolod marjvena da marcxena hemisferoebs
gadaecemoda (sur. 3.15).
radganac adamianTa umravlesobaSi metyvelebas marcxena hemisfero akontrolebs, mas SeuZlia mkvlevrebs elaparakos~ maSin, roca marjvena hemisfero am saSualebas moklebulia.
komunikacia marjvena hemisferosTan miRweul
iqna manualuri amocanebis Sesrulebis gziT:
es amocanebi nivTebis identifikacias, SeTavsebas,
an maTgan jgufebis Sedgenas gulisxmobda da
maTi gadawyveta sityvebis gamoyenebas ar
saWiroebda. ganixileT gayofili tvinis~ mqone
pacientis SemTxveva, romelic marcxena hemisferos iyenebs misi marcxena xelis mier Catarebuli qmedebebis aRsawerad maSin, rodesac marcxena xels marjvena hemisfero akontrolebs.
81
82
caciebSi SesaZloa metyvelebas marjvena hemisfero, an orive hemisfero erTdroulad akontrolebdes. sxva gansxvavebebi, romlebic Tavis
tvinis funqciaTa lateralizaciis dros unda
ganvixiloT, sqesiTaa ganpirobebuli. arsebobs
zogadi gansxvavebebi mamakacebisa da qalebis
tvinis funqciebis principebSi (Breedlove, 1994;
Kimura, 1999). Tanamedrove meTodebis saSualebiT
SesaZlebeli gaxda dagvenaxa sxvaoba mamakacebis
da qalebis tvinSi sxvadasxva amocanebis gadaWrisas. magaliTad, funqciuri mrtis saSualebiT
Seiswavlidnen mamakacTa da qalTa tvinis
aqtivobebs Soris gansxvavebebs, rodesac cdis
pirebs enis mosmenisas unda gamoetanaT daskvnebi
(eriTmeba erTmaneTs tani da kani?). mamakacebSi
ZiriTadi aqtivoba marcxena hemisferoSi iyo
lokalizebuli maSin, rodesac qalebSi am
amocanis amoxsnaSi orive hemisfero TiTqmis
Tanabrad monawileobda (Shaywitz et al., 1995). aseTi
Sedegebi kidev erTxel gvabrunebs sakiTxebTan,
romlebic bunebisa da aRzrdis Tanafardobas
exeba. ibadebian mamakacebi da qalebi ukve
gansxvavebuli tviniT, Tu es modifikacia cxovrebiseuli gamocdilebis Sedegia? Semdgom
wlebSi am kiTxvas neiromecnierTa xelT arsebuli teqnikis gamoyenebiT pasuxi unda gaeces.
Cven ganvixileT nervuli sistemis bevri
mniSvnelovani struqtura. axla ki ganvixiloT
endokrinuli sistema, romelic nervul sistemasTan erTad sxeulis funqciebs aregulirebs.
endokrinuli sistema
adamianis genotipi gansazRvravs meore, Zalzed specifikur maregulirebel sistemas endokrinul sistemas, raTa nervuli sistemis
muSaoba Seavsos. endokrinuli sistema jirkvle-
suraTi
3.15
da sxeulis energetikul danaxarjebs. endokrinuli sistema uzrunvelyofs organizmis gadarCenas, exmareba ra mis brZolas infeqciisa da
daavadebaTa winaaRmdeg. is xels uwyobs saxeobebis gadarCenas maTi seqsualuri agznebis
regulirebis, reproduqciuli ujredebis warmoqmnis, meZuZur dedebSi rZis gamomuSavebis
hipofizi (Pituity gland) moTavsebulia tvinSi,
gamoimuSavebs zrdis hormonebs da gavlenas
axdens sxva endokrinuli jirkvlebis mier hormonebis sekreciaze.
testosteroni (Testosterone) mamakacTa sasqeso
hormoni, romelic saTesleebSi gamomuSavdeba
da astimulirebs spermis produqcias; aseve
pasuxismgebelia mamakacTa meoradi sasqeso niSanTvisebebis Camoyalibebaze.
estrogeni (Estrogen) qalTa sasqeso hormoni,
romelic sakvercxeebSi gamomuSavdeba da
pasuxismgebelia ovulaciis procesze, aseve qalebis reproduqciuli struqturebis ganviTarebasa da meoradi sasqeso niSnebis Camoyalibebaze.
biologia da qceva
bis erTobliobas warmoadgens, romlebic gamoimuSaveben da sisxlSi gamoyofen qimiur mesinjerebs hormonebs (sur. 3.16). hormonebi Zlier
gavlenas axdenen organizmis yoveldRiur cxovelqmedebaze, Tumca isini gansakuTrebiT mniSvnelovania sicocxlis garkveul periodebSi da
zogierTi gansakuTrebuli situaciis dros.
hormonebi gavlenas axdenen sxeulis zrdaze;
isini gansazRvraven da xels uwyoben pirveladi
da meoradi sasqeso niSnebis ganviTarebas; gavlenas axdenen sifxizlesa da yuradRebaze; warmoadgenen guneba-ganwyobilebisa da xasiaTis
Secvlis safuZvels; aregulireben metabolizms
83
cxrili
3.1
jirkvali
hipoTalamusi
hipofizis hormonebis
gamoyofa
wina hipofizi
saTesleebi da
sakvercxeebirZis
gamomuSaveba
metabolizmi
reaqcia stresze
ukana hipofizi
wylis konservacia
rZis gamoyofa
saSvilosnos SekumSva
farisebri jirkvali
metabolozmi
zrda da ganviTareba
paraTireoiduli
jirkvali
kalciumis done
nawlavi
saWmlis moneleba
pankreasi
glukozis metabolizmi
Tirkmelzeda
jirkvali
brZolisa da gaqcevis~
pasuxebi
metabolizmi
sqesobrivi ltolva
qalebSi
sakvercxe
saTesle
84
regulirebadi funqciebi
mamakacis sasqeso
niSnebis ganviTareba
spermis gamomuSaveba
sqesobrivi ltolva
mamakacebSi
miur process aregulireben, amis gamo maT sicocxlis mesinjerebi~ ewodebaT (Carpo, 1985).
es mravalmxrivi sakomunikacio sistema akontrolebs organizmSi nela, mudmivad mimdinare
procesebs, rogoricaa sisxlSi Saqris donis
gansazRvra, kalciumis Semcveloba, naxSirwylebis metabolozmi da sxeulis zrda, magram ra
xdeba krizis dros? endokrinuli sistema gamoyofs sisxlSi hormon adrenalins; adrenalini
energias matebs sxeuls ise, rom mas unari
Seswevs swrafad moaxdinos reagireba safrTxeze.
rogorc adre ukve aRvniSneT, tvinis struqtura, hipoTalamusi, warmoadgens gadamrTvel
ubans endokrinulsa da centralur nervul sistemebs Soris. hipoTalamusis specializebuli
ujredebi informacias tvinis sxva ubnebidan
iReben, romlebic mas ubrZaneben gamoyon sxvadasxva hormonebi hipofizSi, riTac isini astimulireben, an akaveben sxva hormonebis sekrecias.
hormonebi sxeulis sxvadasxva ubnebSi gamomuSavdeba. es qarxnebi~ sxvadasxva hormonebs awarmoebs, romlebic sxeulis sxvadasxva funqciebs
aregulireben, rogorc es 3.1 cxrilSia warmodgenili. axla ki yvelaze ufro mniSvnelovani
procesebi ganvixiloT.
hipofizs xSirad mTavar jirkvals~ uwodeben,
radganac is 10 sxvadasxva saxis hormons gamoimuSavebs, romlebic yvela sxva endokrinuli jirkvlis sekretorul muSaobaze axdenen gavlenas.
aseve, aq sinTezirdeba zrdis hormonebi. zrdis
hormonis ararseboba iwvevs sxeulis zrdis
Seferxebas qondriskacobas; misi siWarbe iwvevs
gigantizms. mamakacebSi hipofizis sekreciis produqtebi aaqtiveben saTesleebSi testosteronis
sinTezs, romelic, Tavis mxriv, spermis gamomuSavebas astimulirebs. hipofizi aseve monawileobs mamakacebis meoradi sasqeso niSnebis
CamoyalibebaSi, rogoricaa sxeulis Tmis safarvelis ganviTareba, xmis Secvla da fizikuri
simwife. testosteronma SesaZloa gamoiwvios
agresiisa da seqsualuri ltolvis gaZliereba.
qalebSi hipofizis hormonebi astimulireben
estrogenis warmoebas. estrogeni im hormonaluri jaWvuri reaqciebis aucilebeli komponentia, romlebic ovulaciasa da qalis nayofierebas gansazRvraven. Casaxvis sawinaaRmdego zogierTi preparatis moqmedeba emyareba hipofizis
specialuri aqtivobis daTrgunvas, romelic hormonebis gamomuSavebas da ganawilebas akon-
Sejameba
neiromecniereba cdilobs pasuxi gasces saukunovan kiTxvas, Tu rogoria kavSiri tvinsa da
qcevas Soris. neiromecnierebi uamrav meTods
mimarTaven tvinis funqciebis ukeT Seswavlis
mizniT. isini swavloben pacientebs tvinis dazianebebiT, iwveven tvinis gansazRvruli ubnebis
dazianebas, astimulireben tvinis regionebs,
iweren tvinis aqtivobas da kompiuteruli
teqnikis daxmarebiT qmnian tvinis gamosaxulebebs misi muSaobis procesSi.
nervuli sistema centralur da periferiul
nawilebad iyofa. centraluri nervuli sistema
Sedgeba Tavisa da zurgis tvinisagan; periferiuli nervuli sistema Sedgeba somaturi da
avtonomiuri nervuli sistemebisagan.
Tavis tvini SeiZleba daiyos tvinis Rerod,
limbur sistemad da did tvinad. tvinis Rero
aregulirebs ZiriTad sasicocxlo funqciebs,
rogoricaa sunTqva, guliscema da saWmlis moneleba. naTxemi koordinirebas uwevs sxeulis
moZraobas da gavlenas axdens daswavlis zogierT procesze. limburi sistema mniSvnelovan
rols TamaSobs motivaciis, emociebisa da
mexsierebis procesebSi. didi tvini pasuxismgebelia metyvelebisa da azrovnebis umaRles funqciebze.
kvlevam uCvena, rom didi tvinis ori hemisfero sxvadasxva rols TamaSobs yoveldRiuri
funqciebis SesrulebaSi. magaliTad, adamianTa
umravlesobaSi marcxena hemisfero metyvelebas
akontrolebs. zogadad, marjvena hemisfero informacias ufro holisturad aRiqvams, marcxena
ki ufro analitikuria. ori hemisferos funqciaTa Sesaxeb zogadi daskvnebis gakeTebisas unda
gvaxsovdes individualuri da, maT Soris, sqesobrivi gansxvavebebi.
endokrinuli sistema aris jirkvalTa qseli,
romelic gamoimuSavebs hormonebs sasicocxlo
procesebis regulirebisaTvis.
neironi (Neuron) nervuli sistemis ujredi,
romelic specializebulia miiRos, gadaamuSavos
da/an gadasces informacia sxva ujredebs.
neironi
neironi aris specializebuli ujredi, romlis funqciaa miiRos, gadaamuSavos da/an gadasces informacia sxva ujredebs sxeulis SigniT.
arsebobs sxvadasxva formis, zomis, qimiuri
Semadgenlobisa da funqciis neironebi (ZuZum-
suraTi
3.16
neironTa tipebi
yuradReba miaqcieT dendritebis gansxvavebul formas
da datotvis xasiaTs. isrebiT naCvenebia informaciis
moZraobis mimarTuleba. warmodgenilia interneironis
ori tipi.
85
fsiqologia
XXI saukuneSi
86
daafiqsireT TvalebiT
nivTebi Tqvens garSemo, iqneb
xe, romelic fanjaraSi Cans,
an kompiuteri Tqvens magidaze.
axla ki daxuWeT Tvalebi da
SeecadeT warmoidginoT igive
obieqtebi. ra xdeba Tqvens
tvinSi am ori qmedebis dros?
ramdenad SesaZlebelia, rom
tvinis igive ubnebi iyos CarTuli orive procesSi, romlebic aRqmasa da vizualur
warmosaxvas gulisxmobs? teqnologiurma progresma SesaZlo gaxada neiromecnierTaTvis am saintereso kiTxvas
zusti pasuxi gascen.
rogorc Tqven naxavT wignis me-4 TavSi, mecnierebma did
warmatebebs miaRwies mxedvelobis nervuli safuZvlebis
SeswavlaSi. maT SeuZliaT
Tvali miadevnon vizualuri
informaciis transformacias
Tvalebis baduradan kefis
wilis vizualur qerqamde.
rogor unda gansazRvron
mecnierebma, CarTulia Tu ara
vizualuri qerqis erTi da
igive ubnebi, rodesac adamiani
axorcielebs vizualuri warmosaxvis da ara vizualuri
aRqmis process? mkvlevarTa
jgufma stiven koslinis
xelmZRvanelobiT (Kosslyn et al.,
1999) gamoiyena ori meTodi:
pet-(pozitronul-emisiuri
tomografia) skani, romelic
Cven ukve warmogidgineT, da
ganmeorebiTi transkrania-
neironi nervuli impulss dendritebis saSualebiT iRebs; Semdeg nervuli impulsi igzavneba
aqsonis gaswvriv terminaluri balTisaken, sadac sxva neironebis stimulaciisaTvis neirotransmiterebis gamoyofa xdeba.
87
suraTi
3.17
suraTi
3.18
tkivilis ganridebis
refleqsi
88
cema erTi, wagrZelebuli boWkosaTvis, romelsac aqsoni ewodeba. Tavis mxriv, aqsoni gadascems informacias mTel Tavis sigrZeze, romelic, magaliTad, zurgis tvinSi SeiZleba erT
metrs aRematebodes, xolo Tavis tvinSi
milimetrze naklebi iyos. aqsonis meore boloSi ganlagebulia Semsxvilebuli, bolqvismagvari struqtura, e.w. terminaluri balTa,
romlis saSualebiTac neirons SeuZlia mimdebare jirkvlebis, kunTebisa da sxva neironebis stimulireba. rogorc wesi, neironebi
sensoruli neironi (Sensory neurons) neironi,
romelic sensoruli receptorebidan informacias centraluri nervuli sistemisken atarebs.
motoruli neironi (Motor neurons) _ neironi, romelic informacias centraluri nervuli
sistemidan kunTebisken da jirkvlebisken
atarebs.
interneironi (Interneurons) _ tvinis neironi,
romelic informacias sensorulidan sxva inter- an motorul neironebs gadascems.
glia (Glia) ujredi, romelic akavSirebs neironebs da aCqarebs nervul gadacemas, aSorebs
dazianebul da daRupul neironebs da xels uSlis sisxlSi arsebul toqsiur substanciebs
SeaRwion tvinSi.
amgznebi Sesavali~ (Excitatory inputs) informacia,
romelic neironSi aRwevs da iwvevs mis agznebas.
moqmedebis potenciali
aqamde Cven vsaubrobdiT neironebze, romlebic agzavnian informacias~ da astimulireben~ erTmaneTs. movida dro, ufro detalurad
aRvweroT eleqtoqimiuri signalebi, romelTac
nervuli sistema iyenebs informaciis gadamuSavebisa da gadacemisaTvis. swored es signalebi
warmoadgenen Tqveni codnis, grZnobebis, survilebisa da Semoqmedebis safuZvels.
yoveli neironis mier dasmuli ZiriTadi kiTxvaa: ganimuxtos Tu ara (anu upasuxos Tu
ara gamRizianebels)? martivad rom vTqvad,
neironebi am gadawyvetilebas iReben maTi dendtrirebisa da somis mier miRebuli informaciis kombinirebis Sedegad da imis gansazRvrisas, es signalebi maT ganmuxtvas~ Tu arganmuxtvas~ ubrZaneben. ufro detalurad ki,
yoveli neironi iRebs amgznebi ganimuxte! da
Semakavebeli ar ganimuxto! signalebis
balanss. neironebSi amgznebi impulsebi iwvevn
moqmedebis potencials da neironi ganimuxteba.
89
suraTi
3.19
90
91
suraTi
3.20
sinafsuri gadacema
92
suraTi
3.21
sinafsuri gadacema
moqmedebis potenciali presinafsur neironSi iwvevs neirotransmiterebis gamoTavisuflebas
sinafsur napralSi, risi
gadalaxvis Semdegac isini
astimulireben postsinafsur
membranaSi arsebul receptorul
molekulebs. erTi da igive
neironis SigniT SeiZleba mravali
neirotransmiteri arsebobdes.
Tqven, albaT, gsurT gaigoT, ratom ganvixilavT ase detalurad nervul sistemas. es xom
fsiqologiis kursia, romelic Seiswavlis
qcevas, azrovnebasa da emociebs. sinamdvileSi,
sinafsebi swored is biologiuri mediumebia,
romelTa meSveobiTac yvela es qmedeba xorcieldeba. Tuki Tqven SecvliT sinafsis
normalur aqtivobas, Tqven cvliT adamianTa
qcevas, maT azrovnebas da grZnobebs. sinafsis
muSaobis principebis gagebam SesaZlebeli
gaxada ukeT gagvego daswavlisa da mexsierebis
meqanizmebi, emociebi, fsiqologiuri aSlilobebi, wamaldamokidebuleba da, zogadad,
sulieri janmrTelobis qimiuri formula. am
TavSi miRebuli codna Tqven dagexmarebaT
gaigoT mTeli wigni _ `fsiqologia da cxovreba~.
93
neirotransmiterebi da maTi
funqciebi
tvinSi neirotransmiteris funqcias 60-ze
meti sxvadasxva qimiuri substancia asrulebs.
intensiurad Seswavlili neirotransmiterebi
garkveul teqnikur kriteriumebs akmayofileben.
TiToeuli maTgani gamomuSavdeba presinafsur
aqsonur daboloebaSi da gamoTavisufldeba,
rodesac moqmedebis potenciali aRwevs am
daboloebas. neirotransmiteris arseboba sinafsur napralSi iwvevs postsinafsuri membranis
biologiur pasuxs da Tu misi gamoTavisufleba
ar Sedga, Sesabamisi pasuxi ver gamoiwveva.
imisaTvis, rom Tqven warmodgena SegeqmnaT, Tu
ra gavlenas axdenen sxvadasxva neirotransmiterebi qcevis regulaciaze, Cven gansaxilvelad
gTavazobT im neirotransmiterebs, romlebic
miCneulia yvelaze ufro mniSvnelovnad nervuli sistemis warmatebuli yoveldRiuri funqcionirebisaTvis. mokle diskusia aseve SesaZlebels gaxdis imis gagebas, Tu ra xdeba, rodesac neirotransmiterebis moqmedeba irRveva.
acetilqolini
94
gaemi
gaemi (gama-amino-erbos-mJava) Tavis tvinSi yvelaze ufro farTod gavrcelebuli Sema-
nivTiereba LSD (lizerginis mJavas dieTilamidi) moqmedebs serotoninerguli neironebis efeqtebis daTrgunvis gziT. es serotoninerguli neironebi Cveulebriv sxva neironTa
Sekavebas iwveven, magram LCD-Ti gamowveuli
Sekavebis nakleboba iwvevs cocxal da uCveulo
95
endorfinebi
96
Sejameba
neironTa ZiriTadi tipebia sensoruli, motoruli da interneironebi. Tavis tvinis neironTa
umravlesoba interneironia, romlebic garSemortymulia gliuri ujredebiT. neironebi ganimuxteba amgznebi da Semakavebeli impulsebis Sesabamisi balansis miRebis sapasuxod. neironebi
sul an arafris kanonis Sesabamisad agzavnian
informacias moqmedebis potencialis saxiT aqsonis gaswvriv. neirotransmiterebi Tavisufldeba
sinafsur napralSi da gadascemen informacias
mezobeli neironis receptorul molekulasTan
dakavSirebis gziT. mravali sasicocxlo procesia damokidebuli iseTi mniSvnelovani neirotransmiterebis moqmedebaze, rogorebicaa _
acetilqolamini, dofamini da serotonini.
sakvanZo
sakiTxebi
saxeobebi warmoiqmneba da
icvleba drois ganmavlobaSi bunebrivi gadarCevis
Sedegad.
adamianTa evoluciaSi or
fexze siarulma da encefalizaciam mniSvnelovani Sedegebi, maT Soris metyvelebisa da kulturis ganviTareba, gamoiwvia.
memkvidreobiTobis mTavari
erTeuli genia. genebi gansazRvraven im gavlenis CarCoebs, romelsac garemo faqtorebi iwvevs da romelic
fenotipis cvlilebiT gamoixateba.
biologia da qceva
neiromecnierebi uamrav sxvadasxva meTods iyeneben, rom
tvinsa da qcevas Soris damokidebuleba gaarkvion: tvinis dazianebis mqone pacientTa Seswavla, tvinis garkveuli ubnebis dazianeba,
tvinis eleqtruli stimulacia, tvinis aqtivobis
registracia da kompiuteruli teqnikis meSveobiT tvinis gamosaxulebis miReba.
Tavisa da zurgis tvini centralur nervul sistemas
(cns) qmnian.
periferiuli nervuli sistema (pns) Sedgeba neironebisagan, romlebic cns-sa
da sxeuls akavSireben. pns
Sedgeba somaturi nervuli
sistemisagan, romelic ConCxis kunTebis moqmedebas
aregulirebs da avtonomiuri nervuli sistemisagan
hipoTalamusi akontrolebs
endokrinul sistemas hipofizis stimulirebis
gziT.
nervuli sistema
moqmedebaSi
neironi, nervuli sistemis ZiriTadi erTeuli,
iRebs, amuSavebs da gadascems informacias sxva
neironebs, jirkvlebsa da
kunTebs.
neironebi gadascemen informacias dendritebidan
ujredis sxeulis (soma)
gavliT aqsonis gaswvriv
terminaluri balTisaken.
sensoruli neironebi iReben informacias specializebuli receptoruli
ujredebidan da agzavnian
mas cns-ken. motoruli neironebi agzavnian informacias cns-dan kunTebisa
da jirkvlebisaken. interneironebi gadascemen informacias sensoruli
neironebidan sxva motorul an interneironebs.
rodesac impulsaciis sumacia miaRwevs gansazRvrul zRurbls, moqmedebis potenciali igzavneba
aqsonis gaswvriv aqsonuri
daboloebisaken.
sul an arafris kanons
damorCilebuli moqmedebis potenciali aRmocendeba, rodesac gaxsnili ionuri arxebi ujredis membranis Sida da gare
areebs Soris ionTa ganvladobas uzrunvelyofs.
sakvanZo sakiTxebi
memkvidreobiToba da
qceva
97
ZiriTadi cnebebi
98
eleqtroencefalograma
(eeg)
endokrinuli sistema
estrogeni
Talamusi
Txemis wili
interneironi
ionuri arxebi
kefis wili
korZiani sxeuli
limburi sistema
magnetur-rezonansuli
tomografia (MRI)
memkvidreobiToba
mogrZo tvini
mosvenebis potenciali
motoruli neironi
motoruli qerqi
moqmedebis potenciali
mxedvelobis qerqi
naTxemi
neiromecniereba
neiromodulatori
neironi
neirotransmiterebi
nuSisebri kompleqsi
parasimpaTikuri sistema
periferiuli nervuli
sistema (pns)
PET (pozitronulemisiuri tomografia) _
skani
retikuluri formacia
refraqteruli periodi
safeTqlis wili
sasqeso qromosomebi
sensoruli neironi
simpaTikuri sistema
sinafsi
sinafsuri gadacema
smeniTi qerqi
soma
somatosensoruli qerqi
somaturi nervuli sistema
sociobiologia
sul an arafris kanoni
tvinis Rero
tvinis hemisferoebi
terminaluri balTa
testosteroni
fenotipi
funqciuri magneturrezonansuli tomografia
(fMRI)
Semakavebeli Sesavali~
Sublis wili
centraluri nervuli
sistema (cns)
xidi
hipoTalamusi
hipokampi
hipofizi
homeostazi
hormonebi
SegrZnebebi
4
samyaros sensoruli
Semecneba
fsiqofizika
fizikuri movlenebidan
fsiqikuri
movlenebisaken
mxedvelobis sistema
adamianis Tvali
guga da broli
badura
Tavis tvinisken mimavali
nervuli gzebi
ferTa SegrZneba
vizualuri obieqtebis
kompleqsuri analizi
fsiqologia XXI saukuneSi:
SeuZlia Tu ara
teqnologias dazianebuli
mxedvelobis aRdgena
smena
bgeris fizika
bgeris fsiqologiuri
ganzomilebebi
smenis fiziologia
sxva SegrZnebebi
ynosva
gemos SegrZneba
Sexebisa da kanis
SegrZnebebi
wonasworobisa da
kinesTetikuri
SegrZnebebi
tkivili
fsiqologia Cvens
cxovrebaSi: ratom iwvevs
cxare saWmeli tkivils
sakvanZo sakiTxebi
ZiriTadi cnebebi
99
Tavi 4 / SegrZnebebi
100
samyaros sensoruli
Semecneba
gare samyaros gancda zusti da Secdomebisagan Tavisufali unda iyos. sxvagvarad Tqven
ver SeZlebdiT gadarCenas; Tqven gWirdebaT:
ikveboT, raTa SeinarCunoT arseboba; TavSesafari,
romelic dagicavT; sxva adamianebTan urTier-
Toba, raTa daikmayofiloT socialuri moTxovnilebani da safrTxis gacnobiereba, raTa daicvaT Tavi. am moTxovnilebebis dakmayofilebisaTvis Tqven sando informacia unda miiRoT
samyaros Sesaxeb. cxovelTa yvela saxeobam
ganaviTara informaciis Segrovebis garkveuli
saxis specialuri meqanizmebi. adamiani ar aris
specializebuli mxolod erT gansakuTrebul
sensorul sferoze: Tqven ar gaqvT iseTive
srulyofili mxedveloba, rogorc, magaliTad,
Sevardens, iseTive maxvili smena, rogorc Ramuras da iseTive ynosva, rogorc mRrRnelebs,
magram aRWurvilia sensoruli meqanizmiT, romelic mas Semomavali rTuli sensoruli signalebis farTo speqtris gadamuSavebis SesaZleblobas aZlevs.
sakiTxis mniSvnelovnebis gamo, sensoruli
procesebis Seswavla yovelTvis inarCunebda
gansakuTrebul adgils fsiqologiuri mecnierebis mTeli istoriis ganmavlobaSi. rodesac
vundti (Wundt, 1907) eqsperimentuli fsiqologiis
safuZvlebs qmnida, man mecnierebas SesTavaza
idea, romlis mixedviT, SegrZnebebi da grZnobebi
elementaruli procesebia, romelTagan igeba
ufro rTuli gancdebi. titCenerma (Titchener, 1898)
es idea amerikis SeerTebul StatebSi Seitana
da SegrZnebam centraluri adgili daikava mis
introspeqciul kvlevebSi cnobierebis Sinaarsebis Sesaxeb. rogorc mogvianebiT vnaxavT,
SegrZnebis adreul fsiqologiur kvlevebSi,
ZiriTadad Seiswavleboda garemoSi mimdinare
movlenebsa da adamianTa mier am movlenebis
gancdas Soris kavSirebi.
fsiqofizika
ramdenad Zlieri unda iyos saxanZro gangaSis
xma qarxanaSi, raTa muSebma gaigonon is momuSave
manqanebis xmaurSi? ramdenad kaSkaSa unda iyos
sinaTlis gamafrTxilebeli signali pilotis
sakontrolo panelze, raTa misi sikaSkaSe orjer aRematebodes sxva ganaTebuli obieqtebis
sikaSkaSes? ramdeni Saqari gWirdebaT Wiqa
yavaSi, raTa is TqvenTvis tkbili gaxdes? am
SegrZneba (sensation) _ procesi, roca sensoruli
receptoris gaRizianeba dasabams aZlevs nervul
impulsebs, rac iwvevs sxeulis SigniT Tu gareT
arsebuli pirobebis gancdas, maT gacnobierebas.
101
absoluturi zRurblebi da
sensoruli adaptacia
rogoria gamRizianeblis is umciresi, usustesi energia, romlis SemCnevac SeuZlia organizms? magaliTad, ramdenad susti SeiZleba iyos
toni, raTa SesaZlebeli iyos misi gagoneba? es
kiTxvebi exeba stimulaciis absolutur zRurbls
_ fizikuri energiis im minimalur raodenobas,
romelic saWiroa sensoruli gancdis warmosaqmnelad. mkvlevrebi absoluturi zRurblis
Tavi 4 / SegrZnebebi
102
cxrili
4.1
bgera
gemo
ynosva
Sexeba
suraTi
4.1
iTeba, aramed misi momatebac susti intensivobis gamRizianeblis zemoqmedebis pirobebSi (redaqtoris SeniSvna).
103
magram absoluturi zRurblis gazomvaze SeiZleba gavlena moaxdinos, agreTve, pasuxis sistematurma Secdomam _ sistematurma tendenciam,
romlis drosac damkvirvebeli gansakuTrebuli
gziT reagirebs iseTi faqtorebis zemoqmedebis
Sedegad, romlebic ar arian dakavSirebulni
stimulis sensorul TvisebebTan. vTqvaT,
monawileobT eqsperimentSi, romelSic susti
sinaTlis SemCneva gevalebaT. eqsperimentis
pirvel seriaSi mkvlevari gaZlevT 5 dolars,
Tuki Tqven sworad upasuxebT: diax, aris
sinaTle~. meore seriaSi, mkvlevari gaZlevT 5
dolars, Tuki sworad upasuxebT: ara, ar aris
sinaTle~. TiToeul seriaSi Tqven jarimdebiT
2 dolariT nebismieri araswori pasuxisaTvis.
SegiZliaT warmoidginoT dajildovebis es
struqtura rogor Seqmnis gadaxras pasuxis
sistematur SecdomaSi erTi seriidan meoreSi
gadasvlisas? gana ar ityviT diax~-s ufro xSirad pirvel seriaSi, vidre meoreSi maSinac ki,
Tu warmodgenili stimulebi erTnairi donis
SemCnevadobiT xasiaTdebian?
sensoruli adaptacia (sensory adaptation) movlena,
roca receptoruli ujredebi kargaven TavianT
Zalas, moaxdinon reagireba garkveuli periodis
ganmavlobaSi ucvlel gamRiazinebelze; is iZleva
ufro swrafi reagirebis saSualebas informaciis
axal wyaroze.
Tavi 4 / SegrZnebebi
104
suraTi
4.2
sxvaobis zRurbli
warmoidgineT, rom dagiqiravaT sasmelebis
kompaniam, romelsac arsebulze SesamCnevad
ufro tkbili kolas produqtis warmoeba surs,
Tumca, rac SeiZleba naklebi Saqris damatebiT
(fulis ekonomiis mizniT). Tqven gTxoven
gazomoT sxvaobis zRurbli, anu umciresi
fizikuri sxvaoba or gamRizianebels Soris,
romlebic SeiZleba gansazRvrul iqnes, rogorc
gansxvavebulebi. sxvaobis zRurblis gasazomad
Tqven unda gamoiyenoT gamRizianebelTa wyvili
da SeekiTxoT damkvirveblebs, aris ori
gamRizianebeli erTnairi Tu ara.
sasmelis problemis SemTxvevaSi Tqven miawodebT damkvirveblebs or kolas TiToeul
cdaSi, romelTagan erTi iqneba standartuli
receptis, meore ki _ odnav ufro tkbili. TiToeuli wyvilisaTvis individma unda Tqvas: igivea~
an gansxvavebulia~. mravali aseTi cdis Semdeg
Tqven daxazavT fsiqometruli funqciis grafiks,
sadac abscisaTa RerZze gadazomavT realur
gansxvavebebs da ordinataTa RerZze _ mis
funqcias _ gansxvavebulia pasuxebis procentebs.
sxvaobis zRurbli operacionalurad ganisazRvreba, rogorc wertili, romelzec gamRizianeblebi cnobierdebian, rogorc gansxvavebulni
SemTxvevaTa naxevarSi. sxvaobis zRurblis
sidide cnobilia, rogorc odnav SesamCnevi
sxvaoba. odnav SesamCnevi sxvaoba aris nebismieri ori SegrZnebis fsiqologiuri gansxvavebis
sididis sazomi raodenobrivi erTeuli.
1834 wels ernest veberma (Weber), sxvaobis
zRurblis pirvelma mkvlevarma, aRmoaCina mniSvnelovani damokidebuleba, romelic mocemulia suraTze 4.3. davuSvaT, Tqven atarebT sxva-
105
suraTi
4.3
Tavi 4 / SegrZnebebi
106
4.2
fizikuri movlenebidan
fsiqikuri movlenebisaken
veberis konstanta
(k)
bgeris sixSire
0.003
sinaTlis intensivoba
0.01
sunis koncentracia
0.07
dawolis intensivoba
0.14
bgeris intensivoba
0.15
gemos koncentracia
0.20
cxrili
107
cxrili
4.3
adamianis sensoruli sistema: fundamenturi Tvisebebi
SegrZneba
stimulebi
sensoruli
receptori
organo
Cxirebi da kolbebi
Tvali
mxedveloba
sinaTlis talRebi
smena
bgeriTitalRebi
yuri
ZiriTadi membranis
bewviani ujredebi
xmauri, toni
Sexebis
SegrZnebebi
eqsternaluri
kontaqti
kani
nervuli daboloebani
kanSi (merkelis
diskebi, rufinis
sxeulebi)
Sexeba, tkivili,
siTbo, sicive
ynosva
aqroladi
nivTierebebi
cxviri
ynosvis organoebis
bewviani epiTeliumi
suni (muskusi,
yvavilovani, damwvris,
pitnis)
gemo
xsnadi nivTierebebi
ena
gemos bolqvebi
wonasworobis
SegrZneba
Sinagani
yuri
naxevarrkalovani
arxebis bususebi da
derefani
moZraoba sivrceSi,
gravitaciuli
miziduloba
kinesTeTikuri
SegrZnebebi
sxeulis moZraoba
kunTebi,
myesebi,
saxsrebi
nervuli boWkoebi
kunTebSi, myesebSi
sxeulis nawilebis
moZraoba da pozicia
Tavi 4 / SegrZnebebi
108
SegrZneba
Sejameba
fsiqofizikis mkvlevrebi swavloben damokidebulebas fizikur movlenebsa da damkvirveblebis mier am movlenebis fsiqologiur
gancdas Soris. damkvirveblis SegrZnebis
absoluturi zRurbli damokidebulia stimulis
ferebi, obieqtebi,
teqstura, moZraoba,
siRrme
adamianis Tvali
guga da broli
mxedvelobis sistema
mxedvelobis sistema
109
suraTi
4.4
adamianis Tvalis
struqtura
rqovana, guga da broli axorcieleben sinaTlis fokusirebas
baduraze. baduradan nervuli
signalebi gadaecema tvins
optikuri nervis meSveobiT.
Tavi 4 / SegrZnebebi
110
badura
Tqven uyurebT TvalebiT, magram xedavT Tavis
tvinis saSualebiT. Tvali krebs sinaTles, axdens mis fokusirebas da dasabams aZlevs Tavis
tvinisaken mimaval nervul signals. amrigad,
Tvalis yvelaze mniSvnelovani funqciaa gare
samyaros Sesaxeb informaciis sinaTlis talRidan nervul impulsad gardaqmna. es xdeba
baduraze, Tvalis ukana mxareze. mikroskopis
qveS SegiZliaT dainaxoT, rom baduras sxvadasxva tipis neironebisagan Semdgari ramdenime
maRalorganizebuli Sre aqvs.
sinaTlis energiis ZiriTadi gardaqmna nervul impulsad baduraze Cxirebisa da kolbebis
_ sinaTlis mimarT mgrZnobiare receptorebis
saSualebiT xdeba. es fotoreceptorebi unikalurad arian ganlagebulni vizualur sistemaSi,
kargad naTdebian gare samyarodan da emijnebian
nervuli procesebis Sida samyaros. vinaidan
zogjer giwevT TiTqmis sibneleSi muSaoba da
zogjer ki kaSkaSa ganaTebis pirobebSi, bunebam
uzrunvelgyoT sinaTlis gardaqmnis ori gziT,
CxirebiTa da kolbebiT (ix. sur. 4.5). 120 milioni
wvrili Cxiri moqmedebs saukeTesod susti
ganaTebis pirobebSi, 7 milioni msxvili kolba
ki naTel, ferad garemoSi samuSaodaa specializebuli.
Tqven SegiZliaT SeigrZnoT gansxvaveba Cxirebisa da kolbebis muSaobaSi yovelTvis, roca
daZinebis win CaaqrobT xolme Suqs. albaT
suraTi
4.5
retinaluri gzebi
es diagrama warmodgenilia tradiciuli
da Zalian gamartivebuli saxiT. is gviCvenebs gzebs, romelic akavSirebs nervuli ujredebis sam Sres retinaSi.
Semomavali sinaTle gaivlis samive
Sres, sanam miaRwevs receptorebs, romlebic ganlagebulni arian Tvalis kaklis ukana mxareze da mimarTulni arian
sinaTlis wyaros sapirispiro mxares.
aRsaniSnavia, rom bipolaruli ujredebi
kreben impulsebs erTze meti receptoruli ujredidan da agzavnian Sedegebs gangliozuri ujredebisaken. am
ujredebidan ki nervuli impulsebi
toveben Tvals optikui nervis saSualebiT da miemarTebian Semdegi gadamrTveli punqtisaken.
ufro meti bipolaruli ujredidan erT ganmuxtvaSi. centraluri foveis kolbebi agzavnian TavianT impulsebs gangliozuri ujrede-
akomod
i.
mxedvelobis sistema
bevrjer SeginiSnavT, rom Tavidan bevrs verafers xedavT darCenili mkrTali ganaTebis pirobebSi, magram cota xnis Semdeg Tqveni mxedvelobis mgrZnobiaroba kvlav umjobesdeba. Tqven
ganicdiT sibnelisadmi adaptaciis process _
Tvalis mgrZnobiarobis gradualur gaumjobesebas ganaTebis cvlilebis Sedegad sinaTlidan
TiTqmis sibnelisaken. sibnelisadmi adaptaciis
mizezi Cxirebis amoqmedebaa. isini ufro mgrZnobiareni xdebian, vidre kolbebi. drois gasvlis
Semdeg Cxirebi reagireben ufro nakleb sinaTleze, vidre kolbebi.
badurs centrTan axlos aris patara ubani,
romelsac foveas uwodeben. is mxolod mWidrod
ganlagebul kolbebs Seicavs. iq ar aris Cxirebi.
es adgili gansakuTrebiT mgrZnobiarea ferebis
mimarT, aseve, yvelaze ufro zustad uzrunvelyofs sivrciTi detalebis SemCnevas. baduras
sxva ujredebi arian pasuxismgebelni im informaciis integraciaze, romlesac Cxirebidan da
kolbebidan iReben. bipolaruli ujredebi nervuli ujredebia, romlebic axdenen nervuli
impulsebis kombinirebas mravali receptoridan da Sedegebs gangliozur ujredebSi
agzavnian. Semdeg TiToeuli gangliozuri ujredi axdens impulsebis integrirebas erTi an
111
suraTi
4.6
Tavi 4 / SegrZnebebi
imisaTvis rom ipovoT Tqveni brma wertili, daikaveT es wigni daaxloebiT gaSlili mklavis
sigrZeze, daxuWeT Tqveni marjvena Tvali, moaxdineT fiqsireba bankis figuraze Tqveni
marcxena TvaliT da nel-nela miitaneT wigni Tqvensken Zalian axlos. rodesac dolaris
niSani iqneba Tqvens brma wertilze, is gaqreba, magram Tqven ver SeamCnevT xarvezs Tqveni
mxedvelobis velSi. analogiurad, Tuki Tqven gamoiyenebT igive proceduras da moaxdenT
Tvalis fiqsacias plus niSanze, xazi gamTliandeba maSin, roca xarvezi iqneba Tqvens brma
wertilze. orive SemTxvevaSi vizualuri sistema avsebs cariel adgils TeTri foniT,
112
4.7
saidan
viciT
mxedvelobiTi funqciebis dayofa
dons 14 wlis asakidan awuxebda mwvave,
xangrZlivi Tavis tkivilebi da marcxena
vizualur velSi sensoruli xasiaTis
sirTuleebi hqonda. roca is 34 wlis iyo,
gadawyvita gaekeTebina operacia, romlis
drosac neiroqirurgebi amoWridnen marjvena kefis wilis patara nawils. qirurgebi mudmivad mkurnalobdnen donis Tavis
tkivilebs, magram man mTlianad dakarga
mxedveloba vizualuri velis marcxena
nawilSi, radgan amokveTili nawili Seicavda pirvelad mxedvelobiT qerqs. magaliTad, roca ganaTebul laqas uCveneben
fiqsaciis wertilis marcxniv (fiqsaciis
wertili _ esaa centraluri wertili,
romelzedac sTxoven cdis pirs Tvalebis
fokusirebas), igi, ubralod, ver acnobierebs mis arsebobas.
fsiqologebma sTxoves dons mainc savaraudod amoecno, Tu sad mdebareobs gana-
mxedvelobis sistema
suraTi
113
Tavi 4 / SegrZnebebi
Tebuli wertili marcxena xelis saCvenebeli TiTis saSualebiT. Sedegebi SesaniSnavi iyo. donma TiTqmis iseve zustad gansazRvra ganaTebuli laqis mdebareoba mis
brma~ marcxena mxedvelobis velSi, rogorc axerxebda amas saR~ marjvena vizualur velSi. Semdgomma eqsperimentebma,
agreTve, aCvenes, rom mas SeeZlo gamoecno
brma velSi naCvenebi xazi vertikaluri
iyo Tu horizontaluri da naCvenebi figura X iyo Tu O. testis ganmavlobaSi
doni sruliad ver acnobierebda laqebis,
xazebis da figurebis arsebobas. is amtkicebda, rom ubralod, varaudiT ambobda.
roca dons testirebis videoCanaweri
uCvenes, is gaocebuli iyo imiT, rom uTiTebda ganaTebul laqaze, romelsac ver
xedavda (Weiskrantz et al., 1974).
114
donis mxedvelobas~, Sesabamisad, brma mxedveloba uwodes. misi qceva vizualurad miRebuli
informaciis Sedegad xorcieldeboda, Tumca,
is ver acnobierebda obieqtis arsebobas. msgavsi
Sedegebi iyo miRebuli testebSi sxva pacientebTan mxedvelobiTi qerqis analogiuri darRvevebiT. es movlena adasturebs im faqts, rom
is qerqqveSa struqturebi, romlebic xeluxlebeli rCeba dazianebuli Tavis tvinis qerqis
pirobebSi, uzrunvelyofs vizualuri analizis
iseT dones, romelic Seesabameba am amocanebs,
magram gacnobierebis gareSe. Tumca, es daskvna
sakamaTo rCeba, radgan Tavis tvinis mier vizualuri informaciis kodirebisaTvis gamoyenebuli uamravi gza arsebobs (Gazzaniga et al., 1994;
Weiskrantz, 1995). rogoric ar unda iyos nervuli
meqanizmebi, es movlena adasturebs, rom mxedvelobis zusti funqcionireba SeiZleba cnobierebis gareSec ganxorcieldes.
Tqven ukve naxeT, Tu rogor nawildeba is
informacia, romelic Tvalebidan Tavis tvinisaken miemarTeba. mecnierebma kvlavac bevri ram
unda Seiswavlon. arsebobs vizualuri qerqis
daaxloebiT 30 anatomiuri qveganyofileba da
sxvadasxva Teoriebi am qveganyofilebebs Soris
komunikaciis saxeebis Sesaxeb (Hilgetag et al., 1996).
axla vizualuri samyaros calkeul aspeqtebs
davubrundeT. adamianis vizualuri sistemis erTerTi yvelaze saocari Tavisebureba isaa, rom
Cven mier formis, feris, mdebareobis da siRrmis
ferTa SegrZneba
fizikur obieqtebs aqvT saocari Tviseba _
isini SeiZleba sxvadasxva feris saRebavebiT
davxatoT. Tqven Zalian xSirad migiRiaT STabeWdilebebi kaSkaSad Seferili obieqtebisagan
_ mwvane naZvis xeebisagan, meJolias lurji
kvercxebisagan, magram ferebis naTel gancdas
safuZvlad udevs am obieqtebisagan Tqvens
sensorul receptorebze sinaTlis sxivebis asaxva. erT-erTi pirveli, vinc es sakiTxi jer kidev
1671 wels ganixila, isaak niutoni iyo:
sxivebi (sinaTlis) sworad rom vTqvaT,
ar aris Seferili. maTSi araferia, garda
energiisa da ama Tu im feris SegrZnebis
aRmocenebis unarisa. aseve, bgera, iqneba es
zaris, musikaluri simis Tu sxva ram mJReri
sxeulis, araferia, garda rxevadi moZraobisa
da haerSi araferia, garda obieqtidan gavrcelebuli moZraobisa, ...ase rom, obieqtis
ferebi araferia, garda unarisa, aireklos
ama Tu im saxis sxivebi ufro farTod, vidre
danarCeni...
mxares. es mikroprocesori
stimulirebas ukeTebs gangliozur ujredebs badeSi da
televizoris Tu kompiuteris
ekranis msgavsad funqcionirebs: am simravlis TiToeuli elements _ TiToeul
piqsels _ SeuZlia miiRos
nacrisferi feris sxvadasxva
elferi, raTa uzrunvelyos
mxedvelobiTi SegrZnebebis
farTo diapazoni.
rogorc Tqven SegiZliaT
Tavad daaskvnaT, aRniSnuli
mikroprocesori ar aRadgens
mxedvelobas srulyofilad,
iseTnairad, rogorc es nagulisxmebi iyo statiaSi stiv
uanderis Sesaxeb.
informaciis is raodenoba,
romelsac uzrunvelyofs es
xelsawyo, sakmaod SezRudulia imasTan SedarebiT, rasac
Tqven Cveulebriv iRebT Tqveni
uamravi kolbebidan da Cxirebidan. miuxedavad amisa, am
eqsperimentis monawileebs
SeeZloT martivi gamosaxulebebisa da formebis identificireba. arsebobs imedi, rom
es mikroprocesori aRadgens
mxedvelobas iseT doneze, rom
adamianebi SeZleben imoZraon
sakuTar garemoSi da gaarCion
didi zomis SriftiT dabeWdili teqsti. uamravi adamianisaTvis mTel msoflioSi,
romelsac daavadebis gamo
dazianebuli aqvs Cxirebi da
kolbebi, MARS msgavsi teqnologiebis ganviTarebam SeiZleba SeunarCunos mxedveloba.
vebgverdi: www.ece.ncsu.edu/er/
erl_eye.html
mxedvelobis sistema
115
suraTi
4.8
Tavi 4 / SegrZnebebi
eleqtromagnituri
speqtri
116
suraTi
4.9
ferTa wre
ferebi ganlagebula maTi msgavsebis
mixedviT. Semavsebeli ferebi ganlagebula erTmaneTis mopirdapire mxares.
Semavsebeli ferebis Sereva warmoqmnis
neitralur rux an TeTr sinaTles
centrSi. ricxvebi TiToeuli feris
tonis gaswvriv miuTiTebs speqtraluri
ferebis talRis sigrZis mniSvnelobaze, im ferebisa, romlebic moTavsebulia mxedvelobiTi mgrZnobelobis
diapazonSi. araspeqtraluri feris
toni miiReba mokle da grZeli sigrZis
speqtraluri talRis sigrZeTa SereviT.
4.10
mxedvelobis sistema
suraTi
117
Tavi 4 / SegrZnebebi
118
2
qarTul fsiqologiur literaturaSi moxseniebulia,
rogorc `sami komponentis Teoria~ (red. SeniSvna).
suraTi
4.11
saidan
viciT
kolbebi upiratesobas aniWeben
garkveuli talRis sigrZes
mxedvelobiTi procesebis mkvlevrebma
ganaviTares teqnika, romlis saSualebiTac xdeba calkeuli kolbebis eleqtruli aqtivobis analizi. maimuni makakas
kolbis ujredebi gamowovil~ iqna
mxedvelobis sistema
119
specialuri minis miliT, romlis diametric iyo adamianis Tmis Reris diametris 1/25-ze naklebi. sxvadasxva sigrZis
sinaTlis talRas anaTebdnen milSi,
eleqtruli signalis Zalas, romelsac
gamoasxivebda kolbis ujredebi, jer
zrdidnen da Semdeg zomavdnen. am teqnikis gamoyenebiT mkvlevrebma aRmoaCines,
rom zogierTi ujredi yvelaze kargad
reagirebs 435 nanometris (nm) sigrZis
talRis diapazonSi (lurji~ ujredebi),
zogi _ 535 nanometris (mwvane~ ujredebi)
da zogi ki 570 nanometris (wiTeli~
ujredebi) sigrZis talRis diapazonSi
(Baylor, 1987).
Tavi 4 / SegrZnebebi
120
vizualuri obieqtebis
kompleqsuri analizi
samyaros ferebis aRqma mxolod mcire
nawilia im kompleqsuri amocanisa, romelic
Tqveni vizualuri sistemis winaSe dgas. Tuki
fexburTis burTis daWera an krazanebis
budisTvis Tavis arideba gindaT, Tqven unda
SeamCnioT am obieqtebis iersaxe an forma, maTi
siRrme an daSoreba da maTi moZraoba sivrceSi.
Tqveni vizualuri sistema moicavs ramdenime
gancalkevebul da damoukidebel qvesistemas,
romelic erTi da igive retinaluri xatis
sxvadasxva aspeqts aanalizebs. neironebis
calkeul jgufebs aqvT unikaluri Tvisebebi,
dasabami misces feris, formis, kontrastis,
moZraobisa da teqsturis aRqmas (Livingstone &
Hubel, 1988; Vinjie& Gallant, 2000). Tumca, Tqveni aRqma,
saboloo jamSi, erTian vizualur suraTs
warmoadgens. Tqven mier misi danaxva ganpirobebulia uamravi nervuli gzebiT Tqvens vizualur sistemaSi, romelic normalur pirobebSi
uaRresad faqizadaa koordinirebuli (Merigan
& Maunsell, 1993).
Tqven SeiZleba gaigoT, Tu rogor mimdinareobs rTuli vizualuri analizi erTi faqtis
magaliTze: vizualuri nervuli gzebis TiToul
doneze ujredebi reagireben seleqtiurad vizualuri velis mxolod specifiur nawilebze.
magaliTad, adre aRvniSneT, rom TiToeuli retinaluri gangliozuri ujredi mravali receptoruli ujredidan miRebul informacias aerTianebs. ujredis receptoruli veli es aris
adgili vizualur velSi, saidanac is iRebs
stimulacias.
retinaluri gangliozuri ujredebis receptoruli veli ori tipisaa (ix. sur. 4.12, A da B
nawilebi): (1) is ujredebi, romelTa stimulacia
velis centrSi aRagznebs ujreds, romlis
stimulacia garSemo mdebare nawilebSi masSi
Sekavebis process iwvevs; (2) ujredebi sapirispiro organizaciiT _ Sekavebis procesiT cen-
suraTi
4.12
trSi da aRgznebis procesiT periferiaze. gangliozuri ujredebi mis centrsa da periferias Soris stimulaciis sxvaobaze reagireben. isini yvelaze metad aRigznebian stimulebis kontrastiT; on-centris mqone ujredebi yvelaze Zlierad ganimuxtebian naTel
laqaze, romelsac bneli sazRvrebi aqvs, xolo
off-centris mqone ujredebi energiulad ganimuxtebian bnel laqaze, romelsac naTeli sazRvrebi aqvs. erTnairi ganaTeba ki centrisa da
periferiis aqtivobis gabaTilebas iwvevs da
ujredi ar aris imdenad aRgznebuli, rogorc
es naTeli laqis SemTxvevaSi xdeba.
axla Tqven gaecaniT vizualuri informaciis
gadamuSavebis Taviseburebebs receptoruli da
gangliozuri ujredebis doneze, magram ra xdeba
vizualuri sistemis ufro maRal doneebze?
pirveli naSromi am sferoSi devid hiubelsa
da torsten vizels (David Hubel & Torsten Wiesel) _
sensoruli procesebis fiziologebs _ ekuTvniT. 1981 wels maT nobelis premia moipoves
receptoruli velebis ujredebis SeswavlisaTvis mxedvelobiT qerqSi. vizelma da hiubelma
moaxerxes katis mxedvelobiTi qerqis calkeuli
ujredebis ganmuxtvis registracia, romlebic
vizualur velSi moZrav laqebsa da zolebze
reagirebdnen. roca hiubelma da vizelma agegmes
mxedvelobis sistema
ujredis receptoruli veli aris vizualuri velis are, romlidanac is iRebs stimulacias.
baduras gangliozuri ujredebis receptoruli velebi aris wriuli formis (A, B); mxedvelobiTi
qerqis umartivesi ujredebi garkveuli mimarTulebiTaa wagrZelebuli (C, D, E, F). orive SemTxvevaSi,
is adgili, sadac sinaTle aRagznebs ujreds, aRniSnulia plus niSniT da sadac iwvevs Sekavebis
process, aRniSnulia minus niSniT. amasTanave, stimuli, romelic yvelaze metad aRagznebs
ujreds, aris is, romelSic areebi, sadac sinaTle aRmgznebia (aRniSnulia `+~ niSniT), aris
121
Tavi 4 / SegrZnebebi
Sejameba
122
bgeris fizika
SemohkariT taSi; daustvineT; daakakuneT
fanqriT magidaze. ratom warmoqmnis es moqmedebebi bgerebs? amis mizezi isaa, rom isini
obieqtebis rxevas iwveven. rxevis energia gadaecema garemos, Cveulebriv, haers, rogorc ki
rxevadi obieqtebi ubiZgeben garemos molekulebs. amiT gamowveuli wnevis mcire cvlilebebi vrceldeba rxevadi obieqtidan garemoSi
sinusoiduri talRebis erTobliobis saxiT,
romelic 335 metri wamSi siCqariT moZraobs
(ix. sur. 4.13). bgera ar SeiZleba gaCndes srul
vakuumSi (magaliTad, kosmosur sivrceSi), radgan
iq ar aris haeris molekulebi, romelTac aamoZravebda rxevadi obieqti.
sinusoidur talRas ori ZiriTadi fizikuri
Tviseba aqvs, romelic gansazRvravs mis JReradobas, esenia: ixSire da amplituda. sixSire
izomeba rxevaTa im raodenobiT, romelsac
asrulebs talRa drois mocemul SualedSi.
rxeva, rogorc miTiTebulia suraTze 4.13, aris
manZili marcxnidan marjvniv erTi talRis
pikidan momdevno talRis pikamde. bgeris sixSire,
Cveulebriv, gamoisaxeba hercebSi (hc), romelic
zomavs rxevaTa raodenobas erT wamSi. amplituda
zomavs bgeriTi talRis siZlieris fizikur
Tvisebas _ simaRles pikidan dadablebamde.
amplituda ganisazRvreba bgeris wnevis an energiis erTeulebiT.
smena
Tqven mier samyaros gancdisas smena da
mxedveloba erTmaneTis Semavsebel funqciebs
asrulebs. Tqven xSirad gesmiT stimulebi, sanam
dainaxavT maT, gansakuTrebiT maSin, Tuki isini
Tqven ukan mdebareoben an gaumWvirvale obieq-
bgeris fsiqologiuri
ganzomilebebi
sixSirisa da amplitudis fizikuri Tvisebebi
dasabams aZlevs bgeris sam ZiriTad ganzo-
sixSiris skalis dabali maCveneblebisas sixSiris zrda mxolod ramdenime herciT iwvevs
bgeriTi tonis SesamCnev cvlilebas, xolo
sixSiris skalis maRali maCveneblebis SemTxvevaSi, Tqven gacilebiT metad unda gazardoT
sixSire, raTa SeamCnioT gansxvaveba sixSireSi.
magaliTad, fortepianos ori yvelaze dabali
noti erTmaneTisagan mxolod 1.6 herciT gansxvavdeba maSin, roca ori yvelaze maRali noti
gansxvavdeba 235 herciT. es aris odnav SesamCnevi
sxvaobis kidev erTi magaliTi fsiqofizikaSi.
bgeris siZliere
4.13
smena
suraTi
123
tembri
bgeris tembri rTuli bgeris talRis komponentebs asaxavs. tembri aris is, rac ganasxvavebs, magaliTad, fortepianos xmas fleitis
xmisagan. fizikuri stimulebis mcire raodenoba,
magaliTad, kamertoni gamoscems sufTa tons,
romelic erTi sinusoiduri talRisgan Sedgeba.
sufTa tons mxolod erTi sixSire da erTi
amplituda aqvs. bgeraTa umetesoba realur
cxovrebaSi ar aris sufTa toni. isini kompleqsuri talRebia, romlebic sixSirisa da amplitudis garkveul kombinacias Seicaven. suraTze
4.15
naCvenebia rTuli talRebis formebi,
romelic ramdenime nacnob bgeras Seesatyviseba.
4.15 suraTze mocemuli grafiki gviCvenebs
bgeraTa speqtrs fortepianos noti mi~-sTvis
suraTi
4.14
Tavi 4 / SegrZnebebi
124
suraTi
4.15
smenis fiziologia
smenasakvanZo sakiTxebi
es naxazi gviCvenebs nacnobi bgerebis talRis formebsa da bgeris speqtrs pianinos noti `mi~-saTvis.
ZiriTadi talRis sigrZe aris nawarmoebi ZiriTadi sixSirisagan, am SemTxvevaSi 256 herci, magram pianinos
simebi, agreTve, vibrirebs ufro maRal sixSireebzec (romelic cnobilia, rogorc obertonebi anu harmonikebi).
isini qmnian kbilanebs talRis nimuSze. es damatebiTi sixsireebi identificirebulia bgeriT speqtrSi.
125
smenis sistema
Tqven ukve iciT, rom sensoruli procesebi
axdens eqsternaluri energiis formebis gardaqmnas nervul impulsebad. imisaTvis, rom
gaigonoT, unda moxdes ZiriTadi energiis oTxi
transformacia (ix. sur. 4.16): (1) haerSi gavrcelebuli talRebi unda gardaiqmnas siTxis talRebad, romelic moTavsebulia yuris lokokinaSi; (2) siTxis talRebi Semdeg iwveven
Tavi 4 / SegrZnebebi
suraTi
126
4.16
smena
127
Tavi 4 / SegrZnebebi
128
suraTi
4.17
zalpis principi
smeniTi nervuli ujredebis jamur koleqtiur
aqtivobas aqvs igive struqtura, rac Semosul bgeriT
talRas, maSinac ki, roca TiToeul calkeul boWkos
SeiZleba ar hqondes sakmarisad swrafi ganmuxtva,
rom Tan axldes bgeriTi talRis struqturas.
bgeraTa lokalizacia
delfinebi da Ramurebi ar iyeneben mxedvelobas obieqtTa adgilmdebareobis gansazRvrisas Rrma wylis Tu mRvimis sibneleSi.
amis nacvlad, isini sargebloben eqolokaciiT
_ agzavnian maRali sixSiris bgerebs, romlebic
aireklebian obieqtebis mier, riTac qmnian
ukukavSirs da iZlevian informacias obieqtebamde manZilis, maTi adgilmdebareobis,
zomebis, teqsturis da moZraobis Sesaxeb. erT-
suraTi
4.18
smena
129
sxva SegrZnebebi
Cven yvelaze didi dro davuTmeT mxedvelobisa da smeniTi procesebis ganxilvas, radgan es sakiTxebi yvelaze ukeT aris Seswavlili
mecnierTa mier, magram sxva SegrZnebebic
mniSvnelovan rols asruleben adamianis TviTgadarCenis da, aseve, garemos dauflebis unarSi.
Cven mokled ganvixilavT sxva SegrZnebebs.
ynosva
Tavi 4 / SegrZnebebi
Sejameba
130
Tqven, albaT, SegiZliaT warmoidginoT situacia, roca bednieri iqnebodiT ynosvis SegrZnebis dakargviT: gyoliaT rodisme ZaRli,
romelsac waugia skunsTan brZola? magram Tavidan rom aviciloT skunsis sunis gancda, Cven,
agreTve, unda davkargoT vardis surnelis,
cxeli popkornis, zRvidan momavali sunis
SegrZnebis unari. suni _ kargi Tu cudi _
pirvelad Tavis arsebobas receptoris cilebTan
urTierTqmedebisas gvatyobinebs, romelic
ynosvis bususebis membranaze mdebareobs (ix.
sur. 4.19). mas SeuZlia miiRos nivTierebis
mxolod rva molekula, raTa dasabami misces
erT-erTs am nervuli impulsebidan, magram, sul
mcire, 40 nervuli daboloeba unda iyos
stimulirebuli, raTa SeigrZnoT nivTierebis
suni. es nervuli impulsebi sunis Sesaxeb
informacias ynosvis bolqvSi agzavnian, romelic
ganlagebulia receptorebis zemoT da Sublis
wilis qvemoT. ynosviTi procesi iwyeba qimiuri
nivTierebis SesvliT ynosviTi neironebis ionur
arxebSi, es ki, rogorc naxsenebi iyo mesame TavSi,
ynosvis bolqvi (olfactory bulb) _ centri, sadac
ynosvis receptorebi agzavnian TavianT signalebs, romelic ganlagebulia zustad Tavis
tvinis qerqis Sublis wilis qveviT.
feromenebi (pheromones) _ qimiuri signalebi,
romelsac gamoyofen organizmebi mocemuli saxeobis sxva wevrebTan urTierTobis dasamyareblad; xSirad funqcionireben, rogorc distanturi seqsualuri mimzidvelebi.
suraTi
4.19
sxva SegrZnebebi
ynosvis receptorebi
131
saidan
viciT
asrulebs Tu ara ynosva raime rols
adamianis seqsualur aqtivobaSi
kvlevaSi 289 qali monawileobda. maT
unda SeefasebinaT androstenonis, mamakacis oflis ZiriTadi komponentis suni.
qalebis umetesoba suns afasebda, rogorc
arasasiamovnos~ an aramimzidvels~. am
zogadi kanonzomierebidan gamonaklisi
iyvnen is qalebi, romelTac ovulacia
hqondaT. sunis maTeuli Sefasebebi ufro
neitralur iyo. ra daskvna SeiZleba
gavakeToT? mkvlevrebi varaudoben, rom
qalebi, romelTac ovulacia da, Sesabamisad, dafexmZimebis ufro didi Sansi
hqondaT, naklebad savaraudoa, rom winaaRmdegobas gauweven mamakacTa seqsualur
iniciativas mxolod maTi arasasiamovno
bunebrivi sunis gamo (Grammer, 1993).
Tavi 4 / SegrZnebebi
gemos SegrZneba
132
cxvirsacobis gakeTeba Wamis dros saWmels ukargavs gemos, ris Sedegadac yvela kerZs erTnairi
gemo aqvs, rac bevrad ukeTesia, vidre maTi
sakuTari gemo!
Tqveni enis zedapiri dafarulia gemos dvrilebiT, romelic mas uswormasworo iers aZlevs.
am dvrilebis didi nawili gemos receptoruli
ujredebis jgufebs Seicavs, romelsac gemos
bolqvebs uwodeben (ix. sur. 4.20). gemos receptoris erTi ujredis Canaweri gviCvenebs, rom
individualuri receptoruli ujredebi yvelaze
kargad reagireben gemos oTxi Tvisebidan erTerTze: tkbilze, mJaveze, mwaresa an mlaSeze
(Frank & Nowlis, 1989). gasul wlebSi mkvlevrebma
aRmoaCines gemos mexuTe, ZiriTadi Tvisebis
receptorebi _ umami (umami) (Chaudhari et al., 2000).
umami natriumis glutamatia (MGS), romelsac
xSirad umateben aziur saWmelebs da bunebrivad
gvxvdeba cilebiT mdidar sakvebSi, rogoricaa
xorci, zRvis produqtebi da Zveli yveli. Tumca,
am xuTi Tvisebis receptoruli ujredebi mcirediT sxva gemozec reagireben, saukeTeso~ reaqcia yvelaze sworad asaxavs Tvisebas. rogorc
Cans, gemos am ZiriTadi klasebisTvis gardaqmnis
sistemebi erTmaneTisgan damoukideblad arsebobs (Bartoshuk &Beauchamp, 1994).
gemos SegrZnebis receptorebi SeiZleba daziandnen alkoholis, sigaretis bolis, mJavis
Sedegad. sabednierod, gemos SegrZnebis receptorebi ramdenime dReSi erTxel icvleba _ ufro
xSirad, vidre ynosvis receptorebi. marTlac,
suraTi
gemos
4.20
receptorebi
sxva SegrZnebebi
133
suraTi
4.21
kanis SegrZnebaTa
receptorebi
Tavi 4 / SegrZnebebi
134
xSirad ecemian, axasiaTebT Tavbruxveva. miuxedavad amisa, aseTi adamianebis umravlesoba, bolos
da bolos, mainc axerxebs am naklis kompensirebas imiT, rom ufro metad eyrdnoba vizualur
informacias. gulisreva moZraobisas maSin aRmocendeba, rodesac vizualuri sistemidan momavali signalebi konfliqtSi Sedis vestibularuli aparatidan wamosul signalebTan. moZrav
transportSi kiTxvisas adamianebs xSirad uCndebaT gulisrevis SegrZneba. amis mizezi isaa,
rom vizualuri signalebi uZravi obieqtidan
modis, xolo vestibularuli SegrZnebebi _
moZravi obieqtidan. mZRolebs iSviaTad emarTebaT es avadmyofoba, radgan isini xedaven da
grZnoben kidec moZraobas.
rasac ar unda akeTebdeT, idgeT vertikalurad, xatavdeT Tu varjiSobdeT, Tqvens tvins
sWirdeba zusti informacia Tqveni sxeulis
poziciisa Tu misi nawilebis sivrciTi mimarTebisa da moZraobis Sesaxeb. kinesTetikuri
SegrZneba uzrunvelyofs mudmiv sensorul ukukavSirs sxeulis motoruli aqtivobis Sesaxeb.
amis gareSe Tqven ver SeZlebdiT nebismieri moZraobebis didi nawilis koordinirebas.
Tqven gaqvT kinesTetikuri informaciis ori
wyaro: receptorebi, romlebic mdebareoben
saxsrebSi da receptorebi, romlebic mdebareoben kunTebsa da myesebSi. saxsrebSi mdebare
receptorebi reagireben im daWimulobaze,
romelic Tan axlavs kidurebis sxvadasxva pozicias da daWimulobis cvlilebebze, rasac
sxva SegrZnebebi
wonasworobisa da kinesteTikuri
SegrZnebebi
135
Tavi 4 / SegrZnebebi
136
tkivilis meqanizmebi
TiTqmis yvela cxoveli ibadeba ama Tu im
tipis tkivilis dacviTi sistemiT, romelic
iwvevs avtomaturad garkveuli stimulebisagan
gaqcevis refleqss. roca stimulis intensivoba
zeda zRurbls miaRwevs, organizmi gaqceviT
pasuxobs, ra Tqma unda, Tuki SeuZlia es. garda
amisa, is swrafad swavlobs tkivilis gamomwvevi
tkivili
zemoT Sexebis SegrZnebis garkveuli aspeqtebi
ganvixileT. Tqven iciT, rom fizikuri kontaqtis
garkveuli formebi tkivils iwveven. tkivili
aris organizmis reaqcia mavne zemoqmedebis mqone
tkivilis fsiqologia
emociuri reaqciebi, konteqstualuri faqtorebi da situaciis interpretacia SeiZleba
iseTive mniSvnelovan rols asrulebdes tkivilis gancdaSi, rogorc realuri fizikuri
stimuli (Price, 2000; Turk, 1994). fsiqologiuri
procesebis mniSvnelobas tkivilis gancdaSi
naTlad gviCvenebs Semdegi ori ukiduresi SemTxveva: erTi, roca aris tkivili, magram ar arsebobs misi gamomwvevi fizikuri stimuli da
meore, roca ar aris tkivili, miuxedavad didi
intensivobis tkivilis gamomwvevi stimulis
arsebobisa. magaliTad, im adamianTa 10%-ze meti,
romelTac amputirebuli aqvT kidurebi, uCivian
mwvave da qronikul tkivilebs im kidurSi,
romelic maT aRar aqvT. amas fantomuri kiduris
fenomeni ewodeba (Melzack, 1992). amis sapirispirod, zogierT individs, romelic monawileobs religiur ritualebSi, SeuZlia tkivilis SegrZnebis blokireba tkivilis gamom-
sxva SegrZnebebi
137
Tavi 4 / SegrZnebebi
138
gqoniaT odesme aseTi gamocdileba? Tqven miirTmevT romelime Zalian cxare kerZs Cinur an tailandur restoranSi
da SemTxveviT CakbiCeT Zalze
cxare wiwaka. am momentSi is
siamovneba, romelsac sakvebisgan iRebT, Zlier tkivilad
gadaiqceva. Tuki aseT ram
odesme SegmTxveviaT, Tqven
iciT, rom gemos sferoSi arsebobs kavSiri maT Soris, rac
ganiWebT siamovnebas da tkivils. ganvixiloT es damokidebuleba.
fiziologiurad advilia
imis axsna, Tu ratom iwvevs cxare wiwaka tkivils. Tqvens enaze
arsebuli gemos bolqvebi
dakavSirebulia nocicepturi
tkivilis boWkoebTan (Bartoshuk,
1993). amrigad, erTi da igive
qimiurma nivTierebam SeiZleba
gaaRizianos rogorc gemos
bolqvebSi mdebare receptorebi, ise, masTan Zalian
axlos mdebare tkivilis boWkoebi (Caterina et al., 2000). cxare
wiwakis SemTxvevaSi, es nivTierebaa kafsacini. Tuki Tqven
gsurT isiamovnoT cxare sakvebiT, unda SeecadoT sakvebSi
SeinarCunoT am nivTierebis
saWiro koncentracia ise, rom
man ufro metad gaaRizianos
Tqveni gemos receptorebi,
vidre tkivilis receptorebi.
albaT gainteresebT, ratom
gansxvavdebian adamianebi erTmaneTisagan cxare sakvebis mimarT
damokidebulebis mixedviT? maT
ukvirT xolme, ro ca maT
megobrebs SeuZliaT an ar
SeuZliaT cxare sakvebis Wama.
am gansxvavebis asaxsnelad
kvlav fiziologias mivmarToT.
rac ufro metia gemos bolqvebi, miT ufro metia tkivilis
receptorebic. amitom ufro
didia imis albaToba, rom is
(a)
(b)
Sejameba
ynosvis SegrZnebis nervuli impulsebi aRmocendeba maSin, roca haerSi arsebuli qimiuri
nivTiereba kontaqtSi Seva ynosvis bususebTan.
ynosva did rols asrulebs seqsualuri qcevis
regulaciasa da sxva mniSvnelovani funqciebis
ganxorcielebaSi. ynosvisa da gemos sistemebi
SeTanxmebulad moqmedebs sakvebi produqtebis
umravlesobis SegrZnebisas. gemo warmoadgens
Sesatyvisi gemos bolqvebis reaqciebis nazavs
sitkboze, simJaveze, simwaresa da simlaSeze.
Tqven SegiZliaT ganicadoT wnevis, siTbosa
da sicivis SegrZnebebi kanSi moTavsebuli
receptoruli ujredebis saSualebiT. Sexeba
mniSvnelovan rols asrulebs komunikaciasa da
gadarCenis procesSi. wonasworobis SegrZneba
uzrunvelyofs Tqveni Tavisa da sxeulis orientacias sivrceSi. kinesTetikuri SegrZneba pasuxismgebelia sxeulis sxvadasxva nawilebis
poziciaze da gexmarebaT nebismieri moZraobebis
koordinirebaSi.
Tqven ganicdiT nociceptur tkivils mavne
stimulis zemoqmedebis SemTxvevaSi da nevropaTiur tkivils _ nervebis aranormaluri funqcionirebis dros. fsiqologiuri konteqsti,
nawilobriv, gansazRvravs tkivilis gancdis intensivobas.
sxva SegrZnebebi
139
sakvanZo
sakiTxebi
samyaros sensoruli
Semecneba
imis gamo, rom sensoruli
procesebi mniSvnelovan
rols asruleben Cven mier
samyaros SemecnebaSi, mecnierebi fsiqologiis ganviTarebis adreul etapebzec
swavlobdnen SegrZnebebs.
fsiqofizika swavlobs fizikur gamRizianebelze fsiqologiur reaqcias. mecnierebi zomaven absolutursa da sxvaobis zRurblebs.
signalis aRmoCena saSualebas aZlevs mkvlevrebs gamoyon erTmaneTisagan SegrZnebis simaxvile da pasuxis
sistematuri Secdoma.
fsiqofizikis mkvlevrebma
gansazRvres kavSiri gamRizianeblis fizikur intensivobasa da fsiqologiur
efeqts Soris maTematikuri
funqciis saSualebiT.
SegrZneba gamRizianeblis fizikur energias nervul kodad gardaqmnis.
mecnierebi cdiloben Seiswavlon informaciis dinebis
procesi sensoruli receptor e b i d a n Ta v i s t v i n i s
qerqisaken.
Tavi 4 / SegrZnebebi
mxedvelobiTi sistema
140
smena
smenis SegrZneba warmoiqmneba
bgeriTi talRiT, romelsac
gaaCna sixSire, amplituda da
sirTule.
lokokinaSi bgeriTi talRebi
transformirdebian siTxis
moZraobad, romelic amoZravebs ZiriTad membranas. ZiriTadi membranis bewvebi nervul impulsebs gadascemen
smeniT qerqs.
adgilis Teoria saukeTesod
xsnis maRali sixSireebis kodirebas, sixSiris Teoria ki
_ dabali sixSireebis kodirebas.
bgeris warmoSobis mimarTulebis gansazRvrisaTvis moqmedebs ori tipis nervuli
meqanizmi _ bgeraTa intensivobisa da im drois Sedareba,
romelic bgeriT signals TiToeul yurTan misaRwevad
sWirdeba.
sxva SegrZnebebi
ynosvisa da gemos SegrZnebebi
nivTierebaTa qimiur Tvisebebze reagireben da erTad
moqmedeben, roca adamiani
eZebs da irCevs sakvebs.
ZiriTadi cnebebi
absoluturi zRurbli
akomodacia
amakrinuli ujredebi
adgilis Teoria
badura
bgeris siZliere
bgeris tonis simaRle
bipolaruli ujredebi
gangliozuri ujredebi
erogenuli zonebi
absoluturi zRurbli
veberis kanoni
zalpis principi
kanis SegrZnebebi
karibWis kontrolis Teoria
sensoruli fiziologia
sibnelisadmi adaptacia
signalis SemCnevis Teoria
sikaSkaSe
feris toni
sixSiris Teoria
smeniTi nervi
smeniTi qerqi
sxvaobis zRurbli
tembri
tkivili
transformacia
triqromatuli Teoria
sakvanZo sakiTxebi
kinesTetikuri SegrZneba
kolbebi
lokokina
mxedvelobis qerqi
nevropaTiuri tkivili
nocicefTuri tkivili
odnav SesamCnevi sxvaoba
optikuri nervi
pasuxis sistematuri Secdoma
receptoruli veli
sawinaaRmdego procesebis
Teoria
sensoruli adaptacia
sensoruli receptorebi
141
aRqma
5
SegrZneba, organizeba,
identifikacia da cnoba
proqsimaluri da
distaluri stimulebi
yuradReba da sagnebi
garemoSi
aRqmis organizaciis
procesebi
figura, foni da
dasrulebuloba
(Sevsebuloba)
perceptuli dajgufebis principebi
sivrciTi da droiTi
integracia
moZraobis aRqma
siRrmis aRqma
aRqmis konstantoba
fsiqologia Cvens
cxovrebaSi: rogor
iWerT mfrinav burTs
identifikacia da cnoba
sagnebis cnoba
molodinis da konteqstis gavlena
bolo gakveTili
sakvanZo sakiTxebi
ZiriTadi cnebebi
142
anvixiloT kengis SemTxveva, romelic ekvatoruli afrikis fijmis kulturidan iyo. kengs mTeli
cxovreba xSir tropikul tyeebSi
hqonda gatarebuli. erT dRes mas SesaZlebloba
mieca, pirvelad emogzaura manqaniT gaSlil
velze anTropolog kolin tarnbulTan (Colin
Turnbull) erTad. mogvianebiT tarnbulma aRwera
kengis reaqciebi:
143
SegrZneba, organizeba,
identificireba da cnoba
Tavi 5 / aRqma
saidan
viciT
144
proqsimaluri da distaluri
stimulebi
warmoidgineT, rom Tqven xarT 5.1.A suraTze
gamosaxuli pirovneba, romelic oTaxs moxerxebuli skamidan akvirdeba. oTaxSi moTavsebuli
sagnebidan areklili sinaTlis nawili Tvalebamde aRwevs da Tvalis baduraze qmnis gamosaxulebebs. suraTi 5.1.B gviCvenebs, Tu ras davinaxavdiT oTaxSi yofnisas marcxena TvaliT
(marjvniv CanaWdevi aris Tqveni cxviri, qvemo
identifikacia da cnoba (Identification and recognition)
_ perceptuli xatisaTvis azris micemis gzebi.
145
Tavi 5 / aRqma
146
suraTi
5.1
realoba, orazrovneba da
iluziebi
suraTi
5.2
orazrovneba
aRqmis ZiriTadi amocana samyaroze zusti
warmodgenis Seqmnaa. swori reaqcia garemoSi
sagnebisa da movlebis zust aRqmazea damo-
147
suraTi
5.3
SegrZnebis, perceptuli
organizaciis da
identifikacia/cnobis
safexurebi
Tavi 5 / aRqma
148
suraTi
5.4
orazrovani suraTi
ras xedavT suraTze? SeecadeT, dainaxoT mimavali
dalmatineli.
suraTi
5.5
perceptuli orazrovneba
TiToeuli nimuSis orgvari interpretaciaa SesaZlebeli, magram orives erTdroulad gancda ar
SegiZliaT. amCnevT, rogor enacvlebian es SesaZleblobebi erTmaneTs?
suraTi
5.6
orazrovneba mxatvrobaSi
salvador dalis am naxats ewodeba `monaTa bazari
volteris uCinari biustiT~. xedavT volters? dali
erT-erTi im Tanamedrove mxatvarTagania, romlebmac
Tavis namuSevrebSi orazrovneba gamoiyenes.
149
iluziebi
Tavi 5 / aRqma
150
suraTi
sityva `iluzia~-s igive fuZe aqvs, rac `Seusabamo~-s, `uazro~-s, `sasacilo~-s (ludicrous). orive warmodgeba laTinuri sityvidan illudere, rac
naSnavs dacinvas, masxrad agdebas. erTnair
iluziebs ganicdis adamianTa umetesoba erTsa
da imave perceptul situaciaSi, sensoruli
sistemis msgavsi fiziologiis da samyaroSi
sagnebis msgavsad gancdis gamo (rogorc me-6
TavSi vnaxavT, iluziebi gansxvavdeba halucinaciebisagan halucinacia aris aragavrcelebuli
5.7
xuTi iluzia
gonebis savarjiSo
TiToeuli nimuSi gviCvenebs aRqmis iluziebis gamomwvev pirobebs. mkvlevrebi xSirad iyeneben iluziebs
TavianTi Teoriebis Sesamowmeblad. es Teoriebi xsnian, perceptul sistemebSi, romlebic, Cveulebriv, sakmaod
zustad muSaoben, gansakuTrebul SemTxvevaSi rogor warmoiqmneba iluziebi.
151
suraTi
5.8
Tavi 5 / aRqma
virtualuri realoba
152
periferiidan. sainteresoa,
rogor xdeba es virtualur
samyaroSi? mkvlevrebma aRmoaCines, rom monawileebi ukeT
inarCunebdnen gzis saval nawils, rodesac ekrani periferiul informacias iZleoda,
Tumca, ar iyo saWiro, rom es
periferiuli informacia, realuri samyaros gancdis analogiurad, Zalze detaluri
yofiliyo. es aRmoCenebi
vizualuri
ekranebis
dizainisTvis mniSvnelovan
informacias iZleva. am tipis
eqsperimenti gvarwmunebs, rom
mxolod vizualuri velis
centri saWiroebs Zlier detalizacias. periferiuli informacia mniSvnelovania, magram misi Sevseba SeiZleba globaluri vizualuri struqturiT.
ueWvelia, rom ramdenime weliwadSi virtualuri samyaro
kidev ufro mimzidveli gaxdeba _ mkvlevrebsa da gamomgoneblebs ukeT ecodinebaT,
rogor daarwmunon Tqveni
perceptuli
sistemebi
kompiuteriT Seqmnili samyaros `realurobaSi~.
Web sites
www.hitl.washington.ed/
projects/knowlege-base/onthenet. html,
(veb-gverdi, romelic virtualur realobaze moicavs
monacemebs)
www.vrs.org.uk (virtualuri sazogadoebis veb-gverdi)
153
Tavi 5 / aRqma
geStaltmidgoma
154
yuradRebis procesebi
aRqmis mTliani procesi SeiZleba sam safexurad daiyos: SegrZneba, perceptuli organizacia
da identifikacia/cnoba. vizualuri
aRqmis ZiriTadi amocanaa distaluri stimulis
(garemoSi arsebuli realuri obieqtis) identifikacia da interpretacia, proqsimaluri
stimulidan (obieqtis retinaluri gamosaxulebidan) miRebuli informaciis safuZvelze.
orazrovan figurebs mxolod erTi interpretacia aqvs sensorul doneze, mravali SesaZlo
interpretacia ki _ organizaciis da identifikaciis doneze. iluziebi SezRudvebs uqmnian
perceptuli procesebis Sesaxeb Teoriebs.
aRqmis Teoriebi, Cveulebriv, Tanxmdebian
imaze, rom perceptuli unari Tandayolili da
SeZenili procesebis Sedegia, Tumca, ver Tan-
yuradRebis procesebi
Sejameba
155
saidan
viciT
konkurencia procesebs Soris, romlebic
yuradRebis fokusirebasac gansazRvraven
yuradRebis faqtorebi
rogor virCevT sagnebs, romlebic Cveni
yuradRebis centrSi eqcevian? am kiTxvaze pasuxs
ori komponenti aqvs. maT mizniT marTul seleqcias (goal-derected) da stimuliT gamowveul
yuradRebis mipyrobas (stimulus-driven capture)
uwodeben1 (Jantis, 1993). mizniT marTuli SerCevisas Tqveni miznebidan gamomdinare irCevT, Tu
romel obieqts miaqcioT yuradReba. cxadia, rom
Tavi 5 / aRqma
156
suraTi
5.9
munikacio arxs, informaciis sruli gadamuSavebis SezRuduli SesaZlebloba aqvs. amis gamo
saWiroa, rom yuradRebam mkacrad daareguliros
Semavali sensoruli informaciis cnobierebaSi
gadasvla. yuradReba aviwroebs kognitur sistemaSi Semavali informaciis nakads, filtravs
garkveul nawils da danarCen informacias
Semdeg safexurze uSvebs. yuradRebis filtris
Teoria (filter theory) amtkicebs, rom Semomavali
informaciis seleqcia misi mniSvnelobis wvdomamde xdeba.
filtris Teoriis Sesamowmeblad mkvlevrebma laboratoriaSi Seqmnes realuri cxovrebiseuli situacia, sadac Semomavali informaciis mravali wyaro gvaqvs. amisaTvis maT
gamoiyenes dixotomiuri mosmenis meTodi. am
eqsperimentSi monawileebs ukeTiaT yursas-
yuradRebis procesebi
157
saidan
viciT
Tavi 5 / aRqma
158
suraTi
5.10
gones (da mxolod es jgufi), saxelis gagonebis Semdeg maSinve ferxdebodnen (Wood
& Cowan, 1995a).
es Sedegebi gviCvenebs, rom sakuTari saxeli
aucileblobiT ar iqcevs yuradRebas, vinaidan
msmenelTa 2/3-ma ver gaigona is. miuxedevad amisa,
Sedegebi naTlad gviCvenebs, rom mainc xdeba
ignorirebuli arxis garkveulwilad gaazrebuli analizi sxva SemTxvevaSi msmenelTa 1/3
verasodes miaqcevda yuradRebas sakuTar saxels.
aseTi tipis eqsperimentis safuZvelze mkvlevrebi varaudoben, rom yuradRebis miRma darCenili informacia garkveulwilad mainc gadamuSavdeba, magram imdenad ara, rom cnobierebis
sazRvrebs miaRwios (Woods & Cowan, 1995). informacia mxolod im SemTxvevaSi miiqcevs yuraddiqotomiuri mosmena (Dichotic listening) _ eqsperimentuli meTodi, rodesac gansxvavebuli audialuri stimuli miewodeba TiToeul yurs.
yuradRebamdeli gadamuSaveba (Preattentive processing) _ sensoruli informaciis gadamuSaveba,
romelic yuradRebas specifikur obieqtze
mimarTavs.
suraTi
5.11
yuradReba da vizualuri
Zebna
(A) ipoveT erTi gamorCeuli niSniT gansxvavebuli sagani, SegiZliaT gamoiyenoT paraleluri Zebna (gadasinjva).
(B) ipoveT sagani niSnebis erTobliobis mixedviT, unda gamoiyenoT
seriuli Zebna.
(C) vinaidan paraleluri Zebna
gamoiyeneba, moZebnas erTnairi dro
sWirdeba yuradRebis gamfantvelis
raodenobis miuxedavad.
(D) seriul Zebnaze yuradRebis
gamfantvelebis raodenoba axdens
gavlenas. D nawilSi Zebna ufro
swrafad xdeba, vidre B-Si.
yuradRebis procesebi
Rebas, Tu yuradRebis miRma darCenili informaciis maxasiaTeblebi sakmarisad gamodiferencirebuli iqneba, magaliTad, Tu es iqneba msmenelis saxeli (yuradRebasa da cnobierebas
Soris kavSirs me-6 TavSi davubrundebiT). zogadi
principi isaa, rom yuradRebis miRma darCenili
informaciis arsebobis Sesaxeb araferi viciT.
amrigad, gasagebia, ratomaa saxifaTo yuradRebis
gadanacvleba mocemul momentSi aqtualuri
amocanidan, an miznidan. Tu yuradRebas ver
miaqcevT garkveul informacias, magaliTad,
profesoris leqcias, masala TavisTvis darCeba
da Tqven ver moismenT mas!
axla vnaxoT, ra roli ekisreba yuradRebas
garemoSi sagnebis moZebnasa da maT sworad
identificirebaSi.
159
suraTi
5.12
Tavi 5 / aRqma
160
suraTi
Sejameba
garemoSi stimulebs SerCeviTad (seleqciurad) aqcevT yuradRebas mizniT marTuli
seleqciis gamo an imitom, rom stimulebidan
raRac iqcevs Tqvens yuradRebas, esaa stimuliT
gamowveuli SerCeva. yuradRebis filtris Teoriis mixedviT, tvins SezRuduli SesaZleblobebi aqvs. yuradRebis miRma darCenili informacia iSviaTad cnobierdeba. yuradRebamdeli
gadamuSaveba saSualebas gaZlevT, garemoSi
ipovoT sagnebi, romlebic SeiZleba erTi gamorCeuli niSniT identificirdnen.
aRqmis organizaciis
procesebi
warmoidgineT ramdenad uwesrigo iqneboda
samyaro, rom ar SegvZleboda milioni retinaluri receptoridan miRebuli informaciis
Tavmoyra da organizeba. TvalebTan moZravi da
mbrunavi ferebis daukavSirebeli nawilebis
kaleidoskopi geqnebodaT. procesebs, romlebic
sensorul informacias aerTianebs Tanmimdevruli aRqmis misaRebad, perceptuli organizaciis procesebi ewodeba. Cven ukve viciT, rom,
rasac adamiani aseTi perceptuli gadamuSavebis
Sedegad ganicdis, percepti (aRqmis xati)
ewodeba.
magaliTad, 5.13 suraTze mocemuli organzomilebiani geometriuli kompoziciis perceptuli
5.13
organzomilebiani geometriuli
figuris percepti
rogoria am geometriuli figuris Tqveni
percepti?
161
suraTi
5.14
subieqturi konturebi,
romlebic kuTxeebs avseben
xedavT am suraTze gamosaxul
naZvis xes da or, erTmaneTze
dadebul samkuTxeds?
samkuTxedebi rom ararealuria
amaSi darwmunebiT, Tu or kuTxes
cera TiTebiT dafaravT.
subieqturi konturebis SeqmniT,
perceptuli organizebis procesebi
stimulSi figurasa da fons
gamoyofs.
Tavi 5 / aRqma
figura, foni da
dasrulebuloba (Sevsebuloba)
ratom aRviqvamT 5.13 suraTs CvenTvis Cveuli
gziT? am gamosaxulebis aRqmisas organizaciuli
procesi mas figurad da fonad yofs. figura
Cans, rogorc sagnismagvari win wamoweuli are,
xolo foni _ rogorc sivrce, romelzec figura
devs. 5.13 suraTze muq adgilebs, albaT, figurad
aRiqvamT, naTel adgils _ fonad. Tumca, es
stimuli SeiZleba sxvagvaradac dainaxoT
figurisa da fonis SenacvlebiT, rogorc amas
orazrovani larnaki/profilebis SemTxvevaSi
akeTebdiT. amisaTvis, SeecadeT, dainaxoT TeTri
sivrce, rogorc didi TeTri furceli, romelzedac ganlagebuli 9 amoWrili figuridan Savi
foni moCans.
figura (Figure) _ fonisagan gansxvavebuli, sagnismagvari win wamoweuli are vizualur velSi.
iluziuri konturebi ( ) _
162
suraTi
5.15
dajgufebis fenomeni
lebuloba (Sevsebuloba) daumTavrebel figurebs damTavrebulad, dasrulebulad (Sevsebulad) gvanaxebs. miuxedavad imisa, rom stimulSi mxolod kuTxeebia mocemuli, Cveni
perceptuli sistema avsebs kuTxeebs Soris
arsebul sivrces (qmnis konturebs), rac figuras
dasrulebul naZvis xed aqcevs. dasrulebulobis procesis saSualebiT SesaZlebelia
stimulebis dasrulebulad, balansirebulad
da simetriulad aRqma, maSinac ki, rodesac
saxezea gansvla, disbalansi da asimetria.
perceptuli dajgufebis
principebi
5.13 suraTze mocemuli gamosaxuleba Tqven
aRiqviT 9 figurad, romlebic rigebadaa
dajgufebuli. TiToeuli maTgani agebulia
diagonaluri xazebis gaswvriv ganlagebuli 3
identuri gamosaxulebisagan. rogor ajgufebs
vizualuri sistema am obieqtebs da ra faqtorebi
gansazRvraven mas?
dajgufebis sakiTxi pirvelad farTod
geStaltfsiqologma maqs verThaimerma (1923)
figura (Figure) _ fonisagan gansxvavebuli, sagnismagvari win wamoweuli are vizualur velSi.
foni (Ground) _ sivrce vizualur velSi, romelzec figura devs
163
avtomaturad ganalagebs stimuls rigebad, ferebis msgavsebis gamo. E nawilSi wreebs svetebad
ganlagebuls xedavT, msgavsi zomebis gamo, F
nawilSi ki _ rigebad ganlagebuls, formisa
da orientaciis msgavsebis gamo. dajgufebis es
efeqtebi SeiZleba gaerTiandes msgavsebis kanoniT, rac imaSi gamoixateba, rom sxva Tanabar
pirobebSi, msgavsi elementebi erTad jgufdeba.
rodesac vizualur velSi elementebi
moZraoben, erTnairi mimarTulebiT moZraoba
elementebis dajgufebas iwvevs. saerTo bedis
kanonis mixedviT, sxva Tanabar pirobebSi,
erTnairi mimarTulebiTa da tempiT moZravi elementebi erTad jgufdeba. Tu G nawilSi yvela
svetis wertili zeviT imoZravebda, gamosaxulebebs Tqven svetebad daajgufebdiT, moZraobis mimarTulebis msgavsebis gamo. igive
efeqtia baletis SemTxvevaSi, rodesac ramdenime
mocekvave sxvebisagan gansxvavebulad moZraobs.
gavixsenoT doqtor riCardsis SemTxveva _ sagani
mis vizualur velSi sworad organizdeboda,
rodesac igi moZraobda, rogorc erTi mTliani.
misi SemTxveva naTels xdis saerTo bedis mZlavr
organizaciul gavlenas.
Tavi 5 / aRqma
164
geStaltis yvela wesi, romelic aqamde ganvixileT, dagarwmunebdaT, rom aRqma, umeteswilad, warmoadgens samyaros `sworad~
gaerTianebul nawilebs, Tumca, xSirad Tqven
ar SegiZliaT aRiqvaT mTliani movlena Tvalis
erTi SevlebiT an fiqsaciiT (gaixseneT saubari
yuradRebis Sesaxeb). rasac mocemul momentSi
aRiqvamT, xSirad yvela mimarTulebiT ganvrcobili, Tvaluwvdeneli vizualuri samyarodan
miRebuli SezRuduli, SemWidroebuli STabeWdilebaa. garemoze sruli warmodgenis Sesaqmnelad, sivrciTi da droiTi integraciaa saWiro, anu Tqven unda SekriboT sivrcis sxvadasxva adgilidan fiqsirebuli informacia
drois sxvadasxva momentSi.
SeiZleba gagikvirdeT, magram vizualuri
sistema ar qmnis (`Tavs ar iwuxebs~) TiToeuli
momentis zustad amsaxvel, Tanamimdevrul,
integrirebul suraTs. mkvlevrebi irwmunebian,
rom garemoze TiToeuli fiqsaciiT vizualur
mexsierebaSi ar inaxeba zusti, mciredi deta-
saidan
viciT
ra dainaxeT axlaxan
eqsperimentis erT-erT seriaSi cdis
pirebi ori wamis ganmavlobaSi uyurebdnen
suraTze 5 nacnobi obieqtis mwkrivs.
daaxloebiT 4 wm-is Semdeg isini uyurebdnen meore mwkrivs. seriebis naxevarSi
meore mwkrivi pirvelis identuri iyo.
seriebis meore naxevarSi, rogorc es 5.16
suraTis A nawilzea mocemuli, meore rigi
pirvelisgan sami variantidan erT-erTi
saxiT gansxvavdeboda: erTi sagani Tvisobrivad icvleboda (magaliTad, pirvel
mwkrivSi stepleri Seicvala gasaRebiT),
orma saganma Seicvala mdebareoba da
sagnebis mTeli wyeba axali konfiguraciiT
ganlagda. cdis pirebs unda eTqvaT, rigebi
iseTive iyo Tu gansxvavebuli. Tqven
SeiZleba ifiqroT, rom es ioli amocanaa.
rogor SeiZleba ver SeniSnoT, rom stepleri gasaxsneliT Seicvala? miuxedavad
amisa, rogorc naCvenebia 5.16 suraTis B
nawilze, aRmoCnda, rom identurobisa da
gadanacvlebis cvlilebebis SemTxvevaSi
amocnobis maCvenebeli Zalze dabali iyo.
cdis pirebi ver `xedavdnen~ mTel rig
Zalze aSkara cvlilebebs (Simons, 1996).
bevr adamians aocebs aseTi Sedegi. warmoudgenelia, rom Cven informaciis gadamuSavebis
imdenad mwir resurss vflobT situaciis detalebis Sesanaxad, rom verc ki SevniSneT, rogor
Seicvala stepleri gasaxsneliT. pasuxi, nawilobriv, SeiZleba is iyos, rom samyaro Tavad
aris, zogadad, informaciis mudmivi, stabiluri
wyaro (ORegan, 1992). ubralod, ar aris saWiro
iseTi informaciis damaxsovreba, romelic mudmivad xelmisawvdomia garemoSi; amitom arc
suraTi
5.16
cvlilebis SeumCnevloba
moZraobis aRqma
aRqmis erT-erTi saxeoba, romelic samyarodan
miRebuli sxvadasxva, swrafad cvalebadi STabeWdilebebis urTierTSedarebas saWiroebs, moZra-
(A) eqsperimentis monawileebs ekiTxebodnen, meore gamosaxuleba pirvelis msgavsi iyo Tu gansxvavebuli. (B)
roca gamosaxulebaze sagani icvleboda an ori sagani akldeboda, cdis pirebi xSirad ver afiqsirebdnen
cvlilebebs. isini TiTqmis yovelTvis sworad mxolod maSin miuTiTebdnen, roca mTliani konfiguracia icvleboda.
165
suraTi
5.17
SeuZlebeli figurebi
r o d e s a c a m p o b i e q t e b s u y u r e b T,
Ti To e u l i
calkeuli
fiqsacia
garwmunebT, rom is samganzomilebiani
figuraa. mxolod, Tu ecdebiT sxvadasxva
f i q s a c i e b i s g a e r Ti a n e b a s , m a S i n
aRmoaCenT, rom isini SeuZlebeli
sagnebia.
suraTi
5.18
Tavi 5 / aRqma
kaci, romelic
giaxlovdebaT
166
stimulTan miaxloebisas
erTad izrdeba misi
gamosaxulebis zoma
Tqvens baduraze.
moCvenebiTi moZraoba (Induced motion) _ iluzia, rodesac moZrav aTvliT sistemaSi uZravi wertili
moZravad gveCveneba, Tavad aTvlis sistema ki _
uZravad.
aSkara/TvalsaCino moZraoba (Apparent motion) _
moZraobis iluzia, rodesac erTi an meti
wertilis uwyveti anTeba-Caqroba erT moZrav
wertilad aRiqmeba. aSkara/TvalsaCino moZraobis
umartivesi formaa fenomeni.
fenomeni (Phi phenomenon) _ aSkara/TvalsaCino
moZraobis umartivesi forma, moZraobis iluzia, rodesac erTi an meti uZravi sinaTle,
romelic uwyvetad qreba da inTeba, erT moZrav
sinaTled aRiqmeba.
siRrmis aRqma
aqamde mxolod sibrtyeze mocemul organzomilebian paternebs ganvixilavdiT, yoveldRiuri
aRqma ki sagnebs samganzomilebian sivrceSi
moicavs. samive sivrciTi ganzomilebis aRqmas
sasicocxlo mniSvneloba aqvs CvenTvis, raTa
mivuaxlovdeT sasurvel obieqtebs, magaliTad,
saintereso adamianebs an karg sakvebs da Tavi
avaridoT imas, rac saSiSia, magaliTad, manqaniT
swrafad siaruls an waqceul roials. sivrcis
aRqma saWiroebs zust informacias rogorc
siRrmeze (manZili Cvengan obieqtamde), ise _
mimarTulebaze. smena gvexmareba mimarTulebis
gansazRvraSi, magram _ ara siRrmis gansazRvraSi.
siRrmis aRqmis ganxilvisas unda gaviTvaliswinoT, rom vizualuri sistema iyenebs
retinalur gamosaxulebas, romelsac mxolod
167
suraTi
5.19
siRrmis orazrovneba
Tavi 5 / aRqma
168
binokularuli da moZraobis
maniSneblebi
odesme dainteresebulxarT, ratom gaqvT ori
Tvali da ara erTi? meore Tvals saTadarigoze
meti funqcia aqvs _ is siRrmis Sesaxeb saukeTeso,
fasdaudebel informacias gvawvdis. binokularuli siRrmis Sesaxeb informacia ori wyarodan
miiReba: retinaluri disparati (disparaty) da
konvergencia.
vinaidan Tvalebi daaxloebiT 5-6 santimetriT
aris erTmaneTisagan horizontalurad daSorebuli, isini samyaros odnav gansxvavebul suraTs
iReben. amaSi dasarwmuneblad, scadeT Semdegi
eqsperimenti. jer daxuWeT marcxena Tvali da
gaaxileT marjvena, raTa ori saCvenebeli TiTi
patara daSorebul sagans gausworoT. erTi TiTi
daikaveT mklavis sigrZeze, meore _ saxesTan
daaxloebiT 30 smis daSorebiT; axla daxuWeT
marjvena Tvali da gaaxileT marcxena, Tan
ganagrZeT daSorebul saganze fiqsacia. ra
mouvida TiTebis pozicias? meore TvaliT ver
xedavT TiTebs daSorebul obieqtze gasworebulad, radgan is odnav gansxvavebul suraTs
iRebs.
Tvalebis baduraze miRebuli gamosaxulebebis horizontalur poziciebs Soris
Seusabamobas retinaluri disparati ewodeba.
is siRrmis Sesaxeb gvawvdis informacias, radgan
Seusabamobis, anu gansxvavebis odenoba Cvensa
da obieqts Soris manZilzea damokidebuli (ix.
sur. 5.20). magaliTad, rodesac Tvali daxuWeT,
ufro axlos myofi TiTi daSorda mklavis
sigrZeze gaCerebul TiTs.
rodesac orive TvaliT iyurebiT, Tqven mier
danaxul saganTa umravlesoba Tvalebis baduras
sxvadasxva adgils aRizianebs. Tu erTi da igive
obieqtis orive baduraze miRebul gamosaxulebebs Soris Seusabamoba sakmaod mcirea,
vizualuri sistema maT erTi obieqtis siRrmiT
aRqmaSi aerTianebs (Tumca, Tu Tvalebis gadakveTisas ori gamosaxuleba Zalian gansxvavdeba
suraTi
5.20
retinaluri disparati
retinaluri disparati
or sagans Soris siRrmeSi
daSorebasTan erTad izrdeba.
suraTi
5.21
169
imis sailustraciod, Tu rogor gvawvdis moZraoba (kidev erTi wyaro) siRrmeze informacias,
vcadoT Semdegi: wina SemTxvevis msgavsad, axlac
daxuWeT erTi Tvali da ori saCvenebeli TiTi
gausworeT daSorebul sagans; Semdeg Tavi
gadaswieT gverdze, amasTan, SeinarCuneT obieqtze fiqsacia da TiTebis uZravi pozicia. Tavis
moZraobisas TiTebsac moZravad xedavT, magram
axlos myofi TiTi ufro Sors inacvlebs da
swrafad, vidre _ daSorebuli TiTi. fiqsirebuli obieqti ki saerTod ar moZraobs. siRrmeze
informaciis am wyaros fardobiTi moZraobis
paralaqsi (relative motion parallax) ewodeba. moZraobis paralaqsi imitom gvawvdis siRrmeze informacias, rom moZraobisas sagnebis fardobiTi
daSoreba gansazRvravs maTi retinaluri gamosaxulebebis moZraobis odenobas da mimarTulebas. Semdeg, manqaniT mgzavrobisas SegiZliaT fanjridan moZraobis paralaqss daakvirdeT. moZravi manqanidan daSorebuli sagnebi ufro uZravad mogeCvenebaT, vidre _ SedarebiT
axlos myofni.
suraTi
5.22
piqtoruli (gamosaxulebis)
Tavi 5 / aRqma
maniSneblebi
170
siRrmis maniSnebeli
ra vizualuri maniSneblebiT askvniT, rom
es qali gisosebs miRmaa?
suraTi
5.23
suraTi
5.24
ponzos iluzia
171
suraTi
5.25
neblebs, rogoricaa: _
diferencialuri
moZraoba, gadafarva da fardobiTi sidide
rTuli gaTvlis sawarmoeblad, rac samganzomilebian garemoSi siRrmis aRqmas uzrunvelyofs.
Tavi 5 / aRqma
aRqmis konstantoba
172
sidideze, ise _ Tvalidan mis daSorebaze. rogorc iciT, daSorebaze informacias siRrmis
sxvadasxva maniSnebliT viRebT. sagnis sididis
aRsaqmelad vizualuri sistema am informacias
aerTianebs xatis sididis Sesaxeb retinalur
informaciasTan. sagnis sidide, Cveulebriv,
distaluri stimulis zomas Seesabameba. sididis
konstantoba niSnavs sagnis realuri sididis
aRqmis unars, baduraze misi gamosaxulebis
cvlilebisda miuxedavad.
Tu sagnis sidide manZilis maniSneblebis
gaTvaliswinebiT aRiqmeba, maSin manZilze zusti
informaciis arqonis SemTxvevaSi, mas yovelTvis
damaxinjebulad aRviqvamT. erT-erTi aseTi
iluzia xdeba eimsis oTaxSi, romelic 5.26
suraTzea mocemuli. Tavis 120 sm simaRlis
gogonasTan, tania zimbardosTan SedarebiT, 180
sm simaRlis Tqveni avtori Zalze dabali Cans
oTaxis marcxena kuTxeSi, Tumca, uCveulod
maRalia marjvena kuTxeSi. am iluziis mizezi
isaa, rom Tqven oTaxs oTxkuTxedad aRiqvamT,
romelsac Tqvengan Tanabari manZiliT daSorebuli ori ukana kuTxe aqvs. amdenad, tanias
realur simaRles orive SemTxvevaSi baduraze
gamosaxulebis konsistenturad aRiqvamT. realurad tania ar aris Tanabari manZiliT daSorebuli, radgan eimsis oTaxi gonebamaxvilur
iluzias qmnis. is gveCveneba marTkuTxa formis
oTaxad, sinamdvileSi ki agebulia aramarTkuTxa
zedapirebiT, romlebic siRrmesa da simaRleSi
araTanabari zomis kuTxeebs qmnian, rogorc es
fotos Tanmxleb naxazzea mocemuli. oTaxis
marjvena kuTxeSi myofi nebismieri adamianis
retinaluri gamosaxuleba ufro didi iqneba,
radgan igi orjer ufro axlos iqneba damkvirvebelTan, vidre oTaxis marcxena kuTxeSi myofi
adamiani (iluziis misaRebad ekrans erTi TvaliT
unda SexedoT saWvretidan. suraTi 5.26 swored
aqedan aris gadaRebuli. Tu Tqven oTaxis
yurebisas mis irgvliv imoZravebT, vizualuri
sistema zust informacias miiRebs oTaxis
uCveulo struqturaze).
kidev erTi saSualeba, romliTac perceptuli
sistema sagnis realur sidideze gvawvdis
informacias, msgavsi formis obieqtebis
sididis Sesaxeb warsuli codnis gamoyenebaa.
magaliTad, saxlis, xis, an ZaRlis formis
aRqmisTanave, warmodgena geqmnebaT TiToeuli
maTganis zomaze, Tumca, SeiZleba arc ki
icodeT, ra manZili gaSorebT maTTan. rodesac
173
Tavi 5 / aRqma
174
suraTi
5.26
eimsis oTaxi
Seecada, misTvis ucxo aRqma cnobili konteqstisTvis moergo da ivarauda, rom pawawina
daSorebuli wertilebi mwerebi iyo. vinaidan
mas ar hqonda Sori manZilidan bizonebis aRqmis
warsuli gamocdileba, ar hqonda sididis
konstantobis safuZvelic da radgan swrafad
moZravi manqana cxovelebs uaxlovdeboda da
retinaluri gamosaxulebebi TandaTan diddeboda, kengi ganicdida SemaSfoTebel iluzias,
rom cxovelebi zomaSi icvlebodnen. Cven
SegviZlia vivaraudoT, rom droTa ganmavlobaSi
kengi, tarbulis msgavsad, SeZlebda bizonebis
danaxvas. miRebuli codna mas sensoruli gamocformis konstantoba (Shape constancy) _ sagnebis
realuri formis aRqmis unari retinaluri
gamosaxulebis zomebis cvlilebis miuxedavad.
suraTi
5.27
formis konstantoba
monetis brunvisas misi xati icvleba _ gadaiqceva elifsad, Semdeg TandaTan
viwrovdeba da Txel marTkuTxeds emsgavseba, Semdeg kvlav elifsad
gadaiqceva da dasasrul _ wred. am cvlilebebisda miuxedavad, igi
yovelTvis mrgval monetad aRiqmeba.
eimsis oTaxi isea agebuli, rom erTi TvaliT saWvretidan xdeba misi dakvirveba;
fotoebic am moxerxebuli adgilidanaa gadaRebuli. eimsis oTaxi agebulia aramarTkuTxa zedapirebiT, romlebic araTanabar kuTxeebs qmnian siRrmesa da
simaRleSi. saWvretidan dakvirvebisas vizualuri sistema mas Cveulebriv oTaxad
aRiqvams da tania da filip zimbardoebis simaRleebis uCveulo aRqmas iwvevs.
175
orientaciis konstantoba
Tavi 5 / aRqma
176
feris konstantoba
ganvixiloT suraTi 5.29. rodesac suraTze
gamosaxul aguris kedels uyurebT, zog agurs
ufro muq wiTlad da zogs Ria wiTlad ki ar
aRiqvamT, aramed aRiqvamT kedels, romelSic
yvela aguri erTnairi ferisaa da zogierTi
maTgani CrdilSia moqceuli (Goldstein, 1959). esaa
feris konstantobis magaliTi: feris konstantoba aris ganaTebis xarisxis cvalebad
pirobebSi obieqtebis siTeTris, siruxis an
siSavis ucvlelad aRqmis tendencia.
5.28
suraTi
5.29
feris konstantoba
Sejameba
figuris fonis win aRqmis tendencia imdenad
Zlieria, rom iluzorul konturebis aRqmas
iwvevs. geStaltfisqologebma perceptuli daj-
suraTi
177
identifikacia da cnoba
aqamde aRwerili perceptuli procesebi
distaluri stimulis fizikuri Tvisebebis _
samganzomilebian sivrceSi sagnebis poziciis,
zomis, formis, teqsturisa da feris _ Sesaxeb
sakmaod zusti informaciis wyarod SeiZleba
miviCnioT. miuxedavad amisa, mxolod am informaciis safuZvelze mainc ar gecodinebodaT,
ra sagnebTan gaqvT saqme, an ginaxavT Tu ara
isini odesme; garemos imitom aRiqvamT nacnobad,
rom SegiZliaT adre nanaxi sagnebis cnoba da
identifikacia. ase rom ar iyos, Tqveni gamocdileba ucxo planetaze mogzaurobas daemsgavseboda, sadac yvelaferi ucxo iqneboda _
ar gecodinebodaT, ra geWamaT, ra dagexuraT
Tavze, ras gasclodiT an rogor ageTvalaT
dro. identifikacia da cnoba perceptul xats
mniSvnelobas, sazriss aZleven.
aRmavali da daRmavali
procesebi
Tavi 5 / aRqma
178
aRmavali gadamuSaveba (Bottom-up processing) _ garemoSi xelmisawvdom sensorul informaciaze dafuZnebuli perceptuli analizi. analizis Sedegebi aRmavali gziT SedarebiT abstraqtul reprezentaciebisken miemarTeba.
daRmavali gadamuSaveba (Top-down processing) _ perceptuli procesebi, rodesac adamianis warsuli
gamocdileba, codna, molodinebi, motivacia da
konteqsti gavlenas axdens aRqmuli obieqtis
interpretaciasa da klasifikaciaze.
suraTi
5.30
`drudlebi~
(Droodles)
es ra cxovelia? xedavT
(A) gamosaxulebaSi Cits,
romelmac mozrdili Wiayela daiWira (B)-Si ki _
Jirafis kisers? es orive
suraTi SeiZleba TqvenTvis raRac Zalian nacnobis gamosaxulebad miviCnioT, Tumca, maT, rogorc
wesi, ver cnobT saidentifikacio informaciis
arqonis gamo, Tumca sakmarisia am informaciis
mowodeba, rom iolad
amoicnoT isini.
suraTi
5.31
179
sagnebis cnoba
metyvelebis aRqmis magaliTidan SeiZleba
gadavideT zogad midgomaze, romelic mkvlevrebma sagnis cnobis aRmaval procesebSi Semoitanes. maT gamoyves safexurebi, romelTac perceptuli sistemebi mTliani perceptuli xatis
cnobisaTvis iyeneben. enis SemTxvevaSi, metyvelebisas aRqmis procesebi, calkeuli sityvebis
amosacnobad, aerTianebs bgeraTa Tanmimdevrobebis Sesaxeb garemodan miRebul informacias.
ra erTeulebiT agebT samyaroSi arsebuli
obieqtebis reprezentaciebs? magaliTad, rogor
wyvetT, rom nacrisferi ucnauri formis, saSualo zomis bewviani arseba namdvilad kataa?
savaraudod, Tqven gaqvT katis mexsierebiTi xati.
Tavi 5 / aRqma
suraTi
180
5.32
suraTi
5.33
molodinis da konteqstis
gavlena
nacrisfer, saSualo zomis, ucnauri formis
bewvian arsebas ufro advilad icnobT, Tu mas
Cveul adgilas, Tqven saxlSi naxavT. es aRqmis
daRmavali aspeqtia: molodinebma SeiZleba
gavlena moaxdinon aRqmaze da danaxulis
interpretaciaze. odesme, SemTxveviT, ginaxavT
suraTi
5.34
181
Tavi 5 / aRqma
182
suraTi
5.36A
axalgazrda lamazi
qali
suraTi
5.36B
xandazmuli qalbatoni
roca Zveli wesebi ver ergeba axal situacias.
amas me-9 TavSi vnaxavT, problemis gadawyvetis
procesis Seswavlisas. perceptuli seti aris
mocemul konteqstSi garkveuli stimulis
SeniSvnisTvis mzaoba. magaliTad, axalbeda
dedisaTvis es SeiZleba bavSvis tirilis
gagoneba iyos.
xSirad seti gvaiZulebs, SevcvaloT orazrovani stimulis interpretacia. SexedeT sityvaTa
am or rigs:
bebia, babua, da, Zma, deda, ma?a
ana, sofo, nino, Tea, nata, ma?a
waikiTxeT CamonaTvali? ra sityva mogividaT
TavSi TiToeul SemTxvevaSi `ma?a~-s wakiTxvisas?
Tu Tqven `mama~ da `maia/maka~ gaifiqreT, es imitom
moxda, rom sityvaTa CamonaTvaliT SegimuSavdaT
seti, romelmac sityvebis Zebnisas garkveuli
mimarTulebiT warmarTa Tqveni mexsiereba.
saxeldebam SeiZleba Seqmnas konteqsti, romelic orazrovani figurisTvis perceptul sets
iZleva. Tqven ukve naxeT, azrs moklebuli `dudlebi~ (doodles) rogor gadaiqca azrian obieqtebad. yuradRebiT SexedeT qalis gamosaxulebas
5.35 A suraTze. Tqvenma megobarma (da ara Tqven)
naxos suraTi 5.35 B. Semdeg erTad SexedeT 5.35C
suraTs. ras xedavs TiToeuli Tqvengani? iqonia
Tu ara raime gavlena mocemuli saxeldebuli
orazrovani gamosaxulebebis naxvam am gamosaxulebis aRqmaze? Tqven SegiZliaT, eqsperimenti sxvebze gaimeoroT da naxoT, iRebT Tu
ara igive Sedegebs.
5.36C
bolo gakveTili
am TavSi naswavlis Sesajameblad, yuradRebiT
SexedeT 5.3 suraTs. Tqven ukve gaqvT mTeli sqemis
gasagebad saWiro codna. 5.3 suraTis ganxilva,
aseve, dagarwmunebT, rom mniSvnelovani daskvna,
romelic aRqmis Seswavlidan unda miiRoT, isaa,
rom mastimulirebeli movlenis sapasuxo
perceptuli gamocdileba pirovnebis, rogorc
mTelis, reaqcias warmoadgens. sensoruli
receptorebis gaRizianebiT miRebuli informaciis garda, saboloo aRqma damokidebulia
imaze, Tu vin xarT, visTan erTad xarT, ra gindaT,
ras eliT da ra Rirebulebebi gaqvT. aRmqmeli
seti (Set) _ stimulis aRqmis da masze garkveuli
saxiT reagirebis droebiTi mzaoba.
Sejameba
identifikacia da cnoba moicavs aRmaval da
daRmaval procesebs, romlebic erToblivi
moqmedebiT samyaros naTel, TvalsaCino gagebas
uzrunvelyofen. sagnis amocnoba iwyeba sagnis
Semadgenel nawilebad, anu geonebad dayofiT.
obieqtis amosacnobad nawilebis codna xSirad
rakursis, anu xedvis kuTxis codnasac saWiroebs.
sivrciTi da droiTi konteqsti, romelSic
sagania mocemuli, ayalibebs molodins; is
gavlenas axdens sagnis cnobis unarze. mkvlevrebma aRqmaze konteqstis gavlena setis
efeqtebis SeswavliT daasabuTes.
suraTi
183
sakvanZo
sakiTxebi
Tavi 5 / aRqma
SegrZneba, organizeba,
identificireba da
cnoba
184
yuradRebis procesebi
yuradReba aris Semavali
sensoruli informaciis
nawilis SerCevisa da danarCenis ignorirebis unari.
pirovnuli miznebi da garemoSi arsebuli sagnebis
Tvisebebi gansazRvraven Cveni yuradRebis mimarTulebas.
yuradRebis miRma darCenili
informacia Zalze mcired
moqmedebs mimdinare gamocdilebaze.
yuradRebamdeli gadamuSaveba vizualuri garemos efeqturad gadasinjvis saSualebas iZleva.
organizaciuli
procesebi aRqmaSi
organizaciuli procesebi
sensoruli monacemebis Sesabamis aRqmis xatebs qmnian.
es procesebi perceptebs fonidan win wamoweul figurebad aerTianebs.
TqvenTvis damaxasiaTebelia
dausrulebeli figurebis
dasrulebulad danaxvisa
da calkeuli obieqtebis
msgavsebis mixedviT dajgufebis tendencia.
TqvenTvis damaxasiaTebelia
tendencia _ aq da amJamad
mocemuli sivrciTi da
droiTi konteqstidan gamomdinare _ moaxdinoT sagnis nawilebis organizeba da
interpretireba.
Tqven, aseve, gaxasiaTebT
realuri sensoruli stimulis miuxedavad, aTvlis
identifikacia da cnoba
perceptuli gadamuSavebis
bolo safexurze, rodesac
xdeba obieqtis identifikacia da cnoba, percepti mniSvnelobas iZens
aRmavali da daRmavali
gadamuSavebis erToblivi
moqmedebiT.
konteqstma, molodinebma,
perceptulma masalam
SeiZleba gansazRvros
dausrulebeli orazrovani monacemebis erTi
mimarTulebiT amocnoba,
meore, Tanabrad SesaZleblis, nacvlad.
amgvarad, aRqma eyrdnoba
rogorc warsul codnas
da molodins, ise _ sensorul stimuls.
ZiriTadi cnebebi
aracnobieri daskvna
aRmavali gadamuSaveba
aRqma
aRqmis konstantoba
ganaTebis konstantoba
geStalt-fsiqologia
identifikacia da cnoba
iluzia
iluzoruli konturebi
marTuli gadasinjva
mizanmimarTuli SerCeva
moCvenebiTi moZraoba
msgavsebis kanoni
msgavsi bedis kanoni
orazrovneba
orientaciis konstantoba
perceptuli organizeba
proqsimaluri stimuli
retinaluri disparati
fardobiTi moZraobis
paralaqsi
seti
siaxlovis kanoni
stimuliT aRZruli
seleqcia
yuradReba
yuradRebamdeli
gadamuSaveba
sididis konstantoba
sakvanZo sakiTxebi
aSkara moZraoba
konvergencia
daRmavali gadamuSaveba
dasrulebuloba
(Sevsebuloba)
distaluri stimuli
diqotomiuri mosmena
ekologiuri optikis
Teoria
fenomeni
figura
foni
formis konstantoba
185
6
cnobierebis Sinaarsi
gacnobiereba da
cnobiereba
cnobierebis
xelmisawvdomoba
cnobierebis
Sinaarsebis kvleva
cnobierebis funqciebi
cnobierebis
gamoyeneba
cirkaduli ritmebi
Zilis cikli
ratom Zili?
Zilis darRvevebi
sizmari: gonebis
Teatri
fsiqologia XXI
saukuneSi: 24/7 cxovrebis
stili da Zili
cnobierebis Secvlili
mdgomareobebi
dakvirvebadi sizmrebi
hipnozi
meditacia
halucinaciebi
religiuri eqstazi
cnobierebis Semcvleli nivTierebebi
sakvanZo sakiTxebi
ZiriTadi cnebebi
186
cnobierebis Sinaarsi
187
188
cnobierebis Sinaarsi
Tavdapirvelad unda aRiniSnos, rom termini
cnobiereba~ orazrovania. is SeiZleba gamoviyenoT rogorc gonebis zogadi mdgomareobis,
ise misi specifikuri Sinaarsebis aRsaniSnad.
zogjer vambobT, rom cnobier~ mdgomareobaSi
viyaviT aracnobieris~ sapirispirod (magaliTad, anesTeziis an Zilis dros); sxva SemTxvevaSi
vambobT, rom cnobier mdgomareobaSi varT. anu
vacnobierebT konkretul informacias an moqmedebas. aq naTlad Cans garkveuli Tanmimdevroba
_ imisaTvis, rom vacnobierebdeT raime konkretul informacias, cnobier mdgomareobaSi unda
vimyofebodeT. am TavSi, rodesac visaubrebT
cnobierebis Sinaarsebze, mxedvelobaSi gveqneba
is informacia, romelsac vacnobierebT, romlis
Sesaxebac viciT.
gacnobiereba da cnobiereba
adreul fsiqologiur kvlevaTa nawili cnobierebis Sinaarsebs eZRvneboda. XIX saukunis
dasawyisSi TandaTanobiT daSorda ra fsiqologia filosofias, is Camoyalibda, rogorc
cnobierebis, gonebis Sesaxeb mecniereba. vundti
da titCeneri introspeqciis meTods iyenebdnen
cnobieri fsiqikis Sinaarsebis sakvlevad, uiliam jemsi ki sakuTari cnobierebis nakadis
kvleviT iyo dakavebuli (ix. Tavi 1). faqtobrivad,
misi klasikuri naSromis _ fsiqologia~ (1892w.)
pirvel gverdze jemsi fsiqologias ganmartavs,
cnobierebis Sinaarsi
189
winarecnobieri mexsiereba
cnobierebis xelmisawvdomoba
Cven ganvsazRvreT informaciis zogadi tipebi, romelic SesaZloa gacnobierdes garkveul
adgilze da garkveul droSi, magram ra ganapirobebs imas, Tu ra cnobierdeba swored am
momentSi? magaliTad, am wuTSi acnobierebT Tu
ara Tqvens sunTqvas? albaT, ara. sunTqvis kontroli aracnobieri procesebis nawilia. fiqrobT Tu ara Tqvens bolo Svebulebaze an
hamletis~ avtorze? albaT, isev ara. aseTi azrebis kontroli winarecnobieri mexsierebis nawilia. acnobierebT Tu ara iseT fonur xmaurebs, rogoricaa saaTis wikwiki, transportis
moZraobis xma an naTuris zuzuni? sakmaod
rTuli iqneba am yvelafris gacnobiereba (aRqma)
da Tan sruli koncentraciis SenarCuneba am
Tavis Sinaarsze. yvela es stimuli yuradRebis
miRma darCenili informaciis nawilia. dabolos,
arsebobs aracnobieri informacia, romelic
Znelad xelmisawvdomia cnobieri aRqmisaTvis.
aseT informacias miekuTvneba, magaliTad, gramatikuli wesebi, romelic SesaZlebels xdis
winadadebis mniSvnelobis gagebas. axla calcalke ganvixiloT cnobierebis TiToeuli tipi.
aracnobieri procesebi
es aris mTeli rigi aracnobieri sxeulebrivi
aqtiobebisa, romlebic Zalze iSviaTad Tu iWreba
cnobierebaSi. aracnobieri procesebis muSaobis
magaliTia sisxlis wnevis regulacia. nervuli
sistema adevnebs ra Tvalyurs fiziologiur
informacias, uwyvetad afiqsirebs mimdinare
cvlilebebs da Sesabamisad reagirebs maTze
yovelgvari gacnobierebis gareSe. garkveul
SemTxvevebSi, zogierTi Cveulebrivi aracnobieri
aqtivoba SeiZleba cnobieri gaxdes. magaliTad,
SeiZleba miznad davisaxoT sunTqvis cnobieri
gakontroleba. miuxedavad amisa, nervuli sistema
mraval mniSvnelovan funqcias uzrunvelyofs
cnobierebis yovelgvari procesis gareSe.
aracnobieri (Nonconscioes) _ informacia, romelic, Cveulebriv, xelmiuwvdomelia cnobierebisaTvis an mexsierebisaTvis.
190
aracnobieri
Cven, Cveulebisamebr, vafiqsirebT aracnobieri
informaciis arsebobas, rodesac ver vxsniT
zogierT qcevas cnobieri Zalebis moqmedebiT
qcevis mimdinareobis momentSi. aracnobieri
Zalebis Sesaxeb pirveli Teoria zigmund froids ekuTvnis, romlis Tanaxmadac, garkveuli
xmamaRla fiqris oqmebi (Think-aloud protocols) angariSi, romelic iqmneba Tavad cdis pirTa
mier da aRweren mentalur procesebsa da
strategiebs, romelTac isini mimarTaven davalebis Sesrulebisas.
gamocdilebidan nimuSebis SerCevis meTodi (Experience-sampling method) - eqsperimentuli meTodi,
romelic exmareba mkvlevrebs cnobierebis tipuri Sinaarsebis aRweraSi; cdis pirebs evalebaT signalis miRebisTanave daafiqsiron TavianTi azrebi da grZnobebi.
cnobierebis Sinaarsi
191
arsebuli ganxsvavebebis dafiqsirebis saSualebas aZlevs mkvlevrebs (Ericsson & Simon, 1993).
gamocdilebidan nimuSebis SerCevis meTodSi
monawileebi aRWurvilni arian mowyobilobiT,
romliTac iReben signals imis Sesaxeb, Tu rodis
unda daiwyon angariSis keTeba TavianTi azrebisa
da grZnobebis Sesaxeb. magaliTad, erT-erT
SemTxvevaSi cdis pirebs eleqtronul peijerebs
aZleven. radiogadamcemi sxvadasxva SemTxveviT
SerCeuli drois SualedebSi axdens peijeris
aqtivizacias dReSi erTxel an ufro xSirad.
rodesac modis peijeris signali, cdis pirebs
evalebaT iseT kiTxvebze pasuxis gacema, rogoricaa, magaliTad, ramdenad axerxebdiT koncentrirebas?~ am gziT mkvlevrebi axerxeben cdis
pirTa azrebis, cnobierebisa da yuradRebis koncentrirebis mimarTulebebis yoveldRiuri,
Cveuli paternebis Sesaxeb Canawerebis mopovebas
(Csikszentmihalyi, 1990).
saidan
viciT
192
Sejameba
cnobiereba SeiZleba sam doneze ganisazRvros:
Sinagani da garegani samyaros gacnobiereba, imis
gaazrebis SesaZlebloba, rasac vacnobierebT
(aRviqvamT) da sakuTari Tavis, rogorc cnobieri,
moazrovne arsebis gancda. mravali sxeulebrivi
procesi, rogoricaa, magaliTad, sunTqva, Cveulebriv, aracnobieria. Cven vflobT uzarmazar
informacias, romelic inaxeba mexsierebaSi; es
ukanaskneli ki winarecnobiers warmoadgens,
saidanac moTxovnisTanave SeiZleba gadavides
saWiro informacia cnobierSi. yuradRebis miRma
darCenili informacia aris garemoSi arsebul
stimulTa didi raodenoba, romelsac cnobierad
ar vaqcevT yuradRebas. Tu froidi aracnobiers
gandevnil mogonebebTan akavSirebda, Tanamedrove
mkvlevrebi afarToeben aracnobieris cnebas da
masSi informaciisa da procesebis mraval saxeobas moiazreben. fsiqologebi cnobierebis
Sinaarsis Sesaswavlad iyeneben iseT teqnikebs,
rogoricaa xmamaRali fiqris oqmebi da gamocdilebiT SerCevis meTodi.
cnobierebis funqciebi
rodesac vsvamT kiTxvas cnobierebis funqciebis Sesaxeb, vcdilobT gavigoT, Tu risTvis
gvWirdeba cnobiereba _ ras matebs is Cvens adamianur gamocdilebas? am Tavis dasawyisSi gan-
cnobierebis gamoyeneba
adamianis cnobiereba evoluciur garemoSi
yvelaze mtrulad ganwyobil ZalasTan _ sxva
adamianebTan Widilsa da SejibrSi gamoiwrTo.
adamianis goneba, SesaZloa, ganviTarda, rogorc
adamianTa winaprebis ukiduresi sociobilurobis Sedegi, rac, savaraudod, mtaceblebisgan
jgufuri Tavdacvisa da resursebis ufro
efeqturad mopovebis ZiriTad saSualebas
warmoadgenda. Tumca, mWidro jgufuri cxovreba
axal moTxovnebs qmnis rogorc TanamSromlobis,
ise konkurenciisaTvis. bunebrivi gadarCeva
wyalobda maT, vinc azrovnebda, gegmavda da
warmoisaxavda alternatiul realobebs, rac
naTesaobis erTad Sekvrisa da mtrebze gamarjvebis winapirobas qmnida. isini, visac ufro
adaptirebuli goneba aRmoaCnda da vinc Seqmna
sametyvelo ena da Sromis iaraRebi, gamarjvebulni gamovidnen gadarCenisaTvis brZolaSi
da moipoves udidesi jildo _ gadarCnen,
SeinarCunes sicocxle da, sabednierod, is
Cvenamdec moitanes (Donald, 1995; Mcphail, 1998).
vinaidan cnobierebam evolucia ganicada, ar
unda gagvikvirdes, rom is uzrunvelyofs saxeobis gadarCenisTvis saWiro mTel rig funqciebs (Baars, 1997; Baars & McGovern, 1994; Cheney &
Seyfarth, 1990; Ornstein, 1991). cnobiereba, aseve,
mniSvnelovan rols asrulebs pirovnuli da
saerTo kulturuli realobebis SeqmnaSi.
gadarCenaSi daxmareba
biologiuri TvalsazrisiT, savaraudod, cnobierebis ganviTareba miznad isaxavda individisaTvis garemodan momdinare informaciis
miRebasa da am informaciaze dayrdnobiT moqmedebis saukeTeso da maqsimalurad efeqturi
gegmis SedgenaSi daxmarebas. Cveulebisamebr, Cven
informaciuli gadatvirTvis safrTxis winaSe
cnobierebis funqciebi
193
saidan
viciT
reaqciebis ganxorcielebis did SesaZleblobas
iZleva.
194
195
196
suraTi
4.2
viciT
cnobieri da aracnobieri procesebi
erTmaneTis sawinaaRmdegod
ganvixiloT 6.1 suraTze warmodgenili
eqsperimenti: am situaciaSi cdis pirebs
moeTxovebaT miakuTvnon saxeli adrian
mari~ cnobilTa an ucnobTa kategorias.
arCevanis gakeTebamde isini xmamaRla kiTxuloben saxelTa grZel sias (sadac adrian maric~ aris naxsenebi) situaciaSi,
romelSic ar eZlevaT saxelebze srulad
koncentrirebis saSualeba. rodesac cdis
pirebi waradgenen Tavian daskvnebs, maT
afrTxileben, rom maT mier wakiTxuli
siidan aravin iyo cnobili pirovneba. amgvarad, Tu saxeli siidan nacnobi aRmoCndeboda, isini iZulebulni iqnebodnen is
ucnobad CaeTvalaT. axla warmovidginoT,
rom cdis pirebi miadgnen saxels adrian
mari~. Tu maT SeuZliaT am saxelis Sesaxeb
cnobieri mogonebis povna, maT ecodinebaT,
rom is warmodgenil siaSi imyofeboda da,
amgvarad, ityvian, rom adrian mari~ ar
aris cnobili. Tu isini ver aRmoaCenen
cnobier mogonebas, maT savaraudod eqnebaT
zogadi grZnoba imisa, rom sadRac gaugoniaT es saxeli adre~ da ityvian, rom
adrian mari~ cnobili saxelia. es fenomeni
cnobier (Tqvi ara!~) da aracnobier (Tqvi
diax!) procesebs Soris dapirispirebaa.
faqtobrivad, cdis pirebi metad midrekilni arian Tqvan, rom adrian mari~
cnobili personaa da amiT naTels xdian,
rom aracnobieri mexsiereba gavlenas axdens maT msjelobaze (Jacoby et al., 1989).
Sejameba
cnobiereba gadarCenaSi gvexmareba imiT, rom
_ amcirebs Semomavali stimulebis nakads;
gansazRvravs, Tu romeli stimuli unda iqnes
Senaxuli da SesaZlo Sedegebis gaTvaliswinebiT
iZleva moqmedebebis dagegmvis saSualebas.
cnobiereba, aseve, adamianis realobis pirovnul
da kulturul konstruqtebs Soris amyarebs
Zili da sizmari
TiTqmis yoveldRe Tqven ganicdiT cnobierebis Rrma cvlilebebs: rodesac gadawyvetT,
rom Tqveni dRe dasrulda, Tqven ganewyobiT
ZilisaTvis da sanam gZinavT, ueWvelad xedavT
sizmrebs. cxovrebis mesameds ZilSi vatarebT,
rodesac kunTebi paralizebulia~, tvini ki
sxvadasxva aqtivobebiT aris dakavebuli. am
nawils Zil-RviZilis zogadi biologiuri ritmis ganxilviT daviwyebT. Semdeg ufro detalurad visaubrebT Zilis fsiqologiaze. bolos
ganvixilavT ZilTan Sewyvilebul ZiriTad
gonebriv aqtivobas _ sizmars da SevecdebiT
gavarkvioT, Tu ra rols asrulebs sizmari adamianis fsiqologiaSi.
cirkaduli ritmebi
yvela cocxali arseba ganicdis dRe-Ramis
bunebrivi ritmis zemoqmedebas. Cveni sxeuli
sinqronizdeba drois ciklTan, romelic cirkaduli ritmis saxeliT aris cnobili: sisxlis
wneva, metaboluri procesebi, guliscemis sixSire, sxeulis temperatura da hormonaluri
aqtivoba Sinagani saaTis mixedviT icvleba
(Moore-Ede et al., 1982). es aqtivobebi, umeteswilad,
dRis ganmavlobaSi, Cveulebisamebr, SuadRiT
aRweven cxovelqmedebis piks da maqsimalurad
mcirdebian RamiT Zilis dros. kvlevebi aCvenebs,
rom organizmSi arsebuli saaTi zustad ar
emTxveva saaTs kedelze: garegani saaTis yovelgvari miniSnebebis gareSe, adamianis Sinaganma
tempis momcemma~ daamkvidra 24.18-saaTiani cikli
(Czeisler et al., 1999). mzis amosvla yoveldRiurad
gvexmareba 24-saaTian ciklTan SeguebaSi. mzis
sinaTlis Sesaxeb informacias TvaliT viRebT,
cirkaduli ritmi (Circadian rhythm) _ organizmis
aqtivobis Sinagani saaTiT determinirebuli
mdgradi paterni, romelic, Cveulebisamebr, 24
an 25 saaTs grZeldeba.
Zili da sizmari
saidan
197
198
mdgomareobaSi xangrZlivad yofna ufro advilia, vidre adre daZineba). rodesac janmrTeli
moxaliseebi gadaafrines evropidan aSS-Si da
ukan, Cveuli qcevebis aRdgena dasavleTis
mimarTulebiT mogzaurobis Semdeg oridan oTx
dRemde gaxda SesaZlebeli maSin, roca aRmosavleTisken mogzaurobis Semdeg amas 9 dRe dasWirda (Klein & Wegmann, 1974).
Zilis cikli
cirkaduli ritmis erTi mesamedi qceviT
uZraobas eTmoba, romelsac Zils vuwodebT.
bevri ram, rac Zilis Sesaxeb aris cnobili,
tvinis eleqtrul aqtivobas ukavSirdeba. Zilis
kvlevaSi meTodologiuri gardatexa 1937 wels
moxda, rodesac gamoiyenes teqnologia, romelic
mZinare adamianis Tavis tvinis eleqtruli aqtivobis eleqtroencefalogramis (eeg) saxiT Caweris saSualebas iZleoda. eeg uzrunvelyofs
Zilisa da RviZilis periodebSi adamianis Tavis
tvinis aqtivobis cvlilebebis obieqtur da
mimdinare gazomvas. eeg-s saSualebiT mkvlevrebma
aRmoaCines, rom Tavis tvinis talRebi icvleba
Zilis ganmavlobaSi da es cvla sistematur,
Tanmimdevrul da prognozirebad xasiaTs atarebs (Loomis et al., 1937). Zilis sferoSi Semdegi
mniSvnelovani aRmoCena iyo Tvalebis swrafi
moZraobis (REM rapid eye movement) dafiqsireba,
romelic garkveuli intervalebiT periodulad
iCens Tavs Zilis ganmavlobaSi (Aserinsky &
Kleitman, 1953). periods, rodesac mZinare adamians
ar aReniSneba REM-i, Tvalebis swrafi moZraobis
gareSe Zils (non-REM anu NREM) uwodeben.
mogvianebiT vnaxavT, rom REM da NREM Zili
mniSvnelovan funqciebs asruleben Ramis erTerTi umniSvnelovanesi aqtivobisaTvis _ sizmrisaTvis.
6.2
Zili da sizmari
suraTi
199
suraTi
6.3
Zilis fazebi
Zilis fazebis
paterni
e r Ti
ganmavlobaSi.
200
tipuri
Ramis
ratom Zili?
adamianebsa da cxovelebSi Zilis fazebis
Tanmimdevruli ganviTareba gvafiqrebinebs, rom
arsebobs Zilis evoluciuri safuZveli da
biologiuri saWiroeba. adamianebi sakmaod
kargad funqcionireben, rodesac 7-8 saaTi
suraTi
6.4
adamianis Zilis
paterni cxovrebis
ganmavlobaSi
grafikze naCvenebia, Tu
rogor icvleba asakis matebasTan erTad yoveldRiuri REM Zilisa da
NREM Zilis procentuli
Tanafardoba. yuradReba
miaqcieT, rom REM Zilis
xangrZlivoba mniSvnelovnad iklebs wlebis
matebasTan erTad, xolo
NREM
Zilis
xangrZlivobis Semcireba
naklebad mkveTria.
Zilis darRvevebi
mSvenieria, rodesac yovelTvis SegviZlia RamiT kargad daZineba. samwuxarod, mravali adamiani itanjeba Zilis darRvevebiT, rac seriozulad moqmedebs maT pirad cxovrebasa da
samsaxureobriv saqmianobaze. darRveul Zils
socialuri Sedegebic SeiZleba hqondes. adamianebi, romelTa samuSao ganrigi RamiT gadaadgilebas saWiroebs, mTeli kviris ganmavlobaSi
erTxel mainc Tvlemen samuSao adgilze.
msoflioSi zogierTi yvelaze seriozuli industriuli ubeduri SemTxveva. magaliTad, Cernobilis katastrofa, gvian saRamos saaTebSi moxda.
ambobdnen, rom es SemTxvevebi imitom moxda, rom
Zilis ukmarisobis gamo pasuxismgebelma personalma optimalurad ver Seasrula Tavisi funqcia. vinaidan Zilis darRvevebi mniSvelovania
mravali studentis cxovrebaSic, aq maTzec
visaubrebT. teqstis kiTxvisas gaxsovdeT, rom
Zilis darRveva varirebs siRrmis, simwvavis mixedviT; Sesabamisad, darRvevebis mizezic varirebs biologiur Tu fsiqologiur Zalebs Soris.
insomnia
rodesac adamianebi ukmayofiloni arian
TavianTi Zilis odenobiT an xarisxiT, isini
insomniisgan itanjebian. saTanadod daZinebaSi
qronikuli warumatebloba xasiaTdeba swrafad
Zili da sizmari
201
narkolefsia
narkolefsia Zilis darRvevaa, romelic dRis
ganmavlobaSi perioduli ZiliT xasiaTdeba
(Aldrich, 1992). is xSirad katapleqsiasTan4 kombinaciaSi iCens Tavs, ris Sedegadac adamiani
moulodnelad Zirs ecema. narkoleptikebi TiTqmis daZinebisTanave gadadian REM ZilSi. REM
ZilSi aseTi swrafi gadasvla maT ganacdevinebs
da cnobierad aRaqmevinebs sizmris naTel, mkafio
xatebs, zogjer ki _ SemaSinebel halucinaciebs.
narkolefsia 2000-dan mxolod erT adamianTan
gvxvdeba. vinaidan narkolefsia gavrcelebulia
ojaxebSi, mecnierebi askvnian, rom daavadebas
genetikuri safuZveli aqvs (Mignot, 1998). surT
ra uecrad Zilad mivardnis gamo uxerxulobisaTvis Tavis arideba, narkolefsia xSirad
uaryofiT socialur da fsiqologiur gavlenas
4
202
Zilis apnoe
Zilis apnoe aris zeda sasunTq gzebTan
dakavSirebuli Zilis darRveva, rodesac adamiani
Zilis dros wyvets sunTqvas. rodesac es xdeba,
sisxlSi mcirdeba Jangbadis raodenoba da
gamomuSavdeba damxmare (sasignalo) hormonebi,
rac, Tavis mxriv, aiZulebs adamians, rom
gaiRviZos da ganaaxlos sunTqva. miuxedavad
imisa, rom umravlesobasTan iSviaTad gvxvdeba
apnoes aseTi Ramis epizodebi, Zilis apnoeTi
daavadebul zogierT adamianTan asamde aseTi
cikli meordeba yoveli Ramis ganmavlobaSi.
apnoes epizodi zogjer aSinebs mZinare adamians,
Tumca, xSirad es epizodi imdenad xanmoklea,
rom igi ver akavSirebs moWarbebul Zilianobas
am epizodebTan (Orr, 1997). magaliTisaTvis ganvixiloT cnobili fsiqologis SemTxveva, romelsac gamouvleneli Zilis apnoes Sedegad ar
SeeZlo RviZilis mdgomareobaSi yofiliyo leqciebisa da mecnieruli Sexvedrebis dros. rodesac mas meuRlem acnoba Ramis darRveuli
qcevis Sesaxeb, man mimarTa Zilis darRvevebis
klinikas, sadac warmatebiT imkurnala da gadairCina kariera (Zimbardo, personal communication, 1991).
sxva analogiur SemTxvevebSi adamianebi kargaven
samuSaos, megobrebs da zogjer meuRleebsac
ki, radganac maTi qceva dRis ganmavlobaSi Zalze
darRveulia Ramis periodis darRvevis gamo.
Zilis dros apnoe xSiria naadrevad dabadebul/dRenaklul axalSobilebSic, romlebic
xandaxan sunTqvis ganaxlebisaTvis fizikur
stimulirebas saWiroeben. srulad Camoyalibebuli sasunTqi sistemis arqonis gamo aseT
insomnia (Insomnia) - normalurad daZinebis qronikuli uunaroba; simptomebSi Sedis sirTuleebi daZinebisas, xSiri gaRviZeba, gaRviZebis
Semdeg CaZinebis unaris arqona, diliT adre
gaRviZeba.
narkolefsia (Narcolepsy) - Zilis darRveva, romelic xasiaTdeba dRis ganmavlobaSi daZinebis
dauZleveli moTxovnilebiT.
Zilis apnoe (Sleep apnea) - zeda sasunTq gzebTan
dakavSirebuli Zilis darRveva, rac aiZulebs
adamians, rom Zilis dros sunTqva Sewyvitos.
dRis Zilianoba
aSS-is Zilis darRvevebis centrebSi mosul
pacientTa umravlesoba dRis ganmavlobaSi
moWarbebul Zilianobas uCivis. aSS-Si 1154
mozrdilidan 43% miuTiTebs, rom yovelTviurad
ramdenime dRe, an ufro xangrZlivi periodi,
imdenad eZinebaT, rom irRveva maTi Cveuli dRis
aqtivobebi; 20% miuTiTebs, rom dRis Zilianoba
ramdenime dRis an yovelkvireulad negatiuri
movlenaa maTi dRis saqmianobebisaTvis (National
Sleep Foundation, 2000). moWarbebuli Zilianoba
iwvevs sifrTxilis dakargvas, reaqciis drois
gazrdas da motoruli da kognituri amocanebis
Sesrulebis xarisxis gauaresebas. adreul kvlevebSi moWarbebuli Zilianobis mqone pacientTa
TiTqmis naxevari aRniSnavda, rom xvdebodnen
avtosagzao SemTxvevebSi, xolo naxevarze mets
samuSaoze hqonda ubeduri SemTxveva, zog
SemTxvevaSi seriozulic ki (Roth et al., 1989).
Zilis deprivaciis darRvevis Sesaxeb dokumenturi filmis Sleep Alert-is momzadebisas fsiqologi jeims maasi aRniSnavda, rom arseboben
adamianebi, romlebic zombebis msgavsad dadian~
(Maas, 1998). man ikvlia pilotebi, romlebic
aRniSnavdnen, rom muSaobis periodSi Tvlemdnen
xanmokle periodebiT. maasis mixedviT, damamTavrebeli klasebis moswavleTa 30%-mde erTxel
mainc iZinebs gakveTilze. garkveuli xarisxis
Zilianoba mosalodnelia, rodesac individebis
cxovrebis stili an samuSaos Taviseburebani
xels uSlis sakmaris Ramis Zils. Tumca, moWarbebul Zilianobas xSirad fiziologiuri safuZveli aqvs da aseT pacientebs samedicino daxmareba esaWiroebaT (White & Mitler, 1997).
warmetyvelebis, fizikosebisa da fsiqoanalitikosebis interesis sferos warmoadgenda, dResdReobiT mecnieruli kvlevebis erT-erTi mniSvnelovani mimarTulebaa. sizmris kvlevaTa
umravlesoba Zilis laboratoriebSi daiwyo,
sadac eqsperimentatorebs SeeZloT Tvali
edevnebinaT da CaeweraT mZinare adamianis REM
da NREM Zilis periodebi. miuxedavad imisa,
rom individebi ufro met sizmrebs yvebodnen,
Tu REM periodSi aRviZebdnen maT, gaRviZebulTa
80%-Si NREM Zilis drosac aqvs adgili
sizmrebs. amas mowmobs am periodSi gaRviZebulTa
54% (Foulkes, 1962). NREM mdgomareobasTan
dakavSirebuli sizmrebi naklebad xasiaTdeba
emociuri CarTulobis mqone SinaarsebiT. maTSi
Warbobs sensoruli xatebiT naklebad datvirTuli dRis azrebi. Tumca, NREM Zilis sizmrebis raodenoba izrdeba Zilis darRvevebis
SemTxvevaSi da janmrTel mZinare adamianTan
gviani dilis saaTebSi (Kondo et al., 1989).
imis gamo, rom sizmari aseT mniSvnelovan
adgils ikavebs adamianebis fsiqikur cxovrebaSi,
faqtobrivad, yvela kultura mivida erT kiTxvamde: aqvs Tu ara am sizmrebs raime mniSvneloba? umravles SemTxvevaSi pasuxia diax,
aqvs~. amitomac kulturaTa umravlesobaSi
arsebobs rwmena, rom ase Tu ise sizmrebs mniSvnelovani pirovnuli da kulturuli mniSvneloba aqvs. axla ganvixilavT sizmrebisaTvis
mniSvnelobis miniWebis zogierT gzas.
Zili da sizmari
203
204
sizmrebis interpretaciisadmi
aradasavluri midgoma
dasavlur kulturaSi adamianTa umravlesoba
arasodes fiqrobs seriozulad sizmrebis
Sesaxeb fsiqologiis fakultetze moxvedramde
an Terapiis dawyebamde; mraval aradasavlur
kulturaSi ki, piriqiT, sizmrebis interpretacia
kulturis ganuyofeli nawilia (Lewis, 1995; Tedlock, 1987). ganvixiloT ekvadoris arCuris tomis
indielTa yoveldRiuri cxovreba (Schlitz, 1997,
gv. 2):
sxva Cveulebrivi dReebis msgavsad,
(soflis) mamakacebi patara wreSi sxdebian...
isini wina Ramis sizmrebs uyvebian erTmaneTs. sizmrebis gaziarebis es yoveldRiuri rituali arsebiTia arCuris tomis
mcxovrebTaTvis. maT swamT, rom TiToeuli
sizmari ara mxolod sizmris mnaxvelisaTvis, aramed mTeli tomisTvis aris
mniSvnelovani. individualuri gamocdileba
koleqtivis moqmedebas emsaxureba.
aseTi dilis Sekrebebze TiToeuli individi
Tavis sizmars hyveba, danarCenebi ki TavianT
interpretacias sTavazoben im imediT, rom
miaRweven SeTanxmebas, konsensuss sizmris
mniSvnelobis gagebaSi. rwmena imis Sesaxeb, rom
individi sizmars mTeli tomisTvis~ xedavs,
ewinaaRmdegeba froidis mier SemoTavazebul
mosazrebas, rom sizmari individis aracnobierisken mimavali samefo gzaa~.
bevr kulturaSi miRebulia, rom adamianTa
garkveuli jgufi sizmrebis interpretaciis
gansakuTrebul Zalasa da unars flobs. magaliTisTvis maias indielebi SeiZleba ganvixiloT, romlebic meqsikis, gvatemalas, belazisa
da gondurasis sxvadasxva nawilebSi cxovroben.
maias kulturaSi Samanebis funqciaa sizmrebis
interpretacia. faqtobrivad, maias zogierT subjgufSi Samanebs am rolisaTvis maSin irCeven,
rodesac maT esizmrebaT RvTaeba, romelic
SamanTa mowodebas amcnobs maT. am axlad
arCeuli Samanebidan momdinareobs religiuri
ritualebis Sesaxeb instruqciebic, romlebsac
isini, Tavis mxriv, sizmris xilvebidan iReben.
miuxedavad imisa, rom Samanebi da sxva religiuri
figurebi floben sizmrebis interpretaciisTvis
saWiro codnas, Cveulebrivi, rigiTi adamianebic
Zili da sizmari
205
206
Ramis koSmarebi
Tu sizmari gvaSinebs imiT, rom umweoni
vxdebiT, an situacia Cvens kontrols aRar
eqvemdebareba, maSin Tqven Ramis koSmari dagsizmrebiaT. adamianTa umravlesobisaTvis Ramis
koSmarebi SedarebiT iSviaTia. 220 studentisgan
Semdgar SerCevaSi, romlebic iwerdnen sizmrebs,
yoveldRiurad Ramis koSmarebis saSualo
sixSire (orkviriani periodis mixedviT) iyo daaxloebiT 24 erTi wlis manZilze (Wood & Bootzin,
1990). Tumca, zogierTi adamiani gacilebiT
Sejameba
cirkaduli ritmi gulisxmobs biologiuri
saaTis muSaobas. Tavis tvinis aqtivobis
paternebi mniSvnelovnad icvleba Ramis Zilis
manZilze, rasac Tan axlavs dilasTan miaxloebul yovel axal ciklSi REM Zilis
procentuli momateba (NREM Zilis odenobis
klebis sapirispirod). adamianisTvis sakmarisi
Zilisa da REM da NREM Zilis Tanafardoba
asakisa da cxovrebis pirobebis mixedviT icvleba. Zili emsaxureba Senaxvisa da aRdgenis
funqciebs. milionobiT adamiani itanjeba Zilis
iseTi darRvevebisgan, rogorebicaa insomnia,
narkolefsia, Zilis apnoe da dRis Zilianoba.
mraval kulturaSi swamT sizmris Sinaarsis
mniSvnelovnebis. sizmrebis interpretaciis
yvelaze cnobili dasavluri Teoria zigmund
froids ekuTvnis. sizmrebis interpretacia
Zalze gavrcelebulia aradasavlur kulturebSi, sadac miRebulia, rom sizmris simboloebi
misi mnaxvelis momavlis Sesaxeb informaciis
matarebelia. zogierTi fiziologi mkvlevari
fiqrobs, rom sizmris Sinaarsi Tavis tvinis
SemTxveviTi signalebidan momdinareobs, magram
Zili da sizmari
207
cnobierebis Semcvleli
mdgomareobebi
208
dakvirvebadi sizmrebi
aris Tu ara SesaZlebeli, vacnobierebdeT,
rom sizmars vxedavT, rodesac vxedavT sizmars?
dakvirvebadi sizmrebis Teoriis momxreebi
gvaCveneben, rom cnobierebis SenarCuneba sizmris
xedvis procesSi swavlebadi da regularuli
praqtikiT gavarjiSebadi unaria, romelic
mZinare adamians sizmris mimarTulebis kontrolis saSualebas aZlevs (Gackenbach & LaBerge,
1988; LaBerge & DeGarcia, 2000).
saidan
viciT
dakvirvebadi sizmrebis eqsperimentuli
realoba
stefan labergma da misma kolegebma
ganaviTares meTodologia, romelic dakvirvebadi sizmrebis realobis gadamowmebis saSualebas iZleva. demonstracia
hipnozi
sazogadoebaSi garcelebulia azri, rom
hipnotiziori mZlavr Zalas flobs mis nebayoflobiT Tu uneblie monawileebze. ramdenad
marTebulia es mosazreba hipnozis Sesaxeb? ra
aris hipnozi, ra mniSvnelovani niSnebiT
xasiaTdeba da rogoria misi sasargeblo/
validuri fsiqologiuri gamoyeneba? termini
hipnozi hipnos-idan, berZnul miTologiaSi
Zilis RmerTis saxelidan, momdinareobs. Tumca,
hipnozi (Hypnosis) - cnobierebis Secvlili mdgomareoba, romelic xasiaTdeba Rrma modunebiT
(relaqsaciiT), STagonebisadmi mimReblobiT da
aRqmis, mexsierebis, motivaciisa da TviTkontrolis cvlilebebiT.
hipnoturi stimulacia da
hipnobiluroba
hipnozi hipnoturi stimulaciiT (hypnotic induction) iwyeba. es aris mosamzadebel aqtivobaTa
erToblioba, romelsac minimumamde dahyavs
garegani gamRizianeblebi da monawileebs mxo-
209
210
suraTi
6.5
hipnobiluroba SedarebiT stabiluri maxasiaTebelia. mozrdilebSi es maCvenebeli, faqtobrivad, ucvleli rCeba 10 wlis ganmavlobaSi
sxvadasxva dros Catarebuli gazomvebis dros
(Morgan et al., 1974). kolejSi hipnobilurobis testirebaSi monawile 50 cdis pirs (qalebi da
kacebi) 25 wlis Semdeg Cautarda ganmeorebiTi
testireba da miRebuli Sedegebi mniSvnelovnad
korelirebda (koeficientiT 0.71) adrindel
monacemebTan (Piccione et al., 1989). bavSvebi ufro
STagonebadni arian, vidre mozrdilebi; hipnoturi STagonebadoba maqsimums aRwevs mozardobis periodSi da Semdeg mcirdeba. arsebobs
garkveuli monacemebi hipnobilurobis genetikuri determinantebis Sesaxeb. kerZod, identuri
tyupebis maCveneblebi ufro uaxlovdeba erTmaneTs, vidre araidenturi tyupebis (Morgan et al.,
1970). miuxedavad imisa, rom hipnobiluroba SedarebiT stabiluria, is ar korelirebs arc erT
iseT pirovnul maxasiaTebelTan, rogoricaa mimndobloba an konformuloba (Fromm & Shor, 1979;
Kirch & Lynn, 1995). metic, hipnobiluroba moiazrebs
hipnotur mdgomareobaSi mTlianad CarTvis
unikalur kognitur unars.
hipnozis efeqtebi
hipnobilurobis gazomvis proceduris
aRwerisas saubari gvqonda hipnozis zogierT
standartul efeqtze: hipnoturi zemoqmedebis
qveS individebi reagireben motoruli SesaZleb-
saidan
viciT
hipnozi metia, vidre simulacia
eqsperimentSi studentTa ori jgufi
monawileobda. erTi jgufi realurad iqna
hipnotizirebuli. meore jgufs hipnozis
simulirebis instruqcia misces: pirveli
eqsperimentatoris instruqciis Tanaxmad,
maT unda moetyuebinaT meore eqsperimentatori da daerwmunebinaT igi, rom marTlac hipnotozirebulni iyvnen. amis
Semdeg orive jgufs waredgina tonebis
seriebi da moeTxova am tonebis simaRlis
Sefaseba. eqsperimentis mniSvenlovani
nawili iyo moTxovnis instruqcia, romelSic cdis pirebs eubnebodnen, Tu ra unda
ganecadaT (Reed et al., 1996, p.143).
isini, visac erTjerze metad waredgina
toni, midrekilni iyvnen hipnotur mdgomareobaSi darCenisken, rac mniSvnelovnad
amcirebs maT mier gagonili bgeris intensivobas. Tqven, albaT, am bolo cdaze isev
hipnotur mdgomareobaSi dabrundebiT da
amitom Zalze mcire bgeras gaigonebT.
savaraudoa, rom is saerTodac ver gaigonoT.
Tu hipnozis yvela efeqts eqsperimentatoris moTxovnebis Sesabamisad individis moqmedebis survils mivawerT, unda
movelodeT, rom hipnotizirebuli da simulianti monawileebi msgavsad unda asrulebdnen moTxovnebs, realurad ki ase ar
xdeba. namdvilad hipnotizirebuli individebi gamocdilebaTa farTo speqtrs aRweren: isini TavianT realur gamocdilebasTan miaxloebul gancdebs ufro hyvebian,
vidre imas, risi gagonebac surs maTi azriT
eqsperimentators ( Reed et al., 1996).
211
saidan
viciT
212
moxaliseebs Camouyalibes kunTebis autaneli tkivili. individebis mier tkivilis amtanoba eqsperimentTa sam seriaSi
izomeboda: (1) Zalze mamotivirebeli
instruqciebiT; (2) hipnoturi analgeziis
gamowveviT da (3) placebo kafsulis
gadaylapviT, romelic cdis pirebs eZleodaT, rogorc tkivilis momxsneli. (1) da
(2) seriebs Soris gansxvaveba hipnozis im
efeqtis Sefasebis saSualebas iZleoda,
romelic cdis piris mier instruqciaTa
kargad Sesrulebis survilisgan damoukideblad miiRweoda. (2) da (3) seriebs Soris
gansxvaveba imis demonstrirebis saSualebas
iZleoda, rom hipnozi placebo efeqtze
metia. eqsperimentatorma, romelic atarebda
testirebas, ar icoda, Tu romel cdis
pirebs hqondaT miRebuli placebo kafsula
da arasworad egona, rom yvela hipnoturi
analgeziis qveS iyo. aRmoCnda, rom 24 cdis
piridan naxevari cdis pirebisa Zalzed
hipnobilurebi iyvnen, danarCen naxevars
ki dabali maCvenebeli hqonda hipnobilurobis skalaze.placebo abebi mniSvnelovanwilad amcirebda tkivils yvela monawilesTan, motivaciuri instruqciebis xarisxisagan damoukideblad. amasTan, hipnozis molodini tkivilis Sesamcireblad, aseve,
yvela monawilesTan iZleoda mniSvnelovan
efeqts placebo molodinis efeqti. Tumca,
Zalze hipnobilur monawileebSi tkivilis
amtanoba hipnoturi analgeziis gamowvevis
periodSi gacilebiT meti iyo, vidre naklebad hipnobilurebTan da vidre sxva
nebismier danarCen mdgomareobaSi _ hipnozi
ar iyo mxolod placebo (McGlashan et al.,
1978).
meditacia
aRmosavluri mravali religia da tradiciuli fsiqologiuri mimdinareoba muSaobs
cnobierebis gamocalkevebaze yoveldRiuri,
aqtualuri safiqralebisgan. isini cdiloben
mentalur da spiritualur me~-ze Sinagani
fokusirebis miRwevas. meditacia warmoadgens
cnobierebis Secvlis formas, romelic mowodebulia Rrma simSvidis mdgomareobis miRwevis
saSualebiT sakuTari Tavis Sesaxeb codnisa da
subieqturi keTildReobis, kargad yofnis
gaRrmavebisTvis. meditaciis dros pirovneba
SeiZleba fokusirdebodes da iwesrigebdes
sunTqvas, iRebdes garkveul pozebs (iogas pozebi), minimumamde dahyavdes garegani stimulacia,
axdendes specifikuri mentaluri xatebis generirebas an aTavisuflebdes gonebas yovelgvari
azrisagan.
garkveulwilad sakamaTod rCeba meditaciis
gazomvadi efeqtebi. kritikosTa TvalsazrisiT,
TiTqmis ar arsebobs fsiqologiuri sxvaoba
meditacia (Meditation) - cnobierebis Secvlis forma, romelic mowodebulia TviTcnobierebis Semcirebis saSualebiT sakuTari Tavis Sesaxeb
codnisa da TviTSegrZnebis gaumjobesebisaTvis.
halucinaciebi
halucinacia (Hallucinations) - mcdari aRqma, romelic Cndeba obieqturi gamRizianeblis ararsebobis pirobebSi.
suraTi
6.6
normalur TvaldaxuWul~ modunebul mdgomareobasa da meditaciis konkretul procedurebs Soris (Holmes, 1984). Tumca, meditaciis
damcvelebi amtkiceben, rom meditaciis realuri
fiziologia SeiZleba daxasiaTdes, rogorc
mSvidi sifxizle anu minimaluri sxeulebrivi
aRgznebis, magram maqsimaluri cnobierebis
mdgomareoba (Dillbeck & Orme-Johnson, 1987; Morrell,
1986). amrigad, meditacia, sul mcire, Seamcirebs
SfoTvas, gansakuTrebiT maTTan, visac stresul
garemoSi uwevs funqcionireba (Anderson et al.,
1999; Shapiro et al., 1998). Tumca, meditaciuri praqtikis mizani gacilebiT metia, vidre Tavis
droebiTi daRweva daZabulobisgan. meditaciis
praqtikosebis Tanaxmad, rodesac aseT praqtikas
regularuli xasiaTi aqvs, meditaciis zogierT
formas xelewifeba cnobierebis gaZliereba,
gaciskrovnebis miRwevaSi daxmarebis gaweva imiT,
rom individs saSualeba misces nacnobi sagnebis
axleburad danaxvisa da aZlevs aRqmisa da
azrovnebis ganTavisuflebis SesaZleblobas
avtomaturi, kargad daswavlili paternebis
213
214
religiuri eqstazi
meditacia, locva, marxva da spiritualuri
komunikacia religiuri gamocdilebis gaZlierebas, intensifikacias emsaxureba. uiliam
jemsisaTvis (1902) religiuri gamocdileba warmoadgens unikalur fsiqologiur gamocdilebas,
romelic xasiaTdeba movlenebis erTaderTobisa
da dakavSirebulobis, gamocdilebis realurobisa da mkafioobis gancdiT, agreTve komunikaciis unaris arqoniT, sxva sityvebiT rom
vTqvaT, mTliani gamocdilebis xasiaTiT. mravali adamianisaTvis religiuri gamocdileba
namdvilad ar warmoadgens maTi Cveulebrivi
cnobierebis nawils.
TiTqmis ar moiZebneba apalaCias wminda
aCrdilis (Holy Ghost) tomis xalxis religiur
gamocdilebaze ufro Zlieri religiuri gamocdileba. maTi rwmenebi da qcevebi cnobierebis
unikalur formas qmnis, romelic maT gansakuTrebuli qcevebis ganxorcielebis saSualebas
aZlevs. RvTismsaxurebisas maT Sxamiani gvelebi
da cecxli uWiravT xelSi, svamen striqninis
sawamlavs. am qcevebisTvis mosamzadeblad usmenen
grZel qadagebebs da monawileoben xmamaRal,
yuradRebis mimzidvel
simRerebsa, velur
trialsa da cekvebSi:
enTuziazmi SeiZleba Zaladobis zRvars
miuaxlovdes... wevrebi Wylopineben da ir-
cnobierebis Semcvleli
nivTierebebi
adamianebi antikuri xanidan iyenebdnen
sxvadasxva nivTierebebs realobis aRqmis
Sesacvlelad. arsebobs arqeologiuri monacemebi, rom aSS-is samxreT-dasavleTsa da meqsikaSi 10 000 wlis manZilze uwyvetad iyenebdnen
Rrma Zilis marcvlebs~ (sophora seed) anu
meskalis5 marcvals. antikuri actekebi ludSi
azavebdnen meskalis marcvlebs. antikuri xanidan
moyolebuli, CrdiloeT da samxreT amerikis
mcxovreblebis ritualebis nawils Seadgenda
Teonanaqtalis, fsilocibis sokos gadaylapva,
romelic RmerTebis sxeulis~ saxeliTac aris
cnobili. am sokos mcire dozebi naTel
halucinaciebs iwvevs.
dasavlur kulturebSi narkotikebi garTobasTan, dasvenebasTan ufro asocirdeba, vidre
jgufur sakralur ritualebTan. adamianebi mTel
msoflioSi iReben narkotikebs, raTa modundnen,
gaumklavdnen stresebs, Tavi aaridon arsebuli
realobis usiamovnebebs, komfortulad igrZnon
5
erTgvari narkotiki.
damokidebuleba da miCveva
fsiqoaqtiuri nivTierebebi qimiuri naerTebia,
romelic cnobieri aRqmis droebiTi SecvliT
zegavlenas axdens mentalur procesebsa da
215
216
saidan
viciT
nivTierebebis borotad gamoyenebis
Sedegebi
mozardebis mier narkotikebis moxmarebis rvawliani kvleva 1976 wels daiwyo.
gamokvlevaSi monawileobda damamTavrebeli klasis 1634 moswavle los anjelesidan. sruli yovelwliuri monacemebi
Seikriba 739 monawileze. maT Soris 10%ze naklebi regularulad an qronikulad
moixmarda narkotikebs, 10%-ze naklebs ki
saerTod ar hqonda narkotikebTan aranairi
Sexeba. miRebuli Sedegebis dayofa oTx
jgufad gaxda SesaZlebeli (Newcomb &
Bentler, 1988; Stacy et al., 1991):
narkotikis yoveldRiuri moxmareba
uaryofiTad moqmedebda pirovnul da socialur adaptaciaze, arRvevda urTierTobebs, amcirebda swavlis potencials,
zrdida kriminals Zaladobis gareSe da
xels uwyobda dezorganizebul azrovnebas.
217
cxrili
6.1
fsiqologiuri
fiziologiuri
tkivilgamayuCebeli
3-6
maRali
maRali
kvlevis procesSi
3-6
maRali
maRali
kodeini
tkivilgamayuCebeli,
xvelis aRmkveTi
3-6
zomieri
zomieri
ara
8-12
ara
ar aris cnobili
ar aris cnobili
maRali
PCP (penciklidini)
veterinaruli
anesTetiki
varirebs
meskalini (peioti)
ara
8-12
ara
ar aris cnobili
fsilocibini
ara
4-6
ar aris cnobili
ar aris cnobili
kanafi (marixuana)
qimioTerapiis
Tanmxlebi gulisrevis
aRmkveTi
2-4
msubuqad zomieri
ar aris cnobili
sedatiuri, Zilis
wamali, anesTetiki,
antikonvulsanti
1-16
zomierad maRali
zomierad maRali
4-8
msubuqad zomieri
msubuqad zomieri
antiseptiki
1-5
zomieri
zomieri
2-4
maRali
maRali
kokaini
ara
1-2
maRali
maRali
nikotini
nikotinis saReWi
rezini mowevisTvis
Tavis dasanebeblad
varirebs
msubuqad maRali
zomierad maRali
wonis kontroli,
stimulanti mwvave
respiratoruli
sirTuleebisas,
analgetiki
4-5
ar aris cnobili
zomieri
depresantebi
barbituratebi
(magaliTad,
seqonali)
benzodiazepini
(magaliTad, valiumi)
alkoholi
damokidebuleba
heroini
haluciogeni
LSD
218
efeqtis
xangrZlivoba
(saaTebSi)
stimulatorebi
amfetamini
kofeini
romelic tvinSi bunebrivad arsebuli nivTierebebis msgavsi qimiuri TvisebebiT xasiaTdeba. rodesac nervuli receptorebi xelovnulad
stimulirdeba cnobierebis Semcvleli nivTierebebiT, tvini kargavs faqiz balanss.
depresantebSi Sedis barbituratebi da,
gansakuTrebiT AaRsaniSnavia, alkoholi. am
nivTierebebs axasiaTebT gonebrivi da fizikuri
aqtivobis daTrgunva (Seneleba) centralur
nervul sistemaSi nervuli impulsebis gadacemis
219
220
Sejameba
nebismieri kulturis warmomadgenlebi eZieben
cnobierebis Secvlis saSualebebs. dakvirvebadi
sizmrebis mqone adamianebi acnobiereben, rom
sZinavT da SeuZliaT sizmris dasasrulis kontrolireba. adamianebi erTmaneTisgan gansxvavdebian imiT, Tu ramdenad eqvemdebarebian hipnozis zemoqmedebas. mkvlevrebi adareben nam-
sakvanZo
sakiTxebi
cnobiereba gonebis Sinaarsebis gacnobierebas,
maT Sesaxeb codnas warmoadgens;
arsebobs cnobierebis
sami done: (1) samyaros
bazisuri cnobiereba, (2)
gaazreba imisa, Tu ras
vacnobierebT da (3)
TviTcnobiereba;
RviZili periodis cnobierebis Sinaarsi gansxvavdeba aracnobieri
procesebisgan, winarecnobieri mexsierebisgan,
yuradRebis miRma darCenili informaciisgan,
cnobierebis
funqciebi
cnobiereba gvexmareba gadarCenaSi da gvaZlevs realobis pirovnuli da
kulturuli konstruqtebis Seqmnis SesaZleblobas;
mkvlevrebi swavloben
cnobier da aracnobier
Zili da sizmari
cirkaduli ritmi asaxavs
biologiuri saaTis moqmedebas;
Ramis Zilis ganmavlobaSi
icvleba Tavis tvinis aqtivobis paternebi. REM
Zili xasiaTdeba Tvalebis swrafi moZraobiT da
Tanxvdeba mkafio sizmrebis periods. mTliani Zilis daaxloebiT 1/4 REM
Zilia 4-5 calkeuli periodis ganmavlobaSi;
sakvanZo sakiTxebi
cnobierebis Sinaarsi
221
221
222
222
ZiriTadi sakiTxebi
aracnobieri
gamocdilebis SerCevis
meTodi
dakvirvebadi sizmrebi
dRis Zilianoba
Tvalebis swrafi
moZraobiT Zili (REM)
Tvalebis swrafi
moZraobis gareSe Zili
(NREM)
TviTcnobiereba
insomnia
meditacia
midrekileba
narkolefsia
sizmris muSaoba
tolerantoba
faruli Sinaarsi
fsiqoaqtiuri nivTierebebi
fsiqologiuri
damokidebuleba
SeTanxmebuli validizacia
cirkaduli ritmi
cnobiereba
winarecnobieri mexsiereba
Zili apnoe
xiluli Sinaarsi
xmamaRla fiqris oqmi
halucinaciebi
hipnobiluroba
hipnozi
7
daswavlis unaris kvleva
ra aris daswavla
biheviorizmi da
bihevioraluri
analizi
klasikuri ganpirobebuloba
pavlovis saocari
dakvirvebebi
ganpirobebulobis
procesi
SeZena
klasikuri ganpirobebulobis gamoyeneba
operantuli
ganpirobebuloba:
swavleba Sedegebis Sesaxeb
efeqtis kanoni
qcevis eqsperimentuli analizi
pirobiTi ganmtkiceba
ganmamtkicebelTa
Tvisebebi
ganmamtkicebelTa
cxrilebi
qcevis formireba
(Seipingi)
fsiqologia Cvens
cxovrebaSi: afuWebs Tu
ara bavSvs dausjeloba
biologia da daswavla
instinqturi swrafva
gemos aversiiT
daswavla
kogniciis gavlena daswavlaze
cxovelTa kognicia
dakvirvebiT daswavla
sakvanZo sakiTxebi
ZiriTadi cnebebi
223
224
ra aris daswavla
daswavla aris procesi, romlis Sedegadac
viRebT SedarebiT stabilur, mudmiv cvlilebas
qcevaSi an qcevis potencialSi da romelic damyarebulia gamocdilebaze. Tumca, am gansazRvrebaSi
gamoiyofa sami kritikuli nawili.
225
niSnavia, rom stabiluri cvlileba araa yovelTvis mudmivi cvlileba. magaliTad, SeiZleba
gavxdeT badros sakmaod kargi mtyorcneli mocemuli droisaTvis, magram Tuki Tavs davanebebT
am sports, gansazRvruli drois Semdeg SevniSnavT, rom ise kargad veRar vflobT mas, Tumca,
xelaxla swavlis SemTxvevaSi igrZnoba is siadvile, romliTac daswavla xdeba, TiTqos codnis
raRac nawili Senaxulia warsuli gamocdilebis
Sedegad. am konteqstSi cvlileba SeiZleba
mudmivi iyos.
226
biheviorizmi da bihevioraluri
analizi
Tanamedrove fsiqologiaSi daswavlis Teoriebis didi nawili saTaves jon uotsonis
(John Watson, 1878 -1958) Sromebidan iRebs. uotsonma
daaarsa fsiqologiuri skola, romelic cnodaswavla (Learning) - gamocdilebaze damyarebuli
procesi, romlis drosac SedarebiT mudmivad
icvleba qceva an qceviTi potenciali.
daswavla-gamovlenis gansxvaveba (Learning-Performance distinction) - gansxvaveba imisa, Tu ra iyo
daswavlili da ra gamomJRavnda qcevaSi.
bihevioraluri analizi (Behavioral Analysis) - fsiqologiis ganxra, romelic yuradRebas daswavlisa da qcevis garemo determinantebze amaxvilebs.
Sejameba
daswavla aris procesi, romelic SedarebiT
mdgradi qcevis an qceviTi potencialis cvlilebidan momdinareobs da gamocdilebas emyareba.
qceviTi analizi amodis uotsonisa da skineris
Teoriebidan da yuradRebas amaxvilebs daswavlisa
da qcevis garemo determinantebze.
klasikuri ganpirobebuloba
warmoidgineT, rom kinoSi xarT da saSinelebaTa films uyurebT. filmis gmiri daxurul
kars uaxlovdeba, musika iZabeba, Tqven ki giCndebaT survili, iyviroT ar Sexvide!~ amasobaSi
aRmoaCenT, rom guliscema aCqarebuli gaqvT, SeiZleba gaiofloT kidec, magram ratom? raRacnairad Tqvenma sxeulma iswavla fiziologiuri
reaqciis warmoSoba (guliscema), rodesac erTi
garemo movlena dakavSirebulia meoresTan (daZabuli musika saSiS vizualur efeqtTan). am
tipis daswavla cnobilia, rogorc klasikuri
ganpirobebuloba, daswavlis ZiriTadi forma,
romelSic erTi stimuli an movlena gvamcnobs,
winaswarmetyvelebs sxva stimulis an movlenis
gamovlenas. organizmi swavlobs axal asociacias
or stimuls Soris pirvelsa, romelic adre
ar iwvevda reaqcias, da meores Soris, romelmac
klasikuri ganpirobebuloba
227
228
klasikuri ganpirobebulobis pirvel radikalur kvlevas Tamamad SeiZleba ewodos fsiqologiis yvelaze cnobili saswauli. rus fiziologs,
ivan pavlovs (1849-1936) miznad ar dausaxavs
klasikuri ganpirobebulobis, an sxva fiziologuri fenomenis kvleva. klasikur ganpirobebulobas igi SemTxveviT, saWmlis momnelebeli
sistemis kvlevisas waawyda, risTvisac 1904 wels
nobelis premia miiRo.
pavlovs gamiznuli hqonda, gamoekvlia gadamuSavebis procesi ZaRlebSi, maT jirkvlebsa da
saWmlis momnelebel organoebSi milebis CadgmiT
(ix. sur. 7.1). igi am teqnikiT gamoyofili sekretis
raodenobas gansazRvras da gaanalizebas SeZlebda. sekreciis gamosawvevad pavlovis asistenti ZaRls pirSi damuSavebul xorcs udebda.
es procedura meordeboda gansazRruli raodenobiT, ris Semdegac pavlovma aRmoaCina, rom
ZaRls nerwyvi gamoeyofoda manam, sanam mis pirSi
xorci moxvdeboda, ubralod saWmlis danaxvaze
da asistentis danaxvazec ki. metic, ZaRlma
nerwyvis gamoyofa ukve misi nabijebis xmazec
suraTi
7.1
pavlovis eqsperimenti
Tavis eqsperimentSi pavlovma gamoiyena sxvadasxva
neitraluri stimuli: xmebi, zari, Suqi da metronomi.
eqsperimentatori iyenebda erT-erTs am stimulTagan
da sakvebs, nerwyvs agrovebdnen specialuri milis
saSualebiT.
ganpirobebulobis procesi
rogor viRebT ganupirobebeli da ganpirobebuli stimulebis damTxveviT klasikuri
ganpirobebulobis efeqts? ramdenad myifea
daswavla? ramdenad myaria asociaciebi? am TavSi
vupasuxebT im kiTxvebs, romlebic ibadeba cxovelTa saxeobebze Catarebuli sxvadasxva kvlevis
Sedegad.
refleqsi (Reflex) _ specifikuri stimuliT gamowveuli dauswavleli pasuxi, romelsac biologiuri mniSvneloba aqvs organizmisaTvis.
ganupirobebeli stimuli (Unconditioned stimulus)
_ klasikur ganpirobebulobaSi stimuli, romelic iwvevs ganupirobebel reaqcias, pasuxs.
ganupirobebeli reaqcia (Unconditioned response)
_ klasikur ganpirobebulobaSi ganupirobebeli
stimulis mier gamowveuli reaqcia winaswari
varjiSis an daswavlis gareSe.
ganpirobebuli stimuli (Conditioned stimulus) _
klasikur ganpirobebulobaSi aqamde neitraluri
stimuli, romelic iwvevs ganpirobebul reaqcias.
ganpirobebuli reaqcia (Conditioned response) _
klasikur ganpirobebulobaSi reaqcia, romelic
aRmocendeba aqamde neitraluri stimulis safuZvelze. es xdeba imis Sedegad, rom neitraluri stimuli Sewyvilebulia ganupirobebel
stimulTan.
SeZena (Acquisition) _ klasikuri ganpirobebulobis eqsperimentis stadia, romlis drosac
ganpirobebuli reaqcia pirvelad aris gamowveuli ganpirobebuli stimuliT.
klasikuri ganpirobebuloba
sikurad ganpirobebul qcevaze. klasikuri ganpirobebuloba, agreTve, pavloviseul ganpirobebulobad iwodeba, radgan ganpirobebulobis
fenomeni swored mis aRmoCenad iTvleba.
pavlovis mniSvnelovanma kvleviTma gamocdilebam mas saSualeba misca, martivi strategiuli gegma aerCia, raTa ZaRlebSi nerwyvis
gamoyofa ganepirobebina. eqsperimentebSi ZaRli
sagangebo mowyobilobaSi iyo moTavsebuli, sadac
regularuli intervalebiT iRebda stimuls
zaris saxiT, ris Semdegac mas garkveuli
raodenobis sakvebi eZleoda. aRsaniSnavia, rom
ZaRlisaTvis aranairi kavSiri ar arsebobda zarsa
da sakvebs Soris. erTaderTi reaqcia zaris
pirvel gagebaze saorientacio refleqsi iyo
ZaRlma yurebi dacqvita da Tavi miatriala xmis
wyaros dasadgenad. Tumca, zarisa da sakvebis
miwodebis ganmeorebiTma dawyvilebam gamoiwvia
saorientacio refleqsis Sewyveta da nerwyvis
gamoyofa.
fenomeni, rasac pavlovi Tavis adrindel
kvlevebSi akvirdeboda, SemTxveviTi ar iyo. is
SeiZleba kontrolirebuli pirobebiT yofiliyo
gamowveuli. imis dasamtkiceblad, rom es zogadi
efeqti iyo, pavlovma zaris garda gamoiyena
mravalnairi stimuli, rogoricaa: naTura, eJvani,
metronomi.
klasikuri ganpirobebulobis birTvad refleqsebi unda CaiTvalos. refleqsi aris
dauswavleli pasuxi, reaqcia, magaliTad, nerwyvis
gamoyofa, Tvalebis xamxami da misTanani. yvela
refleqsi bunebrivadaa gamowveuli specifikuri
stimuliT, romelic biologiurad aqtualuria
organizmisaTvis. nebismier stimuls, romelic
bunebrivad iwvevs refleqsur qcevas, ganupirobebeli stimuli ewodeba, radgan swavla araa
stimulis kontrolisaTvis aucilebeli piroba.
qceva, romelic gamowveulia ganupirobebeli
stimuliT, ganupirobebeli qcevaa.
tipuri, klasikuri ganpirobebulobis eqsperimentSi (sur. 7.2) neitraluri stimuli, magaliTad,
sinaTle, zari da a.S., romelsac, Cveulebriv,
aranairi mniSvneloba ara aqvs refleqsuri
qcevisaTvis, meordeba wyvilSi ganupirobebel
stimulTan ise, rom ganupirobebeli stimuli
mohyveba neitralur stimuls. neitralur stimuls, magaliTad, zars, dawyvilebuls ganupirobebel stimulTan, ewodeba ganpirobebuli
stimuli (CS), radgan misi Zala, gamoiwvios qceva,
229
suraTi
7.2
230
SeZena da Caqroba
ganupirobebeli da ganpirobebuli stimulebi,
saerTod, ramdenjermeE unda dawyvildes, vidre
ganpirobebuli stimuli ganpirobebul reaqcias
ar gamoiwvevs (sur. 7.3, nawili 1). ganupirobebeli
da ganpirobebuli stimulebis sistematuri
dawyvilebiT, ganpirobebuli reaqcia aRmocendeba mzardi sixSiriT da amitom SegviZlia
vTqvaT, rom organizmma SeiZina ganpirobebuli
reaqcia.
klasikur ganpirobebulobaSi, iseve, rogorc
kargi anekdotis moyolis dros, dro Zalian
mniSvnelovania. ganpirobebuli da ganupirobebeli stimulebi droSi ukiduresad axlos
suraTi
7.3
suraTi
7.4
ganpirobebuli da ganupirobebeli
stimulebis oTxi variacia droSi
mkvlevrebi daakvirdnen oTx SesaZlo droiT
ganawilebas ganpirobebul da ganupirobebel
stimulebs Soris. ganpirobebuloba yvelaze
efeqturia Seferxebul ganpirobebulobaSi
ganpirobebul da ganupirobebel stimulebs
Soris mcire intervaliT.
klasikuri ganpirobebuloba
231
suraTi
7.5
232
Caqroba (Extinction) _ ganpirobebulobaSi, ganupirobebeli stimulis an ganmamtkiceblis ararsebobis Sedegad ganpirobebuli asociaciis
Sesusteba.
spontanuri aRdgena (Spontaneous recovery) _ Camqrali ganpirobebuli reaqciis xelaxali gamovlena garkveuli periodis Semdeg.
stimulis generalizeba (Stimulus generalization) _
ganpirobebuli stimulis avtomaturi gavrcoba
yvela im msgavs stimulze, romelic ar yofila
Sewyvilebuli ganupirobebel stimulTan.
SeZena
stimulis diskriminacia
klasikuri ganpirobebuloba
233
pirobiTi ganmtkiceba
klasikur ganpirobebulobaSi dominanti 1960
wlamde pavlovis Teoria iyo. 1960 wels robert
reskorlam (Robert Rescorla 1966) Caatara erTob
mravlismTqmeli eqsperimenti, romelSic ZaRli
gamoiyena, rogorc cdis subieqti. reskorlas
eqsperimentSi zari (ganpirobebuli stimuli)
emTxveoda Soks (ganupirobebeli stimuli), rac,
Tu pavlovi sworad msjelobda, sakmarisi
iqneboda klasikuri ganpirobebulobis aRmocenebisaTvis.
suraTi
7.6
saidan
viciT
klasikuri ganpirobebulobis
mniSvneloba
234
informatiuloba
reskorlas kvlevam aCvena, rom pirobiTi
ganmtkiceba gadamwyvet rols TamaSobs klasikur
ganpirobebulobaSi. leon kaminma (Leon Kamin,
1969) aCvena, rom ganpirobebuli stimuli (CS)
SeiZleba informatiuli iyos (ix. sur. 7.9).
suraTi
7.7
saidan
viciT
suraTi
7.8
klasikuri ganpirobebuloba
235
suraTi
7.9
kaminis procedura
dablokvis efeqtisaTvis
236
klasikuri ganpirobebulobis
gamoyeneba
klasikuri ganpirobebulobis codna gvexmareba, gavigoT yoveldRiuri qceva. magaliTad,
ra roli aqvs mas emociebsa da upiratesobaTa
miniWebaSi, sxvadasxva nivTierebebTan damokidebulebaSi; dabolos, rogor SeiZleba klasikuri
saidan
viciT
SeWamdiT Tu ara gaurkvevel sakvebs, romelsac ubralod ZaRlis sasqeso organos forma
aqvs?
dalevdiT Tu ara wylisa da Saqris xsnars,
Tuki Saqari Cayares im yuTidan romelsac SecdomiT ewera Sxami~?
dalevdiT Tu ara vaSlis wvens, romelSic
sterilizebuli tarakani tivtivebs?
Tu yovel situaciaze upasuxebT araviTar
SemTxvevaSi~, es imas niSnavs, rom klasikurma
ganpirobebulobam Tavisi roli iTamaSa. klasikurad ganpirobebuli reaqcia: _ es sazizRrobaa~ an saxifaToa~, Sedegia aqamde miRebuli
codnisa Tu gamocdilebisa. vinaidan klasikurad
ganpirobebuli reaqcia araa cnobierad gaCenili
azris Sedegi, Zalian Znelia is cnobieri mizezSedegobriobiT CavaqroT.
klasikuri ganpirobebuloba
237
238
saidan
viciT
narkotikul nivTierebebze
damokidebulebis ganpirobebulobis
aspeqtebi
erT-erT kvlevaSi sigelma da misma
kolegebma gamoiwvies virTxebSi heroinis
ineqciis molodini erT SemTxvevaSi (ganpirobebuli stimuli 1) da deqstrozis
(tkbili Saqari) meoreSi (ganpirobebuli
stimuli 2) (Siegel et al., 1982). wvrTnis pirvel
klasikuri ganpirobebuloba
239
saidan
viciT
klasikuri ganpirobebuloba da
imunologiuri funqcia
robert aderma da nikolas kohenma (Robert Ader and Nicholas Cohen, 1981) virTxebs aswavles saxarinis (ganpirobebuli stimuli)
asocireba ciklofosfamidTan (ganupirobebeli stimuli), wamalTan, romelic
asustebs imunur sistemas. sakontrolo
jgufi iRebda mxolod saxarins. mogvianebiT, roca virTxebis orive jgufs misces
saxarini, im virTxebSi, romlebSic saxarini ciklofosfamidis asociacias iwvevda, warmoiSva metad naklebi antisxeulebi
ucxo ujredebis mimarT, vidre sakontrolo
jgufis virTxebSi. amgvarad, daswavlili
asociacia sakmarisi aRmoCnda imisaTvis,
rom Seemcirebina imuniteti da virTxebi
ufro mowyvladi gaexada sxvadasxva daavadebebis mimarT. daswavlis efeqti imdenad Zlieri iyo, rom zogierTi virTxa
mokvda mxolod saxarinis xsnaris dalevis
Semdeg.
240
saidan
viciT
imunuri reaqciis ganpirobebuli
gaumjobeseba
mecnierebis jgufma Seqmna ganpirobebulobis situacia, romelSic saxarinis gemo
dawyvilda lisozimTan, nivTierebasTan,
romelic iwvevs reaqcias virTxis imunur
sistemaSi. am paradigmaSi saxarini asrulebda ganpirobebuli stimulis rols,
xolo lisozimi ganupirobebeli stimulisas. dawyvileba mxolod erTxel moxda.
miuxedavad amisa, rodesac virTxebis erT
jgufs saxariniT gazavebuli wamali misces, magram lisozimis gareSe, maT organizmebs hqondaT iseTive Zlieri imunuri
reaqcia, rogoric meore jgufs, romelsac
mxolod lisizimi miewoda (Alvarez-Borda
et al., 1995).
Sejameba
mas Semdeg, rac pavlovma SemTxveviT aRmoaCina
klasikuri ganpirobebulobis ZiriTadi principebi, mTeli Tavisi darCenili kariera im
specifikur cvladebs dauTmo, romlebic
ganpirobebulobaze axdenen gavlenas. klasikur
ganpirobebulobaSi ganupirobebeli stimuli
iwvevs refleqsur qcevas, romelsac ganupirobebeli pasuxi, reaqcia ewodeba (unconditioned response). manamde neitraluri, ganpirobebuli
stimulis ganupirobebel stimulTan Sewyvilebis Semdeg, ganpirobebuli stimuli iwvevs
ganpirobebul reaqcias. drois faqtors didi
mniSvneloba aqvs ganpirobebuli reaqciis SeZenisaTvis. stimulis generalizacias maSin aqvs
adgili, rodesac ganpirobebuli stimulis
msgavsi gamRizianebeli ganpirobebul reaqcias
iwvevs. cxovelebis gawvrTna SesaZlebelia ise,
rom maT gadalaxon generalizacia da SeZlon
Sesatyvisi da Seusatyvisi ganpirobebuli stimulis garCeva, gansxvaveba. klasikurad ganpirobebuli reaqciebis SeZena damokidebulia ganpirobebul da ganupirobebel stimulebs Soris
kontingentursa da informatiul damokidebulebaze. cxovrebiseuli magaliTebi klasikuri
ganpirobebulobisa gvxvdeba emociebis, narkotikul nivTierebebisadmi mimReblobisa da
fsiqoneiroimunologiis sferoebSi.
241
suraTi
7.10
efeqtis kanoni
242
7.11
operantuli kabina
sagangebo aparatSi Rilakze daWera iwvevs sakvebis
mowodebas virTxisTvis.
pirobiTi ganmtkiceba
pirobiTi ganmtkiceba aris myari kavSiri
reaqciasa da garemos im cvlilebas Soris,
romelsac es reaqcia iwvevs.
magaliTad, warmovidginoT eqsperimenti,
romelSic mtredis mier firfitis kenkvas
(reaqcia) mohyveba marcvlebis miwodeba (Sesabamisi cvlileba garemoSi). es myari kavSiri
anu pirobiTi ganmtkiceba, Cveulebriv, iwvevs
kenkvis intensivobis gazrdas. imisaTvis, rom
gavzardoT mxolod kenkvis qcevis sixSire,
marcvlebi unda mivawodoT mxolod kenkvis
Semdeg. miwodeba unda moxdes mkacrad kenkvis
gansazRvruli periodis Semdeg da ara Tavis
mitrialebisa da daxris qcevebis Semdeg.
skineris Sromaze dayrdnobiT, Tanamedrove
bihevioraluri analizi cdilobs, qceva axsnas
suraTi
243
244
diskriminaciuli stimuli da
ganzogadeba
nakleb savaraudoa, qcevis albaTobis Secvla
yovelTvis gvindodes an gvWirdebodes. SeiZleba
qcevis albaTobis Secvla dagvWirdes konkretul
konteqstSi. magaliTad, xSirad gvinda gavzardoT
imis albaToba, rom bavSvi wynarad ijdeba
saklaso oTaxSi gakveTilis ganmavlobaSi.
konkretuli asociaciebiT, dasjis an ganmtki-
245
suraTi
7.12
246
cxrili
7.1
Sedegi
diskriminaciuli
stimuli
247
248
swrafi da xanmokle;
unda gamoiyenoT imwamsve,
rogorc ki reaqcias aqvs
adgili;
intensivoba unda iyos limitirebuli;
ganmamtkicebelTa Tvisebebi
ganmamtkiceblebi operantuli ganpirobebulobis energiis brokerebad SeiZleba CaiTvalos
isini cvlian an inarCuneben qcevas. ganmamtkiceblebs bevri saintereso da kompleqsuri
Tviseba aqvT. isini SeiZleba daswavlil iqnen
gamocdilebis Sedegad da ar iyvnen biologiurad ganpirobebuli da, SesaZloa, mogvevlinon
aqtivobebad da ara raime sagnebad. zog SemTxvevaSi, Cveuli Zlieri ganmamtkicebeli, SesaZloa, ar aRmoCndes sakmarisi imisaTvis, raTa
dominanturi qceva Seicvalos (aseT SemTxvevaSi
limitirebuli unda
iyos im situaciis
Sesatyvisad, sadac
reaqcias aqvs adgili;
Sedgebodes dasjisagan
da ara _ fizikuri
tkivilisagan.
ufrTxildiT: sakmaod xSirad, mizezi, ris gamoc bevri
mSobeli dasjas iyenebs, aris
is, rom dauyovnebliv wydeba
bavSvis arasasurveli qceva.
mSobeli aRwevs ra Tavis
xanmokle mizans, imavdroulad, bavSvis myiseuli reaqcia ganamtkicebs mSoblis
damsjelobiT qcevas (Grant &
Evans, 1994), magram Sedegi
aseTia _ ,,xanmokle sargebeli,
xangrZlivi tkivili~. mSoblebma moTmineba unda gamoiCinon da Tavi Seikavon xanmokle ganmtkicebisagan sakuTari
Svilebis Soreuli interesebis gamo.
pirobiTi ganmamtkiceblebi
roca am qveyanas moevlineT, auracxeli pirveladi ganmamtkicebeli dagxvdaT, magaliTad,
wyali da saWmeli, romelTa ganmamtkicebluri
Taviseburebani bunebiT iyo gansazRvruli.
droTa ganmavlobaSi bunebrivi stimuli asocirda pirvelad ganmamtkicebelTan da axla, rogorc pirobiTi ganmamtkicebeli, ise gvevlineba
operantuli reaqciebis dros. faqtobrivad,
adamianis qcevis umetes wilze gavlenas xSirad
249
250
saidan
viciT
pirobiTi ganmamtkicebeli
SimpanzeebisTvis
Simpanzeebs aswavles problemis gadawyveta qiSmiSis, rogorc pirobiTi ganmamtkiceblis gamoyenebiT. Semdeg qiSmiSi
JetonebiT Caanacvles. rogorc ki Jetonebi
gamoCnda, maimunebma moTminebiT daiwyes
muSaoba sakuTari ,,fulis~ mosapoveblad.
maT mogvianebiT SeeZloT, gadaecvalaT
Jetonebi qiSmiSze (Cowles; 1937).
saidan
viciT
bavSvebi imuSaveben imisaTvis, rom
iTamaSon
Caatares kvleva, romlis drosac klasSi
gamoyofili iyo droiTi intervalebi, roca bavSvebi mSvidad uyurebdnen dafas da
zogjer esmodaT zaris xma. zaris xmas
mohyveboda instruqcia: gaiqeciT da iyvireT~.Mmoswavleebi dauyovnebliv wamoxtebodnen da darbodnen klasSi, yvirodnen
da erTobodnen. ramdenime wuTSi Semdegi
signali afrTxilebda maT, rom dabrunebuliyvnen TavianT adgilebze. mogvianebiT
bavSvebs aZlevdnen Jetonebs dabali
sixSiris qcevis maTematikis mecadineobisTvis. bavSvebs Jetonebi saSualebas
aZlevda, CarTuliyvnen SedarebiT maRali
aqtivobis qcevaSi, rogoricaa saTamaSoebiT TamaSi. am tipis proceduriT kontroli SesaniSnavad ganxorcielda ramodenime dReSi (homme et al,1963).
sxva tipis saklaso programa, sadac maswavleblebis mier xSirad gamoiyeneboda dasja, cema
da yvirili, Cavarda.
ganmamtkicebelTa cxrilebi
ra xdeba maSin, roca Tqven ar gindaT, rom
Tqvens Sinaur cxovels ganumtkicoT raime
konkretuli qceva? axalgazrda skiners mouwia
Tavis laboratoriaSi erTi kviriT yofna ise,
rom ar hqonda sakmarisi kvebiTi ganmamtkicebeli
Tavisi mSromeli virTxebisaTvis. is ekonomias
akeTebda da virTxebs saWmlis natexebs raRac
intervaliT aZlevda. miuxedavad imisa, Tu
ramdenjer daaWerdnen isini TaTs Rilaks, met
sakvebs veRar iRebdnen. aRmoCnda, rom virTxebi
ufro metad reagirebdnen am parcialur ganmamtkicebelTa formaze, vidre mudmivmoqmed ganmtkicebaze. rogor fiqrobT, ra mouvidaT cxovelebs, roca isini qcevis Caqrobis safrTxis
winaSe aRmoCndnen da meti saWmeli aRar iyo?
is virTxebi, romelTa qcevac ufro iSviaTad
ganmtkicdeboda, gacilebiT intensiurad aWerdnen GTaTs Rilaks, vidre isini, romlebsac
ganmamtkicebeli yovel jerze eZleodaT.
skineri, raRac, Zalian mniSvnelovans miuaxlovda.
am parcialuri ganmamtkiceblis efeqturobam
migviyvana kvlevamde ganmamtkicebelTa gansxvavebuli intensivobiT miwodebis Sesaxeb (ix.
sur. 7.13). Tqven TviTon gangicdiaT ganmamtkiceblis gansxvavebuli efeqtis roli sakuTar
cxovrebaSi. roca Tqven xels swevT klasSi,
maswavlebeli xan giZaxebT da xan _ ara. realur
cxovrebaSi an laboratoriaSi ganmamtkicebeli
SeiZleba miwodebul iqnes rogorc proporciuli ganmamtkiceblis forma ramdenime
konkretuli reaqciis Semdeg; an ganmamtkicebeli
intervalebiT roca ganmtkiceba drois raRac
mocemul situaciaSi premakis principad gvevlineba, romelic david premakma (David Premak)
1965 wels aRmoaCina. premakis mixedviT, ufro
metad albaTuri aqtivoba (qceva, romelsac Cveul
garemoSi gamovlenis meti albaToba aqvs),
SesaZloa, gamoviyenoT naklebad albaTuri
qcevis ganmamtkiceblad. Tavis sawyis kvlevaSi
premakma aRmoaCina, rom wyliT deprivirebulma
virTxebma savarjiSo borblis datrialebis
mizniT sirbili iswavles maSin, roca am aqtivobas wylis daleva mohyveboda da, piriqiT,
savarjiSoTi deprivirebuli virTxebi zrdidnen
wylis smis qcevas. premakis mixedviT, ganmamtkiceblad organizmisTvis mniSvnelovani nebismieri qceva an aqtivoba SeiZleba mogvevlinos.
premakis principi xSirad gamoiyeneba gansakuTrebiT bavSvTa instituciebis iseTi qcevis
sixSiris gasazrdelad, rogoricaa mSvidad jdoma da vinmes saubris mosmena. qvemoT aRwerilia
erTi klasikuri SemTxveva.
251
ganmamtkicebelTa cxrilebi (
252
7.13
fiqsirebuli ganmamtkicebeli
ganmamtkicebelTa cxrilebi
verbaluri proporcia
saidan
viciT
qcevis formireba autist bavSvTan
pacienti 3 wlis biWi iyo, romelsac
dausves autizmis diagnozi. mas hqonda
normaluri socialuri da verbaluri
253
254
Sejameba
Torndaikisa da skineris mier aRmoCenili
operantuli ganpirobebulobis meTodika marTavs
organizmis qcevis Sedegebs ise, rom imoqmedos
Zireul qcevaze. dadebiTi da uaryofiTi ganmtkiceba zrdis qcevis gamovlenis albaTobas.
ganmasxvavebel stimulze muSaoba amcirebs
generalizacias samizne qcevis miRma. ganpirobebuli ganmamtkicebeli gacilebiT did gavlenas
axdens adamianis qcevaze, vidre pirveladi ganmamtkicebeli. premakis principi gvamcnobs, rom
metad albaTi aqtivoba SeiZleba iqnes gamoyenebuli naklebad albaTi aqtivobis gansamtkiceblad. ganmamtkicebelTa sxvadasxva cxrilebi
reaqciaTa gansxvavebul paternebs gansazRvraven.
Seipingi moiTxovs, rom samizne qcevasTan
warmatebulad miaxloeba diferencialurad
iqnes ganmtkicebuli.
biologia da daswavla
is Sexeduleba, rom daswavlis ZiriTadi
principebi adamianebTan da cxovelebTan msgavsia,
pirvelad ingliselma filosofosma david iumma
(David Hume) 1748 wels wamoayena. man Tqva, rom
nebismieri Teoria, romliTac Cven gagebis
operaciebs vxsniT adamianSi, raRac damatebiT
mniSvnelobas SeiZens, Tu vnaxavT, rom igive
fenomeni msgavsad aixsneba yvela danarCen
cxovelTanac~ (Hume, 1748/1951, gv.104).
am Tvalsazrisis mimzidveli simartive
kamaTis sagani gaxda, rodesac 1960-ian wlebSi
fsiqologebma aRmoaCines sxvadasxva kanonzomierebebi da SezRudvebi ganpirobebulobis
ganzogadebasTan dakavSirebiT (Bailey & Bailey, 1993;
Garcia, 1993; Todd & Morris, 1992-1993). mesame Tavidan
Tqven ukve icnobT im ideas, rom cxovelebis
ganviTareba iyo reaqcia gadarCenis saWiroebaze.
bevri sxvaoba saxeobebs Soris swored adaptaciiT SeiZleba aixsnas. zustad aseTive evoluciuri perspeqtiviT vudgebiT daswavlis
unars (Leger, 1992). daswavlis biologiuri iZu-
instinqturi swrafva
cxadia, ginaxavT cxovelebi, romlebic
aTasgvar ileTebs akeTeben. cirkSi da teleekranze. zogierTi cxoveli beisbols, pingpongs TamaSobs, zogi manqanas atarebs. wlebis
manZilze keler brelandi da marion brelandi
iyenebdnen operantuli ganpirobebulobis teqnikebs, rom gamoewvrTnaT aTasobiT sxvadasxva
saxeobis cxoveli. brelandebs sjerodaT, rom
zogadi principebi, romlebic laboratoriuli
kvlevebidan gamomdinareobda, realuradac
imuSavebda da nebismieri reaqcia an jildo
niSnavda cxovelis kontrols laboratoriis
gareT.
Tumca, wvrTnis raRac etapze zogierTi
cxoveli cudad moqcevas~ iwyebda. magaliTad,
enoti iwvrTneboda, rom aeRo moneta, Caegdo
yulabaSi da amiT gamoemuSavebina sakvebi, magram
enoti maSinve ar iRebda monetas da ori monetis
aRebis Semdeg ganpirobebuloba saerTod
wydeboda, anu enoti saerTod aRar iRebda
monetebs. samagierod, is xeliT xexavda yvela
monetas erTad, tenida yulabaSi da Semdeg iqidan
iRebda. aris Tu ara es ucnauri? enotebs xSirad
axasiaTebT xexvisa da recxvis qceva, rodesac
maT sayvarel sakvebs moipoveben niJarebidan.
amis msgavsad, rodesac Rorebs wvrTnidnen, raTa
gamomuSavebuli monetebi did yulabaSi CaeyaraT,
isini Zirs yridnen am monetebs, jer dingiT
ynosavdnen da mere haerSi agdebdnen. isev
ismis kiTxva, unda CaiTvalos Tu ara cxovelis
es qceva ucnaurad an sakvirvelad? Rorebi
zustad ase iqcevian saWmlis mopovebisas, radgan
qcevis es repertuari maT memkvidreobiT aqvT
miRebuli.
aseTma gamocdilebam daarwmuna brelandebi,
rom, miuxedavad imisa, rom raRac etapamde
cxovelebma daiswavles operantuli reaqciebi,
biologia da daswavla
255
256
saidan
viciT
stimulisa da Sedegebis Tanxvdena
suraTi
7.14
Tandayolili unarebi
garsias da kolingis kvlevebma (1966) aCvena, rom
virTxebs aqvT Tandayolili unari, gansazRvruli
stimuli daakavSiron gansazRvrul SedegTan.
virTxebi eridebodnen saxarins, roca is avadmyofobas moaswavebda da ara Soks da piriqiT _
ferad wyalsac eridebodnen, radgan Soks moaswavebda da ar eridebodnen, rodesac mas avadmyofoba mohyveboda.
saidan
viciT
mkerdis simsivnis mqone pacientebSi
gemos arideba
22 qalisagan Semdgarma jgufma, romelsac dasmuli hqonda mkerdis kibos diagnozi, gviambo sakuTari kvebiTi prioritetebis Sesaxeb qimioTerapiis rva kursis
ganmavlobaSi, romelTa Sorisac Sualedi
sami kvira iyo. qalebma CamoTvales yvelaferi, rasac Wamdnen 24 saaTis manZilze
biologia da daswavla
257
258
imis garkveviT, rom aversia SeiZleba klasikurad iyos ganpirobebuli, mkvlevrebs SeuZliaT,
SeimuSavon amis Sesamcirebeli saSualebebi (Berstein, 1991). magaliTad, kiboTi daavadebul bavSvebs
sakvebi qimioTerapiamde miawodes. amasTan, miwodebul kanfetebs an nayins sruliad specifikuri
surneli hqonda anu aversia swored am surnelis
mimarT yalibdeboda. amgvarad, bavSvebs SeeZloT,
kvlavac eWamaT sayvareli surnelis mqone kanfeti
an nayini. mkvlevrebma aRmoaCines sxva aspeqtebic
pacientebSi, rac klasikuradaa ganpirobebuli.
bevr pacients gulisreva ewyeboda qimioTerapiis
seansis dawyebamde. is garemo da ganwyoba, romelSic isini mkurnalobdnen, ganpirobebul stimulad iqca (Tomoyasu et al., 1996). amgvari efeqtebis
safuZvlebis gaanalizeba mkvlevrebs mkurnalobis
meTodikis SemuSavebis saSualebas aZlevs. kidev
erTxel _ ganpirobebulobaSi amgvari gavlenis
efeqtebis safuZvlebis codna mkvlevrebs saSualebas aZlevs, SeimuSaon amave efeqtebis sawinaaRmdego mkurnaloba.
axla cxadi xdeba, ratom unda iyvnen Tanamedrove qceviTi analitikosebi yuradRebiT reaqciis
im tipebis mimarT, romlebic ama Tu im saxeobisaTvis ufro Sesaferisebi arian dasaswavlad
(Todd and Morris 1992). Tu Tqven gindaT moxuc ZaRls
aswavloT xrikebi, mainc ver SecvliT mis
genetikurad ganpirobebul qceviT potencials.
Cveni disciplina ar aris srulyofili, ramdenadac jer ar SevxebivarT daswavlis iseT formebs,
romlebic umaRles kognitur procesebs moiTxoven. axla swored aseTi saxis daswavlas SevexoT.
Sejameba
instinqturi swrafvis fenomeni gulisxmobs,
rom organizmebi limitirebulni arian im
TvalsazrisiT, UTu ras daiswavlian saxeobidan
gamomdinare instinqtTa gamo. gemos aversia
imdenad Zlieria zogierT cxovelTan, rom is
permanentulad daiswavleba ganpirobebuli
stimulisa da ganupirobebeli stimulis erTjeradi SewyvilebiTac ki. qimioTerapiaze myof
adamianTa umetesoba ganicdis ganpirobebul
gemos aversias. mkvlevrebi cdiloben, gamoigonon
klasikur ganpirobebulobaze dayrdnobili meTodebi, raTa Tavidan aicilon, an gaauqmon es
aversiebi.
kogniciis gavlena
daswavlaze
rogorc aRiniSna, qcevis Zalian didi speqtri
SeiZleba aixsnas, rogorc daswavlis martivi
procesis Sedegi. Cndeba kiTxva: arseboben Tu
ara daswavlis iseTi tipebi, romlebsac ufro
kompleqsuri kognituri unarebi sWirdebaT?
kognicia aris nebismieri fsiqikuri aqtivoba,
romelic CarTulia codnis gadamuSavebisa da
warmoCenis iseT procesebSi, rogorebicaa:
azrovneba, mexsiereba, aRqma da metyveleba. amitom
axla ganvixilavT daswavlis iseT formebs,
romlebic ar SeiZleba aixsnas mxolod klasikuri an operantuli ganpirobebulobiT. aqedan
gamomdinare, iTvleba, rom qceva, nawilobriv,
kognituri procesebis Sedegia.
suraTi
kognituri rukebi
edvard tolmeni (Edward Tolman, 1886-1959) iyo
pirveli, vinc daiwyo kognituri procesebis
kvleva cxovelebSi sxvadasxva eqsperimentuli
situaciebis gamogonebiT, romlebSic meqanikuri,
erTi-erTze asociaciebi ver axsnida cxovelis
qcevas. daakvirdiT 7.15 suraTs. tolmenma da
misma studentebma aCvenes, rom, rodesac labirinTSi blokirebulia Tavdapirveli biliki,
virTxebi iq adreuli gamocdilebiT airCeven
umokles gzas gamosvlisaTvis, miuxedavad imisa,
rom aranairi ganmtkiceba ar miuRiaT (Tolman &
Honzik, 1930). Tumca, virTxebi iqceodnen ise,
TiTqos isini emorCilebodnen gansazRvrl
cxovelTa kognicia
7.15
259
nituri rukis gasagebad yuradReba unda mivaqcioT im funqciebs, romlebsac isini emsaxurebian:
cxovelebi sivrcobriv mexsierebas iyeneben
sakuTari garemos Tvisebebis amosacnobad;
maTTvis mniSvnelovani samizne obieqtebis misagnebad;
garemoSi sakuTari rutinis dasagegmad.
Tqven SegiZliaT dainaxoT kognituri rukebis sxvadasxva funqcia frinvelTa sxvadasxva
saxeobebSi. es frinvelebi inaxaven saWmels farTo arealze, magram unari aqvT, zustad miagnon
saWmels saWiroebis SemTxvevaSi.
260
konceptualuri qceva
kognituri rukebi, nawilobriv, exmareba cxovelebs garemoSi orientaciaSi, magram sxva ra
kognituri procesebi unda hqondeT cxovelebs
da raSi unda iyenebdnen maT?
saidan
viciT
mtredebi gadawyvetilebebs
kategorizaciis struqturis mixedviT
iReben
edvard vasermanma da misma kolegebma
(1992) warmoudgines mtredebs adamianebis,
yvavilebis, manqanebis da skamebis fotoebi.
yoveli mtredisTvis oTxi cneba dayofili
iyo or ufro did kategoriad (sur. 7.16).
magaliTad, erTi mtredi miiRebda sakvebs,
Tuki niskarts daartyamda narinjisfer
Rilaks adamianis an manqanis Cvenebis
Semdeg da wiTel Rilaks _ yvavilis an
skamis Cvenebis Semdeg. mtredebma iswavles
dakvirvebiT daswavla
imisaTvis, rom daswavlis axal formas
gavecnoT, albaT, kargi iqneba SevexoT sakiTxs
adamianebis da virTxebis mier axali sakvebis
SerCevasTan dakavSirebiT. virTxebi gacilebiT
frTxilebi arian am sakiTxTan mimarTebaSi,
vidre adamianebi, ZiriTadad im mizezis gamo,
rom akliaT mniSvnelovani informacia sxva
suraTi
(Observational lerning)
7.16
261
adamianis mier dakvirvebiT daswavlis klasikur magaliTebs adgili hqonda albert banduras laboratoriaSi. mas Semdeg, rac bavSvebma
uyures mozrdili modelis mier Tojinis cemas
da Cqmetas, mogvianebiT maT igive qceva gamoamJRavnes. amasTan, sxva bavSvebma, romelTac ar
unaxavT es qceva, msgavsi agresia ar gamoavlines
(Bandura et al., 1963). kvlevebma aCvena, rom bavSvebi
agresiuli qcevis imitacias maSinac ki axdendnen,
roca multiplikaciur filmSi qcevas akvirdebodnen.
amgvarad, Cven prosocialur (daxmarebis) da
antisocialur (dazianebis) qcevas modelebze
dakvirvebis Sedegad vswavlobT. amasTan, Cven
garSemo sakmaod bevri modeli arsebobs. sain-
262
saidan
viciT
mediaZaladoba cxovrebiseuli agresiis
mimarT tolerantobas ayalibebs
meoTxe da mexuTe kursis 42 studentidan
TiToeuli Seiyvanes eqsperimentul oTaxSi, sadac unda eyurebinaT an Zaladobis
scenebiani filmi karates Svili~, an
araagresiuli sportuli sanaxaoba 1984
wlis zafxulis olimpiadidan. am kasetebis yurebis Semdeg studentebi daajeres,
rom axla isini naxavdnen namdvil ambebs,
rac Cumad gadaRebuli iyo videoze da
maxlobel oTaxSi paralelurad xdeboda.
sinamdvileSi es iyo videoCanaweri, romelSic ori bavSvi (6 wlis) jer TamaSobs
oTaxSi, xolo Semdeg nel-nela xdeba
erTmaneTis mimarT agresiuli. studentebs
instruqciaSi neba darTes, moeZebnaT eqsperimentatori, Tuki SeSfoTdebodnen imiT,
rasac videoze uyurebdnen. studentebma,
romlebsac karates Svili~ hqondaT
nanaxi, orjer ufro metxans uyures Canawers, vidre maT, vinc olimpiur TamaSebs
uyura. amgvarad, mkvlevrebma daaskvnes, rom
Zaladobis scenebis yurebam gamoiwvia meti
tolerantoba namdvili agresiis mimarT
(Molitor & Hirsch, 1994).
Tqven SeiZleba ifiqroT, rom esaa laboratoriuli kvlevis mcire efeqti, magram warmoidgineT mTeli im Zaladobis gavlena, risi yurebis
saSualebac bavSvebs televiziiT aqvT. gaiTvaliswineT, rom bavSvebma SeiZleba, agreTve, iswav-
Sejameba
mkvlevrebma daswavlis kognituri formebi
aRmoaCines, romlebic klasikuri da operantuli
ganpirobebulobiT ar aixsneba. kognituri rukebi
cxovelebs moqmedebisa da gadarCenis saSualebas
aZleven rTul garemoSi. mtredebs SeuZliaT,
daiswavlon konceptualur gansxvavebebze dayrdnobiT gansxvavebis gakeTeba, rac perceptualur ganmansxvaveblebze ar aris damokidebuli. qceviTi daswavlis Sedegebidan
gamomdinare, adamianebi da cxovelebi swavloben
axal qcevebs cxovrebiseul sibrZneze~ dayrdnobiT. adamianebi prosocialur da antisocialur qcevebs modelirebiT daiswavlian.
263
sakvanZo
sakiTxebi
daswavla
daswavla iwvevs SedarebiT mudmiv cvlilebas
qcvaSi an gamocdilebze
damyarebul qceviT potenciaSi.
bihevioristebs sjeraT,
rom qcevaTa umetesoba
SesaZloa axsnil iqnes
daswavlis martivi procedurebiT.
maT aseve sjeraT, rom nebismieri cocxali organizmisTvis daswavlis
erTnairi principebia gamosadegi.
264
264
biologia da daswavla
kvlevebis mixedviT daswavla SesaZloa konstruirebul iqnes saxeobis specifikurobidan gamomdinare.
instiqtebma SeiZleba zogjer
gadasZalos Sedegiganmtkicebis procesi.
gemos aversiiT daswavlis
mixedviT, zogierTi saxeoba
genetikurad mzadaa asociaciis zogierTi formebisTvis.
kogniciis gavlena
daswavlaze
daswavlis zogierTi forma
ufro rTul, kompleqsur
procesebs asaxavs, vidre
klasikuri an operantuli
ganpirobebulobaa.
cxovelebi kognitur rukebs
SeimuSaveben da Semdeg maT
rTul garemoSi funqcionirebisTvis iyeneben.
konceptualuri qceva saSualebas aZlevs cxovelebs,
generalizeba moaxdinon garemos struqturis Sesaxeb.
qcevebi xan waxalisdeba da
xan isjeba. adamianebs da
cxovelebs dakvirvebiT
swavla SeuZliaT.
ganpirobebuloba
daswavla
klasikuri
ganpirobebuloba
refleqsi
ganupirobebeli stimuli
ganupirobebeli reaqcia
ganpirobebuli stimuli
ganpirobebuli reaqcia
SeZena
Caqroba
dadebiTi damsjeli
uaryofiTi damsjeli
diskriminaciuli stimuli
pirveladi
ganmamtkicebeli
pirobiTi ganmamtkicebeli
fiqsirebuli intervalis
cxrili
cvalebadi intervalis
cxrili
daswavlis biologiuri
iZuleba
instinqturi swrafva
sakvanZo sakiTxebi
ZiriTadi sakiTxebi
spontanuri aRdgena
stimulis generalizeba
stimulis diskriminacia
blokireba
efeqtis kanoni
operantuli
ganpirobebuloba
operantuli qceva
pirobiTi ganmtkiceba
ganmamtkicebeli
dadebiTi ganmtkiceba
uaryofiTi ganmtkiceba
operantulobis Caqroba
damsjeli
265
mexsiereba
ra aris mexsiereba
sierebas mexsierebis
tipebi mexsierebis
procesebi
sensoruli mexsiereba
xatiseburi mexsiereba
eqo-mexsiereba
xanmokle mexsiereba da muSa
mexsiereba
xanmokle mexsierebis
moculobis SezRuduloba muSa mexsiereba
xangrZlivi mexsiereba
kodireba da Senaxva
konteqsti da kodireba
mogonebis mimniSnebeli
kodirebis da aRdgenis
procesi arastruqturuli informaciis
daxsomebis gaumjobeseba
metamexsiereba
fsiqologia Cvens cxovrebaSi: rogor SeioZleba
mexsierebis gamokvlevebi
dagexmaroT gamocdebisTvis
mzadebaSi
xangrZlivi mexsierebis
struqturebi
mexsierebis struqturebi
mexsierebis struqturebis gamoyeneba
mogoneba, rogorc
rekonstruqciuli procesi
fsiqologiaXXI saukuneSi:
adamianis da kompiuteris
mexsiereba
mexsierebis biologiuri
aspeqtebi
engramis ZiebaSi
tvinis suraTi (skanireba)
sakvanZo sakiTxebi
266
ZiriTadi cnebebi
ra aris mexsiereba?
267
Tavi 8 / mexsiereba
ra aris mexsiereba
268
magaliTad, gaviwydebaT manqanis gasaRebi, mniSvnelovani TariRi, pasuxi gamomcdelis SekiTxvaze, romelic namdvilad iswavleT da icodiT. ra Tqma unda, es SemTxvevebi Zalian usiamovnod ganicdeba, magram, isic unda gaacnobieroT, rom adamianis tvini saSualod informaciis 100 trilion bits itevs. mexsierebidan garkveuli informaciis amosatanad ki, jer am uzarmazari moculobis gadaxedva unda moxdes. amitomac, ar unda gagikvirdeT, rom zogjer pasuxis
saWiroebisamebr swrafi amotana ver xerxdeba.
Cveni mizania, am TavSi agixsnaT, Tu rogor
ixsomebT amdens da ratom iviwyebT zogjer
imas, rac icodiT. visaubrebT yoveldRiur cxovrebaSi daxsomebasa da daviwyebaze. gaecnobiT
fsiqologiis monacemebs mexsierebis sxvadasxava
formebis arsebobis da muSaobis Sesaxeb. vimedovnebT, rom mexsierebis Sesaxeb mravalricxovani faqtiuri masalis gacnobis Semdeg Tqven
mexsiereba (Memory) _ informaciis kodirebis,
Senaxvisa da aRdgenis fsiqikuri unari.
suraTi
8.1
saidan
viciT
ebinghausis daviwyebis mrudi
Tu ebinghauss Tavidan 12 ganmeoreba
sWirdeboda mwkrivis dasaswavlad, xolo
9 ganmeoreba _ mravali dRis Semdeg xelmeored dasaswavlad, ekonomiis koeficienti 25% iqneboda (12-9=3 anu 25%). am proceduris gamoyenebiT igi zomavda gansxvavebul droiT SualedSi mexsierebaSi Senaxuli informaciis raodenobas. mrudi, romelic man miiRo, gamosaxulia 8.1 suraTze.
rogorc xedavT, masalis swraf daviwyebas
adgili aqvs daswavlis Semdeg pirvel
dReebSi, xolo Semdeg daviwyebis tempi
TandaTan klebulobs. ebinghausis mrudi
tipuria uSualo mexsierebaze Catarebuli
yvela eqsperimentuli monacemisTvis.
mexsierebis tipebi
rodesac mexsierebis Sesaxeb iwyebT fiqrs,
pirveli, rac mogdiT TavSi, aris is situaciebi,
romelSic Tqven iyenebT Tqvens mexsierebas _
igonebT Tqvens sayvarel films, meore msoflio
omis dawyebis TariRs da a.S. faqtobrivad,
ra aris mexsiereba?
269
suraTi
8.2
ra Secdomaa daSvebuli
am suraTze?
Tu baWia uceb gadmoxteba magididan da Tqven gaifiqrebT _
`ra unda baWias samzareuloSi?~
amis mizezi Tqveni mexsierebis
procesebis mier samzareulos
situaciis aracnobieri gadamuSavebaa, romelic baWias samzareulosTvis zedmet elementad
miiCnevs.
Tavi 8 / mexsiereba
implicituri da eqsplicituri
mexsiereba
270
deklaraciuli da proceduruli
mexsiereba
SegiZliaT stvena? aba, midiT, daustvineT;
Tu stvena ar SegiZliaT, maSin TiTebi daatkacuneT. mexsierebis romeli formaa pasuxismgebeli am moqmedebebze? Tqven SeiZleba gaxsovT
kidec, rogor swavlobdiT am moqmedebebs, magram
axla amas yovelgvari Zalisxmevis gareSe akeTebT. zemoT moyvanili eqsplicituri da implicituri mexsierebis Sesaxeb magaliTebi
faqtebisa da movlenebis daxsomebas exeba,
romelsac deklaraciuli mexsiereba ewodeba,
magram, rogorc vxedavT, gvaqvs mexsiereba imisac,
Tu rogor unda vimoqmedoT, an gavakeToT raime,
rac proceduruli mexsierebis kompetenciaa.
ramdenadac am Tavis didi nawili faqtebis da
movlenebis daxsomebas da mogonebas exeba,
saWiroa imis ganxilvac, Tu rogor viZenT raimes
gakeTebis, an raRac moqmedebis Sesrulebis unars.
proceduruli mexsiereba mimarTulia im
gzebis daxsomebaze, romelic raime moqmedebis
Sesrulebas, an raimes gakeTebas ganapirobebs.
is safuZvlad udevs perceptuli, kognituri da
motoruli Cvevebis SeZenas. proceduruli
mexsierebis Teoriebi yvelaze xSirad daswavlis
ra aris mexsiereba?
271
mexsierebis procesebi
Tavi 8 / mexsiereba
272
suraTi
8.3
Sejameba
mexsierebas ganvsazRvravT, rogorc informaciis gadamuSavebis process. fsiqologebi
Seiswavlian mexsierebis sistemaSi informaciis
Sesvlasa da gamosvlas. ebinghausi iyo mexsierebis pirveli mkvlevari, romelmac Seqmna
kvlevis meTodologia da aRmoaCina daviwyebis
siswrafis fundamenturi kanonzomierebani. arsebobs mogonebis eqsplicituri da implicituri
formebi. mexsierebis zogierTi forma Seicavs
deklaraciul mexsierebas _ faqtebis Sesaxeb
codnas. zogierTi forma ki _ procedurul
informacias _ codnas, rogor Sesruldes esa
Tu is amocana. kodirebis, Senaxvisa da aRdgenis
Zireuli procesebi kompleqsurad moqmedeben
da gvexmarebian axali gamocdilebis SeZenasa
da gamoyenebaSi.
sensoruli mexsiereba
daviwyoT mexsierebis zogierTi formis sisustis demonstraciiT. 8.4 suraTze sakmaod
rTuli vizualuri scenaa gamosaxuli. gTxovT,
momentalurad (daaxloebiT 10 wamis ganmavlobaSi) SexedoT mas da Semdeg furceli daafaroT.
amis Semdeg ramdenime kiTxvas dagisvamT
suraTTan dakavSirebiT:
sensoruli mexsiereba
(Sensory memory) _
sensoruli mexsiereba
273
suraTi
8.4
ramdens daixsomebT am
scenidan?
Tavi 8 / mexsiereba
274
xatiseburi mexsiereba
mexsierebis mkvlevrebma sensorul mexsierebas
sensorul sferoSi xatiseburi mexsiereba uwodes
(Naisser, 1967). xatiseburi mexsiereba umciresi
drois ganmavlobaSi inaxavs aRqmuli informaciis Zalian did raodenobas. xatiseburi mexsiereba, anu xati daaxloebiT wamis naxevars
grZeldeba. pirvelad masze dakvirveba moxda
eqsperimentSi, sadac cdis pirebs, ekranze wamis
mexuTedis ganmavlobaSi miwodebuli informaciis aRdgena evalebodaT.
saidan
viciT
xatiseburi mexsiereba
jorj sperlingi (1969-1963) cdis pirebs
awvdida asoebsa da cifrebisgan Sedgenil
sam mwkrivs
1
L
4
V
5
W
F
3
7
cdis pirebs sTxovdnen ori gansxvavebuli amocanis Sesrulebas. masalis mTlianad aRdgenis SemTxvevaSi maT unda aRedginaT maqsimaluri raodenoba, rasac SeZlebdnen. Cveulebriv, am SemTxvevaSi daaxloebiT oTxi wevris aRdgena xdeboda.
cdis pirTa meore nawils masalis nawilobriv aRdgenas sTxovdnen, anu am dros
maT mxolod erTi mwkrivi unda aRedginaT.
masalis miwodebis Semdeg gaismoda dabali, saSualo, an maRali bgeriTi signali,
romelic cdis pirs miuTiTebda, romeli
mwkrivi unda aRedginaT. sperlingma daadgina, rom ganurCevlad imisa, romeli mwkrivis aRdgenas mosTxovdnen, cdis pirebi am
mwkrivs srulad aRadgendnen.
eqo-mexsiereba
bgerebze sensorul mexsierebas eqo-mexsiereba
ewodeba. eqo mexsiereba, iseve rogorc xatiseburi, mcire xniT inaxavs ufro met infor-
suraTi
8.5
sensoruli mexsiereba
7
X
B
275
saidan
viciT
Tavi 8 / mexsiereba
276
yuradReba imas miaqcieT, rom moqmedi fizikuri gamRizianebeli erTi da igive iyo, magram
mxolod maSin irRveoda eqo-mexsiereba, rodesac
cdis pirebi mwkrivis da mee-s kategorizacias
axdendnen (asoebsac da sufiqssac adamianis xmiT
wakiTxulad miiCnevdnen). amrigad, kodirebis
da Senaxvis ukve uadres safexurze mniSvneloba
aqvs informaciis gadamuSavebas.
Tqven, albaT, dasvamT kiTxvas: ratom aqvs
sensorul mexsierebas ori ZiriTadi niSani
wamebis manZilze grZeldeba da advilad irRveva.
saqme isaa, rom es niSnebi garemosTan Cvens
urTierTobas asaxavs. Cvenze mudmivad moqmedebs
axali mxedvelobiTi da smeniTi gamRizianeblebi. es axali informacia gadamuSavebas moiTxovs. sensoruli mexsierebis xangrZlivoba
sakmarisia imisaTvis, rom garemos cvalebadoba
asaxos, magram arc imdenad Zlieria, rom winaaRmdegoba gauwios axal sensorul STabeWdilebebs. Cven Semdgom mexsierebis gadamuSavebis
im saxeebs ganvixilavT, romlebic SesaZlebels
xdian ufro xangrZlivi droiT daxsomebas.
Sejameba
sensoruli mexsiereba garemodan informaciis
Semosvlas uzrunvelyofs. xatiseburi mexsiereba
mxedvelobiTi mexsierebis formaa, romelic
SesaZleblobas gvaZlevs didi raodenobis
informacia umciresi drois manZilze SevinaxoT.
eqo _ mexsiereba asaxavs gamRizianeblebs, Tumca,
is ufro didxans grZeldeba, vidre xatiseburi
mexsiereba, mas axali informacia ufro advilad
arRvevs.
xanmokle mexsierebis
moculobis SezRuduloba
xanmokle mexsierebis ZiriTadi funqcia erTjeradi aRqmiT informaciis uSualo aRbeWdvaa
cnobierebaSi. me-5 TavSi aRvniSneT, rom yuradRebis funqcia gare samyarodan garkveul obieqtTa da movlenaTa seleqciaa. ramdenadac Tqveni
yuradRebis moculoba SezRudulia, imdenad,
SezRuduli iqneba xanmokle mexsierebaSi Semosuli informaciis raodenoba. xanmokle mexsierebis SezRudul moculobas yuradRebis SezRuduloba ganapirobebs.
xanmokle mexsierebis moculobis dasadgenad
mkvlevrebma uSualo mexsierebis testi gamoiyenes. SeiZleba, odesaRac Tqvenc SegisrulebiaT
msgavsi amocana:
erTxel waikiTxeT mocemuli cifrebi, xolo
Semdeg CamowereT igive TanmimdevrobiT, ramdensac SeZlebT:
8 1 7 3 4 9 4 2 8 5
ramdeni CamowereT sworad?
axla waikiTxeT asoebisgan Semdgari mwkrivi
da, aseve, ramdensac SeZlebT, aRadgineT igive
TanmimdevrobiT.
I M R S O F L P T Z B
ramdeni aRadgineT sworad?
Tu Tqven sxva adamianebisgan ar gamoirCeviT,
daaxloebiT xuTidan cxra erTeuls aRadgenT.
jorj mileris (George Miller, 1976) mixedviT, adamiani saSualod ixsomebs Svid (plus, an minus
or) erTeuls, romelsac igi magiur cifrs~
uwodebda. es vrceldeba SemTxveviTi wesiT
ganlagebuli cifrebis, asoebis, marcvlebis,
sityvebis da nebismier azrian Tu nacnob
masalaze.
uSualo mexsierebis testiT xanmokle mexsierebis SesaZleblobebi gadafasebulia, radganac
cdis pirebs SesaZlebloba aqvT, amocanis
Sesasruleblad sxva wyaroebic gamoiyenon. gaixseneT, magaliTad, rom eqo-mexsiereba SesaZleblobas gaZlevT, xmamaRla wakiTxuli masalidan ukeT daixsomoT bolo ramdenime wevri
277
xanmokle mexsierebis
mniSvneloba
miuxedavad imisa, rom xanmokle mexsierebis
moculoba sakmaod SezRudulia, es mexsiereba
Tavis funqcias mainc warmatebiT asrulebs ori
mizezis gamo: pirveli, mas aqvs informaciis
ganmtkicebis SesaZlebloba ganmeorebebisa da
dajgufebis saSualebiT da, meore, xanmokle
mexsierebidan informaciis amotana Zalian swrafad xdeba.
ganmeoreba
Tqven, albaT, SegimCneviaT, rom saukeTeso
gza Tqveni nacnobis erTxel amokiTxuli telefonis nomris daxsomebisaTvis ramdenjerme misi
gonebaSi (an xmamaRla) ganmeorebaa. daxsomebis
am teqnikas SemaCerebeli ganmeoreba ewodeba.
ra mosdis ganmeorebis gareSe informacias,
kargad Cans erT-erT maxvilgonier eqsperimentSi.
saidan
viciT
Tavi 8 / mexsiereba
278
suraTi
8.6
dajgufeba (Chunking)
jgufi (Chank) azris matarebeli informaciis
erTeulia (Anderson, 1996). es erTeuli SeiZleba
erTi aso an erTi cifri, an ramdenime wevrisgan
Semdgari jgufi, sityvac da winadadebac ki iyos.
magaliTad, cifrebis es Tanmimdevroba 1 9 8 4 oTxi
erTeulisgan Sedgeba da Tavisuflad jdeba
xanmokle mexsierebis moculobaSi. magram Tu
Tqven am cifrebs aRiqvamT, rogorc weliwads
(1984 weli), an jorj orvelis wignis _ 1984"
saTaurs, maSin es erTi erTeuli iqneba da Tqvens
xanmokle mexsierebaSi sxva masalisTvisac dagrCebaT adgili. dajgufeba (Chunking), msgavsebis
an sxva maorganizebeli principis safuZvelze,
dasaxsomebeli masalis patar-patara jgufebad
rekonfiguraciis an xangrZliv mexsierebaSi
Senaxul informaciaze dayrdnobiT ufro didi
jgufebis (patterns) Seqmnis procesia (Baddeley, 1994).
ramdeni erTeulisgan Sedgeba cifrebis mwkrivi
_ 19411917186518121776?
im SemTxvevaSi, Tu erTeulad ganixilavT
TiToeul cifrs, Tqveni pasuxi iqneba 20, xolo
Tu am Tanmimdevrobas gaanawilebT amerikis
SeerTebul Statebis istoriaSi momxdari omebis
mixedviT, pasuxi iqneba 5~. Tu Tqven meore
strategias airCevT, erTi Tvalis gadavlebiTac
Zalian gagiadvildebaT igive TnmimdevrobiT am
mwkrivis aRdgena, xolo Tu am mwkrivs, rogorc
20 damoukidebeli erTeulisgan Semgars ganixilavT, ara Tu misi TanmimdevrobiT, aramed srulad
aRdgenasac verafriT SeZlebT.
Tqveni xanmokle mexsierebis moculoba
aucileblad gaizrdeba, Tu Tqven didi moculobis masalis ramdenime jgufSi gaerTianebis
gzas monaxavT. cnobil pirovnebas S. F-s (igi
gamoCenili mrboleli iyo) 84 cifris daxsomeba
SeeZlo maTi distanciis garbenis droTa mixedviT
dajgufebis safuZvelze.
saidan
viciT
dajgufebis (Chanking) upiratesoba
S.F-is oqmi gviCvenebs mis gonebamaxvilobas. ramdenadac is grZel distanciebze
darboda, man SeamCnia, rom mwkrivis bevri
cifri SeiZleba dajgufebuliyo, rogorc
garbenis dro sxvadasxva distanciaze. magaliTad, man moaxdina 34925614935 mwkrivis
Semdegi saxiT dekodireba: - 3:49,2 aris
sarekordo dro; 56,14 aris 10 milis distanciaze garbenis dro; 9,35 sWirdeba 2 milis
garbenas. Semdgom dasaxsomebeli mwkrivis
dasajgufeblad S.F. iyenebda, agreTve, asaks,
RirSesaniSnav TariRebs, specialur cifrobriv kodebs. aseve, SeeZlo mas Tavisi
xangrZlivi mexsiereba gamoeyenebina, raTa
grZeli, SemTxveviTi wesiT dalagebuli
wevrebi azrian jgufebad gaeerTianebina.
magram, amave dros, S.F-s asoebze saSualo
mexsiereba hqonda, radgan ar hqonda gamomuSavebuli asoTa mwkrivis dajgufebis
araviTari strategia (Chase & Ericsson, 1981;
Ericsson & Chase, 1982).
S.F-is msgavsad, Tqvenc SegiZliaT, axlad
Semosuli informaciis gadastruqtureba moaxdinoT Tqveni pirovnuli gamocdilebidan gamomdinare (magaliTad, daukavSiroT is megobrebis,
an naTesavebis asaks), an daukavSiroT axali masala
Tqvens xangrZliv mexsierebaSi arsebul kodebs.
maSinac ki, rodesac Tqven ver SeZeliT Tqvens
xangrZliv mexsierebaSi arsebuli wesebis,
mniSvnelobebis Tu kodebis gamoyeneba, am strategiiT sargebloba mainc SesaZlebelia. SegiZliaT daajgufoT ritmis, riTmis, an droiTi
intervalebis mixedviT (magaliTad, 181379256460dan miiRebT 4 erTeuls: 181, 379, 256 da 460).
yoveldRiuri gamocdilebidan Tqven iciT, rom
aseTi dajgufebis principi mSvenivrad muSaobs
telefonis nomris damaxsovrebisas.
noben adamians, manam, sanam saubars gaagrZelebdeT, gaimeoreT ramdenjerme misi saxeli da
gvari.
amrigad, SegviZlia davaskvnaT, rom ganmeoreba
dagexmarebaT, raTa SevinarCunoT informacia
xanmokle mexsierebaSi. magram, Tu es informacia
sakmaod rTulia, an didia gasameoreblad, maSin
mis SenarCunebaSi dajgufebis strategia dagexmarebaT.
279
saidan
viciT
Tavi 8 / mexsiereba
280
muSa mexsiereba
Cven gansakuTrebiT gavamaxvileT yuradReba
xanmokle mexsierebaze da im rolze, romelsac
xanmokle mexsiereba asrulebs axali informaciis eqspliciturad aRbeWdvis procesSi. rogorc adre aRvniSneT, Tqven gWirdebaT kidev
iseTi mexsiereba, romelic mudmiv aqtivobaSia
da nebismier momentSi nebismieri Tqveni moqmedebis ganxorcielebis SesaZleblobas mogcemT,
mexsierebis im formebisgan gansxvavebiT, romelic faqtebis aRbeWdvas udevs safuZvlad. amave
dros, aucilebelia mexsierebis TvalsaCino
Sedegis gamovlenamde mimdinare procesebic.
gaxsovT, albaT, am Tavis dasawyisSi Cven gTxoveT
dagexsomebinaT ricxvi. SegiZliaT moigonoT
es ricxvi? Tu SeZeliT misi mogoneba, maSasadame,
Tqven aqtiurad warmoidgineT daxsomebuli
ricxvi es mexsierebis sxva funqciaa. Tu Cven
gTxovT, gaakeToT raRac ufro rTuli, magaliTad, gadaisroloT burTi erTi xelidan
281
cxrili
8.1
Tavi 8 / mexsiereba
282
saidan
viciT
muSa mexsierebis moculoba gavlenas
axdens teqstis daxsomebaze
mecnierebma gamoyves individTa sami
jgufi, romelTagan TiToeuls, Sesabamisad,
hqonda maRali, saSualo da dabali mexsierebis moculoba. TiToeul cdis pirs
sTxovdnen waekiTxaT moTxroba mSvenieri
Zveli saxlis~ Sesaxeb, erTi mxriv,
myidvelis da, meore mxriv, mZarcvelis
poziciidan. moTxrobaSi aRwerili sagnebi
da faqtebi savsebiT sakmarisi iyo rogorc
erTi, ise meore poziciis gansamtkiceblad.
magaliTad, saxlis moZvelebul saxuravs
upirispirdeboda monetebis Zveli koleqcia. mkvlevrebs ainteresebdaT, ra gavlenas
moaxdenda maT mexsierebaze is pozicia,
romelic maT moTxrobis kiTxvisas hqondaT. cdis pirebs sTxovdnen, orjer aRedginaT moTxroba erTxel Tavdapirveli
poziciis mixedviT (myidveli an mZarcveli)
da Semdeg meore poziciis safuZvelze
(axla warmoidgine, rom xar...). cdis pirebs,
romelTac mexsierebis didi moculoba
hqondaT, meore poziciidanac sakmao
masalis aRdgena SeeZloT, rac ver SeZles
sxva cdis pirebma (Lee-Sammons & Whitney,
1991).
Sejameba
xanmokle mexsierebis funqcia eqsplicituri
saxiT informaciis pirveladi aRbeWdvaa. xanmokle mexsiereba oridan oTxamde erTeuls itevs.
ganmeorebas SeuZlia informaciis SeCereba xanmokle mexsierebaSi. moculoba izrdeba, Tu
informacia azrobriv nawilebad dajgufdeba.
informaciis amotana xanmokle mexsierebidan
swrafad xdeba. klasikuri xanmokle mexsierebis
cneba Secvala ufro farTo, muSa mexsierebis
cnebam. muSa mexsierebis sami komponenti asaxavs
adamianis mier gamocdilebis SeZenis mudmiv
process.
xangrZlivi mexsiereba:
kodireba da Senaxva
ramden xans inaxeba informacia mexsierebaSi?
ganvixiloT 90 wlis qalis mexsiereba, romelsac
TvalnaTliv axsovs san franciskoSi 1906 wels
momxdari miwisZvra da xanZari, romelic am
miwisZvras mohyva. mas zustad axsovs, Tu ras
ganicdida, rodesac igi sxva bavSvebTan erTad
mirboda yuresTan didi brezentis tomrebis
wyliT asavsebad. Semdeg mama arTmevda am svel
tomrebs da asxamda saxuravze im imediT, rom
saxls xanZrisgan gadaarCenda. veraviTarma
Semdgomma STabeWdilebebma ver waSala is SiSi
da SfoTva, romelic am patara gogonam ganicada,
rodesac xedavda, Tu rogor ingreoda qalaqi.
konteqsti da kodireba
manam, sanam kodirebasa da aRdgenas Soris
Sesabamisobas SevexebodeT, gvinda ganvixiloT
fenomeni, romelsac konteqstis Soks~ uwodeben.
xalxiT gavsebul oTaxSi dainaxeT pirovneba,
romelsac grZnobT, rom namdvilad icnobT,
magram ver mogigonebiaT vin aris da mxolod
met-naklebad xangrZlivi da zrdilobiani
dakvirvebis Semdeg gaxsendebaT misi vinaoba.
imasac acnobierebT, rom gagiWirdaT misi mogoneba, radgan mas adre sxva konteqstSi SexvdiT.
ras akeTebs fostaSi werilebis ganyofilebaSi
mosamsaxure qali Tqveni saukeTeso megobris
wveulebaze? Tu gqoniaT Tqvens gamocdilebaSi
aseTi SemTxveva, mixvdebiT ra moiazreba
xangrZlivi mexsiereba (Long-term memory) _
daxsomebis procesi, romelic uzrunvelyofs
informaciis Senaxvas da, Semdgom, nebismier
dros mis aRdgenas.
283
kodirebis specifikuroba
ra mniSvneloba aqvs konkretul konteqstSi
informaciis swavlas? pirvelad endel tulvingma da donald tompsonma 1973 wels moaxdines
kodirebis specifikurobis mniSvnelobis demonstrireba, rodesac mogonebasa da cnobas Soris
Cveuli urTierTdamokidebulebis sawinaaRmdego
Sedegi miiRes.
saidan
viciT
kodirebis specifikuroba gavlenas
axdens cnobasa da mogonebaze
Tavi 8 / mexsiereba
284
viciT
mkveTri suni mimniSneblis rols
asrulebs
romeli sunia ufro mniSvnelovani
mexsierebis konteqstis efeqtisTvis? am
mimarTulebiT sxvadasxva sunelis gamoyenebiT ramdenime eqsperimenti Catarda. erT
SemTxvevaSi es iyo cdis pirebisTvis
sruliad ucxo, uCveulo sunis matarebeli
osmantusi (aziuri warmoSobis mcenareulkenkrovani mcenare; Herz, 1997, gv. 375), Cveulebrivi, nacnobi suni, magram uCveulo
kvleviTi laboratoriisTvis (vanili) da
laboratoriisTvis Cveuli (fiWvis) suni.
hipoTezis mixedviT, mxolod ori suni
miipyrobda yuradRebas Tavisi siaxliTa
da uCveulobiT da kodirebis procesSi
CaerTveboda. hipoTeza dadasturda. miuxedavad imisa, rom kodirebasa da aRdgenas
Soris 48 saaTi gavida, cdis pirebi mniSvnelovnad met sityvas ixsomebdnen (20sityviani mwkrividan), rodesac aRdgenis
dros igive suni iyo oTaxSi, rac aRbeWdvisas, magram es mxolod osmantuss da
vanils exeboda (Herz, 1996).
suraTi
8.7
saidan
285
suraTi
8.8
konteqstis mixedviT
gansxvaveba
Tqven SegiZliaT Tqvens mexsierebaSi informacia matareblis liandagis msgavsad
warmoidginoT. A nawilis analogiurad, SegiZliaT ifiqroT, rom didi xnis win Tqvens
mexsierebaSi Semosuli informacia erTmaneTzea mWidrod miwyobili, rogorc
moSorebiT ganlagebuli liandagis `Spalebi~, B nawilSi
ki vxedavT, rom am efeqtis
acilebis erT-erTi gzaa adre
miRebuli es `Spalebi~ erTmaneTisgan proporciulad daSorebulad ganvalagoT. aseve,
SegiZliaT Zveli informacia
gamokveToT fsiqologiurad
gansxvavebuli mniSvnelobebis
miniWebis gziT.
daxsomebis dros (Jahnke, 1965). mecnierebma daadgines, rom dasawyisis da daboloebis efeqti
bevr satesto situaciaSic moqmedebs (Crowder,
1976; Neath, 1993). ra dRea dRes? daijerebT, rom
erTi wamiT ufro swrafad upasuxebT am kiTxvaze
kviris dasawyisSi da bolos, vidre Sua kviraSi
(Koriat & Fischoff, 1974)?
mrudis aseTi forma mwkrivis wevrebis gansxvavebuli konteqstualuri mniSvnelobiT, Tqveni cxovrebiseuli gamocdilebis Sinaarsebis
gansxvavebuli mniSvnelobiT da sxva faqtorebiT
aixsneba (Knoedler et al., 1999, Marks & Crowder, 1997;
Neath & Knoedler, 1994). konteqstualuri gansxva-
Tavi 8 / mexsiereba
286
viciT
mwkrivis elementebis gamokveTa
imisaTvis, rom matareblis liandagebi
Tanabrad daSorebuli davinaxoT, saWiroa,
liandagis Zelebi Tanabrad davaSoroT
erTmaneTs. samagierod, nakls davinaxavT.
mecnierebma es logika mexsierebis eqsperimentSi gamoiyenes, gaatares ra analogia
sivrcesa da dros Soris. cdis pirebs
sTxovdnen, daexsomebinaT asoTa mwkrivebi,
magram gansxvavebuli droiTi intervalis
pirobebSi. drois es cvlileba Semdegnairad xorcieldeboda: _ cdis pirebs unda
waekiTxaT SemTxveviTi ricxvebis garkveuli raodenoba, romelic kompiuteris
ekranze asoebs Soris Cndeboda. Cveulebriv
pirobebSi, A nawilis msgavsad, 8.8 suraTze
or wyvils Sua ori cifri Cndeboda. proporciul pirobebSi ki (B nawilis msgavsad)
pirvel wyvils Soris 4 cifri iyo, xolo
bolo wyvilebs Soris arc erTi. amis
Sedegad wina cifrebi ufro gamokveTili
unda yofiliyo iseve, rogorc liandagis
SemTxvevaSi moSorebuli Zeli Canda ufro
Sors. marTlac, cdis pirebi ukeT ixsomebdnen Soreul (adre aRqmul) masals im
SemTxvevaSi, rodesac es wevrebi ukeT
iyvnen gamokveTilni (Neath & Crowder, 1990).
es eqsperimenti imaze miuTiTebs, rom standartuli daboloebis efeqts adgili aqvs imitom, rom mwkrivis bolo wevrebi ukve avtomaturad gamokveTilia. igive principiT SeiZleba
avxsnaT dasawyisis efeqti: _ yovel jerze Tqven
raRac axals iwyebT, axal konteqsts qmniT. am
axal konteqstSi pirveli ramdenime mocemulobaa
gamokveTili. amrigad, dasawyisis da daboloebis
efeqti SegiZliaT ganixiloT, rogorc erTi da
igive liandagis mimarT ori pozicia _ TiToeuli TiTo bolodan.
mogonebis mimniSneblebi
ramdenadac Cven vagrZelebT aRbeWdvasa da
mogonebaze saubars, droa Tqveni mexsierebac
CavrToT muSaobaSi. vecdebiT gavimeoroT
saidan
287
velosipedi _ ?
yuri _ ?
Tavi 8 / mexsiereba
288
yuri _ navi
yuri _ sabani
interferencia
vaSli qurdi
qudi wre
Tagvi Jurnali
velosipedi saxuravi
burTi bavSvi
yuri centi
rogor midis saqme? albaT, SeamCnevdiT, rom
wyvilis yoveli pirveli sityva axal sityvasTan
aris dakavSirebuli. Zneli iyo am axali wyvilebis daswavla? rogor fiqrobT, Zvelad daswavlilis mogoneba axla ufro gagiWirdebaT (aba,
scadeT)? orive SemTxvevaSi pasuxi erTia _
Znelia~. es patara savarjiSo mimniSneblis
axal aspeqtze _ interferenciaze miuTiTebs. interferencias adgili aqvs maSin, rodesac mimniSnebeli ver moqmedebs efeqturad da ver
aRadgens Sesabamis informacias. rac ufro didia
am specifikur mimniSnebelze SesaZlo pasuxTa
raodenoba, miT ufro Znelia erTi swori pasuxis
aRdgena (Bower et al., 1994; Chandler & Gargano, 1995).
Cven ukve mogiyvaneT magaliTi yoveldRiuri
cxovrebidan, rodesac gTxoveT, gangesxvavebinaT
kbilis gamoxexvis epizodebi. mogonebebi erTmaneTSi airia, moxda interferencia. proaqinterferencia (Interference) _ mexsierebis fenomeni,
romelic maSin xdeba, rodesac mogonebis mimniSneblebi ver miuTiTeben efeqturad erT konkretul movlenaze.
289
Tavi 8 / mexsiereba
290
gadamuSavebis doneebi
daviwyoT iqidan, rom informaciis gadamuSaveba yuradRebis forma, romelsac Tqven
informaciis kodirebis procesSi iyenebT
gavlenas axdens Tqven mier informaciis daxsomebaze. gadamuSavebis doneebis Teoriis mixedviT,
rac ufro Rrma doneze xdeba informaciis
gadamuSaveba, miT ufro ukeT daamaxsovrdeba is
adamians (Craik & Lockhart, 1972; Lockhart & Craik,
1990). Tu gadamuSaveba masalis analizs, Sedarebebs, interpretacias da sxva saxis gadamuSavebebs moicavs, daxsomebis efeqti ukeTesi iqneba.
gadamuSavebis siRrme xSirad ganisazRvreba,
rogorc msjelobis saxeobebi dasaxsomebeli
eqsperimentuli masalis mimarT. ganvixiloT
sityva yurZeni. Cven SegviZlia gTxovoT, fizikur
doneze warmarToT msjeloba: _ ra feris melniT
aris es sityva dawerili? an riTmas miaqcioT
yuradReba _ eriTmeba is sityva berZens? an
mniSvnelobaze gaamaxviloT yuradReba: magaliTad, imaze, rom is xilia. albaT, SeamCnieT, rom
yoveli momdevno SekiTxva am sityvis sul ufro
Rrma gadamuSavebas moiTxovs _ met sityvebTan
dakavSireba gWirdebaT (Lockhart & Craik, 1990).
gadamuSavebis Teoriis nakli isaa, rom mecnierebs yovelTvis ar SeuZliaT daazuston,
Tu ratom vakuTvnebT gadamuSavebis zogierT
process zedapiruls da zogierTs ki _ Rrmas.
am saxis gadamuSavebis SemTxvevaSic ki Sedegebi
miuTiTebs, rom procesebs, romelTac iyenebT
informaciis kodirebisTvis, gavlena aqvT imaze,
SeZlebT Tu ara am informaciis aRdgenas.
axla ki vnaxavT, rom kodirebis da aRdgenis
procesebs Soris damTxveva gansakuTrebiT
mniSvnelovan rols asrulebs implicitur
mexsierebaSi.
kodirebis da aRdgenis
procesebi
Cven ukve aRvniSneT, rom gansxvaveba eqsplicitur da implicitur mexsierebas Soris kodirebis da aRdgenis gansxvavebaSi mdgomareobs
(Roediger, 1990; Schacter et al., 1993). sxva pirobebTan
291
suraTi
8.9
impicituri mexsierebis
testze praimingi
praimingi gviCvenebs sxvadasxva amocanebiT manipulirebas sakontrolo sityvebze. gavlenis zogierTi implicituri testiT SesaZlebelia praimingis
gamovlena kviraze meti xnis Semdeg.
saidan
viciT
Tavi 8 / mexsiereba
292
arastruqturuli informaciis
daxsomebis gaumjobeseba
am nawilis wakiTxvis Semdeg Tqven ukve unda
gagaCndeT garkveuli azri imis Sesaxeb, Tu
rogor unda gaiumjobesoT yoveldRiuri mex-
gadamamuSavebeli ganmeoreba
aRbeWdvis gansamtkiceblad gamoyenebul
ZiriTad strategias gadamamuSavebeli ganmeoreba
ewodeba. am teqnikis ZiriTadi idea isaa, rom,
rodesac informaciis aRbeWdvisas masalas
imeorebT, amiT misi gadamuSavebis SesaZleblobac izrdeba. gadamuSavebis erT-erTi gzaa
araSemTxveviTi, azriani asociaciebis damyareba
sityvebs Soris. magaliTad, Tu gindaT, daimaxsovroT sityvaTa wyvili Tagvi xe, unda
warmoidginoT xeze amZvrali Tagvi, romelic
eZebs yvels. mogoneba ukeTesi iqneba, Tu informaciis calkeul nawilebs patara moTxrobis
saxes miscemT (Bower, 1972). SegiZliaT, maRaziis
SemTxvevaSi swrafad moifiqroT moTxroba, sadac
TiToeul myidvels Tavisi moTxovnebiT adgils
miuCendiT (amas patara praqtika sWirdeba). Tqven,
albaT, mixvdiT kidec, rom, aseve, Zalian kargi
mnemonika
mexsierebis gaumjobesebis Semdegi saSualebaa
specialuri strategiebis Seqmna, romelTac
mnemonikuri xerxi ewodeba (berZnuli sityvidan
moigone~). mnemonika moicavs rCevebs, romlebic
xels uwyoben faqtebis grZeli mwkrivis aRbeWdvas nacnob da adre aRbeWdil informaciasTan
dakavSirebis gziT. bevri mnemonikuri xerxi mza
mimniSneblebs iZleva, romelTac wesrigSi mohyavT SemTxveviTi informacia.
ganvixiloT lokusis meTodi, romelic pirvelad berZenma oratorma gamoiyena. lokusi
niSnavs adgils~. lokusis meTodi niSnavs
sityvis Tu movlenis adgilis mixedviT daxsomebas da aRdgenas, xolo oratorisTvis _
xangrZlivi moxsenebis calkeuli nawilebis
nacnob adgilebTan dakavSirebas. imisaTvis, rom
gadamamuSavebeli ganmeoreba (Elaborative rehearsal)
_ mexsierebis gazrdis meTodi, romliTac xdeba
dasamaxsovrebeli informaciis gamdidreba.
mnemonikuri xerxebi (Mnemonics) _ strategiebi
an saSualebebi, romlebic xels uwyoben
faqtebis grZeli mwkrivis aRbeWdvas nacnob
da adre aRbeWdil informaciasTan dakavSirebis
gziT.
293
suraTi
4.2
lokusis meTodi
Tavi 8 / mexsiereba
294
daimaxsovroT, ra gaqvT wamosaRebi supermarketidan, gonebaSi isini saTiTaod unda ganalagoT im gzaze, romliTac institutSi midixarT. Semdeg, mogonebisas CamouvliT~ maT da
gaixsenebT (ix. sur. 8.10).
mimniSnebeli sityvis meTodi hgavs lokusis
meTods, Tumca gansxvaveba isaa, rom mwkrivis
wevrebs mimniSneblebs ukavSirebT da ara
adgilebs. am meTodisTvis tipuri mimniSneblebi
gariTmuli strofebia, sadac sityvebi cifrebs
eriTmeba. magaliTad: erTi-skveri; ori-lori,
sami-skami da sxv. SemTxveviTi informaciis
daxsomebis gasaRebi informaciis iseTi saxiT
dalagebaa, rom mimniSneblebma gagiadvilon
aRdgena.
metamexsiereba (Metamemory) _ implicituri an
eqsplicituri codna mexsierebis unarebis da
mexsierebis efeqturi strategiebis Sesaxeb;
mexsierebis Semecneba.
metamexsiereba
davuSvaT, iseT situaciaSi xarT, rom raRacis
mogoneba gWirdebaT. Tqven akeTebT yvelafers,
rom gamoiyenoT mimniSneblebi, romlebic
kodirebis situacias asaxaven, magram mainc
verafers igonebT. nawilobriv, imis mizezi, rom
aseT Zalisxmevas axmarT mogonebas, Tqveni darwmunebulobaa, rom Tqven flobT am informacias,
magram, gacnobierebuli Tu gaqvT, ras warmoadgens Tqveni mexsiereba? iciT, Tu rogor muSaobs
Tqveni mexsiereba? an saidan iciT, rom am
informacias flobT? es metamexsierebis kiTxvebia. metamexsierebis mTavari kiTxvaa: _ rodis da
ratom inaxeba mexsierebaSi gancda imisa, rom
vici.
pirveli, vinc Seiswavla es gancda, iyo
j.T. harti (J. T. Hart, 1965), romelmac kvleva daiwyo
imiT, rom studentebs usvamda kiTxvebs zogadi
kodirebis specifikuroba.
rogorc gaxsovT, kodirebis
specifikurobis principi gulisxmobs, rom mogonebis
konteqsti, anu pirobebi, romelSic mogoneba xdeba, daemTxves kodirebis konteqsts.
swavlis procesSi konteqsti
xSirad informaciis gansxvavebul konteqstsac~ niSnavs. Tu Tqven yovelTvis
erTsa da imave konteqstSi
swavlobT, gagiWirdebaT sxva
konteqstSi misi aRdgena. ase
magaliTad, Tu profesori
odnav sxvagvarad dagisvamT
kiTxvas, SeiZleba daibneT
da ver upasuxoT, amitom
Tqven swavlis procesSi
konteqstebi unda cvaloT.
gadaawyveT masala, dausviT
Tqvens Tavs sxvadasxva kiTxvebi, scadeT masalaSi axali kombinaciebis Seqmna, magram Tu mainc SeferxdebiT
gamocdaze, scadeT gamoiyenoT rac SeiZleba meti
mimniSnebeli, raTa pirveladi konteqsti aRadginoT:
_ es xom igivea, rac xanmokle mexsierebis leqciaze
movismine~;
mwkrivSi adgilmdebareobis
efeqti. adgilmdebareobis
efeqtis mruds Tu gavixsenebT,
vnaxavT, rom masalis SuaSi
ganlagebuli informacia yvelaze cudad gvamaxsovrdeba.
faqtobrivad, studentebs ufro
kargad axsovT leqciis dasawyisi da bolo, vidre Sua nawili
(Holen & Oaster, 1976; Jensen, 1962).
rodesac leqciaze xarT, ecadeT, swored leqciis Sua nawils miaqcioT gansakuTrebuli yuradReba. swavlis dros
Tqven ganskuTrebuli Zalisxmeva unda gamoiyenoT masalis
daswavlisaTvis, magram ecadeT,
rom masala yovelTvis erTi
da imave TanmimdevrobiT ar
iswavloT. imasac miaqcieT yuradReba, rom es Tavi mexsierebis Sesaxeb wignis SuaSia
ganlagebuli. Tu Tqven mTeli
wigni gaqvT Casabarebeli, maSin
mis swavlas meti Zalisxmeva
unda moaxmaroT, vidre dasawyis, an bolo Tavebs;
gadamamuSavebeli ganmeoreba
da mnemonikuri xerxebi. zogjer, gamocdisTvis mzadebis
procesSi iseTi gancda giCndebaT, TiTqos daulagebel,
arastruqturirebul masalas
swavlobT. vTqvaT, Tqven swavlobT tvinis gansxvavebuli
nawilebis funqciebs. am SemTxvevaSi Tqven TviTon unda
ipovoT masalis gadamuSavebis
efeqturi gza _ an mxedvelobiTi warmodgenebi daixmareT, an winadadebebSi CarTeT, an TiToeul cnebas patara istoria daukavSireT. am
wignis erT-erT avtors dRemde
295
Tavi 8 / mexsiereba
296
Sejameba
xangrZlivi mexsierebis Teoriebma unda axsnan,
Tu rogor xdeba codnis SeZena da Senaxva
mexsierebaSi mTeli cxovrebis manZilze. kodirebis specifikurobis principis mixedviT, informaciis yvelaze kargad aRdgena xdeba maSin,
rodesac konteqsti, romelSic xdeba kodireba,
emTxveva aRdgenis pirobebs. mwkrivSi adgilmdebareobis efeqts iwvevs TiToeuli STabeWdilebis (sityva, movlena da a.S) mogonebis
konteqstebs Soris gansxvaveba.
Tqven daxsomebuls mimniSneblebiT eZebT.
cnoba xSirad ufro advilia, vidre mogoneba,
radgan am SemTxvevaSi mimniSneblebi met
informacias Seicaven. epizodur mexsierebaSi
daxsomeba aRbeWdvis konteqstTan mimarTebaSi
xdeba. semantikur mexsierebaSi ki informaciis
aRbeWdvis garkveul epizodTan mimarTeba dakargulia. interferencia SeiZleba iyos proaqtiuri, rodesac Zveli informacia ereva da xels
uSlis axlis aRbeWdvas, an retroaqtiuri,
rodesac axali informacia ereva Zvels.
informaciis gadamuSavebis Teoriis mixedviT,
informaciis ufro Rrma gadamuSaveba mis ukeTes
xangrZlivi mexsierebis
struqturebi
aqamde Cven mier motanil yvela magaliTSi
gTxovdiT, rom dagemaxsovrebinaT an aRgedginaT
izolirebuli an erTmaneTTan daukavSirebeli
informaciis erTeulebi. is, rasac Tqven umravles SemTxvevaSi aRadgendiT, organizebuli
codnis nawilebi iyo. gaixseneT, magaliTad,
rodesac gTxoveT gemsjelaT, iyo Tu ara yurZeni
xili, Tqven daufiqreblad gaeciT dadebiTi
pasuxi, magram ras ityviT avokadoze an tyemalze?
am TavSi Cven SeviswavliT, Tu rogoraa dakavSirebuli am tipis pasuxis siZneleebi mexsierebaSi informaciis struqturirebis xasiaTTan
da gzebTan; vimsjelebT, agreTve, imis Sesaxeb,
Tu rogor gexmarebaT mexsierebaSi organizebuli
codna ama Tu im informaciis swrafad gaxsenebaSi.
mexsierebis struqturebi
mexsierebis ZiriTadi funqcia msgavsi STabeWdilebebis erTmaneTTan dakavSirebaa, raTa
garemosTan urTierTobis procesSi SeZloT misi
gamoyeneba (gaixseneT martivi gansazRvreba me-5
TavSi aRqmis funqciis Sesaxeb). Tqven cxovrobT
samyaroSi, romelic savsea uTvalavi individualuri STabeWdilebebiT da movlenebiT,
romelTa mudmivi gacxrilva da maTi informaciis
iseT mcire, martiv erTobliobad dayvana
gWirdebaT, romlis marTvasac SeZlebT. amave
dros, Tqven ar gWirdebaT samyaroSi garkveuli
struqturis mosaZebnad yovel jerze cnobierebis CarTva. rogorc implicituri mexsierebis
ganxilvisas vnaxeT, warmoudgenelia, rom yovel
kategorizacia da cnebebi
297
prototipebi
im ZaRlebs Soris, romlebic Tqven ginaxavT,
romels warmoidgenT, rodesac waikiTxavT
winadadebas: _ ZaRli xravs Zvals~. SegiZliaT
konkretuli ZaRli daasaxeloT? Tu romelime
tipuri ZaRli warmogidgebaT, romelic yvela
nanaxi ZaRlebis saSualos prototips warmoadgens? ganvixiloT eqsperimenti, romelic
dagvexmareba am kiTxvaze pasuxis gacemaSi.
Tavi 8 / mexsiereba
saidan
298
viciT
prototipebis Camoyalibeba
cdis pirebs uCvenebdnen calkeuli
adamianis saxeebis suraTebs, romlebic
sxvadasxva xarisxiT gansxvavdebodnen prototipisgan (sur. 8.11); Semdeg maT aCvenebdnen saxeebis meore jgufs. zogierTi sura-
suraTi
8.11
(A) saxis 75% emTxveva prototips, 50%-s aqvs gansxvavebuli Tmebi da Tvalebi, 25%-s mxolod Tvalebi aqvs
saerTo, dabolos, 0% aqvs saerTo prototipTan. (B) cdis pirebs sTxoven Seafason, aqvT Tu ara nanaxi adre
es saxe. yvelaze maRali darwmunebulobis xarisxi aris prototipis mimarT, romelic adre arasodes
unaxavT; daaxloebiT Tanabaria darwmunebulobis xarisxi adre nanaxi saxeebis mimarT; axali saxeebis
SemTxvevaSi cdis pirTa darwmunebulobis xarisxi klebulobda prototipisgan misi msgavsebis SemcirebasTan
erTad.
299
Tavi 8 / mexsiereba
300
rodesac kompiuterisa da
adamianis SesaZleblobebs
adareben, xSirad iseTi STabeWdileba rCeba, rom kompiuteri jobnis adamians. kompiuteris mexsierebas bevrad
meti aTasobiT da milionobiT _ biti informaciis
Senaxva SeuZlia, vidre Cvens
mexsierebas, magram adamianis
mexsierebas erTi iseTi Tviseba aqvs, romelic mis mexsierebas ufro maRla ayenebs.
procesebi, romlebic SesaZleblobas gvaZleven, movigonoT specifikuri informacia,
xSirad bevrad ufro efeqturia, vidre kompiuterSi Zebnis
procedura.davuSvaT, Tqvens
megobars Tqveni gamocda unda
am Tavis mixedviT da gekiTxebaT: romelma mkvlevrebma
Semoitanes kodirebis specifikurobis cneba?~ Tqven SegiZliaT gasceT swori pasuxi
(tulvingi da tomsoni), mcdari pasuxi (soerlingi), an
TqvaT, rom ar iciT. albaT,
ar gindaT, gasceT iseTi pasuxi, romelsac araviTari kavSiri ar aqvs kiTxvasTan. rogor ggoniaT, ra xdeba, rodesac am kiTxvaze pasuxis gacemis davalebas manqanas aZlevT?
pirveli veb-gverdi, romelsac
Google.com gvTavazobs, Semdegia: aris Tu ara HIV-is izolacia miRweuli. meore mcdeloba AskJeeves. com-s ukavSir-
deba. is gvTavazobs imis definicias, Tu ra aris cneba. ratom aris kompiuteris mexsierebidan es pasuxebi adamianis
mexsierebisgan gansxvavebuli?
Cven adamianis mexsierebis (mogonebis) or Taviseburebas gamovyofT, romelic kompiuterTan
SedarebiT misi upiratesobis
ilustrirebas axdens.pirveli:
rogorc ukve gaecaniT, adamianis
mexsiereba efeqturad iyenebs
Sinaarsobriv mimniSneblebs,
romlebic saZiebel informaciazea mimarTuli. is uzrunvelyofs imas, rom aRdgenili
informaciis Sinaarsi kiTxvis
Sinaarss Seesabamebodes. kompiuteri ki, piriqiT, ar iTvaliswinebs konteqsts da ufro sityvis viwro mniSvnelobazea
orientirebuli. magaliTad, Tu
Cven kodirebis specifikurobas~ veZebT Google.com-Si an
ASKJeeves-Si, TiToeuli maTgani
maSinve gadmogviSlis gverds,
romelzec iqneba pasuxi pirvel
kiTxvaze. kompiuterSi maZieblisTvis kiTxvis nawilebs, romlebic konteqstis dasazusteblad iqneba mimarTuli (romelma
mkvlevrebma Semoitanes), aSkarad
uaryofiTi gavlena eqneba Ziebis
efeqturobaze. kompiuterSi bevri pasuxis mosaZebnad Zalian
Znelia CarTo konteqsti ise, rom
kompiuterma gaurkveveli mimarTulebiT ar gagagzavnos. meore:
suraTi
8.12
sqemebi
Cven vnaxeT, rom cnebebi mexsierebis ierarqiaSi agurebis funqcias asruleben. maT es roli
ufro rTul kompleqsebSic aqvT. gaixseneT
suraTi 8.2. saidan xvdebiT instinqturad, rom
baWiis adgili ar aris samzareuloSi? Cven adre
ukve aRvniSneT, rom es procesi implicitur
mexsierebas emyareba, magram Cven ar gviTqvams,
Tu mexsierebis romeli struqtura iyo amisTvis
gamoyenebuli. ufro zustad rom vTqvaT, is,
rac Tqven gWirdebaT, aris iseTi saxis reprezentacia mexsierebaSi, romelic samzareulos
individualur cnebas _ macivris, WurWlis sarecxi niJaris Tu gazquris Sesaxeb codnas _
gaaerTianebs ufro did struqturaSi. sqema aris
cnebiTi CarCo, an codnaTa klasteri sagnebis,
adamianebis da situaciis Sesaxeb. sqemebi aris
codnaTa Sekvrebi~, romlebSic garemos struqturis Sesaxeb rTuli ganzogadebebia aRbeWdili.
Tqven gaqvT samzareulos da sawoli oTaxis
sqema, samarSruto taqsis mZRolis da profesoris, qeifisa da banketis sqemebi. SegiZliaT,
bazisuri done (Basic level) _ kategorizaciis done,
romelic yvelaze swrafad SeiZleba amovitanoT
mexsierebidan da gamoviyenoT yvelaze efeqturad.
sqemebi (Schemas) _ obieqtebis, xalxis, an situaciis Sesaxeb konceptualuri CarCoebi, an codnis klasterebi~, codnis erTeulebi, romlebic
moicaven garemos struqturebis Sesaxeb ganzogadebebs.
301
suraTi
8.13
cnobis iluzia
ixvi Tu kurdReli
Tavi 8 / mexsiereba
302
mexsierebis struqturebis
gamoyeneba
modiT, vnaxoT, Tu rogor moqmedebs mexsierebis zogierTi struqtura. Tqvenma sqemam
SeasaZlebloba mogcaT, uyoymanoT mimxvdariyaviT, rom baWiis adgili samzareuloSi ar
aris. axla gaixseneT me-5 Tavi, sadac ganvixileT,
Tu ra gavlenas axdens adrindeli codna orazrovani figuris interpretaciaze. gaxsovT es
figura (sur. 8.13)? ras xedavT _ ixvs Tu baWias?
mogoneba, rogorc
rekonstruqiuli procesi
axla ganvixiloT sxva mniSvnelovani saSualeba, romelSic gamoiyeneba mexsierebis struqtura. bevr SemTxvevaSi, rodesac gTxoven, moigonoT garkveuli informacia, Tqven ver axerxebT
amas. amis nacvlad, Tqven rekonstruqcias ukeTebT
informacias ufro zogadi saxiT Senaxuli codnidan. rekonstruqciuli mexsierebis naTelsayofad ganvixiloT Semdegi sami kiTxva:
me-3 TavSi aris Tu ar sityva da~?
1991 weli Seicavs Tu ara 7 ivlisis dRes?
sunTqavdiT guSin @2.05 sa da 2.10 wuTs
Soris?
Tqven, albaT, samive kiTxvas dadebiT pasuxs
gascemT yovelgvari meryeobis gareSe, magram,
ra Tqma unda, am movlenebis konkretuli epi-
303
Tavi 8 / mexsiereba
304
saidan
viciT
miznebi gavlenas axdenen mexsierebaze
cdis pirebs aCvenebdnen wuTnaxevari
xangrZliobis scenas videofilmidan da
sTxovdnen daemaxsovrebinaT dialogi am
nawyvetidan. maT 45 wuTi eZleodaT, rac
sakmarisi iyo imisaTvis, rom TiToeul
maTgans sakmaod zustad aRedgina dialogis teqsti. cdis pirebi or jgufad gayves.
TiToeul students dialogis Sinaarsi
sxva studentisTvis unda gadaeca, magram
erT jgufs sTxovdnen es moTxroba
maqsimalurad zusti yofiliyo (teqstTan
axlos), xolo, meore jgufs ki sTxovdnen,
rac SeiZleba saintereso yofiliyo maTi
monaTxrobi. is cdispirebi, romlebsac
maqsimaluri sizustiT aRdgenis instruqcia hqondaT, 99%-iT, sityvasityviT aRadgendnen dialogs maSin, rodesac meore
jgufis cdis pirebma dialogis mxolod
62% aRadgines. miuxedavad imisa, rom orive
jgufis wevrebma dialogis teqsti Zalian
kargad daimaxsovres, meore jgufma, ubralod, arCia, rom ufro saintereso iqneboda, Tu yvelafers ar uambobda sxvas
(Wadi, Klark, 1993).
mowmis mexsiereba
mowme sasamarTloze debs fics _ Tqvas
simarTle da mxolod simarTle~. am TavSi Cven
vnaxavT, rom mexsiereba zusti iqneba Tu mcdari,
damokidebulia imaze, Tu rogor aris informacia
aRbeWdili da emTxveva Tu ara aRdgenis pirobebi
aRbeWdvis pirobebs. vinaidan fsiqologebma
ician, rom adamianebma SeiZleba ver Tqvan
simarTle~ maSinac ki, rodesac es Zalian surT,
maT yuradReba mowmis mexsierebaze gaamaxviles
da misi Seswavla daiwyes. maTi mizani gamoZiebisTvis xelSewyoba da iseTi meTodis moZebnaa,
romelic mowmis Cvenebis sizustes uzrunvelyofs.
am mimarTulebiT mniSvnelovani gamokvlevebi
iqna Catarebuli elizabet loftusis da misi
kolegebis mier (Elizabeth Loftus et al., 1979, 1992).
maTi gamokvlevis ZiriTadi daskvna is iyo, rom
mowmis mexsiereba (Cveneba) Zalian advilad
icvleboda Semdgomi informaciebis gavleniT.
magaliTad, cdis pirebs uCvenebdnen films, sadac
avtokatastrofa xdeboda - ori manqana erTmaneTs
ejaxeboda da sTxovdnen, ganesazRvraT manqanebis
siCqare (Loftus & Palmer, 1974). maT erT nawils
kiTxvas Semdegnairad usvamdnen: ramdenad
swrafad moZraobdnen manqanebi Sejaxebisas?~
xolo meore nawils ki ekiTxebodnen: ra siCqariT moZraobdnen manqanebi, rodesac isini erTmaneTs Seejaxnen?~ pirvel SekiTxvaze cdis
pirebis pasuxi saSualod 100km/sT iyo, meore
kiTxvaze ki _ 80km/sT. erTi kviris Semdeg maT
ekiTxebodnen: dainaxeT Camsxvreuli minebi?~
Sejameba
mexsierebis ZiriTadi funqciaa msgavsi gamocdilebis erTmaneTTan dakavSireba, raTa garemoSi
ukeT gaverkveT. cnebebi mentalur kategoriebs
warmoadgenen. prototipebi iqmneba mTel Cvens
gamocdilebaze dayrdnobiT kategoriis wevrebis
CaTvliT da, amdenad, yoveli axali wevris
aRqmasTan erTad TviTonac icvleba. iqmneba
erTgvari bazisuri done, romlis daxmarebiTac
adamianebi ukeT axdenen kategorizacias da ukeT
gaiazreben movlenebs. sqemebsa da konceptualur
CarCoebSi gamocdilebis mozrdili monakveTebis
kanonzomierebebi ukeT Cans, vidre cnebebi.
rodesac informaciis zusti aRdgena ver
xerxdeba, misi rekonstruqcia xdeba. rekonstruq-
305
ciaze sqema axdens gavlenas. mecnierebma gviCvenes, rom mexsierebis gamoyeneba komunikaciis
miznis cvlilebasTan erTad icvleba. mowmis
Cveneba aucileblad moiTxovs zust mexsierebas,
magram gamokvlevebma aCvena, rom is mowyvladia
damaxinjebebisadmi movlenis Semdgomi informaciis gavleniT.
mexsierebis biologiuri
aspeqtebi
droa, gTxovoT, gaixsenoT ricxvi, romelic
Tqven mexsierebis Sesaxeb Tavis dawyebisas unda
dagemaxsovrebinaT. SegiZliaT moigonoT? ratom,
ra mizniT CagitareT aseTi savarjiSo? ifiqreT
im unaris biologiur safuZvlebze, romelic
SesaZleblobas gaZlevT, nebismieri informacia
monaxoT da moigonoT. rogor akeTebT amas?
aRbeWdva mexsierebaSi Tqvens tvinSi garkveul
cvlilebebs gulisxmobs. Tu Tqven gindaT, rom
es informacia, sul mcire, am Tavis bolomde
dagamaxsovrdeT, am cvlilebas permanentuli
xasiaTi unda hqondes. rodesme dagisvamT kiTxva
Tqveni TavisTvis, Tu rogor aris es SesaZlebeli? Cveni Txovnis mizezi, dagemaxsovrebinaT
nebismieri ricxvi, swored es iyo, anu is, rom
gagegoT, Tu raoden didi mniSvneloba aqvs
biologias mexsierebisTvis. axla cota ufro
Rrmad ganvixiloT es sakiTxi.
Tavi 8 / mexsiereba
engramis ZiebaSi
306
modiT, gavixsenoT wignis dasawyisSi TqvenTvis mowodebuli testi, ufro zustad, SevamowmoT Tqveni mexsiereba. 37 xom is ricxvia,
romlis damaxsovrebac gTxoveT. rogor unda
ganvsazRvroT, Tqvens tvinSi sad aRibeWda is?
karl leSlim (Karl Lashly, 1929, 1950), romelmac
Seqmna pirveli wigni mexsierebis anatomiis
Sesaxeb, es sakiTxi engramis _ tvinSi mexsierebis
fizikuri warmomadgenlis _ Ziebas daukavSira.
leSli virTagvebs labirinTSi gavlas aswavlida, Semdeg maT tvinis calkeul nawilebs
engrama (Engram) _ mexsierebis fizikuri kvali
tvinSi.
amokveTda xolme da amowmebda labirinTSi naswavl qcevas. man daadgina, rom tvinis dazianebiT
gamowveuli mexsierebis darRveva amokveTili
qsovilis zomis proporciuli iyo. darRveva
miT ufro Zlieri iyo, tvinis rac ufro didi
nawili iyo dazianebuli. amave dros, mexsierebaze gavlenas ar axdenda is, Tu tvinis ra
nawili iqneboda dazianebuli. leSlis mixedviT,
engrama tvinis erT konkretul ubanSi ki ar
Tavsdeba, aramed mTel tvinze vrceldeba.
leSlim imitom ver SeZlo engramis lokalizacia, rom martiv situaciaSi mexsierebis
sxvadasxva forma erTdroulad monawileobs.
labirinTis swavla moicavs sivrciT, mxedvelobiT da ynosviT gamRizianeblebs. neiromecnierebis mtkicebiT, rTuli, kompleqsuri
informaciis daxsomeba mraval neironul sistemaSia ganawilebuli maSin, rodesac diskretuli codna calke gadamuSavdeba _ tvinis mxolod SezRudul ubnebSi lokalizdeba (Markowitsch, 2000; Rolls, 2000).
mexsiereba moicavs oTx ZiriTad nervul
struqturas:
naTxemi mniSvnelovan rols TamaSobs
proceduruli mexsierebisTvis, romelic ganmeorebas saWiroebs da klasikuri ganpirobebisTvis;
zoliani sxeuli wina tvinis kompleqsuri
struqtura. Cvevis Camoyalibebisa da stimulireaqcia~ kavSirebis savaraudo safuZvelia;
didi tvinis qerqi _ pasuxismgebelia sensoruli mexsierebas da SegrZnebebs Soris
asociaciebize;
nuSisebri kompleqsi _ pasuxismgebelia
faqtebis, TariRebis, saxelebis deklaraciul
mexsierebaze, agreTve, emociuri STabeWdilebebis
daxsomebaze.
tvinis sxva nawilebs, rogoricaa: Talamusi,
bazaluri winatvini da prefrontaluri korteqsi, agreTve, gaaCniaT saSualebebi mexsierebis
sxvadasxva tipis formirebisTvis.
me-3 TavSi tvinis anatomia ganvixileT. axla
ganvixiloT is neirofsiqologiuri meTodebi,
romelic SesaZleblobas gvaZleven gamovitanoT
daskvnebi im rolis Sesaxeb, romelsac tvinis
specifikuri struqturebi asruleben mexsierebis
muSaobaSi. Cven ori tipis gamokvlevebs SevexebiT.
pirvel rigSi, visaubrebT bunebriv eqsperimentze~, romelsac tvinis bunebrivi daziane-
suraTi
4.16
amnezia
1960 wels, sahaero Zalebis radarebis axalgazrda teqnikosi niki a. saSineli dazianebis
msxverpli gaxda, ramac Zireulad Secvala misi
cxovreba.
niki magidasTan ijda, misi mezobeli ki
miniaturuli safarikao daSniT TamaSobda.
moulodnelad niki wamodga da Semotrialda
swored im dros, rodesac misma amxanagma moiqnia
daSna. daSna nikis marjvena nestos moxvda da
moZraoba marcxena tvinis mimarTulebiT ganagrZo. am SemTxvevam igi seriozulad daaziana.
yvelaze mZime problema amnezia, xangrZlivi
droiT mexsierebis dakargva iyo. amneziis gamo
niks yvelaferi aRqmisTanave aviwydeba; wignSi
ramdenime abzacis wakiTxvis Semdeg pirveli
winadadebebi aRar axsovs; satelevizio gadacemidan azri ver gamoaqvs, sanam reklamis
ganmavlobaSi aqtiurad ar moigonebs da gaimeorebs oriode wuTis win nanaxs.
mecnierebi sargebloben nikis msgavsi pacientebiT, radgan bunebriv eqsperimentad~ Tvlian
aseT SemTxvevebs. nikis msgavsi tvinis dazianebis
adgilis dakavSirebam qcevis deficitTan saSualeba misca mkvlevrebs daedginaT mexsierebis
sxvadasxva formebis mimarTeba tvinis garkveul
ubnebTan. Tavis mxriv, niks jer kidev axsovs
moqmedebebi, anu ara aqvs darRveuli proceduruli mexsiereba, Tumca, deklaraciuli mexsiereba aRar funqcionirebs. ase magaliTad, mas
axsovs, rogor unda aurios sxvadasxva masala,
magram ar axsovs ra komponentebia am narevSi.
eqsplicituri mexsierebis darRvevis es faqtebi
naTlad miuTiTeben imaze, rom eqsplicitur da
implicitur mexsierebaSi tvinis gansxvavebuli
ubnebia CarTuli.
ii
307
saidan
viciT
amneziis dros implicituri mexsiereba
daculia
Tavi 8 / mexsiereba
308
saidan
viciT
tvini da kodirebis operaciebi
magnituri rezonansiT gamokvlevis
dros cdis pirebs mexsierebis eqsperimentebi utardebodaT. maT proeqtoriT
ekranze miewodebodaT sityvebi, romlebsac
xedavdnen Tavs zemoT sarkeSi da evalebodaT, TiToeuli sityvis Sesaxeb ori
tipis msjeloba ewarmoebinaT: _ semantikuri: _ es sityva, (magaliTad, skami~,
an siyvaruli~) abstaraqtulia, Tu konkretuli?~ an perceptuli _ es sityva,
(magaliTad, ndoba~ an wigni~) fanqriT
aris dawerili, Tu melniT?~ funqcionaluri magnituri rezonansiT gamokvlevam
gviCvena, rom marcxena prefrontaluri
qerqis midamoSi (frontaluri qerqis
aramotoruli ubani) semantikuri kodirebis ufro maRal aqtivacias aqvs adgili,
vidre perceptuli kodirebis SemTxvevaSi
(Gabrieli et al., 1996).
mecnierebi varaudoben, rom qerqis am ubnis
aqtivacias semantikuri kodireba iwvevs marcxena
naxevarsferos metyvelebasTan kavSiris gamo (ix.
Tavi 3).
ramdenime axali gamokvleva tvinis specifikuri regionebis Seswavlas mieZRvna, romelTa
aqtivacia axali mexsierebis Camoyalibebis dros
Sejameba
karl leSlim, romelic pirveli iyo, vinc
engramebis Zieba daiwyo, aRmoaCina, rom mexsiereba
mTel tvins moicavs. tvinis mravali struqturaa
CarTuli swavlisa da mexsierebis procesebSi.
amneziis mqone pacientebze gamokvlevebma
daamtkica, rom implicituri da eqsplicituri
procesebis ganxorcielebaSi gansxvavebuli
struqturebi monawileoben. tvinis skanirebis
teqnika SesaZleblobas iZleva ganisazRvros
janmrTel adamianTan mexsierebis procesTa
biologiuri safuZvlebi.
309
sakvanZo
sakiTxebi
ra aris mexsiereba
sensoruli mexsiereba
sensoruli mexsierebis
sistema didi moculobis,
magram Zalian mcire xangrZlivobisaa.
xatiseburi mexsiereba
mxedvelobiT vels wamebis ganmavlobaSi aCerebs.
eqo-mexsiereba smeniT gamRizianeblebs inaxavs.
Tavi 8 / mexsiereba
xanmokle mexsiereba
da muSa mexsiereba
310
310
xangrZlivi mexsiereba.
kodireba da aRdgena
xangrZlivi mexsiereba moicavs Tqvens srul codnas
samyarosa da Tqveni Tavis
Sesaxeb; is TiTqmis ganusazRvreli moculobisaa.
Tqveni gaxsenebis unaris
pirobaa kodirebisa da aRdgenis pirobebis damTxveva.
swavlisa da aRdgenis konteqstebs Soris damTxveva
ganapirobebs aRdgenas.
adgilmdebareobis mrudis
Tavisebureba aixsneba konteqstebs Soris gansxvavebiT.
mogonebis mimniSneblebi
xels uwyoben xangrZliv mexsierebaSi informaciis moZebnas.
epizodur mexsierebas iseTi
movlenebis daxsomebasTan
aqvs saqme, romlebic pirovnebis subieqtur gamocdilebaSi monawileobdnen.
semantikuri mexsiereba sityvebisa da cnebebis arsebiTi mniSvnelobebis Sesaxeb mexsierebaa.
interferencias maSin aqvs
adgili, rodesac mimniSneb-
ZiriTadi sakiTxebi
amnezia
bazisuri done
dajgufeba
cnebebi
konteqstis mixedviT
gansxvaveba
deklaraciuli mexsiereba
eqo-mexsiereba
gadamamuSavebeli
ganmeoreba
kodireba
kodirebis specifikuroba
engrama
epizoduri mexsiereba
mexsierebis eqsplicituri
gamoyeneba
xatiseburi mexsiereba
mexsierebis implicituri
gamoyeneba
interferencia
gadamuSavebis doneebis
Teoria
xangrZlivi mexsiereba
mexsiereba
metamexsiereba
mnemonika
dasawyisis efeqti
praimingi
proceduruli mexsiereba
prototipi
mogoneba
mwkrivis daboloebis
efeqti
cnoba
rekonstruqciuli
mexsiereba
aRdgena
mimniSneblebi
sqemebi
semantikuri mexsiereba
sensoruli mexsiereba
adgilmdebareobis efeqti
xanmokle mexsiereba
sacavi
gadatanis Sesabamisi
gadamuSaveba
muSa mexsiereba
sakvanZo sakiTxebi
wina gamocdileba da
miznebi gavlenas axdens
mogonebaze.
axalma informaciam SeiZleba Secvalos mogoneba
da amiT mowmis Cveneba
arasando gaxados, Tu mas
axali movlenis Semdgomi informacia Seereva.
311
311
kognituri procesebi
9
kognituri procesebis
Seswavla
fsiqikuri procesebis
aRmoCena
fsiqikuri procesebi da
resursebii
metyveleba
eqspresiuli metyveleba
impresiuli metyveleba
metyveleba, azrovneba
da kultura
fsiqologia Cvens cxovrebaSi: SeuZliaT Tu ara
cxovelebs enis Seswavla
vizualuri Semecneba
vizualuri
reprezentaciebis
gamoyeneba
verbaluri da
vizualuri
reprezentaciebis
kombinireba
problemis gadaWra da
azrovneba
problemis gadawyveta
deduqciuri azrovneba
induqciuri azrovneba
fsiqologiaXXI saukuneSi:
eqspert-sistemebi da medicina
msjeloba da gadawyvetilebis
miReba
evristika da msjeloba
gadawyvetilebis miRebis
fsiqologia
sakvanZo sakiTxebi
ZiriTadi cnebebi
312
Cemma maswavlebelma xeli wylis nakadSi Camayofina. roca erT xelze civi wylis nakadi
Semexo, man meore xelis gulze damawera sityva
`wyali~ jer nela, Semdeg ufro swrafad. me
wynarad vijeqi da mTeli gulisyuriT SevigrZnobdi misis salivanis TiTebis moZraobas.
uecrad dameufla bundovani amaRelvebeli
gancda, TiTqos raRac daviwyebuli brundeboda;
da rogorRac enis saidumlos farda aexada. maSin
mivxvdi, rom `w-y-a-l-i~ aris is mSvenieri grili
raRac, xelebze rom mexeboda. am cocxalma sityvam gamoafxizla Cemi suli, mianiWa mas sinaTle,
imedi, sixaruli da Tavisufleba. Tumca, siZneleebi amiT ar dasrulebula, magram es siZneleebi
ukve advilad gvardeboda.
es saxli swavlis dauokebeli surviliT
davtove. ukve yvelafers hqonda Tavisi saxeli
da TiToeuli axal azrs badebda. saxlSi dabrunebisas yvela sagani, romelsac ki vexebodi,
sicocxliT iyo gamsWvaluli (Keller, 1902/1990,
gv.15-16).
313
kognituri
fsiqologia
grZnoba
suraTi
ena
inteleqti
yuradReba
mexsiereba
fiqri da
problemebis
gadaWra
9.1
aRwerili zogierTi sakiTxi). kognicia (Semecneba) aerTianebs rogorc Sinaarsebs, ise procesebs. SinaarsebSi moiazreba is, rac Tqven
iciT _ cnebebi, faqtebi, wesebi, mogonebebi:
`ZaRli ZuZumwovaria~; wiTeli sinaTle niSnavs
`sdeq~; `saxlidan wavedi 18 wlis asakSi~. kognituri procesebis saSualebiT Tqven manipulirebT im fsiqikuri SinaarsebiT, romlebic
gare samyaros interpretaciisa da cxovrebiseuli dilemebis dros racionaluri gadawyvetilebis miRebis saSualebas gaZlevT.
fsiqologiaSi Semecnebas kognituri fsiqologiis specialistebi Seiswavlian. bolo sami
aTwleulis ganmavlobaSi kognitur fsiqologiasTan erTad am sakiTxebze muSaobdnen ukve
axali interdisciplinaruli sferos _ kognituri mecnierebis warmomadgenlebic (ix. sur. 9.2).
kognituri mecniereba fokusirebulia sxvadasxva
314
suraTi
9.2
kognituri procesebis
Seswavla
rogor SeiZleba Semecnebis Seswavla? pirveli, rac TavSi mogivaT, isaa, rom kognituri
procesebi Tavis tvinTanaa dakavSirebuli. Tqven
SegiZliaT dainaxoT masSi Sesuli informacia,
magaliTad, fraza `damireke~ da daakvirdeT Sedegs
_ darekes; magram rogor SegiZliaT moaxdinoT
im moqmedebebis identifikacia, romlebic frazas
Tqvens reaqciasTan akavSirebs? rogor SegiZliaT
gaigoT, ra moxda am SualedSi _ romeli
kognituri procesebisa da fsiqikuri reprezentaciebis aqtivacias efuZneba Tqveni reaqcia? am
TavSi aRwerilia logikuri analizis is tipebi,
romelTa safuZvelzec SesaZlebeli gaxda
kognituri fsiqologiis mecnieruli Seswavla.
cxrili
9.1
315
316
xSirad iyeneben reaqciis dros _ drois xangrZlivobas, romelic cdis pirs sWirdeba konkretuli davalebis Sesasruleblad. dondersis
ZiriTadi debuleba, rom damatebiTi fsiqikuri
procesi saWiroebs damatebiT dros, kvlav
fundamentur wanamZRvars warmoadgens kognitur
fsiqologiaSi Catarebul kvlevaTa umetesobaSi.
vnaxoT, rogor ganviTarda es mosazreba ukanaskneli 130 wlis ganmavlobaSi.
fsiqikuri procesebi da
resursebi
kognitur fsiqologiaSi momuSave specialistebis mier iseTi umaRlesi kognituri procesebis Semadgenel komponentebad (calkeul
procesebad) daSla, rogoricaa metyveleba da
problemis gadaWra, kubebiT TamaSs waagavs.
TiToeuli kubi warmoadgens gansxvavebul
komponents (process, romlis ganxorcielebac
unda moxdes). aqtivobis mizania gansazRvros
TiToeuli kubis forma da zoma da kubebi ise
moargos erTmaneTs, rom mTliani procesi
ganxorcieldes. dondersis davalebebSi Tqven
naxavT, rom kubebi SeiZleba daewyos mwkrivSi
(ix. sur. 9.3., nawili A). erT safexurs pirdapir
mohyveba meore. kubebis metaforuli gamoyeneba
saSualebas gvaZlevs, davinaxoT, rom SesaZlebelia ramdenime procesis erTdrouli mimdinareoba (nawili B). es ori suraTi warmoadgens
me-5 TavSi aRweril seriul da paralelur
procesebs Soris gansxvavebis ilustracias.
Tqven xedavT, rom vizualuri Zieba zogierT
SemTxvevaSi SeiZleba warimarTos paralelurad
_ rigSi mocemuli yvela elementis Semowmeba
SesaZlebelia erTdroulad, xolo sxva tipis
Zieba moiTxovs TiToeuli elementis seriul
gadamuSavebas. Semowmeba unda moxdes cal-calke,
erTimeoris miyolebiT.
procesebis paraleluri Tu seriuli mimdinareobis identifikaciis mizniT fsiqologebi
xSirad iyeneben reaqciis dros, Tumca, 9.3
suraTis me-3 nawilSi mocemuli magaliTi
dagarwmunebT, rom es meTodi yovelTvis ar
amarTlebs. warmoidgineT, rom gvaqvs davaleba,
romelic, savaraudod, or process moicavs. Tu
Cven gvecodineba mxolod am procesebis
mimdinareobis dro, verasodes ganvsazRvravT
suraTi
9.3
umaRlesi kognituri
procesebis analizi
kognituri fsiqologebi cdiloben, gansazRvron im fsiqikuri procesebis identuroba da organizacia, romlebic umaRlesi kognituri procesebis (maRali donis
kognituri aqtivobebis) saSen masalas
warmoadgenen;
(A) dondersis davalebis avtoriseuli
versia moiTxovs, rom, sul cota, 3 procesi
Tanmimdevrulad ganxorcieldes;
(B) zogierTi procesi mimdinareobs seriulad, anu Tanmimdevrulad; zogierTi
ki erTdroulad, erTmaneTis paralelurad;
(C) davalebis Sesrulebaze daxarjuli
dro yovelTvis ar aZlevs mkvlevrebs
saSualebas, gansazRvron procesebis paraleluri Tu seriuli mimdinareoba.
317
9.2
cxrili
ricxvebis gadamuSaveba
dasviT raime niSani fizikurad gansxvavebuli
wyvilebis Tavze, iqneba es ricxvebis Tu sityvebis
wyvilebi (e.i. unda aRniSnoT 4-6 da oTxi-eqvsi).
SeecadeT, gansazRvroT, romeli sia ufro rTulia.
sia A.
8-8
cxra-rva
1-2
rva-rva
2-1
8-9
9-9
2-2
ori-ori
erTi-erTi
erTi-ori
cxra-cxra
rva-cxra
1-1
ori-erTi
9-8
sia B.
318
1-1
cxra-ori
erTi-erTi
cxra-cxra
2-9
rva-ori
9-9
1-9
cxra-erTi
2-2
8-8
1-8
rva-rva
cxra-erTi
ori-ori
2-8
saidan
viciT
Tqven ar SegiZliaT uaryoT ricxvebis
`mniSvneloba~
cdis pirebs sTxoves, SeefasebinaT 9.2
cxrilSi ricxvebs Soris gansxvaveba. miRebuli Sedegebis mixedviT, cdis pirebs
bevrad ufro uWirT, roca ricxvebi axlos
mdgomni arian (magaliTad, 1-2) vidre maSin,
roca maT Soris didi intervalia (magaliTad, rva-erTi), ganurCevlad imisa, Tu ra
formiTaa cifrebi mocemuli _ arabuliT
Tu sityvebiT. miaqcieT yuradReba, rom
pirvel siaSi mocemulia gansxvavebuli
wyvilebi, romelTa Sorisac mcire intervalebia, xolo meore siaSi mocemul wyvilebs Soris intervali didia, amitom
pirveli sia ufro Zneli unda yofiliyo.
Sejameba
kognitur fsiqologiaSi da kognitur mecnierebaSi momuSave specialistebi Seiswavlian
fsiqikur procesebsa da struqturebs, romlebic
saSualebas aZlevs adamians, gamoiyenos ena,
gadaWras problema da miiRos gadawyvetileba.
dondersma pirvelma Seqmna kognituri davalebis
calkeul Semadgenel procesebad gaanalizebis
meTodi. Tanamedrove mkvlevrebi fsiqikuri
aqtivobis komponentebis gansazRvris mizniT
Seiswavlian seriuli da paraleluri procesebis
komponentebs, sxvadasxva donis avtomatur da
kontrolirebad procesebs.
metyveleba
SuaRamea da karze viRac akakunebs. kars aRebT
da iq aravin aris; ucbad SeamCnieT, rom Zirs
konverti devs, konvertSi ki furcelia, romelzec weria: kata xaliCazea~. ras geubnebaT es
Setyobineba? ra SegviZlia SevcvaloT, rom es
Setyobineba gasagebi gaxdes TqvenTvis? am
SemTxvevaSi yvelaze advilia, mogawodoT Sesabamisi konteqsti. warmoidgineT, rom Tqven saidumlo agenti xarT da instruqciebs yovelTvis aseTi ucnauri saxiT iRebT. maSin Tqven
gecodinebaT, rom kata~ aris Tqveni kontaqti,
metyveleba
319
320
suraTi
9.4
eqspresiuli metyveleba
SegiZliaT aRuweroT suraTi Tqvens megobars?
ras SecvlidiT, Tqveni megobari rom brma
iyos?
eqspresiuli metyveleba
eqspresiuli metyveleba (Lenguage production)
is, rasac adamianebi amboben, aniSneben an weren;
am Sinaarsebis gadmocemis procesi.
msmenelis gaTvaliswineba (Audience design) _
konkretul auditoriaze gaTvlili Sinaarsis
formirebis procesi.
cxrili
9.3
graisis aqsiomebi eqspresiuli metyvelebis Sesaxeb
1. raodenoba: Setyobineba unda iyos imdenad informaciuli, ramdenis moTxovnac aris. nu miawodebT imaze met
informacias, vidre mogeTxovebaT.
rCeva mosaubrisaTvis: Tqven unda ecadoT, gansazRvroT, realurad ra raodenobis informacia esaWiroeba Tqvens
msmenels. amisaTvis SeiZleba saWiro gaxdes winaswar imis gansazRvra, Tu ra icis msmenelma.
2. xarisxi: SeecadeT, ilaparakoT simarTle. ar TqvaT iseTi ram, rac mcdari ggoniaT da risi damadasturebeli
faqtebic ar gaqvT.
rCeva mosaubrisaTvis: rodesac Tqven laparakobT, msmeneli elodeba Tqven mier miwodebuli informaciis
dadasturebas. TiToeuli gamonaTqvamis dagegmvis dros mofiqrebuli unda gqondeT misi damadasturebeli
faqtebi.
3. mimarTeba: Tanmimdevruloba.
rCeva mosaubrisaTvis: rodesac raimes ambobT, darwmunebuli unda iyoT, rom msmenelisaTvis gasagebia kavSiri
Tqven mier miwodebul Setyobinebasa da manamde miwodebul informacias Soris. Tu cvliT saubris Tema anu
Tqven mier Camoyalibebuli azri pirdapir kavSirSi ar aris wina informaciasTan, Tqven unda auxsnaT, ris
Sesaxeb saubrobT.
4. stili: ilaparakeT zustad da garkveviT; moerideT orazrovani frazebis gamoyenebas. teqsti agebul unda iqnes
mokle da gamarTuli winadadebebiT.
rCeva mosaubrisaTvis: Tqven valdebuli xarT ilaparakoT SeZlebisdagvarad garkveviT, Tumca, ara xarT dazRveuli
Secdomebisagan. rogorc yuradRebiani da gulisxmieri mosaubre, unda darwmundeT, rom msmenelebma sworad
gaiges, risi Tqmac gsurdaT.
5. Cans Tu ara qvemoT mocemul dialogSi, ramdenad iyenebs daTo graisis aqsiomebs?
gaeba maxeSi.
msmenelis gaTvaliswineba
Cven SemogTavazeT, aRgeweraT 9.4 suraTi
normaluri mxedvelobis mqone da brma adamianisTvis im mizniT, rom gamonaTqvami konkretuli msmenelis gaTvaliswinebiT dagegegmaT.
nebismier SemTxvevaSi saubrisas unda gaiTvaliswinoT, vin aris Tqveni msmeneli da is informacia, romelic unda miawodoT auditoriis
wevrebs (Clark, 1992, 1996). magaliTad, Tqven, albaT,
metyveleba
ras amboben?
321
322
saidan
viciT
eqspresiul metyvelebaze gavlenas axdens
jgufis wevroba
eqsperimentulLpirobebSi mkvlevrebi
studentebs sTxovdnen, SeesrulebinaT
Sedarebis davaleba ise, rom winaswar arafers eubnebodnen. eqsperimentators win
ewyo gansazRvruli TanmimdevrobiT 16 Ria
baraTi (4X4) niu-iorkis xedebiT da mas
ise unda aRewera suraTebi, rom cdis pirebs
swori TanmimdevrobiT daelagebinaT isini.
eqsperimentatori da cdis piri erTmaneTs
ver xedavdnen, Tumca, maT hqondaT saubris
SesaZlebloba. eqsperimentators swrafad
SeeZlo ganesazRvra, icnobda Tu ara c.p.
niu-iorks. rodesac isini niu-iorkis mcxovreblebs esaubrebodnen baraTebis aRsawerad, isini ufro metad iyenebdnen sakuTar saxelebs: es aris sitikorpis Senoba~,
vidre zogad maxasiaTeblebs: es aris
maRali Senoba samkuTxa saxuraviT~ (Clark,
1987).
cxrili
metyveleba da Secdomebi
gindaT saxeli gaiTqvaT? gavixsenoT v.a.
spuneri (Reverend W.A. Spooner) oqsfordis
universitetidan, romlis saxelis mixedviTac,
ori an meti sityvis pirveli marcvlebis gadanacvlebas spunerizmi ewoda. riverend spunerma
es saxeli samarTlianad daimsaxura. zarmac
students semestris gacdenis SemTxvevaSi frazis
You have wasted the whole term~ (Sen mTeli semestri gaacdine~) nacvlad eubneboda: _ You have
tasted the whole worm~ _ (Sen mTeli matli SeWame~)
(waste gacdena; taste _ gemos gasinjva, term _
semestri). spunerizmi metyvelebis Secdomebis
erT-erTi saxeobaa, romelsac saubris dros
vuSvebT. es Secdomebi gasagebs xdis azris gamoTqmis dagegmvis process. rogorc 9.4 cxrilidan
Cans, gamonaTqvamis dagegmva ramodenime erTmaneTisgan gansxvavebul doneze xdeba, romelTagan
TiToeulze SeiZleba gamovlindes metyvelebis
Secdomebi (Bock&levet, 1994; Rapp&Goldrick, 2000).
gasaocaria, magram aRwerili Secdomebi, rogorc
Cans, ar unda iyos SemTxveviTi isini gasagebi
xdeba, Tu gaviTvaliswinebT sasaubro enis
struqturas. mosaubrem SeiZleba gadaanacvlos
styvebis pirveli asoebi tips of the slung~
nacvlad slips of the sung~-isa, magram arasodes
ityvis tlips of the sung~, radganac am SemTxvevaSi
irRveva inglisuri enis marTlweris wesi,
romlis mixedviTac sityvis TavSi arasodes
gvxvdeba tl~(Fromkin, 1980).
metyvelebis Teoriuli modelebis agebisas
didi mniSvneloba eniWeba metyvelebis Secdomebs,
amitom mkvlevrebi ar Semoifarglebian aRniSnu-
9.4
metyveleba
323
am teqnikebis gamoyenebiT mkvlevrebs saSualeba eZlevaT, Seiswavlon mosaubris mier Secdomebis daSvebis albaTobaze moqmedi faqtorebi.
magaliTad, spunerizmis msgavsi Secdomebis
albaToba izrdeba, rodesac bgerebis gadaadgileba realur sityvebs gvaZlevs (Baars et al.,
1975; Stemberger, 1992); amgvarad, feri-beri~-s magivrad beri-feri~-s Tqmis albaToba ufro metia,
vidre, magaliTad, coli-qmari~-s magivrad
qmoli-cari~-s Tqmis albaToba. msgavsi Sedegebi
savaraudos xdis, rom metyvelebaSi CarTuli
zogierTi kognituri procesi uzrunvelyofs
kognituri Secdomis gamovlenas da gasworebas.
es procesebi ar gvaZleven iseTi Secdomebis
daSvebis uflebas, romlebic konkretuli
enisaTvis miuRebeli da ararealuri sityvebis
gamoTqmas gulisxmobs.
324
impresiuli metyveleba
warmoidgineT, rom mosaubre ambobs: `kata
xaliCazea.~ Tqven ukve iciT, rom, konteqstidan
gamomdinare, am gamonaTqvamis gamoyeneba
orazrovnebis daZleva
ras niSnavs sityva bari? TavSi, albaT, misi
ori mniSvneloba mainc mogividaT: erTi,
romelic dakavSirebulia miwaTmoqmedebasTan
(sasoflo-sameurneo saqmianobasTan) da meore,
romelic dakavSirebulia kafesTan. warmoidgineT, rom vinme geubnebaT: `mas aqvs bari~,
rogor xvdebiT, ra igulisxmeba am konkretul
SemTxvevaSi? Tqven unda SeZloT am or mniSvnelobas Soris arsebuli leqsikuri orazrovnebis
daZleva. Tu dafiqrdebiT, aRmoaCenT, rom zogierTi kognituri procesis gamoyenebiT, konteqstidan gamomdinare cdilobT sityvis orazrovnebis daZlevas. ris Sesaxeb saubrobdiT manamde
_ samuSao iaraRebze Tu gasarTob adgilebze.
es farTo konteqsti unda dagexmaroT sityvis
ori mniSvnelobidan erT-erTis arCevaSi, magram
rogor?
sanam am kiTxvaze pasuxs gavcemdeT, gagacnobT
orazrovnebis kidev erT tips. ras niSnavs es
winadadeba: `ninos da giorgis dedas gadasces
daxmareba.~ Tqven SeiZleba gaigoT misi mxolod
erTi mniSvneloba, magram am SemTxvevaSi saqme
gvaqvs struqturul orazrovnebasTan. (Akmajian
et al., 1990) (ix. suraTi 9.5). lingvistebi winadadebis struqturis sailustraciod xSirad iyeneben
diagramebs. I nawilSi warmodgenilia winadadebis _ `kata xaliCazea~ _ analizi. am winadadebis struqtura Zalian martivia. II da III
nawilSi ki warmodgenilia winadadebis _ `ninos
da giorgis dedas gadasces daxmareba~ _ ori
gansxvavebuli mniSvnelobis SedarebiT rTuli
struqtura. II nawilSi gakeTebuli analizis
mixedviT, fraza `ninos da giorgis~ exeba dedas,
erT adamians _ ori bavSvis dedas gadasces
daxmareba. III nawilSi warmodgenili analizis
mixedviT, winadadebaSi gamoyofilia ori qvemdebare _ `ninos~ da `giorgis dedas~, e.i. or
adamians gadasces daxmareba. romeli mniSvnelobiT igebT winadadebas, rodesac mas pirvelad
kiTxulobT? rogorc xedavT, am SemTxvevaSic
winadadebas ori mniSvneloba aqvs da Cven vub-
suraTi
9.5
winadadebis
struqtura
winadadebis gramatikuli
struqturis TvalsaCino
ilustraciis mizniT, lingvistebi xSirad iyeneben
diagramebs. I struqtura
warmoadgens winadadebis _
`kata xaliCazea~ _ struqturul analizs; II da III struqtura ki gviCvenebs, rom
winadadeba _ `ninos da giorgis dedas gadasces daxmareba~ _ ori erTmaneTisagan
gansxvavebuli struqturuli
analiziT SeiZleba iyos warmodgenili. vis gadasces
daxmareba? or adamians Tu
erTs?
nebuli yvavili, iseve, rogorc meore winadadebaSi. mesame winadadebis pirvel nawilSi aRwerilia situacia, romelic qmnis konteqsts meore
winadadebisTvis _ `yvavili aqvs~. es magaliTebi
gviCvenebs, rom Tqven iTvaliswinebT miniSnebis
sxvadasxva tips. konteqstis mixedviT msmeneli
momentalurad gansazRvravs orazrovani sityvis
mniSvnelobas (Binder & Morris, 1995; Sereno, 1995).
struqturuli orazrovnebis daZleva konteqstis
mixedviT xdeba (MacDonald, 1993; Shapiro et al., 1993;
Trueswell, 1996). erTmaneTisgan gansxvavebul aseT
gramatikul struqturebs Soris swrafi arCevis
SesaZleblobas konteqsti iZleva.
modiT, Cvens magaliTs davubrundeT, romelic
pirvelad ganvixileT da romelic sakmaod
metyveleba
325
cxrili
9.5
sarkastuli moTxovna
326
saidan
viciT
konteqsti gvexmareba arapirdapiri
mniSvnelobis gagebaSi
ganvixiloT gamonaTqvami: aq mSvenieria
da Tbila~. ras niSnavs es? rogorc 9.5
cxrilidan Cans, SesaZlebelia, am tipis
martiv gamonaTqvamebs sxvadasxva istoriis
SeTxzviT sxvadasxva azri mivaniWoT. Cven
ra gvesmis
orazrovnebis daZlevis Sesaxeb saubrisas
aqcenti gavakeTeT imaze, Tu ras vigebT. axla
yuradRebas gavamaxvilebT naTqvamis gagebaze,
Sesabamisad, kiTxvas ase davsvamT: rodis Cndeba
mexsierebaSi reprezentaciebi _ frazis Tu
mTliani teqstis gagebis dros? magaliTad, ra
inaxeba mexsierebaSi, rodesac Tqven gaigebT
ukve nacnob frazas: `kata xaliCazea~. kvlevebis
safuZvelze dadginda, rom mniSvnelobis mqone
reprezentaciebi warmodgenilia bazisuri
erTeulebiT, romlebsac propoziciebs uwodeben
(Clark & Clark, 1877; Kintsh, 1974). propozicia
gamonaTqvamis ZiriTadi azria. winadadebis _
`kata xaliCazea~ _ ZiriTadi azri isaa, rom
raRac wevs raRacaze. am frazis wakiTxvisas
Tqven gamoyofT propozicias ze da cdilobT,
gaigoT katasa da xaliCas Soris arsebuli
mimarTeba, romelic gamoxatulia am propoziciiT.
propoziciebis Cawera xSirad ase xdeba: ze
(kata, xaliCa). mravali gamonaTqvami erTze met
propozicias Seicavs. ganvixiloT Semdegi
saidan
viciT
propoziciebi qmnian mexsierebis
struqturas
ganvixiloT winadadeba: mavzoleumi,
sadac mefe ganisvenebda, moedans gadahyurebda~. miuxedavad imisa, rom am winadadebaSi mavzoleumi da moedani erTmaneTisgan daSorebulia, propoziciuli analizi gvafiqrebinebs, rom isini mexsierebaSi erTad unda Seikribos propoziciaSi gadahyurebda (mavzoleumi, moedani).
am analizis Sesamowmeblad mkvlevrebma
cdis pirebs warudgines sityvebis CamonaTvali da sTxoves, ganesazRvraT, iyo Tu
ara TiToeuli sityva winadadebaSi.
zogierT cdis pirs CamonaTvalSi mavzoleumi uSualod moednis Semdeg miewoda,
zogs ki _ sxva propoziciidan amoRebuli
sityvis Semdeg. pasuxi _
diax, iyo
mavzoleumi~ gacilebiT swrafad modioda
im SemTxvevaSi, rodesac CamonaTvalSi
mavzoleumi uSualod moednis Semdeg iyo
metyveleba
327
328
cema) (Premark, 1971). am eqsperimentebis Sedegebma azrTa sxvadasxvaoba warmoSva (Seidenberg &
Pebitto, 1979). kritikosebi dainteresdnen Semdegi sakiTxebiT:
Simpanzeebis mier simboloebis
an Jestebis SemTxveviTi kombinaciebis (magaliTad, vaSo bodiSi, Sen meti daleva) gamoyeneba aris Tu ara metyvelebis
metyveleba, azrovneba da
kultura
Tu swavlobT, an iciT ucxo ena? Tu asea,
rogor ggoniaT, or enaze Tqven gansxvavebulad
fiqrobT? axdens Tu ara gavlenas ena azrovnebaze? es is kiTxvaa, romelsac mkvlevrebi
metyveleba
329
330
saidan
viciT
metyveleba gavlenas axdens ferebis
klasifikaciaze
mkvlevrebma cdis pirebs sTxoves, SeemowmebinaT sami feris wiri. ferebi aRebuli iyo lurjidan mwvanemde speqtrul
diapazonSi. cdis pirebs evalebodaT, ganesazRvraT, sami elferidan yvelaze metad
romeli gansxvavdeboda danarCeni orisagan.
cdis pirTa erTi jgufi warmodgenili
iyo inglisurenovani individebiT (inglisur enaSi arsebobs mwvanisa da lurjis
leqsikurad gansxvavebuli erTeulebi),
xolo meore CrdiloeT meqsikaSi mcxovrebi individebiT, romlebic tarahumaras
enaze laparakoben. am enaSi lurjisa da
mwvane elferis aRsaniSnad arsebobs
mxolod erTi sityva Siyoname. mkvlevrebi
varaudobdnen, rom, Tu sepir-uorfis
hipoTeza marTalia, maSin inglisurenovani
individebi SeZlebdnen lurjisa da mwva-
Sejameba
saubrisas adamianebi cdiloben, iyvnen
gulisxmierebi da yuradRebianebi. Sesabamisi
msmenelis arseboba saerTo codnis gaTvaliswinebas moiTxovs. spunerizmi da metyvelebis
sxva Secdomebi SesaZlebels xdis swori
frazebisa da gamonaTqvamebis dagegmvisa da
Sesworebis procesebis met-nakleb gagebas.
orazrovani sityvebis, struqturebisa da gamonaTqvamebis gasagebad, mniSvnelobebis SesaZlo
variantebidan swori arCevanis gasakeTeblad
msmenelebi iyeneben konteqsts. fsiqikuri
reprezentaciebi propoziciebis garSemo yalibdeba. miRebuli informaciisagan ufro metis
gasagebad, msmenelebs uxdebaT daskvnebis
gakeTeba, romlebic ar atareben SemTxveviT
xasiaTs. sepir-uorfis hipoTezis Tanaxmad, enebi,
romlebzec adamianebi laparakoben, gansazRvraven adamianis mier samyaros aRqmasa da gaazrebas. am hipoTezis zogierTi damadasturebeli
faqti ferebze Catarebul eqsperimentebSi
gamovlinda. mkvlevrebis winaSe kvlav dgas enebs
Soris arsebuli uamravi gansxvavebis Seswavlis
sakiTxi, romelic, SesaZloa, gavlenas axdendes
azrovnebaze.
vizualuri Semecneba
9.6 suraTze mocemulia winadadebis _ kata
xaliCazea~ _ reprezentaciis ori nimuSi. romelia TqvenTvis ufro misaRebi? Tu winadadebas
lingvistur propoziciebze dayrdnobiT gaiazrebT, orive sworia orive suraTze kata
xaliaCazea. miuxedavad amisa, TqvenTvis, albaT,
ufro misaRebi A variantia, radgan am winadadebis gagebisas savaraudoa, rom zustad am
suraTis Sesabamisi scena warmogidgebaT (Searle,
1979b). ras fiqrobT meore suraTis Sesaxeb?
cota ucnauria, ara? ase ggoniaT, kata sadacaa
daecema. es SfoTva imitom Cndeba, rom Tqven
SegiZliaT situacia gaiazroT suraTebze day-
vizualuri Semecneba
331
saidan
viciT
gonebaSi rotacia fizikuri rotaciis
msgavsia
suraTi
9.6
vizualuri reprezentaciebi
aris Tu ara orive kata xaliCaze?
vizualuri reprezentaciebis
gamoyeneba
332
suraTi
9.7
saidan
viciT
dnen, warmoedginaT navis kidev erTi detali, magaliTad, saqare mina an Ruza.
aRmoCnda, rom Ruzis dasanaxad~ (warmosadgenad) cdis pirebs ufro meti dro sWiro
axlosaa ZravasTan, vidre Ruza. reaqciis
droebs Soris gansxvaveba adasturebs, rom
adamianebi iseve aTvaliereben vizualur
xatebs, rogorc realur sagnebs (Kosslyn,
1980).
suraTi
9.8
warmodgenis vizualuri
skanireba
vizualuri Semecneba
333
verbaluri da vizualuri
reprezentaciebis kombinireba
334
Sejameba
adamianebs SeuZliaT vizualuri reprezentaciebis gamoyeneba sagnis gonebaSi rotaciisaTvis. adamianebi warmodgenil xatebs aTvaliereben ise, rogorc realur sagnebs. vizualuri
da verbaluri informaciis SejerebiT adamianebs
SeuZliaT srulyofili fsiqikuri reprezentaciebis Seqmna.
suraTi
9.9
problemebis gadaWra da
azrovneba
335
suraTi
9.10
problemis gadawyveta
,,ra arsebaa, romelic diliT oTx fexze
dadis, SuadRisas _ orze, xolo mzis Casvlis
Semdeg _ samze?~ berZnuli miTologiis Tanaxmad,
suraTi
336
9.11
problemuri situacia
rogor gansazRvravT problemas realur
cxovrebiseul pirobebSi? Cveulebriv, Tqven
acnobierebT gansxvavebas Tqvens arsebul mdgo-
337
suraTi
9.12
338
339
suraTi
9.13
340
9.6
gamocana `beri~
suraTi
9.14
gamocana `beri~-s
amoxsna
A suraTze naCvenebia ori
beri. erTi moZraobs qvemodan zemoT, meore _
zemodan qvemoT. B suraTze
warmodgenilia maTi Sexvedris adgili dRis erTsa
da imave momentSi. axla
SecvaleT ori beri erTiT;
amocana damtkicebulia.
deduqciuri azrovneba
warmoidgineT, rom midixarT restoranSi da
fulis gadaxdas Tqveni erTaderTi sakredito
baraTiT _ American Express~ _ apirebT. rekavT
restoranSi da ekiTxebiT: SeiZleba Tqvens
restoranSi sakre-dito baraTiT, American Express~, sargebloba?~ restornis mepatrone gpasuxobT: Cven yvela ZiriTad sakredito baraTs
viRebT~. am pasuxis Semdeg SegiZliaT daaskvnaT,
rom isini Tqvens sakredito ba-raTsac miiReben.
ratom? am SemTxvevaSi SegviZlia vixelmZRvaneloT silogizmiT (ori winadadebidan gakeTebuli logikuri daskvniT), romelic berZenma
filosofosma aristotelem 2000 wlis win mogvca:
wanamZRvari 1. restorani iRebs yvela ZiriTad
sakredito baraTs;
wanamZRvari 2. American Express~ aris ZiriTadi
sakredito ba-raTi;
daskvna: restorani miiRebs baraTs American
Express~.
aristotele ikvlevda, Tu ra logikuri mimarTeba arsebobda winadadebebs Soris, romlebic
realur daskvnamde migviyvanda. deduqciuri
azrovneba logikuri wesebis sworad gamoyenebas
gulisxmobs. Cven sakredito baraTis magaliTi
moviyvaneT, raTa gveCvenebina, rom gvaqvs
logikuri daskvnis gakeTebis unari, romelsac
logikuri, deduqciuri mtkicebulebis forma
gaaCnia. miuxedavad amisa, fsiqologebi ikvleven,
funqcionaluri rigidoba (Functional fixedness)
sagnis tradiciuli xedvis Secvlis da axali
funqciis danaxvis da misi efeqturad gamoyenebis
unaris arqona.
deduqciuri azrovneba (Deductive reasoning)
azrovnebis forma, romelic ori an meti
wanamZRvridan logikuri daskvnis gakeTebis
unars gulisxmobs.
341
gvaqvs Tu ara deduqciuri azrovnebis formaluri wesebi (Schaeken et al., 2000). es masStaburi
kvleva gvafiqrebinebs, rom, SesaZloa, marTlac
gagvaCnia zogadi logikuri azrovnebis unari,
magram realur samyaroSi deduqciur azrovnebaze
gavlenas axdens specifikuri codna samyaros
Sesaxeb da konkretul problemasTan dakavSirebuli reprezentaciuli resursebi.
modiT, es msjeloba qvemoT mocemul daskvnaze
ganvavrcoT da vnaxoT, Tu ra gavlenas axdens
codna deduqciur azrovnebaze. ganvixiloT
Semdegi silogizmi:
wanamZRvari 1. yvelafers, rasac aqvs Zrava,
sWirdeba benzini;
wanamZRvari 2. avtomobilebs sWirdebaT benzini;
342
suraTi
9.15
(Jihnson-Laird & Wason, 1977). ras izamdiT? umravlesoba fiqrobs, rom unda gadmoabrunos baraTi
A~ rac sworia da baraTi 4", rac arasworia.
mocemuli wesis mcdarobis dasamtkiceblad
araviTari mniSvneloba ar aqvs baraTs 4", amitom
mis gadmobrunebas azri ar aqvs (xvdebiT, ratom?);
Tqven unda gadmoabrunoT baraTi 7" da Tu
naxavT, rom mis meore mxares mocemulia xmovani,
gamodis, rom wesi ar aris swori.
am davalebas veisonis seleqciis davalebas
(Wason selection task) uwodeben, romelic eWvqveS
ayenebs adamianis efeqturad azrovnebis unars.
es negatiuri azri Semdgom modificirebul iqna
ori mimarTulebiT. pirveli: mkvlevrebma gamoTqves varaudi, rom, SesaZloa, cdis pirebi baraTebis Sesamowmeblad iyeneben aradeduqciur
strategias, ris gamoc isini ufro adastureben,
vidre uaryofen wesSi asaxuli mimarTebis
ganzogadebas. miuxedavad imisa, rom am strategias mcdar deduqciur azrovnebamde mivyavarT,
realur situaciaSi is mizanSewonilia mimarTebebis Sesaswavlad da gadawyvetilebis misaRebad
(Oaksford, Chater, 1994; Oaksford et al., 1997).
meore: deduqciuri azrovnebis gamoyeneba
ufro efeqturia, rodesac cdis pirebs saSualeba
aqvT, rom veisonis davalebis Sesrulebis dros
gamoiyenon samyaros Sesaxeb realuri codna
(Holyoak & Spellman, 1993). warmoi-dgineT, Tqven
gTxoves 9.13 suraTis qveda rigSi mocemul
baraTebze logikuri davalebis Sesruleba. unda
SeamowmoT wesi: Tu momxmarebeli apirebs
343
induqciuri azrovneba
344
saidan
viciT
msgavsebebis mosaZebnad adamianebs
xSirad daxmareba sWirdebaT
daakvirdiT 9.16 suraTis I nawilSi mocemul figuras. warmoidgineT, rom viRacam
milis zeda bolodan Caasxa wyali. ra
mimarTulebiT wava wylis nakadi milis
qveda bolodan gamosvlis Semdeg? SegiZliaT gamoiyenoT meore nawilSi mocemuli
nimuSebi. ganvixiloT odnav Secvlili
varianti. warmoidgineT, rom viRacam milis
TavSi Slangi daamagra. cvlis es rames?
cdis pirebs pirvelad sTxovdnen, daexataT
wylis nakadis mimarTuleba, romliTac,
maTi azriT, wyali wavidoda milidan gamosvlis Semdeg. Semdgom sTxovdnen, amoerCiaT
is suraTi, romelic yvelaze metad hgavda
maT naxats. erT-erT eqsperimentSi, sadac
pirobebSi ar iyo mocemuli Slangi, cdis
pirTa mxolod 30%-ma gasca swori pasuxi
(f varianti), xolo Slangis Semotanis
Semdeg es ricxvi 75%-mde gaizarda. ra
suraTi
9.16
ra mimarTulebiT wava
wyali
warmoidgineT, rom suraTis pirvel nawilSi daxatuli mowyobilobidan gamodis wylis nakadi.
rogor ggoniaT, ra mimarTulebiT
wava wyali? daxateT. Semdeg ki,
meore nawilSi warmodgenili
nimuSebidan airCieT erT-erTi,
romelic yvelaze metad hgavs
Tqvens naxats.
345
346
mivmarTavT. Cven aRvwereT zogierTi mniSvnelovani kvlevis Sedegebi, romlebic dakavSirebulia gansjisa da gadawyvetilebis miRebis
procesebTan; agreTve SemogTavazeT, Tu rogor
unda gamoiyenoT es Sedegebi TqvenTvis mniSvnelovan situaciaSi.
Sejameba
problemuri situacia moicavs Tavdapirvel
mdgomareobas, mizans da mTel rig operaciebs,
romelTa saSualebiTac Tavdapirveli mdgomareobidan individi aRwevs mizans. problemis
daZleva ufro efeqturia, roca adamianebi
gadawyvetilebis komponentebs gamocdian da
sasargeblo reprezentaciebs pouloben. deduqciuri azrovnebis gamoyenebiT sando daskvnebs
viRebT. kvlevis Sedegebis safuZvelze dadginda,
rom adamianebi yovelTvis ar arian Tanmimdevrulni deduqciuri azrovnebis dros. magaliTad,
isini tyuvdebian rwmenis gavleniT, Tumca,
akrZalvebis~ situaciaSi deduqciuri azrovnebis efeqturoba imatebs.
induqciuri azrovneba warsuli gamocdilebis
generalizacias moiTxovs. induqcias didi
gamoyeneba aqvs analogiuri problemis gadaWris
dros, rodesac adamianebi cdiloben, ipovon
misi analogiuri Zveli problema, romlis daZlevis gzebic maTTvis ukve cnobilia.
msjeloba da
gadawyvetilebis miReba
msjelobisa da gadawyvetilebis miRebis
Sesaxeb saubars Tqveni yoveldRiuri gamocdilebis erT-erTi yvelaze didi WeSmaritebiT
daviwyebT: Tqven cxovrobT samyaroSi, romelic
savsea gaurkvevlobiT. gadaixdiT Tu ara 9
dolars im filmis sanaxavad, romelic SeiZleba
an mogewonoT an _ ara? gamocdis win Tqveni
Canawerebis swavlas amjobinebT Tu saxelmZRvanelos xelaxla gadakiTxvas? mzad xarT
Tu ara CaebaT xangrZliv urTierTobebSi? radgan
momavlis Sesaxeb mxolod varaudi SegiZliaT
Tu odesme gqoniaT seriozuli samedicino konsultacia eqimTan, Tavad yofilxarT im situaciis monawile,
roca individis msjelobasa
da problemis gadaWris unars
udidesi mniSvneloba aqvs.
Tqvens janmrTelobaze pasuxismgebelma pirma unda
moaxdinos Tqven mier CamoTvlili simptomebis erTobliobis (paternis) identifikacia da daadginos daavadebis
gamomwvevi mizezi; miRebuli
daskvnis safuZvelze individma samoqmedo gegma unda
SeimuSavos. am procesSi mocemuli sirTuleebidan gamomdinare, warmoidgineT raoden
Znelia zustad Tqveni daavadebis simptomebis aRwera ise,
rom sxvebisaTvis gasagebi
iyos. swored amitom kognitur
mecnierebaTa mimdevrebi ramdenime welia muSaoben kompiuterul programebze, romlebic mniSvnelovan daxmarebas
uwevs eqimebsa da janmrTelobis dacvis personals
diagnostikasa da mkuranlobis dagegmvaSi.
am programebs ,,eqspertsistemebs~ uwodeben, romlebic profesionalTa mier
problemebis gadaWris simulaciaa, arsebuli codnis
gaTvaliswinebiT. sistema
MYCIN, romelic SemuSavebul
iqna 1970-ian wlebSi, safuZvlad daedo mecnierul kvlevaTa did nawils am sferoSi.
igi Seiqmna, rogorc infeqciur daavadebaTa diagnostikisa da mkurnalobis damxmare saSualeba (Shortliffe,
eqspert-sistemebi da medicina
347
348
evristika da msjeloba
romelia msjelobis saukeTeso gza? warmoidgineT, rom Tqven gekiTxebian: mogewonaT Tu
ara filmi? am kiTxvaze sapasuxod Tqven mogiwevT
cxrilis Sevseba, romlis erT mxares aRniSnavT,
Tu ra mogewonaT filmSi, xolo, meore mxares
ra ar mogewonaT da naxavT, romeli sveti
gamogivaT ufro grZeli. imisaTvis, rom Tqveni
Sefaseba ufro zusti iyos, Tqven kargad unda
awon-dawonoT yoveli debulebis wili TiToeul
mxares, maTi mniSvnelobis gaTvaliswinebiT
(magaliTad, TqvenTvis SeiZleba ufro mniSvnelovani iyos ,,msaxiobis Sesruleba~ (plusebis
mxare), vidre _ ,,gaxmovanebis efeqtebi~ (minusebis
mxare). Tu mTel am proceduras gaivliT, Tqven
SegiZliaT darwmunebuli iyoT msjelobaSi,
magram es mxolod savarjiSoa, romelsac
iSviaTad akeTebT. realur cxovrebSi Tqven ufro
xSirad da swrafad giwevT msjeloba. Tqven ar
gaqvT dro, anda sakmarisi informacia amgvari
formaluri procedurisaTvis. ras akeTebT amis
nacvlad? am kiTxvaze pasuxis gacema pirvelad
amos tverskim da daniel kanemanma scades (Amos
Tversky & Daniel Kahneman). isini amtkicebdnen, rom
msjeloba eyrdnoba analizis ufro evristikul,
vidre formalur meTodebs. rogorc zemoT iyo
aRniSnuli, evristika warmoadgens aramecnierul,
praqtikul meTods, romelic amcirebs msjelobis
(gadawyvetilebis miRebis) sirTules.
ra SemTxvevaSi iyeneben adamianebi am praqtikul, gamocdilebaze damyarebul meTodebs?
rogorc qvemoT naxavT, mkvlevrebi upiratesobas
aniWeben im garemo pirobebis aRweras, sadac
aRniSnuli meTodebis gamoyeneba ganapirobebs
Secdomis daSvebas. am eqsperimentebis logika
aseTia: rogorc aRqmis iluziebis SeswavliT
SeiZleba aRqmis bunebis gageba da mexsierebis
Seswavla mexsierebis darRvevebis SeswavliT,
aseve SesaZlebelia msjelobis procesebis
Seswavla mcdari msjelobebis SeswavliT
(Kahneman, 1991). rogorc mexsierebis, aRqmisa da
sxva fsiqikuri procesebis SemTxvevaSi, am drosac erTmaneTSi ar unda agerioT meTodi da
misawvdomobis evristika
gTxovT, moifiqroT pasuxi Zalian martiv
kiTxvaze (Cveni azriT, naklebad mosalodnelia
swori pasuxi da amitom ar gTavazobT rTul
amocanas, raTa uxerxul mdgomareobaSi ar
CavardeT). warmoidgineT, rom gevalebaT moTxrobis patara monakveTis wakiTxva; rogor
ggoniaT, am nawvyetSi romeli sityva iqneba ufro
meti: sityva, romelic iwyeba aso ,,k~-Ti
(magaliTad, kalaTa), Tu sityva, sadac aso ,,k~
mesame adgilzea? (magaliTad, nakrZali). Tu Tqven
tverskisa da kanemanis cdis pirebis msgavsad
fiqrobT (Amos Tversky & Daniel Kahneman 1973), maSin
Tqven daaskvniT, rom ,,k~ ufro metad gvxvdeba
xelmisawvdomobis evristika (Availability heuristic) _ daskvna, romelic efuZneba mexsierebaSi
Tavisuflad xelmisawvdom informacias.
saidan
viciT
guneba-ganwyobileba gavlenas axdens
mexsierebis xelmisawvdomobaze
mkvlevrebs surdaT eCvenebinaT, Tu ra
zegavlena SeiZleba moaxdinos gunebaganwyobilebam adamianis msjelobaze. cdis
pirebs evalebodaT, waekiTxaT sasiamovno
da usiamovno informacia, rac ganapirobebda Sesabamisi guneba-ganwyobilebis
Seqmnas. Semdeg ki sTxovdnen dadebiTi da
uaryofiTi movlenebis, magaliTad, sasiamovno saRamos da mtkivneuli Wrilobis
349
350
SvedeTi
b.
indonezia
c.
israeli
d.
nigeria
reprezentaciuli evristika
rodesac msjeloba reprezentaciul evristikas eyrdnoba, Tqven iTvaliswinebT kategoriis
arsebiT niSnebs. magaliTad, Tu sagani an
movlena am Tu im kategoriisaTvis damaxa-
swrafi siaruliT
burTis TamaSiT
CogburTiT
msubuqi aTletizmiT da mindvris TamaSebiT
ganvixiloT, magaliTad, 9.17. suraTze mocemuli warmatebuli iuristis daxasiaTeba. gaiTvaliswineT zemoT aRwerili eqsperimentis Sedegebi Tqvens yoveldRiur cxovrebaSi. nu `gamoekidebiT~ yvelaze tipur reprezentatul arCevans,
sanam ar SeiswavliT yvela danarCeni alternativis struqturas.
saidan
viciT
savaraudod
sworia ufro metis
momcveli kategoria.
suraTi
9.17
reprezentaciuli evristikis
gamoyeneba
reprezentaciuli evristikis gavleniT umravlesoba miiCnevs, rom advokatis sayvareli
sporti CogburTia, Tumca, rogorc suraTzea
naCvenebi, ufro sworia `burTiT TamaSebis~
dasaxeleba, radgan igi CogburTsac moicavs.
erT-erT eqsperimentSi cdis pirebs miewodebodaT 9.17 suraTze mocemuli pasuxebis CamonaTvali da eZleodaT 45 dolaris mogebis SesaZlebloba. amisaTvis
maT swori pasuxisaTvis unda mieniWebinaT
cifri `1". Tqven romel variants amoirCevdiT? Tu Tqvenc iseve fiqrobT, rogorc
monawileTa umravlesoba, Tqven dakargavT
45 dolars, radgan Tqveni pasuxi iqneba
`CogburTi~ da ara `burTiT TamaSebi~.
9.17 suraTis qveda nawilidan Cans, Tu
ratom ver iqneba CogburTi kargi fsoni.
is Sedis `burTiT TamaSebis~ kategoriaSi.
cdis pirebis azriT, CogburTi ukeTesi
pasuxia, radgan mas aqvs sportuli TamaSis
yvela is Tviseba, romelsac iuristi
iTamaSebda (upiratesobas mianiWebda). reprezentatulobaze dafuZnebuli es msjeloba monawileebs ubiZgebs, ugulebelyon
sxva tipis informacia, kerZod, kategoriis
struqtura. am pasuxis amorCevis SemTxvevaSi mogebuli Tanxa 45 dolaria (Bar-Hille
& Neter, 1993).
ganvixiloT reprezentatulobis meore magaliTi, romelsac, agreTve SeuZlia gavlena moaxdinos Tqven mier dadebul fsonebze. warmoidgineT, SesaZlebloba geZlevaT, monawileoba
miiRoT latareis gaTamaSebaSi. gasamarjveblad
reprezentaciuli evristika -(Representativeness
heuristic) kognituri strategia, romelic
miakuTvnebs obieqts garkveul kategorias, am
kategoriisaTvis damaxasiaTebeli ramdenime
niSnis safuZvelze.
351
333
574 948
772
Ruza amoRebulia!~
evristikis mesame formis gasacnobad, scadeT
azrovnebis eqsperimentis Catareba. daiwyeT
qvemoT mocemuli magaliTis amoxsna da 5 wamis
Semdeg dawereT miaxloebiTi pasuxi.
1 x 2 x 3 x 4 x 5 x 6 x 7 x 8 = _____
saidan
viciT
352
8 x 7 x 6 x 5 x 4 x 3 x 2 x 1 = _____
im SemTxvevaSic ki, Tu Tqven SeamCnevT, rom
es sapirispiro mimarTulebiT dalagebuli igive
ricxvebia, naxavT, rom miRebuli Sedegi sakmaod
gansxavebuli iqneba. albaT, magaliTis amoxsnas
daiwyebT Semdegi moqmedebis SesrulebiT - 8 X 7
da miiRebT 56-s; Semdeg, SeecdebiT 56-is 6-ze
Ruzis~ evristika (Anchoring Heuristics) zogierTi movlenis an Sedegis mniSvnelobis Sesaxeb
msjelobisas misi sawyisi mniSvnelobis gadafaseba an verSefaseba.
gadawyvetilebis miRebis
fsiqologia
warmogidgenT gadawyvetilebis miRebaze
fsiqologiuri faqtorebis gavlenis TvalsaCino
magaliTs. ganvixiloT problema, romelic
mocemulia 9.7 cxrilis pirvel nawilSi. waikiTxeT instruqcia da airCieT A an B varianti.
axla am problemis meore naSilSi warmodgenil
variants gaecaniT. xom ar SecvlidiT arCevans?
eqsperimentul pirobebSi studentebi kiTxulobdnen am problemis erT-erT versias (Shafir,
1993). roca maT pirvel nawilSi ekiTxebodnen,
Tu romel variants amjobinebdnen, studentebis
67% irCveda B variants, xolo, rodesac studentebs sTxovdnen, gaeuqmebinaT arCevani, es
maCvenebeli 52%-mde ecemoda (48% auqmebs B variants). ratom aris es cvlileba ucnauri? Tu
yuradRebiT gadaxedavT problemis orive versias,
naxavT, rom maT Soris araviTari gansxvaveba ar
aris. erTi SexedviT, Tqven SeiZleba ifiqroT,
rom msgavsma informaciam imave gadawyvetilebamde unda migiyvanoT, magram adamianebi ase
ar iqcevian. rogorc Cans, ,,upiratesobis~
miniWebis SemTxvevaSi adamianTa yuradReba
koncentrirebulia arCevanis pozitiur mxareebze
_ Tqven agrovebT aSkara damamtkicebel sabuTebs
raRacis sasargeblod maSin, roca ,,gauqmebis~
moTxovnis SemTxvevaSi yuradRebis koncentrireba arCevanis negatiur aspeqtebze xdeba _
Tqven agrovebT informacias raRacis winaaRmdeg.
amitom, SesaZloa, Tqveni gadawyvetileba
Seicvalos.
aseTi sworxazovani magaliTi gviCvenebs, rom
gadawyvetilebis miRebaze did gavlenas axdens
kiTxvis formulireba (Solvic, 1995), swored amitom
saWiroa gadawyvetilebis miRebis fsiqologiuri
aspeqtebis codna. Tqven unda SegeZloT Tqveni
gadawyvetilebis Semowmeba, raTa darwmundeT,
eqvemdebareba Tu ara is detalur analizs. am
SemTxvevaSi Tqven SegiZliaT hkiTxoT sakuTar
Tavs: ,,rogor Seicvleboda Cemi arCevani ama Tu
im variantis uaryofis da ara arCevis SemTxvevaSi?~ Tu romelime konkretul arCevans
erT SemTxvevaSi aniWebT upiratesobas, xolo
meore SemTxvevaSi uaryofT, es imas niSnavs,
rom mas aqvs rogorc dadebiTi, ise uaryofiTi
353
cxrili
9.7
fsiqologiuri faqtorebis gavlena gadawyvetilebis miRebaze
arCevanis forma
354
nawili 2: uaryofa
dolariT gazrdas, maSin rogor xasiaTze dadgebiT? uecrad SeiZleba iseTi gancda dageufloT, TiTqos fuli dakargeT, radgan 1 000
dolari gacilebiT naklebia, vidre Tqven elodiT; Tumca, orive SemTxvevaSi 1 000 dolariT
mets miiRebdiT weliwadSi _ obieqturad, Tqven
zustad erTnair mdgomareobaSi iqnebodiT, magram
fsiqologiuri efeqti Zalian gansxvavebulia.
ai, ratom aris mniSvnelovani orientirebi
gadawyvetilebis miRebisas (Kahneman, 1992). ras
ganvixilavT mogebad da ras _ danakargad,
nawilobriv, ganisazRvreba molodinebiT 1 000
dolaris an 10 000 dolaris momateba _ romelzec
orientirebulia adamiani (am SemTxvevaSi gadawyvetileba SeiZleba exebodes samsaxurSi darCenas).
axla ganvixiloT SedarebiT rTuli magaliTi, romelSic `formireba~ ufro mniSvnelovan gavlenas axdens gadawyvetilebis miRebaze. 9.8 cxrilSi Tqven filtvis simsivnis
mkurnalobis meTodis arCeva gevalebaT _
operacia an radioTerapia. pirvelad waikiTxeT
`gadarCenis~ formiT warmodgenili problema
da airCieT mkurnalobis strategia; Semdeg ki
`sikvdilianobis~ formiT gadmocemuli igive
saidan
viciT
msjeloba cudi saqmianobis Sesaxeb
warmoidgineT, rom Tqven gTxoven, monawileoba miiRoT disciplinarul komisiaSi, romelmac unda gadawyvitos, Tu ra
TanxiT daajarimos kompania, romelic reklamis saSualebiT mcdar informacias
avrcelebda. moaxdens Tu ara gavlenas
sakiTxis miwodebis forma Tqvens gadawyvetilebaze? eqsperimentSi kompaniis
saqmianoba warmodgenili iyo erT SemTxvevaSi dadebiTi kuTxiT (magaliTad,
,,20%-ia imis Sansi, rom organizaciam ar
icoda reklamaSi mcdari informaciis
Sesaxeb~), xolo, meore SemTxvevaSi - negatiuri kuTxiT (magaliTad, `80%-ia imis
Sansi, rom organizaciam icoda reklamaSi
mcdari informaciis Sesaxeb~). xedavT, rom
orive gancxadeba zustad erTi da igive
informacias gvawodebs? cdis pirebi,
romlebic kiTxulobdnen pozitiuri
kuTxiT miwodebul gancxadebas, iZleodnen
daaxloebiT 40,153 dolaris odenobis
jarimis rekomendacias maSin, roca negatiuri formiT miwodebuli gancxadebis
cxrili
9.8
sikvdilianoba
operacia. 100 adamianidan operaciis dros an mis Semdgom periodSi iRupeba 10 adamiani, operaciidan erTi
wlis ganmavlobaSi 32, xuTi wlis ganmavlobaSi ki
66.
radioTerapia. radioTerapiiT mkurnalobis procesSi
100 adamianidan arc erTi ar daRupula; mkurnalobidan
erTi wlis ganmavlobaSi daiRupa 23 adamiani, 5 wlis
ganmavlobaSi ki 78.
355
cxrili
9.9
gadawyvetilebis aversia
A.
2.
iyidiT SONY-s
`sidipleers~.
356
Sejameba
msjelobaze Catarebuli gamokvlevebi gviCvenebs, rom adamianebi ufro xSirad eyrdnobian
evristikul da ara formalur analizs. evristikis xelmisawvdomoba gulisxmobs, rom
adamianebi akeTeben daskvnas im informaciis
safuZvelze, romelic Tavisuflad misawvdomia
mexsierebaSi. evristikis reprezentatulobis
mixedviT, daskvna emyareba ama Tu im sagnis an
movlenis ama Tu im kategoriis arsebiTi niSnebis gansazRvras. `Ruzis~ evristikis mixedviT,
adamianebis msjelobis Sefasebis dazusteba
sawyisi sidididan gamomdinare xdeba. kiTxvis
forma gavlenas axdens gadawyvetilebis miRebaze.
mkvlevrebi Tvlian, rom gadawyvetilebis
sirTule ganapirobebs gadawyvetilebisadmi
antipatiur damokidebulebas.
357
sakvanZo
sakiTxebi
kogniciis Seswavla
kognitur fsiqologiaSi
momuSave specialistebi
Seiswavlian fsiqikur
procesebs da struqturebs, romlebic safuZ-
metyveleba
358
358
vizualuri kognicia
vizualuri reprezentaciebi
SesaZloa gamoyenebul iqnes
propoziciuli reprezentaciebis Sesavsebad.
vizualuri reprezentaciebi
garemos vizualuri aspeqtebis gaazrebis saSualebas
gvaZlevs.
adamianebi qmnian vizualur
reprezentaciebs, romlebSic
gaerTianebulia rogorc
verbaluri, ise vizualuri
informacia.
problemis gadaWra da
azrovneba
adamianebma unda gansazRvron
sawyisi mdgomareoba, mizani
da is operaciebi, romlebic
saSualebas miscemT, sawyisi
mdgomareobidan miaRwion
mizans.
logikur wesebze damyarebuli wanamZRvrebis safuZvelze gakeTebuli daskvna
deduqciuri azrovnebaa.
induqciuri azrovneba gulisxmobs daskvnis gakeTebas
xdomilebis albaTobis gaTvaliswinebiT.
msjeloba da
gadawyvetilebis miReba
msjeloba da gadawyvetilebis miReba, ZiriTadad, efuZneba evristikas, romelic
adamians gadawyvetilebis
swrafad miRebis saSualebas
aZlevs.
misawvdomobis, reprezentatulobisa da Ruzis efeqtis~ arasworma gamoyenebam
ZiriTadi sakiTxebi
avtomaturi procesebi
azrovneba
algoriTmi
gadawyvetilebis aversia
gadawyvetilebis miReba
deduqciuri azrovneba
evristika
eqspresiuli metyveleba
varaudi
induqciuri azrovneba
kognituri procesebi
kognituri fsiqologia
kognituri mecnierebebi
kontrolirebadi procesebi
misawvdomobis evristika
msmenelis gaTvaliswineba
msjeloba
paraleluri procesebi
problemis gadaWra
problemuri situacia
reprezentaciuli evristika
seriuli procesebi
forma
funqcionaluri rigidoba
fsiqikuri ganwyoba
Ruzis evristika
Semecneba
xmamaRali fiqris oqmi
avtomaturi procesebi
azrovneba
algoriTmi
gadawyvetilebis aversia
10
ra aris Sefaseba
Sefasebis istoria
formaluri Sefasebis
ZiriTadi niSnebi
inteleqtis Sefaseba
inteleqtis testebis
istoriuli safuZvlebi
IQ testebi
fsiqologia XXi saukeneSi:
Sefaseba internebtiT
inteleqtis Teoriebi
sternbergis inteleqtis
triarqiuli Teoria
gardneris mravlobiTi
inteleqti da emociuri
inteleqti
inteleqtis politika
jgufuri Sedarebebis
istoria
memkvidreobiToba da IQ
garemo da IQ
kultura da IQ testebis
validoba
SemoqmedebiToba
kreatulobis Sefaseba
da kavSiri inteleqtTan
gansakuTrebuli
kreatuloba da
SeSliloba
Sefaseba da sazogadoeba
sakvanZo sakiTxebi
ZiriTadi cnebebi
359
360
Sefasebis istoria
SefasebisTvis gankuTvnili formaluri
testebisa da meTodikebis ganviTareba SedarebiT
axali saqmea dasavlur fsiqologiaSi, romelic
farTo asparezze mxolod 1990-iani wlebis
dasawyisSi gamovida. Tumca, didi xniT adre,
vidre dasavluri fsiqologia daiwyebda adamianTa Sesafasebeli testebis gamogonebas, Sefasebis
meTodebi ukve arsebobda antikur CineTSi.
faqtobrivad, CineTSi 4000 wlis win gamoiyeneboda sakmaod daxvewili programa saxelmwifo
samoqalaqo samsaxurSi misaRebi moxeleebis
testirebisaTvis. saxelmwifo moxeleebs TavianTi kompetenturobis gamovlena yovel mesame
wels moeTxovebodaT zepir gamocdaze. ori
aTasi wlis Semdeg, hanis dinastiis dros, weriTi
ra aris Sefaseba
ra aris Sefaseba
361
362
formaluri Sefasebis
ZiriTadi niSnebi
formaluri Sefasebis procedura, romelic
gulisxmobs individebis klasifikacias, an maT
SerCevas, sam moTxovnas unda akmayofilebdes.
Sefasebis instrumenti unda iyos (1) sando, (2)
validuri da (3) standartizirebuli. Tu
Sefasebis instrumenti am moTxovnebs ar akmayofilebs, maSin miRebuli Sedegebi sando ar
iqneba. miuxedavad imisa, rom winamdebare Tavi
inteleqtis Sefasebas Seexeba, formaluri
Sefasebis qvemoT aRwerili procedura yvela
saxis fsiqologiuri testirebis dros gamoi-
sandooba
sandooba gviCvenebs, esa Tu is Sefasebis
instrumenti ramdenad iZleva sando monacemebs.
Tu diliT abazanaSi samjer aiwonebiT da
sasawori samjerve sxvadasxva Sedegs giCvenebT,
ifiqrebT, rom is ar muSaobs. Tqven SegiZliaT
TqvaT, rom is ar aris sando, vinaidan ver
iRebT myar maCvenebels; Tu awonvebs Soris
kargad danayrdebiT, maSin, bunebrivia, aRar
geqnebaT molodini imisa, rom saswori erTsa
da imave wonas aCvenebs. gazomvis meTodebi
mxolod im SemTxvevaSi SeiZleba CaiTvalos
sandod an arasandod, Tu ucvleli darCeba
gasazomi sidide.
testis sandoobis dasadgenad aucilebelia
test-retestuli sandoobis gansazRvra. es aris
korelacia zoma, romelic arsebobs erTsa da
imave cdis pirze, erTi da igive testis sxvadasxva
dros Catarebis Sedegad miRebul maCveneblebs
Soris. sruliad sando testis korelaciis
koeficientia +1.00, rac niSnavs imas, rom orive
SemTxvevaSi erTnair maCveneblebs viRebT. Tu
cdis pirebma pirveli testirebisas miiRes
yvelaze maRali, an dabali qulebi, maSin igives
miiReben meore testirebis Sedegadac. sruliad
arasando testis maCveneblebs Soris korelaciis
koeficienti 0.00-is tolia, rac niSnavs imas,
sandooba (Reliability) _ xarisxi, romelic uzrunvelyofs erTnair qulebs testis nebismier dros
gamoyenebisas, instrumentis mier qulebis stabilurobas an konsistenturobas.
test-retestuli sandooba (Test-retest reliability) _
erTi da igive cdis pirze erTi da igive testis sxvadasxva dros Catarebis Sedegad miRebul
qulebs Soris arsebuli korelaciis sazomi.
paraleluri formebi (Parallel forms) _ testis
sxvadasxva versiis gamoyeneba testis sandoobis
Sesafaseblad; formebis Secvla amcirebs
pirdapiri gamoyenebis, damaxsovrebis efeqts
an individis survils, gamoavlinos konsistenturoba erTi da igive amocanis mimarT.
Sinagani SeTanxmebuloba (Internal consistency) _
sandoobis sazomi. testis sxvadasxva nawilebis,
rogoricaa kenti da luwi punqtebi, SesrulebaSi miRebuli qulebis msgavsebis xarisxi.
SuaSi gaxleCvis sandooba (Split-half consistency)
_ testis ekvivalenturi naxevrebis SesrulebaSi
miRebuli qulebis Sedareba.
ra aris Sefaseba
363
validoba
364
saidan
viciT
pacientebi manipulireben
fsiqiatrebis SefasebebiT
fsiqiatriuli klinikis personali
SizofreniiT didi xnis ganmavlobaSi
daavadebul pacientebs ekiTxeboda,
ramdenad mZime iyo maTi mdgomareoba.
rodesac maT ekiTxebodnen, iyvnen Tu ara
isini imdenad kargad, rom saerTo palataSi
gadaeyvanaT, pacientebi, ZiriTadad,
dadebiT Sefasebas iZleodnen. Tumca,
rodesac interviu stacionaridan
gawerisTvis mzaobis Sefasebas isaxavda
miznad, maSin maTi pasuxi uaryofiTi iyo,
am magaliTidan Cans, rom testis Semqmnelebi ar unda daeyrdnon mxolod TvalsaCino validobis mqone sazoms. axla ganvixiloT validobis sxva tipebi, romlebic SesaZlebels xdian
zogierTi SezRudvis daZlevas.
testis kriteriumis mixedviT validobis
(cnobilia, aseve, rogorc prognostuli validoba) misaRwevad fsiqologebi erTmaneTs
adareben cdis pirebis mier erT testSi miRebul qulebsa da sxva (imave parametrTan dakavSirebuli) standartis an kriteriumis mixedviT miRebul qulebs. magaliTad, Tu testis
mizania kolejSi warmatebulobis prognozireba, maSin kolejis miRebuli niSnebi Sesabamisi
kriteriumi iqneba. Tu testis qulebi korelirebs kolejis niSnebTan, maSin testi validuria kriteriumis mixedviT. testis avtorebis
ZiriTadi amocana Sesabamisi gazomvadi kriteriumis povnaa. Tu erTxel ukve naCvenebia Sefasebis instrumentis kriteriumis mixedviT
validoba, maSin mkvlevrebi sandod miiCneven
mas da kidev gamoiyeneben Semdgomi prognozirebisaTvis. swored am logikiT iTxovs kolejis
mimRebi komisia SAT-is qulebs. warsulSi SATis qulebi dadebiTad korelirebda kolejSi
swavlis zogierT aspeqtTan, amitom administracias maTze dayrdnobiT kolejSi Tqveni
momavali karieris prognozireba SeeZlo.
pirobebi, romelSic testi validuria, SeiZleba Zalze specifikuri iyos, amitom yovelTvis
saWiroa testis mimarT daisvas kiTxva: `risTvis
aris is mowodebuli, risTvisaa validuri?~ Tu
ra aris Sefaseba
365
normebi da standartizacia
366
Sejameba
fsiqologiuri Sefaseba fokusirebulia individualur gansxvavebebze, aseve, imis Seswavlaze, Tu riTi gansxvavdeba an hgavs erTi individi sxvebs. Sefasebis formebi antikur CineTSi
Seiqmna. dasavlur samyaroSi pirvelad frensis
galtonma Seqmna da gamoiyena Teoria inteleqtis
testirebis Sesaxeb. samwuxarod, masve ekuTvnis
miTi biologiurad `saukeTeso~ (superioruli)
da `uaresi~ (inferioruli) adamianebis Sesaxeb.
testebi gamoyenebadia, Tu: (a) isini validuria,
anu sxvadasxva dros am testis Sesrulebisas
erTi da igive adamiani erTsa da imave qulebs
iRebs da (b) iZleva sando, zust informacias
im konstruqtis Sesaxeb, ris gasazomadac Seiqmna.
aseve, mniSvnelovania, rom testis Catarebis
procedura iyos standartizirebuli da miRebuli qulebi Sedardes Sesabamisi populaciis
normas.
inteleqtis Sefaseba
ramdenad gonieri xarT Tqven an Tqveni
megobrebi? am kiTxvaze pasuxis gacema inteleqtis
gansazRvriT unda daiwyoT. es advili amocana
ar aris, magram inteleqtis mkvlevarTa 52-kaciani
jgufi mainc SeTanxmda aseT zogad gansazRvrebaze: `inteleqti aris Zalze zogadi gonebrivi
SesaZlebloba, romelic, sxva komponentebTan
erTad, moicavs logikuri msjelobis, dagegmvis,
problemaTa gadaWris, abstraqtuli azrovnebis,
rTuli ideebis wvdomis, swrafad daswavlisa
da gamocdilebis miRebis unars~ (Gottfredson,1997a,
gv.13). SesaZleblobebis am farTo speqtrs Tu
gaviTvaliswinebT, maSinve naTeli gaxdeba, ratom
aris inteleqtis gazomva kamaTis sagani. is, Tu
rogor axdenen Teoretikosebi inteleqtis da
umaRlesi fsiqikuri funqciebis konceptualizebas, mniSvnelovnad gansazRvravs im xerxs,
riTac isini mis gazomvas cdiloben (Sternberg,
1994). zogierT fsiqologs miaCnia, rom adamianis
inteleqti SeiZleba raodenobrivad ganisazRvros da dayvanil iqnes erT garkveul qulaze;
sxvebi amtkiceben, rom inteleqti mravali
komponentisgan Sedgeba, romelic cal-calke
unda gaizomos; arian iseTebic, romlebic
amboben, rom sinamdvileSi arsebobs inteleqtis
ramdenime gansxvavebuli saxe, rac gamocdilebis
sxvadasxva sferos Seesabameba.
am qveTavSi aRvwerT, Tu rogor ukavSirdeba
inteleqtis testebi inteleqtis sxvadasxva
koncefciebs. daviwyoT istoriuli konteqstis
ganxilviT, romelSic aRmocenda inteleqtisadmi
da misi gazomvisadmi interesi.
inteleqtis testebis
istoriuli safuZvlebi
1905 wels gamoqveynda inteleqtis sakvlevi
pirveli qmediTi testi. alfred bine (Alfred
Binet) gamoexmaura safrangeTis saxalxo ganaTlebis ministris mowodebas, SeeqmnaT ufro efeqinteleqti (Intelligence) _ gamocdilebidan sargeblis miRebisa da garemos Sesaxeb mocemuli
informaciis farglebis garRvevis zogadi
unari.
inteleqtis Sefaseba
367
368
turi saswavlo meTodebi ganviTarebaSi Seferxebebis mqone bavSvebisaTvis. bine da misi kolega
Teofil simoni (Theophil Simon) fiqrobdnen, rom
saswavlo programis Sesadgenad aucilebeli
iyo bavSvebis inteleqtualuri unaris gazomva.
man scada inteleqtis obieqturi testis
SemuSaveba, romelsac gamoiyenebdnen ganviTarebaSi Seferxebebis mqone bavSvebis klasificirebisaTvis da normaluri moswavleebisgan
maT gamosarCevad. igi imedovnebda, rom amgvari
testis arseboba saSualebas miscemda skolas,
naklebad dayrdnoboda maswavlebelTa mier
moswavleTa sakmaod subieqtur da xSirad
tendenciur Sefasebebs.
inteleqtualuri aqtivobis raodenobrivi
maCveneblis gamosaTvlelad anu gasazomad binem
Seadgina asakze orientirebuli amocanebi, anu
testuri davalebebi, romelTa mixedviTac
SesaZlebeli iqneboda didi raodenobiT
bavSvebis pasuxebs urTierTSedareba. testSi
Sesatani davalebebis SerCeva ise xdeboda, rom
SesaZlebeli yofiliyo TiToeul maTganze gacemuli pasuxis obieqturad sworad an arasworad
miCneva; davalebebi Sinaarsobrivi TvalsazrisiT
mravalferovani da bavSvebis saarsebo pirobebis
Taviseburebebis gavlenisgan maqsimalurad
Tavisufali unda yofiliyo da davalebis
Sesrulebisas unda Sefasebuliyo ara masalis
meqanikuri daxsomebis, aramed _ msjelobisa da
daskvnebis gakeTebis unari (Binet, 1911).
testireba sxvadasxva asakis bavSvebs CautardaT da dadginda TiToeuli asakis normalurad
ganviTarebuli bavSvebisTvis tipuri saSualo
qula. Semdeg TiToeuli konkretuli bavSvis
Sesruleba Seadares am asakis sxva bavSvebis
saSualo maCvenebels. testis Sedegebi gamoisaxa
saSualo asakis terminebiT, sadac normalurad
ganviTarebuli bavSvebi konkretul qulas
iRebdnen. am sazoms gonebrivi asaki ewoda.
magaliTad, rodesac bavSvis mier miRebuli qula
utoldeba xuTi wlis bavSvTa jgufis saSualo
gonebrivi asaki (Mental age) _ bines inteleqtis
sazomis mixedviT aris asaki, romelSic bavSvis
inteleqtualuri aqtioba im saSualo asakiT
gamoixateba, romelSic normaluri ganviTarebis
bavSvebi gansazRvrul qulas iReben.
qronologiuri asaki (Chronological age) _ individis dabadebidan gasuli Tveebisa da wlebis
raodenoba.
IQ testebi
miuxedavad imisa, rom binem inteleqtis standartizebuli gazomva safrangeTSi daiwyo, sul
male am saqmeSi wamyvani poziciebi aSS-is
fsiqologebma daikaves. maT SeimuSaves, agreTve,
IQ, anu inteleqtis koeficienti. IQ inteleqtis
ricxobrivi, standartizebuli sazomia. amJamad
farTod gamoiyeneba individualuri gamoyenebisTvis mowodebuli IQ-testis ori jgufi:
stenford-binesa (Stanford-Binet) da veqsleris
skalebi (Wechsler).
inteleqtis Sefaseba
(Robert Yerkis), gamoexmaurnen omis wlebis sagangebo viTarebas da es testebi sul raRac erT
TveSi Seqmnes (Lennon,1985).
am farTomasStabiani testirebis programis
Sedegad amerikis sazogadoebisaTvis misaRebi
gaxda azri, rom inteleqtis testebs SeuZliaT
adamianTa diferencireba liderobis unarisa
da sxva socialurad mniSvnelovani maxasiaTeblebis mixedviT, ramac xeli Seuwyo maT farTo
gamoyenebas skolebsa da sawarmoebSi. Sefaseba
ganixileboda, rogorc qaotur sazogadoebaSi
wesrigis Setanis saSualeba. aseve, es iyo sakmaod
iafi, demokratiuli xerxi im adamianTa gamodiferencirebisa, visac ganaTlebidan da samxedro
meTaurTa treningidan garkveuli codnis miReba
SeeZlo. inteleqtis farTomasStabiani testirebis gamoyenebis gasaioleblad mkvlevrebi
Zalas ar iSurebdnen da farTo gamoyenebis
mqone testur procedurebs qmnidnen.
369
370
Tavis marTvis sferoebSi~, an `gonebrivi CamorCenilobis mqone pirovneba, romelic komunikaciasa da socialur CvevebSi mcire mxardaWeras
saWiroebs~ (American Association on Mental Retardation AAMR,1992. gv.34).
cxrili
10.1
gonebrivi CamorCenilovbis diagnozi
lebis xuTi subtesti moicavs masaliT manipulirebas, praqtikulad ar aris sityvebi. magaliTad, kuburebis awyobis testSi individs
baraTebze gamosaxuli nimuSis gameoreba evaleba,
risTvisac igi kuburebis ferad mxareebs usadagebs erTmaneTs. cifrebi-simboloebis testSi
mocemulia gasaRebi, romelic 9 simbolos 9
cifrs usadagebs da amocana meore gverdze
moTavsebuli simboloebisaTvis Sesabamisi
cifrebis miweraSi mdgomareobs. praqtikuli
Sesrulebis danarCen testebSi Sedis suraTebis
dalageba, suraTebis dasruleba da obieqtis
ageba. Tu CaitarebT WAIS-R-s, TerTmetive
subtesti unda SeasruloT da sami saxis qula
_ verbaluri IQ, Sesrulebis IQ da mTliani,
anu sruli skalis IQ _ miiRoT. 10.2 cxrilSi
mocemulia magaliTebi imisa, Tu ra tipis
kiTxvebs SexvdebiT WAIS-R-Si. WAIS-R gankuTvnilia 18 da meti wlis adamianebisaTvis, magram
msgavsi testebi SemuSavebulia bavSvebisaTvisac
(sur. 10.2). veqsleris inteleqtis skala bavSvebisaTvis _ mesame gamocema (WISC-III; Wechsler,
1991) morgebulia 6-dan 17 wlamde bavSvebze da
inteleqtis Sefaseba
371
cxrili
WAIS-R
10.2
testis analogiuri sakiTxebi
da problemebi
verbaluri subtesti
informirebuloba
gageba
ariTmetika
msgavseba
ricxvTa rigi
leqsikur maragi
Sesrulebis subtesti
ricxobrivi simbolo
372
suraTis dasruleba
kuburebis nimuSi
suraTebis dalageba
obieqtis ageba
eqsperimentatori awvdis
cdis pirs muyaos firfitebis nawilebs, romelic
cdis pirma ise unda daalagos, rom nacnobi sagnis
suraTi miiRos.
Sejameba
inteleqtis Tanamedrove testireba saTaves
iRebs alfred bines mcdelobidan, romelsac
is iseTi moswavleebis gamosavlenad axorcielebda, romlebic skolaSi swavlisas dama-
suraTi
10.2
inteleqtis Teoriebi
Cven ganvixileT inteleqtis gazomvis zogierTi xerxi. amJamad Tqven ukve SegiZliaT hkiTxoT
sakuTar Tavs: daadgens Tu ara es testebi
yovelive imas, rasac sityva inteleqti gulisxmobs? daadgens Tu ara es testebi yvela im
unars, rac, Tqveni azriT, Tqvenive inteleqts
Sefaseba internetiT
Seadgens? am sakiTxebis gaazrebaSi rom dagexmaroT, inteleqtis Teoriebs ganvixilavT. TiToeuli Teoriis gacnobisas hkiTxeT sakuTar Tavs:
moxerxebulad igrZnobdnen Tu ara Tavs misi
momxreebi, Tu maTi inteleqtis gasazomad IQ-s
gamoiyenebdnen.
inteleqtis fsiqometruli
Teoriebi
inteleqtis fsiqometruli Teoriebi, ZiriTadad, imave filosofiur velSi warmoiSva, romelmac IQ testebs misca dasabami. fsiqometria
inteleqtis Teoriebi
373
374
fsiqologiis dargia, romelic fsiqikuri funqciebis testirebas emsaxureba. mis mraval aspeqts
Sorisaa pirovnebis diagnostikuri Sefaseba,
inteleqtis Sefaseba da ganwyobebis gazomva.
amrigad, fsiqometruli midgomebi mWidro
kavSirSia testirebis meTodebTan. es Teoriebi
ikvlevs statistikur mimarTebebs unarebis
gansxvavebul sazomebs Soris, magaliTad, WAISR-is 11 subtests Soris da Semdeg am mimarTebaTa
safuZvelze adamianis inteleqtis Sesaxeb
daskvnebi gamoaqvs. teqnikas, romelic amisaTvis
yvelaze xSirad gamoiyeneba, faqtoruli analizi
ewodeba. es aris statistikuri procedura,
romelic parametrebis, klasterebisa da faqtorebis ufro mcire raodenobis identificirebas
axdens damoukidebel cvladTa ufro didi
erTobliobis SigniT. faqtoruli analizis
mizani sakvlevi koncefciis ZiriTadi fsiqologiuri parametrebis dadgenaa. cxadia, statistikuri procedura mxolod statistikur
mudmivebs adgens; am mudmivebis axsna da maTi
dasabuTeba ukve fsiqologebis saqmea.
Carlz spirmenma (Charles Spearman) pirvelma
gamoiyena faqtoruli analizi inteleqtis kvlevis sferoSi, rac sakmaod STambeWdavi iyo. man
aRmoaCina, rom individTa mier inteleqtis
sxvadasxvagvari testebis Sesrulebis Sedegad
miRebuli qulebi kargad korelirebs erTmaneTTan. aqedan gamomdinare, man daaskvna, rom
arsebobs zogadi inteleqtis faqtori, anu
faqtori g, romelic gonebrivi aqtiobis ganxorcielebas udevs safuZvlad (Spearman,1927). yoveli
calkeuli sfero, aseve, dakavSirebulia Tavis
fsiqometria (Psychometrics) _ fsiqologiis dargi, romelic gonebrivi SesaZleblobebis testirebaSi specializirdeba.
g _ spirmenis mixedviT, zogadi inteleqtis
faqtori, romelic safuZvlad udevs yovelgvar
inteleqtualur aqtiobas.
kristalizebuli inteleqti (Cristallized intelligence) _ inteleqtis komponenti, romelSic
Sedis pirovnebis mier SeZenili codna da am
codnis gazrda-gamoyenebis unari; izomeba leqsikuri maragis, ariTmetikuli da zogadi informirebulobis testebiT.
fluiduri inteleqti (Fluid intelligence) _ inteleqtis komponenti, romelic moicavs rTuli
mimarTebebis danaxvisa da problemebis gadaWris
unars.
suraTi
10.3
inteleqtis struqtura
sternbergis inteleqtis
triarqiuli Teoria
robert sternbergic (Robert Sternberg, 1985, 1988)
xazs usvams problemebis gadaWraSi kognituri
procesebis mniSvnelobas, rogorc misi ufro
zogadi inteleqtis Teoriis nawils. sternbergi
inteleqtis Teoriebi
375
cxrili
10.3
H-U-L-A-G
__________
2.
P-T-T-M-E
__________
3.
T-R-H-O-S
__________
4.
T-N-K-H-G-I
__________
5.
T-E-W-I-R
__________
6.
L-L-A-O-W
__________
7.
R-I-D-E-V
__________
8.
O-C-C-H-U
__________
9.
10.
T-E-N-R-E
C-I-B-A-S
__________
__________
376
saidan
viciT
konteqstualuri inteleqti ipodromze
IQ-sa da winaRobebiT rbolaSi cxenebis
warmatebas Soris mimarTebis dasadgenad
mkvlevrebma ipodromis mudmivi klientebi
SearCies. 30-kaciani jgufi daiyo eqspertebad da araeqspertebad, maTi winaswarmetyvelebis safuZvelze, Tu romel cxenebs
eqneboda gamarjvebis saukeTeso Sansi.
miuxedavad imisa, rom orive jgufis IQ
saSualo 100-is farglebSi iyo da TiTqmis
araviTari korelacia ar arsebobda IQ-sa
da eqspertobas Soris, eqspertebma SemTxvevaTa 93%-Si sworad daasaxeles pirvel
adgilze gasuli cxeni, araeqspertebma ki
_ SemTxvevaTa mxolod 33%-Si. mkvlevrebma
isic aCvenes, rom eqspertebi TavianT zust
Sefasebebs im xerxiT asrulebdnen, romelic
rTul statistikur procedurebs waagavda
(Ceci & Liker, 1986).
emociuri inteleqti (Emotional intelligence) _ inteleqtis tipi, romelSic Sedis Semdegi unarebi:
emociaTa zusti da Sesatyvisi aRqma, gageba da
gamoxatva; azrovnebis gasaioleblad emociebis
gamoyeneba; emociis gageba da analizi; emociuri
codnis efeqturad gamoyeneba da sakuTari
emociebis regulireba rogorc emociuri, ise _
inteleqtualuri zrdis xelSesawyobad.
gardneris mravlobiTi
inteleqti da emociuri
inteleqti
hovard gardnerma (Howard Gardnner, 1983,1999)
SemogvTavaza Teoria, romelSic inteleqtis
cnebis Sinaarsi scildeba IQ testebSi gaTvaliswinebul unarebs. gardneri gamoyofs inteleqtis mraval saxeobas, romelic adamianis
gamocdilebis farTo speqtrs moicavs. TiToeul
am unars gansxvavebuli Rirebuleba eniWeba
adamianTa sazogadoebebSi imis mixedviT, Tu
ras miiCnevs saWirod, sasargeblod da faseulad
mocemuli sazogadoeba. rogorc 10.4 cxrilSia
naCvenebi, igi inteleqtis rva saxes gamoyofs.
gardneri amtkicebs, rom dasavluri sazogadoeba wina planze ayenebs pirveli ori saxis
inteleqts, xolo aradasavlur sazogadoebaSi
xSirad sxva saxeebia Rirebuli. magaliTad,
mikroneziaSi, karolinis kunZulze, mezRvaurs
unda SeeZlos did manZilebze zRvaosnoba rukis
gareSe, mxolod sivrcobrivi inteleqtisa da
sxeulebrivi kinesTetikuri inteleqtis gamoyenebiT. es unarebi am sazogadoebaSi ufro
fasobs, vidre valdebulebis dokumentis Sedgena.
balis kunZulze, sadac artistuli warmodgena
yoveldRiuri cxovrebis nawilia, talantebi
da musikaluri inteleqti, romelic rTuli
sacekvao ileTebis koordinirebaSi monawileobs,
gansakuTrebiT dafasebulia. interpersonalur
inteleqtis Teoriebi
vinaidan TiToeuli cxeni, mTeli rigi parametrebis mixedviT (Cveuli siswrafe, miRebuli
prizebi, sarbeni asparezis mdgomareoba, mxedris
unarianoba da a.S.), cvladebis gansxvavebul
kombinacias warmoadgens, eqspertebis warmateba
msgavsi situaciebis ubralo gameorebas ver
miewereba; ufro savaraudoa, rom maT ganuviTardaT STambeWdavi unarebi, romelic maT
garemos specifikurad esadageba.
sternbergis triarqiul TeoriaSi aRiarebulia, rom IQ qulebi inteleqtualur qcevas
ver asaxaven srulad da nacadia imaze metis
gakeTeba, vidre individebisTvis maRali da
dabali IQ-is iarliyebis miniWebaa.YdavuSvaT,
mkvlevrebma gaiges, rom `aragonier~ adamianebs
garkveuli amocanebi imitom uZneldebaT, rom
ver axerxeben mTeli relevanturi informaciis
kodirebas. aseTi adamianebi SeZleben `gonivrul~
Sesrulebas, Tuki am konkretul komponents
gaivarjiSeben. amrigad, savsebiT SesaZlebelia
komponenturi inteleqtis gaZliereba. sternbergs, agreTve, miaCnia, rom adamianebs SeuZliaT
empiriuli da konteqstualuri inteleqtis
gaumjobeseba (Sternberg, 1986). Tu Sesatyvisad
gaigeben qcevis safuZvlad mdebare komponentur
process, mkvlevrebi SeZleben iseTi teqnikebis
377
cxrili
10.4
gardneris inteleqtis rva saxe
inteleqti
378
saboloo statusi
ZiriTadi komponentebi
logikurmaTematikuri
mecnieri
maTematikosi
lingvisturi
poeti
Jurnalisti
sabunebismetyvelo
biologi
bunebrivi garemos
mkvlevari
musikaluri
kompozitori
mevioline
sivrcobrivi
navigatori
moqandake
sxeulebrivkinesTetikuri
mocekvave
aTleti
pirovnebaTSorisi
fsiqoTerapevti
saqonlis gasaRebis
muSaki
Sidapirovnuli
sakuTari Tavis
detalurad mcodne
pirovneba
saidan
viciT
EQ-is gazomva
503 mozrdilisa da 229 mozardisagan
Semdgarma SerCevam Seavso `mravalfaqtoriani emociuri inteleqtis skala~,
romelic individebisagan emociur problemaTa seriis gadaWris iseTi variantebis
warmodgenas moiTxovs, rogoricaa mocemuli situaciiT aRZruli emociebis
dadgena. monawileTa pasuxebi Sefasda
rogorc eqspertTa msjelobebTan, ise yvela
im adamianis erTsulovan msjelobebTan
mimarTebaSi, romlebmac skala Seavses. EQis qulebi mxolod zomier korelaciaSi
iyo IQ-is qulebTan rogorc mozrdilebTan,
ise _ mozardebTan. es adasturebs, rom EQ
zomavs IQ-is tradiciuli sazomebisgan
gansxvavebul unarebs. mozrdilebi ufro
maRal qulebs iReben, vidre mozardebi,
rac metyvelebs imaze, rom EQ mniSvnelovani garemoseuli komponentia. dabolos, emociuri inteleqtis am axal skalaze qalebs emociebis aRqmaSi gacilebiT
didi upiratesoba hqondaT, vidre mamakacebs
(Mayer et al., 1999).
Sejameba
Carlz spirmens miaCnda, rom inteleqti
Sedgeba zogadi unarisagan, romelsac man uwoda
g da sxvadasxva sferos Sesabamisad specifikuri
unarebisagan, romlic aRniSna s-iT. sxva
fsiqometrikosma mkvlevrebma inteleqtis sxva
mdgenelebis kvleva scades.
sternbergma gamoTqva varaudi, rom adamianebs
sami saxis inteleqti aqvT: komponenturi,
empiriuli da konteqstualuri. gardnerma gaafarTova inteleqtis gansazRvreba da masSi rva
tipis inteleqti gaaerTiana, romlebic IQ-is
tradiciuli testebiT gamovlenil unarebs
scildeba. emociuri inteleqti asaxavs individis unars, efeqturad gamoiyenos da gaigos
emociebi.
inteleqtis politika
Cven vnaxeT, rom inteleqtis Tanamedrove
koncefciebi ewinaaRmdegeba IQ-is testSi
miRebul qulebsa da pirovnebis inteleqts
Soris arsebul mWidro kavSirs, magram dasavlur
sazogadoebaSi IQ testebi mainc rCeba inteleqtis yvelaze gavrcelebul sazomad. IQ
testirebis gavrcelebulobisa da IQ qulebis
xelmisawvdomobis gamo advilia sxvadasxva
jgufebis Sedareba maTi `saSualo~ IQ-is
mixedviT. aSS-Si aseTi eTnikuri da rasobrivi
jgufuri Sedarebebi xSirad gamoiyeneboda,
rogorc umciresobaTa warmomadgenlebis TanSobili genetikuri arasrulfasovnebis damadasturebeli sabuTi. Cven mokled mimovixilavT
IQ testebis qulaTa gamoyenebis praqtikas
zogierTi jgufis gonebrivi arasrulfasovnebis
maCveneblad. Semdeg ganvixilavT sakiTxs _ buneba
Tu aRzrda, anu ra aris inteleqtSi da inteleqtis testebis SesrulebaSi bunebiT moniWebuli
da ra _ aRzrdis Sedegi. Tqven naxavT, rom
fsiqologiaSi es politikurad yvelaze cvaleEQ IQ-s oreuli _ emociuri inteleqti.
inteleqtis politika
379
380
saidan
viciT
genetikurad arasrulfasovani ojaxebi
ityobinebodnen, rom (dawyebuli 1875
wlidan) mokvleul iqna niu iorkis Statis
`jukis sisxlis~ mqone ojaxebis 2000-ze
meti wevri, radganac am ojaxs damyarebuli
hqonda gonebriv ganviTarebaSi CamorCenilobis, kanondarRvevisa da danaSaulis
samarcxvino rekordi. am ojaxis 458 wevrma
ver SeZlo skolaSi swavla gonebrivi
unarebis arqonis gamo. 171 kriminaluri
warsulis adamiani aRmoCnda, xolo maTi
sanaTesaos aseulobiT wevri `glaxaki,
TavaSvebuli da meZavi~ iyo. daaskvnes, rom
memkvidreobiToba am saSineli ojaxis wevrTa samarcxvino ganviTarebis wamyvani faqtori iyo.
memkvidreobiToba da IQ
rogor SeuZliaT mkvlevrebs inteleqtis
genetikuri gansazRvrulobis xarisxis dadgena?
am kiTxvaze nebismieri pasuxi mkvlevrebisgan
inteleqtis indeqsad garkveuli sazomis SerCevas
moiTxovs. amrigad, sakiTxi is ki araa, axdens
Tu ara memkvidreobiToba inteleqtze gavlenas,
aramed is, umetes SemTxvevaSi, msgavsia Tu ara
ojaxur xeTa SigniT IQ maCvenebeli. am konkretul
kiTxvaze pasuxis gasacemad, mkvlevrebs sWirdebaT
saerTo genebisa da saerTo garemos gavlenaTa
erTmaneTisgan gancalkeveba. amisTvis mowodebuli erT-erTi meTodia identuri (monozigoturi) da araidenturi (dizigoturi) tyupebis
da sxvadasxva donis genetikuri gadafarvis
naTesavTa funqcionirebis Sedareba. 10.3 suraTze
warmodgenilia individTa IQ-is qulaTa Soris
korelaciebi maTi genetikuri naTesaobis done-
inteleqtis politika
381
suraTi
10.4
memkvidreobiToba da IQ
am suraTze warmodgenilia korelaciebi erTad gazrdili (erTsa da imave garemoSi), identuri (monozigoturi)
da araidenturi (dizigoturi) tyupebis IQ qulaTa Soris. Sedarebis mizniT suraTze, agreTve, mocemulia
siblingebis (debisa da Zmebis) da biologiuri da arabiologiuri mSoblebisa da Svilebis monacemebi.
monacemebi aCvenebs orive faqtoris _ genetikuris (ricxvebi, romlebic weria `genetikuri naTesaobis~
qveS, azusteben genetikuri masalis gadafarvas) da garemos (ricxvebi, miwerili saerTo Sinauri garemos
qveS, aCveneben, garemo igive iyo [1] Tu gansxvavebuli [0]), mniSvnelobas. magaliTad, identuri tyupebi
aCveneben ufro maRal korelacias IQ-s Soris, vidre araidenturi tyupebi, anu saxezea genetikuri
gavlena, magram orive tipis tyupebi avlenen ufro maRal korelaciebs, rodesac isini erTad arian
gazrdili, anu saxezea garemos gavlena.
382
inteleqtis politika
383
384
garemo da IQ
vinaidan memkvidreobiTobis maCveneblebi 1.0ze naklebia, vaskvniT, rom nebismieri individis
IQ-ze mxolod genetikuri memkvidreoba ar aris
pasuxismgebeli. garemo IQ-zec unda axdendes
gavlenas. rogor SeiZleba ganvsazRvroT, garemos romeli aspeqtia IQ-sTvis mniSvnelovani?
garemos romeli maxasiaTebeli moqmedebs IQ
testSi maRali qulebis miRebis SesaZleblobaze
(Beiser & Gotowiec, 2000; Ceci, 1999; Rowe, 1997; Suzuki &
Valencia, 1997.)? garemo warmoadgens stimulTa
rTul (kompleqsur) nakrebs, romelic icvleba
mravali ganzomilebis mixedviT rogorc fizikuri, ise _ socialuri TvalsazrisiT da SeiZleba gansxvavebulad aRiqmebodes adamianebis
mier. aucilebeli ar aris, rom erTi da igive
ojaxis bavSvebi erTnair kritikul (arsebiTi
mniSvnelobis mqone) fsiqologiur garemoSi
imyofebodnen. gaixseneT, rogor izrdebodiT
Tqven ojaxSi; Tu gyavT da-Zma, aqcevdnen Tu
ara maT erTnair yuradRebas mSoblebi? icvleboda Tu ara stresuli pirobebi droTa ganmavlobaSi? Seicvala Tu ara Tqveni ojaxis finansuri SesaZleblobebi? an xom ar Seicvala Tqveni
mSoblebis ojaxuri mdgomareoba? naTelia, rom
garemo bevri komponentisgan Sedgeba da es
komponentebi mudmivad urTierTqmedeben da
icvlebian droTa ganmavlobaSi. aqedan gamomdinare, sakmaod rTulia fsiqologebisaTvis imis
gansazRvra, Tu sinamdvileSi ra saxis garemo
pirobebi _ zrunva, stresi, siRaribe, janmrTeloba, omi da a.S _ axdens gavlenas IQ-ze.
umravles SemTxvevaSi mkvlevarTa yuradRebis
centrSi iyo garemos ufro globaluri sazomebi,
iseTebi, rogoricaa, magaliTad, ojaxis socioekonomikuri statusi. erT-erT farTomasStabian
longitudur kvlevaSi, romelSic 26 000-ze meti
bavSvi Seiswavles, bavSvis IQ-is saukeTeso
winaswarmetyveli 4 wlis asakSi ojaxis socioekonomikuri statusi da dedis ganaTlebis done
iyo, rac erTnairad WeSmariti aRmoCnda afrikeli, amerikeli da kavkasieli bavSvebisaTvis
(Broman et al., 1975). analogiurad, 10.5 suraTze
naCvenebia socialuri klasis zogadi gavlena
IQ-ze.
10.5
inteleqtis politika
suraTi
385
suraTi
10.6
saidan
viciT
386
unda aRiniSnos, rom individualur gansxvavebas qmnis ara rasa, aramed ekonomikuri, janmrTelobis da ganaTlebis uzrunvelyofis
resursebi, romelic, rogorc Cven sazogadoebaSi,
ise bevr sxva qveyanaSi, dakavSirebulia rasobriv
mikuTvnebulobasTan.
praqtikulad, ukanaskneli 30 wlis ganmavlobaSi mkvlevrebi am Sedegis saxelmwifoebriv
doneze ganzogadebas cdiloben. programa `Head
kultura da IQ testebis
validoba
adamianebi, albaT, naklebad izrunebdnen IQ
qulebze, rom ar iTvaliwinebdnen Semdeg sasargeblo prognozs: mravalricxovanma kvlevebma
aCvena, rom IQ qulebs sakmaod validurad
SeuZliaT iseTi sakiTxebis prognozireba, rogoricaa saskolo niSnebi, profesiuli statusi da sakuTari Tavis warmoCenis xarisxi
mraval sxvadasxva samuSaoze (Brody, 1997b;
Gottfredson, 1997b). am Sedegebidan gamomdinare, IQ
testebi validurad zomavs inteleqtualur
SesaZleblobebs, romlebic Zalian mniSvnelovania individis mier sxvadasxva saxis warmatebis miRwevisTvis; es ki, Tavis mxriv, metad
Rirebulia dasavluri kulturebisaTvis _ IQis saSualebiT gazomili inteleqti uSualo
gavlenas axdens warmatebaze. gansxvavebebma IQSi, aseve, SeiZleba imoqmedos akademiur moswrebasa da samuSaos Sesrulebis xarisxze
inteleqtis politika
387
saidan
viciT
388
suraTi
10.7
stereotipuli muqara
Sejameba
godardma xeli Seuwyo zogierTi rasobrivi
da eTnikuri jgufebis genetikuri inferiulobis aRiarebis warumatebeli tradiciis damkvidrebas. qcevis genetikurma analizma IQ-Si
inteleqtis politika
stereotipul muqaras adgili aqvs maSin, rodesac adamianebi Tvlian, rom negatiuri
stereotipebi marTebulia mimdinare testirebis pirobebSi. (A) erT kvlevaSi swavloben
stereotips: afro-amerikelebs dabali qulebi aqvT inteleqtis testebSi. cdis pirebis
_ Savkaniani da TeTri studentis _ naxevarma icoda, rom testi diagnostikuri iyo da
zomavda maT inteleqtualur SesaZleblobas. cdis pirebis meore naxevars ar hqonda es
informacia. jgufSi, romelmac icoda, rom testi diagnostikuri iyo, maTi Sesruleba
uaresdeboda (mosalodnel SesrulebaSi ukve arsebuli gansxvavebebis gamosaricxad
gamoiyeneboda cdis pirTa SAT qulebi). (B) meore kvlevaSi swavlobdnen stereotips:
qalebi dabal qulebs iReben matematikis gamocdebze. cdis pirebis _ qali da mamakaci
studentebis naxevars eubnebodnen, rom maTematikis testma wina SemTxvevaSi aCvena genderuli gansxvavebebi SedegebSi. cdis pirebis meore naxevari aseT informacias ar
Rebulobda. rodesac qalebi fiqrobdnen, rom testma SeiZleba genderuli TvalsazrisiT
gansxvavebuli Sedegebi aCvenos, maSin maTi Sesruleba uaresdeboda.
389
SemoqmedebiToba
sanam inteleqtisa da misi gazomvis Temas
davasrulebT, mivubrundeT iseT sakiTxs,
rogoricaa kreatuloba, anu SemoqmedebiToba.
kreatuloba aris iseTi ideebis generirebisa
da produqtebis Seqmnis unari, romlebic axali
da aqtualuria mocemul pirobebSi (Sternbeg &
Lubart, 1999). ganvixiloT borblis gamogonebis
magaliTi. es meqanizmi axali iyo, radgan ucnob
gamomgoneblamde aravis unaxavs, Tu ra sargeblis
miReba SeiZleboda gagorebuli sagnebisgan. es
gamogoneba pirobebis adekvaturi iyo, radgan
Zalze cxadi iyo misi gamoyenebis SesaZlebloba.
pirobebTan Sesatyvisobis gareSe, axali ideebi
xSirad ucnaurad da uadgilod aRiqmeba.
kreatulobas gonebrivi SesaZleblobebisadmi
miZRvnil TavSi ganvixilavT, vinaidan bevri
adamiani aRiarebs inteleqtsa da kreatulobas
Soris mWidro kavSiris arsebobas. am varaudis
dasamtkiceblad, upirveles yovlisa, SemoqmedebiTi unarebis Sefaseba unda SegveZlos, xolo
Semdeg _ kreatulobasa da inteleqts Soris
kavSiris dadgena. amrigad, jer ganvixilavT
meTodebs, romelTa saSualebiT ideebi an pro-
390
kreatulobis Sefaseba da
kavSiri inteleqtTan
rogor SeiZleba imis gansazRvra, adamianebi
(SedarebiT) kreatulebi arian Tu ara? bevri
midgoma divergentul azrovnebaze fokusirdeba,
romelic ganisazRvreba, rogorc problemis
sxvadasxvagvari uCveulo gadawyvetis unari.
kiTxvebi, romelebic zomaven divergentul
azrovnebas, saSualebas aZleven testis
Semsrulebels naTlad gamoavlinos sxarti da
moqnili azrovneba (Torrance, 1974; Wallah & Kogan,
1965):
daasaxeleT yvela sagani, romelic, Tqveni
azriT, oTxkuTxedia;
sami wuTis ganmavlobaSi daasaxeleT rac
SeiZleba meti TeTri feris, saWmelad vargisi
sagnebi;
daasaxeleT aguris gamoyenebis yvela
SesaZlo varianti, rac TavSi azrad mogivaT.
pasuxebi fasdeba iseTi ganzomilebebis mixedviT, rogoricaa (1) sisxarte _ gansxvavebuli
ideebis saerTo raodenoba; (2) unikaluroba _
im ideebis raodenoba, romelic Sesabamis
SerCevaSi aravis gamouTqvams da (3) uCveuloba
_ im ideebis raodenoba, romelic gamoTqva
mocemuli SerCevis, vTqvaT, 5%-ze naklebma
(Runco,1991).
rodesac kreatulobas am gziT afaseben,
SesaZlebelia miRebuli maCveneblis Sedareba
sxva sazomebTan da maT Soris kavSiris dadgena.
xSirad mkvlevrebi afasebdnen kavSirs divergentuli azrovnebis sazomebsa da IQ-s Soris.
saxezea zogadi suraTi: or sazoms Soris arsebobs susti an zomieri korelacia, rodesac
IQ aris 120 qulamde, 120 qulaze zemoT ki
korelacia mcirdeba (Sternberg & OHara, 1999).
ratom unda xdebodes ase? erT-erTi mkvlevari
fiqrobs rom `inteleqtis~ garkveuli done
10.8
gansakuTrebuli kreatuloba
da SeSliloba
arseboben gansakuTrebuli adamianebi,
romlebic SemoqmedebiTobis etalonebs
warmoadgenen. vin gaxsendebaT, roca gTxoven
gansakuTrebiT SemoqmedebiTi adamianis dasaxelebas? savaraudoa, rom Tqveni pasuxi, nawilobriv, damokidebuli iqneba im sferoze,
romelSic moRvaweobT da, nawilobriv, Tqvens
prioritetebze. fsiqologebma SeiZleba daasaxelon zigmund froidi; ferweriT, musikiT an
cekviT dainteresebulma adamianebma SeiZleba
daasaxelon pablo pikaso, igor stravinski an
marta grahami. SesaZlebelia Tu ara aseTi
individebis pirovnebebs Soris im saerTo
maxasiaTeblebis aRmoCena, romelic gansakuTrebuli SemoqmedebiTobis winaswarmetyvelebis
saSualebas mogvcems? hovard gardnerma (Howard
Gardner, 1993) airCia is individebi, romelTa
eqstraordinaruli unarebi Cven mier adre
ganxiluli inteleqtis rva tipis relevanturi
iyo. maT Soris iyvnen froidi, pikaso, stravinski
da grahami. gardneris analizma saSualeba misca
mas, Seeqmna tipuri Semoqmedis cxovrebiseuli
gamocdilebis portreti, romelsac man E.C.
uwoda.
E.C. aRebs problemuri sferosa da
gansakuTrebuli interesebis samefos kars,
romelic mas gaukvalav gzaze ayenebs. es
aris uaRresad sapasuxismgeblo momenti.
am wuTidan E.C. izolirebulia Tanatolebisgan da, ZiriTadad, damoukideblad
unda imuSaos. is grZnobs, rom raRac
aRmoCenis zRvarze imyofeba, romelic jer
TviTonac ar aqvs gaazrebuli. am kritikul
SemoqmedebiToba
suraTi
391
392
saidan
viciT
kreatuloba da mania
aRniSnul kiTxvaze pasuxis gasacemad
kreatulobis mkvlevarma robert veisbergma
(Robert Weisberg, 1994, 1996) Seiswavla kompozitor robert Sumanis Semoqmedeba,
romelsac bipolaruli aSlilobis diagnozi hqonda. garkveuli monacemebi maniasa
da SemoqmedebiTobas Soris navaraudevi
kavSiris sasargeblod metyvelebs. Sumanma
gacilebiT meti nawarmoebi Seqmna maniakaluri fazis wlebSi (saSualod 12.3),
veisbergis kvleva gvafiqrebinebs, rom SeSliloba (gamovlenili maniis saxiT) mniSvnelovnad zemoqmedebs motivaciaze. individi
imorCilebs maniis Semotevas da bevrs qmnis.
Tu pirovneba garkveuli talantiT gamoirCeva,
am periodSi Seqmnili zogierTi, magram ara
yvela, nawarmoebi brwyinvale iqneba, Tumca,
xarisxiT ar iqneba sxva periodebSi Seqmnil
nawarmoebebze ukeTesi. istoriuli SemTxvevebis
yuradRebiT Seswavlam, romelic SemoqmedebiTobasa da SeSlilobas Soris arsebul garkveuli xarisxis kavSirze metyvelebs, eqsperti
albert rotenbergi (Albert Rothengerg) miiyvana
daskvnamde, rom `mcdari da romantiulia Sexeduleba, romlis mixedviTac, TiTqos, adamianebi
TviTon unda daitanjon, rom SeZlon sxvebis
mwuxarebisa da tanjvis gageba~ (Rothenberg, 1990,
gv.164).
mas mere, rac adamianma miiRo informacia
gansakuTrebul kreatulobis Sesaxeb, ra SeiZ-
Sejameba
kreatuloba divergentuli azrovnebis testebiT izomeba. zogierTi Sexedulebis sawinaaRmdegod, ar dadasturda mWidro kavSiri SemoqmedebiTobasa da SeSlilobas Soris, Tumca,
SemoqmedebiToba moiTxovs garkveuli riskis
gawevas, momzadebasa da motivacias.
Sefaseba da sazogadoeba
fsiqologiuri Sefasebis ZiriTadi mizani
adamianebis zustad Sefasebaa, rac eqspertebis
mier gakeTebul SeZlebisdagvarad uSecdobo
daskvebSi aisaxeba. am miznis miRweva SesaZlebelia maswavleblebis, damqiraveblebis da sxva
Sefaseba da sazogadoeba
393
394
Sejameba
miuxedavad imisa, rom fsiqologiuri testireba xSir SemTxvevaSi sasargebloa individisaTvis, jer kidev aris testebis upasuxismgeblod gamoyenebis SemTxvevebi. kritikosebs
awuxebT iseTi sakiTxebi, rogoricaa testis
Sedegebze dafuZnebuli gadawyvetilebebis
samarTlianoba, testebis vargisianoba saganmanaTleblo praqtikis Sesafaseblad da testebis
Sedegebis gamoyeneba adamianTa garkveul kategoriebad daxarixebisaTvis.
sakvanZo
sakiTxebi
ra aris Sefaseba
fsiqologiur Sefasebas
xangrZlivi istoria aqvs
da dasabams antikuri
standartizirebuli. sando
sazomi gvaZlevs Sesabamis
Sedegebs. validuri sazomi
afasebs im Tvisebebs, romelTa
gasazomadac Seiqmna testi.
sakvanZo sakiTxebi
395
standartizirebuli testis
Catareba da Sedegebis Sejameba yovelTvis erTi da
igive gziT xdeba. normebis
arseboba saSualebas gvaZlevs, SevadaroT pirovnebis
qulebi igive asakis, sqesis
da kulturis individTa
saSualo maCvenebels.
inteleqtis Sefaseba
XX saukunis oTxmocdaaTiani wlebis dasawyisSi
safrangeTSi alfred binem
safuZveli Cauyara inteleqtis obieqturi testirebis ganviTarebas. qulebi
mocemuli iyo gonebrivi
asakis terminebiT da bavSvebis funqcionirebis arsebul dones asaxavda.
aSS-Si termenma Seqmna stenford-bines inteleqtis skala da moaxdina IQ-is cnebis
popularizacia.
veqslerma Seqmna specialuri inteleqtis testebi
mozrdilebisTvis, skolamdeli da saskolo asakis
bavSvebisaTvis.
inteleqtis Teoriebi
396
396
inteleqtis politika
Tavdapirvelad inteleqtis
testebi eTnikuri da rasobrivi jgufebis Sesaxeb uaryofiTi gancxadebebis gasakeTeblad gamoiyeneboda.
IQ-is maRali memkvidreobiTobis gamo zogierTi
mkvlevari garkveuli rasobrivi da kulturuli jgufebis dabal Sedegebs maT
Tandayolil arasrulfasovnebas miawers.
araxelsayreli garemo pirobebiT da stereotipuli muqariT aixsneba zogierTi jgufis dabali IQ qulebi. gamokvleva aCvenebs, rom jgufuri
gansxvavebebi SeiZleba ganpirobebuli iyos garemo faqtorebiT.
SemoqmedebiToba
xSir SemTxvevaSi kreatulobis Sefaseba divergentuli
azrovnebis testebis saSualebiT xdeba.
gansakuTrebiT kreatuli adamianebi midian riskze, gadian
momzadebas da uaRresad motivirebulni arian.
ar dadasturda kavSiri kreatulobasa da SeSlilobas
Soris.
6. Allow
2. Tempt
7. Drive
3. Short
8. Cough
4. Knight
9. Enter
5. Write
10. Basic
Sefaseba da
sazogadoeba
miuxedavad imisa, rom testebi xSirad sasargeblod
gamoiyeneba momavali Sesrulebis winaswarmetyvelebisaTvis, maTi Sedegebi ar
unda ganapirobebdes individis ganviTarebisa da
cvlilebebis ganxorcielebis SesaZleblobis SezRudvas.
rodesac Sefasebis Sedegebi
momavalSi gavlenas axdens
individis cxovrebaze, gamoyenebuli teqnikebi unda
iyos sando da validuri
rogorc am individTan, ise
_ gamoyenebis mizanTan
mimarTebaSi.
ZiriTadi cnebebi
qronologiuri asaki
kreatuloba
kriteriumis validoba
kristalizebuli inteleqti
divergentuli azrovneba
emociuri inteleqtiQ
TvalsaCino validoba
fluiduri inteleqti
formaluri Sefaseba
memkvidreobiTobis
maCvenebeli
inteleqti
inteleqtis koeficienti (IQ)
Sinagani SeTanxmebuloba
gonebrivi asaki
gonebrivi CamorCeniloba
normebi
paraleluri formebi
prognozirebadi validuroba
fsiqologiuri Sefaseba
fsiqometria
sandooba
SuaSi gaxleCvis sandooba
standartizeba
stereotipuli muqara
test-retestuli sandooba
validoba
11
ganviTareba Canasaxisa da
adreuli bavSvobis periodSi
fizikuri ganviTareba mozardobaSi fizikuri cvlilebebi mozrdilobaSi
kognituri ganviTareba cxovrebis
manZilze
sityvebisa da metyvelebis
aRqma sityvebis mniSvnelobaTa daswavla gramatikis
Seswavla
socialuri ganviTareba cxovrebis
manZilze
eriksonis fsiqosocialuri
stadiebi socialuri ganviTareba bavSvobaSi socialuri ganviTareba mozardobaSi socialuri ganviTareba mozrdilobaSi
fsiqologia Cvens cxovrebaSi: ra
gavlenas axdens baga-baRi bavSvis
ganviTarebaze
genderuli ganviTareba
ZiriTadi cnebebi
397
398
11.1
ganviTarebis safexurebi
safexuri
asaki
Canasaxovani
(prenataluri)
Cvili bavSvoba
dabadebidan 18 Tvemde
adreuli bavSvoba
gviani bavSvoba
mozardoba
axalgazrdoba 1
mowifuloba
xnovani
ganviTarebis Seswavla da
axsna
warmoidgineT, rom gTxoveT yvela im cvlilebis siis Sedgena, romelic, Tqveni azriT,
bolo erTi wlis ganmavlobaSi ganicadeT. ras
CawerdiT am siaSi? xom ar CaerTeT fizikuri
gajansaRebis axal programaSi? an xom ar
gankurnebulxarT raime daavadebisagan? xom ar
gagCeniaT raime axali hobi an interesi? megobarTa axali wre xom ar SegiZeniaT? vinmes gansakuTrebiT xom ar dauaxlovdiT? rodesac ganviTarebas aRvwerT, Cven mis konceptualizacias
cvlilebis terminebiT vaxdenT. Cven gTxoveT
sakuTar cxovrebaSi momxdar cvlilebebze
fiqri, raTa dagvenaxvebina, rom cvlileba TiTqmis yovelTvis niSnavs kompromiss. xSirad
adamianebi cxovrebas ganixilaven, rogorc, ZiriTadad, SeZenis process (ukeTesobisaken svlas)
bavSvobaSi da, piriqiT, dakargvis process (danakargs, uaresobisaken svlas) xandazmul asakSi.
ganviTarebis Cveneuli perspeqtiva aqcents
imaze akeTebs, rom arCevanebi da, Sesabamisad,
mogebebi da danakargebi ganviTarebis yvela etaps
axasiaTebs (Dixon 1999; Uttal & Perlmutter, 1989).
magaliTad, rodesac adamianebi cxovrebis Tanamgzavrs irCeven, isini Tmoben farTo arCevanis
saSualebas, magram iZenen usafrTxoebas. rodesac
adamianebi berdebian da pensiaze gadian, isini
Tmoben statuss, magram iZenen Tavisufal dros.
agreTve, didi mniSvnaloba aqvs imas, rom
ganviTareba ar ganixiloT, rogorc pasiuri
procesi. Tqven dainaxavT, rom ganviTarebis bevri
cvlileba individisgan garemoSi aqtiur CarTvas
moiTxovs (Bronfenbenner, 1999; Bronfenbenner & Ceci,
1994).
ganviTarebis fsiqologia (Developmental psychology) _ fsiqologiis dargi, romelic swavlobs
fizikuri da fsiqologiuri procesebis urTierTqmedebas da ganviTarebis stadiebs mTeli
cxovrebis manZilze ganviTarebis poziciidan.
cxrili
399
ganviTarebis aRwera
400
ganviTarebis axsna
TiTqmis yvela bavSvi eufleba enas, Tumca,
TiToeuli bavSvi amas odnav gansxvavebulad
akeTebs. marTalia, mozardTa umravlesoba ufro
ganviTarebis Seswavla da axsna
401
402
racionalurad azrovnebs, vidre maTze umcrosebi, magram gvxvdebian iseTebic, romlebic TavianT Tanatolebze ukeT azrovneben. ganviTarebis asaxsnelad aucilebelia rogorc cvlilebaTa universaluri, saerTo aspeqtebis, aseve,
TiToeuli individisTvis damaxasiaTebeli
specifikuri, unikaluri aspeqtebis gaTvaliswineba.
ganviTarebis Teoriebs Soris yvelaze mkveTri
gansvla bavSvobaSi mimdinare cvlilebebs ukavSirdeba. sakiTxi isaa, Tu rogor jobia axalSobilsa da, vTqvaT, 10 wlis bavSvs Soris arsebuli mkveTri siRrmiseuli ganxvavebebis axsna:
ramdenad aris aseTi ganviTareba ganpirobebuli
memkvidreobiT (bunebiT) da ramdenad _ daswavlis
SedegiT (garemo)? didi xania, rac filosofosebi,
fsiqologebi da pedagogebi TandayoliliSeZenilis dapirispirebaze, memkvidreobiTobisa
da daswavlis fardobiT mniSvnelovnebaze
kamaToben. erT mxares arian isini, visac mianCia,
rom adamiani yovelgvari codnisa da SesaZleblobebis gareSe ibadeba da rom gamocdileba,
daswavlis formiT, waruSlel kvals tovebs
axalSobilis Camouyalibebeli gonebis sufTa
dafaze (laTinurad tabula rasa). es mosazreba,
romelic britanelma filosofosma jon lokma
(John Locke) wamoayena, empirizmis saxeliT aris
cnobili. adamianis ganviTareba gamocdilebas
miewereba. empiristebs miaCniaT, rom adamianis
ganviTarebas aRzrda warmarTavs. mecnierTa
Soric, vinc ar eTanxmeboda maT, iyo frangi
filosofosi Jan-Jak ruso (Jean-Jacques Rousseau).
is nativistur poziciaze idga da Tvlida, rom
buneba, anu evoluciuri memkvidreoba, romelsac
flobs TiToeuli bavSvi, misi ganviTarebis sqemas
ganapirobebs.
empiricistebsa da nativistebs Soris kamaTi
gamwvavda, rodesac 1798 wels safrangeTSi, sofel
aveironis maxloblad tyeSi ipoves, savaraudod,
cxovelebis gazrdili biWi. iTvleboda, rom am
12 wlis velur bavSvSi, romelic cnobili gaxda,
rogorc veluri biWi aveironidan, imaleboda
pasuxebi adamianis bunebis Sesaxeb arsebiT
kiTxvebze: SeeZlo ki am bavSvs mas Semdeg, rac
buneba-aRzrdis dapirispireba (nature-nurture controversy) _ kamaTi qcevisa da ganviTarebis gansazRvraSi Tandayolilisa (bunebis) da SeZenili
gamocdilebis (aRzrdis) fardobiTi mniSvnelovnebis Sesaxeb.
Sejameba
ganviTarebis fsiqologebi gvTavazoben Teoriebs, raTa axsnan, Tu rogor da ratom icvlebian
adamianebi cxovrebis ganmavlobaSi. calkeuli
asakisa da grZelvadiani ganviTarebis etapebis
ganviTareba Canasaxisa da
adreuli bavSvobis periodSi
Tqven cxovrebas unikaluri genetikuri potencialiT iwyebT: Casaxvis momentSi mamakacis
spermatozoidma gaanayofiera qalis kvercxujredi da warmoiqmna erTi ujredi _ zigota;
Tqven dedisgan miiReT yvela normaluri adamianis sxeulis ujredisTvis damaxasiaTebeli
46 qromosomis erTi naxevari, mamisagan ki _
meore naxevari. am qveTavSi detalurad ganvixilavT fizikur ganviTarebas Canasaxovan
periodSi _ Casaxvis momentidan dabadebis momentamde. agreTve, aRvwerT zogierT sensorul
fizikuri ganviTareba
cxovrebis manZilze
403
suraTi
11,1
adamianis tvinis
ganviTareba
404
405
406
saidan
viciT
axalSobilebi da maTi dedebis saxeebi
oTxi dRis Cvilebi moaTavses qafovani
masaliT damzadebul specialur savarZelSi, romelic usafrTxod iWerda bavSvs
da, amasTan, Tavis aqeT-iqiT trialis
saSualebas aZlevda. savarZlebis win
moTavsebuli iyo nacrisferi ekrani, romelzec amoWrili iyo ori sarkmeli.
eqsperimentis dros erT sarkmelSi dedis
saxe Canda, meoreSi ki _ ucnobi adamianis
(ucnobi qali ise iyo SerCeuli, rom
bundovnad hgavda dedas). dedasa da ucnob
qals eZleodaT instruqcia, rom SeenarCunebinaT saxis neitraluri gamometyveleba da ar elaparakaT an emoZravaT.
aRmoCnda, rom cdis ganmavlobaSi bavSvebi
orjer met xans uyurebdnen TavianT dedebs,
vidre ucnobebs (Pascalis, 1995).
suraTi
11.3
suraTi
11.2
vizualuri ufskruli
rodesac bavSvi mis irgvliv garemoSi xoxvis gamocdilebas iRebs, igi vizualuri ufskrulis~ Rrma
mxaris SiSs avlens.
eSinodaT siRrmis, xolo maT Tanatolebs, romlebic jer ar xoxavdnen _ ar eSinodaT (Campos, 1992). amgvarad, simaRlis SiSi ar aris
sruliad Tandayolili, aramed viTardeba maSin,
rodesac bavSvi Tavad iwyebs garemos Seswavlas.
407
suraTi
11.4
408
fizikuri ganviTareba
mozardobaSi
409
smena
fizikuri cvlilebebi
mozrdilobaSi
410
mxedveloba
65 wels gadacilebul adamianTa umravlesoba
grZnobs mxedvelobis funqciis garkveul
Sesustebas (Carter, 1982; Pitts, 1982). asakTan erTad
adamianis Tvalis broli yviTldeba da naklebad
elastiuri xdeba. iTvleba, rom brolis
gayviTlebis gamo zogierT xanSiSesuls uWirs
ferebis garCeva. zogierTi moxucisTvis
gansakuTrebiT Znelad gasarCevi xdeba dabali
reproduqciuli da sqesobrivi
funqcionireba
Cven vnaxeT, rom sqesobrivi simwife reproduqciuli funqcionirebis dasawyiss niSnavs.
Sua da xanSiSesul asakSi reproduqciis SesaZlebloba iklebs. daaxloebiT 50 wlisTvis
qalebis umravlesobas menopauza, anu mestruaciisa da ovulaciis Sewyveta axasiaTebs.
mamakacebi naklebad mkveTri cvlilebebiT
xasiaTdebian, Tumca, 40 wlis Semdeg sicocxlisunariani spermis raodenoba mcirdeba, 60 wlis
Semdeg ki saTesle siTxis moculoba iklebs.
ra Tqma unda, es cvlilebebi, ZiriTadad,
reproduqcias exeba. asakis momateba da fizikuri
cvlilebebi aucileblobiT ar iwvevs seqsua-
kognituri ganviTareba
cxovrebis manZilze
Sejameba
bavSvebi amqveynad sensoruli unarebiT
ibadebian, rac maT informaciis miRebisa da
socialuri urTierTobebis ganviTarebis
saSualebas aZlevs. fizikur zrdas, Cveulebriv,
motoruli unarebis momwifeba axlavs Tan.
mozardobis periodSi individebi pubertatis
xanas gadian. isini xSirad zedmet yuradRebas
uTmoben sakuari sxeulis xats. zrdasrulobis
periodis zogierTi fizikuri cvlileba ara
daberebis fizikuri procesis, aramed funqciebis
gamouyeneblobis, umoqmedobis Sedegia. Tumca,
asakis matebasTan erTad, adamianTa umravlesobas
aReniSneba cvlilebebi mxedvelobaSi, smenasa
da sqesobriv funqciebSi.
411
412
11.1
operaciamdeli (2-7)
konkretuli
operaciebis (7-11)
formaluri
operaciebis (11!)
maxasiaTeblebi da
ZiriTadi miRwevebi
bavSvi cxovrebas iwyebs mcire
raodenobis sensomotoruli
TanmimdevrobiT. mas uviTardeba
obieqtis mudmivoba da
simboluri azrovnebis
sawyisebi.
bavSvis azrovneba xasiaTdeba
egocentrizmiTa da
centraciiT. mas uumjobesdeba
simboluri azrovnebis
gamoyenebis unari.
bavSvi wvdeba konservaciis
gagebas. mas SeuZlia azrovneba
konkretul fizikur sagnebTan
mimarTebaSi.
bavSvs uviTardeba abstraqtuli da hipoTeturi
azrovnebis unari.
velidan qrebian, isini TiTqos bavSvis gonebidanac uCinardebian. Tumca, daaxloebiT 3 Tvis
asakSi bavSvebi im adgils isev uyureben, sadac
sagani gaqra. 8-dan 12 Tvemde bavSvebi iwyeben
gamqrali sagnis Zebnas. 2 wlis asakisaTvis
bavSvebi ukve darwmunebulni arian, rom sagnebi
maTi mxedvelobis velis miRmac arseboben (Flavell,
1985).
winaoperaciuli stadia. winaoperaciuli
stadia daaxloebiT 2-dan 7 wlis asakamde grZeldeba. ganviTarebis am periodSi didi kognituri
winsvlaa fizikur mocemulobas moklebuli obieqtebis gonebaSi warmodgenis gaumjobesebuli
unari. am SenaZenis gamoklebiT, winaoperaciul
stadias piaJe aRwers imis mixedviT, Tu risi
gakeTeba ar SeuZliaT bavSvebs. ase magaliTad,
piaJes miaCnda, rom patara bavSvebis winaoperaciuli azrovneba egocentrizmiT, anu bavSvis
mier sxva adamianis Tvalsazrisis gaziarebis
unaris arqoniT xasiaTdeba. Tqven, albaT,
SeginiSnavT egocentrizmis gamovlineba, Tu
gagonili gaqvT, rogor elaparakebian ori wlis
bavSvebi sxva bavSvebs. am asakis bavSvebi xSirad
sakuTar TavTan ufro laparakoben, vidre garSemomyofebTan.
saidan
viciT
piaJe gviCvenebs centracias
rodesac Tanabari moculobis limonaTs
asxamen or erTnair WiqaSi, 5 da 7 wlis
bavSvebi adastureben, rom Wiqebi Tanabari
odenobis siTxes Seicaven. Tumca, rodesac
limonaTs erT-erTi Wiqidan viwro, maRal
WurWelSi gadaasxamen, maTi azrebi gansxvavebuli xdeba. 5 wlis bavSvebma ician,
rom maRal WiqaSi igive limonaTi asxia,
Tumca, amboben, rom is axla meti gaxda. 7
wlisani ki sworad amtkiceben, rom maT
raodenobebs Soris sxvaoba ar aris.
piaJe gviCvenebs, rom patara bavSvebi fokusirebuli arian percepturad gamokveTil erT
Tvisebaze _ WiqaSi Casxmuli limonaTis doneze.
didi bavSvebi iTvaliswineben orives _ simaRles da siganes _ da sworad askvnian, rom
rasac xedaven, ar aris realoba.
konkretuli operaciebis stadia. konkretuli operaciebis stadia daaxloebiT 7-dan 11
obieqtTa mudmivoba (object permanence) _ mixvedra
imisa, rom sagnebi arseboben individis mier
amis gacnobierebisa da individis moqmedebisgan
damoukideblad; Cvilobis asakis mniSvnelovani
kognituri SenaZeni.
egocentrizmi (egocentrism) _ kognituri ganviTarebis winaoperaciul stadiaze patara bavSvis
mier sxva adamianis Tvalsazrisis gaziarebis
unaris arqona.
centracia (centration) _ kognituri ganviTarebis
winaoperaciuli stadiis dasawyisisaTvis damaxasiaTebeli azrovnebis paterni, romelic xasiaTdeba bavSvis mier erTdroulad ori perceptuli faqtoris gaTvaliswinebis unaris arqoniT.
cxrili
413
414
suraTi
11.3
konservaciis testi
415
rebis Seswavlis ufro moqnili meTodebi SeimuSaves. axla vnaxoT, Tu rogor daxvewes mravalferovanma axalma kreatulma meTodebma piaJes
daskvnebi bavSvis SesaZleblobebis Taobaze.
saidan
viciT
416
suraTi
11.6
SeCvevisa da testuri
movlenebis sqematuri
reprezentacia
SeCvevis fazaze mcirdeba Cvilis
interesi movlenis mimarT. sacdel
SemTxvevaSi maTi interesi ganaxlda
SeuZlebeli movleniT.
saidan
viciT
patara bavSvebis codna sxvebis codnis
Sesaxeb
bavSvebs komunikaciis formis Secvlac SeuZliaT msmenelis tipis mixedviT. 2 wlis bavSvTan
saTamaSos Sesaxeb saubrisas 4 wlis bavSvi ufro
mokle da martiv gamoTqmebs iyenebs, vidre
TanatolTan an mozrdilTan (Shatz & Gelman, 1973).
aseTi tipis adaptacia kvlav migviTiTebs, rom
egocentrizms Tavisi sazRvrebi aqvs.
417
418
bavSvebi internalizaciis procesiT viTardebian: isini codnas socialuri garemodan isrutaven, romelic seriozurad aisaxeba maTi
kognituri unarebis ganviTarebaze.
socialurma Teoriam, romelic pirvelad
vigotskim SemogvTavaza, dadastureba pova ganviTarebis kros-kulturul kvlevebSi. vinaidan
piaJes Teoriam asakobrivi ganviTarebis sakiTxebiT dakavebul fsiqologTa yuradReba miipyro, bevri maTgani cdilobda, rom piaJes mier
mofiqrebuli davalebebi gansxvavebul kulturebSi bavSvebis kognituri ganviTarebis Sesaswavlad gamoeyenebina (Rogoff & Chavajay, 1995). am
kvlevebma TandaTanobiT eWvqveS daayena piaJes
mtkicebulebaTa universaluroba, ramdenadac,
magaliTad, mraval kulturaSi adamianebma ver
aCvenes, rom kognitur ganviTarebaSi miRweuli
hqondaT formaluri operaciebis stadiisTvis.
mogvianebiT piaJem Tavad gamoTqva mosazreba,
rom mis mier formalur operaciebad wodebuli
specifikuri miRwevebi, SesaZloa, bavSvis mier
miRebul garkveuli tipis mecnierul ganaTlebaze ufro metad aris damokidebuli, vidre
kognituri ganviTarebis biologiurad determirebuli stadiebis Tanmimdevrobaze (Loureno
& Machado, 1996).
internalizaciis vigotskiseuli cneba im
gavlenis axsnaSi gvexmareba, romelsac kulturuli garemo axdens adamianis kognitur ganviTarebaze. bavSvis SemecnebiTi unarebi ise
viTardeba, rom mas mocemul kulturaSi dafasebuli funqciebis Sesruleba SeeZlos (Serpell
& Boykin, 1994; Serpell, 2000). piaJem, magaliTad, Seqmna
iseTi amocanebi, sadac asaxaulia misi sakuTari
warmodgena saTanado da sasargeblo kognitur
moqmedebebze. sxva kulturebs urCevniaT, rom
maTma bavSvebma sxva mimarTulebiT miaRwion
warmatebas. piaJes bavSvebi rom imis mixedviT
SeefasebinaT, Tu ramdenad kargad aiTvises maT
is rTuli kognituri unarebi, romelic Zafis
dasagrexad aris saWiro, isini, albaT, gonebrivad
sayrdeni Teoriebi (foundational theories) _ sawyisi
struqturebi, romliTac isini cdiloben
samyarosTan urTierTobiT miRebuli gamocdilebis axsnas.
internalizacia (internalization) _ vigotskis mixedviT, bavSvebis mier socialuri konteqstidan
codnas Sesrutvis, aTvisebis procesi.
kognituri ganviTareba
mozrdilobaSi
rodesac vakvirdebodiT, rogor viTardeboda
kognituri unarebi bavSvobidan mozardobisken,
SevamCnieT, rom am dros mimdinare cvlilebebi,
Cveulebriv, ukeTesobisken Secvlas~ niSnavda.
rodesac gviani mozrdilobis periods, anu
xnovanebas vaRwevT, kulturuli stereotipebi
migviTiTeben, rom cvlileba~ uaresisken Secvlas~ gulisxmobs (Parr & Seigert, 1993). miuxedavad
imisa, rom adamianebs sjeraT, rom mowifulobas
da xnovanebas zogadi gauareseba moaqvs, isini
am periodisgan mainc moelian garkveuli saxis
dadebiT Zvrebs (Dixon, 1999). danakargebisa da
SenaZenebis urTierTmonacvleobis saCveneblad,
vnaxoT, ra TaviseburebebiT xasiaTdeba am periodSi inteleqti da mexsiereba.
cxrili
11.3
sibrZnis maxasiaTeblebi
inteleqti
naklebad moipoveba janmrTel xandazmulTa
zogadi kognituri unarebis gauaresebis Sesaxeb
mosazrebis damadasturebeli monacemebi. mosaxleobis mxolod daaxloebiT 5%-s aReniSneba
kognituri funqcionirebis seriozuli gauareseba. rodesac xnovanebis gamo xdeba kognituri
funqcionirebis gauareseba, es, rogorc wesi,
mxolod zogierT unars exeba. Tu inteleqts
419
saidan
viciT
420
mexsiereba
xandazmulebi xSirad uCivian mexsierebas _
veRar imaxsovreben adrindeliviT kargad. mexsierebis testebSi 60 wels gadacilebuli
adamianebi marTlac uares Sedegebs aCveneben,
vidre 20 wlis da metis mozrdilebi (Craik, 1994;
Hultsch et al., 1998). asakis matebasTan erTad mexsierebis daqveiTebas uaRresad ganaTlebuli
da sxva mxriv kargi gonebrivi SesaZleblobebis
mqone adamianebic ganicdian (Zelinski et al., 1993).
dabereba, rogorc Cans, ar aqveiTebs zogadi
codnisa da didi xnis win momxdari cxovrebiseuli movlenebis Sesaxeb informaciis gaxsenebis unars. saxelebisa da saxeebis cnobis
kvlevaSi Suaxnis mozrdilebma SeZles Tanaklaselebis 90%-is cnoba saskolo albomSi skolis
damTavrebidan 35 wlis Semdeg maSin, roca
skolis damTavrebidan 50 wlis Semdeg asakovan
individebs jer kidev SeeZloT Tanaklaselebis
70-80%-is cnoba (Craik, 1999; Giambra & Arenberg, 1993).
mkvlevrebs jerjerobiT ar SeuZliaT im
meqanizmebis amomwuravad da saTanadod aRwera,
romelic safuZvlad udevs asakovani adamianebis
mexsierebis daqveiTebas (Craik, 1999). TeoriaTa
erTi nawili aqcents axalgazrdebisa da xandazmulebis mier informaciis organizebisa da
gadamuSavebis gzebis gansxvavebulobebze akeTebs.
meore nawili ki miuTiTebs xandazmulTa Semcirebul unarze, yuradReba miaqcion informacias. arsebobs Teoriebi, romlebic tvinSi
mimdinare im neirobiologiur cvlilebebs swavlobs, romlebic mexsierebaSi fizikur kvals
toveben. mkvlevrebi imasac fiqroben, rom
xandazmulTa mexsierebis muSaobas Tavad maTi
rwmena _ mexsierebis aucileblobiT gauaresebis Sesaxeb _ auaresebs (Hertzog et al., 1990; Levy &
Langer, 1994). mkvlevrebi agrZeleben TiToeuli
dasaxelebuli faqtoris fardobiTi wvlilis
Sefasebas.
mexsierebis gauaresebis zogierTi forma
calsaxad biologiuri warmoSobisaa. asakovani
adamianebi, romlebic alcheimeris daavadebiT
arian daavadebulni, TandaTanobiT kargaven
mexsierebas da pirovnebis degradaciiT xasiaTdebian. es daavadeba 65 wels gadacilebul
amerikelTa daaxloebiT 10%-s aReniSneba, romelTagan daaxloebiT naxevari 85 welze metisaa.
maT Sorisaa, rogorc cnobili gaxda 1994 wlis
noemberSi, amerikis yofili prezidenti ronald
reigani (Evans et al., 1989). alcheimeris daavadeba,
erTi SexedviT, TiTqosda uwyinrad iwyeba _
adreul stadiebze erTaderTi TvalsaCino
simptomi SeiZleba mexsierebis gauareseba iyos,
Tumca, mis ganviTarebas Tan axlavs pirovnebis
ganuxreli degradacia. daavadebis msxverpls
SeiZleba aReniSnebodes gradualuri pirovnuli
cvlilebebi, rogoricaa: apaTia, spontanurobis
dakargva da garSemomyofebTan urTierTobis
survilis arqona. Semdgom stadiebze alcheimeris
daavadebis mqone adamianebi SeiZleba sruliad
Caiketnon sakuTar TavSi da uyuradReboni
gaxdnen, maT SeiZleba sakuTari meuRlisa da
Svilebis saxelebic ki daaviwydeT. cxadia, rom
mexsierebis aseTi gauareseba gacilebiT safuZvliani da tragikulia, vidre mexsierebis xandazmulobisTvis Cveuli gauareseba.
axla ki, zogadi kognituri ganviTarebidan
ufro konkretul sakiTxebze gadavinacvloT da
vnaxoT, rogorc xdeba enis aTviseba.
sibrZne (wisdom) _ mdidari cxovrebiseuli gamocdilebidan momdinare kompetenturoba cxovrebis fundamentur sferoebSi.
seleqciuri optimizacia kompensaciiT (selective optimization with compensation) _ warmatebuli
daberebis strategia, romlis saSualebiTac
adamiani maqsimalurad zrdis SenaZens da
amcirebs asakTan dakavSirebul danakargs.
alchaimeris daavadeba (Alzheimers disease) _ Tavis
tvinis qronikuli organuli sindromi, romelic
xasiaTdeba mexsierebis TandaTanobiTi daqveiTebiT, inteleqtualuri unarebis SemcirebiT
da pirovnebis degradaciiT.
421
Sejameba
422
enis aTviseba
aRsaniSnavi faqtia, rom 6 wlis asakisaTvis
bavSvebs ukve SeuZliaT metyvelebis danawevreba
mis Semadgenel bgeriT da mniSvnelobiT
erTeulebad; bgerebis sityvebad, sityvebis ki _
azrian winadadebebad gaerTianebis wesebis
gamoyeneba, romlebic TviTonve aRmoaCines da
aqtiuri monawileobis miReba Tanmimdevrul
saubarSi. bavSvebis SesaniSnavma enobrivma
miRwevebma mkvlevarTa umravlesobas ubiZga, rom
daTanxmebuloyvnen mosazrebas _ enis swavlis
unars biologiuri safuZveli aqvs (pinker, 1994).
Tumca, imisda mixedviT, Tu sad daibada bavSvi,
mis mSobliur enad SeiZleba iqces msoflioSi
arsebuli 4000 sxvadasxva enidan nebismieri.
amasTan, bavSvebi momzadebulni arian orive _
sametyvelo da Jestebis _ enis Sesaswavlad. es
niSnavs, rom enis swavlisken Tandayolili
midrekileba sakmaod Zlieri da, amasTanave,
moqnili unda iyos (Meier, 1991).
imis asaxsnelad, Tu rogor arian bavSvebi
aseTi gawafulebi enis aTvisebaSi, Cven aRvwerT
faqts, romelic adasturebs mosazrebas enis
aTvisebis unaris Tandayolilobis Sesaxeb.
amasTan, garemos rolzec visaubrebT _ bavSvebi
xom im konkretul, mkacrad gansazRvrul enas
swavloben, romelic maT irgvliv garemoSi
gamoiyeneba. cxrili 11.4 warmodgenas gviqmnis
sxvadasxva saxis codnaze, romelic bavSvebma
unda aiTvison salaparako Tu Jestebis enis
swavlisas. Tqven SegiZliaT gadaxedoT me-9 Tavis
qveTavs enis gamoyenebis Sesaxeb da gaixsenoT,
rogor iyeneben mozrdilebi codnis am tipebs
saubris dros.
sityvebisa da metyvelebis
aRqma
warmoidgineT, rom axalSobili xarT da
saSineli yayani da zuzuni gesmiT. rogor
daiwyebT imis gacnobierebas, rom zogierTi
maTgani relevanturia sxva adamianebTan urTierTobisTvis? bavSvis pirveli nabiji konkretuli
enis aTvisebisas bgerebs Soris im gansxvavebebis
cxrili
11.4
enis struqtura
saidan
viciT
enis aTviseba
423
ikvlevdnen metyvelebis aRqmis unaris Tandayolil safuZvels _ es aris /r/-/l/ sakiTxis nairsaxeoba, romelic Cven zemoT
ganvixileT. uerkeri swavlobda bgeriT
gansxvavebebs, romlebic ixmareba hindiSi,
magram ara inglisurSi _ gansxvavebebs,
romlebic arTuleben hindis aTvisebas
inglisurad molaparake zrdasrulebisTvis. uerkerma da misma kolegebma gazomes
Cvilebis, romlebic swavlobdnen inglisursa da hindis, da, aseve, inglisurad da
hindize molaparake zrdasrulebis mier
hindis fonemebis gansxvavebis unari. maT
aRmoaCines, rom yvela Cvili 8 Tvis asakamde, ganurCevlad imisa, Tu romel enas
swavlobda, amCnevda am gansxvavebebs. Tumca,
8 Tveze ufrosi asakis Cvilebis da mozrdilebis SemTxvevaSi mxolod maT SeeZloT
hindis bgeriTi kontraqtebis garCeva, vinc
swavlobda hindis an ukve laparakobda am
enaze.
424
sityvebis mniSvnelobaTa
daswavla
rogorc ki SeZlebdiT bgerebis warmoqmnisa
da movlenebis Tanxvedris dafiqsirebas, Tqven
mzad iqnebodiT sityvebis mniSvnelobebis
asaTviseblad. udaoa, rom bavSvebi brwyinvaled
swavloben sityvebis mniSvnelobebs. daaxloebiT
18 Tvis asakSi maTi sityvebis maragi gasaocari
siswrafiT izrdeba. mkvlevrebi am periods
dasaxelebebis afeTqebis, anu dasaxelebaTa
raodenobis swrafi zrdis periods uwodeben,
radgan bavSvebi daCqarebuli tempiT iwyeben
axali sityvebis, gansakuTrebiT sagnebis dasaxelebebis aTvisebas (ix. suraTi 11.7). 6 wlis
asakisaTvis saSualod bavSvs daaxloebiT 14000
sityva esmis (Templin, 1957). Tu davuSvebT, rom am
sityvebis umravlesoba 18 Tvidan 6 wlamde
asakSia naswavli, miviRebT, rom bavSvi erT
dReSi cxra sityvas swavlobs, anu sifxizlis
11.7
enis aTviseba
suraTi
425
gramatikis Seswavla
426
suraTi
11.8
gramatikis aTviseba
isini sityvebis kombinaciebis gamoyenebas iwyeben. am TvalsazrisiT, bavSvebis metyveleba telegrafulia, radgan, ZiriTadad, arsebiTi saxelebisa da zmnebisgan Sedgenil mokle, martivi
mimdevrobebis erTobliobas warmoadgens. telegraful metyvelebas aklia iseTi damxmare sityvebi, rogoricaa: the, andAda of (artikli, kavSiri da windebuli), romlebic sityvebsa da
ideebs Soris kavSiris gamoxatvaSi gvexmareba.
magaliTad, Allgone milk1 telegrafuli frazaa.
orsityviani gamonaTqvamebis gasagebad mozrdilebi im konteqsts unda icnobdnen, sadac
iTqva es sityvebi. Tanya ball~ (tania burTi),
magaliTad, SeiZleba niSnavdes: tanias unda
burTi~ an tania isvris burTs~. miuxedavad amisa,
orsityviani winadadebebis stadiaze myofi bavSvebi amtkiceben, rom maT garkveulwilad aiTvises
inglisuri gramatika. saxelmZRvanelo principebi
saSualebas aZlevs maT, aRmoaCinon, rom inglisurSi mniSvneloba aqvs sityvebis wyobas da rom
sami aucilebeli elementia: moqmedi piri
moqmedeba _ obieqti (subieqti-zmna-obieqti),
romlebic am mimdevrobiT aris dalagebuli. am
aRmoCenis~ dasasturebaa, rodesac bavSvebi arasworad igeben aseT winadadebas: `Mary was followed
by her little lamb to school~ (meris wayva misi patara
kravi skolaSi) maTi interpretaciaa: meri (moqmedi
1
Allgone milk All milk is all gone mTeli rZe (rac gvqonda)
gaTavda.
enis aTviseba
427
mravlobiTi ricxvis warmoebis wess (-s-is an -zis damateba sityvis bolos), is isev zedmetad
afarTovebs wess da qmnis iseT sityvebs, rogoricaa foots, mouses (gamonaklisi SemTxvevebi,
rodesac mravlobiTi ricxvi s, an z-is damatebiT ar iwarmoeba). hiperregularizacia gansakuTrebiT saintereso Secdomaa, radgan is,
Cveulebriv, vlindeba mas Semdeg, rac bavSvebs
ukve naswavli aqvT raRac da zmnebisa da
arsebiTi saxelebis swor formebs iyeneben.
bavSvebi jer zmnis swor formebs (magaliTad,
came da went) iyeneben, albaT, imitom, rom isini
swavloben maT, rogorc calkeul terminologiur elementebs, magram, roca isini warsuli
drois (past-tense-is) ZiriTad wess swavloben,
isini mas im zmnebis mimarTac iyeneben, romlebic
wesidan gamonakliss warmoadgenen, anu im sityvebis mimarT, romlebsac manamde sworad gamoTqvamdnen1. droTa ganmavlobaSi bavSvebi sxva
saxelmZRvanelo principebs iyeneben am droebiTi
gaugebrobis dasaZlevad.
bavSvebis mier enis aTviseba mniSvnelovan
gavlenas axdens maT socialur urTierTobebze.
es unda davimaxsovroT, vinaidan socialuri
ganviTarebis ganxilvas viwyebT, romelic mTeli
cxovrebis manZilze mimdinareobs.
428
Sejameba
mkvlevarTa umravlesoba iziarebs mosazrebas,
rom bavSvebi enis Seswavlis biologiurad
ganpirobebuli unariT ibadebian. am ideis damadasturebel monacemebs iZlevian eqsperimentebi,
romlebic aCveneben, rom bavSvebs aqvT fonemuri
kontrastebis aRqmis Tandayolili unari, maT
Soris iseTi kontrastebis, romelic ar gamoiyeneba maTi garemosTvis Cveul enaSi. 7,5 Tvis
asakisaTvis bavSvebi cnoben ganmeorebad bgerebs.
es unari saSualebas aZlevs maT, daiwyon sityvaTa
mniSvnelobebis aTviseba. mkvlevrebi Tvlian,
rom axali sityvebis mniSvnelobebs bavSvebi im
hipoTezebis SeqmniTa da gadasinjviT swavloben,
romlebic ganpirobebulia iseTi Tandayolili
principebiT, rogoricaa urTierTgamoricxva.
1
socialuri ganviTareba
cxovrebis manZilze
Cven vnaxeT, rogor icvleba adamiani dabadebidan xandazmulobamde fizikuri da kognituri TvalsazrisiT. am qveTavSi ganvixilavT
socialur ganviTarebas: rogor icvleba individis socialuri urTierTobebi da molodinebi
sicocxlis manZilze. Cven vnaxavT, rom socialuri da kulturuli garemo urTierTqmedebs
biologiur asakTan da cxovrebis TiToeul
periods misTvis damaxasiaTebeli gamowvevebiTa
da ganmtkicebebiT uzrunvelyofs.
socialuri ganviTarebis ganxilvisas gansakuTrebulad mniSvnelovania imis codna, Tu
rogor zemoqmedebs kultura da garemo Cveni
cxovrebis garkveul aspeqtebze. magaliTad,
ekonomikuri gaWirvebis pirobebSi mcxovrebi
adamianebi eqvemdebarebian garkveuli tipis
stresebs, rac ar xdeba ganviTarebis normalur~
pirobebSi (Crockett & Silbereisen, 2000; Leventhal &
Brooks-Gunn, 2000). aSS-sa da msoflios sxva
qveynebSi arsebuli tendenciebi ganviTarebis
fsiqologebs valdebuls xdis, gaiTvaliswinon
is gamorCeuli garemoebebi, sadac uwevs cxovreba
mraval bavSvs, mozardsa Tu mozrdils _
garemoebebi, romlebic mudmivad safrTxes uqmnis
maT fsiqikas, usafrTxoebas da sicocxles
(Dryfoss, 1990; Huston et al., 1994; Ladd & Cairns, 1996).
garda amisa, amerikuli kultura Tavs axvevs
cxovrebis sxvadasxva stils qalebsa da mamakacebs da umciresobaTa warmomadgenlebs. magaliTad, xandazmuli qalebi ufro xSirad imyofebian arasaxarbielo ekonomikur mdgomareobaSi,
socialuri ganviTareba (social development) _ gza,
romliTac icvleba individis socialuri
urTierTobebi da molodinebi cxovrebis
ganmavlobaSi.
eriksonis fsiqosocialuri
stadiebi
erik eriksonma (Erik Erikson), zigmund froidis
qaliSvilis, ana froidis mowafem, SemogvTavaza
Teoria, romlis mixedviTac yovelma individma
warmatebiT unda gaiaros mTeli rigi fsiqosocialuri stadiebisa, romelTaganac TiToeuli
mas garkveuli konfliqtis, an krizisis winaSe
ayenebs. eriksonma cxovrebis ciklis rva stadia gamoyo. rogorc naCvenebia cxrilSi 11.5,
vidre xandazmuli mamakacebi; xandazmuli afroamerikeli qalebi kidev ufro cud mdgomareobaSi
arian, vidre maTive asakis TeTrkaniani qalebi
(Carstensen & Rasupathi, 1993). es gansxvavebebi Tanamedrove amerikul sazogadoebaSi arsebuli
struqturuli uTanasworobis uSualo Sedegia.
rodesac vaskvniT saSualo~ cxovrebis mimdinareobis Taobaze, ar unda dagvaviwydes _
kultura karnaxobs zogierT individs, rom gansxvavdebodes am normidan. rodesac aRvwerT im
fsiqologiur siZneleebs, romelsac Cveulebrivi~ individi awydeba, unda gaxsovdeT, rom
mravali individi gansakuTrebuli, iSviaTi gamowvevebis winaSe dgas. mkvlevrebis daniSnulebaa,
aRweron Tanamedrove problemebis gavlena adamianze da SeimuSavon meTodebi, romliTac Seamsubuqeben yvelaze usiamovno Sedegebs. naTelia,
rom saWiroa seriozuli reformebis gatareba
ukeTesi janmrTelobis dacvis sistemis, socialuri uzrunvelyofis programebisa da socialuri daxmarebis politikis asamoqmedeblad da
dasaregulireblad. fsiqologebi daxmarebas
gagviweven ojaxebisa da maTi bavSvebis saukeTeso
interesebis gansazRvraSi (Scarr & Eisenberg, 1993).
socialuri ganviTarebis ganxilvisas saSualeba
gveqneba, davubrundeT kulturis gavlenis sakiTxs.
gaxsovdeT, rom ganvlili wlebi da kulturiT ganpirobebuli socialuri gamocdileba
erToblivad gansazRvraven adamianebis cxovrebiseul amocanebs. socialuri ganviTarebis
ganxilvas daviwyebT erik eriksonis cxovrebis
ciklis TeoriiT, romelic naTlad warmogviCens
im gamowvevebsa da SenaZenebs, romelsac cxovrebiseuli ciklis TiToeul did monakveTze
viRebT.
429
cxrili
11.5
fsiqosocialuri ganviTarebis stadiebi eriksonis mixedviT
miaxloebiTi
asaki
warmatebuli gadawyveta
warumatebeli gadawyveta
0-1,5
ndoba undoblobis
winaaRmdeg
daucveloba, SfoTva
1,5-3
avtonomia eWvis
winaaRmdeg
movlenebis kontrolis
SeuZleblobis gancda
3-6
iniciativa danaSaulis
grZnobis winaaRmdeg
6-pubertati
kompetenturoba
arasrulfasovnebis
winaaRmdeg
bazisuri socialuri da
inteleqtualuri unarebis
adekvaturoba
mozardoba
ego-identuroba
rolebis aRrevis
winaaRmdeg
sakuTari pirovnebis
danawevrebulobis gancda;
sakuTar me-ze cvalebadi
da bundovani warmodgena
axalgazrdoba
intimuroba izolaciis
winaaRmdeg
martoobis da
gancalkevebis gancda;
axlo urTierTobis
saWiroebis uaryofa
saSualo asaki
qmnadoba1 uZraobis2
winaaRmdeg
sakuTari survilebis
damkayofilebaze zrunva;
momavalze orientaciis
ararseboba
xandazmuloba
430
krizisi
Generativity.
Stagnation
ego-integrity
socialuri ganviTareba
bavSvobaSi
bavSvis sicocxlis SenarCuneba damokidebulia sxva adamianebTan Sinaarsiani da
efeqtur urTierTobebis damyarebaze. socializacia mTeli cxovrebis manZilze mimdinare
procesia, rodesac individis qcevis paternebi,
Rirebulebebi, standartebi, unarebi, ganwyobebi
da motivebi iseT formas iReben, romelic
misaRebi iqneba mocemuli sazogadoebisTvis.
procesSi mravali adamiani (naTesavebi, megobrebi,
maswavleblebi) da instituciaa (skolebi, RvTis
msaxurebis adgilebi) CarTuli, romelTa zegavlenis Sedegadac iTvisebs individi socialurad misaReb Rirebulebebsa da qcevis standartebs. Tumca, socializaciis yvelaze mniSvnelovani maregulirebeli da ganmapirobebeli
Tavad ojaxia. ojaxis cneba icvleba, vinaidan
dResdReobiT mravali bavSvi izrdeba viTarebaSi,
romelic gansxvavdeba ojaxis standartuli _
deda, mama, da-Zmebi _ struqturisgan: zogierTi
bavSvi martoxela mSoblis ojaxSi izrdeba,
zogi ki _ mravali Taobisagan Semdgar ojaxSi.
ganurCevlad ojaxis konfiguraciisa, is exmareba
individs sxvebze reagirebis ZiriTadi paternebis
CamoyalibebaSi, romlebic, Tavis mxriv, sxva
adamianebTan damokidebulebis cxovrebiseuli
stilis safuZveli xdeba.
socializacia (socialization) _ cxovrebis manZilze mimdinare procesi, romlis saSualebiTac
individis qcevis paternebi, Rirebulebebi, standartebi, unarebi da ganwyobebi iseT formas
iReben, romelic misaRebi iqneba mocemuli
sazogadoebisTvis.
431
mijaWvuloba
432
433
suraTi
11.9
434
435
436
rodesac fsiqologebma
pirvelad daiwyes socialuri
ganviTarebis Seswavla, im
Cvil bavSvTa umravlesoba,
romelTa qcevasac efuZneboda
maTi daskvnebi, mTeli dReebis manZilze dedebTan imyofebodnen TavianT saxlebSi.
Tumca, ukanaskneli ramdenime
aTwleulis manZilze sazogadoebis moTxovnebi Seicvala da aucilebeli gaxda,
rom dedebis gacilebiT met
raodenobas emuSava saxlis
gareT. amis Sedegad bevri bavSvi mravali saaTis da zogjer TiTqmis mTeli adreuli
bavSvobis ganmavlobaSi ver
ganicdis mSoblebis gavlenas.
mkvlevrebma, am cvlilebidan
gamomdinare, ori SekiTxva
dasves: (1) ra dadebiT an uaryofiT gavlenas axdens bagabaRi bavSvis ganviTarebaze?
(2) rogori unda iyos optimaluri baga-baRi?
socialuri deprivacia
samwuxarod, zogjer sazogadoebebi qmnian
pirobebs, sadac bavSvebi moklebulni arian
kontaqtis komforts. mravalma kvlevam aCvena,
rom adreul bavSvobaSi mWidro, Tbili urTier-
damokidebuleba unda Seicvalos. pirvel rigSi, adamianebma unda miiRon arsebuli realoba da aRiaron,
rom bavSvebis mzardi raodenoba izrdeba baga-baRebSi
da, Sesabamisad, sazogadoebam
energia am baRebis xarisxis
gaumjobesebisaken unda warmarTos (Fuller et al., 1996; Scarr et
al., 1990). meore, adamianebma
Zalisxmeva ar unda daiSuron
momuSave dedis~ da Tavad
baga-baRis mimarT araswori
damokidebulebis dasaZlevad
(Hoffman, 1989). Tuki fsiqologebi gaavrceleben sazogadoebaSi azrs imis Sesaxeb,
rom baga-baRi bavSvs aranairad ar vnebs, aramed, piriqiT, SesaZloa, xelic ki Seuwyos mis ganviTarebas, mSoblebic naklebad inerviuloben imis gamo, rom uwevT
bavSvis baga-baRSi miyvana.
stresis aseTi Semcireba mxolod gaaumjobesebs bavSvis
mTlian fsiqologiur garemos.
baga-baRebis eqspertma
alison klark-stiuartma (Alison Clarke-Sewart, 1993) Seajama
am sakiTxis Sesaxeb arsebuli
samecniero literatura da
mogvca principebi, romlis
mixedviTac unda vixelmZRvaneloT baga-baRebis xarisxianobis gansazRvrisas. qvemoT mocemuli zogierTi rekomendacia bavSvebis fizikur
komforts exeba:
baga-baRi fizikurad komfortuli da usafrTxo unda
iyos.
yovel eqvs an Svid bavSvze unda iyos, sul mcire,
erTi aRmzrdeli (meti 3
wlamde asakis bavSvebisTvis).
danarCeni rekomendaciebi
dRis zrunvis centrebis muSaobis saganmanaTleblo da
fsiqologiur aspeqtebs Seexeba.
bavSvebs unda hqondeT
TamaSebis Tavisuflad arCevis saSualeba, romelsac
drodadro TvalsaCino da
437
narCunon erTguleba sakuTari biologiuri ojaxisadmi da imedovnebdnen, rom yvelaferi mogvardeba, Tu ukan daabruneben (Poulin, 1985). swored
amitom dResdReobiT bevri mkvlevari cdilobs
Carevis iseTi programebis SemuSavebas, raTa
moxerxdes ojaxis SenarCuneba da bavSvis ojaxSi
dabruneba im garemoebebis Secvlis gziT,
romlebic iwveven Zaladobas (Gillespie et al., 1995;
Skibinski, 1995).
am TavSi vnaxeT, Tu ra gavlenas axdens
bavSvobis gamocdileba Semdgom socialur ganviTarebaze. axla ki gadavinacvloT cxovrebis
Semdgom periodis _ mozardobis ganxilvaze.
socialuri ganviTareba
mozardobaSi
438
mozardoba
mozardoba tradiciulad ganixileboda, rogorc cxovrebis mSfoTvare periodi, romelic
ganwyobilebis ukiduresi cvlilebebiTa da
rTuli, araprognozirebadi qceviT qariSxliTa da stresiT~ _ xasiaTdeba. es mosazreba
me-19 saukunis dasasrulisa da me-20 saukunis
dasawyisis romantikos mwerlebTanac, maT Soris
goeTesTanac, gvxvdeba. mozardobis qariSxliTa
da stresiT~ Teorias intensiurad icavda j.
stenli holi (G. Stenley Hall) _ Tanamedrove epoqis
pirveli fsiqologi, romelic dawvrilebiT
werda mozardebis ganviTarebaze (1904). holis
Semdeg am mosazrebis ZiriTadi damcvelebi iyvnen
fsiqoanalizis Teoretikosebi, romlebic froidis tradiciis farglebSi muSaobdnen (magaliTad, Blos, 1965; Freud, 1946, 1958). zogierTi maTgani amtkicebda, rom aseTi vnebaTa qariSxali
mozardobis ara mxolod normaluri nawilia,
aramed misi ararseboba ganviTarebis Seferxebaze
11.6
mozardTa procenti,
romelic eTanxmeba
TiToeul debulebas
91
90
90
Tavs janmrTelad da
Zlierad vgrZnob.
86
85
83
saidan
viciT
mozardTa agresiulobis Sedegebi
socialuri urTierTobebi
mozardTa socialuri ganviTarebis kvlevebSi
ojaxisa (an mozardze mzrunvelisa) da megob-
suraTi
11.10
mozardobis agresiuloba da
mozrdilobis kriminaluri qceva
grafikze mocemulia individTa raodenoba,
romelTac 13 wlis asakSi agresiulobis sxvadasxva dones miaRwies da maT mier 18-26 wlis
asakSi kriminaluri qcevis Cadenis procenti.
kriminaluri qceva seriozulad iqna miCneuli, Tu Sesabamisi samarTlebrivi sanqcia SvedeTis kanonebis mixedviT, sul mcire, erTi
TviT Tavisuflebis aRkveTas gulisxmobda.
439
440
saidan
viciT
mozardisa da mSoblebis konfliqtebi
hon-kongSi
erTnairia Tu ara sxvadasxva kulturaSi
mozardebis konfliqtebi mSoblebTan?
mkvlevrebi hon-kongSi mcxovrebi Cineli
mozardebis konfliqtebiT dainteresdnen,
vinaidan dasavlur kulturebTan SedarebiT,
Cinuri kultura nakleb aqcents akeTebs
avtonomiurobaze (Semdgom TavebSi ufro
dawvrilebiT visaubrebT kulturul gansxvavebebze). meSvide, mecxre da meTormete
klaselebs sTxoves, SeedginaT mSoblebTan
arsebuli maTTvis aqtualuri konfliqtebis
sia da ganesazRvraT maTi simwvave da
sixSire. maT, aseve, sTxoves, gaemarTlebinaT
TavianTi qceva konfliqtur situaciaSi:
ratom fiqrobT, rom SegiZliaT amis
gakeTeba (an argakeTeba)~? Cineli mozardebisTvis Cveuli iyo saSualo sixSirisa
da simwvavis konfliqtebi, ZiriTadad,
dedebTan, iseTi yoveldRiuri sakiTxebis
Taobaze, rogoricaa telefoniT laparaki
da televizoris yureba. amasTanave, maT
mier poziciis gamarTleba, ZiriTadad,
asaxavda damoukideblobis damkvidrebis
moTxovnilebas an sakuTari individualurobis gamokveTis mcdelobas sakuTari gadawyvetilebebis miRebis saSualebiT. amgvarad, im kulturebSic ki, sadac naklebad
aris aqcentirebuli mozardTa avtonomia,
mSoblebsa da mozardebs Soris konfliqtebi xSirad mainc individualurobis
damkvidrebis survilis irgvliv fokusirdeba (Yau & Smetana, 1996).
momavlis miznebi
mozardoba aris periodi, rodesac individma
seriozulad unda gasces pasuxi maradiul
SekiTxvas: vin unda iyo, roca gaizrdebi?~
albaT, gaxsovT, rom es Tavi 16 wlis biWis
fiqriT daviwyeT imis Taobaze, Tu ra eloda
mas momavalSi, warsulidan gamomdinare. kiTxva
vin unda iyo~? TavisTavad asaxavs gavrcelebul
daSvebas, rom individebis identobas, nawilobriv, maTi miznebi ganamtkicebs. momavali
profesiis arCeva, magaliTad, identobis formirebis ZiriTad sakiTxebs moicavs: esaa individis
SesaZleblobebisa da interesebis Sefaseba,
realuri alternativebis moazrebisa da arCevanis
gakeTebis da misi realurad ganxorcielebis
unari. mozardebs sakuTari momavali piradi da
sazogadoebrivi TvalsazrisiT afiqrebs. isini
Relaven rogorc sakuTari saqmianobisa da
ojaxis, ise _ ekonomikuri kolafsis globaluri
safrTxis, an birTvuli omis gamo (Nurmi, 1991).
garda amisa, mozardebi mZafrad SeigrZnoben,
Tu rogor unda ganviTardes maTi cxovreba asakis
saidan
viciT
miswrafebebisa da molodinebis
socialuri konteqsti
mkvlevrebis jgufma Seiswavla mcire
da saSualoSemosavliani ojaxebidan gamosuli biWebis profesiuli miswrafebebi
da molodinebi. miswrafebebi gulisxmobda
imas, Tu ra samuSaos airCevdnen biWebi
nebismieri samuSaos arCeva rom SeeZloT~,
roca gaizrdebian; molodinebi ki _ iseT
samuSaos, romelsac savaraudod miiReben~,
roca gaizrdebian. kvlevaSi monawileobdnen Raribi da mdidari ubnebis skolebis
meore, meoTxe, meeqvse da merveklaselebi.
suraTi 11.11 gviCvenebs miswrafebebsa da
molodinebs iseTi saqmianobebis mimarT,
romelic ar gulisxobs fizikur Sromas
(magaliTad, mosamarTle an eqimi). Tumca,
ar aris gasakviri, rom Raribi ubnebis
bavSvebs naklebi molodinebi hqondaT.
yuradReba miaqcieT, rom am asakSi maT
miswrafebebis maCvenebelic dabali hqondaT. sxva sityvebiT rom vTqvaT, Raribi
ubnebidan gamosul bavSvebs azradac ki
ar mosdiodaT iseT samuSaoze ocneba, romlis miRebis SesaZleblobaSi ar iyvnen
darwmunebulni (Cook et al., 1996).
cxadia, Tu mozardebs ar aqvT miswrafeba
samuSaosadmi, isini verc miiReben mas. ra unda
gakeTdes Raribi ubnebidan gamosuli bavSvebis
miswrafebebisa da molodinebis Sesacvlelad?
am kvlevis Sedegebi gvafiqrebinebs, rom bavSvebis
molodinebze gavlenas axdenda maTi molodini
441
suraTi
11.11
profesiuli miswrafebebi da
molodinebi
442
socialuri ganviTareba
mozrdilobaSi
eriksonma mozrdilobis periodisTvis ori
mTavari amocana dasaxa: intimuroba da produqtuloba. froidma gansazRvra zrdasrulobis
moTxovnilebebi _ Lieben und Arbeiten _ siyvaruli
da samuSao. abraham masloum (1968, 1970) cxovrebis
am periodis moTxovnilebebi aRwera, rogorc
siyvaruli da mikuTvnebuloba, romelic dakmayofilebis SemTxvevaSi warmatebisa da pativis-
intimuroba
eriksoni intimurobas aRwerda, rogorc meore
adamianisadmi srul emociur, seqsualur da
moralur ndobas. intimurobisTvis, romelic
SeiZleba axasiaTebdes rogorc megobrul, ise
_ sasiyvarulo urTierTobebs, aucilebelia gaxsniloba, gambedaoba, eTikuri Zala da, Cveulebriv, meore adamianis survilebisadmi garkveuli damyoloba. kvlevebi adasturebs eriksonis hipoTezas imis Taobaze, rom socialuri
intimuroba fsiqologiuri keTildReobis gancdis winapirobaa mTeli mozrdili cxovrebis
manZilze (Ishii-Kuntz, 1990). suraTi 11.12 gviCvenebs,
rom am dros ojaxis wevrebTan da megobrebTan
urTierToba periodulad anacvlebs erTmaneTs,
rac adamianis mier sakuTari keTildReobis
sakmaod mdgrad gancdas ganapirobebs. mxardaWeintimuroba (intimacy) _ meore adamianisadmi srulad _ emociurad, seqsualurad da moralurad
_ mindobis unari.
suraTi
11.12
da inarCuneben xangrZliv urTierTobebs homoseqsualuri wyvilebi (James & Murphy, 1998). gamokvlevebis Tanaxmad, heteroseqsualTa da homoseqsualTa urTierTobebis SenarCunebis strategiebi sakmaod msgavsia: orive tipis wyvilebi,
magaliTad, siaxlovis SenarCunebas funqciebis
ganawilebiTa da erToblivi saqmianobiT cdiloben (Haas & Stafford, 1998). Tumca, maTdami arakeTilganwyobili sazogadoebisTvis winaaRmdegobis
gasawevad, homoseqsualur wyvilebs mTeli rigi
damatebiTi zomebis miReba uwevT, magaliTad,
sazogadoebaSi yofnisas sakuTari urTierTobis
dafarva. zogierT heteroseqsualur wyvilsac
mudmivad uwevs dausrulebeli dabrkolebebis
gadalaxva sazogadoebis mxridan aRiarebis
mosapoveblad. gamokvlevebi aCvenebs, rom
intereTnikuri wyvilebic awydebian crurwmenebs,
rac uaryofiTad moqmedebs da amcirebs xangrZlivi urTierTobebis SenarCunebis SesaZleblobas (Chan & Wethington, 1998; Wilson & Jacobson,
1995).
TiToeuli saxis aseTi urTierToba zrdis
ojaxis rols zrdasruli adamianebis socialur
cxovrebaSi. ojaxi maSinac farTovdeba, rodesac
wyvili Tavis cxovrebaSi bavSvebis CarTvas
gadawyvets. SeiZleba gagikvirdeT, magram bavSvis
dabadebam, SesaZloa, safrTxe Seuqmnas wyvilis
bednierebas. ratom unda iyos ase? mkvlevrebi
daakvirdnen, Tu rogor icvlebian qalebi da
mamakacebi bavSvis gaCenis Semdeg da rogor
iReben mSoblis rols (Cowan & Cowan, 1998, 2000).
warsulisgan gansxvavebiT, Tanamedrove dasavlur
sazogadoebaSi qorwineba, xSir SemTxvevaSi,
443
444
saidan
viciT
cudi qorwinebis Sedegebi
mkvlevrebma Seiswavles 82 Suaxnis wyvili (sadac ufrosi meuRle 40-50 wlis
iyo), romlebic, sul mcire, 15 wlis daqorwinebulni iyvnen da 74 asakovani wyvili
(sadac ufrosi meuRle 60-70 wlis iyo),
romlebic, sul mcire, 35 wlis daqorwinebulni iyvnen. TiToeuli asakobrivi
jgufi or jgufad daiyo: qorwinebiT
kmayofilni da qorwinebiT ukmayofiloni.
mkvlevrebma Seiswavles maTi fsiqikuri
da fizikuri janmrTelobis mdgomareoba.
kvlevam aCvena, rom qorwinebiT kmayofileba didad ar zemoqmedebda mamakacebze,
Tumca, qalebis SemTxvevaSi fizikuri da
fsiqikuri janmrTeloba SedarebiT gauaresebuli iyo qorwinebiT ukmayofiloTa
jgufSi (Levenson et al., 1985).
ratom aisaxeba cudi qorwineba ufro metad
qalebze? mkvlevrebi varaudoben, rom qalebi
ufro metad iReben sakuTar Tavze arajansaRi
qorwinebis gaumjobesebaze pasuxismgeblobas,
maSin, roca mamakacebi konfliqtidan ganze
gadgomas amjobineben. rogorc me-13 TavSi vnaxavT,
mudmivi winaaRmdegobiT gamowveulma stresma
SeiZleba seriozuli ziani miayenos janmrTelobas. amasTan, yuradReba miaqcieT, rom qalebTan
ufro metia albaToba imisa, rom meuRleze
didxans icxovron, vidre mamakacTan. xSirad es
niSnavs, rom maT unda gaiaron ori periodi
arajanmrTel moxucebul qmarze zrunvis da
glovisa da finansuri arastabilurobis (Carstensen & Pasupathi., 1993). mozrdilTa ganviTarebis
sxva sakiTxebis msgavsad, mkvlevrebi mxolod
axla iwyeben xandazmulobaSi siaxlovis im
Taviseburebebis kvlevas, rac homoseqsualur
da sxva aranormatiul urTierTobebs axasiaTebs.
meuRlis an partnioris gardacvalebaze msjelobisas isev mivediT erT-erT mizezamde, romliTac garSemomyofebTan urTierTobis aqcenti
qmnadoba
adamianebs, romlebmac intimuri urTierTobebis myari safuZveli Seqmnes, ufro metad
SeuZliaT yuradRebis warmarTva qmnadobaze, rac,
sakuTari Tavis garda, ojaxis, samsaxuris, sazogadoebis Tu momavali Taobebis interesebisTvis
moRvaweobas da maTze zrunvas gulisxmobs.
rogorc wesi, qmnadoba Zalze mniSvnelovani
aspeqtia 30-40 wels miRweuli adamianis
ganviTarebis procesSi (McAdams & de St. Aubin,
1998). ufro didi masStabis miRwevebsa da nayofierebaze orientacia adamianebs fsiqologiuri
keTildReobis gancdis damkvidrebis SesaZ-
saidan
viciT
cxovrebis Sedegebi da qmnadoba
XX saukunis ocdaaTiani wlebidan
jorj vailantma (George Vaillant) interviuirebisa da dakvirvebis meTodiT Seiswavla 95 uaRresad inteleqtualuri mamakacis pirovnuli ganviTareba kolejis damTavrebidan 30 wlis ganmavlobaSi. droTa
ganmavlobaSi mravalma maTganma udidesi
cvlilebebi ganicada da maTi gviandeli
qceva xSirad sruliad gansxvavdeboda
kolejSi yofnis dros Cveuli qcevisgan.
interviu moicavda kiTxvebs fizikuri janmrTelobis, socialuri urTierTobebis da
samsaxurebrivi miRwevebis Sesaxeb. 30wliani periodis dasrulebis Semdeg SearCies
da erTmaneTs Seadares saukeTeso da uaresi
Sedegebis mqone mamakacTa 30-30 kaciani
ori jgufi (ix. cxrili 11.7). saukeTeso
miRwevebis mqone mamakacebi cxovrebis Sua
periodSi dakavebulni iyvnen qmnadobis
amocanebiT, iRebdnen ra sxvebze pasuxismgeblobas da garkveuli wvlili SehqondaT sazogadoebis ganviTarebaSi. maTi
pirovnuli momwifebuloba maTi Svilebis
ganviTarebasac ukavSirdeboda pirovnulad metad momwifebul mamebs ukeT SeeZloT TavianTi SvilebisTvis gare samyarosTan adaptaciaSi saTanado daxmarebis
gaweva (Vaillant, 1997).
445
cxrili
11.7
446
saukeTeso
miRwevebi
(30 piri)
uaresi
miRwevebi
(30 piri)
0%
33%
0%
40%
0%
57%
3%
37%
3%
50%
17%
47%
20%
93%
60%
27%
66%
23%
saidan
viciT
asakis mixedviT diskriminaciis
gamocdileba
pet muri grimis daxmarebiT 85 wlis
qalbatonad iqca. man Semoiara aSS-is 100ze meti qalaqis quCebi imis gasarkvevad,
Tu ras niSnavda moxucebulad yofna amerikaSi. bundovanma kontaqturma linzebma
da yuris sacobebma mas mxedveloba da
smena gauuaresa; erTmaneTze gadabmuli
fexebiT siaruli uWirda; misi TiTebi ki
zed daxveuli webovani lentis gamo
arTritian TiTebze odnav moqnili iyo.
Sejameba
kulrutulma da istoriulma gansxvavebebma
SeiZleba arsebiTi gavlena moaxdinos imaze,
Tu rogor aRiqvamen da gaiazreben adamianebi
TavianTi cxovrebis socialur aspeqtebs. erik
eriksonma SemogvTavaza cxovrebis ciklis,
rogorc krizisebis Tanmimdevrobis, koncefcia:
cxovrebis TiToeuli fazaze individi dgeba
dilemis winaSe, romelic man warmatebiT unda
gadaWras, raTa efeqtur gaumklavdes Semdgomi
fazebis konfliqtebs.
cebis mimarT (Brewer et. al., 1981; Brewer & Lui, 1989).
moxucebisadmi damokidebuleba icvleba stereotipidan stereotipamde. axalgazrda mozrdilebs SedarebiT dadebiTi damokidebuleba
aqvT srulyofili bebiisadmi an babuisadmi~
da SedarebiT uaryofiTi _ uRimRamo~ moxucisadmi (Schmidt & Boland, 1986). miuxedavad amisa,
zogadi stereotipi uaryofiTia, gansakuTrebiT
fizikuri mimzidvelobisa da gonebrivi SesaZleblobebis daqveiTebis mimarT (Kite & Johnson, 1988;
Sharps et al., 1998).
asakovani adamianebis mimarT uaryofiTi
stereotipis erT-erTi Sedegia konkretuli crurwmena, romelsac asakis mixedviT diskriminacias
anu eijizms uwodeben. mas Tan sdevs xandazmulTa
diskriminacia, rac zRudavs maT SesaZleblobebs,
axdens maT izolirebas da xels uwyobs sakuTar
Tavze uaryofiTi warmodgenis Seqmnas. xSirad
fsiqologebi Tavad arian damnaSaveni aseTi
diskriminaciis gavrcelebaSi im terminologiis
gamo, romelsac isini iyeneben (Schaie, 1993).
ukanaskneli 40 wlis ganmavlobaSi dawerili
139 studenturi naSromis Seswavlam aCvena, rom
mravalma studentma arc ki CarTo masSi moxucebulobis periodi an warmoadgina stereotipuli mosazrebebi xanSiSesul adamianebze
(Whitbourne & Hulicka, 1990). asakis mixedviT
diskriminaciis ufro STambeWdavi da naTeli
magaliTia erT-erTi Jurnalistis piradi gamocdileba, romelic mizanmimarTulad droebiT
moxucad gadaiqca~.
447
448
genderuli ganviTareba
is, rasac bavSvebis umravlesoba adreul
asakSi igebs, isaa, rom maT socialur samyaroSi
ori kategoriis adamianebi arian: mdedrobiTi
sqesis da mamrobiTi sqesis. aRsaniSnavia, rom
pirveli gansxvaveba, rasac bavSvebi amCneven,
mTlianad socialuria: isini anatomiis gacnobamde gacilebiT adre SeigrZnoben sqesobriv
gansxvavebebs. vinaidan Tqven mozrdili adamiani
xarT, romelmac anatomiac icis da isic esmis,
rom sqesobrivi ganxvavebebi fizikur gansxvavebulobaze metia, SegiZliaT, dafiqrdeT am
gansxvavebebis warmomavlobaze. romeli maTgania
biologiiT gaSualebuli Sedegi? romelia
socializaciis Sedegi? rogor igeben gogonebi
da biWebi im gansxvavebuli molodinebis Sesaxeb,
romelTac maT TavianTi kultura da sazogadoeba uyenebs?
sqesi da genderi
biologiuri safuZvlis mqone maxasiaTeblebs,
romlebic mamrobiT sqess ganasxvavebs mdedrobiTi sqesisgan, sqesobrivi gansxvavebebi
ewodeba. am maxasiaTeblebSi Sedis gansxvavebuli
reproduqciuli funqciebi, hormonaluri da anatomiuri sxvaobebi. es gansxvavebebi universaluria, biologiurad aris ganpirobebuli da
ar eqvemdebareba socialur zegavlenas. droTa
ganmavlobaSi maT garkveuli tradiciuli
socialuri rolebis Camoyalibebac ganapirobes.
magaliTad, vinaidan qalebs SeeZloT bavSvebis
ZuZuTi gamokveba, preistoriul adamianebs
SeiZleba gadaewyvitaT, rom qali ojaxTan axlos
unda yofiliyo da Svilebze unda ezruna, mamakacs ki unda enadira ojaxisaTvis sakvebis
mosapoveblad (Rossi, 1984).
sqesobrivi gansxvavebebiT SeiZleba aixsnas
isic, rom Cvilobis Semdeg biWebi fizikurad
ufro aqtiurebi da agresiulebi arian, vidre
gogonebi. mTel msoflioSi biWebs ufro metad
axasiaTebT uxeSi TamaSebisken midrekileba, vidre
genderi (gender) _ fsiqologiuri fenomeni, romelSic moiazreba mamakacebisa da qalebis sqesTan dakavSirebuli daswavlili qcevebi da ganwyobebi.
genderuli identoba (gender identity) _ individis
mier sakuTar TavSi qaluri an mamakacuri sawyisis gancda. is gulisxmobs sakuTari sqesis
miRebas da gacnobierebas.
genderuli rolebi (gender roles) _ qcevaTa da
ganwyobaTa erToblioba, romelsac sazogadoeba
ukavSirebs qalad an mamakacad yofnas da romelsac Riad gamoxataven calkeuli individebi.
saidan
viciT
rogor esmiT bavSvebs sqesobrivi
gansxvavebebi
4, 5, 8, 9 da 10 wlis bavSvebs sTxoves,
evaraudaT, Tu rogor moiqceoda 10 wlis
personaJi krisi an peti. yvela bavSvs
uTxres, rom es personaJi Caiyvanes lamaz
kunZulze, Tumca, zog maTgans uTxres,
rom krisi an peti am gancalkevebul
kunZulze mxolod misive sqesis (magaliTad, krisi biWi iyo da yvela misi gamzrdeli mamrobiTi sqesis iyo) an mxolod
misi sawinaaRmdego sqesis adamianebma
gazardes (magaliTad, krisi biWi iyo da
yvela misi gamzrdeli ki _ mdedrobiTi
sqesis). ra gavlena moaxdina aRwerilma
pirobebma 4-10 wlis bavSvebis mier krisis
an petis sqesisTvis tipuri qcevis Sesaxeb
gamoTqmul varaudebze? 9 wlamde bavSvebs
genderuli ganviTareba
449
450
saidan
viciT
gogonebisa da biWebis TamaSis
struqtura
imis gasagebad, Tu rogor moqmedebs
TanatolebTan urTierToba da rogor xdeba
genderuli rolebis aTviseba, mkvlevrebma
daiwyes imis detaluri Seswavla, Tu riTi
gansxvavdeboda erTmaneTisgan gogonebisa
da biWebis TamaSebi. erT-erT gamokvlevaSi
Seiswavles, Tu rogor TamaSobdnen 4 da 6
wlis bavSvebi Tavisisve sqesis jgufebSi
meore bavSvTan, anu diadaSi, an mTel
jgufTan erTad. mkvlevrebma bavSvebis
TamaSebi videofirze Caiweres da Semdeg
yvela maTi interaqciis kategorizacia
moaxdines. aRmoCnda, rom gogonebi da biWebi
Tanabrad TamaSobdnen diadebSi, Tumca,
gogonebi TiToeul Tanatols ufro
didxans eTamaSebodnen, vidre biWebi (anu
biWebi ufro xSirad icvlidnen partniors),
SesaZloa imitom, rom gogonebs ufro metxans SeuZliaT yuradRebis koncentrireba.
am bavSvebidan mxolod 6 wlis biWebi
iyvnen dakavebulni iseTi TamaSebiT, sadac
mTeli jgufi iyo CarTuli (Benenson et al.,
1997).
mkvlevrebma ver axsnes srulad, Tu ratom
iwyeben 6 wlis biWebi jgufur TamaSebs, 6 wlis
gogonebi ki _ ara. rogorc yovelTvis, rTulia
garkveva, ra ganapirobebs amas _ biologia (sqesobrivi gansxvaveba) Tu molodinebi, romelic
ufrosebs SeaqvT biWebisa da gogonebis TamaSSi
(genderuli gansxvaveba). maSinac ki, rodesac
gogonebi iwyeben jgufur TamaSs, es jgufebi
gansxvavdeba biWebis jgufebisgan. magaliTad,
Sejameba
miuxedavad imisa, rom sqesobrivi gansxvavebebi
biologiuri fenomenia, kulturac ganapirobebs
genderul gansxvavebebs. informacias genderuli
gansxvavebebis Sesaxeb bavSvebi adreuli asakidan
iReben. genderuli rolebis zogierT aspeqts
adamianebi, nawilobriv, mSoblebisgan iZenen,
gansakuTrebiT maSin, rodesac mSoblebi bavSvis
aRzrdis tradiciul paternebs irCeven. garda
amisa, genderul rolebs bavSvebi Tavisive sqesis
Tanatolebis qcevis sxvadasxva normebis gadaRebiT iTviseben.
moraluri ganviTareba
Cven ukve vnaxeT, Tu ramdenad mniSvnelovania
cxovrebis manZilze axlosocialuri urTierTobebis damyareba. axla ganvixiloT kidev erTi
aspeqti, kerZod ki is, Tu ras niSnavs socialuri
jgufis nawilad yofna. xSir SemTxvevaSi Cveni
sakuTari qceva ara piradi saWiroebebis, aramed
sazogadoebis moTxovnilebebis gaTvaliswinebiT
unda SevafasoT. es aris moraluri qcevis safuZveli. moraluroba aris rwmenaTa, faseumoraluroba (morality) _ rwmenaTa da faseulobaTa sistema, romelic iZleva garantias, rom
individi Seasrulebs Tavis valdebulebas sazogadoebis sxva wevrebis winaSe da moiqceva ise,
rom winaaRmdegobaSi ar movides sxvaTa uflebebTan da interesebTan.
moraluri ganviTareba
mokidebuli mSoblebis prioritetebsa da rolebze. umcrosi asakis bavSvebi segregacionistebi arian, anu isini eZeben da pouloben
Tavisive sqesis Tanatolebs maSinac ki, rodesac
mSoblebi ar adevneben Tvals da maSinac, roca
maT gogonebisa da biWebisgan Semdgar jgufebSi
TamaSisken mouwodeben. makkobis miaCnia, rom
bavSvebis genderul qcevebs Soris mravali
gansxvaveba TanatolebTan urTierTobis Sedegia.
451
lobaTa da ZiriTad msjelobaTa sistema adamianis moqmedebis sisworisa Tu mcdarobis Sesaxeb. sazogadoebas sWirdeba, rom bavSvebi
Camoyalibdnen iseT mozrdilebad, romlebic
miiReben moralur faseulobaTa sistemas da
romelTa qcevas moraluri principebi warmarTavs (Killen & Hart, 1999). Tumca, rogorc iciT, is,
rac moraluri Tu amoraluri qcevaa konkretul
situaciaSi, SeiZleba sazogadoebaSi gacxarebuli kamaTis sagnad iqces. SesaZloa, swored
amitom ver vuwodebT SemTxveviTobas imas, rom
moraluri ganviTarebis Seswavlis Sedegad miRebuli monacemebic winaaRmdegobrivi aRmoCnda.
kamaTi lourens kolbergis fundamenturi gamokvleviT iwyeba.
452
saidan
viciT
kognituri ganviTareba da msjeloba
moralurobis Sesaxeb
3, 4 da 5 wlis bavSvebs sTxoves, moraluri TvalsazrisiT SeefasebinaT adamianebis qceva, romelic sami parametris mixedviT varirebda: qmedebebi, Sedegebi da
cxrili
11.8
fsiqosocialuri ganviTarebis stadiebi eriksonis mixedviT
1. pirobiTamdeli moraluroba
stadia 1: orientacia siamovnebaze/tkivilze
stadia 2: orientacia wageba-mogebaze;
urTierTsamarTlianoba _ Tvali Tvalis win
2. pirobiTi moraluroba
stadia 3: orientacia Seqebaze (kargi bavSvi)
stadia 4: orientacia kanonsa da wesrigze
3. principuli moraluroba
stadia 5: orientacia socialur kontraqtze
stadia 6: orientacia eTikur principebze
moraluri argumentacia
moraluri ganviTareba
doneebi da etapebi
453
genderisa da kulturis
gavlena moralur gansjaze
454
suraTi
11.13
kros-kulturuli pasuxebi
moraluri dilemebis magaliTebze
skolis moswavleebs da zrdasrulebs indoeTsa
da amerikis SeerTebul StatebSi hkiTxes, maTi
azriT, romel gzas airCevdnen personaJebi
moraluri dilemebis gadaWrisas. indoelma
monawileebma airCies is variantebi, sadac
(kanonierebis dacvaze metad) prioriteti
pirovnebaTSoris pasuxismgeblobas eniWeboda.
saidan
viciT
kanoniereba pirovnebaTaSorisi
pasuxismgeblobis winaaRmdeg
moraluri gansjis kvlevisTvis cdis
pirebi moiwvies ori adgilidan: koneqtikutis Statis qalaq niu heivenidan (aSS)
da samxreT indoeTis qalaq misoridan.
dasavluri da indusuri kulturis am warmomadgenlebs sTxoves, gamoexataT reaqcia
movlenaTa ganviTarebaze, sadac kanonis
dacva pirovnebaTSoris pasuxismgeblobas
upirispirdeboda. davuSvaT, Tqveni saukeTeso megobris qorwilSi saqorwino beWdebis mitanis erTaderTi gza TqvenTvis
matareblis bileTis sayidlad fulis
moparva iyo. kanonierebis dacvis principi
gulisxmobs, rom ar unda moiparoT; pirovnebaTSorisi pasuxismgeblobis principi
ki moiTxovs, rom pativi unda sceT megob-
moraluri ganviTareba
albaT, ifiqrebdiT, rom aseT situaciaSi daxmarebis gaweva adamianis pirovnuli arCevania _
yvelam Tavad unda gadawyvitos, amitom amaSi
araferia amoraluri. meore mxriv, Tu Tqven
indusad aRizardeT indoeTSi _ kulturaSi,
romelic gacilebiT met mniSvnelobas aniWebs
urTierTdamokidebulebas da urTierTdaxmarebas,
savaraudod, unda gefiqraT, rom daxmarebaze
uaris Tqma amoraluri iqneboda (Miller et al., 1990).
ganvixiloT kvleva, romelSic erTmaneTs
adarebdnen sxvadasxva kulturis moralur
msjelobebs.
455
Sejameba
piaJes msgavsad, kolbergma Camoayaliba moraluri msjelobis stadiuri ganviTarebis
Teoria. giligani akritikebda kolbergis Teorias imis gamo, rom is yuradRebis miRma tovebda
im faqts, rom moraluri msjeloba safuZvelSive
gansxvavebuli iyo qalebTan da mamakacebTan.
Tumca, ufro gviandelma kvlevebma cxadyo, rom
mozrdilTa umravlesoba samarTlianobisa da
zrunvis principebis nazaviT xelmZRvanelobs.
kros-kulturulma kvlevam aCvena, rom sxvadasxva
kulturaSi sxvadasxva standartebiT ganisazRvreba, Tu romeli situaciebi da qcevebia moraluri Tu amoraluri.
viswavloT sworad da
warmatebulad dabereba
456
456
sakvanZo
sakiTxebi
ganviTarebis Seswavla da axsna
cvlilebaTa aRsawerad
mkvlevrebi normatiuli,
longituduri da jvaredini kvlevebis monacemebs
iyeneben.
ganviTareba cxovrebis manZilze damokidebulia ro-
fizikuri ganviTareba
cxovrebis manZilze
garemos faqtorebs maSinac
ki SeuZliaT fizikur ganviTarebaze zemoqmedeba, ro-
enis aTviseba
bevri mkvlevari darwmunebulia, rom adamianebs aqvT
enis Seqmnis Tandayolili
unari. nebismier SemTxvevaSi,
enis aTvisebis procesis mniSvnelovani pirobaa zrdasrul metyvel adamianebTan
urTierToba.
naturalistebis msgavsad,
bavSvebi aviTareben hipoTezebs maTi enis mniSvnelobebisa da gramatikis Sesaxeb.
es hipoTezebi xSirad gansazRvrulia Tandayolili
principebiT.
socialuri ganviTareba
cxovrebis manZilze
socialuri ganviTareba konkretul kulturul konteqstSi xdeba.
asakobrivi cvlilebebis Cveuli mimdinareobidan gadaxveva xSirad kulturiT ganpirobebuli garemo pirobebis Sedegia.
erik eriksonma cxovrebis
cikli gansazRvra, rogorc
krizisebis seria, romlebic
individma unda daZlios.
socializacia aris procesi,
rodesac bavSvebi iTviseben
im faseulobebsa da qcevebs,
romlebic mocemul sazogadoebaSi sasurvelad iTvleba.
socializacia momvlelTan
Cvilis mijaWvulobis ganviTarebidan iwyeba.
mijaWvulobis ganuviTarebloba mravalricxovan fizikur da fsiqologiur problemebs iwvevs.
bavSvobaSi aRmzrdelobiTi
zemoqmedebis ararsebobas
SeuZlia socialuri ganviTarebis Seferxeba.
gamokvlevebi aCvenebs, rom
mozardTa umravlesoba kmayofilia Tavisi cxovrebiT.
mozardebma unda ganaviTaron
pirovnuli indenturoba TanatolebTan da mSoblebTan
komfortuli socialuri ur-
TierTobebis CamoyalibebiT
da samomavlo amocanebis
dasaxviT.
mozrdilobis ZiriTadi
amocanebi intimurobasa da
qmnadobis moTxovnilebebs
efuZneba.
adamianebi socialurad naklebad aqtiurebi xdebian
asakSi Sesvlisas, radgan
SerCeviTad inarCuneben mxolod im urTierTobebs, romlebic emociurad metad
mniSvnelovania maTTvis.
adamianebi TavianT cxovrebas afaseben, nawilobriv,
sxvebis cxovrebaSi TavianTi dadebiTi wvlilis
Setanis unaris mixedviT.
xandazmul adamianTa mimarT uaryofiTi stereotipebi asakis mixedviT diskriminacias, anu eijizms
iwvevs.
genderuli ganviTareba
genderi fsiqologiuri fenomenia, romelic gulisxmobs biologiuri sqesiT
gansazRvruli qcevebisa da
ganwyobebis daswavlas.
genderuli rolebis aTviseba dabadebidanve iwyeba.
socializaciisTvis xelisSemwyobi mTeli rigi faqtorebi ganamtkiceben genderul stereotipebs.
moraluri ganviTareba
kolbergma gansazRvra moraluri ganviTarebis stadiebi.
moraluri argumentaciis
gviandel kvlevebSi gaTvaliswinebul iqna sqesobrivi da kulturuli gansxvavebani.
sxvadasxva kulturebi sxvadasxva standartebis mixedviT afaseben, Tu romeli
situaciebi da qcevebi CaiTvalos moralurad Tu amoralurad.
sakvanZo sakiTxebi
457
457
ZiriTadi cnebebi
akomodacia
alcheimeris daavadeba
asimilacia
mSoblebis mier
dadgenili qcevis wesebi
mSoblebis mier
gamoyenebuli aRzrdis
stilebi
bavSvze mimarTuli metyveleba
buneba-aRzrdis dapirispireba
ganviTarebis asaki
ganviTarebis fsiqologia
egocentrizmi
asakis mixedviT diskriminacia, anu eijizmi
458
458
seleqciuri socialuri
urTierTobebis Teoria
sibrZne
socializacia
socialuri ganviTareba
sqemebi
genderi
sqesobrivi gansxvavebebi
genderuli identoba
genderuli rolebi
sqesobrivi simwife
sxeulis xati
fizikuri ganviTareba
fonemebi
fsiqosocialuri stadiebi
qmnadoba
qronologiuri asaki
centracia
jvaredini Seswavlis meTodi
hi perregularizacia
motivacia
12
ra aris motivacia
kvebis fiziologia
kvebis fsiqologia
fsiqologia XXI
saukuneSi: genebi da
simsuqne
seqsualuri qceva
miRwevis moTxovnileba
warmatebisa da
marcxis atribucia
Sromisa da orga-
nizaciuli fsiqologia
fsiqologia Cvens
cxovrebaSi: SeuZlia Tu
ara fsiqologias karieris arCevaSi daxmareba
moTxovnilebaTa
ierarqia
sakvanZo sakiTxebi
ZiriTadi cnebebi
459
urnalisti rebeka stefensi (Rebecca Stephens) everestze asvlas aRwers 1994 wels gamocemul wignSi,
,,msoflios mwvervalze~. wignis dasawyisSi
vrcladaa moTxrobili everestis dapyrobis
survilis Sesaxeb:
Tavi 12 / motivacia
460
ra aris motivacia
motivacia warmoadgens yvela im procesis
ganzogadebul termins, romelic CarTulia fizikuri da fsiqologiuri aqtivobebis dawyebaSi,
mimarTulebis micemasa da marTvaSi. sityva motivacia warmodgeba laTinuri sityvidan movere,
rac ,,moZraobas~ niSnavs. organizmebi moZraoben
garkveuli stimulebisa da aqtivobebis mimarTulebiT da gaurbian garkveul stimulebs, maTi
mimzidvelobis da saZulvelobis Sesabamisad.
motivaciis Teoriebi xsnis rogorc cxovelTa
TiToeuli saxeobis, adamianebis CaTvliT, ,,moZraobis~ zogad paternebs da gvawvdis informacias
TiToeuli saxeobis calkeuli wevrebis funqcionirebasa da prioritetebze. motivaciis analizi im sxvadasxva gzebis ganxilviT daviwyoT,
romliTac motivacia, Cveulebriv, xsnis da winaswarmetyvelebs individulur da saxeobriv qcevas.
motivaciis koncefciebis
funqciebi
fsiqologebi motivaciis koncefciebis xuT
ZiriTad daniSnulebas gamoyofen:
qcevis dakavSireba biologiasTan _ Tqven,
rogorc biologiuri organizmi, flobT rTul
motivacia (Motivation) _ fizikuri da fsiqikuri
aqtivobebis dawyebis, mimarTulebis micemis da
marTvis procesi; moicavs meqanizmebs, romlebic
CarTulia erTi aqtivobisaTvis meoresTan SedarebiT upiratesobis miniWebaSi da energiasa
da mdgradobas sZens reaqciebs.
ra aris motivacia
461
qcevis cvalebadobis axsna _ ratom asrulebT erTi da igive davalebas erT dRes kargad
da meore dRes cudad? ratomaa, rom erTi bavSvi
gacilebiT ukeT arTmevs Tavs sakonkurso
davalebas, vidre meore, romelsac igive unarebi
da codna gaaCnia? fsiqologebi maSin iyeneben
motivaciur axsnas, rodesac adamianis mier
davalebis an raime sxva moqmedebis Sesrulebis
cvalebedoba ucvlel situaciaSi ver aixsneba
unarebis, gamocdilebisa Tu praqtikis gansxvavebulobiT an SemTxveviTobiT. Tu Tqven dRes
diliT adre adeqiT damatebiT samecadinod,
xolo Tqveni megobari _ ara, es Tqveni da
Tqveni megobris gansxvavebul motivaciur
mdgomareobebs SeiZleba mivaweroT.
Tavi 12 / motivacia
462
araxelsayreli pirobebis miuxedavad miznisken mimavali subieqtis Seupovrobisa da daJinebulobis axsna _ gavixsenoT amonaridi rebeka
stefensis wignidan, romliTac daviwyeT winamdebare Tavi. ratom xdeba, rom mZimed da sasikvdilod daWrili adamianebi xSirad mainc agrZeleben mTaze asvlas? motivaciis Seswavlis
bolo mizezi imis axsnaa, Tu ratom axorcielebs
organizmi qcevas, rodesac gacilebiT martivi
iqneboda am qcevis ganxorcielebisgan Tavis
Sekaveba. motivacia gvexmareba, rom droulad
mivideT samsaxurSi an leqciaze maSinac ki,
rodesac amis Zala ukve aRar Segvwevs. motivacia
gvexmareba, rom mTeli ZaliT gavagrZeloT
TamaSi maSinac ki, roca vagebT da vacnobierebT,
rom mogeba SeuZlebelia.
axla ukve gaqvT zogadi warmodgena im
pirobebze, romelSic fsiqologebi qcevis
winaswarmetyvelebisa da axsnisaTvis motivaciis
cnebas mimarTaven. motivaciis konkretuli
sakiTxebis ganxilvamde, mis zogad wyaroebs
gavecnoT.
motivaciis wyaroebi
1999 wels velosipedistma lans armstrongma
(Lans Armstrong) tur de franses~ Sejibri moigo.
sportis istoriaSi es sportsmenis profesiul
sportSi dabrunebis erT-erTi SesaniSnavi magaliTi iyo. 1996 wels mas testikularuli simsivnis diagnozi dausves, romelic filtvebsa
da tvinze vrceldeboda. agresiuli qimioTerapiis kursis dasrulebis Semdeg armstrongma
varjiSis ganaxleba gadawyvita. sam weliwadSi
man msoflios yvelaze prestiJul SejibrSi
gaimarjva; 2000 wels man kvlav moigo tur de
franse~. cilismwameblebi ambobdnen, rom marSruti, romelzec armstrongma gaimarjva, arc
ise rTuli iyo. 2000 wlis gamarjvebam daamtkica,
rom lanss SeeZlo msoflios saukeTeso velomrbolelebis daZleva.
ltolvebi da aRmZvrelebi
motivaciis zogierTi forma Zalze martivad
gamoiyureba: Tu SimSils grZnobT, WamT. Tu
gwyuriaT _ svamT. Teoria, romlis mixedviTad
mravali mniSvnelovani qceva motivirebulia
Sinagani ltolvebiT, yvelaze srulad klark
halma (Clark Hall, 1943, 1952) daamuSava. halis azriT,
ltolva Sinagani mdgomareobaa, romelic cxovelis fiziologiuri moTxovnilebis sapasuxod
aRmocendeba. organizmi iseTi biologiuri
maxasiaTeblebis wonasworobis, anu homeostazis
SenarCunebas cdilobs, rogoricaa: sxeulis temperatura da energiis miwodeba (ix. Tavi 3).
ltolva aRmocendeba maSin, rodesac daukmayo-
ra aris motivacia
463
Tavi 12 / motivacia
464
cxrili
12.1
paraTelikuri
mxiaruli
aqtivobaze orientirebuli
cxovrobs am momentiT
eZebs aRgznebas, aRfrTovanebas
surs mxiaruleba da
garToba
negativisti
meamboxe
surs wesebis darRveva
aratradiciuli
gabrazebuli
surs damoukidebloba
TanagrZnoba (simpaTia)
zrunvaze orientirebuli
cxovrebas TanamSromlobad
miiCnevs
mgrZnobiare
sikeTeze
koncentrirebuli
surs sinaze da mofereba
aloikuri
upiratesad sxvebze
koncentrirebuloba
sxvebTan identifikacia
sxvebis grZnobebze
koncentracia
aRgzneba ganicdeba, rogorc Zlieri aRfrTovaneba. amgvarad, Telikuri mdgomareobidan paraTelikurSi gadasvla agznebis imave doneze iwvevs Zlieri SfoTvidan did siamovnebaze gadarTvas.Aamgvari
pirdapiri gadarTvis arsebobis Sesamowmeblad mkvlevrebma monacemebi paraSutistTa ori klubis wevrebisgan aagroves. klubis wevrebi aRniSnavdnen SfoTvisa da aRfrTovanebis grZnobas gadaxtomamde, xtomis manZilze da daSvebis
Semdeg. monacemebma aSkara reversia aCvena:
gadaxtomamde isini SfoTavdnen (magram ar
iyvnen aRfrTovanebulni). mas Semdeg, rac
paraSuti ixsneboda, isini aRfrTovanebulni iyvnen (magram aRar SfoTavdnen).
arsebuli aRgzneba ar qreboda _ is maSinve
iZenda sxva Sinaarss, rogorc ki paraSutisti Telikuri mdgomareobidan paraTelikur
mdgomareobaSi gadadioda (Apter & Batler, 1997).
reversiis Teoria gvawvdis motivaciis saintereso zogad midgomas. axla ganvixilavT motivaciis kvlevis sxva tradicias, romelic koncentrirebulia biologiuri saxeobebisTvis
damaxasiaTebel instinqtur qcevaze.
saidan
viciT
SfoTvidan aRfrTovanebaze gadasvla
ratom xtebian adamianebi Tavisi nebiT
TviTmfrinavidan da amtkiceben, rom es
maT garTobisTvis gaakeTes? Zalian Znelia
am qcevis gageba daZabulobis Semcirebis
Teoriis gamoyenebiT, radgan TviTmfrinavidan gadaxtomis molodini daZabulobas ki ar amcirebs, aramed, piriqiT _
zrdis. reversiis Teoriis Tanaxmad, paraSutiT gadaxtoma Telikuri mdgomareobidan paraTelikur mdgomareobaSi gadasvlis SemTxvevaa. gadaxtomamde, Telikur
mdgomareobaSi adamianis mier gancdili
aRgznebis maRali done SfoTvas badebs.
paraTelikur mdgomareobaSi ki Zlieri
ra aris motivacia
465
Tavi 12 / motivacia
466
ra aris motivacia
467
Tavi 12 / motivacia
468
Sejameba
fsiqologebi motivaciis koncefciebs imisaTvis iyeneben, rom erTmaneTTan daakavSiron biologia da qceva, axsnan qcevis cvalebadoba,
daaskvnan zogadi qmedebebidan kerZo mdgomareobis Sesaxeb subieqtisTvis qcevaze pasuxismgeblobis dasakisreblad da im Seupovrobisa
da daJinebulobis asaxsnelad, romelsac adamianebi iCenen miznis miRwevisas araxelsayreli
garemo pirobebis miuxedavad. motivaciis Teoriebi cdiloben imis garkvevas, Tu romeli
motivaciuri Zala momdinareobs organizmSi
arsebuli Sinagani wyaroebidan da romeli _
organizmis gareT arsebuli garegani wyaroebidan
_ garemos an kulturuli faqtorebidan.
ltolvebis Teoria xazs usmevs motivaciaSi
daZabulobis Semcirebis mniSvnelobas. rogorc
wesi, qceva garegani aRmZvrelebiTacaa motivirebuli, romlebic ar ukavSirdeba fiziologiur moTxovnilebebs. reversiis Teoriis
mixedviT, motivacia marTavs sapirispiro metamotivaciur mdgomareobebs. saxeobisaTvis specifikuri instinqturi qceva warmoiqmneba rogorc
Sinagani, aseve garegani faqtorebiT. motivaciis
kognituri Teoria koncentrirebulia adamianis
molodinebze da imaze, Tu rogor axdens adamiani
samyaros daxarisxebas dispoziciuri Tu situaciuri Zalebis mixedviT.
kveba
gaakeTeT prognozi Semdegi situaciis ganviTarebis Sesaxeb. fsiqologiis Sesaval kursze
Cawerili erT-erTi studentisTvis picis naWris
SeTavazebas vapirebT. rogor fiqrobT, ramdenad
mosalodnelia, rom es studenti uars ar ityvis
da miirTmevs picis naWers? ar gindaT, gamoicnoT? Tqveni pasuxi, albaT, aseTi iqneba: ,,me
mWirdeba ufro meti informacia~. bolo qveTavSi
gaCveneT, Tu rogor unda moaxdinoT TqvenTvis
saWiro damatebiTi informaciis miRebis organizeba aseTi prognozis gamoTqmamde. Tqven dagWirdebodaT Sinagani codna, anu informacia am
studentis Sesaxeb _ ramdeni aqvs ukve naWami
kvebis fiziologia
rodis gaZlevT Tqveni sxeuli niSans, rom
Wamis droa? Tqven aRWurvili xarT meqanizmebis
mTeli rigiT, romlebic SimSilisa da simaZRris
fizikur gancdas qmnian (Logue, 1991). sakvebis
efeqturad misaRebad organizmi aRWurvili unda
iyos meqanizmebiT, romlebic asruleben oTx
amocanas: (1) sakvebis Sinagani moTxovnilebis
dafiqsireba; (2) kvebiTiO qcevis dawyeba da
organizeba; (3) miRebuli sakvebis xarisxisa da
raodenobis Semowmeba; (4) im momentis dafiqsireba,
rodesac sakmarisia miRebuli sakvebi da kvebis
Sewyveta. mkvlevrebma scades am procesebis axsna
maTi sxeulis sxvadasxva nawilis iseT periferiul meqanizmebTan dakavSirebiT, rogoricaa
kuWis SekumSva, anda tvinis iseT centralur
meqanizmebTan, rogorica hipoTalamusis funqcionireba. ganvixiloT es procesebi ufro dawvrilebiT.
periferiuli reaqciebi
saidan modis SimSilis grZnoba? gvigzavnis
Tu ara kuWi ubedurebis signalebs imis misaTiTeblad, rom is carielia? pirveli fiziologi, vinc amis garkvevas Seecada, uolter
qenoni (Walter Canon, 1934) iyo. mas miaCnda, rom
carieli kuWis peristaltika SimSilis grZnobis
erTaderT safuZvels warmoadgenda. am hipoTezis
Sesamowmeblad qenonis erT-erTma gabedulma
studentma a. l. uoSbornma (A.L.Washburn) winaswari gavarjiSebis Semdeg rezinis milze
mimagrebuli gasaberi buSti gadaylapa. milis
meore bolo uerTdeboda mowyobilobas, romelic haeris wnevis cvlebadobas afiqsirebda.
Semdeg qenonma buSti studentis kuWSi gabera.
rodesac kuWi ikumSeboda, haeri amodioda buStidan da gadaxrida mowyobilobis kalams. uoSbornis mier aRniSnuli, SimSiliT gamowveuli
tkivilis SegrZneba Seesabameboda kuWis Zlier
SekumSvebs, magram ara _ gafarToebebs. qenoni
fiqrobda, rom daamtkica SimSilis grZnobis
formirebaSi kuWis spazmebis monawileoba.
miuxedavad imisa, rom qenonisa da uoSbornis
procedura erTob gonebamaxviluri iyo, Sedgomma
kvlevebma aCvena, rom SimSilis SesagrZnobad
kuWis SekumSva ar warmoadgenda aucilebel
pirobas. carieli kuWis mqone cxovelis sisxlSi
Saqris SeyvaniT Cerdeba kuWis SekumSvebi, Tumca
amis Semdeg ar qreboda SimSilis grZnoba.
pacientebi, romlebsac mTlianad amokveTili
hqondaT kuWi, isev ganicdidnen SimSilis grZnobasTan dakavSirebul tkivils (Janowitz & Grosman,
1950), xolo kuWis gareSe darCenili virTxebi
mainc daiswavlidnen labirinTs sakvebiT
dajildoebis pirobebSi (Penick et al., 1963). amrigad,
miuxedavad imisa, rom kuWSi gaCenili SegrZneba
SeiZleba garkveul rols asrulebdes adamianis
mier SimSilis gancdaSi, is amomwuravad mainc
ver xsnis, Tu rogor afiqsirebs sxeuli sakvebis
moTxovnilebas da rogor xdeba motivirebuli
sakvebis miRebisTvis.
carieli kuWi aucileblobiT ar SeigrZnobs
SimSils, magram wyvets Tu ara sakvebis miRebas
savse~ kuWi? kvlevebma aCvena, rom sakvebiT
(magram ara gaberili buStiT) Sevsebis gamo
kuWis gafarToeba individs sakvebis miRebis
Sewyvetas aiZulebs (Logue, 1991). amrigad, organizmi mgrZnobiarea kuWis wnevis wyaros mimarT.
sakvebis piris RruSi yofnis SegrZneba, aseve,
warmoadgens simaZRris maniSneblebis periferiul wyaros. es maniSneblebi pirdapir ukavSirdeba danayrebulobis, anu sisavsis gancdas.
SeiZleba SeginiSnavT, rom danayrebis Semdeg
naklebi enTuziazmiT aRiqvamT Tqveni sayvareli
kerZis gemosac ki. am fenomens sensorulspecifikuri simaZRre ewodeba. kaloriuli da
cilebiT mdidari sakvebi ufro Zlier simaZRres
iwvevs, vidre naklebad kaloriuli da cilebis
naklebi Semcvelobis mqone sakvebi (Johnson &
Vicers, 1993; Vandewaters & Vickers, 1996). am tipis sakvebisadmi swrafvis~ aseTi dauyovnebeli Semcireba SeiZleba organizmis mier sakvebis miRebis
regulirebis erT-erT saSualeba iyos. Tumca,
sityva ,,specifikuri~ sensorul-specifikur
kveba
469
Tavi 12 / motivacia
centraluri reaqciebi
470
kvebis fsiqologia
Tqven iciT, rom Tqveni sxeuli aRWurvilia
mravali meqanizmiT, romlebic aregulireben
miRebuli sakvebis raodenobas, magram mxolod
maSin miirTmevT, roca gSiaT? Tqveni pasuxi,
albaT, iqneba: ,,ra Tqma unda, ara!~ Tu gadaxedavT
ukanasknel or dRes, SesaZloa, gaixsenoT
ramdenime SemTxveva, roca Tqven mier sakvebis
miRebas cota ram hqonda saerTo SimSilTan.
magaliTad, SeerTebul StatebSi miRebulia
dReSi samjer Wama, rac sakvebis miRebis
socialuri normebiT dadgenil dros ufro
Tanxvdeba, vidre sxeulidan wamosul signalebs.
metic, xSirad adamianebi misaReb sakvebs socialuri Tu kulturuli normebis gaTvaliswinebiT irCeven. daTanxmdebiT Tu ara, rom sadilad
ufasod miirTvaT kiborCxala? Tqveni pasuxi,
albaT, damokidebuli iqneba, magaliTad, imaze,
morwmune ebraeli (am SemTxvevaSi uars ityodiT)
xarT Tu vegetarianeli (am SemTxvevaSi Tqveni
pasuxi isev damokidebuli iqneboda imaze, xarT
Tu ara iseTi vegetarianeli, romelic miirTmevs
zRvis produqtebs). es magaliTi gviCvenebs, Tu
ratom ar aris sakvebis miReba mxolod fiziologiur signalebze reagireba.
socialuri da kulturuli SezRudvebis
farglebs Tu gavcdebiT, kidev ratom SeiZleba,
rom sakvebis miReba ar ukavSirdebodes SimSilis
SegrZnebas? Tu adamianTa umravlesobas gavxarT,
albaT, ar iqnebodiT gulgrili imis mimarT,
Tu rogor moqmedebs Tqven mier miRebuli sakvebi
Tqveni sxeulis formasa da zomaze. kvebis fsiqologiaze saubrisas did yuradRebas davuTmobT
im viTarebebis ganxilvas, romelSic adamianebi
simsuqne da dieta
ratom suqdeba zogierTi adamiani? kiTxulobT
ra fsiqologia da cxovrebas~, albaT, TqvenTvis
ar unda iyos axali, rom pasuxi nawilobriv
bunebaSi da nawilobriv aRzrdaSi unda veZioT.
qveTavSi ,,fsiqologia XXI saukuneSi~ aRwerilia
SemTxveva, rodesac didi gavlena moaxdina
bunebam~. zogierTi adamiani genetikurad aris
midrekili simsuqnisaken. Tumca, biologiuri
midrekilebac ki SeiZleba ar iyos sakmarisi
imisaTvis, rom konkretul adamians gasuqeba
,,aiZulo~. biologiis garda mniSvneloba aqvs
imas, Tu ras da rogor fiqrobs adamiani sakvebsa
da sakvebis miRebasTan dakavSirebul qcevaze.
simsuqnis fsiqologiuri aspeqtebis adreuli
kvlevebi mimarTuli iyo imis garkvevaze, Tu
ramdenad aqcevs msuqani adamiani yuradRebas
sxeulis Sinagan SimSils da ara _ garemoSi
mocemul sakvebs (Schachter, 1971a). arsebobda
mosazreba, rom, rodesac sakvebi xelmisawvdomi
da xilulia, msuqani adamiani ugulebelyofs
sakuTari sxeulidan momdinare signalebs. Tumca,
es Teoria aradamakmayofilebeli aRmoCnda,
ramdenadac Tavad simsuqneSi yovelTvis ar
moiazreba kvebiTi qcevis paternebi (Robin, 1981).
sxva sityvebiT, yvela Warbwoniani adamiani
fsiqologiurad erTnairad ar aRiqvams, Tu riTi
da rogor ikvebeba. vnaxoT, ratom.
kveba
471
Tavi 12 / motivacia
genebi da simsuqne
472
saidan
viciT
SfoTvis gavlena SezRudul da
SuzRudav mWamelebze
sakvebTan da dietasTan dakavSirebuli
qcevisa da azrebis sakuTari Sefasebis
mixedviT kolejis 96 studenti gogona
or jgufad gayves: SezRudul (42 cdis
piri) da SeuzRudav (54 cdis piri) mWamelebad. studentTa naxevars eubnebodnen,
rom maT orwuTiani improvizebuli sityviT gamosvla mouwevdaT, riTic Sefasdeboda, Tu ramdenad kargad metyvelebdnen.
davalebis Sesrulebis molodini maTSi
Zlier SfoTvas aRZravda. monawileTa meore
nawilma icoda, rom monawileobdnen eqsperimentSi, romlis mizani iyo qsovilis
aRqmis Semowmeba SexebiT, rac dabali
SfoTvis winapirobas qmnida. amitom cdis
pirTa es nawili sakontrolo jgufs war-
cxrili
12.2
6.2
5.1
-1.1
mSfoTvare jgufi
5.1
7.6
+2.5
sakontrolo jgufi
3.0
2.6
-0.4
mSfoTvare jgufi
2.7
3.7
+1.0
ugemuri namcxvrebi
kveba
473
Tavi 12 / motivacia
474
saidan
viciT
rogor aRiqvamen sxeulis zomas
sxvadasxva kulturebSi
vermontis universitetis 219 studenti
da hanis universitetis 349 studenti
gamokiTxes kvebasTan da dietis dacvasTan
dakavSirebuli Cvevebisa da qcevebis Sesaxeb.
rogor SeiZleba am gansxvavebebis axsna? mkvlevarTa azriT, hanaSi, iseve rogorc sxva afrikul
qveynebSi, yvela ver miscems Tavs uflebas, rom
zedmeti wonis matarebeli iyos. ,,simsuqne iq
simdidresTan da Zalze uzrunvelyofilobasTan
asocirdeba~ (Cogan et al., 1996, gv. 98). rogorc 12.2.
suraTze xedavT, dadebiTi kavSiri sxeulis
zomasa da xelsayrel pirobebs Soris marTebulia konkretulad qalebisTvis da konkretulad
haneli mamakacebis azriT.
amerikis SeerTebul Statebis farglebSic
iolia sxeulis zomaze msjelobis mixedviT
gansxvavebuli jgufebis povna. magaliTad,
mozardi gogonebis didi jgufis gamokvlevam
cxadyo, rom afroamerikeli gogonebi gacilebiT
komforulad grZnoben Tavs sakuTari sxeulis
zomebis gamo, vidre _ TeTrkanianebi (Parker et al.,
1995; Rand & Kuldau, 1990; Rucer & Cash, 1992). aseve,
rodesac kolejis Savkaniani da TeTrkaniani
studenti gogonebi afasebdnen gamxdari, saSualo
kveba
475
suraTi
12.1
Tavi 12 / motivacia
476
Sejameba
SimSils gansazRvravs rogorc periferiuli
reaqciebi, rogoricaa sensorul-specifikuri
simaZRre, aseve centraluri reaqciebi, rogoricaa hipoTalamusis aris aqtivacia. Warbi
wonisadmi midrekilebaze gavlenas axdens memkvidreoba. fsiqologiuri faqtorebi, aseve,
suraTi
12.2
seqsualuri qceva
Tqveni sxeulis fiziologia gaiZulebT, rom
yovel dRe ifiqrobT kvebaze, magram ra SeiZleba
iTqvas seqsis Sesaxeb? martivia seqsis biologiuri funqciis gansazRvra; es gamravlebaa (reproduqciaa), magram ramdenad aixsneba am mizniT
is sixSire, ra sixSiriTac fiqrobT seqsualur
seqsualuri qceva
477
Tavi 12 / motivacia
478
suraTi
12.3
saidan
viciT
buneba da aRzrda mdedri gupebis
partnioris SerCevisas
umetes SemTxvevebSi mdedri gupebi
mdinare pariadan (trinidadSi) upiratesobas aniWeben mamrebs, romelTa SeferilobaSic narinjisferi Warbobs; Tumca,
rodesac ori mamri erTnairad narinjisfradaa Seferili, mdedri gupebi am oridan
ufro xSirad irCeven imas, romelic sxva
seqsualuri qceva
479
Tavi 12 / motivacia
480
suraTi
12.4
adamianis seqsualuri
reaqciebis fazebi
mamakacebsa da qalebs seqsualuri reaqciis
fazebis msgavsi paternebi aqvT. ZiriTadad
gansxvavebulia dro, romelic saWiroa
TiToeuli fazis misaRwevad, da didi albaToba imisa, rom qalebi miaRweven mravaljerad orgazms.
seqsualuri qceva
platos fazaSi miiRweva agznebis maqsimaluri (Tumca, cvalebadi) done. swrafad izrdeba
guliscema da sisxlis wneva, xSirdeba sunTqva,
Zlierdeba jirkvlebis sekrecia, izrdeba
nebismieri da uneblie kunTuri daZabuloba
mTel sxeulSi. matulobs vaginaluri siTxis
gamoyofa da ibereba mkerdi.
481
Tavi 12 / motivacia
482
romelic mdedri cxovelis winaSe dgas, maRalxarisxiani mamris moZebnaa, raTa uzrunvelyos
saukeTeso, yvelaze janmrTeli STamomavloba
sakuTari SezRuduli raodenobis kvercxujredebidan. ufro metic, adamianis STamomavlobas
imdenad didi dro sWirdeba momwifebisaTvis
da imdenad umweoa, sanam izrdeba, rom saWiroebs
arsebiT wvlils da zrunvas mSoblebis mxridan
(Trivers, 1972; Wright, 1994). Tevzebisa da obobebisagan gansxvavebiT, romlebic ubralod deben
kvercxebs da toveben maT, dedebma da mamebma
Svilebis gasazrdelad dro da energia unda
daxarjon. amgvarad, qals esaWiroeba ara mxolod
yvelaze didi, yvelaze Zlieri, yvelaze Wkviani,
yvelaze maRali statusis mqone da yvelaze
momxibvleli mewyvile, aramed mas, aseve, sWirdeba
yvelaze erTguli da yvelaze pasuxismgebliani
partniori, romelic mas maTi saerTo bavSvebis
gazrdaSi daexmareba.
erT-erTma evoluciurma fsiqologma, devid
bassma (David Buss, 1999; Buss & Schmitt, 1993) gamoTqva
mosazreba, rom mamakaci da qali sxvadasxva
strategiebs, emociebsa da motivaciebs aviTareben
moklevadiani da grZelvadiani SewyvilebebisTvis. mamakacTan cdunebisa da mitovebis
strategia, rac erTgulebisa da valdebulebis
Cvenebasa da Semdeg mitovebas gulisxmobs, moklevadiani kontaqtebisTvis gankuTvnili strategiaa; erTgulad darCenisa da STamomavlobaze
zrunvis strategia ki _ grZelvadiania. qalis
SemTxvevaSi im erTguli mamakacis moxibvlis
strategia, romelic masTan darCeba da bavSvebis
aRzdaSi daexmareba, grZelvadiani strategiaa.
bevrs kamaToben imis Sesaxeb, Tu rogoria
moklevadiani Sewyvilebis strategia qalTan.
erTni amtkiceben, rom mouwesrigebel, SemTxveviT
sqesobriv kavSirebs, evoluciuri TvalsazrisiT,
arasodes moutania qalebisTvis sargebeli _
isini SeiZleba dafexmZimdnen da, asaTan, ar
iyvnen darwmunebulni, rom mamakaci Semdgom
izrunebs masze da mis STamomavlobaze. qalebi,
rogorc Cans, ufro naklebad arian dainteresebulni SemTxveviTi seqsiT, vidre mamakacebi
(Buss& scmitt, 1993). meoreni amtkiceben, rom
moklevadiani kavSirebi mraval (gansakuTrebiT
ki xanSi Sesul da mdidar) mamakacTan dauyovnebeli dajildovebis sanacvlod nazRaurdeba
imiT, rom uzrunvelyofs moklevadian gadarCenas.
saidan
viciT
qalebis mier mamakacis saxeebisadmi
upiratesobis miniWeba
mamakacis romel saxes CaTvlis konkretuli qali mimzidvelad? mkvlevarTa jgufma Camoayaliba hipoTeza, romlis mixedviTac am kiTxvaze pasuxi, nawilobriv, damokidebulia qalis menstrualuri ciklis
fazaze (Penton-Voak et al., 1999; Penton-Voak &
Perrett, 2000). mamakacebis saxeebs, romlebic
eqsperimentSi gamoiyeneboda, kompiuteris
daxmarebiT ise cvlidnen, rom mieRoT
diapazoni SedarebiT maskulinuri saxidan
SedarebiT feminur saxemde. rodesac
qalebs grZelvadiani urTierTobisTvis~
sTxovdnen yvelaze mimzidveli saxis
amorCevas, isini upiratesobas aniWebdnen
im saxes, romelsac SedarebiT feminuri
Sexeduleba hqonda: rogorc Canda, mamakacis
ufro metad feminuri saxe metyvelebda
imaze, rom is sando da saimedo partniori
iqneboda grZelvadian urTierTobaSi.
Tumca, arCevani moklevadiani urTierTobisTvis~ damokidebuli iyo qalis menstrualur ciklis fazaze. is qalebi, romlebic menstrualuri ciklis im fazaSi
imyofebodnen, rodesac yvelaze maRalia
dafexmZimebis riski, arCevans SedarebiT
maskulinur saxeze aCerebdnen. rogorc
Cans, dafexmZimebis SesaZleblobam gadaanacvla qalebis arCevani im saxidan, romelic
ityobineboda, rom misi mflobeli kargi
mzrunveli~ iqneboda, im saxeze, romelic
metyvelebda, rom misi mflobels ,,kargi
genebi~ hqonda.
am gamokvlevaSi prioritetebs Seiswavlidnen
da ara realur seqsualur qcevas; Tumca, is
mainc gviCvenebs, Tu rogor SeiZleba warmar-
seqsualuri qceva
483
cxrili
12.3
seqsualuri aqtivoba mozrdil amerikelebSi, 1994*
seqsualuri partniorebis raodenoba 18 wlis asakidan
(TiToeuli kategoriaSi monacemi warmodgenilia procentebiT)
0
2-10
10 da meti
mamakacebi
26
44
33
qalebi
31
56
25-29 weli
25
53
19
55-59 weli
40
43
15
saSualo ganaTleba
30
49
17
kolejis ganaTleba
24
50
24
weliwadSi ramdenjerme
TveSi ramdenjerme
16
37
34
10
18
36
37
25-29 weli
15
31
47
55-59 weli
11
22
43
23
mamakacebi
qalebi
14
mamakacebi
qalebi
25-29 weli
10
38
47
55-59 weli
30
22
35
13
10
15
34
41
18
38
35
saSualo skola
11
16
38
36
koleji
14
17
37
33
mamakacebi
saSualo skola
koleji
qalebi
Tavi 12 / motivacia
*monacemebi efuZneba SemTxveviTad SerCeuli 18 wlis da zemoT asakis 3432 respondentisgan Semdgari SerCevis gamokiTxvas.
484
kulturis wevri. Cven ukve vTqviT, rom seqsualuri qcevis zogierTi zogadi ,,qaluri~ da
,,mamakacuri~ aspeqti SeiZleba warmoadgendes
adamianTa modgmis evoluciis produqts. miuxadavad amisa, sxvadasxva kulturebi gansazRvraven qcevaTa rigs, romelTac seqsualuri
impulsebis gamoxatvisaTvis saTanadod da
misaRebad miiCneven. seqsualuri qcevis scenarebi
seqsualuri reaqciebis ganxorcielebis socialurad (sazogadoebaSi) daswavlili programebia,
romlebSic Sedis (rogorc wesi, uTqmeli)
miTiTebebi, Tu ra, rodis, sad da rogor unda
gakeTdes; visTan da riTi unda gakeTdes;
dabolos, ratom unda gakeTdes (Gegnon, 1977). am
scenarebis sxvadasxva aspeqtebi Sekrebilia
cxovrebis manZilze socialuri urTierTqmedebebis procesSi. seqsualuri qcevis Cveneul
seqsualuri qceva
485
Tavi 12 / motivacia
homoseqsualoba
486
sazogadoeba da homoseqsualizmi
davuSvaT, bemi marTalia, rodesac ambobs,
rom bavSvobis gamocdilebas udidesi mniSvneloba aqvs. yvela adamiani bavSvobaSi ganmtkicebuli midrekilebebis mixedviT moqmedebs? is, rac yvelaze metad ganasxvavebs homoseqsualurobas heteroseqsualurobisgan, albaT,
sazogadoebis sxvadasxva wreebSi miRebuli
mudmivi mtrobaa homoseqsualurobis gamovlinebebisadmi (Herek, 1998). 363 gamokiTxuli mozardidan 68% ,,aucileblad~ an ,,nawilobriv~ daeTanxma debulebas _ ,,seqsi or mamakacs Soris
aSkara garyvnilebaa~. maTi 64% ,,aucileblad~
an ,,nawilobriv~ daeTanxma debulebas _ ,,seqsi
or qals Soris aSkara garyvnilebaa~ (Herek,
1994). homoseqsualebis mimarT Zalze uaryofiT
damokidebulebas mkvlevrebma homofobia uwodes.
bolodroindeli kvlevebi mowmobs, rom zogierTi im mamakacTagani, romelic ukiduresi homofobiuri ganwyobiT xasiaTdeba, faqtobrivad,
Tavad aRigzneba homoseqsualuri xasiaTis
masaliT.
seqsualuri qceva
487
saidan
viciT
niRbavs Tu ara homofobia
homoseqsualur interess
Tavi 12 / motivacia
488
Sejameba
cxovelebis seqsualur qcevas, ZiriTadad,
hormonebi marTavs. miuxedavad amisa, mewyvilis
arCevanze gavlenas axdens garemos faqtorebi.
mastersma da jonsonma pirvelebma ikvlies
adamianis seqsualuri reaqciebi, romlebic
SeiZleba Semdeg fazebad daiyos: agzneba, plato,
orgazmi da gadawyveta. evoluciuri fsiqologebi
cdiloben mamakacebisa da qalebis seqsualuri
qcevebis paternebis axsnas reproduqciis realiebTan dakavSirebul, gansxvavebul strategiebze dayrdnobiT. garkeuli tipis seqsualuri
qcevebi kolejis studentebs riskis winaSe ayenebs. qalis an mamakacis seqsualuri scenarebis
SeuTavseblobis erT-erTi Sedegi paemanze
gaupatiureba SeiZleba iyos. heteroseqsualobis
msgavsad, homoseqsualoba viTardeba rogorc
garegani, ise Sinagani motivaciuri Zalebis
gavlenis Sedegad. mravali homoseqsuali mamakacisa da lesboseli qalisTvis yvelaze mZime
tvirTs sazogadoebriv homofobiasTan gamklaveba
warmoadgens.
1
pirovnuli miRwevis
motivacia
ratom aRwevs zogierTi adamiani warmatebas,
zogierTi ki warumatebelia? magaliTad, ratom
SeuZliaT zogierTebs lamanSis srutis gadacurva, sxvebi ki sevdianad napiridan iqneven
xels? albaT, daapirebT, rom zogierTi es
gansxvaveba iseTi genetikuri faqtorebiT axsnaT,
rogoricaa sxeulis wyoba da Tqven marTali
iqnebiT, magram Tqven isic iciT, rom zogierTi
adamiani ubralod ufro metad aris dainteresebuli lamanSis srutis gadacurviT, vidre
sxvebi. amrigad, Cven vubrundebiT motivaciis
kvlevis erT-erT ZiriTad mizezs. amjerad
yuradReba im motivaciur Zalebze SevaCeroT,
romlebic sxvadasxva adamianebs pirovnuli
miRwevis sxvadasxva donisken ubiZgeben.
dasawyisisTvis ganvixiloT konstruqti, romelsac miRwevis moTxovnileba ewodeba.
miRwevis moTxovnileba
jer kidev 1938 wels henri mareim (Henry Murray)
ganacxada adamianTan miRwevis moTxovnilebis
arsebobis Sesaxeb. miRwevis moTxovnilebis Zala
gansxvavebulia sxvadasxva adamianTan da gavlenas
axdens maT mier warmatebis miRwevis da sakuTari
moRvaweobis Sefasebis tendenciaze. devid
maklelandma da misma kolegebma (David McCLelland,
1953) am moTxovnilebis siZlieris gazomvis
meTodika SeimuSaves da sxvadasxva sazogadoebaSi
miRwevis motivaciis siZlieres, motivaciis
pirovnuli miRwevis motivacia
489
Tavi 12 / motivacia
490
suraTi
12.5
saidan
viciT
aRzrdis meTodebi da miRwevis
moTxovnileba
devid maklelandma da kerol francma
(Devid McLeland & Cakol Franz, 1992) erTmaneTs
Seadares, erTi mxriv, monacemebi aRzrdis
meTodebis Sesaxeb, romlebic 1951 wels
agrovda, rodesac kvlevaSi monawile
bavSvebi daaxloebiT 5 wlisani iyvnen
da, meore mxriv, monacemebi n Ach-isa da
Semosavlis Sesaxeb, romlebic 1987-1988
wlebSi agrovda, rodesac kvlevis monawileni ukve 41 wlisani iyvnen. 1951 wels
mSoblebs sTxovdnen, aReniSnaT, Tu rogor
aswavlidnen TavianT Svilebs sakvebis
miRebasa da tualetiT sargeblobas. maklelandma da francma CaTvales, rom bavSvebi ganicdidnen Zlier zewolas miznis
miRwevisTvis im SemTxvevaSi, Tu maT
mSoblebi sakvebis miRebasa da tualetiT
sargeblobas mkacri wesebiT aswavlidnen.
mTlianobaSi aRiniSneboda dadebiTi
korelacia miznis miRwevisTvis bavSvobaSi
gancdil Zlier zewolasa da Semdgom
mozrdilobaSi maRal n Ach-s Soris. garda
amisa, im bavSvebis wliuri Semosavali,
romlebic miznis miRwevisTvis Zlier
zewolas ganicdidnen, mozrdilobaSi
daaxloebiT $10.000-iT ufro mets Seadgenda,
vidre maTi Tanatolebis wliuri Semosavali, romelTac ar hqondaT bavSvobaSi
aseTi gamocdileba.
warmatebisa da marcxis
atribucia
miRwevis moTxovnileba ar aris erTaderTi
cvladi, romelic pirovnul warmatebaSi
dainteresebulobaze axdens gavlenas. rom
vnaxoT, ratom, ganvixiloT hipoTeturi magaliTi.
warmoidgineT, rom gyavT ori megobari, romlebic
erTsa da imave sagans swavloben. pirveli
semestris Sualedur gamocdaSi orivem miiRo
Sefaseba C~. rogor fiqrobT, erTnairad iqnebian
isini motivirebulni, rom bejiTad imecadinon
491
suraTi
12.6
Tavi 12 / motivacia
492
rom isini bejiTad iSromeben momdevno gamocdisTvis, xolo, Tu isini warumateblobis atribucias sust mexsierebaze axdenen, savaraudoa,
rom naklebad gulmodgineni iqnebian momavalSi.
kontrolis lokusi ar aris erTaderTi
ganzomileba, romelzec SeiZleba varirebdes
atribucia (Peterson & Selingman, 1984). Cven aseTi
kiTxvac SegviZlia davsvaT: ,,ramdenad ucvleli
(stabiluri) da mdgradia an cvalebadi (arastabiluri) da aramdgradia mizezobrivi faqtori
droTa ganmavlobaSi?~ pasuxi gvaZlevs ganzomilebas ucvleli-cvalebadi (stabiluri-arastabiluri); an SegviZlia vikiTxoT: ,,ramdenad
aris mizezobrivi faqtori Zalze konkretuli
(specifikuri) da SezRuduli mkafiod gansazRvruli amocaniT an situaciiT, anda zogadi
(globaluri) da farTod gamoyenebadi sxvadasxva
garemoebebisa da amocanebis SemTxvevaSi?~ pasuxi
gvaZlevs ganzomilebas zogadi-konkretuli
(globaluri-specifikuri).
12.6 suraTze mocemulia magaliTi imisa, Tu
rogor SeiZleba urTierTqmedebdes kontrolis
lokusi da stabiluroba. yuradReba SevaCeroT
gamocdaze miRebuli Sefasebis atribuciaze.
Tqvenma megobrebma miRebuli Sefasebebi SeiZleba iseTi Sinagani faqtorebis Sedegad miiCnion, rogoricaa SesaZlebloba (ucvleli pirovnuli maxasiaTebeli) an Zalisxmeva (cvalebadi
pirovnuli Tviseba); anda miRebuli Sefaseba
maT SeiZleba iseTi garegani faqtorebiT
gamowveulad CaTvalon, rogoricaa: amocanis
sirTule, sxva adamianebis moqmedeba (ucvleli
situaciuri problema) an iRbali (cvalebadi
garegani maxasiaTebeli). imisda mixedviT, Tu
ra xasiaTis atribucia mouZebnes TavianT warmatebasa Tu marcxs, maTi emocia, savaraudod,
erT-erTi im emociaTagani iqneba, romelic
warmodgenilia cxrilSi 12.4. mniSvnelovani aq
isaa, rom interpretaciis tipi imoqmedebs
rogorc emociebze, ise Semdgom motivaciaze _
ufro bejiTad mecadineobaze, an SromisTvis
Tavis danebebaze _ warmatebisa Tu marcxis
realuri mizezisgan damoukideblad.
aqamde ganvixilavdiT im SesaZleblobas,
rodesac Tqveni orive megobari erTnairad xsnis
maT mier miRebul C~ Sefasebas, magram Zalze
mosalodnelia, rom isini gansxvavebul axsnebs
mogvcemen. erT-erTma es SeiZleba raime garegans
(,,profesorma arasamarTlianad Caatara gamocda~)
12.4
warmateba
marcxi
SesaZlebloba
kompetenturoba
darwmunebuloba
siamaye
arakompetenturoba
brZolaze uaris
Tqma
daTrgunuloba
Zalisxmeva
Semsubuqeba
kmayofileba
moduneba
braleulobis
gancda
sircxvili
SiSi
sxvaTa
moqmedeba
madliereba
brazi
mrisxaneba
bedi
gakvirveba
sindisis qenjna
gakvirveba
gaoceba
cxrili
493
saidan
viciT
Tavi 12 / motivacia
494
SesaZleblobebs ukavSirdeboda. sakontrolo jgufs ar aReniSneboda aseTi cvlilebebi (Luzzo et al., 1996).
imis gamo, rom atribucia gavlenas
axdens motivaciaze, cotaodeni informaciis miwodebam karieris arCevanis Sesaxeb
didi gavlena iqonia momavlis Sesaxeb
studentTa mosazrebebze.
Sromisa da organizaciuli
fsiqologia
warmovidginoT, rom Tqveni pozitiuri
filosofia dagexmaraT, did korporaciaSi
dagewyoT muSaoba. SegviZlia zustad viwinaswarmetyveloT, ramdenad motivirebuli iqnebiT,
Tu gvecodineba Tqveni miRwevis moTxovnilebis
maCvenebeli an axsnis stili? Tqveni motivaciis
done, nawilobriv, damokidebuli iqneba im zogad
konteqstze _ wesebsa da adamianebze, sadac
muSaobT. aRiarebs ra im faqts, rom samuSao
garemo rTuli socialuri sistemaa, organizaciuli fsiqologi swavlobs adamianuri urTierTobebis sxvadasxava aspeqtebs, rogoricaa: TanamSromelTa Soris informaciis gacvla, momsaxure
organizaciis fsiqologi (Organizational psychologist) _ swavlobs adamianuri urTierTobebis
sxvadasxva aspeqtebs, rogoricaa: TanamSromelTa Soris informaciis gacvla, momsaxure personalis socialuri da kulturuli adaptacia,
marTvis stili da unarebi, samuSaosadmi an/
da organizaciisadmi damokidebuleba da erTguleba, samuSaoTi kmayofileba, stresi da
gamofitva da, aseve, samuSao pirobebSi mTlianad cxovrebis xarisxi.
saqmianobasa da fulad danaxarjs) da Semosavals (rasac iReben samuSaos Sesrulebis Sedegad), Semdeg ki adareben maT TanamSromelTa
xarjebsa da Semosavals. rodesac a muSakis
danaxarjisa da Semosavlis Tanafardoba
utoldeba b muSakis danaxarjisa da Semosavlis
Tanafardobas (danaxarji a Semosavali a =
danaxarji b Semosavali b), maSin a muSaki
dakmayofilebulia. ukmayofileba Cndeba maSin,
rodesac es proporcia irRveva. vinaidan
uTanasworobis am grZnobis atana Zalian Znelia,
muSakebi motivirebulni xdebian, rom aRadginon
es proporcia imiT, rom saTanadod Secvalon
danaxarjebi da Semosavali. es SeiZleba iyos
qceviTi cvlilebebi (magaliTad, danaxarjis
Semcireba SromiTi saqmianobis Semcirebis
xarjze da Semosavlis gazrda Sromis anazRaurebis momatebis moTxovniT) an fsiqologiuri
cvlilebebi (magaliTad, danaxarjis _ Cemi
samuSao arcTu ise kargia,~ an Semosavlis _
gamimarTla, rom yoveli kviris bolos viReb
xelfass, romlis imedzec SemiZlia viyo,~
Rirebulebis axleburi interpretacia).
SeginiSnavT usamarTlobis, an samarTlianobis Sedegebi Tqvens samuSao situaciebSi?
ganvixiloT situacia, rodesac Tqveni TanamSromeli ukeTes samuSaoze gadadis. ras ganicdiT am dros? samarTlianobis Teoriis mixedviT,
Tqven SeiZleba grZnobdeT, rom usamarTlod
dagtoves arasasurvel samuSaoze. faqtobrivad,
rodesac muSaki ise midis samsaxuridan, rom is
ukmayofilebas gamoxatavs am samuSaos mimarT,
darCenili TanamSromlebi midrekilni arian
naklebi produqtulobisken _ isini amcireben
Sromis nayofierebas, raTa aRadginon darRveuli
Tanasworoba da samarTlianoba (Sheeman, 1993).
Tu Tqven xelmZRvanelis Tanamdebobaze mogiwevT
muSaoba, unda ecadoT, rom Tavidan aiciloT
aseTi damokidebulebis damkvidreba imiT, rom
daakmayofiloT Tqveni TanamSromlebis samarTlianobis fsiqologiuri moTxovnilebebi.
495
Tavi 12 / motivacia
496
Sejameba
fsiqologebi zomaven miRwevis moTxovnilebas,
raTa gamoTqvan varaudebi imis Sesaxeb, Tu
rogor warimarTeba adamianis cxovreba da ra
elis mas. motivaciaze gavlenas axdens mizezobrivi atribucia, romelic SeiZleba moicavdes konkretul an zogad, ucvlel an cvalebad
da Sinagan an garegan faqtorebs. mkvlevrebma
gansazRvres axsnis optimisturi da pesimisturi
stilebi, romelic gavlenas axdens imaze, Tu
rogor asruleben adamianebi dasaxul amocanebs
da ramdenad dabejiTebiT akeTeben amas. organizaciuli fsiqologebis interesTa sferoSi
Sedis samuSao adgilze moqmedi mamotivirebeli
faqtorebi. samarTlianobis da molodinis Teoriebi aRweren, Tu rogor moqmedebs muSakis
mosazrebebi samuSao situaciis Sesaxeb mis
motivaciasa da Sromis Sedegebze.
moTxovnilebaTa ierarqia
bolo sam qveTavSi motivaciis specifikur
tipebze da qcevis specifikur tipebze SevaCereT
Tqveni yuradReba. Tavis dasasruls isev davubrundeT motivaciis ufro zogad mniSvnelobas. Cven gvsurs zogadi warmodgena SegiqmnaT
moTxovnilebaTa ierarqia
497
transcendenturi
moTxovnilebebi
kosmiuri daniSnulebis
Secnobis sulieri
moTxovnilebebi
TviTaqtualizaciis
moTxovnileba
potencialis srulad
gamoyenebis moTxovnileba,
gansazRvruli mizenisken
swrafva
esTetikuri moTxovnilebebi
mSvenierebisa da
wesrigis moTxovnileba
SemecnebiTi moTxovnilebebi
codnis, gagebis,
siaxlis moTxovnilebebi
pativiscemis moTxovnileba
darwmunebulobis, sakuTari
Tavis faseulobisa da
kompetenturobis,
TviTpativiscemisa da sxvaTa
mxridan pativiscemis
moTxovnileba
mijaWvulobis moTxovnileba
Tanaziarobis, afilaciis
moTxovnileba; moTxovnileba
imisa, rom giyvardeT da
uyvardeT
usafrTxoebis moTxovnileba
usafrTxoebis, komfortis,
uSfoTvelobis, SiSisgan
Tavisuflebis moTxovnileba
biologiuri oTxovnilebebi
sakvebis, sasmelis, Jangbadis,
dasvenebis, seqsis, daZabulobis
moxsnis moTxovnilebebi
suraTi
12.7
Tavi 12 / motivacia
498
sakvanZo
sakiTxebi
motivaciis cneba
motivacia dinamikuri
cnebaa, romelic gamoiyeneba qcevisaTvis mimarTulebis mimcemi procesebis aRsawerad.
sakvanZo sakiTxebi
499
kveba
sxeuli flobs mTel rig
meqanizmebs kvebis procesis
dawyebisa da SewyvetisaTvis.
Tu msuqani adamiani SezRuduli mWameli xdeba, misma
dietam SeiZleba wonis
momateba ufro gamoiwvios,
vidre _ dakleba.
kvebiTi aSliloba janm r Te l o b i s T v i s d a s i cocxlisaTvis saSiSi daavadebaa, romelic SeiZleba
kulturuli gavlenisa da
sxeulis xatis darRveuli
aRqmis Sedegad aRmocendes.
seqsualuri qceva
Tavi 12 / motivacia
evoluciuri Teoriidan
gamomdinare, seqsi STamomavlobis producirebis
meqanizmia.
396
500
cxovelebSi seqsualuri
ltolvebi mkacrad kontroldeba hormonebiT.
mastersisa da jonsonis
Sromam mogvawoda pirveli
monacemebi qalisa da mamakacis seqsualuri reaqciebis ciklis Sesaxeb.
evoluciuri fsiqologebis
azriT, adamianTa seqsualuri
qceva asaxavs Sewyvilebis
sxvadasxva strategiebs qalebisa da mamakacebisaTvis.
seqsualur scenarebSi gansxvavebebma SeiZleba seriozuli gaugebroba gamoiwvios da Zaladobamde mogviyvanos.
homoseqsualizmi da heteroseqsualizmi determinirebulia rogorc genetikiT, ise pirovnuli da
socialuri garemoTi.
pirovnuli miRwevis
motivacia
adamianebs aqvT miRwevis
mravali moTxovnileba. miRwevis moTxovnileba gavlenas axdens imaze, Tu rogor
axdens adamiani warmatebisa
da marcxis interpretacias.
ori atribuciuri stili _
optimizmi da pesimizmi _
iwvevs gansxvavebul damokidebulebebs miRwevisadmi
da gavlenas axdens motivaciaze.
organizaciuli fsiqologebi swavloben samuSao ga-
moTxovnilebebis
ierarqia
abraham maslous azriT, moTxovnilebebi SeiZleba ierarqiulad dalagdes.
miuxedavad imisa, rom adamianis motivacia ufro rTulia, maslous Teoria gvawvdis samuSao CarCos motivaciuri Zalebis dasajameblad.
ZiriTadi cnebebi
anoreqsia
atribucia
bulimia
gaupatiureba
ltolvebi
Tanasworobis Teoria
molodinis Teoria
moTxovnilebaTa ierarqia
homeostazi
aRmZvrelebi
instinqtebi
motivacia
miRwevis moTxovnileba
organizaciis fsiqologia
mSobliuri zrunva da
wvlili
reversiis Teoria
seqsualuri agzneba
seqsualuri scenarebi
socialuri daswavlis
Teoria
Tematuri apercepciis testi
emocia,
stresi,
da
janmrTeloba
13
emociebi
bazisuri emociebi da
kultura
emociebis Teoriebi
emociebis funqciebi
stresi Tqvens cxovrebaSi
fiziologiri reaqciebi
stresze
fsiqologiuri reaqciebi
stresze
stresis daZleva
janmrTelobis fsiqologia
janmrTelobis profilaqtika
mkurnaloba
`profesiuli gamofitva~ da
janmrTelobis dacvis
sistema
fsiqologia XXI saukuneSi:
janmrTeli adamianebi 2010
wlisaTvis
fsiqologia Cvens cxovrebaSi:
axdens Tu ara gavlenas pirovnuli
Tvisebebi janmrTelobaze
sakvanZo sakiTxebi
ZiriTadi cnebebi
501
502
wlis biWi, venesuelis varaos kulturis warmomadgeneli, maRali sicxiTa da sasunTqi gzebis anTebiT
gaxda avad. misma ojaxma es avadmyofoba
hebus _ sagvareulo sulebs daukavSira. bavSvis
sxeulidan hebus gansadevnad moiwvies mkurnali
Samani _ visidatu. visidatum Caatara xangrZlivi
rituali, romlis ZiriTad nawils ganmkurnebeli
simRera warmoadgenda. qvemoT mocemulia im
teqstis nawili, romelsac visidatu asrulebda:
Sen (hebu) CaeWide mas, CaeWide mas,
CaeWide mas TavSi,
Seni cieb-cxelebiT,
Seni cieb-cxelebiT,
Seni sneulebebiT, Seni ZaliT, romliTac
SegiZlia Wkuidan SeSalo adamiani.
me var is, vinc icis patara qvebis ciebcxeleba,
me var is, vinc Sen gicnobs,
emociebi
warmoidgineT, rogori iqneboda Tqveni cxovreba, rom SegeZloT fiqri da moqmedeba, magram
ara _ grZnoba. mzad xarT, daTmoT SiSis gancdis
unari satrfos kocniT gamowveuli vnebis xarjze? daTmobdiT mowyenilobas mxiarulebis
xarjze? ra Tqma unda, es cudi garigeba iqneboda,
romelsac maleve inanebdiT. Cven vnaxavT, rom
emociebi mTel rig mniSvnelovan funqciebs
asruleben. daviwyoT imiT, rom SemogTavazebT
emociis gansazRvrebas da aRvwerT emociuri
gamocdilebis safuZvlebs.
Tqven, SesaZloa, emocia mxolod grZnobad
CaTvaloT: `me vgrZnob bednierebas~, an `vgrZnob
brazs,~ magram Cven am mniSvnelovani cnebis
ufro mravlismomcveli gansazRvreba gvWirdeba,
romelic moicavs rogorc sxeuls, ise suls.
Tanamedrove fsiqologebi emocias gansazRvraven,
rogorc sxeulebrivi da mentaluri cvlilebebis rTul paterns, romelic moicavs fiziologiur agznebas, grZnobebs, kognitur procesebsa
da qceviT reaqciebs, romlebic pirovnulad
mniSvnelovnad aRqmul situaciebze sapasuxod
Cndeba. imisaTvis, rom naTeli gaxdes, risTvis
aris saWiro yvela es komponenti, warmoidgineT
situacia, romelSic Tavs Zalian bednierad
grZnobT. Tqveni fiziologiuri agzneba gamoiemocia (emotion) cvlilebaTa rTuli paterni,
romelic moicavs fiziologiur agznebas, grZnobebs, kognitur procesebsa da qcevas; warmoadgens
pasuxs situaciaze, romelic pirovnulad mniSvnelovnad aris aRqmuli.
emociebi
503
504
saidan
viciT
kros-kulturuli emociuri reaqciebi
CvilebTan
eqsperimenti Catarda 5 da 12 Tvis asakis
iaponel da amerikel bavSvebze. eqsperimentatorebi cdis pirebs saxlebSi ewvivnen
da Semdegi procedura Cautares: bavSvebs
xels avlebdnen majebSi da xelebs jvaredinad abjendnen mucelze. eqsperimentatorebi videofirze iwerdnen TiToeuli
bavSvis reaqcias. orive kulturis bavSvebi
saxis kunTebs erTnairi paterniT amoZravebdnen, rac distresis Zalian msgavsi
gamoxatviT mTavrdeboda. amerikelma da
iaponelma bavSvebma gamoavlines, agreTve,
negatiuri vokalizaciisa da fizikuri
winaaRmdegobis erTnairi done (Carmas et
al.,1992).
marTalia, am eqsperimentiT dadasturda mniSvnelovani kros-kulturuli Sesabamisoba, magram
ufro axalma gamokvlevebma garkveuli gansxvavebebic gamoavlina. erT-erTi gamokvlevis mixedviT, 11 Tvis Cineli bavSvebi emociurad ufro
suraTi
13.1
emociebi
505
dakavSirebuli emociebis identifikacia. adamianebs zogadad SeuZliaT Svid emociasTan dakavSirebuli eqspresiis identificireba.
saidan
viciT
saxis gamometyvelebis
kros-kulturuli aRqma
506
erT-erT gamokvlevaSi axali gvineis damwerlobis armqone kulturis (fores kulturis) warmomadgenlebi, romlebsac am
eqsperimentamde TiTqmis araviTari Sexeba
ar hqoniaT dasavlelebTan da dasavlur
kulturasTan, zustad axdendnen evropeiduli saxeebis mier gamoxatuli emociebis
identifikacias (sur. 13.1). mocemuli cdis
pirebi amas eqspresiis im situaciebTan
dakavSirebiT axerxebdnen, romlebSic igive
emocia hqoniaT gancdili. magaliTad, me5 foto (SiSi), cdis pirebis pasuxebis
mixedviT, gamoxatavs situacias, rodesac
gareuli taxi mogdevs da Tan ara gaqvs
Subi, xolo me-6 foto (sevda) - Seni
Svilis sikvdils gaxsenebs. cdis pirebi
daabnia mxolod gaocebisa (me-2 foto) da
SiSis erTmaneTisagan gansxvavebam, radgan,
rogorc Cans, am xalxs, ZiriTadad, SiSi
eufleba, rodesac raime aocebT.
Semdeg mkvlevrebma igive kulturis sxva
warmomadgenlebs (romlebsac eqsperimentis
pirvel nawilSi ar miuRiaT monawileoba)
sTxoves im eqspresiebis modelireba, romlebsac isini CamoTvlilTagan eqvsi (siZulvili gamoricxes) emociis gadmosacemad
iyenebdnen. rodesac amerikel studentebs
aCvenes fores tomis warmomadgenlebis
saxis gamometyvelebebis videoCanawerebi,
maT zustad moaxerxes eqspresiebis identificireba _ erTi gamonaklisiT. ar aris
gasakviri, rom amerikelebs uWirdaT erTmaneTisagan gaerCiaT fores aborigenebis
mier gansaxierebuli SiSi da gaoceba, anu
igive emociebi, romelic fores warmomadgenlebs dasavlelebis eqspresiaSi abnevda
(Ekman & Friesen, 1971).
ufro gviandel gamokvlevebSi Seadares sxvadasxva kulturebis _ ungreTis, iaponiis, poloneTis, sumatras, amerikisa da vietnamis _
warmomadgenelTa mier saxis eqspresiebis Sefasebebi. am gansxvavebul populaciebs Soris
dadasturda sakmaod didi Tanxvedra (Biehl et al.,
1997). aqedan zogadi daskvna isaa, rom adamianebi
mTel msoflioSi, miuxedavad kulturuli gansxvavebebisa, rasis, sqesis, an ganaTlebisa, ZiriTad emociebs daaxloebiT erTnairad gamoxataven da aqvT unari, gamoicnon, Tu ra emociebs
ganicdian sxvebi, kiTxuloben ra amas maTi saxis
gamometyvelebaze.
gaiTvaliswineT, rom universalobis pretenzia
mxolod Svid ZiriTad emocias exeba. ekmani da
misi kolegebi ar amtkiceben, rom yvela saxis
emociis eqspresia universaluria, an, rom sxvadasxva kulturebSi yvela emocias erTnairad
gamoxataven (Ekman, 1994). ekmani (1972) Tavis
Sexedulebas universalobis Sesaxeb neirokulturul Teorias uwodebs, raTa asaxos tvinisa
(evoluciis produqti) da kulturis erToblivi
wvlili emociis eqspresiaSi. tvini gansazRvravs,
romelma saxis kunTma unda imoZraos konkretuli
eqspresiis gamosavlenad, rodesac garkveuli
emocia aRmocendeba. Tumca, gansxvavebuli
kulturebi, universaluri biologiis miRma,
emociis eqspresias Tavis daRs asvamen. Cven
aRvniSneT kulturis garkveuli gavlena fores
tomis warmomadgenlebisa da aSS-is studentebis
pasuxebis urTierTSedarebis kvlevis aRwerisas.
zemoT aRniSnuli eqvsi qveynis warmomadgenlebze
Catarebulma SedarebiTma kvlevam, arsebuli
zogadi Sesabamisobis garda, garkveuli gansxvavebebi gamoavlina qveynebs Soris (Biehl et al., 1997).
magaliTad, iaponel mozrdilebs ufro cudad
SeeZloT brazis identifikacia, vidre amerikelebs, ungrelebs, polonelebsa da vietnamel
cdis pirebs. vietnamelebs ki uWirdaT zizRis
identifikacia yvela sxva qveynis warmomadgenelTan SedarebiT.
ratom unda Cndebodes es gansxvavebebi? axla
ganvixiloT kulturis gavlena emociurobaze.
emociebi
507
saidan
viciT
suraTi
508
13.2
emociis Teoriebi
zogadad, emociis Teoriebi cdiloben, axsnan
urTierTmimarTeba emociis gancdis fiziologiur da fsiqologiur aspeqtebs Soris. am Tavs
im reaqciebis ganxilviT viwyebT, romlebsac
sxeuli emociurad relevantur situaciebSi
iZleva. Semdeg mimovixilavT Teoriebs, romlebic
ikvleven, Tu rogor uwyoben xels es fiziologiuri reaqciebi emociis fsiqologiur gancdas.
emociis fiziologia
ra xdeba, rodesac Zlier emocias ganicdiT?
guliscema xSirdeba, sunTqvis sixSire matulobs,
piri giSrebaT, kunTebi iZabeba da, SesaZloa,
agakankaloT kidec. garda am SesamCnevi cvlilebebisa, bevri sxva SeumCneveli cvlilebac
xdeba. yvela es reaqcia emsaxureba sxeulis
mobilizebas moqmedebisaTvis, raTa garkveuli
zomebi iqnes miRebuli emociis wyaros mimarT.
axla ganvixiloT maTi warmoSoba.
avtonomiuri nervuli sistema sxeuls emociuri reaqciebisaTvis amzadebs misi rogorc
simpatikuri, ise parasimpatikuri nawilebis
amoqmedebiT (ix. Tavi 3). am nawilebs Soris
balansi gamRizianeblis xarisxsa da intensivobazea damokidebuli. susti, usiamovno stimulaciis SemTxvevaSi ufro aqtiuria simpatikuri
nawili; susti, sasiamovno stimulaciis dros _
parasimpatikuri nawili. nebismieri tipis ufro
Zlieri stimulaciis SemTxvevaSi orive nawili
ufro Zlierad aris CarTuli. fiziologiurad
Zlieri emociebi, rogoricaa SiSi an brazi
sxeulis saswrafo reagirebis sistemas aaqtiurebs, romelic swrafad da SeumCnevlad amzadebs
sxeuls mosalodneli safrTxisaTvis. simpatikuri nervuli sistema pasuxismgebelia adrenalinis gamommuSavebeli jirkvlebidan hormonebis (epinerfinisa da norepinerfinis) gamoyofaze, rac, Tavis mxriv, Sinagani organoebidan
sisxlis Saqris gamoyofas, sisxlis wnevis awevas
iwvevs da nerwyvisa da oflis gamoyofas aZlierebs. krizisis gadavlis Semdeg dasamSvideblad
parasimpatikuri nervuli sistema akavebs gamaaqtiurebeli hormonebis gamoyofas. agzneba grZeldeba Zlieri emociuri aqtivaciis gancdis Semdeg
cota xnis ganmavlobaSic, radgan zogierTi
hormoni agrZelebs sisxlSi cirkulacias.
rogorc vnaxavT emociis konkretuli Teoriebis aRwerisas, mkvlevrebi ganixilaven sakiTxs:
_ `iwvevs Tu ara konkretuli emociuri gancda
avtonomiur nervul sistemaSi aqtivobis gansxvavebul paternebs?~ kros-kulturuli gamokvlevebis mixedviT, pasuxi am SekiTxvaze dadebiTia.
saidan
viciT
aqvT Tu ara sxvadasxva emociebs
avtonomiuri aqtivobis gansxvavebuli
paternebi
davuSvaT, grZnobT gaocebas, SiSs an
zizRs, magram ar gindaT amis gamxela.
SegviZlia Tu ara, rom gavzomoT avtonomiuri nervuli sistemis reaqcia da zustad davaskvnaT, ras grZnobT? pol ekmanma
da misma kolegebma (1983) am SekiTxvaze
pasuxis gacema SeerTebuli Statebis
profesional msaxiobebze dakvirvebis gziT
gadawyvites. mkvlevrebi zomavdnen iseT
avtonomiur reaqciebs, rogoricaa guliscema da kanis temperatura, rodesac msaxiobebi emociebsa da emociis eqspresiebs
TamaSobdnen. am gazomvebma sxvadasxva
emociisaTvis gansxvavebuli paternebi gamoavlines. magaliTad, mwuxareba xasiaTdeboda guliscemis gaxSirebiT maSin, roca
sixaruli, piriqiT, _ SemcirebiT; marTalia, SiSic da brazic iwvevs guliscemis
gaxSirebas, magram brazis dros aRiniSneboda kanis maRali temperatura, xolo
emociebi
iseve, rogorc sxva warmodgenebi sxva sazogadoebebis kulturebiT. rogorc xedavT, emociis
eqspresiis gansxvavebul standartebs sxvadasxva
kulturuli warmomavlobis adamianebs Soris
gaugebrobebis warmoqmna SeuZlia.
Cven vnaxeT, rom emociur situaciebze
garkveuli fiziologiuri pasuxebi, rogoricaa
Rimili da grimasa, SesaZloa Tandayolili iyos.
axla ganvixiloT Teoriebi, romlebic cdiloben, daakavSiron erTmaneTTan sxva fiziologiuri reaqciebi da maTi fsiqologiuri
interpretaciebi.
509
510
emociebi
511
jems-langes
Teoria
kenon-bardis
Teoria
gamRizianebeli
gamRizianebeli
moqmedeba
gaRizineba
aRqmuli agzneba,
moqmedebis
interpretacia
gaRizineba
moqmedeba
emociuri
gancda
emociuri
gancda
suraTi
kognituri Sefasebis
Teoria
gamRizianebeli
fiziologiuri
agzneba
agznebisa da stimulis
Sefaseba situaciis
konteqstis mixedviT
emociuri
gancda
13.3
emociis klasikuri Teoriebi emociis sxvadasxva komponentebs exeba. am TeoriebSi, aseve, gansxvavebulad
ganixileba procesis mimdinareoba stimulidan emociis gancdamde. jems-langes TeoriaSi movlena
amoqmedebs rogorc avtonomiur agznebas, ise, bihevioralur aqtivobas, Semdeg xdeba maTi aRqma, rac
bolos specifikuri emociuri gancdis saxiT vlindeba. kenon-bardis TeoriaSi xdeba stimulis
gadamuSaveba tvinis sxvadasxva nawilebSi, rac Semdeg warmarTavs agznebis, qcevisa da emociuri
gamocdilebis simultanur reaqciebs. kognituri Sefasebis TeoriaSi rogorc sastimulo movlenebi,
ise fiziologiuri agzneba kogniturad fasdeba situaciis gasaRebisa da konteqstis faqtorebis
mixedviT. emociuri gancda aRmocendeba agznebis donisa da kognoturi Sefasebis xasaiTis
urTierTqmedebis safuZvelze.
512
reaqcias Soris. Talamusidan wamosuli signalebi iyofa da miemarTeba korteqsis erT nawilSi
emociuri grZnobis, xolo meore nawilSi _
emociuri eqspresiis aRmosaceneblad.
kidev erTma fiziologma, filip bardma (Philip
Bard), aseve, daaskvna, rom visceraluri reaqciebi
ar uswrebs win emociis gancdas; ufro zustad,
emociis gamomwvev stimuls aqvs ori simultanuri
efeqti: erTi mxriv, is iwvevs sxeulebriv agznebas
simpatikuri nervuli sistemis gavliT da, meore
mxriv, dasabams aZlevs emociis subieqtur gancdas
korteqsis gavliT. am ori fiziologis Sexedulebebi gaerTianda kenon-bardis emociis Teoriis
saxelwodebiT, romelic amtkicebs, rom emociis
stimuli iwvevs or gansxvavebul reaqcias _
kenon-bardis emociis Teoria (Cannon-Bard theory
on emotion) _ am Teoriis mixedviT, emociuri
stimuli iwvevs or erTdroul reaqcias _ agznebasa da emociis gancdas, romlebic erTmaneTs
ar ganapirobeben.
saidan
viciT
agzneba da mcdari emociuri
interpretacia
mkvlevari qali vankuverSi (kanada)
intervius iRebda mamakacebisgan, romlebmac
es-es iyo gaiares ori xididan erT-erTze.
erTi xidi usafrTxo da myari iyo, meore
_ saxifaTo da moryeuli. eqsperimentators
viTom ainteresebda peizaJis gavlena
emociebi
513
514
beli iyo. cdis pirebs ki mainc SeeZloT upiratesobis miniWeba zogierTi stimulisaTvis, am
arCevanis mizezis gacnobierebis gareSe. stimulebi, romlebsac yvelaze xSirad imeorebdnen
prezentaciis dros, met mowonebas imsaxurebda.
amrigad, naCveneb iqna, rom es gaZlierebuli
mowoneba Tavs iCenda stimulebis cnobieri
cnobis gareSe.
amrigad, umjobesi iqneba davaskvnaT, rom
kognituri Sefaseba emociuri gancdis mniSvnelovani, magram ara _ erTaderTi, procesia (Izard,
1993). mTel rig pirobebSi Tqven, SesaZloa, marTlac daakvirdeT garemos (aracnobierad mainc),
raTa axsnaT Tqveni grZnobebi. zog SemTxvevaSi
ki Tqveni emociuri gancda SesaZloa evoluciis
Sedegad Camoyalibebuli Sinagani kavSirebis
kontrols eqvemdebarebodes. fiziologiuri pasuxi, am SemTxvevaSi, ar saWiroebs interpretacias.
gansxvavebuli gzebis arseboba, romlebsac
emociur gancdamde mivyavarT, gvafiqrebinebs,
rom emociebi mTel rig funqciebs asruleben.
axla es funqciebi ganvixiloT.
emociis funqciebi
risTvis gvaqvs emociebi? ra funqcias asruleben emociebi CvenTvis? am SekiTxvaze pasuxis
gacemaSi, SesaZloa, dagvexmaros Cveni cxovrebidan erTi dRis gaxseneba da imis warmodgena,
Tu ramdenad gansxvavebuli iqneboda Cveni
cxovreba emociebis gancdis, an gagebis unaris
gareSe. axla ganvixiloT emociis zogierTi
funqcia, romelsac is, mkvlevarTa azriT, Cvens
cxovrebaSi asrulebs.
motivacia da agzneba
warmoidgineT aseTi SemTxveva: pirvelad CaicviT axali svitri da misi nakeri mxarze irRveva.
ratom mibrundebiT maRaziaSi da moiTxovT
kompensacias? me-12 Tavis Tanaxmad, es SemTxveva
unda ganvixiloT, rogorc sakiTxi motivaciis
Sesaxeb. Tu am moqmedebis Tqveneuli pasuxi iqneba:
`radgan me Zalian gavbrazdebi~, an `radgan sasowarkveTa dameufleba~, aqedan naTeli xdeba, rom
emociebi xSirad iZlevian impulss moqmedebisaTvis; emociebs aqvT motivaciuri funqcia,
iwveven ra adamianSi moqmedebis ganxorcielebisaken swrafvas garkveuli realurad gan-
13.4
ierks-dodsonis kanoni
Sesruleba varirebs agznebis donisa da amocanis sirTulis mixedviT. advili, an martivi amocanebis
SemTxvevaSi agznebis SedarebiT ufro maRali done zrdis Sesrulebis efeqturobas maSin, roca
rTuli da Zneli amocanebisaTvis agznebis ufro dabali done aris optimaluri. agznebis saSualo
done. zogadad, yvelaze ukeTesia saSualo sirTulis amocanebisaTvis. gadmobrunebuli laTinuri
U-s formis funqciebi gviCvenebs, rom Sesruleba yvelaze uaresia agznebis rogorc yvelaze dabal,
ise _ yvelaze maRal wertilebze.
emociebi
suraTi
debis saukeTeso SesrulebisaTvis. zogierTi davaleba ukeT sruldeba, rodesac agznebis maRali
done gvaqvs, zogierTi ki SedarebiT saSualo
dones saWiroebs. zogierTi amocanis SemTxvevaSi,
rodesac agzneba SedarebiT dabalia, davalebis
Sesruleba maqsimaluria, agznebis donis gasaRebi amocanis sirTulea. Zneli an rTuli amocanebis warmatebiT gadaWrisaTvis saWiro agznebis
optimaluri done kontiniumis dabal mxares
mdebareobs. sirTulis Semcirebasa da amocanis
gamartivebasTan erTad davalebis Sesrulebis
optimaluri done _ done, romelic saWiroa
yvelaze efeqturi SesrulebisaTvis _ matulobs.
am mimarTebas ierks-dodsonis kanoni (Yerkes-Dodson
Law) ewodeba, romlis mixedviTac, rTuli amocanebis Sesrulebis efeqturoba mcirdeba agznebis matebasTan erTad maSin, roca martivi
amocanebis Sesrulebis efeqturoba izrdeba
agznebis matebasTan erTad (Yerkes & Dodson, 1908).
amrigad, emociis mniSvnelovan funqcias warmoadgens moqmedebisTvis impulsis micema, rac
mniSvnelovani miznebisaken moZraobis dawyebas
niSnavs. fiziologiuri agzneba, romelsac emociuri situaciebi iwvevs, saWiroa optimaluri
Sesrulebis gansaxorcieleblad, magram sifrTxi-
515
saidan
emociebis socialuri funqciebi
viciT
516
suraTi
13.5
guneba-ganwyobilebis gavlena
Tavazianobaze
mxiarul, neitralur da cud gunebaze myofi
cdis pirebi TxovniT mimarTavdnen ucnobs.
Semfaseblebi adgenen TiToeuli Txovnis
Tavazianobis xarisxs 1-dan (araTavaziani) 7 _
(Tavaziani) safexurian skalaze. cud, mowyenil
gunebaze myofi cdis pirebis Txovna ufro
Tavaziani aRmoCnda (magaliTad: `fails xom
ver momcemdiT?~ da ara _ `stimulis faili
mWirdeba!~).
emociebi
517
saidan
viciT
guneba-ganwyobileba da
avtobiografiuli mexsiereba
518
gaixseneT Cveni diskusia kodirebis Taviseburebebis Sesaxeb (me-8 Tavi). guneba-ganwyobilebasTan dakavSirebul am monacemebs mivyavarT
im azramde, rom mogonebebis kodirebisaTvis
mniSvnelovan konteqstualur TvisebaTa nusxaSi
saWiroa emociebis damateba.
dabolos, ukanaskneli SeniSvna guneba-ganwyobilebasa da kognicias Soris urTierTmimarTebasTan dakavSirebiT. mkvlevrebma Tanmimdevrulad aCvenes, rom dadebiTi afeqti _ sasiamovno
guneba-ganwyobileba _ azrovnebisa da problemis
gadawyvetis met efeqturobasa da kreatulobas
ganapirobebs (Isen et al., 1987). ganvixiloT kvleva,
romelSic eqimebs sTxovdnen problemebis
gadaWras, rac kreatulobis garkveul dones moiTxovda. cdis pirebs, romlebic zomierad sasiamovno gunebaze daayenes (eqsperimentatori cdis
pir eqimebs kanfetebs Cuqnida), sagrZnoblad
ukeTesi Sedegi hqondaT kreatulobis testSi,
vidre sakontrolo jgufis eqimebs (anu maT,
vinc winaswar ar iRebda saCuqars) (Estrada et al.,
1994). Tqven SegiZliaT am tipis aRmoCenebis uSualod gamoyeneba. Tqven ufro efeqturad da
kreatulad SegiZliaT saSinao davalebis Sesruleba, Tu kargi guneba-ganwyobilebis SenarCunebas SeZlebT. Tqven, SesaZloa, gagiCndeT
azri: `rogor unda SevinarCuno kargi gunebaganwyobileba, roca amdeni saqme maqvs gasakeTebeli?~ axla SevexebiT stress da imas, Tu rogor
SegviZlia masTan gamklaveba. agreTve, vnaxavT,
Tu rogor aris SesaZlebeli sakuTari grZnobebis
kontroli kogniciiT.
Sejameba
Carlz darvinma wamoayena idea, rom emociebi
garkveuli kategoriis ganmeorebad situaciebze
sapasuxod ganviTarda. kros-kulturulma gamokvlevebma ganamtkica evoluciuri midgoma, uzrunvelyo ra is faqtebiT, rom saxis eqspresiebi
da maTi cnoba universaluria. miuxedavad amisa,
kulturebs aqvT gansxvavebuli normebi imis
Sesaxeb, Tu rogor da sad aris SesaZlebeli
emociebis gamovlena. avtonomiuri nervuli
sistema, limburi sistema da korteqsis nawilebi
garkveul rols TamaSoben emociis fiziologiaSi. emociis Teoriebi cdiloben, gansazRvron
kauzaluri urTierTkavSiri fiziologiur
davuSvaT, gTxovT, gaixsenoT, rogor `grZnobdiT Tavs~ dRis ganmavlobaSi. Tqven SeiZleba
gviTxraT, rom drodadro sixaruls, sevdas,
brazs, gakvirvebas da a.S. ganicdidiT; magram
aris kidev erTi grZnoba, romelsac adamianebi
xSirad adareben erTgvar xmaurs, romelic fonad
gasdevs maTi yoveldRiuri gancdebis umetesobas
da es aris stresi (Sapolsky, 1994). Tanamedrove
industriuli sazogadoeba cxovrebis swraf,
cvalebad temps amkvidrebs. adamianebi xSirad
iZulebulni arian, erTdroulad bevri ram
akeTon; isini wuxan, rom maTi momavali bundovania da rom ojaxisa da garTobisaTvis dro
ar rCebaT. viqnebodiT ki ukeT stresis gareSe?
ustreso cxovreba gamowvevebs ar gvTavazobs _
arc dasaZlev sirTuleebs, arc dasapyrob
sferoebs da arc raime saWiroebas, rom davxvewoT
goneba da ganvaviTaroT Cveni SesaZleblobebi.
yoveli organizmi gare sinamdvilidan da sakuTari moTxovnilebebidan momdinare gamowvevebs
awydeba. organizmma es problemebi aucileblad
unda gadaWras, raTa gadarCes da ganviTardes.
stresi aris organizmis mier ganxorcielebul
reaqciaTa paterni im mastimulirebeli movlenis
mimarT, romelic urRvevs wonasworobas, gamocdas uwyobs mas, an aRemateba misi daZlevis
unars. mastimulirebeli movlenebi moicavs
mravalferovan garegan da Sinagan viTarebebs,
romelTa krebiTi saxelwodebaa stresorebi.
stresori aris mastimulirebeli movlena,
romelic organizmisgan garkveul adaptaciur
reaqcias moiTxovs. magaliTad, Tqveni manqanis
win velosipedisti zigzagebiT moZraobs, profesorma semestruli gamocdis TariRi gadmogiwiaT,
klasis prezidentis arCevnebSi sakuTari kan-
519
suraTi
13.6
stresis modeli
520
fiziologiuri reaqciebi
stresze
rogori iqneba Tqveni reaqcia, rodesac SedixarT klasSi da moulodnelad igebT, rom
mwvave stresi (Acute stress) _ agznebis gardamavali mdgomareoba, Cveulebriv,
dawyebisa da
dasrulebis aSkarad gamoxatuli paternebiT.
qronikuli stresi (Chronic stress) _ agznebis
xangrZlivi mdgomareoba, romlis drosac individi aRiqvams, rom misadmi wayenebuli moTxovnebi aRemateba Sinagan da garegan resursebs, romlebsac igi flobs am movlenebTan
dasapirispireblad.
isaTvis. tiroTropuli hormoni (tTh) astimulirebs farisebr jirkvals, romelic organizms meti energiiT uzrunvelyofs; adrenokortikotrofuli hormoni (akth), romelic cnobilia, rogorc `stresis Hhormoni, astimulirebs
Tirkmelzeda jirkvlis garegan nawils, rasac
mohyveba metaboluri procesebis makontrolebel
hormonTa gamoyofa da Saqris gadasvla RviZlidan
sisxlSi. akth sxvadasxva organoebsac awvdis
signalebs, rom gamoiyos daaxloebiT 30 sxvadasxva dasaxelebis hormoni, romelTagan
TiToeuli garkveul rols asrulebs sxeulis
brZolisTvis momzadebaSi. sxeulis fiziologiuri reaqcia stresze naCvenebia 13.7 suraTze.
janmrTelobis fsiqologiis warmomadgenlis
Seli teilorisa (Shelley Taylor) da misi kolegebis
bolodroindeli analizi (2000) aCvenebs, rom
stresze fiziologiur reaqciebs, SesaZloa,
gansxvavebuli Sedegebi hqondes mdedrobiTi da
mamrobiTi sqesis arsebebisaTvis. teilori da
misi kolegebi gamoTqvamen varauds, rom qalebi
ar ganicdian brZolas an gaqcevis reaqcias;
metic, am mkvlevarTa Tanaxmad, ufro savaraudoa,
rom stresorebi qalebs zrunvisa da movlis
reaqciis gamovlenisaken ubiZgeben: stresis dros
qalebi uzrunvelyofen Tavisi Svilebis usafrTxoebas maTi moTxovnilebebis dakmayofilebaze
zrunviT; qalebi uvlian Tavisi socialuri
jgufis wevrebs imave mizniT _ Semcirdes maTi
STamomavlobis mowyvladoba. albaT, SeamCnevT,
rom stresze reagirebis sqesobrivi gansxvavebebis
es analizi esadageba adamianis qcevis Cven mier
zemoT ganxilul evoluciur Tvalsazriss. magaliTad, rodesac me-12 TavSi adamianis seqsualur
qcevas ganvixilavdiT, aRvniSneT, rom gansxvavebrZola an gaqcevis reaqcia (Fight-or-flight response) _ Sinagan aqtivobaTa Tanmimdevroba, romelic
amoqmeddeba, rodesac organizmi safrTxis winaSe aRmoCndeba; amzadebs sxeuls brZolisa
da SetevisaTvis an usafrTxo adgilas gaqcevisaTvis. bolodroindeli monacemebis Tanaxmad, es reaqcia mxolod mamrobiTi sqesisaTvis
aris damaxasiaTebeli.
dacvisa da zrunvis reaqcia (Tend-and-befriend
response) _ stresorze reaqcia, romelic, savaraudod, tipuria mdedrobiTi sqesisaTvis. stresorebi ubiZgeben mdedrs daicvas Svilebi da
SeuerTdes socialur jgufebs mowyvladobis
Sesamcireblad.
521
suraTi
13.7
522
fsiqologiuri reaqciebi
stresze
fsiqologiuri reaqcia stresze avtomaturi,
winaswargansazRvruli, Tandayolili reaqciaa,
rac, Cveulebriv, ver kontroldeba cnobierad.
miuxedavad imisa, rom bevri fsiqologiuri
reaqcia naswavlia, an SeZenilia, isini damokidebulia samyaros aRqmasa da interpretaciaze.
am qveTavSi ganvixilavT fsiqologiur pasuxebs
stresorebis iseT kategoriebze, rogoricaa:
mniSvnelovani cxovrebiseuli cvlilebebi da
travmatuli movlenebi.
umniSvnelovanesi cxovrebiseuli
movlenebi
cxovrebiseul situaciaSi momxdari umniSvnelovanesi cvlilebebi mravali adamianisaTvis
stresis safuZvels warmoadgens. iseTi sasurveli
movlenebic ki, rogoricaa, magaliTad, latariaSi
523
suraTi
13.8
stresoris gamoCenis Semdeg sxeulis winaaRmdegoba mcirdeba, sanam gangaSis saTanado reaqciis
fiziologiuri cvlilebebi ar daabrunebs mas normalur doneze. Tu stresoris moqmedeba grZeldeba,
gangaSis reaqciis sxeulebrivi niSnebi, faqtobrivad qreba; konkretuli stresoris mimarT winaaRmdegoba
iwvevs normaze maRla, magram ecema sxva danarCeni stresorebis mimarT. es adaptaciuri winaaRmdegoba
sxeuls funqcionirebis normalur doneze abrunebs. stresoris xangrZlivi zemoqmedebis Semdeg adaptacia
irRveva, gangaSis niSnebi xelaxla iCens Tavs. stresorebis zegavlena Seuqcevadia da individi xdeba
avad da SeiZleba daiRupos kidec.
524
13.1
movlena
cxovrebiseuli
cvlilebis
erTeulebi
100
73
65
63
63
58
50
47
45
45
44
40
39
39
39
38
37
36
35
31
30
29
29
29
28
26
26
26
24
23
saidan
viciT
saqmis gadadebisaTvis janmrTelobiT
gadaxdili safasuri
20
cxrili
525
suraTi
13.9
526
saidan
viciT
miwisZvris fsiqologiuri Sedegebi
gamokvlevisTvis daaxloebiT 800 respondenti SemTxveviTobis principiT SearCies san-franciskos zonidan da ramdenime
moSorebuli qalaqidan. respondentebs interviu utardebodaT miwisZvridan 1, 2, 3, 6,
8, 16, 28, an 50 kviris Semdeg. isini aTwuTian
satelefono gamokiTxvaSi saubrobdnen
sakuTari gancdebis, socialuri qcevisa
da janmrTelobis mdgomareobis Sesaxeb.
san-franciskos mkvidrTa Soris dadginda
stresze reaqciis sami gansxvavebuli faza:
sagangebo viTarebis fazaSi (pirveli samioTxi kvira) socialuri kontaqti, SiSi
da miwisZvris Sesaxeb akviatebuli azrebi
gaizarda; Sekavebis faza (samidan rva
kviramde) xasiaTdeboda miwisZvris Sesaxeb
fiqrisa da laparakis uecari SemcirebiT,
magram, samagierod, xdeboda stresTan
dakavSirebuli iseTi arapirdapiri reaqciebis gazrda, rogoricaa miwisZvrasTan
dakavSirebuli sizmrebi da uneblie azrebi;
adaptaciis fazaSi (ori Tve da meti) katastrofis fsiqologiurma efeqtma TiTqos
gadaiara adamianTa umravlesobaSi, Tumca,
san-franciskos mcxovrebTa 20%-ze meti
miwisZvridan erTi wlis Semdegac kvlav
distress ganicdida (Pennebaker & Harber,
1993).
gaupatiurebisa da incestis msxverplni, TviTmfrinavisa da seriozuli saavtomobilo katas-
527
528
qronikuli stresorebi
stresze fiziologiuri reaqciebis ganxilvisas gavmijneT, erTi mxriv, mwvave, mkveTrad
gamoxatuli dasawyisisa da dasasrulis mqone
da, meore mxriv, qronikuli, anu droSi ganfenili
stresorebi. rac Seexeba fsiqologiur stresorebs, aq mkveTri zRvaris gavleba yovelTvis
ar aris ioli. warmoidgineT, magaliTad, rom
velosipedi mogpares. es namdvilad aris stresis
mwvave wyaro, magram Tu mudmivad daiwyebT
Relvas, rom axal velosipedsac mogparaven, am
movlenasTan dakavSirebuli stresi SeiZleba
qronikuli gaxdes. mkvlevrebma es paterni
daadgines adamianebTan, romlebic seriozuli
daavadebebiT, magaliTad, kiboTi arian avad
(Anderson et al., 1994). kibos diagnoziT da mkurnalobiT gamowveuli SfoTvis daZlevasTan dakavSirebul qronikul stress SeuZlia janmrTelobis
ufro swrafad gauareseba, vidre sakuTriv daavadebas.
mravali adamianisTvis qronikuli stresi
sazogadoebrivi viTarebebiT da garemo pirobebiTaa gamowveuli. ra kumulaciuri efeqti aqvs
Tqvenze mosaxleobis siWarbes, kriminals, ekonomikur pirobebs, haeris dabinZurebas, Sidsisa da terorizmis safrTxes? rogor zemoqmedeben
aRniSnuli da garemos sxva stresorebi Tqvens
fsiqologiur kargad yofnaze? adamianTa
zogierTi jgufi Tavisi socialur-ekonomikuri
statusis an rasobrivi identobis gamo ganicdis
qronikul stress, rasac aSkara gavlena aqvs
zogadad kargad yofnaze (Contrada et al., 2000; Stone,
2000; Williams, 1999). afro-amerikelebs, magaliTad,
gul-sisxlZarRvTa daavadebebis gacilebiT ufro
maRali koeficienti aqvT, vidre TeTrkanian
amerikelebs. gamokvlevebi cxadyofs, rom amis
ZiriTadi mizezi ar aris genetikuri gansxvavebebi. sisxlis maRali wneva (hipertenzia) afroamerikelTa Soris, rogorc Cans, qronikuli stresis Sedegia, romelsac iwvevs maT mimarT arsebuli diskriminaciuli rasobrivi crurwmena
_ dabalstatusiani samuSao, SezRuduli ganaTleba, samuSaos uSedego Zebna da dabali so-
saidan
viciT
xangrZlivi ekonomikuri siduxWiris
damangreveli Sedegebi
gamokvlevaTa did nawilSi, romelic
aCvenebs, rom dabali Semosavali dakavSirebulia janmrTelobis cud mdgomareobasTan, Semosavali mxolod erTxel
izomeboda. miRebuli korelaciebi, SesaZloa, ver afiqsireben mravalwliani siRaribis kumulaciur efeqts da, aseve,
SeiZleba sapirispiro mizez-Sedegobriv
kavSirs asaxavdnen _ cudi janmrTeloba
iwvevs siRaribes. bolodroindelma gamokvlevam, romelSic ekonomikuri siduxWire
1000-ze met respondentTan sami aTeuli
wlis manZilze izomeboda, cxadad aCvena,
rom xangrZlivi ekonomikuri siduxWire
529
yoveldRiuri usiamovnebebi
530
saidan
viciT
sabavSvo baRis aRsazrdelebis mier
gancdili yoveldRiuri usiamovnebebi
mkvlevrebma sTxoves sabavSvo baRis 74
aRsazrdels, aReweraT TavianTi yoveldRiuri usiamovnebebi. am informaciis
mosapoveblad mkvlevrebi ekiTxebodnen
bavSvebs, moxda Tu ara bolo erTi Tvis
manZilze iseTi ram maT cxovrebaSi, rogoricaa `raRacis dakargva~, an `vinmeze
gabrazeba~. mas Semdeg, rac ganisazRvra,
moxda Tu ara TiToeuli es movlena,
bavSvebs ekiTxebodnen, imoqmeda Tu ara
maTze am movlenam cudad. ase rom, yoveldRiuri usiamovnebebis sazomSi aisaxeboda,
Tu ramdenad ganicdida bavSvi TiToeuli
am movlenisagan gamowveul stress. bavSvebze yoveldRiuri stresebis zegavlenis
dasadgenad, mkvlevrebma sTxoves bavSvebis
mSoblebs da aRmzrdelebs, daefiqsirebinaT, Tu ramdenad cudad iqceodnen
bavSvebi. Sedegebma aCvena dadebiTi korelacia yoveldRiur usiamovnebebsa da
qcevis problemebs Soris: saSualod, bavSvebi, romelTa cxovreba ufro metad iyo
datvirTuli usiamovnebebiT, qcevaSi ufro
met agresiasa da destruqcias avlendnen
(Creasey et al.,1995).
xSirad bavSvobas umankoebis xanad miviCnevT.
Tumca, es gamokvleva aCvenebs, rom zogierTi
bavSvi ukve ganicdis stresis garkveul dones,
rac uaryofiT SedegebTanaa dakavSirebuli.
stresorebis ganxilvisas fokusirebas, ZiriTadad, yoveldRiur usiamovnebebze vaxdendiT,
stresis daZleva
Tu cxovrebaSi stresebi gardauvalia da Tu
qronikul stress SeuZlia cxovrebis dangreva
da adamianis ganadgureba, aucilebelia, viswavloT stresis marTva. daZleva exeba garegan da
Sinagan moTxovnebTan gamklavebis process,
rodesac es moTxovnebi, individis aRqmis Tanaxmad, eWvqveS ayeneben, an aRematebian mis resursebs
(Lazarus & Folkman, 1984). daZleva SeiZleba moicavdes qceviT, emociur an motivaciur reaqciebsa
da azrebs. am qveTavs imis aRweriT daviwyebT,
Tu rogor zemoqmedebs kognituri Sefaseba imaze,
rac ganicdeba, rogorc stresori. Semdeg ganvixilavT daZlevis reaqciaTa tipebs; aRvwerT
rogorc daZlevis zogad principebs, ise spedaZleva (Coping) _ im garegan da Sinagan moTxovnebTan gamklavebis procesi, romelic
aRiqmeba, rogorc safrTxis, an muqaris Semcveli, an dauZleveli.
stresis Sefaseba
stresul situaciebTan gamklavebisas pirveli
nabijia imis gansazRvra, Tu ramdenad stresulni
arian isini sinamdvileSi. kognituri Sefaseba
stresoris kognituri interpretacia da raodenobrivi Sefasebaa. kognituri Sefaseba centralur rols asrulebs situaciis gansazRvraSi:
ras moiTxovs is Cemgan, ramdenad didia safrTxe,
ra resursebs vflob masTan gasamklaveblad
(Lazarus,1993; Lazarus & Lazarus, 1994). zogierTi iseTi
stresori, rogoricaa, magaliTad, sxeulis dazianeba, sakuTari almodebuli saxlis naxva,
TiTqmis yvelas mier ganicdeba, rogorc safrTxe,
Tumca, bevri sxva stresori SesaZlebelia
sxvadasxvagvarad ganisazRvros, imisda mixedviT,
Tu rogoria Tqveni piradi cxovrebiseuli
viTareba, konkretuli moTxovnis mimarTeba Tqvens
ZiriTad miznebTan, moTxovnebTan gamklavebis
SesaZleblobebi da sakuTari SesaZleblobebis
Sefaseba. situacia, romelic mwvave distress iwvevs
erT adamianSi, SeiZleba sruliadECveulebrivi
ram iyos meorisaTvis. SeecadeT, miaqcioT yuradReba da gaiazroT cxovrebiseuli movlenebi,
romlebsac gansxvavebulad xedavT Tqven da
Tqveni megobrebi da ojaxis wevrebi: zogierTi
situacia TqvenSi, magram ara Tqvens megobrebsa
da ojaxis wevrebSi, stress iwvevs. sxva movlenebi
maTSi iwvevs stress, TqvenSi ki ara. ratom?
riCard lazarusi, romlis kognituri Sefasebis zogadi Teoria wavumZRvareT emociebis
ganxilvas, moTxovnaTa kognitur SefasebaSi or
stadias ganasxvavebs. pirveladi Sefaseba aRwers
moTxovnis seriozulobis sawyis Sefasebas. es
Sefaseba iwyeba kiTxvebiT: _ `ra xdeba?~ da `es
CemTvis kargia, stresulia Tu CemTan araviTari
kavSiri aqvs?~ Tu pasuxi meore kiTxvaze aris
`stresulia~, Tqven afasebT stresoris potenciur zemoqmedebas da arkvevT, ziani ukve
arsebobs, Tu is mxolod savaraudoa da saWiroa
Tu ara qcevis ganxorcieleba (ix. cxrili 13.2).
Tu gadawyvetT, rom raRac unda iRonoT, iwyeba
meoradi Sefaseba. afasebT stresul viTarebasTan
gasamklaveblad Tqvens xelT arsebul pirovnul
da socialur resursebs da gansazRvravT saWiro
magram isic unda iTqvas, rom mravali adamianisaTvis yoveldRiuri usiamovnebebi yoveldRiuri
dadebiTi gancdebiT balansirdeba (Lazarus &
Lazarus, 1994). dadebiTi da uaryofiTi gancdebis
fardobiTi balansi SeiZleba gavlenas axdendes
janmrTelobis mdgomareobaze. magaliTad, erTerT gamokvlevaSi 96 mamakacs pozitiuri da
negatiuri movlenebis yoveldRiur angariSs
sTxovdnen. am mamakacebs yoveldRiurad imunuri
reaqciis siZlieresac umowmebdnen. Sedegebma
aCvena, rom sasurveli cxovrebiseuli movlenebi
kavSirSi iyo ufro Zlier imunur reaqciasTan,
xolo arasasurveli movlenebi _ ufro sust
reaqciasTan (Stone et al., 1994). amrigad, Tu gvinda
cxovrebis Semdgomi mimdinareobis winaswarmetyveleba, yoveldRiur usiamovnebebis gaTvaliswineba araa sakmarisi; saWiroa, vicodeT is
yoveldRiuri siamovnebebic, rasac cxovreba
gvTavazobs.
Cven ukve mimovixileT adamianTa cxovrebaSi
stresis mravali wyaro. fsiqologebi sakmaod
didi xnis winaTac xvdebodnen, rom am sxvadasxva
tipis stresorTa gavlena, didwilad, damokidebulia imaze, Tu ramdenad efeqturad SeuZlia
adamians, Tavi gaarTvas maT. axla ganvixiloT,
ramdenad warmatebulad Tu warumateblad
umklavdebian adamianebi stress.
531
cxrili
13.2
safexuri
532
sakvanZo kiTxvebi
1.
gamowvevis Sefaseba
riski seriozulia,
Tuki ar Sevicvlebi?
2.
alternativebis
mimoxilva
3.
alternativebis awondawona
romeli alternativaa
saukeTeso?
akmayofilebs saukeTeso
alternativa arsebiT
moTxovnebs?
4.
fiqri valdebulebis
aRebaze
ganvaxorcielo
saukeTeso alternativa
da sxvebsac gavumxilo?
5.
arCeul poziciaze
myarad dgoma
riski seriozulia,
Tuki ar Sevicvlebi?
6.
riski seriozulia,
Tuki Sevicvlebi?
cxrili
13.3
daZlevis strategiebis taqsonomia
magaliTi
533
534
saidan
viciT
stresis inokulaciis treningi
tkivilis samarTavad
am gamokvlevaSi monawileoba 60 sportsmenma mamakacma miiRo, romelTac sportuli travmis gamo muxlis qirurgiuli
operacia CautardaT. sportsmenTa naxevari
samkurnalo jgufSi moxvda, sadac reabi-
13.4
cxrili
535
60
50
30
saidan
20
10
viciT
0
emociuri
informaciuli
mxardaWeris
suraTi
materialuri
tipi
13.10
536
40
yvelaze efeqturi
socialuri daxmarebis
saidan
viciT
molodinebi da qronikul
daavadebasTan adaptacia
mkvlevrebi amowmebdnen, Tu ra gavlenas
axdens avadmyofebis mier garSemomyof
adamianTa molodinebis aRqma daavadebasTan
maT adaptaciaze. avadmyofebs Tirkmlebis
daavadebis bolo stadia hqondaT, yvelas
sWirdeboda dializi. mkvlevrebi sTxovdnen
maT, rom skalaze (`srulebiT ar veTanxmebi~-dan `srulebiT veTanxmebi~-mde)
SeefasebinaT iseTi debulebebi, rogoricaa,
magaliTad, `xandaxan vgrZnob, rom Cemi
ojaxi da megobrebi moelian Cemgan, rom
gacilebiT ukeT moverevi Cems daavadebas,
vidre es realurad SemiZlia~ da `zogjer
vfiqrob, rom Cemi ojaxi da megobrebi
moelian Cemgan sakuTar mkurnalobaze meti
pasuxismgeblobis aRebas, vidre es realurad SemiZlia~. mkvlevrebi, aseve, zomavdnen, Tu ramdenad kargad axerxebdnen
pacientebi avadmyofobis daZlevas. Sedegebma aCvena Zlieri dadebiTi korelacia
molodinebsa da distresis xarisxs Soris.
magaliTad, pacientebTan, romlebic sakuTari ojaxisa da megobrebis molodinebs
aRiqvamdnen, rogorc gadaWarbebuls, ufro
mosalodneli iyo Civili depresiisa da
cxovrebis dabali xarisxis Sesaxeb (Hatchett
et al.,1997).
Sejameba
stress iwvevs stresorebi _ stimulebi, romlebic organizmisagan garkveul reaqcias moiTxoven. stresi iwvevs fiziologiur pasuxebs,
romlebic amzadeben organizms moqmedebisaTvis.
rodesac amgvari pasuxebi zedmetia, safrTxe
eqmneba imunur sistemas, ramac SesaZloa gamoiwvios fsiqosomaturi daavadebebi. sxvadasxva saxis
stresors, rogoricaa: cxovrebiseuli cvlilebebi, yoveldRiuri usiamovnebebi, matravmirebeli movlenebi, sxvadasxva saxis fsiqologiuri efeqti aqvs.
stresis daZleva xSirad maSin iwyeba, rodesac
adamianebi moTxovnis gansazRvris mizniT
afaseben situacias. safrTxis mimarT adamianebi
iyeneben stresis daZlevis problemaze orientirebul, an emociaze orientirebul gzebs. maT,
aseve, SeuZliaT, stresTan gamklaveba stresoris
xelaxali SefasebiT, an stresze reaqciebis
Sesaxeb codnis restruqturizaciiT. stresis
inokulaciis (acris) treningi kogniciaTa restruqturizaciis erT-erTi programaa. adamianebi
ukeTesad axerxeben stresis daZlevas, rodesac
grZnoben, rom akontroleben situacias. socialuri mxardaWera saukeTesoa maSin, rodesac is
individis moTxovnebs Tanxvdeba. socialuri
interaqcia, SesaZloa, uaryofiTi iyos, rodesac
adamianebi grZnoben, rom maT ar SeuZliaT
arsebuli molodinebis gamarTleba.
Tqven marto wasvla girCevniaT, amis gamo SeiZleba damatebiTi SfoTva ganicadoT (Coyne et al.,
1988); aseve, mZime daavadebis mqone avadmyofebma,
SesaZloa, ver gaamarTlon maT socialur wreSi
Semavali adamianebis molodinebi.
537
janmrTelobis fsiqologia
538
janmrTelobis
biofsiqosocialuri modeli
janmrTelobis fsiqologia janmrTelobis
biofsiqosocialuri modeliT xelmZRvanelobs.
am midgomis safuZvlebs mraval aradasavlur
kulturaSi vxvdebiT. sanam biofsiqosocialuri
modelis gansazRvrebas CamovayalibebdeT,
ganvixiloT zogierTi aradasavluri tradicia.
janmrTelobis profilaqtika
Cven axlaxan vnaxeT, rom aradasavlur kulturebSi gankurnebis praqtika xSirad sxeulsa
da gonebas Soris kavSiris arsebobas gulisxmobs.
amis sapirispirod, Tanamedrove mecnieruli
azrovneba, ZiriTadad, biosamedicino models
eyrdnoba, romelic sxeulisa da gonebis dualisturi koncefciiT xelmZRvanelobs. am modelis Tanaxmad, medicina fizikur sxeuls sulisagan damoukideblad mkurnalobs. goneba mniSvnelovania mxolod emociebisa da rwmenebisaTvis
da cota ram Tu SeuZlia gaakeTos sxeulis
realobisaTvis; Tumca, droTa ganmavlobaSi
mecnierebma daiwyes urTierTqmedebaTa tipebis
aRnusxva, romelTa SemTxvevaSic ar muSaobs xisti
biosamedicino modeli. Tqven ukve naxeT
zogierTi maTgani: karg da cud cxovrebiseul
movlenebs SeuZliaT gavlena moaxdinon imunuri
sistemis funqcionirebaze; adamianebi metnaklebad moqnilebi arian stresis uaryofiT
SedegebTan mimarTebaSi; adekvaturma socialurma
mxardaWeram SeiZleba Seamciros sikvdilis
albaToba. amgvari gaazrebis Sedegad Camoyalibda
biofsiqosocialuri modelis sami komponenti:
`bio~ miuTiTebs biologiuri avadmyofobis realur arsebobaze, `fsiqo~ da `socialuri~ ki _
janmrTelobis fsiqologiur da socialur
komponentebze.
biofsiqosocialuri modeli fizikur janmrTelobas gonebis mdgomareobasa da garemomcvel samyarosTan akavSirebs. janmrTelobis
janmrTelobis fsiqologia
biofsiqosocialuri modelisken
539
cxrili
13.5
sikvdilianobis
procenti
1
2
3
4
31.0
23.2
6.8
4.8
4.2
6
7
8
9
10
1.9
3.9
2.8
1.3
1.1
1.1
sikvdilis mizezi
gulis daavadeba
kibo
dambla
filtvebis obstruqciuli daavadebebi
yvela saxis ubeduri
SemTxveva
mxolod avtoavariebi
pnevmonia da gripi
diabeti
TviTmkvleloba
Tirkmlebis daavadebebi
RviZlis qronikuli
daavadeba da cirozi
sikvdilis
mizezebis
xelSemwyobi
faqtorebi
DS
DS
DS
S
A
A
S
D
A
A
540
cxrili
13.6
didi raodenobiT miReba, mgzavroba usafrTxoebis Rvedebis gareSe, stresebiT savse cxovreba
_ yvelaferi es garkveul rols asrulebs iseTi
daavadebebis CamoyalibebaSi, rogorebicaa: kibo,
gulis daavadebebi, dambla, agreTve, ubeduri
SemTxvevebisa da TviTmkvlelobebisas. civilizaciis aRniSnul daavadebebTan dakavSirebuli
qcevebis SecvliT mravali daavadebisa da naadrevi sikvdilis prevencia gaxdeba SesaZlebeli.
am codnaze dayrdnobiT advilia garkveuli
rekomendaciebis mocema, magram ufro sasurvelia,
rom janmrTeloba iseTi kargi Cvevebis SemuSavebiT SeinarCunoT, romlebic CamoTvlilia
13.6 cxrilSi. bevri maTgani, albaT, ukve nacnobia
TqvenTvis. miuxedavad amisa, janmrTelobis
fsiqologebi gamoiyeneben fsiqologiur principebs imis albaTobis gasazrdelad, rom Tqven
marTla gaakeTebT imas, rac TqvenTvis kargia.
amis demonstrirebis mizniT axla ganvixiloT
ori konkretuli Tema: moweva da Sidsi.
moweva
SeuZlebelia imis warmodgena, rom nebismierma,
vinc ki waikiTxa es wigni, ar icoda, rom Tambaqos
moweva Zalian saxifaToa. yovelwliurad
daaxloebiT 400 000 adamiani kvdeba mowevasTan
dakavSirebuli daavadebebiT. aSS-Si yovelwliurad kiboTi gardacvalebis SemTxvevaTa 30%ze meti swored Tambaqos moxmarebiTaa gamowveuli
(Skaar et al., 1997). miuxedavad amisa, 60 milioni
adamiani aSS-Si jer kidev mwevelia. mwevelTa
70% ambobs, rom surs mowevisTvis Tavis danebeba,
magram ver axerxebs (daavadebaTa kontrolisa
da prevenciis centri, 1997). janmrTelobis
fsiqologebs ainteresebT orive sakiTxi: (1)
ratom iwyeben adamianebi mowevas _ amiT
fsiqologebi SeZleben mis prevencias da (2)
rogor daexmaron adamianebs mowevisaTvis Tavis
danebebaSi _ riTic adamianebi SeZleben miiRon
`eqsmwevelad~ gadaqcevasTan dakavSirebuli
mniSvnelovani sargebeli.
analizi imisa, Tu ratom iwyebs zogierTi
adamiani Tambaqos mowevas, pirovnul Tvisebebsa
da socialur faqtorebze fokusirdeba. individTa
erT-erT tips, romelTanac Tambaqos moweva
asocirdeba SegrZnebaTa maZieblebi uwodes
(Zuckerman,1988); ufro mosalodnelia, rom aseTma
individebma sarisko qmedebebi ganaxorcielon.
Sidsi
Sidsi _ es aris SeZenili imunodeficitis
sindromi. miuxedavad imisa, rom aTasobiT
adamiani kvdeba am saSineli daavadebiT, mravali
adamiani cxovrobs aiv infeqciiT. aiv (adamianis
imunodeficitis virusi) aris virusi, romelic
anadgurebs sisxlis TeTr ujredebs (T limfocitebs), riTac azianebs imunur sistemas da
asustebs sxeulis unars, SeebrZolos sxva daavadebebs. individi mowyvladi xdeba mTeli rigi
sxva virusuli da baqteriuli infeqciebis mimarT, ramac SeiZleba sicocxlisaTvis iseTi
saSiSi daavadebebi gamoiwvios, rogoricaa: kibo,
meningiti da pnevmonia. virusiT Tavdapirveli
Sidsi (AIDS) _ SeZenili imunodeficitis sindromis abreviatura, sindromi gamowveulia
virusiT, romelic azianebs imunur sistemas da
asustebs organizmis unars, SeebrZolos infeqcias.
aiv (HIV)_ adamianis imunodeficitis virusi,
romelic azianebs sisxlis TeTr ujredebs
(limfocitebs), riTac asustebs organizmis
imunur sistemas; aiv infeqcia iwvevs Sidss.
janmrTelobis fsiqologia
541
542
mkurnaloba
mkurnaloba fokusirebulia avadmyofobis
daregulirebasa da gamojanmrTelebaSi adamianis
daxmarebaze. Cven ganvixilavT mkurnalobis sam
aspeqts. Tavdapirvelad ganvixilavT fsiqologis
rols pacientTa mxardaWeraSi, rac jandacvis
specialistis daniSnuli reJimis Sesrulebis
aucileblobaSi mis darwmunebas gulisxmobs.
Semdeg ganvixilavT im xerxebs, romlebic
saSualebas aZleven adamianebs, zustad gamoiyenon
fsiqologiuri teqnikebi sxeulis reaqciebis
gasakontroleblad. bolos ganvixilavT magaliTebs, romlebSic gonebas mniSvnelovani
wvlilis Setana SeuZlia sxeulis gankurnebaSi.
janmrTelobis fsiqologia
543
saidan
viciT
544
warmodgenil paterns. sust makontroleblebTan SedarebiT, Zlier makontroleblebs sakuTar avadmyofobaze arasakmarisi kontrolis gancda hqondaT da
naklebadac eqvemdebarebodnen eqimis mier
daniSnul mkurnalobis reJims (Christensen
et al., 1997).
am kvlevis wakiTxvamde SeiZleba fiqrobdiT,
rom is, vinc Zalian koncentrirebulia sakuTar
avadmyofobaze, ukeT mouvlis sakuTar Tavs. amis
nacvlad, miRebuli monacemebi gviCvenebs, rom
avadmyofobaze Zalian Zlieri fokusirebiT
adamians SeiZleba avadmyofoba ufro uaresad
eCvenebodes, vidre sinamdvileSia da, amdenad,
mkurnalobis uimedobis amgvari gancda saWiro
qmedebebis ganxorcielebis Zalas arTmevdes.
kvlevebma aCvena, rom janmrTelobis dacvis
specialistebs SeuZliaT zomebis miReba pacientis reJimisadmi daqvemdebarebis gasaumjobeseblad. pacientebi ufro kmayofilebi arian
sakuTari janmrTelobis dacviT, roca sjeraT,
rom mkurnalobis efeqturoba aRemateba maT
safasurs; aseve, metia albaToba, rom individi
mihyveba mkurnalobis reJims, rodesac mkurnali
eqimi mas informacias gasagebad awvdis; rwmundeba, rom pacientma gaigo misi naTqvami, Tavazianad moqmedebs, mzrunvelobasa da mxardaWeras
avlens. garda amisa, janmrTelobis specialistebma unda gaiTvaliswinon kulturuli da
socialuri normebis roli mkurnalobis procesSi da, saWiroebis SemTxvevaSi, CarTon masSi
ojaxis wevrebi da megobrebi. zogierTi eqimi,
romelic kritikulad afasebs sakuTari profesiis moZvelebul damokidebulebas biosamedicino modelze, amtkicebs, rom eqimebs unda
aswavlon samedicino daxmarebis gaweva mkurnalobis mizniT (Siegel, 1988). fsiqologiur kvlevebze dayrdnobiT, pacientis damyolobis ganviTarebis strategiebi, aseve, gamoiyeneba eqimipacientis TanamSromlobis deficitis dasaZlevad (Putnametal.,1994; Zimbardo & Leippe, 1991).
janmrTelobis fsiqologia
mravaljeradi gameoreba. pirveli sami mdgomareoba amcirebs nervul sistemaSi Semaval signals, xolo meoTxe _ asustebs mis Sinagan
stimulacias.
bioukukavSiri TviTregulaciis teqnikaa, romelic sxvadasxva daniSnulebiT gamoiyeneba,
magaliTad, sisxlis wnevis kontrolis, Sublis
kunTebis relaqsaciisa (wneviT gamowveuli Tavis
tkivilisas) da Zlieri gawiTlebis SemcirebisTvisac ki. am teqnikis Semqmnelis, fsiqolog
nil mileris (Neal Miller, 1978) mixedviT, bioukukavSiri aris procedura, romliTac adamiani
igebs, Cveulebriv, sust an Sinagan reaqciebs
mkafio garegani signalebis mowodebiT. pacients
SesaZlebloba eZleva, `dainaxos~ sakuTari
sxeulis reaqciebi, romelTa monitoringi da
gaZliereba saTanado xelsawyoebiT xdeba. es
ukanasknelni sxeulis reaqciebs sxvadasxva intensivobis sinaTlis an bgeriT signalebad gardaqmnian; amis Semdeg pacientis amocanas garegani
signalebis donis kontroli warmoadgens.
ganvixiloT bioukukavSiris gamoyenebis erTerTi magaliTi. odesme SegimCneviaT, rom,
rodesac modunebuli xarT, xelebi Tbili gaqvT,
xolo rodesac SfoTavT, xelebi gicivdebaT?
faqtobrivad, xelebis temperatura imis niSania,
rom sxeuli stresis zemoqmedebis qveSaa.
bioukukavSiris seansze kvlevis monawileebs
eZlevaT ukukavSiri xelis mtevnisa da TiTebis
temperaturis Sesaxeb da sTxoven, scadon misi
gazrda. magaliTad, erT kvlevaSi monawileebs
SeeZloT, daenaxaT TavianTi TiTebis temperaturis ricxobrivi maCvenebeli. bioukukavSiris
kursis Semdeg maT SeeZloT TiTis saSualo
temperaturis 79,8F-dan 87.4F-mde (Roberts & McGrady,
1996) gazrda. ratom xdeba es? kvlevam aCvena, rom
kanis gaTbobis gamosawvev bioukukavSiris trenings SeuZlia ganapirobos sisxlis wnevis
uwyveti Semcireba (Paron et al., 1996). mkvlevrebi
zustad ver gansazRvraven im fiziologiur
545
meqanizms, romlis saSualebiTac kanis temperaturis bioukukavSiris treningi amcirebs sisxlis wnevas. isini, aseve, ganagrZoben imis kvlevas, Tu ratom moqmedebs treningi zogierT
individze, zogierTze ki _ ara (Lal et al., 1998;
Roberts & McGrady, 1996). miuxedavad amisa, Tu maRali
wneva SegawuxebT, medikamentozur mkurnalobasTan erTad bioukukavSiris kursis mosinjvac
SegiZliaT.
546
saidan
viciT
socialuri mxardaWera da kiboTi
daavadebul adamianTa sicocxlis
xangrZlivoba
mkerdis kiboTi daavadebul, metastazebis mqone 86 pacients tradiciuli
mkurnaloba utardeboda, 50 aseTive avadmyofisagan Semdgari eqsperimentuli jgufi
ki tradiciul mkurnalobasTan erTad, erTi
saidan
viciT
emociuri gantvirTvis dadebiTi
gavlena janmrTelobaze
gantvirTvis jgufis pacientebisaTvis SedarebiT martivma moqmedebam grZnobebis gamosavlenad _ ganmartoebiT magnitofonTan, odnav
gaaumjobesa maTi fizikuri funqcionireba.
`profesiuli gamofitva~ da
janmrTelobis dacvis sistema
janmrTelobis fsiqologiis bolo amocanas
warmoadgens rekomendaciebis SemuSaveba, romlebic janmrTelobis dacvis sitemis mowyobas
exeba. mkvlevrebma, magaliTad, Seiswavles janmrTelobis dacvis muSakis saqmianobasTan dakavSirebuli stresi. janmrTelobis dacvis yvelaze
energiul TanamSromelsac ki uviTardeba
emociuri stresi mTeli rigi pirovnuli, fizikuri da socialuri problemebis mqone uamrav
adamianTan intensiurad muSaobis Sedegad. emociuri stresis gansakuTrebul tips, romelsac
janmrTelobisa da socialuri dacvis muSakebi
ganicdian, kristina maslaCma (Christina Maslach), am
farTod gavrcelebuli problemis wamyvanma
mkvlevarma, gamofitva uwoda. profesiuli gamofitva warmoadgens sindroms, romelic emociur
gamofitvas, depersonalizacias da pirovnuli
janmrTelobis fsiqologia
kvlevaSi revmatiuli arTritiT daavadebuli 72 adamiani monawileobda. es daavadeba iwvevs periferiuli saxsrebis qronikul anTebas, romelsac Tan axlavs tkivili da Sromis unaris dakargva. mkvlevrebi varaudobdnen, rom emociuri gantvirTvis seansebs SeiZleboda xeli Seewyo am
daavadebasTan dakavSirebuli stresis SemcirebisTvis da, aqedan gamomdinare,
yoveldRiuri funqcionirebis zogierTi
problemis SemsubuqebisTvis. pacientebis
naxevari gantvirTvis jgufs miakuTvnes;
isini yoveldRe, oTxi dRis ganmavlobaSi,
15 wT-iT magnitifonze iwerdnen sakuTar,
stresul movlenebTan dakavSirebul
yvelaze Rrma grZnobebs. sakontrolo
jgufi zustad igive dros andomebda neitraluri davalebis Sesrulebas _ mravalferovani peizaJis aRweras. erTi SexedviT,
gantvirTvis jgufis pacientebi odnav
uaresad grZnobdnen Tavs _ davalebam
mravali uaryofiTi emocia aRZra. Tumca,
mkurnalobidan sami Tvis Semdeg, gantvirTvis jgufis wevrebi, Sesabamisad,
ufro nakleb fizikur disfunqcias ganicdidnen _ nakleb problemebs, magaliTad
siarulSi da saxsrebis moxvraSi, vidre
sakontrolo jgufis wevrebi (Kelley et
al.,1997).
547
SegxvedriaT warmatebaze
orientirebuli adamiani, romelic arafrad agdebs dabrkolebebs? misi klaselebis
umravlesoba aRiarebs, rom
gulis Seteva mas 20 wlamde
daemarTeba. gavxarT am pirovnebas? rogorc iciT, zogi adamiani savse cxovrebiT cxovrobs, sxvebi ufro nel temps
amjobineben. SeiZleba dagainteresoT, ramdenad zemoqmedebs
individualuri gansxvavebebi
janmrTelobaze. erTmniS vnelovnad mowmobs, rom pasuxi
am kiTxvaze dadebiTia. ganvixiloT ramdenime maTgani.
1950-ian wlebSi maier fridmani (Meyer Friedman) da rei
rouzmeni (Ray Rosenman) miuTiTebdnen imaze, rasac adamianebi
jer kidev antikuri xanidan
varaudobdnen: arsebobs kavSiri
pirovnuli maxasiaTeblebis
erTobliobasa da avad gax-
548
romelTac moeTxovebaT Zalze intensiuri urTierToba pacientebTan, klientebTan an sazogadoebasTan. praqtikosi eqimebi TandaTanobiT
kargaven pacientebis mimarT mzrunvelobisa da
TanagrZnobis gancdis unars da maT SeiZleba
sakmaod ugulod da, zogjer, arahumanuradac ki
moeqcnen, ris gamoc Tavs cudad grZnoben da
ganicdian sakuTar warumateblobas. gamofitva
samsaxuris xSiri gacdeniTa da kadrebis denadobiT, samuSaos Sesrulebis gauaresebiT, TanamSromlebTan cudi urTierTobebiT, ojaxSi problemebiTa da janmrTelobis cudi mdgomareobiT
vlindeba (Leiter & Maslach, 1988; Maslach, 1982; Maslach
& Hlorian, 1988; Schaufeli et al., 1993). dRes muSa-mosamsaxureTa Soris gamofitvis sindromma arnaxul
dones miaRwia, rac organizaciuli Semcirebis,
samuSaos restruqturizaciisa da fuladi mogebisadmi da ara _ TanamSromelTa motivaciisa
da erTgulebisadmi gansakuTrebuli dainteresebis Sedegia. amdenad, gamofitva mxolod muSamosamsaxureTa da janmrTelobaze mzrunvelTa
problema ar aris, is organizaciul gaumarTaobazec miuTiTebs, rac organizaciuli miznebis,
Rirebulebebis, samuSaos moculobis da waxalisebis struqturis gadasinjvas moiTxovs (Leiter
& Maslach, 2000; Maslach & Leiter, 1997).
ra rekomendaciebis mocema SeiZleba? gamofitvis gamovlenasa da xarisxze moqmedebs mTeli
rigi socialuri da situaciuri faqtorebisa,
romlebic arapirdapirad moicaven misi Tavidan
acilebisa an Semcirebis gzebsac (Leiter & Maslach,2000; Prosser et al., 1997). magaliTad, eqimi-pacientis urTierTobis xarisxze mniSvnelovnad
moqmedebs eqimis mier miRebul pacientTa
raodenoba; rac ufro didia pacientTa raodenoba,
miT metia kognituri, sensoruli da emociuri
janmrTelobis fsiqologia
549
rCevebi janmrTelobasTan
dakavSirebiT
dadga saboloo rCevis mocemis dro. nacvlad
stresis an avadmyofobis molodinisa da Semdeg
masze reagirebisa, dasaxeT miznebi da dagegmeT
cxovreba ise, rom janmrTelobisaTvis mtkice
safuZveli SeqmnaT. cxra safexuri meti bednierebisa da ukeTesi fsiqikuri janmrTelobisaken
dagexmarebaT ufro aqtiurad marToT sakuTari
cxovreba da SeqmnaT ufro pozitiuri fsiqologiuri garemo rogorc TqvenTvis, ise sxvebisaTvis. aRniSnuli nabijebi warmoidgineT,
rogorc wlis ganmavlobaSi gansaxorcielebeli
programa:
550
5. yovelTvis miiReT qeba miRwevebisa da warmatebebisTvis (da gauziareT Tqveni dadebiTi grZnobebi sxvebs). aRricxuli gqondeT
yvela is Tviseba, romelic erTaderTad da
ganumeoreblad gaqcevT da romelic SegiZliaT SesTavazoT sxvebs. magaliTad, morcxvma adamianma SeiZleba kargi samsaxuri
gauwios molaparakes, Tu misi yuradRebiani
msmeneli gaxdeba. gacnobierebuli gqondeT
Tqveni pirovnuli siZlieris wyaro da
Tqvens xelT arsebuli daZlevis saSualebebi;
6. rodesac grZnobT, rom emociebze kontrols
kargavT, ganerideT situacias fizikuri
wasvliT; sakuTari Tavi sxvis adgilze warmoidgineT konfliqtur situaciaSi. amJamad
gadaulaxavi problemebis gadaWris gzebis
aRmosaCenad warmosaxva momavlisken mimarTeT, an esaubreT gulisxmier mosaubres.
mieciT Tqvens Tavs emociebis gancdisa da
gamoxatvis saSualeba;
7. gaxsovdeT, zogjer warumatebloba da
imedgacrueba gicavT kidec siyalbisagan.
SeiZleba miganiSnebdnen, rom Tqveni miznebi
sazianoa TqvenTvis, an SeiZleba dagifaron
momavali dacemisagan. iswavleT Secdomebze.
miiReT warumatebloba aRiarebiT `me davuSvi
Secdoma~ da ganagrZeT gza. nebismieri
ubeduri SemTxveva, warumatebloba, an imedis
gacrueba, potenciurad, gardaqmnis, Secvlis
mSvenieri SesaZleblobaa.
8. Tu aRmoaCenT, rom ver exmarebiT sakuTar
Tavs, an sxvas sulier tanjvasTan gamklavebaSi, mimarTeT kvalificiuri specialistis rCevas. zogjer fsiqologiurad
miCneuli problema, sinamdvileSi, SeiZleba
fizikuri iyos da piriqiT;
9. danergeT jansaRi gasarTobebi. gamoyaviT
dro dasvenebisTvis, meditaciisaTvis,
masaJisaTvis, franis gaSvebisaTvis; iseTi
aqtivobebisaTvis, romlebic SegiZliaT
akeToT martom da romelTa saSualebiTac
SegiZliaT ukeT CawvdeT da daafasoT
sakuTari Tavi.
maS ase, rogor grZnobT Tavs? Tu arsebul
stresorebs cud gunebaze dayeneba SeuZliaT,
imedi gvaqvs, Tqven SeZlebT kognituri gadafasebis gamoyenebas maTi zemoqmedebis Semcirebis
Sejameba
aradasavlur kulturebSi gonebaze fsiqologiuri zemoqmedebis gamoyenebis xangrZlivi
tradicia arsebobs. janmrTelobis biofsiqosocialur modelSi asaxulia samive komponentis
_ biologiuris, fsiqologiuris da socialuris
_ wvlili janmrTelobaSi. janmrTelobis fsiqologebi iseTi fsiqologiuri meTodebis
sakvanZo
sakiTxebi
janmrTelobis fsiqologia
janmrTelobis fsiqologia
avadmyofobis mkurnalobasa
da prevencias eZRvneba.
janmrTelobisa da avadmyofobis biofsiqosocialuri modeli adgens kav-
sakvanZo sakiTxebi
emocia
551
551
552
552
mW
cnebebi
emocia
amigdala
jems-langes emociis
Teoria
kenon-bardis emociis
Teoria
kognituri Sefaseba
emociis kognituri
Sefasebis Teoria
ierks-dodsonis kanoni
stresi
stresori
mwvave stresi
qronikuli stresi
brZola an gaqcevis
reaqcia
dacvisa da zrunvis
reaqcia
zogadi adaptaciuri
sindromi
fsiqosomaturi darRvevebi
cxovrebiseuli cvlilebis
erTeulebi
posttravmuli stresis
aSliloba
rezidualuri (narCeni)
stresis paterni
daZleva
stresis Semamsubuqebeli
cvladebi
anticipatoruli daZleva
gacnobierebuli
kontroli
socialuri mxardaWera
janmrTelobis
fsiqologia
janmrTeloba
huazo
biofsiqosocialuri
modeli
kargad yofna
janmrTelobis
profilaqtika
Sidsi
aiv
relaqsaciuri reaqcia
bioukukavSiri
profesiuli gamofitva
A tipis qceviTi paterni
B tipis qceviTi paterni
C tipis qceviTi paterni
pirovneba
14
pirovnebis tipisa da niSnis
Teoriebi
tipebiT kategorizacia
niSnebiT aRwera niSnebi
da memkvidreoba winaswarmetyveleben Tu ara niSnebi
qcevas pirovnebis tipisa
da niSnis Teoriebis Sefaseba
fsiqologia Cvens cxovrebaSi:
ratom aris zogi adamiani
morcxvi
fsiqodinamikuri Teoriebi
miSelis kognitur-afeqturi
pirovnebis Teoria banduras
kognitur-socialuri daswavlis Teoria kentoris socialuri inteleqtis Teoria
socialuri daswavlisa da
kognituri Teoriebis Sefaseba
me-s (self) Teoriebi
me-s koncefciaTa dinamikuri
aspeqtebi TviTSefaseba da
TviTprezentacia me-s kulturuli konstruqcia
me-s Teoriebis Sefaseba
fsiqologia XXI saukuneSi: me
internetSi
pirovnebis Teoriebis Sedareba
pirovnebis Sefaseba
ZiriTadi cnebebi
553
ainteresebT, kargi mSobeli iqnebiT Tu ara? Tqven rom frenologiis _ me-19 saukuneSi popularuli erT-erTi Teoriis mimdevari
iyoT, nebismieri, visac SeeZleboda Tqveni Tavis
qalis moyvanilobis xeliT mosinjva, SeZlebda
am kiTxvaze pasuxis gacemas. im Teoriis mixedviT,
romelsac frenologia eyrdnoboda, tvinis
Zlierad ganviTarebuli organoebi Signidan
awvebian Tavis qalas da amozneqilobebs qmnian.
tvinis yovel organos ukavSirdeboda iseTi
niSnebi, rogoricaa: mSobliuri siyvaruli,
megobroba da brZolisunarianoba. am organoebTan asocirebuli kopis zomis SefasebiT
adamiani dauyovnebliv sakmaod bevrs Seityobda
sakuTari Tavisa Tu sxva adamianis Sesaxeb. qvemoT
mocemulia mSobliuri siyvarulis gamovlinebis
aRwera wignidan rogor amovikiTxoT xasiaTi:
frenologiisa da fiziognomiis axali ilustrirebuli saxelmZRvanelo~ (saavtoro uflebebi daculia samuel uelsis mier, 1869):
Tavi 14 / pirovneba
mSobliuri siyvarulis anu filoprogenitivobis organo moTavsebulia naTxemis Sua nawilis (2. suraTi 23) da kefis gamozneqilobidan
daaxloebiT erTi duimiT zemoT (gv. 42).
554
555
Tavi 14 / pirovneba
556
tipebis kategorizacia
Cven yovelTvis vaxdenT adamianebis kategorizacias ganmasxvavebeli maxasiaTeblebis mixedviT. esenia: kolejis klasi, akademiuri
specializacia, sqesi da rasa. pirovnebis zogi
Teoretikosi adamianebs gansxvavebul, araurTierTgadamfarav kategoriebad ajgufebs,
romlebsac pirovnebis tipebi ewodeba. pirovnebis tipebi sul an araferi~ fenomenebia da
ar gamoixateba ama Tu im xarisxiT: Tu adamiani
erT tips miekuTvneba, is SeuZlebelia miekuTvnebodes nebismier sxva tips arsebul sistemaSi.
bevr adamians moswons pirovnebis tipebis
gamoyeneba yoveldRiur cxovrebaSi, radgan isini
gviadvileben sxva adamianebis Secnobis rTul
process.
erT-erTi yvelaze adreuli tipebis Teoria
Cvens welTaRricxvamde mexuTe saukunes ekuTvnis.
misi avtoria hipokrate, berZeni eqimi, romelmac
medicinas hipokrates fici SesZina. misi Teoriis
mixedviT, adamianis sxeuli Seicavs oTx ZiriTad
siTxes anu humors, romelTaganac TiToeuli
asocirebulia garkveul temperamentTan, emociebisa da qcevis paternTan. individis pirovneba
damokidebulia imaze, Tu romeli humori Warbobs
557
suraTi
14.1
Tavi 14 / pirovneba
558
niSnebiT aRwera
tipis Teoriebis daSvebis mixedviT, adamianebi
Seesatyvisebian arsebul calkeul, wyvetil
kategoriebs. aseTi kategoriebia, magaliTad,
pirvelad da mogvianebiT dabadebulebi. amis
sapirispirod, niSnis Teoriebi gvTavazoben
uwyvet ganzomilebebs, rogoricaa inteleqti,
an keTilganwyoba. niSnebi aris uwyveti Tvisebebi
an atributebi, romlebic winaswar ganawyoben
individebs, rom isini Tanamimdevrulad moiqcnen
gansxvavebul situaciebSi. magaliTad, SesaZlebelia erT dRes Tqven patiosneba gamoamJRavnoT
dakarguli safulis dabrunebiT da meore dRes
imiT, rom ar moityuoT gamocdaze. niSnis
suraTi
14.2
559
xuTfaqtoriani modeli
suraTi
14.3
Tavi 14 / pirovneba
560
xuTfaqtoriani modeli
faqtori
bipolaruli gansazRvreba
eqstraversia
TanxmobisaTvis
mzaoba
TanamgrZnobi, keTili da
mosiyvarule civis, kapasisa da
sastikis sapirispirod
patiosneba
organizebuli, pasuxismgebliani
da frTxili uyuradRebos,
frivolurisa da
upasuxismgeblos sapirispirod
neiroticizmi
gamocdilebisadmi
Riaoba
kreatuli, inteleqtualuri da
gonebagaxsnili martivis,
zedapirulisa da ugunuris
sapirispirod
strirebisaTvis mkvlevrebi gascdnen Tavis kvlevebSi inglisur enas: xuTfaqtoriani struqtura gameorda ramdenime enaSi germanulis,
portugaliuris, ivriTis, Cinuris, koreulis
da iaponuris CaTvliT (McCrae & Costa, 1997). xuTi
faqtori ar aris mowodebuli, rom Seanacvlos
mravali specifikuri niSnis termini, romelsac
mniSvnelobis sakuTari niuansi da elferi aqvs.
ufro sworad rom vTqvaT, is gamokveTs taqsonomias _ klasifikaciis sistemas, romelic saSualebas gvaZlevs, aRvweroT yvela Cveni nacnobi
adamiani ise, rom gamovxatoT is mniSvnelovani
ganzomilebebi, romlebiTac isini gansxvavdebian.
mniSvnelovania, xazi gavusvaT imas, rom
xuTfaqtoriani modeli, didwilad, aRweriTia.
faqtorebi Seiqmna niSnebis terminTa klasterebis statistikuri analizis Sedegad da ara
Teoriis safuZvelze, romelic ambobda: es aris
faqtorebi, romlebic unda arsebobdes~ (Ozer &
Reise, 1994). xuTfaqtoriani modelis momxreebma
daiwyes am Teoriuli dasabuTebis Zieba. magaliTad, maT scades, xuTi ganzomileba interaqciaTa im Tanmimdevrul tipebTan daekavSirebinaT,
romlebic adamianebs hqondaT erTmaneTTan da
gare samyarosTan kacobriobis evoluciis
manZilze (Costa & McCrae, 1992a; McCrae et al., 2000).
evoluciuri safuZveli dagvexmareboda, agvexsna
xuTi faqtoris universaluroba gansxvavebul
kulturebSi. Tu es axsna sworia, SesaZlebelia,
evoluciis mier Camoyalibebuli adamianuri
gamocdilebis sxva aspeqtebis msgavsad, niSnebi
erTi Taobidan meores gadaeces. ganvixiloT es
debuleba.
niSnebi da memkvidreoba
Tqven, albaT, gagigiaT, rom adamianebi aseT
frazebs amboben xolme: jimi artistulia,
Tavisi dedis msgavsad~, an, meri misi babuasaviT
jiutia~, an, SesaZloa, frustrirebulad gigrZvniaT Tavi, radganac Tqvens da-ZmaSi gamaRizianebeli Tvisebebi swored isinia, romlebis
gamosworebac sakuTar TavSi gsurT. modiT, ganvixiloT pirovnuli niSnebis memkvidreobiTobis
damadasturebeli TvalsaCino magaliTebi.
gaixseneT, rom bihevioristuli genetika aris
mecniereba, romelic Seiswvlis, Tu ra xarisxiT
gadaecema pirovnuli niSnebi da qceviTi paternebi memkvidreobiT. pirovnebaze genetikis
14.1
cxrili
561
Tavi 14 / pirovneba
562
saidan
viciT
xuTi faqtoris memkvidreobiToba
Tqven axlaxan pirovnebis xuTfaqtorian
models gaecaniT. mkvlevrebma yuradReba
miaqcies sakiTxs: arsebobs Tu ara am
modeliT gansazRvruli faqtorebis genetikuri safuZveli. erT-erT kvlevaSi mec-
winaswarmetyveleben Tu ara
niSnebi qcevas
warmoidgineT, rom gTxoves, amoirCioT raime
pirovnuli niSnis aRmniSvneli termini, romelic, Tqveni rwmeniT, gansakuTrebiT kargad
SegesabamebaT. magaliTad, Tqven SegiZliaT
gviTxraT, rom Tqven Zalian keTilganwyobili
xarT. ra viciT Cven axla? Tu pirovnebis Teoriebi
gvaZleven saSualebas, viwinaswarmetyveloT
qceva, ra prognozi SegviZlia gavakeToT im
codniT, rom Tqvens Tavs afasebT, rogorc
Zalian keTilganwyobils? rogor SegviZlia
ganvsazRvroT Tqveni mosazrebis validuroba?
modiT, gamovikvlioT es sakiTxi.
erTi idea, romelic SesaZloa gagiCndeT,
Semdegia: codna imisa, rom pirovneba SeiZleba
daxasiaTebul iqnes konkretuli niSniT, saSualebas mogcemT, iwinaswarmetyveloT misi qceva
gansxvavebul situaciebSi. amgvarad, Cven Tqvengan
moveliT keTilganwyobil qcevas yvela situaciaSi, Tumca, 1920-ian wlebSi ramdenime
mkvlevari, romlebmac miznad daisaxes niSnebTan
dakavSirebul qcevaze dakvirveba gansxvavebul
situaciebSi, gancvifrebuli iyo, radgan mcire
TvalsaCinoeba aRmoaCines situaciebis mixedviT
qcevis konsistenturobis mxriv. magaliTad, skolis moswavleebSi mxolod susti korelacia
iqna aRmoCenili patiosnebis niSanTan savaraudod dakavSirebul or iseT qcevas Soris,
rogoricaa tyuilis Tqma da TaRliToba
gamocdis Cabarebisas (Hartshorne & May, 1928).
msgavsi Sedegebi miiRes sxva mkvlevrebmac,
romlebic iseTi niSnebis kros-situaciur
Tanmimdevrulobas (konsistenturobas) swavlobdnen, rogorebicaa introversia an punqtualoba
(Dudycha, 1936; Newcomb, 1929).
Tu niSnebTan dakavSirebuli qceva ar aris
kros-situaciurad konsistenturi, anu, Tu adamianebis qceva icvleba gansxvavebul situaciebSi,
ratom aRiqvamT Tqvens sakuTar da sxvebis
pirovnebebs, rogorc SedarebiT mdgrads? kidev
ufro damabnevelia, rom pirovnebis Sefaseba im
damkvirveblis mier, romelic individs erTi
situaciidan icnobs, korelaciaSia im damkvir-
563
Tavi 14 / pirovneba
564
modiT, ganvixiloT kvleva, romelSic mravalferovani situaciebis fsiqologiur maxasiaTeblebs swavlobdnen. kvlevaSi ganixileboda
is aqtivobebi, romlebsac bavSvebi sazafxulo
banakSi axorcieleben.
simorcxve (Shyness) _ individis diskomforti
da/an Sekaveba iseT interpersonalur situaciebSi, romlebic xels uSlis interpersonaluri an profesiuli miznebis miRwevas.
saidan
viciT
konsistentoba verbalur agresiaSi
es kvleva Catarda 6-dan 12-wlamde
bavSvebis jgufze, romlebic socialuri
adaptaciis problemebis mqone bavSvebisaTvis
mowyobil sazafxulo banakSi gaagzavnes.
mkvlevrebs surdaT enaxaT, Tu ramdenad
565
Tavi 14 / pirovneba
566
Sejameba
tipis Teoriebi adamianebs aragadamfarav
kategoriebad (rogoricaa pirvelad dabadebulni
da Semdeg dabadebulni) yofen, raTa gakeTdes
winaswarmetyveleba maTi pirovnebebis Sesaxeb.
froidis fsiqoanalizi
fsiqoanalitikuri Teoriis mixedviT, pirovnebis birTvs adamianis fsiqikaSi arsebuli
movlenebi (intrafsiqikuri movlenebi) qmnis,
romlebic qcevis motivs warmoadgenen. xSirad
adamianebi acnobiereben am motivebs, Tumca, zogi
pirovnebis fsiqodinamikuri Teoriebi (Psychodynamic personality theories) _ pirovnebis Teoriebi,
romlebic iziareben daSvebas, rom pirovnebis
formireba da misi qcevis motivireba xdeba
Zlieri Sinagani Zalebis mier.
ltolvebi da fsiqoseqsualuri
ganviTareba
nevrologiaSi samedicino praqtikam froidi
miiyvana Teoriul daSvebamde, rom im qcevebs,
romelTac is Tavis pacientebSi akvirdeboda,
saerTo biologiuri safuZveli hqondaT. adamianuri moqmedebebis motivaciis wyarod man yvela
individSi arsebuli fsiqikuri energia miiCnia.
man dauSva, rom yvela adamians unda hqonoda
Tandayolili instinqtebi anu ltolvebi (drives),
fsiqodinamikuri Teoriebi
fsiqodinamikuri Teoriebi
567
cxrili
14.2
ffsiqoseqsualuri ganviTarebis stadiebi froidis mixedviT
Tavi 14 / pirovneba
stadia
568
asaki
erogenuli
zonebi
oraluri
0-1
piri, tuCebi,
ena
analuri
2-3
anusi
falosuri
4-5
genitaliebi
oidiposis kompleqsi
latenturi
6-12
ar arsebobs
specifikuri
are
dacviTi meqanizmebis
ganviTareba
genitaluri
13-18
genitaliebi
mowifuli seqsualuri
urTierToba
fsiqikuri determinizmi
fiqsaciis cneba pirvel warmodgenas gviqmnis
froidis mosazrebaze, rom adreuli konfliqtebi Semdgomi qcevis gansazRvras uwyobs xels.
fsiqikuri determinizmi warmoadgens daSvebas,
rom yvela fsiqikuri da qceviTi reaqcia
(simptomi) gansazRvrulia adreuli gamocdilebiT. froidis azriT, simptomebi ar aris SemTxveviTi movlenebi, piriqiT, isini mniSvnelovnad aris dakavSirebuli cxovrebis mniSvnelovan
movlenebTan.
fsiqikuri determinizmis rwmenam miiyvana
froidi iqamde, rom man gansakuTrebiT gamoyo
aracnobieri _ sacavi informaciisa, romelic
xelmiuwvdomelia cnobierebisaTvis. sxva avtorebs ganxiluli hqondaT aracnobieris konstruqti, magram froidma adamianuri fiqrebis,
grZnobebis da moqmedebebis aracnobieri
determinantis cneba adamianis cxovrebis
centrSi moaTavsa. misi azriT, qceva SeiZleba
motivirebul iqnes ltolvebiT, romelTa
Sesaxebac adamianma araferi icis. Tqven SeiZleba
moqmedebdeT mizezis codnis gareSe, an Tqveni
moqmedebebis WeSmariti mizezis wvdomis
SesaZleblobis gareSe. arsebobs Tqveni qcevis
manifestirebuli Sinaarsi _ ras ambobT, ras
fiqsacia (Fixation) _ mdgomareoba, rodesac
adamiani rCeba mijaWvuli iseT obieqtebsa Tu
moqmedebebze, romlebic fsiqoseqsualuri
ganviTarebis adreul safexurs ufro Seesabameba.
fsiqikuri determinizmi (Psychic determinism) _
daSveba, rom fsiqikuri da qceviTi reaqciebi
gansazRvrulia adrindeli gamocdilebiT.
aracnobieri (Unconscious) _ fsiqikis sfero,
sadac inaxeba cnobierebidan gandevnili, represirebuli survilebi da primitiuli impulsebi
pirovnebis struqtura
froidis TeoriaSi pirovnuli gansxvavebebi
im gansxvavebuli gzebidan warmoiqmneba,
romlebiTac adamianebi umklavdebian Tavis
ZiriTad ltolvebs. am gansxvavebebis asaxsnelad
froidma warmogvidgina uwyveti brZola
pirovnebis or antagonistur nawils _ idsa da
superegos _ Soris, romelsac aSualebs me-s
mesame aspeqti _ ego. miuxedavad imisa, rom am
sam aspeqts ise ganvixilavT, TiTqos isini
fsiqodinamikuri Teoriebi
569
Tavi 14 / pirovneba
superego (Superego) _ pirovnebis aspeqti, romelic warmoadgens sazogadoebrivi Rirebulebebis, standartebisa da moralis internalizacias.
570
cxrili
14.3
realobis uaryofa
Canacvleba
fantazia
identifikacia
izolacia
proeqcia
racionalizacia
reaqciis formacia
regresia
ganviTarebis adreul doneze dabruneba, rac gulisxmobs ufro bavSvur pasuxebsa da,
rogorc wesi, aspiraciis ufro dabal dones;
represia
sublimacia
fsiqodinamikuri Teoriebi
571
Tavi 14 / pirovneba
572
Cven didi adgili davuTmeT fsiqoanalitikuri Teoriis aRweras, radgan froidis ideebs
uzarmazari gavlena hqonda imaze, Tu ras
fiqrobs mravali fsiqologi pirovnebis normaluri da paTologiuri aspeqtebis Sesaxeb,
Tumca, froidis cnebebs ufro meti kritikosi
hyavs fsiqologTa Soris, vidre momxre. ras
efuZneba maTi kritika?
pirvel rigSi, fsiqoanalitikuri cnebebi
bundovania da ar aris operaciulad gansazRvruli; rTulia Teoriis didi nawilis mecnierulad Sefaseba, radgan SeuZlebelia zogierTi
misi centraluri hipoTezis uaryofa da, amdenad,
froidis Teoria saeWvo xdeba. rogor unda iyos
pirdapiri gziT Seswavlili cnebebi libido,
pirovnebis struqtura da infantiluri seqsualuri impulsebis represia?
meore, amave sakiTxTan dakavSirebuli kritika
isaa, rom froidis Teoria warmoadgens karg
monaTxrobs, magram cud mecnierebas. is sandod
ver winaswarmetyvelebs, ra moxdeba; is retrospeqtulad gamoiyeneba mas Semdeg, rac movlenebi
moxda. pirovnebis gagebisaTvis fsiqoanalitikuri Teoriis gamoyeneba, rogorc wesi, moicavs
istoriul rekonstruqcias da ara _ SesaZlebeli
moqmedebebis da winaswarmetyvelebadi Sedegebis
mecnierul konstruqcias. garda amisa, mimdinare
qcevis istoriuli warmoSobis gadaWarbebuli
xazgasmiT es Teoria ar uTmobs yuradRebas
amJamindel stimulebs, romlebic SeiZleba
iwvevdnen da inarCunebdnen qcevas.
arsebobs froidis Teoriis kidev sami mTavari
kritika: pirveli _ is ganviTarebis Teoriaa,
magram arasodes moicavda bavSvebze dakvirvebebsa
da kvlevebs; meore _ travmatuli gamocdilebis
(rogoricaa bavSvebis Seuracxyofa) Sesaxeb
mogonebebis reinterpretaciiT da maTTvis fantaziebis darqmeviT (rac efuZneba bavSvis mSobel-
saidan
viciT
individualuri gansxvavebebi dacvis
meqanizmebis gamoyenebaSi
zemoT davuSviT, rom mosalodnelia,
individebma gamoiyenon dacvis meqanizmebi
maSin, rodesac isini SfoTvas ganicdian.
mkvlevrebma es hipoTeza mravalferovani
meTodebiT Seamowmes. erT-erTi mkvlevari
swavlobda im xarisxs, romliTac axalgazrda mozrdili (23 wlis) adamianebis
jgufma miaRwia zrdasrulobis stabilur
identobas (gaixseneT me-11 Tavidan, rom
erik eriksonis mixedviT, identobis gansazRvra aris krizisi~, romelic adamianebma mozardobis dasrulebisaTvis unda
gadalaxon). am jgufis zogierT individs
miRweuli hqonda identuroba, zogi ki jer
kidev krizisis mdgomareobaSi iyo. Tu es
krizisi SfoTvas iwvevs, Cveni molodini
unda yofiliyo, rom krizisSi myofi jgufi
ufro xSirad gamoiyenebda dacvis meqaniz-
me-13 TavSi aRwerili stresis daZlevis zogierTi stili dacvis meqanizmebis zogad
kategoriaSi xvdeba. Tqven SeiZleba gaixsenoT,
rom pirovnul travmebTan, danaSaulis an
sircxvilis gamocdilebasTan dakavSirebuli
azrebisa da grZnobebis Sekavebam SeiZleba gamanadgurebeli zemoqmedeba moaxdinos fsiqikur
da fizikur janmrTelobaze (Pennebaker, 1990; Petrie
et al., 1998). es aRmoCenebi exmaureba froidis
mosazrebebs, rom represirebul fsiqikur
masalas SeuZlia fsiqikuri distresis gamowveva.
froidis Teoria normaluri da paTologiuri
pirovnebis funqcionirebis Sesaxeb yvelaze ufro
rTuli, yovlismomcveli da daumarcxebeli
xedvaa maSinac ki, rodesac misi winaswarmetyvelebebi mcdaria. yvela sxva Teoriis msgavsad,
froidis Teorias saukeTesod epyrobian, rogorc
Teorias, romelic unda dadasturdes, an ar
dadasturdes misi Semadgeneli elementebis
mixedviT. froidi inarCunebs gavlenas Tanamedrove fsiqologiaze, radgan zogi misi idea
farTodaa miRebuli, sxvebi ki uaryofil iqna.
misi Teoriis zogierTi adreuli revizia misi
studentebis wreSi daiwyo. vnaxoT, Tu rogor
cdilobdnen isini froidis mosazrebebis Sesworebas.
post-froidistuli Teoriebi
zogierTma maTganma, vinc froidis Semdeg
movida kvleviT asparezze, SeinarCuna pirovnebis
miseuli xedva, rogorc brZolis velisa, romelzec aracnobieri sawyisi impulsebi ebrZvian
socialur Rirebulebebs, Tumca, froidis inteleqtualuri STamomavlebidan bevrma Seitana
fsiqodinamikuri Teoriebi
573
Tavi 14 / pirovneba
574
Sejameba
froidis fsiqoanalitikuri Teoria yuradRebas amaxvilebs ideaze, rom yvela qceva motivirebulia da motivacia xSirad aracnobier doneze
operirebs. libido warmoadgens motivaciis
mniSvnelovan wyaros. pirovnebis ganviTarebasTan
erTad seqsualuri energia gamoixateba erogenuli zonebis TanmimdevrobiT. im pacientebis
SeswavliT, romelTa simptomebi adreuli
cxovrebis movlenebs asaxavdnen, froidma
Camoayaliba fsiqikuri determinizmis Teoria.
misi Teoriis mixedviT, superegos moraluri
winamZRoloba da egos realuri bazisi cdiloben, Seamciron idis Seupovari miswrafeba
humanisturi Teoriebi
pirovnebisadmi humanisturi midgoma xasiaTdeba individis piradi da cnobieri gamocdilebis integraciisa da zrdis potencialis
mimarT interesiT. yvela humanisturi Teoriis
ZiriTadi niSania yuradRebis gamaxvileba TviTaqtualizaciisaken swrafvaze; TviTaqtualizacia
ki mudmivi swrafvaa sakuTari arsebuli potencialis realizaciisaken _ unarebis da niWis
srulad ganviTarebisaken. am qveTavSi naxavT,
Tu rogor Camoayalibes humanisturi Teoriis
mimdevrebma TviTaqtualizaciis es cneba. garda
amisa, TqvenTvis naTeli gaxdeba, Tu ra damatebiTi niSnebi ganasxvaveben humanistur Teoriebs
pirovnebis Teoriebis sxva tipebisagan.
humanisturi Teoriebi
575
Tavi 14 / pirovneba
576
humanisturi Teoriebis
Sefaseba
froidis Teorias xSirad akritikebdnen zedmetad pesimisturi SexedulebisaTvis, rom adamianis buneba viTardeba konfliqtebidan, travmebidan da SfoTvebidan. humanisturi Teoriebi
jansaRi pirovnebis gansadideblad gaCnda,
romelic bednierebisaken da TviTaqtualizaciisaken miiltvis. Znelia, gaakritiko Teoriebi, romlebic waaxaliseben da afaseben adamianebs, Tundac maTi Secdomebis gamo. da mainc,
kritikosebi Civian, rom humanisturi Teoriebi
bundovani da Znelad misawvdomia kvlevisaTvis.
isini svamen kiTxvas: dazustebiT ra aris TviTaqtualizacia? es Tandayolili tendenciaa Tu
kulturuli konteqstiTaa Seqmnili?~ humanisturi Teoriebi ar amaxvileben yuradRebas individebis konkretul maxasiaTeblebze; isini ufro
metad warmoadgenen Teoriebs adamianis bunebis
da im Tvisebebis Sesaxeb, romlebic yvela
adamianisTvis saerToa, vidre Teoriebs individualuri pirovnebis Sesaxeb, an adamianTa Soris
gansxvavebebis safuZvlebis Sesaxeb. sxva fsiqologebi aRniSnaven, rom me-s, rogorc gamocdilebisa da qmedebis wyaros, rolis xazgasmiT
humanisturi Teoriebi uaryofen garemos mniSvnelovan cvladebs, romlebic aseve axdenen qcevaze
gavlenas.
am SezRudvebis miuxedavad, humanisturi
tradiciidan nawilobriv momdinareobs Tanamedrove kvlevis erTi tipi, romelic uSualod
koncentrirdeba individualur moTxrobebze, anu
cxovrebis istoriebze (Baumeister, 1994; McAdams,
1996; Rosenwald & Ochberg, 1992). fsiqobiografiis
Sesadgenad individis cxovrebis detalebis
gagebaSi fsiqologiuri Teoriis gamoyenebis
tradiciis sawyiss SeiZleba froidis mier leonardo da vinCis analizSi mivakvlioT (Freud,
1910/957; ix. Elms, 1988, froidis naSromis kritikisaTvis). fsiqobiografia ganisazRvreba, rogorc fsiqologiuri (gansakuTrebiT, pirov-
fsiqobiografia (Psychobiography) _ fsiqologiuri (gansakuTrebiT pirovnebis) Teoriis gamoyeneba individis cxovrebiseuli mimarTulebis aRwerisa da axsnisaTvis.
humanisturi Teoriebi
577
Sejameba
humanisturi Teoriis mimdevrebi, rogorebic
arian maslou, rojersi da horni, Tvlidnen,
rom qceva motivirebulia pozitiuri gziT
ganviTarebisa da cvlilebis bazisuri surviliT,
rac TviTaqtualizaciisaken moZraobas gulisxmobs. pirovnebis humanisturi Teoriebi holisturia, dispoziciuri, fenomenologiuri da
egzistencialuri. kritikosebis azriT, humanisturi Teoriebis zogi centraluri cneba cudad
aris gansazRvruli; es Teoriebi ar iTvaliswinebs adamianebis cxovrebaze garemos gavlenas.
Tanamedrove mecnierebi agrZeleben humanistur
tradicias im xerxebze fokusirebiT, romlebiTac individebi qmnian Tanmimdevrul mTlian
suraTs Tavisi cxovrebis mravali epizodisagan.
Tavi 14 / pirovneba
socialuri daswavlis da
kognituri Teoriebi
578
Cven mier aqamde ganxiluli yvela TeoriisaTvis saerToa aqcenti hipoTetur Sinagan
meqanizmebze _ niSnebze, instinqtebze, impulsebze, TviTaqtualizaciisaken swrafvaze, romlebic
biZgs aZleven qcevas da warmoqmnian funqcionirebadi pirovnebis baziss. miuxedavad amisa, rac
aklia am Teoriebis umetesobas, esaa myari kavSiri
pirovnebasa da konkretul qcevas Soris. magaliTad, fsiqodinamikuri da humanisturi Teoriebi gvawvdian monacemebs mTliani pirovnebis
Sesaxeb, magram ar winaswarmetyveleben specifikur qmedebebs. pirovnebis Teoriis kidev erTi
mimarTuleba imis safuZvelze warmoiSva, rom
yuradReba gamaxvilda qcevaSi individualur
gansxvavebebze. gaixseneT me-7 Tavidan, rom adamianis qcevis didi nawili SeiZleba garemos
pirobebze dayrdnobiT viwinaswarmetyveloT.
daswavlis Teoriis mimdevari fsiqologebi miuTiTeben garemos pirobebze, romlebic akontroleben qcevas. pirovneba ganixileba, rogorc
Ria da faruli pasuxebis jami, romlebic didi
albaTobiT gamowveulia individis moqmedebaTa
ganmtkicebebis istoriiT. daswavlis Teoriis
mixedviT, adamianebi gansxvavdebian, radgan maT
gansxvavebuli ganmtkicebebis istoria aqvT.
ganvixiloT pirovnebis bihevioristuli koncefcia, romelic ielis universitetis fsiqologebis gundma Seqmna jon dolardisa da nil
mileris meTaurobiT (John Dollard, Neal Miller, 1950).
dolardma da milerma Semoitanes iseTi cnebebi,
rogorebicaa: daswavlili ltolvebi, pasuxebis
Sekaveba da daswavlili qcevis paternebi.
froidis msgavsad, maT xazi gausves daZabulobis
da daZabulobis Semcirebis ganmamtkicebeli
(siamovnebis momgvreli) Sedegebis motivaciuri
Zalebis rols. organizmebi moqmedeben, raTa
Seamciron daukmayofilebeli moTxovnilebebiT
gamowveuli daZabuloba. is qceva, romelic
warmatebiT amcirebs aseT daZabulobebs, meordeba da droTa ganmavlobaSi daswavlil Cvevad
gadaiqceva, romelic ganmtkicebulia ganmeorebiTi daZabulobis SemcirebiT. dolardma da
milerma, aseve, aCvenes, rom adamianma SeiZleba
iswavlos socialuri imitaciis (mibaZvis) gziT,
anu sxvebis qcevaze dakvirvebiT ise, rom sapasuxo
qmedebis faqtobrivad ganxorcielebis aucilebloba ar iqmneba. warmoidgineT, rom patara
biWi xedavs, rom mis ufros das kanfets aZleven,
rodesac is mirbis saxlSi dabrunebuli mamis
Sesaxvedrad; umcrosma Zmam SeiZleba imave qcevis
ganxorcieleba daiwyos. imitaciis ideam gaafarTova is gzebi, romlebiTac, fsiqologebis warmodgeniT, daiswavleba efeqturi an destruqciuli qceva. pirovneba warmogvidgeba, rogorc am
daswavlil qcevaTa jami.
Tanamedrove socialuri daswavlisa da
kognituri Teoriebi xSirad iziareben dolar-
miSelis kognitur-afeqturi
pirovnebis Teoria
uolter miSelma (Walter Mischel) ganaviTara
pirovnebis kognituri bazisis gavlenis Teoria.
miSeli aRniSnavs, rom adamianebi aqtiurad
monawileoben garemosTan Tavisi interaqciebis
kognitur organizaciaSi. misi midgoma xazs
usvams imas, Tu ramdenad mniSvnelovania imis
gageba, rogor Cndeba qceva, rogorc adamianebsa
da situaciebs Soris interaqciebis funqcia
(Mischel & Shoda, 1995, 1999). ganvixiloT magaliTi:
jonis pirovnebis unikaloba yvelaze
naTlad SeiZleba davinaxoT imaSi, rom
saidan
viciT
qcevis paternebi
am proeqtis erTi kvleva qcevis konsistentobis ganxilvisas aRvwereT. kidev erTi
kvleva Seiswavlis bavSvebis reaqciebs
gansxvavebul fsiqologiur situaciebze.
es situaciebia: (1) sxva bavSvis mier
dadebiTi socialuri kontaqtis wamowyeba,
an (2) ufrosis mier gafrTxileba raime
moqmedebis Sewyvetis Taobaze. bavSvebis
reaqciebi kodirebul iqna iseT kategori-
disa da mileris mosazrebas, rom qcevaze gavlenas axdens garemos pirobebi, Tumca, es
Teoriebi erTi nabijiT win midian da xazs
usvamen kognituri da bihevioraluri procesebis
mniSvnelobas, riTic moqmed sxeuls moazrovne
gonebas, fsiqikas ubruneben. isini, vinc pirovnebis kognituri Teoriebi Seqmna, aRniSnaven,
rom arsebobs mniSvnelovani individualuri
gansxvavebebi imaSi, Tu rogor fiqroben da
gansazRvraven adamianebi nebismier eqsternalur
(garegan) situacias. kognituri Teoriebi yuradRebas amaxvileben im fsiqikur procesebze,
romelTa meSveobiTac adamianebi Tavis SegrZnebebs da aRqmebs realobis Sesaxeb organizebul STabeWdilebad gardaqmnian. humanisturi
Teoriebis msgavsad, kognituri Teoriebi xazs
usvamen, rom Tqven monawileobT sakuTari pirovnebis SeqmnaSi. magaliTad, Tqven, ZiriTadad,
aqtiurad irCevT Tqvens garemos da ara mxolod
pasiurad reagirebT masze. Tqven afasebT alternativebs da irCevT iseT garemos, romelSic
moqmedebT da Tqvenze moqmedeben; Tqven irCevT
situaciebs, romlebisganac moeliT, rom isini
TqvenTvis ganmamtkicebeli iqneba da cdilobT,
Tavidan aiciloT isini, romlebic ar gakmayofileben da bundovania. magaliTad, Tqven xSirad
arCevT, kidev erTxel mixvideT im restoranSi,
sadac adre gemrieli kerZi miirTviT da yovelTvis ar cdilobT axali adgilis mosinjvas.
modiT, axla davaxasiaToT am midgomis ufro
konkretuli magaliTebi. Cven ganvixilavT
uolter miSelis, albert bandurasa da nensi
kentoris Teoriebs.
579
cxrili
14.4
gansazRvreba
kodirebebi
molodinebi da
rwmenebi
afeqtebi
miznebi da
Rirebulebebi
kompetenciebi
da TviTregulatoruli gegmebi
Tavi 14 / pirovneba
580
magaliTi
banduras kognitur-socialuri
daswavlis Teoria
pirovnebisadmi socialuri daswavlis midgomis wamyvani mkvlevaria albert bandura (Albert
Bandura, 1986, 1999). is cnobilia Teoriuli naSromebiTa da bavSvebisa da zrdasrulebis farTo
14.4
reciprokuli determinizmi
reciprokuli determinizmis mixedviT individi,
misi qceva da garemo erTmaneTTan urTierTqmedeben,
raTa gavlena moaxdinon da Secvalon sxva komponentebi.
suraTi
gamoikvlioT yvela komponenti, Tu gsurT mTlianad gaigoT adamianis qceva, pirovneba da socialuri ekologia (Bandura, 1999; ix. sur. 14.4). amgvarad, magaliTad, Tu Tqven Warbi wona gaqvT,
SeiZleba ar airCioT msubuqi aTletikiT dakaveba,
magram, Tu sacurao auzis maxloblad cxovrobT,
SeiZleba curva arCioT; Tu Tqven komunikabeluri
xarT, gaesaubrebiT auzTan myof adamianebs da
amiT ufro socialur atmosferos SeqmniT, rac,
Tavis mxriv, garemos ufro sasiamovnos gaxdis.
es erTi magaliTia adamians, adgilsa da qcevas
Soris reciprokuli determinizmisa.
me-7 Tavidan SeiZleba gagaxsendeT, rom banduras socialuri daswavlis Teoria xazs usvams
dakvirvebiT swavlas, rogorc process, romliTac
adamiani cvlis Tavis qcevas sxva adamianis qcevaze
dakvirvebis safuZvelze. dakvirvebiT swavlis
meSveobiT bavSvebi da mozrdilebi Tavisi
socialuri garemos Sesaxeb informaciis udides
speqtrs iZenen. dakvirvebiT swavlis meSveobiT
Tqven swavlobT, Tu ra aris Sesabamisi, adekvaturi, ra jildovdeba da ras mohyveba dasja
an ignorireba. vinaidan Tqven SegiZliaT mexsierebis gamoyeneba da garegan movlenebze fiqri,
Tqven SegiZliaT, iwinaswarmetyveloT Tqveni
qmedebebis SesaZlebeli Sedegebi maTi realurad
ganxorcielebis gareSe. Tqven SegiZliaT SeiZinoT unarebi, damokidebulebebi da rwmenebi ubralod imaze dakvirvebiT, Tu ras akeTeben sxvebi
da ra Sedegebi mohyveba amas.
banduras Teoriis Camoyalibebis procesSi
(1997) misi erT-erTi centraluri cneba TviTefeqturoba gaxda. TviTefeqturoba aris rwmena
imisa, rom adamians SeuZlia konkretul situaciaSi adekvaturad moqceva. Tqveni TviTefeqturobis SegrZneba mravalgzis axdens gavlenas
Tqvens aRqmebze, motivaciasa da qcevaze. Tqven
arc ki cdilobT raimes gakeTebas an SesaZleblobis gamoyenebas, rodesac elodebiT, rom
581
Tavi 14 / pirovneba
582
saidan
viciT
TviTefeqturoba da bavSvebis
akademiuri miRwevebi
banduram da misma kolegebma (1996) ikvlies 11-dan 14 wlamde 279 bavSvi romis
maxloblad dasaxlebuli punqtidan. am
kvlevis mizani iyo, eCvenebina rogorc
bavSvebis, ise maTi mSoblebis TviTefeqturobis donis gavlena bavSvebis akademiur miRwevebze. TviTefeqturobis gasazomad bavSvebic da mSoblebic aRniSnavdnen Tavis Tanxmobas debulebaTa
seriebze. bavSvebisaTvis debulebebi exeboda maT mosazrebebs saskolo muSaobasTan
gamklavebis sakuTari unarebis Sesaxeb;
aseve, maT mosazrebebs, Tu ramdenad aqvT
unari, moaxdinon TavianTi garemos struqturireba swavlis gasaadvileblad, magaliTad, ramdenad kargad gamogdiT maswavleblebisTvis daxmarebis Txovna, rodesac
saskolo samuSaos Sesruleba giZneldebaT?~ mozrdilebisTvis debulebebi
ukavSirdeboda maT unarebs, moexdinaT
TavianT bavSvebSi saskolo samuSaosadmi
interesisa da misi Sesrulebis motivacia,
magaliTad, ra SegiZliaT gaakeToT, raTa
daexmaroT Tqvens bavSvebs saskolo
samuSaoze bejiTad muSaobaSi?~ mkvlevrebs
bavSvebis maswavleblebma maTi akademiuri
miRwevebis Sefaseba miawodes. Sedegebma
aCvena rogorc mSoblebis, ise bavSvebis
TviTefeqturobis rwmenebis mniSvnelovani
gavlena miRwevebze. kerZod, mSoblebis
rwmenas, rom maT aqvT unari, SeunarCunon
bavSvebs mimarTuleba, wvlili Sehqonda
bavSvebis rwmenaSi, rom maT didi miRwevebi
eqnebodaT; Tavis mxriv, bavSvebis rwmenebi
zusti aRmoCnda _ TviTefeqturobis Zlieri
rwmenebi korelaciaSi iyo faqtobriv
maRal miRwevebTan.
suraTi
14.5
kentoris socialuri
inteleqtis Teoria
winamorbed kognitur da socialur Teoriebze
dayrdnobiT nensi kentorma (Nancy Cantor) da
misma kolegebma pirovnebis socialuri inteleqtis Teoria Camoayalibes (Cantor & Kihlstrom,
1987; Kihlstrom & Cantor, 2000). socialuri inteleqti
exeba im gamocdilebas, romelic adamianebs
SemoaqvT cxovrebiseuli amocanebis sakuTar
gancdaSi. Teoria gansazRvravs individualuri
gansxvavebebis sam tips:
cxovrebiseuli miznebis arCevani. adamianebi
gasxvavdebian imisda mixedviT, Tu cxovrebis
romeli miznebi Tu amocanebia maTTvis yvelaze
mniSvnelovani. magaliTad, kolejis studentebi
xSirad Relaven kargi niSnebis miRebis~, an
megobrebis SeZenis da SenarCunebis~ Sesaxeb.
aris Tu ara am miznebidan erT-erTi TqvenTvis
ufro mniSvnelovani, vidre meore? adamianebis
miznebi droTa ganmavlobaSi SeiZleba Seicvalos. Tqveni aTi wlis winandeli miznebi,
albaT, gansxvavdeba rogorc dRevandeli, ise
momavali miznebisagan;
socialuri interaqciebis Sesabamisi
codna. adamianebi gansxvavdebian imis mixedviT,
583
saidan
viciT
Tavi 14 / pirovneba
584
socialuri daswavlisa da
kognituri Teoriebis Sefaseba
socialuri daswavlisa da kognituri Teoriebis winaaRmdeg gamoTqmuli kritikis erT-erTi
Tvalsazrisi isaa, rom isini xSirad ugulebelyofen emociebs, rogorc pirovnebis mniSvnelovan
komponents. fsiqodinamikur TeoriebSi SfoTvis
msgavsi emociebi centralur rols TamaSoben.
socialuri daswavlisa da kognitur TeoriebSi
emociebi ganixileba mxolod, rogorc azrebisa
da qcevis Tanmdevi produqti, an ubralod gaerTianebulia sxva tipis azrebTan, nacvlad imisa,
rom maT damoukidebeli mniSvneloba mieweros.
maTTvis, visi azriTac emociebi centraluria
pirovnebis funqcionirebaSi, es seriozuli naklia. kognitur Teoriebs imis gamoc akritikeben,
rom isini srulad ar aRiareben aracnobieri
motivaciis gavlenas qcevasa da emociebze.
kritikis meore Tvalsazrisi pirovnuli konstruqtebisa da kompetenciebis Seqmnis gzis
axsnebis bundovanebazea fokusirebuli. kognituri Teoriis mimdevrebs xSirad bevri araferi
hqondaT saTqmeli zrdasruli pirovnebis ganviTarebiTi warmomavlobis Sesaxeb; maTi aqcenti
individis mier qcevis awmyo garemoebebis aRqmaze
Crdilavs individis istorias. es kritika kelis
(Kelly) Teoriazea mimarTuli, romelic aRweril
iqna ufro, rogorc konceptualuri sistema,
vidre, rogorc Teoria, radgan is fokusirebulia
struqturaze da procesebze da TiTqmis arafers
ambobs pirovnuli konstruqtebis Sinaarsze.
am kritikis miuxedavad, pirovnebis kognitur
Teoriebs mTavari wvlili ekuTvniT Tanamedrove
azrovnebaSi: kelis Teoriam gavlena moaxdina
didi raodenobiT kognitur Terapevtebze.
miSelis mier situaciis maxasiaTeblebis gacnobierebam moitana ori komponentis interaqciis
Sejameba
socialuri daswavlis da kognituri Teoriebi iziareben mosazrebas, rom adamianebis
moqmedebebze gavlenas axdenen garemos SemTxveviTi maxasiaTeblebi: uolter miSelis azriT,
garemos specifikur movlenebs adamianebi pasuxoben sakuTar kodirebebze, molodinebze da
Sexedulebebze, emociebze, miznebsa da Rirebulebebze, unarebsa da TviTmaregulirebel gegmebze dayrdnobiT; albert banduram warmoadgina
adamianis, garemos da qcevis reciprokuli urTierTqmedebis Teoria. TviTefeqturoba udides
rols TamaSobs adamianebis mier ganxorcielebuli qcevebis gansazRvraSi; nensi kentoris
Teoriis mixedviT, adamianebi gansxvavdebian
cxovrebis miznebis arCevis, Tavisi codnisa da
im strategiebis mixedviT, romlebsac TavianTi
miznebis misaRwevad iyeneben.
585
Tavi 14 / pirovneba
586
saidan
viciT
SesaZlebeli me, rogorc mSobeli
mkvlevrebis jgufma Seqmna Sefasebis
instrumenti, romelic gamiznuli iyo im
xarisxis gazomvisaTvis, romliTac axalgazrda mozrdil adamianebs SeeZloT
sakuTari Tavis mSoblad warmodgena (Bloom,
et al., 1999). kvlevaSi monawile 683-ma kolejis studentma gasca pasuxi srulebiT
ar Semesabameba - Zalian Semesabameba~
skalis mixedviT iseT debulebebs, rogoricaa momavalSi iseT adamianad vxedav
Tavs, romelic SesaZloa daqorwindes,
magram ar moisurvebs Svilebis yolas~.
im mizniT, rom studentebi ver mimxvdariyvnen kvlevis mizans, mSoblobis Sesabamisi debulebebi gabneuli iyo ufro
grZel kiTxvarSi. kiTxvaris Sevsebis Semdeg TiToeul students eniWeboda mSoblis
SesaZlebeli me-s qula (parent possible-self
score - PPS). saSualod, qalebi da mamakacebi
ar gasxvavdebodnen am qulebis mixedviT,
Tumca, mkvlevrebma gamoyves rogorc
qalebis, ise mamakacebis qvejgufebi, romlebmac gansakuTrebiT maRali da gansakuTrebiT dabali qulebi miiRes. am qvejgu-
TviTSefaseba da TviTprezentacia
saidan
viciT
TviTuunaroba kolejis studentebSi
orma mkvlevarma sTxova kolejis studentebs, daefiqsirebinaT TavianTi pozicia
(veTanxmebi/ar veTanxmebi~) TviTuunarobis
gamzomvel debulebebTan mimarTebaSi: _
me bevrad mets gavakeTebdi, Tu mets
vecdebodi~; mgoni, ufro metad xasiaTs
587
daqvemdebarebuli adamiani var, vidre sxvebis umetesoba~; vcdilob, saqmeebi ukanasknel wuTamde gadavdo~. pirveli gamocdis
win studentebs hkiTxes, Tu ra niSani
iqneboda maTTvis sasurveli. gamocdis
Semdeg maT mcdari pasuxebi _ sasurvelze~
naxevari quliT ufro dabali niSani _
Seatyobines (magaliTad, Tu maT 4" isurves,
uTxres, rom maT 4_~ miiRes). am momentSi
mkvlevrebma Seafases studentebis TviTSefaseba. Tu TviTuunaroba icavs TviTSefasebas, unda gvqonoda molodini, rom
maRali TviTuunarobis mqone adamianebis
TviTSefaseba nakleb zians ganicdida,
rodesac maT aradamakmayofilebeli niSnebi miiRes. es zustad is paternia, romelic gamoavlines kvlevis mamrobiTi sqesis
minawileebma: maRali TviTuunaroba dakavSirebuli iyo maRal TviTSefasebasTan,
Tumca, qal studentebSi ar gamovlinda
raime korelacia TviTuunarobasa da TviTSefasebas Soris. mkvlevrebis mosazrebiT,
mamakacebs me-s xifaTisagan dacvis ufro
Zlieri tendencia aqvT (Rhodewalt & Hill, 1995).
cxrili
14.5
sajarod
damkvirveblis gareSe
maRali
123
448
dabali
257
387
-134
+61
saidan
Tavi 14 / pirovneba
viciT
588
es Sedegi gasagebia TviTprezentaciis TvalsazrisiT. maRali TviTSefasebis adamianebs SeiZleba surdeT ise gamoCndnen, TiTqos warmatebas
Zalian mcire momzadebis Sedegadac ki aRweven
(Cemnair adamians ar sWirdeba varjiSi!~) da
Tuki isini warmatebas ver miaRweven, SeiZleba
kvlavac mimarTon TviTuunarobas (Tqven xom
naxeT, ra cota vivarjiSe!~).
589
cxrili
14.6
Tavi 14 / pirovneba
mamr.
mdedr.
mamr.
mdedr.
socialuri identoba
34
28
26
26
ideologiuri rwmenebi
interesebi
16
ambiciebi
11
15
me-Sefasebebi
35
33
64
65
11
sxva
590
magaliTi
amerikelebi
saidan
viciT
kultura, TviTgaumjobeseba da
TviTkritika
zemoT movitaneT magaliTi, rom adamianebi dasavlur kulturebSi TviTgaumjobesebas _ TviTSefasebaSi dadebiTi
cvlilebebis Setanas cdiloben, Tumca
es, rogorc wesi, ar Sedis koleqtivisturi
kulturis warmomadgenlis dRis wesrigSi.
amis nacvlad, urTierTdamokidebuli me-s
0.6
0.4
0.2
0
-0.2
-0.4
-0.6
iaponia (kioto)
iaponia (iujini)
aSS (iujini)
respondentis kultura
suraTi
14.6
kultura TviTgaumjobeseba da
TviTkritika
proeqtis pirvel fazaSi amerikelma da iaponelma
studentebma aRweres warmatebis da warumateblobis
situaciebi. TiToeul kulturaSi warmoSobil situaciebs uwodes `amerikaSi damzadebuli~ da `iaponiaSi
damzadebuli~ situaciebi. meore fazaSi studentebma
orive kulturidan, iseve, rogorc studentebma iaponiidan, romlebic imyofebian amerikaSi, Seafases, Tu
rogor imoqmedebda maT TviTSefasebaze am situaciebSi
moxvedra. saSualod, iaponeli studentebi ufro orientirebulni iyvnen TviTkritikaze, TviTSefasebaSi
uaryofiTi cvlilebebiT, maSin, rodesac amerikeli
studentebi ufro orientirebulni iyvnen TviTgaumjobesebaze, TviTSefasebaSi dadebiTi cvlilebebiT. Sedegebi, ufro mniSvnelovani iyo, rodesac situaciebi
Sesabamis qveyanaSi warmoiSoboda. svetebSi moyvanili
ricxvebi warmoadgenen im studentebis procents, romlebmac dominanturi tendencia gamoavlines (magaliTad,
iaponeli studentebis 86%-ma gamoavlina TviTkritika,
rodesac pasuxobda `iaponiaSi damzadebul~ situaciebs
maSin, rodesac amerikeli studentebis 87%-ma gamoavlina
TviTgaumjobeseba, rodesac `amerikaSi damzadebul~
situaciebs pasuxobda).
591
Tavi 14 / pirovneba
me internetSi
592
Sejameba
me-s koncefciebi warmoadgens mexsierebis
struqturebs, romlebic moicaven sqemebs me-s
Sesaxeb da marTaven imas, Tu rogor gadaamuSaveben
adamianebi informacias sakuTari Tavis da sxvebis
Sesaxeb. rogorc Cans, adamianebs TviTSemowmeba
urCevniaT maSinac ki, rodesac Semowmebuli me-s
koncefcia uaryofiTia. adamianebi iyeneben
pirovnebis Teoriebis
Sedareba
ar arsebobs pirovnebis erTiani, unificirebuli Teoria, romelsac fsiqologebis umetesoba daeTanxmeboda. mravalferovani Teoriebis
ganxilvisas araerTxel gamovlinda maT Soris
ramdenime gansxvaveba, rac ZiriTad daSvebebSi
mdgomareobs. sasargeblo iqneboda Segvejamebina
xuTi yvelaze mniSvnelovani gansxvaveba
pirovnebis Sesaxeb daSvebebSi da is midgomebi,
romlebic safuZvlad udevs yovel am daSvebas:
1. memkvidreoba Tu garemo. rogorc naxeT qveTavSi
fsiqologia da cxovreba, am gansxvavebas, aseve,
buneba Tu aRzrda ewodeba. ra ufro mniSvnelovania pirovnebis ganviTarebisaTvis: genetikuri da biologiuri faqtorebi Tu garemos
gavlenebi? pirovnebis niSnis Teoriebi
iyofoda am sakiTxTan dakavSirebiT. froidis
Teoria Zlieradaa damokidebuli memkvidreobiTobaze; humanisturi, socialuri daswavlis,
kognituri da me-s Teoriebi xazs usvamen
garemos, rogorc qcevis determinants, an
garemosTan urTierTqmedebas, rogorc pirov-
593
Tavi 14 / pirovneba
594
Sejameba
pirovnebis Teoriebi gansxvavdeba imiT, Tu
rogor aqcents akeTeben isini memkvidreobiTobaze
garemosTan SedarebiT; daswavlis procesebze
qcevis Tandayolil wesebTan SedarebiT; warsul
mizezebze, awmyo qcevaze Tu momaval miznebze;
cnobierebaze aracnobierTan SedarebiT da
dispoziciebze situaciebTan SedarebiT. yoveli
Teoria gansxvavebul midgomas iZleva pirovnebis
Secnobis TvalsazrisiT.
pirovnebis Sefaseba
dafiqrdiT im maxasiaTeblebze, romlebiTac
Tqveni saukeTeso megobrebisgan gansxvavdebiT.
fsiqologebs ainteresebT gansxvavebuli Tvisebebi, romlebic axasiaTebs erT individs,
asxvavebs erT adamians sxvebisagan an asxvavebs
erT jgufSi myof adamianebs sxva jgufis
wevrebisagan (magaliTad, morcxv adamians
Tamamisagan anda paranoiduls _ normalurisagan).
pirovnebis gagebisa da aRweris am mcdelobebs
safuZvlad ori daSveba udevs: pirveli is, rom
arsebobs individebis pirovnuli maxasiaTeblebi,
obieqturi testebi
pirovnebis obieqtur testebSi Sefasebis
micema (qulebis miniWeba) da maTi gamoyeneba
SedarebiT martivia da kargad gansazRvrul
wesebs emorCileba. zogierT obieqtur testSi
Sefaseba da interpretaciac ki kompiuteruli
programebiT xorcieldeba. saboloo Sefaseba,
rogorc wesi, erTniSna ricxvia, romelic
erTaderTi ganzomilebis gaswvriv (rogoricaa
adaptacia-disadaptacia) Tavsdeba, an sxvadasxva
niSnebis qulaTa erTobliobis gaswvriv (rogoricaa: impulsuroba, damokidebuleba an eqstraversia). es monacemebi SedarebaSi mohyavT
normatiuli SerCevis monacemebTan.
TviTangariSis kiTxvari aris obieqturi
testi, romelSic individebi pasuxoben kiTxvaTa
seriebs maTi azrebis, grZnobebisa da moqmedebebis Sesaxeb. erT-erTi pirveli TviTangariSis
kiTxvari, vudvorTsis pirovnuli monacemebis
furceli _ Woodworth Personal Data Sheet (Seqmnili
1917 wels) Seicavda amis msgavs kiTxvebs: RamiT
xSirad geSiniaT xolme?~ (DuBois, 1970). dResdReobiT pirovnebis kiTxvaris Sevsebisas adamiani
kiTxulobs debulebaTa seriebs da aRniSnavs,
Tu ramdenad Seesabameba, an ramdenad damaxasiaTebelia misTvis TiToeuli maTgani.
yvelaze xSirad gamoiyeneba minesotas multifazuri pirovnebis kiTxvari _ Minnesota Multiphasic Personality Inventory, anu MMPI (Dahlstrom et al.,
1975). is mraval klinikur dawesebulebaSi gamoiyeneba pacientebis diagnostirebis damxmare
instrumentad da maTi mkurnalobis mimarTulebis misacemad. am kiTxvaris maxasiaTeblebisa
da misi gamoyenebis ganxilvis Semdeg mokled
SevexebiT NEO pirovnebis kiTxvars (NEO Personality Inventory - NEO-PI), romelic farTod gamoipirovnebis kiTxvari (Personality inventory) TviTangariSis meTodika, romelic gamoiyeneba pirovnebis Sesafaseblad da moicavs debulebaTa
CamonaTvals pirovnebis azrebis, grZnobebisa
da qcevebis Sesaxeb.
MMPI
MMPI Seiqmna minesotas universitetSi 1930ian wlebSi fsiqolog starke heTeueisa da
fsiqiatr j. r. makkinlis mier (Hathaway &
McKinley, 1940, 1943). misi ZiriTadi mizania individebis diagnostireba fsiqiatriuli kategoriebis mixedviT. pirveli testi 550 debulebisagan
Sedgeboda, romelTac individebi axarisxebdnen,
rogorc maTTvis marTebuls an mcdars, an
pasuxobdnen _ `ar SemiZlia pasuxis gacema~. am
debulebaTa erTobliobidan SemuSavda skalebi,
romlebic fsiqiatriul dawesebulebebSi pacientebis mier gamovlenili problemebis saxeobebs
Seesabameboda.
MMPI-s skalebi ar hgavda sxva arsebul pirovnebis testebs, radganac isini empiriuli strategiis gamoyenebiT SemuSavda da ara intuitiuri,
Teoriuli midgomiT, romelic im dros dominirebda (gaixseneT Cveni adrindeli diskusia
testis Teoriuli da empiriuli konstruqciis
Sesaxeb). debulebebi mxolod im SemTxvevaSi
rCeboda skalaze, Tu isini aSkarad ganasxvavebdnen or jgufs, magaliTad, Sizofreniul
pacientebs da normalur sakontrolo jgufs.
TiToeul debulebas unda eCvenebina misi
validuroba imiT, rom mas TiToeuli jgufis
wevrebi erTnairad upasuxebdnen, xolo ori
jgufis wevrebi _ gansxvavebulad. amgvarad,
debulebebi SerCeuli iyo ara Teoriul safuZvelze (imis mixedviT, Tu rogor mniSvnelobas
atarebdnen isini eqspertebisTvis), aramed empiriul safuZvelze (imis mixedviT, ganasxvavebdnen
Tu ara isini or jgufs).
MMPI-is aqvs 10 klinikuri skala. TiToeuli
Seqmnilia imisTvis, rom gansakuTrebuli klinikuri jgufebi (rogoricaa SizofreniiT daavadebuli individebi) ganvasxvavoT normaluri
sakontrolo jgufisagan. testi, aseve, Seicavs
validurobis skalebs, romlebic gamoavlens
iseT saeWvo pasuxebs, rogoricaa: aSkara sicrue,
uyuradReboba, Tavdacva, anda aragulwrfeloba.
MMPI-is interpretaciisas, is, vinc tests atarebs, pirvel rigSi, amowmebs validurobis
skalebs, raTa darwmundes, rom testze miRebuli
pasuxebi validuria da Semdeg uyurebs danarCen
pirovnebis Sefaseba
595
cxrili
14.6
Tavi 14 / pirovneba
596
cxrili
14.8
antisocialuri qmedebebi
SiSebi
obsesiuroba
(akviatebuli azrebi)
dabali TviTSefaseba/
TviTpativiscema
depresia
socialuri diskomforti
janmrTelobasTan
dakavSirebuli
sazrunavebi
ojaxuri problemebi
ucnauri azrebi
muSaobis dros
winaaRmdegobebi
gabrazeba /risxva
mkurnalobis uaryofiTi
indikatorebi (uaryofiTi
damokidebuleba eqimebisa da
mkurnalobis mimarT)
cinizmi
antisocialuri qmedebebi
NEO PI
NEO pirovnebis kiTxvari (NEO Personality Inventory _ NEO PI) aseve Seiqmna pirovnebis maxasiaTeblebis Sesafaseblad araklinikuri mozrdilebis populaciaSi. is zomavs pirovnebis xuTfaqtorian models, romelic zemoT ganvixileT.
Tu NEO PI CagitardaT, Tqven miiRebdiT profilis
furcels, romelic giCvenebdaT Tqvens standartizebul maCveneblebs did normatiul SerCevasTan mimarTebaSi xuTi ZiriTadi ganzomilebidan TiToeulze: neiroticizmi, eqstraversia,
Riaoba, TanxmobisaTvis mzaoba da patiosneba
(Costa & McCrae, 1985). NEO PI-is gadasinjuli
versia afasebs 30 calkeul niSans, romelic
organizebulia xuTi ZiriTadi faqtoris mixedviT (Costa & McCrae, 1992b). magaliTad, neiroticizmis ganzomileba dayofilia eqvs calkeul
proeqciuli testebi
rodesme Tu SegixedavT RrublisaTvis da
saxe an cxovelis konturi daginaxavT? Tu Tqvens
megobrebs sTxovdiT, SeexedaT, maT SeiZleba
daenaxaT dayrdnobili SiSveli figura an
pirovnebis Sefaseba
597
Tavi 14 / pirovneba
598
rorSaxis testi
rorSaxis testSi, romelic 1921 wels SeimuSava Sveicarelma fsiqiatrma herman rorSaxma
(Hermann Rorschach) bundovani stimulebi warmodgenilia simetriuli melnis laqebis saxiT
(Rorschach, 1942). zogi maTgani Sav-TeTria da
zogi _ feradi (ix. sur. 14.7). testis msvlelobisas respondents uCveneben laqas da ekiTxebian:
ra SeiZleba es iyos~? respondentebs arwmuneben,
rom ar arsebobs swori an mcdari pasuxebi
(Exner, 1974). mkvlevrebi zedmiwevniT afiqsireben,
ras amboben adamianebi, ramdeni dro sWirdebaT
pasuxis gasacemad, mTlianad ra dro exarjeba
respondents TiTo laqaze da rogor uWiravs
mas baraTi. Semdeg, meore fazaSi, romelsac
gamokiTxva ewodeba, respondents axseneben wina
pasuxebs da sTxoven, detalurad daamuSavos
isini.
suraTi
14.7
suraTi
14.8
pirovnebis Sefaseba
599
Sejameba
pirovnebis obieqturi testebi moicaven
Catarebisa da Sefasebis SedarebiT standartul
da gansazRvrul teqnikas. MMPI-2-s Tanamedrove
ena da Sinaarsi axasiaTebs, rac klinikuri
Teoriisa da Sefasebis winsvlas asaxavs. NEO-PI
da BFQ zomaven normaluri pirovnebis funqcionirebis aspeqtebs. proeqciuli testebi individebs warudgenen bundovan stimulebs, raTa
gamoavlinon Sinagani gancdebi, motivebi da
konfliqtebi. mkvlevrebma gamoimuSaves rorSaxis
melnis laqebze pasuxebis Sefasebis yovlismomcveli sistema. TAT warmoadgens miRwevis moTxovnilebis validur sazoms.
sakvanZo
sakiTxebi
Tavi 14 / pirovneba
pirovnebis tipis da
pirovnebis niSnis
Teoriebi
600
600
Teoriul koncefciebsa da
pirovnebis skalebs Soris.
tyupebisa da naSvilebi
bavSvebis kvlevebi naTelyofen, rom pirovnuli niSnebi nawilobriv memkvidreobiTia.
adamianebi amJRavneben qceviT konsistentobas, rodesac situaciebi ganisazRvreba relevanturi fsiqologiuri maxasiaTeblebis
mixedviT.
fsiqodinamikuri
Teoriebi
froidis fsiqodinamikuri
Teoria adamianuri motivaciis wyarod instinqtur
biologiur energias miiCnevs.
humanisturi Teoriebi
humanisturi Teoriebi
fokusirebulia TviTaqtualizaciaze _ individis
potencialis zrdaze.
es Teoriebi holisturi,
dispozociuri, fenomenologiuri da egzistencialuria.
humanisturi tradiciis
Tanamedrove Teoriebi fokusirebulia individis
cxovrebiseul ambebze.
socialuri daswavlis
da kognituri Teoriebi
socialuri daswavlis
Teoriis mimdevrebi qcevaSi
da pirovnebebs Soris individualur gansxvavebebs
ganixilaven, rogorc gansxvavebuli ganmtkicebebis
gamocdilebis Sedegs.
kognituri Teoriis mimdevrebi xazs usvamen aRqmasa
da garemos subieqtur interpretaciaSi individualur
gansxvavebebs.
uolter miSelma ikvlia
qcevis safuZvlebi, rogorc
adamianebsa da situaciebs
Soris urTierTobebi.
albert banduram aRwera
reciprokuli determinizmi
adamianebs, garemos da qcevas
Soris.
nensi kentoris Teoriam xazi gausva miznebis, codnis
da strategiebis gavlenas
adamianebis qcevaze.
pirovnebis Teoriebis
Sedareba
pirovnebis Teoriebi SeiZleba erTmaneTs davupirispiroT im mxriv, Tu rogor
aqcents akeTeben isini memkvidreobiTobaze garemosTan
SedarebiT; daswavlis procesebze qcevis Tandayolil
wesebTan SedarebiT; warsul
mizezebze, awmyo qcevaze Tu
momaval miznebze; cnobierebze aracnobierTan SedarebiT da dispoziciebze
situaciebTan SedarebiT.
TiToeul Teorias gansxvavebuli wvlili Seaqvs pirovnebis SecnobaSi.
pirovnebis Sefaseba
pirovnebis maxasiaTeblebi
fasdeba rogorc obieqturi,
ise _ proeqciuli testebiT.
yvelaze gavrcelebuli
obieqturi testi, MMPI-2,
klinikuri problemebis
diagnostikisaTvis gamoiyeneba.
NEO-PI da BFQ pirovnebis
ufro axali obieqturi
testebia, romlebic zomaven
pirovnebis xuT ZiriTad
ganzomilebas.
pirovnebis proeqciul testebSi adamianebs sTxoven,
upasuxon bundovan stimulebs.
ori mniSvnelovani proeqciuli testia rorSaxis
testi da TAT.
ZiriTadi cnebebi
analitikuri fsiqologia
SfoTva
arqetipi
koleqtiuri aracnobieri
konsistentobis paradoqsi
ego
egos dacvis meqanizmebi
xuTfaqtoriani modeli
fiqsacia
idi
damoukidebeli me-s gageba
urTierTdamokidebuli me-s
gageba
libido
pirovneba
pirovnebis kiTxvari
pirovnebis tipebi
SesaZlebeli me-ebi
proeqciuli testi
fsiqikuri determinizmi
fsiqobiografia
pirovnebis
fsiqodina-mikuri Teoriebi
reciprokuli determinizmi
represia
TviTaqtualizacia
me-s koncefcia
TviTefeqturoba
TviTpativiscema
TviTmavnebloba
morcxvoba
socialuri inteleqti
superego
niSnebi
upirobo dadebiTi
pativiscema
aracnobieri
sakvanZo sakiTxebi
601
601
fsiqologiuri
aSlilobebi
15
fsiqologiuri aSlilobebis
buneba
ra aris paTologiuri
obieqturobis problema
istoriuli perspeqtivebi
fsiqopaTologiis
etiologia
fsiqologiuri aSlilobebis
klasifikacia
klasifikaciis miznebi
DSM-IV-TR
fsiqologia Cvens cxovrebaSi:
marTla gvicavs Tu ara
Seuracxadoba
fsiqologiuri aSlilobebis
ZiriTadi tipebi
SfoTviTi aSlilobebi
SfoTviTi aSlilobebi:
mizezebi
guneba-ganwyobilebis
aSlilobebi
guneba-ganwyobilebis
aSlilobebi: mizezebi
depresia: sqesTa Soris
gansxvavebani
suicidi
pirovnuli aSlilobebi
disociaciuri
aSlilobebi
fsiqologia XXI saukuneSi:
marTla arsebobs Tu ara
internetomania
Sizofreniuli aSlilobebi
Sizofreniis ZiriTadi
tipebi
Sizofreniis mizezebi
fsiqikuri daavadebis daRi
(stigma)
sakvanZo sakiTxebi
602
ZiriTadi cnebebi
603
fsiqologiuri
aSlilobebis buneba
rodesme ginerviuliaT zedmetad? yofilxarT
daTrgunuli an SeSfoTebuli yovelgvari realuri mizezis gareSe? SegSinebiaT iseTi ramis,
ris Sesaxebac danamdvilebiT icodiT, rom ar
iyo saSiSi? gifiqriaT TviTmkvlelobaze? migimarTavT alkoholisTvis an narkotikebisTvis problemisgan Tavis dasaRwevad? TiTqmis yvela
Cvengani erT-erT kiTxvaze mainc gascemda dadebiT
pasuxs, rac imaze miuTiTebs, rom TiTqmis yvela
Cvengans ganucdia fsiqologiuri aSlilobis
simptomebi. winamdebare Tavi Seexeba fsiqoloAbnormal Psychology iTargmna, rogorc paTofsiqologia~, romelSic moiazreba fsiqologiuri aSlilobebi da qcevis darRvevebi (mTargmnelis SeniSvna).
1
604
ra aris paTologiuri
ras niSnavs, rodesac vambobT, rom mocemuli
pirovneba paTologiuria, anu fsiqologiuri
aSlilobisgan itanjeba? rogor wyveten fsiqologebi da klinikaSi momuSave sxva praqtikosebi, Tu ra aris paTologiuri? aris ki yovelTvis naTeli, Tu rodis, ra momentSi gadainacvlebs qceva normaluris kategoriidan paTologiuris kategoriaSi? mocemuli individis fsiqologiuri aSlilobis Sesaxeb daskvna, Cveulebisamebr, individis qcevis Sefasebas efuZneba.
am daskvnas garkveuli specialuri avtoritetisa
da Zalauflebis mqone adamianebi akeTeben. am
fenomenis aRsawerad gamoyenebuli terminebi,
rogoricaa fsiqikuri aSliloba, fsiqikuri daavadeba Tu paTologia, damokidebulia konkretul
Tvalsazrisze, Semfaseblis codnasa da mis
kulturul gamocdilebaze, situaciasa da im
fsiqopaTologiuri funqcionireba (Psychopatological functioning) _ darRvevebi emociur, qceviT
an azrovnebis procesebSi, rasac Tan sdevs
pirovnuli distresi an mniSvnelovani miznebis
miRwevis SesaZleblobebis blokireba.
paTofsiqologia (Abnormal psychology) _ fsiqologiuri kvlevis sfero, romelic fokusirdeba
gonebis, guneba-ganwyobilebisa da qcevis individualuri paTologiebis bunebis Secnobaze.
ekargebodes qcevaze. bavSvi, romelic yovelgvari TvalsaCino mizezis gareSe muSts urtyams fanjaras, araprognozirebad qcevas
axorcielebs;
605
optimaluri
fsiqikuri
janmrTeloba
individualuri, jgufuri da
garemos faqtorebi erTad
efeqturad muSaobs da
uzrunvelyofs:
subieqtur kargad yofnas;
optimalur ganviTarebas da
gonebrivi SesaZleblobebis
gamoyenebas;
marTlmsajulebasTan
Tavsebadi miznebis miRwevas;
fundamenturi Tanasworobis
mdgomareobebs.
suraTi
minimaluri
fsiqikuri
janmrTeloba
individualuri, jgufuri da
garemos faqtorebi erTmaneTTan
konfliqtSi modian da iwveven:
subieqtur distress;
gonebrivi SesaZleblobebis
gauaresebas an arasakmaris
ganviTarebas;
warumateblobas miznis
miRwevaSi;
destruqciul qcevas;
usamarTlobis ganmtkicebas.
15.1
606
obieqturobis problema
suraTi
15.2
saidan
viciT
Seracxadad darCena Seuracxad~
adgilze
rozenhanma da Svidma Seracxadma adamianma sxvadasxva fsiqiatriul saavadmyofoSi moaxerxes pacientis statusiT moxvedra erTi simptomis _ halucinaciebis
607
608
istoriuli perspeqtivebi
istoriis manZilze adamianebs eSinodaT
fsiqologiuri aSlilobebis, radgan eSmaks
ukavSirebdnen maT. am SiSis gamo isini agresiulad epyrobodnen avadmyofebs da gadamwyvet
zomebs iRebdnen yvela im qcevis aRmosafxvrelad, romelsac ucnaurad, an paTologiurad
miiCnevdnen. adamianebi, romlebic aseT qcevebs
axorcielebdnen, sapyrobileebSi xvdebodnen da
ganwirulni iyvnen radikaluri samedicino mkurnalobisTvis. fsiqikur avadmyofobasa da eSmaks
Soris kavSiris arsebobis Sesaxeb crurwmenebi
iseTive Zvelia, rogorc kacobriobis istoria.
arqeologebs aRmoCenili aqvT preistoriuli
gaxvretili Tavis qalebi. es aRmoCenebi,
SesaZloa, miuTiTebdes Cvens winaprebSi arsebul rwmenaze, rom aseTi naxvretebi individSi
Casaxlebul demonebs gaqcevis saSualebas
aZlevda.
Semdgom, Sua saukuneebSi arsebuli Selocvebi
mowodebuli iyo isteriis Sesamsubuqeblad, romlis simptomebi iyo paralizeba an tkivilebi,
Tavbrusxvevebi, koWloba da sibrmave. Tavdapirvelad fiqrobdnen, rom isteriiT mxolod qalebi
avaddebodnen, daavadebis mizezs ki eSmakis kontrolis, zegavlenis qveS moqceuli moxetiale
saSvilosno warmoadgenda (Veith, 1965). miaqcieT
yuradReba, rogor Cans qvemoT warmodgenil Se-
609
1896 wels germanelma fsiqiatrma emil krepelinma (Emil Kraepelin, 1855-1926) Seqmna fsiqologiuri aSlilobebis pirveli realurad amomwuravi klasifikacia. vinaidan swamda, rom fsiqologiur problemebs fizikuri safuZveli
hqonda, man samedicino diagnozis suliskveTebiT
aRwera fsiqologiuri diagnostirebisa da
klasifikaciis procesi; im suliskveTebiT, romelic dResdReobiTac arsebobs (Rosenhan &
Seligman, 1989). misi Sexedulebebi yvelaze iolad
da swrafad damkvidrda fsiqiatrebis terminologiaSi _ saubaria fsiqikur daavadebaze da
fsiqikurad daavadebuli pacientebis mkurnalobaze maTi daavadebuli tvinebis gankurnebis
imediT.
610
fsiqologiuri midgomebi
etiologia exeba fsiqologiuri da samedicino problemebis ganviTarebis mizezebsa da
xelSemwyob faqtorebs. Tu viciT, ratom Cndeba
aSliloba, saidan momdinareobs is da ra zegavlenas axdens azrovnebaze, emociebsa da qceviT
procesebze, SesaZlebeli xdeba mkurnalobis
da, saukeTeso SemTxvevaSi, misi prevenciis axali
gzebis povna. TiToeuli aSlilobis ganxilvisas
mniSvnelovani sakiTxi iqneba mizezebis analizi.
qvemoT mizezobrivi faqtorebis or did
kategoriaze _ biologiursa da fsiqologiurze
_ visaubrebT.
biologiuri midgomebi
samedicino modelis tradiciebze Camoyalibebuli Tanamedrove biologiuri midgomis
daSvebis Tanaxmad, fsiqologiuri darRvevebi
gamowveulia bazisuri biologiuri faqtorebiT.
biologi mkvlevrebi da klinicistebi xSirad
ikvleven Tavis tvinis struqturul anomaliebs,
biologiur procesebsa da genetikur zegavlenebs.
Tavis tvini rTuli organoa, romlis urTierTdakavSirebuli elementebi myife balansSi
imyofebian erTmaneTTan. mis qimiur gadamtanebSi
_ neirogadamtanebSi, an mis qsovilSi momxdar
mcireoden cvlilebasac ki SeiZleba mniSvnelovani Sedegi mohyves. am cvlilebebis mizezi
mravali ram SeiZleba iyos, maT Soris genetikuri
faqtorebi, Tavis tvinis dazianeba da infeqcia.
wina TavebSi vnaxeT, rom Tanamedrove teqnologia fsiqikuri janmrTelobis profesionalebs, qirurgiuli Carevis gareSe, cocxali
individebis Tavis tvinis struqturisa da specifikuri bioqimiuri procesebis dakvirvebis
saSualebas aZlevs. am teqnikis gamoyenebiT
biologiurad orientirebuli mkvlevrebi axal
kavSirebs ikvleven fsiqologiur aSlilobebsa
da Tavis tvinis specifikur anomaliebs Soris.
amasTanave, qceviTi genetikis sferoSi mimdinare
miRwevebma gaaumjobesa specifikur genebsa da
fsiqologiur aSlilobebs Soris kavSirebis
dadgenis SesaZlebloba. SevecdebiT ra paTologiuris sxvadasxva formebis bunebis Secnobas,
winamdebare TavSi biologiuri axsnis sxvadasxva
tips mimovixilavT.
fsiqopaTologiis etiologia
611
612
kulturis rols paTologiuri qcevis gansazRvrasa da etiologiaSi. Cven ukve SevexeT diagnostirebaze kulturis zegavlenas, rodesac obieqturobis problemaze vsaubrobdiT. Cven vTqviT,
rom sxvadasxva kulturaSi erTsa da imave qcevas
sxvadasxva interpretacia SeiZleba hqondes:
zRurbli, romelzec garkveuli qcevis tipi
individisTvis adaptaciaSi problemebis Semqmneli gaxdeba, nawilobriv, mis kulturul konteqstzea damokidebuli. rac Seexeba etiologias,
gansakuTrebuli kulturuli garemo pirobebi,
sadac cxovroben adamianebi, SeiZleba gansazRvravdes im pirobebs, romlebic xels uwyoben
fsiqopaTologiis calkeuli tipebis an qvetipebis gamoyofas. Cven mogvianebiT, klasifikaciis
Sesaxeb qveTavSi, visaubrebT aseT, kulturasTan
SeWidul sindromebze.
axla ukve SegiqmeniT zogadi warmodgena im
ZiriTad midgomebze, romlebsac mkvlevrebi
fsiqikuri daavadebis warmoqmnis Sesaxeb gvTavazoben. unda aRiniSnos, rom, miaCniaT ra fsiqopaTologia mTeli rigi biologiuri da fsiqologiuri faqtorebis rTuli urTierTqmedebis
Sedegad, Tanamedrove mkvlevrebi ufro da ufro
metad ikaveben interaqcionistul pozicias. ase
magaliTad, genetikurma predispoziciam neirogadamtanebis, an hormonebis doneze zemoqmedebiT
SeiZleba mowyvladi gaxados pirovneba fsiqologiuri aSlilobisadmi, magram aSlilobis srulad ganviTarebisTvis fsiqologiuri an socialuri stresi, an daswavlili qceva iyos saWiro.
Semdeg nawilSi im mcdelobebze gveqneba
saubari, romelic ganxorcielda aSlilobebis
sxvadasxva kategoriebis klasificirebisa da
aRwerisaTvis.
Sejameba
paTologia ganisazRvreba mTeli rigi kriteriumebis gaTvaliswinebiT: distresi, an uunaroba, araadapturoba, araracionaluroba, araprognozirebadoba, araSablonuroba da statistikuri iSviaToba, damkvirveblis doskomforti
da zneobrivi da idealuri standartebis rRveva.
arc erTi am kriteriumTagani ar aris aucilebeli da sakmarisi piroba fsiqikuri daavadebis
gansazRvrisaTvis. mkvlevrebis upirvelesi
mizania fsiqologiuri aSlilobebisadmi
obieqturi mosazrebebis Camoyalibeba; es mizani
fsiqologiuri
aSlilobebis klasifikacia
ratom aris sasargeblo fsiqologiuri aSlilobebis klasifikaciis sistemis arseboba? ra
upiratesobebs iZleva paTologiuris amomwuravi
Sefasebis gziT misi sxvadasxva tipebis erTmaneTisgan gamijvna? fsiqologiuri diagnozi aris
paTologiurisTvis dakvirvebadi qcevis paternis
klasificirebisa da kategorizaciis Sedegad
micemuli iarliyi garkveuli diagnostikuri
sistemis farglebSi. aseTi diagnozis miReba
gacilebiT ufro rTulia, vidre samedicino
diagnozis. samedicino konteqstSi diagnostirebisas eqims iseT fizikur monacemebze SeuZlia
dayrdnoba, rogoricaa, magaliTad, rentgenis
suraTi, sisxlis analizi da biofsia. fsiqologiuri aSlilobebis SemTxvevaSi diagnozisTvis
saWiro monacemebs individis moqmedebis interpretaciidan viRebT. klinikosTa maqsimaluri
SeTanxmebulobisa (konsistenturobis) da maT
diagnostikur Sefasebebs Soris Tanmimdevrulobis misaRwevad, fsiqologebma diagnostirebisa da klasifikaciis sistema ganaviTares,
romelic uzrunvelyofs simptomebis detalur,
fsiqologiuri diagnozi (Psychological diagnosis)
_ fsiqologiuri paTologiisTvis dakvirvebuli
qcevis paternis klasificirebisa da kategorizaciis Sedegad micemuli iarliyi garkveuli
diagnostikuri sistemis farglebSi.
klasifikaciis miznebi
imisaTvis, rom maqsimalurad sasargeblo
iyos, diagnostikuri sistema Semdeg sam sargebels unda iZleodes:
saerTo stenografiuli ena. klinikosTa
da fsiqopaTologiis sferoSi momuSave mkvlevarTa Soris swrafi da gasagebi urTierTobisTvis
praqtikosebi sayovelTaod SeTanxmebuli mniSvnelobebis mqone terminebs eZeben. diagnostikuri kategoria, rogoricaa depresia, didi
raodenobis kompleqsur informacias aerTianebs,
romelSic Sedis damaxasiaTebeli simptomebi
da aSlilobis tipuri mimdinareoba. klinikur
garemoSi, rogoricaa, klinikebi da saavadmyofoebi, diagnostikuri sistema fsiqikuri janmrTelobis profesionalebs ufro efeqturi komunikaciis saSualebas aZlevs im adamianebis
Sesaxeb, visac exmarebian. fsiqopaTologiis
sxvadasxva aspeqtebis kvlevisas an mkurnalobis
programebis Sefasebisas mkvlevrebi unda SeTanxmdnen dasakvirvebeli aSlilobis Taobaze.
etiologiis gageba. idealur SemTxvevaSi,
konkretuli aSlilobis diagnozma naTeli unda
mohfinos simptomebis gamomwvev mizezebs.
samwuxarod, mravali fsiqologiuri aSlilobis
etiologiis Sesaxeb arsebiTi uTanxmoebis an
sakmarisi informaciis uqonlobis gamo Znelia
am miznis miRweva.
mkurnalobis dagegmva. diagnozma, aseve,
unda gvikarnaxos, Tu mkurnalobis ra tipebi
unda gamoviyenoT konkretuli aSlilobisaTvis.
mkvlevrebma da klinikosebma aRmoaCines, rom
garkveuli mkurnaloba an Terapia ufro efeqturad moqmedebs garkveuli tipis fsiqologiur
aSlilobebze. magaliTad, Sizofreniis dros
sakmaod efeqturi medikamentebi sruliad
usargebloa da zogjer ufro amZimebs kidec
mdgomareobas depresiis SemTxvevaSi. mkurnalobebis efeqturobisa da specifikurobis Sesaxeb
codnis Semdgomi gaRrmaveba daaCqarebs da ufro
sandos gaxdis diagnostirebis process, rac
metad mniSvnelovania.
613
DSM-IV-TR
amerikis SeerTebul StatebSi yvelaze farTod miRebuli saklasifikacio sqema amerikis
fsiqiatriul asociacias ekuTvnis. mas fsiqikuri
aSlilobebis diagnostikuri da statistikuri
saxelmZRvanelo ewodeba. meoTxe gamocemis (DSMIV, 1994) teqsturi gadasinjva~ 2000 wels gamoqveynda da mas klinikosebi da mkvlevrebi DSMIV-TR-is saxeliT icnoben. masSi klasificirebulia, gansazRvrulia da aRwerilia 200-ze
meti fsiqikuri aSliloba.
fsiqologiuri aSlilobebisadmi midgomebis
mravalferovnebiT gamowveuli diagnostikuri
sirTuleebis Sesamcireblad DSM-IV-TR-Si yuradReba simptomTa paternebis aRwerasa da aSlilobebis mimdinareobebze ufro metad aris
gamaxvilebuli, vidre etiologiur Teoriebsa
da mkurnalobis strategiebze. wmindad aRweriTi
xasiaTis terminebi klinikosebsa da mkvlevrebs
problemebis aRsawerad sayovelTao, saerTo enis
gamoyenebis saSualebas aZlevs nacvlad imisa,
rom SeTanxmebis miuRwevlad datovon Sexvedrebi
da ikvlion, Tu romeli Teoriuli modeli
ukeT xsnis arsebul problemebs.
DSM-IV-TR _ amerikis fsiqiatriuli asociaciis
amJamad momqmedi diagnostikuri da statistikuri
saxelmZRvanelo, romelSic klasificirebulia,
ganmartebulia da aRwerilia fsiqikuri aSlilobebi.
cxrili
614
15.1
DSM-IV-TR-is xuTi RerZi
RerZebi
informaciis klasi
aRwera
RerZi I
klinikuri aSlilobebi
RerZi II
RerZi III
zogadi samedicino
mdgomareobebi
RerZi IV
fsiqosocialuri da garemos
problemebi
RerZi V
funqcionirebis mTlianobiTi
Sefaseba
diagnostikuri kategoriebis
ganviTareba
diagnostikuri kategoriebi da maTi organizebisa da warmodgenisTvis gamoyenebuli meTodebi
DSM-is yovel gadanisjvaSi icvleboda. es
cvlilebebi fsiqikuri janmrTelobis eqspertebis umravlesobis mosazrebaTa cvlilebebs
asaxavs imis Taobaze, Tu konkretulad risgan
Sedgeba fsiqologiuri aSliloba da sad unda
gaiaros zRvarma aSlilobaTa sxvadasxva tipebs
Soris. aseve, maTSi asaxulia sazogadoebaSi
paTologiuris Sesaxeb arsebuli mosazrebebis
cvlilebebi.
TiToeuli DSM-is gadasinjvis procesSi
gamoiricxa zogierTi diagnostikuri kategoria,
zogierTi ki, piriqiT, daemata kidec. magaliTad,
DSM-III-is (1980w.) SesavalSi amoRebulia nevrotul da fsiqotur aSlilobebs Soris gansxvavebis tradiciuli ganmarteba. nevrotuli aSlilobebi, anu nevrozebi Tavdapirvelad gaigeboda,
rogorc SedarebiT zogadi fsiqologiuri
problemebi, romlis drosac pirovnebas ar aReniSneboda tvinis paTologiis niSnebi, Warbad
araracionaluri azrovneba da ar arRvevda
ZiriTad normebs, Tumca, ganicdida subieqtur
distress, an xasiaTdeboda TviTdamangreveli
615
616
Sejameba
fsiqologiuri aSlilobebis klasificirebis
mizania rogorc sxvadasxva aSlilobebis aRwerisa da ganxilvis sayovelTaod miRebuli stenografiuli enis uzrunvelyofa, ise _ etiologiisa da mkurnalobis gegmis dadgena. DSMIV-TR warmoadgens yvelaze farTod gamoyenebad
saklasifikacio sistemas; mTeli informacia xuT
RerZzea mocemuli. diagnostikuri kategoriebi
droTa ganmavlobaSi ganviTarda, raTa sistema
ufro Tanmimdevruli da gamosadegi gamxdariyo.
fsiqologiuri
aSlilobebis ZiriTadi
tipebi
mas Semdeg, rac aRvwereT paTologiuris
Sesaxeb msjelobis ZiriTadi farglebi, mivadeqiT ZiriTad informacias _ iseTi ZiriTadi
fsiqologiuri aSlilobebis mizezebsa da
Sedegebs, rogoricaa SfoTva, depresia da Sizofrenia. TiToeuli kategoriis SemTxvevaSi jer
aRvwerT, ras ganicdian Tavad daavadebuli
individebi da rogor aRiqvamen maT damkvirveblebi. Semdeg ganvixilavT, Tu rogor xsnian
etiologiisadmi biologiuri da fsiqologiuri
midgomebi am aSlilobebis ganviTarebas.
arsebobs fsiqopaTologiis mTeli rigi sxva
kategoriebi, romelTa ganxilvasac ver davuTmobT dros, Tumca, qvemoT mocemulia maT Soris
617
618
aris cnobili (morbidulobas daavadebis arsebobas uwodeben, komorbidulobas ki _ daavadebaTa Tanaarsebobas). NCS-Si dadginda, rom
individTa 56%-s, romelic Tvlida, rom aqvT
erTi aSliloba, realurad erTdroeulad ori
an meti aSliloba aReniSneboda. mkvlevrebma
sxvadasxva fsiqologiuri aSlilobebis komorbidulobis paternebis intensiuri Seswavla daiwyes.
gaecnobiT ra sxvadasxva fsiqologiuri
darRvevebisaTvis tipur simptomebsa da gamocdilebebs, gagiCndebaT grZnoba, rom zogierTi
maxasiaTebeli Tqvenc, yovel SemTxvevaSi
xandaxan mainc, an Tqvens irgvliv arsebul
romelime Tqvens nacnobsac axasiaTebs. Cven mier
aRwerili zogierTi aSliloba arc ise iSviaTad
gvxvdeba, amitom gasakviri iqneba, Tu isini
sruliad ucxod mogeCvenebaT. bevrs axasiaTebs
adamianuri sisusteebi, romelTac konkretuli
fsiqologiuri aSlilobis kriteriumTa nusxaSi
SexvdebiT. am msgavsebebis gacnobiereba xels
Seuwyobs paTofsiqologiis gagebas, magram unda
gaxsovdeT, nebismieri aSlilobis diagnozi
mTel rig kriteriumebzea damokidebuli da
fsiqikuri janmrTelobis gamocdil profesionalebs saWiroebs. gTxovT, winaaRmdegoba
gauwioT cdunebas da ar gamoiyenoT axlad
SeZenili codna megobrebisTvis da ojaxis wevrebisTvis paTologiuris diagnozis dasasmelad.
Cven dawvrilebiT ganvixilavT SfoTvasa da
depresias da SedarebiT mokled visaubrebT
pirovnul aSlilobebsa da disociaciur aSlilobebze.
SfoTviTi aSlilobebi
garkveul cxovrebiseul situaciebSi TiToeul Cvengans ganucdia SfoTva an SiSi. Tumca,
zogierTi adamianisTvis SfoTva imdenad problemuri xdeba, rom efeqturad funqcionirebasa
da yoveldRiuri cxovrebiT tkbobaSi uSlis
xels. dadgenilia, rom mozrdili mosaxleobis
TiTqmis 25%-s drodadro aReniSneba sxvadasxva
SfoTviTi aSlilobebisTvis damaxasiaTebeli
simptomebi (Kessler et al., 1994). TiToeul am
aSlilobaSi SfoTva gadamwyvet rols asrulebs,
Tumca, isini erTmaneTisgan gansxvavdebian
SfoTvis gancdis xarisxiT, SfoTvis simwvaviT/
panikuri aSliloba
619
fobiebi
620
cxrili
15.2
gavrcelebuli fobiebi
ZiriTadi tipebi
socialuri fobiebi (raime damamcireblis
keTebis dros dakvirvebis obieqtad yofnis
SiSi)
sqesobrivi gansxvaveba
umravlesoba qalia
mozardobis periodi
bavSvoba
umravlesoba an TiTqmis
yvela qalia
bavSvoba
umravlesoba qalia
nebismieri asaki
specifikuri fobiebi
cxovelebis tipi
katebi (ailurofobia)
ZaRlebi (kinofobia)
mwerebi (inseqtofobia)
obobebi (araknofobia)
gvelebi (ofidiofobia)
mRrRnelebi (rodentofobia)
bunebrivi garemos tipi
Stormebi (brontofobia)
simaRleebi (akrofobia)
sisxlis-infeqciis-dazianebis tipi
sisxli (hematofobia)
nemsebi (belonofobia)
situaciuri tipidaxuruli
obsesiur-kompulsuri aSlilobebi
SfoTviTi aSlilobebis mqone zogierTi
adamiani iketeba azrebisa da qcevebis specifikur
paternebSi.
mxolod raRac erTi wlis win 17 wlis
jimi mravalmxrivi niWiT dajildoebuli
da farTo interesebis mqone normaluri
Wabuki iyo. Semdeg, TiTqmis erTbaSad,
fsiqologiuri uunarobis gamo, martosul
gariyulad, socialuri cxovrebidan gamoTiSulad iqca. kerZod, mas banaobis
akviateba (obsesia) ganuviTarda. aikviata
ra azri, rom WuWyiani iyo, ganurCevlad
imisa, Tu ras SeigrZnobda, man drois udidesi nawilis gatareba warmosaxviTi WuWyis CamobanaSi daiwyo. Tavdapirvelad dabanvis rituali mxolod dasvenebis dReebsa da saRamoebs ikavebda, magram male am
sivrceebi (klaustrofobia)
rkinigza (saidrodromofobia)
621
622
SfoTviTi aSlilobebi:
mizezebi
rogor xsnian fsiqologebi SfoTviTi aSlilobebis ganviTarebas? qvemoT ganxilul TiToeul etiologiur midgomaSi (biologiuri, fsiqodinamikuri, bihevioraluri da kognituri)
erTmaneTisgan gansxvavebul faqtorebze keTdeba
aqcenti. vnaxoT, Tu rogor Seaqvs TiToeul
maTgans Tavisi ganumeorebeli wvlili SfoTviTi aSlilobebis bunebis garkvevaSi.
biologiuri
sxvadasxva mkvlevrebs miaCniaT, rom SfoTvas
biologiuri safuZvlebi aqvs. erT-erTi Teoria
cdilobs axsnas, Tu ratom aris garkveuli
fobiebi, vTqvaT, obobebis an simaRleebis SiSi,
ufro metad gavrcelebuli, vidre sxva safrTxeebis, magaliTad, eleqtroobis, SiSebi. vinaidan
mravali SiSi saerToa sxvadasxva kulturisTvis,
SemoTavazebul iqna mosazreba, rom evoluciuri
warsulis garkveul etapze garkveuli SiSebi
zrdida Cveni winaprebis gadarCenis Sansebs.
SesaZloa, evoluciur warsulSi adamianebs Tandayolili hqondaT seriozuli safrTxis gamomwvevi nebismieri ramis SiSi. am mzaobis hipoTezis Tanaxmad, CvenSi mocemulia erTxel SemaSineblad aRqmul stimulze swrafad da daufiqreblad~ reagirebis evoluciuri tendencia
(Ohman, 1986; Seligman, 1971); Tumca, es hipoTeza ar
xsnis im obieqtebze, an situaciebze reaqciis
saxiT ganviTarebul fobiebs, romelTac evoluciuri istoriis manZilze ar hqoniaT gadarCenisTvis mniSvneloba, rogoricaa, magaliTad,
nemsebis, manqanis tarebis an liftebis SiSi.
SfoTvis simptomebis garkveuli medikamentebiT aRkveTis an, piriqiT, gamowvevis SesaZlebloba SfoTviT aSlilobebSi biologiuri
faqtoris rolis damadasturebel monacemebs
iZleva (Holland et al., 1999; Klerman et al., 1994). magaliTad, gavixsenoT me-3 Tavidan, rom Tavis tvinSi
GABA neirogadamtanis Semcvelobis Semcirebisas
adamianebi xSirad ganicdian SfoTvas. rogorc
me-16 TavSi vnaxavT, GABA-is Semcvelobaze moqmedi
nivTierebebi warmatebiT gamoiyeneba SfoTviTi
aSlilobebis mkurnalobisas. mkvlevrebi isev
agrZeleben am aSlilobebis Tavis tvinSi arsebuli safuZvlebis sakvlevi teqnikebis Seqmnas
(Malizia, 1999). magaliTad, PET- skanirebam gamoavlina
gansxvaveba panikuri aSlilobis mqone da sakontrolo jgufis individTa GABA receptorebis
funqcionirebas Soris (Malizia et al., 1998). es
gansxvavebebi SeiZleba panikuri aSlilobis
warmoqmnis axsnaSi dagvexmaros. MRI teqnikis
saSualebiT OCD-s mqone pacientTa Tavis tvinSi
gamovlenil iqna Zalze farTod gavrcelebuli
paTologiebi, kerZod, mielinizirebuli nervuli
boWkoebis gacilebiT naklebi raodenoba, vidre
normalur Tavis tvinSi (Jenike et al., 1996). mkvlevrebi dResdReobiTac cdiloben OCD-s simptomebsa da Tavis tvinis paTologiebs Soris damokidebulebis gagebas.
dabolos, identuri da araidenturi tyupebis
Seswavla SfoTviTi aSlilobis xuTi kategoriidan oTxisadmi midrekilebis genetikur safuZvels iZleva (Skre et al., 1993). magaliTad, identuri
623
tyupebis wyvilSi panikuri aSlilobis ganviTarebis albaToba orjer metia, igive aSlilobis
araidentur tyupebTan ganviTarebis albaTobasTan SedarebiT. SfoTviTi aSlilobebis
erTaderT tips, romelsac ar gaaCnia genetikuri
faqtoris wvlilis damadasturebeli monacemebi,
fobiebi warmoadgens, sadac garemos faqtorebi
ufro metad aris CarTuli.
fsiqodinamikuri
624
bihevioraluri
SfoTvis bihevioraluri axsnebi fokusirdeba
imaze, Tu rogor xdeba SfoTviTi aSlilobebis
simptomebis gamomuSaveba da ganmtkiceba.
mkvlevrebi ar eZeben safuZvelSi myof aracnobier
konfliqtebs, an adreuli bavSvobis gamocdilebebs, radganac SeuZlebelia am fenomenebis
pirdapir dakvirveba. rogorc me-7 TavSi vnaxeT,
bihevioristuli Teoriebi xSirad xsnian fobiebis ganviTarebas, romelTac klasikurad ganpirobebul SiSebad miiCneven. gavixsenoT patara
alberti, romelsac jon vatsonma da rozali
reinerma TeTri virTxis SiSi ganuviTares.
bihevioraluri axsnis Tanaxmad, manamde neitraluri obieqti, an situacia SemaSinebel gamocdilebasTan Sewyvilebis saSualebiT fobiis
stimulad gadaiqceva. magaliTad, Tu deda bavSvis
gvelTan miaxloebisas yviris gafrTxilebis
niSnad, bavSvs SeiZleba gvelebis fobia Camouyalibdes. am gamocdilebis Semdeg gvelebze
fiqrmac ki SeiZleba gamoiwvios SiSis talRa.
fobias inarCunebs SfoTvis Semcireba/reduqcia,
rasac adgili aqvs SemaSinebeli situaciisTvis
Tavis aridebis SemTxvevaSi.
obsesiur-kompulsuri aSlilobis bihevioraluri analizi aCvenebs, rom kompulsur qcevas
SeuZlia akviatebul (obsesiur) azrebTan dakavSirebuli SfoTvis Semcireba, riTic xdeba
kompulsuri qcevis ganmtkiceba. magaliTad, Tu
qals nagavze xelis mokidebiT mowamvlis
(kontaminaciis) eSinia, xelebis dabana Seamcirebs SfoTvas, rac, Sesabamisad, ganmamtkicebelic iqneba. fobiebis msgavsad, obsesiurkompulsuri aSlilobebis SenarCuneba SfoTvis
Semcirebis, anu reduqciis saSualebiT xdeba,
rac Tan sdevs kompulsur qcevebs.
kognituri
SfoTvis Taobaze kognituri mosazrebebi
yuradRebas amaxvilebs im perceptul procesebsa
da ganwyobebze, romelmac SeiZleba daamaxinjos
pirovnebis winaSe arsebuli safrTxis miseuli
Sefaseba. man SeiZleba an gadaafasos safrTxis
xasiaTi an realuroba, an saTanadod ver
saidan
viciT
SfoTvasTan dakavSirebuli sityvebis
gadamuSaveba da panikuri aSliloba
kognituri Teoriebis mixedviT, SfoTviTi aSlilobebis mqone adamianebi momatebul mgrZnobelobas unda avlendnen
safrTxesTan dakavSirebul cnebebze. panikuri aSlilobis mqone individebisTvis
am cnebebSi panikis Setevis fiziologiuri,
sxeulTan dakavSirebuli simptomebi Sedis,
magaliTad, Tavbrusxveva, gonebis dakargva
da Sekavebuli sunTqva. panikuri aSlilobis mqone individebs mkvlevarTa jgufi
warudgenda sityvebis rogorc am kategorias, ise _ sakontrolo CamonaTvals (magaliTad, delikaturi, neli da megobruli)
Zalze xanmokle drois, daaxloebiT wamis
1/100-is ganmavlobaSi. cdis pirebs evalebodaT TiToeul cdaSi wardgenili sityvebis aRdgena. panikuri aSlilobis mqone
cdis pirTa Sedegebi dardeboda sakontrolo jgufSi miRebul Sedegebs. kognituri Teoriis hipoTezis mixedviT, mxolod
panikuri aSlilobis mqone cdis pirebi
SeZlebdnen sxeulTan dakavSirebuli sityvebis CamonaTvalidan ufro metis
cnobas, vidre sakontrolo jgufSi. es
hipoTeza dadasturda: panikuri aSlilobis
mqone pacientebma sxeulTan dakavSirebuli
kategoriidan 2.6-ze meti sityva icnes
maSin, roca janmrTelma sakontrolo
jgufma _ mxolod 0.7 sityva (Pauli et al.,
1997).
kvlevis Sedegad, aseve, dadginda, rom SfoTvis
mqone pacientebi xels uwyoben SfoTvis SenarCunebas kognituri tendenciurobiT, rac wina
planze swevs da metad gamokveTils xdis
SemaSinebel stimuls. es Sedegebi gvafiqrebinebs, rom SfoTvis mqone pacientebs, SesaZloa,
yuradRebisa da informaciis gaSifvris tendencia axasiaTebT, rac gansakuTrebiT zrdis
SemaSinebeli stimulis SemCnevis albaTobas
maSinac ki, rodesac es stimuli mxolod wamis
1/100-s grZeldeba.
625
guneba-ganwyobilebis
aSlilobebi
aucileblad geqnebodaT cxovrebaSi periodebi, rodesac Tavs saSinlad daTrgunulad, an
warmoudgenlad bednierad grZnobdiT. Tumca,
zogierTi adamianis SemTxvevaSi ganwyobilebis
ukiduresi gamovlinebebi arRvevs maTi cxovrebis
normalur ritms. guneba-ganwyobilebis aSliloba warmoadgens emociur darRvevas, rogoricaa Rrma depresia an depresia, romelic maniasTan
monacvleobiT iCens Tavs. mkvlevrebma daadgines,
rom mozrdilTa daaxloebiT 19%-s aReniSneba
guneba-ganwyobilebis aSlilobebi (Kessler et al.,
1994). Cven aRvwerT or ZiriTad kategorias: klinikur depresiul aSlilobasa da bipolarul
aSlilobas.
626
cxrili
15.3
magaliTi
disforiuli
ganwyobileba
mada
Zili
motoruli
aqtivoba
danaSaulis
gancda
suraTi. klinikuri depresiuli aSlilobis mqone individTa naxevarze naklebi Tu iRebs raime
saxis profesiul daxmarebas (Regier et al., 1993b).
bipolaruli aSliloba
bipolaruli aSliloba xasiaTdeba Rrma depresiuli periodebis maniakalur epizodebTan
monacvleobiT. maniakalur epizodSi pirovneba,
rogorc wesi, uCveulod mxned da eqspansiurad
iqceva da aseve grZnobs Tavs, Tumca, xandaxan
individis wamyvani ganwyobileba gaRizianebadoba ufroa, vidre aweuli guneba-ganwyobileba
da enTuziazmi, gansakuTrebiT ki maSin, roca
igi ramenairad winaaRmdegobas grZnobs. maniakalur periodSi individi xSirad ganicdis
moWarbebul TviTpativiscemas, an ararealur
rwmenas imisa, rom igi gansakuTrebul SesaZleblobebsa da Zalas flobs. individs SeiZleba
aReniSnebodes Zilis moTxovnilebis mkveTri
Semcireba da SeiZleba Warbad iyos dakavebuli
samsaxureobrivi Tu sxva socialuri, an siamovnebis momtani saqmianobiT. Sepyrobilia ra maniakaluri ganwyobilebiT, individi avlens usafuZvlo optimizms, midis usargeblo riskze,
627
guneba-ganwyobilebis
aSlilobebi: mizezebi
ra faqtorebi moqmedebs guneba-ganwyobilebis
aSlilobis ganviTarebaze? am kiTxvas biologiuri, fsiqodinamikuri, bihevioraluri da
kognituri midgomebis poziciebidan davsvamT.
unda aRiniSnos, rom klinikuri depresiuli
aSliloba, misi gavrcelebulobis gamo, bipolarul aSlilobaze metad aris Seswavlili
da es garemoeba Cvens mimoxilvaSi aisaxeba.
biologiuri
628
garkveuli tipis kvlevebis Sedegebi gunebaganwyobilebis aSlilobebSi biologiur faqtorze migvaniSnebs. magaliTad, is faqti, rom
sxvadasxva nivTierebebiT SesaZlebelia maniakaluri da depresiuli simptomebis Semsubuqeba,
imaze miuTiTebs, rom bipolaruli aSlilobis
or ukidures gamovlinebas Tavis tvinis gansxvavebuli mdgomareoba udevs safuZvlad. ori
qimiuri agentis, serotoninisa da norepinefrinis, Semcvelobis Semcireba depresias ukavSirdeba, momateba ki _ manias, Tumca, jerjerobiT
ar aris aRmoCenili guneba-ganwyobilebis aSlilobebis zusti bioqimiuri meqanizmi (Duman
et al., 1997). mkvlevrebi PET skanirebas iyeneben
maniakalur da depresiul fazebze Tavis tvinSi
cerebraluri glukozis (saqaridis saxeoba,
romelic energiis gamosanTavisufleblad gamoiyeneba) metabolizmSi sxvaobis dasadgenad (ix.
sur. 15.3), magram aseTi gansxvavebebi ganwyobilebis ori mdgomareobis Sedegi ufro SeiZleba
iyos, vidre mizezi.
matulobs monacemebi imis Sesaxeb, rom
guneba-ganwyobilebis aSlilobaze genetikuri
faqtorebi axdens gavlenas (McGue & Christensen,
1997). tyupebis Seswavlam aCvena, rom, Tu identuri tyupebidan erT-erTi guneba-ganwyobilebis
suraTi
15.3
saidan
suraTi
viciT
serotonini da sezonuri afeqturi
aSliloba (saa)
saa-is mqone pacientebi yovel saRamos,
sakuTar saxlSi sinaTlis Terapiis _
mkveTri manaTobeli sinaTlis orsaaTian
kurss gadiodnen. mxolod is pacientebi
(14-dan 12 pacienti) monawileobdnen kvle-
15.4
629
630
bihevioraluri
fsiqodinamikuri
kognituri
fsiqodinamikuri midgomis mixedviT, depresiis ganviTarebaSi gadamwyvet rols aracnobieri konfliqtebi da bavSvobidan momdinare
mtruli grZnobebi asrulebs. froids depresiul
adamianebTan TviTkritikasa da danaSaulis
grZnobasTan uxdeboda Sejaxeba. mas miaCnda,
rom Tavdapirvelad sxvaze, Semdeg ki sakuTar
Tavze mimarTuli risxva warmoadgenda am TviT-
631
saidan
viciT
TviTdadastureba da depresia
632
cxrili
15.4
TviTangariSi da depresia
depresiuli
negatiuri
Sefasebis
amorCevis
procenti
arCeuli
daxasiaTebis
sizuste *
dadebiTi
daxasiaTeba
uaryofiTi
daxasiaTeba
Sereuli
82
64
25
5.67
6.60
9.70
7.89
6.48
2.45
-2.22
0.12
7.25
suicidi
gadarCenisa da warmatebis miRwevis survili
damsxvreuli da ganadgurebulia... dgeba dro,
rodesac yvelaferi kargavs brwyinvalebas,
rodesac ikargeba imedis sxivi~ (Shneidman, 1987,
gv.57). suicidaluri axalgazrda mamakacis am
sevdian gamonaTqvamSi nebismieri fsiqologiuri
aSlilobis ukiduresi Sedegi _ suicidia (TviTmkvleloba) asaxuli. miuxedavad imisa, rom
depresiul adamianTa umravlesoba ar iklavs
Tavs, analizi aCvenebs, rom mTlianad ganxorcielebul TviTmkvlelobaTa 50-80% depresiul
adamianTa mier ganxorcielebul mcdelobebze
modis (Shneidman, 1985). mTlianad aSS-is mosaxleobaSi oficialurad TviTmkvlelobad miCneul
sikvdilTa raodenoba daaxloebiT 30 000-s
Seadgens. miaweren ra mraval TviTmkvlelobas
ubedur SemTxvevebs, an sxva mizezebs, realuri
raodenoba, albaT, ufro metia. miuxedavad imisa,
rom TviTmkvleloba aSS-is yvela asakis mosaxleobaSi sikvdilianobis merve wamyvani mizezia,
SemTxvevaTa mesamedi 15-dan 24 wlis asakamde
adamianebze modis (Murphy, 2000). TiToeul ganxorcielebul TviTmkvlelobaze 8-20 suicidaluri
633
634
pirovnuli aSlilobebi
pirovnuli aSliloba warmoadgens aRqmis,
azrovnebisa da qcevis xangrZliv (qronikul),
xist, araadaptur paterns, romelic seriozulad
auaresebs individis funqcionirebis SesaZleblobas socialur da sxva garemoSi da SeuZlia
mniSvnelovani distresis gamowveva. misi amocnoba, Cveulebriv, siWabukis an adreuli mowifulobis asakSi xdeba SesaZlebeli. pirovnuli
aSlilobis mravali saxeoba arsebobs (DSM-IVTR-Si mocemulia 10 sxvadasxva tipis pirovnuli
aSliloba). Cven ganvixilavT oTx maTgans: paranoidul, Teatralur, narcisul da antisocialur pirovnul aSlilobas.
paranoiduli pirovnuli aSlilobis mqone
adamianebs maTTan kontaqtSi myofi pirovnebebis
motivebisadmi undoblobis da eWvianobis
mdgradi paterni axasiaTebT. isini eWvoben, rom
sxva adamianebi maTTvis zianis miyenebasa da
motyuebas cdiloben. maT SeuZliaT sruliad
uwyinar situaciebs faruli usiamovno mniSvneloba mouZebnon; moelian, rom maTi megobrebi,
meuRle an mSoblebi uRalateben maT.
Teatraluri pirovnuli aSliloba moWarbebuli emociurobiTa da yuradRebis ZiebiT xasiaTdeba. am aSlilobis mqone adamianebs yovelTvis yuradRebis centrSi surT yofna da
Tu ver aRweven amas, yuradRebis misapyrobad
raime araadekvaturis gakeTeba SeuZliaT. isini
didi TeatralurobiT ayeneben TavianT moTxovnebs, Tumca, naklebad interesdebian ukukavSiriT; amasTanave, umniSvnelo movlenebzec
moWarbebuli emociurobiT reagireben.
narcisuli pirovnuli aSlilobis mqone
adamianebi sakuTari mniSvnelobis moWarbebuli
grZnobiT, warmatebisa da Zalis fantaziebis
siWarbiTa da mudmivi aRtacebis obieqtad yofnis
moTxovnilebiT gamoirCevian. am adamianebs
xSirad eqmnebaT problemebi pirovnebaTSoris
urTierTobebSi; maT aqvT tendencia, rom
sxvebTan ormxrivi pasuxismgeblobis gareSe
gansakuTrebuli keTilganwyobis, uflebebis
mqoned igrZnon Tavi da sxva adamianebi sakuTari
miznebisaTvis gamoiyenon. garda amisa, uWirT
sxvaTa grZnobebis SemCneva da Tanagancda.
antisocialuri pirovnuli aSliloba gamoirCeva upasuxismgeblo, an ukanono qcevebis
xangrZlivi paterniT, romelic arRvevs socialur normebs. Cveul qcevaTa rigSi Sedis
sicrue, qurdoba da Cxubi. antisocialuri
pirovnuli aSlilobis mqone adamianebs xSirad
ar scxveniaT da ar awuxebT sindisis qenjna
maT mier Cadenili zianismomtani qcevebis gamo.
socialuri normebis darRveva cxovrebis adreuli periodidan iwyeba, es SeiZleba iyos
klasSi areulobebis gamowveva, CxubebSi CarTva
da saxlidan gaqceva. es moqmedebebi sxvaTa
uflebebisadmi gulgrilobiT gamoirCeva. antisocialur pirovnul aSlilobas xSirad sxva
paTologiebic axlavs Tan. magaliTad, erT-erT
kvlevaSi individTa daaxloebiT 25%-s, romelic
akmayofilebda opiumis borotad gamoyenebis
kriteriums, antisocialuri pirovnuli aSlilobac daudginda (Brooner et al., 1997).
miuxedavad imisa, rom pirovnuli aSlilobebi
ufro naklebad aris Seswavlili, vidre sxva
pirovnuli aSliloba (Personality disorder) _ aRqmis, azrovnebisa da qcevis qronikuli, xisti,
araadapturi paterni, romelic seriozulad
auaresebs individis funqcionirebis SesaZleblobas socialur da sxva garemoSi.
635
636
saidan
viciT
genetika, garemo da antisocialuri
pirovnuli aSliloba
mkvlevarTa jgufma Seadgina SerCeva,
sadac Sedioda 95 mamakaci da 102 qali,
romlebic Svilad aiyvanes dabadebidan
ramdenime dReSi. Sesabamis uwyebebSi daculi monacemebi sakmaris informacias iZleoda maTi biologiuri mSoblebis Sesaxeb,
amitom mkvlevrebs SeeZloT daedginaT, ro-
disociaciuri aSlilobebi
disociaciuri aSliloba aris identurobis,
mexsierebisa da cnobierebis integraciis darRveva. adamianebisTvis mniSvnelovania, rom
akontrolebdnen TavianT qcevas, anu emociebs,
azrebsa da moqmedebebs. TviTkontrolis aRqmisTvis arsebiTia individualurobis SegrZneba
_ me-s (self) sxvadasxva aspeqtebis SeTanxmebuloba
(konsistenturoba) da identurobis uwyvetoba
drosa da sivrceSi. fsiqologebs miaCniaT, rom
disociaciur mdgomareobaSi individebi gaurbian
sakuTar konfliqtebs SeTanxmebulobisa da
637
638
cxrili
15.5
DID (%)
depresia (%)
98
54
fizikuri
82
24
seqsualuri
86
25
fsiqologiuri
86
42
uaryofa
54
21
yvela zemoT
CamoTvlili erTad
47
tipebi
fizikuri da
seqsualuri
74
14
(N=355)
(N=235)
Sejameba
SfoTviTi aSlilobebi xuT kategoriad iyofa:
generalizebuli SfoTviTi aSliloba, panikuri
aSliloba, fobiebi, obsesiur-kompulsuri aSli-
639
640
Sizofreniuli aSlilobebi
TiToeulma Cvenganma icis, rogoria depresiuloba an SfoTvis gancda maSinac ki, rodesac
umravlesobas ar gangvicdia es grZnobebi
aSlilobisTvis damaxasiaTebeli simwvaviT. Sizofrenia ki aris aSliloba, romelic normaluri funqcionirebisgan Tvisobrivad gansxvavebul mdgomareobas gulisxmobs. Sizofreniuli aSliloba fsiqopaTologiis mwvave
formaa, romlis drosac dezintegrirebulia
pirovneba, darRveulia azrovneba da aRqma,
gasadavebulia emociebi. Sizofreniuli aSlilobis mqone pirovnebebi swored iseTebi arian,
rogorsac yvelaze xSirad warmovidgenT xolme
sigiJisa da Seuracxadobis Sesaxeb fiqris dros.
SizofreniiT daavadebuli mravali adamianisTvis avadmyofoba cxovrebiseuli ganaCenia
ganTavisuflebis SesaZleblobis gareSe, romelsac isini ganmartoebulni da izolirebulni
zidaven da iZulebulni arian yvelasgan moSorebiT icxovron. miuxedavad imisa, rom Sizofrenia SedarebiT iSviaTia _ aSS-is mozrdili
mosaxleobis daaxloebiT 0.7%-s aReniSneba
cxovrebis romelime etapze (Kessler et al., 1994) _
es monacemi gulisxmobs, rom daaxloebiT ori
milioni adamiani itanjeba am yvelaze saidumloebiT moculi da tragikuli fsiqikuri aSlilobiT. fsiqiatriuli klinikebis adgilTa naxevari Sizofreniis mqone pacientebs ukaviaT, radganac mravali maTgani Tavisi cxovrebis umetes
nawils saavadmyofoSi atarebs, normalur~
cxovrebaSi odesme dabrunebis mcire imediT.
mark voneguti (Mark Vonnegut), mweral kurt
vonegutis vaJiSvili, 25 wlisac ar iyo, rodesac
Sizofreniis simptomebma iCina Tavi. samoTxis
eqspresSi~ (Eden Express, 1975) igi sakuTari
gamocdilebidan mogviTxrobs realobidan
gasvlisa da saboloo gamojanmrTelebis Sesaxeb.
erTxel, xexilis gasxvlisas misma realobam
damaxinjeba daiwyo:
damainteresa, tkivils xom ar vayenebdi
xeebs da mobodiSeba daviwye. TiToeulma
maTganma pirovnebis saxe miiRo. damainteresa, romelimes movwondi Tu ara.
mTlianad mSTanTqa TiToeuli xis Tvali-
cxrili
15.6
ZiriTadi simptomebi
dezorganizebuli
araadekvaturi/araSesatyvisi
qceva da emociebi;
araTanmimdevruli metyveleba.
katatoniuri
gayinuli, rigiduli an
iolad agznebadi qceva.
paranoiduli
grandiozulobis an devnis
mania.
aradiferencirebuli
rezidualuri
ar aris warmodgenili
ZiriTadi simptomebi, Tumca,
aRiniSneba aSlilobis
ganaxlebis Tanmxlebi,
meorexarisxovani simptomebi.
erebam da daviwye SemCneva, rom isini yovelTvis imdenad msubuqad anaTebdnen, rom
rbili, Signidan momdinare sinaTlis naTeba totebis irgvliv ifrqveoda; da saidanRac warmoudgenlad danaoWebuli, gardamavalferebiani saxe movida. Tavidan
mxolod ganusazRvrel manZilze myof
patara wertilad moCanda, igi win moiwevda
da bolos uzarmazari gaxda. mis garda
veRarafers vxedavdi. guli gamiCerda. dro
usasrulod gaiWima. saxis Tavidan moSoreba vcade, magram man damcina... misTvis
TvalebSi Sexedva vcade da gavacnobiere,
rom fexqveS miwa gamomecala (1975, gv. 96).
641
dezorganizebuli tipi
642
mister f.b. 30 wels mitanebuli hospitalizebuli fsiqikuri pacienti iyo. rodesac mas saxeli hkiTxes, man upasuxa,
rom cdilobda mis daviwyebas, radganac
yovelTvis atirebda Tavisi saxelis
gagoneba. Semdeg igi ramdenime wuTis
ganmavlobaSi gulamoskvniT tiroda. rodesac raime seriozulisa da sevdianis
Sesaxeb hkiTxes, mister f.b.-ma xiTxiTi
da sicili daiwyo. rodesac hkiTxes mniSvneloba andazisa When the cats away, the
mice will play~2, man upasuxa: nakleb adgils
ikavebs. katam ar icis, ras akeTebs Tagvi
da Tagvma ar icis, ras akeTebs kata. kata
ufro saeWvo mxares warmoadgens, vidre
Tagvi. dumbo kargi biWi iyo. man dainaxa,
rac katam gaakeTa, Tavisi Tavi katasTan
daayena, amrigad, xalxi aRar Sexedavda
maT, rogorc komediantebs~ (Zimbardo, Personal Communication, 1957).
mister f.b-is maneruloba, depersonalizebuli, araTanmimdevruli metyveleba da bodvebi
am tipis Sizofreniis ZiriTadi niSnebia.
katatoniuri tipi
Sizofreniis katatoniuri tipis wamyvani
maxasiaTebelia motoruli aqtivobis darRveva.
xandaxan am aSlilobis mqone adamianebi stuporSi arian gayinulni. individebi umoZraod,
xSirad ucnaur pozebSi, rCebian xangrZlivi
2
sityva-sityviTi qarTuli
Targmani
ase JRers:
rodesac kata midis, Tagvebi TamaSoben~; Sinaarsobrivad
_ uZaRlo qveyanaSi katebs ayefeben.~
(mTargmnelis
SeniSvna)
paranoiduli tipi
Sizofreniis am tipis mqone adamianebs rTuli
da sistematuri bodvebi axasiaTebT, romlebic
garkveul Temebzea mimarTuli:
devnis bodva. individebi grZnoben, rom
maT mudmivad uTvalTvaleben, SeTqmulebas
uwyoben da rom maT sicocxles safrTxe emuqreba.
grandiozulobis bodva. individebs sjeraT, rom isini mniSvnelovani da amaRlebuli
arsebani arian _ milionerebi, didi gamomgoneblebi an religiuri figurebi, rogoricaa,
magaliTad, ieso qriste. devnis bodvas SeiZleba
grandiozulobis bodva axldes Tan _ individi
didi pirovnebaa, magram mas mudmivad ewinaaRmdegebian eSmakeuli Zalebi.
eWvianobis bodva. individi yovelgvari
mizezis gareSe darwmunebulia, rom megobrebi
Ralatoben mas. isini igoneben TavianTi Teoriis
Sesatyvis monacemebs da adastureben~ bodvis
simarTles.
paranoiduli Sizofreniis mqone individebTan simptomebis gamovlena, Sizofreniuli aSlilobis sxva tipebis simptomebTan SedarebiT,
cxovrebis ufro gviandel periodSi iwyeba.
paranoiduli Sizofreniis mqone individebi
iSviaTad axorcieleben aSkarad dezorganizebul
qcevas, Tumca, maTi qceva daZabuli da sruliad
formaluria.
aradiferencirebuli tipi
Sizofreniis es krebiTi kategoria aRwers
pirovnebas, romelsac aReniSneba gamokveTili
bodvebi, halucinaciebi, araTanmimdevruli
metyveleba, an Zalze dezorganizebuli qceva,
rac erTze meti tipis kriteriumebs, an gaurkvevel, bundovan tips Seesabameba. individis
mier gancdil simptomTa am nazavSi ar xdeba
rezidualuri tipi
genetikuri midgomebi
didi xania cnobilia, rom Sifozrenias ojaxebSi gavrcelebis tendencia axasiaTebs (Bleuler,
1978; Kallmann, 1946). kvlevis sami damoukidebeli
mimarTuleba _ ojaxebis kvleva, tyupebis kvleva
da gaSvilebis SemTxvevebis Seswavla _ erTsa
da imave daskvnamde midis: Sizofreniis gamovlenis albaToba im individebTan ufro metia,
visac genetikuri kavSiri aqvs am aSlilobis
mqone adamianTan, vidre maTTan, visac ar aqvs
aseTi naTesauri kavSiri (Kendler & Diehl, 1993; Tsuang,
2000). 15.5 suraTze mocemulia sxvadasxva tipis
naTesavebisgan Sizofreniis miRebis riskis
xarisxis maCveneblebi. es monacemebi Sizofreniis
mkvlevarma irving gotesmanma (Irving Gottesman, 1991)
dasavleT evropaSi 1920-1987 wlebSi Caratebuli
TiTqmis 40 sando kvlevis Sedegebis gaerTianebiT
miiRo da maqsimalurad viwro kategoriebSi
moaTavsa. rogorc xedavT, monacemebi genetikuri
naTesaobis xarisxis mixedviT aris dalagebuli,
rac maRal korelaciaSi imyofeba riskis xaris-
suraTi
15.5
Sizofreniis
ganviTarebis
genetikuri riski
grafikze naCvenebia Sizofreniis ganviTarebis riskis saSualo maCveneblebi. monacemebi
mogrovda ojaxebisa da tyupebis kvlevebiT, romelic evropis mosaxleobaSi ganxorcielda 1920-1987 wlebSi; gamovlinda maRali korelacia riskis xarisxsa da genetikuri naTesaobis xarisxs Soris.
Sizofreniis mizezebi
643
xTan. magaliTad, rodesac orive mSobeli daavadebulia SizofreniiT, maT SvilebSi am aSlilobis gamovlenis riski 46%-s udris, mTeli
populaciis 1%-Tan SedarebiT. rodesac mxolod
erTi mSobelia avad, Svilebis daavadebis riski
mkveTrad mcirdeba 13%-mde. aRsaniSnavia, rom
albaToba imisa, rom identur tyupebs orives
aRmoaCndeba Sizofrenia, daaxloebiT samjer
aRemateba araidentur tyupebSi am aSlilobis
gamovlenis albaTobas.
mkvlevrebi gaSvilebis SemTxvevebis Seswavlasac mimarTaven imis saCveneblad, rom genetikuri faqtorebi mniSvnelovan zegavlenas axdens
Sizofreniis etiologiaze (Kety et al., 1994). ganvixiloT kvleva, romelSic fasdeboda Sizofreniis mqone pacientTa biologiur da mimReb
naTesavebSi azrovnebis aSlilobebis SemTxvevebis sixSire.
saidan
viciT
644
TiTqmis yvela naSvilebi individi dabadebidan mcire xnis Semdeg daaSores TavianT biologiur ojaxs. Sesabamisad, rasac ar unda gamoewvia Sizofreniis mqone gaSvilebul individebSi azrovnebis aSlilobis Zalian maRali
xarisxi da SedarebiT maRali maCvenebeli maT
biologiur naTesavebSi, ver mivakuTvnebT mas
garemos faqtorTa rigs.
sxvadasxva tipis monacemebi erTiandeba da
yalibdeba Semdegi daskvnis saxiT: zogierTi
individi Tandayolili, memkvidreobiT miRebuli
genetikuri masalis matarebelia, romelic mas
Sizofreniis riskis winaSe ayenebs. mkvlevrebi,
romelTac surT am paTologiuri genetikuri
cxrili
15.7
sakontrolo
SerCevis
naSvilebi
individebi
gansxvaveba
Tavad naSvilebi
individebi
4.82
1.15
3.67
1.37
0.99
0.38
1.44
0.82
0.62
maTi mimRebi
naTesavebi
1.11
1.31
-0.20
SizofrenikTa
sawyisi etapi
Svilebi
N=100
maRali riski
N=10-50
riski
fsiqikuri
janmrTeloba 30
wlis asakSi
fsiqikuri
janmrTeloba
riskis
periodis
bolos
suraTi
aranairi riski
N=90-50
Sizofreniki
araSizofreniki
N=5-45
N=5
Sizofreniki,
adreuli
dasawyisi
N=5
Sizofreniki,
gviani
dasawyisi
N=5
araSizofreniki
N=90-50
ara
Sizofreniki,
ara
Sizofreniki,
N=0-40
N=90-50
15.6
Sizofreniis mqone mSobelTa 100 bavSvisgan Semdgar SerCevaSi 50-dan 10%-s aqvs Sizofreniis
ganmapirobebeli genetikuri struqtura. amasTan, daaxloebiT 5%-s cxovrebis sawyis etapze, 5%-s
ki Semdgom cxovrebaSi ganuviTarda aSliloba. aRsaniSnavia, rom maRali riskis mqone cdis pirTa
40% ar daavadda SizofreniiT.
645
646
saidan
viciT
emociis gamoxatva da simptomis
gameoreba
Sizofreniis dros ojaxuri komunikaciis rolis Sesaswavlad, mkvlevrebma
gansazRvres cneba emociis gamoxatva. emociis gamoxatvis maRali xarisxis mqoned
miiCnevdnen ojaxebs, Tu pacientis mimarT
mravlad gamoiTqmeboda kritikuli komentarebi, Tu ojaxis wevrebi Warbad iyvnen
CarTulni pacientis cxovrebaSi (vTqvaT,
iyvnen zedmetad mzrunvelni da momabezrebelni) da Tu maT zogadad arakeTilganwyobili damokidebuleba hqondaT pacientisadmi. erT kvlevaSi Segrovda
monacemebi Sizofreniis mqone 65 pacientis
ojaxis Sesaxeb, romlebic SedarebiT
stabilur periodebSi saxlSi cxovrobdnen.
TiToeuli ojaxi fasdeboda emociis gamoxatvis moculobis mixedviT: rodesac cxra
Tvis Semdeg Seafases pacientTa mdgomareoba, emociis gamoxatvis maRali xarisxis
mqone ojaxebSi mcxovreb pacientTa 50%-s
aReniSneboda ganmeorebiTi simptomatika
maSin, roca analogiuri mdgomareoba emociis gamoxatvis dabali xarisxis mqone
ojaxebSi mcxovreb pacientTa mxolod 17%Tan dafiqsirda. Tumca, emociis gamoxatvis
647
648
Sejameba
Sizofreniis simptomebSi Sedis aralogikuri
azrovneba, halucinaciebi, bodvebi, araTanmimdevruli metyveleba, gasadavebuli emociebi da
dezorganizebuli fsiqomotoruli qceva. arsebobs Sizofreniis xuTi tipi: dezorganizebuli,
daRi (Stigma) _ individze, an jgufze adamianebis
uaryofiTi reaqcia garkveuli savaraudo arasrulfasovnebis, an gansxvavebulobis gamo, rac
damamcireblad moqmedebs maTze.
saidan
viciT
uaryofis molodini
29 mamakacma, romlebic manamde fsiqikuri
daavadebis mizeziT iyvnen klinikaSi moTavsebulni, sakuTari surviliT miiRes
monawileoba winamdebare kvlevaSi. maT
icodnen, rom kvleva yofil fsiqiatriul
pacientebTan samuSaos povnasTan dakavSirebul sirTuleebs exeboda. cdis pirebs
acnobes, rom maT saqmiani dawesebulebidan
mowveul kadrebis momzadebis specialistTan, trenerTan mouwevdaT urTierToba. cdis pirTa erT naxevars uTxres,
3
649
650
Sejameba
fsiqikurad daavadebulad wodebuli mravali
adamiani itanjeba stigmisgan. stigmam pirovnebaTSorisi da sazogadoebrivi gaucxoebis sxvadasxva forma SeiZleba warmoqmnas. pacientebi mkurnalobis Sedegad fsiqikuri daavadebis Semsubuqebis SemTxvevaSic ki ganicdian stigmis zemoqmedebas. metic, Tavad pacientebis molodinebma maTze sxvebis SesaZlo reaqciebis Taobaze, SeiZleba gamoiwvios is uaryofiTi reaqciebi, risic ase eSiniaT maT.
sakvanZo
sakiTxebi
sistema fsiqopaTologiisa da
specifikuri SemTxvevebis zogadi tipebis Sesaxeb komunikaciis saerTo, sayovelTaod miRebul parametrebs (common
shorthand) unda uzrunvelyofdes.
yvelaze farTod miRebul sadiagnostiko da saklasifikacio sistemas DSM-IV-TR warmoadgens.
DSM-IV-TR xuTRerZian mravalganzomilebian sistemas iyenebs,
rac exmareba fsiqikuri janmrTelobis profesionalebs im
fsiqologiuri, fizikuri da
socialuri faqtorebis ganxilvisas, romelic SesaZloa
romelime konkretul aSlilobas Seesabamebodes.
Sizofreniuli aSlilobebi
Sizofrenia fsiqopaTologiis mwvave formaa, romelic xasiaTdeba aRqmis,
emociebis, qcevisa da metyvelebis ukiduresi darRveviT.
arsebobs Sizofreniis xuTi
qvetipi, esenia: dezorganizebuli, katatoniuri, paranoiduli, aradife ren cirebuli da rezidualuri.
Sizofreniis savaraudo
mizezebi, damamtkicebeli
sabuTebi aRmoCenilia sxvadasxva faqtorebSi, maT Soris
aris genetikuri, Tavis tvinis
paTologiebi da ojaxuri
procesebi.
fsiqikuri daavadebis
daRi
fsiqologiuri aSlilobis
mqone adamianebs xSirad iseT
iarliyebs awebeben, ro melsac ar vxvdebiT fizikurad daavadebuli adamianebis SemTxvevaSi.
miuxedavad imisa, rom fsiqologiuri aSlilobebis
mkurnalobas dadebiT cvlilebebamde mivyavarT, fsiqikur daavadebasTan dakavSirebuli daRi cxovrebis
xarisxze uaryofiT gavlenas
axdens.
sakvanZo sakiTxebi
651
ZiriTadi cnebebi
agorafobia
bipolaruli aSliloba
bodva
generalizebuli SfoTviTi
aSliloba
guneba-ganwyobilebis
aSliloba
daswavlili umweoba
disociaciuri amnezia
disociaciuri aSliloba
disociaciuri identobis
aSliloba
652
652
DSM-IV-TR
etiologia
klinikuri depresiuli
aSliloba
komorbidi
maniakaluri epizodi
midrekileba-stresis
hipoTeza
nevrotuli aSliloba
obsesiur-kompulsuri
aSliloba
paTofsiqologia
panikuri aSliloba
pirovnuli aSliloba
posttravmatuli stresis
aSliloba
stigma (daRi)
fsiqoturi aSliloba
fsiqologiuri diagnozi
fsiqopaTologiuri
funqcionireba
fobia
Seuracxadoba
Sizofreniuli aSliloba
SiSi
SfoTviTi aSliloba
socialuri fobia
specifikuri fobiebi
halucinaciebi
16
Terapiuli konteqsti
froidis fsiqoanalizi
neofroidianuli Terapiebi
fsiqologia Cvens cxovrebaSi:
sdevs Tu ara gandevnili mogonebebi
adamians mTeli cxovrebis manZilze
bihevioraluri Terapia
kontrganpirobeba pirobiTi
ganmamtkiceblebis marTva
socialuri daswavlis Terapia generalizaciis teqnikebi
kognituri Terapiebi
kognitur-bihevioraluri
modifikacia mcdari warmodgenebis Secvla
fsiqologia XXI saukuneSi: Terapia
kompiuteris saukuneSi
egzistencialur-humanisturi
Terapiebi
klientze centrirebuli
Terapia geStalt-Terapia
jgufuri Terapiebi
ojaxuri wyvilebisa da
ojaxis Terapia sazogadoebrivi mxardaWeris jgufebi
biosamedicino Terapiebi
ZiriTadi cnebebi
653
654
am nawyvetSi mocemulia pirovnuli cvlilebebis Terapiis mravali TvalsaCino maxasiaTebeli. umniSvnelovanesia, rom, tomsonis TqmiT,
man fsiqoTerapiuli kursis Sedegad Tavi ukeT
igrZno, Tumca, es ar iyo myisieri Sedegi. tomsonis depresia imdenad damangreveli iyo, rom
mas uwyveti mkurnaloba esaWiroeboda. aseve,
monaTxrobidan Cans, rom Terapiuli urTier-
Terapiuli konteqsti
fsiqikuri aSlilobebis samkurnalod mravalgvari Terapia arsebobs. mravali mizezis gamo
iTxovs zogierTi adamiani (da zogic, saWiroebis
miuxedavad, ar iTxovs) daxmarebas. aseve, sxvadasxvagvaria Terapiis miznebi, is garemo, sadac
Terapia xorcieldeba da Tavad Terapevtebic,
Tumca, pirovnebis cxovrebaSi nebismieri aseTi
Careva mowodebulia misi funqcionirebis garkveuli mimarTulebiT Sesacvlelad.
Terapiuli konteqsti
lebic pirovnuli kontrolis aRdgenaSi exmareba mTeli rigi aSlilobebis mqone adamianebs.
davsvamT mravlismomcvel kiTxvebs: ra gavlenas
axdens istoriuli, kulturuli da socialuri
Zalebi fsiqologiuri aSlilobebis mkurnalobaze? rogor urTierTmoqmedebs erTmaneTTan
Teoria, kvleva da praqtika, rodesac mkvlevrebi
qmnian da amowmeben mkurnalobis meTodebs?
rogor vimoqmedoT racionalurobas moklebul
gonebaze, rogor SevcvaloT arakontrolirebadi
qceva da emociebi, rogor gamovasworoT tvinis
anomaliebi?
winamdebare TavSi ganxilulia Terapiis
ZiriTadi tipebi, romelsac iyeneben janmrTelobis dacvis sferoSi dakavebuli Tanamedrove
profesionalebi. esenia fsiqoanalizi, qcevis
modifikacia, kognituri cvlilebebi, humanisturi Terapia da farmakoTerapia. Cven ganvixilavT am meTodebis moqmedebis principebs. garda
amisa, SevafasebT, Tu ramdenad sandoa TiToeuli
saxis Terapiis warmatebulobis Sesaxeb mtkicebulebebi.
655
656
Terapevtebi da Terapiuli
garemo
rodesac fsiqologiuri problemebi Cndeba,
adamianTa umetesoba nacnob wreebSi eZebs
araformalur konsultantebs. es SeiZleba iyos
ojaxis wevri, uaxloesi megobari, piradi eqimi,
advokati, sayvareli maswavlebeli, xelmZRvaneloba an sabWo. religiuri orientaciis adamianisTvis es SeiZleba iyos sasuliero piri.
sxvebi rCevisTvis mimarTaven da esaubrebian
Terapiuli konteqsti
657
ganviTarebis istoriuli pirobebi, Semdeg gavafarTovoT dasavluri kulturisTvis damaxasiaTebeli xedvis kuTxe da sxva kulturebSi
miRebul mkurnalobis praqtikasac gavecnoT.
istoriuli da kulturuli
konteqsti
rogor gimkurnalebdnen gasul saukuneebSi,
Tu fsiqologiuri problemebi SegeqmnebodaT?
Tu evropasa, an aSS-Si icxovrebdiT, metad
mosalodneli iqneboda, rom mkurnaloba uSedego
yofiliyo, Tumca, arc gavnebdaT rames. sxva
kulturebSi fsiqologiuri aSlilobebis
mkurnaloba, Cveulebisamebr, religiur da
socialur faseulobaTa ufro farTo konteqstSi
ganixileboda da ufro adamianur mopyrobasac
imsaxurebda.
658
Terapiuli konteqsti
659
660
da ritualebs (Levi-Strauss, 1963). ritualuri gankurnebis ceremonia gankurnebis process gansakuTrebul emociur intensiobasa da mniSvnelobas sZens. is aZlierebs pacientis STagonebadobas da mniSvnelovnebis gancdas, SeSlilobis dasamarcxeblad zebunebriv ZalebTan
akavSirebs daavadebul adamians, Samansa da Tems
(Devereux, 1961). erT-erT Terapiul teqnikas, romelsac gankurnebis mraval ceremoniaSi iyeneben,
cnobierebis disociacia ewodeba. am dros daavadebuli adamiani, an morwmune mkurnali cnobierebis Secvlil mdgomareobaSi gadadis.
dasavluri TvalsazrisiT, disociacia TavisTavad aris fsiqikuri aSlilobis simptomi,
romelic prevencias, an gamosworebas saWiroebs.
sxva kulturebSi ki cnobierebis Secvlil
mdgomareobaSi keTili sulebi esaubreba adamians
da boroti ganidevneba. cnobierebis ritualuri
Secvla niu iorkis puertorikeli espiritistas~
(Espiritistas) kultis RvTismsaxurebisas gamoiyeneba. maT gankurnebis ceremoniaSi Sedis adamianis miRma arsebul keTil sulebTan urTierToba
(Garrison, 1977).
miuxedavad imisa, rom Samanebi da sxva mkurnalebi gansakuTrebul rols asruleben gankurnebis ritualebSi, makurnebeli Zala xSirad
scildeba erT konkretul mkurnals da gacilebiT did spiritualur Zalebs uerTdeba (Katz,
1982, 1993). fijize gavrcelebuli gankurnebis
meTodebis aRwerisas fsiqologi riCard kaci
(Richard Katz) wers: sulebTan kavSiri im Zalebisadmi damyolobas moiTxovs, romelic scildeba erT konkretul mkurnals da gankurnebaSi
mkurnalis wvlilis Tavmdablur Sefasebas moiazrebs. fijeli mkurnali ar amtkicebs, rom
Tavad flobs manas (Temis winaprebisgan miRebul
sulier Zalas) da mis makurnebel moqmedebas
ar aRiqvams sakuTar damsaxurebad~ (gv. 327-328).
kaci naTlad gvaCvenebs TvalsaCino sxvaobas
aRwerilsa da dasavlur praqtikas Soris:
dasavlel eqims ki, piriqiT, pretenzia aqvs
mkurnalobisa da gankurnebis kontrolze. komritualuri mkurnaloba (Ritual healing) ceremonia, romelic mkurnalobis process gansakuTrebul emociurobasa da mniSvnelobas
sZens.
Sejameba
Terapiuli garemos mTavari mizania fsiqikuri
daavadebis mizezebis gansazRvra da mkurnalobis
dagegmva. arsebobs biologiuri da fsiqologiuri mimarTulebis Terapiebi. Terapevtebi bevrgan muSaoben da sxvadasxva saxis Terapiul
meTodebs iyeneben. dasavlur kulturaSi fsiqikurad daavadebul adamianebs, Tavdapirvelad,
sazogadoebisgan izolirebulad amyofebdnen.
fsiqikuri daavadebis, rogorc gankurnebadi
avadmyofobis, modelis ganviTarebas ufro
adamianuri mkurnalobis meTodebis Seqmna mohyva.
mravali aradasavluri kultura xazs usvams
farTo sazogadoebriv da spiritualur konteqsts, sadac viTardeba da ikurneba fsiqikuri
daavadeba. dasavleli praqtikosebi am sxva
kulturebidan TandaTanobiT iTviseben sazogadoebrivi mkurnalobis zogierT models.
froidis fsiqoanalizi
fsiqoanalizi im saxiT, rogoric Seqmna zigmund froidma (Sigmund Freud), warmoadgens
intensiur da droSi gaxangrZlivebul Terapiul
teqnikas, romelic ikvlevs nevrotuli da mSfoTvare pirovnebis aracnobier motivebsa da konfliqtebs. rogorc wina TavebSi vnaxeT, froidis
Teoriis mixedviT, SfoTviTi aSlilobebi im
Sinagani konfliqtebis adekvaturad mogvarebis
unaris arqonas warmoadgens, romelic warmoiqmneba idis aracnobier, iracionalur impulsebsa da superegos internalizirebul (anu
gaSinagnebul) socialur moTxovnebs Soris.
fsiqoanalizis mizania intrafsiqikuri harmoniis damyareba, rac idis Zalebis metad gacnobierebas, superegos moTxovnebisadmi zedmetad
damyolobis Semcirebasa da egos rolis gaZlierebas gulisxmobs.
TerapevtisTvis umniSvnelovanesia, gaarkvios,
rogor iyenebs pacienti represiis, anu gandevnis
process konfliqtebTan gamklavebisas. simptomi
ganixileba, rogorc aracnobieridan wamosuli
Setyobineba imis Sesaxeb, rom raRac ar aris
wesrigSi. fsiqoanalitikosis amocanaa, daexmaros pacients gandevnili azrebis cnobierebaSi
amotanaSi da aRmoaCeninos3 arsebul simptomebsa
da gandevnil konfliqtebs Soris arsebuli
kavSiri. fsiqodinamikuri TvalsazrisiT, Terapia
warmatebulia, pacienti ki _ gamojanmTelebuli
mxolod maSin, rodesac igi adreul bavSvobaSi
3
aq originalur teqstSi gamoyenebulia sityva insight, romelic wvdomas~ da intuicias~ niSnavs. es
termini Targmanis gareSec xSirad gamoiyeneba amave
konteqstSi (magaliTad, emociuri insaiti~ an inteleqtualuri insaiti~) Tumca, am konkretul SemTxvevaSi
umjobesad CaiTvala misi Targmna (mTargmnelis SeniSvna).
fsiqodinamikuri Terapiebi
fsiqodinamikuri Terapiebi
661
sizmris analizi
662
winaaRmdegoba
fsiqoanalitikosi gansakuTrebul mniSvnelobas aniWebs sakiTxebs, romelTa ganxilvac
ar surs pacients. Tavisufali asociaciebis
dros garkveul momentSi pacienti avlens
winaaRmdegobas, anu mas ar surs, an ar SeuZlia
garkveul mosazrebebze, survilebsa Tu gamocdilebaze saubari. aseT winaaRmdegobas aracnobiersa da cnobiers Soris barierad miiCneven.
es masala (anu masala, romelsac barieri akavebs
da ar amodis Tavisuflad asociacirebis dros)
xSirad individis seqsualur cxovrebas (aq Sedis
yvelaferi, rac mas siamovnebas aniWebs) an
mSoblebisadmi mtrul, ganawyenebul damoki-
gadatana da kontrgadatana
neofroidianuli Terapiebi
froidis mimdevrebma SeinarCunes misi mravali
ZiriTadi idea, Tumca, zogierTma principma da
praqtikulma meTodma modificieba ganicada.
zogadad, neofroidistebi, froidTan SedarebiT,
ufro met aqcents akeTeben: (1) pacientis awmyo
socialur garemoze (da naklebad fokusirdebian
warsulze); (2) cxovrebiseuli gamocdilebis
mimdinare gavlenaze (da ara mxolod bavSvobis
konfliqtebze); (3) socialuri motivaciis
rolsa da pirovnebaTSoris sasiyvarulo urTierTobebze (da naklebad fokusirdebian biologiur instinqtebsa da egoistur moTxovnilebebze); (4) egos funqcionirebis mniSvnelovnebaze da me-koncefciis ganviTarebaze
(da nakleb yuradRebas aqceven idsa da superegos Soris konfliqts).
me-14 TavSi vaxseneT ori cnobili neofroidisti _ karl gustav iungi da alfred adleri.
SedarebiT Tanamedrove fsiqodinamikur neofroidianul mosazrebebzec rom Segveqmnas warmodgena, gavecnoT hari stek salivanis, melani
kleinisa da hainc kohutis Sromebs (froidis
wris sxva wevrebis Sesaxeb ix. Ruitenbeek, 1973).
hari stek salivans (Harry Stack Sullivan, 1953)
miaCnia, rom froidis Teoriasa da TerapiaSi ar
aris gaTvaliswinebuli socialuri urTierTobebis roli da miRebis, pativiscemisa da
siyvarulis moTxovnilebebi. misi azriT, fsiqikuri aSlilobebi moicavs ara marto travmatul intrafsiqikur procesebs, aramed _ problemur interpersonalur urTierTobebsa da
Zlier socialur zewolasac ki. patara bavSvs
usafrTxoebis grZnoba da sxvebis mxridan zrunva
da siTbo esaWiroeba. SfoTva da sxva fsiqikuri
daavadebebi mSoblebTan da mniSvnelovan
sxvebTan urTierTobebSi usafrTxoebis ararsebobidan momdinareobs. salivanis azriT, sakuTar
gadatana (Transference) procesi, rodesac fsiqoanalizis msvlelobisas pacienti Terapevtze
mimarTavs im grZnobebs, romelic Tavdapirvelad
warsuli emociuri konfliqtis centralur,
mniSvnelovan figuraze miemarTeboda.
kontrgadatana (Countertransference) situacia,
rodesac fsiqoanalitikoss pirovnuli grZnobebi uCndeba pacientis mimarT, radgan pacients
sakuTar cxovrebaSi arsebuli mniSvnelovani
adamianis msgavsad aRiqvams.
fsiqodinamikuri Terapiebi
663
664
sirTuleebs awydeboda im pacientebTan muSaobisas, romelTa konfliqtebi verbaluri mexsierebis ganviTarebamde gacilebiT adreuli periodidan iRebda saTaves, rac xSirad, Tavis
mxriv, gacilebiT mkveTrad gamoxatuli paTologiis mizezi xdeboda. es pacientebi xSirad
itanjebodnen ararealurobis, sicarielis da
cxovrebis sazrisis dakargvis grZnobebiT. kleins
miaCnda, rom superegos primitiuli formebi
cxovrebis pirvelive TveebSi Cndeba. igi amtkicebda, rom oidiposis seqsualuri konfliqtis,
rogorc fsiqikis umniSvnelovanesi maorganizebeli faqtoris, nacvlad sqesobrivi mikuTvnebulobis gacnobierebas win uswrebs sikvdilis
instinqti, rac Sinagani agresiuli impulsis
gaCenas iwvevs da romelic, aseve, mniSvnelovania
fsiqikis organizebisTvis. kleini, aseve, amtkicebda, rom fsiqikis ori fundamenturi maorganizebeli Zalaa agresia da siyvaruli, agresia
anawevrebs da siyvaruli aerTianebs fsiqikas.
samyaros agresiuli danawevrebisas xdeba
arasasurvelis uaryofa da sasurvelis SenarCuneba; siyvaruli badebs erTianobasa da mTlianobas. kleinisTvis siyvaruli mxolod erotikuli
ltolvebis ganxorcieleba ki ar iyo, aramed _
WeSmariti sikeTe da namvdili zrunva sxvebze.
Tumca, es cnobieri siyvaruli dakavSirebulia
sinanulTan sayvarel adamianebze mimarTuli
savaraudo destruqciuli siZulvilisa da
potenciuri Zaladobis gamo. amrigad, kleinma
axsna erT-erTi udidesi saidumlo, romelsac
awydeba yvela adamiani _ siyvaruli da siZulvili _ Cveni pirovnuli samoTxe da jojoxeTi
_ ganuyofelia erTmaneTisgan~ (Frager & Fadiman,
1998, gv. 135). kleinis mosazreba imis Sesaxeb, rom
samyaros Cveneuli gancdis samSeneblo agurebs~
siyvarulisa da siZulvilis obieqtebTan _ Cveni
cxovrebis mniSvnelovan adamianebTan _ urTierToba qmnis _ fsiqoanalituri Teoriisa da praqtikis centralur mosazrebad iqca da obieqtiurTierTobis Teoria (Object relation theory) ewoda.
kleinma, aseve, pirvelma gamoiyena agresiuli
obieqti-urTierTobis Teoria (Object relation
theory) fsiqoanalitikuri Teoria, romelic
momdinareobs melani kleinis mosazrebidan imis
Sesaxeb, rom samyaros Cveneuli gancdis samSeneblo agurebs~ siyvarulisa da siZulvilis
obieqtebTan _ Cveni cxovrebis mniSvnelovan
adamianebTan _ urTierToba qmnis.
fsiqodinamikuri Terapiebi
665
666
Sejameba
fsiqodinamikuri Terapiebi zigmund froidis
aracnobieri konfliqtisa da gandevnis Teoriidan iReben saTaves. Terapevtebi pacientTan
kaTarzisis misaRwevad da fsiqikuri energiis
gamosaTavisufleblad sxvadasxva teqnikebs
iyeneben, maT Soris Tavisufal asociaciebs,
sizmrebis analizs da gadatanis interpretacias.
bihevioraluri Terapia
Tu fsiqodinamikuri Terapiebi hipoTetur
Sinagan mizezebze fokusirdebian, bihevioralur
TerapiaTa yuradRebis sagans dakvirvebadi
garegani qceva warmoadgens. bihevioraluri orientaciis Terapevtebi amtkiceben, rom paTologiuri qcevebis SeZena iseve xdeba, rogorc
normaluris _ daswavlis procesiT, romelic
ganpirobebulobisa da daswavlis ZiriTadi kanonebis mixedviT xorcieldeba. bihevioraluri
Terapevtebi iyeneben ganpirobebisa da ganmtkicebis principebs, fsiqikur aSlilobebTan asocirebuli arasasruveli qcevis paternebis
modificirebis mizniT.
terminebi bihevioraluri (qceviTi) Terapia
da qcevis modifikacia xSirad sinonimebad
gamoiyeneba. oriveSi moiazreba daswavlis principebis meToduri gamoyeneba sasurveli qcevis
sixSiris gazrdis, an arasasurveli qcevis sixSiris Semcirebis mizniT. bihevioraluri Terapia
muSaobs devianturi qcevebisa da pirovnuli
problemebis farTo speqtrze, sadac Sedis
fobiebi, kompulsiebi (akviatebebi), depresia,
damRupveli miswrafebebi (magaliTad, alkoholizmi, an narkotikebi), agresia da delikventuri
qcevebi. zogadad, bihevioraluri Terapia specifikur problemebTan ukeT muSaobs, vidre
zogadi xasiaTis pirovnul problemebTan: fobiis SemTxvevaSi is gacilebiT efeqturi iqneba,
vidre _ zogadi, usagno SfoTvisas.
Terapiebi warmoiqmna ganpirobebulobisa da
daswavlis Teoriidan, romelic pragmatuli,
qceviTi Terapia (Behavior therapy) ixileT
qcevis modifikacia.
qcevis modifikacia (Behavior modification) daswavlis principebis meToduri gamoyeneba sasurveli qcevis sixSiris gazrdis an arasasruveli qcevis sixSiris Semcirebis mizniT.
kontrganpirobeba
ratom SfoTavs zogierTi adamiani iseT uwyinar gamRizianebelTan (anu stimulTan) Sexvedrisas, rogoricaa oboba, araSxamiani gveli,
an socialuri kontaqti? bihevioraluri axsna
aseTia: SfoTva warmoiqmneba ganpirobebis martivi principebis mixedviT, romelic me-7 da me15 TavSi ganvixileT. Zlieri emociuri reaqciebi,
romelic yovelgvari mizezis gareSe~ angrevs
pirovnebis cxovrebas, xSirad ganpirobebulia
pirovnebis mier warsulSi SeumCnevlad daswavlili reaqciebiT. kontrganpirobebisas Zveli,
araadapturi reaqciis Canacvlebis mizniT, xdeba
axali reaqciis gamomuSaveba. bihevioraluri
Terapiis Sesaxeb pirvel CanawerebSi swored
aseT logikas vxvdebiT. meri qover jonsma (Mary
kontrganpirobeba (Counterconditioning) Terapiuli teqnika, romliTac xdeba gamomuSavebuli
axali reaqciiT araadapturi reaqciis Canacvleba.
bihevioraluri Terapia
667
cxrili
16.1
668
saidan
viciT
daZirvis Terapia sahaero buStebis
fobiis dros
bils, kolejis 21 wlis students, sahaero buStis gaskdomis xmis eSinoda.
amitom is Tavs aridebda iseT situaciebs,
sadac SeiZleboda gaegona buStis gaskdomis xma _ cekvis saRamoebs, wveulebebs
da sportul RonisZiebebs. bilma Tanxmoba
ganacxada fobiis dasaZlevad daZirvis
Terapiis gavlaze. Terapia Sedgeboda sami
Tanmimdevruli seansisgan _ bili Terapevts xvdeboda yovel dRe, sami dRis
ganmavlobaSi. am periodSi aTasobiT buSti
gaskda. pirveli seansis dasawyisSi bilma
subieqturi diskomfortis maRali done
aCvena _ 100 qula (100-qulian skalaze,
sadac 0 aRniSnavda srul simSvides, 100 _
ukiduresad SeSinebuls). roca pirvelad
man subieqturi diskomforti mxolod 5
quliT gamoxata (imave 100-qulian skalaze),
ukanaskneli 115 buSti man Tavisi xeliT
gaxeTqa. daZirvis Terapiis Sedegad bili
aRar aridebda Tavs mxiarul, buStebiT
savse situaciebs (Houlihan et al., 1993).
bihevioraluri Terapia
669
aversiuli Terapia
670
pirobiTi ganmamtkiceblebis
marTva
kontrganpirobeba gamosadegia, rodesac SesaZlebelia erTi reaqciis Canacvleba meore reaqciiT. qcevis modifikaciis sxva meTodebi operantuli ganpirobebis principebs efuZneba, romelic b. f. skineris (B. F. Skinner) mier dawyebuli
kvlevebis tradiciebze Camoyalibda. pirobiTi
ganmamtkiceblebis marTva gulisxmobs mkurnalobis zogad strategias, romelic mimarTulia
qcevis Secvlaze misi Sedegebis modificirebis
gziT. bihevioralur TerapiaSi pirobiTi ganmamtkiceblebis marTvis ori ZiriTadi teqnika arsebobs: dadebiTi ganmtkicebis strategia da
Caqrobis strategia.
viciT
bihevioraluri mkurnaloba
narkotikebze damokidebulebisas
mkvlevrebma moZebnes 70 mamakaci da
qali, romelsac kokainze damokidebulebisgan gankurneba surda. TiToeulma monawilem sakonsultacio seansebi gaiara, raTa
am damokidebulebis gadalaxvis strategiebsa da unar-Cvevebs gacnobodnen.
garda amisa, 36 monawiles aZlevdnen specialur baraTebs yovel jerze, rodesac
Caqrobis strategia
ratom agrZeleben adamianebi imis keTebas,
rasac tkivili da tanjva moaqvs maSin, roca
sxvagvarad moqcevis SesaZlebloba gaaCniaT?
pasuxi aseTia: qcevis mraval formas mravalricxovani da sxvadasxvagvari Sedegi aqvs, zogierTi
bihevioraluri Terapia
saidan
671
672
socialuri daswavlis
Terapia
bihevioraluri Terapiebis diapazoni socialuri daswavlis Teoretikosebma gaafarToves, romlebic miuTiTebdnen, rom adamianebi
sxva adamianebis qcevaze dakvirvebiT swavloben.
axal situaciebSi qcevis wesebs xSirad iseTi
simboluri saSualebebiT vswavlobT da viyenebT, rogoricaa realur cxovrebaSi, filmebsa
Tu televiziiT sxva adamianebis gamocdilebaze
dakvirveba. socialuri daswavlis Terapia mowodebulia problemur qcevaTa paternebis modificirebisTvis iseTi pirobebis SeqmniT, sadac
klienti xedavs, Tu rogor waxalisdeba modeli
ganxorcielebuli sasurveli qcevisTvis. daswavlis aseTi gaSualebuli procesi gansakuTrebiT Rirebulia fobiebis daZlevisa da socialuri Cvevebis Camoyalibebisas. wina TavebSi
aRvniSneT, rom socialuri daswavlis es Teoria,
ZiriTadad, albert banduras (Albert Bandura)
naSromebSi damuSavda (1977, 1986). aq misi midgomis
mxolod or aspeqtze SevCerdebiT: modelis
mibaZvasa da socialuri unar-Cvevebis SemuSavebaze.
modelis mibaZva
socialuri daswavlis Teoriis mtkicebiT,
individebi reaqciebs dakvirvebis meSveobiT
daiswavlian. aqedan gamomdinareobs, rom fobiebis mqone adamianebs unda SeeZloT, rom
modelis qcevis mibaZviT gadaeCvion SiSis
suraTi
16.1
monawilis modelirebis
Terapia
fotoze gamosaxuli cdis piri jer
models uyurebda, romelic TandaTanobiT uaxlovdeboda gvels. Semdeg
Tavad gaimeora igive qceva. saboloo
jamSi, mas SeeZlo gvelis xlSi aReba
da sakuTar sxeulze misTvis moZraobis saSualebis micema. grafikze
asaxulia cdis piris mier ganxorcielebuli miaxlovebis qcevaTa raodenoba monawileobis meSveobiT Terapiamde (rac yvelaze efeqturi aRmoCnda) da Semdeg; es qceva waredgina
danarCeni ori Terapiuli teqnikis
da sakontrolo jgufsac.
socialuri daswavlis TerapevtTa mier Semotanil umTavres siaxles warmoadgens araadekvaturi socialuri Cvevebis mqone adamianebisTvis
ufro efeqturad funqcionirebis swavleba.
fsiqikuri aSlilobis mqone adamianebi mraval
sirTules awydebian; Cveulebriv, janmrTel adamianebsac xSirad eqmnebaT problemebi yoveldRiur cxovrebaSi, Tu isini uxerxulad grZnoben
Tavs sxvebTan urTierTobisas, mouxerxeblebi
arian, an ar SeuZliaT sakuTari poziciebis
dacva. socialuri unar-Cvevebi, anu urTierTobis
unar-Cvevebi reaqciaTa erTobliobaa, romelic
adamianebs socialuri miznebis efeqturad
miRwevis SesaZleblobas aZlevs, rodesac isini
mimarTaven sxvebs, an urTierTqmedeben sxvebTan.
am unar-CvevebSi Sedis imis codna, Tu (1) ra
(Sinaarsi) vTqvaT da movimoqmedoT mocemul
situaciaSi, raTa gamoviwvioT sasurveli reaqcia
(Sedegi); (2) rogor (stili) vTqvaT da moviqceT;
(3) rodis (dro) vTqvaT da vimoqmedoT.
urTierTobis unar-Cvevebis TvalsazrisiT, erTerTi yvelaze gavrcelebuli problemaa sakuTar
TavSi daurwmunebloba _ sakuTari mosazrebebisa
Tu survilebis gamoxatva da dacva pirdapir,
gasagebad da agresiis gareSe (Alberti &Emmons,
1990; Bower & Bower, 1991). am problemis daZlevaSi
modelireba monawileobis meSveobiT (Participant
modeling) Terapiuli teqnika, rodesac Terapevti uCvenebs sasurvel qcevas da klients
mxardamWeri waxalisebiT exmareba modelis mier
ganxorcielebuli qcevis gameorebaSi.
673
saidan
viciT
674
generalizaciis teqnikebi
biheviorist Terapevtebs yovelTvis ainteresebT Semdegi sakiTxi: ramdenad ganaxorcieleben maTi klientebi Terapiul garemoSi
daswavlil qcevebs yoveldRiur cxovrebaSi
(Kazdin, 1994). es sakiTxi yvela TerapevtisTvis
mniSvnelovania, radgan mkurnalobis efeqturobis nebismieri sazomi grZelvadian cvlilebebs
unda moicavdes, romelic mas Semdegac SenarCundeba, rac klienti datovebs Terapevtis taxts,
klinikasa Tu laboratorias.
rodesac Terapiul programaSi ar aris gaTvaliswinebuli klientis realuri cxovrebis
mniSvnelovani mxareebi, Terapiis procesSi
cxrili
16.2
fsiqoanalizi
biologiuri instinqtebi, pirvel rigSi,
seqsualuri da agresiuli, romelTac dauyovneblivi gamonTavisufleba esaWiroebaT da
aiZuleben adamians, rom daupirispirdes socialur realobas.
problemuri qceva momdinareobs araadapturi qcevebis arasworad daswavlidan. simptomi aris problema da ar arsebobs aranairi safuZvlad mdebare
daavadeba.
Terapiis mizani
drois aspeqti
aracnobieri
masalis roli
insaitis roli
Terapevtis roli
adamianis sawyisi
buneba
normaluri
adamianuri
ganviTareba
fsiqopaTologiis
buneba
sagani
675
Sejameba
adapturi qcevis sixSiris gasazrdelad da
araadapturi qcevis sixSiris Sesamcireblad
bihevioraluri Terapia daswavlis principebs
iyenebs. kontrganpirobebis meTodebSi Sedis
sistematuri desensitizacia, implozia da daZirva. TiToeuli Terapiuli meTodis arsebiTi
nawilia eqspozicia, anu stimulis wardgena.
aversiuli Terapiisas xdeba aversiuli stimulisa da arasasurveli qcevis Sewyvileba.
pirobiTi ganmamtkiceblebis marTvisas, samizne
qcevis gasaZliereblad, an Sesasusteblad,
dadebiTi ganmtkiceba da Caqrobis strategia
gamoiyeneba. socialuri daswavlis Terapiis
gamoyenebis erT-erTi mimarTulebaa fobiebis
moxsna; individebs SiSis daZleva modelis
mibaZviT SeuZliaT. Terapevtebi socialuri
daswavlis teqnikebs socialuri unar-Cvevebis
SemuSavebis mizniTac iyeneben.
kognituri Terapiebi
676
fiqroben da rogor (kognituri procesi) fiqroben adamianebi. kognituri Terapia sxvadasxvagvari SemecnebiTi procesebis cvlilebebsa da
kognituri gadastruqturebis sxvadasxva meTodebis swavlebaze fokusirdeba. am midgomis
zogierTi nairsaxeoba me-13 TavSi ganvixileT,
rogorc stresTan gamklavebisa da janmrTelobis
gaumjobesebis saSualebebi. am qveTavSi aRvwerT
kognituri Terapiis or ZiriTad formas: kognitur bihevioralur modifikacias (sakuTari Tavis
rwmenis, anu TviTefeqturobis gamomuSavebis
CaTvliT) da mcdari warmodgenebis sistemebis
Secvlas (depresiis kognituri Terapiisa da
racionalur-emociuri Terapiis CaTvliT). Y
kognitur-bihevioraluri
modifikacia
Cven is varT, rasac STavagonebT sakuTar
Tavs, rom unda viyoT da vakeTebT imas, rac
gvgonia, rom unda vakeToT. es aris kongiturbihevioraluri midifikaciis sawyisi piroba.
am Terapiul midgomaSi gaerTianebulia, erTi
mxriv, motivaciasa da qcevaze azrebisa da ganwyobebis gavlenis kognituri aqcenti da, meore
mxriv, qcevis modifikaciisas pirobiTi ganmtkicebis bihevioraluri aqcenti. arasasurveli,
miuRebeli qcevis paternebi modificirdeba
kognituri gadastruqturebis gziT _ sakuTar
Tavze uaryofiTi gamonaTqvamebis SecvliT
konstruqciuli, qmediTi gamonaTqvamebiT.
mocemuli Terapiuli midgomis kritikuli
nawilia fsiqoTerapevtisa da klientis mier
imis garkveva, Tu ras fiqrobs klienti da rogor
gamoxatavs problemas, romelic unda mogvardes
Terapiis procesSi. mas Semdeg, rac Terapevti
da klienti gaarkveven, Tu ra saxis azrebi
ubiZgeben klients araproduqtuli, an disfunqciuri qcevisken, isini axali, konstruqciuli
debulebebis SemuSavebas da TviTpativiscemis
Semamcirebeli, an SfoTvis gamomwvevi TviTganmkicxavi debulebebis Semcirebas iwyeben
(Meichenbaum, 1977, 1985, 1993). magaliTad, negatiuri
debuleba saSinlad mosawyeni viyavi wveulebaze, aRarasodes dampatiJeben~, Canacvldeba
konstruqciuli kritikiT: Tu minda, rom sainteresod gamoviyurebode, momavalSi raime damaintrigebeli frazebi unda movifiqro saubris
dasawyebad, gaviwafo kargi anekdotis moyolaSi
kognituri Terapiebi
da cocxlad gamovexmauro maspinZlis monaTxrobs~. ganvlili situaciebis uaryofiTi momentebis Zebnis nacvlad, romelTac veRar Secvlis,
klients momavali movlenebis dadebiT aspeqtebze fokusirebas aswavlian.
kognitur-bihevioraluri modifikacia klients qcevis warmatebulobaze ganawyobs. Terapevtebma ician, rom am molodinebis Seqmna zrdis
adamianebis mxridan efeqturad moqcevis albaTobas. miRwevadi miznebis dasaxvis, maT misaRwevad realisturi strategiebis SemuSavebis da
Sedegebis realisturad Sefasebis gziT viTardeba gawafulobis SegrZneba da sakuTari Tavis
rwmena, anu TviTefeqturoba (Bandura, 1992, 1997).
rogorc me-14 TavSi vnaxeT, TviTefeqturoba
mravalmxriv moqmedebs aRqmaze, motivaciasa da
qcevaze. sakuTari Tavis rwmenis Sefaseba
gavlenas axdens imaze, Tu ra Zalisxmevas gaiRebT
da ramdenad didxans SeewinaaRmdegebiT warmoqmnil cxovrebiseul siZneleebs (Schwarzer,
1992). qcevis modelirebis zemoT aRwerili
procedura individebs saSualebas aZlevs, rom
gaiZlieron sakuTar qcevaSi darwmunebulobis
gancda, anu bihevioraluri TviTefeqturoba:
isini daiswavlian, rom xelewifebaT garkveuli
saxis qcevebis ganxorcieleba. amis sapirispirod,
sakuTar azrebsa da warmodgenebSi darwmunebulobis, anu kognituri TviTefeqturobis
gamuSavebaze mimarTuli Terapia cvlis klientis
mosazrebebs sakuTari SesaZleblobebis Sesaxeb.
magaliTad, erT gamokvlevaSi im studentebma,
romelTac sjerodaT, rom amocana, romelic
maTgan gadawyvetilebis miRebas iTxovda, gaaumjobesebda maT SesaZleblobebs, gacilebiT ukeT
677
678
depresiulebi iyvnen. kognituri Terapiebi aCereben depresiis am daRmaval spirals imiT, rom
exmarebian klients, ufro metad ar CaiZiros
depresiaSi Tavad depresiis gamo (Teasdale, 1985).
kognituri Terapiebis daxvewis mizniT, mkvlevrebi agrZeleben depresiis gancdaSi siRrmiseuli azrobrivi wvdomis (insaitis) gamoyenebas
(Jacobson et al., 1996; Teasdale et al., 1995). magaliTad,
erT-erTi gamokvleviT dasabuTda, rom Terapia
yvelaze efeqturia maSin, rodesac misi maxasiaTeblebi miesadageba klientis mosazrebebs
sakuTari depresiulobis mizezebis Sesaxeb (Addis
& Jacobson, 1996). am codnis gaTvaliswinebiT, klinicistebs yoveli individualuri klientisTvis
saTanado mkurnalobis misadageba SeuZliaT.
racionalur-emociuri Terapia
kognituri Terapiis erT-erTi adreuli formaa racionalur-emociuri Terapia (reT), romelic albert eliss (Albert Ellis, 1962, 1995; Windy &
Ellis, 1997) ekuTvnis. racionalur-emociuri Terapia
pirovnebis Secvlis yovlismomcveli sistemaa,
romelic im iracionaluri azrebis transformacias efuZneba, romelic arasasurvel, Zlieri
emociuri muxtis mqone iseT reaqciebs iwvevs,
rogoricaa Zlieri SfoTva. klientebs SeiZleba
hqondeT gamyarebuli ZiriTadi faseulobebi,
romlebic moiTxoven, rom iyvnen warmatebulni
da aRiarebulni; amtkiceben, rom maT samarTlianad unda moeqcnen da karnaxoben maT, rom
irgvliv yvelaferi ufro sasiamovno unda iyos.
racionalur-emociuri TerapiiT momuSave
praqtikosi aswavlis klients, Tu rogor unda
gadaastruqturos yvela saWiroa~, valdebuli
xar~ da ase unda iyos~, romelic mis qcevas
akontrolebs da ar aZlevs sakuTari survilisamebr cxovrebis saSualebas. Terapevtis
amocanaa, daanaxos klients, rom emociuri reaqcia, romelic Tan sdevs nebismier movlenas,
sinamdvileSi am movlenis Sesaxeb klientisTvis
ucnobi warmodgenebis arsebobis Sedegia. amiT
Terapevti klientis Caketil cnobierebaSi
SeWras cdilobs. magaliTad, sqesobrivi aqtis
dros orgazmis ararseboba (movlena) iwvevs
daTrgunulobisa da TviTgakicxvis emociur
reaqcias. emociuri reaqciis gamomwvevi warmodgenebi daaxloebiT aseTia: ar vvargivar seqsualuri cxovrebisTvis, albaT, impotenti var,
Sejameba
kognituri Terapiebis msvlelobisas adamianebis tanjvisgan gaTavisuflebas imis SecvliT
cdiloben, Tu ras da rogor fiqroben isini
cxovrebiseul movlenebze. kognitur- bihevioraluri modifikaciisas icvleba arasasurveli
qcevis paternebi; amisaTvis sakuTari Tavis Sesaxeb uaryofiT gamonaTqvamebs cvlian konstruqciuli, qmediTi gamonaTqvamebiT. depresiis kognituri Terapiisas aRkveTen avtomatur azrebs,
cvlian klientis azrebis Cveul nakads da mimdinare movlenebis mizezebis axsnis Cveul paternebs. racionalur-emociuri Terapia xels uwyobs
klients cnobierebaSi barierebis daZlevasa da
sakuTari survilebiT cxovrebis dawyebaSi.
egzistencialurhumanisturi Terapiebi
yoveldRiuri cxovrebis problemebi, Sinaarsiani adamianuri urTierTobebis arqona da iseTi
mniSvnelovani miznebis ararseboba, romelTaTvisac Rirs brZola _ tipuria egzistencia-
egsistencialur-humanisturi Terapiebi
radgan ise ver moviqeci, rogorc unda movqceuliyavi~. Terapiis dros es (da sxva) warmodgenebi Riad ganixileba racionaluri konfrontaciiTa da momxdari movlenis iseTi sxva
mizezebis garCeviT, rogoricaa: gadaRla, alkoholis zemoqmedeba, mcdari warmodgenebi sqesobrivi aqtis msvlelobaze, anda mocemul dros,
an am konkretul partniorTan urTierTobis
damyarebis survilis arqona. konfrontaciis
teqnikas Terapiuli zemoqmedebis sxva formebi
mohyveba, romliTac xdeba dogmaturi, iracionaluri azrovnebis Canacvleba racionaluri,
situaciurad ganpirobebuli ideebiT.
racionalur-emociuri Terapia mimarTulia
individisTvis sakuTari Rirebulebisa da potencialis SegrZnebis gaZlierebaze, romlis realizeba mas Semdeg gaxdeba SesaZlebeli, rac
igi Tavs daaRwevs pirovnuli zrdis damabrkolebel mcdar warmodgenaTa sistemas. am
TvalsazrisiT, mas bevri aqvs saerTo humanistur
TerapiebTan, romelTac axla ganvixilavT.
679
680
qologTa kompetenturobis
gadamowmeba; kibersivrceSi
eqspertoba nebismierma SeiZleba daibralos. miuxedavad
am naklovanebebisa, eleqtronuli fostiT ganxorcielebuli Terapia unikalur SesaZleblobebs aZlevs Terapevtebsa da maT klientebs. magaliTad, bevr Terapevts miaCnia,
rom am formis Terapiis fardobiTi anonimuroba klientebs
yvelaze Semawuxebeli problemebis gacilebiT swrafad da
sircxvilis gareSe gamovlenis
SesaZleblobas aZlevs; isini
SeiZleba gacilebiT gulwrfelni iyvnen, roca ar uwevT
sakuTar monaTxrobze Terapevtis dakvirvebadi reaqciebis
gamo nerviuloba (Grohol, 1998).
kibersivrceSi Terapiis yvela
uaryofiTi da dadebiTi mxaris
gaTvaliswinebiT, mkvlevrebma
klientze centrirebuli
Terapia
klientze centrirebulma Terapiam, romelic
karl rojersma (Carl Rogers, 1951, 1977) SemogvTavaza,
mniSvnelovani gavlena moaxdina imaze, Tu rogor
xedaven sxvadasxva mimarTulebis Terapevtebi
klient-Terapevtis urTierTobas. klientze
centrirebuli Terapiis upirvelesi mizania
pirovnebis jansaRi fsiqologiuri zrdis waxaliseba da xelSewyoba.
es midgoma efuZneba daSvebas, rom yvela
adamiani xasiaTdeba TviTaqtualizaciis _ sa-
egsistencialur-humanisturi Terapiebi
681
682
geStalt-Terapia
geStalt-Terapia, pirovnebis mTlianobis aRdgenis mizniT, gonebisa da sxeulis gaerTianebazea mimarTuli (gavixsenoT, aRqmisadmi
geStalt-fsiqologiuri midgoma, romelzec me5 TavSi gvqonda saubari). misi mizania sakuTari
Tavis Secnoba, anu TviTSemecneba, rac Semdegnairad miiRweva: klients exmarebian, rom
gamoxatos Sekavebuli grZnobebi da aRiaros
warsulis konfliqtebis Semdeg darCenili
geStalt-Terapia (Gestalt therapy) Terapia,
romelic mimarTulia pirovnebis gamTlianebis
mizniT gonebisa da sxeulis gaerTianebaze.
Sejameba
egzistencialur-humanistur TerapiebSi
xazgasmulia mTliani pirovnebis cneba, romelic
mudmivi cvlilebisa da Camoyalibebis procesSi
imyofeba. karl rojersma Seqmna klientze
centrirebuli Terapia, romelic miznad isaxavs
aradireqtiuli garemos Seqmnas, sadac klienti
SeZlebs arasworad naswavli paternebis daZlevas da sakuTari Tavis gaumjobesebisa da
TviTrealizaciis miRwevas. geStalt-Terapia
jgufuri Terapiebi
mkurnalobisadmi yvela aqamde ganxiluli
midgoma, pirvel rigSi, Terapevti-pacientis, an
Terapevti-klientis pirispir, erTi-erTze urTierTobas iTvaliswinebda. miuxedavad amisa, dResdReobiT mravali adamiani iRebs Terapiul
daxmarebas, rogorc jgufis wevri. jgufuri
Terapiis ganviTarebis ramdenime mizezi arsebobs.
aqve unda iTqvas, rom jgufuri Terapia zogjer
SeiZleba ufro efeqturi iyos, vidre individualuri Terapia (Fuhriman & Burlingame, 1994). jgufuri Terapiis zogierTi upiratesoba praqtikuli xasiaTisaa: is ufro iafia da mcire raodenobis fsiqoTerapevtebs meti klientisTvis
SeuZliaT daxmarebis gaweva. danarCeni upiratesobebi jgufuri garemos Zalas, anu jgufis
efeqts ukavSirdeba: jgufi (1) SedarebiT usafrTxo garemos qmnis im adamianebisTvis, vinc
iolad eqceva sxvaTa gavlenis qveS da Tavad
ver axerxeben maTgan Tavis daRwevas; (2) iZleva
jgufuri Terapiebi
683
saidan
viciT
ojaxis Terapia da mozardebis mier
narkotikebis moxmareba
684
qorwinebaSi warmoqmnili problemebis Taobaze ojaxuri wyvilebis konsultacia partniorTa Soris informaciis gacvlis Cveuli paternebis gamovlenas da Semdeg maTi urTierTqmedebis
xarisxis gaumjobesebas gulisxmobs (Napier, 2000).
wyvilTan erToblivi SexvedrebiT, xSir SemTxvevebSi, maTi urTierTqmedebis videofirze
CaweriTa da Semdeg Canaweris garCeviT, Terapevts
SeuZlia daexmaros maT urTierTobis im verbaluri da araverbaluri stilebis danaxvasa
da garCevaSi, romelsac isini erTmaneTze upiratesobis mopovebis, an marTvis, anda erTmaneTis
dabnevis da SecdomaSi Seyvanis mizniT iyeneben.
TiToeul mxares aswavlian, Tu rogor unda
ganamtkicos meoresTan sasurveli reaqciebi da
yuradRebis gareSe datovos arasasurveli reaqciebi. garda amisa, isini iTviseben aradireq-
sazogadoebrivi mxardaWeris
jgufebi
fsiqoTerapiis ganviTarebaSi amaRelvebeli
periodi iyo TviTdaxmarebis jgufebisadmi
interesis gaZliereba. yovelwliurad amerikis
daaxloebiT 10 milioni mozrdili moqalaqe
dadis aseTi jfugebis Sexvedrebze (Kessler et al.,
1997). mxardamWeri jgufebis Sexvedrebi, rogorc
wesi, ufasoa, gansakuTrebiT im SemTxvevaSi, Tu
jgufis wamyvanebi ar arian janmrTelobis dacvis
sferoSi momsaxure profesionalebi. aseTi
jgufebi adamianebs saSualebas aZlevs, Sexvdnen
msgavsi problemebis mqone sxva adamianebs,
romlebic agrZeleben cxovrebas da xandaxan
wamratebebsac aRweven. specialur jgufebSi
TviTdaxmarebis idea pirvelad gamoiyena organizaciam anonimuri alkoholikebi~ (AA),
Tumca, alkoholizmis farglebidan gaitana da
ganavrco XX saukunis 60-ian wlebSi dawyebulma
qalTa moZraobam, romelic mowodebuli iyo
sazogadoebrivi cnobierebis gaZlierebisTvis.
dResdReobiT mxardaWeris jgufebi oTxi ZiriTadi kategoriis problemebze muSaoben: damokidebulebis sxvadasxva formebi, fizikuri
daavadebebi da fsiqikuri aSlilobebi, cxovrebiseuli cvlilebebi da sxva krizisebi, seriozuli problemebis mqone megobrebis an
naTesavebis gamo miRebuli travmebi. ukanasknel
wlebSi adamianebma daiwyes internetis, rogorc
TviTdaxmarebis jgufebis kidev erTi formis,
gamoyeneba. zogadad, TviTdaxmarebis internetjgufebi imave sakiTxebiT arian dakavebulni,
romliTac maTi fizikuri oreulebi (Davison et
al., 2000). Tumca, interneti gansakuTrebiT mniSvne-
jgufuri Terapiebi
685
fsiqoqirurgia da
eleqtrokonvulsiuri Terapia
Sejameba
jgufuri Terapiebi ufro xelmisawvdoms xdis
fsiqikur janmrTelobaze zrunvas; amasTan,
socialuri qcevebis dakvirvebisa da aTvisebis
SesaZleblobas iZleva. ojaxuri wyvilebisa da
ojaxis Terapia individis iseT problemebze
muSaobs, romlebic Seguebas ukavSirdeba da
urTierTobebis sistemebSi wrmoqmnili siZneleebis Sedegebs warmoadgens. Terapiis mizania
wyvilebsa da ojaxebSi urTierTobebis sistemebis Secvla. mravali adamiani TviTdaxmarebis
jgufebSi iRebs fsiqologiur mxardaWeras. es
jgufebi individebs aZleven imeds, socialur
mxardaWeras da informacias rogorc fizikur,
ise _ kibersivrceSi.
biosamedicino Terapiebi
686
biosamedicino Terapiebi
687
688
farmakoTerapia
fsiqikuri aSlilobebis mkurnalobis istoriaSi uprecendento gadatrialeba iyo medikamentebis aRmoCena, romelTac SeeZloT mSfoTvare pacientebis damSvideba, autisti pacientebis
realobasTan kontaqtis aRdgena da fsiqoturi
pacientebis halucinaciebis daTrgunva. es axali
Terapiuli epoqa 1953 wels, klinikebis Terapiul
programebSi trankvilizatorebis, gansakuTrebiT, qlorpromazinis, SetaniT daiwyo. medikamentebiT mkurnalobam TiTqmis dauyovnebliv
moipova aRiareba da pacientis qcevis efeqturi
Semcvlelis statusi. fsiqofarmakologia fsiqologiis dargia, romelic qcevaze medikamentebis moqmedebas Seiswavlis. fsiqofarmakologiis sferoSi momuSave mkvlevrebi swavloben,
Tu rogor moqmedeben medikamentebi zogierT
biologiur sistemaze da rogor icvleba reaqcia
am zemoqmedebis Sedegad.
medikamentebiT mkurnalobis meTodebis aRmoCenam udidesi gavlena moaxdina mZime aSlilobebis mqone pacientebis mkurnalobaze. fsiqiatriuli klinikebis momsaxure personals
aRar sWirdeboda mcvelebis rolSi yofna, pacientebis izolatorebSi moTavseba an maTTvis
damamSvidebeli perangis Cacma. personalis
moraluri saxe gaumjobesda mas Semdeg, rac
fsiqiatriul dawesebulebebSi fsiqikurad daavadebulTa ubralo patimroba reabilitaciiT
Seicvala (Swazey, 1974). metic, revoluciam,
romelic medikamentebiT mkurnalobis danergvas
mohyva, didi gavlena iqonia aSS-is fsiqiatriuli klinikebis kontingentze. 1955 wlisTvis
naxevar milionze meti adamiani (romelic, saSualod, iq ramdenime weliwads atarebda)
cxovrobda fsiqiatriul dawesebulebebSi. mkurnalobaSi qlorpromazinisa da sxva medikamentebis gamoyenebam SeaCera da sapirispiro mimar-
antifsiqoturi preparatebi
antifsiqoturi preparatebi cvlis bodviTi
mdgomareobebis, halucinaciebis, socialuri gariyulobis (Caketilobis) da perioduli agznebadobis (aJitaciis) Sizofreniul simptomebs
(Dawkins et al., 1999). antifsiqoturi preparatebis
moqmedeba zRudavs neirogadamtan dofaminis
aqtivobas tvinSi. iseTi preparatebi, rogoricaa
qlorpromazini (aSS-Si savaWro dasaxeleba _
Torazini) da haloperidoli (cnobilia, rogorc
haldoli), dofanimuri receptorebis mgrZnobelobas amcirebs an Trgunavs. klozapini (cnobilia, rogorc klizarili), uaxlesi wamyvani
antifsiqoturi preparatia, romelic uSualod
amcirebs dofaminis aqtivobas da zrdis serotoninis aqtivobis dones, romelic akavebs dofaminur sistemas. miuxedavad imisa, rom es preparatebi amcireben, tvinis aqtivobis zogad dones,
isini ar arian mxolod trankvilizatorebi.
mravali pacientisTvis yvela es preparati gacilebiT metia, vidre ubralod agznebis Semasustebeli da damamSvidebeli. isini aqroben,
an amcireben Sizofreniis dadebiT simptomebs,
bodvebisa da halucinaciebis CaTvliT.
samwuxarod, antifsiqotur preparatebs uaryofiTi gverdiTi moqmedeba axasiaTebs. vinaidan
dofamins Tavisi roli aqvs motorul kontrolSi, medikamenturi mkurnalobis kurss xSirad
axlavs kunTebis muSaobis darRvevebi. motoruli
kontrolis _ gansakuTrebiT saxis kunTebis
muSaobis _ gamorCeuli darRvevaa gviani diskinezia, romelic antifsiqoturi preparatebis
zemoqmedebis Sedegad viTardeba. aseTi gverdiTi
movlenis mqone pacientebs aReniSnebaT ybis,
tuCebisa da enis uneblie moZraobebi. preparati
klozapini ufro SerCeviTad akavebs dofaminur
receptorebs, rac motoruli darRvevebis
ganviTarebis albaTobas amcirebs. samwuxarod,
im pacientTa 1-2%-Si, romelic klozapiniT
mkurnalobda, viTardeba iSviaTi daavadeba
agranuklocitozi, rodesac Zvlis tvini aRar
gamoimuSavebs sisxlis TeTr ujredebs.
mkvlevrebi agrZeleben preparatebis xangrZlivi gamoyenebis Sedegebis Seswavlas; aseve,
swavloben pacientis mier preparatis miRebis
Sewyvetis Sedegebs. preparatis miRebis Sewyvetis
Semdeg recidivebis sixSiris maCvenebeli sakmaod
maRalia _ pacientTa or mesameds 18 Tvis ganmavlobaSi axali simptomebi uviTardeba; Tumca,
im pacientTa daaxloebiT erT mesamedTanac
mosalodnelia recidivebi, romlebic regularulad iReben medikamentebs (Gitlin, 1990). amrigad,
antifsiqoturi preparatebi ar kurnavs Sizofrenias _ isini ar aqroben safuZvlad mdebare
fsiqopaTologias. sabednierod, isini sakmaod
kargad axerxeben daavadebis yvelaze damangreveli simptomebis kontrols.
antidepresantebi
antidepresantebi aZliereben neirogadamtanebis _ norepinefrinisa da serotoninis _
aqtivobas (Holmes, 1994). tricikluri antidepresantebi, rogoricaa tofranili da elavili,
amcireben sinafsuri napralidan neirogadamtanebis ganmeorebiT STanTqmas. bicikluri antidepresanti prozaki amcirebs serotoninis ganmeorebiT STanTqmas. monoaminoqsidazas (mao)
biosamedicino Terapiebi
689
690
anqsiolizuri saSualebebi
antifsiqoturi da antidepresiuli preparatebis msgavsad, anqsiolizuri, anu damamSvidebeli saSualebebi, Cveulebriv, tvinSi neirogadamtanebis aqtivobis doneebis regulacias
axdens. sxvadasxva saxis SfoTviTi aSlilobis
dros sxvadasxva saxis preparatia yvelaze efeqturi (Spiegel et al., 2000). generalizebuli SfoTviTi aSliloba saukeTesod ikurneba benzodiazepinebiT, maT Soris valiumiT, an qsanaqsiT,
romelic neirogadamtan gaem-is9 aqtiurobas
zrdis. vinaidan gaem Semakavebel neironebs
aregulirebs, misi aqtiurobis zrdiT mcirdeba
tvinis aqtiuroba im ubnebSi, romelic generalizebul SfoTviT reaqciebs Seesabameba. panikuri aSlilobebi _ agorafobia da sxva fobiebi _ SeiZleba ganikurnos antidepresantebiT,
miuxedavad imisa, rom mkvlevrebma jer ar ician,
Tu ra biologiuri meqanizmi udevs amas safuZvlad. obsesiur-kompulsuri aSliloba, romelic
serotoninis ukmarisobam SeiZleba gamoiwvios,
gansakuTrebiT kargad reagirebs iseT preparatebze, rogoricaa prozaki, radgan is konkretulad serotoninis moqmedebaze axdens gavlenas.
daniSnuleba fsiqoaqtiuri
preparatebisTvis
Cven mier aRweril medikamentebs, romlebic
mowodebulia sxvadasxvagvari fsiqikuri aSlilobebis simptomebis Sesamsubuqeblad, xSirad
aZleven adamianebs daniSnulebis saxiT. vinaidan
fsiqikuri janmrTelobis dacva TandaTanobiT
sazogadoebrivi jandacvis organizaciebis kompetenciis sferoSi gadadis da vinaidan miRebuli
9
gamaaminoerbomJava _ GABA-GammaAminoBatterAcid
saidan
viciT
bihevioraluri Terapiis Sedegad
tvinSi momxdari cvlilebebi
obsesiur-kompulsuri aSlilobis mqone
monawileebs unda aerCiaT da gaevloT
medikamenturi Terapia (fluoqsetin hidroqloridiT), an bihevioraluri Terapia
(stimulis wardgena da reaqciis aRkveTa).
emisiur-pozitronuli tomografiiT gadaiRes pacientebis tvini mkurnalobamde da
mkurnalobis Semdeg, ramac orive saxis
Terapiis Semdeg tvinis funqcionirebaSi
erTnairi cvlilebebi aCvena (Baxter et al.,
1992; Schwartz et al., 1996).
am tipis kvlevebi SesaniSnav SesaZleblobebze
migviTiTebs: aramedikamentur Terapiebs SeiZleba
iseTive ganmkurnebeli efeqti hqondes tvinze,
rogorc medikamentebiT mkurnalobas, Tumca,
medikamentebiT mkurnalobisTvis damaxasiaTebeli SesaZlo uaryofiTi Sedegebis gareSe.
erTi TerapiisTvis upiratesobis miniWeba
meoresTan SedarebiT xSirad daavadebis simwvaveze da sxvadasxva saxis Terapiebis damtkicebul efeqturobazea damokidebuli. magaliTad,
ganurCevlad riskisa, Sizofreniis mkurnaloba
ubralod aucilebelia medikamentebiT, raTa
pacientebs normalurad cxovrebis mcireodeni
SesaZlebloba mainc hqondeT. axla ganvixiloT
meTodebi, romlebsac mkvlevrebi Terapiis
sxvadasxva formebis efeqturobis Sesafaseblad
iyeneben.
Sejameba
Tanamedrove praqtikaSi iSviaTad gamoiyeneba
qirurgiuli procedurebi tvinze fsiqologiuri
aSlilobebis Sesamsubuqeblad. eleqtrokonvulsiuri Terapia sakmaod efeqturia Rrma depresiis
Sesamsubuqeblad. Tumca, vinaidan misdami damoki-
biosamedicino Terapiebi
praqtikaa am sferoze xarjebis ekonomia, mcirdeba pacientTa raodenoba, romlebic fsiqoTerapiuli daxmarebisTvis Terapevtebs akiTxaven;
isini fsiqoTerapias SedarebiT iafi saSualebiT
_ medikamenturi mkurnalobiT anacvleben. axlaxan Catarebulma gamokvlevam, romelic fsiqoaqtiuri medikamentebis pacientebisTvis gamoweris tendencias Seexeboda, aCvena, rom aSS-Si
1985 wlidan 1994 wlamde periodSi 20%-iT moimata
fsiqiatrebisTvis, pirveladi samedicino daxmarebis eqimebisTvis da sxva specialobis medikosebisTvis mimarTvebis ricxvma _ 32.7 milionidan 45.6 milion mimarTvamde (Pincus et al., 1998).
amasTan, adamianTa zogierTi jgufi ufro metad
iRebs medikamentebs, vidre _ sxvebi. erT-erT
gamokvlevaSi, romelic xuTi weliwadi grZeldeboda, mkvlevrebi akvirdebodnen, Tu rogor
niSnavdnen medikamentebs kaliforniis zogadi
profilis oTxi saavadmyofos pirveladi gadaudebeli daxmarebis samsaxuris (umeteswilad
TeTrkaniani) eqimebi. isini afroamerikelebs
ufro meti raodenobis antifsiqotur medikamentebs da ufro didi dozebiT uniSnavdnen,
vidre sxva pacientebs. Tumca, afroamerikeli
pacientebi sulac ar iyvnen ufro saSiSni, an
ufro metad daavadebulni, vidre danarCenebi
(segal et al., 1996). aseTi aRmoCenebi gviCvenebs, Tu
ratom miaCniaT farmakoTerapiis kritikosebs,
rom medikamentebi yovelTvis ar gamoiyeneba
mxolod samedicino miznebisTvis.
691
davuSvaT, Tqvens cxovrebaSi dainaxeT problema da migaCniaT, rom misi daZleva mxolod
profesional klinicistTan urTierTqmedebiT
aris SesaZlebeli. Cven mravali saxis Terapiaze
visaubreT. rogor unda gavarkvioT, romeli
maTgani imoqmedebs saukeTesod da SegimsubuqebT
problemas? rogor davrwmundeT, rom romelime
maTgani saerTod imoqmedebs? am qveTavSi
ganvixilavT gamokvlevebs, romlebic miznad
isaxavs calkeuli Terapiebis Sedegianobis
Semowmebas da sxvadasxva Terapiebis urTierTSedarebas. am kvlevebis zogadi mizania adamianebisTvis daxmarebis gawevis yvelaze efeqturi
saSualebis gamovlena. Cven, aseve, mokled mimovixilavT prevenciis sakiTxs: ra da rogor
unda gaakeTon fsiqologebma winaswar, rom
Tavidan iqnes acilebuli fsiqikuri daavadeba?
692
Terapiis Sedegianobis
Sefaseba
britanelma fsiqologma hans aizenkma (Hans
Eysenck, 1952) furori moaxdina: man ganacxada,
rom fsiqoTerapia saerTod ar moqmedebs! man
xelT arsebuli yvela publikacia mimoixila,
sadac saubari iyo sxvadasxva saxis Terapiebis
Sedegianobaze da aRmoaCina, rom im pacientebis
mdgomareoba, romlebic aranair Terapias ar
iRebdnen, iseTive sixSiriT umjobesdeboda, rogorc im pacientebisa, romlebic fsiqoanalitur
an sxva saxis insaituri Terapiis kurss gadiodnen. man ganacxada, rom nevrotuli problemebis mqone adamianTa daaxloebiT ori mesamedi
TavisTavad gamojanmrTeldeboda problemis
gaCenidan ori wlis ganmavlobaSi.
mkurnalobis Sefaseba
depresiis farTo gavrcelebidan gamomdinare
(ix. Tavi 15), mravali gamokvleva, romelSic
sxvadasxva tipis Terapiebis urTierTSedarebas
axdenen, depresiuli adamianebis jgufebze
tardeba. erTi gansakuTrebiT gabeduli proeqti
daafinansa da koordinireba gauwia fsiqikuri
janmrTelobis nacionalurma institutma (aSS,
National Institute os Mental Health NIMH). am kvlevis
ZiriTadi maxasiaTeblebi iyo: (1) xanmokle fsiqoTerapiis ori gansxvavebuli formis _ tricikluri medikamenturi mkurnalobis da placebo
kontrolis _ Sedegianobis Sedareba; (2) 28
profesionali Terapevtis mier Catarebuli
mkurnalobis zusti gansazRvra da standartizacia; amasTan, TiToeuli Terapevti Terapiis
oTxi tipidan erT-erTSi specializirdeboda da
TiToeuli tipis mkurnaloba sxvadasxva qalaqis
sam sxvadasxva dawesebulebaSi tardeboda; (3)
SemTxveviT SeirCa 240 ambulatoriuli pacienti,
romelic klinikuri depresiuli aSlilobis
standartul kriteriumebs akmayofilebda; (4)
dadginda Sefasebis standartizirebuli procedurebi Terapiis procesisa (magaliTad, Terapiuli seansebis videoCanawerebis) da saboloo
Sedegebis gasazomad gankuTvnili meTodikebis
monitoringisTvis mkurnalobis dasawyisSi, 16kviriani Terapiuli procesis ganmavlobaSi,
mkurnalobis dasasrulisTvis da dasrulebidan
18 Tvis Semdeg; (5) Sedegebis damoukidebeli
Sefaseba romelime dawesebulebaSi, romelic
ar monawileobda kvlevis arc erT fazaSi (Elkin
et al., 1989).
afasebdnen ori saxis fsiqoTerapias, romelic
specialurad Seiqmna, an modificirda arasaavadplacebo Terapia (Placebo therapy) _ nebismieri
specifikuri klinikuri procedurisgan damoukidebeli Terapia, romelic iwvevs klienti mdgomareobis gaumjobesebas.
meta-analizi (Meta-analysis) _ hipoTezebis
Semowmebeli statiskituri meTodi, romelic
iZleva formalur meqanizms mravali sxvadasxvagvari eqsperimentis monacemebSi zogadi daskvnebis gamosavlenad.
693
suraTi
16.2
depresiis Terapiebi
694
sebdnen da erTmaneTs adarebdnen mxolod fsiqoTerapiis Sedegianobasa da kombinirebul fsiqoTerapiul da medikamentur mkurnalobas. erTerT gamokvlevaSi kombinirebuli Terapia yvelaze warmatebuli aRmoCnda (Keller et al., 2000). 519
monawilidan, romelmac mkurnalobis kursi
gaiara, simptomebis Semsubuqebis kvlevaSi
dadgenil kriteriumebs im monawileTa 55%-is
mdgomareoba akmayofilebda, vin mxolod medikamenturi mkurnaloba miiRo da im monawileTa
52%-is mdgomareoba, vinc mxolod fsiqoTerapiiT
mkurnalobda, xolo im pacientebidan, vinc
iRebda kombinirebul _ fsiqoTerapiul da
medikamentur mkurnalobas _ 85%-s mdgomareobis
gaumjobesebis igive maCvenebeli hqonda.
depresiis mkurnalobis Sesafaseblad Catarebuli kvlevebi aCvenebs, rom orive _ biologiur da fsiqologiur _ mkurnalobas mniSvnelovani wvilili Seaqvs fsiqikuri janmrTelobis gaumjobesebaSi. garda amisa, es kvlevebi
naTel warmodgenas gviqmnis im meTodebze,
romelTa gamoyenebiTac SeiZleba ganisazRvros,
Tu romeli Terapia iqneba saukeTeso TiToeuli
tipis aSlilobisTvis. suraTze 16.3 mocemulia
ganzogadebuli ierarqiuli sqema imisa, Tu ra
rols asrulebs Teoria, klinikaSi warmoebuli
dakvirveba da mecnieruli kvleva mkurnalobis
(rogorc fsiqikuri, ise _ fizikuri daavadebebis)
nebismieri formis ganviTarebasa da SefasebaSi.
is gviCvenebs, Tu ra saxis sistematuri kvlevaa
saWiro, rom klinicistebma ufro iolad gasazRvron, Teoriis winaswarmetyvelebis Sesabamisad, marTlac cvlis rames Tu ara maT mier
gamoyenebuli Terapia. sqemis erT mxares xedavT
klinikaSi warmoebuli dakvirvebis Sedegebs _
klinicistis sakuTar gamocdilebas axali procedurebis gamoyenebisas. Cveulebisamebr, mkurnalobis axali meTodebi dasawyisisTvis praqtikaSi mkacri eqsperimentuli kontrolis gareSe
gamoicdeba. sqemis meore mxares Teoriis ganviTarebas xedavT. Teoria winaswarmetyvelebs im
meTodebis Sesaxeb, romelmac unda gaamarTlos
da imuSaos praqtikaSi, rac SeiZleba dadasturdes laboratoriuli gamokvlevebiT. es ori
saxis insaiti _ klinikuri da eqsperimentuli
_ erTiandeba da axal Terapias iZleva (Goldfried
& Wolfe, 1996; Seligman, 1996).
winamdebare Tavis daskvniT qveTavSi cxovrebis mniSvnelovan princips SevexebiT: rogori
mkurnalobis
mimdinare
statusi
prevenciis strategiebi
pirveladi
kvleva _
Teoriuli
modeli
klinikuri
dakvirveba
gamocda
kontrolis
gareSe
klinikur
populaciaSi
sawyisi
gamokvlevebi
laboratoria
Si
axali
Terapia
moklevadiani
klinikuri
kvlevebi
kontroliT
grZelvadiani
klinikuri
kvlevebi
kontroliT
suraTi
16.3
praqtikaSi
efeqturobis
Sefaseba
695
696
klinikuri ekologia (Clinical ecology) fsiqologiis dargi, romelic iseT aSlilobebs, rogoricaa SfoTviTi aSliloba da depresia,
garemoSi arsebul gamRizianeblebs ukavSirebs.
10
External environment igulisxmeba yvelaferi is,
rac arsebobs adamianis gareT. amis sapirispiroa Sinagani
garemo, anu is, rac adamianis SigniTaa (mTargmnelis
SeniSvna).
Sejameba
fsiqoTerapiiT dakavebuli mkvlevrebi cdiloben, gansazRvron, Terapiuli Carevis romeli
formebi uzrunvelyofen saukeTeso Sedegs. didi
raodenobis gamokvlevebis analizi aCvenebs, rom
mTlianobaSi fsiqoTerapia Sedegiania. farTomasStabiani kvlevebi, rogoricaa depresiis
mkurnalobis kvleva (romelic aSS fsiqikuri
sakvanZo
sakiTxebi
lilobebis gagebisa da
nalobis meTodebi, rac
vnelovani gakveTili
leba iyos dasavluri
piuli praqtikisTvis.
mkurmniSSeiZTera-
fsiqodinamikuri Terapiebi
fsiqodinamikuri Terapiebi
zigmund froidis fsiqoanalitikuri Teoriis safuZvelze Seiqmna.
froidi xazs usvamda aracnobieri konfqliqtebis rols
fsiqopaTologiis etiologiaSi. fsiqodinamikuri Terapiis mizani am konfliqtebis
gadaWraa.
am Terapiis mniSvnelovani
mdgenelebia: Tavisufali asociaciebi, winaaRmdegobisadmi
yuradReba, sizmrebis analizi, gadatana da kontrgadatana.
neofroidianelebi met aqcents akeTeben pacientis awmyo, mimdinare socialur
situaciaze, pirovnebaTSoris
urTierTobebze da me-koncefciaze.
bihevioraluri Terapiebi
bihevioraluri Terapia
daswavlis da ganmtkicebis
principebs iyenebs problemuri qcevis modificirebisas, an aRkveTisas.
kontrganpirobebis meTodebiT xdeba uaryofiTi
qcevebis, rogoricaa, fobiuri reaqciebi, Canacvleba
ufro adapturi qcevebiT.
fobiebis modifikaciis
yvela teqnikisTvis damaxasiaTebeli elementia stimulis wardgena.
pirobiTi ganmamtkiceblebis marTva; pirobiTi ganpirobebuloba qcevis modificirebis mizniT gamoiyeneba; upiratesad iyeneben
dadebiT ganmtkicebasa da
reaqciis Caqrobas.
socialuri daswavlis
TerapiaSi qcevis modelireba da socialuri unarCvevebis gavarjiSeba gamoiyeneba, raTa individebs
sakuTari SesaZleblobebis
darwmunebaSi daexmaron.
sakvanZo sakiTxebi
Terapiuli konteqsti
697
kognituri Terapiebi
kognituri Terapia mimarTulia uaryofiTi, an iracionaluri azrebis paternebis Secvlaze, romelic
individs sakuTari Tavisa
da socialuri urTierTobebis Sesaxeb gaaCnia.
kognitur-bihevioraluri
modifikacia klientisgan
moiTxovs problemis Sesaxeb mosazrebaTa ufro metad konstruqciuli paternebis daswavlas da
axali teqnikebis sxva, Terapiulisgan gansxvavebul
situaciebSi gamoyenebas.
kognituri Terapia warmatebiT gamoiyeneba depresiis mkurnalobisTvis.
racionalur-emocionaluri
Terapia exmareba klientebs
gaacnobieron sakuTari iracionaluri mosazrebebi sakuTari Tavis Sesaxeb, romlebic xels uSliT maT
warmatebul cxovrebas.
egzistencialur-humanisturi Terapia
698
698
jgufuri Terapiebi
jgufuri Terapia saSualebas aZlevs adamianebs,
daakvirdnen da CaerTon
socialur urTierTobebSi,
rac Seamcirebs maT fsiqologiur problemebs.
biosamedicino Terapiebi
biosamedicino Terapiebi
fsiqikuri daavadebis fiziologiuri aspeqtebis cvlilebaze orientirdebian.
radikaluri da Seuqcevadi
moqmedebis gamo fsiqoqirurgia iSviaTad gamoiyeneba.
eleqtrokonvulsiuri Terapia Zalze efeqturia depresiul pacientebTan, magram
is mainc sakamaTo sakiTxad
rCeba.
farmakoTerapiaSi Sedis
antifsiqoturi medikamentebi
SizofreniisTvis, antidepresantebi da anqsiolizuri
saSualebebi.
tradiciulma fsiqoTerapiebma da medikamenturma
mkurnalobam SeiZleba tvinSi zogierTi erTnairi cvlileba gamoiwvios.
aSlilobebis ganviTarebis
SesaCereblad da ukve warmoqmnili aSlilobebis
Sedegebis minimizaciisTvis.
ZiriTadi cnebebi
aversiuli Terapia
qcevis repeticia
qcevis modifikacia
bihevioraluri Terapia
biosamedicino Terapia
kaTarzisi
klienti
klientze centrirebuli Terapia
klinikuri ekologia
klinikuri fsiqologi
klinikuri socialuri muSaki
kognitur-bihevioraluri
modifikacia
kognituri Terapia
pirobiTi ganmamtkiceblebis
marTva
fsiqolog-konsultanti
kontrganpirobeba
kontrgadatana
sizmris analizi
eleqtrokonvulsiuri Terapia
(ECR)
daZirva
Tavisuafali asociacia
geStalt-Terapia
moZraoba adamianis potencialis ganviTarebisTvis
imploziuri Terapia
insaituri Terapia
meta-analizi
obieqti-urTierTobis Terapia
monawileobis meSveobiT modelireba
RvTismsaxuri-konsultanti
pacienti
placebo Terapia
prefrontaluri lobotomia
fsiqiatri
fsiqoanalitikosi
fsiqofarmakologia
fsiqoqirurgia
fsiqoTerapia
racionalur-emociuri Terapia
(per)
winaaRmdegoba
ritualuri mkurnaloba
Samanizmi
socialuri daswavlis Terapia
spontanuri remisiis efeqti
sistemuri desensitizacia
gadatana
17
situaciis Zala
rolebi da wesebi
socialuri normebi
konformuloba
situaciis Zala: mxilebani
faruli kameriT
fsiqologia Cvens cxovrebaSi:
rogor zemoqmedeben jgufebi
gadawyvetilebis miRebaze
socialuri realobis
konstruireba
atribuciis Teoriis
warmoSoba
atribuciis fundamenturi
Secdoma
sakuTari Tavisadmi
mikerZoeba
molodinebi da TviTqmnadi
winaswarmetyveleba
qcevebi, romlebic
amarTleben molodinebs
damokidebulebebi, maTi Secvla
da qceva
damokidebulebebi da qcevebi
darwmunebis procesi
sakuTari qmedebiT
darwmuneba
daTanxmeba
socialuri urTierTobebi
mowoneba
Seyvareba
fsiqologia XXI saukuneSi:
urTierTobebi da interneti
sakvanZo sakiTxebi
ZiriTadi cnebebi
699
700
Tu Tqven aRtacebaSi mogiyvanaT papa salvatores qcevam, hkiTxeT Tqvens Tavs, ratom iyo
is ase efeqturi? ratom iyo, rom misma sawyisma
safasurma 25 centma ase Secvala situacia?
ratom moxda, rom sawyisi safasuris 10 centamde
situaciis Zala
fsiqologia da cxovrebis~ wina TavebSi
vnaxeT, rom fsiqologebi, romlebic qcevis
mizezebis axsnas cdilobdnen, pasuxebs Zalze
gansxvavebul sferoebSi eZeben. zogierTi maTgani
genetikur faqtorebs swavlobs, sxvebi _ bioqimiur faqtorebs da tvinSi mimdinare procesebs,
mesameni ki yuradRebas garemos zemoqmedebaze
amaxvileben. socialur fsiqologebs sjeraT,
rom qcevis ZiriTadi ganmsazRvreli mizezebi
im socialuri situaciis maxasiaTeblebia, romelSic is xorcieldeba. isini amtkiceben, rom
socialuri situacia imdenad Zlierad akontrolebs individis qcevas, rom xSirad prevalirebs pirovnebasa da mis warsul gamocdilebaze, faseulobebsa da Sexedulebebze. rogorc papa salvatores zemoT moyvanili magaliTidanac Cans, socialuri situaciis zegavlena imdenad yovlismomcvelia, rom amas Cven,
SesaZloa, verc ki vacnobierebdeT. am qveTavSi
Cven im klasikur kvlevebsa da uaxles eqsperimentebs ganvixilavT, romlebic xsnian adamianis
qcevaze Znelad SesamCnev, magram Zlieri zegavlenis mqone situaciuri cvladebis moqmedebas.
rolebi da wesebi
romeli socialuri rolebia TqvenTvis misaRebi? socialuri roli aris socialurad gansazRvruli qcevis paterni, romlis ganxorcielebasac moelian pirovnebisgan mocemul situaciaSi an jgufSi funqcionirebisas. gansxvavebuli situaciebi gansxvavebuli rolebis
Sesrulebis SesaZleblobas iZleva. rodesac
saxlSi xarT, SesaZloa, morgebuli gqondeT
bavSvis~, dis~ an Zmis~ roli. rodesac saklaso
oTaxSi xarT, Tqven studentis~ rols iRebT.
sxva SemTxvevaSi Tqven, SesaZloa, saukeTeso
megobari~ an Seyvarebuli~ iyoT. SegiZliaT,
situaciis Zala
701
saidan
viciT
702
situaciis Zala
mSvidobiani da kargi biWebi~ iyvnen, agresiulad, zogjer sadisturadac ki iqceodnen. isini mkacrad moiTxovdnen, rom
patimrebi usityvod, yovelgvari yoymanis
gareSe damorCilebodnen wesebs. damorCilebaze uaris Tqmas privilegiebis dakargva mohyveboda. Tavdapirvelad privilegiebSi kiTxvis, weris da TanasaknelebTan
saubris ufleba Sedioda. mogvianebiT
patimrebis mxridan mcire protestic ki
iseTi privilegiebis~ dakargvas iwvevda,
rogoric iyo Wama, Zili da dabana. wesebisadmi daumorCileblobas, aseve, iseTi
damamcirebeli da uazro samuSaoebis Sesruleba sdevda Tan, rogoric iyo tualetis
xeliT recxva, azidvebi zurgze zedamxedvelis fexiT da karcerSi Casma. zedamxedvelebi mudmivad cdilobdnen iseTi axali
sasjelebis mofiqrebas, rom patimrebs Tavi
ufro metad damcirebulad egrZnoT.
patimris rolSi myofma, manamde fsiqologiurad stabilurma studentebma sul male
gamoavlines paTologiuri qcevebi, pasiur
winaaRmdegobas uwevdnen damcirebas da beds
Seeguen. 36 saaTic ar iyo gasuli, rom
patimarma 8412-ma, diliT CaxSobili buntis
erT-erTma liderma, TavSeukavebeli yvirili
daiwyo. mas aReniSneboda mZvinvarebis Setevebi, azrovnebis dezorganizacia da Rrma
depresia. Mmomdevno dReebSi kidev sam patimars ganuviTarda stresuli simptomebi.
mexuTe patimars ki mTel sxeulze fsiqosomaturi warmoSobis gamonayari gauCnda
mas Semdeg, rac uaryofil iqna misi Txovna
Sewyalebis Sesaxeb.
703
suraTi
17.1
704
stenfordis cixeSi eqsperimentis dros mcvelebisTvis da patimrebisTvis darigebulma rolebma radikalurad Secvales monawileTa qceva. 6-dRiani urTierTqmedebis profilSi Cawerili gamokvlevebi
aCvenebs, rom dakvirvebis 25 periodis ganmavlobaSi
patimrebi miT nakleb winaaRmdegobas wevdnen, rac
ufro met dominanturobas, mkacr kontrols da
mtrul damokidebulebas iCendnen mcvelebi.
socialuri normebi
garda imisa, rom jgufs Tavisi wevrebis
roluri qcevebis mimarT garkveuli molodinebi
aqvs, mas imasTan dakavSirebiTac aqvs molodinebi,
Tu rogor unda moiqcnen jgufis wevrebi. jgufis
wevrebis mimarT socialurad misaRebi ganwyobebisa da qcevebis specifikur moTxovnebs, rom-
konformuloba
rodesac socialur rols iRebT, an socialur
normas emorCilebiT, maSin socialuri molodinebis mimarT, garkveulwilad, konformulobas
iCenT. konformuloba adamianebisTvis damaxasiaTebeli tendenciaa, daeTanxmon jgufis
wevrebis qcevebsa da Sexedulebebs. ratom xarT
konformulebi? arsebobs pirobebi, romelTa
gavleniTac socialuri moTxovnebis ignorirebas
axdenT da damoukideblad iqceviT? socialuri
fsiqologebi ganixilaven ori tipis Zalas,
romelsac konformulobamde mivyavarT.
situaciis Zala
705
informaciuli gavlenis procesebi _ mocemul situaciaSi koreqtulad, sworad da situaciis Sesabamisad moqcevis survili;
normatiuli gavlenis procesebi gareSemyofTagan mowonebis, aRiarebisa da miRebis
survili.
qvemoT aRvwerT klasikur eqsperimentebs,
romlebic gavlenis orive tipis sailustraciod
gamodgeba.
706
saidan
viciT
informaciuli gavlena ayalibebs
normebs
eqsperimentis monawileebs sTxovdnen,
SeefasebinaT sinaTlis wertilis moZraoba, romelic realurad ar moZraobda,
magram moZravad aRiqmeboda sruliad bnel
oTaxSi, vinaidan ar Canda aTvlis sxva
wertilebi. es aRqmis iluziaa, romelic
avtokinetikuri efeqtis saxeliTaa cnobili. individebis mier mocemuli Sefasebebi
Zalze gansxvavebuli iyo. rodesac cdis
pirebi erT jgufad SeaerTes, romelTa
Soris ucnobebic iyvnen, romlebic xmamaRla msjelobdnen, Sefasebebi TandaTan
erTmaneTs Tanxvdeboda, anu individebis
suraTi
17.2
situaciis Zala
707
saidan
viciT
708
s. aSi im monawileebs, romlebic umetes SemTxvevebSi eTanxmebodnen umravlesobas, dezorientirebulebs~ da eWviT marTulebs~ uwodebs. is gamoTqvams mosazrebas, rom adamianTa
es kategoria ganicdida Zalze mZlavr impulss,
rom ar gamoCeniliyo umravlesobisgan gansxvavebulad~ (1952, gv. 396). isini, vinc daTmobaze
wavidnen, xazs usvamdnen socialur zewolas
da TavianT konformulobas, zogierTebi ki imasac
saidan
viciT
konformulobis mcdeloba
texasis A&M universitetis studentebs
maTi Tanatolebis umravlesobis damokidebulebebis Sesaxeb miewodaT informacia. magaliTad, maT uTxres, rom studentebi sruliad ar eTanxmebian debulebas: ar gavamarTlebdi megobars, romelmac akrZaluli nivTierebebi miiRo~
(sinamdvileSi, studentebis umravlesoba
sruliad eTanxmeboda am debulebas).
eqsperimentis monawileebs am debulebis
interpretireba sTxoves. ras niSnavda me
ar gavamarTlebdi~. es niSnavda, rom isini
ar Seurigdebian narkotikis gamoyenebas~
Tu isini Sewyveten masTan megobrobas?~
amis Semdeg eqsperimentis monawileebs
sTxovdnen, daefiqsirebinaT TavianTi
damokidebuleba debulebis mimarT. studentebis pasuxebis paternebi, umeteswilad,
damokidebuli iyo imaze, Tu ramdenad
Zlierad aigivebdnen isini Tavs xsenebuli
universitetis studentobasTan. Zlieri
identifikaciis~ jgufis wevrebma am debulebisTvis iseTi interpretaciis gakeTeba
scades, romelic maT saSualebas miscemda,
ar eRalataT universitetis studentTa
normebisaTvis, anu maTi interpretacia
situaciis Zala
709
saidan
710
viciT
umciresobis Senelebuli zegavlena
erT-erT eqsperimentSi, romelSic monawileebs daurigdaT feradi baraTebi TxovniT, daesaxelebinaT miwodebuli baraTis
feri, umetesobam sworad gansazRvra is,
Tumca eqsperimentatoris ori Tanamonawile
mwvaneze miuTiTebda, rom es cisferi iyo.
uryevi umciresobis poziciam dasawyisSi
zegavlena ar moaxdina umravlesobaze,
magram Semdgom, eqsperimentis zogierTma
monawilem mwvane feris Sefasebisas TandaTan cisferisken gadainacvla (Moscovici,
1976; Moscovici & Faucheux,1972).
es efeqtebi SegiZliaT normatiul da informaciul zegavlenas Soris arsebuli gansxvavebis gaTvaliswinebiT gaiazroT, romelzec
ukve zemoT visaubreT (Wood et al.,1994). umciresobis jgufebs SedarebiT naklebi normatiuli
gavlena aqvT, radgan umravlesobis wevrebs,
Cveulebriv, naklebad awuxebT, iqnebian Tu ara
mowonebulni an miRebulni umciresobis wevrebis
mier. meore mxriv, umciresobis jgufebs mainc
gaaCniaT informaciuli zegavlena umravlesobaze. kerZod, maT ZaluZT, ubiZgon umravjgufuri polarizacia (Group polarization) jgufis tendencia, miiRos iseTi gadawyvetileba,
romelic aris ufro eqstremaluri, vidre is
gadawyvetilebebi, romlebsac cal-calke miiRebdnen igive jgufis wevrebi.
jgufuri azrovneba (Groupthink) gadawyvetilebis mimRebi jgufis tendencia, gafiltros
arasasurveli monacemebi ise, rom miRweul iqnes
konsensusi, gansakuTrebiT maSin, Tu is lideris
Tvalsazriss Seesabameba.
situaciis Zala
711
712
socialurma fsiqologebma socialuri normebisa da socialuri situaciebis Zalis demonstrireba iseTi eqsperimentebiT scades, romlebic
aaSkaraveben, Tu ramdenad iolad SeiZleba sazriani, damoukidebeli, racionaluri da sasiamovno
adamianebis iseTi qcevis ganxorcielebamde miyvana, romelic Zalian Sors iqneba optimalurisagan. Cven ukve vnaxeT socialuri situaciis
gavlenis iseTi saxe, rogoricaa socialuri roli,
rogor aqcevs is Cveulebriv students cixis
agresiul zedamxedvelad. imave principis demonstrireba ubrali xumrobis _ faruli kameris
scenarebis _ saSualebiTac SeiZleba, romelic
kargi intuiciis mqone socialurma fsiqologma
alan fantma Seqmna da ukve TiTqmis 50 welia,
rac warmatebiT gamoiyeneba. fantma aCvena, Tu
rogor zustad mihyveba adamianis buneba socialur
scenars. misi gadacemebisas milionobiT telemayurebeli gulianad icinis, rodesac uyurebs,
rom adamiani, romelic hamburgers miirTmevs,
rogor wyvets Wamas, rogorc ki ainTeba abra
warweriT: ar WamoT!~; rodesac adamianebi SuqniSnis wiTel ferze Cerdebian, romelic fexiT
mosiaruleTaTvis gankuTvnil quCaze inTeba;
rodesac avtomagistralze moZraobisas mZRolebi
abruneben manqanebs sagzao niSnis _ delaveri
daketilia~ danaxvisas da, rodesac momxmareblebi
mxolod TeTr filebze dadian administraciis
gancxadebis Sesabamisad, romlis Tanaxmadac, Sav
filebze siaruli akrZalulia. faruli kameris
efeqtis erT-erT saukeTeso ilustraciad iTvleba
situaciuri qcevis makontrolebeli Zalze
daxvewili wesi, e.w. oinebi liftSi~. rodesac
adamiani liftiT mgzavrobs, is Tavdapirvelad
im dauwerel kanons emorCileba, rom saxiT
karisaken unda idges, magram rodesac danarCeni
mgzavrebi karisken zurgiT dgebian, sacodavi
msxverplic mihyveba axlad aRmocenebul normas
da isic zurgs aqcevs Semosasvlels.
cxovrebiseul situaciebSi, minimaluri socialuri pirobebic ki sakmarisia, raTa Cveulebrivi adamianebis uCveulo qcevebi gamovlindes. Tqven geRimebaT imaze, Tu Tqvenive msgavsi
adamianebi maTTvis Cveuli situaciebis mcire
modifikaciis SemTxvevaSic ki Zalze sulelurad
iqcevian. varaudobT ra, rom Tqven ase ar
Sejameba
socialuri situaciebi xSirad eqceva socialuri fsiqologebis yuradRebis centrSi, rogorc
qcevis mniSvnelovani determinantebi. stenfordis
cixis eqsperimentma aCvena, Tu rogori dramatuli
zegavlenis moxdena SeuZlia socialur rolebs
adamianis qcevaze. socialuri normebi gansazRvravs sasurvel damokidebulebebsa da qcevebs.
jgufuri gavlenis ori tipi aiZulebs adamianebs,
iyvnen konformulebi, esenia: informaciuli
gavlena da normatuli gavlena. rogorc Cans,
umciresoba umravlesobis Sexedulebebze gavlenas
ufro informaciuli gavlenis gziT axdens.
socialuri realobis
konstruireba
warmoidgineT, rom studenturi qalaqis teritoria unda gadakveToT megobarTan erTad, romelic ar icnobs fsiqologiis Sesaval kurss.
Tqven xvdebiT policiels, romelic uyviris
students. Tqveni megobari ambobs: es policieli
saidan
viciT
SegviZlia ki rodisme vTqvaT, Tu ra
moxda sinamdvileSi?~
studentur gazeTebSi mocemuli SefasebebiT dainteresebulma socialuri fsiqologebis jgufma studentebs matCis Canaweri aCvena da orive gundis mier ganxorcielebuli darRvevebis raodenobis Sefaseba sTxova. TiTqmis yvela prinstonelma
TamaSi Seafasa, rogorc uxeSi da binZuri~.
aravis Seufasebia is sufTa da patiosan~
TamaSad da umetesoba darwmunebuli iyo,
rom es dartmuTeli moTamaSeebis brali
iyo. amis sapirispirod, dartmuTeli studentebis umravlesobam CaTvala, rom uxeS
TamaSSi orive mxare Tanabrad iyo damnaSave
da rom TamaSi uxeSi, sufTa da lamazi~
iyo. metic, Canaweris naxvisas prinsto-
nelma studentebma dainaxes~, rom mowinaaRmdegem orjer meti jarima miiRo, vidre
maTma gundma, xolo dartmuTelma studentebma igive Canaweris naxvisas dainaxes~,
rom jarimebis raodenoba Tanabari iyo
(Hastorf &Cantril, 1954).
713
mizezebis lokalizaciis garkvevaa. sxva sityvebiT rom vTqvaT, qcevis mizezebi pirovnebaSi
(Sinagani, anu dispoziciuri kauzaloba) unda
veZeboT Tu situaciaSi (garegani, anu situaciuri
kauzaloba) da vin aris mis Sedegebze pasuxismgebeli. rogor msjeloben adamianebi da rogor
midian aseT Sefasebebamde?
harold kelim (Harold Kelley, 1967) haideris
mosazrebebis formalizeba moaxdina _ gamoyo
cvladebi, romlebsac adamianebi atribuciuli
daskvnebis gakeTebisas iyeneben. kelis ekuTvnis
mniSvnelovani dakvirveba, rom adamianebi gaurkvevel, bundovan pirobebSi ufro xSirad axdenen
kauzalur atribucias. Tqven iSviaTad gaqvT
sakmarisi informacia imis Taobaze, Tu ratom
moiqca adamiani ase da ara sxvagvarad. kelis
azriT, adamianebi gaurkvevlobas mravali movlenidan informaciis dagrovebiTa da kovariaciis principis gamoyenebiT ewinaaRmdegebian.
kovariaciis principis Tanaxmad, adamianebi
garkveul mizezobriv faqtors ukavSireben qcevas,
Tu es faqtori yovelTvis mocemulia qcevasTan
erTad, magram arasodes _ am qcevis gareSe.
magaliTad, warmoidgineT, rom quCaSi seirnobT
da xedavT megobars, romelic yviriliT migiTiTebT cxenze. ris safuZvelze daaskvnidiT,
rom is gagiJda (dispoziciuri atribucia) an
realuri safrTze gemuqrebaT (situaciuri atribucia)?
h. kelis miaCnia, rom adamianebi aseT daskvnebs
kovariaciis Sefasebebis safuZvelze akeTeben,
im adamianis Sesaxeb informaciis sami ganzomilebis gaTvaliswinebiT, romlis qcevis axsnasac
isini cdiloben. es ganzomilebebia: gansxvavebuloba, konsistenturoba da konsensusi.
gansxvavebuloba gulisxmobs imas, Tu ramdenad damaxasiaTebelia qceva mocemuli situaciisaTvis Tqveni megobari yovelTvis yviris
cxenebis danaxvaze?
714
atribuciis Teoria (Attribution theory) socialur-kognituri Teoria, romelic aRwers informaciis gamoyenebis gzebs, romelsac iyenebs
socialuri aRmqmeli mizezobrivi axsnisas.
kovariaciis principi (Covariation principle) Teoria, romelic amtkicebs, rom adamianebi qcevisa
da misi mizezis dakavSirebas axdenen principiT:
Tu arsebobs es mizezi, maSin iarsebebs qcevac
da, piriqiT, Tu ar arsebobs es mizezi, ar
iarsebebs qcevac.
konsistenturoba gulisxmobs imas, Tu ramdenad xSirad meordeba qceva mocemul situaciaSi _ Tqvens megobars adrec uyviria Tu ara
cxenis danaxvaze?
konsensusi gviCvenebs, sxva adamianebic
analogiurad iqcevian am situaciaSi Tu ara _
cxenis danaxvaze yvela adamiani iSvers xels
misken da yvirils iwyebs?
atribuciis fundamenturi
Secdoma
davuSvaT, Tqvens megobars SeuTanxmdiT, rom
7 saaTze SexvdebodiT. axla ukve rvis naxevaria
da Tqveni megobari jer ar mosula. rogor axsnidiT am faqts?
darwmunebuli var, rom raRac Zalian mniSvnelovani moxda, ris gamoc man ver SeZlo droze
mosvla.
ra nelia. ar SeuZlia cota auCqaros?
Cven kvlav warmogidgineT dispoziciur da
situaciur atribuciebs Soris arCevani. gamokvlevebma aCvena, rom adamianebi, saSualod, ufro
meore tipis _ dispoziciuri atribuciisken arian
midrekilni (Ross & Nisbett, 1991). es tendencia,
faqtobrivad, imdenad Zlieria, rom socialurma
fsiqologma li rosma (Lee Ross, 1977) mas atribuciis fundamenturi Secdoma uwoda.
atribuciis fundamenturi Secdoma (afS)
adamianisTvis damaxasiaTebeli ormagi tendenciaa,
romelic konkretuli qcevis Sedegis an mizezis
Ziebisas dispoziciuri faqtorebis (adamianebis
dadanaSauleba an ndoba) gadafasebasa da situaciuri faqtorebis saTanadod verSefasebas (garemos dadanaSauleba an ndoba) gulisxmobs.
atribuciis fundamenturi Secdoma (Fundamental
attribution error) _ damkvirveblebis ormagi tendencia, daakninon situaciuri faqtorebis roli
da gadaafason dispoziciuri faqtorebis roli
adamianis qcevaSi.
saidan
viciT
monetis agdeba qmnis~
codnisunarianobas
kiTxvis damsmels gamomwvevi kiTxvebis
dasmis instruqcia eZleoda. am kiTxvebze
pasuxi man winaswar icoda. Sejibris monawile konkurenti kiTxvebze pasuxebis gacemas cdilobda, Tumca, xSirad _ uSedegod. TamaSis bolos kiTxvis damsmelebma,
Sejibris monawileebma da damkvirveblebma
(sxva monawileebi, romlebic uyurebdnen
TamaSs) Seafases TamaSis monawileTa orive
mxaris codna. kvlevis Sedegebi asaxulia
17.3 suraTze. rogorc xedavT, kiTxvis
damsmelebs eCvenebaT, rom maT da Sejibris
monawileebma codnis saSualo done gamoavlines maSin, roca Sejibris monawileebma da damkvirveblebma kiTxvebis damsmelebis codna saSualoze metad Seafases,
vidre Sejibris monawileebisa. TviT monawileni sakuTar codnas xSirad saSualoze
ufro naklebadac ki afasebdnen.
715
suraTi
17.3
716
saidan
viciT
atribuciebi finansuri skandalis
Sesaxeb
mkvlevrebma SearCies statiebi amerikuli
(The New York Times) da iaponuri (Asahi Shimbun)
gazeTebidan, sadac 1995 wlis iseT finansur
skandalze iuwyebodnen, rogoric inglisis
uZvelesi bankis _ beringsis gakotreba iyo.
mkvlevris asistentma, romelmac ar icoda
kvlevis mizani, waikiTxa yvela statia da
SearCia is statiebi, romelSic mocemuli
iyo momxdaris mizezobrivi axsna. amis Semdeg
saqmeSi Cauxedav or asistents TiToeul
statiaze daskvnis gakeTeba sTxoves, kerZod,
Tu ra tipis iyos axsna dispoziciuri,
anu iseTi, sadac brali pirovnebebs miuZRvodaT, Tu situaciuri, anu iseTi, sadac brali
organizacias edeboda. am or gazeTSi
gamoqveynebul statiebSi sakiTxisadmi midgoma mkveTrad gansxvavebuli aRmoCnda. amerikeli korespondenti mkacrad dispoziciuri atribuciis gakeTebas cdilobda
maSin, rodesac iaponeli korespondenti
situaciur atribucias usvamda xazs (Menon
et all., 1999).
saidan
viciT
megobroba da sakuTari Tavisadmi
mikerZoeba
eqsperimentis monawileebs sTxoves, rom
kreatulobis gasazom cdaSi megobarTan
an ucnobTan erTad CarTuliyvnen. davalebis Sesrulebis Semdeg TiToeul monawiles miawodes misi jgufisa da didi
normatiuli SerCevis monacemebis Sesaxeb
SedarebiTi informacia. miuxedavad maTi
realuri Sedegebisa, monawileTa naxevars
miawodes warmatebis Sesaxeb informacia
(rom maTi Sesruleba 93-e procentili iyo),
meore naxevars ki _ warumateblobis Sesaxeb
informacia (rom maTi Sesruleba 31-e procentili iyo). amis Semdeg TiToeul monawiles sTxovdnen, SeefasebinaT davalebis
Sesrulebis Sedegze misi da jgufis meore
wevris pasuxismgeblobis xarisxi 10-safexurian skalaze, romlis erTi ukiduresi
pozicia iyo 1 (partnioris pasuxismgeblobas), meore ki _ 10 gamoxatavda (sakuTar
pasuxismgeblobas). rogorc 17.4 suraTidan
Cans, eqsperimentis is monawileni, romlebic ucxo pirTan erTad monawileobdnen
cdaSi, warmatebas ufro metad miawerdnen
sakuTar Tavs, vidre warumateblobas (Campbell et al.,2000). monawileTa atribuciebi rogorc warmatebis, ise warumateblobis SemTxvevaSi ufro adekvaturi iyo, rodesac
isini cdaSi megobrebTan erTad monawileobdnen.
sakuTari Tavisadmi mikerZoeba (Self-serving bias)
_ atribuciul mikerZoebaTa erToblioba,
rodesac adamianebi cdiloben, Tavis damsaxurebad CaTvalon warmateba, xolo warumateblobisaTvis pasuxismgebloba sxvebs daakisron.
suraTi
17.4
717
718
rekilni arian, warmatebis SemTxvevaSi dispoziciuri atribucia moaxdinon, xolo warumateblobis SemTxvevaSi _ situaciuri (Gilovich,1991):
jildo Cemi unarebis gamo miviRe~; Sejibri
usamarTlo msajobis gamo wavage~.
sakuTari Tavis mimarT mikerZoebis SemTxvevebi sxva cxovrebiseul situaciebSic _ sakuTari
qcevebis Sesaxeb msjelobisas _ SegiZliaT naxoT.
miaqcieT yuradReba, rogor msjelobT swavlasTan
dakavSirebiT. ras ityodiT maRali Sefasebis
miiRebisas da rogor imsjelebdiT dabali
Sefasebis miRebisas? gamokvlevebi cxadyofs, rom
studentebs axasiaTebT tendencia, sakuTar
Zalisxmevas miaweron maRali, xolo gareSe faqtorebs _ dabali Sefaseba (McAllister,1996). faqtobrivad, igive models iyeneben maswavleblebic:
studentis warmatebas isini sakuTar Tavs
miaweren, warumateblobas ki _ ara. kidev erTxel
SexedeT, ra gavlenas SeiZleba axdendes atribuciis es paternebi Tqvens miRwevebze? Tu
warmatebebisas Tqven ar ifiqrebT garegan
mizezebze (magaliTad, pirveli gamocda advili
iyo~), SesaZloa, SecdeT da naklebi Zalisxmeva
daxarjoT Semdeg jerze; Tu warumateblobis
SemTxvevaSi ugulebelyofT dispoziciuri mizezebis rols (magaliTad, amden xans ar unda
davrCeniliyavi wveulebaze~), maSin SesaZloa,
aseve naklebi ZalisxmeviT moekidoT Semdeg
gamocdas. zemoT isic aRvniSneT, rom Tqven unda
ecadoT afS-is Tavidan acileba maSin, rodesac
sxvebis qcevebis mizezebze fiqrobT. aseve, SegiZliaT SeamowmoT xolme Tqven mier gakeTebuli
atribuciebi da ecadoT, Tavidan aiciloT yovelgvari mikerZoeba sakuTari Tavis mimarT.
adamianebi jgufis wevrobis SemTxvevaSic
aseTive mikerZoebulobas iCenen. isini ufro
xSirad cdiloben jgufis warmatebebis sakuTar
Tavze miweras, xolo warumateblobebSi _ jgufis
sxva wevrebis dadanaSaulebas. albaT, kmayofili
darCebiT, rodesac gaigebT, rom es efeqti iq
sruldeba, sadac megobroba iwyeba.
momavalSi, rodesac jgufTan erTad raime
saqmianobaSi CaerTvebiT, SeecadeT naxoT, ramdenad Seesabameba am eqsperimentis Sedegebi Tqven
TviTqmnadi winaswarmetyveleba (Self-filfilling prophecy) _ zogierTi momavali qcevis an movlenis
Sesaxeb winaswarmetyveleba, romelic dRevandel urTierTobebs molodinis Sesabamisad
cvlis.
molodinebi da TviTqmnadi
winaswarmetyveleba
SesaZlebelia Tu ara, rom Sexedulebebma da
molodinebma gamocdilebis interpretaciis garda, socialuri realobac gansazRvron? mravali
kvleva gvarwmunebs, rom situaciis buneba SesaZloa mniSvnelovnad Seicvalos im rwmenebisa
da molodinebis zemoqmedebiT, romlebic adamianebs gaaCniaT am situaciebis mimarT. TviTqmnadi winaswarmetyveleba (Self-filfillling prophercies,
Merton, 1957) zogierT SesaZlo qcevebTan da movlenebTan dakavSirebiT gakeTebuli winaswarmetyvelebebia, romlebic imgvarad cvlian qceviT
urTierTobebs, rom isini iseT saxes iReben,
rogorsac adamianebi erTmaneTisgan elodnen.
warmoidgineT, rom wveulebaze midixarT da
mxiarul saRamos eliT, Tqveni megobari ki amave
wveulebaze mxolod mowyenilobis molodinSia.
am molodinebis gaTvaliswinebiT, SegiZliaTF
warmoidginoT, Tu ramdenad gansxvavebulad
moiqceviT Tqven da Tqveni megobari? qcevis es
gansxvavebuli formebi, Tavis mxriv, SeiZleba
imis Sesabamisadac Seicvalos, Tu rogor mogeqcevian sxvebi. aseT SemTxvevaSi, romel
Tqvengans aqvs saRmos ufro mxiarulad gatarebis
Sansi?
TviTqmnadi winaswarmetyvelebis erT-erTi
saukeTeso magaliTi bernard Sous piesidan _
pigmalionidan~ _ aris nasesxebi, romelSic
quCis gogona profesor hari higinsis xelmZRvanelobiT varjiSis Sedegad aristokrat qalbatonad iqca. socialuri molodinebis, anu pigmalionis efeqti gamoyenebul iqna fsiqolog
saidan
viciT
molodinebma SeiZleba Secvalos IQ
bostonis dawyebiTi skolis maswavleblebs mkvlevrebma miawodes informacia,
rom rogorc testirebebma aCvena, maTi
zogierTi moswavle warmatebulia akademiuri moswrebis~ TvalsazrisiT. maswavleblebi daarwmunes, rom es moswavleebi
saswavlo wlis ganmavlobaSi swavlaSi
gansakuTrebul Sedegebs miaRwevdnen~. sinamdvileSi aseTi prognozisaTvis realuri
safuZveli ar arsebobda da moswavleTa
gvarebic SemTxveviT iyo SerCeuli. miuxedavad amisa, saswavlo wlis bolos im
bavSvebis 30%-ma, romlebic momavali varskvlavebis siaSi iyvnen Seyvanilni, saSualod 22 erTeuliT gaaumjobesa TavianTi
IQ maCvenebeli! TiTqmis yvelam ki, sul
mcire, 10 erTeuliT gaaumjobesa TavianTi
maCvenebeli. inteleqtis standartuli
testiT gazomili inteleqtualuri zrdis
es maCveneblebi mniSvnelovnad ufro maRali iyo, vidre imave skolis sxva moswavleebisa, romlebic sakontrolo jgufs
Seadgendnen da kvlevis dasawyisisaTvis
IQ-is standartuli saSualo maCvenebeli
hqondaT (Rossenthal & Jacobson,1968).
saidan
viciT
rodis aqvT mniSvneloba stereotipebs
eqsperimentatorma socialuri fsiqologiis studentTa jgufSi 9 Tvis bavSvi
miiyvana. damswre studentebis naxevari
daarwmunes, rom bavSvs keiti erqva, meore
naxevard ki uTxres, rom mas kareni erqva.
719
720
saidan
viciT
qceviTi dadasturebis sazRvrebi
mkvlevrebma Seqmnes pirobebi, sadac
studenti gogonebis erT jgufs _ aRmqmelebs~ Seuqmnes yalbi molodinebi gogonaTa meore jgufis _ samizneebis~ eqstravertuloba-introvertulobis mimarT.
faqtobrivad, samizneebis~ yoveli wevri
uzrunvelyofil iqna reitingiT, romelic
eqsperimentatorebs mis eqstravertad an
introvertad aRqmis saSualebas aZlevda.
Tumca, Tavad am gogonebis TviTSefasebebi
am niSnis mixedviT gansxvavebuli iyo _
zogierT maTgans myari (mZlavri) mosazreba
gaaCnda sakuTari introvertuloba-eqstravertulobis Sesaxeb, zogierTs ki _ ufro
myife (susti). ra moxda, rodesac aRmqmelebi~ samizneebi~ erTmaneTs daekontaqtnen? rodesac samizneebs~ ar hqondaT
myari TviTSefaseba, adgili hqonda qceviT
dadasturebas. aRmqmelebi~ aRwevdnen imas,
rom samizneebs~ iseTi qcevebi ganexorcielebinaT, romlebic daadasturebdnen
maT molodinebs. Tumca, rodesac samizneebs~ SedarebiT myari me-koncefcia hqondaT, isini aRmqmelebis~ molodinebis
sawinaaRmdego qcevebs avlendnen (Swann &
Fly, 1984).
Sejameba
kidev erTxel SegiZliaT naxoT, rom molodinebi yvelaze efeqturi maSinaa, rodesac
garemos realuri, mimdinare mdgomareoba samiznis realuroba~ _ orazrovani an bundovania.
am pirobebSi Yyvelaze metadaa mosalodneli,
rom adamiani daeyrdnoba ara monacemebs~, aramed
daskvnebs Sinagani faqtorebidan gamomdinare
gaakeTebs.
socialuri realobis konstruirebis koncefciis mixedviT, adamiani situaciis interpretaciisas iyenebs da eyrdnoba sakuTar codnasa da
gamocdilebas. Aatribuciis Teoria cdilobs
axsnas, Tu rogor afaseben adamianebi aqtivobebis,
movlenebisa da qcevebis Sedegebis mizezebs.
adamianebi xSirad saTanadod ver afaseben qcevis
situaciur mizezebs da axdenen dispoziciuri
721
722
damokidebulebebi, maTi
Secvla da qceva
davuSvaT, SemoxazeT cifri 3", e.i. garkveulwilad ar eTanxmebiT mocemul debulebas. ram
gamoiwvia es Sefaseba? Cven SegviZlia mivuTiToT
informaciis sam tipze, romelic safuZvlad udevs
Tqvens damokidebulebas.
damokidebulebebi da qcevebi
damokidebulebebi ganvsazRvreT, rogorc
pozitiuri, an negatiuri Sefasebebi. am qveTavSi
SesaZlebloba geqnebaT, rom TviTon gaakeToT
aseTi Sefaseba. ramdenad eTanxmebiT qvemoT
mocemul debulebas (SemoxazeT Sesabamisi
cifri)?
momwons filmebi jim keris monawileobiT.
1___2___3___4___5___6___7___8___9
sruliad
ar
veTanxmebi
neitraluri
sruliad
veTanxmebi
saidan
viciT
damokidebulebis xelmisawvdomobis
safuZvelze saarCevno qcevis
winaswarmetyveleba
mkvlevrebma torontos raionSi (ontario,
kanada) 1990 wlis adgilobrivi arCevnebis
win da Semdeg satelefono gamokiTxva
Caatares. maT arCevnebis win amomrCevlebs
ori kiTxviT mimarTes: rogor fiqrobT,
723
cxrili
17.1
specifikuroba aumjobesebs
damokidebulebasa da qcevas Soris
korelacias
gazomili atitudebi
damokidebuleba Sobadobis
kontrolis mimarT.
korelacia Casaxvis
sawinaaRmdegoabebis
gamoyenebasTan
.08
damokidebuleba Casaxvis
sawinaaRmdego abebis
mimarT.
.32
damokidebuleba Casaxvis
sawinaaRmdego abebis
gamoyenebis mimarT.
.52
damikidebuleba Semdegi
ori wlis ganmavlobaSi
Casaxvis sawinaaRmdego
abebis gamoyenebis mimarT
.57
724
darwmunebis procesi
Cven ukve vnaxeT, rom saTanado pirobebSi
damokidebulebebs ZaluZT qcevis gansazRvra. es
kargi siaxlea maTTvis, vinc drosa da fuls
xarjavs Tqvens damokidebulebebze gavlenis
mosaxdenad, magram sakmaod xSirad, didi survilisda miuxedavad, sxvebs ar SeuZliaT Tqvens
damokidebulebebze gavlenis moxdena. Tqven
teleekranze elvarekbilebian msaxiobis, romelic
kbilis saxexi axali saSualebis reklamirebas
axdens, yoveli xilvis Semdeg ver SeicvliT
kbilis pastas. yovelTvis ver SeicvliT politikur Sexedulebebs, rogorc ki morigi kandidati
kameris win mTeli gulwrfelobiT ganacxadebs,
rom arCevnebSi swored mas unda dauWiroT mxari.
Tqven garSemo mravali adamiani Tavs uflebas
aZlevs da raRacaSi Tqvens darwmunebas, anu Tqveni
damokidebulebebis winaswarganzraxulad Secvlas
cdilobs. darwmunebis gansaxorcieleblad garkveuli pirobebis Tanxvedraa saWiro. ganvixiloT
zogierTi maTgani.
Tavdapirvelad warmogidgenT gadamuSavebis
albaTobis models1 _ darwmunebis Teorias, romelic aRwers, Tu ramdenad albaTuria, anu
1
725
saidan
viciT
726
suraTi
17.5
saidan
viciT
suraTi
17.6
reklamisa da damokidebulebis
Tanxvedra
727
728
disonansis Teoria
damokidebulebebis kvlevisas erT-erTi
fundamenturi daSveba isaa, rom adamianebs droTa
ganmavlobaSi maTi damokidebulebebis ucvlelobis sjeraT (Eagly & Chaiken, 1993). konsistenturobis es tendencia gamoyenebul iqna socialur fsiqologiaSi, kerZod, leon festinjeris
(Leon Festinger, 1957) mier Camoyalibebul kognituri
disonansis TeoriaSi. kognituri disonansi konfliqtis mdgomareobaa, romelsac adamiani ganicdis gadawyvetilebis miRebis, qcevis ganxorcielebis an misi rwmenebis, grZnobebis da Rirebulebebis sawinaaRmdego informacis miRebis
Semdeg. magaliTad, warmoidgineT, rom Tqven,
kognituri disonansi (Cognitive dissonance) Teoria, romlis mixedviTac, araTavsebadi kognituri
elementebis mier Seqmnili daZabulobis gamomwvevi efeqtebi adamianebs ubiZgeben, moaxdinon
aseTi daZabulobis Semcireba.
saidan
viciT
disonansi tyuils simarTled aqcevs
stenfordis universitetis studentebma
monawileoba miiRes Zalze mosawyeni davalebis SesrulebaSi. amis Semdeg eqsperimentatorma (misi pativiscemis niSnad) maT
sTxova, rom tyuili eTqvaT _ sxva monawileebisTvis davaleba saxalisod da sainteresod daexasiaTebinaT. amis safasurad
monawileTa nawils 20 dolari gadauxades,
meore nawils ki _ 1. 20 dolari sakmarisi
aRmoCnda tyuilis gasamarTleblad, magram
1 dolari gamarTlebis araadekvaturi iyo.
maT kognituri disonansi gamoavlines.
saidan
viciT
kultura da kognituri disonansi
eqsperimentis kanadel da iaponel
monawileebs sTxoves, rom 40 SemoTavazebulidan 10 maTTvis yvelaze sasurveli
kompaqt-diski aerCiaT. Semdeg maT sTxoves,
rom arCeuli 10 kompaqt-diski Zalian sasurvelidan nakleb sasurvelamde daelagebinaT da isini _ sruliad ar momwons~,
Zalian momwons~ _ skalaze SeefasebinaT.
Semdeg eqsperimentatorma maT SesTavaza,
rom erTi maTgani saxlSi wasaRebad aerCiaT,
rogorc eqsperimentSi monawileobis
safasuri. amave dros, maTi arCevani rigis
Sua nawiliT SezRudes. monawileebs SeeZloT, aerCiaT mexuTe an meeqvse kompaqtdiski. am arCevanis gakeTebis Semdeg maT
kvlav sTxoves aTive diskis ranJireba. rogor Seicvala ranJireba meore SemTxvevaSi,
pirvelTan SedarebiT? disonansis Teoriis
mixedviT, rodesac gaazrebul arCevans
akeTebT, vTqvaT, mexuTesa da meeqvses Soris
Tqven damokidebulebebi arCevanis Sedegs
unda SeusabamoT, raTa ar gagiCndeT
usiamovnebis gancda: me janet jeqsonis
diski (#5) avirCie, vinaidan is marTla
ufro momwons, vidre REM (#6)~. faqtobrivad, kanadelma monawileebma damokidebulebebSi cvlilebebi gamoavlines: arCeuli
diskebis Sefasebebi umjobesdeboda danarCenebTan SedarebiT. amis sawinaaRmdegod,
iaponelma monawileebma ar gamoavlines
disonansis efeqti _ maTi arCevani ar cvlida mTlian ranJirebas (Heine & Lehman, 1997).
729
TviTaRqmis Teoria
730
daTanxmeba
am qveTavSi damokidebulebebsa da maTi
Secvlis SesaZleblobebze vmsjelobT. Tumca,
TqvenTvis naTeli unda iyos, rom adamianebs
yvelaze xSirad surT is, rom Tqven qceva
SecvaloT. adamianebi cdiloben dagiTanxmon
miaRwion Tqveni qcevebis iseT Secvlas, rom
isini maTi moTxovnebis Sesabamisi iyos. rodesac
reklamis damkveTi uamrav fuls xarjavs satelevizio reklamaSi, mas mxolod sakuTari nawarmis kargad warmoCena ki ar surs, aramed misi
mizani Tqveni maRaziaSi miyvana da produqciis
SeZenaa. analogiurad, eqimebs surT, rom Tqven
daujeroT maT da SeasruloT janmrTelobis
dacvisTvis saWiro rCevebi. socialurma fsiqologebma intensiurad ikvlies, Tu rogor aRweven adamianebi Tanxmobas sxvebisgan (Gialdini,
2001). Cven aRvwerT zogierT meTods da Tqven
SeafaseT, Tu ramdenad xSirad axorcielebT iseT
qcevebs, romlebsac sxva SemTxvevebSi ar
ganaxorcielebdiT.
saidan
viciT
karis cxvirwin mijaxunebis meTodi
erT eqsperimentSi monawile studentebs
sTxoves, ori wlis ganmavlobaSi, kviraSi
ori saaTi, rogorc konsultantebs, arasrulwlovani damnaSaveebisaTvis daeTmoT.
yvela studentma uari ganacxada. Aamis Semdeg maT sTxoves, zooparkSi mainc gaeseirnebinaT isini. didi daTmobis saxiT studentebis 50%-ma Tanxmoba ganacxada am
SedarebiT mcire Txovnis Sesrulebaze.
rodesac studentebis sxva jgufs sTxoves
igive ise, rom maTTvis didi~ TxovniT ar
miumarTavT, aRmoCnda, rom maTgan, mxolod
17% daTanxmda am Txovnis Sesrulebaze
(Cialdini at al,.1975).
valdebuleba
karebis cxvirwin mijaxunebis meTodi gulisxmobs dididan mcire Txovnaze gadasvlas. gamyidvelebma, aseve, ician, rom Tqveni raimeTi
davaldebulebiT, SesaZlebelia mcire daTmobis
Semdeg ufro didi daTmobac gagakeTebinon.
eqsperimentebSi adamianebi, romlebic mcire
valdebulebis aRebaze (magaliTad, peticiaze
xelis mowera) Tanxmdebodnen, Sesabamisad, metad
ganwyobilni iyvnen ufro did valdebulebaze
daTanxmebisTvisac (magaliTad, saxlis win
daedgaT didi maniSnebeli dafa). Aam xerxs
xSirad karSi fexis Cadgmis meTods uwodeben.
migeba
731
deficiti
732
modelireba
Tanxmobis miRwevis bolo magaliTisTvis konformulobis ideas davubrundeT. rodesac adamianebi konformulobas avlenen, isini referentuli jgufis qcevas imeoreben. amrigad, Tu
gsurT, rom adamianebi konformulebi ganxdnen,
anu ise moiqcnen, rogorc Tqven gsurT, isini
iseT pirobebSi unda CaayenoT, sadac maTze informacia imoqmedebs: qcevaSi cvlilebebis gamowveva
TvalsaCino nimuSis, modelis qcevis demonstrirebiTaa SesaZlebeli.
saidan
viciT
wylis dazogvis qcevis modelireba
kaliforniis Statis qalaq santa-kruzis
universitetis administracias surda, rom
sauniversiteto qalaqSi mcxovreb studentebs ufro ekonimiurad exarjaT eleqtroenergia da wyali. vinaidan studentebi
amtkicebdenen, rom bunebis damcvelebi
iyvnen, administraciam es daijera da
saSxapeebSi dabanis procedurasTan dakavSirebuli instruqcia gamoakra, romliTac
varaudobda, rom miaRwevda studentTa qcevis
Secvlas da wylis xarjis mniSvnelovnad
Semcirebas. mamakacTa saSxapeSi gamokruli
instruqcia mimarTuli iyo imaze, rom gasapnis periodSi studentebs wyali gadaeketaT.
kerZod, mas aseTi saxe hqonda: (1) dasveldiT,
(2) gadaketeT wyali, (3) gaisapneT, (4)
gadaivleT~. xuTi dRis Semdeg studentTa
mxolod 6%-ma Secvala qceva instruqciis
Sesabamisad. rodesac instruqcias adgili
Seucvales da ufro gamosaCen adgilze
dakides, aRmoCnda, rom mas studentTa 19%
daemorCila. miuxedaval amisa, aRmoCnda,
rom saerTo efeqturoba Zalian dabali
iyo, vinaidan zogierTi studenti Zalze
didxans iRebda Sxaps.
bolos yvela instruqcia Camoxsnes da
erTma studentma aCvena, Tu rogor unda
esargeblaT SxapiT. eqsperimentatoris
asistenti Sedioda saSxapeSi, rodesac iq
aravin iyo, uSvebda wyals da Sesasvlelisken zurgiT dgeboda. rogorc ki vinmes
xmas gaigonebda, instruqciis Sesabamisad
iwyebda dabanas _ maSinve ketavda wyals,
isapneboda, ivlebda da gadioda. Sedegad,
administraciisTvis sasurveli instruqciis
Sesrulebis maCvenebelma 49%-s miaRwia.
rodesac igive qcevis demonstrirebisTvis
ori modeli gamoiyenes, damswreTa 67%-ma
gaimeora qceva. sawyisi instruqciis Sesrulebis 6%-Tan SedarebiT es didi mateba
iyo (Aronson,1990).
Sejameba
damokidebuleba obieqtebis, movlenebisa Tu
ideebis dadebiTi an uaryofiTi Sefasebaa.
damokidebulebebi rac ufro aSkarad gamoxatulia
an specifikuria, miT ufro myaria maTi kavSiri
Sesabamis qcevebTan. gadamuSavebis albaTobis
modelis Tanaxmad, darwmunebis procesis efeqturoba damokidebulia imaze, informaciis gadamuSavebis centralur process gamoiyeneben adamianebi Tu periferiuls. centraluri procesi
gamoiyeneba maSin, rodesac adamianebs argumentebis guldasmiT Sefasebis motivacia aqvT.
damokidebulebis safuZvlis tipsa da argumentis
tips Soris kavSiric iwvevs argumentis efeqturobis zrdas. disonansisa da TviTaRqmis Teoriebi migviTiTeben, rom adamianebi xSirad icvlianNTavianT damokidebulebebs, TavianTi
qcevebidan gamomdinare. migeba, davaldebuleba,
deficiti da modelireba is Zalebia, romelTac
daTanxmebamde mivyavarT.
socialuri urTierTobebi
rogor irCevT maT, visTan erTadac mTel
cxovrebas gaatarebT? ratom eltviT megobrebis
kompanias? ratom aRmoCndebian xolme iseTi
adamianebi, romelTa mimarT grZnoba scildeba
megobrobis sazRvrebs da romantikul siyvarulSi
gadadis? socialur fsiqologebs socialur
socialuri urTierTobebi
maSinac ki, rodesac mibaZvis TvalsaCino magaliTi ar aris situaciaSi, gamyidvelebi xSirad
cdiloben normatuli da informaciuli gavlenis moxdenas imis aRniSvniT, Tu TqvenTvis
sasurveli wridan (anu im wridan, romelsac
gsurT, rom miekuTvnebodeT) gamosulma ramdenma
adamianma SeiZina esa Tu is produqti: am markis
avtomanqanebs mxolod gamWriax da sakuTar TavSi
darwmunebul xalxze vyidi~, am models yvelaze
xSirad is adamianebi yiduloben, romelTac
umaRlesi xarisxis stereodinamikebi sWirdebaT~.
SesaZlebelia, daTanxmebis teqnikebis axsnisas
warmodgenili ramdenime magaliTis gameorebis
survili gagiCndeT. SeiZleba mogindeT, rom
keTili miznebis ganxorcielebas dauTmoT dro,
an Tqveni wvlili SeitanoT bunebrivi resursebis dazogvaSi. asea Tu ise, Tqven naxeT, rom
drois did nawils adamianebi erTmaneTis qcevebis Secvlis mcdelobebs uTmoben. aRwerili
meTodebis gamoyenebiT isini imis gakeTebas
gaiZuleben, ris gakeTebasac, albaT, ar isurvebdiT. rogor davicvaT Tavi moxerxebuli gamyidvelebisa da msgavsi tipis saqmianobiT
dakavebuli adamianebis xrikebisagan? Tqven unda
SeecadoT, rom gamoiWiroT isini am teqnikebis
gamoyenebis momentebSi da amiT win aRudgeT
maT mcdelobebs.EecadeT, yuradReba ar miaqcioT
umniSvnelo Tavazianobebs; nu gamoiCenT azrs
moklebul, gaumarTlebel simtkices; ecadeT,
SemoTavazebuli produqtis iSviaTobisa da
deficiturobis Sesaxeb mtkicebebis siyalbis
733
mowoneba
734
fizikuri mimzidveloba
kargia Tu ara, fizikuri mimzidveloba xSirad
aRvivebs megobrobas. dasavlur kulturaSi arsebobs Zlieri stereotipi, rom fizikurad
mimzidveli adamiani yvelaferSi kargi iqneba.
70-ze meti gamokvlevis mimoxilva adasturebs,
rom fizikuri mimzidvelobis stereotipi udides
zegavlenas axdens adamianis socialuri kompetenturobis Sesaxeb msjelobaze. adamianebs sjeraT,
rom mimzidveli adamianebi ufro metad sociabilurebi da eqstravertulebi arian, vidre naklebad mimzidvelni (Eagly et al., 1991). miuxedavad
amisa, fizikuri mimzidveloba gacilebiT nakleb
efeqts axdens gonierebasTan an karieraSi war-
saidan
viciT
fizikurad mimzidveli partniorebis
kvaldakval
erT klasikur gamokvlevaSi mkvlevrebma
minesotis universitetis axlad miRebul,
SemTxveviT SerCeul studentebs sTxoves,
erTmaneTisTvis sacekvao moedanze daeniSnaT paemani. mkvlevrebma am studentebis
bevri informacia Seagroves, maTi zomebidan
dawyebuli, inteleqtiTa da pirovnuli
TaviseburebebiT damTavrebuli. cekvis
saRamos da am saRamos Semdegac studentebs
SemTxveviT SerCeuli partniorebis Sefasebasa da imis miTiTebas sTxovdnen, Tu
ramdenad iyo mosalodneli maTi ganmeorebiTi Sexvedra. qalebis da kacebis Sedegebi naTeli da Zalze msgavsi iyo.
silamaze ufro mniSvnelovan faqtorad
Sefasda, vidre inteleqtis koeficientis
zoma, kargi socialuri Cvevebi an dadebiTi
pirovnuli Tvisebebi. mxolod maT gamoTqves urTierTobis gagrZelebis survili,
vinc silamazis mixedviT moaxdina Sefaseba
(Walxster et al., 1966).
msgavseba
msgavsebis Sesaxeb cnobili andaza ambobs:
feri fersa, madli RmerTsa~. marTalia es?
kvlevis monacemebi aCvenebs, rom bevr SemTxvevaSi
pasuxia: diax~. msgavseba iseTi parametrebis
mixedviT, rogoricaa rwmenebi, damokidebulebebi
da faseulobebi, xels uwyobs damegobrebas.
ratom unda xdebodes ase? adamianebs, romlebic
Tqveni msgavsni arian, SeuZliaT Tqveni pirovnuli TviTdamkvidrebis SegrZnebis uzrunvelyofa, radganac Tqveni msgavsi pirovneba gagrZnobinebT, rom, magaliTad, Tqveni damokidebulebebi,
faqtobrivad, swori damokidebulebebia (Byrne &
Clore, 1970). metic, msgavsebis ararsebobas Zlier
antipaTiamde mivyavarT (Rosenbaum, 1980). rodesac
aRmoaCenT, rom viRacis Sexedulebebi gansxvavdeba
Tqveni Sexedulebebisagan, Tqven, SesaZloa, gaixsenoT warsulSi sxva adamianebTan gadatanili
konfliqtebis magaliTebi. aman ki SeiZleba am
adamianebTan daSorebisken gibiZgoT da samegobrod mxolod Tqveni msgavsi adamianebi dagrCeT.
Tu swavlis periodSi saerTo sacxovrebelSi
cxovrobT, SegiZliaT irgvliv mimoixedoT da
naxoT, rogor muSaobs~ msgavseba. hgvanan erTmaneTs is adamianebi, romlebic erT oTaxSi
cxovroben? hgvanan erTmaneTs is TanaoTaxelebi,
romlebsac kargi urTierToba aqvT erTmaneTTan?
mkvlevrebma es sakiTxi sxvadasxva parametris
mixedviT Seiswavles. magaliTad, erT-erT
kvlevaSi TanaoTaxelTa wyvilebis komunikaciuri
unarebi fasdeboda. ramdenadDmsgavsi iyo maTi
komunikacia iseTi parametris mixedviT, rogoricaa urTierTobis dawyebis survili? aRmoCnda,
rom is wyvilebi, romlebic hgavdnen erTmaneTs
am parametris mixedviT, ufro megobrulebi iyvnen,
vidre urTierTsapirispiro maxasiaTeblebis mqone
ormxrivoba
dabolos, Tqven xasiaTdebiT im adamianebis
mowonebis tendenciiT, romelTac Tqven moswonxarT. gaxsovT Cveni saubari gamyidvelebze,
romlebic migebas iyenebdnen? wesi, romlis
mixedviTac miRebulis nacvlod raRac unda
gasceT, am SemTxvevaSic moqmedebs. adamianebi
mowonebiT~ pasuxoben imaT, visac, maTi azriT,
isini moswonT~ (Backman & Secord, 1959; Kenny & La
Voie, 1982). metic, rwmenam, rom Tqven vinmes
moswonxarT an ar moswonxarT, SesaZloa, ise
imoqmedos Tqvens qcevaze, rom Tqven Tavadac
SeuwyoT xeli msgavsi urTierTobebis Camoyalibebas (Curtis & Miller, 1986). Tqven SegiZliaT
winaswar TqvaT, rogor moeqceviT mas, visac,
Tqveni azriT, moswonxarT? visac ar moswonxarT?
warmoidgineT, rom mtrulad eqceviT mas, visac,
Tqveni azriT, ar moswonxarT. atyobT Tqvens
grZnobebSi rogor SeiZleba Caerios sakuTari
Tavisadmi mikerZoeba? rodesac Tvals gadavavlebT Cven irgvliv arsebul socialur samyaros,
aRmovaCenT, rom is urTierTobebi, romlebsac
SeiZleba mowoneba~ vuwodoT, mniSvnelovnad
aris dakavSirebuli ormxrivobasTan. amitom, Tu
viciT, rom pirovneba A-s gansakuTrebiT moswons
pirovneba B, Cven vaskvniT, rom pirovneba B-sac
igive grZnobebi eqneba pirovneba A-s mimarT
(Kenny at al., 1996).
es faqti, romelic axla mimovixileT, saSualebas gvaZlevs, vifiqroT, rom Tqveni megobrebis
umravlesoba is xalxi iqneba, romelsac Tqven
ufro xSirad xvdebiT da visTanac dakavSirebulni xarT msgavsebiTa da ormxrivi urTierTobebiT, magram, risi Tqma SeuZliaT mkvlevrebs iseT ufro intensiur urTierTobebze, rogoric Seyvarebaa~?
Seyvareba
igive Zalebi, romlebsac adamianebi mowonebamde mihyavT, Semdeg maT siyvarulisaken ubiZgeben. Uumetes SemTxvevaSi Tqven jer mowonebas
grZnobT da Semdeg _ siyvaruls (Tumca, aris
SemTxvevebi, rodesac adamianebi aRniSnaven, rom
socialuri urTierTobebi
735
736
loving.
being in love.
cxrili
17.2
debuleba 2:
garkveulwilad arakomfortulad vgrZnob Tavs,
rodesac sxvebTan axlo urTierTobebSi Sevdivar. miWirs
maTze srulad mindoba; miWirs isic, rom sakuTar
Tavs ufleba mivce, damokidebuli viyo maTze. me
vRiziandebi, rodesac vinme Zalian axlos dgeba CemTan.
xSirad partniori ufro met siaxloves mTxovs, vidre
es CemTvis aris misaRebi.
debuleba 3:
vTvli, rom sxvebs ar surT, CemTan ise axlos yofna,
rogorc es me momewoneboda. xSirad vnerviulob,
ganvicdi, rom partniors ar vuyvarvar, an ar surs
CemTan darCena. me minda, rom Cems partniorTan Zalian
axlos viyo, rac xSirad afrTxobs mas.
socialuri urTierTobebi
737
urTierTobebi da interneti
738
suraTi
17.7
sxvebis me-Si
CarTulobis skala
(IOS-Inclusion of Others in
the Self)
socialuri urTierTobebi
739
Sejameba
adamianebis umetesobas uyvars is adamianebi,
romlebic maTTan fizikurad axlos imyofebian,
fizikurad mimzidvelni, maTi msgavsni arian da
visganac igive impulsebs iReben. adamianebi
TavianT sasiyvarulo gamocdilebas axasiaTeben,
rogorc vnebas, intimurobas da valdebulebas.
siyvarulSi individualuri gansxvavebebi, SesaZ-
sakvanZo
sakiTxebi
situaciis Zala
740
740
socialuri realobis
konstruireba
yoveli adamiani TviTon
agebs Tavis socialur
realobas.
gadamuSavebis albaTobis
modelis Tanaxmad, darwmunebis centraluri procesebi gulisxmobs argumentebis zedmiwevniT analizs
maSin, roca periferiuli
procesebi darwmunebis procesis garegnul maniSneblebs exeba.
damokidebulebebis safuZvlebis tipsa da argumentis tips Soris kavSiri, aseve, axdens gavlenas
argumentis efeqturobaze.
disonansisa da TviTaRqmis
Teoriebi exeba damokidebulebebis Camoyalibebasa
da Secvlas, rac qcevis
ganxorcielebas mohyveba.
daTanxmebisaTvis adamianebma, SesaZloa, mimarTon
migebis, davaldebulebis,
deficitis Seqmnis da modelirebis meTodebs.
socialuri urTierTobebi
interpersonaluri mimzidveloba determinirebulia
nawilobriv fizikuri siaxloviT, fizikuri mimzidvelobiT, msgavsebiTa da ormxrivobiT.
ZiriTadi cnebebi
atribuciis Teoria
qceviTi dadastureba
kognituri disonansi
daTanxmeba
konformuloba
kovariaciis principi
gadamuSavebis albaTobis
modeli
atribuciis fundamenturi
Secdoma
jgufis polarizacia
jgufuri azrovneba
informaciuli gavlena
normatiuli gavlena
normebis kristalizacia
darwmuneba
migebis norma
wesebi
TviTqmnadi winaswarmetyveleba
TviTaRqmis Teoria
sakuTari Tavisadmi mikerZoeba
socialuri norma
socialuri aRqma
socialuri fsiqologia
socialuri roli
sakvanZo sakiTxebi
sasiyvarulo urTierTobebi
ganisazRvreba ltolvis,
intimurobis da valdebulebis parametrebiT.
mozdrilTa mijaWvulobis
stili gavlenas axdens
urTierTobebis xarisxze.
adamianis valdebulebebi
sasiyvarulo urTierTobebis dros dakavSirebulia
siaxlovisa da damokidebulebis doneze.
741
741
18
altruizmi da
prosocialuri qceva
altruizmis fesvebi
prosocialuri qcevis
motivebi
situaciis gavlenebi
prosocialur qcevaze
agresia
evoluciuri midgoma
individualuri
gansxvavebebi
situaciuri gavlenebi
kulturuli SezRudvebi
crurwmenebi
crurwmenis sawyisebi
stereotipebis efeqtebi
crurwmenebis daZleva
fsiqologia XXI saukuneSi:
samyaro pataravdeba
konfliqtisa da mSvidobis
fsiqologia
avtoritetisadmi
daqvemdebareba
genocidisa da omis
fsiqologia
mSvidobis fsiqologia
fsiqologia Cvens
cxovrebaSi: ratom
eziarebian adamianebi
kults
avtoris bolosityvaoba
sakvanZo sakiTxebi
742
ZiriTadi cnebebi
(aihmans) kargad axsovda, rom cud xasiaTze iyo xolme, Tuki ar SeeZlo imis
gakeTeba, rac misi mowodeba iyo milionobiT kacis, qalisa da bavSvis mkvleloba,
didi gulmodginebiTa da pedanturobiT
(gv.25).
miuxedavad amisa, ramdenad gasaocaric ar unda
iyos, arendti aihmans axasiaTebs, rogorc absoluturad Cveulebriv adamians:
743
744
altruizmi da
prosocialuri qceva
altruizms iseT prosocialur qcevebs, romlebsac adamianebi TavianTi sakuTari usafrTxoebisa da interesebis gaTvaliswinebis gareSe
axorcieleben. is, rasac Cven kulturas an
sazogadoebas vuwodebT, mniSvnelovani adgili
uWiravs erTmaneTis daxmarebis survils. rogorc
kulturis an sazogadoebis wevrebi, adamianebi
TanamSromloben da msxverpladac ki ewirebian
sxvebis keTildReobas. am Tavs imis ganxilviT
daviwyebT, Tu ratom surT adamianebs altruistuli qcevebis ganxorcieleba.
altruizmis fesvebi
TiTqmis yvela tragediis Semdeg xedavT
suraTs, rom adamianebi TavianTi sicocxlis
riskis fasad cdiloben sxva adamianebis sicocxlis dacvas. magaliTad, gavixsenoT oklahoma
sitis dabombviT gamowveuli saSineleba. alfred
a. murahis dangreuli saxli da mTeli qveynidan
Camosuli adamianebis gaweuli erTiani Zalisxmeva
im imediT, rom aRmoaCendnen da daexmarebodnen
gadarCenil adamianebs. aseTi tragediebi aaSkaraveben adamianis, rogorc saxeobis, potencials,
ganaxorcielos prosocialuri qcevebi, anu iseTi
qcevebi, romelTa mizani sxva adamianebis daxmarebaa. metic, es tragediebi xSirad aaSkaraveben
18.1
naTesaobis daxmarebis
tendenciebi
saidan
viciT
altruizmi naTesavebis mimarT
aSS-is da iaponiis kolejebis studentebs sTxoves, ganexilaT SeTavazebuli
scenarebi, romlebSic samidan erTi adamianis gadasarCenad sicocxles gariskavdnen. magaliTad, erT-erT scenarSi am sam
individs almokidebul saxlSi eZina. TiToeul scenarSi individebi gansxvavdebodnen
erTmaneTisgan kvlevis monawileebTan warmosaxuli naTesaobis xarisxiT. zogierTi
iseTi Zalian axlo naTesavi iyo, rogorica
da-Zma (0.5-iani genetikuri Tanxvedra), sxvebi
SedarebiT Soreuli naTesavebi _ biZaSvilebi iyvnen (0.125 Tanxvedra). studentebs
ekiTxebodnen, am samidan romlis gadarCenas
isurvebdnen yvelaze metad. suraTi 18.1
gviCvenebs, rom, rac ufro axlo naTesavia
individi, miT ufro metad gamoxataven
adamianebi misi gadarCenis~ survils. suraTze mocemulia im SemTxvevis Sedegebic,
rodesac ar idga sikvdil-sicocxlis
sakiTxi: studentebs ekiTxebodnen, Tu rogor
moiqceodnen yoveldRiuri gadawyvetilebebis SemTxvevaSi, magaliTad, rodesac
yoveldRe
daxmarebis tendenciebi
suraTi
sicocxle an sikvdili
3.5
3
2.5
2
1.5
1
0.5
0
0.50 (Zma)
0.25 (biZa)
0.125
(biZaSvili)
naTesaoba
0.00
(nacnoboba)
745
vinmes davalebis Sesrulebaa saWiro. SedegebSi aqac aisaxa naTesaobis efeqti, Tumca
damokidebuleba ar iyo iseTi Zlieri,
rogorc pirvel SemTxvevaSi. sikvdil-sicocxlis~ scenarisas naTesaobis Sefaseba
gacilebiT ukiduresia, vidre yoveldRiuri~ scenarisas~. erTnairi Sedegebi
miiRes rogorc iaponeli, ise _ amerikeli
studentebis SemTxvevaSi (Burnstein et al.,1994).
746
saidan
viciT
qalebs altruisti mamakacebi ufro
moswonT
student gogonebs eqsperimentatoris da
cdis minawile mamakacis saubris videoCanawers aCvenebdnen, sadac es ukanaskneli
altruistuli qcevebis mimarT Tavis
damokidebulebas avlenda. Zalze altruistul situaciaSi is sxvebisTvis dax-
cieleba. SesaZloa, vinmem ganaxorcielos daxmarebis qceva, magram mxolod im mizniT, rom raime
saCuqari miiRos sapasuxod (vTqvaT, fuli an
prizi, an, magaliTad, Txovnis Sesruleba).
koleqtivizmi _ prosocialuri qcevebis
ganxorcieleba garkveuli jgufis warmatebebis
misaRwevad. adamianebma, SesaZloa, ganaxorcielon
prosocialuri qcevebi, raTa gaaumjobeson
TavianTi ojaxis, saZmos an politikuri partiis
saarsebo pirobebi da a.S.
principizmi _ prosocialuri qcevis ganxorcieleba moraluri principebidan gamomdinare.
SesaZloa, vinme prosocialur qcevebs religiuri an sazogadoebrivi principebidan gamomdinare axorcielebdes.
Tqven SegiZliaT naxoT, rogor moqmedeben es
motivebi gansxvavebul situaciebSi.
Tumca, zemoT aRniSnuli motivebidan yvela
SeiZleba safuZvlad daedos sxva adamianebis
momsaxurebis qcevas. isini zogjer, SesaZloa,
winaaRmdegobaSic movidnen erTmaneTTan. magaliTad, warmoidgineT, rom unda gadawyvitoT, rogor
gaunawiloT raime deficituri resursi ramdenime
adamians. Tqven SeiZleba ase imsjeloT: me yovel
individs Tanabarad unda mivce~, vinaidan, samarTlianobis principis Tanaxmad, yovel adamians
Tanabari ufleba unda hqondes. axla warmoidgineT, rom saqmeSi sxva motivebi CaerTo da
Tqven romelime individs upiratesobas aniWebT
sxvebTan SedarebiT.
747
saidan
viciT
748
prosocialur qcevaze
situaciis gavlenebi
kvlevis es programa tragediiT daiwyo.
qvinsSi, niuiorkSi, sakuTari binebis fanjrebidan,
usafrTxod myofi 38 respeqtabeluri da
kanonmorCili moqalaqe naxevar saaTze meti xnis
ganmavlobaSi Tval-yurs adevnebda mkvlels,
romelic quCaSi samjer daesxa Tavs qals da
sasikvdilo Wrilobebi miayena mas. pirvelad
mkvleli xmaurma da binebSi uecrad anTebulma
sinaTlem daafrTxo, magram, amis miuxedavad,
igi mainc dabrunda da ganagrZo msxverplisTvis
Wrilobebis miyeneba. am Tavdasxmis ganmavlobaSiYprqtikulad arc erT adamians ar daurekavs
policiaSi; mxolod erTma maTganma dareka da
isic mxolod mas Semdeg, rac qali ukve mkvdari
iyo (Rosenthal, 1964). kiti jenovezes mkvlelobis
sagazeTo cnobam SeaZrwuna mTeli eri, romelsac
ar surda daejerebina, rom adamianebma msgavsi
apaTia da gulqvaoba gamoiCines.
viciT
rodis exmarebian adamianebi sxvebs
eqsperimentSi kolejis studenti vaJebi
monawileobdnen. TiToeuli maTgani moaTavses satelefono kavSiriT aRWurvil
oTaxSi da daarwmunes, rom is telefoniT
esaubreboda mezobel oTaxSi myof sxva
(erT an met) students. pirad problemebze
saubris dros cdis pirebs telefonSi
esmodaT xmauri, romelic miuTiTebda
imaze, rom partniors epilefsiis Seteva
daewyo da moguduli xmiT iTxovda Svelas.
am Setevis~ dros cdis piri moklebuli
iyo sxva studentebTan dalaparakebis
SesaZleblobas da ar SeeZlo gaego, Tu
ra xdeboda da keTdeboda am sagangebo
mdgomareobaSi daxmarebis aRmosaCenad.
eqsperimentSi damokidebuli cvladi iyo
is dro, romelic dasWirdeboda cdis pirs
eqsperimentatorisTvis sagangebo situaciis Sesatyobineblad.
aRmoCnda, rom Carevis albaToba damokidebuli iyo TviTmxilvelTa im nagulisxmev odenobaze, romlebmac, cdis pirebis
azriT, gaiges Seqmnili situaciis Sesaxeb.
rac ufro meti adamianis CarTulobas
varaudobda cdis piri, miT ufro gvian
atyobinebda eqsperimentators, an sulac
gaCumebas arCevda. rogorc 18.2 suraTze
18.2
saidan
749
saidan
viciT
750
saidan
viciT
pasuxismgeblobis grZnobis aRZvra
TiToeul am eqsperimentSi msxverpli~
(eqsperimentatoris asistenti) danaSaulis
TviTmxilvelebs ekiTxeboda: gaqvT dro?~
an Tu SeiZleba, Cem dabrunebamde, cota
xniT yuradReba miaqcieT Cems CanTas (radios)~. pirveli interaqcia ar gulisxmobs
personalur pasuxismgeblobas da TviTmxilvelebic uazrod Sehyureben danaSauls, xolo isini, vinc daTanxmda msxverplis~ qonebisTvis yuradRebis miqcevas,
TiTqmis yvela CaerTo situaciaSi. isini
iTxovdnen Svelas, zogierTma gaqceuli
qurdic ki daiWira (Moriarty, 1975).
Sejameba
adamianebi axorcieleben prosocialur qcevebs, raTa sxva adamianebs daxmareba aRmouCinon.
isini altruistul qcevebs axorcieleben maSinac
ki, rodesac es maT pirad interesebs ar Tanxvdeba. evoluciuri Tvalsazrisi uSvebs, rom
adamianebi ojaxis wevrebis mimarT altruistulad genofondis SenarCunebis mizniT iqcevian;
altruizmi sxvaTa mimarT ki im daSvebiT aixsneba,
rom mis safuZvlad ormxrivobis molodini devs.
prosocialuri qcevebis sxva motivebia: egoizmi,
koleqtivizmi da principuloba. zogierT SemTxvevaSi am motivebs Soris, SesaZloa, arsebobdes
konfliqti. ramdenime situaciuri Zala moqmedebs
maSin, rodesac adamiani prosocialur qcevas
gansakuTrebul garemoebebSi axorcielebs. ada-
751
agresia
altruizmis cnebis Semosatanad, gagacaniT
amonaridebi sagazeTo statiebidan, romlebic
sxvadasxva gmirul aqtebs Seexeboda. samwuxarod,
gazeTebi, albaT, ufro met informacias gvawvdian
agresiis gamovlinebis Sesaxeb; adamianebis iseTi
qcevebis Sesaxeb, romelTac sxva adamianebisaTvis
fizikuri an fsiqologiuri zianis miyeneba sdevs
Tan. ai, mxolod ramdenime saTauri New York
Times~-is 2000 wlis 13 oqtombris nomridan:
iemenSi afeTqebam amerikeli mezRvaurebi
imsxverpla;
752
evoluciuri midgoma
prosocialuri qcevisadmi miZRvnil qveTavSi
Cven warmovaCineT evoluciis erT-erTi Tavsatexi:
ratom xdeba, rom adamianebi Tavs swiraven sxva
adamianebis keTildReobisaTvis? agresiuli
qcevis arseboba ki, ra Tqma unda, aseT kiTxvas
ar aRZravs. evoluciis Teoriis mixedviT,
cxovelebi agresiul qcevebs axorcieleben, raTa
individualuri gansxvavebebi
ratom aris zogierTi individi ufro
agresiuli, vidre sxvebi? lorencis debulebaTa
konteqstSi TqvenTvis gasagebi xdeba, Tu ratom
aviTareben mkvlevrebi HhipoTezas, romlis
Tanaxmadac, agresiis individualur gamovlenaSi
mniSvnelovan rols genetikuri komponenti
asrulebs. cxadia, Tqvenc SegimCneviaT, rom
zogierTi adamiani naklebad agresiuli Cans,
vidre sxvebi. Cveulebriv, gavrcelebulia azri,
rom agresiuloba Tu Zaladobisaken midrekileba,
ojaxidan iwyeba. Tumca, verafers vityviT imis
Taobaze, agresia genetikis Sedegia Tu garemosi,
saidan
viciT
genetikisa da garemos faqtorebis
roli agresiaSi
mravali im meTodis gamoyenebiT, romelic wina TavebSi aRvwereT, mkvlevrebma
miagnes pasuxs agresiaSi genetikuri faqtorebis rolis Taobaze. magaliTad, maT
Seadares identuri (monozigoturi) da
fraternaluri (dizigoturi) tyupebis
pirovnebebis agresiulobisadmi midrekileba; sxva SemTxvevaSi, maT Seafases bunebrivi da aRzrdis faqtorebis roli
ayvanil bavSvebSi. erT kvlevaSi gamoyenebul iqna statistikuri meTodi, romelsac
meta-analizi ewodeba, raTa moexdinaT
yvela im bunebrivi Tu aRzrdis faqtoris
rolis Sefaseba, romelic Seswavlil iqna
adre Catarebul 24 gamokvlevaSi (Miles &
Carey, 1997). (meta-analizi ufro srulad
me-16 TavSi aRvwereT). meta-analizma gamoavlina agresiaSi genetikuri faqtorebis
mdgradi da mniSvnelovani gadafarva, rogorc tyupebs, aseve, ayvanil bavSvebsa da
maT biologiur mSoblebs Soris. magaliTad, monozigoturi tyupebi myarad
aCveneben maRal korelacias agresiulo-
agresia
753
754
frustracia-agresiis hipoTeza
namdvilad mZime dRe iyo im dRes, bolo
registracia unda gamevlo kursze. verc
veravin vnaxe, rom damxmareboda. rodesac
meaTased miTxres: Tqven sxva kancelarias
unda mimarToT~, _ ise gavgiJdi, rom faqtobrivad kari gavamtvrie~.
lebiT gamoirCevian, SeiZleba daxasiaTdnen,
rogorc Zaladobis pozitiurad Sefasebis faqtoris mixedviT maRali maCveneblis mqoneni. am
individebs sjeraT, rom Zaladobis mravali
forma gamarTlebulia da ar ganicdian moralur
pasuxismgeblobas agresiuli qcevebis gamo. am
analizidan SegiZliaT iswavloT, rom yvela
tipis agresia ar aRiZvreba mis safuZvlad mdebare
msgavsi pirovnuli faqtorebiT.
adamianebis umravlesoba ar avlens midrekilebas agresiis erTi romelime tipis mimarT:
isini ar icvlebian mcire darRvevebis an Zaladobis mizandasaxuli aqtebis Semdeg. miuxedavad
amisa, zogierT situaciaSi Zalze damTmobma
adamianebmac ki SeiZleba ganaxorcielon agresiuli aqtebi. axla situaciis im tipebs ganvixilavT, romlebic xSirad qmnian agresiis
aRmZvrel pirobebs.
saidan
viciT
agresia da ekonomika
Tqven, albaT, icnobT am istorias. kaci
samsaxuridan daiTxoves da is brundeba
ufrosis, romelmac daiTxova, da kidev
ramdenime TanamSromlis mosaklavad. ra-
agresia
situaciuri gavlenebi
755
saSualo raodenoba
suraTi
18.3
8
7
temperatura da agresia
5
4
3
2
-5
15
25
35
45
55
65
75
85
95
99+
temperatura
756
temperatura da agresia
cxeli zafxuli iyo, Cems manqanaSi ki
kondicioneri gafuWda, Tanac im biWma gza
gadamiWra, mec gavekide da vecade gamesrisa~.
arsebobs kavSiri temperaturasa da agresias
Soris? ganvixiloT 18.3 suraTze asaxuli
monacemebi. es monacemebi im eqsperimentis Sedegebia, romelSic gamokvleuli iyo tempe-
agresia
757
saidan
viciT
758
kulturuli SezRudvebi
Cven ukve visaubreT imis Sesaxeb, rom agresiuli qceva adamianis evoluciuri memkvidreobis
nawils warmoadgens da rom garkveul situaciur
faqtorebs SeuZliaT am agresiuli midrekilebebis aRZvra. aseT viTarebaSic ki, sxvadasxva
tipis monacemebi mowmobs, rom individis mxridan
agresiulobis gamovlenis SesaZleblobebi SezRudulia kulturuli normebiTa da faseulobebiT (Segal et al., 1997). am mosazrebis dasadastureblad Cven Sors wasvla ar dagvWirdeba,
vinaidan ubralod SevadarebT SeerTebul Statebsa da sxva qveynebSi Cadenil mkvlelobis
faqtebs. amerikaSi 7-10-jer meti mkvleloba xdeba,
vidre evropis umetes qveynebSi (Lore & Schultz,
1993). ra faqtorebi ganapirobebs aseT did
gansxvavebebs mkvlelobaTa raodenobebs Soris?
Tu Tqven amerikis moqalaqe xarT, namdvilad
unda gainteresebdeT am kiTxvaze pasuxi.
vidre agresiasa da kulturas Soris urTierTmimarTebebs SevexebodeT, kidev erTxel ganvixiloT pirovnebis me~-s kulturuli konstruqtebis nairsaxeobebi fsiqologia da cxovrebis~
furclebze. rogorc adre ganvmarteT, dasavluri
kulturebis umetesoba asaxavs me~-s damoukidebel konstruqtebs maSin, roca aRmosavluri
kulturebis umravlesoba _ me~-s urTierTdamokidebul (erTmaneTze damokidebul) konstruqtebs (Markus & Kitayama, 1991). ra Sedegebi aqvs am
gansxvavebebs agresiul qcevebTan mimarTebiT?
gamokvlevebma aCvena, rom, Tu adamiani Tavs
sakuTari kulturis sxva wevrebTan fundamenturad dakavSirebulad Tvlis, misgan naklebad
aris mosalodneli agresiuli reaqciebi
saidan
viciT
agresia iaponel da amerikel bavSvebSi
saidan
viciT
CrdiloelTa da samxreTelTa
reaqciebi Seuracxyofaze
kolejis student biWebs Crdiloelebs da samxreTelebs zomieri Seuracxyofis amtanobaze Cautares cda. vidre
cdis piri derefanSi midioda, mas eqsperimentatoris ndobiT aRWurvili piri ejaxeboda da Tan virisTavs~ uwodebda.
mkvlevrebma iwinaswarmetyveles, rom mxris
gakvrasa da sityvier Seuracxyofaze
agresia
759
Crdiloeli studentebi
samxreTeli studentebi
suraTi
18.4
110
100
Seuracxyofis efeqti
Crdiloelebsa da
samxreTelebSi
90
80
70
60
50
40
30
kontroli
Seuracxhyofa
eqsperimentuli piroba
760
Sejameba
evoluciuri analizi mowmobs, rom agresiuli
qcevisadmi adamianis midrekileba aRmocendeba
iseT SemTxvevaSi, rodesac maT unda daicvan
sakuTri Tavi da sakuTari STamomavloba. eqsperimentulma kvlevebma aCvena, rom agresiulobasTan
dakavSirebulia sxvadasxva biologiuri da
pirovnuli gansxvavebebi. rodesac adamianebi
ganicdian frustracias sakuTar miznebTan
dakavSirebiT, agresiis gamovlenis meti albaToba
Cndeba. garemos garkveul maxasiaTeblebs, magaliTad, temperaturas, agreTve, SeuZlia Secvalos
agresiulobis gamovlenis albaToba. adamianebi
agresia
761
crurwmenebi
762
cebi arian, miuxedavad imisa, rom maTi afroamerikeli kolegebi dauRalavad Sromoben.
crurwmenebi garkveuli filtris rols asruleben, romelic yovelTvis mijnavs adamianebs
sxva adamianebisagan da maT samizne jgufSi
aTavsebs erTxel ganxorcielebuli kategorizaciis Sesabamisad.
socialuri fsiqologia yovelTvis mniSvnelovan adgils uTmobs crurwmenebis Seswavlas,
vinaidan cdilobs, gaigos maTi sirTule, simyaris mizezebi da SeimuSaos maTi Secvlisa da
daZlevis strategiebi (Allport,1954; Dackitt, 1992;
Jones, 1997). gaixseneT pirveli Tavi, sadac aRniSnuli iyo, rom uzenaesi sasamarTlos 1954 wlis
gadawyvetileba sazogado saswavleblebSi segregaciis gauqmebasTan dakavSirebiT, romelic,
nawilobriv, eyrdnoboda socialuri fsiqolog
kenet klarkis (Kenneth Clark) mier sasamarTlosTvis wardgenil sakuTari kvlevebis Sedegebs
da romelic Savkanian bavSvebze gancalkevebuli
da araTanaswori swavlebis negatiur Sedegebs
asaxavda (Clark & Clark, 1947). am qveTavSi aRvwerT
im progress, romelsac socialurma fsiqologebma miaRwies crurwmenebis warmoSobisa da
maTi efeqtebis gagebaSi; aseve, SevexebiT maTi
Secvlis praqtikul mcdelobebs.
crurwmenis sawyisebi
erT-erTi samwuxaro WeSmariteba, romelic
crurwmenebis Seswavlam gamovlina, is simartivea,
romliTac adamianebi SeiZleba uaryofiTad
saidan
viciT
SemTxveviT arCeuli niSani iwvevs
jgufis solidarobas
holandiaSi Catarebuli eqsperimentebis
seriaSi cdis pirebi SemTxveviTad dayves
or jgufad: mwvaneebad da lurjebad. cdis
pirebs imis mixedviT, Tu romel jgufs
miakuTvnes, dauriges mwvane an lurji
kalmebi da sTxoves, eweraT, Sesabamisad,
mwvane an lurj qaRaldebze. eqsperimentatorebi jgufebis wevrebs mimarTavdnen
maTi jgufis feris Sesabamisi feris
saxeliT da miuxedavad imisa, rom feris
mixedviT gansazRvrul kategoriebs araviTari faruli fsiqologiuri mniSvneloba
ar gaaCndaT da jgufis wevrebis SerCevac
sruliad SemTxveviT moxda, isini sakuTar
jgufs ufro dadebiTad afasebdnen, vidre
meores. metic, mxolod da mxolod ferTa
gansxvavebaze dafuZnebuli es Sidajgufuri
crurwmenebi
763
mkvlevrebs hqondaT hipoTeza, rom crurwmenebis mqone adamianebi ufro gulmodgined moekidebodnen swori~ rasobrivi
Sefasebebis gakeTebas. mkvlevrebma iwinaswarmetyveles, rom crurwmenebis mqone
studentebi ufro met dros dauTmobdnen
orazrovani saxeebis klasificirebas.
faqtobrivad, crurwmenebis mqone studentebma TiToeuli orazrovani suraTis
amocnobaze erTi wamiT meti dro daxarjes,
vidre maT, visac ar gaaCnda rasobrivi
crurwmenebi (Blascovich et al., 1997).
764
saidan
viciT
crurwmena da rasobrivi xasiaTis
msjeloba
studentebis jgufs Sesavsebad misces
skala, romelic zomavda maT damokidebulebas afro-amerikelebis mimarT. maT
Sefasebebze dayrdnobiT, erTi jgufi klasificirda, rogorc crurwmenebis mqone,
meore ki _ rogorc crurwmenebis armqone.
Semdeg orive jgufis studentebs sTxoves,
daeTvalierebinaT fotoebis seria, romlebzec saxeebi iyo gamosaxuli da xmamaRla
daexarisxebinaT isini, rogorc TeTri~
an Savi~. zogierTi saxis klasificireba
Zalian advili iyo maSin, roca zogierTi
saxe Zalze gaurkvevlad gamoiyureboda.
stereotipebis efeqtebi
Cven SegviZlia gamoviyenoT socialuri
kategorizaciis Zala mravali saxis crurwmenis
sawyisebis asaxsnelad. imisaTvis, rom avxsnaT
yoveldRiur cxovrebaze crurwmenebis gavlena,
Cven unda avxsnaT mexsierebis is struqturebi,
romlebic mniSvnelovnad amyareben maT, kerZod,
ki _ stereotipebi. stereotipebi warmoadgenen
stereotipebi (Stereotypes) _ adamianebis garkveul jgufebTan dakavSirebuli ganzogadebebi,
romlebic garkveul maxasiaTeblebs miaweren
mTel jgufs.
saidan
viciT
arapopularuli stereotipi
Seusabamo informacia
ra xdeba maSin, rodesac Tqven iRebT
informacias, romlis nawilic amyarebs
Tqvens Sexedulebebs, meore nawili ki ewinaaRmdegeba mas? erT-erT kvlevaSi eqsperimentatorebma studentebi dayves or
_ homoseqsualizmis mimarT Zlieri da
susti crurwmenebis mqone _ jgufad. amis
Semdeg TiToeuli studenti TanmimdevrobiT kiTxulobda or mecnierul naSroms
homoseqsualizmis Sesaxeb. erT naSromSi
mocemuli iyo stereotipis Sesabamisi
daskvna, rom homoseqsualizmi unda Sefasdes
sqesTaSoris qcevebTan mimarTebaSi, meoreSi
ki stereotipis sawinaaRmdego daskvna,
rom homoseqsualizmi ar unda iqnes Sefasebuli sqesTaSoris qcevebTan mimarTebaSi.
rodesac orive jgufis studentebi afasebdnen orive naSromis mecnierul dones,
maT maRali Sefaseba misces im naSroms,
romelic, Sesabamisad, emTxveoda maT Sexedulebas. magaliTad, Zlieri crurwmenebis
crurwmenebi
765
mqone cdis pirebma meti mecnieruli Rirseba miaweres im naSroms, romelic ganamtkicebda sqesTaSoris stereotips. metic,
am ori naSromis wakiTxvis Semdeg, romlebic Ffaqtobrivad, mxolod abalansebdnen erTmaneTs, studentebma daadastures, rom maT ganumtkicdaT sakuTari
azris sisworis rwmena (Munro & Ditto, 1997).
766
gaucnobierebel crurwmenebs gulisxmoben. SexedeT Tqvens megobrebs, isini xom igive eTnikur
jgufs ekuTvnian, romelsac Tqven? Tu asea, ratom?
Cven mivediT im savalalo daskvnamde, rom
crurwmenis Seqmna advilia, magram daZleva
Zneli. miuxedavad amisa, socialuri fsiqologiis
Camoyalibebis pirveli dReebidanve mecnierebi
ebrZvian MmaT.
axla mivubrundeT am mcdelobebis saukeTeso
magaliTebs.
crurwmenebis daZleva
socialur fsiqologiaSi erT-erTma klasikurma gamokvlevam aCvena, rom Cven~ jgufis
dapirispirebam isini~ jgufTan, SesaZloa,
seriozul mtrobamde migviyvanos. 1954 wlis
zafxulSi muzafer Serifma da misma kolegebma
(Muzafer Sheerif, 1961/1988) or jgufad dayofili
biWebi oklahomis Statis saxelmwifo parkSi
waiyvanes. jgufebs, pirobiTad, arwivebi~ da
Cxakunebi~ uwodes. TiToeuli jgufi TviTon
uvlida Tavis Tavs _ isini daexetebodnen, curavdnen, saWmels amzadebdnen da erTi kviris ganmavlobaSi araferi icodnen meore jgufis arsebobis
Sesaxeb. jgufebma erTmaneTi beisbolSi, fexburTsa da bagiris gadawevaSi Sejibrebis dros
gaicnes. aseT dasawyiss or jgufs Soris gamZvinvarebuli metoqeoba mohyva. dawves erTmaneTis
almebi, daarbies da gaZarcves sacxovrebeli
kotejebi da sakvebis gamo namdvili brZola
gaaCaRes. rogor unda Semcirebuliyo aseTi
mtroba?
saidan
viciT
erTmaneTze damokidebulebebis
aucilebloba
eqsperimentatorebma scades propagandistuli xerxi erT jgufs uqebdnen
meores. aman ar gaWra. amis Semdeg Seecadnen
jgufebisTvis iseTi garemo SeeqmnaT, romelic gamoricxavda Sejibrs. arc aman
imoqmeda. mtroba maSinac grZeldeboda,
rodesac jgufebi erTad uyurebdnen films.
bolos mkvlevrebma erTi ram moifiqres.
maT unda SeeqmnaT iseTi problemebi,
Jigsaw technique.
crurwmenebi
romelTa gadawyvetac SesaZlebeli iqneboda saerTo miznebis dasaxviTa da TanamSromlobiTi aqtivobiT. magaliTad, mkvlevrebma Seqmnes iseTi situacia, rom biWebs
xramidan tvirTi amoeTriaT. saerTo amocanis wyalobiT mtroba gaqra da, faqtobrivad, isini saukeTeso megobrebad iqcnen
jgufebis sazRvrebis~ darRvevis gareSe.
767
768
saidan
viciT
megobroba amcirebs crurwmenebs
yvela am qveyanaSi cdis pirebs sTxoves,
ganesazRvraT TavianTi damokidebuleba
garkveuli erovnuli umciresobebis mimarT
(magaliTad, ingliselebs ekiTxebodnen
indoelebis, xolo germanelebs _ Turqebis
Sesaxeb). maT, agreTve, sTxovdnen, miewodebinaT informacia im adamianebTan kontaqtebis tipis Sesaxeb, romlebic sxva
erebs, rasebs, religiebs, kulturebs an
socialur klasebs ekuTvnodnen; hyavdaT
Tu ara maT Soris megobrebi, mezoblebi
an TanamSromlebi. kvlevis Sedegebi sakmaod
dramatuli iyo. rodesac adamianebi am gare
jgufebis wevrebs axasiaTebdnen, rogorc
megobrebs, isini crurwmenebis SedarebiT
dabal dones avlendnen.
kulturaTaSorisi (kros-kulturuli) monacemebis gaTvaliswinebiT, am kvlevidan Zalze calsaxa daskvna gamomdinareobs: gare jgufis wevrTan
megobrobas crurwmenebis gaqrobamde mivyavarT.
ratomaa megobroba ase efeqturi? megobroba
adamianebs SesaZleblobas aZlevs, meti gaigon
gare jgufis wevrebis Sesaxeb, maTTan identifikaciac ki SeiZleba moaxdinon. megobrobam,
aseve, SesaZloa, deprovincializaciamdec migviyvanos: es niSnavs, rom, rodesac adamianebi mets
igeben gare jgufis normebis da Cveulebebis
Sesaxeb, isini nakleb provinciulebi~ xdebian
sakuTar Sida jgufSi mimdinare procesebis
koreqtulobasTan mimarTebaSic.
socialuri fsiqologia ar Tvlis, rom crurwmenebi xelis erTi mosmiT SeiZleba moispos,
magram is Tanmimdevrulad dgams nabijebs maTi
yvelaze mZime Sedegebis TandaTanobiTi aRmofxvrisaTvis TiToeul mcire SemTxvevaSic ki.
namdvilad Rirs, gamoZebnoT dro da daakvirdeT,
rogor SeZlebT Tqveni im crurwmenebis gamovlinebebis daregulirebas Tqven irgvliv, romlebsac an Tqven axvevT Tavze sxvebs, an, piriqiT,
sxvebisgan gixdebaT amis atana.
Sejameba
crurwmenebTan dakavSirebuli savalalo realoba isaa, rom Zalze minimaluri maniSnebelic
ki sakmarisia mavne tendenciebis CamoyalibebisaTvis.
kvlevebma cxadyo, rom socialuri kategorizacia
swrafad kravs ucxo adamianebs mWidrod
SekavSirebul jgufebad, romlebic Sida jgufebis
wevrebs ufro pozitiurad aRiqvamen, vidre _ gare
jgufebis wevrebs. stereotipebi zRudaven adamianis
mier realobis~ gancdas. Serifis eqsperimentma
dagvanaxa, rom crurwmenebi SeiZleba Semcirdes
im programebiT, romlebic xels uwyoben saerTo
kontaqtis hipoTeza (Cotact hipothesis) idea,
rom mtrul jgufebs Soris pirdapiri kontaqti
amcirebs crurwmenebs.
asawyobi suraTebis klasebi (Jegsaw classrooms)
saswavlo klasebi, romlebic iyeneben asawyobi
suraTebis saxeliT cnobil meTods, romelSic
yovel moswavles eZleva mTeli dasaswavli
masalis mxolod nawili, romelic Semdeg jgufis sxva wevrebs gadaecema.
crurwmenebi
samyaro pataravdeba
769
konfliqtisa da mSvidobis
fsiqologia
770
avtoritetisadmi daqvemdebareba
ra aiZulebda aTasobiT nacists, damorCilebodnen hitleris brZanebebs da milionobiT
ebraeli gaegzavnaT gazis kamerebSi? gaaCndaT
cdis situacia
eqsperimenti ise iyo dagegmili, rom cdis
piri iZulebuli iyo daejerebina, rom igi
asrulebda ra brZanebebs tkivils ayenebda,
stanjavda da, SesaZloa, moekla kidec udanaSaulo
adamiani. TiToeul maswavlebels 45 voltis Zabvis
eleqtrodartyma miayenes, raTa mas warmodgena
hqonoda, Tu ra intensivobis tkivils iwvevda
igi. moswavle mSvidi, sasiamovno garegnobis,
gawonasworebuli manerebis mqone, ormoc-
morCilebis paradigma
771
772
eleqtroSoki: ho Tu ara
eqsperimentis dawyebamde milgremma 40 fsiqiatrs mimarTa TxovniT, raTa ewinaswarmetyvelaT cdis pirTa qceva eqsperimentis
ganmavlobaSi. maT (eqsperimentis aRweraze
dayrdnobiT) iwinaswarmetyveles, rom cdis
pirebis umravlesoba ar acdeboda 150 volts,
4%-ze naklebi morCilebas gamoxatavda 300 voltamde da mxolod 0.1% gaagrZelebda zemoqmedebas
450 voltamde. prognozirebisas fsiqiatrebi
eyrdnobodnen mosazrebas, rom srul morCilebas
gamoavlendnen da maqsimalur eleqtroSoks
gamoiyenebdnen mxolod garkveuli maxasiaTeblebiT aranormaluri, sadisti adamianebi,
romlebsac siamovnebT sxvebisTvis tkivilis
miyeneba.
fsiqiatrebi aseT Sefasebebs afuZnebdnen
Sexedulebaze, rom aseTi aranormaluri qcevebis
ganmaxorcielebel adamianebs gaaCniaT gansakuTrebuli dispoziciuri maxasiaTeblebi, Tumca,
maT mxedvelobidan gamorCaT situaciis is
gansakuTrebuli Zala, romelsac cdis pirTa
umravlesobis azrovnebasa da qcevebze gavlenis
moxdena SeeZlo, vinaidan isini amoglejilni~
iqnen maTTvis Cveuli situaciidan. RirsSesaniSnavi da SemaSfoTebeli daskvna ki isaa, rom
es eqspertebi Secdnen: cdis pirTa umravlesoba
srulad daemorCila avtoritets. arc erTi cdis
piri ar SeCerebula 300 voltze nakleb Zabvaze.
moswavleebis mimarT 65%-ma gamoiyena maqsimaluri
eleqtroSoki 450 volti. miaqcieT yuradReba,
rom maTi umravlesoba sityvierad acxadebda
winaaRmdegobas, magram qceviT emorCileboda
avtoritets. msxverplis TvalsazrisiT, es
kritikuli sxvaobaa. marTlac, Tqven rom yofiliyaviT msxverplis adgilze, raime mniSvneloba
eqneboda imas, rom adamians ar undoda TqvenTvis
tkivilis moyeneba da sityvierad ewinaaRmdegeboda brZanebas, Tuki is, bolos da bolos,
daemorCileboda brZanebas da mogayenebdaT
eleqtroSokis ganmeorebad dartymebs?
milgremis eqsperimentis Sedegebi imdenad
moulodneli iyo, rom mkvlevrebs didi Sroma
dasWirdaT, raTa gamoericxaT maTi alternati-
saidan
viciT
morCileba realur cxovrebiseul
situaciaSi
mkvlevrebis jgufma, saavadmyofos situaciaSi damorCilebis Seswavlis mizniT,
Caatara Semdegi savele kvleva. meddas (cdis
piri) telefoniT daureka eqimma, romelsac
arasodes Sexvedria. eqimma mas davaleba misca
_ pacientisTvis garkveuli wamali mieca
ise, rom am wamals eqimis mosvlamde emoqmeda.
773
774
suraTi
18.5
damorCileba
milgremis
eqsperimentebSi
grafiki asaxavs sustidan
Zlier damorCilebamde profilebs, milgremis eqsperimentebis gansxvavebul situaciebSi
775
776
genocidisa da omis
fsiqologia
jerjerobiT Cven mxolod is gavarkvieT, rom
adamians, rogorc saxeobas, gaaCnia garkveuli
midrekileba, daemorCilos avtoritets, magram
adamianis bunebis am damaxasiaTebeli niSnis
Sefasebis garda, albaT, axsnas saWiroebs isic,
Tu ratom xdeba, rom garkveul dros da garkveul
sawyisi wertili xSirad sazogadoebis wevrebis mZime cxovrebis pirobebSi, cud ekonomikur
mdgomareobaSi, politikur daRmavlobasa da sxva
msgavs faqtorebSi unda veZioT.
rogorc Cans, am mZime pirobebSi adamianebs
uZlierdebaT Sida da gare jgufebis gamijvnis
tendencia. aseT SemTxvevaSi, gare jgufi gamodis
gantevebis vacis rolSi da brali edeba sazogadoebaSi arsebul sirTuleebSi. arsebobs
mravali magaliTi imisa (Tundac nacisturi
germania), sadac sxva erebis gantevebis vacis
genocidi (Genocide) _ adamianebis erTi jgufis,
xSir SemTxvevaSi rasobrivis an eTnikuris,
sistemuri ganadgureba meoris mier
777
778
suraTi
18.6
779
780
mSvidobis fsiqologia
zemoT Catarebul analizs axla meore mxridan
SevxedoT da vnaxoT, rogor SegviZlia socialuri
fsiqologiis gamoyenebiT mSvidobis SenarCuneba.
fsiqologias unikaluri saSualebebi gaaCnia
im sakiTxebis Sesaswavlad, Tu rogor unda
gadaiWras nacionaluri Tu internacionaluri
disharmoniis problemebi. amerikis fsiqologTa
asociacias gaaCnia mSvidobis fsiqologiis ganyofileba. es ganyofileba muSaobs erebs, Temebsa
da ojaxebs Soris mSvidobis SenarCunebis
problemebze; is xels uwyobs kvlevebsa da ganaTlebas am sferoSi, saTanado gamocemebiT, romlebic Zaladobis mizezebs, damangreveli konfliqtebis Sedegebsa da maTTvis Tavis aridebis
gzebs exeba. Cven ganvixilavT or magaliTs, Tu
rogor SeuZlia fsiqologias am miznebis miRwevaSi daxmarebis gaweva.
saidan
viciT
liderobis stilis efeqtebi
eqsperimentis Sedegebma SesaZlebeli
gaxada mTeli rigi ganzogadebebis gakeTeba.
pirveli, avtokratulma liderebma gamoavlines jgufis wevrebze gavlenis Sereuli
efeqti, nawilobriv dadebiTi, nawilobriv
ki _ uaryofiTi. biWebi drodadro kargad
muSaobdnen mxolod maSin, rodesac lideri maT Tvalyurs adevnebda _ ise iqceodnen, rogorc namdvili bosebi~. maT
gansakuTrebiT axasiaTebdaT agresiulobis
maRali done. es biWebi 30-jer ufro met
mtrulobas avlendnen, vidre sxva stilis
liderobis SemTxvevaSi. isini iTxovdnen
met yuradRebas, metad anadgurebdnen qonebas da metad iyenebdnen sxvebs gantevebis vacad frustraciisa da gabrazebis dros.
ukeTesi Sedegebi arc anarqiuli liderebis jgufSi iyo. maTi Sedegebi arcTu
ise kargi aRmoCnda. maTi saqmianoba ar
iyo warmatebuli, produqtiuloba ki Zalze
dabali da uxarisxo iyo. vinaidan jgufs
araviTari struqtura ar hqonda, isini
ubralod uazrod moqmedebdnen, magram,
rodesac igive cdis pirebi demokratiuli
lideris gavlenis qveS eqceodnen, isini
Zalze stabilurad da maRali warmadobiT
Sromobdnen. biWebi avlendnen Zalze did
interess, motivacias da SemoqmedebiT
unars. rodesac wamoiWreboda ukmayofileba,
SesaZlebeli iyo misi Riad gamoxatva.
TiTqmis yvela biWma upiratesoba liderobis demokratiul stils mianiWa. am
stilma xeli Seuwyo jgufisadmi loialobas da megobrobis aRmocenebas. aseT
jgufebSi ufro meti iyo urTierTSeqeba,
megobruli SeniSvnebi, urTierTgaziareba
da mxiaruleba (Lewin,et al., 1939).
781
totalitaruli democidi
saerTaSoriso omi
demokratiuli
avtoritaruli
totalitaruli
20
40
60
80
100
120
140
suraTi
18.7
782
viciT
rodesac demokratiul sazogadoebaSi cxovrobT, garkveulwilad, sxva demokratiuli sazogadoebebis imedi gaqvT da amdenad ufro giZneldebaT maT winaaRmdeg Zalis gamoyenebaze fiqri.
politikosebsac, aseve, uZneldebaT Zalis gamoyenebaze fiqri, vinaidan sakuTari moqalaqeebis
saxiT ar Seiqmnan opozicia.
saerTo daskvna, romelic liderobis formebTan dakavSirebuli cdebidan SegviZlia gamovitanoT, isaa, rom demokratia yvelaze kargad
muSaobs~. am daskvnamde im kvlevebze dayrdnobiT
mivediT, romlebic Caatares patara jgufebzec
(patara bavSvebis jgufi) da Zalian didzec
saidan
783
784
unda gaakeTon kidec es) TavianTi SesaZleblobebis FfarTod gamoyeneba saerTo miznebis
miRwevisaTvis aucilebeli ormxrivi kontaqtebisaTvis pirobebis Sesaqmnelad.
axla mivubrundeT msoflios erT-erT mTavar
satkivars axlo aRmosavleTs raTa aRvweroT
israel-palestinis erToblivi samuSao Sexvedrebis is programa, romelic, SemoTavazebul iqna
fsiqolog herbert kelmanisa (Herbert Kelman, 1997,
1999) da misi kolegebis mier. ukve ramdenime
weliwadia, rac kelmani samuSao Sexvedrebze
iwvevs palestinelebsa da ebraelebs, sadac isini
regionSi arsebuli problemebis gadawyvetis
interaqtiul procesSi iyvnen CarTulni, iseTi
konfliqturi problemis CaTvliT, rogoricaa
okupirebul teritoriebze ebrauli dasaxlebebis
mSeneblobis sakiTxi. am procesSi monawileobis
aucilebeli piroba monawileTa xelSeuxeblobis
dacva da konfidencialoba da, aseve, Ria da
analitikuri diskusiebis Catarebis aucilebloba
iyo. garda amisa,Mmonawileebi darwmunebulebi
iyvnen, rom maTze araviTari zewola ar ganxorcieldeboda ama Tu im SeTanxmebis misaRwevad.
mesame mxaris warmomadgenlebi SexvedrebSi monawileobdnen, rogorc saubris fasilitatorebi,
magram ar Suamavlobdnen mxareebs Soris.
kelmanis jgufma es Sexvedrebi maSin wamoiwyo,
rodesac saerTod laparakic ki ar iyo israelpalestinis molaparakebebze. Sexvedrebze iseTi
garemo iyo Seqmnili, rom mxareebs uSualod,
pirispir Sexvedrebis saSualeba hqondaT, rac
urTierTgagebas uwyobda xels. metic, Sexvedrebis
dasrulebis Semdeg monawileebs saSualeba
hqondaT, SemuSavebuli Sexedulebebi ufro
farTod gamoeyenebinaT realur politikur
arenaze. faqtobrivad, kelmanma (1997) ganaxorciela is, rac oslos 1993 wlis samSvidobo
molaparakebebiT iyo gaTvaliswinebuli, Sexvedrebis ramdenime monawile uSualod CaerTo mSvidobis damyarebis procesSi.
jerjerobiT arc CrdiloeT irlandiasa da
arc axlo aRmosavleTSi ar Sewyvetila Zaladoba. orive regionSi arsebobs saomari suliskveTebiT ganmsWvaluli jgufebi TavianTi politikuri, ekonomikuri Tu religiuri gegmebiT,
rac xels uwyobs Zaladobasa da segregacias; es
ki, Tavis mxriv, ewinaaRmdegeba integraciasa da
mSvidobis damyarebis process, magram, miuxedavad
amisa, fsiqologiuri kvlevebis Sedegad mopove-
Sejameba
crurwmenebisa da marTvis resursebis kombinacias gamanadgurebeli Sedegebi moaqvs. morCilebis Seswavlis milgremiseul kvlevebs meore
msoflio omTan dakavSirebulma movlenebma misca
biZgi. am kvlevebma daamtkica, rom socialuri
Zalebi ufro metad iwveven avtoritetisadmi
morCilebas, vidre _ dispoziciuri Zalebi. miuxedavad imisa, rom milgremis cdis pirebis umetesoba sityvierad ewinaaRmdegeboda avtoritets,
qceviT isini mainc avlendnen misdami morCilebas. ekonomikuri krizisebis dros adamianebi
eZeben da pouloben jgufebs, romlebic gamodian
gantevebis vacis~ rolSi da romlebic, sabolood, masobrivi mkvlelobebis samizneebi
xdebian. liderebi xSirad cdiloben mtris
dehumanizacias. adamianebi, romlebic omSi
midian, xSirad amas realuri an warmosaxuli
safrTxis arsebobasTan dakavSirebuli Sexedulebebis safuZvelze akeTeben. mSvidobis Semswavleli fsiqologebi dainteresebulni arian im
individualuri da kulturuli Zalebis SeswavliT, romlebic aRviveben oms, an xels uwyoben
mSvidobis damyarebas. liderobis stilebisa da
marTvis formebis Seswavlam daadastura mosazreba, rom demokratiis gafarToeba msoflio
sazogadoebas sargeblobas moutans. farTo
nabijebi mSvidobisken gadadgmul unda iqnes im
programebis meSveobiT, romlebic xels uwyoben
didi xnis ganmavlobaSi dapirispirebul mxareTa
Soris urTierTobebsa da problemis gadaWras.
avtoris bolosityvaoba
Cven davasruleT mogzauroba, romelSic fsiqologia da cxovreba~ gvexmareboda. Tu dafiqrdebiT, imedi gvaqvs, naTlad warmoidgenT, Tu
ramdeni ram iswavleT am mogzaurobisas; da
mainc, Cven mxolod zedapirulad SevexeT im
sakvanZo
sakiTxebi
mkvlevrebma scades aexsnaT, Tu ratom axorcieleben adamianebi prosocialur, kerZod, altruistul qcevebs maSinac
ki, rodesac es maT interesebs ewinaaRmdegeba.
evoluciuri midgoma xazs
usvams memkvidreobas da
ormxrivobas.
adamianebi, aseve, imitom
axorcieleben prosocialur qcevebs, rom ikmayofileben sakuTar interess _ emsaxuron sazogadoebas da daicvan socialuri principebi.
mowmis Carevis kvlevebi
aCvenebs, rom situacia
mniSvnelovnad gansazRvravs, safrTxis SemTxvevaSi aRmoCenili iqneba
Tu ara daxmareba.
agresia
evoluciuri TvalsazrisiT, agresiuli qcevebi
crurwmenebi
xSirad uneburma minimalurma maCveneblebmac ki
SeiZleba biZgi miscen crurwmenebs da sazogadoeba
daiyos Sida~ da gare~
jgufebad.
stereotipebi gavlenas axdenen adamianebis mier qcevebisa da, saerTod, informaciis Sefasebebze.
mkvlevrebma gamoavlines
crurwmenebis Secvlis faqtorebi iseTi situaciebis
SeqmniT, sadac gansxvavebuli jgufebis wevrebi TanamSromlobdnen saerTo miznebis misaRwevad.
kros-kulturuli kvlevebi,
aseve, miuTiTebs, rom megobroba mniSvnelovan rols
asrulebs crurwmenebis
daZlevaSi.
konfliqtisa da
mSvidobis fsiqologia
milgremis morCilebasTan
dakavSirebuli kvlevebi
imis mniSvnelovan sabuTs
sakvanZo sakiTxebi
altruizmi da
prosocialuri qceva
785
785
786
786
ZiriTadi cnebebi
agresia
altruizmi
mowmis Careva
kontaqtis hipoTeza
moTxovnadi maxasiaTeblebi
pasuxismgeblobis difuzia
frustracia agresiis
hipoTeza
genocidi
mSvidobis fsiqologia
crurwmena
prosocialuri qcevebi
rasizmi
ormxrivi altruizmi
jgufuri dinamika
impulsuri agresia
Sidajgufuri mikerZoeba
Sida jgufi
instrumentuli agresia
asawyobi suraTebis~
klasebi
gare jgufi
seqsizmi
socialuri kategorizacia
stereotipebi
leqsikoni
leqsikoni
787
leqsikoni
788
gamocdilebidan nimuSebis SerCevis meTodi (Experience-sampling method) _ eqsperimentuli meTodi, romelic exmareba mkvlevrebs cnobierebis tipuri
Sinaarsebis aRweraSi; cdis pirebs evalebaT
signalis miRebisTanave daafiqsiron TavianTi
azrebi da grZnobebi.
ganviTarebis asaki (Developmental age) qronologiuri
asaki, romlis drosac bavSvebis umravlesoba
amJRavnebs fizikuri Tu gonebrivi ganviTarebis
garkveul dones.
ganviTarebis fsiqologia (Developmental psychology) _
fsiqologiis dargi, romelic swavlobs fizikuri
da fsiqologiuri procesebis urTierTqmedebas
da ganviTarebis stadiebs mTeli cxovrebis manZilze ganviTarebis poziciidan.
ganmamtkicebeli (Reinforcer) SeiZleba iyos nebismieri
stimuli, romelic zrdis mocemuli reaqciis sixSiris albaTobas.
ganpirobebuli reaqcia _ (Conditioned response): reaqcia,
klasikur ganpirobebulobaSi, romelic aRmocendeba aqamde neitraluri stimulis safuZvelze.
es xdeba imis Sedegad, rom neitraluri stimuli
Sewyvilebulia ganupirobebel stimulTan.
ganpirobebuli stimuli (Conditioned stimulus) _ klasikur ganpirobebulobaSi, aqamde neitraluri
stimuli, romelic iwvevs ganpirobebul reaqcias.
ganupirobebeli reaqcia (Unconditioned response) _
klasikur ganpirobebulobaSi, ganupirobebli
stimulis mier gamowveuli reaqcia winaswari
varjiSisa an daswavlis gareSe
ganupirobebeli stimuli (Unconditioned stimulus): stimuli, klasikur ganpirobebulobaSi, romelic
iwvevs ganupirobebel reaqcias, pasuxs.
ganpirobebuloba (Conditioning) gzebi, romliTac
movlenebi, stimulebi da qceva asocirdeba erTmaneTTan.
garemos cvladebi (Environmental variables) garegani
zemoqmedeba qcevaze.
gare jgufebi (Out-groups) jgufebi, romlebTanac
adamianebi identifikacias ar axdenen.
gaupatiureba paemanze (Date rape) _ ewodeba iseT
situaciebs, rodesac individs nacnobi adamiani
aiZulebs sqesobrivi kavSiris damyarebas.
gemos aversiiT daswavla (Taste-aversion learning)
daswavlis biologiuri kanonzomiereba, romelSic organizmi swavlobs avadmyofobis gamomwvevi
sakvebisagan Tavis aridebas.
genderi (Gender) _ fsiqologiuri fenomeni, romelSic moiazreba mamakacebisa da qalebis sqesTan
dakavSirebuli daswavlili qcevebi da ganwyobebi.
genderuli identoba (Gender identity) _ individis mier
sakuTar TavSi qaluri an mamakacuri sawyisis
gancda. is gulisxmobs sakuTari sqesis miRebas
da gacnobierebas.
genderuli rolebi (Gender roles) _ qcevaTa da ganwyobaTa erToblioba, romelsac sazogadoeba ukavSirebs qalad an mamakacad yofnas da romelsac
Riad gamoxataven calkeuli individebi.
leqsikoni
789
leqsikoni
790
genetika (Genetics) mecniereba winaprebisgan miRebuli fizikuri da fsiqologiuri Tvisebebis memkvidreobiTobis Sesaxeb.
geni (Genes) memkvidreobiTobis fizikuri erTeuli;
qromosomebis patara ubani, romelic pasuxismgebelia Tvisebebis gadacemaze.
generalizebuli SfoTviTi aSliloba (Generalized
anxiety disorder) _ SfoTviTi aSliloba, rodesac
individi ganicdis SfoTvas an nerviulobs
specifikuri safrTxis an safrTxis momatni obieqtis ararsebobis pirobebSi, sul mcire, eqvsi
Tvis manZilze.
genotipi (Genotype) organizmis genetikuri struqtura, romelsac is mSoblebisagan memkvidreobiT
iRebs.
geStalt-Terapia (Gestalt therapy) Terapia, romelic
mimarTulia pirovnebis gamTlianebis mizniT
gonebisa da sxeulis gaerTianebaze.
geStaltfsiqologia (Gestalt psychology) _ fsiqologiuri skola, romelic amtkicebs, rom fsiqologiuri fenomenis gageba mxolod maSin aris
SesaZlebeli, Tu mas organizebul, struqturul
mTlianobad miviCnevT da ar davanawevrebT
primitiul, martiv, perceptul elementebad.
glia (Glia) ujredi, romelic akavSirebs neironebs
da aCqarebs nervul gadacemas, aSorebs dazianebul da daRupul neironebs, da xels uSlis
sisxlSi arsebul toqsiur substanciebs, SeaRwion tvinSi.
gonebrivi asaki (Mental age) _ bines inteleqtis etalonis mixedviT aris asaki, rodesac bavSvis
inteleqtualuri aqtivoba gamoxatulia im
saSualo asakiT, romelSic normaluri bavSvebi
aRweven gansazRvrul qulas.
gonebrivi CamorCeniloba (Mental retardation) _ rodesac
individebis IQ-s qulebi meryeobs 70-75-mde
intervalSi an masze naklebia; aseve, rodesac
SezRudulia cxovrebiseuli amocanebis gadasaWreli adaptaciuri Cvevebis SemuSavebis unari.
guneba-ganwyobilebis aSliloba (Mood disorder) _
guneba-ganwyobilebis darRveva, rogoricaa Rrma,
depresia an maniasTan adgilmonacvle depresia.
daboloebis efeqti (Recency effect) _ mwkrivis bolo
wevrebis ukeT daxsomeba.
dadebiTi ganmtkiceba (Positive reinforcement) qcevas
mohyveba sasargeblo stimuli, rac zrdis qcevis
sixSiris albaTobas.
dadebiTi damsjeli (Positive Punisment) qcevas mohyveba aversiuli stimuli, romelic amcirebs qcevis albaTobas.
dazianeba (Damage) tvinis qsovilis daSaveba.
daTanxmeba (Compliance) _ komunikaciis wyaros pirdapiri moTxovnebis Sesabamisad qcevis Secvla.
dakvirvebadi sizmrebi (Lucid dreaming) _ Teoria,
romlis Tanaxmadac, sizmris xedvis procesis
cnobieri aRqma daswavladi unaria, romelic
iZleva sizmris mimarTulebisa da Sinaarsis
kontrolis saSualebas.
leqsikoni
791
leqsikoni
792
leqsikoni
793
leqsikoni
794
leqsikoni
795
leqsikoni
796
leqsikoni
797
leqsikoni
798
optikuri nervi (Optic nerve) _ gangliozuri ujredebis aqsonebi, romlebic atareben informacias
Tvalidan tvinisaken.
paTofsiqologia (Abnormal psychology) _ fsiqologiuri kvlevis sfero, romelic fokusirdeba
gonebis, guneba-ganwyobilebisa da qcevis
individualuri paTologiebis bunebis Secnobaze.
panikuri aSliloba (Panic disorder) _ SfoTviTi aSliloba, rodesac individi ganicdis moulodnel
mwvave panikur Setevebs, rac intensiuri daZabulobis, SiSisa an saSinelebis grZnobiT iwyeba.
paraleluri procesebi (Parallel processes) _ ori an
meti fsiqikuri procesi, romelic erTdroulad
mimdinareobs.
paraleluri formebi (Parallel forms) _ testis sxvadasxva versiis gamoyeneba testis sandoobis
Sesafaseblad; formebis Secvla amcirebs pirdapiri gamoyenebis, damaxsovrebis efeqts an
individis survils, gamoavlinos konsistenturoba erTi da igive amocanis mimarT.
parasimpaTikuri sistema (Parasympathetic division)
avtonomiuri nervuli sistemis nawili, romelic
yoveldRiur funqciebs asrulebs da inaxavs
sxeulis energias.
pasuxismgeblobis difuzia (Diffusion of responsibility)
_ sagangebo pirobebSi rac ufro didia TviTmxilvelTa ricxvi, miT ufro naklebia TiToeuli
maTganis pasuxismgebloba daxmarebis aRmoCenis
TvalsazrisiT.
pasuxis sistematuri Secdoma (Response bias) _ sistematuri tendencia, romelic Sedegia arasensoruli xasiaTis faqtorebis zemoqmedebisa damkvirvebelze da ganapirobebs garkveuli gziT
reagirebas.
pacienti (Patient) termini gamoiyeneba im pirovnebis
aRsaniSnad, romlis mimarTac xorcieldeba Terapiuli RonisZiebebi. mas iyeneben specialistebi, romlebic fsiqologiuri problemebis mkurnalobas biosamedicino kuTxiT udgebian.
periferiuli nervuli sistema (pns) (Peripherical nervius
system - PNS) nervuli sistemis nawili, romelic
spinaluri da kranialuri nervebisagan Sedgeba,
romelTa meSveobiTac xorcieldeba kavSiri cnssa da sensorul receptorebs, kunTebsa da jirkvlebs Soris.
perceptuli konstantoba (Perceptual constancy) _ sagnis
xatis ucvlelad darCena, retinaluri gamosaxulebis cvlilebis miuxedavad.
perceptuli organizacia (Perceptual organization) _
procesebi, romlebic sensorul informacias
aerTianeben, raTa aRqmas miscen TvalsaCino saxe
vizualur velSi.
pirveladi ganmamtkicebeli (Primary reinforcers) _ biologiurad gansazRvruli ganmamtkicebeli, rogoricaa: saWmeli da wyali.
pirobiTi ganmamtkicebeli (Conditioned reinforcers)
klasikuri ganpirobebulobis mixedviT aris
yofili neitraluri stimuli, romelic ganmamtkiceblad iqca.
leqsikoni
799
leqsikoni
800
leqsikoni
801
leqsikoni
802
leqsikoni
803
leqsikoni
804
leqsikoni
805
leqsikoni
806
leqsikoni
807
leqsikoni
hipofizi (Pituity gland) moTavsebulia tvinSi, gamoimuSavebs zrdis hormonebs da gavlenas axdens
sxva endokrinuli jirkvlebis mier hormonebis
sekreciaze.
homeostazi (Homeostasis) _ sxeulis Sinagani mdgomareobis mudmivoba an wonasworoba.
hormonebi (Hormons) qimiuri mesenjerebi, romlebic
gamomuSavdeba endokrinuli jirkvlebis mier,
aregulireben metabolizms da gavlenas axdenen
sxulis zrdaze, xasiaTsa da sasqeso niSanTvisebebze.
huazo (Hozho) _ navajos (Navajo) kulturaSi
arsebuli cneba, romelic niSnavs harmonias, sulier simSvides, saTnoebas, idealur ojaxur
urTierTobebs, mSvenierebas xelovnebasa da xelobaSi da sxeulisa da sulis sijansaRes.
humanisturi mimdinareoba (Humanistic perspective) _
fsiqologiuri modeli, romelic aqcents individis fenomenur samyaroze, racionaluri arCevanis gakeTebisa da maqsimaluri potencialis
ganviTarebis Tandayolil unarze akeTebs.
A-B-A sqemaSi cdis pirebi jer xvdebian safuZvlis
pirobaSi (A), Semdeg eqsperimentul CarevaSi (B),
xolo Semdeg ubrundebian safuZvlis pirobas.
A tipis qceviTi paterni (Type A behavior pattern) _
qcevisa da emociebis rTuli paterni, romelic
moicavs gadaWarbebulad gamoxatul Sejibrs,
808
809
810
811
812
813
814
815
816
817
818
819
820
821