LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA

REKOMENDACIJOS

SIENŲ SU ORO TARPAIS PROJEKTAVIMAS IR STATYBA

Pirmas leidimas

Vilnius, 2002
1. Rekomendacijas parengė: Architektūros ir statybos instituto
Statybinės šiluminės fizikos laboratorija

2. Rekomendacijas patvirtino: Lietuvos Respublikos aplinkos ministras

2002 metų mėn. d.
įsakymu Nr.

3. Patikrinimo periodiškumas- kas 5 metai.

 TURINYS
1. TAIKYMO SRITIS……………………………………………………………….2
2. NUORODOS……………………………………………………………………...2
3. PAGRINDINĖS NUOSTATOS…………………………………………………..3
3.1. Oro tarpų naudojimas…………………………………………………………3
3.2. Oro tarpų klasifikacija………………………………………………………...3
4. SIENŲ SU ORO TARPAIS PROJEKTAVIMAS IR STATYBA…………...………
………………………………………….…………4
4.1. Šilumos izoliacinio sluoksnio apsauga nuo vėjo ir konvekcijos….……………
…………………………………………………...4
4.2.Sienų šilumos perdavimo koeficientai…………………………………………6
5. SIENŲ SU ORO TARPU ŠILUMOS PERDAVIMO KOEFICIENTO
SKAIČIAVIMAS…………………………………………………………………..6
5.1. Oro tarpo poveikio šilumos perdavimui per sienas įvertinimas…………...…..8
5.2. Tvirtinimo konstrukcijos poveikio šilumos izoliacinio sluoksnio šiluminėms
savybėms įvertinimas…………………………………………………………9
5.2.1. Tvirtinimas naudojant medinį karkasą………………….…………....14
5.2.2. Tvirtinimas naudojant metalinį karkasą ……………………………..17
5.2.3. Tvirtinimas naudojant metalinius ryšius …………………………….20

3
 REKOMENDACIJOS
Lietuvos Respublikos
Sienų su oro tarpais Pirmasis leidimas
aplinkos ministerija
projektavimas ir statyba

1. TAIKYMO SRITIS

1. Šios rekomendacijos taikomos pastatų sienų su oro tarpsluoksniais, apšiltintų

mineralinės vatos gaminiais, projektavimui ir statybai.
2. Rekomendacijos skirtos projektuotojams, statytojams, statybinių medžiagų
gamintojams. Jomis gali naudotis ir kiti statybos proceso dalyviai.

2. NUORODOS

Šios rekomendacijos parengtos vadovaujantis šiais normatyviniais dokumentais:

2.1. Organizaciniu tvarkomuoju statybos techniniu reglamentu STR 1.01.01:1996
“Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema, jų rengimas ir tvirtinimas” (Žin.,1996,
Nr.93-2197);
2.2. Statybos techniniu reglamentu STR 2.05.01:1999 “Pastatų atitvarų šiluminė
technika”,(Žin., 1999, Nr. 41-1297);
2.3. Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.03:1999 “Statybinių medžiagų ir gaminių
šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės”,(Žin., 1999, Nr. 41-1297);
2.4. LST EN ISO 6946. Statybinės medžiagos ir gaminiai. Šiluminės varžos ir šilumos
perdavimas. Skaičiavimo metodas.
2.5. ISO 9053. Akustika. Akustinės medžiagos. Oro srauto varžos nustatymas.
2.6. LST EN ISO 10211-1. Statybinių konstrukcijų šilumos tilteliai. Šilumos srautai ir
paviršiaus temperatūros. I dalis. Bendrieji skaičiavimų metodai.

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

4
 3. PAGRINDINĖS NUOSTATOS

3.1. ORO TARPŲ NAUDOJIMAS

Oro tarpai sienų konstrukcijose dažniausiai daromi jų drėgminei būsenai pagerinti.

Pastatų atitvaros praleidžia ne tik šilumą, bet ir vandens garus. Šaltuoju metų periodu garai
juda iš erdvės, kurioje yra didesnė vandens garų koncentracija (patalpų viduje), į erdvę,
kurioje yra mažesnė vandens garų koncentracija (išorės oras). Nors vandens garų judėjimas
statybinėse medžiagose vyksta pakankamai lėtai, tačiau suminiai praeinančios per atitvaras
drėgmės kiekiai būna pakankamai dideli, kad susikaupusi drėgmė galėtų pakenkti pačiai
konstrukcijai arba patalpų mikroklimatui.
Drėgmė kondensuotis (vandens garai virsta skysčiu) pradeda tuomet, kai vandens garų
koncentracija medžiagos porose ir kapiliaruose pasiekia maksimalią ribą, kuri priklauso nuo
temperatūros. Statybinės medžiagos nevienodai praleidžia šilumą ir vandens garus. Dažnai
šilumos izoliacinės medžiagos gerai praleidžia vandens garus, todėl išorinėje šilumos
izoliacinio sluoksnio dalyje yra tikėtina vandens garų kondensacija.
Oro tarpai pagerina atitvaros drėgminę būseną, nes šiuose tarpsluoksniuose susidaro
sąlygos oro judėjimui dėl temperatūrų skirtumo (nevėdinamuose oro tarpuose) arba dėl
išorės oro poveikio (vėdinamuose oro tarpuose). Judantis oras suintensyvina drėgmės
garavimą nuo medžiagų paviršių ir sudaro sąlygas drėgmės pasišalinimui per ventiliacines
arba drenažines angas.

3.2. ORO TARPŲ KLASIFIKACIJA

Atitvarų oro tarpo šiluminė varža įvertinama priklausomai nuo šio tarpo vėdinimo
intensyvumo. Techninių reikalavimų reglamente STR 2.05.01:1999 “Pastatų atitvarų šiluminė
technika” nurodyta tokia oro tarpų klasifikacija pagal vėdinimo angų plotą.

Nevėdinamu vadinamas oro tarpas, kai angų plotas Av mažesnis kaip 500 mm2 vienam
ilginiam (horizontalia kryptimi) vertikalaus oro tarpo metrui.

Ribotai vėdinamas oro tarpas – jeigu į oro tarpą per angas patenka išorės oras, kai angų
plotas 500< Av ≤1500 mm2 vienam ilginiam (horizontalia kryptimi) vertikalaus oro tarpo
metrui.

Vėdinamas oro tarpas – vėdinamas išorės oru, kai angų plotas A v ne mažesnis kaip 1500
2
mm vienam ilginiam (horizontalia kryptimi) vertikalaus oro tarpo metrui.

5
 4. SIENŲ SU ORO TARPU PROJEKTAVIMAS

4.1. ŠILUMOS IZOLIACINIO SLUOKSNIO APSAUGA NUO

VĖJO IR KONVEKCIJOS
4.1 lentelė. Pastato sienų šiltinimo sistemų skirstymas pagal ventiliacinių angų plotą

Pastato sienų Ventiliacinių angų Pastato sienų išorinio-apdailinio sluoksnio

šiltinimo sistema plotas, mm2/m medžiagų pavyzdžiai
Mūras be ventiliacinių angų;
Lakštinės medžiagos su sandariomis siūlėmis:
Neventiliuojama Av< 500 -tinkuojami cemento plaušo lakštai arba betoninės
plokštės;
-stikliniai fasadai.
Lakštinės medžiagos su nesandariomis siūlėmis:
Mažai -Betoninių, keramikinių plytelių ir čerpių danga;
500≤Av≤1500
ventiliuojama -Betoninės plokštės ir cemento plaušo lakštai;
-Medinės ir plastikinės dailylentės;
1500<Av ≤ 3000
Ventiliuojama 3000<Av ≤40000 Kitos ventiliuojamos konstrukcijos
Av > 40000

Termoizoliacinės medžiagos oro laidumo koeficientas l, m3/(m⋅s⋅Pa), nustatomas

naudojant ISO 9053 pateiktą matavimo metodiką :
Ra ⋅ d
l= , m3/(m⋅s⋅Pa), (4.1.1)
A ⋅ ∆p
Ra- oro srautas (debitas), m3/s;
d- bandinio storis, m;
A-bandinio skerspjūvio plotas m2;
∆p- oro slėgio skirtumas abiejose bandinio pusėse, Pa.

Sluoksnio orinis laidis K, m3/(m2sPa), apskaičiuojamas pagal formulę:

l
K= ; m3/(m2⋅s⋅Pa), (4.1.2)
d
čia: d –sluoksnio storis, m.

6
 4.2 lentelė. Pastatų ventiliuojamų sienų su mineralinės vatos plokščių termoizoliacija rekomenduojamos vėją izoliuojančių medžiagų orinio laidžio vertės
Pastatų sienų oro tarpų sandarumas
Uždari oro tarpai.
Sienų oro tarpo ventiliacinių angų plotas
Av<500 mm2/m
Mažai ventiliuojami oro tarpai.
Sienų oro tarpo ventiliacinių angų plotas
500 mm2/m≤ Av ≤ 1500 mm2/m
Ventiliuojami oro tarpai.
Sienų oro tarpo ventiliacinių angų plotas
1500 mm2/m < Av ≤ 3000 mm2/m
Ventiliuojami oro tarpai.
Sienų oro tarpo ventiliacinių angų plotas
3000 mm2/m < Av ≤ 40000 mm2/m
Intensyviai ventiliuojami oro tarpai ir
pastato atitvarų sandūrų vietos.
Sienų oro tarpo ventiliacinių angų plotas
40000 mm2/m <Av≤ 100000 mm2/m
5
Rekomenduojamos vėjo izoliacijos sluoksnio orinio laidžio K, m3/(m2⋅s⋅Pa) vertės, mineralinės
vatos šilumos izoliacijai sugrupuotai pagal oro laidumo koeficientą l, m3/(m⋅s⋅Pa)
190⋅10–6 ≥ l > 60⋅10–6
l > 190 ⋅10 m /(m⋅s⋅Pa)
–6 3
3
l ≤ 60⋅10–6 m3/(m⋅s⋅Pa)
m /(m⋅s⋅Pa)
Mineralinės vatos termoizoliacinės plokštės
gali būti naudojamos be vėją izoliuojančio
sluoksnio ventiliuojamose sienose. Šios
termoizoliacinės plokštės turi būti tvirtinamos
K < 850⋅10–6 m3/(m2⋅s⋅Pa) K < 1200⋅10–6 m3/(m2⋅s⋅Pa)
mechaniškai arba klijuojamos prie kitų
atitvaros sluoksnių, siekiant panaikinti oro
tarpelius tiek tarp pačių plokščių, tiek tarp
plokščių ir kitų atitvaros sluoksnių.
K < 850⋅10–6 m3/(m2⋅s⋅Pa)
Šios plokštės turi būti tvirtinamos mechaniškai arba
klijuojamos prie kitų atitvaros sluoksnių,
K < 35,0⋅10–6 m3/(m2⋅s⋅Pa)
7
 4.2. SIENŲ ŠILUMOS PERDAVIMO KOEFICIENTAI

Techninių reikalavimų reglamente STR 2.05.01:1999 “Pastatų atitvarų šiluminė

technika” yra pateikti reikalavimai sienų šilumos perdavimo koeficientams atskirai
gyvenamiesiems namams, viešosios paskirties ir pramonės pastatams.

4.3 lentelė. Norminės ir leistinos sienų šilumos perdavimo koeficientų U, W/(m2⋅K), vertės
Pastatų tipas Norminė vertė UN, W/(m2⋅K) Leistinoji vertė UMN, W/(m2⋅K)
Gyvenamiesiems namams 0,26⋅κ 0,65⋅κ
Viešosios paskirties pastatams 0,3⋅κ 0,75⋅κ
Pramonės pastatams 0,4⋅κ 1,0⋅κ

Pastaba: čia κ = 20/(θi - θe) – temperatūros pataisa, θi – vidaus oro temperatūra, oC, θe – vidutinė
šildymo sezono išorės oro temperatūra arba gretimos patalpos projektinė oro temperatūra, oC. Kai
patalpos vidaus oro projektinė temperatūra θi = 20 oC, o išorės – θe = 0 oC, tada κ = 1.

Leistinoji sienos šilumos perdavimo koeficiento vertė reiškia, kad suprojektuotos sienos
šilumos perdavimo koeficientas negali būti didesnis už leistinąją vertę U ≤ UMN .
Norminė šilumos perdavimo koeficiento vertė yra orientacinė optimali, kurią
rekomenduojama priimti projektuojant.

5. SIENŲ SU ORO TARPU ŠILUMOS PERDAVIMO

KOEFICIENTO SKAIČIAVIMAS

Pagal STR 2.05.01:1999 “Pastatų atitvarų šiluminė technika”, pastato sienos šilumos
perdavimo koeficientas U, W/(m2⋅K), yra nustatomas:

U = 1/R; (5.1)

čia: Rt – sienos visuminė šiluminė varža, m2⋅K/W;

Pastato sienos visuminė šiluminė varža Rt, m2⋅K/W skaičiuojama pagal šią formulę:

Rt = Rsi + Rse + Rs , m2⋅K/W; (5.2)

čia: Rs – sienos suminė šiluminė varža, m2⋅K/W;

Rsi=0,13 – vidinio paviršiaus šiluminė varža, m2⋅K/W;
Rse=0,04 – išorinio paviršiaus šiluminė varža, m2⋅K/W;

6
 Sienos, sudarytos iš termiškai vienalyčių sluoksnių, suminė šiluminė varža Rs, m2⋅K/W
skaičiuojama pagal šią formulę:

Rs = R1 + R2 + ... + Rn + Rg + Rq ; (5.3)

čia: R1, R2, ... Rn – atskirų sluoksnių šiluminės varžos, m2⋅K/W;

Rg – oro tarpo šiluminė varža, m2⋅K/W;
Rq – plono sluoksnio (plėvelės) šiluminė varža, m2⋅K/W.

Termiškai vienalyčio sluoksnio šiluminė varža

R = d/λds ; (5.4)

čia: d – sluoksnio storis, m;

λds – projektinis sluoksnio medžiagos šilumos laidumo koeficientas, W/(m⋅K).

Termiškai nevienalyčio sluoksnio šiluminės varžos skaičiavimas aprašytas 5.2 poskyryje.

Oro tarpo šiluminės varžos įvertinimas pateiktas 5.1 poskyryje.
Plonų sluoksnių šiluminė varža Rq imama iš 5.1 lentelės.

5.1 lentelė. Plonų sluoksnių (plėvelių, kartono ir kt.) šiluminė varža Rq

Plono sluoksnio padėtis Rq , m2⋅K/W
Vienas paviršius yra glotniai priglaustas prie atitvaros konstrukcijos paviršiaus 0,02
Tarp atitvaros sluoksnių* 0,04

Pastaba: * šiluminė varža Rq rodo plono sluoksnio šiluminę varžą, įskaitant šiluminę varžą, susidarančią
dėl nepakankamai glaudaus šio sluoksnio sąlyčio su kitomis atitvaros dalimis.

7
 5.1 ORO TARPO POVEIKIO SIENOS ŠILUMOS
PERDAVIMUI ĮVERTINIMAS

Nevėdinamo oro tarpo šiluminė varža Rg parenkama iš 5.2 lentelės.

5.2 lentelė. Nevėdinamo oro tarpo šiluminė varža

Oro tarpo storis d, mm Šiluminė varža, Rg , m2⋅K/W
5 0,11
7 0,13
10 0,15
15 0,17
25 0,18
50 0,18
100 0,18
300 0,18

Atitvarų su ribotai vėdinamu oro tarpu visuminė šiluminė varža Rt, m2⋅K/W, yra lygi
oro tarpo (pagal 5.2 lentelę) ir sluoksnių, esančių tarp išorės aplinkos ir oro tarpo, šiluminių
varžų sumos pusei, pridedant likusių sluoksnių ir paviršių šiluminių varžų sumą.
Rse R1 Rg Rs Rsi

Ribotai
vėdinamas oro
tarpas

R1 + R g
Rt = Rse + + Rs + Rsi , m2⋅K/W; (5.5)
2

čia: R1 – sluoksnio, esančio tarp oro tarpo ir išorės aplinkos, šiluminė varža, m2⋅K/W;
Rg – oro tarpo (kaip nevėdinamo pagal 5.2 lentelę) šiluminė varža, m2⋅K/W;
Rs – sluoksnių, esančių tarp oro tarpo ir vidinės aplinkos, suminė šiluminė varža, m2⋅K/W;

Atitvarų su vėdinamu oro tarpu visuminė šiluminė varža Rt, m2⋅K/W, lygi sluoksnių,
esančių tarp šio oro tarpo ir vidaus oro, šiluminių varžų sumai, pridėjus paviršių šilumines
varžas (išorės paviršiaus šiluminė varža prilyginama vidaus paviršiaus šiluminei varžai Rse =
Rsi = 0,13 , m2⋅K/W).

8
 Rse Rs Rsi

Vėdinamas oro
tarpas

Rt = Rsi + Rs + Rse , m2⋅K/W; (5.6)

čia: Rs – sienos sluoksnių tarp vėdinamo oro tarpo ir vidaus oro suminė šiluminė varža, m2⋅K/W;
Rsi – vidinio paviršiaus šiluminė varža, m2⋅K/W;
Rse – išorinio paviršiaus šiluminė varža; Rse = Rsi = 0,13 m2⋅K/W.

5.2. TVIRTINIMO KONSTRUKCIJOS POVEIKIO ŠILUMOS

IZOLIACINIO SLUOKSNIO ŠILUMINĖMS SAVYBĖMS
ĮVERTINIMAS
Tvirtinimo konstrukcijos poveikis šilumos izoliacinio sluoksnio savybėms gali būti
įvertintas keletu būdų priklausomai nuo pasirinktos konstrukcijos, panaudotų medžiagų ir
norimo rezultatų tikslumo.
Skaičiavimai gali būti vykdomi darant prielaidas, kad šiluma sklinda vienmatėje,
dvimatėje arba trimatėje koordinačių sistemoje. Pats skaičiavimas gali būti vykdomas
rankiniu būdu pagal formules, pasinaudojant kompiuterinėmis programomis arba
pasinaudojant lentelėmis su atskirų tipinių variantų skaičiavimo rezultatais.
Termiškai nevienalytės atitvaros suminė šiluminė varža Rs, m2⋅K/W, apskaičiuojama
pagal formulę:

Rs = (Rs’ + Rs”)/2 , m2⋅K/W; (5.7)

čia: Rs’ – didžiausioji suminės šiluminės varžos vertė, m2⋅K/W;

Rs” – mažiausioji suminės šiluminės varžos vertė, m2⋅K/W.
Didžiausioji ir mažiausioji varžų vertės apskaičiuojamos suskirsčius atitvarą į būdingas
dalis ir sluoksnius (5.2.1 pav.). Pirmiausia atitvara dalijama į būdingas dalis plokštumomis,
lygiagrečiomis šilumos judėjimo krypčiai, ir randama didžiausioji suminės šiluminės varžos
vertė. Toliau atitvara skaidoma į būdingus sluoksnius plokštumomis, statmenomis šilumos
srauto per atitvarą krypčiai, ir randama mažiausioji suminės šiluminės varžos vertė.

9
 d aly s (a … m )
a A a

b A b

c A c

d A d

1 2 3 slu o k sn iai (1 … n )
d1 d2 d3
5.2.1 pav. Termiškai nevienalytės atitvaros suskirstymo į
būdingas dalis ir sluoksnius schema

Didžiausioji atitvaros suminės šiluminės varžos vertė, m2⋅K/W, atitinkanti vidutinę

atitvaros šiluminę varžą pagal būdingąsias atitvaros dalis, skaičiuojama pagal formulę:

A
Rs ' =
Aa Ab Am , m2⋅K/W; (5.8)
+ + ... +
R sa R sb R sm

čia: A – nagrinėjamos atitvarios plotas, m2;

A = Aa + Ab +…+ Am;
Rsa, Rsb, …, Rsm – kiekvienos dalies suminė šiluminė varža.

Mažiausioji atitvaros suminės šiluminės varžos vertė, m2⋅K/W, atitinkanti būdingųjų

sluoksnių vidutinių šiluminių varžų sumą, apskaičiuojama pagal formulę:

Rs” = R1 + R2 +…+ Rn , m2⋅K/W; (5.9)

čia: R1, R2, … Rn – atskirų sluoksnių šiluminės varžos.

Kiekvieno termiškai vienalyčio sluoksnio varža apskaičiuojama pagal formulę:

R = d/λ , m2⋅K/W. (5.10)

10
 Kiekvieno termiškai nevienalyčio sluoksnio šiluminė varža skaičiuojama taip:

A dn ⋅ A
Rn = =
λ a ⋅ Aa + λ b ⋅ Ab + ... + λ m ⋅ Am , m ⋅K/W;
2
Ana Anb Anm (5.11)
+ + ... +
Rna Rnb Rnm

čia: A – termiškai nevienalyčio sluoksnio bendrasis plotas, m2;

A = Aa + Ab +…+ Am;
Ana, Anb, … Anm – n-tojo nevienalyčio sluoksnio vienalyčių dalių (a, b, … m) plotai, m2;
Rna, Rnb, …, Rnm – n-tojo nevienalyčio sluoksnio vienalyčių dalių (a, b, … m) atitinkamos
šiluminės varžos, m2⋅K/W;
Rna = dn/λna, Rnb = dn/λnb, … Rnm = dn/λnm .

Dvimačio temperatūrinio lauko skaičiavimas. Nevienalytes konstrukcijas, kai šiluma

perduodama dvimatėje sistemoje, reikia skaičiuoti apytiksliai nuoseklaus priartėjimo būdu.
θ si a θ2 = θsi b

θ5 θ2 θ6
d

g h k
θ1 θxy θ3
2

c d

θ1 θxy θ3
2

l m n

θ4
2

e f

2 2
θ7 θ4 θ8

5.2.2 pav. Vienalytės atitvaros fragmento tinklelis 5.2.3 pav. Nevienalytės atitvaros su
temperatūriniam laukui skaičiuoti šilumos tilteliu tinklelis temperatūriniam
laukui skaičiuoti

Skaitmeninis plokščias temperatūrinis laukas skaičiuojamas taip: temperatūra kinta x ir y

ašies kryptimi, z=0, plokščioji nevienalytė konstrukcija padalijama kvadratėliais, kurių kraštinės
ilgis ∆ (5.2.2 pav.). Tinklelio linijos brėžiamos lygiagrečiai atitvaros paviršiams. Juo mažesnis ∆,
tuo tikslesnis skaičiuojamasis rezultatas, tačiau daugiau darbo. Paprastai ∆ parenkamas toks, kad
temperatūriniame lauke būtų nuo 30 iki 60 tinklelio linijų susikirtimo taškų.
Vienalytėje medžiagoje (5.2.2 pav.) ieškomojo taško temperatūra θxy yra gretimų keturių
taškų, kurių temperatūros θ1, θ2, θ3 ir θ4 , vidurkis.

11
 θ1 + θ 2 + θ 3 + θ 4
θ xy = . (5.12)
4

Nevienalytėje medžiagoje ieškomo taško temperatūra θxy priklauso ne tik nuo gretimų
taškų temperatūros θ1, θ2, θ3 ir θ4 , bet ir nuo to, kaip medžiaga esanti tarp šių taškų praleidžia
šilumą, t.y. šilumos perdavimo koeficientų visomis kryptimis:

U1θ1 + U 2θ 2 + U 3θ 3 + U 4θ 4
θ xy = . (5.13)
U1 + U 2 + U 3 + U 4

Jeigu taškas θxy yra vienalyčiame lauke, tai 5.13 formulė virsta savo daliniu atveju 5.12.
Šilumos perdavimo koeficientas skaičiuojamas pagal 5.2.3 pav. pateiktą schemą.
Laikoma, kad nuo temperatūros θxy taško į θ2 temperatūros tašką šiluma perduodama tik kvadratu
abdc. Tada šilumos perdavimo koeficiento U2 dydis bus atvirkščiai proporcingas kvadrato abdc
šiluminei varžai R2. Šio kvadrato šiluminė varža R2 skaičiuojama kaip atitvaros, kurios
medžiagos vienalytiškumas suardytas ir x, ir y kryptimi pagal 5.7 formulę.
Šiluma nuo θxy temperatūros taško į θ3 temperatūros tašką perduodama kvadratu hknm,
o į θ1 temperatūros tašką – kvadratu hglm. Šių kvadratų šiluminės varžos skaičiuojamos kaip
dvisluoksnės atitvaros šiluminė varža. Šiluma į θ4 temperatūros tašką perduodama kvadratu
cdfe, kurio šiluminė varža skaičiuojama kaip atitvaros, susidedančios iš dviejų nevienodų
medžiagų sluoksnių.
Jeigu θxy temperatūros taškas yra atitvaros paviršiaus plokštumoje, tai skaičiavimui
priimami paviršių šilumos perdavimo koeficientai: U=1/Rsi arba U=1/Rse. Iš nustatyto taško į
gretimus paviršiaus plokštumos taškus šiluma perduodama, dauginant iš daugiklio 0,5, nes
antroji kvadrato pusė – oras. Tad atitvaros paviršiuje esančio tinklelio taškų šilumos
perdavimo koeficientas:
1
U= ; (5.14)
2 Rs

čia: Rs – stačiakampio, kurio plotis ∆/2, šiluminė varža, m2⋅K/W.

Temperatūrinis laukas skaičiuojamas šia tvarka: visuose skaičiuojamuose taškuose

pasirenkamos pradinės atskaitos temperatūros, kurios charakteringuose pjūviuose gali būti
apskaičiuotos taip pat kaip vienmatėje sistemoje. Po to nuoseklaus artėjimo metodu
perskaičiuojamos visų tinklelio taškų parinktos temperatūros. Skaičiuojama tol, kol visų
tinklelio taškų temperatūros kinta ne didesniu kaip 0,1oC intervalu.

12
 Paskaičiavę atitvaros sluoksnio temperatūrinį lauką ir turėdami šio sluoksnio paviršių
temperatūras, galime paskaičiuoti šio sluoksnio vidutinę šiluminę varžą Rv, m2⋅K/W. Šiuo
tikslu yra paskaičiuojamos sluoksnio paviršių vidutinės temperatūros θsi,v ir θse,v. Šilumos
srauto tankis, praeinantis per šio sluoksnio ploto vienetą bus lygus:
θ si,v − θ se,v
q= , W/m2 ; (5.15)
Rv

Šilumos srauto tankį galime paskaičiuoti turėdami atitvaroje tarp kokių nors taškų
žinomą šiluminę varžą ir temperatūrų skirtumą. Pavyzdžiui, tai gali būti paviršiaus šiluminė
varža ir temperatūrų skirtumas tarp oro ir paviršiaus:

θ se,v − θ e
q= , W/m2 ; (5.16)
Rse

Esant stacionariam (nusistovėjusiam) šilumos srautui, šilumos srauto tankis bet kurioje
atitvaros vietoje bus vienodas. Pagal tai iš 5.15 ir 5.16 formulių galima paskaičiuoti vidutinę
nevienalyčio sluoksnio šiluminę varžą:
θ si,v − θ se,v
Rv = Rse , W/m2 ; (5.17)
θ se,v − θ e

Jeigu atitvaros šilumos izoliaciniame sluoksnyje yra naudojamos metalinės jungtys, tai
pagal STR 2.05.01:1999 “Pastatų atitvarų šiluminė technika”, atitvaros šilumos perdavimo
koeficientas U, W/(m2⋅K), yra nustatomas:

U = 1/Rt + ∆Ufn ; (5.18)

čia: Rt – atitvaros visuminė šiluminė varža, m2⋅K/W;

∆Ufn – šilumos perdavimo koeficiento pataisa dėl šilumos nutekėjo per metalines jungtis,
W/(m2⋅K).

Šilumos perdavimo koeficiento pataisa dėl papildomo šilumos nutekėjimo per

metalines jungtis
Kai šiltinantį sluoksnį kerta metalinės jungtys, jungiančios atitvaros vidaus ir išorės
sluoksnius, tai pataisa ∆Ufn, W/(m2⋅K), nustatoma taip:

∆Ufn = (α ⋅ λfn ⋅ nfn ⋅ Afn)/dfn ; (5.19)

čia: α – struktūrinis daugiklis, priimamas pagal 5.2.1 lentelę;
λfn – jungties šilumos laidumo koeficientas, W/(m⋅K);

13
 nfn – jungčių skaičius viename m2;
Afn – vienos jungties skerspjūvio plotas, m2;
dfn – skaičiuojamasis jungties ilgis, prilygintas šiltinančio sluoksnio storiui, m.

5.2.1 lentelė. Struktūrinio daugiklio α vertės

Eil.Nr. Jungčių vieta α
1 Sienoje tarp mūro ir betono 0,5
2 Sienoje tarp dviejų betono sluoksnių 0,6
3 Varžtai tarp metalinių lakštų 0,8
Toliau pateikiami kai kurie būdingi tvirtinimo konstrukcijos poveikio šilumos
perdavimui įvertinimo atvejai.

5.2.1. Tvirtinimas naudojant medinį karkasą

Šilumos izoliacinės medžiagos tvirtinimas mediniu karkasu naudojamas labai dažnai.
Jis naudojamas šilumos izoliacinį sluoksnį įrengiant sienos konstrukcijos viduje, išorėje,
karkasinėse konstrukcijose. Medinis karkasas naudojamas kaip sieną laikanti konstrukcija
(karkasinėse sienose) arba šilumos izoliacijos ir apdailos sluoksnio laikymui (karkasinėse
sienose bei sieną šiltinant iš išorės). Kadangi medienos šilumos laidumo koeficientas yra
žymiai didesnis už šilumos izoliacinių medžiagų šilumos laidumo koeficientą, šiluminių varžų
ir šilumos perdavimo koeficientų skaičiavimuose tai būtinai turi būti įvertinta. Toliau
pateikiama keletas šilumos izoliacinio sluoksnio su mediniu tvirtinimo karkasu šiluminių
savybių skaičiavimo rezultatų. Skaičiavimuose medienos skaičiuojamasis šilumos laidumo
koeficientas priimtas λds = 0,18 W/(m⋅K), o šilumos izoliacinės medžiagos (mineralinės vatos)
– λds = 0,040 W/(m⋅K); λds = 0,037 W/(m⋅K) ir λds = 0,034 W/(m⋅K), kai atitinkamai
λcl = 0,039 W/(m⋅K); λcl = 0,036 W/(m⋅K) ir λcl = 0,033 W/(m⋅K), kur priedas dėl papildomo
medžiagos įdrėkimo atitvaroje ∆λω = 0,001 W/(m⋅K) (vėdinama atitvara).

2 275 1. Medis, λds = 0,18 W/(m⋅K);

1 2. Termoizoliacinė medžiaga:
50 600 λds = 0,040 W/(m⋅K)
λds = 0,037 W/(m⋅K)
λds = 0,034 W/(m⋅K)
275

d
5.2.4 pav. Šilumos izoliacinis sluoksnis, kai medinio karkaso
elemento plotis 50 mm, karkaso elementų žingsnis 600 mm

14
 Toliau pateikti skaičiavimų su programa THERM rezultatai su skirtingu šilumos
izoliacinio sluoksnio storiu d ir skirtinga šilumos izoliacine medžiaga.

5.2.2 lentelė. Šilumos izoliacinio sluoksnio, kartu su tvirtinimo konstrukcija iš medinio

karkaso, šiluminės varžos, priklausomai nuo šiluminės izoliacijos storio d, mm, ir šilumos
izoliacinės medžiagos tipo (šilumos laidumo klasės λcl), kai medinio intarpo, kertančio
šilumos izoliacinę medžiagą, plotis 50 mm, o medinio karkaso elementų žingsnis 600 mm

Šilumos Šiluminė varža Rs, m2⋅K/W

izoliacinė Šilumos izoliacinio sluoksnio storis d, mm
medžiaga 30 50 75 100 125 150
λds = 0,040 W/(m⋅K) 0,64 1,04 1,53 2,02 2,50 2,99
λds = 0,037 W/(m⋅K) 0,68 1,10 1,62 2,14 2,65 3,17
λds = 0,034 W/(m⋅K) 0,73 1,18 1,73 2,28 2,83 3,37

Toliau pateikti skaičiavimų rezultatai, kai karkaso elementų žingsnis 900 mm.

2 275 1. Medis, λds = 0,18 W/(m⋅K);

1 2. Termoizoliacinė medžiaga:
50 900 λds = 0,040 W/(m⋅K)
λds = 0,037 W/(m⋅K)
λds = 0,034 W/(m⋅K)
275

d
5.2.5 pav. Šilumos izoliacinis sluoksnis, kai medinio
karkaso elemento plotis 50 mm, karkaso elementų žingsnis 900 mm

5.2.3 lentelė. Šilumos izoliacinio sluoksnio, kartu su tvirtinimo konstrukcija iš medinio

karkaso, šiluminės varžos, priklausomai nuo šiluminės izoliacijos storio d, mm, ir šilumos
izoliacinės medžiagos tipo (šilumos laidumo klasės λcl), kai medinio intarpo, kertančio
šilumos izoliacinę medžiagą, plotis 50 mm, o medinio karkaso elementų žingsnis 900 mm

Šilumos Šiluminė varža Rs, m2⋅K/W

izoliacinė Šilumos izoliacinio sluoksnio storis d, mm
medžiaga 30 50 75 100 125 150
λds = 0,040 W/(m⋅K) 0,67 1,10 1,63 2,16 2,69 3,21
λds = 0,037 W/(m⋅K) 0,72 1,18 1,74 2,30 2,87 3,42
λds = 0,034 W/(m⋅K) 0,78 1,27 1,87 2,47 3,06 3,66
Toliau pateikti skaičiavimų rezultatai, kai karkaso elementų žingsnis 1200 mm.
2 275 1. Medis, λds = 0,18 W/(m⋅K);
1 2. Termoizoliacinė medžiaga:
50 1200 λds = 0,040 W/(m⋅K)
λds = 0,037 W/(m⋅K)
λds = 0,034 W/(m⋅K)
15
 275

d
5.2.6 pav. Šilumos izoliacinis sluoksnis, kai medinio
karkaso elemento plotis 50 mm, karkaso elementų žingsnis 1200 mm

5.2.4 lentelė. Šilumos izoliacinio sluoksnio, kartu su tvirtinimo konstrukcija iš medinio

karkaso, šiluminės varžos, priklausomai nuo šiluminės izoliacijos storio d, mm, ir šilumos
izoliacinės medžiagos tipo (šilumos laidumo klasės λcl), kai medinio intarpo kertančio šilumos
izoliacinę medžiagą plotis 50 mm, o medinio karkaso elementų žingsnis 1200 mm

Šilumos Šiluminė varža Rs, m2⋅K/W

izoliacinė Šilumos izoliacinio sluoksnio storis d, mm
medžiaga 30 50 75 100 125 150
λds = 0,040 W/(m⋅K) 0,69 1,14 1,69 2,24 2,78 3,33
λds = 0,037 W/(m⋅K) 0,77 1,22 1,81 2,39 2,98 3,56
λds = 0,034 W/(m⋅K) 0,80 1,31 1,94 2,57 3,20 3,82

Toliau pateikiami analogiški skaičiavimai, kai medinė tvirtinimo konstrukcija yra

priimama ne 50, o 100 mm pločio.

2 275 1. Medis, λds = 0,18 W/(m⋅K);

1 2. Termoizoliacinė medžiaga:
100 600 λds = 0,040 W/(m⋅K)
λds = 0,037 W/(m⋅K)
λds = 0,034 W/(m⋅K)
275

d
5.2.7 pav. Šilumos izoliacinis sluoksnis, kai medinio karkaso
elemento plotis 100 mm, karkaso elementų žingsnis 600 mm

5.2.5 lentelė. Šilumos izoliacinio sluoksnio, kartu su tvirtinimo konstrukcija iš medinio

karkaso, šiluminės varžos, priklausomai nuo šiluminės izoliacijos storio d, mm, ir šilumos
izoliacinės medžiagos tipo (šilumos laidumo klasės λcl), kai medinio intarpo, kertančio
šilumos izoliacinę medžiagą, plotis 100 mm, o medinio karkaso elementų žingsnis 600 mm

Šilumos Šiluminė varža Rs, m2⋅K/W

izoliacinė Šilumos izoliacinio sluoksnio storis d, mm
medžiaga 50 75 100 125 150
λds = 0,040 W/(m⋅K) 0,89 1,30 1,70 2,10 2,49
λds = 0,037 W/(m⋅K) 0,94 1,36 1,78 2,20 2,61

16
 λds = 0,034 W/(m⋅K) 0,99 1,43 1,87 2,30 2,74

5.2.2. Tvirtinimas naudojant metalinį karkasą

Programa THERM buvo paskaičiuotas šilumos perdavimo koeficientas, kai šilumos

izoliacinę medžiagą (mineralinę vatą) kerta plieniniai profiliai, naudojami sluoksnių, tarp
kurių yra termoizoliacinis sluoksnis, sujungimui. Mineralinės vatos skaičiuojamasis šilumos
laidumo koeficientas priimtas λds =0,037 W/(m⋅K) (vėdinamai konstrukcijai). Šiluminės
izoliacijos storis d priimtas 100 mm, 120 mm, 150 mm. Profilio storis t: 1,0 mm, 1,5 mm, 2,0
mm. Tvirtinimo profilių žingsnis priimtas 600 mm. Plieno šilumos laidumo koeficientas λ =
50 W/(m⋅K). Skaičiuotas Z tipo profilio panaudojimas (žiūr. 5.2.8 pav. žemiau).

C
B

C
H

5.2.8 pav. Z tipo profilio matmenys

5.2.6 lentelė. Z tipo profilio matmenys

Profilis Pagrindiniai matmenys, mm
t H A B C
Z100 1,0 100 45,0 39,0 18,0
Z100 1,5 100 46,0 40,0 18,0
Z100 2,0 100 47,0 41,0 18,0
Z120 1,0 120 45,0 39,0 18,0
Z120 1,5 120 46,0 40,0 18,0
Z120 2,0 120 47,0 41,0 18,0
Z150 1,0 150 45,0 39,0 18,0

17
 Z150 1,5 150 46,0 40,0 18,0
Z150 2,0 150 47,0 41,0 18,0

Skaičiavimo rezultatai pateikti 5.2.7 lentelėje.

5.2.7 lentelė. Šilumos izoliacinio sluoksnio su Z tipo metaliniais profiliais šiluminės varžos.
Šilumos izoliacinė medžiaga mineralinė vata, kurios λcl = 0,036 W/(m⋅K), skaičiuojamasis
šilumos laidumo koeficientas (vėdinama konstrukcija) λds = 0,037 W/(m⋅K), tvirtinimo profilių
žingsnis 600 mm
Šiluminės izoliacijos Šiluminė varža R, m2⋅K/W,
storis esant atitinkamam profilio storiui t, mm:
d, mm 1,0 1,5 2,0
100 1,58 1,42 1,36
150 2,10 1,83 1,72
200 2,59 2,22 2,04
*Esant tarpiniam šilumos izoliacijos sluoksnio storiui, šiluminės varžos vertės nustatomos
interpoliuojant.

Toliau pateikti skaičiavimų rezultatai, kai skaičiavimams priimama tik šilumos

izoliacinę medžiagą kertanti atitinkamo storio metalo juosta, kai tvirtinimo juostos žingsnis
500 mm, šiluminės izoliacijos storis d, 100 mm.

5.2.8 lentelė. Šilumos izoliacinio sluoksnio šiluminės varžos, kai įvertinama tik šilumos
izoliacinę medžiagą kertanti metalo juosta, kai tvirtinimo juostos žingsnis 500 mm, šiluminės
izoliacijos storis d, 100 mm
Juostos storis t, mm
0 1,0 1,2 1,5 2,0
R, m ⋅K/W
2
2,70 1,94 1,93 1,91 1,88

Toliau pateikti rezultatai, kai skaičiavimams priimama tik šilumos izoliacinę medžiagą
kertanti atitinkamo storio metalo juosta, kai tvirtinimo juostos žingsnis 600 mm, šiluminės
izoliacijos storis d, 100 mm.

5.2.9 lentelė. Šilumos izoliacinio sluoksnio šiluminės varžos, kai įvertinama tik šilumos
izoliacinę medžiagą kertanti metalo juosta, kai tvirtinimo juostų žingsnis 600 mm, šiluminės
izoliacijos storis d, 100 mm
Juostos storis t, mm
0 1,0 1,2 1,5 2,0
R, m2⋅K/W 2,70 2,01 1,99 1,97 1,95

Siekiant sumažinti metalinės tvirtinimo konstrukcijos įtaką šilumos izoliacinio

sluoksnio šiluminei varžai, yra gaminami specialūs metaliniai profiliai su kiaurymėmis, kurios

18
prailgina šilumos kelią per profilio plotį tuo pagerindamos profilio šilumos izoliacines
savybes.
T C – P R O F IL IA I T U – P R O F IL IA I

50 50
15 125-225 1 2 9 - 2 2 9 /1 2 5 -2 2 5

5.2.9 pav. “Termo” profiliai skirti šilumos izoliacinės medžiagos tvirtinimui

5.2.10 pav. Sienos šiltinimo detalė šilumos izoliacinės medžiagos

tvirtinimui naudojant “Termo” profilius

1 2 3 4 5 7
6

5.2.11 pav. Sienos konstrukcijos su vėdinamu oro tarpu detalė, kai šilumos izoliacinės
medžiagos tvirtinimui naudojamas “Termo” profilis:

19
1 – apdailos plytų mūras; 2 – vėdinamas oro tarpas; 3 – gipso kartono vėjo izoliacinė
plokštė; 4 – šilumos izoliacinis sluoksnis iš mineralinės vatos ir “Termo” profilio tvirtinimo
konstrukcijos; 5 – garo izoliacija; 6 – gipso kartono plokštė; 7 – vidinė apdaila

5.2.10 lentelė. Šilumos izoliacinio sluoksnio su Z tipo “Termo” metaliniais profiliais šiluminės
varžos. Šilumos izoliacinė medžiaga mineralinė vata, kurios λcl = 0,036 W/(m⋅K),
skaičiuojamasis šilumos laidumo koeficientas (vėdinama konstrukcija) λds = 0,037 W/(m⋅K),
tvirtinimo profilių žingsnis 600 mm
Šiluminės Šiluminė varža Rs, m2⋅K/W,
izoliacijos storis esant atitinkamam profilio storiui t, mm:
d, mm 1,0 1,5 2,0
100 2,26 2,12 2,03
150 3,14 2,87 2,71
200 3,90 3,50 3,28
*Esant tarpiniam šilumos izoliacijos sluoksnio storiui, šiluminės varžos vertės nustatomos
interpoliuojant.

5.2.3. Tvirtinimas naudojant metalinius ryšius

Jeigu atitvaroje šilumos izoliaciniame sluoksnyje yra naudojamos metalinės jungtys,

atitvaros šilumos perdavimo koeficientas U, W/(m2⋅K), yra nustatomas pagal 5.18 formulę,
kurioje metalinių jungčių įtaka įvertinama šilumos perdavimo koeficiento pataisa dėl šilumos
nutekėjimo per metalines jungtis ∆Ufn, W/(m2⋅K).
Šilumos perdavimo koeficiento pataisa dėl papildomo šilumos nutekėjimo per metalines
jungtis ∆Ufn, W/(m2⋅K), paskaičiuojama pagal 5.19 formulę.
Skaičiuodami šilumos perdavimo koeficiento priedą pagal formulę:
∆Ufn = (α ⋅ λfn ⋅ nfn ⋅ Afn)/dfn ; (5.20)

priimame, kad:
– struktūrinis daugiklis α =0,5;
– jungties šilumos laidumo koeficientas λfn = 50, W/(m⋅K) (plienas);
– vienos jungties skerspjūvio plotas Afn = 5⋅10-5, m2 (∅=8 mm);
– jungčių skaičius viename kvadratiniame metre nfn kinta nuo 4 iki 10;
– skaičiuojamasis jungties ilgis, prilygintas šiltinančio sluoksnio storiui dfn, kuris kinta
nuo 0,05 iki 0,15,m;
Skaičiavimų rezultatai pateikti 5.2.11 lentelėje.

5.2.11 lentelė. Šilumos perdavimo koeficiento priedo ∆Ufn , W/(m2⋅K), reikšmės, kai α =0,5; λfn
= 50 W/(m⋅K); Afn = 5⋅10-5 m2 (∅=8 mm)

20
 Skaičiuojamasis jungties ilgis, prilygintas Jungčių skaičius viename kvadratiniame metre nfn
šiltinančio sluoksnio storiui dfn, mm 4 6 8 10
50 0,101 0,151 0,201 0,251
100 0,050 0,075 0,101 0,126
150 0,034 0,050 0,067 0,084

Analogiškų skaičiavimų, kai ryšiai iš 6 mm vielos, rezultatai pateikti 5.2.12 lentelėje.

5.2.12 lentelė. Šilumos perdavimo koeficiento priedo ∆Ufn , W/(m2⋅K), reikšmės, kai α =0,5; λ
fn = 50 W/(m⋅K); Afn = 2,8⋅10-5 m2 (∅=6 mm)
Skaičiuojamasis jungties ilgis, prilygintas Jungčių skaičius viename kvadratiniame metre nfn
šiltinančio sluoksnio storiui dfn, mm 4 6 8 10
50 0,057 0,085 0,113 0,141
100 0,028 0,042 0,057 0,071
150 0,019 0,028 0,038 0,047

Analogiškų skaičiavimų, kai ryšiai iš 4 mm vielos, rezultatai pateikti 5.2.13 lentelėje.

5.2.13 lentelė. Šilumos perdavimo koeficiento priedo ∆Ufn , W/(m2⋅K), reikšmės, kai α =0,5; λ
fn = 50 W/(m⋅K); Afn = 1,3⋅10-5 m2 (∅=4 mm)

Skaičiuojamasis jungties ilgis, prilygintas Jungčių skaičius viename kvadratiniame metre nfn
šiltinančio sluoksnio storiui dfn, mm 4 6 8 10
50 0,025 0,038 0,050 0,063
100 0,013 0,019 0,025 0,031
150 0,008 0,013 0,017 0,021
Ryšiams galima naudoti ir metalines plokšteles. Jų įtaka konstrukcijos šilumos
perdavimo koeficientui bus įvertinama analogiškai, kaip ir vieliniams ryšiams, ir priklausys
nuo atskirų ryšių skerspjūvio ploto Afn, m2, ryšių tankio (kiekio kvadratiniame metre), nfn,
šilumos izoliacinės medžiagos storio dfn, m.
Lentelėje pateiktos šilumos perdavimo koeficiento priedo ∆Ufn , W/(m2⋅K), reikšmės, kai
ryšiams naudojamos plokštelės 18 mm pločio ir 0,8 mm storio.

5.2.14 lentelė. Šilumos perdavimo koeficiento priedo ∆Ufn , W/(m2⋅K), reikšmės, kai α =0,5; λ
fn = 50,0 W/(m⋅K); Afn = 1,44⋅10-5, m2 (18×0,8 mm)

Skaičiuojamasis jungties ilgis, prilygintas Jungčių skaičius viename kvadratiniame metre nfn
šiltinančio sluoksnio storiui dfn, mm 4 6 8 10
50 0,029 0,043 0,058 0,072
100 0,014 0,022 0,029 0,036
150 0,010 0,014 0,019 0,024
*Esant tarpiniam šilumos izoliacijos sluoksnio storiui, šiluminės varžos vertės nustatomos
interpoliuojant.

21
 Ryšiai gali būti ne vien metaliniai. Šiam tikslui naudojant medžiagas su mažesniu
šilumos perdavimo koeficientu, jų įtaka šilumos perdavimo koeficientui bus mažesnė.
Sekančioje lentelėje pateikti skaičiavimų rezultatai, kai apvaliems ryšiams naudojama
medžiaga, kurios šilumos laidumo koeficientas λ = 1,0 W/(m⋅K).

5.2.15 lentelė. Šilumos perdavimo koeficiento priedo ∆Ufn , W/(m2⋅K), reikšmės, kai α =0,5; λ
fn = 1,0 W/(m⋅K); Afn = 2,8⋅10-5 m2 (∅=6 mm)

Skaičiuojamasis jungties ilgis, prilygintas Jungčių skaičius viename kvadratiniame metre nfn
4 6 8 10
šiltinančio sluoksnio storiui dfn, mm
50 0,0011 0,0017 0,0023 0,0028
100 0,0006 0,0008 0,0011 0,0014
150 0,0004 0,0006 0,0008 0,0010
*Esant tarpiniam šilumos izoliacijos sluoksnio storiui, šiluminės varžos vertės nustatomos
interpoliuojant.

22